2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/2

P9_TA(2022)0334

Siekiant tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros: tolesni veiksmai

2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros: tolesni veiksmai“ (2021/2189(INI))

(2023/C 132/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021)0236),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Komisijos komunikatą dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (COM(2021)0141),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381) ir į 2021 m. spalio 20 d. Parlamento rezoliuciją dėl tos strategijos (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) ir į 2021 m. birželio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl tos strategijos (2),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją šiuo klausimu (3),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (5),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (6),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (7) (Paukščių direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2009 dėl žudomų gyvūnų apsaugos (8),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas (9),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (10),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl tvarios ES akvakultūros plėtros strateginių gairių,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 1–3 d. Regionų komiteto nuomonės projektą dėl tvarios mėlynosios ekonomikos ir akvakultūros,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos akvakultūros ateities,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos 2030 m. tausios žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūroje strategiją,

—	atsižvelgdamas į ES akvakultūros atvirojo koordinavimo metodo tarpinį vertinimą (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 515 dėl ES vartotojų įpročių, susijusių su žvejybos ir akvakultūros produktais,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. paskelbtą tyrimą dėl COVID-19 pandemijos poveikio ES žvejybai ir akvakultūrai, kurį užsakė Žuvininkystės komitetas (PECH),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 12 d. rezoliuciją „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos kormoranų populiacijos valdymo plano, skirto didėjančiai kormoranų daromai žalai žuvų ištekliams, žuvininkystei ir akvakultūrai mažinti, parengimo (13),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3, 4, 38 ir 43 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0215/2022),

kadangi bendros žuvininkystės politikos nuostatose teigiama, jog akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarios maisto gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Sąjungos piliečių apsirūpinimo maistu saugumas, įskaitant maisto tiekimą, ekonomikos augimas ir užimtumas, ir prisidedama prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo; kadangi bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir pašarų saugą; kadangi labai svarbu mažinti administracinę naštą ir veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos teisę, kad būtų labiau atsižvelgiama į suinteresuotųjų subjektų poreikius;

B.	kadangi vėžiagyvių ir akvakultūros sektoriai atlieka svarbų ir vertingą vaidmenį ES ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu ir padeda gerinti gyvenimo kokybę ES pakrančių, vidaus ir atokiausiuose regionuose;

C.	kadangi daugelyje pakrančių, upių, salų, vidaus ir įlankų regionų aprūpinimo maistu saugumas ir pragyvenimo šaltiniai, kuriuos užtikrina šie sektoriai, yra labai svarbūs;

kadangi Europos žaliuoju kursu, biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ siekiama iki 2050 užtikrinti, kad Europos anglies dioksido poveikis būtų neutralus ir kad maisto sistemos būtų teisingos, sveikos ir palankios aplinkai visoje Sąjungoje; kadangi akvakultūra gali tiekti sveiką maistą, kurio poveikis klimatui ir aplinkos pėdsakas būtų mažesni nei nevandeninio ūkininkavimo sausumoje;

kadangi FAO deklaracijoje dėl tausios žvejybos ir akvakultūros pripažįstama, kad per pastaruosius penkis dešimtmečius akvakultūra buvo sparčiausiai auganti pasaulinė maisto gamybos pramonė, kad dėl akvakultūros nuo 1960 m. pasaulyje vienam gyventojui tenkantis suvartojamas žuvų kiekis padidėjo dvigubai ir kad akvakultūra vis daugiau žmonių aprūpina maistu ir vis dažniau tampa pragyvenimo šaltiniais;

kadangi ES strateginėse gairėse dėl tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros, 2021 m. rugsėjo mėn. FAO Šanchajaus deklaracijoje dėl akvakultūros siekiant maisto ir darnaus vystymosi ir 2021 m. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse nustatyti gyvūnų gerovės akvakultūroje tikslai, siekiant padėti gamintojams ir vartotojams;

G.	kadangi, remiantis naujausiais duomenimis (2018 m.), ES akvakultūros produkcija sudaro tik 1,15 proc. pasaulinės produkcijos (14);

kadangi norint steigti ar plėsti ES akvakultūros ūkį reikia įvairių licencijų ir leidimų ir paprastai tai yra lėta ir sudėtinga procedūra, kuriai kartais trūksta teisinio tikrumo ir ekonominio nuspėjamumo; kadangi tokia padėtis trukdo sektoriaus plėtrai, atgraso nuo įmonių investicijų ir lemia pernelyg dideles sektoriaus išlaidas, kartu skatindama importą iš trečiųjų valstybių;

kadangi FAO 2020 m. ataskaitoje dėl pasaulinės žvejybos ir akvakultūros padėties nurodoma, kad visame pasaulyje visos akvakultūros sektoriaus darbo jėgos, kurią sudaro moterys, procentinė dalis (19 proc.) yra didesnė nei žvejybos sektoriuje (12 proc.) ir kad apskritai moterys atlieka labai svarbų vaidmenį visoje žuvų ir akvakultūros vertės grandinėje ir yra darbo jėga tiek bendros komercinės, tiek smulkiosios veiklos srityje; kadangi visame akvakultūros sektoriuje ES daugiau kaip 12 000 įmonių tiesiogiai dirba daugiau kaip 74 000 žmonių (15);

kadangi vienas iš keturių Europoje suvartojamų jūros gėrybių produktų yra akvakultūros produktas; kadangi 2018–2019 m. tikrasis ūkiuose auginamų produktų suvartojimas vienam gyventojui padidėjo 2 proc.; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. ES savarankiškai apsirūpino 41,2 proc. žuvies ir jūros gėrybių, tik 10 proc. ES suvartojamų jūrų gėrybių gaunama iš ES akvakultūros ir tai sudaro mažiau nei 2 proc. pasaulinės produkcijos;

kadangi beveik 70 proc. akvakultūros produkcijos ES sutelkta keturiose valstybėse narėse (Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje) ir didžiąją produkcijos dalį sudaro midijos, upėtakiai, jūriniai pagelai, austrės, paprastieji vilkešeriai, karpiai ir moliuskai; kadangi vis dar yra daug tolesnio augimo ir įvairinimo galimybių, kalbant apie šalis gamintojas ir ūkiuose auginamas rūšis;

kadangi 2021 m. beveik du trečdaliai europiečių savo šalyje bent kartą per mėnesį vartojo žvejybos arba akvakultūros produktų, tačiau tai yra mažėjimo tendencija, palyginti su 2018 m.; kadangi 2021 m. vartotojų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar jie pirmenybę teikia laukiniams ar ūkiuose auginamiems produktams, ir maždaug trečdalis pirmenybę teikė laukiniams produktams, trečdalis – ūkių produktams ir panaši procentinė dalis niekam neteikė pirmenybės;

M.	kadangi kai kurie pradiniai skaičiavimai rodo, kad pardavimo apimtis sumažės 17 proc., o bendros pajamos – 18 proc. ir tai turės ypač didelį poveikį vandens bestuburių sektoriui;

N.	kadangi ES vandens bestuburių produkciją daugiausia sudaro moliuskai, visų pirma midijos, austrės ir kiti moliuskai, ir paprastai tai yra tradicinė, daug darbo reikalaujanti akvakultūros veikla, kurią vykdo šeimos įmonės ir kuri yra visiškai integruota į vietos aplinką;

kadangi Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija 2030 m. tausios žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategijoje nurodo, kad akvakultūros gamyba turi tenkinti paklausą, darniai augti, pasinaudoti inovacijomis, skaitmeninimu ir dalijimusi žiniomis ir didinti savo patrauklumą investicijoms; kadangi strategijoje taip pat teigiama, kad sektoriaus aplinkosauginio pėdsako stebėsena ir mažinimas, kova su klimato kaita ir tarša bei gyvūnų sveikatos ir gerovės užtikrinimas yra labai svarbūs siekiant tvarumo;

P.	kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto 2020 m. ekonominėje ataskaitoje dėl ES akvakultūros sektoriaus nurodyta, kad beveik 80 proc. visų ES akvakultūros įmonių yra labai mažos įmonės, turinčios mažiau nei 10 darbuotojų;

kadangi atlikus atvirojo koordinavimo metodo tarpinį vertinimą padaryta išvada, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos išplėsti ES akvakultūros sektorių, didinti jo atsparumą ir konkurencingumą ir visų pirma užtikrinti prieigą prie teritorijų ir vandens, taip pat skaidrią ir veiksmingą reguliavimo ir administracinę sistemą;

R.	kadangi, nepaisant sektoriaus potencialo, akvakultūros plėtra atokiausiuose regionuose vis dar labai atsilieka;

kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro ataskaitoje dėl žuvų miltų ir žuvų taukų nurodoma, kad dauguma akvakultūros pašarų žuvų miltų sunaudojama Azijoje ir kad 2019 m. 34 proc. žuvų miltų buvo sunaudota Kinijoje, 35 proc. kitose Azijos šalyse ir 9 proc. žuvų miltų – Europoje; kadangi kasmet 20 mln. tonų laukinių žuvų sugaunama ne žmonių maistui, bet pašarams; kadangi pasaulinėse gyvūnų pašarų rinkose didėja akvakultūros ir gyvulininkystės gamintojų konkurencija dėl žuvų miltų; kadangi dėl didesnių pašarų kainų didėja poreikis toliau plėtoti alternatyvius pašarų produktus ir didinti pašarų efektyvumą, kad būtų užtikrintas didelės vertės akvakultūros produktų pelningumas;

T.	kadangi iš 2019 m. vasario 19 d. FAO žvejybos ir akvakultūros techninio dokumento „Trečiasis į jūrą išmetamų žuvų kiekio pasaulyje vertinimas“ matyti, kad į jūrą išmestų žuvų kiekis iš viso sudaro 9,1 mln. tonų, t. y. 10,8 proc. vidutinio metinio laimikio 2010–2014 m. laikotarpiu;

U.	kadangi 2017 m. gegužės mėn. Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centro ataskaitoje dėl ES ekologinės akvakultūros nurodoma, kad kai kuriose valstybėse narėse ekologinės akvakultūros gamyba labai auga, o kitos dar tik pradeda plėtoti šį gamybos metodą;

V.	kadangi akvakultūra yra ypač jautri ekstremalioms oro sąlygoms upių vagose ir pakrančių teritorijose ir tos sąlygos vis dažniau pasireiškia dėl pasaulinio atšilimo, įskaitant sausras, potvynius, audras ir bangas, kurie padaro didelę žalą akvakultūros infrastruktūrai ir auginamų rūšių gyvūnams;

W.	kadangi Direktyvoje 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo visos pakrantės valstybės narės raginamos kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d. Komisijai pateikti nacionalinius jūrų teritorijų planus;

X.	kadangi atokiausi regionai ypač kenčia nuo nestabilaus klimato ir ekstremalių meteorologinių reiškinių, kurie gali kelti pavojų sektoriaus potencialui šiuose regionuose;

Y.	kadangi labai išaugo kormoranų populiacija; kadangi šis padidėjimas daro didelę žalą daugeliui jūrų sektorių, įskaitant akvakultūrą;

Z.	kadangi prieš 13 metų priimtoje Parlamento rezoliucijoje dėl Europos kormoranų valdymo plano priėmimo, siekiant kuo labiau sumažinti augantį kormoranų poveikį žuvų ištekliams, žvejybai ir akvakultūrai, pasiūlyta keletas galimų veiksmų kormoranų tebekeliamoms problemoms spręsti;

AA.	kadangi rezoliucijoje „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ pabrėžiama, kad, be daugelio kitų veiksmų, svarbu kuo labiau sumažinti augantį kormoranų poveikį akvakultūrai;

AB.	kadangi akvakultūros ir žvejybos subjektai gali gauti finansinę kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl kormoranų sąveikos su žuvininkyste;

AC.	kadangi visam Europos akvakultūros sektoriui teks pakelti augančias elektros energijos ir dujų išlaidas ir dėl didėjančių gamybos sąnaudų ir netikrumo dėl prekybos, kurį taip pat sukėlė COVID-19 pandemijos krizė, padėtis darosi dar blogesnė;

AD.	kadangi stambūs žuvų ir žuvies produktų gamintojai ES kaimynystėje planuoja iki 2030 m. padvigubinti akvakultūros gamybą, palyginti su 2020 m. lygiu, ir tai galėtų labai padidinti konkurenciją ES gamybai;

AE.	kadangi ne visos valstybės narės pakankamai atsižvelgia į akvakultūros plėtros potencialą ar jos galimą socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai;

AF.	kadangi metinis žuvų produktų suvartojimas vienam gyventojui ES labai skiriasi – nuo maždaug 6 kg iki maždaug 60 kg; kadangi dėl šios priežasties akvakultūros produktų paklausa ES artimiausioje ateityje gali išaugti;

AG.	kadangi daugeliui įmonių, pasak jų pačių, sunku išlaikyti savo rinkos dalį tiek šalies viduje, tiek užsienyje;

AH.	kadangi, remiantis naujausiais Eurostato ir FAO duomenimis, 2019 m. apie 76 proc. ES suvartotos žuvies buvo laukinė žuvis ir 24 proc. buvo užauginta žuvis;

AI.

kadangi 1.7 klasei „Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai“ priskiriami tik 62 registruoti produktai su saugoma geografine nuoroda (SGN) iš visų 1 382 SGN turinčių produktų; kadangi dėl 14 kitų produktų jau vyksta saugomos nuorodos procedūros; kadangi garantuotų tradicinių gaminių (GTG) maisto registre yra tik keturi tos klasės produktai; kadangi sėkmingai užregistruoti kai kurie akvakultūros produktai;

AJ.	kadangi ES žuvininkystės fondai (Europos žuvininkystės fondas (EŽF), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF)) teikė finansinę paramą ES akvakultūros sektoriui;

AK.	kadangi gyvūnai, ištrūkę iš akvakultūros ūkių, gali sukelti genetinius laukinių populiacijų pakitimus;

Akvakultūros indėlis įgyvendinant Europos žaliąjį kursą

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“; mano, kad šios gairės yra išsamios, patikimos ir tinkamos siekiant skatinti darnią ir konkurencingą ES akvakultūrą, daug dėmesio ilguoju laikotarpiu skiriant akvakultūros sektoriaus darnumui ir jo indėliui į Europos žaliąjį kursą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad jose daug dėmesio skiriama tik aplinkos aspektams ir kad joms reikia didesnių užmojų siekiant skatinti tvarią gamybą ir tikrai klestinčio ir konkurencingo ES akvakultūros sektoriaus plėtrą; mano, kad svarbu, remiantis gairėmis, nustatyti kiekybinius šio sektoriaus augimo tikslus, kaip biologinės įvairovės strategijoje, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir kitose žaliojo kurso strategijose nustatyti aplinkos apsaugos tikslai; primygtinai ragina valstybes nares ir Akvakultūros patariamąją tarybą įgyvendinti gairėse rekomenduojamus veiksmus; ragina Komisiją reguliariai stebėti, kaip laikomasi šių rekomendacijų, ir nuolat informuoti Parlamentą;

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės tinkamai ir koordinuotai įgyvendintų gaires, kad būtų pasiekti jų tikslai; atkreipia dėmesį į svarbų Komisijos vaidmenį padedant valstybėms narėms ir koordinuojant įgyvendinimą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ES akvakultūros ūkininkams; ragina Komisiją nuolat stebėti, kaip įgyvendinamos šios gairės ir kiti teisės aktai, susiję su akvakultūra, pvz., reglamentas dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (16), ir prireikus pateikti šio reglamento ir galbūt kitų pakeitimų, siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti ES ekologinės gamybos tikslus, pvz., nustatytus strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“;

atkreipia dėmesį į akvakultūros sektoriaus indėlio siekiant Europos žaliojo kurso tikslų potencialą ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikį sektoriaus tvarumą ir atsparumą, visų pirma atsižvelgiant į COVID-19 krizę; mano, kad perėjimas prie darnios maisto sistemos Europoje turi pasinaudoti neišnaudotu akvakultūros sektoriaus potencialu, nes jis gali atlikti svarbų ir netgi didesnį vaidmenį žiedinėje ekonomikoje ir kaip sektorius, kuris padeda užtikrinti teigiamą grynąjį perteklinių maisto medžiagų transformavimo į kokybiškus baltymus balansą;

pabrėžia, kad ES akvakultūra atitinka aukštus produktų kokybės ir gyvūnų sveikatos standartus, tačiau dar yra galimybių gerinti įvairinimą, konkurencingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą; pažymi, kad nedidelio poveikio akvakultūra (pvz., nedidelio masto, multitrofinė ir ekologinė akvakultūra) ir akvakultūros ekologinės paslaugos, jei jos bus toliau plėtojamos, gali labai prisidėti prie Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir tvarios mėlynosios ekonomikos (17);

atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog akvakultūra prisidės prie maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu saugumo padėdama subalansuoti žuvies deficitą, nes ES importuoja 70 proc. visų suvartojamų vandens gyvūnų kilmės maisto produktų ir dėl to kasmet susidaro 21 mlrd. EUR prekybos deficitas (2019 m.); mano, kad akvakultūra turi didelį plėtros ir augimo potencialą, kurį reikia stiprinti, neviršijant ekologinių ribų, kad ji galėtų tiekti darnius ir kokybiškus maisto produktus, sumažinti mūsų priklausomybę nuo vandens gyvūnų kilmės maisto produktų importo ir sukurti daugiau darbo vietų ir kitų socialinių bei ekonominių galimybių, visų pirma pakrančių regionuose, bet taip pat ir kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tvirtą, patikimą, nuspėjamą, racionalizuotą ir verslui palankią teisinę sistemą ir visapusiškai išnaudoti turimus Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) finansinius išteklius, nes ši finansavimo priemonė yra specialiai skirta ES žvejybos ir akvakultūros valdymo tikslams; primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamai lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ES akvakultūros sektoriaus inovacijoms, tvarumui ir atsparumui remti;

pabrėžia, kad akvakultūra buvo plėtojama kaip socialinė būtinybė užtikrinti nuolatinį šviežio maisto, gaunamo iš vandens gyvūnų, tiekimą sezonais ir regionuose, kuriuose žvejyba tokio maisto netiekė, ir taip atliko vieną iš svarbiausių visuomenei vaidmenų – tiekė sveiką šviežią maistą, daugiausia skirtą vietos ar regioninei rinkai; todėl pabrėžia, kad akvakultūros plėtra Europoje yra glaudžiai susijusi su tradicine kultūrine praktika, kuri yra daugiau ar mažiau būdinga tam tikrai žemyno daliai;

atkreipia dėmesį į tikslių duomenų ir statistinių duomenų apie akvakultūros produktus, ypač susijusių su vartojimu, importu ir eksportu, svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šiam sektoriui nustatyti tikslai ir uždaviniai; ragina pateikti daugiau su tuo susijusių duomenų ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami;

pažymi, kad Sąjungos užsienio prekybos akvakultūros produktais balanso deficitas yra nepriimtinas nei ekonominiu požiūriu, nes dėl jo atsiranda prekybos deficitas, nei socialiniu požiūriu, nes prarandamos galimybės kurti darbo vietas;

pabrėžia, kad pažanga siekiant Europos žaliojo kurso tikslų turi būti suderinta su trečiųjų valstybių apsirūpinimo maistu užtikrinimu;

10.

pritaria tam, kad būtų sukurtas naujas ES paramos akvakultūrai mechanizmas, kuris būtų inovatyvi priemonė, padedanti Komisijai, valstybėms narėms, regioninės valdžios institucijoms, sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams plėtoti tolesnes gaires ir konsoliduoti geriausią praktiką įvairiose susijusiose srityse; mano, kad kuriant šį mechanizmą turėtų dalyvauti visi atitinkami suinteresuotieji subjektai, įskaitant Parlamentą, ypač visi Akvakultūros patariamosios tarybos nariai, vadovaujantis ES sutarties 11 straipsniu, kuriame dalyvaujamoji demokratija pripažįstama pagrindiniu demokratijos principu; ragina užmegzti prasmingą dialogą su pilietine visuomene;

11.

pabrėžia, kad ES akvakultūros sektoriaus augimo potencialas turi būti plėtojamas darniai, atsižvelgiant į visus tris darnumo ramsčius – ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sukurti patrauklų ir į rinką orientuotą sektorių, taip pat ir naujiems žuvų augintojams, ir jo teisinę sistemą, skirtą verslo investicijoms pritraukti, geroms darbo sąlygoms kurti ir išlaikyti, aplinkai apsaugoti naudojant tvarius pašarų šaltinius ir gerinant vandens aplinkos būklę, didinant gyvūnų gerovę ir biologinį saugumą, taip pat mažinant naudojamą antimikrobinių medžiagų kiekį pagal patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas, skatinant atsakingą ir apdairią praktiką, laikantis strategijos „Nuo ūkio iki stalo“;

12.

mano, kad akvakultūros sektorius, galintis nuolat prisidėti prie visuomenei teikiamų ekosisteminių paslaugų, ir tvenkinių akvakultūra, dumblių bei bestuburių auginimas gali padėti mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir švelninti klimato kaitą; vis dėlto pabrėžia, kad dumblių ir bestuburių ūkių anglies dioksido sekvestracija yra nedidelė, atsižvelgiant į gamybos būdą ir naudojimą, kai surenkamas produktas; pritaria siūlomiems kovos su klimato kaita veiksmams, tačiau pabrėžia, kad reikia bendros metodikos, pagal kurią būtų matuojamas atskirų akvakultūros ūkių anglies dioksido pėdsakas, ir prašo atlikti visų siūlomų priemonių poveikio vertinimą, įskaitant poveikį atskiriems akvakultūros sektoriams; ragina valstybes nares atitinkamai skatinti veiksmingas trumpas tiekimo grandines, siekiant prisidėti prie kovos su klimato kaita;

13.

mano, kad reikia didelio masto investicijų taikant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, kad būtų užkirstas kelias katastrofoms ir ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams ir sumažintas jų poveikis žvejybos ir akvakultūros sektoriams, siekiant stiprinti produktyvias ir atsparias vandens ekosistemas ir išlaikyti jų privalumus vartotojams ir gyvūnų gerovei;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant strategines gaires daugiau dėmesio turėtų būti skiriama labai mažoms ir mažoms akvakultūros įmonėms ir jų specifiniams poreikiams;

15.

primygtinai ragina Komisiją remti akvakultūros sektoriaus profesinio mokymo kursų rengimą suteikiant techninių ir finansinių išteklių, siekiant pritraukti jaunimą ir sudaryti sąlygas žvejams persikvalifikuoti, nes tai padės kurti darbo vietas pakrančių ir salų regionuose, kurie tradiciškai yra labiau priklausomi nuo žvejybos veiklos;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti, skatinti ir teikti tinkamą paramą aplinkai palankiai akvakultūrai, pvz., ekologinei akvakultūrai, uždarų sistemų akvakultūrai, dumblių, bestuburių, žuvų auginimui tvenkiniuose ir integruotoms multitrofinėms ir akvaponinėms akvakultūros sistemoms;

17.

mano, kad reikėtų remti akvaponikos sistemų kūrimą, t. y. uždaras gamybos sistemas sausumoje, kuriose akvakultūros gamyba derinama su pasėlių auginimu – juos auginant naudojamos vandenyje esančios organinės medžiagos ir taip mažinamas taršos, kurią sukelia perteklinės organinės medžiagos, poveikis;

18.

mano, kad gėlavandenė akvakultūra yra labai svarbi daugelyje Europos kaimo regionų ir teikia ne tik kokybišką maistą ir užimtumą, bet ir įdomias ekosistemines paslaugas; ragina Komisiją pradėti plačiai vartoti terminą „vandens gyvūnų kilmės maisto produktai“, nes jis yra daugiau apimantis ir įtraukesnis ir jį vartojant gėlavandenių ūkių gamintojai nepaliekami nuošalyje;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad ypač gėlavandenei akvakultūrai plėšrūnai ir sausros taip pat kelia problemų, darančių poveikį ūkiuose auginamų žuvų kiekiui, dydžiui ir kokybei, ir galiausiai turinčių neigiamą poveikį sektoriaus pelningumui;

20.

pakartoja, kad ES reikia maisto atsekamumo sistemos, kurią taikant būtų didinamas akvakultūros sektoriaus darnumas ir reaguojama į vartotojų poreikius, teikiant informaciją apie tai, kur, kada, kaip ir kokios žuvys ar vandens gyvūnų kilmės gėrybės buvo užaugintos, visų pirma siekiant pagerinti maisto saugą, bet taip pat sudaryti sąlygas ES produktų ir importo iš ES nepriklausančių šalių kontrolei visoje grandinėje ir kovoti su sukčiavimu; mano, kad į šią sistemą turėtų būti įtraukti visi vertės grandinės dalyviai, kad jie galėtų tarpusavyje bendradarbiauti naudodamiesi skaitmeninėmis sistemomis, dirbtiniu intelektu ir kitomis technologinėmis inovacijomis;

21.

atkreipia dėmesį į vertinimą, kurį Europos vartotojai suteikia kokybės nuorodoms, įskaitant tiek kilmės vietos nuorodas, tiek saugomas geografines nuorodas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti jas naudoti akvakultūros produktams, kurie turi būtinas savybes ir atitinka Europos reglamente dėl kokybės nustatytus reikalavimus, pvz., SKVN „Mexillón de Galicia“;

22.

palankiai vertina Komisijos ketinimą remti žaliojo verslo modelius, pvz., grindžiamus anglies dioksido sekvestracija, kad tiekimo grandinės būtų darnesnės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tam tikra akvakultūros praktika, pvz., midijų ar austrių auginimas ir tvenkinių akvakultūra, gali būti sėkmingas ateities modelis, taikant ateityje taršos kreditų sistemą pagal ES klimato srities teisės aktus; ragina Komisiją ir valstybes nares remti šios rūšies žaliąjį verslą atsižvelgiant į strategijos tikslus;

23.

pabrėžia, kad svarbu taikyti įrodymais pagrįstus standartus ir intervencijas siekiant pagerinti žuvų gerovę laikant, vežant ir skerdžiant, be kita ko, išlaikant vandens kokybę atsižvelgiant į gerovę ir su aplinka susijusias ribas, nes tai būdas sumažinti ligų paplitimą ir plitimą ir toliau mažinti antibiotikų naudojimo poreikį, kuris bet kuriuo atveju turėtų būti toliau mažinamas; ragina ypač daug dėmesio skirti šėrimo metodams, kad būtų galima kontroliuoti organinių medžiagų kiekį atvirose ar uždarose grandinėse, siekiant išlaikyti ir tobulinti gerąją aplinkosaugos praktiką; pabrėžia, jog svarbu, kad būtų toliau tobulinami ūkininkavimo metodai, atsižvelgiant į naujausias turimas mokslo žinias, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė, kuri prisidės prie geresnių aplinkosaugos rezultatų, atsparumo klimato kaitai ir optimalaus išteklių naudojimo;

24.

pakartoja, kad įvairios rekomendacijos dėl gyvūnų gerovės netaikomos žvejybos ir akvakultūros sektoriams dėl jų pobūdžio;

25.

ragina valstybes nares toliau skatinti dumblių auginimo propagavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas naudoti dumblius kaip maistą ir pašarus ir plėtoti jų gamybą, be kita ko, užtikrinant lengvesnes leidimų išdavimo procedūras, tačiau nepamirštant kitų auginamų rūšių akvakultūros; pabrėžia, kad esama neišnaudoto dumblių auginimo potencialo kurti naujas darbo vietas ir teikti ekosistemines paslaugas bei ekologiškesnius maisto produktus ir pašarus; mano, kad geresnis dumblių populiacijų valdymas tam tikru mastu galėtų būti ne tik jų auginimas, bet ir veiksmingas būdas kovoti su eutrofikacija ir pašalinti azoto ir fosforo perteklių vandenyje, taip pat anglies dioksido perteklių, jei dumbliai lieka vandenyje ir paliekami irti ant jūros dugno; palankiai vertina Komisijos ketinimą pateikti konkrečią iniciatyvą, kuria būtų remiamas dumblių vartojimas ES; atkreipia dėmesį į tai, kad geriau apsaugant jūrų dumblių populiacijas gali būti teikiamos ekosisteminės paslaugos, absorbuojamas anglies dioksidas ir prisidedama prie biologinės įvairovės didinimo;

26.

palankiai vertina moterų vaidmenį akvakultūros vertės grandinėje ir atitinkamai ragina joms užtikrinti deramas darbo sąlygas ir užtikrinti, kad būtų paisoma vienodo užmokesčio už vienodą darbą ar vienodos vertės darbą principo; taip pat mano, kad turėtų būti didinamas jų matomumas ir atstovavimas sprendimų priėmimo struktūrose ir procesuose;

Pagrindinės kliūtys akvakultūrai Sąjungoje ir galimi sprendimai

27.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant nacionalinius tvarios akvakultūros plėtros planus būtų atsižvelgta į pagrindines sektoriaus potencialo plėtojimo kliūtis, ir pripažinti poreikį vykdant tinkamą teritorijų planavimą skirti teritorijų akvakultūrai; pabrėžia skaidraus ir dalyvavimu grindžiamo mechanizmo, atitinkančio Direktyvą 2014/89/ES dėl jūrinių teritorijų planavimo, svarbą siekiant teisingai paskirstyti teritorijas visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant esamus ir naujus žvejybos plotus ir akvakultūros ūkius, taip pat saugomas jūrų teritorijas ir ribojamos žvejybos teritorijas; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant direktyvoje nustatyto termino, kai kurios valstybės narės dar nepateikė Komisijai savo nacionalinių jūrinių teritorijų planų, ir primygtinai ragina jas kuo greičiau pateikti savo planus;

28.

remia Komisijos tikslą inicijuoti propagavimo kampanijas siekiant skatinti ES akvakultūros produktų vartojimą ir atkreipti dėmesį į ES akvakultūrą ir toliau remti jos tvarų vystymąsi; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia išsamios ir lengvai prieinamos vartotojų informacijos, įskaitant informaciją apie sveiką mitybą, naudą aplinkai ir kitus tvarumo parametrus, pvz., poveikį klimatui;

29.

mano, kad akvakultūros gamybos objektai, planuojami ir įkurti atviruose vandenyse, neturėtų būti žvejybos zonose ar su jomis kirstis; be to, mano, kad žvejybos sektorius ir jo veiklos vykdytojai bei atstovai turėtų visapusiškai dalyvauti šiame procese;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES akvakultūros gamyba tebėra labai koncentruota tiek valstybių narių, tiek auginamų rūšių atžvilgiu, todėl esama didelių įvairinimo galimybių;

31.

pažymi, kad teritorijų planavimas yra viena iš išankstinių ilgalaikio akvakultūros vystymosi sąlygų ir būtinų priemonių siekiant užtikrinti tinkamų akvakultūrai skirtų teritorijų planavimą, atsižvelgiant į kitas veiklas atitinkamose teritorijose;

32.

pabrėžia, kad akvakultūros plėtrai reikia tvirtos, patikimos, aiškios ir administraciniu požiūriu paprastos teritorijų ir licencijų naudojimo teisinės sistemos, kuri užtikrintų pasitikėjimą ir investicijų į šį sektorių saugumą; pabrėžia, kad teritorijų planavimas turėtų padėti parengti veiksmingą ir lankstų planą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į nuolat kintančią jūrų ir gėlo vandens aplinką, kurioje veikia akvakultūra, ir kad pernelyg griežti zoniniai apribojimai gali atgrasyti nuo investicijų ir plėtros;

33.

pabrėžia teisinio tikrumo ir investicijų nuspėjamumo svarbą tvariam Sąjungos akvakultūros sektoriaus augimui; pabrėžia, kad visos įvairių valstybių narių valdžios institucijų priimtos priemonės turi padėti supaprastinti administracinius terminus ir procedūras, kad viešojo administravimo institucijos įvykdytų joms keliamus reikalavimus, laiku išspręstų problemas ir išvengtų nereikalingo leidimų išdavimo ar licencijavimo procedūrų vilkinimo; nepritaria atgaline data taikomoms priemonėms, kuriomis sutrumpinamas licencijų ar jų pratęsimo galiojimo laikotarpis, ir ragina valstybes nares išsaugoti licencijų turėtojų pasitikėjimą ir tenkinti jų teisėtus lūkesčius;

34.

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl esamo biurokratinio sudėtingumo ir licencijavimo ir planavimo vėlavimų galimi investuotojai patiria papildomų išlaidų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti aiškias ir skaidrias licencijų išdavimo procedūras, siekiant paskatinti investuotojus;

35.

pabrėžia, kad atvirasis koordinavimo metodas turėtų būti toliau įgyvendinamas siekiant koordinavimo su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos viešojo administravimo institucijomis, turinčiomis kompetenciją akvakultūros sektoriuje; mano, kad toks koordinavimas yra tikrai būtinas siekiant vienodinti nacionalinės teisės aktus ir pateikti gaires dėl sektoriui taikomos reguliavimo sistemos; ragina Komisiją paskelbti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kad valstybėms narėms būtų pateiktos gairės dėl ES akvakultūros plėtros;

36.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį ES pasidalijamosios kompetencijos koordinavimą ir nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų veiksmų koordinavimą;

37.

pabrėžia darnių pašarų sudedamųjų dalių svarbą akvakultūrai Sąjungoje; mano, kad akvakultūra gali panaikinti žuvies deficitą tik tuo atveju, jei visų ūkiuose auginamų rūšių atveju užtikrinamas grynasis žuvų baltymų prieaugis, t. y. akvakultūra nepašalina daugiau laukinių žuvų iš vandenynų ir kitų vandens telkinių pašarų reikmėms nei užaugina; pabrėžia, kad visame pasaulyje didelė dalis žuvų, naudojamų žuvų miltams ir žuvų taukams gaminti, sugaunama išskirtinėse besivystančių šalių ekonominėse zonose; pabrėžia, kad reikia propaguoti ekologiniu požiūriu tvarius jūrų gyvūnų baltymus ir taukus, naudojamus pašarams, iš šalutinių produktų ir nuopjovų, kitus baltymus ir novatoriškus sprendimus, pvz., vabzdžių miltus ir mikrodumblius, taip pat iš dalies pakeisti jūrų gyvūnų baltymus ir taukus tvariai gaminamomis nejūrinėmis alternatyvomis; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų skatinamas perėjimas prie tvarių ir naujų baltymų šaltinių, ir prašo Komisijos įvertinti, ar šiuo atžvilgiu reikia kokių nors teisės aktų pakeitimų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti darnią praktiką ir didinti pašarams naudojamų nepriklausomai sertifikuotų žuvų miltų ir žuvų taukų procentinę dalį, taikant patikimas ir nepriklausomas aplinkos ir socialinio sertifikavimo sistemas, pagal kurias taikomi žemo mitybos grandinės indekso vertinimo kriterijai ir FAO elgesio kodeksas;

38.

pripažįsta, kad šiuo metu neįmanoma akvakultūros sektoriui tiekti pakankamai žuvų miltų ir žuvų taukų vien tik iš į jūrą išmetamų žuvų ir žvejybos pramonės šalutinių produktų – iš dalies dėl didėjančios paklausos žuvų miltų rinkoje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tvarią žuvų miltų ir žuvų taukų gamybą ir kartu dėti daugiau pastangų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad būtų išspręsta padidėjusios paklausos žuvų miltų rinkoje problema, kuriant tvarias alternatyvas;

39.

yra susirūpinęs dėl didėjančio žuvų miltų ir žuvų taukų gamyklų skaičiaus Vakarų Afrikos pakrantėje, kurias daugiausia valdo Kinijos įmonės ir kurių netvari gamyba kelia egzistencinių problemų regioninei ir nepramoninei žvejybai, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad ES akvakultūros objektuose nebūtų naudojami tokios gamybos pašarai;

40.

ragina Komisiją naudoti skaitmenines sistemas ir dirbtinį intelektą siekiant pagerinti akvakultūros produktų atsekamumą ir tvarumą ir išplėsti naudojamų pašarų atsekamumą;

41.

ragina Komisiją pripažinti, kad svarbu vykdyti ES masto informavimo kampanijas apie tvarią ES akvakultūrą ir gamybos svarbą naudojant lėšas, kurioms taikomas tiesioginis valdymas, ir laikantis strateginių gairių tikslų; ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis strateginių gairių tikslų, į visas veiklos programas įtraukti informavimo ir komunikacijos kampanijų, skirtų konkretiems tvarios ES akvakultūros subsektoriams, organizavimą;

42.

primygtinai ragina Komisiją propaguoti programas pagal ES žemės ūkio skatinimo politiką, pagal kurias būtų galima konkrečiai ir individualiai propaguoti akvakultūros produktus; pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti dabartine žemės ūkio skatinimo politikos peržiūra siekiant geriau įtvirtinti darnių akvakultūros produktų populiarinimą, ir ragina Komisiją pasinaudoti žemės ūkio skatinimo politika siekiant remti sektorius ir veiklos vykdytojus, kurie iš esmės prisideda prie žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo arba padeda prie to pereiti;

43.

palankiai vertina Europos žvejybos ir akvakultūros rinkos observatorijos (EUMOFA) atliekamo darbo kokybę; ragina Komisiją skirti EUMOFA papildomą tikslinį finansavimą centro ataskaitoms išversti į visas oficialiąsias ES kalbas, nes jos dažnai pateikiamos tik viena kalba arba ne daugiau kaip penkiomis oficialiosiomis ES kalbomis; mano, kad tokia informacija padės akvakultūros sektoriui gauti naujausią kokybišką informaciją ir taip pagerinti jo prekybos rezultatus;

44.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai padidinti lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms akvakultūros sektoriuje (tiek jūrų, tiek gėlavandeniame), ypač naujoms žinių sritims, tokioms kaip mikrobiomo tyrimai, arba akvakultūros aplinkosauginių paslaugų mokslinei stebėsenai; ragina valstybes nares skirti arba padidinti finansavimą moksliniams tyrimams ir plėtrai akvakultūros sektoriuje ir skatinti mokslo žinių perdavimą šiam sektoriui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

45.

ragina valstybes nares ir jų administracijas užtikrinti, kad žemės ūkio produktų ir maisto kokybės sistemų potencialas būtų plačiau naudojamas akvakultūros produktams; primena galimybę sukurti regionines arba nacionalines kokybės sistemas, kurios gali padėti gamintojams didinti savo matomumą, taigi ir jų prekybos rezultatus bei pajamas;

46.

pabrėžia, kad žinios ir inovacijos (įskaitant skaitmeninių technologijų naudojimą) yra labai svarbios siekiant kitų ES akvakultūros sektoriui nustatytų tikslų ir kad programa „Europos horizontas“, ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa, suteikia didelę galimybę žengti žingsnį į priekį šioje srityje;

47.

primygtinai ragina Komisiją gerinti ir rinkti informaciją apie akvakultūros sektoriaus potencialą atokiausiuose regionuose atliekant perspektyvumo tyrimus ir renkant grįžtamąją informaciją, taip pat teikti konkrečią paramą pradedančiosioms įmonėms, norinčioms dirbti šiame sektoriuje tuose regionuose;

48.

reiškia stipriausią paramą inovacijoms ir pažangai naujų akvakultūros rūšių veisimo srityje;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad novatoriškam akvakultūros sektoriui taip pat reikia ugdyti tinkamus įgūdžius, užtikrinamus skatinant specializuotas mokymo programas ir žinias apie akvakultūrą (pvz., specializuotus veterinarinius žuvų tyrimus ir akvakultūros veiklos vykdytojų mokymus apie žuvų sveikatą), taip pat visą gyvenimą trunkantį ūkininkų mokymą apie novatoriškus akvakultūros sektoriaus metodus;

50.

ragina Komisiją toliau siekti suvienodinti ES akvakultūros sektoriaus sąlygas trečiųjų valstybių gamintojų atžvilgiu peržiūrint tarptautinius prekybos susitarimus ir galbūt ateityje pasirašant naujus, susijusius su produktų, kurių patekimas į rinką nėra toks pat, kaip ES pagamintų produktų, importu, aplinkos ir socialiniu tvarumu arba žuvų gerovės standartais, be kita ko, atnaujinant taisykles, kad būtų geresnis maisto iš vandens gyvūnų ženklinimo įgyvendinimas; mano, kad konkrečiais atvejais, tokiais kaip ikrų ženklinimas, turėtų būti peržiūrėta vartotojų informavimo teisinė sistema; ragina Komisiją atliekant poveikio vertinimą išnagrinėti galimybę įtraukti akvakultūros sektorius į ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, siekiant sukurti paskatų Europos pramonei ir ES prekybos partneriams mažinti savo pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro įgyvendinant priemones, kurios padėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą teršalų kiekį, ir taip remti tiek ES, tiek pasaulinę klimato politiką siekiant neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį be diskriminacijos ir užslėptų tarptautinės prekybos apribojimų;

51.

primena, kad šis sektorius turi galimybių padidinti prekybą akvakultūros produktais, ypač šalyse ir regionuose, kuriuose suvartojama mažai šių produktų;

52.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslines žinias apie žuvų gerovę, skatinti geriausią akvakultūros praktiką žuvų gerovės srityje ir skatinti kurti ES žuvų gerovės etaloninius centrus; pabrėžia, kad gera gyvūnų gerovės praktika yra geriausias prevencinis žingsnis siekiant sumažinti vaistų poreikį ir užtikrinti žuvų sveikatą ir gerovę; ragina toliau naudoti technologijas ir inovacijas siekiant tikslingiau kovoti su ligomis, mažinant reikalingą vaistų kiekį; pabrėžia, kad reikia gerinti veterinarinių vaistų prieinamumą, kai to reikia akvakultūros sektoriui;

53.

rekomenduoja, kad Komisija, remiantis naujausiomis mokslo žiniomis apie žuvų ir kitų vandens gyvūnų poreikius ir vežimo būdus, parengtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, siekiant sumažinti jų kančias vežant; pabrėžia, kad naujose nuostatose turėtų būti pateiktas išsamus planavimo ir pasiruošimo prieš vežimą kontrolinis sąrašas, konkrečios nuostatos dėl vandens kokybės parametrų, tankio, elgesio su gyvūnais juos pakraunant ir iškraunant, taip pat su gyvūnų gerove susiję patikrinimai po vežimo; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos skelbiamos gairės būtų atnaujinamos remiantis naujausiais moksliniais įrodymais ir atitiktų Reglamentą (EB) Nr. 1/2005, ir ragina nustatyti konkrečius reikalavimus, taikomus žuvų vežimui komerciniais tikslais; be to, pabrėžia, kad turėtų būti rengiami specialūs mokymai ir taikoma sertifikavimo procedūra, susiję su žuvų vežimu;

54.

pritaria tam, kad būtų didinamas programos „Copernicus“ ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo pajėgumas stebėti, modeliuoti ir prognozuoti ekstremaliuosius meteorologinius reiškinius tiek sausumoje, tiek jūroje, kuriems akvakultūros objektai yra ypač jautrūs, kad būtų galima geriau pasirengti jų padariniams;

55.

pabrėžia, kad svarbu tiek kompetentingoms institucijoms, tiek ūkininkams rengti tinkamus mokymus, kaip mažinti akvakultūros veiklos poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi aukštų gyvūnų gerovės ir sveikatos standartų;

56.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl ES didžiųjų kormoranų valdymo plano, kuriuo būtų galima tinkamai ir galutinai išspręsti problemą, su kuria akvakultūros sektorius susiduria daugelį metų, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir patirtimi bei praktika, kuri jau išbandyta valstybėse narėse; primygtinai ragina parengti planą siekiant veiksmingai sušvelninti ir kontroliuoti jų poveikį akvakultūros ūkiams, siekiant sumažinti jų ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį gamybai ir biologinei įvairovei; pabrėžia, kad į planą turėtų būti įtrauktas tinkamų finansuoti priemonių dėl prevencinių sambūvio sprendimų ir tinkamo nuostolių kompensavimo ir priemonių, finansuojamų iš ES arba nacionalinių fondų, sąrašas; primygtinai tvirtina, kad finansinė parama specialiai pritaikytiems moksliniams tyrimams, kuriais siekiama rasti ir išbandyti prevencines priemones, yra labai svarbi, taip pat siekiant sudaryti sąlygas tinkamai stebėsenai, įskaitant taikomų priemonių poveikio registravimą ir analizę; ragina valstybes nares įgyvendinti šias priemones kiekvienu konkrečiu atveju atskirai vietos lygmeniu ir kasmet pranešti Komisijai apie plano įgyvendinimą, įskaitant pasirinktų priemonių veiksmingumą; ragina Komisiją kas penkerius metus įvertinti ES didžiųjų kormoranų valdymo planą ir pateikti ataskaitą Parlamentui; primygtinai ragina Komisiją nedelsiant parengti gairių dokumentą, kaip taikyti Paukščių direktyvos 9 straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, ir įvertinti poreikį iš dalies pakeisti galiojančius teisės aktus tais atvejais, kai pasitvirtina, kad prevencinės priemonės yra nepakankamos ir finansinis ir socialinis poveikis neleidžia priimti sambūvio sprendimų, remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis;

57.

ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti licencijų išdavimo procedūras ir dėti daugiau pastangų bei teikti papildomą pagalbą, būtiną, kad EJRŽAF naudotojai galėtų gauti finansavimą;

Ekologinė akvakultūra

58.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano ir į jo priedą įtrauktus 23 veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad ekologinė akvakultūra turi atlikti pagrindinį vaidmenį planuojant akvakultūros sektoriaus augimą, atsižvelgiant į didelį neišnaudotą jos plėtros potencialą, atitinkantį perėjimą prie darnios Europos maisto sistemos, ir kad tam turėtų būti teikiama parama per EJRŽAF;

59.

sutinka, kad ekologinė akvakultūra turi potencialo, tačiau pabrėžia ekologinės akvakultūros gamybos skirtumus valstybėse narėse;

60.

pritaria tikslui iki 2030 m. gerokai padidinti ekologinės akvakultūros mastą nenustatant jokios konkrečios procentinės dalies šiame plane, nes tai palyginti naujas sektorius ir jo augimą nelengva numatyti; vis dėlto ragina valstybes nares atitinkamai nustatyti tikslus, atsižvelgiant į jų žinias apie vietos ir regionų ypatumus ir rinkos pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ekologinės akvakultūros srityje pastaraisiais metais išaugo tam tikrų rūšių ir tam tikrų šalių (įskaitant lašišas Airijoje ir midijas Danijoje ir Airijoje) ūkininkavimas, tačiau ES ekologinės akvakultūros produktų paklausa yra neužtikrinta, be to, kai kuriose vietovėse ekologinės akvakultūros ekonominės veiklos rezultatai vis dar nepakankamai geri;

61.

mano, kad darni akvakultūra apskritai ir konkrečiai ekologinė akvakultūra atliks pagrindinį vaidmenį siekiant ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti Europos neutralų anglies dioksido poveikį, nes padės mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo, sykiu teikdama papildomos naudos aplinkai ir biologinei įvairovei;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad darni akvakultūra apskritai ir visų pirma ekologinė akvakultūra gali padėti patenkinti vartotojų poreikius gauti įvairių kokybiškų maisto produktų, pagamintų tausojant aplinką ir užtikrinant žuvų gerovę, taip užpildant atotrūkį tarp žuvininkystės produktų paklausos ir pasiūlos ES ir mažinant laukinių išteklių naudojimo intensyvumą;

63.

ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į nacionalinius tvarios akvakultūros plėtros planus, išnagrinėti pagrindines ekologinės akvakultūros plėtros kliūtis ir pasiūlyti atitinkamas priemones; be to, ragina valstybes nares, remiantis ex ante poveikio vertinimu, į persvarstomus daugiamečių nacionalinių strateginių akvakultūros planų tikslus įtraukti ekologinės akvakultūros augimą; mano, kad EJRŽAF turėtų būti naudojamas siekiant skatinti darnią akvakultūros praktiką, be kita ko, ekologinę gamybą, ir teikti paramą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu, nes taip būtų sudarytos vienodos sąlygos, palyginti su kitais ekologiniu ūkininkavimu besiverčiančiais ūkininkais;

64.

pabrėžia, kad reikia labiau remti alternatyvių maisto medžiagų šaltinių, gydymo, veisimo ir gyvūnų gerovės akvakultūros srityje mokslinius tyrimus ir inovacijas; mano, kad būtina skatinti investicijas į pritaikytas polikultūrinės ir multitrofinės akvakultūros sistemas ir skatinti ekologiškai auginamų jauniklių veisyklas ir jauniklių auginimo veiklą; palankiai vertina atvirąjį koordinavimo metodą, skirtą ekologinės akvakultūros gerosios patirties mainams ir inovacijoms;

65.

pabrėžia, kad nuo tada, kai buvo priimtas reglamentas dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, atsirado inovacijų, įskaitant įvairių rūšių akvakultūrą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikros nuostatos, pvz., dėl reprodukcijos, yra nepritaikytos plėtojamiems naujiems novatoriškiems ir darniems akvakultūros metodams; primygtinai ragina Komisiją atitinkamai įvertinti šį reglamentą ir pateikti reikiamus pakeitimus;

66.

ragina Komisiją išanalizuoti, kaip kiekvienoje valstybėje narėje aiškinamos ir įgyvendinamos ekologinės akvakultūros taisyklės ir kaip kontroliuojamas jų laikymasis; primygtinai ragina Komisiją, remiantis šios analizės išvadomis, paskelbti valstybėms narėms, sertifikavimo įstaigoms ir žuvų augintojams skirtas gaires, kuriomis būtų siekiama sumažinti ekologinio ūkininkavimo taisyklių įgyvendinimo skirtumus;

67.

primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę vėl leisti paros racione naudoti 30 proc. žuvų miltų ir žuvų taukų, gautų iš neekologiškos akvakultūros produktų nuopjovų arba žmonėms vartoti sugautų žuvų, gautų iš darnių ES žuvininkystės produktų, nuopjovų, pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu visiems naujiems ekologinės akvakultūros sektoriaus subjektams, atsižvelgiant į jų teigiamą poveikį žiedinei ekonomikai ir kaip būtiną paramos priemonę, atsižvelgiant į mažą ekologiškų pašarų pasiūlą ir dideles kainas; ragina Komisiją taip pat apsvarstyti galimybę naudoti rūšis (kurios Europoje negali natūraliai neršti), kurių indukcinis dauginimasis atliekamas naudojant hipofizės ekstraktus, t. y. rūšis, kurios naudojamos polikultūros praktikoje, siekiant panaudoti kitas kultūros aplinkos trofines nišas, taip prisidedant prie anglies dioksido sekvestracijos, mažinant eutrofikaciją, didinant bendrą tvenkinių produktyvumą ir mažinant maisto medžiagų kiekį žuvų ūkiuose;

68.

pabrėžia, kad reikia sudaryti vienodas sąlygas ES ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems ūkininkams visoje Sąjungoje ir importuojamiems ekologiniams produktams nustatant tas pačias taisykles, remiant ir suderinant ligų gydymą, taikomą ekologinėje akvakultūroje ir ekologinėje gyvulininkystėje;

69.

primena, kad Parlamento rezoliucijoje „Siekiant sukurti darnų ir konkurencingą Europos akvakultūros sektorių: dabartinė būklė ir ateities uždaviniai“ siūlomi 92 veiksmai, kuriais siekiama išnaudoti ES akvakultūros potencialą: supaprastinant administracines procedūras, užtikrinant lygiateisiškumą kitų sektorių atžvilgiu, didinant ES akvakultūros konkurencingumą Sąjungoje ir už jos ribų, gerinant vartotojų informavimą, užtikrinant gyvūnų gerovę ir veterinarinių produktų prieinamumą, vykdant geresnes reklamines kampanijas ir komunikaciją, remiant mokslinius tyrimus ir inovacijas, skatinant mokymus ir užimtumą, didinant ES akvakultūros sektoriaus darnumą, užtikrinant tinkamą finansavimą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kitų struktūrinių fondų ir užtikrinant darnų sambūvį su žvejyba; primygtinai ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant įgyvendinti šiuos veiksmus;

70.

atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas tarp žvejybos ir akvakultūros neturi prasmės dabartinėmis aplinkybėmis, kai didėja jūrų produktų paklausa, o intensyvus laukinių žuvų populiacijų naudojimas Sąjungoje palaipsniui mažėja, ir pabrėžia, kad šios dvi veiklos rūšys viena kitą papildo;

71.

pabrėžia, kad akvakultūros ir konservavimo bei perdirbimo sektoriaus bendradarbiavimas gali suteikti didelę pridėtinę vertę akvakultūros produktams, jei bendradarbiavimas vykdomas užtikrinant sinergiją ir skatinant abi veiklos rūšis;

o o

72.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir bendros žuvininkystės politikos patariamosioms taryboms.

(1) OL C 184, 2022 5 5, p. 2.

(2) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(3) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(4) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(5) OL L 247, 2021 7 13, p. 1.

(6) OL L 257, 2014 8 28, p. 135.

(7) OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

(8) OL L 303, 2009 11 18, p. 1.

(9) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.

(10) OL L 221, 1998 8 8, p. 23.

(11) Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, „Tvarios ES akvakultūros plėtros atvirojo koordinavimo metodo (AKM) tarpinio vertinimo tyrimas“, 2019 m.

(12) OL C 28, 2020 1 27, p. 26.

(13) OL C 21 E, 2010 1 28, p. 11.

(14) Europos Komisija, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, „ES žuvies rinka. 2020 m. leidimas“, Leidinių biuras, 2021 m.

(15) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ekonominė ataskaita dėl ES akvakultūros sektoriaus 2020 m. (STEFC-20-12). EUR 28359 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2021 m.

(16) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).

(17) ES mėlynosios ekonomikos pertvarka siekiant tvarios ateities (2021 m.) – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0240&from=LT

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/15

P9_TA(2022)0335

Naujų technologijų poveikis apmokestinimui: kriptografija ir blokų grandinė

2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Naujų technologijų poveikis apmokestinimui. Kriptografija ir blokų grandinė“ (2021/2201(INI))

(2023/C 132/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kriptoturto rinkų (COM(2020)0593),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikatą dėl ES skaitmeninių finansų strategijos (COM(2020)0591),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 12 d. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Virtualiųjų valiutų apmokestinimas: mokesčių tvarkos ir kylančių mokesčių politikos klausimų apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „XXI amžiaus verslo apmokestinimas“ (COM(2021)0251),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro darbo dokumentą dėl mokesčių ir struktūrinių reformų „Kriptoturtas: empirinis požiūris iš mokesčių perspektyvos“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (COM(2021)0422),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio banko darbo dokumentą „Kriptoturto veikla visame pasaulyje. Raida ir makrofinansiniai veiksniai“, paskelbtą 2022 m. kovo 8 d.,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 22 d. EBPO viešų konsultacijų dokumentą „Kriptoturto ataskaitų teikimo sistema ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimai“,

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 15 d. tyrimą „Sukčiavimas PVM: ekonominis poveikis, iššūkiai ir politikos klausimai“, 2018 m. liepos mėn. tyrimą „Kriptovaliutos ir blokų grandinė. Teisinis kontekstas ir poveikis finansiniams nusikaltimams, pinigų plovimui ir mokesčių slėpimui“ ir 2018 m. vasario 15 d. tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautiniams mokesčių klausimams“,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. tyrimą „Naujų technologijų galimybių ir iššūkių, susijusių su ES mokesčių administravimu ir politika, tyrimas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0204/2022),

kadangi naujų technologijų naudojimas ES bendrojoje rinkoje ir mokesčių administravimo skaitmeninimas visoje Europoje keičia mokesčių mokėtojų, konkrečiai piliečių ir įmonių, santykius su nacionalinėmis mokesčių institucijomis; kadangi ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad mokesčių administravimo skaitmeninimo procedūriniai ir techniniai aspektai būtų koordinuojami siekiant išvengti kliūčių nacionalinių techninių platformų sąveikumui;

B.	kadangi skirtingos įvairių kriptoturto rūšių savybės ir ribos tarp skirtingų kriptoturto rūšių gali būti svarbios nustatant jo apmokestinimo tvarką;

C.	kadangi kriptoturto rinkos dinamika rodo, kad reikia sukurti aiškią, stabilią ir skaidrią teisinę sistemą;

kadangi mokesčių administratoriai šiuo metu susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su veiksmingu mokesčių surinkimu, o ypač tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, atsižvelgiant į sparčiai augančius skaitmeninius sandorius, didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir ekonominių operacijų ir verslo modelių internacionalizavimą, taip pat dvigubo apmokestinimo riziką ar sudėtingas agresyvias mokesčių schemas;

E.	kadangi mokesčių institucijos turi neatsilikti atsižvelgiant į galimą riziką mokesčių sistemų tvarumui ir savo gebėjimui užtikrinti nacionalinių bei Europos teisinių sistemų, susijusių su apmokestinimu, laikymąsi;

kadangi mokesčių administratoriai gali naudoti naujus technologinius sprendimus, pvz., blokų grandinę, kad geriau patenkintų mokesčių mokėtojų poreikius, keistųsi jurisdikcijų informacija, saugotų įvairių tipų įrašus ir atgrasytų nuo korupcijos ir (arba) ją įveiktų, nors tokiomis technologijomis taip pat gali būti piktnaudžiaujama ir jos gali būti naudojamos kaip neteisėtos veiklos priemonės, siekiant nusikalstamais tikslais išvengti mokesčių mokėjimo; kadangi visų pirma didesnis blokų grandinės sandorių matomumas galėtų palengvinti mokesčių administratorių pastangas kovoti su mokestiniu sukčiavimu;

kadangi keletas mokesčių administratorių visoje Europoje, nors ir įvairiais lygmenimis, jau imasi svarbių veiksmų, kad procesai būtų skaitmeninami, kad mokestinių prievolių vykdymas būtų paprastesnis, greitesnis ir veiksmingesnis; kadangi naujų technologijų naudojimas valstybėse narėse vis dar labai skiriasi; kadangi nacionalinėms mokesčių administravimo institucijoms apskritai reikia daugiau paskatų ir informuotumo didinimo priemonių, kad būtų išnaudotas technologinės ir skaitmeninės transformacijos potencialas; kadangi technologijos gali padėti palengvinti įvairių valdžios institucijų bendradarbiavimą, konkrečiai apmokestinimo klausimais;

kadangi vis dažniau naudojant kriptoturtą mokesčių administratoriai verčiami pritaikyti dabartinę apmokestinimo praktiką bendrojoje rinkoje; kadangi kriptoturto rinkoje sudėtinga nustatyti su mokesčiais susijusią veiklą, nes ji mažiau priklauso nuo tradicinių finansų tarpininkų, kurie paprastai teikia informaciją mokesčių tikslais;

I.	kadangi penkios iš 27 valstybių narių yra priėmusios konkrečias teisines nuostatas dėl kriptoturto apmokestinimo; kadangi 19 valstybių narių turi administracines kriptoturto apmokestinimo gaires;

kadangi EBPO bendras duomenų teikimo standartas pagerino tarptautinį mokesčių skaidrumą, nes pagal jį reikalaujama, kad jurisdikciją turintys subjektai gautų informaciją apie užsienyje esantį turtą, laikomą finansų įstaigose, ir kasmet automatiškai keistųsi ta informacija su mokesčių mokėtojų rezidavimo vietos jurisdikcijomis; kadangi kriptoturtas daugeliu atvejų nepatenka į duomenų teikimo standarto taikymo sritį, nes jis taikomas tradiciniam finansiniam turtui ir dekretinėms valiutoms;

kadangi tarptautiniu mastu dedamos pastangos ir įsipareigota geriau reguliuoti sąžiningą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą; kadangi kriptoturtas galėtų būti panaudotas siekiant pakenkti esamoms tarptautinėms mokesčių skaidrumo iniciatyvoms, kaip pripažino EBPO; kadangi šiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad ES imtųsi vadovaujamo vaidmens, visų pirma užtikrintų glaudų valstybių narių bendradarbiavimą sąžiningo ir skaidraus kriptoturto apmokestinimo srityje;

kadangi pasaulio ekonomika keičiasi ir tampa vis labiau decentralizuota ir skaitmenizuota ir kadangi principai, kuriais grindžiama dabartinė tarptautinė mokesčių sistema, palaipsniui pasensta ir nebegalima užtikrinti, kad pelnas būtų apmokestinamas ten, kur vykdoma pelną duodanti ekonominė veikla ir kur sukuriama vertė;

kadangi nėra tarptautinės priemonės, susijusios su kriptoturto apmokestinimu, ir kadangi įvairios šalys šiuo klausimu taiko platų požiūrių spektrą; kadangi ES atitinkamose tarptautinėse platformose turi pirmauti užtikrinant piliečiams didesnę finansinę įtrauktį tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų;

kadangi EBPO savo 2020 m. ataskaitoje dėl virtualiųjų valiutų apmokestinimo nurodo keletą svarbių klausimų, kuriuos reikia spręsti, konkrečiai nustatyti apmokestinamojo įvykio apibrėžtį, pajamų formas, susijusias su virtualiosiomis valiutomis, kaip apmokestinimą galima pritaikyti prie kriptoturto pobūdžio ir dinamikos, siekiant, be kita ko, sąžiningai ir veiksmingai užfiksuoti pelną, be kita ko;

kadangi Sąjunga jau ėmėsi svarbių veiksmų siekdama aiškiai apibrėžti kriptoturtą ir kriptoturto paslaugų teikėjus bei apskritai sukurti tinkamą kriptoturto reguliavimo sistemą, t. y. kriptoturto rinkų reglamentą; kadangi ši sistema ir šios apibrėžtys palengvins sąžiningą ir paprastą šio turto apmokestinimą; kadangi tokio kriptoturto apibrėžtys turi būti suderintos su tarptautiniais standartais, visų pirma parengtais EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupės;

P.	kadangi kriptoturto apibrėžtys turi būti vienodos visoje ES ir suderintos su tarptautiniais standartais; kadangi tas pats kriptoturtas visoje ES gali būti skirtingai klasifikuojamas kaip „mokestinis objektas“ ir dėl to gali atsirasti skirtinga apmokestinimo tvarka;

kadangi tam tikros mokesčių politikos sritys priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas ir labai svarbus siekiant reaguoti į iššūkius, kylančius bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemų tvarumui, be kita ko, vis dažniau naudojant kriptoturtą; kadangi 27 iš esmės skirtingų požiūrių į kriptoturto apmokestinimą sistema galėtų sukelti didelių kliūčių siekiant Europos bendrosios skaitmeninės rinkos tikslų; kadangi dėl šios priežasties yra aiški priežastis Europos masto koordinavimui ir bendradarbiavimui;

kadangi ES ir jos bendroji rinka turi užtikrinti įmonėms (ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir startuoliams) inovacijoms palankią aplinką, kalbant apie naujas technologijas finansinių paslaugų ir kriptoturto srityje; kadangi šiam pagrindiniam tikslui pasiekti reikia, kad valstybės narės tvirtai įsipareigotų vykdyti politiką, konkrečiai mokesčių srityje, kuria būtų užtikrinta stabili, aiški ir saugi reguliavimo sistema, kad veiklos vykdytojai galėtų klestėti ir prisidėti prie ekonomikos augimo; kadangi galiausiai šios pastangos reikalauja tvirto įsipareigojimo apsaugoti piliečių, kaip mokesčių mokėtojų ir finansinių paslaugų vartotojų, teises;

kadangi aiškios gairės yra labai svarbios siekiant teisingos ir veiksmingos apmokestinimo sistemos, kurią veiksmingai įgyvendinus valstybės narės galėtų įgyvendinti naudingas reformas mažinant administracines išlaidas ir trumpinant laiką, mažinant patekimo į rinką kliūtis ir užtikrinant tikrumą bei stabilumą, nes tai yra būtina konkurencingumo sąlyga, taip pat siekiant panaikinti įmonių, ypač MVĮ, atotrūkį;

T.	kadangi kriptoturtas yra sparčiai kintanti aplinka ir politikos formuotojai turi užtikrinti vienodas sąlygas; kadangi dar reikia atidžiai išnagrinėti mokesčių politikos ir mokesčių slėpimo padarinius, nes jie yra svarbus bendros reguliavimo sistemos aspektas;

kadangi Parlamentas jau pabrėžė, kad „dabartinės tarptautinės pelno mokesčio taisyklės nebėra tinkamos ekonomikos skaitmeninimo ir globalizacijos kontekste“ ir kad „skaitmeninimo pokyčiai ir didesnė priklausomybė nuo nematerialiojo turto bei jo vertės grandinių padidėjimas sukuria perspektyvas ir iššūkius ekonominės veiklos ir apmokestinamųjų įvykių atsekamumo srityje, be kita ko, sudarant sąlygas mokesčių vengimo praktikai, ypač kai šios operacijos yra tarpvalstybinės arba vykdomos už Sąjungos ribų“ (1);

kadangi, kitaip nei tradicinių finansų srityje, kriptografinis pasaulis kartais organizuotas decentralizuotai, todėl sunkiau pasitelkti tarpininkus, kurie padėtų mokesčių administratoriams; kadangi tokie tarpininkai dažnai yra svarbūs informacijos teikėjai pagal tradicinę trečiųjų šalių mokesčių ataskaitų teikimo tvarką; kadangi kriptoturto sektoriaus ir tradicinės finansų sistemos sankirtoje paprastai yra tarpininkas, pvz., birža;

Naujų technologijų, pavyzdžiui, blokų grandinės, potencialas siekiant geriau pasitarnauti mokesčių mokėtojams, atgrasyti nuo korupcijos praktikos, suteikti galių mokesčių administratoriams ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu

mano, kad nacionalinės mokesčių administracijos turėtų būti geriau aprūpintos pakankamais ištekliais siekiant veiksmingai rinkti mokesčius, užtikrinti taisyklių laikymąsi, geriau pasitarnauti mokesčių mokėtojams ir užtikrinti atitiktį; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į išaugusius skaitmeninės pertvarkos iššūkius, įsipareigoti pakankamai investuoti į žmogiškuosius išteklius, įskaitant mokymą, skaitmeninę infrastruktūrą ir specializuotą personalą bei įrangą;

ragina Komisiją būsimuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų išnagrinėti, kaip užtikrinti, kad naujai priimamus teisės aktus grindžianti technologija būtų savaime susieta su teisingu teisės aktų įgyvendinimu;

atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių administratorių IT pajėgumų pritaikymas pasitelkiant naujas besiformuojančias technologijas, pvz., paskirstytojo registro technologijas, tokias kaip blokų grandinė ar dirbtinis intelektas, gali skatinti pažangias, veiksmingas ir efektyvias mokesčių ir administracines procedūras, atgrasyti nuo korupcijos ir ją apriboti, palengvinti piliečių ir įmonių mokesčių prievolių vykdymą, padidinti apmokestinamųjų sandorių ir materialiojo bei nematerialiojo turto nuosavybės atsekamumą ir nustatymą globalizuotoje aplinkoje, kurioje išaugo tarpvalstybiniai sandoriai, taip suteikiant galimybes geresnėmis ir sąžiningesnėmis mokesčių sistemoms apmokestinti ir mobilius mokesčių mokėtojus bei turtą; prašo Komisijos išnagrinėti ir įvertinti galimo mokesčio už asmens duomenų saugojimą įgyvendinimo poveikį duomenų apsaugai ir pajamoms;

pabrėžia, kad besiformuojančios technologijos, pvz., paskirstytojo registro technologija ir blokų grandinė, dėl jų unikalių savybių, pvz., atsekamumo ir pajėgumo išsaugoti nekintamus ir patikimus duomenis, apsaugant tų duomenų vientisumą, galėtų būti naujas būdas automatizuoti mokesčių rinkimą; mano, kad taip būtų užtikrinta, kad žmonės mokėtų tai, ką jie turi mokėti, būtų užtikrintas veiksmingas mokesčių prievolių vykdymas ir sudarytos palankesnės sąlygos laiku surinkti mokesčių pajamas įvairiuose produkto ar paslaugos gyvavimo ciklo etapuose, kartu apsaugant piliečių asmens duomenis ir užtikrinant aukštus duomenų apsaugos standartus;

pabrėžia, kad reikia nustatyti geriausius būdus, kaip panaudoti technologijas mokesčių administratorių analitiniams pajėgumams stiprinti (geresnei duomenų analizei atlikti), standartizuoti duomenis siekiant palengvinti MVĮ ir mokesčių mokėtojams mokesčių nuostatų laikymąsi (be kita ko, taikant bendrus duomenų teikimo standartus) ir užtikrinti, kad apmokestinimas geriau atspindėtų verslo aplinką skaitmeniniame amžiuje ir sykiu užtikrintų aukštą duomenų apsaugos lygį;

atkreipia dėmesį į tai, kad pradėjo veikti ES pažangiojo tarptautinio administracinio bendradarbiavimo bendrija (ES AIAC bendrija), ir į vertingą ES mokesčių administracijų aukščiausiojo lygio susitikimo (TADEUS) indėlį į diskusijas dėl naujų technologijų poveikio nacionalinių mokesčių institucijų darbui; todėl ragina Komisiją įtraukti šiuos forumus rengiant specialią mokymo programą mokesčių administravimo darbuotojams apie naujų technologijų naudojimą kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat remtis jų vaidmeniu gerinant mokesčių sistemų sąveikumą, kalbant apie duomenų standartizavimą ir automatinį keitimąsi duomenimis realiuoju laiku tarpvalstybiniu mastu; primena, kad tokia programa turi būti integruota į programos „Fiscalis“ veiklą;

vis dėlto pabrėžia, kad mokesčių administratorių vykdomas blokų grandinės, dirbtinio intelekto ir kitų skaitmeninių priemonių naudojimas turi savo privalumų ir riziką, kuri turi būti tinkamai sumažinta, visų pirma siekiant užkirsti kelią privatumo pažeidimams ir šališkam bei diskriminaciniam požiūriui į mokesčių mokėtojus;

ypač atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su duomenų kokybe; šiuo atžvilgiu pažymi, kad patvirtinta blokų grandinė, prie kurios tarpininkams suteikiama ribota prieiga, yra labai svarbi mokesčių administravimui ir gali padėti pagerinti sistemos vientisumą, nes ji leidžia, be kitų duomenų, dalytis informacija apie mokesčius saugioje aplinkoje;

ragina Komisiją įvertinti būdus, kuriais skirtingos valstybės narės apmokestina kriptoturtą, ir nacionalinę politiką, susijusią su kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu kriptoturto srityje, pabrėžiant geriausią praktiką ir galimas spragas, ir pasinaudoti mokesčių srities bendradarbiavimo platformomis, konkrečiai programa „Fiscalis“; ragina Komisiją, padedant Elgesio kodekso grupei (verslo apmokestinimas), kovoti su žalingomis mokesčių praktikomis kriptoturto srityje ES;

10.

pripažįsta, kad naujų technologijų, pvz., blokų grandinės, poveikį mokesčių klausimams galima vertinti skirtingai, priklausomai nuo to, ar dėmesys skiriamas tiesioginiam apmokestinimui (pvz., mokesčių išskaičiavimui), netiesioginiam apmokestinimui (PVM ar muitams) ar atitikčiai; pabrėžia paskirstytojo registro technologijos potencialą padaryti išskaičiuojamųjų mokesčių sistemą kiekvienoje šalyje veiksmingesnę, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas sklandžioms tarpvalstybinėms procedūroms ir užkirsti kelią nesąžiningai veiklai; pataria Komisijai atsižvelgti į kiekvieno aspekto ypatumus; ragina Komisiją atsižvelgti į valstybėse narėse esančius skaitmeninius sprendimus ir įvertinti galimybę į keitimosi informacija platformas integruoti blokų grandine grindžiamus sprendimus, siekiant skatinti auditą realiuoju laiku ir keitimąsi informacija, tačiau sykiu visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos taisyklių;

11.

ragina Komisiją įvertinti, kaip kuriama nauja mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp nacionalinių mokesčių institucijų platforma kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu skaitmeninėje ekonomikoje, visų pirma naudojant kriptoturtą, srityje; supranta, kad ši nauja platforma galėtų būti integruota į dabartines iniciatyvas, pvz., į programą „Fiscalis“;

12.

ragina Komisiją toliau vertinti blokų grandinės technologijos ir kitos paskirstytojo registro technologijos veiklos poveikį ir mokesčių valdymo aspektus, visų pirma įgyvendinant programą „Fiscalis“;

13.

primena savo pasiūlymą Komisijai imtis iniciatyvos dėl internetinio duomenų, skirtų (pirmiausia) tarpvalstybinei prekybai Sąjungoje, teikimo standarto, pageidautina, naudojant e. sąskaitų faktūrų duomenis (arba kitus duomenis, tačiau laikantis principo, kad duomenys turi būti teikiami tik vieną kartą), kartu numatant veiksmingą ir labai saugų centralizuotą arba decentralizuotą duomenų tvarkymą sukčiavimo atvejams nustatyti (2);

14.

primygtinai ragina valstybes nares „toliau reformuoti mokesčių institucijas, paspartinti skaitmeninimą ir pradėti įgyvendinti strateginius metodus siekiant remti MVĮ mokestinių prievolių vykdymą, taip pat nustatyti naštos mažinimo galimybes“ (3);

15.

ragina Komisiją išnagrinėti visas Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros (EBSI) – tarpusavyje sujungtų lygiarangių mazgų tinklo, valdančio blokų grandine grindžiamų paslaugų infrastruktūrą, teikiamas galimybes nacionalinėms mokesčių institucijoms, visų pirma PVM prievolių vykdymo srityje, visapusiškai laikantis aukščiausių duomenų apsaugos ir privatumo standartų, siekiant sukurti daugialypių ir novatoriškų blokų grandinės protokolų, prieinamų toms institucijoms, ir padėti nacionalinėms mokesčių administravimo institucijoms prisitaikyti prie tokių technologijų naudojimo;

16.

primena Europos mokesčių mokėtojo identifikacinio numerio (TIN) svarbą ir ragina Komisiją įvertinti blokų grandine grindžiamų technologijų naudojimo pridėtinę vertę siekiant užtikrinti tinkamą tarpvalstybinę mokesčių tapatybę, užtikrinant aukštus duomenų apsaugos ir privatumo apsaugos standartus;

Su kriptoturtu susiję apmokestinimo iššūkiai

17.

mano, kad kriptoturtas turi būti apmokestinamas sąžiningai, skaidriai ir veiksmingai, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas turto ir finansinių produktų apmokestinimo tvarkai ir finansinių paslaugų teikėjams; supranta, kad sprendimus dėl kriptoturto apmokestinimo pagal Sutartis priima valstybės narės; ragina valdžios institucijas apsvarstyti galimybę taikyti supaprastintą apmokestinimo tvarką tik retkarčiais sandorius sudarantiems arba smulkiems prekybininkams ir smulkiems sandoriams; remia inovacijoms palankią aplinką bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kurioje verslininkai, MVĮ ir startuoliai gali klestėti, užtikrinti augimą, kurti darbo vietas ir prisidėti prie ekonomikos atsigavimo mokesčių pajamomis pagal veiksmingą reguliavimo sistemą;

18.

pažymi, kad skaitmeninės ekonomikos veiklos vykdytojai gali vykdyti reikšmingą verslo veiklą valstybėje narėje neįsteigdami fizinės buveinės toje valstybėje narėje, todėl vienoje jurisdikcijoje sumokėti mokesčiai nebeatspindi ten sukurtos vertės ir pelno; todėl pabrėžia, kad reikia pritaikyti nuolatinės buveinės sąvoką, t. y. aiškiai apibrėžti virtualią nuolatinę buveinę, atsižvelgiant į tarptautinius standartus; todėl primena, kad svarbu veiksmingai perkelti į nacionalinę teisę EBPO / G 20 mokesčių bazės ir pelno erozijos (BEPS) įtraukios sistemos pirmąjį ramstį;

19.

pripažįsta, kad kriptoturto mokesčio bazės apibrėžtis yra vienas iš pagrindinių mokesčių politikos klausimų; pažymi, kad šiuo metu nėra tarptautiniu mastu sutartos standartinės kriptoturto apibrėžties ir į tą apibrėžtį įtrauktinų turto rūšių; supranta, kad tokia apibrėžtis turi būti pagrindinis Europos teisės aktų sistemos prioritetas, siekiant užtikrinti Sąjungos lyderystę tarptautiniu lygmeniu; supranta, kad EBPO, kurią įgaliojo G 20, rengia naują pasaulinę mokesčių skaidrumo sistemą, kad būtų galima teikti ataskaitas ir keistis informacija apie kriptoturtą;

20.

mano, kad būtina turėti aiškią ir plačiai pripažįstamą kriptoturto apibrėžtį mokesčių tikslais; pabrėžia, kad ši apibrėžtis turėtų būti suderinta su Reglamento dėl kriptoturto rinkų apibrėžtimi; mano, kad reikia užtikrinti sistemingą kelių teisinių priemonių, kuriomis reglamentuojamas arba bus reglamentuotas kriptoturtas (t. y. Reglamento dėl kriptoturto rinkų, Reglamento dėl lėšų pervedimo (4), Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo (5) ir kitų su pinigų plovimu susijusių iniciatyvų), darną ir, svarbiausia, teisinį tikrumą ir stabilumą;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto rinkoje gali būti įvairių galimybių apibrėžti atitinkamą apmokestinamąjį įvykį, pvz., monetų sukūrimą kasybos būdu, kriptoturto keitimą dekretiniais pinigais ar kitu kriptoturtu, griežtosios linijos veiksmą (angl. hard fork) ar kriptoturto statymo (angl. staking) atvejus; pažymi, kad reikia nustatyti nuoseklią apmokestinamojo įvykio apibrėžtį, kad būtų užtikrintas tinkamas apmokestinimo lygis, tačiau išvengta dvigubo apmokestinimo atvejų;

22.

ragina Komisiją pateikti vertinimą dėl vienos rūšies kriptoturto konvertavimo į kitos rūšies kriptoturtą ir pateikti apmokestinamo įvykio apibrėžties variantų, atsižvelgiant į tai, kad kyla rizika gerokai padidinti apmokestinamų įvykių skaičių ir sykiu sukelti didelių įvertinimo problemų; ragina Komisiją patikrinti, ar kriptoturto konvertavimas į dekretinius pinigus galėtų būti tinkamesnis pasirinkimas apmokestinamam įvykiui apibrėžti, kai yra gaunamas pelnas;

23.

pažymi, kad kiekviena šalis, kurdama savo nacionalinius kriptoturto reguliavimo sprendimus, linkusi vartoti savo terminiją, o tai gali sukelti teisinį netikrumą piliečiams ir įmonėms, kelti grėsmę ES bendrosios rinkos vientisumui, nes gali būti labai sutrukdytas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, netyčia sukurta spragų, kuriomis atveriamos galimybės piktnaudžiavimui mokesčiais ir mokesčių vengimui ir kurios gali būti išnaudojamos siekiant pakenkti esamiems tarptautiniams mokesčių skaidrumo standartams, pvz., bendram duomenų teikimo standartui;

24.

pabrėžia, kad dėl kriptoturto rinkų dinamikos (6) skubu pradėti taikyti taisykles, apibrėžiančias apmokestinimo, kuris turi būti taikomas, tipą, apmokestinamo įvykio apibrėžtį, momentą, kada ir kur įvyksta apmokestinamas įvykis, ir jo vertinimą;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto apmokestinimas tarpvalstybiniais atvejais yra susijęs su keliais mokesčių politikos aspektais (pvz., pajamų mokesčiu ir PVM) ir kad šiuo metu tokie aspektai paskirstyti nacionalinei ir Europos kompetencijai, tačiau bendro europinio požiūrio nauda galėtų būti ryškiausia, be kita ko, srityse, susijusiose su administraciniu bendradarbiavimu, keitimusi informacija ir pelno apmokestinimu;

26.

ragina Komisiją apsvarstyti kriptoturto, skaitmeninimo ir naujų technologijų aspektą rengiant visus savo planuojamus ir būsimus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių srityje, ypač būsimą pasiūlymą „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema (BEFIT)“; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares būti ambicingomis ir vadovauti tarptautinėms diskusijoms;

27.

ragina valstybes nares vykdant nacionalines mokesčių reformas atsižvelgti į kriptoturto naudojimo ypatumus ir išnagrinėti galimybes įgyvendinti veiksmingesnes sistemas, kuriomis užtikrinamos mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos ir administracinė našta, tačiau kartu užtikrinamas sąžiningas, skaidrus, proporcingas ir veiksmingas kriptoturto apmokestinimas; pabrėžia, kad laikinos ir pagrįstos mokesčių paskatos gali būti tinkamos siekiant skatinti technologines inovacijas ir plėtrą, ypač blokų grandinės technologijų sektoriuje; pabrėžia, kad kriptoturto paslaugų teikėjams, tiek asmenims, tiek subjektams, itin svarbūs bendri duomenų teikimo standartai;

28.

ragina valstybes nares įvairių rūšių kriptoturtą traktuoti taip, kad jis atitiktų panašaus ne kriptoturto apmokestinimo tvarką;

29.

ragina valstybes nares atsižvelgti į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje įtvirtintus ES politikos tikslus, visų pirma labai konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką ir aukšto lygio aplinkos apsaugą ir kokybės gerinimą, svarstant savo teisėkūros galimybes, susijusias su kriptoturto apmokestinimo tvarka;

30.

prašo Komisijos įvertinti, ar kriptoturto apmokestinimo tvarka, palyginti su kito turto apmokestinimo tvarka, yra nuosekli ir teisinga, ypač kiek tai susiję su šio turto PVM tvarka;

Pažanga kuriant veiksmingą reguliavimo ir teisinę sistemą

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad kriptoturto aplinka yra pasaulinė ir kad požiūris į kriptoturto apmokestinimą turi būti koordinuotas tarptautinis požiūris; atsižvelgdamas į tai, supranta, kad reikia toliau derėtis dėl tarptautinių priemonių šiuo klausimu; mano, kad EBPO, jau atlikusi svarbų darbą tiek kriptoturto apmokestinimo, tiek požiūrio į jį srityje, šiuo atžvilgiu galėtų būti tinkamas forumas, ypač siekiant persvarstyti duomenų teikimo standartą;

32.

pažymi, kad EBPO jau pradėjo rengti naują kriptoturto duomenų teikimo sistemą;

33.

mano, kad dėl to, jog nėra tarptautinio susitarimo dėl kriptoturto apmokestinimo, ES ir jos valstybės narės neturi pagrindo, kuriuo remdamosi galėtų kurti pažangų ir į ateitį orientuotą požiūrį;

34.

ragina Komisiją pateikti su kriptoturtu susijusių svarbių apmokestinamųjų įvykių ir pajamų formų vertinimą, daugiausia dėmesio skiriant kelių pagrindinių operacijų, pvz., kriptoturto išleidimo, kriptoturto keitimo į dekretinius pinigus, prekes ar paslaugas ir dovanojimo ar paveldėjimo, taip pat praradimo ar vagystės ir t. t., mokesčių pasekmėms;

35.

prašo Komisijos atlikti nustatytos geriausios praktikos siekiant sąžiningai ir veiksmingai apmokestinti kriptoturtą poveikio vertinimą, atsižvelgiant į ES kompetenciją mokesčių klausimais, išnagrinėti kriptoturto paslaugų teikėjų vaidmenį ir nustatyti, kokiu mastu kriptoturtas integruojamas į esamą mokesčių sistemą; mano, kad mokesčių politika turėtų būti integruota į patikimą kriptoturto reguliavimo sistemą ir derėti su kitais politikos aspektais, įskaitant mokesčių skaidrumą ir teisinius, finansinius bei vartotojų apsaugos reikalavimus;

36.

primena, kad visiškai integruotai ES bendrajai rinkai reikia bendro požiūrio į kriptoturto apmokestinimą, atsižvelgiant į Sutartyse apibrėžtą kompetenciją; todėl ragina Tarybą Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje pradėti struktūrinį dialogą su Parlamentu šiuo klausimu; taip pat ragina Euro grupės pirmininką pradėti diskusijas su euro zonos finansų ministrais dėl kriptoturto apmokestinimo;

37.

mano, kad būtina iš dalies pakeisti Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo taikymo sritį, kad keitimosi informacija apmokestinimo srityje sistema apimtų kriptoturtą ir el. pinigus; ragina EBPO nedelsiant priimti naują duomenų teikimo standarto apibrėžtį, skirtą keitimuisi informacija; mano, kad Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo persvarstymas yra prioritetas apmokestinimo srityje; ragina Komisiją į būsimą tos direktyvos peržiūrą nedelsiant įtraukti būsimas EBPO rekomendacijas dėl duomenų apie kriptoturtą teikimo ir duomenų teikimo standarto peržiūras, taip pat Parlamento rekomendacijas, išdėstytas jo rezoliucijoje dėl ES keitimosi mokesčių informacija reikalavimų įgyvendinimo (7); ragina Tarybą sparčiai priimti šiuos pasiūlytus pakeitimus;

38.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būsima Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo peržiūra papildytų ataskaitų teikimo įpareigojimus pagal kitas teisines priemones, padedant institucijoms automatiškai keistis duomenimis apie kriptoturtą ir elektroninius pinigus, kad jos galėtų įvertinti pajamas ir įplaukas iš investicijų ir mokėjimų naudojant kriptoturtą ir elektroninius pinigus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti sistemingą nuoseklumą, kuris suteiktų teisinį tikrumą veiklos vykdytojams, ir technines gaires nacionalinėms mokesčių institucijoms;

39.

ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad blokų grandinės technologija, naudojama siekiant užtikrinti taisyklių vykdymą arba teikti viešąsias paslaugas, atitiktų pagrindines teises, taip pat standartus, susijusius su kibernetiniu saugumu, kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

40.

ragina Komisiją atsižvelgti į valstybėse narėse taikomus esamus skaitmeninius sprendimus, teisines nuostatas ir administracines gaires, siekiant įvertinti, kaip pasinaudoti blokų grandinės ir kitomis paskirstytojo registro technologijomis ir užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui bei mokesčių vengimui ir įveikti korupciją; remia Europos blokų grandinės paslaugų infrastruktūros kūrimą;

41.

prašo Komisijos įvertinti, kaip būtų galima remti geresnį mokestinių prievolių vykdymą, atsižvelgiant į sparčiai kintančias kriptoturto vertes ir kai kuriais atvejais akivaizdaus vertimo į dekretinius pinigus trūkumą, taip pat į iššūkį mokesčių administravimo institucijoms laiku gauti patikimą informaciją apie šiuos sandorius;

42.

mano, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu kriptoturto sektorius persitvarko ir artimiausiu metu nesitikima stabilizacijos, poreikis įvertinti padėtį neturėtų trukdyti ES institucijoms priimti teisės aktų dėl geresnės kriptoturto priežiūros ir geresnio jo apmokestinimo;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia dažnai peržiūrėti ir pritaikyti mokesčių politiką, kad būtų galima reaguoti į sektoriaus pokyčius ir užtikrinti, kad ji išliktų aktuali atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius, susijusius su virtualiosiomis valiutomis ir kitais atsirandančiais turto tipais;

o o

44.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl sąžiningo ir paprasto apmokestinimo, kuriuo remiama ekonomikos gaivinimo strategija (EP tolesni veiksmai, susiję su liepos mėn. Komisijos veiksmų planu ir jo 25 iniciatyvomis PVM, verslo ir individualaus apmokestinimo srityje) (OL C 347, 2022 9 9, p. 211).

(2) OL C 347, 2022 9 9, p. 211.

(3) 2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nacionalinių mokesčių reformų poveikio ES ekonomikai (OL C 342, 2022 9 6, p. 14).

(4) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(5) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(6) 2021 m. gegužės mėn. kriptovaliutų rinkos ekonominis dydis buvo 2,2 trln. EUR, o 2021 m. spalio mėn. – 2,5 trln. EUR (Komisijos Jungtinis tyrimų centras, 2021 m.).

(7) 2021 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES reikalavimų dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais įgyvendinimo: pažanga, įgyta patirtis ir kliūtys, kurias reikia įveikti“ (OL C 117, 2022 3 11, p. 120).

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/23

P9_TA(2022)0339

Centras „AccessibleEU“ prieinamumo politikai ES vidaus rinkoje remti

2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl centro „AccessibleEU“ prieinamumo politikai ES vidaus rinkoje remti (2022/2013(INI))

(2023/C 132/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 ir 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį bei 153, 165, 168 ir 174 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto parengtas bendrąsias pastabas dėl NTK – pripažintas jos įgyvendinimo gaires, ir visų pirma į 2014 m. balandžio 11 d. priimtą bendrąją pastabą Nr. 2 dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“,

—	atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka (2),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos,

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (Kovos su diskriminacija direktyva (COM(2008)0426)), ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m. (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (5),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (6) (Europos prieinamumo aktas),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (7),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (8),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/612 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (nauja redakcija) (9),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (10),

—	atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—	atsižvelgdamas į Naująją vartotojų darbotvarkę (COM(2020)0696), kurioje vienas iš penkių prioritetų yra konkretūs tam tikrų vartotojų grupių, įskaitant neįgaliuosius, poreikiai,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (11) (Viešųjų pirkimų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (12),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Tarybos sprendimą (ES) 2018/254 dėl Marakešo sutarties dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims sudarymo Europos Sąjungos vardu (13),

—	atsižvelgdamas į prieinamumo standartus, nustatytus pagal Komisijos įgaliojimus Nr. 376, 554, 420 ir 473,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (14),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (15),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (16),

—	atsižvelgdamas į 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (17),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (18),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A9-0209/2022),

A.	kadangi neįgalieji visose gyvenimo srityse turi tokias pačias teises kaip ir kiti asmenys ir neatimamas teises į orumą, vienodą požiūrį, savarankišką gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime, o tai yra naudinga visuomenei visais lygmenimis;

B.	kadangi daugiau kaip 87 mln. žmonių Sąjungoje turi kokios nors formos negalią ir kadangi reikia atsižvelgti į demografinę gyventojų senėjimo tendenciją Sąjungoje;

kadangi prieinamumas yra būtina sąlyga, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi pagal NTK 9 straipsnį dėl prieinamumo valstybės Konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, turi imtis reikiamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems tokį pat kaip kitiems asmenims fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT), bei sistemų, taip pat kitų visuomenės naudojamų objektų ar jai teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse;

D.	kadangi valstybės narės turi užtikrinti, kad prieinamumas būtų integruotas visais lygmenimis, ne tik viešuosiuose pastatuose ir transporto sektoriuje, bet ir sveikatos priežiūros bei švietimo sektoriuose, taip pat reikia didinti neįgaliųjų judumą ir integraciją;

kadangi NTK universalumo principas apibrėžiamas kaip „gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, forma, kai nėra pritaikymo ar specialios konstrukcijos būtinybės“ ir neatmetant pagalbinių prietaisų, skirtų konkrečioms neįgaliųjų grupėms, naudojimo galimybės; kadangi prieinamumas yra vienas iš bendrųjų NTK principų, o ES ir valstybės narės pagal Sprendimą 2010/48/EB yra teisiškai įpareigotos laikytis NTK; kadangi bendrojoje pastaboje Nr. 2 dėl NTK atkreipiamas dėmesys į valstybių, kurios yra Konvencijos šalys, pareigą priimti veiksmų planus ir strategijas, kad būtų nustatytos esamos prieinamumo kliūtys, nustatyti konkretūs terminai ir numatyti žmogiškieji ir materialieji ištekliai, kurių reikia kliūtims pašalinti; kadangi prieinamumas yra itin svarbus, kad neįgalieji galėtų naudotis teisėmis į privatumą, nediskriminavimą, užimtumą, įtraukų švietimą, dalyvavimą politiniame gyvenime ir kitomis teisėmis, įtvirtintomis Neįgaliųjų teisių konvencijoje (NTK);

F.	kadangi vietos valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį padėdamos valstybėms narėms plėtoti socialinę politiką, įskaitant su negalia ir prieinamumu susijusią politiką, atlikdamos poreikių vietoje analizę ir įgyvendindamos konkrečias priemones;

kadangi kokybiškų ir įperkamų pagalbinių technologijų užtikrinimas paskatins visapusišką neįgaliųjų įtrauktį į visuomenę ir bus naudingas tiek neįgaliesiems, tiek šių technologijų teikėjams, taip pat visai visuomenei; kadangi pagalbinės technologijos padės sumažinti skirtumus tarp valstybių narių ir kadangi šios technologijos gali veikti tik prieinamoje aplinkoje;

H.	kadangi didesnis neįgaliųjų užimtumo lygis, didesnis prieinamumas ir didesnė šios grupės įtrauktis į darbo jėgą turi aiškų ekonominį potencialą;

kadangi Sąjunga sukūrė išsamią teisinę prieinamumo vidaus rinkoje sistemą, visų pirma priimdama konkrečius prieinamumo teisės aktus, pvz., Europos prieinamumo aktą, ir įtraukdama prieinamumo įpareigojimus į įvairius sektorių teisės aktus, įskaitant ES fondų reglamentus; kadangi Europos prieinamumo akte, kuris bus taikomas nuo 2025 m. birželio 28 d., bus nustatyti svarbūs nauji reikalavimai, susiję su gaminių ir paslaugų prieinamumu;

J.	kadangi faktinis su negalia susijusios politikos įgyvendinimas teigiamai prisidės prie ES vidaus rinkos konkurencingumo ir todėl bus neatsiejamas ES ekonomikos išteklius;

kadangi 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas parodė, kad dėl jos indėlio kai kuriose srityse pagerėjo padėtis, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad neįgalieji vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis naudotis sveikatos priežiūros, švietimo, transporto, apstatytos aplinkos, IRT, užimtumo ir poilsio veiklos galimybėmis, taip pat dalyvauti politiniame gyvenime ir kitose gyvenimo srityse;

palankiai vertina Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. Europos neįgaliųjų teisių strategija“ (toliau – Strategija), kuria siekiama užtikrinti, kad visi neįgalieji Europoje galėtų naudotis savo teisėmis, dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje vienodomis sąlygomis ir nebūtų diskriminuojami, šalinant dideles kliūtis, nustatytas vertinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios;

palankiai vertina strategijoje paskelbtą Komisijos iniciatyvą įsteigti centrą „AccessibleEU“ (toliau – Centras); pripažįsta, kad Centras siekia didinti suderintos prieinamumo politikos darną, remti jos įgyvendinimą ir palengvinti prieigą prie atitinkamų žinių ir įgūdžių, skatinant lygių galimybių kultūrą ir visapusišką neįgaliųjų dalyvavimą visuomenės gyvenime, be kita ko, profesiniu lygmeniu, viešojo administravimo institucijų, verslo atstovų, neįgaliųjų pilietinės visuomenės, prieinamumo ekspertų ir naudotojų bendradarbiavimo erdvėje;

pažymi, kad geresnių visuomenės prieinamumo rezultatų pavyks pasiekti tik tuo atveju, jei Centras laikysis universalumo požiūrio; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į šį visapusišką požiūrį į prieinamumą, ypač fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių, paslaugų ir viešųjų pirkimų sutarčių bei konkursų srityse; mano, kad šis požiūris taip pat reiškia veiksmingą visų suinteresuotųjų subjektų ir teisių turėtojų dalyvavimą jų procesuose;

pabrėžia, kad ES, remdamasi NTK įgaliojimais, nustatė išsamią prieinamumo bendrojoje rinkoje teisinę sistemą, kuri apima, be kita ko, Europos prieinamumo aktą, Interneto svetainių prieinamumo direktyvą, direktyvas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir elektroninių ryšių, taip pat geležinkelio stočių ir transporto priemonių specifikacijas; primena, kad tam tikrų šios sistemos aspektų įgyvendinimo terminai yra ateityje, ir ragina toliau dėti pastangas siekiant kuo greičiau ją įgyvendinti; apgailestauja, kad ten, kur jau reikalaujama, tokio itin svarbaus teisės akto įgyvendinimas labai skirtingas valstybėse narėse ir apskritai dar nėra patenkinamas, daugiausia dėl kvalifikuotų prieinamumo specialistų trūkumo; todėl pabrėžia, kad reikia gerinti bendras viešojo administravimo institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir apskritai visuomenės žinias prieinamumo politikos srityje, taip pat praktines ir teorines žinias, siekiant visose valstybėse narėse padėti rasti tinkamus, tvarius ir prieinamus sprendimus ir taip pagerinti esamų ir būsimų prieinamumo reikalavimų įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Centras turėtų veikti kaip svarbus išteklius teikiant tokias žinias ir paramą valstybėms narėms įgyvendinimo etapu;

pažymi, kad įsteigtos ad hoc darbo grupės tam tikriems prieinamumo teisės aktams įgyvendinti; vis dėlto mano, kad tai, jog nėra ES, valstybių narių, visų pirma valdžios institucijų, stebinčių arba užtikrinančių prieinamumo teisės aktų vykdymą, ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, kurie remia kompleksinius sprendimus, t. y. neįgaliųjų per jiems atstovaujančias organizacijas, prieinamumo specialistus ir privatųjį sektorių, veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo sistemos, yra dar viena kliūtis, trukdanti įgyvendinti prieinamumo teisės aktus ir suderintai užtikrinti jų vykdymą visoje ES;

ragina Komisiją užtikrinti pakankamus išteklius – tiek finansavimą, tiek žmogiškuosius išteklius – Centro steigimui ir veikimui; ragina valstybes nares užtikrinti išteklius, kurių reikia prieinamumo politikai įgyvendinti ir vykdyti, be kita ko, naudojant ES lėšas; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti veiksmingą viešąją prieinamumo politiką, taip pat siekiant pažangos įvairiose srityse, pvz., informuotumo didinimo vykdant komunikacijos veiksmus, ypač skirtus neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms, nematomos negalios pripažinimui ir nacionalinių neįgaliųjų kortelių ar prieinamumo standartų suderinimui, būtina skirti pakankamą finansavimą;

Struktūra

ragina Komisiją įsteigti sekretoriatą ir forumą, kuris laikytųsi nustatytos Centro darbo krypties ir jam vadovautų; pabrėžia, kad minėtas forumas turėtų užtikrinti proporcingą suinteresuotųjų subjektų iš viešojo ir privačiojo sektorių ir teisių turėtojų, turinčių tinkamos patirties prieinamumo srityje, dalyvavimą; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta lyčių pusiausvyra; pabrėžia, kad neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimas turi būti užtikrintas kaip esminė Centro veiklos dalis, siekiant užtikrinti kuo didesnį jo veiklos skaidrumą; mano, kad Centras turėtų paskelbti metinę darbo programą ir į forumą įtraukti Europos Parlamento narių atstovus;

atkreipia dėmesį į konkrečius iššūkius, kylančius dėl konkrečių prieinamumo politikos sričių, pvz., apstatytos aplinkos, viešųjų pirkimų, skaitmeninių technologijų, žiniasklaidos ir kultūros, transporto, besiformuojančių technologijų bei pagalbinių technologijų, taip pat visuomenės naudojamų produktų ir paslaugų; ragina Komisiją įsteigti specializuotus tam tikrų sričių ekspertų pogrupius; yra įsitikinęs, kad šios grupės turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Centru, valstybėmis narėmis, neįgaliaisiais ir neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų užtikrintas geresnis su prieinamumu susijusių teisės aktų vertinimas, įgyvendinimas, stebėsena ir vykdymo užtikrinimas;

ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius prieinamumo centrus, kurie galėtų apimti informacijos centrus ir atitinkamas ekspertų grupes, kurios glaudžiai bendradarbiautų su Centru įgyvendinant, stebint ir užtikrinant prieinamumo teisės aktų vykdymą; laikosi nuomonės, kad nacionaliniai prieinamumo centrai turėtų palengvinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir teisių turėtojų, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, neįgaliųjų organizacijas ir nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už prieinamumą ir sektorių teisės aktų įgyvendinimą, mainus ir veiksmų koordinavimą; yra įsitikinęs, kad Centro ekspertai turėtų teikti rekomendacijas ir mokymus visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; mano, kad tokios grupės galėtų padėti rasti prieinamumo sprendimus, kurie būtų pritaikyti prie nacionalinių ypatumų;

Įgaliojimai

10.

mano, kad Centras Sąjungos teisę įgyvendinančioms atitinkamoms ES institucijoms ir įstaigoms bei valstybėms narėms turėtų teikti reguliarią pagalbą ir ekspertines žinias, susijusias su prieinamumo politika ir techniniais reikalavimais; mano, kad Centras turėtų parengti ir koordinuoti bendradarbiavimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas bendradarbiauti atitinkamoms nacionalinėms ir Sąjungos įstaigoms su visomis naudotojų grupėmis, visų pirma neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis, akademine bendruomene, įmonėmis ir specialistais iš visų prieinamumo ir vartotojų teisių sričių, siekiant remti suderintą įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą visoje ES, teikti gaires ir mokymus, taip pat nacionaliniu ir ES lygmenimis skatinti politikos formavimą ir inovacijas, be kita ko, nustatant geriausią patirtį įvairiuose sektoriuose ir ja dalijantis, taip pat kuriant priemones, kuriomis siekiama palengvinti Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą; be to, mano, kad Centras galėtų sustiprinti minėtų įstaigų ir organizacijų bendradarbiavimą su labai novatoriškais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant skatinti pagalbinių technologijų plėtrą; mano, kad Centras taip pat turėtų teikti konsultacijas, įskaitant gaires, atitinkamoms ES institucijoms ir įstaigoms bei valstybėms narėms dėl jų vidaus prieinamumo politikos ir praktikos;

11.

atkreipia dėmesį į galimą Centro naudą remiant Komisijos darbą, be kita ko, nustatant dabartinių teisės aktų spragas ir neatitikimus ir padedant juos pašalinti, teikiant politines rekomendacijas prieinamumo teisės aktų atnaujinimo ir rengimo srityse, integruojant prieinamumą į visas atitinkamas politikos sritis, už kurias atsakingi skirtingi Komisijos generaliniai direktoratai, be kita ko, nustatant prioritetines sritis, kuriose prieinamumas turėtų būti pagerintas, vykdant projektus, kuriais ieškoma novatoriškų prieinamumo įgyvendinimo būdų, padedant rengti technines prieinamumo specifikacijas ir padedant ES agentūroms ir įstaigoms spręsti su prieinamumu susijusius klausimus;

12.

laikosi nuomonės, kad Centras turėtų vykdydamas mokslinius tyrimus ir studijas kaupti vertingas žinias prieinamumo klausimais, kurias turėtų teikti tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms, taip pat jis turėtų rinkti ir konsoliduoti specializuotą ir palyginamą informaciją ir visapusiškai prieinamus duomenis, įskaitant grįžtamąją informaciją apie prieinamumo teisės aktų įgyvendinimą; pabrėžia, kad šie veiksmai padėtų prieinamumo politiką tvirtai grįsti naudotojų poreikiais ir patirtimi; pabrėžia, kad Centras turėtų padėti šalinti statistinių duomenų apie neįgaliųjų padėtį rinkimo nacionaliniu lygmeniu spragas ir kad turėtų būti numatytas bendradarbiavimas su atitinkamomis statistikos įstaigomis, visų pirma Eurostatu;

13.

mano, kad Centro vaidmuo būtų labai svarbus teikiant Komisijai ir valstybėms narėms, suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams žinias ir paramą įgyvendinant prieinamumo politiką, vykdant jos stebėseną ir užtikrinant vykdymą, be kita ko, rengiant mokymus ir rekomendacinius dokumentus visomis oficialiosiomis ES kalbomis, parašytus prieinama, suprantama ir lengvai perskaitoma kalba;

14.

pabrėžia, kad Centras turėtų padėti pašalinti NTK ir ES politikos neatitikimus ir taip padėti valstybėms narėms pasiekti pagrindinį tikslą didinti neįgaliųjų užimtumo lygį; pažymi, kad ši integravimo veikla turi apimti ES ir valstybes nares, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis, valdžios institucijomis ir privačiuoju sektoriumi;

15.

pažymi, kad prieinamumo politikai įgyvendinti reikalingos aukšto lygio techninės žinios, kurios nėra pakankamai įtraukiamos į aukštojo mokslo programas, todėl įvairiose viešojo ir privačiojo sektorių srityse trūksta kvalifikuotų prieinamumo specialistų; pabrėžia, kad Centras turėtų padėti valstybėms narėms rengti specialias švietimo programas su prieinamumu susijusiems klausimams spręsti ir rengti mokymus specialistams, ES ir nacionaliniams valstybės pareigūnams, taip pat atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams, siekiant didinti informuotumą šiais klausimais;

16.

apgailestauja, kad standartizacijos sistema tinkamai nesuteikia galimybių neįgaliesiems ir jiems atstovaujančioms organizacijoms dalyvauti Europos ir nacionalinių standartizacijos institucijų veikloje rengiant prieinamumo standartus vienodomis sąlygomis su kitais suinteresuotaisiais subjektais; todėl ragina užtikrinti geresnį atstovavimą standartizacijos sistemoje ir proporcingą atstovavimą tarp paskirtų ekspertų, kad būtų užtikrinti sąžiningi Sąjungos prieinamumo teisės aktų ir standartų rezultatai; mano, kad Centras turėtų atlikti svarbų vaidmenį standartų nustatymo sistemoje ir galėtų teikti Komisijai ekspertines žinias, kai Komisija dalyvauja standartizacijos komitetų darbe, be kita ko, teikdamas neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų standartizacijos ekspertų konsultacijas, ir, kai įmanoma, padėti Komisijai rengti technines specifikacijas ir prašymus dėl Europos standartų ir leidinių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (19), be kita ko, dalyvaujant visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir teisių turėtojams; mano, kad Centro dalyvavimas būtų akivaizdžiai naudingas neįgaliesiems, kiek tai susiję su judėjimu ES, ir suteiktų jiems daugiau galimybių naudotis savo teise laisvai dirbti, gyventi ir keliauti;

17.

ragina Komisiją per penkerius metus nuo Centro įsteigimo atlikti vertinimą siekiant įvertinti jo veiksmingumą ir pridėtinę vertę stiprinant prieinamumo politiką ES; pabrėžia, kad remdamasi šiuo vertinimu Komisija turėtų imtis tinkamų veiksmų, kad atnaujintų ir pagerintų Centrą, be kita ko, įvertindama galimybę įsteigti agentūrą, jei nebus pasiekti jo įgaliojimuose išvardyti tikslai; ragina Komisiją stebėti Centro darbą ir jo pasiekimus rengiant metines ataskaitas, kurios turi būti teikiamos Parlamentui;

o o

18.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2) OL C 340, 2010 12 15, p. 11.

(3) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.

(4) OL C 362, 2021 9 8, p. 8.

(5) OL L 172, 2021 5 17, p. 1.

(6) OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(7) OL L 327, 2016 12 2, p. 1.

(8) OL L 321, 2018 12 17, p. 36.

(9) OL L 115, 2022 4 13, p. 1.

(10) OL L 95, 2010 4 15, p. 1.

(11) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(12) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(13) OL L 48, 2018 2 21, p. 1.

(14) OL L 55, 2011 2 28, p. 1.

(15) OL L 334, 2010 12 17, p. 1.

(16) OL L 204, 2006 7 26, p. 1.

(17) OL L 46, 2004 2 17, p. 1.

(18) OL L 356, 2014 12 12, p. 110.

(19) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/29

P9_TA(2022)0343

Romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėtis

2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėties (2022/2662(RSP))

(2023/C 132/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos teisinę mažumų apsaugos sistemą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ypač akivaizdžiai diskriminacinę romų vaikų segregacijos švietimo srityje praktiką, ir Teisingumo Teismo praktiką,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (1) (Rasinės lygybės direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (3) (Atliekų pagrindų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (4),

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį ir 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą dėl Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano (COM(2021)0102),

—	atsižvelgdamas į savo 2011 m. vasario 18 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m. (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją „Nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas: kova su neigiamu požiūriu į romų kilmės asmenis Europoje“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. balandžio 7 d. rezoliuciją „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“ (12),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą „Ataskaita dėl patirties, įgytos atlikus ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano laikotarpio vidurio peržiūrą“ (COM(2018)0785),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį ES tyrimą mažumų ir diskriminacijos klausimais (EU-MIDIS II),

—	atsižvelgdamas į ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano FRA stebėsenos sistemą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 29 d. FRA biuletenį „Koronaviruso pandemija ES ir jos poveikis romams ir klajokliams“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 26 d. Europos nacionalinių darbo su benamiais organizacijų federacijos (FEANTSA) pareiškimą „Romų padėtis aprūpinimo būstu srityje ES išlieka sudėtinga“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 10 d. Europos bepilietybės tinklo informacinį pranešimą „Priverstinai iš Ukrainos perkelti asmenys be pilietybės ir asmenys, kuriems gresia bepilietybė“,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. UNICEF pozicijos dokumentą „Romų vaikų teisė į mokslą“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Europos Audito Rūmų specialiąją atskaitą Nr. 14/2016 „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 7 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (COM(2020)0620),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (COM(2020)0758),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo (13),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija“ (COM(2021)0142),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (14),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (15) (Laikinosios apsaugos direktyva),

—	atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėties (O-000022/2022 – B9-0018/2022 ir O-000023/2022 – B9-0019/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi ES vertybės vyrauja visuomenėje, kurioje gerbiama įvairovė, pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė; kadangi valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė užtikrinti šias vertybes visiems, įskaitant romus;

kadangi terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas, apimantis įvairius romų kilmės asmenis, įskaitant romus, sintus, kalus, romanišelius ir bojašus (rudarus); kadangi jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, jenišai, domai, lomai, romai ir abdalai, taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius arba asmenis, kuriems taikomas administracinis terminas gens du voyage, ir žmones, kurie vadina save čigonais, nepaneigiant ypatingų šių grupių požymių;

kadangi romai yra didžiausia Europos etninė mažuma; kadangi nepriimtinai daug romų Europoje vis dar susiduria su skurdu ir yra socialiai atskirti, gyvena itin nepalankiomis, nesaugiomis sąlygomis perpildytuose būstuose, atskirtose kaimo ir miesto vietovėse; kadangi su romų, gyvenančių gyvenvietėse, problema susiduriama ne vienoje šalyje, todėl tai yra Europos problema ir ji turi būti atitinkamai sprendžiama; kadangi teritorinė segregacija yra viena pagrindinių ir viena kitą papildančių priežasčių, lemiančių nevienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros, ankstyvosios vaikų priežiūros ir švietimo paslaugomis, įsidarbinti ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant naudojimąsi keliais, vandentieką, sanitariją ir kanalizaciją, elektrą ir atliekų surinkimą; kadangi tai turi ne tik fizinių ir ekonominių, bet ir psichologinių bei sociologinių pasekmių tiek pavieniams asmenims, tiek bendruomenėms; kadangi romų gyvenvietėse iš kartos į kartą perduodamas skurdas yra socialinė ir ekonominė problema, turinti sunkių padarinių romų fizinei ir psichikos sveikatai ir gerovei, gyvenimo galimybėms ir jų naudojimuisi pagrindinėmis žmogaus teisėmis;

kadangi romai dažniau susiduria su mažu darbo intensyvumu, neužtikrintu darbu ir nedarbu, taip pat dažnai dirba netipinį ar mažų garantijų darbą, o tai trukdo jiems pasinaudoti nedarbo sistemomis ir teise į pensijų išmokas; kadangi romams trūksta užimtumo tinklų ir jie patiria diskriminaciją įsidarbindami ir darbo vietoje, be to, jie gyvena nepalankioje socialinėje ir ekonominėje padėtyje esančiuose regionuose; kadangi 6 mln. ES gyvenančių romų sudaro didelę ir vis didėjančią jos gyventojų dalį ir turi didžiulį potencialą, kurį bus galima išnaudoti tik pagerinus jų užimtumo ir socialinės įtraukties padėtį;

kadangi, EU-MIDIS II duomenimis, tik kas ketvirtas 16 metų ar vyresnis romų tautybės asmuo vykdė pagrindinę veiklą pagal darbo sutartį arba savarankiškai, o romų moterų užimtumo lygis yra daug mažesnis nei romų vyrų – 16 proc., palyginti su 34 proc.; kadangi ypač didelį nerimą kėlė jaunimo padėtis, nes vidutiniškai 63 proc. romų nesimokė, nedirbo ir nedalyvavo mokymuose (NEET), palyginti su 12 proc. NEET rodiklio vidurkiu ES; kadangi šioje amžiaus grupėje rezultatai taip pat parodė nemažą skirtumą lyčių požiūriu – 72 proc. jaunų romų tautybės moterų priskiriamos NEET grupei, palyginti su 55 proc. jaunų romų vyrų; kadangi tai yra didelis skirtumas, palyginti su likusia gyventojų dalimi (35 proc.); kadangi net 80 proc. romų savo šalyje gyveno žemiau skurdo rizikos ribos; kadangi kas trečias romų tautybės asmuo gyveno būste be vandentiekio vandens, o kas dešimtas – be elektros; kadangi kas trečias romų vaikas bent kartą per mėnesį patyrė tai, kad vienas iš jo šeimos narių eidavo miegoti alkanas, o beveik pusė 6–24 metų romų nelankė mokyklos;

F.	kadangi dėl reikšmingų politikos priemonių ar investicijų trūkumo, riboto socialinio būsto prieinamumo ir prastos kokybės, diskriminacijos būsto rinkoje ir segregacijos atotrūkis tarp romų ir kitų tautybių žmonių galimybių gauti būstą beveik nepakito (16);

G.	kadangi gyvenvietėse gyvenantiems romams turėtų būti suteikta galimybė gauti deramą būstą, kuris būtų prieinamas, įperkamas, saugus aplinkai, sveikas ir nesegreguotas;

kadangi giliai struktūriškai ir instituciškai įsišaknijęs priešiškumas romams tebeegzistuoja visuose ES visuomenės sluoksniuose ir yra didelė kliūtis romams visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis kaip ES piliečiams visose gyvenimo srityse, įskaitant užimtumą, aprūpinimą būstu, švietimą, sveikatos priežiūrą, priežiūrą, socialinę apsaugą ir kitas pagrindines viešąsias paslaugas; kadangi devyniose EU-MIDIS II apklausoje dalyvavusiose ES valstybėse narėse 41 proc. romų nurodė, kad jaučiasi diskriminuojami dėl savo romų kilmės bent vienoje iš kasdienio gyvenimo sričių, tokių kaip darbo paieška, darbas, būstas, sveikata ir švietimas; kadangi vykdant romų integraciją reikia atsižvelgti į vietos aplinkybes, romų etninę ir socialinę bei ekonominę įvairovę, taip pat socialinio judumo kliūtis ir tarpusavyje susijusių formų diskriminaciją, ypač dėl lyties, amžiaus ir negalios; kadangi lyčių lygybė ir romų vaikų bei jaunimo padėtis yra dvi pagrindinės romų socialinės įtraukties intervencijos sritys, į kurias nepakankamai atsižvelgiama tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu;

kadangi padėtis romų gyvenvietėse yra žmogaus teisių ir pagrindinių teisių, įtvirtintų ES sutartyse, Europos žmogaus teisių konvencijoje, ES pagrindinių teisių chartijoje, Europos socialinėje chartijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat Europos socialinių teisių ramstyje pripažintų principų, pažeidimas; kadangi nerimą kelia tai, kad šių gyvenvietėse gyvenančių romų teisių praktiškai nesilaikoma;

kadangi užburtas iš kartos į kartą perduodamo skurdo marginalizuotose romų gyvenvietėse ratas yra sudėtingas reiškinys, su kuriuo reikia kovoti vadovaujantis horizontaliuoju požiūriu įvairiose tarpusavyje susijusiose politikos srityse, visapusiškai ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; kadangi, ieškant veiksmingų sprendimų, reikalingos visapusiškos pastangos ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės iniciatyvomis, įskaitant labdaros ir bažnytines organizacijas, socialinius partnerius ir privačius subjektus, mokantis iš geriausios patirties ir novatoriškų sprendimų visose valstybėse narėse ir juos atkartojant platesniu mastu;

kadangi daugelis vietos ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės atstovų, taikydami patikrintus ir novatoriškus metodus ir projektus, ilgą laiką aktyviai dirba su gyvenvietėse gyvenančiais romais, tačiau dažnai nesinaudoja esamais Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) ištekliais, nes procesai yra labai sunkūs ir sudėtingi; kadangi dažniausiai pasitaikančios kliūtys, trukdančios pasinaudoti ESI fondų parama, yra partneryste grindžiamo metodo nebuvimas, pavėluotas mokėjimo prašymų apmokėjimas, tai, kad ESI fondų parama paramos gavėjui dažniausiai mokama pagal kompensavimo sistemą, dėl kurios paramos gavėjas tampa priklausomas nuo nuosavų išteklių, ilgai trunkančios ir pasikartojančios viešųjų pirkimų patikros, patikrų išvadų nenuoseklumas, dėl kurio paramos gavėjai kaltinami dėl klaidų, dėl kurių gali tekti grąžinti finansavimą, todėl kyla pavojus, kad ištekliai iš kitų sričių bus perskirstomi arba net kils nemokumo rizika, menkas vadovaujančiųjų arba tarpinių institucijų kontrolierių dalyvavimas ir bendradarbiavimas su paramos gavėjais viešųjų pirkimų proceso metu ir savavališkų ribų bei reikalavimų nustatymas skirtingiems projektų aspektams;

kadangi romai susiduria su neproporcingai didelėmis kliūtimis, trukdančiomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios tampa dar didesnės dėl draudimo ar asmens tapatybės dokumentų neturėjimo, sveikatos priežiūros specialistų diskriminacijos ir segregacijos sveikatos priežiūros įstaigose; kadangi dėl išliekančios nelygybės sveikatos srityje, įskaitant konkretų teritorinės segregacijos ir perpildytų būstų poveikį sveikatai, romai atsiduria pažeidžiamoje padėtyje;

kadangi visos 27 valstybės narės, pasirašydamos 2020 m. birželio mėn. Lisabonos deklaraciją ir įsteigdamos Europos kovos su benamyste platformą, kuria siekiama skatinti politiką, pagrįstą į asmenį orientuotu, aprūpinimu būstu grindžiamu ir integruotu požiūriu, įsipareigojo iki 2030 m. panaikinti benamystę;

kadangi ES teikia didelę finansinę paramą socialinės įtraukties priemonėms, įskaitant priemones, kuriomis skatinama romų, visų pirma labiausiai skurstančių asmenų, įtrauktis; kadangi valstybių narių planavimo dokumentuose nurodyta, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pažeidžiamų asmenų grupių socialinei ir ekonominei integracijai skirta 1,5 mlrd. EUR (17);

kadangi atotrūkis tarp romų ir kitų tautybių gyventojų išlieka visuose švietimo lygmenyse; kadangi, EU-MIDIS II duomenimis, ankstyvojo ugdymo ir priežiūros programose 2018 m. dalyvavo tik 53 proc. 4–6 metų romų vaikų; kadangi mokyklose plačiai paplitusi romų tautybės mokinių segregacija, nors tokia praktika yra teisiškai draudžiama ir nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika; kadangi tokia segregacija švietimo srityje paprastai pasireiškia trimis skirtingomis formomis: neproporcingai daug romų vaikų lanko „specialiąsias“ mokyklas, skirtas sutrikusio intelekto vaikams, mišriose mokyklose romų tautybės mokiniams skirtos atskiros klasės ar skyriai ir yra paplitusios „getų mokyklos“; kadangi romų vaikai susiduria su papildomomis kliūtimis, trukdančiomis lygiomis teisėmis dalyvauti švietimo sistemoje, įskaitant su švietimu (įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą) susijusių išlaidų nepadengimą, teritorinę segregaciją, vaikų priežiūros įstaigų netoliese nebuvimą arba nevienodas galimybes mokytis internetu ir (arba) nuotoliniu būdu arba jų nebuvimą; kadangi skurdas ir galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis nebuvimas daro didelį poveikį vaikų fiziniam, protiniam ir emociniam vystymuisi ir didina tikimybę, kad jie atsiliks visais suaugusiųjų gyvenimo aspektais;

kadangi prastas ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankomumas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis ankstyvo romų pasitraukimo iš mokyklos rodiklį, kurį dar labiau blogina vėlyva mokyklos lankymo pradžia ir nereguliarus mokyklos lankymas; kadangi dažniausiai mokyklos nebaigiama pereinant iš vieno tipo mokyklos į kitą; kadangi dalyvauti viduriniame ugdyme trukdo tokie veiksniai kaip kelionės, segregacija aprūpinimo būstu srityje ir prastai veikiančios profesinio orientavimo paslaugos; kadangi atotrūkis švietimo srityje dar labiau didėja dėl didėjančios romų ir kitų tautybių vaikų skaitmeninės atskirties;

kadangi pandemijos metu romų tautybės asmenys dėl įsigalėjusios sveikatos ir socialinės nelygybės susidūrė su didesne rizika užsikrėsti COVID-19 ir neproporcingai nukentėjo nuo priemonių, kurių buvo imtasi šiam virusui suvaldyti; kadangi neigiami socialiniai ir ekonominiai pandemijos padariniai buvo ypač žalingi ES romų tautybės gyventojams, nes didelė dalis romų dirbo neformalios ekonomikos srityje ir sezoninius darbus, o sveikatos krizės padarinių švelninimo politikoje trūko priemonių, pritaikytų konkrečiai jų padėčiai; kadangi pandemija sukėlė viešą kaltės vertimą romams ir neapykantą romams kurstančias kalbas; kadangi ekstremalioji sveikatos situacija dar kartą atskleidė kritinį neatitikimą tarp vietos lygmens poreikių masto ir gebėjimo juos patenkinti ir išryškino būtinybę imtis neatidėliotinų ir ilgalaikių politikos priemonių, ypač užimtumo, švietimo ir aprūpinimo būstu srityse (18);

kadangi duomenų apie lygybę rinkimas apima visų rūšių suskirstytus duomenis, naudojamus siekiant įvertinti konkrečių grupių, kurioms gresia diskriminacija, lyginamąją padėtį, formuoti viešąją politiką, kuria prisidedama prie lygybės skatinimo, ir įvertinti jos įgyvendinimą remiantis įrodymais, o ne vien tik prielaidomis; kadangi ES ir nacionalinių romų socialinės įtraukties priemonių planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą apsunkina išsamių kokybiškų duomenų, suskirstytų pagal etninę kilmę, stoka;

kadangi daugelis romų gyvena vietovėse, kuriose jie yra neproporcingai stipriai veikiami aplinkos būklės blogėjimo ir taršos, susijusios su atliekų sąvartynais, sąvartynais ar užterštomis teritorijomis, ir neturi galimybės naudotis pagrindinėmis aplinkosaugos paslaugomis ir komunalinėmis paslaugomis;

kadangi romų moterys patiria daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją dėl savo etninės kilmės, lyties ir socialinės padėties, taip pat patiria smurtą dėl lyties, kuris buvo ypač akivaizdus COVID-19 pandemijos metu; kadangi moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinama ir skatinama visose srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas, darbo užmokestį, švietimą ir mokymą, karjeros pokyčius ir profesinę karjerą;

kadangi apie 10–20 proc. iš apytikriai 400 000 Ukrainoje gyvenančių romų yra asmenys be pilietybės arba asmenys, kuriems gresia bepilietybė (19); kadangi romų tautybės pabėgėliai, bėgantys nuo karo Ukrainoje ir neturintys dokumentų, kuriais patvirtinama jų Ukrainos pilietybė arba gyventojo statusas, yra ypač pažeidžiamoje padėtyje;

Būtinybė imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu

apgailestauja, kad ES tebėra žmonių, kurie neturi saugaus ir deramo būsto, švaraus geriamojo vandens, elektros, negali naudotis sanitarijos paslaugomis, nuotekų surinkimo ir atliekų apdorojimo įrenginiais, neturi galimybės gauti išsilavinimą, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugomis; yra labai susirūpinęs dėl didelio atotrūkio tarp, viena vertus, pareiškimų ir įsipareigojimų dėl tvirtos socialinės Europos ir, kita vertus, realios padėties vietoje, taip pat atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, kuri atskleidė nepakankamą pažangą gerinant galimybes naudotis pagrindine infrastruktūra ankstesniu programavimo laikotarpiu; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau visapusiškai ir veiksmingai spręsti gyvenvietėse gyvenančių romų tautybės asmenų padėties klausimą, taikant tinkamą trumpalaikę ir ilgalaikę politiką, remiamą pakankamu ES ir nacionaliniu finansavimu, siekiant užtikrinti, kad romai ES ir kaimyninėse šalyse nebūtų palikti nuošalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad tokios katastrofiškos sąlygos ir neigiamas psichologinis ir sociologinis segregacijos poveikis turi įtakos ne tik gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms, bet ir platesnei bendruomenei;

Būstai

pabrėžia, kad siekiant įveikti iš kartos į kartą perduodamo skurdo užburtą ratą ir socialinę atskirtį itin svarbus deramų nesegreguotų būstų prieinamumas; pažymi, kad būsto prieinamumas yra būtina žmogaus orumo sąlyga ir yra glaudžiai susijęs su visapusišku naudojimusi žmogaus teisėmis; pripažįsta, kad COVID-19 pandemija parodė, jog prastos būsto sąlygos kelia sisteminę riziką visuomenės sveikatos sistemai ir yra neproporcingai didelė našta romams, ypač romų tautybės moterims; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms užkirsti kelią benamystei ir spręsti benamystės problemą, taip pat spręsti atskirties aprūpinimo būstu srityje problemą pasitelkiant ilgalaikius sprendimus, pavyzdžiui, tinkamo socialinio būsto, įperkamo nuomojamo būsto programas ir tikslines būsto pašalpas, kurios yra integruotų nacionalinių strategijų dalis, daugiausia dėmesio skiriant į būstą orientuotam požiūriui ir požiūriui „Svarbiausia – būstas“, užtikrinant veiksmingas lygias galimybes piliečiams gauti tinkamą nesegreguotą būstą ir naudotis pagrindinėmis paslaugomis, nepatiriant diskriminacijos; ragina valstybes nares įgyvendinti „tinkamo būsto“ visiems, įskaitant romus, sąvoką, kaip apibrėžė Jungtinės Tautos (20); ragina teikti pirmenybę segregacijos panaikinimo metodams, pagal kuriuos būtų naudojamas integruotas socialinis būstas arba į jį investuojama, kartu finansuojant prieinamas kokybiškas socialines paslaugas ir kokybišką socialinį darbą vietoje, kuris apimtų romų bendruomenės narių konsultacijas ir dalyvavimą, suteikiant romams galimybę išvykti iš gyvenviečių; pabrėžia, kad e. mokėjimo kortelių naudojimas socialinėms išmokoms gauti kartu su būtina skaitmenine infrastruktūra yra papildoma gyvenvietėse gyvenančių romų patikimo finansų valdymo priemonė, siekiant užtikrinti orų gyvenimą ir galimybę pasinaudoti tokiomis išmokomis, kad būtų galima gauti finansinių išteklių, pavyzdžiui, mikropaskolų; ragina valstybes nares skubiai išnagrinėti jų naudojimo galimybes; pabrėžia, kad e. mokėjimo kortelės gali būti vienas iš sprendimų siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas, susijusias su lupikavimu, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir azartiniais lošimais gyvenvietėse;

pripažįsta, kad daugelis romų gyvenviečių yra nesaugioje, pavojingoje ir neteisėtai užimtoje žemėje, o tai yra pagrindinė kliūtis ieškant veiksmingo būdo pagerinti romų gyvenimo sąlygas ir kliūtis ES investicijoms; ragina valstybes nares spręsti šią problemą centralizuotu nacionaliniu lygmeniu, glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, be kita ko, įgyvendinant su būstu susijusią politiką, įskaitant socialinio būsto ir novatorišką politiką;

Švietimas

pabrėžia, kad nuo ikimokyklinio ugdymo labai priklauso asmens sėkmė tolesnėse švietimo pakopose, siekiant gauti deramą ir kokybišką darbą ir nutraukti nepalankių sąlygų ciklą; atkreipia dėmesį į reikšmingą ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo lygio skirtumą tarp romų ir kitų tautybių vaikų, taip pat segregacijos gyvenamosios vietos ir švietimo srityje ryšį, nes tai yra viena pagrindinių mokyklos nebaigimo priežasčių; ragina valstybes nares kuo greičiau imtis visų būtinų priemonių Barselonos tikslams pasiekti, ypač daug dėmesio skiriant priemonėms, kuriomis skatinamas ir palengvinamas romų vaikų ikimokyklinis ugdymas; taip pat ragina Komisiją, atliekant būsimą Barselonos tikslų, numatytų Europos priežiūros strategijos dokumentų rinkinyje, peržiūrą, atkreipti dėmesį į romų ir kitų tautybių vaikų galimybių gauti kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas skirtumus; be to, ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingą ir nemokamą galimybę visiems gyvenvietėse gyvenantiems romų vaikams lankyti vaikų darželius, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas pagal Europos vaiko garantijų sistemą; ragina valstybes nares sistemingai stebėti mokyklos nebaigimo riziką ir nevienodas galimybes gauti išsilavinimą visais lygmenimis, kad būtų galima laiku imtis intervencinių veiksmų, apimančių ir pedagoginę pagalbą, ir individualų konsultavimą, taip pat užklasinę veiklą vaikams ir jų tėvams; pabrėžia, kad prasmingas romų tautybės tėvų įtraukimas taip pat padėtų šalinti mokyklos nebaigimo riziką; ragina valstybes nares įdiegti priemones ir sistemas, kurios motyvuotų romų tautybės jaunuolius, baigusius teisės aktais nustatytus mokymosi laikotarpius, baigti vidurinę mokyklą, pavyzdžiui, skiriant specialias išmokas;

apgailestauja dėl egzistuojančios romų vaikų segregacijos juos ugdant pagal specialiojo ugdymo sistemą ir programas, neįeinančias į bendrojo ugdymo sistemas, dažnai tai darant dėl klaidingai diagnozuotos negalios, remiantis kultūriniu ir lingvistiniu požiūriu šališkų testų rezultatais; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojami standartizuoti psichologiniai testai neturėtų būti naudojami kaip atrankinė priemonė, siekiant atidėti mokymosi pagal įprastas mokyklų programas pradžią; ragina valstybes nares sukurti diagnostikos sprendimų peržiūros ir prireikus jų panaikinimo procedūras; taip pat apgailestauja dėl tebesitęsiančios romų vaikų diskriminacijos ir segregacijos kai kurių valstybių narių bendrosiose mokyklose, be kita ko, pasireiškiančios tokiomis formomis kaip atskiros klasės ir aukštai, segregacija klasėse ir atskirtas valgomasis; pabrėžia, kad atskiras mokyklinis ugdymas grindžiamas sutrumpintomis mokymo programomis, dėl kurių romų tautybės mokiniai retai kada gali patekti į bendrojo lavinimo mokyklas, į aukštąsias mokyklas ar vėliau įsidarbinti; ragina valstybes nares panaikinti nuolatinės romų vaikų segregacijos praktiką, įgyvendinti išsamias segregacijos panaikinimo strategijas, kuriose būtų nustatyti aiškūs tikslai ir pakankami ištekliai, kad jos būtų įgyvendinamos pagal aiškius ir plataus užmojo tvarkaraščius, taikyti įtraukius mokymosi metodus, užtikrinti romų vaikams visas galimybes dalyvauti mokyklos veikloje ir įgyvendinti kovos su diskriminacija kampanijas mokyklose; ragina valstybes nares teikti pirmenybę konkretiems romų ir pažeidžiamų vaikų švietimo poreikiams, siekiant užtikrinti jų dalyvavimo teisę, teisę į mokslą ir gerus mokymosi rezultatus, veiksmingai mažinant romų ir kitų tautybių vaikų švietimo atotrūkį ir užkertant kelią segregacijai; pabrėžia, kad svarbu romų vaikus įtraukti į oficialias nacionalines mokymo programas, įskaitant profesinio mokymo programas;

apgailestauja, kad mokyklų, kuriose daugumą sudaro romai, finansavimas, patalpos ir mokymo programos neatitinka standartų; ragina valstybes nares investuoti į mokytojų parengiamąjį mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, siekiant padidinti jų gebėjimus tinkamai mokyti romų vaikus, ypač daug dėmesio skiriant jautrumui romų kultūrai ir tapatybei, nediskriminavimui kaip žmogaus teisei ir pozityvioms strategijoms, kuriomis skatinama tolerancija ir kovojama su diskriminaciniu elgesiu bei priešiškumu romams (21), kuriais prisidedama prie išankstinio nusistatymo ir nepagrįsto požiūrio į romų vaikų gebėjimą ir norą mokytis ir lemia menkus akademinius lūkesčius; ragina valstybes nares skirti daugiau finansinių išteklių kokybiškiems mokytojų padėjėjams ir užtikrinti sklandžią romų gyvenvietėse gyvenančių vaikų integraciją į bendrojo švietimo sistemą; ragina valstybes nares įdiegti visapusišką, pagal amžių tinkantį švietimą lytiškumo ir santykių klausimais bei švietimą atsakingos tėvystės klausimais, skirtą jaunimui, taip pat siekiant užkirsti kelią gyvenvietėse gyvenančių nepilnamečių romų tautybės mergaičių nėštumui, nes tai dar labiau prisideda prie užburto iš kartos į kartą perduodamo skurdo ciklo išsilaikymo;

pabrėžia, kad dėl COVID-19 sukelto uždarymo keliose valstybėse narėse dar labiau padidėjo esama nelygybė švietimo srityje, todėl romų vaikai, ypač tie, kurie gyvena atskirtose romų gyvenvietėse, neturi galimybės mokytis internetu, nes neturi prieigos prie skaitmeninės infrastruktūros, ryšio ir skaitmeninės mokymo medžiagos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ES skubios pagalbos lėšos, skirtos kovai su COVID-19, pavyzdžiui, lėšos, skiriamos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, konkrečiai atitiktų romų ir pažeidžiamų vaikų poreikius ir užtikrintų kokybiškas ir prieinamas paslaugas romų bendruomenėse, be kita ko, nustatant konkrečius rodiklius nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose; ragina valstybes nares ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti romų vaikus į skaitmeninį švietimą, įskaitant didesnes investicijas į skaitmeninės infrastruktūros prieinamumo gerinimą ir skaitmeninį raštingumą, siekiant juos parengti skaitmeniniam amžiui; ragina valstybes nares remti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą, ypatingą dėmesį skiriant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos svarbai, ir spręsti mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus problemą;

Sveikata ir aplinka

nerimauja dėl didesnio romų, ypač gyvenančių gyvenvietėse, kūdikių mirtingumo, palyginti su kitų tautybių gyventojais; pabrėžia, kad vaikai romų gyvenvietėse gimsta skurde ir sveikam fiziniam bei psichosocialiniam vystymuisi nepalankioje aplinkoje; ragina Komisiją stebėti, kaip valstybės narės investuoja į Europos vaiko garantijų sistemą ir ją įgyvendina, taip pat stebėti, kaip įgyvendinami nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti konkretūs romų vaikams skirti tikslai, visų pirma susiję su ypač nepalankia romų vaikų padėtimi, kuri pasireiškia prastais mokymosi rezultatais ir mokyklos nebaigimu; ragina valstybes nares priimti būtinas priemones, kurios būtų remiamos gerokai didesnėmis viešosiomis investicijomis, kad Europos vaiko garantijų sistema būtų greitai ir veiksmingai įgyvendinta, ir primygtinai ragina valstybes nares daugiau kaip 5 proc. „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) išteklių pagal pasidalijamojo valdymo principą skirti veiklai pagal garantijų sistemą remti; ragina valstybes nares skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad romų gyvenvietėse gyvenantiems vaikams nuo pat gimimo būtų teikiama sveikatos priežiūros specialistų pagalba, kad būtų galima prireikus pradėti gydymą, taip pat atpažinti psichologinę ar fizinę prievartą prieš vaikus, įpareigojant apie visus tokius atvejus pranešti kompetentingoms institucijoms; primena, kad priežiūros įstaigose yra per daug romų vaikų, ir pabrėžia, kad reikia į vaikus orientuoto požiūrio, pagal kurį būtų skiriamas didelis dėmesys pažeidžiamiausių asmenų teisėms ir poreikiams; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad veiktų plačiai prieinami ir atviri ankstyvos vaikystės intervencijos centrai, taip pat bendruomenių centrai, kuriuose dirbtų vietos socialiniai darbuotojai, pedagogai ir sveikatos priežiūros specialistai, įskaitant romų tautybės sveikatos ir švietimo srities tarpininkus ir padėjėjus;

ragina Komisiją ir valstybes nares remti informuotumo apie sveikatą ir sveikas gyvenimo sąlygas didinimą nepasiturinčiose bendruomenėse, ypač romų gyvenvietėse, pasitelkiant mobilias atrankinio sveikatos tikrinimo stotis ir prevencinę veiklą; taip pat pabrėžia, kad pagal ES pagrindinių teisių chartiją turi būti gerbiama lyčių lygybė medicininės priežiūros organizacijose ir kad turėtų būti prieinamos ir atviros tokios iniciatyvos kaip slaugytojų ir slaugos namų tinklo sukūrimas, reguliarūs vizitai pas pediatrus ir suaugusiųjų bendrosios praktikos gydytojus, paramos šeimai paslaugos, priežiūros namuose ir pagyvenusių žmonių bei kitų asmenų, kuriems reikia priežiūros ir paramos, priežiūros paslaugos;

10.

akcentuoja gyvenviečių aplinkoje esančių nuodingų atliekų keliamą riziką gyvenvietėse gyvenančių romų ir jų platesnės bendruomenės narių sveikatai ir gyvenimui; ragina valstybes nares skubiai spręsti šią problemą siekiant sumažinti neproporcingai didelį tokios rizikos poveikį romams ir sukurti išsamias atliekų tvarkymo sistemas ir infrastruktūrą pagal Europos atliekų pagrindų direktyvą (22); ragina valstybes nares parengti strategijas, kuriomis būtų siekiama didinti paveiktų bendruomenių informuotumą apie nuodingų atliekų keliamą pavojų ir netinkamą atliekų tvarkymą romų gyvenvietėse; akcentuoja Komisijos vaidmenį užtikrinant ES teisės aktų vykdymą, kad būtų sprendžiama ši problema; ragina Komisiją ir valstybes nares tikslingai naudotis politikos priemonėmis ir ištekliais, skirtais energetikos krizėms įveikti ir teisingam perėjimui prie žaliosios energijos užtikrinti, kad būtų užtikrinta romų bendruomenių galimybė gauti švarios, įperkamos ir saugios energijos, užkirstas kelias tolesniam energijos nepritekliaus didėjimui ir pagerinta gyvenvietėse gyvenančių romų sveikata;

11.

primena, kad pagal naujuosius ES lygybės institucijoms taikomus privalomus standartus valstybės narės turėtų remti šių institucijų didesnius įgaliojimus bylinėtis, suteikdamos joms teisinį statusą teismuose nagrinėjant individualius ir kolektyvinius skundus ir ex officio, taip pat turėtų remti jų teisiškai privalomus sprendimų priėmimo įgaliojimus, įskaitant atvejus, kai nacionalinę lygybės instituciją sudaro kelios institucijos, kad jos galėtų nagrinėti tarpsektorinę diskriminaciją, nuo kurios dažnai kenčia romai, ją nustatyti ir bausti už ją; mano, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šių institucijų įgaliojimai apimtų visų formų diskriminaciją, įskaitant viktimizaciją ir neapykantą kurstančias kalbas;

Užimtumas ir socialinė įtrauktis

12.

pažymi, kad kartu su dideliu ilgalaikiu nedarbu romų gyvenvietėse ir aukštu NEET romų jaunimo lygiu padėtį sunkina tų bendruomenių gyventojų socialinė atskirtis ir skurdas; ragina valstybes nares investuoti į socialines įmones ir geriausią patirtį, kad būtų įdarbinami ilgalaikiai bedarbiai; ragina jas taip pat investuoti į NEET romų jaunimui skirtas programas, pavyzdžiui, profesinį mokymą, visų pirma skaitmeninių įgūdžių ir žaliųjų darbo vietų srityje, be kita ko, vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programas; mano, kad Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų planu gali būti remiamos valstybių narių pastangos šioje srityje, jame pateikiant gaires dėl apmokestinimo ir suteikiant galimybę socialinės ekonomikos organizacijoms dalyvauti valstybės pagalbos socialiniuose viešuosiuose pirkimuose; mano, kad būsimuoju pasiūlymu dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos sistemos plėtros turėtų būti užtikrinamas tarpsektorinis požiūris į paramą pažeidžiamoms grupėms, įskaitant romus, ir ypač romų tautybės moterims, kurios susiduria su dar didesnėmis kliūtimis nei romų tautybės vyrai, trukdančiomis patekti į darbo rinką; taip pat ragina valstybes nares remti kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimą, neoficialaus darbo įteisinimą ir galimybes įsidarbinti, kuriomis galėtų pasinaudoti romų tautybės darbuotojai, pavyzdžiui, valstybines užimtumo programas, kurios gali būti laikinas nedarbo problemos sprendimas bei suteikti galimybę persikvalifikuoti ir toliau mokytis; primena, kad daugelis romų yra ilgalaikiai bedarbiai, o tai turi įtakos jų teisei į išmokas ir pensijas; pabrėžia nacionalinių minimalių pajamų sistemų ir paskatų (re)integruotis į darbo rinką svarbą kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi; primygtinai ragina valstybes nares remti darbo užmokesčio skaidrumą ir etniniu bei lyties požiūriu neutralų darbo vietų vertinimą, skatinti darbo užmokestį, kuriuo būtų užtikrintas deramas pragyvenimo lygis, ir pradėti kovos su diskriminacija bei mokymo kampanijas, siekiant kovoti su priešiškumu romams ir skatinti įvairovę darbo vietoje, orientuojantis į samdomus darbuotojus, darbdavius ir bendradarbius;

13.

pažymi, kad bendruomenių centrai atlieka svarbų vaidmenį dirbant su gyvenvietėse gyvenančiais romais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienoje romų gyvenvietėje būtų tinkamai įrengtas bendruomenės centras, siekiant suteikti erdvę švietimo veiklai, pavyzdžiui, vaikų darželiams, popamokinei moksleivių priežiūrai, vaikų ir suaugusiųjų laisvalaikio veiklai, taip pat higienos priemonės, o romų bendruomenė dalyvautų prižiūrint ir eksploatuojant patalpas;

14.

ragina valstybes nares, įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas, jaunimo, ypač jaunų romų tautybės moterų, užimtumą laikyti prioritetu; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, siekiant skatinti romų jaunimo užimtumą ir socialinę įtrauktį; atkreipia dėmesį į neišnaudotą išsilavinusio romų jaunimo potencialą, kuris gali būti teigiamų pokyčių romų bendruomenėse varomoji jėga ir padėti kovoti su giliai įsišaknijusiais daugumos gyventojų prietarais ir stereotipais;

15.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą socialinės ir teisinės apsaugos įstaigų dalyvavimą vaikų ir socialinės globos bylose marginalizuotose romų gyvenvietėse, siekiant užtikrinti, kad vaikai gautų jų gerovei ir vystymuisi būtiną apsaugą ir priežiūrą, kartu atsižvelgiant į jų interesus; ragina toliau dėti koordinuotas pastangas ir įdiegti tinkamą priemonių sistemą, kad gyvenvietėse būtų panaikinti tokie neigiami reiškiniai kaip lupikavimas, seksualinis vaikų išnaudojimas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, azartiniai lošimai ir išnaudojimas darbe; apgailestauja dėl didelio priverstinio romų vaikų elgetavimo paplitimo ir ragina valstybes nares, kurios dar to nepadarė, priimti teisės aktus, kuriais apsaugomi vaikai ir draudžiamas priverstinis elgetavimas; pabrėžia, kad policijos pajėgos turi pripažinti specifines romų sąlygas, o valstybės narės turi rengti policijos pajėgų mokymus, kaip kovoti su romų diskriminacija ir kriminalizavimu tiek šalies viduje, tiek daugumos gyventojų grupėje; ragina valstybes nares griežtai tirti policijos piktnaudžiavimo atvejus ir užtikrinti, kad nebūtų nebaudžiamumo už smurtinių ir bauginimo priemonių prieš romų tautybės asmenis ar jų bendruomenes įgyvendinimą ir netinkamą elgesį su jais,

16.

dar kartą ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti bendrą metodiką, pagal kurią būtų renkami ir skelbiami duomenys apie lygybę, suskirstyti pagal etninę kilmę ir įvairių tipų gyvenvietes, kaip pripažįstama nacionalinėje teisėje, visapusiškai laikantis privatumo ir pagrindinių teisių standartų, kad būtų galima įvertinti romų padėtį ir veiksmingai įvertinti pažangą, padarytą įgyvendinant priemones pagal ES romų integracijos strateginį planą, skirtas pagrindinėms jų socialinės ir ekonominės atskirties priežastims šalinti; taip pat ragina Komisiją į socialinių rodiklių suvestinę įtraukti konkrečius romų užimtumo tikslus;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti stiprinti socialinį dialogą ir kolektyvinį romų darbuotojų atstovavimą, kad jie galėtų lengviau gauti kokybiškas darbo vietas, kuriose būtų deramos darbo sąlygos; ragina valstybes nares tobulinti savo viešųjų darbų programas, kad romai ir kiti pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys galėtų ugdyti ir tobulinti atitinkamus įgūdžius;

ES ir nacionalinio finansavimo panaudojimas

18.

yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar nepakankamai panaudojami romams skirti ištekliai ir dėl to kyla rizika netekti nemažos finansinių išteklių dalies iki dabartinio programavimo laikotarpio pabaigos; apgailestauja dėl to, kad dabartinės naudojimosi ESI fondais sistemos ir sąlygos kai kuriose valstybėse narėse neleidžia sklandžiai ir efektyviai panaudoti jų lėšų, dažnai dėl biurokratinių ir struktūrinių kliūčių nacionalinėse sistemose; šiuo atžvilgiu primena, kad reikia mažinti administracinę naštą, skatinti naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu ir teikti tolesnę pagalbą bei suteikti daugiau lankstumo, įskaitant tiesioginį lėšų paskirstymą regioninei ir vietos politikai bei pilietinės visuomenės programoms, kad vadovaujančiosioms institucijoms ir paramos gavėjams, reaguojantiems į skubius ES gyvenvietėse gyvenančių romų poreikius, būtų lengviau jais naudotis; ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą ir skirti bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą, siekiant kovoti su skurdu, nuo kurio kenčia vaikai ir jų šeimos, ir prisidėti prie tikslo iki 2030 m. sumažinti skurstančiųjų skaičių bent 15 mln., įskaitant bent 5 mln. vaikų visose valstybėse narėse;

19.

atkreipia dėmesį į politinės valios stygių kai kuriose valstybių narių vietos valdžios institucijose, kurios nenoriai įgyvendina naujus projektus, skirtus gyvenvietėse gyvenančių romų gyvenimo sąlygoms gerinti; ragina valstybes nares ir jų vadovaujančiąsias institucijas skirti ypatingą dėmesį tokioms vietos valdžios institucijoms ir įgyvendinti strategijas, kurios motyvuotų jas pakeisti savo neigiamą požiūrį, įskaitant galimus sąlygų mechanizmus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina užtikrinti romų dalyvavimą politikoje ir atstovavimą jiems visais lygmenimis ir kovoti su žalingais neigiamais stereotipais, kurie skatina diskriminacinį kitų tautybių gyventojų požiūrį ir elgesį; taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriose valstybėse narėse esančias struktūrines kliūtis, trukdančias vietos valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei įgyvendinti projektus, ir primygtinai ragina tas valstybes nares jas pašalinti ir pasiūlyti aiškias paramos priemones vietos valdžios institucijoms, kad jos galėtų dalyvauti naujuose projektuose, skirtuose gyvenvietėse gyvenantiems romams ir jų platesnei bendruomenei;

20.

pažymi, kad dažnai prireikia ištisų kartų, kad būtų pasiekta reikšminga pažanga socialinių ir ekonominių galių suteikimo ir romų integracijos srityje; ragina valstybes nares nedelsiant visapusiškai naudotis nacionaliniu ir ES lygmenimis prieinamomis finansavimo priemonėmis ir ištekliais, kad būtų sudaromos palankios sąlygos tvariai finansuoti bei efektyviai, integruotai, koordinuotai ir lanksčiai įgyvendinti tęstines programas ir projektus ir būtų pašalintos visos kliūtys, įskaitant tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, trukdančias panaudoti lėšas, visų pirma ESF+, Europos regioninio plėtros fondo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas; ragina Komisiją remti, stebėti ir vertinti valstybių narių veiksmus šioje srityje pagal jų nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nacionalinius romų integracijos strateginius planus, nacionalinius veiksmų planus pagal Europos vaiko garantijų sistemą, ES kovos su rasizmu veiksmų planą ir per Europos semestrą parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas; ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma užtikrinti, kad ES priemonės ir finansavimas pasiektų gyvenvietėse gyvenančius romus, ir pabrėžia, kad tiksliniai veiksmai ir iniciatyvos pirmiausia turėtų būti grindžiami principu „iš apačios į viršų“ ir turėtų būti rengiami vietos lygmeniu ir savivaldybėse, kurios yra arčiausiai atitinkamų bendruomenių, teikiant finansinę ir administracinę paramą nacionaliniu arba ES lygmeniu; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares geriau panaudoti turimus techninei paramai skirtus finansinius išteklius ir užtikrinti, kad tiesioginė techninė parama būtų plačiai teikiama tiek administratoriams, tiek konkretiems pareiškėjams; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad į 2021–2027 m. ES sanglaudos fondo programas ir per Europos semestrą parengtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas būtų įtrauktas gyvenviečių nustatymas ir konkreti politika bei priemonės jų padėčiai ištaisyti;

21.

ragina Europos Audito Rūmus atlikti išsamią ir nuodugnią ESI fondų, ypač ESF+ ir Europos regioninės plėtros fondo, panaudojimo nuo 2011 m., kai buvo parengta ES romų įtraukties strategija, poveikio ir veiklos rezultatų analizę, ypatingą dėmesį skiriant išlaidoms romų gyvenvietėms ir susijusiems socialiniams klausimams;

Būtinybė imtis veiksmų ES lygmeniu

22.

pabrėžia, kad dabartinė praktika kai kuriose valstybėse narėse, susijusi su gyvenvietėse gyvenančiais romais, rodo, jog projektų vertinimas remiantis vien kiekybiniais rezultatais yra nepakankamas ir netgi gali būti klaidinantis, nes nesuteikia informacijos apie projektų pažangos kokybę; įspėja, kad dėl to gali būti priimami sprendimai, keliantys grėsmę patikimam ES biudžeto finansų valdymui; todėl ragina atitinkamoms valstybėms narėms skubiai taikyti bendrą ES biudžeto apsaugos sąlygų režimą; pažymi, kad Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas, Europos vaiko garantijų sistema ir 2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginė programa, yra patikimas kokybinio vertinimo orientyras; ragina atliekant kokybinius vertinimus ypatingą dėmesį skirti tarpsektorinei diskriminacijai ir atsižvelgti į pažeidžiamiausių grupių, ypač neįgaliųjų, vaikų ir moterų, teises ir poreikius; mano, kad itin svarbu, kad vertindama atskirus ESI fondų finansuojamus projektus marginalizuotose romų gyvenvietėse Komisija kartu su kiekybiniais rezultatais reikalautų ir konkrečių kokybinių rezultatų, geriau parodančių realią padėtį vietoje; taip pat ragina Komisiją pradėti stebėti ir vertinti projektus remiantis visų pirma savo stebėjimais per apsilankymus vietoje, kad sumažėtų priklausomumas nuo iš vyriausybių ir žiniasklaidos pranešimų gaunamos informacijos ir būtų sustiprinta ES biudžeto priežiūra; šiuo atžvilgiu taip pat pabrėžia, kad reikia stiprinti FRA romų skyrių įdarbinant romų tautybės tyrėjus;

23.

ragina Komisiją ir Parlamentą vykdyti reguliarias misijas tirti romų, gyvenančių įvairių valstybių narių gyvenvietėse, padėtį, siekiant prisidėti prie politikos formuotojų ir visuomenės informuotumo didinimo, valstybių narių ir atitinkamų valdžios institucijų keitimosi informacija apie romų patiriamas problemas, taip pat prie keitimosi geriausia patirtimi ir koordinavimo ES lygmeniu;

24.

pabrėžia, kad Komisija turi ryžtingai veikti kaip Sutarčių sergėtoja, kad užtikrintų visapusišką ir teisingą ES teisės įgyvendinimą, ir laiku imtis tinkamų veiksmų, kai valstybės narės to nedaro, ypač kai pažeidžiamos ES piliečių, įskaitant romus, teisės; pažymi, kad pažeidimų nagrinėjimo procedūros, pavyzdžiui, romų tautybės mokinių segregacijos švietimo srityje atvejais, nepadėjo veiksmingai pašalinti diskriminacijos priežasčių; yra tvirtai įsitikinęs, kad Komisija turėtų daryti viską, kas nuo jos priklauso, kad užkirstų kelią žmogaus teisių ir pagrindinių ES vertybių pažeidimams, pradedant veiksminga ES lėšų naudojimo diskriminacinei praktikai valstybėse narėse remti prevencija; todėl ragina Komisiją sukurti ankstyvojo perspėjimo mechanizmą, pagal kurį būtų galima pranešti apie piktnaudžiavimo ESI fondų ir kitų ES fondų lėšomis, skirtomis romų tautybės asmenų padėties marginalizuotose gyvenvietėse problemai spręsti, arba netinkamo jų panaudojimo riziką; mano, kad tai, jog kai kurios valstybės narės nesiima veiksmų ir nėra įsipareigojusios spręsti gyvenvietėse gyvenančių romų klausimo, taip pat struktūrinės ir biurokratinės kliūtys, galėtų būti ES pamatinių vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, t. y. žmogaus orumo, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, pažeidimas; ragina Tarybą ir Komisiją ištirti marginalizuotose gyvenvietėse gyvenančių romų padėtį, siekiant nustatyti, ar tokios gyvenvietės ir jų sąlygos kelia aiškią rimto ES sutarčių pažeidimo riziką;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau įtraukti romus, ypač romų tautybės moteris, jaunimą ir kitas nepakankamai atstovaujamas grupes, į viešosios politikos ir jiems skirtų projektų rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti formuojant ES ateitį ir padėti keisti ES visuomenių suvokimą; mano, kad romų dalyvavimas ir lyderystė turėtų būti vienas iš kokybinių tikslų pagal nacionalinius romų integracijos strateginius planus; mano, kad išrinktų romų tautybės savivaldybių tarybų narių rėmimas turėtų būti skatinamas kaip geros patirties pavyzdys, padedantis didinti romų socialinę įtrauktį ir demokratinį dalyvavimą;

26.

pažymi, kad dėl priešiškumo romams ir struktūrinės diskriminacijos didelė dalis romų gyventojų kovoja su skurdu, socialine atskirtimi ir ribotomis galimybėmis įsidarbinti ar naudotis tokiomis paslaugomis kaip švietimas, sveikatos priežiūra, aprūpinimas būstu; ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingomis teisėkūros ir politikos priemonėmis kovoti su priešiškumu romams visose visuomenės srityse, tiek valstybėse narėse, tiek plėtros šalyse; ragina valstybes nares kovą su rasizmu ir priešiškumu romams integruoti į visus Europos socialinių teisių ramsčio principus, nes rasizmas ir priešiškumas romams yra svarbus struktūrinis romų atskirties veiksnys; pabrėžia, kad būtina nutraukti bet kokios formos struktūrinį ir institucinį priešiškumą romams, segregaciją ir diskriminaciją švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros, aprūpinimo būstu, socialinės apsaugos ir kitų paslaugų prieinamumo srityse; mano, kad kova su priešiškumu romams yra horizontalusis klausimas ir kad į jį reikėtų atsižvelgti visose atitinkamose ES politikos srityse; ragina Komisiją stiprinti Rasinės lygybės direktyvos įgyvendinimą ir ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti veiksmingus ir plataus užmojo nacionalinius kovos su rasizmu ir rasine diskriminacija planus, daugiausia dėmesio skiriant visų formų rasizmui, įskaitant kovą su priešiškumu romams, remiantis Komisijos patvirtintais bendraisiais pagrindiniais principais; ragina valstybes nares, vadovaujantis Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, nustatyti aiškius ir išmatuojamus kovos su diskriminacija, neapykantą romams kurstančia kalba ir nusikalstamumu tikslus; taip pat ragina Tarybą atnaujinti derybas dėl horizontaliosios kovai su diskriminacija skirtos direktyvos (23), nes tai būtina siekiant lygybės ES;

27.

pabrėžia, kad reikia pripažinti romų kultūros ir kalbos paveldą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares išsaugoti ir propaguoti romų kultūrą ir didinti visuomenės informuotumą per programas ir žiniasklaidą atitinkamu lygmeniu, taip prisidedant prie ES bendruomenės įvairovės;

28.

primygtinai ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad visoje ES palaipsniui būtų panaikintos marginalizuotos romų gyvenvietės, ir pradėti įgyvendinti Europos romų gyvenviečių panaikinimo iki 2030 m. veiksmų planą, siekiant šiuo tikslu aktyviau naudoti esamas politikos ir finansines priemones; pabrėžia, kad šiame ES veiksmų plane turėtų būti pateiktos gairės, nustatyti prioritetai ir konkretūs tikslai, taip pat numatytas tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir valstybių narių keitimosi gera patirtimi komponentas;

29.

akcentuoja, kad gyvenvietėse gyvenančių romų problemos yra tarpsektorinio pobūdžio ir jas sprendžiant reikalingas kelių Komisijos narių ir generalinių direktoratų dėmesys ir koordinuotas dalyvavimas ES lygmeniu; todėl ragina sukurti Komisijos koordinatoriaus romų įtraukties ir lygybės klausimais pareigybę; jis visapusiškai stebėtų pažangą atitinkamų politikos priemonių srityje ir tiesiogiai palaikytų ryšius su romais, kad praneštų apie realią jų gyvenimo padėtį ir jiems rūpimas problemas Komisijos Lygybės darbo grupei, taip pat palaikytų ryšius su nacionaliniais romų informacijos centrais, FRA, tinklu „EURoma“, Europos romų platforma ir aukšto lygio grupe nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės klausimais, taip kuriant sinergiją ir siekiant romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo Europos Sąjungoje;

30.

taip pat ragina įsteigti Parlamento koordinatoriaus romų įtraukties klausimais pareigybę, kurią užimtų vienas iš Parlamento pirmininko pavaduotojų, kuris siektų užtikrinti, kad romų klausimai būtų įtraukiami į atitinkamą Parlamento politinę ir teisėkūros veiklą; taip pat ragina įsteigti Romų integravimo tinklą, kuriam pirmininkautų ir kurį koordinuotų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ir kurį sudarytų po vieną kiekvieno Europos Parlamento komiteto atstovą, kad būtų papildytas ir sustiprintas koordinatoriaus darbas, siekiant sinerginio poveikio ir užtikrinant, kad tarpusavyje susijusios ir sudėtingos problemos, su kuriomis susiduria romų bendruomenė, būtų sprendžiamos laikantis visapusiško ir horizontalaus požiūrio; mano, kad Parlamento koordinatorius ir Romų integravimo tinklas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Kovos su rasizmu ir įvairovės jungtine grupe;

31.

atkreipia dėmesį į papildomus iššūkius ir būtinybę stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su laisvu asmenų judėjimu ES, taip pat į romų, bėgančių nuo karo Ukrainoje, padėtį; ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių prieš ES viduje gyvenančių romų tautybės migrantų ir romų tautybės pabėgėlių iš Ukrainos segregaciją ir apsaugoti juos nuo neteisėto išsiuntimo ir diskriminacijos teikiant pagrindines paslaugas, ypač aprūpinimo būstu, švietimo ir užimtumo srityse; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pabėgėliai, įskaitant romus, nebūtų profiliuojami, diskriminuojami prašant laikinosios apsaugos pagal Laikinosios apsaugos direktyvą ir nebūtų verčiami prašyti prieglobsčio, taip pat ragina valstybes nares įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas į užtikrinimą, kad pagalba natūra, nemokamas transportas ir apgyvendinimas būtų vienodai naudingi visiems, bėgantiems iš Ukrainos; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad romų vaikų gimimo liudijimų registracija būtų tinkamai vykdoma, kad romų bendruomenėse visoje ES nebeliktų vaikų be pilietybės;

32.

atkreipia dėmesį į Europos Tarybos romų ir klajoklių įtraukties strateginį veiksmų planą (2020–2025 m.); ragina Komisiją ir valstybes nares toliau derinti pastangas su Europos Tarybos pastangomis, siekiant skatinti lygias galimybes, įvairovę ir socialinę įtrauktį bei kovoti su diskriminacija ir priešiškumu romams;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad programos ir priemonės, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir Jaunimo garantijų iniciatyva, suteikia galimybių nepalankioje padėtyje esančiam jaunimui, romams ir jų organizacijoms;

o o

34.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.

(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(3) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(4) OL L 328, 2008 12 6, p. 55.

(5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112.

(6) OL C 468, 2016 12 15, p. 36.

(7) OL C 449, 2020 12 23, p. 2.

(8) OL C 362, 2021 9 8, p. 8.

(9) OL C 385, 2021 9 22, p. 104.

(10) OL C 456, 2021 11 10, p. 145.

(11) OL C 474, 2021 11 24, p. 146.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0120.

(13) OL C 93, 2021 3 19, p. 1.

(14) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(15) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

(16) FEANTSA pareiškimas „Romų padėtis aprūpinimo būstu srityje ES išlieka sudėtinga“.

(17) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2016.

(18) FRA biuletenis „Koronaviruso pandemija ES ir jos poveikis romams ir klajokliams“.

(19) Europos bepilietybės tinklo informacinis pranešimas „Priverstinai iš Ukrainos perkelti asmenys be pilietybės ir asmenys, kuriems gresia bepilietybė“.

(20) Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnis.

(21) UNICEF pozicijos dokumentas „Romų vaikų teisė į mokslą“.

(22) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(23) Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/41

P9_TA(2022)0344

Pagrindiniai tikslai rengiantis 19-ajam CITES šalių konferencijos susitikimui Panamoje

2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strateginių tikslų rengiantis 2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje vyksiančiam 19-ajam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimui (2022/2681(RSP))

(2023/C 132/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. JT aplinkos programos ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos ataskaitą „Pasaulio miškų būklė 2020 m.“, kurioje pabrėžiamas pagrindinis miškų, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. pasaulio sausumos biologinės įvairovės, teikia daugybę ekosisteminių paslaugų bei užtikrina pragyvenimą daugeliui bendruomenių, įskaitant čiabuvius, vaidmuo,

—	atsižvelgdamas į jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje vyks 19-asis Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimas (COP19),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 26 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 75/311 dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais,

—	atsižvelgdamas į CITES rezoliuciją Konf. 12.10 (Rev. COP15) dėl I priedėlyje nurodytų rūšių gyvūnų auginimo nelaisvėje komerciniais tikslais veiklos registravimo,

—	atsižvelgdamas į CITES sprendimus Nr. 18.226 ir 18.227 dėl prekybos Azijos drambliais (Elephas maximus),

—	atsižvelgdamas į CITES sprendimus Nr. 18.81–18.85 dėl nusikaltimų laukinei gamtai, susijusių su internetu,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) ir į 2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tos strategijos (1),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2), kuria siekiama skatinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir kuri yra ES gamtos apsaugos politikos kertinis akmuo,

—	atsižvelgdamas į JT Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) ir į 15-ąjį Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos susitikimą, kuris 2022 m. gruodžio 7–19 d. bus surengtas Monrealyje, Kanadoje,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021)0851),

—	atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl pagrindinių 2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje vyksiančio CITES šalių konferencijos susitikimo tikslų (O-000038/2022 – B9-0023/2022 ir O-000039/2022 – B9-0024/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

kadangi precedento neturintis pasaulio biologinės įvairovės nykimas, kuris šiuo metu vyksta dešimtis ar šimtus kartų sparčiau nei natūralus rūšių nykimas, yra tiesioginis žmogaus veiklos padarinys ir kelia grėsmę maždaug milijonui gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms gresia išnykimas; kadangi turimi įrodymai leidžia manyti, kad dar nevėlu sustabdyti dabartines biologinės įvairovės nykimo tendencijas ir nukreipti jas priešinga linkme;

B.	kadangi biologinė įvairovė daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai; kadangi iki 80 proc. žmonių vartojamų vaistų yra natūralios kilmės;

C.	kadangi vandenynai, kurie sudaro 95 proc. biosferos, yra vienas iš didžiausių anglies dioksido absorbentų, nes jie reguliuoja klimatą ir sugeria CO2 iš atmosferos;

kadangi svarbu apsaugoti jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę ir kovoti su jai kylančiomis nereguliuojamo arba prastai reguliuojamo gyvųjų jūrų išteklių naudojimo grėsmėmis; kadangi taip pat svarbu apsaugoti gėlo vandens biologinę įvairovę, kuri mažėja sparčiau nei jūrų ir sausumos ekosistemos (1970–2014 m. laikotarpiu gėlo vandens populiacija sumažėjo 83 proc.);

E.	kadangi didžioji dauguma rūšių, kuriomis prekiaujama, nėra saugomos pagal CITES konvenciją; kadangi tarptautinė prekyba tokiomis rūšimis tebėra nereguliuojama ir prisideda prie laukinės populiacijos nykimo;

kadangi CITES yra svarbiausias pasaulinis laukinės gamtos išsaugojimo susitarimas, kurį pasirašė 184 šalys, įskaitant ES ir jos 27 valstybes nares; kadangi CITES pripažįstama, kad didele unikalių formų įvairove pasižyminti laukinė fauna ir flora, sudaro nepakeičiamą Žemės gamtinių sistemų dalį, kurią reikia išsaugoti ateinančioms kartoms;

G.	kadangi CITES tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės rūšių išlikimui laisvėje;

H.	kadangi tiek neteisėta, tiek teisėta prekyba laukinėmis rūšimis ir jų naudojimas bei natūralių buveinių naikinimas smarkiai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo, kenkia pasaulinėms kovos su klimato kaita pastangoms ir yra korupcijos priežastis ir pasekmė;

kadangi į I priedėlį įrašytos visos rūšys, kurioms gresia išnykimas ir kurioms daro ar gali daryti įtakos prekyba; kadangi į II priedėlį įrašytos visos rūšys, kurioms gali grėsti išnykimas, jeigu prekybai tokių rūšių egzemplioriais nebus pritaikytas griežtas reguliavimas, kad būtų išvengta su jų išlikimu nesuderinamo naudojimo, ir jeigu nebus veiksmingai pradėta kontroliuoti prekyba tomis rūšimis;

kadangi dėl prekybos laukiniais gyvūnais didėja žmonių ir laukinės gyvūnijos sąlytis ir kyla galima didelė zoonozių atsiradimo ir plitimo rizika; kadangi 70 proc. visų naujai atsirandančių žmonių infekcinių ligų yra zoonotinės, prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais kelia didelę grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai; kadangi būtina geriau ir išsamiau kontroliuoti prekybą mėsa ir gyvais gyvūnais; kadangi ekspertai pataria apriboti zoonozių riziką sprendžiant gyvų gyvūnų turgų klausimą ir sudarant teigiamą gyvūnų rūšių, kurias galima vežti tarptautiniu mastu, sąrašą, atsižvelgiant į zoonozių riziką ir kitus aspektus, pvz., gyvūnų gerovę, apsaugos būklę ir populiacijos tendencijas;

K.	kadangi apskaičiuota, kad pasaulinės pandemijų prevencijos strategijos, grindžiamos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais mažinimu, vengimu keisti žemės naudojimą ir didesne priežiūra, kainuoja 22–31 mlrd. USD (3), o tai sudaro tik nedidelę pandemijos sukeltų išlaidų dalį;

L.	kadangi 19 valstybių narių pritarė Kipro vyriausybės pozicijos dokumentui dėl naujos ES teisės aktų sistemos dėl ES teigiamo gyvūnų augintinių laikymo sąrašo, kuris pateiktas 2022 m. gegužės 24 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje;

kadangi ES yra pagrindinis teisėtai ir neteisėtai gautų laukinės faunos ir floros egzempliorių – gyvų ir negyvų, jų kūno dalių ar produktų – importo centras, tranzito punktas ir paskirties vieta; kadangi 2019 m. pagal CITES saugomų laukinių gyvūnų importo į ES sandoriai, apie kuriuos pranešta, sudarė 36 proc. visų importo sandorių;

N.	kadangi 2014–2018 m. ES importavo daugiausia CITES išvardytų laukinių gyvūnų rūšių medžioklės trofėjų po Jungtinių Amerikos Valstijų; kadangi vis daugiau Europos šalių imasi priemonių medžioklės trofėjų importui uždrausti arba svarsto tai padaryti;

kadangi tarptautinės prekybos laukine fauna ir flora mastas kasmet sudaro milijardus eurų ir apima milijonus tokių augalų ir laukinių gyvūnų rūšių; kadangi neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais tapo ketvirta pagal dydį juodąja rinka po prekybos narkotikais, žmonėmis ir ginklais; kadangi už neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais nusikaltimus dažnai nebaudžiama tiek griežtai, kad jie veiktų kaip atgrasymo priemonė, ir kadangi vidutinio ir aukšto lygio subjektai retai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn;

P.	kadangi internetas atlieka svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais;

Q.	kadangi būtina dėti daugiau pastangų siekiant padidinti skaidrumą ir užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus;

R.	kadangi ES turi atlikti aiškų vaidmenį užmezgant konstruktyvų vyriausybinių ir nevyriausybinių prieglaudų ir gelbėjimo centrų bendradarbiavimą ir mainus, kad būtų užtikrinti ilgalaikiai ir tinkami su konfiskuotomis gyvūnų rūšimis susiję sprendimai;

kadangi tradiciniai vaistai yra viena iš pagrindinių prekių, susijusių su konfiskavimo pagal CITES atvejais, apie kuriuos praneša valstybės narės; kadangi laukinių gyvūnų naudojimas tradiciniuose vaistuose kenkia biologinei įvairovei, ypač kai tai susiję su į raudonuosius sąrašus įtrauktomis rūšimis; kadangi dėl tradicinių vaistų su gyvūninės kilmės sudedamosiomis dalimis paklausos didėja neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais;

kadangi pelaginių ryklių populiacija nuo 1970 m. sumažėjo 71 proc. ir daugiau kaip 50 proc. ryklių rūšių gresia arba beveik gresia išnykimas (4), o medžioklė siekiant prekiauti jų kūno dalimis yra viena iš pagrindinių šio mažėjimo priežasčių; kadangi nustatyta, kad 20 proc. rifinių ryklių populiacijų funkciškai išnyko; kadangi 2020 m. iš ES valstybių narių į tris pagrindinius prekybos centrus – Honkongą, Singapūrą ir Taivaną – importuota daugiau kaip 45 proc. visų su ryklių pelekais susijusių produktų;

kadangi po to, kai visoje Afrikoje per tris kartas Afrikos savanos dramblių (Loxodonta africana) sumažėjo daugiau kaip 60 proc., o Afrikos miškų dramblių (Loxodonta cyclotis) – 86 proc., 2021 m. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) padidino Afrikos savanos drambliams kylančios grėsmės lygį nuo pažeidžiamos iki nykstančios rūšies, o Afrikos miškų dramblius įrašė atskirai kaip sparčiai nykstančią rūšį (5);

kadangi brakonieriavimas ir prekyba dramblio kaulu yra pagrindinis Afrikos dramblių populiacijos mažėjimo veiksnys; kadangi neteisėta prekyba dramblio kaulu kenkia ekonominei plėtrai, skatina organizuotą nusikalstamumą, korupciją ir konfliktus; kadangi neteisėta prekyba dramblio kaulu smarkiai padidėjo po to, kai pradėta teisėta prekyba;

kadangi draudžiama prekiauti laukiniais tigrais; kadangi ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentais vis dėlto neužkertamas kelias prekybai nelaisvėje užaugintais tigrais ir jų kūno dalimis, nors CITES šalių konferencijos sprendimu Nr. 14.69 dėl nelaisvėje ir ūkiuose auginamų rūšių prieštarauja komerciniam tigrų veisimui ir prekybai tigrais dėl jų kūno dalių; kadangi valstybės narės toliau importuoja ir eksportuoja pagal CITES komercinės prekybos kodeksą registruotus gyvus tigrus ir tigrų kūno dalis;

Įžanga

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nuolatinę prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais grėsmę atskiriems gyvūnams, rūšims, žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai, laukinės gamtos apsaugai akivaizdžiai reikia taikyti atsargumo principą;

ragina didinti CITES ir BĮK, Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos ir kitų su biologine įvairove susijusių sutarčių ir susitarimų suderinimą, kad būtų veiksmingai įvykdyti tarptautiniai biologinės įvairovės išsaugojimo įsipareigojimai;

yra susirūpinęs dėl to, kad egzotinių gyvūnų augintinių rinka plečiasi ir nukenčia vis daugiau rūšių tiek ES, tiek tarptautiniu mastu;

pabrėžia, kad reikėtų skubiai sumažinti ES gamybos ir vartojimo aplinkosauginį pėdsaką, kad nebūtų peržengtos planetos galimybių ribos;

pabrėžia, kad miškų teikiamos ekosisteminės paslaugos ir ištekliai yra labai svarbūs žmonėms visame pasaulyje; ragina ES ir valstybes nares siekti, kad per COP19 būtų priimta CITES rezoliucija dėl miškų, siekiant užtikrinti, kad į CITES įtrauktų medžių rūšys būtų tinkamai apsaugotos, o bet kokia prekyba jais būtų vykdoma tik tada, kai ji yra teisėta, tvari ir atsekama;

pabrėžia, kad moterų įtraukimas į laukinės gamtos apsaugą yra naudingas lyčių lygybei ir aplinkos tvarumui ir suteikia galimybę imtis tikslingesnių ir efektyvesnių kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų; ragina Komisiją bendradarbiauti su CITES sekretoriatu siekiant integruoti lyčių aspektą į CITES konvenciją ir remti iniciatyvas, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kuriomis siekiama daryti įtaką su laukine gamta ir jos išsaugojimu susijusiai nusikalstamai veiklai bei padėti su ja kovoti; mano, kad CITES vykdymo užtikrinimas, sprendimų priėmimas ir įgyvendinimas turėtų skatinti lyčių lygybę, ragina ES ir valstybes nares siekti, kad būtų parengtas CITES lyčių aspekto veiksmų planas, kuris galėtų būti parengtas kaip rezoliucija;

Įgyvendinimas, reikalavimų laikymasis ir vykdymo užtikrinimas

pabrėžia, kad 2019 m. IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio vertinimo ataskaitoje nurodyti įvairūs CITES trūkumai, kaip antai reikalavimų laikymasis, moksliškai pagrįstų kvotų poreikis, vykdymo užtikrinimas, finansavimas, kova su korupcija ir paklausos mažinimas; pabrėžia, kad šie trūkumai turėtų būti išspręsti siekiant geriau įgyvendinti konvenciją, ir primygtinai ragina visas šalis kruopščiai dirbti siekiant spręsti šiuos klausimus;

apgailestauja dėl netinkamo prekybos saugomomis rūšimis draudimų ir apribojimų vykdymo, nes konvencijos šalims trūksta pajėgumų ir išteklių; ragina visas konvencijos šalis aktyviau įgyvendinti šią konvenciją;

reiškia susirūpinimą dėl to, kad CITES šalys nėra laikomos atsakingomis už tai, kad veiksmingai neįgyvendino konvencijos nuostatų, taip pat ir reikalavimo importo ir eksporto leidimus išduoti remiantis moksliškai pagrįstais patarimais, kad toks importas ar eksportas nekenks rūšių išlikimui (išvados apie žalos nedarymą);

10.

ragina nuosekliai ir nešališkai taikyti CITES konvencijoje numatytas priemones ir pagal ją priimtus sprendimus, kad būtų skatinama laikytis konvencijos, įskaitant atitikties pagalbos programą; ragina ES ir visas šalis parengti priemones, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas ir savalaikis konvencijos laikymasis, be kita ko, skiriant jai būtinus išteklius ir priimant veiksmingus nacionalinius teisės aktus, kad būtų įgyvendinti pagal konvenciją priimti sprendimai ir rezoliucijos; ragina šalis bendradarbiauti tarpusavyje ir dalytis gerąja patirtimi;

11.

be to, ragina ES ir jos valstybes nares nesilaikymo atvejais, kai nustatoma, kad šalis kenkia konvencijos veiksmingumui ir veiksmingai nesustabdo neteisėto ar netvaraus naudojimo ir prekybos, priimti griežtas priemones, įskaitant atgrasomąsias sankcijas, ir, kraštutiniu atveju, sustabdyti prekybą su šalimi pažeidėja;

12.

ragina visas konvencijos šalis siekti užtikrinti pranešėjų, žurnalistų, laukinių gyvūnų prižiūrėtojų bei aplinkos ir žmogaus teisių gynėjų, kurie atlieka esminį vaidmenį saugant aplinką ir stabdant neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais, apsaugą;

13.

primygtinai reikalauja, kad visos konvencijos šalys tarpvalstybinius nusikaltimus laukinei gamtai pripažintų sunkiais organizuotais nusikaltimais, ir į tai būtų atsižvelgta skirstant išteklius ir stiprinant specializuotų policijos ir muitinės tyrimų agentūrų aktyvų dalyvavimą juos nustatant;

14.

pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka policijai ir muitinei, ir primygtinai ragina visas ES valstybes nares įsteigti specializuotus padalinius, kurie nacionaliniu lygmeniu nagrinėtų nusikaltimus laukinei gamtai ir kurių įgaliojimai apimtų visą valstybės teritoriją ir neapsiribotų tik tam tikrais regionais ir jokiais kitais teritoriniais vienetais; ragina valstybes nares įgalioti šiuos specializuotus padalinius aktyviai dalyvauti tarptautinio bendradarbiavimo ir koordinavimo veikloje; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su atitinkamomis valstybių narių institucijomis neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais klausimais galėtų būti toliau peržiūrimas ir stiprinamas pasitelkiant ES vykdymo užtikrinimo grupę, kurią sudaro visų ES valstybių narių teisėsaugos pareigūnai, taip pat Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą), Eurojustą, Interpolą, Pasaulio muitinių organizaciją ir CITES sekretoriatą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti teisėsaugos tarnybų mokymą prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais klausimais;

15.

pabrėžia, kad reikia sukurti biologijos ir (arba) ekologijos ekspertų duomenų bazę, kad jie padėtų nustatyti gyvūnų rūšis ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus laukinei gamtai, pvz., brakonieriavimą, neteisėtą prekybą ar neteisėtą naudojimą, ir užtikrinti, kad teisėsaugos institucijos geriau suprastų šį reiškinį vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

16.

atkreipia dėmesį į teisėsaugos valdymui teikiamą informacinių sistemų duomenų bazės naudą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares ES lygmeniu sukurti su nusikaltimais aplinkai (ir laukinei gamtai) susijusių teismo bylų ir teisėsaugos įstaigų vykdomų veiksmų nusikaltimų aplinkai srityje duomenų bazę; mano, kad tokioje bazėje turėtų būti sudaryta galimybė vienoje platformoje bendrai rinkti duomenis ir didinti skaitmeninimo ir žinių lygį; pažymi, kad šios srities institucijoms, agentūroms ir organizacijoms gali būti naudinga peržiūrėti ankstesnius atvejus;

17.

primena savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“, kurioje Komisija raginama skatinti pagalbą gaunančių šalių pajėgumo stiprinimą, įskaitant žinių perdavimą, dalijimąsi technologijomis ir įgūdžių ugdymą, siekiant įgyvendinti CITES ir kitas konvencijas bei susitarimus, būtinus biologinei įvairovei apsaugoti pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (NDICI) „Globali Europa“ ir Pasaulio prekybos organizacijos iniciatyvą „Pagalba prekybai“; pabrėžia, kad reikia stiprinti bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis programas, siekiant jų vietos biologinės įvairovės išsaugojimo, įskaitant tarpparlamentinį dialogą, ir padėti besivystančioms šalims tas programas įgyvendinti;

18.

apgailestauja, kad ES neįgyvendina rezoliucijoje Konf. 12.10 (Rev. COP15) išdėstytų CITES rekomendacijų dėl I priedėlyje nurodytų rūšių gyvūnų auginimo nelaisvėje komerciniais tikslais veiklos registravimo; yra susirūpinęs, kad dėl to atsiranda spragų ir sudaromos palankios sąlygos neteisėtai prekybai; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti šią rezoliuciją ir užregistruoti visas atitinkamas šių rūšių gyvūnų veisimo įstaigas, pateikiant išsamias ir tikslias registracijos paraiškas tiek Komisijai, tiek CITES sekretoriatui; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nepritarti jokioms pastangoms susilpninti -I priedėlyje nurodytų rūšių gyvūnų auginimo nelaisvėje komerciniais tikslais veiklos registravimo sistemą;

19.

skatina ir remia šiuolaikinių ir novatoriškų metodų, kuriais ženklinamos ir sekamos į CITES įtrauktos rūšys arba iš jų gauti produktai, įgyvendinimą, kad būtų galima atskirti nelaisvėje išaugintus ir laisvėje sugautus gyvūnus ir jų išvestinius produktus;

Sprendimų priėmimas, skaidrumas ir ataskaitų teikimas

20.

palankiai vertina metines neteisėtos prekybos ataskaitas kaip svarbų žingsnį siekiant geriau suprasti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais ir primygtinai ragina ES ir visas konvencijos šalis jas pateikti laiku; pabrėžia, kad į šias ataskaitas turėtų būti įtraukta informacija apie suteiktus leidimus ir sertifikatus, egzempliorių kiekį ir rūšis, taip pat į I, II ir III priedėlius įtrauktų rūšių pavadinimai;

21.

primygtinai ragina visas šalis ir ES užtikrinti CITES sekretoriato neskelbtinos veiklos ir operacijų skaidrumą, be kita ko, skelbiant metines neteisėtos prekybos ataskaitas, ir užtikrinti, kad duomenys būtų laiku įkelti į CITES prekybos duomenų bazę, įskaitant informaciją apie ataskaitų užsakymą, įgaliojimų rengimą ir konsultantų atranką; primygtinai ragina visas šalis dėti tolesnes pastangas, siekiant užtikrinti, kad eksporto ir importo leidimų neatitikimai būtų kuo mažesni;

22.

mano, kad didesnis komercinės prekybos į -I priedėlį įtrauktomis rūšimis, įskaitant nelaisvėje auginamus gyvūnus, skaidrumas yra labai svarbus kovojant su korupcija, neteisėta prekyba ir rūšies egzempliorių kilmės slėpimu;

23.

ragina geriau tvarkyti I priedėlio, apimančio nelaisvėje auginamus ir laikomus gyvūnus, įrašus, ir parengti rizikos rodiklius, susijusius su aplinka, saugumu ir ūkininkavimo praktika, pvz., išsamiau nurodyti, kaip tvarkomi įrašai, duomenys ir teikiamos ataskaitos, kaip veikia surašymo / inventorizacijos sistema, kaip atliekamas jos auditas ir transporto, laikymo ir šalinimo saugumas;

24.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares vadovauti pastangoms nutraukti komercinę prekybą nykstančiomis rūšimis ir jų dalimis ir Europos lygmeniu nedelsiant visiškai uždrausti prekiauti dramblio kaulu, jį eksportuoti arba reeksportuoti ES viduje ir į paskirties vietas už ES ribų, įskaitant dramblio kaulą, gautą iki konvencijos priėmimo dienos, sykiu atkreipdamas dėmesį į tai, kad turėtų būti išlaikytos ribotos išimtys importui ir eksportui mokslo reikmėms, teisėtai iki 1975 m. įsigytiems muzikos instrumentams ir prekybai iki 1947 m. pagamintais meno kūriniais ir antikvariniais dirbiniais, jei prie jų pridedamas galiojantis sertifikatas; prašo panašius apribojimus taikyti kitoms nykstančioms rūšims, pvz., tigrams ir raganosiams; ragina tokį draudimą nedelsiant įgyvendinti;

25.

palankiai vertina Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 (6) pakeitimus ir peržiūrėtą rekomendacinį dokumentą dėl ES prekybos dramblio kaulu tvarkos ir ragina Komisiją griežtai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina peržiūrėtą reglamentą; ragina Komisiją ir valstybes nares šias taisykles paversti teisiškai privalomais teisės aktais ir panaikinti bet kokias likusias spragas;

Finansavimas

26.

susirūpinęs pažymi, kad daugelis COP18 sprendimų vis dar nėra finansuojami; ragina visas šalis užtikrinti pakankamą finansavimą tinkamam visos konvencijos įgyvendinimui, įskaitant jos vykdymo užtikrinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti finansinę ir kitokią paramą CITES sprendimų įgyvendinimui;

27.

pabrėžia, kad daugelio CITES sprendimų įgyvendinimas priklauso nuo galimybės gauti išorės finansavimą; ragina ES ir visas konvencijos šalis išnagrinėti mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad CITES sprendimams skirtas išorės finansavimas atitiktų jų darbo programų prioritetus ir kad ES parama šalių gavėjų vystymuisi nekeltų grėsmės laukinių rūšių gyvybingumui, biologinei įvairovei, natūralioms buveinėms, ekosistemoms ir jų teikiamoms paslaugoms;

28.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio CITES sekretoriato, šalių konferencijų ir komitetų darbo krūvio ir jų turimų išteklių santykio; ragina ES imtis vadovaujančio vaidmens sprendžiant šį klausimą; be kita ko, primygtinai ragina ES remti tvirtą nuolatinio komiteto sprendimų ir rekomendacijų projektų įgyvendinimą;

CITES 2021–2030 m. strateginė vizija

29.

palankiai vertina tai, kad pripažįstamos CITES ir darnaus vystymosi tikslų, BĮK ir IPBES išvadų sąsajos;

30.

mano, kad CITES strateginės vizijos peržiūra turėtų būti svarstoma konferencijoje COP19, atsižvelgiant į Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) pasaulinę biologinės įvairovės strategiją, kuri bus priimta šiais metais, siekiant užtikrinti, kad CITES prisidėtų prie pasaulinės biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo;

31.

primygtinai ragina konvencijos šalis iki 2025 m. pasiekti tikslą, kad visa prekyba laukine fauna ir flora būtų teisėta ir ekologiniu požiūriu tvari; pabrėžia, kad tikslas turėtų būti – panaikinti neteisėtą prekybą CITES išvardytomis laukinių gyvūnų rūšimis, įskaitant auginamas nelaisvėje, o ne tik ją sumažinti;

32.

pabrėžia, kad CITES organų priimami sprendimai turėtų būti grindžiami moksliniais kriterijais, kuriais siekiama išsaugoti rūšis, geriausia turima moksline informacija ir atsargumo principu;

33.

apgailestauja, kad į vizijos pareiškimą neįtrauktas esminis gyvūnų gerovės klausimas, todėl ragina Komisiją, valstybes nares ir visas kitas konvencijos šalis pašalinti šį trūkumą;

ES vaidmens stiprinimas pasaulinėje kovoje su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais

34.

apgailestauja dėl ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentų įgyvendinimo spragų, nes į juos įtrauktos ne visos itin svarbios rūšys ir pagal juos nelaisvėje veisiamiems gyvūnams netaikoma tokio paties lygio apsauga; primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti ir išplėsti galiojančius teisės aktus, kuriais reglamentuojama prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, siekiant užtikrinti, kad būtų uždraustas laukinių augalų ir gyvūnų, kurie buvo gauti, apdoroti, gabenami arba parduodami pažeidžiant kilmės šalies teisės aktus, importas, perkrovimas, pirkimas ir pardavimas;

35.

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares vadovauti pastangoms nutraukti komercinę prekybą nykstančiomis rūšimis ir jų dalimis; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu parengti SMART (erdvinės stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės) tikslus;

36.

pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei tvarus vartojimas turėtų būti sistemingai įtraukiami į ES prekybos politiką; pakartoja raginimą Tarybai laikyti BĮK esminiu laisvosios prekybos susitarimų (LPS) elementu su sąlyga, kad bus susitarta dėl privalomų nacionalinių tikslų peržiūros mechanizmų (7); prašo Tarybos taip pat užtikrinti, kad CITES ir Paryžiaus susitarimas taptų esminiais LPS elementais, ir primygtinai paraginti juos veiksmingai įgyvendinti; pabrėžia būsimos Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamento (8) reformos svarbą sudarant sąlygas tam, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos daugiašalės konvencijos dėl klimato ir aplinkos aspektų, kuriuos apima tas reglamentas, įskaitant Biologinės įvairovės konvenciją;

37.

primygtinai ragina Komisiją pritaikyti Europos prekybos kontrolės ir ekspertizių sistemos (angl. TRACES) duomenų bazę, kad būtų galima rinkti ir viešai skelbti tikslią informaciją apie visų jūrų dekoratyvinių žuvų, kuriomis prekiaujama, rūšis, kiekį ir kilmę ir taip stebėti šiuo metu nereguliuojamą ir dažnai netvarią prekybą, kurios pagrindinė importo rinka yra ES;

38.

pakartoja savo raginimą ES valstybėms narėms sudaryti moksliškai pagrįstą ES masto teigiamą gyvūnų, kurie tinkamomis gerovę užtikrinančiomis sąlygomis gali būti laikomi kaip gyvūnai augintiniai nedarant žalos laukinei gamtai ir Europos biologinei įvairovei, sąrašą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Komisijai reikia atlikti studiją, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos sąrašui, kuris būtų grindžiamas, be kita ko, esama valstybių narių praktika ir įgyta patirtimi, priimti;

39.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis efektyvių veiksmų atsižvelgiant į savo įsipareigojimus, išdėstytus ES biologinės įvairovės strategijoje, uždrausti medžioklės trofėjų, gautų iš CITES sąraše išvardytų rūšių, importą;

40.

palankiai vertina ES pastangas teikti paramą vystymuisi, skirtą kovai su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais besivystančiose šalyse; ragina Komisiją remti šalių partnerių, kurios yra laukinių gyvūnų ir laukinės gamtos produktų šaltiniai, tranzito punktai ir (arba) paskirties vietos pardavėjams ir pirkėjams, pastangas, siekiant sukurti perspektyvias ekonomines alternatyvas vietos bendruomenių pragyvenimui ir tvarumui;

ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas

41.

palankiai vertina tai, kad peržiūrimas ir tęsiamas ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti plataus užmojo ES veiksmų planą;

42.

tačiau pabrėžia, kad būsimo ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano sėkmė labai priklausys nuo šio išteklių paskirstymo; todėl ragina ES ir valstybes nares skirti jam įgyvendinti numatytus konkrečius biudžeto asignavimus;

43.

laikosi nuomonės, kad veiksmų planas nesuteikė pakankamo postūmio kovoti su ES piliečių vaidmeniu skatinant neteisėtų laukinės gamtos produktų paklausą tiek savo šalyje, tiek ES kaimynystėje, ir mano, kad ES veiksmų planas turėtų būti sustiprintas; ragina Komisiją įgyvendinti įrodymais pagrįstas paklausos mažinimo iniciatyvas svarbiausiose šalyse vartotojose, įskaitant ES;

44.

pabrėžia, kad ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planas turėtų gauti tinkamą finansavimą, įskaitant paramą ES nepriklausančioms šalims ir laukinės gamtos gelbėjimo centrams bei draustiniams;

45.

mano, kad naujasis ES veiksmų planas turėtų sudaryti sąlygas geresnei teisėsaugos ir tikrinimo veiklai, kurią atitinkamos institucijos vykdo visoje Sąjungoje, ir geresniam duomenų rinkimui bei prieigai prie jų, nes tai sudarys sąlygas geriau įvertinti tendencijas ir analizuoti riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių veiksmų planui įgyvendinti ir investuoti į vykdymo užtikrinimo bei teisminių institucijų gebėjimų stiprinimą ir mokymą; pabrėžia, kad dalijimasis atitinkamų pareigūnų žiniomis ir jų gilinimas bei visuomenės informuotumo didinimas turi būti įtraukti į būsimą planą;

46.

be to, ragina Komisiją nustatyti aiškius ir įgyvendinamus tikslus ir veiksmus, kurie būtų veiksmų plano dalis, ir sukurti aiškų stebėsenos ir vertinimo mechanizmą;

47.

mano, jog labai svarbu, kad veiksmų planas visiškai atitiktų 2030 m. biologinės įvairovės strategiją ir juo būtų užtikrinta sąveika su atitinkamais ES teisės aktais ir Pasauline biologinės įvairovės strategija po 2020 m.; yra tvirtai įsitikinęs, kad veiksmų plane reikėtų nustatyti prioritetines rūšis ir joms skirti ypatingą dėmesį, taip pat spręsti nacionaliniu lygmeniu saugomų rūšių, kuriomis neteisėtai prekiaujama ES, klausimą;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagal peržiūrėtą ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą kovoti su prekyba internetu ir ne internetu, užtikrinant, kad kibernetiniams nusikaltimams prieš laukinius augalus ir gyvūnus būtų teikiamas toks pat prioritetas kaip ir kitų formų kibernetiniams nusikaltimams, keliantiems grėsmę žmonių sveikatai, aplinkai, ekonomikai, saugumui ir švietimui, inter alia, pasitelkiant susijusių viešojo ir privačiojo sektorių komunikaciją, bendradarbiavimą ir koordinavimą; ragina Komisiją nedelsiant įvertinti, kaip Skaitmeninių paslaugų aktas (9) galėtų būti priemonė kovojant su neteisėta prekyba gyvūnais ir augalais internetu;

49.

pažymi, kad esama įrodymų, jog teisėta prekyba laukiniais gyvūnais yra neteisėtos prekybos priedanga, suteikia daug pinigų plovimo galimybių ir apsunkina įgyvendinimo užtikrinimą; ragina ES persvarstant ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais veiksmų planą spręsti teisėtos ir neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais klausimą;

50.

pabrėžia, kad veiksmų plane nuo šaltinio iki vartotojo turėtų būti laikomasi visapusiško požiūrio;

51.

mano, jog svarbu, kad veiksmų planas apimtų privatųjį sektorių ir su juo bendradarbiautų siekiant kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, skiriant pakankamai viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus, siekiant pagilinti žinias apie prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais;

52.

pabrėžia, kad į persvarstytą veiksmų planą turėtų būti įtrauktos žmogaus teisės ir lytis, pripažintas pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, įtrauktos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais ir užtikrintas visuomenės dalyvavimas;

Organizuotas nusikalstamumas, kibernetinis saugumas ir konfiskuoti gyvūnai

53.

primygtinai ragina valstybes nares per savo kompetentingas institucijas plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir koordinavimą su įvairiomis atitinkamomis tarptautinėmis institucijomis ir įstaigomis, siekiant kovoti su organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimu neteisėtoje prekyboje laukiniais augalais ir gyvūnais;

54.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti parengti ir priimti plataus užmojo ir veiksmingą protokolą dėl nusikaltimų aplinkai pagal JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kaip nurodyta 2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje (10), į kurį būtų įtraukta nuostata, pagal kurią šalys įsipareigotų neteisėtai iš kilmės šalies paimtų laukinių gyvūnų importą ir prekybą jais laikyti nusikaltimu;

55.

labai palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Nusikaltimų aplinkai direktyvą (2008/99/EB), kad į ją būtų įtraukta dauguma nusikaltimų aplinkai formų, kad už juos būtų skiriamos suderintos, atgrasančios. veiksmingos ir proporcingos sankcijos bei nuobaudos;

56.

ragina Komisiją užtikrinti Nusikaltimų aplinkai direktyvos, ES prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentų ir persvarstyto ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano įgyvendinimo koordinavimą, kuo veiksmingiau naudojantis pagal įvairias sistemas siūlomomis priemonėmis;

57.

ragina į persvarstytoje Nusikaltimų aplinkai direktyvoje pateiktą nusikaltimų sąrašą įtraukti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą ir povandeninę akustinę taršą;

58.

apgailestauja, kad į pasiūlymą neįtraukti su gyvūnų gerove susiję aspektai; ragina Komisiją užtikrinti, kad žiaurus elgesys su gyvūnais būtų laikomas sunkinančia aplinkybe, dėl kurios pagal persvarstytą Nusikaltimų aplinkai direktyvą galėtų būti taikomos didesnės sankcijos;

59.

primygtinai ragina Komisiją priimti konkrečias ES kovos su elektroniniais nusikaltimais, susijusiais su laukiniais augalais ir gyvūnais, gaires, užtikrinant suderintos politikos įgyvendinimą valstybėse narėse ir skatinti visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

60.

primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti CITES sprendimus Nr. 18.81–18.85 dėl nusikaltimų laukinei gamtai, susijusių su internetu, visapusiškai pasinaudojant Interpolo gairėmis „Su internetu susiję nusikaltimai laukinei gamtai. Praktinės gairės teisėsaugos specialistams“, kuris parengtas siekiant įgyvendinti atitinkamas CITES sprendimo Nr. 17.93 nuostatas;

61.

primygtinai ragina ES skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis siekiama gerokai padidinti laukinių gyvūnų gelbėjimo ir atkūrimo pajėgumus, pasitelkiant išteklius, finansavimą, mokymus ir, svarbiausia, kuriant kompetentingų ir akredituotų gelbėjimo įstaigų ir prieglaudų tinklą bei nacionalinius konfiskuotų gyvų gyvūnų valdymo veiksmų planus;

62.

pažymi, kad nacionalinių gelbėjimo ir prieglobsčio pajėgumų trūkumas gali prisidėti prie to, kad valstybė narė nepakankamai užtikrins atitinkamų nuostatų, susijusių su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, įgyvendinimą, o dėl to gali būti taikomos netinkamos atgrasymo nuo nusikaltimų laukinei gamtai priemonės; mano, kad į persvarstytą Nusikaltimų gamtai direktyvą taip pat galėtų būti įtrauktos konfiskuoto pelno valdymo taisyklės, įskaitant tinkamą konfiskuotų gyvų gyvūnų priežiūrą;

63.

pabrėžia, kad svarbu sistemingai vykdyti finansinius tyrimus ir turto susigrąžinimo procedūras; ragina ES ir jos valstybes nares remti priemones, kuriomis siekiama areštuoti neteisėtus finansinius srautus ir pajamas iš nusikaltimų laukinei gamtai;

64.

ragina valstybes nares įgyvendinti ir skatinti teikti nuoseklius ir skaidrius pranešimus apie visus konfiskuotus gyvus gyvūnus CITES, Europolui ir kilmės šalims;

Bendros sveikatos koncepcija ir CITES vaidmuo mažinant zoonozinių ligų, susijusių su tarptautine prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, atsiradimo riziką ateityje

65.

primena, kad, pasak IPBES, 70 proc. naujų ligų ir pandemijų kilo iš gyvūnų; atsižvelgdamas ne tik į tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vis dažniau atsiranda ir plinta zoonozinės ligos, kurias gyvūnai perduoda žmonėms (antropozoonozės), o ši problema didėja dėl klimato kaitos, aplinkos būklės blogėjimo, žemės paskirties keitimo, miškų naikinimo, biologinės įvairovės ir natūralių buveinių naikinimo ir spaudimo joms, neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais ir netvarios mūsų maisto gamybos ir vartojimo modelių; pabrėžia, kad reikia gerinti žinias apie ligų atsiradimo ir teisėtos bei neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais, išsaugojimo ir ekosistemų būklės blogėjimo sąsajas;

66.

pabrėžia, kad pandemijų riziką galima gerokai sumažinti mažinant žmogaus veiklos, dėl kurios mažėja biologinė įvairovė, mastą ir kad nustatyta pandemijų rizikos mažinimo kaina yra 100 kartų mažesnė už reagavimo į šias pandemijas kainą; pabrėžia, kad labai svarbu apsaugoti ir atkurti laukinės gamtos buveines, kad būtų užkirstas kelias kitai gyvūninės kilmės pandemijai; primygtinai ragina visas šalis dėti daugiau pastangų;

67.

primygtinai ragina ES ir visas kitas konvencijos šalis užtikrinti gyvų gyvūnų, kuriais prekiaujama ir kurie laikomi veisimo įstaigose, gerovę, pripažįstant mokslines išvadas, kad prastos gyvūnų laikymo, vežimo ir prekybos jais sąlygos yra susijusios su ligų protrūkiu ir plitimu, o todėl kelia grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai; pabrėžia ES masto teigiamą gyvūnų augintinių sąrašo poveikį šioje srityje;

68.

ragina Komisiją naudotis reguliavimo srities dialogais, numatytais LPS, siekiant skatinti griežtus ES sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės standartus, kad ateityje būtų kuo labiau sumažinta epidemijų ir pandemijų rizika; ragina Komisiją, siekiant spręsti saugumo problemas, apsvarstyti galimybę prireikus paskelbti moratoriumą laukinių gyvūnų ir kitų rūšių importui iš naujų infekcinių ligų plitimo centrų;

69.

pabrėžia, kad CITES, kaip tarptautinės prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reguliavimo institucija, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užkertant kelią būsimoms pandemijoms;

70.

pabrėžia Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų aplinkos programos rekomendacijas, kuriose nacionalinės kompetentingos institucijos raginamos nedelsiant sustabdyti prekybą maistui ar veisimui skirtais gyvais sugautais laukiniais žinduolių rūšių gyvūnais ir uždaryti maisto turgų dalis, kuriose parduodami sugauti laukiniai žinduolių rūšių gyvūnai, nebent būtų nustatytos įrodomos veiksmingos taikomos taisyklės ir tinkamas rizikos vertinimas, ir atkreipia dėmesį į IPBES rekomendacijas pašalinti gyvas rūšis prekiaujant laukiniais augalais ir gyvūnais, kurios, ekspertų vertinimu, laikomos didele ligų atsiradimo rizika; ragina Komisiją ir ES valstybes nares remti pasaulinę bendruomenę sprendžiant komercinės prekybos ir prekybos žmonėms vartoti skirtais gyvais laukiniais augalais ir gyvūnais, ypač paukščiais ir žinduoliais, turguje klausimus, siekiant tokiai prekybai padaryti galą, siekiant užkirsti kelią būsimoms zoonozinės kilmės pandemijoms;

71.

pabrėžia svarbų Komisijos ir valstybių narių vaidmenį ES koordinuojant ir remiant bendros sveikatos koncepciją ir palaikant ją visuose tarptautiniuose forumuose; ragina nedelsiant įtvirtinti naują rezoliuciją, kuria šalys būtų skatinamos įgyvendinant šią konvenciją ir savo nacionalinės teisės aktus laikytis bendros sveikatos požiūrio į laukinių gyvūnų naudojimą ir prekybą jais, naudoti Bendros sveikatos aukšto lygio ekspertų grupės parengtą bendros sveikatos veiklos apibrėžtį ir atlikti tinkamą rizikos analizę ir prevencijos programas, susijusias su gyvūnų, žmonių ir aplinkos sveikata, svarstant paraiškas dėl su prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais susijusių leidimų ir sertifikatų;

72.

susirūpinęs pažymi, kad vis dar esama didelio kiekio naminių ir laukinių gyvūnų mėsos, neteisėtai įvežamos į valstybes nares per oro transporto keleivius, o tai kelia pavojų gyvūnų ir žmonių sveikatai bei biologinei įvairovei; ragina Komisiją aktyviau rinkti duomenis šiuo klausimu su valstybėmis narėmis ir remti bei koordinuoti ES atsaką į neteisėtą mėsos importą;

73.

palankiai vertina CITES ketinimą bendradarbiauti su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija siekiant parengti bendrą darbo programą, skirtą bendradarbiaujant užpildyti žinių spragas ir nustatyti veiksmingus bei praktinius sprendimus, kaip sumažinti patogenų plitimo riziką laukinių gyvūnų tiekimo grandinėse; ragina CITES toliau stiprinti aktyvų bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir konvencijomis, susijusiomis su zoonozinių ligų prevencija taikant bendros sveikatos koncepciją;

74.

primena čiabuvių tautų ir vietos bendruomenės dalyvavimo svarbą rūšių išsaugojimo ir konvencijos įgyvendinimo srityje; pripažįsta kai kurių bendruomenių priklausomybę nuo rūšių, įtrauktų į CITES sąrašą kaip jų pragyvenimo šaltinio; apgailestauja, kad CITES, priešingai nei Biologinės įvairovės konvencijoje, trūksta tam tikro čiabuvių ir vietos bendruomenių pripažinimo; mano, kad CITES susitikimams būtų naudingas aktyvesnis atstovavimas čiabuvių ir vietos bendruomenėms bei jų dalyvavimas, ir apgailestauja, kad iki šiol nepasiekta pažangos šioje srityje; primygtinai ragina šalis ir sekretoriatą tęsti darbą siekiant nustatyti ir įgyvendinti veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinama, kad tarptautinės vietos ir regionų valdžios institucijos būtų išgirstos;

75.

ragina Pasaulio sveikatos organizaciją laikytis pozicijos prieš laukinių gyvūnų naudojimą vaistuose, ypač dėl rūšių, kurios į IUCN raudonąją knygą įtrauktos kaip (beveik) gresiančios išnykti, pažeidžiamos ir nykstančios, naudojimo;

CITES priedėlių pakeitimai

76.

reiškia tvirtą paramą ES ir jos valstybių narių pateiktiems pasiūlymams dėl sąrašų, kuriais siekiama iš dalies pakeisti CITES priedėlius;

77.

ragina ES valstybes nares remti visus pasiūlymus COP19 dėl rūšių įtraukimo į sąrašą arba perkelti jas iš II priedėlio į I priedėlį, kuriuos pateikia arba remia paplitimo šalys;

78.

ragina ES valstybes nares ir visas kitas šalis remti COP19 pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti roplius, varliagyvius, paukščius, žuvis ir žinduolius, kuriems tarptautinė prekyba kelia grėsmę naminių gyvūnėlių rinkoje, pripažįstant, kad egzotiškų naminių gyvūnėlių rinka ir nukentėjusių rūšių įvairovė auga tiek ES, tiek tarptautiniu mastu;

79.

ragina ES ir visas CITES šalis visose savo oficialiose pozicijose dėl darbo dokumentų ir pasiūlymų įtraukti į sąrašus laikytis atsargumo principo rūšių apsaugos atžvilgiu, ypač visapusiškai atsižvelgiant ir į principą „naudotojas moka“, prevencinius veiksmus, geriausią turimą mokslinę informaciją ir ekosisteminį metodą;

80.

primygtinai ragina persvarstyti rezoliuciją Konf. 9.21 (Rev. COP18) dėl į I priedėlį įtrauktų rūšių kvotų aiškinimo ir taikymo ir numatyti dažnesnes šių rūšių, kurių apsaugos lygis pagal priedėlius yra aukščiausias, kvotų peržiūras, nes dabartinis devynerių metų laikotarpis (trys tarpsesijiniai laikotarpiai) yra per ilgas;

81.

pritaria rekomendacijoms stiprinti rūšių, įskaitant ryklius ir rajas, jūrų vėžlius, jūrų arkliukus, didžiąsias kates, dramblius, Tibeto ir saigos antilopes, apsaugą ir išsaugojimą;

82.

primygtinai ragina ES remti skaidraus ir įtraukaus tolesnės išsamios rezoliucijos Konf. 10.21 dėl gyvų egzempliorių vežimo ir susijusių CITES rekomendacijų dėl vežimo ne oro transportu peržiūros su terminais proceso sukūrimą; ragina įsteigti jungtinę gyvūnų ir augalų transporto komiteto darbo grupę, kuriai būtų suteikti įgaliojimai vadovauti reguliariam gairių persvarstymui ir parengti rezoliucijos Konf. 10.21 pakeitimus (Rev. COP16) ir patobulinti išsamius transporto reikalavimus, kuriais patikslinama atsakomybė už reikalavimų laikymąsi, ir peržiūrėti, kaip šalys juos įgyvendina;

83.

ragina ES ir jos valstybes nares pritarti tam, kad būtų priimtas Nuolatinio komiteto pasiūlytas sprendimas vėl sušaukti CITES Raganosių vykdymo užtikrinimo darbo grupę, pabrėžiant, kad brakonieriavimas ir neteisėta prekyba raganosio ragais tebėra didelė grėsmė Afrikos ir Azijos raganosių išlikimui;

Su konkrečiomis rūšimis susiję klausimai

Rykliai ir rajos

84.

pabrėžia, kad rykliai ir rajos atlieka pagrindinį vaidmenį išlaikant sveiką vandenynų gyvybę ir kad nauji moksliniai tyrimai, atlikti po CITES COP18, dabar rodo, kad 37 proc. ryklių ir rajų rūšių jau gresia išnykimas, o tai yra antra pagal dydį stuburinių gyvūnų grupė po varliagyvių (11); pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių šio mažėjimo veiksnių yra tarptautinė prekyba jų produktais ir kad ES yra pagrindinė, ryklių dalių ir produktų eksportuotoja bei prekybininkė;

85.

apgailestauja, kad iki šiol į CITES II priedėlį įtrauktos rūšys sudaro tik 25 proc. prekybos pelekais paveiktų rūšių; primygtinai ragina ES paprašyti sekretoriato, Nuolatinio komiteto ir CITES šalių toliau tirti ir spręsti opius CITES išvardytų rūšių ryklių laimikio ir prekybos lygio neatitikimus, nustatytus SC74 dokumente Nr. 67.2, ir nustatyti galimus nepakankamo pranešimo apie į CITES įtrauktas ryklių rūšis ar neteisėtos prekybos jomis šaltinius;

86.

todėl palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, į kurį įtrauktas II priedėlio pasiūlymas, pagal kurį visa kūjaryklių šeima būtų įtraukta į CITES reglamentą;

87.

primygtinai ragina ES, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį pasaulinės ryklių žvejybos ir prekybos jais srityje, remti COP19 priimančiosios šalies Panamos pasiūlymą į II priedėlį įtraukti pilkuosius ryklius (Carcharhinidae šeima), likusią Carcharhinidae šeimos dalį dėl panašios išvaizdos įtraukiant kaip panašiai atrodančią rūšį;

Didžiosios katės

88.

pripažįsta, kad kai kurios didžiųjų kačių rūšys yra viena iš labiausiai nykstančių CITES rūšių, kurių populiacijos ir toliau mažėja tiek, kiek neseniai išnyko nacionaliniu lygmeniu, o CITES didžiųjų kačių rūšių išsaugojimui ir prekybai jomis, palyginti su kitais CITES klausimais, trūksta dėmesio ir finansinės paramos;

89.

primygtinai ragina ES įsteigti Didžiųjų kačių rūšių išsaugojimo fondą, kuris, be kita ko, remtų CITES didžiųjų kačių rūšims skirtų rezoliucijų ir sprendimų įgyvendinimą bei nustatytų terminų, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir CITES didžiųjų kačių darbo grupės rezultatų bei rezultatų įgyvendinimą;

90.

taip pat primygtinai ragina ES užtikrinti, kad CITES sekretoriatas laikytųsi rizika grindžiamo požiūrio į CITES misijas šalyse, turinčiose susirūpinimą keliančių nelaisvėje laikomų Azijos didžiųjų kačių laikyklų;

91.

labai susirūpinęs pažymi, kad visų penkių Panthera genčiai priklausančių rūšių (tigrų, liūtų, jaguarų, leopardų ir snieginių leopardų) apsaugos būklė yra nepalanki – nuo galinčių išnykti iki nykstančių rūšių, o jų populiacijos mažėja;

92.

primygtinai ragina visas šalis uždrausti prekybą penkiomis Panthera genties rūšimis (tigrais, liūtais, jaguarais, leopardais ir snieginiais leopardais); be to, ragina valstybes nares uždrausti privačių subjektų, neturinčių licencijuojamų zoologijos sodų, kurie gali prisidėti prie neteisėtos prekybos šiomis rūšimis, veisimą nelaisvėje;

93.

atkreipia dėmesį į tai, kad teisėta komercinė prekyba nelaisvėje išvestomis rūšimis, pvz., tigrais ir kitomis didžiosiomis katėmis, yra labai žalinga, nes ji skatina paklausą, apsunkina vykdymo užtikrinimą ir suteikia daug pinigų plovimo galimybių;

94.

ragina uždaryti tigrų ūkius ir nutraukti bet kokią komercinę prekybą nelaisvėje išaugintais tigrais ir jų dalimis;

95.

ragina Komisiją, valstybes nares ir visas CITES šalis užtikrinti, kad Afrikos liūtas būtų įtrauktas į I priedėlį siekiant užtikrinti optimalų apsaugos statusą, ir ragina kovoti su neteisėta prekyba Afrikos liūtais daugiausia su Azijos šalimis;

Drambliai

96.

ragina Komisiją visapusiškai remti ir aktyviai remti visos Afrikos dramblių populiacijų įtraukimą į CITES I priedėlį ir nepritarti bet kokių dramblių populiacijų perkėlimą iš I priedėlio į II priedėlį;

97.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti paprastos ir suvienodintos prekybos gyvais laukiniais Afrikos drambliais teisinės sistemos kūrimą, apribojant eksportą į in situ išsaugojimo programas arba saugias natūralias zonas, priklausančias šios rūšies natūraliam ir istoriniam Afrikos paplitimo arealui;

98.

atkreipia dėmesį į Afrikos dramblių koalicijos valstybių, priklausančių Afrikos dramblių koalicijai, ir IUCN Rūšių apsaugos komisijos dramblių specialistų grupės, kurios nepritaria tam, kad Afrikos drambliai būtų šalinami iš natūralios aplinkos siekiant juos naudoti nelaisvėje, poziciją;

99.

primygtinai ragina ES atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu prastai įgyvendinamos visos CITES sprendimų 18.226 ir 18.227 nuostatos, ir primygtinai raginti visas šalis visapusiškai atsižvelgti į šias nuostatas, kartu atsižvelgiant į kelių Azijos dramblių paplitimo valstybių įsipareigojimus įgyvendinti saugesnes gyvų Azijos dramblių registravimo, žymėjimo ir sekimo sistemas;

100.

primygtinai ragina skubiai uždaryti visas likusias teisėtas vidaus dramblio kaulo rinkas, pvz., Japonijoje, ir ragina ES ir visas šalis nepritarti bet kokiems pasiūlymams, kuriais siekiama panaikinti prekybos dramblio kaulu apribojimus;

101.

ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti užtikrinti didesnį skaidrumą ir geresnį dramblio kaulo atsargų ir atsargų valdymą bei skatinti jų naikinimą;

102.

ragina ES atsižvelgti į savo pasiūlymą, pateiktą 74-ajame CITES nuolatinio komiteto posėdyje, ir užtikrinti, kad į prekybos drambliais informacinę sistemą (ETIS) būtų įtrauktos dramblio kaulo konfiskavimo, susijusio su kiekviena šalimi, turinčia teisėtą vidaus rinką komercinei prekybai dramblio kaulu, analizė, įskaitant ataskaitą, kuri turi būti pateikta COP19, ir prašyti CITES sekretoriato naudoti informaciją, surinktą vykdant Neteisėto dramblių žudymo stebėsenos (MIKE), ETIS ir Nacionalinio dramblio kaulo veiksmų plano (NIAP) procesą, siekiant atlikti analizę, aiškinantis kur, tikėtina, yra didžiausios nedeklaruotos atsargos;

103.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares pritarti rekomendavimui peržiūrėti Nacionalinio dramblio kaulo veiksmų (NIAP) procesą siekiant užtikrinti, kad jis ir toliau atitiktų savo paskirtį, ir ragina atitinkamas šalis dėti daugiau pastangų vykdant NIAP procesą dėl Dramblio kaulo atsargų kaupimo;

104.

ragina ES užtikrinti, kad prekybos drambliais informacinė sistema (ETIS) ir toliau būtų patikimas mechanizmas ir informacijos apie neteisėtos prekybos dramblio kaulu tendencijas šaltinis, kuris, kaip įrodyta, trunka daugiau kaip du dešimtmečius;

Kitos rūšys

105.

ragina ES ir visas šalis:

—	remti pasiūlymus į I priedėlį įtraukti didįjį hipopotamą (Hippopotamus amphibius), atsižvelgiant į tebesitęsiančias problemas, susijusias su populiacijos mažėjimu ir prekyba šia rūšimi;

—	remti pasiūlymus į CITES priedėlius įtraukti papildomas vėžlių rūšis, įskaitant priklausančius Kinosternon, Claudius ir Staurotypus gentims;

—	remti Kosta Rikos pateiktą pasiūlymą, padedant kitoms paplitimo valstybėms, į CITES II priedėlį įtraukti stiklavarles (Centrolenidae šeima), siekiant užtikrinti, kad prekyba šiomis rūšimis būtų teisėta ir tvari;

—

primygtinai ragina Botsvaną informuoti apie bet kokią veiklą, kurią ji įgyvendina siekdama kovoti su raganosių brakonieriavimu ir neteisėta prekyba pagal rezoliuciją Konf. 9.14 (Rev. COP17) dėl Afrikos ir Azijos raganosių išsaugojimo ir prekybos jais, atsižvelgiant į didelį susirūpinimą dėl raganosių brakonieriavimo Botsvanoje padidėjimo nuo COP18;

—	paspartinti sprendimus ir (arba) rezoliucijos Konf. 17.10 dėl skujuočių išsaugojimo ir prekybos jais pakeitimus siekiant paskatinti tas šalis, kurios turi vidaus rinkas, imtis visų priemonių toms rinkoms uždaryti ir savo skujuočių atsargoms sunaikinti;

—

paspartinti sprendimus, pagal kuriuos Meksika būtų laikoma atsakinga už tai, kad ji nesugeba užkirsti kelio neteisėtai žvejybai ir prekybai į I priedėlį įtrauktomis rūšimis Totoaba macdonaldi, dėl kurios vakitos (Phocoena sinus) nyksta, įskaitant galimybę sustabdyti komercinę prekybą CITES sąraše išvardytomis rūšimis, laikantis Konferencijos rezoliucijos 14.3;

106.

ragina Honkongą ir Kiniją sustiprinti savo sienų kontrolę, kad būtų sustabdytas totoabų importas, daugiausia nukreiptas į Kiniją;

107.

primygtinai ragina visas šalis visiškai uždrausti prekybą totoabomis;

o o

108.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos šalims ir jos sekretoriatui.

(1) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(3) Maisto ir žemės ūkio organizacija „The State of the World’s Forests 2022 – Forest pathways for green recovery and building inclusive, resilient and sustainable economies“ (Roma, 2022 m.).

(4) Tarptautinis gyvūnų gerovės fondas, „Supply and demand: the EU’s role in the global shark trade“, 2022 m.

(5) IUCN, „African elephant species now Endangered and Critically Endangered – IUCN Red List“, 2021 m. kovo 25 d.

(6) 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 865/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006 6 19, p. 1.).

(7) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

(9) Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825).

(10) 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatas „2021–2025 m. ES kovos suorganizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170).

(11) IUCN Rūšių apsaugos komisijos ryklių specialistų grupė „New Global Study Finds Unprecedented Shark and Ray Extinction Risk“, 2021 m. rugsėjo 6 d.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/54

P9_TA(2022)0346

Galimybės naudotis vandens ištekliais kaip žmogaus teisė. Išorės aspektas

2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija „Aprūpinimas vandeniu kaip žmogaus teisė. Išorės santykių aspektas“ (2021/2187(INI))

(2023/C 132/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 28 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/292, kuria pripažįstama žmogaus teisė į geriamąjį vandenį ir tinkamas sanitarines sąlygas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 68/157 „Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 45/8 „Žmogaus teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 8 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 48/13 „Žmogaus teisė į švarią, sveiką ir tvarią aplinką“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 71/222 „2018-2028 m. Tarptautinis veiksmų dešimtmetis „Vanduo darnaus vystymosi labui““,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 75/212 dėl Jungtinių Tautų konferencijos dėl 2018–2028 m. Tarptautinio veiksmų dešimtmečio „Vanduo darnaus vystymosi labui“ tikslų įgyvendinimo laikotarpio vidurio išsamios peržiūros (JT 2023 m. vandens konferencija),

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir į JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendruosius komentarus,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW), Vaiko teisių konvenciją ir Neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgiant į JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 15 (2002) dėl teisės į vandenį,

—	atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių ir į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų (Nr. 169),

—	atsižvelgdamas į 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją (Vandens konvencija), dėl kurios iš pradžių derėtasi kaip dėl regioninės priemonės ir prie kurios 2016 m. leista prisijungti visoms JT valstybėms narėms,

—	atsižvelgdamas į 1997 m. Konvenciją dėl tarptautinių vandentakių naudojimo kitiems nei navigaciniams tikslams teisės (Vandentakių konvencija),

—	atsižvelgdamas į 1999 m. UNECE ir PSO Vandens konvencijos protokolą dėl vandens ir sveikatos, kuris sudaro pagrindą praktiškai įgyvendinti žmogaus teises į vandenį ir sanitarijos paslaugas,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į šeštą DVT dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 19 d. JT pranešimą dėl pasaulio vandens išteklių raidos „Nė vieno nepaliekant nuošalyje“,

—	atsižvelgdamas į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2020 ir 2021 m. paskelbtas ataskaitas dėl padėties maisto produktų ir žemės ūkio srityje,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. specialiojo pranešėjo žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas klausimais pranešimą dėl grėsmės, kurią kelia vandens pavertimas preke ir pelno šaltiniu, ir tokio pavertimo poveikio žmogaus teisėms į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas ir į jo 2020 m. liepos 21 d. pranešimą dėl žmogaus teisių ir vandens bei sanitarijos paslaugų privatizavimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. JT Pasaulio vandens plėtros ataskaitą „Vertinti vandenį“,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 17 d. ES žmogaus teisių gaires dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (1) (Vandens pagrindų direktyva),

—	atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (2),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Komisijos komunikatą dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo ir sanitarijos paslaugos yra žmogaus teisė! Vanduo yra visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“, (COM(2014)0177),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (5),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl diplomatijos vandens srityje, 2019 m. birželio 17 d. Tarybos išvadas dėl ES žmogaus teisių gairių dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų ir į 2021 m. lapkričio 19 d. išvadas dėl vandens klausimo ES išorės veiksmų srityje,

—	atsižvelgdamas į Europos piliečių iniciatyvą „Right2Water“ ir į 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (8),

—

atsižvelgdamas į esamus sėkmingus tarpvalstybinio bendradarbiavimo metodus, pvz., 1980 m. Šiaurės šalių vandens ir nuotekų įmonių keitimąsi nuomonėmis ir 1970 m. įsteigtą bendrą Šiaurės šalių hidrologijos asociaciją, metinį Šiaurės šalių patarėjų vandens klausimais susitikimą, Šiaurės šalių vandens forumus ir plataus masto Šiaurės šalių bendradarbiavimą vandentvarkos klausimais,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0231/2022),

kadangi JT Generalinė Asamblėja savo rezoliucijoje Nr. 64/292 pripažino, kad teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai gyventi ir naudotis visomis žmogaus teisėmis; kadangi be vandens nėra gyvybės ir abi teisės yra tarpusavyje susijusios ir būtinos, siekiant oriai gyventi; kadangi be veikiančių sanitarijos grandinių negalima tvari ir visuotinė prieiga prie saugaus vandens; kadangi vanduo ir vandentakiai taip pat turi stiprų kultūrinį, dvasinį ir religinį aspektą dėl jo esminio vaidmens visuomenės gyvenime;

B.	kadangi Europos socialinių teisių ramsčio 20 principe dėl galimybės gauti pagrindines paslaugas yra nurodyta aiški nuostata dėl piliečių teisės į geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas;

kadangi atsisakymas suteikti žmogui teisę į vandenį daro poveikį naudojimuisi teise į gyvybę ir sveikatą, atsižvelgiant į tai, kad užterštas vanduo, netinkamas nuotekų tvarkymas ir prastos sanitarinės sąlygos yra susiję su sunkių ligų perdavimu ir net mirtimi; kadangi vandens ir sanitarijos paslaugos yra visuomenės sveikatos pagrindas; kadangi viduriavimo ligos yra ketvirta jaunesnių nei penkerių metų vaikų mirties priežastis ir pagrindinė chroniškos netinkamos mitybos priežastis; kadangi prieiga prie švaraus vandens, sanitarijos ir higienos yra būtina siekiant užtikrinti pasaulinį atsparumą pandemijoms ir kitoms infekcinėms ligoms ir kovoti su kylančia atsparumo antimikrobinėms medžiagoms grėsme;

kadangi COVID-19 pandemija labiausiai paveikė pažeidžiamiausius asmenis ir dar kartą išryškino švaraus ir pakankamo vandens bei sanitarijos poreikį visame pasaulyje; kadangi vandens, sanitarijos ir higienos paslaugų prieinamumas ir prieiga prie jų, be kita ko, jų užtikrinimas pažeidžiamiems ar visuomenės užribyje esantiems žmonėms, yra itin svarbūs kovojant su COVID-19;

kadangi 80–90 proc. besivystančių šalių nuotekų išleidžiamos tiesiai į upes, ežerus ir jūras, o tai sukelia per vandenį plintančias ligas ir sykiu daro didelę žalą aplinkai; kadangi milijonų skurdžiai gyvenančių žmonių gyvenimai priklauso nuo geros vandens išteklių būklės, kalbant ne tik apie geriamojo vandens tiekimą, bet ir apie maisto produktų gamybą užsiimant žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės veikla;

kadangi negerbiant teisės į vandenį ir sanitarijos paslaugas, jos nesaugant ir nesilaikant, dažnai pažeidžiama teisė į švietimą; kadangi vaikai, o daugeliu atvejų – mergaitės, turi kasdien suvaikščioti vidutiniškai šešis kilometrus, kad parneštų vandens, ir tai jiems tampa kliūtimi lankyti mokyklą; kadangi alternatyviosios vandens surinkimo sąnaudos yra didelės ir turi didelį poveikį, nes dėl jų gerokai sutrumpėja kitos svarbios veiklos laikas;

kadangi daug vaikų nebegali lankyti mokyklos dėl ligų, susijusių su nesaugiu vandeniu ar blogais higienos įpročiais; kadangi vienas iš trijų vaikų mokyklose neturi tinkamos prieigos prie vandens ir sanitarijos įrenginių; kadangi iš 2021 m. JT darnaus vystymosi tikslų ataskaitos matyti, kad visame pasaulyje daugiau kaip penktadalis pradinių mokyklų neturėjo prieigos prie geriamojo vandens ar vienai lyčiai skirtų tualetų, o daugiau kaip trečdalis neturėjo elementarių rankų plovimo įrenginių; kadangi mergaitės yra priverstos palikti mokyklą taip pat dėl to, kad negali naudotis moterims pritaikytais tualetais ir oriai susitvarkyti menstruacijų metu;

kadangi vaikai su negalia taip pat patiria sunkumų gauti išsilavinimą dėl pritaikytų tualetų ir sanitarijos priemonių trūkumo; kadangi UNESCO praneša, kad daugiau kaip 90 proc. visų neįgalių vaikų nelanko mokyklos, o neįgalios mergaitės daug dažniau palieka mokyklas nei neįgalūs berniukai; kadangi geriamas vanduo yra būtinas norint susikaupti mokantis;

kadangi su vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis ir higiena susijusios problemos, su kuriomis susiduria daugelis moterų ir mergaičių, tam tikrą negalią turinčių ir vyresnio amžiaus žmonių, pasireiškia įvairiai ir kelia grėsmę bendrai jų sveikatai, gerovei ir orumui, reprodukcinei sveikatai, švietimui, mitybai, saugumui ir dalyvavimui ekonominiame bei politiniame gyvenime; kadangi, kai mokyklose nėra pritaikytų tualetų, dažniausiai neįgalių vaikų motinos yra priverstos pasitraukti iš darbo, kad galėtų pasirūpinti savo vaikų tualetu;

kadangi daugelyje Pietų pasaulio šalių moterys ir mergaitės tradiciškai yra atsakingos už vandens tiekimą namų ūkiui ir dėl šių pareigų jos tampa labiau pažeidžiamos ligų ir smurto atžvilgiu; kadangi moterys ir mergaitės dažniau kenčia nuo agresijos, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties, priekabiavimo bei kitų jų saugumui kylančių grėsmių, kuomet joms tenka nešti vandenį į namus, kai nori pasinaudoti ne savo namuose esančia sanitarine įranga;

kadangi, kaip nurodyta ES žmogaus teisių gairėse dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, žmogaus teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas apima tokius aspektus kaip tiekimo užtikrinimas, prieinamumas, priimtinumas, kokybė bei įperkamumas ir principus, susijusius su žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu (nediskriminavimo, atsakomybės, skaidrumo, dalyvavimo ir kt. principus);

kadangi šeštasis JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) yra iki 2030 m. visiems pasaulio gyventojams užtikrinti visuotinę ir vienodą prieigą prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų; kadangi, nepaisant pažangos, šis tikslas vis dar ypač lėtai įgyvendinamas ir nepakankamai finansuojamas, kaip teigiama naujausioje JT vandens būklės ataskaitoje, ir vis dar kyla didelių sunkumų tiek siekiant šio tikslo, tiek šalinant didelius su galimybe naudotis pagrindinėmis vandens ir sanitarijos paslaugomis susijusius šalių tarpusavio ir jų vidaus skirtumus;

kadangi iš 2021 m. JT darnaus vystymosi tikslų ataskaitos matyti, kad 2020 m. 2 mlrd. žmonių vis dar trūko saugiai tvarkomo geriamojo vandens, 3,6 mlrd. – saugiai tvarkomų sanitarijos įrenginių, 2,3 mlrd. – pagrindinių higienos paslaugų ir kad 129 šalys dar nebuvo pasirengusios dėti pastangas, kad 2030 m. vandens ištekliai būtų valdomi tvariai; kadangi prieiga prie vandens sudaro palankias sąlygas ekonominiam vystymuisi ir tokios sąlygos sudarys galimybes pažeidžiamiems asmenims įgyti finansinę nepriklausomybę;

N.	kadangi užtikrinus visuotinį saugiai tvarkomo vandens tiekimą ir sanitarijos paslaugas 2021–2040 m. laikotarpiu būtų gaunama nuo 37 mlrd. USD iki 86 mlrd. USD grynosios naudos per metus;

kadangi vanduo yra ribotas išteklius; kadangi per pastaruosius du dešimtmečius vienam žmogui prieinamo gėlo vandens kiekis smarkiai sumažėjo; kadangi nesubalansuotas demografinio augimo paskirstymas ir kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas, intensyvėjanti žemės ūkio veikla, klimato kaitos poveikis ir aplinkos būklės blogėjimas, taip pat tam tikras piktnaudžiavimas ir taršus vartojimas daugelyje regionų kelia vis daugiau su prieiga prie vandens susijusių problemų ir ateityje sukels dar daugiau prieigos problemų;

kadangi iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius smarkiai didės besivystančių šalių miestuose, taigi miestuose didės vandens ir maisto poreikis; kadangi, remiantis JT 2019 m. pasaulio vandens išteklių valdymo ataskaita, gali būti, kad prisiartinę prie 2050 metų sunaudosime 20–30 proc. daugiau vandens nei dabar, ir kadangi, remiantis Pasaulio banko duomenimis, numatoma, kad per ateinančius tris dešimtmečius vandens paklausa miestuose padidės 50–70 proc.;

Q.	kadangi 125 iš 154 besivystančių šalių, laikydamosi 13-ojo darnaus vystymosi tikslo, į savo nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus kaip svarbiausias prioritetines sritis įtraukė gėlo vandens išteklius ir sausumos bei šlapynių ekosistemas;

kadangi visuotinis atšilimas yra svarbi vandens trūkumo priežastis; kadangi dėl esamos kritiškos klimato padėties, dažnėjant sausroms, potvyniams ir liūtims, nevienodas vandens paskirstymas tik gilėja; kadangi maždaug 90 proc. visų stichinių nelaimių yra susijusios su vandeniu, o 70 proc. visų su stichinėmis nelaimėmis susijusių mirčių įvyksta dėl su vandeniu susijusių nelaimų; kadangi, remiantis Pasaulinės meteorologijos organizacijos dokumentu „Mirtingumo atlasas ir ekonominiai nuostoliai dėl oro, klimato ir vandens ekstremalių situacijų (1970–2019 m.)“, iš dešimties didžiausių nelaimių, dėl kurių tuo laikotarpiu žmonės patyrė daugiausia nuostolių, buvo sausros, audros ir potvyniai; kadangi, EBPO duomenimis, 2050 m. beveik 20 proc. pasaulio gyventojų grės potvynių pavojus;

kadangi vandens trūkumas, kurį JT apibrėžia kaip momentą, kuriuo vandens paklausa tampa didesnė už turimą kiekį, arba kai dėl žemos vandens kokybės jį galima naudoti ribotai, kai kuriais atvejais gali paskatinti persikėlimą ir migraciją; kadangi, remiantis JTO pranešimais apie vandenį, šiuo metu penki iš vienuolikos pasaulio regionų – juose gyvena du trečdaliai visų pasaulio gyventojų – patiria vandens stygių; kadangi iš JT 2020 m. darnaus vystymosi tikslų ataskaitos matyti, kad iki 2030 m. vandens trūkumas gali tapti 700 mln. žmonių persikėlimo priežastimi;

T.	kadangi miškų naikinimas, žemės grobimas ir gamtos išteklių pereikvojimas ir gavyba, įskaitant organizuotų nusikalstamų grupių vykdomą veiklą, daro didelį poveikį upių ir ežerų vandens lygiui, keičia vandens ciklą ir prisideda prie upių ir ežerų džiūvimo, taip pat prie naudojamų teritorijų taršos;

kadangi gėlo vandens ekosistemos, nors apima mažiau nei 1 proc. Žemės paviršiaus, suteikia prieglobstį daugiau kaip 10 proc. visų rūšių ir subtilios biologinės įvairovės; kadangi apie 70 proc. gėlo vandens yra sunaudojama žemės ūkiui, o likusioji dalis (19 proc.) tenka pramonei, visų pirma maisto, tekstilės, energetikos, gamybos pramonės, chemijos, farmacijos bei anglių kasybos sektoriams, taip pat buitinėms reikmėms (11 proc.), įskaitant žmonėms vartoti skirtą vandenį;

V.	kadangi sveikos ekosistemos sudaro sąlygas pagerinti vandens kiekį ir kokybę, kartu didinant atsparumą klimato kaitai;

kadangi žemės ūkyje suvartojamas didžiausias kiekis pasaulio gėlo vandens išteklių; kadangi trečdalis ariamosios žemės visame pasaulyje naudojama gyvuliams šerti; kadangi 2020 m. FAO ataskaitoje „Padėtis maisto produktų ir žemės ūkio srityje. Su vandeniu susijusios problemos žemės ūkio sektoriuje“ teigiama, kad maisto produktyvumą ir kaimo pajamas galima gerokai padidinti investuojant į naujas drėkinimo sistemas arba pritaikant ir modernizuojant esamas sistemas ir kad tai turėtų būti derinama su geresne vandentvarkos praktika, įskaitant geresnę žemės ūkio praktiką; kadangi žemės grobimas daro neigiamą poveikį vandens prieinamumui ir kokybei, dėl jo iš vietos bendruomenių atimama prieiga prie vandens išteklių ir pažeidžiama jų žmogaus teisė į geriamąjį vandenį;

X.	kadangi energetikos sektoriuje šiuo metu suvartojama 10 proc. pasaulyje išgaunamo vandens ir kadangi prognozuojama, jog iki 2040 m. energetikos sektoriuje sunaudojamo vandens dalis sieks apie 60 proc.;

Y.	kadangi piktnaudžiaujanti ir daugeliu atvejų nelegali gavybos pramonė daro ženklų poveikį paviršinių ar požeminių vandenų ištekliams, prisideda prie ledynų, miškų, šlapžemių, upių ir kitų žmonėms vartoti būtinų vandens šaltinių taršos ir naikinimo;

kadangi tekstilės pramonė yra vienas daugiausiai vandens sunaudojančių pramonės sektorių pasaulyje ir kadangi drabužiai ir tekstilė gaminami kai kuriuose ypač dideliu vandens trūkumu pasižyminčiuose regionuose; kadangi ši pramonės šaka laikoma antra taršiausia pramonės šaka pasaulyje ir didelė šios taršos dalis patenka į vandenį; kadangi Komisija per pirmąjį 2022 m. ketvirtį planuoja priimti ES tvarios tekstilės strategiją, kuria siekiama prisidėti prie ES pažangos pereinant prie žiedinės ekonomikos, kurią įgyvendinus tekstilės gaminiai turėtų būti kuriami taip, kad būtų tvaresni, pakartotinio naudojimo, lengvai pataisomi, perdirbami ir efektyvūs energijos požiūriu;

AA.	kadangi augantis vandens poreikis skatina vandens išteklių pereikvojimą ir kadangi dėl savo trūkumo vanduo tapo daug ginčų sukeliančiu ištekliumi; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje esama apie tris šimtus teritorijų, kuriose iki 2025 m. gali kilti konfliktai dėl vandens;

AB.

kadangi siekis išsaugoti vandens išteklius yra puolamas ir daugelyje valstybių vandens kokybei daroma žala kriminalizuojama; kadangi pastaraisiais metais aplinkos ir teisės į vandenį gynėjai vis dažniau tapo puldinėjimų objektu, įskaitant žudymo, pagrobimo, kankinimo, smurto dėl lyties, grasinimo, bauginimo, priekabiavimo, šmeižto kampanijų, kriminalizavimo, teisminio priekabiavimo prie jų ir priverstinio jų iškeldinimo atvejus, ir kadangi reikia skubiai ir aktyviai juos remti ir apsaugoti jų gyvybes bei užtikrinti jų saugumą; kadangi keli Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkai puolami dėl savo vaidmens ginant vandenį ir bendras gėrybes; kadangi asmenys, ginantys Guapinolio upės vandens išteklius, buvo kalinami daugiau kaip dvejus metus prieš juos paleidžiant; kadangi Lolita Chávez ketverius metus gyvena tremtyje dėl to, kad gynė Iximulew (Gvatemala) esančią teritoriją nuo hidroenergijos įmonių veiklos; kadangi 2016 m. dėl to, kad gynė Blanco ir Gualcarque upes, buvo nužudyta Berta Cáceres, o asmenys, užsakę šį nusikaltimą, dar nėra nubausti;

AC.

kadangi, remiantis organizacijos „Global Witness“ duomenimis, daugiau nei trečdalis 2015–2019 m. nužudytų žemės ir aplinkos gynėjų pasaulyje priklausė čiabuvių bendruomenėms, kurių gebėjimai žemės ir vandens valdymo srityje yra ypač svarbūs, siekiant įveikti klimato krizę ir biologinės įvairovės nykimą;

AD.	kadangi galingi žemę užimantys subjektai dažniausiai naudoja prieigos prie vandens panaikinimo ir vandens infrastruktūrų išardymo taktiką, siekdami prisijungti užimtas teritorijas ir iškeldinti gyventojus iš jų žemių;

AE.	kadangi ES Vandens pagrindų direktyvoje pripažįstama, jog „vanduo nėra komercijos produktas, bet priklauso paveldui, kurį būtina apsaugoti, ginti ir išsaugoti“;

AF.

kadangi nuo 2020 m. gruodžio 6 d. vandeniu prekiaujama Volstryto perkių ateities sandorių biržoje; kadangi specialiojo pranešėjo žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas klausimais Pedro Arrojo teigimu, vanduo apima mūsų visuomenei gyvybiškai svarbias vertybes, kurių rinkos logika nepripažįsta ir todėl negali tinkamai valdyti, ypač finansų srityje, kurioje taip paplitęs spekuliavimas; kadangi, anot kai kurių Jungtinių Tautų ekspertų, spekuliacinio pobūdžio požiūris į gyvenimui ir orumui būtinų pagrindinių paslaugų valdymą pažeidžia skurdžiai gyvenančių asmenų žmogaus teises, didina nelygybę lyties atžvilgiu ir marginalizuotų bendruomenių pažeidžiamumą;

AG.

kadangi vyriausybės yra įsipareigojusios visiems užtikrinti būtiną minimalų vandens ir sanitarijos paslaugų lygį; kadangi 2021 m. liepos 16 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas klausimais ataskaitoje pabrėžiama, kad vanduo turėtų būti laikomas viešąja gėrybe ir turėtų būti valdomas laikantis žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio, užtikrinant teisę į vandenį ir sanitarijos paslaugas bei vandens ekosistemų tvarumą; kadangi vandens tiekimas ir sanitarija yra visuotinės svarbos paslaugos, o pajamos iš vandentvarkos ciklo turėtų padengti visas su tuo susijusias išlaidas ir tobulinimo sąnaudas, su sąlyga, kad bus apsaugotas viešasis interesas;

AH.	kadangi, kaip pripažįstama ES žmogaus teisių gairėse dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų, valstybės privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti šias teises, o trečiosios šalys turėtų griežtai susilaikyti nuo kliudymo naudotis teise į vandenį ir sanitarijos paslaugas;

AI.

kadangi sanitarijos grandinėje dirbantys darbuotojai susiduria su daugybe pavojų, įskaitant riziką sveikatai, kylančią dėl mažų garantijų darbo sąlygų; kadangi dažnai šie darbuotojai dirba neformaliai ir neturi darbo teisių; kadangi mūsų galimybė naudotis teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas neturėtų būti suteikiama sanitarijos paslaugų srities darbuotojų saugumo, orumo ir gerovės sąskaita;-

dar kartą patvirtina, kad teisė į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad abi teisės papildo viena kitą; pabrėžia, kad prieiga prie saugaus geriamojo vandens yra būtina sveikam ir oriam gyvenimui ir būtina, siekiant užtikrinti žmogaus orumą; pažymi, kad teisė į vandenį yra pamatinė išankstinė sąlyga norint užtikrinti visapusį kitų teisių įgyvendinimą, todėl siekiant užtikrinti šią teisę reikia vadovautis viešojo intereso ir visuotinės viešosios gėrybės principais;

pabrėžia, kad tinkama prieiga prie vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos (WASH) paslaugų ir teisė į sveikatą ir gyvybę yra tarpusavyje susijusios ir tai yra būtinos visuomenės sveikatos ir žmogaus socialinės raidos sąlygos; pabrėžia saugaus vandens būtinybę kalbant apie pandemijas ir ragina Komisiją, valstybes nares ir trečiąsias valstybes imtis atitinkamų priemonių bei vykdyti atitinkamas strategijas ir politiką, kad visiems žmonėms būtų galima suteikti tinkamą apsaugą;

pabrėžia, kad pripažįstant žmogaus teisę į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas buvo žengtas esminis žingsnis didesnio socialinio ir aplinkos teisingumo link; tvirtina, kad būtų galima daryti didesnę pažangą, jei šis sektorius būtų laikomas svarbesniu politiniu prioritetu ir užtikrinamas geresnis politikos įgyvendinimas ir stebėsena, veiksmingesnis finansavimas, atskaitomybė ir visuomenės dalyvavimas, ypač labiausiai marginalizuotų visuomenės grupių dalyvavimas, visų pirma besivystančiose šalyse; pabrėžia, kad skiriant ES finansavimą ir rengiant paramos programas itin svarbiu prioritetu reikėtų laikyti paramą saugaus geriamojo vandens teikimui ir sanitarijai;

primena apie valstybių narių atsakomybę propaguoti ir ginti visas žmogaus teises, kurios yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios, taip pat apie tai, kad šios teisės turi būti propaguojamos ir taikomos teisingai, visiems vienodai ir nediskriminuojant; todėl pakartoja, kad valstybės privalo užtikrinti visuotinę galimybę gauti pakankamą kiekį tinkamo ir įperkamo kokybiško ir saugaus geriamojo vandens ir geresnes galimybes gauti vandens sanitarijos ir higienos tikslais; primena, kad teisė į vandenį įpareigoja užtikrinti visiems prieinamas vandens tiekimo paslaugas;

primena, kad valstybės, ratifikuojančios žmogaus teisių susitarimus, įsipareigoja ginti, gerbti ir įgyvendinti tarptautiniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus apsaugoti šias teises; todėl mano, kad tarptautinė bendruomenė, pripažindama teisę į vandenį ir sanitarijos paslaugas, taip pat turi apsvarstyti apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones, ir, į tai atsižvelgdamas, ragina ES tarptautiniu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis skatinti apsaugos mechanizmus, siekiant užtikrinti, kad teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas valstybėse narėse būtų užtikrinama ne pasirinktinai, o privalomai; ragina ES ir valstybes nares rodyti pavyzdį ir ratifikuoti atitinkamas konvencijas, pvz., 1992 m. Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvenciją ir jos vandens ir sveikatos protokolą;

ragina ES ir valstybes nares daugiašaliuose ir regioniniuose forumuose propaguoti teises į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas ir jų norminį plėtojimą, be kita ko, remiant JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas klausimais įgaliojimus; pabrėžia, kad jo ir jo pirmtakų, taip pat kitų JT žmogaus teisių mechanizmų, susijusių su žmogaus teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas, darbas yra svarbus;

pabrėžia ES žmogaus teisių gairių dėl saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos svarbą ir primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti jas trečiosiose šalyse ir daugiašaliuose forumuose; pabrėžia, kad svarbu mokyti ES darbuotojus šiais klausimais; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) reguliariai teikti Parlamentui ir atitinkamiems jo komitetams bei pakomitečiams ataskaitas apie tai, kaip jie taikė šias gaires, pateikiant konkrečius savo veiklos ir jos poveikio pavyzdžius;

ragina ES delegacijas ir valstybių narių misijas, kaip nurodyta ES gairėse, dvišaliuose dialoguose su šalimis partnerėmis, ypač vykdant žmogaus teisių ir sektorinius dialogus, kelti klausimus, susijusius su teisėmis į saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, taip pat atkreipti dėmesį į žmogaus teisių gynėjų ir šias teises propaguojančių NVO padėtį;

pabrėžia, kad pažanga siekiant pripažinti teisę į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, kaip nustatyta JT žmogaus teisių tarybos Rezoliucijoje Nr. 48/13 dėl žmogaus teisės į švarią, sveiką ir tvarią aplinką, yra būtina sąlyga siekiant visiems užtikrinti saugų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tarptautinio lygmens norminius pokyčius, susijusius su nusikaltimais aplinkai, įskaitant ekocidą;

10.

ragina besivystančias šalis prisijungti prie dviejų JT pasaulinių vandens konvencijų, t. y. JT Vandens konvencijos ir JT vandentakių konvencijos, ir siekti, kad jos būtų visapusiškai įgyvendintos, nes tai yra svarbios priemonės diplomatijai vandens srityje, taikai ir konfliktų prevencijai remti vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą vandens srityje;

11.

laikosi nuomonės, kad visapusis teisės į geriamąjį vandenį užtikrinimas priklauso nuo biologinės įvairovės ir klimato išsaugojimo, todėl prašo valdant vandens išteklius atsižvelgti į aplinkos – ji užtikrina pagrindines augalų, gyvūnų ir žmonių reikmes – ir visuomenės interesus, įskaitant integraciją į darbo rinką ir skurdžiai gyvenančių žmonių pajamų ir saugumo sąlygų didinimą;

12.

pabrėžia, kad geresnis vandens tiekimas ir sanitarijos paslaugos bei geresnis vandens išteklių valdymas gali paskatinti tvarų šalių ekonomikos augimą ir labai prisidėti prie skurdo mažinimo;

13.

pabrėžia, kad reikia imtis išankstinių veiksmų galimybių naudotis vandens ištekliais ir sanitarijos paslaugomis srityje ir reikia turėti patikimus ir palyginamus rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangą ar regresą užtikrinant galimybes naudotis vandens ištekliais ir sanitarijos paslaugomis;

14.

pabrėžia, kad tam tikri plėtros modeliai, kuriais skatinami dideli projektai bei didelio masto įmonių veikla, neigiamai veikia vandens prieinamumą ir jo kokybę visose šalyse bei didina konkurenciją dėl vandens ir kitus su vandeniu susijusius konfliktus; atsižvelgdamas į tai, primygtinai tvirtina, kaip svarbu investuoti į tvarius geriamojo vandens sprendimus, pvz., geros vandens ekosistemų būklės atkūrimą, nuotekų perdirbimą, jūros vandens gėlinimą pakrančių zonose, nuotekų surinkimo sistemų, drėkinimo ir žemės ūkio praktikos gerinimą;

15.

pabrėžia, kad neveiksmingas vandens išteklių valdymas ir pramonės piktnaudžiaujamojo pobūdžio veiklos keliama tarša turi neigiamą poveikį naudojimuisi žmogaus teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas;

16.

ragina Komisiją neskatinti praktikos, kuri kelia grėsmę teisei į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas, ir nustatyti, kad būtų vertinamas tokios praktikos poveikis aplinkai ir žmogaus teisėms;

17.

pripažįsta aplinkos teisių gynėjų, ypač tų, kurie gina teisę į vandenį, darbo svarbą, taip pat būtinybę juos aktyviai remti ir apsaugoti jų gyvybę bei užtikrinti saugumą, ir griežtai smerkia tokius nusikaltimus, kaip antai žudymas, grobimas, kankinimas, seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, grasinimas, persekiojimas, bauginimas, šmeižto kampanijos, kriminalizavimas, teisminis persekiojimas, priverstinis iškeldinimas ir perkėlimas, kuriuos vykdo daug subjektų, įskaitant vyriausybes ir tarptautines įmones;

18.

ragina ES remti itin svarbų aplinkos apsaugos teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų darbą; primygtinai ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares laikytis įsipareigojimo, prisiimto ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, ir stebėti atskirus aplinkos apsaugos žmogaus teisių gynėjų, visų pirma Sacharovo premijos laureatų ir finalininkų, kurie puolami dėl savo vaidmens ginant vandenį ir bendras gėrybes, atvejus ir apie juos kalbėti;

19.

pabrėžia, kad reikėtų skatinti užtikrinti aplinkos apsaugos teisių gynėjų saugumą ir laisvę veikti be smurto ir bauginimų; tikisi, kad ES delegacijos prioritetu laikys savo teikiamą paramą aplinkos apsaugos teisių gynėjams ir sistemingai bei patikimai reaguos į bet kokias grėsmes ar išpuolius prieš juos ar jų artimuosius ir praneš Parlamentui apie veiksmus, kurių tokiais atvejais imtasi; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti aplinkos apsaugos teisių gynėjų apsaugos ir prevencijos mechanizmus; pakartoja savo raginimą sukurti koordinuotą ES masto trumpalaikių vizų išdavimo sistemą siekiant laikinai perkelti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma tuos, kurie dirba siekdami propaguoti ir apsaugoti aplinkosaugos teises arba čiabuvių teises, nes jie yra itin smarkiai puolami;

20.

ragina valstybes nares gerbti teisę į socialinius protestus ir teisę laisvai rinktis į taikius susirinkimus, ypač tai atvejais, kai priešinamasi vykdomiems ekonominiams projektams, kuriais trukdoma visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas; atsižvelgdamas į tai, ragina ES delegacijų ir valstybių narių ambasadų pareigūnus, kaip nurodyta ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, lankyti žmogaus teisių gynėjus, kuriems taikomas areštas arba namų areštas, ir dalyvauti jų teismo procesuose stebėtojų teisėmis;

21.

primena, kad čiabuvių tautos atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su tvariu gamtos išteklių, įskaitant vandenį, valdymu ir biologinės įvairovės išsaugojimu; prašo ES ir jos valstybių narių pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises į paprotinę savo žemių ir gamtos išteklių nuosavybę bei kontrolę, kaip nustatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169, ir laikytis laisvo, išankstinio ir informacija pagrįsto sutikimo principo; reikalauja, kad valstybės narės, kurios dar nėra ratifikavusios Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų, tai padarytų; atsižvelgdamas į tai, reiškia ypatingą susirūpinimą dėl didelės apimties projektų, įskaitant infrastruktūros projektus, gavybos pramonės ar energijos gamybos projektus, poveikio žmogaus teisėms į vandenį ir sanitarijos paslaugas, visų pirma čiabuvių tautoms; primygtinai pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų atlikti tikri ir išsamūs poveikio žmogaus teisėms vertinimai ir kad būtų sąžiningai konsultuojamasi su nukentėjusiais gyventojais ir pilietinės visuomenės grupėmis ir kad, prireikus, prieš inicijuojant bet kokį didelį projektą būtų gautas jų laisvas, išankstinis ir informacija pagrįstas sutikimas; ragina valstybinius ir nevalstybinius subjektus vengti veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus čiabuvių tautų, afrikiečių kilmės asmenų ir kaimo bendruomenių teisėms į žemę, vandenį, ekosistemas ir biologinę įvairovę ir ragina kompetentingas institucijas teisiškai pripažinti jų nuosavybę, turtą, teises ir atsakomybes; pabrėžia, kad svarbu rengti atviras, įtraukias ir dalyvaujamąsias konsultacijas dėl svarbiausių viešųjų sprendimų vandentvarkos srityje;

22.

ragina Komisiją atidžiai patikrinti, ar vykdant infrastruktūros ir energetikos projektus, finansuojamus pagal įvairias vystomojo bendradarbiavimo ir išorės politikos priemones, be kita ko, per Europos investicijų banką, paisoma žmogaus teisių, įskaitant žmogaus teisę į vandenį ir sanitarijos paslaugas, ir darnaus vystymosi tikslų ir ar jais nekeliama pavojaus toms teisėms ir tikslams, taip pat ar neprisidedama prie čiabuvių iškeldinimo iš jų žemių ir teritorijų;

23.

pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti tvariai ir atspariai vandens bei sanitarijos infrastruktūrai, kad bendruomenės būtų remiamos įgyvendinant nelaimių rizikos mažinimo priemones ir naudojantis visomis reikiamomis su vandeniu susijusios rizikos kartografavimo priemonėmis bei ankstyvojo perspėjimo sistemomis; ragina Komisiją remti koaliciją „Resilient Water Accelerator“;

24.

smerkia tai, jog vis dar esama lyčių nelygybės naudojantis žmogaus teise į geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas ir kad jų trūkumas sukelia diskriminaciją dėl lyties; taip pat susirūpinęs pažymi, kad tai turi pražūtingą poveikį moterų teisėms, visų pirma dėl specifinių moterų ir mergaičių poreikių, susijusių su menstruacijų higiena ir sveikata, todėl moterims ir mergaitėms sunku gyventi saugiai ir sveikai; pabrėžia, kad galimybė už prieinamą kainą gauti vandens ir tinkamų sanitarijos ir higienos (WASH) paslaugų yra esminė visuomenės sveikatos ir žmogaus socialinės raidos, įskaitant mergaičių teisę į švietimą, sąlyga, ir primygtinai reikalauja, kad ES vystymosi politikoje būtų teikiamas didelis prioritetas WASH sektoriui besivystančiose šalyse;

25.

ragina apsaugoti moteris ir mergaites nuo fizinės grėsmės ar smurtavimo rizikos, įskaitant seksualinį smurtą, joms nešant vandenį į namus ir naudojantis sanitarijos įrenginiais ne jų namuose; ragina imtis priemonių siekiant sumažinti laiko, kurį moterys ir mergaitės skiria nešdamos vandenį į namus, sąnaudas, taip sprendžiant neigiamą vandens ir sanitarijos paslaugų trūkumo poveikį mergaičių galimybei įgyti išsilavinimą;

26.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės privalo, glaudžiai bendradarbiaudamos su JT ir tarptautine bendruomene, glaudžiai bendradarbiauti su užsienio pagalbos gavėjais, kad būtų panaikintas pasaulinis vandens nepriteklius, kartu užtikrinant visiems tinkamas sanitarines sąlygas; ragina visas valstybes vykdyti savo įsipareigojimus pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač jos 14 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad valstybės, kurios yra Konvencijos Šalys, užtikrintų, kad moterys iš kaimo vietovių galėtų naudotis teise turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, be kita ko, sanitarijos ir vandens tiekimo srityse;

27.

ragina Komisiją ir EIVT vandens išteklių valdymo ir vandens tiekimo sanitarijos programoms taikyti lyčių aspektui atžvalgų transformacinį ir tarpsektorinį požiūrį ir į šias programas įtraukti politikos priemones kartu su konkrečiais veiksmų planais ir tinkamu finansavimu pagal ES išorės finansavimo priemones ir Lyčių lygybės veiksmų planą (LLVP III), Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinamą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkę 2021–2025 m.; ragina skatinti moterų lyderystę ir visapusį, veiksmingą ir lygias galimybes užtikrinantį dalyvavimą vykdant vandens ir sanitarijos paslaugų valdymo planavimą, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant;

28.

pabrėžia, kad geriamojo vandens prieinamumas yra viena didžiausių dabartinių problemų, visų pirma dėl to, kad beveik 60 proc. vandeningojo sluoksnio išteklių kerta politines teritorines sienas; primena, kad Taryba 2018 m. išvadose pasmerkė vandens, kaip karinio ginklo, naudojimą ir pareiškė, jog „šiame kontekste vandens infrastruktūros objektų griovimas, vandens užteršimas ar vandentakių nukreipimas siekiant apriboti prieigą prie vandens ar neleisti prie jo patekti galėtų būti laikoma tarptautinės teisės pažeidimais“; primena, kad tyčinis vandens atėmimas, dėl kurio naikinami civiliai gyventojai, yra nusikaltimas žmoniškumui pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą ir kad jis taip pat gali būti laikomas karo nusikaltimu, nes bet koks išpuolis prieš geriamojo vandens įrenginius, atsargas ir drėkinimo sistemas arba jų sunaikinimas draudžiami pagal 1949 m. Ženevos konvenciją;

29.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad, pažeidžiant teisę į vandenį ir sanitarijos paslaugas, okupuotose teritorijose siekiama iškeldinti žmones iš jų žemių, taip pat reiškia susirūpinimą dėl nesuteikiamos galimybės turėti tinkamą vandens tiekimą, išteklių ir infrastruktūrų; primena, kad visos tautos, įskaitant okupuotas tautas, turi suverenią teisę kontroliuoti savo gamtos turtus; ragina okupaciją įvykdžiusias valstybes imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant užtikrinti galimybes gauti vandens ir teisingą vandens paskirstymą okupuotoje teritorijoje gyvenantiems asmenims, o ypač, laikantis 2018 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 73/255, užtikrinti, kad asmenys, gyvenantys okupuotose teritorijose, galėtų kontroliuoti savo vandens išteklius, įskaitant vandens valdymą, gavybą ir paskirstymą;

30.

ragina ES parengti politinę strategiją siekiant palengvinti sprendimus šiose srityse ir skatinti valstybes, esančias svarbiausiose konfliktų, susijusių su vandeniu, teritorijose, pasirašyti Vandens konvenciją;

31.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad pabėgėlių stovyklose nepakanka prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų; pabrėžia valstybių pareigą užtikrinti pabėgėlių teisę į sanitarijos sąlygas ir vandenį;

32.

pabrėžia, kad nors vanduo kartais gali būti konfliktų veiksnys, jis taip pat gali būti konstruktyvus taikos ir bendradarbiavimo skatinimo veiksnys; pritaria ES diplomatiniam įsipareigojimui dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo vandens klausimais, kaip taikos, saugumo ir stabilumo priemonės, ir pabrėžia integruoto vandens išteklių valdymo svarbą ir būtinybę užtikrinti didesnį humanitarinių, vystymosi ir taikos veiksmų papildomumą, kad būtų patenkinti neatidėliotini poreikiai ir anksčiau įsikišta siekiant šalinti pagrindines humanitarinių vandens ir sanitarijos krizių priežastis ir užkirsti kelią jų atsiradimui;

33.

pabrėžia, kad įmonės visame pasaulyje turi užtikrinti, kad jų veikla nekliudytų naudotis žmogaus teise gauti saugaus geriamojo vandens ar nebūtų ja piktnaudžiaujama, pagal JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir Jungtinių Tautų deklaracijas, paktus ir sutartis, į kuriuos ši teisė yra įtrauka; be to, ragina valstybes siekti šeštajame DVT nustatytų tikslų ir patvirtinti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama, kad įmonės netrukdytų sudaryti lygių galimybių gauti tinkamą vandens tiekimą; prašo ES ir jos valstybių narių konstruktyviai dalyvauti JT tarpvyriausybinės tarptautinės teisiškai privalomos žmogaus teisių priemonės tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms rengimo darbo grupės darbe, siekiant sukurti tarptautinę teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę, skirtą tarptautinių bendrovių ir kitų įmonių veiklai reglamentuoti;

34.

ragina ES delegacijas ir ES nepriklausančiose šalyse esančias valstybių narių misijas ypač budriai stebėti įmones, be kita ko, įsikūrusias ES, kurios galėtų neleisti naudotis teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas arba jas pažeisti; pabrėžia, kad tokių pažeidimų aukos turi turėti galimybę naudotis veiksmingomis teisminėmis ar kitomis tinkamomis teisių gynimo priemonėmis ir skundų teikimo mechanizmais;

35.

pabrėžia, kad veikdamos ES nepriklausančiose valstybėse įmonės privalo laikytis tų pačių su įmonių stiprinimu ir išsamaus patikrinimo prievolėmis susijusių teisinių įsipareigojimų, kurie joms privalomi ES; pabrėžia, kad svarbu privalomose išsamaus patikrinimo sistemose užkirsti kelią bet kokiam neigiamam poveikiui, daromam žmogaus teisėms į vandenį ir į tinkamas sanitarijos paslaugas, spręsti su juo susijusias problemas ir jį sušvelninti; ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti ir išnagrinėti, kaip teikti daugiau informacijos apie produktų poveikį vandens išteklių tvarumui, įskaitant vandens naudojimo rodiklį, ir užtikrinti skaidrumą vartotojams šiuo klausimu;

36.

pabrėžia, kad, įvairių Jungtinių Tautų ekspertų teigimu, vanduo per dažnai laikomas tik preke nepaisant kitų jo socialinių ir kultūrinių aspektų, o tai pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir prisideda prie didėjančio aplinkos niokojimo, taip pat prie skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų visuomenės narių pažeidžiamumo didinimo, o tai prieštarauja darnaus vystymosi tikslams; primena, kad vandens tiekimas ir sanitarijos paslaugos yra visuotinės svarbos paslaugos, o ne prekės – jos nėra nei prabangos, nei vartojimo prekės, todėl jomis neturi būti prekiaujama; pabrėžia baigtinį vandens pobūdį ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis prevencinių veiksmų dėl pasaulinio vandens trūkumo, taip pat padėti ES nepriklausančioms valstybėms įgyvendinti vandens trūkumo šalinimo priemones;

37.

ragina valstybes imtis teisinių priemonių, kad vanduo nebūtų paverstas spekuliacijų objektu ateities sandorių biržose, taip pat skatinti tinkamą vandens ir sanitarijos paslaugų valdymo sistemą, pagrindinį dėmesį skiriant, visų pirma, žmogaus teisėms ir bendro labo aspektams; ragina ES ir nacionalines vyriausybes skatinti ir remti nepriklausomas vandens reguliavimo institucijas, kurios gali padėti užtikrinti žmogaus teisių standartų laikymąsi;

38.

primena, kad, kaip pripažįstama ES Vandens pagrindų direktyvoje, vanduo nėra tik komercinė prekė, tai visuotinė gėrybė, kuri būtina žmogaus gyvenimui ir orumui; pažymi, kad vandens paslaugos yra visuotinės svarbos ir ypatingo pobūdžio paslaugos, todėl jos visų pirma susijusios su viešuoju interesu; primena, kad vykdant ES išorės politiką ir įgyvendinant jos priemones, pvz., prekybos ir investicijų susitarimus ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, taip pat vykdant Europos įmonių veiklą, svarbu atitinkamose šalyse užtikrinti žmogaus teisę į geriamąjį vandenį ir sanitarijos paslaugas;

39.

pabrėžia, kad vanduo yra bendra viešoji gėrybė ir turi būti užtikrinamas pakankamas, nuolatinis ir kokybiškas vandens tiekimas; ragina valstybes nares ir paramos teikėjus dar labiau skatinti vandens ir sanitarijos paslaugų, kaip svarbiausių viešųjų paslaugų, teikimą visiems, be kita ko, investicijomis, kurios padėtų pagerinti galimybes naudotis vandeniu ir sanitarijos paslaugomis ir išlaikyti esamą infrastruktūrą, taip pat užtikrinti paslaugų teikimą ir naudojimąsi jomis; mano, kad investicijos į vandens sistemų pajėgumų stiprinimą ir valdymą, taip pat į jų veikimą ir priežiūrą yra gyvybiškai svarbios siekiant sukurti patikimas ir tvarias vandens ir sanitarijos paslaugas;

40.

ragina ES remti trečiųjų šalių veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti visuotinę ir nediskriminacinę prieigą prie vandens ir sanitarinių įrenginių ir užtikrinti minimalų pragyvenimui būtiną vandens tiekimo lygį ekonomiškai ar socialiai pažeidžiamiems namų ūkiams;

41.

ragina ES taip pat investuoti į natūralių ekosistemų (įskaitant miškus, salpas, šlapynes ir kt.) apsaugą ir atkūrimą, nes jos dažnai suteikia ekonomiškesnius ir tvaresnius vandens valdymo sprendimus nei įprastinės infrastruktūros priemonės, atsižvelgiant į vandens saugojimo, vandens valymo, erozijos kontrolės aspektus ir vidutinio masto bei ekstremalių meteorologinis reiškinių aplinkybes;

42.

ragina valstybes patvirtinti vandens tiekimui ir sanitarijos paslaugų teikimui geriau tinkantį modelį ir pradėti skaidrų ir patikimą procesą siekiant, kad jų visuomenės veiksmingiau naudotųsi žmogaus teisėmis į vandenį ir sanitarijos paslaugas; ragina vyriausybes didinti viešąsias investicijas į tvarias infrastruktūras, susijusias su vandeniu, ir saugoti vandenį kaip esminę viešąją gėrybę;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad vandens naudojimą reikia derinti su besiformuojančių vandens išsaugojimo, jo taršos mažinimo ir nuotekų perdirbimo technologijų taikymu, siekiant pagerinti vandens tiekimo, valymo ir šalinimo būdus;

44.

ragina ES remti tvarią vandentvarką žemės ūkio sektoriuje, kuriame naudojama daugiau kaip 70 proc. vandens išteklių, investuojant į tvarias drėkinimo ir vandens saugojimo sistemas, optimizuojant ir mažinant gėlo vandens naudojimą visoje žemės ūkio tiekimo grandinėje, mažinant maisto švaistymą ir skatinant agroekologiją atkuriant šlapynes, taip pat, kai įmanoma, naudojant mažiau pesticidų ir trąšų, keliančių vandens, ypač požeminio vandens, taršos riziką;

45.

primena, kad galimybės naudotis vandens ištekliais yra susijusios ir su energijos vartojimu (tiek energijos gamyba, tiek jos gavyba); atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu skatinti geresnį energijos valdymą ir pakartotinio išvalytų nuotekų panaudojimo sprendimus, siekiant, pasitelkus nuotekų apdorojimą, apriboti gėlo vandens vartojimą;

46.

ragina Pasaulio banką ir Tarptautinį valiutos fondą neskatinti nustatyti sąlygų, pagal kurias reikalaujama, kad, skirdamos dotacijas ir paskolas bei teikdamos techninę pagalbą, vyriausybės vykdytų vandens ir sanitarijos paslaugų privatizavimą;

47.

ragina Komisiją užtikrinti tinkamą finansinę paramą pajėgumų didinimo vandens srityje veiksmams, bendradarbiaujant su esamomis tarptautinėmis platformomis ir iniciatyvomis; remia pagal JT vystymosi programą inicijuotą Pasaulinę solidarumo vandens srityje platformą, kuria siekiama įtraukti vietos valdžios institucijas į sprendimų, susijusių su iššūkiais vandens srityje, ieškojimą; palankiai vertina 2023 m. JT konferenciją dėl vandens kaip galimybę parengti tarpsektorinius metodus, kad būtų įvykdyti su vandeniu susiję uždaviniai ir tikslai, ir vėl pradėta siekti 6-ojo DVT;

48.

ragina Komisiją ir EIVT skatinti ES nepriklausančias šalis suteikti suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant teisių į vandenį ir sanitarijos paslaugas pažeidimams pasipriešinti siekiančias pilietinės visuomenės organizacijas ir čiabuvių bei vietos bendruomenes, tinkamus išteklius ir galimybę gauti būtiną informaciją, kad jos, kai tinkama, galėtų prasmingai dalyvauti priimant su vandeniu susijusius sprendimus, siekiant užtikrinti jų informacija pagrįstą ir į rezultatus orientuotą indėlį į vandens politikos formavimą ir įgyvendinimą; mano, kad įgyvendinant žmogaus teisę į geriamąjį vandenį gyvybiškai svarbu skatinti ir stiprinti visų lygmenų žmogaus teisių ekspertų, pilietinės visuomenės organizacijų ir bendruomenės atstovų tinklus, todėl ragina vyriausybes sukurti mechanizmus, užtikrinančius įtraukią vandens valdymo sistemą;

49.

ragina ES padėti trečiosioms šalims gerbti, įgyvendinti ir skatinti nuotekų valymo pramonės darbuotojų teises, įskaitant jų teises į orumą, saugą ir sveikatą bei teisę burtis į organizacijas;

50.

pabrėžia, kad skurdžiai gyvenantys žmonės, visų pirma moterys ir mergaitės, mažumos ir fizinę ir (arba) protinę negalią turintys asmenys, labiausiai kenčia nuo saugaus ir švaraus vandens ir sanitarijos paslaugų trūkumo; pabrėžia, kad nelygybė prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų srityje dažnai atsiranda dėl sisteminės nelygybės ar atskirties; ragina vyriausybes stebėti su prieiga prie vandens ir sanitarijos paslaugų susijusią nelygybę ir imtis ryžtingų veiksmų, pvz., skatinti investicijas į sanitarijos ir tiekimo sistemas, įskaitant viešąsias sistemas, skatinant veiksmingumą ir vandens, kaip riboto ištekliaus, išsaugojimą; be to, ragina vyriausybes užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų srityje, jas suvokiant kaip viešąsias gėrybes, ir sudaryti sąlygas naudotis šiomis paslaugomis visiems, pirmenybę teikiant moterų, mergaičių ir pažeidžiamų grupių prieigai, siekiant panaikinti sisteminę atskirtį ir diskriminaciją; ragina valdžios institucijas peržiūrėti savo vandens srities teisines, politines ir praktinio įgyvendinimo sistemas, atsižvelgiant į žmogaus teisių principus ir standartus, kad pažangai trukdančioms kliūtys būtų šalinamos veiksmais;

51.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

(2) OL L 375, 1991 12 31, p. 1.

(3) OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(4) OL L 435, 2020 12 23, p. 1.

(5) OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

(6) OL C 316, 2017 9 22, p. 99.

(7) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(8) OL C 474, 2021 11 24, p. 11.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/65

P9_TA(2022)0347

ES atsakas į energijos kainų padidėjimą Europoje

2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje (2022/2830(RSP))

(2023/C 132/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (1),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2002, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (4),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (5),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (7),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/96/EB, pakeičiančią Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (8),

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (COM(2022)0473),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų kryptis – intervencijos į energijos rinką trumpuoju laikotarpiu ir elektros energijos rinkos modelio tobulinimas ilguoju laikotarpiu“ (COM(2022)0236),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ (COM(2021)0660),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „Planas „REPowerEU“ (COM(2022)0230),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (C/2022/1890),

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), ypač į jos 2015 m. Paryžiaus susitarimą, įsigaliojusį 2016 m. lapkričio 4 d.,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 24 ir 25 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Valstybės pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityje gairių (angl. CEEAG) (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (12),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi Rusijos agresijos karas daro didelį poveikį ES piliečiams ir ekonomikai, visų pirma dėl to, kad smarkiai auga energijos ir maisto kainos; kadangi jis didžiulėms kančioms pasmerkia Ukrainos žmones ir prilygsta tiesioginiam išpuoliui prieš Europos vertybes;

B.	kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. infliacijos lygis euro zonoje pamažu priartėjo prie 10 % ir daugiau nei pusėje euro zonos šalių yra dviženklis, o kai kuriose jų siekia net 24 %;

kadangi jau 2020 m. – prieš įsisukant kylančių kainų spiralei – apie 36 mln. europiečių nebuvo pajėgūs pakankamai apsišildyti namų; kadangi per 50 mln. namų ūkių ES jau dabar patiria energijos nepriteklių ir kadangi ši didžiulė problema dar labiau gilės dėl dabartinės energijos krizės, vadinasi, galimai bus vėluojama užtikrinti pagrindinius poreikius, priežiūrą bei švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, visų pirma vaikams ir jaunimui;

kadangi įvairių Europos pramonės šakų (plieno, aliuminio, trąšų ir pačios energijos) įmonės priverstos išleisti darbuotojus neapmokamų atostogų ir nutraukti gamybos linijų darbą, nes dėl aukštų dujų ir energijos kainų patiria nuostolius; kadangi ši padėtis pagal domino efektą paveikia kitas pramonės šakas, susiduriančias su tiekimo sukrėtimais, ir gali padaryti ilgalaikę žalą Europos pramoninei bazei;

E.	kadangi įmonės nukenčia dėl augančių gamybos kainų, kurias lemia žaliavų pabrangimas, tiekimo grandinių suvaržymai bei padidėjusios transporto ir energijos kainos, o sykiu ir kintanti vartotojų elgsena;

F.	kadangi dėl staigaus energijos kainų kilimo išaugo garantinės įmokos reikalavimai elektros energijos gamintojams, kurie beprecedenčiu mastu apdraudžia savo pardavimus ateities sandorių rinkose;

G.	kadangi dėl energetikos ir skaitmeninės pertvarkos labai padidės tam tikro pobūdžio žaliavų paklausa, o būtent šių žaliavų tiekimas ES priklauso vos nuo keleto valstybių ir bendrovių;

H.	kadangi dėl COVID-19 krizės ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sutriko tiekimo ir vertės grandinės, pradėta susidurti su tiekimo trūkumais bei, savo ruožtu, išaugo gamybos sąnaudos;

kadangi pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20-ąjį principą, susijusį su galimybe naudotis pagrindinėmis paslaugomis, visi turi teisę naudotis pagrindinėmis geros kokybės paslaugomis, įskaitant vandenį, higieną, energiją, transportą, finansines paslaugas ir skaitmenines komunikacijas; kadangi turėtų būti sudaroma galimybė naudotis šiomis paslaugomis;

J.	kadangi turėtų būti atnaujinta ES visuotinės ekonominės svarbos paslaugų sistema, kad dabartinės padėties sąlygomis būtų geriau apsaugomi pažeidžiami vartotojai;

K.	kadangi savo 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, kad Rusija toliau aktyviai manipuliuoja mūsų energijos rinka;

kadangi Nyderlandų prekybos platformoje „Title Transfer Facility“ (TTF) fiksuotos momentinės dujų kainos, per pastaruosius ketverius metus nesiekusios 25 EUR/MWh, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn., tiksliau nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, smarkiai auga ir 2022 m. rugpjūčio viduryje viršijo 200 EUR/MWh bei išlieka tokio dydžio; kadangi Rusijos veiksmai yra neišprovokuoto išpuolio prieš ES dujų rinką pavyzdys;

kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) pareiškė, kad atviros ir gerai veikiančios biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos atlieka esminį vaidmenį kainų susidarymo požiūriu, tačiau – dėl didžiulės pastarojo meto įtampos – gerinant bendrą šių rinkų veikimą pasitarnautų priemonės pernelyg dideliam nepastovumui suvaldyti; kadangi ESMA taip pat pažymėjo, kad antrojoje Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD II) jau numatyti nepastovumo suvaldymo mechanizmai (visų pirma prekybos sustabdymas bei kainų viršutinių ir apatinių ribų intervalai) ir kad kraštutinėmis aplinkybėms, su kuriomis pastaraisiais mėnesiais susiduria biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos (ypač energijos rinkos), prekybos sustabdymo atvejų atitinkamose ES prekybos vietose skaičius, kaip matyti, labai mažas (13);

kadangi savo 2022 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažymėjo, jog, vadovaujantis Komisijos pasiūlymu, bus sutelkta daugiau nei 140 mlrd. EUR, kad valstybės narės būtų tiesiogiai apsaugotos nuo sukrėtimo; kadangi ne viena valstybė narė yra įvedusi laikinas nenumatyto pelno mokesčio schemas;

O.	kadangi valstybės narės turėtų būti pagrindiniai subjektai, atsakingi už savo energijos rūšių derinį ir pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria jų piliečiai ir ekonomika, įvardijimą bei sprendimą;

kadangi dėl smarkiai išaugusių elektros energijos kainų spaudimą patiria namų ūkiai, nemažai ES piliečių, ypač tų, kuriems gresia skurdas ir kurie priklauso pažeidžiamoms grupėms, nevyriausybinės organizacijos, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei pramonė, be to, esama didesnės socialinės ir ekonominės žalos pavojaus;

kadangi Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros atliktas ES didmeninės elektros energijos rinkos modelio vertinimas parodė, kad 2021 m. tarpvalstybinė prekyba vartotojams atnešė naudos už 34 mlrd. EUR ir padėjo sušvelninti kainų svyravimą bei stiprina kiekvienos valstybės narės tiekimo saugumą ir atsparumą kainų šuoliams;

R.	kadangi energijos taupymas ir jos vartojimo ribojimas – įperkama, saugi ir švari galimybė sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos; kadangi ES valstybės narės sutaupo tik 0,8 proc. galutinės energijos suvartojimo;

Įžanginės pastabos

mano, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir naudojimosi iškastinės energijos tiekimu kaip karo ginklu smarkiai padidėjo dabartinis nestabilumas energijos rinkoje; apgailestauja, kad dėl šios padėties dar labiau išaugo energijos kainos ir, savo ruožtu, nepaprastai padidėjo infliacija, socialinė nelygybė, energijos ir judumo nepriteklius, maisto kainos bei paaštrėjo pragyvenimo išlaidų krizė, taip pat kad išlieka didelė įvairių sektorių įmonių užsidarymo ir nedarbo grėsmė;

reiškia gilų susirūpinimą dėl aukštų energijos kainų visoje ES ir ragina valstybes nares nedelsiant spręsti klausimą dėl jų ir su jomis susijusios infliacijos poveikio namų ūkių pajamoms, sveikatai ir gerovei, ypač pažeidžiamiausiems žmonėms, taip pat įmonėms, įskaitant MVĮ, ir ekonomikai apskritai;

laikosi nuomonės, kad neeiliniai laikai reikalauja neeilinių neatidėliotinų priemonių, įskaitant tai, kad ES turi veikti išvien ir kaip niekad vieningai; primygtinai laikosi nuomonės, kad visos ES lygmeniu tvirtinamos kovos su energijos kainomis priemonės ilgainiui turi visapusiškai atitikti Sąjungos klimato politikos, įskaitant Europos žaliąjį kursą, tikslus ir kad jomis turi būti pažangiai siekiama ES atviro strateginio savarankiškumo; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos išanalizuoti suminį ES ir nacionalinių neatidėliotinų priemonių poveikį bei pasirūpinti, kad jos atitiktų Sąjungos tikslą vėliausiai 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; primygtinai laikosi nuomonės, kad visomis siūlomomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines aplinkybes ir, savo ruožtu, suteikiamas reikiamas lankstumas joms įgyvendinti; ragina valstybes nares ir ekonominės veiklos vykdytojus parodyti didesnį solidarumą, kad ši krizė būtų sprendžiama teisingai;

pakartoja savo 2022 m. gegužės mėn. išsakytą raginimą nedelsiant taikyti visapusišką embargą naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importui iš Rusijos ir visiškai atsisakyti tęsti „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ projektus;

Poveikis piliečiams ir ekonomikai

ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie įperkamo ir švaraus šildymo ir elektros energijos bei neleisti, kad žmonėms tektų rinktis tarp maisto ir šildymo; perspėja valstybes nares, kad energija neturėtų būti atjungiama vartotojams, kurie neįstengia susimokėti didėjančių energijos sąskaitų, ir pabrėžia, kad būtina vengti iškeldinimo pažeidžiamų namų ūkių, nepajėgiančių susimokėti sąskaitų ir nuomos, atvejais; pabrėžia, kad reikia geriau apsaugoti vartotojus nuo to, kad tiekėjai sustabdytų ar atšauktų sutartis, kurioms taikomas fiksuoto dydžio tarifas, ir užkirsti kelią pernelyg dideliems išankstiniams vartotojų mokėjimams už dujas ir elektros energiją; ragina Komisiją įvertinti, ar reikia griežtesnių ikisutartinės informacijos reikalavimų energetikos sektoriuje, ypač nuotolinės prekybos atveju;

yra labai susirūpinęs dėl didelių energijos kainų poveikio namų ūkiams ir įmonėms ir dėl gebėjimų juos remti atotrūkio skirtingose valstybėse narėse, kaip matyti iš naujausių pranešimų; pabrėžia, kad reikia precedento neturinčio valstybių narių solidarumo ir bendro atsako, o ne vienašalių susiskaldymą skatinančių veiksmų;

ragina valstybes nares nedelsiant pasirūpinti, kad būtų išlaikytas ir sustiprintas viešųjų, socialinių ir kultūrinių paslaugų, kurioms kyla pavojus dėl didėjančių energijos kainų, tiekimas vis didesniam skaičiui žmonių, kuriems reikia pagalbos, įskaitant vietos valdžios institucijų valdomas paslaugas, pvz., socialinį būstą, viešąsias pirtis, švietimo įstaigas ir ligonines; primena, kad vietos valdžios institucijos taip pat nukentėjo nuo krizės ir turi būti apsaugotos;

ragina valstybes nares rengti planus ir strategijas būsto, pagrindinių socialinių reikmių užtikrinimo, socialinės infrastruktūros apsaugos, ypatingos svarbos sveikatos priežiūros paslaugų ir finansinės pagalbos MVĮ srityse; pabrėžia, kad ši parama pirmiausia turėtų būti tikslingai teikiama sunkiausioje padėtyje atsidūrusioms gyventojų grupėms;

pabrėžia, kad namų ūkiai visose valstybėse narėse susiduria su tokiais sudėtingais iššūkiais, kaip jų perkamosios galios erozija; pabrėžia, kad nemažos dalies Europos žmonių padėtis buvo pažeidžiama jau anksčiau, ir perspėja, kad dėl susijusios infliacijos, visų pirma kylančių maisto ir energijos kainų, mažas pajamas gaunančių namų ūkių padėtis gali tapti nebepakeliama, įskaitant tai, kad vis labiau nukenčia vidurinioji klasė; ragina valstybes nares svarstyti galimybę krizės laikotarpiu visoje ES netaikyti PVM pagrindiniams maisto produktams, palengvinti prieigą prie svarbiausių prekių ir kovoti su maisto trūkumu bei kylančiomis būsto kainomis;

10.

pabrėžia, kad pagal esamą sistemą valstybėms narėms leidžiama laikinai atleisti namų ūkius nuo elektros energijos, gamtinių dujų, anglių ir kietojo kuro mokesčio arba taikyti lengvatinį tarifą; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis galimybėmis sumažinti energetikos produktų mokesčius; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suteikti valstybėms narėms erdvės toliau laikinai atleisti nuo akcizų ir energijos mokesčių arba juos sumažinti, kad būtų sumažinta namų ūkiams ir įmonėms tenkanti našta;

11.

ragina valstybes nares ir Komisiją informuoti piliečius ir įmones, visų pirma MVĮ, apie tai, kaip jie galėtų iš anksto pasiruošti žiemai ir efektyviau vartoti energiją bei sumažinti savo energijos poreikius, įskaitant praktiškus, veiksmingus ir realistiškus taupymo patarimus, susijusius su pragyvenimo ir energijos išlaidomis, bei informaciją apie vartotojų teises; ragina valstybes nares viešinti informaciją apie energijos taupymo prietaisus pažeidžiamiems namų ūkiams;

12.

prašo valstybių narių svarstyti galimybę teikti laikiną paramą pažeidžiamiems transporto naudotojams, siekiant padėti švelninti kainų didėjimą, įskaitant viešojo transporto bilietus; ragina priimti struktūrinę politiką, siekiant dar labiau populiarinti patikimus ir įperkamus viešojo transporto tinklus bei tokias aktyvaus judumo rūšis, kaip važiavimas dviračiu arba ėjimas pėsčiomis;

13.

ragina valstybes nares imtis klausimo dėl energijos krizės poveikio darbo rinkai, paremiant darbuotojus, kuriems laikinai tenka susidurti su techniniu nedarbu dėl to, kad darbdaviai priverčiami apriboti arba sustabdyti jų veiklą, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, bei teikiant pagalbą smulkioms įmonėms, kad jos galėtų išsaugoti darbuotojus ir tęsti veiklą; primena, kad pandemijos metu įsitikinta sutrumpinto darbo laiko tvarkos nauda ir kad ji turėtų būti įgyvendinama – prireikus finansiškai remiant ES – siekiant išvengti darbo vietų praradimo; ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti (SURE), siekiant paremti sutrumpinto darbo laiko sistemas, darbuotojų pajamas ir darbuotojus, kurie būtų laikinai atleisti dėl energijos kainų augimo;

14.

ragina valstybes nares remti įmones sparčiai augant kainoms ir šiuo tikslu konsultuotis su didžiausią poveikį patiriančių sektorių darbdavių ir darbuotojų atstovais bei įgyvendinti kovos su krize priemones, be kita ko, įsitraukiant į socialinį dialogą ir kolektyvines derybas; ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant padėti energijai imliems pramonės sektoriams, be kita ko, siūlant deramas garantijas, susijusias su aplinkos apsauga ir užimtumo palaikymu;

15.

pabrėžia, kad esminį vaidmenį dabartinės krizės metu atlieka socialinės garantijos, ir ragina valstybes nares bei Komisiją įtraukti profesines sąjungas siekiant parengti ir įgyvendinti kovos su krize priemones socialinio dialogo pagrindu;

16.

pripažįsta, kad suminis aukštų energijos kainų ir sutrikusių tiekimo grandinių poveikis gali kelti pavojų Europos įmonėms ir jų užtikrinamoms darbo vietoms; ragina nedelsiant palengvinti įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią naštą;

17.

pabrėžia, jog pirmutinis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą ir taip užtikrinti, kad infliacija būtų žema, stabili ir nuspėjama; primena, kad ECB tikslinis infliacijos lygis yra 2 %;

Įsipareigojimai klimato politikos srityje, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas, efektyvus energijos vartojimas ir infrastruktūra

18.

primena, kad pigiausia energija yra nesuvartota energija, o efektyvus energijos vartojimas ir energijos taupymo priemonės ne tik bus naudingos ES trumpuoju laikotarpiu, bet ir padės įvykdyti su klimatu susijusius Sąjungos įsipareigojimus iki 2030 m., įtrauktus į 55 % tikslo priemonių rinkinį ir iniciatyvą „RePowerEU“, pvz., sumažinti dujų importą ir vartojimą;

19.

mano, kad siekiant Europos žaliojo kurso tikslų mūsų energijos sistemos taps veiksmingesnės, labiau remsis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, bus tvirtesnės krizių akivaizdoje ir atsparesnės išorės sukrėtimams, o jomis naudojantis bus užtikrinamas stabilus energijos tiekimas už prieinamą kainą ir prisidedama prie atviro strateginio savarankiškumo;

20.

ragina valstybes nares ir Komisiją paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, nes tai geriausias būdas priklausomybei nuo gamtinių dujų nutraukti ir Sąjungos įsipareigojimams klimato srityje įvykdyti; primena, kad šiuo metu peržiūrima Direktyva (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos III ir IV), ir yra įsitikinęs, kad, greitai užbaigus teisėkūros procedūras, pagreitės atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas visoje ES;

21.

pabrėžia, kad gyvenamųjų namų šildymas turi būti atsietas nuo iškastinio kuro pasitelkiant išmaniąją elektrifikaciją ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais pagrįstus centralizuoto šilumos tiekimo sprendimus už prieinamą kainą; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti paramą pastatų renovacijai ir teikti deramą finansavimą siekiant investuoti į efektyvaus energijos vartojimo priemones, ypač skirtas žemos energinio naudingumo klasės pastatams pažeidžiamuose rajonuose; teigiamai vertina kai kurių valstybių narių sprendimą drausti įrengti dujinius katilus naujuose pastatuose; pabrėžia, kad fotovoltinių plokščių įrengimas pastatuose, netoliese gaminama atsinaujinančiųjų išteklių energija, šilumos siurbliai bei kiti greitai ir lengvai įdiegiami sprendimai ne tik svarbūs, bet ir iš karto duoda naudos;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, visų pirma šalinant administracines kliūtis ir supaprastinant bei pagreitinant leidimų išdavimo – tai pat ir namų ūkiams – procesus;

23.

pritaria idėjai įgyvendinant planą „REPowerEU“ išimties tvarka rengti taršos leidimų aukcionus pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), siekiant sukaupti 20 mlrd. EUR, kuriais būtų finansuojama infrastruktūra, būtina priklausomybei nuo Rusijos dujų ir naftos mažinti, įskaitant investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą; ragina paspartinti šiuos veiksmus, kad reikiamos pajamos būtų mobilizuotos iki 2025 m. pabaigos; teigiamai vertina tai, kad šiuo požiūriu trumpuoju laikotarpiu galėtų būti daromas potencialus apyvartinių taršos leidimų kainų ir, savo ruožtu, elektros energijos kainų bei energijos išlaidų pramonei švelninimo poveikis, tačiau sykiu pripažįsta, kad ATLPS nėra pagrindinis veiksnys, dėl kurio pastaruoju metu auga energijos kainos; pakartoja savo klimato politikos tikslus iki 2030 m., kuriuos visiškai atitinka šie su ATLPS susiję veiksmai;

24.

pabrėžia, kad tikralaikiai elektros energijos kainų signalai gali sudaryti sąlygas lankstesnei paklausai ir sykiu padėti sumažinti brangiai kainuojančius ir daug dujų reikalaujančius poreikius tiekimo piko laikotarpiais; todėl ragina valstybes nares geriau valdyti ES elektros energijos sistemų lankstumo poreikius naudojant geresnius tinklus, dispečeriniam skirstymui pritaikytą mažataršę energijos gamybą ir įvairias didelio masto ir ilgalaikes energijos kaupimo technologijas, siekiant sumažinti pramoninę elektros energijos ir dujų paklausą piko valandomis;

25.

ragina valstybes nares į nacionalinę teisę visiškai perkelti Direktyvą (ES) 2018/2001, visų pirma siekiant pašalinti kliūtis energetikos bendruomenių kūrimui; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, susijusių su iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos energijos vartojimu; ragina valstybes nares sudaryti tinkamas sąlygas, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų galima sukurti bent po vieną atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendriją ir gyventojai galėtų gaminti, vartoti, saugoti ir parduoti savo pačių atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

26.

ragina paspartinti vykdomą teisėkūros procedūrą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos, nes jos nuostatos padės vartotojams sumažinti energijos suvartojimą ir taip sumažinti išlaidas energijai;

27.

pabrėžia, kad sukūrus visapusiškai integruotą bendrąją energijos rinką, kurioje būtų įdiegtas tikrai atsparus Europos energetikos tinklas, įskaitant naujų jungčių, pavyzdžiui, tokių, kokia jungia Pirėnų pusiasalį su Prancūzija, tiesimą, ir geresnės prekybos platformos, trumpuoju laikotarpiu būtų sumažintas įmonėms ir vartotojams daromas kainų spaudimas, o ilguoju laikotarpiu – užtikrinta energetinė nepriklausomybė ir atsparumas; pripažįsta, kad ES energijos vidaus rinkos reforma turi būti vykdoma nuosekliau, kad reikia vengti pernelyg didelės priklausomybės ir kad pagrindinė infrastruktūra turi priklausyti ES, taip skatinant atvirą strateginį savarankiškumą; mano, kad turi būti svarstomos visos galimybės siekiant, kad energija išliktų įperkama ir būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas;

28.

pabrėžia, kad investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir būtiną infrastruktūrą, įskaitant tikslinius ir aiškiai apibrėžtus tarpvalstybinius projektus, vykdomus pasitelkiant investicijas pagal priemones „NextGenerationEU“ ir „REPowerEU“, padeda ES pasiekti energetinį suverenumą, atvirą strateginį savarankiškumą ir energetinį saugumą; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti tokių pagrindinių infrastruktūros projektų, grindžiamų atsinaujinančiųjų išteklių energija ir švariu vandeniliu, vykdymą palengvinant leidimų išdavimo procesus, kartu deramai atsižvelgiant į visuomenės dalyvavimą ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

29.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės persvarsto savo sprendimus laipsniškai atsisakyti branduolinės energijos ir anglių naudojimo, jei kai kurios iš šių elektrinių gali padėti užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą ir mažesnes energijos kainas; mano, kad esamų branduolinių elektrinių eksploatavimo laikas turėtų būti pratęstas kartu užtikrinant jų saugų eksploatavimą ir tinkamą branduolinių atliekų tvarkymą bei šalinimą; pabrėžia, kad anglių naudojimo atsisakymas turėtų būti atidėtas laikinai, tik kol tęsiasi dabartinė krizė, ir kartu turėtų būti pateiktas konkretus jų pakeitimo kitais energijos ištekliais tvarkaraštis;

30.

primena, kad apie ketvirtį elektros ir pusę mažo anglies dioksido pėdsako elektros ES gaunama iš branduolinės energijos; pažymi, kad, nors kai kurios valstybės narės priešinasi branduolinės energijos vartojimui, ne viena jų rengiasi statyti naujas branduolines elektrines; pakartoja, kad valstybės narės ir toliau visiškai atsako už sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio ir galimybių užtikrinti įperkamą, stabilią ir švarią energiją savo piliečiams ir įmonėms pasirinkimą bei jai tinkamiausio būdo prisidėti prie Sąjungos klimato ir energijos politikos tikslų siekio, jai kiekvienai atsižvelgiant į savo specifiką ir kliūtis;

31.

reiškia itin didelį susirūpinimą dėl neseniai įvykdyto „Nord Stream“ infrastruktūros sabotažo, dėl kurio, remiantis Vokietijos įverčiais (14), į atmosferą pateko 300 tūkstančių tonų vienų iš didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o tai, kaip teigia Jungtinių Tautų aplinkos programa, gali būti didžiausias kada nors užregistruotas vieno įvykio metu išmesto metano kiekis; atkreipia dėmesį į tai, kad šio sprogimo ir metano nuotėkio padariniai prisidės prie klimato kaitos ir oro taršos, o tai pakenks ES pastangoms klimato srityje, taip pat atkreipia dėmesį į žalingą sprogimų ir vėlesnio dujų nuotėkio poveikį jūrų aplinkai; primygtinai reikalauja, kad būtų apskaitytas išmestų teršalų kiekis; reiškia susirūpinimą ir dėl pranešimų apie nenustatytus bepiločius orlaivius, pastebėtus netoli naftos ir dujų platformų Norvegijos kontinentiniame šelfe; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių incidentų padidėjo dujų kainos TTF rinkose ir kad metano nutekėjimas sukėlė „klimato ir ekologinę katastrofą“;

32.

pabrėžia, kad tyčinis Europos energetikos infrastruktūros sutrikdymas gali gerokai paaštrinti dabartinę energetikos krizę, be kita ko, makroregioniniu lygmeniu; primygtinai ragina valstybes nares ir energetikos įmones nedelsiant patvirtinti priemones, kuriomis būtų didinamas jų energetikos infrastruktūros saugumas;

Neatidėliotinos energijos rinkos priemonės

33.

mano, kad įmonės, kurios gavo naudos iš nenumatyto pelno, turi padėti sušvelninti neigiamą krizės poveikį; atkreipia dėmesį į 2022 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pranešimą apie Sąjungos padėtį; iš esmės palankiai vertina (Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį) Tarybos susitarimą nustatyti laikiną viršutinę rinkos pajamų, gautų iš elektros energijos gamybos ir pardavimo, ribą nepaprastosios padėties atveju, naudojant už ribinį pelną mažesnių sąnaudų gamybos technologijas, ir taikyti laikiną solidarumo mechanizmą, reikalaujant solidarumo indėlio iš iškastinio kuro sektoriaus, kuris gauna naudos iš dabartinės rinkos padėties; atsižvelgdamas į tai primena savo ankstesnę poziciją, išreikštą 2022 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje (15); apgailestauja dėl to, kad Komisija savo planus pasiūlė Tarybos reglamento forma, kaip teisinį pagrindą naudodama SESV 122 straipsnį, o ne taikydama bendro sprendimo teisėkūros procedūrą; primena, kad ši priemonė turėtų būti naudojama tik nepaprastosios padėties atvejais; patvirtina, kad Parlamentas yra pasirengęs skubiai spręsti šį neatidėliotiną klausimą, jei jo bus paprašyta, ir reikalauja visapusiško demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės;

34.

ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti šias priemones; mano, kad bet koks įsikišimas į energijos rinką turėtų būti laikinas ir tikslingas ir kad neturi kilti pavojus pagrindiniams rinkos principams ir bendrosios rinkos vientisumui; pažymi, kad sukurtas mechanizmas galėtų lemti pajamų skirtumus tarp valstybių narių;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad žalios naftos, gamtinių dujų, anglių ir naftos perdirbimo sektorių įmonėms siūloma nustatyti solidarumo įnašus; susirūpinęs pažymi, kad kai kurioms didžiausioms ES energetikos įmonėms šio įnašo reikalavimas gali būti netaikomas; ragina Komisiją ir Tarybą nuostatas dėl solidarumo įnašo parengti taip, kad būtų užkirstas kelias mokesčių vengimui; pažymi, kad valstybės narės galėtų dar labiau sustiprinti pasiūlymą; ragina Komisiją įvertinti tinkamą pelno maržą, atsižvelgiant į nepaprastąją padėtį, ir imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti nenumatyto pelno mokestį energetikos įmonėms, kurios gavo pernelyg didelę naudą iš energetikos krizės;

36.

primena, kad nenumatytas pelnas neatitinka jokio įprasto pelno, kurio didelės įmonės būtų tikėjusios arba galėtų tikėtis gauti įprastomis aplinkybėmis, jei nebūtų įvykę nenuspėjami įvykiai (pvz., pandemija ir karas Ukrainoje);

37.

pabrėžia, kad pajamos iš nenumatyto pelno turėtų būti naudingos vartotojams ir įmonėms, visų pirma siekiant remti pažeidžiamus namų ūkius ir MVĮ, be kita ko, nustatant viršutines kainų ribas; pabrėžia, kad tai turi būti derinama su didžiulėmis inovacijomis ir investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą bei energetikos infrastruktūrą, pvz., skirstomuosius tinklus, užuot skatinus namų ūkius ir įmones vartoti daugiau subsidijuojamos energijos;

38.

pabrėžia ypatingą viešųjų pajamų, kurios būtų gautos ES įgyvendinus II ramsčio direktyvą, kuria įgyvendinamas EBPO pasaulinis mokesčių srities susitarimas dėl minimalaus efektyvaus pelno apmokestinimo, svarbą dabartinėmis aplinkybėmis; dar kartą ragina Tarybą sparčiai priimti II ramsčio direktyvą siekiant užtikrinti, kad susitarimas įsigaliotų ne vėliau kaip 2023 m. sausio mėn.;

39.

palankiai vertina siūlomu Tarybos reglamentu nustatytas pareigas ir tikslus dėl energijos poreikio, kuriais siekiama spręsti didelių energijos kainų ir energijos tiekimo saugumo problemas; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad dėl jų pasirinktų priemonių minėtoms pareigoms įgyvendinti nebūtų užkrauta papildoma našta pažeidžiamiems namų ūkiams ir vartotojams, įmonėms, MVĮ arba energijos nepriteklių patiriantiems asmenims;

40.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą aptarti elektros energijos rinkos modelio reformą ir yra pasirengęs atidžiai išnagrinėti visus pasiūlymus; mano, kad bet kokia elektros energijos rinkos reforma turėtų atitikti ES klimato tikslus, visų pirma tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ES, ir kad elektros energijos rinkos turėtų duoti tinkamą kainos signalą investuoti į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir sudaryti sąlygas piliečiams ir pramonei gauti naudos iš saugios, įperkamos ir švarios energijos, kartu sprendžiant neproporcingo pelno elektros energijos rinkoje problemą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atsieti elektros energijos kainas nuo dujų kainų;

41.

ragina Komisiją išnagrinėti, ar reikia imtis papildomų priemonių krizei įveikti, įskaitant laikinas didmeninių ir importo kainų viršutines ribas; ragina Komisiją, gavus teigiamus analizės rezultatus, pasiūlyti tinkamą viršutinę vamzdynais importuojamų dujų, visų pirma iš Rusijos, kainų ribą; ragina Komisiją ir Tarybą atnaujinti ES energetikos platformą ir paversti ją bendro energijos išteklių pirkimo priemone, siekiant sustiprinti ES derybinę galią ir sumažinti importo kainą; palankiai vertina Komisijos sprendimą įsteigti darbo grupę, kuri susiderėtų dėl dujų kainų su trečiosiomis šalimis;

42.

palankiai vertina tai, kad Komisija valstybių narių prašymu vertina galimus sprendimus, kaip užtikrinti reikiamą energetikos įmonių, kurios susiduria su didelėmis įkaito vertės išlaikymo prievolėmis elektros energijos ir dujų ateities rinkose, likvidumą;

Spekuliacija energijos rinkoje

43.

primena, kad energijos tiekimo sutrikimai, kuriuos lėmė nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, padidino nepastovumą ir nestabilumą energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkose ir kad tai gali turėti kaskadinį poveikį finansų rinkoms;

44.

ragina užtikrinti didesnį skaidrumą ir reguliuotojų priežiūrą rinka pagrįstai ir nebiržinei prekybai dujomis ir įsigijimo kainoms;

45.

palankiai vertina Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato pradėtą antimonopolinę bylą prieš bendrovę „Gazprom“ dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir primygtinai ragina Komisiją skubiai užbaigti procedūrą ir priimti reikiamus sprendimus; pabrėžia, kad Komisija turi pasinaudoti visomis turimomis konkurencijos teisės priemonėmis, kad išspręstų rinkos iškraipymo ir nesąžiningo manipuliavimo kainomis energijos rinkose problemą; mano, kad, siekdama nustatyti konkurencijos teisės pažeidimus elektros energijos ir dujų srityje, Komisija taip pat turi apsvarstyti galimybę taikyti struktūrines priemones kaip taisomąsias priemones;

46.

pažymi, kad Komisija pripažino (16), jog Europa susiduria su manipuliavimu dujų rinka, kuris daro poveikį elektros energijos kainoms; ragina nutraukti spekuliavimą ir manipuliavimą dujų rinkoje ir ragina imtis priemonių dėl TTF veikimo ir subjektų, turinčių teisę veikti rinkoje; mano, kad šios priemonės galėtų apimti prekybos sustabdymo mechanizmo taikymą TTF pernelyg didelio kainų svyravimo ir kainų intervalų atveju, kaip siūlo ESMA, siekiant sutarčių indeksavimą atsieti nuo TTF prekybos platformos; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą parengti alternatyvų ES dujotiekiu tiekimų dujų ir suskystintų gamtinių dujų prekybos rinkos (TTF) lyginamąjį indeksą; ragina Komisiją, ypač jos Konkurencijos generalinį direktoratą, ir ESMA atidžiai stebėti Europos dujų rinką dėl galimų dominavimo rinkoje ar skaidrumo stokos atvejų;

47.

ragina susijusią kompetentingą instituciją ištirti galimus piktnaudžiavimo rinka ar rinkos manipuliavimo atvejus apskritai biržos prekių rinkoje ir konkrečiai dujų rinkoje, pateikti apie juos ataskaitą ir juos spręsti;

48.

ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti finansinių subjektų veiklą, kuri prisidėjo prie anglies dioksido kainų svyravimo; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant panaikinti spekuliacinio kapitalo įtaką ES apyvartinių taršos leidimų rinkai;

o o

49.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 82.

(2) OL L 328, 2018 12 21, p. 210.

(3) OL L 156, 2018 6 19, p. 75.

(4) OL L 158, 2019 6 14, p. 54.

(5) OL L 158, 2019 6 14, p. 125.

(6) OL L 280, 2017 10 28, p. 1.

(7) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(8) OL L 283, 2003 10 31, p. 51.

(9) OL C 184, 2022 5 5, p. 163.

(10) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(11) OL C 456, 2021 11 10, p. 145.

(12) OL C 465, 2021 11 17, p. 11.

(13) ESMA vykdomosios direktorės Verenos Ross laiškas Komisijos Finansinio stabilumo GD generaliniam direktoriui Johnui Berriganui, 2022 m. rugsėjo 22 d.

(14) Vokietijos federalinė aplinkos, gamtos apsaugos, branduolinės saugos ir vartotojų apsaugos ministerija.

(15) 2022 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliucija „Rusijos karo Ukrainoje socialinės ir ekonominės pasekmės ES. ES pajėgumo veikti stiprinimas“ (priimti tekstai, P9_TA(2022)0219).

(16) Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pareiškimas dėl energetikos, 2022 m. rugsėjo 7 d.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/74

P9_TA(2022)0349

Žmogaus teisių padėtis Haityje, ypač susijusi su gaujų smurtu

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Haityje, ypač susijusios su gaujų smurtu (2022/2856(RSP))

(2023/C 132/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Haičio, ypač į 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl padėties Haityje (1),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 4 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atlikto Haičio visuotinio periodinio vertinimo rezultatus,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. liepos 15 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2645(2022),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų Haityje koordinavimo biuro ataskaitas dėl Haičio, ypač į 2022 m. rugsėjo 23 d. ataskaitą dėl socialinių neramumų poveikio humanitarinei padėčiai,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 24 d. užsienio reikalų ministro Jeano Victoro Généuso kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 15 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą Jungtinių Tautų integruotajam biurui Haityje,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į 1969 m. lapkričio 22 d. Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir tris jos papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1985 m. rugsėjo 6 d. Jungtinių Tautų Pagrindinius teismų nepriklausomumo principus,

—	atsižvelgdamas į 1999 m. lapkričio 17 d. Visuotinę teisėjų chartiją ir 2001 m. gegužės mėn. Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos regiono teisėjo statutą,

—	atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (2) (Kotonu susitarimas),

—	atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija“ (JOIN(2012)0018),

—	atsižvelgdamas į CARIFORUM valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimą (3),

—	atsižvelgdamas į 1987 m. Haičio Respublikos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi pastaraisiais metais humanitarinė padėtis Haityje nuolat blogėjo dėl šalyje tebesitęsiančio nesaugumo; kadangi po prezidento Jovenelio Moïse nužudymo 2021 m. liepos mėn. gaujos iš esmės įgijo daugiau galios ir dėl to Haičio gyventojai niekur nesijaučia saugiai; kadangi dėl didėjančio smurto ir išaugusių žmogaus teisių pažeidimų nukentėjo 1,5 mln. žmonių, dar 19 000 žmonių priverstinai migravo šalies viduje ir 1,1 mln. žmonių reikia pagalbos; kadangi ši socialinė, politinė ir ekonominė krizė sykiu su bendra nesaugumo ir gaujų krize virsta humanitarine katastrofa; kadangi pranešama, kad oficialios policijos pajėgos vis dažniau naudoja smurtines priemones;

kadangi 2022 m. rugsėjo 11 d. Haičio vyriausybė paskelbė, kad, siekdama padidinti pajamas socialinėms programoms, ji sumažins kuro subsidijas maždaug 400 mln. JAV dolerių, todėl padaugėjo neramumų ir atvejų, kai susivienijusios gaujos užgrobė pagrindinę infrastruktūrą; kadangi šalyje jau ne vieną mėnesį trūksta degalų; kadangi prieigą prie Varė naftos terminalo, kuriame sutelkta 70 proc. atsargų, kontroliuoja ginkluotos gaujos; kadangi iš naftos produktų šalyje pagaminama beveik 86 proc. elektros energijos; kadangi ligoninės ir sveikatos priežiūros centrai dėl stygiaus turėjo sumažinti savo veiklos mastą arba ją net nutraukti;

kadangi Haityje, įskaitant Port o Prensą, yra apie 200 gaujų, kurios kontroliuoja pagrindinius uostus ir kelius; kadangi šios gaujos, kurių kai kurios yra susijusios su valstybės veikėjais ir galimai turi sąsajų su politikais, kelia vyriausybės destabilizacijos pavojų, nes turi daugiau išteklių ir ginkluotės; kadangi kai kurie Haičio politikai ir verslo lyderiai galimai teikė pinigus ir ginklus gaujoms bei kitoms nusikalstamoms grupuotėms mainais už prieš vyriausybę nukreiptų protestų slopinimą; kadangi teritorija, galimybė įsigyti degalų ir humanitarinės pagalbos teikimas buvo gaujų valdžioje ir jos šias sritis kontroliavo, taip sukeldamos abejonių Haičio nacionalinės policijos ir kitų valstybės institucijų autoritetu ir pakirsdamos nacionalinės policijos gebėjimą kovoti su prekyba narkotikais bei kitais nusikaltimais;

kadangi, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro duomenimis, nuo 2022 m. sausio mėn. iki birželio mėn. pabaigos Port o Prense užfiksuota 934 nužudymo, 684 sužalojimo ir 680 pagrobimo atvejų; kadangi 2022 m. liepos mėn. kilus gaujų smurto bangai buvo nužudyta daugiau kaip 470 asmenų, iš jų beveik pusė – Site Solėjaus rajone; kadangi dauguma nužudytųjų nebuvo tiesiogiai susiję su gaujomis, tačiau buvo tiesioginiai gaujų narių taikiniai; kadangi tai, kad būta keleto pakartotinio moterų ir mergaičių grupinio išžaginimo atvejų, patvirtina sistemingą smurto dėl lyties naudojimą; kadangi, remiantis Haičio nacionalinio žmogaus teisių gynimo tinklo 2022 m. rugpjūčio mėn. ataskaita, nuo gaujų surengtų grupinių išžaginimų Port o Prense nukentėjo dešimtys moterų ir mergaičių;

kadangi 2022 m. birželio 10 d. gaujos į savo rankas perėmė Teisingumo rūmų kontrolę; kadangi tai, kad dėl saugumo grėsmių Teisingumo rūmai iš esmės neveikia nuo 2018 metų, trukdo šalyje pasinaudoti teise kreiptis į teismą; kadangi bylos, kuriose buvo nuo 2018 metų gaujų įvykdytų įvairių žudynių reikšmingų įrodymų, buvo pavogtos arba sunaikintos ir nėra galimybės jų atkurti;

kadangi itin nestabili Haičio saugumo padėtis kelia pavojų kritinėms humanitarinėms operacijoms, nuo kurių priklauso pažeidžiami asmenys; kadangi nuo 2021 metų visiškai blokuojamas kelias, vedantis į pietinį pusiasalį, todėl izoliuota 3,8 mln. asmenų, gyvenančių pietiniuose Port o Prenso departamentuose; kadangi dėl šios padėties Jungtinių Tautų agentūros ir humanitarinės organizacijos negali padėti šių vietovių gyventojams, o, Jungtinių Tautų duomenimis, pagalbos reikia 1,1 mln. asmenų;

kadangi gaujos sąmoningai taikėsi į pagalbos maistu atsargas ir jas grobstė, įskaitant 2022 m. rugsėjo 15 d., kai buvo apiplėštas Pasaulio maisto programos sandėlis Gonayve, kuriame buvo laikoma 1 400 metrinių tonų maisto produktų, skirtų pamaitinti beveik 100 000 moksleivių ir pažeidžiamiausių šeimų; kadangi 2022 m. JT ir kitos nevyriausybinės organizacijos (NVO) prarado atsargų, kurių vertė siekė bent 6 mln. JAV dolerių, o tai galėjo padėti daugiau kaip 410 000 žmonių;

kadangi, Pasaulio maisto programos duomenimis, 4,4 mln. haitiečių, t. y. daugiau nei trečdalis visų gyventojų, susiduria su maisto stygiumi, o 217 000 vaikų kenčia nuo vidutinio sunkumo arba didelio neprievalgio; kadangi Haitis yra ypač pažeidžiamas dėl pasaulinių maisto ir kuro rinkos sukrėtimų, nes jis importuoja 70 proc. savo javų; kadangi dėl Rusijos karo Ukrainoje Haitis jau dabar patiria 26 proc. infliaciją, todėl šeimoms sunku apsirūpinti maistu ir kitais reikmenimis arba parduoti pasėlius vietos rinkose;

I.	kadangi žurnalistai ypač nukentėjo nuo smurto; kadangi 2022 m. rugsėjo 11 d.Cité Soleil buvo nušauti du žurnalistai – Tayson Latigue ir Frantzsen Charles, o jų kūnai vėliau buvo sudeginti;

kadangi žmogaus teisių ir humanitarinė padėtis toliau sparčiai blogėja, prieglobsčio prašytojams iš Haičio palikta nedaug galimybių gauti tarptautinę apsaugą ir jie susiduria su įvairiais žmogaus teisių pažeidimais priimančiosiose šalyse, įskaitant sulaikymą, neteisėtą priverstinį grąžinimą ir turto prievartavimą; kadangi, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki vasario 26 d. iš kaimyninių šalių atgal į Haitį buvo išsiųsti arba deportuoti 25 765 žmonės; kadangi kelios NVO įspėjo, kad prieglobsčio prašytojai iš Haičio yra savavališkai sulaikomi ir patiria diskriminacinį ir žeminantį elgesį; kadangi Haičio migrantų deportavimas ir grąžinimas prisideda prie humanitarinės padėties blogėjimo šalyje;

kadangi dėl blogėjančios saugumo, ekonominės ir socialinės padėties Haičio vyriausybė nusprendė nukelti mokslo metų pradžią iš 2022 m. rugsėjo 5 d. į spalio 3 d. ir vis dar neaišku, kada prasidės nauji mokslo metai; kadangi, remiantis JT vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, pranešama, kad pusė milijono Port o Prenso vaikų nelanko mokyklos, o 1 700 mokyklų sostinėje teko uždaryti; kadangi maždaug pusė 15 metų ir vyresnių Haičio gyventojų yra neraštingi, šalies švietimo sistema labai nevienoda, švietimo kokybė prasta, o dauguma vaikų iš mažas pajamas gaunančių šeimų yra atskirti nuo švietimo sistemos dėl didelių mokesčių už mokslą;

kadangi pažeidžiamiausios šalies bendruomenės susiduria su dramatiškais potvyniais ir dirvožemio erozija, kuriuos lemia didelis miškų naikinimas, ir dėl to mažėja žemės ūkio produktyvumas; kadangi daugiau kaip trečdalis gyventojų neturi prieigos prie švaraus vandens, o du trečdaliai gyventojų gauna ribotas sanitarines paslaugas arba jų visai negauna; kadangi daugiau kaip pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir daugelis yra priklausomi nuo natūrinio ūkininkavimo; kadangi šalis yra labai priklausoma nuo išorės pajamų; kadangi, remiantis 2021 m. Pasaulinės klimato rizikos indeksu, Haitis yra viena iš šalių, kurias per pastaruosius 20 metų labiausiai paveikė su klimatu susiję pavojai;

kadangi saugumo aplinkybės daro didelį poveikį ES bendradarbiavimo su Haičiu tikslams, įskaitant vystymosi darbotvarkės, kuria būtų siekiama tvarių ir pokyčius lemiančių rezultatų tokiais klausimais kaip švietimas ir aprūpinimas maistu, įgyvendinimą, taip pat Komisijos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato pastangas;

kadangi Haityje vis dar taikoma šiuolaikinė vergovės forma – „Restavek“ sistema; kadangi pagal šią sistemą neturtingų šeimų vaikus (daugiausia mergaites) tėvai siunčia gyventi ir dirbti pas miesto ar pusiau miesto vietovėse gyvenančias šeimas; kadangi šie vaikai vėliau gali tapti gatvės nusikaltimų arba prekybos seksualinio išnaudojimo tikslais, kurią vykdo nusikalstamos grupuotės, aukomis;

O.	kadangi JT humanitarinės pagalbos Haičiui planas, kurio vertė – 373 mln. JAV dolerių, buvo finansuojamas tik 14 proc.; kadangi, JT duomenimis, žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, skaičius siekia apie 1,5 mln.;

P.	kadangi Haitis yra pasirašęs Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje nustatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių ir ES bendradarbiavimo elementas;

griežtai smerkia gaujų Haityje įvykdytus smurto ir naikinimo veiksmus ir apgailestauja dėl maisto ir pagalbos atsargų grobimo ir išpuolių prieš humanitarinius darbuotojus; ypač smerkia 2022 m. liepos mėn. Port o Prenso Cité Soleil rajone įvykdytus smurto veiksmus ir besitęsiantį smurtą, dėl kurio piliečiai netenka savo pagrindinių teisių; griežtai smerkia gaujų vykdomą seksualinę prievartą prieš moteris ir mergaites ir nepilnamečių naudojimą gaujų veikloje; primena, kad moterims ir mergaitėms reikia skirti ypatingą dėmesį ir padėti joms gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir apsaugą nuo seksualinio smurto;

pabrėžia, kad Haičio valdžios institucijos turi užtikrinti geresnį valdymą visais valstybės ir visuomenės lygmenimis, įskaitant kovą su korupcija; pabrėžia itin didelę veikiančių ir patikimų teisminių institucijų svarbą; primena, kad Haičio valdžios institucijos turi šalinti pagrindines gaujų smurto priežastis, be kita ko, reformuodamos teisingumo sistemą ir teisingo bylos nagrinėjimo metu patraukdamos atsakomybėn atsakingus asmenis; pabrėžia, kad atskaitomybės užtikrinimas yra neatidėliotinas klausimas, ir pabrėžia tinkamos paramos aukoms ir žalos atlyginimo svarbą bei ilgalaikės taikos ir stabilumo svarbą; pritaria specialiosios įgaliotinės Helen La Lime padarytam pareiškimui 2022 m. birželio 16 d. JT Saugumo Tarybos sesijoje dėl JT jungtinės tarnybos Haityje, kuriame išdėstyta, kaip pagerinti saugumo padėtį;

ragina laikytis teisėsauga grindžiamo požiūrio į gaujų problemas, gerinant neteisėtų ginklų valdymą, kartu įgyvendinant socialinius ir ekonominius projektus ir vykdant reintegracijos veiklą, kuria siekiama kurti darbo vietas ir pajamų šaltinius labiausiai nuo gaujų smurto nukentėjusiuose rajonuose; primygtinai tvirtina, kad Haičio valdžios institucijos turi patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis užtikrindamos teisingą bylos nagrinėjimą, ir pakartoja, kad teisėsaugos pareigūnai protestų metu turi laikytis tarptautinių normų ir standartų, susijusių su jėgos naudojimu; primena konstitucinę teisę į taikias demonstracijas; pabrėžia, kad Haičio vyriausybė turi kovoti su gaujų smurtu visais įmanomais aspektais, be kita ko, vykdydama socialines, sveikatos ir švietimo programas, gerindama vandens ir sanitarijos paslaugas, teikdama pagalbą nelaimės atveju ir vykdydama atkūrimo veiksmus;

reikalauja nedelsiant nutraukti gaujų smurtą ir nusikalstamą veiklą; ragina ES ir jos valstybes nares imtis tinkamų priemonių, įskaitant turto įšaldymą ir draudimus keliauti, taikant ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, prieš asmenis, kurie prisideda prie gaujų smurto, nusikalstamos veiklos ar žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant korupciją, arba juos remia;

pabrėžia pagrindinių pilietinės visuomenės dalyvių, įskaitant bažnyčias, profesines sąjungas, jaunimo ir žmogaus teisių organizacijas, valstiečių ir moterų judėjimus bei NVO, svarbą; ragina atkurti viešųjų institucijų galią ir teisėtumą, atgauti gyventojų pasitikėjimą, nutraukti nebaudžiamumą ir po dvejų metų surengti laisvus ir skaidrius rinkimus;

ragina visus suinteresuotuosius subjektus Haityje rasti ilgalaikį, per nustatytą laiką įvykdytiną ir bendrai priimtiną sprendimą, kaip ištrūkti iš dabartinės politinės aklavietės, kad būtų sudarytos sąlygos įtraukiems, taikiems, laisviems, sąžiningiems ir skaidriems įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimams, laikantis pripažintų tarptautinių standartų, kai tik leis saugumo sąlygos ir logistinis pasirengimas; pabrėžia, kad tai turi būti daroma vadovaujant Haičiui, visapusiškai ir lygiomis teisėmis dalyvaujant moterims, jaunimui, pilietinei visuomenei ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, kad būtų galima grąžinti valdžią Haičio žmonių laisvai pasirinktiems asmenims, atkurti demokratines institucijas ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų reaguojama į ekonominius ir socialinius iššūkius;

reiškia didelį susirūpinimą dėl prieglobsčio prašytojų iš Haičio padėties priimančiosiose šalyse, į kurias jie pabėgo; ragina priimančiųjų šalių valdžios institucijas nutraukti bet kokį išsiuntimą ir deportavimą į Haitį, kol jame tebesitęsia žmogaus teisių ir humanitarinė krizė, skubiai suteikti Haičio gyventojams galimybę be diskriminacijos gauti apsaugą ir užtikrinti teisingus pabėgėlio statuso vertinimus, laikantis tiek JT konvencijos dėl pabėgėlių statuso, tiek Kartachenos deklaracijos dėl pabėgėlių;

ragina šalis, priimančias prieglobsčio prašytojus iš Haičio, laikytis tarptautinėse konvencijose nustatytų kriterijų, susijusių su prieglobsčiu ir grąžinimu; primena, kad grįžimas į Haitį yra labai nesaugus ir toliau kels pavojų gyvybei tol, kol Haityje nepagerės saugumo sąlygos;

ragina Komisiją ir ES valstybes nares toliau glaudžiai bendradarbiauti su JT jungtine tarnyba Haityje, JT Haičiui skirta grupe, regioninėmis organizacijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, siekiant padėti Haičiui prisiimti atsakomybę, kad būtų pasiektas ilgalaikis stabilumas, tvarus vystymasis ir ekonominis savarankiškumas;

10.

ragina valstybes nares, tarptautines finansų įstaigas ir kitus subjektus padidinti įnašus į Haičiui skirtos saugumo pagalbos bendrą fondą, kad būtų remiama koordinuota tarptautinė pagalba; ragina ES ir jos valstybes nares nuolat stiprinti nacionalinių muitinių, sienų kontrolės ir kitų atitinkamų institucijų gebėjimus, teikti techninę paramą ir mokymus;

11.

primygtinai ragina Haičio valdžios institucijas ir tarptautinę bendruomenę remti programas, kuriomis siekiama panaikinti skurdą ir užtikrinti galimybę mokytis ir naudotis socialinėmis paslaugomis, ypač atokiose šalies vietovėse;

12.

palankiai vertina tai, kad ES skyrė 17 mln. EUR pažeidžiamiausiems asmenims Haityje ir kitose Karibų jūros regiono šalyse remti; ragina Komisiją ir toliau teikti pirmenybę humanitarinei pagalbai Haičiui ir užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos teikimas Haičiui būtų veiksmingai susietas su jo vystymosi strategija ir kad ji būtų tiesiogiai naudinga gyventojams, kuriems reikia pagalbos;

13.

primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į rimtą maisto krizę, ypatingas dėmesys būtų skiriamas neatidėliotinai pagalbai maistu, pirmenybę teikiant vietos maisto pirkimui, kad ši pagalba neprisidėtų prie šalies smulkiųjų ūkininkų ir tvarių vietos ūkininkavimo metodų išnaikinimo;

14.

reikalauja, kad Komisija visais atvejais garantuotų, jog visa pagalba, įskaitant humanitarinę pagalbą, būtų veiksmingai stebima siekiant užtikrinti, kad ji būtų naudojama konkretiems projektams, kuriems ji yra skirta; pakartoja savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje išdėstytą prašymą, kuris dar nebuvo įgyvendintas, kad Europos Audito Rūmai atliktų auditą ir pateiktų ataskaitą dėl ES lėšų panaudojimo Haityje būdo; ragina ištirti pagalbos paskirstymo tinklo skaidrumą ir veiksmingumą;

15.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jungtinių Tautų generaliniam Sekretoriui, Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijai, jos ministrų tarybai ir jos jungtinei parlamentinei asamblėjai su ES, CARIFORUM institucijoms ir Haičio vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 15, 2022 1 12, p. 161.

(2) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(3) OL L 289, 2008 10 30, p. 3.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/79

P9_TA(2022)0350

Žiniasklaidos laisvės suvaržymas Mianmare, ypač Htet Htet Khine, Sithu Aung Myint'o ir Nyein Nyein Aye atvejai

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo Mianmare, ypač Htet Htet Khine, Sithu Aung Myint'o ir Nyein Nyein Aye atvejų (2022/2857(RSP))

(2023/C 132/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro (Birmos),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/243, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje ir kuriuo nustatomas ketvirtasis sankcijų etapas atsižvelgiant į tebesitęsiančią sunkią padėtį ir suintensyvėjusius žmogaus teisių pažeidimus Mianmare / Birmoje (1),

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, kuriame įtvirtinta teisė į saviraiškos ir informacijos laisvę,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 26 d. Jungtinių Tautų laikinai vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas einančios komisarės žodžiu pateiktą naujausią informaciją apie žmogaus teisių padėtį Mianmare Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 29 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl naujausio valstybės tarėjai Daw Aung San Suu Kyi skirto nuosprendžio,

—	atsižvelgdamas į Mianmaro baudžiamojo kodekso 505a skirsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 24 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos penkių punktų konsensusą,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą dėl nuomonės ir žodžio laisvės,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.	kadangi 2021 m. vasario 1 d. Mianmaro karinė chunta, žinoma kaip „Tatmadaw“, neteisėtai perėmė valdžią ir jėga pašalino teisėtas valdžios institucijas;

B.	kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. vyriausiasis karinės chuntos vadas Min Aung Hlaing paskelbė, kad save patį skiria ministru pirmininku ir kad nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio mėn.;

kadangi po karinio perversmo teisėtas prezidentas Win Myint ir valstybės tarėja Aung San Suu Kyi tebėra sulaikyti dėl įvairių nepagrįstų ir politiškai motyvuotų kaltinimų ir jau nuteisti keleriems metams kalėjimo ir darbo stovyklose; kadangi jei valstybės tarėja Aung San Suu Kyi būtų nuteista dėl visų jai iškeltų 11 kaltinimų, ji galėtų būti nuteista maksimalia 102 metų laisvės atėmimo bausme;

D.	kadangi po 2021 m. vasario 1 d. perversmo chunta suėmė daugiau kaip 15 500 žmonių ir nužudė daugiau kaip 2 300 žmonių, įskaitant mažiausiai 188 vaikus;

kadangi po karinio perversmo karinis režimas ir toliau varžo žiniasklaidos laisvę ir pažeidžia žurnalistų žmogaus teises šalyje; kadangi Mianmaras užima 176 vietą iš 180 šalių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2022 m. Pasaulio spaudos laisvės indekse; kadangi Mianmaro karinės institucijos riboja prieigą prie socialinės žiniasklaidos, interneto ir kitų nepriklausomų informacijos šaltinių;

kadangi 2021 m. vasario 14 d.„Tatmadaw“ padarė Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kurie tapo pirminėmis teisinėmis nuostatomis, naudojamomis siekiant pareikšti kaltinimus žurnalistams, studentų lyderiams, valstybės tarnautojams ir kitiems kariniam režimui prieštaraujantiems asmenims; kadangi naujai priimtu Baudžiamojo kodekso 505a skirsniu, pagal kurį draudžiama kelti baimę, skleisti melagingas naujienas ir agituoti už nusikaltimus prieš vyriausybės darbuotoją ir pagal kurį baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, kariuomenė naudojasi, be kita ko, pareikšdama baudžiamuosius kaltinimus žurnalistams; kadangi Mianmaro kariniai teismai vykdo teismo procesus už uždarų durų;

kadangi po 2021 m. perversmo chunta uždraudė žiniasklaidos priemones arba privertė jas palikti Mianmarą už tai, kad jos pranešinėjo apie kariuomenės veiksmus; kadangi daugelis uždraustų žiniasklaidos priemonių atliko esminį vaidmenį pranešant apie padėtį Mianmare; kadangi Mianmaro gyventojai ir užsienyje gyvenantieji labai pasikliauja šia žiniasklaida;

kadangi nužudyti bent keturi žurnalistai, įskaitant fotografus Soe Naing ir Aye Kyaw, kurie abu mirė kalėjime, kaip įtariama, po kankinimų, ir vietos redaktorių Pu Tuidim, kurį, kaip pranešama, kariškiai nužudė be teismo prieš tai pasinaudoję juo kaip žmogaus skydu; kadangi gauta daug pranešimų apie kankinimus ir prievartą;

kadangi po 2021 m. vasario mėn. perversmo kilo žurnalistų areštų banga; kadangi suimta bent 140 žurnalistų, šiuo metu Mianmaro kalėjimuose laikomi 53 žiniasklaidos darbuotojai ir po karinio perversmo nuteisti beveik 25 žurnalistai; kadangi Mianmare įkalintų žurnalistų skaičius yra antras pagal dydį pasaulyje;

J.	kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn., praėjus šešiems mėnesiams po perversmo, buvo sulaikyti žurnalistai Htet Htet Khine ir Sithu Aung Myint;

kadangi 2022 m. rugsėjo 27 d. laisvai samdoma BBC „Media Action“ reporterė Htet Htet Khine buvo nuteista trejų metų laisvės atėmimo bausme sunkiesiems darbams; kadangi 2022 m. rugsėjo 15 d. Htet Htet Khine jau buvo gavusi pirmąją trejų metų sunkiųjų darbų bausmę už įtariamą Baudžiamojo kodekso 505a skirsnio, kuriuo kriminalizuojamas kurstymas ir melagingų naujienų skleidimas, pažeidimą;

kadangi Sithu Aung Myint vis dar laukia teismo dėl kaltinimų „kurstymu“ ir „maištu“ už Mianmaro kariuomenę kritikuojančius straipsnius ir jam gali būti skirta bendra 23 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi Sithu Aung Myint sveikata blogėja ir kalėjimo valdžia neleidžia suteikti jam medicininės pagalbos;

kadangi 2022 m. liepos 14 d. Jangono Inseino kalėjime karinis teismas nuteisė laisvai samdomą darbuotoją Nyein Nyein Aye, taip pat žinomą „Mabel“ pseudonimu; kadangi pagal Baudžiamojo kodekso 505a skirsnį Nyein Nyein Aye nuteista kalėti trejus metus už baimės sukėlimą, melagingų naujienų skleidimą ir agitavimą nusikalsti prieš vyriausybės darbuotoją; kadangi Nyein Nyein Aye yra 24-oji iš žurnalistų, kuriems po 2021 m. perversmo skirta laisvės atėmimo bausmė;

kadangi 2022 m. rugpjūčio 1 d. laisvai samdomas darbuotojas Maung Maung Myo buvo nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme dėl kaltinimų terorizmu už tai, kad, kaip įtariama, turėjo nuotraukų ir interviu su vadinamųjų Liaudies gynybos pajėgų, t. y. įvairių sukilėlių grupuočių, kovojančių su Mianmaro karine vyriausybe, nariais;

kadangi 2022 m. liepos 7 d. teismas paskyrė „Birmos demokratinio balso“ žurnalistui Aung San Lin šešerių metų laisvės atėmimo bausmę sunkiesiems darbams už kurstymą ir melagingų naujienų platinimą po to, kai jis paskelbė reportažą, kuriame teigiama, kad karinės pajėgos įvykdė padegimo išpuolius prieš trijų Nacionalinės demokratijos lygos, kurios valdžią nuvertė perversmas, narių namus Vetleto savivaldybėje;

kadangi liepos mėn. Mianmaro karinis režimas vėl pradėjo taikyti mirties bausmę ir įvykdė mirties bausmę buvusiam parlamento nariui Phyo Zeya Thaw, garsiam aktyvistui Kyaw Min Yu, plačiai žinomam kaip „Ko Jimmy“, taip pat Aung Thura Zaw ir Hla Myo Aung; kadangi Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai griežtai pasmerkė šias politiškai motyvuotas egzekucijas, kurios yra dar vienas žingsnis siekiant visiško teisinės valstybės panaikinimo ir tolesnis akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas Mianmare;

Q.	kadangi sulaikymo sąlygos, dokumentavus mušimą ir smurtą dėl lyties, kelia didelį susirūpinimą dėl sulaikytųjų saugumo ir gerovės;

kadangi kariuomenė vykdo smurtinį karą prieš etnines mažumas, taip pat nužudo daug civilių gyventojų ir priverčia milijonus žmonių bėgti ir ieškoti prieglobsčio; kadangi kariniai sraigtasparniai neseniai šaudė į pradinę mokyklą Sagaingo regione ir žuvo ne mažiau kaip šeši suaugusieji ir septyni vaikai; kadangi, remiantis neseniai pateiktu Jungtinių Tautų paskirto nepriklausomo žmogaus teisių eksperto Tomo Andrewso pareiškimu, sąlygos iš blogų pasidarė dar blogesnės ir tapo baisiomis didžiuliams skaičiams nekaltų žmonių Mianmare;

kadangi Mianmaro chunta atsisako patikimai ištirti rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir patraukti jų vykdytojus atsakomybėn; kadangi dauguma aukščiausio rango karininkų, vadovavusių išpuoliams prieš rohinjus, toliau eina savo pareigas; kadangi valdžios institucijos atsisako bendradarbiauti su pagal Jungtinių Tautų mechanizmus paskirtais asmenimis; kadangi nebaudžiamumas yra giliai įsišaknijęs Mianmaro politinėje ir teisinėje sistemoje;

kadangi Rusija ir Kinija įdėjo daug politinių, karinių ir ekonominių pastangų, kuriomis siekiama legitimizuoti chuntą; kadangi Rusija ir Mianmaro karinė chunta neseniai pasirašė 2022–2023 m. bendradarbiavimo taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje veiksmų planą; kadangi tiek Maskva, tiek Pekinas turi ryšių su Mianmaro ginkluotosiomis pajėgomis, kaip didžiausios ginklų tiekėjos šiai šaliai; kadangi abi šios šalys ne kartą blokavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pastangas susitarti dėl deklaracijos dėl padėties Mianmare;

U.	kadangi 2021 m. balandžio 24 d. karinė chunta susitarė su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) vadovais dėl penkių punktų konsensuso, kurio pirmasis žingsnis – nedelsiant nutraukti smurtą šalyje;

griežtai smerkia smurtinį ir neteisėtą karinės chuntos valdymą Mianmare ir jos bandymus sunaikinti stiprų Mianmaro žmonių pasiryžimą siekti demokratijos, nes chuntos valdymas grindžiamas neteisėtu perversmu prieš civilinę vyriausybę ir lėmė didelį nerimą keliančią humanitarinę padėtį ir žmogaus teisių krizę šalyje, kuriai būdingas plačiai paplitęs nebaudžiamumas; griežtai smerkia bet kokį nepriklausomų žurnalistų persekiojimą;

ragina nedelsiant panaikinti neteisėtai įvestą nepaprastąją padėtį šalyje, atkurti civilinę vyriausybę, grįžti prie demokratijos siekių ir sparčiai atnaujinti parlamento veiklą dalyvaujant visiems jo išrinktiems atstovams; remia nacionalinės vienybės vyriausybės pastangas siekti taikios ir demokratinės ateities;

ragina karinę chuntą besąlygiškai išlaisvinti prezidentą Win Myint, valstybės tarėją Aung San Suu Kyi ir visus kitus asmenis, kurie buvo suimti remiantis nepagrįstais kaltinimais, perduoti valdžią teisėtoms valdžios institucijoms, gerbti teisinę valstybę ir žiniasklaidos laisvę ir nedelsiant nutraukti karinius išpuolius, oro antpuolius ir smurtą prieš Mianmaro gyventojus;

primygtinai ragina karinę chuntą panaikinti visus politiškai motyvuotus kaltinimus spaudos nariams ir žiniasklaidos darbuotojams ir besąlygiškai paleisti visus neteisėtai sulaikytus žurnalistus, įskaitant Htet Htet Khine, Sithu Aung Myint, Nyein Nyein Aye, Maung Maung Myo, Thurin Kyaw, Hanthar Nyein, Than Htike Aung, Ye Yint Tun, Tu Tu Tha, Soe Yarzar Tun ir Aung San Lin; ragina chuntą teikti būtiną medicininę priežiūrą Sithu Aung Myint, kurio sveikatos būklė kelia didelį susirūpinimą;

smerkia represijas prieš darbuotojus ir atsisakymą suteikti teisę streikuoti; smerkia visas įmones ir prekių ženklus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai teikė arba teikia paramą profesinių sąjungų vadovus engiantiems ir arešto orderius išduodantiems kariškiams ir policijai;

primygtinai ragina karinę chuntą nedelsiant nutraukti prievartą, įskaitant savavališkus suėmimus ir sulaikymą, kankinimą, seksualinį smurtą ir kitokį netinkamą elgesį, taip pat nesąžiningus žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų teismo procesus; pabrėžia, kad teisininkams, žmogaus teisių gynėjams ir šeimos nariams turėtų būti suteikta tikra galimybė aplankyti sulaikytus asmenis; pabrėžia, kad apie bet kokią mirtį kalėjime reikėtų nedelsiant pranešti asmens šeimai, pateikti tikrus dokumentus, grąžinti kūną ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už prievartą; ragina atlikti nepriklausomus tarptautinius tyrimus dėl visų kaltinimų kankinimu ir netinkamu elgesiu ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis; pabrėžia, kad jokia tariama informacija, išgauta kankinimu ir netinkamu elgesiu, neturi būti laikoma priimtinu įrodymu vykstant teismo procesui;

primygtinai tvirtina, kad žiniasklaidos laisvė yra gyvybiškai svarbi sklandžiam laisvos ir demokratinės visuomenės veikimui ir yra labai svarbi visų kitų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai; kadangi žurnalistams reikia saugios aplinkos, kurioje jie galėtų atlikti nepriklausomą darbą;

ragina Nacionalinės vienybės vyriausybę aiškiai pareikšti savo poziciją dėl rohinjų statuso, visų pirma dėl jų pilietybės teisės ir Mianmaro etninės grupės lygybės pripažinimo ir teisės grįžti į šalį;

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti žmogaus teisių gynėjų darbą Mianmare; ragina ES delegaciją Mianmare ir valstybių narių ambasadas atidžiai stebėti šiuo metu sulaikytų ir įkalintų žurnalistų, taip pat politinių lyderių ir kitų asmenų atvejus; ragina ES delegacijos ir valstybių narių atstovus Mianmare dalyvauti žurnalistų, žiniasklaidos darbuotojų, tinklaraštininkų ir žmogaus teisių gynėjų teismo procesuose šalyje, kai tai leidžiama; prašo diplomatinių atstovybių ir tarptautinių paramos teikėjų siūlyti paramą ir teikti galimą apsaugą žmogaus teisių gynėjams ir žiniasklaidos darbuotojams, kuriems gresia persekiojimas, be kita ko, suteikiant saugų prieglobstį ambasadose ir išduodant skubias vizas asmenims, kuriems reikia apsaugos;

10.

ragina Komisiją įrodyti, kad iniciatyva „Viskas, išskyrus ginklus“ jokiu būdu neneša naudos chuntai, priešingu atveju laikinai netaikyti šio mechanizmo;

11.

prašo ES ir jos valstybių narių didinti tarptautinę pagalbą, intensyvinti vystymosi projektus ar finansinę paramą Mianmarui (Birmai) ir užtikrinti, kad tai nebūtų naudinga kariškiams ir neprisidėtų prie dar didesnių žmogaus teisių pažeidimų; ragina teikti tarpvalstybinę humanitarinę pagalbą ir tiesioginę paramą vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač etninėms organizacijoms;

12.

palankiai vertina Tarybos nustatytas sankcijas karinių pajėgų „Tatmadaw“ nariams ir jų įmonėms; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Komisiją nustatyti papildomas tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už sunkiausius žmogaus teisių pažeidimus šalyje; ragina Tarybą į sankcijų sąrašą įtraukti prekiautojus ginklais Naing Htut Aung, Aung Hlaing Oo ir Sit Taing Aung už jų veiklą tiekiant ginklus ir įrangą kariniam režimui; ragina Komisiją apsvarstyti visas neatidėliotinas sankcijas Mianmaro režimui; ragina imtis būtinų žingsnių siekiant užtikrinti, kad šios sankcijos nedarytų neigiamo poveikio darbuotojams ir plačiajai visuomenei;

13.

susirūpinęs dėl sankcijų išimčių, kuriomis vadovaujantis veiklos vykdytojams leidžiama vykdyti finansinius sandorius su įmone „Myanma Oil and Gas Enterprise“; ragina geriau koordinuoti sankcijas tarptautiniu mastu, įskaitant koordinavimą su regioniniais partneriais;

14.

primygtinai ragina Tarybą į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukti ne tik atskirus Valstybės administracinės tarybos narius, bet ir visą Valstybės administracinę tarybą, siekiant užtikrinti, kad į šį sąrašą patektų visi Valstybės administracinės tarybos kontroliuojami subjektai ir kad būtų uždrausti jiems naudingi Europos Sąjungos finansiniai srautai;

15.

pabrėžia, kad Mianmare (Birmoje) veikiančios vietos ir tarptautinės įmonės turi gerbti žmogaus teises ir nebesudaryti sąlygų pažeidimų vykdytojų veiklai; atsižvelgdamas į tai, griežtai ragina ES įsisteigusias įmones užtikrinti, kad jos neturėtų jokių ryšių su Mianmaro (Birmos) saugumo pajėgomis, jų pavieniais nariais arba jiems priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais, ir kad jie tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie kariuomenės vykdomo išpuolio prieš demokratiją ir žmogaus teises; ragina ES įsisteigusias įmones, įskaitant patronuojančiąsias bendroves ir patronuojamąsias įmones, skubiai nutraukti bet kokius ryšius su įmonėmis, susijusiomis su kariuomene; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti ir priimti tinkamas priemones siekiant nustatyti galimus ar faktinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį Mianmare, gali sukelti Europos Sąjungoje veikiančios įmonės, prie jų prisidėti arba būti tiesiogiai su jais susijusios, užkirsti tiems žmogaus teisių pažeidimams kelią, juos nutraukti, sušvelninti ir ištaisyti; ragina Komisiją ir valstybes nares į siūlomą direktyvą dėl išsamaus įmonių tvarumo patikrinimo įtraukti griežtesnius ir konkrečius išsamaus patikrinimo įpareigojimus, taikomus įmonėms, veikiančioms didelės rizikos vietovėse, įskaitant nuo konfliktų nukentėjusias vietoves ir aplinkos požiūriu pažeidžiamas vietoves;

16.

ragina valstybes nares ir asocijuotąsias šalis toliau taikyti embargą tiesioginiam ir netiesioginiam visų ginklų, šaudmenų ir kitos karinės, saugumo ir stebėjimo įrangos ir sistemų tiekimui, pardavimui ir perdavimui, įskaitant tranzitą, vežimą ir tarpininkavimą, taip pat mokymo, priežiūros ir kitos karinės ir saugumo pagalbos teikimui; pabrėžia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turi toliau tirti padėtį;

17.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares padidinti spaudimą JT Saugumo Tarybai, kad ji susitartų dėl griežtos rezoliucijos, kuria Mianmarui nustatomas visapusiškas pasaulinis ginklų embargas, projekto;

18.

ragina JT specialųjį pranešėją žmogaus teisių Mianmare klausimais toliau spręsti žurnalistų persekiojimo problemą ir imtis veiksmų siekiant pažaboti šią nerimą keliančią tendenciją; ragina JT į savo nepriklausomo Mianmaro tyrimo mechanizmo taikymo sritį įtraukti žiniasklaidos laisvės pažeidimus ir skatinti bet kokią iniciatyvą taikyti sankcijas kariniam režimui ir patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuo metu šalyje vykdomus siaubingus žmogaus teisių pažeidimus;

19.

ragina ES ir valstybes nares išnagrinėti visas galimybes užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę už sunkius tarptautinius saugumo pajėgų įvykdytus nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, padarytus po perversmo, taip pat nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir Rachinų ir kituose etniniuose regionuose dešimtmečiais vykdytus genocido veiksmus, ir paremti Saugumo Tarybos kreipimąsi dėl šios padėties į Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

20.

apgailestauja dėl mirties bausmės vykdymo opozicijos nariams ir pakartoja, kad griežtai smerkia mirties bausmę;

21.

primygtinai ragina karinę chuntą panaikinti bet kokius teisės aktus, kurie galėtų kelti pavojų žiniasklaidos laisvei, ir liautis varžyti Mianmaro žmonių teisę į saviraiškos laisvę tiek internete, tiek ne internete, įskaitant laisvę ieškoti informacijos, ją gauti ir perteikti;

22.

pažymi, kad „Penkių punktų konsensusas“ nedavė jokių rezultatų, ir ragina ASEAN pripažinti, kad Min Aung Hlaing chunta nėra patikima partnerė; primygtinai ragina ASEAN ir jos nares derėtis su Nacionalinės vienybės vyriausybe dėl naujo susitarimo dėl krizės Mianmare ir parengti naują susitarimą, kuriame būtų numatyti vykdymo užtikrinimo mechanizmais, kad ateityje būtų pasiektas tvarus ir demokratiškas krizės sprendimas;

23.

smerkia Rusiją ir Kiniją už tai, kad jos teikia politinę, ekonominę ir karinę paramą Mianmaro chuntai;

24.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją l. e. p. Prezidentui Duwa Lashi La ir Mianmaro nacionalinės vienybės vyriausybei, Pyidaungsu Hluttaw atstovaujančiam komitetui, Mianmaro valstybės patarėjai, „Tatmadaw“, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybėms narėms, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos valstybėms narėms, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos generaliniam sekretoriui, Pietryčių Azijos valstybių tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 40, 2022 2 21, p. 28.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/84

P9_TA(2022)0351

Dabartinė humanitarinė ir žmogaus teisių padėtis Tigrėjuje (Etiopija), ypač vaikų padėtis

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės humanitarinės ir žmogaus teisių padėtis Tigrėjuje (Etiopija), ypač vaikų padėties (2022/2858(RSP))

(2023/C 132/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Tigrėjaus ir Etiopijos, ypač į 2020 m. lapkričio 26 d. (1) ir 2021 m. spalio 7 d. (2) rezoliucijas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu ir į jos papildomus 1977 m. ir 2005 m. protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją ir į jos 1967 m. protokolą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 3 d. Etiopijos žmogaus teisių komisijos ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro bendro visų Etiopijos Federalinės Demokratinės Respublikos Tigrėjaus regiono konflikto šalių įtariamai padarytų tarptautinių žmogaus teisių, humanitarinės ir pabėgėlių teisės pažeidimų tyrimo ataskaitą ir 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. rengtą ir 2022 m. kovo 11 d. paskelbtą Etiopijos žmogaus teisių komisijos ataskaitą dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Etiopijos Afarijos ir Amharos regionuose,

—

atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją, kuria įsteigiama tarptautinė žmogaus teisių ekspertų komisija, kuriai pavedama atlikti išsamų ir nešališką įtarimų dėl pažeidimų ir piktnaudžiavimo, kuriuos nuo 2020 m. lapkričio 3 d. įvykdė visos konflikto Etiopijoje šalys, tyrimą,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės žmogaus teisių ekspertų komisijos dėl Etiopijos 2022 m. rugsėjo 19 d. ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi šis 23 mėnesius trunkantis konfliktas sukėlė žmonių inicijuotą krizę ir dideles žmonių kančias, kurių galima visiškai išvengti; kadangi humanitarinė padėtis visoje Etiopijoje dėl konflikto, sausros ir didelio masto gyventojų perkėlimo šalies viduje ir toliau yra kritinė; kadangi 2022 m. rugpjūčio 24 d. Etiopijos federalinės vyriausybės karo lėktuvai Tigrėjaus Mekelės mieste bombardavo vaikų darželį ir dėl to žuvo vaikų;

B.	kadangi Etiopijos federalinė vyriausybė 2022 m. kovo mėn. paskelbė humanitarines paliaubas ir iš dalies panaikino Tigrėjaus humanitarinį apgultį, tačiau vis dar trūksta būtiniausių atsargų, įskaitant maistą, vaistus ir kurą;

kadangi pažeidžiamos grupės, ypač moterys ir vaikai, labiausiai kenčia nuo Tigrėjuje tebesitęsiančio konflikto ir joms skubiai reikalinga apsauga; kadangi Tigrėjaus vaikai rimtai kenčia nuo bado, smurto, medicininės pagalbos ir švietimo trūkumo, šeimų persikėlimo, priverstinio perkėlimo ir nuolat patiriamų psichologinių traumų;

kadangi 2022 m. spalio 1 d. Afrikos Sąjunga (AS) pakvietė Etiopijos vyriausybę ir Tigrėjaus valdžios institucijas 2022 m. spalio 8 d. Pietų Afrikoje surengti taikos derybas; kadangi šias taikos derybas turi palengvinti AS specialusis įgaliotinis Olusegun Obasanjo, padedamas buvusio Kenijos prezidento Uhuru Kenyatta ir buvusio Pietų Afrikos prezidento pavaduotojo Phumzile Mlambo-Ngcuk; kadangi 2022 m. spalio 5 d. Etiopijos vyriausybė priėmė šį kvietimą;

E.	kadangi visos konflikto šalys nuolat tyčia ar netyčia bombarduoja moteris ir vaikus, juos šaudo, žudo ir prieš juos vykdo kitokius karinius smurtinius veiksmus bei etninį smurtą;

kadangi moterų ir mergaičių žaginimas ir kitoks seksualinis smurtas prieš jas ir toliau plačiai naudojamas visų konflikto šalių, kartu su grasinimais nužudyti, įžeidinėjimais etniniu pagrindu ir kalinimu seksualinės vergovės sąlygomis; kadangi šalies viduje perkeltoms moterims ir vaikams kyla didesnė grobimo ir prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais rizika;

kadangi per visą šio konflikto raidą vienintelis pastovus dalykas yra daug įtariamų šiurkščių žmogaus teisių, humanitarinės teisės ir pabėgėlių teisės pažeidimų, kuriuos vykdo visos konflikto šalys; kadangi beveik pusė milijono Etiopijos gyventojų žuvo nuo smurto ir bado ir dėl šio konflikto daugiau kaip 1,6 mln. žmonių buvo perkelti; kadangi nuo karo pradžios šimtai tūkstančių civilių gyventojų buvo priverstinai perkelti, neteisėtai nužudyti arba patyrė seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, masinį savavališką sulaikymą, grobimą, atsisakymą teikti humanitarinę pagalbą ir pagrindines paslaugas, humanitarinės pagalbos plėšimą ir humanitarinės pagalbos nukreipimą kariams;

kadangi trečdalio iki penkerių metų amžiaus Tigrėjaus vaikų ir pusės visų nėščių ir krūtimi maitinančių moterų mityba yra nepakankama; kadangi Etiopijoje apie 20 mln. žmonių, iš kurių beveik trys ketvirtadaliai yra moterys ir vaikai, reikia humanitarinės pagalbos; kadangi Etiopija patiria didžiausią nuo 1981 m. sausrą, dėl kurios maždaug 7,4 mln. žmonių susiduria su dideliu maisto stygiumi;

I.	kadangi Tigrėjaus vaikų, gaunančių įprastines vakcinas, procentinė dalis sumažėjo dėl tiekimo trūkumo, kurį lėmė Etiopijos pajėgų vykdoma blokada; kadangi daugėja susirgimų mirtinomis ligomis, pvz., tymais, stablige ir kokliušu;

kadangi dėl Etiopijos pilietinio karo Tigrėjuje mokyklos nelanko iš viso 1,39 mln. vaikų; kadangi Tigrėjaus švietimo sektorius buvo visiškai sunaikintas dėl to, kad žuvo daug mokyklų sistemos darbuotojų ir sunaikinta labai daug jos infrastruktūros; kadangi švietimo sektoriuje žuvo 346 vyrai ir 1 798 moterys (iš viso 2 164 asmenys), įskaitant mokinius ir studentus;

kadangi nuo pat konflikto pradžios sistemingai varžomos humanitarinių organizacijų galimybės patekti į konflikto zonas, nepaisant nuolat kartojamų tarptautinės bendruomenės ir humanitarinių organizacijų raginimų užtikrinti nekliudomą, tvarią ir saugią prieigą atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams; kadangi visos konflikto šalys vykdo smurto veiksmus prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus; kadangi nuo konflikto pradžios buvo nužudyti mažiausiai 23 humanitarinės pagalbos darbuotojai;

kadangi galimybę gauti tikralaikės informacijos labai trikdė vyriausybės nustatyti apribojimai, be kita ko, nutraukiant ryšių priemones ir neleidžiant pranešti apie įvykius Tigrėjuje, taip pat Afarijos ir Amharos regionuose, kur išplito konfliktas; kadangi dėl tokio ryšių nutraukimo ir galimybių nepriklausomiems stebėtojams patekti į konflikto paveiktas vietoves apribojimų buvo labai apsunkintos sąlygos dokumentais užfiksuoti žmogaus teisių pažeidimus;

M.	kadangi 2022 m. rugsėjo 19 d. JT Tarptautinė žmogaus teisių ekspertų komisija dėl Etiopijos paskelbė ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog konflikto šalys įvykdė karo nusikaltimų ir padarė žmogaus teisių pažeidimų;

N.	kadangi Eritrėja šiame konflikte atliko labai žalingą vaidmenį ir prisidėjo prie jo eskalavimo įsitraukdama į konfliktą Tigrėjuje; kadangi nuo 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigos pradėti skelbti žiniasklaidos pranešimai tai, kad vėl buvo įsiveržta į šiaurinę Tigrėjaus dalį;

O.	kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas ir Etiopijos vyriausybė išreiškė savo įsipareigojimą palaikyti taikos procesą, kuriam vadovauja Afrikos Sąjunga;

dar kartą skubiai ragina nedelsiant ir be išankstinių sąlygų sustabdyti karo veiksmus ir nutraukti ugnį Tigrėjuje ir jo kaimyniniuose regionuose;

ragina nedelsiant, visapusiškai, saugiai ir tvariai užtikrinti galimybes gauti humanitarinę pagalbą visiems nuo konflikto regione nukentėjusiems asmenims;

labai palankiai vertina AS kvietimą dalyvauti taikos derybose Pietų Afrikoje 2022 m. spalio 8 d.; ragina visas šalis priimti šį kvietimą ir pradėti šias derybas sąžiningai bei laikantis dialogo, susitaikymo ir taikos dvasios;

ragina nedelsiant atkurti konstitucinę tvarką ir sukurti ugnies nutraukimo stebėsenos mechanizmą; reiškia paramą visoms diplomatinėms pastangoms užbaigti Etiopijoje vykstantį konfliktą, visų pirma tarpininkaujant AS;

griežtai smerkia tai, kad kariaujančios šalys sąmoningai taikosi į civilius ir kad, pasak gautų pranešimų, tam tikros kariaujančios šalys verbuoja vaikus; primena, kad tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus, prieš vaikus nukreipti veiksmai ir vaikų karių verbavimas bei naudojimas yra karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui;

smerkia Eritrėjos pajėgų invaziją į Tigrėją; smerkia karo Etiopijoje metu Eritrėjos pajėgų vykdomus karo nusikaltimus ir žmogaus teisių pažeidimus; primygtinai ragina Eritrėjos vyriausybę nedelsiant ir visam laikui išvesti savo pajėgas iš Etiopijos ir užtikrinti atsakomybę už jų padarytus karo nusikaltimus;

ragina visas Etiopijos valdžios institucijas, ypač federalinę vyriausybę ir Tigrėjaus, Amharos ir Afarijos regiono vyriausybes, laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų, pirmumo tvarka išaiškinti siaubingus karo nusikaltimus, įvykdytus prieš pažeidžiamiausius asmenis, ypač vaikus ir moteris, ir apsaugoti savo jaunimą laikantis JT Vaiko teisių konvencijos;

yra pasibaisėjęs dėl pranešimų apie didžiulio masto visų konflikto šalių vykdytą vaikų, moterų ir vyrų prievartavimą ir seksualinį smurtą prieš juos; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Tigrėjaus, Amharos ir Afarijos vaikų žudymą ir žalojimą dėl etninės kilmės, nes tai yra karo nusikaltimai ir etninis valymas, ir ragina nedelsiant juos ištirti;

dar kartą ragina visų šalių pajėgas užtikrinti tarptautines žmogaus teises ir laikytis tarptautinės humanitarinės ir pabėgėlių teisės; ragina Etiopijos federalinę vyriausybę ir Tigrėjaus regiono vyriausybę užtikrinti, kad per dabartinį konfliktą padarytų karo nusikaltimų vykdytojai už juos atsakytų; primygtinai pabrėžia, kad vietos ir tarptautiniai subjektai, visų pirma Etiopijos žmogaus teisių komisija ir JT Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT), turi bendradarbiauti užtikrinant žalos atlyginimą išgyvenusiems asmenims ir visų formų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukoms;

10.

ragina užtikrinti, kad visos Etiopijos mergaitės ir moterys galėtų naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir teisėmis; primygtinai ragina ES ir valstybes nares didinti paramą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugoms, ypač kontracepcijos priemonėms ir galimybei saugiai nutraukti nėštumą, ypatingą dėmesį skiriant tam, kad būtų užtikrintos galimybės patekti į nuo karo nukentėjusius ir humanitarinės katastrofos paveiktus Etiopijos regionus; ragina Etiopijos vyriausybę įvykdyti savo įsipareigojimą ištirti daugybę visų kariaujančių šalių per konfliktą padarytų rimtų smurto dėl lyties atvejų;

11.

yra susirūpinęs dėl pranešimų apie tai, kad daugėja vaikų santuokų ir vaikų darbo, prekybos žmonėmis ir seksualinių santykių už atlygį atvejų, kurių imamasi kaip kraštutinių išgyvenimo priemonių nuo karo ir humanitarinės katastrofos nukentėjusiuose Etiopijos regionuose;

12.

ragina imtis veiksmų prieš pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grobimą, prekybą jais ir jų seksualinį išnaudojimą Tigrėjuje, Amharoje, Afare ir Eritrėjoje, taip pat teikti pagalbą ir apsaugą visoms aukoms nediskriminuojant dėl rasės ar etninės kilmės, tautybės, negalios, amžiaus, lyties ar seksualinės orientacijos;

13.

primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares didinti paramą moterų ir vaikų, įskaitant išžaginimo būdu gimusius vaikus, skubios reabilitacijos centrams, kurie saugo ir reabilituoja smurtą dėl lyties, prekybą žmonėmis ir seksualinį išnaudojimą išgyvenusius asmenis; pabrėžia, kad svarbu teikti prieglobstį, psichosocialines paslaugas ir profesinį mokymą išgyvenusiems asmenims bei ragina teikti papildomą paramą esamoms prieglaudoms;

14.

primena, kad neteisminės egzekucijos, priverstiniai dingimai, savavališki sulaikymai, kankinimai ir netinkamas elgesys, priverstinis perkėlimas, seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, prievartavimas ir grupinis prievartavimas, išpuoliai prieš pagalbą teikiančius darbuotojus, išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą, pvz., mokyklas ir ligonines, ir valstybinės bei privačios nuosavybės naikinimas bei grobimas pagal tarptautinę teisę yra laikomi karo nusikaltimais;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares remti vidaus atskaitomybės iniciatyvas, grindžiamas tik aiškiais, skaidriais, veiksmingais ir išmatuojamais kriterijais, kuriais užtikrinamas nepriklausomas ir nešališkas teisingumas bei atskaitomybė aukoms ir nukentėjusiems asmenims;

16.

griežtai smerkia bado, kaip karinio metodo, naudojimą; primena, kad trukdymas tiekti maistą ir sveikatos priežiūros paslaugas bei atsisakymas teikti šias paslaugas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui; primena, kad humanitarinė pagalba ir parama yra grindžiama žmogiškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principais;

17.

pakartoja savo raginimą visiškai atkurti pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., elektros infrastruktūrą, bankų paslaugas, mokyklas ir ligonines, taip pat nedelsiant panaikinti telekomunikacijų apribojimus Tigrėjuje;

18.

ragina nacionalines ir regionines valdžios institucijas užtikrinti, kad šalies viduje perkelti asmenys ir pabėgėliai turėtų teisę savanoriškai saugiai grįžti į savo namus ar gyvenamąją vietą, ir sukurti teisingą, prieinamą ir nepriklausomą mechanizmą, pagal kurį būtų kompensuojami būsto, turto ir žemės nuostoliai ar žala; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares padėti ir remti grąžinimo organizavimą ir stebėseną;

19.

griežtai smerkia tai, kad nepaprastoji padėtis lėmė dėl etninių priežasčių vykdomus sulaikymus, priekabiavimą, mušimus ir išpuolius prieš žurnalistus; ragina nedelsiant paleisti visus savavališkai kalinamus žurnalistus ir užtikrinti saviraiškos bei žodžio laisvę; ragina kariaujančias šalis užtikrinti laisvą prieigą prie spaudos ir leisti žurnalistams saugiai atlikti savo darbą;

20.

reiškia susirūpinimą dėl nepriklausomų humanitarinės pagalbos darbuotojų saugumo ir gerovės regione; griežtai smerkia visus išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus bei nuolatinį JT humanitarinių atsargų konfiskavimą;

21.

pakartoja savo raginimą Etiopijos vyriausybei pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; pabrėžia, kad reikia sukurti nepriklausomą ir nešališką mechanizmą, kad būtų galima kovoti su vykdomais pažeidimais bei atskaitomybės problemomis;

22.

ragina visas kariaujančias šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir be išankstinių sąlygų pasiekti oficialų paliaubų susitarimą; pakartoja savo raginimą vykdyti nacionalinį dialogą, kuris būtų kuo įtraukesnis, platesnis ir skaidresnis, įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus ir opozicijos partijas, kad tas dialogas taptų tikru susitaikymo katalizatoriumi; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai dalyvauti taikos procese, kad būtų užtikrinta patikima pažanga;

23.

atkreipti dėmesį į kai kuriuos teigiamus pokyčius šalyje, pavyzdžiui, 2022 m. kovo 24 d. sudarytas humanitarines paliaubas ir kai kurių politinių kalinių paleidimą, didesnes galimybes teikti humanitarinę pagalbą per paliaubas ir Etiopijos vyriausybės bei Tigrėjaus vadovybės viešus pareiškimus, kuriais jie įsipareigoja dalyvauti AS vadovaujamose taikos derybose;

24.

palankiai vertina tai, kad atnaujinti Afrikos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje Olusegun Obasanjo įgaliojimai; tikisi tolesnių veiksmų po pareiškimų dėl numatomo aukšto lygio AS tarpininkų trejeto paskyrimo, siekiant teikti pirmenybę susitarimui dėl nuolatinio ugnies nutraukimo, nekliudomos humanitarinės pagalbos teikimo į visas teritorijas ir neatidėliotino Eritrėjos pajėgų pasitraukimo, taip pat palengvinti atskaitomybę ir vidinį susitaikymą; ragina nedelsiant paskirti šiuos tarpininkus;

25.

pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms patvirtinti žmogaus teisių apsaugos priemones ir patvirtinti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams taikant visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

26.

pabrėžia, kad pabėgėlių regione toliau blogėja; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir visas jos valstybes nares sparčiau vykdyti perkėlimą į ES iš šio regiono ir asmenims, kuriems gresia pavojus, išduoti humanitarines vizas, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas šeimos susijungimui; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti veiksmingas galimybes gauti tarptautinę apsaugą ES, taip pat užtikrinti, kad pagal ES ir tarptautinę teisę būtų gerbiamos asmenų, siekiančių gauti tarptautinę apsaugą, pagrindinės teisės;

27.

pritaria tam, kad Komisija atidėjo paramos biudžetui išmokų Etiopijos vyriausybei mokėjimą nuo 2020 m. gruodžio mėn.; ragina Komisiją toliau teikti gyvybiškai svarbią paramą regionui, skirtą pilietinei visuomenei ir nepriklausomoms humanitarinėms organizacijoms bei dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti vaikų saugumą; ragina Komisiją persvarstyti savo paramos biudžetui apribojimą įgyvendinimo priemonėms, kad būtų galima toliau įgyvendinti vystymosi projektus už konflikto zonos ribų;

28.

labai apgailestauja dėl to, kad JT Saugumo Taryba (JT ST) nesugebėjo veiksmingai spręsti padėties Etiopijoje ir regione; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares raginti JT Saugumo Tarybą reguliariai rengti viešus susitikimus dėl Etiopijos ir regiono bei imtis prasmingų ir ryžtingų veiksmų siekiant leisti nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, nutraukti ir pasmerkti sunkius tarptautinės teisės pažeidimus bei užtikrinti atskaitomybę už įvykdytus žiaurumo aktus;

29.

primena, kad savo 2021 m. gruodžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje S-33/1 dėl žmogaus teisių padėties Etiopijoje JTŽTT nusprendė įsteigti Tarptautinę žmogaus teisių ekspertų Etiopijos klausimais komisiją (ICHREE); primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares remti tinkamo JT finansavimo skyrimą Tarptautinei žmogaus teisių komisijai (ICHREE) ir ragina Etiopijos federalinę vyriausybę sudaryti palankesnes sąlygas nekliudomai naudotis ICHREE; ragina JTŽTT atnaujinti Tarptautinės žmogaus teisių tarybos (ICHREE) įgaliojimus ir suteikti jai pakankamai laiko, taip pat reikiamą techninę pagalbą ir biudžeto išteklius, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus, neapribojant jų trukmės ar geografinės taikymo srities;

30.

pripažįsta 2022 m. rugsėjo 19 d. JTŽTT Tarptautinės žmogaus teisių ekspertų Etiopijos klausimais komisijos ataskaitos (A/HRC/51/46) išvadas, kuriose dokumentuojami karo nusikaltimų atvejai; ragina Komisiją įvertinti ir panaudoti išvadas bei rekomendacijas, o Etiopijos valdžios institucijas pripažinti šiuos rezultatus siekiant atkurti žmogaus teisių apsaugą ir siekti žalos atlyginimo karo nusikaltimų aukoms; taip pat ragina visas konflikto šalis pritarti JT žmogaus teisių pareigūno ir Etiopijos žmogaus teisių komisijos bendro tyrimo rekomendacijoms;

31.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Etiopijos federalinei vyriausybei ir Federacijos rūmams, Tigrėjaus valdžios institucijoms, Eritrėjos Valstybės vyriausybei, Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 425, 2021 10 20, p. 132.

(2) OL C 132, 2022 3 24, p. 205.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/89

P9_TA(2022)0352

Mahsos Amini mirtis ir represijos prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mahsos Jinos Amini mirties ir represijų prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane (2022/2849(RSP))

(2023/C 132/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 25 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją Europos Sąjungos vardu ir 2022 m. rugsėjo 19 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimą dėl Mahsos Amini mirties,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais pareiškimą, kuriame reikalaujama atskaitomybės už Mahsos Amini mirtį ir raginama nutraukti smurtą prieš moteris,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 18 d., 2022 m. sausio 13 d. ir 2021 m. sausio 11 d. Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 16 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 27 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir į tai, kad 1975 m. birželio mėn. Iranas jį ratifikavo,

—	atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi 2022 m. rugsėjo 13 d. vadinamoji Irano dorovės policija Teherane suėmė 22 m. kurdų kilmės iranietę Mahsą Jiną Amini dėl, kaip teigiama, privalomo hidžabo dėvėjimo įstatymo nesilaikymo; kadangi, pasak liudininkų, dorovės policija įstūmė Mahsą Jiną Amini į policijos autobusiuką ir ją mušė, kol ji buvo vežama į Vozaros sulaikymo centrą Teherane, kur netrukus ją ištiko koma ir 2022 m. rugsėjo 16 d. ji mirė netoliese esančioje ligoninėje vis dar policijos prižiūrima; kadangi Irano valdžios institucijos teigia, kad ji mirė dėl natūralių priežasčių; kadangi nebuvo atliktas tinkamas tyrimas ir kadangi valdžios institucijos atsisakė pateikti aukos šeimai jos medicininius dokumentus ir autopsijos ataskaitą;

kadangi po Mahsos Amini nužudymo beveik visose iš 31 Irano provincijos prasidėjo nacionalinio masto protestai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių Irano piliečių iš visų visuomenės sluoksnių; kadangi protestus inicijavo moterys, reikalaujančios atsakomybės už Mahsos Jinos Amini mirtį ir raginančios nutraukti smurtą prieš moteris ir moterų diskriminaciją Irane, visų pirma jas verčiant dėvėti hidžabą; kadangi moterų protestai įkvėpė vyrus būti solidarius ir paskatino viso Irano reformų ir protestų judėjimą; kadangi studentai protestuoja daugelyje visos šalies universitetų, ypač Teherano Šarifo technologijų universitete, boikotuodami paskaitas ir rinkdamiesi į demonstracijas prieš represijas;

kadangi Irano saugumo ir policijos pajėgų atsakas į protestus buvo smurtinis, beatodairiškas ir neapribotas, dėl to žuvo ir sužeista daug žmonių; kadangi Jungtinės Tautos patvirtino, kad Irano pajėgos prieš protestuotojus naudoja kovinius šaudmenis, šratus, ašarines dujas ir metalo granules; kadangi, kaip pranešama, iki 2022 m. spalio 2 d. Irano saugumo pajėgos nužudė šimtus taikių protestuotojų, reiškusių protestą dėl Mahsos Jinos Amini nužudymo, ir sužeidė bei suėmė dar šimtus asmenų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, studentus, teisininkus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir daugiau kaip 20 žurnalistų, visų pirma žurnalistą Niloofarą Hamedi, kuris pirmas pranešė apie Mahsos Jinos Amini suėmimą ir hospitalizavimą;

kadangi „Amnesty International“ užfiksavo valdžios institucijų planą numalšinti dabartinius protestus pasitelkiant Islamo revoliucijos gvardiją, sukarintas pajėgas „Basij“, Irano Islamo Respublikos teisėsaugos pajėgas, riaušių policiją ir civiliais drabužiais persirengusius saugumo agentus; kadangi iš įrodymų matyti, kad Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas davė įsakymą visų provincijų vadams, kuriame nurodė saugumo pajėgoms plačiai naudoti mirtiną jėgą ir šaunamuosius ginklus prieš taikius protestuotojus;

E.	kadangi, remiantis pranešimais, pastarosiomis dienomis suimta daug užsieniečių, įskaitant ES piliečius, už įtariamą dalyvavimą protestuose;

kadangi Irano valdžios institucijos sąmoningai trikdo interneto ir mobilųjį ryšį ir griežtai riboja socialinių tinklų platformas, siekdamos pakenkti Irano piliečių galimybėms saugiai ir privačiai naudotis ryšių technologijomis ir organizuoti taikius susirinkimus; kadangi pranešama, jog yra blokuojamos SMS žinutės, kuriose yra persų kalba parašyti žodžiai „Mahsa Amini“; kadangi trikdydamas ir atjungdamas interneto ryšį didelėse Irano teritorijos dalyse režimas bando užkirsti kelią žinių apie protestus ir jų vaizdų perdavimui ir sklaidai ir neleisti, kad tarptautinės ir vietos organizacijos dokumentuotų žmogaus teisių pažeidimus;

kadangi Irano vyriausybė 1983 m. įvedė privalomą hidžabo dėvėjimą; kadangi privalomas hidžabas tapo moterų represijų priemone, atimant iš jų laisvę ir teises Irane; kadangi moterys, kurios matomos viešumoje neuždengta galva, dažnai persekiojamos, įkalinamos, kankinamos, nuplakamos ir net nužudomos dėl šių represinių taisyklių nesilaikymo;

kadangi nuo prezidento Ebrahimo Raisi kadencijos pradžios 2021 m. padažnėjo dorovės policijos pajėgų priekabiavimas prie moterų bei mergaičių ir smurtas prieš jas; kadangi Irano vyriausybė siekia priimti teisės aktus ir teisės aktų projektus, kuriais skatinamos represijos prieš moteris; kadangi Mahsos Jinos Amini nužudymas yra platesnio pobūdžio veiksmų, kuriais ribojamos ir mažinamos jau ir taip labai suvaržytos moterų teisės Irane, įskaitant 2021 m. priimtą naują įstatymą, kuriuo griežtai apribojamos moterų galimybės naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisėmis ir taip tiesiogiai pažeidžiamos moterų žmogaus teisės pagal tarptautinę teisę, dalis; kadangi „hidžabo ir tyrumo projekto“ įgyvendinimas reikštų, kad bus naudojamos stebėjimo kameros moterims be hidžabo stebėti ir bausti;

kadangi žmogaus teisių padėtis Irane vis blogėja; kadangi Mahsos Jinos Amini mirtis parodo Irane vykstančią žmogaus teisių krizę, kurios neleidžia įveikti sisteminis Irano vyriausybės ir jos saugumo aparato, leidusių plačiai paplitusius kankinimus, neteismines egzekucijas ir kitus neteisėtus nužudymus, nebaudžiamumas; kadangi nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. suimta daugiau kaip 40 žmogaus teisių gynėjų, o žmogaus teisių gynėjos moterys ypač dažnai suimamos ir prieš jas ypač smurtaujama per šiuos Irano pajėgų sulaikymus, išpuolius ir reidus; kadangi iranietėms LGBTQI asmenų teisių gynėjoms Zahrai Sedighi Hamedani, 31 m., ir Elhamai Chubdar, 24 m., Urmijos revoliucinis teismas skyrė mirties bausmę dėl kaltinimų „ištvirkimo skleidimu pasaulyje propaguojant homoseksualumą“;

kadangi ES pradėjo taikyti ribojamąsias priemones dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą asmenims ir subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, taip pat draudimą į Iraną eksportuoti įrangą, kuri gali būti naudojama vidaus represijoms, ir telekomunikacijų stebėjimo įrangą; kadangi šios priemonės, kurias pradėta taikyti 2011 m. balandžio 12 d., yra reguliariai atnaujinamos ir toliau taikomos;

kadangi Komisijos pirmininkės pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis savo 2022 m. rugsėjo 25 d. deklaracijoje pasmerkė Mahsos Jinos Amini nužudymą ir Irano saugumo pajėgų perteklinį jėgos naudojimą ir paskelbė, kad prieš būsimą Užsienio reikalų tarybos susitikimą ES svarstys visas turimas priemones, siekdama reaguoti į Mahsos Jinos Amini nužudymą ir į Irano saugumo pajėgų atsaką į kilusias demonstracijas;

kuo griežčiausiai smerkia Mahsos Jinos Amini mirtį po jos smurtinio suėmimo, prievartos ir netinkamo elgesio, kurį vykdė Irano dorovės policija; reiškia užuojautą jos šeimai ir draugams bei visų per pastarojo meto protestus Irane nužudytų asmenų šeimoms;

ragina Irano vyriausybę leisti nepriklausomai kompetentingai institucijai nešališkai ir veiksmingai ištirti Mahsos Jinos Amini tragišką mirtį ir kaltinimus kankinimu ir netinkamu elgesiu;

reiškia savo solidarumą su jaunomis iranietėmis, kurios vadovauja protestams ir juose dalyvauja nepaisydamos sunkumų ir asmeninių padarinių, kuriuos jos patiria; palaiko taikius protestus prieš Mahsos Jinos Amini nužudymą, sisteminę ir vis didėjančią moterų priespaudą ir šiurkščius bei masinius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus;

tvirtai remia Irano gyventojų lūkesčius, kai jie nori gyventi laisvoje, stabilioje, įtraukioje ir demokratinėje valstybėje, kuri laikosi savo nacionalinių ir tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad „Basij“ pajėgos ir policija 2022 m. spalio 2 d. Teherane apsupo Šarifo technologijų universitetą ir sulaikė bei šaudė į daugybę universitete užrakintų studentų;

pripažįsta, kad Irano moterų judėjimas neapsiriboja vien moterų teisių gynimu ir pasisako už pasaulietišką Irano valstybę, o ne už smurtinę ir reakcingą teokratiją;

griežtai smerkia plačiai paplitusį, tyčinį ir neproporcingą Irano saugumo pajėgų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus ir ragina Irano valdžios institucijas nutraukti nuolatinį, sistemingą ir nepriimtiną smurtą prieš savo piliečius; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos leistų greitai, nešališkai ir veiksmingai ištirti visų protestuotojų nužudymus, taip pat kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

reikalauja, kad Irano valdžios institucijos nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvintų visus asmenis, kurie dėl protestų buvo įkalinti vien tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, teise jungtis į asociacijas ir teise laisvai rinktis į taikius susirinkimus, ir kad panaikintų jiems visus kaltinimus; pabrėžia, kad pagrindinės teisės, pvz., saviraiškos ir susirinkimų laisvės, turi būti užtikrinamos visada, ir ragina Irano valdžios institucijas paisyti savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant prisiimtus pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus sulaikytus ES piliečius ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad suimta daugiau kaip 20 žurnalistų, įskaitant Niloofarą Hamedi, kuri pirmoji pranešė apie Mahsos Jinos Amini sulaikymą ir hospitalizavimą, ir ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant juos išlaisvinti; ragina Iraną gerbti visų Irane gyvenančių žmonių, visų pirma moterų ir mergaičių, kurios ypatingai patiria priespaudą, saviraiškos ir tikėjimo laisvę;

smerkia sisteminę Irano Islamo Respublikos moterų ir kitų pažeidžiamų grupių diskriminaciją įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais griežtai ribojamos jų laisvės ir teisės, įskaitant žeminantį privalomo šydų dėvėjimo įstatymą ir piktnaudžiavimą jo vykdymo užtikrinimu, griežtus moterų lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių apribojimus ir moterų politinių, socialinių, ekonominių, kultūrinių ir asmeninių teisių pažeidimus; reikalauja, kad Irano valdžios institucijos skubiai panaikintų įstatymus, kuriais moterims ir mergaitėms nustatomas reikalavimas dėvėti šydus, panaikintų „dorovės“ policiją ir nutrauktų sisteminę moterų diskriminaciją visose gyvenimo srityse;

griežtai smerkia tai, kad vykstant protestams šalyje Iranas užblokuoja internetą ir judriojo ryšio tinklus, nes tai neleidžia Irano piliečiams bendrauti ir trukdo laisvam informacijos srautui; pabrėžia, kad tokiais veiksmais aiškiai pažeidžiama tarptautinė teisė; palankiai vertina JAV sprendimą leisti privačioms įmonėms savo skaitmenines paslaugas teikti Irano žmonėms vykstant dabartiniams protestams;

10.

kategoriškai atmeta Irano pareigūnų ir valstybės kontroliuojamos Irano žiniasklaidos kaltinimus, kad atseit Vokietijos ir kitų Europos šalių diplomatinės atstovybės yra protestų kurstytojos;

11.

pakartoja, kad griežtai smerkia nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį Irane, taip pat įskaitant etninėms ir religinėms mažumoms priklausančius asmenis, įskaitant kurdus, beludžius, arabus ir šiitams ir musulmonams nepriklausančias religines mažumas, įskaitant bahajus ir krikščionis; primygtinai ragina Irano valdžios institucijas gerbti etninių ir religinių mažumų pagrindines teises ir laisves; ragina Irano valdžios institucijas panaikinti visų formų diskriminaciją;

12.

primygtinai ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, kurie buvo įkalinti už tai, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos ir tikėjimo teise; ragina Irano Aukščiausiąjį Teismą panaikinti nuosprendžius LGBTI žmogaus teisių gynėjoms Zahrai Sedighi-Hamadani ir Elhamai Choubdar, nes buvo pažeista jų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; prašo Irano vyriausybę nutraukti visiems žmogaus teisių gynėjams Irane taikomus persekiojimo veiksmus ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nebijodami represijų ir be jokių apribojimų, įskaitant teisminį persekiojimą;

13.

smerkia sistemingus kankinimus Irano kalėjimuose ir ragina nedelsiant sustabdyti visų formų kankinimus ir nustoti netinkamai elgtis su visais kalinamais asmenimis; smerkia praktiką, pagal kurią kalinamiems asmenims neleidžiama skambinti telefonu ir pasimatyti su šeimos nariais; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad sulaikytiesiems nesuteikiama galimybė apklausų metu naudotis teisiniu atstovavimu; ragina Irano vyriausybę elgtis su kaliniais pagarbiai, atsižvelgiant į jų žmogiškąjį prigimtinį orumą ir vertę;

14.

labai apgailestauja dėl nepakankamos pažangos bylose, susijusiose su dvigubą (ES ir Irano) pilietybę turinčiais piliečiais, sulaikytais Irane, įskaitant Ahmadrezą Džalali, kuris buvo nuteistas mirties bausme už melagingus kaltinimus šnipinėjimu;

15.

griežtai smerkia tai, kad Irano valdžios institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko mirties bausmę, ir apgailestauja dėl nerimą keliančio mirties bausmės taikymo protestuotojams, disidentams ir mažumoms priklausantiems asmenims; pakartotinai ragina Irano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą kaip žingsnį siekiant ją panaikinti ir pakeisti visus mirties nuosprendžius kitomis bausmėmis;

16.

prašo Irano valdžios institucijų leisti apsilankyti visiems pagal JT žmogaus teisių tarybos specialiąsias procedūras paskirtiems asmenims ir visų pirma užtikrinti, kad JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais būtų leista atvykti į šalį;

17.

ragina JT, ypač Žmogaus teisių tarybą, nedelsiant pradėti išsamų pastarųjų savaičių įvykių tyrimą, kuriam vadovautų JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais; prašo JT Žmogaus teisių tarybos sukurti tarptautinį tyrimo ir atskaitomybės už Irano vyriausybės įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą;

18.

prašo ES ir jos valstybes nares visuose reikaluose su Irano valdžios institucijomis reikalauti nedelsiant nutraukti smurtinį protestų malšinimą ir besąlygiškai išlaisvinti visus asmenis, kurie suimti dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, reikalauti atlikti nepriklausomą tyrimą dėl Mahsos Jinos Amini ir dešimčių protestuotojų mirties, primygtinai raginti atkurti prieigą prie interneto ir ryšių kanalų ir raginti panaikinti privalomą reikalavimą moterims dėvėti šydus; ragina valstybes nares kaupti ir saugoti turimus įrodymus, kuriais gali būti prisidėta prie tyrimų, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jo veiklos rėmimą, ir jais dalytis, laikantis naujų Eurojusto taisyklių;

19.

ragina Užsienio reikalų tarybą į ES asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Irane, sąrašą įtraukti Irano pareigūnus, įskaitant visus susijusius su dorovės policija, kurie bus pripažinti prisidėję prieš Mahsos Jinos Amini mirties ir smurto prieš protestuotojus arba atsakingi už tai; pakartoja, kad neturi būti panaikintos sankcijos Islamo revoliucijos gvardijos vadovybei; palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, nes tai svarbi priemonė, pagal kurią ES gali taikyti sankcijas žmogaus teisių pažeidėjams;

20.

ragina ES, įskaitant Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, toliau kelti klausimus ir reikšti susirūpinimą dėl žmogaus teisių Irano valdžios institucijoms dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose ir šiuo tikslu pasinaudoti visais planuojamais bendradarbiavimo su Irano valdžios institucijomis veiksmais, visų pirma ES ir Irano aukšto lygio politinio dialogo kontekste; dar kartą patvirtina, kad žmogaus teisių paisymas yra pagrindinė ES ir Irano santykių plėtojimo dalis;

21.

skatina Teherane akredituotas ES šalių ambasadas glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti; primygtinai ragina visas valstybes nares, kurios turi diplomatines atstovybes Teherane, naudotis mechanizmais, numatytais ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų, siekiant remti ir apsaugoti šiuos asmenis, ypač moterų teisių gynėjus ir dvigubą (ES ir Irano) pilietybę turinčius piliečius, be kita ko, teikiant skubias dotacijas pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ ir Europos demokratijos fondą, taip pat išduodant skubias vizas, skelbiant viešus pareiškimus, vykdant teismo procesų stebėseną ir organizuojant apsilankymus kalėjimuose;

22.

ragina Komisiją griežtai laikantis būtinumo ir proporcingumo principų apsvarstyti galimybę leisti ES įsteigtiems ryšio paslaugų teikėjams siūlyti Irano žmonėms priemones, įskaitant vaizdo konferencijų bei e. mokymosi platformas, internetinius žemėlapius ir debesijos paslaugas, kad būtų užtikrinta jų galimybė naudoti interneto priemones ir platformas, kurių reikia jų žmogaus teisėms užtikrinti;

23.

reiškia susirūpinimą dėl nuolatinės reakcingų islamistų asociacijų vykdomos lobistinės veiklos ES institucijose, kuri gali būti prilyginama užsienio kišimuisi į mūsų demokratines valstybes;

24.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Islamo konsultacinei tarybai, Irano Islamo Respublikos vyriausybei, Irano Islamo Respublikos aukščiausiojo vadovo kabinetui ir Mahsos Jinos Amini šeimai.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/94

P9_TA(2022)0353

Rusijos vykdomas agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimas

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimo (2022/2851(RSP))

(2023/C 132/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos,

—	atsižvelgdamas į JT Chartiją,

—	atsižvelgdamas į 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 30 d. Europos Vadovų Tarybos narių ir Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų pareiškimus dėl Ukrainos,

—	atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio 2022 m. rugsėjo 28 d. deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl neteisėtų Rusijos fiktyvių referendumų Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionuose,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškimą spaudai dėl naujo ribojamųjų priemonių Rusijai rinkinio ir į 2022 m. rugsėjo 30 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles’io Michelio pareiškimą dėl Rusijos įvykdytos neteisėtos Ukrainos regionų aneksijos,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 22 d. vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir 2022 m. rugsėjo 28 d. deklaraciją dėl dujų nuotėkio iš dujotiekių „Nord Stream“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi, vadovaujantis JT Chartija ir tarptautinės teisės principais, visos valstybės yra vienodai suverenios ir palaikydamos tarptautinius santykius turi nenaudoti grasinimų arba jėgos prieš jokios valstybės teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę; kadangi bet kokia vienos valstybės įvykdyta kitos valstybės teritorijos aneksija grasinat jėga ar panaudojus jėgą yra JT Chartijos ir tarptautinės teisės principų pažeidimas; kadangi šį principą neseniai patvirtino Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterres;

kadangi Rusijos Federacija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, prisiima ypatingą politinę atsakomybę už taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje, tačiau agresyviais veiksmais, nukreiptais prieš Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, nuolat pažeidinėja JT chartijos principus ir atvirai nepaiso tarptautinės bendruomenės, skelbdama apie savo neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiama JT Chartija, kol vyko JT Generalinės Asamblėjos sesija;

kadangi Rusijos Federacija pastaraisiais mėnesiais tęsė neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą karą prieš Ukrainą; kadangi 2022 m. rugsėjo mėn. pradžioje Ukrainai pradėjus sėkmingą kontrpuolimą Rusija prarado didelę dalį teritorijų, kurias ji okupavo Ukrainos Charkovo regione ir kituose rytų ir pietų Ukrainos regionuose; kadangi po šio išlaisvinimo buvo rasta naujų įrodymų apie Rusijos pajėgų ir jų įgaliotinių įvykdytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, kaip antai masinės kapavietės su daugiau kaip 440 kūnų Iziume;

D.	kadangi tūkstančiai civilių gyventojų jau buvo nužudyti ir dar daugiau jų buvo kankinami, persekiojami, patyrė seksualinį smurtą, buvo pagrobti ar priverstinai perkelti; kadangi šis nežmoniškas Rusijos pajėgų ir jų įgaliotinių elgesys yra absoliutus tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymas;

E.	kadangi nuo invazijos pradžios Rusijos pajėgos prarado dešimtis tūkstančių karių, kurie žuvo vykdydami karo veiksmus arba dingo, ir buvo sunaikinta daug jos karinės įrangos;

F.	kadangi tarptautinė bendruomenė ir toliau remia Ukrainą šiuolaikine įranga, šaudmenimis, apmoko karius ir dalijasi žvalgybos informacija, o vėliausias šios paramos pavyzdys – JAV Kongreso neseniai priimtas įstatymo projektas, pagal kurį JAV suteiks daugiau kaip 12,3 mlrd. dolerių vertės paramą;

G.	kadangi, Ukrainos pareigūnų teigimu, Ukrainos kariuomenei reikia šiuolaikinių kovinių tankų, daugiau raketų „žemė – oras“ ir „paviršius – paviršius“, šarvuočių, papildomų mokymo centrų ir nuolatinio šaudmenų tiekimo;

H.	kadangi 2022 m. rugsėjo 9–11 d. Rusijoje ir neteisėtai aneksuotoje Ukrainos Krymo Autonominėje Respublikoje ir Sevastopolio mieste buvo surengti regioniniai ir vietos rinkimai, kurių ES nepripažįsta;

kadangi 2022 m. rugsėjo 23–27 d. iš dalies Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios srityse ir priverstinai deportuotiems ukrainiečiams Rusijoje skubotai surengti fiktyvūs referendumai, o Rusijos valdžios institucijos paskelbė iš anksto numatytus ir nerealistiškai didelius rinkėjų aktyvumo ir pritarimo Rusijos aneksijai rodiklius; kadangi per balsavimo procesą, visų pirma todėl, kad jį prižiūrėjo ginkluoti Rusijos kariai, buvo sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės ir bauginama; kadangi šie fiktyvūs referendumai labai panėšėjo į referendumą, kurį Rusija surengė Kryme po to, kai ji 2014 m. pradžioje okupavo pusiasalį; kadangi 2022 m. rugsėjo 30 d. Rusija oficialiai paskelbė apie neteisėtą šių teritorijų aneksiją, kurią vienbalsiai patvirtino Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba;

kadangi 2022 m. rugsėjo 21 d. Vladimiras Putinas paskelbė Rusijos pirmąją mobilizaciją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; kadangi, remiantis spaudos pranešimais, mobilizacija apims nuo 300 000 iki 1,2 mln. armijos rezervistų, kurie bus pašaukti į tarnybą ginkluotosiose pajėgose; kadangi, priešingai oficialiam pranešimui, kad valdžios institucijos pašauks į kariuomenę piliečius, kurie neseniai tarnavo kariuomenėje ir turi kovinės patirties, pranešimuose teigiama, kad taip pat šaukiami vyrai, neturintys jokios karinės patirties, ypač iš skurdesnių regionų ir etninių mažumų, ir kad šaukimai į armiją naudojami kaip represinė priemonė, pvz., okupuotame Kryme, kuriame šaukimus gavo daugiau kaip 1 500 Krymo totorių; kadangi esama pranešimų apie priverstinę mobilizaciją iš naujai neteisėtai aneksuotų Ukrainos regionų; kadangi esama pranešimų, jog naujokai beveik iš karto siunčiami į frontą;

kadangi paskelbus mobilizaciją Rusijoje prasidėjo protestai ir Rusijos valdžios institucijos iki šios dienos suėmė daugiau kaip 2 400 demonstrantų; kadangi nuo tada, kai buvo paskelbta mobilizacija, keli šimtai tūkstančių rusų pabėgo iš Rusijos, kad išvengtų šaukimo į kariuomenę; kadangi Rusijos valdžios institucijos keliuose sienos perėjimo punktuose įsteigė šaukimo centrus, kad vietoje įteiktų šaukimus į kariuomenę ir paskatintų piliečius atsisakyti minties išvykti iš šalies;

kadangi rusų pajėgos tebėra užėmusios Zaporižios branduolinę elektrinę (ZBE); kadangi 2022 m. rugsėjo 30 d. rusų pajėgos pagrobė, tačiau vėliau paleido ZBE generalinį direktorių Ihorį Murašovą; kadangi ZBE – didžiausia Europoje branduolinė elektrinė, o dėl kovų elektrinėje ir šalia jos 2022 m. rugsėjo pradžioje buvo atjungtas paskutinysis jos reaktorius; kadangi nepaisant to išlieka branduolinės katastrofos pavojus;

kadangi 2022 m. rugsėjo 21 d. Vladimiras Putinas per televiziją transliuotoje kalboje įspėjo, kad, jei kiltų grėsmė Rusijos, t. y. neteisėtai aneksuotų Ukrainos teritorijų, teritoriniam vientisumui, būtų neabejotinai pasinaudota visomis prieinamomis priemonėmis siekiant apsaugoti Rusiją ir jos žmones; kadangi žodžiais „visomis prieinamomis priemonėmis“ perteikiamas akivaizdus branduolinis šantažas;

kadangi 2022 m. rugsėjo 26–27 d. pastebėta, kad dėl nuotėkio smarkiai sumažėjo slėgis dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurį, kaip įtariama, sukėlė tyčiniai valstybės organizuoti povandeniniai sprogimai; kadangi, nors sunku išmatuoti tikslų į atmosferą patenkančio metano kiekį, tikėtina, kad jis bus didelis ir padarys reikšmingą žalą aplinkai;

O.	kadangi 2022 m. rugsėjo 30 d. Prezidentas Volodymiras Zelenskis paskelbė, jog Ukraina pateikė oficialią paraišką dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO);

primena, kad Europos Sąjunga tvirtai remia Ukrainą, jos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą laikantis tarptautiniu mastu pripažintų sienų; kuo griežčiausiai smerkia nepateisinamą, neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; primena, kad visa atsakomybė už karą tenka Rusijai ir kad ji turi nedelsdama šį karą nutraukti ir išvesti visas savo bei įgaliotąsias pajėgas iš visų tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainai priklausančių teritorijų;

žavisi nepalaužiama Ukrainos žmonių, kurie rodo didžiulį pasiaukojimą gindami savo šalį ir tokias europietiškas vertybes, kaip laisvė, orumas ir demokratija, drąsa; primena, kad Ukraina pagal JT Chartijos 51 straipsnį turi pagrįstą teisę gintis nuo Rusijos agresijos karo, kad galėtų susigrąžinti visos savo teritorijos kontrolę laikantis tarptautiniu mastu pripažintų sienų; žavisi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų drąsa ir jų labai sėkmingais veiksmais tiek kovos lauke, tiek moraliniu požiūriu, ir pripažįsta, kad jos reikšmingai prisideda prie Europos saugumo;

ragina visas šalis ir tarptautines organizacijas vienareikšmiškai pasmerkti Rusijos agresijos karą ir jos bandymus jėga ir prisidengiant fiktyviais referendumais užimti teritorijas; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai bendradarbiauti su tomis vyriausybėmis, kurios laikosi neutralios pozicijos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, kad būtų suformuota tvirta tarptautinė opozicija bet kokiems jėga vykdomiems Ukrainos sienų pokyčiams ir ginama tarptautinė teisė;

griežtai smerkia masinius ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, kuriuos Ukrainoje įvykdė Rusijos ginkluotosios pajėgos, jų įgaliotiniai ir okupacinės Rusijos paskirtos valdžios institucijos; primygtinai reikalauja, kad atsakingi vyriausybės pareigūnai ir karo vadai bei karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įskaitant genocidą, vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn;

ragina valstybes nares ir kitas Ukrainą remiančias šalis solidžiai padidinti savo karinę pagalbą, ypač tose srityse, kuriose jos prašo Ukrainos vyriausybė, kad Ukraina galėtų susigrąžinti visos savo tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę ir sėkmingai apsiginti nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos; ragina apsvarstyti galimybę parengti Ukrainai lendlizo karinės pagalbos priemonę; ragina visų pirma dvejojančias valstybes nares pristatyti joms priderančią karinės pagalbos dalį, būtiną karui kuo anksčiau užbaigti; primena, kad dėl Ukrainos rėmėjų dvejonių karas tik užsitęsia, o to kaina yra nekaltų ukrainiečių gyvybės; ragina ES vadovus užtikrinti ilgalaikę valstybių narių ir panašiai mąstančių šalių vienybę siekiant visapusiškai ir besąlygiškai remti Ukrainos kovą prieš Rusijos agresijos karą;

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai koordinuoti ginklų tiekimą pasitelkiant Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) koordinavimo mechanizmą, įskaitant ES iniciatyvą dėl pažangiųjų ginklų sistemų, pvz., tankų „Leopard“, tiekimo; ragina valstybes nares nedelsiant pradėti mokyti Ukrainos karius naudotis šiomis sistemomis;

vienareikšmiškai smerkia neteisėtus ir nepagrįstus fiktyvius referendumus, grasinant ginklu surengtus Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios regionams aneksuoti; primena, kad šie „referendumai“ vyko pažeidžiant JT Chartiją ir tarptautinę teisę; atmeta suklastotus „referendumų“ rezultatus ir, savo ruožtu, šių teritorijų įtraukimą į Rusijos sudėtį bei jų nepripažįsta; laikosi nuomonės, kad šie rezultatai yra niekiniai; mano, kad paskelbta aneksija prilygsta pavojingai ir neatsakingai eskalacijai bei akivaizdžiam tarptautinės teisės ir JT chartijos, kuriomis užtikrinama tarptautinė taika ir visų valstybių saugumas, teritorinis vientisumas bei suverenumas, pažeidimui, o to tarptautinė bendruomenė negali palikti ir nepaliks be atsako;

griežtai smerkia 2022 m. rugsėjo 29 d. Rusijos prezidento dekretus dėl Ukrainos Chersono ir Zaporižios regionų „nepriklausomybės“ pripažinimo, taip pat 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašytas neteisėtas sutartis dėl integracijos į Rusijos Federaciją; pareiškia, kad tvirtai remia ES politiką nepripažinti Rusijos neteisėtų veiksmų prieš Ukrainą, įskaitant aneksiją, ir dėl šios priežasties ragina Tarybą patvirtinti papildomas griežtas sankcijas reaguojant į šiuos veiksmus;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl aštuntojo sankcijų Rusijai paketo; ragina visas valstybes nares skubiai patvirtinti sankcijų paketą, vengti bet kokio jų interesams palankaus vėlavimo ir kruopščiai įgyvendinti tas sankcijas; ragina išplėsti sankcijas numatant naujų sričių, įskaitant bankų „Gazprombank“, „Alfa Bank“, „Rosbank“, „Tinkoff Bank“, Sankt Peterburgo banko, Rusijos regioninės plėtros banko ir Tolimųjų Rytų banko atjungimą nuo SWIFT sistemos, ir kartu toliau griežtinti sankcijas kriptoturtui ir kriptovaliutoms; ragina ES institucijas ir valstybes nares išlaikyti ES vienybę ir didinti spaudimą Kremliui, be kita ko, priimant papildomų sankcijų paketus, įskaitant draudimą eksportuoti bet kokius aukštųjų technologijų produktus bei strategines prekes ir kitas sankcijas, kuriomis siekiama strategiškai susilpninti Rusijos ekonomiką ir pramoninę bazę, ypač karinį pramoninį kompleksą; pritaria individualių sankcijų nustatymui asmenims ir subjektams, kurie yra tiesiogiai susiję su priverstiniu Ukrainos vaikų deportavimu bei įvaikinimu ir neteisėtų suklastotų referendumų organizavimu bei stebėjimu, taip pat visiems Dūmos partijų nariams, einantiems pareigas visų lygmenų išrinktuose parlamentuose, įskaitant regionų ir savivaldybių lygmenis; ragina valstybes nares aktyviai užkirsti kelią bet kokiam sankcijų apėjimui, tirti tuos atvejus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; ragina Komisiją ir teisėkūros institucijas imtis skubių veiksmų, kad būtų baigtas formuoti taikant sankcijas įšaldyto turto konfiskavimo teisinis režimas;

10.

dar kartą ragina nedelsiant įvesti visišką Rusijos iškastinio kuro ir urano importo embargą ir visiškai apleisti dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kad V. Putino karo mašina nebebūtų finansuojama ES pinigais; ragina toliau uždrausti titano, aliuminio, vario, nikelio, paladžio, rodžio ir apdorotų bei neapdorotų deimantų pirkimą, importą ir vežimą iš Rusijos arba per Rusiją į ES, taip pat geležies ir plieno produktų, kurių kilmės šalis yra Rusija arba kurie eksportuojami iš Rusijos, įskaitant geležies rūdą ir pusgaminius, importą, siekiant sumažinti Rusijos pajamas; ragina kuo labiau sumažinti Rusijos prieigą prie pagrindinių pramonės išteklių, technologijų ir paslaugų, ypač tų, kurių reikia valstybės agresorės karinei pramonei;

11.

įspėja Aliaksandro Lukašenkos režimą nebendrininkauti Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, įskaitant kiek tai susiję su jos mobilizacijos pastangomis ir šauktinių priėmimu savo teritorijoje; ragina Komisiją ir Tarybą į naują su mobilizacija susijusių sankcijų bangą įtraukti Baltarusiją;

12.

smerkia mobilizaciją Rusijoje ir ragina nedelsiant nutraukti priverstinį šaukimą į karo tarnybą; smerkia priemones, kuriomis laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai verčiami tarnauti Rusijos ginkluotosiose ar pagalbinėse pajėgose ir kurios yra draudžiamos pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją; primygtinai ragina visus Rusijos žmones vengti būti įtrauktiems į šį karą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę ir todėl jį pasmerkė didelė dauguma šalių, kuris vyksta tik siekiant įtvirtinti nedemokratinį kleptokratinį režimą Rusijoje ir kuris galiausiai sugriaus Rusijos ekonomiką ir jos tautos saugios bei klestinčios ateities perspektyvas; primygtinai ragina valstybes nares išduoti humanitarines vizas Rusijos piliečiams, kuriems reikia apsaugos, pvz., patiriantiems politinį persekiojimą;

13.

ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Komisijos gaires dėl bendros vizų išdavimo prašymus teikiantiems Rusijos piliečiams tvarkos ir Rusijos piliečių kontrolės prie išorės sienų, visapusiškai laikantis ES ir tarptautinės teisės, ir užtikrinti, kad kiekvienas, inter alia, disidento, dezertyro, šaukimo į kariuomenę vengiančio asmens ir aktyvisto pateiktas prieglobsčio prašymas būtų nagrinėjamas individualiai, atsižvelgiant į grėsmes priimančiosios valstybės narės saugumui ir imantis veiksmų pagal prieglobsčio srities ES acquis; ragina Tarybą ir Komisiją atidžiai stebėti padėtį, susijusią su Rusijos vizomis;

14.

ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares didinti paramą Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos šalims, kurios priima daug Rusijos piliečių, ypač Gruzijai, Kazachstanui, Uzbekistanui, Armėnijai ir Kirgizijai, siekiant išlaikyti stabilumą šiuose regionuose;

15.

smerkia 2022 m. spalio 5 d. Rusijos prezidento dekretą, kuriuo Zaporožės BE paskelbiama „federaline nuosavybe“ ir Rusijos vyriausybei nurodoma perimti jos kontrolę; reikalauja nedelsiant išvesti Rusijos karinį personalą iš Zaporožės BE bei jos apylinkių ir aplink ją sukurti demilitarizuotą zoną; primena, kad dėl šalia elektrinės vykstančių kovų gali kilti didelio masto katastrofa, kurios pasekmes sunku įsivaizduoti;

16.

smerkia pastarojo meto Rusijos grasinimus panaudoti branduolius ginklus ir laiko juos neatsakingais bei pavojingais; ragina valstybes nares ir tarptautinius partnerius parengti greitą ir ryžtingą atsaką, jei Rusija įvykdytų branduolinę ataką prieš Ukrainą; ragina Rusiją nedelsiant nutraukti branduolinės eskalacijos grėsmę, atsižvelgiant į pasaulines bet kokios branduolinės katastrofos pasekmes žmonių gyvybei ir aplinkai ateinančiais dešimtmečiais; primena, kad bet koks Rusijos bandymas pateikti išpuolius prieš okupuotas teritorijas kaip išpuolį prieš Rusiją, taigi ir kaip pagrindą branduolinei atakai, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir neatgrasys Europos Sąjungos nuo tolesnės pagalbos teikimo Ukrainai, šiai ginantis;

17.

ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares didinti paramą pilietinei visuomenei ir laisvai žiniasklaidai Ukrainoje bei Rusijoje ir stiprinti bendradarbiavimą su jomis; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Ukrainos atsparumą ir gebėjimą pasipriešinti Rusijos agresijos karui reikia padidinti dėmesį ir paramą humanitarinės pagalbos teikėjams Ukrainoje, visų pirma ypatingą dėmesį skiriant tiems, kurie teikia pagalbą moterims; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares toliau teikti laikiną būstą ES nuo karo bėgantiems asmenims ir teikti pagalbą išduodant laikinus kelionės dokumentus, kad Rusijoje įstrigę Ukrainos piliečiai, neturintys jų tapatybę patvirtinančių ar kelionės dokumentų, galėtų išvykti iš šalies, jei jie to pageidauja; smerkia sistemingus Rusijos bandymus sulėtinti pabėgėlių iš Ukrainos patekimą į ES per Estijos ir Latvijos sienas, o tai greitai gali sukelti didelę humanitarinę krizę; ragina valstybes nares ir jų sienų kontrolės tarnybas netrukdyti tokiems pabėgėliams patekti į ES;

18.

ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant parengti visapusišką gaivinimo priemonių rinkinį Ukrainai, kuriame ypatingas dėmesys turėtų būti teikiamas šaliai reikalingai neatidėliotinai, vidutinės trukmės ir ilgojo laikotarpio pagalbai, atstatymui ir atsigavimui, taip pat tolesnei pagalbai stiprinant ekonomikos augimą, atitinkamais atvejais ją pradedant teikti neatidėliojant; primena, kad gaivinimo priemonių rinkinio įgyvendinimui turėtų kartu vadovauti ES, tarptautinės finansų įstaigos ir bendraminčiai partneriai; ragina remti gaivinimo priemonių rinkinį panaudojant reikiamus ES biudžeto pajėgumus;

19.

reiškia padėką Rusijos piliečiams, kurie smerkia karą; smerkia tai, kad Rusijos valdžios institucijos suėmė tūkstančius taikių protestuotojų, ir ragina juos nedelsiant paleisti;

20.

ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares pradėti svarstyti, kaip ateityje bendradarbiauti su Rusija ir kaip padėti jai iš autoritarinio režimo sėkmingai tapti demokratine šalimi, išsižadančia revizionistinės ir imperialistinės politikos; mano, kad ES institucijos pirmiausia turėtų užmegzti dialogą su Rusijos demokratiniais lyderiais ir pilietine visuomene ir sutelkti paramą jų darbotvarkei, kurios siekis – demokratiška Rusija; pritaria tam, kad būtų įsteigtas Rusijos demokratijos centras, kuris veiktų prie Europos Parlamento;

21.

primena, kad povandeniniai sprogimai dujotiekiuose „Nord Stream“ įvyko per naujojo dujotiekio „Baltic Pipe“, kuris per Daniją jungia Norvegiją ir Lenkiją, inauguraciją; yra įsitikinęs, kad povandeniniai sprogimai dujotiekyje „Nord Stream“ – ne atsitiktinumas, maža to, vis garsiau svarstoma, jog tai tyčinio koordinuoto valstybinio subjekto surengto akto rezultatas; mano, kad sprogimai dujotiekyje „Nord Stream“ rodo, kokį pavojų kėlė stiprėjanti priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro politika, ir kad energijos naudojimas kaip ginklo perėjo į naują lygį; ragina valstybes nares stiprinti ypatingos svarbos Europos infrastruktūros, įskaitant jūros vamzdynus ir kabelius, apsaugą ir teikti jai pirmenybę, taip pat didinti jos atsparumą išorės išpuoliams ir toliau padėti didinti ES partnerių Rytų Europoje ir Vakarų Balkanuose atsparumą; ragina valstybes nares atlikti su dujotiekiu „Nord Stream“ susijusio diversijos akto tyrimą; mano, kad tyčia sukelti povandeniniai sprogimai yra aplinkosauginis išpuolis prieš ES;

22.

ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis siekiant rinkti įrodymus ir padėti Tarptautiniam baudžiamajam teismui tirti karo nusikaltimus, įvykdytus Ukrainos teritorijoje nuo 2014 m. vasario 20 d.;

23.

ragina įsteigti ad hoc tarptautinį tribunolą agresijos prieš Ukrainą nusikaltimui tirti, kuriame baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti V. Putinas ir visi Rusijos civiliniai ir kariniai pareigūnai bei jų tarpininkai, atsakingi už karo Ukrainoje organizavimą, pradėjimą ir vykdymą;

24.

smerkia daugiasluoksnę Rusijos strategiją, kuria siekiama visame pasaulyje diegti, plėtoti ir skleisti melagingus ir iškreiptus naratyvus bei neoimperialistinę „rusiškojo pasaulio“ ideologiją; ragina ES ir jos valstybes nares taikyti sankcijas Rusijos subjektams, asmenims ir kitiems atstovams, skleidžiantiems rusišką dezinformaciją, ir imtis papildomų priemonių siekiant kovoti su Rusijos informacijos kaip ginklo naudojimu;

25.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, Tarptautinei migracijos organizacijai, Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Baltarusijos valdžios institucijoms.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/99

P9_TA(2022)0354

Komisijos atliktos 15 punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatai

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos atliktos 15 punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatų (2022/2692(RSP))

(2023/C 132/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos neoficialų dokumentą „Grįžtamoji informacija ir tolesnės galimybės gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“ (toliau – 15 punktų veiksmų planas),

—	atsižvelgdamas 2022 m. birželio 22 d. Komisijos komunikatą „Prekybos partnerysčių galia: drauge siekti žaliosios ir teisingos ekonomikos augimo“ (COM(2022)0409) (toliau – Prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros komunikatas),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—	atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas,

—	atsižvelgdamas į TDO trišalę deklaraciją dėl principų, susijusių su daugiašalėmis įmonėmis ir socialine politika (toliau – Deklaracija dėl daugiašalių įmonių),

—	atsižvelgdamas į JT bendrąją klimato kaitos konvenciją, įskaitant 2015 m. Paryžiaus susitarimą,

—	atsižvelgdamas į JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimo ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 1992 m. Biologinės įvairovės konvenciją ir jos protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1975 m. Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo (COM(2022)0066),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (1) ir į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Tarptautinės prekybos komiteto klausimą Komisijai dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES prekybos susitarimuose (O-000098/2017 – B8-0617/2017),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 8 d. Nyderlandų ir Prancūzijos neoficialų dokumentą dėl prekybos, socialinio ir ekonominio poveikio bei darnaus vystymosi,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl 2021 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose (3),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. paskelbtą Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą (JOIN(2020)0017) ir į 2022 m. kovo 10 d. Parlamento rezoliuciją šiuo klausimu (4),

—	atsižvelgdamas į Komisijos metines ES prekybos susitarimų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Naujos kartos prekyba ir darnus vystymasis. 15 punktų veiksmų plano peržiūra“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio mėn. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto neoficialų dokumentą „ES vietos patarėjų grupių dėl prekybos veiklos stiprinimas ir tobulinimas“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. paskelbtą TDO ir Komisijos vadovą dėl darbo nuostatų prekybos ir investicijų susitarimuose vertinimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. paskelbtą ES ir Ekvadoro prekybos susitarimo skyriaus dėl prekybos ir darnaus vystymosi įgyvendinimo vadovą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės mėn. ataskaitą dėl galutinių Konferencijos dėl Europos ateities rezultatų, ypač į joje pateikto 19 pasiūlymo 4 punktą,

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Komisijos atliktos 15 punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatų (O-000029/2022 – B9-0021/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi ES yra įsipareigojusi užtikrinti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą, kuri būtų sąžininga, įtrauki ir tvari; kadangi ES prekybos politika yra svarbi geoekonominė priemonė; kadangi pozityvi ir iniciatyvi prekybos darbotvarkė yra labai svarbi Europos ekonomikos klestėjimui, konkurencingumui, inovacijoms ir naujų aukštos kokybės darbo vietų kūrimui užtikrinti;

kadangi ES, didžiausias pasaulyje prekybos blokas, turi unikalią galimybę pasauliniu mastu ir dvišaliu pagrindu bendradarbiauti bei imtis veiksmų su šalimis partnerėmis, kad vykdant prekybos politiką ir įgyvendinant prekybos susitarimus būtų labiau laikomasi tarptautinių darbo standartų ir aplinkos apsaugos taisyklių;

kadangi į visus šiuolaikinius ES prekybos susitarimus įtraukti prekybos ir darnaus vystymosi skyriai; kadangi nuo 2018 m. jų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas grindžiamas 15 punktų veiksmų planu; kadangi Parlamentas sistemingai ragino gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimą ir veiksmingą vykdymo užtikrinimą ir suteikti galimybę kraštutiniu atveju taikyti sankcijas;

D.	kadangi 2021 m. birželio mėn. Komisija pradėjo išsamią 15 punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūrą, siekdama stiprinti visų prekybos susitarimų pajėgumą bendradarbiaujant su prekybos partneriais remti tvarią prekybą;

kadangi ES, įgyvendindama prekybos politiką ir išorės veiksmus bei kartu su Parlamentu vykdydama teisėkūros veiklą ir pasitelkdama parlamentinę diplomatiją, įtvirtino idėją, kad žmogaus teisių, aplinkos, darbo ir socialinio vystymosi sričių sąlygos, kuriomis gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos, yra tokios pat svarbios kaip ir pati prekyba šiomis prekėmis ir šios paslaugos;

palankiai vertina tai, kad paskelbti prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatai; pabrėžia, kad Parlamentas jau seniai prašo atlikti išsamią peržiūrą ir daugiau dėmesio skirti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija nustatė, jog yra galimybių tobulinti šešis politikos prioritetus;

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius kaip bendradarbiavimo priemones ir pasinaudoti ankstyva trūkumų analize siekiant nustatyti konkrečioms šalims skirtus įgyvendinimo prioritetus dalyvaujant pilietinei visuomenei; pažymi, kad nustatant įgyvendinimo spragas turėtų būti konsultuojamasi su TDO, JT aplinkos programa ir atsižvelgiama į daugiašalius aplinkos susitarimus; mano, kad išsamūs, per nustatytą laiką įvykdytini įgyvendinimo planai yra naudinga priemonė pageidaujamiems rezultatams pasiekti;

pakartoja, kad prieš pradedant derybas dėl naujų laisvosios prekybos susitarimų (LPS) reikia atlikti išsamų tyrimą taikymo sričiai apibrėžti; ragina Komisiją į šį tyrimą taikymo sričiai apibrėžti įtraukti su prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi susijusį turinį;

remia Komisijos planą racionalizuoti tvarumą visuose laisvosios prekybos susitarimuose, siekiant prisidėti prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos, ir teikti pirmenybę aplinkosaugos prekių ir paslaugų patekimui į rinką, taip pat galimybei gauti žaliavų ir energetikos prekių, kurios yra būtinos neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos veikimui, su sąlyga, kad jomis prekiaujant būtų atsižvelgiama į tvarią praktiką ir nedaromas neigiamas poveikis žmogaus teisėms, darbo teisėms ir aplinkai ES nepriklausančiose šalyse, taip pat laikomasi JT laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo; ragina atlikti išsamius poveikio darniam vystymuisi vertinimus, kad būtų nustatytos ne vien tik į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įrašytos nuostatos, kurios atveria galimybes siekiant tvarumo tikslų arba kurios gali kelti šios srities sunkumų;

primena, kad Parlamentas paragino stiprinti ES delegacijų vaidmenį stebint, kaip įgyvendinami prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimai; ragina šiuo tikslu skirti pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ES delegacijoms ir supaprastinti visų Komisijos tarnybų darbą siekiant užtikrinti tinkamą dalyvavimą sprendžiant su prekyba susijusius tvarumo klausimus, taip pat koordinuoti ir vykdyti gebėjimų stiprinimo programas, kad būtų skatinamas darnus vystymasis; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo geriau pasinaudoti Europos komandos požiūriu siekiant užtikrinti koordinavimą ir nuoseklumą bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis su prekyba susijusiais tvarumo klausimais;

palankiai vertina tai, kad sukurta už prekybos taisyklių laikymosi užtikrinimą atsakingo vyriausiojo pareigūno pareigybė ir pertvarkyta viena bendra prieiga, nes tai svarbūs žingsniai siekiant sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimų įgyvendinimą; primena Komisijos įsipareigojimą įtariamiems prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų pažeidimams skirti tiek pat dėmesio, kiek įtariamiems patekimo į rinką įsipareigojimų pažeidimams; pažymi, kad iki šiol per vieną bendrą prieigą pateiktas tik vienas skundas, susijęs su prekybos ir darnaus vystymosi pažeidimais; pabrėžia, kad svarbu į būsimus prekybos ir darnaus vystymosi skyrius įtraukti aiškius ir tikslius įsipareigojimus;

remia tvirtesnį struktūrizuotą vietos patarėjų grupių vaidmenį visais prekybos susitarimų gyvavimo ciklo etapais ir primygtinai ragina joms numatyti stebėsenos vaidmenį, susijusį su konkrečiu visų LPS tvarumui poveikį darančių klausimų įgyvendinimu, įskaitant įgyvendinimo veiksmų gairių priežiūrą; ragina vietos patarėjų grupėms skirti pakankamai finansinių išteklių ir techninės pagalbos, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo užduotis; pabrėžia, kad Parlamento Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas įsipareigojo rengti kasmetines diskusijas su vietos patarėjų grupių atstovais; mano, kad glaudesni Parlamento stebėsenos grupių ir nuolatinių pranešėjų bei vietos patarėjų grupių ryšiai yra labai naudingi abiem pusėms; ragina šalyse partnerėse ir regionuose partneriuose taip pat įsteigti veikiančias vietos patarėjų grupes, atsižvelgiant į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rekomendacijas ir ES vietos patarėjų grupių nuomones; palankiai vertina tai, kad vietos patarėjų grupės taip pat gali teikti kolektyvinius skundus ir kad ES įsikūręs skundo pateikėjas gali išsakyti šalyje partnerėje esančio subjekto susirūpinimą dėl prekybos ir darnaus vystymosi; ragina Komisiją užtikrinti, kad kolektyvinius skundus galėtų teikti ne tik vietos patarėjų grupės, bet ir pilietinės visuomenės organizacijos;

pabrėžia, kad toliau derinant prekybos ir darnaus vystymosi vykdymo užtikrinimą su bendra skirtingų valstybių ginčų sprendimo tvarka bei atitikties etapo taikymą išplečiant ir ginčams pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, bus geriau įgyvendinamos ekspertų grupės ataskaitose pateiktos rekomendacijos ir užtikrinamas jų vykdymas; laikosi nuomonės, kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, kaip apčiuopiami Paryžiaus susitarimo šalių įsipareigojimai, turėtų būti esminis veiksnys vertinant, ar buvo pažeistas Paryžiaus susitarimas; ragina už tokius ginčus atsakingus arbitražo teismus turėti įrodytos patirties atitinkamose srityse;

pabrėžia, kad svarbu atlikti visų LPS nuostatų poveikio aplinkai ir socialinio poveikio ex post vertinimus ir peržiūrėti prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų veiksmingumą;

10.

palankiai vertina tai, kad į baigiamąjį dokumentą įtrauktas ilgalaikis Parlamento raginimas taikyti prekybos sankcijas kaip kraštutinę priemonę sunkių prekybos ir darnaus vystymosi srities įsipareigojimų, t. y. TDO pagrindinių principų ir teisių darbe, nesilaikymo ir esminių Paryžiaus susitarimo pažeidimų atvejais; tikisi, kad 2022 m. gruodžio mėn. vyksiančioje 15-ojoje Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje bus įvykdytos sąlygos, kad konvencija būtų vykdoma, kaip numatyta Prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros komunikate;

11.

pažymi, kad Komisija nepateikė pavyzdinio darnaus vystymosi nuostatų skyriaus, tačiau pripažįsta, kad visi Prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros komunikato elementai turi būti parengti individualiai atsižvelgiant į konkretų prekybos partnerį;

12.

tikisi, kad prekybos ir darnaus vystymosi 15 punktų veiksmų plano peržiūros rezultatų principai bus atspindėti visuose ES prekybos susitarimuose, dėl kurių deramasi, ir būsimuose prekybos susitarimuose, pateiktuose Parlamentui siekiant gauti jo pritarimą, taip pat modernizuojant visus galiojančius laisvosios prekybos susitarimus, taikant specialias į galiojančius susitarimus įtrauktas peržiūros nuostatas arba kitas atitinkamas procedūras;

13.

mano, kad prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatai yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad prekybos susitarimai atitiktų ilgalaikius Parlamento reikalavimus ir pilietinės visuomenės bei piliečių lūkesčius, kartu užtikrinant, kad ES prekybos susitarimai išliktų partneriams patrauklus derybų objektas;

14.

tebėra įsipareigojęs nuolat intensyvinti parlamentinį darbą tikrinant prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimus ir jų įgyvendinimą per visą prekybos susitarimų gyvavimo ciklą, be kita ko, pasitelkiant tikslines stebėsenos grupes, specialias Europos Parlamento parlamentines misijas ir galimus jungtinius parlamentinės stebėsenos komitetus su šalimis partnerėmis; prašo Komisijos per INTA komitetą arba tikslines stebėsenos grupes periodiškai pranešti Parlamentui apie padarytą pažangą, susijusią su prekybos ir darnaus vystymosi įsipareigojimais, ir apie tai, kaip šalys partnerės juos įgyvendina;

15.

pabrėžia, jog siekiant, kad prekybos susitarimais sukurtos ekonominės galimybės būtų naudingos ir moterims, ir vyrams, lyčių aspektas turi būti integruotas į visą procesą – nuo poveikio tvarumui vertinimo iki įgyvendinimo, be kita ko, įrašant specialius skyrius dėl lyčių lygybės;

16.

pakartoja, kad, kaip nurodyta prekybos politikos peržiūroje, į visus būsimus ES LPS turėtų būti įtrauktas skyrius dėl tvarių maisto sistemų, kuris būtų susietas su darnaus vystymosi įsipareigojimų skyriumi;

17.

pabrėžia, kad ES, kaip didžiausias pasaulyje prekybos blokas, turi imtis plataus užmojo su Pasaulio prekybos organizacija suderinamų pastangų kurdama papildomas autonomines priemones, kuriomis būtų remiami pasauliniai klimato politikos veiksmai, kova su biologinės įvairovės nykimu ir miškų naikinimu, gerinama gyvūnų gerovė, nustatomos įmonių tvarumo, išsamaus patikrinimo ir priverstinio darbo taisyklės, skatinama žiedinė ekonomika ir perėjimas prie žaliosios energijos ir užtikrinamas deramas darbas visame pasaulyje, ir ragina savo prekybos partnerius jų laikytis pasitelkiant dialogą ir muitų tarifų lengvatas; ragina Komisiją pasitelkti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius siekiant skatinti ratifikuoti TDO konvencijas, įtrauktas į Deklaraciją dėl daugiašalių įmonių;

18.

pabrėžia, kad daugiašaliai veiksmai yra geriausias būdas pasiekti visuotinį perėjimą prie neutralaus anglies dioksido poveikio bei įtraukios ir tvarios ekonomikos, kurioje būtų gerbiamos darbuotojų teisės, ir primygtinai ragina ES suintensyvinti savo darbą šiuo tikslu daugiašaliu lygmeniu, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijoje, ir skatinant glaudesnį bendradarbiavimą su TDO, JT aplinkos programa ir daugiašalių aplinkos susitarimų srityje;

19.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarptautinei darbo organizacijai, Jungtinių Tautų aplinkos programai ir daugiašalių aplinkos susitarimų šalims.

(1) OL C 425, 2021 10 20, p. 155.

(2) OL C 342, 2022 9 6, p. 191.

(3) OL C 162, 2019 5 10, p. 9.

(4) OL C 347, 2022 9 9, p. 150.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/106

P9_TA(2022)0356

Paskata imtis veiksmų vandenynų klausimu: vandenynų valdymo ir biologinės įvairovės stiprinimas

2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija „Paskata imtis veiksmų vandenynų klausimu: vandenynų valdymo ir biologinės įvairovės stiprinimas“ (2022/2836(RSP))

(2023/C 132/15)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (1),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą pavadinimu „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė“ (JOIN(2016)0049),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų ateities darbotvarkė atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m.“ (2),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 24 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Tarptautinė vandenynų valdymo darbotvarkė. Krypties į tvarią mėlynąją planetą nustatymas“ (JOIN(2022)0028),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380), įskaitant tikslą iki 2030 m. ES sukurti nuoseklų 30 proc. saugomų jūrų teritorijų tinklą, ir į 2021 m. birželio 9 d. Parlamento rezoliuciją dėl tos strategijos (3),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (4),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema (Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą) (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl jūrą teršiančių šiukšlių poveikio žuvininkystei (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. gegužės 3 d. rezoliuciją „Tvarios mėlynosios ekonomikos kūrimas ES. Žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Japonijos sprendimo atnaujinti banginių medžioklę per 2015–2016 m. sezoną (8) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl banginių medžioklės Norvegijoje (9),

—	atsižvelgdamas į Komisijos projektą pagal programą „Europos horizontas“„Mūsų vandenyno ir kitų vandenų atkūrimo iki 2030 m. misija“,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos narių partnerystės susitarimą, sudarytą per derybas po to, kai nustojo galioti Kotonu susitarimas,

—	atsižvelgdamas į tai, kad ratifikuota ir įsigaliojo 2010 m. priimta Konvencija dėl pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimo į jūrą, kuria iš dalies keičiama ankstesnė 1996 m. priimta priemonė,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, priimtą 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke įvykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, ir visų pirma į JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuriuo skatinama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 13 d. priimtą UNFCCC Glazgo klimato paktą,

—	atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 29 d. įsigaliojusią Biologinės įvairovės konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje (Jamaika) pasirašytą ir 1994 m. lapkričio 16 d. įsigaliojusią JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

—	atsižvelgdamas į pagal UNCLOS įsteigtos Tarptautinės jūros dugno institucijos įgaliojimus ir 1994 m. susitarimą dėl UNCLOS XI dalies įgyvendinimo,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2019 m. rugsėjo 24 d. specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į JT paskelbtą Vandenynų mokslo dekadą siekiant darnaus vystymosi (2021–2030 m.),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės mėn. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 9–11 d. Breste (Prancūzija) vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą „Vienas vandenynas“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. Nairobyje JT aplinkos asamblėjos priimtą rezoliuciją „Nutraukime taršą plastiku: tarptautinės teisiškai privalomos priemonės kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės pagal UNCLOS dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus naudojimo nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose rajonuose (BBNJ) parengimo,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. birželio 27 d.–liepos 1 d. Lisabonoje vykusią JT aukšto lygio konferenciją darnaus vystymosi tikslo Nr. 14 įgyvendinimui remti (JT Vandenyno konferenciją) ir į vėliau priimtą Lisabonos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 13–14 d. Palau Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrai surengtą septintąją aukšto lygio konferenciją „Mūsų vandenynas“,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. gruodžio 5–17 d. Monrealyje vyksiančią JT biologinės įvairovės konferenciją (COP15),

—	atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl žalingų žuvininkystės subsidijų panaikinimo, priimtą 2022 m. birželio 17 d. vykusioje 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo mėn. Pasaulio jūrų forume priimtą Bizertos deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 20/2022 „ES veiksmai kovojant su neteisėta žvejyba. Įdiegtos kontrolės sistemos, kurias silpnina nevienodos valstybių narių patikros ir sankcijos“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 19 d. Komisijos komunikatą „ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo išnaudojimo žengiant į neutralaus poveikio klimatui ateitį strategija“ (COM(2020)0741),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategijos (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2020 „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet neišsami“,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl saugomų Antarkties jūrų teritorijų nustatymo ir Pietų vandenyno biologinės įvairovės išsaugojimo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl jūrinių vėjo elektrinių ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemų poveikio žvejybos sektoriui (12),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

kadangi Europos Parlamentas paskelbė, jog susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis, ir įsipareigojo nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, reikalingų kovoti su šia grėsme ir ją suvaldyti, kol dar nevėlu; kadangi biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita yra tarpusavyje susiję ir aštrina vienas kitą ir kelia vienodą grėsmę gyvybei mūsų planetoje, todėl šias problemas nedelsiant reikėtų spręsti kartu;

B.	kadangi gamtos padėtis blogėja žmonijos istorijoje precedento neturinčiu tempu ir mastu; kadangi apskaičiuota, jog visame pasaulyje milijonui rūšių gresia išnykimas; kadangi, remiantis ES gamtos direktyvomis, tik 23 proc. rūšių ir 16 proc. buveinių yra palankios būklės;

C.	kadangi vandenynai sudaro 71 proc. žemės paviršiaus, pagamina pusę mūsų deguonies, sugeria trečdalį išmetamo CO2 kiekio ir 90 proc. perteklinės šilumos klimato sistemoje (13) ir klimato krizės sąlygomis atlieka unikalų bei esminį vaidmenį kaip klimato reguliuotojai;

D.	kadangi pasaulis išgyvena klimato ir aplinkos krizę, kuriai įveikti reikalingas pasaulinis atsakas, kad būtų nustatyti bendri uždaviniai, sinergija ir bendradarbiavimo sritys;

E.	kadangi manoma, jog jūrų gelmėse yra didžiausia žemės biologinė įvairovė, t. y. apie 250 000 žinomų ir daug daugiau neatrastų rūšių, nes mažiausiai du trečdaliai pasaulio jūrų gyvūnijos rūšių dar nenustatyta (14);

F.	kadangi ES ir jos valstybės narės apima didžiausią pasaulyje jūrų erdvę, jei įskaičiuosime užjūrio šalių ir teritorijų jūrų erdves;

kadangi vandenynas taip pat prisideda prie apsirūpinimo maistu ir sveikatos saugumo, nes yra pagrindinis baltymų šaltinis daugiau kaip 3 mlrd. žmonių, tiekiantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir mineralinius išteklius, taip pat kuriantis darbo vietas pakrančių bendruomenėse, veikiantis kaip prekių transporto vektorius ir palengvinantis interneto ryšį;

kadangi šiuo metu vandenynui tenka didelis spaudimas dėl žmogaus veiklos, įskaitant peržvejojimą ir kenksmingus žvejybos būdus, pvz., žvejybos dugną liečiančiais įrankiais operacijas, taršą, pramoninę gavybos veiklą ir klimato krizę, o tai sukelia nepataisomą žalą, pavyzdžiui, vandenynų atšilimą, jūros lygo kilimą, rūgštėjimą, deguonies mažėjimą, pakrančių eroziją, jūrų taršą, jūrų biologinės įvairovės pereikvojimą, buveinių nykimą ir jų būklės blogėjimą bei biomasės mažėjimą, kas savo ruožtu daro poveikį žmonių ir gyvūnų populiacijų bei kitų organizmų sveikatai ir saugai;

kadangi, remiantis Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, jūrų biologinei įvairovei yra iškilusi rimta grėsmė; kadangi Europos aplinkos agentūra įspėjo apie dabartinę blogėjančią Europos jūrų aplinkos padėtį ir pabrėžė būtinybę skubiai atkurti jūrų ekosistemas sprendžiant žmogaus veiklos poveikio jūrų aplinkai klausimą; kadangi koraliniai rifai, mangrovės ir žolių sąžalynai, kurie yra jūrų biologinės įvairovės židinys, yra smarkiai nualinti ir klimato kaita bei tarša jiems kelia didelę grėsmę;

J.	kadangi nepasiekus Paryžiaus susitarimo tikslų būtų padarytas didžiulis poveikis aplinkai ir patirtos didžiulės ekonominės sąnaudos ir, be kita ko, padidėtų tikimybė pasiekti kritinius taškus, kai temperatūros lygis pradėtų riboti gamtos gebėjimą absorbuoti anglies dioksidą vandenynuose;

kadangi banginiai didina ekosistemų produktyvumą ir atlieka svarbų vaidmenį surenkant anglies dioksidą iš atmosferos; kadangi kiekvienas didysis banginis per gyvenimą sekvestruoja vidutiniškai 33 tonas CO2; kadangi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, jei banginių skaičius galėtų vėl tapti toks, koks jis buvo prieš prasidedant jų medžioklei,, labai padaugėtų klimatui palankaus fitoplanktono, todėl per metus papildomai būtų surenkama šimtai milijonų tonų CO2, o tai prilygsta staigiai atsiradusiems 2 mlrd. medžių (15); kadangi banginių apsauga turėtų būti tarptautinio vandenynų valdymo prioritetas;

L.	kadangi vandenynai tarptautiniu lygmeniu turėtų būti pripažinti bendru pasaulio turtu ir turėtų būti saugomi dėl jų unikalumo, sąsajų ir jų teikiamų pagrindinių ekosisteminių paslaugų, nuo kurių priklauso dabartinės ir būsimosios kartos išlikimas ir gerovė;

kadangi dėl savo geografinių savybių ir ypatumų ES atokiausi regionai ir salos padeda ES gauti naudos iš geostrateginių, ekologinių, ekonominių ir kultūrinių vandenynų aspektų ir todėl ES tenka tam tikros pareigos; kadangi atokiausi regionai ir salos, palyginti su likusia ES dalimi ir likusiu išsivysčiusiu pasauliu, yra vieni iš labiausiai nuo klimato kaitos nukentėjusių regionų, ypač darnaus vystymosi požiūriu;

N.	kadangi Europos aplinkos agentūra vandenynų valdymą apibrėžė kaip pasaulio vandenynų ir jų išteklių valdymą ir naudojimą taip, kad jie išliktų geros būklės, produktyvūs, saugūs, patikimi ir atsparūs (16);

kadangi ES mėlynoji ekonomika suteikia 4,5 mln. tiesioginių darbo vietų ir apima visas su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusias pramonės šakas ir sektorius, pvz., laivybą, keleivinį jūrų transportą, žuvininkystę ir energijos gamybą, taip pat uostus, laivų statyklas, pakrančių turizmą ir sausumos akvakultūrą; kadangi su vandenynais susiję ekonominiai klausimai yra svarbus Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinio ir ekonomikos gaivinimo plano elementas ir kadangi tvarios mėlynosios ekonomikos, susijusios su jūrų ekosistemomis, vystymas galėtų labai paskatinti ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą, ypač pakrančių ir salų šalyse bei regionuose ir atokiausiuose regionuose (17);

kadangi 2022 m. vasario mėn. Breste vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime „Vienas vandenynas“ Prancūzija ir Kolumbija įsteigė pasaulinę mėlynojo anglies dioksido koaliciją ir taip pat buvo įsteigta plataus užmojo koalicija dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės;

ragina ES būti lydere saugant vandenynus, atkuriant jūrų ekosistemas ir didinant informuotumą apie esminį vandenynų vaidmenį išlaikant žmonėms ir gyvūnams tinkamą gyventi planetą ir apie įvairią naudą, kurią jis teikia mūsų visuomenei; mano, kad šiomis aplinkybėmis yra svarbu pagerinti mūsų santykį su vandenynais; ragina Komisiją skatinti geresnį vandenynų išsaugojimo klausimų integravimą į kitas politikos sritis, be kita ko, būsimose klimato ir biologinės įvairovės konferencijose, visų pirma COP 15 ir COP 27;

yra nusivylęs dėl to, kad Atvirosios jūros sutartis galiausiai nebuvo priimta per penktąją tarpvyriausybinę konferenciją, tačiau pripažįsta, kad pažangos buvo padaryta; mano, kad būtina užtikrinti biologinės įvairovės apsaugą už nacionalinių jurisdikcijų ribų, siekiant apsaugoti, išsaugoti ir atkurti jūrų gyvybę ir sąžiningai bei tvariai naudoti mūsų bendrus vandenynų išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant atnaujinti derybas dėl Atvirosios jūros sutarties, kad būtų laikomasi plataus užmojo požiūrio į derybas dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės sutarties, kuria būtų užtikrinta plataus užmojo, veiksminga ir perspektyvi tarptautinė sistema, kuri yra labai svarbi siekiant tikslo išsaugoti bent 30 proc. vandenynų ir jūrų visame pasaulyje;

pabrėžia, kad sutarties šalių konferencija turėtų turėti visapusišką kompetenciją priimti veiksmingus saugomų jūrų teritorijų valdymo planus ir priemones, ir tvirtai laikosi nuomonės, kad bet koks atsisakymo dalyvauti mechanizmas pakenktų jūrų apsaugos pastangoms; be to, pabrėžia, kad į sutartį taip pat turėtų būti įtrauktas sąžiningas ir teisingas prieigos prie jūrų genetinių išteklių ir dalijimosi jais mechanizmas, taip pat joje turėtų būti numatytas tinkamas finansavimas pagrindinėms sutarties funkcijoms remti, taip pat finansinė, mokslinė ir techninė parama valstybėms, kurioms jos reikia, stiprinant pajėgumus ir perduodant jūrų technologijas; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad į būsimų deklaracijų ir tarptautinių sutarčių preambulę būtų įtraukta nuostata, kad vandenynai, visų pirma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinė įvairovė, yra bendras pasaulio turtas;

pabrėžia, kad būsimos klimato kaitos (COP 27) ir biologinės įvairovės (COP 15) konferencijos bus labai svarbios siekiant užtikrinti vandenynų svarbą kovojant su klimato kaita ir visapusiškai siekiant Paryžiaus susitarimo ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslų; pripažįsta, kad gera mūsų vandenynų ir jūrų būklė yra labai svarbi siekiant išlaikyti jų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir siekiant laikytis Paryžiaus susitarime nustatyto temperatūros tikslo; pakartoja savo raginimą ES per COP 15 siekti sukurti plataus užmojo pasaulinę biologinės įvairovės sistemą po 2020 m., kurioje būtų nustatyti tikslai sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ją pakreipti priešinga linkme, be kita ko, nustatant teisiškai privalomus bent 30 proc. iki 2030 m. siekiančius visuotinius atkūrimo ir apsaugos tikslus;

ES ir tarptautinio vandenynų valdymo gerinimas

mano, kad kovai su vandenynų būklės blogėjimu reikia dėti daug bendrų pastangų; ragina sukurti pasaulinį, sisteminį, integruotą ir plataus užmojo valdymą;

dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares paremti tarptautinį giliavandenės kasybos moratoriumą (18);

pabrėžia, kad įgyvendinant Europos politiką svarbu įvertinti sausumos ir jūros sąsajas, įskaitant azoto ir fosforo nuotėkį, kurį lemia intensyvus žemės ūkis, taip pat taršą plastiku; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų integruota bendros sveikatos koncepcija, pripažįstant žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos būklės sąsajas;

dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus teikiama sektorinė parama dažnai nėra tiesiogiai naudinga trečiųjų šalių vietos žuvininkystei ir pakrančių bendruomenėms; dar kartą ragina Komisiją užtikrinti, kad tokie susitarimai atitiktų DVT, ES aplinkos apsaugos įsipareigojimus ir ES bendros žuvininkystės politikos tikslus; primygtinai ragina ES didinti tausios žvejybos partnerystės susitarimų skaidrumą, plėsti duomenų rinkimą (visų pirma apie laimikį, laivų registraciją ir darbo sąlygas) ir griežtinti jų ataskaitų teikimo reikalavimus ir sukurti centralizuotą socialinių ir ekonominių duomenų bazę, skirtą visiems ES laivams nepriklausomai nuo to, kur jie vykdo veiklą;

pabrėžia, kad į pasaulinę vandenynų valdymo sistemą reikia integruoti darbo jūroje ir žmogaus teisių aspektus; ragina Komisiją imtis tikslinių pastangų siekiant skatinti deramo darbo standartus viso pasaulio žuvininkystės įmonėse, taip pripažįstant, kad yra ryšys tarp darbo ir žmogaus teisių pažeidimų ir netvarių ir žalingų žvejybos būdų, ypač – neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos;

10.

ragina Tarybą ir rotacijos tvarka jai pirmininkaujančias valstybes nares parengti ir įgyvendinti ilgalaikę strateginę jūrų klausimų viziją, pagal kurią ES būtų paversta pasauline lydere tvaraus mūsų vandenynų vystymosi srityje, visų pirma vandenynų ir jo ekosistemų apsaugos srityje, siekiant įveikti dabartines aplinkos ir klimato krizes;

11.

primena politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kurio laikytis įsipareigojo ES ir jos valstybės narės ir kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir kurti įvairių ES politikos sričių sinergiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų ES vystymosi politikos vaidmenį, nes ji turėtų padėti šalims partnerėms pasiekti pirmiau minėtus bendrus tikslus dėl vandenynų ir žmonijos tikslus;

12.

pabrėžia, kad svarbu apsaugoti banginių populiacijas tiek biologinės įvairovės, tiek klimato požiūriu; tvirtai palaiko tolesnį visuotinį komercinės banginių medžioklės moratoriumą ir tarptautinės prekybos banginių produktais draudimą; ragina Japoniją, Norvegiją ir Islandiją nutraukti jų vykdomą banginių medžioklę; ragina ES kovoti su mirtinai pavojais, su kuriais susiduria banginiai ir kiti banginių būrio gyvūnai, įskaitant susidūrimus su laivais, įsipainiojimą į žvejybos tinklus, vandens plastiko atliekas ir triukšmo taršą;

Išsaugojimo užtikrinimas klimato ir aplinkos krizių sąlygomis

13.

pakartoja savo poziciją, išdėstytą Biologinės įvairovės strategijoje, kad tvirtai remia ES tikslus apsaugoti bent 30 proc. ES jūrų teritorijų ir griežtai saugoti bent 10 proc. ES jūrų teritorijų; tikisi, kad naujuoju ES gamtos atkūrimo teisės aktu bus užtikrintas nualintų jūrų ekosistemų atkūrimas, atsižvelgiant į tai, kad geros būklės jūrų ekosistemos gali apsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir sušvelninti klimato kaitą, teikdamos įvairias ekosistemines paslaugas; pakartoja savo raginimą dėl tikslo atkurti ne mažiau kaip 30 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų ir tai, kad jis turėtų apimti daugiau nei paprastą apsaugą;

14.

pakartoja, kad visiškai remia dviejų naujų saugomų jūrų teritorijų, kurių plotas viršija 3 mln. km2, įsteigimą Antarkties vandenyno rytinėje dalyje ir Vedelio jūroje (19); ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daug daugiau pastangų siekiant šio tikslo;

15.

pritaria ES prašymui suteikti stebėtojos statusą Arkties taryboje; ragina sustiprinti Arkties regiono apsaugą, be kita ko, nustatyti draudimą žvalgyti naftą ir, kuo greičiau, žvalgyti dujas;

16.

pakartoja, kad pritaria minčiai uždrausti bet kokią aplinkai kenksmingą gavybos pramonės veiklą, pvz., kasybą ir iškastinio kuro gavybą saugomose jūrų teritorijose; dar kartą ragina ES pradėti ir finansuoti mokslinių tyrimų programas, skirtas daug anglies turinčių jūrų buveinių ES vandenyse vietai nustatyti – tai būtų pagrindas tokias teritorijas priskirti griežtai saugomoms jūrų teritorijoms, siekiant apsaugoti ir atkurti jūrų anglies dioksido absorbentus pagal UNFCCC ir apsaugoti bei atkurti ekosistemas, ypač esančias jūros dugne, laikantis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos, apsaugant jas nuo žmogaus veiklos, kuri galėtų išjudinti anglies dioksidą ir jį išleisti į vandens storymę, pvz., žvejybos dugną liečiančiais įrankiais operacijų;

17.

pakartoja, kad žvejyba ir akvakultūra pasaulyje turi būti aplinkos požiūriu darnios ir valdomos tokiu būdu, kuris derėtų su tikslais užtikrinti ekonominę, socialinę ir užimtumo srities naudą ir padėtų užtikrinti maisto tiekimą; pabrėžia, kad mokslinių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimas yra labai svarbus darniam žuvininkystės valdymui; apgailestauja dėl to, kad pastarasis 2022 m. rugsėjo 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1614 buvo priimtas turint nepakankamai duomenų ir nepakankamai pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais; primygtinai ragina Komisiją persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į būsimas Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijas, kurios bus paskelbtos 2022 m. lapkričio mėn., ir sulaukus socialinio ir ekonominio poveikio vertinimo;

18.

pabrėžia, kad itin svarbu racionalizuoti pakrančių mėlynosios anglies ekosistemų (mangrovių, potvynių ir atoslūgių zonose esančių druskingų žemapelkių ir jūrų žolių sąžalynų) integravimą į Europos žaliąjį kursą, ir ragina Komisiją toliau dirbti siekiant nustatyti patikimus, skaidrius ir moksliškai pagrįstus metodus, pagal kuriuos būtų tinkamai apskaitomas tų ekosistemų absorbuojamas ir išmetamas anglies dioksido kiekis tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta kitiems biologinės įvairovės tikslams;

19.

pabrėžia, kad atokiausi regionai ir salos yra labai svarbūs sprendžiant su vandenynais susijusias problemas, ir ragina ES stiprinti jų vaidmenį ieškant sprendimų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, apsaugoti jūrų biologinę įvairovę ir pereiti prie tvarios mėlynosios ekonomikos, be kita ko, skatinant ekosisteminius sprendimus; ragina ES geriau įtraukti atokiausius regionus į vandenynų strategijas, be kita ko, į integruotą jūrų politiką;

20.

primena, kad svarbu ir būtina skubiai sumažinti į jūrą išmetamų šiukšlių kiekį ir jų išvengti, nes plastiko atliekos sudaro 80 proc. visos jūrų taršos, ir, JT aplinkos programos duomenimis, skaičiuojama, kad plastikai vandenynuose sudaro apie 75–199 mln. tonų ir iki 2040 m. jų gali patrigubėti, jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų (20); palankiai vertina vykstantį darbą, susijusį su derybomis dėl pasaulinės sutarties dėl taršos plastiku, ir ragina JT valstybes nares ne vėliau kaip 2024 m. pasiekti plataus užmojo ir veiksmingą susitarimą; pabrėžia, kad būtina spręsti taršos plastiku problemą mažinant atliekų kiekį jų susidarymo vietoje, pirmenybę teikiant plastiko naudojimo ir vartojimo mažinimui, ir didinant žiediškumą; taip pat reiškia pritarimą valymo veiksmams; atkreipia dėmesį į plastikų ekonomiką ir jos gamybos eksponentinį augimą pastaraisiais dešimtmečiais; ragina laikytis sisteminio požiūrio siekiant tinkamai spręsti aplinkos taršos plastiku, įskaitant mikroplastiką, problemą; ragina imtis tarptautinių priemonių siekiant, kad vandenynuose nebebūtų branduolinių ir karinių atliekų, ir rasti praktinius sprendimus, kad būtų apribotas esamas jų poveikis aplinkai ir sveikatai;

21.

palankiai vertina neseniai priimtą PPO susitarimą dėl subsidijų žvejybai, kurį visos šalys turėtų greitai ratifikuoti, tačiau apgailestauja, kad nebuvo pasiektas susitarimas apriboti subsidijas, dėl kurių didėja peržvejojimas ir pertekliniai laivyno pajėgumai; ragina Komisiją nedelsiant pasiekti susitarimą PPO; pabrėžia, kad žvejyba turi būti vykdoma tausiai, užtikrinant, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, ir vengiant aplinkos būklės blogėjimo, nes tai yra vienas iš bendros žuvininkystės politikos tikslų; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, nukreiptų prieš perteklinius pajėgumus ir peržvejojimą, be kita ko, uždrausti subsidijas, kuriomis prisidedama prie perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo;

22.

pabrėžia, kad NNN žvejybos veikla ir peržvejojimas kelia didelę grėsmę tausiajai žvejybai ir jūrų ekosistemų atsparumui; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą laikytis visiško NNN žvejybos netoleravimo požiūrio, tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 20/2022 daromą išvadą, kad kovos su neteisėta žvejyba kontrolės sistemų veiksmingumą mažina nevienodai valstybių narių atliekamas tikrinimas ir sankcijos; ragina valstybes nares gerinti ES NNN žvejybos reglamento (21) įgyvendinimą ir atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas bei užtikrinti atgrasomąsias sankcijas už neteisėtą žvejybą;

23.

be to, yra susirūpinęs dėl NNN žvejybos atvejų ne ES vandenyse; ragina nustatyti tvirtą pasaulinę atgrasomųjų sankcijų sistemą ir įvairiapusį požiūrį į kovą su NNN žvejyba; pabrėžia, kad reikia apriboti patogios šalies vėliavų naudojimą ir vėliavų keitimą ir spręsti perkrovimo jūroje problemą; ragina Komisiją veiksmingai skatinti skaidrumą įmonių struktūrų tikrosios nuosavybės klausimu ir ragina ES apskritai stiprinti kovos su korupcija gebėjimus skatinant nacionalinių agentūrų bendradarbiavimą, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, su ES pagalba gerinant žvejybos veiklos vykdytojų besivystančiose šalyse priežiūrą, taip pat remiant regioninius stebėjimo, kontrolės ir priežiūros centrus ir darbo grupes;

Tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimas

24.

pripažįsta, kad gera mūsų vandenynų būklė yra labai svarbi siekiant ilgalaikio daugelio veiklos rūšių – nuo žuvininkystės, apimant turizmą ir mokslinius tyrimus, iki laivybos – tvarumo; palankiai vertina visiškai tvarios mėlynosios ekonomikos potencialą siekiant darnaus vystymosi ir darbo vietų kūrimo ir pabrėžia, kad labai svarbu remti šiuos sektorius, kad jie taptų tvaresni ir prisitaikytų prie naujų Europos žaliojo kurso standartų;

25.

ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Jūrinių teritorijų planavimo direktyvą, atsižvelgiant į visų rūšių jūrinę ekonominę veiklą, įskaitant žvejybą, jūrų energijos įrenginius, jūrų transporto maršrutus, eismo atskyrimo sistemas, uostų plėtrą, turizmą ir akvakultūrą, taikant integruotą ir ekosisteminį požiūrį, kuriuo būtų užtikrinama jūrų ekosistemų apsauga; pakartoja, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant nuosekliai įgyvendinti direktyvą, kurioje raginama, kad valstybės narės, vykdydamos planavimą, taikytų ekosisteminį požiūrį, kad būtų parodytas pavyzdys, kaip pasaulio mastu pradėti vykdyti jūrinių teritorijų planavimą;

26.

primena, kad, be CO2 ir NO2, jūrų transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų apimti išmetamą metano kiekį, atsižvelgiant į tai, kad metanas, imant 20 metų laikotarpį, veikia 80 kartų stipriau nei CO2, todėl jis yra antros pagal svarbą šiltnamio efektą sukeliančios dujos, lemiančios maždaug ketvirtadalį šiandien patiriamo visuotinio atšilimo;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad juodoji anglis yra ir oro teršalas, ir trumpaamžis atmosferos teršalas, susidarantis kartu su kietosiomis dalelėmis degimo metu ir turintis didelį atšilimo poveikį, ir yra antras pagal dydį laivų sukeliamo klimato atšilimo veiksnys; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti Arktį, visų pirma nuo laivybos sektoriuje išmetamų teršalų ir kietųjų dalelių, ir primena, kad 2021 m. spalio 13 d. bendrame komunikate ES įsipareigojo imtis „iniciatyvos, kad Arkties regione būtų užtikrinta nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir nulinės taršos laivyba, kaip numatyta pagal Žaliojo kurso tikslus ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį“ (22); ragina ES tarptautiniu mastu atkakliai reikalauti ir siekti, kad būtų priimtos konkrečios priemonės, kad Arkties regione būtų pasiektas nulinio išmetamųjų teršalų kiekio ir nulinės taršos laivybos tikslas;

28.

reiškia susirūpinimą dėl povandeninio triukšmo, kurį kelia jūrų transportas, polių įrengimas ir kita jūrinė veikla, ir dėl banginių būrio gyvūnų susidūrimų su laivais, nes tai daro neigiamą poveikį jūrų ekosistemoms ir jūrų gyvūnų gerovei; ragina Komisiją nustatyti ir pasiūlyti šių problemų sprendimo priemones;

29.

pabrėžia, kad jūrinė iškastinio kuro gavyba gali padaryti žalą vandenynui; pabrėžia, kad iškastinio kuro naudojimas dar labiau prisidės prie klimato kaitos ir ją paspartins; mano, kad ES turi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka atsisakant jūrinės iškastinio kuro gavybos;

30.

pakartoja savo poziciją dėl Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reglamento (23) ir Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos direktyvos (24), siekiant įsteigti Vandenynų fondą, kad būtų padidintas laivų energijos vartojimo efektyvumas ir remiamos investicijos, kuriomis siekiama padėti mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., įdiegiamas varymas vėju, įskaitant trumpųjų nuotolių laivybą ir uostus;

31.

pabrėžia, kad reikia sparčiai įgyvendinti tvarius jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, sykiu atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemoms, įskaitant migruojančias rūšis, ir pasekmes aplinkai, socialines ir ekonomines pasekmes; pabrėžia, kad Europai būtų naudinga sukurti stiprią jūrinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos vidaus rinką, kad toliau plėstųsi jos pirmavimas šių technologijų srityje ir taip būtų sukurtos naujos pasaulinės eksporto galimybės Europos pramonei;

32.

pabrėžia, kad ES turėtų rodyti pavyzdį priimdama plataus užmojo teisinius reikalavimus, siekiant mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padaryti jį darnesniu, sykiu remiant ir skatinant priemones, kurių užmojai būtų bent jau panašūs, tarptautiniuose forumuose, pvz., Tarptautinėje jūrų organizacijoje, sudarant sąlygas jūrų transporto sektoriui palaipsniui atsisakyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų visame pasaulyje ir laikantis Paryžiaus susitarimo; pabrėžia, kad tuo atveju, jei Tarptautinė jūrų organizacija priimtų tokias priemones, Komisija turėtų išnagrinėti jų užmojus ir bendrą aplinkosauginį naudingumą, įskaitant jų bendrą užmojį, palyginti su Paryžiaus susitarime nustatytais tikslais, 2030 m. visos ES ekonomikos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslu ir tikslu ne vėliau kaip iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą; mano, kad, jei būtų reikalinga, Komisija turėtų pateikti Parlamentui ir Tarybai tolesnių pasiūlymų, kuriais būtų išsaugotas ES klimato politikos veiksmų aplinkosauginis naudingumas ir veiksmingumas ir pripažintas ES suverenitetas reguliuoti savo tarptautinių laivybos reisų išmetamų teršalų dalį laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų;

33.

palankiai vertina regioninių žvejybos valdymo organizacijų (RŽVO) vaidmenį; primygtinai ragina Komisiją derybose dėl RŽVO konvencijų užtikrinti, kad patvirtintos valdymo ir išsaugojimo priemonės atitiktų nustatytus bendrosios žuvininkystės politikos užmojus arba platesnio užmojo tikslus, užtikrinant suderintas taisykles ES laivynui nepriklausomai nuo geografinio rajono, kuriame laivai vykdo veiklą, ir sudarant vienodas sąlygas visiems laivynams, vykdantiems veiklą pagal tas tarptautines konvencijas; ragina Komisiją skatinti steigti naujas RŽVO ir pasiūlyti plataus užmojo įgaliojimus, siekiant gerinti žuvų populiacijų apsaugą ir darnų žvejybos išteklių valdymą, mažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir gerinti turimus duomenis, atitiktį ir sprendimų priėmimo skaidrumą; ragina plačiau naudoti bendro leidžiamo sužvejoti kiekio ir kvotų mechanizmus, visų pirma derantis dėl RŽVO konvencijų ir tausios žvejybos partnerystės susitarimų, siekiant užtikrinti veiksmingą visuotinį žvejybos išteklių išsaugojimą;

34.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai atsižvelgti į socialinius poreikius, susijusius su perėjimu prie tvarios mėlynosios ekonomikos; ragina Komisiją ir valstybes nares remti esamos darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat į darbo jėgos išteklius pritraukti naujų žmonių, turinčių tvariai ekonominei praktikai reikalingų įgūdžių;

35.

ragina Komisiją atlikti socioekonominę analizę ir remtis esama socialine ir ekonomine problemų, su kuriomis susiduria ES žvejų bendruomenės, analize, siekiant nustatyti tinkamas paramos priemones ir įvairinimo veiksmus, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka;

Informuotumo didinimas, mokslinių tyrimų ir žinių skatinimas

36.

pabrėžia, kad reikia remti vandenynų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jūrinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad ES taptų ekologiškų laivų, žvejybos laivų ir uostų lydere; pabrėžia, kad reikėtų skirti finansavimą giliavandenėms jūrų ekosistemoms ir biologinei įvairovei; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su tarša iš laivų ir neteisėtu atliekų išmetimu; ragina ES atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant žaliuosius koridorius ir jungtis tarp žaliųjų uostų visame pasaulyje, kad būtų sustiprinta ir išplėsta žalioji pertvarka jūrų sektoriuje; ragina imtis ryžtingų veiksmų siekiant kovoti su tarša iš laivų ir neteisėtu atliekų išmetimu;

37.

mano, kad ateinančiais metais turėtų būti eksponentiškai didinama tvaraus jūrinio kuro plėtra ir gamyba ir kad ES ir jos valstybės narės turėtų investuoti į tvaraus jūrinio kuro mokslinius tyrimus ir gamybą, nes tai suteikia ir aplinkosaugos, ir pramonės galimybių; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti ES tvaraus jūrinio kuro ir technologijų mokslinių tyrimų centrą, kuris padėtų koordinuoti suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių tvaraus jūrinio kuro plėtroje, pastangas;

38.

reiškia pritarimą Vandenynų mokslo dekados siekiant darnaus vystymosi iniciatyvai ir Komisijos iniciatyvai „Jūrų žvaigždės misija 2030: mūsų vandenyno ir kitų vandenų atkūrimas“, kuriomis siekiama paspartinti žinių ir duomenų rinkimą bei vandenynų atkūrimą ir skatinti ciklinę vandenynų, jūrų ir upių atkūrimo viziją įgyvendinant konkrečius ir regioninius bandomuosius projektus;

39.

pripažįsta, kad reikia įtraukti mokslo bendruomenes, kad būtų koordinuojamos pastangos siekiant tvarių vandenynų ateities ir kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naujiems žinių kaupimo ir dalijimosi jomis būdams; todėl ragina ES skatinti įsteigti Tarptautinę vandenynų tvarumo komisiją, grindžiamą Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos modeliu, siekiant padėti pamatus ateities vandenynų valdysenai ir valdymui;

40.

remia Kosta Rikos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vadovaujamos tarpvyriausybinės Didelio užmojo koalicijos gamtai ir žmonėms pastangas; palankiai vertina Komisijos narystę šioje koalicijoje; primena ES įsipareigojimą užtikrinti vandenynų ir jūrų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 14-ajame DVT;

o o

41.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(2) OL C 458, 2018 12 19, p. 9.

(3) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(4) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(5) OL L 257, 2014 8 28, p. 135.

(6) OL C 494, 2021 12 8, p. 14.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0135.

(8) OL C 101, 2018 3 16, p. 123.

(9) OL C 337, 2018 9 20, p. 30.

(10) OL C 342, 2022 9 6, p. 66.

(11) OL C 99, 2022 3 1, p. 214.

(12) OL C 99, 2022 3 1, p. 88.

(13) JT klimato veiksmai, „Vandenynai – geriausi partneriai kovojant su klimato kaita“.

(14) „Marine Biodiversity and Ecosystems Underpin a Healthy Planet and Social Well-Being“, UN Chronicle, Nos 1 & 2, LIV tomas – Our Ocean, Our World, 2017 m. gegužė.

(15) Tarptautinis valiutos fondas, „Banginių apsaugos strategija gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir visuotinį atšilimą“ (angl. „A strategy to protect whales can limit greenhouse gases and global warming“), 2019 m. gruodžio mėn.

(16) Europos aplinkos agentūra, „Vandenynų valdymas“ (angl. „Ocean governance“), 2022 m. gegužės 5 d.

(17) Kaip tvirtinama 2022 m. gegužės 3 d. Parlamento rezoliucijoje „Tvarios mėlynosios ekonomikos kūrimas ES. Žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“.

(18) Žr. Komisijos 2022 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaitą (angl. „EU Blue Economy Report 2022“), 2022 m. gegužės 3 d.

(19) Kaip pareikšta 2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl saugomų Antarkties jūrų teritorijų nustatymo ir Pietų vandenyno biologinės įvairovės išsaugojimo.

(20) Žr. JT aplinkos programos Rytų Azijos jūrų koordinavimo institucijos (COBSEA) publikaciją „Marine Litter and Plastic Pollution“ ir JT aplinkos programos apžvalgą From pollution to solution: a global assessment of marine litter and plastic pollution, 2021.

(21) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(22) 2021 m. spalio 13 d. bendras Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatas „Didesnis ES įsipareigojimas siekiant taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“, psl. 9 (JOIN(2021)0027).

(23) 2020 m. rugsėjo 16 d. pozicija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757, siekiant tinkamai atsižvelgti į pasaulinę laivų kuro sąnaudų duomenų rinkimo sistemą (OL C 385, 2021 9 22, p. 217).

(24) OL L 76, 2018 3 19, p. 3.

2023 4 14

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/115

P9_TA(2022)0345

ES strateginiai santykiai ir partnerystė su Somalio pusiasaliu

2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES strateginių santykių ir partnerystės su Somalio pusiasaliu (2021/2206(INI))

(2023/C 132/16)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadas „Somalio pusiasalis. Geostrateginis ES prioritetas“, visų pirma į jų 28 dalį dėl galimybės naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir susijusiomis teisėmis ir jų paisymas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 18 d. galutinę šeštojo Europos Sąjungos ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą deklaraciją dėl bendros 2030 m. vizijos,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Somalio pusiasalio ir Raudonosios jūros,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES ir Afrikos bendradarbiavimo saugumo srityje Sahelio regione, Vakarų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje (1),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 21 d. patvirtintą Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“ (2),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Somalyje (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl padėties Kakumos pabėgėlių stovykloje Kenijoje (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl politinės krizės Sudane (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 7 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Tigrėjuje (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Ugandoje (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų padėties Ugandoje (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Eritrėjos, visų pirma Dawito Isaako atvejo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Eritrėjoje (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pietų Sudano (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Džibučio (13),

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325, 1820, 1888, 1889, 1960, 2106, 2122, 2242, 2467 ir 2493 dėl moterų, taikos ir saugumo,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 2250, 2419 ir 2535 dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

—

atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos 2014 m. gegužės mėn. rezoliuciją dėl apsaugos nuo smurto ir kitų žmogaus teisių pažeidimų prieš asmenis dėl jų tikros ar tariamos seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės ir 2017 m. gegužės mėn. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Afrikoje,

—	atsižvelgdamas į gaires dėl asociacijų ir susirinkimų laisvės, kurias 2017 m. gegužės mėn. 60-ojoje eilinėje sesijoje priėmė Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „2020–2024 m. ES žmogaus teisių ir demokratijos veiksmų planas“ (JOIN(2020)0005),

—	atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 22b veiksmą – numatytą Europos išorės veiksmų tarnybos, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių atsakomybę parengti ir įgyvendinti ES politiką pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimu,

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo,

—	atsižvelgdamas į susitarimą, pasirašytą 2022 m. balandžio 1 d. Nairobyje (Kenija) vykusiame trečiajame regioniniame ministrų forume migracijos klausimais,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2022 m. kovo 31 d. rezoliuciją Nr. 2628, kuria Afrikos Sąjungos misija Somalyje (AMISOM) pertvarkoma į Afrikos Sąjungos pereinamojo laikotarpio misiją Somalyje (ATMIS),

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl ES strategijos, kuria siekiama sustabdyti moterų lyties organų žalojimą pasaulyje (14),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 3 d. Etiopijos žmogaus teisių komisijos ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro bendro visų Etiopijos Tigrėjaus regiono konflikto šalių įtariamai padarytų tarptautinių žmogaus teisių, humanitarinės ir pabėgėlių teisės pažeidimų tyrimo ataskaitą ir 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėn. rengtą ir 2022 m. kovo 11 d. paskelbtą Etiopijos žmogaus teisių komisijos ataskaitą dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų Etiopijos Afarijos ir Amharos regionuose,

—

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Atnaujintą susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sprendimo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto informacinį dokumentą „Europos Sąjungos mokymo misija Somalyje. Įvertinimas“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0207/2022),

A.	kadangi 2021 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose nustatyta nauja Somalio pusiasaliui skirta strategija ir suteikiamas naujas postūmis ES partnerystei su šiuo regionu, kuris yra prioritetinis ir strategiškai svarbus Sąjungai;

kadangi Somalio pusiasalis Europos Sąjungai yra politiniu, ekonominiu ir prekybos požiūriu strategiškai svarbus regionas ir Europa su juo jau ilgą laiką palaiko politinius ir ekonominius ryšius; kadangi Somalio pusiasalis turi potencialo augti ekonominiu ir politiniu požiūriu, tačiau susiduria su daugeliu esminių kliūčių, įskaitant COVID-19 krizę, neigiamą klimato kaitos poveikį, didėjantį vandens trūkumą ir maisto stygių, dykumėjimą ir miškų naikinimą, mažą atsparumą gaivalinėms nelaimėms, gyventojų skaičiaus didėjimą ir urbanizaciją, o kartu ir ribotą darbo vietų kūrimą ir didelę nelygybę, tinkamos infrastruktūros trūkumą, nestabilumą ir politines problemas bei kt.; kadangi demokratija, geras valdymas, atskaitomybė, teisinė valstybė, žmogaus teisės, lyčių lygybė, įtrauki ir dalyvaujanti visuomenė yra būtinos taikos ir regioninio stabilumo sąlygos;

kadangi Somalio pusiasalio šalims (Somaliui, Etiopijai, Sudanui, Kenijai, Ugandai, Eritrėjai, Pietų Sudanui ir Džibučiui) kyla bendra rizika ir grėsmės, visų pirma susijusios su tiesioginiu ir ilgalaikiu klimato kaitos poveikiu, džihado terorizmu, etnine įtampa ir silpno valdymo problemomis; kadangi visoms regiono valstybėms būdingas nuolatinis pažeidžiamumas dėl vykstančių konfliktų, sunkių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant vaikų įtraukimą į kariuomenę, tikslinius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir seksualinį smurtą prieš moteris ir mergaites, kuriuos daro visos konflikto šalys; kadangi nebaudžiamumas už karo nusikaltimus ir kitus tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės pažeidimus tebėra norma, o siekis užtikrinti teisingumą aukoms iš esmės pasirodė esąs sunkiai įgyvendinamas; kadangi 2021 m. gruodžio mėn. JT žmogaus teisių taryba galimiems karo nusikaltimams ir kitiems pažeidimams tirti įsteigė JT žmogaus teisių ekspertų komisiją Etiopijai;

kadangi bendra Somalio pusiasalio stabilumo padėtis dar labiau pablogėjo 2020 m. lapkričio mėn. prasidėjus konfliktui Etiopijos Tigrėjaus regione, taip pat jai kelia pavojų daugelyje šalių vykstančios sudėtingos politinės permainos; kadangi humanitarinė padėtis Etiopijoje išlieka kritinė dėl konflikto, sausros ir didelio masto perkėlimo šalies viduje; kadangi 2022 m. kovo 24 d. federalinė vyriausybė paskelbė humanitarines paliaubas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti pagalbą Tigrėjaus regionui, kuris konflikto sąlygomis buvo užblokuotas; kadangi 2022 m. rugpjūčio 24 d. Etiopijos šiauriniame regione atnaujinti karo veiksmai; kadangi, nepaisant to, kad konfliktas Etiopijoje tebėra labai brutalus, dabar prasidėjo kitas etapas, nes abi konflikto šalys viešai įsipareigojo sprendimą rasti derybų keliu pagal Afrikos Sąjungos vadovaujamą sistemą; kadangi Etiopijai Nilo aukštupyje statant Didžiąją Etiopijos Renesanso užtvanką ir prasidėjus antrajam užpildymo etapui išlieka įtampa tarp Etiopijos ir jos kaimyninių šalių;

kadangi ES yra svarbi, ilgalaikė ir patikima regiono partnerė taikos, saugumo, darnaus vystymosi ir humanitarinės pagalbos srityje ir kadangi reikia tinkamai atsižvelgti į šią partnerystę siekiant taikos, saugumo, demokratijos, darnaus vystymosi užtikrinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo; kadangi esamos regioninės organizacijos ir kitos iniciatyvos, tokios kaip Afrikos Sąjunga ir Jungtinė darbo grupė, taip pat yra pagrindinės veikėjos sprendžiant Somalio pusiasalio saugumo problemas;

kadangi 2022 m. birželio 20–21 d. įvyko pirmoji Kinijos ir Somalio pusiasalio taikos, valdymo ir vystymosi konferencija; kadangi susitikime dalyvavęs Kinijos specialusis įgaliotinis Somalio pusiasaliui Xue Bing pasiūlė besąlygišką Pekino paramą sprendžiant konfliktus regione ir paragino, kad šalys būtų nepriklausomos nuo užsienio šalių kišimosi;

kadangi humanitarinė padėtis Pietų Sudane blogėja dėl įtampos ir konfliktų, vietos bendruomenių vidaus smurto ir pasikartojančių potvynių; kadangi JT apskaičiavo, kad Somaliui, Etiopijai ir Kenijai 2022 m. reikia skubios 4,4 mlrd. JAV dolerių vertės humanitarinės pagalbos, kuri pasiektų 29,1 mln. žmonių; kadangi nuo 2022 m. balandžio mėn. tarptautinė bendruomenė patenkino tik 5 proc. šių poreikių; kadangi dėl sausros pietų Etiopijoje ir sausringuose Kenijos regionuose jau nugaišo apie tris milijonus gyvulių, o Somalyje žuvo apie 30 proc. namų ūkių bandų; kadangi Rytų Afrikoje vykstanti skėrių invazija Etiopijoje ir Somalyje yra didžiausia per 25 metus ir Kenijoje didžiausia per 70 metų ir kelia didelę grėsmę regiono aprūpinimui maistu; kadangi 2022 m. sausio–birželio mėn. dėl sunkaus ūmaus mitybos nepakankamumo Etiopijoje, Kenijoje ir Somalyje priimta gydyti apie 568 000 vaikų ir prognozuojama, kad dėl ūmaus mitybos nepakankamumo šiose trijose šalyse nukentės apie 6,5 mln. vaikų; kadangi, remiantis dabartiniais Apsirūpinimo maistu ir mitybos darbo grupės skaičiavimais, iki 2023 m. vasario mėn. su dideliu ūmiu maisto nepakankamumu gali susidurti 23–26 mln. žmonių, pirmiausia dėl sausros regione, jei nuo spalio iki gruodžio mėn. nebus lietaus; kadangi ekspertai prognozuoja, kad dėl padažnėjusio skėrių judėjimo per sieną tarp Kenijos, Etiopijos ir Somalio dar labiau pablogės jau ir taip nestabili aprūpinimo maistu padėtis; kadangi pražūtingos karo Ukrainoje pasekmės, maisto, degalų ir prekių kainoms pasiekus precedento neturintį lygį, dar labiau gilina rimtą maisto krizę Somalio pusiasalio šalyse;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos regione kilo sveikatos, socialinių, ekonominių ir politinių problemų, nes didėjo skurdas, augo nelygybė, gilėjo struktūrinė ir įsigalėjusi diskriminacija, ir tai darė pražūtingą poveikį žmogaus teisėms ir piliečių laisvei, visų pirma mažumų grupėms ir pažeidžiamiems žmonėms; kadangi tokiomis aplinkybėmis kai kurios vyriausybės COVID-19 teisės aktus naudojo žmogaus teisėms slopinti;

kadangi Somalio pusiasalis tebėra didelių migracijos srautų į kitas platesnio regiono valstybes ir į ES kilmės, tranzito ir paskirties regionas; kadangi skurdas ir nesaugumas vienas kitą kursto ir yra du svarbiausi masinio gyventojų, ypač jaunimo, migracijos Somalio pusiasalyje veiksniai; kadangi Rytų Afrikoje ir Somalio pusiasalyje yra daugiau kaip 7,7 mln. darbuotojų migrantų, o Etiopijoje, Kenijoje ir Ugandoje gyvena daugiausia tarptautinių migrantų, ieškančių geresnių ekonominių galimybių ir geresnių pragyvenimo šaltinių;

kadangi politinė įtampa, konfliktai, gaivalinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai daugelyje regionų yra pagrindinė didelio pabėgėlių ir perkeltųjų gyventojų skaičiaus priežastis; kadangi humanitarinė ir saugumo padėtis pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų stovyklose tebėra nesaugi; kadangi Kenijoje yra viena didžiausių pasaulyje Dadaabo pabėgėlių stovykla, kurioje gyvena daugiau kaip 220 000 registruotų Somalio pabėgėlių, bėgančių nuo pilietinio karo ir klimato keliamų sunkumų; kadangi tarp Kenijos ir Somalio didėja įtampa dėl stovyklos valdymo, o pabėgėliai ir toliau turi gyventi sunkiomis sąlygomis, priklausydami nuo JT paramos, skiriamos jiems pragyventi;

kadangi Somalio pusiasalis, Raudonoji jūra ir Adeno įlanka tampa vis didesnį susirūpinimą keliančiomis teritorijomis, kuriose regioniniai ir tarptautiniai subjektai turi didelių ir dažnai skirtingų ekonominių ir saugumo interesų, nes šis regionas yra pasaulio kryžkelėje ir tai kritinis taškas prekybai prekėmis, kadangi per Raudonąją jūrą tranzitu keliauja daugiau kaip 12 proc. pasaulio jūrų krovinių ir vyksta 40 proc. Azijos prekybos su Europa; kadangi stabilumas, jūrų saugumas ir laivybos laisvė Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje yra labai svarbūs užtikrinant pasaulinius energijos srautus ir Europos energetinį saugumą, nes kasmet per Bab al Mandebo sąsiaurį tranzitu gabenama apie 6,2 mln. barelių žalios naftos ir kitų naftos produktų (apie 9 proc. viso pasaulio jūrų krovinių), iš kurių 3,6 mln. barelių keliauja į Europą; kadangi dėl neteisėto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir šalyje tebesitęsiančio konflikto šio prekybos maršruto svarba dar labiau padidės; kadangi siekiant žaliosios ir tvarios pertvarkos, numatytos Europos žaliajame kurse, artimiausiu metu dėl būtinybės mažinti priklausomybę nuo Rusijos ir įvairinti tiekėjus laivybos laisvė ir jūrų saugumas Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje taps dar svarbesni geostrateginiu požiūriu;- kadangi Raudonosios jūros regionas yra svarbus dėl savo reikšmės Somalio pusiasalio stabilumui bei kaip prekybos ir susisiekimo ašis ir kadangi stabilumas bei laivybos laisvė yra bendri ES ir regiono interesai;

kadangi vienuoliktasis Somalio pusiasalio iniciatyvos ministrų susitikimas vyko per ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame pirmą kartą taip pat dalyvavo Europos komandos nariai; kadangi pagal šią iniciatyvą sutelkta daugiau kaip 4,5 mlrd. JAV dolerių iš toliau nurodytų trijų vystymosi partnerių: ES, Afrikos plėtros banko ir Pasaulio banko grupės; kadangi nuo 2019 m. ES per ES patikos fondą Somalio pusiasalyje parėmė 64 projektus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama didesnėms ekonominėms ir užimtumo galimybėms, geresniam valdymui ir konfliktų prevencijai;

kadangi daugelyje regiono valstybių tebėra įsitvirtinusi diskriminacija dėl lyties ir kitų formų nelygybė, įskaitant smurtą dėl lyties ir didelį su konfliktais susijusį seksualinį smurtą, ribotas galimybes naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, ankstyvas ir priverstines santuokas, nėščių mergaičių neįleidimą į mokyklas ir moterų lyties organų žalojimą, kuris Somalio pusiasalio valstybėse tebėra įsisenėjęs paprotys;

kadangi LGBTIQ asmenys ir toliau patiria priekabiavimą, areštus, persekiojimą, smurtą dėl lyties, o kartais jiems net kyla grėsmė būti nužudytiems dėl savo tikros ar tariamos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar raiškos ir lyties požymių; kadangi visose Somalio pusiasalio valstybėse, išskyrus Džibutį, tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai abipusiu sutikimu yra laikomi nusikaltimu; kadangi šis kriminalizavimas naudojamas siekiant įteisinti diskriminacinį elgesį su LGBTIQ asmenimis ir kadangi diskriminacinių nuostatų panaikinimas yra pirmas būtinas žingsnis siekiant apsaugoti LGBTIQ asmenis nuo smurto; kadangi nė vienoje iš Somalio pusiasalio valstybių nėra priimtų teisinių nuostatų, kuriomis būtų teisiškai pripažįstami translyčiai asmenys arba interseksualūs asmenys apsaugomi nuo interseksualių lyties organų žalojimo;

kadangi nuo 2022 m. balandžio 1 d. Afrikos Sąjungos misiją Somalyje (AMISOM) pakeitė Afrikos Sąjungos pereinamojo laikotarpio misija Somalyje (ATMIS), kurios pagrindinis uždavinys – perduoti misiją Somalio nacionalinės kariuomenės pajėgoms 2024 m; kadangi naujos misijos įgaliojimai apima, inter alia, grupuotės „al-Shabaab“ keliamos grėsmės mažinimą, paramą integruotų Somalio saugumo ir policijos pajėgų gebėjimų stiprinimui, laipsnišką atsakomybės už saugumą perdavimą Somaliui ir paramą Somalio federalinės vyriausybės ir federacijos valstybių narių pastangoms skatinti taiką ir susitaikymą; kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2608 dėl piratavimo, kuria buvo grindžiama EU karinio laivyno pajėgų operacija ATALANTA, nebuvo atnaujinta ir dėl to buvo apribota galimybė įplaukti į Somalio teritorinius vandenis; kadangi saugumo padėtis yra nestabili ir kelia nerimą, o teroristinė grupuotė „al-Shabaab“ tebėra aktyvi; kadangi rinkimai įvyko 12 mėnesių vėliau, nei planuota; kadangi šalis susiduria su vis didesniais finansiniais sunkumais, dėl kurių mažėja jos mokumas; kadangi nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ES parama biudžetui buvo sustabdyta dėl nesibaigiančio rinkimų proceso, tačiau kadangi toliau teikiama tiesioginė parama pažeidžiamiems gyventojams; kadangi, humanitarinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) duomenimis, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kviečių ir naftos kainos keliuose Somalio, kuris 90 proc. kviečių importuoja iš Ukrainos ir Rusijos, regionuose padidėjo 300 proc.; kadangi, JT duomenimis, nuo 2022 m. kovo mėn. daugiau kaip 38 proc. Somalio gyventojų kenčia nuo didelio maisto stygiaus;

P.	kadangi neatnaujinus JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2608 operacijos ATALANTA prieiga prie Somalio teritorinių vandenų yra apribota;

Q.	kadangi Kinija paskyrė specialųjį pasiuntinį Somalio pusiasaliui; kadangi Kinija padidino savo karinį dalyvavimą ir diplomatinį atstovavimą regiono valstybėse ir sustiprino ekonominį bendradarbiavimą su jomis;

kadangi po 2021 m. spalio 25 d. valstybės perversmo Sudane susidarė politinė aklavietė, o civilių ir kariškių derybos yra labai sudėtingos; kadangi didelį susirūpinimą kelia saugumo padėtis Darfūre, kur nuo 2021 m. lapkričio mėn. atsinaujino smurto protrūkiai; kadangi Sudane susidarė sunki ekonominė padėtis, kartu sustabdytos Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo išmokos siekiant perspektyvaus politinio sprendimo bei civilinės vyriausybės sudarymo, be to, sustabdyta Komisijos finansinė parama, tačiau toliau teikiama tiesioginė pagalba gyventojams; kadangi Rusijos planuojama steigti karinė bazė suteiks jai strateginę prieigą prie Raudonosios jūros;

kadangi praėjus dešimt metų nuo Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo 2011 m. vėluojama įgyvendinti 2018 m. pasirašytą taikos susitarimą; kadangi prezidentas Salva Kiir ketina 2023 m. surengti visuotinius rinkimus laikantis Taikos susitarime nustatyto termino; kadangi susirūpinimą kelia šalies politinis ir karinis susiskaldymas – tiek tarp skirtingų politinių grupių, karinių frakcijų ir etninių grupių, tiek jų viduje;

kadangi Kenijos politinė aplinka yra itin poliarizuota; kadangi 2022 m. rugpjūčio 9 d. įvyko visuotiniai rinkimai; kadangi šalis patiria ekonominių sunkumų dėl pasaulinių COVID-19 pandemijos padarinių ir susikaupusios skolos; kadangi Kenija galėtų atlikti konstruktyvų vaidmenį užtikrinant taiką ir saugumą regione; kadangi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojas šiais metais du kartus apsilankė Kenijoje: vieną kartą 2022 m. rugsėjo 10 d. ir tai buvo vizito regione – Kenijoje, Mozambike ir Somalyje – dalis, kitą kartą – 2022 m. sausio 29 d., kad oficialiai pradėtų ES ir Kenijos strateginį dialogą, kurio pagrindiniais prioritetais buvo numatytos ekonomika, prekyba ir investicijos;

kadangi po 2021 m. sausio 14 d. surengtų rinkimų Ugandos prezidentas Yoweri Museveni buvo perrinktas šeštai kadencijai; kadangi 2021 m. lapkričio 30 d. Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Itūryje ir Šiaurės Kivu pradėta karinė operacija, reaguojant į teroristinės grupuotės „Jungtinės demokratinės pajėgos“ (ADF) – su „Da’esh“ susijusios Ugandos kilmės ginkluotos grupuotės – surengtus kelis išpuolius;

kadangi Liaudies fronto už demokratiją ir teisingumą pirmininkas Isajas Afewerki vadovauja Eritrėjai nuo nepriklausomybės paskelbimo 1993 m.; kadangi demokratizacijos procesas, pradėtas 1997 m. priėmus Eritrėjos Konstituciją, yra sustojęs; kadangi Eritrėjos režimas suvaržė daugumą pagrindinių laisvių, tad žmogaus teisių padėtis kelia didelį susirūpinimą; kadangi Eritrėja yra viena iš mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ); kadangi du pagrindiniai paramos jai teikėjai yra Pasaulinis fondas ir Europos Komisija – šiuo metu ES finansuoja 20 mln. EUR vertės kelių atnaujinimo projektą Eritrėjoje per Skubiosios pagalbos patikos fondą, po to kai 2021 m. dėl Eritrėjos dalyvavimo konflikte šiaurinėje Etiopijoje buvo panaikinti daugiau kaip 100 mln. EUR įsipareigojimai;

kadangi Džibučio strateginė padėtis Bab al Mandebo sąsiauryje – viename iš judriausių jūrų koridorių pasaulyje – yra itin gera, jis kontroliuoja prieigą prie Raudonosios jūros ir tai sudaro sąlygas augimo modeliui, orientuotam į infrastruktūros (uostų ir geležinkelių) plėtrą; kadangi 2021 m. balandžio 9 d. kadenciją baigęs prezidentas Ismail Omar Guelleh (IOG) penktą kartą iš eilės laimėjo rinkimus; kadangi Džibutis yra krizės, kuri tęsiasi nuo Sahelio iki Artimųjų Rytų, centre ir kadangi, nors Džibutis yra stabili šalis, jos tiesioginė regioninė aplinka yra nestabili; kadangi reikia atsižvelgti į svarbų Džibučio karinį dalyvavimą ATMIS veikloje kovojant su grupuotės „al Shabaab“ teroristais iš Somalio;

1. rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikis Somalio pusiasaliui

atlikti išsamų ankstesnių ES strategijų ir įsipareigojimų Somalio pusiasaliui vertinimą, siekiant nustatyti įgytą patirtį ir atitinkamai pertvarkyti ES veiklą regione; pripažinti, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas turi nerimą keliančių tiesioginių ir ilgalaikių padarinių Somalio pusiasaliui ir kad į tai reaguodama ES turi koreguoti savo santykius su šiuo regionu; reaguoti į tai, kad dėl Rusijos neteisėtų veiksmų daroma neigiama įtaka bendrai saugumo padėčiai regione; atsižvelgti į tai, kad Rusija jau turi tvirtus, daugialypius ryšius ir daro įtaką regione, be kita ko, naudodama investicijas (tiek civilines, tiek karines) ir dislokuodama sukarintas grupes, pvz., Vagnerio grupę Sudane, ir pripažinti, kad tokie veiksmai gali toliau destabilizuoti kaimyninius regionus; kovoti su Rusijos bandymais organizuoti priešiškumą Europos Sąjungai skatinančias klaidingos informacijos ir dezinformacijos kampanijas regione, taikant išsamią ES viešosios komunikacijos strategiją, skirtą kovoti su Rusijos pastangomis ir jas įveikti, derinant ją su konkrečiais veiksmais ir įsipareigojimais, kuriais atsižvelgiama į vietos gyventojų poreikius; pasmerkti naratyvų, teisinančių Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, platinimą, matomą iš Sudano generolo Hemetti 2022 m. vasario 23 d. pareiškimo, kuriame jis klaidingai teigė, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą buvo skirta Rusijai „apsaugoti“; stiprinti ES diplomatinį, politinį, finansinį ir humanitarinį bendradarbiavimą su AS, jos regioniniais komponentais ir atskiromis šalimis, imantis konkrečių veiksmų, kuriais parodomas ES įsipareigojimas regionui, siekti skatinti vietos ir regioninį požiūrį ir taip užkirsti kelią tolesniam nestabilumui regione, mažinti jo pažeidžiamumą užsienio įtakos atžvilgiu, spręsti neigiamų Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių klausimą ir į juos reaguoti; nedelsiant stiprinti diplomatinį bendradarbiavimą su regiono vyriausybėmis siekiant aptarti ir paaiškinti pražūtingą trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį Rusijos tikslų ir operacijų regione poveikį; pripažinti, kad tebesitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ypač Rusijos taikoma jūsų blokada, trikdo tiekimo grandines ir daro didelį poveikį Somalio pusiasalio aprūpinimui maistu tiek trumpuoju, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu, nes apie 90 proc. kviečių į jį importuojama iš Rusijos Federacijos ir Ukrainos; atsižvelgti į tai, kad dėl beprecedentės sausros Kenijoje, Somalyje ir Etiopijoje ir skėrių spiečių krizės badas jau grėsė mažiausiai 20 mln. žmonių; gerokai padidinti ES paramą ir pagalbą Somalio pusiasaliui, kad būtų išvengta bado rizikos ar sunkumų gauti maisto; pripažinti, kad yra ateinantiems šešiems mėnesiams regionui numatyto finansavimo spragų, t. y. trūksta 437 mln. JAV dolerių pagal Pasaulio maisto programą ir 130 mln. JAV dolerių remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, ir dėti visas pastangas siekiant padėti pašalinti šias spragas ir skirti daugiau nei 21,5 mln. EUR, kuriuos jau įsipareigota skirti papildomai ES humanitarinei pagalbai;

Pagrindiniai principai

visapusiškai pripažinti regiono potencialą ir strateginę svarbą ir parengti tikrą strateginę bendradarbiavimo ir įsipareigojimo viziją nuolat siekiant įgyvendinti Somalio pusiasalio strategiją ir ją pritaikyti, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius regione, suteikiant naują postūmį užtikrinti abipusiškai naudingus santykius, grindžiamus nuosekliomis, savalaikėmis ir veiksmingomis konsultacijomis bei bendromis vertybėmis, interesais ir perspektyvomis; pereiti nuo pasenusio paramos gavėjo mentaliteto prie lygiavertės ES ir Somalio pusiasalio šalių partnerystės, kad būtų sukurtos sąlygos tvariam ir taikiam regiono vystymuisi;

su Afrikos partneriais koordinuoti ES iniciatyvas ir paramą, skatinant Afrikos atsakomybę už programas, taip padedant rasti Afrikos sprendimus Afrikos problemoms; atsižvelgiant į tai, taikyti sąlygų metodą, be kita ko, saugumo klausimais, grindžiamą principu „parama pagal pažangą“; atkreipti dėmesį į tai, kad paramą vystymuisi gaunančių šalių vyriausybės kartais ją naudoja netinkamai ar ja piktnaudžiauja; sudaryti palankesnes sąlygas stiprinti principą „iš apačios į viršų“, pagal kurį vietos bendruomenės ir pilietinės visuomenės organizacijos gali plėtoti savo gebėjimus ir geriau pasirengti, koordinuoti ir organizuoti veiklą siekiant tapti atsparesnėmis;

koordinuoti veiksmus regione su Afrikos Sąjunga ir jos regioniniais komponentais, visų pirma su Rytų Afrikos bendrija ir Tarpvyriausybine vystymosi institucija (IGAD), taip pat su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis panašiai mąstančiomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, finansinėmis institucijomis bei atskiromis šalimis; toliau remti šioje srityje vykdomas misijas, įskaitant ES bendros saugumo ir gynybos politikos misijas, kurios padeda vykdyti šiuos veiksmus, siekiant prisidėti prie kolektyvinio reagavimo, skirto stabilumui ir vystymuisi užtikrinti; raginti Jungtinę Karalystę koordinuoti savo pastangas regione su ES;

vadovautis iniciatyviu, įtraukiu ir bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu, grindžiamu konstruktyviu bendradarbiavimu su Somalio pusiasalio valstybėmis ir jame veikiančiais subjektais, dalijantis ES geriausia praktika ir patirtimi integruojant su saugumu ir ekonominiu vystymusi susijusius reikalus ir finansinius, socialinius ir kultūrinius klausimus, kad būtų skatinamas veiksmingas bendradarbiavimas visame regione ir jūrų srityje, sykiu sudarant palankesnes sąlygas dialogui su visomis susijusiomis šalimis, visų pirma per ES specialųjį įgaliotinį Somalio pusiasalyje;

Regioninė taika ir saugumas

pripažinti, kad nesaugumas ir nestabilumas Somalio pusiasalyje kelia rimtą grėsmę visos Afrikos ekonominėms ir socialinėms perspektyvoms, taip pat ES ir regiono saugumui; prisidėti prie regioninio saugumo ir stabilumo laikantis integruoto požiūrio, skatinant humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir taikos tarpusavio ryšį vykdant civilinių konfliktų prevenciją, taikų ginčų sprendimą, konfliktų sprendimą, tarpininkavimą, gebėjimų stiprinimą ir susitaikymo veiklą; integruoti jaunimo įtrauktį ir visapusišką, lygiateisį ir prasmingą atstovavimą moterims bei aktyvų jų dalyvavimą sprendžiant taikos ir saugumo klausimus, be kita ko, remiant ir įgyvendinant JT Jaunimo, taikos ir saugumo bei Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkes, formuluojant konkrečius trumpalaikius ir vidutinės trukmės laikotarpio įsipareigojimus ir nustatant, kaip jie bus vertinami ir apie juos bus objektyviai pranešama; teikiant politinę, finansinę, operatyvinę ir logistinę paramą, remti Afrikos vykdomus procesus AS, IGAD ir Rytų Afrikos bendrijoje ir šalinti pagrindines konfliktų, ekstremizmo ir radikalizacijos priežastis, kaip antai didelį skurdą ir nelygybę, klimato kaitos padarinius, t. y. ribotus išteklius, pvz., ariamosios žemės ir vandens išteklius, ir ilgalaikius ginčus dėl sienų; stiprinti ES ir Afrikos Sąjungos strateginę partnerystę konfliktų prevencijos, konfliktų sprendimo ir taikos palaikymo srityse;- todėl stiprinti bendradarbiavimą su Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba ir regioninėmis ekonominėmis bendrijomis; pritarti žmogaus saugumo koncepcijai, kuri papildo valstybės požiūrį į saugumą, pagal kurį priemonės ir institucijos tarnauja jos žmonėms; remti būtiną sausumos minų, kasetinių šaudmenų ir kitų sprogmenų išminavimą ir jų keliamos taršos pašalinimą, nes jie trukdo socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir daro neproporcingą poveikį vaikams, moterims ir marginalizuotoms grupėms;

spręsti nesaugumo ir įtampos klausimus, kurie gali kilti Etiopijai pastačius Didžiąją Etiopijos Renesanso užtvanką ir dalijantis Nilo vandenimis su žemupyje esančiais Sudanu ir Egiptu; ragina tris šalis grįžti prie derybų stalo ir dirbti su jomis, kad atitinkamuose forumuose, kuriuos remia AS ir IGAD, būtų rastas diplomatinis sprendimas, atsižvelgiant į Etiopijos interesą gaminti hidroenergiją, taip pat į pakrantės valstybių susirūpinimą dėl vandens tiekimo saugumo ir į rizikos, susijusios su vienašališku požiūriu į bendrų aplinkos išteklių naudojimą, pašalinimą; atsižvelgti į tai, kad klimato kaitos poveikis yra didelis iššūkis Somalio pusiasaliui ir kad regionui reikia glaudžiai bendradarbiauti gaminant tvarią energiją ir dalijantis ištekliais, ir pripažinti, kad Europos žaliasis kursas suteikia svarbių bendradarbiavimo galimybių; teikti finansinę ir techninę pagalbą, taip pat dalytis naujoviškomis technologijomis, geriausia praktika ir įgyta patirtimi su mūsų Afrikos partneriais, kad jie galėtų pasinaudoti žaliosios pertvarkos ir vandens, maisto ir energijos tarpusavio sąsajos teikiama nauda, taip pat didinti investicijas į regione vykdomą pertvarką, be kita ko, į integruotą infrastruktūrą, pvz., tarpvalstybinius energijos tinklus;

koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais ir organizacijomis, kad nuo konfliktų, didžiulės sausros ir kitų gaivalinių nelaimių, taip pat nuo Rusijos agresijos Ukrainoje, dėl kurios dar labiau išaugo maisto ir degalų kainos ir sutriko pasaulinės tiekimo grandinės, nukentėjusioms valstybėms būtų laiku teikiama tinkama humanitarinė pagalba ir parama; pripažinti klimato krizės, taikos ir konfliktų sąsajas ir taikos stiprinimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo pastangų poreikį, ir spręsti klimato saugumo klausimą kaip svarbiausią bet kurios išsamios regioninės strategijos sudėtinę dalį; imtis iniciatyvos sušaukti paramos teikėjų bendruomenę į išskirtinę paramos Somalio pusiasaliui teikėjų konferenciją, kad regionas vėl nenukentėtų nuo bado;

pripažinti teigiamą ES ir jos tarptautinių partnerių prisiimto įsipareigojimo vykdant misijas ir operacijas, pavyzdžiui, operaciją ATALANTA, ES pajėgumų stiprinimo Somalyje misiją ir ES Regioninę jūrų saugumo programą, poveikį, tiek užkertant kelią piratavimo atakoms prieš joms įvykstant, tiek sumažinant sėkmingų įvykdytų atakų skaičių, ir apgailestauja dėl to, kad nebuvo atnaujinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2608, o tai, deja, riboja operacijų prieigą prie Somalio teritorinių vandenų; teigiamai įvertinti konstruktyvius rezultatus, kuriuos ES pajėgumų stiprinimo Somalyje misija jau pasiekė civilinės teisėsaugos srityje, ir užtikrinti, kad misija turėtų pakankamai priemonių ir personalo, kad galėtų būti veiksminga; raginti valstybes nares parodyti atitinkamą įsipareigojimą vykdant AS pereinamojo laikotarpio misiją Somalyje (ATMIS) ir ES mokymo misiją Somalyje, t. y. teikti personalo ir išteklių, siekiant įgalinti Somalio ginkluotąsias pajėgas pačias užtikrinti saugumą šalyje, visapusiškai laikantis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės; pabrėžti, kad ES turi patvirtinti savo, kaip patikimos Somalio partnerės, poziciją, remdama ATMIS kaip integruoto požiūrio, priimto derinant veiksmus su bendros saugumo ir gynybos politikos misijomis Somalyje, Europos taikos priemone (ETP), humanitarinės pagalbos operacijomis ir Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone, dalį;

pareikšti susirūpinimą dėl nuolatinės radikalių kovotojų islamistų teroristinių grupuočių, veikiančių visame Somalio pusiasalyje ir kaimyninėse šalyse, visų pirma „Al-Shabaab“, „Al-Qaeda“ ir „Da’esh“, kurios labai lengvai prisitaiko ir gali ilgam laikui įsitvirtinti tarp gyventojų, veiklos; prašyti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių atkreipti dėmesį į džihadizmo plitimą regione ir teikti pritaikytą ir veiksmingą pagalbą su tuo susiduriančioms valstybėms kovojant su tiesioginiais tokio plitimo padariniais ir sudėtingomis pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių kyla ekstremizmas, radikalizacija, smurtas, terorizmas ir jautrumas verbavimui; pripažinti, kad teroristinių organizacijų svarba ir gebėjimas veikti regione toliau didėja dėl valstybių sienų pralaidumo, ir remti nacionalines ir regionines pastangas didinti sienų saugumą; bendradarbiauti su atskiromis valstybėmis ir regioninėmis organizacijomis, visų pirma Rytų Afrikos bendrija, IGAD ir Rytų Afrikos nuolatinės parengties pajėgomis, kad būtų laikomasi regioninio požiūrio kovojant su terorizmu ir šalinant pagrindines jo priežastis;

teikti pritaikytą ir prašymais grindžiamą paramą AS, jos regioniniams komponentams ir atskiroms šalims joms stengiantis gerinti saugumo ir stabilumo sąlygas; toliau teikti paramą pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės pajėgumų stiprinimo politiką remiant saugumą ir vystymąsi ir ETP, visų pirma operacijai ATALANTA ir ES mokymo misijai Somalyje, ir užtikrinti, kad ji atitiktų ES bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto ir ją vykdant būtų visapusiškai laikomasi žmogaus teisių ir humanitarinės teisės, ex ante rizikos vertinimo įsipareigojimų, vykdoma nuolatinė karinių technologijų tiekimo trečiųjų šalių subjektams stebėsena ir taikomos veiksmingos skaidrumo nuostatos, įskaitant pagal ETP partneriams suteiktų priemonių atsekamumą ir tinkamą naudojimą, siekiant padėti sukurti atskaitingą, tvirtą ir patikimą saugumo sektorių; visapusiškai išnaudoti ETP potencialą šioje srityje ir užtikrinti buvusios Afrikos taikos priemonės tęstinumą, turint mintyje Afrikos vadovaujamų iniciatyvų finansavimo kokybę ir kiekybę; užtikrinti, kad būtų įvykdyti visi ETP finansavimo įsipareigojimai Somalio pusiasalio valstybėms, prisiimti prieš nusikalstamą Rusijos įsiveržimą į Ukrainą; užtikrinti ATMIS civilinio komponento finansavimą;

Demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė

visapusiškai remti perėjimą prie demokratijos, teisinės valstybės, valstybės kūrimo procesus ir skatinti atvirą politinę erdvę, kuri būtų tinkamai pritaikyta įvairioms vietos aplinkybėms; remti strategijas, kuriomis būtų skatinami integraciniai susitaikymo procesai, siekiant sukurti patikimas atstovaujamąsias institucijas, kurios numatytų įvairių bendruomenių dalyvavimą; kartu su Somaliu, Etiopija ir Sudanu dėti daugiau pastangų, kad nepakankamai atstovaujamos bendruomenės ir moterys būtų įtrauktos į aukšto lygio politiką ir valdymo organus, ir padėti valstybėms partnerėms mažinti nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą nacionalinėmis valdžios institucijomis taikant pasitikėjimo stiprinimo priemones; būti pasirengus prireikus prieš rinkimus ir jų metu siųsti ES rinkimų stebėjimo misijas rinkimų procesams remti; pripažinti parlamentinės diplomatijos, kaip priemonės dialogui skatinti ir holistinei ES, AS ir atskirų šalių partnerystei kurti, potencialą;

bendradarbiauti su ES partneriais Afrikoje ir stiprinti bendradarbiavimą su pilietine visuomene siekiant nustatyti ir spręsti pagrindinius regiono uždavinius ir nustatyti prioritetus, įskaitant žmogaus orumą ir teises, demokratines ir pagrindines teises, teisinės valstybės įtvirtinimo iššūkius ir COVID-19 sveikatos krizės švelninimą; raginti nacionalines valdžios institucijas laikytis gairių dėl asociacijų ir susirinkimų laisvės, kurias priėmė Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija, ir gerbti žiniasklaidos laisvę, be kita ko, užtikrinant, kad žiniasklaidos priemonės galėtų veikti nepriklausomai; išreikšti susirūpinimą dėl nuolatinio smurto ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties požymių; raginti nacionalines valdžios institucijas panaikinti diskriminacines nuostatas, be kita ko, peržiūrint savo baudžiamuosius kodeksus; didinti savo paramą regiono žmogaus teisių gynėjams; lanksčiai naudotis visomis turimomis priemonėmis ir visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, užtikrinti, kad būtų taikomi vidaus apsaugos mechanizmai, ir koordinuoti vizų išdavimą asmenims, norintiems išvykti iš šalies; raginti regiono nacionalines valdžios institucijas sukurti pilietinei visuomenei palankią darbo aplinką, taip pat parengti konkrečias teisėkūros priemones siekiant pripažinti ir apsaugoti žmogaus teisių gynėjus ir užkirsti kelią jų persekiojimui ir savavališkam sulaikymui; pripažinti korupcijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų ryšį ir sustiprinti ES paramą kovai su korupcija regione; didinti pagalbos teikimą žmonėms ir bendruomenėms, nukentėjusiems nuo sausros, siekiant padėti jiems gelbėti gyvybes ir palaikyti gyvybę, ir sykiu stengtis sudaryti sąlygas bendruomenėms tapti savarankiškomis ir atsparesnėmis būsimiems sukrėtimams; raginti viso regiono vyriausybes užtikrinti, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai galėtų susitikti su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos;

įtraukti pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimą į savo konfliktų valdymo regione strategiją; teikti pirmenybę vietos ir nacionaliniu lygmeniu vykdomiems procesams, taip pat vietos ir regionų ekspertams, teikiant ES paramą pereinamojo laikotarpio pastangoms teisingumo srityje; aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis partnerėmis ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, siekiant remti kovą su nebaudžiamumu ir skatinti tiesą, teisingumą, žalos atlyginimą ir garantijas, kad tai nepasikartos;

raginti vyriausybes imtis veiksmų, kad būtų apsaugotos moterų ir mergaičių teisės į lygybę, sveikatą, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir švietimą, ir kad jos galėtų gyventi nepatirdamos smurto dėl lyties ir diskriminacijos, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą, siekiant mažinti didėjančią lyčių nelygybę krizių ir konfliktų metu; palankiai vertina pažangą, padarytą gerinant galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis regione, pvz., Kenijoje ir Ugandoje, visų pirma galimybes gauti gyvybę gelbstintį ŽIV gydymą ir kitas lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, ir didinti ES paramą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms, kurios yra būtinos siekiant JT darnaus vystymosi tikslų ir lyčių lygybės; integruoti kovos su moterų lyties organų žalojimu veiksmus į visą ES išorės veiklą, kaip pakartota 2020 m. vasario 12 d. Parlamento rezoliucijoje, ypatingą dėmesį skiriant Somalio pusiasalio regionui, kuriame moterų lyties organų žalojimas, įskaitant sunkiausių formų moterų lyties organų žalojimą, yra labiausiai paplitęs pasaulyje; raginti Somalio pusiasalio regiono nacionalines valdžios institucijas įgyvendinti įstatymus, draudžiančius moterų lyties organų žalojimą, ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; plėsti iniciatyvas, kuriomis siekiama įtraukti moteris į politiką, kad būtų skatinamas geresnis politikos formavimas ir padedama nutraukti moterų lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas;

Tvarus ir integracinis ekonomikos vystymasis – visuomenė

atsižvelgti į regiono demografinį vystymąsi ir pripažinti jaunimo ir moterų vaidmenį siekiant tvaraus ekonominio vystymosi; didinti ES paramą galimybių gauti išsilavinimą ir profesinį mokymą srityje, taip pat darbo jėgos kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius; primygtinai tvirtinti, kad jaunosios kartos ir moterų įgalėjimas ir realių perspektyvų jiems suteikimas galėtų būti labai naudingas visam regionui; remti vietos vakcinų gamybos pajėgumų didinimą ir padėti stiprinti vietos sveikatos sistemas, taip pat remti sveikatos sektoriaus struktūrines reformas; primygtinai raginti nacionalines valdžios institucijas užtikrinti visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų remiantis nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principais; atkreipti dėmesį į svarbų terorizmo ir džihadizmo vaidmenį stabdant ekonomikos augimą visame Somalio pusiasalyje; atkreipti dėmesį į grupuotės „Al-Shabab“ ekonominę veiklą Somalio pusiasalyje vykdant medžio anglies kontrabandą ir ūkininkų, įmonių ir pagalbos organizacijų šantažą; teikti techninę paramą, kad Europoje gyvenanti diaspora galėtų stiprinti verslo ryšius su regionu, visų pirma leidžiant siųsti perlaidas teisėtais, skaidriais ir patikimais kanalais;

pripažinti, kad klimato kaita daro didelį poveikį Somalio pusiasaliui ir turi didelių pasekmių regiono stabilumui; plėsti bendrus kovos su klimato kaita veiksmus, visų pirma klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos, atsparumo didinimo ir nelaimių rizikos valdymo srityse; dalytis Europos žaliojo kurso, įtvirtinto Europos klimato teisės akte, teikiama nauda su mūsų partneriais ir padėti jiems priimti savo su klimato kaita susijusios pertvarkos darbotvarkes dalijantis geriausia patirtimi ir derinant ES iniciatyvas šioje srityje su esamomis Afrikos iniciatyvomis; ypatingą dėmesį skirti klimato kaitos poveikiui žmonių ir apsirūpinimo maistu saugumui ir reikmei, kad ES ir jos partneriai vykdytų klimato kaitos poveikiui atsparią saugumo ir gynybos politiką, kuri atitiktų ES klimato kaitos ir gynybos veiksmų plano, įtraukto į Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, užmojus; kartu su kolegomis iš Afrikos ieškoti naujų ir novatoriškų būdų, kaip visiškai išnaudoti regiono potencialą, be kita ko, keičiantis geriausia patirtimi ir diegiant naujas tvaraus žemės ūkio technologijas, kuriomis būtų suteikta daugiau galimybių vietos verslininkystei, siekiant galutinio tikslo – sumažinti priklausomybę nuo maisto ir žemės ūkio produktų importo ir skatinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą; remti mažiausiai išsivysčiusių šalių raginimus teikti konkretų finansavimą nuostoliams ir žalai, susijusiems su neigiamu klimato kaitos poveikiu, atlyginti ir remti nukentėjusių regionų atstatymą ir jų ekonomikos atgaivinimą priimant papildomas specialias priemones, skirtas atstatymui ir atkūrimui finansuoti; apsvarstyti, ar nepaskatinti valstybių narių toliau kiekvienu konkrečiu atveju labiausiai pažeidžiamoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms taikyti tikslinį skolų mokėjimo sustabdymą, sumažinimą ar panaikinimą, siekiant konkretaus tikslo – prisidėti prie kovos su klimato kaita ir įgyvendinti platesnio masto tarptautinę sistemą;

skatinti koordinavimą ir darbą su atitinkamais Komisijos generaliniais direktoratais siekiant užtikrinti, kad ES prekybos politikos peržiūra paskatintų tvarų regiono ekonomikos augimą, visų pirma užtikrinant visapusišką laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių vykdymą; pažymėti, kad reikia dėti pastangas siekiant užkirsti kelią ES įsisteigusių Somalio pusiasalyje veikiančių korporacijų vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams ir aplinkosauginiams pažeidimams ir užtikrinti, kad būsima Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva atitiktų savo paskirtį ir užtikrintų realią pažangą žmogaus teisių ir vietos bendruomenių aplinkos srityje; ypač rūpintis, kad būtų įvertinti bet kokie pažeidimai, susiję su pačios ES politika, projektais ir finansavimu regione, ir užkirstas kelias šiems pažeidimams, be kita ko, sukuriant asmenų ar grupių, kurių teisės būtų pažeistos dėl ES veiklos tose šalyse, skundų nagrinėjimo tvarką; primygtinai ragina viešąsias finansų įstaigas, įskaitant Europos investicijų banką, kartu su Komisija užtikrinti, kad ES investicijos būtų suderintos su tarptautiniais aplinkos ir klimato tikslais, visų pirma su Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir būtų naudojamos teisingai su klimato kaita susijusiai pertvarkai valdyti vadovaujantis Europos žaliojo kurso tikslais; užtikrinti, kad jokiomis investicijomis regione nebūtų finansuojami sektoriai, kurie skatina klimato krizę, visų pirma iškastinio kuro pramonė;

ypatingą dėmesį skirti įvairiose, o ypač atokiausiose vietovėse vietos lygmeniu vykdomiems projektams, kurie yra mažiau invaziniai aplinkosauginiu požiūriu, tačiau veiksmingiau gerina žmonių gyvenimą, pvz., nuo elektros tinklų nepriklausomoms saulės energijos sistemoms, drėkinimo sistemoms, vandens valymo ir sanitarijos sistemoms, ir užtikrinti, kad ES investicijos į tvariąją energetiką Afrikoje visų pirma būtų naudingos vietos gyventojams, siekiant panaikinti energijos nepriteklių; ragina ES padėti Somalio pusiasalio ūkininkams mažinti savo priklausomybę nuo mineralinių trąšų ir įgyvendinant ES išorės ir vystymosi politiką rasti agronominių alternatyvų, kurias taikant būtų sprendžiamas trąšų poveikio klimatui ir aplinkai klausimas; primygtinai raginti valstybes nares bendradarbiauti su Komisija teikiant pirmenybę partnerystei su mažiausiai išsivysčiusių šalių vietos įmonėmis, kurios siekia tvarių ir įtraukių verslo modelių;

Migracija

nurodyti, kad dideliems migracijos srautams į kitas regiono šalis ir į Sąjungą Somalio pusiasalio šalys yra vienos iš pagrindinių kilmės, tranzito ir paskirties šalių; laikytis holistinio, į konfliktus ir kontekstą atžvalgaus ir žmogui pirmenybę teikiančio požiūrio į bendradarbiavimą migracijos srityje, laikantis Chartumo proceso principų, Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir atsižvelgiant į regioninio ministrų forumo migracijos Afrikos rytuose ir Somalio pusiasalyje klausimais darbą, turint mintyje įvairius migraciją regione skatinančius veiksnius ir nuolatinį migrantų pažeidžiamumą, gerbiant migrantų ir pabėgėlių teises ir pripažįstant apykaitinės migracijos ir platesnio regioninio judumo naudą; bendradarbiauti su ES partneriais siekiant atnaujinti Chartumo proceso veiklą ir pertvarkyti jį taip, kad būtų atsižvelgiama į dabartinę realybę ir įvairius kelionių apribojimus; plėtoti ilgalaikę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama saugiai, tvarkingai ir teisėtai migracijai; kartu su šalimis partnerėmis Somalio pusiasalyje rasti tvarų sprendimą, kaip sušvelninti migracijos prie Europos išorės sienų padarinius; skatinti glaudesnį bendradarbiavimą sienų saugumo ir kovos su tarpvalstybine nusikalstama veikla, įskaitant prekybą žmonėmis ir neteisėtą prekybą ginklais bei kultūros paveldu, srityse; užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su regionu griežtai atitiktų tarptautinę žmogaus teisių ir pabėgėlių teisę, ypač 1951 m. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą; užtikrinti, kad per ES patikos fondus sutelkti finansiniai ištekliai būtų skiriami projektams, kuriuos vykdant galima ilguoju laikotarpiu pašalinti pagrindines migracijos priežastis;

teikti skubią pagalbą ir ilgalaikę paramą pabėgėlius priimančioms ir jiems padedančioms šalims, siekiant užtikrinti jų apsaugą; palengvinti iš šalies ir šalies viduje perkeltųjų asmenų perkėlimą; koordinuoti diplomatines pastangas siekiant paraginti regiono šalių, dalyvaujančių vykstančiuose konfliktuose, vyriausybes nutraukti nesirinktinai vykdomus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą ir apsaugoti civilius gyventojus, taip pat imtis visų priemonių užtikrinti, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys būtų apsaugoti ir turėtų visas galimybes gauti humanitarinę pagalbą, įskaitant maistą, vandenį ir pastogę; teikti paramą regiono šalims, siekiant sutelkti pastangas remti atitinkamas reformas, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį ganykline gyvulininkyste besiverčiančių asmenų judumo valdymą ir sumažinti jų ekonominį pažeidžiamumą krizių, pvz., sausrų, metu, siekiant geriau kontroliuoti veiksnius, dėl kurių kyla įtampa ir konfliktai, susiję su ganykline gyvulininkyste besiverčiančių asmenų bendruomenėmis;

Regionų integracija

laikytis Europos komandos principų regione, bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga, regioninėmis organizacijomis ir įvairiais partneriais ir subjektais, įskaitant privačiojo sektoriaus partnerius ir subjektus, siekiant remti Afrikos valdomas iniciatyvas; toliau stebėti ir remti Somalio pusiasalio iniciatyvą, kurios strateginė partnerė yra ES, ir jos tikslą sutelkti kapitalą, kuriuo būtų remiamas junglumas ir atveriamos galimybės regione, kuriamos darbo vietos, mažinama kylanti rizika, didinamas atsparumas ir sudaromos sąlygos geresniems kaimyniniams santykiams;

pripažinti, kad saugi ir veiksminga infrastruktūra yra labai svarbi nuosekliam, tvariam ir teisingam regiono vystymuisi; visapusiškai išnaudoti naujų ES remiamų iniciatyvų, kuriomis siekiama stiprinti regioninę integraciją ir junglumą, potencialą; aktyviau konsultuotis ir koordinuoti veiksmus su Afrikos partneriais numatant konkrečius projektus, plėtotinus pagal strategiją „Global Gateway“, remiantis teigiamais 6-ojo ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais; tinkamai pristatyti „Global Gateway“ kaip ekologiškesnį, teisingesnį ir tvaresnį ilgalaikį planą, ypač palyginti su kitų subjektų siūlomomis alternatyvomis; remti regiono šalis, siekiančias prisijungti prie Pasaulio prekybos organizacijos, ir remti Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės įgyvendinimą, taip pat toliau remti ir stiprinti AS, Rytų Afrikos bendriją ir IGAD siekiant skatinti ekonominį bendradarbiavimą, didinti regioninę integraciją ir skatinti stabilumą bei diplomatiją; pripažinti, kad Somalio pusiasalio stabilizavimo ir tvaraus vystymosi perspektyvos yra glaudžiai susijusios su kaimyninių regionų perspektyvomis; apsvarstyti galimybę parengti ES Raudonosios jūros ir Adeno įlankos regiono strategiją;

Trečiųjų subjektų įtaka

pabrėžti savo susirūpinimą dėl vis labiau įsigalinčios ir daugialypės trečiųjų šalių, kurios nepritaria ES vertybėms ir tikslams regione, įskaitant Kiniją ir Rusiją, kurios siekia skatinti tik dvišalius interesus, įtakos ir varžymosi; pripažįsta, kad plintanti šių subjektų veikla regione, visų pirma ekonomikos, energetikos, saugumo, įskaitant jūrų saugumą, ir karinėse srityse, be kita ko, vykdant propagandą ir dezinformacijos kampanijas, kuriomis siekiama padidinti savo vaidmenį šiame regione, kartu kenkiant jų konkurentų, įskaitant ES, veiksmams, kelia pavojų taikai regione, Europos pastangoms bei pagalbai ir ES, kaip privilegijuotos partnerės, vaidmeniui; pasirengti imtis visų tinkamų veiksmų, siekiant pasipriešinti šiam kišimuisi; skatinti ES paramą laikantis holistinio požiūrio į regioną, skatinant ekonominį bendradarbiavimą ir konfliktų prevenciją, skirtingai nuo trečiųjų subjektų taikomo požiūrio, kuriuo siekiama stiprinti susiskaidymą ir eskaluoti geopolitines problemas; įvertinti nuoseklias ir daugiasektorines Kinijos investicijas regione, sykiu įvertinant jų pasekmes, įskaitant padidėjusią Afrikos valstybių priklausomybę, ir sprendžiant stiprėjančios Kinijos padėties ir įtakos klausimą; raginti Turkijos valdžios institucijas suderinti savo politiką su ES politika ir geriau koordinuoti pastangas su ES iniciatyvomis, visų pirma su ES mokymo misija Somalyje, kad būtų veikiama veiksmingiau ir pasiekta geresnių rezultatų saugumo ir stabilumo požiūriu, taip užtikrinant greitą ir tikrą perėjimą prie demokratijos; gerinti koordinavimą su Afrikos partneriais nustatant prioritetines sritis, kurioms turėtų būti skiriamos ES investicijos, ir skirti pakankamai išteklių tiems tikslams įgyvendinti; atkreipti dėmesį į trečiųjų šalių karines pajėgas regione, visų pirma į pasistūmėjusius Rusijos planus statyti karinio jūrų laivyno bazę Sudano pakrantėje prie Raudonosios jūros ir į tai, kad 2017 m. Kinija atidarė karinę bazę Džibutyje; ypatingą dėmesį skirti vis didėjančiai privačių saugos bendrovių, pvz., Rusijos remiamos Vagnerio grupės, veikiančios Sudane, veiklai, kuri trukdo pereiti prie demokratijos ir išnaudoja šalies vidaus silpnąsias vietas vietos gyventojų sąskaita, siekiant išvengti panašių neigiamų padarinių kituose regionuose ir glaudžiai bendradarbiauti su AS ir atskiromis Somalio pusiasalio šalimis siekiant kiekvienoje šalyje sukurti ir įgyvendinti veiksmingą, atskaitingą ir patikimą nacionalinio saugumo aparatą; raginti visas ES valstybes nares ratifikuoti Tarptautinę konvenciją prieš samdinių verbavimą, naudojimą, finansavimą ir apmokymą; įvertinti Rusijos karo prieš Ukrainą poveikį ES įtakai regione;

stiprinti strateginę komunikaciją vykdant veiksmingas ir faktais grindžiamas visuomenės informavimo kampanijas siekiant būti labiau matomais vietos lygmeniu bei informuoti apie ES veiksmus, tikslus ir remiamas iniciatyvas regione, kad būtų padidintas ES matomumas ir pabrėžiamas tikslas kurti pridėtinę vertę vietos bendruomenėms, darniam vystymuisi, taikai, saugumui ir integraciniam augimui, kartu kovojant su trečiųjų šalių dezinformacija ir melagingais naratyvais; įgalioti ES specialiąją įgaliotinę Somalio pusiasalyje sutelkti dėmesį į regioninę veiklą ir didinti ES matomumą, jos buvimą ir bendradarbiavimą su visomis regiono valstybėmis regione siekiant stiprinti glaudesnius santykius; užtikrinti didesnį ES specialiosios įgaliotinės darbo skaidrumą ir matomumą užtikrinant, kad ES specialioji įgaliotinė, palaikydama ryšius su regiono partneriais, teiktų pirmenybę konflikto sprendimui, paramai žmogaus teisėms ir demokratijai ir aktyviai bendradarbiautų su pilietinės visuomenės veikėjais, žmogaus teisių gynėjais ir kitokią nuomonę reiškiančiais asmenimis, kuriems gali būti kilusi grėsmė arba į kuriuos gali būti nusitaikiusios vietos valdžios institucijos;

Konkrečių šalių klausimai

z)	sprendžiant toliau nurodytus konkrečius klausimus, susijusius su Somalio pusiasalio šalimis:

Džibutis

pripažinti Džibučio geostrateginę svarbą; atkreipti dėmesį į konstruktyvų Džibučio indėlį į taiką, saugumą ir regioninį bendradarbiavimą Somalio pusiasalio regione, visų pirma priimant operacijos ATALANTA logistikos centrą ir ES valstybių narių karines pajėgas; nurodyti, kad statybos projektus Džibutyje daugiausia finansuoja Kinija – apskaičiuota, kad investicijos į infrastruktūrą siekia 9,8 mlrd. JAV dolerių; pareikšti susirūpinimą dėl Kinijos karinio jūrų laivyno bazės, skirtos tolimiems kariniams planams, sukūrimo Džibutyje ir dėl Kinijos vykdomo strateginio Doraleho uosto valdymo perėmimo, ir dėl didėjančios Džibučio valstybės užsienio skolos, susidariusios imant paskolas iš Kinijos; bendradarbiauti su valstybe, kuri yra vieno iš dažniausiai naudojamų migracijos maršrutų pasaulyje kryžkelėje, ir remti jos pastangas priimti pabėgėlius iš regiono ir įgyvendinti savo pasaulinius ir regioninius įsipareigojimus; dalytis ES praktine patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais vandentvarkos srityje, nes Džibutis yra viena sausringiausių pasaulio valstybių, kurioje yra itin didelė sausra; pareikšti apgailestavimą, kad nė vienai nepriklausomos žiniasklaidos priemonei nėra leidžiama transliuoti iš Džibučio; raginti užtikrinti nepriklausomos Džibučio žiniasklaidos šaltinių, kurie neturi kito pasirinkimo, kaip tik transliuoti ir reikšti savo nuomonę iš užsienio, apsaugą;

Eritrėja

ii)

pasmerkti visišką Eritrėjos pritarimą Rusijos naratyvui ir propagandai ir išreikšti susirūpinimą dėl to, kad Eritrėja gali tapti Rusijos įtakos Somalio pusiasalyje platforma; raginti Eritrėjos valdžios institucijas sustabdyti savo karinį dalyvavimą Etiopijos pilietiniame konflikte, sykiu sudarant palankesnes sąlygas pasiekti Etiopijos federalinių valdžios institucijų ir Tigrėjos liaudies išsivadavimo fronto taikos susitarimą, kuris apimtų Tigrėjos liaudies išsivadavimo fronto vykdomo Eritrėjos teritorijos apšaudymo raketomis nutraukimą; raginti Eritrėjos valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų siekiant vidaus susitaikymo ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, įskaitant Švedijos ir Eritrėjos rašytoją ir žurnalistą Davidą Isaaką, kuris kalinamas nuo 2001 m.; nuolat stebėti vidaus padėtį ir apsvarstyti galimybę laipsniškai ir proporcingai mažinti ES sankcijas, jei padėtis bus apčiuopiamai ir objektyviai gerinama;

Etiopija

iii)

remti visas diplomatines pastangas siekiant užbaigti konfliktą Etiopijoje, – ji yra svarbus veikėjas Somalio pusiasalyje – tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek visų pirma pasitelkiant Afrikos Sąjungos valstybes tarpininkes, kurios netrukus paskelbs aukšto lygio tarpininkų trejetą, kuriam vadovaus Afrikos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis Somalio pusiasalyje Olusegun Obasanjo, kad pirmenybė būtų teikiama susitarimui dėl nuolatinio ugnies nutraukimo, nekliudomo humanitarinės pagalbos teikimo į visas teritorijas ir skubaus Eritrėjos pajėgų išvedimo, ir sudarytos palankesnės sąlygos atskaitomybei ir vidaus susitaikymui; primygtinai reikalauti, kad nacionalinis dialogas būtų kuo įtraukesnis, platesnis ir skaidresnis, įtraukiant pilietinės visuomenės atstovus ir opozicijos partijas, kad tas dialogas taptų tikru susitaikymo katalizatoriumi; koordinuoti atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių institucijų ir Etiopijos vyriausybės paramą atnaujinant sveikatos, švietimo ir kitų viešųjų įstaigų veiklą ir paslaugas, įskaitant pagalbos paslaugas šalies viduje perkeltiems asmenims ir nuo konflikto nukentėjusiems gyventojams; atkreipti dėmesį į organizacijų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ ataskaitą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir etninio valymo Vakarų Tigrėjaus regione; palankiai vertinti JT žmogaus teisių tarybos įsteigtą tarptautinę žmogaus teisių ekspertų komisiją dėl Etiopijos, kuriai pavesta atlikti išsamų ir nešališką įtarimų dėl pažeidimų ir smurto, kuriuos nuo 2020 m. lapkričio 3 d. įvykdė visos konflikto Etiopijoje šalys, tyrimą ir kuri dirba kartu su Etiopijos tarpžinybine ministerijų darbo grupe atskaitomybės ir Jungtinės tyrimų grupės išvadų, paskelbtų 2021 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Etiopijos žmogaus teisių komisijos ataskaitoje, klausimais; remti pereinamojo laikotarpio teisingumą, kad žmogaus teisių pažeidimų vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn už sunkius nusikaltimus, kuriuos jie įvykdė per konfliktą Etiopijoje, visų pirma remiant visų susijusių institucijų, pvz., Etiopijos žmogaus teisių komisijos, JT Žmogaus teisių tarybos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo, vaidmenį; atkreipti dėmesį į kai kuriuos teigiamus pokyčius šalyje, pavyzdžiui, 2022 m. kovo 24 d. sudarytas humanitarines paliaubas ir kai kurių politinių kalinių paleidimą, didesnes galimybes teikti humanitarinę pagalbą per paliaubas ir Etiopijos vyriausybės bei Tigrėjaus vadovybės viešus pareiškimus, kad jie įsipareigoja dalyvauti AS vadovaujamose taikos derybose; atidžiai vertinti įvykius Etiopijoje, kad pablogėjus padėčiai būtų galima imtis tolesnių priemonių; sykiu toliau raginti taikiai išspręsti konfliktą ir nedelsiant pradėti taikos derybas bei išnagrinėti galimą ES vaidmenį tarpininkavimo procese; būti pasirengus laipsniškai atnaujinti paramą iš biudžeto ir ES paramą, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos, be kita ko, nutrauktas karinis konfliktas, visoje Etiopijoje, įskaitant Tigrėjos regioną, užtikrintas visiškas ir netrukdomas humanitarinės pagalbos teikimas, atsakomybė už per konfliktą padarytus nusikaltimus ir iš šalies išvestos Eritrėjos pajėgos;

Kenija

iv)

pabrėžti, kad Kenija, būdama pagrindinė Somalio pusiasalio regiono veikėja politiniu ir ekonominiu požiūriu, turi didelį stabilumo regione stiprinimo ir konstruktyvaus vaidmens taikos ir saugumo srityje potencialą; remti įsipareigojimą atnaujinti strateginę partnerystę su Kenija; gilinti ES ir Kenijos santykius išnaudojant visą ES ir Kenijos strateginio dialogo potencialą; palankiai įvertinti sprendimą siųsti ES rinkimų stebėjimo misiją į 2022 m. rugpjūčio mėn. vyksiančius prezidento rinkimus; palankiai vertinti tai, kad po prezidento rinkimų taikiai išspręstas rinkimų ginčas, ir pažymėti atsakingą Kenijos teismų vaidmenį šiuo klausimu; raginti Kenijos valdžios institucijas tinkamai įvertinti būsimą galutinę rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą ir padaryti būtinas išvadas, kad būtų toliau reformuojami ir tobulinami šalies rinkimų procesai; palankiai įvertinti Kenijos pastangas bendradarbiauti sprendžiant aplinkos klausimus, visų pirma tai, kad 2022 m. kovo mėn. Nairobyje JT Aplinkos asamblėja patvirtino rezoliuciją dėl plastiko taršos nutraukimo ir teisiškai privalomo tarptautinio susitarimo parengimo iki 2024 m.;

Somalis

priminti, kad nestabili saugumo padėtis Somalyje kelia didelį nerimą ir, jei ji nebus tvirtai suvaldyta, gali tapti svarbiu visą Somalio pusiasalį ir teritorijas už jo ribų destabilizuojančiu veiksniu; palankiai įvertinti Somalio prezidento rinkimų užbaigimą ir taikų valdžios perdavimą; paraginti naujai išrinktą prezidentą suformuoti įtraukų kabinetą, o naująją vyriausybę – daryti pažangą įgyvendinant svarbiausius nacionalinius prioritetus, be kita ko, sprendžiant sunkios humanitarinės padėties šalyje klausimą; įvertinti galimybę atnaujinti Europos paramą; palankiai vertinti Sąjungos dalyvavimo Somalyje naudą; pabrėžti akivaizdžią patariamųjų misijų vadovavimo struktūroms teikiamą pridėtinę vertę ir taip skatinti dalyvius iš Europos dalyvauti ES mokymo misijų operacijose; visapusiškai remti Afrikos Sąjungos pereinamojo laikotarpio misijos Somalyje (ATMIS) pastangas propaguoti Somalyje žmogaus teises ir taikos palaikymo pastangas, nukreiptas prieš grupuotę „Al-Shabaab“, kuri kelia grėsmę demokratijos ir teisinės valstybės saugumui šalyje; bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga ir Somalio institucijomis siekiant peržiūrėti ATMIS įgaliojimus, daugiausia dėmesio skiriant institucijų stiprinimui ir teikiant pakankamą finansinę paramą pagal Europos taikos priemonę; kartu su AS ir IGAD koordinuoti pastangas, kad Somalyje būtų skatinamas tautos kūrimo procesas, kurio esmė – pilietinė visuomenė; užtikrinti, kad ATMIS peržiūra būtų vykdoma sykiu laipsniškai stiprinant Somalio ginkluotąsias pajėgas ir civilinio saugumo aparatą, kuris turėtų tapti galutiniu saugumo garantu šalyje; konsultuotis su Somalio valdžios institucijomis siekiant rasti naujus dvišalio bendradarbiavimo su ES būdus, siekiant sustiprinti Somalio pajėgumus užtikrinti jūrų saugumą ir išvengti bet kokio piratavimo pasikartojimo jo teritoriniuose vandenyse pavojaus; remti išsamų ATMIS pajėgų veiklos įvertinimą, atsižvelgiant į tai, kaip užkertamas kelias nusikaltimams, kuriuos Somalyje vykdo reguliarioji kariuomenė;

Pietų Sudanas

vi)

atkreipti dėmesį į tai, kad vyriausybės įgaliojimai pratęsti dar dvejiems metams, tačiau pabrėžti jos įsipareigojimą daryti pažangą įgyvendinant taikos susitarimą ir rengtis laisviems ir sąžiningiems rinkimams; visapusiškai remti spartų Taikos susitarimo įgyvendinimą Pietų Sudane, visų pirma pasitelkiant pagrindines stebėsenos struktūras, pvz., Atkurtą jungtinę stebėsenos ir vertinimo komisiją ir Ugnies nutraukimo ir pereinamojo laikotarpio saugumo priemonių stebėsenos ir tikrinimo mechanizmą, glaudžiai bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga ir IGAD; koordinuoti veiksmus su kitais tarptautiniais ir regioniniais Pietų Sudano subjektais, tokiais kaip Afrikos Sąjunga, IGAD, JT ir ESBO trejetas (JAV, JK ir Norvegija), ir juos remti, kad jie toliau aktyviai dalyvautų spaudžiant atnaujintą Pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybę toliau įgyvendinti atnaujintą Susitarimą dėl konflikto Pietų Sudano Respublikoje sureguliavimo, ypač iki pereinamojo laikotarpio vykdytas užduotis, įskaitant atstovavimą moterims, kaip išsamiai išdėstyta susitarime;

Sudanas

vii)

dar kartą pasmerkti 2021 m. spalio mėn. įvykdytą karinį perversmą ir po jo vykdytą smurtą; koordinuoti veiksmus su kitais regiono subjektais, kad būtų daromas spaudimas kariuomenei, siekiant nustatyti aiškų civilinio valdymo atkūrimo tvarkaraštį, pagal kurį kuo greičiau būtų surengti sąžiningi, atviri ir skaidrūs visuotiniai rinkimai; atkreipti dėmesį į kariuomenės paskelbtą ketinimą perduoti įgaliojimus civilinėms valdžios institucijoms ir raginti, kad šis pereinamasis laikotarpis būtų įgyvendintas nepagrįstai nedelsiant; raginti civilines politines valdžios institucijas geriau koordinuoti savo veiksmus ir bendradarbiauti, kad būtų pateikti aiškūs planai taikiam perėjimui užtikrinti; pabrėžti, kad sprendimas turi būti priimtas greitai, nes bet koks tolesnis delsimas dar labiau pablogintų šalies ekonominę ir humanitarinę padėtį ir padidintų jau ir taip didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria Sudano gyventojai; remti vietos pilietinę visuomenę ir aktyvistus ir raginti išlaisvinti sulaikytus taikius aktyvistus ir politinius kalinius; dar kartą pakartoti, kad tvirtai remia trišalio mechanizmo dedamas pastangas padėti suderinti Sudano partijų ir iniciatyvų skirtumus, sudaryti galimybes pereiti prie demokratijos ir sklandžiai vykdyti pilietinę ir demokratinę pertvarką; pabrėžti, kad reikia pradėti pereinamojo laikotarpio teisingumo procesą siekiant patraukti atsakomybėn žmogaus teisių pažeidėjus ir padėti pagrindą nacionaliniam susitaikymui; stiprinti ES veiksmus vietoje, susijusius su humanitarine pagalba ir tiesiogine parama gyventojams, gerinant vietos bendruomenių gyvenimo sąlygas ir sykiu mažinant Rusijos ir Kinijos įtakos poveikį; pareikšti didelį susirūpinimą dėl planuojamos Rusijos karinio jūrų laivyno bazės steigimo Port Sudane, nes tai turėtų neigiamų pasekmių taikai ir saugumui Raudonojoje jūroje;

Uganda

viii)

pripažinti svarbų Ugandos vaidmenį tarpininkavimo procese, per kurį buvo pasiektas taikos susitarimas Pietų Sudane; palankiai vertinti Ugandos ginkluotųjų pajėgų indėlį į ATMIS ir su šia šalimi koordinuoti veiksmus, susijusius su misijos ateitimi; remti naująjį parapijos modelį ir kitas pastangas kovoti su skurdu laikantis visuomeniškumu grindžiamo požiūrio; pareikšti apgailestavimą dėl sąlygų, kuriomis vyko 2021 m. sausio mėn. prezidento rinkimai, ir raginti Ugandos nacionalines valdžios institucijas skatinti atvirą politinę erdvę, kuri gali sudaryti sąlygas sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, taip pat neriboti prieigos prie žiniasklaidos ir socialinės žiniasklaidos; pabrėžia, kad teisė į laisvą ir išankstinį informacija grindžiamą čiabuvių ir vietos bendruomenių sutikimą yra įtvirtinta tarptautinėje teisėje, ir ragina Ugandos nacionalines valdžios institucijas visais atvejais gerbti visas pagrindines žmogaus teises; šiuo atžvilgiu pareikšti susirūpinimą dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, įvykdytų vykdant Rytų Afrikos žalios naftos dujotiekio projektą, taip pat dėl susijusios rizikos, kad bus padaryta nepataisoma žala aplinkai ir klimatui; raginti ES skubiai priimti Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvą, kad Europos įmonės būtų atskaitingos už savo veiklą, susijusią su tokiais pažeidimais;

2. paveda Pirmininkei perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti – Afrikos Sąjungai, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai ir Jungtinėms Tautoms.

(1) OL C 385, 2021 9 22, p. 24.

(2) OL C 494, 2021 12 8, p. 80.

(3) OL C 224, 2022 6 8, p. 99.

(4) OL C 117, 2022 3 11, p. 114.

(5) OL C 336, 2022 9 2, p. 14.

(6) OL C 425, 2021 10 20, p. 132.

(7) OL C 132, 2022 3 24, p. 205.

(8) OL C 465, 2021 11 17, p. 154.

(9) OL C 202, 2021 5 28, p. 54.

(10) OL C 395, 2021 9 29, p. 50.

(11) OL C 50, 2018 2 9, p. 57.

(12) OL C 307, 2018 8 30, p. 92.

(13) OL C 76, 2018 2 28, p. 35.

(14) OL C 294, 2021 7 23, p. 8.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 132

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. balandžio 14d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2022 m. spalio 4 d., antradienis
2023/C 132/17	P9_TA(2022)0332 Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (COM(2020)0726 – C9-0366/2020 – 2020/0320(COD)) P9_TC1-COD(2020)0320 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą	130
2023/C 132/18	P9_TA(2022)0333 Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES (COM(2020)0727 – C9-0367/2020 – 2020/0322(COD)) P9_TC1-COD(2020)0322 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1082/2013/ES	132
2023/C 132/19	P9_TA(2022)0336 Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (COM(2021)0113 – C9-0095/2021 – 2021/0058(COD)) P9_TC1-COD(2021)0058 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo nustatomos Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) kompetencijos rajone taikytinos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės ir iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007	133
2023/C 132/20	P9_TA(2022)0337 Lanksti pagalba teritorijoms (FAST–CARE) ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl papildomo lankstumo Rusijos Federacijos karinės agresijos padariniams šalinti iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 ir Reglamentas (ES) 2021/1060 FAST (lanksti pagalba teritorijoms) – CARE (COM(2022)0325 – C9-0218/2022 – 2022/0208(COD)) P9_TC1-COD(2022)0208 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo dėl papildomo lankstumo Rusijos Federacijos karinės agresijos padariniams šalinti iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) 2021/1060 FAST (lanksti pagalba teritorijoms) – CARE	134
2023/C 132/21	P9_TA(2022)0338 Radijo įrenginių direktyva: universalusis elektroninių įrenginių kroviklis ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvą 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (COM(2021)0547 – C9-0366/2021 – 2021/0291(COD)) P9_TC1-COD(2021)0291 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/…, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo	135
2023/C 132/22	P9_TA(2022)0340 ES muitinės vienas langelis ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2020)0673 – C9-0338/2020 – 2020/0306(COD)) P9_TC1-COD(2020)0306 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013	136
2023/C 132/23	P9_TA(2022)0341 Žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistika ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1165/2008, (EB) Nr. 543/2009 bei (EB) Nr. 1185/2009 ir Tarybos direktyva 96/16/EB (COM(2021)0037 – C9-0009/2021 – 2021/0020(COD)) P9_TC1-COD(2021)0020 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 617/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1165/2008, (EB) Nr. 543/2009 bei (EB) Nr. 1185/2009 ir Tarybos direktyva 96/16/EB	137
2023/C 132/24	P9_TA(2022)0342 Reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedų dalinis keitimas ***I 2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedai (COM(2021)0656 – C9-0396/2021 – 2021/0340(COD)) P9_TC1-COD(2021)0340 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiami Reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedai	139
	2022 m. spalio 6 d., ketvirtadienis
2023/C 132/25	P9_TA(2022)0348 Laiko tarpsnių naudojimo taisyklės Sąjungos oro uostuose: laikinas sušvelninimas ***I 2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl laiko tarpsnių naudojimo taisyklių laikino sušvelninimo Bendrijos oro uostuose dėl COVID-19 pandemijos iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 (COM(2022)0334 – C9-0225/2022 – 2022/0214(COD)) P9_TC1-COD(2022)0214 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. spalio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93, kiek tai susiję su laiko tarpsnių naudojimo taisyklių laikinu sušvelninimu Sąjungos oro uostuose dėl epidemiologinės situacijos arba karinės agresijos	141

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2022–2023 m. SESIJA 2022 m. spalio 3–6 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2022 m. spalio 4 d., antradienis
2023/C 132/01	2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija Siekiant tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros: tolesni veiksmai (2021/2189(INI))	2
2023/C 132/02	2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija Naujų technologijų poveikis apmokestinimui. Kriptografija ir blokų grandinė (2021/2201(INI))	15
2023/C 132/03	2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl centro AccessibleEU prieinamumo politikai ES vidaus rinkoje remti (2022/2013(INI))	23
	2022 m. spalio 5 d., trečiadienis
2023/C 132/04	2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl romų bendruomenių, gyvenančių ES gyvenvietėse, padėties (2022/2662(RSP))	29
2023/C 132/05	2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strateginių tikslų rengiantis 2022 m. lapkričio 14–25 d. Panamoje vyksiančiam 19-ajam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikimui (2022/2681(RSP))	41
2023/C 132/06	2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija Aprūpinimas vandeniu kaip žmogaus teisė. Išorės santykių aspektas (2021/2187(INI))	54
2023/C 132/07	2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES atsako į energijos kainų padidėjimą Europoje (2022/2830(RSP))	65
	2022 m. spalio 6 d., ketvirtadienis
2023/C 132/08	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Haityje, ypač susijusios su gaujų smurtu (2022/2856(RSP))	74
2023/C 132/09	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės suvaržymo Mianmare, ypač Htet Htet Khine, Sithu Aung Myint'o ir Nyein Nyein Aye atvejų (2022/2857(RSP))	79
2023/C 132/10	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dabartinės humanitarinės ir žmogaus teisių padėtis Tigrėjuje (Etiopija), ypač vaikų padėties (2022/2858(RSP))	84
2023/C 132/11	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mahsos Jinos Amini mirties ir represijų prieš protestuotojus moterų teisių klausimais Irane (2022/2849(RSP))	89
2023/C 132/12	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos vykdomo agresijos karo prieš Ukrainą eskalavimo (2022/2851(RSP))	94
2023/C 132/13	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos atliktos 15 punktų veiksmų plano dėl prekybos ir darnaus vystymosi peržiūros rezultatų (2022/2692(RSP))	99
2023/C 132/14	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija ES kosmoso eismo valdymo požiūris. ES indėlis sprendžiant pasaulinį uždavinį (2022/2641(RSP))	103
2023/C 132/15	2022 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija Paskata imtis veiksmų vandenynų klausimu: vandenynų valdymo ir biologinės įvairovės stiprinimas (2022/2836(RSP))	106
	REKOMENDACIJOS
	Europos Parlamentas
	2022 m. spalio 5 d., trečiadienis
2023/C 132/16	2022 m. spalio 5 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES strateginių santykių ir partnerystės su Somalio pusiasaliu (2021/2206(INI))	115