Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Ilgalaikis Europos jaunimo metų poveikis: jaunimo aspekto integravimas ir įgalėjimas“

(2023/C 100/01)

SOC skyriaus pirmininko Laurenţiu PLOSCEANU pasiūlymas Europos jaunimo metų koordinavimo grupės prašymu (Katrīna LEITĀNE (pirmininkė), Neža REPANŠEK, Michael McLOUGHLIN, Nicoletta MERLO, Mateusz Maciej SZYMANSKI, Florian MARIN, Pierre BOLLON, Dolores SAMMUT BONNICI ir Davor MAJETIĆ)

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis
	Rezoliucija
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 15
Plenarinės sesijos Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	150 / 0 / 1

Nepaisant neaiškumo, susijusio su karu Ukrainoje, COVID-19 pandemija ir klimato krize, jaunuoliai tebėra Europos projekto variklis, o jų kūrybiškumas, energija ir entuziazmas – jo tvarumo varomoji jėga. Nuo šiuo metu priimamų sprendimų priklauso mūsų pasaulis ateityje, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jaunuoliai galėtų dalyvauti priimant sprendimus, turinčius įtakos jų ateičiai, nes net netiesioginė politika gali turėti didelį poveikį ir reikšmę jaunimui ir būsimoms kartoms.

2021 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen 2022-uosius paskelbė Europos jaunimo metais, nes „Europai reikalingas kiekvienas jaunuolis“ ir „[m]ūsų Sąjungos siela ir vizija turi būti jiems artima.“ (1). Be to, kaip teigė Komisijos narė Mariya Gabriel, „Europos jaunimo metai turėtų iš esmės pakeisti požiūrį į tai, kaip jaunimą įtraukiame į politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesus“ (2).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonėje (3) dėl 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos raginama sutelkti dėmesį į tarpsektorinį požiūrį visapusiškai atsižvelgiant į jaunimą, jo poreikius ir teises ir pabrėžiama, jog „Komitetas yra įsitikinęs, kad jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose turėtų būti skatinamas ne pavieniais renginiais. Be to, tęsiant Jaunimo dialogą, turi būti išplėstas jaunimo savanoriškoms organizacijoms ir nacionalinėms jaunimo taryboms tenkantis vaidmuo ir panaudotos papildomos galimybės. Šiuo požiūriu ES institucijos turėtų imtis vadovaujamo vaidmens, o skatinant jaunimo dalyvavimą ES lygiu EESRK turėtų būti visų institucijų priešakyje.“

Jau keletą metų EESRK ieško būdų, kaip geriau struktūruotai ir prasmingai integruoti jaunimo nuomonę į savo darbą ir ES sprendimų priėmimo procesą, įtraukiant įvairius aspektus, pavyzdžiui, klimatą ir tvarumą (4), rengiant jaunimo apskritojo stalo diskusijas klimato ir tvarumo klausimais ir įtraukiant jaunimo atstovą į oficialią ES delegaciją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos posėdžiuose ir į EESRK delegaciją; pabrėžiant švietimo vaidmenį siekiant darnaus vystymosi (5); išsamiai aptariant užimtumo ir darbo rinkos padėtį ir nuostatas (6); įtraukiant jaunimą rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus (7), kuriuose raginama labiau įtraukti jaunimo organizacijas į planų įgyvendinimo ir stebėsenos etapus ir į sprendimų priėmimo procesus; vykdant jaunimo politiką Vakarų Balkanuose (8), pagal kurią EESRK ragina ES toliau remti Vakarų Balkanus gerinant jaunimo dalyvavimą; įtraukiant jaunimo perspektyvą į visas politikos sritis ES lygmeniu, patvirtinant ES jaunimo testą (9), kuris taip pat apima konkrečias rekomendacijas ir pasiūlymus, ir siūlant stiprinti jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimą EESRK darbe.

Be to, EESRK palankiai įvertino (10) pasiūlymą 2022-uosius paskelbti Europos jaunimo metais ir nurodė, kad EESRK, remdamasis sėkmingomis EESRK iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“, jaunimo apskritojo stalo diskusijomis klimato ir tvarumo klausimais, taip pat įtraukdamas jaunimo atstovą į COP programą, yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį minint Europos jaunimo metus. EESRK turi unikalią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti dialogą su jaunimo tinklais. Todėl EESRK įsteigė Europos jaunimo metų koordinavimo grupę, kad užtikrintų šios iniciatyvos atstovavimą ir matomumą EESRK ir koordinuotų vykdomas su jaunimu susijusias iniciatyvas. Europos jaunimo metų koordinavimo grupei buvo suteikti įgaliojimai stiprinti bendradarbiavimą su jaunimo organizacijomis ir jaunimu Europos jaunimo metų laikotarpiu ir jam pasibaigus, taip pat bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant užtikrinti geresnę kompleksinę jaunimo integraciją į jų kasdienę veiklą.

Europos jaunimo metų koordinavimo grupės parengtame rezoliucijos projekte ES institucijos ir nacionalinės Vyriausybės raginamos užtikrinti ilgalaikį Europos jaunimo metų poveikį skatinant jaunimą struktūriškai ir prasmingai dalyvauti politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose visais lygmenimis ir skatinant jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimo mechanizmus. Be to, EESRK dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą stiprinti jaunimo dalyvavimą EESRK darbe ir skatinti jaunimo integraciją visais lygmenimis siekiant vieningesnės ir stipresnės Europos.

„Mes ne visada galime sukurti ateitį savo jaunimui, bet galime užauginti ateities jaunimą“  – Franklinas D. Ruzveltas.

1.   Ilgalaikis Europos jaunimo metų poveikis EESRK

1.1.

EESRK mano, kad visi suinteresuotieji subjektai turi atsižvelgti į Europos jaunimo metų svarstymus ir juos svarstyti atvirai. Labai svarbu, kad šiais metais būtų pasiekta konkretaus poveikio, o darbas, susijęs su tolesniais veiksmais, būtų tęsiamas Įgūdžių metais ir vėliau. Be to, ES jaunimo strategijoje ir Konferencijoje dėl Europos ateities taip pat numatyti svarbūs žingsniai siekiant labiau struktūruoto ir prasmingesnio jaunimo dalyvavimo kuriant Europos ateitį.

1.2.

EESRK mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos, ypač jaunimo organizacijos, yra labai svarbios nustatant novatoriškas dalyvavimo priemones, kuriomis jaunimo perspektyva būtų įtraukta į politikos formavimo procesus visais lygmenimis ir visose politikos srityse, ir pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį stiprinant aktyvų pilietiškumą, užtikrinant jaunimui pagrindines žmogaus teises ir demokratines vertybes.

1.3.

EESRK apgailestauja, kad pilietinė erdvė jaunimo organizacijoms mažėja (11), ir pabrėžia jos demokratinę svarbą. EESRK ragina imtis priemonių siekiant įgalinti jaunimo organizacijas ir suteikti joms tvarius išteklius, kuriais būtų padidintas jų gebėjimas atstovauti savo teisėms ir interesams ir juos ginti.

1.4.

EESRK savo nuomonėse (12) atkreipia dėmesį į sėkmingas pastarųjų kelerių metų iniciatyvas, kuriomis siekiama struktūruoto ir prasmingo jaunimo dalyvavimo, ir išreiškia savo įsipareigojimą parengti naujas iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas jaunimo dalyvavimas ir jaunimo perspektyva formuojant politiką.

1.5.

EESRK mano, kad aktyvus jaunimo dalyvavimas politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose yra labai svarbus kuriant Europos ateitį ir kuriant viziją, kuri būtų artima jaunimui. Todėl jis ragina ES institucijas įgyvendinti ES jaunimo testą siekiant užtikrinti, kad visi politikos formavimo procesai ES lygmeniu būtų vertinami atsižvelgiant į jaunimo aspektą.

1.6.

Atsižvelgdamas į nuomonėje „ES jaunimo testas“ pateiktus pasiūlymus, EESRK ragina įtraukti jaunimą į politikos formavimą visais lygmenimis ir parengti bendrą požiūrį į struktūruotą ir prasmingą jaunimo dalyvavimą visose ES institucijose. Toks dalyvavimas galėtų būti grindžiamas šiais ramsčiais: — kartu su jaunimo organizacijomis nuo pat pradžių kurti su jaunimu susijusias iniciatyvas, projektus ir renginius ir užtikrinti, kad jos galėtų pareikšti savo nuomonę kiekviename proceso etape; — dalytis atsakomybe už iniciatyvas, projektus ir renginius su jaunimo organizacijomis, suteikiant joms vadovaujantį vaidmenį ir laikantis jų prioritetų bei poreikių; — stiprinti jaunimo organizacijų gebėjimus, teikiant joms būtinus finansinius išteklius ir atitinkamas priemones, kurių reikia dalyvavimui; — kurti struktūriškus ir prasmingus tolesnės veiklos procesus, apimančius ne tik ad hoc posėdžius ir kvietimus teikti konsultacijas.

1.7.

EESRK įsipareigoja sukurti nuolatinę EESRK grupę, kuri turėtų skaidrius ir tarpsektorinius koordinavimo mechanizmus, kad jaunimo perspektyva būtų įtraukta į EESRK darbą, ir toliau nagrinėti ir apsvarstyti galimus būdus taikyti ES jaunimo testo koncepciją savo darbe, kad būtų parengtas nuoseklus požiūris į jaunimo dalyvavimą EESRK.

1.7.1.

Be to, EESRK ragina sukurti struktūrą, atstovaujančią jaunimo organizacijoms visose ES institucijose ir (arba) įtraukiančią jas į šių institucijų darbą, ir (arba) galbūt suinteresuotųjų subjektų platformą, tokią kaip Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma, kuri priklausytų EESRK kompetencijai. Be to, kadangi ES jaunimo dialogas yra svarbiausias dalyvaujamasis Europos procesas, kuriame dalyvauja sprendimus priimantys asmenys ir jaunimas, diskutuojantys ir kartu ieškantys sprendimų, būtų galima imtis tolesnių veiksmų šiam dalyvavimo mechanizmui stiprinti, pavyzdžiui, sukurti bendro valdymo struktūrą (13), kuriai taip pat vadovautų EESRK.

1.8.

EESRK ragina jaunimą aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose – nuo pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir iniciatyvų rengimo iki įgyvendinimo, stebėsenos ir tolesnių veiksmų. Šis požiūris taikomas nuo 2021 m. ES delegacijoje JTBKKK šalių konferencijos posėdžiuose, kuriuose dalyvaujant delegacijoje yra bent vienas jaunas delegatas. EESRK primygtinai rekomenduoja kitoms ES delegacijoms laikytis panašaus požiūrio, atsižvelgiant į kartų perspektyvą.

1.9.

Siekiant sustiprinti paties EESRK vaidmenį mažinant atotrūkį tarp politikos formuotojų ir jaunimo organizacijų bei jaunimo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, visų pirma rekomenduojama sukurti skaidrų, struktūruotą ir prasmingą jaunimo dalyvavimo mechanizmą, pavyzdžiui, jaunimo grupę, kad būtų veiksmingai koordinuojamas teisėkūros darbas. Antra rekomendacija – bendradarbiauti su jaunimu ir jaunimo organizacijomis ir įtraukti juos į savo darbą. Be to, turėtų būti vykdomas koordinavimas ir keitimasis gerąja patirtimi jaunimo dalyvavimo srityje visais lygmenimis ir visose valstybėse narėse, taip pat turėtų būti vykdoma tikslingesnė informavimo veikla. Visų pirma reikėtų stiprinti ryšius su nacionalinėmis jaunimo organizacijomis ir atkreipti EESRK ir narių dėmesį į vietos jaunimo projektus.

1.10.

Be to, atsižvelgiant į dabartines nerimą keliančias geopolitines aplinkybes, labai svarbu užtikrinti jaunimo dalyvavimą tvarumo, saugumo ir taikos kūrimo srityse. EESRK palankiai vertina neseniai priimtą Jaunimo įtraukimo į ES išorės veiksmus veiksmų planą ir 2023 m. ketina dėl jo priimti nuomonę savo iniciatyva. Be to, EESRK ragina ES toliau remti Vakarų Balkanus gerinant jaunimo dalyvavimą, atsižvelgiant į teigiamą judumo švietimo ar mokymo srityje ryšį su jaunimo pilietiniu ir politiniu dalyvavimu. Į tą patį principą turėtų būti atsižvelgta santykiuose su Ukraina ir Sakartvelu. EESRK primygtinai ragina stiprinti bendradarbiavimą jaunimo politikos srityje su šalimis kandidatėmis.

1.11.

EESRK sieks sistemingai atsižvelgti į jaunimo balsą savo nuomonėse, įskaitant nuomones savo iniciatyva ir tiriamąsias nuomones, priimtas rotacijos tvarka pirmininkaujančių valstybių ar kitų Europos institucijų prašymu. EESRK, palaikydamas puikius santykius su jomis, dės visas pastangas įtikinti jas, kad šie prašymai turėtų apimti su jaunimu susijusius aspektus.

2.   Ateinančių metų tikslas: kartu kurti geresnę – žalesnę, įtraukesnę ir skaitmeninę – ateitį

2.1.

EESRK pabrėžia, kad svarbu didinti jaunimo žinias ir informuotumą apie Europos institucijas, veikiančius mechanizmus, veiklos sritis, konkrečius kasdienės veiklos pavyzdžius ir jaunimo asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybes. Europos patirties mainų ir mokymo programų (programa „Erasmus+“, „Discover ES“ ir kt.), taip pat programų, vykdomų kartu su kitomis valstybės ir užsienio švietimo įstaigomis, skaičius turėtų būti padidintas tiek vietos, tiek išorės lygmeniu. EESRK skatins EESRK narius organizuoti į jaunimą orientuotas vietos lygmens iniciatyvas.

2.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sukurti ir užtikrinti sistemą, pagal kurią visi jaunuoliai galėtų dalyvauti sprendimų priėmimo procese Europos ir nacionaliniu lygmenimis, darant institucijas atviresnes ir labiau pasirengusias dirbti su jaunimu. Ypač svarbu sudaryti sąlygas palankių sąlygų neturintiems, pažeidžiamiems ir marginalizuotiems jaunuoliams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Jaunimo dalyvavimo politiniuose rinkimuose skatinimas turėtų būti prioritetas. Be to, jaunimo dalyvavimas prisideda prie kūrybiškumo ir inovacijų, be to, jaunuoliai turi būti išgirsti, o jų pilietinis ir bendruomenės dalyvavimas turėtų būti skatinamas nuo jaunų dienų.

2.3.

EESRK rekomenduoja įgyvendinti antros galimybės mokytis ir raštingumo programas, skirtas mokyklos nebaigusiems asmenims, ir priemones, skirtas mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti, užtikrinant orientavimą, paramą ir socialinės apsaugos programas, skirtas jaunimui iš kaimo vietovių ir neturtingų šeimų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis švietimo paslaugomis.

2.4.

Būtina užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą bei mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad visi turėtų žinių, įgūdžių, kompetencijų ir požiūrio, kurių reikia, kad Europos visuomenė taptų teisingesnė, darnesnė, tvaresnė, atsparesnė ir labiau skaitmeninė. Jaunimas turi turėti įgūdžių, kurie leistų jiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti pokyčius darbo rinkoje (14), daugiausia dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims. Kvalifikuoti darbuotojai yra svarbi Europos konkurencingumo užtikrinimo dalis, kaip pripažįstama ir Europos Komisijos pasiūlyme dėl 2023 m. Europos įgūdžių metų (15), kartu užtikrinant geras darbo sąlygas, karjeros nuspėjamumą ir galimybes. Reikėtų skatinti dalyvavimą švietimo įstaigose. Prioritetas turėtų būti teikiamas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimui jaunimo atžvilgiu. Taip pat reikia daryti pažangą vykdant švietimo reformą, sprendžiant įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemas ir daug dėmesio skiriant mokymuisi visą gyvenimą, persikvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui (16).

2.5.

EESRK ragina sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui iš kaimo vietovių naudotis švietimo sistema, užtikrinant materialinę ir skaitmeninę infrastruktūrą, būtiną aukštos kokybės švietimo procesui, ypač darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos srityse.

2.6.

EESRK, bendradarbiaudamas su pilietinės visuomenės organizacijomis, ragina valstybes nares užtikrinti tikslinę prieigą prie mokyklų retosiomis ligomis sergantiems asmenims arba asmenims, kurie negali lankyti mokyklos dėl medicininių priežasčių, ir užtikrinti būtiną infrastruktūrą, kad neįgaliesiems būtų užtikrintos vienodos galimybės naudotis švietimo paslaugomis ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

2.7.

Švietimas yra pagrindinis veiksnys siekiant visų kitų darnaus vystymosi tikslų (DVT). Todėl EESRK remia Europos Komisijos darbą siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ir ragina valstybes nares atitinkamai įgyvendinti ir pertvarkyti švietimą savo šalyse (17).

2.8.

EESRK siūlo kartu su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene rengti informavimo ir konsultavimo sesijas arba švietimo programas, kuriomis būtų siekiama paaiškinti pagrindinius elementus, kurie yra neatskiriama darbo rinkos dalis, turint omenyje tokias sąvokas kaip darbdavys, darbo sutartis ir kt. Šiuo tikslu turėtų būti skirta pakankamai išteklių, visų pirma pažeidžiamiems jaunuoliams ir asmenims, dirbantiems pagal netipines užimtumo formas. Ta pati informacija taip pat turi būti teikiama jauniems migrantams, atvykstantiems į nežinomą šalį, kad jie greičiau integruotųsi į naują visuomenę, jos švietimo ir darbo sistemas bei kultūrą. Apskritai jaunimui reikėtų pasiūlyti daugiau priemonių, kad jie galėtų daugiau sužinoti apie tokias temas kaip finansinis švietimas ir, svarbiausia, gerai išmanyti savo, kaip piliečių ir darbuotojų, teises. Visa tai svarbu siekiant padėti jaunimui pasirengti būsimam suaugusiųjų gyvenimui.

2.9.

EESRK jau yra pareiškęs, kad verslumas gali būti labai svarbus didinant konkurencingumą, inovacijas ir gerovę ir kuriant socialinę ir žaliąją ekonomiką, juo labiau, kai atsigaunama po pandemijos. Skatinant verslumo mokymą, ugdant verslumo įgūdžius, būtų galima kurti karjeros galimybes, ypač jaunimui (18).

2.10.

EESRK skatina rasti tinkamų sprendimų nacionaliniu lygmeniu siekiant užtikrinti nuomos kainų kontrolę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos judumui švietimo ar profesiniais tikslais, ir įgyvendinti jaunimui skirtų socialinių būstų statybos programą, ypač dideliuose miestuose ir ekonominės plėtros centruose.

2.11.

EESRK ragina užtikrinti, kad jaunimas, ypač jaunimas iš kaimo vietovių, turėtų geresnes galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, didinant ligoninių ar mobiliųjų centrų, teikiančių pirmines medicinos paslaugas, skaičių ir švietimo įstaigose vykdant informuotumo didinimo kampanijas, skirtas tokioms svarbioms temoms kaip traumų prevencija, mitybos sutrikimai, psichikos sveikata ir bendrasis švietimas sveikatos srityje bei reprodukcinė sveikata. Turėtų būti parengtos specialios mokslinių tyrimų programos, skirtos jaunuolių kovai su ligomis (pvz., vėžiu), nes suaugusiesiems sukurtas gydymas jiems dažnai netinka.

2.12.

EESRK, bendradarbiaudamas su pilietinės visuomenės organizacijomis, ragina dėti daugiau ir nuolatinių pastangų, kad mokyklose, dalyvaujant jaunimui ir pilietinei visuomenei, būtų imtasi veiksmų, susijusių su švietimu apie eismą, lytiškai plintančių ligų prevencija, patyčiomis ir neapykantą kurstančia kalba ir tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu.

2.13.

EESRK siūlo užtikrinti, kad jaunimas galėtų naudotis oficialaus atstovavimo sistemomis palaikant santykius su suinteresuotaisiais darbo rinkos dalyviais ir užtikrinant visų jaunuolių, ypač neturinčių darbo arba turinčių mažų garantijų darbą, asociacijų laisvę ir darbuotojų bei darbdavių teisę kurti norimas organizacijas bei prie jų jungtis.

2.14.

EESRK ragina stiprinti socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimus siekiant atstovauti jaunimui ir palengvinti perėjimo nuo mokyklos prie aktyvaus profesinio gyvenimo procesą ir įtraukti jaunimo organizacijas į socialinio dialogo institucijas, kolektyvines derybas ir trišales organizacijas, turinčias įsipareigojimų darbo rinkoje.

2.15.

EESRK prašo modernizuoti ir sustiprinti darbo rinkoje veikiančias institucijas, t. y. pritaikyti jų teikiamas paslaugas prie jaunimo poreikių, kad jos būtų lengvai prieinamos, dinamiškos, patogios ir mažiau biurokratiškos.

2.16.

EESRK ragina užtikrinti vienodas galimybes ne tik moterims ir vyrams, bet ir jaunimui, palyginti su kitų amžiaus grupių žmonėmis, turint omenyje atlyginimus, darbo sąlygas, mokymo ir paaukštinimo galimybes darbe. Stažuotojų, ypač jaunimo, darbas neturėtų reikšti išnaudojimo ir neturėtų būti priemonė darbo santykiams apeiti. Neapmokamos ar nekompensuojamos stažuotės gali turėti labai neigiamos įtakos jaunimo patirčiai darbo rinkoje (19) ir turi būti uždraustos (20). Turėtų būti toliau stiprinamas atstovavimas jaunimui.

2.17.

EESRK mano, kad būtina remti socialinę ekonomiką, nes šis sektorius aktyviai padeda socialiai marginalizuotam jaunimui ir kitiems pažeidžiamiems asmenims, visų pirma taikant priemones, kuriomis siekiama didinti savigarbą, gerinti komunikaciją ir kt.

2.18.

EESRK mano, kad atsižvelgiant į dėl pandemijos susiklosčiusias aplinkybes, kurias lėmė prastas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, reikia dėti daugiau pastangų siekiant padėti jaunimui nustatyti psichikos sveikatos ir gerovės problemų požymius ir skleisti teisingą informaciją kuo įvairesniais kanalais, kad būtų galima nustatyti vertingą informaciją, priešingai nei melagingi pažadai dėl pagalbos ir (arba) paramos, be kita ko, šiuo tikslu naudojant sveikatos priežiūros priemones.

2.19.

EESRK ragina reformuoti socialinės apsaugos sistemas ir darbo teisės aktus, kad jie būtų pritaikyti prie naujų realijų ir darbo formų, ir užtikrinti, kad ateityje vėlesnius pokyčius darbo srityje būtų galima greičiau pritaikyti ir reguliuoti, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinius darbo santykių modelius ir socialinių partnerių savarankiškumą.

2.20.

EESRK siūlo, kad pensijų ir socialinės apsaugos sistemos būtų susietos su jaunimo ekonominėmis ir socialinėmis realijomis ir būtų teisingos, įtraukios ir pritaikytos prie darbo rinkos realijų, užtikrinant naujų formų darbą dirbančio ar nedirbančio jaunimo apsaugą. Kokybiškos darbo vietos visiems jaunuoliams turi būti prioritetas.

2.21.

EESRK pabrėžia, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu paaiškėjo, jog be stabilumo ir nuspėjamumo užimtumo srityje svarbūs ir sveikatos bei saugos klausimai, įskaitant psichosocialinę riziką. Reikia pradėti dialogą su jaunimu dėl to, kaip ateityje užkirsti kelią problemoms šioje srityje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunimo dalyvavimui darbo rinkoje, svarbu turėti įvairių užimtumo formų, grindžiamų stabilumu ir kokybės standartais. Be to, reikia imtis priemonių jaunimo darbo sąlygų priežiūrai stiprinti, įskaitant darbo inspekcijų stiprinimą.

2.22.

EESRK prašo apsaugoti jaunimo teises ir užtikrinti socialinę apsaugą išlaikant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir išsaugant erdvę kolektyvinėms deryboms. Reikėtų skatinti ieškoti būdų užtikrinti tinkamą darbo grafiko lankstumą, kad jaunuoliai galėtų baigti mokslus.

2.23.

EESRK ragina užtikrinti didesnę įvairių jaunimui skirtų priemonių, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Vaiko garantijų iniciatyvos, sąveiką. Jaunimui turėtų būti suteiktos realios garantijos, suteikiančios jiems nuspėjamas karjeros perspektyvas. Viešuoju finansavimu, skirtu jaunimui darbo rinkoje remti, neturėtų būti prisidedama prie mažų garantijų darbo, o socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės dalyvavimas teikiant pagalbą jaunimui darbo rinkoje turėtų išlikti prioritetu.

2.23.1.

EESRK siekia užtikrinti, kad visiems vaikams ir jaunuoliams, kuriems trūksta tinkamos tėvų priežiūros, būtų organizuojama tinkama ir kokybiška alternatyvi priežiūra ir, kadangi šiomis aplinkybėmis santykiai yra dar svarbesni, kad seserims ir broliams būtų leidžiama gyventi kartu, nebent tai neatitiktų jų interesų. Apskritai svarbu, kad paramos mechanizmai nenutrūktų, kai jaunuoliams sukanka 18 metų.

2.24.

EESRK pabrėžia, kad reikia tinkamai spręsti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos uždavinius, kylančius, ypač jaunimui, dėl dabartinio ekonomikos modelio. Tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į tai, kad mūsų visuomenės virsmas į žalesnę, teisingesnę, įtraukesnę, tvaresnę ir labiau orientuotą į gerovę pirmiausia turėtų būti grindžiamas jaunimo interesais kaip pagrindiniu ateities ramsčiu. Jaunimas turėtų būti horizontalioji ESI fondų investicijų tema ir (arba) tikslas.

2.25.

EESRK mano, kad būtina užtikrinti, kad jaunimas turėtų galimybių kurti šeimą. Siekiant užtikrinti Europos stabilumą ir ateitį, labai svarbu dėti daugiau pastangų motyvuoti jaunimą kurti šeimą ir turėti vaikų. Todėl labai svarbu užtikrinti galimybes gauti būstą, vaikų priežiūros paslaugas ir lanksčią socialinę paramą, šiuo tikslu sukuriant specialią ES programą.

2.26.

EESRK primygtinai ragina jaunajai kartai suteikti tikrai demokratišką ir pliuralistinę viešąją erdvę, kad jaunuoliai galėtų pareikšti savo nuomonę nebijodami atskirties ar neapykantos. Be to, labai svarbu kaupti žinias ir didinti informuotumą apie manipuliavimą informacija ir dezinformaciją.

---

(1)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/speech_21_4701

(2)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_21_5226

(3)  Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyriaus nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija (COM(2018) 269 final) (OL C 62, 2019 2 15, p. 142).

(4)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 429, 2020 12 11, p. 44).

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 100, 2023 3 16, p. 38).

(6)  EESRK informacinis pranešimas „Vienodas požiūris į jaunimą darbo rinkoje“ (rengiama).

(7)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kaip garantuoti deramą darbą jaunimui ir užtikrinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo įtrauktį tinkamai rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus?“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 152, 2022 4 6, p. 27).

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jaunimo politika Vakarų Balkanuose – Vakarų Balkanų inovacijų darbotvarkės elementas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 443, 2022 11 22, p. 44).

(9)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „ES jaunimo testas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 486, 2022 12 21, p. 46).

(10)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų (COM(2021) 634 final – 2021/0328 (COD)) (OL C 152, 2022 4 6, p. 122).

(11)  SAFEGUARDING20CIVIC20SPACE20FOR20YOUNG20PEOPLE20IN20EUROPE202020_v4.02028129.pdf (youthforum.org)

(12)  Pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: įtraukti, susieti jaunuolius ir suteikti jiems galių. Nauja ES jaunimo strategija“ (COM(2018) 269 final) (OL C 62, 2019 2 15, p. 142), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje „Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 429, 2020 12 11, p. 44), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų (COM(2021) 634 final – 2021/0328 (COD)) (OL C 152, 2022 4 6, p. 122), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonėje dėl „ES jaunimo testo“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 486, 2022 12 21, p. 46).

(13)  Europos Tarybos bendro valdymo sistema.

(14)  Žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Įgūdžių, kurių Europai reikia siekiant sukurti sąžiningesnę, darnesnę, tvaresnę, labiau skaitmeninę ir atsparesnę visuomenę, skatinimas – remiantis švietimu ir mokymu bei žvelgiant iš visą gyvenimą trunkančio mokymosi perspektyvos“ (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos prašymu) (OL C 286, 2021 7 16, p. 27), 1.2 ir 2.3 punktai.

(15)  Komisija pradeda darbą, susijusį su Europos įgūdžių metais (europa.eu).

(16)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Vienodas požiūris į jaunimą darbo rinkoje“ (rengiama).

(17)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 100, 2023 3 16, p. 38).

(18)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Indėlis į Europos Komisijos 2023 m. darbo programą“ (OL C 443, 2022 11 22, p. 1), 4.14 punktas.

(19)  EESRK informacinis pranešimas „Vienodas požiūris į jaunimą darbo rinkoje“ (rengiama).

(20)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kaip garantuoti deramą darbą jaunimui ir užtikrinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo įtrauktį tinkamai rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus?“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 152, 2022 4 6, p. 27), 1.9 punktas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Lyčių aspektu grindžiamų investicijų nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/02)

Pranešėja

Cinzia DEL RIO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 8
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	163 / 5 / 14

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad tik didesnė ir geresnė ekonominė bei socialinė konvergencija Europos Sąjungoje gali padėti užtikrinti visišką lyčių lygybę ir skatinti lygias galimybes, daugiausia dėmesio skiriant veiksmams ir strategijoms pagal Europos socialinių teisių ramstį.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugumą nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (NEGADP) valstybės narės parengė neatlikusios poveikio ex ante vertinimo dėl atskirų investicijų, kuriomis siekiama panaikinti lyčių nelygybę ir sudaryti palankesnes sąlygas moterims patekti į darbo rinką ir joje išlikti. Tik nedaugelis valstybių laikėsi strateginio požiūrio įgyvendindamos konkrečias ir kompleksines priemones bei reformas šešiomis NEGADP numatytomis investicijų kryptimis. Europos Komisijos patvirtinta metodika grindžiama įgyvendintų priemonių veiksmingumo poveikio vertinimu. Todėl EESRK rekomenduoja Europos Komisijai vertinimo etape patvirtinti palyginamus konkrečius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą šiose srityse: vienodas darbo užmokestis, galimybės patekti į darbo rinką, darbo ir namų ruošos laiko derinimas, moterų savarankiško verslumo skatinimas.

1.3.

Tarp priemonių, įtrauktų į NEGADP, numatyti tiesioginiai ir netiesioginiai veiksmai, turintys skirtingą poveikį trumpuoju arba vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kuriais siekiama skatinti moteris įsidarbinti ir išlaikyti darbo vietą, tačiau pagal sistemą, kuri yra fragmentiška ir nevienoda įvairiose šalyse. EESRK mano, kad įgyvendinant NEGADP pirmiausia reikia stiprinti tiesioginius ir netiesioginius veiksmus, kuriuos įgyvendinant reikės konkrečių ir ilgalaikių investicijų planuojant išteklius vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu.

1.4.

EESRK mano, kad, kalbant apie tiesioginius moterų užimtumo skatinimo veiksmus, pirmenybė turi būti skiriama paskatoms kurti stabilias ir kokybiškas darbo vietas moterims, palyginti su kitomis pavienėmis paskatomis, ir jos neturėtų būti įtrauktos į valstybės pagalbos žemėlapį.

1.5.

EESRK ragina sustiprinti nuostatą dėl atliginamųjų priemonių įmonėms, skatinančioms moterų užimtumą, taikant ją visiems viešųjų pirkimų projektams, ir reglamentuoti viešuosius konkursus aiškiai nurodant lyčių lygybės tikslus juos vykdančioms institucijoms.

1.6.

EESRK palankiai vertina pagalbą ir paramą savarankiškam verslumui, numatytą kai kuriuose NEGADP, ir tikisi, kad parama taip pat apims finansinį ir vadybos mokymą ir galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis.

1.7.

Kaip nurodyta Europos Komisijos komunikate dėl lyčių lygybės, EESRK mano, kad įgyvendinant NEGADP svarbu imtis veiksmų mokesčių srityje, pavyzdžiui, mažesnes vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams ir mažiau pasiturinčioms nepilnoms šeimoms taikyti mokesčių lengvatas jų papildomoms pajamoms.

1.8.

NEGADP numatyti netiesioginiai veiksmai apima investicijas į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugas. EESRK mano, kad pirmiausia reikia investuoti išteklius į paslaugas, padedančias suderinti darbą ir ilgalaikę priežiūrą, teikti papildomas paslaugas ir užtikrinti šių paslaugų prieinamumą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

1.9.

EESRK nuomone, nebegalima atidėti konkrečių investicijų į paskatas moterims mokytis technikos ir mokslo institutuose, taip pat dalyvauti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos universitetinių studijų programose, nes vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tai gali paskatinti moterų užimtumą sektoriuose, kuriuose šiuo metu daugiausia dirba vyrai.

1.10.

EESRK rekomenduoja rengti NEGADP koordinuotai ir taip, kad jie papildytų visus kitus Sąjungos išteklius bei programas, pradedant sanglaudos politikai ir kaimo vietovėms skirtais ištekliais ir programomis. Europos Komisijos vertinime pagal Europos semestrą ir pateikiamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti atsižvelgiama į šiuos tikslus lyčių aspekto požiūriu, taikant naujus skaidrius ir suprantamus rodiklius, kuriuos būtų galima palyginti pagal įvairias šalis ir suskirstyti pagal lytį.

1.11.

EESRK rekomenduoja, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą visuose viešojo administravimo lygiuose taptų privalomas Europos semestro etapu.

1.12.

Iš turimų duomenų matyti, kad daugumoje šalių socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos dalyvavo neaktyviai ir nereguliariai. EESRK rekomenduoja jiems visapusiškai dalyvauti įgyvendinant, stebint ir vertinant NEGADP tiek Europos, tiek nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

2.   Įžanga

2.1.

Šia nuomone siekiama atkreipti dėmesį į poveikį lyčių lygybės skatinimui darančias reformas ir investicijas, kurias valstybės narės numato NEGADP, remiantis turima informacija, kurią taip pat atnaujina Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė narė. Reikėtų pažymėti, kad Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) atlieka tyrimą dėl lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos, skirtą 2023 m. ES Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai (1), susijusį su NEGADP numatytomis priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą visais planų etapais, nuo programavimo iki įgyvendinimo ir vertinimo, ir į tai, kiek valstybės narės lygybę laiko ekonomikos atsigavimo svertu.

2.2.

2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose patvirtino Europos ekonomikos gaivinimo priemonę (NGEU) kartu su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa (2021–2027 m. DFP). Į DFP ir NGEU tikslus įtrauktas lygių galimybių skatinimas užtikrinant, kad į atitinkamų programų ir priemonių veiklą ir veiksmus būtų įtrauktas lyčių aspektas ir kad jais būtų galima veiksmingai prisidėti prie lygybės užtikrinimo pagal Europos strategiją.

2.3.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (2) nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kuria siekiama remti ekonomikos atsigavimą po pandemijos, skatinti sanglaudą ir investuoti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Reglamente aiškiai nurodyta, kad NEGADP turi būti skatinama lyčių lygybė. EESRK pritaria tam, kad Reglamente pripažįstama priemonių, kuriomis siekiama kovoti su lyčių nelygybe, svarba, nes tai atitinka Europos socialinių teisių ramsčio tikslus.

2.4.

2020 m. rugsėjo 17 d. Komunikate dėl 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos Europos Komisija išdėstė Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės gaires, kuriose valstybės narės raginamos ypatingą dėmesį skirti nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, moterims ir jaunimui, kurie patenka į darbo rinką, ir kurti kokybiško darbo galimybes.

2.5.

2021 m. rugsėjo 28 d. ES deleguotajame reglamente nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo vertinimo rezultatų bendrieji rodikliai bei išsamūs elementai ir nustatyta 14 rodiklių. Tik keturi nustatyti rodikliai yra suskirstyti pagal lytį (3). Pavyzdžiui, 6 ir 9 rodikliai, susiję su įmonėmis, kurioms vadovauja moterys ir kurios gauna paramą, nėra suskirstyti pagal lytį.

2.6.

Dėl Rusijos agresijos sukelto karo Ukrainoje augimas gerokai sulėtėjo ir augimo perspektyvos yra neapibrėžtos, visų pirma dėl energijos išteklių tiekimo ir didėjančių išlaidų – veiksnių, lemiančių išlaidų ir investicijų paskirstymą nacionaliniuose biudžetuose. Šis neapibrėžtumas taip pat turės įtakos NEGADP įgyvendinimui.

2.7.

Darbo rinka ir visa visuomenė mėgina išbristi iš krizės siekdamos ilgalaikio ekonomikos ir socialinio atsigavimo, kuriuo grindžiami NEGADP ir kuris negalimas nenustačius į lyčių aspektą orientuotos sistemos, skirtos lyčių nelygybės, deja, dėl COVID-19 krizės padidėjusios kai kuriuose gamybos sektoriuose, gyventojų grupėse ir regionuose (4), problemai spręsti ir įveikti.

3.   Bendroji informacija, NEGADP numatyto finansavimo ir skirtų išteklių rengimas

3.1.

Praėjusių metų liepos mėn. Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai programos, kurioje taip pat sprendžiamas lyčių nelygybės klausimas, įgyvendinimo peržiūros ataskaitą (5). Ataskaitoje paaiškinama dabartinė padėtis, susijusi su iš valstybių narių gautais įnašais remiantis jų pateiktais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, kuriuose nustatyti 25 NEGADP, analizuojamų remiantis šešiais EGADP veiksmų ramsčiais (6), tiksliniai prioritetai.

3.2.

Daugumos valstybių narių pasiūlytų priemonių tikslai yra kompleksiniai ir nebūtinai konkrečiai skirti lyčių lygybei; iš 129 pasiūlytų priemonių iki šiol tik 13 buvo pradėtos įgyvendinti skiriant investicijas. Ne visos valstybės narės numatė reformas ir išteklius, aiškiai skirtus su lytimi susijusioms problemoms spręsti, arba nurodė, kad moterys yra jų gavėjos. Novatoriškos priemonės, skirtos sektoriams, kuriuose dirba mažai moterų, taip pat yra silpnos (7). Daug dėmesio skiriama vaikų ikimokyklinio ugdymo, priežiūros ir švietimo paslaugoms. Iš Europos Komisijos ataskaitos matyti, kad NEGADP, kuriuose numatytas strateginis požiūris įgyvendinant priemones ir reformas, kuriomis siekiama lyčių lygybės, vykdomi tik keliose šalyse.

3.3.

Kitos valstybės narės pirmenybę teikė tam tikroms kryptims, pavyzdžiui, socialinės ir teritorinės sanglaudos priemonėms, daugiausia dėmesio skirdamos lygioms galimybėms, kurios taip pat dažnai atspindi lyčių lygybės tikslą, taip pat priemonėms, skirtoms pažeidžiamoms grupėms, kurios dažnai apima moteris ir jaunimą. Galiausiai priemonėms, skirtoms žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, daugiausia dėmesio skiriant moterų mokymui, nes kai kuriose šalyse moterims nėra suteikiamos lygios galimybės dalyvauti mokymo ir perkvalifikavimo programose. Reikėtų pažymėti, kad dauguma valstybių narių NEGADP nenurodė smurto dėl lyties kaip vieno iš iššūkių, kuriems turi būti skiriamos paramos priemonės lyčių lygybei remti.

3.4.

NEGADP parengti nacionaliniu lygmeniu atlikus ekonominės ir socialinės padėties ex ante vertinimą, kai iš esmės jau buvo nustatyti išlaidų prioritetai neatsižvelgiant į lyčių aspektą tiek kalbant apie išteklius, tiek apie pateiktų investicinių projektų turinį. Pirminiame Europos Komisijos pasiūlyme dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamento nebuvo jokios nuorodos į lyčių lygybę kaip tikslą, o moterys nebuvo paminėtos kaip konkrečios paramos gavėjos. Tik vėliau, atsižvelgiant į ekonominės ir socialinės partnerystės bei pilietinės visuomenės organizacijų daromą spaudimą, 2021 m. vasario mėn. paskelbtame reglamente į NEGADP buvo įtrauktas lyčių aspektas. Tai taip pat paaiškina, kodėl lyčių aspektas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra įtraukti ne į visus NEGADP, o tik į tuos, kuriuose iš pradžių buvo nustatyta išlaidų ir investicijų klasifikacija pagal lytį.

3.5.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje reikalaujama, kad valstybės narės nurodytų, kaip NEGADP sprendžiama lyčių nelygybės problema, tačiau poveikio vertinimas bus atliekamas atsižvelgiant tik į veiksmų, kurių imtasi, veiksmingumą. Todėl svarbu, kad Europos Komisija vertinimo etape įvertintų numatytų veiksmų ir investicijų veiksmingumą, įtraukdama ekonominius ir socialinius partnerius bei pilietinės visuomenės organizacijas, naudodama palyginamus konkrečius rodiklius. Iki šiol surinkti duomenys neatspindi realios padėties nacionaliniu lygmeniu. Todėl šiandien sunku pasakyti, koks yra kai kurių kovos su diskriminacija dėl lyties priemonių, visų pirma kompleksinių priemonių, poveikis šešiems ramsčiams.

3.6.

Iš NEGADP skirtų išteklių šiuo metu neįmanoma susidaryti aiškaus vaizdo apie investicijas, remiamas ne tik pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, bet ir iš papildomų nacionalinių viešųjų ir privačiųjų išteklių, skirtų tik lyčių lygybei įvairiose darbo ir visuomenės srityse. Skirtus išteklius bus galima kiekybiškai įvertinti tik įgyvendinimo etape.

3.7.

Tačiau, remiantis Komisijos ataskaita dėl konkrečių lyčių lygybės priemonių nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, veiksmų procentinė dalis labai skiriasi – nuo 11 % Švedijos skirtų lėšų iki mažiau nei 1 % Kroatijoje, o keliose šalyse – mažiau nei 2 % Tačiau taip pat reikėtų atsižvelgti į nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų netiesioginių priemonių ir tiesioginių bei netiesioginių priemonių, planuojamų naudojant „NextGenerationEU“ Bendrijos išteklius, papildančius NRRPS, pavyzdžiui, REACTEU ir EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai), poveikį.-

3.8.

Pagal Europos Komisijos ataskaitą ir EIGE surinktą pirminę informaciją, matome fragmentišką vaizdą ir nevienodą padėtį šalyse. Ne visos šalys turi pagal lytį suskirstytus duomenis, nors Europos Komisija jas ragino tai padaryti, kad Europos Komisija, remdamasi kai kuriais bendrais elementais, galėtų reguliariai ir laiku informuoti apie su lytimi susijusias išlaidas, numatytas NEGADP.

3.9.

Kadangi ne visos valstybės narės rengdamos NEGADP pateikia ex ante išsamią lyčių aspekto analizę, nėra priemonių poveikio papildomoms ir kokybiškoms darbo vietoms bei kvalifikuoto darbo vietoms vertinimo. 14 šalių lyčių lygybę laiko bendruoju kompleksiniu principu (8); tik Ispanija nurodė lyčių aspekto integravimo kriterijų visame NEGADP. Italija nustatė konkrečias lyčių lygybės priemones ir išdėstė priemonių poveikį užimtumo didinimui, tačiau susirūpinimą tebekelia realus jų veiksmingumas ir intervencinių priemonių kokybė (9). Kitose šalyse lyčių lygybei skatinti buvo numatytos netiesioginės priemonės, pavyzdžiui, investicijos į asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos derinimą, investicijos į priežiūros paslaugas, mokymo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse skatinimas, darbo sąlygų gerinimas ir mokymas, kurios turės poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, tačiau kurių šiandien negalima kiekybiškai įvertinti. Be šių investicijų, kai kurios valstybės narės numatė tiesiogines investicijas, pavyzdžiui, įdarbinimo paskatoms ir palankesnių sąlygų moterų verslumui sudarymui.

3.10.

Kai kurios šalys ypatingą dėmesį skyrė lyčių lygybę skatinantiems viešiesiems pirkimams (angl. gender procurement) (10), taikant moterų ir jaunimo įdarbinimo pagal viešąsias sutartis, sudarytas naudojant NEGADP numatytus išteklius, sąlygų priemones. Pageidautina reglamentuoti viešuosius konkursus juos vykdančioms institucijoms aiškiai nurodant lyčių lygybės tikslus.

3.11.

Tarp novatoriškų NEGADP šioje srityje paminėtini Ispanijos, Italijos ir Prancūzijos NEGADP. Ispanijos NEGADP prisiimtas svarbus įpareigojimas: visose viešojo administravimo procedūrose atsižvelgti į lyčių aspektą. Italijos NEGADP nustatytos lygių galimybių gairės NEGADP finansuojamoms sutartims, pagal kurias numatyta įtraukti atlyginamąsias priemones ir pavyzdines sąlygas į pranešimus apie konkursus, suskirstytus pagal sektorius, tipą ir projekto pobūdį, numatant, kad į 30 % darbo vietų, reikalingų sutarties vykdymui, būtų priimami jaunesni nei 36 metų asmenys ir moterys, taip pat būtų pateiktas sertifikatas, patvirtinantis įmonių vykdomą lyčių lygybę. Prancūzijos NEGADP nustatyti nauji rodikliai, pagal kuriuos įmonės gali apskaičiuoti profesinę lygybę ir pažangą pagal veiksmų planą, o pagal Airijos ir Kroatijos NEGADP skiriamas finansavimas įmonėms, kurios vadovaujasi lyčių lygybės skatinimo kriterijais (11).

3.12.

Iš 2022 m. liepos mėn. Europos Komisijos ataskaitos matyti, kad rengiant NEGADP diskusijos su ekonominiais ir socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės organizacijomis vyko neaktyviai ir nereguliariai. Socialiniai subjektai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė didelį susirūpinimą dėl dalyvavimo veiksmų įgyvendinimo ir stebėsenos etape. Visų pirma lyčių klausimų ekspertai pažymi (12), kad neturint patikimų, palyginamų ir tikslinių duomenų, suskirstytų pagal lytį, bet visų pirma kokybiškų ir apimančių įvairias sritis bei sektorius, bus sunku įvertinti priemonių poveikį.- EESRK primygtinai rekomenduoja Europos, nacionalinėms ir regionų institucijoms į NEGADP įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną aktyviau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės lygių galimybių organizacijas.

4.   Nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų aplinkybių vertinimas

4.1.

EESRK pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kurioje lyčių lygybės (angl. gender equality) užtikrinimas laikomas vienu iš 17 tikslų, kartu su Europos Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (13) dėl vienodo dalyvavimo įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir vyrų bei moterų darbo užmokesčio skirtumo, nurodytais tikslais.

4.2.

Lyčių lygybės strategija apima politiką ir veiksmus, kuriais siekiama kovoti su visų formų diskriminacija ir nelygybe, įskaitant LGBTIQ bendruomenes (14), ir ji turi būti atskaitos taškas įgyvendinant NEGADP. EESRK pabrėžia, kad svarbu kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis įgyvendinti pagrindinius veiksmus, kuriais būtų siekiama užtikrinti vienodą dalyvavimą ir galimybes darbo rinkoje, sumažinti darbo užmokesčio už tą patį darbą skirtumą ir galimybių užimti aukšto lygio vadovų pareigas trūkumą, taip pat užtikrinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo ir politiniame procese. EESRK ragina skubiai priimti ir įgyvendinti Darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą (15), nustatančią nacionalinio lygmens priemones ir veiksmus, kuriais siekiama panaikinti atotrūkį, ir ragina atidžiai stebėti jo priežastis ir susijusią atsakomybę.

4.3.

Aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje tikslas turi būti įgyvendinamas struktūriškai ir visapusiškai, atsižvelgiant į ekonominius, švietimo, socialinius ir kultūrinius kintamuosius, įskaitant atokias ir kaimo vietoves. Šiuo tikslu reikia laikytis integruoto požiūrio, įtraukiant visas Europos, nacionalines ir regionų institucijas į veiksmingo socialinio dialogo su visais veikėjais ir įvairiais lygmenimis mechanizmus.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, visos valstybės narės turi kuo skubiau įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 (16)), kuria nustatomi minimalūs atostogų dėl šeiminių priežasčių standartai ir lanksčios darbo sąlygos darbuotojams, taip pat skatinamas vienodas abiejų tėvų priežiūros pareigų pasidalijimas, padedant pašalinti kliūtis laisvam šeimų pasirinkimui tapti tėvais.

4.5.

2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos pagal Europos semestrą dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant sumažinti lyčių nelygybę, paskatino kai kurias valstybes nares į NEGADP įtraukti lyčių aspektą (17), tačiau, deja, šios pastangos įvairiose šalyse skiriasi.

4.6.

Kalbant apie pandemiją ir jos poveikį moterims, konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos buvo pavienės ir atsitiktinės. 2022 m. tik trims šalims – Austrijai, Vokietijai ir Lenkijai – buvo pateiktos rekomendacijos, susijusios su moterų dalyvavimu darbo rinkoje ir vaikų priežiūros paslaugų teikimu, o dar 22 šalims buvo pateiktos nepalankioje padėtyje esančioms grupėms skirtos rekomendacijos (18), dėl kurių buvo nustatytos netiesioginės priemonės dėl moterų užimtumo ar padėties, kurias sunku kiekybiškai įvertinti. EESRK pažymi, kad, atsižvelgiant į duomenis apie COVID-19 krizės poveikį moterų ekonominei ir socialinei padėčiai, būtų pageidautinos su lyčių lygybės klausimais susijusios konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kad NEGADP būtų skatinamas nuoseklus ex ante programavimas, įskaitant tikslines investicijas.

4.7.

EIGE keliose ataskaitose pabrėžė nevienodą pareigų šeimai pasiskirstymą, ypač vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų, skirtų pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems, srityje (19). Šios pareigos yra viena iš pagrindinių menko moterų dalyvavimo darbo rinkoje priežasčių (20). Dėl izoliavimo ir mokyklų uždarymo padėtis pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pažymėti, kad daugelyje NEGADP pripažįstamas nemokamų priežiūros paslaugų ir profesinio bei asmeninio gyvenimo ir profesinės veiklos derinimo priemonių ryšys ir nustatytos konkrečios priemonės, pirmenybę teikiant vaikų priežiūros paslaugų gerinimui (21).

4.8.

Šios paslaugos taip pat turi būti prieinamos nepasiturinčioms šeimoms, peržiūrint kainų nustatymo kriterijus, kad visi galėtų lengviau jomis pasinaudoti. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad visos visų tipų ir lygių mokymo įstaigos būtų skatinamos dirbti visą darbo dieną, parengiant mokyklinės ir užklasinės veiklos programas, ir kad būtų diegiamos papildomos ikimokyklinio ugdymo įstaigų paslaugos, pavyzdžiui, priešmokyklinio ir pomokyklinio ugdymo paslaugos, taip pat didinama vieša mergaičių ir berniukų vasaros stovyklų pasiūla. Tai netiesioginės priemonės, kurioms reikia rasti užtikrintų ir ilgalaikių investicijų, kurios, deja, nėra numatytos NEGADP, kuriuose numatytas vidutinės trukmės ir ilgalaikis išteklių programavimas.

4.9.

EESRK norėtų, kad užimtumo centrų darbuotojams būtų rengiami mokymai, susiję su lyčių aspektu, siekiant formuoti ir skleisti kultūrą be lyčių stereotipų. Kartu svarbu skatinti įmonių ir veiklos vykdytojų partnerystę užimtumo ir mokymo srityse, siekiant skatinti moterų integraciją sektoriuose, kuriuose daugiausia dirba vyrai.

4.10.

EESRK pritaria tam, kad įmonėms, priimančioms į darbą moteris, kurioms taikoma aktyvi politika, siūlomos stabilios darbo sutartys ir geros darbo sąlygos, būtų skiriamos paskatos. Be to, svarbios priemonės, kuriomis skatinamas ir remiamas savarankiškas verslumas, visų pirma tikslinė parama finansiniam ir vadybos mokymui ir galimybės naudotis finansinėmis priemonėmis (22).

5.   Konkretūs vertinimai

5.1.

Krizė labai paveikė moteris, kurios dažnai yra priverstos imtis net ir nekvalifikuoto darbo. Be to, moterims vis dažniau tenka ne savo noru dirbti ne visą darbo dieną. Siekiant pakeisti šią tendenciją ir padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje bei skatinti kokybišką ir kvalifikuotą užimtumą, pirmiausia reikia stiprinti tiesiogines ir netiesiogines priemones NEGADP.

5.2.

Siekiant sumažinti lyčių nelygybę, EESRK rekomenduoja rengti NEGADP koordinuotai ir taip, kad jie papildytų visus kitus Sąjungos išteklius bei programas, pradedant sanglaudos politikai skirtais ištekliais ir programomis.

5.3.

Dėl esamų lyčių skirtumų ir nelygybės viešoji politika nėra neutrali lyčių atžvilgiu, todėl svarbu, kad visos institucijos – Europos, nacionalinės ir vietos – patvirtintų biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą kaip mokesčių politiką papildantį dokumentą. Todėl EESRK rekomenduoja numatyti, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą būtų privalomas pagal Europos semestro programą (23).

5.4.

EESRK įspėja dėl rizikos, kad sukūrus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę gali padidėti skirtumai kai kuriuose gamybos sektoriuose, pavyzdžiui, žaliajame ir skaitmeniniame. Nors lyčių lygybė yra kompleksinis prioritetas, nesiimant konkrečių ir išmatuojamų veiksmų, kuriais būtų skatinamas moterų užimtumas, be kita ko, atsižvelgiant į aukštą kvalifikaciją sektoriuose, kuriuose dirba daug moterų, kyla rizika, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumas dar labiau padidės, todėl kyla grėsmė, kad moterys toliau patirs segregaciją ir dirbs menkiau apmokamus darbus.

5.5.

NEGADP turėtų būti nustatyti palyginami rodikliai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą šiose srityse: vienodas darbo užmokestis, galimybės patekti į darbo rinką pagal sektorius, darbo ir namų ruošos laiko derinimas, lengvatinis kreditas, moterų verslumo ir savarankiško darbo skatinimas.

5.6.

Pirmenybė turėtų būti teikiama paskatoms sudaryti su moterimis neterminuoto darbo sutartis, o ne kitoms paskatoms, ir jos neturėtų būti įtrauktos į valstybės pagalbos žemėlapį.

5.7.

Geresnis darbo ir namų ruošai skirto laiko derinimas yra vienas iš pagrindinių tikslų siekiant visapusiškai išnaudoti moterų potencialą darbo rinkoje ir padidinti įmonių našumą. Todėl EESRK mano, kad pirmiausia reikia investuoti išteklius į darbo ir priežiūros derinimo paslaugas ne tik užtikrinant papildomas paslaugas vaikų darželiuose ir skatinant laipsnišką nemokamų švietimo paslaugų teikimą nuo 0 iki 3 metų mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, bet ir didinant investicijas į ilgalaikės pagalbos ir priežiūros paslaugų teikimą.

5.8.

Siekiant su paslaugomis, kurios padeda derinti profesinę veiklą ir priežiūrai skiriamą laiką, susijusių tikslų, turi būti įdarbinami konkretūs specialistai ir užtikrinamas šias paslaugas teikiančių darbuotojų, kurių šiuo metu dauguma yra moterys, tęstinį mokymą.

5.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu nuostatą dėl atlyginamųjų priemonių už moterų įdarbinimą taikyti visiems viešiesiems pirkimams, siekiant remti įmones, kurios įsipareigoja kurti stabilias darbo vietas, didinti socialinę įtrauktį ir mažinti lyčių užimtumo skirtumus.

5.10.

Lyčių nelygybė mokslo srityje yra labai didelė ir atsiranda jau pradinio ugdymo etapuose. Deja, tik į kelis NEGADP įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama didinti moterų dalyvavimą technikos ir mokslo institutuose bei gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos universitetinių studijų programose. Todėl reikia konkrečių investicijų į mokymo planus, kad mergaitės būtų skatinamos dalyvauti mokslo veikloje, taip pat į mokslinius tyrimus ir plėtrą, be to, reikia investicijų ir naujų formų paramos tiksliniams projektams, kad būtų užtikrintas aktyvesnis moterų dalyvavimas su inovacijomis susijusioje veikloje. Šios priemonės turės teigiamą poveikį vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, todėl jas reikia programuoti laikantis strateginio požiūrio.

5.11.

EESRK mano, kad taip pat svarbu imtis veiksmų mokesčių srityje, pavyzdžiui, vadovaujantis Europos Komisijos nurodymais (24) ir nacionaliniais teisės aktais, mažesnes vidutines pajamas (tai dažniausiai yra moterys) gaunantiems namų ūkiams taikyti mokesčių lengvatas jų papildomoms pajamoms. Taip pat svarbu taikyti pajamų mokesčių lengvatas mažiau pasiturinčioms nepilnoms šeimoms.

5.12.

Be NEGADP nustatytų priemonių, EESRK kaip papildomas politikos priemones siūlo nustatyti privalomą lyčių lygybės sertifikavimą, siekiant sumažinti lyčių nelygybę ir pagerinti moterų darbo sąlygas, kovoti su smurtu dėl lyties (25), vedant derybas su socialiniais partneriais skleisti pažangaus darbo modelį ir skatinti moterų, grįžusių į darbą po motinystės atostogų, savanorišką darbą ne visą darbo laiką, apmokamą pagal nacionalinę praktiką ir teisės aktus.-

5.13.

EESRK palankiai vertina ataskaitoje pateiktą Europos Komisijos metodą, pagal kurį numatoma stebėti atskirų šalių NEGADP numatytus veiksmus lyčių aspektu. Bus svarbu, kad vykdant Europos Komisijos misijas skirtingose valstybėse narėse ypatingas dėmesys būtų skiriamas su lyčių lygybe susijusioms priemonėms ir užtikrinamas skaidrių ir prieinamų duomenų tvarkymas.

5.14.

EESRK rekomenduoja, kad ekonominiai ir socialiniai partneriai bei pilietinė visuomenė visapusiškai dalyvautų įgyvendinant, stebint ir vertinant NEGADP, be kita ko, pasitelkiant specialias vadovaujančias darbo grupes Europos ir nacionaliniu lygmenimis, kad būtų skatinamas koordinuotas lyčių lygybei skirtų iniciatyvų planavimas.

---

(1)  EIGE tyrimas Gender equality and gender mainstreaming in the COVID-19 recovery (Lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimas gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos), kuris turi būti paskelbtas 2023 m.

(2)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(3)  Šie konkretūs rodikliai yra: a) tyrėjai, dirbantys paramą gaunančiuose mokslinių tyrimų centruose; b) švietimo ir mokymo veiklos dalyvių skaičius; c) asmenų, turinčių darbą arba ieškančių darbo, skaičius; d) paramą gaunančių 15–29 metų jaunuolių skaičius.

(4)  EIGE, Gender equality and the socio-economic impact of the COVID-19 pandemic (Lygybė bei socialinis ir ekonominis COVID-19 pandemijos poveikis).

(5)  COM(2022) 383 final.

(6)  Nyderlandai pateikė NEGADP vėliau nei kitos šalys; Vengrijos NEGADP šiuo metu yra sustabdytas dėl klausimų, susijusių su teisinės valstybės principo laikymusi.

(7)  Žr. 1 išnašą ir straipsnį PNRR „Italijos lyčių nelygybė“ (Gender Gap e politiche per l’innovazione e la digitalizzazione nel PNRR): [Italijos nacionalinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, lyčių nelygybė ir nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta inovacijų ir skaitmeninimo politika] parengė Marusca de Castries, Universitą degli Studi di Roma Tre ir Barbara Martini, Universitą di Roma Tor Vergata, 2022 m. rugsėjo mėn.

(8)  Žr. 1 išnašą.

(9)  Žr. 6 išnašą.

(10)  Lyčių aspektą skatinantys viešieji pirkimai yra novatoriška Europos Komisijos strategija, kuria siekiama skatinti investicijas į lygybę nustatant konkrečius dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose reikalavimus arba atlyginamųjų priemonių kriterijus, kuriais atsižvelgiama į lyties aspektą, arba sutarčių skyrimo kriterijus, apimančius socialinius parametrus. Lyčių aspektą skatinančiais viešaisiais pirkimais siekiama didinti lyčių lygybę darbo rinkoje, aukščiausias pareigas einančių moterų skaičių ir mažinti darbo užmokesčio skirtumą.

2022 m. paskelbta EIGE ataskaita Gender-responsive public procurement: the key to fair and efficient public spending in the EU, kurioje pateikiant atvejų tyrimus ir rekomendacijas nurodoma, kaip viešaisiais pirkimais galima nukreipti tinkama linkme ir remti lyčių lygybę gerinant viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę.

(11)  Duomenys, surinkti atlikus EIGE analizę, žr. 1 išnašą.

(12)  2022 m. balandžio mėn. paskelbtas Europos Parlamento informacinis pranešimas „Gender equality in the Recovery and Resilience Facility“, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl kelių tyrimų, kuriuos nacionaliniu lygmeniu atliko mokslinių tyrimų centrai arba universitetai.

(13)  2020 m. kovo 5 d. Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. COM/2020/152 final.

(14)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020) 698 final) (OL C 286, 2021 7 16, p. 128).

(15)  Dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl darbo užmokesčio skaidrumo deramasi triloge.

(16)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(17)  2021 m. spalio mėn. paskelbtas Europos Parlamento pranešimas, Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai. Teminė apžvalga. Su lytimi susiję klausimai“.

(18)  Žr. 14 išnašą.

(19)  Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Šeimos narių, prižiūrinčių neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus asmenis, vaidmens (OL C 75, 2023 2 28, p. 75), kurioje pateikiama daug rekomendacijų dėl priemonių.

(20)  EIGE ataskaita Gender Mainstreaming – Gender stakeholder consultation (Lyčių aspekto integravimas. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais lyčių klausimais), 2019 m.

(21)  Žr. 1 išnašą.

(22)  Ispanijos NEGADP skiriama 36 mln. EUR siekiant padėti startuoliams vadovaujančioms verslininkėms; pagal Italijos NEGADP sutelkta 400 mln. EUR moterų dalyvavimui verslo veikloje remti.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Investicijų, skiriamų atsižvelgiant į lyčių aspektą – būdo didinti lyčių lygybę Europos Sąjungoje (OL C 100, 2023 3 16, p. 16), kurioje pateikiami pasiūlymai, kaip skatinti investicijas į moterų verslumą.

(23)  2022 m. birželio mėn. Europos Komisijos paskelbtas diskusijų dokumentas Gender Budgeting Practices: Concepts and Evidence (Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą. Koncepcija ir įrodymai),

(24)  Žr. 10 išnašą.

(25)  Valstybės narės raginamos ratifikuoti TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo vietoje, kurią šiuo metu yra ratifikavusios tik dvi Europos šalys.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Investicijos, skiriamos atsižvelgiant į lyčių aspektą – būdas didinti lyčių lygybę Europos Sąjungoje“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/03)

Pranešėja	Ody NEISINGH
Bendraranešėjė	Maria NIKOLOPOULOU

Prašymas pateikti nuomonę	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 str. 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
Priimta skyriuje	2022 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	172 / 6 / 7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad bendradarbiaujant vyrams ir moterims, sudarant palankias sąlygas moterų verslumui ir nustatant tinkamas finansines ir teisines priemones, pavyzdžiui, biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą, ES ir valstybėse narėse galima sukurti įtraukią finansų ekosistemą ir sparčiau siekti lyčių aspekto integravimo.

1.2.

Duomenys, poveikio vertinimai ir bendri rodikliai yra labai svarbūs siekiant integruoti lyčių aspektą. Valstybių narių ir institucijų duomenys ir rodikliai ES lygmeniu turi būti suderinti, kad padėtų spręsti lyčių nelygybės problemą. EESRK pabrėžia, kad ES turėtų rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie Europos investicijas ir įtraukti juos į metinį lyčių lygybės indeksą.

1.3.

Siekiant paspartinti būsimą moterų verslumo augimą, vertėtų ištirti neformalių investuotojų, pradinių investicijų ir „grąžinimo rato“ (angl. circle of giving back) vaidmenį.

1.4.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pagerinus moterų padėtį gaunant lėšų, atsiras teigiamas „gerovės sklidimo“ (angl. trickle-down) poveikis, kuris lems geresnius finansinius ir socialinius rezultatus.

1.5.

EESRK mano, kad, siekiant sukurti palankias sąlygas moterų verslumui, svarbu suteikti moterims daugiau tinklaveikos, mokymo ir dalyvavimo mentorystės programose galimybių. Be to, EESRK pabrėžia švietimo svarbą kovojant su lyčių stereotipais, įskaitant stereotipines idėjas apie vyrus verslininkus, ir kuriant verslumo kultūrą, kuri padėtų moterims siekti plataus užmojo tikslų.

1.6.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms suteikti moterims verslininkėms galimybę gauti motinystės išmokas ir išeiti vaiko priežiūros atostogų laikantis Tarybos rekomendacijoje dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialine apsauga nustatytų principų.

1.7.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės turėtų kuo anksčiau sudominti mergaites gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritimis, remti moteris verslininkes ir sektinus moterų pavyzdžius šiuose sektoriuose ir investuoti į programas, kuriomis siekiama, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritimis domėtųsi vidurinėje mokykloje besimokančios mergaitės.

1.8.

EESRK rekomenduoja į Socialinės ekonomikos veiksmų planą integruoti lyčių aspektą, numatant tikslines moterims skirtas priemones ir išlaikant lyčių aspektą kaip kriterijų skirstant ES ir nacionalines lėšas bei vykdant viešuosius pirkimus, kad gabios moterys būtų skatinamos ir išlaikomos darbo rinkoje.

1.9.

EESRK siūlo, kad grupių įvairovė, ypatingą dėmesį skiriant moterims, turėtų būti vienas iš viešojo finansavimo gavimo kriterijų. Svarbu nustatyti konkrečius standartus, kad būtų išvengta apsimestinio lyčių lygybės propagavimo (angl. pinkwashing) (1).

1.10.

EESRK rekomenduoja, kad vidutinės trukmės laikotarpiu visos Europos valdžios institucijos ir valstybės narės visais biudžeto proceso lygmenimis naudotų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemones. Pilietinės visuomenės dalyvavimas ir socialinis dialogas taip pat yra labai svarbūs siekiant nustatyti sritis, kurioms reikia skirti biudžeto lėšų.

1.11.

Finansų sektoriuje vis dar esama nesąmoningo šališkumo, todėl svarbu rengti informuotumo didinimo kampanijas ir mokymus apie nesąmoningą šališkumą investuotojams ir vertinimo komisijoms. Be to, EESRK mano, kad visose Europos finansų įstaigų vertinimo komisijose turėtų būti kuo greičiau užtikrinta lyčių pusiausvyra, kad būtų išvengta homofilijos ar šališkumo „panašus traukia panašų“, taip pat joms turėtų būti rengiami mokymai apie nesąmoningą šališkumą.

1.12.

EESRK siūlo EK paskelbti metinio ES biudžeto poveikio lytims vertinimą ir pateikti jį kaip pridedamą dokumentą, sudaryti darbo grupę, kuri dalyvautų derybose ir suderintų bei įtrauktų ES lyčių aspekto integravimo tikslus į kitą daugiametę finansinę programą (2028–2034 m.) ir į dabartinės DFP (2021–2027 m.) laikotarpio vidurio peržiūrą (2).

1.13.

EESRK ragina užtikrinti, kad ES lėšos būtų prieinamesnės moterų organizacijoms, supaprastinant procedūras ir skiriant dotacijas jų pagrindinei veiklai.

1.14.

EESRK mano, kad svarbu kurti specialius fondus ir finansines priemones moterų verslumui remti, įskaitant moterų valdomus (ir bendrai valdomus) ir joms priklausančius rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, taip pat ieškoti novatoriškų finansavimo sprendimų, kurie padėtų spręsti rinkos nepakankamumo problemas (pavyzdžiui, specialios dotacijos moterims, specialus moterų valdomų ir bendrai valdomų fondų komanditorių finansavimas, paskolų garantijos arba mikrofinansavimas, bendro investavimo platformos, lyčių aspektu grindžiamos obligacijos arba mikrokreditai).

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Lyčių aspekto integravimas yra pagrindinis Europos Sąjungos (ES) tikslas ir pagal Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, ir pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį. Nepaisant šių teisinių įsipareigojimų užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, pažanga veiksmingai integruojant lyčių aspektą, visų pirma finansų ir biudžeto srityse, daroma lėtai.

2.2.

Šioje nuomonėje siekiama pabrėžti su lyčių lygybe susijusius verslumo, viešųjų ir privačiųjų investicijų ir biudžeto sudarymo iššūkius ir galimybes ir paraginti Europos institucijas ir valstybes nares parengti plataus užmojo viziją dėl investicijų, skiriamų atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą. Šis dėmesys turės teigiamą poveikį siekiant darnaus vystymosi tikslų, susijusių su lyčių lygybės užtikrinimu (5 DVT) ir nelygybės mažinimu (10 DVT). Taip pat svarbu pripažinti, kad siekiant lyčių lygybės reikia, jog skatinant lygybę bendradarbiautų ir moterys, ir vyrai.

2.3.

Europos Komisijos duomenimis, moterys sudaro maždaug 52 % visų Europos gyventojų, tačiau jos sudaro 34,4 % savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 % pradedančiųjų verslininkų (3).

2.4.

Tik vyrų įsteigtos grupės gauna beveik 92 % viso Europoje investuoto rizikos kapitalo. Kalbant apie finansavimą, ankstyvuoju etapu moterų vadovaujamoms įmonėms skiriama tik 1 % lėšų, o vėlesniuose etapuose šis rodiklis niekada neviršija 30 %, nors nustatyta, kad moterys steigėjos ir mišrios grupės pasiekia geresnių rezultatų nei jų kolegos vyrai (4) (5) (6) (7).

2.5.

2017 m. kovo mėn. EBPO pranešė, kad visose šalyse, išskyrus Jungtines Amerikos Valstijas, Meksiką, Graikiją ir Indoneziją, moterys rečiau nei vyrai teigia galinčios gauti verslo pradžiai reikalingą finansavimą. Ši lyčių nelygybė gali būti siejama su mažesne moterų patirtimi, veikla itin konkurencinguose ir mažai augančiuose sektoriuose, taip pat su lyties požiūriu šališku kreditų vertinimo balų skyrimu ir lyčių stereotipais vertinant investicijas. Moterims taip pat dažnai trukdo mažesnės galimybės naudotis pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis (pvz., atsiskaitomosiomis ir taupomosiomis sąskaitomis) (8). Be to, savarankiškai dirbančios moterys dažniau negu savarankiškai dirbantys vyrai neturi drąsos skolintis.

2.6.

Remiantis Europos Komisijos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija, tik vienas iš dešimties rizikos kapitalo (RK) ir privataus kapitalo įmonių sprendimus priimančių asmenų yra moteris, nors kai kuriuose privačiuose fonduose, kurių veikloje daugiausia dėmesio skiriama lyčių lygybei, 72 % partnerių yra moterys. Nustatyta, kad vidutiniškai 85 % rizikos kapitalo įmonių pagrindinių partnerių yra vyrai ir tik 15 % – moterys. Jei moterys yra partnerės, jos paprastai yra mažesnių fondų partnerės.

2.7.

COVID-19 pandemija padidino lyčių ir ekonominę nelygybę. Kalbant apie socialinius ir ekonominius aspektus, aiškiai skiriasi koronaviruso padarytas poveikis skirtingoms lytims. COVID-19 pandemija taip pat turėjo įtakos moterų galimybėms gauti finansavimą. Nors Europos duomenų nėra, Jungtinėse Amerikos Valstijose net padidėjo jau egzistuojanti lyčių nelygybė finansuojant moterų vadovaujamų startuolių rizikos kapitalą (9).

2.8.

Visame pasaulyje vis didėja informuotumas apie investicijas, skiriamas atsižvelgiant į lyčių aspektą. Tačiau moterims verslininkėms ir steigėjoms skirta Europos investicijų ekosistema vis dar yra susiskaidžiusi ir joje trūksta sisteminio ir strateginio dėmesio lyčių aspektui (10). Konkrečių lyčių lygybės klausimui skirtų fondų trūksta ir šios iniciatyvos nepadeda pritraukti daugiau moterų verslininkių. Apie 50 % finansavimo Europos Sąjungoje sudaro mokesčių mokėtojų pinigai. Bendros pastangos ES lygmeniu sukurti labiau lyčių aspektu grindžiamą ir vienodesnę finansavimo ekosistemą, taip pat pagalba per visą verslo kūrimo procesą gali padėti pasiekti bendrą sutarimą ir padėti įveikti kliūtis siekti pokyčių.

2.9.

Kalbėdami apie investicijas, skiriamas atsižvelgiant į lyčių aspektą, turime suvokti visas sąsajas su kitų rūšių nelygybe, kuri dar labiau veikia galimybes gauti finansavimą, pavyzdžiui, nelygybe, susijusia su negalią turinčiomis moterimis, žemo socialinio ir ekonominio statuso moterimis, jaunomis moterimis, iš migrantų šeimų kilusiomis moterimis, arba sąsajas su seksualine orientacija, rase ir t. t.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad pagerinus moterų padėtį gaunant lėšų, atsiras teigiamas „gerovės sklidimo“ (angl. trickle-down) poveikis, kuris lems geresnius finansinius ir socialinius rezultatus. Kai sprendimus priima moterys rizikos kapitalo valdytojos, jos du kartus labiau linkusios investuoti į moterų steigėjų grupes ir taip padidinti moterų užimtumą. Startuoliuose, kurių steigėjos yra moterys, dirba 2,5 karto daugiau moterų. Įmonėse, kurių steigėjos ir vadovės yra moterys, įdarbinama šešis kartus daugiau moterų (11).

3.2.

Siekiant įvertinti dabartinę padėtį ir parengti pažangos strategijas, itin svarbu rinkti duomenis. Nepaisant šioje srityje dedamų pastangų, EK, Taryba, EBPO, Eurostatas ir EIGE renka duomenis apie keletą lyčių aspektų, tačiau tam, kad jie būtų naudingi sprendžiant lyčių nelygybės problemą, juos reikia suderinti. Valstybėms narėms turi būti privaloma rinkti atitinkamus duomenis. Naudojamos metodikos ir parametrai turėtų būti sujungti, kad būtų sukurtas holistinis požiūris ir būtų galima naudoti papildomus duomenis (apie socialinį šališkumą, šališkumą dėl etninės kilmės, tarpsektorinį šališkumą ir kt.), kad būtų galima stebėti ir vertinti pažangą ir politiką. Be to, reikia reguliariau ir geriau atlikti analitinius tyrimus. EESRK pabrėžia, kad ES turėtų rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis apie Europos investicijas ir įtraukti juos į metinį lyčių lygybės indeksą.

3.3.

Taip pat svarbu atsižvelgti į įnašų dydį (investuotų pinigų sumą) ir neformalių investuotojų bei pradinių investicijų vaidmenį. Taip pat verta ištirti „grąžinimo ratą“: moterys, į kurias investuojama, auga ir pradeda auginti savo investicinį kapitalą ir pačios tampa neformaliomis investuotojomis. Tai galėtų būti teigiamas postūmis moterų verslumui ateityje ir jį būtų galima padidinti vykdant tikslines skatinimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama didinti bendrą supratimą apie galimybes ir indėlį, kuriuos gali suteikti neformalūs investuotojai, kartu pateikiant informaciją apie tai, kaip pradėti veiklą. Siekdamos tai paremti, valstybės narės taip pat galėtų apsvarstyti galimybę taikyti mokesčių lengvatas.

3.4.

EESRK mano, kad lyčių aspekto integravimas ES bus pasiektas aktyviai skatinant lyčių lygybę visuose politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant socialinę ir sanglaudos politiką ir ES konkurencijos politiką, ir naudojant ES biudžetą. Vis dar trūksta būtinų prielaidų ir veiksmingos stebėsenos įgyvendinimo metu, kad prireikus būtų galima pakoreguoti politikos veiksmus. Kadangi žinome, kad COVID-19 pandemijos poveikis nėra neutralus lyčių požiūriu, EESRK dar kartą ragina visų lygių politikos formuotojus laikytis lyčių aspekto integravimo principo ir įtraukti lyčių lygybės aspektą į visus sprendimus, įskaitant sprendimus dėl biudžeto sudarymo, investicijų, finansavimo ir viešųjų pirkimų. Tai taip pat apima 2021–2027 m. DFP biudžeto ciklą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir turėtų apimti poveikio lytims vertinimą, tinkamus privalomus rodiklius, taip pat stebėsenos ir vertinimo sistemas (12).

3.5.

Neseniai paskelbtoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama, kad Komisija mažai dėmesio skyrė jų tikrintų politikos krypčių ir programų lyčių aspekto analizei. Ji ribotai naudojosi pagal lytį suskirstytais duomenimis ir rodikliais ir paskelbė mažai informacijos apie bendrą ES biudžeto poveikį lyčių lygybei. Vis dėlto tose srityse, kuriose teisiniai reikalavimai buvo išsamiai išdėstyti, buvo sudarytos palankesnės sąlygos į programas įtraukti lyčių lygybės aspektą.

4.   Konkretūs veiksmai

4.1.   Sukurti palankias sąlygas moterims verslininkėms

4.1.1.

EESRK mano, kad, siekiant sukurti palankias sąlygas moterų verslumui, svarbu suteikti moterims daugiau tinklaveikos, mokymo ir dalyvavimo mentorystės programose galimybių. Labai svarbu, kad moterys sukurtų „senų draugių“ tinklą, kuris papildytų esamą „senų draugų“ tinklą, nes moterų tinklai paprastai yra mažesni ir ne tokie įvairūs. Sektini pavyzdžiai ir mentoriai taip pat vaidina svarbų vaidmenį: Italijoje atlikto tyrimo duomenimis, 70 % merginų teigė, kad sutikusios sektiną pavyzdį jos pradėjo kitaip vertinti savo ateitį.

4.1.2.

Stereotipinės idėjos apie verslumą susiformuoja jau pradinio ugdymo įstaigose. EESRK pabrėžia švietimo svarbą kovojant su lyčių stereotipais, įskaitant stereotipines idėjas apie vyrus verslininkus, ir kuriant verslumo kultūrą, kuri padėtų moterims mąstyti plačiai. Europoje vis dar egzistuoja neigiamas socialinis atspalvis, susijęs su moterimis verslininkėmis ir vadovėmis. Be to, mokyklos atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant finansinius ir verslumo gebėjimus, ir šie įgūdžiai turėtų būti įtraukti į mokyklų mokymo programas, pradedant pradiniu ugdymu, ir stiprinami bei plėtojami visoje mokyklų sistemoje. Verslo mugės ir kitos programos, pagal kurias moterys galėtų gauti parengiamojo etapo lėšų ir kuriose, pavyzdžiui, būtų taikomas požiūris „mergaitės mokslo srityje“, būtų geras būdas skatinti moterų verslumą nuo pat pradžių.

4.1.3.

„Apsimetėlio sindromas“ apibūdina reiškinį, kai žmonės abejoja savo gebėjimais ir mano, kad jie nėra pakankamai geri savo veikloje. Šis sindromas plačiai paplitęs tarp moterų verslininkių. Moterų gebėjimų ir savigarbos ugdymas viso mokymosi metu sumažins šį reiškinį ir moterims atvers daugiau vystymosi perspektyvų (13).

4.1.4.

Daugeliu atvejų laiko trūkumas, kurį šiuo metu patiria moterys dėl neapmokamų priežiūros pareigų, yra kliūtis verslumui. Labai svarbūs yra kultūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, bendra partnerių atsakomybė tvarkant namų ūkį ir rūpinantis vaikais bei kitais asmenimis, kartu su sisteminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, prieinama arba nemokama vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūra. EESRK rekomenduoja valstybėms narėms suteikti moterims verslininkėms galimybę gauti motinystės išmokas ir pasinaudoti vaiko priežiūros atostogų priemonėmis laikantis Tarybos rekomendacijoje dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialine apsauga nustatytų principų (14) (15).

4.1.5.

Moterims skirtos verslumo mokymo programos dažniausiai orientuotos į rinkas ir sektorius, kuriuose moterų jau yra daug. Yra sektorių, kuriuose labai trūksta moterų verslininkių, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. EESRK pabrėžia, kad valstybės narės turėtų kuo anksčiau sudominti mergaites šiomis sritimis, remti moteris verslininkes ir sektinus moterų pavyzdžius šiuose sektoriuose ir investuoti į programas, kuriomis siekiama, kad gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritimis domėtųsi vidurinėje mokykloje besimokančios mergaitės.

4.1.6.

Dabartinė lyčių pusiausvyros stoka darbo rinkoje taip pat yra kliūtis moterims ateityje pradėti veiklą. Moterys turi mažiau galimybių dalyvauti tinkamuose vadybos ir verslumo srities mokymuose bei sutaupyti lėšų savo verslo pradžiai. Todėl jaunoms moterims kyla daugiau kliūčių pradėti verslą. Be to, moterų finansiniai ištekliai gali būti riboti, nes skiriasi moterų ir vyrų darbo užmokestis arba nėra nustatytas teisingas darbo užmokestis. Kadangi daugeliui finansavimo galimybių reikia privačių pradinių verslininko investicijų, EESRK mano, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas ir lyčių pusiausvyros darbo rinkoje atstatymas turės teigiamą poveikį moterų verslumui.

4.1.7.

Moterys labiau linkusios pradėti verslą tvarumo ir socialinėse srityse, kad galėtų daryti išmatuojamą teigiamą poveikį visuomenei ir vadovauti socialiniam startuoliui (16) (17). Įmonės, veikiančios socialinės ekonomikos srityje, savo veikloje didžiausią dėmesį skiria bendruomenių ir darbuotojų ekonominiams ir socialiniams poreikiams, taip pat aplinkos tvarumui. Jos investuoja į gerovę ir savo veikloje daugiausia dėmesio skiria vertybėms. Todėl socialinės ekonomikos projektų finansavimo didinimas ir socialinių įmonių ekosistemų kūrimo skatinimas turės teigiamą poveikį moterų ekonominei emancipacijai ir vystymuisi. Moterų verslumo skatinimas taip pat paskatins socialinių įmonių augimą. Europos Komisijos socialinės ekonomikos veiksmų plane pažymima, kad moterų verslininkių socialiniame versle yra daugiau nei įprastiniame versle. Tačiau nėra tikslinių veiksmų, kuriais būtų skatinamas moterų verslumas, įskaitant socialinį verslumą. EESRK rekomenduoja integruoti lyčių aspektą į Socialinės ekonomikos veiksmų planą (18), numatant tikslinius moterims skirtus veiksmus.

4.2.   Kurti pokyčius finansų ir investicijų sektoriuje

4.2.1.

ES turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant palankias sąlygas lyčių aspektu grindžiamai ekosistemai. 2006–2018 m. Europoje didžiąją dalį C serijos finansavimo moterų vadovaujamoms įmonėms skyrė keturios ES šalys: Švedija, Vokietija, Ispanija ir Prancūzija. Sėkmę pirmaujančiose šalyse lėmė stipri ekosistema ir tikslinė veikla, kuria skatinama lyčių įtrauktis (19). EESRK rekomenduoja sukurti Europos lyčių aspektais besirūpinančių investuotojų tinklą, kuris galėtų dalytis gerąja patirtimi ir skatinti jau esamas moterų verslumo finansavimo galimybes. Didžiosios Britanijos verslo banko dokumentas „Investing in Women Code“, kuriuo finansinių paslaugų įmonės įsipareigoja gerinti moterų verslininkių galimybes naudotis priemonėmis, ištekliais ir finansavimu, galėtų būti įkvėpimo šaltinis bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi (20).

4.2.2.

Maždaug vienas iš dešimties rizikos kapitalo ir privataus kapitalo sprendimus priimančių asmenų yra moteris. Norint dabartinę vyrų dominuojamą kultūrą, dėl kurios moterims nepatrauklu likti šiame sektoriuje ar pradėti jame dirbti, pakeisti į įtraukią kultūrą, reikia pritraukti talentingų moterų ir pagerinti moterų karjeros plėtrą finansų ir investicijų sektoriuje. Ši kultūra taip pat turėtų vertinti investicijų grąžą ne tik pagal ekonomines ataskaitas, bet ir pagal jų investicijų tvarumą ir socialinę grąžą. Todėl EESRK norėtų, kad vadovų ir steigėjų grupių įvairovė taptų vienu iš pagrindinių kriterijų siekiant gauti viešąjį finansavimą, įskaitant valstybinį pensijų finansavimą, taip skatinant gabių moterų įdarbinimą ir išlaikymą finansų ir investicijų sektoriuje. EESRK taip pat siūlo valstybėms narėms keistis geriausia patirtimi, kaip skatinti grupių įvairovę ir moterų vadovaujamas grupes finansų sektoriuje. Investicijų sektoriuje turėtų būti sukurtas investuotojų pažangumo ženklas arba standartas. Standartas galėtų būti vienas iš kriterijų teikiant paraišką dėl viešojo finansavimo (21). Standartas, palyginti su vienkartiniu įsipareigojimu, galėtų būti audituojamas ir kasmet peržiūrimas, kad būtų išvengta apsimestinio lyčių lygybės propagavimo (angl. pinkwashing).

4.2.3.

EESRK rekomenduoja privačiojo finansų sektoriaus institucijoms suteikti galimybę naudotis Europos Sąjungos arba valstybių narių teikiama technine pagalba ir mokymais, susijusiais su investicijomis, skiriamomis atsižvelgiant į lyčių aspektą.

4.2.4.

Daroma bendra prielaida, kad moterys labiau vengia rizikos nei vyrai, yra atsargesnės ir pasižymi ne tokiu agresyviu konkurenciniu elgesiu. EESRK siūlo šią mažesnės rizikos elgseną atspindėti finansinėse priemonėse ir sukurti specialius produktus, skirtus tam tikriems mažos rizikos projektams, kuriems reikia mažiau garantijų ir mažesnių palūkanų normų, kad būtų suteikta paskola arba padengta didesnė pradinio kapitalo dalis skiriant subsidiją. Finansų sektoriuje vis dar egzistuoja šališkumas, dažniausiai nesąmoningas, pavyzdžiui, kai pirmenybė teikiama vyrų pristatomiems pasiūlymams arba kai moterų rašomame turinyje daugiausia dėmesio skiriama socialiniam poveikiui, o vyrai daugiau dėmesio skiria finansams ir skaičiams. Informuotumo didinimo kampanijos ir nesąmoningo šališkumo mokymai investuotojams ir vertinimo komisijoms gali būti itin svarbūs didinant informuotumą apie šias šališkumo formas. Taip pat labai svarbu šiame sektoriuje didinti informuotumą apie patikimų ir atsparių verslo modelių, kurie auga lėtai, bet tvirtai, svarbą, o ne sutelkti dėmesį į greitą trumpalaikį pajamų augimą ir vertinimą.

4.3.   Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir investicijos, skiriamos atsižvelgiant į lyčių aspektą, naudojant viešąjį finansavimą

4.3.1.

Biudžetai atspindi politinius prioritetus ir yra svarbiausia ekonominės politikos priemonė siekiant pertvarkyti visuomenę. Viešajai politikai tenka svarbus vaidmuo rodant iniciatyvą ir kuriant investuotojams palankią aplinką ir taip kuriant deramas darbo vietas. Jau seniai pripažįstama, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, tikslinis moterų įgalėjimo finansavimas, biudžeto lėšų skyrimas ir viešųjų pirkimų procedūrų ir procesų, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą, reguliavimas, kaip biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą įgyvendinimo būdas, yra būtinos priemonės siekiant lyčių lygybės.

4.3.2.

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą – tai procesas, kurio metu nagrinėjami valstybės biudžetai, siekiant įvertinti, ar jie prisideda prie didesnės moterų ir vyrų lygybės, ir atitinkamai pertvarkomi, kad taip ir būtų. Biudžetui sudaryti atsižvelgiant į lyčių aspektą reikia taikyti dvejopą metodą ar dvejopą požiūrį: lyčių lygybė turi būti įtraukta į visus biudžetus ir programas, o lyčių nelygybės pagrindinėms priežastims šalinti turi būti skiriamas specialus tikslinis finansavimas. Lyčių aspektas turėtų būti integruotas į visus biudžeto ciklo etapus – nuo pasiūlymų dėl biudžeto (ex ante) ir visų išlaidų (ex nunc) iki faktiškai išleistų lėšų vertinimo ir kontrolės (ex post). Duomenys, poveikio vertinimai ir bendri rodikliai yra labai svarbūs lyčių aspekto integravimui per visą biudžeto ciklą – planavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Nors valstybėms narėms gali būti sunku rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis, tai yra vienintelis būdas daryti pažangą ir nustatyti tinkamą lyčių aspekto integravimo politiką.

4.3.3.

EESRK rekomenduoja, kad vidutinės trukmės laikotarpiu visos Europos valdžios institucijos ir valstybės narės visais biudžeto proceso lygmenimis naudotų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą priemones. Pilietinės visuomenės dalyvavimas ir socialinis dialogas taip pat yra labai svarbūs siekiant nustatyti sritis, kurioms reikia skirti biudžeto lėšų. Lyčių analizė yra būtina sąlyga sudarant biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir integruojant lyčių aspektą į (finansų) politiką, visų pirma į DFP, priemonės „NextGenerationEU“ dokumentų rinkinį ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti sanglaudos politikai, kuri yra viena iš pagrindinių priemonių disbalansui tarp šalių ir regionų ištaisyti. EESRK rekomenduoja rinkti su lyčių lygybe susijusius duomenis sanglaudos politikos srityje remiantis specialiai šiam tikslui parengtais rodikliais.

4.3.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo įgyvendinti vidaus mokymo programą biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais, tačiau ji vis dar yra nedidelio masto. EESRK tačiau norėtų, kad visi asmenys, dirbantys su Europos Komisijos biudžetais ir Europos finansų institucijose būtų tinkamai parengti investicijų, skiriamų atsižvelgiant į lyčių aspektą, lyčių aspekto integravimo ir biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais. Šis mokymas nacionaliniu lygmeniu taip pat yra labai svarbus siekiant įgyvendinti lyčių lygybės tikslus.

4.3.5.

EESRK mano, kad svarbu kurti specialius fondus ir finansines priemones moterų verslumui remti, įskaitant moterų valdomus (ir bendrai valdomus) ir joms priklausančius rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, taip pat ieškoti novatoriškų finansavimo sprendimų, kurie padėtų spręsti rinkos nepakankamumo problemas (pavyzdžiui, specialios dotacijos moterims, specialus moterų valdomų ir bendrai valdomų fondų komanditorių finansavimas, paskolų garantijos arba mikrofinansavimas, bendro investavimo platformos, lyčių aspektu grindžiamos obligacijos arba mikrokreditai).

4.3.6.

Be to, EESRK mano, kad siekiant sumažinti lyčių nelygybę būtina atnaujinti investicinių fondų kriterijus. Pavyzdžiui, jei Europos fondai, kaip antai „InvestEU“ ir Europos investicijų fondas, kaip svarbų veiklos pradžios finansavimo kriterijų naudoja „patirtį“, o ne „įvairovę“, nesuteikiame moterims vienodų galimybių patekti į kapitalo rinką. EESRK siūlo, kad lyčių lygybės planas, apimantis finansavimo strategiją investicijoms, skiriamoms atsižvelgiant į lyčių aspektą ir fondų įsipareigojimą siekti lyčių lygybės, būtų susietas su fondų, rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondų lėšų vertinimu, kai prašoma viešojo finansavimo.

4.3.7.

Biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir investicijų skyrimo atsižvelgiant į lyčių aspektą principai taip pat turėtų būti taikomi už Europos sienų išorės finansavimo mechanizmams, įskaitant vystomojo bendradarbiavimo politiką.

4.3.8.

EK turėtų atlikti metinio ES biudžeto poveikio lyčių lygybės požiūriu vertinimą ir pateikti jį kaip pridedamą dokumentą. Šis biudžeto priedas bus naudojamas kaip lyčių aspekto integravimo stebėsenos dokumentas, kuriuo siekiama ateityje keisti biudžetus, todėl EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas (FEMM) galėtų priimti nuomonę. EESRK taip pat rekomenduoja skelbti informaciją ir mokslinius tyrimus konsultuojantis su biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ekspertais ir lyčių lygybės srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis gerokai prieš Parlamentui priimant sprendimą dėl metinio biudžeto, kad būtų skatinamos plataus masto diskusijos biudžeto ir makroekonomikos politikos klausimais.

4.3.9.

EESRK nurodo, kad visose Europos finansų įstaigų vertinimo komisijose turėtų būti kuo greičiau užtikrinta lyčių pusiausvyra, kad būtų išvengta homofilijos ar šališkumo „panašus traukia panašų“, taip pat joms turėtų būti rengiami mokymai apie nesąmoningą šališkumą. Pavyzdžiui, Europos inovacijų taryba užsibrėžė tikslą padidinti moterų vadovaujamų startuolių skaičių pagal programą „Accelerator“, padidindama moterų vertinimo komisijos narių skaičių iki 50 % ir pakviesdama daugiau moterų pristatyti savo įmones. Taryba padidino moterų vadovaujamų startuolių procentinę dalį nuo 8 % iki 29 %.

4.3.10.

Taip pat siūlome paskirti moterų įmonių direktorę arba aukšto lygio atstovę Europos Komisijoje ir valstybių narių įmonių ministerijose, kuri atliktų tarpžinybinį vaidmenį didinant informuotumą ir propaguojant ekonominę naudą, gaunamą skatinant daugiau moterų steigti ir plėsti įmones, įskaitant socialines įmones.

4.3.11.

ES ir valstybės narės turėtų remti viešųjų, vietos ar regioninių plėtros agentūrų vaidmenį investicijų rinkoje ir jų vaidmenį socialinio poveikio srityje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose šios regioninės plėtros agentūros investuoja į startuolius ir labai vertina socialinį poveikį.

4.3.12.

Pilietinė visuomenė ir ne pelno organizacijos, dirbančios lyčių aspekto integravimo srityje, Europoje paprastai yra nepakankamai finansuojamos. EESRK ragina užtikrinti, kad ES lėšos būtų prieinamesnės moterų organizacijoms, supaprastinant procedūras ir skiriant dotacijas jų pagrindinei veiklai. Struktūrinių fondų paramos skyrimo procedūros turėtų būti labiau suderintos su tiesioginiais fondais, kad būtų išvengta biurokratijos.

4.3.13.

Galiausiai EESRK ragina Europos Komisiją ir Europos institucijas parengti plataus užmojo viziją dėl biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir investicijų skyrimo atsižvelgiant į lyčių aspektą, įskaitant konkrečius tikslus, susijusius su finansavimą gaunančiomis moterimis, konkrečius PVRR, teisės aktus, atnaujintus kriterijus ir (intensyvesnes) moterų verslumo ir galimybių gauti finansavimą gerinimo programas. EESRK rekomenduoja Europos Komisijoje sudaryti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą darbo grupę, kad lyčių aspektas būtų integruotas į dabartinę DFP ir kitas finansines priemones. Kad ateityje būtų pasirengta tvirtesniam lyčių aspekto integravimui, EESRK siūlo kuo greičiau sudaryti ES institucijų darbo grupę, kuri dalyvautų derybose ir suderintų bei įtrauktų ES lyčių aspekto integravimo tikslus į kitą DFP.

---

(1)  Sąvoka „pinkwashing“ reiškia, kad apsimetama, jog labai aktyviai veikiama lyčių lygybės srityje, tačiau iš tikrųjų atsiliekama (ji panaši į tvarumo srityje vartojamą sąvoką ekologinis manipuliavimas (angl. greenwashing)).

(2)  D‘Alfonso A. (2021 m.). 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (europa.eu) (EPRS informacinis pranešimas, PE 637.979). Europos Parlamento tyrimų tarnyba. Europos Komisija pasiūlė iki 2023 m. gruodžio mėn. atlikti privalomą DFP veikimo laikotarpio vidurio peržiūrą, p. 8.

(3)  https://www.eib.org/attachments/thematic/why_are_women_entrepreneurs_missing_out_on_funding_en.pdf

(4)  Eurostatas ir Europos Komisija. The State of European Tech 2020; Atomico (2020).

(5)  Why are women entrepreneurs missing out on funding? Reflections and considerations – Executive summary (eib.org).

(6)  Funding women entrepreneurs: How to empower growth, 2020 m.

(7)  https://europeanwomeninvc.idcinteractive.net/8/

(8)  COSME Programme Call for Proposals Encouraging community building around the issue of women entrepreneurship – Management and running of the WEgate platform.

(9)  Women-Led Startups Received Just 2,3 % of VC Funding in 2020 (hbr.org).

(10)  UN Women (2021) Investment with a gender lens in Europe.

(11)  https://www.kauffmanfellows.org/journal_posts/women-vcs-invest-in-up-to-2x-more-female-founders

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Lyčių aspektu grindžiamos investicijos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose“ (OL C 100, 2023 3 16., p. 8).

(13)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl lyčių lygybės (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymu) (OL C 443, 2022 11 22, p. 63).

(14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(15)  Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, 2019 m. lapkričio 8 d.

(16)  The Value of Investing in Female Founders (Forbes, 2019 m.).

(17)  Bendrovės „S&P Global“, kuri apklausė 11 šalių investuotojus, duomenimis.

(18)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2021) 778 final).

(19)  Moterų verslininkų finansavimas 2021–2027 m. laikotarpiu, Europos Parlamento klausymas Moterys ir investicijos, 2021 m. balandžio 19 d.

(20)  https://www.british-business-bank.co.uk/investing-in-women-code/

(21)  Geras pavyzdys – visoje ES ir JAV taikomas „Diversity VC“ standartas: www.diversity.vc.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Komunikacija apie pagrindines teises ir teisinę valstybę“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/04)

Pranešėjas	Cristian PÎRVULESCU
Bendrapranešėjis	José Antonio MORENO DÍAZ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2022 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	199 / 3 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Sąjunga grindžiama ES Sutarties 2 straipsnyje nurodytomis bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis, pliuralizmu, nediskriminavimu, tolerancija, teisingumu, solidarumu ir moterų bei vyrų lygybe. Teisinė valstybė ir žmogaus teisės yra europinės tapatybės dalis.

1.2.

Be to, esminiame ir privalomame Europos Sąjungos dokumente – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – pažymima, kad „Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu“, ir kad „ji grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės principais“ (1). Užtikrinti, kad būtų tvirčiau taikomos Chartijos nuostatos, yra ne tik pareiga, bet ir prasmingas būdas apsaugoti žmones bei didinti jų informuotumą apie teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos svarbą. Komitetas pritaria visoms šiose srityse dedamoms pastangoms, tačiau pabrėžia, kad visos ES institucijos turi aktyviai tiesiogiai bendrauti su plačiąja visuomene. Teisinė valstybė ir pagrindinės teisės yra labai svarbios ir turi tapti bendros pilietinės ir demokratinės žemyno kultūros dalimi.

1.3.

Europos Tarybos Venecijos komisija aiškiai apibūdina pagrindinius teisinės valstybės principus: tai teisėtumas, teisinis tikrumas, piktnaudžiavimo valdžia prevencija, lygybė prieš įstatymą ir nediskriminavimas bei galimybė kreiptis į teismą (2). Tai aiškūs kriterijai, pagal kuriuos vertinama, ar valstybės veiksmai atitinka teisinės valstybės principus, ir kuriuos patvirtino Teisingumo Teismas (3).

1.4.

EESRK ragina visas ES institucijas rodyti visišką nepakantumą teisinės valstybės principo pažeidimams valstybėse narėse. ES tenka teisinė pareiga užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir kad būtų apsaugotos pagrindinės teisės, neatsižvelgiant į įvairių politinių veikėjų ketinimus, kurie gali prieštarauti šiam tikslui.

1.5.

EESRK atkreipia dėmesį į Teismo sprendimą, pagal kurį biudžetas yra viena iš priemonių, kuriomis praktiškai įgyvendinama visų valstybių narių pareiga laikytis pagrindinių ES vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms (4).

1.6.

Europos Komisijos metinė teisinės valstybės principo taikymo ataskaita – tai vertinga priemonė, kuria galima užkirsti kelią demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos padėties blogėjimui. Vis dėlto, siekiant, kad pateikiant ataskaitą būtų įgyvendinami joje iškelti tikslai, reikia atlikti jos pakeitimų. Ataskaitą reikėtų pakoreguoti taip, kad joje būtų aptariamos visos ES sutarties 2 straipsnyje išvardytos vertybės, taip pat teisiniai ir (arba) finansiniai veiksmai, taikomi, kai visapusiškai neįgyvendinamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos, be to, reikėtų sukurti ir penktąjį ramstį, skirtą su pilietine erdve susijusiems nacionaliniams pokyčiams stebėti (5).

1.7.

EESRK jau yra pabrėžęs, kad pilietinei visuomenei tenka svarbus vaidmuo „siekiant išsaugoti demokratiją Europoje“ ir kad „tik stipri ir įvairi pilietinė visuomenė gali ginti demokratiją ir laisvę ir apsaugoti Europą nuo autoritarizmo“ (6). Be to, teisinės valstybės principas negali galioti be demokratijos ir pagrindinių teisių ir atvirkščiai. Šios trys koncepcijos yra neatskiriamos (7). Todėl EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus nustoti kalbėti apie vadinamąją neliberaliąją demokratiją ar net kritikuoti šią sąvoką. Nėra demokratijos be liberalių principų.

1.8.

Dedant pastangas, kad teisinės valstybės principo būtų tvirčiau laikomasi tikrovėje, reikėtų įtraukti daugiau suinteresuotųjų subjektų: socialinius partnerius, profesines organizacijas, pavyzdžiui, advokatų ir teisininkų draugijas, ir vietos organizacijas, dirbančias su pažeidžiamais asmenimis ir bendruomenėmis, kuriems kyla didesnė rizika patirti žalą, atsidurti nepalankioje padėtyje arba patirti diskriminaciją.

1.9.

Tam tikrais atvejais teisinės valstybės ir žmogaus teisių sąvokos gali būti laikomos pernelyg abstrakčiomis, tolimomis, žargoniškomis ir teisinės kalbos sąvokomis. Norint veiksmingai skleisti informaciją apie teisinę valstybę, reikia sutelkti dėmesį į bendras vertybes bei suprantamas sąžiningumo ir teisingumo sąvokas. Be to, gali būti pravartu papasakoti žmogaus istoriją ir parodyti, kas slypi už įrodymų ir statistikos, būtent žmogaus veidas ir asmenybė.

1.10.

EESRK ragina valstybes nares įtraukti teisinės valstybės ir pagrindinių teisių temą į mokyklų ir aukštojo mokslo programas. Pilietinis ugdymas turėtų būti privalomas, jo mokyti reikėtų pradėti kuo anksčiau ir jis turėtų trukti daugelį asmens praleistų metų atitinkamoje mokymo įstaigoje. Be to, reikia skirti ES ir nacionalinių išteklių tinkamam pilietinio ugdymo mokytojų rengimui.

1.11.

Žmogaus teisių sistema grindžiama atskaitomybės principu, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų galima nustatyti, kam tenka atsakomybė pasiekti atitinkamų rezultatų ir kokie yra pageidaujami politikos pokyčiai. Taip pat svarbu nustatyti plačiajai visuomenei bendrai rūpimus klausimus, pavyzdžiui, susijusius su galimybėmis naudotis energija, transportu, gauti darbą, naudotis būstu, sveikatos priežiūra ir įvairiomis kitomis viešosiomis paslaugomis vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis.

1.12.

Žmogaus teisių apsaugą ir teisinės valstybės principą sustiprina tvirta gerovės valstybė, nesvarbu, kokia forma ji būtų įgyvendinama visoje Europoje. Šis tarpusavio ryšys pripažįstamas įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra esminė politikos priemonė kuriant įtraukesnę Europos Sąjungą.

1.13.

Visuomeniniai judėjimai ir skurdą patyrę asmenys turi būti demokratinio žmogaus teisių propagavimo pagrindas. Nėra geresnio būdo žmogaus teisėms (ypač – socialinėms) ginti nei viešojoje erdvėje ir politiniuose debatuose suteikti žodį žmonėms, kurie patiria didžiausią nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK primena poziciją, kurią pareiškė 2018 m. savo nuomonėje SOC/598: „Teisinės valstybės principas yra priklausomas ir neatsiejamas nuo pliuralistinės demokratijos apsaugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms. Teisinės valstybės principu užtikrinama, kad Vyriausybės laikytųsi pagrindinių teisių standartų, o pliuralistine demokratija užtikrinama, kad Vyriausybės vykdytų politiką, kuria didinama jų žmonių gerovė. Taikant teisinės valstybės principą savaime neužtikrinama, kad įstatymais būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir kad įstatymai būtų parengti atsižvelgiant į įtraukų ir teisėtą procesą, paremtą informacija pagrįstomis, pliuralistinėmis ir suderintomis viešomis diskusijomis ir dalyvavimu. Siekiant išvengti tiesiog „valdymo pagal įstatymą“, be teisinės valstybės principo, reikia laikytis pagrindinių teisių ir pliuralistinės demokratijos standartų“ (8).

2.2.

Kaip pažymima Komisijos 2021 ir 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitose, norint išsaugoti piliečių pasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis ir teisine valstybe, be kita ko, reikia užtikrinti, kad veiktų nepriklausoma teismų sistema ir veiksminga teisminė peržiūra, siekiant užtikrinti atitiktį ES teisei; tvirto visuomenės įsipareigojimo kovoti su korupcija ir užtikrinti demokratinę atskaitomybę; žiniasklaidos pliuralizmo ir žiniasklaidos laisvės, įskaitant žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą; skaidrių konstitucinių ir institucinių mechanizmų, kuriais užtikrinama stabdžių ir atsvarų sistema, aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei; ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo darnaus vystymosi, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse (9). 2022 m. ataskaitoje Komisija taip pat pabrėžia didelę grėsmę ES vertybėms ir taisyklėmis grindžiamai tvarkai, kurią kelia Rusijos agresija prieš Ukrainą – agresija, kuri šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę bei JT chartijos principus ir kenkia demokratijai bei teisinei valstybei ir Europos bei pasaulio saugumui ir stabilumui (10).

2.3.

Negalima remtis jokia demokratine ir atstovaujamąja norma siekiant įteisinti teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pažeidimus. ES institucijos, visų pirma Europos Komisija, privalo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad būtų atkurtas ES principų integralumas.

2.4.

Pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai, stebėdami padėtį vietoje, turi atlikti svarbų vaidmenį, ypač tada, kai blogėja teisinės valstybės padėtis ir kėsinamasi į žmogaus teises (11). Autoritarinės Vyriausybės kelia grėsmę pilietinės visuomenės organizacijoms ne tik mažindamos ir keisdamos erdvę jų veiklai vykdyti, bet ir grasindamos asmeniškai ir persekiodamos, taikydamos finansinius apribojimus ar nepakankamai apsaugodamos nuo fizinių ar žodinių išpuolių (12).

2.5.

Kaip jau minėta, reikia gerokai sustiprinti bendrus pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų gebėjimus dirbti pagal Pagrindinių teisių chartijos sistemą pasitelkiant priemonių rinkinį, kuris apimtų mokymą ir žinių perdavimą, organizacinę ir finansinę paramą ir apsaugą nuo išpuolių ir neigiamų kampanijų (13). Todėl EESRK ragina Komisiją pasiūlyti išsamią Europos pilietinės visuomenės strategiją, kuria būtų vadovaujamasi bendradarbiaujant, stiprinant gebėjimus ir veiksmingai informuojant apie teisinę valstybę ir pagrindines teises.

2.6.

EESRK mano, kad pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų darbas yra labai svarbus padedant pažeidžiamoms grupėms įveikti rimtas problemas, susijusias su jų sauga, gerove ir orumu. Bet kuris asmuo vieną dieną gali tapti pažeidžiamu. Daugeliu atvejų pažeidžiamumo šaltiniai iš dalies sutampa ir skatina struktūrinę marginalizaciją ir diskriminaciją.

2.7.

Reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų ir kad būtų ginamos pagrindinės teisės, susijusios su demokratija, ypač skatinant laisvus ir sąžiningus rinkimus ir aktyvų dalyvavimą bei tvirtą demokratinį dalyvavimą (14). Asmenys, kurie gali kvestionuoti teisinės valstybės principą, taip pat veikia prieš politinę opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Siekiant įgyvendinti veiksmus šia kryptimi būtina priimti ES demokratijos veiksmų planą.

2.8.

Socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo skleidžiant informaciją apie teisinę valstybę ir pagrindines teises. Šalies politinio ir teisinio klimato blogėjimas turi įtakos visoms darbo vietoms. Įmonės, MVĮ ir socialinės įmonės negali veiksmingai vykdyti veiklos, jei nėra įgyvendinamos teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos sistemos. Socialiniai partneriai turėtų įsipareigoti imtis veiksmų savo principingumui ir efektyvumui didinti. Darbuotojai turi turėti galimybę laisvai steigti pasirinktas profesines sąjungas ir į jas stoti, o profesinės sąjungos turi turėti galimybę laisvai vykdyti veiklą (15). Darbuotojai ir darbdaviai turi teisę derėtis dėl kolektyvinių sutarčių ir jas sudaryti, o interesų konflikto atveju imtis kolektyvinių veiksmų, įskaitant streikus, savo interesams apginti (16).

2.9.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra turi daug galimybių rinkti atitinkamą informaciją. Ši agentūra jau yra sukūrusi didelę žinių bazę, kuria gali naudotis visi suinteresuotieji subjektai. Ji turi daug praktinės patirties, kuri turėtų tapti jos komunikacijos aspekto stiprinimo pagrindu. Agentūrai reikėtų skirti daugiau išteklių, kad ji galėtų vykdyti viešąją komunikaciją visose ES valstybėse narėse. Reikia daugiau bendradarbiauti su specializuotomis institucijomis, pavyzdžiui, Europos Taryba ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuru (ODIHR).

2.10.

ES taip pat yra pasaulinio masto veikėja, kurios atsakomybė gerbti teisinę valstybę ir pagrindines teises yra svarbiausias jos tarptautinės tapatybės ir vaidmens aspektas. Visose išorės politikos srityse, programose, priemonėse ir veiksmuose turėtų atsispindėti jų esminis vaidmuo ES bei jų svarba demokratiniam ir taikiam pasauliui.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Pozityvus naratyvas ir teigiamos nuomonės formavimas

3.1.1.

Reikėtų visais lygmenimis stiprinti pilietinį ugdymą demokratijos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės srityse. Komisija taip pat turėtų toliau didinti visuomenės informuotumą įgyvendindama plataus užmojo komunikacijos darbotvarkę (17).

3.1.2.

Siekiant sudominti Europos piliečius, vien ES įsteigimo mito jau nebepakanka. ES turėtų pasiūlyti naratyvus apie pageidaujamą ateitį ir atgaivinti pagrindinius principus, įskaitant teisinės valstybės principus ir žmogaus teises, kurie atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos projektą (18). Tai ypač svarbu Rusijos vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste.

3.1.3.

Žmogaus teisių sistema grindžiama atskaitomybės principu, todėl reikia imtis priemonių, kad būtų galima nustatyti, kam tenka atsakomybė pasiekti atitinkamų rezultatų ir pageidaujamų politikos pokyčių. Taip pat svarbu nustatyti plačiajai visuomenei bendrai rūpimus klausimus, pavyzdžiui, susijusius su galimybėmis naudotis transportu, energija, gauti darbą, naudotis būstu, sveikatos priežiūra ir įvairiomis kitomis viešosiomis paslaugomis vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu. Reikia neapsiriboti žmogaus teisių standartų neatitinkančios padėties kritika ir apibūdinti ateitį, kurią teisinė valstybė ir žmogaus teisės gali padėti kurti, sukeliant teigiamas asociacijas žmonių sąmonėje (19).

3.1.4.

Teisinės valstybės principai negali galioti be demokratijos ir pagrindinių teisių ir atvirkščiai. Šios trys sąvokos yra neatsiejamos (20). Todėl EESRK ragina visus suinteresuotuosius subjektus liautis kalbėti apie vadinamąją neliberaliąją demokratiją, net jei jie kritikuoja šią sąvoką. Nėra demokratijos be liberalių principų. Neliberalioji demokratija nėra demokratijos alternatyva ar net „lengva“ jos forma. Neliberalioji demokratija – tai ne demokratija.

3.2.   Būtina politika ir atitinkamos politikos sritys

3.2.1.

Kaip EESRK jau yra pastebėjęs anksčiau, esama ryšio tarp klaidingo ar pagrįsto žmonių įsitikinimo, kad, viena vertus, ekonomikos klestėjimas jiems neteikia pakankamos naudos ir, kita vertus, neigiamo požiūrio į viešojo sektoriaus institucijas ir pagrindinius principus (21).

3.2.2.

Norint apsaugoti žmogaus teises ir teisinę valstybę, reikia imtis veiksmų siekiant nustatyti politiką, galinčią pagerinti kasdienį žmonių gyvenimą.

3.2.3.

Žmogaus teisių apsaugą ir teisinės valstybės principą sustiprina tvirta gerovės valstybė, nesvarbu, kokia forma ji būtų įgyvendinama visoje Europoje. Šis tarpusavio ryšys pripažįstamas įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį, kuris yra esminė politikos priemonė kuriant įtraukesnę Europos Sąjungą (22). Darbuotojai turi turėti teisę į darbo užmokestį, kuris jiems užtikrintų deramą gyvenimo lygį (6-asis ramsčio principas), o kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai lėšų, turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą, ir turėti realią galimybę gauti tam reikalingų prekių ir paslaugų (14-asis principas) (23).

3.2.4.

COVID-19 pandemija yra priminimas, kaip svarbu yra turėti visuotinę, prieinamą ir teisingą visuomenės sveikatos priežiūros sistemą. EESRK primena savo 2022 m. priimtoje nuomonėje SOC/691 išsakytą poziciją, kad „ES ir jos valstybės narės turėtų nuodugniai apsvarstyti socialines krizės ištakas ir priežastis, dėl kurių dauguma Europos sveikatos sistemų dėl pandemijos atsidūrė ant griūties slenksčio. Griežto taupymo politikos metais išryškėjo bendra investicijų į sveikatos sektorių ir kitas pagrindines socialines paslaugas (pagalbą priklausomiems ir pažeidžiamiems asmenims, slaugos namams ir kt.) mažinimo tendencija ir šitaip buvo sukurta uždelsto veikimo bomba, kuri sprogo susidūrus su didele sveikatos krize“ (24).

3.2.5.

Pandemija nėra vienintelė krizė, turinti įtakos pagrindinėms teisėms. Karas Ukrainoje kelia pavojų milijonams žmonių Ukrainoje ir visame pasaulyje. Klimato kaita ir su ja susiję iššūkiai bei tokios nelaimės kaip miškų gaisrai turi tiesioginių padarinių žmonėms visame žemyne. Daugeliui europiečių kyla sunkumų dėl išaugusių energijos kainų. Reikėtų atitinkamai atnaujinti ir pritaikyti Europos veiksmų įgyvendinimo priemones.

3.2.6.

Politika, visų pirma ekonominių reformų srityje, turėtų būtų grindžiama nuolatiniais ex ante ir ex post poveikio žmogaus teisėms vertinimais (25), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prasmingoms ir įtraukioms Europos ir nacionalinėms diskusijoms dėl politinių sprendimų vertinimo ir koregavimo (26).

3.2.7.

Reikėtų daugiau dėmesio skirti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos III antraštinei daliai („Lygybė“) ir IV antraštinei daliai („Solidarumas“), kurios yra esminiai ES demokratijos ir vertybių patikimumo elementai (27). Visos Chartijoje pripažintos žmogaus teisės yra nedalomos, tarpusavyje susijusios ir vienodai svarbios. Kaip pažymėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas vienoje iš svarbiausių bylų, negalima griežtai atskirti socialinių ir ekonominių teisių bei pilietinių ir politinių teisių (28).

3.2.8.

Būtų pageidautina, kad ES institucijos ir valstybės narės toliau bendradarbiautų, siekdamos užtikrinti, kad visi piliečiai ir gyventojai galėtų naudotis visomis Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos socialinėje chartijoje (įvairiomis jos formomis) ir atitinkamose JT žmogaus teisių konvencijose pripažintomis teisėmis. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares, rengiant, aiškinant ir įgyvendinant ES teisę, deramai atsižvelgti į Europos socialinių teisių ramstį ir Europos socialinę chartiją.

3.2.9.

EESRK ragina visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti 1996 m. Europos socialinę chartiją (pataisytą) ir priimti Europos socialinių teisių komiteto kolektyvinių skundų nagrinėjimo procedūrą.

3.2.10.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą sukurti naują priemonę, kuria ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytų vertybių sunkius ir nuolatinius pažeidimus darančioms valstybėms narėms būtų galima taikyti ekonomines taisomąsias priemones (29). „Komisija turi skirti atitinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir nuosekliai tirti pranešimus apie galimus pažeidimus. Šiuo tikslu Komisija turi griežtai taikyti objektyvius kriterijus ir vienoda apimtimi tirti pažeidimus visose valstybėse narėse“ (30).

3.3.   Demokratinis žmogaus teisių propagavimas ir realios patirties svarba

3.3.1.

Pagrindinių teisių agentūros atlikto plataus masto tyrimo duomenimis, beveik devyni iš dešimties ES gyventojų mano, kad žmogaus teisės yra svarbios kuriant teisingesnę visuomenę (31). Europiečiai mano, kad žmogaus teisės gali atlikti reikšmingą vaidmenį jų gyvenime.

3.3.2.

Siekiant visoje Europoje realiai įgyvendinti žmogaus teises, reikia imtis veiksmų, kuriais būtų atkreipiamas dėmesys į tai, kaip žmogaus teisės, pavyzdžiui, socialinės teisės – teisė į darbą, socialinę apsaugą, būstą, švietimą ir sveikatos priežiūrą – gali būti naudingos kiekvienam žmogui kasdieniame gyvenime, vietovėje, kuri jam svarbiausia, ir vietos bendruomenėse (32).

3.3.3.

Visuomeniniai judėjimai ir skurdą patyrę asmenys turi būti demokratinio žmogaus teisių propagavimo pagrindas. Nėra geresnio būdo žmogaus teisėms (ypač – socialinėms) ginti nei viešojoje erdvėje ir politiniuose debatuose suteikti žodį žmonėms, kurie patiria didžiausią nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį. Be to, gali būti pravartu papasakoti žmogaus istoriją ir parodyti, kas slypi už įrodymų ir statistikos, būtent žmogaus veidas ir asmenybė. Tam, kad žmogaus teisės būtų vertinamos rimtai, reikia ne tik įgyvendinti kitokią politiką, bet ir įtraukesnius jos kūrimo procesus (33).

3.3.4.

Europos visuomenė negali sau leisti klaidingai rinktis tarp teisių ir demokratijos. Siekiant užtikrinti žmogaus teises, būtina, kad jos taptų visuotinės – tai galima pasiekti kuriant ir išlaikant judėjimą, kuris gintų teises vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmenimis.

3.3.5.

Šiam procesui turi vadovauti pilietinės visuomenės grupės, o ES ir valstybių narių valdžios institucijos turi sudaryti palankesnes sąlygas demokratiškai propaguoti žmogaus teises, veikdamos skaidriai ir gerbdamos pilietinės visuomenės vaidmenį užtikrinant jų atskaitomybę. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos turėtų būti stiprinamos ir jos turėtų didinti informuotumą apie galimas piliečių teisių gynimo priemones.

---

(1)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 326, 2012 10 26, p. 391), preambulė.

(2)  Europos Tarybos Venecijos komisija, „Teisinės valstybės kontrolinis sąrašas“, priimtas 2016 m. per jos 106-ąją plenarinę sesiją,.

(3)  2022 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-157/21, EU:C:2022:98, 325 punktas.

(4)  2022 m. vasario 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-157/21, 130–131 punktai; Teisingumo Teismo sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C-156/21, EU:C:2022:97, 116–117 punktai.

(5)  Laurent Pech ir Petra Bard, Rule of Law Report and the EU Monitoring and Enforcement of Article 2 TEU Values, Report for the European Parliament’s Committee on Civil Liberties, Justice and Home Affairs and the Committee on Constitutional Affairs, 2022 m. vasario mėn., p. 12–13.

(6)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Atspari demokratija pasitelkiant tvirtą ir įvairialypę pilietinę visuomenę“(nuomonė savo iniciatyva) (OL C 228, 2019 7 5, p. 24).

(7)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Teisinės valstybės ir pagrindinių piliečių teisių ES kontrolės mechanizmas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 34, 2017 2 2, p. 8).

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų“ (COM(2018) 324 final – 2018/0136 (COD)) (OL C 62, 2019 2 15, p. 173).

(9)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje (COM(2021) 700 final).

(10)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje (COM(2022) 500 final).

(11)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“ (COM(2019) 163 final) (OL C 282, 2019 8 20, p. 39).

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 97, 2020 3 24, p. 53) 1.6 punktas.

(13)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (COM(2020) 711 final) (OL C 341, 2021 8 24, p. 50).

(14)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final) (OL C 341, 2021 8 24, p. 56).

(15)  Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 8 straipsnio 1 dalis.

(16)  ES pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnis.

(17)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020) 790 final) (OL C 341, 2021 8 24, p. 56).

(18)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 97, 2020 3 24, p. 53).

(19)  2018 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) parengtas leidinys „Veiksmingas informavimas apie žmogaus teises. 10 pagrindinių aspektų“; 2019 m. Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo parengtas leidinys „Tips for Effective Messaging about Economic & Social Rights“.

(20)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Teisinės valstybės ir pagrindinių piliečių teisių ES kontrolės mechanizmas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 34, 2017 2 2, p. 8).

(21)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 97, 2020 3 24, p. 53).

(22)  Europos Komisija, 20 Europos socialinių teisių ramsčio principų.

(23)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Už Europos pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 190, 2019 6 5, p. 1).

(24)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „COVID-19 poveikis pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principui visoje ES ir demokratijos ateičiai“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 275, 2022 7 18, p. 11).

(25)  JT nepriklausomas ekspertas išorės skolos ir kitų susijusių valstybių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis, o ypač – ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, klausimais, „Ekonominių reformų politikos poveikio žmogaus teisėms vertinimo pagrindiniai principai“, JT dok. A/HRC/40/57, 2018 m. gruodžio 19 d.

(26)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Populizmas ir pagrindinės teisės. Priemiesčiai ir kaimo vietovės“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 97, 2020 3 24, p. 53).

(27)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (COM(2020) 711 final) (OL C 341, 2021 8 24, p. 50).

(28)  1979 m. spalio 9 d. EŽTT sprendimo dėl bylos esmės byloje Airey prieš Airiją, apeliacijos Nr. 6289/73 (1979), 26 punktas.

(29)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „COVID-19 poveikis pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principui visoje ES ir demokratijos ateičiai“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 275, 2022 7 18, p. 11).

(30)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Teisinės valstybės ir Ekonomikos gaivinimo fondo (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 194, 2022 5 12, p. 27).

(31)  2020 m. birželio 24 d. FRA pranešimas spaudai „Many Europeans believe human rights can build a fairer society but challenges remain“.

(32)  Casla, Koldo ir Barker, Lyle. „Human Rights Local“, Human Rights Centre blog – University of Essex, 2022 m. sausio 17 d.

(33)  Casla, Koldo, Nothing about us, without us, is really for us, Global Policy, 2019 m. spalio 14 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Jūrų technologijų sektoriui skirta pramonės strategija“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/05)

Pranešėjas	Anastasis YIAPANIS
Bendrapranešėjis	Christophe TYTGAT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija
Priimta skyriuje	2022 11 11
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 2 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK šią nuomonę savo iniciatyva rengia tam, kad būtų pripažinta, jog trūksta sektorių politikos veiksmų jūrų technologijų sektoriaus problemoms ir poreikiams spręsti, ir norėdamas pateikti konkrečių pasiūlymų, kokių veiksmų reikia imtis nedelsiant, kad būtų sustiprintas Europos atsparumas ir strateginis savarankiškumas jūrininkystės srityje ir atkurtas pasaulinis konkurencingumas.

1.2.

Komitetas yra susirūpinęs dėl Europos jūrų technologijų sektoriaus ateities, nes sektorius susiduria su nesąžininga konkurencija, ypač iš Azijos.

1.3.

EESRK prašo, kad jūrų technologijos kuo greičiau būtų pradėtos laikyti ES strateginiu sektoriumi, o su jomis susijusi veikla – ypatingos svarbos infrastruktūra, ir ragina parengti jūrų pramonės strategiją bei EK tarnyboms skirti pakankamai specialių išteklių. Tvarioje Europos jūrų strategijoje būtina atsižvelgti į Europos uostų ir kitų susijusių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nuosavybę ir iš naujo ją įvertinti.

1.4.

Komitetas ragina imtis skubių priemonių, kuriomis būtų skatinama žaliųjų ir aukštųjų technologijų laivų vidaus paklausa, visų pirma įgyvendinant ES programą laivyno atnaujinimui, esamų laivų modernizavimą pagal Europos žaliojo kurso tikslus ir neatidėliotinas investicijas į infrastruktūrą bei alternatyviuosius degalus.

1.5.

EESRK prašo į dvišalius ir laisvosios prekybos susitarimus įtraukti konkrečias nuostatas, kuriomis ES jūrų laivybos įmonėms būtų užtikrintas laisvas patekimas į rinką, uždraustos prekybos kliūtys, reikalaujama abipusiškumo ir užtikrinamas išsamus patikrinimas. Jei tarptautinės derybos bus nesėkmingos, ES turės svarstyti galimybę imtis vienašališkų veiksmų, kad savo tarptautinių konkurentų atžvilgiu įgytų svertą.

1.6.

Komitetas mano, kad, siekiant užtikrinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, išsaugoti ES gynybos ir strateginę jūrų sektoriaus autonomiją, apsaugoti darbo vietas ir svarbiausius pajėgumus, reikėtų teikti paskatas, kad į ES būtų perkeltos gamybos įmonės, kuriose naudojamos ES pagamintos technologijos, ir kad ES būtų išlaikytos tiekimo grandinės bei subkomponentų gamyba.

1.7.

EESRK ragina EK ir valstybes nares, visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius ir akademinę bendruomenę, įgyvendinti plataus masto perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio mokymo programas ir atlikti jų vertinimą bei sertifikuoti įgūdžius, ir prašo finansinės paramos ES įgūdžių paktui (1) bei tikslinėms kampanijoms siekiant padidinti šio sektoriaus patrauklumą, be kita ko, moterims ir jaunimui.

1.8.

EESRK ragina dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti teisingą perėjimą visiems darbuotojams ir MVĮ, steigti ir konsoliduoti Europos darbo tarybas ir laikytis aukščiausių tarptautinių socialinių standartų, visapusiškai laikantis ES teisės aktų ir TDO taisyklių. EESRK mano, kad Europos laivų statybos sektoriaus socialinio dialogo komitetui tenka svarbus vaidmuo sprendžiant šį klausimą ir stiprinant jūrų technologijų sektorių.

1.9.

Šio sektoriaus įmonėms, ypač MVĮ, labai sunku gauti banko paskolas ir viešąjį finansavimą. EESRK ragina nustatyti ES taksonomijos taisykles, kuriomis būtų remiamos tvarios investicijos į jūrų sektorių, skatinamas jo įtraukumas, o investicijoms į technologijas būtų užtikrinamas teisinis tikrumas.

1.10.

Komitetas reikalauja, kad visos lėšos, surinktos už iniciatyvos „FuelEU Maritime“ (2) pažeidimus, ir pajamos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (3) būtų naudojamos vandens transporto sektoriui (4) ir jo tiekimo grandinei, visų pirma jūrų technologijų sektoriui, finansuoti. EESRK ragina įsteigti ES garantijų fondą, kuris palengvintų galimybes gauti finansavimą rizikingoms investicijoms į jūrų sektorių.

1.11.

EESRK mano, kad ES finansavimo priemonėmis ir galimybėmis patekti į vidaus rinką neturėtų būti galima naudotis užsienio įmonėms, kurios įtvirtina socialinį dempingą ir trikdo vienodas pasaulines sąlygas. Šių priemonių investicijų grąža turėtų būti naudinga Europos įmonėms.

1.12.

Siekiant visiškai dekarbonizuoti jūrų technologijų sektorių, būtina visiškai pereiti prie alternatyviųjų degalų ir technologijų. EESRK palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta bendro programavimo partnerystė visai netaršaus vandens transporto srityje.

1.13.

Komitetas mano, kad jūrų reikalų ekspertų grupė ir Europos jūrų technologijų sektoriaus pramonės aljansas galėtų padėti padidinti ir atgauti pasaulinį jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą.

1.14.

Galiausiai EESRK yra pasirengęs aktyviau dalyvauti padedant jūrų technologijų sektoriui įveikti iššūkius ir ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti jūrų pramonės strategiją. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad neturėdama tikslinio priemonių rinkinio ES praras savo jūrinius pajėgumus, praktinę patirtį, darbo vietas ir taps visiškai priklausoma nuo Azijos dėl savo civilinių ir karinių laivų ir platformų, taip pat dėl jūrinės ir jūroje esančios įrangos. Nesugebėjimas parengti ir greitai įgyvendinti specialią jūrų pramonės strategiją būtų didelė politinė klaida.

2.   Įžanga

2.1.

EESRK šią nuomonę savo iniciatyva rengia atsižvelgdamas į 2018 m. priimtą nuomonę CCMI/152 „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija: siekiant novatoriškos, tvarios ir konkurencingos jūrų pramonės 2020 m.“ (5). Tikslas – didinti informuotumą apie rimtas problemas, su kuriomis susiduria ES jūrų technologijų sektorius (6) , ir apie tai, kad ES ir nacionalinės valdžios institucijos nesiima sektorių politikos veiksmų sektoriaus problemoms ir poreikiams spręsti. EESRK teikia konkrečius pasiūlymus dėl veiksmų, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą, paskatinti jo augimą ir komercinę veiklą. Komitetas ragina ES institucijas, valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus suinteresuotuosius subjektus kuo greičiau kartu nustatyti politinius veiksmus ir imtis jų, kad būtų išsaugotas ir apsaugotas šis strateginis sektorius, siekiant užtikrinti ES gynybą ir pakrančių apsaugą, jūrų sektoriaus autonomiją, galimybę prekiauti, mėlynąją ekonomiką ir pasaulinę jūrų sektoriaus lyderystę.

2.2.

EESRK sąmoningai laikosi EK komunikato „LeaderSHIP 2020“ (7) struktūros, kad pabrėžtų menką pažangą, padarytą įgyvendinant keturias pasiūlytas kryptis, ir įspėtų, jog būtina nedelsiant imtis tikslingų intervencinių veiksmų jūrų technologijų sektoriuje, ypač atsižvelgiant į pandemijos ir karo Ukrainoje poveikį.

3.   Galimybių patekti į rinką gerinimas ir sąžiningos rinkos sąlygos

3.1.

Manoma, kad maisto, prekių ir energijos paklausa didės, todėl reikės didesnės vandens (jūrų ir vidaus vandenų) transporto infrastruktūros, daugiau pajėgumų, laivų, technologijų ir logistikos valdymo. Taip pat didėja vandens transporto ir pakrančių turizmo bei laisvalaikio paklausa.

3.2.

COVID-19 ir karas Ukrainoje parodė, kad ES kyla strateginė rizika būti pernelyg priklausomai nuo užsienio valstybių, kartu tai lemia trūkumus ir blokavimą tiekimo grandinėse, didesnes žaliavų ir energijos kainas, dėl to jūrų technologijų įmonės patiria papildomą spaudimą. Karas Ukrainoje taip pat priminė ES, kaip svarbu turėti ypatingos svarbos jūrų karinius pajėgumus, įskaitant komercinius ir karo laivus bei technologijas, skirtas gynybai, saugumui ir sienų bei pakrančių apsaugai.

3.3.

ES gamintojai patiria aršią pasaulinę konkurenciją, nes Azijos bendrovės, ypač Kinijos ir Pietų Korėjos įmonės, dėl valdžios teikiamos didelės paramos, įskaitant sudėtingas valstybės pagalbos schemas, įgyja vis daugiau rinkų, nors taiko žemesnius socialinius ir aplinkosaugos standartus. Tai joms suteikė galimybių įsiskverbti į tradicines ES rinkas ir pritraukti Europos įmonių užsakymų žalingomis kainomis. Dabartinis infliacijos augimas ir didelės energijos kainos daro papildomą spaudimą Europos gamintojams. EESRK yra susirūpinęs dėl jūrų technologijų sektoriaus ateities ir mano, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustiprintas Europos jūrų sektoriaus atsparumas, atgautas pasaulinis konkurencingumas, apsaugota tvirta Europos pozicija sudėtingame laivų statybos ir pramoginės laivybos sektoriuje ir išsaugota strateginė Europos jūrų sektoriaus autonomija.

3.4.

Tvarioje Europos jūrų strategijoje taip pat turi būti atsižvelgta į Europos uostų ir kitos susijusios ypatingos svarbos infrastruktūros nuosavybę, kurios didžiąją dalį visiškai arba iš dalies įsigijo Kinijos bendrovės, visiškai arba iš dalies kontroliuojamos Kinijos valstybės. Siekiant užtikrinti Europos strateginį savarankiškumą, labai svarbu iš naujo įvertinti nuosavybės struktūras ir, kai įmanoma, sugrąžinti uostus ir infrastruktūrą į Europos rankas.

3.5.

EESRK ragina parengti jūrų technologijų sektoriaus strategiją, kad būtų padidintas sektoriaus konkurencingumas pasaulyje ir sektorius galėtų pasinaudoti verslo galimybėmis, atsirandančiomis dėl dvejopos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Reikia nedelsiant plėtoti konkrečius ES prekybos mechanizmus, galimybes gauti finansavimą, darbo jėgos mokymo programas bei mokslinių tyrimų ir plėtros programas, jei ES nori ir toliau konkuruoti šioje labai subsidijuojamoje ir nesubalansuotoje pasaulinėje rinkoje, kurioje pagrindiniai jos konkurentai nesilaiko PPO taisyklių. Be to, EESRK reikalauja, kad jūrų technologijų sektorius būtų laikomas ES strateginiu sektoriumi, kaip yra JAV, Kinijoje, Japonijoje ar Pietų Korėjoje, ir kad EK tarnybose šiam sektoriui būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

3.6.

Europos jūrų technologijų sektorius yra ES gynybos ir priežiūros, krovinių, energijos ir keleivių vežimo, taip pat ES politinių tikslų, susijusių su Europos žaliuoju kursu ir mėlynąja ekonomika, įgyvendinimo pagrindas. EESRK ragina imtis skubių priemonių, kuriomis būtų skatinama žaliųjų ir aukštųjų technologijų laivų vidaus paklausa, įskaitant ES programą laivyno atnaujinimui (pvz., nacionalinių žvejybos laivynų, trumpųjų nuotolių laivybos ir kabotažo laivynų, pramoginių laivų), ir esamų laivų modernizavimas pagal Europos žaliojo kurso tikslus.

3.7.

EESRK pažymi, kad Europos žaliasis kursas daro tiesioginę įtaką sektoriaus konkurencingumui, nes juo siekiama viso vandens transporto sektoriaus esminio pokyčio. Jį įgyvendinus paspartės perėjimas prie alternatyviųjų degalų ir technologijų. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad greitesniam perėjimui trukdo ribota infrastruktūra ir ribotas alternatyviųjų degalų prieinamumas, todėl ragina nedelsiant investuoti į šią sritį, pavyzdžiui, įsteigiant specialų ES jūrų fondą. Reikėtų atsižvelgti į kiekvieno tipo laivų ypatumus ir parengti konkrečius veiksmų planus, susijusius su varymo sistemomis, degalais ir netaršiomis technologijomis.

3.8.

EESRK nerimauja dėl Azijos prekybos kliūčių Europos įmonėms ir ragina atnaujinti esamus ir būsimus dvišalius ir laisvosios prekybos susitarimus bei ekonominės partnerystės susitarimus, įtraukiant į juos nuostatas, kuriomis būtų užtikrintas laisvas ES jūrų laivybos įmonių patekimas į rinką, uždraustos prekybos kliūtys, reikalaujama abipusiškumo ir užtikrinamas išsamus patikrinimas.

3.9.

EESRK mano, kad tarptautinės diskusijos ir susitarimai yra geriausias būdas kovoti su prekybos protekcionizmu, ir prašo EK tarptautiniu mastu dėti daugiau pastangų siekiant pasaulinių taisyklių. Antraip EK turi taikyti vienašališkus veiksmus – tol, kol tai būtina, – kad tarptautinių konkurentų atžvilgiu būtų įgytas svertas. EESRK mano, kad vienas svarbiausių prioritetų yra imtis veiksmų prieš užsienio subsidijavimą ir žalingų kainų nustatymą.

3.10.

Jūrų technologijų sektorius taip pat yra Europos mėlynosios ekonomikos pagrindas, nes jame statomi ir modernizuojami laivai, konstrukcijos ir technologijos, pavyzdžiui, skirtos ekologiškos žvejybos laivynui, jūrų atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, akvakultūrai ir giliavandenei kasybai plėtoti. Kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai, ES turės gerokai padidinti savo pramonės pajėgumus, susijusius su jūrų atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir kitais alternatyviaisiais degalais. Kitaip, kad išplėtotų šią strateginę rinką ir pasiektų Europos žaliojo kurso tikslus, ES turės kliautis užsienio pajėgumais. Kad būtų išvengta šios rizikos, EESRK ragina EK strateginį jūrų technologijų sektorių ir jo veiklą nedelsiant priskirti ypatingos svarbos infrastruktūrai.

3.11.

Komitetas yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ekonominė lyderystė gali būti pasiekta tik turint stiprias gamybos priemones ES teritorijoje, nes tik taip galima užtikrinti tvarų ekonominį ir socialinį vystymąsi, apsaugoti ES gynybą ir strateginę jūrų sektoriaus autonomiją, užtikrinti ES piliečių saugumą ir išsaugoti darbo vietas. EESRK taip pat ragina parengti specialią programą ir paskatas gamintojams, norintiems savo gamybos įmones perkelti į ES (į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimas).

4.   Užimtumas ir įgūdžiai

4.1.

Jūrų technologijų sektorius Europoje sukuria apie 1 mln. darbo vietų (8).

4.2.

Žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos ir proveržio technologijų diegimas reikalauja darbo jėgos specializacijos. Todėl EESRK ragina EK ir valstybes nares, visapusiškai įtraukiant socialinius partnerius ir akademinę bendruomenę, parengti ir nedelsiant įgyvendinti plataus masto perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir profesinio mokymo programas, įvertinti jas ir sertifikuoti įgūdžius. Be to, EESRK ragina skirti konkrečią finansinę paramą ES įgūdžių paktui ir tikslinėms kampanijoms siekiant padidinti šio sektoriaus patrauklumą, be kita ko, moterims ir jaunimui, taip pat asmenims su negalia ir specialiųjų kompetencijų turintiems asmenims. EESRK taip pat atkreipia dėmesį, kad jūrų technologijų sektoriui reikia darbuotojų, turinčių geresnių įgūdžių robotikos, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, jutiklių, automatizavimo ir 3D spausdinimo srityse, taip pat aukštos kvalifikacijos inžinierių, be to, šiam sektoriui ypač reikalingi darbininkai (pvz., suvirintojai, elektrikai, vamzdynų montuotojai).

4.3.

Europos įmonės laikosi aukščiausių tarptautinių socialinių standartų ir visiškai atitinka ES teisės aktus ir TDO taisykles. EESRK pripažįsta Europos įmonių darbą vadovaujant tarptautinių darbo standartų orientavimui ir griežtinimui, taip pat gerų darbo sąlygų, deramo darbo užmokesčio ir socialinės apsaugos svarbą šio sektoriaus darbuotojams ir ragina dėti daugiau pastangų kuriant ir stiprinant Europos įmonių tarybas. Be to, Komitetas pakartoja, kad į kitą valstybę narę komandiruoti darbuotojai turi turėti teisę į visas pagrindines teises, galiojančias priimančiojoje valstybėje narėje pagal Darbuotojų komandiravimo direktyvą.

4.4.

Kaip pabrėžiama strategijoje „LeaderSHIP 2020“ (2013 m.), jūrų technologijų sektorius susiduria su sunkumais užtikrinant praktinių žinių perdavimą iš kartos į kartą. EESRK labai apgailestauja, kad iki šiol nesiimta jokių konkrečių (ES) veiksmų, ir ragina parengti aiškias veiksmų gaires, kad būtų užtikrinta teisinga pertvarka, padidintas jūrų technologijų sektoriaus patrauklumas ir parengtos tinkamos švietimo ir mokymo priemonės, numatant naujas mokymo programas ir įgūdžius, pritaikytus prie naujų tendencijų ir verslo modelių, taip pat prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos. Teisingos pertvarkos sistema turi būti grindžiama socialiniu dialogu ir turi būti numatyti tinkami ištekliai, kad būtų pritraukta nauja darbo jėga ir remiamas perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą ir darbuotojų perkvalifikavimas bei kvalifikacijos kėlimas, įskaitant mokymą sveikatos ir saugos klausimais mokantis apie naujas technologijas ir procesus. Visos programos turėtų būti vertinamos ir sertifikuojamos, kad mokymas būtų suvienodintas ir grindžiamas tais pačiais standartais.

4.5.

EESRK mano, kad Europos laivų statybos sektoriaus socialinio dialogo komitetui tenka svarbus vaidmuo stiprinant jūrų technologijų sektorių. Kokybiškas socialinis dialogas (pvz., vykdant plataus užmojo bendrus veiksmus), socialinių partnerių susitarimai ir bendradarbiavimas, be kita ko, pasitelkiant Europos laivų statybos sektoriaus socialinio dialogo komitetą, yra gyvybiškai svarbūs ir jų turėtų būti laikomasi.

5.   Galimybės gauti finansavimą

5.1.

EESRK mano, kad labai svarbu išlaikyti gamybos įrenginius Europoje ir užtikrinti jų konkurencingumą, todėl ragina ES ir valstybes nares pramonės finansavimą laikyti prioritetu. Jūrų technologijų sektorius susiduria su vis didesniais sunkumais gaunant bankų paskolas ir viešąjį finansavimą ir turi labai ribotas galimybes pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais, o dėl to labiausiai nukenčia MVĮ. EESRK taip pat ragina nustatyti ES taksonomijos taisykles, kuriomis būtų remiamos tvarios investicijos į jūrų sektorių, nepaliekant nė vieno nuošalyje ir vengiant bet kokios sektoriaus subjektų diskriminacijos. Aplinkosauginio veiksmingumo kriterijai taip pat turi būti suderinti su ES teisės aktais ir jais investicijoms į technologijas turi būti užtikrintas teisinis tikrumas.

5.2.

EESRK mano, kad ES turėtų finansiškai skatinti ES laivų savininkus statyti laivus Europoje, o tiekimo grandines ir subkomponentų gamybą kiek įmanoma labiau išlaikyti ES. Reikėtų pagalvoti apie specialius fondus ir kvietimus teikti paraiškas, nes partnerystės susitarimuose ar nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose jūrų transporto galimybės beveik neminimos ir į jas neatkreipiamas dėmesys.

5.3.

Komitetas ragina lėšas, surinktas už strategijos „FuelEU Maritime“ pažeidimus, ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamas taip pat naudoti kaip papildomą tikslinį jūrų technologijų sektoriaus, ypač mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų, finansavimo šaltinį. EESRK yra pasiruošęs dalyvauti rengiant naują politiką ir ES finansavimo schemas ir prašo ES institucijų, kad jį įtrauktų į visas būsimas derybas šiuo klausimu.

5.4.

Kadangi esamų finansinių priemonių nepakanka arba jos nėra pritaikytos kapitalui imliems sektoriams, EESRK dar kartą ragina EK „parengti specialią finansinę priemonę, kuri sustiprintų investicijas į padidintos rizikos kapitalo sektorių, koks ir yra Europos jūrų technologijų pramonė“ (9), kartu „[t]aip pat reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti finansavimo programą, kuri sudarytų sąlygas Europos laivų perdirbimo įmonėms perdirbti į metalo laužą didesnius laivus“. EESRK taip pat ragina įsteigti ES garantijų fondą, kuris palengvintų galimybes gauti finansavimą rizikingoms investicijoms į jūrų sektorių. Be to ES lėšomis turėtų būti sudarytos sąlygos išmontuoti ir perdirbti eksploatuoti nebetinkamus laivus, įskaitant pramoginius ir žvejybos laivus.

5.5.

Galiausiai, nepriimtina, kad ES standartų nesilaikančios ne ES įmonės vis dar gali gauti ES lėšų (pvz., EIB finansavimą) ir patekti į vidaus rinką. Todėl ES turėtų griežtai taikyti abipusiškumo ir išsamaus patikrinimo principą, kad būtų laikomasi ES standartų, ir užtikrinti, kad ES finansavimo priemonėmis ir galimybe patekti į vidaus rinką neturėtų būti galima naudotis užsienio įmonėms, kurios įtvirtina socialinį dempingą ir trikdo vienodas pasaulines sąlygas. Europos Komisija turėtų taikyti Užsienio subsidijų reglamentą užsienio subsidijuojamoms laivų statykloms ir jūrų įrangos gamintojams ir apsvarstyti galimybę peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1035 (10) dėl žalingo laivų įkainojimo.

6.   Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos (MTPI)

6.1.

Norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus ir įgyvendinti ES pramonės strategiją, reikia taikyti sektorinį metodą ir imtis konkrečių sektorių politikos veiksmų. EESRK pabrėžia, kad nuo teorijos iki praktikos yra ilgas kelias, ir yra labai nusivylęs dėl nepakankamų veiksmų remiant ES pramonės pažangą. Komitetas, socialiniai partneriai ir vietos gamintojai veltui laukė paskatų pereiti prie žaliųjų laivų, alternatyviųjų degalų ir technologijų, kad sektorius atitiktų Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio reikalavimus (11).

6.2.

Norint išlikti priekyje konkurentų, būtina diegti naujas perversmines technologijas (pvz., išmaniuosius jutiklius ir laivuose, ir uostuose, duomenų analizę, daiktų internetą, debesijos kompiuteriją, dirbtinį intelektą). Tai suteiks galimybių užtikrinti labiau integruotas laivybos paslaugas ir tiekimo grandines, padidinti saugą ir energijos vartojimo efektyvumą bei tobulinti dizainą. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vietos gamintojai į MTPI jau dabar investuoja vidutiniškai 9 % savo metinės apyvartos, ir reikalauja tikslinės viešosios politikos bei didesnės finansinės paramos šiems lyderiams.

6.3.

Komitetas taip pat reikalauja, kad nacionaliniu, ES ir tarptautiniu lygmeniu būtų dedamos didesnės pastangos kibernetinio saugumo pajėgumams didinti, nes kibernetinė rizika greičiausiai didės kartu su technologine raida ir automatizuotų procesų bei laivų atsiradimu.

6.4.

Norint visiškai dekarbonizuoti jūrų technologijų sektorių, būtina visiškai pereiti prie alternatyviųjų degalų ir technologijų. Nors šio sektoriaus transporto priemonės yra efektyviausiai energiją naudojančios transporto priemonės, EESRK atkreipia dėmesį, kad dar yra ką tobulinti perdirbimo, žalinimo investicijų, visai netaršių ir klimato kaitai atsparių uostų, vandens kelių infrastruktūros ir optimizuotų uostų logistikos grandinių srityse. EESRK ragina remti mokslinius tyrimus ir inovacijas jūrų technologijų sektoriuje, nes jie yra labai svarbūs plėtojant proveržio technologijas ir galimas alternatyvias jūrų transporto koncepcijas bei skatinant jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą. Šiuo atžvilgiu reikėtų siekti plataus bendradarbiavimo su gynybos pramone.

6.5.

Jūrų technologijų sektoriaus ateitis priklauso nuo duomenų rinkimo ir valdymo, nes duomenų analitika yra svarbi galimybė pagerinti logistiką, laivų operacijas, erdvinę didelių jūros plotų stebėseną ir laivų aplinkosauginį veiksmingumą.

6.6.

Jūrų technologijų sektoriui labai svarbu apsaugoti praktinę patirtį ir intelektinę nuosavybę. Žinios iš ES finansuojamų MTPI turi didinti ES įmonių konkurencingumą ir būti naudingos visuomenei. Todėl pagal ES projektus sukurtos žaliosios ir pažangiosios jūrų technologijos turėtų būti laikomos strateginėmis ES konkurencingumui ir strateginiam savarankiškumui užtikrinti ir turėtų būti galima laikinai apriboti ne ES bendrovių galimybę naudotis šių projektų rezultatais, laikantis programos „Europos horizontas“ teisinių nuostatų. Į esamų partnerysčių taikymo sritį dar neįtrauktiems vandens transporto sektoriams, pavyzdžiui, pramoginiams laivams ir jachtoms, taip pat turėtų būti skiriamas mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų finansavimas pagal programą „Europos horizontas“.

6.7.

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad investicijomis į MTPI gali būti užtikrintas ES pirmaujantis vaidmuo pasaulinėje konkurencinėje kovoje, todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinta bendro programavimo partnerystė visai netaršaus vandens transporto srityje.

7.   Baigiamosios pastabos

7.1.

Kaip ir kitų transporto rūšių atveju, Komitetas mano, kad jūrų reikalų ekspertų grupė ir Europos jūrų technologijų sektoriaus pramonės aljansas galėtų padėti padidinti ir atgauti jūrų technologijų sektoriaus konkurencingumą pasaulyje.

7.2.

Jei nebus imtasi veiksmų sektoriaus lygmeniu, ši EESRK nuomonė gali būti vienas iš paskutinių raginimų nedelsiant pradėti remti jūrų technologijų sektorių, kad būtų apsaugota rinka, pramonės pajėgumai ir užimtumas Europoje bei kovojama už prarastų rinkų susigrąžinimą. EESRK atliko savo vaidmenį didinant informuotumą apie būtinus politinius veiksmus ir yra pasirengęs imtis tolesnių veiksmų, kad sektorius taptų konkurencingesnis. Jei ES nesiims skubių veiksmų ir neparengs bei greitai neįgyvendins specialios jūrų pramonės strategijos, ES gali tapti visiškai priklausoma nuo Azijos dėl savo civilinių ir karinių laivų, struktūrų ir jūrinės bei jūroje esančios įrangos. Tai būtų ne tik labai apmaudu, bet ir didelė politinė klaida!

---

(1)  Įgūdžių paktas.

(2)  Pasiūlymas dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“.

(3)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(4)  Terminas „vandens transporto sektorius“ turi būti aiškinama plačiai, kaip apimantis jūrų technologijas, jūrų transportą, vidaus vandenų laivybą, pramoginius laivus ir jachtas bei jų tiekimo grandines.

(5)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija: siekiant novatoriškos, tvarios ir konkurencingos jūrų pramonės 2020 m.“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 262, 2018 7 25, p. 8).

(6)  Jūrų technologijų sektorius apima laivų statyklas ir visą jūrų sistemų, įrangos ir technologijų gamintojų ir tiekėjų tiekimo grandinę. Jis neapima jūrų paslaugų teikėjų (pvz., laivybos bendrovių, uostų direkcijų ir uosto paslaugų teikėjų).

(7)  LeaderSHIP 2020 – The Sea: new opportunities for the Future („LeaderSHIP 2020. Jūra: naujos ateities galimybės“).

(8)  A Future European Maritime Technology Industrial Policy („Būsima Europos jūrų technologijų pramonės politika“).

(9)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Strategija „LeaderSHIP 2020“ – jūrų technologijų pramonės vizija: siekiant novatoriškos, tvarios ir konkurencingos jūrų pramonės 2020 m.“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 262, 2018 7 25, p. 8).

(10)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1035 dėl apsaugos nuo žalingo laivų įkainojimo (OL L 176, 2016 6 30, p. 1).

(11)  55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/06)

Pranešėja

Tatjana BABRAUSKIENĖ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 24
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 12 15
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	126 / 1 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ragina valstybes nares dar kartą patvirtinti COP26 metu prisiimtą įsipareigojimą (1) klimato politikos veiksmus ir darnų vystymąsi paversti pagrindine mokymo programos dalimi. Būtina pripažinti būtinybę kartu su jaunimu iš naujo susikurti ateities viziją ir sudaryti naują socialinę sutartį, kuri leistų tinkamai transformuoti švietimą.

1.2.

Kad būtų pakeista paradigma, EESRK pabrėžia, kad reikia visapusiško, horizontalaus požiūrio, užtikrinančio įvairių suinteresuotųjų šalių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą. Jaunimo organizacijos ir neformalusis švietimas turi atlikti lemiamą vaidmenį didinant informuotumą apie darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir remiant jų įgyvendinimą.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją 2023 metais, paskelbtais Europos įgūdžių metais, ir toliau daugiausia dėmesio skirti jaunimo poreikiams, susiejant juos su darniu vystymusi ir iššūkiais, su kuriais jaunimas susiduria besikeičiančiame pasaulyje.

1.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos koordinavimo vaidmenį skatinant projektus, mokymą bei keitimąsi gerąja patirtimi ir bendravimą tarp mokytojų, siekiant DVT įgyvendinimo švietimo srityje. Tačiau teorinis ir praktinis švietimas, skirtas darnaus vystymosi požiūriams ir strategijoms vystyti, turėtų būti rengiamas vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir grindžiamas nuosekliais tyrimais ir aiškiais veiksmų planais; tai turėtų apimti stebėseną, leidžiančią nuolat tobulėti ir keistis patirtimi.

1.5.

EESRK pabrėžia svarbų socialinio ir pilietinio dialogo vaidmenį integruojant tvaraus vystymosi tikslus visuose švietimo lygmenyse, formaliajame ir neformaliajame švietime bei mokytojų rengime, siekiant užtikrinti, kad jie apimtų atitinkančias kompetencijų sistemas, leidžiančias siekti konkrečių mokymosi tikslų ir vertinimo metodų.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad visiems reikia žinių, reikalingų kovojant su klimato kaita, ypač apie visus tvaraus vartojimo ir gamybos, atsakingo maisto pasirinkimo ir maisto švaistymo mažinimo bei tvarios energijos naudojimo aspektus. Vaikų švietimą turėtų remti tėvų mokymasis visą gyvenimą ir piliečių švietimas. Be to, turėtų būti skatinama informuoti visus, be kita ko, remiant jaunimo vadovaujamas organizacijas šiuo klausimu.

1.7.

EESRK ragina ES investicijas geriau susieti su švietimu darnaus vystymosi klausimais naudojant ES lėšas, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), programas „Erasmus+“, „Horizontas“, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF+).

1.8.

EESRK ragina visas valstybes nares užtikrinti tvarias ir kokybiškas viešąsias investicijas, kad darnaus vystymosi tikslai būtų įtraukti į nacionalinį švietimą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, rengiant visapusiškas mokymo programas, kurios ugdytų kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus.

1.9.

EESRK ragina valstybes nares teikti veiksmingą paramą mokytojams, kad ši profesija taptų patrauklesnė. Nors Europoje labai trūksta mokytojų, tvarumo ugdymui reikia vertinamų mokytojų, gaunančių deramą atlyginimą ir turinčių geras darbo sąlygas. Norint pertvarkyti švietimo sistemą, būtina užtikrinti kokybišką pradinį ir tęstinį mokytojų rengimą, teisingumą ir įtraukumą į švietimo ir mokymo sistemas bei inovatyvią mokyklų organizaciją.

1.10.

EESRK ragina, kad jaunimas būtų švietimo ir mokymosi proceso centre. Tai galima pasiekti mažinant su mokytojo profesija susijusią biurokratiją, orientuojantis į inovatyvią pedagogiką ir glaudų bendradarbiavimą su mokiniais. Šiame kontekste svarbu paruošti visus mokytojus veiksmingam naujų technologijų naudojimui ir naujiems mokymosi kontekstams tiek mokymo programose, tiek jų pačių gyvenime. Būtų naudinga įvertinti galimybę sukurti specialią interneto platformą arba informacijos suvestinę, kad būtų galima keistis geriausia praktika.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją sukurti Europos skurdo ir mokyklos nebaigimo mažinimo rodiklį, kas atitinka darnaus vystymosi švietimo tikslus, siekiant kovoti su nelygybe. Tai galėtų būti daroma kartu kuriant ir pasaulinį rodiklį.

2.   Bendroji informacija ir aplinkybės

2.1.   Darnaus vystymosi poreikis

2.1.1.

Visų lygmenų politikai, sprendimus priimantys asmenys ir suinteresuotieji subjektai turi pripažinti, kad nors didelio masto perėjimas iš iškastiniu kuru grindžiamos, daug išteklių naudojančios ir linijinės ekonomikos į klimatui palankią žiedinę ekonomiką yra labai reikalingas, šis procesas kelia daug sumaišties piliečių, ypač jaunimo ir ateities kartų, gyvenime ir jų ateities planuose.

2.1.2.

Rusijos karas su Ukraina taip pat atskleidė netvarią Europos priklausomybę nuo naudojant iškastinį kurą gaunamos energijos, o žaliajai pertvarkai suteikė naują geopolitinį kontekstą. Norėdami sumažinti šią savo priklausomybę, turime spartinti neišvengiamą ir labiau nei bet kada iki šiol reikalingą dekarbonizaciją. Atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus iššūkius, Darbotvarkė iki 2030 m., jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir pasiryžimas nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikti nuošalyje yra unikalus kelias į gerovės ekonomiką, tvirtesnį atsigavimą ir sąžiningesnį, teisingesnį, įtraukesnį, tvaresnį ir atsparesnį pasaulį.

2.1.3.

Artimiausiu metu ES turėtų parodyti pavyzdį, kaip surandamas ekonomiškai tvarus kelias į žaliąją ir socialiai teisingą pertvarką. Kad tai būtų pasiekta, EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas įgalinti jaunimą ir įtraukti jį į sprendimų priėmimo procesą, pritaikant švietimą ir užimtumą bei sutelkiant dar daugiau jaunuolių. Pagal 1995 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Pasaulinę jaunimo veiksmų programą iki 2000 m. ir vėlesniems metams (2) visų šalių jaunimas yra ir pagrindinis žmogiškasis vystymosi išteklius, ir pagrindinis socialinių pokyčių, ekonominio vystymosi ir technologinių naujovių skatintojas. EESRK pabrėžia, kad jauni žmonės – tai ateities lyderiai. Jaunuoliams reikia suteikti prieigą prie pažangių inovacijų ir visapusiškai įtraukti juos į politikos formavimą, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.

2.1.4.

Šios nuomonės savo iniciatyva tikslas – išnagrinėti, ar DVT yra įtraukti į valstybių narių mokymo programas ir kaip tai padaryta, ir įvertinti, ar atitinkamų valstybių narių pasirinkta strategija gali būti laikoma transformuojančiu švietimu, kuriuo skatinamas darnus vystymasis (3). Nuomonėje taip pat pateikiamos rekomendacijos Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kaip skatinti galimybes ir įveikti iššūkius, susijusius su tolesniu jaunimo politikos formavimu, kartu užtikrinant, kad švietimas darniam vystymuisi būtų integruojamas ankstyvuoju etapu.

2.2.

Politinė situacija

2.2.1.

2015 m. Jungtinės Tautos priėmė darnaus vystymosi tikslus (DVT) kaip plataus užmojo planą, kaip pasauliui kartu spręsti aplinkos būklės blogėjimo ir socialinio bei ekonominio vystymosi problemas. 17-os DVT ir 169-ių susijusių uždavinių, kuriuos numatyta pasiekti iki 2030 m., įgyvendinimui būtinas švietimas. Švietimas yra žmogaus teisė, todėl švietimas, įskaitant tvarumą skatinantį švietimą, turėtų būti prieinamas visiems. Tačiau, kaip teigiama UNESCO ataskaitoje dėl DVT įgyvendinimo, viešasis švietimas nėra nemokamas visiems ir dažnai nėra įtraukus. Todėl paaiškėjo, kad įgyvendinti 4 DVT 7 uždavinį yra sudėtinga. Be to, „daugelis šalių vis dar nėra visapusiškai pasiryžusios klimato politikos veiksmus įtraukti į mokymo programą kaip svarbų jos komponentą“ (4).

2.2.2.

4 DVT 7 uždavinyje nurodyta, kad iki 2030 m. šalys signatarės turės „užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, pasitelkiant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais“. Atitinkama EESRK nuomonė dėl dokumento „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“ (5) atitinka šią rekomendaciją.

2.2.3.

Pastaraisiais metais ES politikoje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos tvarumui. 2019 m. pradėtas įgyvendinti Europos žaliasis kursas (6) yra Europos Komisijos planas, kuriuo siekiama, kad ES ekonomika būtų tvari ir kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

2.2.4.

Įgyvendindama savo švietimo ir mokymo planą, kuriuo siekiama prisidėti prie žaliosios pertvarkos, Europos Komisija pasiūlė keletą iniciatyvų: pirma, buvo įsteigta koalicija „Švietimas klimato labui“ (7); antra, neseniai priimtos Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (8) ir Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi (9). Trečia, sukurta Europos kompetencijos klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityje sistema (10).

2.2.5.

2022 m. balandžio 4–5 d., Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto taryba pabrėžė svarbų sporto vaidmenį vykdant švietimą tvarios aplinkos klausimais ir rekomendavo „rasti būdų, kaip skatinti sporto klubų, federacijų ir kitų sporto srities suinteresuotųjų subjektų švietimą darnaus vystymosi klausimais ir ugdyti jų atsakomybės už aplinką ir pilietinės atsakomybės jausmą“ (11).

2.2.6.

Europos jaunimo metais (2022 m.) taip pat siekiama skatinti naujas žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos teikiamas galimybes. Ši dvejopa pertvarka turėtų būti įtrauki ir ją įgyvendinant turėtų būti skiriamas dėmesys mažiau galimybių turinčių bei pažeidžiamų jaunuolių grupių integracijai. EESRK ragina Europos Komisiją 2023 metais, paskelbtais Europos įgūdžių metais, ir toliau daugiausia dėmesio skirti jaunimo poreikiams, susiejant juos su darniu vystymusi ir iššūkiais, su kuriais jaunimas susiduria besikeičiančiame pasaulyje.

2.2.7.

Labai svarbu geriau susieti ES investicijas su švietimu darnaus vystymosi klausimais naudojant ES lėšas, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), programas „Erasmus+“, „Horizontas“, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir „Europos socialinį fondą +“ (ESF+). Kova su biologinės įvairovės nykimu, tarša ir klimato kaita yra vienas iš keturių svarbiausių naujosios 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ prioritetų, kartu su įtrauktimi ir įvairove, skaitmenine transformacija ir dalyvavimu demokratiniame gyvenime. EESRK palankiai vertina tai, kad, siekiant sumažinti anglies pėdsaką, programoje „Erasmus“ taip pat bus skatinamas internetinis judumas.

3.   Jaunimas, švietimas ir darnus vystymasis

3.1.

Perkvalifikuojant jaunus žmones bei keliant jų kvalifikaciją reikia atsižvelgti į įgūdžių ugdymo svarbą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, taip pat ir žiedinės ekonomikos srityje. Socialiniams partneriams (darbuotojų organizacijoms ir darbuotojų profesinėms sąjungoms) ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka svarbus vaidmuo nustatant profesinius ir darbo veiklos profilius bei standartus ir integruojant tvarumo aspektus į pameistrystę ir darbuotojų mokymą. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė padeda jaunimui prisitaikyti pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką taip, kad būtų užtikrintas ir darnus vystymasis. Socialinio ir pilietinio dialogo vaidmuo yra labai svarbus ir jį reikia stiprinti.

3.2.

Jaunimui reikia skaitmeninės ir socialinės įtraukties, kokybiško švietimo ir mokymo, stabilaus užimtumo, gerų darbo sąlygų, įperkamo būsto ir paramos kasdienėje kovoje su klimato kaita. Reikia daugiau mokslinių tyrimų ir duomenų apie klimato kaitos poveikį šalims, regionams ir vietos lygmeniu, susiejant juos su įgūdžių ir darbo vietų prognozavimu. Pripažįstant, kad Europoje ir kituose žemynuose yra kilusi didelė maisto krizė, jaunimas turi sužinoti apie visus tvaraus vartojimo ir gamybos aspektus, mažinti maisto švaistymą ir atsakingai rinktis maistą.

3.3.

Siekiant kovoti su nelygybe, reikia sukurti pasaulinį ir Europos skurdo ir mokyklos nebaigimo mažinimo rodiklį, kas atitinka darnaus vystymosi švietimo tikslus. Kaimo vietovių gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl darbo perspektyvų trūkumo ir nepakankamų išsilavinimo galimybių daro neigiamą poveikį jaunoms šeimoms. Mokyklos nebaigimas yra problema miesto ir kaimo vietovėse, todėl siekiant sumažinti nesimokančių, nedirbančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (angl. NEETs) skaičių, būtina veiksminga darbo rinkos ir teisinga ekonomikos augimo politika (12).

3.4.

Veiksmingas kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (13) įgyvendinimas ir Europos stažuočių kokybės sistemos tobulinimas yra labai svarbūs švietimui darnaus vystymosi klausimais.

3.5.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į šių klausimų mastą, sudėtingumą ir skubumą, ES ir valstybės narės turi dėti daugiau ir geriau koordinuojamų pastangų, be kita ko, gerindamos tvarumą skatinantį švietimą, kuris dabar yra labai svarbus. Tai apima ir švietimą apie tvarios energijos naudojimą. ES ir valstybių narių švietimo politika turi būti nuosekliai stebima ir planuojama, šalims ir organizacijoms keičiantis gerąja patirtimi. Švietimo darnaus vystymosi klausimais pagrindas yra humanistinės vertybės, orientuotos į žinių įgijimą ir subalansuotų praktinių sprendimų formavimą, atsižvelgiant į aplinkosaugines ir socialines pasekmes.

3.6.

Mokytojai ir tėvai atlieka esminį vaidmenį įgyvendinant švietimą tvarios aplinkos klausimais. Mokytojams ir dėstytojams reikia padėti užtikrinant jų kokybišką pradinį ir tęstinį profesinį mokymą tvarumo klausimais. EESRK nuomonėje „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“ (14) pabrėžiamas svarbus aspektas, kad kiekvienas turi turėti žinių, reikalingų kovai su klimato kaita. Tėvų mokymasis visą gyvenimą ir piliečių švietimas yra labai svarbūs ir turėtų būti stiprinami informuojant visus, be kita ko, remiant jaunimo vadovaujamas organizacijas šiuo klausimu.

3.7.

EESRK ragina valstybes nares teikti veiksmingą paramą mokytojams, kad ši profesija taptų patrauklesnė. Nors Europoje labai trūksta mokytojų, tvarumo ugdymui reikia vertinamų mokytojų, gaunančių deramą atlyginimą ir turinčių geras darbo sąlygas. Norint pertvarkyti švietimo sistemą, būtina užtikrinti kokybišką pradinį ir tęstinį mokytojų rengimą, teisingumą ir įtraukumą į švietimo ir mokymo sistemas bei inovatyvią mokyklų organizaciją, sukuriant ramybės ir saugumo kultūrą. Norint įgalinti jaunimą siekti darnaus vystymosi pasitelkiant švietimą, reikia kvalifikuotų specialistų, turinčių įvairių ir ryžtingų priemonių. Kvalifikuoti mokytojai žinos, kaip kasdieniame darbe geriausiai pasinaudoti Paryžiaus deklaracija (15) ir Osnabriuko deklaracija dėl profesinio rengimo ir mokymo (16), skatinant pilietiškumą ir bendrąsias laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes švietimo srityje.

3.8.

Europos jaunimas yra neįkainojamas žmogiškasis kapitalas ir inovatyvių idėjų šaltinis, pasižymintis kūrybiška vaizduote, entuziazmu ir energija, ir jam tenka didžiausias vaidmuo skatinant darnų vystymąsi ES valstybėse narėse dabar ir artimiausioje ateityje. Šiuo atžvilgiu ES valstybės narės turi didelį neišnaudotą veikimo potencialą. Jaunimo organizacijos ir neformalusis švietimas turi atlikti lemiamą vaidmenį remiant darnų švietimą ir mokymą.

3.9.

EESRK ragina, kad jaunimas būtų švietimo ir mokymosi proceso centre. Tai galima pasiekti mažinant su mokytojo profesija susijusią biurokratiją, orientuojantis į inovatyvią pedagogiką ir glaudų bendradarbiavimą su mokiniais, taip pat svarbu paruošti visus mokytojus veiksmingam naujų technologijų naudojimui ir naujiems mokymosi kontekstams tiek mokymo programose, tiek jų pačių gyvenime. Transformuojančiam švietimui reikalingi transformuojantys mokytojai, transformuojantys įgūdžiai ir piliečiai. Mokytojams ir dėstytojams reikia pakankamai laiko, erdvės ir išteklių, kad jie galėtų įgyvendinti praktinį ir kompleksinį švietimo siekiant aplinkos tvarumo metodą, grindžiamą veiksmingu suinteresuotųjų subjektų komandiniu darbu. Tai kompleksinė tema, susijusi su visomis švietimo ir profesinio mokymo disciplinomis, laikantis tarpdisciplininio pedagoginio požiūrio.

3.10.

Džiugu, kad jaunimas jau dabar prisideda prie savo šalių darnaus vystymosi ir tarptautinių klimato srities tikslų, vadovaudamasis „aplinkos saugojimo“ principu ir aktyviai prisijungia prie jaunimo judėjimų tarptautinių tinklų, kuriais siekiama išsaugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita. Norėdami visa tai papildyti, turime pritaikyti visas švietimo sistemas taip, kad jose atsirastų erdvės transformuojančiam švietimui, kuris leistų jaunimui nukreipti savo pastangas į mums reikalingus transformuojančius pokyčius. Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje teigiama, kad, „transformuojantis mokymasis yra labai svarbus, nes padeda paskatinti ir bendrą sąmoningumą, ir kolektyvinius veiksmus“ (17).

4.   Darnus vystymasis turi būti suvokiamas kaip nuolatinis ir visapusiškas mokymosi procesas

4.1.

Svarbu pripažinti, kad darnus valstybės ir visuomenės vystymasis neįmanomas be nuolatinio mokymosi ir naujos patirties įgijimo ir supratimo. Šiuo požiūriu darnus vystymasis turi būti laikomas nuolatiniu procesu, kuriam vykstant visuomenė turi išmokti gyventi tvariau aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Jei norime pakeisti savo gyvenimo ir darbo būdą, tvarumą skatinantis švietimas yra labai svarbus, nes suteikiama galimybė gauti informacijos, didinamas informuotumas, bet dar svarbiau – ugdomi žmonių gebėjimai kurti inovacijas ir įgyvendinti Norint išmokyti jaunimą sąmoningai spręsti sudėtingiausius darnaus vystymosi klausimus, su kuriais susiduria bendruomenės ir valstybės, būtina rengti visapusiškas mokymo programas, kurios ugdytų kritinį mąstymą ir gebėjimą priimti informacija pagrįstus sprendimus.

4.2.

Remiantis studijomis ir moksliniais tyrimais, atliktais Europos Komisijai rengiant pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokymosi siekiant aplinkos tvarumo, tik 13 valstybių narių turi aiškią švietimo darniam vystymuisi arba švietimo siekiant aplinkos tvarumo apibrėžtį. Tenka apgailestauti, kad kai kuriose valstybėse narėse terminas „švietimas darniam vystymuisi“ ir 4 DVT 7 uždavinys nėra taikomi, nors pripažįstama, kad jis yra neatsiejamas 4-ojo darnaus vystymosi tikslo (4 DVT), susijusio su kokybišku švietimu, elementas ir pagrindinis visų kitų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo veiksnys. Analizuotose šalių ataskaitose nebuvo konkrečiai klausiama apie finansavimą. Tačiau Italija, kuri pradėjo prisiimti įsipareigojimus dėl švietimo darniam vystymuisi (ESD), aiškiai nurodė, kad finansavimo trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių švietimo darniam vystymuisi įgyvendinimas stringa. Kai Vyriausybės yra priverstos mažinti išlaidas dėl ekonomikos, energetikos ir pragyvenimo išlaidų krizių, švietimas, kaip ir kitos socialinės politikos sritys, visada įtraukiamas į lygtį. Investicijų trūkumas lemia skirtingas privatizavimo formas ir sistemų asimetriją, griauna teisingumą ir pedagoginę bei akademinę laisvę.

4.3.

Taip pat reikia apsvarstyti, ar mums reikia centralizuotos, principu „iš viršaus į apačią“ paremtos strategijos, kad galėtume sėkmingai įgyvendinti švietimą darniam vystymuisi, ar yra kitų veiksnių, lemiančių jo sėkmę? Danija ir Nyderlandai neturi nacionalinės švietimo darniam vystymuisi strategijos, tačiau jų mokyklos aktyviai dirba šioje srityje. Suomija turi nacionalinę strategiją, tačiau nuogąstauja, kad švietimas darniam vystymuisi mokyklose yra fragmentiškas. Italija jau įtraukė švietimą darniam vystymuisi į nacionalinę mokymo programą, tačiau jai kyla tam tikrų sunkumų ją įgyvendinant regionų lygmeniu. Prancūzija parengė nacionalinę strategiją, kurią administruoja vietos švietimo institucijos ir kuri įgyvendinama visose mokyklose per nacionalines mokymo programas ir pedagoginius projektus. Tokiu būdu dalyvauja kiekvienas lygmuo, o tai savo ruožtu užtikrina strategijos sėkmę.

4.4.

Vienas iš svarbiausių klausimų – švietimo darniam vystymuisi prioritetų nustatymas EBPO, bendradarbiaudama su Europos Komisija, neseniai paskelbė mokslinius tyrimus (18), kuriuose apžvelgiama jaunimo kompetencija aplinkos tvarumo klausimais visose ES ir EBPO šalyse. Šis naujas požiūris į tyrimus ir vertinimus galėtų būti geras ženklas dėl švietimo darnaus vystymosi klausimais prioritetų nustatymo valstybėse narėse. Būtų naudinga plačiau išnagrinėti JT priemonių, kuriomis skatinamas švietimas darniam vystymuisi, ir EBPO priemonių, kuriomis padedama kurti švietimo politiką per PISA, santykį, nustatant galimą būdų, kuriuos šios dvi priemonių grupės naudoja švietimo sistemoms formuoti, asimetriją.

4.5.

Viena iš galimų kliūčių – švietimo darniam vystymuisi įgyvendinimas federalinės sistemos šalyse. Iš nacionalinių ataskaitų matyti, kad koordinavimo tarp atitinkamos federalinės ministerijos ir regioninės valdžios institucijų lygis valstybėse narėse skiriasi – Vokietija jis vyksta sunkiai, o Austrijoje veikia koordinavimą reguliuojantis tinklas. Austrijos federalinės Vyriausybės dalyvavimas principu „iš apačios į viršų“ paremtose iniciatyvose yra pavyzdys, kuriuo galėtų sekti kitos šalys.

4.6.

Dabartinei ir būsimai visuomenei būtina iš naujo įvertinti, permąstyti ir iš naujo apibrėžti švietimą darnaus švietimo ir mokymosi požiūriu – nuo ikimokyklinio ugdymo iki universiteto ir vėliau – kad jis galiausiai apimtų principus, žinias, įgūdžius, įsitikinimus ir vertybes, susijusias su tvarumu visose trijose srityse: ekologijoje, visuomenėje ir ekonomikoje. Toks procesas turėtų būti visuotinis, tarpdalykinis ir apimti visuomenines iniciatyvas, taip pat plačiąją visuomenę, ir jį turėtų remti atitinkamos Vyriausybės. Vis dėlto, procesą įgyvendinant atskirose šalyse, reikia atsižvelgti į vietos ypatumus ir kultūrinį savitumą.

4.7.

Įgyvendinant švietimą darniam vystymuisi turėtų būti skleidžiamos žinios apie aplinką ir jos būklę, parodomos esamos galimybės pritaikyti mūsų ekonomiką taip, kad pirmenybė būtų teikiama žmonių ir planetos gerovei, skatinant užtikrinti vienodas sąlygas visoms kartoms ir išsaugant gamtinę aplinką. Šioje pritaikytoje ekonomikoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama aplinką tausojantiems valdymo metodams, turėtų būti sudarytos galimybės rūpestingai puoselėti gamtines ir kultūrines vertybes ir vadovaujamasi vertybėmis, pagrįstomis ekologine etika, t. y. atsakomybe už aplinkos išsaugojimą dabartinei ir būsimoms kartoms bei tvarų gamtos išteklių naudojimą.

4.8.

Transformuojantis švietimas darniam vystymuisi turėtų: — remtis darnaus vystymosi principais ir vertybėmis, — daryti poveikį visoms trims darnaus vystymosi sritims: aplinkai, visuomenei ir ekonomikai, — skatinti mokymasis visą gyvenimą ir mokymąsi iš gyvenimo, kuriais puoselėjama tvari, pagarbi, atsakinga, iniciatyvi ir kritiška visuomenė, — siekti aukštos kokybės, aktyviai remiamo švietimo, grindžiamo holistiniu požiūriu, — skatinti prieinamą teisėmis grindžiamą švietimą, kuris būtų pagarbus, įtraukus ir puoselėjantis įvairovę, — remtis globaliu mąstymu, tačiau dėmesys turėtų būti skiriamas ir vietos problemoms bei kultūriniams ypatumams, — apimti formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, — atsižvelgti į evoliucinį darnaus vystymosi koncepcijos pobūdį.

4.9.

Nėra visuotinių transformuojančio tvarumą skatinančio švietimo modelių, todėl kiekviena šalis, veiksmingai dalyvaujant atitinkamiems socialiniams partneriams, organizuotai pilietinei visuomenei ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant jaunimo organizacijas, turės nustatyti savo prioritetus ir veiksmus darnaus vystymosi ir švietimo srityje. Bendradarbiavimu grindžiama lyderystė mokyklose ir pilietiškumo ugdymas atlieka svarbų vaidmenį formuojant mokyklas, kad būtų stiprinamas švietimas tvarumo srityje. Turėtų būti nustatyti tikslai, pagrindinės veiklos kryptys ir mechanizmai, atsižvelgiant į vietos aplinkos, socialines ir ekonomines sąlygas bei kultūrinius ypatumus.

4.10.

Švietimo sistemos darniam vystymuisi kūrimas apima perėjimą nuo tradicinio švietimo prie į tvarumą orientuoto modelio, kuris turėtų būti grindžiamas plataus masto tarpdalykinėmis žiniomis, paremtomis integruotu požiūriu į visuomenės, ekonomikos ir aplinkos vystymąsi. Toks švietimas turėtų apimti darbą formaliojo (mokyklų, universitetų, aukštesnio lygio mokymo įstaigų) ir neformaliojo švietimo (mokymo centrų, seminarų ir apskritojo stalo diskusijų, žiniasklaidos naudojimo ir kt.) ir savišvietos (tarpusavio mokymosi per renginius, jaunimo mainus, jaunimo vadovaujamus projektus ir t. t.) lygmeniu. Švietimo ir mokymo programos, apimančios švietimą siekiant aplinkos tvarumo, turi būti prieinamos ir įtraukios. Vyriausybės turi ankstyvuoju etapu atsižvelgti į realią padėtį, su kuria susiduria palankių sąlygų neturintys jaunuoliai, ir užtikrinti, kad būtų rasta būdų, kaip įtraukti šias grupes.

---

(1)  COP26 švietimo ir aplinkos ministrų susitikimo bendrapirmininkių išvados „Mokytis planetai, veikti klimato labui“ (angl. Learn for our Planet. Act for the climate).

(2)  JT, „Pasaulinė jaunimo veiksmų programa“ (angl. World programme of action for youth).

(3)  Vartojami įvairūs terminai – nuomonėje kalbama apie „transformuojantį švietimą, kuriuo skatinamas darnus vystymąsis“. Tačiau dabartiniame kontekste sąvokos „švietimas darniam vystymuisi“ (angl. Education for Sustainable Development, ESD) ir „švietimas siekiant aplinkos tvarumo“ (angl. Education for Environmental Sustainability, EES) vartojamos pakaitomis. Taip pat žr. priede pateiktą terminų žodynėlį.

(4)  UNESCO Global education monitoring report, 2021/2: non-state actors in education: who chooses? who loses?

(5)  EESRK nuomonė dėl dokumento „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“ (OL C 56, 2021 2 16, p. 1).

(6)  Europos žaliasis kursas.

(7)  Europos Komisija, „Švietimas klimato labui“.

(8)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (OL C 159, 2022 4 12, p. 9).

(9)  2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacija dėl mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi (OL C 243, 2022 6 27, p. 1).

(10)  Bianchi, G., Pisiotis, U. and Cabrera Giraldez, M., GreenComp The European sustainability competence framework, Punie, Y. and Bacigalupo, M. editor(s), EUR 30955 EN, Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2022, ISBN 978-92-76-46485-3, doi:10.2760/13286, JRC128040.

(11)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados „Sportas ir fizinis aktyvumas – perspektyvus elgsenos keitimo svertas siekiant darnaus vystymosi“ (OL C 170, 2022 4 25, p. 1).

(12)  NEET (angl. Not in Education, Employment, or Training) – tai santrumpa, reiškianti asmenį, kuris neturi darbo ir nesimoko ar nedalyvauja profesiniame mokyme.

(13)  2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(14)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 56, 2021 2 16, p. 1).

(15)  Pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimas pasitelkiant švietimą per Europos švietimo informacijos tinklą.

(16)  Osnabriuko deklaracija dėl profesinio rengimo ir mokymo kaip ekonomikos atsigavimą ir teisingą perėjimą prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos įgalinančios priemonės, osnabrueck_declaration_eu2020.pdf.

(17)  IPCC šeštoji vertinimo ataskaita, III darbo grupės ataskaita „Klimato kaita 2022 m. Klimato kaitos švelninimas“ (angl. Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change), p. 2871.

(18)  Borgonovi, F., et al., „Young people’s environmental sustainability competence: Emotional, cognitive, behavioural, and attitudinal dimensions in EU and OECD countries“, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No.274, OECD Publishing, Paris. Borgonovi, F., et al., „The environmental sustainability competence toolbox: From leaving a better planet for our children to leaving better children for our planet“, OECD Social, Employment and Migration Working Papers, No. 275, OECD Publishing, Paris. Dokumentai buvo parengti kaip būsimo EBPO leidinio „Skills Outlook 2023“ pagrindas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos piliečių iniciatyvos „Saugokime bites ir ūkininkus“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/07)

Pranešėjas

Arnold PUECH D’ALISSAC

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 5 19
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 15
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	168 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Šios Europos piliečių iniciatyvos (EPI) sėkmė rodo, kad Europos piliečiai daug tikisi iš Europos Komisijos. EESRK pirmiausia norėtų dėl šios sėkmės pasveikinti iniciatyvos organizatorių ir pasidžiaugti aktyviu piliečių dalyvavimu, nes surinkti visus reikiamus parašus nėra lengva. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją pateikti tikslius ir konkrečius atsakymus į šioje EPI pateiktus prašymus.

1.2.

EESRK apgailestauja, kad pasirinktame pavadinime „Saugokime bites ir ūkininkus“ neatsispindi pagrindinis Europos piliečių iniciatyvos pasiūlymas, t. y. iki 2035 m. palaipsniui visiškai atsisakyti sintetinių pesticidų. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija rengia arba jau yra priėmusi keletą teisės aktų dėl bičių, apdulkintojų, biologinės įvairovės, tausiojo pesticidų naudojimo ir paramos ūkininkams pereinant prie agroekologijos, tačiau pripažįsta, kad šiomis priemonėmis nevisiškai pasiekti priemonių tikslai. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją imtis papildomų priemonių, kad jos užsibrėžti plataus užmojo tikslai būtų įgyvendinti konkrečiau ir veiksmingiau. Pavyzdžiui, jis rekomenduoja labiau remti tikslųjį ūkininkavimą, skaitmeninį žemės ūkį, biologinę kontrolę, robotiką ir agroekologiją.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į visus tris tvarumo ramsčius (aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį), ir, atsižvelgiant į esmines sistemų tvarumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo aplinkybes, nepamiršti ekonominio ramsčio, kurio dažnai nepaisoma.

1.4.

EESRK taip pat ragina Europos Komisiją prieš priimant bet kokį sprendimą atlikti poveikio vertinimus, visų pirma siekiant įvertinti su žemės ūkio gamyba ir ekonomika susijusius iniciatyvos kaštus, kad būtų galima palyginti ūkininkų patiriamas biologinės įvairovės nykimo ekonomines sąnaudas.

2.   Aplinkybės

2.1.   Europos piliečių iniciatyva dėl bitėms, žmonėms ir aplinkai pagarbesnio žemės ūkio

2.1.1.

EPI priemone suteikiama galimybė Europos piliečiams aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos (ES) demokratiniuose procesuose ir paraginti Europos Komisiją pasiūlyti naujus teisės aktus. Kai iniciatyvai pritaria ne mažiau kaip milijonas ES piliečių ir bent ketvirtadalyje valstybių narių pasiekiamos būtinos ribos (1), Europos Komisija turi reaguoti į EPI.

2.1.2.

„Saugokime bites ir ūkininkus“! EPI „Saugokime bites ir ūkininkus! Bitėms nekenkiantis žemės ūkis – sveika aplinka“ reikiamos ribos buvo pasiektos, todėl iniciatyva Europos Komisija raginama pasiūlyti teisės aktus, kuriais iki 2035 m. būtų laipsniškai atsisakyta sintetinių pesticidų, atkurta biologinė įvairovė ir remiami ūkininkai pereinamuoju laikotarpiu.

2.2.   Apdulkintojų ir biologinės įvairovės nykimo Europoje aplinkybės

2.2.1.

Šios EPI raginimai teikiami atsižvelgiant į tai, kad Europoje mažėja bičių skaičius. Iš tiesų, remiantis Europos raudonąja bičių knyga, viena iš trijų bičių ir drugelių rūšių nyksta, o vienai iš dešimties rūšių gresia išnykimas (2).

2.2.2.

Nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo (3) bent iš dalies priklauso 84 % Europos pasėlių, o 78 % ES laukinių augalų yra labai priklausomi nuo apdulkinančių vabzdžių (4). Todėl jų apsauga yra labai svarbi žemės ūkio gamybai, atsižvelgiant į dabartines esmines apsirūpinimo maistu saugumo ir savarankiškumo aplinkybes. Be to, bitės yra būtinos medaus gamybai, o Europos Sąjunga pajėgi apsirūpinti medumi tik 60 % Kad patenkintų paklausą, ji turi importuoti (28 % sudaro importas iš Kinijos), o įvežamo medaus kokybė yra prastesnė nei Europos medaus.

2.2.3.

Remiantis Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) vertinimo ataskaita dėl apdulkintojų, apdulkinimo ir maisto gamybos (5), pagrindiniai apdulkintojų nykimo veiksniai yra žemės naudojimo pokyčiai, intensyvi žemės ūkio veikla ir pesticidų naudojimas, aplinkos tarša, invazinės svetimos rūšys, patogenai ir klimato kaita.

2.2.4.

Siekiant užtikrinti geras sąlygas bičių vystymuisi ir reguliaresnei medaus gamybai bitininkams, dar vienas svarbus veiksnys yra įvairūs maisto ištekliai (nektaras ir žiedadulkės), kurių kiekis turi būti pakankamas visus metus (6).

2.2.5.

Bičių nykimas yra susijęs su bendresnėmis biologinės įvairovės nykimo aplinkybėmis. Iš tiesų, IPBES 2019 m. biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų pasaulinio įvertinimo ataskaitoje (7) situacija įvertinta kaip beprecedentis biologinės įvairovės nykimas.

2.2.6.

Po šių IPBES ataskaitų Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio, maisto ir aplinkos mokslinių tyrimų institutas (INRAE) ir Prancūzijos jūrų išteklių naudojimo mokslinių tyrimų institutas (IFREMER) 2022 m. gegužės mėn. paskelbė kolektyvinio mokslinio vertinimo rezultatus (ESCo) dėl augalų apsaugos produktų poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms (8). Šioje kolektyvinėje mokslinėje analizėje pabrėžiamas daugialypis biologinės įvairovės nykimo aspektas, taip pat tai, kad dėl įvairių veiksnių tarpusavio priklausomybės sunku nustatyti santykinį augalų apsaugos produktų (AAP) poveikį šiame nykimo procese. Kita vertus, dėl turimų mokslo žinių analizėje buvo galima nustatyti aiškų priežastinį ryšį tarp AAP naudojimo ir tam tikrų populiacijų nykimo: taip yra ir apdulkinančių vabzdžių atveju.

2.3.   Europos Komisija rengia arba jau yra priėmusi keletą teisės aktų dėl bičių, tausiojo pesticidų naudojimo, biologinės įvairovės atkūrimo ir paramos ūkininkams pereinant prie agroekologijos

2.3.1.

Dėl bičių ir apdulkintojų apsaugos: 2018 m. ES pradėjo įgyvendinti Europos iniciatyvą dėl apdulkintojų, kurios tikslas yra kovoti su laukinių apdulkintojų nykimu ES teritorijoje. Iniciatyvą sudaro dešimt veiksmų, suskirstytų į tris prioritetines temas: — apie apdulkintojų nykimą, nykimo priežastis ir padarinius gilinimas; — apdulkintojų nykimo priežasčių šalinimas; — informuotumo didinimas, visos visuomenės įtraukimas ir bendradarbiavimo skatinimas. Vis dėlto Europos Audito Rūmai savo specialiojoje ataskaitoje 15/2020 dėl laukinių apdulkintojų apsaugos ES (9) nustatė, kad „tai turėjo menką poveikį stabdant šį nykimą ir kad norint pasiekti iniciatyvos tikslus ją reikėjo geriau valdyti“. Savo ataskaitoje dėl iniciatyvos įgyvendinimo (10) Europos Komisija taip pat pripažino, kad nors įgyvendinant iniciatyvos veiksmus padaryta didelė pažanga, vis dar reikia dėti pastangas, kad būtų pašalintos įvairios nykimo priežastys.

2.3.2.

Dėl augalų apsaugos produktų poveikio ir rizikos mažinimo: Europos Komisija pradėjo direktyvos dėl tausiojo pesticidų produktų naudojimo peržiūrą siekiant spręsti didelę problemą dėl riboto direktyvos veiksmingumo mažinant tokių produktų naudojimą ir riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, taip pat 2022 m. birželio mėn. pristatė naują reglamento projektą (11). Pagrindinės minimos priemonės yra šios: — privalomi ES lygmens tikslai iki 2030 m. 50 % sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką bei pavojingiausių pesticidų naudojimą; — naujos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ūkininkai įgyvendintų integruotąją kenkėjų kontrolę; — naudoti bet kokius pesticidus jautriose teritorijose, kurioms netaikomos nukrypti leidžiančios nuostatos.

2.3.3.

AAP pateikimas rinkai ES yra griežtai reglamentuojamas. AAP pateikimo ES rinkai teisinis pagrindas nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 (12). Pagal šį reglamentą prieš patvirtinant veikliąją medžiagą Europos lygmeniu atliekami rizikos vertinimai, kad būtų išvengta galimo neigiamo poveikio sveikatai ar aplinkai. Be to, šiuo metu peržiūrimos augalų apsaugos produktų rizikos bitėms vertinimo gairės (gairių dėl bičių dokumentas, Bee Guidance Document (13)), siekiant atsižvelgti į naujausius mokslo pasiekimus šioje srityje.

2.3.4.

Dėl biologinės įvairovės atkūrimo žemės ūkio paskirties plotuose: ES gali remtis, net jei tai susiję ne tik su žemės ūkio sritimis, tinklu „Natura 2000“ ir direktyvomis dėl laukinių paukščių apsaugos (14) ir dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (15), kurios sudaro ES teisės aktų dėl gamtos apsaugos pagrindą. Europos Komisija taip pat parengė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją (16). Strategijoje visų pirma numatomi veiksmai ir įsipareigojimai siekiant atkurti biologinę įvairovę žemės ūkio paskirties plotuose, kaip nustatyta 2022 m. birželio 22 d. Komisijos pateiktame Gamtos atkūrimo reglamento projekte (17). Konkrečiai šio projekto 8 straipsnyje būtų nustatytas privalomas tikslas valstybėms narėms iki 2030 m. priešinga linkme pakreipti apdulkintojų populiacijos nykimą, o 9 straipsnyje būtų nustatyti įsipareigojimai iki 2030 m. atkurti žemės ūkio ekosistemas, pavyzdžiui, apimant bent 10 % ES žemės ūkio paskirties plotų, kuriuose yra „didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų“.

2.3.5.

Dėl paramos ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu: naujoji 2023–2027 m. BŽŪP yra pagrindinė priemonė siekiant įgyvendinti plataus užmojo Europos žaliojo kurso tikslus ir paremti ūkininkus. 2020 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje nurodyta, kad dabartinės BŽŪP indėlis siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą žemės ūkio paskirties plotuose nebuvo sėkmingas (18). Audito Rūmai padarė išvadą, kad „Komisijos taikomi metodai stebėti ES biudžeto išlaidas, susijusias su biologine įvairove, yra nepatikimi, pagal BŽŪP mokamų tiesioginių išmokų poveikis ribotas arba apie jį nežinoma, o Komisija ir valstybės narės pirmenybę teikia mažesnio poveikio kaimo plėtros priemonėms“. Naujojoje BŽŪP numatytos naujos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti jos poveikį aplinkai, pavyzdžiui, sukuriant geresnes sąlygas. Europos dokumentai ir veikla kituose nei žemės ūkio sektoriuose taip pat gali turėti netiesioginį poveikį apdulkintojams.

2.3.6.

Pavyzdžiui, Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu siekiama įgyvendinti ES tikslą iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamą anglies dioksido kiekį (klimato kaita taip pat daro poveikį bitėms), Nulinės taršos veiksmų planu siekiama sustabdyti oro, vandens ir dirvožemio taršą, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir naująja Europos miškų strategija Europos Komisija siekia iki 2030 m. visoje Europoje pasodinti tris milijardus medžių.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pabrėžia Europos piliečių iniciatyvų, kaip tiesioginio Europos piliečių dalyvavimo priemonės, svarbą. Iš tiesų, Europos piliečių iniciatyva yra veiksmingiausia esama dalyvaujamosios demokratijos Europos lygmeniu priemonė. EESRK, kaip tiltas tarp pilietinės visuomenės organizacijų ir Europos institucijų, bėgant metams sustiprino Europos piliečių iniciatyvoms teikiamą reikšmę ir padidino jų matomumą kasdieniame Europos institucijų darbe. Jis džiaugiasi, kad tai yra pirmoji nuomonė dėl Europos piliečių iniciatyvos, parengta dar prieš sulaukiant atsakymo iš Komisijos, kurią jis ragina tiksliai atsakyti į pateiktus prašymus.

3.2.

EESRK apgailestauja, kad pasirinktame pavadinime „Saugokime bites ir ūkininkus“ neatsispindi pagrindinis Europos piliečių iniciatyvos pasiūlymas, t. y. iki 2035 m. palaipsniui visiškai atsisakyti sintetinių pesticidų. Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisija rengia arba jau yra priėmusi keletą teisės aktų bandydama patenkinti šiuos prašymus, tačiau pripažįsta, kad šiomis priemonėmis jų tikslai nevisiškai pasiekti. Todėl Komitetas ragina Europos Komisiją imtis papildomų priemonių, kad šie tikslai būtų įgyvendinti konkrečiau ir greičiau. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į visus tris tvarumo ramsčius (aplinkosaugos, socialinį ir ekonominį), atsižvelgiant į esmines sistemų tvarumo ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo aplinkybes, ir prieš priimant bet kokį sprendimą atlikti poveikio vertinimus, visų pirma siekiant įvertinti iniciatyvos kaštus žemės ūkio gamybai ir ekonomikai.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Dėl Europos piliečių iniciatyvoje pateikto raginimo laipsniškai atsisakyti sintetinių pesticidų naudojimo ES žemės ūkyje: 80 % pavojingiausių pesticidų uždrausti ne vėliau kaip iki 2030 m., o visus likusius – ne vėliau kaip iki 2035 m.:

4.1.1.

EESRK įspėja, kad nereikėtų siūlyti nustatyti idealistinius arba per trumpą laiką neįgyvendinamus tikslus. Komitetas pabrėžia, kad Komisija jau siūlo iki 2030 m. 50 % sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir riziką bei pavojingiausių pesticidų naudojimą. EESRK apskritai nepritaria pesticidų mažinimo tikslų, nesusietų su veiksmingomis ir prieinamomis alternatyvomis ūkininkams, nustatymui.

4.1.2.

EESRK pabrėžia, kad tikslų požiūriu AAP reglamentavimo sistema Europoje yra viena reikliausių pasaulyje, nes joje nustatytas nepriimtino poveikio aplinkai nebuvimo principas.

4.1.3.

EESRK nuomone, kadangi naminių bičių ir laukinių apdulkintojų nykimo priežastys yra daugialypės, pesticidų pašalinimas neturėtų būti laikomas vieninteliu ar pagrindiniu jų gelbėjimo svertu. Labai svarbu atsižvelgti į visus nykimą keliančius veiksnius. Pavyzdžiui, naminių bičių atveju, kova su varoatozės erkėmis ir Azijos širšėmis kelia didelį susirūpinimą profesionaliems bitininkams, kurie laukia naujų sprendimų, kad galėtų geriau apsaugoti savo bites.

4.1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į naminių bičių, laukinių apdulkintojų ir kitų vabzdžių svarbą žemės ūkiui (pasėlių apdulkinimas, natūralus kenkėjų reguliavimas ir kt.). Paminėtinas ūkininkų ir bitininkų abipusiškai naudingų partnerysčių pavyzdys, būtent ūkininkų pradėtos taikyti avilių globos schemos (19). Iš tiesų, ūkininkai, kurie įsirengia avilius, naudodami fitosanitarinius produktus savo pasėliams apsaugoti ypač daug dėmesio skiria bičių apsaugai. Taip pat turėtų būti parengtos tokios bičių stebėjimo sistemos kaip „ApiAlert“ (20), pagal kurias būtų galima apskaičiuoti mirtingumą aviliuose ir faktines mirtingumo priežastis.

4.2.

Dėl Europos piliečių iniciatyvoje pateikto raginimo žemės ūkio vietovėse atkurti gamtines ekosistemas, kad ūkininkavimas taptų biologinės įvairovės atsikūrimo ramsčiu:

4.2.1.

EESRK pabrėžia, kad žmogaus veikla, pavyzdžiui, tam tikra ūkininkavimo praktika, yra viena iš apdulkintojų ir biologinės įvairovės nykimo priežasčių, tačiau žemės ūkis taip pat gali būti ir sprendimas. Pavyzdžiui, Komitetas norėtų, kad būtų labiau remiami tokie projektai kaip gyvatvorių atsodinimas arba ūkininkų vykdomas medingų išteklių vystymas, siekiant šiuos projektus skirti bičių ir biologinės įvairovės apsaugai. Taip pat bus labai svarbu geriau atlyginti ūkininkams už jų teikiamas ekosistemines paslaugas, siekiant padėti jiems vykdyti tokius projektus.

4.2.2.

EESRK atkreipia dėmesį į didelį Europos Komisijos užmojį, kad žemės ūkis taptų biologinės įvairovės atkūrimo priemone pagal Biologinės įvairovės strategijos ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslus ir priemones bei gamtos atkūrimo reglamento projektą, ir reiškia susirūpinimą dėl ES apsirūpinimo maistu savarankiškumo laikymosi.

4.2.3.

EESRK mano, kad taip pat reikėtų skatinti visoje Europoje vykdomas savanoriškas žemės ūkio iniciatyvas dėl apdulkintojų ar biologinės įvairovės. Pavyzdžiui, Prancūzijoje FNSEA paskelbė apdulkintojams palankių žemės ūkio iniciatyvų rinkinį (21). Siekiant skatinti gerąją patirtį, susijusią su bitininkyste ir žemės ūkiu, rinkinyje pateikiamos apdulkintojams palankios savanoriškos iniciatyvos Prancūzijoje ir taip kaupiami įkvepiantys, teigiami ir pragmatiški pavyzdžiai. Remiantis tuo pačiu principu, 2018 m. Danijoje buvo pradėta komunikacijos kampanija „10 bitėms palankių rekomendacijų jūsų ūkiui“ (22). Šia kampanija skatinamos įvairios savanoriškos iniciatyvos, kurių ūkininkai gali imtis savo ūkiuose, pavyzdžiui, gyvatvorių sodinimas, gėlių lysvių sodinimas arba augalų apsaugos produktų pasklidimo ribojimas purškiant tinkamomis klimato sąlygomis (pvz., esant mažam vėjui) arba naudojantis pasklidimo sumažinimo sistemomis.

4.2.4.

EESRK mano, kad, siekiant atkurti natūralias ekosistemas žemės ūkio paskirties plotuose, Europos Komisija turės imtis kelių svertų: prižiūrėti ir atkurti agroekologiškas infrastruktūras, įvairinti pasėlius siekiant skatinti pasėlių mozaikos formavimąsi kraštovaizdyje, vystyti agrarinę miškininkystę, ekologinį ūkininkavimą ir produktus su oficialiais kokybės ir kilmės identifikavimo ženklais, išlaikyti daugiamečius žolynus, mažinti pesticidų naudojimą ir poveikį ir kt.

4.3.

Dėl Europos piliečių iniciatyvoje pateikto raginimo pertvarkyti žemės ūkį taip, kad pirmenybė būtų teikiama smulkiajam, įvairiam ir tvariam ūkininkavimui, būtų padedama sparčiai augti agroekologiniam ir ekologiniam ūkininkavimui ir ūkininkams būtų sudarytos sąlygos vykdyti nepriklausomus mokymus ir mokslinius tyrimus, kaip ūkininkauti be pesticidų:

4.3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad yra parengta 300 ekspertų iš 23 valstybių narių ataskaita, kurioje išanalizuotas galimas būsimos BŽŪP poveikis biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui (23). Mokslininkai pateikia konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti BŽŪP poveikį biologinei įvairovei ir remti ūkininkus vykstant šiai pertvarkai. EESRK rekomenduoja Europos Komisijai ir valstybėms narėms pasinaudoti šia ataskaita vykdant BŽŪP reformą, kuri yra veiksminga žemės ūkio reformos priemonė.

4.3.2.

Vis dėlto EESRK mano, kad perėjimas prie agroekologijos ir biologinės įvairovės didinimas nebus įmanomas dirbant tik Briuselyje su BŽŪP, ir taip pat pabrėžia vietos lygmens svarbą. Iš tiesų, siekiant prisitaikyti prie regionų ypatumų, taip pat turi būti parengti vietos sprendimai, skirti ūkininkams ir žemės savininkams.

4.3.3.

Be to, EESRK norėtų pabrėžti savo įsipareigojimą ieškoti veiksmingų alternatyvų, kad nė vienas ūkininkas neliktų be sprendimo. Todėl Komitetas norėtų labiau skatinti tikslųjį ūkininkavimą, skaitmeninį ūkininkavimą, biologinę kontrolę, robotiką, o taip pat agroekologiją, numatant svarbų finansinį komponentą mokslinių tyrimų plėtrai, inovacijų diegimui ir jų įsisavinimui sektoriuose ir kad jas naudotų ūkininkai.

4.3.4.

EESRK pripažįsta bitininkystės, kaip daugelio valstybių narių ekonomikos sektoriaus, kuris visų pirma prisideda prie kaimo plėtros ir vietos populiacijų išsaugojimo, svarbą. Atsižvelgiant į tai, kad Europoje medaus gaminama nepakankamai, reikėtų labiau remti bitininkystę ir kelti ekonominę medaus bei kitų avilių produktų (žiedadulkių, vaško, bičių pienelio ir kt.) vertę, siekiant išlaikyti profesionalią ir aplinką tausojančią bitininkystę, kuri gebėtų tenkinti Europos medaus vartojimo poreikius. EESRK taip pat pabrėžia, kad bitininkams svarbu burtis į profesines organizacijas, kad jie galėtų geriau organizuoti savo veiklą ir veiksmingiau ginti Europos bitininkystės interesus. Komitetas visų pirma norėtų, kad Europos Komisija pasinaudotų būsima Medaus direktyvos peržiūra ir sustiprintų medaus ženklinimą ir atsekamumą, siekiant veiksmingiau kovoti su mūsų standartų nesilaikančių trečiųjų šalių sukčiavimu ir importu, silpninančiu medaus gamybą Europoje.

4.3.5.

Galiausiai, siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie agroekologijos būtų priimtinas Europos ūkininkams, EESRK rekomenduoja Europos Komisijai skubiai įgyvendinti standartų abipusiškumą, kad būtų apribotas konkurencijos iškraipymas Europos ūkininkams.

---

(1)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/788 dėl Europos piliečių iniciatyvos (OL L 130, 2019 5 17, p. 55).

(2)  Nieto et al. 2014 m. Europos raudonoji bičių knyga.

(3)  Williams, 1994 m. The dependence of crop production within the European Union on pollination by honeybees. (Augalininkystės produkcijos Europos Sąjungoje priklausomybė nuo medunešių bičių apdulkinimo).

(4)  Ollerton et al., 2011 m. How many flowering plants are pollinated by animals? (Kiek žydinčių augalų apdulkina gyvūnai?)

(5)  IPBES, 2016 m. Assessment Report on Pollinators, Pollination and Food Production (Vertinimo ataskaita dėl apdulkintojų, apdulkinimo ir maisto gamybos).

(6)  French Technical and Scientific Institute for Bees and Pollination (ITSAP), 2015 m. (Prancūzijos bičių ir apdulkinimo technikos ir mokslo institutas). Ressources alimentaires pour les abeilles (Bičių maisto šaltiniai).

(7)  IPBES, 2019 m. Global Assessment Report on Biodiversity and Ecosystem Services (Biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų pasaulinio įvertinimo ataskaita).

(8)  INRAE ir IFREMER, 2022 m. Impacts des produits phytopharmaceutiques sur la biodiversité et les services écosystémiques (Augalų apsaugos produktų poveikis biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms).

(9)  Europos Audito Rūmai. Specialioji ataskaita 15/2020.

(10)  COM(2021) 261 final.

(11)  COM(2022) 305 final.

(12)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309 2009 11 24, p. 1).

(13)  EFSA, 2022 m. Revised guidance on the risk assessment of plant protection products on bees (Apis mellifera, Bombus spp. and solitary bees) (Peržiūrėtos augalų apsaugos produktų rizikos bitėms vertinimo gairės).

(14)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(15)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(16)  COM(2020) 380 final.

(17)  COM(2022) 304 final.

(18)  Europos Audito Rūmai. Specialioji ataskaita 13/2020.

(19)  Le Betteravier. Quand 14 agriculteurs de l’Aisne deviennent apiculteurs Kai 14 Enos(ūkininkų tapo bitininkais).

(20)  20 Minutes. Toulouse: Pour suivre la mortalité des abeilles, BeeGuard met au point un compteur vidéo sur ses ruches connectées. (Tulūza: siekdama stebėti bičių mirtingumą, „BeeGuard“ savo aviliuose įrengė vaizdo skaitiklį).

(21)  EFSA, 2022 m. Recueil des initiatives agricoles favorables aux pollinisateurs (Apdulkintojams palankių žemės ūkio iniciatyvų sąvadas).

(22)  Danijos žemės ūkio ir maisto taryba, 2018 m. „10 bitėms palankių rekomendacijų jūsų ūkiui“.

(23)  Pe‘er et al., 2022 m. How can the European Common Agricultural Policy help halt biodiversity loss? Recommendations by over 300 experts. (Kaip Europos bendroji žemės ūkio politika gali padėti sustabdyti biologinės įvairovės nykimą? Daugiau kaip 300 ekspertų rekomendacijos).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Maisto kainų krizė: spekuliacinės veiklos vaidmuo ir konkretūs pasiūlymai dėl veiksmų karo Ukrainoje aplinkybėmis“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/08)

Pranešėjas

Peter SCHMIDT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 7 14
Reglamentavimo pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 str. 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 15
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	157 / 7 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

EESRK

1.1.

atkreipia dėmesį į pasaulinę maisto kainų krizę, kurią paaštrino karas Ukrainoje ir dėl to sutriko gyvybiškai svarbių maisto produktų, pavyzdžiui, kviečių ir saulėgrąžų aliejaus, tiekimas; pabrėžia, kad ši krizė kilo ne tik dėl konflikto, bet ir dėl struktūrinių ir sisteminių problemų, kurios sukelia badą ir kelia grėsmę žmonių pragyvenimo šaltiniams visame pasaulyje. Maistas neturi būti laikomas finansiniu turtu, nes tai visai kitokio pobūdžio prekė nei daugelis kitų;

1.2.

Nors pripažįstame, kad maisto kainų ir spekuliacinės veiklos klausimas yra labai sudėtingas ir jo priežastinį ryšį reikia toliau tirti, dabartinė biržos prekių rinkos struktūra neužtikrina„tvarios ekonomikos, kokios mums reikia“, ir nepadeda siekti tikslų, susijusių su darniu vystymusi, klimato srities užmojais ir teisinga pertvarka, įtvirtintų JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir Europos žaliajame kurse, o priešingai – tokia struktūra smarkiai visam tam kenkia. Ji stabdo pastangas įveikti badą, nesudaro sąlygų skatinti, kad ūkininkai ir darbuotojai gautų deramas pajamas ir kad vartotojams būtų nustatytos deramos kainos, taip pat nepadeda apsaugoti smulkius ir vidutinius maisto perdirbėjus bei mažmeninės prekybos sektorių nuo didėjančios infliacijos rizikos. Todėl, siekiant didinti žmonių gerovę ir prisidėti prie visuomenės vystymosi įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus (DVT), tokia rinkos struktūra turi būti pakeista reglamentavimo priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad ES rinka jau dabar yra labiausiai reguliuojama, akivaizdu, jog norint, kad toks reguliavimas būtų veiksmingas, jis turėtų būti išplėstas pasauliniu lygmeniu;

1.3.

pabrėžia, kad reikia spręsti maisto grandinių ir finansinės nuosavybės koncentracijos problemą; akcentuoja, kad pasaulinė fizinė prekyba grūdais yra labai koncentruota. Apytiksliai 70–90 % pasaulinės prekybos grūdais kontroliuoja keturios bendrovės: „Archer-Daniels-Midland“, „Bunge“, „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“. Šios bendrovės veikia ne tik pasaulinės prekybos grūdais, bet ir informacijos apie fundamentinius rinkos veiksnius oligopolijos sąlygomis ir yra labai smarkiai susaistytos su finansų sektoriumi;

1.4.

pažymi, kad biržiniai fondai ir indeksais pagrįsti savitarpio fondai, įskaitant konkrečiai su maistu ir žemės ūkiu susijusius fondus, yra nauji ir plačiai naudojami finansinių investicijų ir pelno šaltiniai; šiose investavimo priemonėse vis dažniau dalyvauja paprasti žmonės per savo pensijų fondus ir asmenines pensijų taupymo sąskaitas. Šių su nuosavu kapitalu susijusių investicinių fondų augimas sudaro sąlygas performuoti žemės ūkio maisto produktų sistemas taip, kad pirmenybė būtų teikiama akcininkų poreikiams, o ne kitiems socialiniams ir aplinkos tikslams;

1.5.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelės ir sparčiai kylančios kainos ir informacijos apie turimas atsargas slaptumas kelia netikrumo jausmą ir kursto baimę bei paniką. Baimė ir panika, ypač didelio netikrumo laikais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, lemia pernelyg aukštą kainų lygį ir nepastovumą, nes rinkoje dominuoja spekuliuojantys prekiautojai, siekiantys kuo labiau pasipelnyti iš kainų bumo;

1.6.

ragina valstybes nares ir ES institucijas didinti rinkos skaidrumą, būtent: — teikti ASV ataskaitas ir atskleisti spekuliacinę veiklą vykdančių veikėjų nefinansinę informaciją. Reikia ištirti ASV reitingo vaidmenį, kiek tai susiję su spekuliacine veikla maistu; — visame pasaulyje kiekvienas dalyvis, įskaitant šalis ir privačius sektorius, turėtų teikti ataskaitas Žemės ūkio rinkų informacinei sistemai (AMIS); — išsamiau tikrinti ne biržos sandorius.

1.7.

pabrėžia, kad biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos maisto prekių gamintojams ir vartotojams teikia pagrindines paslaugas, būtent rizikos valdymo ir kainų susidarymo, ir kad šių rinkų veikimui trukdo spekuliacinė veikla; primygtinai ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis būtinų priemonių, kad būtų pažabotas pernelyg didelis spekuliavimas biržos prekėmis, būtent:

1.7.1.

reguliuojant ateities sandorių rinką: — vėl pradėti reguliuoti maisto produktų išvestinių finansinių priemonių rinką, kaip buvo keletą dešimtmečių iki praėjusio amžiaus pabaigos, išsaugant ateities sandorių funkciją apsidrausti nuo rizikos. Ateities sandoriai ūkininkams svarbūs siekiant valdyti riziką. Tai leidžia jiems užfiksuoti ir sąnaudų, ir produkcijos kainą tam tikru metu ateityje; — įvesti griežtus kainų pokyčių apribojimus ir dienos pozicijų ribas iškart, kai prekybos veikla biržos prekių ateities sandorių rinkose tampa neįprasta (Finansinių priemonių rinkų direktyva (FPRD II)). Pozicijų ribos turėtų būti perkalibruojamos, kad būtų atspindėtas tikras prekiaujančiojo subjekto interesas apsidrausti nuo realios rizikos; — leisti naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir (arba) apsidraudimo sandoriais tik „kvalifikuotiems ir patyrusiems investuotojams ir prekiautojams, kuriems iš tikrųjų rūpi pagrindinės žemės ūkio biržos prekės“; — sutartyse nustatyti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius įsipareigojimus siekiant padidinti stabilumą; — skatinti bankus ir fondų bendroves atsisakyti finansinių spekuliacijų maisto prekėmis, nustatant didesnius kapitalo reikalavimus, kad būtų sumažintas sverto poveikis;

1.7.2.

reguliuojant indeksus (biržos prekių indeksus ir maisto kainų indeksus): — reguliuoti ir uždrausti biržos prekių indeksų fondus ir replikaciją per apsikeitimo sandorius ir produktus, kuriais prekiaujama biržoje, nes tai maksimaliai sustiprina energijos ir maisto produktų rinkų ryšį; pozicijų apribojimai neveikia biržos prekių indeksų ir (arba) apsikeitimo sandorių prekiautojų, nes tokie sandoriai yra sinchronizuoti; — sustabdyti viešųjų lėšų ir savitarpio fondų lėšų (1) skyrimą subjektams, dalyvaujantiems spekuliacinėje veikloje maistu, ir užtikrinti, kad joks valstybinio sektoriaus subjektas neprekiautų maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis spekuliaciniais tikslais, kurie neatitinka viešojo intereso; — uždrausti žemės ūkio kilmės biržines prekes (angl. soft commodities) (pvz., fondus, biržinius fondus) laikyti institucinių veikėjų (pvz., pensijų fondų, draudimo bendrovių) portfeliuose; — atsižvelgiant į poreikį reguliuoti šią rinką, būsimose EESRK nuomonėse reikia toliau plėtoti konkrečias rekomendacijas;

1.7.3.

Addressing the financialisation of the food sector as massive money-making off the backs of people: — nustatyti bendrą nenumatyto pelno mokestį prekybos ir finansų bendrovių pertekliniam pelnui prieš išmokant dividendus ir spekuliavimo maisto produktais mokestį (2), siekiant pažaboti didelio dažnio prekybą; — suardyti oligopolijas visais tarptautinės prekybos maisto grandinės ir finansinių interesų lygmenimis;

2.   Kontekstas: maisto kainų krizė karo Ukrainoje aplinkybėmis

2.1.

Nepaisant vilčių, kad pasaulis greičiau įveiks krizę ir kad 2021 m. prasidės apsirūpinimo maistu atsigavimas po pandemijos, 2021 m. badas pasaulyje dar labiau išaugo. Dėl pandemijos poveikio ir ekonomikos atsigavimo skirtumų, taip pat dėl ribotos socialinės apsaugos priemonių aprėpties ir trukmės padidėjo nelygybė, todėl 2021 m. dar labiau sulėtėjo pastangos iki 2030 m. pasiekti bado panaikinimo tikslą, o tai ypač didelį poveikį daro moterims ir vaikams. Apskaičiuota, kad 2021 m. pasaulyje badavo 702–828 mln. žmonių (atitinkamai 8,9–10,5 % pasaulio gyventojų) – iš viso 150 mln. žmonių daugiau nei 2019 m., prieš prasidedant COVID-19 pandemijai (3).

2.2.

Ukrainoje vykstantis karas, kuriame dalyvauja dvi didžiausios pasaulio maistinių grūdų, aliejingųjų sėklų ir trąšų gamintojos, ir kiti išorės sukrėtimai trikdo tarptautines tiekimo grandines ir didina grūdų, trąšų ir energijos kainas. Tai vyksta tuo metu, kai tiekimo grandinės vis dar nėra visiškai atsigavusios po COVID pandemijos ir vis dažniau nukenčia nuo ekstremalių klimato reiškinių, ypač mažų pajamų šalyse, o tai gali padaryti didelį poveikį pasauliniam apsirūpinimui maistu ir mitybai. Trūkumo nėra, tačiau dėl konflikto patiriamas laikinas stygius, labai sutriko maisto tiekimo grandinė ir kyla paskirstymo problemų (4) , be kita ko, dėl atsargų buvimo vietos, taip pat padarytas neigiamas poveikis Ukrainoje vykdomai gamybai (derliaus nuėjimui ir sėjai/sodinimui).

2.3.

2022 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) užfiksavo rekordinį maisto kainų indekso lygį – kainos buvo 34 % didesnės nei praėjusiais metais. Svarbu pažymėti, kad FAO maisto kainų indeksas jau šių metų sausio mėn. pasiekė tokias aukštumas, kokios buvo užregistruotos 2008 m. Šiomis aplinkybėmis buvo neišvengiama, kad tiekimo sukrėtimas, apimantis dvi pagrindines grūdus eksportuojančias pasaulio šalis, tam tikru lygiu destabilizuos pasaulines rinkas. Tačiau dabartinio kainų nepastovumo mastą ir apimtį tik iš dalies galima paaiškinti fundamentiniais rinkos veiksniais. Vienas iš pagrindinių maisto sistemos trūkumų, dėl kurių Ukrainos krizė virto pasauline apsirūpinimo maistu krize, yra neskaidrus ir disfunkcinis grūdų rinkų pobūdis (5).

2.4.

Savo rezoliucijoje „Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai“ EESRK atkreipia dėmesį į pasaulinę maisto kainų krizę, kuri dar labiau paaštrėjo dėl karo Ukrainoje, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis būtinų veiksmų, kad būtų sustabdytas spekuliavimas biržos prekėmis ir padidintas rinkos skaidrumas. Europos Parlamentas dviejose neseniai priimtose rezoliucijose taip pat paragino imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pernelyg dideliam spekuliavimui (6).

2.5.

Dabartinė biržos prekių rinkos struktūra neužtikrina „tvarios ekonomikos, kokios mums reikia“ (7) ir nepadeda siekti tikslų, susijusių su darniu vystymusi, klimato srities užmojais ir teisinga pertvarka, įtvirtintų JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir Europos žaliajame kurse. Ji nesudaro sąlygų skatinti, kad ūkininkai (8) ir darbuotojai gautų deramas pajamas ir kad vartotojams būtų nustatytos deramos kainos, taip pat nepadeda apsaugoti maisto perdirbėjų (ypač MVĮ) ir mažmeninės prekybos sektoriaus nuo didėjančios infliacijos rizikos.

3.   Spekuliavimo biržos prekėmis vaidmuo ir pasekmės: rinkos ir mechanizmai

3.1.

Spekuliavimas – tai investicija, kuria tikimasi gauti pelno ateityje, rizikuojant patirti nuostolių. Spekuliavimas biržos prekėmis gali būti trijų formų: i) vienakryptis fizinės biržos prekės pirkimas ar pardavimas, ii) sutarties, kurioje nurodomas būsimas biržos prekės įsigijimas ar pristatymas, pirkimas arba pardavimas ir iii) biržos prekes gaminančios arba jomis prekiaujančios bendrovės nuosavo kapitalo arba skolos pirkimas ar pardavimas. Standartizuotos biržos prekių sutartys vadinamos „ateities sandoriais“ arba „biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis“ ir jomis prekiaujama „biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose“, kurios yra reguliuojamos finansų rinkos. Todėl spekuliavimas biržos prekėmis gali vykti tiek fizinių, tiek finansinių biržos prekių rinkose ir netiesiogiai akcijų ir obligacijų rinkose.

3.2.

Nuo 2000 m. pradžios, pasikeitus šių rinkų reguliavimo sistemoms, į biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas plūstelėjo didelis gaunamų pinigų srautas iš „netradicinių“ investuotojų. Naujų prekiautojų atsiradimas vadinamas biržos prekių rinkų susaistymu su finansų sektoriumi (9). Nors likvidumo padidėjimas prisidėjo prie biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų gilumo, apsunkindamas tiesioginį manipuliavimą rinka, dėl jo taip pat atsirado spekuliacinė paklausa, nesusijusi su sąlygomis fizinėje biržos prekių rinkoje, o tai mažina šių rinkų gebėjimą atlikti pagrindines funkcijas.

3.3.

Pirminės formos reguliuojamos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos turi dvi pagrindines paskirtis: i) biržos prekių gamintojų ir vartotojų rizikos valdymo ir ii) kainų susidarymo. Rizikos valdymas užtikrinamas apsidraudžiant, t. y. užimant priešingas pozicijas fizinėje ir išvestinių finansinių priemonių rinkose ir taip nustatant biržos prekių kainą apsidraudimo sandorio metu. Apsidraudimui reikalingas glaudus biržos prekių ateities sandorių rinkų ir fizinės rinkos ryšys. Siekiant užtikrinti šį glaudų ryšį, fizinės prekybos kaina paprastai lyginama su išvestinių finansinių priemonių kaina. Nors tokia praktika užtikrina apsidraudimo veiksmingumą, ji taip pat užtikrina tiesioginį spekuliacinių pozicijų išvestinių finansinių priemonių rinkose perėjimą į fizinę rinką.

3.4.

Ateities sandoriams taikomi skirtingi terminai mėnesiais. Kiekvienas ateities sandoris turi sutartą pirkėją ir pardavėją. Pirkėjų ir pardavėjų pateiktus pasiūlymus suderina biržos tarpuskaitos namai. Suderinta kaina nesumokama visa. Vietoj to abu prekiautojai perveda garantinį įnašą į tarpuskaitos namuose registruotą garantinės įmokos sąskaitą. Pelnas ir nuostoliai išskaičiuojami tiesiogiai iš garantinio įnašo. Todėl prekybai biržos prekių ateities sandoriais būdingas didelis finansinis svertas.

3.5.

Artėjant ateities sandorio termino pabaigos dienai, prekiautojai turi dvi galimybes: i) laikytis sutarties ir pristatyti prekes (jei tai pardavėjas) arba jas priimti (jei tai pirkėjas), arba ii) uždaryti poziciją įskaitymo sandoriu iki termino pabaigos dienos. Didžioji dauguma visų biržos prekių ateities sandorių baigiasi pozicijos uždarymu įskaitymo sandoriu. Todėl prekiaujant biržos prekių ateities sandoriais nereikalaujama, kad prekiautojas turėtų fizinę biržos prekę, kurią jis parduoda, arba sandėliavimo pajėgumus, kad galėtų priimti fizinę prekę, kurią jis perka.

3.6.

Prekiauti registruotose prekių biržose gali tik brokeriai. Jie prekiauja savo klientų vardu ir siekdami asmeninės naudos. Egzistuoja didelė antrinė rinka, kurioje biržos prekių išvestinės finansinės priemonės parduodamos ir pertvarkomos už biržos ribų. Prekyba ateities sandoriais taip pat vyksta už reguliuojamų rinkų ribų, vykdant vadinamuosius nebiržinius sandorius, kai dėl sandorių susitariama nedalyvaujant tarpuskaitos namams. Dėl to biržos prekių išvestinės finansinės priemonės tapo lengvai prieinamos neprofesionaliems investuotojams, dažniausiai biržinių fondų, skirtų konkrečioms biržos prekėms arba biržos prekių indeksams, forma (10).

3.7.

Dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimo panaikinimo ir prekybos jose paprastumo šios rinkos yra labai likvidžios, o prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis gerokai viršija prekybą fizinėmis biržos prekėmis. Likvidumas yra pagrindinis kainų susidarymo reikalavimas. Kainų susidarymas – tai rinkos gebėjimas tinkamai ir laiku atspindėti informaciją apie fizinės paklausos ir pasiūlos sąlygas. Kainos susidaro tada ir tik tada, kai visi prekiautojai užima pozicijas nepriklausomai ir tik remdamiesi savo žiniomis apie fizinės paklausos ir pasiūlos sąlygas; šios sąlygos vadinamos „fundamentiniais rinkos veiksniais“. Kainų susidarymui trukdo prekiautojai, užimantys pozicijas, nesusijusias su fundamentiniais rinkos veiksniais.

3.8.

Ne visi prekiautojai užima pozicijas remdamiesi fundamentiniais rinkos veiksniais (11). Mokslinėje literatūroje išskiriami aktyvūs ir pasyvūs prekiautojai. Aktyvūs prekiautojai toliau skirstomi į informuotus ir neinformuotus prekiautojus. Aktyvūs ir informuoti prekiautojai yra biržos prekių prekybos namai, kurie, vykdydami savo pagrindinę veiklą, prekiauja biržos prekių ateities sandoriais apsidraudimo ir spekuliaciniais tikslais, ir specializuoti pinigų valdytojai (pvz., rizikos draudimo fondai), kurie vykdo rinkos tyrimais pagrįstas prekybos strategijas.

3.9.

Aktyvūs ir neinformuoti prekiautojai (prekiautojai, kurie perka, kai kainos kyla, ir parduoda, kai kainos krenta; angl. positive feedback traders ) yra pinigų valdytojai, vykdantys prekybos strategijas, kurios grindžiamos statistine modelių analize ir yra menkai pagrįstos arba visai nepagrįstos rinkos tyrimais. Pasyvūs ir neinformuoti prekiautojai (prekiautojai indeksais) yra instituciniai investuotojai, pvz., pensijų fondai, taip pat į biržinius fondus investuojantys neprofesionalūs investuotojai, kurie siekia, kad portfelio įvairinimo tikslais būtų taikomos įvairios biržos prekių, įskaitant žemės ūkio biržos prekes, energiją, naudingąsias iškasenas ir metalus, kainos. Pozicija įgyjama replikuojant biržos prekių indeksus, panašius į vertybinių popierių rinkos indeksus.

3.10.

Indekso replikacija apima tik tas pirkimo pozicijas, kurios atnaujinamos suėjus ateities sandorio terminui. Todėl prekiautojai indeksais užima vienpuses pozicijas. Jos taip pat sinchronizuojamos įvairiose biržos prekių grupėse, o tai signalizuoja apie didelę įvairių biržos prekių paklausą, dėl to skirtingų biržos prekių grupių kainos kinta kartu, o tai nesusiję su fundamentiniais rinkos veiksniais (12).

3.11.

Tokius spekuliacinius kainų signalus gali sustiprinti prekiautojai, kurie perka, kai kainos kyla, ir parduoda, kai kainos krenta, nes jie ir stumia rinką tokiomis kainų kryptims. Tikėdamiesi tam tikros kainos krypties, prekiautojai, kurie perka, kai kainos kyla, ir parduoda, kai kainos krenta, patys skatina tokią prekybą pagal „užburto rato“ principą, todėl susidaro ekonomikos burbulai ir didelis kainų nepastovumas. Ekonomikos burbulai gali laikytis ilgai, ypač jei informacija apie fundamentinius rinkos veiksnius yra ribota, t. y. esant dideliam neapibrėžtumui, ir jei rinkoje dominuoja neinformuoti ir pasyvūs prekiautojai.

3.12.

Rinkos tyrimų informacijos rinkimas kainuoja brangiai ir yra santykinai brangesnis nei statistinė analizė ar greitas antraščių peržvelgimas, ypač kai prekiautojai vienu metu investuoja keliose rinkose. Todėl informuotų prekiautojų yra palyginti nedaug ir jie paprastai yra dideli prekybos namai, kurie renka rinkos tyrimų informaciją vykdydami savo fizinių biržos prekių prekybos veiklą. Dėl to biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkose ekonomikos burbulai gali susidaryti nuolat, ypač neapibrėžtumo ir panikos rinkoje metu.

3.13.

Pasaulinė fizinė prekyba grūdais yra labai koncentruota. Apytiksliai 70–90 % pasaulinės prekybos grūdais kontroliuoja keturios bendrovės, kartu vadinamos ABCD (13): „Archer-Daniels-Midland“, „Bunge“, „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“ („Archer-Daniels-Midland“ gautas pelnas buvo didžiausias per beveik 120 veiklos metų, jos veiklos pajamos, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 38 % (14)). Šios bendrovės veikia ne tik pasaulinės prekybos grūdais, bet ir informacijos apie fundamentinius rinkos veiksnius, įskaitant atsargas, oligopolijos sąlygomis. Sandėliuojamų prekių pozicijos laikomos prekybiniais, atsargumo ar spekuliaciniais tikslais. Informacija apie atsargų lygius kruopščiai saugoma nuo konkurentų. Kaip prekiautojai, jie žvelgia į ateitį, stengiasi pirkti pigiai ir parduoti brangiai.

3.14.

ABCD taip pat yra labai susaistytos su finansų sektoriumi.„Archer-Daniels-Midland“ ir „Bunge“ yra biržinės bendrovės, kurios patiria akcininkų spaudimą, o šie teikia pirmenybę trumpalaikiam pelnui, o ne ilgalaikėms investicijoms. Tarp akcininkų yra rizikos draudimo fondų (pvz., „Black Rock“), investicinių bankų ir daugiausia institucinių investuotojų, pavyzdžiui, pensijų fondų. „Cargill“ ir „Louis Dreyfus“ yra privačios bendrovės, kurios ne tik prekiauja grūdais, bet ir per savo patronuojamąsias bendroves valdo rizikos draudimo fondus, bankus, krovinių vežimo, pervežimo, sandėliavimo, nekilnojamojo turto ir infrastruktūros bendroves.

3.15.

Stambūs fiziniai prekiautojai biržos prekėmis prekiauja ir išvestinių finansinių priemonių, ir fizinių biržos prekių rinkose ir naudojasi savo brokerių paslaugomis, kad galėtų tiesiogiai patekti į biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkas. Jie taip pat turi didelę galią savo tiekėjams ir klientams. Dėl to jie gali atidėti mokėjimą, kad padidintų grynųjų pinigų atsargas, arba atidėti prekių pristatymą, jei tikisi, kad kainos keisis jų naudai. Priešingai nei gamintojams ir vartotojams, fizinių prekių prekiautojams puikiai tinka rinkos nepastovumas, nes dideli ir greiti kainų pokyčiai suteikia galimybę per trumpą laiką parduoti sandėliuojamų prekių ir finansines pozicijas, gaunant didelį pelną.

3.16.

Aukštos ir vis kylančios kainos ir informacijos apie turimas atsargas slaptumas kelia baimę ir paniką. Baimė ir panika, ypač didelio neapibrėžtumo laikais, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, lemia pernelyg aukštą kainų lygį ir nepastovumą, nes rinkoje dominuoja spekuliuojantys prekiautojai, siekiantys kuo labiau pasipelnyti iš kainų bumo (15). Fizinių prekių prekiautojai mažai suinteresuoti įsikišti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu, nes aukštos kainos padidina tiek jų spekuliacinių, tiek ir perduodamų sandėliuojamų prekių pozicijų vertę ir jie jas parduoda su didžiuliu pelnu. Visi ABCD prekiautojai 2021 m. gavo rekordiškai didelį arba beveik rekordiškai didelį pelną.

3.17.

Itin aukštos kainos kelia baimę dėl pasiūlos trūkumo ir siūlomų prekių neįperkamumo, taip pat didina atsargumo tikslais laikomų atsargų paklausą. Maisto prekių kaupimas, kaupiant importo atsargas arba įvedant eksporto draudimus, sukuria dirbtinį trūkumą fizinėje rinkoje, o tai dar labiau skatina kainų augimą. Tokiu būdu pagal „užburto rato“ principą spekuliacinius kainų šuolius ex post pagrindžia fundamentiniai rinkos veiksniai. Per 2008 m. maisto krizę Indija reagavo į dideles grūdų kainas įvesdama ryžių eksporto draudimą, todėl ryžių kainos smarkiai išaugo. Šiuo metu Kinija kaupia didelius kukurūzų, ryžių ir kviečių kiekius, nes baiminasi jų trūkumo (16). Nors Vyriausybės, kurios kaupia maisto prekes, elgiasi spekuliatyviai, jų vykdomą kaupimą lemia baimė ir noras užtikrinti savo piliečių teisę į maistą, o ne pasipelnyti. Tuo ši veikla aiškiai skiriasi nuo finansinių ir fizinių prekių prekiautojų vykdomo spekuliavimo. Vyriausybių ir vartotojų vykdomas atsargų kaupimas yra atsakas į dideles maisto kainas, o ne jų priežastis, ir tai nepadeda užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir strateginį savarankiškumą nei ES, nei besivystančiose šalyse.

4.   Aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) reitingų agentūrų ir prekybos bendrovių vaidmuo

4.1.

Šiuo metu nacionaliniuose ekologiniuose ženkluose, pavyzdžiui, Austrijos ekologiniame ženkle „UZ49“ arba Vokietijos ekologiniame ženkle „FNG“, jų vertinimo procese nėra aiškiai atsižvelgiama į spekuliavimą maistu. Išvestinės finansinės priemonės, kurios nėra naudojamos tik apsidraudimo tikslais, paprastai yra draudžiamos. Ekologinių ženklų požiūriu maisto pramonės tiekimo grandinės yra pernelyg sudėtingos, kad būtų galima nustatyti lengvai taikomas taisykles. Keletas pavyzdžių: trąšų, kurios gali būti skirtingai vertinamos pagal anglies pėdsaką, naudojimas, trūkstami duomenys žemės grobimo klausimams nustatyti, spekuliacinės prekybos veiklos skaidrumo trūkumas metinėse ataskaitose ir t. t. Tiekimo grandinių sudėtingumas lemia ne užkoduotus atmetimo kriterijus, o mažiau svarbius „prieštaringus kriterijus“, kuriuos, labai tikėtina, reitingų agentūros aiškins labai skirtingai. Į nacionalinių ekologinių ženklų vertinimo procesą neįtraukiami aiškiai įgyvendinti kriterijai, susiję su žemės ūkio kilmės biržinių prekių ateities sandoriais. Prieštaringi kriterijai, daugiausia dėmesio skiriant valdymui, dėl skirtingų interpretacijų galimybės atlieka nedidelį vaidmenį bendrame reitingų suteikimo procese. Šie prieštaringi kriterijai daugiausia susiję su verslo etika, kai kalbama apie spekuliacinę prekybą, skaidrumo trūkumą, žemės grobimą ir t. t. Pavyzdžiui, vieno ekologinio ženklo tyrimas susijęs su fondo „ASV kokybe“, kai naudojamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, tačiau procesas ir galimi jo rezultatai tebėra neaiškūs ir nėra viešai dokumentuoti.

4.2.

Pagrindinis ASV reitingo elementas yra maisto pramonės įmonių valdymo (nuosavybės, kontrolės, valdybos, apskaitos ir kt.) ir įmonių elgsenos (verslo etikos ir mokesčių skaidrumo) vertinimas. Tačiau trūksta tokių rodiklių kaip iždo departamentų vykdomos spekuliacinės prekybos žemės ūkio kilmės biržinių prekių procentinė dalis arba skaidrios informacijos apie sandėliavimo lygį saugyklose, ir jie retai įtraukiami į valdymo kriterijus.

4.3.

Reitingų agentūros mano, kad maisto produktų rinka yra labiau pažeidžiama nei kiti sektoriai. Palyginti su kitomis ASV pramonės šakomis, maisto pramonei kyla didesnė nei vidutinė su klimatu susijusi rizika, nes su klimatu susijusių problemų (pvz., temperatūros kilimo, sausrų, potvynių ir t. t.) požiūriu žemės ūkio maisto produktų sektorius yra ir prisidedantysis veiksnys, ir pažeidžiamas subjektas. Nors per pastaruosius penkerius metus vidutinis maisto pramonės įmonių ASV reitingas pakilo, maisto produktų įmonių grupėje vyrauja įmonės, turinčios kontroliuojantįjį akcininką, o tarp jų labai paplitusi šeimos nuosavybė. Tokia įmonės struktūra kelia įmonės valdymo riziką, susijusią su sudėtinga nuosavybės struktūra su skirtingomis balsavimo teisėmis: valdymo sutartimis ir (arba) sandoriais tarp įmonės ir kontroliuojančiojo savininko arba tam pačiam kontroliuojančiajam asmeniui priklausančių subjektų. Pirmenybę teikiant asmeniniam dominuojančio savininko praturtėjimui, o ne tvaraus pelno užtikrinimui, smulkieji investuotojai gali susidurti su šeimos grupėms labai palankių sprendimų rizika. Maisto produktų pramonėje dominuoja kontroliniu akcijų paketu grindžiama nuosavybė: 58,4 % bendrovių, sudarančių MSCI ACWI indeksą, turi akcininką arba akcininkų grupę, kuri kontroliuoja 30 % ar daugiau balsavimo teisių.

4.4.

Dauguma maisto pramonės įmonių (60 %) yra įtrauktos į biržos sąrašus kaip aukštesnio nei ASV investicinio reitingo (BBB) įmonės. Beveik 2 iš 10 grupei priklausančių subjektų turi aukštą arba labai aukštą ASV reitingą. Dėl šios tendencijos turto valdytojai gausiai investuoja į maisto pramonės akcijas. Maisto kainos yra aukščiausios per dešimtmetį, ir šis pakilimas gali tęstis. Tačiau investuotojai vis labiau vengia ASV principus pažeidžiančių pramonės sektorių, pavyzdžiui, alyvpalmių aliejaus sektoriaus. Augs ASV reikalavimus atitinkančių portfelių, grindžiamų biržos prekėmis, sudarymo paklausa. Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. FAO indeksas pakilo 12 %, o tai yra daugiau nei infliacija. Maisto kainų šuolio poveikis akcijoms pasižymėjo šiomis savybėmis: pirma, jo poveikis buvo plataus masto. Maisto kainų pakilimas padarė teigiamą poveikį maisto gamintojams, maisto perdirbėjams ir paklausiausių vartojimo prekių (PVP) įmonėms. Šį kartą ASV aspektai bus pagrindinis veiksnys, lemiantis sprendimus dėl turto paskirstymo. Prasti alyvpalmių aliejaus akcijų rodikliai 2021 m. alyvpalmių aliejaus kainų kilimo metu yra šių naujų aplinkybių poveikio akcijų kainoms pavyzdys. Tačiau, kaip nurodyta 4.1–4.4 punktuose, šie ASV reitingai neapima spekuliavimo maistu klausimo. Jei, pavyzdžiui, labai spekuliacinė prekyba arba pernelyg didelis fizinių biržos prekių atsargų kaupimas, verčiantis didinti kainų lygį, yra įmonės verslo etikos ir valdymo dalis, bendras ASV reitingas turi būti atitinkamai pakoreguotas. Šiuo atžvilgiu vidutinis ASV reitingas maisto pramonei ir fondų bendrovėms gali būti per aukštas. Tai reikia ištirti išsamiau.

4.5.

Didelė ir sparčiai stiprėjanti koncentracija žemės ūkio maisto produktų sektoriuje stiprina pramoninį maisto ir ūkininkavimo modelį, didina jo socialinius ir aplinkosauginius padarinius ir didina esamą galios disbalansą (17). Turto valdymo milžinės, t. y. „BlackRock“, „Vanguard“, „State Street“, „Fidelity“ ir „Capital Group“, kartu valdo didelę dalį įmonių, kurios dominuoja įvairiuose žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandinės taškuose. Vertinant kartu, šioms penkioms turto valdymo įmonėms priklauso apie 10–30 % didžiausių žemės ūkio maisto produktų sektoriaus įmonių akcijų. Įmonės, kurių didžiausią nuosavybės dalį valdo didelės turto valdymo įmonės, yra tos įmonės, kurios vyrauja labai koncentruotuose rinkos segmentuose, įskaitant žemės ūkio išteklius, prekybą biržos prekėmis ir perdirbtus bei supakuotus maisto produktus (18). Šios įmonių strategijos kolektyviai gali turėti platesnį poveikį, pavyzdžiui, lemti didesnę nelygybę maisto produktų sistemoje, silpnesnes sektoriaus inovacijas ir pirmaujančių sektoriaus įmonių rinkos ir politinės galios didėjimą. Siekiant sukurti tvirtą pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti politikos kryptis su nuosavu kapitalu susijusių investicijų į maisto ir žemės ūkio sektorių atžvilgiu, būtini tolesni tyrimai.

4.6.

Kalbant apie su nuosavu kapitalu susijusias investicijas žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, išskirtini įvairūs susaistymo su finansų sektoriumi aspektai. Biržiniai fondai ir indeksais pagrįsti savitarpio fondai, įskaitant konkrečiai su maistu ir žemės ūkiu susijusius fondus, yra nauji finansinių investicijų ir pelno šaltiniai, o paprasti asmenys vis dažniau dalyvauja šiose investavimo priemonėse per savo pensijų fondus ir asmenines pensijų taupymo sąskaitas (19). Šių su nuosavu kapitalu susijusių investicinių fondų augimas sudaro sąlygas performuoti žemės ūkio maisto produktų sistemas taip, kad pirmenybė būtų teikiama akcininkų poreikiams, o ne kitiems socialiniams ir aplinkos tikslams. Pavyzdžiui, „Vaneck Vectors Agri business ETF“ yra didžiausias žemės ūkio indeksų fondas. Per pastaruosius 10 metų jo metinė grąža vidutiniškai siekė 8,32 % Tuo tarpu jo grynoji turto vertė 2020–2021 m. padidėjo iki 32 %

5.   Dabartinė reguliavimo sistema: iššūkiai ir kliūtys

5.1.

FPRD II direktyvoje (2014/65/ES) nustatyti išsamūs informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo reikalavimai siekiant pažaboti pernelyg didelę spekuliacinę prekybą ir skatinti skaidrumą. Joje pasiūlyta nustatyti pozicijų apribojimus kiekvienoje prekybos vietoje ne tik prekybai vertybiniais popieriais, bet ir lygiaverčiams ne biržos sandoriams. Įmonės taip pat įpareigotos kasdien teikti ataskaitas apie pozicijas prekybos vietoms ir reguliavimo institucijoms.

5.2.

Šios priemonės, ypač pozicijų apribojimai, yra naudingos, tačiau siekiant pažaboti pernelyg didelį spekuliavimą finansų rinkose jų veiksmingumas yra ribotas. Jos glaudžiai susijusios su klausimu, koks yra tokios spekuliacinės veiklos vaidmuo kainodaroje. Pilietinės visuomenės ir akademinės bendruomenės atstovų kritika dėl pozicijų apribojimų yra susijusi ne tik su (galimu) prastu pozicijų apribojimų vykdymu, bet ir su reguliavimo klausimais, kaip antai: i) peržiūros dažnumas, ii) atsižvelgimas į indeksų fondus nustatant pozicijų apribojimus ir iii) reguliavimo institucijų išimčių taisyklės. Reguliavimo institucijos turi atsakyti į klausimus apie tai, kada prasideda pozicijų apribojimai ir kodėl didelės kapitalo įplaukos į žemės ūkio biržos prekes per pastaruosius dvejus metus nekėlė nerimo. Taip pat labai svarbu didinti reguliavimo institucijų skaidrumą.

5.3.

Apie visus sandorius nacionalinėms institucijoms turėtų būti pranešama iš karto, kai tik jie įvyksta: visose pagrindinėse biržose turėtų būti įdiegta tikrojo laiko (arba kuo artimesnio jam) ataskaitų apie visų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, įskaitant ne biržos sutartis, sandorius, sistema. Kuo daugiau sandorių turėtų būti vykdoma skaidriose platformose, o visos ne biržos sutartys turėtų būti registruojamos. Skirtingų rūšių sandorio šalims turėtų būti taikomi atitinkami informacijos atskleidimo reikalavimai: rinkos dalyviai ir pozicijos turėtų būti suskirstyti į kategorijas pagal subjekto rūšį (pvz., bankas ar fizinis prekiautojas) ir veiklą (pvz., spekuliacinė ar apsidraudimo) ir jiems turėtų būti taikomi atitinkami informacijos atskleidimo reikalavimai ir reguliavimo apribojimai.

5.4.

Pavyzdžiui, CFTC skelbia tik savaitinius prekybos pozicijų duomenis, nors yra kasdienių duomenų.

5.5.

Turėtų būti nustatyti apribojimai, kiek kainos gali pakilti arba nukristi per vieną dieną, o biržai turėtų būti suteikta teisė uždaryti rinką, jei šios ribos viršijamos. Reikėtų įvesti su laiku susietas vienos dienos kainų ribas, kurių lygis iš pradžių būtų nustatomas atsargiai, bet tinkamai, ir kurios galėtų būti palaipsniui griežtinamos, stebint, ar neatsiranda neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, nepakankamo likvidumo.

5.6.

Be to, pozicijų ribos turėtų būti perkalibruojamos, kad būtų sumažintas vieno veikėjo poveikis kainoms. Ex ante pozicijų ribos turėtų būti sumuojamos visose finansų rinkose. Reikėtų nustatyti apribojimą, kiek kartų sutartys gali būti perdaromos per vieną dieną.

5.7.

Nebiržinės prekybos sandoriai turėtų būti reguliuojami, o sandoriai turėtų būti registruojami tarpuskaitos namuose priežiūros tikslais. Registruotos biržos taip pat turėtų turėti teisę nutraukti prekybą, jei neįmanoma užtikrinti rinkos tvarkos. Nė vienas prekiautojas neturėtų turėti galimybės laikyti biržos atsakinga už bet kokius nuostolius, patirtus dėl prekybos sustabdymo, kuris patenka į biržos reguliavimo kompetencijos sritį

5.8.

Visoms išvestinių finansinių priemonių sutarčių rūšims turėtų būti nustatyti bendri pozicijų apribojimai, kurie turėtų būti taikomi visoms sandorio šalims: visos pozicijų apribojimų išimtys turėtų būti taikomos tik įmonėms, kurios tiesiogiai prekiauja fizinėmis biržos prekėmis ir naudojasi biržos prekių rinkomis, kad apsidraustų nuo rizikos, kuri yra esminė jų komercinei veiklai.

5.9.

Turėtų būti nustatyta mokesčių tvarka, kuria būtų ribojamas pasyvių spekuliacijų, biržinių fondų ir didelio dažnio algoritminės prekybos naudojimas žemės ūkio išvestinių finansinių priemonių rinkose. Finansinių sandorių mokestis taip pat galėtų būti naudojamas siekiant užkirsti kelią pernelyg dideliam spekuliavimui ir kartu surinkti lėšų vystymuisi ir kovai su klimato kaita finansuoti. Tačiau gali būti pernelyg sudėtinga apmokestinti per milisekundes atsirandančius sandorius. Dėl automatizuotos prekybos vidutinė sandorio trukmė yra aštuonios sekundės. Būtų tikslingiau apmokestinti biržą kaip subjektą, remiantis nustatytais kriterijais, o ne sutelkti dėmesį į kiekvieno sandorio pradžią ir pabaigą.

5.10.

Dėl krizės Ukrainoje kviečių kainos kai kuriose vietos rinkose ima skirtis, o Čikagos biržos grynųjų pinigų ir lyginamųjų ateities sandorių kainų skirtumas smarkiai sumažėjo, nes kviečių pirkėjai nepatenkinti didžiausiomis nuo 2008 m. kainomis. Tai gali būti nuošalėje palikti žemdirbiai, kurie jau dabar patiria didžiausią per daugelį metų ūkio sąnaudų infliaciją. Šis dėl karo susidaręs grynųjų pinigų rinkos scenarijus kenkia dabartiniam ūkininkų gebėjimui parduoti savo ankstesniojo ir net naujojo derliaus kviečius. Kai kurie augintojai teigia, kad grūdų elevatoriai nebepriima jų siūlomų prekių. Kviečių ateities sandoriai yra absurdiškoje padėtyje. Ateities sandorių ir grynųjų pinigų sandorių kainos smarkiai skiriasi.

5.11.

Siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie diskusijas dėl tolesnio reguliavimo, reikėtų pažymėti, kad ES finansų rinkos jau dabar yra labiausiai reguliuojamos. Akivaizdu, jog norint, kad toks reguliavimas būtų veiksmingas, jis turėtų būti išplėstas pasauliniu lygmeniu.

5.12.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad spekuliavimas finansų rinkoje nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kainų dinamiką biržos prekių ateities sandorių rinkose, taigi ir maisto produktų kainų augimą, tačiau jis yra labai svarbus! Reikia nuodugniau išanalizuoti reguliavimo priemones ir jų veikimą bei galimą prisitaikymą krizės metu.

6.   Tolesni veiksmai: pilietinės visuomenės pasiūlymai imtis veiksmų

6.1.

EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas didinti rinkos skaidrumą, visų pirma teikiant ASV ataskaitas ir atskleidžiant spekuliacijose dalyvaujančių veikėjų nefinansinę informaciją. Reikia ištirti ASV reitingo vaidmenį, atsižvelgiant į spekuliavimo maistu perspektyvą. Visų pirma reikia peržiūrėti reitingų agentūrų metodikas, išsiaiškinant, kaip jos vertina maisto pramonę ir apskritai maisto sektoriaus dalyvius. Šiuo metu ASV reitingų koreliacija – mažiau nei 50 % Tai lemia neteisingus vertinimus, kurie daro didelį poveikį žemės ūkio fondų gaunamų lėšų srautams.

6.2.

Kiekvienas dalyvis visame pasaulyje, įskaitant šalis ir privačius veikėjus, turėtų teikti ataskaitas Žemės ūkio rinkų informacinei sistemai (AMIS), galbūt per FAO. Kuo daugiau bus žinoma apie maisto atsargas, tuo geriau. Informacija apie atsargų saugojimą ir (arba) srautus visame pasaulyje yra ypatingai svarbi. Be to, reikėtų toliau kruopščiai tikrinti ne biržos sandorius. Visų ne biržos produktų tarpuskaitą turi atlikti ir registruoti tarpuskaitos namai. Duomenys apie pozicijas, suskirstytas pagal klientus, turi būti prieinami reguliavimo institucijoms.

6.3.

EESRK pabrėžia, kad biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkos maisto prekių gamintojams ir vartotojams teikia pagrindines paslaugas, būtent rizikos valdymo ir kainų susidarymo, ir kad šių rinkų veikimui trukdo spekuliacinė veikla. Todėl EESRK ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis būtinų veiksmų siekiant pažaboti pernelyg didelį spekuliavimą biržos prekėmis, būtent:

6.3.1.

reguliuoti maisto produktų išvestinių finansinių priemonių rinką, kaip buvo keletą dešimtmečių iki praėjusio amžiaus pabaigos, išsaugant ateities sandorių funkciją apsidrausti nuo rizikos. Kitos rekomenduojamos priemonės: — įvesti griežtus kainų pokyčių apribojimus ir dienos pozicijų ribas iškart, kai prekybos veikla biržos prekių ateities sandorių rinkose tampa neįprasta (FPRD II). Pozicijų ribos turėtų būti perkalibruojamos, kad būtų atspindėtas tikras prekiaujančiojo subjekto interesas apsidrausti nuo realios rizikos pozicijos. Būtų naudinga užtikrinti didesnį skaidrumą ir veiksmingą pozicijų apribojimų įgyvendinimą; — leisti naudotis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir (arba) apsidraudimo sandoriais tik kvalifikuotiems ir patyrusiems investuotojams ir prekiautojams, kuriems iš tikrųjų rūpi pagrindinės žemės ūkio biržos prekės; — sutartyse nustatyti trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius įsipareigojimus siekiant padidinti stabilumą; — skatinti bankus ir fondų bendroves atsisakyti finansinių spekuliacijų maisto prekėmis, nustatant didesnius kapitalo reikalavimus, kad būtų sumažintas sverto poveikis. Didelių finansų įstaigų (pvz., „Deutsche Bank“, „ERSTE Bank“, „Raiffeisen Austria“ ir kt.), draudžiančių spekuliavimą maistu naudojant išvestines finansines priemones, pavyzdžiai rodo, kad šie veikėjai gali atitinkamai pritaikyti savo valdymą; — griežtesnis reguliavimas anomalijų atveju. Biržos turėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų ribojama destabilizuojanti didelio dažnio algoritminės prekybos įtaka (20). — Reikia sustiprinti stebėsenos ir sankcijų už piktnaudžiavimą padėtimi rinkoje mechanizmus ir spartinti jų taikymą, kad būtų galima laiku reaguoti.

6.3.2.

reguliuojant indeksus (biržos prekių indeksus ir maisto kainų indeksus), visų pirma reguliuojant ir uždraudžiant biržos prekių indeksų fondus ir replikaciją per apsikeitimo sandorius ir produktus, kuriais prekiaujama biržoje, nes tai maksimaliai sustiprina energijos ir maisto produktų rinkų ryšį. Pozicijų apribojimai neveikia prekiautojų biržos prekių indeksais ir (arba) apsikeitimo sandoriais atveju, nes jie yra sinchronizuoti. Taip pat reikėtų sustabdyti viešųjų lėšų skyrimą subjektams, dalyvaujantiems spekuliacinėje veikloje maistu, ir užtikrinti, kad joks valstybinio sektoriaus subjektas neprekiautų maisto produktų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis spekuliaciniais tikslais, kurie neatitinka viešojo intereso. Reikėtų uždrausti žemės ūkio kilmės biržines prekes (pvz., fondus, biržinius fondus) laikyti institucinių veikėjų (pvz., pensijų fondų, draudimo bendrovių) portfeliuose. Atsižvelgiant į poreikį reguliuoti šią rinką, būsimose EESRK nuomonėse reikia toliau plėtoti konkrečias rekomendacijas.

6.3.3.

sprendžiant maisto sektoriaus susaistymo su finansų sektoriumi, kaip milžiniško pinigų uždirbimo žmonių sąskaita, problemą, pavyzdžiui, nustatant nenumatyto pelno mokestį už perviršinį pelną iki bendrovių dividendų išmokėjimo ir spekuliacijos maisto produktais mokestį (21), siekiant pažaboti didelio dažnio prekybą, ir suardant oligopolijas visais grandinės ir finansinių interesų lygmenimis.

---

(1)  Kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai (KIPVPS).

(2)  Finansinių sandorių mokestis, taikomas tik spekuliacijoms maisto produktais – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB“ (OL C 181, 2012 6 21, p. 55).

(3)  FAO, IFAD, UNICEF, WFP and WHO (2022), In Brief to The State of Food Security and Nutrition in the World 2022. Repurposing food and agricultural policies to make healthy diets more affordable. Rome, FAO.

(4)  Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) statistiniai duomenys.

(5)  IPES Food.

(6)  2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aprūpinimo maistu problemos sprendimo besivystančiose šalyse (2021/2208(INI)) ir 2022 m. kovo 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio skubiai parengti ES veiksmų planą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ES viduje ir už jos ribų, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą (2022/2593(RSP)) (OL C 361, 2022 9 20, p. 2).

(7)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Tvari ekonomika, kurios mums reikia“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 106, 2020 3 31, p. 1).

(8)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (COM(2018) 173 final) (OL C 440, 2018 12 6, p. 165).

(9)  UNCTAD (2009), The Financialization of Commodity Markets, chapter II of the 2009 Trade and Development Report. UNCTAD: Geneva; UNCTAD (2011), Price Formation in Financialized Commodity Markets: The Role of Information.

(10)  Heidorn, van Huellen, Loayza-Desfontaines, Riedler, Schmaltz, and Schröder (2014), Flankierende Ansätze zur Verbesserung der Markttransparenz und Bekämpfung von Marktmissbrauch im Rohstoffterminhandel, Bundesministerium der Finanzen (BMF), Berlin, Mannheim.

(11)  van Huellen (2020), Approaches to Price Formation in Financialized Commodity Markets, Journal of Economic Surveys, 34(1): 219–237. DOI: 10.1111/joes.12342.

(12)  van Huellen (2018), How financial investment distorts food prices: evidence from U.S. grain markets, Agricultural Economics, 49(2): 171–181. DOI: 10.1111/agec.12406.

(13)  Murphy, Burch, and Clapp (2012), Cereal Secrets: The World’s Largest Gain Traders and Global Agriculture, Oxfam Research Report.

(14)  Iš finansinių metų nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. akcininkų ataskaitos.

(15)  IFPRI.

(16)  „Bloomberg“ straipsnis.

(17)  IPES Food report.

(18)  Clapp, J. (2019), The rise of financial investment and common ownership in global agrifood firms, Review of International Political Economy.

(19)  https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/09692290.2019.1597755.

(20)  https://www.welthungerhilfe.de/welternaehrung/rubriken/wirtschaft-menschenrechte/befeuert-finanzspekulation-die-globale-ernaehrungskrise.

(21)  Finansinių sandorių mokestis, taikomas tik spekuliacijoms maisto produktais. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (COM(2011) 594 final) (OL C 181, 2012 6 21, p. 55).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Socialinė ir ekonominė padėtis Lotynų Amerikoje po COVID-19 krizės. Pilietinės visuomenės vaidmuo ekonomikos gaivinimo procese“

(Nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/09)

Pranešėjas

Josep PUXEU ROCAMORA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykiai
Priimta skyriuje	2022 11 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 15
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	159 / 2 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Reikėtų sutelkti pastangas gerinti dialogą ir stiprinti abiejų regionų bendradarbiavimą laikantis horizontalumo principo ir įsitraukiant į daugiapakopį dialogą.

1.2.

Dviejų regionų santykiai stiprinami remiantis bendromis vertybėmis ir tikslais. Tačiau jie taip pat turi būti patrauklūs išteklių, technologijų perdavimo, rezultatų ir socialinio aspekto požiūriu.

1.3.

Atsižvelgiant į geopolitinę ES ir Lotynų Amerikos konkurenciją, strateginio savarankiškumo sukūrimas leidžia stiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą, įsipareigojimą siekti daugiašališkumo, didinti tarptautinį dalyvavimą ir svarbą sprendžiant strateginius klausimus.

1.4.

Viena iš pagrindinių pažeidžiamumo Lotynų Amerikoje savybių yra prasta darbo vietų kokybė. Atsigaunant ekonomikai daugiausia dėmesio reikėtų skirti skatinimui kurti didesnį skaičių oficialių ir deramų darbo vietų, tobulinti profesinio mokymo ir sektorių politiką, taip pat minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų skatinimui vykdant socialinį dialogą.

1.5.

Europa ir Lotynų Amerika yra įsipareigojusios siekti demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos tvarumo, t. y. užtikrinti, kad pilietinei visuomenei būtų suteikta apsauga ir kad ji atliktų vadovaujamą vaidmenį vystantis ir įveikiant krizes bei skatinant būtiną dialogą dėl naujos visuomenės sutarties.

1.6.

Labai svarbu išlaikyti principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, persvarstant pažeidžiamumo sąvoką ne tik pajamų, bet ir poveikio įvairioms gyventojų grupėms, be kita ko, moterims, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus suaugusiesiems ir vaikams, požiūriu. Laisvai ir demokratiškai organizuota pilietinė visuomenė yra geriausia priemonė, kad šis teiginys nebebūtų vien pareiškimas, o taptų realybe.

1.7.

Socialinė įtampa Lotynų Amerikoje ir grėsmės demokratijai visame pasaulyje rodo, kad reikia persvarstyti vystymąsi, pasitelkiant daugiau ir geresnių politikos krypčių, didesnę įtrauktį ir pliuralizmą, taip pat suvokiant gilius nepasitenkinimo šaltinius, kad jie būtų nukreipti į socialinę gerovę. Europa ir Lotynų Amerika gali būti demokratijos, tvarumo, socialinio teisingumo ir daugiašališkumo aljanso partnerės (1).

1.8.

Europa ir Lotynų Amerika turėtų būti partnerės demokratijos gynimo, teisingesnės ir labiau lygiateisiškos ekonomikos ir visuomenės aljanse, kuris stiprintų daugiašališkumą ir visiškai prisiimtų atsakomybę už aplinkos apsaugą. Šiam aljansui reikalingas visapusiškas organizuotos pilietinės visuomenės, žmogaus teisių organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, taip pat aplinkosaugos asociacijų ir kt. pripažinimas ir dalyvavimas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Lotynų Amerikoje, pasibaigus ekspansiniam žaliavų ciklui, pastebimas laipsniškas ekonomikos sulėtėjimas. Prieš koronaviruso krizę vidutinis ekonomikos augimas siekė tik 0,3 % Iš tiesų, 2014–2020 m. laikotarpiu ekonomikos augimas buvo mažiausias per pastaruosius septynis dešimtmečius, o valstybės skola pasiekė rekordines aukštumas.

2.2.

Koronaviruso sukeltos sveikatos krizės padariniai regione buvo sunkūs – susirgimų ir mirčių skaičius viršijo pasaulinį vidurkį. Tai tapo didele našta sveikatos priežiūros sistemoms, kurios ir taip sunkiai tvarkėsi su endeminėmis ligomis ir net pirmine sveikatos priežiūra (2). COVID krizė tik išryškino, kokį neigiamą poveikį padarė dešimtmečius įgyvendinta politika (be kita ko, sveikatos biudžeto karpymai, darbuotojų skaičiaus mažinimas, investicijų į infrastruktūrą nutraukimas), kuri pasirodė esanti neveiksminga sprendžiant viruso keliamus iššūkius.

2.3.

Dauguma šalių, susidūrusios su pandemijos krize, iš anksto ją numatė, apribodamos judumą ir rengdamos pagalbą bei pervedimus pažeidžiamiems sektoriams. Be to, buvo vykdoma precedento neturinti anticiklinė fiskalinė ir pinigų politika (3). Nepaisant to, žmogiškieji, ekonominiai ir socialinės įtraukties praradimai yra dideli, atsižvelgiant į atsakomųjų priemonių struktūrinius trūkumus ir fiskalinius apribojimus.

2.4.

Didėjanti vidutinė infliacija regione 2021 m. siekė 9,8 %, o 2022 m., sustiprėjusi dėl karo poveikio, turėtų padidėti iki 11,2 % (4). Tai dar labiau didina spragas, kurios riboja vystymąsi.

2.5.

Lotynų Amerika susiduria su vadinamaisiais vystymosi spąstais (5)

2.5.1.

Našumo spąstai reiškia, kad reikia diversifikuotų ekonominių struktūrų ir sudėtingesnių produktų bei paslaugų. Grįžimas prie pirminių produktų gamybos neužtikrina tinkamos integracijos į pasaulines vertės grandines ir sukuria mažai paskatų investuoti. Be to, pandemija ypač paveikė labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, kurioms sunkiau diegti naujas technologijas, o karas susilpnino žemės ūkio sektorių.

2.5.2.

Norint įveikti socialinio pažeidžiamumo spąstus, reikėtų tobulinti darbo ir socialinės apsaugos institucijas tose srityse, kuriose būtina kurti daugiau oficialių ir geresnės kokybės įtraukių darbo vietų, kad būtų nutrauktas užburtas pažeidžiamumo, nepastovių pajamų ir silpnos socialinės apsaugos ratas.

2.5.3.

Norint išspręsti institucinių spąstų problemą, reikia geresnių institucijų ir įtraukties politikos, kad būtų atkurtas pasitikėjimas, pagerinta viešųjų paslaugų kokybė, reaguojama į plačios viduriniosios klasės lūkesčius ir įgyta stiprybės atsispirti populistiniams ir autoritariniams impulsams.

2.5.4.

Aplinkos pažeidžiamumo spąstai yra susiję su gamybos polinkiu į daug gamtos išteklių naudojančius sektorius ir su didelėmis prisitaikymo prie modelio, kuriam būdingas didelis išmetamas anglies dioksido kiekis ir neatsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, išlaidomis.

2.6.

Struktūrinės problemos ir vystymosi spąstai (6) daro poveikį ekonomikos atsigavimui ir užimtumo atkūrimui. 2020 m. regiono BVP sumažėjo 6,8 % (7) 2021 m. regiono ekonomikos augimas vidutiniškai siekė 6,1 %, o 2022 m. numatomas tik 2,1 % augimas, kuris laikomas nepakankamu, kad būtų kompensuotos blogėjančios struktūrinės problemos. Padėtį blogina krizė, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, iškastinio kuro, žemės ūkio žaliavų ir maisto produktų kainų kilimas, nors kai kurios šalys padidino pirminių eksportuojamų prekių pasiūlą.

3.   Socialinis ir ekonominis pandemijos ir karo poveikis

3.1.

Iš 22 mln. 2020 m. prarastų darbo vietų vis dar reikia atkurti 4,5 mln. darbo vietų, daugiausia dėmesio skiriant žemiausios kvalifikacijos darbuotojų, moterų, jaunimo ir neoficialiam užimtumui. 2019–2020 m. moterų užimtumo lygis sumažėjo nuo 51,4 % 2019 m. iki 46,9 % 2020 m. Darbo vietų praradimas namų ūkio sektoriuje (20,9 %) 2019 m. paveikė 11–13 mln. moterų (8).

3.2.

Skurdo mažinimo srityje regionas prarado daugiau kaip dešimtmetį ir gali susidurti su dar vienu prarastu dešimtmečiu (9). 2021 m. skurdo lygis siekė 32,1 %, o ypač didelio skurdo – 13,8 % Skurstančių žmonių skaičius išaugo iki 201 mln., o ypač skurdžiai gyvenančių žmonių skaičius padidėjo nuo 81 iki 86 mln.

3.3.

Sveikatos ir infliacijos krizės išryškino vidutines pajamas gaunančių gyventojų pažeidžiamumą, kuris siejamas su mažomis įmokinės socialinės apsaugos įmokomis ir maža neįmokinės socialinės apsaugos aprėptimi (10). Neformali ekonomika sumažėjo, tačiau vis dar sukuria 140 mln. darbo vietų, ypač žemės ūkio darbuotojams, moterims ir jaunimui. Tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, mažesnį socialinį judumą ir mažesnes valstybės galimybes gauti pajamų ir apsisaugoti.

3.4.

Pandemija labai paveikė vaikus ir jaunimą, nes buvo apribota tiesioginio mokymo teikiama apsauga: 114 mln. vaikų kai kuriose šalyse beveik dvejus metus nelankė mokyklos. Dėl junglumo, skaitmeninių įgūdžių ir šeimos gebėjimų susidoroti su priverstiniu skaitmeninimu skirtumų tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių mokinių susidarė dvejų metų mokymosi atotrūkis (11). Be to, padidėjo priežiūros darbo našta moterims. Taip pat nukentėjo apie 85 mln. neįgaliųjų. Prieinamos informacijos trūkumas ir sveikatos priežiūros srityje patiriama diskriminacija blogina trapią įtrauktį, kuriai grėsmę kelia ir infliacija.

3.5.

Atsižvelgiant į ribotą koncentruotą pasiūlą pasaulio šiaurėje, Lotynų Amerikos šalys gavo vakcinų per dvišales derybas ir pagal COVAX programą gavo 93 mln. dozių; ES eksportavo daugiau kaip 130 mln. dozių, o valstybės narės padovanojo dar 10 mln. dozių (12). Nepaisant sunkumų, regione dviem vakcinos dozėmis paskiepyta vidutiniškai 63,3 % gyventojų. Kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia 89 %, kitose – mažiau nei 1 % (13)

4.   Padidėję socialiniai neramumai

4.1.

2019 m. kelias šalis sukrėtusių socialinių sujudimų klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Tam tikrą įtampą padidino ir dar labiau padidins kylančios maisto kainos. Piliečių pyktis susijęs su prasta viešosios politikos kokybe, korupcija, viduriniosios klasės pažeidžiamumu, socialine atskirtimi ir nesaugumu. XXI a. pirmąjį dešimtmetį susiformavę socialiniai lūkesčiai nebuvo patenkinti, o atotrūkis tarp piliečių ir institucijų padidėjo. 2020–2022 m. regioninių rinkimų ciklo rezultatai rodo pokyčių tendenciją, dėl kurios išrinktiems vadovams kyla didelių iššūkių.

4.2.

Šiame regione nelygybė yra viena didžiausių pasaulyje. 2019–2020 m. dideles ir didesnes vidutines pajamas gaunančių gyventojų sumažėjo 1 %, o vidutinių ir mažesnių vidutinių pajamų sluoksnis sumažėjo 3,5 %; tuo tarpu mažas pajamas gaunančių grupė (kurių pajamos 1,8 karto mažesnės už skurdo ribą) išaugo 4,7 %, o neturtingų ir ypač skurdžiai gyvenančių asmenų – 3,3 % (14).

4.3.

Kitas nepasitenkinimo veiksnys – nesaugumas, su kuriuo susiduria Lotynų Amerikos gyventojai, ypač miestuose. Smurtas, be abejo, gali būti susijęs su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta prekyba ir valstybių negebėjimu jų sustabdyti (15). Tačiau problemų kyla ne vien dėl nusikalstamumo; taip pat esama socialinio smurto, susijusio su ypač dideliu skurdu, ir tam reikalinga viešoji politika, kuria būtų siekiama sukurti deramą darbą ir užtikrinti kokybišką švietimą visiems; be to, esama politinio smurto, skatinant oponentų diskvalifikavimą valdžios išsaugojimo tikslais. Labai didelį nerimą kelia ir smurtas prieš profesinių sąjungų narius, žurnalistus, aplinkos ar žmogaus teisių gynėjus, verslininkus, kurio taip pat padaugėjo pandemijos ir protestų ciklų metu.

4.4.

Po paskutinio EUROLAT susitikimo, kuriame pabrėžta, kad reikia didesnės teisingumo srities subjektų apsaugos, būtų naudinga įvertinti COPLA (isp. Corte Penal Latino Americana y del Carribe, Lotynų Amerikos ir Karibų baudžiamasis teismas) projektą.

4.5.

Struktūrinis iššūkis – pažeidžiamumas dėl klimato kaitos: šis regionas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių, o ekonominis poveikis siekia iki 85 852 mln. EUR per metus. Šis poveikis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jo socialinius aspektus, įskaitant maisto stygių ir vis dažniau pasikartojančias nelaimes.

4.6.

Dėl nesaugumo, skurdo ir autoritarinių režimų egzistavimo į žemyną plūstelėjo didelis žmonių srautas. Dėl šių migracijos ir prieglobsčio procesų pažeidžiamumo kilo humanitarinė krizė, kuri nebuvo pakankamai sprendžiama, todėl reikia laikytis regioninio požiūrio.

4.7.

Demokratija atsidūrė pažeidžiamoje padėtyje. Elitas, partijos ir parlamentai patiria teisėtumo ir pasitikėjimo krizę, kuri kartu su korupcijos suvokimu ir dideliu susiskaldymu bei poliarizacija lėmė, kad kolektyvinio sprendimų priėmimo ir derybų mechanizmai tapo nepakankami (16). Dabartinė pasaulio nestabilumo padėtis dar labiau pabrėžia autoritarizmo grėsmę ir būtinybę stiprinti demokratiją.

5.   Naujos visuomenės sutarties kūrimas

5.1.

Nepaisant nepasitenkinimo ir menko pasitikėjimo sistema, piliečiai yra pasirengę siūlyti politines permainas gatvėse ir prie balsadėžių. Jaunimo ir moterų vaidmuo šiuose mobilizavimo procesuose yra svarbus: jų dalyvavimas politinėje erdvėje yra vertingas turtas. Būtina skatinti tokį institucionalizuoto socialinio dialogo modelį, koks jau taikomas Europoje, ir stiprinti esamą bendradarbiavimą su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Tarptautine ekonomikos ir socialinių reikalų tarybų asociacija.

5.2.

Piliečiai turi atlikti svarbų vaidmenį pertvarkant, stiprinant svarstymo ir dalyvavimo mechanizmus, užtikrinant jų prieinamumą ir apsaugą. Reikia atkurti pasitikėjimą pasitelkiant atviros ir įtraukios politikos formavimą, parengti aiškias komunikacijos strategijas ir įdiegti socialinių kompensacijų sistemas. Taip pat reikia stiprinti atskaitomybę, politikos krypčių ir jų poveikio vertinimą.

5.3.

Nauja visuomenės sutartis galima sudarant kompleksinius socialinių ir ekonominių grupių, teritorijų ir kartų susitarimus, skatinant atsparias ir tvarias gamybos strategijas, kuriomis kuriamos kokybiškos darbo vietos, vykdoma žalioji ir skaitmeninė transformacija. Taip pat reikalingos visapusiškos ir veiksmingos socialinės apsaugos sistemos ir tvaresnis vystymosi finansavimo modelis. Tokiu būdu reikėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos teisės, darbas būtų deramas, mokant pragyvenimą užtikrinantį minimalųjį darbo užmokestį ir skatinant kolektyvines derybas, kad socialinė apsauga būtų visuotinė ir kad socialiniu dialogu būtų užtikrintos teisingos priemonės vykstant pertvarkai klimato ir technologijų srityse.

5.4.

Šiai visuomenės sutarčiai reikia stabilios ir fiskaliniu požiūriu tvarios viešųjų išlaidų politikos. Trumpuoju laikotarpiu svarbūs tarptautinio bendradarbiavimo veiksmai, likvidumo didinimas ir nukreipimas į vidutines pajamas gaunančias šalis, taip pat skolos mažinimas mažų ir vidutinių pajamų šalims. Be to, gerinant surinkimo veiksmingumą didinamos valdžios sektoriaus pajamos. Vidutinės trukmės laikotarpiu reikėtų stiprinti progresinius ir veiksmingus mokesčius, kad būtų padengtos nuolatinės aktyvios socialinės politikos išlaidos. Taip pat reikės pasiekti tarptautinį sutarimą dėl valstybės skolos restruktūrizavimo. Ilguoju laikotarpiu reikia didinti mokesčių, skaitmeninio jų surinkimo ir žaliųjų mokesčių dalį. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat būtinas siekiant sumažinti mokesčių slėpimą ir vengimą (17).

5.5.

Šiomis aplinkybėmis socialinės rinkos ekonomikos plėtra regione yra gyvybiškai svarbi, nes ji atlieka svarbų vaidmenį kuriant įtraukią ir atsparią gamybos ir darbo sistemą, kuriai būtina sukurti sąžiningas rinkas ir paskirstymo kanalus (18). Svarbu pripažinti ir stiprinti vidaus patariamųjų grupių vaidmenį stebint laisvosios prekybos susitarimus (19).

6.   Aljansas su Europos Sąjunga

6.1.

ES vystomojo bendradarbiavimo politikoje pripažįstama, kad reikia įgyvendinti naujas sąlygas, neapsiribojant Šiaurės ir Pietų paradigmomis ir oficialios paramos vystymuisi (OPV) teikimu, taikant naujas daugiasubjektės ir daugiapakopės partnerystės formas (20). Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone (KVTBP) reaguojama į poreikį lanksčiau paskirstyti lėšas geografiniu ir teminiu požiūriu, spręsti pasaulinius uždavinius ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus. Strategija „Global Gateway“ siekiama pažangiai, švariai ir saugiai sujungti pasaulį skaitmeniniame, energetikos ir transporto sektoriuose, taip pat stiprinti sveikatos, švietimo ir mokslinių tyrimų sistemas. Šiais pokyčiais siekiama suteikti ES išteklių ir priemonių, kad ji galėtų suderinti savo vertybes ir interesus sudėtingesnėje, ginčytinoje ir tarpusavyje susijusioje tarptautinėje arenoje.

6.2.

Siekiant suformuluoti strategijas, pradėta įgyvendinti iniciatyva „Europos komanda“, kuria siekiama sujungti Europos institucijų, valstybių narių ir jų įgyvendinimo agentūrų, taip pat plėtros finansų įstaigų pastangas.

6.3.

Europos bendradarbiavimas stengiasi neapsiriboti pajamų vienam gyventojui skirstymu ir yra grindžiamas „pereinamojo laikotarpio vystymosi“ sąvoka, kuri labiau atitinka regiono poreikius. Tačiau išlieka iššūkis, kaip pagerinti dialogą ir gebėjimą informuoti apie santykių tvirtumą ir jų naudą.

6.4.

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai kyla daug itin rimtų pasaulinio, regioninio ir nacionalinio lygmens iššūkių, svarbu pažymėti, kad Europa ir Lotynų Amerika galėtų būti idealios partnerės demokratijos gynimo, teisingesnės ir labiau lygiateisiškos ekonomikos ir visuomenės aljanse, kuris stiprintų daugiašališkumą ir visiškai prisiimtų atsakomybę už aplinkos apsaugą. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad šis aljansas nebūtų gyvybingas be organizuotos pilietinės visuomenės, žmogaus teisių organizacijų, profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, aplinkos apsaugos asociacijų ir kt. visapusiško pripažinimo ir dalyvavimo.

7.   Ekonomikos gaivinimo, kuriame dalyvauja pilietinė visuomenė, rėmimas

7.1.

2020 m. pasikeitė tiesioginių užsienio investicijų kilmės struktūra. Iki 2019 m. Europos įmonės buvo pagrindinės investuotojos regione ir skyrė 55 % TUI. 2020 m. Europos investicijos sumažėjo 49 %, o regiono vidaus investicijos – 35 %, palyginti su 4 % sumažėjusiomis JAV (21) investicijomis ir padidėjusiomis Kinijos investicijomis.

7.2.

Europos išėjimo iš krizės strategija grindžiama jos ekonominio modelio tobulinimu pasitelkiant Europos žaliąjį kursą ir priemonės „Next Generation“ fondus. Šie aspektai yra labai svarbūs įgyvendinant dviejų regionų strategiją ir kuriant priemones, kuriomis būtų skatinama energetikos, skaitmeninė, žalioji ir socialinė pertvarka, nes tai duos didelės naudos abiem regionams.

7.3.

Labai svarbu stiprinti prekybos santykius su Europa pagal jau pasirašytus susitarimus arba susitarimus su Mercosur, Čile ir Meksika. Šie susitarimai ne tik stiprina prekybą, bet ir daro poveikį užimtumo kokybei ir jo socialinei funkcijai, technologijų perdavimui ir perėjimui prie tvarumo. Tai reiškia, kad reikia skatinti prekybos partnerystę, kuri, priešingai nei kiti grobuoniški ir neatsakingi tarptautinių santykių modeliai, nuo kitų partnerysčių skiriasi ne tik kokybe ir ilgalaikiu tvarumu, bet ir pelningumu. Tačiau prekybos susitarimuose daugiausia dėmesio turi būti skiriama žmonėms ir jų pagrindinėms teisėms, deramam darbui ir solidarumui su pažeidžiamiausiais asmenimis, aplinkosaugai ir demokratijos gynimui, taip pat veiksmingam teisių įgyvendinimui. Pagrindiniai aspektai:

7.4.

Būtina pritraukti investicijų, kuriomis remiamas DVT įgyvendinimas, taikant daugiašalę reguliavimo sistemą, kuri padėtų tai pasiekti, daugiausia dėmesio skiriant žmonių gyvenimo kokybei, jų teisėms, deramam užimtumui, įtraukčiai, tvarumui ir demokratijos gynimui. Siekiant bendrų tikslų taip pat pageidautinas tolesnis bendradarbiavimas projektų srityje ir teigiamas Europos strateginio kelrodžio taikymas.

7.4.1.

Skaitmeninimas – vystymosi galimybė. Lotynų Amerikos skaitmeninimo plėtros lygis yra vidutinis, tačiau skaitmeninimo augimo tempas yra mažiausias tarp besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių. Kalbant apie skaitmeninę sritį, pažymėtinas ES ir LAK skaitmeninis aljansas, susijęs su transatlantinio optinio skaidulinio kabelio („EllaLink“) tiesimu, ir Europos Sąjungos junglumo strategija „Global Gateway“. Tvirta parama skaitmeninimo procesams turi sustiprinti jų socialinį ir verslo skatinimo aspektą.

7.4.2.

Būtina skatinti oficialią ekonomiką ir užkirsti kelią neoficialiam užimtumui (22). Į daugiašalius susitarimus įtrauktos konkrečios nuostatos, pagal kurias reikalaujama laikytis TDO susitarimų, taip pat veiksmai, kuriais užtikrinamos teisės, užkertamas kelias vaikų darbui ir stiprinama darbo kontrolė. Šios nuostatos daro teigiamą poveikį gebėjimų stiprinimui Andų šalyse, su kuriomis pasirašyti susitarimai (23).

7.4.3.

Programa „Erasmus Mundus“, kuria tiesiogiai remiamas visų lygių švietimo gerinimas, kokybė ir aprėptis, taip pat švietimo ir mokslo tinklų su Europa stiprinimas, yra privalumas, kurį galima toliau panaudoti universitetams sujungti.

7.4.4.

2021 m. ES pradėjo savo prekybos politikos peržiūros ir požiūrio į prekybą ir darnų vystymąsi stiprinimo procesą. Ji patvirtino, kad jos tikslas yra atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika, o tvaraus vystymosi integravimas turi vykti kartu. Gamybos sektorių ir ekonominės veiklos vykdytojų (didelių, vidutinių ir mažų) konkurencingumas turi būti skatinamas kartu propaguojant tokias vertybes ir principus kaip demokratija ir visos (žmogaus, kultūros, lyčių, aplinkos, darbo ir profesinių sąjungų) teisės. Abiejų regionų organizuota pilietinė visuomenė turėtų aktyviai dalyvauti stiprinant santykius per virtualius ir (arba) fizinius teminius susitikimus, nustatant platesnio užmojo tvarkaraštį ir įgyvendinant veiksmų gaires.

7.4.5.

Europos Sąjunga siekia iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir vadovauti pasaulinėms pastangoms apsaugoti planetą ir užtikrinti jos ekologinį atsigavimą (24). Šių tikslų skatinimas Europos prekybos politikoje, siekiant platesnio užmojo bendradarbiavimo aplinkos srityje (25), yra svarbus prekybiniams santykiams su Lotynų Amerika ir pilietinės visuomenės, kuri susiduria su įvairiomis grėsmėmis tiek dėl pažeidžiamumo klimato kaitos atžvilgiu, tiek dėl konfrontacijos su smurtautojais, stiprinimui. Labai svarbu apsaugoti šiuos žmones ir žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų narius, žurnalistus ir paraginti Lotynų Amerikos Vyriausybes įsipareigoti užtikrinti jų neliečiamybę.

7.4.6.

Iniciatyva „Europos komanda“ remiamos pastangos kovoti su miškų naikinimu Amazonės regione, o naujuoju programos EUROCLIMA+ etapu bus skirta 140 mln. EUR įsipareigojimams pagal Paryžiaus susitarimą remti. Tačiau Lotynų Amerika skyrė tik 15 % fiskalinių investicijų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, iš jų mažiau nei 6,9 % – žaliajam ekonomikos gaivinimui. Labai svarbu remti regioną, kad būtų sukurti žalieji mokesčiai, viešosios išlaidos ir privačiosios investicijos. Taip pat pageidautina stiprinti atsakingo strateginių žaliavų valdymo aljansą ir užtikrinti tvarų technologijų perdavimą remiantis Europos patirtimi ir žiniomis.

7.4.7.

Europos Sąjungos partnerystei su Lotynų Amerika reikia susitarimo su Mercosur – bendrąja rinka, kurią sudaro 780 mln. vartotojų ir kuri galėtų padidinti Brazilijos BVP 1,5 % arba Paragvajaus BVP iki 10 % Aplinkos apsaugos aspektai turi būti žingsnis į priekį, sudarantis sąlygas naujos kartos dviejų regionų partnerystėms. Reikėtų siekti pažangos ieškant perspektyvių sistemų, į kurias būtų įtraukti kai kurių produktų aplinkos apsaugos liudijimai ir „veidrodinės“ nuostatos. Jei ES sėkmingai išdėstys šį aspektą, ji strategiškai sustiprins savo pasaulinio vystymosi viziją ir padidins savo strateginį potencialą.

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Tvarios tiekimo grandinės ir deramas darbas tarptautinės prekybos srityje (tiriamoji nuomonė) (OL C 429, 2020 12 11, p. 197); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nauja laisvosios prekybos susitarimų, ekonominės partnerystės susitarimų ir investicijų susitarimų sistema, kuria garantuojamas tikras pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimas ir užtikrinamas visuomenės informuotumas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 290, 2022 7 29, p. 11).

(2)  UNESCO (2021 m.), COVID-19 ir skiepijimas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione: iššūkiai, poreikiai ir galimybės.

(3)  EBPO (2021 m.), Lotynų Amerikos ekonominės perspektyvos 2020 m.

(4)  TVF duomenys.

(5)  EBPO (2022 m.), Lotynų Amerikos ekonominės perspektyvos 2021 m.

(6)  Ten pat.

(7)  ECLAC (2021 m.), Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ekonominis tyrimas.

(8)  TDO (2022 m.), Darbo rinkos apžvalga; ECLAC (2021 m.), Lotynų Amerikos socialinė apžvalga.

(9)  ECLAC (2021 m.), op. cit.

(10)  Nieto Parra (2020 m.), Desarrollo en transición en América Latina en tiempos de la COVID-19 (Pereinamojo laikotarpio vystymasis Lotynų Amerikoje COVID-19 metu), Fundación Carolina.

(11)  UNESCO (2021 m.), Švietimas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione susidūrus su COVID-19.

(12)  2021 m. gruodžio 2 d. ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų vadovų susitikimas, „Suvienykime jėgas siekdami tvaraus atsigavimo po COVID pandemijos“ – pirmininkų C. Michelio ir U. von der Leyen pranešimas spaudai.

(13)  Our World in Data.

(14)  ECLAC (2021 m.), op. cit.

(15)  UNODC (2019 m.), Pasaulinis žmogžudysčių tyrimas.

(16)  IDEA Int. (2021 m.), Demokratijos padėtis Šiaurės ir Pietų Amerikoje 2021 m.

(17)  ECLAC (2021 m.), Lotynų Amerikos 2021 m. fiskalinė prognozė.

(18)  Europos Komisija (2021 m.), Europos ekonominių ir socialinių veiksmų planas.

(19)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Tvarios tiekimo grandinės ir deramas darbas tarptautinės prekybos srityje (tiriamoji nuomonė) (OL C 429, 2020 12 11, p. 197); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nauja laisvosios prekybos susitarimų, ekonominės partnerystės susitarimų ir investicijų susitarimų sistema, kuria garantuojamas tikras pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių dalyvavimas ir užtikrinamas visuomenės informuotumas“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 290, 2022 7 29, p. 11).

(20)  Sanahuja. Sanahuja, J. A. ir Ruiz Sandoval, E. (2019 m.), Europos Sąjunga ir Darbotvarkė iki 2030 m. Lotynų Amerikoje: bendradarbiavimo politika „pereinamojo laikotarpio“ regione, Fundación Carolina; Naujas 2017 m. Europos konsensusas dėl vystymosi; 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2018 m.).

(21)  ECLAC (2021), ataskaita „Tiesioginės užsienio investicijos Lotynų Amerikoje 2021 m.“

(22)  Žr.: Europos konsensusas dėl vystymosi (2006 m.); Europos Komisijos komunikatas dėl deramo darbo visiems skatinimo (2006 m.); Pokyčių darbotvarkė, Europos Komisija (2011 m.); Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi (2017 m.); darbinis dokumentas „Deramo darbo skatinimas visame pasaulyje: atsakingos pasaulinės vertės grandinės siekiant teisingo, tvaraus ir atsparaus atsigavimo po COVID-19 krizės“, Europos Komisija (2020 m.); Europos Sąjungos naujoji Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) (2020 m.).

(23)  Fairlie Reinoso, A. (2022 m.), Nauji Europos Sąjungos daugiašalio prekybos susitarimo su Peru, Kolumbija ir Ekvadoru iššūkiai; Fundación Carolina-EULAC.

(24)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“, COM(2019) 640.

(25)  Giles Carnero, R. (2021 m.), Galimybė nustatyti esminių Europos Sąjungos prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis elementų aplinkosaugos sąlygą: dėl ES ir Mercosur susitarimo; Fundación Carolina DT. 44.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Skaitmeninės pertvarkos Europos ir Viduržemio jūros regione“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 100/10)

Pranešėja

Dolores SAMMUT BONNICI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2022 11 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 12 14
Plenarinė sesija Nr.	574
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	181 / 0 / 3

1.   Išvados

1.1.

Skaitmeninė pertvarka iš esmės keičia visus gyvenimo aspektus, nes gerokai didėja efektyvumas, o naudotojai gali gyventi visavertiškiau. Skaitmeninė pertvarka laikoma atsparumo ramsčiu po COVID-19 ir nuo pandemijos pradžios eksponentiškai spartėjo, pirmiausia dėl skaitmeninėje srityje taikytų ES veiksmų, kurie, kaip parodė kovos su COVID-19 pandemija strategija, buvo veiksmingi.

1.2.

Skaitmeninimo teikiami privalumai gerai žinomi konkrečiuose sektoriuose, pavyzdžiui, e. švietimo, e. sveikatos, e. valdžios, žemės ūkio verslo, e. teisingumo ir e. bankininkystės sektoriuose.- Daugelis regiono Vyriausybių remia šiuos sektorius, tačiau visame regione dedamos nevienodos pastangos, todėl tarp šalių gali atsirasti dar didesnė skaitmeninė atskirtis. Labai svarbu sukurti infrastruktūrą šioms technologijoms remti.

1.3.

Skaitmeninė atskirtis prieigos ir naudojimo požiūriu egzistuoja ne tik tarp skirtingų Viduržemio jūros regiono šalių, bet ir šio regiono šalių viduje – kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančių asmenų, neoficialiai dirbančių asmenų, moterų ir vyresnio amžiaus asmenų padėtis yra blogesnė. Taigi, siekiant nepadidinti esamos nelygybės, būtina imtis veiksmų skaitmeninei atskirčiai panaikinti tiek regioniniu, tiek vietos lygmenimis.

1.4.

Skaitmeninis junglumas tampa kiekvieno žmogaus teise. JT Generalinio sekretoriaus skaitmeninio bendradarbiavimo veiksmų plane jau nustatyti 2030 m. tikslai. Kita vertus, „teisė atsijungti“ yra diskusijų tema ir aktualus klausimas daugelyje Europos šalių.

1.5.

Skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs, todėl, atsižvelgiant į labai didelį jaunimo nedarbą, juos reikėtų įtraukti į regiono jaunimui skirtas mokymo programas. Veiksminga darbo rinkos politika regione bus siekiama užtikrinti, kad jaunuoliai būtų ne tik technologijų naudotojai, bet ir technologijų gamintojai. Tiek užimtumas, tiek verslumas šioje srityje yra labai daug žadančios karjeros kryptys.

1.6.

Būtina sukurti tvirtą teisinę sistemą, kuri saugotų naudotojus nuo skaitmeninės rizikos, pavyzdžiui, išpuolių prieš kibernetinį saugumą, ir užtikrintų, kad taikant duomenų apsaugos mechanizmus būtų gerbiamos žmogaus teisės į skaitmeninį privatumą. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) pateiktu kibernetinio saugumo indeksu vertinamas šalių įsipareigojimas užtikrinti kibernetinį saugumą pasauliniu lygmeniu. Iš indekso matyti apskritai aukštesnis saugumo lygis šiaurinėje Viduržemio jūros regiono dalyje, o Egipto rezultatai geresni nei kitų pietinių Viduržemio jūros regiono šalių.

1.7.

Tokia teisinė sistema taip pat būtina sąžiningai ir konkurencingai skaitmeninei rinkai užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad joje veikia skaitmeniniai milžinai. Yra didžiulis atotrūkis tarp šiaurinėse ir pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse taikomos skaitmeninės teisinės sistemos. Pažymėtina tai, kad nėra nepriklausomos institucijos, atsakingos už skaitmeninės pertvarkos skatinimą pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse.

1.8.

EESRK aiškiai pabrėžia, kad JT žmogaus teisių konvencijos ir pagrindinės TDO konvencijos turi būti su dideliu užmoju įgyvendinamos visose Viduržemio jūros regiono valstybėse, kad skaitmeninė pertvarka galėtų iš tikrųjų prisidėti prie klestėjimą skatinančio ekologinio, ekonominio ir socialinio vystymosi.

2.   Įvadas

2.1.

Skaitmeninė pertvarka daro poveikį kiekvienam mūsų gyvenimo aspektui – nuo vartojimo iki darbo ir gamybos. Reaguojant į COVID-19 pasaulinę pandemiją, per pastaruosius keletą metų ši pertvarka įgijo beprecedentį pagreitį. Abiejose Viduržemio jūros pakrantėse skaitmeninimas laikomas vienu iš svarbiausių ekonomikos atsigavimo ramsčių, o žmonės skaitmenines priemones įsisavina sparčiau nei bet kada anksčiau. Nuotolinis darbas tampa tikrove, o e. prekyba ir platformų ekonomika auga beprecedenčiu tempu, kuris kompensuoja verslo veiklos sustabdymą dėl pandemijos. Kartu tokia sparti pertvarka gali lemti naujas nelygybės didėjimo priežastis, nes nuo pandemijos labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausios gyventojų grupės, kurios patiria skaitmeninę atskirtį.

2.2.

Šiuo dokumentu siekiama tokių pagrindinių tikslų: — įvertinti dabartinę skaitmeninės pertvarkos padėtį Europos ir Viduržemio jūros regione, programas ir padarytą pažangą; — pabrėžti galimą skaitmeninimo naudą, ypač naujas galimybes MVĮ, kurias teikia e. sveikata, e. švietimas, e. valdžia, e. sveikata ir skaitmeninė bankininkystė; — nustatyti kliūtis skaitmeninimui, įskaitant pagrindines kliūtis, susijusias su skaitmenine infrastruktūra ir prieiga, skaitmeninę atskirtį šalies viduje (tarp kaimo ir miesto vietovių, vyrų ir moterų, jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų) ir tarp atskirų šalių (šiaurinių ir pietinių šalių), nepakankamus būtiniausius skaitmeninius įgūdžius ir skaitmeninio raštingumo stoką. Taigi, skaitmeninė pertvarka gali lemti didesnę nelygybę šalies viduje, taip pat regiono šalių vystymosi modelių skirtumus; — atkreipti dėmesį į su skaitmeninimu susijusią riziką, pradedant rizika, susijusia su kibernetiniu saugumu, skaitmeniniu suverenumu, duomenų apsauga, skaitmeniniu piratavimu ir baigiant pilietine laisve.

3.   Nuomonės aplinkybės

3.1.

Gyvename spartaus skaitmeninimo laikais, skaitmeninės priemonės naudojamos visose mūsų gyvenimo srityse, įskaitant sveikatos apsaugos, darbo, valdymo, švietimo, verslo ir kitas sritis. Naujame darbo pasaulyje norint užsitikrinti darbo galimybes, būtina turėti skaitmeninių įgūdžių, kurių turint gaunamos didesnės pajamos. Skaitmeninę ekonomiką sudaro pagrindiniai IT/IRT sektoriai, kaip antai techninės įrangos gamyba, programinė įranga ir konsultavimas IT klausimais, informacinės paslaugos ir telekomunikacijos, siauros apimties skaitmeninė ekonomika, apimanti skaitmenines paslaugas ir platformų ekonomiką, ir plačios apimties skaitmeninė ekonomika, apimanti e. verslą, e. prekybą, Pramonę 4.0 (ketvirtąją pramonės revoliuciją), tikslųjį ūkininkavimą ir algoritminę ekonomiką, o skaitmeninės ekonomikos priešakyje – dalijimosi ekonomika ir užduotimis grindžiama ekonomika (1).

3.2.

Skaitmeninimo apimtys didėjo dar prieš COVID-19 pandemiją, o pastaruoju metu šios tendencijos visų pirma fiksuojamos kalbant apie skaitmenines technologijas blokų grandinės, duomenų analizės, dirbtinio intelekto (DI), 3D spausdinimo, daiktų interneto, automatizavimo ir robotikos, debesijos kompiuterijos (2), taip pat sekimo ir nuotolinio stebėjimo sistemų srityse.

3.3.

Ši spartaus skaitmeninių priemonių ir technologijų diegimo tendencija vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija, kuri atveria galimybes gerokai padidinti pasaulines pajamas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

3.4.

Daugiau kaip 30 % gyventojų visame pasaulyje naudojasi socialinių tinklų platformomis, todėl skaitmeninimas gali būti laikomas turinčiu dvi medalio puses: jis gali sustiprinti socialinę sanglaudą ir suartinti skirtingų kultūrų atstovus arba tapti kraštutinių idėjų, ideologijų ir melagingų naujienų skleidimo priemone.

3.5.

Pastaraisiais dešimtmečiais didėja internetu besinaudojančių asmenų skaičius ir regione: 2020 m. Ispanijoje juo naudojosi 93,2 % gyventojų, Kipre – 90,8 %, Izraelyje – 90,1 %, Maltoje – 86,9 %, Slovėnijoje – 86,6 %, Maroke 84,1 %, Turkijoje – 77,7 %, Juodkalnijoje – 77,6 %, o, Egipte – 71,9 % gyventojų. Mažiausias regiono rodiklis fiksuojamas Alžyre, kuriame 2018 m. internetu naudojosi 49 % gyventojų (naujausi turimi duomenys, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Pasaulio telekomunikacijų ir IRT rodiklių duomenų bazė). Remiantis šiais duomenimis išryškėja tik skaitmeninės prieigos regioniniai skirtumai. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu kaimo ir atokiose vietovėse junglumas yra gerokai mažesnis.

3.6.

Viduržemio jūros regionui priklausančios ES valstybės narės pritarė skaitmeninei pertvarkai ir išplėtė savo virtualiąją politiką, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką (3) ir Skaitmeninės Europos programą (4). 2021 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė Europos skaitmeninio dešimtmečio planą, kuriame nustatyti 2030 m. skaitmeniniai tikslai ir Europos skaitmeninės transformacijos vizija (5). Viena iš Skaitmeninio dešimtmečio priemonių yra 2020 m. gruodžio mėn. pradėjęs veikti Vystymuisi užtikrinti skirtų skaitmeninių technologijų centras (6), kurio tikslas – suderinti ir koordinuoti valstybių narių skaitmenines iniciatyvas (7). Be to, skaitmeninimas yra vienas pagrindinių naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės, kurią 2021 m. vasario mėn. pasiūlė Europos Komisija, ramsčių. Visų pirma, „[n]aująja darbotvarke siekiama žaliojo, skaitmeninio, atsparaus ir teisingo atsigavimo, grindžiamo Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Europos žaliuoju kursu“ (8).

3.7.

COVID-19 pandemija turėjo įtakos elgsenai darbe ir paskatino asmenis dirbti nuotoliniu būdu. Nors nuotolinis darbas turi daug trūkumų, jis turi tam tikrų privalumų: mažiau laiko praleidžiama kelionei į darbą, išmetama mažiau teršalų ir daromas teigiamas poveikis aplinkai, užtikrinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ypač tėvams (9). Nuotolinio darbo pajėgumai skiriasi abiejose Viduržemio jūros pakrantėse. Daugelis pietinių valstybių darbuotojų turi mažiau galimybių dirbti nuotoliniu būdu, nes jie negali naudotis reikiamomis priemonėmis arba tiesiog atlieka darbus, kurių negalima atlikti nuotoliniu būdu. Shireen Al Azzawi (2021 m.) parengė arabų šalių nuotolinio darbo galimybių indeksą ir nustatė, kad šie nuotolinio darbo pajėgumai visame regione labai skiriasi. Ji patvirtina, kad pažeidžiamiausi darbuotojai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu, todėl jie labiausiai junta pandemijos padarinius (10). Europos patirtis, įgyta plataus masto nuotolinio darbo srityje, rodo, kad svarbu turėti „teisės atsijungti“ teisinę sistemą, kad būtų paisoma asmeninio ir profesinio gyvenimo ribų (11).

3.8.

Skaitmeninimas paskatino platformų ir užduotimis grindžiamos ekonomikos augimą. Nors platformų ekonomika teikia daug galimybių, dėl jos taip pat didėja susirūpinimas dėl darbo sąlygų, ypač dėl ribotos socialinės apsaugos, fragmentiškų darbo valandų ir mažų pajamų, taip pat dėl kovos už kolektyvinių teisių užtikrinimą (12). Šiuo atžvilgiu TDO šimtmečio deklaracijoje dėl darbo ateities (2019 m.) raginama imtis politikos ir priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos skaitmeninės darbo transformacijos, įskaitant darbą skaitmeninėse platformose, problemos ir galimybės.

3.9.

Sparčiai vykstanti skaitmeninė pertvarka, visų pirma ekonominiame ir profesiniame gyvenime, stipriai veikia visas socialines ir kultūrines struktūras. Todėl jau arabų pavasario metu buvo galima stebėti, kaip skaitmeninės priemonės pirmiausia naudojamos sėkmingam pilietinio pasipriešinimo organizavimui ir aktyvistų bendradarbiavimui tarpusavyje. Tačiau tolesni poslinkiai šiose šalyse parodė, kad nesukūrus tvarių demokratinių struktūrų, buvo vėl užgniaužtos pagrindinės laisvės, įskaitant saviraiškos skaitmeninėje žiniasklaidoje laisvę, taip pat darbuotojų teisės, įskaitant asociacijų laisvę, kurios svarba ypač išaugo platformų ir trumpų projektų ekonomikoje, Pavyzdžiui, nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos, tokios kaip profesinės sąjungos, žmogaus teisių NVO arba darbdavių organizacijos, ir jų aktyvistai, yra persekiojami tiesiog todėl, kad jie naudojasi pagrindinėmis laivėmis arba reiškia opozicines nuomones. Be to, ne kartą buvo blokuojami vidaus ir tarptautinių naujienų bei nepriklausomų organizuotos pilietinės visuomenės organizacijų puslapiai internete. JT žmogaus teisių konvencijos ir TDO konvencijos dažnai tik formaliai, bet ne tinkamai įgyvendinamos kai kuriose Viduržemio jūros regiono valstybėse.

3.10.

Skaitmeninimas yra labai svarbus MVĮ plėtros veiksnys (13). Jo teikiami privalumai labai įvairūs – nuo mažesnių sąnaudų, sutaupomo laiko ir išteklių bei didesnio efektyvumo iki didesnės tiekimo grandinės integracijos ir produktų diferenciacijos (14). EBPO 2019 m. MVĮ ir verslumo apžvalgoje (15) tokie privalumai aptariami plačiau. Vienas iš pavyzdžių – didžiųjų duomenų analizė, kuri, drauge pasitelkiant jutiklius, programėles, debesijos kompiuteriją ir 3D spausdinimą, leidžia geriau pritaikyti produktus.

3.11.

Nors skaitmeninimas teikia didelių privalumų MVĮ, jos susiduria su įvairiomis kliūtimis, kurių viena svarbiausių – nepakankamos galimybės gauti finansavimą (16). Kita svarbi kliūtis – nepakankama prieiga prie skaitmeninių įgūdžių, švietimo ir mokymo, o skaitmeninių verslo modelių ir technologijų diegimui būtinos ir finansinės investicijos, ir pačių įmonių skaitmeniniai įgūdžiai. Europos ir Viduržemio jūros regiono ekonomistų asociacija (EMEA), remdamasi pietų Viduržemio jūros regiono šalių MVĮ apklausa, parengė MVĮ skaitmeninio pasirengimo indeksą. Remiantis indekso duomenimis matyti, kad pasirengimo skaitmeninei transformacijai lygis priklauso ne tik nuo infrastruktūros pajėgumų, telekomunikacijų ir technologinės pažangos, pasiektos šalies lygmeniu, bet ir nuo įmonių pajėgumų mikrolygmeniu; didesnės įmonės yra geriau pasirengusios skaitmeninimui, o neseniai įsteigtos įmonės yra labiau linkusios jį vykdyti (17).

3.12.

Neigiamas skaitmeninimo padarinys yra tai, kad dėl automatizavimo kai kuriuose ekonomikos sektoriuose prarandamos darbo vietos. Pilietinė visuomenė gali atlikti svarbų vaidmenį padedant darbuotojams kelti kvalifikaciją, siekiant, kad skaitmeninė pertvarka taptų teisinga pertvarka, ir laikantis ES veiksmų plano „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

3.13.

Kad būtų skatinamas skaitmeninimas ir parengta veiksmingiausia politika, labai svarbu vertinti ir stebėti skaitmeninę pertvarką naudojant patikimus ir išmatuojamus rodiklius. Nuo 2014 m. Europos Komisija yra parengusi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) (18), kuris ne tik rodo valstybių narių pažangą skaitmeninimo srityse, bet ir nuolatinę skaitmeninę atskirtį (19). DESI indeksas gali tapti pagrindu, kuriuo remiantis būtų galima vykdyti stebėseną ES nepriklausančiose Viduržemio jūros regiono šalyse.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

Didelis skaitmeninės pertvarkos poveikis juntamas šalių visuomenėse ir ekonomikoje. Nors pietinės Viduržemio jūros regiono šalys susiduria su iššūkiais užtikrinant visuotinį prieinamumą ir gerinant piliečių skaitmeninius įgūdžius, regione, kaip ir kitur, spartinama skaitmeninė pertvarka, kuri naudinga jam daugelyje sričių.

4.2.

Dėl socialinių kontaktų ribojimo priemonių gerokai išaugo e. prekybos apimtys. Plačiai paplitęs apsipirkimas internetu, didėja e. prekybos apimtys tiek įmonių santykių su vartotojais (B2C), tiek santykių „verslas verslui“ (B2B) kontekste.- Didžiausio Afrikos e. prekybos operatoriaus „Jumia“ vadovas paskelbė, kad keturgubai išaugo maisto prekių pardavimo apimtys, ypač Tunise ir Maroke, kur dėl izoliavimo priemonių pardavimų apimtys išaugo 100 % (20)

4.3.

Dėl COVID-19 uždarius mokyklas suklestėjo e. švietimas. Valdžios institucijos netgi įdiegė kai kurias e. mokymosi platformas, pavyzdžiui, platformą „Darsak“ Jordanijoje. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Egiptas, įdiegė hibridinę sistemą (21). Internetinės platformos labai populiarėja, netgi įgyvendinant konkrečius projektus, siekiant užmegzti ryšius su vietos profesinėmis asociacijomis, savivaldybėmis ir svarbiausiais subjektais (22). Dalį ES finansavimo reikėtų skirti konkrečiai švietimui ir (arba) mokymams skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti, taip pat jaunuolių e. gebėjimų ugdymui, IT ir dirbtinio intelekto studijoms, kad ateityje jie galėtų gauti užtikrintą darbą.

4.4.

Manoma, kad e. valdžia mažina biurokratizmą ir administracinių procedūrų naštą, todėl viešosios paslaugos teikiamos efektyviai ir lengvai. Be to, tai gali būti demokratizacijos ir aktyvaus piliečių dalyvavimo didinimo priemonė. E. valdžios tobulinimas yra ES valstybių narių prioritetas ir vienas iš DESI indekso ramsčių. Viduržemio jūros regiono pietinės šalys taip pat juda šia kryptimi. Marokas padarė didelę pažangą įgyvendindamas savo nacionalinę e. valdžios iniciatyvą (23). 2019 m. Egipte, be kita ko, pradėjo veikti e. mokėjimo sistema, skirta mokesčiams rinkti ir sąskaitoms apmokėti. 2020 m. sausio mėn. Jordanijos skaitmeninės ekonomikos ministerija perkėlė savo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūrą į debesiją, siekdama išplėsti piliečiams teikiamas paslaugas (24).

4.5.

E. sveikata – tai ekonomiškai efektyvus būdas gauti ir teikti reikiamą pagalbą. E. sveikatos sprendimai atliko labai svarbų vaidmenį kovojant su COVID-19. Šiuose sprendimuose naudojamos nuotolinės medicinos ir mobiliosios sveikatos programos. Per pastaruosius dvejus metus kovojant su pandemija pasiteisino didžiųjų duomenų analizė epidemiologinės stebėsenos tikslais. Pavyzdžiui, Tunise grupė gydytojų įkūrė skaitmeninę konsultacijų internetu platformą „Tobba.tn“ (25).

4.6.

Skaitmeninė bankininkystė yra veiksminga priemonė finansinei įtraukčiai įgyvendinti, o mobiliosios bankininkystės svarba jau pripažinta anksčiau. Finansinės technologijos sprendimai gali paskatinti skaitmeninę pertvarką ir padidinti finansinę įtrauktį. Šios paslaugos populiarėja ir jų tikslas – visiškai panaikinti čekių ir grynųjų pinigų sandorių naudojimą, o tai galėtų lemti vyresnio amžiaus žmonių, kurie galbūt neturi reikiamų skaitmeninių įgūdžių, atskirtį.

4.7.

E. teisingumas užtikrina paprastesnę prieigą prie teisinių paslaugų ir sumažina teismo posėdžių, dokumentų pateikimo ir kitas išlaidas bei laiką, per kurį šios paslaugos suteikiamos.

4.8.

Atsižvelgiant į dabartinį visuotinio atšilimo poveikį, eižėjančią maisto tiekimo grandinę ir didėjančias maisto kainas, žemės ūkio sektorius gali tapti konkurencingesnis ir efektyvesnis taikydamas tikslųjį ūkininkavimą, taip pat didžiųjų duomenų ir blokų grandinės technologijas. Tai gali padėti užtikrinti didelį vandens, dirvožemio maistinių medžiagų valdymo ir ligų kontrolės efektyvumą, taikant pažangią temperatūros stebėseną ir esant mažesniam darbo jėgos poreikiui (26) ir tokiu būdu tapti priemone klimato problemoms švelninti.

4.9.

Viduržemio jūros regiono šalyse skiriasi interneto naudojimo modeliai. Pietinėse Viduržemio jūros regiono šalyse internetu daugiausia naudojamasi mobiliaisiais telefonais ir socialiniams tinklams pasiekti. Kitaip nei šiaurinėse Viduržemio jūros regiono šalyse, apsipirkimas internetu nėra labai paplitusi praktika. Tą iš dalies galima paaiškinti finansine atskirtimi ir tuo, kad pietinėse regiono šalyse banko sąskaitas turi nedidelė gyventojų dalis (27).

5.   Kliūtys skaitmeninimui vykdyti

5.1.

Viena iš pagrindinių kliūčių skaitmeninimui yra skaitmeninė atskirtis, kuri egzistuoja ne tik tarp šalių, ypač tarp Viduržemio jūros regiono šalių (2021 m. Tinklo pasirengimo indekse fiksuojamas didelis atotrūkis (28)). Nacionaliniu lygmeniu skirtingos gyventojų grupės turi nevienodą prieigą prie technologinių priemonių. Tokia atskirtis egzistuoja tarp vyrų ir moterų, miesto ir kaimo vietovių, jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų. Verslo požiūriu skaitmeninė atskirtis egzistuoja dėl veiklos dydžio ir sektoriaus, nes mažesnės įmonės, kitaip nei didesnės, patiria pernelyg didelių išlaidų ne tik dėl medžiagų, bet visų pirma ir dėl to, kad turi kelti darbuotojų kvalifikaciją. Skaitmeninės atskirties priežastimi gali tapti ir kiti socialiniai ir ekonominiai veiksniai, tokie kaip pajamos ir išsilavinimas.

5.2.

Daugumoje pietinių kaimyninių šalių yra didelių mobiliojo interneto aprėpties trūkumų. Ši problema ypač aktuali geografiniu atžvilgiu tokiose didelėse šalyse kaip Alžyras ir Libija, tuo tarpu Egipte ji kiek mažesnė. Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir nuolatinio sparčiojo interneto ryšio kūrimas yra labai svarbūs kaimo vietovėse, kuriose skaitmeninimas gali būti potencialus integracinio augimo svertas (29).

5.3.

Skaitmeninis neraštingumas, kuris dažniau būdingas žemesnio išsilavinimo asmenims, dažnai nurodomas kaip dar viena skaitmeninimo kliūtis. Todėl reikia reformuoti švietimo ir profesinio mokymo programas, kad į jas būtų įtraukti ateities darbo rinkai nepaprastai svarbūs skaitmeniniai įgūdžiai. Skaitmeninimas taip pat laikomas darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikių dalimi.

5.4.

Dar vienas skaitmeniniam raštingumui įtakos turintis veiksnys yra lytis – vyrai paprastai turi geresnes galimybes naudotis skaitmeninėmis priemonėmis ir yra atitinkamai geriau įvaldę skaitmeninius įgūdžius. Tunise internetu naudojasi 72,5 % vyrų, o moterų – 61,1 % Kai kurios šalyse tokio atotrūkio problema jau pašalinta. Pavyzdžiui, Slovėnijoje šis atotrūkis nesiekia nė dviejų procentinių punktų – internetu naudojasi 87,2 % vyrų ir 86 % moterų. Kita vertus, Turkijoje lyčių atotrūkis interneto prieigos srityje dar didesnis – jis siekia 11,2 procentinio punkto (ITU pasauliniai telekomunikacijų/IRT rodikliai). ES valstybės narės yra įsipareigojusios iki 2030 m. sumažinti lyčių skaitmeninių įgūdžių atotrūkį ir parengti politiką, kuria mergaitės būtų skatinamos rinktis IRT mokomuosius dalykus, o pažanga būtų stebima pasitelkiant moterų dalyvavimo skaitmeninėje ekonomikoje rezultatų suvestinę.

6.   Su skaitmeninimu susijusi rizika

6.1.

Didėjant susirūpinimui dėl to, kad Vyriausybės, įmonės ir piliečiai palaipsniui praranda savo duomenų kontrolę, skiriama daugiau dėmesio skaitmeninio suverenumo klausimui. Šis klausimas taip pat turi įtakos šalių gebėjimui diegti inovacijas ir gebėjimui formuoti teisės aktus skaitmeninėje aplinkoje (30). Šie nuogąstavimai yra pagrįsti, nes Europa ir Viduržemio jūros regionas atsilieka investicijų į dirbtinį intelektą srityje, o užsienio socialinių tinklų milžinai įgyja vis didesnę įtaką.

6.2.

Kai kurios Viduržemio jūros regiono šalys nenoriai imasi sparčios skaitmeninės pertvarkos. Politinis nenoras kyla dėl baimės prarasti gyventojų kontrolę, o tai lemia filtravimą ir cenzūrą. Tuo tarpu skaitmeninės priemonės gali padėti pilietinės visuomenės organizacijoms būti išgirstoms ir skatinti demokratiją. Tuniso nacionalinio dialogo ketvertas, 2015 m. Nobelio taikos premijos laureatas, yra svarbaus vaidmens, kurį pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti siekiant taikaus visuomenės virsmo, pavyzdys.

6.3.

Kadangi skaitmeninimas sudaro sąlygas socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, nepriklausoma institucija turėtų sukurti tinkamą skaitmeninę reguliavimo sistemą, kuria būtų propaguojami skaitmeninių teisių principai, pavyzdžiui, interneto neutralumas.

6.4.

Dėl spartaus skaitmeninimo didėja kibernetinių grėsmių rizika. Valdžios institucijų vaidmuo yra labai svarbus kuriant tinkamai parengtą teisinę sistemą naudotojams apsaugoti. Šiuo metu Marokas, Tunisas, Alžyras ir Egiptas yra priėmę kibernetinio saugumo įstatymus. Tačiau šiuose teisės aktuose nėra pakankamai duomenų apsaugos elementų (31). Tai labai svarbu siekiant apsaugoti neskelbtinus asmens duomenis, pavyzdžiui, su sveikata susijusius ir kitus duomenis.

6.5.

Duomenų apsauga tampa viena svarbiausių skaitmeninės pertvarkos sričių. Politikos formuotojų darbotvarkėje svarbią vietą užima klausimas dėl nuosavybės teisių į didžiulius duomenų kiekius ir jų apsaugos. Taip reaguojama į didžiųjų duomenų analizės bangą ir į tai, kad socialinių tinklų platformos įgyja precedento neturinčią galią ir įtaką. Teigiama, kad pietinėse kaimyninėse šalyse vis dar nepakankamai išplėtota reglamentavimo sistema, o besiformuojančioms technologijoms skirti teisės aktai priimami nepakankamai greitai (32). Netgi yra šalių, kuriose aiškiai pareiškiama, kad nėra politinės valios siekti pažangos šiuo klausimu. Ši problema dar aktualesnė, kai kalbama apie neskelbtinus duomenis, pavyzdžiui, duomenis, susijusius su sveikatos programomis ir platformomis. Skepticizmas visų pirma vyrauja pietinėse šalyse, kuriose dar gali būti nepriimti teisės aktai dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir panašių privatumo apsaugos priemonių. Europoje Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) ir Skaitmeninių rinkų aktu (SRA) siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę naudotojams, kartu skatinti inovacijas ir konkurencingumą.

6.6.

Skaitmeninis piratavimas – dar vienas skaitmeninimo keliamas pavojus. Skaitmeninius kūrinius, kuriems taikomos intelektinės nuosavybės teisės, labai lengva ir pigu kopijuoti ir platinti dideliu mastu. Nuo šio reiškinio labiau nukentės kūrybinės įmonės, o nepriėmus veiksmingų teisės aktų, menininkų ir kūrybos darbuotojų verslo modeliai taps netvarūs.

6.7.

Skaitmeninimas gali lemti piliečių priespaudą. Kai kuriose šalyse skaitmeninės teisės tampa valdžios institucijų taikiniu, nes skaitmeninimas laikomas sekimo priemone. Pavyzdžiui, dėl pandemijos buvo naudojamos vietos nustatymo programos viruso plitimui stebėti, o tai sukėlė susirūpinimą dėl žmogaus teisių (33). Galimas kiekvienos skaitmeninės veiklos sekimas kelia rimtą grėsmę demokratijai ir gali būti naudojamas kaip priespaudos priemonė. 2021 m. ataskaitoje „Freedom of NET“ geriausiai įvertinti Prancūzija (78 balai iš 100), Italija (76), Tunisas (63), Marokas (53), Libanas (51), Jordanija (47), Turkija (34), ir Egiptas (26) (34).

6.8.

Tebesitęsianti skaitmeninė atskirtis gali lemti didesnę nelygybę ir skirtumus Viduržemio jūros regione. Kai kuriose šalyse nėra pakankamos skaitmeninės infrastruktūros (aprėpties arba prieigos prie fiksuotojo plačiajuosčio ryšio), o kai kuriose atokiose ir kaimo vietovėse gali tiesiog nebūti aprėpties arba 4G/5G tinklų. Kitas atskirtį lemiantis veiksnys – nepakankami gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninis neraštingumas. Konkrečiai, žemas skaitmeninio raštingumo lygis labiau paplitęs pietinėse šalyse, visų pirma tarp moterų ir vyresnio amžiaus asmenų (35).

6.9.

Technologijų milžinų atsiradimas sukėlė kliūčių sąžiningai konkurencijai skaitmeninėse rinkose. Dėl mokesčių slėpimo rinkos tampa nesąžiningos besikuriančių vietos MVĮ atžvilgiu ir jos vargu ar galės išgyventi. Mokesčių slėpimas taip pat prisideda prie skaitmeninio protų nutekėjimo. Kita su technologijų milžinais susijusi rizika yra ta, kad jie geba absorbuoti naujus rinkos dalyvius, todėl sukuriamos monopolijos ir užkertamas kelias Europoje ir Viduržemio jūros regione kurtis skaitmeniniams centrams. Tai gali būti susiję su nepakankama reglamentavimo sistema ir net tarptautinėms bendrovėms prieinamomis mokesčių spragomis, kurios daro neigiamą poveikį sąžiningai konkurencijai.

6.10.

Tai, kad kai kuriose Viduržemio jūros regiono valstybėse rimtai neįgyvendinamos JT žmogaus teisių konvencijos ir TDO konvencijos, sukuria kliūčių steigti nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant NVO, nepriklausomas profesines sąjungas ir darbdavių asociacijas, ir todėl kyla pavojus tvariai skaitmeninei pertvarkai. Todėl EESRK aiškiai pabrėžia, kad JT žmogaus teisių konvencijos ir TDO konvencijos turi būti su užmoju įgyvendinamos visose Viduržemio jūros regiono valstybėse, kad perėjimas prie skaitmeninių technologijų galėtų iš tikrųjų prisidėti prie klestinčio ekologinio, ekonominio ir socialinio vystymosi.

6.11.

Be to, karas Ukrainoje kelia didelę grėsmę viso regiono šalims ir gali būti susijęs su didesne kibernetinio saugumo atakų rizika.

---

(1)  Bukht, R. ir Heeks, R., „Defining, conceptualising and measuring the digital economy“, Development Informatics Working Papers, Nr. 68, 2017 m.

(2)  „2019 m. skaitmeninės ekonomikos ataskaita“, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD).

(3)  Bendrosios skaitmeninės rinkos tikslas – gerinti ryšio prieinamumą, kokybę ir saugumą valstybėse narėse. https://ec.europa.eu/eurostat/cache/infographs/ict/bloc-4.html

(4)  Europos skaitmeninį dešimtmetį sudaro keturi pagrindiniai ramsčiai, apimantys įgūdžius, infrastruktūrą, valdžią ir verslą: https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/find-funding/eu-funding-programmes/digital-europe-programme_lt

(5)  https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_lt

(6)  Vystymuisi užtikrinti skirtų skaitmeninių technologijų centras

(7)  Langendorf, M., „Applying Europe’s Digital Agenda in Mediterranean Partner Countries: Opportunities and Pitfalls“, IEMed. Mediterranean Yearbook, 2021 m.

(8)  „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis“, Europos Komisija, 2021 m.

(9)  Working from home: From invisibility to decent work, TDO, 2021 m.

(10)  Al Azzawi, S., „Lives Versus Livelihoods: Who Can Work from Home in MENA?“, ERF Working Paper, Nr. 1471, 2021 m.

(11)  2020 m. liepos mėn. Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato informacinis pranešimas dėl teisės atsijungti, PE 642.847.

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnės darbo sąlygos kuriant stipresnę socialinę Europą. Visų skaitmenizacijos teikiamų privalumų išnaudojimas darbo ateičiai kurti“ (COM(2021) 761 final) ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo (COM(2021) 762 final) (OL C 290, 2022 7 29, p. 95).

(13)  EESRK informacinis pranešimas „Skaitmeninimas ir MVĮ Viduržemio jūros regione“.

(14)  Kergroach, S., „Giving momentum to SME digitalization“, Journal of the International Council for Small Business, Vol. 1, No 1, 2020 m., p. 28–31.

(15)  EBPO, 2019 m. MVĮ ir verslininkystės apžvalga

(16)  EESRK informacinis pranešimas „MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybės gauti finansavimą 2014–2020 m. laikotarpiu. Galimybės ir iššūkiai“.

(17)  Ayadi, R. ir Forouheshfar, Y., „MSMEs digitalization in the Mediterranean: A new digital preparedness index“, EMANES working paper, 2022 m. (bus paskelbtas artimiausiu metu).

(18)  https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/desi

(19)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_5481

(20)  Sidło, K., „Digital Transformation in the Southern Neighbourhood“, EuroMeSCo Euromed Survey, 2021 m.

(21)  El Kadi, T.H., „Uneven Disruption: Covid-19 and the digital divide in the Euro-Mediterranean Region“, IEMed Mediterranean Yearbook, 2020 m.

(22)  Pavyzdžiui, šiame projekte siūloma, kad platformos savininku būtų ES, savivaldybės, universitetai, įmonės arba Turkijos, Maroko, Egipto ir Alžyro švietimo ministerijos: Akpınar P., van Heukelingen, N., Babüroğlu O.N. and Durukan, F.R., „A new formula for collaboration: Turkey, the EU & North Africa“, 2022 m.

(23)  Digital Government Review of Morocco, OECD, 2018 m.

(24)  El Kadi, T.H., „Uneven Disruption: Covid-19 and the digital divide in the euro-Mediterranean Region“, IEMed Mediterranean Yearbook, 2020 m.

(25)  El Kadi, T.H., „Uneven Disruption: Covid-19 and the digital divide in the euro-Mediterranean Region“, IEMed Mediterranean Yearbook, 2020 m.

(26)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Energetikos ir skaitmeninės pertvarkos kaimo vietovėse“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 486, 2022 12 21, p. 59).

(27)  El Kadi, T.H., „Uneven Disruption: Covid-19 and the digital divide in the euro-Mediterranean Region“, IEMed Mediterranean Yearbook, 2020 m.

(28)  https://networkreadinessindex.org/nri-2021-edition-press-release/

(29)  Smart Cities and Inclusive Growth, OECD, 2020 m.

(30)  Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato informacinis pranešimas „Europos skaitmeninis suverenumas“ (PE 651.992, 2020 m. liepos mėn.)

(31)  Langendorf, M., „Applying Europe’s Digital Agenda in Mediterranean Partner Countries: Opportunities and Pitfalls“, IEMed. Mediterranean Yearbook, 2021 m.

(32)  Sidło, K., „Digital Transformation in the Southern Neighbourhood“, EuroMeSCo Euromed Survey, 2021 m.

(33)  Langendorf, M., „Applying Europe’s Digital Agenda in Mediterranean Partner Countries: Opportunities and Pitfalls“, IEMed. Mediterranean Yearbook, 2021 m.

(34)  https://freedomhouse.org/policy-recommendations/internet-freedom

(35)  Sidło, K., „Digital Transformation in the Southern Neighbourhood“, EuroMeSCo Euromed Survey, 2021 m.