2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/4

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų

(2023/C 185/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI

PRIMINDAMI, KAD:

šios rezoliucijos tikslas – užtikrinti, kad vietos, regioninio ir Europos lygmens atitinkami suinteresuotieji subjektai pripažintų 9-ojo Europos Sąjungos jaunimo dialogo (toliau – ESJD) ciklo rezultatus ir vykdytų su jais susijusią tolesnę veiklą, taip pat užtikrinti ESJD proceso bei jo rezultatų įgyvendinimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo dokumentu taip pat siekiama prisidėti didinant ESJD skaidrumą ir suteikti grįžtamosios informacijos apie darbą, atliktą 9-ojo ir ankstesnių ciklų metu.

Ši rezoliucija grindžiama Rezoliucija dėl 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategijos (1) ir jos Europos jaunimo tikslais, taip pat Rezoliucijos, kuria nustatomos ESJD valdymo gairės, I priedu ir ankstesnių ESJD ciklų rezultatais. ES jaunimo strategijoje raginama užtikrinti didesnį jaunuolių dalyvavimą dialoge su sprendimus priimančiais asmenimis ir jaunuolių iš įvairios aplinkos ir socialinių grupių dalyvavimą.

2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (toliau – EJM) pabrėžiama, kad jaunimui reikia suteikti galimybių ateičiai – žalesnei, labiau skaitmeninei ir įtraukesnei.

ESJD yra ES jaunuoliams skirtas dalyvavimo mechanizmas. Jis veikia kaip forumas, kuriame vyksta nuolatiniai sprendimus priimančių asmenų, jaunuolių bei jiems atstovaujančių organizacijų ir tyrėjų bendri svarstymai ir konsultacijos bendradarbiavimo ES lygmeniu jaunimo srityje prioritetų, įgyvendinimo ir susijusios tolesnės veiklos klausimais. ESJD sudaro sąlygas nuolatinei partnerystei valdant šiuos procesus vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

9-ojo ESJD ciklo rezultatai grindžiami šio ciklo metu surengtomis trimis ES jaunimo konferencijomis, dialogo etapu surengtų nacionalinių ir Europos kokybinių konsultacijų ir renginių grįžtamąja informacija ir įgyvendinimo nacionaliniu ir Europos lygmenimis etapo rezultatais. Šie rezultatai padeda integruoti daugiapakopį ir tarpsektorinį jaunimo tikslo #10 „Tvari žalioji Europa“ ir jaunimo tikslo #3 „Įtrauki visuomenė“ įgyvendinimą pagal antraštinę dalį „Bendra veikla siekiant tvarios ir įtraukios Europos“.

COVID-19 pandemija padarė didelį poveikį jaunuolių dalyvavimui ir padidino jaunimo grupių nelygybę (2). Be to, Europos jaunuolius ir bendruomenes stipriai veikia Rusijos Federacijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo sukelta energetikos krizė, padidėjusi migracija ir pasaulinė infliacija. Šių krizių metu tapo dar akivaizdžiau, kad mažiau galimybių turintiems jaunuoliams ne taip lengva naudotis ir žmogaus, o ypač socialinėmis, teisėmis nei jaunuoliams, turintiems daugiau galimybių.

Pasibaigus 8-ajam ciklui Europos Komisijos ir valstybių narių buvo prašoma:

—	stiprinti ilgalaikę institucinę atmintį ir užtikrinti darbo tęstinumą tarp ESJD ciklų;

—	raginti organizuoti reguliarius mainus ir koordinavimo veiklą, kuriai vadovautų jaunimas ir kurią tinkamai remtų trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės, Komisija ir Europos jaunimo forumas, o Europos iniciatyvinės grupės dokumentus viešai skelbti Europos jaunimo portale;

—	nuolat teikti grįžtamąją informaciją jaunimui ir jaunimo organizacijoms, dalyvaujantiems visuose ESJD proceso etapuose, siekiant užtikrinti prasmingą dialogą ir jaunimo dalyvavimą visais lygmenimis;

—	nacionalinio ir ES lygmens renginiuose teikti prioritetą ESJD bei užtikrinti jo matomumą ir skatinti jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis.

9-ojo ESJD ciklo priemonių rinkiniu nacionalinėms darbo grupėms buvo suteikta priemonių rinkti duomenis, susijusius su šiam ciklui jų parengtais planais, ir gerosios praktikos pavyzdžius, kuriuos jos nustatė šiose penkiose pagrindinėse srityse:

a)	informavimas ir švietimas,

b)	veiksmai ir įgalėjimas,

valdymas,

d)	mobilumas ir solidarumas,

e)	galimybės naudotis infrastruktūra. Šio proceso metu surinktos jaunuolių nuomonės ir prisidėta prie darbo metodų ir geriausios praktikos plėtojimo, sudarant palankesnes sąlygas įgyvendinti 9-ąjį ESJD ciklą.

PRIPAŽINDAMI, KAD:

EUJD grindžiamas nacionalinių darbo grupių vadovavimu ir bendra atsakomybe, kai įmanoma, koordinuojant nacionalinėms jaunimo taryboms. Tai jaunuoliams iš įvairios aplinkos sudaro sąlygas dalyvauti dialoge ir įvairius nacionalinius, regioninius ir vietos suinteresuotuosius subjektus susieja su šiuo procesu.

10.

Tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų indėlis yra svarbus siekiant politikos dialogą praturtinti įvairiomis perspektyvomis iš visos Europos ir užtikrinti kokybišką indėlį, kiek tai susiję su ESJD proceso tarpvalstybiniu aspektu.

MANO, KAD:

11.

nacionalinės darbo grupės ir tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos naudojo įvairius metodus, pavyzdžiui, dialogą ir apskritojo stalo renginius (tiek internetu, tiek ne internetu), socialinės žiniasklaidos apklausas ir tikslinę veiklą, skirtą mažiau galimybių turintiems jaunuoliams.

12.

Vienas iš svarbiausių 9-ojo ESJD ciklo įgyvendinimo aspektų buvo tai, kad rengiant, planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant šį ciklą bei visą jo veiklą ir vykdant su tuo susijusią tolesnę veiklą pagrindinis vaidmuo teko jaunimui ir jaunimo organizacijoms, pavyzdžiui, užtikrinant, kad pirmininkaujančios valstybės narės nacionalinės jaunimo reikalų tarybos turėtų teisę bendrapirmininkauti Europos iniciatyvinei grupei.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į ŠIAS ES JAUNIMO KONFERENCIJOS REKOMENDACIJAS (3):

13.

rekomendaciją dėl 1 potemės dėl informavimo ir švietimo: „Prašome, kad valstybės narės užtikrintų vienodas galimybes gauti patogios naudotis informacijos apie tvarumą ir klimato kaitą, pasitelkdamos įtraukų ir įgalėjimą užtikrinantį neformalųjį ir formalųjį švietimą, kuriuo skatinamas kartų dialogas ir mokymasis“.

14.

Rekomendaciją dėl 2 potemės dėl veiksmų ir įgalėjimo: „Raginame valstybes nares užtikrinti, kad būtų steigiamos nepriklausomos patariamosios vietos lygmens tarybos (pvz., jaunimo tarybos), kurias sudarytų ir rinktų jaunimas, daugiausia dėmesio tarpsektoriniu lygmeniu skiriant mažiau galimybių turintiems jaunuoliams ir laikantis tvaraus požiūrio.“

15.

Rekomendaciją dėl 3 potemės dėl valdymo: „Rekomenduojame parengti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama aplinkos ir darnaus vystymosi politikos formavimo procesų atskaitomybė ir skaidrumas, taip pat remti dalyvavimo ir vertinimo mechanizmus, kurie sudarytų tam sąlygas (pvz., jaunimo tarybos, jaunimo testai) vietos, regioniniu ir Europos lygmenimis“.

16.

Rekomendaciją dėl 4 potemės dėl mobilumo ir solidarumo. „Raginame Europos Komisiją ir valstybes nares parengti veiksmų planus, skirtus formaliojo švietimo sektoriui ir darbo rinkai, siekiant užtikrinti oficialų patirties ir bendrųjų kompetencijų, įgytų dalyvaujant savanoriškoje veikloje ir pasitelkiant mobilumą mokymosi tikslais, pripažinimą“.

17.

Rekomendaciją dėl 5 potemės dėl galimybių naudotis infrastruktūra: „Rekomenduojame, kad Europos Komisija ir valstybės narės sukurtų įperkamą ir prieinamą „Jaunimo klimato kortelę“ – visuotinę priemonę naudotis daugiarūšiu viešuoju transportu regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, ir kad Europos Komisija padėtų valstybėms narėms daryti pažangą plėtojant tvarias viešojo transporto rūšis“.

PALANKIAI VERTINA TAI, KAD:

18.

ES jaunimo konferencijos dalyviai pabrėžė poreikį užtikrinti, kad visi ESJD aspektai būtų įtraukesni ir įvairesni, o įvairios jaunimo grupės būtų geriau informuojamos apie šį dialogą, be kita ko, įgyvendinant ilgalaikę komunikacijos strategiją, pvz., pasitelkiant bendrą logotipą, plačiai propaguojant rezultatus ir skleidžiant prieinamą bei jaunimui patogią naudotis informaciją, kad visa tai pasiektų ne tik konferencijos delegatus ir pagrindinius ESJD dalyvius.

19.

ES jaunimo konferencijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad veiksmingas tarpsektorinis bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis yra svarbus tam, kad ESJD rezultatais būtų galima naudotis ne tik jaunimo politikos srityje ir kad būtų daromas poveikis ne tik jaunimo sektoriui. Be to, buvo pažymėta, kad valstybėms narėms ir nacionalinėms darbo grupėms teko itin svarbus vaidmuo vykdant sistemingą stebėseną ir teikiant grįžtamąją informaciją, kad būtų padidintas vidinis proceso skaidrumas.

PALANKIAI VERTINA:

20.

Sprendimą dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (4), kuriuo atkreipiamas dėmesys į jaunuolius ir jų svarbų vaidmenį visuomenėje, taip pat užtikrinamas jaunosios kartos, kuri labiausiai nukentėjo per COVID-19 pandemiją, įgalėjimas ir atkuriamas jos pasitikėjimas.

21.

Europos jaunimo portalo raidą ir pasitvirtinusią jo, kaip vieno langelio principu veikiančios įstaigos, skirtos ESJD ir susijusiems dokumentams, funkciją – tai padeda užtikrinti institucinę atmintį tarp ciklų.

22.

Tarybos išvadas „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“, ypač tai, kad jose daug dėmesio skiriama paramai jaunuolių dalyvavimui su aplinka susijusioje veikloje ir jų vaidmeniui, susijusiam su nuolatiniu visos visuomenės vystymusi.

23.

Tarybos išvadas dėl kartų aspekto propagavimo jaunimo reikalų srityje siekiant skatinti dialogą ir socialinę sanglaudą, kuriose visų pirma pabrėžiama įvairių kartų patirties ir kompetencijų sutelkimo nauda kuriant taikias ir darnias visuomenes.

24.

Jaunimo tikslo #9 „Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas“ akcentavimą 8-ojo ESJD ciklo metu ir dalyvaujamąjį procesą, kuris sudarė sąlygas patvirtinti Tarybos išvadas dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunuolių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose ir Tarybos išvadas dėl jaunimo pilietinių erdvių, palengvinančių prasmingą jaunimo dalyvavimą, išsaugojimo ir kūrimo.

25.

Aktyvų jaunimo ir nacionalinių darbo grupių dalyvavimą 9-ojo ESJD ciklo veikloje ir jaunimo organizacijų įtraukimą į įvairius renginius, teikiant grįžtamąją informaciją viso ciklo metu, taip pat EJM įgyvendinimą. Be to, jaunimo dalyvavimą neformaliame švietimo ir jaunimo reikalų ministrų susitikime Strasbūre, seminare dėl jaunimo dalyvavimo Europos projekte Strasbūre ir konferencijoje „Ateitis – mūsų!“ Briuselyje, kuriuose apibendrinti EJM pasiekimai ir apmąstyti jų rezultatai.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO IR ATSIŽVELGIANT Į JŲ ATITINKAMAS KOMPETENCIJOS SRITIS:

26.

įgyvendinant ir vertinant atitinkamas politikos priemones, susijusias su 9-ojo ESJD ciklo 1–5 potemėmis, atsižvelgti, kai tikslinga, į pirmiau 13–17 punktuose nurodytas rekomendacijas.

27.

Įgyvendinant ir vertinant dabartinę jaunimo politiką ir rengiant būsimą jaunimo politiką atsižvelgti į 9-ojo ESJD ciklo rezultatus, užtikrinant sinergiją su jaunuoliams poveikį darančia visų sričių politika. Išnagrinėti būdus, kaip toliau įgyvendinti Europos jaunimo tikslus #10 ir #3 ir jų tarpinius tikslus.

28.

Skatinti, pripažinti ir, kai tikslinga, finansiškai remti jaunimo inicijuotus ir vadovaujamus veiksmus ir programas darnaus vystymosi srityje, ypač skirtus kovai su klimato kaita ir įtraukties didinimui, kad jaunuoliai galėtų skatinti visos visuomenės pokyčius.

29.

Sustiprinti ir patobulinti ESJD procesą, atsižvelgiant į geriausią 9-ojo ESJD ciklo praktiką ir principus, kuriais buvo vadovaujamasi jį įgyvendinant, ir, kai įmanoma, juos taikant, visų pirma procese orientuojantis į jaunimą ir jaunimo organizacijas ir užtikrinant, kad ESJD būtų jaunimo vadovaujamas procesas, kuriame jaunuoliai ir sprendimus priimantys asmenys vestų konstruktyvų dialogą ieškodami sprendimų.

30.

Kai taikytina, užtikrinti nacionalinių jaunimo tarybų įgalėjimą atlikti vadovaujančių suinteresuotųjų subjektų vaidmenį nacionalinėse darbo grupėse, kad jiems būtų sudarytos sąlygos koordinuoti ir įgyvendinti ESJD nacionaliniu lygmeniu.

31.

Raginti atitinkamas šalis nacionalinėms jaunimo taryboms užtikrinti stabilią administracinę ir finansinę paramą, taip pat būtinas priemones, kad jos galėtų bendrapirmininkauti Europos iniciatyvinei grupei; kai taikytina, sudaryti joms sąlygas imtis vadovaujamo vaidmens ESJD procese jų valstybės narės pirmininkavimo laikotarpiu, visų pirma pagal programos „Erasmus+“ jaunimui skirtą skyrių, laikantis jos teisinio pagrindo ir ES finansinio reglamento.

32.

Skatinti jaunimą, jaunimo organizacijas ir kitus jaunimo srities suinteresuotuosius subjektus geriau išnaudoti ES programos „Erasmus+“ jaunimui skirtame skyriuje numatytas finansavimo galimybes, siekiant stiprinti jaunimo dalyvavimą ir jaunimo dialogus vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis ir, kai tikslinga, jas glaudžiau susieti su ESJD procesu.

33.

Pripažinti, kad tarptautinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų dalyvavimas ir indėlis į ESJD procesą yra svarbūs veiksniai norint užtikrinti, kad dialogui būtų būdingas stiprus europinis aspektas, ir, kai tikslinga, sudaryti būtinas išankstines sąlygas jų aktyviam dalyvavimui ESJD procese ir įsitraukimui į jį.

34.

Tęsti darbą, kuris EJM buvo atliekamas visais lygmenimis, kad ESJD būtų teikiamas prioritetas ir didinamas jo matomumas vietos, regioninio, nacionalinio ir ES lygmens renginiuose ir skatinamas įtraukus jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis, laikantis geriausios jaunimo įtraukties praktikos.

35.

Užtikrinti, kad būtų parengta ilgalaikė Europos lygmens komunikacijos strategija, kuria jaunimui patogiu būdu būtų didinamas informavimas apie ESJD, ir, kai tikslinga, nacionalinėms darbo grupėms būtų teikiama papildoma parama jų pačių komunikacijai ESJD klausimais stiprinti. Pageidautina, kad komunikacijos strategijos rengimui vadovautų ir jaunimo organizacijos, įskaitant bendrą ESJD logotipą, skirtą visiems ESJD veiksmams ženklinti Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.

36.

Imtis tinkamų priemonių, kad prasmingas jaunimo dalyvavimas būtų įtrauktas į visas atitinkamas politikos sritis, atsižvelgiant į EJM vykdytą veiklą, kad visose atitinkamose politikos srityse būtų skatinama jaunimo perspektyva. Jaunimo politikos sritis turėtų būti tiltas į kitas politikos formavimo sritis, siekiant užtikrinti, kad vaikų ir jaunimo balsas būtų geriau girdimas, taip pat ir kituose sektoriuose.

37.

Toliau plėtoti stebėseną ir grįžtamąją informaciją, susijusius su ESJD rezultatais, kad būtų didinamas skaidrumas ir užtikrinamas prasmingas jaunimo dalyvavimas visose sprendimų priėmimo procesų dalyse ir visuose jo etapuose.

38.

Teikti paramą, taip pat parengti tikslines priemones ir metodus, kad būtų galima pasiekti ir parengti jaunuolius, kurie paprastai nedalyvauja ESJD procese, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius. Šios priemonės ir metodai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų būti pritaikyti konkrečių grupių poreikiams. Taip būtų siekiama suteikti paprastų komunikacijos priemonių ESJD ir Europos institucijų vaidmeniui paaiškinti jaunimui patogiu būdu ir tinkamai paramai teikti viso proceso metu.

39.

Kai tikslinga, vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis parengti metodus ir įgyvendinimo priemones, kaip imtis veiksmų atsižvelgiant į ESJD, ES jaunimo konferencijų ir EJM idėjas ir reikalavimus.

RAGINA KOMISIJĄ, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

40.

toliau jaunimui patogiu būdu plėtoti ES jaunimo portalą ir kitas atitinkamas komunikacijos priemones, kad būtų didinamas ESJD patogumas naudotojams ir jo matomumas, remiantis EJM ir 9-ojo ESJD ciklo gerąja praktika.

41.

Labiau įtraukti ES jaunimo reikalų koordinatorių integruojant jaunimo dalyvavimą į visas atitinkamas ES politikos sritis, vadovaujantis EJM rezultatais, ir užtikrinti didesnį ESJD, kaip jaunimo dalyvavimo integravimo priemonės, matomumą.

IR TAIP PAT ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, KAD:

42.

kitos trijų paeiliui pirmininkaujančių valstybių narių grupės (Ispanija, Belgija ir Vengrija) bendras teminis prioritetas yra „MUMS REIKIA JAUNIMO“.

43.

užsibrėžta10-ojo ciklo metu toliau plėtoti ir stiprinti ESJD, atsižvelgiant į ankstesnių ciklų rezultatus, rekomendacijas, renginius ir vertinimus.

(1) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų rezoliucija, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės. 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 189, 2019 6 5, p. 1).

(2) EUROFOUND (2021 m.), Impact of COVID-19 on young people in the EU (COVID-19 poveikis ES jaunimui), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(3) Tai 2023 m. kovo mėn. ES jaunimo konferencijoje, surengtoje 9-ojo ESJD ciklo pabaigoje, suformuluotos rekomendacijos. Taip pat žr. priedo II priede pateikiamas prie 1–5 rekomendacijų pridedamas santraukas.

(4) 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (OL L 462, 2021 12 28, p. 1).

I PRIEDAS

PAGRINDŽIAMIEJI DOKUMENTAI

—	Bárta O., Moxon D. (2023 m.). EUYD9 Implementation Phase Report (9-ojo ESJD įgyvendinimo etapo ataskaita). DOI: 10.5281/zenodo.7696299.

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (OL C 241, 2021 6 21, p. 3).

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo (OL C 415, 2020 12 1, p. 16).

—	Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (OL C 159, 2022 4 12, p. 9).

—	Tarybos išvados dėl kartų aspekto propagavimo jaunimo reikalų srityje siekiant skatinti dialogą ir socialinę sanglaudą (OL C 495, 2022 4 12, p. 56).

—	Tarybos išvados dėl jaunimo pilietinių erdvių, palengvinančių prasmingą jaunimo dalyvavimą, išsaugojimo ir kūrimo (OL C 501 I, 2022 4 12, p. 19).

—	Tarybos rezoliucija dėl struktūrinio dialogo ir dialogo su jaunimu plėtojimo ateityje Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje politikos kontekste po 2018 m. (OL C 189, 2017 6 15, p. 1).

—	EUROFOUND (2021 m.), Impact of COVID-19 on young people in the EU (COVID-19 poveikis ES jaunimui), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 8-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų (OL C 504, 2022 4 12, p. 1).

—	Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1).

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 7-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 212I, 2020 6 26, p. 1),

—	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių atstovų rezoliucija, kuria nustatomos ES jaunimo dialogo valdymo gairės. 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 189, 2019 6 5, p. 1).

II PRIEDAS

PRIE REKOMENDACIJŲ DĖL 9-OJO ES JAUNIMO DIALOGO CIKLO 1–5 POTEMIŲ PRIDEDAMOS SANTRAUKOS:

9-ojo ES jaunimo dialogo (ESJD) ciklo įgyvendinimo etapas grindžiamas penkiomis potemėmis, kurias 2022 m. sausio mėn. Strasbūre (Prancūzija) pasirinko ES jaunimo konferencijos dalyviai. Įgyvendinimo etapo analizės buvo atliekamos 2023 m. vasario ir kovo mėn. – pateikta įžvalgų ir konkretesnė informacija apie dvi pagrindines įgyvendinimo ataskaitoje aptariamas sritis, t. y. įgyvendinimo veiklos spektrą ir poveikį, nustatytą įgyvendinus 9-ojo ESJD ciklo veiklą. Įgyvendinimo etapo ataskaita (1) buvo remiamasi 2023 m. kovo mėn. Vekšėje (Švedija) vykusiose ES jaunimo konferencijos diskusijose.

Šiame priede pateikiamos prie rekomendacijų dėl šio ciklo 1–5 potemių pridedamos santraukos, kurias parengė Konferencijos dalyviai.

1. Informavimas ir švietimas

„Mūsų rekomendacijos tikslas – užtikrinti patikimą ir įtraukią informaciją apie tvarumą ir klimato kaitą. Tokia patogi naudotis informacija, prieinama įvairaus amžiaus / įvairiuose gyvenimo etapuose esantiems žmonėms, mums padės sukurti žalesnę Europą. Informaciją šiomis temomis turime įtraukti į visų rūšių – tiek neformaliojo, tiek formaliojo – švietimo turinį. Svarbu mokytis kartu ir vieniems iš kitų, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius, pavyzdžiui, įvairias kultūras ir įvairią socialinę bei ekonominę aplinką. Todėl reikėtų atsižvelgti į su klimato kaita susijusį teisingumą. Neteisinga jaunimui primesti politikos, kurią formavo ne jie, pasekmes. Turime užtikrinti, kad visos kartos aktyviai dalyvautų švietime klimato kaitos ir reikiamų sprendimų klausimais.

Kad jaunimas galėtų imtis prasmingų veiksmų, jam reikia įgūdžių, žinių ir platformų. Svarbu išnaudoti neformaliojo švietimo potencialą ir pripažinti jo praktinę naudą. Numatome, kad įgyvendinimas vyks laikantis tarpdalykinio požiūrio, ir išnaudojame turimą jaunimo organizacijų ir jaunimo informavimo tarnybų potencialą ir žinias. Būtina suteikti išteklių pedagogams, kad jie gautų tinkamą mokymą ir galėtų atlikti savo vaidmenį. Kadangi šis procesas vyksta nenutrūkstamai, tai turi būti nuolatinis vertinimo, stebėsenos ir tobulinimo procesas.“

2. Veiksmai ir įgalėjimas

„Į jaunimą vis dar kreipiama nepakankamai dėmesio priimant sprendimus, kurie daro didelį poveikį jo ateičiai, ir jis vis dar nepakankamai į šį procesą įtraukiamas. Kad išspręstume šią problemą, primygtinai raginame tobulinti vietos lygmens dalyvavimo mechanizmus taikant principą „iš apačios į viršų“, užtikrinant jaunuolių, ypač turinčių mažiau galimybių, įgalėjimą.

Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje ir Švedijoje, šios [patariamosios tarybos] jau yra, pripažįstame, kad reikia sukurti Europos masto sistemą, kad būtų nustatyti efektyvesni vietos jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų veiksmingų bendro sprendimų priėmimo procesų modeliai. Šio požiūrio reikia laikytis kartu laikantis tvaraus ir sąveikinio požiūrio, kad būtų užtikrintas tiek procesų tęstinumas, tiek įvairios kilmės ir įvairios gyvenimo patirties turinčio jaunimo įtrauktis. Sąveikinio požiūrio laikymasis susijęs su tuo, kad asmuo tuo pačiu metu gali patirti kelių formų diskriminaciją ir marginalizaciją.

Šios tarybos bus steigiamos pasitelkiant demokratinius ir jaunimo vadovaujamus procesus, kurių metu jaunimas renka savo atstovus. Tikslus procesas ir jo logistika gali atspindėti atitinkamas vietos aplinkybes. Tarybų nariai kalbės vietos jaunimo vardu prieš vietos politikos formavimo procesus, po jų ir jų metu.

Labai svarbu, kad valstybės narės pirmenybę teiktų jaunimo įtraukčiai ir atstovavimui sprendimų priėmimo procesuose. Kurdami nepriklausomas vietos lygmens patariamąsias tarybas ir užtikrindami jaunuolių, ypač turinčių mažiau galimybių, įgalėjimą, galime sukurti geresnę ateitį visiems.“

3. Valdymas

„9-ojo ESJD ciklo konsultacijų metu paaiškėjo, kad jaunimas labai nepasitiki politikos formavimo mechanizmų veiksmingumu ekonominės, socialinės ir aplinkos politikos srityse. Nepaisant siekių ir pastangų įtraukti jaunuolius į šiuos politikos formavimo procesus, jie teigia, jog mažai tikėtina, kad jų dalyvavimas paskatintų politinius pokyčius.

Šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti, kad jaunuoliai būtų įtraukti į visą politikos formavimo procesą ir kad jų balsas būtų girdimas, kartu stebint, vykdant tolesnę veiklą ir teikiant grįžtamąją informaciją jaunuoliams apie veiksmus, kurių politikos formuotojai ėmėsi atsižvelgdami į dalyvaujamąją veiklą, ir viešai informuojant apie padarytus pokyčius arba pagrindžiant, kodėl iki nustatytų terminų pokyčių neįvyko. Tai padės padidinti skaidrumą ir atskaitomybę visais politikos formavimo lygmenimis.

Rekomendacija prisidedama prie jaunimo organizacijų, įskaitant vietos, regionines, nacionalines ir Europos jaunimo tarybas, vaidmens užtikrinimo, ESJD stiprinimo ir poveikio vertinimo priemonių, pavyzdžiui, jaunimo testų, diegimo. Taip sudaromos sąlygos tikslingesnei politikai, kuria tikrai daromas poveikis, siekiama mažinti nelygybę ir padėti dabartinėms ir būsimoms kartoms.“

4. Mobilumas ir solidarumas

„Įgyvendinant 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų veiklą, buvo pabrėžtas skubus poreikis skatinti darbo jėgos perkvalifikavimu ir įgūdžių tobulinimu grindžiamą mąstyseną, prisidedant prie tvaraus augimo ir sudarant sąlygas tinkamai aprūpintam formaliojo švietimo sektoriui ir konkurencingai darbo rinkai. Todėl primygtinai raginame Europos jaunimą dalyvauti savanoriškoje veikloje ir mobilumo mokymosi tikslais programose – tai aktyvus mokymosi procesas norint toliau tobulinti įgūdžius. Be to, šioje srityje vis dažniau pastebima, kad šiuos klausimus neteisingai supranta ne tik jaunimas, bet ir politikos formuotojai, formaliojo švietimo įstaigos ir darbo rinkos subjektai –tai trukdo pripažinti šios patirties vertę arba kompetencijas, kurių iš šios patirties gali įgyti Europos jaunimas.

Dauguma jaunuolių neturi mobilumo galimybių dėl informacijos trūkumo, kalbos barjero, nepakankamų finansinių išteklių ir kitų asmeninių pareigų. Todėl būtina jaunimui teikti patogią naudotis ir prieinamą informaciją iš patikimo šaltinio, taip pat rengti bendrą informuotumo didinimo kampaniją, kad visi Europos jaunuoliai galėtų įvertinti šias galimybes, tokiu būdu sudarant sąlygas įtraukesnei visuomenei pagal jaunimo tikslą #3.

Europos Komisija turėtų inicijuoti konsultacijų procesą, kuriame dalyvautų valstybės narės, kad per dvejų metų laikotarpį būtų parengti nacionaliniai veiksmų planai, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad jaunuoliams, ypač turintiems mažiau galimybių, būtų lengviau dalyvauti savanoriškoje veikloje ir mobilumo mokymosi tikslais programose. Be to, valstybės narės veiksmų planuose turėtų nustatyti sistemą, kad būtų pripažįstamos trumpalaikės ir ilgalaikės savanoriškos veiklos ir mobilumo mokymosi tikslais metu įgytos kompetencijos ir įgūdžiai, pripažįstant šią patirtį naudinga jų darbui ir mokymo programoms.“

5. Galimybės naudotis infrastruktūra

„Nors esama transporto lengvatų, dėl regioninių skirtumų transportas vis dar yra kliūtis daugelio jaunuolių kasdieniame gyvenime, ypač kaimo vietovėse, nes infrastruktūra yra pasenusi ir (arba) jos nepakanka. Transportas turi įtakos jaunimo studijoms, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Mūsų viešojo transporto sistemų tobulinimui itin svarbu yra pasiūla, įperkamumas ir visuotinis prieinamumas. Jaunimo naudojimasis viešuoju transportu mažina migraciją iš kaimo į miestą. Tai padeda išlaikyti gyventojus kaimo vietovėse, nes mažėja spūstys, o jaunimas skatinamas likti, kartu skatinant tvarų apsirūpinimą būstu tiek kaimo, tiek miesto vietovėse.

Iniciatyva „Jaunimo klimato kortelė“ siekiama įdiegti paprastą sistemą, pagal kurią jaunimas galėtų naudotis pasiekiamu, įperkamu ir prieinamu viešuoju transportu regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Manome, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į socialinį ir aplinkos tvarumą. Taip pat siekiame sudaryti sąlygas jaunimui dažniau rinktis darnaus keliavimo galimybes, o valstybėms narėms – sukurti tvaresnę infrastruktūrą ilguoju laikotarpiu, ir didinti mobilumą ir solidarumą tarp valstybių narių.

ES „Jaunimo klimato kortelė“ yra bandomoji iniciatyva – rengiama viena bendra skaitmeninė platforma trimis skirtingais lygmenimis: regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu. Pirmieji du lygmenys būtų neprivalomi, juos remtų Europos Komisija tik norinčiose dalyvauti valstybėse narėse. Tarptautinis lygmuo būtų derinamas ES mastu. Šioje platformoje bus įdiegta prisiderinimo prie nacionalinių kainų funkcija, o platforma veiks kaip forumas, kuriame bus pateikiami geriausios praktikos pavyzdžiai. Kalbant apie darnų viešąjį transportą, norime, kad jaunimas klestėtų, o ne tik bandytų išgyventi.“

(1) Bárta O., Moxon D. (2023 m.). EUYD9 Implementation Phase Report (9-ojo ESJD įgyvendinimo etapo ataskaita). DOI: 10.5281/zenodo.7696299.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/14

Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl ES jaunimo strategijos 2022–2024 m. darbo plano peržiūros

(2023/C 185/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAUJANTYS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI, KAD:

Tarybos rezoliucijoje „Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija“ valstybių narių ir Europos Komisijos atitinkamose jų kompetencijos srityse prašoma veiksmingai įgyvendinti ES jaunimo strategiją visoje ES ir valstybėse narėse pasitelkiant konkrečias priemones, be kita ko, ES jaunimo reikalų darbo planus;

ES jaunimo strategija skirta trejų metų darbo laikotarpiams, apimantiems du trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupių pirmininkavimo laikotarpius. Atitinkamų darbo laikotarpių prioritetai ir veiksmai išdėstyti ES jaunimo reikalų darbo planuose. Šie planai turėtų būti grindžiami šios strategijos pagrindiniais principais ir prioritetais, sprendžiant su jaunimu susijusius klausimus kitų sudėčių Tarybos posėdžiuose ir jos parengiamuosiuose organuose atitinkamose politikos srityse;

ES darbo planas yra kaip kelrodis veikianti priemonė, kurioje valstybėms narėms, Komisijai ir visiems suinteresuotiesiems subjektams pateikiamos gairės, kaip pasiekti ES jaunimo strategijos tikslus;

trejų metų darbo programoje pateikiami prioritetai ir veiksmai turi būti peržiūrėti 2023 m. pirmąjį pusmetį, o jų peržiūrą patvirtins Taryba ir Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn. pabaigoje,

ATKREIPIA DĖMESĮ Į TAI, KAD:

Taryba šiuos ES darbo planus sudaro remdamasi preliminaria informacija, gauta iš šių trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupių: Prancūzijos, Čekijos bei Švedijos ir Ispanijos, Belgijos bei Vengrijos;

Komisija gali remti ir papildyti šiame darbo plane išdėstytus valstybių narių veiksmus, visų pirma skatindama bendradarbiavimą, remdama jaunimo ir jaunimo darbuotojų mobilumą ir skatindama jaunimą dalyvauti demokratiniame gyvenime. Atitinkamai gali būti sutelktos priemonės, parengtos ES jaunimo strategijos įgyvendinimui remti: tai apima ES jaunimo dialogą, ES jaunimo strategijos platformą, Europos jaunimo portalą, ES jaunimo koordinatorių ir tarpusavio mokymosi veiklą (ekspertų grupes, savitarpio mokymosi veiklą ir tarpusavio konsultavimą). Tai grindžiama reguliariai atnaujinamais Būsimos nacionalinės veiklos planavimo dokumentais, platforma „Youth Wiki“, su jaunimu susijusiais rodikliais, apklausomis, tyrimais ir moksliniais tyrimais. Parama toliau stiprinama pasitelkiant partnerystes ir bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma Europos Taryba, ir įgyvendinant programas jaunimo srityje (visų pirma programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą);

ypatingas šio darbo plano akcentas – Europos jaunimo metai (2022 m.). Jų rezultatai ir paveldas bus palaikomi, propaguojami ir stiprinami, kadangi Europos jaunimo metų vertinimas bus pasitelktas siekiant išplėsti ir sustiprinti planą ateityje. Tai toliau skatins jaunimą pareikšti savo nuomonę siekiant formuoti Sąjungos vystymąsi ir plačiąją visuomenę, be kita ko, dalyvaujant Konferencijoje dėl Europos ateities ir naujojo europinio bauhauzo iniciatyvoje. Tai padidins informuotumą apie jaunimo galimybes, taip pat apie jam teikiamą paramą ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis.

PRIEDAS

ES jaunimo strategijos 2022–2024 m. darbo plano peržiūra (1)

FR, CZ, SE

Bendra tema: „Bendra veikla siekiant tvarios ir įtraukios Europos“

Europos jaunimo tikslai Nr. 3 „ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS“ ir Nr. 10 „TVARI ŽALIOJI EUROPA“

Data

Darbo metodas / priemonė

Orientacinis tikslas ir rezultatas

Susiję jaunimo tikslai

Sąsaja su Europos darbo su jaunimu darbotvarke (2)

Pasiūlyta

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (2022 m. balandžio 5 d.)

Patvirtinimas Taryboje

Skatinti politikos formuotojus ir suinteresuotuosius subjektus jaunimo sektoriuje atsižvelgti į jaunimo nuomones ir įgalinti juos dalyvauti įgyvendinant viešąją politiką ir programas, susijusias su darniu vystymusi ir kova su klimato kaita

Tvari žalioji Europa

§10 a

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Tarybos rekomendacija dėl jaunųjų savanorių mobilumo visoje Europos Sąjungoje (2022 m. balandžio 5 d.)

Priėmimas Taryboje

Atnaujinti Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių mobilumo visoje Europos Sąjungoje, priimtą 2008 m., kai Prancūzija pirmininkavo ES, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jaunimo savanorystei po pandemijos

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

Priartinti ES prie jaunimo

Jaunimo organizacijos ir Europos programos

FR, (Komisija)

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Europos jaunimo konferencija (Strasbūras, 2022 m. sausio 24–26 d.)

Europos jaunimo konferencija

Įtraukios visuomenės

Tvari žalioji Europa

FR, Komisija

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Neformalus jaunimo reikalų ir švietimo ministrų posėdis Neformalus jaunimo reikalų ir švietimo ministrų posėdis „Siekiant žalesnės ir tvaresnės Europos“ (Strasbūras, 2022 m. sausio 27 d.)

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Jaunimo atstovų iš kiekvienos valstybės narės dalyvavimas siekiant pasidalyti jaunuolių nuomonėmis

Jaunimo dalyvavimas sprendžiant darnaus vystymosi klausimus

Tvari žalioji Europa

§10 a

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Jaunimo reikalų generalinių direktorių neformalus posėdis (Bordo, 2022 m. gegužės 5–6 d.)

Temos:

—	Europos jaunimo metai

—	jaunimo darbuotojų mobilumas ir jų įgūdžių pripažinimas

—	nacionalinės ir transnacionalinės savanoriškos veiklos sinergija ir papildomumas

Priartinti ES prie jaunimo

2022 m. (pirmasis pusmetis)

Seminaras dėl jaunimo dalyvavimo Europos projekte „Gyvybinga Europa: jaunimui ir kartu su jaunimu“ (Strasbūras, 2022 m. birželio 9–10 d.)

Jaunimo dalyvavimo klausimų ekspertų keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Tolesnė veikla, susijusi su 8-uoju ciklu ir Konferencija dėl Europos ateities

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

Priartinti ES prie jaunimo

§10 e

2022 m. (antrasis pusmetis)

Tarybos išvados dėl kartų aspekto propagavimo jaunimo reikalų srityje siekiant skatinti dialogą ir socialinę sanglaudą (2022 m. lapkričio 28 d.)

Patvirtinimas Taryboje

Formuojant politiką sistemingiau integruoti šiandienos jaunimui ir būsimoms kartoms rūpimus klausimus

Sudaryti palankesnes sąlygas pripažinti kartų dialogo skatinimo svarbą siekiant padidinti kartų solidarumą ir teisingumą, kad būtų kuriama tvirta, atspari, žalioji ir įtrauki Europa

Įtraukios visuomenės

2022 m. (antrasis pusmetis)

ES jaunimo konferencija (Praha, 2022 m. liepos 11–13 d.)

ES jaunimo konferencija

Įtraukios visuomenės

Tvari žalioji Europa

CZ, Komisija

2022 m. (antrasis pusmetis)

Jaunimo reikalų generalinių direktorių neformalus posėdis „Neformaliojo mokymosi ir formaliojo švietimo jaunimo reikalų srityje sąsajos: darbas su jaunimu reaguojant į dėl COVID-19 krizės atsiradusią mokymosi spragų problemą ir į pabėgėlių iš Ukrainos švietimo poreikius (Praha, 2022 m. rugsėjo 19–20 d.)

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Įtraukios visuomenės

2022 m. (antrasis pusmetis)

(Europos jaunimo metų baigiamoji konferencija, Briuselis, 2022 m. gruodžio 6 d.)

Diskusija apie Europos jaunimo metų paveldą

Psichikos sveikata ir gerovė

Kokybiškas mokymasis

CZ, Komisija, Europos Parlamentas

2023 m. (pirmasis pusmetis)

ES jaunimo konferencija (Vekšė, 2023 m. kovo 20–22 d.)

9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo apibendrinimas ir išvada

Svarstymai, susiję su ES jaunimo dialogu, kaip procesu

Įtraukios visuomenės

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

Tvari žalioji Europa

SE, Komisija

2023 m. (pirmasis pusmetis)

Jaunimo reikalų generalinių direktorių neformalus posėdis (Vekšė, 2023 m. kovo 22–23 d.)

Svarstymai, susiję su ES jaunimo dialogu, kaip procesu

Diskusija dėl jaunimo politikos valdymo bei įgyvendinimo ir ES jaunimo konferencijos rezultatų

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

Įtraukios visuomenės

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

2023 m. (pirmasis pusmetis)

Tarybos išvados dėl tvarios Europos jaunimui socialinio aspekto (2023 m. gegužės mėn.)

Patvirtinimas Taryboje

Politikos rekomendacijos dėl tvarios žaliosios Europos socialinio aspekto, kuriose skatinama atsižvelgti į visų jaunų žmonių nuomones ir idėjas darnaus vystymosi srityje

Tvari žalioji Europa

Įtraukios visuomenės

§10 a

§26

2023 m. (pirmasis pusmetis)

Tarybos rezoliucija dėl 9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų (2023 m. gegužės mėn.)

Patvirtinimas Taryboje

9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo apibendrinimas, svarstymas ir vertinimas. Stiprinti informacijos teikimą marginalizuotiems jaunuoliams, toliau plėtoti ES jaunimo konferencijos ir ES jaunimo dialogo procesą / valdymą siekiant padidinti įtrauktį ir grįžtamąjį ryšį

Tvari žalioji Europa

Įtraukios visuomenės

Informacija ir konstruktyvus dialogas

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

2023 m. (pirmasis pusmetis)

Tarybos rezoliucijos dėl ES jaunimo strategijos 2022–2024 m. darbo plano peržiūra (2023 m. gegužės mėn.)

Patvirtinimas Taryboje

Tarybos rezoliucijos dėl ES jaunimo strategijos 2022–2024 m. darbo plano peržiūra

Įtraukios visuomenės

2023 m. (pirmasis pusmetis)

Konferencija dėl jaunimo politikos integravimo į kitų sričių politiką (Briuselis, 2023 m. birželio 19 d.)

Pirmininkaujančios valstybės narės konferencija dėl Europos jaunimo metų 4 tikslo „Jaunimo politikos integravimas“ poveikio

Informacija ir konstruktyvus dialogas

Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas

Priartinti ES prie jaunimo

ES, BE, HU Bendra tema: „MUMS REIKIA JAUNIMO“ Europos jaunimo tikslas Nr. 3 „ĮTRAUKIOS VISUOMENĖS“ (3)
Data	Darbo metodas / priemonė	Orientacinis tikslas ir rezultatas	Susiję jaunimo tikslai	Sąsaja su Europos darbo su jaunimu darbotvarke	Pasiūlyta
2023 m. (antrasis pusmetis)	Tarybos išvados dėl Europos jaunimo darbotvarkės propagavimo, užtikrinant visapusišką naudojimąsi jaunimo teisėmis ir tai, kad jos būtų Europos angažavimosi pagrindas	Patvirtinimas Taryboje Prisidėti prie Europos jaunimo teisių darbotvarkės apibrėžimo Stiprinti jaunimo teises Prisidėti prie iššūkių jaunimui nustatymo Prisidėti prie politikos, kuria siekiama plėsti teises ir užtikrinti visavertį gyvenimą be smurto, rengimo	Įtraukios visuomenės		ES
2023 m. (antrasis pusmetis)	Neformalus ministrų, atsakingų už jaunimo reikalus, universitetus ir švietimą, posėdis	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais Parengti Europos darbotvarkę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama jaunimui	Įtraukios visuomenės		ES
2023 m. (antrasis pusmetis)	(galimas) Tarybos rezoliucija dėl siekio peržiūrėti programos „Erasmus +“ jaunimo reikalų dalį ir Europos solidarumo korpuso programą, kad būtų skatinamas ES jaunimo strategijos įgyvendinimas	Patvirtinimas Taryboje Svarstymai, susiję su jaunimui skirtomis programomis, siekiais, tikslais bei veiksmais, ir jų įvertinimas. Galimybė solidarumui. Svarstymai, susiję su daugiamete programa	Įtraukios visuomenės		ES (Komisija)
2023 m. (antrasis pusmetis)	ES jaunimo konferencija (Alikantė, 2023 m. spalio 2–4 d.)	Tema, kuri turės būti įtraukta į konferencijose / seminaruose nustatytų temų sąrašą	Įtraukios visuomenės		ES, Komisija
2023 m. (antrasis pusmetis)	Jaunimo reikalų generalinių direktorių neformalus posėdis (Alikantė, 2023 m. spalio 4–5 d.)				ES
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Už jaunimo reikalus atsakingų generalinių direktorių posėdis ir aukšto lygio pasikeitimas nuomonėmis su nacionalinių agentūrų direktoriais	2019–2027 m. ES jaunimo strategijos laikotarpio vidurio vertinimas; Svarstymai, susiję su 2021–2027 m. programos „Erasmus +“ jaunimo reikalų dalimi ir 2021–2027 m. Europos solidarumo korpuso programa	Visi jaunimo tikslai	§13 a) Įgalėjimas / kokybė, naujovės, pripažinimas §36	Komisija ir BE
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Tarybos išvados dėl principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“ (preliminarus pavadinimas)	Patvirtinimas Taryboje Tarybos išvados „Nė vieno nepalikti nuošalyje“: sąlygų visų jaunuolių socialinei įtraukčiai sudarymas“ (4)	Įtraukios visuomenės	§3, §4, §5, §6, §10 d), §13 b), §16, §19, §20, §21, §22, §33, §34	BE
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Konferencija dėl jaunimui įtraukių visuomenių	ES jaunimo konferencija	Įtraukios visuomenės	§3, §4, §5, §6, §10 d), §13 b), §16, §19, §20, §21, §22, §33, §34	BE
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Konferencija dėl darbo su jaunimu (5) (daugiausia dėmesio bus skiriama vietos lygmeniui ir demokratijai: paprastai jaunimo patirties, susijusios su darbu su jaunimu, pradžiai yra aktualūs šie aspektai, o daugiausiai darbo su jaunimu vykdoma vietos lygmeniu)	Politikos rekomendacijos Geriausios praktikos sąvadas Suderinimas su Europos darbo su jaunimu darbotvarke / Bonos procesu Bendradarbiaujant su „Europe goes local“ ir „Democracy Reloading“ Ateities gairės, pagal kurias „darbo su jaunimu vietos lygmeniu pasiūlymas“ yra įvardytas kaip pirmas iš trijų antraštės „Darbo su jaunimu paslaugų teikimas“ punktų. 3-iojo Europos suvažiavimo darbo su jaunimu klausimais galutinės deklaracijos 7 punkte teigiama, kad „todėl pagrindinis darbo su jaunimu pasiūlymas turėtų apimti aiškią strategiją, skirtą padidinti dalyvaujančių jaunuolių socialinę įtrauktį ir įvairovę“ (6)	Jaunimo organizacijos ir Europos programos Įtraukios visuomenės	§3, §8, §10 a), §10 c), §10 e), §13 b), §13 c), §14, §16, §17, §18, §19, §20, §21, §22, §23, §24, §25, §27, §34, §38, §39	BE
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Tarybos rezoliucija dėl darbo su jaunimu politikos naujojoje Europoje	Patvirtinimas Taryboje (galimas) Politikos rekomendacijos dėl darbo su jaunimu vaidmens miestuose, kuriuose sukurtos vaikams ir jaunimui palankios sąlygos, ir viešosios erdvės vaidmens (pvz., vietos lygmens darbas su jaunimu ir miestai, kuriuose sukurtos jaunimui palankios sąlygos) Pasikeitimas geriausios praktikos, susijusios su miestų, kuriuose sukurtos jaunimui palankios sąlygos, ženklu, pavyzdžiais; Europos jaunimo sostinių dalijimasis informacija apie jų darbą, susijusį su „jaunimui skirtomis viešosiomis erdvėmis“, „teise žaisti“ ir ryšiu su mokymusi (formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi), siekiant sukurti „Europos mokymosi erdvę“	Visi jaunimo tikslai	§3, §8, §10 a), §10 c), §10 e), §13 b), §13 c), §14,§16, §17, §18, §19, §20, §21, §22, §23, §24, §25, §27, §34, §38, §39	BE
2024 m. (pirmasis pusmetis)	(galimas) Seminaras dėl Europos ir tarptautinių darbotvarkių vaikų, jaunimo ir vaiko teisių klausimais vertinimo ir atnaujinimo	Vertinimas ir rekomendacijos Tarybos išvadų atnaujinimas Nagrinėti „teisės žaisti“ temą ir ryšį su formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi	Informacija ir konstruktyvus dialogas		BE (ir galbūt Komisija)
2024 m. (pirmasis pusmetis)	Europos jaunimo sostinė	Pirmininkausianti BE akcentuos Gento, kaip 2024 m. Europos jaunimo sostinės, vaidmenį		§10 c), §39	BE
2024 m. (antrasis pusmetis)	(galimas) Tarybos rezoliucija dėl 10-ojo ES jaunimo dialogo ciklo	Patvirtinimas Taryboje	Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas	§1, §2, §6, §21, §22	HU
2024 m. (antrasis pusmetis)	(galimas) Tarybos išvados dėl sąlygų, kurios suteiktų jaunuoliams kaimo vietovėse galimybių realizuoti savo potencialą, sudarymo	Patvirtinimas Taryboje	Kaimo jaunimo pažanga	§1, §2, §5, §13 d), §21, §26	HU
2024 m. (antrasis pusmetis)	Konferencija dėl trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupių prioritetų / atvirojo koordinavimo metodo	ES jaunimo konferencija ir GD posėdis Galutiniai ES jaunimo dialogo ciklo trijų valstybių narių grupės (ES, BE ir HU) pirmininkavimo laikotarpiu rezultatai	Įtraukios visuomenės Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas Kaimo jaunimo pažanga	§1, §2, §6, §13 b) §19, §21	HU
2024 m. (antrasis pusmetis)	(galimas) Jaunimo reikalų ministrų neformalus posėdis	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais	Įtraukios visuomenės Kaimo jaunimo pažanga		HU
2024 m. (antrasis pusmetis)	(Konferencija) Pirmųjų 10-ies ES jaunimo (struktūrinio) dialogo ciklų apibendrinimo, peržiūros ir vertinimo renginys	10-ies ES jaunimo (struktūrinio) dialogo ciklų apžvalga	Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas Informacija ir konstruktyvus dialogas	§1, §2, §6, §26	HU, ES, BE (galbūt Komisija)
2024 m. (antrasis pusmetis)	(Seminaras) Priemonės, kuriomis būtų sukurtos sąlygos, kurios suteiktų jaunuoliams kaimo vietovėse galimybių realizuoti savo potencialą	Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais tarpsektoriniu ir tarpinstituciniu lygmenimis Rekomendacijų rengimas.	Kaimo jaunimo pažanga Visiems skirta erdvė ir visų dalyvavimas Jaunimo organizacijos ir Europos jaunimo programos Kokybiškas mokymasis.	§1, §5, §11, §13 a), §24, §33, §37.	HU (ir galbūt Komisija)

(1) Parengta pirmininkaujančios Slovėnijos remiantis Komisijos „Galimais veiksmais rengiant būsimą 2019–2021 m. ES veiksmų planą jaunimui“ (dok. ST 9264/18-ADD-1) ir trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupių (FR-CZ-SE ir ES-BE-HU) 2023 m. atnaujinta informacija.

(2) Žr. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nustatymo sistemos (2020/C 415/01).

(3) Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (2018/C 456/01).

(4) Galimi tolesni veiksmai vykdant tarpsektorinį bendradarbiavimą su socialiniu, užimtumo, švietimo, sveikatos ir kt. sektoriais. Europos jaunimo srities tyrėjų grupės paprašyta pateikti aiškinamuosius dokumentus.

(5) Europos konferencijoje taip pat bus nagrinėjama „teisės žaisti“ tema ir ryšys su formaliuoju, neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi.

(6) Glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos ir Europos Tarybos partneryste jaunimo reikalų srityje ir Europos darbo su jaunimu darbotvarkės įgyvendinimo veiklos bendruomene. Taip pat paprašyta Europos jaunimo srities tyrėjų grupės paramos.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/21

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl socialinio tvarios Europos jaunimui aspekto

(2023/C 185/06)

TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI:

kad Europos Sąjungos jaunimo strategijos priede nurodytais Europos jaunimo tikslais #3 ir #10, atitinkamai „Įtraukios visuomenės“ ir „Tvari žalioji Europa“, siekiama „užtikrinti visų jaunuolių įgalėjimą ir įtraukti visuomenėje“ ir „sukurti visuomenę, kurioje visi jaunuoliai aplinkos požiūriu būtų aktyvūs, apsišvietę ir prisidėtų prie pokyčių savo kasdieniame gyvenime“ (1);

kad jaunuoliai yra galinga pokyčių ir inovacijų varomoji jėga (2) ir esminiai partneriai įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir kitus daugiašalius susitarimus bei priemones, įskaitant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (3) ir Europos žaliąjį kursą (4). Be to, JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m (5). pakartotas principas, kad niekas nebus paliktas nuošalyje. Pagal JT vaiko teisių konvenciją kiekvienas vaikas turi teisę laisvai reikšti nuomonę visais su juo susijusiais klausimais (6). Jaunuoliai turi teisę prasmingai dalyvauti rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant politikos priemones, darančias poveikį jiems ir plačiajai visuomenei, taip pat vykdant su jomis susijusią tolesnę veiklą (7);

kad pripažįstama, jog vienas iš patikimo politikos formavimo kertinių asmenų yra kartų dialogas ir atsakomybė (8), kad pripažįstamas esminis jaunimo vaidmuo vykdant aplinkosaugos veiksmus ir tai, jog svarbu akcentuoti pažangą, padarytą skatinant prasmingą jaunimo įtraukimą (9);

2022 m. – Europos jaunimo metai (10) suteikė postūmį užtikrinti jaunuolių įgalėjimą ir remti jaunuolius, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, kad jie įgytų atitinkamų žinių ir kompetencijų ir galėtų tapti aktyviais ir angažuotais piliečiais ir pokyčių dalyviais. 2022 m. gruodžio 6 d. įvykusioje Europos jaunimo metų baigiamojoje konferencijoje „Ateitis – mūsų!“ politikos formuotojai ir jaunimo reikalų suinteresuotieji subjektai pakartojo bendrą įsipareigojimą integruoti jaunimo perspektyvą formuojant politiką ir didinti jaunimo dalyvavimą politikos formavimo procesuose. Taip pat buvo paraginta daugiau dėmesio skirti prevencinei sveikatos priežiūrai, kovai su psichikos sveikatos problemomis bei vienišumu, taip pat aktyvesniam dalyvavimui organizuotoje sporto veikloje;

SUVOKDAMI, KAD:

norint užtikrinti pažeidžiamų visuomenės grupių įgalėjimą, būtina spręsti su darnaus vystymosi socialiniu aspektu (11) susijusius klausimus. Darnaus vystymosi klausimai yra neatsiejamai tarpusavyje susiję. Socioekonominė ir demokratinė atskirtis yra glaudžiai susijusios ir lemia tai, kokiu mastu jaunuoliai gali įsitraukti į darnaus vystymosi veiksmus. Norint užtikrinti sąžiningą, darnų ir įtraukų vystymąsi pasitelkiant demokratinius procesus, reikia atsižvelgti į visas perspektyvas ir nuomones, laikantis žodžio laisvės ir spaudos laisvės principų ir vykdant įtraukius procesus visais lygmenimis;

grupę, kurią apibrėžiame kaip „jaunimą“, sudaro įvairiausios tapatybės asmenys, kurių gebėjimai, poreikiai, norai, ištekliai bei interesai skiriasi, kurie susiduria su skirtingais iššūkiais, turi skirtingų galimybių ir yra kilę iš įvairios švietimo, kultūrinės, geografinės, ekonominės ir socialinės aplinkos. Šie skirtumai daro poveikį jų interesams, galimybėms ir gebėjimui įsitraukti į darnaus vystymosi ir aplinkos srities veiksmus;

tokie veiksniai kaip gyventojų tankumo ir demografinės struktūros skirtumai, t. y. tarp miesto, kaimo ir atokių, periferinių, mažiau išsivysčiusių vietovių ir atokiausių regionų, taip pat daro poveikį jaunimo galimybei naudotis tvaria infrastruktūra ir jos prieinamumui;

COVID-19 pandemija, Rusijos Federacijos agresijos karo prieš Ukrainą sukelta energetikos krizė ir klimato krizė atskleidė nelygybę mūsų visuomenėse, nes šios krizės skirtingai paveikė jaunimo grupes, o kai kurias iš jų paveikė neproporcingai. Per šias krizes tapo dar akivaizdžiau, kad mažiau galimybių turintys jaunuoliai turi nelygias galimybes naudotis žmogaus teisėmis, pavyzdžiui, įgyti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Jaunuolių atsparumui ir tvaraus gyvenimo galimybėms yra itin svarbios išankstinės sąlygos, pavyzdžiui, psichikos ir fizinė sveikata, gyvenimo ir būsto sąlygos, formaliojo bei neformaliojo mokymosi ir savišvietos prieinamumas, darbo galimybės ir laisvalaikio veikla;

kalbant apie darnų vystymąsi, demokratija ir žmogaus teisės yra nedalomos, nes klimato kaita daro neproporcingą poveikį pažeidžiamoje padėtyje esančioms marginalizuotoms grupėms. Mažiausiai išteklių turintiems žmonėms sunkiausia prisitaikyti prie su klimatu susijusių pokyčių (12), taip pat labiau tikėtina, kad asmenys, kuriems gresia skurdas, patirs didesnę riziką nukentėti nuo taršos ir aplinkos problemų (13). Be to, jaunuoliams, kurie dėl skirtingų priežasčių yra priklausomi nuo gamtos išteklių, kad galėtų dirbti, gyventi ar sekti savo kultūrinėmis tradicijomis, klimato kaita gali daryti tokį neigiamą poveikį, kad kyla pavojus jų gebėjimui kurti savo gyvenimą (14);

MANO, KAD:

10.

visi jaunuoliai turėtų turėti geras gyvenimo sąlygas, užimtumo perspektyvas, gebėti kurti savo gyvenimą ir daryti įtaką politikos formavimui bei visuomenės vystymuisi. Jaunuoliai yra viena iš mūsų visuomenių stiprybių, taip pat individualių teisių turėtojai ir pokyčių dalyviai (15);

11.

jaunimo žiniomis, perspektyvomis ir patirtimi prisidedama prie tikslingesnių politinių sprendimų ir tai yra vertingi demokratinio proceso ištekliai. Jaunimo politikoje turėtų būti laikomasi dvejopo požiūrio: rengti ir formuluoti iniciatyvas tiesiogiai su jaunimu, jo naudai ir jo paties iniciatyva, užtikrinant aktyvų ir prasmingą jaunimo dalyvavimą, ir integruoti jaunimo politiką į visų sričių politiką;

12.

ES jaunimo politika, įskaitant ES jaunimo dialogą, turėtų padėti kurti visoms esamoms ir būsimoms kartoms skirtą visuomenę, kurioje didžiausi uždaviniai, susiję su socialiniais klausimais, pavyzdžiui, skurdu, nesavanorišku vienišumu (16), psichikos sveikata, darniu vystymusi ir klimato kaita, būtų aptariami ir sprendžiami nebloginant pasaulinės padėties;

13.

norint paskatinti tarpusavyje susijusių visuotinių iššūkių, su kuriais pasaulis susiduria, suvokimą ir padėti jaunuoliams įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia, kad būtų galima gyventi tvariau ir tiek individualiai, tiek kolektyviai prisidėti prie tvaresnės visuomenės, būtina didinti visų jaunuolių socialinę įtrauktį. Šiuo tikslu gali būti naudingos ES jaunimo programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, taip pat kitos ES ir nacionalines savanoriškos veiklos arba pilietinės tarnybos sistemos bei veikla, kai jų yra, taip pat piliečių dalyvavimo iniciatyvos;

14.

norint užtikrinti, kad visi jaunuoliai galėtų įsisavinti informaciją, išsiugdyti tvarų elgesį ir atlikti savo, kaip pokyčių dalyvių ir informuotų piliečių, vaidmenį, visi jaunuoliai turėtų turėti galimybę gauti patikrintos faktiniais duomenimis grindžiamos informacijos ir duomenų, parengtų jaunimui suprantamu bei prieinamu būdu ir įvairiomis kalbomis;

AKCENTUOJA:

15.

kad dėl tokių iššūkių kaip COVID-19 pandemija, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas būtina kuo plačiau bendradarbiauti visais lygmenimis, užtikrinant prasmingą ir veiksmingą jaunimo dalyvavimą;

16.

kad reikia visais lygmenimis labiau įtraukti jaunimą į darnaus vystymosi politiką, kad būtų išnaudotas jo potencialas ir kūrybiškumas, pripažįstant, kad investicijos į jaunimą yra patikimas svertas kuriant tvarią ateitį. Visuomenėje reikia su darniu vystymusi susijusio dialogo etikos ir socialiniais klausimais, tiek tarp jaunimo, tiek tarp skirtingų kartų, pasitelkiant, pavyzdžiui, kartų dialogą, nes tai labai svarbu norint puoselėti viltį ir ugdyti įvairių perspektyvų bei realijų supratimą ir pagarbą joms;

17.

kad daugelis Europos jaunuolių suvokia jiems rūpinus tvarumo ir aplinkos klausimus ir yra susitelkę, kad jie būtų sprendžiami. Tuo pat metu esama jaunuolių, kurie nedalyvauja sprendžiant visuomeninius klausimus. Jaunuolių susitelkimo ir dalyvavimo lygis skiriasi priklausomai nuo skirtingų veiksnių, tokių kaip, pavyzdžiui, galimybė gauti informaciją, išsilavinimas, socioekonominė padėtis ar geografinė buvimo vieta. Skirtingoms jaunuolių grupėms reikia skirtingo paskatinimo ir paramos, kad jie galėtų dalyvauti visuomenės vystymesi. Todėl sprendžiant tokius klausimus kaip darnus vystymasis, žmogaus teisės, lyčių lygybė, lygios galimybės, socialinis teisingumas ir klimato kaita būtina laikytis holistinio požiūrio ir plėtoti įtraukius bei dalyvavimu grindžiamus veiksmus;

18.

kad teikiant formaliosiose struktūrose nedalyvaujantiems jaunuoliams informaciją ir paramą labai svarbios yra jaunimo organizacijos, darbas su jaunimu ir kita neformaliojo mokymosi ir savišvietos veikla, kuri dažnai papildo valdžios institucijų visais lygmenimis teikiamas paslaugas;

ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

19.

2023 m. kovo mėn. įvykusios ES jaunimo konferencijos dalyvių žinią apie tai, kad svarbu suteikti jaunuoliams patikimą, prieinamą ir patogią naudotis informaciją, taip pat galimybę dalyvauti tiek formaliajame, tiek neformaliajame švietime tvarumo ir klimato kaitos klausimais. Taip pat atkreipia dėmesį į jų žinią apie tai, kad, norint užtikrinti jaunuolių įgalėjimą suteikiant jiems būtiną informaciją, žinias ir priemonių, susijusių su įsitraukimu į darnią ir įtraukią praktiką, svarbu laikytis kartų solidarumu grindžiamų ir tarpdalykinių požiūrių;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ ATITINKAMAIS LYGMENIMIS:

20.

suteikti jaunimo organizacijoms ir jaunuoliams, įskaitant nepakankamai atstovaujamas jaunuolių grupes, galimybę naudotis prieinamomis, tvariomis ir daugiapakopėmis valdymo struktūromis (17) bei galimybėmis laikantis esamos geriausios praktikos, pvz., Europos Tarybos parengto Piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodekso (18), kad būtų sudarytos sąlygos prasmingam dalyvavimui ir būtų lengviau naudotis prieinamais mechanizmais grįžtamajam ryšiui užtikrinti ir tokių procesų vertinimui atlikti;

21.

neformaliu būdu skatinti jaunimo darbuotojų švietimo galimybes, kad jie galėtų įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų jų veiklai sprendžiant socialinės įtraukties ir darnaus vystymosi klausimus;

22.

skatinti plėtoti pedagogų (19), įskaitant jaunimo darbuotojus, mokymo ir profesinio mokymosi galimybes, kad jie galėtų geriau informuoti bei šviesti visus jaunuolius ir užtikrinti jų įgalėjimą darnaus vystymosi klausimais, o jaunuoliai turėtų galimybę kasdieniame gyvenime priimti informacija grindžiamus bei darnius sprendimus ir įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesą;

23.

siekiant gerinti jaunuolių sveikatą, gerovę ir gyvenimo kokybę ir tokiu būdu didinti visos visuomenės stiprumą ir atsparumą, teikti pirmenybę jaunuolių psichinei sveikatai ir gerovei, ypač pripažįstant, kad psichikos sveikatos problemos yra vienos iš didžiausių jaunuoliams kylančių sveikatos problemų (20), stiprinant žiniomis grindžiamą psichinės sveikatos propagavimą, didinant raštingumą psichikos sveikatos klausimais ir prevencijos pastangas įvairioje aplinkoje pasitelkiant tarpsektorinį požiūrį, taip pat skatinant ir plėtojant vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra integruotos, saugios ir orientuotos į žmones;

24.

apsvarstyti galimybę tvarios infrastruktūros politikos srityje laikytis teisėmis grindžiamos jaunimo perspektyvos (21), ypač kiek tai susiję su įperkamu ir prieinamu viešuoju transportu ir būstu, kad visiems jaunuoliams būtų suteikta tvarių ir ekologiškų galimybių;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR EUROPOS KOMISIJOS, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO, SAVO ATITINKAMOSE KOMPETENCIJOS SRITYSE IR ATITINKAMAIS LYGMENIMIS:

25.

rengiant ir įgyvendinant būsimą politiką, susijusią su socialine įtrauktimi ir darniu vystymusi, atsižvelgti į 9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatus;

26.

užtikrinti visų jaunuolių galimybę naudotis savo teisėmis pagal tarptautines deklaracijas ir konvencijas, įtraukiant teisėmis grindžiamą jaunimo perspektyvą kai rengiamos, įgyvendinamos, stebimos ir vertinamos priemonės, darančios poveikį jaunimui visais lygmenimis. Svarbu, kad sprendimus priimantiems asmenims būtų sudarytos sąlygos įgyti būtiną kompetenciją ir naudotis tinkamomis priemonėmis įtraukiems ir dalyvavimu grindžiamiems sprendimų priėmimo procesams parengti;

27.

toliau remti mokslinius tyrimus ir analizę naudojantis esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, jaunimo vikiu (22), ir rengti suskirstytus duomenis apie tai, kaip socialinė atskirtis ir klimato kaita yra susijusios su jaunuolių psichikos sveikata, gerove ir gyvenimo sąlygomis, atsižvelgiant į galimą poreikį nustatyti naujus rodiklius ir stebėsenos mechanizmus socialinės atskirties ir klimato kaitos poveikiui įvertinti;

28.

gerinti galimybes naudotis įvairiais dalyvavimo mechanizmais, pavyzdžiui, jaunimo tarybomis, jaunimo klausymais ir dalyvaujamosiomis konferencijomis, įskaitant ES jaunimo dialogą, taip pat skaitmeninėmis dalyvavimo priemonėmis, užtikrinant, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama skirtingoms visuomenės jaunuolių grupėms, įskaitant neatstovaujamas ir nepakankamai atstovaujamas jaunuolių grupes, rūpimiems klausimams, kad jaunuoliai galėtų dalyvauti ir imtis vadovaujamo vaidmens tokiuose mechanizmuose;

29.

išnaudoti visą programos „Erasmus+“, Europos solidarumo korpuso ir ESF+, įskaitant, kai taikytina, iniciatyvą ALMA, potencialą suteikiant visiems jaunuoliams galimybių dalyvauti įtraukesniuose ir tvaresniuose projektuose ir mobilumo veiksmuose, įskaitant mišrųjį mobilumą, Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimui;

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS, LAIKANTIS SUBSIDIARUMO PRINCIPO:

30.

Europos lygmeniu, be kita ko, naudojantis Europos jaunimo portalu ir kitomis atitinkamomis informavimo priemonėmis, užtikrinti ilgalaikio informavimo apie ES politiką ir programas, susijusias su darniu vystymusi ir klimato kaita, taip pat Europos institucijų dalyvaujamuosius procesus, priemones, kurios būtų patogios jaunimui naudoti, įtraukios ir prieinamos, o informacija būtų pateikiama įvairiomis kalbomis;

31.

sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavio mokymosi veiklai darnumo ir įtraukties klausimais;

32.

toliau skatinti ir remti tarpsektorinį požiūrį ir sinergiją su kitomis iniciatyvomis, pavyzdžiui, koalicija „Švietimas klimato labui“, Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi (23) ir naujuoju europiniu bauhauzu.

(1) Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijos dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18, p. 1) 3 priedas.

(2) Tarybos išvados „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“ (dok. 9850/21).

(3) Jungtinės Tautos, Paryžiaus susitarimas, 2015 m.

(4) Europos Komisija, Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

(5) „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“; leidėjas: JT Generalinė Asamblėja, A/RES/70/1.

(6) Jungtinės Tautos, Vaiko teisių konvencija. Generalinės Asamblėjos rezoliucija 44/25.

(7) Tarybos išvados dėl jaunimo pilietinių erdvių, palengvinančių prasmingą jaunimo dalyvavimą, išsaugojimo ir kūrimo (OL L 501 I, 2021 12 13, p. 19).

(8) Tarybos išvados dėl kartų aspekto propagavimo jaunimo reikalų srityje siekiant skatinti dialogą ir socialinę sanglaudą (OL L 495, 2022 12 29, p. 56).

(9) Stockholm +50, The Global Youth Policy Paper: Third Official version (susitikimas „Stokholmas +50“, Visuotinės jaunimo politikos dokumentas, trečioji oficiali redakcija), 2022 m. gegužės mėn.

(10) 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (OL L 462, 2021 12 28, p. 1–9).

(11) „Darnaus vystymosi socialinio aspekto“ apibrėžtį žr. priedo II priede.

(12) Jungtinės Tautos, World Youth Report (Pasaulinė jaunimo reikalų ataskaita) (2020 m.).

(13) Eurostatas, Quality of life indicators - natural and living environment (Gyvenimo kokybės rodikliai. Gamtinė ir gyvenamoji aplinka), 2022 m.

(14) Komisijos komunikatas „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 final).

(15) Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (OL C 159, 2022 4 12, p. 9).

(16) „Vienišumo“ apibrėžtį žr. priedo II priede.

(17) Tarybos išvados dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (OL C 241, 2021 6 21, p. 3).

(18) Europos Taryba, Code of good practice for civil participation in decision-making processes (Piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksas), CONF/PLE(2009)CODE1.

(19) „Pedagogo“ apibrėžtį žr. priedo II priede.

(20) Europos Komisija, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Children and mental health: preventive approaches to anxiety and depression (Vaikai ir psichikos sveikata. Nerimo ir depresijos prevencijos metodai), Leidinių biuras, 2021 m.

(21) „Teisėmis grindžiamos jaunimo perspektyvos“ apibrėžtį žr. priedo II priede.

(22) Jaunimo vikis yra Europos Komisijos administruojama internetinė platforma, kurioje pateikiama informacija apie Europos šalių jaunimo politiką.

(23) OL C 243, 2022 6 27, p. 1–9.

PRIEDAS I

PAGRINDŽIAMIEJI DOKUMENTAI

Priimdami šias išvadas Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai atsižvelgė į toliau nurodytus dokumentus.

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640 final.

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 final).

—	Tarybos išvados „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“ (dok. 9850/21).

—	Tarybos išvados dėl jaunimo pilietinių erdvių, palengvinančių prasmingą jaunimo dalyvavimą, išsaugojimo ir kūrimo (OL C 501 I, 2021 12 13, p. 19).

—	Tarybos išvados dėl kartų aspekto propagavimo jaunimo reikalų srityje siekiant skatinti dialogą ir socialinę sanglaudą (OL C 495, 2022 12 29, p. 56).

—	Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (OL C 159, 2022 4 12, p. 9).

—	Tarybos išvados dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (OL C 241, 2021 6 21, p. 3).

—	Europos Taryba, Code of good practice for civil participation in decision-making processes (Piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese gerosios praktikos kodeksas), CONF/PLE(2009)CODE1.

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės Sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021) 101 final).

—	2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) ( OL L 462, 2021 12 28, p. 1–9 ).

—

Europos Komisija, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Children and mental health: preventive approaches to anxiety and depression: European platform for investing in children (Vaikai ir psichikos sveikata. Nerimo ir depresijos prevencijos metodai. Europos investicijų į vaikus platforma), Leidinių biuras, 2021 m.

—	Eurostatas, Quality of life indicators - natural and living environment (Gyvenimo kokybės rodikliai. Gamtinė ir gyvenamoji aplinka), 2022 m. rugsėjo mėn.

—	Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija, Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).

—	2021–2030 m. Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos švietimo siekiant darnaus strategijos įgyvendinimo sistema.

—

JRC Science for Policy Report, Baarck, J., Balahur-Dobrescu, A., Cassio, L.G., D`hombres, B., Pasztor, Z. and Tintori, G., Loneliness in the EU. Insights from surveys and online media data (Vienišumas ES. Įžvalgos remiantis apklausomis ir internetinės žiniasklaidos duomenimis), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 m.

—	EBPO, Global Teaching InSights, Teaching for Climate Action – Summary of Insights (Pasaulinės mokymo įžvalgos. Mokymas klimato veiksmų srityje. Įžvalgų santrauka), 2021 m.

—	Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemos: 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (OL C 456, 2018 12 18).

—	Stockholm +50, The Global Youth Policy Paper: Third Official version (susitikimas „Stokholmas +50“, Visuotinės jaunimo politikos dokumentas, trečioji oficiali redakcija), 2022 m. gegužės mėn.

—	„Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“; JT Generalinė Asamblėja, A/RES/70/1.

—	Jungtinės Tautos, World Youth Report (Pasaulinė jaunimo reikalų ataskaita) (2020 m.).

—	Jungtinės Tautos, Paryžiaus susitarimas, 2015 m.

—	Jungtinės Tautos, Neįgaliųjų teisių konvencija. Sutarčių serija 2515, 2006 m.

—	Jungtinės Tautos, Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Orhusas, 1998 m.

—	Jungtinės Tautos, Vaiko teisių konvencija (1989 m.), Sutartis Nr. 27531, Jungtinių Tautų sutarčių serija, 1577, 12 str.

—	Jungtinės Tautos, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1948 m.

—	Jungtinės Tautos, Pasaulinės aplinkos ir vystymosi komisijos ataskaita „Our common future“ (Mūsų bendra ateitis), [Brundtland report (Brundtland ataskaita)], A/42/427, 1987 m.

PRIEDAS II

APIBRĖŽTYS

Šiose Tarybos išvadose taikomos toliau pateiktos terminų apibrėžtys.

Pedagogai: apima mokytojus (turinčius pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką pripažintą mokytojo ar lygiavertį statusą) ir instruktorius (visus asmenis, vykdančius vienos ar daugiau rūšių veiklą, susijusią su teoriniu ar praktiniu mokymu švietimo ar mokymo įstaigoje arba darbo vietoje). Tai apima bendrojo ugdymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose dirbančius mokytojus, pradinio ir tęstinio profesinio mokymo sričių mokytojus, taip pat ikimokyklinio ugdymo bei priežiūros specialistus, andragogus ir jaunimo darbuotojus (1).

Vienišumas: vienišumas suvokiamas labai subjektyviai. Tai asmens suvokiamas norimo ir faktinio santykių tinklo nesutapimas. Jis išgyvenamas kaip labai neigiama patirti. Vienišumas – tai ne tik per mažas socialinių kontaktų skaičius per se, tai ir suvokimas, kad šie santykiai nėra pakankamai tenkinantys. Kitaip tariant, vienišumas reiškia ne tai, kad asmuo yra vienas, o tai, kad jis toks jaučiasi. Šiuo atžvilgiu vienišumas skiriasi nuo socialinės izoliacijos, kuri turi objektyvią konotaciją ir yra apibrėžiama kaip santykių su kitais žmonėmis nebuvimas ir (arba) labai mažas turimų prasmingų ryšių kiekis (2).

Teisėmis grindžiama jaunimo perspektyva (3): teisėmis grindžiama jaunimo perspektyva susieja nacionalinius jaunimo politikos tikslus su vaikų ir jaunimo teisėmis, nustatytomis tarptautinėse konvencijose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Ji turėtų būti grindžiama moksliniais tyrimais bei statistiniais duomenimis ir ja turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas įtraukti jaunimą į bendrą visuomenės vystymąsi, tiek jų pačių iniciatyva, tiek sprendimus priimančių asmenų iniciatyva. Teisėmis grindžiama jaunimo perspektyva gali veikti kaip metodas, kuriuo naudodamiesi sprendimus priimantys asmenys įgyja atitinkamų kompetencijų, kad priimdami sprendimus atsižvelgtų į jaunimo perspektyvą.

Darnaus vystymosi socialinis aspektas: darnus vystymasis paprastai apibrėžiamas kaip dabarties poreikius atitinkantis vystymasis nepakenkiant ateities kartų gebėjimui patenkinti savo pačių poreikius (4). Tam reikia patenkinti visų pagrindinius poreikius ir suteikti visiems galimybę įgyvendinti savo siekius gyventi geriau. Darnus vystymasis apima tris aspektus: ekonominį, socialinį ir aplinkos. Darnaus vystymosi socialinis aspektas grindžiamas pagrindinėmis teisingumo ir demokratijos vertybėmis, įskaitant veiksmingą visų žmonių naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis: politinėmis, pilietinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis. 2021 m. Taryba dar kartą patvirtino, kad svarbu stiprinti darnaus vystymosi socialinį aspektą, kad būtų propaguojamos žmogaus teisės, lyčių lygybė, įtrauktis, žmogaus socialinė raida, socialinė sanglauda ir visų formų lygybė, taip pat socialinis dialogas, darbuotojų sveikata ir sauga bei deramas darbas (5).

(1) Kaip apibrėžta Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadose dėl jaunimo darbuotojų švietimo ir mokymo ( OL C 412, 2019 12 9, p. 12 ) ir Tarybos rekomendacijoje dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ( OL C 243, 2022 6 27, p. 1 ).

(2) JRC Science for Policy Report, Baarck, J., Balahur-Dobrescu, A., Cassio, L.G., D`hombres, B., Pasztor, Z. and Tintori, G., Loneliness in the EU. Insights from surveys and online media data (Vienišumas ES. Įžvalgos remiantis apklausomis ir internetinės žiniasklaidos duomenimis), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 m.

(3) Švedijos jaunimo ir pilietinės visuomenės agentūra.

(4) Jungtinės Tautos, Pasaulinės aplinkos ir vystymosi komisijos ataskaita „Our common future“ (Mūsų bendra ateitis), [Brundtland report (Brundtland ataskaita)], A/42/427, 1987 m.

(5) Tarybos išvados „Visapusiškas požiūris siekiant sparčiau įgyvendinti JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Tobulinamasis atkūrimas po COVID-19 krizės“ (dok. 9850/21).

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/29

Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija, kuria peržiūrimas atstovavimas ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimas prieš WADA posėdžius

(2023/C 185/07)

TARYBOJE POSĖDŽIAUJANTYS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI:

2000 m. gruodžio 4 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl kovos su dopingu (1).

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl Europos Sąjungos (ES) vaidmens tarptautiniu mastu kovojant su dopingu (2).

2011 m. gruodžio 20 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (3).

2015 m. gruodžio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas, kuriomis peržiūrima 2011 m. Rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (4); jose numatyta, kad ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. turi būti dar kartą peržiūrėta taikant šią rezoliuciją įgyta patirtis.

2019 m. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (2019 m. rezoliuciją) (5).

PAŽYMĖDAMI, KAD:

Nuo tada, kai buvo priimta 2019 m. rezoliucija, WADA darbo metodai ir praktika pasikeitė, visų pirma kiek tai susiję su jos steigiamosios valdybos narių įgaliojimų trukme. Dėl šių pokyčių dabar tikslinga Tarybai atnaujinti 2019 m. rezoliuciją, kad būtų pateiktos aiškesnės gairės dėl Taryboje posėdžiaujančių valstybių narių bendrai skiriamiems vyriausybinio lygmens ekspertams taikomų kriterijų ir jų įgaliojimų trukmės. 2019 m. rezoliucijoje aiškiai nenurodyta vyriausybinio lygmens ekspertų, kurie pakeičia atstovą ekspertą, nustojusį eiti pareigas ministrų lygmeniu valstybėje narėje, įgaliojimų trukmė. 2019 m. rezoliucijoje taip pat neatsižvelgiama į WADA įstatuose nustatytus tinkamumo būti steigiamosios valdybos nariu kriterijus.

Svarbu, kad Taryboje posėdžiaujantys valstybių narių vyriausybių atstovai toliau reguliariai peržiūrėtų taikant 2019 m. rezoliuciją įgytą patirtį.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų turėti galimybę pasinaudoti savo kompetencija ir atlikti savo vaidmenį Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) rengiant, inter alia, taisykles, standartus ir gaires, dėl jų derantis ir juos priimant.

ES valstybių narių atstovams WADA steigiamojoje valdyboje yra skirtos trys vietos.

Reikia nustatyti praktinę tvarką, susijusią su ES valstybių narių atstovų dalyvavimu WADA steigiamosios valdybos veikloje, taip pat su ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimu prieš CAHAMA (6) ir WADA posėdžius. Ši praktinė tvarka turėtų atspindėti pareigą lojaliai bendradarbiauti ir siekti skatinti vienybę atstovaujant ES išorėje, kartu išvengiant darbo CAHAMA dubliavimo.

Europos žemyno pozicijų derinimas prieš WADA posėdžius turėtų vykti CAHAMA ir turėtų būti užtikrinta, kad tame organe priimtais sprendimais būtų visapusiškai laikomasi visų taikytinų ES teisės aktų.

Labai svarbu, kad atstovaujant ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje būtų užtikrinamas tęstinumas ir įsipareigojimų laikymasis, grindžiamas politiniais įgaliojimais ir tinkama kompetencija.

TODĖL SUSITARIA, KAD:

ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje bus atstovaujama ministrų lygmeniu, o vietos bus paskirstytos taip:

—	viena vieta bus skirta ministrų lygmens asmeniui, atsakingam už sportą, kuris būtų iš valstybės narės, priklausančios esamai trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupei,

—	viena vieta bus skirta ministrų lygmens asmeniui, atsakingam už sportą, kuris būtų iš valstybės narės, priklausančios trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei,

—	vieną vietą Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės kartu paskirs ministrų lygmens asmeniui, atsakingam už sportą (toliau – vyriausybinio lygmens ekspertas).

Atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarka, apibūdinta priedo I priede, įsigalios nuo 2023 m. birželio 30 d., nedarant poveikio iki tos dienos patvirtintiems įgaliojimams.

Esamos trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės atstovas WADA steigiamojoje valdyboje Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos posėdyje informuos apie WADA steigiamosios valdybos posėdžio rezultatus. Šis atstovas informuos apie to posėdžio rezultatus Sporto darbo grupę.

Vengdami dubliuoti CAHAMA vykdomą veiklą, Sporto darbo grupėje posėdžiaujantys valstybių narių delegatai gali suderinti bendrą poziciją valstybių narių kompetencijai priklausančiais klausimais, jeigu tokia bendra pozicija suteikia akivaizdžios pridėtinės vertės. Tokią bendrą poziciją turi patvirtinti Nuolatinių atstovų komitete (COREPER) posėdžiaujantys valstybių narių atstovai, išskyrus atvejus, kai valstybės narės susitaria kitaip.

Visos ES valstybių narių sutartos bendros pozicijos turi atitikti sutartas ES pozicijas ir jas CAHAMA posėdžiuose pateiks pirmininkaujanti valstybė narė. ES valstybės narės turėtų siekti, kad ši bendra pozicija būtų įtraukta į Europos žemyno įgaliojimus, kuriuos parengia CAHAMA.

ES valstybių narių atstovai WADA steigiamojoje valdyboje kalbės ir balsuos laikydamiesi CAHAMA sutartų Europos žemyno įgaliojimų, su sąlyga, kad tokia pozicija atitinka ES acquis.

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d., posėdžiaudami Taryboje, valstybių narių vyriausybių atstovai peržiūrės taikant šią rezoliuciją įgytą patirtį ir apsvarstys, ar reikia šia rezoliucija nustatytos tvarkos pakeitimų.

Ši rezoliucija, įskaitant pridedamą atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarką ir pasirengimo WADA posėdžiams Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais praktinę tvarką, kurią Taryba patvirtino 2023 m. gegužės 15 d., pakeičia Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius (2019/C/ 192/01).

(1) OL C 356, 2000 12 12, p. 1.

(2) OL C 324, 2010 12 1, p. 18.

(3) OL C 372, 2011 12 20, p. 7.

(4) OL C 417, 2015 12 15, p. 45.

(5) OL C 192, 2019 6 7, p. 1–4.

(6) Pasaulinės antidopingo agentūros klausimų ad hoc Europos komitetas (CAHAMA) yra ekspertų komitetas, atsakingas už Europos kultūros konvencijos šalių pozicijų klausimais, susijusiais su antidopingo politikos plėtojimu, derinimą.

PRIEDO I

Atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarka

ES valstybės narės susitaria dėl šios atstovavimo sistemos:

ES valstybių narių atstovai WADA steigiamojoje valdyboje turi būti įvairių ES valstybių narių piliečiai.

TRIJŲ PIRMININKAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ GRUPĖS IR TRIJŲ PIRMININKAUSIANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ GRUPĖS ATSTOVAI:

—

Valstybės narės, sudarančios esamą trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupę, pasikonsultavusios tarpusavyje išrinks vieną valstybę narę, kuri atstovaus ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje. Išrinktoji valstybė narė laikydamasi savo vidaus procedūrų paskirs atstovą tam tikslui. Šis atstovas turi būti valstybėje narėje ministrų lygmeniu už sportą atsakingas asmuo ir jis turi pagal WADA įstatus turėti teisę būti steigiamosios valdybos nariu. ES Tarybos generaliniam sekretoriatui (TGS) bus pranešta apie valstybę narę, išrinktą skirti atstovą, ir to atstovo vardas bei pavardė.

—

Jeigu atstovas nustoja eiti pareigas ministrų lygmeniu, tas atstovas tęs darbą WADA steigiamojoje valdyboje, kol bus užbaigta nauja skyrimo procedūra. Valstybė narė arba, jeigu trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupė susitaria dėl kitos valstybės narės, priklausančios trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupei, ta kita valstybė narė paskirs jį pakeisiantį asmenį, kuris turi teisę atstovauti ES valstybei narei WADA steigiamojoje valdyboje ir kuris yra ministrų lygmeniu atsakingas už sportą, likusiam trejų metų trukmės pirminės kadencijos laikotarpiui steigiamojoje valdyboje.

—	Atstovas, kuris nustoja eiti savo pareigas ministrų lygmeniu arba netenka teisės atstovauti ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje, nebelaikomas steigiamosios valdybos nariu ir užbaigus naują skyrimo procedūrą jis automatiškai atsistatydina.

—	Pirmiau nurodytos taisyklės taip pat bus taikomos valstybėms narėms, priklausančioms būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei.

—	Pirmiau nurodytų atstovų kadencijos trukmė yra treji metai.

—	Valstybių narių, priklausančių būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei, atstovas liks eiti pareigas ir tada, kai ši grupė taps esama trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupe, siekiant užtikrinti tęstinumą ir trejų metų kadencijos trukmę.

TARYBOJE POSĖDŽIAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ KARTU PASKIRTAS VYRIAUSYBINIO LYGMENS EKSPERTAS:

—

Pasiūlymus dėl atstovo eksperto valstybės narės pateiks ne vėliau kaip prieš mėnesį iki ES Tarybos posėdžio, kuriame šis atstovas bus paskirtas. Negali būti siūlomi valstybių narių, kurios priklauso esamai trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupei ar būsimai trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupei, ministrai. Pasiūlymai dėl atstovo eksperto siunčiami Tarybos generaliniam sekretoriatui.

—

Jeigu atstovo eksperto vietai užimti pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, pirmininkaujanti valstybė narė sieks valstybių narių bendro sutarimo, kad Sporto darbo grupėje būtų surengtas preliminarus balsavimas atstovui ekspertui paskirti. Pirmininkaujanti valstybė narė pasiūlys balsavimo procedūrą ir valstybės narės dėl jos susitars bendru sutarimu. Visi kandidatai į atstovo eksperto vietą turės teisę pagal WADA įstatus būti steigiamosios valdybos nariu.

—

Atstovo eksperto kadencija bus treji metai, nebent jis nustotų eiti pareigas ministrų lygmeniu savo valstybėje narėje arba savo kadencijos laikotarpiu nebeatitiktų jo paskyrimo metu galiojusių reikalavimų, keliamų siekiant atstovauti ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje. Tokiu atveju bus pradėta nauja paskyrimo naujam trejų metų laikotarpiui procedūra. Esamas atstovas ekspertas liks eiti pareigas tol, kol bus baigta nauja skyrimo procedūra. Kadencijos trukmė atitiks WADA įstatus ir bet kuriuo atveju neviršys trijų kadencijų.

—	Atstovas ekspertas, kuris buvo pakeistas arba neteko teisės atstovauti ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje, nebelaikomas steigiamosios valdybos nariu ir užbaigus naują skyrimo procedūrą jis automatiškai atsistatydina.

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO TAISYKLĖS:

—	Galiojančios atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje taisyklės, išdėstytos pirmiau nurodytoje 2019 m. rezoliucijoje, bus taikomos iki 2023 m. birželio 30 d.

TARYBOJE POSĖDŽIAUJANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ ATLIEKAMO PATVIRTINIMO PROCESAS:

—	Vyriausybinio lygmens ekspertą ir esamos trijų pirmininkaujančių valstybių narių grupės bei būsimos trijų pirmininkausiančių valstybių narių grupės išrinktas valstybes nares, kurios skiria atstovus į WADA steigiamąją valdybą, tvirtins Taryboje posėdžiaujančios valstybės narės.

—	Visų WADA steigiamosios valdybos narių, kurie atstovauja ES valstybėms narėms, vardai ir pavardės per Tarybos generalinį sekretoriatą bus pranešti WADA laikantis 2018 m. spalio 23 d. Reglamento (ES) 2018/1725 (1) nuostatų.

(1) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB.

PRIEDO II

Pasirengimo WADA posėdžiams Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais praktinė tvarka

Nedarant poveikio Tarybos darbo tvarkos taisyklių ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nuostatoms dėl ES sprendimų priėmimo proceso, Taryba susitaria dėl toliau išdėstytos praktinės tvarkos, kad būtų užtikrintas pasirengimo Pasaulinės antidopingo agentūros klausimų ad hoc Europos komiteto (CAHAMA) ir WADA posėdžiams nuspėjamumas ir skaidrumas.

Gavę WADA steigiamosios valdybos posėdžiams skirtus dokumentus ES valstybių narių atstovai steigiamojoje valdyboje tarpusavyje koordinuoja veiksmus, kad, siekiant pasirengti Sporto darbo grupės posėdžiui, Tarybos generaliniam sekretoriatui būtų perduoti dokumentai, reikalingi norint prireikus nustatyti galimą ES poziciją.

2.	Prieš kiekvieną WADA posėdį Komisijos prašoma likus pakankamai laiko iki CAHAMA ir WADA posėdžių parengti ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl ES pozicijos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais, daugiausia dėmesio skiriant ES acquis.

3.	Šį ES pozicijos projektą išnagrinės Sporto darbo grupė.

4.	Sporto darbo grupei susitarus dėl ES pozicijos Sąjungos kompetencijai priklausančiais klausimais projekto, tas ES pozicijos projektas bus pateiktas Nuolatinių atstovų komitetui patvirtinti. Prireikus Nuolatinių atstovų komitetas gali atitinkamai perduoti dokumentą Tarybai priimti.

5.	Skubos atvejais, kai pozicijas reikia priimti per trumpą laikotarpį, pirmininkaujanti valstybė narė gali siekti susitarimo taikydama rašytinę arba supaprastintą procedūrą.

6.	Jeigu CAHAMA tenka priimti teisinį poveikį turintį dokumentą, Komisijos prašoma dėl to dokumento pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį.

7.	CAHAMA posėdžiuose Komisijos prašoma pristatyti ES poziciją, kiek tai leidžiama pagal CAHAMA įgaliojimus. Priešingu atveju ES poziciją pristatys pirmininkaujančios valstybės narės atstovas.

8.	Bet kuriuo metu ir prireikus pirmininkaujanti valstybė narė gali vietoje sušaukti valstybių narių ir Komisijos ES koordinavimo posėdžius, ir ji jiems pirmininkauja.

Ši praktinė tvarka ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl atstovavimo ES valstybėms narėms WADA steigiamojoje valdyboje tvarkos ir valstybių narių pozicijų derinimo prieš steigiamosios valdybos posėdžius, kurias patvirtino Taryba, pakeičia Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją 2019/C/ 192/01 dėl atstovavimo ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir ES bei jos valstybių narių pozicijų derinimo prieš WADA posėdžius.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/35

Tarybos rezoliucija dėl Europos švietimo erdvės. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau

(2023/C 185/08)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMENA politinį kontekstą, susijusį su Europos švietimo erdve, kaip išdėstyta šios rezoliucijos priede;

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad Europos švietimo erdvė gali tapti realybe iki 2025 m. tik valstybėms narėms prisiėmus tvirtą politinį įsipareigojimą, ir PABRĖŽIA, kad tiek valstybės narės, tiek Komisija turi toliau dėti pastangas pagal savo atitinkamą kompetenciją ir, atitinkamai dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams nacionaliniu ir Europos lygmenimis, imtis būtinų veiksmų Europos švietimo erdvei sukurti;

ATKREIPIA DĖMESĮ į Komisijos komunikatą dėl pažangos, padarytos kuriant Europos švietimo erdvę (1);

PABRĖŽIA, kad visų formų švietimas ir mokymas visomis aplinkybėmis ir visais lygmenimis yra labai svarbūs siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, konkurencingumą ir tvarų augimą Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse, taip pat parengti jas žaliajai bei skaitmeninei pertvarkoms ir jas remti jų įgyvendinimo metu; ypač šiuo metu, kai piliečiams labai svarbu pasiekti asmeninį pasitenkinimą ir gerovę, taip pat prisitaikyti prie kintančio pasaulio iššūkių ir toliau aktyviai ir atsakingai dalyvauti pilietiškumo veikloje, PABRĖŽIA kokybiško, įtraukaus ir teisingo švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą svarbą visiems – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems;

PABRĖŽIA, kad Europos švietimo erdvė turėtų būti grindžiama mokymosi visą gyvenimą požiūriu, kuris įtraukiu ir holistiniu būdu apimtų švietimo ir mokymo sistemas, ir apima visų formų – formalųjį, neformalųjį ar savaiminį – mokymą, rengimą ir mokymąsi visomis aplinkybėmis ir visais lygmenimis, nuo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros iki mokyklinio ugdymo ir profesinio rengimo bei mokymo, taip pat aukštojo mokslo ir suaugusiųjų mokymosi;

PAKARTOJA, kad turėtų būti stiprinamas tarpsektorinis bendradarbiavimas tarp atitinkamų ES iniciatyvų švietimo ir mokymo srityje ir iniciatyvų susijusiose politikos srityse bei sektoriuose, visų pirma užimtumo, socialinės politikos, mokslinių tyrimų, inovacijų, aplinkos, jaunimo reikalų ir kultūros bei kūrybos sektoriuose, kartu visapusiškai laikantis Sutartyse nustatyto atitinkamų politikos sričių teisinio pagrindo; PABRĖŽIA, kad reikia koordinuoti ir derinti visas ES iniciatyvas švietimo ir mokymo srityje, visų pirma susijusias su įgūdžiais ir kompetencijomis;

PAŽYMI, kad Europos bendradarbiavimas švietimo ir mokymo srityje yra itin svarbus socialinei sanglaudai ir gerai veikiančiai ekonominei aplinkai Europos Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Sąjungos konkurencingumas ir sėkminga žalioji bei skaitmeninė pertvarkos ir sumažinta socialinė, regioninė ir ekonominė nelygybė; todėl PRIPAŽĮSTA svarbų Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje, be kita ko, pagal strateginę programą, indėlį į atitinkamas Europos semestro dalis;

PABRĖŽIA, kad svarbu skatinti Europos švietimo erdvės, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sinergiją, kartu vengiant išteklių, struktūrų ir priemonių dubliavimosi, taip pat išnaudoti visą Europos universitetų aljansų potencialą vykdant visas jų misijas, be kita ko, remiant jų tvarumą ir toliau stiprinant jų mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektą, laikantis 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti (2);

PRIPAŽĮSTA, kad kyla grėsmė Europos pagrindinėms ir demokratinėms vertybėms ir kad neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą pakeitė geopolitinę aplinką; SUTINKA, kad bendromis pastangomis ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu švietimo ir mokymo srityje ne tik palengvinamas ir stiprinamas Sąjungos ir valstybių narių atsakas tenkinant dėl agresijos atsiradusius poreikius, bet ir padedama stiprinti mūsų pagrindines švietimo vertybes ir principus, pavyzdžiui, įtrauktį, teisingumą, akademinę laisvę ir institucinį savarankiškumą, taip pat mūsų bendras vertybes ir mūsų vienybę Sąjungoje;

10.

PABRĖŽIA, kad siekiant užbaigti kurti Europos švietimo erdvę ir siekiant kurti atsparią, saugią, tvarią ir klestinčią Europą labai svarbu nustatyti ir pašalinti likusias mobilumo mokymosi ir mokymo tikslais kliūtis. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas stiprina Europos švietimo ir mokymo įtraukumą, teisingumą, pažangumą, įvairovę, patrauklumą ir pasaulinį konkurencingumą; todėl SUTINKA, kad reikėtų dėti pastangas, kad automatinis tarpusavio pripažinimas švietimo ir mokymo srityje taptų realybe; taip pat PRITARIA tam, kad reikėtų skatinti besimokančiųjų ir mokytojų mobilumo galimybes ir institucijų Europoje ir už jos ribų galimybes bendradarbiauti viena su kita;

11.

PRIPAŽĮSTA, kad kuriant Europos švietimo erdvę nuo 2017 m. padaryta pažanga ir kad visoje ES imtasi įvairių priemonių siekiant įgyvendinti strateginius prioritetus, nustatytus Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje (2021–2030 m.). Europos švietimo erdvė palaipsniui formuojama įgyvendinant įvairias iniciatyvas, bendradarbiaujant ir ją kuriant drauge;

12.

SUTINKA, kad likusiu pirmojo ciklo laikotarpiu iki 2025 m. bus labai svarbu sutelkti dėmesį į įgyvendinimą tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, laikantis strateginės programos ir atsižvelgiant į atitinkamas kiekvieno lygmens kompetencijas, ir vykdyti patikimą stebėseną esamose struktūrose, tinkamai atsižvelgiant į administracinę naštą;

13.

PABRĖŽIA, kad Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje (2021–2030 m.) nustatyti penki strateginiai prioritetai yra darbo ir tolesnio Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje pagrindas, be kita ko, siekiant sukurti Europos švietimo erdvę; SUTINKA, kad šiuo metu vykstančiame laikotarpio vidurio peržiūros procese ir išsamioje ataskaitoje dėl Europos švietimo erdvės, kurią Europos Komisija turi paskelbti 2025 m., daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiems penkiems strateginiams prioritetams, įskaitant nuodugnesnę toliau išvardytų konkrečių sričių analizę;

14.

PRIPAŽĮSTA, kad tolesnė veikla, susijusi su ES lygmens tikslais, pasižymi teigiamomis tendencijomis, susijusiomis su keliais ilgalaikiais rodikliais, pavyzdžiui, aktyvesniu dalyvavimu ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemoje, mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažėjimu ir didesne aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių dalimi. Tačiau taip pat akivaizdu, kad tebėra daug iššūkių, ypač susijusių su socialinės ir ekonominės padėties poveikiu švietimo rezultatams ir besimokančiųjų gerovei; todėl SUTINKA, kad, siekiant iki 2025 m. sukurti Europos švietimo erdvę, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas:

—

didesnio teisingumo visiems švietimo ir mokymo veikloje dalyvaujantiems asmenims, jų įtraukties ir sėkmės užtikrinimui ir bendrųjų kompetencijų, įskaitant pagrindinius įgūdžius, įgijimo gerinimui, kad visiems Europos piliečiams būtų suteikta visapusiško asmeninio, socialinio, pilietinio ir profesinio tobulėjimo galimybė;

—	mokytojo profesijos stiprinimui ir mokytojų trūkumo klausimo sprendimui; mokytojų profesinio tobulėjimo, mobilumo galimybių, darbo sąlygų ir gerovės kaip pagrindinių profesijos patrauklumo didinimo veiksnių skatinimui;

—	likusių mobilumo kliūčių pašalinimui, kartu skatinant įtraukų, tvarų ir subalansuotą mobilumą ES, be kita ko, užtikrinant automatinį tarpusavio pripažinimą švietimo ir mokymo srityje (3);

—	mokymosi visą gyvenimą, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, skatinimui ypatingą dėmesį skiriant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms reikalingiems įgūdžiams ir kompetencijoms;

15.

SVARSTYS strateginę programą ir nagrinės galimybę peržiūrėti prioritetines sritis ir atlikti visus kitus būtinus pakeitimus antrajam ciklui iki 2030 m.;

16.

PABRĖŽIA, kad sėkmingas atvirojo koordinavimo metodo naudojimas, grindžiamas tarpusavio mokymusi, dalijimusi geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat bendrų orientacinių priemonių, pavyzdžiui, Piliečiams skirtos Europos skaitmeninės kompetencijos programos (DigComp) ir Europos klimato kaitos ir darnaus vystymosi kompetencijos programos (GreenComp), naudojimas ir, kai tikslinga, tobulinimas yra itin svarbūs siekiant sukurti Europos švietimo erdvę;

17.

PRIPAŽĮSTA, kad investavimo į kokybišką švietimą ir mokymą mokymosi laboratorija gali būti valstybėms narėms naudinga priemonė, kuria jos galėtų savanoriškai naudotis siekdamos strateginių prioritetų – ji pasiūlytų mokslinius tyrimus ir geriausios praktikos pavyzdžius, susijusius su veiksmingomis investicijomis ir intervencinėmis politikos priemonėmis ir kartu skatintų įrodymais grindžiamą politikos formavimą;

18.

PRIPAŽĮSTA, kad reformuotas valdymas ir tvirtesnis bendradarbiavimas ES lygmeniu gali padėti valstybėms narėms spręsti kylančias problemas ir glaudžiau bendradarbiauti siekiant sukurti Europos švietimo erdvę; taip pat PRIPAŽĮSTA pažangą, padarytą stiprinant Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupę, iš naujo apibrėžiant jos vaidmenį ir įsteigiant Koordinavimo tarybą; PRIPAŽĮSTA, kad naujoji valdymo struktūra pasirodė esanti veiksminga ir naudinga tokių krizių kaip COVID-19 ir Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą metu;

19.

vis dėlto SUTINKA, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad strateginės programos darbo grupės, kursai generaliniams direktoriams ir Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupė galėtų vykdyti geresnę nustatytų faktų sklaidą ir dalytis informacija bei žiniomis, kad būtų užtikrinta techninio ir politinio lygmenų sinergija ir gauta kuo daugiau naudos iš Europos bendradarbiavimo;

20.

PABRĖŽIA, kad reikalingas tvirtesnis ir tikslingas Švietimo komiteto ir Užimtumo komiteto bei, jei tikslinga ir aktualu, kitų Europos semestro procese dalyvaujančių šalių dialogas;

21.

PRAŠO valstybių narių ir Komisijos dėti daugiau pastangų siekiant bendrai kurti Europos švietimo erdvę, prireikus nacionaliniu ir Europos lygmenimis bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir įstaigas, tyrėjus, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę; SUTINKA, kad šiuo atžvilgiu Aukšto lygio grupė turėtų toliau svarstyti padarytą pažangą, likusius iššūkius ir būsimus pokyčius, taip pat išnagrinėti 2025 m. galutinę ataskaitą dėl Europos švietimo erdvės; taip pat RAGINA Aukšto lygio grupės koordinavimo tarybą koordinuoti 18 mėnesių laikotarpio švietimo ir mokymo politinės darbotvarkės rengimą, kad ją patvirtintų Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupė ir ji būtų perduota Tarybai;

22.

PRAŠO Komisijos apsvarstyti galimybę parengti ir laiku pateikti pasiūlymą dėl Europos mokytojų metų;

23.

PRIMYGTINAI RAGINA Komisiją toliau remtis Tarybos gairėmis ir ankstesnėmis Tarybos išvadomis bei rezoliucijomis dėl Europos švietimo erdvės dirbant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laikotarpio vidurio peržiūros procesui 2023 m. ir išsamios ataskaitos dėl Europos švietimo erdvės parengimui iki 2025 m., įskaitant parengiamąjį darbą, kuriuo būtų prisidėta prie galimos ES lygmens tikslų antrajam ciklui iki 2030 m. peržiūros Taryboje;

24.

RAGINA Komisiją remiantis Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinės grupės ekspertų nuomone tęsti darbą, susijusį su pasiūlymais dėl galimų rodiklių arba ES lygmens tikslų įtraukties ir teisingumo, mokytojo profesijos, taip pat mokymosi siekiant tvarumo srityse, ir pateikti ataskaitą Tarybai;

25.

TIKISI, kad Komisija toliau dės pastangas atsižvelgdama į strateginius prioritetus, dėl kurių susitarė Taryba ir kurie apima visų formų švietimą ir mokymą visomis aplinkybėmis ir visais lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaudama su Taryba.

(1) Dok. COM(2022) 700 final.

(2) OL C 160, 2022 4 13, p. 1.

(3) Pagal 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1).

PRIEDAS

Politinis kontekstas

Europos Sąjungos Taryba

Tarybos išvados dėl artėjimo prie Europos švietimo erdvės vizijos (OL C 195, 2018 6 7, p. 7).

2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacija dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (OL C 444, 2018 12 10, p. 1).

Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas (OL C 389, 2019 11 18, p. 1).

Tarybos rezoliucija dėl švietimo ir mokymo Europos semestro kontekste: informacija pagrįstų debatų dėl reformų ir investicijų užtikrinimas (OL C 64, 2020 2 27, p. 1).

Tarybos rezoliucija dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (OL C 66, 2021 2 26, p. 1).

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti (OL C 160, 2022 4 13, p. 1).

Europos Komisija

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m. (COM(2020) 625 final).

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pažangos, padarytos kuriant Europos švietimo erdvę (COM(2022) 700 final).

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/39

TARYBOS IŠVADOS DĖL MENININKŲ, KURIEMS GRESIA PAVOJUS, IR PERKELTŲJŲ MENININKŲ

(2023/C 185/09)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIPAŽINDAMA:

kūrybinių ir kultūrinių teisių, įtvirtintų pasaulinėse (1) ir regioninėse (2) žmogaus teisių priemonėse, svarbą siekiant išsaugoti žmogaus orumą, kultūrų įvairovę, pliuralizmą, demokratiją ir esminę kultūros vertę,

tarptautinių organizacijų darbą meninės raiškos laisvės srityje, pavyzdžiui, UNESCO, kurios 2005 m. konvencijoje pripažįstama, kad būtina imtis priemonių siekiant apsaugoti kultūros raiškos įvairovę, ypač tais atvejais, kai kultūros raiškai gali grėsti išnykimas arba smarkūs neigiami pokyčiai (3), darbą ir Europos Tarybos (4) darbą, visų pirma susijusį su jos Manifestu dėl meninės ir kultūros raiškos laisvės skaitmeniniame amžiuje,

2022 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pakartojama, kad ji ryžtingai smerkia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, dar kartą patvirtinama, kad Sąjunga visapusiškai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgdama į tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas (5), ir pakartojamas įsipareigojimas stiprinti paramą perkeltiesiems asmenims (6),

Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūrinio solidarumo su Ukraina, kurioje išreiškiamas nuoširdus solidarumas su menininkais (7), nes menas ir kultūra atliks labai svarbų vaidmenį gydant ir atstatant Ukrainą, ir visų pirma reiškiama didelė pagarba Ukrainos menininkams ir kūrėjams, kurie, vykdydami savo meninę veiklą, priešinosi Rusijos invazijai (8),

2023–2026 m. ES darbo planą kultūros srityje (9), į kurį įtraukti keli veiksmai (10), susiję su menininkų, kuriems gresia pavojus, (11) ir perkeltųjų menininkų tema,

LAIKYDAMASI NUOMONĖS, KAD:

visame pasaulyje menininkai atlieka svarbų vaidmenį visuomenės ir atskirų asmenų gyvenime, jiems vystantis ir užtikrinant jų atsparumą ir kad jie turėtų turėti galimybę tai daryti išsaugodami savo kūrybiškumą ir saviraiškos laisvę,

todėl pagal galiojančius teisės aktus menininkams turėtų būti suteikta apsauga nuo bet kokios rūšies ir formos grasinimų ir prievartos, keliančių jiems pavojų dėl jų meninės veiklos,

Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą taip pat yra išpuolis prieš Ukrainos kultūrinį tapatumą ir kad kultūriniam aspektui tenka svarbus vaidmuo teikiant įvairių formų paramą Ukrainai.

PABRĖŽDAMA:

visų menininkų, ypač menininkių, drąsą ir ryžtą – pasinaudodami kultūros galia, jie drąsiai reiškia savo nuomonę, kad skatintų teisingą ir taikią visuomenę, laisvę bei demokratiją ir pasipriešintų karui, persekiojimui ir netolerancijai,

10.

reikšmingą istorinį ir šiandieninį ištremtų menininkų vaidmenį skatinant taiką, tarpusavio supratimą, laisvę, demokratiją ir kultūrų įvairovę, taip pat tai, kad svarbu menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams suteikti galimybę tęsti savo meninę veiklą ir toliau būti dabartinių įvykių liudininkais,

11.

kad menininkai nebegali saugiai tęsti savo meninės veiklos įvairiose pasaulio šalyse, kuriose demokratinės vertybės yra menkinamos ar draudžiamos, įskaitant Rusijos ir Baltarusijos menininkus, kurie kritiškai vertina režimą ir todėl itin dažnai patiria grasinimus ir persekiojimą,

12.

tai, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą lėmė didelio masto Ukrainos piliečių persikėlimą ir tokio masto humanitarinę krizę, kokio Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo, padarydamas didžiulį poveikį, taip pat ir menininkams ir jų saviraiškos laisvei, ir dar kartą patvirtino, kad Europoje reikia būti pasirengusiems teikti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę paramą menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams pasitelkiant tinkamas institucines ir teisines sistemas.

PALANKIAI VERTINA:

13.

priemones, kurių ėmėsi ES ir jos valstybės narės, kad suteiktų saugų prieglobstį (12) menininkams, įskaitant meno studijų studentus, ir nepriklausomiems žurnalistams (13), bėgantiems dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, ir iniciatyvas pagal programą „Kūrybiška Europa“ (14) nuo karo nukentėjusiems Ukrainos menininkams remti bei pagal programą „Erasmus+“ Ukrainos meno studijų studentams remti.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ TINKAMU LYGMENIU IR PASITELKIANT TINKAMAS INSTITUCINES IR TEISINES SISTEMAS:

14.

apsvarstyti galimybę imtis papildomų priemonių, kad būtų didinamos galimybės pasiūlyti saugų prieglobstį ir vadinamuosius prieglobsčio miestus (15) menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams iš įvairių pasaulio vietų, ir prisidėti prie tokių menininkų tinklų kūrimo,

15.

apsvarstyti galimybę, kai tinkama, įprastines menininkų rezidencijas paversti ekstremaliosioms situacijoms skirtomis rezidencijomis, atsižvelgiant į menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų, įskaitant tuos, kurie bėga dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, poreikius,

16.

apsvarstyti galimybę priimant menininkus, kuriems gresia pavojus, ir perkeltuosius menininkus bei jų šeimas taikyti ilgalaikį ir holistinį požiūrį, neatidėliotiną poreikį gauti saugų prieglobstį papildant galimybėmis tapti vietos bendruomenės bei kultūrinio gyvenimo dalimi ir toliau būti aktyviems ir girdimiems meniniu požiūriu, taip pat skatinant mokytis priimančiosios šalies kalbos.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, EUROPOS KOMISIJOS IR SĄJUNGOS VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI (16) ATITINKAMOSE JŲ KOMPETENCIJOS SRITYSE IR TINKAMU LYGMENIU:

17.

palaikyti dialogą su Ukrainos partneriais dėl to, kaip būtų galima toliau remti Ukrainos kultūros ir kūrybos sektorius ir skatinti Ukrainos kultūros propagavimą ES, dalyvaujant Ukrainos menininkams, įskaitant menininkus, kuriems gresia pavojus, ir perkeltuosius menininkus, ir kultūros organizacijoms, kartu visapusiškai gerbiant kultūros sektoriaus autonomiją ir įvairovę,

18.

visais tinkamais kanalais imtis priemonių, kad visame pasaulyje būtų puoselėjama ir saugoma meninė laisvė ir menininkų teisės, įskaitant teisę kurti be cenzūros ar bauginimo,

19.

toliau Europos Sąjungoje remti menininkus, kuriems gresia pavojus arba kurie buvo perkelti dėl priespaudos režimų ar karo, visų pirma Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, poveikio arba pasipriešinimo jiems,

20.

prieš rengiant periodines ataskaitas pagal 2005 m. UNESCO konvenciją (17) konsultuotis su subjektais, aktyviai teikiančiais saugų prieglobstį menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams, ir, kai aktualu, į tas ataskaitas įtraukti saugaus prieglobsčio menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams klausimą.

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS IR SĄJUNGOS VYRIAUSIOJO ĮGALIOTINIO UŽSIENIO REIKALAMS IR SAUGUMO POLITIKAI:

21.

paskelbti išsamią apžvalgą, kurioje būtų pateikta naujausia informacija apie ES ir valstybių narių dvišalę pagalbą Ukrainos kultūros ir kūrybos sektoriams, įskaitant Ukrainos menininkus, kuriems gresia pavojus, ir perkeltuosius Ukrainos menininkus,

22.

prisidėti prie tinklų kūrimo ir keitimosi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi tarp valstybių narių ir nevalstybinių subjektų, remiančių menininkus, kuriems gresia pavojus, ir perkeltuosius menininkus,

23.

remti tarpsektorinį tarptautinį politinį bendradarbiavimą meninės laisvės srityje, be kita ko, remiant veiksmus, skirtus menininkams, kuriems gresia pavojus, ir perkeltiesiems menininkams, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant kvietimą remti Ukrainos perkeltuosius asmenis ir Ukrainos kultūros bei kūrybos sektorius pagal programą „Kūrybiška Europa“.

(1) Inter alia, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kuriai 2023 m. sukanka 75 metai, 27 straipsnyje arba Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnyje.

(2) Inter alia, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(3) 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

(4) Savo darbą Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) grindžianti Europos Taryba, pavyzdžiui, paskelbė Ataskaitą dėl meninės laisvės ir pradėjo įgyvendinti Manifestą dėl meninės ir kultūros raiškos laisvės skaitmeniniame amžiuje, kuriame, inter alia, teigiama, kad saviraiškos laisvės ir meninės laisvės apribojimai daro poveikį visai visuomenei, užkirsdami kelią jos pliuralizmui ir demokratinio proceso gyvybingumui.

(5) Dok. EUCO 34/22.

(6) Dok. EUCO 1/23.

(7) Sąvokos „menininkai“ apibrėžtis pateikta II priede.

(8) 2022 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūrinio solidarumo su Ukraina ir bendro reagavimo į ekstremaliąją situaciją mechanizmo siekiant kultūros atsigavimo Europoje (2022/2759(RSP)).

(9) Tarybos rezoliucija dėl 2023–2026 m. ES darbo plano kultūros srityje (OL C 466, 2022 12 7, p. 1).

(10) T. y. dėl meninės laisvės, dėl kultūros paveldo išsaugojimo bei vietos kultūros ir kūrybos sektorių įgalinimo Ukrainoje ir dėl kultūros ir kultūros sektoriaus specialistų vaidmens propaguojant ir ginant demokratiją ir žmogaus teises nestabilioje aplinkoje.

(11) Sąvokos „menininkai, kuriems gresia pavojus“ apibrėžtis pateikta II priede.

(12) Sąvokos „saugus prieglobstis“ apibrėžtis pateikta II priede.

(13) Žr., pavyzdžiui, Tarybos išvadas dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos ir saugumo (2022/C 245/04), kuriose, pavyzdžiui, valstybių narių ir Komisijos prašoma remti nepriklausomus ir ištremtus žurnalistus ir žiniasklaidos specialistus, visų pirma iš tokių šalių kaip Ukraina, Baltarusija ir Rusijos Federacija.

(14) Europos Komisija. Parama Ukrainos menininkams, kultūros ir kūrybos specialistams bei organizacijoms.

(15) Sąvokos „prieglobsčio miestai“ apibrėžtis pateikta II priede.

(16) Laikantis ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo.

(17) 2005 m. UNESCO konvencijos dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo 9 straipsnis.

I PRIEDAS

Nuorodos

—	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (2000/C 364/01)

—	Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM/2020/790 final)

—	Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Europos Tarybos sutarčių serija Nr. 005, Europos Taryba, 1950 m.

—	Tarybos išvados dėl žurnalistų ir kitų žiniasklaidos specialistų apsaugos ir saugumo (OL C 245, 2022 6 28, p. 5)

—	Tarybos rezoliucija dėl 2023–2026 m. darbo plano kultūros srityje (OL C 466, 2022 12 7, p. 1)

—

Europos Tarybos kultūros ministrų konferencijos deklaracija Creating our future: creativity and cultural heritage as strategic resources for a diverse and democratic Europe (Kuriant mūsų ateitį: kūrybiškumas ir kultūros paveldas – strateginiai įvairialypės ir demokratiškos Europos ištekliai), 2022 m. balandžio 1 d.

—	Anžė posėdžiavusių už kultūrą, audiovizualinius klausimus ir žiniasklaidą atsakingų Europos ministrų deklaracija, 2022 m. leidimas

—	Europos Komisija, EU supports Ukraine through culture (ES remia Ukrainą pasitelkdama kultūrą), 2022 m. leidimas

—	2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 34/22

—	2023 m. vasario 9 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 1/23

—	2023 m. kovo 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 4/23

—	2022 m. spalio 20 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kultūrinio solidarumo su Ukraina ir bendro reagavimo į ekstremaliąją situaciją mechanizmo siekiant kultūros atsigavimo Europoje (2022/2759(RSP))

—	2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Naujosios Europos kultūros darbotvarkės ir ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos įgyvendinimo (2022/2047(INI))

—	Tarptautinis prieglobsčio miestų tinklas, ICORN, What is ICORN (Kas yra ICORN), 2023 m. leidimas. Nuoroda: https://icorn.org/what-icorn (žiūrėta 2023 m. kovo 20 d.)

—	EBPO, Policy Responses on the Impacts of the War in Ukraine (Politikos atsakas į karo Ukrainoje poveikį), 2022 m. leidimas

—	2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 34)

—

Kultūros, paveldo ir kraštovaizdžio iniciatyvinis komitetas (CDCPP), Jaroslav Andel, Giuliana De Francesco, Kata Krasznahorkai, Mary Ann DeVlieg, Sara Whyatt, remia Levan Kharatishvili, Manifesto on the Freedom of Expression of Arts and Culture in the Digital Era (Manifestas dėl meninės ir kultūros raiškos laisvės skaitmeniniame amžiuje), 2020 m. leidimas

—	Kultūros, paveldo ir kraštovaizdžio iniciatyvinis komitetas (CDCPP), Free to Create: Artistic Freedom in Europe – Council of Europe Report on The Freedom of Artistic Expression (Laisvė kurti: meninė laisvė Europoje – Europos Tarybos ataskaita dėl meninės raiškos laisvės), 2023 m. leidimas

—	2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, 2015 m. leidimas

—	UNHCR, Ukraine Refugee Situation (Ukrainos pabėgėlių padėtis), duomenys atnaujinti 2022 m. gruodžio mėn.

—	Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, A/RES/2200, 1966 m.

—	Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (UDHR) Generalinės Asamblėjos rezoliucija 217 A(III), 1948 m.

II PRIEDAS

Apibrėžtys

Šiose Tarybos išvadose vartojamų sąvokų apibrėžtys:

Menininkas: sąvoka „menininkas“ turi būti suprantama plačiai ir apimti visus kultūros ir kūrybos sektorių, kaip apibrėžta 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, 2 straipsnyje, specialistus.

Saugus prieglobstis: saugus prieglobstis apibrėžiamas kaip menininkams, kuriems jų šalyse gresia pavojus, suteikta galimybė ribotą laiką gauti apsaugą ir, jei jie to norėtų, toliau būti aktyviems meno srityje kitoje vietoje.

Menininkai, kuriems gresia pavojus: menininkai, kuriems kyla grėsmė dėl ginkluoto konflikto, persekiojimo ar priespaudos.

Ekstremaliosioms situacijoms skirta rezidencija: menininko, kuriam gresia pavojus, laikinam persikėlimui skirta vieta, kurioje jam suteikiamas būstas ir galimybės tęsti veiklą saugioje vietoje. Ekstremaliosioms situacijoms skirta rezidencija gali būti įkurta pagal jau esamas menininkų kūrybinių viešnagių programas arba įkuriant naujas menininkų rezidencijas, skirtas konkrečiam tikslui – remti perkeltuosius menininkus, bėgančius nuo ginkluoto konflikto.

Prieglobsčio miestai: pagal Tarptautinį prieglobsčio miestų tinklą (ICORN), prieglobsčio miestai – tai miestai ar regionai, kuriuose suteikiamas prieglobstis rašytojams ir menininkams, kuriems gresia pavojus, skatinama saviraiškos laisvė, ginamos demokratinės vertybės ir propaguojamas tarptautinis solidarumas. ICORN miestuose nariuose siūlomas ilgalaikis, bet laikinas prieglobstis tiems, kuriems gresia pavojus tiesiogiai dėl jų kūrybinės veiklos (1).

(1) Tarptautinis prieglobsčio miestų tinklas.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/44

Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad automatinis tarpusavio pripažinimas švietimo ir mokymo srityje taptų realybe

(2023/C 185/10)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

DAR KARTĄ PATVIRTINA savo tvirtą politinį įsipareigojimą iki 2025 m. Europos švietimo erdvę paversti realybe ir PRIMENA priede išdėstytą politinį pagrindą.

PABRĖŽIA, kad:

Europos Tarybos ir UNESCO parengtoje 1997 m. Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijoje (Lisabonos pripažinimo konvencija) bei jos papildomuose tekstuose nustatyta aukštojo mokslo kvalifikacijų ir vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų, suteikiančių galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą, pripažinimo teisinė sistema. Profesinio rengimo ir mokymo srityje valstybės narės įsipareigojo vykdyti Kopenhagos procesą dėl glaudesnio bendradarbiavimo, kuriuo skatinamas tarpusavio pasitikėjimas, skaidrumas ir kvalifikacijų bei kompetencijų pripažinimas.

Remiantis šia teisine sistema, 2018 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendacijoje dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (1) valstybėms narėms nustatyti plataus užmojo ir aiškiai apibrėžti tikslai, kuriuos jos turi pasiekti iki 2025 m. Visų pirma Taryba rekomendavo valstybėms narėms:

—	imtis būtinų veiksmų siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinį tarpusavio pripažinimą aukštojo mokslo lygmeniu;

—	padaryti didelę pažangą siekiant automatinio vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų, suteikiančių galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą, ir mokymosi užsienyje laikotarpių vidurinio ugdymo ir mokymo įstaigose rezultatų tarpusavio pripažinimo.

„Kvalifikacijos automatinio tarpusavio pripažinimo“ ir „mokymosi užsienyje laikotarpio rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo“ tiek aukštojo mokslo, tiek vidurinio ugdymo ir mokymo lygmenimis apibrėžtys pateiktos 2018 m. rekomendacijos priede ir visapusiškai taikomos dabartinėms Tarybos išvadoms.

PRIPAŽĮSTA, kad:

Neįmanoma sukurti tikros Europos švietimo erdvės, nepripažinus, kad kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinis tarpusavio pripažinimas yra vienas iš pagrindinių mobilumo mokymosi tikslais skatinimo elementų. Kai pripažinimas nėra automatinis, dėl to gali susidaryti administracinė našta institucijoms, švietimo ir mokymo paslaugų teikėjams ir besimokantiesiems, ir taip daromas neigiamas poveikis lygioms galimybėms gauti teisingą ir kokybišką švietimą ir mokymą visą gyvenimą ir trukdoma mobilumui ir universaliųjų įgūdžių bei kompetencijų, reikalingų asmeniniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui bei didesniam įsidarbinamumui, įgijimui. Kad Europos Sąjunga išlaikytų ir sustiprintų savo konkurencinį pranašumą, būtina visapusiškai išnaudoti Europos švietimo erdvės potencialą, kad besimokantieji galėtų kuo geriau pasinaudoti visomis švietimo ir mokymo galimybėmis visoje ES.

Siekiant skatinti kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo (įskaitant bendrąjį lavinimą ir profesinį rengimą ir mokymą) laikotarpiu automatinį tarpusavio pripažinimą, labai svarbios yra priemonės skaidrumui skatinti, taigi, ir pasitikėjimui didinti. Sėkmingas automatinio tarpusavio pripažinimo įgyvendinimas priklauso nuo pažangos, padarytos Europos švietimo erdvėje ir Europos aukštojo mokslo erdvėje, spartinimo ir išlaikymo siekiant didesnio skaidrumo ir pasitikėjimo.

Valstybės narės ir Europos Komisija sėkmingai bendradarbiavo, kad pateiktų priemonių rinkinį, ir Bolonijos procese buvo imtasi svarbių veiksmų, siekiant valstybėms narėms suteikti priemonių rinkinį, kad automatinis tarpusavio pripažinimas taptų praktine galimybe aukštojo mokslo srityje. Šios priemonės apima, be kita ko, Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartus ir gaires, diplomo priedėlį, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registrą (EQAR), trijų pakopų aukštojo mokslo sistemą ir Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS).

Taip pat imtasi svarbių veiksmų profesinio rengimo ir mokymo srityje, be kita ko, vykdant Kopenhagos procesą, visų pirma įgyvendinant Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinę sistemą (EQAVET).

Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų (NARIC) tinklas yra labai svarbus įgyvendinant kvalifikacijų automatinį tarpusavio pripažinimą Europoje, visų pirma aukštojo mokslo srityje, nes NARIC yra svarbus žinių, informacijos ir gerosios praktikos šaltinis visiems su automatiniu tarpusavio pripažinimu susijusiems subjektams.

Dvišaliai, daugiašaliai ir regioniniai susitarimai dėl automatinio tarpusavio pripažinimo ES gali skatinti pasitikėjimą ir skaidrumą, remti automatinį tarpusavio pripažinimą ir suteikti įkvėpimo platesniam Europos bendradarbiavimui siekiant įgyvendinti 2018 m. rekomendaciją.

PALANKIAI VERTINA 2023 m. vasario 23 d. Komisijos ataskaitą Tarybai dėl Tarybos rekomendacijos dėl aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo skatinimo (2) įgyvendinimo ir visų pirma PAŽYMI, kad:

Nors kvalifikacijų automatinis tarpusavio pripažinimas nereiškia automatinio priėmimo į tolesnes studijas, vis dar kyla problemų, susijusių su tinkamumo teikti paraiškas tolesnėms studijoms (t. y. pripažinimo) ir priėmimo į konkretų kursą ar programą atskyrimu. Komisijos ataskaitoje taip pat teigiama, kad instituciniu lygmeniu šių problemų gali kilti dėl kelių priežasčių, įskaitant tai, kad automatinio tarpusavio pripažinimo sąvoka dažnai neteisingai suprantama ir kad pripažinimas ir priėmimas dažnai yra sujungiami, o tai kartais lemia nenuoseklumą priimant sprendimus. Dėl nuoseklių požiūrių į automatinį tarpusavio pripažinimą stokos, gali būti nustatyti įvairūs ir sudėtingi procesai, kurie gali pakenkti sklandžiam, sąžiningam ir skaidriam automatiniam kvalifikacijų pripažinimui.

Nacionalinių institucijų gairės ir sistemingas mokymo bei informacijos teikimas vis dar nėra plačiai paplitę – iš dalies dėl ribotų nacionalinių išteklių, skiriamų automatinio tarpusavio pripažinimo įgyvendinimui ir NARIC centrams remti. Be to, Komisijos ataskaitoje nurodyta, kad sisteminga pripažinimo praktikos švietimo ir mokymo srityje stebėsena yra nepakankamai išvystyta.

Automatinis tarpusavio pripažinimas aukštojo mokslo srityje tebėra labiau pažengęs nei vidurinio ugdymo ir mokymo lygmeniu, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, daugiausia dėl Bolonijos priemonių sistemos. Tačiau šios priemonės taikomos nevienodai, pavyzdžiui, naudojant EQAR registruotų kokybės užtikrinimo agentūrų pateiktą informaciją ir naudojant diplomo priedėlį, be kita ko, per „Europass“ platformą.

Vis dar sunku užtikrinti automatinį tarpusavio pripažinimą po mokymosi užsienyje laikotarpių, kiek tai susiję su aukštojo mokslo studentais, iš dalies dėl informacijos trūkumo ir riboto naudojimosi 2015 m. ECTS naudotojų vadovu. Dėl administracinių kliūčių ir skirtingo požiūrio į kokybę fakultetų lygmeniu atsiranda papildomų sunkumų. Nors pagal programą „Erasmus+“ aukštojo mokslo įstaigos įsipareigojo visapusiškai ir automatiškai pripažinti mobilumo laikotarpiu gautus kreditus, pripažinimas dar toli gražu nėra tapęs norma.

Tebėra problemų, susijusių su vidurinio ugdymo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, kvalifikacijų pripažinimu – kad tai leistų įgyti aukštąjį išsilavinimą ne tik toje valstybėje narėje, kurioje buvo suteikta kvalifikacija, bet ir kitoje valstybėje narėje. Tai lemia kelios priežastys, įskaitant praktikos bei dalyvaujančių subjektų įvairovę ir ribotą turimų priemonių naudojimą.

Lygiai taip pat vis dar nepakankamai išvystytas vidurinio ugdymo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, sistemoje besimokančių asmenų mokymosi užsienyje laikotarpio rezultatų automatinis tarpusavio pripažinimas. ES švietimo ir mokymo sistemų įvairovė yra privalumas, tačiau šiame kontekste ji gali tapti iššūkiu. Mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų pripažinimas yra sudėtingas klausimas dėl, pavyzdžiui, šios įvairovės, pripažinimo procedūrų skirtumų ir bendrų sistemų atitinkamu lygmeniu stokos valstybėse narėse.

SUTINKA, kad:

Nors padaryta pažanga, tai, kad nėra kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo, toliau trukdo mobilumui mokymosi tikslais ES.

Poreikis sukurti tvirtą pasitikėjimu grindžiamą automatinio tarpusavio pripažinimo ES pagrindą tebėra didelis. Automatinis tarpusavio pripažinimas didina Europos mobilumo mokymosi tikslais patrauklumą, stiprina švietimo ir mokymo įstaigas ir skatina jų internacionalizavimą. Tai taip pat padeda gerinti švietimą ir mokymą, įgyti universaliųjų įgūdžių ir kompetencijų, taip pat gerinti galimybes darbo rinkoje. Mokymosi užsienyje laikotarpiai jaunimui gali būti naudinga gyvenimą keičianti patirtis ir gali paskatinti tolesnį mobilumą vėliau. Mokymasis užsienyje gali padėti ugdyti bendrąsias kompetencijas, pavyzdžiui, daugiakalbystę, pilietiškumą ir kultūrinį sąmoningumą.

Būtina, kad visi atitinkami subjektai dėtų daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinama 2018 m. rekomendacija ir iki 2025 m. būtų imtasi visų būtinų veiksmų. Svarbiausia, automatinis tarpusavio pripažinimas priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo siekiant skatinti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą.

Siekiant, kad Europos švietimo erdvė ir ES, kaip pasaulinio masto veikėjos švietimo ir mokymo srityje, sudedamosios dalys būtų perspektyvios, būtina stiprinti ir išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą siekiant skatinti automatinį tarpusavio pripažinimą. Europos švietimo erdvės iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos universitetų tinklų iniciatyva, gali būti svarbūs automatinio tarpusavio pripažinimo veiksniai ir jomis gali būti skatinama laikytis holistinio požiūrio.

Švietimo ir mokymo sistemų tarpusavio pasitikėjimas ir skaidrumas yra itin svarbus elementas siekiant užtikrinti automatinį tarpusavio pripažinimą. Todėl visais sprendimų priėmimo lygmenimis reikia dėti daugiau pastangų siekiant automatinio tarpusavio pripažinimo srityje sukurti pasitikėjimo ir skaidrumo kultūrą, tinkamai laikantis subsidiarumo principo. Kokybės užtikrinimas yra labai svarbus spartinant pasitikėjimo stiprinimą daugiausia dėmesio skiriant metodams ir didinant skaidrumą. Todėl labai svarbu tęsti svarbų darbą, jau atliktą Bolonijos proceso ir ES, įskaitant Kopenhagos procesą, kontekste, siekiant užtikrinti pasitikėjimu grindžiamas pripažinimo procedūras. Siekiant skaidrumo, neigiamų sprendimų dėl pripažinimo aiškios priežastys ir galimybė apskųsti tokius sprendimus atitinkamose valstybių narių sistemose gali būti svarbios, kiek tai susiję su asmenimis ir pasitikėjimo pripažinimo sistema skatinimu.

ES priemonės ir iniciatyvos atlieka svarbų vaidmenį didinant skaidrumą ir apskritai automatizuojant pripažinimo procedūras. Tai apima programą „Erasmus+“ ir Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), kuriomis padedama didinti kvalifikacijų skaidrumą, palyginamumą ir perkeliamumą. Šiuo atžvilgiu svarbu atsižvelgiant į EKS nuolat atnaujinti nacionalines kvalifikacijų sandaras.

Svarbu sutelkti dėmesį į skaitmeninimo procesus ir skaitmeninių priemonių (3), kurios sudaro sąlygas lengviau patikrinti kvalifikacijų autentiškumą ir kartu sudaro sąlygas veiksmingai sukčiavimo prevencijai, naudojimą, taip pat į priemones, sukurtas pagal programą „Erasmus+“. Kartu su diplomo priedėliais ir Q-ENTRY duomenų baze šios priemonės gali suteikti pridėtinės vertės, nes sumažės išlaidos ir administracinė našta.

Labai svarbu ne tik visapusiškai pasinaudoti turimomis priemonėmis, bet ir skatinti, išlaikyti ir toliau didinti sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių darbuotojų tarpusavio pasitikėjimą, taip pat teikti jiems atitinkamą mokymą, kad jie turėtų reikiamų žinių ir suprastų atitinkamas pripažinimo priemones bei sistemas ir turėtų įgūdžių, kad galėtų jomis tinkamai naudotis. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dažnai priimami instituciniu ar vietos lygmeniu, mokytojų, instruktorių, besimokančiųjų, vadovų ir administratorių santykių plėtojimas gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad automatinis tarpusavio pripažinimas taptų praktine galimybe. Sąlygų individualiam suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, mokytojų, instruktorių ir vadovų, dalyvavimui tarptautinio bendradarbiavimo projektuose ir mobilumui sudarymas gali atlikti teigiamą vaidmenį skatinant automatinį tarpusavio pripažinimą.

Labai svarbus elementas siekiant sukurti sėkmingą Europos švietimo erdvę yra aukštojo mokslo įstaigų, taip pat vidurinio ugdymo ir mokymo paslaugų teikėjų autonomija, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Be to, nuoseklus nacionalinis požiūris į automatinį tarpusavio pripažinimą laikantis 2018 m. rekomendacijos ir pripažinimo stebėjimas nacionaliniu lygmeniu sumažintų požiūrių sudėtingumą ir nereikalingus skirtumus. Tai galėtų padidinti nuspėjamumą ir kartu sumažinti administracinę ir finansinę naštą valdžios institucijoms ir besimokantiesiems. Visų susijusių subjektų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo įstaigų, NARIC centrų, kokybės užtikrinimo agentūrų ir EKS nacionalinių koordinavimo centrų, dalyvavimas gali atlikti itin svarbų vaidmenį dedant šias pastangas, be kita ko, mokymo, informacijos teikimo, stebėsenos ir nacionalinių gairių rengimo srityse. Šiomis aplinkybėmis tarpusavio mokymasis gali atlikti svarbų vaidmenį platinant geriausios praktikos pavyzdžius tiek aukštojo mokslo, tiek vidurinio ugdymo ir mokymo srityse, siekiant prisidėti prie nuoseklesnių nacionalinių požiūrių visose valstybėse narėse.

10.

Su rekomendacijos įgyvendinimu susijęs darbas gali paskatinti ir palengvinti pažangą, susijusią su už ES ribų įgytų kvalifikacijų pripažinimu, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Atsižvelgiant į Bolonijos proceso ir ES priemones ir sistemą, reikėtų visapusiškai pasinaudoti UNESCO Globalia su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencija, nes ja sudaromos palankesnės sąlygos tarptautiniam studentų mobilumui, pripažinimo klausimų plėtojimas perkeliamas į pasaulinį kontekstą ir taip atveriamas Europos aukštojo mokslo internacionalizavimo potencialas.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ, deramai atsižvelgiant į institucinę autonomiją ir akademinę laisvę ir laikantis nacionalinių aplinkybių bei teisės aktų:

Konsoliduoti ir stiprinti savo pastangas užtikrinti kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių automatinį tarpusavio pripažinimą savo atitinkamose švietimo ir mokymo sistemose, laikantis 2018 m. Tarybos rekomendacijos.

Laikytis požiūrio, kad kvalifikacija, suteikianti galimybę įgyti tam tikro lygio aukštąjį išsilavinimą valstybėje narėje, kurioje ji buvo suteikta, automatiškai pripažįstama siekiant įgyti to paties lygio aukštąjį išsilavinimą kitoje valstybėje narėje, nedarant poveikio aukštojo mokslo įstaigos teisei nustatyti konkrečius priėmimo į konkrečias programas kriterijus siekiant sudaryti sąlygas piliečių mobilumui visoje ES.

Remti aukštojo mokslo įstaigas joms taikant automatinį tarpusavio pripažinimą, kaip apibrėžta 2018 m. Tarybos rekomendacijoje, be kita ko, teikiant aiškias gaires ir atitinkamą mokymą. Tais atvejais, kai aukštojo mokslo įstaigos yra atsakingos už automatinį tarpusavio pripažinimą, padėti joms sudaryti palankesnes sąlygas taikyti nuoseklius nacionalinius požiūrius.

Užtikrinti, kad išorės kokybės užtikrinimą aukštojo mokslo srityje vykdytų nepriklausomos kokybės užtikrinimo agentūros, registruotos EQAR ir veikiančios pagal Europos standartus ir gaires, siekiant skatinti skaidrumą ir taip didinti tarpusavio pasitikėjimą automatiniu tarpusavio pripažinimu.

Vidurinio ugdymo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, srityje daugiausia dėmesio skirti mokymosi rezultatams ir toliau plėtoti esamas kokybės užtikrinimo priemones, atitinkančias EQAVET, kad būtų galima automatiškai tarpusavyje pripažinti kvalifikacijas ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatus.

Skatinti sinergiją Europos aukštojo mokslo erdvėje ir Europos švietimo erdvėje, siekiant užtikrinti, kad jos viena kitą stiprintų, kad būtų puoselėjama skaidri ir veiksminga automatinio tarpusavio pripažinimo procesų aplinka.

Šiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad būtų visapusiškai pasinaudota Bolonijos proceso ir atitinkamai ES priemonėmis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos automatiniam tarpusavio pripažinimui aukštojo mokslo srityje. Profesinio rengimo ir mokymo srityje sudaryti palankesnes sąlygas automatiniam tarpusavio pripažinimui, kiek tai susiję su 2018 m. rekomendacija, atitinkamai naudojantis Kopenhagos proceso priemonėmis. Šios priemonės, be kita ko, apima ECTS, Europos standartus ir gaires, DEQAR, EKS, Q-ENTRY duomenų bazę, Europos skaitmeninius mokymosi kredencialus, Europos mokymosi modelį, „Europass“, diplomo priedėlį, „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją (ECHE), „Europass“ mobilumo dokumento priedėlį, „Europass“ pažymėjimo priedėlį ir Europos studento pažymėjimo iniciatyvą, taip pat kitas priemones, parengtas remiant programai „Erasmus+“ ir įgyvendinant Bolonijos procesą.

Bendradarbiauti ES lygmeniu, kad būtų keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir remiamas tarpusavio mokymasis ir keitimasis informacija, siekiant didinti švietimo ir mokymo sistemų tarpusavio pasitikėjimą ir skaidrumą ir stiprinti automatinį tarpusavio pripažinimą aukštojo mokslo srityje, be kita ko, pasitelkiant Europos universitetų aljansus, taip pat vidurinio ugdymo ir mokymo srityje, be kita ko, pasitelkiant profesinės kompetencijos centrus.

Remti atitinkamos informacijos apie automatinio tarpusavio pripažinimo procedūras skatinimą ir sklaidą tarp visų atitinkamų subjektų ir suinteresuotųjų subjektų, pvz., besimokančiųjų, aukštojo mokslo įstaigų, vidurinio ugdymo ir mokymo paslaugų teikėjų, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjus, NARIC centrus ir kokybės užtikrinimo agentūras. Taip piliečiai ir besimokantieji galės suprasti, kokias studijavimo užsienyje galimybes jiems gali suteikti automatinis tarpusavio pripažinimas, ir remti nuoseklų kompetentingų pripažinimo institucijų požiūrį.

10.

Šiomis aplinkybėmis apsvarstyti galimybę pripažinti ankstesnį mokymąsi ir galimybes keisti studijų kryptį tarp švietimo ir mokymo sektorių, visų pirma skatinant perėjimą iš profesinio mokymo ir rengimo sistemos į aukštojo mokslo sistemą ir perėjimą tose pačiose sistemose, jei taikytina ir atsižvelgiant į išsilavinimo lygį, siekiant išvengti aklavietės situacijos ir sudaryti palankesnes sąlygas visapusiškai pasinaudoti mobilumo galimybėmis.

11.

Toliau remti NARIC centrus ir ieškoti tinkamų būdų, kaip geriau stebėti ir vertinti pripažinimo sistemas, pasinaudojant NARIC centrų ir, kai aktualu, kitų kompetentingų įstaigų ir institucijų patirtimi, kad būtų galima nustatyti, ar reikia imtis tolesnių veiksmų.

12.

Skatinti asmenų, priimančių sprendimus dėl pripažinimo, ir NARIC centrų bendradarbiavimą, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir kad įgyvendinant automatinį tarpusavio pripažinimą būtų veiksmingiau ir efektyviau naudojami ištekliai, taip pat kad būtų teisingai taikomos nustatytos priemonės ir mechanizmai. Šiuo tikslu gali būti naudingas NARIC centrų įsivertinimas ir tarpusavio vertinimas pagal savanorišką ENIC-NARIC tinklų kokybės užtikrinimo sistemą.

13.

Įsitraukti į pasitikėjimu grindžiamą, abipusiai naudingą ir dosnų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų gerinamos ir remiamos mobilumo galimybės, visų pirma susijusios su ilgalaikiais mokymosi laikotarpiais užsienyje vidurinio ugdymo ir mokymo srityje. Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti darbuotojų, įstaigų, valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų mainus. Atsižvelgiant į tai, reikėtų labiau pasinaudoti programa „Erasmus+“ ir kitais atitinkamais ES fondais bei programomis bendradarbiavimui ir mainams stiprinti.

PRAŠO KOMISIJOS, deramai atsižvelgiant į subsidiarumą ir nacionalines aplinkybes, įskaitant institucinę autonomiją:

Remti valstybes nares ir bendradarbiauti su jomis, be kita ko, Bolonijos proceso ir Kopenhagos proceso kontekste, skatinant bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi, kiek tai susiję su tuo, kaip būtų geriausia įgyvendinti automatinį tarpusavio pripažinimą aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, srityje, visų pirma tose srityse, kuriose vis dar kyla iššūkių, įskaitant, kai aktualu, tikslinę paramą subjektams ir suinteresuotiesiems subjektams.

Glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis apsvarstyti būdus, kaip padidinti paramą valstybėms narėms, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant automatinį tarpusavio kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimą aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo srityse. Turėtų būti siekiama skatinti geriausią praktiką ir palengvinti mokymo ir tarpusavio paramos teikimą valstybėms narėms ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjams, įskaitant, kai tinkama, mokytojus ir instruktorius. Tokia parama turėtų būti grindžiama NARIC tinklo ekspertinėmis žiniomis ir, kai aktualu, apimti kokybės užtikrinimo agentūras ir kitas kompetentingas įstaigas bei institucijas. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėti, kaip NARIC centrų ekspertinės žinios gali būti panaudotos siekiant skatinti automatinį tarpusavio pripažinimą vidurinio ugdymo ir mokymo, bendrojo lavinimo ir, kai aktualu, profesinio rengimo ir mokymo srityse.

Toliau remti valstybes nares, įskaitant NARIC centrus, įgyvendinant programą „Erasmus+“, techninės paramos priemonę ir kitas ES finansavimo programas bei priemones, siekiant paspartinti darbą automatinio tarpusavio pripažinimo srityje. Be to, padėti valstybėms narėms naudotis esamomis priemonėmis siekiant toliau plėtoti automatinį tarpusavio pripažinimą aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo srityse, taip pat plėtoti bendrus informacijos ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais kanalus.

Toliau remti EQAVET tarpusavio vertinimo procesą profesinio rengimo ir mokymo sistemos lygmeniu, siekiant didinti pasitikėjimą bei skaidrumą ir taip skatinti valstybių narių automatinį tarpusavio pripažinimą.

Laikytis holistinio požiūrio į paramą valstybėms narėms siekiant automatinio tarpusavio pripažinimo aukštojo mokslo ir vidurinio ugdymo bei mokymo srityse, atsižvelgiant į tai, kaip būsimos strateginės Europos švietimo erdvės iniciatyvos, kurios turi būti pasiūlytos iki 2025 m., gali, derinant su esamomis priemonėmis, struktūromis ir sistemomis, padėti siekti 2018 m. lapkričio 26 d. rekomendacijoje nustatytų tikslų, visų pirma, kaip šiomis iniciatyvomis būtų galima pasinaudoti siekiant skatinti pasitikėjimą ir skaidrumą.

(1) OL C 444, 2018 12 10, p. 1.

(2) COM(2023) 91 final.

(3) Pavyzdžiui, Europos skaitmeniniai mokymosi kredencialai, Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūra, „Europass“ mobilumo dokumento šablonas ir „Europass“ pažymėjimo priedėlis (kaip „Europass“ platformos dalis), taip pat nacionaliniai kvalifikacijų registrai, susieti su „Europass“ platforma, ir Išorės kokybės užtikrinimo rezultatų duomenų bazė (DEQAR).

PRIEDAS

Politinis kontekstas

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija dėl glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje skatinimo (OL C 13, 2003 1 18, p. 2)

2017 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvados (dok. EUCO 19/1/17 REV 1)

Tarybos rezoliucija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo siekiant remti į ateitį orientuotas švietimo ir mokymo sistemas (OL C 389, 2019 11 18, p. 1)

2020 m. lapkričio 24 d. Tarybos rekomendacija dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (OL C 417, 2020 12 2, p. 1)

2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti (OL C 160, 2022 4 13, p. 1)

Tarybos išvados dėl Europos strategijos, kuria aukštojo mokslo institucijoms suteikiama galių dėl Europos ateities (OL C 167, 2022 4 21, p. 9)

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/52

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/1035, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1027, numatytos ribojamosios priemonės

(2023/C 185/12)

Pagal Reglamento Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas 2013/255/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/1035 (3), ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1027 (5).

Už šį duomenų tvarkymą atsakingas duomenų valdytojas yra Europos Sąjungos Taryba, kuriai atstovauja Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) generalinis direktorius, o tarnyba, kuriai pavesta atlikti šį duomenų tvarkymo veiksmą, yra RELEX 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo el. pašto adresu:

Data Protection Officer

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2013/255/BUSP su pakeitimais, padarytais sprendimu 2023/1035, ir Reglamente (ES) Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1027, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2013/255/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 36/2012 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus duomenis, susijusius su įtraukimo į sąrašą priežastimis.

Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimai, priimti pagal ES sutarties 29 straipsnį, ir Tarybos reglamentai, priimti pagal SESV 215 straipsnį, kuriais fiziniai asmenys (duomenų subjektai) įtraukiami į sąrašą ir nustatomas turto įšaldymas ir kelionių apribojimai.

Tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies a punktą, ir kad būtų įvykdytos duomenų valdytojui pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą taikomos pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos teisinės prievolės.

Tvarkyti duomenis būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių pagal Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g punktą.

Taryba gali gauti duomenų subjektų asmens duomenis iš valstybių narių ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos. Asmens duomenų gavėjos yra valstybės narės, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Visi taikant ES autonomines ribojamąsias priemones Tarybos tvarkomi asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tada, kai duomenų subjektas pašalinamas iš asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba, jeigu pareiškiamas ieškinys Teisingumo Teisme, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Asmens duomenis, esančius Tarybos užregistruotuose dokumentuose, Taryba saugo archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

Tarybai gali prireikti keistis su duomenų subjektu susijusiais asmens duomenimis su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija Tarybos vykdomo JT sąrašų perkėlimo į teisės aktus kontekste arba tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su ES ribojamųjų priemonių politika, kontekste.

Nesant sprendimo dėl tinkamumo arba tinkamų apsaugos priemonių, asmens duomenų perdavimas trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai grindžiamas šia (-omis) sąlyga (-omis) pagal Reglamento (ES) 2018/1725 50 straipsnį:

—	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

—	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus.

Tvarkant duomenų subjekto asmens duomenis sprendimai automatizuotai nepriimami.

Duomenų subjektai turi teisę būti informuoti ir teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Jie taip pat turi teisę reikalauti, kad jų duomenys būtų ištaisyti ir papildyti. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali turėti teisę reikalauti, kad jų asmens duomenys būtų ištrinti, teisę prieštarauti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi, arba prašyti, kad jų tvarkymas būtų apribotas.

Duomenų subjektai gali pasinaudoti šiomis teisėmis nusiuntę el. laišką duomenų valdytojui ir kopiją duomenų apsaugos pareigūnui, kaip nurodyta pirmiau.

Prie prašymo duomenų subjektai turi pridėti tapatybės dokumento kopiją, kad būtų galima patvirtinti jų tapatybę (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Šiame dokumente turėtų būti nurodytas asmens kodas, dokumentą išdavusi valstybė, galiojimo laikas, vardas ir pavardė, adresas ir gimimo data. Visi kiti tapatybės dokumento kopijoje esantys duomenys, pavyzdžiui, nuotrauka ar kiti asmeniniai požymiai, gali būti užtušuoti.

Pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 duomenų subjektai turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (edps@edps.europa.eu).

Rekomenduojama, kad prieš tai duomenų subjektai pirmiausia pamėgintų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis kreipdamiesi į duomenų valdytoją ir (arba) Tarybos duomenų apsaugos pareigūną.

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 147, 2013 6 1, p. 14.

(3) OL L 139, 2023 5 26, p. 49.

(4) OL L 16, 2012 1 19, p. 1.

(5) OL L 139, 2023 5 26, p. 1.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/55

Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2023 m. birželio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų

(Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (1) 10 straipsniu)

(2023/C 185/14)

Bazinės normos apskaičiuotos pagal Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6). Atsižvelgus į orientacinės normos taikymą, dar turi būti pridėtos atitinkamos maržos, kaip nustatyta šiame komunikate. Vadinasi, diskonto normos atveju turi būti pridėta 100 bazinių punktų marža. 2008 m. sausio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 271/2008, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 794/2004, taip pat numatyta apskaičiuoti susigrąžinimo normą prie bazinės normos pridedant 100 bazinių punktų, jeigu specialiu sprendimu nenumatyta kitaip.

Pakeistos normos nurodytos paryškintuoju šriftu.

Ankstesnė lentelė paskelbta OL C 141, 2023 04 24, p. 3.

Nuo	Iki	AT	BE	BG	CY	CZ	DE	DK	EE	EL	ES	FI	FR	HR	HU	IE	IT	LT	LU	LV	MT	NL	PL	PT	RO	SE	SI	SK	UK
2023 06 01	…	3,64	3,64	2,15	3,64	7,43	3,64	3,54	3,64	3,64	3,64	3,64	3,64	3,64	15,10	3,64	3,64	3,64	3,64	3,64	3,64	3,64	7,62	3,64	8,31	3,21	3,64	3,64	4,24
2023 05 01	2023 05 31	3,06	3,06	1,80	3,06	7,43	3,06	3,54	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	15,10	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	7,62	3,06	8,31	3,21	3,06	3,06	4,24
2023 04 01	2023 04 30	3,06	3,06	1,51	3,06	7,43	3,06	3,54	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	15,10	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	7,62	3,06	8,31	3,21	3,06	3,06	3,52
2023 03 01	2023 03 31	3,06	3,06	1,10	3,06	7,43	3,06	2,92	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	15,10	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	3,06	7,62	3,06	8,31	2,96	3,06	3,06	3,52
2023 02 01	2023 02 28	2,56	2,56	0,79	2,56	7,43	2,56	2,92	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	15,10	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	7,62	2,56	8,31	2,44	2,56	2,56	2,77
2023 01 01	2023 01 31	2,56	2,56	0,36	2,56	7,43	2,56	2,92	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	15,10	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	2,56	7,62	2,56	8,31	2,44	2,56	2,56	2,77

(1) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/57

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 185/16)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Coteaux de l'Aubance“

PDO-FR-A0149-AM03

Pranešimo data: 2023 2 27

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Geografinės ir arčiausiai esančios vietovių komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

3. Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4. Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

5. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

6. Pagrindiniai tikrintini punktai

Į pagrindinių tikrintinų punktų sąrašą įtraukiamas derliaus nuėmimo rankomis ir rūšiavimo kelis kartus tikrinimas.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8. Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

9. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Coteaux de l'Aubance

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai liekamojo cukraus turintys baltieji neputojantys vynai, gaminami iš pernokusių, bet nuo vynmedžių dar nenukritusių ir tauriojo puvinio paveiktų (arba nepaveiktų) vynuogių su natūraliai susikoncentravusiomis sultimis. Šie harmoningi vynai pasižymi baltų vaisių ir uogų, citrusinių vaisių, gėlių ir pernokusių vynuogių aromatais. Vynų skonis harmoningas (dera saldumas, rūgštumas ir tinkama struktūra). Bręsdami vynai tampa vis subtilesni ir sudėtingesni. Šių vynų savybės: Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 14 proc. Kad vynai galėtų būti žymimi nuoroda „sélection de grains nobles“, jų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti ne mažesnė kaip 19 proc. Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis nei 34 g/l. Bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti Bendrijos teisės aktuose. Šių vynų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra mažesnė kaip 18 proc., o po sodrinimo mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11 proc.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Leidžiama sodrinti vynus pagal specifikacijoje nustatytas taisykles.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Vynai brandinami specifikacijoje nurodytomis sąlygomis.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

1. Tankumas

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m.

Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo.

Derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau lygus arba didesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynų sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 1 m.

2. Vynmedžių genėjimas ir rišimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų.

Fenologinėje stadijoje, kai ant augalo užauga 11–12 lapų (išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai), metinių vaisius mezgančių sodinio šakų skaičius negali viršyti 12.

Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos.

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos pririšimo reikalavimus: mažiausias kuolelių, prie kurių rišama, aukštis nuo žemės – 1,90 m; rišama keturiomis vielų pakopomis; mažiausias viršutinės vielos aukštis – 1,85 m virš žemės.

3. Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

4. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš pernokusių vynuogių. Be to, vynai, kurie gali būti žymimi nuoroda „sélection de grains nobles“, gaminami iš vynuogių, kurių uogose sultys natūraliai koncentravosi ant vynmedžių, paveiktų tauriojo puvinio.

Vynuogės skinamos rankomis ir kelis kartus rūšiuojamos.

5.2. Didžiausia išeiga

40 hektolitrų iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima šių Meno ir Luaros departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Brissac-Quincé, Saint-Saturnin-sur-Loire, Vauėl), Denée, Les Garennes sur Loire, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Saint-Melaine-sur-Aubance, Soulaines-sur-Aubance.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chenin B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinės vietovės kraštovaizdis pasižymi daugybe į pietvakarius nuo Anžė miesto išsidėsčiusių nedidelių nevienodos padėties 50–90 m aukščio kalvų gulsčiais šlaitais. 2021 m. geografinę vietovę sudarė 7 savivaldybės. Vakaruose ji ribojasi su Obanso upės ir Luaros santaka, rytuose – su Paryžiaus baseino pakraštyje plytinčia kreidos periodo plokštikalne, šiaurėje – su Luaros vaga, pietuose – su Brisako ir Boljė giriomis.

Obansas yra šiai geografinei vietovei svarbus nedidelis Luaros intakas, nuo savo ištakų tekantis į šiaurę iki XVI a. pilimi garsėjančios Brisak Kensė komunos. Tuomet upė suka į šiaurės vakarus iki Miuro-Erinjė komunos, paskui lygiagrečiai su Luara teka į pietvakarius nuo Anžė miesto.

Ant nuožulniai Luaros link besileidžiančios Armorikos aukštumos skalūnų ir smiltainio substrato susidarę dirvožemiai dažniausiai būna negilūs, greit įšylantys, juose nedaug vandens. Vakarinėje geografinės vietovės dalyje kai kur kyšo iš rūgštinių (riolito) ar šarminių (spilito) efuzinių uolienų susiformavę gūbriai, iš kurių susidarė labai akmeningi dirvožemiai. Geografinės vietovės šiaurėje esančios komunos savitos tuo, kad plyti ant kelių rūšių skalūno klodų. Ne vieną amžių šie klodai buvo naudojami namų sienoms ręsti, stogams dengti, dirvožemiui ruošti ir net kai kuriems namų apyvokos daiktams, pavyzdžiui, praustuvėms, stalviršiams ar laiptams, gaminti, o tai pabrėžia šios vietovės išskirtinumą. Tokių elementų kraštovaizdyje labai daug ir jie kuria vynuogynų tapatumą.

Šioje atskirtoje geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštos Šoltė ir Možo vietovės apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Metinis kritulių kiekis yra maždaug 585 milimetrai, o Šoltė jų iškrenta beveik 800 milimetrų. Brisak Kinsė didžiausias išmatuotas kritulių kiekis atitinka mažiausius Meno ir Luaros departamento meteorologinėse stotyse išmatuotus kiekius. Be to, per augimo ciklą vietovėje iškrenta maždaug 100 mm mažiau kritulių nei likusioje departamento dalyje. Vidutinė metinė temperatūra ganėtinai aukšta (maždaug 12 °C) ir 1 °C laipsniu aukštesnė nei likusioje Meno ir Luaros departamento dalyje. Ypatingą šios vietovės mezoklimatą pabrėžia ir augmenija, pavyzdžiui, akmeniniai ąžuolai ir italinės pušys.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Kai kurių pačių žymiausių „Coteaux de l’Aubance“ vynuogyno savybių ištakos labai senos, siekiančios XVI a. pabaigą. Vynuogyno tapatybė susiformavo XIX a. pabaigoje, iškart po vynuoginių filokserų, kurios sunaikino daugiau kaip tris ketvirtadalius Anžu vynuogynų, antplūdžio. Kaimyninio Lajono regiono vynuogių augintojai surado kenkėjų nepaliestų ir toliau nuo savo vynuogynų esančių sklypų ir juose pasodino tradicinės „Chenin B“ veislės vynmedžių. 1922 m. derliaus deklaracijoje pirmą kartą paminėtas „Coteaux de l'Aubance“ pavadinimas, o 1925 m. įsteigta „Coteaux de l'Aubance“ vyndarių profesinė sąjunga. Profesinės sąjungos įstatuose buvo nurodytas toks organizacijos tikslas: „supažindinti visą pasaulį su savoje krašte žymiais, tačiau atokiau nuo jos nežinomais vynais“.

Netoli esantis Anžė miestas atliko svarbų vaidmenį plečiant vynuogyną, nes Obanso regionas aprūpino gėrimais visus aplinkinių savivaldybių, būtent Miuro-Erinjė ir San Meleno prie Obanso, mažmenininkus.

Nors istoriškai iš sunokusių vynuogių derliaus buvo gaminami sausi ar pusiau sausi vynai, gretimame Lajono regione netrukus imta per kelis kartus skinti pernokusias vynuoges, kelis kartus rūšiuoti uogas, kuriose susikoncentravo sultys, ir gaminti iš jų saldų vyną.

1950 m. vasario 18 d. dekretu vynui buvo suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux de l'Aubance“, kuria žymimi iš pernokusių, kelis kartus išrūšiuotų vynuogių pagaminti baltieji vynai. 2009 m. vynuogynas užėmė 200 hektarų.

c) Informacija apie produkto kokybę ir savybes

Tai neputojantys baltieji vynai, kuriuose yra fermentuojamų cukrų.

Šie vynai labai harmoningi. Jie dažnai skleidžia harmoningus baltų vaisių ir uogų, citrusinių vaisių aromatus, susipinančius su gėlių kvapais, o juos papildo pernokusius vaisius primenantys džiovintų vaisių ar cukatų aromatai. Ta pati harmonija būdinga ir vynų skoniui – jame puikiai dera saldumas, rūgštumas ir tinkama struktūra.

Bręsdami (o tai gali trukti ne vieną dešimtmetį) vynai tampa vis subtilesni ir sudėtingesni.

d) Priežastiniai ryšiai

Tiksliai nustatytuose sklypuose su negiliu, akmeningu dirvožemiu, kalvotame reljefe nuožulniais šlaitais pasodinti vynuogynai ir netoli tekančios Luaros ir Obanso upės, kurios užtikrina kilniojo puvinio grybeliui palankią drėgmę, nulemia palankias geografinės vietovės sąlygas nuimti pernokusių vynuogių derlių, kuomet ant vynmedžių esančiose uogose, paveiktose arba ne kilniojo puvinio, natūraliai koncentruojasi sultys. Būtent šie veiksniai suteikia produktui, kurį žmonės išmoko pagaminti, ypatingas savybes. Pernokusių vynuogių derliaus ėmimas rankomis ir pakartotinis jo rūšiavimas rodo rūpinimąsi produkto kokybe.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas: tradicinė nuoroda„sélection de grains nobles“

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, kartu su SKVN „Coteaux de l'Aubance“ gali būti pateikiama tradicinė nuoroda „sélection de grains nobles“. Būtina nurodyti nuoroda „sélection de grains nobles“ žymimų vynų derliaus metus.

Ženklinimas: neprivaloma informacija

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Bendrijos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ar storis) ne didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

Ženklinimas: geografinė nuoroda „Val de Loire“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas geografinės nuorodos naudojimo taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Ženklinimas: mažesnio geografinio vieneto nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis: įtrauktas į kadastrą; nurodytas derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Blaison-Saint-Sulpice, Bouchemaine, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Alleuds, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne ir Saulgé-l’Hôpital), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chanzeaux ir Valanjou), Doué-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Brigné), Gennes-Val-de-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chênehutte-Trèves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies ir Le Thoureil), Lys-Haut-Layon (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Tigné), Parnay, Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Savennières, Terranjou, Tuffalun, Val-du-Layon.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-c3ae57c9-8342-4de4-8756-38a6322eacae

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 5 26

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/64

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6b straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto patvirtinto standartinio saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda žymimo žemės ūkio arba maisto produkto specifikacijos pakeitimo paskelbimas

(2023/C 185/17)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6b straipsnio 5 dalį.

Pranešimas apie valstybės narės kilmės produkto su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą

(Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012)

„Prés-salés du Mont-Saint-Michel“

ES Nr. PDO-FR-0813-AM01 - 27.2.2023

SKVN (X) SGN ( )

1. Produkto pavadinimas

„Prés-salés du Mont-Saint-Michel“

2. Valstybė narė, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

3. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerija

4. Patvirtinto (-ų) pakeitimo (-ų) aprašymas

1. Geografinė vietovė

Aprašymas

Keičiamos geografinės vietovės ribos. Prie SKVN „Prés-salés du Mont-Saint-Michel“ geografinės vietovės prijungiamos keturios Manšo departamento komunos: Montsenelle, Baupte, Auvers, Méautis.

Atnaujinamas produkto specifikacijoje pateiktas geografinę vietovę sudarančių komunų sąrašas, kad pagal nacionalinius reikalavimus atitiktų 2021 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui

2. Kontrolės įstaigų duomenys

Aprašymas

Atsižvelgiant į Prancūzijos valdžios institucijų nustatytus reikalavimus, iš dalies keičiama dalis „Kontrolės įstaigų duomenys“.

Pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Prés-salés du Mont-Saint-Michel“

ES Nr. PDO-FR-0813-AM01 - 27.2.2023

SKVN (X) SGN ( )

1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Prés-salés du Mont-Saint-Michel“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Prancūzija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis [nurodyta XI priede]

1.1 klasė. Šviežia mėsa (ir subproduktai)

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Mėsa, turinti kilmės nuorodą „Prés-salés du Mont-Saint-Michel“, yra jaunesnių nei 12 mėn. ėriukų mėsa, pasižyminti savybėmis, atsiradusiomis dėl gyvulių ganymo pajūrio ganyklose. Ėriukų vyriškos lyties reproduktoriai yra šių veislių avinai: „Suffolk“, „Roussin“, „Rouge de l’Ouest“, „Vendéen“, „Cotentin“, „Avranchin“, „Charollais“ ar avinai, kuriuos atsivedė avys, auginamos ūkininkų, kuriems leista naudoti druskingas pelkes gyvulių ganymui. Moteriškos lyties reproduktorės yra kilusios iš avių, besiganančių pajūrio pelkėse ir išaugintų geografinėje vietovėje.

Skerdenos pasižymi šiomis savybėmis:

—	ne mažesniu kaip 14 kg svoriu,

—	yra ne itin stambios: tiesialinijiniai ir įgaubti profiliai, raumenys vidutiniškai arba labai išsivystę (U, R, O klasės pagal EUROP standartą),

—	mėsa šiek tiek arba visiškai padengta riebaliniu sluoksniu (2 ir 3 klasė pagal EUROP standartą),

—	išoriniai ir vidiniai riebalai standūs, tolygiai pasiskirstę, jų spalva – nuo baltos iki kreminės.

Mėsa pateikiama atšaldyta. Atšildytą mėsą vėl sušaldyti draudžiama.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Ėriukai ir avelės daugiausia minta druskingų pelkių ganyklų augalija. Ėriukų auginimas apima kelis vienas po kito einančius etapus – laikotarpį po ėriavimosi, ganymąsi pajūrio ganyklose ir, esant progai, baigiamąjį etapą.

Visais atvejais ganymo pajūrio ganyklose laikotarpis, įskaitant ganymąsi poilsio zonose tomis dienomis, kai druskingos pelkės užlietos stiprių potvynių, turi būti lygus bent pusei gyvulio gyvenimo.

Pašarą visais gyvulių auginimo etapais sudaro geografinės vietovės šviežia žolė, ganyklos žolės arba šienas ar šienainis rulonais, kurių sausosios medžiagos kiekis didesnis kaip 50 %, šakniavaisiai, šakniagumbiai ir daržovės.

Nuo 2013 m. birželio 1 d. kukurūzų silosu šerti draudžiama.

Pašarai gaunami tik iš geografinės vietovės, koncentruotų pašarų iš geografinės vietovės gaunama 50 %.

Avis, esančias ūkyje, leidžiama šerti tik genetiškai nemodifikuotais augalais, gretutiniais produktais ir pašarais. Auginamų ėriukų pašaruose neturi būti jokių gyvūninės kilmės produktų, išskyrus pieno produktus.

—	Laikotarpis po gimdymo tęsiasi ne trumpiau kaip 45 dienas ir ne ilgiau kaip 105 dienas; tuo metu ėriukai minta daugiausia motinos pienu, jiems gali būti duodama pieno miltelių, pašarų ar koncentruotų pašarų.

—	Ganymasis pajūrio ganyklose tęsiasi ne trumpiau kaip 70 dienų, ėriukai ganosi pajūrio pelkėse, atskiruose nustatytuose ganyklų sektoriuose, o esant potvyniui – poilsio zonose. Jie minta daugiausia arba vien tik žole (vakare galima duoti ne daugiau kaip 400 g koncentruotų pašarų per dieną).

—	Neprivalomu baigiamuoju ne ilgesniu nei 30–40 (priklausomai nuo sezono) dienų etapu ėriukams, mitusiems vien tik žole ganymosi pajūrio ganyklose etapu, duodami pašarai ir koncentruoti pašarai; pajūrio pelkėse jie nebeganomi.

Priklausomai nuo auginimo etapo, avims ir ėriukams duodamus koncentruotus pašarus sudaro:

—	grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai: miežiai, kukurūzai, kviečiai, kvietrugiai, avižos,

—	aliejinių augalų sėklos, jų produktai ir šalutiniai produktai: sojų, saulėgrąžų, rapsų, linų išspaudos, sojų grūdai, sojų lukštai,

—	baltymingi augalai: žirniai, lubinai, paprastosios pupos,

—	šakniagumbiai, šakniavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai: burokų minkštimas,

—	pašarai: liucerna, šiaudai,

—	melasa: cukranendrių melasa,

—

priedai,

—	mineralinės medžiagos, vitaminai.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gyvulių atsivedimas, auginimas ir skerdimas.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Atšaldyta mėsa, žymima kilmės vietos nuoroda „Prés-salés du Mont-Saint-Michel“, identifikuojama ir paženklinama nenutrinamu ženklu „Prés-salés MSM“, dedamu ant pagrindinių skerdenos dalių – mentės, šoninių ir kulšies.

Iki pasieks galutinį platintoją, skerdena ir jos gabalai žymimi etiketėmis, kuriose nurodoma bent jau tokia informacija:

—	nuorodos pavadinimas,

—	įrašas „AOP“ (arba „Appellation d'origine protégée“),

—	Europos Sąjungos SKVN simbolis,

—	augintojo pavadinimas,

—	ūkio numeris,

—	nacionalinis ėriuko identifikacinis numeris,

—	skerdimo data,

—	skerdimo vieta ir numeris,

—	įrašas „neiškaulinėtos mėsos brandinimo laikas nuo paskerdimo datos iki pardavimo mažmeninėje prekyboje galutiniam vartotojui yra ne mažiau kaip 4 paros“.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė, kurioje ėriukai atsivedami, auginami ir skerdžiami, apima 26 kantonus (14 iš jų – iš dalies) Manšo ir Ilio ir Vileno departamentuose:

Manšo departamente:

visos Bréhal, Bricquebec-en-Cotentin, Cherbourg-en-Cotentin (1, 2, 3, 4, 5), Granville, La Hague, Les Pieux, Pontorson kantonų komunos.

Agon-Coutainville, kantone: Agon-Coutainville, Blainville-sur-Mer, Geffosses, Gouville-sur-Mer, Muneville-le-Bingard, Saint-Malo-de-la-Lande, Saint-Sauveur-Villages (tik deleguotųjų Ancteville, La Ronde-Haye komunų teritorija) komunos.

Carentan-les-Marais kantone: Auvers, Baupte, Méautis, Picauville (tik deleguotosios Les Moitiers-en-Bauptois komunos teritorija) komunos.

Isigny-le-Buat kantone: Avranches, La Godefroy, Saint-Brice, Saint-Loup, Saint-Senier-sous-Avranches, d’Isigny-le-Buat, Tirepied-sur-Sée (tik deleguotosios La Gohannière komunos teritorija) komunos.

Quettreville-sur-Sienne kantone: Annoville, Hauteville-sur-Mer, Lingreville, Montmartin-sur-Mer, Quettreville-sur-Sienne (tik deleguotųjų Contrières, Hérenguerville, Hyenville, Quettreville-sur-Sienne, Trelly komunų teritorija) komunos.

Valognes kantone: Brix, Huberville, Lieusaint, Montaigu-la-Brisette, Saint-Joseph, Saussemesnil, Tamerville, Valognes, Yvetot-Bocage komunos.

Villedieu-les-Poêles-Rouffigny kantone: tik Le Tanu komuna.

Avranches kantone: visos komunos išskyrus Le Parc komunos Braffais deleguotąją komuną.

Coutances kantonas: visos komunos išskyrus Camprond, Monthuchon komunas.

Créances kantonas: visos komunos išskyrus Le Plessis-Lastelle komuną.

Saint-Hilaire-du-Harcouët kantone: visos komunos, išskyrus Savigny-le-Vieux, Buais-Les-Monts komunas.

Ilio ir Vileno departamente:

Visos Fougères-2 kantonų komunos.

Vitré kantone: Balazé, Châtillon-en-Vendelais, Montautour, Princé, Saint-M’Hervé, Vitré komunos.

Dol-de-Bretagne kantona: visos komunos išskyrus Châteauneuf-d’Ille-et-Vilaine, Lillemer, Miniac-Morvan, Plerguer, Saint-Guinoux, Saint-Père-Marc-en-Poulet, Saint-Suliac, Le Tronchet, La Ville-ès-Nonais komunas.

Fougères-1 kantonas: visos komunos išskyrus Livré-sur-Changeon komuną.

Val-Couesnon kantone: visos komunos, išskyrus Aubigné, Feins, Mouazé, Montreuil-sur-Ille komunas.

5. Ryšys su geografine vietove

Geografinė vietovė supa Normandijos–Bretanės įlanką ir driekiasi Manšo ir Ilio ir Vileno departamentų pakrantėmis. Ji išsiskiria pajūrio didumu ir didele jūros bei vandenyno įtaka klimatui. Užliejamos šios vietovės pievos, druskingos ar žolingos pelkės, yra pagrindinis gyvulių maisto šaltinis. Šios pelkės sudaro viršutinę potvynio zonos dalį. Jos susiformavo Mon Sen Mišelio įlankos gilumoje ir į vakarus nuo Kotanteno upės žiočių, ten, kur nusėda smulkios nuosėdos, toli nuo bangų ir smarkių srovių. Druskingų pelkių pagrindas – tai vadinamasis „tangue“, sudarytas iš labai smulkaus smėlio ir dumblo, kuriame gausu klinčių. Ši vietovė yra tankiai išraižyta kanalų, kurie išsišakoja į šalutinius kanalus ir taip suformuoja labai tankų tinklą, dalijantį tas pelkes į atskirus plotelius ir sudarantį kliūtis gyvuliams judėti.

Prie sūraus dirvožemio ir potvynių prisitaikiusią augmeniją sudaro vadinamieji halofitiniai augalai. Tarp jų paminėtina pajūrinė žalvė (puccinellia maritima), pajūrinė narytžolė (triglochin maritima ir halimione portulacoïdes); pastarąsias, ypač sušalusias, gyvuliai labai mėgsta; jos yra „Prés-salés du Mont-Saint-Michel“ ėriukų mitybos pagrindas.

Apie ėriukų auginimą Mon Sen Mišelio įlankoje žinoma nuo X a., kai Mon vienuoliai turėjo vadinamąją avių auginimo teisę. Apie avių auginimą Kotanteno uosto regione tuo metu rašoma ir Lesė abatijos įsteigimo dokumente – pažymima, kad abatijai perleidžiami du avių auginimo ūkiai; vėliau, 1181 m., du trečdalius mokestinių abatijos pajamų jau sudaro prekyba avių vilna (Henriko II Plantageneto chartija).

Iki XX a. vidurio avys ganydavosi po 2–4 vienas su kitu surištų gyvulių grupėse, išskyrus Mon Sen Mišelio polderius, kur palyginti didelės bandos būdavo genamos į druskingas pelkes piemenims prižiūrint. Nuo XX a. vidurio susikūrė labiau specializuoti avių auginimo ūkiai.

Dėl fizinių vietovės ypatumų augintojai visuomet atrenka reproduktorius taip, kad kuo geriau būtų išnaudoti patelių reprodukciniai pajėgumai bei gyvulių gebėjimas judėti nestabiliu paviršiumi, ir užtikrina, kad ėriukų auginimas derėtų su pelkių augalų vegetaciniu ciklu. Todėl patelės būna iš bandos, o patinai perkami iš kitur, jie priklauso veislėms, gerai prisitaikiusioms prie gyvenimo pajūrio pelkėse, jų raumenų masės augimas palyginti lėtesnis.

„Prés-salés“ ėriukų auginimas taip pat paplito dėl avidžių atsiradimo ir šalia druskingų pelkių esančių pievų įsisavinimo. Avidės yra būtinos patelėms, kai jos atsiveda jauniklius, ir apskritai gyvuliams, kai užliejamos pajūrio pievos atsiduria po vandeniu stiprių potvynių metu.

Siekdami spręsti skirtingo gyvulių augimo bandoje problemą, taip pat kovoti su kintančiais orais, augintojai sukūrė prie vietos pritaikytus šėrimo metodus. Kai gyvuliams skirtos pašiūrės yra netoli pakrantės, papildomi pašarai gali būti dalijami vakarais, gyvulius parginus. Kai pašiūrės toli, augintojai gali išnaudoti tik baigiamąjį etapą prieš skerdimą. Šie pašarai daugiausia pagaminti geografinėje vietovėje, net jei jų dalis, ypač su azoto priedais, gali būti gauta iš kitur.

Dėl šio ypatingo auginimo būdo nusistovėjus vietos gyvulių augintojų, mėsininkų ir skerdikų santykiams, nuolat naudojamos netoliese esančios skerdyklos, kuriose išsaugotos tinkamos ėriukų skerdimo priemonės ir patirtis. Konkreti skerdimo patirtis leidžia užtikrinti trumpą jų laikymą geromis sąlygomis nuo atvežimo į skerdyklą iki paskerdimo, ir itin atsargų skerdimą, pjaustymą ir vidurių išėmimą, išsaugant paviršiaus riebalinį sluoksnį ir apsaugant skerdeną nuo užkrėtimo. Taip pat nustatytos mėsos atšaldymo ir brandinimo taisyklės. Tik atlikus šiuos veiksmus, atsižvelgiant į riebalų kokybę ir skerdenų išvaizdą, sprendžiama, ar skerdenos atitinka reikalavimus.

Skerdenos išsiskiria baltais ir standžiais, tolygiai pasiskirsčiusiais riebalais. Skerdenos šiek tiek arba visiškai padengtos riebalais, nestambios; kulšys yra laibos. Mėsa išsiskiria ryškiai rausva spalva, skaidulų ilgiu ir trupučiu riebalų (raumens viduje). Pagaminta ji būna itin sultinga ir tokia išlieka ją kramtant, taip pat burnoje ilgai juntamas intensyvus skonis, nesijaučia lajaus.

Šios mėsos ypatingumas pripažintas nuo seno, tai rodo Ruano mokslininko ir literato Pierre Thomas du Fosse, atvykusio į Pontorsoną 1691 m. vasarą, žodžiai: „Pakrantės žolė – tai tarsi čiobrelis: dėl jos aviena įgyja tokį nepaprastą skonį, kad, rodos, dėl jos atsisakytum net kurapkų ar fazanų mėsos.“

Šį seną gerą vardą patvirtina ir 1986 m. sausio 24 d. Kano Apeliacinio teismo sprendimas – jame nurodoma, kad avys, periodiškai ganomos jūros užliejamose pievose, yra vadinamos „prés-salés“ avimis, o taip išaugintų gyvulių mėsa pasižymi išskirtine kokybe.

„Prés-salés du Mont-Saint-Michel“ mėsos ir jos gamybos vietovės ryšys pasireiškia gyvuliams mintant išskirtine druskingų pelkių augmenija ir fizine veikla, kurią gyvuliai atlieka, norėdami tą augmeniją gauti. Tokios fizinės veiklos ir vietovės ryšys ypač ryškus pajūrio Mon Sen Mišelio įlankos pelkėse, kur yra dideli ganyklų plotai; taip pat ir Kotanteno uosto apylinkėse, nors žolingi plotai ten ir mažesni. Druskingų pelkių augalijos pašarinė vertė nėra didelė, o žolė, kuria minta avys, reta, todėl, norėdamos prasimaitinti, jos turi daug judėti. Tai lemia nestambias skerdenas ir sodrią mėsos spalvą.

Šias mėsos savybes dar labiau pastebimomis padaro kiti geografiniai ypatumai – gilių kanalų išvagotas nelygus žemės paviršius ir atšiaurus klimatas. Dėl tokių nesvetingų sąlygų gyvuliai dažnai negali į druskingas pelkes patekti per jauni ir turi ten praleisti pakankamai laiko, kad specifinė mityba jų mėsai padarytų visą galimą įtaką.

Dėl šių auginimo sąlygų gyvulių skerdenos nebūna stambios, riebalai būna standūs ir jų nedaug, o mėsos skonis – išskirtinis, be lajaus prieskonio.

Šios savybės išsaugomos dėl to, kad gyvuliai skerdžiami netoli jų auginimo vietos. Tai sumažina gyvulių vežimui reikalingą laiką, jie išvengia streso, kuris potencialiai kenkia mėsai, nedingsta juslinės auginimo metu įgytos savybės. Be to, toks avių auginimo būdas paskatino šios geografinės vietovės skerdyklose įgyti patirties, kaip išlaikyti šios žaliavos kokybę, t. y. nepažeisti riebalų sluoksnio ir nenaudoti purškiklių; tai padeda vykdant atitikties patikras.

Ši mėsa garsėja dėl gastronomijos specialistų pripažįstamo „prés-salés“ avienos sultingumo, ir tai jau ilgiau nei šimtmetį patvirtinama prekybos kainomis, kurios 50–100 % didesnės, nei prekiaujant paprasta aviena.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.legifrance.gouv.fr/download/pdf?id=yUNSnznfq_FUS9VY3CTgn4PCIFRafx3LLgujSD-i24w=

(1) OL L 179, 2014 6 19, p. 17.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 185

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. gegužės 26d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2023/C 185/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11006 – ONE / MACQUARIE / YTI) ( 1 )	1
2023/C 185/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11092 – BLACKSTONE / CDPQ / INVENERGY / AEP RENEWABLES / AEP WIND HOLDINGS / TRENT WIND FARM / DESERT SKY WIND FARM) ( 1 )	2
2023/C 185/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11016 – AIR LIQUIDE / ADP / JV) ( 1 )	3

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0735
JPY	Japonijos jena	149,63
DKK	Danijos krona	7,4502
GBP	Svaras sterlingas	0,86793
SEK	Švedijos krona	11,5490
CHF	Šveicarijos frankas	0,9708
ISK	Islandijos krona	150,70
NOK	Norvegijos krona	11,7695
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,645
HUF	Vengrijos forintas	372,30
PLN	Lenkijos zlotas	4,5110
RON	Rumunijos lėja	4,9495
TRY	Turkijos lira	21,3944
AUD	Australijos doleris	1,6443
CAD	Kanados doleris	1,4599
HKD	Honkongo doleris	8,4092
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7655
SGD	Singapūro doleris	1,4515
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 424,30
ZAR	Pietų Afrikos randas	20,7466
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,5891
IDR	Indonezijos rupija	16 040,83
MYR	Malaizijos ringitas	4,9655
PHP	Filipinų pesas	60,132
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	37,154
BRL	Brazilijos realas	5,3320
MXN	Meksikos pesas	19,0797
INR	Indijos rupija	88,8055

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Taryba
2023/C 185/04	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl 9-ojo ES jaunimo dialogo ciklo rezultatų	4
2023/C 185/05	Europos Sąjungos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl ES jaunimo strategijos 2022–2024 m. darbo plano peržiūros	14
2023/C 185/06	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl socialinio tvarios Europos jaunimui aspekto	21
2023/C 185/07	Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija, kuria peržiūrimas atstovavimas ES valstybėms narėms Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) steigiamojoje valdyboje ir valstybių narių pozicijų derinimas prieš WADA posėdžius	29
2023/C 185/08	Tarybos rezoliucija dėl Europos švietimo erdvės. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau	35
2023/C 185/09	Tarybos išvados dėl menininkų, kuriems gresia pavojus, ir perkeltųjų menininkų	39
2023/C 185/10	Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant, kad automatinis tarpusavio pripažinimas švietimo ir mokymo srityje taptų realybe	44
2023/C 185/11	Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje	51
2023/C 185/12	Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/1035, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/1027, numatytos ribojamosios priemonės	52
	Europos Komisija
2023/C 185/13	2023 m. gegužės 25 d. Euro kursas	54
2023/C 185/14	Komisijos pranešimas dėl dabartinių valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų normų ir nuo 2023 m. birželio 1 d. taikomų orientacinių bei diskonto normų (Paskelbta remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 10 straipsniu)	55

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2023/C 185/15	PRANEŠIMAS PAGAL TARNYBOS NUOSTATŲ 29 STRAIPSNIO 2 DALĮ. Komunikacijos generalinis direktoratas (COMM GD) Pranešimas apie konkursą atstovybės Sofijoje (Bulgarija) vadovo pareigoms (AD 14 lygis). COM/2023/10433	56
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2023/C 185/16	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	57
2023/C 185/17	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 6b straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto patvirtinto standartinio saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda žymimo žemės ūkio arba maisto produkto specifikacijos pakeitimo paskelbimas	64


	(1) Tekstas svarbus EEE.