—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (1) 5 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendaciją dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą tyrimą „Atsakingas privatus bylinėjimosi išlaidų finansavimas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0218/2022),

A.

kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė pareiga suteikti tinkamą teisinę pagalbą tiems, kurie neturi pakankamai išteklių, kad visiems būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje; kadangi valstybinė teisinė pagalba ir valstybinis kaltinimas yra ir turi išlikti pagrindiniais mechanizmais, kuriais užtikrinama pagrindinė teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

B.

kadangi vis dažniau praktikuojamas komercinis bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis, kai privatūs investuotojai (toliau – bylinėjimosi išlaidų finansuotojai), kurie nėra ginčo šalis, siekdami pelno investuoja į teismo procesą ir apmoka teisines bei kitas išlaidas mainais už galimai priteistos sumos dalį; kadangi kolektyvinis teisių gynimas yra tik viena iš bylinėjimosi rūšių, kur šiuo metu taikomas bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis, o kiti pavyzdžiai yra arbitražas, nemokumo procedūra, investicijų susigrąžinimas, antimonopoliniai ieškiniai ir kt.;

C.

kadangi tuo atveju, jei bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis bus tinkamai reglamentuojamas, jis galėtų būti dažniau taikomas kaip teisės kreiptis į teismą paramos priemonė, ypač šalyse, kuriose teisinės išlaidos yra labai didelės, arba moterims ir marginalizuotoms grupėms, kurios susiduria su papildomomis finansavimo kliūtimis; kadangi bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis taip pat galėtų vis labiau padėti garantuoti, kad viešojo intereso bylos būtų nagrinėjamos teisme, ir sumažinti didelį ekonominį disbalansą, kuris egzistuoja tarp įmonių ir piliečių, siekiančių ginti savo teises, ir taip užtikrinti tinkamą įmonių atskaitomybę;

D.

kadangi Britų tarptautinės ir lyginamosios teisės instituto (BIICL) ataskaitoje „State of Collective Redress in the EU in the context of the Commission Recommendation“ pabrėžiama, kad kai kuriose valstybėse narėse trečiųjų asmenų teikiamas finansavimas tapo esminiu veiksniu įgyvendinant kolektyvinį teisių gynimą (3); kadangi Komisijos ataskaitoje dėl 2013 m. neprivalomų rekomendacijų dėl kolektyvinio teisių gynimo įgyvendinimo (COM(2018)0040) pabrėžiama, kad bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis yra vienas pagrindinių kolektyvinio teisių gynimo elementų, kuriam būdingas svarbus tarpvalstybinis aspektas (4);

E.

kadangi teismo procese dalyvaujantys bylinėjimosi išlaidų finansuotojai gali veikti vadovaudamiesi savo pačių ekonominiais interesais, o ne ieškovų interesais; kadangi jie gali siekti kontroliuoti bylinėjimąsi ir reikalauti tokio rezultato, kuris jiems atneštų didžiausią finansinę grąžą per trumpiausią laiką (5); kadangi ypač svarbu užtikrinti, kad nukentėjusieji gautų tinkamą žalos atlyginimą;

F.

kadangi nepaisant to, kad Europoje bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis beveik neegzistuoja, jis yra sparčiai plintantis reiškinys investicijų arbitražo bylose, dėl kurio didėja privačių investuotojų ieškinių valstybėms skaičius ir apimtis;

G.

kadangi, remiantis turimais duomenimis, bylinėjimosi išlaidų finansuotojai dažnai gali reikalauti neproporcingai didelės priteistos sumos dalies, kuri viršija įprastą kitų rūšių investicijų grąžą; kadangi bylinėjimosi išlaidų finansuotojų reikalaujamos sumos visoje Sąjungoje paprastai svyruoja nuo 20 iki 50 proc. priteistos sumos (6), tačiau už Sąjungos ribų kai kuriais atvejais tokie reikalavimai gali prilygti iki 300 proc. investicijų grąžos; kadangi turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad bylinėjimosi išlaidų finansuotojams mokamas užmokestis būtų proporcingas, o priteista suma pirmiausia būtų skirta ieškovams dar iki sumokant užmokestį bylinėjimosi išlaidų finansuotojui;

H.

kadangi bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis nėra vienintelis būdas sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą, bet yra ir kitų priemonių, pavyzdžiui, teisinė pagalba arba teisinių išlaidų draudimas, kurios palengvina naudojimąsi tokia galimybe, taip pat esama neteisminių teisių gynimo priemonių siekiant žalos atlyginimo, pavyzdžiui, tarpininkavimas, alternatyvus ginčų sprendimas ir (arba) elektroninis ginčų sprendimas, galimybė kreiptis į ombudsmeną arba per bendrovių valdomas skundų teikimo sistemas; kadangi tie sprendimai galėtų sudaryti galimybę ieškovams greičiau ir tinkamiau gauti kompensaciją, tačiau tokios teisių gynimo priemonės ne visada yra pakankamai veiksmingos užtikrinant tinkamą žalos atlyginimą; kadangi ieškovams visada turėtų būti suteikta galimybė tiesiogiai kreiptis į teismą;

I.

kadangi bylinėjimosi išlaidų finansavimas pasitelkus trečiuosius asmenis yra paplitęs Australijoje, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose ir kai kuriose iš šių šalių jis laikomas vienu pagrindinių veiksnių, užtikrinančių galimybę kreiptis į teismą (7), vis dėlto kai kuriose jurisdikcijose taip pat esama nerimo dėl piktnaudžiavimo; kadangi empiriniai duomenys (8) rodo, kad bylinėjimosi išlaidų finansuotojai dažniausiai pasirenka bylas, kuriose jie gali užsitikrinti didžiausią galimą grąžą, ir nėra linkę investuoti į bylas, kurios, jų nuomone, yra pernelyg rizikingos arba nepakankamai pelningos;

J.

kadangi sudėtinga nustatyti bylinėjimosi išlaidų finansuotojų skaičių – žinoma, kad šiuo metu Sąjungoje veiklą vykdo bent 45 tokie finansuotojai; kadangi daugumoje valstybių narių bylinėjimosi išlaidų finansavimo pasitelkus trečiuosius asmenis praktika iki šiol yra ribota, vis dėlto tikimasi, kad artimiausiais metais jos vaidmuo taps vis svarbesnis, tačiau Sąjungoje ji vis dar iš esmės nereglamentuojama nepaisant to, kad ji galėtų ne tik teikti naudą, bet ir kelti esminę riziką teisingumo vykdymui, kurią reikia pašalinti;

K.

kadangi esant dabartiniam reglamentavimo vakuumui kyla rizika, kad bylinėjimosi išlaidų finansuotojai gali veikti neskaidriai ir tai gali lemti, kad teismai kartais gali priteisti ieškovams sumas nežinodami, jog didžioji priteistos sumos dalis, kuri kartais gali būti neproporcingai didelė, vėliau bus ieškovų sąskaita perduota bylinėjimosi išlaidų finansuotojams; kadangi toks skaidrumo trūkumas taip pat galėtų reikšti, kad net galimi naudos gavėjai turės nedaug arba apskritai neturės žinių apie priteistos sumos paskirstymą arba finansavimo sutartis, ypač tais atvejais, kai kolektyvinio teisių gynimo sistemoje taikomas atsisakymo dalyvauti mechanizmas; kadangi Sąjungos lygmeniu nesant bendrų būtiniausių standartų kyla susiskaidymo ir reglamentavimo disbalanso bylinėjimosi finansavimo srityje rizika;

L.

kadangi Direktyvoje (ES) 2020/1828 identifikuojamos galimybės ir nustatomos apsaugos priemonės, susijusios su bylinėjimosi išlaidų finansavimu, tačiau jos taikomos tik pagal tą direktyvą vartotojų vardu pareikštiems atstovaujamiesiems ieškiniams, todėl ji nereglamentuoja kitų rūšių ieškinių, pavyzdžiui, susijusių su verslu ar žmogaus teisėmis, arba ieškovų kategorijų, pavyzdžiui, žmogaus teisių organizacijų ar darbuotojų; kadangi veiksmingos apsaugos ir kitos priemonės turėtų būti taikomos visų rūšių ieškiniams;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija. Tvari miškotvarka Europoje“ (COM(2021)0572),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Europos miškų strategija. Tolesni veiksmai“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (2),

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 4 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į Darnaus vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir vėliau Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Komisijos parengtas politines gaires,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (toliau – Europos klimato teisės aktas) (3),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (5) (toliau – Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) (6),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 28 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/268, kuriuo dėl 2021–2025 m. valstybių narių taikytinų miškų atskaitos lygių iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 IV priedas (7),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“ (COM(2018)0673),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo (COM(2022)0133),

—

atsižvelgdamas į naujojo europinio bauhauzo iniciatyvą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos reglamento projektą, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų rūšių pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014 (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadas dėl naujosios 2030 m. ES miškų strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“ (9),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 28 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujoji 2030 m. ES miškų strategija“,

—

atsižvelgdamas į valstybių narių atsakomybę pagal JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2021 m. ataskaitą „Specialioji ataskaita Nr. 21/2021 – Biologinei įvairovei ir kovai su klimato kaita ES miškuose skirtas ES finansavimas. Rezultatai teigiami, tačiau riboti“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. Komisijos leidinį Guidance on cascading use of biomass with selected good practice examples on woody biomass,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitą „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. Europos aplinkos agentūros ataskaitą „Gamtos padėtis ES. 2013–2018 m. ataskaitų pagal gamtos direktyvas rezultatai“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. FOREST EUROPE ataskaitą „Europos miškų būklė 2020 m.“,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Kunmingo deklaraciją „Ekologinė civilizacija. Bendros ateities visiems organizmams Žemėje kūrimas“,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) 2-osios darbo grupės parengtą ataskaitą „Klimato kaita 2022 m. Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos, dykumėjimo, dirvožemio degradacijos, tvarios žemėtvarkos, aprūpinimo maistu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų srautų sausumos ekosistemose,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Byloje C-441/17 Europos Komisija prieš Lenkijos Respubliką (10),

—

atsižvelgdamas į projektus ir veiksmus, skirtus informacijos apie miškus koordinavimui Europoje (Europos nacionalinių miškų inventorių tinklą (ENFIN), projektą „FUTMON“, projektą „DIABOLO“, Europos miškų medžių rūšių atlaso Ekosistemų ir jų paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo programą (MAES)),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. bendro IPBES ir IPCC seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir klimato kaitos,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A9-0225/2022),

A.

kadangi ES užsibrėžė privalomus tikslus iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą (11); kadangi ES įsipareigojo siekti JT darnaus vystymosi tikslų, įskaitant 15 tikslą – saugoti ir atkurti sausumos ekosistemas, skatinti tausų jų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją ir pakeisti šį procesą priešingu bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, taip pat laikytis Paryžiaus susitarimo ir vykdyti JT klimato kaitos konferencijos (CoP26) įsipareigojimus; kadangi miškai ir miško pramonės šakos ir paslaugos, taip pat savininkai ir darbuotojai atlieka svarbų ir nepakeičiamą vaidmenį siekiant DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų, o miškų ekosistemos ir anglies absorbentai yra labai svarbūs švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos, nes jie absorbuoja ir saugo apie 10 proc. Europos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio (12) ir yra pagrindiniai biologinės įvairovės šaltiniai;

B.

kadangi SESV 4 straipsnyje numatyta pasidalijamoji kompetencija ir atsakomybė dėl miškų, visų pirma ES aplinkos politikos srityje, tačiau nekalbama apie bendrą ES miškų politiką, taip paliekant miškų politiką valstybės narės kompetencijai; kadangi dėl didelės ES miškų įvairovės, susijusios su biogeografija, struktūra, dydžiu, biologine įvairove, nuosavybės modeliais ir vykdoma politika, taip pat dėl aplinkos, klimato ir kitų susijusių politikos priemonių poveikio miškams rengiant bei įgyvendinant naująją ES miškų strategiją (toliau – strategija) ir atitinkamus ES teisės aktus būtina tinkamai vadovautis subsidiarumo ir proporcingumo principais; kadangi su miškotvarka susijusios detalės turi būti koreguojamos nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, laikantis principo „iš apačios į viršų“; kadangi siekiant geriau įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus reikia toliau koordinuoti nacionalinę miškų politiką Europos lygmeniu, kad būtų atsižvelgta į svarbų miškų vaidmenį siekiant Europos klimato srities tikslų ir būtų galima tiksliau apskaičiuoti galimą išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą ir miškų naudojimo ribas;

C.

kadangi strategijos įgyvendinimas valdant kompromisus, kuriant sinergiją ir ieškant tinkamos įvairių miškų funkcijų, įskaitant socialines ir ekonomines, aplinkos ir klimato funkcijas, pusiausvyros turėtų būti grindžiamas Europos žaliojo kurso principu, kaip kompleksiniu požiūriu siekiant spręsti klimato ir aplinkos problemas bei tinkamai užtikrinant gamtos ir biologinės įvairovės apsaugos galimybes taip, kad efektyviai išteklius naudojančioje, neutralaus anglies dioksido poveikio, visiškai žiedinėje ir konkurencingoje ekonomikoje neviršijant planetos galimybių būtų skatinamas tvarus augimas ir darbo vietų kūrimas; kadangi ekosistema yra fizinė aplinka, sudaryta iš gyvų ir negyvų komponentų, kurie sąveikauja tarpusavyje; kadangi dėl šios sąveikos ekosistemos duoda labai daug naudos žmonėms ir ekonomikai ir ji vadinama ekosisteminėmis paslaugomis; kadangi klimato kaita ir biologinės įvairovės bei susijusių ekosisteminių paslaugų nykimas kelia sisteminę grėsmę visuomenei; kadangi miškai teikia įvairias ekosistemines paslaugas, pvz., medienos, ne medienos produktų ir maisto tiekimą, anglies dioksido sekvestraciją, prieglobstį biologinei įvairovei, švarų orą ir vandenį, naudą vietos klimatui ir apsaugą nuo gamtinių pavojų, pvz., lavinų, potvynių, sausros ir akmenų griūčių, taip pat turi rekreacinę, kultūrinę ir istorinę vertę; kadangi tvaria miškotvarka siekiama subalansuoto įvairių ekosisteminių paslaugų teikimą ir remti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pastangas;

D.

kadangi medienos produktai padeda švelninti klimato kaitą, nes kaupia anglies dioksidą ir pakeičia produktus, kurių anglies pėdsakas yra didelis, įskaitant statybines ir pakavimo medžiagas, tekstilę, chemines medžiagas ir kurą; kadangi medienos produktai yra atsinaujinantys ir dideliu mastu perdirbami, todėl jie turi didžiulį paramos žiedinei bioekonomikai potencialą; kadangi dėl to miškininkystės sektorius ir su mišku susijusios pramonės šakos tampa pagrindiniais žaliosios ekonomikos dalyviais;

E.

kadangi šiuo metu peržiūrimas Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ir tikslas suderinti klimato politiką su Paryžiaus susitarimu, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir Reglamentu dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo (13); kadangi Komisija pasiūlė reglamentą dėl produktų, pagamintų nenaikinant miškų; kadangi, atsižvelgiant į Europos daugiafunkcių miškų koncepciją, šios iniciatyvos turi derėti su aukšto lygio politiniais Žaliojo kurso, Bioekonomikos veiksmų plano, Žiedinės ekonomikos strategijos, Miškų strategijos, Biologinės įvairovės strategijos ir Ilgalaikės kaimo vietovių vizijos tikslais;

F.

kadangi miškų nuosavybė Europoje (dydis ir nuosavybės struktūra) skiriasi ir dėl to valdymo modeliai labai įvairūs; kadangi apie 60 proc. ES miškų priklauso 16 mln. privačių miškų savininkų (14), kurių didelė dalis yra smulkūs savininkai (15), o likę maždaug 40 proc. ES miškų yra įvairių formų viešoji nuosavybė; kadangi nedaug miškų savininkų valdo didelę dalį viso miškų ploto, o kai kuriems iš jų priklauso pagrindinės ES medienos perdirbimo įmonės; kadangi siekiant strategijos tikslų, įskaitant klimato ir kitų ekosisteminių paslaugų teikimą, bus labai svarbu prieš baudžiant įtraukti, remti bei skatinti šiuos savininkus taikant išsamią politiką ir teisės aktų sistemą, kuria užtikrinamas teisinis tikrumas ir kuri grindžiama jų nuosavybės teisių ir vadovavimo patirties pripažinimu, iš miškotvarkos gaunamų pajamų svarba ir konkrečiais iššūkiais; kadangi šiuo atžvilgiu svarbu užtikrinti, kad ši sistema būtų aiški, skaidri ir būtų išvengta pernelyg didelės administracinės naštos visiems subjektams;

G.

kadangi ES yra maždaug 5 proc. viso pasaulio miškų ploto ir miškai sudaro 43 proc. ES sausumos ploto, šiek tiek daugiau nei žemės ūkiui naudojama žemė, ir čia randama 80 proc. sausumos biologinės įvairovės (16); kadangi Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“) (17) teigiama, kad Europoje labai smarkiai sumažėjo biologinė įvairovė; kadangi beveik 23 proc. Europos miškų yra „Natura 2000“ teritorijose, kai kuriose valstybėse narėse jų dalis viršija 50 proc.; kadangi beveik pusė „Natura 2000“ teritorijose esančių natūralių buveinių yra miškai;

H.

kadangi naujausi pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį surinkti duomenys rodo, jog tik 49 proc. miškų buveinių būklė yra gera (18), 29,6 proc. buveinių būklė yra nežinoma ir 21,1 proc. buveinių yra prastos būklės ir jas reikia gerinti; kadangi siekiant nustatyti ir išnagrinėti svarbiausią informaciją aktualiausiais klausimais gali nepakakti remtis suvestiniais duomenimis, todėl būtina remtis konkretesniais rodikliais, rodančiais būklės ir spaudimo tendencijas, ir užtikrinti, kad trūkstami duomenys ateityje būtų prieinami; kadangi šie rodikliai nerodo bendro neigiamo ES miškų būklės vertinimo, tačiau atskleidžia tiek teigiamas, tiek neigiamas tendencijas (19), o atsakas į jas turi būti skirtingas ir pritaikytas kiekvienam atvejui; kadangi miškai yra vis labiau pažeidžiami dėl klimato kaitos poveikio, visų pirma dėl vis dažnesnių miškų gaisrų; kadangi kiekybiškai įvertinti natūralių trikdžių poveikį miškų atsparumui ir produktyvumui dideliu mastu vis dar yra didelis iššūkis;

I.

kadangi geresnis supratimas apie galimus klimato sukeltus natūralius trikdžius Europos miškuose turėtų papildomai padėti rengiant miškotvarkos gaires ir prisitaikymo politiką, kurių tikslas būtų pašalinti šį pažeidžiamumą;

J.

kadangi skaidrių ir patikimų aukštos kokybės duomenų rinkimas ir tvarkymas, keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat tinkamai finansuojami ir gerai koordinuojami moksliniai tyrimai yra labai svarbūs siekiant įveikti iššūkius ir suteikti galimybių, taip pat įgyvendinti įvairias miškų funkcijas, įskaitant įvairią naudą, kurią teikia miško pramonės šakų produktai, vis sudėtingesnėje aplinkoje; kadangi turimi ES lygmens duomenys apie miškus yra neišsamūs ir skiriasi jų kokybė, o tai trukdo ES ir valstybėms narėms koordinuoti miškotvarką ir išsaugojimą; kadangi visų pirma reikia geriau stebėti miškų ekosistemų būklę, taip pat miškininkystės priemonių poveikį biologinei įvairovei ir klimatui;

K.

kadangi tarptautiniu lygmeniu JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) yra pagrindinis forumas, kuriame rengiamos tarptautiniu mastu sutartos miškų ir miškininkystės srities apibrėžtys; kadangi FAO renka ir teikia duomenis apie miškus ir miškininkystę; kadangi Europos Komisija ir valstybės narės prisideda prie FAO darbo;

L.

kadangi įvairių miškų ekosisteminių paslaugų teikimas per miškininkystės sektorių ir su mišku susijusią pramonę yra svarbus pajamų ir užimtumo ramstis, ypač kaimo vietovėse, taip pat miesto vietovėse, naudojant tokias paslaugas galutinės grandies reikmėms; kadangi įgyvendinant strategiją turėtų būti skiriamas deramas dėmesys ne tik pajamų ir užimtumo raidai, bet ir užimtumo šiame sektoriuje patrauklumui kuriant kokybiškas darbo vietas, socialinę apsaugą, sveikatos ir saugos standartus, nuolatiniam partnerystės įgūdžių, įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, plėtojimui ir adekvačioms mokymo galimybėms vadovams ir darbuotojams; kadangi 2000–2015 m. užimtumas Europos miškininkystės sektoriuje sumažėjo trečdaliu (visų pirma dėl padidėjusios medienos ir popieriaus pramonės mechanizacijos) (20); kadangi patobulinus miškininkystės mašinų projektavimą galima padidinti darbuotojų apsaugą ir sumažinti poveikį dirvožemiui ir vandeniui; kadangi medienos ruošos ir medienos pramonės sektoriai yra vieni pavojingiausių pramonės sektorių ir juose pasitaiko daug nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų ir ankstyvo išėjimo į pensiją atvejų;

M.

kadangi Europos miškų plotas ir biomasės kiekis didėja (21), o tai skiriasi nuo nerimą keliančių miškų naikinimo visame pasaulyje tendencijų; kadangi ES gali atlikti svarbų vaidmenį sprendžiant pasaulinio miškų naikinimo problemą, kaip pabrėžiama Europos Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl produktų, pagamintų nenaikinant miškų; kadangi Europos miškų strategija, kurioje pateikiama ekonomiškai perspektyvios tvarios miškotvarkos geriausios praktikos pavyzdžių, ne tik reguliuoja importą, bet ir galėtų padėti gerinti miškų valdymą visame pasaulyje;

N.

kadangi šiuo metu taikomos pasaulinės savanoriškos tvarios miškotvarkos sertifikavimo sistemos; kadangi sertifikavimo sistemos yra esminė priemonė siekiant įvykdyti ES medienos reglamento (22) reikalavimus dėl išsamaus patikrinimo (23);

O.

kadangi tvarios miškotvarkos procesas Europoje turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp trijų tvarumo ramsčių – aplinkos apsaugos, socialinio vystymosi ir ekonominio vystymosi;

P.

kadangi kriterijai ir rodikliai, kuriais remiantis apibrėžiama tvari miškotvarka, paprastai naudojami ES, grindžiami visos Europos bendradarbiavimu FOREST EUROPE procese, prie kurio yra prisijungusios visos valstybės narės ir Europos Komisija; kadangi pagal šiuo metu vykdomą darbo programą FOREST EUROPE inicijavo pakartotinį tvarios miškotvarkos apibrėžties įvertinimą; kadangi FOREST EUROPE, remdamasi tvarios miškotvarkos kriterijais, renka ir teikia informaciją apie miškų ir miškininkystės būklę ir tendencijas; kadangi reikia užtikrinti, kad rodikliai ir ribinės vertės būtų pagrįsti įrodymais, ir šioje srityje glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis; kadangi nauji skaidrūs rodikliai ir ribos galėtų pagerinti šio sektoriaus tvarumą atsižvelgiant į jo svarbą aplinkos, ekonominių ir socialinių vertybių požiūriu; kadangi norint, kad tvarios miškotvarkos sistema taptų išsamesne ir naudingesne tikrinimo priemone, leidžiančia nustatyti ir palyginti skirtingus tvarkymo metodus, jų poveikį ir bendrą Europos miškų būklę ir išsaugojimą, ji turės būti aiškiai apibrėžta, visų pirma atsižvelgiant į kriterijus, rodiklius ir ribines vertes, susijusius su ekosistemos būkle, biologine įvairove ir klimato kaita; kadangi tvari miškotvarka turėtų būti derinamas su miškų daugialypio vaidmens skatinimu, siekiant užtikrinti, kad jis visiškai atitiktų miškų įvairovę ir kiekvieno regiono ypatumus;

Q.

kadangi agrarinė miškininkystė, apibrėžiama kaip žemės naudojimo sistemos, kuriose tame pačiame žemės vienete auginami medžiai ir plėtojamas žemės ūkis, yra žemėtvarkos sistemų, kurios gali didinti bendrą produktyvumą, sukurti daugiau biomasės, palaikyti ir atkurti dirvožemį, kovoti su dykumėjimu ir teikti keletą vertingų ekosisteminių paslaugų, visuma; kadangi ES yra dvi pagrindinės agrarinės miškininkystės rūšys: miškinės gyvulininkystės agrarinė miškininkystė (gyvuliams ganyti arba gyvuliams šerti po medžiais užaugintais augalais) ir agrarinė miškininkystė derinant mišką ir ariamąją žemę (pasėliai auginami po medžiais, o tarp eilių palikta vietos pravažiuoti traktoriams); kadangi dauguma esamų ES agrarinės miškininkystės sistemų yra miškinės gyvulininkystės sistemos ir agrarinės miškininkystės plėtra gali duoti įvairios naudos, atsižvelgiant į ekologinį spaudimą;

R.

kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija siekiama „apibrėžti, kartografuoti, stebėti ir griežtai saugoti visus išlikusius ES pirmykščius miškus ir sengires“; kadangi miškų, įskaitant visus likusius ES neliestus miškus ir sengires, apsauga yra labai svarbi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitą; kadangi 2021 m. Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje (24) nurodyta, kad išlikę tik 4,9 mln. hektarų neliestų Europos miškų ir sengirių ir tai sudaro tik 3 proc. viso Sąjungos miškų ploto ir 1,2 proc. sausumos ploto; kadangi neliesti miškai ir sengirės atlieka pagrindinį vaidmenį išsaugant biologinę įvairovę; kadangi jų biologinė įvairovė dažnai yra labai didelė, palyginti su kitais to paties ekologinio regiono miškais, jie pasižymi rūšių gausa ir juose aptinkama ypatingos floros ir faunos; kadangi neliesti miškai ir sengirės taip pat teikia daug kitų ypatingos svarbos ekosisteminių paslaugų; kadangi siekiant užtikrinti tinkamą politikos kūrimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtina pateikti su veikla susijusią neliestų miškų ir sengirių apibrėžtį;

S.

kadangi INTEGRATE tinklas yra įvairių Europos šalių atstovų platforma, kurią inicijavo keleto valstybių narių vyriausybės bei remia Komisijos Miškininkystės nuolatinis komitetas, kurios veiklai teikiamos mokslinės rekomendacijos ir kuri iki šiol buvo svarbus veiksnys nustatant gamtos išsaugojimo integravimo į tvarią miškotvarką priemones; kadangi platformos darbas atliko svarbų vaidmenį keičiantis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

T.

kadangi pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamame projekte ALTERFOR svarstytos galimybės optimizuoti šiuo metu naudojamus miškotvarkos metodus ir pristatyti alternatyvūs miškotvarkos modeliai su kiekvienos alternatyvos galimybėmis ir iššūkiais;

U.

kadangi pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamu projektu SINCERE plėtojama naujoviška politika ir nauji verslo modeliai, susiejant praktinės, mokslo ir politikos srities žinias ir patirtį visoje Europoje ir už jos ribų, siekiant išnagrinėti naujas priemones miškų ekosistemų paslaugoms gerinti taip, kad jos būtų naudingos miškų savininkams ir tenkintų plačius visuomenės poreikius;

V.

kadangi karas Ukrainoje turės didelių pasekmių medienos importui, ypač beržo medienos importui, nes 80 proc. tokios medienos pasaulyje pagamina Rusija, ir Europos medienos apdirbimo sektoriui bei gaminių eksportui; kadangi Rusijai pradėtos taikytos teisėtos sankcijos privertė susimąstyti dėl ES priklausomybės nuo medienos importo iš Rusijos; kadangi ES patenkina apie 80 proc. medienos paklausos iš savo vidaus šaltinių, o importas iš Rusijos sudaro tik apie 2 proc. viso suvartojamo kiekio; kadangi Suomija ir Švedija yra pagrindinės ES neperdirbtos apvaliosios medienos importuotojos iš Rusijos ir joms turės poveikio prekybos draudimai (25);

W.

kadangi neteisėta medienos ruoša, įskaitant medienos ruošą saugomose teritorijose, pvz., „Natura 2000“ teritorijose, yra nuolatinė ir neišspręsta problema daugelyje ES šalių;

X.

kadangi miškai yra labai svarbūs žmonių fizinei ir psichinei sveikatai ir gerovei, skatina perėjimą prie ekonomikos be iškastinio kuro ir atlieka svarbų vaidmenį vietos bendruomenių gyvenime, ypač kaimo vietovėse, kuriose jie svariai prisideda prie vietos pragyvenimo šaltinių;

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius bei 5 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165, 166 ir 167 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14, 15 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3 ir 4 principus,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl COVID-19 poveikio jaunimui ir sportui (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. vasario 17 d. rezoliuciją „Europos jaunimo įgalinimas: užimtumas ir socialinis atsigavimas po pandemijos“ (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Parlamento teisės į informaciją, kiek tai susiję su tebevykdomu nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimu (5),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio „Jaunimo idėjų ataskaitą Konferencijai dėl Europos ateities“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (6),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 10 d. pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl europinio požiūrio į mikrokredencialus mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui skatinti (COM(2021)0770) bei prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2021)0367),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 7 d. naujienų straipsnį „COVID-19 pandemija: galimas atsakas profesinio rengimo ir mokymo srityje“, kurį paskelbė Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (7),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624),

—

atsižvelgdamas į COVID-19 pandemijos poveikio mobilumui mokymosi tikslais tyrimą (8), atliktą programos „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuso veiklos pagrindu,

—

atsižvelgdamas į būsimą Komisijos komunikatą dėl ilgalaikės priežiūros bei ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Švietimas ir jaunimas Europoje po COVID-19 pandemijos: krizės poveikis ir politikos rekomendacijos“, kurį 2021 m. gegužės 4 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (9),

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Jaunimas Europoje: COVID-19 pandemijos poveikis jaunuolių ekonominei ir socialinei padėčiai“, kurį 2021 m. rugsėjo 24 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (10),

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Kultūros ir kūrybos sektoriai Europoje po COVID-19 pandemijos: krizės poveikis ir politikos rekomendacijos“, kurį 2021 m. vasario 18 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (11),

—

atsižvelgdamas į Ekspertų tinklo švietimo ir mokymo socialinio aspekto srityje (NESET) ad hoc ataskaitą Nr. 3/2021 „Nuotolinis mokymasis moksleivio požiūriu“ (12),

—

atsižvelgdamas į NESET ad hoc ataskaitą Nr. 2/2021 „COVID-19 pandemijos poveikis besimokančiųjų mokymosi rezultatams visoje Europoje: nuotolinio švietimo iššūkiai, su kuriais susiduria visi“ (13),

—

atsižvelgdamas į Europos švietimo ekonomikos ekspertų tinklo (EENEE) ir NESET analitinę ataskaitą „COVID-19 pandemijos poveikis palankių sąlygų neturinčių vaikų švietimui ir šio poveikio socioekonominės pasekmės“ (14),

—

atsižvelgdamas į Jungtinio tyrimų centro techninę ataskaitą „Galimas COVID-19 pandemijos poveikis švietimui: svarstymai remiantis esama literatūra ir pastarojo meto tarptautiniais duomenų rinkiniais“ (15),

—

atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo 2021 m. birželio 17 d. ataskaitą „Po izoliacijos: randai, kuriuos jaunimui paliko pandemija“ (16),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 4 d. UNICEF ataskaitą „The State of the World’s Children 2021. Kaip skatinti vaikų psichikos sveikatą, ją saugoti ir ja rūpintis“ (17),

—

atsižvelgdamas į EBPO 2021 m. gegužės 12 d. politikos santrauką „Jaunimo psichikos sveikatos rėmimas per COVID-19 krizę“ (18),

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Young Minds“ 2021 m. vasario mėn. tyrimą „Koronavirusas: poveikis psichikos sveikatos poreikių turinčiam jaunimui“ (19),

—

atsižvelgdamas į programos „Horizontas 2020“ projektą „Vaikų psichikos sveikatos problemų prevencija Pietryčių Europoje: vaikų auklėjimo adaptavimas, optimizavimas, išbandymas ir išplėtimas geros sveikatos visą gyvenimą labui“ (20),

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Mental Health Foundation Scotland“ 2020 m. rugsėjo mėn. ataskaitą „Izoliacijos poveikis vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai bei gerovei“ (21),

—

atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) 2021 m. lapkričio 9 d. tyrimo ataskaitą „COVID-19 pandemijos poveikis jaunimui ES“ (22),

—

atsižvelgdamas į platformos „You Move Europe“ kampaniją ryšium su organizacijos „International Youth Work Trainers Guild“ peticija „Atsakas į COVID-19 pandemijos poveikį tarptautiniam jaunimo judumui darbo srityje“ (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“ (24),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 12 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 30 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (25),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (26),

—

atsižvelgdamas į Europos jaunimo tikslus, ypač į penktą, devintą ir vienuoliktą tikslus,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros atsigavimo (27),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos švietimo ateities atsižvelgiant į COVID-19 (28),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (29),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES (30),

—

atsižvelgdamas į EBPO projektą „Studentų agentūra 2030 m.“,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0216/2022),

A.

kadangi, uždarius ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigas, mokyklas, universitetus, jaunimo gerovės ir darbo su jaunimu, taip pat užklasinės veiklos įstaigas, kultūros erdves ir sporto įstaigas, vaikai ir jaunimas neteko galimybės dalyvauti veikloje, kuri nepaprastai svarbi jų bendrai raidai, mokymosi pažangai, intelektinei, fizinei, emocinei ir psichikos sveikatai ir gerovei, taip pat socialinei ir profesinei įtraukčiai;

B.

kadangi vaikai ir jaunimas yra vieni iš pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių ir labai svarbiu ir reikšmingu savo gyvenimo laikotarpiu jie patyrė veiklos nutraukimo dėl COVID-19 poveikį; kadangi psichikos sveikata yra viena iš būtinų sveikos visuomenės ir demokratijos sąlygų ir vienas iš jos pagrindų; kadangi galimybė naudotis psichikos sveikatos paslaugomis yra neatskiriama nuo kitų pagrindinių teisių;

C.

kadangi švietimo, kultūrinės, jaunimo ir sporto veiklos bei renginių atšaukimas suintensyvino skaitmeninę pertvarką tokiu mastu, kad staiga pasikeitė kasdienė tvarka, taip pat pasikeitė vaikų ir jaunimo tarpusavio bendravimo ir sąveikos būdas – buvo netekta socialinių ar fizinių ryšių; kadangi, uždarius mokyklas, kultūros erdves ir sporto įstaigas, kuriose vyko atitinkama veikla ir renginiai, jaunimo fizinio pasirengimo lygis sumažėjo taip, kad šiuo metu fizine veikla pakankamai užsiima tik kas ketvirtas vienuolikmetis; kadangi dėl to vienas iš trijų vaikų turi antsvorio arba yra nutukęs, todėl padidėjo neįgalumo ir sergamumo rizika (31);

D.

kadangi per COVID-19 pandemiją švietimas buvo vienas iš labiausiai emociškai sekinančių sektorių (32) ir tyrimai parodė, kad mokytojų ir moksleivių psichikos sveikata yra akivaizdžiai susijusi (33); kadangi laboratoriniuose darbuose ir meno kursuose, taip pat profesinio rengimo ir fizinio lavinimo srityse nuotolinis mokymas turi jam būdingų trūkumų; kadangi nuotolinis mokymasis daugeliu atvejų yra netinkamas pedagoginiu požiūriu, ypač jaunesniems mokiniams, kuriems labiau reikia asmeninio bendravimo su mokytoju, taip pat dėl to, kad mokytojams trūksta tinkamo apmokymo galimybių, įgalinančių juos veiksmingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis mokyklose; kadangi daugeliu atvejų taikant nuotolinį mokymą nebuvo atsižvelgta į besimokančių asmenų, kurie mokosi regioninėmis ar mažumų kalbomis, poreikius; kadangi šis požiūris gali būti laikomas diskriminaciniu ir tokiems besimokantiems asmenims sukelia stresą, nerimą ir nesaugumo jausmą;

E.

kadangi neturint fiksuoto kasdienio grafiko, kuris sukuria pasitikėjimą skatinančią rutiną, o kai kuriose valstybėse narėse praradus įprotį ilgą laikotarpį eiti į mokyklą, šiuo metu vėl atidarius mokyklas daug moksleivių atrodo atsiriboję, nesidomintys mokyklos gyvenimu ir jiems sunku atrasti savo tempą, koncentraciją, bendrumo jausmą ir dalyvauti įgyvendinant mokyklos bendruomenės tikslus;

F.

kadangi dėl COVID-19 uždarius kultūros renginių vietas – jos buvo uždarytos pirmos ir joms buvo leista atsidaryti vėliausiai – jauni kultūros kūrėjai ir ypač jauni atlikėjai neturėjo galimybės pradėti ir plėtoti savo karjeros lemiamu ankstyvuoju etapu;

G.

kadangi mėgėjiškas sportas patyrė didelį neigiamų pandemijos padarinių poveikį, nes daugelio sporto šakų veikla ilgą laiką buvo visiškai nutraukta; kadangi vis dar tikimasi, kad profesionalaus sporto klubai, ypač vietos ir regionų lygmens klubai, ilgainiui susidoros su iškilusiomis rimtomis problemomis, susijusiomis su jų finansiniu atsigavimu; kadangi visiškas mėgėjiško sporto nunykimas turėtų tiesioginį poveikį jauniems sportininkams – tiek jų socialiniam vystymuisi, tiek galimai būsimai profesinei sporto karjerai;

H.

kadangi bendra jaunimo psichikos sveikatos ir gerovės būklė pandemijos metu gerokai pablogėjo, o su psichikos sveikata susijusių problemų mastas ne vienoje valstybėje tapo dvigubai didesnis nei iki krizės (34): dėl to ekspertai šią padėtį ėmė vadinti tyliąja pandemija arba pandemijos randais; kadangi per pandemiją tapo aišku, jog trūksta paramos jaunuoliams, kurie turi su psichikos sveikata susijusių problemų; kadangi marginalizuotos grupės, pvz., LGBTIQ+, rasinės ir etninės mažumos ar specialių poreikių turintys jaunuoliai patyrė didesnę psichikos sveikatos sutrikimų riziką; kadangi dažnai sunku nustatyti realias psichikos sveikatos problemų pasekmes jaunimui ir šiuo metu jos dar negali būti aiškiai matomos;

I.

kadangi besimokantys asmenys, net ir jauno amžiaus, patiria pernelyg didelį spaudimą siekti vis geresnių rezultatų ir tai sukuria papildomą įtampą, kenkiančią besimokančiųjų psichikos sveikatai ir gerovei; kadangi dėl psichikos sveikatos problemų mūsų visuomenėse patiriama didelė stigmatizacija, todėl psichikos sveikatos problemų turintys jaunuoliai taip pat patiria išankstinio nusistatymo pasekmes, socialinę izoliaciją, žodinį smurtą ar patyčias, o mokymosi aplinka jiems atrodo nesaugi aplinka, kurioje sunku ieškoti pagalbos ar gauti gydymą;

J.

kadangi konkreti padėtis valstybėse narėse labai skiriasi dėl skirtingo taikytų priemonių pobūdžio ir jų taikymo trukmės bei dėl skirtumų, susijusių su galimybėmis naudotis technologijomis ir skaitmeninėmis priemonėmis, kas paryškina kaimo ir miesto nelygybę;

K.

kadangi priverstinis perėjimas prie virtualiojo mokymosi ne tik pagilino jau buvusią nelygybę, bet ir sukūrė naują nelygybę, nes iš socialiniu požiūriu nepalankios aplinkos kilę vaikai buvo palikti nuošalyje – jų namuose buvo ankšta, jie neturėjo skaitmeninės infrastruktūros ar įrangos, turėjo junglumo problemų, todėl padidėjo mažiau galimybių turinčių moksleivių prastesnių mokymosi rezultatų ir mokslų nebaigimo rizika;

L.

kadangi uždarius mokymosi įstaigas sumažėjo turimų žinių, buvo prarasti naujų žinių įgijimo metodai ir faktiškai nebuvo mokomasi; kadangi šiuos nuostolius, kurie gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų ir jaunimo gerovei ateityje, labiau patyrė mokiniai iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių namų ūkių ir jie mokydamiesi pandemijos metu sulaukė mažiau paramos;

M.

kadangi pastebėta, kad 2021 m. pavasarį 64 proc. 18–34 metų amžiaus grupės jaunuolių grėsė depresija (35) ir kad savižudybė yra antra dažniausia jaunuolių mirties priežastis (36), skatinama streso, vienatvės, izoliacijos, depresijos, psichologinės kančios, švietimo, užimtumo ar finansinių galimybių stokos ir jaunimo nedarbo didėjimo, taip pat su platesnėmis jaunimo socialinėmis ir gyvenimo perspektyvomis susijusio neapibrėžtumo;

N.

kadangi visoje ES yra didelių regioninių skirtumų, susijusių su galimybe gauti psichikos sveikatos paslaugų, o galimybė jomis pasinaudoti pacientams iš nepalankios aplinkos, įskaitant vaikus, yra dar labiau apribota dėl kai kuriose valstybėse narėse esančių apribojimų, susijusių su psichoterapijos paslaugų kompensavimu iš viešojo sveikatos biudžeto; kadangi labai reikalingas europinis požiūris į vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatą, visų pirma dėmesį skiriant švietimui, mokykloms ir jaunimo konsultavimui;

O.

kadangi izoliavimo priemonės turėjo ypač neigiamą poveikį neįgaliesiems ar specialiųjų poreikių turintiems asmenims; kadangi taikydamos ypatingųjų aplinkybių priemones valstybės narės visada turėtų laikytis jų pagrindinių teisių ir užtikrinti vienodas ir nediskriminacines jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros, socialinėmis ir švietimo paslaugomis ir dalyvauti jaunimo, kultūros ir sporto veikloje;

P.

kadangi su lytimi susiję skirtumai turėjo įtakos tam, kaip per pandemiją nukentėjo vaikai ir jaunimas: mergaitės ir merginos dažniau susidurdavo su smurtu namuose, psichosomatinėmis ligomis ir nuotaikos sutrikimais (37); kadangi per pandemiją dar labiau padidėjo vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, kuris daro poveikį moterų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai ir jų finansinei priklausomybei nuo savo partnerių, giminių ar draugų; kadangi dėl ne kartą taikytų izoliavimo priemonių padidėjo našta tėvams ir globėjams, o tai padidino riziką, kad tėvai piktnaudžiaus svaigalais ir kad šeimoje bus smurtaujama, ir tai savo ruožtu daro poveikį labiausiai pažeidžiamų asmenų, be kita ko, vaikų ir jaunuolių psichikos sveikatai ir gerovei;

Q.

kadangi psichikos sveikatos problemos ankstyvuoju asmeninės raidos etapu padidina psichikos sveikatos problemų tikimybę suaugus, įskaitant didžiules pasekmes asmeniniam, socialiniam ir profesiniam tobulėjimui bei gyvenimo kokybei; kadangi vaikystėje ir jauname amžiuje vyksta svarbiausi neurologinės raidos etapai ir vaikai bei jaunuoliai yra ypač jautrūs itin dažnam nuotoliniam mokymuisi skirtų skaitmeninių priemonių naudojimui; kadangi dėl šio intensyvaus švietimo skaitmeninimo kyla klausimų dėl technologijų sukeliamų mokymosi sunkumų;

R.

kadangi, uždarius įstaigas, jaunimo fizinio pasirengimo lygis sumažėjo taip, kad šiuo metu fizine veikla pakankamai užsiima tik kas ketvirtas vienuolikmetis;

S.

kadangi 2022 m. yra Europos jaunimo metai;

T.

kadangi bet kokia vaikams ir jaunimui skirta ES psichikos sveikatos strategija visų pirma turi suteikti jiems galimybę būti išklausytiems, o rengiant įtraukias reagavimo priemones turi būti atsižvelgiama į jų indėlį; kadangi sėkmingos strategijos rengime turi dalyvauti ne tik mokyklos ir mokytojai, bet ir tėvai, šeimos, draugai, jaunimo organizacijos ir jaunimo gerovės tarnybos, su jaunimu dirbantys asmenys, kultūros įstaigos ir sporto klubai, tinkamai apmokant juos, kaip spręsti psichikos sveikatos problemas, kad būtų nustatytas holistinis požiūris ir užtikrinamas sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenančio jaunimo ir marginalizuotų grupių įtraukimas;

U.

kadangi, remiantis moksliniais duomenimis, krito jaunesniųjų kartų atstovų pasitikėjimas institucijomis; kadangi tokio kritimo priežastys buvo stresas ir netikrumas, susiję su pačia pandemija, bet taip pat ribotas valstybių narių oficialių komunikacijos kanalų veiksmingumas informuojant jaunąją kartą ir padidėjęs dezinformacijos bei melagingų naujienų, susijusių su pandemija, srautas; kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti tam, kad toks pasitikėjimas būtų atkurtas, o tai galima pasiekti užtikrinant amžių atitinkantį dalyvavimą gyvenime, be kita ko, suteikiant jaunimui galimybių imtis iniciatyvų ir priimti sprendimus, kuriais formuojamas juos supantis pasaulis, ir skatinant jaunimo gebėjimą veikti, kad jaunimas galėtų siekti naudotis apsisprendimo teise ir ugdyti atsparumą;

V.

kadangi pandemija suteikė mums progą imtis spręsti ilgalaikius su psichikos sveikata susijusius klausimus, kurie anksčiau nebuvo holistiškai sprendžiami; kadangi psichikos sveikata įtraukta į konkrečius programos „ES – sveikatos labui“ tikslus, prisidedant prie Europos sveikatos sąjungos, grindžiamos stipresnėmis, prieinamesnėmis ir atsparesnėmis sveikatos priežiūros sistemomis, kurios būtų pasirengusios įveikti galimas krizes ateityje, kūrimo;

W.

kadangi karas Ukrainoje ir žlugdantys jo padariniai žmonėms bei maisto, energijos ir finansų srityse, ir kitos pasaulinės grėsmės gali atnešti netikrumą, kuris, numanoma, dar labiau neigiamai paveiks vaikų ir jaunimo psichikos sveikatą ir gerovę;

X.

kadangi dėl karo Ukrainoje tenka persikelti ir didžiulę traumą išgyventi milijonams vaikų ir jaunuolių;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

—

atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į JT darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 4-ąjį kokybiško švietimo tikslą, 11-ąjį tvarių miestų ir bendruomenių tikslą bei 13-ąjį klimato politikos tikslą,

—

atsižvelgdamas į JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change“ („Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“),

—

atsižvelgdamas į susitarimą, priimtą 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP21) (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą „Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku“ (COM(2021)0573),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“ (COM(2016)0381),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos kultūros darbotvarkė“ (COM(2018)0267),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“ (COM(2021)0345),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (COM(2021)0550),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „„REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“ (COM(2022)0108),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl kultūros, aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos kaip itin svarbių naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementų (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas dėl 2019–2022 m. darbo plano kultūros srityje (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 20 d. rezoliuciją dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl kultūros, švietimo, žiniasklaidos ir sporto vaidmens kovojant su rasizmu (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros gaivinimo (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ilgalaikio Europos kultūros paveldo metų politinio poveikio užtikrinimo (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir regioninių aplinkos strategijų kovojant su klimato kaita (10),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“ ir nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (11) (Reglamentas dėl programos „Europos horizontas“),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) (12),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (13),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/690, kuriuo nustatoma vidaus rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo, augalų, gyvūnų, maisto bei pašarų srities ir Europos statistikos programa (Bendrosios rinkos programa) (14),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa (15),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ (16),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/818, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. programa „Kūrybiška Europa“ (17),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/888, kuriuo nustatoma Europos solidarumo korpuso programa (18),

—

atsižvelgdamas į dokumentą „New Leipzig Charter – The transformative power of cities for the common good“ („Naujoji Leipcigo chartija. Miestų galia skatinti pokyčius visų labui“), 2020 m. lapkričio 30 d. priimtą per neoficialų ministrų susitikimą miestų klausimais,

—

atsižvelgdamas į valstybių narių ekspertų atvirojo koordinavimo metodo darbo grupės 2021 m. spalio 6 d. ataskaitą „Towards a Shared Culture of Architecture – Investing in a high-quality living environment for everyone“ („Bendros architektūros kultūros link. Investavimas į kokybišką gyvenamąją aplinką visiems“),

—

atsižvelgdamas į kultūros ministrų konferencijoje 2018 m. sausio 22 d. priimtą Davoso deklaraciją „Towards a high-quality Baukultur for Europe“ („Aukštos kokybės Baukultur Europai linkme“) ir į vėliau sukurtą Davoso Baukultur kokybės sistemą „Aštuoni aukštos kokybės Baukultur kriterijai“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. Jungtinės Karalystės vyriausybės komisijos „Building Better, Building Beautiful“. galutinę ataskaitą „Living with beauty“ („Estetiškas gyvenimas“),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 17 straipsnį dėl teisės į nuosavybę, 18 straipsnį dėl teisės į prieglobstį, 19 straipsnį dėl apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atveju, 26 straipsnį dėl neįgaliųjų asmenų integravimo, 34 straipsnį dėl socialinės apsaugos ir socialinės paramos, 36 straipsnį dėl galimybės naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis bei 37 straipsnį dėl aplinkos apsaugos,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo III skyrių „Socialinė apsauga ir įtrauktis“, 19 principą „Būstas ir parama benamiams“ bei 20 principą „Galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro darbą naujojo europinio bauhauzo (NEB) srityje,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto, Biudžeto komiteto bei Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto bendrą pranešimą (A9-0213/2022),

A.

kadangi Europoje vyksta ekologinė, skaitmeninė ir socialinė pertvarka, kurią spartina ekonominiai ir socialiniai COVID-19 krizės padariniai; kadangi dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą keičiasi Europos geopolitinė padėtis; kadangi stiprėja populizmas, ekstremizmas ir antieuropinės nuotaikos;

B.

kadangi ES reaguoja į iššūkius, susijusius su aplinkos būklės blogėjimu, klimato kaita ir vis didesniu gamtos išteklių trūkumu, o tai reikalauja imtis ryžtingų plataus užmojo politinių veiksmų, kad būtų įgyvendinamas Europos žaliasis kursas – atsinaujinimo ir inovacijų paisant planetos išgalių varomoji jėga; kadangi naujojo europinio bauhauzo (NEB), kuris yra Europos žaliojo kurso kertinis akmuo, tikslas – užtikrinti Europos poreikius, susijusius su erdve ir aplinka, vadovaujantis transdiscipliniškumo, tvarumo ir įtraukumo principais bei atsižvelgiant į estetiką;

C.

kadangi perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. yra ne tik puiki galimybė, bet ir iššūkis Sąjungai, jos valstybėms narėms bei kiekvieno sektoriaus įmonėms; kadangi, įgyvendinant NEB, istorinis Bauhauzas turi būti interpretuojamas klimato krizės, karo, pandemijos ir gaivalinių nelaimių, dėl kurių auga socialinė nelygybė, šviesoje;

D.

kadangi kultūra ir menų laisvė svariai prisideda prie visuomenės dinamizmo bei leidžia mums geriau sugyventi, kurti demokratiškas, įtraukias ir laisvas visuomenes bei susigrąžinti bendros tapatybės ir buvimo didesnės bendruomenės dalimi jausmą; kadangi kiekvienas asmuo turėtų turėti teisę į kultūros prieinamumą ir dalyvavimą joje; kadangi kultūra taip pat be galo svarbi tyrinėjant sudėtingus visuomenės iššūkius, o kultūros vietos nepaprastai svarbios saviraiškos ir diskusijų laisvei;

E.

kadangi kultūra yra strateginis ES sektorius, padedantis stiprinti jos ekonomiką, nes svariai prisideda prie BVP ir užimtumo bei netiesiogiai prisideda prie kitų sektorių ir pramonės šakų veiklos; kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai bei pramonė (KKSP) – viena labiausiai per pandemiją nukentėjusių sričių – atsigauna lėčiau negu likusi ES ekonomika ir todėl turėtų būti dar labiau remiama bei palaikoma; kadangi NEB gali skatinti tolesnes investicijas į sektorių ir į jo įgyvendinimą vietoje įtraukti įvairius subjektus;

F.

kadangi architektūra, miestų ir teritorijų planavimas, judumas, dizainas, menai, sociologija ir inžinerija papildo ir padeda kurti įtraukią, tvarią ir gražią visuomenę; kadangi šie sektoriai atlieka esminį vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas darnaus vystymosi, tvarios statybos kultūros ir inovatyvių, erdvės požiūriu efektyvių sprendimų labui, vadovaujantis mūsų žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais, tačiau dėl COVID-19 krizės jų veikla sutriko;

G.

kadangi būtina nedelsiant kurti tvaresnius ekonomikos modelius statybos ir energetikos sektoriams, kurie abu sudaro sąlygas žiedinei ekonomikai skleistis ir padės kovoti su energijos nepritekliumi bei pasiekti Sąjungos klimato politikos tikslus;

H.

kadangi pastatams suvartojama 40 proc. ES energijos, be to, su jais siejama 36 proc. ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo vartojant energiją (19);

I.

kadangi strategijos „Renovacijos banga“ tikslas – padvigubinti pastatų renovacijos mastą Europoje, siekiant renovuoti per 35 mln. pastatų ir sukurti iki 160 000 darbo vietų statybos sektoriuje;

J.

kadangi teisė į būstą yra viena pagrindinių teisių; kadangi kai kuriose ES šalyse susiduriama su krize dėl benamystės ir kokybiško būsto už prieinamą kainą stoka;

K.

kadangi miestas – tai pliuralizmo, kūrybiškumo ir solidarumo vieta; kadangi dėl prasto viešosios erdvės planavimo ir dizaino bei priemiesčių plėtros visoje Europoje nukenčia statybos kokybė; kadangi įgyvendinant NEB gali būti ieškoma galimybių ribotą miestų erdvę panaudoti tvariai, estetiškai ir įtraukiai, kad būtų geriau sujungtos miesto ir kaimo vietovės, bei užtikrinti gyventojų dalyvavimą planuojant erdves ir padėti jiems susigrąžanti miestą kaip erdvę, kuri kūrėsi sąveikai ir kultūrinei veiklai;

L.

kadangi geresnės ateities kūrimas prasideda nuo kokybiško švietimo ir mokymo, įskaitant švietimą aplinkos klausimais, profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, inter alia, naudojantis internetinio mokymosi galimybėmis, kurios turėtų būti prieinamos visiems, ir tobulinant įgūdžius bei persikvalifikuojant; kadangi teisė į kokybišką švietimą yra viena pagrindinių teisių; kadangi švietimas ir kultūra gyvybiškai svarbūs asmeniniam tobulėjimui ir gali atlikti lemiamą vaidmenį piliečių demokratinio bei pilietinio aktyvumo požiūriu; kadangi, norint kurti kokybišką apstatytą aplinką, būtina mokyti kvalifikuotus specialistus, meistrus ir kultūros darbuotojus; kadangi Sąjungos strateginio savarankiškumo užtikrinimas priklauso nuo to, ar ji gebės tapti pavyzdžiu švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

M.

kadangi kultūros paveldas – bendruomenės vertybių veidrodis – vis labiau nukenčia dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės, be to, jam gresia tokie iššūkiai, kaip nepakankamos investicijos, blogas planavimas ir prastai valdomi turistų srautai; kadangi NEB gali prisidėti prie jo išsaugojimo ir atkūrimo bei padėti jam prisitaikyti ir apsaugoti jį ateičiai; kadangi statybos sektoriaus specialistai turi gerbti kultūros paveldą visų labui;

N.

kadangi NEB projektams būtina tiek paranki reglamentavimo sistema, atitinkanti sektorinius ES teisės aktus, tiek tvarių viešųjų pirkimų praktika;

O.

kadangi Rusija savo kariniais veiksmais sąmoningai taikosi į viešąją infrastruktūrą, būstų ūkį, kultūros paveldą ir kitą civilinę infrastruktūrą Ukrainoje;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, ypač į 2022 m. balandžio 7 d. (1), gegužės 5 d. (2) ir gegužės 19 d. (3) rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į JT Chartiją,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Hagos konvencijas,

—

atsižvelgdamas į Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT Vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus,

—

atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2022 m. gegužės 30 d. išvadas dėl Ukrainos,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 13 d. ir 2022 m. liepos 14 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitas dėl tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės pažeidimų, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje,

—

atsižvelgdamas į Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro pranešimus,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 7 d. JT Saugumo Taryboje vykusias diskusijas dėl Ukrainos piliečių priverstinio perkėlimo ir deportavimo, taip pat dėl priverstinio Ukrainos vaikų įvaikinimo Rusijoje,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. rugsėjo 1 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą „We Had No Choice“: „Filtration“ and the Crime of Forcibly Transferring Ukrainian Civilians to Russia“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacija vėl pradėjo neišprovokuotą, nepateisinamą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija įvykdė daugybę šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir karo nusikaltimų, įskaitant masinius civilių gyventojų ir karo belaisvių žudymus, kankinimus, seksualinį smurtą, priverstinius dingimus, priverstinį deportavimą, plėšikavimą, trukdymą evakuotis ir pravažiuoti humanitariniams konvojams, – visi šie veiksmai yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir už juos turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn;

B.

kadangi, Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro (ombudsmeno) vertinimu, nuo 2022 m. vasario 24 d. daugiau kaip milijonas ukrainiečių buvo priverstinai deportuoti į Rusijos Federaciją, dažnai į pat Rusijos Tolimuosius Rytus; kadangi iš įvairių šaltinių gaunami duomenys rodo, jog iš tikrųjų šie skaičiai yra daug didesni, o labiausiai pesimistiniais vertinimais šis skaičius siekia 2,5 milijono žmonių, be to, šie skaičiai nuolat didėja; kadangi priverstinis deportavimas iš Ukrainos, vykdomas per vadinamąsias filtravimo stovyklas, turi, žvelgiant į istoriją, glaudžių paralelių su masine priverstine sovietų vykdyta deportacija ir Gulago koncentracijos stovyklomis; kadangi priverstinis perkėlimas yra karo nusikaltimas ir gali būti laikomas nusikaltimu žmoniškumui;

C.

kadangi tarptautinės organizacijos, pvz., ESBO ir JT, nustatė, kad plataus masto priverstinis Ukrainos civilių gyventojų deportavimas į Rusijos Federaciją yra vienas iš šiurkščiausių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos Federacija vykdo savo agresijos kare prieš Ukrainą;

D.

kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) patvirtino, jog esama vadinamųjų filtravimo stovyklų, ir nustatė, kad jose vykdomas didelio masto, privalomas, represinis saugumo patikrinimas pažeidžiant teises, o tai yra masinis Ukrainos piliečių žmogaus teisių pažeidimas; kadangi laukdami šios procedūros Ukrainos civiliai gyventojai buvo internuoti, o proceso trukmė buvo labai įvairi: nuo kelių valandų iki beveik mėnesio; kadangi filtracijos metu Ukrainos piliečiai išsamiai apklausiami, atliekama kūno apžiūra, kartais jie per prievartą išrengiami ar kankinami; kadangi tokiomis aplinkybėmis Ukrainos moterims ir mergaitėms gresia seksualinio išnaudojimo pavojus;

E.

kadangi filtravimo procesas yra sistemingas ir jį vykdant masiškai neteisėtai renkami duomenys – tokiu būdu Rusijos valdžios institucijos gauna daugybę asmens duomenų apie Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant jų biometrinius duomenis; kadangi tai yra akivaizdus teisės į privatumą pažeidimas ir realus pavojus, kad šią procedūrą patyrę asmenys bus persekiojami ateityje;

F.

kadangi per šį procesą Rusijos valdžios institucijos dažnai konfiskuoja ukrainiečių pasus ir verčia juos pasirašyti sutartis dėl gyvenimo Rusijoje, atimdamos iš jų galimybę grįžti namo, akivaizdžiai stengdamosi pakeisti Ukrainos demografinę struktūrą; kadangi Rusija, okupuotose Ukrainos teritorijose įgyvendindama savo geopolitinę koncepciją „Russkij mir“ („Rusiškasis pasaulis“), ne tik vykdo priverstinį deportavimą ir įvaikinimą, bet ir spartesnį rusifikavimą;

G.

kadangi Ukrainos piliečiai, kurie neįveikia filtravimo proceso, yra sulaikomi ir perkeliami į Rusijos sulaikymo centrus ir įkalinimo įstaigas, o ten rizikuoja patirti didžiulę žalą, įskaitant kankinimą ir netinkamą elgesį, arba jie priverstinai dingsta; kadangi OHCHR dokumentais patvirtino patikimus pranešimus apie vaikų atskyrimą nuo jų šeimų, kai lydintysis suaugusysis neįveikė filtravimo proceso;

H.

kadangi nuo karo bėgantiems vaikams, ypač jei jie nelydimi, gresia didesnė smurto, prievartos ir išnaudojimo rizika, taip pat rizika dingti ir tapti prekybos žmonėmis aukomis, ypač kai jie kerta valstybių sienas, o mergaitėms kyla didelė smurto dėl lyties rizika;

I.

kadangi Ukrainos ombudsmenas 2022 m. rugsėjo 3 d. pareiškė, jog daugiau kaip 200 000 vaikų jau prievarta išvežti į Rusijos Federaciją turint tikslą leisti juos įvaikinti šeimoms Rusijoje, ir patvirtino 7 000 Ukrainos vaikų priverstinės deportacijos aplinkybes; kadangi Rusijos valdžios institucijos sąmoningai atskiria Ukrainos vaikus nuo jų tėvų, grobia juos iš vaikų namų ir kitų vaikų įstaigų bei ligoninių, kad suteiktų galimybę juos įvaikinti Rusijoje; kadangi šie Rusijos Federacijos veiksmai yra sistemingi ir plataus masto ir kadangi, be daugelio kitų pažeidimų, jie apima deportuotų asmenų asmens įrašų sunaikinimą;

J.

kadangi Ukraina sukūrė portalą „Karo vaikai“, kad dingusių, perkeltų ir deportuotų vaikų tėvai galėtų dalytis visais turimais duomenimis;

K.

kadangi, vaikams esant Rusijos okupuotose teritorijose arba pačioje Rusijoje, jų išvykimo arba susijungimo su savo globėjais procesas yra neįtikėtinai sudėtingas; kadangi, nesant oficialių procedūrų Ukrainos vaikams grąžinti į Ukrainą arba sujungti juos su jų globėjais ir už juos atsakingais asmenimis, didžioji proceso našta tenka patiems asmenims, padedant vietos savanoriams, NVO ir vedant derybas neoficialiais kanalais;

L.

kadangi 2022 m. gegužės 25 d. ir 30 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretus, kuriais supaprastinama Rusijos pilietybės suteikimo Ukrainos piliečiams, įskaitant be tėvų priežiūros likusius vaikus, ir Ukrainos vaikų įvaikinimo rusų šeimose procedūra, taip dar labiau apsunkinant jų grįžimą į Ukrainą ir palengvinant priverstinės Ukrainos vaikų asimiliacijos procesą; kadangi šimtai Ukrainos vaikų nuo to laiko įgijo Rusijos pilietybę ir buvo išsiųsti pas naujus tėvus įvairiuose Rusijos regionuose;

M.

kadangi pagal tarptautinę teisę aiškiai draudžiama deportacija okupuotoje teritorijoje arba iš okupuotos teritorijos į okupacinės valdžios teritoriją ir tai yra sunkus Ženevos konvencijų pažeidimas ir karo nusikaltimas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; kadangi pagal tarptautinę teisę ir praktiką draudžiama įvaikinti ekstremaliųjų situacijų metu arba iš karto po jų; kadangi Ukraina karo pradžioje priėmė tarptautinio įvaikinimo moratoriumą; kadangi pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir Ketvirtąją Ženevos konvenciją okupacinėms jėgoms draudžiama keisti vaikų asmeninį statusą, įskaitant jų pilietybę;

N.

kadangi pagal JT Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį II straipsnį priverstinis vienos kokios nors grupės vaikų perdavimas kitai grupei, siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, yra genocidas;

O.

kadangi panašu, jog vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir kitoms pažeidžiamoms grupėms kyla ypač didelis pavojus likti įstrigusiems Rusijos okupuotose vietovėse arba Rusijoje, nes jie dažnai prieš savo valią yra apgyvendinami tokiose įstaigose kaip slaugos namai Rusijoje arba Rusijos okupuotose vietovėse; kadangi šios įstaigos yra uždaros institucijos ir pažeidžiamų asmenų perkėlimas į jas iš esmės pažeidžia jų teisę į judėjimo laisvę;

P.

kadangi Ukrainos piliečiai Rusijoje ir Rusijos okupuotose teritorijose susiduria su dideliais sunkumais, pvz., pragyvenimo lėšų trūkumu, negalėjimu išsikeisti Ukrainos grivinų arba išsiimti lėšų banko kortelėmis, drabužių ir higienos reikmenų trūkumu ir negalėjimu susisiekti su giminaičiais; kadangi Ukrainos civiliai gyventojai priverstinai perkeliami į ekonominių sunkumų patiriančias ar izoliuotas teritorijas Rusijoje, dažnai Sibire, ir paliekami be jokių galimybių sugrįžti; kadangi tie, kurie bando išvykti iš Rusijos, dažnai susiduria su sunkumais kirsdami Rusijos sieną, nes neturi tinkamų tapatybės dokumentų, paliko juos Ukrainoje bėgdami nuo karo arba Rusijos valdžios institucijos juos konfiskavo;

Q.

kadangi iškreiptas Antrojo pasaulinio karo naratyvas yra Kremliaus propagandos, kuria pateisinamas šiandien Rusijos prieš Ukrainą vykdomas agresijos karas, pagrindas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ugandos ir Tanzanijos,

—

atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią yra pasirašiusi Uganda, ypač į jos 9 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį 1995 m. birželio 21 d. ratifikavo Uganda, ypač į jo 9 straipsnį, kuriuo užtikrinama teisė į laisvę nuo savavališko suėmimo ar sulaikymo,

—

atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 9 d. priimtą Deklaraciją dėl asmenų, grupių ir visuomenės institucijų teisės ir pareigos remti ir ginti visuotinai pripažintas žmogaus teises ir pagrindines laisves, dar vadinamą JT deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtą Paryžiaus susitarimą, kurį 2016 m. balandžio 22 d., be kitų, pasirašė visos ES valstybės, Uganda ir Tanzanija,

—

atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją,

—

atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2022 m. liepos 28 d. priimtą rezoliuciją, už kurią balsavo 161 šalis, įskaitant visas ES valstybes nares, kurioje deklaruojama, kad galimybė naudotis švaria ir sveika aplinka yra visuotinė žmogaus teisė,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Alberto ežero plėtros projekte dalyvauja keli partneriai: Prancūzijos tarptautinė naftos bendrovė „TotalEnergies“ („Total“) (pagrindinė investuotoja) ir „China National Offshore Oil Corporation“, „Uganda National Oil Company“ ir „Tanzania Petroleum Development Corporation“; kadangi pagal projektą pagaminti produktai bus pristatyti į Tangos uostą Tanzanijoje tarpvalstybiniu naftotiekiu – Rytų Afrikos žalios naftos naftotiekiu (EACOP); kadangi EACOP buvo pradėtas 2022 m. vasario 1 d. ir jį planuojama užbaigti iki 2025 m.; kadangi bendrovė „Total“ Ugandoje pradėjo du didelius naftos žvalgybos projektus, iš kurių vienas yra Tilengos projektas, pagal kurį bus vykdomas naftos gręžimas saugomoje Merčisono krioklio teritorijoje;

B.

kadangi manoma, kad statybos ir eksploatavimo etapai turės papildomą neigiamą ir žalingą poveikį bendruomenėms, esančioms naftos gavybos ir naftotiekio teritorijose, be kita ko, kels pavojų vandens ištekliams ir negrįžtamai pakenks ūkininkų, žvejų ir turizmo įmonių savininkų, kurie priklauso nuo turtingų regiono gamtos išteklių, pragyvenimo šaltiniams; kadangi EACOP jūros įrenginiai Tanzanijos pakrantėje bus statomi zonoje, kurioje esama didelės cunamio rizikos, o tai kelia pavojų saugomoms jūrų teritorijoms; kadangi į šią riziką dėmesį atkreipė Nyderlandų poveikio aplinkai vertinimo komisija savo Rekomendacinėje pakartotinai pateikto EACOP poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimo apžvalgoje, ypač pabrėždama, kad siūlomas vandens ir šlapynių kirtimo būdas (atviros tranšėjos) gali turėti didelį neigiamą poveikį, ypač šlapynėse;

C.

kadangi jau dabar pranešama, kad naftos telkinių ir vamzdynų infrastruktūros plėtra kelia didžiulę riziką ir daro didžiulį poveikį ir ši rizika ir poveikis yra išsamiai dokumentuoti daugelyje bendruomeninių poveikio vertinimų ir nepriklausomų ekspertų tyrimų; kadangi numatoma, kad projektas kels pavojų gamtos draustiniams ir buveinėms; kadangi, nors šio projekto partneriai kalba apie jo naudą ekonomikai ir užimtumui, daugelis Rytų Afrikos gyventojų ir Rytų Afrikos pilietinės visuomenės organizacijų ir toliau griežtai nepritaria naftotiekio statybai ir susijusiems projektams, teigdami, kad dėl jo poveikio vietos bendruomenėms ir aplinkai neverta rizikuoti;

D.

kadangi didžioji dalis pagal šį didelio masto naftos projektą planuojamos produkcijos bus išgaunama ir parduodama nuo 2030 m.; kadangi išgaunant naftą Ugandoje būtų išmetama iki 34 mln. tonų anglies dioksido per metus; kadangi Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) 2021 m. ataskaitoje įspėjo, kad norint apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 oC, kad būtų išvengta žalingiausio klimato kaitos poveikio, reikia nedelsiant nutraukti naujus naftos ir dujų gavybos darbus; kadangi kai kurie aplinkos ir klimato srities ekspertai nurodė keletą esminių šių poveikio aplinkai ir socialinio poveikio vertinimų trūkumų, manydami, kad neišvengiamai „projekto įgyvendinimo laikotarpiu iš EACOP išsilies nafta“;

E.

kadangi keturi Jungtinių Tautų specialieji pranešėjai žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais savo 2022 m. sausio 24 d. komunikate išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių gynėjų ir Ugandos naftos ir dujų sektoriuje veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbuotojų suėmimo, bauginimo ir teisminio bauginimo; kadangi, kaip pranešama, įvairūs žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir pilietinės visuomenės veikėjai buvo laikomi nusikaltėliais, bauginami ir persekiojami, tarp jų aplinkos apsaugos teisių gynėjas ir NVO „Africa Institute for Energy Governance“ vietos biuro vadovas Maxwell Atuhura, kuris nukentėjo nuo įsilaužimo ir buvo savavališkai suimtas; Italijos žurnalistė Federica Marsi, kuri buvo savavališkai suimta 2021 m. gegužės 25 d.; NVO „Oil and Gas Human Rights Defenders Association“ pirmininkas Joss Kaheero Mugisa, kuris be teismo nuosprendžio praleido 56 naktis kalėjime; nuo EACOP projekto Kioteros rajone nukentėjusių žmonių lyderis Robert Birimuye, kuris buvo savavališkai suimtas; „Community Transformation Foundation Network“ (COTFONE) koordinatorius Yisito Kayinga Muddu, į kurio namus ir darbovietę buvo įsilaužta tą pačią dieną, ir Fred Mwesigwa, kuris davė parodymus byloje prieš bendrovę „TotalEnergies“ Prancūzijoje ir kuriam vėliau buvo grasinta, kad bus nužudytas;

F.

kadangi nuo 2019 m. bendrovei „Total“ Prancūzijoje iškeltas teismo procesas dėl įtarimų, kad ji neįdiegė tinkamo rūpestingumo pareigos įgyvendinimo plano, pagal kurį būtų užkirstas kelias projekto keliamai rizikai sveikatai, saugai, aplinkai ir žmogaus teisėms, kaip reikalaujama Prancūzijos teisės aktuose dėl rūpestingumo pareigos, kiek tai susiję su Tilengos ir EACOP projektais ir jų poveikiu žmogaus teisėms; kadangi 2021 m. gruodžio mėn. Prancūzijos kasacinis teismas atmetė bendrovės „Total“ skundus, dabar byla turi būti nagrinėjama iš esmės, o sprendimas kol kas nepriimtas;

G.

kadangi 2021 m. lapkričio 9 d. ES delegacijos ir Prancūzijos, Belgijos, Danijos, Norvegijos ir Nyderlandų ambasadų misijai nebuvo leista patekti naftos gavybos zoną;

H.

kadangi šie naftos projektai turi poveikio beveik 118 000 žmonių: kai kurių namai buvo sunaikinti, kad būtų lengviau nutiesti privažiavimo kelius arba pastatyti perdirbimo įmonę, kitų atveju buvo nusavinta visa žemė arba jos dalis ir jie neteko galimybės laisvai naudotis savo nuosavybe, taigi ir pragyvenimo lėšomis, iš anksto negavę teisingos ir tinkamos kompensacijos; kadangi mokama kompensacija dažnai yra per maža, kad ūkininkai, kurių žemė buvo nusavinta, galėtų nusipirkti panašų žemės sklypą ir jame toliau ūkininkauti; kadangi dėl tokios mažos kompensacijos smarkiai ir a priori galutinai sumažėja jų pajamos ir suprastėja gyvenimo sąlygos, todėl iškeldinti asmenys nebegali gauti pakankamai pajamų, kad galėtų išmaitinti savo šeimą, išleisti savo vaikus į mokyklą ar naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi nepaisoma čiabuvių bendruomenių teisės į laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą, kaip numatyta tarptautiniuose standartuose;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje (1) ir 2022 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl naudojimosi teisingumu kaip represine priemone Nikaragvoje (2),

—

atsižvelgdamas į JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač jos 18 straipsnį dėl nuomonės ir saviraiškos laisvės, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 10 straipsnį dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, ir į Amerikos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 12 straipsnį dėl sąžinės ir religijos laisvės,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisykles),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/1720 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Nikaragvoje (3),

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 14 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) atstovo spaudai pareiškimą dėl nuosprendžių politiniams kaliniams,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. gegužės 9 d. JT žmogaus teisių biuro atstovo spaudai pareiškimą dėl Nikaragvos represijų prieš pilietinę visuomenę, į 2022 m. vasario 24 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą prieš 2022 m. kovo 7 d. vykusią 49-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 31 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 49/3 dėl žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos Nikaragvoje,

—

atsižvelgdamas į Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (4) (ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi 2022 m. rugpjūčio 19 d. Nikaragvos nacionalinė policija surengė reidą, per kurį naudojo jėgą, Matagalpos vyskupijos kurijoje, kad po dviejų- savaičių trukusio susilaikymo nuo veiksmų savavališkai suimtų vyskupą Rolando Álvarezą, taip pat penkis kunigus, du seminaristus ir vieną operatorių, kurie šiuo metu kalinami kalėjime „El Chipote“; kadangi vyskupas R. Álvarez atliko svarbų tarpininko vaidmenį 2018 m. nacionaliniame dialoge, nuolat ragino Nikaragvoje vykdyti taikų ir motyvuotą dialogą ir kritikavo septynių katalikų žiniasklaidos radijo stočių, kurias valdė Matagalpos vyskupija, uždarymą 2022 m. rugpjūčio 1 d.;

B.

kadangi policijos pareiškime nebuvo pateikta suėmimų priežastis, tačiau buvo teigiama, kad jie buvo 2022 m. rugpjūčio 5 d. pradėto tyrimo dėl destabilizuojančios ir provokuojančios veiklos šalyje dalis; kadangi policija vėliau patvirtino, kad vykdomos teisinės apklausos; kadangi praėjus kelioms valandoms Nikaragvos viceprezidentas Rosario Murillo savo kalboje teigė, kad policija atkuria tvarką Matagalpoje ir kad buvo būtina areštuoti vyskupą;

C.

kadangi 2022 m. kovo mėn. iš šalies išsiųstas Apaštališkasis nuncijus Nikaragvoje monsinjoras Waldemar Stanisław Sommertag, 2022 m. birželio mėn. sulaikytas tėvas Manuel Salvador García, Šv. Teresės iš Kalkutos ordino labdaros asociacijos misionierės buvo paskelbtos neteisėtomis bei 2022 m. liepos mėn. išsiųstos iš šalies ir pranešama, kad nacionalinė policija uždraudė religines procesijas, kurios turėjo įvykti 2022 m. rugpjūčio 13 ir 14 d.; kadangi dėl vyskupo R. Álvarezo sulaikymo šalį paliko kiti penki dvasininkai: Uriel Vallejos, Vicente Martínez, Sebastián López, Mangel Hernández ir Dani García; kadangi po grasinimų mirtimi, kuriuos pripažino Vatikanas, 2019 m. šalį buvo priverstas palikti vyskupas Silvio Báez; kadangi 2022 m. rugsėjo 1 d. Nikaragvos valdžios institucijos skyrė monsinjorui Leonardo José Urbinai Rodríguezui 30 metų laisvės atėmimo bausmę; kadangi tai tik keli represijų, nukreiptų prieš Romos katalikų bažnyčios Nikaragvoje narius, pavyzdžiai;

D.

kadangi nuo 2018 m. Nikaragvos režimas sistemingai ir pakartotinai kalino, persekiojo ir baugino kandidatus į prezidentus, opozicijos lyderius ir religinius – visų pirma Romos katalikų bažnyčios – vadovus, taip pat studentų ir kaimo vietovių lyderius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės organizacijas, LGBTI asmenis ir verslo atstovus;

E.

kadangi nuo to laiko Nikaragvoje įdiegta valstybės represijų sistema, kuriai būdingas sisteminis nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus, institucijų bei teisinės valstybės padėties blogėjimas ir vykdomosios valdžios bei teisminių institucijų tarpusavio nuolaidžiavimas;

F.

kadangi suintensyvėjo išpuoliai prieš saviraiškos, sąžinės ir religijos laisvę ir kadangi prokuratūros grasinimai keliems žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams, kritikuojantiems režimą, ir Romos katalikų bažnyčios nariams – dėl jų tarpininkavimo pastangų 2018 m. nacionalinėse derybose bei dėl žmogaus teisių pažeidimų, įvykdytų per tebesitęsiančią Nikaragvos krizę, pasmerkimo – paskatino daugelį jų palikti Nikaragvą ir siekti apsaugos;

G.

kadangi, kaip aiškiai nurodė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ir JT žmogaus teisių tarybos įgaliotieji ekspertai, įkalinti asmenys buvo sulaikyti dėl priežasčių, kurios yra nesuderinamos su tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir Nikaragvos Konstitucija;

H.

kadangi netrukus po to uždarytos katalikų radijo stotys ir dar dvi bendruomenės radijo ir televizijos stotys, panaudojant pernelyg didelę jėgą, – paskutinės organizacijos ilgame daugiau kaip 1 700 pilietinės visuomenės organizacijų ir bent 40 moterų organizacijų, kelių politinių partijų, žiniasklaidos asociacijų ir universitetų sąraše, prieš kuriuos Nikaragvos režimas vykdė išpuolius;

I.

kadangi šiais metais Nikaragvos režimas leido Rusijos karinėms pajėgoms būti šalyje, o tai aiškiai rodo tvirtus D. Ortegos bei R. Murillo ir V. Putino režimų santykius ir bendrą paramą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač jos 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),