2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/4

Euro kursas (1)

2023 m. birželio 6 d.

(2023/C 199/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0683
JPY	Japonijos jena	149,09
DKK	Danijos krona	7,4494
GBP	Svaras sterlingas	0,86103
SEK	Švedijos krona	11,6215
CHF	Šveicarijos frankas	0,9698
ISK	Islandijos krona	151,10
NOK	Norvegijos krona	11,8775
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,520
HUF	Vengrijos forintas	368,63
PLN	Lenkijos zlotas	4,4915
RON	Rumunijos lėja	4,9592
TRY	Turkijos lira	22,9762
AUD	Australijos doleris	1,6038
CAD	Kanados doleris	1,4342
HKD	Honkongo doleris	8,3777
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7579
SGD	Singapūro doleris	1,4411
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 388,93
ZAR	Pietų Afrikos randas	20,5593
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,6040
IDR	Indonezijos rupija	15 891,22
MYR	Malaizijos ringitas	4,9222
PHP	Filipinų pesas	60,064
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	37,161
BRL	Brazilijos realas	5,2538
MXN	Meksikos pesas	18,6436
INR	Indijos rupija	88,2295

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/5

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje santrauka

(2023/C 199/04)

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)

Šioje nuomonėje, parengtoje pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1725 (1) 42 straipsnio 1 dalį, EDAPP pateikia rekomendacijas dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES 2011 m. vasario 15 d. dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (2), susijusias su pagrindinėmis teisėmis į privatumą ir asmens duomenų apsaugą (toliau – Pasiūlymas).

EDAPP palankiai vertina šiuo pasiūlymu siekiamus tikslus, visų pirma užtikrinti, kad mokesčių administratoriai turėtų prieigą prie informacijos, kuri yra būtina, kad jie galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas, ir gerinti bendrą Direktyvos 2011/16/EU nuostatų laikymąsi. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP pateikia keletą rekomendacijų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pasiūlymas visiškai atitiktų taikytiną duomenų apsaugos teisinę sistemą.

Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti pakartotinai naudoti asmens duomenis kitu tikslu tik tuo atveju, jei toks pakartotinis naudojimas yra pagrįstas Sąjungos ar valstybės narės teise, pagal kurią leidžiama toliau tvarkyti duomenis, ir tai yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė BDAR 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti. EDAPP mano, kad siekiant aukštesnio suderinimo ir teisinio tikrumo lygio, Pasiūlyme turėtų būti pateiktas (išsamus) tikslų, kuriais asmens duomenys gali būti toliau tvarkomi, sąrašas.

Kalbant apie Komisijos prieigą prie informacijos, užregistruotos administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje centriniame registre, EDAPP rekomenduoja paaiškinti, kurios konkrečios Komisijos prievolės pagal Direktyvą garantuoja prieigą prie centriniame registre užregistruotos informacijos, ir aiškiai nurodyti tokios prieigos tikslą.

EDAPP iš esmės palankiai vertina tai, kad Pasiūlymu siekiama dar aiškiau apibrėžti valstybių narių ir Komisijos vaidmenis ir atsakomybę duomenų apsaugos teisės prasme. Kartu EDAPP pažymi, kad Direktyvos 2011/16/ES 25 straipsnio 3 dalyje (tiek dabartinėje versijoje, tiek pakeistoje, kuri siūloma Pasiūlyme) apibrėžiami atitinkami valstybių narių ir Komisijos vaidmenys duomenų apsaugos teisės horizontaliuoju aspektu. Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi, EDAPP rekomenduoja išbraukti paskutinius du 8ad straipsnio 10 dalies sakinius, numatytus Pasiūlymo 1 straipsnio 6 dalyje. Kalbant apie 25 straipsnio 3 dalį, kuri Pasiūlymu būtų iš dalies pakeista, EDAPP rekomenduoja aiškiai nurodyti, kokiais atvejais duomenų tvarkymo procese dalyvaujantys subjektai laikomi duomenų valdytojais, veikiančiais atskirai, ir kokiais atvejais – duomenų valdytojais, veikiančiais kartu.

Galiausiai EDAPP mano, kad Pasiūlyme turėtų būti numatytas ne tik minimalus, bet ir maksimalus duomenų saugojimo laikotarpis. Be to, Pasiūlyme turėtų būti nurodyta, kad informacijos, gautos keičiantis informacija, įrašai turi būti ištrinti pasibaigus maksimaliam duomenų saugojimo laikotarpiui arba anksčiau, jei jie nebereikalingi.

1. ĮVADAS

2022 m. gruodžio 8 d. Europos Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos (ES), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/EU dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (toliau – Pasiūlymas) (3).

Pasiūlymo tikslai yra (4):

—	nustatyti nuostatas dėl tam tikro kriptoturto ir elektroninių pinigų duomenų teikimo, išsamaus patikrinimo ir keitimosi informacija;

—	nustatyti pareigą valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija apie tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, susijusius didelės grynosios vertės turto turinčiais fiziniais asmenimis;

—	nustatyti nuostatas dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2011/16/ES (toliau – Direktyva), pažeidimus.

Ši EDAPP nuomonė pateikiama atsižvelgiant į 2023 m. vasario 9 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina Pasiūlymo 40 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nuorodą į šią konsultaciją. EDAPP taip pat teigiamai vertina tai, kad su juo jau buvo neoficialiai konsultuojamasi pagal ESDAR 60 konstatuojamąją dalį.

4. IŠVADOS

32.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP teikia šias rekomendacijas:

(1)	nurodyti, kad Pasiūlymu užtikrinamas visapusiškas Chartijos 8 straipsnyje nustatytos teisės į asmens duomenų apsaugą laikymasis, ir priminti, kad pagal Pasiūlymą vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas BDAR ir ESDAR;

(2)

paaiškinti, kad kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali pakartotinai naudoti asmens duomenis tik tuo atveju, jei tai numatyta Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kurioje nustatytas sąrašas tikslų, kuriais gali būti teisėtai leista toliau tvarkyti asmens duomenis ir kurie yra būtina ir proporcinga priemonė demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti BDAR 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, ir pačiame Pasiūlyme pateikti (išsamų) tikslų, kuriais asmens duomenys gali būti toliau tvarkomi, sąrašą;

(3)	iš dalies pakeisti Pasiūlymo dėstomąją dalį – paaiškinti, kurios konkrečios Komisijos prievolės pagal Direktyvą garantuoja prieigą prie centriniame registre užregistruotos informacijos;

(4)	išbraukti 8ad straipsnio 10 dalies paskutinius du sakinius, numatytus Pasiūlymo 1 straipsnio 6 dalyje;

(5)	dėl Direktyvos 25 straipsnio 3 dalies, kuri būtų iš dalies pakeista Pasiūlymu, aiškiai nurodyti, kuriais atvejais duomenų tvarkymo procese dalyvaujantys subjektai laikomi duomenų valdytojais, veikiančiais atskirai, ir kokiais atvejais jie laikomi veikiančiais kartu;

(6)	numatyti maksimalų duomenų saugojimo laikotarpį ir nurodyti, kad informacijos, gautos keičiantis informacija, įrašai turi būti ištrinti pasibaigus maksimaliam duomenų saugojimo laikotarpiui arba anksčiau, jei jie nebereikalingi.

2023 m. balandžio 3 d., Briuselis

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI

(1) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(2) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(3) COM(2022) 707 final.

(4) COM(2022) 707 final, 1 p.

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/7

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Ekvadoro teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis santrauka

(2023/C 199/05)

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)

2023 m. vasario 22 d. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Ekvadoro Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Ekvadoro kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis.

Pasiūlymo tikslas – pradėti derybas su Ekvadoro Respublika, siekiant pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Ekvadoro kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis. Pasiūlymo priede išdėstyti Tarybos derybiniai nurodymai Komisijai, t. y. išdėstyti tikslai, kuriuos per derybas pastaroji turėtų stengtis pasiekti ES vardu.

Asmens duomenų, surinktų atliekant baudžiamosios veikos tyrimus ir vėliau Europolo tvarkomų siekiant parengti kriminalinę žvalgybos informaciją, perdavimas gali turėti didelį poveikį su tuo susijusių asmenų gyvenimui. Dėl tos priežasties tarptautiniu susitarimu privalo būti užtikrinta, kad teisių į privatų gyvenimą ir į duomenų apsaugą apribojimai kovojant su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu būtų taikomi tik tiek, kiek tai tikrai būtina.

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija, taip pat remdamasi keliomis ankstesnėse EDAPP nuomonėse šiuo klausimu pateiktomis rekomendacijomis, jau nustatė pagrindinius duomenų apsaugos principus apimančius sistemingus tikslus (Derybinius nurodymus), kuriuos Komisija stengsis pasiekti ES vardu per tarptautines derybas, kad būtų sudaryti susitarimai dėl Europolo ir trečiosios šalies teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, šioje nuomonėje pateiktomis rekomendacijomis siekiama paaiškinti ir, prireikus, geriau parengti būsimo ES ir Ekvadoro susitarimo apsaugos bei kontrolės priemones, susijusias su asmens duomenų apsauga. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP rekomenduoja, kad būsimame susitarime būtų aiškiai pateiktas nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti keičiamasi asmens duomenimis, sąrašas; būtų numatyta perduotų asmens duomenų saugojimo poreikio periodinė peržiūra, taip pat kitos tinkamos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas terminų laikymasis; būtų nurodytos papildomos apsaugos priemonės, susijusios su specialių kategorijų duomenų perdavimu; būtų užtikrinta, kad nebūtų priimamas joks pagal susitarimą gautais duomenimis pagrįstas automatizuotas sprendimas, nesuteikus galimybės veiksmingai ir prasmingai dalyvauti žmogui; būtų nustatytos aiškios ir išsamios taisyklės dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama duomenų subjektams.

EDAPP primena, kad pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį nepriklausomos institucijos vykdoma kontrolė yra esminis teisės į asmens duomenų apsaugą elementas. Todėl EDAPP rekomenduoja Komisijai derybų metu skirti ypatingą dėmesį už duomenų apsaugą atsakingų nepriklausomų viešųjų įstaigų, turinčių Ekvadoro Respublikos teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų, kurios naudosis perduotais asmens duomenimis, atžvilgiu veiksmingų įgaliojimų, vykdomai priežiūrai. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą susitarimo įgyvendinimą, EDAPP taip pat siūlo šalims reguliariai keistis informacija apie tai, kaip duomenų subjektai naudojasi savo teisėmis, taip pat atitinkama informacija apie priežiūros ir teisių gynimo mechanizmų, susijusių su susitarimo taikymu, naudojimą.

1. ĮVADAS

2023 m. vasario 22 d. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl Tarybos Sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Ekvadoro Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Ekvadoro kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis (1) (toliau – Pasiūlymas). Kartu su Pasiūlymu pateikiamas atitinkamas jo priedas.

Pasiūlymo aiškinamajame memorandume Komisija nurodo, kad Lotynų Amerikos organizuotos nusikalstamos grupuotės kelia rimtą grėsmę ES vidaus saugumui, nes jų veiksmai vis dažniau būna susiję su įvairiais nusikaltimais Sąjungoje, visų pirma prekybos narkotikais srityje (2). 2021 m. Europolo parengtame Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinime (SOCTA) pabrėžiama, kad ES prekiaujama precedento neturinčiais neteisėtų narkotikų iš Lotynų Amerikos kiekiais, už kuriuos gaunamas milijardus eurų siekiantis pelnas, o šios lėšos naudojamos įvairioms nusikalstamoms organizacijoms (tarptautinėms ir ES) finansuoti ir ES teisinės valstybės principui silpninti (3).

Didžioji dalis ES konfiskuojamų narkotikų atgabenama jūra, visų pirma jūriniuose konteineriuose (4), o į ES jie siunčiami tiesiai iš jų gamybos šalių, taip pat iš kaimyninių kilmės šalių Lotynų Amerikoje, įskaitant Ekvadoro Respubliką (5). Vertinant pagal Europos uostuose ir kituose uostuose, iš kurių narkotikai siunčiami į Europą, konfiskuotą kokaino kiekį, Ekvadoras 2020 m. (konfiskuota apie 67,5 tonos kokaino), kaip ir kelerius ankstesnius metus, buvo viena pagrindinių vietų, iš kurių siunčiamas šis narkotikas (6).

2022–2024 m. programavimo dokumente Europolas pažymėjo, kad, be kita ko, didėjanti narkotikų paklausa ir išaugęs narkotikų gabenimo maršrutų ES skaičius pagrindžia tvirtesnio bendradarbiavimo su Lotynų Amerikos šalimis poreikį (7). Šiuo tikslu 2022 m. gruodžio mėn. Ekvadoro Respublika buvo įtraukta į Europolo prioritetinių partnerių, su kuriais agentūra gali sudaryti darbo susitarimus, sąrašą. Be to, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) Ekvadorą išskyrė kaip vieną svarbiausių tarptautinių partnerių, galinčių padėti mažinti pasaulinę kokaino pasiūlą (8).

Ši EDAPP nuomonė pateikiama atsižvelgiant į 2023 m. vasario 22 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina tai, kad su juo konsultuotasi dėl Pasiūlymo, ir tikisi, kad ši nuomonė bus nurodyta Tarybos sprendimo preambulėje. Be to, EDAPP palankiai vertina Pasiūlymo 4 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/794 (9) (toliau – Europolo reglamentas) 35 konstatuojamąją dalį, kurioje numatyta, kad Komisija turėtų galėti konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) ir vykstant deryboms dėl susitarimo, ir bet kuriuo atveju prieš sudarant susitarimą.

11. IŠVADOS

38.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP rekomenduoja:

(1)	būsimame susitarime aiškiai nurodyti, jog nebus perduodami asmens duomenys, gauti akivaizdžiai pažeidžiant žmogaus teises,

(2)	būsimame susitarime aiškiai nustatyti nusikalstamų veikų, dėl kurių galima keistis asmens duomenimis, sąrašą, ir kad perduodami asmens duomenys turi būti susiję su atskiromis bylomis,

(3)	būsimame susitarime numatyti periodinę perduotų asmens duomenų saugojimo poreikio peržiūrą ir kitas tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi terminų,

(4)	užtikrinti, kad būsimame susitarime būtų nurodytos Europolo reglamento 30 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės,

(5)	užtikrinti, kad saugumo priemonės apimtų duomenis, tvarkomus paskirties vietoje ir gabenant tranzitu,

(6)	nepriimti jokio pagal susitarimą gautais duomenimis pagrįsto automatizuoto sprendimo, nesuteikus galimybės veiksmingai ir prasmingai dalyvauti žmogui,

(7)	būsimame susitarime nustatyti aiškias ir išsamias taisykles dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama duomenų subjektams,

(8)

Komisijai derybų metu skirti ypatingą dėmesį Direktyvos projekto 3 dalies k punkte nurodytai už duomenų apsaugą atsakingų nepriklausomų viešųjų įstaigų, turinčių Ekvadoro Respublikos teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų, kurios naudosis perduotais asmens duomenimis, atžvilgiu veiksmingų įgaliojimų, vykdomai priežiūrai,

(9)	šios susitarimo peržiūros tikslais šalims reguliariai keistis informacija apie tai, kaip duomenų subjektai naudojasi savo teisėmis ir atitinkama informacija apie priežiūros ir teisių gynimo mechanizmų, susijusių su susitarimo taikymu, naudojimą.

Briuselis, 2023 m. balandžio 19 d.

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI

(1) COM(2023) 97 final.

(2) Žr. Pasiūlymo 2 p.

(3) Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas. Kenksminga Įtaka. Organizuotas nusikalstamumas skverbiasi į Europos ekonomiką ir visuomenę bei kenkia joms.

(4) „Europol and the global cocaine trade“ (liet. Europolas ir pasaulinė prekyba kokainu), pateikiama https://www.emcdda.europa.eu/publications/eu-drug-markets/cocaine/europe-and-global-cocaine-trade_en

(5) „Europol and the global cocaine trade“ (liet. Europolas ir pasaulinė prekyba kokainu), pateikiama https://www.emcdda.europa.eu/publications/eu-drug-markets/cocaine/europe-and-global-cocaine-trade_en

(6) „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), p. 24., pateikiama „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas) | www.emcdda.europa.eu

(7) 2022–2024 m. Europolo programavimo dokumentas, p. 150.

(8) „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), pateikiama „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), pateikiama www.emcdda.europa.eu

(9) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/10

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Brazilijos teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis santrauka

(2023/C 199/06)

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)

2023 m. vasario 22 d. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl Europolo ir Brazilijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis.

Rekomendacijos tikslas – pradėti derybas su Brazilijos Federacine Respublika siekiant pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Brazilijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis. Rekomendacijos priede išdėstyti Tarybos derybiniai nurodymai Komisijai, t. y. išdėstyti tikslai, kuriuos per derybas pastaroji turėtų stengtis pasiekti ES vardu.

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija, taip pat remdamasi keliomis ankstesnėse EDAPP nuomonėse šiuo klausimu pateiktomis rekomendacijomis, jau nustatė pagrindinius duomenų apsaugos principus apimančius sistemingus tikslus (derybinius nurodymus), kuriuos Komisija stengsis pasiekti ES vardu per tarptautines derybas, kad būtų sudaryti susitarimai dėl Europolo ir trečiosios šalies teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, šioje nuomonėje pateiktomis rekomendacijomis siekiama paaiškinti ir, prireikus, geriau parengti būsimo ES ir Brazilijos susitarimo apsaugos bei kontrolės priemones, susijusias su asmens duomenų apsauga. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP rekomenduoja, kad būsimame susitarime būtų aiškiai pateiktas nusikalstamų veikų, dėl kurių gali būti keičiamasi asmens duomenimis, sąrašas; būtų numatyta perduotų asmens duomenų saugojimo poreikio periodinė peržiūra, taip pat kitos tinkamos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas terminų laikymasis; būtų nurodytos papildomos apsaugos priemonės, susijusios su specialių kategorijų duomenų perdavimu; būtų užtikrinta, kad nebūtų priimamas joks pagal susitarimą gautais duomenimis pagrįstas automatizuotas sprendimas, nesuteikus galimybės veiksmingai ir prasmingai dalyvauti žmogui; būtų nustatytos aiškios ir išsamios taisyklės dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama duomenų subjektams.

EDAPP primena, kad pagal Chartijos 8 straipsnio 3 dalį nepriklausomos institucijos vykdoma kontrolė yra esminis teisės į asmens duomenų apsaugą elementas. Šiuo atžvilgiu EDAPP teigiamai vertina tai, kad Brazilijoje neseniai įsteigta nepriklausoma duomenų apsaugos institucija – Brazilijos duomenų apsaugos priežiūros institucija (por. Autoridade Nacional de Proteção de Dados – ANPD). Be to, siekiant užtikrinti tinkamą susitarimo įgyvendinimą, EDAPP taip pat siūlo šalims reguliariai keistis informacija apie tai, kaip duomenų subjektai naudojasi savo teisėmis, taip pat atitinkama informacija apie priežiūros ir teisių gynimo mechanizmų, susijusių su susitarimo taikymu, naudojimą.

1. ĮVADAS

2023 m. kovo 9 d. Europos Komisija paskelbė rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) ir Brazilijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu institucijų keitimosi asmens duomenimis (1) (toliau – Rekomendacija). Kartu su Rekomendacija pateikiamas atitinkamas jos priedas.

Rekomendacijos tikslas – pradėti derybas su Brazilijos Federacine Respublika (toliau – Brazilija), siekiant pasirašyti ir sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Brazilijos kompetentingų kovos su sunkiais nusikaltimais ir terorizmu teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis. Rekomendacijos priede išdėstyti Tarybos derybiniai nurodymai Komisijai, t. y. išdėstyti tikslai, kuriuos per derybas pastaroji turėtų stengtis pasiekti ES vardu.

Rekomendacijos aiškinamajame memorandume Komisija nurodo, kad Lotynų Amerikos organizuotos nusikalstamos grupuotės kelia rimtą grėsmę ES vidaus saugumui, nes jų veiksmai vis dažniau būna susiję su įvairiais nusikaltimais Sąjungoje, visų pirma prekybos narkotikais srityje (2). 2021 m. Europolo parengtame Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinime (SOCTA) pabrėžiama, kad ES prekiaujama precedento neturinčiais neteisėtų narkotikų iš Lotynų Amerikos kiekiais, už kuriuos gaunamas milijardus eurų siekiantis pelnas, o šios lėšos naudojamos įvairioms nusikalstamoms organizacijoms (tarptautinėms ir ES) finansuoti ir ES teisinės valstybės principui silpninti (3). Lotynų Amerikoje įsikūrusios nusikalstamos organizacijos veikia ir kitose nusikalstamumo srityse, kuriose veikti yra įgaliotas Europolas, kaip antai kibernetinių nusikaltimų, pinigų plovimo ir nusikaltimų aplinkai.

Didžioji dalis ES konfiskuojamų narkotikų atgabenama jūra, visų pirma jūriniuose konteineriuose (4), o į ES jie siunčiami tiesiai iš jų gamybos šalių, taip pat iš kaimyninių kilmės šalių Lotynų Amerikoje, įskaitant Braziliją (5). Brazilijos nusikalstamos organizacijos tapo Kolumbijos nusikaltėlių tinklų partnerėmis ir taip pat perka Bolivijoje bei Peru pagamintą kokainą. Be neteisėtos prekybos, šie tinklai teikia paslaugas visame pasaulyje veikiantiems nusikaltėlių tinklams, kurie naudojasi Brazilijos uostais kokainui transportuoti (6). Vertinant pagal Europos uostuose ir kituose uostuose, iš kurių narkotikai siunčiami į Europą, konfiskuotą kokaino kiekį, Brazilija 2020 m. (konfiskuota apie 71 tona kokaino), kaip ir kelerius ankstesnius metus, buvo viena pagrindinių vietų, iš kurių siunčiamas šis narkotikas (7).

2022–2024 m. programavimo dokumente Europolas pažymėjo, kad, be kita ko, didėjanti narkotikų paklausa ir išaugęs narkotikų gabenimo maršrutų ES skaičius pagrindžia tvirtesnio bendradarbiavimo su Lotynų Amerikos šalimis poreikį (8). Be to, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) Braziliją išskyrė kaip vieną svarbiausių tarptautinių partnerių, galinčių padėti mažinti pasaulinę kokaino pasiūlą (9). Šiuo metu Europolo ir Brazilijos bendradarbiavimas grindžiamas 2017 m. balandžio mėn. pasirašytu Strateginio bendradarbiavimo susitarimu (10), pagal kurį nėra suteikiamas veiksmingas teisinis pagrindas pagal Sąjungos teisę keistis asmens duomenimis.

Ši EDAPP nuomonė pateikiama atsižvelgiant į 2023 m. kovo 9 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina tai, kad su juo konsultuotasi dėl Rekomendacijos, ir tikisi, kad ši nuomonė bus nurodyta Tarybos sprendimo preambulėje. Be to, EDAPP palankiai vertina Rekomendacijos 4 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nuorodą į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 (11) (toliau – Europolo reglamentas) 35 konstatuojamąją dalį, kurioje numatyta, kad Komisija turėtų galėti konsultuotis su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu (EDAPP) ir vykstant deryboms dėl susitarimo, ir bet kuriuo atveju prieš sudarant susitarimą.

EDAPP primena, kad jis jau turėjo galimybę 2018 m. ir 2020 m. pateikti pastabas dėl Europolo ir trečiųjų šalių teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis pagal Europolo reglamentą (12).

EDAPP palankiai vertina tai, kad Komisija, taip pat remdamasi keliomis ankstesnėse EDAPP nuomonėse šiuo klausimu pateiktomis rekomendacijomis, jau nustatė pagrindinius duomenų apsaugos principus apimančius sistemingus tikslus (derybinius nurodymus), kuriuos Komisija stengsis pasiekti ES vardu per tarptautines derybas, kad būtų sudaryti susitarimai dėl Europolo ir trečiosios šalies teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, šioje nuomonėje pateiktomis rekomendacijomis siekiama paaiškinti ir, prireikus, geriau parengti būsimo ES ir Brazilijos susitarimo apsaugos bei kontrolės priemones, susijusias su asmens duomenų apsauga. Šios rekomendacijos neturi jokios įtakos jokioms kitoms rekomendacijoms, kurias EDAPP gali vėliau pateikti remdamasis per derybas gauta išsamesne informacija ir susitarimo projekto nuostatomis.

11. IŠVADOS

37.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP rekomenduoja:

(1)	būsimame susitarime aiškiai nurodyti, jog nebus perduodami asmens duomenys, gauti akivaizdžiai pažeidžiant žmogaus teises,

(2)	būsimame susitarime aiškiai nustatyti nusikalstamų veikų, dėl kurių galima keistis asmens duomenimis, sąrašą, ir kad perduodami asmens duomenys turi būti susiję su atskiromis bylomis,

(3)	būsimame susitarime numatyti periodinę perduotų asmens duomenų saugojimo poreikio peržiūrą ir kitas tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi terminų,

(4)	užtikrinti, kad būsimame susitarime būtų nurodytos Europolo reglamento 30 straipsnyje numatytos apsaugos priemonės,

(5)	užtikrinti, kad saugumo priemonės apimtų duomenis, tvarkomus paskirties vietoje ir gabenant tranzitu,

(6)	nepriimti jokio pagal susitarimą gautais duomenimis pagrįsto automatizuoto sprendimo, nesuteikus galimybės veiksmingai ir prasmingai dalyvauti žmogui,

(7)	būsimame susitarime nustatyti aiškias ir išsamias taisykles dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikiama duomenų subjektams,

(8)	šios susitarimo peržiūros tikslais šalims reguliariai keistis informacija apie tai, kaip duomenų subjektai naudojasi savo teisėmis ir atitinkama informacija apie priežiūros ir teisių gynimo mechanizmų, susijusių su susitarimo taikymu, naudojimą.

2023 m. gegužės 3 d., Briuselis

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI

(1) COM(2023) 132 final.

(2) Žr. Rekomendacijos aiškinamojo memorandumo p. 2.

(3) „European Union Serious and Organised Crime Threat Assessment: A corrupt Influence: The infiltration and undermining of Europe’s economy and society by organised crime“ (liet. Europos Sąjungos sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimas. Korupcijos poveikis: organizuoto nusikalstamumo įsiskverbimas į Europos ekonomiką ir visuomenę ir jo daroma žala)., p. 12.

(6) „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), p. 24., pateikiama „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas) | www.emcdda.europa.eu

(7) „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), p. 24., pateikiama „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas). | www.emcdda.europa.eu

(8) 2022–2024 m. Europolo programavimo dokumentas, p. 150.

(9) „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), pateikiama „EU Drug Market: Cocaine“ (liet. ES narkotikų rinka. Kokainas), www.emcdda.europa.eu

(10) https://www.europol.europa.eu/partners-agreements/strategic-agreements

(11) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR, OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(12) Žr. 2018 m. kovo 14 d. priimtą EDAPP nuomonę 2/2018 2/2018 dėl aštuonių derybų įgaliojimų tarptautiniams susitarimams sudaryti, kad Europolas ir trečiosios šalys galėtų keistis duomenimis, https://edps.europa.eu/sites/edp/files/publication/18-03-19_opinion_international_agreements_europol_en.pdf ir 2020 m. sausio 31 d. paskelbtą EDAPP nuomonę 1/2020 dėl derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Naujosios Zelandijos teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis https://edps.europa.eu/sites/default/files/publication/20-01-31_opinion_recommendation_europol_en.docx.pdf

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/13

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2561, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 383/2012, santrauka

(2023/C 199/07)

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)

2023 m. kovo 1 d. Europos Komisija pateikė Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2561, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 383/2012 (toliau – Pasiūlymas) (1).

Kaip nurodė Komisija, bendrieji Pasiūlymo tikslai yra padidinti kelių eismo saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui, taip pat reaguoti į poreikį didinti kelių transporto tvarumą ir skaitmeninę pertvarką. EDAPP pripažįsta, kad tikslai, kurių siekiama Pasiūlymu, visų pirma stiprinti kelių eismo saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas laisvam asmenų judėjimui, yra teisėti ir atspindintys viešąjį interesą. Kartu svarbu užtikrinti, kad numatomos priemonės leistų tinkamai siekti Pasiūlyme numatytų tikslų.

EDAPP palankiai vertina ketinimą suderinti Pasiūlymą su Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktais.

EDAPP taip pat palankiai vertina Pasiūlyme numatytas papildomas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti asmens duomenis tikrinant, ar vairuotojo pažymėjimo turėtojas turi teisę vairuoti. Taip pat teigiamai vertinamas paaiškinimas, kad Pasiūlymu nenustatoma teisinio pagrindo ES ir (arba) nacionaliniu lygmeniu kurti ar tvarkyti biometrinių duomenų saugojimui skirtas duomenų bazes.

Kartu EDAPP apgailestauja, kad nėra konkretaus įvertinimo, ar būtina ir proporcinga plėsti nacionalinių valdžios institucijų keitimosi informacija apie vairuotojo pažymėjimus tinklo (RESPER) naudojimą užkardant, išaiškinant ir tiriant nusikalstamas veikas, ir rekomenduoja tvarkyti vairuotojo pažymėjimų duomenis tik kelių eismo taisyklių pažeidimų atvejais.

Be to, EDAPP mano, kad mobiliuosius vairuotojo pažymėjimus tikrinant elektroninėmis taikomosiomis programomis, reikėtų užtikrinti, kad šiuo tikslu nebūtų naudojami jokie asmens duomenys, išskyrus tuos, kurie yra būtini tikrinant mobiliojo vairuotojo pažymėjimo turėtojo teisę vairuoti. Galiausiai EDAPP rekomenduoja, kad europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimas diegiant programėlę, kurioje būtų saugomas skaitmeninis pažymėjimas, būtų neprivalomas.

1. ĮVADAS

Pasiūlymas yra dalis didesnio teisės aktų rinkinio, vadinamo Kelių eismo saugumo paketu, į kurį taip pat įtrauktas:

a.	Pasiūlymas dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (3);

b.	Pasiūlymas dėl direktyvos dėl tam tikrais atvejais taikomos teisės vairuoti atėmimo priemonės galiojimo visoje Sąjungoje (4).

Šis Pasiūlymas paskelbtas 2022 m. Komisijos darbo programos II priedo (REFIT iniciatyvos) dalyje „Naujas postūmis Europos demokratijai“ (5).

Kaip nurodė Komisija, bendrieji Pasiūlymo tikslai yra padidinti kelių eismo saugumą, sudaryti palankesnes sąlygas laisvam judėjimui, taip pat reaguoti į poreikį didinti kelių transporto tvarumą ir skaitmeninę pertvarką (6). Atsižvelgiant į tai, Pasiūlyme nustatytos priemonės, kuriomis siekiama gerinti vairavimo įgūdžius, žinias ir didinti vairuojančiųjų pasitenkinimą, mažinti pavojingo elgesio apraiškas ir už jį bausti; užtikrinti tinkamą vairuotojų fizinį ir psichinį pasirengimą visoje ES; pašalinti neadekvačias ar nereikalingas kliūtis, kylančias norintiesiems gauti ir turintiesiems vairuotojo pažymėjimus.

Pasiūlymas yra susijęs su politikos tikslais, nustatytais keliuose strateginiuose dokumentuose:

a.	strateginiame kelių eismo saugumo didinimo veiksmų plane (7);

b.	2021–2030 m. ES kelių eismo saugos politikos programoje: tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (8);

c.	Valetos deklaracijoje dėl kelių eismo saugumo didinimo (9);

d.	2020 m. tvaraus ir išmanaus judumo strategijoje (10);

e.	2021–2030 m. Jungtinių Tautų pasauliniame saugaus eismo dešimtmečio veiksmų plane (11).

Ši EDAPP nuomonė pateikiama atsižvelgiant į 2023 m. kovo 1 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR (12) 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina Pasiūlymo 42 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nuorodą į šią konsultaciją.

6. IŠVADOS

27.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP rekomenduoja:

(1)	paaiškinti Pasiūlymo sąsają su esama ES duomenų apsaugos teisine sistema, taip pat E. privatumo direktyva;

(2)	pakeisti 19 straipsnio 2 dalies c punktą, apribojant RESPER naudojimą, kad prieiga prie vairuotojo pažymėjimo duomenų būtų suteikta tik prireikus užkardyti, išaiškinti ir ištirti kelių eismo pažeidimus;

(3)	įtraukti nuostatą, kuria būtų užtikrinama, kad, naudojant elektroninę skaitmeninių vairuotojo pažymėjimų taikomąją programą, nebūtų tvarkomi jokie asmens duomenys, išskyrus tuos, kurie yra būtini norint patikrinti mobiliojo vairuotojo pažymėjimo turėtojo teisę vairuoti;

(4)	numatyti, kad europinės skaitmeninės tapatybės dėklės naudojimas diegiant taikomąją programą, kurioje būtų saugomas skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas, nebūtų privalomas.

2023 m. balandžio 25 d., Briuselis

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI

(1) COM(2023) 127 final.

(2) COM(2023) 127 final.

(3) COM(2023) 126 final.

(4) COM(2023) 128 final.

(5) COM(2021) 645 final, II priedas, p. 11.

(6) COM(2023)127 final, p. 4.

(7) COM(2018) 293 final, I priedas „Europa kelyje. Tvarus judumas Europoje: saugus, susietas ir netaršus“.

(8) SWD(2019) 283 final.

(9) Tarybos išvados dėl kelių eismo saugumo ir Valetos deklaracijos patvirtinimo (Valeta, 2017 m. kovo 28–29 d.) 9994/17.

(10) COM(2020)789 final.

(11) https://cdn.who.int/media/docs/default-source/documents/health-topics/road-traffic-injuries/global-plan-for-road-safety.pdf?sfvrsn=65cf34c8_35&download=true

(12) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/16

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 199/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos (1) reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Meso turopoljske svinje“

ES Nr.: PDO-HR-02858 — 2.8.2022

SKVN (X) SGN ( )

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Meso turopoljske svinje“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Produktas „Meso turopoljske svinje“ tai 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje gimusių, auginamų ir skerdžiamų vietinės veislės „Turopolje“ kastruotų kiaulių patinų ir patelių šviežia mėsa ir kitos valgomosios skerdenos dalys.

Produktas „Meso turopoljske svinje“ parduodamas šviežias arba užšaldytas kaip išdarinėtos skerdenos pusės, skerdenos pusių dalys su kaulu (supjaustytos gabalais) ir kaip iškaulinėta mėsa (atskirais gabalais arba griežinėliais, nesupakuota arba supakuota).

Skerdžiamų kiaulių amžius yra ne mažesnis kaip 12 mėnesių. Galima naudoti tik T1 kategorijos (nupenėtos kiaulės) ir T2 kategorijos (nupenėtos kiaulės, kurių galutinis svoris didesnis) išdarinėtas skerdenas. Mažiausias nugaros riebalų storis, išmatuotas per vidurinį sėdmens raumenį (gluteus medius) taikant ZP (dviejų taškų) metodą, turi būti 30 mm.

Mėsos pH vertė (nustatyta ilgiausiajame nugaros raumenyje (longissimus dorsi)) atitinka įprastą kiaulienos kokybę (pH1 > 6,0, o pH2 – 5,5–6,1), o mėsos spalva pagal CIELab spalvų skalę – CIE L* < 50 ir CIE a* > 15.

Produktui „Meso turopoljske svinje“ naudojama tamsesnės, raudonesnės spalvos, kompaktiškesnės raumens struktūros mėsa su paviršiuje išsiskyrusiu mažesniu sekreto kiekiu nei standartinės gamybos kiauliena. Mėsoje natūraliai kaupiasi didesnis riebalų kiekis, ypač jos poodinėje dalyje ir tarp raumenų. Užšaldytas riebalinis audinys yra tvirtas, blizgios baltos spalvos.

Vartojama virta mėsa pasižymi elastinga, sultinga konsistencija, sodriu skoniu ir specifiniu lydytų mėsos riebalų aromatu.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Žindymo laikotarpiu paršeliai, kurių amžius yra nuo 3 savaičių iki maždaug 10 dienų po nujunkymo, gali būti šeriami gatavu žinduklių paršelių pašarų mišiniu, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 18 proc. žalių baltymų, o iki penėjimo pradžios – pašarų mišiniu, kuriame ne mažiau kaip 16 proc. žalių baltymų. Po nujunkymo, iki kol prasideda penėjimas, paršeliai taip pat gali būti šeriami ūkyje pagamintais kombinuotaisiais pašarais, kurių pagrindą (ne mažiau kaip 70 proc.) sudaro grūdai (kukurūzai, miežiai, kviečiai, kvietrugiai), kuriuose yra subalansuotai mitybai būtinų baltymų bei vitaminų ir mineralų papildų. Paršeliai šeriami pašarais ir jiems visada turi būti tiekiama pakankamai gėlo geriamojo vandens. Augdami paršeliai turi turėti galimybę gauti stambiųjų pašarų.

Penėjimas prasideda, kai paršeliai yra 4–6 mėnesių amžiaus. Penimos kiaulės šeriamos žole ir kitais vietoje prieinamais natūraliais maisto šaltiniais (prieskoninėmis žolėmis, medžių vaisiais, laukinėmis uogomis, šakniavaisiais, šakniagumbiais, grybais, vabzdžiais, kirmėlėmis, sraigėmis, kiautais ir kt.), kurių jos randa ganydamosi ir knisdamos žemę, taip pat jos kasdien šeriamos papildomai, kad būtų skatinamas penėjimasis. Ne mažiau kaip 75 proc. koncentruotų papildų turi sudaryti grūdai, kuriuose yra subalansuotai mitybai būtinų baltymų bei vitaminų ir mineralų papildų (mažiausiai 12 proc. žalių baltymų). Didžiausia tokių pašarų paros dozė yra ne didesnė kaip 2 proc. gyvulio gyvojo svorio, o išimtiniais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių (sausrų, potvynių, krušos ir kt.) ganyti neįmanoma, – iki 3 proc. Penimoms kiaulėms turi būti teikiami stambiųjų pašarų priedai: šviežios liucernos ir liucernų šienas, dobilų ir (arba) žolių mišiniai, šienainis, moliūgai, ropės, kopūstinės daržovės, bulvės, dilgėlės, vaisiai ir daržovės, kviečių sėlenos ir runkelių minkštimas.

Visi pašarai, išskyrus tuos, kurių negali būti pagaminta užtektinai dėl vietos apribojimų arba kurių negalima gauti vietoje dėl gaivalinių nelaimių (baltymai, mineralų ir vitaminų papildai), turi būti iš geografinės gamybos vietovės. Išimtiniais atvejais, įvykus gaivalinėms nelaimėms (sausroms, potvyniams, krušoms), dėl kurių nustatytoje vietovėje negalima gaminti būtinų pašarų, tos pačios rūšies pašarai gali būti gaunami iš kitų vietovių, o savininkai turi pateikti šių pašarų patvirtinamuosius dokumentus. Didžiausias pašarų, kuriuos galima gauti už 4 punkte nurodytos geografinės vietovės ribų, kiekis negali viršyti 50 proc. sausosios medžiagos per metus.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje turi vykti visi produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos etapai, įskaitant kiaulių paršiavimąsi, auginimą, penėjimą ir skerdimą.

Išimtiniais atvejais veisliniai gyvūnai gali būti kilę ne iš nustatytos vietovės, jei to reikia dėl zootechninių priežasčių (pvz., dėl veislės atnaujinimo).

Nustatytoje geografinėje vietovėje turi būti visos produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos grandinėje dalyvaujančios registruotos arba patvirtintos įmonės (ūkiai ir skerdyklos).

3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktas „Meso turopoljske svinje“ gali būti parduodamas kaip atšaldyta (šviežia) arba užšaldyta mėsa, pateikta atskirais gabalais arba griežinėliais, nesupakuota arba supakuota.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Kai mėsa pateikiama rinkai kaip skerdenos pusės ir supjaustyti gabalai bei visų rūšių mažmeninei prekybai skirtose pakuotėse, produkto etiketėje, be teisės aktuose nustatytos informacijos, turi būti nurodytas kilmės vietos nuorodos pavadinimas ir bendras produkto „Meso turopoljske svinje“ simbolis.

Bendro simbolio iliustracija:

Teisę vienodomis sąlygomis naudoti bendrą simbolį turi visi kilmės vietos nuorodos „Meso turopoljske svinje“ naudotojai, tiekiantys produktą rinkai pagal jo specifikaciją.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Produkto „Meso turopoljske svinje“ gamybos vietovė apsiriboja Kroatijos žemyninės dalies teritorija, kurią sudaro 13 apskričių ir Zagrebo miestas. Ji yra išskirtinai šių apskričių miestų ir savivaldybių administracinėse ribose: Zagreb, Sisak-Moslavina, Varaždin, Vukovar-Syrmia, Osijek-Baranja, Slavonski Brod-Posavina, Požega-Slavonia, Virovitica-Podravina, Bjelovar-Bilogora, Koprivnica-Križevci, Međimurje, Krapina-Zagorje, Karlovac ir Zagrebo mieste.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Veislės „Turopolje“ kiaulės kilusios iš Turopolės vietovės. Reljefo ir geografijos požiūriu tai – lyguma, esanti ant aliuvinės plokštės tarp Posavinos (pelkėtos žemumos palei Savos upę) šiaurėje ir Vukomeričiaus kalvų (žemos, plokščios kalnų grandinės) pietuose. Turopolės lygumą kerta Odros upė ir jos intakai, reguliariai užtvindantys įdubas dėl aplinkinės žemės (sunkaus minerogeninio ir (arba) pelkėto ir molingo dirvožemio) nepralaidumo dideliam vandens lygiui pavasarį ir rudenį.

Daugiausia šioje vietovėje auga paprastieji ąžuolai (Quercus robur) ir pelkėtos šluotsmilgių pievos (Deschampsietum caespitosae).

Kaip ir daugumai Kroatijos žemyninėje dalies vietovių, šiai vietovei būdingas vidutiniškai šiltas ir drėgnas klimatas. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 10,2 °C, metinis kritulių kiekis – 893 mm, o vidutinis santykinis drėgnis – 78,6 proc. Vidutinė oro temperatūra vegetacijos laikotarpiu (balandžio–rugsėjo mėn.) yra 16,7 °C. Miško augmenijos augimui svarbu, kad krituliai tolygiai pasiskirstytų per visus metus ir kad vegetacijos laikotarpiu iškristų daugiau kaip 50 proc. kritulių. Žiemą iškrenta mažiausiai kritulių. Panašios klimato ir reljefo ypatybės, darančios įtaką didelių miškingų vietovių formavimuisi ir ganykloms salpose palei upes, taip pat būdingos kitoms Kroatijos žemyninėms vietovėms, po kurias paplito veislės „Turopolje“ kiaulių auginimas.

Dėl miškų, ypač ąžuolų, gausos, daugybės vandentakių ir vidutinio klimato Turopolėje jau seniai skatinama kiaulių auginimo plėtra. Kiaulių auginimas Turopolėje jau šimtmečius yra svarbus vietos gyventojų, kurie nuo neatmenamų laikų yra puikūs kiaulių augintojai, pragyvenimo šaltinis. Senas kiaulių auginimo tradicijas šioje vietovėje patvirtina gausi rašytinė medžiaga, kuri buvo rasta savivaldybių registruose, istoriniuose šaltiniuose ir kituose vietos literatūros šaltiniuose, išlikusiuose dar nuo 1352 m., visų pirma įvairūs dekretai, sprendimai ir dokumentai, kuriuose minimi žinomi kiaulių augintojai ir kiaulių laikymo miškuose sąlygos ir pagal kuriuos buvo reguliuojami penėjimo mokesčiai arba taikomos baudos už kiaulių vagystes.

XIX a. antroje pusėje ir XX a. pirmoje pusėje veislės „Turopolje“ kiaulių auginimo vietovė išsiplėtė: nuo Turopolės iki Sisako ir Draganičiaus, o vėliau – iki Slavonijos ir Padravio dalies iki pat Vengrijos sienos, todėl šios veislės kiaulės tapo labiausiai paplitusia Kroatijos kiaulių veisle. Pavyzdžiui, 1921 m. auginta apie 85 000 veislės „Turopolje“ kiaulių (kai kurios iš jų buvo skirtos eksportui).

XX a. viduryje perėjus nuo ekstensyviojo prie intensyviojo kiaulių auginimo, veislės „Turopolje“ kiaulių auginimas prarado ekonominę svarbą ir beveik nustota jas veisti. Šios veislės kiaulės vėl pradėtos veisti 1996 m., kai veislė buvo įtraukta į valstybinę atnaujinimo ir apsaugos in situ programą.

Dėl prastesnių gamybos savybių, palyginti su kitomis veislėmis, vietinės veislės „Turopolje“ kiaulės šiuo metu yra retos ir yra auginamos beveik išimtinai tik 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Šioje vietovėje kiaulės vis dar auginamos pagal tradicinę, praeityje sukurtą mažai sąnaudų reikalaujančią vietos technologiją, ganant veislės „Turopolje“ kiaules lauke salpų miškų ir pelkėtų pievų ekosistemoje. Tokiu būdu auginamos kiaulės auga lėtai, ganosi laisvai, maitinasi žole ir kitais prieinamais natūraliais maisto šaltiniais (prieskoninėmis žolėmis, gilėmis ir kitais medžių vaisiais, laukinėmis uogomis, šakniavaisiais, šakniagumbiais, grybais, vabzdžiais, kirmėlėmis, sraigėmis, kiautais ir kt.), kuriuos jos pačios randa ganydamosi ir knisdamos žemę, taip pat jos šeriamos minimaliu kiekiu koncentruotų pašarų papildų.

Veislės „Turopolje“ kiaulių auginimui lauke naudojama mažai sąnaudų reikalaujanti technologija būdinga tik 4 punkte apibrėžtai geografinei vietovei – čia ji taikoma šimtmečius. Už geografinės vietovės ribų kiaulių auginimas vykdomas intensyviau, į kiaulių mitybą įtraukiama daugiau pašarų mišinių, kiaulės juda mažai ir joms maitintis trūksta natūralių maisto šaltinių, o tai neigiamai veikia veislės „Turopolje“ kiaulių mėsos savybes, ypač spalvą ir struktūrą, taip pat jų mėsos skonį ir aromatą.

Produkto ypatumai

Manoma, kad veislės „Turopolje“ kiaulės atsirado ankstyvaisiais viduramžiais sukryžminus prijaukintas vietines kiaules, kurių pirmtakai buvo Viduržemio jūros regiono šernai (Sus mediterraneus), su veislės „Šiška“ kiaulėmis, kurios yra tiesioginės Europos šernų (Sus scrofa ferus), kuriuos atvykusios naujos slavų gentys atgabeno į šį regioną, palikuonės. Išvestos veislės kiaulės mokėjo prisitaikyti ir buvo atsparios oro sąlygoms bei ligoms ir itin gerai prisitaikė prie Turopolės ekosistemos. Veislė „Turopolje“ buvo išvesta vietoje be didesnės išorės įtakos, todėl šiandien šios veislės kiaulės yra aiškiai genetiškai nutolusios nuo artimų ir tolimų vietovių veislių kiaulių.

Penimos veislės „Turopolje“ kiaulės auga lėčiau, jų skerdena trumpesnė ir jai būdinga mažesnė mėsos dalis nei kitų veislių kiaulių skerdenose, o riebalų, ypač poodinėje dalyje ir tarp raumenų, kaupiasi gerokai daugiau. (Karolyi et al., 2019: Turopolje Pig. European Local Pig Breeds – Diversity and Performance. A study of project TREASURE (M. Čandek-Potokar, R. Nieto Linan (red.), IntechOpen, p. 271–274).

Dėl vyresnio skerdžiamų kiaulių amžiaus ir didesnio fizinio aktyvumo lauke, kiaulių mėsa yra tamsesnės, raudonesnės spalvos, raumenų struktūra kompaktiškesnė, su paviršiuje išsiskyrusiu mažesniu sekreto kiekiu nei standartinės gamybos kiauliena, jai nebūdingos vadinamosios PSE (angl. pale, soft and exudative, t. y. blyški, minkšta ir eksudacinė mėsa) savybės, kurios dažnai pasireiškia stresui jautriuose genotipuose dėl šioms veislėms nebūdingų genų mutacijų. Tai patvirtinta tyrimais, kurie parodė, kad mėsos pH vertė (nustatyta ilgiausiajame nugaros raumenyje (longissimus dorsi)) atitinka įprastą kiaulienos kokybę (pH1 > 6,0, o pH2 – 5,5–6,1), o mėsos spalva pagal CIELab spalvų skalę – CIE L* < 50 ir CIE a* > 15.

Veislės „Turopolje“ kiaulių mėsa visada buvo ypač vertinama ir dažnai laikoma geresne už kitų veislių kiaulių mėsą. N. Ritzoffy (1931 m.) aiškina, kad veislės „Turopolje“ kiaulių mėsa yra kokybiškesnė, jos skaidulos plonesnės, ji yra savitos spalvos ir skonio, nes šios veislės kiaulės turi Viduržemio jūros regiono gyvulių kraujo. Naujausiais moksliniais tyrimais patvirtinta, kad veislės „Turopolje“ kiaulių raumenų skaidulos yra plonos (mažesnio skersmens), palyginti su pramoniniu būdu auginamomis sukryžmintomis kiaulėmis (Đikić et al., 2010: Biological characteristics of Turopolje pig breed as factors in renewing and preservation of population. Stočarstvo 64 (2–4), p. 86).

Visuomenės susidomėjimas veislės „Turopolje“ kiaulėmis išliko iki šių dienų, kaip matyti iš daugybės spausdintinių ir elektroninių leidinių. Vartotojų prioritetų tyrimu patvirtinta, kad Kroatijos vartotojai paprastai žino apie veislės „Turopolje“ kiaules (89,5 proc. respondentų) ir pripažįsta jų mėsos ir produktų kokybę, o beveik pusė visų respondentų (47 proc.) ir dauguma vietinių respondentų (55–57 proc.) mano, kad jie yra geresni už šiuolaikinių veislių kiaulių mėsą ir produktus (5.4 priedas, Cerjak 2019: Znanje i preferencije potrošača prema turopoljskoj svinji i proizvodima od turopoljske svinje [Vartotojų žinios apie veislės „Turopolje“ kiaules ir jų produktus bei jiems teikiama pirmenybė], Zagrebo žemės ūkio universitetas, p. 1–40).

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto ryšys

Produkto „Meso turopoljske svinje“ apsauga grindžiama specifine mėsos kokybe, kurią lemia genetinis pagrindas, tai, kaip kiaulės laikomos ir šeriamos, bei skerdžiamų kiaulių amžius.

Pakupės ir Posavinos žemumų miškų ekosistemų geografiniai ir reljefo bei klimato ir biotiniai veiksniai paskatino ankstyvą kiaulių auginimo plėtrą Turopolės regione. Jo gyventojai nuo neatmenamų laikų yra puikūs kiaulių augintojai. Vienos iš seniausių Europoje veislės „Turopolje“ kiaulės ilgą laiką buvo auginamos be didesnės išorės įtakos, o dėl nuolatinės genotipo ir aplinkos sąveikos šios veislės kiaulės prisitaikė ir naudojo vietovės gamtos išteklius. Kiaulės atsparios nepalankioms oro sąlygoms ir ligoms, jų poreikiai menki ir jos geba pačios rasti maisto, todėl visada sugebėdavo išgyventi lauke. Dėl šios priežasties didžiąją metų dalį jos ganydavosi miške, kur žolė ir gilės buvo jų pagrindinis maisto medžiagų ir energijos šaltinis, o baltymų poreikius jos patenkindavo ėsdamos tai, ką rasdavo knisdamos žemę. Šios veislės kiaulės iki šiol auginamos pagal šią mažai sąnaudų (maisto ir laikymo pajėgumų) reikalaujančią technologiją, išnaudojant visus gamtos išteklius.

Tai, kad veislės „Turopolje“ kiaulės gali laisvai ganytis miškuose ir ganyklose ir misti natūraliai prieinamais maisto šaltiniais, įgimtos jų savybės, pvz., patvarumas, lėtas svorio priaugimas, kompensuojamojo augimo gebėjimas bei gebėjimas kaupti riebalus, ir tai, kad nereikia vykdyti intensyvios selekcijos arba aktyvaus kryžminimo, lėmė šios veislės kiaulių augimo ypatumus, o šie turi tiesioginės įtakos kūno audinių vystymuisi ir specifinėms produkto „Meso turopoljske svinje“ savybėms. Tai, kad kiaulės lieka lauke, taip pat vyresnis skerdžiamų kiaulių amžius lemia tai, kad susikaupia daugiau raumenų pigmentų, todėl mėsa tampa tamsesnės, raudonesnės spalvos. Be to, kadangi kiaulėms parenkamas įvairesnis maistas ir jos suvartoja natūralių antioksidantų bei kitų medžiagų, padedančių stabilizuoti audinius, jų mėsos ir šoninės spalva būna ryškesnė. Dėl mažesnio raumenų skaidulų skersmens mėsos tekstūra tampa labiau vienalytė. Be to, mėsa kompaktiška, paviršiuje neišsiskiria sekreto. Kita vertus, dėl kompensuojamojo augimo ir daug energijos suteikiančios mitybos paskutiniais veisimo etapais rudens sezonu, po silpnesnio augimo pavasarį ir vasarą, tų veislių kiaulių, kurių raumenų augimo potencialas yra mažas, pvz., veislės „Turopolje“ kiaulių, riebalinis audinys auga sparčiau. Todėl veislės „Turopolje“ kiaulių mėsoje kaupiasi didesnis riebalų kiekis, ypač poodinėje dalyje ir tarp raumenų. Dėl šios priežasties virta mėsa pasižymi elastingumu, sultingumu, sodriu skoniu ir specifiniu lydytų mėsos riebalų aromatu.

Kadangi veislės „Turopolje“ kiaulės auginamos lauke, o jų mėsa kokybiška, dauguma šiuolaikinių, ypač vietos, vartotojų mano, kad šios veislės kiaulių mėsa yra geresnė už standartinės gamybos kiaulieną ir turi didesnę rinkos vertę.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/dokumenti/hrana/proizvodi_u_postupku_zastite-zoi-zozp-zts/Specifikacija_Meso_turopoljske%20svinje.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2023 6 7

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 199/21

(2023/C 199/09)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Allåkerbär från Norrland“

ES Nr.: PDO-SE-02494 — 11.4.2019

SKVN (X) SGN ( )

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Allåkerbär från Norrland“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Švedija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Allåkerbär från Norrland“ – Švedijos Norboteno ir Vesterboteno lenų atviruose laukuose auginamoms šiaurinėms katuogėms (Rubus arcticus L. subsp. x stellarcticus G. Larsson) suteiktas pavadinimas. Šiuo metu yra septynios šiaurinių katuogių (šved. allåkerbär) veislės, iš kurių į SKVN „Allåkerbär från Norrland“ gali būti įtrauktos keturios: „Anna“, „Linda“, „Sofia“ ir „Beata“. Visada turi būti įtrauktos bent dvi veislės, nes norint užauginti uogas, reikalingos skirtingos veislės.

Uogų forma panaši į aviečių – keli smulkūs kaulavaisiai, susitelkę į 8–20 mm dydžio vaisynus. Uogos sveria iki 10 g ir būna nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos. Jos paprastai sunoksta nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Cukraus yra 3–10 proc., jį daugiausia sudaro sacharozė, taip pat gliukozė ir fruktozė. Cukraus kiekis uogose yra didesnis dėl ilgos dienos šviesos trukmės. Cukrus sustiprina kompleksišką uogų skonį. Rūgštingumas yra 1–3 %, jį daugiausia sudaro citrinų rūgštis ir obuolių rūgštis. Produktas pateikiamas šviežias arba užšaldytas. Užšaldyto produkto juslinės savybės nepablogėja.

Šiaurinės katuogės priklauso Rubus augalų genčiai, kuriai taip pat priskiriamos tokios uogos kaip avietės ir gervuogės. Nors šios uogos yra panašios, šiaurinių katuogių skonis pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis. Visiškai sunokusių uogų skonis yra kompleksiškas ir pasižymi bruknių, raudonųjų serbentų, vyšnių, žemės rūsio, šaltalankių ir gervuogių pokvapiais. Jų skonis išskirtinis, pasižymintis intensyviu aromatu. Kadangi šiaurinės katuogės yra tuščiažiedės, o derlių turi sudaryti skirtingos veislės, kryžmaveika prisideda prie kompleksiško uogų skonio. Dėl geografinės vietovės, kuriai būdingas ilgas dienos šviesos laikas ir švelnus klimatas augimo sezono metu, uogos spėja visiškai sunokti prieš nuimant derlių, o pasitelkiant vietos žinias apie uogas, derlius nuimamas tik joms visiškai sunokus.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimos šiaurinės katuogės turi būti auginamos, nurenkamos, išvalomos ir perdirbamos geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto, su kuriuo susijęs registruotas pavadinimas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto, su kuriuo susijęs registruotas pavadinimas, ženklinimo taisyklės

Siekiant užtikrinti atsekamumą, SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimų šiaurinių katuogių pakuotės ženklinamos specialiu logotipu.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje auginamos SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimos šiaurinės katuogės, apima Švedijos Norboteno (BD) ir Vesterboteno (AC) lenus.

5. Ryšys su geografine vietove

Ši vietovė apima toliausiai į šiaurę nutolusias Švedijos dalis. Šią vietovę kerta poliarinis ratas.

1 lentelėje pateikti Bodeno, miesto, esančio ties geografinės vietovės, kurioje auga SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimos šiaurinės katuogės, centru, 1991–2020 m. laikotarpio klimato duomenys (Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas, SMHI).

1 lentelė

Bodeno klimato duomenys, 1991–2020 m. Mėnesio vidurkis

	Gegužė	Birželis	Liepa	Rugpjūtis
Temperatūra (°C)	7,7	13,4	16,3	14,2
Krituliai (mm)	40,9	60,4	70,0	68,2
Pilnutinė Saulės spinduliuotė (kWh/m2)	155,9	169,9	162,4	118,6
Dienos šviesa per parą (h)	19,12	23,19	20,44	16,38

Vasara paprastai prasideda gegužės 26 – birželio 1 d. Pirmosios šalnos pasirodo apie rugsėjo 1 d. Klimatui būdingas gausus kritulių kiekis, švelni temperatūra, aukšta Saulės spinduliuotė ir itin didelis dienos šviesos valandų skaičius. Dienos šviesos valandų skaičių tiesiogiai lemia šiaurės platuma. Vietovėje, esančioje į šiaurę nuo 65,73 lygiagretės, dalį augimo sezono šviečia vidurnakčio saulė. Švelni temperatūra tokioje šiaurinėje platumoje būdinga tik šiai vietovei ir ją tiesiogiai lemia prie Norvegijos krantų tekanti Golfo srovė. Toks ilgos dienos šviesos trukmės ir švelnios temperatūros derinys sudaro geras sąlygas auštos kokybės uogoms užauginti. Dėl dienos šviesos trukmės padidėja cukraus kiekis uogose ir jos itin greitai dera. Cukrus sustiprina kompleksišką uogų skonį. Labai šaltos žiemos šioje vietovėje taip pat yra svarbus veiksnys, mažinantis kenkėjų daromą žalą augalams. Visa tai drauge sudaro geras sąlygas SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimoms šiaurinėms katuogėms auginti.

Šios šiaurinės katuogės yra hibridas, išvestas XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiais vykdant tikslingą selekciją, daugiausia Norboteno lene, netoli Piteo esančioje Öjebyn tyrimų stotyje. Darbai, lėmę šių hibridinių uogų sukūrimą, buvo pradėti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Vilhelminoje (kuri yra šioje geografinėje vietovėje), kur buvo auginamos laukinės Šiaurės šiaurinės katuogės. Šios šiaurinės katuogės buvo išvestos XX a. septintajame dešimtmetyje, kryžminant laukines Šiaurės šiaurines katuoges (Rubus arcticus arcticus) ir Aliaskos šiaurines katuoges (Rubus arcticus stellatus), vadovaujant mokslininkei Gunny Larsson. 1970 m. ji pristatė savo disertaciją šia tema ir tęsė praktinį darbą, susijusį su tolesniu šiaurinių katuogių kūrimu ir komercializacija. Vesterboteno lene, Riobeksdalene (Umeo komuna) esanti mokslinių tyrimų stotis taip pat atliko svarbų vaidmenį komercializuojant šias uogas. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio iki XXI a. pirmojo dešimtmečio vidurio čia buvo atliekami papildomi tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant šiaurinėms katuogėms, ypač jų derliaus nuėmimo ir valymo metodams, taip pat ligoms ir jų gydymui. Šiuo metu privačiuose soduose ir kitose panašiose vietovėse Pietų Švedijoje bei kitose šalyse galima pamatyti tokių pavienių augalų, tačiau komerciniais tikslais šios uogos kol kas auginamos tik Norboteno ir Vesterboteno lenuose. Trys ūkiai, kuriuose šiuo metu šios uogos auginamos komerciniais tikslais, yra Umeo (AC), Bodeno (BD) ir Jokmoko (BD) komunose.

Per daugelį metų šioje geografinėje vietovėje sukaupta konkreti patirtis, susijusi su šių uogų auginimu, derliaus nuėmimu ir paruošimu, apima ir veiksmingą piktžolių kontrolę, kuri yra svarbi tokiam konkurencijai jautriam augalui kaip šiaurinės katuogės, ligų kontrolę ir optimalų derliaus nuėmimo laiką. Pastarasis aspektas yra labai svarbus, nes uogų aromatas visiškai atsiskleidžia tik tada, kai atskiri kaulavaisiai užauga ir visiškai sunoksta bei tampa labai sultingi. Dėl geografinės vietovės šis etapas gali būti pasiektas ir augimo sezono metu. Derliaus nuėmimo laiko optimizavimas taip pat reiškia, kad šiaurinių katuogių derlius nuimamas keliais etapais, kad uogos būtų kuo aromatingesnės.

Geografinės vietovės gamtinės sąlygos sudarė sąlygas šiaurinėms katuogėms augti. Tokios gamtinės sąlygos taip pat lemia tai, kad kenkėjų daroma žala yra nedidelė, o tai yra būtina auginimui, bei suteikia uogoms ypatingą saldumą. Geografinėje vietovėje vyrauja spygliuočiai medžiai, ypač eglės, todėl dideliuose žemės plotuose pH yra žemas, o tai būtina, kad šiaurinės katuogės suvešėtų.

Geografinė vietovė pasižymi optimaliomis gamtinėmis sąlygomis ir šiaurinių katuogių auginimo patirtimi, taip pat ypatinga šių uogų vartojimo kultūra. SKVN „Allåkerbär från Norrland“ žymimos šiaurinės katuogės daugeliui šios geografinės vietovės gyventojų yra neatsiejamos ypatingų progų metu, jos yra valgomos šviežios arba dažniau kaip uogienė, patiekiama su vafliais, vaniliniais ledais arba trupučiu plaktos grietinėlės. Kitose Švedijos dalyse panašios kultūros nėra.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.livsmedelsverket.se/globalassets/foretag-regler-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/sub-ansokan-allakerbar-fran-norrland_230314.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 199

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. birželio 7d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2023/C 199/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11099 – CINVEN / MBCC DIVESTMENT BUSINESS) ( 1 )	1

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2023/C 199/02	2023 m. birželio 1 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriama Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto Airijai atstovaujanti narė	2
	Europos Komisija
2023/C 199/03	2023 m. birželio 6 d. Euro kursas	4
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2023/C 199/04	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)	5
2023/C 199/05	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Ekvadoro teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)	7
2023/C 199/06	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl derybų įgaliojimų sudaryti tarptautinį susitarimą dėl Europolo ir Brazilijos teisėsaugos institucijų keitimosi asmens duomenimis santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)	10
2023/C 199/07	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vairuotojo pažymėjimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2561, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1724 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 383/2012, santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)	13

Šalis	Narė
Airija	Adrienne DUFF

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2023/C 199/08	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	16
2023/C 199/09	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	21


	(1) Tekstas svarbus EEE.