KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ kontekste

(2023/C 80/01)

Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) (1), geopolitinės aplinkybės gerokai pasikeitė. Neišprovokuota Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė milžiniškų problemų ES energetikos sąjungai, tad ekonominiai ir socialiniai COVID-19 krizės padariniai tapo dar sunkesni. Siekdama spręsti šias problemas ir reaguodama į Europos Vadovų Tarybos prašymą, 2022 m. gegužės 18 d. Komisija pasiūlė sustiprinti EGADP pajėgumą įgyvendinant planą „REPowerEU“.

EGADP reglamentas su pakeitimais, padarytais netrukus įsigaliosiančiu Reglamentu dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyrių (toliau – „REPowerEU“ reglamentas), pagerins EGADP gebėjimą veiksmingai siekti plano „REPowerEU“ tikslų ir prisidėti prie energetinio saugumo, Sąjungos energijos tiekimo įvairinimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo, energijos kaupimo pajėgumų didinimo ir būtino priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iki 2030 m. „REPowerEU“ reglamentu sukuriama reikiama sistema, kuri užtikrintų, kad kuo greičiau būtų įgyvendintos investicijos ir reformos ES energetiniam atsparumui didinti. Jame nustatomi konkretūs „REPowerEU“ tikslai, kurių turėtų būti siekiama investicijomis ir reformomis, įtrauktinomis į esamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip specialių „REPowerEU“ skyrių dalis. Be to, reglamente numatyti specialūs finansavimo šaltiniai atitinkamoms priemonėms finansuoti.

EGADP ir jos naujasis komponentas „REPowerEU“ taip pat bus labai svarbūs stiprinant ES pramonės konkurencingumą. Šia priemone suteikiama daug papildomų finansavimo galimybių, kad būtų paspartintas ES pramonės perėjimas prie netaršių technologijų arba laikinai – prie mažataršių technologijų, siekiant visiškai neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, ir padidintos investicijos į naujus švarių technologijų gamybos pajėgumus. „REPowerEU“ reglamente įtvirtinti politikos tikslai aiškiai apima siekius, tiesiogiai susijusius su spartesniu ir teisingu pramonės perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, įskaitant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, žaliuosius įgūdžius ir technologijų, strategiškai susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandinių kūrimu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos uždavinius reikia spręsti skubiai , ir įvertinus bendrą „REPowerEU“ prioritetų pusiausvyrą, valstybės narės į savo pakeistus planus raginamos įtraukti priemones, kuriomis remiamas esamas ir būsimas švarių technologijų pramonės konkurencingumas. Kaip nurodyta Komisijos priimtame komunikate (2), tokios priemonės visų pirma turėtų apimti reguliavimo priemones, kuriomis būtų pagreitintos leidimų švarių technologijų projektams išdavimo procedūros, mokesčių lengvatos arba kitos finansinės paramos formos, kuriomis skatinamas švarių technologijų projektų įgyvendinimas, ir naujos pastangos kelti darbuotojų kvalifikaciją tokių švarių technologijų srityje.

„REPowerEU“ reglamentu valstybėms narėms taip pat bus suteikta papildomų lankstumo galimybių 2014–2020 m. sanglaudos programavimo laikotarpiu, taikant Įperkamos energijos rėmimo (SAFE) priemonę. Todėl valstybės narės galės panaudoti neišmokėtas lėšas tiesioginei paramai pažeidžiamiems namų ūkiams bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms teikti, kad padėtų jiems susidoroti su padidėjusiomis energijos sąnaudomis. Šios gairės tokioms priemonėms netaikomos.

Šiose gairėse paaiškinamas esamų planų keitimo procesas ir „REPowerEU“ skyrių rengimo tvarka. Šių gairių 1 dalyje paaiškinami priimtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo teisiniai pagrindai, o 2 dalyje aptariamas „REPowerEU“ skyriaus rengimas ir turinys. Joje taip pat nurodoma, kokią informaciją valstybės narės turėtų pateikti Komisijai apie savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimų priežastis, tikslus ir pobūdį. Šios gairės pakeičia 2022 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtas gaires, o 2021 m. sausio mėn (3). paskelbtos gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų rengimo lieka galioti.

Dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimų siekiant įtraukti „REPowerEU“ skyrius svarbu pabrėžti toliau išvardytus principus.

—	Svarbiausias prioritetas tebėra spartus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas. Valstybės narės turėtų ir toliau dėti visas pastangas, kad laiku pateiktų mokėjimo prašymus ir užtikrintų pažangą įgyvendinant reformas ir investicijas, kad lėšos būtų išmokėtos laiku.

—

Siekdamos užtikrinti spartų „REPowerEU“ priemonių diegimą, valstybės narės savo pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus su „REPowerEU“ skyriais turėtų pateikti ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 30 d. Valstybės narės turėtų pateikti visas savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano peržiūrėtą versijas kaip atskiras vieno papildymo dalis. „REPowerEU“ skyriuose turėtų būti išsamiai aptariami sunkumai, su kuriais susiduria valstybės narės.

—

Valstybės narės turėtų teikti pirmenybę priemonėms, kurios jau įgyvendinamos ir kurių galima imtis iki 2026 m., kad užtikrintų greitą pažangą siekiant „REPowerEU“ tikslų. Valstybės narės taip pat turėtų atkreipti dėmesį į galimą poveikį, kurį lėšų išmokėjimo struktūrai gali turėti esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimai. Apskritai valstybės narės taip pat turėtų įvertinti esamų priemonių įgyvendinimo grafiką, kad įsitikintų, jog jų įgyvendinimas atitiks sutartus laikotarpius.

—

Likusiomis EGADP paskolomis suteikiamas papildomas finansavimas reformoms ir investicijoms, nurodytoms „REPowerEU“ skyriuose. Siekdamos užtikrinti optimalų šių paskolų paskirstymą, valstybės narės turėtų kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo „REPowerEU“ reglamento įsigaliojimo, pareikšti norą gauti paskolas.

—

Pagal 18 ir 21 straipsnius inicijuotais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimais neturėtų būti sumažintas jų bendras užmojis, visų pirma dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir padedama siekti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Papildomos investicijos ir reformos, įtrauktos į patikslintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, turėtų būti sutelktos į „REPowerEU“ tikslus.

—	Valstybės narės taip pat raginamos apsvarstyti ir su Komisija aptarti iki šiol sukauptą priemonės įgyvendinimo patirtį, kad būtų galima nustatyti, ar atlikus kokius nors jų nacionalinių įgyvendinimo sistemų pakeitimus būtų galima pagerinti reformų ir investicijų vykdymą.

Turinys

I DALIS.

PAPILDOMAS FINANSAVIMAS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANŲ KEITIMAS

4

I.

Įvadas

4

II.

Papildomas finansavimas

4

III.

Išankstinis finansavimas

9

IV.

Plano dalinis keitimas, siekiant atsižvelgti į atnaujintą naująjį didžiausią finansinį įnašą

9

V.

Plano dalinis keitimas arba pakeitimas, nes dėl objektyvių aplinkybių plano ar jo dalies įgyvendinti nebeįmanoma

10

II DALIS.

PAPILDYMŲ RENGIMO IR PATEIKIMO GAIRĖS

11

I.

REPowerEU“ skyrius

13

II.

Bendrosios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo gairės

24

I PRIEDAS.

FINANSINĖS PRIEMONĖS

35

II PRIEDAS

KETINIMŲ DEKLARACIJOS DĖL EGADP PASKOLŲ ŠABLONAS

37

III PRIEDAS.

KETINIMŲ DEKLARACIJOS DĖL PERKĖLIMO IŠ PRISITAIKYMO PRIE „BREXIT’O“ REZERVO ŠABLONAS

38

IV PRIEDAS.

EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANO PAPILDYMO ŠABLONAS

39

V PRIEDAS.

„REPOWEREU“ SKYRIAUS ŠABLONAS

44

I DALIS.

PAPILDOMAS FINANSAVIMAS IR EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANŲ KEITIMAS

I.   Įvadas

Valstybės narės raginamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus keisti remdamosi konsoliduota pradinio plano versija, kurioje turėtų atsispindėti vertinimo etape padaryti pakeitimai ir kuri turėtų visiškai atitikti atitinkamus Tarybos įgyvendinimo sprendimus. Valstybės narės, kurios nekonsolidavo savo pradinio plano, raginamos tai padaryti prieš jį keisdamos. Valstybės narės turėtų pateikti pakeistus planus kaip savo konsoliduotų planų papildymą. Šių gairių IV priede pateikiamas specialus tokio papildymo šablonas.

Bet koks planų pakeitimas turės būti Komisijos įvertintas iš naujo pagal EGADP reglamento 19 straipsnį. Pagal EGADP reglamento 20 straipsnį bus reikalingas Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtins teigiamą plano įvertinimą. Prireikus, po to Komisija ir atitinkama valstybė narė pasirašo naują arba iš dalies pakeistą finansavimo ir (arba) paskolos susitarimą, o prieš bet kokį mokėjimą – veiklos susitarimus.

Valstybių narių prašoma, kad, prieš pateikdamos pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, jos pirmiausia užmegztų neoficialų dialogą su Komisijos tarnybomis. Šiuo dialogu, panašiu į dialogą, vykusį prieš pateikiant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, siekiama padėti valstybėms narėms parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimus.

Valstybės narės primygtinai raginamos ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio mėn. pateikti pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, t. y. iki teisinio termino – 2023 m. rugpjūčio 31 d., iki kurio būtina pateikti pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir paskolos prašymus. Atsižvelgiant į tai, kad likę 30 proc. dotacijų turi būti asignuota iki 2023 m. pabaigos, valstybės narės (nepriklausomai nuo to, ar jos prašo paskolos) primygtinai raginamos nebeteikti pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų po 2023 m. rugpjūčio mėn., nes priešingu atveju nebus jokių garantijų, kad vertinimo ir priėmimo procesas bus baigtas laiku ir finansavimo ir (arba) paskolos susitarimai galės būti pasirašyti dar 2023 m. Tokiu atveju valstybė narė rizikuoja prarasti 30 proc. jai paskirtos dotacijos ir galimybę gauti paskolas.

II.   Papildomas finansavimas

Įsigaliojus „REPowerEU“ reglamentui, į bet kurį pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuriame bus numatyta papildoma finansinė parama paskolų, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (toliau – ATLPS) išteklių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir (arba) perkėlimo iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1755 įsteigto prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo forma, pagal EGADP reglamento 21c straipsnį bus privalu įtraukti „REPowerEU“ skyrių. Papildoma finansinė parama, susijusi su „REPowerEU“ skyriumi, bus išmokėta kartu su likusia EGADP finansinio įnašo dalimi ir, jei taikoma, paskolos parama pagal bendrą įmokų grafiką.

ATLPS ištekliai, skirti „REPowerEU“

„REPowerEU“ reglamente atsiranda nauja negrąžintinos finansinės paramos kategorija. Šie ištekliai gali būti naudojami tik į EGADP reglamento 21c straipsnio 1 dalyje nurodytą „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms finansuoti (žr. tam skirtą II dalies skirsnį), išskyrus priemones, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, susijusi su reikšmingos žalos nedarymo principu. Norint gauti šią papildomą negrąžintiną finansinę paramą, reikia nustatyti papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kurios turi būti įtrauktos į kiekvieno Tarybos įgyvendinimo sprendimo įmokų grafiką. Išmokėjimo struktūroje finansavimo šaltiniai nebus išskirti.

Analogiškai, kaip ir pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų atveju, Komisija pagal EGADP reglamento 21a straipsnio 3 dalį iš papildomos negrąžintinos finansinės paramos, teikiamos iš ATLPS išteklių, išskaičiuos dalį, skirtą administracinėms išlaidoms padengti.

Lentelė 1.

Papildomos „REPowerEU“ dotacijos kiekvienai valstybei narei

Valstybė narė	Bendros sumos dalis (%)	Suma (EUR dabartinėmis kainomis)
Belgija	1,41 %	282 138 922
Bulgarija	2,40  %	480 047 020
Čekija	3,41  %	681 564 712
Danija	0,65  %	130 911 150
Vokietija	10,45  %	2 089 555 318
Estija	0,42  %	83 422 597
Airija	0,45  %	89 598 110
Graikija	3,85  %	769 221 929
Ispanija	12,93  %	2 586 147 350
Prancūzija	11,60  %	2 320 955 407
Kroatija	1,35  %	269 441 467
Italija	13,80  %	2 760 000 000
Kipras	0,26  %	52 487 457
Latvija	0,62  %	123 982 817
Lietuva	0,97  %	194 020 453
Liuksemburgas	0,15  %	30 000 000
Vengrija	3,51  %	701 565 457
Malta	0,15  %	30 000 000
Nyderlandai	2,28  %	455 041 644
Austrija	1,05  %	210 620 057
Lenkija	13,80  %	2 760 000 000
Portugalija	3,52  %	704 419 725
Rumunija	7,00  %	1 399 326 315
Slovėnija	0,58  %	116 909 535
Slovakija	1,83  %	366 959 257
Suomija	0,56  %	112 935 884
Švedija	0,99  %	198 727 417

Perkėlimai ir kitos finansavimo iš ES fondų galimybės

Pasidalijamojo valdymo fondai, kuriems taikomas 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas

EGADP reglamento 7 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė valstybėms narėms į EGADP perkelti iki 5 proc. jų pradinio asignavimo iš kiekvieno fondo, išskyrus Teisingos pertvarkos fondą, kuriam taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060 (2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas, toliau – BNR), laikantis BNR sąlygų. Pagal BNR 26 straipsnį iki 5 proc. 2021–2027 m. biudžetiniam laikotarpiui numatytų BNR fondų lėšų gali būti perkelta bet kurioms kitoms tiesiogiai arba netiesiogiai valdomoms ES priemonėms. Tos lėšos naudojamos išimtinai atitinkamos valstybės narės labui. Tokiu atveju taikomos išskirtinai ES priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisyklės. Šia nuostata valstybei narei suteikiama galimybė padidinti savo išteklius, kuriuos ji gali gauti pagal EGADP.

Valstybės narės gali prašyti atlikti tokius perkėlimus iš dalies keičiant programas. Pagal 2021–2027 m. BNR 26 straipsnio 3 dalį prašymai dėl tokio perkėlimo iš dalies keičiant programą turi būti tinkamai pagrįsti, kad būtų užtikrintas papildomumas ir poveikis.

Šia galimybe perkelti iki 5 proc. fondų lėšų pagal 2021–2027 m. BNR 26 straipsnį galima pasinaudoti siekiant kompensuoti EGADP finansinių asignavimų sumažinimą, susijusį su bet kuria į dabartinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemone. Ja taip pat galima pasinaudoti į „REPowerEU“ skyrių (4) įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti.

Be to, pagal BNR 26a straipsnį su pakeitimais, padarytais „REPowerEU“ reglamentu, iš dalies pakeitusios programą pagal BNR 24 straipsnį, valstybės narės gali panaudoti iki 7,5 proc. savo pradinių nacionalinių asignavimų iš Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“ ir Sanglaudos fondo „REPowerEU“ tikslams remti, laikydamosi konkrečiam fondui taikomų taisyklių.

2 lentelė.

Perkeltinos sumos pagal BNR 26 straipsnį

mln. EUR (suapvalinta)	Galimos sumos, kurios gali būti perkeltos pagal 2021–2027 m. BNR 26 straipsnį (nuo 2022 m. gruodžio mėn.)  (*1)
BE	134,7
BG	363,4
CZ	910,2
DK	25,9
DE	865,9
EE	153,7
IE	59,9
EL	412,8
ES	1 769,4
FR	842,6
LT	435,4
IT	2 104,9
CY	45,2
LV	214,6
LT	305,1
LU	2,9
HU	1 086,4
MT	24,9
NL	64,9
AT	57,5
PL	3 609,0
PT	1 112,6
RO	1 461,0
SI	152,9
SK	617,9
FI	65,1
SE	96,3

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas

Valstybė narė taip pat gali perkelti į EGADP visą preliminarų asignavimą iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo arba jo dalį, kad finansuotų investicijas ir reformas pagal „REPowerEU“ skyrių. Perkeltos lėšos naudojamos išimtinai atitinkamos valstybės narės labui. 80 proc. tokio preliminaraus asignavimo sumos iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo valstybėms narėms išmokama kaip išankstinis finansavimas trimis dalimis – 40 proc. (2021 m.), 30 proc. (2022 m.) ir 30 proc. (2023 m.). Likusi preliminariai skirta suma bus išmokėta 2025 m., pateikus reikiamus tinkamų finansuoti išlaidų dokumentus.

Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo 2022 ir 2023 m. išankstinio finansavimo dalys turi būti sumokėtos iki atitinkamų metų balandžio mėn. pabaigos. Kad būtų galima atsižvelgti į visus ketinimus dėl perkėlimo, prieš išmokant 2023 m. išankstinę finansavimo dalį iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo, valstybės narės iki 2023 m. kovo 1 d. turi pranešti Komisijai apie bet kokius ketinimus perkelti lėšas iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo į EGADP. Toks pranešimas turėtų būti siunčiamas el. paštu naudojant III priede pateiktą šabloną. Jame turėtų būti pateiktas bendras prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo ir „REPowerEU“ skyrių bendrų tikslų paaiškinimas, iš kurio būtų matyti, kad daugiausia dėmesio skiriama ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimui. Valstybės narės neprivalo pateikti kiekvienos priemonės pagrindimo. Komisijai gavus informaciją, 2023 m. išankstinio finansavimo dalies mokėjimas bus sustabdytas.

Priklausomai nuo sumos, kurią valstybė narė nusprendžia pervesti į EGADP, taikoma viena iš šių procedūrų:

—

jei perkeliama suma yra mažesnė už likusią preliminaraus asignavimo sumą, kuri dar nebuvo išmokėta iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo (kaip išankstinis finansavimas), perkėlimas bus vykdomas naudojant prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo sumas, kurios kitu atveju būtų išmokėtos 2023 ir 2025 m.;

—

jei perkeliama suma yra didesnė už dar neišmokėtą preliminaraus asignavimo iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo dalį, pirmiausia perkeliamos dar neišmokėtos sumos iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo. Vėliau skirtumas bus padengiamas (iš dalies arba visiškai) iš 2021 ir 2022 m. jau sumokėtų prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išankstinio finansavimo sumų, kurias pirmiausia reikės susigrąžinti iš atitinkamos valstybės narės. Valstybės narės galės pareikšti pageidavimą, kad Komisija tokias susigrąžintas sumas, kiek įmanoma, įskaitytų sumažindama bet kokią būsimą patvirtintą išmoką, įskaitant išmokas pagal EGADP. 3 lentelė. Asignavimas iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo ir išmokėtos prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išankstinio finansavimo sumos mln. EUR (suapvalinta) Asignavimas iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo Išmokėta prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo išankstinio finansavimo suma BE 386,6 211,8 BG 15,4 8,4 CZ 54,9   DK 275,0 150,7 DE 646,6 354,2 EE 6,6 3,6 IE 1 165,2 638,3 EL 38,6 21,2 ES 272,4 149,3 FR 735,6 403,0 LT 7,2 3,9 IT 146,8 80,4 CY 52,1 28,5 LV 10,9 6,0 LT 12,2 6,7 LU 128,5 70,4 HU 57,2 31,3 MT 44,3 24,3 NL 886,3 485,5 AT 27,7 15,2 PL 173,6 95,1 PT 81,4 44,6 RO 43,2 23,6 SI 5,3   SK 36,3 19,9 FI 23,2   SE 137,4 75,3 27 ES valstybės narės 5 470,4

EGADP paskolos prašymas

Kad paremtų pakeistuose planuose nurodytas naujas reformas ir investicijas, valstybės narės gali gauti finansavimą labai palankiomis EGADP paskolų finansavimo sąlygomis. Valstybės narės ypač raginamos naudotis šiuo finansavimo šaltiniu (Komisija šį finansavimą gali teikti iki 2023 m. pabaigos), kad galėtų finansuoti papildomas reformas ir investicijas. Tokios paskolos ypač tinka didesniems finansiniams poreikiams, susijusiems su reformų įgyvendinimu ir investicijomis, reikalingomis įgyvendinant „REPowerEU“ tikslus, padengti.

Valstybių narių paskolų prašymų, įskaitant pateiktus pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 6 dalį, galutinis pateikimo terminas yra 2023 m. rugpjūčio 31 d., kaip nustatyta EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalyje. Per 30 dienų nuo „REPowerEU“ reglamento įsigaliojimo valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie ketinimą prašyti paskolos, pateikdamos raštą pagal II priede pateiktą šabloną. Ši prievolė taip pat taikoma toms valstybėms narėms, kurios jau yra paėmusios paskolas, neviršijančias EGADP reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytos didžiausios sumos (6,8 proc. jų BNP) (5). Jei įmanoma, toks pranešimas jau turėtų būti pateiktas anksčiau, jame nurodant prašomos paskolos paramos sumą ir įtraukiant pirminį investicijų ir reformų, kurios turi būti remiamos tokiomis paskolomis, sąrašas. Taip siekiama užtikrinti geresnį biudžeto nuspėjamumą ir papildomas paskatas valstybėms narėms prašyti tokios paskolos paramos, kartu taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, neviršijant 2023 m. rugpjūčio 31 d. galutinio termino, nustatyto EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalyje.

Remdamasi visų valstybių narių pateikta informacija, Komisija nepagrįstai nedelsdama pateiks Parlamentui ir Tarybai pareikštų ketinimų apžvalgą ir pasiūlys tolesnį turimų išteklių paskirstymo būdą, atsižvelgdama, be kita ko, į prašančiųjų valstybių narių poreikius ir į kitų valstybių narių jau pateiktus arba planuojamus pateikti prašymus dėl paskolos paramos. Jei paskolų prašymai viršytų turimas sumas, Komisija, paisydama poreikio užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turi būti visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į valstybių narių ekonominę ir socialinę padėtį, atsižvelgtų į tai, ar prašomas papildomas finansavimas, viršijantis 6,8 proc. viršutinę ribą, prisideda prie „REPowerEU“ skyrių įgyvendinimo.

Pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 1 dalį paskolos parama gali būti suteikta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai visos paskolų sutartys turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi iki tos datos Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų pasirašyti paskolos sutartis, o Komisija turėtų gauti teisines nuomones, patvirtinančias, kad įvykdyti visi konstituciniai ir teisiniai reikalavimai, susiję su šių sutarčių įsigaliojimu.

Paskolos paramos prašymas turėtų būti nuodugniai motyvuotas ir visų pirma turėtų apimti:

—	didesnių finansinių poreikių pagrindimą;

—	papildomų reformų ir investicijų sąrašą, nurodant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes;

—	patikslinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sąmatas.

Didesnių finansinių poreikių gali atsirasti dėl to, kad:

—	numatytos papildomos reformos ir investicijos, kuriomis visų pirma siekiama spręsti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir „REPowerEU“ uždavinius;

—	sumažintas atitinkamos valstybės narės didžiausias finansinis įnašas ir dėl to ji kai kurias priemones perkėlė iš negrąžintinos paramos į paskolas, kad bendras jos plano užmojis nesumažėtų. Tokiems paskolų prašymams pagrįsti nereikėtų pasiūlyti jokių papildomų reformų ar investicijų;

—	prašoma paskolos „REPowerEU“ skyriaus priemonėms finansuoti.

III.   Išankstinis finansavimas

Kad finansinė parama būtų suteikta iš anksto ir panaudota siekiant sparčiau reaguoti į esamą energetikos krizę, valstybės narės gali prašyti ne daugiau kaip 20 proc. papildomo finansavimo, reikalingo „REPowerEU“ skyriuose numatytoms priemonėms finansuoti, išankstinio finansavimo forma. Tokį būtiną papildomą finansavimą gali sudaryti šie šaltiniai:

—	naujos ATLPS pajamos pagal 21a straipsnį;

—	iš prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo perkelti ištekliai pagal 21b straipsnį;

—	iš sanglaudos politikos programų perkelti ištekliai pagal 7 straipsnį;

—	EGADP paskolos pagal 14 straipsnį;

—	papildoma negrąžintina parama, taikoma po 2022 m. birželio mėn. atnaujinimo pagal 18 straipsnį.

Išankstinio finansavimo suma bus išmokėta ne daugiau kaip dviem dalimis. Pirmasis mokėjimas bus atliktas per du mėnesius po to, kai Komisija priims EGADP reglamento 23 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą, o antrasis – per dvylika mėnesių nuo Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinamas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, į kurį įtrauktas „REPowerEU“ skyrius, vertinimas, įsigaliojimo.

Išankstinį finansavimą atitinkantys mokėjimai priklausys nuo turimų išteklių, visų pirma nuo turimų priemonės „NextGenerationEU“ lėšų, veiksmingo išankstinio išteklių perkėlimo iš pasidalijamojo valdymo programų ir metiniame ES biudžete patvirtintų asignavimų, taip pat nuo pajamų, nurodytų 21a straipsnyje. Kiekviena iš dviejų išankstinio finansavimo dalių, mokama naudojant išteklius, perkeltus pagal BNR 26 straipsnį, visoms valstybėms narėms iš viso neviršija 1 mlrd. EUR. Išankstinio finansavimo suma bus sumokėta įvertinus visus valstybių narių pateiktus prašymus ir prireikus padalyta proporcingai, neviršijant bendros 1 mlrd. EUR viršutinės ribos. Finansinis įnašas ir, kai taikoma, mokėtinos paskolos paramos suma bus proporcingai pakoreguoti, kad būtų atsižvelgta į šį papildomą išankstinį finansavimą, skirtą pagal „REPowerEU“ skyrius.

IV.   Plano dalinis keitimas, siekiant atsižvelgti į atnaujintą naująjį didžiausią finansinį įnašą

Pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali atnaujinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad įtrauktų atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, apskaičiuotą remiantis 11 straipsnio 2 dalimi. 2022 m. birželio 30 d. Komisija paskelbė atnaujintą visų valstybių narių didžiausią finansinį įnašą (6).

Svarbu pažymėti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimais neturėtų būti sumažintas pradinių planų užmojų lygis (arba jais turėtų būti siekiama platesnio užmojo), o pakeisti planai turėtų ir toliau atitikti visus EGADP reglamente nustatytus vertinimo kriterijus. Visų pirma, valstybės narės turi toliau veiksmingai spręsti visus atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius arba reikšmingą jų dalį, taip pat įgyvendinti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetus.

Pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali siūlyti koreguoti priemones, jų tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kad būtų atsižvelgta į didžiausio finansinio įnašo peržiūrą. Vertindama šiuos pokyčius (prireikus kartu su papildomomis priemonėmis, susijusiomis su paskolos parama pagal 14 straipsnį), Komisija apsvarstys:

—	ar valstybė narė įrodė ryšį tarp siūlomų pakeitimų ir pakeisto didžiausio finansinio įnašo;

—	bendrą visų siūlomų peržiūrėto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų, įskaitant naujas ir padidintas į „REPowerEU“ skyrius įtrauktas priemones, poveikį, atsižvelgiant į visus vertinimo kriterijus, kuriuos planas turi atitikti.

Atnaujinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad juose būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį, galima tik vieną kartą – iki 2023 m. pabaigos. Siekiant atsižvelgti į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą ir teisiškai įsipareigoti dėl sumos, atitinkančios 30 proc. finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal EGADP reglamento III priedą, finansavimo susitarimas turėtų būti iš dalies pakeistas 2023 m. Siekiant optimizuoti procesą valstybės narės primygtinai raginamos iki 2023 m. balandžio 30 d. pateikti vieną bendrą pakeistą planą, į kurį būtų įtraukti pakeitimai pagal 18 straipsnio 2 dalį ir „REPowerEU“ skyrius.

Galimi pakeitimų, kuriuos būtų galima siūlyti pagal 18 straipsnio 2 dalį, pavyzdžiai, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus:

—	paskolos paramos sumos arba perkeltų lėšų padidinimas, siekiant kompensuoti sumažintą finansinį įnašą;

—	siektinų reikšmių arba suderinto siektinų reikšmių rinkinio didinimas ar mažinimas, kartu proporcingai keičiant atitinkamos (-ų) priemonės (-ių) numatomas išlaidas;

—	priemonių įtraukimas arba pašalinimas, atsižvelgiant į pakeistą finansinį įnašą;

—	tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių grafiko keitimas arba priemonės ir tarpinės / siektinos reikšmės, kurioms įtakos turi pasikeitęs finansinis įnašas, aprašymų pritaikymas.

Valstybės narės taip pat gali siūlyti keisti kelių susijusių priemonių tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, kad būtų atsižvelgta į pakeistą finansinį įnašą, pavyzdžiui, sujungti kelias smulkesnes susijusias priemones į vieną. Tokiu atveju valstybei narei reikėtų pakeisti konkrečias tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir atitinkamai papildyti arba padidinti kitų tarpinių reikšmių bei siektinų reikšmių užmojus, jei bendros numatomos plano išlaidos atitinka atnaujintą finansinį įnašą arba jį viršija ir jei valstybė narė įrodo ryšį tarp pakeistų asignavimų ir siūlomų plano pakeitimų. Finansinio įnašo sumažinimas arba pakeitimas galėtų būti svarstomas, kai reikia pagrįsti kai kurių komponento priemonių užmojo ir numatomų išlaidų sumažinimą, kartu padidinant kitų priemonių numatomas išlaidas ir užmojį.

Sumažinimas

Net jei galutinis didžiausias finansinis įnašas sumažinamas, valstybės narės raginamos toliau įgyvendinti jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pasitelkiant alternatyvius finansavimo šaltinius. Taikant EGADP sistemą, reikšminga alternatyva yra EGADP paskolos pagal 14 straipsnį ir perkėlimai iš kitų ES fondų arba nacionalinių šaltinių panaudojimas. Pagal 21c straipsnio 2 dalį valstybės narės taip pat gali kompensuoti didžiausio finansinio įnašo sumažinimą papildomu finansavimu, skirtu „REPowerEU“ skyriaus priemonėms, įtraukdamos esamas finansuoti tinkamas priemones į savo planų „REPowerEU“ skyrius, neviršydamos numatomų išlaidų sumos, lygios didžiausio finansinio įnašo sumažinimui pagal 11 straipsnio 2 dalį. Toks sumažinimas bus apskaičiuojamas lyginant didžiausio finansinio įnašo, pagrįsto 2020 ir 2021 m. BVP prognoze (atėmus administracines išlaidas), ir galutinio didžiausio finansinio įnašo, kurį Komisija paviešino paskelbus galutinius BVP duomenis (atėmus administracines išlaidas), skirtumą. Apskaičiuodama numatomas išlaidas, Komisija praktiškai naudos į priimtus Tarybos įgyvendinimo sprendimus jau įtrauktų priemonių, perkeliamų į „REPowerEU“ skyrių, dalių numatomas išlaidas (išskyrus naujas priemones, kurioms reikės naujų išlaidų sąmatų).

Padidinimas

Valstybės narės, kurios po atnaujinimo gauna didesnį didžiausią finansinį įnašą, gali išnaudoti turimas papildomas lėšas siūlydamos atitinkamas reformas ir investicijas arba didindamos jau numatytąsias. Jos primygtinai raginamos visas papildomas pajamas skirti „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti, atsižvelgiant į 2022 m. ir, jei taikytina, 2023 m. konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Kad valstybės narės galėtų visiškai išnaudoti padidintą didžiausią finansinį įnašą, jų pakeistų planų numatomos išlaidos turėtų atitikti bent jau atnaujintą didžiausią finansinį įnašą.

Valstybės narės, kurių didžiausias finansinis įnašas yra didesnis, gali pasinaudoti EGADP reglamento 18 straipsniu ir prašyti pakeisti esamas priemones, jei pagrįsti pakeitimai yra būtini, kad būtų galima įdiegti naujas arba didesnės apimties priemones, visų pirma tas, kurios įtrauktos į „REPowerEU“ skyrius.

V.   Plano dalinis keitimas arba pakeitimas, nes dėl objektyvių aplinkybių plano ar jo dalies įgyvendinti nebeįmanoma

Pagal EGADP reglamento 21 straipsnį valstybės narės turi galimybę prašyti iš dalies pakeisti savo planą, jeigu nebeįmanoma įgyvendinti vienos ar kelių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių. Tačiau iš dalies pakeistame plane vis tiek turės būti atsižvelgta į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas arba į didžiąją jų dalį, taip pat į visus kitus EGADP reglamente numatytus vertinimo kriterijus.

Rusijos agresija prieš Ukrainą labai paveikė energijos ir statybinių medžiagų kainas. Dėl to padidėjo ir spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms. Tų pokyčių sunkumo nebuvo galima numatyti tuo metu, kai buvo sukurta priemonė, taip pat tuo metu, kai dauguma valstybių narių pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šie pokyčiai gali turėti tiesioginį poveikį tam tikrų į planus įtrauktų investicijų įgyvendinimui ir jais galima remtis kaip objektyviomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas prašymas pagal 21 straipsnį.

Dėl objektyvių aplinkybių priemonė gali tapti nebeįgyvendinama, atsižvelgiant į numatytą išlaidų ar veiksmingumo lygį, arba gali būti pasiūlyta geresnė alternatyva, kuria būtų lengviau pasiekti tuos pačius EGADP reglamento tikslus arba atitikti 11 vertinimo kriterijų. Tokiais atvejais valstybei narei reikės pateikti objektyvią informaciją, kuria pagrindžiamas netikėtas pradinės priemonės įgyvendinimo neveiksmingumas, palyginti su pirminiu planu, ir įrodyti, kad siūloma alternatyva yra tinkamesnė numatytiems tos priemonės tikslams pasiekti. Pavyzdžiui, valstybė narė galėtų pateikti įrodymų, kad alternatyvi priemonė yra ekonomiškai efektyvesnė arba labiau padeda siekti reformos ar investicijų politikos tikslų.

Atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslų svarbą sprendžiant dabartinius uždavinius, iš dalies pakeistame EGADP reglamente aiškiai nurodyta, kad pagal 21 straipsnį objektyviomis aplinkybėmis gali būti laikomas galimas prieštaravimas tarp esamos priemonės, nurodytos Tarybos įgyvendinimo sprendime, ir „REPowerEU“ tikslų. Komisija kiekvienu konkrečiu atveju vertins, ar valstybė narė įrodė objektyviai patikrinamus faktus šiuo klausimu.

Valstybės narės, remdamosi 21 straipsniu dėl plano dalinio pakeitimo, privalo pateikti tinkamą siūlomų pakeitimų pagrindimą ir gali pasirinkti, kokius įrodymus ir informaciją jos norėtų pateikti savo pagrindimui pagrįsti. Informacijos, kurią reikia pateikti, apimtį lemia pokyčių rūšis bei pobūdis ir objektyvios aplinkybės, kuriomis remiamasi. Pavyzdžiui, valstybėms narėms nereikia pateikti įrodymų, susijusių su visuotinai žinomomis aplinkybėmis (pvz., trūkumo tiekimo grandinėse), tačiau jos turėtų pateikti konkrečią informaciją apie tokių įvykių poveikį priemonėms ir konkrečioms tarpinėms reikšmėms ir siektinoms reikšmėms.

Toliau pateikti scenarijai gali būti naudojami kaip galimų pagal 21 straipsnį inicijuojamų pakeitimų pavyzdžiai, įskaitant informaciją, kurią valstybės narės turėtų pateikti (7).

—

Dėl smarkiai išaugusių statybinių medžiagų kainų valstybė narė siūlo pakeisti siektiną reikšmę, susijusią su renovuotinų pastatų skaičiumi arba plotu. Prašymui pagrįsti ji pateikia informaciją apie infliaciją statybos sektoriuje savo ekonomikoje ir proporcingai pritaiko siektiną reikšmę pagal padidėjusias išlaidas, pašalina priemonę iš plano arba prašo papildomo finansavimo padidėjusioms numatomoms išlaidoms padengti (kiekvienu atveju valstybė narė pateikia būtinus išlaidų apskaičiavimo įrodymus).

—

Valstybė narė siūlo atsisakyti investicijos superkompiuteriui įsigyti dėl trūkumų, su kuriais susiduriama puslaidininkių tiekimo grandinėje. Kartu su prašymu pateikiama glausta valdžios institucijų bandymų įsigyti atitinkamą gaminį apžvalga ir, jei įmanoma, neįvykusios viešųjų pirkimų procedūros įrodymai.

—	Valstybė narė siūlo pakeisti tarpinės reikšmės, susijusios su katilų pakeitimu namų ūkiuose, sąlygas, numatant, kad į paramos taikymo sritį nebūtų įtraukti dujiniai katilai, nes jų įsigijimas prieštarauja „REPowerEU“ tikslams, o tai pagal „REPowerEU“ reglamentą laikoma objektyviomis aplinkybėmis.

—

Valstybė narė nustato daug ekonomiškesnį transporto mazgo statybos būdą ir nori pakeisti susijusią atitinkamos tarpinės reikšmės techninę specifikaciją. Prie šio prašymo pridedama pastaba, kurioje paaiškinama atlikta analizė, siekiant įrodyti, kad naujasis metodas būtų ekonomiškesnis, o bendri rezultatai išliktų tokie patys.

—

Valstybė narė nori pakeisti hidroelektrinės charakteristikas, nes, nepaisant šiek tiek didesnių išlaidų, taip būtų galima užtikrinti daug didesnį energinį našumą. Valstybė narė pateikia trumpą analizę, kaip naujos hidroelektrinės charakteristikos pagerintų jos bendrą veikimą, kartu pridėdama atnaujintą priemonės išlaidų sąmatą.

Siūlomais pakeitimais neturėtų būti sumažintas bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų užmojis. Taip pat būtina užtikrinti, kad planai ir toliau atitiktų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, o jų įgyvendinimas nebūtų nukeltas į paskutinius EGADP metus. Be to, priemonės, kuriomis pakeičiamos neįgyvendinamomis laikomos priemonės, turėtų kiek įmanoma prisidėti prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo (pvz., perėjimas nuo dujų katilų prie šilumos siurblių).

Scenarijus	Teisinis pagrindas
„REPowerEU“ skyriaus įtraukimas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą	21c straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių koregavimas atnaujinus didžiausią finansinį įnašą	18 straipsnio 2 dalis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių dalinis pakeitimas esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tų priemonių nebeįmanoma įgyvendinti	21 straipsnis
Papildomų priemonių įtraukimas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, siekiant gauti papildomų EGADP paskolų	14 straipsnis
Bet kurio iš pirmiau nurodytų scenarijų derinys	14 straipsnis, 18 straipsnio 2 dalis, 21 arba 21c straipsnis

II DALIS.

PAPILDYMŲ RENGIMO IR PATEIKIMO GAIRĖS

Šiame skirsnyje pateikiamos bendros gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildymo rengimo ir pateikimo, įskaitant „REPowerEU“ skyriaus rengimą. Visoje šioje dalyje terminas „pakeitimas“ vartojamas visiems ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimams, neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, apibūdinti. Keisdamos savo planus, valstybės narės turėtų pateikti įrodymų, susijusių su EGADP reglamente nustatytais vertinimo kriterijais, taip pat atnaujintą informaciją, nurodytą EGADP reglamento 18 ir 21c straipsniuose.

Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildyme siūlomiems pakeitimams. Jei siūlomi pakeitimai neturi poveikio atitinkamam skirsniui, su juo susijusios šablono dalies pildyti nereikia. „REPowerEU“ skyrių reikėtų pateikti kaip papildomą šių specialių reformų ir investicijų komponentą. Jau priimto plano struktūros keisti nereikia, reikėtų vengti pasikartojimų.

II dalį sudaro du pagrindiniai skirsniai: pirma, rekomendacijos dėl „REPowerEU“ skyriaus rengimo ir, antra, gairės dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikta atliekant bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimą.

I.   „REPowerEU“ skyrius

1.    Reformos ir investicijos

„REPowerEU“ skyriuose kaip priemonės numatytos naujos reformos ir investicijos, pradėtos įgyvendinti nuo 2022 m. vasario 1 d., arba į jau priimtus Tarybos įgyvendinimo sprendimus įtrauktų reformų ir investicijų (kurios pradėtos įgyvendinti 2020 m. vasario 1 d.) padidinta dalis. Pastaruoju atveju į „REPowerEU“ skyrių įtraukiama tik padidinta esamos priemonės dalis. Valstybės narės, kurioms pagal 11 straipsnio 2 dalį sumažintas didžiausias finansinis įnašas, taip pat gali įtraukti nepadidintas priemones į jau patvirtintus Tarybos įgyvendinimo sprendimus, tačiau neviršydamos apskaičiuotų išlaidų sumos, lygios didžiausio finansinio įnašo sumažinimui. Praktiškai tai reiškia, kad tokiais atvejais „REPowerEU“ skyriai apimtų priemonių, įtrauktų į jau patvirtintus Tarybos įgyvendinimo sprendimus, dalys, kurių bendros išlaidos yra lygios didžiausio finansinio įnašo sumažinimui arba už jį mažesnės.

Padidinta priemone turėtų būti iš esmės pagerintas pirminės priemonės užmojų lygis. Tai turėtų būti matoma iš tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių struktūros ir lygio. Pavyzdžiui, valstybė narė galėtų toliau taikyti priemonę pagal esamą komponentą, tačiau „REPowerEU“ skyriuje gerokai padidinti siektiną reikšmę, kad galėtų pasinaudoti naujai prieinamu finansavimu. Pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energijos gamybos pajėgumai, padidinti nuo 1 000 MW iki 1 300 MW, būtų pristatomi kaip 300 MW padidinimas; renovuotų pastatų skaičius, padidintas nuo 20 000 iki 30 000 būstų (kartu sutaupius daugiau nei 30 proc. energijos), būtų pristatomas kaip priemonės padidinimas 10 000 būstų.

Reikėtų priminti, kad reformos ir investicijos taip pat turėtų padėti veiksmingai spręsti visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, arba didelę jų dalį, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, Tarybos priimtas per 2022, 2023 m. ir vėlesnių semestrų ciklus, prieš valstybei narei pateikiant peržiūrėtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. 2022 m. konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, be kita ko, nurodomos valstybėms narėms kylančios energetikos problemos. Jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, įskaitant planus, į kuriuos įtrauktas „REPowerEU“ skyrius, nepakankamai atitinka vertinimo kriterijus, jie negali būti vertinami teigiamai ir jiems negali būti skiriamas papildomas finansavimas.

Atsižvelgiant į problemų, su kuriomis ES susiduria, skubumą ir į sutrumpėjusį priemonių įgyvendinimo tvarkaraštį (kai paskutinės tarpinės / siektinos reikšmės turi būti pasiektos iki 2026 m. rugpjūčio mėn.), valstybės narės raginamos kuo labiau remtis į priimtus Tarybos įgyvendinimo sprendimus jau įtrauktomis priemonėmis, kad galėtų laiku prisidėti prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo.

2.    Priemonių, kurias galima įtraukti į „REPowerEU“ skyrius, pavyzdžiai

a)   Energetikos infrastruktūros ir įrenginių gerinimas, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant SGD, tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma kad būtų sudarytos sąlygos tiekimui įvairinti siekiant visos Sąjungos intereso

Šis tikslas taikomas energetikos infrastruktūrai ir įrenginiams, kuriais sudaromos sąlygos įvairinti dujų tiekimą valstybėse narėse, kad būtų patenkinti neatidėliotini tiekimo saugumo poreikiai, tačiau nepakenkiant ilgalaikiams ES energetikos ir klimato srities tikslams. Jie apima SGD terminalus, pavyzdžiui, SGD plūduriuojančius saugyklas ir pakartotinio dujinimo įrenginius, dujotiekius, taip pat kitus dujų tinklo komponentus, kaip antai matavimo stotis, kompresorines arba dujų saugyklas.

Priemonės, susijusios su naftos infrastruktūra ir įrenginiais, kuriomis siekiama patenkinti neatidėliotinus naftos ir dujų tiekimo saugumo poreikius, gali būti papildomai įtrauktos į „REPowerEU“ skyrių tik tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės dėl savo geografinės padėties yra ypač priklausomos nuo rusiškos žalios naftos ir joms taikoma išimtinė laikina nuostata, leidžianti nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 833/2014 3m straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų draudimų.

Tokių valstybių narių investicijos į dujų ir naftos infrastruktūrą turėtų būti kiek įmanoma suderintos su papildomų energetikos infrastruktūros poreikių vertinimo rezultatais, nustatytais 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate dėl „REPowerEU“, ir diskusijomis su valstybėmis narėmis regioninėse aukšto lygio grupėse, veikiančiose įgyvendinant TEN-E politiką, kurių rezultatai atsispindi 2022 m. gegužės 18 d. plano „REPowerEU“ III priede.

Atsižvelgiant į tai, kad daugiausia dėmesio skiriama neatidėliotiniems energijos tiekimo saugumo poreikiams ir gavus Komisijos teigiamą vertinimą, energijos tiekimo saugumo poreikiams patenkinti būtinoms energetikos infrastruktūros ir įrenginių gerinimo priemonėms galės būti taikoma nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžianti nuostata. Todėl valstybės narės turės pateikti atitinkamą informaciją, pagrindžiančią teisę į šią nukrypti leidžiančią nuostatą (žr. B) punktą).

Kalbant apie priemones, kuriomis prisidedama prie energijos tiekimo, valstybės narės taip pat raginamos atkreipti dėmesį į projektų kibernetinio saugumo aspektą, kad būtų kuo labiau sumažinta galima energijos tiekimo sutrikimo rizika.

b)   Pastatų ir kritinės energetikos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimas, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamybos didinimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros spartinimas ir jos dalies didinimas

1)

Šis tikslas apima tokias priemones kaip energinė pastatų renovacija, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ar atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą, šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, energijos vartojimo efektyvumo priemones efektyviose centralizuoto šilumos ir vėsinimo sistemose arba ekonomiškai efektyvius energijos vartojimo efektyvumo didinimo patobulinimo sprendimus įmonėse, t. y. tokius, kuriais siekiama įgyvendinti atlikus energijos vartojimo auditą pateiktas rekomendacijas. Tokios priemonės sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro ir prisidėtų prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros. Šį tikslą būtų galima pasiekti, pvz., — teikiant paramą renovacijai ir technologijoms, kuriomis pastatų energinis naudingumas vidutiniškai padidinamas bent 30 proc. (pirmenybę teikiant pastatams, kurių energinis naudingumas blogiausias, ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams); — mažinant šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad jos taptų efektyvios, pavyzdžiui, įrengiant šilumos siurblius (įskaitant hibridinius šilumos siurblius), labai efektyviai energiją vartojančius ir atsinaujinančiuosius išteklius naudojančius centralizuoto šildymo ir vėsinimo įrenginius, fotovoltinius elementus, energijos kaupimo sistemas vietoje naudojamai atsinaujinančiųjų išteklių energijai, išmaniuosius termostatus ir kt.; — įgyvendinant specialias finansines priemones arba prisidedant prie programos „InvestEU“ garantijos, skirtos investicijoms į energinę pastatų renovaciją remti (pavyzdžiui, esminio gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, kurių energinio naudingumo rodikliai prasčiausi, modernizavimą, šildymo sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių įrengimą vietoje); — sukuriant nacionalines arba regionines techninės pagalbos priemones, kuriomis būtų remiamas didelio finansiškai pagrįstų energijos vartojimo efektyvumo ir pastatų renovacijos projektų, pritraukiančių privačius investuotojus, srauto kūrimas; — įsteigiant arba sustiprinant esamus energijos vartojimo efektyvumo nacionalinius fondus, kuriuose būtų numatytos energijos vartojimo efektyvumui ir pastatų renovacijai skirtos finansinės priemonės; — atnaujinant su statyba ir pastatais susijusius teisės aktus, reikalaujant didesnio naujos statybos ir renovuotų pastatų energijos vartojimo efektyvumo; — patvirtinant teisėkūros priemones, kuriomis reikalaujama, kad pastatuose būtų privalomai įrengti išmanieji energijos skaitikliai.

2)	Tikslas mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro išsamiau aptariamas tolesniame intarpe.

3)

Tikslas remti tvaraus biometano ir vandenilio naudojimą susijęs su investicijomis, skirtomis tvaraus biometano gamybos pajėgumams ir naudojimui didinti (įskaitant jungtis, kad jį būtų galima derinti su dujų infrastruktūra) ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumams didinti (8) (įskaitant atitinkamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų, reikalingų vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, didinimą). Šie tikslai taip pat susiję su investicijomis į vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro (9), gamybos pajėgumus ir specialią vandenilio infrastruktūrą, įskaitant vamzdynus, saugyklas ir uostų terminalus.

Atitinkamos reformos galėtų būti investicijoms į tvaraus biometano ir biodujų gamybą ar naudojimą skirtos paskatos (kvotos, sandoriai dėl kainų skirtumo) arba reformos, kuriomis pagal ES vandenilio strategiją būtų sukurta tinkama teisinė sistema ir reguliavimo režimai, skirti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamybai, naudojimui, transportavimui ir saugojimui, daugiausia dėmesio skiriant sektoriams, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku.

4)

Tikslas padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį ir paspartinti jos plėtrą apima priemones, skirtas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumams didinti, tinklui, reikalingam atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti ir atitinkamai kaupti, stiprinti ar modernizuoti, taip pat reformas, kuriomis pagreitinamos leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūros, įskaitant jų prijungimą prie tinklo.

Reformomis turėtų būti siekiama supaprastinti ir pagreitinti leidimų išdavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, įskaitant, pavyzdžiui, procedūrų skaitmeninimą ar vieno langelio principo taikymą aplinkosaugos leidimams išduoti, arba pagerinti (teritorijų) planavimą, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai ypač tinkamų teritorijų nustatymą. Reformos turėtų būti vykdomos kartu keliant administracijos personalo kvalifikaciją ir stiprinant jo pajėgumus, kad būtų galima sparčiau nagrinėti prašymus išduoti leidimus, kurių padaugėjo, ir taikant kitas administracinių gebėjimų gerinimo priemones, pavyzdžiui, suteikiant geresnių įrankių ir supaprastinus darbo eigą.

Konkrečiai šildymo sektoriuje šį tikslą galima pasiekti:

—

specialiomis finansinėmis priemonėmis ar kita parama, subsidijų arba mokesčių paskatomis pagrįstomis investicijomis į didelio energinio efektyvumo šildymo ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemas naudojant atsinaujinančiuosius išteklius, įskaitant paskatas vartotojams įsirengti šilumos siurblius ir saulės energijos šiluminius įrenginius arba prisijungti prie modernaus efektyvaus atsinaujinančiais ištekliais ir atliekine šiluma pagrįstos centralizuotos šildymo ir vėsinimo sistemos;

—	suplanuotomis schemomis, skirtomis iškastinio kuro šildymo sistemoms pakeisti atsinaujinančiųjų išteklių technologijomis (atsinaujinančiųjų išteklių šiluma, atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstu centralizuotu šilumos tiekimu, pramonės atliekų šilumos ir vėsinimo tinklų naudojimu);

—

modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, siekiant iškastinį kurą pakeisti šilumos siurbliais arba atsinaujinančiaisiais ištekliais, optimizuojant eksploatavimo temperatūrą, mažinant šilumos nuostolius centralizuotame tinkle, modernizuojant pastotes, naudojant pažangiuosius valdiklius, didinant šilumos saugojimo galimybes.

ba)   Mažesnis energijos nepriteklius

Vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčio principais, į „REPowerEU“ skyrius taip pat gali būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama struktūriškai šalinti pagrindines energijos nepritekliaus priežastis pasitelkiant ilgalaikes investicijas ir reformas, be kita ko, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, energinės pastatų renovacijos priemonėmis ir vartotojų apsaugos bei įgalėjimo priemonėmis. Tokiomis reformomis ir investicijomis turėtų būti teikiama pakankama finansinė parama, kad būtų galima struktūriškai sumažinti energijos paklausą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams (iki 100 proc. išlaidų) ir pažeidžiamoms įmonėms, įskaitant labai mažas, mažas ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) ir daug energijos naudojančias pramonės įmones, kurios patiria didelių sunkumų dėl didelių sąskaitų už energiją.

Priemonės, kuriomis galima pasiekti šiuos tikslus (10):

—	finansinė parama energijos vartojimo efektyvumo schemoms, įskaitant specialias finansines priemones;

—	elektros energijos poreikio mažinimo schemos, skirtos namų ūkiams ir įmonėms, įskaitant MVĮ, kurios patiria sunkumų dėl didelių sąskaitų už elektrą;

—	finansiniai priedai prie kitų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų schemų, siekiant padidinti paramos pažeidžiamiems namų ūkiams intensyvumą, pvz., renovacijai, kuria siekiama efektyvaus energijos vartojimo;

—	schemos, pagal kurias subsidijuojama energinė renovacija arba šildymo sprendimų diegimas;

—	energetikos bendrijų rėmimas ir skatinimas;

—	visuomenės švietimo apie energetiką programos, skirtos didinti informuotumui apie energijos taupymą, ypač orientuotos į daug energijos vartojančius modelius ir vartotojus;

—	vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių realias konsultacijas ir pagalbą (ne tik informaciją) apie pastatų renovacijos galimybes, energinio naudingumo sertifikatus ir energijos vartojimo audito rekomendacijas, diegimas;

—	reformos, kuriomis atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo lygį nustatant gyvenamųjų ir komercinių patalpų nuomos mokestį.

bb)   Energijos poreikio mažinimo skatinimas

Energijos poreikio mažinimo skatinimo tikslas taikomas priemonėms, skirtoms bendrovių gamybos procesams ir (arba) paslaugų teikimui, ir yra susijęs su klausimais, išdėstytais tolesniame specialiame skirsnyje (Europos pramoninės bazės stiprinimas). Atitinkamų energijos sąnaudų ir struktūrinių priemonių derinimo pavyzdys galėtų būti laikina finansinė kompensacija už gamybos nuostolius, atsiradusius dėl trumpalaikio elektros energijos poreikio sumažinimo, kartu su reikalavimu, kad investicijos turėtų ilgalaikį poveikį ir atitiktų „REPowerEU“ tikslus (pvz., iki 2026 m. vidurio sumažinti įmonės gamybos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą (11), pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba taikant energijos taupymo priemones).

Investicijas į energijos poreikio mažinimą taip pat galėtų papildyti reformos, kuriomis būtų numatytos reguliavimo paskatos ilgalaikiam energijos vartojimo efektyvumo didinimui, t. y.:

—	vieno langelio principu veikiančių centrų, teikiančių konsultacijas ir pagalbą (ne tik informaciją) apie pastatų renovacijos galimybes, energinio naudingumo sertifikatus ir energijos vartojimo audito rekomendacijas, diegimas;

—	schemos, kuriomis skatinamas pastatų energinis atnaujinimas arba šildymo sprendimų diegimas, kaip aprašyta b punkto 1 papunktyje.

c)   Vidaus ir tarpvalstybinių energijos perdavimo ir paskirstymo kliūčių šalinimas, elektros energijos kaupimo rėmimas, atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo spartinimas ir nulinės taršos transporto ir jo infrastruktūros, įskaitant geležinkelius, rėmimas

Su energijos perdavimu, paskirstymu ir saugojimu susijusių priemonių pavyzdžiai:

—	elektros energijos kaupimo įrenginiai, visų pirma siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių diegimą ir (arba) sumažinti perkrovas;

—	nacionalinių elektros energijos skirstymo ir perdavimo tinklų plėtra, ypač siekiant pašalinti kliūtis ir skatinti tolesnį atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą;

—	elektros energijos jungčių statyba;

—	tarifų reformos ir tinklų sujungimo projektų palengvinimas;

—	reformos, skirtos elektros energijos sistemos lankstumui didinti;

—	skaidrių skirstomųjų ir perdavimo tinklų atnaujinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų tvarkaraščių nustatymas.

Priemonių, susijusių su netaršiu transportu, pavyzdžiai apimtų investicijas arba reformas, kuriomis siekiama plėtoti:

—	nulinio variklio išmetamųjų teršalų kiekio transporto priemones, pavyzdžiui, 100 proc. elektra arba vandeniliu varomas transporto priemones su kuro elementais ir netaršius laivus ir (arba) orlaivius;

—	netaršių transporto priemonių atnaujinimą ir modifikavimą į netaršias transporto priemones ir infrastruktūrą, skirtą nulinio variklio išmetamųjų teršalų kiekio transporto priemonėms ir laivams ir (arba) orlaiviams;

—	netaršius geležinkelių riedmenis, taip pat geležinkelių infrastruktūrą ir susijusius netaršių riedmenų posistemius; elektros įkrovimo prieigas, modernizuotas elektros tinklo jungtis, vandenilio papildymo stotis arba elektrinių kelių sistemas;

—

reglamentavimo sistemos reformas, kuriomis būtų skatinamas mažų vidaus degimo varikliais varomų automobilių modifikavimas į elektromobilius, paspartinant modifikavimo tipo patvirtinimo procedūrą, įskaitant paskatų modifikavimo pramonei ir vartotojams teikimą (fiskalinės paskatos, lengvatinės paskolos arba subsidijos pradinėms investicijoms) ir informuotumo didinimo kampanijos rengimą;

—	investicijas į aviacinių degalų gamybą naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir gamybos skatinimo reformas.

d)   a, b, ba, bb ir c punktuose nurodytų tikslų įgyvendinimo rėmimas sparčiau perkvalifikuojant darbo jėgą, kad ji įgytų žaliųjų įgūdžių ir susijusių skaitmeninių įgūdžių, taip pat svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandinių stiprinimas

Kalbant apie žaliuosius įgūdžius ir susijusius skaitmeninius įgūdžius, šiuo tikslu prisidedama darbuotojų įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų siekiant energetikos ir klimato srities tikslų, formavimo, visų pirma pagrindiniuose pramonės sektoriuose, kad būtų paspartintas jų perėjimas prie netaršių technologijų. Galimi priemonių pavyzdžiai:

—	darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas per mokymą, prognozavimo priemones, įskaitant ypatingą dėmesį nepakankamai atstovaujamoms grupėms;

—	pameistrystės, stažuočių ir praktinio mokymosi programos, įskaitant partnerystę su atitinkamomis įmonėmis;

—	švietimo ir mokymo programų pritaikymas ir atitinkamų švietimo ir profesinio orientavimo paslaugų teikimas;

—	esamų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir kvalifikuotų specialistų rengimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir statybos sektoriuose paskatos.

Kalbant apie paramą vertės grandinėms, susijusioms su svarbiausiosiomis žaliavomis ir technologijomis, susietomis su žaliąja pertvarka, visų pirma su netaršiomis pramonės technologijomis, šis tikslas gali būti įgyvendinamas priemonėmis, kuriomis stiprinami Sąjungos technologinės ir gamybinės bazės pajėgumai, susiję su švarių technologijų medžiagomis ir komponentais, siekiant padidinti ES strateginių vertės grandinių atsparumą ir savarankiškumą, be kita ko, stiprinant žiedinę ekonomiką (žr. tam skirtą intarpą).

Europos pramoninės bazės stiprinimas esant aukštoms energijos kainoms 2022 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose pabrėžė, kad svarbu apsaugoti Europos ekonominę, pramoninę ir technologinę bazę esant aukštoms energijos kainoms ir stiprėjant pasaulinei konkurencijai. Europos Vadovų Taryba paragino imtis koordinuotų veiksmų, kad būtų išspręsti šie uždaviniai ir padidintas Europos ekonominis atsparumas bei konkurencingumas, pasitelkiant visas atitinkamas nacionalines ir ES priemones. „REPowerEU“ reglamente pripažįstamas pramonės vaidmuo skatinant ES pereiti nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro prie labiau diversifikuoto atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimo. Pirma, apdirbamoji pramonė išmeta didžiausią ES išmetamų ŠESD kiekio dalį (22 proc.), todėl spartus pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant klimato srities ir „REPowerEU“ tikslų. Antra, norint užtikrinti, kad ES, atsisakydama iškastinio kuro ir pereidama prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, netaptų pernelyg priklausoma nuo trečiųjų šalių įrangos, komponentų ir medžiagų, kurie yra būtini neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje, svarbu turėti stiprią ir inovatyvią ES gamybinę, pramoninę ir technologinę bazę pagrindinėse švarių technologijų vertės grandinėse. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės, derindamos visus „REPowerEU“ prioritetus, raginamos savo planų „REPowerEU“ skyriuose siūlyti priemones ir investicijas, kuriomis būtų remiamas ES pramonės perėjimas prie netaršių technologijų arba laikinai – prie mažataršių technologijų, siekiant visiškai neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, išsaugant dabartinį ir būsimą pagrindinių ES švarių technologijų pramonės šakų konkurencingumą, remiant jų gamybinių ir inovatyvių pajėgumų vystymą, įskaitant pagrindinius jų tiekimo grandinių segmentus, ir apskritai išsaugant pasaulinį ES, kaip strateginių švarių technologijų pramonės šakų investicijų vietos, patrauklumą. Tokia parama investicijoms (pvz., mokesčių lengvatos ar kitos paramos formos) turėtų būti derinama su papildomomis reformomis, kurios sustiprintų finansinės paramos poveikį. Taip pat verta priminti, kad valstybės narės gali finansuoti investicijas į ilgalaikį turtą ir, esant tam tikroms sąlygoms, kai kurias su tais projektais susijusias laikinas veiklos išlaidas (pagal esamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir pagal „REPowerEU“ skyrius). Kad šios veiklos išlaidos būtų tinkamos paramai pagal EGADP gauti, jos turėtų būti neatsiejama reformos ir (arba) investicijos, padedančios patenkinti EGADP vertinimo kriterijus, dalis ir turėtų būti ribotos bei atitikti numatomų ilgalaikių investicijų rezultatų rodiklius (pvz., žr. toliau pateiktus praktinius pavyzdžius, kurie galėtų būti tinkami valstybių narių nustatytiems uždaviniams spręsti). Toliau pateikiamos kelios pavyzdinės priemonės, susijusios su „REPowerEU“ tikslais, kurias valstybės narės galėtų įtraukti į „REPowerEU“ skyrius. 21c straipsnio 3 dalies b punktas. Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros spartinimas ir jos dalies didinimas — Investicijos į plieno gamybos procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pavyzdžiui, aukštakrosnių gamybos procesų keitimas netaršios arba mažataršės gamybos procesais, pagrįstais elektrifikavimu arba vandeniliu. Šis projektas taip pat galėtų apimti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą ir padengti su šia investicija susijusias veiklos išlaidas. Papildomą reformą galėtų sudaryti mokesčių lengvatos, taikomos MTI veiklai, skirtai naujoms netaršioms proveržio technologijoms. — Parama vėjo jėgainių komponentų (menčių, pagrindų, turbinų, kabelių) gamybai. Ji galėtų būti derinama su reforma, kuria būtų nustatytas privalomas nacionalinis vėjo energijos tiekimo tikslas ir labiau nuspėjamas vėjo energijos plėtros planavimas bei aukcionai. — Parama fotovoltinės saulės energijos sistemos komponentų (polikristalinio silicio, luitų ir plokštelių, elementų, modulių, inventoriaus) gamybai, įskaitant kapitalo išlaidas. Ji galėtų būti derinama su reforma, pagal kurią būtų nustatytas privalomas fotovoltinių plokščių įrengimas ant didelių, tam tikrą plotą viršijančių pastatų (pvz., biurų, prekybos centrų, sandėlių, automobilių stovėjimo aikštelių) stogų arba privalomas vertikalių dvigubų fotovoltinių plokščių įrengimas greitkelių prieigose. 21c straipsnio 3 dalies d punktas. Energijos poreikio mažinimo skatinimas — Programos, pagal kurias subsidijuojamas šilumos siurblių, įskaitant pramoninius šilumos siurblius, įsigijimas ir įrengimas. Finansavimas taip pat galėtų apimti elementus, susijusius su subsidijų skatinimu ir MVĮ informuotumo apie energijos vartojimo auditą didinimo kampanijomis. Investicijas papildanti reforma galėtų apimti laipsniško iškastinio kuro naudojimo pramonės objektuose nutraukimo termino nustatymą arba privalomus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus kiekvieno pramonės sektoriaus ar gamyklos lygmeniu. — Investicijos, kuriomis remiamas geriausiai veikiančių atliekų šilumos panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose. Parama taip pat galėtų apimti ir papildomą paramą, susijusią su įrenginiu (projektavimu, patentų licencijomis, darbuotojų mokymu). Ji taip pat galėtų būti teikiama mokesčių lengvatų forma. Valstybės narės galėtų ją derinti su reguliavimo paskatomis, pavyzdžiui, įpareigojimais tam tikro tipo įrenginiuose užtikrinti žemos temperatūros atliekinės šilumos energijos gamybą. 21c straipsnio 3 dalies e punktas. Elektros energijos kaupimo rėmimas ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių integracijos spartinimas — Pramonės įrenginyje įrengtas energijos mazgas, kuriame gaminama saulės energija ir naudojama didelės talpos energijos kaupimo sistema. Parama taip pat galėtų padengti tam tikras su investicijomis susijusias išlaidas, pavyzdžiui, atsarginių dalių tiekimo, su įrenginių statyba susijusių darbo sąnaudų ir administracines išlaidas. Vykdant papildomas reformas galėtų būti supaprastintos leidimų įrenginiams statyti ir prijungti prie tinklo išdavimo procedūros. — Energijos kaupimo sistema, suteikianti antrą gyvenimą baterijoms (pvz., elektromobilių). Investicijos galėtų padengti išlaidas, susijusias su pakartotinai naudojamų arba perdirbtų baterijų įsigijimu. Šias investicijas galėtų papildyti reforma, kuria būtų sugriežtinti elektromobilių gamintojams taikomi perdirbimo įpareigojimai. 21c straipsnio 3 dalies f punktas. Parama svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandinėms — Įrenginys, skirtas ličiui iš geoterminių sūrymų gaminti nenaudojant iškastinio kuro (taikant tiesioginės ličio gavybos procesą), įskaitant parengiamojo etapo išlaidas (pvz., atitinkamų patentų licencijas). Projektas galėtų būti derinamas su reforma, kuria būtų skatinama naudoti litį, pagamintą nenaudojant iškastinio kuro, įskaitant naudojimą automobilių pramonės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuose. — Baterijų katodų ir anodų gamybos įrenginiai, įskaitant baterijų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo įrenginius ir gigafabrikų gamybos įrangos gamybą. Projektas galėtų būti derinamas su leidimų statyti gamyklas išdavimo procedūrų supaprastinimu ir plataus užmojo tikslais naudoti perdirbtas baterijas bei efektyvaus išteklių naudojimo efektyvumo standartais. — Vario perdirbimo gamyklų technologinio patobulinimo sprendimai, kuriais sudaromos sąlygos perdirbti iš anksto apdorotą elektronikos laužą (arba elektronines medžiagas) ir išgauti daugiausia vario, alavo, nikelio ir tauriųjų metalų, kurie yra susiję su žaliąja pertvarka. Tokios išlaidos gali būti priskiriamos pereinamojo laikotarpio išlaidoms, įskaitant esamų darbuotojų perkvalifikavimo mokymą ir išlaidas, susijusias su elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimu ir transportavimu. Galima papildoma reforma galėtų būti didesnio užmojo tikslų, susijusių su elektros ir elektroninės įrangos atliekų atskiru surinkimu ir pakartotiniu naudojimu ir (arba) perdirbimu, nustatymas. Kokį paramos modelį gali svarstyti valstybės narės? Rengiant atitinkamą finansinės paramos priemonę reikėtų užtikrinti, kad finansavimą galėtų greitai panaudoti tos pramonės šakos, kurioms jo reikia. Atsižvelgiant į tai, prieš kuriant naujas finansines priemones, būtų galima apsvarstyti galimybę išplėsti esamas paramos schemas ir projektus. Esamuose ES pramonės aljansuose (ypač baterijų, saulės fotovoltinių technologijų, svarbiausiųjų žaliavų ir vandenilio srityse) dažnai pasiūlomi projektų planai, kuriuos būtų galima finansuoti pagal tokias paramos sistemas, esant poreikiui ir tenkinant proporcingumo principą. Taip pat gali būti remiami projektai, kuriuos teigiamai įvertino Inovacijų fondas, bet kurie nepasiekė finansavimo ribos. Be to, EGADP paskoloms taikomos konkurencingos finansavimo sąlygos. Esama įvairių sprendimų, kaip šias palankias kapitalo išlaidas perkelti įmonėms, pvz.: — nukreipti EGADP paskolas per tarptautines finansų įstaigas, daugiašalius plėtros bankus ir komercinius bankus, kad būtų užtikrintas greitas jų panaudojimas; nesinaudoti viešojo administravimo ištekliais; — teikti paskolų garantijas, kad būtų sumažinta paskolos davėjų rizika ir jiems būtų patraukliau finansuoti švarių technologijų projektus; — sukurti fondą, siūlantį tarpinio finansavimo sprendimus, kuriais bendrovėms būtų sudarytos sąlygos padengti atotrūkį nuo laikotarpio, kai jos patiria išlaidų, iki laikotarpio, kai jos ima gauti pajamų iš ilgalaikių investicijų.

3.    Reikšmingos žalos nedarymo principas

Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymas pagal „REPowerEU“

Pagal priemonę remiamoms reformoms ir investicijoms ir toliau taikomas reikšmingos žalos nedarymo principas, kuris numatytas EGADP reglamente, taikant vieną tikslinę nukrypti leidžiančią nuostatą, kuria siekiama užtikrinti neatidėliotiną ES energetinį saugumą.

Priemonės, kuriomis remiami „REPowerEU“ tikslai ir kurios įtrauktos į priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, jau buvo įvertintos dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui. Todėl padidinus tokių priemonių dalis, jų nereikės iš naujo vertinti. Tačiau gali prireikti peržiūrėti vertinimą, jei dėl priemonių pakeitimų pobūdžio kyla pavojus, kad jis gali turėti įtakos vertinimo dėl atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui rezultatams. Siūlydamos naujas priemones, valstybės narės turėtų pateikti informaciją apie tokių priemonių atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principui.

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų pateikti arba iš dalies pakeisti „REPowerEU“ priemonių atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui įsivertinimo rezultatus pagal šių gairių II skirsnio 1 dalies D punktą.

Patartina į „REPowerEU“ skyrių įtraukti tik tas priemones, kurios pagal savo pobūdį atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą ir tokią atitiktį galima įrodyti atliekant atitinkamą įsivertinimą. Tokių priemonių atveju į jų aprašymą ir (arba) atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes nereikės įtraukti jokių konkrečių apsaugos priemonių, susijusių su reikšmingos žalos nedarymo principu.

Kitaip tariant, atsižvelgiant į priemonių pobūdį ir remiantis valstybių narių pateikta informacija, bus nustatyta, ar reikalingos konkrečios apsaugos priemonės, susijusios su reikšmingos žalos nedarymo principu.

Nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžianti nuostata pagal „REPowerEU“

Esant teigiamam Komisijos vertinimo rezultatui, reikšmingos žalos nedarymo principas nebus taikomas priemonėms, kuriomis tikimasi prisidėti prie energetikos infrastruktūros ir įrenginių gerinimo, siekiant patenkinti neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius.

Vertindama, ar priemonės atitinka nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo kriterijus, Komisija atsižvelgs į keturis reikalavimus. Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti atitinkamą informaciją savo vertinimo rezultatams pagrįsti.

—	Ar priemonė yra būtina ir proporcinga siekiant patenkinti neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius pagal 21c straipsnio 3 dalies a punktą, atsižvelgiant į įvykdomas švaresnes alternatyvas ir susaistymo poveikio riziką?

Vertindama priemonės būtinumą ir proporcingumą, Komisija atsižvelgs į apskaičiuotas dujų arba naftos paklausos atitinkamoje valstybėje narėje prognozes, jungčių pajėgumus ir mainus su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, atsižvelgdama į 2030 m. klimato srities ir energetikos tikslus, taip pat į importo iš Rusijos nutraukimo poveikį. Be to, Komisija atsižvelgs į papildomus pajėgumus ir energijos kiekį, kuriuos užtikrins priemonė, jos termino pabaigos datą, trukmę ir papildomus projektus, įskaitant vykdomus kaimyninėse valstybėse narėse.

Valstybių narių prašoma pateikti visą reikiamą informaciją, kad Komisija galėtų atlikti vertinimą. Remdamasi valstybės narės pateikta informacija, Komisija taip pat įvertins, ar technologiškai ir ekonomiškai įmanomos švaresnės alternatyvos, kurių pajėgumas būtų toks pat, laikotarpis panašus, o išlaidos palyginamos. Pavyzdžiui, Komisija gali prašyti informacijos apie alternatyvius sprendimus, kuriuos svarstė valstybė narė, pvz., įrengti didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos objektus, kurie būtų lygiaverčiai pagal energijos pajėgumą. Be to, papildoma dujų infrastruktūra, kai įmanoma, turėtų būti parengta ateities iššūkiams, siekiant užtikrinti ilgalaikį jos tvarumą, kai ateityje bus keičiama jos paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų paaiškinti, ar infrastruktūra galėtų veikti naudojant 100 proc. gryną vandenilį arba jo darinius, o jei tai neįmanoma, nurodyti atitinkamas priežastis.

—	Atitinkama valstybė narė ėmėsi pakankamų pastangų apriboti galimą žalą aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, ir, jei įmanoma, sumažinti žalą kitomis priemonėmis, įskaitant nurodytąsias „REPowerEU“ skyriuje.

Atlikdama vertinimą Komisija atsižvelgs į bendras pastangas, kurių valstybė narė imasi siekdama apriboti priemonės daromą žalą šešiems Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje nustatytiems aplinkos tikslams, be kita ko, įgyvendinant priemones, kurios nurodytos „REPowerEU“ skyriuje.

„REPowerEU“ skyriuje nurodytos priemonės turėtų būti įgyvendinamos laikantis galiojančios ES ir nacionalinės aplinkos apsaugos teisinės sistemos. Taip bus lengviau sumažinti žalą, visų pirma kontroliuojant ir užkertant kelią taršai, saugant biologinę įvairovę ir vandens telkinius, ypač atliekant aplinkosaugos vertinimus. Tačiau valstybių narių pastangos, jei įmanoma, turėtų apimti elementus, kuriais siekiama apriboti galimą žalą aplinkos tikslams. Pavyzdžiui, kalbant apie klimato kaitos švelninimo tikslą, valstybės narės raginamos pateikti informaciją apie planuojamus pajėgumus ir numatomą projekto panaudojimą, kad įrodytų, jog projekto mastas nėra didesnis, nei būtina ES energijos tiekimo saugumo poreikiams patenkinti trumpuoju laikotarpiu. Prisitaikymo prie klimato kaitos požiūriu, siekiant apriboti klimato kaitos riziką projekto veiklai, galima atlikti atitinkamą klimato rizikos vertinimą. Valstybės narės turėtų stengtis išvengti didelės žalos kitiems aplinkos tikslams.

—	Priemonė nekelia pavojaus Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslams ir uždaviniui iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą, remiantis kokybiniais aspektais.

Komisija, atlikdama vertinimą, atsižvelgs į projekto pajėgumus ir į tai, ar jis parengtas taip, kad patenkintų būtinus neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius, atsižvelgiant į bendrą tikslą sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos ir diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius. Taip pat bus vertinama, ar priemonė suderinta su platesne energetikos ir klimato politika, kurią valstybė narė nustatė savo nacionaliniame energetikos ir klimato srities plane. Be to, platesnis „REPowerEU“ skyriuje ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių rinkinys bus svarstomas atsižvelgiant į jų indėlį siekiant Sąjungos klimato srities tikslų iki 2030 m. ir ES poveikio klimatui neutralumo uždavinio iki 2050 m.

—	Planuojama, kad priemonė bus įgyvendinta iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Komisija įvertins visų pateiktų projektų įgyvendinimo terminus, siekdama užtikrinti, kad priemonė bus įgyvendinta iki 2026 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu valstybės narės raginamos pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo būklę ir veiksmų planą, įrodantį, kad projektą galima pradėti eksploatuoti iki 2026 m.

Kaip reikalaujama 21c straipsnio 8 dalyje, pajamomis, gautomis pagal Direktyvos 2003/87/EB 10e straipsnio 1 dalį, neprisidedama prie reformų ir investicijų, kurioms taikoma nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžianti nuostata. Šiuo tikslu Komisija užtikrins, kad numatomos reformų ir investicijų, kurioms netaikoma nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžianti nuostata, išlaidos atitiktų bent valstybei narei skirtą papildomą negrąžintiną finansinę paramą „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti pagal EGADP reglamento 21a straipsnį (ATLPS pajamos).

Be to, bendros numatomos priemonių, kurioms taikoma nuo reikšmingos žalos nedarymo principo nukrypti leidžianti nuostata, išlaidos negali viršyti 30 proc. visų į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų priemonių numatomų išlaidų. Šią ribą galima apskaičiuoti padalijus tokių priemonių numatomų išlaidų sumą iš visų „REPowerEU“ skyriuje nurodytų priemonių numatomų išlaidų sumos.

Valstybių narių galimai pateiktinos informacijos pavyzdžiai.

Kokius aspektus vertins Komisija?	Kokią informaciją valstybės narės gali pateikti, kad padėtų atlikti vertinimą?
Ar priemonė yra būtina ir proporcinga siekiant patenkinti neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius?	— Dujų ir (arba) naftos importo iš Rusijos nutraukimo poveikio apibūdinimas ir keičiančiosios priemonės numatomi pajėgumai ir panaudojimas; — dujų ir (arba) naftos paklausos prognozės, pavyzdžiui, pagrįstos analize, atlikta atnaujinant Nacionalinių energetikos ir klimato srities planus; — švaresnių alternatyvių sprendimų, panašių pagal trukmę, išlaidas ir pajėgumus, svarstymas (pvz., pagrįsti didelio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai, vamzdynų arba įrenginių pritaikymas naudoti 100 proc. gryną vandenilį, kad būtų išvengta technologinio susaistymo poveikio, konstrukcinės savybės, sudarant sąlygas keisti paskirtį); — paaiškinimas, kaip priemonė prisideda prie visos Sąjungos arba kelių valstybių narių energetinio saugumo; paaiškinimas, kodėl priemonės mastas nėra didesnis, nei būtina priemonės tikslams pasiekti.
Bendros pastangos, kurių valstybė narė ėmėsi siekdama apriboti galimą žalą aplinkos tikslams	— Atitinkami įrodymai, kad stengiamasi sumažinti galimą priemonės žalą aplinkai (pvz., atitinkamo klimato rizikos vertinimo išvados, aplinkosauginių vertinimų rezultatai); — paaiškinimas, kaip kitos priemonės, įskaitant „REPowerEU“ skyriuje ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones, padeda išvengti žalos aplinkos tikslams.
Ar priemonė nekelia pavojaus Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslams ir uždaviniui iki 2050 m. užtikrinti ES poveikio klimatui neutralumą?	— Kitų priemonių, įskaitant „REPowerEU“ skyriuje ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones, indėlis siekiant klimato srities tikslų ir uždavinio; — suderinamumas su 55 proc. tikslo priemonių rinkiniu ir galimas priemonės įtraukimas į pirminius arba atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities planus, taip parodant, kad priemonė nekelia grėsmės klimato srities tikslų ir neutralaus poveikio klimatui Sąjungoje ne vėliau kaip 2050 m. uždavinio siekimui.
Planuojama, kad priemonė bus įgyvendinta iki 2026 m. gruodžio 31 d.	— Projekto tvarkaraštis ir veiksmų planas, įskaitant numatomą veiklos statusą 2026 m. gruodžio 31 d. (pateiktų projektų sutarčių sudarymo ir leidimų bei patvirtinimų išdavimo būsena).

4.    Tarpvalstybinis ir daugiašalis mastas ir poveikis

Tarpvalstybiniai infrastruktūros ir daugiašaliai projektai yra svarbūs siekiant „REPowerEU“ tikslų vidutiniu laikotarpiu ir yra skatinami pagal „REPowerEU“. Laikoma, kad priemonės yra tarpvalstybinio arba daugiašalio masto arba turi tokį poveikį, jei jomis padedama užtikrinti energijos tiekimą visoje Sąjungoje arba mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir (arba) energijos paklausa.

„REPowerEU“ reglamento 18 straipsnio 4 dalies h punkte nustatytas papildomas reikalavimas dėl tarpvalstybinių arba daugiašalių projektų. Savo planų „REPowerEU“ skyriuose valstybės narės turės nurodyti, kurios skyriaus priemonės, įskaitant, be kita ko, priemones, kuriomis sprendžiami naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatyti uždaviniai, yra laikomos tarpvalstybinio arba daugiašalio pobūdžio ir turi tokį poveikį. Be to, valstybės narės turi nurodyti, ar visos numatomos šių priemonių išlaidos sudaro bent 30 proc. visų „REPowerEU“ skyriuose nurodytų priemonių numatomų išlaidų. Jei numatytos šių priemonių išlaidos nesiekia 30 proc., valstybės narės turėtų paaiškinti to priežastis.

Tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai (pagal EGADP reglamento 21c straipsnio 1 dalį)

Tarpvalstybiniai projektai apima infrastruktūros projektus (perdavimo, paskirstymo tinklai ir saugojimo infrastruktūra), kuriais siekiama užtikrinti energijos tiekimą, kad būtų pašalintos esamos kliūtys. Šiuo tikslu Komisija atsižvelgs į naujausią jos atliktą 2022 m. gegužės mėn. poreikių vertinimą.

Atlikdama vertinimą, Komisija taip pat atsižvelgs į daugiašalio masto projektus, pavyzdžiui, projektus, kurie tuo pačiu metu vykdomi skirtingose valstybėse narėse, projektus, kurie priklauso didesniam koridoriui, apimančiam kelias valstybes nares, arba nacionaliniu lygmeniu vykdomus projektus, darančius didelį poveikį kaimyninėms valstybėms narėms.-

Siekdama kuo geriau įgyvendinti „REPowerEU“ tikslus per ribotą EGADP laikotarpį, Komisija taikys proporcingą požiūrį ir atsižvelgs į geografinę padėtį ir artimiausius bei ilgalaikius kiekvienos valstybės narės energetinius uždavinius.

Priemonės, kuriomis mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir energijos paklausa

„REPowerEU“ skyriaus priemonių tarpvalstybinis arba daugiašalis poveikis neturėtų būti suprantamas siaurąja prasme, kaip apsiribojantis tik projektais, susijusiais su daugiašale infrastruktūra.

Atsižvelgiant į valstybių narių energijos rinkų integraciją ir tolesnę valstybių narių energijos rūšių derinių tarpusavio sąsają, galima manyti, kad projektai, darantys didelį poveikį energijos (ypač dujų ir elektros energijos) paklausai ir tiekimui, turi įtakos paklausos ir pasiūlos pusiausvyrai keliose šalyse ir tarpvalstybiniams srautams.

Priemonės, kuriomis padedama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir (arba) jo paklausą, šalinti vidaus energijos srautų kliūtis arba palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų diegimą ir integravimą (pvz., elektros energijos perdavimo, skirstomųjų tinklų ir kaupimo įrenginių), paprastai turi tarpvalstybinį poveikį ir turėtų būti įskaičiuotos į 30 proc. tikslą.

Todėl Komisija, siekdama įvertinti tarpvalstybinį arba daugiašalį poveikį, svarstys priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra, šilumos siurblių diegimu, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, skirstomaisiais tinklais ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, bet jomis neapsiribos.

Kiekvienos priemonės atveju valstybė narė turės pateikti trumpą paaiškinimą apie investicijos tarpvalstybinį mastą, įskaitant numatomą poveikį tarpvalstybiniams energijos srautams.

5.    „REPowerEU“ skyriaus vertinimas

Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos ir pagal EGADP finansuojamos reformos ir investicijos bus neatsiejama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis. Jos turėtų atitikti visas 18 straipsnyje nustatytas sąlygas ir joms turėtų būti taikomi 19 straipsnyje ir V priede nustatyti vertinimo kriterijai, jei nenurodyta kitaip, visų pirma dėl skaitmeninių žymenų pagal EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį.

Vertinimo kriterijus, susijęs su „REPowerEU“ tikslais

Reformos ir investicijos, įtrauktos į „REPowerEU“ skyrius, bus vertinamos pagal papildomą vertinimo kriterijų, nustatytą EGADP reglamento V priedo 2.12 skirsnyje, dėl jų veiksmingo indėlio siekiant „REPowerEU“ tikslų. Pagal EGADP reglamento V priedą, atlikdama vertinimą, Komisija atsižvelgia į šiuos elementus ir įvertina, ar priemonėmis:

—

gerinama energetikos infrastruktūra ir įrenginiai, kad būtų patenkinti neatidėliotini dujų, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (SGD), tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma kad būtų sudarytos sąlygos tiekimui įvairinti siekiant visos Sąjungos intereso; jei taikoma 21c straipsnio 3 dalies a punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata, atrankos kriterijus taip pat atitinka naftos infrastruktūros ir įrenginių gerinimas, siekiant patenkinti neatidėliotinus energijos tiekimo saugumo poreikius, arba

—

didinamas pastatų ir kritinės energetikos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumas, mažinama pramonės priklausomybė nuo iškastinio kuro mažinimas, didinama tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamyba ir spartinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra bei didinama jos dalis, arba

—	prisidedama prie energijos nepritekliaus problemos sprendimo ir, jei reikia, skiriamas tinkamas dėmesys nuo energijos nepritekliaus nukentėjusių asmenų poreikiams ir pažeidžiamumo mažinimui būsimais žiemos sezonais, arba

—	skatinamas energijos poreikio mažinimas, arba

—	šalinamos vidaus ir tarpvalstybinių energijos perdavimo ir paskirstymo kliūtys, remiamas elektros energijos kaupimas, spartinamas atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimas ir remiamas nulinės taršos transportas ir jo infrastruktūra, įskaitant geležinkelius, arba

—	remiami pirmiau nurodyti tikslai, sparčiau perkvalifikuojant darbuotojus, kad jie įgytų žaliuosius ir susijusius skaitmeninius įgūdžius, taip pat remiant svarbiausiųjų žaliavų ir technologijų vertės grandines, susijusias su žaliąja pertvarka.

Be to, valstybės narės taip pat turėtų įrodyti, kad „REPowerEU“ skyriai dera su kitomis jų pastangomis siekti „REPowerEU“ tikslų. Valstybių narių pateikta informacija šiuo klausimu turėtų apimti trumpą svarbiausių reformų ir investicijų, nefinansuojamų pagal EGADP, skirtų „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti EGADP laikotarpiu, aprašymą ir paaiškinimą, kaip šios pastangos susijusios su „REPowerEU“ tikslais.

Tarpvalstybinio ir daugiašalio masto ir poveikio vertinimas

Pagal iš dalies pakeistą 19 straipsnį Komisija, vertindama pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įtrauks papildomą vertinimo kriterijų, susijusį su tarpvalstybiniu arba daugiašaliu „REPowerEU“ skyriuje nurodytų reformų ir investicijų poveikiu. Pagal V priedą Komisija atlikdama vertinimą atsižvelgs į šiuos elementus:

1)	ar priemonė prisideda prie Sąjungos energijos tiekimo saugumo, nes padeda spręsti naujausiame Komisijos poreikių vertinime nustatytas problemas, ar ji atitinka „REPowerEU“ tikslus, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės finansinį įnašą ir jos geografinę padėtį,

ARBA

2)	ar tikimasi, kad numatytos priemonės įgyvendinimas padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro (pasiūlos ir paklausos požiūriu) ir energijos (elektros, dujų, iškastinio kuro ir kt.) paklausą.

Pagal iš dalies pakeistą 20 straipsnio 5 dalį Komisija į pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant „REPowerEU“ skyrių, vertinimą įtrauks „REPowerEU“ skyriuje siūlomų priemonių, turinčių tarpvalstybinį ar daugiašalį mastą arba poveikį, santrauką. Ši santrauka bus pateikta Tarybos įgyvendinimo sprendime.

Jei šių priemonių numatomos išlaidos sudaro mažiau nei 30 proc. visų „REPowerEU“ skyriuje nurodytų priemonių numatomų išlaidų, santraukoje paaiškinama, kodėl ši tarpinė reikšmė nepasiekta, pavyzdžiui, įrodant, kad kitos valstybės narės „REPowerEU“ skyriuje nurodytos priemonės geriau atitinka „REPowerEU“ tikslus arba kad nėra pakankamai realių tarpvalstybinio ar daugiašalio masto arba poveikio projektų, ypač atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo trukmę.

Vertinimo kriterijaus, susijusio su 37 proc. klimato srities tikslu, atnaujinimas

Be siektinos reikšmės klimato srityje – bent 37 proc. visų plano asignavimų, pačiame „REPowerEU“ skyriuje taip pat turėtų būti pasiektas klimato srities tikslas – bent 37 proc., remiantis į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų priemonių bendromis numatomomis išlaidomis.

Šią ribą galima apskaičiuoti padalijus į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų priemonių, kuriomis prisidedama prie klimato srities tikslų, numatomų išlaidų sumą iš visų „REPowerEU“ skyriuje nurodytų priemonių numatomų išlaidų sumos.

Atleidimas nuo pareigos prisidėti prie 20 proc. skaitmeninio tikslo

Vadovaujantis EGADP reglamento 21c straipsnio 5 dalimi, reformoms ir investicijoms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrius, kurios turi būti finansuojamos pagal EGADP, bus taikoma EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies f punkte ir VII priede nustatyta skaitmeninio žymens metodika. Tačiau apskaičiuojant, ar pasiektas 20 proc. skaitmeninis tikslas, į paramą priemonėms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrių, nebus atsižvelgiama.

Nors reformoms ir investicijoms, numatytoms „REPowerEU“ skyriuose, skaitmeninio tikslo apskaičiavimas netaikomas, valstybės narės turi pateikti kokybinį paaiškinimą, kaip jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos priemonės, įskaitant numatytąsias „REPowerEU“ skyriuose, kaip tikimasi, prisidės prie skaitmeninės pertvarkos ir su ja susijusių uždavinių sprendimo. Valstybės narės kviečiamos siūlyti skaitmenines investicijas, susijusias su „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimu. Tokios investicijos, pavyzdžiui, galėtų apimti:

—	energetikos tinklų, įskaitant pažangiuosius tinklus, skaitmeninimą;

—	pažangiųjų skaitiklių, pažangiųjų įkrovimo pažangaus valdymo sistemų ir jutiklių diegimą kartu vykdant renovacijos darbus energijos vartojimo efektyvumui didinti;

—	duomenų centrų ir tinklų poveikio klimatui neutralizavimą ir jų atliekinės šilumos pakartotinį naudojimą;

—	energetikos sistemos kibernetinį saugumą, itin svarbų tiekimo saugumo požiūriu;

—	duomenų infrastruktūrą, kad būtų galima plačiai taikyti reguliavimą apkrova (pvz., bendroje Europos energetikos duomenų erdvėje) ir energijos kaupimą;

—	transporto skaitmeninimo priemones, kurios iš dalies skirtos išmetamam ŠESD kiekiui mažinti;

—	priemones, kuriomis siekiama skaitmeninti dotacijų, skirtų energijos vartojimo efektyvumo renovacijoms, tvarkymą;

—	socialinės apsaugos sistemų skaitmeninimo priemones, kurias naudojant galima tinkamai nustatyti namų ūkius, kuriems gresia skurdas, ir reguliuoti finansinės pagalbos intensyvumą;

—	skaitmeninius įgūdžius arba energijos vartotojų įgalėjimo prietaikas.

Galiausiai, siekiant išlaikyti EGADP skaitmeninį užmojį, skaitmeniniai žymenys ir toliau bus taikomi visoms priemonėms, pateiktoms peržiūrėtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kurios nepatenka į „REPowerEU“ reglamento 21c straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

II.   Bendrosios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo gairės

Tolesniuose skirsniuose apžvelgiami elementai, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti savo pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Šiose gairėse nagrinėjami dažniausiai valstybių narių keliami klausimai ir pateikiamos praktinės gairės, kaip parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildymą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio reikalavimus. Siekiant užtikrinti nuoseklų papildymo ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimą, struktūra, kurios laikomasi toliau, atitinka 2021 m. sausio mėn. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gaires. Valstybės narės raginamos toliau naudoti tą pačią savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų struktūrą ir apriboti esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skirsnių pakeitimus.

1.    Pakeitimų tikslai

Visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį / įnašas pagal 6 ramsčius

Pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų ir toliau būti visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir tinkamai prisidėti prie visų šešių EGADP reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo. Pradinio plano pakeitimai turėtų išlaikyti šią pusiausvyrą arba, jei ji dėl jų pasikeistų, tokį pakeitimą reikėtų pagrįsti įrodant, kad tai atitinka naujus uždavinius, su kuriais susiduria valstybė narė, ir (arba) naujus finansinius asignavimus valstybei narei. Tuo tikslu valstybės narės turėtų aprašyti, kaip pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas vis dar yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį. Jei plano pakeitimai yra nedideli, valstybės narės gali tiesiog daryti prielaidą, kad įnašas pagal šešis ramsčius ir toliau bus subalansuotas, ir neturėtų būti reikalaujama pateikti išsamių papildomų paaiškinimų.

Valstybės narės turėtų susieti naujas priemones su atitinkamais ramsčiais, paaiškindamos jų atitinkamą indėlį. Jei iš dalies pakeistame plane tam tikros priemonės panaikinamos arba sumažinamos, jame turėtų būti paaiškinta, ar bendras plano indėlis į susijusius ramsčius išliks pakankamas. Kai aktualu, šiame paaiškinime turėtų būti nustatytas ryšys tarp pašalintų priemonių ir bet kokių naujų siūlomų priemonių, kuriomis būtų pakeistos pirmosios priemonės, atsižvelgiant į susijusius ramsčius.

Pateiktuose paaiškinimuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į visus naujus pokyčius valstybėje narėje arba ES politikoje, darančius poveikį šešiems ramsčiams. Valstybės narės ypač raginamos atsižvelgti į tai, kaip naujausių geopolitinių pokyčių poveikis taps plano papildomu indėliu į žaliosios pertvarkos ramstį, atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslus. Atsižvelgiant į tai, priimtinais laikomi papildymai su papildomomis priemonėmis, apimančiomis tik vieną ar du ramsčius, jei tai pateisinama atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės.

Ryšys su KŠSR ir Europos semestru

Pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, į kuriuos įtrauktos papildomos reformos ir investicijos, kurioms reikia daugiau lėšų, turėtų būti atsižvelgta į visus uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (toliau – KŠSR), įskaitant Tarybos priimtąsias per 2019 ir 2020 m. Europos semestro ciklus ir per vėlesnius semestro ciklus iki pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo dienos (12). Ypač aktualios bus per 2022 ir 2023 m. ciklus Tarybos priimtos KŠSR, visų pirma rengiant „REPowerEU“ skyrius. Metinėse šalių ataskaitose apžvelgiama į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių įgyvendinimo pažanga, išryškinami svarbių reformų ir investicijų, susijusių su įgyvendintais etapais pagal ankstesnes KŠSR, pavyzdžiai ir nustatomos pagrindinės neišspręstos arba naujai kylančios problemos, kurios nepakankamai sprendžiamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose ir kuriomis remiantis rengiamos naujos KŠSR.

Peržiūrėdamos savo planus, valstybės narės turi toliau veiksmingai spręsti uždavinius (visus arba didelę jų dalį), nustatytus atitinkamose KŠSR, įskaitant Tarybos priimtąsias per 2022 m. ir, kai taikoma, 2023 m. Europos semestro ciklus ir per vėlesnius semestro ciklus iki pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertinimo dienos.

Didžiausio finansinio įnašo sumažinimas neturi įtakos poreikiui atsižvelgti į visas atitinkamas KŠSR arba didelę jų dalį, nes reformos paprastai nėra brangios. Todėl pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, kuriam nereikia papildomo finansavimo, reikėtų išlaikyti tokį patį užmojį kaip ir anksčiau priimtame plane, ypač atsižvelgiant į reformas, kuriomis įgyvendinamos KŠSR.

Kalbant apie valstybes nares, kurių EGADP didžiausias finansinis įnašas (iš esmės) padidintas, papildant pradinius planus reikia atsižvelgti į visą 2019, 2020 ir 2022 m. KŠSR rinkinį. Tai visų pirma pasakytina apie papildomas reformas ir investicijų poreikius, nustatytus 2022 m. Europos semestro procese, įskaitant poreikius, susijusius su būtinybe mažinti energetinę priklausomybę.

Kalbant apie valstybes nares, kurios naudoja savo paskolas išimtinai „REPowerEU“ tikslams ir nesinaudoja labai padidintomis EGADP dotacijomis, Komisija visų pirma atsižvelgs į su energetika susijusias KŠSR. Jei plano papildymai bus pateikti po to, kai Taryba patvirtins 2023 m. KŠSR, į jas taip pat reikės atsižvelgti. Be to, pristatant papildymus atsiranda galimybė spręsti per ankstesnius Europos semestro ciklus nustatytus uždavinius, kurie dar nėra išspręsti arba išspręsti tik iš dalies anksčiau priimtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

Rengdamos savo planų papildymus valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siūlomų pakeitimų poveikis fiskaliniam tvarumui atitiktų naujausias Tarybos patvirtintas KŠSR, susijusias su fiskaliniais ir fiskaliniais struktūriniais klausimais. Be to, euro zonos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atnaujintos priemonės atitiktų prioritetus, nustatytus naujausioje Tarybos priimtoje rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos, ypač su energetika susijusius elementus.

Bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis

Laikydamosi 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairių, valstybės narės turėtų paaiškinti, kokio masto bendro jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikio pokyčių tikimasi dėl siūlomų pakeitimų. Šiame paaiškinime turėtų būti nurodytas numatomas viso pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis, atsižvelgiant į pridėtas arba panaikintas priemones. Reikėtų įtraukti šiuos elementus:

—	makroekonominę ir socialinę perspektyvas;

—	ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano makroekonominio ir socialinio poveikio paaiškinimą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 4 dalį;

—

tvarumą;

—	sanglaudą.

Valstybių narių prašoma pateikti atnaujintus duomenis apie jų pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikį tiek, kiek ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimai yra reikšmingi savo esme ir (arba) mastu. Šiuo tikslu valstybės narės gali remtis savo nacionalinėse reformų programose pateikta informacija ir prireikus naudoti kryžmines nuorodas. Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildymuose siūlomiems pakeitimams.

Darna

Siūlomų pakeitimų poveikį pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnai reikėtų nurodyti paaiškinant naujų arba pakeistų priemonių ir priemonių, įtrauktų į anksčiau priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sąveiką, nurodant priemones, kurios buvo paliktos galioti ir kurios buvo panaikintos pakeistame plane. Valstybių narių taip pat prašoma paaiškinti, kaip išlaikoma bendra reformų ir investicijų pusiausvyra. Dėl naujų ar pakeistų priemonių neturėtų atsirasti nenuoseklumų ir neturėtų sumažėti bendra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna.

Taip pat turi būti nurodyta atitiktis patvirtintoms sanglaudos politikos partnerystės sutartims ir programoms pagal EGADP reglamento 17 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 4n dalį ir 62 konstatuojamąją dalį (taip pat žr. toliau).

Lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems

Valstybės narės turėtų aprašyti, kokį poveikį pokyčiai daro jų pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų indėliui siekiant lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, labai svarbu mažinti energijos nepritekliaus riziką, ypač nepalankioje padėtyje esančioms grupėms.

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairių ir kartu atsižvelgti į naujausius pokyčius, pavyzdžiui:

—	apsvarstyti, kaip geriausiai atsižvelgti į lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems tikslus įgyvendinimo ir stebėsenos procese, turint omenyje iki šiol įgytą patirtį įgyvendinant jų planus;

—	lygybės ir nediskriminavimo įstaigoms sudaryti sąlygas dalyvauti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, pavyzdžiui, atitinkamų stebėseną vykdančių įstaigų sudėtyje;

—	geriau perteikti šiuos tikslus patikslinant tarpines ir siektinas reikšmes, pavyzdžiui, kai įmanoma, išskirstyti jas pagal lytį, amžių, negalią ir rasinę ar etninę kilmę.

Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildymuose siūlomiems pakeitimams.

Valstybės pagalba

Valstybės pagalbos taisyklės visapusiškai taikomos papildomoms arba patikslintoms reformoms ir investicijoms. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad šios reformos ir investicijos atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles, visų pirma proporcingumo principą, ir kad būtų laikomasi taikytinų valstybės pagalbos procedūrų.

Šiomis aplinkybėmis 2022 m. Komisijos pagalbos klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos srityse gairėse (13) pateikiamos rekomendacijos, kaip Komisija vertins aplinkos apsaugos, įskaitant klimato apsaugą, suderinamumą su pagalbos energetikai priemonėmis, kurioms taikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Be to, šiuo metu peržiūrimu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (toliau – BBIR) pripažįstama, kad tam tikrų kategorijų valstybės pagalba yra suderinama su Sutartimi, jeigu ji atitinka aiškias sąlygas, ir kad šių kategorijų valstybės pagalbai netaikomas reikalavimas iš anksto pranešti Komisijai ir gauti jos pritarimą. Pavyzdžiui, kalbant apie priemones, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų, valstybės narės raginamos apsvarstyti BBIR 4 skirsnio nuostatas dėl pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms ir 7 skirsnio nuostatas dėl pagalbos aplinkos apsaugai.

2022 m. kovo 23 d. Komisijos priimta laikinoji valstybės pagalbos sistema krizės sąlygomis, skirta ES ekonomikai remti Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, taip pat gali būti svarbi vertinant EGADP priemonių valstybės pagalbą atskirais atvejais, kai pagalba sumažinamas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis ekonomikai. Šiuo metu Komisija vertina galimą Laikinosios valstybės pagalbos sistemos krizės sąlygomis ir BBIR atnaujinimą, pavyzdžiui, jų taikymo srities išplėtimą ir pranešimo ribų padidinimą, todėl turėtų būti lengviau patvirtinti EGADP ir (arba) „REPowerEU“ priemones. Be to, kadangi daugelis valstybių narių į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukė investicijas, susijusias su bendriems Europos interesams svarbiais projektais, tokių projektų tvirtinimas bus dar labiau racionalizuotas ir supaprastintas. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad tokios investicijos būtų įgyvendintos laiku ir užbaigtos iki reglamente, kuriuo nustatoma EGADP, nustatyto termino, t. y. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Savalaikis ir sėkmingas šių pavyzdinių projektų įgyvendinimas labai prisidės prie EGADP indėlio į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir prie jos bendros sėkmės.

Remiantis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėmis ir šablonu, valstybių narių prašoma savo pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodyti, ar jos mano, kad dėl priemonės reikia pranešti apie valstybės pagalbą, ir, jei taip, nurodyti išankstinio pranešimo ir pranešimo laiką. Jei valstybė narė mano, kad apie priemonę pranešti nereikia, valstybė narė turėtų įtraukti nuorodą į galiojantį sprendimą dėl leidimo teikti valstybės pagalbą arba į BBIR ar kitų bendrosios išimties reglamentų nuostatas, kurios laikomos taikytinomis priemonei, pateikdama pagrindinius motyvus ir apibūdinti priežastis, dėl kurių priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba. Iš anksto numatydamos atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo tvarkaraštį, valstybės narės turi užtikrinti, kad Komisija turėtų pakankamai laiko bet kokiai valstybės pagalbai, kuri gali būti teikiama įgyvendinant atitinkamas investicines priemones ir dėl kurios reikia pranešti apie valstybės pagalbą, patvirtinti. Komisija yra pasirengusi pateikti valstybėms narėms preliminarias gaires dėl kiekvienos jų pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos investicijos atitikties valstybės pagalbos reglamentavimo sistemai. Valstybės narės raginamos pasidalyti savo (išankstinio) pranešimo tvarkaraščiu su Komisija, kad būtų užtikrintas pakankamas nuspėjamumas.

Remiantis ankstesne patirtimi, įgyta įgyvendinant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktas ir valstybės pagalbos požiūriu įvertintas priemones, ankstyvas bendravimas su Komisijos tarnybomis rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus yra labai svarbus greitam priemonių, apie kurias pranešta, įvertinimui valstybės pagalbos požiūriu. Valstybės narės raginamos diskutuoti su Komisijos tarnybomis, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti įvairių valstybės pagalbos sistemų teikiamomis galimybėmis, kad priemonės būtų parengtos laikantis taikytinų taisyklių.

Pagalba, kuria mažinamos kasdienės bendrovių išlaidos, leidžiama tik tam tikrais atvejais ir griežtomis sąlygomis. Valstybės narės, svarstančios galimybę taikyti su šios rūšies pagalba susijusią priemonę, turėtų užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinas sąlygas, nustatytas atitinkamoje valstybės pagalbos sistemoje.

Nors iki 2026 m. valstybės pagalbos taisyklės gali keistis, reikėtų priminti, kad pagal valstybės pagalbos taisykles priemonės vertinimui svarbus momentas yra valstybės pagalbos suteikimo momentas, t. y. momentas, kai pagalbos gavėjui suteikiama teisiškai vykdytina teisė gauti pagalbą. Jeigu tuo metu atitinkamos valstybės pagalbos sistemoje numatomas priemonės suderinamumo pagrindas, ji gali būti įgyvendinta (valstybės pagalba gali būti išmokėta ir investicijos gali būti vykdomos), net jeigu vėliau valstybės pagalbos taisyklės pasikeis.

2.    Pakeitimų aprašymas

Remiantis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėmis ir šablonu, šį skirsnį reikėtų suskirstyti pagal komponentus. Šis skirsnis turėtų būti skirtas tik tiems komponentams, kurių atžvilgiu daromi pakeitimai. Jame nederėtų kartoti kituose skirsniuose pateiktos informacijos, bet reikėtų nurodyti, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su anksčiau priimtu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu (su tiksliomis nuorodomis į atitinkamus skirsnius ir priemones). Valstybės narės gali pasikliauti esamais komponentais, kad įtrauktų kelias tos pačios temos reformas ir investicijas (pvz., į esamą su energija susijusios renovacijos komponentą gali būti įtraukta nauja energinės renovacijos priemonė). Valstybės narės taip pat gali įtraukti visiškai naujus komponentus, jei bus daromos naujos investicijos ir vykdomos naujos reformos, kurioms nustatyti skirtingi prioritetai.

Reformų ir investicijų aprašymas

Kai keičiasi pagrindinės priemonės, kiekvieno komponento atveju valstybės narės turėtų nurodyti, kokios investicijos ar reformos, palyginti su ankstesniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, yra pridedamos, pašalinamos ar iš dalies keičiamos.

Finansinių priemonių ir biudžeto garantijų naudojimas

Siekiant įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas investicijas, priemonės finansinių priemonių ir biudžeto garantijų forma gali būti patrauklus sprendimas dėl kelių priežasčių:

—	finansinės priemonės gali apimti paramos gavėjų gautos pagrindinės sumos grąžinimą valstybei narei, taip apribojant valstybės skolos susidarymą ilguoju laikotarpiu;

—	jos turi sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti srautus, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą, kai taikoma (pvz., taikant paskolų fondus ir nuosavo kapitalo schemas), siekiant tų pačių politikos tikslų, be kita ko, po 2026 m., ir (arba) grąžinti EGADP paskolas;

—	jos gali padėti finansuoti daug darnią sistemą sudarančių mažų investicijų, pavyzdžiui, valstybės garantijų ir palankių paskolų pastatų energiniam efektyvumui didinti, ir palengvinti galimų paramos gavėjų informavimą per decentralizuotas partnerių struktūras;

—	jos gali padėti panaudoti papildomus finansinius išteklius arba bendras investicijas, visų pirma iš privačių įmonių ir privačių finansų įstaigų.

Remdamosi patirtimi, įgyta įgyvendinant esamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę taikyti tokio pobūdžio finansines priemones:

—	garantijų priemones ir lengvatines paskolas, kuriomis siekiama sumažinti skolinto kapitalo, skirto energijos vartojimo efektyvumo renovacijos schemoms, išlaidas;

—	viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus dėl investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

—	energetinių paslaugų bendrovių refinansavimą, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą gamybos procesuose, negyvenamuosiuose pastatuose ir daugiabučiuose namuose;

—	nuosavo kapitalo investicijas į įmones arba į nuosavo kapitalo fondus, kuriais remiama žalioji pertvarka (14).

I priede pateikiama daugiau informacijos apie finansinių priemonių naudojimą pagal EGADP ir galimybę prisidėti prie „InvestEU“ garantijos per valstybių narių skyrių, remiantis patirtimi, įgyta rengiant ir įgyvendinant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Žaliasis ir skaitmeninis aspektai

Valstybės narės turėtų paaiškinti, kokiu mastu jų pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai prisidės prie žaliosios pertvarkos ir ES energetinės priklausomybės mažinimo, taip pat prie perspektyvios skaitmeninės pertvarkos ir tvirtos bendrosios skaitmeninės rinkos arba kaip jais bus sprendžiami susiję uždaviniai. Tai gali būti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonės, pateikiant atitinkamą tvarkaraštį. Abi pertvarkos turi būti laikomos viena kitą papildančiomis, atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos koncepciją, ir Komisija jas nagrinės kartu.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių žaliasis aspektas ir toliau bus vertinamas taikant kokybinį metodą (šių priemonių ir kiekvienos valstybės narės energetikos, klimato ir aplinkos uždavinių sąsaja) ir kiekybinį metodą (bendras pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant „REPowerEU“ skyrių, indėlis siekiant klimato tikslų ir „REPowerEU“ skyriaus individualus indėlis kartu turi sudaryti bent 37 proc. visų plano asignavimų).

Valstybių narių prašoma paaiškinti, kaip jų pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės pasiekti Klimato teisės akte įtvirtintus ES klimato srities tikslus ir atsižvelgti į klimato srities tikslus, dėl kurių politiniu lygmeniu susitarta 2022 m. gruodžio mėn., ir į kitas 2021 m. liepos ir gruodžio mėn. pasiūlyto 55 proc. tikslo priemonių rinkinio dalis. 55 proc. tikslo priemonių rinkinyje išdėstyti teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama, kad klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika iki 2030 m. būtų tinkama sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. ir kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, įtvirtintas Europos klimato teisės akte.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių skaitmeninis aspektas taip pat bus toliau vertinamas tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. 2021 m. kovo 9 d. Europos Komisija pristatė dokumentą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kurį sudaro keturi pagrindiniai punktai: įgūdžių, saugios ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmeninės transformacijos ir viešųjų paslaugų skaitmenizacijos. Jame nustatyti plataus užmojo tikslai ES lygmeniu kiekvienam iš šių klausimų, numatant laikotarpį iki 2030 m. Po to buvo pateiktas pasiūlymas dėl sprendimo dėl 2030 m. politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 9 d. Programoje būtų nustatyta valdymo struktūra, pagal kurią valstybės narės ir Komisija struktūriškai bendradarbiautų siekdamos įgyvendinti siektinas reikšmes ir sudaryti palankesnes sąlygas daugiašalių projektų įgyvendinimui. Valstybių narių prašoma nurodyti, kaip papildomos ar pakeistos priemonės, skirtos skaitmeninei pertvarkai arba dėl jos kylantiems uždaviniams spręsti, padėtų spręsti keturis pagrindinius klausimus ir pasiekti 2030 m. tikslus.

Kalbant apie kiekybinį metodą, bendras pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis siekiant skaitmeninių tikslų turi sudaryti bent 20 proc. visų plano asignavimų, išskyrus į „REPowerEU“ skyrių įtrauktas priemones.

Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir skaitmeniniai žymenys

EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies e ir f punktuose nustatytas 37 proc. klimato srities tikslas ir 20 proc. skaitmeninis tikslas tebėra privalomi, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas būtų keičiamas, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tie pakeitimai daromi (neįtraukiant išlaidų priemonėms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrių, kiek tai susiję su skaitmeniniu žymeniu; apskaičiuojant skaitmeninį tikslą neatsižvelgiama į „REPowerEU“ skyriuose numatytas priemones). Todėl svarbu, kad valstybės narės, tikslindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, atsižvelgtų į visus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimus, įskaitant atvejus, kai patikslintas finansinis įnašas buvo padidintas arba sumažintas.

Todėl vadovaudamosi 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gairėmis, valstybės narės turėtų paaiškinti kiekvienos naujos ar pakeistos priemonės indėlį siekiant klimato politikos ir skaitmeninių tikslų. Jei pasikeistų bendros numatomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos arba bet kokių priemonių su klimato kaita ar skaitmeniniu žymeniu išlaidos, reikės atlikti naują žymenų naudojimo vertinimą, kad būtų galima patikrinti, ar šie du tikslai yra įgyvendinami toliau. Žymenų vertinimas taip pat turės būti atliekamas tuo atveju, kai pasikeičia esamos priemonės pradinė taikymo sritis, pobūdis ar struktūra.

Svarbu pažymėti, kad abi siektinos reikšmės apskaičiuojamos visam pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, kurį sudaro tiek anksčiau priimtas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, tiek papildymas, išskyrus išlaidas priemonėms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrių ir susijusioms su skaitmeniniu žymeniu. Indėliai, susiję su klimato politika ir skaitmeniniais aspektais, bus perskaičiuoti pagal pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių pakeitimus ir pakeistas bendras pirmiau minėtas numatomas išlaidas. Su klimato politika susijęs indėlis bus lyginamas su visais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimais, įskaitant „REPowerEU“ skyrių. Klimato srities tikslas taip pat bus apskaičiuojamas atskirai „REPowerEU“ skyriui. Su skaitmeniniais aspektais susijęs indėlis bus lyginamas su visa ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų suma, neįskaitant reformų ir investicijų sumų, numatytų „REPowerEU“ skyriuje.

Remiantis patirtimi, susijusia su 27 priimtais planais, priemonėms, apimančioms įvairias sritis, pavyzdžiui, horizontaliųjų priemonių atveju, reikia taikyti veiksmų klimato srityje stebėjimą ir, kai aktualu, kaip papildomą priemonę (atskira priemonės dalis, susijusi su konkrečia intervencinių priemonių sritimi) – skaitmeninį žymenį įvairiose intervencinių priemonių srityse (pagal EGADP reglamento VI ir VII priedus).

Be to, verta priminti, kad EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies e ir f punktuose ir VI bei VII prieduose nustatyti taikytini koeficientai, naudojami apskaičiuojant paramą klimato politikos ir skaitmeniniams tikslams. Pagal šias nuostatas paramos siekiant klimato politikos tikslų koeficientai gali būti padidinti (iš viso iki 3 proc. klimato žymenų atveju), jei kartu taikomos priemonės, kuriomis didinamas jų poveikis. Kai aktualu, valstybės narės turėtų tinkamai pagrįsti tokių nuostatų taikymą.

Valstybės narės turėtų aprašyti konkretų požiūrį, kurį jos siūlo taikyti tokių priemonių žymėjimui. Komisija gali padėti valstybėms narėms rasti pavyzdžių, kaip panašios priemonės buvo žymimos anksčiau Tarybos priimtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

Reikšmingos žalos nedarymo principas

Techninės gairės dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (OL C 58, 2021 2 18, p. 1.), kuriose išdėstyti pagrindiniai šio principo taikymo aspektai ir sąlygos EGADP kontekste, bus toliau visapusiškai taikomos, atsižvelgiant į konkrečius jų ypatumus. Jose taip pat pateikiamas kontrolinis sąrašas, kurio reikia laikytis atliekant reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi įsivertinimą, kuris turi būti įtrauktas į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dėl kiekvienos priemonės. Šiame skirsnyje apibendrinami pagrindiniai gairių elementai ir paaiškinamas jų taikymas naujoms arba patikslintoms priemonėms. Jame taip pat pateikiami papildomi paaiškinimai, grindžiami patirtimi, įgyta įgyvendinant anksčiau priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Kaip reikšmingos žalos nedarymo principas turėtų būti taikomas peržiūrint ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus?

Valstybės narės turi pateikti kiekvienos naujos ar pakeistos priemonės, įtrauktos į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, reikšmingos žalos nedarymo principo įsivertinimą, išskyrus tuos atvejus, kai reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas (taip pat žr. Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo 2.1 skirsnį ir I priedą). Valstybių narių taip pat prašoma, kai tai aktualu ir įmanoma, pateikti kiekybinį reformos ar investicijos poveikio aplinkai vertinimą, kaip reikšmingos žalos nedarymo principo įsivertinimo dalį. Reikėtų atsižvelgti į šiuos kompleksinius aspektus (taip pat žr. priedą, kuriame pateikiama papildoma informacija apie tai, kaip laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo):

—

naujos prieinamos mažo poveikio alternatyvos: vertinant naujas arba patikslintas priemones toliau taikomi 2.4 skirsnyje, įskaitant Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo 25 išnašą, nustatyti principai. Atliekant tų priemonių reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į informaciją apie mažo poveikio alternatyvas, kurių buvo tuo metu, kai buvo pateiktas pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas;

—

palyginti su pradine priemone, poveikis aplinkai nepadidėjo: jeigu keičiama esama priemonė, dėl pakeitimo neturėtų padidėti jos santykinis poveikis aplinkai, palyginti su pradinės priemonės poveikiu. Valstybė narė turėtų tai įrodyti. Jei poveikis padidėja, valstybė narė turėtų įrodyti, kad priemonė vis dar atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nepaisant didesnio poveikio aplinkai;

Kaip valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų parodyti, kad priemonės atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą?

Pakeitimų atveju galėtų būti numatyti du pagrindiniai scenarijai, turintys skirtingą poveikį reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo procesui:

—

naujos priemonės nustatymas: jei valstybė narė nusprendžia į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti naują priemonę, turėtų būti laikomasi to paties proceso, kaip ir teikiant pradinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybė narė turėtų užpildyti Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo I priede pateiktą kontrolinį sąrašą, kad galėtų pagrįsti savo analizę, ar ir kokiu mastu naujoji priemonė daro poveikį aplinkos tikslams;

—

esamos priemonės pakeitimas: valstybės narės gali pageidauti pakeisti esamos priemonės struktūrą, pobūdį ar taikymo sritį. Valstybės narės turėtų pateikti atitinkamą reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi vertinimą ir prireikus jį iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į priemonės pakeitimus. Valstybė narė turėtų pateikti nuorodą į anksčiau priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skirsnį, kuriame pateikiamas pradinis reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimas.

3.    Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis

Keisdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas kiekvienos pagal EGADP remiamos naujos ar pakeistos priemonės atitinkamas tarpinių ir siektinų reikšmių rinkinys. Nustatydamos naujas tarpines ir siektinas reikšmes arba siūlydamos jas pakeisti, valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse išdėstytų principų, be kita ko, kiek tai susiję su jų specifiškumu ir patikimumu.

Valstybės narės pasiūlymas dėl naujų arba pakeistų tarpinių ar siektinų reikšmių yra susijęs tik su naujų ar pakeistų priemonių įtraukimu į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Kadangi valstybės narės skatinamos dalyvauti tarpvalstybiniuose arba daugiašaliuose projektuose, kuriais remiami „REPowerEU“ tikslai, reikėtų ypač stengtis užtikrinti patikimą susijusių tarpinių ir siektinų reikšmių struktūrą. Viena vertus, jos turėtų būti aiškiai priskirtos įvairioms tokiuose projektuose dalyvaujančioms valstybėms narėms, kad būtų išvengta dubliavimosi ir vėlavimo atliekant vertinimą ir įgyvendinant. Sėkmingas vieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas turėtų būti nepriklausomas nuo kitos valstybės narės plano. Kita vertus, tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų būti rengiamos užtikrinant gerą koordinavimą, kad būtų tinkamai įvertinta neišvengiama valstybių narių tarpusavio priklausomybė ir nustatyti apdairūs įgyvendinimo terminai. Komisija yra pasirengusi padėti valstybių narių grupėms, dalyvaujančioms tarpvalstybiniuose arba daugiašaliuose projektuose, užtikrinti, kad jų tarpinės ir siektinos reikšmės būtų tinkamai parengtos.

Kai kurių nacionalinių investicijų, kuriomis siekiama „REPowerEU“ tikslų, įgyvendinimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei 2026 m. Tokiais atvejais į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos susijusios tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės turėtų būti parengtos taip, kad į jas būtų įtraukti tik tie veiksmai, kurie remiami pagal EGADP priemonės galiojimo laikotarpiu, o rengiant priemones turėtų būti aiškiai nurodyta, kurie įgyvendinimo etapai po 2026 m. bus finansuojami nacionalinėmis ar kitomis ES lėšomis.

Jei valstybė narė siūlo iš dalies pakeisti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, remdamasi 21 straipsniu, esamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes galima keisti tik tiek, kiek tokie pakeitimai susiję su objektyviomis aplinkybėmis, nurodytomis pagrindžiant pakeitimą. Kaip paaiškinta šių gairių 1 dalyje, tarp objektyvių aplinkybių ir siūlomų pakeitimų turėtų būti priežastinis ryšys.

Apie Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas korektūros klaidas Komisijai ir Tarybai gali būti pranešama bet kuriuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo metu. Į jas bus atsižvelgta Komisijos pasiūlyme dėl naujo (iš dalies pakeisto) Tarybos įgyvendinimo sprendimo arba specialiame klaidų ištaisyme.

4.    Finansavimas ir išlaidos

Naujos priemonės: valstybės narės pateikia apskaičiuotas bendras naujų reformų ir investicijų, nurodytų papildyme, išlaidas. Ši pareiga taip pat taikoma į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms.

Patikslintos priemonės: jei pakeitimai daro poveikį išlaidų sąmatoms, valstybė narė pateikia atnaujintas kiekvienos patikslintos priemonės išlaidų sąmatas. Jei pakeitimas susijęs tik su priemonės mastu, numatomos išlaidos turėtų būti proporcingai peržiūrėtos.

Metodika: rengdamos šias išlaidų sąmatas, valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse pateiktų konkrečių nurodymų. Paprastai nesitikima, kad valstybės narės pateiks patikslintas išlaidų sąmatas dėl priemonių, kurios nėra nei naujos, nei pakeistos. Valstybės narės gali pasirūpinti, kad išlaidų sąmatas patvirtintų nepriklausoma viešoji įstaiga; tai galėtų padėti padidinti sąmatų patikimumą.

5.    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildomumas ir įgyvendinimas

Suderinamumas su kitomis iniciatyvomis

Kaip nustatyta EGADP reglamento 17 straipsnyje, visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, įskaitant papildymus, turi atitikti atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, taip pat informaciją, įtrauktą į nacionalines reformų programas, nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (toliau – NEKSVP) ir jų naujas redakcijas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, teritorinius teisingos pertvarkos planus, numatytus pagal Teisingos pertvarkos fondo reglamentą, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, partnerystės sutartis ir veiksmų programas.

—	Dėl nuoseklumo su atitinkamomis KŠSR ir nacionalinėmis reformų programomis žr. šių gairių skirsnį dėl Europos semestro.

—	Papildymai taip pat turės derėti su veikla, kuria siekiama neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir kuri bus numatyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose.

—

Galiausiai, papildymai turės derėti su partnerystės sutartimis ir veiksmų programomis, kurios priimtos pagal 2021–2027 m. BNR, po pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės patvirtino partnerystės sutartis ir beveik visas sanglaudos politikos programas, valstybės narės turėtų paaiškinti, kaip naujų arba pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemonės papildo 2021–2027 m. BNR programų įgyvendinimą (15).

Finansavimo papildomumas ir dvigubo finansavimo išvengimas

Valstybės narės savo pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų nurodyti, ar pasikeitė finansavimo papildomumo užtikrinimo ir EGADP reglamento 9 straipsnio laikymosi sąlygos. Šiuo atžvilgiu toliau visapusiškai taikomos 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairės.

Įgyvendinimas

Įgyvendinimo sistema buvo įvertinta kaip pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis ir daroma prielaida, kad valstybės narės, įgyvendindamos savo pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir toliau remsis ta pačia tvarka. Tačiau visi siūlomi įgyvendinimo sistemos pakeitimai turėtų būti paaiškinti.

Jei valstybės narės iki šiol susidūrė su sunkumais įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (pavyzdžiui, dėl administracinių gebėjimų trūkumo, neišvystytos IT sistemos arba nepakankamai aiškių atsakingų institucijų įgaliojimų), jos raginamos aktyviai persvarstyti savo turimas priemones, kad jos taptų veiksmingesnės. Valstybės narės taip pat raginamos su Komisija aptarti iki šiol sukauptą patirtį, kad būtų galima nustatyti, ar atlikus kokius nors įgyvendinimo sistemos pakeitimus galima pagerinti reformų ir investicijų vykdymą.

Kai valstybė narė keičia savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad galėtų pasinaudoti didesniu finansiniu įnašu arba paskola, ji turėtų įrodyti, kad už plano koordinavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos turi pakankamai administracinių pajėgumų ir atitinkamų įgaliojimų. Apskritai valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamus administracinius gebėjimus įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų investicijas, todėl turėtų galimybę į atitinkamų investicijų ar reformų išlaidas įtraukti ribotas laikino pobūdžio administracines išlaidas, jei jos susijusios su konkrečios investicijos arba reformos įgyvendinimu.

Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti techninės paramos priemone (toliau – TPP), kad įgyvendintų „REPowerEU“ skyriaus investicijas ir reformas, kaip paaiškinta 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse. Valstybės narės raginamos nurodyti, ar pageidauja taikyti EGADP reglamento 7 straipsnio 2 dalį kaip konkrečios reformos ar investicijų, su kuriomis būtų susijusi techninė parama, dalį. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, pvz., komunikacijos priemonėms, įgyvendinti paprašė arba ketina prašyti horizontaliosios paramos pagal TPP, ji turėtų tai nurodyti šiame skirsnyje.

Konsultacijų procesas

Valstybės narės turėtų pateikti konsultacijų proceso, vykdyto pagal jų nacionalines teisines sistemas, santrauką, po kurios reikėtų pridėti pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą / papildymą. Konsultacijų procesas turėtų atitikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų pakeitimų mastą. Pavyzdžiui, pakeitimams, kuriais siekiama atspindėti šiek tiek pakeistus finansinius asignavimus, nereikėtų tokio pat pobūdžio konsultacijų proceso, kaip tuo atveju, kai pakeitimais prašoma didelės paskolos. Kadangi konsultacijų rengiant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus mastas skyrėsi, visų pirma dėl COVID-19 ekstremaliosios situacijos, valstybės narės raginamos bendrai tobulinti šį procesą, jei keis savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas, socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas ir atitinkamais atvejais žemės ūkio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, pagal nacionalines teisines sistemas laiku ir prasmingai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant visas naujas ar patikslintas priemones bei stebint jų įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti atitinkamas priemones, valstybėms narėms gali būti tikslinga į geografinį aspektą turinčias tarpines ar siektinas reikšmes įtraukti sąlygas, susijusias su regioniniais ar vietos aspektais (pavyzdžiui, įtraukiant konkrečias sąlygas, susijusias su konsultacijomis su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis). Jos taip pat gali apimti panašias su atitinkamų reformų ar investicijų įgyvendinimu susijusių konsultacijų su socialiniais partneriais ir, kai aktualu, su žemės ūkio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais sąlygas.

Be to, Europos semestras bus svarbi sistema, skirta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangai aptarti su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės praktiką ir tradicijas. Valstybės narės taip pat gali naudoti savo nacionalines reformų programas, kad apibūdintų iki šiol vykdytas ir būsimas konsultacijas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus užtikrinta tvirta regionų ir vietos atsakomybė, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės parama.

Rengiant „REPowerEU“ skyrių taip pat bus taikomi įprasti konsultacijų reikalavimai, įskaitant būtinybę pateikti santrauką, kurioje būtų aprašyta, kaip buvo atsižvelgta į suinteresuotųjų subjektų nuomonę. Valstybės narės savo santraukose turėtų nurodyti, kaip konsultacijų rezultatai atsispindi jų „REPowerEU“ skyriuose. Turėtų būti aprašytas konsultacijų procesas, įskaitant pagrindines jo charakteristikas, suinteresuotųjų subjektų tipus ir pagrindinę gautą informaciją. Be to, turėtų būti aprašyta, kaip rengiant „REPowerEU“ priemones atsižvelgta į gautus atsiliepimus, ir nurodyta, kaip į juos bus atsižvelgiama įgyvendinant priemones.

Svarbu, kad konsultacijos būtų vykdomos plačiu mastu, visų pirma įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, turinčius atitinkamos patirties „REPowerEU“ klausimais. Konsultacijų proceso trukmė turėtų būti proporcinga „REPowerEU“ skyrių pateikimo skubumui.

Papildomų viešų konsultacijų nereikės rengti tais atvejais, kai valstybės narės didina priemonių mastą, bet jų esmė išlieka tokia pati, arba kai jos perkelia esamas priemones į „REPowerEU“ skyrių sumažinus didžiausią finansinį įnašą.

Kontrolė ir auditas

Vidaus kontrolės sistemos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai visiškai atitiktų EGADP reglamento 22 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pakeitimus, įtrauktus atlikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano peržiūrą, labai svarbu, kad valstybės narės tiksliai paaiškintų, kad įdiegtos kontrolės struktūros tebėra tinkamos ir, kai taikytina, kaip jos bus stiprinamos, kad būtų užtikrinti tinkami ištekliai ir struktūros. Pagrindiniai valstybės narės valdymo sistemų reikalavimai yra įtraukti į Komisijos ir valstybės narės pasirašyto finansavimo ir paskolos susitarimo I priedą. Visų pirma, jei pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra naujų arba patikslintų priemonių, valstybė narė turėtų paaiškinti ir įrodyti, kad kontrolės struktūros tebėra tinkamos arba, jei taikoma, kaip jų pajėgumai, įskaitant personalą ir procesus, bus padidinti proporcingai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydžiui.

Kai papildymu finansinis įnašas iš esmės nepadidinamas, tačiau vis tiek daromi pakeitimai, palyginti su pradiniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, valstybių narių prašoma pateikti atnaujintą paaiškinimą apie kontrolės tvarką ir sistemas, įskaitant galutinių gavėjų duomenų saugyklos sistemą.

Komunikacija

Valstybės narės turėtų toliau įgyvendinti savo komunikacijos strategiją ir ją atnaujinti, jei būtina įtraukti naujas papildomas reformas ir investicijas, siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą apie Sąjungos finansavimą pagal EGADP reglamento 34 straipsnį ir finansavimo susitarimų 10 straipsnį. Teikiant pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybių narių prašoma aprašyti veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti šiuos įpareigojimus, kad Komisijai būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi minėtų nuostatų.

Komunikacijos kampanijose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informuotumo apie pagrindines reformas ir investicijas, kurios yra Europos atsako dalis, visų pirma atsižvelgiant į „REPowerEU“, didinimui, ir visuomenės žinių apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų paskirtį gerinimui. Valstybės narės raginamos savo EGADP komunikacijos veiklą sutelkti į šias sritis:

—	paaiškinti ir priminti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslus ir naudą valstybei narei;

—	praktiniais įrodymais pagrįsti, kodėl reformos ir investicijos yra naudingos visuomenei, Europos ekonomikos atsigavimui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir energetiniam saugumui;

—	užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aukšto lygio politinis pritarimas būtų pakankamai matomas;

—	informuoti apie svarbiausius projektus ir priskirti jų įgyvendinimą EGADP;

—	skatinti potencialius paramos gavėjus kreiptis dėl finansavimo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

—	parodyti bendrą pažangą įgyvendinant reformas ir investicijas, visų pirma atsižvelgiant į „REPowerEU“, be kita ko, reguliariai keičiantis informacija su socialiniais partneriais, susijusiomis bendruomenėmis ir pilietine visuomene apskritai.

Komisija taip pat gali naudotis tinklu „Inform EU“, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti nacionalines komunikacijos strategijas, įskaitant jų pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Galutinių gavėjų skaidrumas

Į „REPowerEU“ reglamentą įtraukus naują skaidrumo prievolę, padidintas EGADP lėšų naudojimo skaidrumas. Valstybės narės turės sukurti viešai prieinamą ir lengvai naudojamą portalą, kuriame jos skelbtų duomenis apie 100 galutinių gavėjų, gavusių didžiausias finansavimo sumas EGADP priemonėms įgyvendinti.

Galutiniai gavėjai turėtų būti suprantami kaip paskutinis lėšas gaunantis subjektas, kuris nėra rangovas arba subrangovas. Juos reikia atskirti nuo naudos gavėjų, kurie pagal tiesioginio priemonės valdymo struktūrą yra valstybės narės.

Šiuose duomenyse turėtų būti nurodytas galutinio gavėjo juridinis pavadinimas, įskaitant vardą ir pavardę, jei galutinis gavėjas yra fizinis asmuo, gautų lėšų suma, taip pat susijusi (-os) priemonė (-s) pagal EGADP, kuriai (-ioms) buvo suteiktas finansavimas. Nustatant 100 didžiausių gavėjų, reikėtų atsižvelgti tik į EGADP lėšas, nes kai kurios investicijos gali būti iš dalies finansuojamos ir kitomis valstybinio finansavimo lėšomis.

Siekiant užtikrinti proporcingumą ir apsaugoti privatumą, kai galutiniai gavėjai yra fiziniai asmenys, visi asmens duomenys turėtų būti ištrinti praėjus dvejiems metams nuo finansinių metų, kuriais tam galutiniam gavėjui buvo paskutinį kartą išmokėtos EGADP finansavimo suma, pabaigos. Panašiai, mutatis mutandis, kelios Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalyje numatytos duomenų skelbimo išimtys buvo pritaikytos ir EGADP. Jos susijusios su tokiais atvejais:

—	kai fiziniams asmenims teikiama švietimo parama arba kitokia tiesioginė paramai, teikiama fiziniams asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, kaip antai, bedarbiams ir pabėgėliams (Finansinio reglamento 191 straipsnio 4 dalies b punktas);

—	kai sudaromos labai mažos vertės sutartys, skirtos ekspertams, pasirinktiems pagal jų profesinius gebėjimus (Finansinio reglamento 237 straipsnio 2 dalis), taip pat labai mažos vertės sutartys, neviršijančios 15 000 EUR (suma, nurodyta Finansinio reglamento I priedo 14.4 punkte);

—	kai finansinė parama, kurios vertė yra mažesnė nei 500 000 EUR, teikiama per finansines priemones;

—	kai dėl duomenų atskleidimo gali kilti pavojus atitinkamų asmenų ir subjektų teisėms ir laisvėms, kurios užtikrinamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, arba gali būti pakenkta komerciniams gavėjų interesams.

Atsižvelgiant į EGADP sumas, mažai tikėtina, kad pirmose trijose pastraipose nurodytos išimtys būtų taikomos 100 didžiausių gavėjų. Ketvirtoji išimtis taip pat neturėtų būti plačiai taikoma. Atsižvelgiant į tai, kad skelbiami tik duomenys apie didelio masto gavėjus, kurių dauguma turėtų būti juridiniai asmenys, bet koks susirūpinimas dėl privatumo, susijusio su fiziniais asmenimis, turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ES lėšų panaudojimo skaidrumą. Be to, reikėtų pažymėti, kad nuoroda į Finansinio reglamento 38 straipsnio 3 dalį reikš visus būsimus šios nuostatos pakeitimus.

Be to, kad šie duomenys bus skelbiami valstybių narių portaluose, Komisija šiuos duomenis kartu su nuorodomis į valstybių narių portalus sutelks ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestinėje. Tokius duomenis reikės atnaujinti du kartus per metus. Komisija sieks suderinti atnaujinimo laiką su dabartinėmis balandžio ir spalio mėn. teikiamomis pusmečio ataskaitomis. Pirmasis informacijos rinkimas vyks kartu su 2023 m. balandžio mėn. pusmečio ataskaitų teikimu. Komisija taip pat paskelbs interaktyvų žemėlapį, kuriame bus parodytos įvairios priemonės ir jų įgyvendinimo vieta valstybėse narėse.

---

(1)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(2)  2023 m. vasario 1 d. Komunikatas „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“ (COM(2023) 62). https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52023DC0062.

(3)  https://commission.europa.eu/system/files/2021-01/document_travail_service_part1_v2_en.pdf

(4)  Pagal BNR 26a straipsnio 1 dalį valstybės narės, teikiančios „REPowerEU“ skyrių, gali prašyti įtraukti iki 7,5 proc. pradinių nacionalinių asignavimų iš ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo į prioritetus, kuriais prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo, kaip nustatyta EGADP reglamento 21c straipsnyje, su sąlyga, kad tokia parama prisideda prie konkrečių atitinkamo fondo tikslų, kurie apibrėžti konkrečių fondų reglamentuose. Tačiau 7,5 proc. nacionalinių asignavimų pagal BNR, skirti investicijoms, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo, nėra nei „REPowerEU“ skyrių, nei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis.

(*1)  Remiantis Europos regioninės plėtros fondui, Sanglaudos fondui ir „Europos socialiniam fondui +“ skirtais asignavimais po perkėlimo, atlikto patvirtinus partnerystės sutartis.

(5)  Taikomos 2019 m. BNP, nustatytos 2020 m. gegužės mėn., kaip nurodyta EGADP reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje ir 1 priede.

(6)  2022 m. birželio 30 d. Komisijos pranešimas Tarybai ir Europos Parlamentui „EGADP. Didžiausio finansinio įnašo atnaujinimas“.

(7)  Šie pavyzdžiai yra tik iliustracinio pobūdžio ir jokiu būdu nedaro įtakos Komisijos atliekamam valstybės narės pateikto pagrindimo vertinimui.

(8)  Vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių – vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančiųjų išteklių energijos pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir susijusiuose įgyvendinimo bei deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką, taikomą nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams degalams iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

(9)  Kalbant apie vandenilį, gaminamą nenaudojant iškastinio kuro, kaip atskaitos tašką žr. Laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistemą (2022/C 426/01). Pagal vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių ir vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamybos ir naudojimo tikslą negalima remti vandenilio, pagaminto naudojant dujų pirolizę arba garų metano riformingą ir anglies dioksido surinkimą ir saugojimą.

(10)  Daugiau priemonių pavyzdžių žr. „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ (COM(2021) 660 final).

(11)  Teikiant paramą įrenginiams, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taikomi Techninėse gairėse dėl reikšmingos žalos nedarymo principo ir Tarybos įgyvendinimo sprendimo prieduose nustatyti kriterijai.

(12)  Per įprastą Europos semestro ciklą konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas Komisija paprastai siūlo gegužės mėn. pabaigoje arba birželio mėn. pradžioje, jas patvirtina Europos Vadovų Taryba ir galiausiai priima Taryba liepos mėn. pradžioje.

(13)  SEC(2022) 70 final – SWD(2022) 19 final – SWD(2022) 20 final.

(14)  Ypač MVĮ.

(15)  Dėl prašymų atlikti perkėlimą tarp EGADP ir sanglaudos politikos fondų sąlygų žr. 1 dalį.

Pranešimas asmenims, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/119/BUSP su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/457, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 208/2014, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/449 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, numatytos ribojamosios priemonės

(2023/C 80/02)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, išvardytiems Tarybos sprendimo 2014/119/BUSP (1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/457 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 208/2014 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/449 (4) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, I priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad pirmiau nurodytuose prieduose išvardyti asmenys ir toliau turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sprendime 2014/119/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą. Tų asmenų įtraukimo į sąrašą priežastys pateikiamos atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 208/2014 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį).

Atitinkami asmenys gali iki 2023 m. gruodžio 10 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamų asmenų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

---

(1)  OL L 66, 2014 3 6, p. 26.

(2)  OL L 67, 2023 3 3, p. 47.

(3)  OL L 66, 2014 3 6, p. 1.

(4)  OL L 67, 2023 3 3, p. 1.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2014/119/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 208/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, numatytos ribojamosios priemonės

(2023/C 80/03)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1)16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Sprendimas 2014/119/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/457 (3), ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 208/2014 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/449 (5).

Už šį tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) RELEX.1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis adresu:

Data Protection Officer

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2014/119/BUSP su pakeitimais, padarytais sprendimu (BUSP) 2023/457, ir reglamente (ES) Nr. 208/2014, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/449, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2014/119/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 208/2014 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su įtraukimo į sąrašą priežastimis susijusius duomenis.

Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimai, priimti pagal ES sutarties 29 straipsnį, ir Tarybos reglamentai, priimti pagal SESV 215 straipsnį, kuriais fiziniai asmenys (duomenų subjektai) įtraukiami į sąrašą ir nustatomas turto įšaldymas ir kelionių apribojimai.

Tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies a punktą, ir kad būtų įvykdytos duomenų valdytojui pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą taikomos pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos teisinės prievolės.

Tvarkyti duomenis būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių pagal Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g punktą.

Taryba gali gauti duomenų subjektų asmens duomenis iš valstybių narių ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos. Asmens duomenų gavėjos yra valstybės narės, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Visi asmens duomenys, kuriuos Taryba tvarko ES autonominių ribojamųjų priemonių kontekste, bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba, jeigu pareiškiamas ieškinys Teisingumo Teisme, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Asmens duomenis, esančius užregistruotuose Tarybos dokumentuose, Taryba saugo archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

Tarybai gali prireikti keistis su duomenų subjektu susijusiais asmens duomenimis su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija Tarybos vykdomo JT sąrašų perkėlimo į teisės aktus kontekste arba tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su ES ribojamųjų priemonių politika, kontekste.

Nesant sprendimo dėl tinkamumo arba tinkamų apsaugos priemonių, asmens duomenų perdavimas trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai grindžiamas šia (-omis) sąlyga (-omis) pagal Reglamento (ES) 2018/1725 50 straipsnį:

—	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

—	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus.

Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas nėra susijęs su automatizuotu sprendimų priėmimu.

Duomenų subjektai turi teisę būti informuoti ir teisę į prieigą prie savo asmens duomenų. Jie taip pat turi teisę ištaisyti ir papildyti savo duomenis. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali turėti teisę reikalauti, kad jų asmens duomenys būtų ištrinti, arba teisę prieštarauti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi, arba prašyti, kad jų tvarkymas būtų apribotas.

Duomenų subjektai gali pasinaudoti šiomis teisėmis nusiuntę el. laišką duomenų valdytojui ir jo kopiją apsaugos pareigūnui, kaip nurodyta pirmiau.

Prie prašymo duomenų subjektai turi pridėti tapatybės dokumento kopiją, kad būtų galima patvirtinti jų tapatybę (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Šiame dokumente turėtų būti nurodytas asmens kodas, dokumentą išdavusi valstybė, galiojimo laikas, vardas ir pavardė, adresas ir gimimo data. Visi kiti tapatybės dokumento kopijoje esantys duomenys, pavyzdžiui, nuotrauka ar kiti asmeniniai požymiai, gali būti užtušuoti.

Pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 duomenų subjektai turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (edps@edps.europa.eu).

Rekomenduojama, kad prieš tai duomenų subjektai pirmiausia pamėgintų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis kreipdamiesi į duomenų valdytoją ir (arba) Tarybos duomenų apsaugos pareigūną.

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 66, 2014 3 6, p. 26.

(3)  OL L 67, 2023 3 3, p. 47.

(4)  OL L 66, 2014 3 6, p. 1.

(5)  OL L 67, 2023 3 3, p. 1.

Euro kursas (1)

2023 m. vasario 2 d.

(2023/C 80/04)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0988
JPY	Japonijos jena	141,12
DKK	Danijos krona	7,4393
GBP	Svaras sterlingas	0,89289
SEK	Švedijos krona	11,3587
CHF	Šveicarijos frankas	0,9992
ISK	Islandijos krona	153,50
NOK	Norvegijos krona	10,9535
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,809
HUF	Vengrijos forintas	387,20
PLN	Lenkijos zlotas	4,7015
RON	Rumunijos lėja	4,9025
TRY	Turkijos lira	20,6766
AUD	Australijos doleris	1,5407
CAD	Kanados doleris	1,4602
HKD	Honkongo doleris	8,6183
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6855
SGD	Singapūro doleris	1,4352
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 345,90
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,7046
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3878
IDR	Indonezijos rupija	16 360,69
MYR	Malaizijos ringitas	4,6655
PHP	Filipinų pesas	59,170
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,030
BRL	Brazilijos realas	5,4859
MXN	Meksikos pesas	20,4050
INR	Indijos rupija	90,3015

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl leidimų tas medžiagas naudoti santrauka

(skelbiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį (1) )

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 80/05)

Sprendimas, kuriuo suteikiamas leidimas

Nuoroda į sprendimą (2)	Sprendimo data	Cheminės medžiagos pavadinimas	Leidimo turėtojas	Leidimo numeris	Autorizuotas naudojimas	Peržiūros laikotarpio pabaigos data	Sprendimo priežastys
C(2023) 1181	2023 m. vasario 24 d.	4-(1,1,3,3-tetrametilbutil)fenolis, etoksilintas (4-tret-OPnEO) EB Nr. -; CAS Nr. -	„Pfizer Ireland Pharmaceuticals“, Ringaskiddy, Cork, Airija	REACH/23/7/0	Surfaktantas, naudojamas kaip pagalbinė perdirbimo medžiaga virusų inaktyvavimo ir susijusiuose gryninimo procesuose, gaminant biologinius vaistus	2033 m. sausio 4 d.	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 60 straipsnio 4 dalį socialinė ir ekonominė nauda yra didesnė už riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, kylančią dėl cheminės medžiagos naudojimo, ir nėra tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų.
				REACH/23/7/1	Surfaktantas, naudojamas filtrams valyti virusų inaktyvavimo procesuose, gaminant biologinius vaistus	2028 m. sausio 4 d.

---

(1)  OL L 396, 2006 12 30, p. 1.

(2)  Sprendimas skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje adresu Leidimas (europa.eu).

Komisijos komunikatas, parengtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)

(Europos standartų pavadinimų ir nuorodų skelbimas pagal REACH reglamento XVII priedo 27 įrašą (nikelis))

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 80/06)

ESO	Standarto nuoroda ir pavadinimas	Pakeisto standarto nuoroda
CEN	EN 1811:2011+A1:2015 Pamatinis tyrimo metodas nikeliui išskirti iš strypelių sąrankų, įdedamų į perveriamas žmogaus kūno dalis, ir iš gaminių, tiesiogiai ir ilgą laiką liečiančių odą	EN 1811:2011
CEN	EN 12472:2020 Pagreitinto dilimo ir korozijos modeliavimo metodas nikelio išsiskyrimui iš dengtų gaminių aptikti	EN 12472:2005+A1:2009
CEN	EN 16128:2015 Oftalmologinė optika. Pamatinis metodas nikelio išsiskyrimui iš akinių rėmelių ir saulės akinių tirti	EN 16128:2011
ESO: Europos standartizavimo organizacija — CEN: www.cencenelec.eu — CENELEC: www.cencenelec.eu — ETSI: www.etsi.org

Visą informaciją apie esamus standartus gali suteikti Europos standartizacijos organizacijos arba nacionalinės standartizacijos organizacijos, kurių sąrašas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (1) 27 straipsnį.

Standartus priima Europos standartizacijos organizacijos anglų kalba (CEN ir CENELEC juos taip pat skelbia prancūzų ir vokiečių kalbomis). Po to nacionalinės standartizacijos organizacijos standartų pavadinimus išverčia į visas kitas reikiamas oficialias Europos Sąjungos kalbas. Europos Komisija neatsako už pavadinimų, pateiktų skelbti Oficialiajame leidinyje, teisingumą.

Nuorodų paskelbimas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nereiškia, kad standartai parengti visomis Europos Sąjungos oficialiomis kalbomis.

Daugiau informacijos apie darniuosius standartus ir kitus Europos standartus taip pat pateikta adresu https://single-market-economy.ec.europa.eu/single-market/european-standards/harmonised-standards_lt

---

(1)  OL C 338, 2014 9 27, p. 31.

Specialioji ataskaita Nr. 05/2023

„ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“

(2023/C 80/07)

Audito Rūmai paskelbė Specialiąją ataskaitą 05/2023 „ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“.

Ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Europos Audito Rūmų interneto svetainėje adresu https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=63502

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančiojo plieno, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

(2023/C 80/08)

Paskelbus pranešimą (1) apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančiojo plieno, galiojimo pabaigą, Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

1.   Prašymas atlikti peržiūrą

Prašymą Sąjungos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš nerūdijančiojo plieno pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu 2022 m. gruodžio 2 d. pateikė Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacija (toliau – „ESTA“ arba pareiškėjas).

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali prašymo versija ir Sąjungos gamintojų prašymo rėmimo lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2.   Peržiūrimasis produktas

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno (išskyrus vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis (fitingais), tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui, skirtus naudoti civiliniuose orlaiviuose), (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra 7304 11 00, 7304 22 00, 7304 24 00, ex 7304 41 00, ex 7304 49 83, ex 7304 49 85 , ex 7304 49 89, ir ex 7304 90 00 (TARIC kodai 7304410090, 7304498390, 7304498590, 7304498990 ir 7304900091). KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija, nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

3.   Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, iš pradžių nustatytas 2011 m. gruodžio 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1331/2011 (3). Tuo reglamentu tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš nerūdijančiojo plieno buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, buvo pratęstas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/330 (4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1382 (5) ..

4.   Peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų ir pasikartotų Sąjungos pramonei daroma žala.

4.1.    Įtarimas dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

4.1.1.   Įtarimas dėl KLR dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

Pareiškėjas teigė, kad netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

Įtarimams dėl didelių iškraipymų pagrįsti pareiškėjas rėmėsi 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos tarnybų parengtos šalies ataskaitos, kurioje aprašytos konkrečios aplinkybės KLR rinkoje, informacija (6). Visų pirma pareiškėjas nurodė iškraipymus kaip bendrą ir konkretesnį valstybės dalyvavimą plieno sektoriuje (plieno ruošiniai (toliau – ruošiniai) yra vieninteliai pagrindiniai nerūdijančiojo plieno vamzdžių ir vamzdelių gamybos ištekliai), ir skyrius, susijusius su žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbo jėga. Be to, pareiškėjas rėmėsi viešai prieinama informacija, pvz., įvairiais spaudos straipsniais, 13-uoju Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planu ir plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo plano įvadu.

Todėl, atsižvelgdamas į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, pareiškėjas nustatė apskaičiuotąją normaliąją vertę remdamasis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje. Remdamasis nagrinėjamosios šalies peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis), pareiškėjas tvirtino įtariantis, kad iš KLR toliau importuojama dempingo kaina, nors ir nedideliais kiekiais. Atsižvelgdamas į mažą importo iš KLR apimtį, pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų, kad KLR eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos (gamintojo kaina EXW sąlygomis) yra mažesnės už minėtą apskaičiuotą normaliąją vertę. Tuo remdamasis pareiškėjas tvirtino įtariantis, kad dempingas į Sąjungą veikiausiai tęsis arba pasikartos dideliais kiekiais.

4.2.    Įtarimas dėl žalos pasikartojimo tikimybės

Pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad KLR daroma žala gali pasikartoti. Įtarimui pagrįsti pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš KLR mastas veikiausiai padidėtų dėl KLR esančių nepanaudotų pajėgumų ir dėl Sąjungos rinkos patrauklumo atsižvelgiant į jo kainų lygį.

Galiausiai pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad žala nebedaroma iš esmės dėl to, kad taikomos priemonės, o jei būtų leista nebetaikyti priemonių ir vėl padidėtų importo iš KLR dempingo kainomis mastas, Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

5.   Procedūra

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai dempingo (7) ir žalos tikimybės įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijuoja peržiūrą.

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą bus nustatyta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui KLR kilmės peržiūrimojo produkto dempingas veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų, o Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala.

Komisija taip pat atkreipia šalių dėmesį į paskelbtą pranešimą (8) dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams, kuris gali būti taikomas šiam tyrimui.

5.1.    Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą bus nagrinėjamas 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2.    Pastabos dėl prašymo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl prašymo (įskaitant klausimus, susijusius su žalos pasikartojimu ir priežastiniu ryšiu) arba aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant prašymo rėmimo lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos (9).

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3.    Dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra

Atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nagrinėja eksportą į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir, neatsižvelgdama į eksportą į Sąjungą, sprendžia, ar peržiūrimąjį produktą nagrinėjamosiose šalyse gaminančių ir parduodančių bendrovių padėtis yra tokia, kad eksportas dempingo kainomis į Sąjungą veikiausiai būtų tęsiamas arba pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti.

Todėl Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti visi nagrinėjamosios šalies peržiūrimojo produkto gamintojai (10), taip pat ir nebendradarbiavusieji atliekant tyrimą (-us), po kurio (-ių) nustatytos galiojančios priemonės.

5.3.1.   Nagrinėjamosios šalies gamintojų tyrimas

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos Liaudies Respublikoje gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai, taip pat ir tie, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti informaciją apie savo bendroves. Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/R792_SAMPLING_FORM_FOR_EXPORTING_PRODUCER. Informacija apie prisijungimą prie Tron pateikiama 5.6 ir 5.9 skirsniuose.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipsis į KLR valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas nagrinėjamosios šalies gamintojų asociacijas.

Jei atranka būtina, gamintojai bus atrenkami remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Apie atrinktas bendroves Komisija, jei tinkama, per nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas praneš visiems žinomiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir gamintojų asociacijoms.

Gavusi gamintojams atrinkti reikalingą informaciją, Komisija praneš susijusioms šalims savo sprendimą dėl to, ar jie atrinkti. Jei nenurodyta kitaip, atrinkti gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo dienos.

Nagrinėjamosios šalies gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2658

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis.

5.3.2.   Dėl didelių iškraipymų KLR taikoma papildoma procedūra

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Visų pirma Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti savo nuomonę dėl prašyme nurodytų išteklių ir Suderintos sistemos (SS) kodų, pasiūlyti tinkamą (-as) tipišką (-as) šalį (-is) ir nurodyti tų šalių peržiūrimojo produkto gamintojų tapatybę. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą Komisija netrukus po peržiūros inicijavimo, pridėdama pastabą prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos, praneš tyrimo šalims apie susijusius šaltinius, kuriuos ji ketina naudoti normaliajai vertei KLR nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Tai apims visus šaltinius, įskaitant tinkamos tipiškos trečiosios šalies parinkimą, kai tinkama. Tyrimo šalims nustatomas 10 dienų nuo tos dienos, kurią prie bylos pridedama minėta pastaba, laikotarpis pastaboms pateikti.

Remiantis Komisijos turima informacija galima KLR atžvilgiu tipiška trečioji šalis yra Meksika. Siekdama galutinai parinkti tinkamą tipišką trečiąją šalį Komisija nagrinės, ar yra šalių, kurių ekonominės plėtros lygis yra panašus į KLR, kuriose yra gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas ir kuriose galima lengvai gauti susijusių duomenų. Jei yra daugiau kaip viena tokia šalis, prireikus pirmenybė bus teikiama šalims, kuriose užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

Dėl susijusių šaltinių, Komisija kviečia visus KLR gamintojus per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti informaciją apie peržiūrimajam produktui gaminti naudojamas medžiagas (žaliavas ir perdirbtas medžiagas) ir energiją. Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/R792_INFO_ON_INPUTS_FOR_EXPORTING_PRODUCER_FORMTron. Informacija apie prisijungimą pateikiama 5.6 ir 5.9 skirsniuose.

Be to, bet kokia faktinė informacija apie sąnaudas ir kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą turi būti pateikta per 65 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Tokia faktinė informacija turėtų būti teikiama tik iš viešai prieinamų šaltinių.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, susijusiam su įtariamais dideliais iškraipymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija taip pat pateiks klausimyną KLR Vyriausybei.

5.3.3.   Nesusijusių importuotojų tyrimas (11) (12)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti peržiūrimąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai, taip pat ir nebendradarbiavusieji atliekant tyrimą, po kurio nustatytos galiojančios priemonės.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai, taip pat ir tie, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys privalo tai padaryti per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos ir Komisijai pateikti šio pranešimo priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška KLR peržiūrimojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Apie atrinktas bendroves Komisija praneš visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos taip pat pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo dienos.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Jei nenurodyta kitaip, tos šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie atrinktas bendroves dienos.

Nesusijusiems importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2658

5.4.    Žalos pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra ir Sąjungos gamintojų tyrimas

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala gali pasikartoti, Komisija tyrime kviečia dalyvauti Sąjungos peržiūrimojo produkto gamintojus.

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, įskaitant Sąjungos gamintojus, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą (-us), po kurio (-ių) nustatytos galiojančios priemonės, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jei nenurodyta kitaip, visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Apie galiausiai atrinktas bendroves Komisija praneš visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms.

Jei nenurodyta kitaip, atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2658

5.5.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Jeigu tikimybė, kad dempingas ir žala gali tęstis arba pasikartoti, bus patvirtinta, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami teikti Komisijai informaciją apie Sąjungos interesus.

Jei nenurodyta kitaip, su Sąjungos interesų vertinimu susijusi informacija turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną.

Klausimynų, įskaitant peržiūrimojo produkto naudotojams skirtą klausimyną, kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2658. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos tikrumą.

5.6.    Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, kaip antai nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, pirmiausia turi įrodyti, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir atstovaujančios asociacijos, pateikę informaciją pagal 5.3.1, 5.3.3 ir 5.4 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję. Subjekto laikymas suinteresuotąja šalimi nedaro poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per Tron.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų (13).

5.7.    Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.8.    Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turi būti teikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik suinteresuotųjų šalių iš anksto raštu pateikti klausimai.

Iš principo per klausymus į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija nepristatoma. Vis dėlto, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotosios šalys gali būti paprašytos po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.9.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama Komisijai: a) naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, kurią prašoma laikyti konfidencialia, ženklinama grifu „Neskelbtina“ (14). Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios neskelbtiną informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turi būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant prašymus būti užregistruotoms kaip suinteresuotosios šalys, skenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje https://europa.eu/!7tHpY3. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.tdi arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

TRON.tdi svetainė: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi

E. paštas: TRADE-SSSPT-R792-DUMPING@ec.europa.eu arba

TRADE-SSSPT-R792-INJURY@ec.europa.eu

6.   Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalies, tyrimas paprastai baigiamas per 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

7.   Informacijos pateikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik laikydamosi šio pranešimo 5 skirsnyje nustatytų tvarkaraščių.

Kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių praėjus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui arba, jei taikytina, praėjus pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui.

8.   Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Jei nenurodyta kitaip, pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutinių išvadų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 5 dienas nuo pastabų dėl galutinių išvadų atskleidimo pateikimo termino. Jei nenurodyta kitaip, papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su šiuo papildomu galutiniu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl šio papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9.   Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus reikėtų tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti, tik jei bus tinkamai pagrįsti. Bet kuriuo atveju terminas klausimyno atsakymams pateikti dažniausiai pratęsiamas daugiausia 3 dienomis ir paprastai ne daugiau kaip 7 dienomis. Terminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurių gali būti pateikta tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti klausymus ir veikti kaip suinteresuotosios (-ųjų) šalies (-ių) ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymų priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Visi prašymai turi būti pateikti laiku ir nedelsiant, kad nebūtų trukdoma sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų bylas nagrinėjantis pareigūnas, suinteresuotosios šalys turėtų kuo greičiau, kai tik įvyksta įvykis, dėl kurio toks įsitraukimas yra pagrįstas. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų tvarkaraščių, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje https://policy.trade.ec.europa.eu/contacts/hearing-officer_en

12.   Galimybė prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį

Kadangi ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl jos išvadų bus keičiamos ne galiojančios priemonės, bet tos priemonės bus panaikintos arba toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalį.

Jei kuri nors suinteresuotoji šalis mano, kad reikia peržiūrėti priemones, kad vėliau jas būtų galima keisti, ji gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

Šalys, norinčios prašyti tokios peržiūros, kuri būtų atliekama nepriklausomai nuo šiame pranešime minimos priemonių galiojimo termino peržiūros, gali kreiptis į Komisiją pirma nurodytu adresu.

13.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (15).

Pranešimas apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, pateikiamas Prekybos GD svetainėje https://europa.eu/!vr4g9W

---

(1)  OL C 241, 2022 6 24, p. 21

(2)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(3)  OL L 336, 2011 12 20, p. 6.

(4)  OL L 63, 2018 3 6, p. 15.

(5)  OL L 227, 2019 9 3, p. 1.

(6)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos gynimo tyrimų tikslais, 2017 12 20, SWD(2017) 483 final/2. Šalies ataskaita pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/december/tradoc_156474.pdf). Šalies ataskaitoje cituojamus dokumentus taip pat galima gauti pateikus tinkamai pagrįstą prašymą.

(7)  Atsižvelgdama į turimą informaciją Komisija mano, kad yra pakankamai įrodymų pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį, kuriais parodoma, jog dėl reikšmingų iškraipymų, kuriais daromas poveikis kainoms ir sąnaudoms, nagrinėjamojoje šalyje taikyti vidaus rinkos kainas ir sąnaudas yra netikslinga, ir tuo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį grindžiamas tyrimo inicijavimas.

(8)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020XC0316%2802%29

(9)  Visos nuorodos į šio pranešimo paskelbimą yra nuorodos į jo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

(10)  Gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant peržiūrimąjį produktą.

(11)  Atrinkti galima tik su nagrinėjamosios šalies gamintojais nesusijusius importuotojus. Su gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(12)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien dempingui nustatyti.

(13)  Jei kiltų techninių problemų, kreipkitės į Prekybos pagalbos centrą e. paštu trade-service-desk@ec.europa.eu arba telefonu + 32 22979797.

(14)  Neskelbtinas dokumentas yra dokumentas, laikomas konfidencialiu pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(15)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M. 11052 – MACQUARIE GROUP / WPD / LUWEI WIND POWER / CHUNGWEI WIND POWER / TONGWEI WIND POWER / CHINFENG WIND POWER / ANWEI WIND POWER)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 80/09)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10891 – BUNGE / SC FRICH ENVOL / SC ONE / BZ GROUP)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 80/10)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 80/11)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„Carota dell’Altopiano del Fucino“

ES Nr.: PGI-IT-0270-AM03 – 15.4.2022

SKVN ( ) SGN (X )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

AURELI MARIO S.S. AGRICOLA DEI F.LLI AURELI

Adresas: Via Mario Aureli 7, 67050 Ortucchio (AQ), Italija

E. paštas: amministrazione@pec.aurelimario.com

Žemės ūkio įmonė AURELI MARIO S.S. AGRICOLA DEI F.LLI AURELI turi teisę teikti pakeitimo pagal 2013 m. spalio 14 d. Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos nutarimo Nr. 12511 13 straipsnio 1 dalį.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☐	Geografinė vietovė

☐	Kilmės įrodymas

☐	Gamybos būdas

☒	Ryšys su geografine vietove

☒	Ženklinimas

☐

Kita

4.   Pakeitimo (-ų) pobūdis

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą

5.   Pakeitimas (-ai)

PRODUKTO APRAŠYMAS

2 straipsnio 1 dalis:

SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ morkos priklauso „Daucus carota L.“ rūšies veislėms, auginamoms šios produkto specifikacijos 3 straipsnyje nurodytoje vietovėje. Joms auginti galima naudoti šias veisles: MAESTRO (Vilmorin); PRESTO (Vilmorin); CONCERTO (Vilmorin); NAPOLI (Bejo); NANDOR (Clause); DORDOGNE (SG)

keičiama taip:

SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimos morkos priklauso Daucus carota L. rūšies veislėms, auginamoms šios produkto specifikacijos 3 straipsnyje nurodytoje vietovėje. Joms auginti galima naudoti šias veisles: „MAESTRO“ („Vilmorin“); „PRESTO“ („Vilmorin“); „CONCERTO“ („Vilmorin“); „NAPOLI“ („Bejo“); „NANDOR“ („Clause“); „DORDOGNE“ (SG); „SUENIO–VAC113“ („Vilmorin“); „NATUNIA“ („Bejo“); „NAMIBIA“ („Bejo“); „NOVARA“ („Bejo“); „BANGOR“ („Bejo“); „CARVALO“ („Seminis“); „ALLYANCE F1“ („Nunhems“); „ROMANCE F1“ („Nunhems“); „LAGUNA F1“ („Nunhems“); „BRILLYANCE F1“ („Nunhems“); „SIRKANA F1“ („Nunhems“); „BENAGALA F1“ („Carosem“); „CARAVEL F1“ („Carosem“); „CARILLON F1“ („Carosem“); „HYB – 104 PILLOLE“ („Meridiem Seeds“); „CARVORA“ („Seminis“); „CHAMPION“ („Sygenta“); „ZANAHORIA HYB“ („Meridiem Seeds“).

Šiuo pakeitimu atnaujinamas ir išplečiamas galimų naudoti veislių sąrašas. Pakeitimas atliekamas dėl to, kad šiame sektoriuje veislės atnaujinamos labai aktyviai ir sparčiai, taip pat dėl poreikio užtikrinti SGN produkto prieinamumą. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus kitų rinkoje esančių veislių ar hibridų naudojimas yra ribojamas, nepaisant to, kad gamybos vietovėje jie pasižymi ne tik tokiomis pačiomis produkto ir kokybės savybėmis, kokios nustatytos specifikacijoje, tačiau dažnai netgi geresnėmis kai kuriomis agronominėmis savybėmis (didelis atsparumas tam tikroms augalų ligoms) ir ilgesne laikymo trukme.

Taip pat svarbu neapsiriboti nedideliu skaičiumi veislių ir sėklininkystės įmonių, kad būtų galima greitai reaguoti į kokybinius ir kiekybinius rinkos poreikius ir potencialias galimybes, atsirandančias dėl naujų pokyčių, kuriuos lemia įvairūs komerciniai poreikiai, nes taip pelningiau taikyti su klimato sąlygomis susijusius ekonominius modelius.

Tuo remiantis ir atsižvelgiant į teigiamus mokslinius įrodymus, gautus atliekant eksperimentus atitinkamoje srityje, buvo nuspręsta, kad tikslinga iš dalies pakeisti produkto specifikaciją, įtraukiant į ją papildomų veislių ir hibridų, kurie gali geriau atitikti naujus agronominius ir rinkos reikalavimus, naudojimą.

Šie pakeitimai leistų gerokai padidinti augintojų suinteresuotumą prisijungti prie „Carota dell’Altopiano del Fucino“ kontrolės sistemos, kuri šiuo metu yra gana ribota, nes yra prieinamas ir (arba) leidžiamas naudoti tik nedidelis komercinių veislių skaičius. Dar vienas šių pakeitimų poveikis būtų ženklus sertifikuojamų morkų kiekio padidėjimas, atsižvelgiant į didelę naujų veislių ir hibridų, geriau atitinkančių naujus rinkos ir vartotojų reikalavimus, paklausą.

Šis pakeitimas daromas ir bendrojo dokumento 3.2 punkte.

2 straipsnio 3 dalyje šis produkto savybes apibūdinantis tekstas:

Produktui turi būti būdingos šios toliau išvardytos savybės:

forma: cilindro, apvaliu galu, neapaugusi šakniniais plaukeliais;

spalva: sodri oranžinė, įskaitant hipokotilį;

sudėtis:

—	sacharozė > 3 %;

—	betakarotinas > 60 mg/kg;

—	askorbo rūgštis > 5 mg/kg;

—	baltymai > 0,5 %;

—	ląsteliena > 1,2 %;

fizinės savybės: traškus, tiesi lūžio linija.

keičiama taip:

Produktui turi būti būdingos šios toliau išvardytos savybės:

forma: cilindro, apvaliu galu, neapaugusi šakniniais plaukeliais;

spalva: sodri oranžinė, įskaitant hipokotilį;

sudėtis:

—	sacharozė > 2 %;

—	betakarotinas > 50 mg/kg;

—	askorbo rūgštis > 5 mg/kg;

—	baltymai > 0,4 %;

—	ląsteliena > 1,2 %;

fizinės savybės: traškus, tiesi lūžio linija.

Įgaliotosioms laboratorijoms Kontroliuojančiosios įstaigos vardu atlikus įvairius analitinius tyrimus su dešimtimis per ketverius metus (2017–2020 m.) patikrinti pateiktų morkų mėginių, kai kuriais metais buvo nustatytos mažesnės parametrų vertės, nei nurodyta specifikacijoje.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos specifikacijoje nustatytos vertės, mažiausios vertės, kurias kontroliuojančioji įstaiga nustatė sertifikuoti pateiktose pakuotėse, ir pakeitime siūlomos vertės.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlyme dėl pakeitimo nurodytos vertės gerokai viršija minimalias vertes, nustatytas per ketverius nagrinėjamus metus, siekiant išlaikyti ir užtikrinti objektyvią SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimo produkto kokybę:

Parametras	Dabartinėje specifikacijoje nurodyta vertė
	Mažiausios 2017–2020 m. nustatytos vertės	Pakeitime siūlomos vertės:
Sacharozė	> 3  %
	1,7  %
	> 2  %
Beta karotinas	> 60  mg/kg	25  mg/kg
	> 50  mg/kg
Askorbo rūgštis	> 5  mg/kg	0  mg/kg
	> 5  mg/kg
Baltymai	> 0,5  %	0  %
	> 0,4  %
Ląsteliena	> 1,2  %
	> 1  %
	> 1,2  %

Konkrečiau, laikoma tikslinga:

—

šiek tiek sumažinti beta karotino kiekio vertę nuo > 60 mg/kg iki > 50 mg/kg, remiantis atitinkamoje gamybos vietovėje atliktų bandymų rezultatais. Atlikus bandymus paaiškėjo, kad beta karotino kiekis priklauso nuo naudojamų trąšų kiekio ir, visų pirma, nuo tręšimo būdo. Beta karotino morkose būna daugiau, kai daržovės tręšiamos dideliu azoto trąšų kiekiu ir ypač kai likus nedaug laiko iki derliaus nuėmimo morkos laistomos vandeniu su ištirpdytomis trąšomis. Ši praktika yra ne tik brangi, bet ir nepadeda padidinti galutinio produkto išeigos, nes šakniavaisiai tampa labiau pažeidžiami su laikymu susijusių ligų. Ji taip pat neatitinka naujųjų aplinkos tvarumo gairių, kuriomis siekiama mažinti žemės ūkyje naudojamo azoto kiekį ir atsakingiau naudoti vandens išteklius. Dirvožemio ir klimato bei gamybos veiksnių derinys nagrinėjamoje vietovėje, ypač klimatas, kurį lemia Fučino plokščiakalnio aukštis, turi įtakos tokiems kintamiesiems kaip temperatūros svyravimai, kritulių kiekis ir šviesa, dėl kurių gali skirtis cukraus ir beta karotino kiekis. Pagal šiuo metu nustatytą reikalavimą SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimose morkose beta karotino kiekis turi būti didesnis nei 60 mg/kg. Siūloma nustatyti didesnį nei 50 mg/kg reikalaujamą kiekį. Tai leis gamintojams geriau reaguoti į kintančius tiekimo grandinės tvarumo poreikius ir kartu apsaugoti gaminio išskirtinumą, užtikrinant, kad morkos „Carota dell’Altopiano del Fucino“ ir toliau atitiktų reikalavimus, kurie yra aukštesni už atitinkamoje literatūroje nurodomas vidutines vertes;

—	sumažinti sacharozės kiekį nuo > 3 % iki > 2 %. Mažesnis sacharozės kiekis didelės reikšmės kokybei neturi, nes vartotojai morkų nelaiko itin cukringomis daržovėmis. Be to, dėl siūlomos vertės nepakistų gaminio savybės, tai neturėtų poveikio jo perkamumui ar pripažinimui rinkoje;

—

sumažinti morkų baltymų kiekio vertę nuo > 0,5 % iki > 0,4 %. Mažesnis baltymų kiekis didelės reikšmės kokybei neturi, nes vartotojai morkų nelaiko dideliu baltymų kiekiu pasižyminčia daržove. Be to, dėl siūlomos vertės nepakistų gaminio savybės, tai neturėtų neigiamo poveikio jo perkamumui ar pripažinimui rinkoje.

Šis pakeitimas daromas ir bendrojo dokumento 3.2 punkte.

10 straipsnyje tekstas:

Viršutinėje logotipo dalyje žalios Pantone P.C.S. (S 274-1 CVS) spalvos rašmenimis, apvedžiotais juodais kontūrais, šriftu „Cooper blk hd bt“ pateiktas įrašas „Carota dell’Altopiano del Fucino“. Skirtingo dydžio raidės tarsi simbolizuoja aukštumas vidurinėje pavadinimo dalyje (Altopiano) ir žemesnes vietoves – pavadinimo pabaigoje (Fucino). Apatinėje logotipo dalyje baltos spalvos raidėmis, išsiskiriančiomis mėlyname („Pantone reflex blue“) burbule, šriftu „Arial rounded mt bold“ pateiktas įrašas INDICAZIONE GEOGRAFICA PROTETTA (SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA). Užrašo kairėje pusėje pateikiamas ES SGN simbolis.

keičiamas taip:

Viršutinėje logotipo, kuris turi būti pavaizduotas ant gaminio etiketės, dalyje žalios Pantone P.C.S. (S 274-1 CVS) spalvos rašmenimis, apvedžiotais juodais kontūrais, šriftu „Cooper BlkHd BT“ pateiktas įrašas „Carota dell’Altopiano del Fucino“. Skirtingo dydžio raidės tarsi simbolizuoja aukštumas vidurinėje pavadinimo dalyje (Altopiano) ir žemesnes vietoves – pavadinimo pabaigoje (Fucino). Apatinėje logotipo dalyje baltos spalvos raidėmis, išsiskiriančiomis mėlyname („Pantone reflex blue“) burbule, šriftu „Arial rounded mt bold“ pateiktas įrašas „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda). Užrašo kairėje pusėje pateikiamas Europos Sąjungos SGN simbolis.

Buvo nuspręsta, kad reikėtų patikslinti, jog logotipą privaloma įtraukti į gaminio ženklinimą, ir į bendrojo dokumento 3.6 punktą įtraukti jo atvaizdą. Žodis „scritta“ buvo pakeistas žodžiu „menzione“ (italų kalba; šis pakeitimas neturi įtakos versijai anglų kalba). Nuorodos į ES SGN simbolį taip pat buvo pataisytos, žodį „logotipas“ pakeičiant žodžiu „simbolis“, o nuorodą „ES“ – „Europos Sąjunga“.

Šis pakeitimas daromas ir bendrojo dokumento 3,6 punkte.

Kalbant apie bendrojo dokumento formuluotę (ypač jo 5.3 skirsnį), šiuo metu galiojančio bendrojo dokumento tekstas, t. y. tekstas, paskelbtas 2013 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C 272, buvo perkeltas be pakeitimų.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Carota dell’Altopiano del Fucino“

ES Nr.: PGI-IT-0270-AM03 – 15.4.2022

SKVN ( ) SGN (X )

1.   (SKVN arba SGN) Pavadinimas (-ai)

„Carota dell’Altopiano del Fucino“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimos morkos priklauso Daucus carota L. rūšies veislėms, auginamoms šios produkto specifikacijos 3 straipsnyje nurodytoje vietovėje. Joms auginti galima naudoti šias veisles: „MAESTRO“ („Vilmorin“); „PRESTO“ („Vilmorin“); „CONCERTO“ („Vilmorin“); „NAPOLI“ („Bejo“); „NANDOR“ („Clause“); „DORDOGNE“ (SG); „SUENIO–VAC113“ („Vilmorin“); „NATUNIA“ („Bejo“); „NAMIBIA“ („Bejo“); „NOVARA“ („Bejo“); „BANGOR“ („Bejo“); „CARVALO“ („Seminis“); „ALLYANCE F1“ („Nunhems“); „ROMANCE F1“ („Nunhems“); „LAGUNA F1“ („Nunhems“); „BRILLYANCE F1“ („Nunhems“); „SIRKANA F1“ („Nunhems“); „BENAGALA F1“ („Carosem“); „CARAVEL F1“ („Carosem“); „CARILLON F1“ („Carosem“); „HYB – 104 PILLOLE“ („Meridiem Seeds“); „CARVORA“ („Seminis“); „CHAMPION“ („Sygenta“); „ZANAHORIA HYB“ („Meridiem Seeds“).

Produktui turi būti būdingos šios toliau išvardytos savybės:

forma: cilindro, apvaliu galu, neapaugusi šakniniais plaukeliais;

spalva: sodri oranžinė, įskaitant hipokotilį;

sudėtis:

—	sacharozė > 2 %;

—	betakarotinas > 50 mg/kg;

—	askorbo rūgštis > 5 mg/kg;

—	baltymai > 0,4 %;

—	ląsteliena > 1,2 %;

fizinės savybės: traškus, tiesi lūžio linija.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi „Carota dell’Altopiano del Fucino“ auginimo veiksmai turi būti atliekami 4 punkte nurodytoje geografinėje auginimo vietovėje.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Nuėmus derlių, morkos į pakavimo centrus turi būti vežamos nedelsiant. Siekiant išsaugoti morkų traškumą, odelės spalvą ir skonį, morkos palaikomos šaltai ir tik po to nuplaunamos ir supakuojamos.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Produktas turi būti parduodamas naujose medinėse, kartoninėse ar plastikinėse pakuotėse, pažymėtose aiškiai matoma etikete, kurioje pateikiama ši informacija:

pavadinimas „Carota dell’Altopiano del Fucino“, santrumpa SGN (it. IGP) ir nuoroda „Indicazione geografica protetta“ (saugoma geografinė nuoroda). Pastaroji turi būti bent du kartus didesnė už bet kokį kitą įrašą,

Visa informacija, susijusi su auginimo arba pakavimo įmonės pavadinimu, juridinio asmens pavadinimu ir adresu, taip pat kita susijusiose taisyklėse numatyta informacija.

Draudžiama pateikti bet kokius papildomus atpažinimo ženklus.

Net apdoroti ir perdirbti gaminiai, kurių gamyboje kaip žaliava naudojamos SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimos morkos, vartotojams gali būti parduodami pakuotėse, ant kurių pateikiama ši SGN (tačiau be Europos Sąjungos simbolio), jei:

—	SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimos morkos yra vienintelė atitinkamai prekių kategorijai priklausanti sudėtinė dalis,

—

Visi veiklos vykdytojai, naudojantys SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ išvestiniams produktams, yra įtraukti į specialų registrą, kurį šiuo tikslu parengė, tvarko ir atnaujina Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos įgaliota įstaiga, kuri taip pat vykdo šių veiklos vykdytojų kontrolę tik saugomos geografinės nuorodos naudojimo tikslais.

Jei SGN „Carota dell’Altopiano del Fucino“ žymimos morkos nenaudojamos kaip išskirtinė sudedamoji dalis, pagal galiojančius teisės aktus nuoroda į jas gali būti daroma tik kaip į vieną iš sudėtinių gaminio, kuriame jų yra arba į kurį jos yra perdirbtos, dalių.

Viršutinėje logotipo, kuris turi būti pavaizduotas ant gaminio etiketės, dalyje žalios Pantone P.C.S. (S 274-1 CVS) spalvos rašmenimis, apvedžiotais juodais kontūrais, šriftu „Cooper BlkHd BT“ pateiktas įrašas „Carota dell’Altopiano del Fucino“. Skirtingo dydžio raidės tarsi simbolizuoja aukštumas vidurinėje pavadinimo dalyje (Altopiano) ir žemesnes vietoves – pavadinimo pabaigoje (Fucino). Apatinėje logotipo dalyje baltos spalvos raidėmis, išsiskiriančiomis mėlyname („Pantone reflex blue“) burbule, šriftu „Arial Rounded MT Bold“ pateiktas įrašas „Indicazione Geografica Protetta“ (saugoma geografinė nuoroda). Užrašo kairėje pusėje pateikiamas Europos Sąjungos simbolis.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Carota dell’Altopiano del Fucino“ auginimo vietovė apima visą Fučino plokščiakalnį.

Auginimo vietovės ribas žymi ją ratu juosiantis provincijos kelias. Vietovę sudaro į sunumeruotus sklypus suskirstyti ir ūkių keliais padalyti žemės plotai, priklausantys šioms Akvilos provincijos komunoms: Avecano komunai ir aplinkiniams kaimams; Čelano komunai ir aplinkiniams kaimams; Čerkjo, Ajelio ir Kolarmelės komunoms; Pešinos komunai ir aplinkiniams kaimams; San Benedeto dei Marsio komunai; Džoja nei Marsio komunai ir aplinkiniams kaimams; Lečė dei Marsio, Ortukjo, Trazako ir Luko dei Marsio komunoms.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Daržovių auginimu garsėjantis Fučino plokščiakalnis yra Italijos centrinės dalies pietuose, parkų regione – Abrucuose.

Šioje 700 m aukštyje virš jūros lygio esančioje, 16 000 ha ploto teritoriją apimančioje vietovėje vyrauja lygumos, o ją supa aplinkosauginiu požiūriu itin vertingi Abrucų nacionalinio parko, Velino-Sirentės regioninio parko, Erničių kalnų grandinės ir Simbruinio kalnai.

Šioje vietovėje žemė pradėta dirbti XIX a. pabaigoje, kai buvo baigti princo Aleksandro Torlonijos inicijuoti trečiu pagal dydį Italijos ežeru laikyto Fučino ežero nusausinimo darbai.

Priesmėlio tipo dirvožemyje, kuriame yra daug aktyviojo kalcio karbonato ir kurio pH – nuo beveik šarminio iki šarminio, gausu organinių medžiagų. Jomis dirvožemį praturtina gausiai Fučino žemdirbių kas dvejus metus naudojamos organinės trąšos.

Klimatui įtaką daro vietovę supančios kalnų grandinės, aukštis ir santykinė drėgmė, susijusi su tankiu kanalų tinklu, kuriuo daržovių auginimo sezonu patenkinamas vandens poreikis ir kuriame žiemą kaupiasi vandens perteklius. Žiemos paprastai būna atšiaurios ir lietingos, o vasarą, daugiausia nuo liepos ir iki rugpjūčio vidurio, visoje teritorijoje tvyro karštis. Be to, dėl vietovės aukščio šioje teritorijoje dienos ir nakties temperatūrų skirtumas yra labai didelis.

5.2.   Produkto ypatumai

„Carota dell’Altopiano del Fucino“ šaknis daugiausia yra cilindro formos, apvaliu galu, neapaugusi šakniniais plaukeliais. Šaknis būna lygios odelės, sodriai oranžinės spalvos ir be gilių randų. Kitos morkų savybės susijusios su maistinėmis medžiagomis: morkose „Carota dell’Altopiano del Fucino“ yra daug askorbo rūgšties ir didelis bendrojo cukraus kiekis, o šių medžiagų santykis – gerai subalansuotas.

Dar viena išskirtinė „Carota dell’Altopiano del Fucino“ savybė – didelis tokių vitaminų kaip tiaminas, riboflavinas ir ypač karotinas kiekis.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Morkos „Carota dell’Altopiano del Fucino“ – pagrindinė Fučino vietovės žemės ūkio kultūra. Tai, be kita ko, lemia unikalios, nuo pačios auginimo vietovės priklausančios gaminio savybės.

Iš tiesų, dėl šioje auginimo vietovėje vyraujančių klimato sąlygų, taip pat dirvožemio pobūdžio ir tipo (purus ir be stambių dalelių) morkos „Carote dell’Altopiano del Fucino“ įgyja pirmiau aprašytų juslinių ir maistinių savybių, dėl kurių jas vertina ir pripažįsta Europos vartotojai.

Dėl išskirtinai gausiai auginamų morkų šioje vietovėje išsivystė su morkų auginimu susijusių pramonės šakų, t. y. derliaus ruošimo ir pakavimo įmonių, taip pat morkų perdirbimo įmonių, kuriose morkos pjaustomos arba iš jų spaudžiamos sultys. Visa tai padėjo suformuoti sistemą, kurioje visi tarpusavyje susiję veiksniai – puikios vietovės dirvos ir klimato sąlygos, aukšta sektoriaus veiklos vykdytojų (augintojų ir prekybininkų) specializacija ir gerai išvystyta perdirbimo įmonių infrastruktūra – pelnė puikų šios morkų auginimo vietovės vardą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje: http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba:

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos pradžios tinklalapyje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità“ (Kokybė), po to ekrano kairėje spaudžiant nuorodą „Prodotti DOP IGP STG“ ir galiausiai – „Disciplinari di Produzione all’esame dell’UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 80/12)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (1) (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Pită de Pecica“

ES Nr.: PGI-RO-02826 – 6.1.2022

SKVN ( ) SGN (X)

1.   [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)

„Pită de Pecica“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Rumunija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.    Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2.    Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Pită de Pecica“ – tai iš mielinės tešlos pagamintas kepinys, kepamas krosnyje. Kepinys gali būti iškeptas arba iškeptas ir užšaldytas.

Duona „Pită de Pecica“ gaminama iš kviečių miltų, šviežių mielių, vandens ir joduotos druskos.

Kepinys yra netaisyklingos, šiek tiek pailgos formos, su gerai matomomis įpjovomis. Jis gali sverti 4 kg, 2 kg, 1 kg arba 0,5 kg.

Duona „Pită de Pecica“ būna dviejų rūšių:

iškepta,

iškepta ir užšaldyta.

3.2.1.   Juslinės savybės

Iškeptos ir iškeptos ir užšaldytos duonos „Pită de Pecica“ išvaizda: kepalas pusiau blizgiu, rusvu, bet nesudegusiu paviršiumi, be pelenų pėdsakų. Produktas yra tinkamai iškepęs, nesuplotas ir nesideformavęs. Išorėje yra stora pluta, o perpjovus matomi oringos tešlos sluoksniai.

Išvaizda:
— forma:	— truputį pailga su gerai matomomis įpjovomis;
pluta:
— paviršius	— grublėtas, pusiau blizgus, šiek tiek traškus;
— spalva	— ruda;
vidus:
— išvaizda	— neatsiskiria nuo plutos;
— konsistencija	— kepinys purus per visą skerspjūvį, be miltų gumulėlių, elastingas, su vienodomis poromis (gali būti šiek tiek didesnių porų);
— spalva	— gelsvai balta;
skonis	— saldus ir sūrus (saldus dėl angliavandenių iš glitimo ir sūrus dėl druskos kiekio).

3.2.2.   Fizinės ir cheminės savybės

Drėgnis:	ne mažiau kaip 40 proc., ne daugiau kaip 50 proc.
Rūgštingumas:	ne mažiau kaip 1,0°, ne daugiau kaip 2,5°
Poringumas:	ne mažiau kaip 70 proc., ne daugiau kaip 85 proc.
Elastingumas:	ne mažiau kaip 80 proc., ne daugiau kaip 98 proc.
Druska:	ne mažiau kaip 0,5 proc., ne daugiau kaip 2 proc.

3.3.    Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

–

3.4.    Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi produkto „Pită de Pecica“ gamybos veiksmai atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje. Produkto „Pită de Pecica“ gamybos procesą sudaro šie konkretūs etapai: žaliavų patvirtinimas kiekybės ir kokybės požiūriu, žaliavų ruošimas ir matavimas, natūralaus raugo paruošimas, tešlos minkymas, tešlos rauginimas, tešlos plėšymas, tešlos palikimas pastovėti, formavimas, kildinimas, kepimas, aušinimas ir greitas užšaldymas (tik iškepto ir užšaldyto produkto atveju).

3.5.    Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6.    Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Produktas ženklinamas pagal galiojančius Europos ir Rumunijos teisės aktus.

Etiketėje nurodoma:

—	produkto pavadinimas „Pită de Pecica“, po kurio įrašomi žodžiai „Indicație Geografică Protejată“ [saugoma geografinė nuoroda] arba santrumpa IGP [SGN] (išversta į tos šalies, kurioje produktas parduodamas, kalbą (-as));

—	produkto rūšis (iškeptas arba užšaldytas);

—	SGN simbolis ant pakuotės nurodomas laikantis ES teisės aktų;

—	Asociația Producătorilor de Produse Tradiționale Arădeanca din Județul Arad (Arado apskrities tradicinių produktų gamintojų asociacija „Arădeanca);

—	gamintojo pavadinimas;

—	kontrolės ir sertifikavimo įstaigos logotipas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinę vietovę sudaro pagal Rumunijos teritorinę ir administracinę struktūrą apibrėžtas Arado apskrities administracinis vienetas Pečika.

Pečikos administracinis teritorinis vienetas yra ištisinė teritorija vakarinėje Rumunijos dalyje.

5.   Ryšys su geografine vietove

Priežastinį geografinės kilmės ir produkto savybių ryšį sudaro geras vardas, žmogiškasis veiksnys ir produkto savybės.

Geras vardas

Priežastys, dėl kurių produktas siejamas su geografine vietove:

—	produkto pavadinime „Pită de Pecica“ nurodytas Pečikos geografinės vietovės pavadinimas;

—	duona „Pită de Pecica“ gaminama tik toje geografinėje vietovėje;

—	2011 m. pabaigoje produktui „Pită de Pecica“ suteiktas prekės ženklo sertifikatas;

—	duona „Pită de Pecica“ pavaizduota Pečikos miesto herbe.

Dabartinį duonos „Pită de Pecica“ gerą vardą liudija su produktu susiję leidiniai ir vietos renginiai:

—	žurnale „Ferma “ (XI metai, Nr. 8 (75), 2009 m. rugpjūčio mėn.) rašoma, kad šiandien Pečikos vietovė yra garsi dėl duonos „Pită de Pecica“;

—	leidinyje „Glasul Aradului“ (III metai, Nr. 514, 2009 m. rugpjūčio 17 d.) teigiama, kad tradicija garbinti „Pită de Pecica“ tęsiasi iki šių dienų – dabar minima Naujosios Pită šventė;

—	laikraštyje „Pecicanul“ (IV metai, Nr. 35, 2013 m. rugpjūčio mėn.) rašoma apie tarptautinį folkloro festivalį „Valle di Comino“ Italijoje: „Pečikos gyventojai ... atsivežė pintinių su tradiciniais produktais, tarp kurių garbingą vietą užėmė „Pită de Pecica“;

—

2016 m. laikraštyje „Pecicanul“ (VII metai, Nr. 65, 2016 m. birželio mėn.): „Pečikos duona ir folkloras – įžymybės Briuselyje“. „Pečika buvo Tervueren bulvaro šventės žvaigždė ..., Pečikos gyventojai įrengė miestelio stendą ..., senovinių daiktų parodą ... ir paruošė tradicinių patiekalų, tarp kurių ir „Pită de Pecica“ ... Voliuvė-Sen Pjero pareigūnai priėmė kvietimą apsilankyti Pečikoje rugpjūčio mėn. vyksiančioje Naujosios Pită šventėje ...“;

—	„šokėjai ir „Pită de Pecica“ sužavėjo vokiečius“ – taip 2019 m. liepą rašoma laikraštyje „Pecicanul“ (X metai, Nr. 100): Pečikos gyventojai atkreipė dėmesį į savo vietos prekės ženklą „Pită de Pecica“;

—	laikraštyje „Pecicanul“ (XI metai, Nr. 104, 2020 m. vasario mėn.) minima „Pečikos muzika ir Pită iš Vienos“: „Pečika atvežė savo vietos prekės ženklą į Vieną, o duonos „Pită de Pecica“ buvo siūloma ... ir kaip apdovanojimas ..., ir paskanauti“.

Produkto gerą vardą lemia jo istoriniai seno vardo įrodymai, perduodami iš lūpų į lūpas, surinkti ir perrašyti į žurnalus ir knygas, vėliau perduotas ateities kartoms.

Duona „Pită de Pecica“ nuo seno garsėja savo skoniu („Peškos pitari [kepėjų] išminkyta Pită yra dar skanesnė už cozonac“) ir tapo Pečikos prekės ženklu.

Šio kepinio išskirtinumas buvo žinomas ir Arado turguje, kur jį parduodavo dar karštą ir valgydavo vieną. Jis buvo toks skanus, kad, kaip sakydavo seni žmonės, „tiesiog apsivydavo aplink liežuvį“.

Duonos „Pită de Pecica“ pardavimas buvo „pelningiausias ir saugiausias verslas, nes paltą, batą ar batelį dar kurį laiką galima taisyti, bet ant stalo niekada negali trūkti „mūsų kasdienės duonos“.

Duona „Pită de Pecica“ ne tik garsino miestelio vardą, bet ir buvo jo gyventojų meistriškumo ir darbštumo simbolis. „Peškos gyventojai, visų pirma namų šeimininkės, buvo duonos kepimo meistrai“.

Duona „Pită de Pecica“ buvo tokia garsi, kad buvo minima patarlėse. Dėl savo skonio ji buvo žinoma visoje šalyje, o dideliuose pobūviuose skambėdavo tostas: „Tegyvuoja Tauta ir Pamatai ..., ir Sodas ..., ir pită!“.

Dėl duonos „Pită de Pecica“ žinomumo ji buvo pradėta garbinti kasmet rugpjūčio mėnesį per vadinamąją Naujosios Pită šventę (Praznicul de Pită Nouă).

Garbiname duoną, pagamintą iš tais metais užaugintų kviečių.

Naujosios Pită šventėje kviečių derliaus nuėmimas tampa tikra puota, o duonos kepimas – senoviniu ritualu, kuriame dalyvauja visi bendruomenės nariai.

Naujosios Pită šventė nuo neatmenamų laikų buvo rengiama Žolinėms artimiausią sekmadienį ir tęsėsi iki 1913 m., o paskui dėl Pirmojo pasaulinio karo buvo nutraukta. 1974 m. istorijos mokytojo iš Arado Emilo Crăciun Lăzureanu dėka duonos šventė buvo atgaivinta.

Žmogiškieji veiksniai

Žmogiškasis veiksnys yra ypač svarbus duonos „Pită de Pecica“ kokybei.

Anksčiau Pečikos pitari pirkdavo kviečius vietos turguje, veždavo juos į malūną, ten jie būdavo sumalami tą pačią dieną, o maišus su miltais malūnininkas nugabendavo į pitari namus. Visą naktį šeima minkydavo duonos tešlą ir šaudavo ją į krosnį kepti. Šie skanėstai vietos gyventojams buvo parduodami ir Arado turguje. „Duonos kepimu užsiėmė dešimtys, o gal net šimtai šeimų.“

Seniau moterys, kad nudžiugintų visus, o ypač vaikus, kepdavo duoną pagal protėvių perduotus receptus.

Jos žinojo, kaip paruošti miltus tešlai, nesvarbu, ar ji buvo rauginama su apyniais, ar mielėmis. Tešlą reikėjo labai gerai išminkyti, kad net „lubų sija pradėtų prakaituoti“, o paskui palikti iškilti, kol ateis laikas ją dėti į krosnį kepti.

Taip pat svarbi buvo kepimo trukmė ir krosnies įkaitinimas.

Dėl visų šių veiksnių duona „Pită de Pecica“ išlieka šviežia daugelį dienų. „Duona šeimai buvo kepama kartą per savaitę. Pitari Pită kepdavo bent kartą arba kelis kartus per dieną ir ją pardavinėdavo Arado turguje, įprastais (crișca) ir dideliais (cărhănoc) kepalais“.

Šios duonos gaminimo tradicijos, tešlos paruošimas, minkymas ir kepimo būdas buvo perduodami iš kartos į kartą, kad šį tradicinį gaminį iki šiol būtų galima rasti ant vartotojų stalo.

Vietinės duonos skonį lemia ypatingas receptas ir specifinis paruošimo būdas.

Sakoma, kad seniau kiekviena šeima pagal skonį galėdavo atpažinti savo namuose keptą duoną. Duonos „Pită de Pecica“ unikalumas vertinamas nacionaliniu mastu – ji laikoma geriausia krosnyje kepama duona.

Duonos „Pită de Pecica“ gaminimo ir kepimo meną vietiniai gyventojai perduoda iš kartos į kartą.

Todėl dabar:

—	raugas ruošiamas naudojant apă de pită (pită vandenį) – vandenį, kurį moka gaminti tik Pečikos pitari (kepėjai);

—	Pečikos pitari žino, kaip turi būti rauginama tešla, nes to mokėsi ištisos kartos; tešla neturi būti sunki, kad, kaip sakoma, „kepėjas nesusilaužytų rankų“, tai jai suteikia specifinio elastingumo;

—	tešla formuojama trimis būdais. Tik Pečikos pitari žino, kiek laiko tešla turi būti minkoma formuojant ir kaip atlikti virguire arba solgare, kad duona įgautų specifinę formą;

—	kepimo temperatūrą, kepimo laiką ir duonos išdėstymą specialiose krosnyse išmano tik Pečikos pitari.

Produkto ypatumai

Produkto ypatumus lemia iš kartos į kartą perduodami Pečikos žmonių įgūdžiai ir darbo metodas. Duona „Pită de Pecica“ yra gerai žinoma ir mėgstama dėl to, kad raugas ruošiamas naudojant pită vandenį, taip pat dėl maišymo laiko ir būdo, tešlos rauginimo, išdėstymo krosnyje, kepimo būdo ir krosnies specifikos.

Skirtingai nuo kitų panašių produktų, produktas „Pită de Pecica“ pasižymi šiomis specifinėmis savybėmis:

—

kepinys yra šiek tiek pailgas su gerai matomomis įpjovomis, atliktomis formuojant (minkymas, virguire, solgare), sveria 4 kg, 2 kg, 1 kg arba 0,5 kg, turi blizgų paviršių ir minkštą plutelę, kuri susidaro duoną po kepimo perbraukiant šepetėliu, pamirkytu vandenyje, taip pat dėl naudojamo kepimo krosnyje būdo plutelė yra ruda. Duona yra aukšta dėl palikimo pastovėti, kildinimo ir kepimo proceso;

—	perpjovus duoną „Pită de Pecica“, ji skiriasi nuo kitų šios rūšies produktų, nes jos vidus yra drėgnas ir susijungęs su pluta (taip yra dėl krosnies specifikos), ji taip pat pasižymi elastingumu, kuris atsiranda dėl tešlos rauginimo laiko;

—	dėl glitimo angliavandenių skonis yra sūrus ir šiek tiek saldus, todėl duona skiriasi nuo kitų tokios rūšies produktų;

—	duona yra puri dėl oro burbuliukų, kurių tūris padidėja tešlos rauginimo metu.

Kitos produkto „Pită de Pecica“ savybės

Anksčiau vietiniai gyventojai duoną „Pită de Pecica“ gamino ir kepė specialiose krosnyse (kiekvienas turėjo savo krosnį, pagamintą krosnių meistrų). Šios duonos pardavėjai buvo vadinami pitari. Jie duoną gamino ir kepė krosnyse tokiu pat būdu: „Pitari namuose viskas ėjosi gerai, nes jų nuostabi duona buvo išgraibstoma akimirksniu“.

Šiandien duona „Pită de Pecica“ gaminama ir kepama tik kepyklose, laikantis tų pačių technologinių etapų, nes šiais laikais specialias krosnis galima rasti tik jose.

Nuoroda į specifikacijos leidinį

www.madr.ro

https://www.madr.ro/docs/ind-alimentara/2022/Caiet-de-sarcini-Pita-de-Pecica-actualizat-nov.2022.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 80/13)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Novigradska dagnja“

ES Nr.: PDO-HR-02626 – 4.8.2020

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pavadinimas (-ai)

„Novigradska dagnja“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatijos Respublika

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai bei vėžiagyviai ir jų produktai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Novigradska dagnja“ yra viduržeminės midijos rūšies (lot. Mytilus galloprovincialis) (J. B. de Lamarck, 1819 m.) dvigeldis moliuskas. Moliusko „Novigradska dagnja“ kriauklė yra vėduoklės, trikampio arba kiaušinio formos, pailga. Moliusko kūną gaubia dvi vienodos kriauklės, kurių išorė yra melsvai juodos, o vidus šviesiai perlamutrinės spalvos. Vartojimui skirto moliusko ilgiausios dalies ilgis yra ne mažesnis kaip 6 cm, o mažiausias svoris – 20 g.

Moliuskas „Novigradska dagnja“ ypač gerai žinomas dėl jo aukšto būklės indekso, t. y. minkštimo, užimančio kriauklės vidinį plotą, kiekio, o mažiausias vartojimui tinkamų midijų būklės indeksas yra ne mažesnis kaip 12 proc.

Šviežias moliusko „Novigradska dagnja“ minkštimas yra glotnus, minkštas ir elastingas, pasižymi būdingu jūros ir jūros dumblių aromatu. Minkštimo paviršius yra blizgus, drėgnas ir lygus. Moliusko „Novigradska dagnja“ minkštimo spalva priklauso nuo moliusko lyties. Midijos būna skirtingų lyčių – vyriškos lyties midijos dažniausiai būna pieno baltumo arba kreminės spalvos, o moteriškos lyties – rausvai oranžinės.

Moliuskai „Novigradska dagnja“ rinkai tiekiami gyvi, nepažeistomis kriauklėmis, be apžalų ir kitokių nešvarumų. Ant kriauklių gali būti aptinkama midijų apžalų – daugiašerių kirmėlių Pomatoceros triqueter (C. Linnaeus, 1758 m.) – pėdsakų.

Moliuskai „Novigradska dagnja“ renkami kiekvienais kalendoriniais metais nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. Ne šiuo nurodytu laikotarpiu Novigrado marių ir Novsko sąsiaurio ūkiuose užaugintos midijos negali būti tiekiamos rinkai naudojant pavadinimą „Novigradska dagnja“.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Moliuskai „Novigradska dagnja“ minta nuolat filtruodami jūros vandenį; vandens aplinkoje jie minta daugiausia fitoplanktonu, zooplanktonu, smulkiu organiniu detritu, suskaidytomis organinėmis medžiagomis, neorganinėmis dalelėmis ir įvairiomis bakterijomis. Upių sunešamos ir lietaus nuo miškingų kalvų nuplaunamos maisto medžiagos sudaro palankias sąlygas Novigrado mariose vystytis fitoplanktonui ir zooplanktonui. Dėl to organizmai, kurie minta filtruodami jūros vandenį, įskaitant midijas, gauna pakankamai maisto. Ūkiuose auginami moliuskai „Novigradska dagnja“ nėra maitinami jokiais pašaro papildais ar priedais.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visas moliuskų „Novigradska dagnja“ gamybos ciklas – nuo midijų jauniklių surinkimo iki midijų užaugimo iki vartojimui skirto dydžio – vyksta Novigrado mariose ir Novsko sąsiauryje. Šis gamybos ciklas nuo midijų surinkimo iki jų užaugimo iki vartojimui skirto dydžio trunka mažiausiai 12 mėnesių.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Rinkai tiekiant bet kokioje pakuotėje sufasuotą produktą, etiketėje turi būti nurodytas pavadinimas „Novigradska dagnja“, kuris savo raidžių dydžiu, šriftu ir spalva (tipografija) turi aiškiai skirtis nuo visų kitų įrašų.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibrėžimas

Visas moliuskų „Novigradska dagnja“ gamybos ciklas vyksta Novigrado mariose ir jas su Velebito sąsiauriu jungiančiame Novsko sąsiauryje. Novigrado marios yra įlanka Zadaro apskrityje. Šiaurės vakarinėje dalyje marios Novsko sąsiauriu jungiasi su Velebito sąsiauriu. Novsko sąsiaurio, kaip jungiamajojo sąsiaurio, aplinkos ypatybės yra labiau panašios kaip Novigrado marių.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Novigrado marių vietovei didelę įtaką daro karstinis paviršinis ir požeminis vanduo, o jos pakrantėse trykšta daugybė šaltinių. Į Novigrado marias įteka Zrmanios upė, taip pat Baščicos, Dragos ir Slapačos upės bei kiti mažesni vandentakiai. Iš Karino marių, į kurias įteka Karišnicos ir Bijelos upės, vanduo teka per Karino sąsiaurį į Novigrado marias. Svarbiausias vandentakis yra Zrmanios upė, kurios ilgis 69 km, baseino plotas – 554 km2, o vidutinis vandens nuotėkis ties žiotimis – 373/s. Kasmet Zrmanios upė atneša vidutiniškai 2,3 karto daugiau vandens nei bendras Novigrado marių vandens tūris, o tai daro didelę įtaką Novigrado marių fizinėms, cheminėms, biologinėms ir bendrosioms hidrogeologinėms ypatybėms. Dėl tam tikrais laikotarpiais įtekančių vandentakių labai sumažėja Novigrado marių vandens druskingumas. Visai įlankai būdinga didelė stratifikacija – druskingo vandens pleištas ir skaidrus haloklinas. Iš Novigrado marių į Velebito sąsiaurį patenka gėlo vandens paviršinis sluoksnis. Tai atsveria iš Velebito sąsiaurio per apatinį sluoksnį įsiliejantis didesnio vandens druskingumo vandens telkinys. Vandens druskingumas paviršiuje svyruoja nuo 17,3 ‰ iki 33,8 ‰, o gilesniuose sluoksniuose – nuo 36,2 ‰ iki 37,9 ‰. Metinė jūros temperatūra svyruoja nuo 6,7 °C iki 26,6 °C (vidutiniškai 16,4 °C). Remiantis Vandens pagrindų direktyva (VPD 2000/60/EB), Zrmanios upės dalies žemupyje nuo Obrovaco miesto, Novigrado marių, Karino marių ir Novsko sąsiaurio vandens telkiniai yra tarpiniai Zrmanios upės ir Zrmanios upės estuarijos vandenys. Atsižvelgiant į biologinius parametrus ir jūrinių fitoplanktono rūšių gausą, Zrmanios upės estuarija laikoma vidutiniškai eutrofine vieta.

T. Šaričiaus ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad Novigrado mariose chlorofilo a yra daugiau nei kitose Zadaro apskrityje esančiose vandens bestuburių auginimo ir rinkimo vietose. Pavyzdžiui, tam tikrais mėnesiais chlorofilo a kiekis mariose viršija 4 mg/l, o šis kiekis yra gerokai didesnis nei atviroje Adrijos jūros dalyje užfiksuotos vertės (Šarić T. et al. 2018 m. „Quality parameters of Novigrad mussels for PDO application“. Proceedings of the 53rd Croatian and 13th international symposium on agronomy. Vodice, p. 201).

Moliuskai „Novigradska dagnja“ auginami tradiciniu būdu, taikant vietinių augintojų žinias ir įgūdžius apie midijų auginimą konkrečioje geografinėje vietovėje. Midijos auginamos „pergolaruose“ (vietinis terminas, reiškiantis tinklinį vamzdį), kurie ūkiuose laisvai kabo ant apkrovą gebančių atlaikyti lynų. Siekdami užtikrinti optimalias midijų auginimo aplinkos sąlygas, ūkininkai midijas nuleidžia į didesnį gylį tuo metu, kai į Novigrado marias ir Novsko sąsiaurį įteka daug gėlo vandens (dažniausiai rudenį ir žiemą), kuris lieka šių vandens telkinių paviršiuje. Ūkiuose auginamos jaunos midijos įveisiamos rankomis, o jų išvaizda ir dydis yra vizualiai apžiūrimi – išvaizdos ir dydžio reikalavimų neatitinkančios midijos yra pašalinamos ir toliau neauginamos.

Su midijų auginimu susijusi problema – per daug midijų jauniklių susikaupia ant tų midijų, kurios jau yra auginamos pergolaruose, o tai stabdo midijų augimą. Be to, dėl gausaus moliuskų kriauklių apaugimo daugiašerėmis kirmelėmis šiems vandens bestuburiams gali būti trukdoma tinkamai gyvuoti ir augti. Siekiant to išvengti, svarbu midijas įveisti optimaliu laikotarpiu, o jų auginimo metu stebėti jų tankumą, apaugimo pobūdį ir, jei reikia, midijas praretinti ir išvalyti. Ši procedūra atliekama daugiausia vadovaujantis tradicinėmis augintojų žiniomis ir įgūdžiais, įgytais per ilgą midijų auginimo istoriją Novigrado regione.

5.2.   Produkto ypatumai

Midijų augimas ir moliuskų būklės indeksas, t. y. minkštimo, užimančio kriauklės vidinį plotą, kiekis, yra svarbūs midijų auginimo veiksniai. Iš esmės moliuskų būklės indeksas yra viena iš svarbiausių savybių, į kurią vidutinis pirkėjas atkreipia dėmesį vertindamas midijų kokybę, ir tai taip pat yra vienas iš svarbiausių moliuskų „Novigradska dagnja“ kokybės parametrų. Moliuskai „Novigradska dagnja“ garsėja geru minkštimo santykiu produkte, o tyrimai parodė, kad ištisus metus moliuskų „Novigradska dagnja“ būklės indeksas yra didesnis už Adrijos jūroje integruotai auginamų moliuskų ir žuvų, taip pat už kitų registruotų moliuskų auginimo plotų moliuskų, būklės indeksą. 2015 m. spalio mėn. – 2016 m. rugpjūčio mėn. atlikus matavimus pagal Zadaro universiteto (Ekologijos, agronomijos ir akvakultūros katedros) projektą „INOVaDA – Quality Research and Promotion of Novigrad Mussels“ (INOvaDA – Novigrado midijų kokybės tyrimai ir skatinimas“ nustatyta, kad mažiausias moliuskų „Novigradska dagnja“ būklės indeksas buvo sausio mėn. ir siekė 10,72 proc., o didžiausias buvo rugpjūčio mėn. – 18,98 proc. Nors moliuskų „Novigradska dagnja“ būklės indeksas yra didesnis nei kituose moliuskų auginimo plotuose auginamų moliuskų metinis būklės indeksas, pastebimi moliuskų „Novigradska dagnja“ būklės indekso pokyčiai: žiemos mėnesiais jis yra mažesnis nei likusį metų laiką. Siekiant išlaikyti aukštą produkto kokybę, šviežios midijos, kurioms taikomas pavadinimas „Novigradska dagnja“, renkamos ir parduodamos tik nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. kiekvienais kalendoriniais metais.

5.3.   Geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų priežastinis ryšys

Moliuskams „Novigradska dagnja“ saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama dėl produkto kokybės ir tradicinio moliuskų auginimo būdo apibrėžtoje geografinėje vietovėje. Svarbiausia kokybės savybė, kuria garsėja moliuskai „Novigradska dagnja“, – aukšta būklės indekso vertė, kuri visų pirma priklauso nuo moliuskų lytinio ciklo sezono, maistingo planktono buvimo ir aplinkos veiksnių (temperatūros, vandens druskingumo, ištirpusio deguonies) pokyčių.

Upių sunešamos ir lietaus nuo miškingų kalvų nuplaunamos maisto medžiagos sudaro palankias sąlygas Novigrado mariose vystytis fitoplanktonui ir zooplanktonui. Dėl to organizmai, kurie minta filtruodami jūros vandenį, įskaitant moliuskus „Novigradska dagnja“, gauna pakankamai maisto. Dėl chlorofilo a kiekio Novigrado marios ir Novsko sąsiauris, palyginti su vidutiniu chlorofilo a kiekiu Adrijos jūroje, priskiriami didesnio produktyvumo jūrai, o tai turi teigiamos įtakos didesniam moliuskų „Novigradska dagnja“ būklės indeksui.

Dėl dažnų ir staigių aplinkos sąlygų pokyčių Novigrado mariose ir Novsko sąsiauryje (staigus vandens druskingumo sumažėjimas dėl įtekančio gėlo vandens, temperatūros pokyčiai dėl boros vėjo ir kt.) midijos yra veikiamos dirgiklių, kurie skatina audinių pasiruošimą nerštui. Todėl, palyginti su kitų vietovių midijoms, moliuskai „Novigradska dagnja“ daugiau energijos sunaudoja audinių, o ne kriauklių auginimui. Dėl tokio moliuskų „Novigradska dagnja“ pasiruošimo nerštui ir lengvai prieinamų maisto medžiagų, jų būklės indeksas yra aukštesnis, taigi šių moliuskų kokybė ilgesnį laiką yra geresnė.

Moliuskai „Novigradska dagnja“ auginami moliuskų auginimo plote, kuris pagal mikrobiologinę vandens bestuburių auginimo plotų klasifikaciją priskiriamas aukščiausiai mikrobiologinei A klasei. Vandens bestuburiai, auginami neužterštose A klasės jūrose, gali būti tiesiogiai tiekiami rinkai jų iš anksto neišvalius.

Nustatant optimalias moliuskų auginimo sąlygas konkrečiomis Novigrado marių gamtinėmis sąlygomis, rankomis įveisiant ir atrenkant jaunas midijas, prireikus jas retinant ir valant, reikia vietinių moliuskų augintojų patirties ir tradicinių žinių, ir tai tiesiogiai prisideda prie tinkamo moliuskų „Novigradska dagnja“ gyvavimo ir augimo.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/dokumenti/hrana/proizvodi_u_postupku_zastite-zoi-zozp-zts/Specifikacija_Novigradska_dagnja052022.pdf

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 2,50 % 2023 m. kovo 1 d. Euro kursas – klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 78, 2023 m. kovo 2 d. )

(2023/C 80/14)

Viršelis, pavadinimas:

yra:

turi būti:

5 puslapis, pavadinimas:

yra:

turi būti: