KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2023 m. kovo 14 d.

dėl energijos kaupimo – nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir saugios ES energetikos sistemos pagrindo

(2023/C 103/01)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisija pasiūlė Europos žaliąjį kursą – strategiją, kuria siekiama, be kita ko, iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą (1). Atsižvelgiant į tai, „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje“ (2) nustatytas tikslas – 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc. Be to, atsižvelgiant į neišprovokuotą Rusijos invaziją į Ukrainą ir į tai, kad energijos tiekimą ji naudoja kaip ginklą, komunikate „REPowerEU“ (3) ir plane „REPowerEU“ (4) siūlomos priemonės, kaip greitai panaikinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir įveikti energetikos krizę spartinant perėjimą prie švarios energijos ir suvienijant jėgas, kad būtų sukurta atsparesnė energetikos sistema;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad energijos gamyba ir vartojimas sudaro daugiau kaip 75 proc. Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, siekiant šių tikslų labai svarbu mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslai, energetikos sistema iš esmės pertvarkoma: didinamas energijos vartojimo efektyvumas, masiškai ir sparčiai diegiami kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sprendiniai, įtraukiama daugiau dalyvių, sistemos tampa labiau decentralizuotos, skaitmenizuotos ir tarpusavyje sujungtos ir didinamas ekonomikos elektrifikavimas. Tokiai sistemos transformacijai reikalingas didesnis lankstumas, kuris suprantamas kaip energetikos sistemos gebėjimas prisitaikyti prie kintančių tinklo poreikių ir valdyti paklausos ir pasiūlos kintamumą bei neapibrėžtumą visais aktualiais laikotarpiais. Modeliai (5) rodo tiesioginį, kartais eksponentinį, ryšį tarp lankstumo poreikio (dienos, savaitės ir mėnesio) ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos sprendinių diegimo. Todėl lankstumo poreikis bus ypač aktualus artimiausiais metais, nes tikimasi, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis elektros energijos sistemoje iki 2030 m. pasieks 69 proc.;

(3)

atsižvelgiant į naujus veiklos uždavinius ir siekiant užtikrinti stabilumą ir patikimumą, o galiausiai ir elektros energijos tiekimo saugumą, būsimoje elektros energijos sistemoje reikia numatyti ir papildomas paslaugas (pvz., balansavimo ir su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas (6));

(4)

įvairios technologijos gali užtikrinti reikiamą energetikos sistemos lankstumą, pavyzdžiui, energijos kaupimą, reguliavimą apkrova, pasiūlos lankstumą ir jungtis. Panaudojant skirtingas energijos kaupimo technologijas (pvz., mechaninio, šiluminio, elektrinio, elektrocheminio ir cheminio kaupimo) galima teikti įvairias paslaugas skirtingu mastu ir skirtingais laikotarpiais. Pavyzdžiui, šiluminės energijos kaupimas, visų pirma dideliuose šiluminės energijos kaupimo įrenginiuose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, gali užtikrinti lankstumo ir balansavimo paslaugas elektros perdavimo tinklui, todėl yra ekonomiškas sistemos integravimo sprendimas, nes taip absorbuojama kintamų atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos (pvz., vėjo ir saulės energijos) gamyba. Be to, energijos kaupimo technologijos gali būti techninis sprendimas stabilumui ir patikimumui užtikrinti;

(5)

energijos kaupimas elektros energijos sistemoje, apibrėžtas Direktyvos (ES) 2019/944 Europos Parlamento ir Tarybos (7) 2 straipsnio 59 punkte, apima įvairias technologijas. Direktyvoje (ES) 2019/944 reglamentuojama energijos kaupimo veikla elektros energijos rinkoje, įskaitant lankstumo paslaugų teikimą vienodomis sąlygomis su kitais energijos ištekliais;

(6)

už elektros energijos sistemos ribų energijos kaupimas, pavyzdžiui, šiluminės energijos kaupimas, gali įvairiais būdais prisidėti prie energetikos sistemos. Pavyzdžiui, energijos kaupimas, papildantis atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančius šildymo ir vėsinimo generatorius, kurie yra individualaus ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemų dalis, leidžia didesnę šildymo poreikio dalį patenkinti kintama ir žemos temperatūros atsinaujinančiųjų išteklių energija, pavyzdžiui, sekliąja geotermine energija, saulės šilumine energija ir aplinkos energija. Šių atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių šildymo sistemų plėtros skatinimas yra itin svarbus siekiant atsisakyti iškastinį kurą naudojančių šildymo sistemų, ypač pastatuose;

(7)

energijos kaupimo vaidmuo gali būti svarbus mažinant energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro, prisidedant prie energetikos sistemos integravimo ir tiekimo saugumo. Kad energetikos sistema būtų nepriklausoma nuo iškastinio kuro, reikės didelių investicijų į visų formų kaupimo pajėgumus. Energijos kaupimo technologijos gali palengvinti įvairių ekonomikos sektorių, ypač pastatų ir transporto, elektrifikavimą. Pavyzdžiui, vis labiau pereinant prie elektros energija varomų transporto priemonių ir jas panaudojant elektros tinklui balansuoti taikant reguliavimą apkrova (pvz., absorbuojant perteklinę elektros energiją, kai gaminama daug elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, o paklausa yra maža). Elektros energija varomų transporto priemonių baterijose sukaupta energija taip pat gali būti efektyviai naudojama namų ūkiams aprūpinti elektra ir padėti stabilizuoti elektros perdavimo tinklą;

(8)	energijos kaupimas, ypač už skaitiklio, gali padėti vartotojams, tiek namų ūkiams, tiek pramonės subjektams, kuo labiau panaudoti pasigamintą atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir taip sumažinti savo sąskaitas už energiją;

(9)

mažiau tarpusavyje sujungtose arba nesujungtose energetikos sistemose, pavyzdžiui, salose, atokiuose regionuose arba atokiausiuose ES regionuose, lankstumo ištekliai, visų pirma energijos kaupimo galimybės, gali padėti atsisakyti importuojamo iškastinio kuro ir valdyti didelį trumpalaikį ir sezoninį atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo nepastovumą;

(10)

energijos kaupimas susiduria su tam tikrais iššūkiais, kurie gali turėti įtakos energijos kaupimo sprendinių diegimui tokiu mastu, kuris būtinas, kad būtų reikšmingai prisidėta prie energetikos pertvarkos. Kai kurie iš šių iššūkių yra susiję su poreikiu užtikrinti ilgalaikį pajamų matomumą ir nuspėjamumą, kad būtų lengviau gauti finansavimą;

(11)

Sąjungos elektros energijos rinka sukurta taip, kad energijos kaupimas jau dabar galėtų būti vykdomas visose elektros energijos rinkose. Tai suteikia pagrindą sujungti skirtingus pajamų srautus (pajamų kaupimas), kad būtų palaikomas energijos kaupimo verslo modelio gyvybingumas ir sudarytos sąlygos energijos kaupimo pridėtinę vertę energetikos sistemai padidinti maksimaliai;

(12)

Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse (8) valstybės narės skatinamos į tiekimo saugumo priemones įtraukti papildomų kriterijų ar elementų, kad būtų skatinamas labiau aplinką tausojančių technologijų naudojimas (arba mažinamas taršių technologijų naudojimas), būtinas ES aplinkos apsaugos tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad tokie kriterijai ar elementai padidins saugyklų, kurioms taikomos tiekimo saugumo priemonės, dalį;

(13)

perdavimo sistemos operatoriai savo dešimties metų tinklo plėtros plane (9) privalo atsižvelgti į energijos kaupimo įrenginių naudojimo galimybes. Tačiau planuojant tinklus galima dar labiau išnaudoti tipinį energijos kaupimo modelį – tiekti elektros energiją į tinklą, kai jos gaminama mažai, ir vartoti elektros energiją, kai jos gaminama daug. Energijos suvartojimą iš tinklo piko valandomis galima sumažinti taikant tinkamai parengtus tinklo mokesčius ir tarifų sistemas, kuriais skatinamas lankstumo priemonių, pavyzdžiui, energijos kaupimo, naudojimas;

(14)

dalijimasis sukaupta elektros energija gali duoti didesnės naudos sistemai, kai taikomas reguliavimas apkrova ir galutiniai vartotojai gauna atitinkamus kainų signalus arba jiems leidžiama dalyvauti lankstumo schemose. Kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2019/944, grupei kartu veikiančių galutinių vartotojų neturėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, kai jie teikia lankstumo paslaugas sistemos operatoriams naudodami prieš skaitiklį įrengtus kaupimo įrenginius.

(15)

atnaujinant 2021–2030 m. nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, kaip numatyta Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (10) 14 straipsnyje, turėtų būti numatyti didesni užmojai paspartinti žaliąją pertvarką ir padidinti energetinį saugumą pagal Europos žaliojo kurso dokumentų rinkinį (11) ir „REPowerEU“. Į atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus taip pat turėtų būti įtraukti to reglamento 4 straipsnio d punkto 3 papunktyje numatyti nacionaliniai uždaviniai didinti sistemos lankstumą. Šiuose atnaujintuose nacionaliniuose planuose taip pat turėtų būti išdėstytos atitinkamos politikos kryptys ir priemonės, kuriomis būtų remiami investicijų poreikiai, nustatyti pagal „REPowerEU“, taip pat pagrindinis prioritetas – apsaugoti ES konkurencingumą ir patrauklumą pasaulinių partnerių atžvilgiu, kartu atsižvelgiant į poveikį aplinkai, visų pirma buveinėms ir ekosistemoms (12). Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai suteikia galimybę išnagrinėti visų penkių energetikos sąjungos aspektų sinergiją (13), visų pirma elektros energijos kaupimo naudą,

REKOMENDUOJA:

(1)

valstybėms narėms, nustatant taikytiną reguliavimo sistemą ir procedūras, visų pirma įgyvendinant ES elektros energijos rinkos teisės aktus, atsižvelgti į dvejopą energijos kaupimo vaidmenį (ir gamintojas, ir vartotojas), kad būtų pašalintos esamos kliūtys. Tai apima dvigubo apmokestinimo prevenciją ir leidimų išdavimo procedūrų palengvinimą (14). Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų atsižvelgti į tokį vaidmenį nustatydamos tinklo mokesčius ir tarifų sistemas pagal Sąjungos teisės aktus;

(2)

valstybėms narėms nustatyti savo energetikos sistemų lankstumo poreikius trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais ir atnaujinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus stiprinti tikslus ir susijusias politikos kryptis bei priemones, kuriomis siekiama ekonomiškai efektyviai skatinti energijos kaupimo technologijų, tiek pramoninio masto, tiek už skaitiklio, diegimą, reguliavimą apkrova ir lankstumą. Valstybės narės taip pat turėtų įvertinti atitinkamų energijos kaupimo technologijų gamybos pajėgumų poreikius;

(3)

valstybėms narėms, visų pirma jų nacionalinėms reguliavimo institucijoms, užtikrinti, kad energetikos sistemų operatoriai, planuodami perdavimo ir skirstomuosius tinklus, toliau vertintų savo energetikos sistemų lankstumo poreikius, įskaitant energijos kaupimo galimybes (trumpalaikes ir ilgalaikes) ir tai, ar energijos kaupimas gali būti ekonomiškai efektyvesnė alternatyva investicijoms į tinklą. Vertindamos prijungimo prie tinklo pajėgumą (pvz., lankstaus prijungimo sutartis) ir sistemos veikimą, jos taip pat turėtų atsižvelgti į visas lankstumo šaltinių, ypač energijos kaupimo, galimybes;

(4)

valstybėms narėms nustatyti galimas trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio energijos kaupimo, įskaitant už skaitiklio (šiluminio ir naudojančio elektros energiją), finansavimo spragas ir kitas lankstumo priemones, o nustačius papildomų lanksčių išteklių poreikį tiekimo saugumo ir aplinkos tikslams pasiekti, apsvarstyti galimą finansinių priemonių, kurios užtikrintų pajamų matomumą ir nuspėjamumą, poreikį;

(5)	valstybės narės nagrinėja, ar pakankamai atlyginama už energijos kaupimo paslaugas, visų pirma už lankstumo naudojimą skirstomuosiuose tinkluose ir su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų teikimą, ir ar operatoriai gali sumuoti atlygį už kelias paslaugas;

(6)

valstybėms narėms apsvarstyti galimybę prireikus rengti konkursus, kad būtų pasiektas pakankamas lankstumo šaltinių naudojimo lygis, siekiant skaidrių tiekimo saugumo ir aplinkos tikslų, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Reikėtų išnagrinėti galimybes patobulinti pajėgumų mechanizmų struktūrą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti lanksčius šaltinius, įskaitant energijos kaupimą, pavyzdžiui, užtikrinant, kad pajėgumų sumažėjimo koeficientai būtų tinkami, atsižvelgiant į siekiamą tiekimo saugumo tikslą, mažinant minimalų reikalavimus atitinkantį pajėgumą ir mažiausią pasiūlymo dydį, sudarant palankesnes sąlygas telkimui, mažinant išmetamo CO2 kiekio ribas arba teikiant pirmenybę labiau aplinką tausojančioms technologijoms, kaip numatyta Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse;

(7)

valstybėms narėms nustatyti konkrečius reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias taikyti reguliavimą apkrova ir kaupti energiją už skaitiklio, pavyzdžiui, susijusias su galutinio vartojimo sektorių elektrifikavimu, grindžiamu atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, individualaus ar kolektyvinio pasigamintos energijos vartojimo skatinimu ir dvikrypčiu įkrovimu naudojant elektros energija varomų transporto priemonių baterijas;

(8)

valstybėms narėms paspartinti kaupimo įrenginių ir kitų lankstumo priemonių diegimą salose, atokiuose regionuose ir ES atokiausiuose regionuose, kur tinklo pajėgumas nepakankamas, o jungtys su pagrindiniu tinklu yra nestabilios arba ilgos, pavyzdžiui, taikant paramos sistemas lankstiems mažo anglies dioksido kiekio ištekliams, įskaitant kaupimą, ir peržiūrėti prijungimo prie tinklo kriterijus, kad būtų skatinami hibridinės energijos projektai (t. y. atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo);

(9)

valstybėms narėms ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms realiuoju laiku skelbti išsamius duomenis apie tinklo perkrovą, atsinaujinančiųjų energijos išteklių apribojimą, rinkos kainas, atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat apie įrengtus energijos kaupimo įrenginius, kad būtų lengviau priimti investicinius sprendimus dėl naujų energijos kaupimo įrenginių;

(10)

valstybėms narėms toliau remti mokslinius tyrimus ir inovacijas energijos kaupimo srityje, ypač ilgalaikio energijos kaupimo ir kaupimo sprendimų, kuriais elektros energija susiejama su kitais energijos nešikliais, taip pat siekti optimizuoti esamus sprendimus (pvz., susijusius su efektyvumu, pajėgumu, trukme, minimaliu poveikiu klimatui ir aplinkai). Reikėtų apsvarstyti rizikos mažinimo priemones, pavyzdžiui, technologijų spartinimo programas ir specialias paramos sistemas, kurios padėtų novatoriškoms energijos kaupimo technologijoms pereiti į komercializacijos etapą.

---

(1)  COM(2019) 640 final. Europos žaliojo kurso komunikate numatyti ne tik poveikio klimatui neutralumo, bet ir kiti tikslai, pavyzdžiui, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, mažinti taršą ir jos išvengti, o ekonomikos augimą atsieti nuo išteklių naudojimo taikant žiedinės ekonomikos metodus.

(2)  COM(2021) 550 final.

(3)  COM(2022) 108 final.

(4)  COM(2022) 230 final.

(5)  Žr. SWD(2023) 57 2.2 skirsnį.

(6)  Apibrėžtas Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 45 ir 49 punktuose (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(7)  2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(8)  Komisijos komunikatas „2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“, C/2022/481 (OL C 80, 2022 2 18, p. 1).

(9)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).

(10)  OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(11)  https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/delivering-european-green-deal_lt#documents

(12)  Kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai ir laikomasi žalos nedarymo principo, taip pat būtina atsižvelgti į platesnę su energijos kaupimu susijusią žalą aplinkai ir pateikti sprendimus, kaip ją sumažinti ar neutralizuoti.

(13)  COM(2015) 80.

(14)  Taip pat žr. 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2022/822 dėl greitesnio leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų ir palankesnių sąlygų elektros energijos pirkimo sutartims (OL L 146, 2022 5 25, p. 132) ir 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema (OL L 335, 2022 12 29, p. 36).

Euro kursas (1)

2023 m. kovo 17 d.

(2023/C 103/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0623
JPY	Japonijos jena	140,57
DKK	Danijos krona	7,4450
GBP	Svaras sterlingas	0,87488
SEK	Švedijos krona	11,1995
CHF	Šveicarijos frankas	0,9858
ISK	Islandijos krona	149,30
NOK	Norvegijos krona	11,4218
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,948
HUF	Vengrijos forintas	395,93
PLN	Lenkijos zlotas	4,7045
RON	Rumunijos lėja	4,9208
TRY	Turkijos lira	20,1859
AUD	Australijos doleris	1,5874
CAD	Kanados doleris	1,4584
HKD	Honkongo doleris	8,3387
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7014
SGD	Singapūro doleris	1,4262
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 389,84
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,4988
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3117
IDR	Indonezijos rupija	16 332,02
MYR	Malaizijos ringitas	4,7649
PHP	Filipinų pesas	58,118
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,246
BRL	Brazilijos realas	5,5872
MXN	Meksikos pesas	19,9829
INR	Indijos rupija	87,7870

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

EUROPOS BENDRIJU MIGRUOJANCIUJU DARBUOTOJU SOCIALINES APSAUGOSADMINISTRACINE KOMISIJA

Valiutų keitimo kursai, vadovaujantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72

(2023/C 103/03)

Reglamento (EEB) Nr. 574/72107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys

Referencinis laikotarpis: 2023 m. sausio

Taikymo laikotarpis: 2023 m. balandžio, gegužės, birželio

Sausio-23	EUR	BGN	CZK	DKK	HRK	HUF	PLN
1 EUR =	1	1,95580	23,9582	7,43831		396,032	4,69742
1 BGN =	0,511300	1	12,2498	3,80321		202,491	2,40179
1 CZK =	0,0417393	0,0816338	1	0,310470		16,5301	0,196067
1 DKK =	0,134439	0,262936	3,22092	1		53,2422	0,631517
1 HRK =
1 HUF =	0,00252505	0,00493849	0,0604956	0,018782		1	0,0118612
1 PLN =	0,212883	0,416356	5,10030	1,58349		84,3085	1
1 RON =	0,203078	0,397179	4,86538	1,51055		80,4253	0,953940
1 SEK =	0,089245	0,174546	2,13816	0,663833		35,3440	0,419222
1 GBP =	1,13363	2,21715	27,1597	8,43228		448,953	5,32513
1 NOK =	0,093328	0,182532	2,23598	0,694206		36,9611	0,438403
1 ISK =	0,00649082	0,0126948	0,155509	0,0482808		2,57058	0,030490
1 CHF =	1,003924	1,96348	24,0522	7,46750		397,586	4,71585

Šaltinis – ECB

Sausio-23	RON	SEK	GBP	NOK	ISK	CHF
1 EUR =	4,92423	11,20509	0,882123	10,71485	154,064	0,99609
1 BGN =	2,51776	5,72916	0,451029	5,47850	78,7727	0,509301
1 CZK =	0,205534	0,467693	0,036819	0,447231	6,43051	0,0415762
1 DKK =	0,662009	1,50640	0,118592	1,44050	20,7122	0,133914
1 HRK =
1 HUF =	0,0124339	0,0282934	0,00222740	0,0270555	0,389018	0,00251518
1 PLN =	1,048284	2,38537	0,187789	2,28101	32,7975	0,212051
1 RON =	1	2,27550	0,179139	2,17595	31,2869	0,202284
1 SEK =	0,439463	1	0,0787252	0,95625	13,7494	0,088896
1 GBP =	5,58224	12,7024	1	12,1467	174,651	1,12920
1 NOK =	0,459570	1,045753	0,0823272	1	14,3785	0,092964
1 ISK =	0,031962	0,072730	0,00572571	0,0695482	1	0,00646545
1 CHF =	4,94355	11,24906	0,885585	10,75690	154,668	1

Šaltinis – ECB

Pastaba. Visi su Islandijos krona (ISK) susiję kryžminiai kursai apskaičiuoti naudojantis Islandijos centrinio banko pateiktais ISK / EUR valiutų keitimo kurso duomenimis.

Nuoroda Sausio-23	1 EUR, išreikštas nacionaline valiuta	1 NV vienetas, išreikštas EUR
BGN	1,95580	0,51130
CZK	23,95823	0,04174
DKK	7,43831	0,13444
HRK
HUF	396,03227	0,00253
PLN	4,69742	0,21288
RON	4,92423	0,20308
SEK	11,20509	0,08925
GBP	0,88212	1,13363
NOK	10,71485	0,09333
ISK	154,06364	0,00649
CHF	0,99609	1,00392

Šaltinis – ECB

Pastaba. ISK / EUR valiutų keitimo kursas nustatytas remiantis Islandijos centrinio banko pateiktais duomenimis.

1.	Reglamente (EEB) Nr. 574/72 nustatyta, kad kita valiuta išreikštų sumų valiutos keitimo kursą apskaičiuoja Komisija, remdamasi 2 dalyje nurodyto referencinio laikotarpio mėnesiniu valiutų referencinių keitimo kursų, kuriuos skelbia Europos Centrinis Bankas, vidurkiu.

2.

Referencinis laikotarpis yra: — sausio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio balandžio 1 d., — balandžio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio liepos 1 d., — liepos mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio spalio 1 d., — spalio mėnuo keitimo kursams, taikytiniems nuo ateinančio sausio 1 d.

Valiutų keitimo kursai skelbiami antruose vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (C serija) numeriuose.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 103/04)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Valencia“

PDO-ES-A0872-AM03

Pranešimo data: 2022 8 29

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Vynų aprašymo formuluočių pakeitimas

Aprašymas

Patikslinta, kad 1 kategorijos vynai gali būti baltieji, raudonieji arba rožiniai vynai.

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 2 dalis, tačiau jis neturi poveikio bendrajam dokumentui.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Aukščiausiojo Teismo Administracinių ginčų skyrius sprendimais Nr. 958/2021 ir Nr. 959/2021 nusprendė, kad 2011 m. įsakymuose Nr. 13 ir Nr. 3 paskelbta specifikacijos redakcija (atnaujinta įtraukiant nuo to laiko patvirtintus nedidelius pakeitimus) tebegalioja, išskyrus punktus dėl teritorinės taikymo srities, kuriuos Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiais. Tai reiškia, kad kai kuriuose specifikacijos skirsniuose reikia grįžti prie 2011 m. paskelbtos redakcijos formuluočių.

2.   Geografinės vietovės ribų nustatymas

Aprašymas

Iš geografinės vietovės buvo išbrauktos kai kurios savivaldybės, įtrauktos į SKVN „Utiel-Requena“ ir „Alicante“ žymimų vynų gamybos vietovę.

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 4 dalis ir bendrojo dokumento 6 punktas.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Aukščiausiojo Teismo Administracinių ginčų skyrius sprendimais 958/2021 ir 959/2021 nusprendė, kad tam tikri punktai dėl teritorinės taikymo srities yra negaliojantys, nes juose nėra išsamių paaiškinimų, patvirtinančių ryšį tarp atitinkamų savivaldybių ir saugomo produkto. Todėl specifikacijos formuluotė turi būti suderinta su šių sprendimų turiniu.

3.   Vynuogių veislių, kurių vynuogės naudojamos vynui gaminti, sinonimų įtraukimas

Aprašymas

Į vynuogių veislių sąrašą įtrauktas veislės „Subirat Parent“, kuri jau buvo sąraše, pagrindinis pavadinimas („Alarije“) ir sinonimas („Malvasía Riojana“).

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 6 dalis, tačiau jis neturi poveikio bendrajam dokumentui, nes tai yra antrinė vynuogių veislė.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Įtraukus nuorodas į visus galimus į vynuogių veislių sąrašą jau įtrauktos veislės „Subirat Parent“ pavadinimus, tampa aiškiau, kokios veislės vynuogės naudojamos vynui gaminti, nes šios veislės sinonimas „Malvasía Riojana“ yra plačiau žinomas ir naudojamas.

4.   Ryšys su geografine vietove

Aprašymas

Iš dalies pakeistas viso 7 skirsnio „Ryšys su geografine vietove“ aprašymas.

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 7 dalis ir bendrojo dokumento 8 punktas.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Aukščiausiojo Teismo Administracinių ginčų skyrius sprendimais Nr. 958/2021 ir Nr. 959/2021 nusprendė, kad 2011 m. įsakymuose Nr. 13 ir Nr. 3 paskelbta specifikacijos redakcija (atnaujinta įtraukiant nuo to laiko patvirtintus nedidelius pakeitimus) tebegalioja, išskyrus punktus dėl teritorinės taikymo srities, kuriuos Aukščiausiasis Teismas pripažino negaliojančiais. Tai reiškia, kad kai kuriuose specifikacijos skirsniuose reikia grįžti prie 2011 m. paskelbtos redakcijos formuluočių.

5.   Tradicinio termino „primero de cosecha“ (pirmojo derliaus) įtraukimas

Aprašymas

Grįžtama prie tradicinio termino „primero de cosecha“ (pirmojo derliaus).

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 8 dalis ir bendrojo dokumento 9 punktas.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Pirminėje specifikacijos redakcijoje buvo nurodyta, kad šis tradicinis terminas vynų etiketėse gali būti pateikiamas, tačiau, darant įvairius pakeitimus, jis buvo per klaidą išbrauktas.

6.   Vynuogių veislės nurodymas vynų etiketėse

Aprašymas

Vynuogių veislės pavadinimas gali būti nurodomas tik ant tų vynų, kurie pagaminti naudojant ne mažiau kaip 85 proc. tos veislės vynuogių (anksčiau – 100 proc.), etikečių. Išimtis taikoma likeriniam vynui „Valencia“, gaminamam iš muskatinių veislių vynuogių ir kuriam gaminti gali būti naudojamos tik veislės „Moscatel de Alejandría“ vynuogės.

Šiuo pakeitimu keičiama produkto specifikacijos 8 dalis ir bendrojo dokumento 9 punktas.

Tai yra standartinis pakeitimas, nes laikoma, kad jis neatitinka nė vienos iš Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų.

Pagrindimas

Galimybė vyno etiketėje nurodyti vynuogių veislę, jei jos vynuogės sudaro ne mažiau kaip 85 proc. visų vynui gaminti naudotų vynuogių, buvo per klaidą panaikinta darant vieną iš specifikacijos pakeitimų.

Šiuo pakeitimu siekiama ištaisyti šią su vynuogių veislių pavadinimų nurodymu vynų etiketėse klaidą.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Valencia

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

3.	Likerinis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

8.	Pusiau putojantis vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltasis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Spalva – daugiausia geltona: nuo blyškiai geltonos iki auksinės geltonos. Vynas gali būti brandinamas medinėje taroje. Aromatas grynas, pakankamai stiprus, juntami vaisiški pokvapiai. Skonis maloniai rūgštus, gaivus ir vaisiškas su ilgai išliekančiu poskoniu.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 300 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2.   Rožinis ir raudonasis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Rožiniai vynai yra rožinės spalvos su aviečių, braškių, raudonųjų serbentų ar lašišos atspalviais. Aromatas grynas, intensyvus, vyrauja vaisiški pokvapiai. Skonis maloniai rūgštus, stiprus ir subalansuotas. Būdingas ilgai išliekantis poskonis. Raudonieji vynai paprastai būna tamsios, daugiausia raudonos, spalvos su violetiniais, granatų, vyšnių ar rubino atspalviais. Aromatas pakankamai intensyvus ir labai vaisiškas.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: rožinių vynų: 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 250 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l; raudonųjų vynų: 150 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3.   Vynai, kurių etiketėse nurodomi terminai „crianza“, „reserva“ ir „gran reserva“

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Šie vynai pasižymi sodresnėmis spalvomis nei bazinis vynas. Baltiesiems vynams būdinga intensyvesnė geltona spalva. Raudonųjų vynų spalva beveik plytų raudonumo. Vynai skleidžia tarpusavyje derančius vaisių ir medienos aromatus. Jie palieka malonius retronazalinius pojūčius.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: baltųjų ir rožinių vynų: 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, o jei cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l – 300 mg/l baltųjų vynų atveju ir 250 mg/l rožinių vynų atveju; raudonųjų vynų: 150 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

4.   Baltasis, rožinis ir raudonasis likerinis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Baltasis likerinis vynas pasižymi daugiausia geltonais, nuo blyškiai geltonos iki auksinės geltonos spalvos, tonais. Rožinis likerinis vynas yra rožinių tonų su aviečių, braškių, raudonųjų serbentų ar lašišos atspalviais. Raudonasis likerinis vynas būna raudonų tonų su violetiniais, granatų, vyšnių ar rubino atspalviais. Vyno aromatas pakankamai intensyvus, ypač kai vynas pagamintas iš muskatinių veislių vynuogių. Skonis saldus, žadinantis apetitą, subalansuotas, pasižymintis labai stipriu poskoniu.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: 150 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	15
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	1,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Baltasis, rožinis ir raudonasis rūšinis aromatinis putojantis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Jei šiam vynui gaminti naudojamas baltasis bazinis vynas, jis pasižymi daugiausia geltonais, nuo blyškiai geltonos iki auksinės geltonos spalvos, tonais. Jei šiam vynui gaminti naudojamas rožinis bazinis vynas, jis būna rožinių tonų su aviečių, braškių, raudonųjų serbentų ar lašišos atspalviais. Jei šiam vynui gaminti naudojamas raudonasis bazinis vynas, jis būna raudonų tonų su violetiniais, granatų, vyšnių ar rubino atspalviais. Vyno aromatas grynas, intensyvus, su veislei būdingais aromatais. Ragaujant vyną jaučiamas malonus rūgštumas ir intensyvumas. Tai gaivus vynas. Gerai juntamas anglies dioksidas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	6
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	185

6.   Baltasis, rožinis ir raudonasis pusiau putojantis vynas

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Jei šiam vynui gaminti naudojamas baltasis bazinis vynas, jis pasižymi daugiausia geltonais, nuo blyškiai geltonos iki auksinės geltonos spalvos, tonais. Jei šiam vynui gaminti naudojamas rožinis bazinis vynas, jis būna rožinių tonų su aviečių, braškių, raudonųjų serbentų ar lašišos atspalviais. Jei šiam vynui gaminti naudojamas raudonasis bazinis vynas, jis būna raudonų tonų su violetiniais, granatų, vyšnių ar rubino atspalviais. Vyno aromatas grynas, intensyvus, su veislei būdingais aromatais. Tai gaivaus, vaisiško ir intensyvaus skonio vynas su gerai juntamu anglies dioksidu.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: baltųjų ir rožinių vynų: 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 250 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l. Raudonųjų vynų: 150 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus [5 g/l] arba didesnis kaip [5 g/l].

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	7
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

7.   Baltasis, rožinis ir raudonasis vynas, kurio etiketėje nurodytas terminas „petit valencia“

TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS

Šių vynų savybės panašios į aprašytas baltojo, rožinio ir raudonojo vyno savybes.

Didžiausias sieros dioksido kiekis: baltųjų ir rožinių vynų: 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, o jei cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l – 300 mg/l baltųjų vynų atveju ir 250 mg/l rožinių vynų atveju; raudonųjų vynų: 150 mg/l, jeigu cukraus kiekis < 5 g/l, ir 200 mg/l, jeigu cukraus kiekis yra lygus 5 g/l arba didesnis kaip 5 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	4,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	3,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	13,33
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Pagrindiniai vynininkystės metodai

1.   

 

Specifinis vynininkystės metodas

Vynui išgauti ir atskirti nuo išspaudų turi būti naudojamas tinkamas spaudimo slėgis, kad spaudimo išeiga neviršytų 82 litrų misos arba 76 litrų vyno iš 100 kilogramų vynuogių. Gaminant saugomus vynus jokiomis aplinkybėmis negalima naudoti vyno partijų, gautų naudojant netinkamą slėgį.

Brandinimui turi būti naudojama ąžuolinė tara, o jos talpa turi atitikti galiojančių teisės aktų nustatytas tradicinių terminų naudojimui taikomas ribines vertes.

5.2.   Didžiausia išeiga

1.	Raudonųjų vynuogių veislės 9 100 kilogramų vynuogių iš hektaro

2.	Baltųjų vynuogių veislės 12 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

3.	Raudonųjų vynuogių veislės 69,16 hektolitrų iš hektaro

4.	Baltųjų vynuogių veislės 91,20 hektolitrų iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

SKVN „Valencia“ žymimo vyno gamybos vietovę sudaro Valensijos provincijoje esanti žemė, priskiriama mažesniems geografiniams vienetams arba „parajoniams“, kuriuose gaminamiems vynams taikoma SKVN ir kuriuos sudaro šios savivaldybės:

a)	Aukštutinės Turijos parajonis: Alpuente, Aras de los Olmos, Benagéber, Calles, Chelva, La Yesa, Titaguas, Tuéjar.

b)

Valentino parajonis: Alborache, Alcublas, Andilla, Bétera, Bugarra, Buñol, Casinos, Cheste, Chiva, Chulilla, Domeño, Estivella, Gestalgar, Godella, Godelleta, Higueruelas, Llíria, Losa del Obispo, Macastre, Montserrat, Montroy, Náquera, Paterna, Pedralba, Picaña, Real, Riba-roja de Túria, Torrent, Turís, Vilamarxant, Villar del Arzobispo, Yátova.

c)	Valensijos Moskatelio parajonis: Catadau, Cheste, Chiva, Godelleta, Llombai, Montroy, Montserrat, Real, Torrent, Turís, Yátova.

d)

Klariano parajonis: Atzeneta d’Albaida, Agullent, Albaida, Alfarrasí, Anna, Aielo de Malferit, Aielo de Rugat, Ayora, Barx, Bèlgida, Bellreguard, Bellús, Beniatjar, Benicolet, Benigánim, Benissoda, Benisuera, Bicorp, Bocairent, Bolbaite, Bufali, Castelló de Rugat, Carrícola, Chella, Enguera, Fontanars dels Alforins, Guardamar de la Safor, La Font de la Figuera, Guadasequies, La Llosa de Ranes, Llutxent, Mogente, Montaverner, Montesa, Montichelvo, L’Olleria, Ontinyent, Otos, El Palomar, Pinet, La Pobla del Duc, Quatretonda, Ráfol de Salem, Rugat, Salem, Sempere, Terrateig, Vallada, Xàtiva.

Gamybos vietovę taip pat sudaro į vynuogynų registrą įtraukti kooperatyvo narių arba į Reguliavimo valdybos registrus įtrauktų vyno fabrikų savininkų valdomi sklypai, kuriuose tradiciškai gaminami vynai su SKVN „Valencia“ ir kurie yra toliau nurodytose Albasetės provincijos Almansos ir Kaudetės savivaldybių vietose: Almansos savivaldybė: Campillo, Estación, Casa Pino, Casa Pina, Mojón Blanco, Moleta, Molino Balsa, Prisioneros, Canto Blanco, La Venta, Derramador, Montalbana, Casa Alberto, Escribanos, Escorredores, Capitanes, Pandos, Venta del Puerto, Torre Chica, Torre Grande, Casa Blanca, El Pleito, Herrasti, Casa Hondo. Kaudetės savivaldybė: Vega de Bogarra, Derramador, El Angosto

Vyno gamybos vietovė apima vyno kooperatyvo „La Viña Coop V“ nariams Viljenos mieste priklausančius į Vyno registrą įtrauktus sklypus, kuriuose tradiciškai gaminami vynai su SKVN „Valencia“.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„GARNACHA TINTORERA“

„MACABEO“ – „VIURA“

„MERSEGUERA“

„MONASTRELL“

„MOSCATEL DE ALEJANDRÍA“

„VERDIL“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

Dėl švelnaus Valentino parajonio klimato ir kritulių kiekio čia gaminami baltieji ir raudonieji vynai pasižymi didesne alkoholio koncentracija.

Dėl žemyninių Aukštutinės Turijos parajonio ypatybių išgaunamas subtilesnis baltasis vynas.

Kadangi Valensijos Moskatelio parajonis yra netoli Viduržemio jūros ir jame iškrenta daugiau kritulių, čia gaminamas vynas būna ypač aromatingas.

Dėl temperatūros svyravimų ir įvairaus reljefo Klariano parajonyje išgaunami labai intensyvūs ir vaisiški raudonieji vynai.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose.

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Ant vyno etikečių nuoroda „VALENCIA“ turi būti aiškiai matoma. Ant etikečių gali būti nurodomas parajonis, jei visos vynuogės (panaudotos vynui gaminti) buvo užaugintos jame. Vynuogių veislės pavadinimas gali būti nurodomas tik ant tų vynų, kurie pagaminti naudojant ne mažiau kaip 85 proc. tos veislės vynuogių, etikečių. Išimtis taikoma likeriniam vynui „Valencia“, gaminamam iš muskatinių veislių vynuogių ir kuriam gaminti gali būti naudojamos tik veislės „Moscatel de Alejandría“ vynuogės.

Terminas „VINO PETIT VALENCIA“ gali būti nurodomas ant jaunų vynų, kurių faktinė alkoholio koncentracija > 4,5 tūrio proc. ir kurių visuminė alkoholio koncentracija > 9 tūrio proc. Šie vynai turi būti pagaminti natūraliais būdais. Terminai „MOSCATEL DE VALENCIA“ ir „VINO DE LICOR MOSCATEL DE VALENCIA“ gali būti nurodomi ant vyno, pagaminto iš 100 proc. veislės „Moscatel de Alejandría“ vynuogių laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedo 3 punkto c papunkčio 4 įtraukos, etiketės. Terminas „VINO DULCE“ gali būti nurodomas ant likerinių vynų, pagamintų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIb priedo 3 punkto c papunkčio 4 įtrauką, etikečių. Tradicinis terminas „Primero de Cosecha“ (pirmojo derliaus) gali būti nurodomas ant raudonųjų, baltųjų ir rožinių vynų, kurie pagaminti iš vynuogių, nurinktų per pirmąsias dešimt derliaus nuėmimo dienų ir kurie išpilstyti į butelius per trisdešimt dienų nuo derliaus nuėmimo pabaigos, etikečių. Privaloma nurodyti vynuogių derliaus metus.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://agroambient.gva.es/documents/163228750/0/DOPVLC-P2022.pdf/

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 103/05)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“

ES Nr.: PGI-IT-02834 — 24.3.2022

SKVN ( ) SGN (X)

1.   (SGN) pavadinimas (-ai)

„Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

2.5 klasė. Tešlos gaminiai;

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai.

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas / Sevadas di Sardegna“ žymimi produktai – apvalūs arba ovalūs šviežios tešlos gaminiai su įdaru, pagamintu iš toliau 3.2 punkto b papunktyje nurodytų sudedamųjų dalių.

Išleisti vartoti SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas /Sevadas di Sardegna“ žymimi produktai pasižymi šiomis fizinėmis, cheminėmis ir juslinėmis savybėmis:

Fizinės savybės:

—	Forma: galutinis produktas yra apvalios arba ovalios formos, pagamintas iš dvigubo tešlos lakšto ir pasižymi banguotais (kartais dekoratyviais) arba lygiais kraštais; vieno tešlos lakšto storis yra 0,5–3 mm; skersmuo 40–180 mm.

—	SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas /Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimų atskirų produktų svoris yra ne mažesnis kaip 30 g ir ne didesnis kaip 300 g.

—	Tešlos ir įdaro svorio dalis: — tešlos lakštas sudaro 40–60 proc. galutinio produkto svorio; — įdaras sudaro 40–60 proc. galutinio produkto svorio.

Cheminės savybės:

—	Bendras baltymų kiekis	:	8,0–18,0 proc. 100 g produkto.
—	Riebalai	:	5,0–22,0 proc. 100 g produkto; iš jų 3,0–9,0 proc. sudaro sotieji riebalai.
—	Angliavandeniai	:	20,0–40,0 proc. 100 g produkto; iš jų 3,0–7,0 proc. sudaro cukrus.

Juslinės savybės:

—	Šviežio produkto konsistencija: minkštas, vienodos tešlos.

—	Tešlos spalva: nuo dramblio kaulo baltumo iki šiaudų geltonumo.

—	Įdaro spalva: nuo baltos iki šiaudų geltonumo spalvos su galimais geltonais ar oranžiniais dryžiais, atsirandančiais dėl citrinos ar apelsino žievelės.

—	Skonis: rūgštus ir aromatingas, priklausomai nuo sūrių mišinio, būna skirtingo intensyvumo, juntamas citrusinių vaisių poskonis ir saldumo ir sūrumo kontrastas.

—	Kvapas: būdingi citrusinių vaisių eterinių aliejų aromatai.

a)   Tešlos sudedamosios dalys:

—	kietųjų kviečių manų kruopos ir (arba) permalti kietųjų kviečių miltai ir (arba) paprastųjų kviečių miltai;

—	kiaulių taukai: 0–20 proc. tešlos svorio;

—	galima įdėti kiaušinio trynių pagal poreikį;

—	druska: pagal poreikį;

—	vanduo: pagal poreikį.

b)   Įdaro sudedamosios dalys:

—	iš avių ir (arba) ožkų, ir (arba) karvių pieno pagamintas sūris arba iš karvių pieno pagaminta varškė;

—	citrinos ir (arba) apelsino žievelės pagal poreikį;

—	prireikus galima įdėti cukraus.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas sudedamųjų dalių perdirbimas iki galutinio produkto turi vykti gamybos zonoje, kad būtų išsaugota produkto kokybė ir saugumas.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Produktas gali būti pakuojamas šviežias arba naudojant modifikuotos atmosferos pakuotes, arba pagal galiojančius teisės aktus, arba užšaldytas pagal galiojančius teisės aktus. Nesupakuoti produktai gali būti pateikiami rinkai tik švieži.

Pakavimas turi vykti gamybos zonoje. Kadangi gamybos teritorija yra sala, produktų gabenimo logistikos laikas trunka ilgiau nei 48 valandas ir reikia pasitelkti įvairius produktų priežiūros būdus bei naudoti kelias transporto priemones. Gabenant šviežius ir labai šviežius tešlos gaminius reikia imtis specialių priemonių ir nuolat stebėti procesą. Laikas, per kurį pristatomi nesupakuoti arba iš anksto supakuoti produktai, gali labai skirtis, priklausomai nuo logistikos problemų ir oro sąlygų. Todėl niekada nėra tikrumo ir geriausiu atveju gali nukentėti produkto kokybė, net jei dėl to produkto saugumas nesumažėja. Dėl įvairių etapų, kurių reikia SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimiems produktams transportuoti už tūkstančių kilometrų, kai naudojamos kelios transporto priemonės, gabenama jūra ir dalyvauja daug žmonių, kyla pavojus, kad gali nukentėti arba pablogėti juslinės nesupakuotų SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimų produktų savybės.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be informacijos, kurios reikalaujama pagal teisės aktus, ant pakuotės aiškiu ir įskaitomu šriftu turi būti pateikta ši papildoma informacija:

—	pavadinimas „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ arba, nurodant atskirai, vienas ar daugiau pavadinimų, įtrauktų į nuorodą; po jo visada pateikiama geografinė nuoroda į Sardiniją, o po jos paryškintu juodu šriftu nurodoma SGN santrumpa ir Europos Sąjungos simbolis;

—	neprivaloma formuluotė „prodotto secondo l'antica ricetta della fusione del ripieno“ (pagaminta pagal seną lydyto įdaro receptą), jei įdaras ruošiamas aukštoje temperatūroje;

—

gamybos įmonės pavadinimas, prekybinis pavadinimas ir adresas. Leidžiama naudoti pavadinimus, įmonių pavadinimus ir privačius prekių ženklus, jei jie nėra giriamojo pobūdžio ir negali klaidinti vartotojo. Produktas gali būti išleistas vartoti pakuotėse, atitinkančiose galiojančius teisės aktus, arba net nesupakuotas, jei produktas yra specialioje taroje arba talpykloje, ant kurių yra gerai matoma etiketė su ta pačia informacija kaip ir ant pakuotės. Nuoroda „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ taip pat gali būti naudojama produktams, pagamintiems nustatytoje geografinėje vietovėje esančiose viešojo maitinimo įstaigose.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimų produktų gamybos vietovė apima visą administracinę ir fizinę Sardinijos ir jos salyno teritoriją.

5.   Ryšys su geografine vietove

Paraiška dėl SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ pripažinimo grindžiama šio produkto, kuris Sardinijoje atsirado kaip vietinės žemės ūkio veiklos ir ganyklinės gyvulininkystės rezultatas ir kurio gamyba niekada neišplito už regiono ribų, reputacija ir žinomumu.

Turint omenyje itin įvairų ir platų produktų asortimentą, SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimi produktai priskiriami vieniems iš savičiausių tešlos gaminių su įdaru dėl to, kaip jie vartojami. Šio produkto tvirtą reputaciją lėmė tai, kad, nors iš esmės tai yra tešlos gaminys, jis patiekiamas ir vartojamas kaip desertas. Ši savybė taip pat lemia produkto unikalumą.

SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimų produktų reputacija taip pat grindžiama juslinėmis savybėmis, kuriomis jie išsiskiria iš kitų tos pačios kategorijos produktų: skoniu, kuriam būdingas kontrastas – trapi tešlos konsistencija, atsirandanti dėl sudėtyje esančių kiaulių taukų, ir klampi bei rūgšti šviežio pluoštinio sūrio įdaro tekstūra. Pagal kulinarinę tradiciją SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimi gaminiai yra kepami, paskui apliejami medumi arba apibarstomi cukrumi ir patiekiami karšti. Todėl produkto reputacija taip pat susijusi su skirtingu jo paruošimu, t. y. tešlos gaminiai, kurių sudėtyje yra riebalų, kepami, o ne verdami vandenyje, ir patiekiami kaip desertas, o ne kaip užkandis.

Tai, kad šį produktą galima rasti pagrindinių mažmeninės prekybos vietų lentynose už šio regiono ribų, patvirtina jo reputaciją, kurią lemia ir vietos turistų srautai, nors šis produktas visada gaminamas tik Sardinijos saloje.

Produkto reputacija taip pat grindžiama jo glaudžiu ryšiu su teritorija, nes jam gaminti naudojamos Sardinijoje plačiai paplitusios žaliavos. Šios žaliavos, ypač praeityje, buvo saloje vystomo žemės ūkio veiklos ir ganyklinės gyvulininkystės rezultatas, kuris matyti iš šiam produktui pagaminti naudojamų kruopmilčių, sūrių ir kiaulių taukų. Visos šios sudedamosios dalys neabejotinai yra susijusios su vietos žemės ūkio ir ganyklinės gyvulininkystės ekonomika. Dėl izoliacijos buvo galima išvengti išorinės įtakos ir, svarbiausia, užkirsti kelią gamybos plitimui į užsienį. Todėl akivaizdu, kad SGN „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“ žymimų produktų reputaciją lėmė ne tik gamtiniai veiksniai ar mikroklimatas, bet ir kultūriniai bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai, taip pat gamybos būdas, kuris laikui bėgant buvo įtvirtintas iš pradžių tik amatininkų lygmeniu ir savoms reikmėms, o dabar – jau ir pramoniniu lygmeniu, gamybos procesams beveik nesikeičiant.

Giduose, leidiniuose, laikraščiuose, kulinarinėse knygose ir žurnaluose yra daugybė nuorodų į pavadinimą „Sebadas / Seadas / Sabadas / Seattas / Savadas / Sevadas di Sardegna“, iš kurių matyti šio pavadinimo ir tradicinės gamybos šioje geografinėje vietovėje reputacija. Pagrindiniai iš jų yra šie leidiniai:

Istorinė literatūra: Wagner, Max Leopold, Dizionario Etimologico Sardo (Etimologinis Sardinijos žodynas), pirmasis leidimas – 1928 m. „Società Editoriale Italiana“, pakartotinis leidimas – 1960 m. „Ilisso“. „Ilisso“ leidimo p. 177 pateikiama išsami apibrėžtis: Logudoras; Casu, Pietro, Vocabolario Sardo – Logudorese/Italiano (Sardinijos Logudoro – italų kalbos žodynas); Rubattu, Antonino, Dizionario Universale della Lingua di Sardegna Italiano – sardo – italiano antico e moderno (Visuotinis Sardinijos italų – sardų – šiuolaikinės ir senosios italų kalbos žodynas); Deledda, Grazia, Tradizioni popolari di Nuoro, raccolta di saggi etnografici (Nuoro liaudies tradicijos, etnografinių esė rinkinys), „Rivista delle tradizioni popolari italiane“ (Italų liaudies tradicijų žurnalas), redagavo Angelo de Gubernatis, Florencija, 1893–1895 m.; Nieddu, Gonario, Il pastore sardo e la giustizia (Sardinijos piemuo ir teisingumas), 1967 m., Ilisso Editore, p. 326; Caredda, Gian Paolo, Gastronomia in Sardegna (Gastronomija Sardinijoje), Sagep Editrice, 1981 m.

Specializuoti žurnalai: Guigoni, Alessandra, Tradizione, innovazione ir vintage nei foodscapes contemporanei. Il case study dei dolci sardi (Tradicija, naujovės ir „vintage“ šiuolaikiniuose maisto produktuose. Sardinijos desertų atvejų tyrimas), Anuac, Vol I, No 2 – ISSN 2239-625X, Kaljario universitetas, 2012 m. lapkričio mėn.; Bell'Italia Sapori di Sardegna (Bell'Italia Sardinijos skoniai), Editoriale Giorgio Mondadori, Nr. 32, 2003 m. birželio mėn.; Dessi, Maria Antonietta, Sardinews, 2006 m. spalio mėn., p. 11; Sardinews Nr. 10, 2003 m., Laura Sechi straipsnis, p. 21, pavadinimas: „Pranzo a Gavoi, tra Santa Rughe e Romagna“ (Pietūs Gavojo komunoje, nuo picerijos „Santa Rughe“ iki „Romagna“); Il Messaggero Sardo, 2009 m. spalio mėn. atidengta atminimo lenta Alberto Caprai už eilėraštį, kuriame, be kita ko, minimi „Seadas“, p. 17; 2010 m. spalio mėn. žurnale Il Messaggero Sardo Luigi Spano straipsnyje su Francesco Cossiga atsisveikino jo bičiuliai sardiniečiai. Sidnėjuje jį pagerbė Australijoje gyvenantys sardiniečiai, p. 28.

Kulinarijos knygos arba vadovai: Perisi, Giuseppina, Le cucine di Sardegna (Sardinijos virtuvė), Franco Muzzio Editore, 1989 m., p. 265; I Sapori della Sardegna – La cucina (Sardinijos skoniai. Virtuvė), Zonza Editori, 1999 m., p. 200; Paulis, Susanna, I dolci e le feste – la cultura del dolce in Sardegna fra tradizione e innovazione (Desertai ir šventės – desertų kultūra Sardinijoje tarp tradicijų ir naujovių) University press/antropologia, Nr. 17, Cuec Editrice, 2011 m.; Įvairūs autoriai, 1000 ricette della cucina italiana: Il più grande libro illustrato dedicato alla tavola del nostro paese (1000 italų virtuvės receptų: didžiausia iliustruota knyga, skirta mūsų šalies virtuvei), Rizzoli, 2010 m.; „Seadas“ arba „Sebadas“ receptas Cucchiaio d'Argento svetainėje; Seadas o Sebadas: un „non dolce“ dal cuore della Sardegna („Seadas“ arba „Sebadas“: „ne desertas“ iš Sardinijos širdies), cafebabel.it; Guaiti, Daniela, Sardegna (Sardinija), Gribaudo, 2010 m., p. 118–120. Sardinijos autonominis regionas – Ersat: Regioninės žemės ūkio plėtros ir techninės pagalbos valdyba, Sardinijos tradicinių gaminių sąrašas: švieži tešlos gaminiai, sausainiai, duonos ir konditerijos gaminiai – „Sebadas“.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje:

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335%E2%80%9

arba:

Žemės ūkio, maisto produktų ir miškininkystės politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano viršuje dešinėje spaudžiant nuorodą „Qualità“ (kokybė), paskui ekrano kairėje – nuorodą „Prodotti DOP IGP STG“ (SKVN, SGN, GTG nuorodomis žymimi produktai) ir galiausiai – nuorodą „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos produktų specifikacijos).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.