ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 79

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

66 metai
2023m. kovo 2d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REZOLIUCIJOS

 

Regionų komitetas

 

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023/C 79/01

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Komisijos 2023 m. darbo programos ir RK politinių prioritetų

1

2023/C 79/02

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų

8

 

NUOMONĖS

 

Regionų komitetas

 

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023/C 79/03

Europos regionų komiteto nuomonė Į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai

12

2023/C 79/04

Europos regionų komiteto nuomonė dėl ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijos

17

2023/C 79/05

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo

23

2023/C 79/06

Europos regionų komiteto nuomonė dėl dokumento Jaunimo politikos ateitis ES. Svarstymai dėl jaunimo politikos ir jaunimo aspekto integravimo atsižvelgiant į 2022 m. Europos jaunimo metus

30

2023/C 79/07

Europos regionų komiteto nuomonė Sanglaudos politikos paramos didinimas geografinių ir demografinių trūkumų turintiems regionams (SESV 174 straipsnis)

36

2023/C 79/08

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Nedidelių miestų teritorijų – pagrindinių teisingos pertvarkos valdymo dalyvių

44

2023/C 79/09

Europos regionų komiteto nuomonė Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė

51


 

III   Parengiamieji aktai

 

Regionų komitetas

 

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023/C 79/10

Europos regionų komiteto nuomonė Teisėta migracija. Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES

59

2023/C 79/11

Europos regionų komiteto nuomonė dėl Geografinių nuorodų sistemos reformos

74

2023/C 79/12

Europos regionų komiteto nuomonė Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai

99


LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REZOLIUCIJOS

Regionų komitetas

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/1


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Komisijos 2023 m. darbo programos ir RK politinių prioritetų

(2023/C 79/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į:

Europos Komisijos 2023 m. darbo programą (1),

2012 m. vasario mėn. Protokolą dėl bendradarbiavimo su Europos Komisija,

RK rezoliuciją „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai“ (2),

RK rezoliuciją dėl Europos regionų komiteto pasiūlymų atsižvelgiant į Europos Komisijos 2023 m. darbo programą (3),

RK ES metinį pranešimą dėl regionų ir miestų padėties (4),

1.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos darbo programa iš esmės grindžiama Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymais. Kadangi įgyvendinant kai kuriuos pasiūlymus reikėtų iš dalies pakeisti Sutartis, RK pritaria Europos Parlamento ir Europos Komisijos pirmininkės raginimui įsteigti konventą pagal ES sutarties 48 straipsnį. Tačiau RK apgailestauja, kad Europos Komisijos darbo programoje trūksta nuorodų ir konkrečių pasiūlymų, susijusių su Konferencijos dėl Europos ateities išvadomis, kuriose numatoma geriau pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų pridėtinę vertę Europos demokratijai;

2.

palankiai vertina atnaujintą Komisijos įsipareigojimą naudoti darnaus vystymosi tikslus (DVT) kaip savo bendrą pagrindinį tikslą, visų pirma juos integruojant į Europos semestrą ir geresnio reglamentavimo priemones. RK prašo Komisijos įvertinti visas galimybes, kaip DVT pritaikyti prie vietos poreikių, be kita ko, atliekant numatomą ES savanorišką peržiūrą, kad iki 2030 m. būtų pasiektas tvarus atsigavimas ir užbaigti įgyvendinti DVT;

3.

pabrėžia, kad dabartinės kritinės klimato padėties, COVID-19 pandemijos, Rusijos karo prieš Ukrainą ir neregėtai didelės infliacijos, kurią sukėlė pakilusios maisto ir energijos kainos, taip pat struktūrinės migracijos ir humanitarinės krizės prie ES sienų, itin sudėtingos Viduržemio jūros regione ir Atlanto vandenyne, padariniai labiau nei bet kada patvirtina sanglaudos, kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, vaidmenį. Sanglaudos politika yra svarbiausia ES investicijų politika ir pagrindinė priemonė teritoriniam bendradarbiavimui remti ir solidarumui bei integracijai skatinti. Todėl 2023 m. RK kartu su savo sanglaudos aljanso (5) partneriais daugiausia dėmesio skirs tolesniam sanglaudos politikos stiprinimui ir sąlygų jai sudarymui, visų pirma atlikdamas daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūrą;

4.

įsipareigoja toliau visapusiškai remti Ukrainą, jos regionus ir savivaldybes ir atlikti savo pareigą atkuriant Ukrainą, visų pirma pasitelkiant Europos miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą, kuris turėtų būti pripažintas Ukrainos atstatymo platformos partneriu. RK reiškia susirūpinimą dėl to, kad dar nepateikta platformos koncepcija, jos finansavimo sąlygos ir valdymas. RK primygtinai reikalauja, kad vykdant atstatymo procesą būtų taikomas tvarus, žaliasis ir skaitmeninis požiūris į integruotą teritorinę plėtrą ir kartu būtų skatinama vietos demokratija, grindžiama tvirta partneryste su Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijomis, skaidrumas ir kova su korupcija. RK taip pat mano, kad ES indėliui į Ukrainos atstatymą reikia finansinės paramos, kuri viršys pagal dabartinę daugiametę finansinę programą numatytas lėšas. Regionams ir miestams, priimantiems daugiausia pabėgėlių, reikalinga papildoma ES finansinė parama;

5.

įsipareigoja toliau remti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos subnacionalinės valdžios institucijų atstovus, rengiant reguliarius dvišalius ir daugiašalius posėdžius, pavyzdžiui, su Europos miestų ir regionų aljansu už Ukrainos atstatymą, ir sudarant palankesnes sąlygas tarpusavio bendradarbiavimui bei skatinant atostogų stovyklų organizavimą vaikams, kurių gyvenimą sukrėtė karas;

Žmonėms artimesnė Europa

6.

palankiai vertina įsteigtus Europos piliečių forumus ir palaipsniui pradėtus taikyti vietos lygmens dalyvavimo mechanizmus, kurie yra naujas ES sprendimų priėmimo elementas, be kita ko, vietos ir regionų lygmeniu, bei tam teikiamą tinkamą ES finansinę paramą ir gebėjimų stiprinimą; mano, kad šiam procesui reikės persvarstyti Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir kad reikės įtraukti teritorinį aspektą, remiantis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo patirtimi. RK taip pat pabrėžia, kad reikia užtikrinti skaidrumą ir aiškią grįžtamąją informaciją piliečiams apie jų pasiūlymus;

7.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija savo darbo programoje pabrėžia, kad reikia įrodymais, geresnio reglamentavimo principais ir strateginiu prognozavimu pagrįsto politikos formavimo. Atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities pasiūlymus, RK primena vietos ir regionų valdžios institucijų ir paties RK indėlį stiprinant ES teisės aktų duomenų bazę, visų pirma vykdant subsidiarumo stebėseną, atliekant teritorinio poveikio vertinimus, tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmo peržiūrą, kurią atlieka „RegHub“ ir Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma;

8.

pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ginant Europos vertybes ir kovojant su demokratijai kylančiais iššūkiais, pavyzdžiui, dezinformacija ir piktavališku kišimusi. RK yra pasirengęs prisidėti prie demokratijos gynimo dokumentų rinkinio ir prie kovos su korupcija teisės aktų sistemos atnaujinimo. RK taip pat pabrėžia svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principo laikymąsi ir tikisi, kad kasmetinis Konferencijoje dėl Europos ateities pasiūlytas renginys, skirtas teisinės valstybės principui propaguoti, bus grindžiamas įvairiais posėdžiais, rengiamais regionų ir nacionaliniu lygmeniu;

9.

tvirtai remia Komisijos pastangas sukurti lygybės sąjungą, įskaitant pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri leistų užtikrinti bendrą neįgalumo statuso pripažinimą visose valstybėse narėse, ir primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti planą, kuriuo Europos Sąjungoje būtų užtikrintas visuotinė skaitmeninė prieiga. RK taip pat palankiai vertina paskelbtas teisines iniciatyvas dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, dėl darbo užmokesčio skaidrumo ir dėl 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plano įgyvendinimo užtikrinimo. RK taip pat primena, kad reikia įgyvendinti 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategiją;

10.

įsipareigoja imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Europos jaunimo metų palikimu, ir didinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime iš vietos ir regionų perspektyvos remiantis Europos jaunimo ir demokratijos chartija ir tęsiant RK jaunųjų išrinktų politikų programą, kartu glaudžiai susiejant jaunimą su 2023-iaisiais – Europos įgūdžių metais. RK taip pat teigiamai vertina naujas Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, „Youth Ideas Labs“ ir „HealthyLifestyle4All“;

11.

nekantriai laukia Komisijos pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto peržiūrėti ekonomikos valdymo sistemą, kuri turėtų būti sukurta iš naujo atsižvelgiant į klimato krizę, COVID-19 pandemiją ir Rusijos karą prieš Ukrainą, ji turėtų tapti skaidresnė ir demokratiškesnė ir pagal ją į Europos semestrą reikia įtraukti regionų ir vietos aspektą. RK kartoja savo raginimą atskirti išlaidas nuo investicijų, kartu pasiekiant bendros skolos mažinimo tikslą, ir tikisi, kad bus parengtos naujos taisyklės, siekiant remti tvarų augimą nesusilpninant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų investuoti į viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą;

Atsparių bendruomenių kūrimas

12.

tikisi, kad 2023 m. bus imtasi naujų svarbių veiksmų siekiant, kaip planuota, sukurti Europos švietimo erdvę ir remia dabartinės ES mobilumo mokymosi tikslais sistemos atnaujinimą, kad besimokantieji galėtų lengviau pereiti iš vienos švietimo sistemos į kitą taikant įtraukų požiūrį;

13.

RK palankiai vertina pradėtą įgyvendinti nuolatinio mobilumo programą „Culture Moves Europe“, tačiau apgailestauja, kad 2023 m. trūksta konkrečių naujų kultūros ir kultūros paveldo iniciatyvų, ir ragina parengti naują 2023–2026 m. ES darbo planą kultūros srityje, kuris padėtų integruoti šią politiką į kitus sektorius;

14.

pritaria Komisijos pasiūlymui 2023-iuosius paskelbti Europos įgūdžių metais, kurių programoje aktyviai dalyvautų regionai ir miestai ir kuriais būtų skatinamas didesnis, veiksmingesnis ir įtraukesnis mokymas ir kvalifikacijos kėlimas bei perkvalifikavimas siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir ekonomikos atsigavimo; Komitetas pabrėžia, kad į švietimą reikia aktyviai įtraukti tarpvalstybinius ir daugiakalbystės sprendimus. RK ir toliau aktyviai rems atitinkamas Komisijos iniciatyvas, pavyzdžiui, Įgūdžių paktą, ir pastangas spręsti itin didelio moterų trūkumo gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) karjeros ir švietimo srityse problemą; Be to, RK rems Komisijos ypatingą dėmesį didesniam darbo rinkos aktyvinimui, visų pirma susitelkiant į moteris ir jaunimą, ypač į nesimokantį, nedirbantį ir mokymuose nedalyvaujantį jaunimą;

15.

nekantriai laukia Komisijos iniciatyvos dėl socialinės apsaugos sistemų ir socialinės apsaugos sistemų skaitmeninimo, skirtos remti darbo jėgos judumą, kuri susijusi su šiuo metu vykdomu Europos socialinės apsaugos paso (ESSPASS) rengimu;

16.

įsipareigoja prisidėti prie Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl pagrindinių socialinės ekonomikos sąlygų kūrimo;

17.

ragina Komisiją toliau remti Europos merų pakto dėl klimato ir energetikos darbą, taip pat tokias iniciatyvas kaip naujasis europinis bauhauzas ir ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija, nes tai yra pagrindinės priemonės, kuriomis įgyvendinamas Europos žaliasis kursas visos ES miestuose ir regionuose ir padedama vietos ir regionų valdžios institucijoms pasiekti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, ypač salose, kitose geografinių ir demografinių trūkumų turinčiose vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad transporto sistemos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir perėjimas prie tvaresnių ir aplinką tausojančių transporto rūšių yra esminis Europos žaliojo kurso ramstis. Todėl RK palankiai vertina būsimas Komisijos iniciatyvas, kuriomis bus siekiama tvaresnio transporto, visų pirma Krovininio transporto žalinimo dokumentų rinkinį; todėl Komitetas ragina tęsti tarpvalstybinę krovininio ir viešojo transporto plėtrą, siekiant geriau sujungti pasienio regionus ir supaprastinti tarpvalstybinius tarifus bei bilietų rezervavimą; be to, RK ragina Komisiją persvarstant viešųjų paslaugų įsipareigojimų gaires daugiausia dėmesio skirti ES žaliojo kurso tikslų įgyvendinimui. RK prašo, kad naujose gairėse, kurios turi būti paskelbtos 2023 m., nebūtų pernelyg apribota vietos viešojo transporto įstaigų kompetencija ir nebūtų nustatytos naujos teisinės koncepcijos, kurios gali lemti teisinį netikrumą ir trukdyti būsimoms investicijoms į viešojo transporto paslaugas ir jų plėtrai;

19.

remia plano „REPowerEU“ visa apimantį tikslą ir teigiamai vertina tai, kad plane pripažįstama vietos ir regionų valdžios institucijų svarba. Vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimas apsaugoti piliečius turi būti remiamas teikiant finansinę ir techninę pagalbą, įskaitant tiesioginį finansavimą;

20.

palankiai vertina visapusiškos ES elektros energijos rinkos reformos ir Europos vandenilio banko sukūrimo paskelbimą, siekiant geriau pasirengti nepriklausomai nuo iškastinio kuro ateičiai; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos parengti išsamų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl energijos nepritekliaus, kad valstybėms narėms būtų pateiktos aiškios gairės, kaip parengti priemones, kuriomis būtų šalinamos pagrindinės problemos priežastys;

21.

prašo Komisijos dėti daugiau pastangų subnacionalinių administracijų skaitmeniniam atsparumui didinti, ypatingos svarbos ES infrastruktūrai nuo fizinių ir kibernetinių išpuolių apsaugoti, visų pirma atsižvelgiant į karą Ukrainoje;

22.

ragina Europos Komisiją bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su Glazgo klimato paktu ir UNFCCC COP 27 išvadomis, ir remti daugiapakopį bendradarbiavimą ir regionų bei vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant skatinti vietos lygmeniu vykdomą prisitaikymą prie klimato kaitos, kad būtų pasiekti plataus užmojo ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos tikslai ir sumažintos namų ūkių ir įmonių išlaidos;

23.

yra pasirengęs spręsti Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. įgyvendinimo klausimą ir ragina Komisiją ją įgyvendinant pagrindinį vaidmenį suteikti regionų ir vietos valdžios institucijoms. Biologinės įvairovės tikslus reikėtų įtraukti į ES politikos formavimo procesą siekiant užtikrinti, kad iki 2050 m. būtų įgyvendinta bendra „gyvenimo harmonijoje su gamta“ vizija. Reikia aktyviau siekti, kad biologinės įvairovės nykimas būtų laikomas skubių veiksmų reikalaujančia krize, ir kurti sinergiją su priemonėmis, skirtomis kovoti su klimato kaita, iškastinio kuro naudojimu ir tarša. Šiomis aplinkybėmis RK apgailestauja, kad EK darbo programoje nėra jokio teisiškai privalomo pasiūlymo stiprinti miškų stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų rinkimą ES, kaip paskelbta ES miškų strategijoje;

24.

įsipareigoja toliau bendradarbiauti suinteresuotųjų subjektų platformoje nulinės taršos tikslui įgyvendinti, propaguojant daugiapakopį nulinės taršos veiksmų plano valdymą, įskaitant stebėseną ir ES regionų aplinkosaugos rezultatų suvestinės rengimą vėlesniame etape. RK ragina peržiūrėti ir sugriežtinti REACH ir CLP reglamentus. RK kartoja savo raginimą parengti Vandenynų teisės aktą, kuris atitiktų Klimato teisės akto idėją. RK palankiai vertina paskelbtą naują iniciatyvą dėl ES dirvožemio apsaugos, tvaraus valdymo ir atkūrimo;

25.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį pereinant prie žiedinės ekonomikos, vykdant atliekų politiką ir mažinant priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir pirminių žaliavų. RK apgailestauja, kad Europos Komisijos darbo programoje neminima iniciatyva dėl tvaraus prekių naudojimo ir taisymo bei pakartotinio naudojimo skatinimo;

26.

palankiai vertina paramą MVĮ ir ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į naujų politikos priemonių, skirtų naujų teisės aktų poveikiui MVĮ įvertinti, kūrimą ir esamų priemonių tobulinimą;

27.

nekantriai laukia Komunikato dėl bendrosios rinkos 30-mečio ir ragina toliau naudotis ES pasauline lyderyste, kad būtų įtvirtinti neutralaus poveikio klimatui, žiediniai, techniniai ir demokratiniai standartai ir normos už ES ribų;

28.

apgailestauja, kad Komisija nepakankamai atsižvelgia į konkurencijos iškreipimą, atsirandantį dėl ES ir valstybių narių paramos sistemų kovojant su pandemija ir energetikos krize, taip pat dėl užsienio įmonių, gaunančių pagalbą iš savo vyriausybių, nes taip kenkiama vietos ir regionų ekonomikai;

29.

palankiai vertina Komisijos užmojį toliau siekti skaitmeninio dešimtmečio tikslų ir stiprinti ES atsparumą numatant parengti ES svarbiausiųjų žaliavų aktą, kuriuo turėtų būti papildytas neseniai priimtas ES lustų aktas ir suteikiamas pagrindas pagrindinių produktų, įskaitant puslaidininkius, gamybai ES;

30.

remia strateginį požiūrį į teisėtą migraciją ir tolesnes priemones, kuriomis siekiama į ES pritraukti žemos ir aukštos kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečius, vienodai pripažįstant kvalifikacijas ir sudarant palankesnes sąlygas patekti į darbo rinkas;

31.

kartoja, kad miestai ir regionai prie ES išorės sienų ir toliau pirmieji susiduria su migracijos srautais ir jiems reikia tvirtos ES lygmens paramos; dar kartą prašo Komisijos atsižvelgti į RK nuomonėje „Naujas migracijos ir prieglobsčio paktas“ pateiktas rekomendacijas dėl bendrų pakto veiksmų gairių įgyvendinimo įtraukiant vietos ir regionų lygmenis;

32.

pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos išorės saugumą teikiant didesnę paramą valstybėms narėms, kad jos galėtų apsaugoti ES išorės sienas;

33.

primena savo nuomonėje „Peržiūrėtas Šengeno erdvės valdymas“ pateiktas rekomendacijas ir pabrėžia, kad vidaus sienų kontrolė turėtų būti priimtina tik kaip kraštutinė priemonė ir tik apsvarsčius visas galimas alternatyvias priemones; pritaria Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės atsižvelgiant į jų pažangą;

34.

apgailestauja, kad Komisijos darbo programoje nėra nuorodos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), nepaisant to, kad ji yra svarbi ES tvaraus atsigavimo po COVID-19 priemonė;

35.

apgailestauja, kad Komisija nesiūlo aiškaus ilgalaikio įsipareigojimo ar veiksmų plano ES civilinės saugos srityje, išskyrus gaisrų gesinimo pajėgumų padvigubinimą prieš prasidedant 2023 m. miškų gaisrų sezonui. Reikėtų pakankamai konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir jas įtraukti į su šiais pajėgumais susijusius viešuosius pirkimus, į šių pajėgumų priežiūrą, koordinavimą ir dislokavimą;

36.

ragina imtis daugiau ES lygmens iniciatyvų, įskaitant labiau struktūruotą mechanizmą, skirtą nelaimių prevencijai ir pasirengimo joms priemonėms remti, kad būtų sustiprintas bendras ES regionų ir miestų atsparumas. Šiomis aplinkybėmis, RK kartoja, kad yra pasirengęs padėti parengti Europos pažeidžiamumo rezultatų suvestinę regionų ir vietos lygmeniu;

37.

ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos kaimo darbotvarkė būtų įgyvendinama dabartiniu ir būsimu finansavimo laikotarpiais visų sričių politikoje ir kad joje būtų nustatyti plataus užmojo tikslai stiprinti novatorišką kaimo vietovių dinamiką ir jų atsparumą, organizuoti pažangų teritorinį bendradarbiavimą ir skatinti piliečių veiksmus vietos plėtros strategijose; pažangumo koncepcija turi būti laikoma integruota, holistine priemone, sujungiančia pažangiųjų kaimų, pažangiųjų miestų ir pažangiųjų regionų koncepcijas;

38.

apgailestauja, kad Komisija savo 2023 m. darbo programoje aiškiai nenurodo, kad demografiniai iššūkiai, su kuriais susiduria daugelis Europos regionų, yra vienas iš pagrindinių iššūkių, į kuriuos Europos Sąjunga turi atsižvelgti visose savo politikos srityse, kad būtų galima sumažinti regionų skirtumus – o tai yra pagrindinis Europos Sąjungos sanglaudos politikos tikslas;

39.

ragina Komisiją naudotis pasaulio paveldu kaip priemone ekonominiam ir socialiniam Europos kaimo vietovių tvarumui didinti;

40.

pabrėžia, kad svarbu pasinaudoti būsimo ES tvarios maisto sistemos pagrindų teisės akte teikiama galimybe nuodugniai ir struktūriškai pertvarkyti maisto sistemą, kad būtų užkirstas kelias spekuliacijoms tarptautinėse rinkose ir apsaugotos ūkininkų pajamos. Viešosios atsargos, kaip pagrindinės rinkos reguliavimo priemonės, turėtų būti naudojamos siekiant stabilizuoti rinkas ir kaupti strategines atsargas, kad būtų išvengta maisto krizių;

41.

ragina Europos Komisiją kuo labiau padidinti maisto viešųjų pirkimų teikiamas galimybes vietos ir regionų valdžios institucijoms pasiūlant galimų tvarių maisto produktų viešųjų pirkimų kriterijų, kad mokyklose ir viešosiose institucijose būtų skatinama sveika ir tvari mityba, taip remiant sisteminius mūsų maisto sistemų pokyčius. RK taip pat pabrėžia sisteminių veiksmų svarbą mažinant maisto švaistymą ir ragina Komisiją pateikti gairių ir užtikrinti stebėseną remiantis ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformos darbu;

42.

ragina parengti naujų ES teisės aktų dėl sėklų, kuriais būtų pradėta leisti naudoti ir parduoti ūkininkų užaugintas sėklas;

43.

siūlo ES įgyvendinti Europos Parlamento rekomendacijas dėl žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos ES ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) priimtas neprivalomas atsakingo išteklių valdymo gaires;

44.

yra pasirengęs prisidėti prie būsimos iniciatyvos dėl psichikos sveikatos ir atkreipia dėmesį į tai, kad RK įvardijo psichikos sveikatą kaip vieną iš pagrindinių sveikatos problemų laikotarpiu po COVID-19 pandemijos, ir savo 2022 m. miestų ir regionų padėties ataskaitoje pateikė vietos ir regionų metodų pavyzdžių;

45.

kartoja, kad remia kovą su vėžiu, ir tikisi, kad rekomendacijų dėl aplinkos be dūmų ir dėl vėžio, kurio galima išvengti skiepijant, projektas padidins europiečių apsaugos lygį; siekia vietos ir regionų lygmeniu didinti informuotumą ir dalytis geriausiomis prevencijos ir atrankinės sveikatos patikros strategijomis;

46.

pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių Europos piliečių prašymų, išvardytų galutinėje Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje, yra turėti skaitmeninį ES sveikatos pasą. RK tikisi, kad ES teisės aktų leidėjai greitai susitars dėl Europos sveikatos duomenų erdvės, atsižvelgdami į RK nuomonėje dėl Europos sveikatos duomenų erdvės pateiktas rekomendacijas ir į tai, kad Europos sveikatos sąjunga nebus baigta kurti, jei nebus tvirtos sveikatos duomenų perdavimo sistemos;

Sanglauda – mūsų pagrindinė vertybė

47.

kartoja, kad tvirtai remia veiksmingą, lankstų ir tvarų dabartinių sanglaudos programų įgyvendinimą, kuris padėtų užtikrinti tvirtą sanglaudos politiką ateityje. RK pabrėžia, kad 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje išdėstytu principu „nekenkti sanglaudai“ pabrėžiama, kad sanglauda yra bendra ES vertybė. Ššiuo požiūriu RK apgailestauja, kad 2023 m. Komisijos darbo programoje nėra minimas nei asimetrinis dabartinių krizių teritorinis poveikis, nei poreikis išnagrinėti galimą ES politikos teritorinį poveikį, o tai neatitinka 2022 m. darbo programoje jau prisiimto įsipareigojimo stiprinti teritorinio poveikio vertinimus ir tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimą. RK taip pat primena Europos Parlamento raginimą įtraukti Europos regionų komitetą į principo „nepakenkti sanglaudai“ kūrimą ir patvirtina, kad yra pasirengęs šiuo klausimu bendradarbiauti su Europos Komisija. RK primygtinai pabrėžia savo raginimą Komisijai užtikrinti, kad į poveikio vertinimus būtų įtrauktas galimo teritoriniu požiūriu diferencijuoto kiekvienos teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimas;

48.

palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti laiku peržiūrėti daugiametę finansinę programą (DFP). Į šią peržiūrą turėtų būti įtrauktos visa apimančios diskusijos dėl kitos DFP struktūros ir priemonių, toliau daugiausia dėmesio skiriant supaprastinimui, priemonių teminiam sutelkimui ir galimai Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) įgyvendinimo sistemai;

49.

ragina Europos Komisiją išnagrinėti dalyvavimo ir bendro derybų dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), jų programavimo ir įgyvendinimo valdymo modelius siekiant įvardyti skirtingus modelius visoje ES ir kaip įmanoma pagerinti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą visuose Europos fondų valdymo etapuose;

50.

apgailestauja, kad Europos Komisijos darbo programoje nesiūloma jokia nauja iniciatyva, kuria būtų siekiama spręsti reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti blokavimo Taryboje problemą. Komitetas pabrėžia, kad svarbu toliau plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, jį supaprastinti ir į jį atsižvelgti teisėkūros iniciatyvose siekiant didesnės sanglaudos. Tačiau RK palankiai vertina tai, kad paskelbta teisėkūros iniciatyva dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų statuto, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis be kliūčių bendradarbiauti;

51.

prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų, susijusių su bendra RK ir Europos Parlamento rekomendacija sukurti Salų paktą ir Europos Sąjungos salų darbotvarkę, dalyvaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, t. y. nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojams, pilietinei visuomenei, akademinei bendruomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms, vadovaujantis Miestų paktu ir būsimu Kaimo paktu; primena Europos Komisijai, jog būtina atlikti tyrimą dėl skirtingos Europos Sąjungos salų teritorijų padėties;

52.

pabrėžia, kad svarbu imtis tolesnių veiksmų, susijusių su atnaujinta atokiausiems regionams skirta strategija, kad tai būtų naudinga tiek jiems, tiek ir visai ES;

53.

toliau tiesiogiai prisideda prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo vietos ir regionų lygmeniu ir prie Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano vertinimo vietoje; šiomis aplinkybėmis kartoja, kad, siekiant įvertinti ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos pažangą, kuri leistų pereiti prie tvarios gerovės ekonomikos, reikia taikyti ne tik BVP, bet ir kitus papildomus rodiklius, taip pat veiksmingus socialinės ir užimtumo politikos stebėsenos ir duomenų rinkimo mechanizmus, nes tarp regionų vis dar yra didelių skirtumų;

54.

mano, kad papildydama žaliąją taksonomiją, kuria prisidedama prie žaliojo kurso įgyvendinimo, Komisija turėtų skubiai pateikti pasiūlymą dėl socialinės taksonomijos sukūrimo. Be socialinės taksonomijos investuotojams ir įmonėms trūksta aiškių gairių, ką galima laikyti „socialinėmis investicijomis“. Dėl to sunku finansuoti socialiniais sumetimais motyvuotą veiklą sveikatos priežiūros, socialinio būsto, socialinių paslaugų ir panašiose srityse;

55.

kartoja savo raginimą parengti Europos būsto strategiją, kuria būtų siekiama skatinti įperkamą, tvarų, socialinį ir laikinąjį būstą. Šią strategiją reikėtų įtraukti į Europos semestrą ir ji turėtų apimti kiekybinius nacionalinius viešųjų investicijų tikslus;

56.

ragina Komisiją patvirtinti savo aiškų įsipareigojimą po 2027 m. sukurti Teisingos ir tvarios pertvarkos fondą 2.0; pabrėžia, kad šiuo metu automobilių pramonės regionams nėra numatyta konkrečių finansavimo galimybių, nepaisant to, kad jie taip pat susiduria su dideliais pertvarkos proceso iššūkiais; kartoja savo raginimą parengti ES programą, kurios teminė ir teritorinė taikymo sritis apimtų automobilių pramonės regionus;

57.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą suteikti naują postūmį Vakarų Balkanų šalių kandidačių, taip pat Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo stojimo procesui. RK įtrauks dviejų naujų šalių kandidačių – Ukrainos ir Moldovos – vietos ir regionų valdžios institucijas į savo veiklą plėtros srityje ir sieks su jomis sukurti dvišales struktūras; RK kartoja, kad yra pasirengęs 2023 m. įsteigti jungtinį konsultacinį komitetą su Albanija. RK toliau rems dialogą ir praktinį bendradarbiavimą su Turkija. ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymu, 2023 m. pradžioje RK pateiks nuomonę dėl Rytų partnerystės ateities iš vietos ir regionų perspektyvos;

58.

įsipareigoja užmegzti tvirtesnius ryšius su ES pietinėmis kaimyninėmis šalimis ir trečiosiomis šalimis vietos ir regionų lygmeniu, visų pirma pasitelkiant pasikeitimus nuomonėmis ir bendradarbiavimo galimybes forume „Miestai ir regionai už tarptautinę partnerystę“, kuris 2023 m. bus organizuojamas kartu su Europos Komisija;

59.

kartoja savo raginimą Komisijai vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su RK prašymu gilinti Jungtinės Karalystės (JK) ir ES teritorinius santykius. RK prisidės prie teritorinio bendradarbiavimo su decentralizuotomis šalimis ir JK vietos ir regionų valdžios institucijomis palengvinimo ir plėtojimo ne tik pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo institucinę struktūrą;

60.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai ir pirmininkausiančioms Švedijai ir Ispanijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  COM(2022) 548 final.

(2)  COR-2020-01392-00-00-RES-TRA.

(3)  COR-2022-02657-00-00-RES-TRA.

(4)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/State-of-Regions-and-Cities-2022.aspx?origin=spotlight

(5)  https://cor.europa.eu/en/engage/Pages/cohesion-alliance.aspx


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/8


Europos regionų komiteto rezoliucija dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų

(2023/C 79/02)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos sprendimo dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų (1),

1.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą 2023-uosius paskelbti Europos įgūdžių metais ir pritaria bendriems pasiūlymo tikslams kaip savalaikiam ir vertingam indėliui stiprinant socialinį, ekonominį ir teritorinį atsparumą, be kita ko, po COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje kontekste, ir patenkinti naujų įgūdžių, ypač susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, poreikį;

2.

rekomenduoja aktyviai įtraukti jaunimą ir jaunimo organizacijas į Europos įgūdžių metų planavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, užtikrinant Europos jaunimo metų paveldą ir laikantis jaunimo aspekto integravimo dvasios;

3.

pabrėžia, jog dėl to, kad sunku numatyti būsimas darbo rinkos tendencijas ir paskesnį būtinų švietimo ir mokymo pokyčių tempą, labai svarbu iš esmės pakeisti visų suinteresuotųjų subjektų mąstyseną ir elgseną; atsižvelgdamas į tai, tikisi, kad, bendradarbiaujant su visais valdymo lygmenimis, Europos įgūdžių metai taps proga sukurti gyvybingą ir kūrybišką ekosistemą, kurioje žmonės, ypač jaunimas, galėtų aptarti ir bendrai parengti švietimo ir mokymo priemones, kuriomis būtų siekiama padėti vykdyti šią pertvarką;

4.

pabrėžia, kad Europos įgūdžių metai turėtų būti galimybė investuoti į perspektyvią įgūdžių ugdymo politiką. Kad tai taptų įmanoma, kartu su vis svarbesniu skaitmeniniu profesinio gyvenimo aspektu, reikia keisti įgūdžių paradigmą; todėl pabrėžia, kad vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas reikia skatinti ir propaguoti tinkamus įgūdžius, kartu išsaugant tradicinius įgūdžius ir praktinę patirtį;

5.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai paskatins įgyvendinti 2021 m. Europos įgūdžių darbotvarkę ir taps svarbiu žingsniu siekiant Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) veiksmų plane nustatytų pagrindinių ES tikslų, pagal kuriuos kasmet mokyme turi dalyvauti ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų, o iki 2030 m. užimtumo lygis turi siekti bent 78 proc., taip pat sudarant sąlygas moterims ir jaunimui (re)integruotis į darbo rinką ir juos remti; taip pat tikisi, kad, suteikiant asmenims paskatų gerinti savo įgūdžius, taigi ir įsidarbinimo galimybes, Europos įgūdžių metai taip pat padės siekti trečiojo pagrindinio ESTR veiksmų plano tikslo, t. y. žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių sumažinti bent 15 mln.;

6.

tikisi, kad Europos įgūdžių metų įgyvendinimas padės įgyvendinti JT darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT);

7.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai bus proga įvertinti įvairiose ES teritorijose padarytą pažangą, susijusią su konkrečiomis priemonės „NextGenerationEU“ nuostatomis pagal jos pavyzdinę perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyvą, kartu su švietimo ir mokymo sistemų pritaikymu siekiant remti skaitmeninius įgūdžius ir visų amžiaus grupių profesinį rengimą ir mokymą;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 krizė ir Ukrainoje vykstančio karo padariniai sukėlė didelį nuosmukį švietimo, užimtumo, psichikos sveikatos ir disponuojamųjų pajamų srityse; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos įgūdžių metais skatinti priemones, kuriomis siekiama kovoti su nedarbu, įskaitant ilgalaikį nedarbą ir nepakankamą užimtumą, ir spręsti esmines problemas, susijusias su nesimokančiu, nedirbančiu ir mokymuose nedalyvaujančiu jaunimu, taip pat su perspektyviais įgūdžiais;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad mentorystė gali būti neįkainojama priemonė siekiant sumažinti mokymo ir įgūdžių spragas, taip pat nedarbo lygį ir galiausiai socialinę nelygybę, kartu skatinant kartų solidarumą; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti Europos mentorystės sistemą;

10.

pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema, be kita ko, atokiose ar retai apgyvendintose vietovėse gyvenančiose bendruomenėse, turėtų būti sprendžiama keliant kvalifikaciją ir persikvalifikuojant, mokantis visą gyvenimą, skatinant skaitmeninį švietimą, mokymą ir investuojant į naujas technologijas; mano, kad įtraukus pagrindinius įgūdžius, kurie yra universalūs ir papildo žaliuosius ir kitus gyvenimo įgūdžius, į visas mokymo ir profesinio rengimo ir mokymo programas bus užtikrintas didesnis socialinis atsparumas ir įsidarbinamumas visą gyvenimą ir įgalėta darbo jėga, kuri jaus, kad gali prasmingai prisidėti prie žaliosios pertvarkos;

11.

taip pat įspėja, kad norint įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, būtina investuoti į viešajame sektoriuje dirbančių asmenų gebėjimų stiprinimą;

12.

primena, kad, laikantis subsidiarumo principo ir vykdant daugiapakopį valdymą, daugumoje valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka didžiausia atsakomybė už švietimo ir mokymo politiką, taip pat jos atlieka strateginį vaidmenį užimtumo politikos srityse; todėl pabrėžia, kad miestai ir regionai yra valdymo lygmuo, kuriame švietimo ir mokymo įstaigų bei darbo rinkos veiklos ryšiai yra stipriausi, todėl jie turėtų būti finansuojami, įgyvendinami ir nuolat palaikomi;

13.

pabrėžia ne tik svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, bet ir tai, kad kiti subjektai, įskaitant privatųjį sektorių ir trečiojo sektoriaus institucijas, turėtų dalyvauti įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti žmonių (re)integraciją į darbo rinką; mano, kad įgūdžių ir mokymo sistemos turėtų geriau suderinti skirtingų kartų kompetencijas su sparčiai kintančiais darbo rinkos poreikiais;

14.

ragina imtis reikiamų priemonių siekiant labiau pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytus įgūdžius ir užtikrinti, kad šie įgūdžiai galėtų būti patvirtinti pradedant formalųjį švietimą arba darbą arba į juos sugrįžtant, ir taip pat skatinti universaliuosius įgūdžius, kurie atitiktų besikeičiantį užimtumo pobūdį, bei skatinti kalbų mokėjimą;

15.

pažymi, kad įgūdžių įgijimo ir perkvalifikavimo mastas visoje Sąjungoje labai skiriasi, todėl Europos regionuose atsiranda įgūdžių spragų bei įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties; atsižvelgdamas į tai, prašo Europos Komisijos labiau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir visus susijusius subjektus, nes universalaus sprendimo principas nėra veiksmingas;

16.

pabrėžia, kad būtinas nuolatinis Europos, nacionalinių, regioninių ir vietos partnerių dialogas siekiant nustatyti konkrečius vietos ir regionų poreikius, susijusius su įgūdžiais; pakartoja savo reikalavimą, kad stebint ir vertinant Europos įgūdžių metų įgyvendinimo pažangą daugiau dėmesio būtų skiriama teritoriniam aspektui;

17.

pripažįsta didesnį galimą ES sanglaudos politikos poveikį įgūdžiams, visų pirma pasitelkiant Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), padedant nustatyti ir stiprinti strategines veiklos sritis, skatinti socialinę sanglaudą, padėti visiems piliečiams išnaudoti savo potencialą ir patenkinti profesinius lūkesčius bei apskritai užtikrinti ilgalaikį teigiamą poveikį ES konkurencingumui;

18.

mano, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos įgūdžių metų poveikį ir pripažįstant tarpsektorinį įgūdžių politikos pobūdį, papildomas Europos įgūdžių metų tikslas turėtų būti kuo labiau sumažinti protų nutekėjimą ir optimizuoti protų pritraukimą, kad būtų prisidedama prie didesnės teritorinės sanglaudos; taip pat primena, kad reikia sukurti papildomų būdų, kaip pritraukti darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kad būtų užpildytos laisvos darbo vietos tuose sektoriuose, kuriuose to reikia, pavyzdžiui, priežiūros ir sveikatos, ir specialistus ir labai reikalingų įgūdžių turinčius asmenis, nes tai būtina, kad Europa išliktų konkurencinga;

19.

palankiai vertina įtraukumui teikiamą svarbą ir pripažįsta, kad Europos įgūdžių metų tikslus bus galima pasiekti tik atsižvelgus į visų žmonių įvairovės poreikius ir siekius. Tai apimtų kaimo, atokius ir mažiau išsivysčiusius regionus, užtikrinant, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

20.

palankiai vertina pasiūlymą surengti nacionalinių koordinatorių posėdžius siekiant organizuoti Europos įgūdžių metų veiklą, kartu užtikrinant, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pareikšti savo nuomonę rengiant, įgyvendinant ir vertinant Europos įgūdžių metus; siūlo į nacionalinių koordinatorių posėdžius kaip stebėtoją įtraukti RK;

21.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė gauti finansavimą, skirtą vietos ir regionų įgūdžių ugdymo iniciatyvoms remti visais 2023 m. ir vėliau;

22.

ragina įtraukti verslininkus ir savarankiškai dirbančius asmenis į kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo iniciatyvas, nes jie atlieka svarbų vaidmenį skatinant inovacijas, kuriant darbo vietas ir prisidedant prie tvaraus augimo;

23.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su švietimo įstaigomis ir pramonės atstovais, siekiant padėti nustatyti vietos ir regionų darbo rinkos poreikius ir prisidėti prie jų tenkinimo, taip didinant jaunimo galimybes įgyti įgūdžių, kurie padėtų užimti deramas ir perspektyvias darbo vietas;

24.

pabrėžia, kad dėl pandemijos ir skaitmeninės bei žaliosios pertvarkų kintančios darbo rinkos sąlygos visų pirma paveikė moteris. Todėl lyčių lygybės aspekto įtraukimas į šią dvejopą pertvarką, perspektyvių įgūdžių skatinimas ir galimybė įgyti skaitmeninių įgūdžių turėtų būti neatsiejami pastangų užtikrinti mokymąsi visą gyvenimą. Be to, rengiant ir įgyvendinant mokymo programas reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir spręsti šališkumo lyčių atžvilgiu klausimą;

25.

tikisi, kad Europos įgūdžių metai padės sparčiau įgyvendinti Europos švietimo erdvę, kad visiems būtų užtikrintas aukštos kokybės švietimas; ES turėtų stiprinti piliečių poreikiais grindžiamą bendradarbiavimą tarp švietimo ir mokymo sistemų ir įvairių mokymo programų, taip pat darbo rinkos reikalavimus;

26.

ragina Europos įgūdžių metais skirti deramą dėmesį pilietiškumo įgūdžiams pasitelkiant tinkamą pilietinį ugdymą, siekiant įgalinti visų amžiaus grupių žmones būti arba tapti aktyviais piliečiais, visapusiškai dalyvauti demokratiniame gyvenime ir būti atspariems žiniasklaidos manipuliavimui, dezinformacijai ir neapykantą kurstančioms kalboms, be kita ko, internete;

27.

pabrėžia, kad reikia skubiai imtis reformų veiksmų, kad profesinis rengimas ir mokymas ir pameistrystė atitiktų būsimus iššūkius, kaip nurodyta pasiūlyme dėl Europos įgūdžių metų. Reikia skatinti regionines ekosistemas ir vieno langelio principu veikiančius centrus, kad būtų sudarytos geresnės galimybės gauti kokybišką profesinį rengimą ir mokymą. Stiprinant tokias ekosistemas galima užtikrinti būtiną sėkmingų politikos iniciatyvų tęstinumą ir sukurti tvirtesnes sąsajas su pagal ESF+ programą teikiama finansine parama;

28.

pabrėžia, kad švietimas, mokymas bei profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti nuolat atnaujinami ir grindžiami perspektyviu įgūdžių ugdymu. Vietos ir regionų valdžios institucijos vietos ir regionų lygmenimis gali padėti kurti stebėsenos sistemas, taip pat planavimo ir gebėjimų atitikties mechanizmus; šiuo atžvilgiu mano, kad tęstinis mokymas bei profesinis rengimas ir mokymas tampa atsparūs, nes yra integruojami į ekonomikos, pramonės ir inovacijų strategijas, įskaitant susijusias su tvariu atsigavimu, žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, taip pat pažangiąja specializacija;

29.

pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog vykdant žaliąją pertvarką ir tvyrant kintančiai energetikos krizei reikia skubiai didinti pastatų energinį naudingumą, labai svarbu sutelkti dėmesį į šiuo metu statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad perėjimas prie visai netaršių ir suskaitmenintų transporto priemonių turės didelį poveikį regioninėms automobilių ekosistemoms ir socialinėms bei ekonominėms struktūroms; taip pat pabrėžia, kad kelių transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turės didelį poveikį specializuotai automobilių ir tiekimo pramonės sektorių darbo jėgai, todėl iki 2030 m. reikia skubiai kelti 2,4 mln. darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Todėl Komitetas ragina sukurti Europos sistemą, pagal kurią būtų galima numatyti ir valdyti pokyčius šiame sektoriuje, siekiant užtikrinti teisingą ir sąžiningą pertvarką regionuose, kuriuose veikia automobilių ir tiekimo pramonė. Regioniniai pertvarkos planai turi būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms;

31.

pažymi, kad, nors dėl didėjančio geležinkelių sektoriaus skaitmeninimo ir automatizavimo didės IRT ir kibernetinio saugumo specialistų paklausa, reikia veiksmingai spręsti esamo didelio įgūdžių trūkumo ir kintančių įgūdžių reikalavimų klausimus, inter alia, taikant struktūrines geležinkelių sektoriaus stažuotojų programas ir skatinant švietimą geležinkelių sektoriaus profesijų srityje;

32.

primena, kad profesinio meistriškumo centrai, kurdami įgūdžių ekosistemas, skatina investicijas į vietos verslą. Jie remia tvarų atsigavimą, žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, regionines ir technologines inovacijas, skirtas MVĮ; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu į profesinio meistriškumo centrų veiklą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas kaip minėtų ekosistemų skleidėjus;

33.

pabrėžia, kad reikia didinti profesinio rengimo ir mokymo lankstumą reaguojant į sparčius visuomeninius ir darbo rinkos pokyčius, siekiant paspartinti profesinio rengimo ir mokymo skaitmeninimą, taikyti šiuolaikiškus ir novatoriškus mokymosi metodus ir daugiau investuoti į mokytojų ir instruktorių įgūdžius ir kompetencijas; pabrėžia, kad svarbu daugiau investuoti į kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą bei mokymą, ypač po COVID-19 krizės, kuri eksponentiškai paspartino ne tik skaitmeninę pertvarką švietimo srityje, bet ir darbo modelių pokyčius, taip pat atsižvelgiant į bendrą Europos lygmens įgūdžių politiką;

34.

tikisi, kad Sprendimas dėl 2023-iųjų – Europos įgūdžių metų bus priimtas greitai, kad būtų galima pradėti vykdyti veiklą jau 2023 m. pradžioje;

35.

atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, įsipareigoja prisidėti prie Europos įgūdžių metų tikslų įgyvendinimo, taip pat ir įgyvendinant Komiteto parengtą šiems metams skirtą veiksmų planą;

36.

paveda Komiteto pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Komisijai, Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai ir pirmininkausiančiai Ispanijai ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  (COM(2022) 526 final).


NUOMONĖS

Regionų komitetas

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/12


Europos regionų komiteto nuomonė „Į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai“

(2023/C 79/03)

Pranešėja

Aleksandra DULKIEWICZ (PL / EPP), Gdansko miesto merė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Įtraukesnė ir geresnę apsaugą užtikrinanti Europa: į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai“

COM(2021) 777 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

pažymi, kad neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų kriminalizavimas ES lygmeniu šiuo metu yra įteisintas 2008 m. Tarybos pamatiniame sprendime dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija (Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR (1)). Neapykantos nusikaltimų, reglamentuojamų ES teisės aktais, sąrašas apsiriboja pagrindais dėl rasės, odos spalvos, religijos ir nacionalinės ar etninės kilmės;

2.

pažymi, kad kitų formų neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų kriminalizavimas, ypač dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus ir negalios, įvairiose ES valstybėse narėse skiriasi. Kadangi šiuo metu Sutartyje nėra numatyta jokio pagrindo bendram Europos masto atsakui naudojantis baudžiamosios teisės priemonėmis, siekiant kovoti su visų formų neapykantos kalbomis ir neapykantos nusikaltimais, RK ragina Tarybą skubiai išplėsti ES nusikaltimų sąrašą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalį nustatant bendrus atitinkamų nacionalinių baudžiamųjų nuostatų minimaliuosius standartus visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

3.

šiuo požiūriu palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų įtraukimo į SESV 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimų sritis, pridedamą prie 2021 m. gruodžio mėn. Komunikato Įtraukesnė ir geresnę apsaugą užtikrinanti Europa: į ES nusikaltimų sąrašą įtraukiama neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad neapykantos kalba, neapykantos nusikaltimai, melagingos naujienos, dezinformacija ir sąmokslo teorijos yra reiškiniai, su kuriais reikia ryžtingai kovoti. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad kova su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais kartu yra kova su išankstiniais nusistatymais, rasizmu, šovinizmu, homofobija ir antisemitizmu. Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai daro poveikį ne tik pavienėms aukoms, sukeldami joms skausmo ir apribodami jų pagrindines teises ir laisves, bet ir visai visuomenei;

5.

yra susirūpinęs dėl didžiulio šio reiškinio masto ir savotiško abejingumo jam, keliančio pavojų, kad neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai normalizuosis ir netgi nuolat įsitvirtins mūsų kasdieniame gyvenime;

Politinės rekomendacijos

6.

smerkia situacijas, kai neapykantos kalba tampa politinių kivirčų dalimi, ir yra susirūpinęs dėl kraštutinių pažiūrų ir brutalios kalbos integravimosi į viešus debatus. Kyla pavojus, kad agresyvi politinių ginčų kalba, leidžiama populistams, sudarys sąlygas sukurti atmosferą, tinkamą vystytis radikalizmui, melagingoms naujienoms ir dezinformacijai, ir gali paskatinti imtis neapykantos nusikaltimų;

7.

supranta, kad neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai turi įtakos visų amžiaus grupių žmonėms, skiriasi tik aplinka, kurioje jie tai patiria; ragina ypatingą dėmesį skirti jauniems žmonėms, kurie, viena vertus, yra ypač pažeidžiami virtualaus ir fizinio neapykantos kurstymo ir kurstymo daryti neapykantos nusikaltimus atžvilgiu, kita vertus, gali būti tvirti sąjungininkai kovojant su tuo; pažymi, kad nors dažniausiai neapykantos kalbos taikiniai yra pabėgėliai, neheteronormatyvūs asmenys ir tautinės bei religinės mažumos, pastaraisiais metais labai padaugėjo žmonių, susiduriančių su neapykantos kalba žiniasklaidoje, socialinėse medijose ir kasdienėje aplinkoje;

8.

pažymi, kad neapykantos pakurstytas žodinis ir fizinis smurtas kelia susirūpinimą ne tik mažumų bendruomenėms. Tokiomis aplinkybėmis neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų aukomis vis dažniau tampa valdžios veikėjai – asmenys, turintys rinkėjų mandatą arba vykdantys viešąsias pareigas. Tai itin stipriai paveikė vietos ir regionų politikus, pavyzdžiui, ginant pabėgėlių, migrantų arba LGBTIQ+ asmenų teises, taip pat šiuo metu kovojant su pasaulinėmis grėsmėmis, pavyzdžiui, Rusijos invazija į Ukrainą arba COVID-19 pandemija;

9.

mano, kad politikai ir valdžios institucijos yra itin pajėgūs daryti įtaką viešajai nuomonei ir diskusijoms, todėl ragina visų lygmenų politinius lyderius susilaikyti nuo retorikos, kuri gali paskatinti neapykantos kalbą ar neapykantos nusikaltimus prieš konkrečias grupes;

10.

išreiškia susirūpinimą dėl to, kad trečiosios šalys sąmoningai naudoja neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus rengdamos organizuotas kampanijas, kurios daro įtaką poliarizacijai ir kuria susiskaldymą ES. Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai prisideda prie ginkluotų konfliktų kurstymo. Tai nebėra vietos masto reiškinys, bet tampa grėsme pasauliniu mastu. Toks neapykantos kalbos pavyzdys yra dabartiniai prezidento V. Putino administracijos teiginiai apie agresijos prieš Ukrainą priežastis ir smurto bei neapykantos nusikaltimų, įvykdytų per šį karą, mastą;

11.

atkreipia dėmesį į neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų pasaulinį aspektą, kurį iš dalies lemia tai, kad skleisti idėjas įvairiais skaitmeniniais kanalais labai lengva. Todėl norint, kad baudžiamasis persekiojimas būtų veiksmingas, jis privalo turėti tarpvalstybinį aspektą. Šiuo požiūriu Komitetas visiškai pritaria Europos Komisijos vertinimui, kad tokių nusikaltimų sunkumo ir tarpvalstybinio pobūdžio klausimas gali būti sprendžiamas tik bendrais ES lygmens veiksmais, kurie taps bendru Sąjungos baudžiamosios justicijos atsaku ir tvirtesniu valstybių narių teisminiu bendradarbiavimu. Tokie veiksmai neprieštarautų subsidiarumo ir proporcingumo principams;

12.

atkreipia dėmesį į neigiamą šalutinį poveikį, kurį internetinėje erdvėje skleidžiamos neapykantos kalbos gali padaryti vietos bendruomenėms, taip didinant žmonių susiskaldymą ir trikdant socialinės sanglaudos procesą; mano, kad neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo pasekmės labiausiai jaučiamos vietos bendruomenėse;

13.

yra susirūpinęs dėl to, kad neapykantos nusikaltimai skleidžia baimę bei stigmatizaciją ir kartu daro dar didesnį destruktyvų poveikį, kuris peržengia konkretaus miesto ar regiono ribas ir gali peraugti į stambesnius konfliktus;

14.

pabrėžia didelę regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę aktyviai kovojant su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba ir užkertant kelią diskriminacijai bei atskirčiai, įskaitant smurtą dėl politinių ir ideologinių motyvų; pažymi, kad neveiklumas ir nesugebėjimas rimtai į tai reaguoti gali lemti padėties eskalavimą ir paaštrėjimą;

15.

pabrėžia, kad merai ir kiti regionų ir vietos vadovai užima itin svarbią padėtį ir gali atlikti svarbų vaidmenį nustatydami ankstyvus tokių incidentų požymius savo bendruomenėse; ragina parengti specialias rekomendacijas, kaip veiksmingai užkirsti kelią šiam reiškiniui vietos bendruomenėse; taip pat mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti skatinamos imtis prevencinių veiksmų pagal vietos aplinkybes; ragina darniai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, kurios, kaip tikimasi, nuosekliai ir veiksmingai kovos su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais;

16.

rekomenduoja priimti teisės aktus dėl kovos su neapykantos kalba teikiant skaitmenines paslaugas, kad socialinės medijos nepadėtų skleisti ir didinti neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų poveikio. Dabartinių taisyklių nepakanka, kad būtų galima užtikrinti, kad interneto paslaugų teikėjai, teikdami savo paslaugas, prisidėtų prie veiksmingos kovos su neapykantos kalba ir jos prevencijos. Tyrimai (2) rodo, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai ir platformos dažnai neužtikrina arba negali užtikrinti savo taisyklių laikymosi;

17.

pažymi, kad galimybę nustatyti minimaliuosius standartus dėl išteklių, kuriuos platformos turi sutelkti, kad užtikrintų teisinių nuostatų dėl dezinformacijos ir savo pačių taisyklių laikymosi, skaidrumo galėtų suteikti Skaitmeninių paslaugų aktas, kuris šiuo metu yra teisėkūros etape. Šis teisės aktas galėtų paskatinti gerinti tarpinių paslaugų teikėjų, visuomenės ir valstybės santykius. Atsižvelgiant į didelių platformų turimą socialinį ir ekonominį potencialą, būtina visos Europos mastu imtis suderintų pastangų ir kaip argumentu remtis Europos bendrosios rinkos galia;

18.

ragina priimti Skaitmeninių paslaugų aktą ES lygmeniu ir įgyvendinti jį valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų toliau dirbti ir propaguoti Skaitmeninių paslaugų aktą ES. Vertėtų Skaitmeninių paslaugų aktą propaguoti kaip ES teisės aktą, kuris nekonkuruotų su skirtingų valstybių narių priimtomis atskiromis nepriklausomomis taisyklėmis dėl skaitmeninių paslaugų ar saviraiškos laisvės internetinėje erdvėje;

19.

atkreipia dėmesį į teisėsaugos institucijų vaidmenį prevencijos, nustatymo ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo procese; tikisi, kad išplėtus ES masto nusikaltimų sąrašą, į jį įtraukiant neapykantos nusikaltimus, bus prisidėta prie nuoseklaus atsako į juos ir suteikiama svarba baudžiamajam persekiojimui, vykdomam už neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus visais proceso etapais (policija, prokuratūra, teismai); atkreipia dėmesį į nepriklausomų teismų vaidmenį šiame procese, nes jie, kurdami savo teismų praktiką, nustato apribojimus, kas yra leistina ir neperžengia naudojimosi saviraiškos laisve ribų, o kas yra neapykantos kalba; rekomenduoja visoje Europos Sąjungoje taikyti vienodus standartus, kaip spręsti šią problemą;

20.

ragina apsvarstyti galimybę sukurti modelį, pagal kurį už neapykantos kalbą būtų persekiojama kaltinimus pareiškiant viešai, o ne taikant privačias ar skundų nagrinėjimo procedūras. Pažaboti šį reiškinį yra viešasis interesas, o nusikaltėliai turi žinoti, kad jiems neišvengiamai bus skirta bausmė. Taip pat būtina spręsti neapykantos nusikaltimus padariusių asmenų anonimiškumo išlaikymo klausimą, dėl kurio teisėsaugos institucijos turi imtis veiksmų, o interneto paslaugų teikėjai turi būti pasirengę bendradarbiauti;

21.

pabrėžia, kad pažanga lygybės ir žmogaus teisių srityje, įskaitant teisėsaugos institucijas, veiksmingai kovojančias su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba, dideliu mastu priklauso nuo bendradarbiavimo su regionų ir vietos valdžios institucijomis;

22.

nurodo, kad pagrindinė kliūtis, trukdanti teisėsaugos institucijoms efektyviai imtis veiksmų, yra nepranešimas apie neapykantos nusikaltimus; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos ir vietos valdžios pareigūnai turėtų naudotis tuo, kad jie yra arti gyventojų, ir skatinti politiką, kuria siekiama didinti informuotumą apie šią problemą (be kita ko, tarp valstybės tarnautojų), taip pat skatinti aukas pranešti apie neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus;

23.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį šalinant kliūtis pranešti apie neapykantos nusikaltimus, pavyzdžiui, didinti informuotumą apie aukų teises, teikti teisinę informaciją, kaip pranešti apie incidentus, patikinti migrantus, kad jie gali pateikti pranešimą nepaisant jų teisinio statuso, ir skatinti anoniminius pranešimus per trečiuosius asmenis. Vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų skatinti gerąją praktiką ir bendradarbiavimą aukų vardu, įtraukiant policiją, vietos lygybės ir kovos su diskriminacija įstaigas, socialinės srities NVO ir kitas paramos aukoms tarnybas;

24.

daro išvadą, kad nepadės net ir geriausi teisiniai sprendimai, jei teisėsaugos institucijos neužtikrins jų vykdymo, patraukdamos kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Teisėsaugos institucijų galimybė reaguoti taip pat bus ribota, jei interneto paslaugų teikėjai (teikdami paslaugas elektroninėmis priemonėmis) nesidalys neapykantos nusikaltimus padariusių ir taip akivaizdžiai įstatymus pažeidusių asmenų duomenimis;

25.

kalbant apie teisėsaugos institucijas, teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad neapykantos kalba dažnai yra susijusi su viešųjų ir politinių diskusijų retorika, dar svarbiau užtikrinti, kad šios institucijos (ypač prokuratūra) išlaikytų nepriklausomumą ir kad į šį reiškinį būtų rimtai atsižvelgiama. Nepaisant esamų nacionalinių skirtumų, susijusių su neapykantos kalbos reglamentavimu, kova su ja ir prevencija bei dėl konkrečių pagrindų suteikiama apsauga, labai svarbu užtikrinti institucijų stabilumą. Tai reiškia, kad visų pirma reikia nepriklausomų teismų ir, antra, kad nebūtų daroma spaudimo prokuratūrai, kuri turi priimti nepriklausomus sprendimus dėl baudžiamojo persekiojimo už tokio pobūdžio nusikaltimus, pareiškiant viešą kaltinimą;

26.

nurodo, kad kelete ES valstybių narių lygybės įstaigų įgaliojimai taip pat apima kovą su nusikaltimais dėl neapykantos ir neapykantą kurstančiomis kalbomis (3), todėl joms šiame procese tenka svarbus vaidmuo; šiuo požiūriu remia Europos Komisijos rekomendacijas valstybėms narėms siekiant padėti joms didinti lygybės įstaigų nepriklausomumą ir veiksmingumą (4) ir laukia būsimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tolesnio jų vaidmens ir nepriklausomumo stiprinimo paskelbimo;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia bendradarbiauti su NVO, kurios padeda didinti informuotumą ir kovoti su neapykantos kalba ir smurto veiksmais neapykantos pagrindu. Šių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas, įgyta patirtimi turi būti naudojamasi kovojant su neapykanta ir jai priešinantis;

28.

nurodo, kad visos mokyklos turėtų įgyvendinti kovos su diskriminacija švietimo programas ir ugdyti įgūdžius, reikalingus mokytis ir gyventi daugiakultūrėje visuomenėje, kuriai būdinga tautybių, rasių, ideologijų ir tikėjimo įvairovė. Veikla, kuria siekiama kovoti su neapykantos kalba, turėtų būti pagrindinis šio ugdymo elementas;

29.

siūlo neapykantos kalbos klausimą įtraukti į bendrąją švietimo programą ir ragina regionus, kuriems šioje srityje suteikti įgaliojimai, imtis veiksmų šia linkme;

30.

pabrėžia, kad šiandienos Europos piliečiai turi būti išsilavinę ir įgiję tarpasmeninio bendravimo įgūdžių, kad internete ar viešosiose erdvėse nebūtų peržengtos žodžio laisvės ar saviraiškos laisvės ribos;

31.

ragina rengti plataus masto viešas kampanijas, įskaitant ES masto kampanijas, kuriomis būtų skatinama lygybė ir užkertamas kelias diskriminacijai, pavyzdžiui, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Konferencija dėl Europos ateities;

32.

ragina remti vietos ir regionines organizacijas ir socialinius partnerius, dirbančius kovojant su žodine ir fizine neapykanta pasitelkiant daugiakultūrį švietimą; nurodo, kad teigiamas pavyzdys gali būti Paweło Adamowicziaus vardo apdovanojimas, kurį finansuoja Regionų komitetas, Tarptautinis prieglobsčio miestų tinklas (ICORN) ir Gdansko miestas;

Išvados

33.

mano, kad ES yra teisės aktų, skirtų kovoti su viešomis neapykantos apraiškomis, rengimo ir taikymo garantas;

34.

pripažįsta, kad neapykantą kurstančios kalbos ir neapykantos nusikaltimai turi tarpvalstybinį aspektą, todėl juos reikia šalinti bendrais ES lygmens veiksmais; todėl ragina veiksmingai kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais dėl kitų priežasčių, kurios nenurodytos Pamatiniame sprendime 2008/913/TVR, įskaitant lytinę tapatybę, seksualinę orientaciją, amžių ir negalią, kaip nustatyta Europos Komisijos pasiūlymuose dėl Lygybės sąjungos. Svarbu, kad Taryba į nusikaltimų sąrašą skubiai įtrauktų neapykantos nusikaltimus (SESV 83 straipsnio 1 dalis), taip užtikrinant, kad teisėsaugos institucijos veiksmingai veiktų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis;

35.

atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelis atsakas į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus – sukurti išsamią teisinę kovos su šia veika, pranešimo apie jos atvejus ir nuoseklaus baudžiamojo persekiojimo strategiją;

36.

ragina nustatyti būtiniausias ES lygmens taisykles, susijusias su sankcijomis už neapykantą kurstančias kalbas ir neapykantos nusikaltimus, kurios suteiktų galimybę iš dalies pakeisti nacionalinę teisėkūrą, siekiant kriminalizuoti narystę neapykantą dėl bet kokių priežasčių skatinančiose ar kurstančiose organizacijose ir dalyvavimą tokioje veikloje. Nė viename pasaulio ar Europos kampelyje neturėtų būti jokių galimybių pritarti antidemokratinėms pažiūroms ar neapykantos kalbai ir reikšti priešiškumą kitam žmogui;

37.

rekomenduoja tobulinti duomenų apie neapykantos nusikaltimus registravimo ir rinkimo metodus ir, globojant Pagrindinių teisių agentūrai, surengti ekspertų diskusijas su valstybėmis narėmis, kurios nacionalinėms valdžios institucijoms gali padėti spręsti praktinio teisės aktų taikymo problemas ir užtikrinti veiksmingą tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nuosprendį už neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbas; taip pat mano, kad šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka socialinės institucijos ir organizacijos, kovojančios su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais;

38.

mano, kad reikia organizacinių ir teisinių sprendimų, kaip apsaugoti neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų aukas, kurioms paramą bei pagalbą turi teikti ES institucijos ir organizacijos, valstybės narės, Europos regionų ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;

39.

pažymi, kad kovą su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir cenzūrą skiria plona linija. Rengiant teisinius kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir neapykantos nusikaltimais sprendimus turėtų būti užtikrinta teisė į saviraiškos laisvę;

40.

konstatuoja, kad tarptautiniu lygmeniu nėra vienodos neapykantos nusikaltimų apibrėžties, todėl ragina atitinkamai išplėtoti teismų praktiką, taigi ir užtikrinti baudžiamojo persekiojimo už neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus veiksmingumą. Įkvėpimo šaltinis galėtų būti Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2022)16 (5) arba apibrėžtis, pateikta Pamatiniame sprendime 2008/913/TVR;

41.

supranta, kad nebus reglamentuojamos kraštutinės politinės kalbos. Valstybės narės ir toliau bus atsakingos už tai, kaip jos apibrėžia saviraiškos laisvę; vis dėlto mano, kad reikia nustatyti ES standartus kovai su žodiniais ir fiziniais neapykantos incidentais. Būtent dėl šios priežasties nusikaltimų sąrašas Europos Sąjungoje išplečiamas įtraukiant neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).

(2)  Atitinkamą ataskaitą galima rasti 210831_Reset_Facebook_Bundestagswahl_EN.pdf (hateaid.org).

(3)  Vienas iš pavyzdžių yra Ombudsmeno tarnyba Lenkijoje.

(4)  2018 m. birželio 22 d. Komisijos rekomendacija dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų (C(2018) 3850 final).

(5)  Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2022)16 valstybėms narėms dėl kovos su neapykantos kurstymu, https://search.coe.int/cm/Pages/result_details.aspx?ObjectId=0900001680a67955.


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/17


Europos regionų komiteto nuomonė dėl ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijos

(2023/C 79/04)

Pranešėjas

(-a) Luca MENESINI (IT/PSE), Lukos provincijos (Toskana) pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategija“

COM(2022) 141

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina kompleksinį požiūrį, išdėstytą „ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijoje“, kuria siekiama sukurti nuoseklią tekstilės sektoriaus pertvarkos sistemą ir viziją, atitinkančią Europos žaliojo kurso, Žiedinės ekonomikos veiksmų plano ir Europos pramonės strategijos tikslus;

2.

tikisi, kad bus užbaigtos ir paskelbtos visos tekstilės ekosistemos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos veiksmų gairės;

3.

pripažįsta, kad būtina skubiai pateikti ES rinkai patvarius ir perdirbamus tekstilės gaminius, daugiausia pagamintus iš perdirbtų pluoštų, kuriuose nėra pavojingų medžiagų ir kurie pagaminti laikantis socialinių teisių ir aplinkos apsaugos principų; ragina keisti paradigmą mados sektoriuje, kad būtų panaikinta drabužių perteklinė gamyba ir perteklinis vartojimas;

4.

atkreipia dėmesį į Europos aplinkos agentūros (EAA) pateiktus duomenis, iš kurių matyti, kad, vertinant iš viso gyvavimo ciklo perspektyvos, tekstilės gaminių naudojimo poveikis aplinkai ir klimato kaitai yra ketvirtas pagal dydį po maisto, būsto ir judumo (1). 2020 m. tekstilės sektorius buvo trečias pagal vandens ir žemės naudojimo intensyvumą ir penktas pagal pirminių žaliavų naudojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

5.

pabrėžia tekstilės, mados, odos gaminių ir avalynės sektoriaus, kuriame dirba daugiau kaip du milijonai darbuotojų ir kuris yra užimtumo, ekonominio vystymosi ir inovacijų varomoji jėga regioninėse ekosistemose, svarbą Europos pramonei; mano, kad pirmenybė turi būti teikiama perėjimui nuo gavybinės linijinės gamybos sistemos prie regeneracinio žiedinio modelio; yra įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo šiame perėjimo procese yra labai svarbus, ypač a) savivaldybių ir vietos subjektų, pavyzdžiui, socialinių įmonių, surinkėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo, susijęs su surinkimo, atnaujinimo ir pakartotinio naudojimo sistema, b) regionų valdžios vaidmuo remiant savivaldybių funkcijas ir c) viešojo ir privataus sektorių, kurie yra mokslinių tyrimų ir inovacijų procesų varomoji jėga, vaidmuo;

6.

pripažįsta, kad didesnė gamintojo atsakomybė (DGA) pasirodė esanti veiksminga priemonė gerinant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir tolesnį jų tvarkymą pagal atliekų hierarchiją; ragina teisės aktų leidėjus ES lygmeniu nustatyti, kuriems tekstilės gaminiams taikoma direktyva ir atitinkama DGA sistema, ir tikslingai priskirti dideles greitosios mados (angl. fast fashion) atliekų šalinimo sąnaudas;

7.

palankiai vertina tai, kad nuo 2025 m. sausio mėn. visiems atliekų darytojams bus privalomas rūšiuojamasis tekstilės atliekų surinkimas; taip pat tikisi, kad 2024 m. atliekant Atliekų pagrindų direktyvos peržiūrą bus atsižvelgta į konkrečius kiekybinius tekstilės atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus ir į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį;

Vartojimo būdų persvarstymas

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2000–2015 m. pasaulinė tekstilės gamybos apimtis beveik padvigubėjo. Kadangi drabužiai sudaro didžiausią ES suvartojamų tekstilės gaminių dalį (81 %), tendencija vis trumpiau dėvėti drabužius prieš juos išmetant dar labiau prisideda prie netvarių perteklinės produkcijos ir perteklinio vartojimo modelių;

9.

ragina vis dažniau taikyti intervencijos modelius, kuriais būtų skatinamas sąmoningas ir tvarus tekstilės medžiagų naudojimas, ypač tų rūšių drabužių, kurie, tikėtina, bus išmesti anksčiau nei baigsis jų naudojimo laikas. Tokiomis priemonėmis kaip apsikeitimo sistemos (angl. swap schemes), mados bibliotekos ir informuotumo didinimo kampanijos šalinamos įvairios kliūtys, susijusios su išankstinėmis nuostatomis dėl dėvėtų drabužių kokybės, higienos ar siūlomų gaminių įvairovės;

10.

pabrėžia, kad reikia aktyviau ieškoti novatoriškų sprendimų (mašinų, įrenginių, skaitmeninių platformų), skirtų surinktų tekstilės atliekų rūšiavimui, pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, taip pat medžiagų elgsenos optimizavimui;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad žiedinės ekonomikos produktų ir paslaugų paklausa rinkoje vis dar nepakankama, o tai yra didelė kliūtis žiedinės ekonomikos verslo modelių taikymui; ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti priemones, kuriomis remiamas verslo modelių, pagrįstų naudojimo, o ne turėjimo kultūra, taikymas, nustatant tekstilės gaminių (įskaitant atliekų srautus) vežimo ir prekybos taisykles ir skatinant reguliavimo paskatas (pvz., PVM sumažinimą arba didesnės gamintojo atsakomybės principo taikymą), kad vietoj pirkimo būtų remiama nuoma, dalijimosi, nebedėvimų drabužių surinkimo ir perpardavimo platformos bei naudotų prekių parduotuvės, taip pat iš naujo įvertinamos taisymo, perdirbimo ir priežiūros galimybės; taip pat pripažįsta, kad tokie verslo modeliai gali turėti teigiamo poveikio aplinkos tvarumo veiksmingumui sveikatos, turizmo, statybos ir kituose svarbiausiuose viešųjų paslaugų sektoriuose;

12.

palankiai vertina iniciatyvą suteikti vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje (2) ir su tuo susijusias ES taisykles, kuriomis bus užtikrinta, kad pardavimo vietose vartotojai gautų informaciją apie tekstilės gaminių komercinę patvarumo garantiją, taip pat atitinkamą informaciją apie jų taisymą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas nustatyti visų rūšių ekologiškumo teiginiams taikytinus būtinuosius kriterijus pagal Ekologiškumo teiginių iniciatyvą (3);

Siekti, kad žiedinis projektavimas taptų įprasta praktika

13.

pripažįsta, kad projektavimu, kuriuo siekiama didesnio gaminių patvarumo, galima pailginti tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės naudojimo trukmę ir taip sumažinti atliekų kiekį ir bendrą pirminių žaliavų ir cheminių medžiagų naudojimą; palankiai vertina Komisijos darbą rengiant privalomus konkretiems gaminiams taikomus ekologinio projektavimo reikalavimus siekiant padidinti tekstilės gaminių patvarumą, pakartotinio naudojimo, taisymo, perdirbimo uždarame cikle galimybes ir privalomą perdirbtosios medžiagos dalį;

14.

tvirtai pritaria tam, kad reikia bendrų tvarumo standartų, kurie būtini siekiant įtraukti prekių ženklus į jų gaminių poveikio aplinkai vertinimą;

15.

palankiai vertina strategijoje numatytus aspektus dėl aiškesnės informacijos apie tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus žiediškumą ir skaitmeninį gaminio pasą, pagrįstus privalomais informavimo apie žiediškumą ir kitus pagrindinius aplinkosaugos aspektus reikalavimais; ragina Komisiją sudaryti galimybę visiems suinteresuotiesiems subjektams ir vartotojams naudotis skaitmeniniu gaminio pasu ir į jį įtraukti informaciją apie darbo sąlygas ir apie tai, kaip taisyti ir pakartotinai naudoti gaminius;

16.

mano, kad nustatant minimalius reikalavimus tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus gaminiams turėtų būti siekiama pagerinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą per visą gyvavimo ciklą ir laikomasi šių principų:

a)

garantijos dėl minimalaus gaminio tinkamumo naudoti termino ir atitikties minimaliems patvarumo reikalavimams, taip pat aiškūs, plataus užmojo ir privalomi pakartotinio naudojimo ir parengimo pakartotiniam naudojimui tikslai;

b)

garantijos dėl taisymo ir moduliškumo, įskaitant konkrečius parametrus, kad būtų galima įvertinti neardomojo išmontavimo paprastumą ir tai, ar pagrindines gaminio dalis galima lengvai pakeisti ir pataisyti;

c)

garantijos dėl galimybės perdirbti, įskaitant apribojimus dėl įvairių medžiagų, cheminių medžiagų, dažiklių ir apdailos priemonių derinių, kurių neįmanoma perdirbti, ir galimybė populiarinti gaminius, kurių perdirbimo technologijos yra prieinamos ir patikrintos;

d)

garantijos dėl tvarių ir etiškos kilmės medžiagų, jei jos naudojamos ilgiau ir yra perdirbamos, siekiant sumažinti pirminio sintetinio pluošto, pagaminto iš iškastinio kuro, kiekį;

e)

garantijos dėl didžiausio mikroplastiko išsiskyrimo lygio gamybos, naudojimo etape ir gyvavimo ciklo pabaigoje;

f)

garantijos, kad nauji tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus gaminiai yra pagaminti naudojant tam tikrą procentinę dalį po vartojimo susidariusios tekstilės;

17.

ragina labiau suderinti REACH reglamentą (4) su žiediškumo principais, susijusiais su tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus ypatumais, siekiant teikti pirmenybę pastangoms mažinti pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, skleisti informaciją apie galutiniuose gaminiuose naudojamas chemines medžiagas ir užtikrinti atsekamumą;

Vietos valdžios institucijų vaidmens stiprinimas pereinant prie žiedinės ekonomikos

18.

mano, kad regionai ir savivaldybės atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas šiame sektoriuje ir kuriant sąveiką ir sąsajas su kitais sektoriais ir regionais, kuriems kyla tie patys iššūkiai; ragina Komisiją skatinti kurti, plėsti ir sujungti regionines inovacijų įmonių grupes žiedinės tekstilės srityje visoje ES;

19.

palankiai vertina patirtį, įgytą kai kuriuose Europos regionuose ar pramoniniuose rajonuose, pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvas „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ arba „Žiedinės mados paktas“, pagrįstas savanoriškais įvairių suinteresuotųjų šalių susitarimais, kuriais siekiama palengvinti tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio. Pagal šiuos modelius nustatomi bendrieji sektoriaus tikslai ir atskiri tikslai kiekvienam vertės grandinės segmentui, kuriais atliepiami sektoriui kylantys aplinkos, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai nustatant konkrečius gamintojų, atliekų tvarkytojų, vietos valdžios institucijų, atliekų surinkimo įmonių, NVO ir pilietinės visuomenės organizacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų įsipareigojimus;

20.

pripažįsta, kad socialinių įmonių, veikiančių pakartotinio naudojimo sektoriuje, populiarinimas yra ypač svarbus kuriant vietos lygmeniu tvarias ir įtraukias darbo vietas (5), nes socialinės įmonės plėtoja vietos pakartotinio naudojimo praktiką ir kartu kuria apčiuopiamą socialinę ir ekonominę naudą aplinkinėms bendruomenėms; tačiau pabrėžia, kad, siekdamas būti konkurencingu ir norėdamas nuolat teikti paslaugas, socialinių, socialinių įmonių sektorius susiduria su daugybe iššūkių;

21.

primygtinai ragina Komisiją pagal neseniai priimtą ES socialinės ekonomikos veiksmų planą priimti gaires, kaip remti žiedinės ekonomikos kūrimą ir partnerystes tarp socialinių įmonių ir kitų subjektų, įskaitant paslaugų ir komercines įmones, kuriose ypatingas dėmesys bus skiriamas tekstilės gaminių pakartotinio naudojimo ir taisymo galimybėms (6);

22.

pripažįsta, kad vietinių tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus atliekų surinkimo sistemų veiksmingumas tebėra pagrindinis iššūkis, ir primena, kad siekiant skatinti veiksmingą šio sektoriaus perėjimą prie žiedinės ekonomikos, visos išlaidos, susijusios su jų surinkimu, atskyrimu ir perdirbimu, turėtų būti mažesnės nei buitinių atliekų tvarkymo išlaidos;

23.

ragina Komisiją parengti vietinių tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemų kūrimo gairių modelius, kuriuose būtų atsižvelgiama į:

a)

konsultacijas su gyventojais prieš rengiant priemones tikslams pasiekti;

b)

priemones, kuriomis skatinamas įvairių subjektų bendradarbiavimas, kuriuo galima pagerinti tekstilės atliekų rinkimą, perdirbimą ir atitinkamų gaminių pardavimą;

c)

mechanizmus, kuriais skatinamas ekonominis tekstilės atliekų rinkimo ir perdirbimo tvarumas visiems vertės grandinės dalyviams (įskaitant didesnės gamintojo atsakomybės principus);

d)

mechanizmus, leidžiančius apsaugoti ir skatinti jau egzistuojančią geriausią vietos subjektų pakartotinio naudojimo ir taisymo praktiką;

Parama tvarios gamybos modeliams

24.

primygtinai ragina Komisiją įtraukti į ES tvarių gaminių iniciatyvą priemones, kuriomis būtų draudžiama naikinti neparduotus gaminius (t. y. inventoriaus atsargų perteklių, negyvąjį inventorių ir grąžintus daiktus, ypatingą dėmesį skiriant grąžinimui vykdant e. prekybą), ir parengti gamybos etapo tikslus, kurie gali turėti įtakos gamybos atliekų prevencijai ir sumažinti paskatas perteklinei gamybai;

25.

ragina nustatyti privalomus minimalius ekologiškų viešųjų pirkimų kriterijus (7), kurių taikymo sritis turėtų būti nustatoma atlikus poveikio vertinimą, taip pat reikalavimus dėl valstybių narių paskatų tekstilės gaminiams; rekomenduoja Komisijai taip pat parengti gaires dėl paskatų ir kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi vykdant viešuosius ir kitus pirkimus, kuriais skatinamas tvarus vystymasis;

26.

ragina valstybes nares priimti teisės aktus dėl ekologiškų viešųjų pirkimų rengiant nacionalinius veiksmų planus ar strategijas, labiau suderinant nacionaliniu lygmeniu taikomus kriterijus su ES pagrindiniais principais (8); taip pat mano, kad siekiant skatinti ir palengvinti visapusiškesnį ir platesnį įgyvendinimą, būtina keistis vietos ir regionų žiniomis ir gerąja patirtimi;

27.

tikisi, kad Sąjunga, kaip viena pagrindinių pasaulinės tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus vertės grandinės importuotojų ir eksportuotojų (9), taps pasaulinio lygmens lydere skatinant tvarias ir žiedines tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus vertės grandines ir novatoriškus technologinius sprendimus ir verslo modelius ir taip užtikrins žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, spręs socialinius uždavinius ir sudarys sąlygas gamybos MVĮ išlikti konkurencingomis pasaulinėje rinkoje;

28.

ragina Komisiją parengti naują teisėkūros iniciatyvą siekiant veiksmingai uždrausti pateikti ES rinkai produktus, pagamintus naudojant priverčiamąjį darbą, įskaitant priverčiamąjį vaikų darbą; siekiant tvarumo ragina įtraukti tekstilės gaminius, aprangą, odos gaminius ir avalynę į teisės aktus dėl įmonių išsamaus patikrinimo. Tvarumo reglamentavimo sistema turėtų būti taikoma ne tik minėtų gaminių ES gamintojams, bet ir visoms rinkoje veikiančioms bendrovėms, nepriklausomai nuo jų gamybos vietos;

29.

mano, kad svarbu suvokti būtinybę įtraukti ir mažus, ir didelius ūkius, gaminančius natūralias medžiagas (pvz., vilną), kurie atlieka svarbų vaidmenį perdirbamų tekstilės gaminių gamyboje, gamybos ir pakartotinio naudojimo procesuose, ir juos remti;

30.

primygtinai ragina Komisiją teikti konkrečią paramą technologinėms investicijoms į vertės grandinę ir konkretiems mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiksmams, kurių reikia siekiant pereiti nuo linijinio prie labiau žiedinio modelio tekstilės, odos gaminių ir avalynės sektoriuose, ir ragina tirti ir gaminti naujas medžiagas, kurias galima gauti susiejus įvairius gamybos ir perdirbimo sektorius;

31.

rekomenduoja ES lygmeniu pateikti aiškią didesnės gamintojo atsakomybės apibrėžtį ir taikymo sritį su ekologiniais diferencijuotais mokesčiais tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus gaminiams siekiant nustatyti, užkirsti kelią, sušvelninti, panaikinti faktinį ir galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, įskaitant darbuotojų teises, ir poveikį aplinkai, tiek pačių įmonių veikloje, tiek jų pasaulinėse vertės grandinėse;

32.

atkreipia dėmesį į tai, kad tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus ekosistemai reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kad būtų išnaudotas darbo vietų kūrimo potencialas, kurį teikia skaitmeninė ir žalioji pertvarka, nes šiuo metu minėtame sektoriuje tik 13 % darbo jėgos yra aukštos kvalifikacijos (10). Reikėtų didinti MVĮ konkurencingumą siekiant išlaikyti ir atrasti naujus talentus, taip pat reikėtų pagerinti darbo sąlygas ir našumą tvarių žaliavų gamybos ir tekstilės gamybos sektoriuose mūsų pramonėje. Siekiant pritraukti kvalifikuotų jaunų talentų ir praturtinti MVĮ įgūdžiais, ragina įgūdžių srityje sukurti tekstilės ekosistemai skirtą plataus masto partnerystę, kuri padėtų skatinti kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir ekologiškų bei skaitmeninių įgūdžių, įskaitant žinias apie gyvavimo ciklą ir vertės grandinės analizę, įgijimą ir perdavimą; ragina Komisiją nustatant paramos priemones užimtumui dėvėtų ir naudotų gaminių tvarkymo sektoriuje atsižvelgti į numatomą tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus produktų padidėjimą dėl privalomo rūšiuojamojo atliekų surinkimo;

33.

apgailestauja, kad, kaip rodo duomenys, dauguma mažai apmokamų ir nekvalifikuotų tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus darbuotojų yra moterys; yra įsitikinęs, kad tiekimo grandinės tvarumo gerinimas neatsiejamas nuo svarbaus lyčių lygybės aspekto, ir ragina imtis suderintų veiksmų siekiant gerokai padidinti moterų galimybes užimti aukštesnes pareigas;

34.

taip pat ragina tikslingai naudoti programos „Erasmus+“ išteklius bandomosioms ir eksperimentinėms iniciatyvoms profesinio mokymo ir aukštojo mokslo srityse, kuriomis prisidedama prie tekstilės, mados, odos gaminių ir avalynės sektoriuje reikalingų žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių įgijimo, kad būtų didinamas jų patrauklumas jaunimui ir skatinamas darbuotojų judumas;

35.

palankiai vertina Sąjungos įgūdžių paktą (11), kuriuo siekiama kuo labiau padidinti investicijų į esamų įgūdžių gerinimą ir darbuotojų perkvalifikavimą visoje tekstilės gaminių, aprangos, odos gaminių ir avalynės ekosistemoje, įskaitant mados ir mažmeninės prekybos sektorių, poveikį;

Atliekų pavertimas vertingais daiktais

36.

pažymi, kad iki 2025 m. įgyvendinus ES reglamentą dėl rūšiuojamojo tekstilės atliekų surinkimo ir atsižvelgiant į teigiamą poveikį atliekų surinkimui ir tvarkymui valstybėse narėse įsteigtoms gamintojų atsakomybės organizacijoms, tikimasi, kad mažesnė surinktų gaminių dalis bus tinkama perparduoti Europoje, o buitinių tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus atliekų, kurias po naudojimo bus galima perdirbti, dalis gerokai padidės (12). Kalbant apie ES perdirbimo pajėgumų didinimą, Komitetas siūlo planuojant investicijas atsižvelgti į poveikį apskritai daugiau darbo jėgos reikalaujantiems perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sektoriams, taip pat į su tuo susijusią užimtumo ir socialinės įtraukties dinamiką;

37.

mano, kad vietinė perdirbto pluošto gamyba gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Europos tekstilės vertės grandinę. Nors tekstilės perdirbimo pramonė, ją išvysčius ir išplėtojus, galėtų tapti savarankiška ir pelninga, reikės finansuoti trumpalaikę pertvarką, be kita ko, galbūt pasitelkiant didesnės gamintojo atsakomybės sistemas ir kitą paramą, kad būtų galima pritaikyti esamą pramonę siekiant padidinti pajėgumus naudojant perdirbtus produktus įvairiuose – mados, automobilių, buitinės tekstilės, techninių audinių ir t. t. – sektoriuose;

38.

palankiai vertina tai, kad a) drabužiai ir kiti tekstilės gaminiai, surinkti atskirai ir paruošti pakartotiniam naudojimui, b) celiuliozės pluoštai, atnaujinti ir (arba) perdirbti iš tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus atliekų ir c) mišrus pluoštas, gautas ir (arba) perdirbtas iš tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus atliekų, yra įtraukti į prioritetinį atliekų srautų sąrašą, kad būtų parengti tolesni atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai ES, kaip paskata didinti ES tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus perdirbimo pramonės pajėgumus.

Briuselis, 2022 m. lapkričio 30 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  Tekstilė ir aplinka: projektavimo svarba Europos žiedinėje ekonomikoje (EAA, 2022).

(2)  COM (2022) 143 – Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl vartotojams daugiau galių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje suteikimo gerinant apsaugą nuo nesąžiningos komercinės veiklos ir informavimą.

(3)  Iniciatyva dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo. Aplinka, Europos Komisija (europa.eu).

(4)  Cheminių medžiagų registracija, įvertinimas, autorizacija ir apribojimai.

(5)  Už 1 000 tonų pakartotiniam naudojimui surinktos tekstilės socialinė įmonė sukuria vidutiniškai 20–35 darbo vietas. Šaltinis: EBPO/Europos Komisija (2022), „Politikos apžvalga, kaip geriausiai išnaudoti socialinės ekonomikos indėlį į žiedinę ekonomiką ir RREUSE (2021), Darbo vietų kūrimas pakartotinio naudojimo sektoriuje: socialinių įmonių duomenų analizė“.

(6)  COM(2021) 778 final.

(7)  Ekologiškais viešaisiais pirkimais ne tik sprendžiamas tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus vartojimo, susijusio su viešuoju sektoriumi, poveikis, bet ir gali būti siunčiamos aiškios žinutės visai rinkai apie novatoriškų, tvarių ir labiau žiedinių sprendimų kūrimą bei plėtrą tekstilės, aprangos, odos gaminių ir avalynės sektoriaus gamybos ir paslaugų teikimo srityje, kuriuos gali pritaikyti privatusis sektorius.

(8)  Jungtinio tyrimų centro techninė ataskaita (2020), „ES ekologiškų viešųjų pirkimų (EVP) kriterijai, taikomi tekstilės gaminiams ir paslaugoms“.

(9)  2020 m. į 27 ES valstybes nares buvo importuota 8,7 mln. tonų gatavų tekstilės gaminių už 125 mlrd. EUR. Drabužiai sudaro 45 % tekstilės gaminių importo, po jų daugiausiai importuojama namų tekstilės, kitų tekstilės gaminių ir avalynės (šaltinis: Eurostatas, 2021).

(10)  Eurostatas (2019), Darbo jėgos tyrimas.

(11)  https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1517&langId=lt

(12)  Remiantis ataskaita „Tekstilės perdirbimo apimties didinimas Europoje. Atliekų pavertimas vertingais daiktais“ (angl. Scaling textile recycling in Europe – turning waste into value), McKinsey (2021) – iki 1,7 mln. tonų iki 2030 m.


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/23


Europos regionų komiteto nuomonė dėl Apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimo

(2023/C 79/05)

Pranešėjas

Piotr CAŁBECKI (PL/EPP), Kujavijos Pamario vaivadijos maršalka

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui

COM(2022) 133 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

smerkia neišprovokuotą Rusijos agresiją prieš Ukrainą;

2.

tvirtai remia Ukrainos pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos ir, atsižvelgdamas į šios nuomonės temą, taip pat pažymi, kad tai labai padės sustiprinti Europos Sąjungos apsirūpinimą maistu;

3.

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“;

4.

pabrėžia, kad reikia skubiai šalinti ES valstybių maisto sistemų trūkumus, kad būtų įdiegti esminiai ir struktūriniai pokyčiai ir pasirengta būsimoms krizėms;

5.

primena, kad Europos Sąjunga yra grynoji maisto produktų importuotoja kiekio, kalorijų ar auginimui reikalingo ploto požiūriu ir kad ji yra grynoji eksportuotoja tik pagal vertę, daugiausia eksportuodama vynus su geografine nuoroda ir spiritinius gėrimus; mano, kad būtų tikslinga skatinti valstybes nares trumpuoju laikotarpiu sumažinti biokuro gamybą, nes tai padidintų jų pajėgumą apsirūpinti maistu;

6.

tvirtai remia siekį stiprinti Europos Sąjungos apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir suteikti jai didesnį savarankiškumą šioje srityje skatinant diversifikuotą regioninę ir vietos maisto gamybą;

7.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu patiriame trečiąją pasaulinę krizę, kuri per 15 metų paveikė maisto kainas šalyse, tiesiogiai susijusiose su tarptautinės prekybos kainomis, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje;

8.

pabrėžia svarbų RK, kaip institucinio Europos miestų ir regionų atstovo, vaidmenį remiant Ukrainos partnerius;

9.

pabrėžia, kad veiksmai apsirūpinimo maistu srityje, kurių imtis ES staiga privertė vykstantis karas, turėtų būti naudojami ne tik dabartinei problemai spręsti, bet labiau struktūriniams bendros žemės ūkio politikos pokyčiams inicijuoti, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ES ir jos ekonomikos konkurencingumą, taip pat siekiant didelės naudos aplinkai su maisto tiekimu susijusiose srityse. Reikia atsižvelgti į žemės ūkio gamintojų ir perdirbėjų, ūkininkų organizacijų ir ypač smulkių ir vidutinių ūkių atstovų reikalavimus, nes Europos Sąjungoje konstatuojama, kad jau daugelį metų šių subjektų gamybos pelningumas mažėja arba netgi ši gamyba visiškai nepelninga ir dėl to drastiškai mažėja jų ir žemės ūkio darbuotojų skaičius, kaimo vietovėse vyksta neigiami socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, blogėja maisto kokybė ir didėja žemės ūkio produktų kainos, ypač tais atvejais, kai laikomasi aukščiausių kokybės standartų žmonių sveikatos, mitybos bei skonio požiūriu ir siekiama mažinti poveikį aplinkai;

10.

ragina pasinaudoti šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl Europos elektros energijos rinkos reformos, kad būtų galima persvarstyti maisto atsargų klausimą ir atsitraukti nuo bendros žemės ūkio politikos orientavimo į rinką, sekant naftos, kurios atsargų valstybės narės turi 90 vartojimo dienų, pavyzdžiu;

11.

smerkia tai, kad karas Ukrainoje naudojamas kaip pretekstas nediskutuoti ir nesiimama veiksmų siekiant pašalinti BŽŪP trūkumus arba sulėtinti ilgalaikes maisto gamybos sistemos tendencijas ir pokyčius, įskaitant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimą, nes Europos maisto sistemos pažeidžiamumas nėra naujas reiškinys ir atsirado dėl BŽŪP rinkos priemonių reguliavimo panaikinimo, dėl kurio susilpnėjo Europos žemės ūkio gamybos potencialas, nes nepakankamai atlyginama už gamybos veiksnius;

12.

pritaria strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų ir jos tikslų mažinti pesticidų, cheminių trąšų ir antimikrobinių medžiagų naudojimą ir padidinti ekologinio ūkininkavimo dalį įgyvendinimui, kaip nurodyta ankstesnėje RK nuomonėje (1), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pesticidų naudojimo mažinimo tikslai, bent jau karo Ukrainoje laikotarpiu, neturėtų kelti pavojaus pasauliniam apsirūpinimui maistu. Be to, Komitetas ragina išsamiai įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ kiekybinius tikslus, kuriuos reikia stebėti;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais didžioji dalis pasaulinių trąšų, jų žaliavų ir augalų apsaugos produktų buvo pagaminama Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Mažinant priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, pavyzdžiui, trąšų ar pesticidų, padedama didinti maisto sistemos atsparumą. Kad būtų išlaikytas ir ilgainiui padidintas derlius, reikia stiprinti inovacijas ir geriausios praktikos taikymą (visų pirma su ekologiniais tikslais suderintą praktiką ir inovacijas);

14.

siūlo Europos Komisijai neatsisakyti žalinimo sistemos atsižvelgiant į tai, kad yra kitų veiksmingesnių priemonių, įskaitant biodegalų gamybos sustabdymą;

15.

pabrėžia strateginį kaimo vietovių vaidmenį klimato ir apsirūpinimo maistu srityse, nes vietos maisto vertės grandinės užtikrina stabilias pajamas ir įtraukia mažus žemės ūkio sektoriaus ūkius. Komitetas ragina visose valstybėse narėse decentralizuoti EŽŪFKP valdymą įgyvendinant vietos ir regioninę žemės ūkio politiką;

16.

pakartoja savo rekomendaciją skatinti vartotojus verčiau rinktis mitybą, kurioje suvartojama daug vaisių ir daržovių, taip pat skatinti pirkti vietoje ir (arba) regione pagamintus, šviežius ir sezoninius maisto produktus, kurie pagaminti naudojant tvarius gamybos metodus, ir mažinti pasaulyje suvartojamą mėsos, riebalų ir cukraus kiekį. Reikia imtis visapusiškų veiksmų, kad tokios galimybės būtų lengvai prieinamos ir tokie produktai įperkami visiems (2). Šiuo tikslu Komitetas siūlo gerokai sustiprinti esamas Europos Komisijos programas, kuriomis Europos Sąjungoje skatinama sveika ir tvari mityba, pavyzdžiui, ESF+ Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims programą;

17.

be to, mano, kad kokybiškų vietos maisto sistemų kūrimas yra geriausias būdas užtikrinti ūkininkams stabilias ir deramas pajamas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad į bendrą žemės ūkio politiką įtrauktos socialinės paramos sąlygos; mano, kad žemės ūkio importuotojai ES turėtų laikytis socialinių standartų, lygiaverčių Europoje galiojantiems standartams;

18.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį vietos maisto, taip pat trąšų ir energijos tiekėjų dalyvavimą kaupiant t nenumatytiems atvejams skirtas ir pasaulines atsargas. Kalbant apie tarptautinę prekybą, Komitetas siūlo atkurti susitarimų dėl prekių loginį pagrindimą;

19.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinant transeuropinių transporto tinklų politiką plėtoti geresnes geležinkelių jungtis su Ukraina, visų pirma siekiant skatinti pagrindinių žaliavų vežimą. Šiuo tikslu sveikintina tai, kad padidintas Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) skirtas biudžetas;

20.

pabrėžia, kad reikia imtis skubių ir plataus masto veiksmų siekiant maisto ekonomiką pritaikyti prie klimato kaitos, kartu ragina stiprinti žemės ūkio produktų draudimo sistemą ir didinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui;

21.

ragina ieškoti naujų lietaus vandens valdymo sistemų, statyti naujus rezervuarus, atnaujinti drėkinimo sistemas ir geriamojo vandens tinklą, nes tai skatina žemės ūkio gamybą, maisto pramonę ir novatoriškas investicijas į maisto produktų gamybą;

22.

ragina Europos Komisiją papildyti šį darbą, susijusį su nenumatytų atvejų apsirūpinimo maistu planais, siekiant parengti ilgalaikę strategiją, kuria būtų regionų lygmeniu užtikrintas esminio apsirūpinimo maistu saugumas, suprantamas kaip gebėjimas per tam tikrą laikotarpį patenkinti pagrindinius regioninės bendruomenės poreikius pasitelkiant savo ir kaimyninių regionų maisto gamybą; Todėl Komitetas siūlo plačiau taikyti vietos maisto planus, kurie parengti daugelyje Europos šalių;

23.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti žemės ūkio produktų naudojimui maistui užtikrinant lankstesnę politiką, kuria siekiama skatinti biodegalus ir metaną iš žemės ūkio šaltinių, kad kylant kainoms žemės ūkio rinkos būtų atskirtos nuo energijos rinkų, kartu išlaikant šią svarbią realizavimo rinką produkcijos pertekliaus atveju;

24.

atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją toliau plėtoti – ypač bendros žemės ūkio politikos srityje – žemės ūkio rinkų, kurios, kaip matome, stygiaus laikotarpiu gali tapti visiškai nestabilios ir neveiksmingos, reguliavimą. Visų pirma reikės palengvinti krizės valdymo priemonių aktyvavimą ir sudaryti sąlygas – be kita ko vedant derybas Pasaulio prekybos organizacijoje – kaupti Europos maisto ir žemės ūkio atsargas, kad būtų išvengta finansinių spekuliacijų tarptautinėmis žemės ūkio kainomis. Rinkų reguliavimo politika, kurios turi būti vėl laikomasi vykdant žemės ūkio politiką, taip pat turi būti siekiama išlaikyti ūkininkams pelningą kainų lygį, kai baigsis dabartinis įtampos laikotarpis, nes gebėjimas oriai gyventi iš savo, kaip ūkininko, darbo yra geriausias svertas skatinti žemės ūkio veiklą ir užimtumą žemės ūkio srityje, taip pat naujų ūkininkų įsisteigimą;

25.

ragina Europos Komisiją vykdyti labiau anticiklinio pobūdžio tiesioginės paramos ūkininkams politiką (labiau atsižvelgiant į žemės ūkio valdos dydį ir tipą), kad būtų geriau orientuojamasi į labiausiai paveiktus sektorius, kartu išvengiant skirti nereikalingą pagalbą „ypač didelio pelno“ sektoriams;

26.

ragina Europos Komisiją daugiau dėmesio skirti pažangos maisto gamybos srityje skatinimui finansuojant mokslinius tyrimus ir įgyvendinimo veiklą tokiose srityse kaip gamybos pritaikymas prie klimato kaitos, priklausomybės nuo ES nepriklausančių šalių tiekėjų mažinimas, pagaminto maisto vertės sveikatai didinimas ir maisto tinkamumo vartoti termino prailginimas taikant ekologiškus metodus;

27.

ragina Europos Komisiją daugiau dėmesio skirti žemės ūkio gamybos pažangos skatinimui mažinant jos energijos intensyvumą. Tai leis iš esmės panaikinti žemės ūkio gamybos efektyvumo ir galiausiai maisto kainų priklausomybę nuo energijos kainų svyravimų;

28.

ragina Europos Komisiją daugiau dėmesio skirti palankių ekonominių sąlygų ūkininkavimui užtikrinimui atsižvelgiant į didėjančias gamybos sąnaudas, teikiant paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams, atsižvelgiant į vykdomos gamybos pobūdį ir atitinkamo gamintojo potencialą (apimtį);

29.

ragina Europos Komisiją persvarstant Atliekų pagrindų direktyvą ir remiantis ES maisto nuostolių ir švaistymo prevencijos platformos atliktu darbu nustatyti privalomą tikslą iki 2030 m. perpus sumažinti maisto švaistymą (3);

30.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas ir veiksmai papildo ir remia pastangas, dedamas tarptautiniu ir atskirų ES valstybių narių nacionaliniu lygmeniu;

31.

pabrėžia RK, kaip institucijos, kurios nariai tiesiogiai bendradarbiauja su Ukrainos miestais ir regionais, vaidmenį.

Grėsmė apsirūpinimui maistu

32.

pabrėžia, kad šiuo metu tikimybė, kad dėl karo Ukrainoje Europoje kils tikras badas, vis dar atrodo nedidelė, tačiau šis konfliktas jau sukėlė kai kurių produktų tiekimo problemų, lėmė maisto produktų kainų infliaciją, kuri 2022 m. rugpjūčio mėn. visoje Europoje, palyginti su ankstesniais metais, siekė 13,2 %, ir paplito gana plataus masto nenuspėjamumo jausmas (drastiškai padidėjusios dirbtinių trąšų, apsaugos produktų, kitų žaliavų ir energijos kainos gali padaryti neįveikiamą poveikį rudens ir pavasario sėjai ir lemti socialiniu požiūriu nepageidaujamą tolesnį maisto kainų augimą), o tai taip pat destabilizuoja regionines socialines ir ekonomines sistemas;

33.

primena, kad dėl tebesitęsiančio konflikto iš tarptautinių rinkų pašalinami žemės ūkio produktai ir trąšos iš dviejų labai didelių eksportuotojų: Ukrainos, kurioje dėl karo trūks žemės ūkio produkcijos, o vėliau – dėl daugelį metų užtruksiančio jos potencialo atkūrimo proceso; ir Rusijos, kuri, kaip agresorė, turėtų būti pašalinta iš tarptautinės prekybos;

34.

mano, kad besitęsiantis karas Ukrainoje ir Rusijos, kaip agresorės, ekonomikos izoliacija gali kelti realią grėsmę maisto stabilumui, ypač ne Europos regionuose, o tai padidins ES humanitarinius įsipareigojimus badą patiriantiems regionams ir kartu migracijos spaudimą tuose regionuose;

35.

pabrėžia, kad viena iš didžiausių grėsmių stabiliam maisto tiekimui yra maisto gamybos koncentracija, kurią reikia atsverti sudarant palankesnes sąlygas vietos gamintojams tiekti maistą. Jau daugelį dešimtmečių labai išsivysčiusios valstybės darniai bendradarbiavo maisto gamybos ir paskirstymo srityje, tačiau pastaraisiais metais paaiškėjo, kad politinė padėtis, taip pat laipsniška klimato kaita, gaivalinės nelaimės ir pandemijos gali staiga ir labai veiksmingai nutraukti šias grandines ir taip atskirti nuo tiekimo dideles sritis, todėl reikia didinti šių teritorijų apsirūpinimo maistu atsparumą perkeliant gamybą ir kaupiant būtiniausias privačias ir viešąsias atsargas;

36.

todėl pabrėžia, kad reikia parengti ilgalaikę strategiją Europos apsirūpinimo maistu saugumui išsaugoti. Ši strategija turi paskatinti maisto gamybos perkėlimą į Europą, visų pirma taikant Europos Komisijos pasirašytų laisvosios prekybos susitarimų „veidrodines“ nuostatas, kad būtų išvengta nesąžiningos importuojamų produktų konkurencijos su Europos produktais; įsipareigoja remti lygiavertes kitų pasaulio šalių, ypač Afrikos, pastangas užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą;

37.

pabrėžia, kad maisto pakankamumą galima pagerinti atsakingesnėmis maisto tvarkymo priemonėmis, dėl kurių sumažėja švaistymas; tai gali būti daroma labai įvairiais būdais, pvz., mažinant produkcijos perteklių, tobulinant derliaus nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo ir perdirbimo technologijas, pritaikant mažmeninės prekybos ir aprūpinimo maistu ir gėrimais pasiūlos mastą prie realios paklausos ir formuojant vartotojų informuotumą;

38.

pareiškia, kad yra pasirengęs imtis veiksmų regioninės plėtros planavimo srityje, kad žemės ūkio politika ir maisto politika būtų vėl susietos teritoriniu lygmeniu, siekiant stiprinti tvarų apsirūpinimų maistu, pagerinti maisto kokybę ir sumažinti neigiamą poveikį, sistemingai keičiant maisto gamybos ir maisto valdymo technologijas: mažinant poveikį aplinkai maisto gamybos srityje, kuo labiau sumažinant ES priklausomybę nuo išorės maisto tiekėjų ir sukuriant Europos solidarumo sistemą, kad būtų užtikrintas saugus maisto prieinamumas;

39.

prašo užtikrinti visišką produktų, kuriems taikoma Sąjungos geografinių nuorodų sistema (SKVN (saugoma kilmės vietos nuoroda), SGN (saugoma geografinė nuoroda) ir GN (geografinė nuoroda)), apsaugą;

40.

ragina Europos Komisiją daugiau dėmesio skirti projektų, kuriais siekiama stiprinti apsirūpinimą maistu regionų lygmeniu, finansavimui, kad būtų užtikrintas vietos bendruomenių apsirūpinimas maistu, bent jau tiek laiko, kiek reikia, kad valstybės sąjungininkės galėtų organizuoti pagalbą. Šio tikslo turėtų būti siekiama įvairinant maisto gamybą, didinant maisto gamybos plotus, pritaikant žemės ūkio erdvę prie klimato kaitos, finansuojant mokslinius tyrimus ir jų įgyvendinimą, siekiant gaminti ilgesnio tinkamumo vartoti termino maisto produktus, ir taikant ES lygmens sandėliavimo mechanizmus tiems regionams, kurie dėl fizinių ir geografinių priežasčių negali pasiekti tokio paties savarankiškumo, taip pat sukuriant ES lygmens apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo priemones.

Ekologinis žemės ūkis kaip apsirūpinimo maistu užtikrinimo stiprinimo ir neigiamo žemės ūkio poveikio aplinkai mažinimo veiksnys

41.

rekomenduoja, siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu, pakeisti didėjančios maisto gamybos specializacijos tendenciją, taigi ir maisto gamybos vietovių koncentraciją. Tai būdinga didelio masto pagrindinių žemės ūkio produktų gamybai, orientuotai į didžiausią ekonominį efektyvumą;

42.

mano, kad šį tikslą galima pasiekti gerokai padidinant žemės ūkio veiklos, vykdomos laikantis ekologinio žemės ūkio principo, dalį, be kita ko skatinant plėtoti daugiametes kultūras. Tai padės sumažinti mineralinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos produktų naudojimą, kartu gerokai padidinti dirvožemio vandens įmirkį, kuris yra svarbus tiek vandens trūkumo, tiek vandens pertekliaus laikotarpiais;

43.

pabrėžia, kad taip pasiekiama dvejopos esminės naudos: reikšmingai sumažinamas blogėjantis intensyvaus žemės ūkio poveikis aplinkai ir padidinamas regioninis apsirūpinimo maistu savarankiškumas, nes padidėja maisto gamybos pajėgumai, pagrįsti vietos žemės ūkio produkcija (sutrumpinamos tiekimo grandinės ir sumažinama maisto gamybos priklausomybė);

44.

pažymi, kad reikia remti ir saugoti terasinius plotus ir dirbamus plotus su terasomis, galinčius sušvelninti klimato kaitos poveikį, nes jie geriau surenka lietaus vandenį, mažina dirvožemio eroziją ir potvynių bei miškų gaisrų riziką, švelnina ekstremalią temperatūrą ir didina dirvožemio organinės anglies sekvestraciją;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad norint visapusiškai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą žemės ūkio srityje, nepaisant neginčijamos jo naudos aplinkai, reikia užtikrinti nuolatinę jo stebėseną, siekiant, kad nesumažėtų žemės ūkio gamybos lygis ir būtų užtikrintas maisto tiekimo saugumas, ypač pasauliniu mastu. Reikėtų apsvarstyti, ar dėl karo sumažėjus žemės ūkio gamybos lygiui Ukrainoje ir sumažėjus maisto produktų importui iš šios šalies, dėl kurio Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybėse kyla badas, šį deficitą laikinai turėtų kompensuoti ES valstybės. Todėl reikėtų tikėtis, kad padidės žemės ūkio gamyba ir bus peržiūrėti bendrieji Europos žaliojo kurso tikslai;

46.

primena, kad Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis 2000–2019 m. azoto, fosforo ir kalio (AFK) trąšų naudojimas pasaulio mastu padidėjo 40 %(Šiuo metu sunaudojama daugiau kaip 200 mln. tonų per metus, o turimi duomenys rodo, kad perteklinis trąšų naudojimas yra labai didelis. Apskaičiuota, kad augalai neabsorbuoja daugiau nei pusės naudojamų azoto trąšų ir maždaug trijų ketvirtadalių naudojamų fosforo trąšų, todėl jos lieka dirvožemyje arba patenka į vandens telkinius, o tai iš esmės lemia jų ekologinę ir cheminę būklę. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Vandens pagrindų direktyvos tikslas – pasiekti bent jau gerą ekologinę vandens telkinių būklę. Pernelyg didelis mineralinių trąšų naudojimas maisto gamybai dabar yra pagrindinė vandens aplinkos būklės blogėjimo priežastis ir turėtų būti panaikintas atsižvelgiant į priimtą Bendrijos vandens politiką;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė trąšų pereikvojimo atvejų tenka Kinijai ir Indijai, o tai yra dar vienas pavyzdys, kad šiose valstybėse sparti ekonominė plėtra vyksta aplinkos būklės blogėjimo sąskaita; taip įgytas konkurencinis pranašumas nėra sąžininga konkurencija. Iš šių valstybių importuojamų prekių vartotojai turėtų būti geriau informuojami apie šį faktą;

48.

pripažįsta, kad neįmanoma viso žemės ūkio paversti ekologiniu; tačiau ES turėtų siekti nuosekliai įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo veiksmų planą ir strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytą tikslą, kad iki 2030 m. 25 % žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai. Tačiau dėl šių tikslų neturi pablogėti jau ir taip sudėtinga ekonominė ir socialinė padėtis Europos kaimuose, o atvirkščiai – tikslai turi priešinga linkme nukreipti neigiamas tendencijas. Todėl Komitetas ragina ES institucijas atlikti metodų, skirtų žemės ūkio gamybos aplinkos apsaugos tikslams pasiekti, analizę. Norint pasiekti plataus užmojo tikslus, reikia remti aplinką tausojantį žemės ūkį, įskaitant ne tik ekologinį ūkininkavimą (visapusiškas ekologinio ūkininkavimo kriterijų laikymasis), bet ir buveinių žemės ūkį (subsidijos ūkiams, veikiantiems vietovėse, turinčiose vertingų gamtinių savybių) ir aplinkos ir (arba) integruotą žemės ūkį (parama ūkiams, taikantiems pasirinktas ekologines priemones, pvz., teisės aktų rinkinius pagal dabartinę agrarinės aplinkosaugos programą, skirtą tvariam žemės ūkiui, dirvožemio ir vandens apsaugai arba buferinėms zonoms). Rekomenduojama, kad ES išmokos žemės ūkio srityje būtų glaudžiai susietos tiek su aplinkosaugos, tiek ir su apsirūpinimo maistu saugumo tikslais. Ilgalaikis ES aplinkos apsaugos tikslas turėtų būti užtikrinti, kad jos teritorijoje pagaminti maisto produktai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Tokiu būdu pagaminti maisto produktai taip pat turi didesnę maistinę vertę ir yra sveikesni.

Kainos didėjimas

49.

mano, kad dėl sparčiai didėjančių pragyvenimo išlaidų, įskaitant smarkiai išaugusias maisto kainas, iki šiol maisto vartojimas nesumažėjo arba nesumažėjo iki gyvybei ar sveikatai pavojingo lygio, tačiau tai prisidėjo prie gyvenimo patogumo pablogėjimo, nes reikėjo atsisakyti tam tikrų produktų;

50.

pabrėžia, kad reikia imtis apsaugos priemonių siekiant kompensuoti sunkumus, su kuriais apsirūpindami maistu susiduria skurdžiausi gyventojai„ nes ilguoju laikotarpiu tai gali turėti neigiamų padarinių jų sveikatai, ypač remiant pagalbos maistu organizacijas, mokyklas ir vaikų darželius marginalizuotose vietovėse ir teikiant pagalbą benamiams;

51.

primena, kad šį konkurencingumo praradimą daugeliu atvejų lemia nesąžininga importuotų žemės ūkio produktų konkurencija; todėl siūlo Europos Komisijai į savo laisvosios prekybos susitarimus įtraukti „veidrodines“ nuostatas siekiant užtikrinti, kad importuojami žemės ūkio produktai atitiktų tuos pačius aplinkos apsaugos ir socialinius standartus, kurie taikomi Europoje;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad laipsniškas prekių ir paslaugų kainų didėjimas labai mažina gamybos pelningumą žemės ūkio sektoriuje. Viena vertus, didėja gamybos sąnaudos, kita vertus, brangesnis maistas iš Europos bus mažiau konkurencingas rinkose;

53.

mano, kad didžiausią riziką žemės ūkio veiklai ir maisto gamybai šiuo metu kelia labai didelės ir pastaruoju metu labai padidėjusios mineralinių trąšų, kuro (visų pirma dyzelino), elektros energijos ir augalų apsaugos produktų kainos. Šią problemą dar labiau apsunkina vandens tiekimo žemės ūkyje problema, kuri bėgant metams didėja, taip pat blogėjančios klimato sąlygos ir netikėti meteorologiniai reiškiniai;

54.

įspėja, kad žemės ūkio pelningumo mažinimas gali kelti realią ir didelę grėsmę apsirūpinimui maistu, nes žemės ūkio veikla yra cikliška ir negali staiga pasikeisti. Gyvulių bandoms atnaujinti arba apsėtiems plotams atkurti gali prireikti nuo dešimt iki dvidešimt mėnesių;

55.

mano, kad, žvelgiant iš regionų perspektyvos, sparčiai augančios pragyvenimo išlaidos, įskaitant maisto produktams, kelia labai didelę grėsmę vietos ir regionų socialinių ir ekonominių sistemų stabilumui. Tai neigiamai paveiks darbo rinką, žmonių pajamas ir vietos valdžios institucijų įplaukas, galiausiai padidės skurdas, o vietos ir regionų valdžios institucijos bus priverstos imtis veiksmų siekiant švelninti problemos pasekmes. Todėl maisto rinkos nestabilumas turi daug platesnio masto pasekmių ir gali turėti įtakos tinkamam atskiroms vietos ir regionų valdžios institucijoms pavestų užduočių įgyvendinimui ir sumažinti regionų ekonomikos augimo pagrindą;

56.

primena, kad, verslo požiūriu, dėl būtinybės užtikrinti, kad būtų apsaugoti įmonių veiklos pagrindai, bus apribotos plėtros išlaidos, o tai turės įtakos ekonomikos inovatyvumui.

Veiksmingų ir tarpsektorinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų skatinimas ir nuostolių bei žalos atlyginimas

57.

atkreipia dėmesį į sudėtingą maisto švaistymo problemą, kurią sumažinus bus galima gauti daug naudos įvairiais lygmenimis, visų pirma mažinant maisto gamybai, transportavimui ir platinimui reikalingų vertingų išteklių – energijos, vandens, darbo sąnaudų ir auginimui skirto ploto – naudojimą ir išmetamą ŠESD kiekį;

58.

pabrėžia, kad svarbu imtis sisteminių veiksmų siekiant sumažinti maisto švaistymą, nes dėl atsakingesnio maisto tvarkymo sumažės pirkimo mastas, o tai turės pasekmių gamybai, perdirbimui, transportui, prekybai ir darbo rinkai. Todėl būtina užtikrinti suplanuotą pertvarką, kuria būtų atsižvelgiama į apsaugos priemones;

59.

pabrėžia, kad ypač svarbu sukurti ir skatinti trumpas ir greitas tiekimo grandines nuo ūkininkų iki vartotojo (t. y. mažesnės kainos, aukšta kokybė ir greitas pristatymas). Trumpėjant maisto tiekimo grandinėms taip pat daromas didelis poveikis klimatui, nes sumažėja transporto išmetamas ŠESD kiekis;

60.

atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant skatinti visuomenę naudoti vietoje pagamintus maisto produktus, verta atkreipti dėmesį į tai, kur jie gaminami (sukurti regioniniai prekių ženklai, atitinkamos etiketės ir vietos ekonominis patriotizmas gali padėti susitaikyti su didesnėmis maisto kainomis, jei to reikia atsižvelgiant į maisto gamybos sąnaudas);

61.

primena, kad numatoma, jog dėl žaliojo kurso labai sumažės augalų auginimas ir kad kylančios maisto kainos paskatins socialinį nenorą pereiti prie kitokio energijos vartojimo modelio. Todėl norint sukurti palankią aplinką ir supratimą apie žaliąjį kursą, reikalingos apsaugos priemonės;

62.

mano, kad būtinas tarpsektorinis ūkininkų, įmonių ir mokslo bendruomenės bendradarbiavimas siekiant parengti žemės ūkio ekonomikos prisitaikymo prie klimato kaitos metodus, t. y. klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, atsižvelgiant į esamą vandens trūkumą ir gaivalines nelaimes, kuriomis siekiama sumažinti metinės žemės ūkio gamybos dinamikos kintamumą ir kuo labiau sumažinti galimus maisto gamybos trūkumus ir nuostolius. Šios priemonės turėtų apimti viešąsias investicijas ir technologines ir agroekologines inovacijas ir būti įgyvendinamos kartu su žaliuoju kursu, atsižvelgiant į aplinkos išteklius;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio gamybos industrializacija taip pat lemia didesnę valstybių tarpusavio priklausomybę. Tai ypač akivaizdu chemijos pramonėje. Rusija yra didžiausia pasaulyje sudėtinių trąšų eksportuotoja. Be to, gamybos koncentracija lemia labai didelį anglies pėdsaką, nes produkcija masiškai transportuojama į visą pasaulį (per metus tarp žemynų pervežama daugiau kaip 20 mln. tonų trąšų). Trąšų gamybai reikia labai didelio dujų kiekio, o kadangi du trečdaliai dujų tiekimo pasaulyje sutelkta penkiose valstybėse, kyla realus pavojus, kad dujų kainų reguliavimas gali turėti įtakos trąšų ir galiausiai maisto kainoms. Todėl turėtų būti dedamos pastangos įvairinti žemės ūkio žaliavų gamybą ir tiekimą.

ES maisto ekonomikos informavimo politikos problemos

64.

pabrėžia, kad dezinformacija apie maisto prieinamumą yra vienas iš veiksmingiausių būdų destabilizuoti socialinę darną ir paskatinti žmones elgtis nepagrįstai, todėl reikia ryžtingai užkirsti kelią šioms grėsmėms, ir kad valstybės narės ateityje galėtų nuraminti gyventojus, turėdamos pakankamai plataus užmojo nenumatytų atvejų apsirūpinimo maistu planus siekiant atsižvelgti į 2021 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą;

65.

pabrėžia, kad struktūriniai maisto gamybos pokyčiai, kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir padidinti regioniniu lygmeniu gaminamo maisto svarbą, gali lemti didesnes maisto kainas, todėl būtina vykdyti skaidrią ir patikimą informavimo politiką, pagal kurią dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tiekimo saugumui, bet ir ekologinėms maisto gamybos sąnaudoms;

66.

skatina ir toliau propaguoti aukštos kokybės maistą, pagamintą netoli žmonių gyvenamosios vietos.

Briuselis, 2022 m. lapkričio 30 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  OL C 37, 2021 2 2, p. 22.

(2)  OL C 272, 2017 8 17, p. 14.

(3)  Maisto švaistymo mažinimo tikslai (europa.eu).


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/30


Europos regionų komiteto nuomonė dėl dokumento „Jaunimo politikos ateitis ES. Svarstymai dėl jaunimo politikos ir jaunimo aspekto integravimo atsižvelgiant į 2022 m. Europos jaunimo metus“

(2023/C 79/06)

Pranešėjas

Tine RADINJA (SI/Žalieji), Škofja Lokos meras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Įžanginės pastabos

1.

šiuo dokumentu siekia pateikti naujų ir išsamių svarstymų apie jaunimo politiką, jaunimo klausimų integravimą į visas politikos sritis ir aktyvų jaunimo dalyvavimą kuriant Europos ateitį, atsižvelgiant į 2022-uosius Europos jaunimo metus, paskelbtus Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2021/2316 (1), ir kaip rekomenduota Konferencijoje dėl Europos ateities. Be to, RK primygtinai rekomenduoja integruoti jaunimo aspektą, nes tai yra vienas iš 2022-ųjų Europos jaunimo metų tikslų;

2.

pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos per beveik dvejus metus stipriai nukentėjo daugelio jaunų žmonių mokymosi galimybės, darbas, psichikos sveikata ir socialinis gyvenimas. Todėl Europos jaunimo metais turėtų būti ne tik pripažįstama tai, ką jaunosios kartos turėjo paaukoti pandemijos metu, bet ir skatinami ilgalaikiai pokyčiai, kurie tęstųsi ir Europos jaunimo metams pasibaigus. Visuomenei atsigaunant nuo pandemijos padarinių, norint po krizės žengti į priekį labai svarbu įtraukti jaunimą ir suprasti jų rūpesčius;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo politikai ir jaunimo klausimų integravimui ypač svarbūs teritoriniai ir socialiniai aspektai, nes ES regionuose esama didelių skirtumų, susijusių su galimybėmis gauti pagrindines paslaugas, švietimo paslaugas, darbą, būstą, taip pat socialinio judumo srityse, o tai daro nevienodą poveikį jaunimui. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi didelę kompetenciją daugelyje jaunimo politikai svarbių sričių, pavyzdžiui, būsto, švietimo, užimtumo, kovos su skurdu, diskriminacijos, paramos studentams, jaunimo asociacijų, darbo su jaunimu, kultūros ir laisvalaikio veiklos srityse, todėl visais ES jaunimo strategijos koordinavimo ir įgyvendinimo etapais reikia labiau atsižvelgti į vietos ir regionų lygmenis;

Jaunimo aspekto integravimas

4.

ragina formuojant politiką vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis įtraukti jaunimo aspektą ir jaunimo teisėmis grindžiamą požiūrį, sistemingai užtikrinant, kad visose politikos srityse būtų atsižvelgiama į jaunimo perspektyvas ir perspektyvas jaunimui. Be to, visose politinėse diskusijose turėtų būti konsultuojamasi su jaunimu ir jaunimo organizacijomis, kad būtų nuosekliai laikomasi jaunimo aspekto integravimo požiūrio, be kita ko, įgyvendinant nacionalinius finansavimo pagal priemonę „Next Generation ES“ ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinius planus;

5.

ragina Europos Komisiją įdiegti ES jaunimo testą, kuris leistų įvertinti politikos poveikį jaunimui. Prieš priimant visas naujas politikos priemones reikėtų imtis bent šių trijų veiksmų: prasmingai įtraukti atitinkamus jaunimo suinteresuotuosius subjektus, įskaitant su jaunimu dirbančius ekspertus ir atitinkamomis temomis dirbančias jaunimui atstovaujančias organizacijas, įvertinti, kokį poveikį politika turės jaunimui, ir pasiūlyti priemones, kurios sušvelnintų galimą neigiamą poveikį;

6.

ragina Europos institucijas, nacionalines ir vietos valdžios institucijas rinkti su jaunimu susijusius duomenis visose politikos srityse ir juos nuosekliai skirstyti pagal amžių. Duomenų rinkimas turėtų būti vykdomas bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis, o politikos priemonės turėtų būti diegiamos siekiant gerinti jų duomenų raštingumo įgūdžius, kad tos organizacijos galėtų gauti, analizuoti ir aiškinti informaciją siekiant rengti įrodymais pagrįstus propagavimo veiksmus ir projektus pokyčiams skatinti;

7.

pakartoja, kad reikia jaunimo politiką integruoti į visas ES politikos sritis laikantis horizontalaus požiūrio ir skatinant tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

8.

ragina imtis priemonių, kurios stiprintų jaunimo organizacijas ir suteiktų joms daugiau galių, nes stiprios Europos jaunimo organizacijos prisideda prie pilietinio ugdymo, padeda gerinti žinias apie demokratiją ir didinti piliečių aktyvumą;

9.

apgailestauja, kad pastaraisiais metais mažėjo jaunimo organizacijoms skirta pilietinė erdvė ir ragina skirti daugiau pakankamų ir tvarių išteklių, taip pat veiklos finansavimą, kuris atitiktų jaunimo organizacijų struktūrinius poreikius. Šios lėšos turi būti skaidriai paskirstytos, nes taip bus remiamas tvirtas jaunimo sektorius, kuris galės užtikrinti, kad visoms socialinėms grupėms priklausantis jaunimas galėtų naudotis saugia erdve, dalyvauti, įsitraukti ir tapti aktyviais piliečiais;

10.

pabrėžia Europos regionų ir savivaldybių svarbą norint sėkmingai įgyvendinti ES jaunimo strategiją, galimą jų indėlį per švietimą ir kultūrą skatinant įtraukią jaunimui visuomenę ir ragina stiprinti ES jaunimo dialogo regioninį ir vietos aspektą;

11.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas jaunimo klausimus laikyti nuolatiniu politikos formavimo prioritetu ir siūlo visose vietos ir regionų valdžios institucijose priimti vietos jaunimo strategiją;

12.

ragina Europos Komisiją stiprinti jaunimo aspektą programose „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuse, imtis tolesnių priemonių siekiant užtikrinti, kad programose galėtų dalyvauti visos jaunimo grupės ir dėti pastangas, kad jaunimas būtų įgalėtas ir tinkamai remiamas, be kita ko, dalyvaujant programose; ragina valstybes nares ir regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti informavimo kampanijas, kurios jaunimui parodytų šių programų privalumus ir asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybes ir kurios skatintų jaunimo dalyvavimą šiose programose mokymo įstaigose ir universitetuose;

Užimtumas ir socialinė apsauga

13.

ragina imtis tinkamų priemonių siekiant visoje Europoje užtikrinti jaunimo teises į stabilų ir prasmingą darbą deramomis darbo sąlygomis;

14.

pabrėžia pozityvų verslumo įgūdžių ugdymo, socialinio verslumo ir socialinės ekonomikos vaidmenį mažinant jaunimo nedarbą ir ragina sprendimus priimančius asmenis Europos ir nacionaliniu lygmenimis stengtis pašalinti kliūtis jauniems verslininkams, įskaitant kliūtis tapti verslininku studijų metu;

15.

ragina valstybes nares ir regionų ir vietos valdžios institucijas skatinti jaunimo priartėjimą prie Europos institucijų, mokymo įstaigose ir universitetuose skatinti jaunimo judumą tarp valstybių narių, pabrėžiant šio judumo atveriamas profesinio ir asmeninio tobulėjimo galimybes ir teigiamą patirtį, kurios jis gali suteikti jaunų europiečių tobulėjimui;

16.

siūlo Europos Komisijai nustatyti paramos, papildomąsias ir koordinavimo priemones, kuriomis būtų mažinamas jaunų žmonių neužtikrintumas dėl darbo, sudaromos geresnės galimybės naudotis socialine apsauga, kuria būtų panaikinti bet kokie diskriminacijos dėl amžiaus kriterijai, ir kuriomis jaunimas būtų prilyginamas vyresnio amžiaus žmonių grupėms, ir būtų panaikinamas minimalus jaunimo darbo užmokestis;

17.

rekomenduoja stiprinti jaunimo užimtumo politikos koordinavimą, ypač vietos ir regionų valstybinėms užimtumo tarnyboms įgyvendinant sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą;

18.

ragina Europos Komisijai persvarstant stažuočių kokybės sistemą veiksmingais būdais uždrausti nemokamas stažuotes visose valstybėse narėse ir imtis priemonių, įskaitant ES direktyvos priėmimą, siekiant užtikrinti, kad mokomųjų praktikų, stažuočių ir dalyvavimo pameistrystės programose metu būtų užtikrinti būtinieji teisių standartai, susiję su darbo sąlygomis, visų pirma galimybė gauti teisės aktais nustatytą minimalųjį darbo užmokestį ir galimybė naudotis socialine apsauga;

19.

pabrėžia deramos ir įperkamos vaikų priežiūros svarbą, suteikiant tėvams, taip pat ir jauniems tėvams, galimybę sugrįžti ar patekti į darbo rinką;

20.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti konkrečias priemones, kaip pagerinti visoms socialinėms grupėms priklausančio jaunimo įtrauktį į darbo rinką, kovoti su diskriminacija ir užtikrinti lygias galimybes. Šiuo atžvilgiu reikalingas tolesnis koordinavimas siekiant pagerinti pažeidžiamų jaunuolių, susiduriančių su įvairiomis kliūtimis, visų pirma dėl skurdo, lyties, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, negalios, menko išsilavinimo arba etninės mažumos ir (arba) migrantų kilmės, informavimą;

21.

pakartoja, jog būtina pripažinti, kad „Europos LGBTIQ jaunimas yra ypač pažeidžiamas, nes nuo jauno amžiaus patiria diskriminaciją, viktimizaciją, stigmatizaciją ir prievartą; šie jauni žmonės patiria sunkumų atskleisdami savo orientaciją šeimos nariams ir savo bendruomenėms, o profesinių paslaugų teikėjai ir platesnė visuomenė nepakankamai supranta LGBTI+ asmenų problemas, įskaitant psichikos, fizinės ir seksualinės sveikatos problemas“ (2); todėl ragina imtis veiksmingų priemonių Europos lygmeniu, kad būtų visapusiškai įgalėti jauni LGBTIQ+ asmenys;

22.

pabrėžia, kad sunkumai gaunant būstą ir didelė jo kaina yra svarbus veiksnys, ribojantis jaunimo savarankiškumą, taigi apsunkinantis judumą mokymosi tikslais ir profesinį judumą, be to, mažina jaunosios kartos perkamąją galią. Todėl Komitetas ragina apsvarstyti galimybę pirmiausia imtis paramos priemonių, be kita ko, sutelkiant ES lėšas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti tinkamas ir prieinamas gyvenimo sąlygas visiems jaunuoliams Europoje;

23.

pabrėžia, kad dėl COVID-19 pandemijos daug jaunų europiečių susidūrė su didesne skurdo ir socialinės atskirties rizika ir ragina ES imtis paramos priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad kilus krizei jaunimas visada gautų pakankamą paramą;

24.

siūlo toliau koordinuoti veiksmus tam, kad būtų galima keistis gerąja patirtimi, tikslais ir rodikliais, susijusiais su kova su skurdu, socialinės atskirties rizika ir jaunimo socialiniu nesaugumu;

25.

atkreipia dėmesį į kritinę padėtį, į kurią patenka jauni pabėgėliai, ypač nelydimi nepilnamečiai, ir ragina priimti paramos priemones, kuriomis visiems jauniems pabėgėliams ir jų šeimoms būtų sudarytos sąlygos naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, švietimo, būsto, sveikatos priežiūros, taip pat būtų išsaugotos jų žmogaus teises;

Jaunimo fizinė ir psichikos sveikata ir gerovė

26.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti prieigą prie visuotinių, įperkamų ir labai kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, tiek prevencinių, tiek gydomųjų; todėl primygtinai reikalauja šalinti kliūtis, su kuriomis susiduria socialinės apsaugos neturintis jaunimas;

27.

pabrėžia, kad labai svarbu panaikinti stigmatizavimą ir pripažinti psichikos sveikatos problemas ir kliūtis, su kuriomis jaunimas susiduria dėl pandemijos, ir kad reikia nedelsiant imtis veiksmų siekiant patenkinti jaunimo psichikos sveikatos poreikius;

28.

siūlo laikytis holistinio požiūrio į psichikos sveikatą propaguojant socialinių teisių ir ekonominės apsaugos priemonių rinkinius, skirtus psichikos sveikatą lemiantiems socialiniams ir ekonominiams veiksniams šalinti, teikiant tikslinę paramą ir užtikrinant pagrindines paslaugas ir teises atskirtį, diskriminaciją ir marginalizaciją patiriantiems jaunuoliams;

29.

ragina imtis priemonių, kad parama psichikos sveikatai būtų įperkama ir prieinama visiems jaunuoliams, įskaitant pažeidžiamiausius asmenis; be to, ragina didinti psichikos sveikatos priežiūros prieinamumą ir finansavimą, užtikrinant, kad visi galėtų gauti jiems reikalingą pagalbą;

30.

ragina daugiau investuoti į jau esamas, principu „iš apačios į viršų“ grindžiamas bendruomenės kūrimo iniciatyvas, t. y. jaunimo centrus, nemokamą ir prieinamą kultūros ir sporto veiklą ir paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms psichikos sveikatos srityje;

31.

ragina parengti ES psichikos sveikatos strategiją, į kurią būtų įtrauktos psichikos sveikatos problemų prevenciją užtikrinančios priemonės, prasmingas Europos jaunimo įgalėjimas ir aktyvus dalyvavimas priimant sprendimus dėl jaunuolių psichikos sveikatos bei tikslinė parama psichikos sveikatai kiekvienu gyvenimo etapu;

32.

tvirtina, kad reikia užtikrinti visapusišką jaunimo lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisių apsaugą, įskaitant galimybę gauti įperkamų kontraceptinių ir menstruacijų higienos priemonių;

33.

teigiamai vertina tai, kad Europos Komisija įsteigė Sveikatos ugdymo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinę grupę; vis dėlto ragina šioje iniciatyvinėje grupėje daugiau dėmesio skirti jaunimo padėčiai;

Prasmingas dalyvavimas

34.

pakartoja pritariąs tam, kad reikia „skatinti neįgaliųjų, ypač vaikų ir jaunimo, kaip ir visų kitų asmenų, savirealizaciją suteikiant galimybę naudotis menu, kultūra, pramogomis, laisvalaikiu, sportu ir turizmu“ (3), kaip svarbų neįgaliųjų asmenų gerovės elementą. Todėl Komitetas pabrėžia sporto vaidmenį skatinant neįgaliųjų įtrauktį ir „ragina valstybes nares skatinti programas, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti neįgaliems vaikams, jaunimui ir asmenims su didesniais apribojimais“ (4);

35.

pabrėžia, kad 2022-ieji – Europos jaunimo metai – yra puiki galimybė skatinti prasmingą jaunimo dalyvavimą demokratiniame gyvenime, o metų rezultatas turėtų būti struktūrinis demokratijos jaunimui stiprinimas, pabrėžiant jaunimui atstovaujančiųjų organizacijų vaidmenį;

36.

rekomenduoja įtraukti jaunimą į ES, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikos, kuri daro poveikį jaunimui, kūrimą, vadovavimą, įgyvendinimą ir vertinimą, taip pat į susijusius oficialius konsultacijų mechanizmus. Be to, reikėtų stebėti šių iniciatyvų sėkmę ir įgyvendinimą siekiant užtikrinti, kad jaunimo dalyvavimas duotų apčiuopiamų rezultatų arba kad būtų tiksliai paaiškinta, kodėl idėjos ar iniciatyvos negalėjo būti įgyvendintos;

37.

siekiant sustiprinti jaunimo pasitikėjimą institucijų veikimu ir remti svarstymus, saviraiškos laisvę, sprendimų priėmimą ir demokratinių principų bei asmens ir kolektyvinių laisvių išmanymą, ragina visas kompetentingas vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens valdžios institucijas steigti jaunimo tarybas;

38.

ragina remtis jau esamų dalyvavimo mechanizmų, pavyzdžiui, ES jaunimo dialogo, kuris suteikia galimybę visiems ES jaunuoliams pareikšti savo nuomonę atitinkamomis temomis ir daryti įtaką teisėkūros procedūroms tiesiogiai bendradarbiaujant su sprendimus priimančiais asmenimis, rezultatais. Šis procesas turėtų būti toliau plėtojamas ir jame turėtų dalyvauti kitos ES institucijos;

39.

ragina imtis priemonių, kuriomis būtų remiami ir įgalinami jauni žmonės spręsti darnaus vystymosi ir kovos su klimato kaita klausimus ir išnaudoti savo potencialą siekiant reikšmingų pokyčių visuomenėje;

40.

prašo valstybių narių rimtai apsvarstyti galimybę sumažinti turinčiųjų teisę balsuoti visuose Europos vietos ir regioniniuose rinkimuose amžių iki 16 metų ir ragina rengti duomenis ir keistis informacija apie institucinių susitarimų poveikį jaunimo politiniam dalyvavimui, pavyzdžiui, dėl minimalaus amžiaus, nuo kurio galima balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, arba dėl politinių įgaliojimų skaičiaus apribojimų;

41.

ragina remti ir koordinuoti priemones, kuriomis siekiama plėsti jaunimo žinias, susijusias su pilietiniu ugdymu, siekiant užtikrinti, kad jaunimas suprastų sprendimų priėmimą savo vietos bendruomenėse ir žinotų demokratinius procesus bei savo žmogaus ir piliečių teises;

42.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visi jaunuoliai galėtų gauti kokybišką informaciją apie dalyvavimo galimybes, ir skatinti informacija pagrįstą dalyvavimą, ypač kai tai susiję su demokratiniais procesais;

Įtrauki visuomenė

43.

remia koordinavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, susijusį su lyčių vaidmeniu švietimo ir įsidarbinimo srityse, siekiant nustatyti kliūtis ir pagerinti moterų ir mergaičių galimybes pasinaudoti visomis švietimo ir profesinėmis galimybėmis;

44.

remia lyčių aspekto integravimą į viešąją politiką visais lygmenimis; kartu pakartoja savo raginimą vietos ir regionų valdžios institucijoms „dalyvauti rengiant ir įgyvendinant informavimo ir komunikacijos kampaniją Europos lygmeniu, kurios reikia siekiant kovoti su lyčių stereotipais, ir pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti jaunimui, kaip vienai iš esminių pokyčių varomųjų jėgų“ (5);

45.

mano, kad migrantų kilmės jaunimo integravimas į švietimą ir socialinį gyvenimą yra prioritetas, todėl ragina toliau koordinuoti veiksmus ir keistis praktine patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais apie veiksmingą politiką siekiant šio tikslo;

46.

mano, kad būtina stiprinti paramos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jauni romai galėtų naudotis pagrindinėmis paslaugomis visose ES valstybėse. Tuo tikslu Komitetas patvirtina esąs tvirtai įsitikinęs, kad „keturios pagrindinės teminės sritys, kurias Europos Komisija nustatė apibrėždama savo tikslų grupes, t. y. švietimas, užimtumas, sveikatos priežiūra ir būstas, kartu su socialinių paslaugų plėtojimu, visų pirma vietos ir regionų lygmeniu, atlieka svarbų vaidmenį romų integracijos procese“ (6); be to, primygtinai ragina teikti didelę paramą romų vaikams, kad būtų veiksmingai sprendžiama menko išsilavinimo problema;

47.

mano, kad kova su diskriminacija, rasizmu ir kitomis netolerancijos formomis yra labai svarbi kovojant su smurtiniu radikalėjimu ir užkertant kelią jauniems žmonėms tapti politinio ar religinio ekstremizmo aukomis; šiuo atžvilgiu mano, kad švietimas ir pilietinės visuomenės organizacijos turėtų atlikti svarbų vaidmenį perduodant demokratines ir humanistines vertybes, ir kad glaudesnis šios srities koordinavimas ES lygmeniu galėtų būti naudingas visoms valstybėms narėms;

Darbas su jaunimu

48.

ragina imtis priemonių siekiant remti kokybiško darbo su jaunimu plėtrą vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis, įskaitant tolesnį koordinavimą ir remiant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aukštos kokybės su jaunimu dirbančių samdomų ir savanorių jaunimo darbuotojų mokymo standartus ir pakankamą išteklių skyrimą su jaunimu dirbančioms organizacijoms;

49.

mano, kad norint sėkmingai įgyvendinti Europos darbo su jaunimu darbotvarkę siekiant darbo su jaunimu kokybės, naujovių ir pripažinimo būtina aktyviai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; taip pat mano, kad būtina užtikrinti pakankamą kiekį duomenų ir bendrų rodiklių, be kita ko, vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų užtikrinta veiksminga iniciatyvos stebėsena;

50.

pritaria tam, kad būtų sukurta teisinė sistema, kuri reguliuotų darbo su jaunimu koncepciją, siekiant geriau jį apibrėžti, aiškiai nurodyti jo funkcijas ir kompetenciją ir konkrečiai pripažinti su jaunimu dirbančių asmenų darbą;

51.

ragina toliau pripažinti ir remti savanorišką veiklą;

Švietimas ir mokymas

52.

ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas užtikrinti visuotinę prieigą prie kokybiško švietimo nuo ankstyvos vaikystės (ypatingą dėmesį skiriant kalbų mokymui) ir ragina tęsti koordinavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi, įgyta jaunuolių, visų pirma pažeidžiamų jaunuolių, socialinės įtraukties į švietimo sistemą visais lygmenimis ir mokyklos nebaigimo prevencijos srityse;

53.

ragina imtis tinkamų priemonių siekiant nuo ankstyvos vaikystės įvairinti įgūdžių įgijimo būdus ir toliau pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytus įgūdžius ir užtikrinti, kad šie įgūdžiai galėtų būti patvirtinami pradedant formalųjį švietimą, darbą ir panašiai arba į jį sugrįžtant; taip pat ragina skatinti universaliuosius įgūdžius, kurie atitiktų besikeičiantį užimtumo pobūdį, skatinti kalbų mokėjimą, kaip prioritetus, padidinsiančius galimybes jaunimui integruotis į darbo rinką;

54.

ragina remti samdomus ir savanoriškais pagrindais su jaunimu dirbančius asmenis ir jaunimo organizacijas kaip pagrindinius neformaliojo švietimo ir savišvietos paslaugų teikėjus;

55.

ragina imtis paramos priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad visi mokytojai galėtų įgyti reikiamų pedagoginių žinių ir aukšto lygio įgūdžių ir nuolat juos atnaujinti, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams įgūdžiams, ir užtikrinti, kad jų profesija būtų pripažįstama ir vertinama visuomenėje, įskaitant tai, kaip ji ekonomiškai vertinama darbo rinkoje;

56.

pritaria tam, kad būtų kuriamos naujos ir labiau naudojamos esamos visos Europos platformos, skirtos plačiu mastu skleisti švietimo turinį ir priemones įtraukiu ir daugiakalbiu būdu, atsižvelgiant į regionines kalbas;

Skaitmeninė pertvarka

57.

pabrėžia, jog svarbu, kad visi jaunuoliai turėtų galimybę naudotis naujomis technologijomis ir tinkama įranga, kuri visiems suteiktų vienodas galimybes;

58.

rekomenduoja apibrėžti atitinkamus įgūdžius ir kompetencijas, taip pat standartus, kurių reikia norint pereiti prie skaitmeninės švietimo formos, be kita ko, nagrinėjant ir pašalinant galimus naujus mokytojų ir (arba) instruktorių ir jaunimo atskirtį lemiančius veiksnius;

59.

ragina ugdyti visapusiškus skaitmeninius gebėjimus jaunimo švietimo sistemose, be kita ko, įgūdžius, susijusius su prasmingu technologijų naudojimu.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  2021 m. gruodžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2021/2316 dėl Europos jaunimo metų (2022 m.) (OL L 462, 2021, 12 28, p. 1).

(2)  2020 Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija, COR-2020–05861.

(3)  Neįgaliųjų teisių strategija (COR-2021–01679).

(4)  Ten pat.

(5)  Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija (COR-2020–02016).

(6)  Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas, (COR-2020–05625).


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/36


Europos regionų komiteto nuomonė „Sanglaudos politikos paramos didinimas geografinių ir demografinių trūkumų turintiems regionams (SESV 174 straipsnis)“

(2023/C 79/07)

Pranešėja

Marie-Antoinette MAUPERTUIS (FR/EA), Korsikos asamblėjos pirmininkė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal SESV 174 straipsnį ES ir jos valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad ES ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslas (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis) būtų visų pirma įgyvendinamas kaimo vietovėse, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėse bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiose vietovėse, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintuose, toliausiai į šiaurę esančiuose regionuose bei salų, pasienio ir kalnuotose vietovėse. Taip pat reikėtų atsižvelgti į regionus, kuriuose labai sparčiai senėja bendruomenės;

2.

tvirtina, kad, nors ES sanglaudos politikai tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant SESV 174 straipsnį, šis įgaliojimas yra privalomas visų kitų sričių ES politikai (ypač Europos žaliajam kursui ir skaitmeninei darbotvarkei), kuri neturi kenkti šių teritorijų teritorinės sanglaudos tikslui;

3.

pabrėžia, kad sanglaudos politikos pasidalijamojo valdymo principų ir net subsidiarumo principo (ES sutarties 5 straipsnio 3 dalis) laikymasis niekada negali būti naudojamas kaip argumentas siekiant pakenkti SESV 174 straipsnio taikymui nacionaliniu lygmeniu;

4.

palankiai vertina tai, kad naujajame sanglaudos politikos etape numatomas naujas politikos tikslas (5-asis PT) „Piliečiams artimesnė Europa“, kuriuo valstybės narės gali pasinaudoti siekdamos tikslingiau nukreipti paramą 174 straipsnyje nurodytoms vietovėms;

5.

pažymi, kad šiuo metu pagaliau baigiami rengti 2021–2027 m. partnerystės susitarimai ir veiksmų programos;

6.

mano, kad naujoji Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. su nauja ilgalaike kaimo vietovių vizija, Kaimo paktu ir neseniai pasiūlytu Salų paktu (1) kartu suteikia 174 straipsnio vietovėms stiprų naują politinį postūmį;

7.

mano, kad daugelis naujų ES fondų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi teritorinį aspektą (ES struktūriniai ir investicijų fondai, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę), daugiausia yra programuojami atskirai. Iš tiesų visoms SESV 174 straipsnyje nurodytoms teritorijoms, kurios turi tų pačių struktūrinių trūkumų tiek vienoje valstybėje narėje, tiek keliose valstybėse narėse, reikia vieno – tikrai integruoto požiūrio į visas šias intervencines priemones;

8.

vis dėlto yra susirūpinęs, kad to nepakaks, nes iš neseniai pateiktos 8-osios sanglaudos ataskaitos matyti, kad didėja skirtumai, ypač tarp valstybių narių, darantys neproporcingą poveikį 174 straipsnyje nurodytiems regionams, kurie dėl jų struktūrinių trūkumų patiria papildomų išlaidų;

9.

mano, kad reikia iš naujo įvertinti kitų ES politikos sričių, ypač transporto, energetikos, bendrosios rinkos ir konkurencijos, poveikį apsaugant ir skatinant 174 straipsnyje nurodytus regionus. Labai dažnai į šių regionų poreikius atsižvelgiama galutiniuose politikos formavimo proceso etapuose, pavyzdžiui, nustatant regioninės valstybės pagalbos žemėlapius, o ne nuo pat pradžių, kaip antai rengiant regioninės pagalbos gaires;

10.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės, užtikrindamos galimybę gauti pagrindinę socialinę apsaugą ir garantuodamos bazinį gerovės lygį teikiant pagrindines viešąsias paslaugas, ypač 174 straipsnyje nurodytose vietovėse, privalo laikytis Europos socialinių teisių ramsčio 1 skyriaus 3 straipsnio ir 3 skyriaus 20 straipsnio, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio 3 dalies (socialinė parama ir parama aprūpinant būstu), 35 straipsnio (sveikatos apsauga) ir 36 straipsnio (galimybė naudotis bendrojo ekonominio intereso paslaugomis) nuostatų;

11.

siūlo, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos, teiktų pagrindines viešąsias paslaugas 174 straipsnyje nurodytose vietovėse. Pirmiausia reikia atsižvelgti į Protokolo dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų (2) nuostatas, pavyzdžiui, plačios galimybės nacionalinėms, regionų ir vietos institucijoms savo nuožiūra organizuoti paslaugų teikimą, skatinti visuotinę prieigą ir kt. Reikėtų sistemingai išnagrinėti veiksmingų ir tvarių tarpvalstybinių viešųjų paslaugų teikimo galimybes (3). Ir atvirkščiai, Komisija, peržiūrėdama nacionalines reformų programas, partnerystės sutartį, BŽŪP strateginius planus, nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir atitinkamų ES lėšų panaudojimą valstybėse narėse, turi užtikrinti, kad jais būtų remiamas tokių pagrindinių paslaugų išlaikymas ir plėtojimas. Be to, ES ir nacionalinė parama 174 straipsnyje nurodytoms teritorijoms turi konkrečiai atsispindėti sanglaudos ataskaitoje (SESV 175 straipsnis);

12.

mano, kad naujoji Tarpregioninių investicijų į inovacijas (I3) priemonė, kurią rengiant svarbų vaidmenį atliko RK (4), kartu su regioniniais tinklais, kaip antai „Vanguard Initiative“, EARTO, ERRIN, CPMR ir kt., turėtų būti šablonas, pagal kurį iniciatyvos „RePowerEU“ ir nacionalinių planų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę lėšos būtų naudojamos susiejant vietoves, turinčias tų pačių ar panašių trūkumų, siekiant išbandyti naujus novatoriškus sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima taikyti visoje ES;

13.

mano, kad tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimas, tinkamumo salų vietovėms užtikrinimas ir, plačiau, teritorinio poveikio vertinimas (įskaitant tarpvalstybinio poveikio vertinimą) turi būti ne tik viena iš galimybių, kaip pripažinta 2021 m. geresnio reglamentavimo dokumentų rinkinyje, bet ir pagrindinis ES politikos formavimo elementas siekiant laikytis principo „nepakenkti sanglaudai“. Taip bus užtikrinta, kad nauja ES politika stiprins teritorinę sanglaudą visose politikos srityse, todėl šiuos vertinimus turi koordinuoti Komisijos Generalinis sekretoriatas; be to, reikia visapusiškai pasinaudoti Ateičiai tinkamo reglamentavimo platforma, „RegHub“ ir pačiu RK, siekiant užtikrinti, kad Komisija turėtų išsamių įrodymų apie galimą poveikį vietos lygmeniu;

14.

šiuo atžvilgiu palankiai vertina neseniai parengtą pirmąjį ES tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo vadovą (5) ir Teritorinės darbotvarkės bandomuosius veiksmus (6) tokiais klausimais kaip teritorinio poveikio vertinimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuriuos rengiant aktyviai prisidėjo RK (7); įsipareigoja skatinti nacionalines Vyriausybes įsisavinti šias svarbias priemones ir jomis naudotis;

15.

pabrėžia, kad šiuo metu riboto SESV 174 straipsnio taikymo išplėtimas jokiu būdu neturi daryti poveikio nei Sutarties 349 straipsniui, kuriame numatyta speciali atokiausių regionų apsauga, nei specialiam požiūriui į labai retai apgyvendintas toliausiai į šiaurę esančias vietoves, saugomas pagal atitinkamas stojimo sutartis;

ES finansavimas specifinių teritorinių ypatumų turintiems regionams remti

16.

apgailestauja, kad, skirtingai nuo kitų keturių politikos tikslų, į 5-ąjį PT neįtrauktas joks teritorinis lėšų paskirstymas, išskyrus 8 % ERPF lėšų, skirtų tvariai miestų plėtrai (jos gali būti naudojamos integruotoms teritorinėms investicijoms ir bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai). Tai reiškia, kad pirmenybė teikiama teminiam požiūriui ir nukenčia pagal SESV 174 straipsnį saugomos specifinių trūkumų turinčios teritorijos;

17.

mano, kad į visas atitinkamas ES programas ir politiką, visų pirma į visus struktūrinius fondus, reikia įtraukti visapusišką biudžetinį atsaką demografinėms problemoms spręsti, kad būtų galima geriau kovoti su socialine, ekonomine ir teritorine atskirtimi, patiriama Europos regionuose, kuriuose mažėja gyventojų skaičius;

18.

primygtinai ragina Komisiją, kuri šiuo metu derasi su atitinkamomis valstybėmis narėmis dėl partnerystės sutarties, BŽŪP strateginių planų ir veiksmų programų, paraginti valstybes nares įrodyti, kad jos teikia konkrečią paramą 174 straipsnyje nurodytoms vietovėms iš struktūrinių ir kaimo plėtros fondų lėšų;

19.

ragina atitinkamas valstybes nares šiuose nacionaliniuose planuose numatyti konkretų lėšų skyrimą 174 straipsnyje nurodytoms teritorijoms, kad vadovaujančiosioms institucijoms būtų duotas aiškus ženklas veiksmų programose veiksmingiau atsižvelgti į šiuos regionus;

20.

visų pirma ragina valstybes nares regioniniu arba subregioniniu lygmeniu sukurti vieno langelio principu grindžiamas sistemas, skirtas ES sanglaudos politikos fondams (ERPF, ESF+, TPF ir kt.) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams SESV 174 straipsnyje nurodytose vietovėse suprasti šiuos fondus ir jais naudotis;

21.

rekomenduoja labiau naudotis teritorinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, integruotomis teritorinėmis investicijomis (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP), kad ES ir nacionalinės lėšos būtų investuojamos siekiant integruotai įveikti teritorinius sunkumus pagal principą „iš apačios į viršų“, vis dėlto ragina Komisiją padidinti bendro finansavimo normą teritorinio programavimo priemonėms, įgyvendinamoms teritorijose, turinčiose geografinių ir demografinių trūkumų pagal 174 straipsnį, ir parengti įgyvendinimo ir rezultatų rodiklius, kurie labiau atitiktų šiose teritorijose įgyvendinamų priemonių pobūdį;

22.

mano, jog labai svarbu didinti struktūrinių fondų įgyvendinimo lankstumą kaimo vietovėse, kuriose labiausiai mažėja gyventojų skaičius, leidžiant šių fondų lėšas naudoti kartu tam pačiam projektui, kad būtų galima skirti išankstinius mokėjimus ir užtikrinti papildomumą su finansinėmis priemonėmis;

23.

mano, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei tenka ne mažiau svarbus vaidmuo 174 straipsnyje nurodytose vietovėse, nes dauguma nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų bus remiamos struktūrinės reformos, viešųjų paslaugų modernizavimas, žalioji pertvarka ir padedama MVĮ. Todėl valstybės narės privalo užtikrinti, kad nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų investicijomis būtų atsižvelgiama į konkrečius tų vietovių poreikius ir trūkumus, o Komisija privalo tai patikrinti;

24.

ragina Europos Komisiją parengti naujus rodiklius, kad būtų galima geriau įvertinti ir išmatuoti geografinių ir demografinių trūkumų mastą SESV 174 straipsnyje minimuose regionuose; mano, kad, kai tik bus nustatyti tokie patikimi rodikliai, jie turėtų būti naudojami siekiant pritaikyti Europos struktūrinių ir investicijų fondų paskirstymą kitam laikotarpiui, kad jis nebeapsiribotų vien BVP rodikliu, siekiant kompensuoti bendrus šių regionų, minimų SESV 174 straipsnyje, augimo sunkumus;

25.

ragina į sanglaudos politiką po 2027 m. įtraukti specialius ES lygmens regioninius tikslus ir lėšų skyrimą regionams, kuriuose yra 174 straipsnyje nurodytų teritorijų, nustatant mažiausią pagalbos intensyvumą partnerystės susitarimuose. Ši priemonė taip pat galėtų apimti kitas teritorinį aspektą turinčias ES biudžeto politikos sritis, įskaitant visas priemones, pakeisiančias „NextGenerationEU“;

Kaimo vietovės

26.

primygtinai reikalauja, kad įgyvendinant ES politiką būtų skatinamas šių teritorijų patrauklumas ir būtų saugoma gyvenimo kokybė bei kaimo gyventojai, užtikrinant vienodas sąlygas naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir galimybėmis. Tai susiję ne tik su sanglaudos politika, bet ir su ES žemės ūkio, bendrosios rinkos, konkurencijos, aplinkos ir energetikos politikos sritimis;

27.

mano, kad struktūriniai fondai ir priemonė „NextGenerationEU“, kaip į ekonomikos gaivinimą orientuoti planai, turėtų padėti suteikti socialinį ir ekonominį postūmį gyventojų skaičiaus mažėjimą patiriančioms kaimo vietovėms, nes neigiamas pandemijos poveikis gali padidinti teritorinį disbalansą. Skaitmenizacijos požiūriu šios lėšos turi padėti užtikrinti kokybišką skaitmeninį junglumą 100 % gyventojų, o žaliosios pertvarkos srityje – prisidėti prie to, kad tokios kaimo vietovės taptų vieta investicijoms ir inovacijoms į žaliąją ekonomiką, atsinaujinančiąją energiją, tvarų turizmą ir žiedinę ekonomiką;

28.

atkreipia Komisijos dėmesį, kad reikia skubiai įgyvendinti ne tik Ilgalaikę kaimo vietovių viziją ir naująją Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., kad būtų galima parengti naują Europos kaimo darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti konkretūs rodikliai, leidžiantys patikrinti, kaip naudojami struktūriniai fondai 174 straipsnyje nurodytuose regionuose, pateikiant konkrečius duomenis apie kalnų, salų, kaimo vietoves, taip pat apie demografinį ar pramonės nuosmukį patiriančias vietoves ir kt. Tokie rodikliai turi būti nustatyti subregioniniu lygmeniu (pvz., NUTS 3 ir LAU), kur yra didžiausi išsivystymo skirtumai, ir turi būti naudojami tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo tikslais visose ES politikos srityse;

29.

mano, kad kaimo gyventojai, norėdami pasinaudoti daugeliu viešųjų ir privačių paslaugų, turi keliauti toliau nei miesto gyventojai, ir daugumą paslaugų jie pasiekia automobiliais arba autobusais; kaip pabrėžiama 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje, atkreipia dėmesį į mažesnių miestų, ypač miestelių ir kaimų, kurie veikia kaip regioniniai centrai aplinkinėse kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms, atvykstantiems į šias vietas pasinaudoti paslaugomis, vaidmenį;

30.

tačiau apgailestauja, kad daugelio Europos regionų miesteliuose ir vidutinio dydžio miestuose vyksta struktūrinis nykimas didelio masto didmiesčių teritorijų naudai, o tai savo ruožtu daro dvigubą neigiamą poveikį kaimo vietovėms ir vietovėms, kuriose nepakankamai rūpinamasi kaimo ir miesto jungtimis;

31.

pabrėžia, kad naujoje ilgalaikėje ES kaimo vietovių vizijoje iki 2040 m., taip pat Kaimo pakte ir ES kaimo vietovių veiksmų plane kartu su valstybėmis narėmis ir regionais turi būti pateikti aiškiai apibrėžti pasiūlymai dėl neatidėliotinų veiksmų, konkretūs tikslai ir investicijos į stipresnes, sujungtas, atsparias ir klestinčias kaimo vietoves bei bendruomenes;

32.

yra susirūpinęs dėl to, kad šis didėjantis kaimo ir miesto atotrūkis prisideda prie politinės poliarizacijos, negalėjimo pasinaudoti demokratinėmis teisėmis jausmo ir pasitikėjimo nacionalinėmis institucijomis, ypač ES, trūkumo, kaip vis dažniau rodo moksliniai tyrimai;

33.

ragina valstybes nares numatyti struktūrinių fondų lėšas skirti investicijoms į BIVP ir ITI kaimo vietovėse ir užtikrinti suderinamumą su EŽŪFKP ir struktūrinių fondų investicijomis tose pačiose teritorijose;

34.

mano, kad Kaimo vietovių gaivinimo platforma turėtų veikti vieno langelio principu, taip sudarydama galimybę kaimo bendruomenėms, projektų vykdytojams ir valdžios institucijoms bendradarbiauti, ir būti įsteigta techniniu ir politiniu lygmenimis tarp kaimo ir miesto valdžios institucijų;

35.

tvirtina, kad tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimas negali būti nei simbolinis, nei technokratinis ir turi būti įtrauktas rengiant visus ES teisės aktus, kuriais atsižvelgiama į teritorinius ypatumus, taip pat turi apimti dalyvaujamąjį elementą, kad būtų galima įvertinti galimą poveikį ir pasekmes kaimo vietovėms;

36.

pabrėžia, kad ilgalaike kaimo vietovių vizija turėtų būti remiamas platesnis duomenų apie kaimo ir miesto partnerystes rinkimas, stebėsena ir prognozavimas ES lygmeniu, pasitelkiant naują kaimo observatoriją arba ESPON teikiamą paramą. Ši observatorija turėtų rinkti duomenis ir analizes apie kaimo vietoves, kad būtų galima padėti rengti politiką;

Pramonės pertvarkos paveiktos vietovės

37.

mano, kad ES pramonės strategija ir COVID-19 pandemija parodė būtinybę pramonei ir pramonės bendruomenėms skirti vieną svarbiausių vietų ES politikos darbotvarkėje, kad ateityje pramonei tenkanti BVP dalis būtų gerokai padidinta;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad kaimiškas salų vietovių pobūdis dėl šių vietovių teritorinio nevientisumo, sudėtingos demografijos, apribotos teritorijos ir susiskaidymo lemia tam tikrus ypatumus ir iššūkius, į kuriuos reikia atsižvelgti ir kurie turi būti sprendžiami ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje;

39.

ne tik mano, kad Teisingos pertvarkos fondo intervencinės priemonės turi būti tinkamai įtrauktos į sanglaudos politikos pažangiosios specializacijos strategijas, bet, dar svarbiau, laikosi nuomonės, kad nuosmukį patiriančių Europos pramoninių vietovių atgaivinimas negali apsiriboti tik sanglauda, kad taptų pagrindine Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir ją pakeisiančių programų dalimi; šios programos taip pat turėtų būti įtrauktos į sanglaudos politiką arba bent jau įgyvendinamos užtikrinant geresnę sinergiją su sanglaudos politika;

40.

yra įsitikinęs, kad tai yra galimybė regionams, kuriuose vyksta pramonės pertvarka, nes pirmenybė turi būti teikiama ne tik anksčiau vykdytam restruktūrizavimui kompensuoti, bet ir pasinaudoti nepakankamai įvertinta šių regionų praktine patirtimi ir privalumais siekiant greitai atgaivinti Europos pramoninę bazę;

41.

mano, kad šių senų ir naujų ES fondų prioritetai turi būti konkurencingumo, kvalifikacijos kėlimo ir aplinkos atkūrimo rėmimas, MVĮ vaidmens skatinimas, technologijų perkėlimas iš mokslo į pramonę, idėjų perkėlimas iš universiteto į rinką bei pramonės kultūros skatinimas;

42.

pabrėžia, kad pramonės pertvarkos paveiktų vietovių atkūrimas galėtų būti puiki priemonė kovoti su miestų plėtra, išsaugoti kaimo vietovių žemę, biologinę įvairovę ir įgyvendinti ekologinę pertvarką;

43.

yra įsitikinęs, kad šie fondai ir intervencinės priemonės turi būti įgyvendinami ne atskirai, o pagal aiškiai apibrėžtus integruotus teritorinius planus, kurie savo ruožtu leistų bendradarbiauti su tos pačios valstybės narės ir likusios ES panašiomis teritorijomis, pavyzdžiui, pagal neseniai pradėtos ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijos (8) šabloną;

Regionai, turintys didelių gamtinių ir nuolatinių demografinių trūkumų

44.

yra susirūpinęs dėl 8-osios sanglaudos ataskaitos išvadų, kuriose patvirtinama, kad tuštėjančiame regione gyvenančių ES gyventojų dalis iki 2040 m. turėtų sumažėti per pusę, o tai turės įtakos viešųjų paslaugų pasiūlai, užimtumo galimybėms ir nacionalinių bei ES institucijų demokratiniam teisėtumui;

45.

palankiai vertina tai, kad 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje, ataskaitoje „Demografinių pokyčių poveikis Europoje“ ir vėlesnėse analizėse Komisija daugiau dėmesio skiria demografiniams klausimams;

46.

mano, kad pasiūlymuose dėl protų nutekėjimo (9), kuriuos pateikti prašė RK (10) ir kurie šiuo metu rengiami siekiant spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą, šį klausimą reikia laikyti ne tik žmogiškojo kapitalo migracijos į kitas valstybes nares problema, bet visų pirma sutelkti dėmesį į teritorinius gyventojų skaičiaus mažėjimo padarinius valstybėse narėse;

47.

pabrėžia, kad pirmoji ES mastu ES struktūriniams ir investiciniams fondams pateikta demografinį nuosmukį patiriančios vietovės apibrėžtis, kurią iš pradžių pasiūlė RK (11) ir kuri įtraukta į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 (12) (ERPF reglamentas), turėtų būti naudojama siekiant geriau geografiškai orientuotis tarp kitų svarbių fondų, nesusijusių su sanglaudos politika, visų pirma pasinaudoti Teisingos pertvarkos fondu, nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, nes visomis šiomis lėšomis prisidedama prie integruotų ir konkrečioms vietovėms skirtų veiksmų;

48.

taip pat mano, kad ši apibrėžtis turėtų būti reguliariai peržiūrima siekiant atsižvelgti į problemas, su kuriomis susiduria šios teritorijos, ir veiksmingai jas spręsti; todėl ragina išnagrinėti galimybę naudoti teritorijų klasifikatorius, kurie būtų tinkamesni realiai problemai spręsti kiekvienoje teritorijoje, nesvarbu, ar tai būtų NUTS 3 lygio teritorijos, ar žemesnio lygio administraciniai vienetai tam tikrais atvejais esantys greta jų;

49.

yra susirūpinęs, kad tik nedidelė dalis valstybių narių, regionų ir regionų grupių rengia integruotas kovos su gyventojų skaičiaus mažėjimu strategijas, kuriose numatomi integruoti šios problemos sprendimo būdai, įskaitant geografiškai tikslingai nukreiptas nacionalines ir ES lėšas, fiskalinės ir (arba) valstybės pagalbos paskatas ir pagrindinių paslaugų teikimą;

50.

vis dėlto norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tankiai apgyvendintos arba spartų bendruomenių senėjimą patiriančios vietovės taip pat gali turėti demografinių trūkumų, ypač jei joms poveikį daro ir kiti 174 straipsnyje nurodyti veiksniai, pavyzdžiui, izoliuotumas, sezoninė ekonominė veikla ir poreikis visus metus užtikrinti pagrindines paslaugas, todėl reikia išsamesnių duomenų subregionų lygmeniu (NUTS3 ir LAU);

51.

mano, kad Komisija turėtų imtis platesnių veiksmų nei gairės, kurias ji rengia vadovaujančiosioms institucijoms, o gaires įtraukti kaip pagrindinį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų elementą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ES lėšas naudotų taip, kad būtų sprendžiamos šios problemos, o ne įtvirtinama esama padėtis;

Salos

52.

mano, kad izoliuotumas yra nuolatinis ir nekintantis geografinis ypatumas, susijęs su papildomomis išlaidomis (transportas, energija, atliekų tvarkymas, viešosios paslaugos, būtiniausios prekės ir paslaugos), o visa tai trukdo šių teritorijų vystymuisi ir konkurencingumui, be to, šios teritorijos ypač kenčia dėl biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos;

53.

todėl apgailestauja, kad 8-joje sanglaudos ataskaitoje iš tikrųjų nebuvo atsižvelgta į konkrečią ES salų padėtį;

54.

visiškai pritaria ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pateiktoms Tarybos išvadoms, kad salos, periferinės ir atokios teritorijos, įskaitant atokiausius regionus, susiduria su ypač dideliais iššūkiais, visų pirma dėl padidėjusių transporto išlaidų, ir pabrėžia, kad jų atžvilgiu reikia laikytis įtraukaus ir konkretaus požiūrio siekiant padėti joms vykdyti pertvarkas;

55.

labai palankiai vertina Europos Parlamento pasiūlymą, kuriame Europos Komisijos prašoma parengti ES salų strategiją ir veiksmų planą, siekiant tvariai skatinti augimą ir inovacijas bei apsaugoti aplinką ir salose gyvenančius žmones, taip pat Salų paktą, į kurį būtų įtraukti visi dalyviai taikant daugiapakopį ir tarpsektorinį požiūrį;

56.

mano, kad skirtingai nuo Amsterdamo pakto ir makroregioninių strategijų, Salų pakte, taip pat rengiamame Kaimo pakte, turi būti numatyti nauji teisės aktai, naujos lėšos ir nauji politikos metodai, konkrečiai skirti toms vietovėms; be to, reikia lanksčiau taikyti trijų „ne“ taisyklę makroregioninių strategijų atžvilgiu;

57.

ragina į šį paktą būtų įtraukti specialų fiskalinės ir (arba) valstybės pagalbos statusą saloms, siekiant padėti įveikti „salų mokesčio“, t. y. su salomis susijusių pridėtinių išlaidų, problemą;

58.

pabrėžia, kad dėl energetikos pertvarkos salų gyventojai gali nepelnytai nukentėti, nes jie turi mažiau galimybių greitai prisitaikyti ES plačiu mastu pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir investuoti į alternatyvius energijos šaltinius salose, todėl pakte turi būti numatyta specialiai pritaikyta ES ir nacionalinio lygmens parama;

59.

ragina į šį paktą įtraukti Europos salų regionus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir Transeuropinius transporto, energetikos ir skaitmeninius tinklus;

60.

pakartoja, kad skaitmeninis teritorinis tęstinumas ir skaitmeninė sanglauda yra svarbios priemonės siekiant įveikti fizinį salų izoliuotumą ir spręsti vieną iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria salos, t. y. demografinę problemą;

61.

siūlo Komisijai nustatyti papildomas strategijas ir konkrečias finansinės paramos priemones saloms ir atokiausiems regionams, ypač atsižvelgiant į neproporcingai didelį pandemijos poveikį salų turizmui;

62.

ragina Komisiją ir valstybes nares ES salose suformuoti skaitmeninės veiklos atsparumo politiką, kad piliečiai ir verslininkai, būdami saloje, galėtų vykdyti veiklą ES rinkose;

63.

ragina ES ir valstybes nares bendradarbiauti su RK ir vietos bei regionų valdžios institucijomis 2024 m. paskelbus Europos salų metais, kad būtų propaguojamas unikalus salų socialinis, ekonominis, gamtinis ir kultūrinis kapitalas;

Pasienio regionai

64.

apgailestauja, kad 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu buvo gerokai sumažintas Europos teritorinio bendradarbiavimo programos biudžetas. Tai neatitinka fakto, kad trečdalis ES piliečių gyvena pasienio regionuose, o Interreg, kaip tinkama ES pasienio regionų vystymosi priemonė, įrodė turinti tikros ES pridėtinės vertės skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

65.

atkreipia dėmesį į administracinių, teisinių ir kalbinių kliūčių (tarpvalstybinė sveikatos priežiūra, darbuotojų judumas ir paslaugų prieinamumas, kaip tai paaiškėjo per COVID-19 pandemiją) vyravimą tarp valstybių narių (sausumos ir jūrų sienos) ir jų viduje, o tai trukdo augimui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi ir sanglaudai tarp pasienio regionų ir juose pačiuose;

66.

pabrėžia, kad Interreg pridėtinė vertė – tai ne tik (dažnai periferinių) pasienio regionų plėtra, bet ir žmonių, esančių skirtingose sienos pusėse, tarpusavio pasitikėjimo didinimas. Žmonių tarpusavio ryšiais grindžiami projektai yra labai svarbūs ir turėtų būti toliau remiami (13);

67.

ragina Tarybą nebeblokuoti Europos mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti, nes tai yra daug veiksmingesnė priemonė nei ETBG ir padėtų pašalinti 50 % kliūčių, trukdančių pasienio regionų vystymuisi, ypač tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje, neleidžiant pasikartoti sienų uždarymui dėl COVID-19 pandemijos (angl. covidfencing), kuris pandemijos įkarštyje taip stipriai pakenkė keturioms ES laisvėms;

68.

ragina sukurti Europos pasienio darbuotojų sistemą, kuria būtų užtikrinamas didesnis tarpvalstybinių darbo rinkų veiksmingumas visoje Europoje;

69.

pritaria Komisijos užsakyto tyrimo teiginiams (14), kad panaikinus bent 20 % esamų su sienomis susijusių kliūčių pasienio regionų BVP padidėtų 2 %;

Kalnų regionai

70.

mano, kad kalnų vietovės (kurios sudaro 29 % ES ploto ir kuriose gyvena 13 % jos gyventojų) susiduria su nuolatinėmis ir struktūrinėmis kliūtimis, tokiomis kaip padidėjęs jautrumas klimato kaitai, šlaitų poveikis, atokumas ir susisiekimo problemos, skaitmenizacijos stoka (25 % kaimo vietovių vis dar nėra interneto prieigos), gyventojų išvykimas (ypač jaunimo), gyventojų skaičiaus mažėjimas ir įmonių nykimas;

71.

mano, kad kalnų regionams ilgalaikėje kaimo vietovių vizijoje reikia taikyti teritorinį požiūrį, atsižvelgiant į jų ypatumus ir poreikius;

72.

siūlo persvarstyti neprieštaringus mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti principus ir pradėti kurti priemonę, skirtą sistemingam tarpvalstybinių kliūčių šalinimui, nes ji būtina siekiant pagerinti gyvenimo kokybę pasienio regionuose;

73.

mano, kad sanglaudos politika, ypač „Interreg“ programos, suteikia didžiulę galimybę kalnų regionams spręsti jiems kylančius sunkumus, taip pat gerinti sąlygas inovacijoms, kovai su klimato kaita, turizmui, jaunimui, užimtumui ir judumui kalnų regionuose;

74.

primena savo rekomendacijas dėl tolesnio tarpvalstybinių viešųjų paslaugų plėtojimo Europoje (15), pavyzdžiui, ES teisinės sistemos, geresnio ES direktyvų įgyvendinimo koordinavimo, nacionalinių kontaktinių centrų įsteigimo ir geresnio tarpvalstybinių viešųjų paslaugų skatinimo;

75.

vis dėlto yra susirūpinęs, kad nepakankamai dėmesio skiriama ES finansuojamoms investicijoms ir viešųjų gėrybių teikimui valstybių narių kalnų masyvams, ypač jei jie kerta regionų ribas;

76.

pakartodamas, kad makroregioninės strategijos padeda spręsti bendras problemas konkrečiose vietovėse, padidinti įvairių politinių strategijų papildomumą ir iš esmės prisidėti prie teritorinės sanglaudos tarp šalių ir regionų, nurodo, kad dar yra galimybių jas veiksmingiau įtvirtinti ES politikoje ir labiau suderinti įvairią nacionalinę ir regioninę politiką;

77.

primena, kad Alpių regiono strategija tebėra naujausia makroregioninė strategija, tačiau gali būti parengta naujų kalnų regionams skirtų strategijų, visų pirma Karpatams skirta strategija. Alpių regiono strategija, grindžiama tankia institucine struktūra ir apimanti keletą iniciatyvų, galėtų tapti pavyzdžiu rengiant naujas strategijas kalnų regionams;

78.

primena, jog Komisijos finansuojami moksliniai tyrimai rodo, kad vis dar esama atotrūkio tarp sanglaudos politikos programavimo ir įgyvendinimo ir nepakankamai atsižvelgiama į kalnų vietovių ypatumus;

79.

mano, kad naujojo programavimo laikotarpio 5 politikos tikslas „ES piliečiams artimesnė Europa“ yra ypač tinkamas subregioninėms strategijoms, kuriose atsižvelgiama į konkrečius teritorinius, pavyzdžiui, kalnų vietovių, poreikius. Vis dėlto, kalbant apie kitas teritorijas, kurioms taikomas SESV 174 straipsnis, tai, kad 5 politikos tikslui nenustatyti net orientaciniai ES biudžeto asignavimai, neproporcingai kenkia kalnuotoms vietovėms. Tačiau į kalnuotas vietoves turėtų būti atsižvelgta 1 ir 2 politikos tiksluose, kuriems skirta ne mažiau kaip 60 % sanglaudos politikos lėšų, tačiau šiuo metu tai yra tik centrinės ir regioninės valdžios politinės valios klausimas;

80.

mano, kad vadovaujančiosios institucijos turi galimybę remti geografinių ypatumų turinčius subregioninius lygmenis, pavyzdžiui, kalnų masyvus, numatydamos veiksmų programose „tarpregioninius skyrius“ ar specialius kvietimus teikti paraiškas dėl šių vietovių pagal platesnes veiksmų programas arba bent jau skirdamos papildomų balų kalnuotose vietovėse vykdomiems projektams.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  Europos Parlamento rezoliucija 2021/2079 (INI).

(2)  OL C 306, 2007 12 17, p. 158.

(3)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-2615-2020

(4)  CDR 3595/2018.

(5)  enrd_report_tg_rp_a_framework_of_rural_proofing_actions.pdf

(6)  https://territorialagenda.eu/pilot-actions/

(7)  Rural proofing – a foresight framework for resilient rural communities („Tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimas – prognozavimo sistema atsparioms kaimo bendruomenėms“).

(8)  ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija, Europos Komisija.

(9)  Protų nutekėjimas. Iššūkių, kylančių dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo, sušvelninimas (pranešimas).

(10)  CDR 4645/2019.

(11)  CDR 3594/2018.

(12)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).

(13)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-1527-2017

(14)  https://ec.europa.eu/regional_policy/sources/reports/KN-08-22-344-EN-N.pdf

(15)  https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/OpinionTimeline.aspx?opId=CDR-2615-2020


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/44


Europos regionų komiteto nuomonė dėl Nedidelių miestų teritorijų – pagrindinių teisingos pertvarkos valdymo dalyvių

(2023/C 79/08)

Pranešėjas

Kieran McCarthy (IE/EA), Korko miesto tarybos narys

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

tvirtina, kad visoje Europoje siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo reikia imtis veiksmų visais lygmenimis kaimo, priemiesčių ir miestų vietovėse. Nedidelėse miestų teritorijose gyvena 43 % ES gyventojų, o apie 66 % Europos miestų gyventojų – vietovėse, turinčiose mažiau kaip 500 000 gyventojų. ES yra apie 14 000 nedidelių miestų teritorijų, kuriose gyvena 5 000–50 000 gyventojų;

2.

pabrėžia, kad nedidelės Europos miestų teritorijos iš esmės pasižymi didele įvairove; priklausomai nuo jų vietos, teritorinio konteksto ir ekonominės bei darbo rinkos struktūros, joms būdingos visiškai skirtingos savybės (ir iššūkiai) (1). Vis dėlto neretai pastebima, kad mažesnės savivaldybės dažniau susiduria su kaimo vietovėms kylančiais iššūkiais, nes jose gyventojų tankis yra nedidelis;

3.

pažymi, kad dėl žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos, ekonomikos gaivinimo po pandemijos ir migrantų integracijos, ypač prasidėjus karui Ukrainoje, nedidelėms miestų teritorijoms kyla papildomų iššūkių, kurie prisideda prie bendrų visų dydžių miestų vystymosi sunkumų (pavyzdžiui, dėl įperkamo būsto, tvaraus judumo, paslaugų teikimo, demografinių pokyčių, protų nutekėjimo, miesto sveikatos, socialinės segregacijos, aplinkosauginio pėdsako, klimato politikos veiksmų ir pan.);

4.

mano, kad siekiant užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą visoje Europoje svarbiausia skatinti privatų užimtumą kaimo vietovėse (žemės ūkio arba kituose sektoriuose); yra tvirtai įsitikinęs, kad gyventojų išvykimo iš kaimo vietovių priežastis yra ta, kad kaimo vietovėse neteikiamos viešosios paslaugos (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros, junglumo ar judumo); todėl pabrėžia, kad teikiant tokias paslaugas kaimo vietovėse patenkinamas vienas iš pagrindinių poreikių, nes be jų visos kitos sektorių politikos priemonės nebus veiksmingos;

5.

primena, kad naujojoje Leipcigo chartijoje teigiama, kad miestų savivaldybės turi sugebėti vykdyti savo užduotis, susijusias su bendros gerovės skatinimu, ir tam, kad jos galėtų vykdyti savo viešųjų paslaugų funkcijas, būtina veiksmų laisvė finansų srityje, daugiafunkciniai užduočių profiliai, politinis teisėtumas, vietos visuomenės gerovė ir teritorinis gyvybingumas. Vienas pagrindinių jos tikslų yra bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas, ir miestai turi tinkamiausiomis priemonėmis padėti įgyvendinti atitinkamus nacionalinius ir ES tikslus;

6.

atkreipia dėmesį į siūlomą apibrėžtį „nedidelės miesto teritorijos“ (2), taikant suderintus metodus ir rodiklius, kurių tikslas yra užtikrinti palyginamumą tarptautiniu mastu, atsižvelgiant į ankstesnius kelių Europos ir pasaulinių darbotvarkių (Jungtinių Tautų žmonių gyvenviečių programos (angl. UN-Habitat) Naujosios miestų darbotvarkės, DVT iki 2030 m., Leipcigo chartijos, Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m.) raginimus. Jei ši apibrėžtis būtų naudojama skirstant finansavimą, kiltų rizika, kad bus padarytas neigiamas poveikis mažoms savivaldybėms, kuriose gyvena mažiau nei 5 000 gyventojų;

Tuštėjančių regionų sunkumai

7.

pabrėžia, kad pagal prognozes numatoma, jog 2040 m. 51 % ES gyventojų gyvens tuštėjančiuose regionuose, palyginti su 34 % 2020 m., o spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas kaimo vietovėse labiau tikėtinas nei miesto regionuose (atitinkamai 11 % ir 1 %);

8.

pabrėžia, kad daugeliui nedidelių miestų teritorijų gresia demografinis nuosmukis ir jos gali būti paliktos nuošalyje bei nepasinaudoti Europos žaliąja ir skaitmenine pertvarka;

9.

apgailestauja, kad Komisijai nustatant apibrėžtį „miestų teritorijos“ pagal vadinamąjį Teritorijų tipologijų reglamentą (TERCET) neatrodė būtina atlikti poveikio vertinimą, nors šios apibrėžties nustatymas yra nepaprastai svarbus paramos skirstymui;

10.

primena, kad iš 8-osios sanglaudos ataskaitos matyti, jog gyventojų skaičiaus mažėjimas daro tiesioginį poveikį viešųjų paslaugų teikimui. Nedideli ir vidutinio dydžio miestai bei kaimo vietovių savivaldybės ir ten įsikūrusios įmonės susiduria su dideliais sunkumais;

11.

todėl ragina Komisiją prieš nustatant kitas apibrėžtis atlikti poveikio įvertinimą, visų pirma atsižvelgiant į SESV 174 straipsnyje nurodytus tikslus ir paramos paskirstymą;

12.

pabrėžia, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos turėtų būti paskirstomos remiantis ne tik gyventojų skaičiaus ar BVP kriterijais, ir kad reikėtų atsižvelgti į esamus vietos iššūkius. Parama neturėtų būti skirstoma tik pagal statistinę klasifikaciją tarp miesto ir kaimo vietovių;

13.

pabrėžia, kad gyventojų mažėjimą patiriančiose vietose, pavyzdžiui, nedidelėse miestų teritorijose, tuštėjimą skatina daugybė problemų, įskaitant visuomenės senėjimą, silpną vietos valdymą ir gebėjimų stiprinimą, savarankiškumo sąstingį, asmens gerovės ir gyvenimo kokybės rodiklių mažėjimą, regioninę, vidaus ir pasaulinę migraciją, išmanųjį regionų tuštėjimą (angl. smart shrinkage) ir investicijų į skaitmenines ekosistemas trūkumą, protų nutekėjimą, užleistą žemę, didėjančią socialinę nelygybę, prastėjančią gyvenimo kokybę, pramonės pertvarką ir neužtikrintą ekonomikos augimą, taip pat didėjančią urbanizaciją didesniuose regioniniuose centruose;

14.

pažymi, kad kaimo gyventojai dažnai turi keliauti toliau nei miestų gyventojai, kad pasiektų daugelį viešųjų ir privačiųjų paslaugų, ir šiuo tikslu turi naudotis lengvaisiais automobiliais arba autobusais. Regioniniai centrai teikia daugiau paslaugų aplinkinėse vietovėse gyvenantiems žmonėms. Judumo politika turi būti vykdoma platesniu teritoriniu lygmeniu, o miestų, kaimo ir priemiesčių vietovėse reikia bendro mąstymo. Kuo mažesnė gyvenvietė, tuo didesnis regioninio centro buvimo ir (arba) jo turėjimo poveikis;

15.

pabrėžia, kad miestai ir kaimai yra labai svarbūs vietos ekonomikai, nes jie atlieka svarbias administracines, socialines, bendruomenines ir rekreacines funkcijas. Jie remia vietos paslaugų klasterius, juose yra didelė gyvenamųjų ir darbo vietų dalis ir jie veikia kaip transporto mazgai (3);

16.

dar kartą patvirtina, kad daugelis periferinių regionų, įskaitant nedideles miestų teritorijas, šiuo metu yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje dėl skaitmeninių ryšių trūkumo, todėl joms sunkiau išnaudoti vystymosi potencialą, užtikrinti ar kurti naujas darbo vietas arba mažinti migraciją;

17.

tvirtina, kad formuojant rinką reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip viešojo sektoriaus institucijos galėtų siekti remti arba subsidijuoti paslaugas, kurios kitu atveju nebūtų komerciškai perspektyvios, tačiau yra labai svarbios nedidelėms miestų teritorijoms (4);

18.

mano, kad dažnai nedidelės miestų teritorijos neturi pakankamai pajėgumų ar žinių, kad galėtų įveikti kylančius iššūkius. Finansiniai ir administraciniai pajėgumai dažnai būna riboti, kyla bendradarbiavimo sunkumų, o ribota sprendimų priėmimo galia bei lyderystės, prisitaikymo ir atsparumo gebėjimai gali tapti rimtomis problemomis, todėl labai svarbus strateginis ateities perspektyvomis grindžiamas mąstymas ir naujoviški sprendimai;

19.

yra susirūpinęs dėl „politinio nepasitenkinimo geografijos“. Miestų ir kaimo atotrūkis ir miestų bei kaimo politikos nesuderinamumas gali prisidėti prie politinės poliarizacijos;

Teisingos pertvarkos kūrimas

Žaliųjų pajėgumų stiprinimas

20.

pabrėžia, kad nedidelės miestų teritorijos yra žaliosios, skaitmeninės ir teisingos pertvarkos, kurios reikia Europai atsigauti, varomoji jėga. Skatinimas kurti klimatui nekenkiančias funkcines zonas daugiausia susijęs su miestų valdžios institucijų gebėjimu prisitaikyti prie nuolat kintančių ekonominių sąlygų ir atkurti pasitikėjimą;

21.

todėl mano, kad būtinas tikslingas metodas, kuris žmonėms vietoje suteiktų pozityvią ateities viziją. Šiuo požiūriu gali būti naudinga ilgalaikė Europos Komisijos vizija dėl kaimo vietovių iki 2040 m., be to, Kaimo pakte turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į nedidelius miestus kaimo regionuose;

22.

pažymi, kad dėl nepakankamo informavimo ir trūkstant tvirto socialinio palaikymo žaliosios pertvarkos padariniams atsverti gali kilti sunkumų dėl vykstančių pokyčių. Nors žalioji pertvarka yra susieta su teisinga pertvarka, jos turi būti subalansuotos tarpusavyje ir koordinuojamos;

23.

pripažįsta, kad miestų teritorijos, įskaitant nedideles vietoves, labai prisidės prie klimato kaitos švelninimo, investuodamos išteklius į žaliosios pertvarkos veiksmus, miestų atnaujinimą, renovacijos bangą ir žiedinės ekonomikos pastangas, judumą, efektyviai energiją vartojančius pastatus, geresnį atliekų tvarkymą, taip pat sutelkdamos piliečius bei didindamos informuotumą apie aplinką tausojančius veiksmus;

24.

vis dėlto pažymi, kad norint, jog žalioji pertvarka būtų sėkminga nedidelėse miestų teritorijose, reikia kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir techninių žinių, taip pat išmanyti prisitaikymo prie klimato kaitos metodus; nedidelių miestų teritorijų vietos valdžios institucijos turi turėti ne tik tradicinę vietos administraciją, bet ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Šiam pertvarkos procesui galima padėti keičiantis nedidelių miestų teritorijų įgytos geriausios patirties pavyzdžiais;

25.

mano, kad nacionalinėmis ir ES programomis remiamas įgūdžių ugdymas nedidelėse miestų teritorijose. Joms taip pat reikia pakankamai kvalifikuotų ir išsilavinusių žmogiškųjų išteklių naujiems pertvarkos procesams. Joms gali būti naudingas dalijimasis žiniomis pagal tokias ES finansavimo programas kaip „Inovatyvūs miestų sprendimai“, ES miestų darbotvarkės partnerystės, Interreg, URBACT ir TAIEX, nes žinome, kad tokios programos nėra tolygiai paplitusios tarp nedidelių Europos miestų teritorijų;

26.

pritaria tam, kad valstybės narės skatintų iš esmės pakeisti energijos tiekimo infrastruktūrą ir statybos standartus, kad būtų sudarytos sąlygos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai nedideliuose ir vidutinio dydžio miestuose, nes tai svariai prisidės prie klimato kaitos švelninimo;

27.

mano, kad labai svarbu įgalinti regionus ir miestus stiprinti savo gebėjimus kurti atsparias bendruomenes, kad būtų apribota ES priklausomybė nuo iškastinio kuro. Decentralizuota energijos gamyba, energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo planai vietos ir regionų lygmeniu užtikrins plano „REPowerEU“ įgyvendinimą;

28.

pakartoja, kad valstybės narės, diegdamos ir skatindamos naudoti lengvosioms transporto priemonėms skirtas viešąsias įkrovimo stoteles, taip pat turi atsižvelgti į SESV 174 straipsnio tikslus ir užtikrinti prieinamumą rečiau apgyvendintose vietovėse;

Teisingos pertvarkos mechanizmų stiprinimas

29.

prašo įgyvendinant Teisingos pertvarkos fondą (TPF) orientuotis į paramą nedidelėms miestų teritorijoms jau iš anksto apibrėžtuose regionuose, siekiant remti savivaldybes, kurias labiausiai paveiks perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos;

30.

ragina TPF remti mažąsias ir vidutines įmones, kad jos galėtų plėtoti savo verslą ir kurti patrauklias ir gyvybingas vietoves;

31.

ragina remti socialinės įtraukties projektus ir veiksmus, skirtus pažeidžiamoms grupėms ir piliečiams, kuriems reikia pagalbos, nes jų poreikiai nedidelėse miestų teritorijose gali būti didesni ir mažiau susiję;

Skaitmeninės pertvarkos stiprinimas

32.

dar kartą pabrėžia, kad miestams skirtoje politikoje (pavyzdžiui, pagal Leipcigo chartiją) turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeninę pertvarką, nes skaitmenizacija yra svarbus ir tarpsektorinis aspektas, darantis įtaką darniam miestų vystymuisi judumo mieste, energijos vartojimo efektyvumo, nuotolinio darbo ir tvaraus būsto, taip pat mažmeninės prekybos ir viešųjų paslaugų srityse;

33.

primena, kad didelė miestų ir kaimo skaitmeninė atskirtis egzistuoja visose ES valstybėse narėse, daugiausia dėl mažesnių tikėtinų plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjų pajamų, susijusių su skaitmeninės infrastruktūros diegimu rečiau apstatytose teritorijose. Tačiau tai, kad pastaruoju metu padaugėjo nuotolinio darbo ir IRT grindžiamo mobiliojo darbo, galėtų būti vienas iš svarbiausių būsimos kaimo vietovių plėtros veiksnių; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad spartusis ryšys visiems Europos Sąjungos gyventojams – nuo miestų iki kaimo ir atokių vietovių – yra būtina išankstinė sąlyga, kad piliečiai galėtų naudotis skaitmeninėmis paslaugomis;

34.

rekomenduoja valstybėms narėms investuoti į pažangiųjų kaimų projektus, diegiant skaitmeninius sprendimus siekiant nedidelėse miestų teritorijose optimizuoti junglumą, kasdienį gyvenimą ir paslaugas, įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, taip pat naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais);

35.

pabrėžia, kad reikia stiprinti miesto ir kaimo vietovių ryšius, kurie yra būtini darniam visų rūšių miesto vietovių vystymuisi ir gali būti nuoseklesnės teritorinės plėtros katalizatorius;

36.

ragina išnagrinėti galimybes sinchronizuoti viešąsias paslaugas savivaldybių lygmeniu, remti e. valdymą, kad būtų mažiau viešojo administravimo, ir skaitmeninti paslaugas, kad jos būtų patogesnės naudotis piliečiams;

Aprūpinimo būstu pajėgumų stiprinimas

37.

primena, kad šiuo metu miestuose ir nedidelėse miestų teritorijose yra didelė nelygybė, susijusi su tinkamo būsto prieinamumu ir galimybėmis jį gauti, ypač jaunimui, šeimoms su vaikais (įskaitant nepilnas šeimas), migrantams ir neįgaliesiems;

38.

prašo valstybių narių propaguoti fiskalines paskatas dėl tuščių gyvenamųjų būstų, siekiant remti galimybes gauti įperkamą būstą ir pritraukti piliečius įsikurti ir gyventi tuštėjančiose nedidelėse vietovėse;

Naujasis europinis bauhauzas (NEB)

39.

pripažįsta Europos Komisijos pastangas ypatingą dėmesį skirti nedidelėms miestų teritorijoms ir vidutinio dydžio miestams kvietime teikti pasiūlymus dėl naujojo europinio bauhauzo vietos iniciatyvų ir primena pasiūlymą pagal būsimą kvietimą teikti pasiūlymus pagal Europos miestų iniciatyvą pradėti taikyti NEB laboratorijų kuponų sistemą;

Ilgalaikė kaimo vietovių vizija

40.

primena, kad ES gali pasiekti labiau subalansuotą teritorinį vystymąsi remdama aktyvesnį miestų ir kaimo vietovių bendradarbiavimą ir jam sudarydama palankesnes sąlygas, pamirštant ankstesnius skirtumus, kurie skyrė, o ne jungė miestų ir kaimo vietoves;

41.

pabrėžia, kad kaimo darbotvarkė turi būti plėtojama pagal ES miestų darbotvarkės modelį, grindžiamą principais: „geresnis finansavimas, geresnis reglamentavimas ir geresnės žinios“ ir „įgyvendinimas pasitelkiant temines daugiapakopes ir tarpsektorines partnerystes“;

42.

atkreipia dėmesį į tai, kad akivaizdu, jog būtina geriau koordinuoti kaimo, priemiesčių ir miestų vietovėms skirtas įvairių sričių politikos priemones; geriau koordinuojant požiūrį turėtų būti aktyviai siekiama sinergijos ir pridėtinės vertės, kurią būtų galima gauti iš kaimo ir miestų subjektų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo, nes tai yra labai svarbus veiksnys siekiant sėkmingai remti vietos inovacijas ir eksperimentus;

43.

siūlo Europos Komisijai integruoti nedidelių miestų teritorijų aspektą į tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo procesus ir pakartoja RK pasiūlymą bendradarbiauti šiuo klausimu. Teritorinio poveikio ir poveikio kaimo vietovėms tikrinimas turėtų tapti privalomu politikos formavimo proceso aspektu;

44.

rekomenduoja toliau svarstyti galimybes bendradarbiauti pagal esamas ES teritorines strategijas, pavyzdžiui, Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., naująją Leipcigo chartiją, ir įgyvendinti naujos kartos partnerystes pagal ES miestų darbotvarkę, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama kaimo ir miestų darbotvarkei;

45.

siekia skatinti strateginę kaimo ir miestų partnerystę; nedidelės miesto teritorijos gali geriau skatinti partnerystes ir siekti bendrų tikslų tradiciniuose ir inovatyviuose sektoriuose sutelkdamos išteklius, rengdamos strategijas ir sudarydamos susitarimus metropoliniu lygmeniu;

Finansavimas ir atsigavimas

46.

primena, kad vietos fiskalinis savarankiškumas ir finansiniai pajėgumai yra pagrindiniai veiksniai siekiant užtikrinti veiksmingas viešąsias investicijas ir formuoti regioninės plėtros politiką. Dėl jų miestų teritorijoms suteikiama daugiau galimybių valdyti savo pačių plėtrą. Tuo tarpu centralizuoti apribojimai gali kelti pavojų, kad vietos savivalda taps beprasmė;

47.

pabrėžia, kad savivaldybės dydis dažnai turi įtakos finansiniam pajėgumui. Mažesnėse teritorijose dažnai esama rizikos, kad nepavyks sutelkti pakankamai lėšų norimoms užduotims įvykdyti;

48.

pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų būti laikoma pagrindine investavimo vietos lygmeniu priemone, kuria skatinamas viešųjų ir privačiųjų lėšų sverto poveikis;

49.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad nedidelių miestų valdžios institucijos taip pat galėtų nacionaliniu lygmeniu pasinaudoti 8 % ERPF lėšų, skirtų tvarios ir integruotos miestų plėtros projektams finansuoti, išvengiant papildomų gyventojų skaičiaus ribų;

50.

pritaria tam, kad integruotos teritorinės priemonės, pavyzdžiui, finansuojamos sanglaudos politikos ir kitų ES fondų lėšomis, būtų taikomos vietos administracinio vieneto (LAU) lygmeniu, kad investicijos būtų sutelktos ir pritaikytos prie realijų;

51.

pakartotinai išreiškia savo nusivylimą, kad nepakankamas vietos ir regionų lygmens dalyvavimas rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turi grįžtamojo poveikio įgyvendinimo etape; šiuo požiūriu pabrėžia nesutinkantis su Europos Komisijos pasiūlymu perkelti lėšas, skirtas planui „REPowerEU“ finansuoti, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę; prieštarauja bet kokiam bandymui paimti regionams skirtus išteklius ir besąlygiškai juos panaudoti nacionaliniu lygmeniu, nes tai prieštarauja ES principams ir susitarimams dėl pasidalijamojo valdymo;

52.

siūlo naudoti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus siekiant rinkti duomenis, kurie galėtų būti naudojami viešajai politikai žemesniu valdymo lygmeniu įgyvendinti;

Teritorinių pajėgumų stiprinimas

53.

ragina valstybes nares į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 (5) įtraukti naują apibrėžtį dėl teritorijų (kuriose mažėja gyventojų skaičius ir vyksta demografiniai pokyčiai) kaip kompleksinį viešosios politikos klausimą, kuriam spręsti reikia integruotų ir konkrečioms vietovėms skirtų veiksmų;

54.

siūlo Europos Komisijai skatinti integruotas teritorines investicijas (ITI) ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą vykdant įvairią Europos miestų iniciatyvos tarpusavio mainų veiklą, kaip tinkamas priemones padėti nedidelių ir vidutinių miestų valdžios institucijoms susidoroti su teritoriniais sunkumais, pavyzdžiui, gyventojų skaičiaus mažėjimu;

55.

ragina Europos Komisiją parengti informavimo kampaniją, kuria būtų skatinamas ES poveikis nedidelėse (miesto ir kaimo) teritorijose gyvenančių žmonių gyvenimui, siekiant atsverti nepasitenkinimo ES požiūrį;

56.

ragina užtikrinti, kad nedidelėms miestų teritorijoms būtų kaip įmanoma mažiau sudėtinga gauti prieigą prie įvairių Europos fondų projektų ir juos administruoti, taip pat skatinti integruotą požiūrį į skirtingų ES fondų susiejimą; šiuo požiūriu pasidalijamojo valdymo programos turėtų būti iš tiesų decentralizuotos, o vadovaujančiųjų institucijų vaidmuo turėtų būti sustiprintas regionų lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų remti principą „iš apačios į viršų“, taikomą mažų miestų ir kaimo vietovių finansavimui;

57.

prašo Europos Komisijos padėti visoms nedidelėse miestų teritorijose veikiančioms viešojo administravimo institucijoms rasti įžvalgų, kaip spręsti žaliosios, skaitmeninės ar demografinės pertvarkos problemas; taip pat laikantis subsidiarumo principo reikėtų stiprinti tiesioginę Europos Komisijos paramą esamoms valstybių narių aukštesniojo vietos lygmens struktūroms (departamentams, apskritims ir kt.), kurios galėtų plėtoti savo gebėjimus konsultuoti mažas savivaldybes; iš tikrųjų visos vietos valdžios institucijos turėtų turėti savo pareigūnus, atsakingus už Europos klausimus ir finansavimą šiai veiklai remti;

58.

prašo Europos Komisijos ir valstybių narių numatyti nuostatas dėl techninės paramos, kuri būtų teikiama savivaldybėms per visą projekto gyvavimo ciklą;

59.

prašo Europos Komisijos apsvarstyti galimybę pagal naująją Europos miestų iniciatyvą teikti konsultacijas vietoje nedidelėse miestų teritorijose ir siūlo, kad būsimi nacionaliniai Europos miestų iniciatyvos kontaktiniai centrai veiktų kaip tarpininkai remiant nedideles miestų teritorijas;

60.

pabrėžia, kad nedidelių miestų teritorijoms norint dalyvauti priimant strateginius sprendimus gali būti sunku dėl ribotų administracinių išteklių ir sunkumų laviruoti sudėtinguose daugiapakopio valdymo procesuose, pavyzdžiui, susijusiuose su ES finansavimu;

61.

pažymi, kad nedidelėms miestų teritorijoms labai svarbus bendradarbiavimas. Tai apima bendradarbiavimą su kaimyninėmis teritorijomis siekiant spręsti tarpusavyje susijusius klausimus arba suvienyti jėgas siekiant sukurti „kritinę masę teritoriniu lygmeniu“;

62.

pabrėžia, kad didelių visuomeninių permainų, pavyzdžiui, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, atveju mažesnės miestų teritorijos dažnai priklauso nuo jų piliečių bei įmonių paramos tokiems socialinių inovacijų procesams valdyti ir finansuoti;

63.

primena, kad ryžtingai veikiančios vietos bendruomenės ne tik stiprina vietos tapatybę, socialines inovacijas ir sanglaudą, bet ir skatina bendradarbiavimą ekonomikos nuosmukio ar pereinamojo laikotarpio metu;

Išvados

64.

daro išvadą, kad reikia aiškios, priimtinos ir pripažintos nedidelių miestų teritorijų apibrėžties. Joms reikia administracinių gebėjimų, kad jos galėtų formuoti daugialypę pertvarką ir plėtoti ilgalaikes perspektyvas. Joms taip pat reikia žinių, politikos koordinavimo ir įgalėjimo, kad būtų galima sutelkti žmones, išteklius ir ES finansavimo programas.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  Išsami nedidelių ir vidutinio dydžio miestų teritorijų apibrėžtis grindžiama projekto ESPON TOWN (2014 m.) išvadomis ir EBPO bei Europos Komisijos klasifikacija pagal urbanizacijos laipsnį (kuri paremta gyventojų tankiu ir miesto aglomeracijos dydžiu). Nedidelės ir vidutinio dydžio teritorijos apibrėžiamos kaip ištisiniai miestų klasteriai, kuriuose gyvena 5 000–50 000 gyventojų ir gyventojų tankis viršija 300 gyventojų/km2 ir kurie pagal vietos administracinių vienetų urbanizacijos laipsnį (angl. DEGURBA) nelaikomi didelio tankio miestų klasteriais (angl. HDUC) (ESPON, 2014 m.).

(2)  2020 m. kovo 5 d. JT Statistikos komisijos rekomendacija dėl didmiesčių, miesto teritorijų ir kaimo vietovių apibrėžties metodo tarptautiniams statistiniams palyginimams, kurią parengė Europos Komisija (Eurostatas ir Regioninės ir miestų politikos GD), TDO, FAO, EBPO, JT-Habitat, Pasaulio bankas.

(3)  EBPO ataskaita „Galimybė naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kaina. Regionų pasirengimas demografiniams pokyčiams“ (angl. Access and COST of Education and Health Services: Preparing regions for demographic change).

(4)  Žr. programos „Horizontas 2020“ ROBUST projektą, www.rural-urban.eu.

(5)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (OL L 231, 2021 6 30, p. 60).


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/51


Europos regionų komiteto nuomonė „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“

(2023/C 79/09)

Pranešėjas:

Markku MARKKULA (FI / EPP), Helsinkio regiono pirmininkas

Pamatinis dokumentas:

Europos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė“

COM(2022) 332 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Kodėl tai taip svarbu? Inovacijų darbotvarkė gali padėti paspartinti transformaciją

1.

palankiai vertina Naująją Europos inovacijų darbotvarkę, kuria siekiama skatinti novatorišką mąstymą ir veiksmus inovacijų srityje siekiant tikslo, kad Europa pirmautų mokslo, pramoninės bazės, gyvybingų startuolių ekosistemų, sąlygų kurti inovacijas ir specialistų bazės srityse. RK pabrėžia, kad plataus užmojo ES inovacijų politikos tikslus galima pasiekti vengiant susiskaidymo ir derinant įtakingas priemones, pasitelkiant veiksmingą pramonės, akademinės bendruomenės, socialinių iniciatyvų ir regionų bei vietos administracijų bendradarbiavimą vietos, regionų ir tarpregioniniu lygmeniu, sprendžiant visuomenės uždavinius, kuriuos, be daugelio kitų veiksnių, kelia klimato kaita, būtinybė užtikrinti didesnį atsparumą grėsmėms sveikatai ir skaitmeninė transformacija;

2.

vis dėlto mano, kad šiame komunikate turėjo būti pasiūlytos naujos sritys arba išsamesnis požiūris į inovacijas Europos politikoje. Atsižvelgdama į gausius iššūkius (globalizacija, aplinka, sveikata, visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas daugelyje kaimo vietovių ir taika (karas)), Komisija turėtų remtis krizės metu įgyta patirtimi, mąstyti nestandartiškai ir, be kita ko, pradėti diskusijas dėl inovacijų rūšies atspariai Europos visuomenei kurti. Ypač svarbu daugiau dėmesio skirti socialinėms ir visuomeninėms inovacijoms tiek tiesiogiai susijusioms su pirmiau minėtais iššūkiais, tiek su kitomis sritimis, pavyzdžiui, užimtumo, ypač jaunesnių gyventojų;

3.

siūlo Europos Komisijai į naująją Europos inovacijų darbotvarkę nedelsiant įtraukti papildomas priemones, kuriomis daugiausia dėmesio skiriama visuomenės, socialiniams ir energetikos klausimams, ir susieti šias priemones, kad būtų paspartinta visuomenės pertvarka, kuria siekiama tvaraus augimo;

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad į politikos priemones turi būti įtraukti aiškūs tikslai siekiant panaikinti dvigubą atotrūkį inovacijų srityje: keliose inovacijų politikos srityse Europa gerokai atsilieka nuo pasaulinių lyderių – JAV ir Azijos, o pačioje ES daugelyje regionų nepakankamai nuodugniai atsižvelgiama į esminę inovacijų svarbą ir geriausių rezultatų pasiekę regionai yra iki devynių kartų novatoriškesni už mažiausiai pažangius regionus. RK primena, kad ne visi regionai turi vienodus techninius, žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad pagerintų savo rezultatus inovacijų srityje;

5.

pabrėžia, kad naujajai inovacijų darbotvarkei įgyvendinti reikia radikalesnių priemonių, nei ES paprastai imasi įgyvendindama Europos masto politikos iniciatyvas, o inovacijų procesai turi būti rizikingesni ir sistemingesni. Tikslas turi būti aiškus, realistinis, ambicingas ir išmatuojamas: padvigubinti poveikį ir perpus sutrumpinti įgyvendinimo terminus;

6.

pabrėžia, kad Inovacijų darbotvarkė visai ES turi būti itin svarbus ženklas imtis konkrečių neatidėliotinų ir ilgalaikių įtakingų veiksmų sprendžiant inovacijų atotrūkio problemą ir skatinant vietos ir regionų inovacijų ekosistemas;

7.

pritaria Europos Komisijai, kad nauja inovacijų banga, t. y. giliųjų technologijų inovacijos, yra grindžiama pažangiausiais mokslo, technologijų ir inžinerijos pasiekimais, fizinėje, biologinėje ir skaitmeninėje srityse, pasiektą pažangą neretai derinant su potencialu kurti permainas lemiančius pasaulinių problemų sprendimus. RK pabrėžia, kad šia nauja banga turi būti siekiama paspartinti daugiadalykius bendro kūrimo procesus, kurie paskatins visuomenines (1) ir socialines (2) inovacijas siekiant didinti asmenų ir bendruomenių gerovę, ir šiais veiksmais bus rimtai atsižvelgiama į žmogiškuosius aspektus, kad Europa gautų didesnę naudą iš visuotinės lyderystę verslumo srityje užtikrinančios mąstysenos plėtojimo;

8.

palankiai vertina tai, kad pripažinta Regioninių inovacijų partnerystės bandomoji veikla ir, konkrečiau kalbant, pripažintas Regioninių inovacijų partnerystės vaidmuo skatinant tarpregioninių susietų regionų giliųjų technologijų inovacijų slėnių veiklą ir tarpregionines investicijas į inovacijas;

9.

apgailestauja, kad Europos Komisija praleido progą pabrėžti, kad reikalinga stipri sąsaja tarp vietos inovacijų ekosistemų ir Europos mokslinių tyrimų erdvės pasitelkiant EMTE centrus (3);

10.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares, kaip EMTE veiksmų plano dalį, aktyviau kurti EMTE centrus siekiant užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų partnerystės bei veiksmai būtų atnaujinti kaip prioritetinės vietos ir regionų politinių lyderių darbotvarkės sritys;

Kodėl šiuo metu ES inovacijos ir lyderystė giliųjų technologijų srityje yra svarbesnės nei kada nors anksčiau?

11.

pabrėžia Europos potencialą tapti pasauline inovacijų lydere, ypač šiose srityse: atsinaujinantieji energijos ištekliai, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, baterijos, skaitmeninės technologijos, bepiločiai orlaiviai ir dirbtinis intelektas, našioji kompiuterija, puslaidininkių gamyba ir projektavimas, bendros pramoninės bazės, inovacijų diegimas sveikatos ir maisto produktų sektoriuose, inovacinių sprendimų viešieji pirkimai bei pramonės ir universitetų bendradarbiavimas pagal ES programas. RK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ES bendrovės pirmauja pasaulyje pagal didelės vertės žaliuosius patentus ir žaliuosius patentus energijai imliuose pramonės sektoriuose. Be to, penktadalis visų aukščiausios kokybės pasaulio mokslo publikacijų parengiama ES. Tačiau norint tapti pasauline verslo ir mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų lydere, reikia visapusiškai įgyvendinti daugelį plataus užmojo politikos priemonių;

12.

pabrėžia, kad sėkmė gali būti pasiekta tik imantis tarpusavyje susietų vietos ir (arba) regioninių veiksmų. RK pabrėžia, kad Europa vis dar atsilieka nuo JAV ir Kinijos viso inovacijų proceso finansavimo srityje. Europoje privačios investicijos auga sparčiau nei kitur pasaulyje, tačiau Europos rizikos kapitalo įmonės vis dar vengia rizikuoti, kiek tai susiję su didelėmis investicijomis, palyginti su JAV ir Kinijos rizikos kapitalo įmonėmis;

13.

ragina pasimokyti iš ankstesnių per pastaruosius dešimtmečius įgyvendintų 12 ES inovacijų darbotvarkių, kurios nepakankamai pakeitė inovacijų modelį šiose srityse:

perėjimas prie į tikslą orientuotos kūrybingumo ir inovacijų kultūros,

perėjimas nuo pernelyg uždarų klasterių prie tikrai atviros inovacijų ekosistemos,

lyderystę verslumo srityje užtikrinančios mąstysenos plėtojimas,

specialių programų mokyklose skatinimas, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir mergaitėms,

tolesnis dėmesio sutelkimas į startuolius, o ne į įmonių plėtrą ir augimą,

žinių valdymo gerinimas ir projektų derinimo bei sinergijos didinimas,

bendradarbiavimas su vietos ir (arba) regioninėmis inovacijų, teritorinėmis ir teminėmis ekosistemomis,

gerosios praktikos ir sisteminės transformacijos koncepcijų lyginamoji analizė ir lyginamasis mokymasis pasauliniu lygiu,

ES programų ir kitų iniciatyvų, kuriomis siekiama panaikinti atotrūkį inovacijų srityje, sąveika ir dalijimasis žiniomis,

Europos partnerysčių kūrimas ir daugiapakopis valdymas bei sisteminės permainos;

14.

ragina miestus ir regionus vadovautis misijomis grindžiamu požiūriu, kad būtų sprendžiami itin svarbūs visuomenės uždaviniai, ir rengti savo misijas, kaip antai „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“ ir skaitmeninės pertvarkos veiksmų gairės bei veiksmų planai. Jose turėtų būti atsižvelgiama į regionines pažangiosios specializacijos strategijas ir naudojamasi ES, nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos finansavimo priemonėmis, tiek viešosiomis, tiek privačiomis. Būtina didinti ERPF, Skaitmeninės Europos programos ir programos „Horizontas“ sąveiką, ypač siekiant stiprinti MVĮ, universitetų, technologijų centrų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų bendradarbiavimą. Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklo stiprinimas padeda organizuoti regionines inovacijų ekosistemas ir kurti Europos pasaulinės lyderystės koridorius ir tinklus;

15.

atkreipia dėmesį į sėkmingas miestų ir regionų iniciatyvas ir geriausią patirtį, įskaitant ES su RK vykdomas kampanijas, pavyzdžiui, piliečių dialogus, inovacijų stovyklas, Europos verslių regionų programą ir iniciatyvą „Mokslas ir regionai“, kurios parodė, kaip vietos lygmens integravimas padeda inicijuoti į uždavinius orientuotą dialogą su įvairių subjektų vietos tinklais, kad būtų pašalintos institucinės ir mąstysenos kliūtys sprendžiant visuomenės uždavinius;

16.

primena, kad giliosios technologijos yra skirtos visuomenės pažangai ir kad reikia atsižvelgti į socialinio priimtinumo ir naudingumo sampratą. Jų plėtojimui reikia didinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, kad būtų užtikrintas technologinis neutralumas ir išvengta vienos konkrečios technologinės priklausomybės. RK pabrėžia, kad visuomeninės inovacijos apima problemų sprendimo pajėgumus ir verslumo aspektus, padedančius pašalinti trukdžius vertei kurti ir išvengti nesėkmių bei neigiamų išlaidų visuomenei. Todėl įgyvendinant inovacijų darbotvarkę didesnis dėmesys turi būti skiriamas visiems mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant piliečius, ir apskritai mokslo ir visuomenės santykiams bei būtiniems bendro kūrimo procesams;

17.

pažymi, kad pasauliniai žinių tinklai ir bendradarbiaujamasis mokymasis yra labai svarbūs, todėl vietos subjektai, dalyvaujantys tarptautiniuose tinkluose, pavyzdžiui, pasauliniu mastu bendradarbiaujantys mokslininkai, įmonės ir NVO, gali ir turėtų iš išorės šaltinių gautomis atitinkamomis žiniomis ir galimais sprendimais pasidalyti vietos lygmeniu;

18.

pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant regionines inovacijų ekosistemas, siekiant geriau skatinti tvarų ekonomikos augimą ir spręsti visuomenės uždavinius laikantis principo „iš apačios į viršų“, bendradarbiaujant ir atsižvelgiant į aplinkybes, taikant geriausius moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus; RK palankiai vertina tokias pastangas, kaip iniciatyvos „Vanguard“ tinklas, siekiant sukurti Europos pramonės vertės grandines, grindžiamas pažangiosios specializacijos strategijų papildomumu;

19.

teigia, kad inovacijų valdymui turėtų būti naudinga vadovavimo ir valdymo modelių įvairovė plėtojant elgesio ir valdymo praktiką, kad būtų remiamas perėjimas prie verslumu pagrįstos mąstysenos visas kartas apimančios bei tarpvalstybiniu mastu veikiančios besimokančios visuomenės, kuri veiksmingai bendradarbiautų, dalytųsi žiniomis ir priimtų įrodymais pagrįstus sprendimus;

20.

mano, kad kai visuomenės uždaviniui spręsti skirti technologiniai sprendimai yra plačiai remiami ir patikrinti, kaip ir dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos atveju, ES lygmuo yra labai svarbus kuriant sąlygas plėtrai, dalijimuisi ir standartų nustatymui, orientuojantis į tikslą ir poveikį, kartu vengiant reguliavimo, kuris lemtų technologinį susaistymą. Šią paramą galima plėtoti didinant piliečių dalyvavimą, naudojant įvairias komunikacijos priemones;

21.

primena, kad regionuose ir pramonės sektoriuose didėja poreikis bendrai kurti specialią inovacijų politiką, todėl reikia spartesnės pažangos giliųjų technologijų, žaliųjų ir skaitmeninių porinių projektų ir DVT srityse;

Inovacijų pobūdis: teritorinės, struktūrinės, transformacinės, daugiausia dėmesio skiriant poveikiui

22.

dar kartą patvirtina, kad Europos inovacijų politika kartu su Europos mokslinių tyrimų politika turi užtikrinti aukštos kokybės mokslo prieinamumą, kad būtų skatinamos inovacijos ir padedama visuomenei ir įmonėms bendradarbiauti ir įveikti krizes bei sunkumus, su kuriais šiandien susiduria visi ES miestai ir regionai; RK pabrėžia, kad Europos regioninė parama, teikiama iš ERPF ir Teisingos pertvarkos fondo, ir toliau išlieka svarbi. RK primygtinai ragina valstybių narių vyriausybes ir vietos ir regionų valdžios institucijas atsižvelgti į Europos Komisijos pareiškimą (4), kad 2021–2027 m. reglamentavimo sistema, kuria reglamentuojamos sanglaudos politikos lėšos, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, ir lėšos pagal tiesioginio valdymo fondus, leidžia sustiprinti ERPF ir programos „Europos horizontas“ sinergiją;

23.

pažymi, kad bendras Europos Komisijos ir RK veiksmų planas mokslinių tyrimų, inovacijų, švietimo srityse ir susijusios politikos priemonės, kuriomis siekiama padidinti žinių srautus visoje Europoje ir bendradarbiaujamąjį mokymąsi politikos formavimo srityje, suteikia galimybę įgalinti tyrėjus, verslininkus ir pilietinę visuomenę sustiprinti savo regionines mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas ir tapti neatsiejama visos Europos kompetencijos tinklo dalimi;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES finansavimas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (visų pirma skirtą atsigavimui po COVID-19 ir ekonomikos atnaujinimui) ir Teisingos pertvarkos fondą (kuris visų pirma skirtas anglių ir kitoms teritorijoms, kurias labiausiai paveikė perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui) dar negali turėti visapusiško poveikio skatinant inovacijas, visų pirma dėl labai lėtų lėšų panaudojimo procesų, kuriems taikomos griežtos ES valstybės pagalbos taisyklės;

25.

pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų ir RK vaidmenį, suteikiant piliečiams ir jų demokratiškai išrinktiems atstovams galimybę daryti įtaką inovacijų krypčiai bei tikslui ir kurti sprendimus kaip naudotojams inovatoriams. Todėl labai svarbu sudaryti sąlygas ir palaikyti visų formų vietos ir regionų valdžios institucijas ir užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos būtų pasiruošusios paremti inovacijas vietos lygmenimis;

26.

pabrėžia, kad reikia geriau susieti inovacijų darbotvarkę ir geresnio reglamentavimo darbotvarkę naudojantis naujausiomis RK „RegHub“ tinklo išvadomis dėl viešųjų pirkimų (5) ir šalinant kliūtis viešosioms investicijoms (6), taip pat įtraukiant vietos ir regionų vystymąsi ieškant novatoriškų reglamentavimo sprendimų, kuriais skatinamos inovacijos. Šiuo atveju integruojant abi darbotvarkes svarbi bendra pramonės ir visuomenės bazė (angl. Industry and Societal Commons);

27.

kalbant apie ES mokslinių tyrimų politiką, EMTE politikos darbotvarkę ir EMTE forumą, ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas būtų atviresnis, piliečiai aktyviai prisidėtų ir veikėjai visapusiškai atsižvelgtų į RK ir su regionų lygmeniu susijusių suinteresuotųjų subjektų pasiūlymus. Tai reiškia, kad atrenkant iššūkius, kuriuos turi spręsti ES, daugiau dėmesio reikia skirti mokslo ir inovacijų viešajai vertei, kartu didinant viešąją paramą, reikalingą tolesniam plėtojimui ir įgyvendinimui;

Su penkiomis svarbiausiomis sritimis susiję konkretūs punktai

Pavyzdinė iniciatyva dėl veiklą plečiančių giliųjų technologijų įmonių finansavimo

28.

pažymi, kad dauguma Europos šalių turi veikiančią finansų rinką, pagrįstą nacionalinėmis vyriausybės remiamomis rizikos kapitalo ir privataus kapitalo rinkomis, ir kad siūlomas Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas, teikiantis viešąsias dotacijas ir ilgalaikio kapitalo investicijas, turėtų suteikti papildomos vertės rinkai ir padėti išvengti esamos rinkos sutrikdymo;

29.

pabrėžia, kad reikia finansavimo iniciatyvų, kuriomis sudaromos palankios sąlygos naujoms ir inovatyviomis technologijomis paremtoms įmonėms tęsti veiklą savo vietovėje pasinaudojant sinergija ir plėtojant didesnį papildomumą su kitais vietos suinteresuotaisiais subjektais, tokiais kaip mokslinių tyrimų organizacijos ir kitos įmonės;

30.

mano, kad tvirtesni mokslinių tyrimų ir inovacijų ryšiai turėtų apimti veiksmingą pagal mokslinių tyrimų programą „Horizontas“ vykdomų projektų rezultatų sklaidą, ypatingą dėmesį skiriant jų vertei gerinant regionines inovacijų ekosistemas ir žinių trikampį (moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos), taip pat kasdieniniam miestų, regionų ir piliečių gyvenimui, ypač užimtumui ir gerovei. RK pabrėžia, kad būtina veiksmingai skleisti programos „Horizontas“ mokslinių tyrimų projektų rezultatus institucijų atvirųjų duomenų portaluose;

31.

dar kartą patvirtina, kad EIC ir jos portfelis nėra gerai žinomi tarp pramonės šakų, startuolių, veiklą plečiančių įmonių ir MVĮ visoje Europoje. Galimybė naudotis jos paslaugomis turėtų būti paprastesnė ir lengvesnė;

32.

ragina užtikrinti, kad EIC fondas atliktų katalizatoriaus vaidmenį ir jo veikla būtų vykdoma ilgą, bet ribotą laikotarpį, ir primygtinai ragina užtikrinti galimybes sėkmingai pasitraukti iš rinkos vykdant pirminį viešą akcijų siūlymą;

33.

siūlo sutelkti dėmesį į naujas įmones ir ekosistemas, kurioms reikia labai didelių ilgalaikių investicijų, pavyzdžiui, į susijusias su elektromobilių baterijomis, vandeniliu ir puslaidininkiais, ir kurios nepakankamai anksti pritraukia tiesioginį privatųjį finansavimą; pokyčius skatinančioms investicijoms reikia „kantraus“ viešojo finansavimo, o ne privačiojo sektoriaus finansavimo, kuris daugiausia skatina „rinka grindžiamas“ inovacijas;

34.

pabrėžia, kad „kūrybinė įtampa“ ir „kūrybinė destrukcija“ yra veiksmingi būdai paskatinti išrasti kažką itin naują – bendrai kurti galimas proveržio iniciatyvas. Tam reikia iš dalies panaudoti ES finansavimą siekiant išlaikyti, pritraukti ir perskirstyti specialistus ir išteklius iš aukštos kokybės rinkos ekonomikos iniciatyvų, kuriomis buvo sprendžiami panašūs sunkumai pasinaudojant ilgalaikių viešojo ir privačiojo sektorių verslo partnerysčių patirtimi;

35.

primena, kad Europa turi paspartinti visą vietos lygmens inovacijų procesą, grindžiamą kūrybiškų idėjų atranka, eksperimentavimu, testavimu, prototipų kūrimu, lyginamuoju mokymusi ir plėtra. Europos Komisija turėtų pademonstruoti savo inovatyvumą kurdama naujas finansavimo formas tai vietos veiklai, kuri savo pirminiame etape parodo turinti universalų potencialą. Šios ES finansavimo schemos skatintų nacionalinį ir regioninį galimybių finansavimą, įskaitant aktyvų sanglaudos fondų naudojimą;

36.

primygtinai ragina Europos Komisiją imtis iniciatyvos ir spręsti didžiausią struktūrinę problemą akcijų rinkoje, suteikiant biržinėms bendrovėms galimybę išleisti naujas akcijas ir parduoti jas rinkoje netaikant apsunkinančio akcijų emisijos proceso;

37.

pabrėžia, kad nors bet kokios inovacijų darbotvarkės sėkmė priklauso nuo nuolatinio gebėjimo pakeisti senus produktus ir paslaugas naujais, proveržio poveikio turėtų būti siekiama pasitelkiant bendrą projektavimą ir bendrą kūrybą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis pritarimas, taip pat įtraukiant vietos ir regionų subjektus;

Pavyzdinė iniciatyva dėl sąlygų giliųjų technologijų inovacijoms sudarymo pasitelkiant eksperimentavimo erdves ir viešuosius pirkimus

38.

pabrėžia atviros paieškos proceso svarbą ir nurodo mokslinių tyrimų ir patvirtintų metodų visumą, kad būtų galima suderinti ir valdyti daugiapakopio bendradarbiavimo ir eksperimentavimo procesus vykdant radikalią sisteminę transformaciją. RK pripažįsta, kad reikia tobulinti profesinius gebėjimus ir darbo vietas, kad jos taptų mokymosi aplinka, kurioje būtų galima įgyvendinti perspektyvias idėjas, sudarant palankias sąlygas pasitikėjimui ir eksperimentavimui vykdant bendrus projektus su patvirtinta vizija, tikslais, strategijomis ir veiksmų planais;

39.

pabrėžia, kad, laikantis daugiapakopiu bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio, vietos problemų sprendimai daugeliu atvejų turėtų būti kuriami bendrai su keturgubos spiralės suinteresuotaisiais subjektais realioje aplinkoje. Toks kūrimas paskatins greitą mokymąsi, plėtrą ir greitą koregavimą einant inovacijų keliu, o tam tikras koordinavimas ir stebėsena vykdomi sudarant tarpregioninius tinklus. Siekiama nustatyti, kas įmanoma, ir padidinti lūkesčius principo „padaryti įmanoma tai, kas neįmanoma“ atžvilgiu, tada palyginti alternatyvią praktiką ir įvertinti bei sužinoti sėkmingus ir nesėkmingus eksperimentavimo būdus, taip pat skatinti inovacijų sklaidą ir diegimą nepaisant jų pirminio konteksto;

40.

pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti politiką, labai svarbu tinkamai stebėti ir sekti inovacijas; primena (7) Regionų inovacijų diegimo rezultatų suvestinės, skirtos regioninei teritorinei politikai, naudojimą ir tolesnį plėtojimą; primena, kad tai yra itin svarbi priemonė lyginant regioninės inovacijų politikos rezultatų pokyčius ir organizuojant lyginamojo mokymosi procesus tarp regionų, taip gerinant regionų inovacijų ekosistemas ir pažangiąją specializaciją;

41.

pabrėžia, kad didelio masto eksperimentams reikia pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinamų Europos partnerysčių, novatoriškų viešųjų pirkimų ir Europos inovacijų tarybos (EIC) paramos per visą inovacijų ciklą, pradedant ankstyvaisiais mokslinių tyrimų etapais ir baigiant koncepcijos pagrindimu ir technologijų perdavimu, taip pat reikia eksperimentų, įmonių ir startuolių finansavimo ir didinimo, kad jie sėkmingai įgyvendintų bendriems Europos interesams svarbius projektus (BEISP) ir Vandenilio slėnių partnerystes;

Pavyzdinė iniciatyva dėl Europos inovacijų ekosistemose vykdomų inovacijų spartinimo ir stiprinimo visoje ES bei atotrūkio inovacijų srityje mažinimo

42.

siūlo, kad regioniniai inovacijų slėniai kartu su pirmaujančiomis aukštojo mokslo institucijomis turėtų tapti svarbiausiais visuomenės ir pramonės permainų katalizatoriais ir sudarytų sąlygas panašių specializacijos sričių regionams bendradarbiauti ir įgyvendinti bendrus inovacijų projektus. Tokiomis aplinkybėmis reikės visapusiškos, koordinuotos ir decentralizuotos programos stebėsenos ir vertinimo sistemos;

43.

pažymi, kad, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, iš ERPF programai „Europos horizontas“ (100 mln. EUR) ir Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonei (I3) (70 mln. EUR) skirtų išteklių pakaks tik pradinei programai, kuri turi būti remiama dedant daug daugiau pastangų ir skiriant tolesnį finansavimą. RK ragina Europos Komisiją plėtoti veiksmingą šių finansavimo srautų sąveiką, remiantis tokiomis iniciatyvomis kaip Regioninių inovacijų partnerystė (PRI) ir Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklas (EDIH);

44.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos efektyvias priemones skatinti regioninį matmenį ir regionines inovacijų ekosistemas ES politikoje, nes jie svarbūs Europos konkurencingumo didinimui ir ES strateginės autonomijos užtikrinimui siekiant pažangaus ir tvaraus augimo. RK atkreipia dėmesį į tai, kad aukštojo mokslo įstaigos yra regionų inovacijų ekosistemų, kurios turi tvirtą startuolių ir verslo kultūrą, pagrindas. Visos aukštojo mokslo įstaigos, ypač taikomųjų mokslų universitetai ir kitos panašios aukštojo mokslo įstaigos, kurios kuria praktinio įgyvendinimo metodus, turi stiprinti savo, kaip aktyvių inovacijų varomosios jėgos, vaidmenį regionuose, užtikrinti labai reikalingų specialistų mokymą, pritraukti naujų talentų vietoje ir sudaryti sąlygas svarbias technologines inovacijas perkelti į vietos ekonomiką;

45.

atkreipia dėmesį į svarbų profesinio rengimo vaidmenį, daugiausia dėmesio skiriant technikų ir kitų į praktiką orientuotų specialistų mokymui, įgyvendinant šią inovacijų darbotvarkę;

46.

atkreipia dėmesį į esminį Europos giliųjų technologijų inovacijų darbotvarkės iššūkį, nes joje numatyta nepakankamai paskatų, patirties ir išteklių siekiant įtraukti suinteresuotuosius subjektus į sisteminę pertvarką. Mums taip pat reikia paskatų, kad pirmaujančios aukštojo mokslo institucijos pereitų nuo principo „skelbk arba tai padarys kiti“ (angl. publish or perish) laikymosi prie didesnio dėmesio tam, kaip bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi spręsti neatidėliotinus visuomenės uždavinius ir remti giliųjų technologijų inovacijas bei pasaulinių technologijų perdavimą;

47.

siūlo, kad aukštojo mokslo institucijos kartu su kitais keturgubos spiralės veikėjais nustatytų vietos ekosistemų, kuriuose mokslininkai, studentai ir įmonės kartu eksperimentuoja ir bando naujas technologijas su nauja verslumo ir inovacijų kultūra, profesionalių organizatorių vaidmenis ir atsakomybę;

48.

pakartoja, kad svarbu tikslingai orientuoti ir finansuoti iniciatyvas, kuriomis siekiama paveikti du inovacijų atotrūkius, kad būtų sudarytos visuotinės sąlygos organizuotoms daugiasubjektėms partnerystėms kompetencijos lygmeniu ir atverti šias partnerystes partneriams iš tų šalių ir regionų, kuriems sekasi blogiau. Šios partnerystės labai svarbios kuriant tvirtesnę ir darnesnę ES inovacijų ekosistemą;

49.

pakartoja, kad EMTE centrai, jungiantys sprendimus priimančius asmenis ir mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų subjektus, yra ideali priemonė siekiant visapusiškai pripažinti teritorinio požiūrio į mokslą ir inovacijas privalumus bendrai kuriant naujus sprendimus, kaip įveikti dabartines krizes laikantis regioninio požiūrio „iš apačios į viršų“;

50.

rekomenduoja per Europos įmonių tinklą imtis veiksmų tarptautinio technologijų perdavimo ir technologinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų srityje;

Pavyzdinė iniciatyva dėl giliųjų technologijų specialistų ugdymo, pritraukimo ir išlaikymo

51.

primygtinai ragina parengti konkretų veiksmų planą ir numatyti paskatas bei tinkamą finansavimą, kad aukštojo mokslo institucijos būtų skatinamos aktyviai dalyvauti sprendžiant pagrindines visuomenės problemas, skatinant Europos giliųjų technologijų inovacijas, pramonės bendradarbiavimą ir integraciją, taip pat ugdyti Europoje reikalingus specialistus;

52.

pabrėžia aukštojo mokslo institucijų, ypač studentų, vaidmenį skatinant į startuolius ir mokslą orientuotą mąstyseną bei universitetų ir pramonės partnerystes remiant giliųjų technologijų inovacijas ir technologijų perdavimą; aukštojo mokslo institucijos turėtų tapti struktūrinių pokyčių, kurių reikia norint paspartinti giliųjų technologijų inovacijas, kad Europoje būtų ugdomi ir išlaikomi specialistai, varomąja jėga; Šiuo atžvilgiu svarbų tarpininkų ir mediatorių vaidmenį gali atlikti technologijų centrai;

53.

siūlo, kad geriausios aukštojo mokslo institucijos, kaip ir JAV, rodytų pavyzdį kitiems, kaip perorientuoti mąstyseną į visuomenę, kuri vertina verslumą, startuolius ir augančias įmones, universitetų ir pramonės bendradarbiavimą, giliąsias technologijas ir visuomenės problemų sprendimą;

54.

dar kartą patvirtina, kad Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT), jo žinių ir inovacijos bendrijos (ŽIB) ir jų atsakomybės sritys dar nėra gerai žinomi miestams, regionams, studentams, piliečiams ir akademinei bendruomenei visoje Europoje;

Pavyzdinė iniciatyva dėl politikos formavimo priemonių tobulinimo

55.

rekomenduoja gilinti kintančio inovacijų pobūdžio vietos ir regionų politikos formavime, supratimą, pasitelkiant Regioninių inovacijų partnerystės bandomąją iniciatyvą ir JRC, Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD, Vidaus rinkos, pramonės, verslumo GD, Regioninės ir miestų politikos GD bei RK bendradarbiavimą. Tai turėtų būti daroma bendradarbiaujant su RK ir JTC regioninių inovacijų partnerysčių bandomąja veikla ir su patyrusiais Europos masto į inovacijas orientuotais tinklais, pavyzdžiui, EARTO, ERRIN ir ENoLL;

56.

pažymi, kad ši pavyzdinė iniciatyva apima regionams ir miestams labai svarbius veiksmus. RK pritaria Europos Komisijos pareiškimams dėl paramos regionams rengiant ir įgyvendinant geresnę inovacijų politiką ir siūlo derėtis dėl bendro įgyvendinimo plano, kuriame būtų atsižvelgiama į įvairius Inovacijų darbotvarkės ir šios nuomonės elementus;

57.

primena (visiems regionams), kad ši Naujoji inovacijų darbotvarkė yra gyvybiškai būtina ir plati iniciatyva, kuria siekiama kartu kurti naujas priemones opioms visuomenės problemoms, kurioms reikia Europos bendradarbiavimo, spręsti ir rekomenduoja, kad Europos Komisija, naudodama regioninių inovacijų partnerysčių ir kitas priemones, padėtų miestams ir regionams rengti savo regionines inovacijų darbotvarkes ir spartinti inovacijų priemones su savo suinteresuotaisiais subjektais;

58.

pritaria, kad reikia apibrėžti ir naudoti pagrindinius terminus, rodiklius, duomenų taksonomiją ir palyginamų duomenų rinkinius siekiant paremti politikos formavimą, grindžiamą įrodymais, kurie būtų skelbiami, kai tik įmanoma, instituciniuose atvirųjų duomenų portaluose, kad būtų užtikrinta prieiga, galimybes jais naudotis ir konsultuotis;

Tolesni veiksmai

59.

siūlo JTC sukurti tikrą Europos virtualią bendradarbiavimo aplinką, kurioje galėtų vykti mainai, eksperimentai ir bandymai, kaip įgyvendinti mokslinių tyrimų technologinės plėtros ir inovacijų politikos metodus, priemones ir praktiką ir kad valstybės narės, regionai ir savivaldybės galėtų jais naudotis formuodami ir įgyvendindami savo inovacijų politiką;

60.

pabrėžia, kad vykdant Inovacijų darbotvarkės procesą reikia kartu su suinteresuotaisiais subjektais reguliariai vertinti pažangą ir pakeitimus;

61.

pabrėžia, kad labai svarbu didinti pagrindinių ES iniciatyvų sinergiją ir bendradarbiavimą jas įgyvendinant ir parodyti, kaip tai vyksta realiai praktiškai gyvendinant naująją Europos inovacijų darbotvarkę vietos ir regionų lygmeniu. Todėl ES ir valstybių narių vyriausybės turėtų didinti įvairių Europos ir nacionalinių finansavimo šaltinių, visų pirma skirtų miestų ir regionų inovacijų bazei stiprinti, sinerginį naudojimą;

62.

pabrėžia, kad norint veiklą plečiančių įmonių skaičiaus augimo Europoje, reikia, kad politiniai lyderiai visais lygmenimis įsipareigotų finansuoti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas kur kas daugiau nei iki šiol ir taip išplėstų naujas augimo platformas ir įtakingas vietos pagrindu veikiančias atviras inovacijų ekosistemas visoje Europoje. Pradinis etapas gali vykti pasitelkus regionus ir miestus, kuriuose išbandomos regioninių inovacijų partnerystės;

63.

rekomenduoja stiprinti metodologiją, kad visais valdymo lygmenimis būtų vykdomi sisteminiai pertvarkymo procesai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama pokyčius skatinančioms inovacijoms sprendžiant pasaulinius uždavinius. Vienas iš tikslų – šiuose pertvarkos procesuose dažniau naudotis geriausiomis mokslu pagrįstomis žiniomis. Kitas tikslas – bendrai kurti vietos lygmens Europos lyderystės praktiką, susijusią su esamais privalumais, pavyzdžiui, žaliuoju kursu, dvejopos pertvarkos metodu ir strateginio atsparumo stiprinimu;

64.

primygtinai ragina kovoti su pasauline konkurencija dėl talentų ir lyderystės mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos ir inovacinių pajėgumų srityse, kaip atskaitos tašku remiantis dviem JAV iniciatyvomis: Nacionalinio mokslo fondo (NSF – National Science Foundation) nauja finansavimo iniciatyva „Regioninių inovacijų varikliai“ (Regional Innovation Engines), programa, kuri skatina ir stiprina inovacijų ekosistemas visoje JAV, ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) Regioninio verslumo spartinimo programa (REAP – Regional Entrepreneurship Acceleration Program) – pasaulinė iniciatyva, padedanti regionams paspartinti ekonominį augimą ir skatinti socialinę pažangą pasitelkiant inovacijomis pagrįstą verslumą;

65.

pabrėžia, kad Inovacijų darbotvarkė bus sėkminga tik tuo atveju, jei bus išvengta susiskaidymo ir priemonės bus veiksmingai įgyvendinamos. Europa taps pasauline lydere mokslo srityje, o jos pramoninė bazė, gyvybingos startuolių ekosistemos, sąlygos kurti inovacijas ir specialistų bazė sudarys palankias sąlygas įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir JT DVT.

Briuselis, 2022 m. gruodžio 1 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  „PRI Playbook“ pabrėžiama, kad reikia visuomenės permainų ir visuomeninių inovacijų naudojimo kaip vienos iš priemonių.

(2)  EBPO socialinių inovacijų apibrėžtis (https://www.oecd.org/regional/leed/social- innovation.htm).

(3)  Reikėtų prisiminti, kad 2021 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Taryba parengė 20 prioritetinių veiksmų, iš kurių viename („Regioninių ir nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemų kūrimas siekiant pagerinti regioninę ir (arba) nacionalinę kompetenciją bei konkurencingumą“) nurodyta, kad reikia apibrėžti ir išbandyti EMTE centrus, siekiant sudaryti sąlygas kurti konkurencingas mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemas visoje ES, panaikinti teritorinius skirtumus ir užtikrinti palankesnes sąlygas specialistų ir investicijų srautams.

(4)  Komunikato dėl Komisijos pranešimo dėl ERPF programų ir programos „Europos horizontas“ sinergijos projekto turinio patvirtinimo priedas C(2022) 4747 final, 2022 m. liepos 5 d., Briuselis.

(5)  https://cor.europa.eu/en/engage/Documents/RegHub/report-consultation-01-public-procurement.pdf

(6)  https://cor.europa.eu/en/engage/Documents/RegHub/RegHub%20report%20on%2021%20century%20rules.pdf

(7)  CoR-517-2020.


III Parengiamieji aktai

Regionų komitetas

152-oji RK plenarinė sesija, 2022 11 30–2022 12 1

2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/59


Europos regionų komiteto nuomonė „Teisėta migracija. Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“

(2023/C 79/10)

Pranešėjas

Giuseppe VARACALLI (IT / Renew Europe), Gerace savivaldybės tarybos narys

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso

COM(2022) 650

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių

COM(2022) 655

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įgūdžių ir talentų pritraukimas į ES“

COM(2022) 657

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso

COM(2022) 650

1 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui įgyjant ES ilgalaikio gyventojo statusą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai stebimas visų kategorijų trečiųjų šalių piliečių teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo vykdymas. Ši rizika ypač aktuali tų trečiųjų šalių piliečių, kurie turi leidimą gyventi, išduotą bet kokios rūšies investicijų valstybėje narėje pagrindu, atveju, nes išduodant šiuos leidimus gyventi ne visada taikomas reikalavimas nuolat fiziškai būti valstybėje narėje arba investuotojams taikomas reikalavimas valstybėje narėje būti tik tam tikrą laiką. Siekdamos užkirsti kelią šiai rizikai, valstybės narės turėtų sugriežtinti teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo vykdymo kontrolę, visų pirma atsižvelgdamos į prašymus suteikti ES ilgalaikio gyventojo statusą, pateiktus trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių valstybėje narėje mainais už bet kokias investicijas, pvz., kapitalo pervedimus, turto pirkimą ar nuomą, investicijas į vyriausybės obligacijas, investicijas į bendroves, dovanojamą turtą ar labdarą, kuria prisidedama prie viešųjų gėrybių, ir įnašus į valstybės biudžetą;

siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui įgyjant ES ilgalaikio gyventojo statusą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai stebimas visų kategorijų trečiųjų šalių piliečių teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo vykdymas. Ši rizika ypač aktuali tų trečiųjų šalių piliečių, kurie turi leidimą gyventi, išduotą bet kokios rūšies investicijų valstybėje narėje pagrindu, atveju, nes išduodant šiuos leidimus gyventi ne visada taikomas reikalavimas nuolat fiziškai būti valstybėje narėje arba investuotojams taikomas reikalavimas valstybėje narėje būti tik tam tikrą laiką. Siekdamos užkirsti kelią šiai rizikai, valstybės narės , glaudžiai bendradarbiaudamos su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, turėtų sugriežtinti teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo vykdymo kontrolę, visų pirma atsižvelgdamos į prašymus suteikti ES ilgalaikio gyventojo statusą, pateiktus trečiųjų šalių piliečių, gyvenančių valstybėje narėje mainais už bet kokias investicijas, pvz., kapitalo pervedimus, turto pirkimą ar nuomą, investicijas į vyriausybės obligacijas, investicijas į bendroves, dovanojamą turtą ar labdarą, kuria prisidedama prie viešųjų gėrybių, ir įnašus į valstybės biudžetą;

Paaiškinimas

Kadangi teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimas yra sudedamoji dalis, kurią turi kontroliuoti ir stebėti vietos ir regionų valdžios institucijos (pavyzdžiui, registruojant gyvenamąją vietą), bet koks procedūros pakeitimas ar kontrolės griežtinimas turėtų būti rengiamas bendradarbiaujant su šiomis institucijomis. Taip išvengiama neproporcingos administracinės naštos ir suteikiama patirtis vietoje.

2 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažįstama tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams. Į kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, turėtų būti atsižvelgiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (*). Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis pagal nacionalinę teisę nustatytoms sąlygoms užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis;

trečiosios šalies piliečio kitoje valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija turėtų būti pripažįstama tomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos Sąjungos piliečiams. Į kvalifikaciją, įgytą trečiojoje šalyje, turėtų būti atsižvelgiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB (*) , o specialiomis nuostatomis galėtų būti numatyta galimybė lanksčiai atsižvelgti į pabėgėlius, kurie gali būti nepajėgūs pateikti atitinkamų dokumentinių įrodymų ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis pagal nacionalinę teisę nustatytoms sąlygoms užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis. Valstybei narei ir toliau turi būti taikoma prievolė suteikti galimybę nepilnamečiams migrantų vaikams naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos jos pačios piliečiams, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms migrantėms, kurioms kyla didesnė rizika atsidurti nepalankioje padėtyje švietimo sistemoje ;

Paaiškinimas

Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96), valstybės narės nepilnamečiams prašytojų vaikams ir nepilnamečiams prašytojams suteikia galimybę naudotis švietimo sistema panašiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams. Siūloma išsaugoti šią dalį, nes ne kartą buvo patvirtinta, kad, siekiant tinkamos integracijos, svarbiausios yra teisės, kurios, norint jas prilyginti valstybės narės piliečių teisėms, būtinai turi apimti teisę į išsilavinimą. Svarbu nepamiršti kliūčių, su kuriomis susiduria mergaitės, ypač esančios pažeidžiamoje padėtyje ir dėl izoliacijos, kurios gali kilti dėl traumuojančios migracijos patirties.

3 pakeitimas

28 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

ES ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo sąlygų suderinimas skatina valstybių narių savitarpio pasitikėjimą. Tačiau šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei išduoti kitus nei ES ilgalaikis leidimas gyventi nuolatinius arba neriboto galiojimo leidimus gyventi. Tokie nacionaliniai leidimai gyventi neturėtų suteikti teisės gyventi kitose valstybėse narėse.

ES ilgalaikio gyventojo statuso įgijimo sąlygų suderinimas skatina valstybių narių savitarpio pasitikėjimą. Tačiau šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei išduoti kitus nei ES ilgalaikis leidimas gyventi nuolatinius arba neriboto galiojimo leidimus gyventi. Tokie nacionaliniai leidimai gyventi neturėtų suteikti teisės gyventi kitose valstybėse narėse. Trečiosios šalies pilietis gali turėti tiek ES ilgalaikio gyventojo statusą, tiek nacionalinį leidimą gyventi ar kitą ES leidimą nuolat gyventi;

Paaiškinimas

Reikėtų patikslinti, kad trečiosios šalies pilietis, jau turintis ilgalaikio ES gyventojo statusą, turi teisę gauti nacionalinį leidimą įsikurti, nes tai suteiktų jam papildomų teisių. Nei galiojančioje 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvoje 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL L 16, 2004 1 23, p. 44), nei naujoje redakcijoje nenumatyta, kad ilgalaikio ES gyventojo statuso prašytojas turi atsisakyti savo nacionalinio leidimo nuolat gyventi. Be to, pagal Sąjungos teisę trečiųjų šalių piliečiai gali turėti du skirtingus gyventojo statusus.

4 pakeitimas

4 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Valstybės narės nustato tinkamus kontrolės mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo įvykdymas būtų tinkamai stebimas, ypač atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, turinčių ir (arba) turėjusių leidimą gyventi, išduotą bet kokios rūšies investicijų valstybėje narėje pagrindu, pateiktus prašymus.

Valstybės narės , glaudžiai bendradarbiaudamos su kompetentingomis vietos ir regionų valdžios institucijomis, nustato tinkamus kontrolės mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimo įvykdymas būtų tinkamai stebimas, ypač atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, turinčių ir (arba) turėjusių leidimą gyventi, išduotą bet kokios rūšies investicijų valstybėje narėje pagrindu, pateiktus prašymus.

Paaiškinimas

Kadangi teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo reikalavimas yra sudedamoji dalis, kurią turi kontroliuoti ir stebėti vietos ir regionų valdžios institucijos (pavyzdžiui, registruojant gyvenamąją vietą), bet koks procedūros pakeitimas ar kontrolės griežtinimas turėtų būti rengiamas bendradarbiaujant su šiomis institucijomis. Taip išvengiama neproporcingos administracinės naštos ir suteikiama patirtis vietoje.

5 pakeitimas

4 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį atsižvelgiama į bet kokį ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi, išduoto pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, turėtojo gyvenimo laikotarpį, įskaitant 3 straipsnio 2 dalies a, b, c ir e punktuose nurodytus atvejus, jei atitinkamas trečiosios šalies pilietis įgijo teisę gyventi, pagal kurią jam bus galima suteikti ES ilgalaikio gyventojo statusą.

Apskaičiuojant asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, 1 dalyje nurodytą laikotarpį įtraukiama bent pusė laikotarpio nuo tos dienos, kurią pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas ir kurio pagrindu buvo suteikta ta tarptautinė apsauga, iki dienos, kurią buvo suteiktas Direktyvos 2011/95/ES 24 straipsnyje nurodytas leidimas gyventi, arba visas tas laikotarpis, jei jis ilgesnis kaip 18 mėnesių .

Apskaičiuojant 1 dalyje nurodytą laikotarpį atsižvelgiama į bet kokį ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi, išduoto pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, turėtojo gyvenimo laikotarpį, įskaitant 3 straipsnio 2 dalies a, b, c , d ir e punktuose nurodytus atvejus, jei atitinkamas trečiosios šalies pilietis įgijo teisę gyventi, pagal kurią jam bus galima suteikti ES ilgalaikio gyventojo statusą.

Paaiškinimas

Siūlomoje nuostatoje, neįtraukiant 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytų atvejų, prieglobsčio prašytojams nustatoma nenuosekli tvarka. Siekiant užtikrinti nuoseklų elgesį su prieglobsčio prašytojais, išbraukiama antra pastraipa.

6 pakeitimas

5 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai tenkintų nacionalinėje teisėje numatytas integracijos sąlygas.

Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai tenkintų nacionalinėje teisėje numatytas integracijos sąlygas. Todėl reikėtų stiprinti daugiašalį migracijos valdymą. Vietos ir (arba) regionų valdžios institucijos, vietos ir regionų tinklai, verslo asociacijos ir akredituotos privačios įstaigos, rengiančios bet kokias integracijos programas, turėtų iš valstybės narės gauti pakankamą operatyvinę ir finansinę paramą, atitinkančią teikiamas paslaugas. Šios integracijos programos turėtų būti įtrauktos į švietimo, užimtumo, sveikatos, būsto ir dalyvavimo politikos priemones.

Paaiškinimas

Kadangi dažnai vietos ir regionų valdžios institucijos, taip pat ne pelno organizacijos ir profesinės sąjungos, vietos ir regioniniai tinklai organizuoja kalbų, pilietinio ugdymo (įgyvendinant integravimo programą) ir (arba) profesinio mokymo kursus, labai svarbu, kad šiuo tikslu jos gautų pakankamą valstybės paramą. Įtraukiant integraciją į atitinkamas politikos sritis paspartinamas integracijos procesas ir gerbiamos žmogaus teisių, solidarumo ir lygybės vertybės, taip pat formuojamas visapusiškas požiūris į migraciją, kurį taikant išnaudojama įvairovės teikiama nauda.

7 pakeitimas

7 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1.   Norėdamas gauti ES ilgalaikio gyventojo statusą, trečiosios šalies pilietis pateikia prašymą tos valstybės narės, kurioje jis gyvena, kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedami nacionalinėje teisėje nustatytini dokumentiniai įrodymai, kad jis tenkina 4 ir 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat, jei reikalaujama, galiojantis kelionės dokumentas arba jo patvirtinta kopija.

1.   Norėdamas gauti ES ilgalaikio gyventojo statusą, trečiosios šalies pilietis pateikia prašymą tos valstybės narės, kurioje jis gyvena, kompetentingoms institucijoms. Prie prašymo pridedami nacionalinėje teisėje nustatytini dokumentiniai įrodymai, kad jis tenkina 4 ir 5 straipsnyje nustatytas sąlygas, taip pat, jei reikalaujama, galiojantis kelionės dokumentas arba jo patvirtinta kopija. Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja trečiosios šalies pilietį apie prašymo pateikimo procesą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai baigėsi reikalaujamas teisėto ir nepertraukiamo gyvenimo valstybės narės teritorijoje laikotarpis.

2.   Kompetentingos nacionalinės institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, raštu praneša prašytojui apie savo sprendimą. Apie bet kurį tokį sprendimą atitinkamam trečiosios šalies piliečiui pranešama laikantis atitinkamos valstybės nacionalinės teisės aktuose numatytos pranešimų pateikimo tvarkos.

2.   Kompetentingos nacionalinės institucijos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, raštu praneša prašytojui apie savo sprendimą. Apie bet kurį tokį sprendimą atitinkamam trečiosios šalies piliečiui pranešama laikantis atitinkamos valstybės nacionalinės teisės aktuose numatytos pranešimų pateikimo tvarkos.

Jeigu su prašymu pateikti dokumentai ar pateikta informacija yra netinkami ar neišsamūs, kompetentingos institucijos prašytojui praneša, kokių papildomų dokumentų ar informacijos reikalaujama, ir nustato pagrįstą terminą jiems pateikti. Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol institucijos gaus reikalaujamus papildomus dokumentus ar informaciją. Jei per tą terminą reikalaujami papildomi dokumentai ar informacija nepateikiami, prašymas gali būti atmestas.

Jeigu su prašymu pateikti dokumentai ar pateikta informacija yra netinkami ar neišsamūs, kompetentingos institucijos prašytojui praneša, kokių papildomų dokumentų ar informacijos reikalaujama, ir nustato pagrįstą terminą jiems pateikti. Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis sustabdomas, kol institucijos gaus reikalaujamus papildomus dokumentus ar informaciją. Jei per tą terminą reikalaujami papildomi dokumentai ar informacija nepateikiami, prašymas gali būti atmestas.

Atitinkamam asmeniui pranešama apie jo teises ir pareigas pagal šią direktyvą.

Atitinkamam asmeniui pranešama apie jo teises ir pareigas pagal šią direktyvą.

Bet kurios pasekmės, atsiradusios dėl to, kad šioje nuostatoje nurodyto termino pabaigoje nebuvo priimta jokio sprendimo, reglamentuojamos atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktais.

Bet kurios pasekmės, atsiradusios dėl to, kad šioje nuostatoje nurodyto termino pabaigoje nebuvo priimta jokio sprendimo, reglamentuojamos atitinkamos valstybės narės nacionalinės teisės aktais.

3   Jei yra tenkinamos 4 ir 5 straipsnyje numatytos sąlygos ir asmuo nekelia grėsmės, kaip nustatyta 6 straipsnyje, atitinkama valstybė narė suteikia atitinkamam trečiosios šalies piliečiui ES ilgalaikio gyventojo statusą.

3   Jei yra tenkinamos 4 ir 5 straipsnyje numatytos sąlygos ir asmuo nekelia grėsmės, kaip nustatyta 6 straipsnyje, atitinkama valstybė narė suteikia atitinkamam trečiosios šalies piliečiui ES ilgalaikio gyventojo statusą.

4.   Kai prašymas išduoti ES ilgalaikį leidimą gyventi yra susijęs su trečiosios šalies piliečiu, turinčiu tos pačios valstybės narės pagal 14 straipsnį išduotą nacionalinį leidimą gyventi, ta valstybė narė nereikalauja, kad prašytojas pateiktų įrodymų dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, jei tų sąlygų laikymasis jau buvo patikrintas teikiant prašymą išduoti nacionalinį leidimą gyventi.

4.   Kai prašymas išduoti ES ilgalaikį leidimą gyventi yra susijęs su trečiosios šalies piliečiu, turinčiu tos pačios valstybės narės pagal 14 straipsnį išduotą nacionalinį leidimą gyventi, ta valstybė narė nereikalauja, kad prašytojas pateiktų įrodymų dėl 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, jei tų sąlygų laikymasis jau buvo patikrintas teikiant prašymą išduoti nacionalinį leidimą gyventi.

 

5.     Priimant sprendimą atmesti prašymą dėl ilgalaikio leidimo gyventi atsižvelgiama į konkrečias atvejo aplinkybes ir laikomasi proporcingumo principo.

Paaiškinimas

Svarbu, kad asmenys, turintys teisę prašyti ilgalaikio leidimo gyventi, būtų kompetentingų institucijų tinkamai informuoti apie šią galimybę, nes pareiškėjams labai trūksta informacijos, o tai ne tik sukelia painiavą, nesusipratimus ir klaidingas viltis pareiškėjui, bet ir apsunkina bei vilkina administracinį procesą. Siūloma į 7 straipsnį taip pat įtraukti naują 5 dalį, pagrįstą Mėlynosios kortelės direktyvos naujos redakcijos 7 straipsnio 3 dalimi, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos imigracijos institucijos veiktų proporcingai ir atsižvelgdamos į konkrečias atvejo aplinkybes.

8 pakeitimas

9 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

ES ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ES ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai:

ES ilgalaikiai gyventojai praranda teisę į ES ilgalaikio gyventojo statusą tais atvejais, kai:

a)

paaiškėja, kad ES ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu;

a)

paaiškėja, kad ES ilgalaikio gyventojo statusas įgytas apgaulės būdu;

b)

priimamas sprendimas nutraukti teisėtą buvimą 13 straipsnyje numatytomis sąlygomis;

b)

priimamas sprendimas nutraukti teisėtą buvimą 13 straipsnyje numatytomis sąlygomis;

c)

24 mėnesius nebūta Sąjungos teritorijoje.

c)

ilgiau nei 24 mėnesius nebūta Sąjungos teritorijoje.

Paaiškinimas

Siūloma įtraukti terminą „ilgiau“ siekiant suderinti su tuo, kas nurodyta toliau direktyvoje.

9 pakeitimas

14 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Nuolatiniai arba neriboto galiojimo nacionaliniai leidimai gyventi

Nuolatiniai arba neriboto galiojimo nacionaliniai leidimai gyventi

Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei išduoti kitus nuolatinius arba neriboto galiojimo leidimus gyventi nei pagal šią direktyvą išduodami ES ilgalaikiai leidimai gyventi. Tokie leidimai gyventi nesuteikia teisės gyventi kitose valstybėse narėse, kaip nurodyta šios direktyvos III skyriuje.

Šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių teisei išduoti kitus nuolatinius arba neriboto galiojimo leidimus gyventi nei pagal šią direktyvą išduodami ES ilgalaikiai leidimai gyventi. Tokie leidimai gyventi nesuteikia teisės gyventi kitose valstybėse narėse, kaip nurodyta šios direktyvos III skyriuje. Valstybės narės, išduodančios nuolatinius nacionalinius leidimus gyventi trečiųjų šalių piliečiams, kuriems jos suteikė ES ilgalaikio gyventojo statusą, suteikia jiems tokias pačias teises ir privilegijas, kurios numatytos jų nacionalinėse sistemose, jeigu tose nacionalinėse sistemose numatytos teisės ir privilegijos yra palankesnės.

Paaiškinimas

Siekdamos užtikrinti vienodas ES ilgalaikio leidimo gyventi ir nacionalinio leidimo nuolat gyventi išdavimo sąlygas, valstybės narės turi ilgalaikio gyventojo statusą turintiems trečiųjų šalių piliečiams suteikti tokias pačias teises ir privilegijas, susijusias su nacionalinio leidimo nuolat gyventi statusu. Siūlomas pakeitimas atitinka 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB (OL L 382, 2021 10 28, p. 1), 11 straipsnio 6 dalies sąlygą dėl mėlynosios kortelės.

10 pakeitimas

21 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Antroji valstybė narė ES ilgalaikio gyventojo šeimos nariams išduoda pratęsiamus leidimus gyventi, galiojančius tokį patį laikotarpį, kaip ir ES ilgalaikiam gyventojui išduotas leidimas.

Antroji valstybė narė ES ilgalaikio gyventojo šeimos nariams išduoda pratęsiamus leidimus gyventi, galiojančius tokį patį laikotarpį, kaip ir ES ilgalaikiam gyventojui išduotas leidimas. Leidimas gyventi išduodamas pagal Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytas taisykles ir standartinę formą. Eilutę „Pastabos“ valstybės narės papildo tokia pastaba: „Turėtojas turi tokias pačias teises kaip ir ES ilgalaikis gyventojas, kaip nurodyta III skyriuje“.

Paaiškinimas

Leidime gyventi turėtų būti aiškiai nurodyta, kad jis išduodamas ilgalaikiam gyventojui antroje valstybėje narėje, nes kitaip valdžios institucijos, privačios organizacijos ir kiti asmenys nežinos, kad trečiųjų šalių piliečiai turi ilgalaikio ES gyventojo statusą ir gali naudotis susijusiomis teisėmis, pavyzdžiui, vienodomis sąlygomis.

11 pakeitimas

24 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Požiūris antrojoje valstybėje narėje

Požiūris antrojoje valstybėje narėje

1.   Gavę 21 straipsnyje nurodytą leidimą gyventi antrojoje valstybėje narėje, ES ilgalaikiai gyventojai ir jų šeimos nariai iš karto turi teisę naudotis vienodo požiūrio principu 12 straipsnyje nurodytose srityse ir nurodytomis sąlygomis.

1.   Gavę 21 straipsnyje nurodytą leidimą gyventi antrojoje valstybėje narėje, ES ilgalaikiai gyventojai ir jų šeimos nariai iš karto turi teisę naudotis vienodo požiūrio principu 12 straipsnyje nurodytose srityse ir nurodytomis sąlygomis.

2.   ES ilgalaikiai gyventojai turi teisę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį.

2.   ES ilgalaikiai gyventojai turi teisę dalyvauti darbo rinkoje pagal 1 dalį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad ES ilgalaikiai gyventojai ir jų šeimos nariai, vykdantys ekonominę veiklą kaip samdomieji darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys, kompetentingoms institucijoms praneštų apie bet kokius darbdavio ar ekonominės veiklos pasikeitimus. Toks reikalavimas neturi įtakos atitinkamų asmenų teisei pradėti ir vykdyti naują veiklą.

Valstybės narės gali nustatyti, kad ES ilgalaikiai gyventojai ir jų šeimos nariai, vykdantys ekonominę veiklą kaip samdomieji darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys, kompetentingoms institucijoms praneštų apie bet kokius darbdavio ar ekonominės veiklos pasikeitimus. Toks reikalavimas neturi įtakos atitinkamų asmenų teisei pradėti ir vykdyti naują veiklą.

Valstybės narės gali pagal nacionalinę teisę nustatyti sąlygas, kuriomis 16 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose minimi asmenys ir jų šeimos nariai galėtų dirbti samdomą ar savarankišką darbą.

Valstybės narės gali pagal nacionalinę teisę nustatyti sąlygas, kuriomis 16 straipsnio 2 dalies c punkte minimi asmenys ir jų šeimos nariai galėtų dirbti samdomą ar savarankišką darbą.

 

3.     16 straipsnio 2 dalies b punkte minimi asmenys ne studijų metu pagal atitinkamos valstybės narės atitinkamai veiklai taikomas taisykles ir sąlygas turi teisę įsidarbinti pagal darbo sutartį ir gali gauti leidimą užsiimti savarankiška ekonomine veikla. Kiekviena valstybė narė nustato, kiek daugiausia valandų per savaitę arba dienų ar mėnesių per metus leidžiama užsiimti tokia veikla, bet ne mažiau kaip 15 valandų per savaitę arba atitinkamą dienų ar mėnesių skaičių per metus.

Paaiškinimas

Pagal siūlomą 24 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio aiškinimą, galimybė įsidarbinti trečiosios šalies piliečiui, kuris yra ilgalaikis gyventojas ir persikelia į kitą valstybę narę kaip studentas pagal 16 straipsnio 2 dalies b punktą, visiškai priklausytų nuo atitinkamų nacionalinių taisyklių. Nėra jokio pagrindo, dėl kurio toks trečiosios šalies pilietis teisėtai gyvenęs ES bent penkerius metus, turėtų turėti mažiau galimybių įsidarbinti nei trečiosios šalies studentas, kaip apibrėžta 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21) 24 straipsnyje dėl studentų ir mokslo darbuotojų. Įtraukta dalis atitinka šios direktyvos 24 straipsnį.

12 pakeitimas

27 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Galimybė susipažinti su informacija

Galimybė susipažinti su informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prašymą išduoti ES ilgalaikio gyventojo leidimą teikiantys asmenys galėtų lengvai susipažinti su informacija

1.   Valstybės narės užtikrina, kad prašymą išduoti ES ilgalaikio gyventojo leidimą teikiantys asmenys galėtų lengvai susipažinti su informacija

a)

dėl dokumentinių įrodymų, kurių reikia prašymui parengti;

a)

dėl dokumentinių įrodymų, kurių reikia prašymui parengti;

b)

dėl statuso įgijimo ir gyvenimo šalyje sąlygų, taikomų trečiųjų šalių piliečiams ir jų šeimos nariams, įskaitant jų teises ir pareigas bei procedūrines garantijas.

b)

dėl statuso įgijimo ir gyvenimo šalyje sąlygų, taikomų trečiųjų šalių piliečiams ir jų šeimos nariams, įskaitant jų teises ir pareigas bei procedūrines garantijas.

2.   Kai valstybės narės išduoda nacionalinius leidimus gyventi pagal 14 straipsnį, jos užtikrina tokias pačias galimybes susipažinti su informacija apie ES ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi, kaip ir galimybes susipažinti su informacija, susijusia su tokiais nacionaliniais leidimais gyventi.

2.   Kai valstybės narės išduoda nacionalinius leidimus gyventi pagal 14 straipsnį, jos užtikrina tokias pačias galimybes susipažinti su informacija apie ES ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi, kaip ir galimybes susipažinti su informacija, susijusia su tokiais nacionaliniais leidimais gyventi.

 

3.     Kai trečiosios šalies pilietis valstybės narės teritorijoje bus teisėtai ir nepertraukiamai pragyvenęs penkerius metus, ta valstybė narė informuos trečiosios šalies pilietį apie šio laikotarpio pabaigą ir apie galimybę kreiptis dėl 2005 m. 7 straipsnyje nurodyto statuso suteikimo, jeigu tenkinamos 3, 4 ir 5 straipsniuose, taip pat 26 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Paaiškinimas

Iki šiol ES ilgalaikio gyventojo statusas buvo neišnaudojamas, iš dalies dėl to, kad trūksta žinių ir informacijos apie su statusu susijusias teises ir privilegijas. Todėl rekomenduojama informuoti trečiųjų šalių piliečius, teisėtai gyvenusius valstybėje narėje, kad jie gali turėti teisę gauti šį statusą ir kaip pateikti prašymą dėl tokio statuso.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių

COM(2022) 655

13 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios prašymo išduoti vieną leidimą nagrinėjimo procedūrą. Ta procedūra turėtų būti veiksminga ir lengvai taikoma, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracinių institucijų darbo krūvį; ji taip pat turėtų būti skaidri ir teisinga, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų suteiktas deramas teisinis tikrumas;

turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios prašymo išduoti vieną leidimą nagrinėjimo procedūrą. Ta procedūra turėtų būti veiksminga ir lengvai taikoma, taip pat skaidri ir teisinga, kad suinteresuotiesiems asmenims būtų suteiktas deramas teisinis tikrumas ir sparta;

Paaiškinimas

Būtent šiuo laikotarpiu, kai vis didėja migracija, manoma, kad neteisinga prašymų išduoti vieną leidimą nagrinėjimo tvarką (tam reikia specialių biurų) susieti su kitomis administracinio darbo formomis.

14 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai reglamentuoti trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimą, įskaitant priėmimo apimtį;

šios direktyvos nuostatos neturėtų daryti poveikio valstybių narių kompetencijai reglamentuoti trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimą, įskaitant priėmimo apimtį. Nustatant, kiek asmenų priimti, valstybės narės raginamos konsultuotis su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir susijusiais vietos veikėjais;

Paaiškinimas

Nors leidimų atvykti skaičius priklauso nacionalinei kompetencijai, darbo rinkos padėtis įvairiuose valstybės narės regionuose gali labai skirtis, o vidutiniai nacionaliniai duomenys gali neatspindėti tikslios padėties, susijusios su darbo jėgos paklausa. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti, kad į jų poreikius būtų atsižvelgta. Vietos suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, savivaldybių ir regionų asociacijos, NVO, dirbančios migrantų įtraukties ir pabėgėlių priėmimo srityse, pabėgėlių tarybos ir kt., taip pat gali tiksliai įvertinti priimamų trečiųjų šalių piliečių skaičių.

15 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

kompetentingos institucijos paskyrimas pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio kitų valdžios institucijų bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, kiek tai susiję su prašymo nagrinėjimu ir sprendimo dėl prašymo priėmimu;

kompetentingos institucijos paskyrimas pagal šią direktyvą neturėtų daryti poveikio kitų valdžios institucijų , įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, bei atitinkamais atvejais socialinių partnerių vaidmeniui ir atsakomybei, kiek tai susiję su prašymo nagrinėjimu ir sprendimo dėl prašymo priėmimu;

Paaiškinimas

Pakeitimu siekiama užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos išlaikytų savo atitinkamus vaidmenis ir funkcijas.

16 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

vis dėlto profesinei kvalifikacijai pripažinti reikalingas laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl prašymo. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio nacionalinėms diplomų pripažinimo procedūroms.

Vis dėlto profesinei ir akademinei kvalifikacijai pripažinti reikalingas laikas neturėtų būti įskaičiuojamas į laikotarpį, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl prašymo , ir neturėtų daryti poveikio nacionalinėms ar regioninėms diplomų pripažinimo procedūroms.

Paaiškinimas

Kvalifikacijas pripažįsta skirtingos institucijos, o tai gali sulėtinti vieno leidimo prašymo nagrinėjimą. Kai kuriose valstybėse narėse daugelis profesijų reglamentuojamos regioniniu lygmeniu. Kad šios kvalifikacijos būtų pripažintos, regionai turi įgyvendinti atitinkamus teisės aktus.

17 pakeitimas

32 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos vykdymą, valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad būtų sukurti derami darbdavių stebėsenos mechanizmai ir kad jų atitinkamose teritorijose prireikus būtų atliekami veiksmingi atitinkami patikrinimai. Tikrintinų darbdavių atranka turėtų būti visų pirma grindžiama rizikos vertinimu, kurį vykdo valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip sektorius, kuriame bendrovė veikia, ir bet kokie anksčiau padaryti pažeidimai;

siekdamos užtikrinti tinkamą šios direktyvos vykdymą, valstybės narės , derindamos veiksmus su vietos valdžios institucijomis ir regionais, turėtų pasirūpinti, kad būtų sukurti derami darbdavių stebėsenos mechanizmai ir kad jų atitinkamose teritorijose prireikus būtų atliekami veiksmingi atitinkami patikrinimai. Tikrintinų darbdavių atranka turėtų būti visų pirma grindžiama rizikos vertinimu, kurį vykdo valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į tokius veiksnius kaip sektorius, kuriame bendrovė veikia, ir bet kokie anksčiau padaryti pažeidimai;

Paaiškinimas

Galimybė išplėsti kontrolės apimtis įtraukiant vietos valdžios institucijas ir regionus reiškia, kad ir teritoriniai policijos padaliniai gali imtis veiksmų, kad apsaugotų darbuotojus, taigi atlikti darbo vietų patikrinimus.

18 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Kompetentinga institucija

Kompetentinga institucija

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri priima prašymą ir išduoda vieną leidimą.

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri priima prašymą ir išduoda vieną leidimą.

2.   Kompetentinga institucija kuo greičiau, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl visiškai užpildyto prašymo.

2.   Kompetentinga institucija kuo greičiau, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl visiškai užpildyto prašymo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas terminas apima padėties darbo rinkoje patikrinimą ir 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalingos vizos išdavimą. Terminas išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sudėtingu prašymo nagrinėjimu, gali būti pratęstas.

Pirmoje pastraipoje nurodytas terminas apima padėties darbo rinkoje patikrinimą ir 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos reikalingos vizos išdavimą. Terminas išimtinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su sudėtingu prašymo nagrinėjimu, gali būti pratęstas arba sutrumpintas esant sunkioms politinėms ir (arba) socialinėms aplinkybėms arba ištikus gaivalinėms nelaimėms, su sąlyga, kad vėliau bus patikrinti reikalavimai .

Jei sprendimas nepriimamas per šioje dalyje numatytą terminą, pasekmės nustatomos nacionalinėje teisėje.

Jei sprendimas nepriimamas per šioje dalyje numatytą terminą, pasekmės nustatomos nacionalinėje teisėje.

3.   Kompetentinga institucija prašytojui raštu praneša apie savo sprendimą, laikydamasi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos pranešimo tvarkos.

3.   Kompetentinga institucija prašytojui raštu praneša apie savo sprendimą, laikydamasi atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose nustatytos pranešimo tvarkos.

4.   Jei prašymą pagrindžianti informacija arba dokumentai pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus yra neišsamūs, kompetentinga institucija prašytojui raštu praneša, kokios papildomos informacijos ar dokumentų reikalaujama, ir nustato pagrįstą terminą jiems pateikti. 2 dalyje nurodytas terminas sustabdomas, kol kompetentinga institucija ar kitos atitinkamos institucijos gauna reikalaujamą papildomą informaciją. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, kompetentinga institucija gali prašymą atmesti.

4.   Jei prašymą pagrindžianti informacija arba dokumentai pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus yra neišsamūs, kompetentinga institucija prašytojui raštu praneša, kokios papildomos informacijos ar dokumentų reikalaujama, ir nustato pagrįstą terminą jiems pateikti. 2 dalyje nurodytas terminas sustabdomas, kol kompetentinga institucija ar kitos atitinkamos institucijos gauna reikalaujamą papildomą informaciją. Jei per nustatytą terminą papildoma informacija arba dokumentai nepateikiami, kompetentinga institucija gali prašymą atmesti.

 

5.     Padėties darbo rinkoje patikrinimas gali būti neatliekamas arba paspartintas, jeigu darbdavio adresas yra regione ar mieste, kuriame valstybės narės kompetentingai institucijai yra nurodyta, kad trūksta darbo jėgos ir šio trūkumo negalima panaikinti pasitelkiant šalies darbo jėgą.

Paaiškinimas

Siūlomas pakeitimas suteiktų galimybę greičiau nagrinėti darbuotojų, atvykstančių į regionus, kurie aktyviai siekia spręsti darbo jėgos trūkumo problemą pasitelkiant darbuotojus iš užsienio, prašymus.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina strateginį požiūrį į teisėtą migraciją;

2.

pripažįsta, kad teisėti migrantai atlieka labai svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje ir visuomenėje ir, įgyvendinant tinkamą politiką, taip pat gali tapti vystymosi veiksniais; pabrėžia, kad teisėta migracija yra pagrindinė miestų augimo varomoji jėga, ji taip pat padeda kurti daug įvairesnius ir ekonominiu požiūriu dinamiškesnius miestus; pabrėžia didelės pagrindinių darbuotojų migrantų dalies indėlį per COVID-19 pandemiją; pabrėžia, kad reikia stiprinti vienodą požiūrį į darbuotojus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai, visų pirma turinti omenyje jų darbo sąlygas, asociacijų laisvę ir laisvę jungtis į sąjungas, socialinės apsaugos išmokas, taip pat poreikį geriau apsaugoti moterų teises ir lyčių aspektą, visų pirma tose srityse, kuriose moterų migrančių ypač daug, taip pat apsaugoti neįgaliuosius, užtikrinant jiems teisių apsaugą ir galimybę naudotis priežiūros paslaugomis;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi daugiausiai galimybių nuosekliai apžvelgti esamus ir labiau struktūrinius trūkumus ir galimybes vietos darbo rinkoje, todėl jos turėtų būti įtrauktos į daugiapakopį valdymą siekiant pritraukti ir išlaikyti tarptautinius talentus, kad būtų patenkinti vietos darbo rinkos poreikiai. Šiuo tikslu reikia plėsti daugiapakopio dialogo galimybes vietos, nacionaliniu ir ES lygmens valdymo struktūroje;

4.

pabrėžia, kad migrantų įdarbinimo klausimą reikia spręsti laikantis holistinio požiūrio, kad būtų atsižvelgta į visus migracijos proceso aspektus: nuo įdarbinimo iki veiksmingos integracijos ir galiausiai laisvo judėjimo ES darbo rinkoje; taip pat pabrėžia, kad svarbu teisėtos ekonominės migracijos lygį suderinti su valstybių narių darbo rinkos poreikiais. Į šį procesą taip pat turėtų būti įtraukti privačiojo sektoriaus partneriai ir darbdaviai ir apsvarstyta galimybė įdarbinti visų lygių įgūdžių turinčius darbuotojus migrantus;

5.

pripažįsta, kad ES pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos reikalingi specialūs įgūdžiai ir ekonomikos bei darbo rinkų restruktūrizavimas, o tam savo ruožtu reikia papildomos darbo jėgos ir naujų įgūdžių, įgyjamų techninio ir profesinio mokymo metu; ragina į šį procesą įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios geriausiai išmano vietos ir regionų darbo rinkų poreikius;

6.

pabrėžia, kad savivaldybės įstaigos ir regionų valdžios institucijos atlieka esminį vaidmenį palengvinant visų trečiųjų šalių piliečių įtrauktį, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso. Jos dažnai skatina įvairovę ir socialinę sanglaudą, įgyvendindamos įvairią pažangią politiką, kuria skatinamas pasitikėjimas vietos valdžios institucijomis, sąžininga galimybė naudotis bendromis paslaugomis ir socialinė bei ekonominė įtrauktis. Jos yra pagrindinės pabėgėlių priėmimo ir paramos jiems teikėjos ir atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant darbo rinkos poreikius, taip pat apibrėžiant sąlygas, kurioms esant būtinas apsaugos procedūrų įgyvendinimas (darbo rinkos tyrimas), ir užtikrinant įvairovės pripažinimą ir pagarbą jai darbo rinkoje, taip pat užtikrinant lygias galimybes visiems;

7.

ragina ES lygmeniu taikyti visapusišką duomenų apie įvairioms profesijoms ir darbo rinkoms reikiamus aukštos kvalifikacijos darbuotojus rinkimo metodą, kuris skatintų toliau plėtoti įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, EURES portalą, EUROPASS ir šiuo metu Naują įgūdžių darbotvarkėje numatytus veiksmus. Būtų galima kurti bendradarbiavimo grupes, pagrįstas realiais rinkos poreikiais, kuriuos taip pat dažnai nurodo nacionaliniai socialiniai partneriai, nustatant supaprastintą tvarką;

8.

palankiai vertina Europos darbo institucijos (EDI) paramą užtikrinant, kad ES darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės būtų įgyvendinamos sąžiningai, paprastai ir veiksmingai, be kita ko, teikiant informaciją, atliekant suderintus ir bendrus patikrinimus, stiprinant administracinį bendradarbiavimą, taip pat skatinant darbo jėgos judumą, visų pirma per EURES;

9.

mano, kad šių dviejų direktyvų nauja redakcija atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

10.

palankiai vertina dokumentų rinkinyje „Įgūdžiai ir talentai“ numatytas papildomas priemones, įskaitant bandomojo ES specialistų projekto, skirto konkrečiai asmenims, bėgantiems nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, rengimą ir siūlomo ES specialistų rezervo kūrimą;

11.

palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą išplėsti ES specialistų rezervą įtraukiant ES ir ne ES šalyse gyvenančius pabėgėlius, taip atveriant kelią tvaresniam ir įtraukesniam požiūriui į darbo jėgos judumą ir sprendimus trečiosiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant šias priemones reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų nustatytos sąžiningos darbo jėgos migracijos procedūros, užtikrinančios tinkamas darbo sąlygas visiems darbuotojams, vienodai prieinamos visiems pabėgėliams, neatsižvelgiant į jų pilietybę ir gyvenamąją vietą, ir numatančios tinkamus apsaugos mechanizmus. Galiojančios teisinės ir administracinės sistemos vis dar yra pernelyg sudėtingos ir apskritai trukdo pasiekti masto ekonomiją. Pernelyg biurokratinės procedūros gali trukdyti pabėgėliams patekti į darbo rinką, todėl laikui bėgant jiems vis dažniau kyla rizika, kad bus priversti dirbti nedeklaruojamą darbą ir patirti piktnaudžiavimą bei išnaudojimą;

12.

pabrėžia, kad ateityje įgyvendinant specialistams skirtus judumo projektus ir partnerystes turėtų būti įtrauktos: vietos ir regionų valdžios institucijos, kurių užduotis – padėti rengti būsimus projektus; diasporos, kurių užduotis – nustatyti migrantų poreikius ir padėti nustatyti projektus jų kilmės šalyse; verslo asociacijos ir darbdavių asociacijos, kurių užduotis – išsiaiškinti darbo rinkos poreikius nacionaliniu lygmeniu ir prisidėti prie veiksmingų priemonių planavimo;

13.

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į įvairių susijusių subjektų (migrantų, diasporų, vietos ir regionų valdžios institucijų, darbdavių ir verslo asociacijų) poreikius, siekiant užtikrinti būsimų projektų, kaip ilgalaikio teisėtos migracijos valdymo priemonės, veiksmingumą ir tvarumą; todėl ragina sudaryti Europos Komisijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos regionų komiteto ir Europos Parlamento darbo grupę, kuri keistųsi nuomonėmis remdamasi ankstesnėmis konsultacijomis ir dialogais su pagrindiniais migrantų integracijos srities suinteresuotaisiais subjektais; kartu ragina užtikrinti sinergiją su Europos Komisijos planuojama sukurti ES darbo jėgos migracijos platforma ir primena, kad vykdant būsimus projektus reikėtų atsižvelgti į ypatingai pažeidžiamą pabėgėlių padėtį, siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai turėtų vienodas galimybes patekti į darbo rinką ir jiems būtų taikomos būtinos teisinės apsaugos priemonės;

14.

pritaria tam, kad būtų sukurta darbo ir kelionių ES programa, skirta jaunimui iš trečiųjų šalių, kaip numatyta Komisijos komunikate dėl įgūdžių ir talentų pritraukimo į ES, taip pat kad programa „DiscoverEU“ būtų išplėsta į ją įtraukiant ne tik programoje „Erasmus+“ dalyvaujančias trečiąsias šalis, ir ragina laikytis panašaus požiūrio į Europos solidarumo korpusą įtraukiant daugiau trečiųjų šalių nei šiuo metu numatyta, siekiant išspręsti migracijos problemas ir pasinaudoti su ja susijusiomis galimybėmis viso migracijos ciklo metu;

15.

mano, kad komunikate COM(2022) 657, kurio pagrindinis tikslas – pritraukti įgūdžių ir talentų į Europos teritoriją, nėra tinkamai atsižvelgta į pasiūlymus dėl direktyvų COM(2022) 650 ir COM(2022) 655, nors tai yra svarbus postūmis siekiant pakeisti migracijos reiškinio analizės paradigmą;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad tarp ES darbo rinką papildančių trečiųjų šalių piliečių yra tam tikrų grupių, į kurias reikėtų atsižvelgti teisės aktuose, nes jie tampa vis svarbesni pagrindiniuose Europos darbo rinkų sektoriuose, pavyzdžiui, įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti sveikatos priežiūros ir slaugos sektorius, pavyzdžiui, ES vaiko garantijų sistemą arba Žaliąją knygą dėl senėjimo, ir ragina teikti didesnę tikslinę paramą trečiųjų šalių piliečiams siekiant palengvinti jų ilgalaikio gyventojo statuso suteikimą, judumą ES viduje ir integraciją, ypač daug dėmesio skiriant tarptautinės apsaugos gavėjams, kuriems pagal siūlomą ilgalaikių gyventojų direktyvą taikomos tos pačios taisyklės kaip ir visiems kitiems trečiųjų šalių piliečiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, kurioje neatsižvelgiama į ypatingą pabėgėlių padėtį ir jų pažeidžiamumą;

17.

atkreipia dėmesį, kad darbo jėgos judumas gali būti papildomas teisėtas kelias, kuriuo pabėgėliai gali pasiekti Europą ar kitas paskirties vietas, nesirinkdami neteisėtų maršrutų. Tai gali atverti saugų kelią jiems pritaikyti savo įgūdžius ir realizuoti savo potencialą regionuose, kuriuose siekiama išspręsti konkrečių įgūdžių trūkumo problemą; siūlo ES nepriklausančiose šalyse gyvenančius pabėgėlius laikyti papildoma kvalifikuotų darbuotojų kategorija, o tokios papildomos teisinės galimybės, grindžiamos darbo jėgos migracija, galėtų padėti sumažinti Europos prieglobsčio sistemoms daromą spaudimą;

18.

įspėja, kad, nors neteisėta migracija sudaro tik nedidelę visos migracijos į ES procentinę dalį, prie ES išorės sienų esantys regionai ir miestai dėl jos vis dar patiria didelį spaudimą; todėl ragina tinkamai įgyvendinti naštos pasidalijimo tarp ES valstybių narių principą ir kovoti su neteisėta migracija, be kita ko, kovojant su prekiautojais žmonėmis, kurie išnaudoja prieglobsčio prašytojus ir ekonominius migrantus siųsdami juos į pavojingas keliones;

19.

primenama, kad tam tikrų kompetencijų (sveikatos priežiūros, inžinerijos ir kt. srityse) turintiems specialistams turi būti sudaromos palankesnės atvykimo sąlygos, supaprastinant biurokratines procedūras, o kalbant apie tūkstančius laisvų darbo vietų sektoriuose, kuriuose reikalingas ne akademinis, o techninis pasirengimas, pavyzdžiui, žemės ūkio, statybos, transporto, mechanikos ir kt. sektoriuose, nepakanka siekti, kad rinkos pasiūla būtų suderinta su darbo vietų poreikiu: reikia galvoti apie kitokį bendradarbiavimą, įskaitant rinkos pasiūlos ir paklausos derinimą ir glaudesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir atitinkamais mokymo centrais. Šis bendradarbiavimas taip pat turėtų apimti savivaldybes ir regionus;

20.

taip pat, siekiant pritraukti įgūdžių ir talentų, ragina valstybes nares įvertinti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas įgyti ilgalaikio gyventojo statusą visiems aukštesnę kvalifikaciją ir aukštos kvalifikacijos darbą turintiems teisėtiems migrantams, taip pat konkrečioms vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių kategorijoms – žinoma, nustatant prioritetus – kurios gali padėti sumažinti atotrūkį sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų, pavyzdžiui, IT ir sveikatos priežiūros sektoriuose. Todėl reikėtų sudaryti darbo vietų, kurioms nustatytas darbo jėgos trūkumas, sąrašus, tačiau nuo padėties darbo rinkoje tyrimo atsieti kvalifikuotų darbuotojų galimybes patekti į darbo rinką;

21.

siūlo sukurti įgūdžių pripažinimo sistemą savivaldybių, regionų ar didmiesčių lygmeniu, kad būtų paspartintas trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės integracijos procesas, nesvarbu, ar tai būtų pirmą kartą atvykę, ar jau gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, turintys vieną iš galiojančiais nacionaliniais teisės aktais garantuojamų statusų. Ši įgūdžių pripažinimo sistema nepakeistų nacionalinės sistemos, bet ją papildytų ir užtikrintų spartesnę integraciją į regioninę ar didmiesčių regiono darbo rinką;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaruoju metu iš Ukrainos plūstantis aukštos kvalifikacijos pabėgėlių srautas rodo, jog reikia paspartinti visų trečiųjų šalių piliečių įgūdžių pripažinimo procesą, kuris jau reglamentuojamas naująja Europos mėlynosios kortelės direktyva. ES politika, reglamentuojanti darbuotojų migrantų atvykimą ir elgesį su jais, yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, kuri šiuo metu yra labai nesubalansuota, ypač tam tikrose socialiai svarbiose srityse, pavyzdžiui, priežiūros ir sveikatos priežiūros sektoriuje;

23.

primena, kad reikia atsižvelgti į tuos, kurie yra talentingi meno srityje ir todėl nėra paklausūs specialistai, tačiau gali praturtinti priimančiosios šalies kultūrą plėtojant tuos kultūrinius mainus, kuriais didžiuojasi mūsų šalių istorija;

24.

rekomenduoja įgyvendinti ilgalaikes strategijas, kurios neapsiribotų vien tik į saugumą orientuotomis priemonėmis, siekiant skatinti didesnę įtrauktį ir šalinti pagrindines migracijos priežastis;

25.

ragina skatinti verslumą sudarant daugiau galimybių migrantams atvykti į ES, kad jie galėtų įsteigti įmonę ar pradėti verslą. Be to, trečiųjų šalių piliečiams turėtų būti lengviau gauti leidimą pradėti verslą; atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų potencialą konsultuojant atvykėlius ir užmezgant jų ryšius su vietos įmonėmis, taip pat į būtinybę skatinti tokias iniciatyvas teikiant nuolatinę ES fondų paramą;

26.

atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti tolerancijos kultūrą didinant tarpkultūrinį sąmoningumą ir kuriant bendrą priklausymo jausmą;

27.

siūlo stiprinti daugiašalį migracijos valdymą, remti glaudesnį regionų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą migracijos, įvairovės ir įtraukties valdymo srityje, stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą migracijos klausimais ir kurti iš tiesų visapusišką požiūrį siekiant spręsti šią problemą įvertinant visus aspektus ir visapusiškai gerbiant žmogaus teises.

Briuselis, 2022 m. lapkričio 30 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/74


Europos regionų komiteto nuomonė dėl Geografinių nuorodų sistemos reformos

(2023/C 79/11)

Pranešėja

Karine GLOANEC-MAURIN (FR / PES), Deleguotoji naujosios Couëtron-au-Perche komunos mero pavaduotoja

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų ir žemės ūkio produktų kokybės sistemų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2017/1001 ir (ES) 2019/787 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012

(COM(2022) 134 final)

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų ir žemės ūkio produktų kokybės sistemų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2017/1001 ir (ES) 2019/787 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012

(COM(2022) 134 final)

1 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 3 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

2021 m. birželio 30 d. komunikate „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija. Siekiant stipresnių, sujungtų, atsparių ir klestinčių kaimo vietovių iki 2040 m.“ Komisija pripažino, kad geografinės nuorodos yra viena iš pavyzdinių iniciatyvų, kuriomis skatinamas vietovių klestėjimas, nes jos prisideda prie kaimo vietovių ekonomikos įvairinimo;

Paaiškinimas

Geografinės nuorodos (GN) dėl savo įvairialypio teigiamo išorinio poveikio prisideda prie tvaraus kaimo vietovių augimo.

2 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 3 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Sąjungos geografinių nuorodų sistemos pakeitimai, padaryti Reglamentu (ES) 2021/2117 vykdant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą;

Paaiškinimas

Būtina užtikrinti suderinamumą su pažanga, padaryta įgyvendinant BRO reglamentą ir 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1) atsižvelgiant į naujausią BŽŪP.

3 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 11 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

ES kokybės politika yra viešoji politika, susijusi su viešųjų gėrybių gamyba, todėl jos indėlis pereinant prie tvarios maisto sistemos turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į šį aspektą, laikantis holistinio ir daugialypio požiūrio, apimančio aplinkos, ekonominį ir socialinį bei kultūrinį tvarumą. Geografinės nuorodos yra priemonės, galinčios prisidėti prie tvarios kaimo plėtros, kaimo ekonomikos įvairinimo, darbo vietų ir MVĮ apsaugos, gyventojų skaičiaus mažėjimo prevencijos, kultūrinės ir socialinės bei ekonominės įvairovės išsaugojimo, kaimo kraštovaizdžio apsaugos, tausaus gamtos išteklių valdymo ir atkūrimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, gyvūnų gerovės, aprūpinimo maistu saugumo ir produktų atsekamumo taikant į produkto specifikacijas įtrauktus mechanizmus;

Paaiškinimas

GN yra neatskiriamai susijusios su teritorija, todėl svarbu pripažinti jų indėlį į aplinkos, ekonominį ir socialinį bei kultūrinį tvarumą.

4 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(12)

siekiant prisidėti vykdant perėjimą prie tvarios maisto sistemos ir reaguoti į visuomenės poreikius, susijusius su tvariais, aplinkai ir klimatui nekenksmingais, gyvūnų gerovę užtikrinančiais, efektyviai išteklius naudojančiais, socialiai ir etiškai atsakingais gamybos metodais, produktų su geografinėmis nuorodomis gamintojai turėtų būti skatinami laikytis griežtesnių nei privaloma ir gerąją patirtį viršijančių tvarumo standartų . Tokie specifiniai reikalavimai galėtų būti nustatomi produkto specifikacijoje;

(12)

siekiant prisidėti vykdant perėjimą prie tvarios maisto sistemos ir reaguoti į visuomenės poreikius, susijusius su tvariais, aplinkai ir klimatui nekenksmingais, gyvūnų gerovę užtikrinančiais, efektyviai išteklius naudojančiais, socialiai ir etiškai atsakingais gamybos metodais, produktų su geografinėmis nuorodomis gamintojai turėtų būti skatinami susitarti dėl tvarumo įsipareigojimų, padedančių siekti aplinkos, ekonominio ir socialinio bei kultūrinio tvarumo tikslų ; Tokie specifiniai įsipareigojimai galėtų būti nustatomi produkto specifikacijoje;

Paaiškinimas

Nėra „tvarumo standartų“, kurių būtų galima laikytis, apibrėžties. Todėl svarbu išlaikyti tą pačią terminiją kaip ir 12 straipsnyje, kuriame kalbama apie tvarumo įsipareigojimus.

5 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 12 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

tvarumo įsipareigojimai turėtų padėti įgyvendinti vieną ar daugiau iš toliau nurodytų aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių bei kultūrinių tikslų:

 

1.

Aplinkosaugos tikslai, įskaitant, inter alia:

klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir vandens vartojimo mažinimą;

dirvožemio, kraštovaizdžio ir gamtos išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas;

biokultūrinės įvairovės ir retų sėklų, vietinių veislių ir augalų veislių išsaugojimas;

gyvūnų sveikatos ir gerovės valdymas ir gerinimas;

perėjimas prie žiedinės ekonomikos.

 

2—

Ekonominiai tikslai, įskaitant, inter alia:

perspektyvių GN gamintojų pajamų ir atsparumo užtikrinimas;

GN produktų ekonominės vertės didinimas ir pridėtinės vertės perskirstymas;

dalyvavimas kaimo ekonomikos įvairinime;

kaimo struktūros ir vietos plėtros, įskaitant užimtumą žemės ūkyje, išsaugojimas.

 

3.

Socialiniai ir kultūriniai tikslai, įskaitant, inter alia:

GN gamintojų ir naujų GN gamintojų pritraukimas ir parama jiems ir žinių ir kultūros perdavimo iš kartos į kartą palengvinimas;

dalyvavimas populiarinant kaimo tapatybę ir kultūrinį bei gastronominį paveldą;

švietimo klausimais, susijusiais su kokybės sistema, aprūpinimu maistu ir subalansuota bei įvairia mityba, skatinimas;

gamintojų veiklos koordinavimo didinant valdymo priemonių veiksmingumą gerinimas.

Paaiškinimas

Po 12 konstatuojamosios dalies būtų svarbu pateikti tvarumo įsipareigojimų apibrėžtį, primenant, kad ji apima tris ramsčius – ekonominį, socialinį ir aplinkos.

6 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 12 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

siekiant, kad vietos ir regioninės maisto gamybos sistemos taptų tvaresnės ir prisidėtų prie įvairios ir subalansuotos tvarios mitybos, geografinės nuorodos turėtų būti įtrauktos į būtinuosius privalomus tvarių maisto produktų viešųjų pirkimų kriterijus;

Paaiškinimas

Kaip rekomenduota Europos regionų komiteto tyrime (1), reikėtų skatinti įtraukti tvarius maisto produktus, įskaitant SKVN ir SGN produktus.

7 pakeitimas

39 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(39)

geografinių nuorodų registravimo, keitimo ir panaikinimo procedūros, įskaitant nagrinėjimą ir prieštaravimo procedūrą, turėtų būti atliekamos veiksmingiausiu būdu. Tai galima pasiekti naudojantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) teikiama pagalba nagrinėjant paraiškas. Nors svarstyta galimybė kai kurių funkcijų vykdymą perduoti EUIPO, Komisija ir toliau bus atsakinga už registraciją, keitimą ir panaikinimą, nes šios funkcijos yra tvirtai susijusios su bendrąja žemės ūkio politika ir dėl patirties, kuri reikalinga siekiant užtikrinti, kad vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų ypatybės būtų tinkamai įvertintos;

(39)

geografinių nuorodų registravimo, keitimo ir panaikinimo procedūros, įskaitant nagrinėjimą ir prieštaravimo procedūrą, turėtų būti atliekamos veiksmingiausiu būdu. Tai galima pasiekti naudojantis Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) teikiama pagalba nagrinėjant paraiškas , kiek tai susiję su jos kompetencijos intelektinės nuosavybės klausimais sritimi . Dėl EUIPO dalyvavimo neturi padidėti procedūrų apimtis ar pailgėti jų trukmė. Nors svarstyta galimybė kai kurių funkcijų vykdymą perduoti EUIPO, Komisija ir toliau bus atsakinga už registraciją, keitimą ir panaikinimą, nes šios funkcijos yra tvirtai susijusios su bendrąja žemės ūkio politika ir dėl patirties, kuri reikalinga siekiant užtikrinti, kad vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų ypatybės būtų tinkamai įvertintos;

Paaiškinimas

GN yra daugiau nei intelektinės nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į glaudų GN ryšį su kaimo plėtros politika, jos neturėtų būti valdomos kaip prekių ženklai. Todėl siūlomame reglamente turėtų būti paaiškinta, kad EUIPO techninė parama bus susijusi tik su jos kompetencijos sričiai priklausančių aspektų, t. y. intelektinės nuosavybės, nagrinėjimu.

8 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 39 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

EUIPO prisidės prie ES geografinių nuorodų sistemos veikimo, pasidalydama savo patirtimi intelektinės nuosavybės srityje, be kita ko, atliekant su geografinių nuorodų apsauga susijusias užduotis, įskaitant internete;

Paaiškinimas

EUIPO techninė patirtis intelektinės nuosavybės teisių ir išteklių srityje galėtų suteikti neįkainojamą paramą GN apsaugai stiprinti. Taip EUIPO galėtų papildyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD kompetenciją intelektinės nuosavybės teisių srityje.

9 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 39 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

aiškūs terminai ir spartesnės specifikacijų keitimo procedūros, atskyrus keitimus Sąjungos lygmeniu ir standartinius keitimus, padės padidinti sistemos veiksmingumą;

Paaiškinimas

Supaprastinant 2021 m. gruodžio mėn. priimtų specifikacijų keitimo procedūras leis sumažinti administracinę naštą. Tai svarbu, nes specifikacijų pakeitimai labai svarbūs priimant gamybos proceso pakeitimus.

10 pakeitimas

56 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(56)

Siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tvarumo standartų apibrėžimo ir esamų tvarumo standartų pripažinimo kriterijų nustatymo; elementų, kurie turi būti pateikti kartu su pridedama informacija, paaiškinimo arba papildymo; užduočių, susijusių su prieštaravimų tikrinimu ir prieštaravimo procedūra , registro veikimu, standartinių produkto specifikacijos pakeitimų skelbimu, konsultacijomis dėl panaikinimo procedūros , įspėjimo sistemos, kurią naudojant paraiškų teikėjams pranešama apie jų geografinės nuorodos kaip domeno vardo, prieinamumą, sukūrimu ir valdymu, trečiųjų šalių geografinių nuorodų, išskyrus geografines nuorodas pagal Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą 34 , kuriuo siūloma apsauga pagal tarptautines derybas arba tarptautinius susitarimus, nagrinėjimu, pavedimo EUIPO; tinkamų EUIPO veiklos vykdant jai pavestas užduotis stebėjimo kriterijų nustatymo; papildomų taisyklių dėl geografinių nuorodų naudojimo nurodant perdirbtų produktų sudedamąsias dalis nustatymo; papildomų taisyklių, kuriomis remiantis nustatomas bendrinis terminų statusas, nustatymo ; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su pašarų šaltiniais, nustatymo kilmės vietos nuorodos atveju; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su gyvų gyvulių skerdimu arba žaliavų šaltiniais, nustatymo; taisyklių, skirtų nustatyti augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo naudojimą, nustatymo; taisyklių, kuriomis ribojama geografine nuoroda žymimo produktų ir garantuotų tradicinių gaminių specifikacijose pateikiama informacija, nustatymo; išsamesnių garantuotų tradicinių gaminių tinkamumo kriterijų aspektų nustatymo; papildomų taisyklių, pagal kurias nustatomos atitinkamos sertifikavimo ir akreditavimo procedūros, taikytinos produktų sertifikavimo įstaigoms, nustatymo; papildomų išsamesnės garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisyklių nustatymo; papildomų garantuotų tradicinių gaminių taisyklių, pagal kurias nustatomas bendrinis terminų statusas, augalų rūšių ir gyvūnų veislių pavadinimų naudojimo sąlygos ir ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis; papildomų taisyklių dėl bendrų paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija, kuriomis papildomos paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių teikimo taisyklės, apibrėžimo; prieštaravimo dėl garantuotų tradicinių gaminių procedūros taisyklių papildymo, nustatant išsamias procedūras ir terminus; paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių nuorodos keitimo teikimo taisyklių papildymo; paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių nuorodos panaikinimo teikimo taisyklių papildymo; išsamių taisyklių, susijusių su neprivalomų kokybės terminų kriterijais, nustatymo; papildomo neprivalomo kokybės termino rezervavimo ir jo taikymo sąlygų nustatymo; nukrypti nuo termino „kalnų produktas“ vartojimo leidžiančių nuostatų nustatymo ir gamybos metodų bei kitų kriterijų, svarbių to neprivalomo kokybės termino taikymui, nustatymo, visų pirma dėl sąlygų, kuriomis leidžiama, kad žaliavos arba pašarai būtų kilę ne iš kalnuotų vietovių, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(56)

Siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl elementų, kurie turi būti pateikti kartu su pridedama informacija, paaiškinimo arba papildymo; užduočių, susijusių su registro veikimu, standartinių produkto specifikacijos pakeitimų skelbimu, įspėjimo sistemos, kurią naudojant paraiškų teikėjams pranešama apie jų geografinės nuorodos kaip domeno vardo, prieinamumą, sukūrimu ir valdymu, trečiųjų šalių geografinių nuorodų, išskyrus geografines nuorodas pagal Lisabonos susitarimo dėl kilmės vietos nuorodų ir geografinių nuorodų Ženevos aktą 34, kuriuo siūloma apsauga pagal tarptautines derybas arba tarptautinius susitarimus, nagrinėjimu, pavedimo EUIPO; tinkamų EUIPO veiklos vykdant jai pavestas užduotis stebėjimo kriterijų nustatymo; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su pašarų šaltiniais, nustatymo kilmės vietos nuorodos atveju; apribojimų ir leidžiančių nukrypti nuostatų, susijusių su gyvų gyvulių skerdimu arba žaliavų šaltiniais, nustatymo; taisyklių, skirtų nustatyti augalų ar gyvūnų veislės pavadinimo naudojimą, nustatymo; taisyklių, kuriomis ribojama geografine nuoroda žymimo produktų ir garantuotų tradicinių gaminių specifikacijose pateikiama informacija, nustatymo; išsamesnių garantuotų tradicinių gaminių tinkamumo kriterijų aspektų nustatymo; papildomų taisyklių, pagal kurias nustatomos atitinkamos sertifikavimo ir akreditavimo procedūros, taikytinos produktų sertifikavimo įstaigoms, nustatymo; papildomų išsamesnės garantuotų tradicinių gaminių apsaugos taisyklių nustatymo; papildomų garantuotų tradicinių gaminių taisyklių, pagal kurias nustatomas bendrinis terminų statusas, augalų rūšių ir gyvūnų veislių pavadinimų naudojimo sąlygos ir ryšys su intelektinės nuosavybės teisėmis; papildomų taisyklių dėl bendrų paraiškų, susijusių su daugiau nei viena nacionaline teritorija, kuriomis papildomos paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių teikimo taisyklės, apibrėžimo; prieštaravimo dėl garantuotų tradicinių gaminių procedūros taisyklių papildymo, nustatant išsamias procedūras ir terminus; paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių nuorodos keitimo teikimo taisyklių papildymo; paraiškų dėl garantuotų tradicinių gaminių nuorodos panaikinimo teikimo taisyklių papildymo; išsamių taisyklių, susijusių su neprivalomų kokybės terminų kriterijais, nustatymo; papildomo neprivalomo kokybės termino rezervavimo ir jo taikymo sąlygų nustatymo; nukrypti nuo termino „kalnų produktas“ vartojimo leidžiančių nuostatų nustatymo ir gamybos metodų bei kitų kriterijų, svarbių to neprivalomo kokybės termino taikymui, nustatymo, visų pirma dėl sąlygų, kuriomis leidžiama, kad žaliavos arba pašarai būtų kilę ne iš kalnuotų vietovių, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

Paaiškinimas

Svarbu, kad kai kurie esminiai sistemos elementai būtų apibrėžti reglamente, o ne deleguotuosiuose aktuose.

11 pakeitimas

2 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

g)

bendrinis terminas –

i)

produkto pavadinimai, kurie, nors ir susiję su vieta, regionu ar valstybe, kuriuose produktas buvo pirmiausia pagamintas ar kuriame juo buvo prekiaujama, Sąjungoje tapo bendriniu produkto pavadinimu, arba

ii)

bendras terminas, apibūdinantis produktų rūšį, požymius ar kitus aspektus, kurie nesusiję su konkrečiu produktu;

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

g)

bendrinis terminas –

produkto pavadinimai, kurie, nors ir susiję su vieta, regionu ar valstybe, kuriuose produktas buvo pirmiausia pagamintas ar kuriame juo buvo prekiaujama, Sąjungoje tapo bendriniu produkto pavadinimu;

Paaiškinimas

g punkto ii papunktyje pridedama nauja nuostata dėl bendrinio termino apibrėžties. Šį klausimą turėtų spręsti teismai.

12 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1.     Šiame reglamente nustatytomis priemonėmis ketinama remti žemės ūkio ir perdirbimo veiklą, taip pat su aukštos kokybės produktais siejamas ūkininkavimo sistemas ir taip prisidėti prie kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimo.

Paaiškinimas

ES GN atlieka svarbų vaidmenį išlaikant ekonominę ir socialinę veiklą kaimo vietovėse, todėl jos yra labai svarbios siekiant išsaugoti teritorinę pusiausvyrą regionų lygmeniu. Kadangi pati Komisija pripažino, kad GN yra „pagrindinis kaimo plėtros variklis“, reikėtų vėl įtraukti nuorodą į GN kaip priemones, kuriomis prisidedama prie kaimo plėtros.

13 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Šioje antraštinėje dalyje nustatyta bendra išskirtinė geografinių nuorodų sistema, kuria saugomi vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų, turinčių su jų gamybos vieta susijusių savybių, požymių ar reputaciją, pavadinimai, taip užtikrinant, kad:

1.   Šioje antraštinėje dalyje nustatyta bendra išskirtinė geografinių nuorodų sistema, kuria saugomi vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų, turinčių su jų gamybos vieta susijusių savybių, požymių ar reputaciją, pavadinimai, taip užtikrinant, kad:

(a)

kolektyviai veikiantys gamintojai turėtų reikiamus įgaliojimus ir pareigas valdyti savo geografines nuorodas, be kita ko, reaguoti į produktų, pagamintų vykdant trejopa – ekonomine, aplinkosaugine ir socialine – verte pasižyminčią tvarią gamybą, poreikį visuomenėje ir veikti rinkoje;

(a)

kolektyviai veikiantys gamintojai turėtų reikiamus įgaliojimus ir pareigas valdyti savo geografines nuorodas, be kita ko, kurti vertę ir reaguoti į produktų, pagamintų vykdant trejopa – ekonomine, aplinkosaugine ir socialine – verte pasižyminčią tvarią gamybą, poreikį visuomenėje ir veikti rinkoje;

(b)

gamintojai galėtų sąžiningai konkuruoti prekybos grandinėje;

(b)

gamintojai galėtų sąžiningai konkuruoti prekybos grandinėje;

(c)

vartotojai gautų patikimą informaciją ir tokių produktų autentiškumo garantiją ir galėtų lengvai juos atpažinti rinkoje, įskaitant elektroninę prekybą;

(c)

vartotojai gautų patikimą informaciją ir tokių produktų autentiškumo garantiją ir galėtų lengvai juos atpažinti rinkoje, įskaitant domenų vardų sistemą ir elektroninę prekybą;

(d)

bus vykdomas paprastas ir veiksmingas geografinių nuorodų registravimas, atsižvelgiant į tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

(d)

bus vykdomas paprastas ir veiksmingas geografinių nuorodų registravimas, atsižvelgiant į tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą Sąjungos bendrojoje ir skaitmeninėje rinkose ;

(e)

būtų veiksmingai užtikrinamas reikalavimų laikymasis ir vykdoma rinkodara visoje Sąjungoje, taip pat elektroninėje prekyboje, užtikrinant vidaus rinkos vientisumą.

(e)

būtų veiksmingai laikomasi reikalavimų ir vykdoma rinkodara visoje Sąjungoje, taip pat domenų vardų sistemoje ir elektroninėje prekyboje, užtikrinant vidaus rinkos vientisumą;

(f)

pridėtinė vertė, susijusi su GN produktais, paskirstoma visoje vertės grandinėje, kad gamintojai galėtų stabilizuoti savo kainas ir investuoti į savo produktų kokybę ir reputaciją.

Paaiškinimas

Kaip nustatyta BRO reglamento 172b straipsnyje dėl GN vynų, būtina pabrėžti, kad geografinėmis nuorodomis turi būti siekiama kurti pridėtinę vertę visoje grandinėje, kad būtų pagerinta jų kokybė ir reputacija.

14 pakeitimas

12 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Gamintojų grupė gali susitarti dėl tvarumo įsipareigojimų, kurių turi būti laikomasi gaminant geografine nuoroda žymimą produktą. Tokiais įsipareigojimais turi būti siekiama aukštesnio standarto nei reikalaujama Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais ir gerokai viršijami gerąja patirtimi grindžiami socialiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai įsipareigojimai. Įsipareigojimai turi būti konkretūs ir derėti su geografinėmis nuorodomis žymimiems produktams taikoma tvaria praktika, be to, jie gali būti susiję su esamomis tvarumo sistemomis.

1.   Gamintojų grupė gali susitarti dėl ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių tvarumo įsipareigojimų, kurių turi būti laikomasi gaminant geografine nuoroda žymimą produktą. Įsipareigojimai turi būti konkretūs ir derėti su geografinėmis nuorodomis žymimiems produktams taikoma tvaria praktika, be to, jie gali būti susiję su esamomis tvarumo sistemomis.

2.   1 dalyje nurodyti tvarumo įsipareigojimai įtraukiami į produkto specifikaciją.

2.   1 dalyje nurodyti tvarumo įsipareigojimai gali būti įtraukti į produkto specifikaciją ir (arba) nustatyti pagal atskiras iniciatyvas .

3.   1 dalyje nurodyti tvarumo įsipareigojimai nedaro poveikio higienos, saugos standartų ir konkurencijos taisyklių laikymosi reikalavimams.

3.   1 dalyje nurodyti tvarumo įsipareigojimai nedaro poveikio higienos, saugos standartų ir konkurencijos taisyklių laikymosi reikalavimams.

4 .    Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi įvairių sektorių tvarumo standartai ir esamų tvarumo standartų, kurių gali laikytis geografinėmis nuorodomis žymimų produktų gamintojai, pripažinimo kriterijai.

 

5.     Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma suderinta tvarumo įsipareigojimų išdėstymo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 53 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

 

Paaiškinimas

Tvarumo kriterijų apibrėžtis negali būti pateikta deleguotuosiuose aktuose. Ji turi būti nurodyta reglamente, gamintojų grupėms paliekant galimybę pasirinkti, ar įtraukti patvirtintus tvarumo įsipareigojimus į specifikacijas, ar tai padaryti kitomis priemonėmis.

15 pakeitimas

17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei 6 mėnesius. Tais atvejais, kai nagrinėjimo laikotarpis viršija ar greičiausiai viršys 6 mėnesius, Komisija pareiškėjui raštu praneša apie vėlavimo priežastis.

2.   Nagrinėjant neturi trukti ilgiau nei 6 mėnesius. Tais atvejais, kai nagrinėjimo laikotarpis viršija ar greičiausiai viršys 6 mėnesius, Komisija turi pareiškėjui raštu pranešti apie vėlavimo priežastis.

Paaiškinimas

Europos Komisija paprastai nesilaiko reglamente nustatyto šešių mėnesių termino, o gamintojai ar valstybės narės niekada nėra informuojami apie vėlavimo priežastį (nors reglamente numatyta tokia galimybė). Reikėtų patikslinti, kad nagrinėjimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.

16 pakeitimas

17 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5.     Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl šiame straipsnyje nustatytų užduočių pavedimo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO).

 

Paaiškinimas

Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad už registracijos paraiškų nagrinėjimą yra atsakinga Komisija. Intelektinės nuosavybės klausimais Komisija galės pasikliauti EUIPO technine parama. Tačiau šis su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusios kompetencijos pasidalijimas turi būti aiškiai apibrėžtas pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o ne deleguotuosiuose aktuose.

17 pakeitimas

19 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10.     Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas išsamiomis nuostatomis dėl tvarkos ir terminų, taikomų prieštaravimo procedūrai ir nacionalinių institucijų bei teisėtą interesą turinčių asmenų oficialiai teikiamoms pastaboms, dėl kurių nebus pradėta prieštaravimo procedūra, ir dėl šiame straipsnyje nustatytų Komisijos užduočių pavedimo EUIPO taisyklių.

 

Paaiškinimas

Turėtų būti aiškiai nurodyta, kad už prieštaravimo procedūrą yra atsakinga Komisija. Užduočių perdavimo EUIPO atveju šios užduotys turėtų būti aiškiai apibrėžtos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o ne deleguotuosiuose aktuose.

18 pakeitimas

25 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

5.   Standartinis pakeitimas laikomas laikinu pakeitimu tais atvejais, kai jis yra susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu, padarytu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, arba kai jis būtinas dėl gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų, kurias oficialiai pripažino kompetentingos institucijos.

5.   Standartinis pakeitimas laikomas laikinu pakeitimu tais atvejais, kai jis yra susijęs su laikinu produkto specifikacijos pakeitimu, padarytu dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių, arba kai jis būtinas dėl gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų arba dėl išskirtinio geopolitinio įvykio pasekmių , kurias oficialiai pripažino kompetentingos institucijos.

Paaiškinimas

Pastarojo meto įvykiai rodo, kad būtų naudinga atsižvelgti į geopolitines situacijas, pavyzdžiui, karą, kad būtų galima laikinai pakeisti specifikacijas.

19 pakeitimas

25 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8.   Jei į registruota geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo patvirtinimo paraišką taip pat įtraukti standartiniai arba laikini pakeitimai, Komisija nagrinėja tik Sąjungos lygmens pakeitimą. Visi standartiniai arba laikini pakeitimai laikomi nepateiktais. Nagrinėjant tokias paraiškas pagrindinis dėmesys skiriamas pasiūlytiems Sąjungos lygmens pakeitimams. Atitinkamais atvejais Komisija arba atitinkama valstybė narė gali paprašyti pareiškėjo iš dalies pakeisti kitus produktų specifikacijų elementus.

8.   Jei į registruota geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimo patvirtinimo paraišką taip pat įtraukti standartiniai arba laikini pakeitimai, Komisija nagrinėja tik Sąjungos lygmens pakeitimą. Visi standartiniai arba laikini pakeitimai laikomi nepateiktais. Nagrinėjant tokias paraiškas pagrindinis dėmesys skiriamas pasiūlytiems Sąjungos lygmens pakeitimams. Be to, Komisija turės įvertinti, ar Sąjungos lygmens produkto su geografine nuoroda specifikacijos pakeitimas nesusilpnina kitų galimų esamų geografinių nuorodų ar kilmės vietos nuorodų.

Paaiškinimas

Gali būti rizikinga Europos Komisijai leisti prašyti pakeisti specifikacijas, kas viršija pateiktą dalinio pakeitimo prašymą.

20 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6.     Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl 5 dalyje nustatytų užduočių pavedimo EUIPO.

 

Paaiškinimas

Šių užduočių perdavimas EUIPO yra nepriimtinas.

21 pakeitimas

27 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Į Sąjungoje registruotų geografinių nuorodų registrą įtrauktos geografinės nuorodos saugomos nuo:

1.   Į Sąjungoje registruotų geografinių nuorodų registrą įtrauktos geografinės nuorodos ir Sąjungoje tarptautiniais susitarimais saugomos geografinės nuorodos saugomos nuo:

Paaiškinimas

GN, kurios saugomos dvišaliais ar daugiašaliais susitarimais, neturėtų būti automatiškai įtraukiamos į Sąjungos registrą.

22 pakeitimas

27 straipsnio 1 dalies a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio geografinės nuorodos naudojimo komerciniais tikslais produktams, kurių neapima registracija, kai tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu registruotus produktus arba kai naudojant pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija, ji silpninama, menkinama arba jai kenkiama;

a)

bet kokio tiesioginio ar netiesioginio geografinės nuorodos naudojimo komerciniais tikslais produktams, kurių neapima registracija, kai tie produktai yra panašūs į tuo pavadinimu registruotus produktus arba kai naudojant pavadinimą naudojamasi saugomo pavadinimo reputacija, ji silpninama, menkinama arba jai kenkiama , įskaitant atvejus, kai šie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys ;

Paaiškinimas

Siekiant nuoseklumo su naujomis nuostatomis dėl GN produktų, naudojamų kaip sudedamosios dalys, apsaugos, įtrauktomis į šio pasiūlymo dėl reglamento 28 straipsnį, naudinga vėl įrašyti nuorodą į GN produktus, kurie naudojami kaip sudedamosios dalys.

23 pakeitimas

27 straipsnio 1 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)

netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jeigu yra nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas ar prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „kaip gaminama“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ir pan.;

b)

netinkamo naudojimo, imitavimo ar mėgdžiojimo, net jeigu valstybės narės ar valdžios institucijos yra su tuo susijusios ir yra nurodoma tikroji produkto ar paslaugos kilmė arba jeigu saugomas pavadinimas yra išverstas , transkribuotas ar transliteruotas ar prie jo prirašomi tokie žodžiai kaip „rūšis“, „tipas“, „metodas“, „kaip gaminama“, „imitacija“, „skonis“, „panašus“ ir pan. , įskaitant atvejus, kai tokie produktai naudojami kaip sudedamosios dalys ;

Paaiškinimas

Taip pat reikia stiprinti apsaugą nuo bet kokių veiksmų, kurių imasi kitos valstybės narės ir valdžios institucijos ir kurie oficialiai yra teisiškai leistini, tačiau kuriais siekiama išnaudoti GN populiarumą.

24 pakeitimas

27 straipsnio 1 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

c)

bet kokio kitokio melagingo ar klaidinančio produkto kilmės vietos, kilmės, pobūdžio ar esminių ypatybių nurodymo ant produkto vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje ir su atitinkamu produktu susijusiose svetainėse skelbiamuose dokumentuose bei informacijoje, taip pat produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį apie jo kilmę;

c)

bet kokio kitokio melagingo ar klaidinančio produkto kilmės vietos, kilmės, pobūdžio ar esminių ypatybių nurodymo ant produkto vidinės ar išorinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje ir su atitinkamu produktu susijusiose svetainėse arba domenų varduose skelbiamuose dokumentuose bei informacijoje, taip pat produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį apie jo kilmę;

25 pakeitimas

27 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.     Taikant 1 dalies b punktą, geografinės nuorodos mėgdžiojimu visų pirma laikomi atvejai, kai terminas, ženklas ar kita ženklinimo ar pakavimo priemonė pakankamai apdairaus vartotojo sąmonėje sukelia tiesioginę aiškią asociaciją su registruota geografine nuoroda žymimu produktu ir taip išnaudojama, silpninama ar menkinama registruoto pavadinimo reputacija arba jai kenkiama.

 

Paaiškinimas

Dabartiniuose ES GN reglamentuose nėra mėgdžiojimo apibrėžties. ES Teisingumo Teismas plačiai aiškino mėgdžiojimo sąvoką ir tai neatsispindi siūlomame straipsnyje. Geriausia, kad ES Teisingumo Teismas toliau vertintų mėgdžiojimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

26 pakeitimas

27 straipsnio 7 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

7.     Kai geografinė nuoroda yra sudėtinis pavadinimas, kuriame yra bendriniu laikomas terminas, to termino vartojimas nelaikomas 1 dalies a ir b punktuose nurodyta elgsena.

 

Paaiškinimas

Ši nuostata gali būti pavojinga daugeliui SKVN žymimų vynų.

27 pakeitimas

Naujas punktas – 27 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

8.     Valstybės narės imasi atitinkamų administracinių ir teisinių veiksmų, kad būtų išvengta neteisėto saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų, kuriomis ženklinami atitinkamoje valstybėje narėje gaminami ar parduodami produktai, naudojimo, kaip nurodyta 1 dalyje, arba toks naudojimas būtų sustabdytas.

Šiuo tikslu valstybės narės paskiria institucijas, atsakingas už tokių priemonių taikymą kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka.

Paaiškinimas

Svarbu vėl įtraukti šią Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 13 straipsnio 3 dalies nuostatą.

28 pakeitimas

28 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Sudedamąją produkto dalį žyminti geografinė nuoroda neturi būti naudojama susijusio perdirbto maisto produkto pavadinime, išskyrus atvejus, kai sudaromas susitarimas su dviem trečdaliams gamintojų atstovaujančia gamintojų grupe.

2.   Sudedamąją produkto dalį žyminti geografinė nuoroda neturi būti naudojama susijusio perdirbto maisto produkto pavadinime, išskyrus atvejus, kai sudaromas susitarimas su dviem trečdaliams gamintojų atstovaujančia gamintojų grupe , kuri gali nustatyti minimalias jos naudojimo sąlygas . Už GN produkto kaip sudedamosios dalies naudojimą perdirbėjas gali sumokėti finansinę kompensaciją.

Paaiškinimas

Reikėtų paminėti, kad gamintojų grupės gali nustatyti minimalius savo GN, kaip sudedamosios dalies, naudojimo kriterijus, taip pat prašyti finansinės išmokos ar kompensacijos, kad galėtų padengti padidėjusias veiklos ir valdymo išlaidas vykdant savo įprasta veiklą.

29 pakeitimas

28 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.     Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais į šį reglamentą įtraukiama papildomų taisyklių dėl geografinių nuorodų naudojimo siekiant įvardyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas perdirbtų produktų sudedamąsias dalis .

 

Paaiškinimas

Šiame reglamente turėtų būti nustatytos naujos taisyklės dėl GN produktų, kurie naudojami kaip sudedamosios dalys.

30 pakeitimas

29 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.     Komisijai pagal 84 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais į šį reglamentą įtraukiama papildomų taisyklių dėl bendrinio termino statuso suteikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams.

 

Paaiškinimas

Papildomos bendro pobūdžio taisyklės, jei tokių yra, turėtų būti nustatytos reglamente, o ne deleguotuosiuose aktuose.

31 pakeitimas

32 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Gamintojų grupė sudaroma suinteresuotųjų šalių , įskaitant ūkininkus, ūkių tiekėjus ir tarpinius bei galutinius perdirbėjus, iniciatyva, kaip nurodyta nacionalinių institucijų ir atsižvelgiant į atitinkamo produkto pobūdį. Valstybės narės tikrina, ar gamintojų grupė veikia skaidriai ir demokratiškai ir ar visiems geografine nuoroda žymimo produkto gamintojams suteikta teisė į narystę grupėje. Valstybės narės gali leisti grupės veikloje dalyvauti valstybės pareigūnams ir kitų suinteresuotųjų šalių, pvz., vartotojų grupių, mažmenininkų ir tiekėjų, atstovams.

1.   Gamintojų grupė sudaroma suinteresuotųjų šalių iniciatyva ir jai gali priklausyti gamintojai ir (arba) perdirbėjai, kaip nurodyta kompetentingų nacionalinių institucijų ir atsižvelgiant į atitinkamo produkto pobūdį. Valstybės narės tikrina, ar gamintojų grupė veikia skaidriai ir demokratiškai ir ar visiems geografine nuoroda žymimo produkto gamintojams suteikta teisė į narystę grupėje.

Paaiškinimas

Gamintojų grupėms priklausančios kategorijos skiriasi priklausomai nuo vertės grandinės tipo ir tarp valstybių narių, todėl pageidautina apsiriboti tik nuoroda į gamintojus ir perdirbėjus. Be to, sunku suprasti, kokią pridėtinę vertę duoda gamybos procese nedalyvaujančių subjektų įtraukimas į gamintojų grupes.

32 pakeitimas

32 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Gamintojų grupei visų pirma suteikiami šie įgaliojimai ir nustatomos šios pareigos:

2.   Gamintojų grupei visų pirma suteikiami šie įgaliojimai ir nustatomos šios pareigos:

a)

parengti produkto specifikaciją ir valdyti vidaus kontrolę , užtikrinančią geografine nuoroda žymimo produkto gamybos etapų atitiktį tai specifikacijai;

a)

parengti produkto specifikaciją ir valdyti veiklą , užtikrinančią geografine nuoroda žymimo produkto gamybos etapų atitiktį tai specifikacijai;

b)

imtis teisinių veiksmų siekiant užtikrinti geografinės nuorodos ir su ja tiesiogiai susijusių intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

b)

imtis teisinių veiksmų siekiant užtikrinti geografinės nuorodos ir su ja tiesiogiai susijusių intelektinės nuosavybės teisių,

c)

susitarti dėl tvarumo įsipareigojimų, kurie gali būti arba nebūti įtraukiami į produkto specifikaciją arba vykdomi kaip atskira iniciatyva, įskaitant atitikties tiems įsipareigojimams tikrinimo tvarką ir tinkamo jų viešumo užtikrinimą, visų pirma Komisijos sukurtoje informacinėje sistemoje;

c)

susitarti dėl tvarumo įsipareigojimų, kurie gali būti arba nebūti įtraukiami į produkto specifikaciją arba vykdomi kaip atskira iniciatyva, įskaitant atitikties tiems įsipareigojimams tikrinimo tvarką ir tinkamo jų viešumo užtikrinimą, visų pirma Komisijos sukurtoje informacinėje sistemoje;

 

d)

dalytis geriausia patirtimi ir didinti gamintojų informuotumą apie 12 straipsnyje apibrėžtus tvarumo įsipareigojimus. Tai gali, be kita ko, apimti informacijos apie turimą finansinę pagalbą teikimą ir priemonių bei veiksmų planų kūrimą;

d)

imtis veiksmų geografinės nuorodos veiksmingumui gerinti, be kita ko:

e)

imtis veiksmų geografinės nuorodos veiksmingumui gerinti, be kita ko:

 

i)

kurti, organizuoti ir vykdyti kolektyvines rinkodaros ir reklamos kampanijas;

 

i)

kurti, organizuoti ir vykdyti kolektyvines rinkodaros ir reklamos kampanijas;

 

ii)

skleisti informaciją ir vykdyti populiarinimo veiklą, kuria siekiama informuoti vartotojus apie geografine nuoroda žymimo produkto požymius;

 

ii)

skleisti informaciją ir vykdyti populiarinimo veiklą, kuria siekiama informuoti vartotojus apie geografine nuoroda žymimo produkto požymius;

 

iii)

analizuoti su geografine nuoroda žymimu produktu susijusius ekonominius rezultatus, gamybos tvarumą ir maistines bei juslines savybes;

 

iii)

analizuoti su geografine nuoroda žymimu produktu susijusius ekonominius rezultatus, gamybos tvarumą ir maistines bei juslines savybes;

 

iv)

skleisti informaciją apie geografinę nuorodą ir atitinkamą Sąjungos simbolį ir

 

iv)

skleisti informaciją apie geografinę nuorodą ir atitinkamą Sąjungos simbolį ir

 

v)

rengti konsultacijas ir mokymus dabartiniams ir būsimiems gamintojams, be kita ko, lyčių aspekto integravimo ir lygybės klausimais;

 

v)

rengti konsultacijas ir mokymus dabartiniams ir būsimiems gamintojams, be kita ko, lyčių aspekto integravimo ir lygybės klausimais;

e)

kovoti su geografinių nuorodų klastojimu ir nesąžiningu naudojimu vidaus rinkoje, kad jomis nebūtų žymimi produkto specifikacijos neatitinkantys produktai, stebint geografinių nuorodų naudojimą visoje vidaus rinkoje ir trečiųjų valstybių rinkose, kuriose jos saugomos, taip pat internete, ir prireikus per turimas konfidencialias sistemas informuoti vykdymo užtikrinimo institucijas.

f)

kovoti su geografinių nuorodų klastojimu ir nesąžiningu naudojimu vidaus rinkoje, kad jomis nebūtų žymimi produkto specifikacijos neatitinkantys produktai, stebint geografinių nuorodų naudojimą visoje vidaus rinkoje ir trečiųjų valstybių rinkose, kuriose jos saugomos, taip pat internete, ir prireikus per turimas konfidencialias sistemas informuoti vykdymo užtikrinimo institucijas.

Paaiškinimas

Nepripažintų gamintojų grupių pajėgumų nepakanka šioms naujoms užduotims atlikti. Priešingai, naujų įgaliojimų perdavimu pripažintoms gamintojų grupėms būtų galima paskatinti aktyviausias nepripažintas grupes siekti tapti pripažintomis ir taip pagerinti savo struktūrą.

33 pakeitimas

32 straipsnis – 2 dalies naujas g punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

g)

imtis priemonių, kuriomis siekiama didinti produktų vertę, ir prireikus imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią priemonėms, kurios kenkia arba gali pakenkti tų produktų įvaizdžiui, arba siekiant kovoti su tokiomis priemonėmis.

Paaiškinimas

Būtina vėl įtraukti šią Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 45 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatą, kad būtų sustiprinti GN gamintojų grupių vaidmuo ir įgaliojimai.

34 pakeitimas

33 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.    3 dalies sąlygas atitinkančių gamintojų grupių prašymu valstybės narės pagal nacionalinę teisę po vieną kiekvienai jų teritorijos kilmės produktus žyminčiai geografinei nuorodai, kuri yra registruota arba dėl kurios pateikta registravimo paraiška, ir produktų pavadinimams, dėl kurių gali būti teikiama registravimo paraiška, atstovaujančią gamintojų grupę paskelbia pripažinta gamintojų grupe.

1.   Gamintojų grupių prašymu valstybės narės pagal nacionalinę teisę vienai ar daugiau jų teritorijos kilmės geografinių nuorodų atstovaujančią gamintojų grupę paskelbia pripažinta gamintojų grupe.

2.   Gamintojų grupė gali būti paskelbta pripažinta gamintojų grupe, jei ne mažiau kaip du trečdaliai geografine nuoroda žymimo produkto gamintojų, kuriems produkto specifikacijoje nurodytoje geografinėje vietovėje tenka ne mažiau kaip du trečdaliai produkcijos, yra sudarę išankstinį susitarimą. Išimties tvarka 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija ir 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas gamintojas laikomi pripažinta gamintojų grupe.

2.   Gamintojų grupė gali būti paskirta pripažinta gamintojų grupe, jeigu:

 

a)

ji turi mažiausią būtiną narių skaičių ir (arba) pagamina mažiausią būtiną tinkamos parduoti produkcijos kiekį ar vertę, kuriuos nustato atitinkama valstybė narė, kurios teritorijoje ji veikia. Tomis nuostatomis neužkertamas kelias pripažinti į nedidelio masto gamybą orientuotas gamintojų grupes; b) ji nesusilpnina kitų galimų esamų geografinių nuorodų ar kilmės vietos nuorodų;

 

b)

ji pateikia pakankamai įrodymų, kad gali vykdyti savo veiklą tiek laiko, tiek veiksmingumo požiūriu, teikti savo nariams žmogiškąją, materialinę ir techninę paramą;

 

c)

vykdo įgaliojimus ir pareigas laikydamasi teisingo ir proporcingo atitinkamos valstybės narės nustatytų ar nustatytinų gamybos procese dalyvaujančių ūkio subjektų kategorijų atstovavimo kriterijų, kad būtų išvengta išimčių ir sudarytos sąlygos demokratiniam pripažintos grupės valdymui.

3.   Be 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų ir pareigų, pripažinta gamintojų grupė gali vykdyti šiuos įgaliojimus ir pareigas:

3.   Be 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų ir pareigų, pripažinta gamintojų grupė gali vykdyti šiuos įgaliojimus ir pareigas:

a)

palaikyti ryšius su intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir kovos su klastojimu institucijomis ir dalyvauti intelektinės nuosavybės teisių gynimo tinkluose kaip geografinės nuorodos teisių turėtoja;

a)

palaikyti ryšius su intelektinės nuosavybės teisių gynimo ir kovos su klastojimu institucijomis ir dalyvauti intelektinės nuosavybės teisių gynimo tinkluose kaip geografinės nuorodos teisių turėtoja;

b)

imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, be kita ko, teikti paraiškas dėl veiksmų muitinėms, siekiant užkirsti kelią bet kokioms priemonėms, kurios kenkia arba gali pakenkti jos produktų įvaizdžiui, arba su jomis kovoti;

b)

imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų, be kita ko, teikti paraiškas dėl veiksmų muitinėms, siekiant užkirsti kelią bet kokioms priemonėms, kurios kenkia arba gali pakenkti jos produktų įvaizdžiui, arba su jomis kovoti;

c)

teikti nacionalinėms valdžios institucijoms rekomendacijas dėl privalomų geografine nuoroda žymimų produktų pasiūlos reguliavimo taisyklių, numatytų priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 166a straipsnį;

c)

teikti nacionalinėms valdžios institucijoms rekomendacijas dėl privalomų geografine nuoroda žymimų produktų pasiūlos reguliavimo taisyklių, numatytų priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 166a straipsnį;

d)

siekiant apsaugoti geografinę nuorodą Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose interneto domenų vardų sistemose, registruoti individualų, kolektyvinį arba sertifikuotą prekių ženklą, priklausomai nuo atitinkamos prekių ženklų sistemos, kurio vienas iš svarbiausių elementų yra geografinė nuoroda ir kuriuo žymimi tik atitinkamą produkto specifikaciją atitinkantys produktai.

d)

siekiant apsaugoti geografinę nuorodą Sąjungos jurisdikcijai nepriklausančiose interneto domenų vardų sistemose, registruoti individualų, kolektyvinį arba sertifikuotą prekių ženklą, priklausomai nuo atitinkamos prekių ženklų sistemos, kurio vienas iš svarbiausių elementų yra geografinė nuoroda ir kuriuo žymimi tik atitinkamą produkto specifikaciją atitinkantys produktai.

 

e)

nustatyti standartines vertės pasidalijimo sąlygas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 172a straipsnyje, įskaitant rinkos pelną ir nuostolius, nustatant su atitinkamais produktais susijusių rinkos kainų ar kitų prekių rinkų pokyčius;

 

f)

apibrėžti GN produkto naudojimo kaip sudedamosios dalies taisykles, visų pirma: i) nustatyti būtiniausias jų GN produkto kaip sudedamosios dalies naudojimo sąlygas; ii) reikalauti, kad perdirbėjas, kuris naudoja GN produktą kaip sudedamąją dalį, skirtų finansinę išmoką arba kompensaciją; iii) vykdyti kontrolę ir priežiūrą visoje ES vidaus rinkoje.

 

g)

su ja konsultuojasi Europos Komisija vykstant deryboms dėl tarptautinių prekybos susitarimų, kiek tai susiję su jų pavadinimų apsauga.

4.    2 dalyje nurodyti įgaliojimai ir pareigos nustatomi išankstiniame susitarime, sudarytame ne mažiau kaip dviejų trečdalių geografine nuoroda žymimo produkto gamintojų, kuriems produkto specifikacijoje nurodytoje geografinėje vietovėje tenka ne mažiau kaip du trečdaliai produkcijos.

4.   Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 2 dalyje nustatytų sąlygų, valstybės narės atlieka patikrinimus. Jei kompetentingos nacionalinės institucijos nustato, kad tų sąlygų nesilaikoma, valstybės narės panaikina sprendimą dėl gamintojų grupės pripažinimo.

5 .   Siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi 2 dalyje nustatytų sąlygų, valstybės narės atlieka patikrinimus. Jei kompetentingos nacionalinės institucijos nustato, kad tų sąlygų nesilaikoma, valstybės narės panaikina sprendimą dėl gamintojų grupės pripažinimo.

 

Paaiškinimas

Dabartinėje formuluotėje neatsižvelgiama į teisinių situacijų įvairovę valstybėse narėse. Pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti nustatyti bendrieji principai, kaip valstybė narė gali pripažinti geografinių nuorodų grupę, kad būtų atsižvelgta į nacionalinius ypatumus ir sektorių skirtumus. Galiausiai labai svarbu, kad pripažintos grupės atstovavimo kriterijais būtų užtikrinta pusiausvyra tarp įvairių grupės narių priimant sprendimus.

35 pakeitimas

33 straipsnio nauja 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

6.     Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, gali nuspręsti, kad gamintojų grupės, kurios jau pripažintos nacionaliniu lygmeniu pagal nacionalines taisykles, galiojusias iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas ir kad tai nedaro poveikio tinkamam vidaus rinkos veikimui.

Paaiškinimas

Kai kuriose valstybėse narėse jau taikoma pripažintų gamintojų grupių sistema.

36 pakeitimas

34 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.    Sąjungoje įsteigti šalių kodų aukščiausio lygio domenų vardų registrai teisėtą interesą ar teises turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu gali atšaukti tokiu šalies kodo aukščiausio lygio domenu registruotą domeno vardą arba perduoti jį pripažintai atitinkama geografine nuoroda žymimų produktų gamintojų grupei, laikydamiesi atitinkamos alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros arba teisminės procedūros, jei tokį domeno vardą jo turėtojas užregistravo neturėdamas teisių į geografinę nuorodą ar teisėtų interesų dėl jos arba jeigu jis buvo užregistruotas arba naudojamas nesąžiningai ir jo naudojimas pažeidžia 27 straipsnį.

1.    Toliau nurodyti įsipareigojimai taikomi pagrindinėms platformų paslaugoms, kurias prieigos valdytojai teikia arba siūlo Sąjungoje įsisteigusiems ar esantiems galutiniams naudotojams ir verslo klientams, nepriklausomai nuo prieigos valdytojų ar verslo klientų įsisteigimo ar gyvenamosios vietos ir neatsižvelgiant į paslaugų teikimui kitais atvejais taikytiną teisę, pagal Reglamento 2022/xxx 1 straipsnį.

Domenų vardų registrai ex officio arba teisėtą interesą ar teises turinčio fizinio arba juridinio asmens prašymu turi atšaukti registruotą domeno vardą arba perduoti jį pripažintai atitinkama geografine nuoroda žymimų produktų gamintojų grupei arba susijusios geografinės nuorodos kilmės valstybei narei , laikydamiesi atitinkamos alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros arba teisminės procedūros, jei tokį domeno vardą jo turėtojas užregistravo neturėdamas teisių į geografinę nuorodą ar teisėtų interesų dėl jos arba jeigu jis buvo užregistruotas arba naudojamas nesąžiningai ir jo naudojimas pažeidžia 27 straipsnį./

Paaiškinimas

34 straipsnis taikomas tik šalių kodų aukščiausio lygio domenams (ccTLD) Sąjungoje. Ši nuostata netaikoma domenų vardams, išskyrus ccTLD. Todėl reikėtų suderinti formuluotę su Skaitmeninių rinkų akto formuluote.

37 pakeitimas

34 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.    Sąjungoje sukurti šalių kodų aukščiausio lygio domenų vardų registrai užtikrina, kad taikant bet kokią alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, skirtą su 1 dalyje nurodytų domenų vardų registravimu susijusiems ginčams spręsti, geografinės nuorodos būtų pripažįstamos kaip teisės, kuriomis gali būti užkertamas kelias domeno vardo registracijai ar nesąžiningam naudojimui.

2.   Domenų vardų registrai užtikrina, kad taikant bet kokią alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, skirtą su 1 dalyje nurodytų domenų vardų registravimu susijusiems ginčams spręsti, geografinės nuorodos būtų pripažįstamos kaip teisės, kuriomis gali būti užkertamas kelias domeno vardo registracijai ar nesąžiningam naudojimui.

38 pakeitimas

Naujas straipsnis po 45 straipsnio

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

1.     EUIPO galės dalyvauti Sąjungos geografinių nuorodų sistemos veikloje teikdama techninę paramą Europos Komisijai šiame reglamente numatytais atvejais ir pagal jame nustatytą tvarką, neviršydama savo kompetencijos intelektinės nuosavybės teisių srityje.

 

2.     Dėl EUIPO dalyvavimo neturi padidėti procedūrų apimtis ar pailgėti jų trukmė.

 

3.     EUIPO galės padėti Europos Komisijai atlikti šias užduotis:

 

a)

teikti pagalbą intelektinės nuosavybės klausimais nagrinėjant paraiškas geografinių nuorodų registravimo, keitimo ir prieštaravimo procedūrose;

b)

skelbti produkto specifikacijos standartinius pakeitimus;

c)

užtikrinti geografinių nuorodų apsaugą, įskaitant internete;

d)

užtikrinti geografinių nuorodų registro veikimą;

e)

sukurti ir valdyti įspėjimo sistemą, kuria pareiškėjai informuojami apie tai, kad jų geografinė nuoroda yra domeno vardas.

Paaiškinimas

Siūlomo reglamento 5 skyrius yra tinkamas geriau paaiškinti ir skaidriai išvardyti užduotis, kurias atliekant EUIPO gali padėti Komisijai. EUIPO tokiu būdu galėtų papildyti Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD kompetenciją intelektinės nuosavybės teisių srityje.

39 pakeitimas

47 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1.   Kai Komisija naudojasi kuriuo nors iš šiame reglamente nustatytų įgaliojimų pavesti užduotis EUIPO , jai pagal 84 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tokių užduočių vykdymo rezultatų stebėsenos kriterijais. Tokie kriterijai, be kita ko, gali būti:

1.   Kai Komisija prašo EUIPO padėti jai tinkamai atlikti pirmiau nurodytas užduotis , jai pagal 84 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas tokių užduočių vykdymo rezultatų stebėsenos kriterijais. Tokie kriterijai, be kita ko, gali būti:

a)

žemės ūkio srities veiksnių integravimo į tikrinimo procesą mastas;

a)

vertinimų kokybė;

b)

vertinimų kokybė;

b)

iš įvairių šaltinių gautų geografinių nuorodų vertinimų nuoseklumas;

c)

iš įvairių šaltinių gautų geografinių nuorodų vertinimų nuoseklumas;

c)

užduočių veiksmingumą;

d)

užduočių veiksmingumas ir

d)

sutrumpintas prašymų nagrinėjimo laikas ir

e)

naudotojų pasitenkinimas.

e)

naudotojų pasitenkinimas.

2.   Ne vėliau kaip per 5 metus nuo pirmojo užduočių pavedimo EUIPO Komisija parengia ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgia šių EUIPO užduočių vykdymo rezultatus ir patirtį.

2.   Ne vėliau kaip per 5 metus nuo pirmojo užduočių pavedimo EUIPO Komisija parengia ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgia šių EUIPO užduočių vykdymo rezultatus ir patirtį.

Paaiškinimas

EUIPO indėlis vykdant nurodytas užduotis apsiribos intelektinės nuosavybės teisių aspektais, o jos dalyvavimas taip pat turės būti vertinamas atsižvelgiant į proceso trukmės sutrumpinimą.

40 pakeitimas

48 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3.   Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda nežymimi šie žemės ūkio produktai:

3.   Saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda nežymimi šie žemės ūkio produktai:

a)

produktai, kuriais dėl jų pobūdžio negalima prekiauti vidaus rinkoje ir kuriuos galima vartoti tik jų gamybos vietoje arba netoli jos, pvz., restoranuose;

b)

produktai, kurie, nedarydami poveikio 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, pažeidžia viešąją tvarką arba pripažintus moralės principus ir negali būti teikiami vidaus rinkai.

produktai, kurie, nedarydami poveikio 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, pažeidžia viešąją tvarką arba pripažintus moralės principus ir negali būti teikiami vidaus rinkai.

Paaiškinimas

Kadangi produktų, kuriems gali būti taikoma išimtis, rūšis nėra aiškiai apibrėžta, šis straipsnis galėtų būti laikomas diskriminacine nuostata..

41 pakeitimas

60 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.   Nagrinėjimas neturėtų trukti ilgiau nei 6 mėnesius. Tais atvejais, kai nagrinėjimo laikotarpis viršija ar greičiausiai viršys 6 mėnesius, Komisija pareiškėjui raštu praneša apie vėlavimo priežastis.

2.   Nagrinėjimas neturi trukti ilgiau nei 6 mėnesius. Tais atvejais, kai nagrinėjimo laikotarpis viršija ar greičiausiai viršys 6 mėnesius, Komisija turi pareiškėjui raštu pranešti apie vėlavimo priežastis.

Paaiškinimas

Europos Komisija paprastai nesilaiko reglamente nustatyto šešių mėnesių termino. Reikėtų patikslinti, kad nagrinėjimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius.

42 pakeitimas

84 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2.    12 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 5 dalyje, 19 straipsnio 10 dalyje, 23 straipsnio 7 dalyje, 25 straipsnio 10 dalyje , 26 straipsnio 6 dalyje, 28 straipsnio 3 dalyje, 29 straipsnio 3 dalyje , 34 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 48 straipsnio 7 dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 3 dalyje, 55 straipsnio 5 dalyje, 56 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 10 dalyje, 69 straipsnio 4 dalyje, 70 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 10 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 6 dalyje, 76 straipsnio 4 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 7 metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

2.   15 straipsnio 6 dalyje, 23 straipsnio 7 dalyje, 25 straipsnio 10 dalyje, 34 straipsnio 3 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 48 straipsnio 7 dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 51 straipsnio 3 dalyje, 55 straipsnio 5 dalyje, 56 straipsnio 2 dalyje, 73 straipsnio 10 dalyje, 69 straipsnio 4 dalyje, 70 straipsnio 2 dalyje, 58 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 10 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 6 dalyje, 76 straipsnio 4 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 7 metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip 9 mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Paaiškinimas

Tekstu Europos Komisijai būtų suteikta laisvė deleguotaisiais aktais keisti geografinių nuorodų politiką. Tai nepriimtina, nes pagrindiniai klausimai turi būti išdėstyti reglamento tekste ir taikant bendro sprendimo procedūrą.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

1.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir primygtinai ragina Europos Parlamentą ir Tarybą atsižvelgti į svarbius geografinių nuorodų (GN) sistemos patobulinimus, kurie buvo padaryti neseniai atlikus bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą;

2.

primena, kad GN yra esminis kaimo plėtros politikos elementas, darantis poveikį regionų ekonominei ir socialinei veiklai;

3.

šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad pasiūlyme dėl reglamento nuoroda į kaimo plėtros politikos tikslų įgyvendinimą buvo perkelta į konstatuojamąsias dalis, nors anksčiau ši nuoroda buvo pateikta reglamento 1 straipsnyje;

4.

pritaria tam, kad būtų nustatytas visiems sektoriams skirtas bendras procedūrinių taisyklių rinkinys, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir padaryti GN sistemą suprantamesnę, ir rekomenduoja nesiimti jokių tolesnių veiksmų siekiant išsaugoti kiekvieno sektoriaus ypatumus;

5.

pritaria pasiūlymui suteikti galimybę regionų ar vietos viešosioms įstaigoms padėti rengti GN registravimo paraišką ir vykdyti registravimo procedūrą, nes tai įteisina regionų indėlį į rengimo ir pradiniuose naujos GN registravimo proceso etapuose;

6.

primena, kad GN turėtų būti laikomos ne tik intelektinės nuosavybės teisėmis, bet ir pagrindinėmis kaimo plėtros priemonėmis;

7.

todėl mano, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, atsižvelgiant į jo patirtį žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje, turėtų toliau atlikti GN registravimo, prieštaravimo joms ir jų panaikinimo paraiškų vertinimą, taip pat specifikacijų pakeitimus;

8.

mano, kad Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) dėl savo techninių žinių intelektinės nuosavybės teisių srityje ir išteklių galėtų dalyvauti ES GN sistemos veikloje teikdama techninę pagalbą Europos Komisijai su intelektinės nuosavybės aspektais susijusiais atvejais ir pagal aiškias taisykles, kurios turi būti apibrėžtos pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o ne deleguotaisiais aktais;

9.

pabrėžia, kad EUIPO dalyvaudama registravimo, specifikacijų keitimo ir prieštaravimo procedūrose turi neviršyti savo kompetencijos intelektinės nuosavybės teisių srityje ir dėl jos dalyvavimo neturi padidėti procedūrų apimtis ar pailgėti jų trukmė;

10.

vis dėlto pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų ataskaita (2), EUIPO dalyvavimas nesutrumpino procedūros trukmės;

11.

pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius terminus ir paspartinti specifikacijų keitimo procedūras, nes jie labai svarbūs priimant gamybos proceso pakeitimus;

12.

taip pat pažymi, kad EUIPO sukaupė tikrą patirtį geografinių nuorodų srityje ir turi labai veiksmingų priemonių, kurios galėtų būti labai naudingos geografinių nuorodų stebėsenai ir propagavimui bei kovai su sukčiavimu;

13.

rekomenduoja, kad šis dalinis kompetencijos perdavimas būtų peržiūrėtas po dvejų metų, kai EUIPO visiškai perims ne žemės ūkio geografinių nuorodų registraciją, siekiant nustatyti, ar reikia iš dalies pakeisti reglamentą;

14.

atsižvelgiant į geografinių nuorodų teritorinį aspektą, pageidautina, kad Regionų komitetas dalyvautų vertinimo sistemoje;

15.

pripažįsta GN indėlį į aplinkos, socialinį ir ekonominį tvarumą, nes jos glaudžiai susijusios su kilmės teritorija, taip pat į įvairią ir subalansuotą mitybą;

16.

pritaria tam, kad į GN būtų įtraukti savanoriški tvarumo įsipareigojimai, kurių apibrėžtis turėtų būti paaiškinta reglamente, suteikiant gamintojų grupėms galimybę pritaikyti tvarumo standartus pagal savo teritorijas;

17.

palankiai vertina Europos Komisijos siekį skatinti GN gamintojus veiksmingai bendradarbiauti gamintojų grupėse ir suteikti šioms grupėms daugiau galių, nes tvirtas kolektyvinis valdymas yra GN sistemos pagrindas;

18.

apgailestauja, kad dėl Europos Komisijos pasiūlyme numatytų dviejų atstovavimo lygmenų, kyla daug painiavos dėl skirtingų gamintojų grupių, jų įgaliojimų ir atsakomybės, ir mano, kad dabartinėje formuluotėje neatsižvelgiama į teisinių situacijų įvairovę valstybėse narėse;

19.

pritaria tam, kad būtų sustiprinta GN apsauga, visų pirma kalbant apie internetą ir pardavimą interneto platformose, taip pat apsauga nuo nesąžiningo GN registravimo ir naudojimo domenų vardų sistemoje;

20.

pritaria patikslinimams dėl GN produktų, naudojamų kaip sudedamosios dalys;

21.

kadangi GN pardavimo vertė siekia 74,76 mlrd. EUR ir 15,5 proc. viso ES žemės ūkio maisto produktų eksporto, rekomenduoja, kad jos ir toliau būtų saugomos prekybos susitarimais;

22.

kadangi mažos ir vidutinės GN sudaro 48 proc. viso GN skaičiaus ES, tačiau tik 0,5 proc. visos su GN susijusio pardavimo vertės (3), rekomenduoja teikti tinkamą paramą, kad gamintojai galėtų padengti gamybos sąnaudas ir taip išvengti sertifikavimo atsisakymo;

23.

mano, kad, atsižvelgiant į neprivalomų kokybės terminų sistemą, gali būti naudinga išsaugoti galimybę vėl įtraukti terminą „salų žemės ūkio produktas“ ir apsvarstyti galimybę įtraukti nuorodą „ganyklinės gyvulininkystės pieno, sūrio ir mėsos produktas“, skirtą produktams, kuriais užtikrinama, kad daugiau 80 proc. gyvulių pašaro gaunama iš ganyklų ganymo sezono metu;

24.

rekomenduoja sparčiau pradėti taikyti „kalnų produktų“ neprivalomų kokybės terminų sistemą, primenant valstybėms narėms apie šio termino teikiamas galimybes ir stebint jo taikymą;

25.

pripažįsta, kad GN taip pat gali būti svarbus veiksnys siekiant gauti UNESCO pasaulio paveldo ženklą (4), ir, norėdamas stiprinti kaimo vietovių vertę, rekomenduoja siekti šių dviejų ženklų sinergijos, kad kultūros paveldas galėtų suteikti pridėtinės vertės žemės ūkio vertės grandinėms, taigi ir visai teritorijos ekonomikai.

Briuselis, 2022 m. lapkričio 30 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  Europos regionų komitetas, Soldi, R. (2018 m.), „Tvarūs maisto viešieji pirkimai“, https://data.europa.eu/doi/10.2863/1187.

(2)  Specialioji ataskaita Nr. 06/2022 „ES intelektinės nuosavybės teisės. Apsauga nėra visiškai patikima“.

(3)  Europos Komisija (2021 m. vasario mėn.) Study on economic value of EU quality schemes, geographical indications (GIs) and traditional specialities guaranteed (TSGs).

(4)  Europos regionų komitetas (2022 m. kovo mėn.) „Kaip vietos ir regionų valdžios institucijos gali naudoti Pasaulio paveldo žemės ūkio kraštovaizdžius kaip priemonę kaimo vietovių ekonominiam ir socialiniam tvarumui didinti? Atvejų tyrimai ir rekomendacijos dėl paveldėto žinių perdavimo“.


2023 3 2   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 79/99


Europos regionų komiteto nuomonė „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“

(2023/C 79/12)

Pranešėja

Nathalie SARRABEZOLLES (FR/PES), Finistero departamento tarybos narė

Pamatiniai dokumentai:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Būsimi nauji ES biudžeto nuosavi ištekliai“

COM(2021) 566 final

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

COM(2021) 570

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

COM(2021) 569

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos

COM(2021) 570

1 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (*) nustatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė Sąjungos klimato politikos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba apyvartiniais taršos leidimais yra glaudžiai susijusi su Sąjungos klimato politikos tikslais, tikslinga atitinkamų pajamų dalį skirti Sąjungos biudžetui;

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (*) nustatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė Sąjungos klimato politikos dalis. Atsižvelgiant į tai, kad prekyba apyvartiniais taršos leidimais yra glaudžiai susijusi su Sąjungos klimato politikos tikslais, taip pat į tarpvalstybinį išmetamo anglies dioksido pobūdį, gali būti tikslinga apsvarstyti galimybę atitinkamų pajamų dalį skirti Sąjungos biudžetui šiomis griežtomis sąlygomis: 1) jei tai neigiamai nepaveiks nacionalinių valdžios institucijų finansinių pajėgumų įgyvendinti žaliojo kurso tikslus;

Paaiškinimas

Pajamų iš ATLPS perkėlimas iš valstybių narių į ES lygmenį dėl valstybių narių mažesnių pajamų gali sumažinti jų pajėgumus investuoti į klimato kaitos priemones.

2 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

siekiant išvengti pernelyg regresyvaus poveikio įnašams iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, turėtų būti nustatytas didžiausias įnašas reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms. 2023–2027 m. laikotarpiu valstybės narės atitinka reikalavimus, jei bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui, apskaičiuotos pagal perkamosios galios standartą ir 2020 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės nei 90 % ES vidurkio. 2028–2030 m. laikotarpiu turėtų būti naudojamos 2025 m. vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos. Didžiausias įnašas turėtų būti nustatytas lyginant valstybėms narėms tenkančią visų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįstų nuosavų išteklių dalį su tų valstybių narių dalimi Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose. Mažiausias įnašas turėtų būti nustatytas visoms valstybėms narėms, jei joms tenkanti visos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pagrįstų nuosavų išteklių sumos dalis yra mažesnė nei 75 % jų dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose;

siekiant išvengti pernelyg regresyvaus poveikio įnašams iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, turėtų būti nustatytas didžiausias įnašas reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms. 2023–2027 m. laikotarpiu valstybės narės atitinka reikalavimus, jei bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui, apskaičiuotos pagal perkamosios galios standartą ir 2018–2020 m. Sąjungos rodiklius, yra mažesnės nei 90 % ES vidurkio. 2028–2030 m. laikotarpiu turėtų būti naudojamos 2023–2025 m. vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos. Didžiausias įnašas turėtų būti nustatytas lyginant valstybėms narėms tenkančią visų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįstų nuosavų išteklių dalį su tų valstybių narių dalimi Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose. Mažiausias įnašas turėtų būti nustatytas visoms valstybėms narėms, jei joms tenkanti visos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pagrįstų nuosavų išteklių sumos dalis yra mažesnė nei 75 % jų dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose;

Paaiškinimas

Pagal bendrąją sanglaudos politikos praktiką klasifikuojant regionus ir valstybes nares kaip labiau išsivysčiusias, mažiau išsivysčiusias arba kaip pereinamąsias ekonomikas bendrosios nacionalinės pajamos vidutiniškai skaičiuojamos už trejus metus. Šį metodą taip pat siūlome taikyti skaičiuojant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pagrįstų nuosavų išteklių korekcijos mechanizmą.

3 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

kad būtų papildyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir užtikrintas Sąjungos klimato politikos efektyvumas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX]15 sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Atsižvelgiant į glaudų pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ryšį su Sąjungos klimato politika, dalis iš sertifikatų pardavimo gautų pajamų turėtų būti pervedama į Sąjungos biudžetą kaip nuosavi ištekliai;

kad būtų papildyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir užtikrintas Sąjungos klimato politikos efektyvumas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX]15 sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Atsižvelgiant į glaudų pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo ryšį su Sąjungos klimato politika, taip pat į tarpvalstybinį išmetamo anglies dioksido ir pramonės kuriamos vertės grandinių pobūdį , dalis iš sertifikatų pardavimo gautų pajamų turėtų būti pervedama į Sąjungos biudžetą kaip nuosavi ištekliai;

Paaiškinimas

Dėl tarpvalstybinio išmetamo anglies dioksido ir pramonės kuriamos vertės grandinių pobūdžio sunku pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) pajamas priskirti atskiroms valstybėms narėms ir tai yra tvirtas argumentas pasisakant už tokių pajamų paskirstymą ES lygmeniu.

4 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2021 m. spalio mėn. pasiektas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos susitarimas dėl 25 % didelių tarptautinių įmonių likutinio pelno, viršijančio 10 % pelningumo ribą, paskirstymo dalyvaujantiems jurisdikciją turintiems rinkos subjektams (toliau – EBPO ir G20 įtraukios sistemos susitarimas dėl pirmojo ramsčio). Nuosavi ištekliai turėtų būti apskaičiuojami taikant vienodą pareikalavimo tarifą valstybėms narėms [pagal Direktyvą dėl visuotinio susitarimo dėl apmokestinimo teisių perskirstymo įgyvendinimo] perskirtai tarptautinių įmonių likutinio pelno daliai;

2021 m. spalio mėn. pasiektas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir G20 mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo įtraukios sistemos susitarimas dėl 25 % didelių tarptautinių įmonių likutinio pelno, viršijančio 10 % pelningumo ribą, paskirstymo dalyvaujantiems jurisdikciją turintiems rinkos subjektams (toliau – EBPO ir G20 įtraukios sistemos susitarimas dėl pirmojo ramsčio). Nuosavi ištekliai turėtų būti apskaičiuojami taikant vienodą pareikalavimo tarifą valstybėms narėms [ įsigaliojus daugiašalei konvencijai ir pagal Direktyvą dėl visuotinio susitarimo dėl apmokestinimo teisių perskirstymo įgyvendinimo] perskirtai tarptautinių įmonių likutinio pelno daliai;

Paaiškinimas

Būtina patikslinti, kad šio naujo nuosavo ištekliaus atsiradimas priklauso nuo daugiašalės konvencijos, pagal kurią bus numatoma įgyvendinti EBPO ir G20 susitarime numatytą pirmąjį ramstį, sudarymo.

5 pakeitimas

1 straipsnis

Iš dalies pakeisti 1 dalies d punktą

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2a.   Nukrypstant nuo 1 dalies e punkto, iki 2030 finansinių metų taikomos šios nuostatos:

2a.   Nukrypstant nuo 1 dalies e punkto, iki 2030 finansinių metų taikomos šios nuostatos:

a)

jeigu valstybės narės dalis bendroje pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumoje yra mažesnė nei 75 % jos dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose, ta valstybė narė pateikia sumą, lygią 75 % tos bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, padaugintą iš bendros pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumos;

a)

jeigu valstybės narės dalis bendroje pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumoje yra mažesnė nei 75 % jos dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose, ta valstybė narė pateikia sumą, lygią 75 % tos bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, padaugintą iš bendros pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumos;

b)

valstybės narės dalis bendroje pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumoje nėra didesnė kaip 150 % tos valstybės narės dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose, tenkančiose valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, apskaičiuotose pagal perkamosios galios standartą ir remiantis 2020  m. duomenimis (2023–2027 m. laikotarpiu) arba 2025  m. duomenimis (2028–2030 m. laikotarpiu).

b)

valstybės narės dalis bendroje pajamų, gautų taikant 1 dalies e punktą, sumoje nėra didesnė kaip 150 % tos valstybės narės dalies Sąjungos bendrosiose nacionalinėse pajamose, tenkančiose valstybėms narėms, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio, apskaičiuotose pagal perkamosios galios standartą ir remiantis 2018–2020  m. duomenimis (2023–2027 m. laikotarpiu) arba 2023–2025  m. duomenimis (2028–2030 m. laikotarpiu).

Paaiškinimas

Pagal bendrąją sanglaudos politikos praktiką klasifikuojant regionus ir valstybes nares kaip labiau išsivysčiusius, mažiau išsivysčiusius arba kaip pereinamąsias ekonomikas bendrosios nacionalinės pajamos vidutiniškai skaičiuojamos už trejus metus. Šį metodą taip pat siūlome taikyti skaičiuojant ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pagrįstų nuosavų išteklių korekcijos mechanizmą.

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa

COM(2021) 569

6 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pastatų ir kelių transporto sektoriams pradėjus taikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB14, gali atsirasti trumpalaikis socialinis poveikis. Siekiant spręsti šią problemą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX] final 15 įsteigtas Socialinis klimato fondas, finansuotinas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal daugiametę finansinę programą. Todėl 3 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai ir aplinka“ įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimų viršutinė riba turėtų būti pritaikytos 2025, 2026 ir 2027  metams;

pastatų ir kelių transporto sektoriams pradėjus taikyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB14, gali atsirasti trumpalaikis socialinis poveikis. Siekiant spręsti šią problemą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [XXX] final 15 įsteigtas Socialinis klimato fondas, finansuotinas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal daugiametę finansinę programą. Todėl 3 išlaidų kategorijos „Gamtos ištekliai ir aplinka“ įsipareigojimų asignavimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimų viršutinė riba turėtų būti pritaikytos 2024, 2025, 2026 ir 2027  metams;

Paaiškinimas

Socialinis klimato fondas turėtų pradėti veikti metais anksčiau, nei pastatų ir kelių transporto sektoriams bus pradėta taikyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kad pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos ir mažosios įmonės bei judumo paslaugų gavėjai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti.

7 pakeitimas

Nauja konstatuojamoji dalis po 3 konstatuojamosios dalies

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

reikėtų įvesti automatinį 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos „koregavimą dėl anglies dioksido kainos svyravimo“, kad asignavimai Socialiniam klimato fondui galėtų būti kasmet didinami išaugus anglies dioksido kainoms judumo ir pastatų sektoriuose;

Paaiškinimas

Būtina užtikrinti, kad Socialinio klimato fondo biudžetas būtų padidintas, jei anglies dioksido kaina ATLPS 2 sektoriuose bus didesnė nei pagal pradines Komisijos prielaidas.

8 pakeitimas

1 straipsnis, naujas 3 punktas, kuriuo įterpiamas 4b straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Įterpiamas 4b straipsnis:

„4b straipsnis.

Anglies dioksido kainos koregavimo mechanizmas

1.     Nuo 2024 m., pateikus n-1 metų preliminarias ataskaitas pagal Finansinio reglamento 245 straipsnio 3 dalį, 3 išlaidų kategorijos įsipareigojimų asignavimų išlaidų viršutinė riba ir einamųjų metų mokėjimų asignavimų viršutinė riba patikslinamos padidinant sumas, jei anglies dioksido kaina ATLPS 2 sektoriuose bus didesnė nei pagal pradines Komisijos prielaidas.

2.     Metinė koregavimo suma bus apskaičiuojama remiantis ES 27 ATLPS 2 anglies dioksido kainos vidurkiu - 1 metais.“

Paaiškinimas

Būtina užtikrinti, kad Socialinio klimato fondo biudžetas būtų padidintas, jei anglies dioksido kaina ATLPS 2 sektoriuose bus didesnė nei pagal pradines Komisijos prielaidas.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

1.

atkreipia dėmesį į Komisijos siūlymą sukurti tris naujus ES biudžeto nuosavus išteklius, tačiau vis dar yra labai susirūpinęs dėl to, kad nėra patikimo poveikio vertinimo, kiek šios priemonės kainuos Europos įmonėms ir vartotojams;

2.

pabrėžia, kad naujus išteklius reikia sukurti ne tik tam, kad būtų galima grąžinti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) skolą, bet taip pat ir tam, kad būtų padidinta ES biudžeto finansinė autonomija ilguoju laikotarpiu ir sumažintos paskatos valstybėms narėms ieškoti „teisingos grąžos“ būdų; nuosavi ištekliai turėtų būti nustatomi tvariai valstybių narių biudžetų požiūriu;

3.

pažymi, kad pirmieji nuo 2021 m. sausio 1 d. renkami neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti nuosavi ištekliai nėra skirti tiesiogiai investuoti į plastiko atliekų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą; ragina ES užsibrėžti didesnius užmojus siekiant sumažinti plastiko naudojimą ir daugiau plastiko perdirbti;

4.

pažymi, kad 2023 m. įvedus pirmąjį naujų nuosavų išteklių krepšelį pagal 2021 m. gruodžio 16 d. Tarpinstituciniame susitarime nustatytą veiksmų planą, investuotojams finansų rinkose ir reitingų agentūrose bus pasiųstas teigiamas signalas; primena, kad būtina gauti pakankamai pajamų iš naujų nuosavų išteklių, kad būtų užtikrintas priemonės NGEU skolos grąžinimas, nekeliant pavojaus ES programoms kitoje DFP;

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

5.

remia pasiūlymą sukurti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), kuriuo visame pasaulyje būtų skatinami kovos su klimato kaita veiksmai. PADKM turėtų būti įtrauktas į platesnę ES pramonės strategiją pereinamajam laikotarpiui;

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos iš anglies dioksido rinkos ir anglies dioksido apmokestinimo pasienyje laikui bėgant gali sumažėti, nes Europos ekonomika mažina savo priklausomybę nuo iškastinio kuro, o kitos trečiosios šalys palaipsniui pradeda taikyti panašius anglies dioksido kainų mechanizmus;

7.

pripažįsta, kad šis mechanizmas yra naudinga ES priemonė, galinti padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį visame pasaulyje, tačiau nuogąstauja, pavyzdžiui, dėl nenumatyto mechanizmo poveikio ES rinkoms, įskaitant MVĮ ir žemės ūkį. Europos Komisija turi sustiprinti stebėseną ir ataskaitų teikimą Parlamentui ir Tarybai dėl mechanizmo įgyvendinimo ir jo poveikio rinkoms;

8.

akcentuoja, kad ATLPS leidimų skirstymą (1) sektoriams, kuriems taikomas PADKM, reikėtų laipsniškai panaikinti ir vietoj to visus taršos leidimus parduoti aukcionuose, siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti suderinamumą su PPO;

Naujas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS) pagrįstas nuosavas išteklius

9.

pritaria pasiūlymui sukurti naujus nuosavus išteklius, pagrįstus pertvarkyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS); pabrėžia, kad tarpvalstybinis išmetamo anglies dioksido, susijusio su neigiamu išoriniu poveikiu, kuris neapsiriboja vien jį išmetančiomis šalimis, pobūdis yra tvirtas pagrindas ATLPS sertifikatų pardavimo aukcionų pajamas priskirti ES lygmeniui; pabrėžia, kad tai neturi neigiamai paveikti valstybių narių galimybės finansuoti savo nacionalines klimato kaitos programas;

10.

labai svarbu sušvelninti socialinį ir teritorinį neigiamą poveikį pradėjus taikyti ATLPS pastatų ir transporto sektoriui (ATLPS 2); mano, kad Komisijos siūlymo įsteigti Socialinį klimato fondą (SKF), kuris būtų finansuojamas suma, atitinkančia 25 % pajamų iš ATLPS 2, visiškai nepakaktų norint kompensuoti plataus masto namų renovaciją ir kelių transporto priemonių elektrifikavimą; pabrėžia, jog svarbu, kad vietos ir regionų valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų valdant ATLPS išteklius ir Socialinį klimato fondą; rekomenduoja Socialinį klimato fondą įtraukti į sanglaudos politikos Bendrųjų nuostatų reglamentą, siekiant valdymo institucijoms ir paramos gavėjams supaprastinti jo valdymą vietoje. Pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad esamos investicijų ir sanglaudos priemonės veiktų geriau ir greičiau, o ne būtų steigiami nauji fondai, kurie dubliuotų esamus mechanizmus ir tikslus taikant skirtingas taisykles, nes dėl to atsirastų dabartinių taisyklių dėl energijos šaltinių tinkamumo finansuoti apėjimo rizika;

11.

mano, kad siekiant prisitaikyti prie technologinių, reglamentavimo ir rinkos pokyčių, PADKM turėtų būti dinamiškas, o jo taikymą sektoriams ir aprėpiamą išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų reguliariai peržiūrėti, atsižvelgiant į mechanizmo poveikį vietos ir regionų lygmeniu; yra pasirengęs dalyvauti vertinant PADKM poveikį teritorijoms;

12.

pritaria idėjai finansuoti SKF nuosavais ištekliais, o ne skirti ATLPS 2 įplaukas per pajamų asignavimus; pažymi, kad dėl tokio lėšų skyrimo mechanizmo būtų sunku planuoti ilguoju laikotarpiu, nes metinės sumos būtų nenuspėjamos ir nepastovios;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad ATLPS pagrįsti nuosavi ištekliai sudarys 71 % visų pajamų iš šio pirmojo naujų nuosavų išteklių krepšelio. Todėl ATLPS grindžiamų nuosavų išteklių išlaikymas yra labai svarbus priemonių rinkinio patikimumui;

14.

vis dėlto yra susirūpinęs, kad SKF skirtų išteklių gali nepakakti, jei anglies dioksido kainos bus labai didelės. RK pritaria idėjai (2) sukurti automatinį koregavimo dėl anglies dioksido kainos svyravimo mechanizmą, kad metinis SKF biudžetas galėtų būti didinamas augant anglies dioksido kainoms ATLPS 2 sektoriuose;

15.

mano, kad Socialinis klimato fondas turėtų pradėti veikti jau 2024 m., t. y. metais anksčiau, nei kelių transporto ir pastatų sektoriams bus pradėta taikyti ATLPS, kad pažeidžiami namų ūkiai, labai mažos ir mažosios įmonės bei judumo paslaugų gavėjai, ypatingą dėmesį skiriant judumo galimybių nepritekliui, turėtų pakankamai laiko prisitaikyti;

Nuosavas išteklius pagal EBPO ir G20 susitarimą dėl pirmojo ramsčio

16.

palankiai vertina Komisijos siūlymą sukurti naują nuosavą išteklių, pagrįstą EBPO ir G20 susitarimo dėl tarptautinių mokesčių pirmuoju ramsčiu; tačiau pažymi, kad šio naujo nuosavo ištekliaus sukūrimas priklauso nuo to, ar 2022 m. pavyks sudaryti EBPO ir G20 daugiašalę konvenciją;

17.

ragina Komisiją pasirengti tam, kad didžiosios jurisdikcijos, ypač JAV, gali susitarimo neratifikuoti; mano, kad tokiu atveju ES turėtų žengti kitą žingsnį ir pasiūlyti įvesti ES skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris būtų laikinas sprendimas, kol bus rastas bendresnis sprendimas dėl didelių tarptautinių įmonių apmokestinimo;

18.

primena, kad 2021 m. EBPO / G20 susitarime dėl pasaulinio apmokestinimo buvo numatyta iki 2022 m. pradžios baigti parengiamąjį darbą dėl daugiašalės konvencijos; pažymi, kad įgyvendinimo pažanga stringa, nes EBPO dar neparengė galutinio daugiašalės konvencijos teksto; yra susirūpinęs, kad dėl politinių pokyčių JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali kilti pavojus JAV galimybėms pasirašyti ir ratifikuoti daugiašalę konvenciją;

Kiti galimi nuosavi ištekliai

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Europos Komisijos skaičiavimais, trys nauji siūlomi nuosavi ištekliai 2026–2030 m. laikotarpiu iš viso generuos iki 17 mlrd. EUR per metus; pažymi, kad šios sumos nepakaks kartu padengti išlaidas, kurių reikia grąžinant Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) skolą (15 mlrd. EUR per metus), ir finansuoti Socialinį klimato fondą (9,7 mlrd. EUR per metus); todėl pabrėžia, kad reikės papildomų naujų nuosavų išteklių; pabrėžia, kad svarbu atlikti teritorinio poveikio vertinimus ir ragina Komisiją į tai atsižvelgti pristatant naujus nuosavus išteklius;

20.

reiškia susirūpinimą dėl Europos Komisijos pasiūlymo, kad valstybės narės galėtų perskirstyti nepanaudotas Europos struktūrinių ir investicijų fondų arba BŽŪP lėšas planui „REPowerEU“, nes dėl to kyla pavojus pakenkti ES sanglaudai; dar kartą patvirtina, kad naujos politikos kryptys turėtų būti finansuojamos naujais finansiniais ištekliais;

21.

pažymi, kad būsimai ES biudžeto sistemos reformai reikalingi ES nuosavi ištekliai, kuriais būtų remiamas teisingas perėjimas prie konkurencingos žiedinės ekonomikos; prašo Europos Komisijos apsvarstyti Ex’Tax pasiūlymus dėl perėjimo nuo darbo jėgos apmokestinimo prie taršos apmokestinimo ir išteklių naudojimo, kaip siūloma Europos žaliajame kurse. Toks mokesčių perkėlimas grindžiamas principo „teršėjas moka“ taikymu, taip pat principais „darbo finansinio patrauklumo užtikrinimas“ ir „nė vieno nepalikti nuošalyje“. Taikant šiuos principus mokesčių politika būtų suderinta su Europos žaliojo kurso, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano ir kitais tikslais;

22.

ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymus dėl naujų nuosavų išteklių; mano, kad labai perspektyvu kurti su stambiomis įmonėmis susietą nuosavą išteklių, remiantis 2023 metams numatytu pasiūlymu „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema (BEFIT)“; pažymi, kad pagal kai kuriuos tyrimus, įgyvendinus EBPO ir G20 susitarimą, pelno mokesčio pajamos Europoje galėtų augti daugiau nei 80 mlrd. EUR per metus (3);

23.

pabrėžia, kad Europos Komisija ketina sukurti priemonę „RebuildUkraine“, kuri turėtų veikti kaip pagrindinė teisinė ES paramos Ukrainai atstatyti priemonė; pabrėžia, kad naujoms užduotims įgyvendinti reikalingi nauji finansiniai šaltiniai ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina Europos Komisijos teiginį, kad nauji poreikiai, kuriuos sukėlė karas, gerokai viršija dabartinėje DFP turimas lėšas, ir įsipareigojimą rasti naujus finansavimo šaltinius;

24.

labai teigiamai vertina tai, kad Komisija prie pasiūlymo dėl naujos ATLPS ir pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo sukuriamas PADKM, pridėjo subsidiarumo lenteles. Jose pateikti argumentai dėl pasiūlymų pridėtinės vertės Europai ir dėl priemonių, susijusių su ES kompetencija klimato kaitos srityje, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191–193 straipsniuose, įgyvendinimo, atitinka RK atliktą vertinimą dėl visiško šių pasiūlymų suderinamumo su subsidiarumo principu.

Briuselis, 2022 m. lapkričio 30 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO


(1)  Pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą įmonės turi gauti taršos leidimus, atitinkančius jų išmetamo anglies dioksido kiekį. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas yra pereinamasis leidimų paskirstymo metodas, priešingas numatytajam metodui (pardavimas aukcionuose). Tačiau nemokami leidimai ir toliau sudaro daugiau kaip 40 % visų leidimų.

(2)  2022 m. vasario 9 d. Biudžeto komiteto nuomonės projektas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (COM(2021) 568 – C9-0324/2021 – 2021/206 (COD)).

(3)  Barake, Mona et al. 2021 revenue effects of the global minimum tax: country-by-country estimates, ES mokesčių stebėjimo centras, pastaba Nr. 2, 2021 m. spalio mėn.