ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
C 129
Leidimas lietuvių kalba
Informacija ir pranešimai
66 metai
2023m. balandžio 13d.
|
ISSN 1977-0960 |
||
|
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129 |
|
|
|
||
|
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir pranešimai |
66 metai |
|
Turinys |
Puslapis |
|
|
|
II Komunikatai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2023/C 129/01 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.11005 – RENAULT / MINTH / JV) ( 1 ) |
|
|
IV Pranešimai |
|
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2023/C 129/02 |
||
|
2023/C 129/03 |
||
|
|
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE |
|
|
|
ELPA Priežiūros taryba |
|
|
2023/C 129/04 |
|
|
V Nuomonės |
|
|
|
KITI AKTAI |
|
|
|
Europos Komisija |
|
|
2023/C 129/05 |
||
|
2023/C 129/06 |
||
|
2023/C 129/07 |
|
|
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
|
LT |
|
II Komunikatai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
Europos Komisija
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/1 |
Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta
(Byla M.11005 – RENAULT / MINTH / JV)
(Tekstas svarbus EEE)
(2023/C 129/01)
2023 m. kovo 6 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu kartu su 6 straipsnio 2 dalimi. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:
|
— |
Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių, |
|
— |
elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32023M11005. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų. |
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Europos Komisija
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/2 |
Euro kursas (1)
2023 m. balandžio 12 d.
(2023/C 129/02)
1 euro =
|
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
|
USD |
JAV doleris |
1,0922 |
|
JPY |
Japonijos jena |
146,09 |
|
DKK |
Danijos krona |
7,4506 |
|
GBP |
Svaras sterlingas |
0,88038 |
|
SEK |
Švedijos krona |
11,3480 |
|
CHF |
Šveicarijos frankas |
0,9853 |
|
ISK |
Islandijos krona |
149,10 |
|
NOK |
Norvegijos krona |
11,4745 |
|
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
|
CZK |
Čekijos krona |
23,421 |
|
HUF |
Vengrijos forintas |
376,23 |
|
PLN |
Lenkijos zlotas |
4,6631 |
|
RON |
Rumunijos lėja |
4,9385 |
|
TRY |
Turkijos lira |
21,0976 |
|
AUD |
Australijos doleris |
1,6377 |
|
CAD |
Kanados doleris |
1,4728 |
|
HKD |
Honkongo doleris |
8,5737 |
|
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,7649 |
|
SGD |
Singapūro doleris |
1,4538 |
|
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 448,10 |
|
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
20,1330 |
|
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
7,5183 |
|
IDR |
Indonezijos rupija |
16 253,32 |
|
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,8193 |
|
PHP |
Filipinų pesas |
60,291 |
|
RUB |
Rusijos rublis |
|
|
THB |
Tailando batas |
37,391 |
|
BRL |
Brazilijos realas |
5,4635 |
|
MXN |
Meksikos pesas |
19,7972 |
|
INR |
Indijos rupija |
89,6875 |
(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/3 |
Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 22 straipsnio 2 dalį Europos Komisijos skelbiama informacija, susijusi su vėliavos valstybių pranešimais pagal reglamento (EB) Nr. 1005/2008 20 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir III priedą (valstybių ir jų kompetentingų institucijų sąrašas)
(2023/C 129/03)
Toliau išvardytos trečiosios šalys, atsižvelgdamos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (1) 12 straipsniu nustatytą laimikio sertifikavimo sistemą, pagal to reglamento 20 straipsnio 1, 2, 3 dalis ir III priedą pranešė Europos Komisijai, kurios valdžios institucijos yra įgaliotos:
|
a) |
registruoti su jų vėliavomis plaukiojančius žvejybos laivus; |
|
b) |
suteikti žvejybos licencijas jų laivams, sustabdyti jų galiojimą ir jas panaikinti; |
|
c) |
paliudyti 12 straipsnyje nurodytuose laimikio sertifikatuose pateiktos informacijos teisingumą ir tuos sertifikatus patvirtinti; |
|
d) |
įgyvendinti įstatymus, teisės aktus bei išsaugojimo ir valdymo priemones, kurių turi laikytis jų laivai, kontroliuoti ir užtikrinti jų vykdymą; |
|
e) |
tikrinti minėtus laimikio sertifikatus ir taip, vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį bendradarbiavimą, padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms; |
|
f) |
perduoti pagal II priede nurodytą pavyzdį parengtų savo laimikio sertifikatų formų pavyzdžius ir |
|
g) |
atnaujinti tuos pranešimus.
|
(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(2) Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 straipsnį 2023 m. sausio 5 d. Europos Komisija pripažino Kamerūną trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba (OL L 8, 2023 1 11, p. 4–15). Pagal minėto reglamento 33 straipsnį Europos Sąjungos Taryba įtraukė Kamerūną į trečiųjų šalių, nebendradarbiaujančių kovojant su NNN žvejyba, sąrašą (OL L 56, 2023 2 23, p. 26–28). Pagal minėto reglamento 38 straipsnį, draudžiama į Sąjungą importuoti su Kamerūno vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautus žuvininkystės produktus.
(3) Taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.
PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
ELPA Priežiūros taryba
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/22 |
2023 m. kovo 8 d. Sprendimas Nr. 44/23/COL pradėti oficialų tyrimą dėl įtariamos valstybės pagalbos, suteiktos bendrovei „Farice“
Kvietimas teikti pastabas dėl valstybės pagalbos pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį
(2023/C 129/04)
Pirmiau nurodytu sprendimu, kurio tekstas originalo kalba pateiktas po šios santraukos, ELPA priežiūros institucija pranešė Islandijos valdžios institucijoms apie sprendimą pradėti procedūrą pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį.
Per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas šiuo adresu:
|
EFTA Surveillance Authority |
|
Registry |
|
Avenue des Arts 19H |
|
1000 Bruxelles/Brussel |
|
BELGIQUE/BELGIË |
|
registry@eftasurv.int |
Šios pastabos bus perduotos Islandijos valdžios institucijoms. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.
Santrauka
Procedūra
2021 m. vasario 23 d. EPI gavo bendrovės „Sýn hf.“ (toliau – „Sýn“) skundą (toliau – skundas) dėl bendrovės „Farice“. Bendrovė „Sýn“, be kita ko, teigė: 1) kad bendrovė „Farice“ gavo kompensaciją už išlaidas, susijusias su tyrimais, atliktais rengiantis tiesti trečią jūrinį kabelį (toliau – 1 priemonė), ir 2) kad buvo pažeistas sustabdymo įsipareigojimas dėl bendrovės „Farice“ investicijų į trečią jūrinį kabelį tarp Islandijos ir Europos (toliau – IRIS kabelis arba 2 priemonė).
2021 m. kovo 23 d. EPI gavo oficialų Islandijos valdžios institucijų pranešimą dėl investicijų į IRIS kabelį (toliau – 2 priemonė). 2021 m. kovo 26 d. EPI priėmė Sprendimą Nr. 023/21/COL dėl pagalbos bendrovės „Farice ehf.“ investicijoms į trečią jūrinį kabelį, kuriame padarė išvadą, kad EPI neabejoja, jog pagalba yra suderinama su EEE susitarimu pagal jo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, todėl priemonės įgyvendinimui neprieštarauja.
2021 m. liepos 9 d. bendrovė „Sýn“ pateikė ELPA teismui prašymą pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 36 straipsnį, prašydama panaikinti 2021 m. kovo 26 d. Sprendimą Nr. 023/21/COL.
2022 m. birželio 1 d. sprendimu ELPA teismas panaikino Priežiūros institucijos Sprendimą Nr. 023/21/COL (1).
Aptariamos pagalbos aprašymas
Įtariamas naudos gavėjas yra bendrovė „Farice ehf.“ (toliau – „Farice“). „Farice“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kuri visiškai priklauso Islandijos valstybei. Bendrovės „Farice“ veiklos sritis – didmeninė tarpvalstybinio duomenų srauto prekyba tarp šalių naudojant optinį skaidulinį kabelį, optinių skaidulinių kabelių sistemų veikla ir su šia veikla susijusių paslaugų pardavimas. Bendrovė „Farice“ eksploatuoja du iš Islandijos į kai kurias Europos šalis nutiestus jūrinius kabelius: FARICE-1 ir DANICE.
2019 m. birželio 3 d. Islandijos parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl 2019–2033 m. elektroninių ryšių politikos (toliau – Telekomunikacijų politika). Šia politika, be kita ko, siekiama skatinti prieinamą ir veiksmingą ryšį ir užtikrinti infrastruktūros saugumą. Politikoje pabrėžiama, kad šiems tikslams pasiekti reikia trijų veikiančių jūrinių kabelių, kurie sujungtų Islandiją su likusia Europos dalimi iš skirtingų prisijungimo vietų.
Sprendimas yra susijęs su dviem priemonėmis.
1 priemonė yra susijusi su kompensacijomis bendrovei „Farice“ už jūros dugno tyrimus rengiantis galimam naujo jūrinio kabelio tarp Islandijos ir Europos tiesimui. Darbų ir kompensacijos pagrindas – 2018 m. Telekomunikacijų fondo (toliau – Fondas) ir bendrovės „Farice“ pasirašyta sutartis. Pasirašant sutartį numatytos išlaidos siekė 1,9 mln. EUR.
2 priemonė yra susijusi su bendrovės „Farice“ investicijomis į IRIS kabelį. Islandijos valdžios institucijos pasirinko bendrovę „Farice“ trečiam Islandiją ir Europą jungiančiam jūriniam kabeliui, t. y. IRIS kabeliui, nutiesti ir eksploatuoti. 2 priemonę finansavo Islandijos valstybė, padidindama bendrovės „Farice“, kuri visiškai priklauso Islandijos valstybei, kapitalą maždaug 50 mln. EUR.
Vertinimas
Valstybės pagalbos buvimas
Savo sprendime EPI laikosi preliminarios nuomonės, kad ji negali atmesti, jog 1 priemonė buvo susijusi su valstybės pagalba bendrovei „Farice“.
Konkrečiai, EPI negali atmesti, kad Fondo mokėjimai bendrovei „Farice“ už povandeninio tyrimo atlikimą suteikė bendrovei „Farice“ atrankųjį pranašumą, nes abejoja, kad šie mokėjimai buvo atlikti rinkos sąlygomis.
Be to, savo sprendime EPI laikosi preliminarios nuomonės, kad 2 priemonė yra valstybės pagalba.
Pagalbos suderinamumas
EPI negavo jokių argumentų dėl galimo 1 priemonės suderinamumo ir paragino Islandijos valdžios institucijas tokius argumentus pateikti.
Dėl galimo 2 priemonės suderinamumo EPI pažymi, kad pagalbos, skirtos plačiajuosčių tinklų plėtrai, siekiant užtikrinti aprėptį, prieigą ar junglumą, suderinamumas paprastai vertinamas pagal Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gaires.
Apskritai pagrindinis Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gairių tikslas – užtikrinti didelį plačiajuosčio ryšio paslaugų prieinamumą galutiniams naudotojams arba prieigą prie spartesnio interneto. Todėl jos taikomos pagalbos priemonėms, skirtoms tiems atvejams, kai rinka neužtikrina pakankamos plačiajuosčio ryšio aprėpties arba kai prieigos sąlygos nėra tinkamos. Priešingai, Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gairėse neminimas tarptautinis junglumas, saugumas, tarpvalstybinis duomenų srautas ar jūriniai kabeliai ir konkrečiai nenustatomos suderinamumo sąlygos priemonėms, kuriomis siekiama spręsti saugumo problemas, kylančias dėl nepakankamos tarptautinio junglumo paslaugų geografinės įvairovės ir patikimumo.
Todėl atrodo, kad 2 priemonė, kuria siekiama padidinti tarptautinių junglumo paslaugų, kurios jau didele sparta yra prieinamos galutiniams naudotojams, dubliavimą, saugumą ir patikimumą, skiriasi nuo bendro pobūdžio priemonių, kurioms taikomos Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gairės, t. y. priemonių, susijusių su plačiajuosčių tinklų ir paslaugų plėtra ar diegimu.
Tačiau šiame etape EPI neaišku, kokiu mastu Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gairės taikomos 2 priemonės suderinamumui vertinti. Todėl EPI paragino Islandijos valdžios institucijas pateikti papildomų argumentų.
Jei Valstybės pagalbos plačiajuosčiams tinklams gairės nagrinėjamai priemonei netaikomos, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad EPI gali pripažinti, kad suderinama laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Taigi tam, kad pagalba būtų pripažinta suderinama, pirma, ja turi būti skatinama tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtra, ir, antra, ji neturi trikdyti prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui.
Atsižvelgdama į tai, EPI padarė preliminarią išvadą, kad jai kyla abejonių dėl 2 priemonės būtinumo. Prieš investuojant į IRIS kabelį, į Islandijos valdžios institucijas kreipėsi privatus veiklos vykdytojas, pateikdamas pasiūlymą nutiesti trečią jūrinį kabelį. Todėl, nors šiame etape EPI nėra aišku, ar tas pasiūlymas buvo panašus į IRIS kabelio projektą, ar tai buvo bandymas patekti į tarptautinio duomenų junglumo paslaugų rinką, EPI negali atmesti galimybės, kad rinkoje galėjo būti užtikrintas 2 priemone siekiamas rezultatas, o tai verčia abejoti Islandijos valdžios institucijų teiginiu, kad reikėjo ištaisyti aiškiai apibrėžtą rinkos nepakankamumą.
Be to, EPI abejoja dėl 2 priemonės proporcingumo. Nors Islandijos valdžios institucijos 2 priemonę parengė siekdamos riboti pagalbos sumą, EPI preliminariai mano, kad, kaip teigiama, ekonomiškai efektyvesnės alternatyvos buvimas kelia abejonių dėl bendro priemonės proporcingumo, nes nėra kainų skirtumo pagrindimo.
Galiausiai EPI padarė preliminarią išvadą, kad ji abejoja, ar priemonių neigiamas poveikis konkurencijai ir prekybai yra pakankamai ribotas.
Taigi EPI padarė preliminarią išvadą, kad ji abejoja, ar teigiamas 2 priemonės poveikis nusveria galimą konkurencijos iškraipymą ir neigiamą poveikį prekybai.
Decision No 44/23/COL of 8 March 2023 to open a formal investigation into alleged state aid to Farice
1. Summary
The EFTA Surveillance Authority („ESA“) wishes to inform Iceland that, having preliminarily assessed the alleged aid to Farice ehf. („Farice“) for performing a seabed survey („Measure 1“) and for investment in a third submarine cable („Measure 2“), it has doubts as to whether Measure 1 constitutes State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement and as to whether Measures 1 and 2 are compatible with the functioning of the EEA Agreement. ESA has therefore decided to open a formal investigation procedure pursuant to Articles 4(4), 6 and 13 of Part II of Protocol 3 to the Surveillance and Court Agreement („Protocol 3“). ESA has based its decision on the following considerations.
2. Procedure
|
(1) |
By letter dated 27 January 2021, the Icelandic authorities initiated pre-notification discussions with ESA concerning their plans to increase capital in Farice, in order to invest in a third submarine cable between Iceland and Europe („the IRIS cable“), i.e. Measure 2 (2). |
|
(2) |
On 23 February 2021, ESA received a complaint („the complaint“) from Sýn hf. („Sýn“) regarding Farice (3). Sýn alleged that Farice received public service compensation from the Icelandic authorities in violation of the SGEI rules (4), including compensation for costs related to surveys conducted in preparation for a possible third submarine cable. Sýn also alleged a violation of the standstill obligation as regards Farice’s investment in the IRIS cable. |
|
(3) |
On 23 February 2021, ESA forwarded the complaint to the Icelandic authorities and invited them to provide comments by 25 March 2021 (5). |
|
(4) |
On 23 March 2021, ESA received a formal notification from the Icelandic authorities regarding Measure 2 (6). On 26 March 2021, ESA adopted Decision 023/21/COL on Aid to Farice ehf. for investment in a third submarine cable. |
|
(5) |
By email dated 25 March 2021, the Icelandic authorities requested an extension of the deadline to provide comments on the complaint. ESA extended the deadline to 31 March 2021. On 31 March 2021, the Icelandic authorities provided ESA with their initial comments on the complaint (7). |
|
(6) |
On 9 July 2021, Sýn lodged an application with the EFTA Court under Article 36 of the Surveillance and Court Agreement („SCA“), seeking the annulment of Decision No 023/21/COL of 26 March 2021. |
|
(7) |
On 20 January 2022, ESA sent a request for information to the Icelandic authorities concerning the complaint (8). On 16 March 2022, the Icelandic authorities provided their response to the request for information (9). |
|
(8) |
On 1 June 2022, the EFTA Court annulled Decision No 023/21/COL (10). |
|
(9) |
On 21 June 2022, ESA sent the Icelandic authorities a second request for information concerning the complaint (11). The Icelandic authorities responded on 20 September 2022 (12). |
|
(10) |
On 8 November 2022, ESA had a meeting with a representative of Sýn (13). |
3. Description of the measures
3.1. Background
|
(11) |
Farice is a private limited liability company established in Iceland. It was founded in 2002 by Icelandic and Faroese parties. According to its articles of association, the purpose of Farice is the wholesale of international data transfer between countries through a fibre optic cable, the operations of fibre optic cable systems, and the sale of services in relation to such activities. The Icelandic State acquired Farice in full in March 2019 following the classification of international submarine cables as infrastructure. All of Farice’s long-term borrowing comes from the Icelandic Treasury |
|
(12) |
Farice operates two submarine cables running from Iceland to parts of Europe: FARICE-1 and DANICE. FARICE-1 connects Iceland with Scotland, with a branch unit to the Faroe Islands. DANICE connects Iceland with Denmark. FARICE-1 and DANICE are the only submarine cables running from Iceland to Europe and they intersect in the Atlantic Ocean. A third submarine cable, Greenland Connect, runs from Iceland to Canada via Greenland. Greenland Connect is owned and operated by Tele Greenland. It terminates in Iceland and its traffic is directed through FARICE-1 and DANICE on the way to Europe. It is possible to buy services from Tele Greenland to mainland Canada and from there to New York. |
|
(13) |
Between 2010 and 2012, the Icelandic authorities engaged in a series of measures for the restructuring of Farice, due to its financial difficulties. During the same period, the Icelandic authorities submitted various State aid notifications to ESA. These were later withdrawn because the Icelandic authorities concluded that the SGEI Decision applied to these measures (14). On 19 July 2013, ESA sent a comfort letter to the Icelandic authorities noting that Article 3 of the SGEI Decision exempted the Icelandic authorities from the prior notification obligation under Article 1(3) of Part I of Protocol 3 SCA (15). |
|
(14) |
The first public service contract between Farice and the Telecommunications Fund („the Fund“), representing the Icelandic authorities, was entered into on 12 April 2012. |
|
(15) |
In November 2018, the Minister for Transport and Local Government submitted a proposal to the Icelandic Parliament for a resolution on an electronic communications policy 2019 to 2033 („the Telecommunication Policy“). The objectives of the policy are, inter alia, to promote accessible and effective communications and to guarantee the security of infrastructure. To achieve those objectives, the policy emphasises that three active submarine cables are needed to connect Iceland with the rest of Europe from different landing sites. As a geographically remote country, effective international connections are a prerequisite for the development of Iceland as a modern technology-based society. A serious disruption in international connectivity would cause major damage to the Icelandic economy, and society as a whole. |
|
(16) |
Between 2017 and 2020, the Ministry of Transport and Local Government, and the Ministry of Finance and Economic Affairs received several proposals from Sýn regarding the construction of a third submarine cable. The proposals included both an independent project and a collaboration with Celtic Norse AS. These proposals did not entail financing in full by private investors but required cooperation with the Icelandic State and/or Farice. |
|
(17) |
On 21 December 2018, Farice signed a new public service contract with the Fund regarding the Icelandic authorities’ work on the Telecommunications Policy („the 2018 PSO Contract“). Farice was engaged to start preparations for the possible construction of a new submarine cable between Iceland and Europe. Farice was compensated for the costs of the preparation work that it undertook on behalf of the Fund, which also included compensation for seabed research to be carried out by Farice in 2019, i.e. Measure 1. The Icelandic State’s participation in further investment or costs for a third cable was neither secured nor structured at that time. |
|
(18) |
In January 2019, Sýn submitted a formal request for funding of seabed research in preparation for the introduction of the submarine cable project. In February 2019, the Fund refused to engage in any discussions with Sýn, referring to the public service contract concluded with Farice in December 2018, according to which Farice was entrusted with seabed research as an intermediary. |
|
(19) |
On 3 June 2019, the Icelandic Parliament approved the Telecommunications Policy. |
|
(20) |
In December 2019, Sýn and the Board of the Fund had a meeting during which Sýn presented its case for a third submarine cable between Iceland and Ireland. Sýn offered to build a submarine cable for remuneration and required a guarantee that Farice would change its operating model to a so-called „carrier’s carrier“ model. |
|
(21) |
In March 2020, the Fund engaged an independent expert to evaluate the feasibility of Sýn’s and Farice’s third cable projects. The expert’s report was delivered in April 2020. According to Sýn, the report concluded that the project proposed by Sýn was more cost effective. According to the Icelandic authorities, the expert was instructed not to make recommendations. However, the report included recommendations and relied on available, but allegedly unverified, data from Farice and Sýn. |
|
(22) |
By letter of 29 April 2020, the Ministry of Transport and Local Government shared the results of the report with Farice and stated that Farice would be responsible for the project and the envisaged owner and operator of the new submarine cable. The Ministry urged Farice to take account of the fact that Sýn’s proposal had been considered more cost effective by the expert. The Ministry stated that it found Sýn’s proposal to change the operational model of Farice unacceptable. |
|
(23) |
In May 2020, Sýn and Farice held a meeting to explore the details and validity of Sýn’s proposal and to confirm pricing and quality from key suppliers. According to the Icelandic authorities, Sýn was not able to confirm the prices because the key suppliers had not been willing to confirm their prices. As the foundation for the discussions between Farice and Sýn was the project’s cost effectiveness, which was based on the prices submitted, the discussions were terminated. |
|
(24) |
Later in May 2020, the Fund communicated to Sýn that it considered the expiry of the offers to be unacceptable. It further stated that it would therefore not engage in any further discussions with Sýn. It was further stressed that the Fund was not responsible for the project since its role was limited to the provision of funds. |
|
(25) |
On 23 February 2021, Sýn lodged a complaint with ESA. Sýn submitted that payments to Farice from the Icelandic State since 2013 had erroneously been classified as a public service compensation as the conditions to be considered as services of a general economic interest had never been met. It further submitted that there was an ongoing breach of State aid rules related to the introduction of a new submarine cable. |
|
(26) |
On 23 March 2021, the Icelandic authorities formally notified ESA of their intention to provide aid to Farice for investment in the third cable, i.e. Measure 2. On 26 March 2021, ESA adopted Decision No 023/21/COL approving the measure. That decision was later annulled by the EFTA Court. |
3.2. Measure 1
|
(27) |
According to Article 1A of the 2018 PSO Contract between Farice and the Fund, the „parties [to the agreement] agree that the Fund will compensate Farice for seabed research to be carried out in 2019 for a possible optic fibre cable between Iceland and Europe (Ireland) according to article 12 of this contract“. |
|
(28) |
In Article 12 of the same contract, it is further stated that „[t]he Fund intends to do a seabed survey on a route between Europe (Ireland) and Iceland for an optic fibre cable to be possibly laid in the near future. Farice undertakes the execution of the projects as an intermediary. Preliminary time and cost schedule is described in annex 1. Farice shall aim to deliver a final marine route survey report to the Fund before December 31, 2019“. The temporal scope of the survey was later extended to 2021. |
|
(29) |
According to annex 1, the compensated costs related to the survey were: 1) a desk top study; 2) survey; 3) inshore survey; 4) main survey (excluding inshore survey); 5) reporting and maps; and 6) overhead costs. The costs were estimated at EUR 1,9 million. |
|
(30) |
In accordance with the contract, Farice undertook the survey in the years 2019, 2020 and 2021. Payments for third party works, for example the work performed by EGS (16) (the main survey contactor) were invoiced to the Fund based on costs incurred. Work performed by Farice employees was invoiced on the basis of an hourly rate. Additionally, Farice invoiced an administration fee for general administration costs in 2019. |
3.3. Measure 2
|
(31) |
In relation to the Icelandic authorities’ work on the Telecommunications Policy, the Icelandic authorities selected Farice to build and operate a third submarine cable connecting Iceland and Europe, i.e. the IRIS cable. Measure 2 relates to the financing by the Icelandic State of the IRIS cable through an estimated EUR 50 million capital increase in Farice, which is wholly owned by the Icelandic State (17). |
|
(32) |
According to the Icelandic authorities, Farice was chosen because it is the only entity that: (i) currently operates submarine cables from Iceland to Europe, (ii) has extensive experience in such operations, and (iii) was able to work fast in seeing the project through within the desired timeframe. |
|
(33) |
Farice is currently operated on commercial terms without financial support from the State (18) and offers services on two distinct markets: the market for international connectivity („international data transfer market“) and the data centre market („DC market“). |
|
(34) |
The primary objective of the measure and the IRIS cable project is to enhance security and reduce the vulnerability of international connectivity to and from Iceland. The secondary objective is to shorten the digital distance between Iceland and Europe, by reducing data latency. |
|
(35) |
The new submarine cable is in principle expected to complement the existing submarine cable infrastructure. According to the Icelandic authorities, the interconnection to the new cable will be technologically neutral, provided that instructions and recommendations are followed (19). |
|
(36) |
Moreover, according to the Icelandic authorities, Farice grants effective wholesale access to the system on an open and non-discriminatory basis and those access obligations will be enforced irrespective of any change in ownership, management or operation of the infrastructure. |
|
(37) |
The eligible costs of Measure 2 are the investment costs related to the new cable, costs relating to survey of the seabed and the optimal path of the cable (20), construction of landing sites and project management. The costs are considered investment costs, including project management costs which are directly related to the investment project. The maximum aid intensity is 100 % of the eligible costs. The board of directors of Farice authorised the capital increase for established costs in intervals during the construction period of the new cable. According to the Icelandic authorities, any overcompensation is controlled retroactively through a capital decrease, dividend payments or by other available means. |
|
(38) |
Farice signed a contract with SubCom LLC, a global undersea fibre optic cable system supply company, to lay the IRIS cable, after having elicited offers from three different suppliers. On 11 November 2022, SubCom formally handed over the IRIS cable, which is expected to be ready for service in the first quarter of 2023 (21). |
3.4. The Complaint
|
(39) |
As previously mentioned, on 23 February 2021, Sýn submitted a complaint to ESA regarding alleged unlawful State aid measures in favour of Farice. In summary, the complaint concerns three measures:
|
|
(40) |
The SGEI measure, covered by Sýn’s complaint, was not the subject of the annulled Decision No 023/21/COL, nor the judgment of the EFTA Court in Case E-4/21. Therefore, this measure is not the subject of this Decision, and is currently being processed separately in an open complaint case (22). Conversely, Measures 1 and 2 are the subject of this Decision. |
|
(41) |
As regards Measure 1, Sýn submitted that Iceland had under the 2018 PSO Contract agreed to compensate Farice for seabed research to be carried out in 2019. The agreement was later extended (see section 3.2). |
|
(42) |
Sýn argued in its complaint that the compensation for the seabed research did not fulfil any of the SGEI criteria, whether under the Altmark conditions (23), the SGEI Decision (24), or the SGEI Framework (25). In particular, Sýn argued that seabed research could not be qualified as a service of general economic interest, and even if it could be, no parameters for the calculation of compensation for such a service had been established. |
|
(43) |
As regards Measure 2, Sýn asserted in its complaint that the Icelandic authorities seemed to have entrusted Farice with the roll-out of a new submarine cable funded by the State. In Sýn’s view this constituted a breach of the EEA State aid rules. Sýn was unaware that at the time they submitted the complaint, ESA and the Icelandic authorities were engaged in pre-notification discussion regarding the roll-out to the new submarine cable (26). |
|
(44) |
Therefore, Sýn submitted that the actions of the Icelandic authorities related to the roll-out of a new submarine cable, including the payment for seabed research under the auspices of a public service obligation, constituted a breach of the EEA State aid rules, which called for action by ESA. |
3.5. Comments of the Icelandic authorities
|
(45) |
The Icelandic authorities have provided their views as regards Measures 1 and 2. These views were expressed during the notification procedure leading up to Decision 023/21/COL (27), as well as in replies to questions sent to them by ESA in connection to the complaint (28). |
3.5.1. Regarding Measure 1
|
(46) |
The Icelandic authorities have maintained that the payments to Farice related to the seabed survey did not constitute compensation for a public service, even though contractual provisions related to the survey were included in the 2018 PSO contract (29). |
|
(47) |
Instead, the Icelandic authorities have stated that the work related to the survey was allocated to Farice on market terms, in line with the market economy operator principle. Specifically, the Icelandic authorities contend that the award of the seabed survey did not grant Farice an economic advantage that an undertaking could not have obtained in the absence of State intervention, and that it was, in essence, a service assignment, for which Farice was paid the incurred costs. In the view of the Icelandic authorities, this is demonstrated by the fact that the Fund, and not Farice, retains all ownership of survey results and that Farice did not de facto make a profit for administering the survey. |
|
(48) |
Moreover, the Icelandic authorities have submitted that Measure 1 did not distort or threaten to distort competition and did not have any effect on trade between the Contracting Parties. |
|
(49) |
Specifically, the Icelandic authorities stated that the measure did not grant Farice a stronger competitive position than it would have had if the survey had not been undertaken, and that Farice was not relieved of expenses it would otherwise have had to bear in the course of its day-to-day business operations. The Icelandic authorities had full discretion to utilise the seabed survey in any way they saw fit and no utilization guarantees were granted to Farice. Therefore, the Icelandic authorities contend that the award of the seabed survey did not strengthen the position of Farice as compared with other undertakings. |
|
(50) |
Finally, the Icelandic authorities are of the view that the Fund was exempt from the procurement rules when awarding a contract of carrying out the seabed survey, as it was an essential part of preparing the IRIS cable project and therefore a factor in providing a public communications network. |
|
(51) |
Consequently, the Icelandic authorities argue that Measure 1 does not constitute State aid. |
3.5.2. Regarding Measure 2
|
(52) |
The Icelandic authorities consider Measure 2 to constitute State aid, which is compatible with Article 61(3)(c) of the EEA Agreement, and that the measure falls outside the scope of the Guidelines for the application of State aid rules in relation to rapid deployment of broadband networks („the 2014 Broadband Guidelines“) (30). |
|
(53) |
In this regard, the Icelandic authorities note that the measure contributes to a well-defined objective of common interest, i.e. to enhance the security of international connectivity to and from Iceland. The aid measure serves to significantly reduce the vulnerability of Iceland’s international telecommunications network in case of major failures of the current systems. |
|
(54) |
Further, as regards the need for State intervention, the Icelandic authorities contend that market failure necessitates State participation in the IRIS cable project. Specifically, the Icelandic authorities note that Farice is the only operator of submarine cables connecting Iceland to Europe, and that despite some interest from private parties to lay similar cables in the past, none of those plans have materialised (31). The Icelandic authorities argue that three main causes have adversely affected the feasibility of other submarine projects to the point where none of them materialized: First, laying a single cable to Iceland without having secured redundancy in connections without material cost through another cable has proven problematic. Second, the small size of the Icelandic market is a natural hindrance. Third, the uncertainty of income from international data centre operators disincentivises investment. |
|
(55) |
Moreover, the Icelandic authorities point to the fact that Farice required public service compensation from 2012 to 2018 to operate the two existing cables, i.e. FARICE-1 and DANICE, and that Farice’s current revenues do not support investment in the IRIS cable. |
|
(56) |
Consequently, in the absence of a realistic chance of private actors building the submarine infrastructure needed to secure international connectivity to Iceland, and since Farice’s current revenues do not support investment in a third cable, the Icelandic authorities found it necessary to provide Farice with State aid to lay the IRIS cable. |
|
(57) |
Moreover, the Icelandic authorities contend that Measure 2 was proportional. In this regard, they note that only established costs were financed through the capital increase. Moreover, the ex post control, including a review of any expenses, will keep costs to the minimum necessary. |
|
(58) |
Furthermore, the Icelandic authorities have consistently argued that the IRIS project is not subject to public procurement rules, as it is exempt from the Procurement Act (32), with reference to Article 10 of the Act, cf. Article 8 of the Procurement Directive (33), as the Act and the Directive do not apply to contracts for the principal purpose of permitting the contracting authorities to provide or exploit public communications networks or to provide to the public one or more electronic communications services. |
|
(59) |
However, when choosing a subcontractor to lay the cable, Farice engaged in discussions with three suppliers, and selected the most economically efficient offer, having taken account of all relevant considerations. |
|
(60) |
As regards the expert report that concluded that the proposal of Sýn was more cost effective than the one from Farice, the Icelandic authorities argue that the cost estimate used by the expert was not verified. Further, that Sýn specifically notified the Icelandic authorities that the supposed offer from Vodafone International was no longer valid. Moreover, the conditions on the operational function of the new cable set by the Sýn, as well as concerns regarding national security and critical infrastructure contributed to the decision to entrust Farice with the building of the new submarine cable. Finally, the proposition of Sýn was based on a different business model, not only for the purposes of the new cable but also Farice’s operation through the FARICE-1 and DANICE cables. Therefore, the business proposition of Sýn was not relevant for the purposes of the determination of proportionality of the aid measure. Consequently, the Icelandic authorities consider Measure 2 to be proportional. |
|
(61) |
Finally, as regards limited negative effects on competition, the Icelandic authorities note that the new infrastructure is principally expected to complement the other connections by providing enhanced security for international connectivity favouring the general public and general economic activities in Iceland. Therefore, the Icelandic authorities consider the IRIS cable to not have a material impact on competitiveness of other European markets compared to Iceland. As regards any negative effects the measure might have on the market for international data transfer or the related DC market, the Icelandic authorities consider those effects vastly outweighed by the positive effects of the measure. |
3.6. ESA Decision No 023/21/COL
|
(62) |
On 26 March 2021, ESA adopted Decision No 023/21/COL, concluding that Measure 2, i.e. the capital increase to finance the investment in the IRIS cable, constituted State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. However, as ESA found that no doubts were raised as to the compatibility of the measure with the functioning of the EEA Agreement, it decided not to raise objections to the implementation of the measure. |
|
(63) |
ESA noted that the compatibility of State aid for the introduction of broadband networks was normally assessed under the 2014 Broadband Guidelines. However, since the measure specifically targeted the security issues raised by the lack of geographical diversity, it fell outside the scope of the 2014 Broadband Guidelines. ESA stated that it would nevertheless apply the principles of the 2014 Broadband Guidelines by analogy to the extent that they were relevant, because those guidelines were the most detailed guidance available for assessing the compatibility of State aid to broadband infrastructure projects with the EEA Agreement. |
|
(64) |
Article 61(3)(c) of the EEA Agreement provides that ESA may declare compatible „aid to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas, where such aid does not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest“. Therefore, in order to declare aid compatible, first, the aid must be intended to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas and, second, the aid must not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest (34). |
|
(65) |
Under the first condition, ESA examines how the aid facilitates the development of certain economic activities or areas. Under the second condition, ESA weighs up the positive effects of the aid for the development of said activities or areas and the negative effects of the aid in terms of distortions of competition and adverse effects on trade (i.e. conducts a balancing test). |
|
(66) |
Concerning the first condition, ESA concluded that Measure 2 facilitated the development in the market for international data transfer services specifically and the markets for electronic communications services in general. Furthermore, ESA found that the selection of Farice, as owner and operator of the third cable, and the selection of a cable manufacturer and installer was exempted from the Icelandic Procurement Act. Further, ESA did not have reasons to believe that the measure was in breach of other relevant EEA provisions. |
|
(67) |
Concerning the second condition, ESA concluded that the amount of aid granted through Measure 2 was limited to what was necessary to achieve its objective and therefore proportional. ESA reached this conclusion, inter alia, on the basis that the aid amount was limited to the actual costs of the measure and subject to ex post control. |
|
(68) |
Furthermore, ESA concluded that Measure 2 would not have a material impact on the competitiveness of other EEA markets compared to Iceland, as investment in the IRIS cable was, in and of itself, unlikely to materially alter the dynamics of intra-EEA trade on the relevant market. |
|
(69) |
As regards the potential effect on the DC market, ESA noted that the data centre market was not a single market of universal services, since the digital needs of businesses were highly dependent on the applications hosted and operated in the data centres. ESA also noted that, while data centres might be more inclined to invest in projects in Iceland, due to extended capacity and security of the international connection network following the construction of a third cable, that was only one of multiple factors that would influence such a decision. Other factors, such as electricity prices, start-up costs and regulatory environment also influenced such decisions. ESA found that those factors were not altered by the measure. |
|
(70) |
Consequently, ESA found that the Icelandic authorities had demonstrated that the socio-economic benefits of Measure 2 outweighed any potential adverse effects on competition or trade between the Contracting Parties, given the safeguards in place to minimise such adverse effects. |
3.7. EFTA Court Judgment in Case E-4/21
|
(71) |
On 1 June 2022, the EFTA Court annulled ESA’s Decision No 023/21/COL. The Court concluded that ESA should have opened a formal investigation procedure, as ESA had at its disposal information and evidence at the time, which should, objectively, have raised doubts or serious difficulties regarding whether the capital increase to finance the laying of the IRIS cable was compatible with the functioning of the EEA Agreement. |
|
(72) |
In particular, the EFTA Court found that ESA was aware of documents that called into question the information at its disposal and on which it relied in the contested decision, without going beyond a mere examination of the information submitted by the Icelandic authorities. These documents related, inter alia, to Sýn’s complaint of 23 February 2022 and annexes thereto. Specifically, the Court noted a document comparing the proposals of Sýn and Farice, and an email dated 29 May 2020, regarding Sýn’s inability to confirm the prices of its proposal. By not obtaining further information on whether Sýn was actually able to confirm its prices, or whether it had been given that opportunity, the Court concluded that ESA failed to satisfy its obligation to conduct a diligent and impartial examination of the notified measure so that it had at its disposal the most complete and reliable information. |
|
(73) |
Furthermore, the Court found that Sýn tried to enter the market for international connectivity services, according to the information available to ESA. Yet, in the contested decision, ESA did not consider factors such as potential competitors on the wholesale market for international connectivity, public consultation of stakeholders and entry barriers to that market. |
|
(74) |
Finally, the Court found that ESA did not adequately state its reasons for concluding that the notified measure fell outside the scope of the 2014 Broadband Guidelines, and that even though ESA stated in the contested decision that it would apply the guidelines by analogy, where relevant, the Court found little, if any, trace of the principles in the guidelines actually being applied. |
|
(75) |
On the basis of, inter alia, the above, the Court concluded that there was consistent and objective evidence that demonstrated that ESA adopted the contested decision despite the existence of doubts. Consequently, the Court annulled the Decision. |
4. Presence of State aid
4.1. Introduction
|
(76) |
Article 61(1) of the EEA Agreement reads as follows: „Save as otherwise provided in this Agreement, any aid granted by EC Member States, EFTA States or through State resources in any form whatsoever which distorts or threatens to distort competition by favouring certain undertakings or the production of certain goods shall, in so far as it affects trade between Contracting Parties, be incompatible with the functioning of this Agreement“. |
|
(77) |
The qualification of a measure as aid within the meaning of this provision requires the following cumulative conditions to be met: (i) the measure must be granted by the State or through State resources; (ii) it must confer an advantage on an undertaking; (iii) favour certain undertakings (selectivity); and (iv) threaten to distort competition and affect trade. |
4.2. Measure 1
|
(78) |
In the following chapters, ESA will assess whether the payments from the Fund to Farice for carrying out a seabed survey involve State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. |
4.2.1. State resources
|
(79) |
According to Article 61(1) of the EEA Agreement, a measure must be granted by the State or through State resources to constitute State aid. |
|
(80) |
The Fund has the task of promoting the development of telecommunications in Iceland. The Fund was formed in 2006 on the basis of Act No 132/2005 on the Telecommunication Fund. The main role of the Fund is to allocate funds to: projects aimed at the development of telecommunication infrastructure; projects that contribute to the safety and competitiveness of society in the field of electronic communications; and other telecommunication projects (35). |
|
(81) |
According to Article 1 of Act No 132/2005, the Fund is under the ownership of the Icelandic State and its administration falls under the authority of the Ministry of Higher Education, Science and Innovation. |
|
(82) |
ESA therefore preliminarily concludes that the payments from the Fund to Farice for carrying out a seabed survey constitute State resources. |
4.2.2. Advantage
|
(83) |
According to Article 61(1) of the EEA Agreement, a measure must confer an advantage upon an undertaking. An advantage, within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement, is any economic benefit which an undertaking could not have obtained under normal market conditions (36), thus placing it in a more favourable position than its competitors (37). |
|
(84) |
The Icelandic authorities have argued that Measure 1 was concluded on market terms, in line with the market economy operator principle. In order to establish whether or not a transaction carried out by a public body is in line with normal market conditions, ESA will apply the market economy operator test („MEO test“), comparing the behaviour of the public body to that of similar private economic operators under normal market conditions (38). |
|
(85) |
In that respect, it is not relevant whether the intervention constitutes a rational means for the public bodies to pursue public policy considerations. Similarly, the profitability or unprofitability of the beneficiary is not in itself a decisive indicator for establishing whether or not the economic transaction in question is in line with market conditions. The decisive element is whether the public bodies acted as a market economy operator would have done in a similar situation (39). |
|
(86) |
Moreover, whether a State intervention is in line with market conditions must be examined on an ex ante basis, having regard to the information available at the time the intervention was decided upon. If a State argues that it acted as a market economy operator it must, where there is doubt, provide evidence showing that the decision to carry out the transaction was taken on the basis of economic evaluations comparable to those which, in similar circumstances, a rational market economy operator (with characteristics similar to those of the public body concerned) would have had carried out to determine the profitability or economic advantages of the transaction (40). |
|
(87) |
Concerning Measure 1, it is undisputed that the contractual provisions concerning the seabed survey and the payments for that survey were placed in the 2018 PSO Contract between the Fund and Farice, namely Article 1A, 12 and Annex 1. According to the Icelandic authorities, no other provisions of the 2018 PSO Contract applied to the seabed survey (41). |
|
(88) |
ESA notes that the Icelandic authorities essentially argue that Articles 1A, 12, and annex 1 of the 2018 PSO Contract do not, in fact, form part of that contract, but are instead a separate service contract made on market terms. This fact raises doubts as to whether the Fund was operating as a market economy operator, when it charged Farice with performing the seabed survey, since such operators would in general conclude clear and concise contracts when purchasing a similar service. |
|
(89) |
Indeed, it appears that the Fund contracted Farice to perform a service, without including in the contract any provisions concerning cost overruns, specifics regarding the scope of the survey, contingencies for failure to perform the obligations of the contract, or specifics regarding what costs could be covered by the service contract. According to documentation from and statements made by the Icelandic authorities, the temporal scope of the survey was later extended, and final costs ran over the cost estimate in annex 1. |
|
(90) |
Moreover, ESA has asked the Icelandic authorities to provide all documentation of expert evaluations or independent studies of the cost of carrying out the seabed survey, if any such evaluations or studies were carried out prior to the start of the 2018 PSO Contract. However, according to the Icelandic authorities, no such evaluation exists. Additionally, the Fund does not seem to have considered alternative providers. Therefore, ESA has doubts as to whether the Fund’s decision to carry out the transaction was taken on the basis of economic evaluations comparable to those which, in similar circumstances, a rational market economy operator would have taken, as it appears that the Fund committed to paying Farice for a service, without making an evaluation of eventual costs and alternative providers. |
|
(91) |
Furthermore, the Icelandic authorities have stated that Farice did not de facto make a profit from performing the survey for the Fund. Moreover, it is unclear to ESA whether the Fund derived any economic value from its ownership of the survey results. In fact, since the survey forms part of the preparatory works for a submarine cable, which the Icelandic authorities themselves consider a security measure, it would appear that the purpose of the survey was not economic in nature. Therefore, ESA doubts that the Fund acted as an economic operator, since it rather seems to have been pursuing public policy aims when commissioning the survey. |
|
(92) |
Finally, as the Icelandic authorities have already stated that the payments to Farice for the performance of the subsea survey did not entail compensation for a public service obligation, ESA does not see the need at this time to specifically examine whether Measure 1 fulfils the Altmark criteria, or the provisions of the SGEI Decision or Framework. |
|
(93) |
Consequently, ESA has doubts whether Measure 1 was concluded on market terms and cannot exclude that an advantage may have been granted in favour of Farice. Accordingly, the Icelandic authorities are invited to comment on this and submit relevant evidence. |
4.2.3. Selectivity
|
(94) |
In order for a measure to involve State aid it must be selective in that it favours „certain undertakings or the production of certain goods“. Measure 1 concerns a contract between the Fund and Farice. Therefore, Farice is the only potential beneficiary. Other undertakings have not concluded similar contracts with the Fund or the Icelandic State. Accordingly, the alleged advantage of Measure 1 would be a selective advantage, as it only concerns one particular undertaking. |
|
(95) |
It is therefore ESA’s preliminary view that it cannot be excluded that a selective economic advantage was granted to Farice. |
4.2.4. Distortion of competition and effect on trade between Contracting Parties
|
(96) |
To qualify as State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement, a measure must be liable to distort competition and affect trade between the Contracting Parties to the EEA Agreement. According to settled case-law, the mere fact that a measure strengthens the position of an undertaking compared with other undertakings competing in intra-EEA trade is considered to be sufficient, in order to conclude that the measure is likely to distort competition and affect trade between the Contracting Parties (42). |
|
(97) |
The Icelandic authorities have argued that the measure in question did not distort or threaten to distort competition and did not have any effect on trade between the Contracting Parties, as the measure did not grant Farice a stronger competitive position than it would have had if the survey had not been undertaken. Moreover, they argue that Farice was not relieved of expenses it would otherwise have had to bear in the course of its day-to-day business operations. Therefore, the Icelandic authorities contend that the award of the seabed survey did not strengthen the position of Farice as compared with other undertakings, neither financially nor in other aspects. |
|
(98) |
On this point ESA notes that it is not obliged to establish the real effect of the aid on the market, but is only required to show that the aid is liable to distort competition and affect trade. Therefore, for all practical purposes, a distortion of competition within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement is generally found to exist when the State grants a financial advantage to an undertaking in a liberalised sector where there is, or could be, competition (43). |
|
(99) |
Measure 1 concerns payments made to Farice for a seabed survey. The costs covered by those payments included subcontracting costs, as well as Farice’s overhead costs, including hourly rates for Farice staff and a general administration fee. Therefore, Measure 1 seems to have placed Farice in a better financial position than it would have been in the absence of Measure 1. |
|
(100) |
Moreover, there are multiple undertakings active in the EEA that provide seabed survey services. This is also demonstrated by the fact that Farice itself subcontracted a large portion of the survey. |
|
(101) |
Consequently, ESA has doubts as to whether it can be excluded that Measure 1 was liable to distort competition and affect trade within the EEA. The Icelandic authorities are invited to comment and submit relevant evidence on this. |
4.2.5. Conclusion
|
(102) |
In light of the above, ESA cannot exclude that Measure 1 entailed State aid. |
4.3. Measure 2
|
(103) |
It is uncontested between Sýn and the Icelandic authorities that Measure 2, i.e. the capital increase in Farice to facilitate the investment in the IRIS cable, constitutes State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement (44). |
|
(104) |
ESA therefore preliminary concludes that Measure 2 constitutes State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. |
5. Aid scheme or individual aid
|
(105) |
ESA notes that Measures 1 and 2 were not granted on the basis of a scheme (45). Measure 1, if found to be aid, would therefore be individual aid. Measure 2 constitutes individual aid. |
6. Lawfulness of the aid
|
(106) |
Pursuant to Article 1(3) of Part I of Protocol 3 to the Agreement between the EFTA States on the Establishment of a Surveillance Authority and a Court of Justice („Protocol 3“): „The EFTA Surveillance Authority shall be informed, in sufficient time to enable it to submit its comments, of any plans to grant or alter aid. … The State concerned shall not put its proposed measures into effect until the procedure has resulted in a final decision“. |
|
(107) |
The Icelandic authorities did not notify Measure 1 to ESA. ESA therefore concludes that, in the event that Measure 1 is deemed to involve aid, the Icelandic authorities have not respected their obligations under Article 1(3) of Part I of Protocol 3. In this event, Measure 1 would be unlawful aid. |
|
(108) |
The Icelandic authorities implemented Measure 2 after ESA approved it by Decision 023/21/COL. However, with the annulment of ESA’s approval decision by the EFTA Court, Measure 2 became unlawful. |
7. Compatibility of the aid
7.1. Introduction
|
(109) |
In derogation from the general prohibition of State aid laid down in Article 61(1) of the EEA Agreement, aid may be declared compatible if it can benefit from one of the derogations enumerated in the Agreement. |
|
(110) |
Article 61(3)(c) of the EEA Agreement provides that ESA may declare compatible „aid to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas, where such aid does not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest“. Therefore, in order to declare the aid compatible, first, the aid must be intended to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas and, second, the aid must not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest (46). |
|
(111) |
Under the first condition, ESA examines how the aid facilitates the development of certain economic activities or areas. Under the second condition, ESA weighs up the positive effects of the aid for the development of said activities or areas and the negative effects of the aid in terms of distortions of competition and adverse effects on trade. |
7.2. Compatibility of Measure 1
|
(112) |
The Icelandic authorities have maintained that Measure 1 does not constitute State aid (see Section 3.5.1). Further, they have also stated that despite the fact that the contractual obligations concerning Measure 1 were included in the 2018 PSO Contract between the Fund and Farice, the measure does not constitute compensation for a public service obligation. |
|
(113) |
Therefore, it would appear that the compatibility of Measure 1, should it be found to constitute aid, could not be examined under Article 59(2) of the EEA Agreement and even if it were, ESA has doubts that the Measure 1 is in line with the provisions of the SGEI Decision or Framework. The Icelandic authorities have not, at this stage, brought forward any other arguments as regards the potential compatibility of the measure. |
|
(114) |
Therefore, following a preliminary assessment, ESA has doubts at this stage as to whether Measure 1 is compatible with the EEA Agreement. Consequently, ESA invites the Icelandic authorities to provide arguments and evidence to demonstrate that Measure 1 could be considered compatible under the EEA Agreement. |
7.3. Compatibility of Measure 2
7.3.1. Introduction
|
(115) |
The Icelandic authorities have invoked Article 61(3)(c) of the EEA Agreement as the basis for the assessment of the compatibility of Measure 2. |
|
(116) |
On this point, ESA notes that the compatibility of aid for the roll-out of broadband networks, for the purposes of securing coverage, access or connectivity, is normally assessed under the 2014 Broadband Guidelines. On 8 February 2023, ESA adopted new Broadband Guidelines („the 2023 Broadband Guidelines“) (47). |
|
(117) |
ESA will follow the principles and guidelines set out in the 2023 Broadband Guidelines for the compatibility assessment of all notified aid to broadband networks in respect of which it is called upon to take a decision after 8 February 2023 when the 2023 Broadband Guidelines entered into force. Unlawful aid to broadband networks will be assessed in accordance with the rules applicable on the date on which the aid was awarded (48). |
|
(118) |
The 2023 Broadband Guidelines were not in effect at the time when Measure 2 was enacted, and therefore cannot serve as a basis for the compatibility assessment of the measure. Therefore, ESA will apply the 2014 Broadband Guidelines, should Measure 2 be considered to fall within their scope. However, the 2023 Broadband Guidelines are based on existing case-law and decision-making practice of the European Commission. Therefore, the 2023 Broadband Guidelines could still be relevant, should Measure 2 fall under the scope of the 2014 Broadband Guidelines, provided they do not place stricter conditions on the beneficiary. |
|
(119) |
In general, the 2014 Broadband Guidelines’ primary objective is to ensure widespread availability of broadband services to end users or access to higher speed internet. The 2014 Broadband Guidelines state that „[t]hese guidelines summarise the principles of [ESA’s] policy in applying the State aid rules […] to measures that support the deployment of broadband networks in general (Section 2). They explain the application of these principles in the assessment of aid measures for the rapid roll-out of basic broadband and very high speed, next generation access (NGA) networks (in Section 3). [ESA] will apply the guidelines in the assessment of State aid for broadband“ (49). This objective has not changed with the adoption of the 2023 Broadband Guidelines, which state that „[t]hese Guidelines provide guidance on how ESA will assess […] the compatibility of State aid for the deployment and take-up of fixed and mobile broadband networks and services“ (50). |
|
(120) |
Therefore, the 2014 Broadband Guidelines apply to aid measures that target situations where the market does not provide sufficient broadband coverage or where access conditions are not adequate (51). Conversely, the 2014 Broadband Guidelines do not mention international connectivity, security, international data transfer, or subsea cables, and do not specifically lay down compatibility conditions for measures targeting security issues raised by the lack of geographical diversity and robustness of international connectivity services. Therefore, a measure like the one under assessment, where the objective is increased redundancy, security, and robustness of international connectivity services already available to end customers at high speeds, seems to differ from the general type of measure covered by the 2014 Broadband Guidelines, namely measures concerning the expansion or introduction of broadband networks and services. |
|
(121) |
ESA notes that the European Commission, in its Baltic Cable Decision (52), applied the 2014 Broadband Guidelines in its assessment. However, ESA also notes that the measure under assessment in that decision differed significantly from Measure 2. Specifically, it concerned capacity concerns caused by the expected dramatic increase in traffic that could not be supported by the existing infrastructure. Therefore, in addition to security benefits comparable to the ones present in the case at hand, the Baltic Sea Cable targeted (longterm) broadband availability specifically (53). Conversely, Measure 2 does not specifically concern broadband networks or availability. |
|
(122) |
However, in its judgment in Case E-4/21, when assessing ESA’s conclusion that Measure 2 fell outside the scope of the 2014 Broadband Guidelines, the EFTA Court stated that the conclusion: „[…] is not supported by a sufficient analysis of the scope of application of the Broadband Guidelines. […] Although the contested decision states that „[t]he Broadband Guidelines“ primary objective is ensuring widespread availability of broadband services to end users or access to higher speed Interneto adresas: “ and „[t]he particularities of the measure and investment at hand demonstrate that the Guidelines target different types of measures than the one under assessment“, it fails to set out what impact these statements should have on the scope of application of the Broadband Guidelines. Accordingly, […] ESA encountered serious difficulties in its preliminary examination’ (54). The Court then further noted „that irrespective of whether the notified measure in the present case was outside of the scope of the Broadband Guidelines, those guidelines still may provide useful guidance on considerations that are relevant to the assessment of compatibility in general“ (55). |
|
(123) |
Consequently, ESA cannot conclude at this stage to what extent the 2014 Broadband Guidelines apply to the compatibility assessment of Measure 2, and therefore invites the Icelandic authorities to provide further arguments in this regard. |
|
(124) |
In the event that the Broadband Guidelines do not apply to the measure at hand, Article 61(3)(c) of the EEA Agreement provides that ESA may declare compatible „aid to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas, where such aid does not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest“. Therefore, in order to declare the aid compatible, first, the aid must be intended to facilitate the development of certain economic activities or of certain economic areas and, second, the aid must not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest. |
|
(125) |
Under the first condition, ESA examines how the aid facilitates the development of certain economic activities or areas. Under the second condition, ESA weighs up the positive effects of the aid for the development of said activities or areas and the negative effects of the aid in terms of distortions of competition and adverse effects on trade. |
7.3.2. Facilitation of development of certain economic activities or areas
7.3.2.1.
|
(126) |
Under Article 61(3)(c) of the EEA Agreement, in order to be considered compatible, a measure must contribute to the development of certain economic activities or areas. |
|
(127) |
The primary objective of the measure is to enhance security and reduce the vulnerability of international connectivity to and from Iceland by building a third submarine cable from Iceland to Europe. The secondary objective is to shorten the digital distance between Iceland and Europe allowing Icelandic people and businesses to make better use of international digital services available in Europe. |
|
(128) |
ESA generally considers the construction of a telecommunication infrastructure with a view to its future commercial exploitation to constitute an economic activity (56). Furthermore, the telecommunications market in general constitutes an economic activity. The measure facilitates development in the market for international data transfer services specifically and the markets for electronic communications services in general. |
|
(129) |
In view of the above, ESA preliminarily concludes that the measure constitutes aid to facilitate the development of certain economic activities, as required by Article 61(3)(c) of the EEA Agreement. |
7.3.2.2.
|
(130) |
State aid is only compatible with the functioning of the EEA Agreement if it has an incentive effect and so effectively facilitates the development of certain economic activities. To establish whether the measure has an incentive effect, it must be demonstrated that it changes the behaviour of the undertaking concerned in such a way that it engages in an activity which it would not carry out without the aid or which it would carry out in a restricted or different manner. |
|
(131) |
In Section 6.2.2 of ESA’s Decision No 023/21/COL, ESA stated that Measure 2 had an incentive effect. ESA stated that: 1) Farice had historically proven to be unprofitable; 2) the operation of submarine cables in the region was generally unprofitable; 3) the investment in the IRIS cable was unlikely to achieve a profit; 4) the main objective of the cable was to provide enhanced security, which was an externality that did not heavily factor into investment decisions;) and 5) few stakeholders had signalled interest in operating submarine cables without State support in the past. |
|
(132) |
In light of this, ESA is generally inclined to conclude that Measure 2 had an incentive effect, as it incentivised Farice to make an investment it would not have entered into otherwise. However, the Icelandic authorities are invited to provide further information and reasoning on the incentive effect of the measure. |
7.3.2.3.
|
(133) |
The Icelandic authorities consider that the selection of Farice, as owner and operator of the IRIS cable, as well as the selection of cable manufacturer and installer, is exempt from the procurement rules, with reference to Article 10 of the Procurement Act (see also Article 8 of the Procurement Directive). |
|
(134) |
Specifically, Article 8 of the Procurement Directive states: „This Directive shall not apply to public contracts and design contests for the principal purpose of permitting the contracting authorities to provide or exploit public communications networks or to provide to the public one or more electronic communications services. For the purposes of this Article, „public communications network“ and „electronic communications service“ shall have the same meaning as in Directive 2002/21/EC of the European Parliament and of the Council“. Furthermore, ESA notes that in accordance with Article 2(m) of Directive 2002/12/EC, „provision of an electronic communications network“ means the establishment, operation, control or making available such network. |
|
(135) |
The primary objective of the measure in question is to increase security of international connectivity in Iceland by building a third submarine cable, which in turn will provide the public with more electronic communication services. Therefore, the investment in the submarine cable seems to permit Farice to „provide or exploit public communications networks“, as defined in Article 2(a) of Directive 2002/21/EC. However, ESA cannot conclusively conclude at this stage whether all conditions for the application of the exemption are fulfilled. |
|
(136) |
Moreover, according to paragraph 74(c) of the 2014 Broadband Guidelines, „[w]henever the granting authorities select a third party operator to deploy and operate the subsidised infrastructure, the selection process shall be conducted in line with the spirit and the principles of the Public Procurement Directives. It ensures that there is transparency for all investors wishing to bid for the implementation and/or management of the subsidised project. Equal and non-discriminatory treatment of all bidders and objective evaluation criteria are indispensable conditions“. |
|
(137) |
However, despite this provision, footnote 91 to paragraph 74(c) states: „[t]he situation is different when the public authority decides to deploy and manage the network directly (or through a fully owned entity) […] In such cases, [..] (i) the publicly owned network operators shall limit their activity on the pre-defined target areas and shall not expand to other commercially attractive regions; (ii) the public authority shall limit its activity to maintain the passive infrastructure and to grant access to it, but shall not engage in competition on the retail levels with commercial operators and (iii) to have an accounting separation between the funds used for the operation of the networks and the other funds at the disposal of the public authority“. |
|
(138) |
Therefore, the applicability of procurement rules in the context of an assessment under the 2014 Broadband Guidelines seems to depend on whether or not the the conditions, listed in footnote 91, are fulfilled. The Icelandic authorities have not provided sufficient information in this regard. |
|
(139) |
Consequently, ESA has doubts as to whether or not Measure 2 falls under the exemption from procurement rules described above, and as to whether the provisions of the 2014 Broadband Guidelines have effect in this regard. Therefore, ESA invites the Icelandic authorities to provide further information and rationale in this regard. |
7.3.3. Whether the aid adversely affects trading conditions to an extent contrary to the common interest
7.3.3.1.
|
(140) |
ESA has not only identified positive effects of the planned aid for the development of the abovementioned economic activities and economic areas, but also possible negative effects that it may have in terms of distortions of competition and adverse effects on trade. These positive and negative effects must then be weighed up. |
7.3.3.2.
|
(141) |
The measure mainly has an effect on the wholesale market for international connectivity and the telecommunication market, both national and international. Additionally, the measure may have an effect on the DC market. |
7.3.4. Positive effects of the aid
|
(142) |
Measure 2 contributes to the development of a submarine cable between Iceland and Europe, thereby enhancing both redundancy and the security of the submarine cable network that Iceland relies on to participate in the global economy. This is in line with the Icelandic Government’s Telecommunications Policy, whose objective is, inter alia, to promote accessible and effective communications and to guarantee the security of telecommunications infrastructures. |
|
(143) |
To achieve those objectives, the Icelandic authorities have emphasised that three active submarine telecommunications cables will connect Iceland with Europe from different landing sites. As a geographically remote country, effective international connections are a prerequisite for the development of Iceland as a modern technologically based society. A serious disruption in international connectivity would cause major damage to the Icelandic economy and society as a whole. |
|
(144) |
According to the Icelandic authorities, the main vulnerabilities of the current international connections relate to human error, malfunctions, accidents, natural disasters and other unforeseen events. The Icelandic authorities have provided ESA with a detailed description of the various and multiple disruptions that have happened in the past and disrupted the functionality of the two existing submarine cables (57). ESA considers these vulnerabilities both realistic and probable. |
|
(145) |
Furthermore, the absolute lengths of the submarine cables from Iceland to Europe increase the probability of incidents compared to shorter cables going from Scandinavia and the UK to mainland Europe. Moreover, other countries in the EEA are connected to major international network connection points via diversified networks of multiple land and/or submarine cables while Iceland is wholly dependent on only two submarine cables. |
|
(146) |
By implementing the measure and adding a third submarine cable to the network, the Icelandic authorities expect the security of international connectivity increases circa tenfold. In particular, a third submarine cable will: (i) increase the projected uptime to 99,9993 %, (ii) reduce the probability of a total outage in a 10-year period to 0,2–1,5 %, and (iii) diversify the land routes in Iceland, decreasing risks associated with a single route failure (58). |
|
(147) |
In addition to enhanced security, the Icelandic authorities contend that the addition of a third submarine cable will also improve the competitiveness of Iceland as whole, as the Icelandic digital market will become „closer“ to major network hubs in Europe. Data latency in communications between Iceland and Europe will be reduced as a result of shorted cable length and simpler network structure than is available through the current system connecting Reykjavík with Europe. ESA considers this factor positive, as it contributes to the development of the Icelandic economy as a whole. |
7.3.4.1.
7.3.4.1.1. Introduction
|
(148) |
Article 61(3)(c) of the EEA Agreement requires an assessment of any negative effects on competition and on trade. The aid must not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest. |
7.3.4.1.2. Necessity of the aid
|
(149) |
To assess whether State aid is effective to achieve its objective, it is necessary to first identify the problem that needs to be addressed. A State aid measure is necessary if it is targeted towards situations where aid can bring about a material improvement that the market cannot deliver itself, for example by remedying a well-defined market failure. |
|
(150) |
A market failure exists if markets, left to their own devices, without intervention fail to deliver an efficient outcome for society. This may arise, for instance, when certain investments are not being undertaken even though the economic benefit for society exceeds the cost (59). |
|
(151) |
The Icelandic authorities have explained that Farice would not have undertaken the investment in the IRIS cable in the absence of aid, as it cannot support such an investment with its own funds. This, inter alia, is an indication of the market failure associated with providing international connectivity services in Iceland. |
|
(152) |
However, the fact that a specific company may not be capable of undertaking a project without aid does not mean that there is a market failure. For instance, the decision of a company not to invest in a project with low profitability or in a region with limited market demand and/or poor cost competitiveness may not be an indication of a market failure, but rather of a market that functions well (60). |
|
(153) |
Concerning the ability of the market to deliver an efficient outcome for society, the Icelandic authorities have pointed to the fact that Iceland was, prior to the IRIS cable project, only connected to Europe through two submarine cables. Furthermore, over the past decade, few stakeholders signalled interest in investing in international data connectivity services between Iceland and Europe or America. These projects did not materialise primarily due to problems with constructing a sound business case for such an investment. Furthermore, these planned and aborted projects by market actors would have been dependent on financial participation by the State (see paragraph (54)). |
|
(154) |
However, while it is a fact that no privately funded subsea cables from Iceland have been built in the last 10 years, it is also clear that Sýn approached the Icelandic State with plans to build a subsea cable. Negotiations and discussions between the State and Sýn continued over two years, but were then terminated. Therefore, while it is unclear to ESA whether Sýn’s offer was comparable to the IRIS cable project, or if it indicates an attempt to enter the market for international data connectivity services, ESA cannot exclude the possibility that the market could have delivered the outcome sought by Measure 2. |
|
(155) |
Consequently, ESA must preliminarily conclude that it has doubts as to the necessity of Measure 2. The Icelandic authorities are invited to provide further arguments and information relating to this point. |
7.3.4.1.3. Appropriateness of the aid
|
(156) |
EFTA States can make different choices with regard to policy instruments, and State aid control does not impose a single way to intervene in the economy. However, State aid under Article 61(1) of the EEA Agreement can only be justified by the appropriateness of a particular instrument to contribute to the development of the targeted economic activities or areas. |
|
(157) |
ESA normally considers a measure appropriate where the EFTA State can demonstrate that alternative policy options would not be equally suitable, and that alternative, less distortive, aid instruments would not deliver equally efficient outcomes. |
|
(158) |
Due to the general unprofitability of submarine cable infrastructure investments and projects from Iceland to Europe, ESA is inclined to conclude that an alternative policy instrument, such as regulations, would neither trigger investment in the IRIS cable project, nor other similar investment projects. Further, ESA is equally inclined to conclude that a loan or guarantee would not be a more appropriate aid instrument (61). |
|
(159) |
Therefore, ESA preliminarily concludes that State aid in the form of a capital increase is the appropriate instrument to facilitate the development of the economic activities that the measure concerns. However, the Icelandic authorities are invited to elaborate on this point. |
7.3.4.1.4. Proportionality of the aid
|
(160) |
State aid is proportionate if the aid amount per beneficiary is limited to the minimum needed to incentivise the additional investment or activity in the area concerned. |
|
(161) |
Measure 2 constitutes a capital increase in Farice. The board of directors of Farice were authorised to increase the capital in intervals during the construction period of the new cable. The financing needs of the recipient were assessed at each interval and only established costs were granted through the capital increase. The granting authority reviews any expenses and controls overcompensation retroactively. This aid granting method and claw-back mechanism contributes to the proportionality of the aid. Moreover, when seeking subcontracting offers, Farice engaged in a competitive selection procedure whereby it selected a contractor who will manufacture and lay the IRIS cable. The selection procedure resulted in Farice opting to contract with the lowest bidder. |
|
(162) |
However, according to paragraph 74 of the 2014 Broadband Guidelines, multiple conditions must be fulfilled in order to demonstrate the proportionality of a measure. Failure to meet any of those conditions would in most cases require a detailed assessment (62). These conditions include mapping an analysis of coverage, public consultation, and a competitive selection process. |
|
(163) |
ESA is not aware of any mapping analysis or public consultation performed by the Icelandic authorities prior to the implementation of Measure 2. Moreover, as Iceland selected an „in house entity“, namely Farice, to own and operate the infrastructure, it is clear that no competitive selection process was followed in relation to Measure 2. However, ESA notes that there is no need for a competitive selection process if the State chooses to manage a network directly (or through a wholly owned entity). |
|
(164) |
Nevertheless, where the aid is granted without a competitive selection procedure, to a public authority that deploys and manages a broadband network at wholesale level directly, or through an in-house entity, the State must justify its choice of network and technological solution. |
|
(165) |
Moreover, according to paragraph 74(d) of the 2014 Broadband Guidelines, granting authorities should generally select the most economically advantageous offer. However, this only applies within the context of a competitive tender, and not when the State selects a wholly owned entity to own and operate the network. |
|
(166) |
As described in Section 3.1, the Icelandic authorities were approached by Sýn with an offer to build the third submarine cable, which following an examination by an independent expert, was considered to be cost effective than Farice’s offer. The Icelandic authorities have argued that the independent report was based on unconfirmed prices, and when asked to confirm prices, Sýn was unable to do so. Discussions between the Icelandic State and Sýn were terminated as a result. Sýn has argued that it was not given any time or opportunity to renew offers and provide confirmation on prices (63). |
|
(167) |
On this point, the EFTA Court stated that: „ESA has not touched upon this issue at all or disputed that it was aware of this information, as alleged by Sýn. ESA has merely reiterated that Sýn’s proposal relied on „unverified figures“ without explaining why, if it considered that the figures were unverified, it did not seek to verify them by obtaining further information from Sýn, which had already submitted a complaint to ESA“ (64). The EFTA Court then concluded that „it must be held that Sýn has established that ESA was aware of documents that called into question the information at its disposal and on which it relied in the contested decision, without going beyond a mere examination of the information submitted by the Icelandic authorities. By not obtaining further information on whether Sýn was actually able to confirm its prices, or whether it had been given that opportunity, ESA failed to satisfy its obligation to conduct a diligent and impartial examination of the notified measure so that it had at its disposal the most complete and reliable information“ (65). |
|
(168) |
Therefore, while the Icelandic authorities might not have been required to conduct a competitive tender, nor select the most economically advantageous offer, ESA must preliminarily conclude that the existence of an allegedly more economically viable offer from Sýn puts into doubt the proportionality of Measure 2, as the Icelandic authorities have not sufficiently explained the price differences between Sýn’s offer, and the eventual cost of the IRIS cable project. |
|
(169) |
Consequently, as ESA has doubts as regards the proportionality of Measure 2 and invites the Icelandic authorities to further elaborate on the proportionality of the measure, and, in particular, to provide arguments and information explaining the aid amount in comparison to Sýn’s allegedly more economical offer. |
7.3.4.1.5. Limited negative effect on intra-EEA trade
|
(170) |
As ESA preliminary considers Measure 2 to constitute State aid, the measure has an effect on intra-EEA trade. However, in order to be compatible, a measure should limit those effects. |
|
(171) |
As stated previously, the primary objective of the measure is to enhance the security of international connections in Iceland, and while a third submarine cable will increase capacity, ESA notes that the capacity of the current network is not fully utilised; the new infrastructure is principally expected to complement the other connections currently in operation. Therefore, the addition of a third cable does not materially alter the structure of the market for international connectivity, but rather enhances the security of the infrastructure already present. |
|
(172) |
Moreover, even though a third cable will allow Iceland to be better connected to Europe, it will not change the fact that Iceland remains an island approximately 1 200 km from the nearest European country and 2 000 km from the European continent. The improved communication to Iceland will not bridge the natural data latency gap that exists between communication on the European continent compared with communication from the continent to Iceland. Therefore, ESA finds it hard to see how the IRIS cable will have a material impact on the competitiveness of other EEA markets compared to Iceland. Therefore, the third cable, in and of itself, should not materially alter the dynamics of intra EEA-trade on the relevant market. |
|
(173) |
ESA notes that there are no other companies, established in the EEA, that currently operate, or have shown concrete plans to operate without State support, a submarine cable similar to the IRIS cable. Therefore, market participants have not to date demonstrated any concrete plans to invest in a submarine cable between Iceland and Europe prior to the implementation of the measure. |
|
(174) |
However, as mentioned in paragraph (54), one of the factors that lead to reduced investment in subsea cables from Iceland to Europe is the need to secure redundancy. An undertaking wishing to establish its own subsea cable network needs to build two cables, or secure redundancy using an existing cable. Since Farice is the only operator of subsea cables from Iceland to Europe, it is most likely that any possible new entrant would opt to secure redundancy through one of Farice’s exiting cables, in lieu of building two cables at once. ESA does not have information regarding whether Farice offers redundancy services. However, if Farice does not provide such services, it could call into question the limited negative effects of the measure on competition in general due to potential entry barriers. |
|
(175) |
Moreover, paragraph 74 of the 2014 Broadband Guidelines lists a number of conditions aimed at limiting distortion of competition and trade, including the need for detailed mapping and public consultation. Failure to comply with any of the conditions is likely to trigger the need for a detailed analysis by ESA. Therefore, regardless of the eventual scope of the 2014 Broadband Guidelines, the apparent omission of the Icelandic authorities to comply with at least some of the conditions listed in paragraph 74 of the 2014 Broadband Guidelines when implementing Measure 2 leads ESA to doubt the overall limitation of negative effects on competition and trade. |
7.3.4.1.6. Conclusion on limited negative effects
|
(176) |
With reference to the foregoing, ESA has doubts that the effects of the measure on intra EEA-trade are sufficiently limited to a minimum. Therefore, ESA invites the Icelandic authorities to provide further arguments and information in this regard. |
7.3.4.2.
|
(177) |
For the aid to be compatible with the functioning of the EEA Agreement, the limited negative effects of the aid measure in terms of distortion of competition and adverse impact on trade between Contracting Parties must be outweighed by positive effects, in terms of contribution to the facilitation of the development of economic activities or areas. It must be verified that the aid does not adversely affect trading conditions to an extent contrary to the common interest. |
|
(178) |
As follows from the above, ESA is preliminarily inclined to conclude that Measure 2 has directly facilitated the economic activities of Farice and that is has had many positive effects. |
|
(179) |
However, in respect of the negative effects, ESA doubts whether the negative effects of Measure 2 on competition and trade are sufficiently limited. Specifically, ESA doubts whether the market failure addressed by the measure is clearly present, and whether the aid was on the whole proportional. Moreover, the effects of the measure on the markets it affects needs to be further examined. |
|
(180) |
At this stage, ESA therefore doubts that the positive effects of the measure outweigh its possible distortion of competition and adverse impact on trade. |
8. Conclusion
|
(181) |
As set out above, ESA has doubts as to whether Measure 1 constitutes State aid within the meaning of Article 61(1) of the EEA Agreement. Further, if the measure is found to involve aid, ESA also has doubts as to whether the measure would be compatible with the functioning of the EEA Agreement. |
|
(182) |
Furthermore, ESA has doubts as to whether the Measure 2 is compatible with the functioning of the EEA Agreement. |
|
(183) |
Consequently, and in accordance Article 4(4) of Part II of Protocol 3, ESA hereby opens the formal investigation procedure provided for in Article 1(2) of Part I of Protocol 3. The decision to open a formal investigation procedure is without prejudice to the final decision of ESA, which may conclude that Measures 1 and 2 do not constitute State aid or are compatible with the functioning of the EEA Agreement. |
|
(184) |
ESA, acting under the procedure laid down in Article 1(2) of Part I of Protocol 3, invites the Icelandic authorities to submit their comments by 14 April 2023, and to provide all documents, information and data needed for the assessment of the measures in light of the State aid rules. |
|
(185) |
The Icelandic authorities are requested to immediately forward a copy of this decision to the aid recipient. |
|
(186) |
The Icelandic authorities have confirmed that this opening decision does not contain any business secrets or other confidential information that should not be published. |
|
(187) |
Finally, ESA will inform interested parties by publishing a meaningful summary in the Official Journal of the European Union and the EEA Supplement thereto. All interested parties will be invited to submit their comments within one month of the date of such publication. The comments will be communicated to the Icelandic authorities. |
For the EFTA Surveillance Authority,
Arne RØKSUND
President
Responsible College Member
Stefan BARRIGA
College Member
Árni Páll ÁRNASON
College Member
Melpo-Menie JOSÉPHIDÈS
Countersigning as Director,
Legal and Executive Affairs
(1) ELPA teismo sprendimas byloje E-4/21 Sýn hf. prieš ELPA priežiūros instituciją (dar nepaskelbtas).
(2) Document No 1176447.
(3) Document No 1182556.
(4) „SGEI“ stands for „Services of General Economic Interest“.
(5) Document No 1182715.
(6) Document No 1189996.
(7) Document No 1192410.
(8) Document No 1256678.
(9) Document No 1276074.
(10) Judgment of the EFTA Court in Case E-4/21 Sýn hf. v EFTA Surveillance Authority (not yet reported).
(11) Document No 1285878.
(12) Document No 1313840 and attachments.
(13) Document No 1326167.
(14) Commission Decision 2012/21/EU on the application of Article 106(2) of the Treaty on the functioning of the European Union to State aid in the form of public service compensation to certain undertakings entrusted with the operation of services of general economic interest (OJ L 7, 11.1.2012, p. 3, and EEA Supplement No 43, 2.8.2012, p. 56).
(15) Document No 664512.
(16) EGS is an international group of companies with offices in Europe, the Americas, Asia and Australia. EGS provides global specialist multi-disciplinary marine survey support, and delivers solutions to the Telecommunications, Renewables, Oil and Gas, Charting and Marine Infrastructure market sectors. See also http://www.egssurvey.com/.
(17) For a more detailed description of Measure 2, see Section 3 of ESA’s Decision No 023/21/COL.
(18) In 2013–2018, Farice received public service compensation from the Fund for offering electronic communications connectivity between Iceland and Europe through FARICE-1 and DANICE. The last payment on this basis was made on 4 October 2018.
(19) The new IRIS cable will be based on an open cable architecture which means that customers can be given an access to the infrastructure by using their own terminal equipment. Access to infrastructure can be granted by own fibre pair or fractional fibre pair (spectrum). Furthermore, the technology to use the submarine cable is standardised and based on Ethernet, which is the technology commonly used. A more advanced interface in the form of OTU2, OTU3 and OTU4 is also offered.
(20) This refers to different surveys than those covered by Measure 1.
(21) See Farice press release dated 11 November 2022.
(22) Case No 86451.
(23) Judgment of 24 July 2003, Altmark, C-280/00, ECLI:EU:C:2003:415, paragraphs 87-93.
(24) Commission Decision 2012/21/EU on the application of Article 106(2) of the Treaty on the functioning of the European Union to State aid in the form of public service compensation to certain undertakings entrusted with the operation of services of general economic interest (OJ L 7, 11.1.2012, p. 3, and EEA Supplement No 43, 2.8.2012, p. 56).
(25) Framework for State aid in the form of public service compensation (OJ L 161, 13.6.2013, p. 12 and EEA Supplement No 34, 13.6.2013, p. 1).
(26) See the Judgment of the EFTA Court in Case E-4/21 Sýn hf. v EFTA Surveillance Authority, paragraph 67.
(27) Cases 86220 and 86598.
(28) Case 86451.
(29) Document No 1276074, Section 6.1.
(30) ESA’s Guidelines on the application of the State aid rules in relation to rapid deployment of broadband networks (OJ L 135, 8.5.2014, p. 49 and EEA Supplement No 27, 8.5.2014, p. 1).
(31) The Icelandic authorities mention specifically earlier interest shown by Emerald and Nordic Networks in 2010-2016, and proposals from Sýn, both independently and in collaboration with Celtic Norse AS, in 2018-2020. These proposals were all dependant on some kind of financial participation by the Icelandic State. For further information see Section 3.2.4 in ESA’s Decision No 023/21/COL.
(32) The Act on Public Procurement No 120/2016.
(33) Directive 2014/24/EU of the European Parliament and of the Council of 26 February 2014 on public procurement and repealing Directive 2004/18/EC (OJ L 94, 28.3.2014, p. 65, and EEA Supplement No 73, 16.11.2017, p. 53).
(34) Judgment of 22 September 2020 in Austria v Commission (Hinkley Point C), C-594/18 P, ECLI:EU:C:2020:742, paragraphs 18–20.
(35) https://www.stjornarradid.is/verkefni/samgongur-og-fjarskipti/fjarskiptasjodur/.
(36) ESA’s Guidelines on the notion of State aid as referred to in Article 61(1) of the EEA Agreement („NoA“) (OJ L 342, 21.12.2017, p. 35 and EEA Supplement No 82, 21.12.2017, p. 1), paragraph 66.
(37) See for instance Judgment of 5 June 2012, Commission v EDF, C-124/10 P, ECLI:EU:C:2012:318, paragraph 90; Judgment of 15 March 1994, Banco Exterior de España, C-387/92, ECLI:EU:C:1994:100, paragraph 14; and Judgment of 19 May 1999, Italy v Commission, C-6/97, ECLI:EU:C:1999:251, paragraph 16.
(38) NoA, Section 4.2.1.
(39) NoA, paragraph 76.
(40) NoA, paragraph 79.
(41) Document No 1313844.
(42) Judgment of the EFTA Court in Case E-6/98 Norway v EFTA Surveillance Authority [1999] Ct. Rep. 76, paragraph 59, where it is stated that „[w]hen State financial aid strengthens the position of an undertaking compared with other undertakings competing in intra-Community trade the latter must be regarded as affected by that aid“.
(43) NoA, paragraph 187.
(44) The EFTA Court, in its judgment in Case E-4/21, did not suggest anything to the contrary.
(45) See Article 1(e) of Part II of Protocol 3 to the Agreement between the EFTA States on the Establishment of a Surveillance Authority and a Court of Justice („Protocol 3“).
(46) Judgment of 22 September 2020, Austria v Commission (Hinkley Point C), C-594/18 P, ECLI:EU:C:2020:742, paragraphs 18–20.
(47) See ESA Decision No 004/23/COL amending the substantive rules in the field of State aid by introducing new Guidelines on State aid for broadband networks (not yet reported).
(48) Ibid, Article 1(2).
(49) See the 2014 Broadband Guidelines, paragraph 4.
(50) See the 2023 Broadband Guidelines, paragraph 14.
(51) See the 2014 Broadband Guidelines, paragraphs 34–35. See also the pre-requisites for defining a service as an SGEI in paragraph 16.
(52) Commission Decision SA.36918 (Finland), Baltic Sea Backbone Cable (OJ C 422, 8.12.2017, p.1).
(53) Ibid, paragraph 91: „Thus, the measure facilitates the development of certain economic activities, i.e the provision of electronic communications services and networks, including the provision of international connectivity, and indirectly the provision of broadband services“. (emphasis added).
(54) Judgment of the EFTA Court in Case E-4/21 Sýn hf. v EFTA Surveillance Authority, paragraph 72.
(55) Ibid, paragraph 73.
(56) NoA, paragraphs 202 and 216, and the 2014 Broadband Guidelines, paragraph 7.
(57) See Section 3.2.3 of ESA’s Decision No 023/21/COL for details.
(58) See ESA’s Decision No 023/21/COL, paragraph 22.
(59) See 2014 Broadband Guidelines, paragraph 33.
(60) See 2014 Broadband Guidelines, footnote 45.
(61) See ESA Decision No 023/21/COL, Section 6.3.4.3.
(62) Similar conditions can also be found in the 2023 Broadband Guidelines, Section 5.2.4.
(63) Judgment of the EFTA Court in Case E-4/21 Sýn hf. v EFTA Surveillance Authority, paragraph 64.
(64) Ibid, paragraph 66.
(65) Ibid, paragraph 68.
V Nuomonės
KITI AKTAI
Europos Komisija
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/47 |
Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2023/C 129/05)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą
„ALCACHOFA DE TUDELA“
ES Nr.: PGI-ES-0139-AM01— 9.9.2021
SKVN ( ) SGN (X)
1. Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas
|
Consejo Regulador de la Indicación Geográfica Protegida „Alcachofa de Tudela“ (Saugomos geografinės nuorodos „Alcachofa de Tudela“ reguliavimo taryba) |
|
Avda. Serapio Huici, 22 Edificio Peritos |
|
31610 Villava (Navarre) |
|
ISPANIJA |
Tel. +34 948013045
El. paštas: ajuanena@intiasa.es
Pareiškėjų grupė atstovauja kolektyviniams SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto gamintojų interesams ir turi teisėtą interesą šioje paraiškoje iš dalies pakeisti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto specifikaciją. Tai taip pat yra grupė, kuri pateikė pradinę paraišką dėl saugomos geografinės nuorodos statuso šiam produktui suteikimo.
SGN „Alcachofa de Tudela“ reguliavimo taryba yra asociacija, kurią sudaro gamintojai, gaminantys SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimą produktą. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 45 straipsnį ši taryba siekia didinti produkto vertę ir gerinti SGN sistemos veikimą.
Pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus tarybai pavesta reklamuoti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto kokybę ir prižiūrėti bei užtikrinti produkto reputaciją. Tai įtvirtinta jos darbo tvarkos taisyklėse, kurios buvo patvirtintos 2001 m. gegužės 30 d. Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos įsakymu.
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Ispanija
3. Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)
|
☐ |
Produkto pavadinimas |
|
☒ |
Produkto aprašymas |
|
☒ |
Geografinė vietovė |
|
☒ |
Kilmės įrodymas |
|
☒ |
Gamybos būdas |
|
☒ |
Ryšys su geografine vietove |
|
☒ |
Ženklinimas |
|
☒ |
Kita: I. Taikomi nacionalinės teisės aktai; G. Kontrolės įstaiga |
4. Pakeitimo (-ų) rūšis
|
☒ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
|
☐ |
Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būti laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą. |
5. Pakeitimas (-ai)
5.1. Pakeitimai, turintys įtakos pagrindiniams elementams
|
5.1.A.1. |
Produkto specifikacijos skyriaus „Produkto aprašymas“ 11 pastraipa, einanti po artišokų be kotelių pardavimo aprašymo papildyta šiuo tekstu: „c) gaminimui paruošti artišokai: artišokai turi būti nulupti ir supakuoti taip, kad išlaikytų savo išvaizdą ir šviežumą iki vartojimo“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pridėta galimybė prekiauti nuluptais artišokais be kotelių. Šiuo formatu parduodamu produktu suteikiama galimybė vartotojams nusipirkti šviežių, gaminimui paruoštų artišokų ir tai gali būti veiksminga priemonė pritraukti vartotojų, kuriems trūksta laiko ar galimybių lupti artišokus, grupes. Nustatyta, kad artišokai turi būti supakuoti taip, kad išlaikytų savo išvaizdą ir šviežumą iki vartojimo. Šiuo metu jie paprastai pakuojami į vakuumines plastikines pakuotes. Tačiau nenorima atmesti galimybės naudoti kitų rūšių neplastikines pakuotes, kurios yra kuriamos. Šie artišokai atitinka tuos pačius reikalavimus, kaip ir nelupti artišokai, parduodami kaip švieži produktai; jie yra tarpinis variantas tarp artišokų be kotelių ir konservuotų artišokų, kuriems taip pat taikoma SGN „Alcachofa de Tudela“. Tekstas „gali būti pateikiamas dviem formatais“ pakeistas tekstu „gali būti pateikiamas trimis formatais“, kad būtų įtrauktas šis trečias formatas. |
5.2. Pakeitimai, neturintys įtakos pagrindiniams elementams
5.2.A
|
5.2.A.1 |
Produkto specifikacijos produkto aprašymo ketvirtoje pastraipoje žodis „turi“ buvo pakeistas žodžiais „paprastai turi“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šis pakeitimas padarytas siekiant patikslinti, kad pastraipoje pateikiamas bendras veislės „Blanca de Tudela“ aprašymas ir nenustatomi jokie apribojimai dėl artišokų, kuriuos galima skinti, galvų dydžio. Derliaus nuėmimo sezono metu artišokų galvos būna skirtingo dydžio: priklausomai nuo rinkos paklausos ir oro sąlygų skinamos didesnės arba mažesnės galvos. Kai kuriose rinkose pirmenybė teikiama didesniems artišokams, kitose – mažesniems artišokams, kurie konservuojami. Bet kuriuo atveju jie niekada nebūna labai dideli. Ši veislė pasižymi tuo, kad jai nebūdingos didelės artišokų galvos, nes augalas pradeda žydėti (todėl yra nebetinkamas prekybai), kai artišoko galva pasiekia vidutinį dydį. |
|
5.2.A.2 |
Produkto specifikacijos produkto aprašymo dešimta pastraipa, kurioje kalbama apie artišokų, parduodamų kaip švieži produktai, pateikimą, buvo pakeista, kad ji taptų aiškesnė, tačiau nebuvo įvesti jokie nauji apribojimai.
Artišokų su koteliais aprašymas dabar yra toks: „a) artišokai su koteliais. Artišokų galvos gali būti su maždaug 18 cm ilgio koteliu, ant kurio gali būti bent vienas ar du sveiki lapai. Artišokai turi būti parduodami po dešimt“. Buvo pridėti žodžiai „maždaug“ ir „bent“, o paskutinė frazė („tradiciniu būdu, t. y. pundeliais“) buvo išbraukta. Šio pakeitimo pagrindimas. Šiuo pakeitimu nenustatomi jokie nauji apribojimai. Veikiau norėta paaiškinti, kad produktas paprastai parduodamas su koteliu ir lapais. Nors lapai nėra vartojami, produktas tradiciškai parduodamas kartu su jais. Tradiciškai SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimi produktai parduodami po dešimt, o kiekvieno artišoko kotelis yra maždaug 18 cm ilgio. Tačiau, kadangi kotelio ilgis neturi esminės įtakos produkto kokybei, pridėtas žodis „maždaug“, kad būtų suteikta daugiau galimybių. Kotelių ilgis priklauso nuo to, kuriuo sezono metu nuimamas derlius. Sezono pradžioje koteliai būna ilgesni, o sezonui įsibėgėjus jie trumpėja – tai atspindi natūralų augalo vystymąsi. Tačiau lapų buvimas yra svarbus, kai artišokai parduodami po dešimt. Nors lapai paprastai nevartojami, kai jų yra, švieži artišokai geriau išsilaiko. Todėl svarbu pažymėti, kad švieži artišokai turi turėti bent vieną ar du sveikus lapus ir kad parduoti artišokus be lapų yra draudžiama. Siekiant tai pabrėžti pridėtas žodis „bent“. Frazė „tradiciniu būdu, t. y. pundeliais“ buvo išbraukta, nes nebūtina prekiauti artišokais, surištais pundeliais. Iš registruotų prekybos įmonių patalpų artišokai dažniausiai išgabenami supakuoti, todėl juos galima saugiai transportuoti, nepakenkiant jų kokybei. Anksčiau artišokai turguje buvo parduodami pundeliais, bet dabar jie dažniausiai pateikiami rinkai dėžėse, nes taip patogiau juos pervežti. Nugabenus į prekybos vietą, artišokai parduodami po dešimt, bet nebūtinai pundeliais. |
|
5.2.A.3 |
Produkto specifikacijos produkto aprašymo vienuolikta pastraipa, kurioje kalbama apie artišokų, parduodamų kaip švieži produktai, pateikimą, buvo pakeista, kad taptų aiškesnė, tačiau nebuvo nustatyti jokie nauji apribojimai. Frazė „ir yra be lapų“ pakeista fraze „ir yra be išsivysčiusių lapų“. Frazė „Jie parduodami kilogramais“ buvo išbraukta.
Šio pakeitimo pagrindimas. Formuluotė „ne ilgesnis nei“ pakeista formuluote „trumpesnis nei“, kad būtų aišku, jog kotelis turi būti trumpesnis nei 10 cm. Reikėtų patikslinti, kad, skirtingai nei artišokai su koteliais, tokiu formatu parduodami artišokai yra be išsivysčiusių lapų. Šis produktas paprastai parduodamas pagal svorį. Jis yra be išsivysčiusių lapų. Tačiau šie artišokai dažnai turi mažus, nesubrendusius lapus, kurie yra kotelio dalis (kuris yra trumpesnis nei 10 cm). Kadangi artišokai parduodami su koteliais, šių lapų pašalinti negalima, nes tai turėtų neigiamą poveikį artišokų išsilaikymui. Turėtų būti aišku, kad nors artišokai, parduodami be kotelių, negali turėti visiškai išsivysčiusių lapų, nereikia pašalinti mažų, nesubrendusių lapelių, kurie yra kotelio dalis. Pridėta artišokų su išsivysčiusiais lapais ir mažais neišsivysčiusiais lapeliais nuotrauka. Taip norima parodyti, kad negalima nuimti artišokų derliaus ir palikti minimalų jo išsilaikymui reikalingą stiebo ilgį pašalinant neišsivysčiusius lapus. Frazė „Jie parduodami kilogramais“ buvo išbraukta, nes ja nenustatomas joks reikalavimas. Pradinėje produkto specifikacijoje ji atsirado dėl panašumo į artišokus su koteliais ir lapais, kurie parduodami po dešimt. Tačiau ši frazė nereikalinga, nes artišokai paprastai taip ir parduodami. |
5.2.B
|
5.2.B.1 |
Produkto specifikacijos produkto aprašymo ketvirtos pastraipos pabaigoje išbrauktas sakinys „Jo skonis puikus, net kai jis yra žalias (t. y. šviežias)“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Sakinys „Jo skonis puikus, net kai jis yra žalias“ buvo išbrauktas. Akivaizdu, kad tai turėjo reikšti, jog nevirto produkto skonis yra puikus, nes „Blanca de Tudela“ veislės artišokai visada būna žali. Būtų geriau šį sakinį išbraukti, nes jis yra klaidinantis, juo nenustatomas joks reikalavimas ir neapibūdinamas joks skiriamasis požymis. |
|
5.2.B.2 |
Produkto specifikacijoje išbraukta penktoji pastraipa, kurioje daroma nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1466/2003, o iš septintosios pastraipos išbraukta frazė „I klasės“.
Šio išbraukimo pagrindimas. Pastraipa išbraukta, nes joje nurodytas reglamentas buvo panaikintas, o šiuo metu galiojančiame reglamente, 2018 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/428, nenustatomos artišokų, parduodamų kaip švieži produktai, komercinės klasės, todėl jis negali būti naudojamas kaip nuoroda nustatant komercines artišokų klases. Frazė „I klasės’“ buvo išbraukta, nes, kaip minėta pirmiau, klasifikacija buvo pagrįsta teisės aktu, kuris nebegalioja. |
|
5.2.B.3 |
Frazė „Artišokai, parduodami kaip švieži produktai“ buvo įterpta produkto specifikacijos skyriaus „Produkto aprašymas“ šeštosios pastraipos pradžioje, kad tekstas taptų aiškesnis.
Šio pakeitimo pagrindimas. Tekstas buvo iš dalies pakeistas siekiant aiškumo, nes ankstesnė pastraipa, kurioje buvo nurodytas panaikintas Europos Sąjungos reglamentas, buvo išbraukta. Frazė „Artišokai, parduodami kaip švieži produktai“ buvo įrašyta siekiant aiškiai parodyti, kad pastraipoje aprašytos savybės yra susijusios su artišokais, parduodamais kaip švieži produktai. |
5.2.C
|
5.2.C.1 |
Iš šio produkto specifikacijos skyriaus išbraukta visa nereikalinga informacija. Dabar joje paprasčiausiai išvardijamos nustatytą geografinę vietovę sudarančios savivaldybės. Iš dalies pakeista ir teksto pabaiga: frazė „tas pats žemės ūkio rajonas, t. y. V arba Ribera“ pakeista fraze „gamybos vietovė“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pirmoji pastraipa, kurioje aprašoma Navaros vietovė ir ją sudarantys rajonai, buvo išbraukta. Dabar tekste tiesiog išvardijamos savivaldybės, sudarančios vietovę, kurioje taikoma SGN „Alcachofa de Tudela“; likusi informacija jokiu kitu būdu neapibrėžė šios geografinės vietovės. Kita vertus, nors geografinė vietovė nepasikeitė, Navaros administracinis suskirstymas į žemės ūkio rajonus nebesutampa su tuo, kas aprašyta produkto specifikacijoje. Todėl iš teksto išbrauktos visos nuorodos į žemės ūkio rajonus, o dabar tiesiog išvardytos savivaldybės, kurios sudaro visą nustatytą geografinę vietovę. Taip pat išbraukta pastraipa, kurioje aprašomas šios kultūros pasiskirstymas nustatytoje vietovėje, nes jos pasiskirstymas skirtingais metais skiriasi ir ši informacija produkto specifikacijoje neprideda nieko naujo. Paskutinės pastraipos pabaiga išbraukta, kad būtų pašalinta nuoroda į žemės ūkio rajonus. Vietoj to dabar nurodoma gamybos vietovė. Kaip minėta anksčiau, nuo produkto specifikacijos paskelbimo laiko iki šių dienų skirstymas į rajonus pasikeitė. |
5.2.D
|
5.2.D.1 |
Produkto specifikacijos D skyrius „Įrodymas, kad produktas yra kilęs iš šios vietovės“ buvo visiškai atnaujintas: išbrauktas visas nereikalingas tekstas, o formuluotėje dabar daugiausia dėmesio skiriama elementams, kuriais užtikrinamas produkto atsekamumas, kilmė ir savybės. Išbraukimas neturi poveikio pagrindiniams elementams.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šiuo pakeitimu siekiama geriau ir tiksliau paaiškinti, kaip įrodoma, kad produktas yra kilęs iš nustatytos geografinės vietovės ir atitinka kitus produkto specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Ankstesnė šio produkto specifikacijos skyriaus formuluotė buvo gana neapibrėžta ir joje nepateiktas aiškus vaizdas apie kontrolės įstaigos atliekamus patikrinimus ir testus siekiant užtikrinti atitiktį produkto specifikacijai. Siūlomoje naujoje formuluotėje išsamiau paaiškinami faktiniai patikrinimai ir testai, kuriuos atlieka kontrolės įstaiga vykdydama sertifikavimo procedūrą, kuri atitinka standartą UNE-EN ISO/IEC 17065:2012 ir yra akredituota Nacionalinės akreditavimo įstaigos. Taip pat buvo pateikta išsami informacija apie tikrinimo sistemą, kuri pagrįsta: artišokų laukų patikrinimais vietoje; perdirbimo įmonėse atliekamais patikrinimais; ir mėginių ėmimu bei analize perdirbimo sezono metu. Šią sistemą papildo perdirbimo įmonių vidinės patikros sistemos. Dabar tekste taip pat nurodomi registrai, kuriuose turi būti nurodyti SGN žymimų artišokų augintojai, kad būtų galima įgyvendinti tikrinimo sistemą. |
5.2.E
|
5.2.E.1. |
Nepakeista tik produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ antros pastraipos pirmoji dalis, kurioje aprašomas reikalavimas auginti produktą kaip vienmetę kultūrą. Likusi pastraipos dalis išbraukta, nes ji nereikalinga.
Šio pakeitimo pagrindimas. Tekstas išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie gamybos būdui keliami reikalavimai: jame nurodyta, kad tradiciškai rekomenduojama sėjomaina, ir pažymėta, kad netaikius sėjomainos nepastebėta jokių problemų, susijusių su pakartotinu tos pačios kultūros auginimu. |
|
5.2.E.2. |
Pirminės produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnis „Dirvožemis“ buvo išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie saugomam produktui keliami reikalavimai.
Šio pakeitimo pagrindimas. Tekstas išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie reikalavimai gamybos būdui. Tai, kokie dirvožemiai yra tinkami artišokams auginti, nustato ne reguliavimo taryba; už sklypų, kurių dirvožemis pasižymi savybėmis, skatinančiomis augalus vystytis taip, kad jie išaugintų artišokų galvas, atitinkančias pagal SGN reikalaujamas kokybės savybes, atrinkimą yra atsakingas augintojas. |
|
5.2.E.3. |
Pirminės produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnis „Tręšimas“ buvo išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie saugomam produktui keliami reikalavimai.
Šio pakeitimo pagrindimas. Tekstas išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie reikalavimai gamybos būdui. Ankstesniame tekste aprašoma, kaip buvo naudojamos trąšos, kai buvo rengiama produkto specifikacija, ir nurodomi standartai, kurie vėliau buvo panaikinti. Tiek sėjomaina, tiek trąšų naudojimas turi atitikti geriausią žemės ūkio praktiką ir tuo metu galiojančius teisės aktus. Kadangi tai nėra specifinės SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto gamybos ypatybės, o bendrieji reikalavimai, jų nereikia nurodyti produkto specifikacijoje. |
|
5.2.E.4 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnis „Sodinimas“ buvo iš dalies pakeistas: išbrauktas tekstas, kuriuo apibūdinami artišokų auginimo būdai, paliekant tik esmines saugomo produkto savybes.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pastraipos, kuriose aprašomi tręšimo būdai ir eilių paruošimas sodinimui, buvo išbrauktos, nes jose nurodomi auginimo būdai (kai kurie iš jų yra pasenę), kurie nėra naudojami SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui. Sodinimo tankumas ir atstumas tarp augalų bei eilių neturi esminės įtakos kultūros kokybei. Tai veikiau priklauso nuo augintojo turimos technikos. Todėl šis aprašymas buvo išbrauktas. Nuoroda į Navaros žemės ūkio technologijų ir vadybos institutą kaip įstaigą, atsakingą už augalų atrankos priežiūrą, buvo išbraukta; tai buvo Navaros vyriausybei atskaitinga viešoji įmonė, kurios nebėra. Dabar ūkininkai, auginantys šaknų skroteles, yra atsakingi už augalų, kurie bus palikti vietoje šaknų skrotelėms auginti, atranką. Šie ūkininkai dažnai pasitelkia nepriklausomas trečiąsias šalis, kad jos patvirtintų, jog augalas buvo tinkamai atrinktas. Sodinimo sezono aprašymas buvo paliktas. Tačiau sodinimo datoms apribojimų nėra, nes jos priklauso nuo to, kada sudžiūvo artišoko augalas, kada buvo gautos šaknų skrotelės ir ar dirvos sąlygos yra tinkamos sodinimui. |
|
5.2.E.5 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnis „Priežiūra“ buvo išbrauktas, nes jame nenustatyti jokie reikalavimai, tik aprašoma, kaip auginami artišokai, be to, vietomis jis yra pasenęs.
Šio pakeitimo pagrindimas. Tekstas išbrauktas, nes jame nenustatyti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui būdingi reikalavimai; jame tik aprašomas produkto specifikacijos rengimo metu naudotas metodas. Šiais laikais daugelyje sklypų piktžolės nėra ravimos. Vietoj to, leidžiamas kontroliuojamas piktžolių augimas, kad žemės paviršius būtų padengtas ir taip būtų išvengta vandens išgaravimo. Be to, kovai su piktžolių augimu galima naudoti dengiamąsias medžiagas ir išvengti herbicidų naudojimo. |
|
5.2.E.6 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnis „Drėkinimas“ buvo iš dalies pakeistas: pastraipos, kuriose nenustatyti reikalavimai ir tiesiog apibūdinama nustatyta vietovė, išbrauktos, o formuluotės patobulintos, kad taptų aiškesnės.
Šio pakeitimo pagrindimas. Dabar tekste pabrėžiama, kad auginamus artišokus reikia drėkinti, nes gamybos vietovėje iškrenta mažai kritulių. Tekstas, kuriame aprašomi drėkinimo būdai, buvo išbrauktas, nes jis yra bendro pobūdžio, turint galvoje tai, kad tinkamiausi drėkinimo būdai priklausys nuo oro sąlygų kiekvienu auginimo etapu. Tekstas apie drėkinimą antrųjų auginimo metų laukuose buvo išbrauktas, nes tai taip pat priklauso nuo oro sąlygų kiekvienu auginimo etapu. |
|
5.2.E.7 |
Iš gaminio specifikacijos E skyriaus „Gamybos metodas“ buvo išbrauktas skirsnis „Apdorojimas“
Šio išbraukimo pagrindimas. Šis tekstas buvo išbrauktas, nes jame kalbama apie augalų apsauginio apdorojimo būdus, kurie buvo taikomi rengiant pirminę produkto specifikaciją, o kai kurie iš jų dabar yra uždrausti. Europos teisės aktuose yra nustatyti augalų apsauginio apdorojimo apribojimai, o daugelis SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto augintojų renkasi ekologišką apdorojimą. Todėl nėra prasmės minėti augalų apsauginio apdorojimo būdų, nes jie laikui bėgant gali keistis ir nėra jokių su jais susijusių specialių reikalavimų, taikomų SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui. |
|
5.2.E.8 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos metodas“ skirsnio „Derliaus nuėmimas“ kelios dalys buvo išbrauktos, nes jose pateikti bendrieji artišokų auginimo aprašymai. Liko tik reikalavimai, susiję konkrečiai su saugomu produktu.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pastraipa, kurioje kalbama apie optimalų artišokų galvų vystymąsi, buvo išbraukta, nes tai yra bendras aprašymas, taikomas visiems artišokams, ir nenustatyti jokie specialūs reikalavimai, kurie turėtų būti įtraukti į produkto specifikaciją. Pastraipos, susijusios su derliaus nuėmimo laikotarpiais ir nuskintų artišokų paskirtimi, buvo išbrauktos. Derliaus nuėmimas pradedamas tuomet, kai artišokų galvos yra visiškai išsivysčiusios; šis laikotarpis labai skiriasi priklausomai nuo rudens oro ir žiemos šalnų, nes sertifikuojamus artišokus galima pradėti skinti tik pasibaigus šalnoms. Nuskintų artišokų panaudojimas priklausys nuo rinkos paklausos. Paprastai pirmenybė teikiama šviežių produktų rinkai. Jei joje nepavyksta realizuoti visų užaugintų artišokų, jie patenka į konservavimo rinką, kurioje kainos paprastai yra šiek tiek mažesnės. Du žodžiai šioje pastraipoje buvo pakeisti, siekiant pagerinti formuluotę: žodis „pašalintas“ pakeistas žodžiu „nupjautas“, nes artišokų derlius nuimamas peiliu, o žodis „kasdien“ pakeistas žodžiu „nuolat“, nes laukuose derlius nuimamas ne kiekvieną dieną; dėl oro sąlygų artišokai gali vystytis greičiau arba lėčiau, todėl derliaus nuėmimo dažnumą reikia padidinti arba sumažinti. |
|
5.2.E.9 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Augalų išrovimas“ formuluotė buvo iš dalies pakeista, kad būtų išbrauktas nereikalingas tekstas ir pabrėžiami specialūs reikalavimai, taikomi SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šis skirsnis buvo pakeistas siekiant pabrėžti, kad pagal SGN „Alcachofa de Tudela“ reikalavimus pasodintos šaknų skrotelės turi būti iš sklypų, kuriuose artišokai auginami kaip vienmetė, o ne kaip dvimetė kultūra. Pridėta nuoroda į liepos mėnesį, nes sodinama liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Šaknų skrotelių auginimo aprašymas buvo išbrauktas, nes produkto specifikacijoje nėra nurodytas šis procesas. |
|
5.2.E.10 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Produkto, skirto parduoti kaip šviežią produktą, pateikimas“ antraštė ir formuluotė buvo iš dalies pakeistos, siekiant labiau pabrėžti saugomo produkto savybes ir išbraukti pastraipas, kuriose nenustatyti esminiai reikalavimai, susiję su SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto savybėmis.
Šio pakeitimo pagrindimas. Dabar tekste pabrėžiama, kad artišokai turi būti išauginti registruotuose sklypuose, o veislė turi būti „Blanca de Tudela“: tai yra išskirtinės saugomo produkto savybės. Leidžiamų pakuočių rūšių apibrėžtys buvo išbrauktos, todėl veiklos vykdytojai gali laisvai nuspręsti, kokios rūšies pakuotes jie naudos parduodami artišokus. Dabar jie turi pranešti kontrolės įstaigai apie naudojamą pakuotę. Šiuo metu, kai prekybos centruose artišokai parduodami kaip švieži produktai, yra paklausa mažesniems prekės vienetams nei tie, kurie buvo naudojami parduodant artišokus tuomet, kai buvo rengiama produkto specifikacija. Pakuotė nėra laikoma išskirtine šviežio SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto savybe. Dabar tekste yra reikalavimas, kad, kaip ir konservuotų SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimų produktų atveju, artišokai, parduodami kaip švieži produktai, negali būti apdoroti rūgštikliais. Reikalavimas, susijęs su dydžiu, nebuvo pakeistas. |
|
5.2.E.11 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ pirmoji pastraipa buvo iš dalies pakeista: buvo panaudota numeracija, kad tekstas būtų nuoseklesnis, o nuoroda į „B skirsnį“ išbraukta, nes joje nenustatyti jokie reikalavimai.
Šio pakeitimo pagrindimas. Antraštinėje dalyje panaudota numeracija, o nuoroda į „B skirsnį“ išbraukta, nes joje nenustatyti jokie reikalavimai. Dabar tekste nurodyta, kad gali būti naudojami tik „Aukščiausios klasės“ ir „I klasės“ produktai. Tradiciškai saugomam konservuotam produktui gaminti neleidžiama naudoti „II klasės“ produktų. Todėl į produkto specifikaciją buvo įtrauktas toks reikalavimas. |
|
5.2.E.12 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ antra pastraipa buvo iš dalies pakeista: panaudota numeracija, tekstas pertvarkytas, kad būtų nuoseklesnis, o tekstas, kuriame nenustatyti reikalavimai, išbrauktas.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šis skirsnis buvo pertvarkytas siekiant atskirti skirtingus konservuoto produkto gamybos etapus. Dabar tekste pabrėžiama, kad žaliava turi būti iš registruotų sklypų ir ji turi būti saugomos veislės. Taip pat išbraukta nuoroda į komercinę šviežių artišokų klasę, kuri buvo išbraukta iš atitinkamo skirsnio. Šis pakeitimas padarytas dėl to, kad buvo panaikinti teisės aktai, kuriuose apibrėžti „I klasės“ artišokai, parduodami kaip švieži produktai. |
|
5.2.E.13 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ trečia pastraipa buvo išbraukta:
Šio išbraukimo pagrindimas. Dabar, kai skirsnis buvo pertvarkytas, ši pastraipa nebetenka prasmės. Sterilizavimo reikalavimai paaiškinti tekste toliau. |
|
5.2.E.14 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ ketvirta pastraipa buvo pertvarkyta: ji padalyta į dvi dalis.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pakeista tik pastraipų struktūra; naujos informacijos nepridėta. Pirminė pastraipa buvo padalyta į dvi dalis, nes joje aprašomi du konservuoto SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto apdorojimo etapai: plovimas ir blanširavimas. |
|
5.2.E.15 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ penkta pastraipa buvo pertvarkyta: ji padalyta į dvi dalis.
Šio pakeitimo pagrindimas. Ši pastraipa buvo pertvarkyta, tačiau joje išsaugota pirminė informacija. Dabar taip pat paaiškinama, kad artišokų dydis nustatomas pagal jų šerdžių skersmenį. Pirminė pastraipa buvo padalyta į dvi dalis, nes joje aprašomi du konservuoto SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto apdorojimo etapai: dydžio nustatymas ir pjaustymas. |
|
5.2.E.16 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ šešta pastraipa buvo pertvarkyta: ji padalyta į dvi dalis. Dalis teksto buvo iš dalies pakeista, siekiant pabrėžti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui taikomus reikalavimus.
Šių pakeitimų pagrindimas. Buvo iš dalies pakeista struktūra. Skirsnis, kuriame kalbama apie tarą ir konservavimo skysčio pripylimą, buvo atskirtas nuo skirsnio apie išankstinį kaitinimą, nes tai yra du skirtingi SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimų konservuotų produktų gamybos etapai. Skirsnyje apie tarą pabrėžiama, kad į produktą neturi būti pridėta rūgštiklių ar rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, nes jų nebuvimas yra šio saugomo produkto savybė. Dabar tekste pabrėžiama, kad tara turi būti pagaminta iš stiklo, ir pažymima, kad išankstinio kaitinimo procesas yra neprivalomas. Išankstiniu kaitinimu veiksmingiau pašalinamas taroje užsilikęs oras, tačiau jei nuo produkto sudėjimo į tarą iki taros uždarymo ir sterilizavimo praeina daug laiko, geriau nedidinti produkto temperatūros dėl su tuo susijusios mikrobiologinės rizikos. Iš anksto pakaitinus, tara pakankamai ilgai išliks šilta, kad išaugtų termofiliniai mikroorganizmai, dėl kurių produktas gali sugesti. |
|
5.2.E.17 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos būdas“ skirsnio „Konservuoti artišokai“ septinta pastraipa buvo pertvarkyta: ji padalyta į dvi dalis. Sąvokos „sterilizavimas“ apibrėžtis buvo išplėsta, kad sąvoka taptų aiškesnė.
Šio pakeitimo pagrindimas. Naudota ta pati struktūra kaip ir ankstesnėse pastraipose. Dabar į tekstą įtrauktas reikalavimas, kad turi būti pakankamas terminis apdorojimas siekiant užtikrinti, kad prekybai skirtas konservuotas produktas būtų sterilus; to jau reikalaujama pagal galiojančias sertifikavimo procedūras. Geriau būtų leisti perdirbėjams nuspręsti, kokią terminio apdorojimo formą naudoti konservuotam produktui, o ne nurodyti temperatūrą, kaip buvo padaryta pirminėje produkto specifikacijoje. Joje buvo nustatyta, kad sterilizavimo temperatūra yra 115–121 °C: nors tai yra įprastas konservuotų artišokų sterilizavimo temperatūros diapazonas, ateityje gali atsirasti naujų autoklavų, pasižyminčių tinkamesniais, mažiau energijos reikalaujančiais apdorojimo metodais, kuriais išsaugoma konservuoto produkto tekstūra, kaip reikalaujama pagal saugomo produkto statusą. |
|
5.2.E.18 |
Produkto specifikacijos E skyriuje „Gamybos metodas“ iš lentelės apie konservuotą SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimą produktą išbraukta skiltis, apibrėžianti „II klasę“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Reikalavimai komercinei klasei „II klasė“ buvo išbraukti iš lentelės, nes SGN šios klasės neapima ir jos minėjimas gali sukelti painiavą. |
|
5.2.E.19 |
Produkto specifikacijos E skyriaus „Gamybos metodas“ artišokų dydžio vienodumo aprašymo 2 punktas buvo išplėstas, kad jis taptų aiškesnis.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šerdis yra labiausiai vertinama artišoko dalis, o artišokai su labai didelėmis pažiedėmis laikomi prastesnės kokybės nei artišokai su mažesnėmis pažiedėmis, nes ruošiant šerdis reikia nupjauti mažiau pažiedės. Štai kodėl dabar tekste pabrėžiama, kad artišokų vienodumas vertinamas matuojant pažiedės ilgį ir sprendžiant apie šio ilgio vienodumą. Matavimas atliekamas taip pat, kaip ir anksčiau, t. y. paimama 20 proc. artišokų, kurių pažiedės yra ilgesnės, ir 20 proc. artišokų, kurių pažiedės yra trumpesnės, o nurodomas rezultatas yra jų santykis. |
5.2.F
Toliau pateikti pakeitimai daugiausia susiję su pastraipų, kurios, nors ir yra skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ dalis, neturi įtakos pagrindiniams elementams arba neturi įtakos šio ryšio pobūdžiui, išbraukimu.
|
5.2. F.1 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „1. Istoriniai“ pirmos trys pastraipos buvo išbrauktos.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šios pastraipos buvo išbrauktos, nes jose nepateikiama jokios konkrečios informacijos apie SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimą produktą, o kalbama apie drėkinimą Navaroje. |
|
5.2.F.2 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „2. Gamtiniai“ nuoroda į 2 ir 5 žemėlapius buvo išbraukta nes šie žemėlapiai nebėra įtraukti kaip priedai, o skirsnio formuluotė pakeista, kad būtų nurodyta tik nustatyta vietovė.
Šio pakeitimo pagrindimas. Nuoroda į du žemėlapius buvo išbraukta ir dabar tekste tiesiog apibūdinama nustatyta vietovė. Pirminėje gaminio specifikacijoje pateikti žemėlapiai yra seni, jų skiriamoji geba prasta ir jie nepapildo gaminio specifikacijos jokia informacija. |
|
5.2.F.3 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „2. Gamtiniai b) dirvožemiai 1. Geologija ir litologija“ nuoroda į 5 žemėlapį buvo išbraukta, nes jis nebėra įtrauktas kaip priedas.
Šio pakeitimo pagrindimas. Nuoroda į žemėlapius išbraukta. Pirminėje gaminio specifikacijoje pateikti žemėlapiai yra seni, jų skiriamoji geba prasta ir jie nepapildo gaminio specifikacijos jokia informacija. |
|
5.2. F.4 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „2. Gamtiniai b) dirvožemiai 2. Dirvožemio savybės“ pirmos penkios pastraipos buvo išbrauktos.
Šio pakeitimo pagrindimas. Šios pastraipos buvo išbrauktos, nes jose neaprašomos nustatytos vietovės dirvožemio savybės, o pateikiama bendra dirvožemio klasifikacija. Vėlgi, nuorodos į žemėlapius buvo išbrauktos, kaip paaiškinta pirmiau; žemėlapiai nebėra įtraukti kaip priedai. |
|
5.2.F.5 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „2. Gamtiniai c) klimatas“ nuoroda į 8 žemėlapį ir paskutinės keturios pastraipos buvo išbrauktos.
Šio išbraukimo pagrindimas. Nuoroda į žemėlapius buvo išbraukta, nes jie nebėra produkto specifikacijos dalis. Pastraipos, kuriose aprašomas klimatas remiantis kultūromis, kurias būtų galima auginti, taip pat buvo išbrauktos, nes jos yra bendro pobūdžio: jose aptariama galimybė auginti kitas kultūras nei SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas, t. y. kultūra, kuri aprašoma produkto specifikacijoje. |
|
5.2.F.6 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnio „2. Gamtiniai d) hidrografija“ kai kurios pastraipos ir nuoroda į 11 žemėlapį buvo išbrauktos.
Šio pakeitimo pagrindimas. Pastraipos, susijusios su vandens išteklių valdymu, buvo išbrauktos iš skirsnio, kuriame aprašoma hidrografija, nes jos nėra susijusios su SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto savybėmis. Nuoroda į 11 žemėlapį buvo išbraukta, nes jis nebėra įtrauktas kaip priedas – tai senas žemėlapis, kuriame nepateikiama jokios informacijos. |
|
5.2.F.7 |
Produkto specifikacijos F skyriaus „Ryšys su geografine vietove“ skirsnis „2. Gamtiniai e) flora ir natūralios pievos“ buvo išbrauktas.
Šio išbraukimo pagrindimas. Skirsnis apie florą ir natūralias pievas išbrauktas. Nors jame pateikiamas išsamus nustatytoje vietovėje esančios floros ir natūralių pievų aprašymas, jis nesusijęs su jokiomis specifinėmis SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto savybėmis. |
5.2.G
Ankstesnis skyriaus „Kontrolės įstaiga“ tekstas buvo pakeistas: išbraukta visa nereikalinga informacija ir atnaujinta informacija apie kontrolės įstaigą.
Šio pakeitimo pagrindimas. Ankstesnės produkto specifikacijos versijos skyriuje „Kontrolės įstaiga“ buvo pateikta informacija, kuri nėra svarbi šiame kontekste, t. y. SGN valdymo įstaigos struktūros, įgaliojimų ir pareigų aprašymas, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose. Ši informacija buvo išbraukta ir vietoj jos pateikta informacija apie kontrolės įstaigą, kuri tikrina, ar laikomasi produkto specifikacijos pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 37 straipsnio 1 dalies b punktą.
5.2.H
|
5.2.H.1 |
Pirmieji du produkto specifikacijos skyriaus „Ženklinimas“ punktai buvo išbraukti.
Šio išbraukimo pagrindimas. Šie du punktai buvo išbraukti, nes juose nepateikiama jokios papildomos informacijos ir dėl to gali būti klaidingai aiškinama informacija. Artišokams sertifikuoti gali būti naudojami du skirtingi elementai, t. y. sertifikavimo etiketė ir juostelė, kurios abi yra sunumeruotos ir kurias išduoda reguliavimo taryba. Jie aprašyti toliau. |
|
5.2.H.2 |
Produkto specifikacijos skyriaus „Ženklinimas“ trečias punktas buvo iš dalies pakeistas: paskutinis sakinys išbrauktas, o prie pirmojo sakinio pridėta frazė „arba juostelės“.
Šio pakeitimo pagrindimas. Kaip minėta ankstesnėje pastraipoje, ant visų SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto pakuočių, nesvarbu, ar tai būtų švieži, ar konservuoti artišokai, turi būti arba sertifikavimo etiketė, arba juostelė, todėl buvo pridėta frazė „arba juostelės“. Paskutinis sakinys išbrauktas, nes jame nepateikiama jokios papildomos informacijos. Akivaizdu, kad artišokai be sertifikavimo etiketės ar sertifikavimo juostelės nėra sertifikuoti gaminiai. |
|
5.2.H.3 |
Produkto specifikacijos skyriaus „Ženklinimas“ ketvirtas ir penktas punktai buvo iš dalies pakeisti. Iš ketvirto punkto išbraukta paskutinė frazė ir pakeista penkto punkto formuluotė, nes jos neatspindi dabartinės sertifikavimo sistemos.
Šio pakeitimo pagrindimas. Paskutinė ketvirto punkto dalis buvo išbraukta, nes ji susijusi su sąvokomis, kurios nėra įtrauktos į dabartinę sertifikavimo sistemą, pvz., leidimų įmonėms suteikimas ir reguliavimo tarybos atliekamas produktų diskvalifikavimas. Reguliavimo taryba nėra atsakinga nei už leidimų registruotoms įmonėms suteikimą, nei už produkto kvalifikavimą ar diskvalifikavimą; Sprendimus dėl kvalifikavimo ar diskvalifikavimo priima registruotas veiklos vykdytojas. Tekste vis dar teigiama, kad ženklinimas turi būti atliekamas registruotose įmonėse. Kad įmonė būtų registruota, ji turi būti išsamiai patikrinta ir sertifikuota kaip SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto perdirbimo įmonė arba prekybos įmonė, kaip aprašyta skyriuje „Patikrinimai“. Dėl šios priežasties taip pat panaikintas reikalavimas, kad reguliavimo taryba išduotų leidimą naudoti komercines etiketes. Vietoj to dabar tekste teigiama, kad etiketės turi būti pateiktos reguliavimo tarybai registruoti. Nors reguliavimo taryba neišduoda leidimo naudoti komercines etiketes, ji privalo registruoti visas etiketes naudodama žymas. Todėl pastraipa buvo iš dalies pakeista nurodant, kad etiketės turi būti pateiktos reguliavimo tarybai. Registracijos proceso metu leidimas naudoti SGN logotipą gali būti nesuteiktas tuo atveju, jei etiketės gali klaidinti vartotojus. Galiausiai pastraipa, kurioje minimas reguliavimo tarybos atsisakymas patvirtinti etiketes, buvo išbraukta, nes pagal galiojančius teisės aktus reguliavimo taryba nėra atsakinga už etikečių patvirtinimą arba atsisakymą jas patvirtinti. |
|
5.2.H.5 |
Produkto specifikacijos skyriaus „Ženklinimas“ paskutinis punktas buvo iš dalies pakeistas: čia taip pat buvo pridėta frazė „ir juostelės“ ir vaizdinė medžiaga buvo įtraukta į tekstą, o ne pateikta kaip priedas (kaip buvo pirminėje gaminio specifikacijoje).
Šio pakeitimo pagrindimas. Dar kartą buvo pridėta frazė „ir juostelės“, nes sertifikavimo elementai yra pirminiame tekste minima sertifikavimo etiketė ir juostelė. Logotipo, sertifikavimo etiketės ir juostelės vaizdinė medžiaga buvo įtraukta į pagrindinį dokumentą, o ne pateikta kaip priedas. |
5.2.I
Nuorodos į panaikintus nacionalinės teisės aktus panaikintos. Pridėta nuoroda į teisės aktą dėl konservuotų daržovių kokybės standartų, kuris yra aktualus, nes jame nustatytos šviežių konservuotų produktų komercinės klasės.
Šio pakeitimo pagrindimas. Visi ankstesniame sąraše nurodyti teisės aktai buvo panaikinti.
Nors pagal 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų į produktų specifikacijas nebereikalaujama įtraukti šio skyriaus apie taikomus nacionalinės teisės aktus, jis buvo paliktas, kad būtų išsaugota nuoroda į 1984 m. lapkričio 21 d. Ministro Pirmininko įsakymą, kuriuo patvirtinami šviežių produktų konservavimo kokybės standartai, nes tai yra teisės aktas, kuris konkrečiai taikomas konservuotam SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimam produktui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„ALCACHOFA DE TUDELA“
ES Nr.: PGI-ES-0139-AM01— 9.9.2021
SKVN ( ) SGN (X)
1. (SKVN arba SGN) pavadinimas (-ai)
„Alcachofa de Tudela'“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Ispanija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas gaunamas iš „Blanca de Tudela“ veislės artišokų, auginamų registruotose plantacijose.
Artišokai yra „Blanca de Tudela“ (Cynara scolymus L.) veislės augalų žiedynų galvos. Jos yra gerai susiformavusios, žalios spalvos, pasižymi apvalia, šiek tiek ovalia forma, kuri būdinga šiai veislei.
SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimi produktai gali būti pateikiami:
|
— |
kaip švieži produktai su koteliu (kai parduodami su maždaug 18 cm ilgio koteliu) arba be kotelio (kai kotelis trumpesnis nei 10 cm); |
|
— |
paruošti gaminimui – nulupti ir supakuoti taip, kad produktas išliktų šviežias; |
|
— |
konservuoti, arba kaip artišokų šerdys, arba kaip artišokų puselės, be rūgštinimo. Galutinis konservuoto produkto pH turi būti didesnis nei 5,0. |
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto žaliava yra „Blanca de Tudela“ veislės artišokai, užauginti tik nustatytoje geografinėje vietovėje. Kaip šviežiais produktais galima prekiauti tik vienmečiais artišokais, o konservuotiems produktams galima naudoti vienmečius ar dvejus metus auginamus artišokus.
Artišokai, parduodami kaip švieži produktai, turi būti sveiki, tvirti, nepažeisti ligų ar kenkėjų, švarūs, be pašalinio kvapo ir skonio.
Gaminimui paruošti artišokai turi būti nulupti ir supakuoti taip, kad išliktų švieži. Jų savybės turi būti panašios į artišokų, skirtų vartoti kaip šviežias produktas, savybes.
Konservuoti artišokai turi būti „Aukščiausios klasės“ arba „I klasės“ produktai, sudėti į stiklinę tarą be rūgštiklių ir termiškai sterilizuoti. Jie gali būti parduodami sveiki arba perpjauti pusiau.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Plantacijos, kuriose auginamas SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas, turi būti 33 nustatytose savivaldybėse.
Sandėliai ir pramoninės įmonės, kuriose ruošiamas konservuotas produktas ir pakuojamas šviežias arba gaminimui paruoštas produktas, turi būti Navaroje.
3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Kiekvienos rinkai pateiktų šviežių, gaminimui paruoštų ar konservuotų artišokų pakuotės turinys turi būti vienodas ir sudarytas tik iš gamybos vietovėje užaugintų „Blanca de Tudela“ veislės artišokų, atitinkančių nurodytai komercinei klasei taikomus kokybės reikalavimus.
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
Visos pakuotės, naudojamos šviežiems ir konservuotiems produktams, nepriklausomai nuo jų formato, turi būti paženklintos reguliavimo tarybos išduotomis sunumeruotomis sertifikavimo etiketėmis arba juostelėmis, kurios yra saugomo produkto garantijos sertifikatas.
Saugomų artišokų sertifikavimo etiketės ir juostelės turi būti klijuojamos registruotose įmonėse. Tai taikoma ir artišokams, parduodamiems kaip švieži produktai, ir konservuotiems artišokams.
Registruotos perdirbimo ir (arba) paruošimo įmonės, prieš išleisdamos etiketes į apyvartą, turi pateikti jas reguliavimo tarybai registruoti.
Toliau pateikiamas SGN logotipas ir sunumeruota sertifikavimo etiketė bei juostelė, kurias reguliavimo taryba išduoda kaip saugomo produkto sertifikavimo garantiją:
|
|
|
|
SGN „Alcachofa de Tudela“ logotipas |
Sertifikavimo etiketė |
|
|
|
|
Juostelė |
|
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Geografinė vietovė, kurioje turi būti plantacijos, yra labiau apribota nei geografinė vietovė, kurioje turi būti sandėliai ir gamybos įmonės, kuriose ruošiami konservuoti produktai ir pakuojami švieži ar gaminimui paruošti produktai.
Auginimo zoną, kurioje turi būti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto plantacijos, sudaro 33 savivaldybės, kurios visos yra Navaroje: Ablitas, Andosilla, Arguedas, Azagra, Barillas, Buñuel, Cabanillas, Cadreita, Cárcar, Cascante, Castejón, Cintruénigo, Corella, Cortes, Falces, Fitero, Fontellas, Funes, Fustiñana, Lodosa, Marcilla, Mendavia, Milagro, Monteagudo, Murchante, Peralta, Ribaforada, San Adrián, Sartaguda, Tudela, Tulebras, Valtierra, Villafranca.
Sandėliai ir gamybos įmonės, kuriose ruošiami konservuoti produktai ir pakuojami švieži ar gaminimui paruošti produktai, turi būti Navaroje.
5. Ryšys su geografine vietove
Ryšys tarp geografinės vietovės ir SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimo produkto yra pagrįstas produkto kokybe, kurią lemia geografinės vietovės ypatybės ir artišokų auginimo būdas.
5.1. Produkto ypatumai
Vienintelė leistina veislė yra „Blanca de Tudela“, kilusi iš geografinės auginimo vietovės, kurią per daugelį metų selekcijos būdu išvedė nustatytos vietovės ūkininkai.
Kaip šviežiais produktais galima prekiauti tik vienmečiais artišokais, o konservuotiems produktams galima naudoti vienmečius ar dvejus metus auginamus artišokus. Augalus išraunant ir pašalinant tuos, kurie yra „nerūšiniai“, galima užauginti aukštos kokybės artišokus, pasižyminčius išskirtinėmis veislės savybėmis: žalios spalvos ir apvalios, šiek tiek ovalios formos.
Konservuotas produktas sudedamas į stiklinę tarą ir nerūgštinamas. Tai tradicinis konservuotų artišokų gamybos būdas nustatytoje vietovėje. Tai leidžia išlaikyti natūralų produkto skonį, panašesnį į šviežių artišokų skonį, nes nėra naudojami nei rūgštikliai, nei rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.
5.2. Geografinės vietovės ypatumai
Dėl Ebro upės ir jos intakų Egos, Aragono ir Argos suformuotos vandens sistemos nustatytoje geografinėje vietovėje atsirado auginimo būdas, pagrįstas drėkinimu jos vandenimis. Kalkingo dirvožemio, saulėto klimato ir ryškių žiemos bei vasaros temperatūrų skirtumų derinys sukuria idealias sąlygas artišokams augti.
Vienintelę saugomą artišokų veislę „Blanca de Tudela“ selekcijos būdu išvedė vietiniai augintojai – jie sukūrė veislę, kurią puikiai tinka auginti nustatytoje vietovėje.
5.3. Specifinio geografinės vietovės pobūdžio įtaka konkrečioms produkto savybėms
Geografinė vietovė, kurioje auginamas SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas, suteikia jam keletą išskirtinių savybių. Žiemos ramybė, kurią žiemą natūraliai sukelia žema auginimo zonos temperatūra, suteikia artišokams, žiemos pabaigoje pradedantiems krauti pumpurus, savybę, kuria jie išsiskiria iš augalų, auginamų vidutinio klimato ir, be abejo, derlingesnėse vietovėse. Užaugę artišokai turi tvirtesnes pažiedes ir yra geresnio skonio.
Konservuoto produkto gamybos būdas – produkto nerūgštinimas ir sudėjimas į stiklinę tarą – būdingas nustatytai vietovei ir leidžia gauti produktą, kurio juslinės savybės panašios į šviežių artišokų savybes.
SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas, o ypač „Blanca de Tudela“ veislės augalai juos laistant puikiai tinka apibrėžtos vietovės dirvožemiui ir klimato sąlygoms. Šioje vietovėje šis augalas auginamas bent jau nuo viduramžių.
Yra daugybė bibliografinių nuorodų į SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimą produktą. Kritikas Caius Apicius (Cristiano Alvarez) SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimą produktą vadina „visų artišokų veislių karaliene“. Daugelis tradicinių receptų nustatytoje vietovėje yra pagrįsti SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimu produktu ir, kaip pažymi Viktoras Manuelis Sarobe knygoje La cocina popular navarra (tradicinis Navaros maisto gaminimas), SGN „Alcachofa de Tudela“ žymimas produktas yra autentiško Tudelos menestra (daržovių ir ankštinių augalų troškinys) sudedamoji dalis.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
https://bit.ly/3iY2g7O
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/61 |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 94 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto bendrojo dokumento ir nuorodos į paskelbtą vyno sektoriaus produkto specifikaciją paskelbimas
(2023/C 129/06)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Schouwen-Duiveland“
PDO-NL-02775
Paraiškos pateikimo data: 2021 6 10
1. Registruojamas pavadinimas
„Schouwen-Duiveland“
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
|
5 |
Rūšinis putojantis vynas |
4. Vyno (-ų) aprašymas
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: baltasis vynas, sausas, vaisiškas
Vynuogių veislės: į veislių sąrašą įtrauktos baltųjų vynuogių veislės (jų dalis konkrečiais metais yra skirtinga).
Juslinės savybės
Spalva: žalia / geltona.
Kvapas: žaliųjų obuolių, greipfrutų ir medaus.
Skonis: sausas, šviežias ir sūrokas, būdingas subalansuotas rūgštingumas bei persikų, kriaušių ir kreidos poskoniai.
Vynų analitinės savybės
Cukraus kiekis – 0–9 g/l.
Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.
|
Bendrosios analitinės savybės |
|
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
|
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
11,5 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
73,15 miliekvivalentų litre |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
|
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
|
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: baltasis vynas, sausas, brandintas medinėse statinėse
Vynuogių veislės: į veislių sąrašą įtrauktos baltųjų vynuogių veislės (jų dalis konkrečiais metais yra skirtinga).
Juslinės savybės
Spalva: nuo šviesiai geltonos iki geltonos.
Kvapas: vanilinis, citrusinis, su juntamu dūmų pokvapiu.
Skonis: sodrus ir sausas su juntamu medžio poskoniu, silpnai rūgštus ir šiek tiek primena kreidos skonį.
Vynų analitinės savybės
Cukraus kiekis – 0–9 g/l.
Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.
|
Bendrosios analitinės savybės |
|
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
|
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
12 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
73,15 miliekvivalentų litre |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
|
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
|
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: pusiau sausas, pusiau saldus baltasis vynas, vaisiškas
Vynuogių veislės: į veislių sąrašą įtrauktos baltųjų vynuogių veislės (jų dalis konkrečiais metais yra skirtinga).
Juslinės savybės
Spalva: blyški, beveik bespalvis arba šviesiai geltonos spalvos.
Kvapas: rožių, spondijų, ličių ir pasiflorų.
Skonis: vynas yra sodrus ir saldus su juntamu persikų ir kriaušių poskoniu, silpnai rūgštus.
Vynų analitinės savybės
Cukraus kiekis – 10–45 g/l.
Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.
|
Bendrosios analitinės savybės |
|
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
|
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
12 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
73,15 miliekvivalentų litre |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
|
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
|
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: baltasis vynas, saldus, vaisiškas
Vynuogių veislės: į veislių sąrašą įtrauktos baltųjų vynuogių veislės (jų dalis konkrečiais metais yra skirtinga).
Juslinės savybės
Spalva: nuo šviesiai geltonos iki geltonos.
Kvapas: svarainių, abrikosų ir obuolių.
Skonis: vynas yra saldus su juntamais svarainių, medaus, pipirų ir cukatų poskoniais.
Vynų analitinės savybės
Cukraus kiekis vyne yra didesnis nei 45 g/l.
Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.
|
Bendrosios analitinės savybės |
|
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
|
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
12 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
73,15 miliekvivalentų litre |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
|
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
|
5 kategorija: Rūšinis putojantis vynas, vyno rūšis: baltasis putojantis vynas, vaisiškas
Vynuogių veislės: į veislių sąrašą įtrauktos baltųjų vynuogių veislės (jų dalis konkrečiais metais yra skirtinga).
Juslinės savybės
Spalva: blyški, beveik bespalvis arba šviesiai geltonos spalvos.
Kvapas: šviežias, žaliųjų obuolių, kriaušių ir abrikosų.
Skonis: ryškus ir gaivus, sūrokas, obuolių, migdolų, su švelnia puta.
Analitinės savybės
Cukraus kiekis – 0–12 g/l.
Toliau išvardytos savybės, kurių vertės nenurodytos, atitinka ES reglamentuose nustatytas ribines vertes.
|
Bendrosios analitinės savybės |
|
|
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
|
|
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.) |
11,5 |
|
Mažiausias bendrasis rūgštingumas |
73,15 miliekvivalentų litre |
|
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre) |
|
|
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre) |
|
5. Vyno gamybos praktika
a. Pagrindiniai vynininkystės metodai
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: sausas baltasis vynas, vaisiškas (pusiau sausas), pusiau saldus baltasis vynas, vaisiškas (saldus) baltasis vynas, vaisiškas
Specifinis vynininkystės metodas
Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 20 °C temperatūroje (išimties tvarka temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje, taip pat ji aukštesnė vynams, kuriuos sunku fermentuoti).
1 kategorija. Vynas, vyno rūšis: baltasis vynas, sausas, sodrus, brandintas medinėse statinėse
Specifinis vynininkystės metodas
Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 20 °C temperatūroje (išimties tvarka temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje, taip pat ji aukštesnė vynams, kuriuos sunku fermentuoti).
Bent 50 proc. tūrio brandinama medinėse statinėse mažiausiai šešis mėnesius.
5 kategorija. Rūšinis putojantis vynas, vyno rūšis: rūšinis putojantis vynas, baltasis, itin vaisiškas
Specifinis vynininkystės metodas
Šaltoji fermentacija vykdoma žemesnėje nei 20 °C temperatūroje (išimties tvarka temperatūra padidinama fermentacijos pradžioje, taip pat ji aukštesnė vynams, kuriuos sunku fermentuoti).
Antrinė fermentacija vykdoma buteliuose, taikant tradicinį metodą.
b. Didžiausia išeiga
Galioja visoms į sąrašą įtrauktoms vynuogių veislėms
75 hektolitrai iš hektaro
6. Nustatyta geografinė vietovė
Nustatyta geografinė vietovė apima visą Schauveno-Deivelando salą, sudarančią Schauveno-Deivelando savivaldybę.
Šios vietovės plotas yra 48 800 ha.
7. Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)
|
|
„Auxerrois B“ |
|
|
„Cabernet Blanc B“ (VB-91-26-1) |
|
|
„Gewürztraminer Rs“ |
|
|
„Müller Thurgau B“ |
|
|
„Pinot gris G“ |
|
|
„Pinot blanc B“ |
|
|
„Souvignier Gris“ |
8. Ryšio (-ių) su geografine vietove aprašymas
Nustatyta geografinė vietovė
Vyno kokybei didelį poveikį daro geografinė vietovė, t. y. visi veiksniai, darantys įtaką vynuogyne augantiems vynmedžiams. Visi Schauveno-Deivelando nustatytos geografinės vietovės ypatumai – klimatas, vieta, dirvožemis, vynuogynų priežiūra, vynuogių veislių atranka ir perdirbimas į vyną – lemia abiejų kategorijų vynų (vyno (1 kategorija) ir rūšinio putojančio vyno (5 kategorija) kokybę.
Klimatas
Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto (Koninklijk Nederlands Meteorologisch Instituut, KNMI) duomenys patvirtina, kad švelnus jūros klimatas, didesnis saulėtumas ir saulės spindulių intensyvumas padeda vynuogėms geriau sunokti. Dėl šios salos padėties kopų linija neleidžia virš jos susidaryti debesims (dėl to saloje vyrauja didesnis saulėtumas) ir čia iškrenta šiek tiek mažiau kritulių nei kitose Nyderlandų dalyse (visa tai naudinga vynuogių būklei).
Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto duomenys rodo, kad 2018 ir 2019 m. Huglino indeksas buvo 1 746 ir 1 572 (iki rugsėjo mėn. pabaigos), todėl ši vietovė yra tinkama vynuogių auginimui (daugiau kaip 1 500). Kartu salos saulėtumas, palyginti su kitomis Nyderlandų vietovėmis, yra didesnis vidutiniškai 0,5 valandos per dieną, o tai skatina fotosintezę, todėl yra naudinga vynuogių nokimui.
Dirvožemis ir vieta
Vieta, kurioje anksčiau buvo nusidriekusi upė (Gauvė) tarp Schauveno ir Deivelando, pasižymi klintiniu smėlingu sunkiu priemoliu, kuriame papildomas iš kiaukutų susiformavusios klinties sluoksnis yra iki 80 cm gylio (prisotintas dirvožemis). Smėlingo sunkaus priemolio (jūrinio molio dirvožemis) ir klinčių derinys sudaro idealų dirvožemį vynuogėms auginti ir nokinti dėl gebėjimo išsaugoti drėgmę ir dėl didelio mineralų ir (arba) klinčių kiekio.
Dėl arti esančios jūros susidaranti druskinga aplinka (ir jūros brizas) padeda išvengti ligų ir daro teigiamą poveikį vyno skoniui.
Dažni brizai vėsina vynuogynus, be to, krituliai greitai išgaruoja, dėl to vynuogių nokimo laikotarpis yra ilgesnis (gera vynuogių būklė užtikrina optimalų fenologinį sunokimą).
Išskirtinis šios vietovės bruožas yra tai, kad sala apsupta vandens Šiaurės jūros pakraštyje, kur vyraujantys vėjai perneša jūros druską, šioje saloje didesnis saulėtumas ir jai būdingas smėlingo sunkaus priemolio dirvožemis, kuriame gausu klinties (iš vėžiagyvių). Šie veiksniai kartu lemia ryškų vynų šviežumą ir minerališkumą. Be to, dėl potvynių ir kopų vietos sumažėja kritulių, krušos būna retai, dažnai saulėta, todėl vynų sudėtyje yra daugiau ekstrakto. Priklausomai nuo vynuogių veislės, vynai pasižymi gaiviu skoniu, taip pat ryškiais persikų ir (arba) kriaušių poskoniais su labai aštriomis ir (arba) mineralinėmis natomis, pvz., sūrumu, agrastų, klinties, medaus ir anyžių poskoniais.
Žmogiškieji aspektai (auginimas / perdirbimas į vyną)
Vynuogių veislės buvo atrinktos dėl to, kad jos yra tinkamos klimatui ir dirvožemiui, todėl šių veislių vynuogės gali optimaliai prinokti.
Vynuogių nokimą dar labiau pagerina sodinimo metodas (pakankamas saulėtumas ir dirvožemio kiekis vienam augalui) ir, jei reikia, kekių retinimas.
Atsakinga derliaus priežiūra (cukrų, rūgščių ir aromatų tikrinimas) ir vyno gamyba (šaltoji fermentacija, brandinimas medinėse statinėse) yra svarbiausi aspektai gaminant šiuos rūšinius vynus.
Išsami informacija apie žmonių atliekamus veiksmus yra tokia:
|
— |
Neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimo (vynuogių kekių pašalinimo) metodas taikomas siekiant užtikrinti, kad vynmedžiai galėtų tiekti pakankamai maistinių medžiagų kiekvienai kekei ir pasiekti reikiamą sunokimo lygį, kad vynuogės geriau sunoktų. |
|
— |
Tinkamas derliaus nuėmimo laikas nustatomas išmatavus cukraus ir rūgšties bei aromato derinį, taip pat atsižvelgus į tikslią orų prognozę ir gerai įvertinus vynuogių sveikatos būklę. Į visus šiuos veiksnius atsižvelgiama sprendžiant, kada nuimti (optimaliai prinokusių vynuogių) derlių. |
|
— |
Taikomas žiedinis vynmedžių auginimas, nugenėtos šakelės ir išspaudos (žievelės) panaudojamos vynuogių eilių dangai. |
|
— |
Siekiant užtikrinti, kad maisto medžiagos patektų į vynuogių kekes, augimo sezono metu nukerpami vynmedžių ūgliai. |
Duomenys apie kitas vyno kategorijas (išskyrus kategoriją „vynas“)
|
— |
Rūšinis putojantis vynas |
Rūšinio putojančio vyno bazinis vynas pasižymi tomis pačiomis juslinėmis savybėmis kaip ir kategorijai „vynas“ priskiriamas vynas. Jam taip pat būdingos savybės, atsirandančios bazinio vyno transformavimo į putojantį vyną metu taikant fermentaciją buteliuose (tradiciniu metodu), dėl kurios atsiranda subtili vyno puta. Vyno perteklinis slėgis yra ne mažesnis kaip 3,5 baro. Rūšiniam putojančiam vynui gaminti naudojamo kiuvė mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 proc.
Nuoroda/santrauka
Dėl dirvožemio (jūros dugno), klimato (jūros klimato) ir žmogiškųjų veiksnių derinio pagaminami pripažinti rūšiniai ir kiuvė vynai, sodrūs ir vaisinio skonio vynai, citrusinių vaisių aromatu pasižymintys vynai ir putojantys vynai su jiems būdinga puta, kurie labai gerai dera su jūros gėrybėmis. Šį šviežumą lemia jūros klimatas ir jūros molingas dirvožemis, kuriame yra iš kiaukutų susiformavusios klinties, taip pat vėjo pernešama druska ir dirvožemio druskingumas.
9. Kitos pagrindinės sąlygos
–
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://www.rvo.nl/sites/default/files/2021/01/Productdossier%20BOB%20Schouwen%20Duiveland.pdf
|
2023 4 13 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 129/67 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2023/C 129/07)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“
ES Nr.: PDO-BG-02656 – 4.2.2021
SKVN (X) SGN ( )
1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)
„Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Bulgarijos Respublika
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.3 klasė. Sūriai
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“ yra vartoti skirtas fermentuoto pieno produktas, gaminamas iš nenugriebto karvių, avių, ožkų, buivolų pieno arba pieno mišinio, į kurį įmaišyta pirminių kultūrų, kuriose yra bakterijų Lactococcus lactis subsp. lactis ir Lactobacillus casei, taip pat simbiotinių pirminių kultūrų, kuriose yra bakterijų Lactoba-cillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Streptococcus thermophilus, gaunamas sutraukiant pieną sūrio gamybai skirtomis mielėmis, tinkamai jį apdorojant ir brandinant sūryme.
Juslinės savybės
|
— |
Išvaizda: baltas, perpjovus pjūvis lygus, o vidus primena porcelianą, būna su pavienėmis skylutėmis, kurios atsiranda dėl bakterijų, arba be jų, nėra ryškiai atskirtų sluoksnių, o spalva priklauso nuo sūriui gaminti naudojamo pieno. Gabalėliai yra tinkamos formos, lengvai atskiriami ir netrupa. |
|
— |
Forma: sūrio gabalėliai yra gretasienio formos su kvadratine apačia ir stačiakampiais šonais. Jų ilgis – 100–220 mm, plotis – 100–110 mm, aukštis – 80–100 mm. |
|
— |
Svoris: 0,2–2,0 kg. |
|
— |
Spalva: balta, o sūrio atspalvis priklauso nuo jam gaminti naudojamo pieno. |
|
— |
Tekstūra: vidutinio tvirtumo, minkšta. |
|
— |
Skonis: būdingas tik sūryme brandintam sūriui. Sūrokas, su švelniai juntamu pieno rūgšties poskoniu. Produkto skonį ir aromatą lemia būtent pirminių kultūrų sudėtis ir brandinimas sūryme, o ne naudojama įvairių gyvulių pieno rūšis. Pirminės kultūros, kuriose bakterijas Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Streptococcus thermophilus sieja simbiotinis ryšys, taip pat fermentacijos procesas turi įtakos produktui būdingoms juslinėms savybėms. |
Fizikiniai ir cheminiai parametrai
|
— |
Gatavo produkto „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“, gaminamo iš karvių ir ožkų pieno ir pieno mišinio, sausosios medžiagos kiekis turi būti ne mažesnis kaip 46 proc., o sūrio „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“, gaminamo iš avių ir buivolų pieno, – ne mažesnis kaip 48 proc. |
|
— |
Iš karvių ir ožkų pieno gaminamo produkto riebalų kiekis sausojoje medžiagoje turi būti ne mažesnis kaip 44 proc., iš buivolų ir avių pieno gaminamo produkto – 48 proc., o iš pieno mišinio gaminamo produkto – 45 proc. |
|
— |
Gatavo produkto rūgštingumas turi būti 4,2–4,4 pH arba 200–300 T. |
|
— |
Gatavas produktas turi būti be konservantų, stabilizatorių ir emulsiklių. |
|
— |
Druskos kiekis turi sudaryti 3,5 proc. ± 0,5 proc. bendros sūrio masės ir 6–10 proc. sūryme. |
|
— |
Sūrio, pagaminto iš karvių, buivolų, ožkų pieno ir pieno mišinio, brandinimo laipsnis (išreiškiamas tirpių baltymų ir bendro baltymų kiekio santykiu procentais) yra ne mažesnis kaip 14 proc., o iš avių pieno pagamintas sūrio – ne mažesnis kaip 16 proc. |
|
— |
Toks iš karvių ir ožkų pieno pagaminto sūrio brandinimo laipsnis pasiekiamas brandinant jį ne trumpiau kaip 45 dienas, o iš avių ir buivolų pieno ir pieno mišinio pagaminto sūrio atveju – brandinant ne trumpiau kaip 60 dienų. |
3.3. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (tik perdirbtiems produktams)
Už geografinės vietovės ribų gaunami pašarai kasmet sudaro iki 20 proc. Papildyti pašarus būtina, kai dėl nepalankių klimato sąlygų geografinėje vietovėje pagamintų pašarų nepakanka. Kadangi už geografinės vietovės ribų gautais pašarais gyvūnai šeriami tik nedideliais kiekiais, produkto savybėms, kurias daugiausia lemia geografinė aplinka, poveikis nedaromas.
Gyvuliai šeriami ne tik pašarais, bet ir yra ganomi. Ganyklos išsidėsčiusios visoje šalyje. Ganymo laikotarpis trunka nuo kovo iki lapkričio mėn. Bulgarijos gamtinės ir klimato sąlygos yra palankios gyvulininkystei ir gyvulius ištisus metus galima šerti tiek šviežia žole, tiek šienu ar silosu. Ilgesnis ganymo laikotarpis lemia tai, kad žalio pieno sudėtyje yra įvairių mineralų ir vitaminų. Besiginančių pieninių gyvūnų pieno sudėtyje yra specifinis subalansuotas pagrindinių sudedamųjų dalių, pvz., mineralinių medžiagų (kalio, magnio, fosforo ir kalcio), baltymų ir vitaminų (A, B, E, D ir folio rūgšties) kiekis. Šių maisto medžiagų yra ir gatavame produkte.
Žalio pieno, naudojamo gaminant sūrį „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“, kilmės vietovė yra Bulgarijos Respublika. Išskirtinis žalio pieno požymis yra didelis bakterijų Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus kiekis.
Pirminės bakterijų Lactococcus lactis subsp. lactis ir Lactobacillus casei kultūros, taip pat pirminės simbiotinės bakterijų Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Streptococcus thermophilus simbiotinės kultūros, kurios nėra genetiškai modifikuotos, taip pat turi būti užaugintos Bulgarijos Respublikos teritorijoje.
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi gamybos etapai turi būti atliekami Bulgarijos Respublikos teritorijoje.
|
1 etapas. |
Žaliavų priėmimas, klasifikavimas, standartizavimas ir laikymas |
|
2 etapas. |
Pieno pasterizavimas |
|
3 etapas. |
Pieno sutraukimas |
|
4 etapas. |
Sutraukos pjaustymas ir perdirbimas |
|
5 etapas. |
Varškės slėgimas |
|
6 etapas. |
Sūdymas (sausas arba šlapias, pasirinktinai) |
|
7 etapas. |
Parengimas brandinimui |
|
8 etapas. |
Papildomas sūdymas ir pakuočių uždarymas |
|
9 etapas. |
Sūrio brandinimas sūryme |
3.5. Specialios produkto, su kuriuo susijęs registruotas pavadinimas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
Produktas pjaustomas, pakuojamas ir ženklinamas Bulgarijos Respublikos pieno perdirbimo įmonėje, kurioje jis buvo pagamintas. Pasibaigus brandinimo etapui, sūris turi būti pakuojamas į vartojimui skirtas pakuotes Bulgarijos Respublikos pieno perdirbimo įmonėje, kurioje produktas buvo pagamintas. Priešingu atveju kyla pavojus, kad pasikeis produkto fizinės ir cheminės, mikrobiologinės ir skonio savybės. Produktas turi būti supakuotas iš karto po to, kai jis išimamas iš sūrymo, kad būtų apribotas sąlytis su oru. Produktas yra labai higroskopiškas, o tai reiškia, kad jis labai lengvai absorbuoja kitus kvapus, dėl to jo skonis ir kokybė gali pablogėti. Sūriui pakuoti gali būti naudojamos vakuuminės pakuotės iš polietileno plėvelės, metaliniai indai, plastikinės dėžės ir medinės statinės.
3.6. Specialios produkto, su kuriuo susijęs registruotas pavadinimas, ženklinimo taisyklės
–
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Geografinė vietovė, kurioje gaminamas sūris „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“, yra Bulgarijos Respublika.
5. Ryšys su geografine vietove
Bulgarijoje ir visame pasaulyje šis sūris žinomas pavadinimu „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“. Apie šį sūrį buvo rašoma daugelyje žurnalų ir leidinių.
Sūris gaminamas visoje Bulgarijoje pagal nusistovėjusį gamybos būdą. Palankios gamtinės ir klimato sąlygos Bulgarijoje prisideda prie pieno bakterijų, pvz., bakterijos Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus, naudojamos gaminant sūrį ir turinčios įtakos jo specifinėms savybėms, vystymosi.
Šią bakteriją 1905 m. atrado Ženevos universiteto medicinos studentas dr. Stamenas Grigoroffas. Netrukus po to, 1907 m., jo atrastas strypo formos mikroorganizmas buvo pavadintas Bacillus bulgaricus (Grigoroff), o šiuo metu pagal D. H. Bergey’io klasifikaciją jis vadinamas Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus (šiuo pavadinimu pabrėžiamas ryšys su teritorija).
5.1. Geografinės vietovės ypatumai
Bulgarijai – geografinei vietovei, kurioje gaminamas sūris, – būdingas palyginti švelnus, vidutiniškai šiltas ir drėgnas klimatas. Didžiojoje Bulgarijos dalyje vidutinė metinė temperatūra yra 10 °C–14 °C ir yra būdinga vidutinių platumų klimatui. Gamtinės ir klimato sąlygos lemia tai, kad tiek lygumose, tiek kalnuotose vietovėse esama ganyklų, o tai sudaro palankias sąlygas pieno gamybai. Natūralios ir apsėjamos ganyklos ir pievos, kuriose auga žolės, ankštiniai augalai ir javai, užtikrina subalansuotą ir įvairią gyvulių mitybą. Šios augalų kultūros klesti ir žemumose, ir aukštumose. Natūraliose ganyklose auga daugiau kaip 2 000 prieskoninių augalų rūšių, pvz., barkūnas, dirvoninis kietis, trikertė žvaginė ir kt. Pagrindinės biologiškai aktyvios medžiagos, lemiančios jų antioksidacines savybes, yra fenolio dariniai ir vitaminai A, E ir C. Jos yra naudingos pašarų ir žalio pieno aromatui bei žalio pieno sudėčiai. Ganant pieninius gyvulius ir papildomai juos šeriant pašarais, daugiausia gautais iš geografinės vietovės, daromas teigiamas poveikis mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekiui žalio pieno sudėtyje. Cheminė sudėtis, fizinės ir cheminės savybės bei biologinis subrendimas turi įtakos produkto skoniui ir kokybei.
Klimato sąlygos prisideda prie pieno bakterijų, kaip antai bakterijos Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus, paplitusios visoje Bulgarijoje, vystymosi. Ši bakterija natūraliai paplitusi Bulgarijoje: čia jos daug randama augalijoje ir gyvūnijoje, taip pat pievų žolės rasoje ir šaltinių vandenyje. Specializuotame moksliniame žurnale „Scripta Scientifica Pharmaceutica“ (1 tomas, 2014 m., p. 25) nustatyta, kad „bakterija Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus dauginasi tik šiuolaikinės Bulgarijos teritorijoje [...]. Kitose pasaulio dalyse bakterija mutuoja ir nustoja daugintis po 1–2 fermentacijos procesų.“ Būtent ši bakterija turi įtakos išskirtinėms produkto savybėms.
5.2. Žmogiškieji veiksniai
Bulgarijos sūrių gamybos pramonėje vyrauja senos istorinės tradicijos. Istorinės nuorodos į sūrines pateikiamos dar 1558 m. Bulgarijos vietos šeimos ūkių praktinė patirtis ir tradicijos yra perduodamos iš kartos į kartą ir yra labai svarbios gaminant šį sūrį. Sūrio gamintojai pasitelkia savo įgūdžius technologinio proceso metu, raugindami pieną, pjaustydami sutrauką, slėgdami varškę ir ją sūdydami. Rūgstant pienui, sūrio gamintojai stebi žalio pieno temperatūrą, taip pat mielių ir pirminių kultūrų kiekį, nes tai labai svarbu norint, kad susidarytų kokybiška sutrauka. Kad sutrauka nesuskiltų, sūrio gamintojai varškę maišo rankiniu būdu, švelniais judesiais. Kad sūrio konsistencija būtų vidutinio tvirtumo ir elastinga, svarbu tinkamai rankiniu būdu apdoroti sutrauką. Vėlgi rankiniu būdu, naudojant specialius daugiageležčius peilius, sutrauka supjaustoma į tam tikro dydžio kubelius. Knygoje „Pienininkystė“ (Млекарство) (prof. Nikola Dimovas ir kt., Sofija, 1975 m.) slėgimas apibūdinamas kaip didžiausio kruopštumo reikalaujantis etapas, kuris „turi būti vykdomas taip, kad būtų galima atskirti perteklines išrūgas, suslėgti sūrio masę ir kad ant sūrio susidarytų norima pelėsio plutelė“. Sūrių gamintojų žinios ir įgūdžiai taip pat atsispindi sūdymo procese, nes tinkamas ir laiku atliekamas sūdymas užtikrina išskirtinį sūroką sūrio skonį. Sūdymo laipsnis ir produkto sūdymo greitis yra stebimi, o tai turi didelės įtakos mikrobiologiniams ir biocheminiams procesams brandinimo ir laikymo metu. Industrializacijos metu pradėtos naudoti mašinos, tačiau pieno rauginimas ir perdirbimas ir toliau atliekami rankiniu būdu. Sūrių gamybos amatas perduodamas iš kartos į kartą, kad būtų išsaugotas tradicinis produkto gamybos būdas.
Sūrio gamybai reikalingos žinios ir įgūdžiai aprašyti keliose knygose. 1872 m. žurnale „Bendruomenės kultūros centras“ (Читалище) buvo paskelbtas straipsnis „Sūrių gamyba“ (Производство на сирене), o 1903 m. Hristo G. Tahtunovas savo knygoje „Kaip gaminti geltoną sūrį ir sūrymu užpiltą baltą sūrį“ (Как се прави кашкавал и бяло саламурено сирене) apibūdino gamybos metodą. Po dvejų metų dr. Stamenas Grigoroffas atrado bakteriją Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus, kurios padermės buvo izoliuotos ir atrinktos Bulgarijoje. Kartu su bakterija Streptococcus thermophilus santykiu 1:1 ir 39–40 °C temperatūroje bakterija Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus prisitaiko prie fermentacijos proceso, kai sūris brandinamas. Brandinimo metu sūris „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“ įgauna jam būdingą skonį ir kvapą. 1934 m. Bulgarijos žemės ūkio bendrovė pradėjo pasterizuoti žalią pieną ir gamybai naudoti grynas pirmines kultūras. Vėliau Pieno pramonės instituto tyrimas Vidine taip pat parodė, kad iš Bulgarijos kilusios bakterijos Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus dalyvavimas gaminant produktą sudaro jam būdingo skonio ir aromato pagrindą.
5.3. Produkto savybės
Pagrindines produkto savybes – būdingą skonį ir tekstūrą – lemia tradicinė gamybos technologija, kurią taikant naudojama pieno rūgšties bakterija Lactobacillus delbrueckii subsp. Bulgaricus daro produktui lemiamą įtaką.
Pagrindinė pieno bakterijų funkcija pirminėse kultūrose yra pieno rūgšties gamyba fermentacijos metu. Jų fermentai dalyvauja proteolizės ir aminorūgščių konversijos į aromatinius junginius procesuose, taip pat prisideda prie sūrio brandinimo. Dėl unikalaus mikrobiologinių, biocheminių ir technologinių veiksnių derinio išgauti šiam sūriui būdingą skonį yra sudėtinga. Produkto skonį lemia ne tik malonus šių pirminių kultūrų ir sūrymo pieno rūgšties poskonis, bet ir lengvas, vos juntamas kompleksinių baltymų ir tam tikrų aminorūgščių, ypač glutamo rūgšties, skilimo produktų kartumas. Brandinimo metu išsiskiria apie 130 lakiųjų medžiagų rūšių: sūryme susidaro aminai, aldehidai, alkoholiai, karboksirūgštys, metilo ketonai, etilo esteriai, sieros junginiai ir aromatiniai angliavandeniliai, kurie suteikia produktui būdingą skonį ir aromatą. Iš esmės šį sūrį labiausiai atspindi jo aromato ir skonio derinys.
5.4. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys
Palankios geografinės vietovės gamtinės ir klimato sąlygos, kurioms būdinga vidutinė šiluma ir drėgmė, skatina regiono mikroflorai būdingų pieno rūgšties bakterijų, kaip antai bakterijos Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus, vystymąsi. Pirminės kultūros, kuriose yra bakterijų Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus ir Streptococcus thermophilus, turi įtakos švelniam sūrio „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“ pieno rūgšties skoniui ir aromatui, kuriuos sūris įgauna brandinimo sūryme metu. Šis sūris gaminamas taikant specifinius mikrobiologinius procesus, naudojant grynas kultūras, kuriose esama bakterijos Lactobacillus delbrueckii subsp. Bulgaricus, ir specialius jų vystymuisi palankius parametrus.
Sūrių gamintojų tradicijos ir įgūdžiai atlieka labai svarbų vaidmenį gaminant šį sūrį. Jie taikomi technologinio proceso metu, visų pirma sutraukiant pieną, pjaustant sutrauką, slegiant varškę ir ją sūdant. Rūgstant pienui, sūrio gamintojai stebi žalio pieno temperatūrą, taip pat mielių ir pirminių kultūrų kiekį, nes tai labai svarbu norint, kad susidarytų kokybiška sutrauka. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad sūris būtų vidutinio tvirtumo ir elastingos konsistencijos. Taip pat svarbu, kad sutrauka būtų pjaustoma rankiniu būdu, naudojant specialius daugiageležčius peilius. Sūrio gamintojų žinios ir įgūdžiai taip pat atsispindi sūdymo procese, kurio metu sūris įgauna jam būdingą sūroką skonį.
Produktui būdingas savybes taip pat lemia žalias pienas, kuris turi būti pagamintas nustatytoje geografinėje vietovėje. Pieninių gyvulių ganymas šioje vietovėje turi įtakos žalio pieno aromatui ir skoniui bei lemia didelį bakterijų Lactobacillus delbrueckii subsp. bulgaricus kiekį jame. Ilgesnis ganymo laikotarpis lemia tai, kad žalio pieno sudėtyje yra įvairių mineralų ir vitaminų. Pieno sudėtyje yra tam tikras subalansuotas mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, magnis, fosforas ir kalcis, ir baltymų bei vitaminų (A, B, E, D ir folio rūgšties) kiekis. Jo cheminė sudėtis, fizinės ir cheminės savybės ir biologinis subrendimas, taip pat sūrio brandinimo sąlygos daro didelį poveikį sūrio kokybei ir skoniui.
Sūris „Българско бяло саламурено сирене / Bulgarsko byalo salamureno sirene“ naudojamas labai įvairiai, nes sūrį kaitinant jo struktūra tampa elastinga. Kaip rašė Maria Baltadzhieva, šis produktas dažnai naudojamas kaip regiono tradicinių patiekalų, įskaitant „shopska“ salotas, „banitsa“ (kepinys) ir „mish-mash“ (kiaušinienė su daržovėmis), sudedamoji dalis.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
https://www.mzh.government.bg/bg/politiki-i-programi/politiki-i-strategii/politiki-po-agrohranitelnata-veriga/zashiteni-naimenovaniya/blgarsko-byalo-salamureno-sirene/
