Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Susivieniję už demokratiją“

(2023/C 184/01)

Pranešėjai:

Stefano MALLIA (MT-I) Oliver RÖPKE (AT-II) Séamus BOLAND (IE-III)

Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 23
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	181 / 0 / 5

Popandeminis atsigavimas, demokratinės vertybės, pilietinė erdvė, žiniasklaidos laisvė, įvairovė ir liberali demokratija susiduria su sunkumais abipus ES sienų ir jų padėtis prasidėjus karui Europos žemyne pablogėjo: mažiau nei 50 % pasaulio gyventojų gyvena demokratinėje sistemoje.

Ukrainoje toliau siautėjant žiauriam karui ir pasauliui matant jo pražūtingas humanitarines, socialines ir ekonomines pasekmes EESRK ragina stiprinti demokratiją ir demokratines vertybes.

Išskirtinis humanitarinę, logistinę ir medicininę pagalbą Ukrainos žmonėms teikiančių ES pilietinės visuomenės organizacijų susitelkimas taip pat parodė, kokia svarbi yra tvirtais ryšiais susieta, veiksminga ir gyvybinga pilietinė visuomenė. Be Ukrainos, taip pat matome, kaip visuomeniniai judėjimai kovoja už demokratiją Irane, Baltarusijoje ir Moldovoje. Jų stiprinimas stiprina mūsų demokratiją.

Kaip niekada svarbu investuoti į didesnį demokratijos atsparumą ir gebėjimą apsaugoti mūsų pagrindines teises, kurti ilgalaikę taiką ir stabilumą ir galiausiai užtikrinti gerovę visiems.

Nėra abejonių, kad turime kartu pradėti ieškoti naujų būdų dalyvaujamosios demokratijos struktūroms sustiprinti. Tvirta, nepriklausoma ir įvairi pilietinė visuomenė dabar yra itin svarbi kaip pagrindinė sudedamoji dalis, reikalinga aktyviam pilietiškumui ir atspariai demokratijai, kuri gali apsaugoti teisinę valstybę, pagrindines teises, saviraiškos laisvę ir mūsų demokratinio gyvenimo būdo vientisumą, užtikrinti. Demokratija ES yra neatsiejamai ir neatšaukiamai susijusi su lygybės, teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir nediskriminavimo sąvokomis, kurios išvardytos ES sutarties 2 straipsnyje.

Sudėtingų pokyčių ir iššūkių laikais svarstomoji ir (arba) dalyvaujamoji demokratija gali būti didesnio reikalingų sisteminių pokyčių paveikslo dalimi. Yra daug pavyzdžių, kuriuos veiksmingai įgyvendinant galima įgalinti politikos formuotojus priimti sunkius sprendimus dėl sudėtingiausių viešosios politikos problemų ir padidinti piliečių ir Vyriausybės tarpusavio pasitikėjimą. Šiuo tikslu reikia užtikrinti, kad bus atsižvelgta į nuomonių įvairovę ir teisę jas laisvai reikšti. Tačiau dalyvaujamoji demokratija nėra panacėja. Demokratinės visuomenės susiduria su įvairiausiais iššūkiais, kuriems atremti reikia skirtingų dalyvavimo būdų. Todėl demokratiniam valdymui reikia įvairių mechanizmų skirtingiems tikslams pasiekti, pasinaudojant jų stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis.

Turime drauge siekti naujos atstovaujamosios demokratijos, dalyvaujamosios demokratijos ir tiesioginės demokratijos pusiausvyros.

2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities išvadose dėl Europos demokratijos, konkrečiai 36 ir 39 pasiūlymuose, nustatyti tikslai didinti piliečių dalyvavimą ir stiprinti dalyvaujamosios demokratijos ir svarstomųjų veiksmų struktūras. Atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities rezultatus ir į tai, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) jau atlieka svarbų vaidmenį, EESRK norėtų apibrėžti įvairias galimybes, kuriomis vadovaujantis būtų galima įgyvendinti geriausiai EESRK tikslus atitinkančias institucines reformas.

Šiomis aplinkybėmis ir prisimindamas 2023 m. pilietinės visuomenės dienas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK)

1.

ragina veiksmingai įgyvendinti ES sutarties 11 straipsnį, įskaitant Europos pilietinės visuomenės strategiją ir Europos asociacijų statutą, sujungiant įvairius elementus, kad būtų sukurta tikrai įgalinanti ir įtrauki erdvė dalyvavimui atnaujinti ir struktūruotam pilietiniam dialogui visose ES institucijose įgyvendinti, be kita ko, kviečiant organizuotą pilietinę visuomenę dalyvauti socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimuose ir visų pirma aukšto lygio konferencijose. Kad pilietinės visuomenės sektorius dalyvautų prasmingiau ir plačiau, taip pat svarbu turėti išteklių. Pilietinės visuomenės organizacijoms reikia geresnių finansavimo galimybių ir teisingo bei skaidraus politinio pagrindo, kuris apimtų tarpvalstybinę apsaugą, kad būtų galima didinti visų pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant jaunimo organizacijas, socialinę ekonomiką ir savanoriškos veiklos sektorių, gebėjimus ir atsparumą; joms taip pat reikia galimybės lanksčiai naudotis tvariais privačiais ir viešaisiais ištekliais;

2.

pabrėžia, jog būtina sustiprinti pagrindinį organizuotos pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių vaidmenį remiant svarstomąją demokratiją, papildant atstovaujamąją demokratiją, kad būtų dar labiau stiprinamas pilietinis dialogas visose valstybėse narėse ir ES lygmeniu. Europos demokratijų stiprybė ir galia remiasi tvirtu ir plataus masto ES ir jos valstybių narių bendradarbiavimu, kuris turi padėti stiprinti pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus, nes nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijos yra „bendros gerovės sergėtojos“, kurioms tenka lemiamas vaidmuo nustatant, kurie sprendimai yra tvarūs, skatinant visuomenines inovacijas ir stiprinant savitarpio pasitikėjimą visuomenėje. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat padeda nustatyti procesus, užtikrina kompetenciją, padidindamos diskusijų įvairovę, ir sudaro sąlygas dalyvaujamajai demokratijai, kaip numatyta Sutartyse;

3.

ragina laikytis holistinio ir bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio į švietimą ir mokymą, kad būtų galima įveikti dabartinius iššūkius. Europos įgūdžių politika turėtų būti formuojama kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir socialiniais partneriais, turinčiais politinio kapitalo ir konkrečių žinių ir suprantančiais dabartinius poreikius ir trūkumus; atsižvelgdamas į tai ragina 2025-uosius paskelbti Europos savanorių metais, nes šiam sektoriui tenka labai svarbus vaidmuo ugdant neformaliuosius įgūdžius;

4.

pabrėžia, kad universalieji gebėjimai yra tikras dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos pagrindas; tai – bendradarbiavimas, kritinis mąstymas, problemų sprendimas, demokratinis ir kolektyvinis valdymas, konfliktų sprendimas, pilietinis ugdymas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis. Šie gebėjimai yra esminiai priešinantis antidemokratinėms tendencijoms, propaguojant Europos vertybes ir įveikiant dabartinį socialinį ekonominį ir politinį atotrūkį, kartu įgalinant pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius konsultacinėmis ar dalyvaujamosiomis priemonėmis drauge kurti politiką, kuri padėtų pasiekti atskaitomybę, skaidrumą ir aktyvų pilietiškumą;

5.

yra pasiryžęs padėti toliau rengti tokias dalyvaujamosios ir svarstomosios demokratijos stiprinimo priemones kaip Europos piliečių iniciatyva ir ES viešos konsultacijos internetu – jos turi būti visiškai prieinamos ir skelbiamos plačiajai visuomenei;

6.

pabrėžia 2024 m. Europos rinkimų svarbą ir lemiamą vaidmenį, kuris teks pilietinės visuomenės organizacijoms raginant rinkėjus dalyvauti ir palaikant proeuropietiškas nuotaikas, kartu stengiantis sumažinti pasyvumą ir dezinformaciją. EESRK ragina Europos politines šeimas savo rinkiminiuose manifestuose pabrėžti pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį stiprinant demokratinį gyvenimą;

7.

pakartoja, jog kartu su platesnės pilietinės visuomenės organizacijomis ir ES institucijomis nori tiesti tiltus diskusijoms apie Europos projektą su piliečiais ir, neapsiribojant tais, kurie šiuo projektu jau tiki, pasiekti kitus piliečius jų bendruomenėse, regionuose, miestuose ir kaimuose. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas dalyvauti viešose diskusijose ir puoselėti dalyvaujamąją kultūrą visais lygmenimis;

8.

Komisija savo organizacinėje struktūroje turėtų numatyti ryšių su pilietinio dialogo struktūromis pareigybes. Ji taip pat turėtų dirbti su valstybėmis narėmis, skatindama jas stiprinti jau esamas šio dialogo struktūras arba sukurti tokias struktūras, jei jų dar nėra, panaudojant Europos fondų lėšas. Šia iniciatyva būtų didinamas informuotumas ir gerinama pilietinio dialogo kokybė, tuo padedant Komisijai ir valstybėms narėms geriau suprasti, kokią naudą politikos formavimui gali suteikti gerai veikiantis pilietinis dialogas. Be to, pilietinis dialogas būtų stiprinamas vykdant tyrimų ir stebėsenos veiklą, kuri padėtų nustatyti geriausią patirtį ir ja dalytis;

9.

šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimas yra ypač svarbus norint sutelkti pirmą kartą balsuojančius ir jaunus rinkėjus. Siekiant užtikrinti visapusišką atstovavimą, būtina remti sprendimus, kuriais sudaromos sąlygos plačiam dalyvavimui ir atitinkamai skatinamos lygios galimybės. Būtina užmegzti ryšius su labiausiai nuo sprendimų priėmimo centrų nutolusiais asmenimis ir įtraukti juos į diskusijas. Aktyvesnis dalyvavimas vietos lygmeniu yra būtinybė;

10.

be to, ragina Europos Parlamentą, Europos Vadovų Tarybą ir valstybes nares skubiai iš dalies pakeisti 1976 m. rinkimų aktą, kad būtų paaiškinti rinkimų visuotinumo, betarpiškumo ir slaptumo principai. Taip būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti standartus visoje ES, užtikrinant balsavimo teises neįgaliesiems.

Remdamasis pirmiau pateiktomis rekomendacijomis ir atsižvelgdamas į Konferenciją dėl Europos ateities, EESRK

11.

mano, kad neseniai (2022 m. spalio 27 d.) pasirašytu bendradarbiavimo su Europos Komisija protokolu atnaujinamas politinis įsipareigojimas prisidėti prie Europos politinės darbotvarkės ir pagrindinio Europos tikslo, uždavinių (1) ir siekių, t. y. sukurti konkurencingą, ekonomiškai klestinčią, socialiai įtraukią ir aplinką tausojančią Europos Sąjungą, kartu užtikrinant, kad perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui, skaitmenizacija ir demografiniai pokyčiai būtų socialiai teisingi ir sąžiningi, ir užtikrinti, kad Europos žaliasis kursas ir 2030 m. skaitmeninis dešimtmetis būtų sėkmingi visiems europiečiams. Europos Sąjunga taip pat turi vadovautis Europos socialinių teisių ramsčiu ir Konkurencingumo darbotvarke – politinėmis gairėmis, kuriomis užtikrinama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

12.

yra pasirengęs veikti ir ypač dabar teisėtai veikia kaip pagrindinis piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo centras, įskaitant būsimus piliečių forumus. Tokio centro vaidmuo būtų padidinti Europos Komisijos ir kitų institucijų rengiamų konsultacijų su piliečiais poveikį, taip pat sistemingai rinkti Europos organizuotos pilietinės visuomenės nuomonę apie visus svarbiausius Europos politinės darbotvarkės prioritetus ir politikos priemones. Tai padės didinti visuomenės pasitikėjimą ES projektu ir institucijomis, nes piliečiams bus suteiktas veiksmingas vaidmuo priimant viešuosius sprendimus. EESRK, padedamas išorės ekspertų ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovų, galėtų vadovauti svarstymo procesams, juos prižiūrėti, kurti, organizuoti, vykdyti ir palengvinti. Šis pasiūlymas visų pirma grindžiamas 2022 m. gegužės 9 d. Konferencijos dėl Europos ateities galutine ataskaita, kurioje aiškiai raginama „[stiprinti] Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto institucinį vaidmenį ir [suteikti] jam galių tarpininkauti ir užtikrinti dalyvaujamosios demokratijos veiklą, pavyzdžiui, struktūrinį dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis ir piliečių forumais“. Tokiomis aplinkybėmis vertinant ES politiką prireikus reikėtų peržiūrėti EESRK nuomonėse savo iniciatyva ir Komisijos prašymu parengtose tiriamosiose nuomonėse pateiktas rekomendacijas;

13.

laikosi nuomonės, kad piliečių forumų ir pilietinės visuomenės organizacijų konsultacijose daugiausia dėmesio galėtų būti skiriama darbotvarkės nustatymui, pavyzdžiui, Komisijos darbo programos rengimui, arba jos galėtų būti susietos su pagrindinių teisėkūros prioritetų gyvavimo ciklu. Piliečių indėlis būtų naudingiausias parengiamuoju teisėkūros etapu, siekiant apsvarstyti ir pateikti rekomendacijas prieš pateikiant tam tikrus svarbius (teisėkūros procedūra priimamų aktų) pasiūlymus. Šiuo tikslu konsultacijos su piliečių forumais ir pilietinės visuomenės organizacijomis galėtų būti vykdomos remiantis metiniu planu ir tvarkaraščiu, kuriuos EESRK nustatytų bendradarbiaudamas su Europos institucijomis. Tai galėtų apimti konkrečius Europos Komisijos, Europos Parlamento ar Europos Sąjungos Tarybos prašymus, paties EESRK iniciatyvą arba jo partnerio Europos regionų komiteto iniciatyvą;

14.

pakartoja, kad veiklos ciklas galėtų prasidėti paskelbus pranešimą apie Sąjungos padėtį ir ketinimų deklaraciją, atsižvelgiant į būsimų metų Europos Komisijos darbo programą. Konsultacijos vyktų pirmąjį kitų metų pusmetį;

15.

papildydamas teisinės valstybės stiprinimo priemones toliau siūlys kitoms ES institucijos steigti metinį ES pagrindinių teisių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės forumą. Šis forumas pagerins stebėseną, nes ES sprendimus priimantiems asmenims bus suteikta galimybė iš anksto gauti visų ES valstybių narių organizuotos pilietinės visuomenės ir visuomeninių organizacijų perspėjimus apie tai, ar visapusiškai ir skaidriai taikomas ES sutarties 2 straipsnis. Be to, Komitetas ragina Europos Komisiją į būsimą Europos demokratijos veiksmų plano peržiūrą įtraukti pilietinei visuomenei skirtą skyrių. EESRK taip pat atliks svarbų vaidmenį stebint šalių kandidačių stojimo procesus ir sudarys palankesnes sąlygas prasmingai diskutuoti su susijusiomis šalimis siekiant užtikrinti pagarbą Europos vertybėms, įskaitant tas, kurios daro poveikį nacionalinėms ir etninėms mažumoms;

16.

pradės rengti Europos pilietinės visuomenės savaitę, kad sustiprintų savo, kaip Europos pilietinės visuomenės namų, vaidmenį ir išplėstų savo pavyzdinių iniciatyvų, pavyzdžiui, Pilietinės visuomenės dienų, Europos piliečių iniciatyvos dienos, programos „Tavo Europa, tavo balsas“ ir pilietinės visuomenės premijos, aprėptį. Ši iniciatyva suburs pagrindinius Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų dalyvius ir pilietinės visuomenės suinteresuotiesiems subjektams suteiks Europos lygmens forumą dialogui rūpimais klausimais. EESRK sieks stiprinti visuomeninę veiklą, kad pasiektų kuo daugiau ribotas galimybes dalyvauti diskusijose Europos klausimais turinčių asmenų ir užtikrintų, kad sprendimų priėmimo procese būtų atsižvelgiama į jų nuomonę.

---

(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniai.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jaunimo veiksmų planas (JVP), teikiamas įgyvendinant 2022–2027 m. ES išorės veiksmus“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 184/02)

Pranešėjas	Michael McLoughlin
Bendrapranešėjė	Tatjana Babrauskienė

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 9 22
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	157 / 0 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Jaunimo veiksmų planą (JVP), teikiamą įgyvendinant ES išorės veiksmus, tačiau atkreipia dėmesį, kad gali kilti sunkumų, susijusių su diegimu ir vykdymu, kuriuos reikės stebėti ir prižiūrėti. EESRK pageidautų aktyviai dalyvauti įgyvendinant JVP.

1.2.

EESRK mano, kad ES ir viso pasaulio jaunimo organizacijų specialiosios žinios ir patirtis yra puikus išteklius įgyvendinant planą – tiek Europos Komisijai, tiek ES delegacijoms. Komitetas taip pat mano, kad visiems su jaunimu dirbantiems ES darbuotojams turėtų būti suteikti pagrindiniai gebėjimai tokiais klausimais kaip jaunimui palankios erdvės, konsultavimo įgūdžiai ir darbo su jaunimu metodai.

1.3.

EESRK pageidautų kad įgyvendinimo metu nuolat būtų skiriama dėmesio labiausiai marginalizuotiems jaunuoliams, įskaitant jaunuolius su negalia, o per visą lyderystės veiklą ne mažiau dėmesio būtų skiriama vietos bendruomenių jaunimui teikiamai visuomenės paramai. Lyderystės ir dalyvavimo procesai turėtų būti kuriami taip, kad užtikrintų eilinių piliečių įsitraukimą ir procesus „iš apačios į viršų“, siekiant ugdyti nuo kasdienio gyvenimo nenutolusius lyderius.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad duomenų rinkimas ir stebėsena yra labai svarbūs uždaviniai įgyvendinant JVP, be to, Europos Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), susijusios finansavimą gaunančios agentūros ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) turėtų reguliariai teikti ataskaitas, atsižvelgdamos į neseniai Europos Komisijos atliktą tarptautinių duomenų apie jaunimą nustatymą ir spragų analizę (1).

1.5.

EESRK palankiai vertina ir skatina sąsajas su Jungtinių Tautų (JT) ir jos agentūrų darbu šioje srityje, visų pirma atsižvelgiant į Jaunimo taikos ir saugumo darbotvarkę ir bet kokią sinergiją su JT Vaiko teisių komitetu.

1.6.

EESRK mano, kad svarbiausios ES jaunimo politikos kryptys, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir Jaunimo garantijų iniciatyva, gali būti naudingos dirbant jaunimo dalyvavimo ir jaunimo politikos srityse. Naudojant tokias struktūras reikėtų atkreipti dėmesį į prašymų teikimo procedūrų nepriklausomumą ir tokius klausimus kaip vizos ir kalbos.

1.7.

EESRK rekomenduoja ES Tarybai paskatinti ES valstybes nares parengti savo planus, kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama panašiems klausimams kaip ir JVP, ir bendradarbiauti su pilietine visuomene, visų pirma su jaunimo organizacijomis. Be to, reikėtų plėtoti ir stiprinti esamus ES valstybių narių ir tikslinių šalių ryšius ir pilietinės visuomenės partnerystes, ypač jaunimo organizacijų partnerystes.

1.8.

EESRK taip pat rekomenduoja skatinti tikslines šalis ir suteikti joms priemonių, kad jos galėtų parengti realią, jaunimui skirtą politiką, ir turėtų nacionalines jaunimo tarybas ar lygiaverčius organus. Komisija, remdama tikslines šalis, savo ruožtu turėtų vadovautis žmogaus teisių principais.

1.9.

EESRK mano, kad reikėtų susieti JVP ir Europos įgūdžių metus, siekiant užtikrinti, kad šiam darbui šalyse partnerėse būtų teikiama pirmenybė.

1.10.

EESRK laikosi nuomonės, kad švietimui skirta veikla turėtų būti sutelkta į lygybę, visų pirma į mergaičių apsaugą, ir kad strategijos turėtų užtikrinti sunkiausiai pasiekiamų asmenų dalyvavimą. Visos galimybės gauti stipendijas turėtų būti atviros, skaidrios ir jomis turėtų būti tikslingai skatinami sunkiausiai pasiekiami asmenys.

1.11.

EESRK yra įsitikinęs, kad reikėtų skatinti piliečių dalyvavimą visose PVO, pavyzdžiui, jaunimo grupėse, profesinėse sąjungose ir jaunųjų verslininkų grupėse.

1.12.

EESRK nuomone, ES prekybos politikoje reikia išnagrinėti jos poveikį ir ryšį su jaunimu, visų pirma pagal prekybos ir tvarumo skyrius ir ekonominės partnerystės susitarimus (EPS).

1.13.

EESRK rekomenduoja, atsižvelgiant į Europos Komisijos tyrimą, išorės veiksmų srityje darbui su jaunimu reikėtų parengti konkrečią psichikos sveikatos bendruomeninę globą ir nustatyti tikslus, susijusius tiek su rezultatų skaičiumi, tiek su kokybiniu psichikos sveikatos gerinimu.

1.14.

EESRK nuomone, kova su vaikų darbu turėtų būti svarbi JVP dalis, kad XXI amžiuje vaikų darbas pagaliau taptų istorija.

2.   Bendroji informacija: susijusi EESRK veikla

2.1.

2018 m. spalio mėn. EESRK priėmė nuomonę dėl naujos ES jaunimo strategijos (2), kurioje pabrėžiama būtinybė vadovautis tarpsektoriniu požiūriu į jaunimą ir daugiau dėmesio skirti užimtumui, psichikos sveikatai, lygybei ir švietimui. Joje taip pat pabrėžiama ES išorės veiksmų politikos svarba šioje srityje.

2.2.

2020 m. rugsėjo mėn. EESRK priėmė nuomonę „Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas“ (3). Komitetas taip pat ragino surengti jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato ir tvarumo klausimais, taip pat įtraukti jaunimo atstovą į oficialią ES delegaciją dalyvauti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos (UNFCCC COP) posėdžiuose ir atsižvelgti į jaunimo nuomonę EESRK klimatui ir tvarumui skirtose nuomonėse.

2.3.

2022 m. liepos mėn. priimtoje nuomonėje „Jaunimo politika Vakarų Balkanuose – Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkės elementas“ (4) EESRK ragina Vakarų Balkanų šalių Vyriausybes vadovautis pagrindiniais ES jaunimo politikos dokumentais ir toliau investuoti į įrodymais grindžiamą jaunimo politiką, skirtą atremti jaunimo ugdymo iššūkius, ir užtikrinti pakankamus ir skaidrius biudžeto asignavimus.

2.4.

EESRK turi unikalią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti dialogą su jaunimo tinklais. Jis yra įsteigęs Europos jaunimo metų koordinavimo grupę, kuriai buvo suteikti įgaliojimai stiprinti bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis ir jaunimu Europos jaunimo metų laikotarpiu ir jam pasibaigus, taip pat bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir PVO, siekiant užtikrinti geresnę kompleksinę jaunimo integraciją į jų kasdienę veiklą. 2022 m. rugsėjo mėn. EESRK priėmė nuomonę „ES jaunimo testas“ (5) ir paragino užtikrinti labiau struktūruotą, prasmingesnį ir tikslingesnį jaunimo dalyvavimą.

3.   Bendrosios pastabos dėl JVP

3.1.

EESRK labai palankiai vertina bendrą komunikatą „Jaunimo veiksmų planas (JVP), teikiamas įgyvendinant 2022–2027 m. ES išorės veiksmus“, kuris yra svarbus žingsnis išorės veiksmų ir jaunimo politikos srityje ir kuriame pripažįstama galima šių dviejų sričių sinergija – tai turėjo būti padaryta daug anksčiau. Be to, Europos jaunimo metais toks pokytis taip pat rodo, jog pripažįstama, kad jaunimas ir jaunimo gyvenimas siejasi su visomis politikos sritimis ir kad į šią grupę reikia atsižvelgti visame politiniame darbe, ne tik „tradicinėse“ su jaunimu susijusiose srityse.

3.2.

Karas Ukrainoje ir toliau daro didelį poveikį civiliams gyventojams, visų pirma vaikams, paaugliams ir jaunimui. Ukrainoje, kaip ir kituose nuo konfliktų nukentėjusiuose pasaulio regionuose, JVP dėmesį reikia sutelkti į jaunuolių atsparumo didinimą, jaunuolių pilietinio aktyvumo palaikymą ir jų įgalėjimą skatinti pokyčius savo bendruomenėse, ypač atsižvelgiant į atsigavimą po konfliktų.

3.3.

Komunikate taip pat tinkamai atsižvelgiama į laikotarpį po COVID-19 ir pripažįstama, kad per šią krizę labiausiai nukentėjo jaunimas. Nors COVID-19 poveikis jaunimui Europoje yra pripažįstamas, pasaulyje jam skiriama mažiau dėmesio, ypač besivystančiose šalyse ir nestabiliose valstybėse.

3.4.

Iš esmės pritariame idėjai, kad visą su jaunimu susijusią vidaus politiką turėtų būti galima perkelti į mūsų išorės santykius, atsižvelgiant į konkrečias vietos ir (arba) regiono aplinkybes, kuriomis vykdomi išorės veiksmai. Atsižvelgdami tai, pritartume tam, kad jaunimo testas ES politikai taip pat būtų rekomenduojamas įgyvendinantiems JVP.

3.5.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad Jaunimo veiksmų planas grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčiu ir ES veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriuose pabrėžiamas vienodo, visapusiško ir prasmingo jaunimo dalyvavimo viešajame ir politiniame gyvenime poreikis. Nors jaunimas ir yra permainų priešakyje, jam vis dar pernelyg dažnai nepakankamai atstovaujama, o tai prieštarauja pagrindinėms jo teisėms. EESRK palankiai vertina JVP už didelius užmojus ir aiškų dėmesį veiksmams. Komitetas taip pat vertina tai, kad jame pripažįstama, jog šiandienos pasauliniai iššūkiai yra susiję su keliomis kartomis.

3.6.

Komunikatu sutelkiamas visas esminis su jaunimu susijęs politinis darbas įvairiose srityse. Įgyvendinant planą bus svarbu atlikti tam tikrą bendrą priežiūrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jį vykdys įvairios agentūros ir kad politikos kryptys yra įvairios. Tai taip pat turėtų apimti už jaunimą ir švietimą atsakingus asmenis, jaunimo organizacijas ir patį jaunimą, taip pat pagalbos agentūras ir kitas ES valstybių narių nacionalines įstaigas, finansavimą gaunančias agentūras ir PVO. Be to, įgyvendinimo metu reikės atsižvelgti į įvairius finansavimo šaltinius, dalyvius ir rodiklius. Apskritai tai bus sudėtinga, tačiau veiksminga priežiūros sistema duos naudos ir galėtų tapti jungtinės politikos įgyvendinimo modeliu.

3.7.

Beveik visose išorės veiksmų srityse reikia tobulinti duomenų apie jaunimą rinkimą. Įgyvendinant JVP reikia sutelkti dėmesį į šią sudėtingą sritį, kaip pripažįstama neseniai Europos Komisijos atliktoje tarptautinių duomenų apie jaunimą nustatymo ir spragų analizėje. Gali būti sunku išskaidyti išdirbius ir rezultatus ir nustatyti tikslų konkrečios programos ar iniciatyvos indėlį į rezultatą. Todėl visų su jaunimu susijusių intervencinių priemonių atveju būtina tęstinė analizė.

3.8.

ES turėtų bendradarbiauti su Jungtine Karalyste (JK), siekdama užtikrinti, kad šios šalies jaunimas ir jaunimo organizacijos neprarastų programos „Erasmus+“ bendradarbiavimo ir tarpkultūrinio mokymosi dvasios bei įgytos patirties. Reikėtų išanalizuoti visas galimybes optimizuoti esamų santykių su Jungtinės Karalystės PVO stiprinimo ir naujų santykių užmezgimo bei puoselėjimo potencialą (6).

Lyderystė ir dalyvavimas

3.9.

JVP daug dėmesio skiriama lyderystei ir dalyvavimui. Tai yra sveikintina ir labai atitinka geriausią darbo su jaunimu patirtį. Vis dėlto EESRK mano, kad norint toliau taikyti tokį požiūrį ES išorės veiksmų srityje reikės diegti visaapimantį ir patariamąjį metodą. NET ir ES ir jos valstybėse narėse, nepaisant didelių pastangų, dalyvaujamosios praktikos srityje mūsų dar laukia ilgas kelias. Jaunimo lyderystės ištakos paprastai glūdi palankioje aplinkoje vykstančiame gerame vietos lygmens darbe. Taip atsiranda jaunų žmonių, kurie gali išsakyti savo nuomonę remdamiesi ryšiais su bendraamžiais ir patirtimi, susijusia su tokiomis vietos problemomis kaip aplinka, transportas, švietimas, psichikos sveikata, socialinė parama ir daugeliu kitų. Šį darbą dažnai palengvina PVO. Tikimės, kad teminės programos, skirtos pilietinei visuomenei ir žmogaus teisėms bei demokratijai, bus orientuotos į šiuos poreikius.

3.10.

Todėl tam, kad šioje srityje būtų galima taikyti gerąją patirtį, turi būti keletas susijusių veiksnių. Programa „Erasmus+“ vis dar siekiama teikti pirmenybę mažiau galimybių turintiems jaunuoliams, veiksmingai pripažįstant, kad šioje srityje dar reikia daug nuveikti įgyvendinant vieną svarbiausių programų. Žmonių tarpusavio ryšių ir judumo srityje administraciniai aspektai, pavyzdžiui, vizos, atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad dalyviai nekliudomai galėtų įgyti patirties, todėl šiuo tikslu reikia laikytis bendro požiūrio. Kalbant apie šiuos iššūkius besivystančiose šalyse, nestabiliose valstybėse ar net totalitarinėse šalyse, jie yra gerokai didesni. Galiausiai visas numatytas lyderystės ir dalyvaujamasis darbas turi būti grindžiamas vietos lygmens ir bendruomenės patirtimi.

3.11.

Turime būti apdairūs, kad procesas nevyktų atvirkštine tvarka, kai pirmiausia dirbama su „lyderiais“ ir trūksta realios vietos lygmens iniciatyvos. Finansuotojai ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos negali sukurti šios lyderystės, todėl būtini kokybiški vietos lygmens ryšiai. Todėl reikia skaidrios atrankos, atvirų ir įtraukių metodų bei apsaugos nuo valstybių ir kitų subjektų vykdomo užvaldymo, ypač nestabiliose valstybėse. Įsitraukimas, dalyvavimas ir lyderystė yra labai svarbūs ir vadovaujantis mūsų požiūriu reikia sukurti infrastruktūrą, kad tai virstų tikrove. Pirmenybė turėtų būti skiriama ilgalaikiam jaunimo organizacijų ir pilietinės visuomenės rėmimui, o ne trumpalaikiais projektais grindžiamam požiūriui. Bendradarbiaujant su jaunimo lyderiais taip pat reikia strategijų, kaip elgtis su nuolat besikeičiančia grupe, kuri yra laikina, auga ir tobulėja, o atėjus laikui jai reikės arba ji norės judėti tolyn.

3.12.

Turėtų būti teikiama prasminga parama vietoje veikiančioms piliečių organizacijoms, kad jos galėtų tobulėti ir tapti svarbiomis vietos bendruomenių veikėjomis. Tikimės, kad Jaunimo diskusijų forumas dėl tarptautinių partnerysčių ir dialogo su jaunimo organizacijomis platforma, kuri yra Vystymosi politikos forumo (VPF) dalis, padės spręsti šį klausimą. Be to, parama profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų jaunimo organizacijoms gali paskatinti ir remti demokratinį jaunimo dalyvavimą savo darbo vietoje. Nacionalinės jaunimo tarybos, su sąlyga, kad jos yra nepriklausomos ir panašiai kaip, pavyzdžiui šešių didžiausių jaunimo organizacijų iniciatyva Global Youth Mobilisation (7), gali suteikti gerą infrastruktūrą nusprendžiant su kuo bendradarbiauti šalyse partnerėse.

Įgyvendinimo metodai

3.13.

JVP yra daug ir sveikintinų nuorodų į programą „Erasmus+“. Šiuo atžvilgiu komunikate vengiama „išradinėti dviratį“. Kai tinkama, programos struktūros ir procesai gali ir turėtų būti naudojami mūsų išorės santykiuose. Įgyvendinimo metu gali būti naudinga išskaidyti programos dalis, pavyzdžiui, jaunimo, mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo ir tretinio mokslo. Reikėtų pašalinti tokias kliūtis, kaip vizos, finansavimo stoka ir kalbos barjeras, o įgyvendinimas turėtų būti orientuojamas į abipusį mokymąsi, įgūdžių ugdymą ir patirtį. Jei pasitelkiamos nacionalinės agentūros, jos turėtų būti apdairiai tikrinamos, kad būtų užtikrinta pagarba tinkamiems pilietinės visuomenės veikėjams ir jų nepriklausomumas.

3.14.

Pirminis profesinis rengimas ir mokymas sudaro palankesnes sąlygas jauniems žmonėms ateityje įsidarbinti ir dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese. Profesinio rengimo ir mokymo politika ir gerąja patirtimi yra remiama nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką.

3.15.

Komunikate naudingai susiejami ES išorės veiksmai ir vaiko teisės; šioje srityje ES neseniai parengė strategiją. Įgyvendinant JVP taip pat būtų naudinga glaudesnė sąsaja su 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (JT VTK), pavyzdžiui, pasinaudojant Ženevos komiteto valstybių ataskaitomis. Daug jaunuolių yra jaunesni nei 18 metų, todėl JT VTK principais galima vadovautis, tačiau ES darbas su jaunimu apima ir vyresnio amžiaus asmenis. Ne visada 18 metų turėtume laikyti amžiaus riba.

3.16.

Įgyvendinant JVP nacionaliniu, regionų ir daugiašaliu lygmenimis turi būti taikomas Europos komandos požiūris. Todėl ES turėtų prisitaikyti prie konkrečių poreikių ir aplinkybių skirtinguose regionuose. EESRK mano, kad būtų naudinga, jei partnerystės padėtų užpildyti žinių ir duomenų apie jaunimą spragas, ypač susijusias su prioritetinėmis skaitmeninių įgūdžių ugdymo, klimato kaitos sritimis ir žaliuoju kursu. EESRK norėtų sužinoti, kaip artimiausiais mėnesiais bus įgyvendinami įvairūs veiksmai, ir yra pasirengęs prie to prisidėti.

3.17.

Tikėjomės, kad konsultacijų dėl JVP metu bus gauta daugiau atsakymų, o atsakymai bus labiau reprezentatyvūs. Tai rodo, kad jaunimui reikia teikti visą susijusią informaciją svarbiomis temomis, kad jis galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir kruopščiai bei prasmingai prisidėti prie politikos formavimo proceso. Šiuo požiūriu informacijos gali suteikti tokios priemonės kaip Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) kokybės ženklas.

4.   Konkrečios pastabos dėl tam tikrų JVP skyrių

4.1.

JVP nuostatos yra daugelio vykdomų veiksmų rinkinys, o jų įgyvendinimo iššūkiai bus didžiuliai, ypač po COVID-19 pandemijos. Galimybė gauti išsilavinimą ir lyčių lygybė yra labai svarbios ir šioje srityje jau pasiekta pažangos.

Švietimas

4.2.

Įgyvendinant JVP būtina tvirta sąsaja su Europos įgūdžių metais. EESRK pažymi, kad reikia atsižvelgti į įgūdžių ugdymo svarbą, visų pirma klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, žiedinės ekonomikos, psichikos ir fizinės sveikatos, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityse, taip pat perkvalifikuojant jaunus žmones bei keliant jų kvalifikaciją (8). Socialinio ir pilietinio dialogo vaidmuo yra labai svarbus ir jį reikia stiprinti.

4.3.

Vėlgi, švietimo srityje dalyvaus daug suinteresuotųjų subjektų, todėl reikia aiškių tikslų ir vertinimų. Būtina nuolat dirbti su sunkiausiai pasiekiamais asmenimis, ypač skurdžiausiose ir nestabiliausiose valstybėse. 10 % išlaidų įsipareigojimas pagal Europos Komisijos Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP) ir humanitarinės pagalbos biudžetą yra sveikintinas ir norėtume, kad įsipareigojimų prisiimtų kitos agentūros ir valstybės. Ilgalaikius sprendimus švietimo srityje privalo priimti tikslinių šalių Vyriausybės, o vietos PVO turėtų atlikti svarbų vaidmenį. Tarptautinė bendruomenė negali būti pagrindinė veikėja ilguoju laikotarpiu. Tikimės, kad Švietimo transformavimo aukščiausiojo lygio susitikime šiuo klausimu bus padaryta pažanga.

4.4.

Nuostatos dėl stipendijų ir fondų yra sveikintinos, tačiau turime skirti dėmesio atrankos klausimams ir užtikrinti PVO dalyvavimą. Svarbu, kad sudarant šias galimybes būtų nustatytos skaidrios, sąžiningos ir įtraukios akademinių programų dalyvių atrankos procedūros, pirmenybę teikiant mažiau galimybių turintiems asmenims.

4.5.

Didinant konkurencingumą ir sprendžiant nedarbo problemą gyvybiškai svarbu kuo labiau padidinti žmogiškojo kapitalo vertę kartu atsižvelgiant į darnų vystymąsi. Tam reikia darbo jėgos, kuri turėtų įvairių universaliųjų įgūdžių ir gebėtų prisitaikyti. Švietimo ir mokymo politika turi būti rengiama ir vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir joje daugiau dėmesio turi būti skiriama ne kvalifikacijoms, o kompetencijoms. Tai padės sumažinti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį.

Jaunimo organizacijos

4.6.

Komunikate nurodyti keli forumai ir įstaigos, skirti įtraukti jaunimą. Vystymosi politikos forumo platforma yra palankiai vertinama, jei ji užtikrina vietos lygmens ryšius su jaunimo organizacijomis, kurios yra nepriklausomos, savarankiškai organizuotos ir, idealiu atveju, vadovaujamos jaunimo.

4.7.

Sveikintinas jaunimo organizacijų paminėjimas komunikate ir nuoroda į jų įtraukimą. Įgyvendinant JVP būtų naudinga atsižvelgti į įvairius ES taikomus darbo su jaunimu praktikos modelius. Ši praktika gali būti tokia pat svarbi kaip ir jaunų žmonių nuomonės, nes ji stiprina visų jaunų žmonių gebėjimus vietos lygmeniu ir savo ruožtu išugdo jaunimo lyderius, besiremiančius vietos patirtimi. ES ir Europos Tarybos partnerystė ir savanoriškas jaunimo sektorius gali suteikti daug įrodymų ir modelių.

4.8.

Jaunimo organizacijos gali būti didžiulis išteklius įgyvendinant planą. ES valstybės narės turėtų būti skatinamos, rengdamos nacionalinius veiksmų planus, į šią sritį įtraukti savo jaunimo sektorių. Turėtume teikti pirmenybę geriems ES jaunimo organizacijų modeliams ir darbui vystymosi, konfliktų ir žmogaus teisių srityje, o ne, pavyzdžiui, JAV „jaunimo ugdymo“ modeliams, kurie neretai naudojami kaip šabloniniai modeliai besivystančiose šalyse ir kituose regionuose ir kurie dažnai nėra grindžiami tomis pačiomis vertybėmis. Tai puikiai derėtų su įsipareigojimu turėti konkretiems regionams pritaikytus sprendimus.

4.9.

Pradedant įgyvendinti įsipareigojimus švietimo srityje taip pat turėtų būti įtrauktos neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi sistemos bendruomenėse, PVO ir su jaunimu dirbančios organizacijose. Šiuo atveju UNESCO ir Europos Tarybos apibrėžtys, taip pat programos „Erasmus+“ jaunimo skyrius yra tinkamos gairės. Turime pripažinti didžiulę mokymosi už mokyklos ribų, kuris tęsiasi visą gyvenimą ir yra mokymasis iš gyvenimo, naudą.

4.10.

Politinis dialogas yra svarbus, o JVP tikslai yra plataus užmojo, tačiau neturėtume ignoruoti jaunimo politikos kiekvienoje šalyje ir Vyriausybių atsakomybės, taip pat to, kad reikalingas iš tikrųjų savanoriškos veiklos sektorius ir pilietinė visuomenė. Įgyvendinant JVP taip pat turi būti remiamas darbo su jaunimu politikos plėtojimas, nacionalinių jaunimo tarybų ir panašių organų kūrimas ir metodai, pavyzdžiui, ES jaunimo testas ir kiti.

4.11.

Jaunimo organizacijos jau palaiko ryšius visame pasaulyje – tai rodo šešių didžiausių pasaulyje jaunimo organizacijų darbas – todėl įgyvendinant šį planą jos turėtų būti įtrauktos ir turėtų būti remiamasi anksčiau atliktu darbu, o planas turėtų tapti pavyzdžiu kitoms iniciatyvoms. Taip pat turėtume būti atsargūs, kad netaptume pernelyg griežti dalyvavimo klausimais. Neaišku, ar atrenkant spręstinus klausimus Jaunimo įgalėjimo fondui vyko dalyvaujamieji procesai. Jaunimas ne visada pasirenka klausimus, kuriuos kiti laiko svarbiais, ypač besivystančiose šalyse arba nestabiliose valstybėse, kur svarbesni gali būti praktiniai sumetimai.

4.12.

Nuostatos dėl jaunimo organizacijų gebėjimų stiprinimo yra labai sveikintinos ir turėtų būti papildytos veiksminga parama siekiant pradėti vietos lygmens judėjimus šalyse partnerėse, kuriose ES delegacijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį visame pasaulyje. Kai tinkama, turėtų būti siūloma partnerystė su ES organizacijomis, o darbas turi būti stebimas. Svarbu sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir stiprinti tinklus su ES ir ne ES organizacijomis.

Veiksmingas įgyvendinimas

4.13.

Šis darbas apima daug veikėjų, politikos sričių ir finansavimo eilučių, pavyzdžiui, ES delegacijas, įvairius Komisijos generalinius direktoratus, EIVT, ES Tarybą ir valstybes nares, taip pat įvairius pagalbos biudžetus. Įgyvendinant JVP reikia užtikrinti aiškumą ir tinkamą tarpsektorinį bendradarbiavimą, kad galiausiai būtų užtikrintas didelis dėmesys tikslinei grupei, tuo pat metu skiriant pakankamą biudžetą.

4.14.

Ryšių užmezgimo koncepcijos gali būti grindžiamos jau vykdomu darbu ir susietos su porinės veiklos vykdymo ir kitomis programos „Erasmus+“ jaunimo iniciatyvomis. Be to, programos „Erasmus+“ jaunimo dalyvavimo projektai (be tarptautinio aspekto) galėtų būti geri pavyzdžiai jaunimo projektams tikslinėse šalyse.

4.15.

Jaunuoliai yra būsimi lyderiai ir pokyčių iniciatoriai ir yra esminiai partneriai, prisidedantys prie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus klimato susitarimo ir skaitmeninės pertvarkos sėkmės. Jaunimo veiksmų planas turėtų užtikrinti, kad ES išorės veiksmais jaunimui būtų suteikta daugiau galių politiniu, socialiniu ir ekonominiu lygmenimis. EESRK, vykdydamas savo įsipareigojimą įgyvendinti Konferencijos dėl Europos ateities rekomendaciją stiprinti Komiteto institucinį vaidmenį ir suteikti jam įgaliojimus palengvinti ir garantuoti dalyvaujamosios demokratijos veiklą, pavyzdžiui, struktūrinį dialogą su PVO ir piliečių grupėmis, yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį.

4.16.

Nuorodos į perėjimą į pilnametystę JVP yra tvirtos, labai sveikintinos ir atitinka ES darbo su jaunimu vertybes. Šiuo atveju svarbūs klausimai būtų susiję su jaunimo, kaip piliečių, teisėmis ir pareigomis, finansiniu raštingumu, užsienio kalbomis, mūsų planetos tvarumu ir verslumu. EESRK taip pat palankiai vertina sąsają su JT jaunimo taikos ir saugumo darbotvarke ir raginimą plačiau bendradarbiauti su JT. Įgyvendindami JVP turime suvokti, kad daugelyje sričių jaunimas paprastai yra nutolęs nuo sprendimų priėmimo.

4.17.

JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2250 (2015) dėl jaunimo taikos ir saugumo yra itin svarbi priemonė bendradarbiaujant su jaunimu visame pasaulyje. Joje nustatyti penki pagrindiniai veiksmų ramsčiai: dalyvavimas, apsauga, prevencija, partnerystė, pasyvumas ir reintegracija. Šią svarbią rezoliuciją pasirašiusios šalys raginamos suteikti jaunimui daugiau įtakos priimant sprendimus vietos, nacionaliniu, regionų ir tarptautiniu lygmenimis ir apsvarstyti galimybę sukurti mechanizmus, kurie leistų jaunimui prasmingai dalyvauti taikos procesuose. Turėtų būti teikiama parama tiems, kurie nori įgyvendinti šią darbotvarkę vietos ir nacionaliniu lygmeniu. Tai susiejus ir koordinuojant su Jaunimo įgalėjimo fondu, būtų galima šioje srityje sukurti įvairias sinergijas.

Lytis

4.18.

EESRK mano, kad siekiant darnaus vystymosi labai svarbu išnaudoti jaunimo potencialą ir remti lyčių lygybę. ES išorės veiksmais siekiama suteikti jaunimui daugiau galių politiniu, socialiniu ir ekonominiu lygmenimis ir padėti jam prasmingai ir įtraukiai dalyvauti priimant sprendimus ir formuojant politiką. EESRK mano, kad mergaičių ir jaunų moterų įgalėjimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, ir palankiai vertina JVP pateiktas nuorodas į lyčių lygybės užtikrinimą ir diskriminacijos panaikinimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad JVP turėtų tapti prasmingais, strateginiais ir ilgalaikiais veiksmais, kurie būtų vienodai naudingi jauniems vyrams ir moterims. Tai apima strategijų, skatinančių lyčių aspekto integravimą į visas išorės veiksmų sritis, kūrimą.

4.19.

Svarbu didinti jaunų žmonių, ypač jaunų moterų, turinčių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) gebėjimų ir skaitmeninių įgūdžių, skaičių ir kuo anksčiau sudominti mergaites STEM sritimis, remti moteris verslininkes ir sektinus moterų pavyzdžius šiuose sektoriuose ir investuoti į programas, kuriomis siekiama, kad STEM sritimis domėtųsi vidurinėje mokykloje besimokančios mergaitės.

Psichikos sveikata

4.20.

Sveikintina, kad komunikate minima psichikos sveikata, ir tikimės, kad ji bus svarbi įgyvendinant JVP. Kadangi sveikatos priežiūros sistemos visame pasaulyje yra silpnos, reikėtų pabrėžti jaunimui palankesnį šios srities patobulinimų įgyvendinimą.

Asmenys su negalia

4.21.

Be to, EESRK mano, kad ne mažiau svarbu komunikate paminėti jaunuolius su negalia. Įgyvendinant JVP jie taip pat turėtų užimti svarbią vietą. Skatinant jaunimo įgalėjimą ir demokratinį dalyvavimą dažnai pamirštami jaunuoliai su negalia, todėl jie turėtų būti įtraukti į JVP įgyvendinimą.

Ekonominės galimybės

4.22.

Tinkami įgūdžiai bus labai svarbūs būsimoms jaunimo ekonominėms galimybėms. Parama bus reikalinga verslininkams ir startuoliams, įskaitant finansų ir kreditų sritį, nes atsivers daug galimybių, visų pirma skaitmeninėje srityje, ypač besivystančiose šalyse.

4.23.

Ekonominių galimybių srityje geras pavyzdys yra ES Jaunimo garantijų iniciatyvos modelis, kuris atitinkamai pakoreguotas siekiant NEET asmenims suteikti daugiau galimybių. Kad deramo darbo darbotvarkė taptų realybe, bus reikalingas švietimas darbo ir socialinių teisių klausimais.

4.24.

Tokie klausimai, kaip prekyba, turi būti nagrinėjami įgyvendinant JVP, pavyzdžiui, laisvosios prekybos susitarimų tvarumo skyriuose, ir turėtų būti skatinamas pilietinės visuomenės, pavyzdžiui, jaunimo organizacijų, dalyvavimas. Jaunuoliai išlieka pažeidžiamiausia grupe, kai kalbama apie vaikų darbą ir kitų netinkamo elgesio formas. Siekiant tai įveikti, kova su vaikų darbu turėtų tapti svarbi JVP dalis, kad vaikų darbas XXI amžiuje pagaliau taptų istorija. Šiuo tikslu reikia rasti finansinių išteklių, kad dirbantys vaikai nebebūtų priklausomi nuo savo pajamų. Kita vertus, turi būti apribotos įmonių, kurios savo pasaulinėje gamybos grandinėje naudoja vaikų darbą, galimybės veikti.

4.25.

Jauni žmonės dažnai pirmieji leidžiasi į rizikingas keliones, kad emigruotų į Europą ir kitur. Siekiant užtikrinti, kad jaunimas nebūtų priverstas pasirinkti pavojingą ir neretai neteisėtą būdą kirsti tarptautines sienas, į JVP reikėtų įtraukti aktyvų bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, siekiant sukurti humanitarinius koridorius ir perkėlimo programas, kad jaunimas į Europą galėtų patekti saugiai ir teisėtai.

---

(1)  Kalantaryan, S., McMahon, S. ir Ueffing, P., Youth in external action, JRC130554, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2022 m.

(2)  OL C 62, 2019 2 15, p. 142.

(3)  OL C 429, 2020 12 11, p. 44.

(4)  OL C 443, 2022 11 22, p. 44.

(5)  OL C 486, 2022 12 21, p. 46.

(6)  Informacinis pranešimas dėl ES ir JK susitarimo dėl išstojimo, įskaitant Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos, įgyvendinimo.

(7)  https://globalyouthmobilization.org/

(8)  OL C 100, 2023 3 16, p. 38.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jaunimo vaidmuo vykdant žaliąją pertvarką“

(Tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prašymu)

(2023/C 184/03)

Pranešėja

Nicoletta MERLO

ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prašymas	2022 m. lapkričio 14 d. raštas
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 8
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152 / 00 / 01

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad jaunimas gali ir turi atlikti labai svarbų vaidmenį vykdant žaliąją pertvarką. Komitetas mano, kad būtina sukurti naują valdymo modelį, kuris būtų įtraukesnis ir juo būtų galima užtikrinti aktyvų jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, įveikiant vis dar egzistuojančias kliūtis.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog jaunimo organizacijoms tektų pagrindinis vaidmuo sprendimų priėmimo procese ir rengiant su tvarumu ir aplinka susijusius projektus bei skleidžiant informaciją apie juos, be kita ko, užtikrinant joms būtiną finansinę paramą.

1.3.

EESRK mano, kad labai svarbu nuolat stebėti poveikį, kurį viešosios investicijos, įskaitant su žaliąja pertvarka susijusias investicijas, daro ir ateityje darys jaunimui, atliekant įgyvendintinos politikos ekonominio, politinio ir socialinio poveikio vertinimą, naudojant rodiklius, prieš patvirtinant politiką, jos įgyvendinimo metu ir po jos patvirtinimo.

1.4.

EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti priemones ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad visose politikos srityse būtų atsižvelgiama į jaunimo perspektyvą, ir sukurti erdvę, galinčią užtikrinti aktyvų jaunimo dalyvavimą visapusiškai įgyvendinant ES jaunimo testą.

1.5.

EESRK mano, kad labai svarbu susieti iniciatyvas ir politiką, kurios bus priimtos Europos įgūdžių metų kontekste, su žaliosios pertvarkos, darnaus vystymosi ir iššūkių, su kuriais jaunimas susiduria sparčiai kintančiame pasaulyje, tema.

1.6.

EESRK mano, kad labai svarbu apsvarstyti švietimo ir įgūdžių, kurių tikimasi iš jaunimo šioje srityje, ugdymo klausimą taikant kompleksinį požiūrį, kuriuo būtų galima suteikti teorinių ir praktinių įgūdžių, be kita ko, įgyvendinant ir tobulinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką būdus ir profesinę pameistrystę, taip pat įtraukiant socialinius partnerius. Mokymai šiomis temomis taip pat turėtų būti struktūruoti, organizuojant ir plėtojant juos atsižvelgiant į teritorijas ir jų poreikius pagal platesnę nacionalinio lygmens sistemą.

1.7.

EESRK mano, kad tvarumo ir aplinkos apsaugos klausimus būtina pradėti dėstyti nuo ankstyvo amžiaus, taikant naujoviškas švietimo priemones, kuriomis atsižvelgiama į aplinkos apsaugą, socialinę ir ekonominę plėtrą ir susijusių tikslų įgyvendinimą. Kokybiškas švietimas visiems ir deramas darbas jį teikiantiems asmenims yra svarbiausi veiksniai, kad tai būtų užtikrinta.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog mokyklos kartu su vietos valdžios institucijomis ir nemokyklinėje veikloje, visų pirma su jaunimo organizacijomis ir organizuota pilietine visuomene, įsitrauktų sprendžiant žaliosios pertvarkos klausimus, taip didindamos ir eilinių piliečių informuotumą bei dalyvavimą. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina žaliojo „Erasmus“ projekto patirtį ir laukia jo įgyvendinimo.

1.9.

EESRK mano, kad svarbu investuoti į mokymąsi darbo vietoje ir skatinti mokymą darbo vietoje, kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, kad jauni ir vyresnio amžiaus darbuotojai įgytų įgalinančių įgūdžių valdyti su žaliąja pertvarka susijusias naujoves, ir taip būtų užmegztas veiksmingas dialogas tarp rinkos poreikių ir individualių jaunuolių įgūdžių. Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos gali atlikti svarbų vaidmenį šioje srityje.

1.10.

EESRK mano, kad siekiant užtikrinti, jog žalioji pertvarka būtų teisinga pertvarka, nė vieno nepaliekant nuošalyje, labai svarbu, kad mokymo politika būtų integruota į pramonės politiką, suderinta su kitomis vystymosi strategijomis ir konkrečiai planuojama teritoriniu ir vietos lygmenimis glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

1.11.

Siekiant užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą su žaliąja pertvarka susijusiuose sektoriuose, EESRK mano, kad lyčių lygybė turi būti neatsiejama žaliosios pertvarkos dalis. Valstybės narės turėtų investuoti daugiau lėšų į jaunimo profesinį orientavimą mokykloje ir įsidarbinimą, pasitelkdamos veiksmingas valstybines užimtumo tarnybas, kurios būtų tinkamai susietos su teritorine gamybos struktūra.

1.12.

Jaunieji verslininkai gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant inovacijas, be kita ko, žaliosios pertvarkos srityje. EESRK mano, kad šie jaunuoliai turi būti skatinami rengiant specialius mokymus, remiant novatoriškus projektus ir užtikrinant tinkamą finansinę paramą.

1.13.

Siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka taip pat būtų teisinga pertvarka ir kad būtų išvengta įmonių uždarymo ir dėl to prarastų darbo vietų, EESRK mano, kad valstybėms narėms pirmiausia reikia investuoti daug lėšų, pradedant nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais), siekiant remti įmones, kurioms reikia pertvarkyti savo veiklą, perkelti atleistus darbuotojus ir remti verslininkus, ypač jaunus, ketinančius investuoti į žaliąsias įmones.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Šią tiriamąją nuomonę parengti paprašė ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija, siekdama ištirti jaunimo vaidmenį vykdant žaliąją pertvarką.

2.2.

Žalioji pertvarka – tai ES ekonomikos ir visuomenės perėjimas prie klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimo, visų pirma pasitelkiant politiką ir investicijas, laikantis Europos klimato akto, kuriame nustatytas įpareigojimas iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo, užtikrinant, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki visų atžvilgiu.

2.3.

Atsižvelgiant į šiuos didelius iššūkius, svarbu pažymėti, kad būtent jaunimo karta yra jautriausia ir geriausiai supranta būtinybę imtis veiksmų siekiant aplinkos apsaugos tikslų. Tiesą sakant, jei šiandien reikėtų nurodyti temą, galinčią veiksmingai susieti jaunimo jautrumą ir vertybes su aktualiais mūsų laikmečio klausimais, turinčiais didelį inovacinį gamybos ir vartojimo modelių potencialą, tai būtų aplinkos apsaugos, sveikatos stiprinimo ir planetos biologinės įvairovės išsaugojimo tema.

2.4.

Pastaraisiais metais klimato srities veiksmai sutelkė daug jaunimo visoje Europoje, o teritoriniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis atsirado daugybė aplinkos apsaugos ir socialinių judėjimų, kuriuose dalyvauja jauni žmonės, reikalaujantys, kad Vyriausybės ir politikos formuotojai imtųsi apčiuopiamų priemonių aplinkai apsaugoti ir siekti poveikio klimatui neutralumo.

2.5.

2022-ieji paskelbti Europos jaunimo metais ne tik siekiant pasidžiaugti jaunimu – labiausiai nuo pandemijos nukentėjusia karta – ir jį paremti, įkvepiant jam naujos vilties, stiprybės ir tikėjimo ateitimi, bet ir siekiant pabrėžti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia naujų perspektyvų ir galimybių.

3.   Jaunimo dalyvavimas žaliojoje pertvarkoje

3.1.

Siekiant teisingos žaliosios pertvarkos, būtina įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, be kita ko, įgyvendinant naują valdymo modelį, kuris būtų įtraukesnis ir užtikrintų aktyvų jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

3.2.

Šiandien politinių lyderių priimami sprendimai dėl klimato kaitos ir kitų aplinkos klausimų turės įtakos šiandienos jaunimui ir ypač ateities kartoms. Jaunimas turi teisę pareikšti savo nuomonę jam aktualiais klausimais, kaip nurodyta Darbotvarkėje iki 2030 m., kurioje pripažįstama, kad jaunimas yra „esminis pokyčių skatintojas“ įgyvendinant DVT.

3.3.

Nors vis labiau pripažįstamas jaunimo vaidmuo kuriant tvaresnį, įtraukesnį ir žalesnį pasaulį ir nepaisant to, kad paskelbti jaunimui skirti metai, akivaizdu, kad iš tikrųjų jaunuoliams vis dar sunku aktyviai dalyvauti sprendimus priimančiuose organuose.

3.4.

Pastaraisiais metais, nepaisant didelio jaunimo aktyvumo klimato kaitos srityje, taip pat matome vis didesnį jaunimo nepasitenkinimą politinėmis institucijomis ir nepasitikėjimą jomis, todėl mažėja jų aktyvus dalyvavimas politinėse partijose ir politiniuose rinkimuose – ir kaip rinkėjų, ir kaip kandidatų. Tai kelia grėsmę demokratinei sistemai ir trukdo kurti į ateitį orientuotą politiką, visų pirma politiką, kurios reikia su klimato kaita susijusios pertvarkos iššūkiams įveikti ir kuria galima reaguoti į įvairius opius klausimus ir poreikius. Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad jaunimo dalyvavimo politikoje ir kituose sprendimų priėmimo procesuose skatinimas turėtų būti prioritetas ir kad reikėtų išnagrinėti visas galimybes, kad tai būtų įmanoma ir veiksminga visais lygmenimis.

3.5.

Pirmiausia būtų svarbu nustatyti ir įveikti socialines, ekonomines ir kultūrines kliūtis, trukdančias jaunimui visapusiškai dalyvauti – jos taip pat gali atsirasti dėl nepakankamo informuotumo arba sudėtingos informacijos apie jaunimo dalyvavimą ir atstovavimo mechanizmus. Kitas aspektas, kurį reikėtų pabrėžti, yra susijęs su naujais, dažnai neoficialiais, jaunimo dalyvavimo ir dialogo būdais, dažnai pasitelkiant technologijas ir socialinius tinklus, į kuriuos reikėtų tinkamai atsižvelgti, nes jie gali sutelkti ištisas kartas.

3.6.

Tvarumas yra giliai įsišaknijęs jaunų žmonių pasaulėžiūroje ir jų sprendimų priėmimo procesuose, tačiau labai pragmatiškai. Todėl jaunimo organizacijos, kurios atstovauja milijonų Europos jaunuolių interesams ir jiems rūpimiems opiems klausimams, gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jaunoji karta ne tik turėtų balsą institucijose ir pilietinėje visuomenėje, bet ir galimybę prasmingai ir kvalifikuotai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmeniu (1).

3.7.

Dėl šių priežasčių EESRK pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes labiausiai atstovaujamoms jaunimo organizacijoms, pradedant tomis, kurios atstovauja pažeidžiamiausiems jauniems žmonėms ir tiems, kurie gyvena atokiausiose ir kaimo vietovėse, dalyvauti formuojant politiką ir formuluojant idėjas tvarumo klausimais.

3.8.

Jaunimo organizacijos gali atlikti daugybę funkcijų ir vaidinti svarbų vaidmenį skleidžiant ir įgyvendinant su aplinka ir tvarumu susijusius projektus. Todėl EESRK ragina ES institucijas teikti šioms asociacijoms struktūrinę finansinę paramą skiriant tinkamus ir konkrečius išteklius, kad jaunimo organizacijos turėtų tinkamas sąlygas užtikrinti ir plėtoti jaunimo dalyvavimą žaliojoje pertvarkoje.

3.9.

Tačiau vien dalyvavimo nepakanka. Vykdant visą viešąją politiką būtina atsižvelgti į tai, kokį poveikį ji turės jaunimui ir jo lūkesčiams, įskaitant būsimųjų kartų lūkesčius. Todėl būtina atlikti visų investicijų, įskaitant su žaliąja pertvarka susijusias investicijas, ex-ante, in itinere ir ex-post vertinimą, kad remiantis rodikliais būtų galima tiksliai nustatyti, kokį ekonominį, politinį ir socialinį poveikį jos turės jaunajai kartai.

3.10.

EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti priemones ir mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad į jaunimo perspektyvą būtų atsižvelgiama visose politikos srityse, kartu sudarant sąlygas jaunimui nuosekliai ir kompetentingai prisidėti prie iššūkių, su kuriais jis susiduria, sprendimo, visapusiškai įgyvendinant ES jaunimo testą (2).

3.11.

Tiek planetai, tiek pažangiam mūsų valstybių narių vystymuisi būtinas jaunimo įgalėjimas keturiose srityse: dalyvavimas pokyčių procesuose; galimybė aktyviai prisidėti prisiimant atsakomybę už individualius ir kolektyvinius sprendimus; žinių apie vykstančius pokyčius ir neišvengiamas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pasekmes gilinimas ir kvalifikuoto įsitraukimo įgūdžių ugdymas.

4.   Žalioji pertvarka švietimo srityje ir darbo rinkoje

4.1.

2023 m. paskelbti Europos įgūdžių metais. EESRK mano, kad labai svarbu susieti iniciatyvas ir politiką, kurios bus priimtos šiame kontekste, su žaliosios pertvarkos, darnaus vystymosi ir iššūkių, su kuriais jaunimas susiduria sparčiai kintančiame pasaulyje, tema.

4.2.

Atsižvelgiant į ekstremaliąją klimato ir aplinkos situaciją, švietimas darnaus vystymosi klausimais turėtų tapti mokyklų prioritetu. Pedagogams tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant, kad mokiniai išmanytų klimato kaitos klausimus ir turėtų reikiamų žinių bei įgūdžių dalyvauti žaliojoje ekonomikoje. Mokytojai ir mokyklos gali vadovautis daugeliu požiūrių, kad išnagrinėtų šiuos klausimus su mokiniais, tačiau tam taip pat reikia kokybiško švietimo visiems ir deramo darbo tiems, kurie jį teikia. EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, kad būtų remiami projektai ir iniciatyvos, kuriais skatinamas ir įgyvendinamas mokymas ir mokymasis aplinkos ir tvarumo srityse.

4.3.

Žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi strategijų tema yra labai kompleksiška. Todėl labai svarbu apsvarstyti švietimo ir įgūdžių, kurių tikisi jaunimas šioje srityje, ugdymo klausimą taikant kompleksinį požiūrį, kuriuo būtų galima suteikti teorinių ir praktinių įgūdžių, be kita ko, įgyvendinant ir tobulinant perėjimo iš švietimo sistemos į darbo rinką būdus ir profesinę pameistrystę. Mokymai šiomis temomis taip pat turėtų būti struktūruoti, organizuojant ir plėtojant juos atsižvelgiant į teritorijas ir jų poreikius pagal platesnę nacionalinio lygmens sistemą ir siekiant mokytis visą gyvenimą.

4.4.

Vaikų mokymas tvarumo ir aplinkos apsaugos klausimais turėtų būti pradėtas ankstyvame amžiuje, pradedant ikimokykliniu etapu, ir tęsiamas vykdant specialias programas per visą mokymosi mokykloje laikotarpį. Todėl svarbu, kad mokytojams taip pat būtų rengiami specialūs mokymai ir užtikrinama galimybė nuolat atnaujinti įgūdžius.

4.5.

Perėjimas prie žaliosios ir kultūrinės pertvarkos švietimo procesuose reiškia, kad reikia iš naujo įtvirtinti mokyklos, kuriai patikėta užduotis remti pilietinį kelią, kuriuo eidami mokiniai mokosi naujai ir tvariai gyventi pasaulyje, ugdomąją funkciją. Taigi moksleiviai tampa permainų link naujo visuomenės modelio, kurio centre – aplinka ir kuris suteikia jiems galimybę išbandyti ir skleisti naują gyvenimo būdą, atkuriant pusiausvyrą su gamta, lyderiais.

4.6.

Atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, kurios nuolat ir sparčiai kinta, reikia diegti naujoves švietimo aplinkoje, kuriant naują ekologinę abėcėlę, atitinkančią Darbotvarkės iki 2030 m. tikslus, ir orientuotą į žiedinės ekonomikos įgyvendinimo metodus ir priemones pagal gyvavimo ciklo principus (3) – joje turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugą, socialinį ir ekonominį vystymąsi ir susijusių tikslų pasiekimą.

4.7.

EESRK pabrėžia, kad kovojant su klimato kaita visiems reikia žinių, ypač apie visus tvaraus vartojimo ir gamybos, atsakingo maisto pasirinkimo ir maisto švaistymo mažinimo bei tvarios energijos naudojimo aspektus. Jaunimo švietimą turėtų lydėti tėvų mokymasis visą gyvenimą ir piliečių švietimas (4).

4.8.

Todėl ekologinės pertvarkos sėkmė priklausys nuo mokyklų gebėjimo dirbti kartu su vietos valdžios institucijomis ir užklasinėje veikloje, visų pirma su jaunimo organizacijomis ir organizuota pilietine visuomene, didinant eilinių piliečių informuotumą ir dalyvavimą. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina žaliojo „Erasmus“ projekto patirtį ir laukia jo įgyvendinimo.

4.9.

Jaunesnei kartai, t. y. „Z kartai“ (asmenims, jaunesniems nei 25 metų) ir tiems, kurie yra labiau išsilavinę ir turi stipresnių kultūrinių priemonių, būdingas didesnis informuotumas, gilesnės žinios ir stipresnė pozityvi lyderystė aplinkos apsaugos srityje. Tai reiškia, kad neišvengiamai augs informuotumas ir patikimos informacijos kiekis ir ši informacija bus labiau sutelkta, tačiau ir tai, kad galimą teigiamą atsaką galima sustiprinti gerinant jaunimo švietimą ir didinant žmogiškąjį kapitalą socialinėje ir ekonominėje srityse. Priešingai, dėl žemesnio išsilavinimo lygio ir sunkumo įsilieti į darbo rinką ne tik lėčiau prisidedama prie dabartinio šalies augimo, bet ir silpnėja jaunimo, kaip aktyvaus naujų augimo procesų, labiau atitinkančių amžiaus, kuriame jis gyvena, iššūkius, dalyvio vaidmuo.

4.10.

Pertvarka be įgūdžių neįmanoma. Labai svarbu suteikti jauniems ir vyresnio amžiaus darbuotojams įgalinančių įgūdžių valdyti inovacijas, kurias skatina žalioji pertvarka, neišvengiamai daranti ir ateityje darysianti didelį poveikį darbo pasauliui. EESRK mano, kad svarbu investuoti į mokymąsi darbo vietoje. Mokymasis darbo vietoje, t. y. mokymo ir mokymosi praktika darbo aplinkoje, ypač pameistrystės forma, yra lemiamas privalumas siekiant (iš naujo) įgyti tiek techninius, tiek kompleksinius įgūdžius. Mokymas darbo vietoje, stažuotės ir pameistrystė – tai trys formos, kurios savaip ir įvairiais būdais padeda kurti veiksmingą rinkos poreikių ir individualių jaunų žmonių įgūdžių dialogą. Socialiniams partneriams tenka labai svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo pasitelkiant socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

4.11.

Žalioji pertvarka turi būti teisinga pertvarka, užtikrinanti darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą bei kokybiškas darbo vietas visiems, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu, jog mokymo politika būtų holistinė, integruota į pramonės politiką, suderinta su kitomis vystymosi strategijomis ir nuodugniai planuojama teritoriniu ir vietos lygmenimis, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais.

4.12.

Šiuo metu esama įrodymų, kad tokio holistinio požiūrio trūksta ir kad žalieji įgūdžiai, o kartu ir žaliosios darbo vietos yra menkai paplitę, ypač tarp tų, kurių išsilavinimo ir įgūdžių lygis žemesnis. Tai gali sukelti naują poliarizaciją tarp tų, kurie turi žaliųjų įgūdžių ir todėl turi puikias galimybes įsidarbinti pagal žaliosios pertvarkos atveriamus scenarijus, ir tų, kurie nedalyvauja šiuose mokymo procesuose, turi ribotus įgūdžius ir dažnai atlieka veiklos užduotis, kurios gali išnykti dėl bendro žaliosios pertvarkos ir pramonės automatizavimo poveikio.

4.13.

Lyčių lygybė taip pat turi būti neatsiejama žaliosios ekonomikos strategijų dalis. Mažiau jaunų moterų dirba technologijų ir mokslo srityse, nes dėl lyčių stereotipų, pagal kuriuos tam tikros profesijos laikomos tik vyriškomis, jos greičiausiai nesirenka specializuoto išsilavinimo šiuose sektoriuose. Norint užtikrinti tinkamą moterų dalyvavimą sektoriuose, kuriuose vyksta ir netolimoje ateityje vyks dideli pokyčiai dėl žaliosios pertvarkos, būtina kovoti su šiais stereotipais, o profesinis orientavimas mokykloje gali atlikti lemiamą vaidmenį. EESRK mano, kad valstybės narės turėtų investuoti daugiau išteklių į jaunimo profesinį orientavimą mokykloje ir įsidarbinimą, pasitelkdamos veiksmingas valstybines užimtumo tarnybas, kurios būtų tinkamai susietos su teritorine gamybos struktūra.

4.14.

Inovacijų plėtra yra labai svarbi, kad žalioji pertvarka būtų sėkminga. Todėl labai svarbus aspektas siekiant šių tikslų yra verslaus jaunimo skatinimas dalyvauti inovacijų procese rengiant specialius mokymus, teikiant paramą novatoriškiems projektams ir užtikrinant tinkamą finansinę paramą.

4.15.

Remiantis ES aplinkos agentūros atliktu poveikio vertinimu (5), žalioji pertvarka Europos Sąjungoje iki 2030 m. galėtų sukurti 1 mln. naujų darbo vietų, tačiau nuo 500 000 iki 2 mln. žmonių, taip pat gali likti be darbo. EESRK mano, kad valstybėms narėms pirmiausia reikia investuoti daug lėšų (pradedant nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais), siekiant remti įmones, kurioms reikia pertvarkyti savo veiklą, perkelti atleistus darbuotojus ir remti verslininkus, ypač jaunus, ketinančius investuoti į žaliąsias įmones.

---

(1)  EESRK nuomonė „Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 44).

(2)  EESRK nuomonė „ES jaunimo testas“ (OL C 486, 2022 12 21, p. 46).

(3)  https://www.lifecycleinitiative.org/starting-life-cycle-thinking/what-is-life-cycle-thinking/

(4)  EESRK nuomonė „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“ (OL C 100, 2023 3 16, p. 38).

(5)  https://www.eea.europa.eu/policy-documents/swd-2020-176-final-part

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Medinių konstrukcijų statyba siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį pastatų sektoriuje“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos prašymu)

(2023/C 184/04)

Pranešėjas	Rudolf KOLBE
Bendrapranešėjis	Sam HÄGGLUND

Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija, 2022 11 14
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 12 14
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	153 / 2 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad statybinės medžiagos iš biožaliavų yra svarbus žaliosios pertvarkos svertas. Siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, reikia skatinti medienos dalies statybose didinimą vykdant aktyvią ir tvarią miškotvarką visoje ES ir tam neturi trukdyti politiniai apribojimai.

1.2.

Atsižvelgdamas į pavyzdinį viešojo sektoriaus vaidmenį, EESRK ragina valstybes nares didinti medienos naudojimo statant viešuosius pastatus mastą, kuris yra žemiau bendro vidurkio.

1.3.

EESRK taip pat mano, kad paramos priemonės, skirtos alternatyvių statybinių medžiagų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, kurios būtų lengvai prieinamos MVĮ, yra svarbi priemonė, padedanti išnaudoti medinių konstrukcijų potencialą.

1.4.

EESRK siūlo išnagrinėti, ar dėl formalių, teisinių ir techninių reikalavimų kylančios kliūtys, trukdančios medinių konstrukcijų statybai, yra būtinos planavimo kokybei užtikrinti, ir pažymi, kad inovacijos turi atitikti naujausius pokyčius ne tik laikantis standartų, bet ir taikant „lygiaverčius alternatyvius sprendimus“.

1.5.

Kadangi dėl statybų sektoriaus teisės aktų taip pat kyla kliūčių naudojant statybines medžiagas iš atsinaujinančiųjų šaltinių, EESRK ragina imtis jų vienodinimo priemonių ir mano, kad naujasis europinis bauhauzas (NEB) yra svarbi paskata tai daryti.

1.6.

EESRK rekomenduoja nuosekliai taikyti žaliąją apskaitą kvalifikuotam tvarumo vertinimui per visą pastatų gyvavimo ciklą ir atliekant poveikio aplinkai palyginimą.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad svarbu nustatyti minimalius standartus, taikomus viso pastatų gyvavimo ciklo metu išmetamam anglies dioksido kiekiui, ir prievolę teikti ataskaitas apie anglies dioksidą visame statybos sektoriuje.

1.8.

EESRK mano, kad Pastatų energinio naudingumo direktyva yra svarbiausia politikos priemonė siekiant nustatyti reikalavimus dėl išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo visu pastatų eksploatavimo laikotarpiu. EESRK ragina Europos Komisiją parengti anglies dioksido sertifikavimo sistemą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į medienos produktų vaidmenį kompensuojant išmetamų teršalų kiekį.

1.9.

EESRK mano, kad būtina perduoti praktinę patirtį, kaip planuota NEB akademijoje, ir kurti atitinkamas švietimo ir tęstinio mokymosi galimybes nacionaliniu lygmeniu-. Mokymai ir tęstinio mokymosi priemonės, susiję su naujų tvarių statybos metodų ir medžiagų naudojimu, reikalingi visiems statybos procese dalyvaujantiems asmenims: projektuotojams, architektams, inžinieriams, technikos, informacinių technologijų specialistams ir statybos darbuotojams.- -

1.10.

EESRK nuomone, kokybe grindžiamos viešųjų pirkimų procedūros, apimančios tvarumo ir gyvavimo ciklo kriterijus, taip pat tinkamų viešųjų pirkimų procedūrų, kurios leistų priimti novatoriškus sprendimus, pasirinkimas yra būtina sąlyga siekiant klimato tikslų ir skatinant medinių konstrukcijų statybą. Todėl EESRK ragina nustatyti griežtesnius teisinius įsipareigojimus, susijusius su kokybiška konkurencija ir klimatui nekenkiančiais viešaisiais pirkimais, ir imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinti atitinkami perkančiųjų organizacijų mokymai.

1.11.

EESRK ragina valstybes nares dalyvauti Austrijos ir Suomijos Vyriausybių iniciatyvoje „Wood POT“, kuria siekiama sutelkti medienos sektoriaus viešuosius ir privačiuosius subjektus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bei remti investicijų į tvarius biologinius sprendimus ir medienos vertės kūrimo grandines perorientavimą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Medinių konstrukcijų statybos tradicijos pagrįstos šimtmečių senumo inovacijų istorija. Tvarių medžiagų naudojimas, be kita ko, yra viena iš naujojo europinio bauhauzo idėjų (1).

2.2.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad inovatyvios, biologinės ir tvarios (statybinės) medžiagos, siejamos su mažu CO2 kiekiu, yra itin svarbios žaliajai pertvarkai. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) Pastatų sektoriaus apžvalga (2), šiuo metu su jais siejama 33 % (2021 m.) visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio. Didžioji šio išmetamo CO2 kiekio dalis tiesiogiai ir netiesiogiai susijusi su pastatų eksploatavimu, tačiau 6,4 % (2021 m.) jo susidaro statybų metu ir gaminant statybines medžiagas. Transportas, griovimas ir infrastruktūros statyba čia neįtraukiami. Transporto priemonių išmetami teršalai priskiriami transporto sektoriui. Galima manyti, kad faktinis statybų metu išmetamas teršalų kiekis yra didesnis. Komisijos duomenimis ES pastatuose suvartojama apie 40 % energijos ir išmetama apie trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Mažinti išmetamą šių dujų kiekį visų pirma padėtų šilumos sektoriaus renovacijos priemonės, auganti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių dalis ir šildymo sistemų naujinimas. Tačiau vis labiau auga pagrindinių gyvenamųjų vietų skaičius ir didėja vienam būstui tenkantis naudingasis patalpų plotas.

2.3.

EESRK pabrėžia didžiulę miškų svarbą žmonių gyvenimui visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 400 mlrd. Europos medžių sugeria beveik 9 % Europoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EESRK supranta, kad miškų naikinimas yra didžiulė pasaulinė problema, tačiau ES miškų ištekliai didėja. 1990–2020 m. miškų plotas padidėjo 9 %, o medienos tūris Europos miškuose – 50 % (3) EESRK visapusiškai remia visas Europos Komisijos pastangas spręsti šią pasaulinę problemą ir pabrėžia, kad reikia ir toliau skatinti sveikų ir augančių miškų puoselėjimą Europos Sąjungoje. Siekiant sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį, reikia skatinti medienos dalies statybose didinimą vykdant aktyvią ir tvarią miškotvarką visoje ES ir tam neturi trukdyti politiniai apribojimai.

2.4.

Todėl EESRK pažymi, kad medinės statybos (tiek sunkiųjų, tiek ir nesunkiųjų medinių konstrukcijų) potencialo naudojimas klimato apsaugai turi būti neatsiejamas nuo tvarios miškotvarkos. Austrijos projektas „CareforParis“ (4), kuriame bendradarbiavo Federalinis miškų tyrimų centras, Vienos žemės ūkio universitetas, tyrimų centras „Wood K Plus“ ir Federalinė aplinkos agentūra, rengė ir analizavo įvairius miškotvarkos scenarijus. Juose daroma prielaida, kad Austrijos miškuose vyksta įvairūs klimato pokyčiai bei prisitaikymo procesai, ir pateikiami galimi pokyčiai iki 2150 m. Buvo įdėmiau analizuojamas miškų ir medžio produktų CO2 pėdsakas bei išmetamo CO2 kiekio mažinimas naudojant medžio produktus. Dėl miškų augimo, medienos naudojimo ir išvengto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo dėl medžio produktų sąveikos šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansas yra teigiamas. Europos miškai yra svarbus veiksnys mažinant anglies dioksido kiekį. 2010–2020 m. vidutinė metinė anglies dioksido sekvestracija, tenkanti Europos regiono miškų biomasei, pasiekė 155 mln. tonų. Visose 28 ES valstybėse narėse sekvestracija sudaro 10 % bendro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (5). Didesnis klimato apsaugos svertas yra iškastinių žaliavų ir energijos šaltinių keitimas mediena (medžiagomis ir energija) ir išmetamų teršalų vengimas. Todėl medienos naudojimas vietoje medžiagų, kurių gyvavimo ciklo metu išmetama daugiau teršalų, yra svarbi kovos siekiant apsaugoti klimatą priemonė.

2.5.

Įkūnytoji energija – tai energija, kuri turi būti naudojama gaminant, sandėliuojant, gabenant, įrengiant ir galiausiai utilizuojant medžiagas ar komponentus ir pastatus. Palyginti su kitomis tradicinėmis statybinėmis medžiagomis, medžio produktai suriša anglį dar prieš pradedant ją naudoti kaip statybinę medžiagą (medį sudaro apie 50 % grynos anglies). Vertinant medienos išmetamųjų teršalų balansą, labai svarbūs kilmės, atstumo gabenant ir perdirbimo, taip pat galimybės naudoti pakartotinai veiksniai. Lyginant panašius pastatus per visą jų gyvavimo ciklą matyti, kad medienos, kitaip nei kitų statybinių medžiagų, vertė pagal įkūnytąją energiją, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, oro ir vandens taršą bei kitus poveikio rodiklius yra geresnė. Šiuo metu per metus pagaminti medžio produktai (t. y. kaip medžiaga naudojama mediena) vien dėl pakeitimo poveikio padeda išvengti maždaug 10 % viso per metus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2.6.

Kalbant konkrečiai, statant iš medienos galima sutaupyti iki 40 % išmetamo CO2 kiekio, palyginti su pastatais, kuriuos statant naudojamas betonas. Pagal D. Hagauer ir kt. (2009 m.) (6) rekomenduojamą perskaičiavimo iš tūrio į masę būdą, 1 kubinio metro (fm) medienos (mišrios spygliuočių ir lapuočių medienos) sauso svorio masė yra 417 kg. Darant prielaidą, kad anglies (C) dalis yra 50 %, CO2 ekvivalentas yra 0,765 t/fm. Todėl iš 1 mln. fm papildomos nukirstos vartojimui paruoštos medienos 0,765 mln. t CO2 kiekio siejama su ilgalaikiais produktais.

2.7.

Pastaraisiais metais pradėta statyti daugiau medinių pastatų. Pavyzdžiui, Austrijoje medinių konstrukcijų dalis (7) per 20 metų išaugo daugiau kaip 70 % ir 2018 m. pasiekė 24 % kalbant apie naudingąjį grindų plotą. Iš jų 53 % priskiriama gyvenamųjų namų sektoriui, 11 % – komercinei ir pramoninei statybai, o 29 % – specialios paskirties žemės ūkio pastatams. Palyginti, viešųjų pastatų dalis sudarė tik 7 % Švedijoje ir Suomijoje 90 % visų naujų individualių namų sudaro mediniai pastatai, o apie 20 % naujai pastatytų daugiabučių namų pritaikytos medinės konstrukcijos.

2.8.

Miestų tankinimas yra svarbi kovos su klimato kaita priemonė, kuri neišvengiamai susijusi su pastatų aukščio didinimu. Dabartiniai projektai rodo, kad iš medienos galima statyti nemažo aukščio pastatus. Kaip pavyzdį galima paminėti 20 aukštų 75 m aukščio Saros kultūros centrą Švedijoje (8) arba 18 aukštų medinį „Ascent Tower“ Milvokyje (9).

2.9.

Šiuolaikines medinių konstrukcijų statybos sistemas galima lengvai pritaikyti ir rasti visapusiškus sprendimus, kaip renovuoti pastatus, statyti aukštos kokybės namus ir sutaupyti daug energijos. Renovacijos projektuose naudojamasi ne tik lengvai prieinama miesto infrastruktūra, bet ir dabartiniam pastatų fondui jau priskirta įkūnytąją energija.

2.10.

Naudojant esamus rezervus užuot stačius naujus pastatus, veiksmingiau panaudojami miesto turimi ištekliai, todėl iš esmės jiems turi būti teikiama pirmenybė. Privalumai – sudedamųjų dalių montavimo ir surinkimo greitis, geresnis apkrovos ir svorio santykis, palyginti su kitomis medžiagomis, ir dėl to susidaranti sąlyginai maža savitoji apkrova, daranti poveikį esamai konstrukcijai.

2.11.

Mediena taip pat puikiai tinka pakopiniam naudojimui. Keli naudojimo etapai didina vertės kūrimą, mažina išteklių naudojimą ir reiškia, kad CO2 sekvestruojamas ilgesnį laiką.

2.12.

Formalūs, teisiniai ir techniniai medinių konstrukcijų statybų projektavimo kokybės reikalavimai yra palyginti aukštesni ir išsamesni nei taikant kitus statybos būdus. Toks sudėtingumo lygis trukdo didinti medinių konstrukcijų statybos rinkos dalį. Komponentų, jungčių ir surenkamųjų mazgų standartizavimas gali padėti įgyvendinti ir užtikrinti ekonominį efektyvumą bei kokybę. Viena iš esamų iniciatyvų yra duomenų bazė Dataholz.eu, kurioje internetu teikiami komponentų struktūros ir jungčių, išbandytų Vokietijoje ir Austrijoje, duomenys. Iš esmės EESRK pažymi, kad inovacijos medinių konstrukcijų statybos srityje taip pat turi atitikti naujausius technikos laimėjimus visuose sektoriuose ne tik taikant esamus standartus, bet ir naudojant lygiaverčius alternatyvius sprendimus.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pažymi, kad dėl standartizacijos, tikslumo ir kokybės medinių konstrukcijų statybos sistemos yra gerai pritaikytos ir naujų pastatų statybai, ir esamų pastatų renovavimui bei papildomam miestų tankinimui. Tarp daugelio šios medžiagos privalumų galima nurodyti jos pritaikomumą, didelį surenkamumo laipsnį, trumpesnį statybos laiką ir mažesnį svorį, palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis.

3.2.

Pagrindinis pastatų vertinimo kriterijus yra poveikis aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Poveikis aplinkai daromas statant (gaminant ir gabenant naudojamus statybos produktus), naudojant ir išmontuojant (įskaitant statybos produktų perdirbimą arba šalinimą). Poveikis aplinkai fiksuojamas atliekant gyvavimo ciklo analizę (EN 15804:2022 2 15).

3.3.

Tai tinkama statybos produktų tvarumo vertinimo priemonė. EESRK rekomenduoja nuosekliai taikyti žaliąją apskaitą kvalifikuotam tvarumo vertinimui per visą pastatų gyvavimo ciklą, kad būtų galima parodyti ir palyginti pastatų poveikį aplinkai.

3.4.

Pastaraisiais metais rengiant statybos teisės aktus atsižvelgiama ir į tvarias statybines medžiagas. Statybų iš medienos galimybės išsiplėtė, ypač kalbant apie priešgaisrinę apsaugą. Ši tema taip pat nagrinėjama dabartiniuose projektuose.

3.5.

Mokslinių tyrimų projekte „TIMpuls“ (10), kuriam vadovauja Miuncheno technikos universitetas, šiuo metu tiriami daugiaaukščių medinių pastatų gaisrai, taip siekiant sukurti tinkamą pagrindą vieningiems medinių pastatų statybos reikalavimams.

3.6.

Pastarojo meto moksliniai tyrimai ir įgyvendinti projektai rodo, kad priešgaisrinės saugos požiūriu medinių konstrukcijų statyba tikrai neatsilieka nuo kitų statybos būdų ir turi privalumų apsaugos nuo žemės drebėjimų (11) požiūriu.

3.7.

Dėl skirtingos teisės aktų bazės net ir valstybėse narėse dažnai kyla nereikalingų kliūčių. Todėl EESRK ragina toliau vienodinti statybos teisės aktus, kad būtų užtikrinta lygybė su kitomis statybinėmis medžiagomis.

3.8.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares didinti medienos naudojimo statant viešuosius pastatus mastą, kuris yra žemiau bendro vidurkio. Viešasis sektorius atlieka pavyzdinį vaidmenį išnaudodamas medinių konstrukcijų statybos galimybes klimato kaitos tikslams pasiekti. Visų pirma, aukštos kokybės naujoviški mediniai individualūs pastatai gali tapti tapatybės ir postūmio didinti medienos naudojimą šaltiniu.

3.9.

Viešųjų pirkimų procedūrose, siekiant nustatyti geriausią konkurso dalyvį, dažnai nenaudojami arba per mažai naudojami tokie kriterijai kaip bioekonomika, tvarumas, gyvavimo ciklo sąnaudos ir poveikis klimatui, o tai daroma medinių konstrukcijų sprendimų sąskaita. Todėl EESRK ragina prisiimti rimtesnį įsipareigojimą į viešuosius pirkimus įtraukti kriterijus, kuriuos taikant būtų pasiekti klimato apsaugos tikslai.

3.10.

Surenkamųjų medinių konstrukcijų atveju projektavimas turi tapti kone įgyvendinimo etapo dalimi, kad būtų išvengta bet kokio skirtingo aiškinimo pavojaus ir užtikrintas vienareikšmiškas palyginamumas. Siekiant užtikrinti su techniniu ir ekonominiu optimizavimu bei įgyvendinimo laiku susijusius privalumus (12), reikia į platų produktų asortimentą ir gamybos, logistikos bei surinkimo procesų įtaką atsižvelgti anksčiau nei proceso, kuriame surenkamųjų konstrukcijų naudojimas sudaro mažą dalį, atveju. Tai galima įgyvendinti iš anksto įtraukus konkurso dalyvio informaciją, atitinkamai pasirenkant tinkamą pirkimo procedūrą, pvz., architektūrinę konkurenciją ar konkurencinį dialogą, arba pareiškėjui įtraukiant specializuotų pastatų projektuotojus.

3.11.

EESRK pabrėžia naujojo europinio bauhauzo svarbą skatinant aukštos kokybės klimatui nekenkiančių statybinių medžiagų, taigi ir medienos naudojimą statyboje. Šiuo metu medienos kaip statybinės medžiagos dalis Europos Sąjungoje sudaro tik 3 %, todėl medinių konstrukcijų statybos potencialas švelninti klimato kaitą dar toli gražu nėra išnaudojamas. Todėl EESRK mano, kad su naujojo europinio bauhauzo iniciatyva užtikrinama parama alternatyvių statybinių medžiagų moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms yra svarbus elementas siekiant išnaudoti šį potencialą.

3.12.

Daugeliu atvejų galimybės, kurias naudotojai galėtų taikyti statybų sektoriuje, dar nėra pakankamai plačiai žinomos. Dėl nepakankamų žinių medienos naudojimas dažnai yra ribotas. Todėl EESRK mano, kad praktinės patirties perdavimas Europoje, kaip planuojama NEB akademijoje, yra labai svarbus, ir kartu pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad atitinkami mokymo moduliai būtų pakankamai parengti ir nacionaliniu lygmeniu. Mokymai ir tęstinio mokymosi priemonės, susiję su naujų tvarių statybos metodų ir medžiagų naudojimu, reikalingi visiems statybos procese dalyvaujantiems asmenims: projektuotojams, architektams, inžinieriams, technikos, informacinių technologijų specialistams ir statybos darbuotojams. Žaliąją pertvarką gali įgyvendinti tik tinkamai parengti žmonės.

3.13.

EESRK palankiai vertina bendrą Europos socialinį projektą „RESILIENTWOOD“, kuriam vadovauja Europos medienos perdirbimo pramonės asociacija ir Europos statybos ir medienos sektoriaus darbuotojų asociacija bei kuriuo siekiama parengti rekomendacijas ir gaires įmonėms, profesinio rengimo ir valdžios institucijoms, taip siekiant pritraukti jaunimą į ES medienos pramonę, prisitaikyti prie technologinių pokyčių ir toliau mokyti darbuotojus.

3.14.

EESRK mano, kad svarbu skelbti specializuotą informaciją, kad visi suinteresuotieji subjektai galėtų susipažinti su naujausiais pasiekimais medinių konstrukcijų statybų srityje, taip pat nustatyti projektavimo ir statybos fizikos standartus, siekiant supaprastinti statybą iš medienos.

3.15.

Pastatų energinio naudingumo direktyva yra svarbiausias ES teisės aktas pastatų sektoriuje. Jame reikalaujama, kad ES valstybės narės nustatytų savo pastatų energinio naudingumo lygius, strategiškai suplanuotų pastatų ūkio priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą įgyvendindamos ilgalaikes renovacijos strategijas ir įgyvendintų papildomas priemones. Todėl Pastatų energinio naudingumo direktyva yra akivaizdi politikos priemonė, kuria nustatomi reikalavimai ir aiškios paskatos mažinti išmetamą anglies dioksido kiekį per visą pastatų eksploatavimo laikotarpį.

3.16.

Pastatų energinio naudingumo direktyvos nuostatos turi būti suderintos su poveikio klimatui neutralumo tikslais ir jose turi būti numatytos svarbiausios ir skubiausios priemonės, kurių reikia imtis iki 2050 m. Nors svarbu gerinti pastatų energinį naudingumą, bet aiškiai nesuvokiant integruoto pastatų CO2 išmetimo rodiklio, kyla pavojus, kad priemonės nebus optimalios.

3.17.

EESRK palankiai vertina 2022 m. pavasarį pasiūlytą Tvarių gaminių ekologinio projektavimo reglamentą kaip svarbų žingsnį siekti ekologiškesnių ir žiedinių produktų. Minimalių kriterijų, pavyzdžiui, gaminių aplinkosauginio ir klimato pėdsako mažinimo, nustatymas taip pat gali būti visapusiškai taikomas medinių konstrukcijų statybai ir sudaryti ekonomines galimybes inovacijoms, nors šiuo metu medinės konstrukcijos nėra įtrauktos į reglamentą.

3.18.

Statybos sektoriui nustačius privalomą gyvavimo ciklo anglies dioksido ataskaitų rengimą, bus lengviau rinkti duomenis ir atlikti lyginamąją analizę, o šio sektoriaus atstovams bus sudarytos sąlygos ugdyti reikiamus įgūdžius ir gebėjimus. Ilgainiui turi būti nustatyti ir sugriežtinti privalomi minimalūs per gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio standartai. EESRK ragina Europos Komisiją parengti anglies dioksido sertifikavimo sistemą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į medienos produktų vaidmenį kompensuojant išmetamų teršalų kiekį.

3.19.

EESRK ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti Austrijos ir Suomijos Vyriausybių iniciatyvoje „Wood POT“, kuri yra platforma skatinti medienos sektoriaus politikos dialogą, siekiant sutelkti svarbius medienos sektoriaus viešuosius ir privačiuosius subjektus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis bei remti investicijų į tvarius biologinius sprendimus ir medienos vertės kūrimo grandines perorientavimą.

3.20.

Savo papildomoje nuomonėje CCMI/205 „Penktoji pramonės revoliucija medinių konstrukcijų sektoriuje“ EESRK pabrėžia, kad medienos kaip statybinės medžiagos naudojimas suteikia daug galimybių, nes tai yra tvari ir ekonomiškai efektyvi alternatyva, papildanti tradicines statybines medžiagas, pavyzdžiui, betoną ir plieną.- Dar vienas privalumas – didelis darbo našumas medinių konstrukcijų statybos srityje, leidžiantis greičiau ir efektyviau statyti pastatus. Be to, medinių konstrukcijų statyba suteikia užimtumo galimybių kaimo vietovėse. Medinių konstrukcijų statyba yra naudinga aplinkai, nes mediena yra atsinaujinanti žaliava, iš kurios gamybos proceso metu bei per visą gyvavimo ciklą išmetama mažiau CO2 nei kitų medžiagų atveju. Medinių konstrukcijų statyba taip pat skatina miškų išsaugojimą ir priežiūrą ir taip prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.

---

(1)  OL C 275, 2022 7 18, p. 73; OL C 155, 2021 4 30, p. 73.

(2)  Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) (2022 m.) Pastatų sektoriaus apžvalga https://www.iea.org/reports/buildings.

(3)  https://foresteurope.org/wp-content/uploads/2016/08/SoEF_2020.pdf

(4)  Weiss P., Braun M., Fritz D., Gschwantner T., Hesser F., Jandl R., Kindermann G., Koller T., Ledermann T., Ludvig A., Pölz W., Schadauer K., Schmid B.F., Schmid C., Schwarzbauer P., Weiss G. 2020: Endbericht zum Projekt CareforParis. (liet. – Galutinė projekto „CareforParis“ ataskaita). Klima- und Energiefonds Wien (Vienos klimato ir energetikos fondas).

(5)  https://foresteurope.org/wp-content/uploads/2016/08/SoEF_2020.pdf

(6)  Hagauer, D., B. Lang, C. Pasteiner und K. Nemesthoty, 2009 m. „Empfohlene Umrechnungsfaktoren für Energieholzsortimente bei Holz- bzw. Energiebilanzberechnungen“ (Rekomenduojami energetinės medienos klasių perskaičiavimo koeficientai, taikomi medienos ir energijos balanso skaičiavimuose). Federalinė žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandentvarkos ministerija, V/10 (Energetikos ir aplinkos ekonomikos) departamentas, išleista savarankiškai, Viena

(7)  Medinių konstrukcijų dalis Austrijoje. Visų statybos projektų nuo 1998 m. iki 2008 m. ir iki 2018 m. statistinis tyrimas. Robert Stingl, Gabriel Oliver Praxmarer, Alfred Teischinger, Vienos žemės ūkio universitetas, „proHolz Austria“ užsakymu

(8)  Žr. Saros kultūros centras, Skelleftea, Švedija, White Arkitekter, 2021 m..

(9)  Žr. „Ascent Tower“, Milwaukee, WIEHAG Austria, 2021 m.

(10)  www.cee.ed.tum.de/hbb/forschung/laufende-forschungsprojekte/timpuls (peržiūrėta 2023 1 23).

(11)  Žr. „Forschungsprojekt Erdbebensicherheit von Holzgebäuden, Fachhochschule Bern“ (Mokslinių tyrimų projektas. Medinių pastatų apsauga nuo žemės drebėjimų) Berno taikomųjų mokslų universitetas, 2020 m. www.bfh.ch/de/forschung/referenzprojekte/erdbebensicherheit-holzgebaeude (peržiūrėta 2023 1 23).

(12)  Žr. „Forschungsprojekt leanWOOD – Neue Kooperations- und Prozessmodelle für das vorgefertigte Bauen mit Holz, HSLU Hochschule Luzern“ (Mokslinių tyrimų projektas „LeanWOOD“. Nauji surenkamosios medienos statybos bendradarbiavimo ir procesų modeliai. Liucernos taikomųjų mokslų ir menų universitetas). 2017 m.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonės (Europos sąveikumo aktas)

(COM(2022) 720 final – 2022/0379 (COD))

ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos „Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą siekiant kurti sąveikią Europą“

(COM(2022) 710 final)

(2023/C 184/05)

Pranešėjas

Vasco DE MELLO

Prašymas pateikti nuomonę	a) Europos Parlamentas, 2022 11 21 b) Europos Sąjungos Taryba, 2022 11 25
Teisinis pagrindas	a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsnis b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	200 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kaip ir Komisija, mano, kad viešųjų paslaugų sąveikumas yra būtina bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo sąlyga.

1.2.

Tačiau siekiant šio tikslo valstybėse narėse negali būti vykdoma visiško viešųjų paslaugų suskaitmeninimo politika atsisakant fiziškai teikiamų paslaugų; reikia atsižvelgti į pažeidžiamiausių gyventojų grupes. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas turėtų būti prieinamas visiems, bet visų pirma pažeidžiamų gyventojų grupėms.

1.3.

Plėtojant ir teikiant skaitmenines paslaugas darbuotojų skaičius ne mažės, o priešingai – iš pradžių veikiau atsiras papildomas jų poreikis. Pakankamas darbuotojų skaičius yra būtina sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga.

1.4.

EESRK teigiamai vertina tai, kad pandemijos laikotarpiu buvo padaryta didelė pažanga skaitmeninant viešąsias paslaugas.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad šiai politikai įgyvendinti buvo sukurtas valdymo modelis, grindžiamas dviem pagrindinėmis įstaigomis – Europos sąveikumo valdyba ir Europos sąveikumo bendrija.

1.6.

EESRK teigiamai vertina tai, kad komunikate numatoma ir skatinama kurti eksperimentinius procesus, kurie sudarytų sąlygas sudaryti viešojo sektoriaus ir novatoriškų technologijų įmonių ar startuolių partnerystes, siekiant kurti novatoriškus eksperimentinius sprendimus, kuriuos būtų galima taikyti teikiant viešąsias paslaugas ir kuriais galėtų dalytis tarpusavyje.

1.7.

EESRK nuomone, svarbu, kad ištekliai pagal būsimas sąveikumo projektų viešųjų paslaugų srityje finansavimo programas būtų skiriami atsižvelgiant į Europos viešųjų paslaugų sistemoje propaguojamus principus ir struktūras.

1.8.

Nors EESRK palankiai vertina tai, kad šis požiūris atitinka vadinamąją „dvejopą“ pertvarką, jis norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie technologiniai skaitmeninimo sprendimai gali būti labai imlūs energijai.

1.8.1.

EESRK mano, kad, nors reikia imtis atsargumo priemonių, duomenų apsauga neturi trukdyti viešosioms tarnyboms ir pavieniams asmenims kurti naujų sąveikumo sprendimų.

1.8.2.

Be to, EESRK mano, kad siekiant išsaugoti konfidencialumą ir perduoti tik tuos duomenis, kurie tikrai būtini, piliečių, įmonių ir kitų asmenų prieigai prie viešųjų paslaugų duomenų turėtų būti taikomi skirtingų lygių leidimai.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Norint sukurti vidaus rinką, t. y. laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo erdvę, reikia pašalinti visas esamas nacionalines kliūtis.

2.2.

Nuo pat savo sukūrimo ir dar ryžtingiau po bendrosios rinkos sukūrimo Europos Sąjunga siekė pašalinti visas kliūtis, kurios galėjo sutrukdyti tikrai vidaus rinkai atsirasti.

2.3.

Kad būtų sukurta tikra vidaus rinka, piliečiai ir įmonės turi turėti galimybę paprastai ir greitai pasinaudoti valstybių narių viešosiomis paslaugomis vietos, regionų ar nacionaliniu lygmeniu ir su jomis sąveikauti.

2.4.

Be to, tam, kad egzistuotų tam tikra atvira erdvė, kaip antai Europos erdvė, reikia, kad valstybių narių viešojo administravimo institucijos bet kuriuo lygmeniu dalytųsi savo duomenimis ir bendradarbiautų.

2.5.

Nuo praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio Komisija siekė sudaryti sąlygas sukurti ir išlaikyti įvairių valstybių narių viešųjų paslaugų sąveikumą (1) ir, kas dar geriau, tarpusavio sujungiamumą (2).

2.6.

Šis poreikis palaipsniui tapo vis aktualesnis, nes vidaus rinką praturtino naujas aspektas – skaitmeninė erdvė (3).

2.7.

Skaitmeninimas yra tikra revoliucija, veikianti tiek žmonių įpročius, tiek įmonių veiklą, taip pat viešojo administravimo sritį.

2.8.

Pastaraisiais metais daug viešųjų paslaugų, kurios iki tol buvo teikiamos tik fiziškai, buvo pradėtos teikti ir skaitmeniniu būdu, o tai labai naudinga piliečiams, verslo bendruomenei ar patiems viešųjų paslaugų teikėjams, nes pavyksta sutaupyti daug darbo valandų ir finansinių išteklių.

2.9.

COVID-19 krizė paspartino šią tendenciją, nes, naudojant COVID pažymėjimą, paaiškėjo, jog įvairių ES viešųjų paslaugų sąveikumas gali būti vertinga laisvo asmenų judėjimo priemonė.

2.10.

Europos Sąjunga pripažįsta, kad, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus svarbą BVP (4), jo skaitmeninimas gali tapti lemiamu veiksniu skaitmeninimo procese ES ne tik dėl to, kad gali daryti įtaką kitoms sritims, bet ir dėl to, kad Europos ekonomikos kontekste gali tapti viso proceso katalizatoriumi.

2.11.

Todėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatyta, kad viešojo administravimo skaitmeninimui iš viso bus skirta 47 mlrd. eurų viešųjų investicijų.

2.12.

Europos Sąjunga, atstovaujama Komisijos, ir valstybių narių Vyriausybės laikui bėgant pripažino, kad reikia stiprinti nacionalinių viešųjų paslaugų sąveikumą ir sujungiamumą, tiek tarpusavyje, ir su Europos Sąjungos paslaugomis (5), kad žmonės, kad ir kur jie būtų, ir įmonės, kad ir kur jos veiktų, visoje ES galėtų naudotis šiomis paslaugomis.

2.13.

Nors viešųjų paslaugų sąveikumas nėra nauja tema (6), šiuo komunikatu siekiama sukurti formalesnę, stabilesnę ir saugesnę bendradarbiavimo sistemą, kuri padėtų toliau stiprinti ne tik esamą įvairių nacionalinių viešųjų paslaugų skaitmeninių sistemų sujungimą, bet ir jų sujungimą su Europos Sąjungos paslaugų sistemomis (7). Tai taps lemiamu veiksniu siekiant tikslo, kad iki 2030 m. viešosios paslaugos ES teritorijoje būtų suskaitmenintos 100 %, kaip siūloma Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021) 118).

2.14.

Šiuo tikslu nagrinėjamame komunikate išdėstyti tokie pagrindiniai nuoseklaus požiūrio šioje srityje įgyvendinimo tikslai: — sukurti sąveikumo valdymo struktūrą, kurią sudarytų dvi įstaigos – Europos sąveikumo valdyba ir Europos sąveikumo bendrija ir kurios sandara siekiama sudaryti sąlygas viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimui tiek bendruoju (Europos, nacionaliniu, regioniniu ar vietos) lygmeniu, tiek sektorių lygmeniu, visų pirma teisingumo, transporto, vidaus reikalų, sveikatos ir aplinkos srityse, taip pat su suinteresuotaisiais privačiais subjektais, nustatant aiškius įgaliojimus susitarti dėl bendrų sąveikumo sprendimų, kurie gali įgyti, pavyzdžiui, atvirų sistemų, specifikacijų ir standartų, taikomųjų programų ar gairių formą; — nustatyti privalomą poveikio tarpvalstybiniam sąveikumui vertinimą, kai sukuriama ar iš dalies keičiama viešosios paslaugos informacinė sistema; — kartu sukurti ES viešojo sektoriaus sąveikumo sprendimų ekosistemą (numatyti katalogai, kuriuose pateikiamos pripažintos sąveikumo užtikrinimo priemonės, kurias administravimo institucijos ir politikos formuotojai gali naudoti, kaip antai skaitmeninės priemonės, specifikacijos ar sprendiniai) siekiant, kad visų lygmenų ES viešojo administravimo institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie šių priemonių kūrimo, tobulinimo ir juos pakartotinai naudoti, kartu diegti inovacijas ir kurti visuomeninę vertę; — nustatyti, kad tam tikro ES finansavimo, kuriuo remiamas nacionalinių informacinių sistemų kūrimas arba stiprinimas, skyrimas priklauso nuo ES iš anksto nustatytų sprendimų ar principų laikymosi (8).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK, kaip ir Komisija, mano, kad viešųjų paslaugų sąveikumas yra būtina sąlyga siekiant sukurti bendrąją skaitmeninę rinką ir pašalinti joje likusias fizines kliūtis (9).

3.2.

Iškėlus tikslą, kad iki 2030 m. visoje Europos Sąjungoje viešosios paslaugos būtų 100 % teikiamos internetu, turi būti sparčiai sukurtas ir tobulinamas transeuropinis tinklas, kuris sujungtų šias paslaugas ir kuriame visais lygmenimis – techniniu, semantiniu, teisiniu ar organizaciniu – būtų naudojamasi bendrais elementais.

3.3.

Vis dėlto siekdamos šio tikslo valstybės narės negali vykdyti visiško viešųjų paslaugų skaitmeninimo politikos atsisakydamos fiziškai teikiamų paslaugų; reikia atsižvelgti į pažeidžiamiausių gyventojų grupes, nes kiekvienas asmuo turi turėti galimybę gauti fiziškai teikiamas viešąsias paslaugas. Skaitmeninių įgūdžių ugdymas turėtų būti prieinamas visiems, bet visų pirma šių gyventojų grupėms.

3.4.

Plėtojant ir teikiant skaitmenines paslaugas darbuotojų skaičius ne mažės, o priešinga – iš pradžių veikiau atsiras papildomas jų poreikis. Pakankamas darbuotojų skaičius yra būtina sėkmingos skaitmeninės transformacijos sąlyga.

3.5.

Skaitmeninimas turi padėti teikti geresnę viešąją paslaugą.

3.6.

Kaip EESRK yra nurodęs savo ankstesnėse nuomonėse, „tai nereiškia, kad žmones reikia pakeisti informatikos priemonėmis, tiesiog šios priemonės jiems suteiks daugiau laisvo laiko, kurį jie galės skirti svarbesniems darbams“ (10).

3.7.

Skaitmeninimas ir dirbtinio intelekto naudojimas nėra priemonės įteisinti visuotinį darbo vietų mažinimą. Dėl skaitmeninimo panaikinus įprastas užduotis, darbuotojai galėtų turėti daugiau laiko daugiau pastangų reikalaujančiam darbui atlikti ir konsultavimui.

3.8.

Be to, 2030 m. piliečių, neturinčių prieigos prie informacinių technologijų ir galinčių tik fiziškai naudotis paslaugomis, bus tikrai mažuma (11). Vykdant skaitmeninimą, žmonėms neturi būti apsunkinti arba uždaryti analoginiai prieigos prie viešųjų paslaugų keliai.

3.9.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad nagrinėjamu komunikatu siekiama padidinti ir pagerinti viešojo sektoriaus sąveikumą, sukuriant ES lygmeniu apibrėžtą teisinę sistemą (12).

3.10.

EESRK pripažįsta, kad toks skaitmeninimo išplėtojimas atneš didžiulę naudą piliečiams, ypač pasienio darbuotojams, taip pat įmonėms ir pačių valstybių narių viešojo administravimo institucijoms.

3.11.

Tačiau, kaip pripažįsta pati Komisija, norint, kad ši nauda būtų tikrai veiksminga, nepakanka nustatyti techninius standartus, kurie padėtų sujungti paslaugas. Būtina skirti pakankamai nacionalinių viešųjų investicijų visais lygmenimis.

3.12.

Būtinas koordinavimas tiek teisėkūros, tiek sektorinių paslaugų tinklų lygmeniu, siekiant išvengti, kad, pirma, sąveikumu pasiekti rezultatai nebūtų iššvaistyti dėl nereikalingos biurokratinės naštos ir, antra, kad asmenys ar įmonės neturėtų teikti tų pačių duomenų skirtingoms viešosioms tarnyboms ir tokiu būdu nebūtų priversti kartoti procedūras ir patirti nereikalingų išlaidų.

3.13.

Be to, labai svarbu, kad skaitmeninėms viešosioms paslaugoms nekiltų jokių nacionalinių kliūčių, dėl kurių būtų neįmanoma jomis naudotis tarpvalstybiniu mastu, tiek kalbant apie junglumą ar sąveikumą, tiek apie kitų valstybių narių piliečius ir įmones, tiek apie kitų valstybių narių teikiamas viešąsias paslaugas (13).

3.14.

EESRK teigiamai vertina tai, kad pandemijos laikotarpiu buvo padaryta didelė pažanga skaitmeninant viešąsias paslaugas.

3.15.

Atsižvelgiant į tai, sveikintina, kad šioje nuomonėje svarstomu komunikatu siekiama visų sąveikumo politikos krypčių, apimančių tiek nacionalinio, tiek ES lygmens sektorių veiksmus, suderinimo skatinant naudoti bendrus modelius, dalytis techninėmis specifikacijomis ir pasitelkti kitus bendrus sprendimus.

3.16.

Dėl tos pačios priežasties EESRK pritaria principui, kad įvairios viešosios tarnybos turėtų pakartotinai naudoti priemones ir duomenis ir jais dalytis tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

3.17.

Be to, EESRK reiškia susirūpinimą dėl kalbų vartojimo viešųjų paslaugų sąveikumo srityje. Kalbų vartojimo tvarka negali tapti biurokratine kliūtimi, todėl būtina užtikrinti, kad duomenimis ir informacija būtų dalijamasi visiems suprantama kalba.

3.18.

EESRK palankiai vertina tai, kad šiai politikai įgyvendinti sukurtas ir institucionalizuotas valdymo modelis, grindžiamas dviem pagrindinėmis įstaigomis: Europos sąveikumo valdyba, kuriai pirmininkaus Komisija ir kurią sudarys kiekvienos valstybės narės atstovai, ir dar po vieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto atstovą, ir Europos sąveikumo bendrija, kurią sudaro pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus subjektai (14) (15).

3.19.

EESRK mano, jog svarbu, kad pilietinė visuomenė, ypač socialiniai partneriai, dalyvautų nustatant sąveikumo politiką ne tik dėl to, kad piliečiai ir įmonės yra galutinės tikslinės šios politikos grupės, bet ir dėl to, kad pilietinė visuomenė gali prisidėti teikdama naujus technologinius sprendimus, kurių viešasis sektorius pats negalėtų sukurti.

3.20.

EESRK mano, kad pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti įvairiais lygmenimis, o Komisija turėtų raginti ir skatinti valstybes nares remti šį dalyvavimą įvairiais nacionaliniais, regionų ir vietos lygmenimis.

3.21.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija kuria vieną bendrą prieigos punktą, kurio tikslas – sutelkti ir centralizuoti visas sąveikumo srities žinias ir priemones, kurias gali teikti tiek viešieji, tiek privatūs subjektai.

3.22.

EESRK, kaip ir Komisija, mano, kad ES viešosios paslaugos turėtų sumažinti jų priklausomybę nuo trečiųjų šalių teikiamos skaitmeninės infrastruktūros, kuri kelia grėsmę Europos skaitmeniniam suverenumui.

3.23.

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, Komisijos nuomone, pirmenybę reikėtų teikti atvirajai programinei įrangai, kad kūrėjai turėtų galimybę pasidalyti savo sprendimais.

3.24.

EESRK teigiamai vertina tai, kad komunikate numatoma ir skatinama kurti eksperimentinius procesus, kurie sudarytų sąlygas sudaryti viešojo sektoriaus ir novatoriškų technologijų įmonių ar startuolių partnerystes, siekiant kurti novatoriškus eksperimentinius sprendimus, kuriuos būtų galima taikyti teikiant viešąsias paslaugas ir kuriais galėtų dalytis tarpusavyje.

3.25.

EESRK nuomone, svarbu, kad ištekliai pagal būsimas sąveikumo projektų viešųjų paslaugų srityje finansavimo programas būtų skiriami atsižvelgiant į Europos viešųjų paslaugų sistemoje propaguojamus principus ir struktūras.

3.26.

Tokia sąlyga taptų puikia priemone viešosioms tarnyboms savanoriškai įsipareigoti laikytis bendrų standartų.

3.27.

EESRK stebisi, kad, priešingai nei ankstesniuose komunikatuose (16), šiame komunikate neužsimenama apie naudą, kurią ES viešųjų sistemų sąveikumas galėtų duoti kovojant su sukčiavimu ir taip padidinti veiksmingumą bei gauti papildomų pajamų valstybėms narėms.

3.28.

Šiuo klausimu EESRK pažymi, kad sistemų sąveikumas turės būti derinamas su dirbtinio intelekto naudojimu, nes tai gali padėti viešosioms tarnyboms analizuoti duomenis ir suteikti galimybę įspėti ir perspėti įvairias valstybių narių viešąsias tarnybas.

3.29.

Galiausiai Komitetas norėtų pateikti dvi pastabas dėl žaliosios pertvarkos ir duomenų apsaugos.

3.29.1.

Vienas iš komunikato tikslų – įtraukti viešųjų sistemų sąveikumo principą ne tik į skaitmeninės pertvarkos, bet ir į žaliosios pertvarkos strategiją

3.29.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie IT sprendimai, nors ir labai veiksmingi, gali būti labai imlūs energijai.

3.29.3.

Tai pasakytina apie blokų grandinės technologiją, kuri, nors yra labai veiksminga, pavyzdžiui, kalbant apie neskelbtinų duomenų saugumą, suvartoja daug energijos išteklių.

3.29.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate nustatytomis taisyklėmis sukuriama apribota bandomoji reglamentavimo aplinka siūlomoms priemonėms išbandyti.

3.29.5.

EESRK mano, kad nors reikia imtis atsargumo priemonių, duomenų apsauga neturi trukdyti viešosioms tarnyboms ir pavieniams asmenims kurti naujų sąveikumo sprendimų.

3.29.6.

Be to, EESRK mano, kad, siekiant išsaugoti konfidencialumą ir perduoti tik tuos duomenis, kurie tikrai būtini, piliečių, įmonių ir kitų asmenų prieigai prie viešųjų paslaugų duomenų turėtų būti taikomi skirtingų lygių leidimai.

3.29.7.

Taip būtų galima išvengti tokių problemų, kokios neseniai kilo dėl galimybės susipažinti su tikrųjų savininkų centrinio registro duomenimis ir dėl kurių jau yra priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas.

---

(1)  Viešojo sektoriaus sąveikumas apibrėžiamas kaip tai, kas „sudaro sąlygas bendradarbiauti ir užtikrinti viešųjų paslaugų veikimą tarpvalstybiniu mastu, peržengiantį sektorių ir organizacijų ribas“. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos „Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą siekiant kurti sąveikią Europą“.

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1719/1999/EB Komisija pradėjo įgyvendinti viešųjų paslaugų sąveikumo iniciatyvą, kurią sudaro gairės, kurių tikslas yra, inter alia, nustatyti bendros svarbos projektus, susijusius su transeuropiniais tinklais, skirtais elektroniniam keitimuisi duomenimis tarp administracijų.

(3)  Kuriant skaitmeninę vidaus rinką tapo svarbu ne tik pašalinti kliūtis jos atsiradimui, bet ir įdiegti mechanizmus, kuriais būtų užkirstas kelias naujoms kliūtims iškilti.

(4)  2022 m. Eurostato duomenimis, viešasis sektorius sudaro 53,1 % ES BVP: žr. Government finance statistics – Statistics Explained (liet. „Valdžios sektoriaus finansų statistika. Statistikos išaiškinimas“) tinklalapyje europa.eu).

(5)  Žr. Taline (2017 m.), Berlyne (2020 m.), Strasbūre (2022 m.) vykusių tarpministerinių posėdžių galutinius pranešimus.

(6)  2010 m. Komisija pristatė Komunikatą „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“(COM(2010) 744 final), dėl kurio EESRK parengė nuomonę (TEN/448–449) ir kuris įgyvendinamas pagal sąveikumo sprendimų, skirtų Europos viešojo administravimo institucijoms, programą (ISA, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 922/2009/EB), kurią 2015 m. pakeitė programa ISA2, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/2240, ir Skaitmeninės Europos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694.

(7)  Šioje nuomonėje nagrinėjamame pasiūlyme Komisija pripažįsta, kad iki šiol taikomo iniciatyvaus požiūrio nepakanka siūlomiems sąveikumo tikslams pasiekti.

(8)  Žr. pasiūlymo dėl reglamento aiškinamąjį memorandumą bei Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Dėl aktyvesnės viešojo sektoriaus sąveikumo politikos. Susieti viešąsias paslaugas, remti viešąją politiką ir užtikrinti viešąją naudą siekiant kurti sąveikią Europą“.

(9)  EESRK nuomonėje TEN/635 „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ jau buvo pabrėžta sąveikumo svarba kuriant bendrąją skaitmeninę rinką (OL C 81, 2018 3 2, p. 176).

(10)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas. IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios“ ir Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos viešųjų paslaugų sąveikumo užtikrinimas“ (OL C 376, 2011 12 22, p. 92).

(11)  Šiuo klausimu EESRK nuolat reiškia susirūpinimą savo nuomonėse: žr. nuomonę (OL C 81, 2018 3 2, p. 176).

(12)  Ankstesnėse nuomonėse EESRK išreiškė paramą visiems projektams, kuriuos Europos Sąjunga pradėjo siekdama skaitmeninės pertvarkos tikslų (OL C 365, 2022 9 23, p. 13).

(13)  Vienas iš aspektų, kuris gali tapti kliūtimi tarpvalstybiniam viešųjų paslaugų sąveikumui, yra požiūris į asmens duomenis.

(14)  Europos sąveikumo valdyba yra atsakinga už priemonių rengimą, paramos teikimą, konsultavimą ir Europos sąveikos politikos stebėseną, o Europos sąveikumo bendrija suburs pilietinės visuomenės suinteresuotuosius subjektus, kurie padės minėtai valdybai rasti ir parengti naujus siūlytinus sprendimus.

(15)  Komisijos pasirinktas variantas atitinka EESRK ankstesnėse nuomonėse (kaip antai OL C 81, 2018 3 2, p. 176), pateiktas rekomendacijas.

(16)  Žr. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ priedą.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria suderinami tam tikri bankroto teisės aspektai“

(COM(2022) 702 final – 2022/0408 (COD))

(2023/C 184/06)

Pranešėja	Sandra PARTHIE
Bendrapranešėjis	Philip VON BROCKDORFF

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2023 1 26 Europos Sąjungos Taryba, 2023 1 30
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų padėti gyvybingoms įmonėms tęsti veiklą ir išvengti jų priešlaikinio likvidavimo. Turėtų būti siekiama rasti pusiausvyrą tarp priešlaikinio nemokumo ir per vėlai pradedamų procedūrų. Šiame kontekste pagrindiniai veiksniai yra procedūrų skaidrumas, taip pat galimybė lengvai susipažinti su informacija apie įmonės veiklos rezultatus. Be to, tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų atgrasyti skolintojus nuo didelės rizikos paskolų teikimo, o vadovus ir akcininkus – nuo naudojimosi tokiomis paskolomis, taip pat nuo kitų neapgalvotų finansinių sprendimų (1).

1.2.

EESRK mano, kad nemokumo reformos, kuriomis siekiama skatinti skolos restruktūrizavimą ir vidinę reorganizaciją, padeda išsaugoti darbo vietas ir kartu mažinti mažųjų ir vidutinių įmonių žlugimo atvejų skaičių ir pelningų įmonių likvidavimą. Tačiau EESRK palankiai vertintų pasiūlymus svarstyti neišspręstą fizinių asmenų nemokumo klausimą.

1.3.

EESRK abejoja, ar pasiūlymas, kuris pateikiamas kaip svarbus žingsnis šalinant tam tikras spragas ir tuo pagerinant ES kapitalo rinkų sąjungą, iš tikrųjų gali patenkinti šiuos lūkesčius. Pasiūlyme nepateikiama suderintų nemokumo pagrindo ir reikalavimų eiliškumo apibrėžčių, o abu šie dalykai yra labai svarbūs siekiant didesnio veiksmingumo ir mažinant esamą nacionalinių nemokumo taisyklių susiskaidymą.

1.4.

Todėl EESRK primygtinai ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą persvarstyti 27 straipsnyje pateiktą pasiūlymą, kad sandorio šalys (pavyzdžiui, įmonės, kuriai iškeliama nemokumo byla, tiekėjai) būtų įpareigotos pasirašyti vykdytinas sutartis, kurios vėliau be atitinkamos sandorio šalies sutikimo perleidžiamos įmonės įgijėjui. Taip jos dirbtinai susaistomos su sutarties partneriu, kurio niekada nepasirinko ir nepatikrino, ir ribojama jų verslo laisvė. Apribojus sutartines teises nutraukti sutartį nemokumo atveju sumažės gyvybiškai svarbių tiekėjų noras teikti kreditus, ypač finansinius sunkumus patiriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.5.

Vis dėlto EESRK palankiai vertina pasiūlymą nustatyti specialią procedūrą, kuria siekiama palengvinti ir paspartinti labai mažų įmonių likvidavimą, sudarant sąlygas tokioms įmonėms taikyti ekonomiškai efektyvesnį nemokumo procesą. Šiomis priemonėmis taip pat remiamas tvarkingas „turto neturinčių“ labai mažų įmonių likvidavimas ir sprendžiamas klausimas dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo suteikti galimybę iškelti nemokumo bylą, jei numatoma susigrąžinimo vertė yra mažesnė už teismo išlaidas. EESRK pabrėžia, kad tai apima maždaug 90 % nemokumo atvejų ES, todėl mano, kad ši procedūra yra labai svarbi.

1.6.

Nors EESRK pritaria šiai specialiai procedūrai, įspėjame, kad nacionaliniams teismams keliami reikalavimai atlikti šias užduotis gali lemti pernelyg didelę naštą nacionalinėms teismų sistemoms, jeigu reikės vertinti, ar labai maža įmonė iš tiesų yra nemoki, ir vykdyti būtinas ilgai trunkančias procedūras, įskaitant turto realizavimą ir gautų pajamų paskirstymą. Todėl EESRK rekomenduoja pasitelkti kitus kompetentingus subjektus, pavyzdžiui, nemokumo specialistus, kad jie padėtų sumažinti teisminėms institucijoms tenkančią naštą (2).

1.7.

Galiausiai EESRK norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl neveiksmingų nemokumo procedūrų gali išaugti neveiksnių paskolų kiekis, o tai gali kelti pavojų finansiniam stabilumui, taip pat daryti poveikį kreditams, infliacijai ir realiajam BVP. EESRK laikosi nuomonės, kad veiksmingi nemokumo ir kreditorių ir (arba) skolininkų teisių režimai yra viena iš papildomų politikos formuotojų arsenalo priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti neveiksnių paskolų augimą didinant paskolų grąžinimo tikimybę ir greičiau koreguojant neveiksnių paskolų lygį.

2.   Pagrindinės Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Pasiūlymo tikslas – sumažinti nacionalinės bankroto teisės aktų skirtumus ir taip spręsti galimai neveiksmingų nemokumo sistemų valstybėse narėse, kuriose tokių skirtumų esama, klausimą, didinant nemokumo bylų skaidrumą apskritai ir mažinant kliūtis laisvam kapitalo judėjimui. Derinant tikslinius bankroto teisės aktų aspektus, pasiūlymu visų pirma siekiama sumažinti tarpvalstybinių investuotojų informavimo ir mokymosi išlaidas. Taigi vienodesni bankroto teisės aktai turėtų, kaip tikimasi, išplėsti finansavimo, kuriuo gali naudotis įmonės visoje Sąjungoje, pasirinkimą.

2.2.

Šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti kai kurias ankstesnių ES teisės aktų dėl nemokumo taisyklių, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 (4), spragas, visų pirma susijusias su turto išieškojimu iš likviduoto nemokaus skolininko turto, bylų nagrinėjimo veiksmingumu ir nuspėjamu bei teisingu susigrąžintos vertės paskirstymu kreditoriams. Tai apima klausimus, susijusius su ieškiniais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto atsekimu, direktorių pareigomis ir atsakomybe, veikiančios įmonės pardavimu (įmonės perėmimu nemokumo atveju), nemokumo veiksniu, specialiu nemokumo režimu labai mažoms ir mažosioms įmonėms, reikalavimų eiliškumu ir kreditorių komitetais.

2.3.

Pažymėta, kad esama didelių valstybėse narėse galiojančių nacionalinių nemokumo taisyklių skirtumų, susijusių su laiku, kurio reikia įmonei likviduoti, ir verte, kurią galiausiai galima susigrąžinti. Kai kuriose valstybėse narėse tai lemia ilgas nemokumo procedūras ir nedidelę vidutinę susigrąžinimo vertę likvidavimo bylose. Europos Komisijos teigimu, tai yra kliūtis kapitalo rinkų sąjungai ir tarpvalstybinėms investicijoms ES.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą užtikrinti didesnį informacijos apie tarpvalstybines nemokumo taisykles ir procedūras skaidrumą ir prieinamumą. Tačiau EESRK mano, kad šis pasiūlymas yra tik pirmas žingsnis siekiant suvienodinti nemokumo režimus skirtingose ES valstybėse narėse. EESRK taip pat palankiai vertintų pasiūlymus, kuriais būtų sprendžiamas neišspręstas fizinių asmenų nemokumo klausimas.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad tinkamai sukurtas nemokumo režimas turėtų padėti gyvybingoms įmonėms tęsti veiklą ir išvengti jų priešlaikinio likvidavimo. Jis taip pat turėtų atgrasyti skolintojus nuo didelės rizikos paskolų teikimo, o vadovus ir akcininkus – nuo naudojimosi tokiomis paskolomis, taip pat nuo kitų neapgalvotų finansinių sprendimų (5). Laikino ekonomikos nuosmukio ar neteisingo sprendimo paveikta įmonė vis dar gali atsitiesti, jei ekonominė padėtis pagerės arba įmonė imsis taisomųjų priemonių. Kai taip nutinka, tai naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams. Kreditoriai gali susigrąžinti didesnę savo investicijų dalį, daugiau darbuotojų išsaugo savo darbo vietas, išlaikomas tiekėjų ir klientų tinklas.

3.3.

Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į tyrimus, iš kurių matyti, kad veiksmingos kreditorių teisių reformos yra susijusios su mažesnėmis kredito išlaidomis, geresnėmis galimybėmis gauti kreditą, didesne susigrąžinimo verte kreditoriams ir veiksmingesniu darbo vietų išsaugojimu (6). Taip pat turėtų būti sustiprintos kreditorių komiteto, kuriame gali dalyvauti darbuotojų atstovas, dalyvavimo teisės. Jeigu pasibaigus nemokumo procedūrai kreditoriai gali susigrąžinti didžiąją dalį savo investicijų, jie gali toliau reinvestuoti į įmones ir gerinti įmonių galimybes gauti kreditą. Panašiai, jeigu taikant bankroto režimą laikomasi absoliučios reikalavimų pirmenybės, užtikrinimo priemones turintys kreditoriai gali toliau skolinti, ir išlaikomas pasitikėjimas bankroto sistema (7).

3.4.

EESRK mano, kad nemokumo reformos, kuriomis siekiama skatinti skolos restruktūrizavimą ir vidinę reorganizaciją, padeda išsaugoti darbo vietas ir mažinti mažųjų ir vidutinių įmonių žlugimo atvejų skaičių ir pelningų įmonių likvidavimą.

3.5.

Dideli nacionalinės bankroto teisės aktų skirtumai, taip pat apmokestinimo taisyklės dažnai įvardijami kaip kliūtys tarpvalstybinėms investicijoms. EESRK mano, kad didesnė bankroto teisės aktų konvergencija padėtų užtikrinti geresnį kapitalo rinkų veikimą, taip sudarant palankesnes sąlygas investicijoms visoje ES. Tačiau pasiūlyme nėra suderinti pagrindiniai nemokumo teisės aspektai, pavyzdžiui, nepateikiama suderinta nemokumo pagrindų ir reikalavimų eiliškumo apibrėžtis, o abu šie dalykai yra labai svarbūs siekiant didesnio veiksmingumo ir mažinant esamą nacionalinių nemokumo taisyklių susiskaidymą. Tai nepadeda pasiekti labai reikalingo, bet plataus užmojo tikslo sukurti kapitalo rinkų sąjungą.

3.6.

Vis dėlto EESRK pabrėžia, kad tvirtai remia atviresnę visos ES kapitalo rinką, kuri suteikia įmonėms daugiau galimybių gauti lėšų investicijoms, ir sutinka su Komisijos ir Pasaulio banko išvadomis (8), kad dėl didesnio nemokumo ir kreditorių teisių veiksmingumo didėjant turto susigrąžinimo normai Europos įmonėms suteikiama daugiau galimybių gauti kreditą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pripažįsta, kad nemokumo procedūros skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi, o nacionaliniu reglamentavimu pirmenybė teikiama labiau „savo turtu disponuojančio skolininko“ arba „kreditoriaus teisių“ požiūriui arba požiūriui, pagal kurį pirmenybė teikiama užimtumui ir darbo teisės aktams. Tai lemia skirtingus prioritetus, susijusius su įmonių likvidavimu, kreditorių reikalavimų eiliškumu ir įmonių direktorių, nemokumo specialistų ir teismų vaidmenimis. Formuojant politiką taip pat reikia atsižvelgti į akcininkų ir skolos turėtojų skirtumus; pirmieji daugiausia pripažįsta prevencijos ir racionalizavimo priemones, o skolos turėtojams svarbiau restruktūrizavimo priemonių prieinamumas. EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai yra pirmas žingsnis siekiant konvergencijos visoje ES, tačiau jais vis dar neužtikrinamas veiksmingas suderinimas, taip pat nesiimama svarstyti neišspręsto fizinių asmenų nemokumo klausimo.

4.2.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad nacionalinės bankroto teisės aktai yra pagrindinis aspektas, į kurį atsižvelgia užsienio investuotojai. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo atvejų, susijusių su tarpvalstybiniu kreditų teikimu, skaičius neviršija 20 % visų atvejų, o G 20 šalių duomenys rodo, kad esant veiksmingai juridinių teisių sistemai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygis padidėja tik nuo 2 iki 3 % BVP. Be to, didelę TUI dalį lemia įmonių susijungimai ir esamų įmonių įsigijimai, o ne investicijos į naujas įmones.

4.3.

Todėl EESRK įspėja, kad nereikėtų tikėtis pernelyg didelio konvergencijos bankroto teisės srityje poveikio investicijoms. Vis dėlto EESRK pripažįsta, kad, užtikrinus veiksmingą juridinių teisių sistemą kreditoriams ir didesnį skaidrumą visiems potencialiems investuotojams dėl bankroto teisės aktų, taip pat vienodą informaciją apie teisinę padėtį, būtų galima tikėtis teigiamo poveikio užsienio investicijoms. Tikrumas dėl su kreditorių ir skolininkų teisėmis susijusių taisyklių ir didesnis užstato atlaisvinimo procedūrų suderinimas valstybėse narėse taip pat leistų sumažinti riziką ir suteiktų papildomą postūmį tarpvalstybinėms investicijoms ir vidaus prekybai.

4.4.

Be to, EESRK mano, kad labai svarbu investuotojams teikti informaciją ir užtikrinti skaidrumą klausimais, susijusiais su ieškiniais dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto atsekimu, direktorių pareigomis ir atsakomybe, veikiančios įmonės pardavimu (įmonės perėmimu nemokumo atveju), nemokumo veiksniu, specialiu nemokumo režimu labai mažoms ir mažosioms įmonėms, reikalavimų eiliškumu ir kreditorių komitetais.

4.5.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad pasiūlymu nustatoma speciali procedūra, kuria siekiama palengvinti ir paspartinti labai mažų įmonių likvidavimą, sudarant sąlygas tokioms įmonėms taikyti ekonomiškai efektyvesnį nemokumo procesą. Šiomis priemonėmis taip pat remiamas tvarkingas „turto neturinčių“ labai mažų įmonių likvidavimas ir sprendžiamas klausimas dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo suteikti galimybę iškelti nemokumo bylą, jei numatoma susigrąžinimo vertė yra mažesnė už teismo išlaidas. EESRK pabrėžia, kad tai apima maždaug 90 % nemokumo atvejų ES, todėl mano, kad ši procedūra yra labai svarbi.

4.6.

Tačiau nors EESRK pritaria šiai specialiai procedūrai, įspėjame, kad nacionaliniams teismams keliami reikalavimai atlikti šias užduotis pagal direktyvos 12 straipsnį ir tolesnius straipsnius gali lemti pernelyg didelę naštą nacionalinėms teismų sistemoms, jeigu jiems reikės vertinti, ar labai maža įmonė iš tiesų yra nemoki, ir vykdyti būtinas ilgai trunkančias procedūras. Mūsų nuomone, tai iš dalies neatitiktų siūlomo teisės akto tikslo. Ankstesnėse nuomonėse (9) EESRK nurodė, kad nuolatinis kreipimasis į teismus nėra tinkamiausia galimybė, ir rekomendavo įsteigti naujus organus, kurie prisiimtų atsakomybę už šią užduotį. Paaiškėjo, kad veiksmingas nepriklausomų nemokumo specialistų dalyvavimas yra naudingas, ypač prastai organizuotiems smulkiesiems verslininkams supaprastintose likvidavimo procedūrose, ir EESRK mano, kad reikėtų atidžiai apsvarstyti galimybę įtraukti nemokumo specialistus (10).

4.7.

EESRK taip pat rekomenduoja suteikti teisėtą interesą turintiems nemokumo specialistams tiesioginę ir operatyvią prieigą prie nacionalinių turto registrų, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jie paskirti. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokie registrai sukurti dar ne visose valstybėse narėse, ir ragina atitinkamas valdžios institucijas greitai ištaisyti šią padėtį.

4.8.

Veiksmingumo sumetimais EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl įmonės perėmimo nemokumo atveju procedūros, pagal kurią skolininko įmonės (ar jos dalies) pardavimas parengiamas ir dėl jo deramasi prieš oficialiai iškeliant nemokumo bylą. Tai leidžia įvykdyti pardavimą ir gauti pajamų netrukus po to, kai oficialiai iškeliama nemokumo byla, kurios tikslas – likviduoti įmonę. Tačiau EESRK perspėja dėl 27 straipsnyje pateikto pasiūlymo, kad sandorio šalys (pavyzdžiui, įmonės, kuriai pradedama nemokumo byla, tiekėjai) būtų įpareigotos pasirašyti vykdytinas sutartis, kurios vėliau be sandorio šalies sutikimo perleidžiamos įmonės įgijėjui. Taip jos dirbtinai susaistomos su sutarties partneriu, kurio niekada nepasirinko ir nepatikrino, ir ribojama jų verslo laisvė. Tai dar labiau pasakytina apie darbuotojus, kurių profesinė laisvė negali būti pažeidžiama priverstinai keičiant darbdavį. Todėl EESRK ragina Komisiją, Parlamentą ir Tarybą persvarstyti šį pasiūlymą. Be to, reikėtų sustiprinti galimą kreditorių komiteto dalyvavimą ir kontrolę taikant įmonės perėmimo nemokumo atveju procedūrą.

4.9.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad direktyvoje iš tiesų nesprendžiamas reikalavimų eiliškumo konvergencijos klausimas ir nepateikiama nemokumo pagrindo apibrėžtis. Kadangi tai yra vienas iš pagrindinių suderintų nemokumo procedūrų reikalavimų, EESRK labai apgailestauja, kad Komisija šiais klausimais nesiėmė tolesnių veiksmų.

4.10.

Be to, pasiūlyme nepakankamai dėmesio skiriama nemokumo veiksniams, nors komunikate dėl direktyvos teigiama priešingai. Pasiūlyme nurodyta, kad du įprasti veiksniai, dėl kurių valstybėse narėse iškeliamos standartinės nemokumo bylos, yra mokėjimų nutraukimo kriterijus ir balanso kriterijus.

4.11.

Siekiant supaprastinti nemokumo procedūras (tam EESRK iš esmės pritaria), direktyvoje siūloma, kad supaprastintos likvidavimo procedūros pradėjimo kriterijus turėtų būti negalėjimas grąžinti skolų suėjus jų terminui. Užuot pateikus gaires, kaip apibrėžti konkrečias sąlygas, kuriomis šis kriterijus tenkinamas, pasiūlyme prašoma, kad valstybės narės pačios tai apibrėžtų, tokiu būdu atsisakoma galimybės užtikrinti nuoseklumą visoje ES.

4.12.

EESRK taip pat pažymi, kad bankai paprastai yra pagrindiniai finansų tarpininkai ir yra itin svarbūs stabiliai finansų sistemai. Neveiksnios paskolos mažina pelningumą ir gali kelti grėsmę bankų mokumui. Nemokumo ir kreditorių ir (arba) skolininkų teisių režimai yra viena iš papildomų politikos formuotojų arsenalo priemonių neveiksnių paskolų augimui sustabdyti ir padėti jas pertvarkyti, kai jos pasiekia probleminį lygį. Įmonių lygmens analizė rodo, kad nemokumo režimų reformos, kuriomis mažinamos įmonių restruktūrizavimo kliūtys ir asmeninės išlaidos, susijusios su verslo žlugimu, gali padėti sumažinti į įmones „zombes“ nesėkmingai investuoto kapitalo dalį. Tai iš dalies pasiekiama vykdant silpnų įmonių restruktūrizaciją, kuri savo ruožtu skatina kapitalo perskirstymą našesnėms įmonėms.

4.13.

Galiausiai EESRK rekomenduoja Komisijai reguliariai skelbti statistinius duomenis apie nemokumo bylas pagal atitinkamą nemokumo reglamentą, kad būtų galima periodiškai įvertinti sukurtos sistemos veiksmingumą.

---

(1)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(2)  Pasaulio bankas, Principles for effective Insolvency and Creditor/debtor Regimes (Veiksmingų nemokumo ir kreditorių/skolininkų režimų principai), leidimas peržiūrėtas 2021 m., principai c6.1 ir c19.6.

(3)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019 6 26, p. 18).

(4)  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).

(5)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(6)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(7)  Pasaulio bankas, Resolving Insolvency (Nemokumo problemų sprendimas), peržiūrėta 2023 m. sausio 3 d.

(8)  How Insolvency and Creditor/Debtor Regimes Can Help Address Nonperforming Loans – EFI Note-Finance. (Kaip nemokumo ir kreditorių/skolintojų režimai gali padėti spręsti neveiksnių paskolų problemą. Finansiniai užrašai). Pasaulio bankas, Vašingtonas.

(9)  Žr. EESRK nuomonę „Įmonių nemokumas“ (OL C 209, 2017 6 30, p. 21).

(10)  Pasaulio bankas, Principles for effective Insolvency and Creditor/debtor Regimes (Veiksmingų nemokumo ir kreditorių/skolininkų režimų principai), leidimas peržiūrėtas 2021 m., principai c6.1 ir c19.6.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2246/2002

(COM(2022) 666 final – 2022/0391 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisinės dizaino apsaugos (nauja redakcija)

(COM(2022) 667 final – 2022/0392 (COD))

(2023/C 184/07)

Pranešėjas

Ferre WYCKMANS

Prašymas pateikti nuomonę	a) Taryba, 2022 12 21 b) Europos Parlamentas, 2022 12 12 Taryba, 2022 12 21
Teisinis pagrindas	a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	148 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) mano, kad veiksminga dizaino apsaugos sistema yra palanki vartotojams ir plačiajai visuomenei, nes ja skatinama sąžininga konkurencija ir komercinės veiklos praktika. Ji taip pat prisideda prie ekonomikos vystymosi, nes skatina kūrybiškumą pramonės, produktų, komercinės veiklos ir eksporto srityse.

1.2.

Daugumoje valstybių narių dizainas turi būti įregistruotas nacionalinėje pramoninės nuosavybės tarnyboje, kad būtų apsaugotas įstatymais. Atsižvelgiant į susijusius nacionalinės teisės aktus ir dizaino rūšį, dizainas taip pat gali būti saugomas autorių teisių kaip neregistruotasis dizainas arba kaip meno kūrinys. Kai kuriose valstybėse narėse pramoninio dizaino apsauga ir autorių teisių apsauga gali būti derinamos, o kitose valstybėse narėse jos yra tarpusavyje nesuderinamos. Tam tikromis aplinkybėmis dizainas taip pat gali būti saugomas pagal nesąžiningos konkurencijos teisę, tačiau apsaugos sąlygos ir esamų teisių bei teisių gynimo priemonių apimtis gali labai skirtis.

1.3.

EESRK mano, kad labai svarbu pritaikyti dizaino teisinę sistemą prie skaitmeninio amžiaus, siekiant sustiprinti ES ekonomikos atsigavimą ir atsparumą ir paskatinti inovacijas ir konkurencingumą. Komitetas pritaria pasiūlyme dėl direktyvos pateiktai naujai dizaino apibrėžčiai. Ji labiau atitinka technologinę pažangą, nes gaminio sąvoka išplečiama apimant technologinius dizainus, kurie nėra įtraukiami į fizinius gaminius.

1.4.

EESRK taip pat pritaria, kad apsauga būtų taikoma tik toms išvaizdos savybėms, kurios aiškiai matomos registracijos paraiškoje, nes taip didinamas apsaugos teisinis tikrumas.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl reglamento minimas 2017 m. gruodžio 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje „Acacia“ (1) priimtas sprendimas, kuriame jis patikslino sąvokos „išlyga dėl taisymo“ aiškinimą, ir ypač tai, kad šiuo sprendimu pagerinama vartotojų apsauga.

1.6.

Tačiau EESRK nemano, kad sujungus registracijos mokestį ir paskelbimo mokestį sumažės bendra mokėtinų mokesčių suma, nes, pagal dabartinį pasiūlymą, išlaidos dėl pratęsimo labai išaugs. Todėl ši priemonė nėra tokia palanki MVĮ ir pavieniams dizaineriams, kaip teigiama. EESRK ragina MVĮ ir pavieniams dizaineriams numatyti mažesnius mokesčius, kurie galėtų būti proporcingi jų apyvartai.

1.7.

EESRK nuomone, supaprastinimas panaikinant vienodos klasės reikalavimą yra būtinas, tačiau to nepakanka, nes vis dar reikia gerinti dizaino paraiškų teikimo sistemų, kurios siūlomos nacionalinės pramoninės nuosavybės tarnybų ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO, toliau – Tarnyba) interneto svetainėse, ergonomiką. Kad išspręstų šį uždavinį, tarnybos galėtų pasinaudoti pramoninės nuosavybės apsaugos ekspertų patirtimi ir taip sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir pavieniams dizaineriams apsaugoti savo dizainą.

1.8.

EESRK mano, kad netikslinga remtis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsniu siekiant nustatyti taisykles dėl ginčų ir skundų dėl Tarnybos sprendimų, nes deleguotuoju aktu siekiama tik papildyti pagrindinį teisės aktą ir jis turi būti susijęs tik su neesminėmis nuostatomis. O nuostatos, kurias pasiūlyme dėl reglamento numatyta priimti deleguotuoju aktu, yra susijusios su teisėmis, numatytomis Pagrindinių teisių chartijos VI antraštinėje dalyje dėl teisingumo, visų pirma jos 47 straipsnyje dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl jų negalima laikyti neesminėmis.

1.9.

EESRK rekomenduoja tokias nuostatas apibrėžti reglamente.

2.   Aplinkybės

2.1.

Materialinėje teisėje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/71/EB (2) (toliau – Direktyva) iš dalies suderinami nacionaliniai įstatymai dėl teisinės dizaino apsaugos, o Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 (3) (toliau – Reglamentas) nustatyta savarankiška sistema vienodoms teisėms, kurios turi vienodą poveikį visoje ES, apsaugoti, t. y. registruotasis Bendrijos dizainas ir neregistruotasis Bendrijos dizainas, jeigu šis dizainas atitinka apsaugos reikalavimus – jei jis yra naujas ir turi individualių savybių. Jei jis neregistruotas, savininkui gali būti sunku įrodyti, kad turi teisę į dizainą. Be to, apsaugos galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip treji metai, o suteikiamų teisių taikymo sritis yra mažesnė.

2.2.

Reglamentas buvo iš dalies pakeistas 2006 m., siekiant atsižvelgti į tai, kad ES prisijungė prie tarptautinės Hagos registracijos sistemos, kurios tikslas buvo nustatyti bendrą, paprastą, nebrangią ir centralizuotą dizaino registravimo procedūrą Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje (PINO).

2.3.

Pagal Reglamentą atsarginėms dalims Bendrijos dizaino apsauga yra netaikoma, nes rengiant Direktyvą nebuvo galima pasiekti sutarimo šiuo klausimu. Negavusi Tarybos pritarimo, 2014 m. Komisija atsiėmė pasiūlymą peržiūrėti Direktyvą.

2.4.

Nagrinėjamas pasiūlymas pateiktas po šios nesėkmės ir yra susijęs su 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatu „Viso ES inovacinio potencialo išnaudojimas. Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“, paskelbtu pratęsiant prekių ženklų teisės reformą. Pasiūlymo tikslas – geriau prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus, užtikrinti didesnį prieinamumą ir veiksmingumą pavieniams dizaineriams, MVĮ, pramonei, sumažinti išlaidas ir sudėtingumą, taip pat padidinti apsaugos sistemos teisinį tikrumą.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Pramoninį dizainą sudaro dekoratyvinė gaminio išvaizda. Dizainas gali būti trimatis arba dvimatis. Sėkmingame dizaine sėkmingai derinama funkcija ir forma. Ar kalbėtume apie stalus, ar telefonus, dizainas lemia gaminio patrauklumą arba tai, kad pasirenkamas vienas, o ne kitas produktas.

3.2.

Pramoninis dizainas taikomas įvairiems pramonės ir amatų gaminiams, pavyzdžiui, techniniams ar medicininiams prietaisams, laikrodžiams, juvelyriniams dirbiniams, prabangos prekėms, namų ūkio prekėms, elektros prietaisams, transporto priemonėms, architektūros struktūroms, tekstilės gaminiams, laisvalaikio prekėms ir t. t.

3.3.

Pramoninis dizainas, suteikdamas daiktui patrauklumo ir žavesio, padidina gaminio rinkos vertę. Todėl dizaino apsauga padeda užtikrinti investicijų grąžą.

3.3.1.

Dėl šios priežasties EESRK mano, kad veiksminga dizaino apsaugos sistema yra naudinga vartotojams ir plačiajai visuomenei, nes ja skatinama sąžininga konkurencija ir sąžininga komercinės veiklos praktika.

3.3.2.

Apsaugos sistema be kita ko skatina ekonomikos vystymąsi, didindama pramonės ir pramoninės gamybos kūrybiškumą, taip pat komercinės veiklos ir eksporto plėtojimą.

3.4.

Daugumoje valstybių narių dizainas turi būti įregistruotas nacionalinėje pramoninės nuosavybės tarnyboje, kad būtų apsaugotas įstatymais. Atsižvelgiant į susijusius nacionalinės teisės aktus ir dizaino rūšį, šis dizainas taip pat gali būti saugomas autorių teisių kaip neregistruotasis dizainas arba kaip meno kūrinys.

3.5.

Kai kuriose valstybėse narėse pramoninio dizaino apsauga ir autorių teisių apsauga gali būti derinamos, o kitose valstybėse narėse jos yra tarpusavyje nesuderinamos. Tam tikromis aplinkybėmis dizainas taip pat gali būti saugomas pagal nesąžiningos konkurencijos teisę, tačiau apsaugos sąlygos ir esamų teisių bei teisių gynimo priemonių apimtis gali labai skirtis.

3.6.

Atsižvelgdamas į ES tikslus sustiprinti ES ekonomikos atsigavimą ir atsparumą ir paskatinti inovacijas ir konkurencingumą, EESRK mano, kad labai svarbu pritaikyti teisinę dizaino sistemą prie skaitmeninio amžiaus. Jis pritaria siūlomai naujai apibrėžčiai, nes ji labiau atitinka technologinę pažangą, ja išplečiama gaminio sąvoka apimant technologinius dizainus, kurie nėra įtraukti į fizinius gaminius.

3.7.

EESRK taip pat pritaria, kad reikia didinti teisinį tikrumą, apsaugą taikant tik toms išvaizdos savybėms, kurios aiškiai matomos registracijos paraiškoje.

3.8.

Komitetas taip pat pritaria įregistruotos teisės į dizainą suteikiamų teisių apimties pritaikymui, kad būtų atsižvelgta į problemas, susijusias su 3D spausdinimo technologijų diegimu, taip pat pritaria įtrauktai nuostatai, pagal kurią, siekiant kovoti su klastojimu, teisių turėtojai galėtų užkirsti kelią suklastotų gaminių tranzitui per ES teritoriją arba kitoms muitinės procedūroms neišleidžiant gaminių į laisvą apyvartą, kaip ir prekių ženklų atveju.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.    Išlyga dėl taisymo ir vartotojų apsauga

4.1.1.

Dėl atsarginių dalių (sudėtinio gaminio sudedamųjų dalių) apsaugos taikant dizaino apsaugą buvo daug diskutuota. Reglamente numatyta išimtis, vadinamoji „išlyga dėl taisymo“, siekiant apriboti gamintojų arba pirminės įrangos gamintojų (ypač motorinių transporto priemonių) monopolį atsarginių dalių rinkoje (110 straipsnis). Šia „išlyga dėl taisymo“ numatoma, kad teisės į atsarginės dalies dizainą turėtojas negali turėti monopolijos ar trukdyti trečiajai šaliai pateikti atsarginių dalių, skirtų gaminiui taisyti ir jo pirminei išvaizdai atkurti.

4.1.2.

Sudėtinio gaminio (automobilio, laikrodžio, mobiliojo telefono ir kt.) gamintojas dažnai kontroliuoja visą gamybos grandinę. Todėl jis gali gauti dvigubą pelną: pirma, galutinio produkto pardavimo rinkoje, antra, atsarginių dalių pardavimo rinkoje.

4.1.3.

Tačiau elgsenos ekonomika parodė, kad dauguma vartotojų renkasi pagal pirminio produkto pardavimo kainą, neatsižvelgdami į antrinių paslaugų pardavimo kainą. Todėl jie yra priklausomi nuo savo pradinės investicijos ir priversti mokėti kainą, kurią jie nebūtinai būtų sutikę mokėti kitomis aplinkybėmis.

4.1.4.

EESRK pažymi, kad dėl šios padėties gali kilti konkurencijos teisės problemų, nes pirminis gamintojas arba surinkėjas, turintis teisę į dizainą, turi didelį konkurencinį pranašumą, kuris galiausiai gali pakenkti vartotojui: — pranašumą klientų atžvilgiu, nes jam suteikiama galimybė nustatyti dideles kainas arba vykdyti susietąjį pardavimą; — pranašumą taisytojų atžvilgiu, nes monopolizuoja rinką arba diktuoja savo sąlygas taisytojams, kuriems jie sutinka tiekti dalis; — tiekėjų atžvilgiu, nes galėtų uždrausti tiekti nepriklausomiems taisytojams arba nepriklausomiems tiekėjams kopijuoti savo dalis, kad jos būtų tiekiamos remonto rinkai.

4.1.5.

Siekdamas išvengti antrinių rinkų monopolizavimo, ES teisės aktų leidėjas nusprendė apriboti teises, kurias galima įgyti atsarginėms dalims: — pirmasis apribojimas kartais vadinamas „atitikties reikalavimo“ (angl. must match) išimtimi (8 straipsnio 2 dalis). Gaminio, kurį būtina sujungti su kitu gaminiu, išorinė išvaizda negali būti apsaugota; — antrasis apribojimas susijęs su sudedamųjų dalių, kurios nėra matomos, apsauga.

4.1.6.

Sudedamoji dalis, kuri nėra matoma įprastai naudojant gaminį, negali būti apsaugota pateikiant paraišką dizainui įregistruoti (4 straipsnio 2 dalis). Tai, pavyzdžiui, gali būti: — mechaninė laikrodžio dalis; — daugumos buitinių prietaisų variklių vidus; — automobilio variklis (laikoma, kad įprastai naudojant transporto priemonę jis nėra matomas, nors jį galima lengvai pamatyti pakėlus variklio dangtį).

4.1.7.

Taigi atsarginės dalys, kurias galima apsaugoti, yra tos dalys, kuriose nėra jokio sujungimo mechanizmo ir kurios yra matomos. Todėl pagal Reglamentą galima apsaugoti daug dalių. Pavyzdžiui, automobilio atveju tai būtų: — priekiniai žibintai; — sparnai; — variklio dangtis ir durys (bet ne vyriai); — vairas.

4.1.8.

Todėl gaminį, kuris nėra saugomas pateikiant dizaino paraišką, gali atgaminti bet kuris konkuruojantis atsarginių dalių gamintojas ir jis gali būti tiekiamas į taisymo rinką.

4.1.9.

Vis dėlto kilo klausimų dėl šių nuostatų taikymo. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl reglamento atsižvelgiama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. byloje „Acacia“ pateiktą sprendimą, kuriame jis patikslino sąvokos „išlyga dėl taisymo“ aiškinimą.

4.1.10.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Paryžiaus apeliacinis teismas šį sprendimą praktiškai pritaikė savo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje Nr. 2017/01589 dėl internetinėje parduotuvėje parduodamų ratlankių. Pardavėjas negalėjo pagrįstai remtis „išlyga dėl taisymo“, nes šie ratlankiai buvo pasiūlyti „siekiant estetinio transporto priemonių personalizavimo ir pertvarkymo“. Taigi buvo konstatuota, kad ginčijamais ratlankiais pažeistos teisės, o pardavėjas buvo nubaustas už dizaino pažeidimą.

4.1.11.

Kai kurios valstybės narės liberalizavo atsarginių dalių rinką. 2021 m. rugpjūčio 22 d. Prancūzijos klimato ir atsparumo įstatymu Nr. 2021–1104 nuo 2023 m. sausio 1 d. atveriama tam tikrų automobilių dalių pardavimo rinka.

4.1.12.

Įstatymo tikslas – sumažinti kainas šioje rinkoje. 2019–2020 m. kainos išaugo vidutiniškai 8 %, iš dalies dėl įvairių dalių, pavyzdžiui, elektrinių galinio vaizdo veidrodžių variklių, priekiniame stikle įrengtų jutiklių ir t. t. techninio sudėtingumo. Labiausiai liberalizavusios šį sektorių valstybės neturi labai išvystytos pramonės, išskyrus Vokietiją, kuri yra galingų automobilių gamintojų šalis, tačiau kurios rinka jau yra atviresnė. Prancūzijoje nuo 2023 m. sausio 1 d. pirminės įrangos gamintojai, pirmą kartą surinkę, t. y. dalyvavę surenkant naują transporto priemonę, arba nepriklausomi gamintojai, galės prekiauti stiklo dalimis. Taigi pirminės įrangos gamintojai, dalyvavę pirmą kartą montuojant kitas matomas atsargines dalis (optines dalis, galinio vaizdo veidrodžius ir t. t.), galės jomis prekiauti kaip gamintojai.

4.2.    Dizaino apsaugos sąnaudos

4.2.1.

EUIPO yra parengusi dizaino paraiškų teikimo internetu sistemą, pagal kurią mažiausia paraiškos pateikimo kaina šiuo metu yra 350 EUR. EESRK primena, kad registruotasis Bendrijos dizainas pradiniu laikotarpiu galioja penkerius metus nuo paraiškos padavimo dienos, o vėliau jo galiojimą galima pratęsti penkerių metų laikotarpiais, bet ne ilgiau kaip 25 metams.

4.2.2.

Be paraiškos pateikimo mokesčio, yra kiti trijų rūšių mokesčiai: — 230 EUR registracijos mokestis ir 115 EUR mokestis už kiekvieną dizainą nuo antro iki dešimto dizaino ir 50 EUR mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuolikto dizaino; — 120 EUR paskelbimo mokestis, kuris gali būti padidintas 60 EUR už kiekvieno dizaino nuo antro iki dešimto dizaino papildomą paskelbimą ir 30 EUR mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuolikto dizaino; — 40 EUR mokestis už paskelbimo atidėjimą, kuris gali būti padidintas 20 EUR už kiekvieno dizaino nuo antro iki dešimto dizaino papildomą paskelbimą ir 10 EUR mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuolikto dizaino.

4.2.3.

Mokėtini mokesčiai priklauso nuo dviejų veiksnių: — ar paraiškoje yra vienas, ar daugiau dizainų; — ar dizainų paskelbimas atidedamas, ar ne.

4.2.4.

Mokesčių struktūra atitinka šį modelį: — pagrindinis mokestis už vieną dizainą arba už pirmąjį dizainą, įtrauktą į sudėtinę paraišką; — mažesnis mokestis už nuo antro iki dešimto dizaino; — dar mažesnis mokestis už kiekvieną dizainą nuo vienuoliktojo.

4.2.5.

Pasiūlyme dėl reglamento numatyta pirmojo pratęsimo išlaidas sumažinti iki 70 EUR (po penkerių metų) ir padidinti iki 140 EUR už antrąjį pratęsimą (po 10 metų), už trečiąjį – iki 280 EUR (po 15 metų) ir už ketvirtąjį iki 560 EUR (po 20 metų). Dviejų pirmųjų pratęsimų mokesčių suma lygi šiuo metu taikomų dviejų pirmųjų pratęsimų mokesčių sumai, t. y. iš viso 210 EUR, tačiau toliau nurodyti pratęsimo mokesčiai smarkiai padidėja.

4.2.6.

Todėl šis pasiūlymas, atrodo, nėra toks palankus MVĮ ir pavieniams dizaineriams, kaip teigiama. Todėl EESRK ragina MVĮ ir pavieniams dizaineriams numatyti mažesnius mokesčius, kurie galėtų būti proporcingi jų apyvartai.

4.2.7.

Be to, EESRK nemano, kad pakeitus mokesčių struktūrą, t. y. sujungus paskelbimo ir registracijos mokesčius, sumažės bendros mokesčių išlaidos.

4.3.    Reikalavimo dėl vienodos klasės panaikinimas

4.3.1.

NET jei vienoje paraiškoje pateikiami keli dizainai, pagal vienodos klasės reikalavimą jie būtinai turi būti panaudoti arba pritaikyti tai pačiai klasei priklausantiems gaminiams. Šios klasės nurodytos sąraše, vadinamame Lokarno klasifikacija.

4.3.2.

Lokarno klasifikacija pagal Lokarno susitarimo 2 straipsnio 1 dalį „yra tik administracinio pobūdžio“. Joje pateikiama: — klasių ir poklasių sąrašas; — pramoninio dizaino prekių abėcėlinis sąrašas, kuriame nurodomos jų klasės ir poklasiai; — paaiškinimai.

4.3.3.

Pasiūlyme dėl reglamento numatyta panaikinti reikalavimą dėl vienodos klasės; šis panaikinimas leistų įmonėms teikti sudėtines dizaino paraiškas ir vienoje paraiškoje pateikti kelis dizainus, neapsiribojant tai pačiai Lokarno klasei priklausančiais gaminiais; šiuo panaikinimu siekiama paskatinti MVĮ ir pavienius dizainerius pateikti savo dizainus, kad jie būtų apsaugoti.

4.3.4.

EESRK nuomone, supaprastinimas panaikinant vienodos klasės reikalavimą yra būtinas, tačiau to nepakanka, nes vis dar reikia gerinti dizaino paraiškų teikimo sistemų, kurios siūlomos nacionalinės pramoninės nuosavybės tarnybų ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) interneto svetainėse, ergonomiką.

4.3.5.

Kad išspręstų šį uždavinį, tarnybos galėtų pasinaudoti pramoninės nuosavybės apsaugos ekspertų patirtimi ir taip sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir pavieniams dizaineriams apsaugoti savo dizainą.

4.3.6.

Žinoma, šie pramoninės nuosavybės apsaugos ekspertai ir toliau padės teisių turėtojams naudoti savo dizainą ir atstovaus jiems nagrinėjant ginčus.

4.4.    Įgaliojimų delegavimas ir deleguotųjų aktų priėmimas

4.4.1.

Pasiūlyme dėl reglamento numatyta, kad nuostatos, susijusios su dizaino teisės ginčais, bus priimtos deleguotaisiais aktais. Tai yra: — paraiškos dėl dizaino atsiėmimas ir keitimas (47a ir 47b straipsniai); — paraiška dėl paskelbimo negaliojančiu (53a straipsnis); — apeliacinis procesas dėl Tarnybos sprendimų (55a straipsnis); — žodinis procesas Tarnybos apeliacinėse tarybose (64a straipsnis); — įrodymų rinkimas (65a straipsnis); — pranešimas apie sprendimus ir šaukimus (66a straipsnis); — informacijos teikimas Tarnybai (66d straipsnis); — terminų skaičiavimas ir trukmė (66f straipsnis); — proceso Tarnyboje atnaujinimas (67c straipsnis); — profesionalus atstovavimas Tarnyboje kilus ginčui (78a straipsnis); — mokesčiai ir rinkliavos (106aa straipsnis).

4.4.2.

EESRK mano, kad netikslinga remtis SESV 290 straipsniu siekiant nustatyti taisykles dėl ginčų ir skundų dėl Tarnybos sprendimų, nes deleguotuoju aktu siekiama tik papildyti pagrindinį teisės aktą ir jis turi būti susijęs tik su neesminėmis nuostatomis. O nagrinėjamos nuostatos yra susijusios su teisėmis, numatytomis Pagrindinių teisių chartijos VI antraštinėje dalyje dėl teisingumo, visų pirma 47 straipsniu dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl jų negalima laikyti neesminėmis pagrindinio teisės akto nuostatomis.

---

(1)  Sujungtos bylos C-397/16 ir C-435/16.

(2)  1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/71/EB dėl teisinės dizaino apsaugos (OL L 289, 1998 10 28, p. 28).

(3)  2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002 1 5, p. 1).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „2022 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų susiejimas naujomis geopolitinėmis aplinkybėmis““

(COM(2022) 289 final)

(2023/C 184/08)

Pranešėjas

Angelo PAGLIARA

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 10 27
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 10
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 0 / 3

Preambulė

Europos Komisijos ataskaita ir ši nuomonė buvo parengtos socialinių, geopolitinių ir ekonominių padarinių, susijusių su besitęsiančia Rusijos karine agresija prieš Ukrainą, laikotarpiu. Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungos priimami strateginiai sprendimai nulems ne tik su dvejopa žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusių tikslų įgyvendinimą, bet ir Sąjungos atsparumą bei strateginį savarankiškumą.

Todėl šioje nuomonėje EESRK, suvokdamas svarbų organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį nustatant ir interpretuojant megatendencijas ir jos dalyvavimo ES strateginio prognozavimo procese svarbą, taip pat ketina prisidėti rengiant 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama strateginėms gairėms, galinčioms padėti sustiprinti ES vaidmenį pasaulyje.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti strateginio prognozavimo darbotvarkę ir sudaryti galimybę jam nuo pat pradžios aktyviau dalyvauti šiame procese. Aktyvesnis EESRK, kaip socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovo, dalyvavimas pagerintų analitinius ir prognozavimo pajėgumus, taip pat padėtų nustatyti tendencijas ir rasti galimus sprendimus.

1.2.

EESRK tikisi, kad įgyvendinant strateginio prognozavimo darbotvarkę ir Europos Komisijos veiksmus bus siekiama sukurti naują vystymosi modelį, kuriame būtų deramai atsižvelgiama į ekonominį, aplinkos ir socialinį tvarumą.

1.3.

Kadangi dvejopos pertvarkos įgyvendinimas taip pat priklauso nuo žmonių noro ir elgsenos, EESRK rekomenduoja Komisijai taip pat atkreipti dėmesį į visuomenei rūpimus klausimus ir galimą žmonių nenorą įgyvendinti siūlomus pakeitimus.

1.4.

Ataskaitoje aprašoma pageidaujama ateitis ir jai pasiekti reikalingi ištekliai, tačiau nepakankamai išsamiai nagrinėjamas rizikos ir grėsmių klausimas. EESRK ragina Komisiją aiškiau apibūdinti susijusią riziką ir išnagrinėti galimybes bei scenarijus, taikytinus tuo atveju, jei norimi tikslai nebūtų pasiekti, visų pirma kalbant apie žaliavų, retųjų žemių metalų ir vandens išteklių prieinamumą bei galimas susijusias problemas.

1.5.

Išliekantys geopolitiniai iššūkiai ir toliau darys poveikį tiekimo sistemoms ir Europos žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus atsparumui. Pastarojo meto įvykiai, susiję su COVID-19 ir Rusijos karine agresija prieš Ukrainą, sutrikdė mūsų skirstymo sistemą ir tikėtina, jog artimiausiu metu tai nutiks vėl. EESRK palankiai vertina rekomendaciją sumažinti ES priklausomybę nuo pašarų, trąšų ir kitų žaliavų importo ir siūlo nustatyti maisto sistemoms taikytiną atviro strateginio savarankiškumo apibrėžtį – toks savarankiškumas turėtų būti grindžiamas maisto gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant visa apimančio tikslo pasitelkus sveiką, tvarų, atsparų ir sąžiningą maisto tiekimą maistu aprūpinti visus ES piliečius.

1.6.

Strateginio prognozavimo ataskaitoje neįvertinama stiprios, darnios ir novatoriškos Europos pramonės sistemos, pajėgios kurti kokybiškas darbo vietas, strateginė svarba. EESRK ragina Europos Komisiją parengti konkrečias Europos pramonės politikos ateities prognozes ir rekomenduoja priimti tinkamą ekonominę politiką, kuri leistų padidinti ilgalaikį Europos pramonės konkurencingumą ir našumą ir paskatinti viešąsias bei privačiąsias investicijas šioje srityje.

1.7.

Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, energetikos krizė ir naujos ekonominės bei geopolitinės realybės poveikis bus jaučiamas mūsų kelyje į dvejopą pertvarką. EESRK palankiai vertina ES pasiryžimą pasiekti nustatytus tikslus, tačiau kartu ragina Komisiją ir Tarybą parengti visas būtinas priemones, kuriomis būtų stiprinamas strateginis energetinis savarankiškumas, stiprinama Europos pramonės sistema ir remiamos įmonės ir darbuotojai, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pandemijos krizę ir priimant SURE modeliu paremtą priemonę.

1.8.

EESRK teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio skiriama socialiniam aspektui, ir, kaip jau prašyta 2021 m. nuomonėje, ragina Komisiją atliekant strateginę analizę parengti konkrečias prognozavimo priemones, susijusias su pertvarkos poveikiu socialinės apsaugos sistemoms, ir atitinkamai siūlo konkrečias priemones dvejopos pertvarkos socialiniam poveikiui sušvelninti.

1.9.

EESRK mano, kad ES, siekdama sustiprinti savo pasaulinio masto veikėjos vaidmenį, turi laikytis savo vertybių ir toliau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, stiprindama bendrą išorės politiką, ieškodama bendrų sprendimų ir užtikrindama, kad mūsų bendradarbiavimas ir prekyba būtų naudingi šių šalių gyventojų ekonominėms ir socialinėms teisėms, ypač siekiant ilgalaikio tvarumo.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos teritorijoje ir pasekmių ekonomikos, socialinei bei pramonės sistemai technologijų, prekybos, investicijų standartų ir pramonės struktūros pokyčių požiūriu didėja poreikis investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, įskaitant Europos strateginio savarankiškumo siekį. Dėl šių priežasčių EESRK palankiai vertina strateginius svarstymus dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąveikos ir jų gebėjimo stiprinti viena kitą.

2.2.

Dėl viena po kitos kylančių krizių (iš pradžių kilusių dėl pandemijos, o po to – dėl karo) išaugo saugumo poreikis įvairiais mūsų gyvenimo aspektais, nes gyventojai siekia didesnės apsaugos. Todėl įgyvendinant dvejopos pertvarkos tikslus, būtina visapusiškai atsižvelgti į galimus neigiamus ekonominius ir socialinius padarinius bei padarinius visose kitose srityse, be kita ko, numatant tinkamas politikos priemones. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pažymi, kad Europos piliečiai, ypač pažeidžiamiausių grupių, galėtų būti labiau linkę priešintis pokyčiams, susijusiems su šiomis pertvarkomis, jeigu susidarytų įspūdį, kad šių pertvarkų pasekmės jiems kenkia.

2.3.

Aktyvesnis EESRK – socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės atstovo – dalyvavimas strateginio prognozavimo ciklo veikloje sustiprintų ES analizės ir prognozavimo pajėgumus ir padėtų geriau nustatyti tendencijas.

2.4.

EESRK plėtoja organizuotos pilietinės visuomenės strateginio prognozavimo pajėgumus pasitelkdamas savo narius (ir atitinkamai nacionalines organizacijas, kurioms jie atstovauja), o ES lygmeniu – pasitelkdamas pilietinę visuomenę per savo ryšių grupę, kurioje atstovaujama pagrindiniams ES lygmens pilietinės visuomenės tinklams ir organizacijoms. Konkrečiai Komitetas skatina dialogą ir konsultavimąsi su pilietine visuomene, didina strateginio prognozavimo svarbos suvokimą ir suteikia konkrečių priemonių tam pasiekti. Struktūrinis organizuotos pilietinės visuomenės, kuriai atstovauja EESRK, dalyvavimas rengiant strateginio prognozavimo darbotvarkę taip pat suteiks geresnes galimybes visapusiškai įvertinti įvairius aspektus (pramoninį, socialinį, ekonominį, aplinkosauginį ir kt.)

2.5.

Dėl visų šių priežasčių EESRK labai nori bendradarbiauti su Europos Komisija nuo pat strateginio prognozavimo ciklo pradžios, kad šis procesas taptų labiau dalyvaujamasis. Vienas iš pavyzdžių – klausymas, kuriame EESRK surenka pilietinės visuomenės organizacijų ir ekspertų nuomones, kad apsvarstytų iššūkius ir galimybes, su kuriais ES susidurs kurdama socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią Europą. Šioje nuomonėje EESRK pateikia savo indėlį ir pasiūlymus dėl šių pagrindinių aspektų, į kuriuos Europos Komisija turėtų sutelkti dėmesį kitoje ataskaitoje.

2.6.

Atsižvelgiant į iššūkius ir galimybes, su kuriais Europa susidurs ateinančiais dešimtmečiais, strateginio prognozavimo svarba turėtų išaugti. Todėl EESRK ragina Komisiją toliau plėtoti strateginio prognozavimo darbotvarkę stiprinant EESRK dalyvavimą analizės ir ataskaitos rengimo etapais.

2.7.

Ataskaitoje nepakankamai atsižvelgiama į faktą, kad skaitmeninė atskirtis tarp skirtingų Europos regionų trukdo siekti dvejopos pertvarkos tikslų. Kitoje strateginio prognozavimo ataskaitoje turi būti atsižvelgta į šiuos skirtumus ir galimas pasekmes socialiniu ir turimų galimybių požiūriu.

2.8.

EESRK supranta, kad skaitmeninės technologijos gali daryti teigiamą įtaką įgyvendinant klimato tikslus, taip pat didinant energetinį saugumą, ir kad žalioji pertvarka taip pat gali pakeisti skaitmeninį sektorių bei ekonomiką. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina daugelį raginimų investuoti į technologijas ir vykdyti tikslams pasiekti tinkamą politiką bei pritaria teiginiams, jog reikia imtis kibernetinio saugumo priemonių strateginėms technologijoms apsaugoti.

2.9.

2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje ne kartą atkreipiamas dėmesys į energijos paklausą, nulemtą skaitmeninės pertvarkos ir tinklų, sistemų bei įrenginių eksploatavimui suvartojamo energijos kiekio, kurį kompensuoja didesnis susijusių sektorių (žemės ūkio, logistikos, debesijos kompiuterijos ir kt.) veiksmingumas ir tvarumas. Todėl tikslinga nurodyti, kad reikia didinti energijos vartojimo efektyvumą ir užtikrinti didesnį Europos vaidmenį sektoriaus žiedinėje ekonomikoje (nuo galimybės gauti svarbiausiųjų žaliavų iki elektroninių atliekų tvarkymo ir pažangiųjų skaitmeninių technologijų kūrimo).

2.10.

Tačiau reikėtų aiškiau pabrėžti skaitmeninės pertvarkos (perėjimo prie bepopierės ir pakaitalų aplinkos) teikiamą naudą tvarumui ir energijos taupymui, taip padedant didinti piliečių ir politikos formuotojų atsakomybę už šių esminių pertvarkos procesų vertę ir poveikį.

2.11.

Tarp pokyčių, susijusių su skaitmeninimu, nėra paminėtos kriptovaliutos ir skaitmeninės valiutos. Tiesą sakant, didėjantis jų paplitimas yra tiesiogiai susijęs su skaitmenizacijos atsiradimu visur ir plintančiomis blokų grandinės technologijomis, kurių srautų valstybės nepajėgia sureguliuoti palikdamos daug erdvės neteisėtai ekonominei veiklai. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad strateginio prognozavimo ataskaitoje reikia specialaus skyriaus, kuriame būtų aiškinamas ir analizuojamas kriptovaliutų ir skaitmeninių valiutų naudojimas, ir ragina Komisiją, atsižvelgiant į G 20 išvadas, priimti ir įgyvendinti bendrą reguliavimo sistemą.

2.12.

EESRK palankiai vertina tai, kad strateginio prognozavimo ataskaitoje aptariamas žemės ūkio klausimas, nes, skirtingai nei daugelyje kitų sričių, prognozavimo srityje daug dėmesio skiriama Europos politikos vaidmeniui ir jos veiksmų svarbai nustatant būsimus pokyčius. Šiuo atveju ataskaitoje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis ES, kad išvengtų rizikingo regreso, priešingai nei įprastai daroma nagrinėjant kitus sektorius.

2.13.

ES maisto sistemos turėtų būti įvairesnės; žemės ūkio darbo jėga turėtų būti stiprinama, ypač pritraukiant jaunimą ir užtikrinant deramas darbo sąlygas bei darbo užmokestį; prekybos politika turėtų būti suderinta su ES maisto tvarumo standartais ir konkurencingumu. Taip pat reikėtų spręsti koncentracijos maisto grandinėse, finansinės nuosavybės ir rinkos skaidrumo klausimus siekiant užtikrinti, kad dėl pernelyg didelės spekuliacijos biržos prekėmis ateityje nepaaštrėtų krizės.

2.14.

EESRK nori pabrėžti, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis prieiga prie svarbiausiųjų žaliavų yra labai svarbi ne tik siekiant dvejopos pertvarkos tikslų, bet ir visų pirma siekiant išlaikyti ir stiprinti Europos pramonės sistemą, taip pat užtikrinti socialinį, ekonominį ir užimtumo atsparumą. Šiuo tikslu EESRK siūlo Komisijai atlikti išsamesnę analizę naudojant tinkamas analizės (taip pat ir geopolitiniu požiūriu) ir prognozavimo priemones.

2.15.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vanduo ir vandens ištekliai, apie kuriuos ne kartą užsimenama ataskaitoje, yra ne tik problema, bet ir potencialas, ypač kalbant apie vandens naudojimo efektyvumo didinimą, išteklių valdymą ir informuotumo apie atsakingą vartojimą didinimo kampanijas. Konkrečiai, mėlynoji ekonomika atlieka svarbų vaidmenį ir įgauna vis didesnį potencialą ES ir pasaulio ekonomikoje, darbo vietų kūrimo ir žmonių gerovės ir sveikatos užtikrinimo požiūriu. EESRK mano, kad reikia maksimaliai pasinaudoti šiomis galimybėmis, kurios apima įvairiausius tradicinius ir naujus sektorius ir veiklą, kartu kiek įmanoma sumažinant neigiamą poveikį klimatui, biologinei įvairovei ir aplinkai.

2.16.

EESRK ragina Komisiją dvejopos pertvarkos kontekste daugiau dėmesio skirti padėties pokyčiams, kuriuos gali lemti karas Ukrainoje, visų pirma susijusiems su energijos ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimu.

2.17.

EESRK pritaria raginimui pritaikyti Europos politiką prie naujo ekonomikos modelio ir didinti investicijas, kurios padidintų gerovę ir Europos pramonės ir ekonomikos sistemos našumą ir konkurencingumą. Atsižvelgdamas į tai, ragina parengti konkrečias Europos pramonės politikos ateities prognozes, nes tai labai svarbu siekiant visiško strateginio savarankiškumo.

2.18.

EESRK pritaria rekomendacijai didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, kad būtų pasiekti pertvarkos tikslai. Tačiau Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos ekonominiai sprendimai, ypač perspektyva toliau didinti palūkanų normas, gali neigiamai paveikti investicijas.

2.19.

EESRK palankiai vertina raginimą užtikrinti teisingą pertvarką ir skiriamą didesnį dėmesį socialinei sanglaudai ir socialinio dialogo vaidmeniui, palyginti su ankstesne ataskaita. EESRK taip pat mano, kad dėmesys socialiniam aspektui ir darbo kokybei taps Europos darbotvarkės prioritetu ir pakoreguos prioritetų išdėstymą, kuriame šis klausimas vis dar išlieka antraeilis.

2.20.

EESRK palankiai vertina tai, kad 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į pokyčius, kuriuos lemia dvejopa pertvarka darbo rinkoje ir pažeidžiamiausių visuomenės dalių (šeimų, bendruomenių ir kt.) ekonominėms sąlygoms, taip pat tai, kad tuo pačiu metu pabrėžiamas poreikis skirti pakankamai išteklių socialinėms priemonėms. EESRK taip pat ragina daugiau dėmesio skirti skurdo ir socialinės atskirties problemoms.

2.21.

Komitetas ragina ES atsižvelgti į gyventojų senėjimą ir demografinius pokyčius, dėl kurių, viena vertus, didėja numatomas priežiūros poreikis ir, kita vertus, matyti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas. ES turi užtikrinti, kad priežiūra išliktų prieinama ir įperkama ir netaptų prabangos preke.

2.22.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje tik aptakiai kalbama apie dėl skaitmenizacijos procesų spartėjančią darbo vietos hibridizaciją (apsiribojama šio klausimo perkėlimu į kitą vietą skyriuje dėl skaitmeninimo ir transporto paklausos), nes manoma, kad tai yra paprasto technologinės pertvarkos proceso pasekmė ir nepaisoma šio reiškinio poveikio darbo sąlygoms ir darbo santykiams bei susijusiems reguliavimo reikalavimams.

2.23.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad strateginio prognozavimo sistema gali tapti pernelyg ekonomistinė ir orientuota į konkurenciją bei rinką kaip į tikrą rišamąją medžiagą, susiejančią Europos veiksmus, interesus ir strategiją. Ši sistema pilietinei visuomenei ir darbuotojams suteikia antraeilį vaidmenį, pakankamai neįvertindama dvejopos pertvarkos pajėgumo kurti naują ir didesnę gerovę ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujus modelius, kurie padėtų sumažinti pažeidžiamumą ir užtikrinti, kad visuomenė gaus sukurtą naudą.

2.24.

EESRK ragina Komisiją atlikti specialią „Eurobarometro“ apklausą būsimos strateginio prognozavimo ataskaitos klausimais, kad būtų galima geriau suprasti piliečių lūkesčius ir požiūrį. Ši informacija taip pat labai svarbi siekiant ateityje pritarimo prognozavimo analizėje pasiūlytoms priemonėms.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kelias tvirtesnės ES tarpuskaitos sistemos link“

(COM(2022) 696 final)

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl priemonių, skirtų pernelyg didelėms pozicijoms trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu mažinti ir Sąjungos tarpuskaitos rinkų efektyvumui didinti, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2017/1131

(COM(2022) 697 final – 2022/0403 (COD))

(2023/C 184/09)

Pranešėjas

Florian MARIN

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2023 1 31 Europos Parlamentas, 2023 2 1 Europos Komisija, 2023 2 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	201 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento (1) ir Komisijos pastangas užtikrinti mūsų kapitalo rinkų strateginį savarankiškumą, padidinti vidaus tarpuskaitos pajėgumus ir padaryti ES tarpuskaitos sistemą saugesnę ir patikimesnę. Komitetas mano, kad ES kapitalo rinkų finansiniam stabilumui labai svarbu turėti konkurencingą ir veiksmingą tarpuskaitos sistemą.

1.2.

EESRK siūlo, kad ES įsisteigę tarpuskaitos namai plėtotų bei formuotų savo pajėgumų sistemas ir investuotų į jų tobulinimą, kad rinkos dalyviai būtų skatinami atlikti savo operacijų tarpuskaitą Europos Sąjungoje.

1.3.

Komitetas mano, kad turėjo būti įgyvendintas išsamus planas, skatinantis iš karto po „Brexit’o“ pereiti prie ES įsikūrusių tarpuskaitos vykdytojų, ir yra nusivylęs lėtu sprendimų, susijusių su 81 trilijono eurų vertės išvestinių finansinių priemonių rinka, priėmimo procesu. EESRK tikėjosi aiškesnio principinio nusistatymo dėl pozicijų JK pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) atžvilgiu mažinimo ir konkretesnių taisyklių bei paskatų, kad būtų pereita prie ES įsisteigusių PSŠ.

1.4.

EESRK mano, kad labai svarbu turėti konkrečių duomenų apie ES tarpuskaitos sistemą, įskaitant visas turto klases ir apimtis, ir, jo nuomone, šioje srityje reikėtų nuveikti daugiau. Turėtų būti reguliariai svarstomas surinktų duomenų ir rizikos dinamikos ryšys, kad būtų galima tiksliai suprasti riziką finansiniam stabilumui. EESRK palankiai vertina tai, kad greta finansinės rizikos modeliuose turi būti atsižvelgiama ir į PSŠ kylančią socialinę, valdymo ir aplinkos riziką, kuri turėtų būti vienodai svarbi skirtinguose rizikos scenarijuose ir analizėse.

1.5.

EESRK prašo išsamiai įvertinti galimas papildomas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) ir kitų ES institucijų išlaidas, susijusias su darbuotojais, IT sistemomis, jungtinėmis priežiūros grupėmis ir siūlomu jungtiniu stebėsenos mechanizmu.

1.6.

Atsižvelgdamas į papildomus ESMA įgaliojimus, suteiktus 2019 m. ERIR reglamento pakeitimais ir dabartiniu pasiūlymu dėl reglamento, EESRK norėtų, kad ESMA veiklai būtų taikoma stabdžių ir atsvarų sistema. Komitetas siūlo ESMA dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti didelę dalį ES klientams teikiamų paslaugų, kurių tarpuskaitą turi atlikti ES PSŠ.

1.7.

Kalbant apie grupės vidaus sandorius, Komitetas palankiai vertina sprendimą neatleisti subjektų iš šalių, kurios įtrauktos į Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą ir į didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą, nuo tarpuskaitos prievolių ir garantinės įmokos reikalavimų.

1.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad reglamentas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas daugiau nei prieš trejus metus, EESRK apgailestauja, kad Komisija neatliko išsamaus esamos sistemos įvertinimo ir neištyrė, kaip pastaraisiais metais keitėsi ES rinkos patrauklumas. Komitetas palankiai vertina tai, kad įtrauktas 7b straipsnis, ir prašo ESMA praėjus metams nuo reglamento įsigaliojimo pateikti ataskaitą, dėl kokių pagrindinių priežasčių naudojamasi ne ES PSŠ.

1.9.

Komiteto nuomone, ES PSŠ privalo skaidriai informuoti apie savo mokesčius, įkaito vertės išlaikymo prievoles ir veiksmus esant nepalankioms rinkos sąlygoms, kad būtų užtikrintas didesnis nuspėjamumas visiems rinkos dalyviams.

1.10.

EESRK prašo Komisijos siūlomuose 20 straipsnio pakeitimuose paaiškinti konkrečią termino „skubiai“ apibrėžtį ir prašo teisėkūros institucijų nustatyti, kurių išimčių atveju laikoma, kad reikia priimti „skubius“ sprendimus.

1.11.

EESRK pritaria siūlomiems 23 straipsnio pakeitimams, susijusiems su jungtinių priežiūros grupių ir jungtinio stebėsenos mechanizmo sukūrimu. Komitetas siūlo pilietinę visuomenę įtraukti į 23c straipsnyje numatytą stebėsenos mechanizmą, o EESRK – stebėtojo teisėmis – į jungtinį stebėsenos mechanizmą.

1.12.

EESRK mano, kad penkerių metų terminas, per kurį Komisija turi peržiūrėti reglamento taikymą, yra per ilgas. Jis taip pat mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant sutrumpinti leidimų išdavimo arba veiklos ir paslaugų išplėtimo laiką, taip pat sukurti centrinę duomenų bazę. EESRK prašo užtikrinti didesnę Europos tarpuskaitos sistemos sąveiką, taip pat sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti prieigos sprendimus.

1.13.

Komitetas pritaria didesniam skaidrumui, kurį suteikia 38 straipsnio pakeitimai, kuriais nustatyta, kad tarpuskaitos nariai ir klientai, teikiantys tarpuskaitos paslaugas, privalo informuoti savo klientus ir potencialius klientus apie garantinių įmokų modelius ir galimus nuostolius ar kitas išlaidas.

2.   Aplinkybės

2.1.

2015 m. Europos Komisijos inicijuota kapitalo rinkų sąjunga (KRS) yra plataus užmojo ilgalaikis projektas, kuriuo siekiama Sąjungoje užtikrinti laisvą kapitalo judėjimą – vieną iš keturių pagrindinių bendrosios rinkos laisvių. Dėl „Brexit’o“ labai sumažėjo pasaulinis Europos vaidmuo kapitalo rinkose – nuo 22 proc. pasaulinės veiklos prieš „Brexit’ą“ iki vos 14 proc. (2) Praėjus trisdešimčiai metų nuo bendrosios rinkos sukūrimo, dvidešimt metų po euro įvedimo ir septyneriems metams po kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos paskelbimo, ES vis dar nėra baigusi kurti bendrąją kapitalo rinką.

2.2.

ERIR REFIT (3) ir ERIR 2.2 reglamentais (4) užtikrintas didesnis skaidrumas, susijęs su trečiųjų valstybių PSŠ, pakeisti tarpuskaitos įgaliojimai ir ES priežiūros institucijai ESMA suteikti papildomi įgaliojimai. Šiuo pasiūlymu dėl reglamento ESMA suteikiami dar didesni įgaliojimai. Kadangi tarpuskaitos pajėgumai yra svarbi KRS dalis, Europos finansų rinkoms kyla pavojus dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo trečiųjų valstybių, ypač Jungtinės Karalystės (JK), PSŠ teikiamų paslaugų. Pagal Susitarimą dėl „Brexit’o“ ES leido Jungtinei Karalystei toliau teikti tarpuskaitos paslaugas ES rinkos dalyviams iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos. Šis terminas buvo pratęstas trejiems metams dėl grėsmės finansų rinkos stabilumui, siekiant suteikti pakankamai laiko laipsniškam tarpuskaitos operacijų perkėlimui į ES.

2.3.

Pasiūlymu dėl reglamento siekiama užtikrinti didesnį stabilumą, nuspėjamumą ir proporcingumą visiems tarpuskaitos prievoles turintiems veiklos vykdytojams ir nustatomi reikalavimai rinkos dalyviams pranešti, kiek jie priklausomi nuo trečiųjų valstybių tvarkant savo išvestinių finansinių priemonių sandorius. Siūlomais pakeitimais taip pat akcentuojamos priemonės, kuriomis siekiama padidinti ES PSŠ patrauklumą ir sumažinti administracinę naštą, skatinti centrinę tarpuskaitą ES, įpareigojant tarpuskaitos vykdytojus turėti aktyvią ES PSŠ sąskaitą ir suteikti vietos valdžios institucijoms reikiamus įgaliojimus prižiūrėti su tarpvalstybiniais sandoriais susijusią riziką.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK jau seniai ragina priimti teisės aktus, kurie sustiprintų ES kapitalo rinkas ir ilgainiui padarytų jas stabilesnes bei patrauklesnes (5). Atsižvelgdamas į pastarojo meto geopolitinius poslinkius (Rusijos invaziją į Ukrainą, padidėjusias energijos kainas, geopolitinę įtampą daugelyje pasaulio regionų ir COVID-19 pandemiją) ir tiesioginį poveikį ekonominei aplinkai, EESRK teigia, kad reikia imtis skubių veiksmų siekiant apsaugoti ir padidinti ES finansų rinkų stabilumą. EESRK mano, kad ES kapitalo rinkų finansiniam stabilumui labai svarbu turėti konkurencingą ir veiksmingą tarpuskaitos sistemą.

3.2.

Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento ir Komisijos ketinimą imtis veiksmų siekiant užtikrinti mūsų kapitalo rinkų strateginį savarankiškumą, stiprinti vidaus tarpuskaitos pajėgumus ir užtikrinti, kad tarpuskaitos sistema taptų saugesnė ir atsparesnė. Stiprinant ES tarpuskaitos rinką turėtų būti atsižvelgiama į sąnaudas, atsirandančias dėl kapitalo perkėlimo iš ne ES tarpuskaitos rinkų, į poreikį apsaugoti rizika grindžiamą metodą ir į ne ES ir ES finansų rinkų tarpusavio priklausomybę.

3.3.

Pasiūlymas iš dalies pakeisti ERIR reglamentą pateiktas po to, kai Europoje smarkiai išaugo energijos kainos, o tai daugiausia lėmė nepagrįstas Rusijos įsiveržimas į Ukrainą; tai sukėlė nestabilumą tarpuskaitos rinkose, nes kai kurios įmonės negalėjo pateikti įkaito pagal savo išvestinių finansinių priemonių sutartis. EESRK ragina ir toliau teikti pirmenybę tarpuskaitos sektoriaus konsolidavimui Europos Sąjungoje. Siekiant padidinti ES tarpuskaitos sistemos konkurencingumą, reikėtų apsvarstyti kainos, likvidumo, rizikos, garantinių įmokų, reguliavimo ir veiksmingumo klausimus. Komitetas pritaria būtinybei sutrumpinti leidimų išdavimo arba veiklos ir paslaugų išplėtimo laiką, taip pat sukurti centrinę duomenų bazę.

3.4.

Komitetas mano, kad, siekdamos įtikinti rinkos dalyvius atlikti savo operacijų tarpuskaitą Europos Sąjungoje, ES įsikūrusios PSŠ turi plėtoti bei formuoti savo pajėgumų sistemas ir investuoti į jų tobulinimą, būtent didindamos savo technologinius ir veiklos pajėgumus, užtikrindamos geresnį rinkos dalyvių bendradarbiavimą ir tobulindamos rizikos valdymo praktiką. Nuspėjamumo didinimo sumetimais PSŠ turi skaidriai informuoti apie savo mokesčius, įkaito vertės išlaikymo prievoles ir veiksmus esant nepalankiausioms rinkos sąlygoms.

3.5.

Stabilioms kapitalo rinkoms reikia subalansuotos ir stabilios darbo rinkos. EESRK palankiai vertina tai, kad greta finansinės rizikos modeliuose turi būti atsižvelgiama ir į PSŠ kylančią socialinę, valdymo ir aplinkos riziką, ir mano, kad tokių rūšių rizika turi būti vienodai svarbi skirtinguose rizikos scenarijuose ir analizėse.

3.6.

EESRK palankiai vertina 2022 m. pradžioje Komisijos surengtas konsultacijas, susitikimus su valstybių narių ir Europos Parlamento, finansinių paslaugų ir ekonomikos bei finansų komitetų atstovais, taip pat dvišalius susitikimus su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

3.7.

EESRK yra nusivylęs, kad JK įsisteigusiems tarpuskaitos namams nustatytas neribotos prieigos prie ES įsikūrusių suinteresuotųjų subjektų terminas buvo pratęstas trejiems metams – iki 2025 m. birželio 30 d. Jis mano, kad turėjo būti įgyvendintas išsamus planas, skatinantis iš karto po „Brexit’o“ pereiti prie ES įsikūrusių tarpuskaitos vykdytojų. Komitetas kritiškai vertina ligšiolinį nepakankamą reagavimą, ribotas konsultacijas ir lėtą sprendimų dėl 81 trilijono eurų vertės išvestinių finansinių priemonių rinkos priėmimo procesą.

3.8.

Europos bankai gauna naudos iš Jungtinės Karalystės rinkos daugiavaliutinio fondo, o perėjus prie Europos tarpuskaitos namų būtų sukurtas euru grindžiamas tarpuskaitos procesas, todėl bankų sistema patirtų didelių išlaidų. Nors EESRK pritaria šiam perėjimui ir mano, kad jis turi būti kuo greičiau įgyvendintas, jo nuomone, būtina numatyti tinkamas paskatas, kad bankai nepereitų į kitas rinkas. Siekiant konsoliduoti ES tarpuskaitos sektorių, reikia apsvarstyti tikslingesnes ir labiau pritaikytas paskatas.

3.9.

Kadangi daug ES rinkos dalyvių savo išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitą atlieka kitose šalyse, EESRK tikėjosi aiškesnės pozicijos, nukreiptos prieš šią tendenciją, ir konkretesnių taisyklių bei paskatų, skatinančių pereiti prie ES įsisteigusių PSŠ. Komitetas tikėjosi, kad bent jau viešieji subjektai privalės atlikti tarpuskaitą ES, ir ragina parengti aiškią viziją, kaip kuo greičiau panaikinti šią priklausomybę.

3.10.

EESRK mano, kad plėtojant tarpuskaitos veiklą Europos Sąjungoje reikėtų atsižvelgti į visą tiekimo grandinę, kad tai būtų naudinga rinkos dalyviams. Rinkos likvidumas turėtų būti atidžiai valdomas mažinant prisiimtas pozicijas JK PSŠ atžvilgiu, kartu apibrėžiant ilgesnio laikotarpio perspektyvą ir standartizuojant prieigos prie ES tarpuskaitos rinkos reikalavimus. Reikėtų atsižvelgti į klientų pasirengimą tarpuskaitai ir atlikti įvairų modeliavimą tų klientų naudai. Komitetas taip pat mano, kad ESMA turėtų atidžiai pritaikyti priemones mažiesiems ir vidutinio dydžio rinkos dalyviams.

3.11.

EESRK pabrėžia didelę trečiųjų valstybių PSŠ vaidmens svarbą ES finansiniam stabilumui. Labai svarbu sumažinti koncentracijos riziką ir užtikrinti, kad santykiai su šiomis PSŠ būtų grindžiami skaidriu, nuspėjamu, proporcingu ir į riziką orientuotu požiūriu. Šiuo pasiūlymu dėl reglamento ESMA bus suteikta dar daugiau įgaliojimų, todėl EESRK norėtų, kad būtų įdiegta ESMA veiklos stabdžių ir atsvarų sistema.

3.12.

EESRK manymu, norint susidaryti aiškų vaizdą stebėsenos tikslais, svarbu turėti konkrečius duomenis apie ES tarpuskaitos sistemą; šie duomenys turi būti palyginami ir apimti visas turto klases ir apimtis. Teisingus duomenis svarbu rinkti tam, kad būtų galima susidaryti tikslų rizikos finansiniam stabilumui vaizdą, ir reikia sistemingai atsižvelgti į surinktų duomenų ir rizikos dinamikos sinergiją. EESRK mano, kad šioje srityje reikėtų nuveikti daugiau.

3.13.

Reikėtų apsvarstyti didesnę tarpuskaitos veiklos ir Europos bendro prieigos punkto (ESAP) sinergiją. ESAP skatina duomenimis grindžiamą finansavimą ir gerokai pagerina įmonių, MVĮ ir finansų įstaigų prieigą prie duomenų ir subjektų informacijos, taip pat užtikrinamas ekonomikos pritaikymas skaitmeninei ateičiai, skaitmeninio suvereniteto stiprinimas, spartesnis informacijos srautas ir bendrų standartų nustatymas, daugiausia dėmesio skiriant duomenims, technologijoms ir infrastruktūrai (6).

3.14.

EESRK pritaria pasiūlymui sušvelninti ERIR išvestinių finansinių priemonių taisykles ir leisti priimti banko garantijas ir akredityvus kaip didelio likvidumo įkaitą, nes šios negrynųjų pinigų alternatyvos užtikrina rinkos likvidumą ir jau yra plačiai naudojamos pažangesnėse kapitalo rinkose, pavyzdžiui, JAV. EESRK pritaria didesniam centrinių bankų vaidmeniui apsaugant ES vartotojus.

3.15.

EESRK pritaria siūlomiems 11, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimams, susijusiems su keturių mėnesių įgyvendinimo laikotarpiu ne finansų sandorio šalims, kurios pirmą kartą turi pasikeisti įkaitu, ir su trumpesnėmis ir ne tokiomis sudėtingomis PSŠ taikomomis procedūromis, kad jos galėtų plėsti savo produktus. Komitetas palankiai vertina siūlomus pakeitimus, nes jais bus supaprastintas veiklos ir paslaugų išplėtimo ir leidimų išdavimo ar atsisakymo juos išduoti procesas. Reikia užtikrinti didesnę Europos tarpuskaitos sistemos sąveiką, taip pat sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti prieigos sprendimus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK nesutinka su Europos Komisijos teiginiu, kad „[š]i teisėkūros iniciatyva neturės poveikio ESMA ar kitų Europos Sąjungos įstaigų išlaidoms“, ir mano, kad išlaidos padidės įvairiose srityse, kaip antai darbuotojų, IT sistemų, jungtinės priežiūros grupių ir siūlomo jungtinio stebėsenos mechanizmo. Komitetas pažymi, kad siūlomame 90 straipsnio pakeitime Komisija prašo ESMA pranešti apie „personalo ir išteklių poreikius“. Todėl EESRK ragina nuodugniai įvertinti papildomas išlaidas, apskaičiuoti ir paskelbti numatomą poveikį biudžetui.

4.2.

EESRK pripažįsta ir remia Komisijos pasiūlymą nustatyti reikalavimą, kad visi rinkos dalyviai, kuriems taikomos tarpuskaitos prievolės, turėtų ES PSŠ sąskaitą. Jis prašo, kad ESMA, pasikonsultavusi su Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba ir Europos centrinių bankų sistema, nustatytų didelę dalį ES klientams teikiamų paslaugų, kurios įvardijamos kaip esminės sisteminės svarbos paslaugos, kurių tarpuskaitą turi atlikti ES PSŠ.

4.3.

Komitetas pritaria ketinimui prašyti rinkos dalyvių pateikti tikslius duomenis ir informaciją apie priklausomybę nuo užsienio tarpuskaitos paslaugų teikėjų. Komitetas tikisi, kad ESMA greitai parengs techninius standartus, kuriuose bus apibrėžta ši informacija, laukia išsamios ataskaitos praėjus vieniems metams nuo įsigaliojimo ir tikisi, kad ERIR reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas.

4.4.

Kalbant apie grupės vidaus sandorius, Komitetas palankiai vertina sprendimą neatleisti subjektų iš šalių, kurios įtrauktos į Mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą ir į didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą, nuo tarpuskaitos prievolių ir garantinės įmokos reikalavimų. Komitetas visiškai pritaria su šiomis jurisdikcijomis susijusioms administracinėms priemonėms ir mano, kad šie subjektai kelia didelę grėsmę ES finansų sistemai.

4.5.

Nors skaitmeninių technologijų atnaujinimas reiškia papildomus biudžeto poreikius, EESRK mano, kad siekiant paremti siūlomus ERIR reglamento atnaujinimus labai svarbu investuoti į skaitmenines technologijas. Komitetas palankiai vertina pasiūlymą dėl priežiūros dokumentų pateikimui internetu skirtos pažangios informacinių technologijų programos, kuria galėtų naudotis visos atitinkamos institucijos.

4.6.

EESRK apgailestauja, kad Komisija neatliko išsamaus esamos sistemos vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad reglamentas paskutinį kartą buvo iš dalies pakeistas daugiau nei prieš trejus metus. Be to, kad dabartiniai pakeitimai atitiktų savo paskirtį, Komitetas tikėjosi, kad bus tikslingai išanalizuota, kaip pastaraisiais metais keitėsi ES rinkos patrauklumas, ypač pastaruoju metu vykstant reikšmingiems geopolitiniams poslinkiams.

4.7.

Komitetas siūlo, kad pagal 7 straipsnį parengti techniniai standartai būtų skaidrūs ir įtraukūs. Taip pat reikėtų atsižvelgti į galimybę atlikti pakeitimus siekiant greitai pritaikyti šiuos standartus. Turto valdytojams svarbu numatyti priemones, kuriomis būtų galima palyginti kainas, susijusias su vykdymo, tarpuskaitos ir tarpuskaitos narių sąnaudomis.

4.8.

Komitetas palankiai vertina tai, kad įtrauktas 7b straipsnis, kuriame nurodyta, kad tarpuskaitos paslaugų teikėjai turi pranešti apie tarpuskaitos, atliekamos per ne ES PSŠ, mastą, ir jiems nustatyta prievolė informuoti savo klientus apie galimybę atlikti atitinkamos sutarties tarpuskaitą per ES PSŠ. Komitetas prašo ESMA parengti standartinę ataskaitų teikimo procedūrą, kuri būtų taikoma visose valstybėse narėse, ir rekomenduoja, kad praėjus vieniems metams po reglamento įsigaliojimo būtų pateikta ataskaita, dėl kokių pagrindinių priežasčių naudojamasi ne ES PSŠ. Siekiant bendrojoje rinkoje užtikrinti proporcingumą, taip pat turėtų būti kruopščiai vadovaujamasi bendru požiūriu į baudų skyrimą rinkos dalyviams.

4.9.

Komitetas prašo Komisijos išaiškinti tikslią žodžio „skubiai“ reikšmę siūlomuose 20 straipsnio pakeitimuose ir prašo teisėkūros institucijų susitarti ir nurodyti, kurios išimtys patenka į „skubaus“ sprendimo taikymo sritį.

4.10.

EESRK pritaria siūlomiems 23 straipsnio pakeitimams, susijusiems su jungtinių priežiūros grupių ir jungtinio stebėsenos mechanizmo sukūrimu, tačiau pažymi, kad tai turės įtakos biudžetui, nes šioms institucijoms, įskaitant ESMA, reikės priimti daugiau darbuotojų. EESRK siūlo pilietinę visuomenę įtraukti į 23c straipsnyje nustatytą stebėsenos mechanizmą, ypač atsižvelgiant į būsimus politinius sprendimus.

4.11.

Pilietinės visuomenės dalyvavimas būtinas ir tam, kad Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas (24a straipsnis) galėtų tinkamai įvertinti tarpusavio sąsajas, ryšius ir koncentracijos riziką, o EESRK stebėtojo teisėmis turėtų dalyvauti jungtiniame stebėsenos mechanizme. Reikėtų atsižvelgti į poreikį sumažinti daugelio tarpuskaitos sistemoje dalyvaujančių institucijų atsakomybės dubliavimąsi. Europos ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas turėtų būti veiksmingas ir pritaikytas prie rinkos rizikos dinamikos.

4.12.

Penkerių metų terminas, per kurį Komisija turi atidžiai peržiūrėti reglamento taikymą po jo įsigaliojimo, atrodo labai ilgas, atsižvelgiant į laikotarpį tarp ERIR reglamento pakeitimų. Be to, EESRK tikėjosi, kad 2023 m. sausio 2 d., kaip buvo susitarta, Komisija pateiks ataskaitą dėl ERIR REFIT ir ERIR 2.2 taikymo, tačiau dabar Komisija siūlo tai atšaukti. Komitetas nepritaria šiam pasiūlymui ir mano, kad dėl jo ERIR pakeitimai gali likti visiškai neįvertinti, atsižvelgiant į jau atliktus atitinkamus ERIR reglamento pakeitimus.

4.13.

Galiausiai Komitetas pritaria didesniam skaidrumui, kurį suteikia pasiūlymas iš dalies pakeisti 38 straipsnį dėl tarpuskaitos narių ir klientų, teikiančių tarpuskaitos paslaugas, prievolės informuoti savo klientus ir potencialius klientus apie garantinės įmokos modelius ir galimus nuostolius ar kitas išlaidas, jei PSŠ imtųsi gaivinimo priemonių. EESRK mano, kad tarpuskaitos nariai taip pat turėtų prisidėti prie ES tarpuskaitos sistemos skaidrumo didinimo.

---

(1)  COM(2022) 697 final.

(2)  Pranešimas „Nauja ES kapitalo rinkų vizija“.

(3)  OL L 141, 2019 5 28, p. 42.

(4)  OL L 322, 2019 12 12, p. 1.

(5)  OL C 155, 2021 4 30, p. 20.

(6)  OL C 290, 2022 7 29, p. 58.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje“

(COM(2022) 707 final – 2022/0413 (CNS))

(2023/C 184/10)

Pranešėjas Petru Sorin DANDEA

Bendrapranešėjis Benjamin RIZZO

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2023 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113, 115 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2023 3 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	208 / 0 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB 8), kuris laikomas esminiu žingsniu tobulinant ir papildant dabartinę DAB direktyvą.

1.2.

EESRK mano, kad siūlomi DAB direktyvos patobulinimai, kaip ir kelios ankstesnės Komisijos iniciatyvos, yra veiksminga priemonė, skirta atgrasyti kriptoturto turėtojus nuo mokesčių taisyklių nesilaikymo, taip stiprinant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu.

1.3.

EESRK mano, kad Komisijos iniciatyva visiškai atitinka teisingo ir veiksmingo apmokestinimo principą, laikomą Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas deramai prisidėtų ir būtų vienodai ir proporcingai traktuojamas, nepriklausomai nuo turimo turto rūšies.

1.4.

EESRK pažymi, kad pasaulinės pastangos reguliuoti kriptoturtą ir jo naudojimą yra labai svarbios siekiant sėkmingai spręsti vis didėjančias su tokiu turtu susijusias problemas ir padarinius visame pasaulyje. Siekiant šio tikslo, šiuo metu EBPO ir G20 lygmeniu vykdomas darbas siekiant pasaulinio susitarimo dėl kriptovaliutų skaidrumo, yra labai svarbus, todėl EESRK ragina Komisiją imtis aktyvaus vaidmens tarptautinėje arenoje.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad didesnis ir veiksmingesnis kriptoturto apmokestinimas padės padidinti apmokestinimo aprėptį ir nacionalinius biudžetus ir atsiras galimybė panaudoti papildomus išteklius, skirtus bendrai gerovei ir Komisijos investavimo prioritetams (žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai).

1.6.

EESRK mano, kad mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio duomenų teikimo sistema yra veiksmingiausias reikalavimų laikymosi užtikrinimo metodas, siekiant garantuoti naujų taisyklių veiksmingumą. Todėl EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio, nes ši priemonė padeda išvengti galimų klaidų ir taip prisideda prie teisinio tikrumo ir sistemos nuspėjamumo.

1.7.

EESRK mano, kad pareiga teikti ataskaitas neturėtų apsiriboti tik kriptoturto mainais ir pervedimais, bet taip pat, bent jau pradiniame etape, skaidrumo ir tikrumo sumetimais turėtų būti taikoma visam kriptoturtu išreikštam turtui, nors išlieka aišku, kad apmokestinimas turėtų būti taikomas tik faktiniam pelnui.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingų ir proporcingų sankcijų, paliekant valstybėms narėms galimybę pačioms spręsti dėl konkretaus sankcijų, kurias reikia skirti, dydžio. EESRK taip pat rekomenduoja, kad įgyvendinus direktyvą Komisija praneštų apie valstybių narių taikytų sankcijų struktūras ir prireikus pateiktų gaires dėl galimų pakeitimų.

1.9.

EESRK tikisi, kad taikant sankcijas ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones bus galima rasti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, taisyklių veiksmingumo bei tinkamo atgrasymo ir, kita vertus, proporcingumo. Pavyzdžiui, proporcingumas galėtų būti užtikrintas tinkamai atsižvelgiant į sandorių, susijusių su konkrečios bendrovės vykdomais pažeidimais, skaičių.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad į pasiūlymą dėl direktyvos įtrauktos konkrečios duomenų apsaugos nuostatos ir apsaugos priemonės, atitinkančios Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taisykles, turėtų būti apdairiai taikomos ir jų turėtų būti laikomasi taikant aukštus standartus, siekiant visapusiškai apsaugoti pagrindines asmenų, kurių duomenys bus renkami, jais bus keičiamasi ir jie bus saugomi, teises.

1.11.

EESRK rekomenduoja Komisijai į pasiūlymo projektą įtraukti taisykles, kuriomis būtų stiprinamas mokesčių administravimo įstaigų, kurioms jau taikomas dabartinis tekstas, ir institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu ir neteisėtos veiklos bei terorizmo finansavimu, bendradarbiavimas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pakartoja, kad valdžios institucijoms, šiuo atveju mokesčių administravimo įstaigoms, reikia pakankamai išteklių tiek kvalifikuotų darbuotojų, tiek aukštos kokybės skaitmeninių technologijų ir standartų požiūriu.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.

Komisijos pasiūlymu dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/16/ES (1) dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (toliau – DAB 8) (2), siekiama atnaujinti dabartinę direktyvą (DAB), išplečiant ataskaitų teikimą ir informacijos keitimąsi tarp mokesčių administravimo įstaigų, kad būtų įtrauktos Europos Sąjungoje gyvenančių naudotojų pajamos ar įplaukos, gautos iš kriptoturto. Šiuo metu mokesčių administravimo įstaigos neturi reikiamos informacijos, kad galėtų stebėti pajamas, gautas naudojant kriptoturtą, kuriuo galima lengvai vykdyti prekybą tarpvalstybiniu mastu.

2.2.

Šia teisėkūros iniciatyva, taikant konkrečias nuostatas dėl ataskaitų teikimo ir keitimosi informacija tiesioginių mokesčių tikslais, siekiama užtikrinti didesnį kriptoturto mokesčių skaidrumą. Pasiūlyme, siekiant išvengti spragų ir sustiprinti teisinę sistemą, taip pat patikslinamos galiojančios taikytinos nuostatos.

2.3.

DAB 8 yra suderinta su Reglamente dėl kriptoturto rinkų (3) pateiktomis apibrėžtimis. Šis reglamentas savaime nesuteikia pagrindo mokesčių administravimo įstaigoms rinkti informaciją, reikalingą iš kriptoturto gautoms pajamoms apmokestinti, ir ja keistis. Tačiau DAB 8 remiamasi patirtimi, įgyta įgyvendinant Reglamentą dėl kriptoturto rinkų, ir šiame reglamente jau numatytu reikalavimu gauti veiklos leidimą, taip siekiant išvengti papildomos administracinės naštos kriptoturto paslaugų teikėjams.

2.4.

Pasiūlymas atitinka neseniai patvirtintą EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistemą (angl. CARF) (4) ir jos bendro duomenų teikimo standarto pakeitimus. Tokius standartus taip pat patvirtino Didysis dvidešimtukas (G20). Vykstant Komisijos konsultacijoms dauguma valstybių narių pritarė tam, kad ES teisinės sistemos taikymo sritis būtų suderinta su EBPO atliktu darbu.

2.5.

Visi duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai, nepriklausomai nuo jų dydžio ar vietos, turės teikti ataskaitas apie ES gyvenančių klientų sandorius, siekiant pagerinti valstybių narių gebėjimą nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią. Tai apima tiek vidaus, tiek tarpvalstybinius sandorius. Kai kuriais atvejais pareiga teikti ataskaitas taip pat bus taikoma nepakeičiamiems žetonams (NFT). Išsamios taisyklės, susijusios su duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų prievolėmis, pateiktos VI priede.

2.6.

Sandoriai, apie kuriuos turi būti pranešama, apima valiutos keitimo sandorius ir praneštino kriptoturto pervedimus. Į pasiūlymo taikymo sritį įtraukti tiek vidaus, tiek tarpvalstybiniai sandoriai, kurie kartu priskiriami praneštino kriptoturto rūšiai.

2.7.

Finansų įstaigos teiks ataskaitas apie elektroninius pinigus ir centrinio banko skaitmenines valiutas, o automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių didelės grynosios vertės turto turintiems asmenims mainų taikymo sritis bus išplėsta. Tokiais asmenimis yra laikomi tie, kurie turi ne mažiau kaip 1 000 000 EUR finansinio, galimo investuoti arba valdomo turto. Valstybės narės keisis informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus dėl mokesčių, kurie buvo priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

2.8.

Pasiūlymu nebus ribojamos valstybių narių galimybės formuoti savo reikalavimų laikymosi užtikrinimo sistemą. Tačiau bus nustatytos ir taikomos bendros minimalios nuobaudos už rimčiausius reikalavimų nesilaikymo atvejus, pavyzdžiui, už visišką ataskaitų neteikimą nepaisant administracinių priminimų.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina ir remia Komisijos pasiūlymą dėl DAB 8, nes jis yra reikšmingas žingsnis siekiant patobulinti ir išsamiau papildyti DAB direktyvą, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų rekomendacijas, kuriose įspėjama: „Jeigu mokesčių mokėtojas laiko pinigus elektroninėmis kriptovaliutomis, platformos arba kitų elektroninių paslaugų teikėjas, teikiantis portfelio paslaugas tokiems klientams, nėra įpareigotas deklaruoti jokių tokių gautų sumų arba pelno mokesčių administravimo įstaigoms. Todėl tokiose elektroninėse priemonėse laikomi pinigai lieka didžia dalimi neapmokestinti (5).“

3.2.

EESRK mano, kad siūlomi DAB direktyvos patobulinimai, kaip ir kelios pastarųjų metų Komisijos iniciatyvos, yra veiksminga priemonė, skirta atgrasyti kriptoturto turėtojus nuo mokesčių taisyklių nesilaikymo, taip stiprinant kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu.

3.3.

EESRK teigiamai vertina Komisijos surengtas plataus masto ir aiškias konsultacijas dėl aptariamo pasiūlymo, kuriose dalyvavo visi suinteresuotieji subjektai, taip pat tikslingesnė sektoriaus veiklos vykdytojų auditorija, su kuria Komisija konsultavosi atskirai. Valstybės narės taip pat galėjo išsakyti savo poziciją, skatindamos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti atsižvelgiant į EBPO vykdomą darbą. Nepaisant šio pasiūlymo itin techninio pobūdžio, dėl konsultacijų teisėkūros procesas tapo skaidresnis ir prasmingesnis.

3.4.

EESRK pažymi, kad pasaulinės pastangos reguliuoti kriptoturtą ir jo naudojimą yra labai svarbios siekiant sėkmingai spręsti vis didėjančias su tokiu turtu susijusias problemas ir padarinius visame pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, EBPO ir G20 lygmeniu vykdomas darbas ir derybos siekiant pasaulinio susitarimo dėl kriptoturto skaidrumo, yra labai svarbūs, todėl EESRK ragina Komisiją imtis vadovaujančio vaidmens tarptautinėje arenoje.

3.5.

EESRK mano, kad Komisijos iniciatyva visiškai atitinka teisingo ir veiksmingo apmokestinimo principą, laikomą Europos socialinės rinkos ekonomikos pagrindu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekvienas deramai prisidėtų ir būtų vienodai ir proporcingai traktuojamas, nepriklausomai nuo turimo turto rūšies ar priimamų mokėjimų formos.

3.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad didesnis ir veiksmingesnis kriptoturto apmokestinimas padės padidinti apmokestinimo aprėptį ir nacionalinius biudžetus ir atsiras galimybė panaudoti papildomus išteklius, skirtus bendrai gerovei ir Komisijos investavimo prioritetams (žaliajai pertvarkai ir skaitmenizacijai).

3.7.

EESRK visiškai sutinka su Komisija, kad didesnis skaidrumas sumažins neatitikimus ir dabartinę nepagrįstą teisinės sistemos ir tvarkos diferenciaciją, dėl kurios kriptoturto naudotojai yra pranašesni už į kriptoturtą neinvestuojančius asmenis, o tai ne tik trukdo siekti teisingo apmokestinimo tikslo, bet ir neleidžia užtikrinti tinkamo bendrosios rinkos veikimo ir veiksmingų vienodų sąlygų.

3.8.

EESRK pritaria tam, kad teisiniu pagrindu pasiūlymui paremti kartu būtų naudojamas ir SESV 113 straipsnis (kadangi informacija, kuria keičiamasi, taip pat galėtų būti naudojama PVM tikslais), ir SESV 115 straipsnis. 115 straipsnyje įtvirtintas nacionalinių teisės aktų, darančių įtaką bendrosios rinkos veikimui, derinimas iš tiesų yra svarbus šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kriptoturtas gali būti naudojamas keliais tikslais. Todėl reikėtų vengti tiek bendrosios teisinės sistemos, tiek vykdymo užtikrinimo priemonių neatitikimų visoje bendrojoje rinkoje, nes jie gali pakenkti jos konsolidavimui.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares į dabartinį pasiūlymą įtraukti pareigą fiziniams asmenims teikti ataskaitas apie turimą kriptoturtą. Tai neabejotinai padidintų pasiūlymo veiksmingumą ir išplėstų jo taikymo sritį.

4.2.

EESRK mano, kad mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio duomenų teikimo sistema yra veiksmingiausias reikalavimų laikymosi užtikrinimo metodas siekiant garantuoti naujų taisyklių veiksmingumą. Dėl šios priežasties EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio, nes ši priemonė reikšminga pasiūlymo veiksmingumui didinti, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kaip unikalus identifikavimo kodas, leidžia išvengti klaidų ir taip prisideda prie teisinio tikrumo ir sistemos nuspėjamumo.

4.3.

EESRK pažymi, kad dauguma valstybių narių jau yra priėmusios teisės aktus arba bent jau administracines gaires dėl pajamų, gautų investuojant į kriptoturtą, apmokestinimo, tačiau kompetentingoms institucijoms dažnai trūksta reikiamos informacijos, kad jos galėtų tai įgyvendinti praktiškai. Todėl teisinis tikrumas ir aiškumas gali būti užtikrintas tik šalinant nacionalinio neveiksmingumo trūkumus, įgyvendinant ES teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama skatinti veiksmingą ir efektyvų mokesčių administravimo įstaigų bendradarbiavimą.

4.4.

EESRK mano, kad pareiga teikti ataskaitas neturėtų apsiriboti tik kriptoturto mainais ir pervedimais, bet taip pat, bent jau dabartiniame pradiniame etape, skaidrumo ir tikrumo sumetimais turėtų būti taikoma visam kriptoturtu išreikštam turtui, nors išlieka aišku, kad apmokestinimas turėtų būti taikomas tik faktiniam pelnui.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad reikia veiksmingų ir proporcingų sankcijų, paliekant valstybėms narėms galimybę pačioms spręsti dėl konkretaus sankcijų, kurias reikia skirti, dydžio. Minimalios ribos gali potencialiai padidinti naujų kriptoturto apmokestinimo taisyklių veiksmingumą. EESRK tikisi, kad taikant sankcijas ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones bus galima rasti tinkamą pusiausvyrą tarp, viena vertus, taisyklių veiksmingumo bei tinkamo atgrasymo ir, kita vertus, proporcingumo. Pavyzdžiui, proporcingumas galėtų būti užtikrintas tinkamai atsižvelgiant į sandorių, susijusių su konkrečios bendrovės vykdomais pažeidimais, skaičių.

4.6.

Be to, įgyvendinus direktyvą, Komisija turėtų pranešti apie valstybių narių sankcijų struktūras ir pateikti gaires dėl būtinų sankcijų ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonių sistemos pakeitimų.

4.7.

EESRK pabrėžia, kad į pasiūlymą dėl direktyvos įtrauktos konkrečios duomenų apsaugos nuostatos ir apsaugos priemonės, atitinkančios BDAR taisykles ir principus, turėtų būti apdairiai taikomos ir jų turėtų būti laikomasi taikant aukštus standartus, siekiant visapusiškai apsaugoti asmenų, kurių duomenys bus renkami, jais bus keičiamasi ir jie bus saugomi, pagrindines teises.

4.8.

EESRK dar kartą ragina valstybes nares tinkamai investuoti į savo mokesčių administravimo įstaigas ir kitas susijusias administravimo institucijas, kad jos turėtų pajėgumų, būtinų geresnio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje užduočiai vykdyti.

4.9.

Galiausiai EESRK rekomenduoja Komisijai pasiūlymo projekte nustatyti reikalavimą bendradarbiauti mokesčių administravimo įstaigoms, kurios jau yra įtrauktos į šį tekstą, ir institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ir neteisėtos veiklos bei terorizmo finansavimu, nes gali būti nustatyta, kad pastaraisiais metais keletą kartų kriptoturtas galėjo būti naudojamas neteisėtiems tikslams ir pinigų plovimui. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pakartoja, kad valdžios institucijoms, šiuo atveju mokesčių administravimo įstaigoms, reikia pakankamai išteklių kvalifikuotų darbuotojų ir aukštos kokybės skaitmeninių technologijų ir standartų požiūriu.

---

(1)  2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(2)  COM(2022) 707 final.

(3)  COM(2020) 593 final.

(4)  Crypto-Asset Reporting Framework and Amendments to the Common Reporting Standard (Duomenų apie kriptoturtą teikimo sistema ir bendro duomenų teikimo standarto pakeitimai), EBPO, 2022 10 8.

(5)  Europos Audito Rūmai (2021 m.), Keitimasis informacija apie mokesčius ES: tvirtas pagrindas, įgyvendinimo spragos. Keitimasis informacija padidėjo, tačiau kai kuri informacija vis dar nepateikiama.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai dėl direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimą

(COM(2022) 249 – final)

dėl Pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų priskyrimo prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų sričių

(COM(2022) 247 – final)

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus

(COM(2022) 684 final)

(2023/C 184/11)

Pranešėjas

José Antonio MORENO DÍAZ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 7 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2023 3 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2023 3 22
Plenarinė sesija Nr.	577
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	141 / 1 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina sprendimą įtraukti sankcijas už pažeidimus į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą nusikaltimų sąrašą ir pasiūlymą dėl direktyvos, kuria suderinamos nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos apibrėžtys ir minimalios sankcijos.

1.2.

Tačiau EESRK apgailestauja, kad pradėjus taikyti skubos procedūrą, pirmiau minėtas sprendimas nebuvo visapusiškai demokratiškai svarstomas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete. Be to, EESRK vis dar kelia susirūpinimą tai, kad prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą dėl direktyvos nebuvo atliktas poveikio vertinimas. EESRK taip pat apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už ribojamųjų priemonių pažeidimus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas neminimas tarp suinteresuotųjų subjektų.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą rengiant direktyvą išplėsti humanitarinę išimtį, atleidžiant humanitarines organizacijas ir personalą nuo baudžiamosios atsakomybės, tokiu būdu šią nuostatą suderinti su dabartine tarptautine praktika, ir kartu numatyti tinkamus mechanizmus, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui nusikalstamais ar politiniais tikslais.

1.4.

EESRK pritaria tam, kad būtų įtrauktos reikiamos garantijos ir apsauga pranešėjams ir žurnalistams, kurie viešina bandymus išvengti sankcijų ir kuriems turėtų būti taikoma minėta išimtis.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą užtikrinti, kad privačiajam sektoriui ir pilietinės visuomenės organizacijoms būtų teikiama tinkama informacija ir aktyvi parama, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie naujų teisės aktų ir laikytis naujų reikalavimų.

1.6.

EESRK ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą ne tik skatinti suderinti teisės aktus, bet ir užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai administracinių pajėgumų, lėšų ir parengtų darbuotojų, kad galėtų nustatyti sankcijų pažeidimus, už juos patraukti atsakomybėn ir bausti, o šiuos veiksmus būtų galima paremti valstybių narių bendradarbiavimu, pavyzdžiui, keičiantis geriausia praktika nustatant pažeidimus ir už juos patraukiant atsakomybėn.

1.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl direktyvos primygtinai reikalaujama laikytis netaikymo atgaline data principo, ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti kaltinamųjų teises į tinkamą procesą ir kitų žmogaus teisių apsaugą.

1.8.

EESRK vis dar kelia susirūpinimą tai, kad dažniems nusikaltimams, ne mažiau rimtiems kaip smurtas dėl lyties ir neapykantos nusikaltimai, kaip „euronusikaltimams“, ir toliau netaikoma SESV 83 straipsnio 1 dalis, ir pabrėžia, kad geopolitiniai sumetimai neturėtų būti aukščiau mūsų piliečių apsaugos ir gerovės.

2.   Bendroji informacija

2.1.

Dėl užsienio politikos sankcijų (ES žargonu jos vadinamos ribojamosiomis priemonėmis) susitariama Europos Sąjungos Taryboje vykdant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) ir jos įforminamos privalomais teisės aktais, kurie tiesiogiai įsigalioja visose ES valstybėse narėse.

2.2.

Kitaip nei sankcijų teisės aktų, kurie priimami centralizuotai ir taikomi visoje ES, atveju, sankcijų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas yra decentralizuoti: už stebėseną, ar įmonės ir piliečiai laikosi draudimų, leidimus taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, sankcijų už pažeidimus nustatymą ir pažeidimų tyrimą bei baudžiamąjį persekiojimą už juos yra atsakingos valstybių narių institucijos. Tai taikoma visoms sankcijoms, išskyrus draudimus atvykti, už kuriuos tiesiogiai atsakingos valstybinės institucijos.

2.3.

Kadangi ES sankcijų įgyvendinimo sistema yra decentralizuota, atsiranda susiskaidymas (1) – nacionaliniuose teisės aktuose taikomos skirtingos apibrėžtys ir skirtinga ribojamųjų priemonių pažeidimo aprėptis ir už tai numatomos skirtingos sankcijos. Taip pat skiriasi administraciniai pajėgumai tirti pažeidimus. Be to, atskiros nacionalinės valdžios institucijos turi plačius diskrecinius įgaliojimus spręsti, ar taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą humanitariniais tikslais.

2.4.

Tyrimai patvirtino, kad sankcijų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas skirtingose ES valstybėse narėse labai skiriasi (2). Neseniai Genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo Europos tinklo (Genocido tinklas) atliktame tyrime atkreiptas dėmesys į didelius už ribojamųjų priemonių pažeidimus taikomų sankcijų neatitikimus ES valstybėse narėse (3).

2.5.

Šiuo atžvilgiu Komisija turi tam tikrus priežiūros įgaliojimus: ji užtikrina, kad visos valstybės narės vykdytų savo pareigas pagal ES sankcijų reglamentą, pavyzdžiui, būtų nustačiusios tinkamas sankcijas. Kaip ir kitose ES valdymo srityse, Komisija turi teisę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš bet kurią valstybę narę, kuri nevykdo šių pareigų, tačiau iki šiol tokių veiksmų nebuvo imtasi. Komisija taip pat padeda įgyvendinti sankcijas paskelbdama gaires, pavyzdžiui, dėl leidimo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.6.

Nepaisant aiškaus šios sistemos susiskaidymo potencialo, tik neseniai Komisija pradėjo imtis tam tikrų veiksmų (4) pagerinti ES sankcijų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą. Nors Komisija savo veiklą šiuo klausimu atnaujino dar prieš 2022 m. vasario mėn. Rusijos invaziją į Ukrainą, dabartinė šios invazijos išprovokuota sankcijų banga suteikė naują postūmį sankcijų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo griežtinimui.

2.7.

Tarybos sprendime 2022/2332 (5) ES sankcijų pažeidimai priskiriami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančiai nusikaltimų sričiai, populiariai vadinamai „euronusikaltimais“, tuo Komisijai suteikiama galimybė pasiūlyti teisės aktus, kuriais siekiama suderinti nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžtis valstybėse narėse (6).

2.8.

Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad pažeidimai gali prisidėti prie grėsmės taikai ir saugumui, taip pat teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms palaikymo trečiosiose šalyse, ir dažnai jie yra tarpvalstybinio pobūdžio. Konkrečiai sakoma, kad sankcijų pažeidimas yra „ypač sunkių nusikaltimų sritis, nes gali sukelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui, pakenkti demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių įtvirtinimui ir rėmimui ir padaryti didelę ekonominę, socialinę ir (arba) visuomeninę žalą bei žalą aplinkai“ (7). Esant dabartinei padėčiai asmenys ir įmonės, ketinantys išvengti sankcijų, ieškos palankesnio teisinio reglamentavimo, kartu sutrukdydami užtikrinti vienodas sąlygas ES subjektams.

2.9.

2022 m. birželio 30 d. Europos Sąjungos Taryba pasiekė susitarimą dėl teksto ir paprašė Europos Parlamento pritarti Tarybos sprendimo, kuriuo Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimai įtraukiami į SESV 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimų sritis, projektui (8). 2022 m. liepos 7 d. Europos Parlamentas skubos tvarka pareiškė sutikimą (9). Sprendimas priimtas 2022 m. lapkričio 28 d. (10).

2.10.

2022 m. gruodžio 2 d. Komisija pateikė direktyvos projektą, kuriame siūloma nustatyti minimalias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis už ribojamųjų priemonių pažeidimus (11).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Ribojamųjų priemonių pažeidimų priskyrimas prie nusikaltimų pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį yra teigiamas poslinkis, padėsiantis suderinti šių pažeidimų tipus ir susijusias sankcijas visoje ES bei pagerinti sankcijų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą.

3.2.

EESKR ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą siūlant ir priimant šiuo metu svarstomą direktyvą ir kitus materialinės antrinės teisės aktus dėl minimalių taisyklių, susijusių su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis už ribojamųjų priemonių pažeidimus, nustatymo, atsižvelgti į tolesniame skirsnyje išdėstytus susirūpinimą keliančius klausimus.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Europos Parlamentas pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo pritarė skubos tvarka. Tai reiškia, kad Europos Parlamentas jam pritarė be išankstinio svarstymo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komitete. Dėl didelės geopolitinės būtinybės, kuria grindžiamas pasiūlymo priėmimas, neturėtų sumenkinti poreikio pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinkamai demokratinei priežiūrai. Turėtų būti išsaugoti demokratinės atskaitomybės standartai. EESRK pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad Europos Parlamentas tinkamai patikrintų pasiūlymą dėl nuomonėje svarstomos direktyvos, kuria nustatomos minimalios taisyklės, susijusios su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis už ribojamųjų priemonių pažeidimus.

4.2.

Be to pasiūlyme dėl direktyvos minima, kad Komisija neatliko poveikio vertinimo, ir nurodomas, „neatidėliotinas poreikis fizinius ir juridinius asmenis, susijusius su Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimu, patraukti atsakomybėn“ (12). Nors EESRK pripažįsta, jog tikslinga paspartinti Direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus priėmimą, jis laikosi nuomonės, kad santykinė būtinybė skubiai suderinti apibrėžtis ir sankcijas nėra pagrindas nedaryti poveikio vertinimo, kuris turėtų būti atliekamas rengiant direktyvą. Tai buvo būtina ir todėl, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su sankcijų pažeidimu, jau gali būti patraukti atsakomybėn pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus, o tai reiškia, kad jei direktyva nebus skubiai priimta, jie neliks nenubausti už pažeidimus. Todėl EESRK pritaria tam, kad būtų atliekamas įprastas poveikio vertinimas, ir, kai tik direktyva bus priimta, siūlo ją kuo greičiau pradėti taikyti.

4.3.

Nors EESRK palankiai vertina išsamias konsultacijas, kurias Komisija surengė su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, jis apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už ribojamųjų priemonių pažeidimus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas neminimas tarp suinteresuotųjų subjektų.

4.4.

Dėmesys, skiriamas sankcijų pažeidimų nustatymui, patraukimui už juos baudžiamojon atsakomybėn ir nuobaudoms, turėtų būti derinamas su panašiomis pastangomis orientuoti ekonominės veiklos vykdytojus bei pilietinės visuomenės subjektus ir padėti jiems įgyvendinant sankcijas. Sankcijų įgyvendinimo trūkumus dažnai lemia nepakankamas privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų informuotumas, nepaisant nacionalinių agentūrų pastangų juos informuoti (13). Reikėtų nepamiršti, kad didžioji dalis ES ekonominės veiklos vykdytojų yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurios dažnai nėra susipažinusios su pareigomis, nustatytomis sankcijų teisės aktuose, atsižvelgiant į tai, kad ekonominės priemonės praeityje kaip sankcijos buvo taikomos retai (14). EESRK palankiai vertina dabartines Komisijos pastangas gerinti ekonominės veiklos vykdytojams teikiamą paramą ir skatina jas tęsti (15).

4.5.

Turėtų būti priimtos tinkamos nuostatos siekiant apsaugoti humanitarinius veiksmus jurisdikcijose, kuriose taikomos sankcijos. Atsakomybė už galimus sankcijų pažeidimus tebekelia susirūpinimą humanitarinės pagalbos teikėjams, teikiantiems pagalbą tose jurisdikcijose, kuriose taikomos griežtos sankcijos (16). Šie subjektai nuolat atkreipia dėmesį į tai, jog sunku užtikrinti, kad vykdant jų veiklą nebūtų pažeisti sankcijas reglamentuojantys teisės aktai, taip pat į tai, kad kariaujančiųjų šalių akyse jų sąsajos su Vakarų įvestomis sankcijomis turi neigiamų pasekmių (17). Tai, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba neseniai, 2022 m. gruodžio mėn. priėmė Rezoliuciją Nr. 2664 (18), kurioje nustatyta bendra išimtis, leidžianti teikti lėšas ir paslaugas humanitarinėms organizacijoms (19), ir kurią greitai įgyvendino JAV valdžios institucijos (20), reiškia, kad ES teisės aktuose vis dar taikomos siauros humanitarinės išlygos tampa išimtimi, į ką ir yra atkreipiamas dėmesys. Kad sankcijų sistema netaptų kliūtimi humanitariniams veiksmams, turėtų būti sugriežtinta siūlomos direktyvos formuluotė. Šiuo metu išimties tvarka nekriminalizuojamas „humanitarinės pagalbos teikimas asmenims, kuriems jos reikia“ (21). EESRK pritaria tam, kad būtų priimta platesnė humanitarinė išimtis, pagal kurią visiems nešališkų humanitarinių organizacijų darbuotojams nebūtų numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal ES sankcijų režimus. Tokia nuostata užtikrintų ES sankcijų teisinių sistemų atitiktį tarptautinei humanitarinei teisei (THT). Kartu turėtų būti numatytos nuostatos, kuriomis būtų užkirstas kelias galimam piktnaudžiavimui nusikalstamais ar politiniais tikslais. Humanitarinės pagalbos teikėjų apsauga turėtų būti taikoma ir tiriamosios žurnalistikos atstovams.

4.6.

EESRK ragina Komisiją stebėti direktyvos įgyvendinimą ne tik atkreipiant dėmesį į tai, ar priimami teisės aktai, bet ir į tai, ar pakanka administracinių, finansinių, technologinių ir žmogiškųjų išteklių ir reikiamo mokymo, kad nacionalinės administracinės, teisminės ir teisėsaugos institucijos galėtų įgyvendinti naujojo teisės akto turinį. Tikėtina, kad nesant tinkamos įrangos, personalo ir finansinių išteklių, vien tik derinant teisės aktus nepavyks nustatyti sankcijų pažeidimų, už juos patraukti atsakomybėn ir bausti. Be to, EESRK ragina Komisiją nustatyti kriterijus, kuriuos ji taikys stebėsenai, kad suinteresuotieji subjektai turėtų tam tikras gaires.

4.7.

Kai apkaltinamieji nuosprendžiai leidžia konfiskuoti turtą, didelė pajamų dalis turėtų būti skirta žalos nukentėjusiesiems atlyginimui ir, tuo atveju, kai sankcijos dėl karo Ukrainoje šiuo metu taikomos Rusijos subjektams – atstatymo veiksmams Ukrainoje po karo. EESKR pritaria šiam reikalavimui, kaip ir EESRK nuomonėje (22) dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl turto susigrąžinimo ir konfiskavimo. EESRK taip pat ragina Komisiją bendradarbiauti su specializuotomis pilietinės visuomenės organizacijomis nustatant nukentėjusiųjų apibrėžtį ir kuriant mechanizmus, kuriuos taikant pajamos, gautos vengus sankcijų, būtų nukreipiamos nukentėjusiesiems arba į tiesiogiai jiems naudingas socialines investicijas. Siekdamas atskaitomybės, EESRK pasisako už didesnį skaidrumą perduodant duomenis apie konfiskuotą turtą ir vėlesnę jo paskirties vietą.

4.8.

Pasiūlyme dėl direktyvos taip pat turėtų būti numatytos tinkamos nuostatos dėl informatorių ir tiriamosios žurnalistikos atstovų, kurie atskleidžia sankcijų vengimo praktiką, apsaugos. Reikia apsaugoti svarbų jų, kaip „išankstinio perspėjimo“ mechanizmų dalyvių, vaidmenį. Šiuo atžvilgiu EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui išplėsti apsaugą, teikiamą pagal Direktyvą (ES) 2019/1937 (23), įtraukiant pranešimus apie ES ribojamųjų priemonių pažeidimus ir apie tokius pažeidimus pranešančius asmenis.

4.9.

Kaip nurodyta dabartinėje direktyvos formuluotėje, reikėtų priimti nuostatas, kuriomis būtų laikomasi baudžiamųjų sankcijų netaikymo atgaline data principo, atitinkančio principą nulla poena sine lege. EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti kaltinamųjų teises į tinkamą procesą ir kitas žmogaus teisių apsaugos priemones.

4.10.

Galiausiai EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad nors sankcijų pažeidimų pripažinimas „euronusikaltimu“ buvo greitas procesas, 83 straipsnio 1 dalis dar netaikoma tokiems sunkiems ir dažniems nusikaltimams kaip neapykantos nusikaltimai ir smurtas dėl lyties. Geopolitiniams imperatyvams neturėtų būti teikiama pirmenybė kitų, mūsų piliečiams tiesiogiai svarbių nusikaltimų sąskaita.

4.11.

Apibendrinant, nereikėtų pamiršti, kad sankcijų suderinimo tikslas – padidinti pagal BUSP priimtų sankcijų patikimumą. Žvelgiant iš tokios perspektyvos valstybės narės turėtų stengtis laikytis vizų draudimų taip pat stropiai, kaip tikimasi iš ES piliečių ir veiklos vykdytojų (24).

---

(1)  Portela, C., „Implementation and Enforcement“, in N. Helwig et al., Sharpening EU sanctions policy, FIIA Report 63, Finnish Institute of International Affairs: Helsinki. Study commissioned by the Office of the Prime Minister of Finland, 2020, p. 107.

(2)  Druláková, R. and Přikryl, P., „The implementation of sanctions imposed by the European Union“, Central European Journal of International and Security Studies, vol. 10, no. 1, 2016, p. 134.

(3)  Genocide Network, Prosecution of sanctions (restrictive measures) violations in national jurisdictions: a comparative analysis, 2021.

(4)  Europos Komisijos komunikatas „Europos ekonomikos ir finansų sistemos atvirumo, tvirtumo ir atsparumo didinimas“ (COM(2021) 32 final).

(5)  2022 m. lapkričio 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2332 dėl Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimų laikymo viena iš nusikaltimų sričių Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 83 straipsnio 1 dalies tikslais (OL L 308, 2022 11 29, p. 18).

(6)  Europos Komisijos komunikatas dėl Direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus, (COM(2022) 249 final).

(7)  Ši Komisijos komunikato COM(2022) 249 final, p. 4 formuluotė atkartojama Tarybos sprendimo (ES) 2022/2332 preambulės 10 pastraipoje (OL L 308, 2022 11 29, p. 18).

(8)  Europos Sąjungos Taryba, 2022 m. birželio 30 d., pranešimas spaudai.

(9)  Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija. TA/2022/0295.

(10)  OL L 308, 2022 11 29, p. 18.

(11)  Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl nusikalstamų veikų apibrėžties ir sankcijų už Sąjungos ribojamųjų priemonių pažeidimus (COM(2022) 684 final).

(12)  COM(2022) 684 final.

(13)  Druláková, R. and Zemanová, S., „Why the implementation of multilateral sanctions does (not) work: lessons learnt from the Czech Republic“, European Security, vol. 29, no. 4, 2020, p. 524.

(14)  Portela, C., „Sanctions in EU foreign policy“, in N. Helwig et al., Sharpening EU sanctions policy, FIIA Report 63, Finnish Institute of International Affairs: Helsinki. Study commissioned by the Office of the Prime Minister of Finland, 2020, p. 23.

(15)  2022 m. rugsėjo 9 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/1506 dėl Europos Sąjungos veiksmų siekiant remti informacinių technologijų priemonių plėtojimą, kad būtų gerinama informacijos apie Sąjungos ribojamąsias priemones sklaida, (OL L 235, 2022 9 12, p. 30).

(16)  Portela, C., „What if the EU made sanctions compatible with humanitarian aid?“, in F. Gaub (ed.) What if…? Fourteen Scenarios for 2021, EUISS: Paris, 2020.

(17)  Debarre, A., „Safeguarding humanitarian action in sanctions regimes“, New York: International Peace Institute, 2019.

(18)  Jungtinių Tautų rezoliucija 2664, S/RES/2664(2022).

(19)  Rezoliucijos S/RES/2664(2022) 1 rezoliucinėje dalyje teigiama, kad Jungtinėms Tautoms (…) ar bet kuriai kitai nevyriausybinei organizacijai ar kitam subjektui, veikiantiems pagal šios Tarybos įsteigtų atskirų komitetų įgaliojimus, teikti lėšas, prekes ir paslaugas, kad būtų laiku suteikta humanitarinė pagalba, „yra leidžiama ir nepažeidžia šios Tarybos ar jos sankcijų komitetų nustatyto turto įšaldymo nuostatų“.

(20)  JAV iždo departamentas, pranešimas spaudai, Iždo departamentas įgyvendina istorines humanitarinių sankcijų išimtis, 2022 m. gruodžio 20 d.

(21)  COM(2022) 684 final.

(22)  OL C 100, 2023 3 16, p. 105.

(23)  2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(24)  Mangas Martin, A., Sobre la vinculatoriedad de la PESC y el espacio aéreo como territorio de un estado (Comentario al auto del TS español de 26 de noviembre de 2020, sala de lo penal (Dėl privalomo BUSP pobūdžio ir oro erdvės kaip valstybės teritorijos (2020 m. lapkričio 26 d. Ispanijos Aukščiausiojo teismo sprendimo komentaras, baudžiamųjų bylų padalinys). Revista General de Derecho Europeo, 53, 2021.