Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Kartu kovoti su egzistencine grėsme. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė už plataus užmojo klimato politikos veiksmų įgyvendinimą“

(2023/C 75/01)

Pranešėjai

Peter SCHMIDT Isabel CAÑO AGUILAR Sandra PARTHIE Josep PUXEU ROCAMORA Neža REPANŠEK Lutz RIBBE

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis Rezoliucija
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	104 / 1 / 0

Metinis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos susitikimas (COP 27) vyks lapkričio 6–18 d. Šarm aš Šeiche (Egipte).

Atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 22 d. EESRK biuro pranešimą, EESRK įsteigė ad hoc grupę dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijos, kad parengtų EESRK COP rezoliuciją, suderintą su kitos COP prioritetais ir UNFCCC derybų procesais, ir kad Komitetas apskritai geriau susipažintų su UNFCCC procesu ir įsitrauktų į derybas dėl klimato kaitos.

Ad hoc grupę sudaro šeši nariai iš NAT skyriaus ir reguliariai dalyvaujantis jaunimo atstovas, atsižvelgiant į nuomonę savo iniciatyva „Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas“ (1). Per pastaruosius kelis mėnesius ad hoc grupė susitiko su atitinkamomis organizacijomis ir institucijomis, pavyzdžiui, Europos Komisija, Regionų komitetu, Aukšto lygio lyderių klimato kaitos srityje biuru ir organizacija „Climate Action Tracker“, taip pat pilietinės visuomenės grupių – jaunimo, verslo, ūkininkų, profesinių sąjungų ir aplinkosaugos NVO – atstovais, kad pasikeistų informacija ir skatintų sinergiją. Visuose šiuose pokalbiuose buvo pabrėžiama, jog klimato situacija yra ekstremali.

2022-ieji tampa metais, kai dėl klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai darosi vis dažnesni nei kada nors anksčiau: pradedant karščio bangomis ir gaisrais Europoje ir kai kuriose Pietų Azijos dalyse, baigiant pražūtingais potvyniais Pakistane ir Bangladeše ir užsitęsusia sausra Rytų Afrikoje, kai tūkstančiai žmonių žuvo ir milijonai buvo priversti palikti savo gyvenamas vietas arba atsidūrė ties bado riba.

Šiuo atžvilgiu Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (2) neseniai pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad, siekiant apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 oC, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi nustoti didėti „ne vėliau kaip iki 2025 m.“, kad iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis turi būti sumažintas perpus ir kad tam būtina iš esmės ir nedelsiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį visuose sektoriuose. Tačiau prognozuojama, kad dėl šiuo metu vykdomos politikos visuotinį atšilimą pavyks apriboti iki maždaug 2,7 oC, o dėl dabartinių šalių įsipareigojimų – nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų – iki 2,4 oC (3).

Rusijos invazija į Ukrainą labai apsunkino ir taip sudėtingą ekonominę ir socialinę situaciją. Nepaisant to, klimato klausimo sprendimo negalima atidėlioti. Visos priimtos specialios priemonės turi būti išimtinės ir ribotos trukmės, o Europos Sąjunga turi paspartinti savo energetikos ir klimato politikos pertvarkymą, kad būtų galima įveikti trumpalaikius sukrėtimus ir kartu siekti neišvengiamo visuomenės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Europa turi pirmauti klimato politikos srityje ir panaikinti atotrūkį tarp užmojų ir politikos priemonių.

Ad hoc grupės narių parengtoje rezoliucijoje ES institucijos ir Vyriausybės raginamos, vadovaujantis mokslu ir moksline informacija, didinti klimato srities užmojus, ir ypatingas dėmesys skiriamas organizuotos pilietinės visuomenės vaidmeniui spartinant klimato politikos veiksmus. Socialinį atsparumą galima sustiprinti tik įgalėjus pilietinei visuomenei, socialiniams veikėjams ir visuomeniniams judėjimams.

Esame paskutinė karta, galinti sustabdyti klimato kaitą, ir EESRK, kalbantis Europos pilietinės visuomenės vardu, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį skatindamas šiuos pokyčius siekiant neutralaus anglies dioksido poveikio, įtraukios ir socialiai teisingos visuomenės.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto politinės rekomendacijos

Didinti klimato srities užmojus reaguojant į kritinę klimato padėtį ir stiprinti ES klimato politikos veiksmus

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), atstovaudamas Europos organizuotai pilietinei visuomenei ir veikdamas kaip Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos patariamoji institucija ir pasaulio pilietinės visuomenės organizacijų bendruomenės narys,

1.

primena, kad prieš 30 metų buvo priimta Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC), kurios galutinis tikslas – „pasiekti […], kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje stabilizuotųsi tokiame lygyje, kuriame klimato sistemai negalėtų kilti pavojus dėl pavojingo žmogaus veiklos poveikio“ (2 straipsnis), ir kad šis tikslas nebuvo pasiektas;

2.

pažymi, kad 2015 m. priimtas Paryžiaus susitarimas mus visus paskatino pereiti nuo kokybinio Klimato kaitos konvencijos tikslo – išvengti poveikio klimatui, prie kiekybinio tikslo – „užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dedant pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu“ (4);

3.

pabrėžia, kad 1,5 oC tikslo nepakaks norint išvengti dramatiškų klimato kaitos padarinių. Esama akivaizdžių įrodymų, kad jau dabar klimato kaita keičia kiekvieną pasaulio regioną. Eksponentiškai dažnėjantys potvyniai, sausros, audros, gaisrai ir karščio bangos daro pragaištingą socialinį poveikį, o ekonominiai nuostoliai kasmet vertinami milijardais (5);

4.

pabrėžia, kad šiuo metu gyvename kritinėmis klimato sąlygomis ir nors šiuo metu UNFCCC neturi pakankamai galimybių patenkinti lūkesčius, neturėtume atsisakyti Konvencijos 2-ojo straipsnio;

5.

tvirtai tiki, kad priimant politinius sprendimus būtina remtis mokslu ir moksline informacija, ir pažymi, kad Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) yra nustačiusi aiškius kriterijus: iki 2025 m. pasaulyje išmetamas teršalų kiekis turi pasiekti aukščiausią tašką (6) ir tam, kad pavyktų sustabdyti klimato šilimą ties +1,5 oC riba, iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis pasaulyje turi būti sumažintas 45 % žemiau 2010 m. lygio;

6.

pripažįsta, kad Rusijos invazija į Ukrainą prisidėjo prie jau ir taip sudėtingos padėties, susidariusios dėl infliacijos, aukštų energijos ir maisto kainų ir galimo energijos trūkumo, skaudžiai atsiliepiančių piliečių gyvenimui ir sukeliančių didelių socialinių bei ekonominių sunkumų, bent jau trumpuoju laikotarpiu. EESRK mano, kad dėl dabartinės padėties reikia dar skubiau imtis Europos klimato politikos veiksmų ir kad dėl naujos geopolitinės situacijos ES turi sparčiau pertvarkyti savo energetikos ir klimato politiką;

7.

yra įsitikinęs, kad reikia stiprinti Europos žaliąjį kursą, kad būtų galima pasiekti ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslą, labiau sumažinti priklausomybę nuo išorės, užtikrinti atsparumą ir sustiprinti teisingą pertvarką, ir kad išimtinės nukrypti leidžiančios nuostatos dėl sutartų tikslų turi būti taikomos tik tam tikrą laikotarpį (7); taip pat mano, kad plėtojant atvirą strateginį savarankiškumą reikėtų užtikrinti mažesnę priklausomybę energetikos, svarbiausiųjų žaliavų ir maisto srityse;

8.

primygtinai ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens ir kviečia Europos Komisiją ir ES valstybes nares pagal Glazgo klimato paktą atnaujinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; ragina užtikrinti pasaulyje sąžiningą paskirstymą, kuris būtų grindžiamas teisingumu, istorine atsakomybe ir pajėgumais;

9.

palankiai vertina Europos Parlamento sprendimus dėl ATLPS (8) ir anglies dioksido absorbentų (9), paskatinusius šiek tiek padidinti ES išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, o tai yra raginimas, nors ir nepakankamas, padidinti ES nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

10.

reiškia susirūpinimą, kad daug šalių yra paskelbusios savo ilgalaikius planus, pagal kuriuos iki 2050 m. arba 2060 m. norima pasiekti poveikio klimatui neutralumą, tačiau jų nepapildo atitinkamais trumpalaikiais ir vidutinės trukmės planais, todėl ragina Europos Komisiją sustiprinti ES diplomatines pastangas skatinant tarptautinę bendruomenę patvirtinti į Europos žaliąjį kursą panašias politikos programas; yra pasirengęs remti šias pastangas bendradarbiaudamas su pilietinės visuomenės organizacijomis visame pasaulyje ir artimiausiais lemiamais metais vadovaudamasis Darbotvarke iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslais kaip kelrodžiu lemtingais ateinančiais metais;

11.

prašo ES toliau plėtoti sektorinius metodus individualiai pritaikytoms priemonėms arba „klimato klubus“, kuriuos galėtų tarpusavyje įsteigti plačiausio užmojo klimato politikos veiksmų programas įgyvendinančios šalys, taip paskatindamos kitas šalis skubiau imtis veiksmų; viena iš šių priemonių galėtų būti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) įgyvendinimas;

12.

mano, kad reikia imtis ryžtingų ir aiškiai apibrėžtų veiksmų, kad Paryžiaus susitarimo 6 straipsnis pradėtų veikti ir būtų užbaigtas Paryžiaus taisyklių rinkinys, kuriuo nustatoma savanoriško tarptautinio šalių bendradarbiavimo sistema, kad šalys, siekdamos įvykdyti savo įsipareigojimus, galėtų sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį išvengdamos kai kurių kliūčių, susijusių su dviguba apskaita arba suklastotų anglies dioksido kreditų rizika;

Peržiūrėti dabartinį mūsų ekonomikos modelį siekiant veiksmingai spręsti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos klausimus ir užtikrinti deramas galimybes gauti kovos su klimato kaita finansavimą

13.

pabrėžia, kad norėdami greičiau pereiti prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės turime imtis dabartinio mūsų ekonomikos modelio peržiūros ir persvarstyti savo vartojimo ir gamybos būdus ir tai, kaip vertiname pakankamumą; taip pat ragina ES pasiūlyti naują žmonių ir planetos klestėjimo viziją, grindžiamą aplinkos tvarumo principais, teise į deramą gyvenimą ir socialinių vertybių apsauga (10);

14.

siūlo naują valdymo sistemą šiems transformaciniams pokyčiams skatinti ir ragina Vyriausybes bei regionų valdžios institucijas įsteigti teisingos pertvarkos komisijas, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant jaunimo organizacijas, galėtų teikti rekomendacijas, derėtis ir kurti nacionalinius bei regioninius teisingos pertvarkos planus (11); mano, kad esamos iniciatyvos, kuriomis siekiama spręsti su žaliąja pertvarka susijusius socialinius iššūkius, išliko fragmentiškos (12);

15.

mano, kad dėl greito perėjimo prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos kils didžiulių sunkumų piliečiams, darbuotojams, įmonėms ir regionams, ypač tiems, kurie labiausiai priklauso nuo sektorių ir pramonės šakų, kuriuose išskiriama daug anglies dioksido (13), ir kad nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai turėtų apimti detalizuoto žemėlapio rengimą ir tyrimą, parodančius, kokį poveikį užimtumui ir įgūdžiams pertvarka daro įvairiose šalyse, paregioniuose ir sektoriuose, taip pat subrangovams ir galutinėms vertės grandinės grandims, šiuo tikslu numatant nacionalinius užimtumo planus ir teisingos pertvarkos strategijas (14), grindžiamas TDO teisingos pertvarkos principu; todėl remia Konferencijoje dėl Europos ateities (15) pateiktą pasiūlymą užtikrinti teisingą pertvarką, apsaugančią darbuotojus ir darbo vietas šiuo tikslu tinkamai finansuojant pertvarką ir papildomus mokslinius tyrimus;

16.

pabrėžia, kad privačiojo sektoriaus atsakomybė siekiant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslo įpareigos vykdyti sparčią precedento neturinčio masto sistemų transformaciją, ir atkreipia dėmesį į tai, kad šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka privačiajam sektoriui;

17.

pripažįsta, kad visoje ES įmonės ir verslininkai labai ir įvairiapusiškai stengiasi rasti verslo sprendimus, kad sumažintų su klimato kaita susijusius iššūkius ir prie jų prisitaikytų, ir mano, kad inovatyvaus bei atsakingo verslo modeliai turėtų padėti kovoti su klimato kaita, dėmesį sutelkiant į pamatuojamus tvarumo tikslus, įskaitant vandens, energijos ar cheminių medžiagų naudojimo mažinimą;

18.

reiškia susirūpinimą, kad sumažinus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ES didėja kitose šalyse išmetamųjų teršalų kiekis siekiant patenkinti ES vartojimo poreikius ir taip skatinamas ŠESD šalutinis poveikis (16), ir mano, kad vertinant ES ŠESD kiekį turi būti įtrauktas su importuotais produktais siejamas išmetamas ŠESD kiekis, kad pirmenybė turi būti teikiama socialinės ir ekonominės pažangos atsiejimui nuo neigiamo šalies ir importuotų prekių poveikio klimatui ir biologinei įvairovei, ir kad PADKM yra šį tikslą pasiekti padedanti priemonė;

19.

pažymi, kad, kaip pabrėžė mokslo bendruomenė, biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita sustiprina vienas kito poveikį, todėl ragina laikytis holistinio požiūrio į aplinkosaugos veiksmus, kuriais siekiama spręsti biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos sąsajų klausimus, taip pat siūlo peržiūrėti ir padidinti saugomų teritorijų dydį bei telkti pastangas likusiems gamtos ištekliams apsaugoti pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją (17);

20.

yra susirūpinęs dėl to, kad neproporcingai didelį klimato kaitos poveikį patiria pažeidžiamiausi asmenys ir kad bendruomenėms, kurioms tenka mažiausia atsakomybė už pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, daromas didžiausias poveikis ir jos ne visada turi išteklių tam pasipriešinti;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai tampa vis svarbesni dažnėjant meteorologinėms anomalijoms ir kad labai svarbu geriau numatyti klimato kaitos poveikį; atkreipia dėmesį į tai, kad Paryžiaus susitarime pabrėžiama nacionalinio lygmens prisitaikymo prie klimato kaitos planavimo procesų svarba, taip įpareigojant visas šalis pranešti apie padarytą pažangą, ir primygtinai ragina visose srityse atsižvelgti į įtraukumą, kad dabartinė nelygybė dar labiau nepadidėtų;

22.

ragina padidinti bendro išsivysčiusių šalių klimato srities finansavimo įnašus ir „skirti vienodą dėmesį“ poveikio švelninimo ir prisitaikymo politikos finansavimui, nes be papildomo finansavimo prisitaikymui jo planavimas ir įgyvendinimas bus ribotas, ypač besivystančiose šalyse; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti šio principo laikymąsi, nes klimato kaitos švelninimas apsaugo ateities kartas nuo gilesnės klimato krizės, o prisitaikymas apsaugo dabartines ir būsimas kartas nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, kuriuos sukelia jau vykstanti klimato kaita (18), ir primena, kad prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimui šiuo metu tenka tik 25 % viso kovos su klimato kaita finansavimo ir kad anksčiau prisiimti įsipareigojimai iki 2025 m. 40 % padidinti prisitaikymo politikos finansavimą yra nevykdomi (19);

23.

palankiai vertina tai, kad Komisija Prisitaikymo fondui skyrė 100 mln. EUR, o kartu ragina ES valstybes nares iki 2025 m., palyginti su 2019 m. lygiu, padvigubinti prisitaikymo finansavimą, ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendintas planas sutelkti 100 mlrd. JAV dolerių; pabrėžia, kad šiuo metu nėra pasaulinės finansavimo priemonės, kuria būtų remiamas nuostolių ir žalą patyrusių žmonių atsigavimas, taip pat primygtinai ragina ES valstybes nares ir Komisiją įsipareigoti sukurti finansinę „nuostolių ir žalos atlyginimo priemonę“, kad būtų šalinamos klimato kaitos pasekmės;

24.

mano, kad ES šalių Vyriausybės ir institucijos, imdamosi veiksmų klimato teisingumo srityje, turi parengti į ateitį orientuotą ir visapusišką Europos migracijos ir prieglobsčio politiką, pagal kurią būtų užtikrinama dėl klimato kaitos perkeltų asmenų apsauga, pradedant nuo oficialaus pabėgėlių dėl klimato kaitos pripažinimo;

Skatinti veiksmingus sektorių veiksmus siekiant poveikio klimatui neutralumo

25.

pabrėžia, kad žiedinė ekonomika ir bioekonomika sudaro sąlygas plėtoti naują klestėjimo viziją žmonėms ir kad šias sritis reikia sparčiau vystyti (20); nurodo kad įvairiuose sektoriuose ir šalyse įgyvendintos žiedinės ekonomikos strategijos gali žymiai – 39 % – sumažinti pasaulyje išmetamą ŠESD kiekį (21); išreiškia susirūpinimą, kad nepaisant 2015 m. pagal pirmąjį ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą pradėto didelio teisėkūros atnaujinimo proceso, ES ekonomika yra tik apie 12 % žiedinė, ir mano, kad tolesnę pažangą galima pasiekti tik bendradarbiaujant su visais pilietinės visuomenės segmentais, visų pirma siekiant įveikti išliekančias politines, kultūrines, infrastruktūros, valdymo ir finansines kliūtis (22);

26.

ragina parengti pereinamojo laikotarpio strategijas, kuriomis remiantis į nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus būtų tinkamai įtrauktos tvarios maisto sistemos, ir pripažįsta, kad nors daugelis šalių savo nacionaliniu lygiu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose mini žemės ūkio potencialą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse, vis dėlto labai nedaugelis iš jų yra nustačiusios su kitais maisto sistemos etapais susijusius tikslus (23), todėl palieka daug neišnaudotų galimybių (24); pakartoja savo rekomendacijas patvirtinti išsamią maisto politiką, kaip antai strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, įskaitant atsako į klimato kaitą priemones, ir užtikrinti struktūruotą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą maisto vertės grandinėje (25) ir visais valdymo lygmenimis, visų pirma žemės ūkio strategijose daug dėmesio skiriant gamintojams ir įtraukiant juos į politikos formavimą;

27.

yra susirūpinęs dėl padėties Afrikoje, kuri išmeta mažiau nei 4 % viso pasaulio išmetamųjų teršalų kiekio, tačiau neproporcingai išsiskiria kaip vienas iš pažeidžiamiausių pasaulio regionų, ir, atsižvelgiant į tai, kad COP27 vyksta Afrikoje, aiškiai ragina ES teikti pirmenybę Afrikos finansiniams, techniniams ir gebėjimų stiprinimo ištekliams, kad būtų remiamas žemyno įsipareigojimas Paryžiaus COP21 ir atsižvelgiama į tai, kad daugumoje Afrikos nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų nustatyti tokie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai, kurių įgyvendinimas priklauso nuo tinkamos tarptautinės paramos gavimo, todėl kyla klausimų dėl didelę išliekamąją vertę turinčių ekosistemų, pvz., miškų ar savanų, apsaugos, ir iškastinio kuro gavybos;

28.

ragina nedelsiant sustabdyti subsidijas iškastiniam kurui; palankiai vertina komunikatą dėl „REPowerEU“, nes jame pateikiami sprendimai, atitinkantys žaliojo kurso ir Europos energetikos sąjungos tikslus (26) (27), ir mano, kad Vyriausybės turi sukurti pagrindą investicijoms į proveržio technologijas tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, remdamos mokslinius tyrimus, inovacijas ir plėtrą, ir kad reglamentavimas turėtų būti parengtas taip, kad sudarytų sąlygas ir įgalintų kurti naujas technologijas ir jas diegti rinkoje, įskaitant paklausos valdymo priemones, siekiant kurti pirmaujančias rinkas ir skatinti mažo anglies dioksido kiekio produktų vartojimą (28);

29.

palankiai vertina skaitmeninius sprendimus, kuriais sudaromos sąlygos aplinkos apsaugai ir transformacijai siekiant transporto, energetikos sistemų, pastatų, žemės ūkio ir kitų sektorių tvarumo, tačiau pažymi, kad bendra skaitmenizacija iki šiol neprisidėjo prie energijos paklausos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, ir todėl pabrėžia, kad būtina tam palanki politika siekiant sušvelninti grįžtamąjį ir indukcinį poveikį (29);

30.

pabrėžia, kad klimato kaita taip pat daro didelį poveikį įmonėms, visų pirma MVĮ, nes dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių nutrūksta tiekimo grandinės arba suniokojamos gamybos vietos; dėl to įmonės būna priverstos kartais brangiai keisti savo verslo ir veiklos modelius, taip pat skirti investicijų, kad atitiktų reguliavimo ir kitus reikalavimus; mano, kad pirmuosius naujus tvaraus verslo modelių taikytojus reikėtų remti siekiant užtikrinti, kad dėl savo inovacijų jie neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje;

31.

pabrėžia, kad remiant privatųjį sektorių turi būti laikomasi vienodos prieigos prie MVĮ skirto finansavimo priemonių principų ir kad parama turėtų būti grindžiama tik klimato srities tikslais (30), kad tam reikės atlikti didelį darbą vertės grandinėse ir kad sektoriams reikės bendradarbiauti tarpusavyje;

32.

mano, kad derinimas ir standartizavimas yra labai svarbūs norint sprendimus taikyti visose pramonės šakose pasitelkus technologijas, įgūdžių gerinimą ir reguliavimą, o tai ES valstybių Vyriausybės turėtų remti tarptautiniu lygmeniu, ir kad ypač MVĮ bus labai svarbu gauti papildomų priemonių ir stiprinti gebėjimus, kad jos patenkintų naujus reikalavimus ir pagerintų sąlygas patekti į ES rinką;

Įgalinti pilietinę visuomenę skatinti skubiau imtis klimato politikos veiksmų ir raginti sukurti naują valdymo sistemą

33.

pabrėžia, kad dėl būtinų veiksmų masto reikia integruotos, daugiapakopės politikos ir tarpsektorinių sprendimų, kai pilietinė visuomenė iš tikrųjų dalyvauja, todėl siūlo numatyti naują valdymo sistemą šiems transformaciniams pokyčiams plėtoti;

34.

mano, kad darbo vietos lygmeniu ši nauja valdymo sistema turėtų užtikrinti socialinį dialogą garantuojant darbuotojų teises ir dalyvavimą ir stiprinant kolektyvines sutartis;

35.

mano, kad taip pat reikėtų sustiprinti platesnį dialogą, prie kurio prisidėtų regionai, kaimo vietovės ir miestai, socialiniai partneriai, kooperatyvai ir pilietinė visuomenė, kad būtų užtikrintas socialinis teisingumas ir patikimumas, ir konkrečiai įvardyti įsipareigojimą nė vieno nepalikti nuošalyje (31). Pavyzdžiui, skatinant gaminančių vartotojų koncepcijas galima paspartinti perėjimą prie švaresnės energijos sistemos, sukurti naujus ekonomikos modelius ir padėti ginti pažeidžiamiausias mūsų visuomenės grupes, kad iš jų, pavyzdžiui, nebūtų atimta galimybė naudotis šildymu, apšvietimu ir informacinėmis technologijomis;

36.

tvirtai tiki, kad reikia iš tikrųjų remti ir skatinti pagal principą „iš apačios į viršų“ įgyvendinamas ir vietos lygmens iniciatyvas siekiant paspartinti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos ir didinti socialinį atsparumą, taip išnaudojant bendradarbiavimo kultūros ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų sprendimų potencialą; taip pat tiki, kad nemažiau svarbu daugiau investuoti į socialines inovacijas siekiant supaprastinti kultūrinius ir visuomeninius pokyčius, kurių reikia norint, kad klimato apsauga įmonėms, valdžios institucijoms ir namų ūkiams taptų kasdienybe;

37.

mano, kad nereikėtų lyčių klausimo nagrinėti kaip atskiro ir uždaro klausimo, veikiau jis turėtų būti laikomas esminiu siekiant išvengti lyčių atžvilgiu trumparegiškų priemonių ir politikos. Klimato kaitos poveikis įvairioms gyventojų grupėms yra skirtingas ir jei kovos su klimato kaita politika nebus teisingai parengta, ji gali įtvirtinti šią neteisybę ir disbalansą. Pavyzdžiui, nevienodas moterų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose ir darbo rinkose pagilina nelygybę ir dažnai užkerta moterims kelią visapusiškai prisidėti prie klimato priemonių planavimo, klimato srities politikos formavimo ir įgyvendinimo (32);

38.

yra įsitikinęs, kad jaunimui aktyviau dalyvaujant sprendimų priėmimo procese, pradedant pasiūlymų dėl teisės akto ir iniciatyvų rengimu ir baigiant jų įgyvendinimu, stebėsena ir tolesniu darbu, bus galima geriausiai atsižvelgti į šiems pokyčiams būdingą kartų aspektą (33). Todėl nuo 2021 m. EESRK pradėjo į UNFCCC COP posėdžiuose dalyvaujančią oficialią ES delegaciją įtraukti jaunimo atstovą ir įsipareigojo savo darbe labiau atsižvelgti į jaunimo ir jaunimo organizacijų nuomonę. EESRK primygtinai ragina kitas šalis ir suinteresuotuosius subjektus laikytis panašaus požiūrio;

39.

pripažįsta itin svarbų čiabuvių vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes jie rūpinasi daugiau kaip 80 % planetoje likusios biologinės įvairovės (34); palankiai vertina aktyvesnį čiabuvių tautų dalyvavimą klimato politikos srityje ir primygtinai ragina šalis aktyviai įtraukti juos į klimato politikos veiksmų įgyvendinimo procesą;

40.

EESRK įsipareigoja imtis veiksmų pirmiau išdėstytoms politinėms rekomendacijoms įgyvendinti.

---

(1)  OL C 429, 2020 12 11, p. 44.

(2)  https://www.ipcc.ch/2022/04/04/ipcc-ar6-wgiii-pressrelease/

(3)  https://climateactiontracker.org/global/temperatures/

(4)  Paryžiaus susitarimas.

(5)  Remtasi „Economic losses from weather and climate-related extremes in Europe reached around half a trillion euros over past 40 years“ – European Environment Agency; „New report: World counts the cost of a year of climate breakdown“ – UK charity fighting global poverty; Christian Aid; Media Centre; „The Costs of Extreme Weather Events Caused by Climate Change“ – CMCC ; „ Billion-Dollar Weather and Climate Disasters“; National Centers for Environmental Information (NCEI) (noaa.gov).

(6)  Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change (ipcc.ch).

(7)  EESRK rezoliucija „Karas Ukrainoje ir jo ekonominiai, socialiniai bei aplinkosauginiai padariniai“ (OL C 290, 2022 7 29, p. 1).

(8)  „Europos Parlamente priimti kertiniai sprendimai dėl klimato taršos mažinimo“.

(9)  Fit for 55: Parliament agrees to higher EU carbon sink ambitions by 2030.

(10)  EESRK nuomonė „Tvari ekonomika, kurios mums reikia“ (OL C 106, 2020 3 31, p. 1).

(11)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(12)  EESRK nuomonė „Socialinis dialogas įgyvendinant žaliąją pertvarką“ (OL C 486, 2022 12 21, p. 95).

(13)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(14)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(15)  Konferencija dėl Europos ateities. Europos piliečių forumo priimtos rekomendacijos.

(16)  2021 m. Europos darnaus vystymosi ataskaita. Europos SDSN.

(17)  Rengiama EESRK nuomonė (NAT/841) „Gamtos atkūrimo tikslai pagal ES biologinės įvairovės strategiją“.

(18)  EESRK nuomonė „Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (OL C 374, 2021 9 16, p. 84).

(19)  António Guterres: „50 % of All Climate Finance Needed for Adaptation“.

(20)  EESRK nuomonė „Sąveikos įgyvendinant įvairius žiedinės ekonomikos veiksmų planus kūrimas“ (OL C 14, 2020 1 15, p. 29).

(21)  Circularity Gap Report 2021 „ Climate Change Mitigation through the Circular Economy“.

(22)  EESRK nuomonė „Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (OL C 374, 2021 9 16, p. 84).

(23)  Enhancing NDCs For Food Systems – recommendations for decision-makers; NDC Action Project.

(24)  EESRK nuomonė „Aprūpinimas maistu ir tvarios maisto sistemos“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 72).

(25)  EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(26)  EESRK nuomonė „Klimato teisingumas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 22) ir „Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (OL C 374, 2021 9 16, p. 84).

(27)  EESRK nuomonė „REPowerEU“: bendri Europos veiksmai įperkamesnei energijai bei saugesnei ir tvaresnei energetikai užtikrinti“(OL C 323, 2022 8 26, p. 123).

(28)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(29)  EESRK nuomonė „Skaitmeninimas ir tvarumas – esama padėtis ir būtinybė imtis veiksmų pilietinės visuomenės požiūriu“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 187).

(30)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(31)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(32)  2020 Pocket Guide to Gender Equality under the UNFCCC – WEDO.

(33)  EESRK nuomonė Struktūruoto jaunimo dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese klimato ir tvarumo klausimais skatinimas (OL C 429, 2020 12 11, p. 44).

(34)  „Indigenous peoples defend Earth’s biodiversity – but they’re in danger“.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninis suverenumas – esminis ES skaitmenizacijos ir augimo ramstis“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/02)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	185 / 0 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nepaisant reikšmingos pažangos didinant ES skaitmeninį suverenumą, vis dar esama didelės priklausomybės nuo už ES ribų įsikūrusių technologijų įmonių. Dėl tokios priklausomybės ES lyderystė ir strateginis savarankiškumas skaitmeniniame pasaulyje yra apriboti, todėl ribotas ir ES ekonomikos augimo potencialas.

1.2.

Internetinėje aplinkoje vis dar dominuoja ne ES technologijų įmonės, todėl kyla klausimas, kokiu mastu ES piliečiai, įmonės ir valdžios institucijos gali kontroliuoti savo skaitmeninius duomenis. Gali atrodyti, kad dabartinės krizės sąlygomis tai nėra prioritetas, tačiau negalima sumenkinti poreikio spręsti skaitmeninio suverenumo klausimą.

1.3.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes EESRK mano, kad ES turėtų sumažinti savo priklausomybę nuo ne ES technologijų gigantų dėdama dvigubai daugiau pastangų vystyti saugią, įtraukią ir vertybėmis pagrįstą skaitmeninę ekonomiką, galinčią konkuruoti su šiais gigantais, ir daugiau dėmesio skirdama saugiam junglumui, duomenų saugumui ir dirbtiniam intelektui (DI).

1.4.

Todėl EESRK ragina skaitmeninio sektoriaus investicijas dideliu mastu nukreipti į atvirą strateginį savarankiškumą skaitmeninėje ekonomikoje. Tai turėtų apimti investicijas į skaitmeninius pajėgumus, švietimą ir profesinį mokymą, infrastruktūrą ir technologijas. EESRK taip pat ragina užtikrinti vienodas sąlygas vykstant skaitmeninei transformacijai, kurios metu būtų apsaugotos darbuotojų teisės ir bet kokio dydžio įmonės galėtų veikti kartu ir klestėti, nevaržomos pernelyg didelio reguliavimo.

1.5.

EESRK pažymi, kad ES šalyse tokios inovacijos kaip debesijos kompiuterija ir DI tapo svarbiu strateginiu turtu, skatinančiu potencialų ES ekonomikos augimą. Tačiau ES praranda pozicijas pasaulinio masto lenktynėse dėl naujų technologijų vystymo skaitmeniniame pasaulyje ir kai kurių technologijų atžvilgiu ES privačiomis investicijomis atsilieka nuo panašių investicijų JAV ir Kinijoje.

1.6.

EESRK ragina atnaujinti pastangas, kad skaitmeninių technologijų srityje būtų steigiamos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės, o naujų technologijų srityje būtų remiami didelio masto ES moksliniai tyrimai, siekiant konkretaus tikslo – neatsilikti nuo JAV ir Kinijos mokslinių tyrimų vykdymo pajėgumų.

1.7.

EESRK tvirtina, kad esamą disbalansą skaitmeninio suverenumo srityje iš dalies lemia nacionalinės kliūtys, kurios tebetrukdo sukurti tikrą bendrąją rinką. Šiuo metu bendroji rinka iš esmės yra junginys daugelio mažesnių nacionalinių rinkų, kurių masto nepakanka, kad bet kokia ES įsikūrusi įmonė galėtų varžytis su šio pasaulio skaitmeniniais gigantais. Be to, ES skaitmeninės plėtros, infrastruktūros ir pajėgumų lygiai skiriasi.

1.8.

EESRK ragina Komisiją daryti pažangą įgyvendinant savo skaitmeninę reguliavimo sistemą, kuria siekiama apsaugoti ES piliečius nuo skaitmeninio pasaulio kraštutinumų ir kartu sukurti pagrindą labiau į žmogų orientuotai ir etiškesnei aplinkai.

1.9.

Ne mažiau svarbu yra padaryti interneto platformas, ekosistemas ir internetinę veiklą atviresnes, sąžiningesnes ir nuspėjamesnes, nustatant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas algoritmų skaidrumas ir neutralumas, ir atsižvelgiant į dalijimąsi duomenimis ir sąveikumą.

1.10.

EESRK palaiko raginimus ES vystyti debesijos ir duomenų infrastruktūrą, siekiant didinti ES skaitmeninį suverenumą ir spręsti didžiulio disbalanso, kurį lemia beveik vien ne ES įmonių dominavimas debesijos ir duomenų saugojimo rinkose, problemą.

1.11.

EESRK taip pat pripažįsta ES potencialą tapti pasauline lydere duomenų rinkimo ir tvarkymo, kurie sudaro skaitmeninės ekonomikos pagrindą, srityse. ES duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistema turi didžiulį potencialą tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip sveikatos, darbo rinkos ir transporto sektoriai.

1.12.

EESRK ragina atnaujinti bendrosios rinkos konkurencijos ir vartotojų apsaugos politiką. Šis raginimas taip pat turėtų būti skiriamas už ES ribų veikiančių technologijų įmonių konkurenciją iškreipiančiai praktikai ir didėjančiai Kinijos skaitmeninių įmonių įtakai ES. Todėl EESRK palankiai vertina reguliavimo pokyčius, pavyzdžiui, Skaitmeninių rinkų aktą ir siūlomą Europos lustų aktą.

1.13.

EESRK pripažįsta, kad mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) atlieka svarbų vaidmenį formuojant ES skaitmeninį suverenumą, ypač per sąveikas su didelėmis ES technologijų įmonėmis.

1.14.

Galiausiai vystant ES skaitmeninį suverenumą EESRK pabrėžia švietimo visais lygmenimis (ir profesinio, ir akademinio) svarbą.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Skaitmeninis suverenumas gali būti preliminariai apibrėžiamas kaip valdžios institucijų ir įmonių savarankiškumas valdyti ir konfigūruoti savo pačios duomenis ir techninę bei programinę įrangą. Susirūpinimas dėl didelės ES priklausomybės nuo nedidelio skaičiaus stambių technologijų įmonių, veikiančių už ES ribų, reiškiamas jau pernelyg ilgai.

2.2.

Ši didelė ES priklausomybė nuo už ES ribų veikiančių technologijų įmonių įrodyta apskaičiavus, kad 92 % visų Vakarų pasaulio duomenų yra saugomi JAV priklausančiuose serveriuose. Tai apima duomenis internete, iš socialinių tinklų gaunamus duomenis ir nacionalinių Vyriausybių administruojamus duomenis (1).

2.3.

Nenuostabu, jog tokia padėtis kelia vis didesnį susirūpinimą dėl to, kad ES įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos gali neturėti visiškos duomenų kontrolės ir išlikti labai priklausomos nuo didelių ne ES technologijų įmonių, todėl ES įsisteigusioms technologijų įmonėms sunku konkuruoti su JAV. Dar viena susirūpinimą kelianti problema yra tai, kad ES po truputį, bet nuosekliai praranda savo pajėgumus veiksmingai įgyvendinti teisės aktus skaitmeninėje aplinkoje.

2.4.

Nerimą kelia tai, kad didelė priklausomybė nuo JAV įsikūrusių technologijų įmonių riboja ES lyderystę ir strateginį savarankiškumą skaitmeniniame pasaulyje, o dėl to gali būti ribojamas ES ekonomikos augimo potencialas. Ekonominės ne ES įsikūrusių technologijų įmonių įtakos negalima sumenkinti. Tą patį galima pasakyti apie jų įtaką ES piliečiams ir jų vartojimo modeliams, taip pat kaip jos formuoja bendravimą su kitais piliečiais ES ir už jos ribų.

2.5.

Šiandien ne ES įsikūrusios didelės technologijų įmonės apie mus žino daugiau nei galbūt mūsų artimiausi šeimos nariai ir draugai – tokia privatumo stoka kelia nerimą. Iš esmės mes nekontroliuojame savo duomenų internete – juos kontroliuoja didelės technologijų įmonės, o saitynas vis dar yra praktiškai nereguliuojamas. Buvo imtasi pastangų apibrėžti naujas šios srities taisykles, pvz., priimtas ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (2). Problema kyla dėl to, kad sprendžiant šį klausimą technologijų įmonės juda greičiau nei ES. Didelės technologijų įmonės dažnai veikia erdvėse, kuriose jos turi didelį informacijos pranašumą reguliavimo institucijų atžvilgiu ir iš esmės gali toliau laisvai sekti piliečių elgesį internete, proceso metu kaupdamos informaciją ir pasinaudodamos šiomis įžvalgomis pelnui gauti.

2.6.

Į tai atsižvelgdama Komisijos pirmininkė skaitmeninę politiką nustatė kaip vieną svarbiausių savo 2019–2024 m. kadencijos prioritetų ir pažadėjo siekti technologinio suverenumo. Tačiau vis dar esame tolokai nuo šio tikslo ir pati Komisija išreiškė susirūpinimą dėl ne ES įsikūrusių didelių technologijų įmonių, nepaisančių ES taisyklių ir pagrindinių vertybių. Pastaraisiais metais interneto ekonomika susitelkė ties šiais technologijų gigantais, kurie naudoja slapukus duomenims kontroliuoti ir įtakai oligopolinėje rinkoje išlaikyti. Europos Parlamentas savo ruožtu išreiškė susirūpinimą dėl grėsmių saugumui, kurias kelia ES vis labiau plintančios Kinijos technologijos, ir ragina visų pirma imtis veiksmų ES lygmeniu siekiant sumažinti augančią Kinijos įtaką 5G infrastruktūroje.

2.7.

Nerimą kelia tai, kad ištisi ES ekonomikos sektoriai išlieka labai priklausomi nuo didelių ne ES įsikūrusių interneto platformų. Šitaip iš valstybių narių atimamas skaitmeninis suverenumas tokiose svarbiose srityse kaip autorių teisės, duomenų apsauga ir mokesčių sistema. Šis susirūpinimas apima ir kitas sritis, pavyzdžiui, elektroninę prekybą ir dezinformaciją internete.

2.8.

Kyla klausimas, ar internetinėje aplinkoje, kurioje dominuoja ne ES technologijų įmonės, ES piliečiai gali atgauti savo skaitmeninių duomenų kontrolę ir ar ES gali veiksmingai ir per priimtiną laikotarpį išspręsti skaitmeninio suverenumo disbalanso problemą. Įžvalgos šiais klausimais pateikiamos 3 ir 4 skirsniuose.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Visų pirma ES turi sumažinti savo priklausomybę nuo ne ES technologijų gigantų dėdama dvigubai daugiau pastangų vystyti saugią, įtraukią ir vertybėmis pagrįstą skaitmeninę ekonomiką, galinčią konkuruoti su šiais gigantais, ir daugiau dėmesio skirdama saugiam junglumui, duomenų saugumui ir dirbtiniam intelektui (DI). EESRK mano, kad vertybėmis grindžiamas aspektas yra ypač svarbus, ir pabrėžia socialinį ir etinį aspektą, taip pat skaitmeninės ekonomikos darbuotojų teises.

3.2.

Reaguodama į skaitmeninės ekonomikos pokyčius, 2021 m. Komisija parengė ES skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninės politikos kelrodį, kuriame daugiausia dėmesio skiriama infrastruktūrai, valdymui, įmonėms ir įgūdžiams. Šiame kelrodyje nustatyti tikslai ES ir nacionaliniu lygmenimis, pasiūlyta patikima bendra valdymo sistema pažangai stebėti ir trūkumams šalinti, taip pat tolesni siūlomi daugiašaliai projektai, kuriuose derinamos ES, valstybių narių ir privačiojo sektoriaus investicijos. Jį papildė Skaitmeninių rinkų aktas – teisės aktų sistema, kuria siekiama užtikrinti didesnę konkurenciją Europos skaitmeninėse rinkose, užkertant kelią didelėms įmonėms piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje ir sudarant sąlygas naujiems dalyviams patekti į rinką. Neseniai pasiūlytu Europos lustų aktu siekiama padidinti mikrolustų gamybą visoje ES reaguojant į didėjančią paklausą ir sumažinti priklausomybę nuo tiekėjų, esančių už Europos ribų. Tai atsvertų Kinijos dominavimą, ypač gaminant puslaidininkių lustus.

3.3.

ES ekonomikai atsigaunant po pandemijos ir augant kainoms, EESRK ragina sėkmingai įgyvendinti skaitmeninės politikos kelrodį, o ES Vyriausybes – teikti paskatas įmonėms toliau investuoti į skaitmeninius pajėgumus ir žmogiškuosius išteklius. Šios investicijos padėtų didinti strateginį savarankiškumą vykdant skaitmeninę ES ekonomikos transformaciją. ES valdžios institucijų investicijos į skaitmeninių pajėgumų, infrastruktūros ir technologijų gerinimą taip pat laikomos gyvybiškai svarbiomis.

3.4.

EESRK pažymi, kad ES šalyse tokios inovacijos kaip debesijos kompiuterija ir DI tapo svarbiu strateginiu turtu, skatinančiu ES ekonomikos augimo potencialą. Vis dėlto ES toliau praranda pozicijas pasaulinio masto lenktynėse dėl naujų technologijų vystymo skaitmeniniame pasaulyje. Pavyzdžiui, DI srityje ES privačiomis investicijomis atsilieka nuo panašių investicijų JAV ir Kinijoje. Tas pats pasakytina apie duomenų rinkimo ir prieigos prie duomenų technologijų bei kvantinės kompiuterijos sritis, kuriose ES investicijomis į blokų grandinės technologijas ir daiktų internetą atsilieka nuo panašių investicijų JAV ir Kinijoje.

3.5.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į įvairias esamas finansines priemones, skirtas sumažinti atotrūkį nuo JAV ir Kinijos investicijų į skaitmenines technologijas. Tokiomis priemonėmis tikrai būtų galima remti mokslinius tyrimus ir inovacijas skaitmeninių technologijų srityje, tačiau, kaip nurodyta 3.3 punkte, būtinos tolesnės investicijos ir EESRK ragina atnaujinti pastangas, kad skaitmeninių technologijų srityje būtų steigiamos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės, o naujų technologijų srityje būtų remiami didelio masto ES moksliniai tyrimai, siekiant konkretaus tikslo – neatsilikti nuo JAV ir Kinijos mokslinių tyrimų vykdymo pajėgumų.

3.6.

EESRK mano, kad skaitmeninis suverenumas yra daugiau nei siekis ES atgauti savo prarastas pozicijas ar pasistūmėti į priekį skaitmeninių technologijų srityje. Taip pat kalbama ne apie tai, ar skaitmeninio suverenumo siekiama dėl ES protekcionistinės prigimties. Tikslas yra sukurti vienodas sąlygas ES įsikūrusioms technologijų įmonėms, siekiant, kaip nurodyta šios nuomonės savo iniciatyva pavadinime, padidinti ES ekonomikos augimo potencialą, taip suteikiant naudos visai ES visuomenei.

3.7.

Yra svarių priežasčių, kodėl ES įsikūrusias technologijų įmones gali reikėti vertinti palankiau negu ne ES įsikūrusias įmones, norint, kad ES įmonės būtų tarp pasaulio skaitmeninių technologijų lyderių. Vis dėlto EESRK tvirtina, kad esamą disbalansą skaitmeninio suverenumo srityje iš dalies lemia nacionalinės kliūtys, kurios tebetrukdo sukurti tikrą bendrąją rinką. Šiuo metu bendroji rinka iš esmės yra junginys daugelio mažesnių nacionalinių rinkų, kurių masto nepakanka, kad bet kokia ES įsikūrusi įmonė galėtų varžytis su pasaulio „maikrosoftais“. Plėtros ir infrastruktūros lygiai Europos Sąjungoje skiriasi. Todėl nenuostabu, kad skaitmeninėje rinkoje toliau dominuoja ne ES įmonės.

3.8.

EESRK taip pat mano, kad skaitmeninio suverenumo klausimo sprendimas padės išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl privatumo ir asmens duomenų, mokesčių sistemos, duomenų ir viešųjų pirkimų. Tačiau šių tikslų nepasieksime per naktį, net ir su tvirtesne reguliavimo sistema. Kaip prieštaringai vertinama sritis ypač išryškėjo mokesčių sistema, kadangi JAV įsikūrusios technologijų įmonės gali gauti pajamas per sąveikas su klientais ES, dėl to kyla klausimų dėl fizinio buvimo, kuris įprastai nulemia apmokestinimą.

3.9.

Galiausiai, EESRK savo ankstesnėje nuomonėje (3) jau pabrėžė, kad skaitmeninis suverenumas yra labai svarbus Europos ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi ramstis ir kad šis suverenitetas turi būti grindžiamas pasauliniu konkurencingumu ir tvirtu valstybių narių bendradarbiavimu. Tai būtina sąlyga, kad ES taptų pasauline lydere tarptautinėje arenoje, ypač kalbant apie skaitmeninių technologijų patikimumą.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK ragina valstybes nares veiksmingai įgyvendinti skaitmeninę reguliavimo sistemą, kuria siekiama apsaugoti ES piliečius nuo skaitmeninio pasaulio kraštutinumų ir kartu sukurti pagrindą labiau į žmogų orientuotai ir etiškesnei aplinkai. EESRK mano, kad reguliavimo sistema turėtų padėti veiksmingiau valdyti ES skaitmeninį sektorių. Be to, darbuotojų apsauga ir teisė į kolektyvines derybas turėtų palengvinti perėjimą prie skaitmenizacijos. ES technologijų įmonėms taip pat turėtų būti suteikta pakankamai erdvės inovacijoms ir veiklos stiprinimui, palyginti su ne ES technologijų įmonėmis, ir, kai įmanoma, turėtų būti skatinamos tarptautinės partnerystės.

4.2.

Nustačius taisykles ES duomenims būtų padedama ES tapti labiau suverenia nominaliąja prasme, bet to neužtektų, kad ES technologijų įmonės galėtų pasiekti ne ES įsikūrusių technologijų įmonių įtakos pasaulyje lygį. Šį tikslą galima įgyvendinti tik nustačius politikos gaires, investuojant į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir sprendžiant esamus bendrosios rinkos trūkumus.

4.3.

Todėl reikia labiau ateities perspektyvomis grindžiamo požiūrio į reguliavimo sistemą, kuri formuos skaitmeninę ekonomiką artimiausiais metais. Ne mažiau svarbu yra padaryti interneto platformas, ekosistemas ir internetinę veiklą atviresnes, sąžiningesnes ir nuspėjamesnes, nustatant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamas algoritmų skaidrumas ir neutralumas, ir atsižvelgiant į dalijimąsi duomenimis ir sąveikumą.-

4.4.

Kuriant ES skaitmeninį suverenumą EESRK ragina padidinti nacionalinių jurisdikcijų ir ypač šios srities reguliuotojų veiklos koordinavimą. Siekiant sustiprinti sąveiką tarp valstybių narių ir palengvinti bendrų su skaitmeninių technologijų sritimi susijusių sprendimų priėmimą, būtina permąstyti esamas valdymo struktūras. EESRK įsitikinimu, tai bus esminis žingsnis remiant pastangas pasiekti tam tikrą skaitmeninio suverenumo formą. EESRK taip pat įspėja dėl pernelyg didelio reguliavimo, kuris galėtų pakenkti ekonomikos augimo potencialui.

4.5.

EESRK palaiko raginimus ES vystyti debesijos ir duomenų infrastruktūrą, siekiant didinti ES skaitmeninį suverenumą ir spręsti didžiulio disbalanso, kurį lemia beveik vien ne ES įmonių dominavimas debesijos ir duomenų saugojimo rinkose, problemą. Tai taip pat padėtų sumažinti saugumo riziką ES piliečiams. Šiuo atžvilgiu EESRK dar kartą išreiškia pritarimą ES projekto „Gaia-X“ iniciatyvai, kuria piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms siekiama užtikrinti saugią aplinką duomenų valdymui.

4.6.

EESRK taip pat pripažįsta ES potencialą tapti pasauline lydere duomenų rinkimo ir tvarkymo, kurie sudaro skaitmeninės ekonomikos pagrindą, srityse. ES duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistema turi didžiulį potencialą tokiuose strateginiuose sektoriuose kaip sveikatos, darbo rinkos ir transporto sektoriai. Piliečiams ir įmonėms būtų suteikiama prieiga prie duomenų visoje ES (laikantis privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių) ir padidėtų bendrosios rinkos efektyvumas.

4.7.

Šiuo atžvilgiu EESRK ragina atnaujinti bendrosios rinkos konkurencijos politiką ir šalinti esamą disbalansą. Šis raginimas taip pat turėtų būti skiriamas už ES ribų veikiančių technologijų įmonių konkurenciją iškreipiančiai praktikai ir didėjančiai Kinijos skaitmeninių įmonių įtakai ES.

4.8.

EESRK pripažįsta, kad tai, ar bus pasiektas skaitmeninis suverenumas, priklausys nuo i) to, kaip ES įsikūrusios technologijų įmonės prisitaikys prie teisės aktų sistemos, ii) priemonių bendrosios rinkos trūkumams spręsti ir iii) ES vykdomų mokslinių tyrimų ir inovacijų skaitmeninėje srityje bei investavimo galimybių. Tačiau kartu EESRK negali ignoruoti galimo MVĮ vaidmens formuojant ES skaitmeninį suverenumą. MVĮ galbūt neturi finansinių išteklių skaitmeninei ekonomikai formuoti tiesiogiai, tačiau jos tikrai gali prisidėti sąveikaudamos su didelėmis ES technologijų įmonėmis.

4.9.

Galiausiai, EESRK pabrėžia švietimo visais lygmenimis (ir profesinio, ir akademinio) svarbą vystant ES skaitmeninį suverenumą: švietimo įstaigos privalo investuoti į atitinkamus mokslinius tyrimus ir inovacijas ir turi būti sukurta kvalifikuotų darbuotojų sistema, pajėgi remti ES skaitmeninę strategiją. Taip pat rekomenduojama, kad visos ES švietimo įstaigos laikytųsi koordinuoto požiūrio.

---

(1)  https://www.weforum.org/agenda/2021/03/europe-digital-sovereignty/

(2)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(3)  OL C 365, 2022 9 23, p. 13.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/03)

Pranešėjas

Paul RÜBIG

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 2 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 str. 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	184 / 8 / 9

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) prašo Europos Komisijos ir valstybių narių skubiai parengti planą, kaip gerokai padidinti ES bendrosios rinkos autonomiją ir (arba) suverenumą energijos gamybos įrenginių, maisto ir vandens gamybos ir būtinų žaliavų gavybos, įskaitant apsirūpinimo reikiamomis technologijomis suverenumą ir autonomiją, srityse. Šią ES autonomiją ir (arba) suverenumą turi užtikrinti atitinkami moksliniai tyrimai ir plėtra, medžiagų perdirbimas, įrenginių projektavimas, gamyba, montavimas, paleidimas ir techninė priežiūra ES bendrojoje rinkoje, kad būtų išvengta energijos nepritekliaus ir nedarbo tarp ES piliečių ir vartotojų. Veiksmingiausias pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms grindžiamas atsparumu – nesvarbu, ar jis techninio, ar socialinio pobūdžio. Nuolatinis energetikos sistemų atsparumo gamtinėms, politinėms ar kitoms grėsmėms didinimas turėtų būti integruotas į visas energetikos politikos sritis.

1.2.

EESRK rekomenduoja ES skubiai nustatyti trumpalaikes energijos gamybos įrenginių kiekio didinimo ES bendrojoje rinkoje priemones, kuriomis būtų siekiama ES autonomijos ir (arba) suverenumo tikslo.

1.3.

EESRK mano, kad plataus masto ir ilgalaikio energijos trūkumo Europoje galima išvengti imantis šių veiksmų: — taikant technologinį atvirumą (energijos gamybos ir naudojimo prietaikų atžvilgiu); — stiprinant ir plėtojant Europos bendrąją rinką; — stiprinant bendradarbiavimą ir koordinavimą su bendraminčiais partneriais, taip pat glaudžiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis ir ES nepriklausančiomis valstybėmis; — vykdant ambicingą prekybos politiką ir įvairinant pasiūlą; — sprendžiant neatitikties problemas darbo rinkoje; — gerinant komunikaciją ir didinant informuotumą; — spartinant inovacijas ir skaitmeninę pertvarką; — sudarant geresnes sąlygas gauti finansavimą; — užtikrinant pakankamas investicijas (be kita ko, siekiant sudaryti palankias sąlygas žaliajai pertvarkai); — užtikrinant, kad politika būtų realistiška. Pavyzdžiui, energetikos ir klimato srityje turime iš naujo įvertinti Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kad būtų galima rasti pusiausvyrą tarp 2030 ir 2050 metams nustatytų tikslų ir ekonomiškai ir socialiai priimtino būdo šiai pertvarkai įgyvendinti. Iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais gautas pelnas turėtų būti naudojamas dujų kainų viršutinei ribai pagal JAV „Henry Hub“ indeksą finansuoti ir investicijoms į naujus energijos gamybos įrenginius ES teritorijoje.

1.4.

Kad nereikėtų persvarstyti žaliojo kurso tvarkaraščio ir siekiant įgyvendinti realistišką energetikos politiką, ES žaliojo kurso ir energetikos politikos galimybių, poveikio ir rizikos vertinimo procedūros turėtų apimti ne tik priemonių poveikį klimatui, bet ir poveikį ES vartotojų perkamajai galiai ir ES ekonomikos konkurencingumui, taip apsaugant darbo vietas ES.

1.5.

Krizė labai rimta, todėl EESRK laikosi nuomonės, kad sprendžiant šią krizę, nereikėtų atmesti jokių priemonių.

1.6.

EESRK nuomone, imantis būtinų priemonių, dalis veiksmų turėtų būti skirta ES strateginio energetikos technologijų planui (angl. S trategic E nergy T echnology, SET) ir planui „REPowerEU“ įgyvendinti, visų pirma: — energijos vartojimo efektyvumo gerinimas ir žiediškumo skatinimas; — plano „REPowerEU“ įgyvendinimas siekiant panaikinti ES priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro; — dujų saugojimo pajėgumų didinimas ir saugyklų užpildymo operacijų koordinavimas; elektros energijos rinkų stebėjimas ir optimizavimas; investicijų nukreipimas į energetikos sistemas ir junglumo su artimiausiais kaimynais stiprinimas per Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER) (1), Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (BEREC), ENTSO-G (2), ENTSO-E (3) ir Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendrijas (ŽIB) „InnoEnergy“, žaliavų ir gamybos srityse atsižvelgiant į poslinkius Europos vandenilio bazinės infrastruktūros, H2 ir CO2 saugojimo srityse; — 1 000 ES energijos gamybos įrenginių sukūrimas, taikant 14 dienų leidimų išdavimo procedūrą, ir neatidėliotinos investicijos, skiriant 50 % ES finansinę paramą iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais pajamų.

1.7.

EESRK rekomenduoja skatinti ir remti vartotojus, kad jie investuotų į savo pačių energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tam reikės informavimo kampanijų ir mokestinių paskatų.

1.8.

Be to, EESRK mano, kad ES turėtų kurti naują infrastruktūrą energijos ir energijos išteklių perdavimui (vamzdynas iš Šiaurės Afrikos į Ispaniją) ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, pvz., vandeniliui, biometanui ir amoniakui, skirtą transporto infrastruktūrą („Campfire“).

1.9.

Reaguojant į krizę, EESRK rekomenduoja imtis trumpalaikių priemonių: — apsaugoti kitus šaltinius, ypač naftą, anglį, dujas, uraną, vandenį, maistą ir pašarus; — parengti energijos taupymo ir normavimo planus ir koncepcijas visose 27 ES valstybėse narėse: — normavimas turėtų būti grindžiamas aiškiais prioritetais, pvz., derybomis dėl planų, pagal kuriuos energijai imliems sektoriams taikomas normavimas, ir derybomis dėl naujų PPO prekybos susitarimų, kuriuose būtų numatyti nauji prioritetai, susiję su maistu, pašarais, vandeniu ir sanitarija; — pirmenybė turėtų būti teikiama elektros energijos ir dujų saugojimui ir tiekimui ligoninėms, sveikatos priežiūros įstaigoms, skubios pagalbos tarnyboms, taip pat vyresnio amžiaus ir pažeidžiamais gyventojais besirūpinančioms įstaigoms; — nustatyti taisykles dėl pakankamo naftos ir dujų rezervo lygio saugyklose; — skatinti energijos taupymą ir naujus energijos šaltinius; — intensyvinti ES MTP energetikos mokslinių tyrimų srityje, visų pirma alternatyvių energijos išteklių, branduolių sintezės energijos, energijos kaupimo, vandenilio ir amoniako technologijų srityse, taip pat skatinti efektyvų energijos vartojimą daug energijos suvartojančiuose pramonės procesuose ir vartotojų prietaisuose; — spartinti naujų projektų, leidžiančių apsirūpinti papildoma energija trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, pvz., vandenilio iškrovimo stočių ES uostuose, vamzdynų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) pakartotinio dujinimo įrenginių uostuose viešo patvirtinimo procedūras; — paprašyti visų ES įmonių, gaminančių ar teikiančių produktus ir paslaugas, kurios reikalingos ekstremaliosiose situacijose, užtikrinti elektros energijos tiekimą ekstremaliosios situacijos atveju, atnaujinti savo ekstremaliosios situacijos planus ir nuolat rengti su ekstremaliąja situacija susijusius mokymus ir pan. (tai, pvz., pasakytina apie įmones, dalyvaujančias teikiant telekomunikacijos ir transliavimo paslaugas, skubiosios pagalbos tarnybas, viešų IT serverių ir elektros energijos paslaugų teikėjus).

1.10.

Be trumpalaikių priemonių, EESRK taip pat rekomenduoja imtis įvairių vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių.

1.10.1.

EESRK prašo Europos Komisiją parengti planus ir imtis šių ES mastu koordinuojamų priemonių ir veiksmų: — vykdyti metano skaidymą elektrolizės/pirolizės ir garinio riformingo būdu, siekiant gaminti vandenilį ir kietąją anglį; — naudoti diversifikuotus ir ilgalaikius metano rezervus kaip vandenilio (energijos nešiklio) ir anglies žaliavą ir visapusiškai išnagrinėti jų, kaip dirvožemio gerinimo medžiagų, naudą žemės ūkiui siekiant padidinti derlių ir pagerinti apsirūpinimą maistu; — labai paspartinti ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros viešuosius pirkimus, t. y. supaprastinti ir racionalizuoti ES reglamentus, dėl kurių sulėtėja ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros viešieji pirkimai; — nauja ES vandens pagrindų direktyva. Pirmenybė turi būti teikiama greito apsirūpinimo energija užtikrinimui; — supaprastinti naujos ES tiekimo grandinės reglamentavimą. Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama tam, kaip užsitikrinti tvarų svarbiausiųjų žaliavų ir prekių tiekimą, dėl ko deramasi dvišaliuose prekybos susitarimuose; — stiprinti gamybos grandines ir transporto sistemas, kad ateityje ES (gamybos ir prekybos) įmonės išvengtų galimų sutrikimų apsirūpinant svarbiausiosiomis žaliavomis; — mažinti priklausomybę nuo svarbiausiųjų medžiagų ir pusgaminių importo; — daug dėmesio skirti ES technologiniam suverenumui ir (arba) autonomijai; — plėtoti tarpvalstybinių elektros tinklų infrastruktūrą (380 kV arba aukštesnės įtampos); — užsitikrinti elektros įtampai keisti (aukšta/žema įtampa) reikalingų transformatorių gamybą; — atgaivinti tūkstančius energijos gamybos projektų (hidroenergijos, geoterminės energijos, siurblinės hidroenergijos saugyklų ir kt.), kurie daugeliui metų buvo atidėliojami dėl prasto atsiperkamumo (nes dujos iš Rusijos buvo pigios) arba dėl biurokratinių kliūčių; — išnagrinėti naujas eksploatavimo technologijas. ES yra keletas regionų, kuriuose yra nemaži gamtinių dujų ištekliai, kuriuos būtų galima išgauti naudojant naujas neseniai Europos universitetų sukurtas technologijas. Atsižvelgiant į ES tikslą užsitikrinti energetikos suverenumą ir (arba) autonomiją, ES turėtų rimtai pažvelgti į šias naujas technologijas ir paskatinti regionus jas išbandyti; — kaip trumpalaikę priemonę, persvarstyti galimybę vykdyti vietos dujų ir (arba) naftos ir elektrolizinių degalų gamybą, kai tai įmanoma ir reikalinga, arba padidinti esamą gamybą.

1.10.2.

Reikia tobulinti elektrikų ir ūkininkų profesinį mokymą ir jų įgūdžius bei kurti darbo vietas vandens valdymo srityje.

1.10.3.

EESRK rekomenduoja padidinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) studentų Europoje skaičių, nes čia jis išlieka nepakitęs, o Azijos šalys gerokai padidino fizikos, IRT ir inžinerijos studentų skaičių. EESRK rekomenduoja nustatyti iniciatyvas ir paskatas, kad Europoje būtų daugiau papildomų darbo vietų inžinerijos, technikos ir aukštųjų technologijų srityse, siekiant Europos technologinio suverenumo ir (arba) autonomijos tikslų.

1.10.4.

Galiausiai EESRK mano, kad svarbu išlaikyti didelę ES piliečių ir vartotojų perkamąją galią sutelkiant dėmesį į ES technologinį suverenumą ir (arba) autonomiją ir taip mažinant jos priklausomybę nuo importo (technologijų ir energijos importo) ir didinant darbo vietų aukštųjų technologijų srityje skaičių Europoje.

1.11.

Apibendrinant išvadas ir rekomendacijas, kyla klausimas, ar vartotojų požiūriu prioritetų tvarka pasikeitė iš 1) aplinka, 2) kaina ir 3) tiekimo saugumas į 1) tiekimo saugumas, 2) kaina ir 3) aplinka.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

„Ekstremaliųjų situacijų valdymo“ apibrėžtis: „ekstremalių situacijų valdymas“ – tai išteklių ir atsakomybės, susijusių su visais ekstremaliųjų situacijų humanitariniais aspektais, organizavimas ir valdymas, t. y.: — prevencija; — pasirengimas; — atsakas; — poveikio švelninimas; — atsigavimas.

2.2.

Niekas nežino, kiek laiko truks šis žiaurus karas Ukrainoje, kiek infrastruktūros bus sunaikinta arba kiek milijonų ukrainiečių pabėgėlių pabėgs į ES valstybes nares, dėl ko bendroji rinka pasipildys milijonais naujų vartotojų.

2.3.

Karas Ukrainoje neabejotinai turės drastiškų pasekmių ES, nes ES labai priklauso nuo iškastinio kuro ir žaliavų, importuojamų iš Rusijos ir Ukrainos. Rekomenduojama skubiai investuoti į nuosavus kasybos ir elektros energijos gamybos įrenginius, kad būtų pasiekta autonomija ir (arba) suverenumas – vienas iš pagrindinių ES tikslų.

2.4.

2021 m. kai kurios Europos šalys importavo 100 % savo sunaudojamų gamtinių dujų iš Rusijos, o kai kurios importavo apie 70 % naftos iš Rusijos. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. kai kurios ES šalys (pvz., Lenkija, Bulgarija ir visos trys Baltijos valstybės) nustojo importuoti dujas iš Rusijos, o daugeliui ES šalių pavyko gerokai sumažinti Rusijos gamtinių dujų importą didinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš kitų šalių, visų pirma naudojantis SGD terminalais. Todėl dujų kainos ES išaugo ir vis dar didėja. 2022 m. liepos mėn. vidutinės dujų kainos ES buvo maždaug aštuonis kartus didesnės nei JAV, o tai neigiamai paveikė ES konkurencingumą.

2.5.

Todėl didėja masinio darbo vietų netekimo ES rizika. EUROFER duomenimis, ES plieno pramonėje tiesiogiai dirba 330 000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, taip pat iš jos pajamas netiesiogiai gauna dar iki 2,2 mln. žmonių. Aliuminio, cemento, popieriaus, stiklo ir chemijos pramonėje tiesiogiai ir netiesiogiai dirba šimtai tūkstančių žmonių. Bendrojoje rinkoje energijos gamybos įrenginiai galėtų padėti sukurti šimtus tūkstančių naujų gerai apmokamų darbo vietų ir taip padidinti ES vartotojų perkamąją galią.

2.6.

Kalbant apie apsirūpinimą maistu saugumą, Europos šalys sistemingai sieks tapti mažiau priklausomos nuo kviečių tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos. Turime nagrinėti galimybes teikti subsidijas trąšoms, numatyti žemės plotą maisto ir pašarų gamybai ir naudoti žemės ūkio maisto produktų atliekas biodujų gamybai.

3.   Pasirengimas nelaimėms (4)

3.1.

ES padarė didelę pažangą rengdamasi ekstremaliosioms situacijoms, tačiau karas Ukrainoje parodė, kad ES turi tęsti šias pastangas ir netgi nuveikti daugiau šiose srityse: — elektros energijos tiekimo nutraukimas (elektros dingimas) dėl techninių gedimų, kibernetinių atakų ir pan., kuris gali turėti įtakos: — ryšių sistemoms; — nuotekų tvarkymo sistemoms, vandentiekai ir nuotekų valymui; — pramonės veiklos tęstinumui; — elektros energijos ir dujų normavimo planai ES vartotojams ir ES pramonei. Prasidėjus karui Ukrainoje ši rizika smarkiai išaugo; — sumažėjusi galimybė apsirūpinti žaliavomis dėl gamybos grandinės ar transporto sistemos sutrikimų (pvz., 2022 m. balandžio mėn. dėl COVID-19 karantino Šanchajuje šiame jūrų uoste susidarė 400 didelių krovininių laivų spūstis); — kibernetinės grėsmės ar incidentai: kaip ES galėtų didinti verslo atsparumą ir užtikrinti veiklos tęstinumą, kad būtų užtikrintas ES vartotojams reikalingas tiekimas? — kitos išpuoliai: įmonės turi būti pasirengusios atlaikyti išpuolius ir greitai po jų atsigauti.

3.2.

Dėl ekstremaliųjų situacijų ir nelaimių 17 JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) (5) tampa dar svarbesni. Nelaimės gali būti stichinės (6), dėl pramoninių ar technologinių avarijų kilusios nelaimės (žmogaus sukeltos su mechanizmais susijusios katastrofos, atominio, biologinio ir cheminio (ABC) tipo katastrofos), karas, politinės bei civilinės nelaimės (7), epidemijos ir badas, poveikis maisto ir pašarų gamybai.

4.   Svarbios Europos Komisijos organizacijos

4.1.

ES netrūksta kompetentingų ir specializuotų organų, kurie padėtų vadovauti diskusijoms ir pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms. Pavyzdžiui: — ECHO GD (Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijos) (8); — RNKC (Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras) (9); — SCS (Sąjungos civilinės saugos) žinių tinklas (10); — Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (ES CSM) (11).

5.   Dabartiniai galimų ypatingos svarbos ekstremaliųjų situacijų ES valstybėse narėse pavyzdžiai, ypač energijos gamybos įrenginių sektoriuje

5.1.

Iškastinių energijos išteklių (akmens anglies, naftos, gamtinių dujų, urano) gavybos ir tiekimo grandinės sutrikimas. 2021 m. iškastinis kuras sudarė apie 80 % visos ES suvartojamos pirminės energijos, didžioji dalis šio kuro buvo importuojama.

5.2.

Elektros dingimas ir po to atsiradę ryšio sutrikimai dėl techninių gedimų, kibernetinis karas ar teroro išpuoliai. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių yra nepastovi: vėjas ne visada pučia ir saulė ne visada šviečia tada, kai ES reikia daug energijos, todėl ES didinant vėjo ir fotovoltinės elektros energijos gamybos pajėgumus kartu reikia įrengti daug energijos kaupimo įrenginių.

5.3.

Gebėjimas užtikrinti apsirūpinimą svarbiausiosiomis žaliavomis (variu, ličiu, kobaltu, retųjų žemių elementais ir kt.) taikant naujas ES bendrosios rinkos kasybos, perdirbimo ir kt. strategijas.

5.4.

Gebėjimas užtikrinti konkurencingą bendrąją rinką apsirūpinant pusgaminiais (pvz., prasidėjus karui Ukrainoje ES automobilių pramonei labai trūksta Ukrainoje gaminamų kabelių pynių).

5.5.

Žaliavų poreikiai, susiję su milžinišku vėjo jėgainių, reikalingų elektros energijos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams pasiekti, skaičiumi, pasaulinę metinę vario gamybą viršija 14 kartų (25 mln. tonų, palyginti su 350 mln. tonų poreikiu), pasaulinę metinę aliuminio gamybą viršija 7,2 karto, o pasaulinę metinę specialaus plieno, reikalingo vėjo jėgainėms, gamybą viršija 3,9 karto. Daugiausia fotovoltinių plokščių pagaminama Kinijoje.

5.6.

Skubiai reikia pasirūpinti didelio kiekio iškastinio kuro tiekimu, kol ES neįsidiegs pakankamai atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių.

6.   Atsakas

6.1.

Atsižvelgiant į didelį ES suvartojamos energijos kiekį, ES žalioji pertvarka užtruks apie du dešimtmečius. Versalyje posėdžiavusi Taryba rekomendavo paspartinti pertvarką, o tai būtų labai sudėtinga užduotis.

6.2.

Didžiausia kliūtis, trukdanti greitesnei pertvarkai, yra ne tik pinigai, o medžiagos, reikalingos maždaug 700 000 didelių 5 MW galios vėjo jėgainių, kurių reikia visoje ES, ir milijonams fotovoltinių įrenginių, branduolių sintezės energijos, hidroelektrinių ir energijos kaupimo įrenginių. Be to, reikės įrengti geoterminius įrenginius ir vandenilio, amoniako bei CO2 saugyklas. Siekiant paskirstyti itin padidėjusį decentralizuotai gaminamos elektros energijos kiekį, reikės nepaprastai išplėsti aukštos ir vidutinės įtampos elektros perdavimo linijų tinklą.

6.3.

Kiekviena iš šių 700 000 didelių 5 MW galios vėjo jėgainių (kurios paprastai gamina 12,5 GWh elektros energijos per metus) yra apie 200 metrų aukščio, jų pagrindą sudaro apie 2 000 tonų gelžbetonio, o tam reikia maždaug 600 tonų specialaus plieno, 20 tonų vario ir itin mažais kiekiais randamų retųjų žemių elementų, kurie importuojami daugiausia iš Kinijos ar Rusijos. Padauginus šias reikiamų medžiagų tonas iš maždaug 700 000 ES reikalingų vėjo jėgainių, paaiškėja, kad mums reikės didžiulio kiekio betono, plieno, vario ir kitų medžiagų, dėl kurių gamybos atsiras didžiuliai papildomi CO2 kiekiai. Retųjų žemių elementų (elektros generatoriams ir baterijoms), neodimio, disprozio ir kt. trūkumo problema yra dar sudėtingesnė, ją iki 2050 m. bus labai sunku išspręsti.

7.   Poveikio švelninimas

7.1.

Jei Vokietija ir toliau statytų vėjo jėgaines 2021 m. tempu, 70 000 vėjo jėgainių, reikalingų žaliajam kursui įgyvendinti, pastatyti užtruktų 160 metų.

7.2.

Apibendrinant, daugelis inžinierių teigia, kad iki 2050 m. pasiekti žaliojo kurso tikslus yra labai sudėtinga dėl medžiagų (retųjų žemių elementų, vario, plieno ir kt.) ir inžinierių bei kvalifikuotų darbuotojų (pvz., elektrikų), kurie būtini siekiant įgyvendinti ES žaliąjį kursą, trūkumo.

8.   Prevencija

8.1.

Daug energijai imlių pramonės šakų, be kita ko, plieno, chemijos ir cemento pramonė, iki 2050 m. turi pereiti prie žaliojo vandenilio ar amoniako, gaunamų iš atsinaujinančiųjų elektros energijos šaltinių. Daugelis žmonių nežino, kad visų šių energijai imlių pramonės šakų pertvarkai reikia maždaug 10 kartų daugiau atsinaujinančiosios elektros energijos, palyginti su perėjimu prie elektromobilumo ir plieno pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu.

8.2.

Geležies ir plieno gamyboje išskiriamas ketvirtadalis visų pasaulio pramoninių CO2 emisijų. 2020 m. visame pasaulyje pagaminta apie 1 870 mln. tonų plieno, iš jų Kinijoje pagaminta apie 57 %, o ES – 7 % Iš 1 870 mln. tonų visame pasaulyje pagaminto plieno, apie 1 300 mln. tonų (65 %) pagaminama naudojant integruotas aukštakrosnes, kur geležies rūda redukuojama naudojant koksą, todėl išmetamas labai didelis CO2 kiekis (maždaug 1,4 tonų CO2 vienai tonai plieno).

8.3.

27 ES valstybėse narėse pagaminama apie 150 mln. tonų plieno per metus, iš kurių apie 90 mln. tonų – aukštakrosnėse. Norint pakeisti šių 90 mln. tonų luitinio ketaus (redukuojamo aukštakrosnėje naudojant koksą) gamybą žaliąja geležimi, pagaminta naudojant iš atsinaujinančiųjų išteklių gautą vandenilį, reikėtų apie 360 TWh atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos per metus (iki 2050 m.). 360 TWh per metus yra didžiulis atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis! Tai daugiau atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos nei reikia visų lengvųjų automobilių elektrifikavimui visoje ES. Šiai atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai, kurios reikia ES plieno pramonei, reikės ne mažiau kaip 30 000 didelių vėjo jėgainių.

8.4.

Europos Sąjungoje elektros energijos gamyba 2019 m. apytiksliai sudarė 2 904 TWh ir tik apytiksliai 35 % šios elektros energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių. Tačiau maždaug 38 % (1 112 TWh) buvo pagaminta iš iškastinio kuro ir apie 26 % – iš branduolinės energijos (765 TWh). Tik 13 % buvo pagaminta iš vėjo energijos, 12 % – iš hidroelektrinių, 4 % – iš saulės elektrinių, 4 % – iš bioenergijos ir 2 % – iš geoterminių šaltinių. Didžioji dalis atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos Europos Sąjungoje 2019 m. (1 005 TWh) buvo pagaminta iš vėjo energijos (367 TWh, 42 % iš visų atsinaujinančiųjų energijos išteklių). Dar 39 % šios energijos buvo pagaminta hidroelektrinėse (345 TWh), 12 % – saulės elektrinėse (125 TWh), o likę 6 % – iš bioenergijos (55 TWh).

8.5.

Hidroakumuliacinių hidroelektrinių plėtra yra būtina siekiant stabilizuoti tinklą gresiančio elektros energijos tiekimo nutraukimo atveju.

8.6.

Energetikos ir klimato politikos darbotvarkėje vandens energijai būtina skirti daugiau dėmesio. Tvariai kuriamos hidroelektrinės turi būti pripažintos kaip atsinaujinančiųjų išteklių energijos šaltiniai. Vyriausybės turėtų dideles ir mažas hidroelektrines įtraukti į savo ilgalaikius diegimo tikslus, energetikos planus ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos skatinimo schemas taip pat kaip ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

---

(1)  ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

(2)  https://www.entsog.eu/

(3)  https://www.entsoe.eu/

(4)  https://ec.europa.eu/echo/what/humanitarian-aid/disaster-preparedness_en

(5)  https://sdgs.un.org/goals

(6)  https://www.conserve-energy-future.com/10-worst-natural-disasters.php

(7)  https://www.samhsa.gov/find-help/disaster-distress-helpline/disaster-types/incidents-mass-violence

(8)  https://ec.europa.eu/echo/index_en

(9)  https://erccportal.jrc.ec.europa.eu/

(10)  https://civil-protection-knowledge-network.europa.eu/

(11)  https://ec.europa.eu/echo/what/civil-protection/eu-civil-protection-mechanism_en

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninis euras“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/04)

Pranešėjas

Juraj SIPKO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	183 / 1 / 1

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Spartus technologinių inovacijų finansų sektoriuje procesas lėmė tai, kad centriniai bankai visame pasaulyje palaipsniui pradėjo kurti skaitmenines valiutas. Kaip ir kiti centriniai bankai, pasaulyje Europos Centrinis Bankas (ECB/Eurosistema) 2021 m. liepos mėn. priėmė sprendimą prieš galimą skaitmeninio euro įvedimą pradėti „tyrimo etapą“. EESRK palankiai vertina tai, kad ECB toliau siekia įvesti skaitmeninį eurą. Šiuo metu ECB / Eurosistema vadovaujasi požiūriu, kad skaitmeninį eurą reikia įvesti palaipsniui, taigi, laikosi nustatyto tvarkaraščio. Tačiau sprendimas, ar įvesti skaitmeninį eurą, dar nepriimtas.

1.2.

EESRK mano, kad įvedant skaitmeninį eurą labai svarbus vaidmuo tenka finansinei ir skaitmeninei įtraukčiai. Taigi, Komitetas tikisi, kad skaitmeninis euras bus naudingas visiems euro zonos gyventojams. Skaitmeninis euras turėtų sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau atlikti mokėjimo operacijas.

1.3.

ESSRK pažymi, kad skaitmeninis euras bus nauja pinigų forma. Šiuo klausimu Komitetas pabrėžia, kad svarstant skaitmeninio euro įvedimo klausimą reikia atsižvelgti į visus jo teigiamus aspektus ir teikiamas galimybes, tačiau taip pat būtina atkreipti dėmesį į visą galimą riziką, ypač susijusią su finansų sektoriumi. Todėl kuriant skaitmeninį eurą reikės atsižvelgti į su šiuo procesu susijusios galimos rizikos stebėseną, priežiūrą ir valdymą.

1.4.

EESRK mano, kad finansinis stabilumas yra vienas iš svarbiausių klausimų siekiant įvesti skaitmeninį eurą. Todėl toliau įgyvendinant šį procesą bus svarbu, kad ECB imtųsi visų būtinų priemonių priežiūros srityje, siekdamas kovoti su neteisėtomis operacijomis, ypač pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tikslais, taip pat kovoti su kibernetinėmis atakomis.

1.5.

Kadangi rengiamasi galimam skaitmeninio euro įvedimui, EESRK mano, kad tai suteikia galimybių pagerinti mokėjimo sistemos veiksmingumą ir konkurencingumą. Skaitmeninis euras padėtų sumažinti riziką ir kartu skatinti finansinį stabilumą.

1.6.

EESRK pritaria ECB/Eurosistemos atliktiems veiksmams siekiant įvesti skaitmeninį eurą. Atsižvelgiant į tai, kad šis projektas labai sudėtingas – jam didelę įtaką daro ir dabartinė dinamiška novatoriškų technologijų raida – bus svarbu, kad ECB pateiktų įvairias projekto kūrimo galimybes. Atitinkamai bus svarbu sudaryti sąlygas, leisiančias vykdyti operacijas ir internetu, ir ne internetu. Be to, reikės užtikrinti, kad sistemos derėtų tarpusavyje atliekant tarptautines mokėjimo operacijas.

1.7.

EESRK atidžiai stebi ir toliau stebės ECB darbą, susijusį su skaitmeninio euro įvedimu. Todėl bus svarbu, kad, vykstant sprendimų priėmimo procesui ECB/Eurosistemos lygmeniu, būtų imtasi visų esminių ir sisteminių priemonių siekiant pasirinkti tinkamiausią modelį, užtikrinantį finansinę įtrauktį, finansinį stabilumą ir privatumą. Šiuo metu ECB nagrinėja ir peržiūri įvairias kūrimo galimybes.

1.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad tai sudėtingas ir ypač daug pastangų reikalaujantis projektas, darantis poveikį visiems Europos Sąjungos valstybių narių gyventojams, EESRK pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi dalyvauti tolesniuose pasirengimo, derybų ir diskusijų dėl skaitmeninio euro įvedimo etapuose.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Nuolatinė technologijų raida lemia sparčią skaitmenizaciją visuose ekonomikos sektoriuose, taip pat ir visoje socialinėje struktūroje. Spartus technologinių naujovių vystymasis ir jų poveikis taip pat juntami finansų sektoriuje ir mokėjimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Taip pat toliau sparčiai vyksta viešojo sektoriaus skaitmenizacijos procesas.

2.2.

Šiuo metu viso pasaulio centriniai bankai diskutuoja ir sprendžia, ar įvesti centrinio banko skaitmeninę valiutą. Šiuo metu Bahamų ir Nigerijos centriniai bankai yra įdiegę skaitmeninę valiutą kaip teisėtą mokėjimo priemonę. Be to, daugiau kaip 110-je pasaulio šalių nagrinėjama galimybė įvesti skaitmeninę valiutą.

2.3.

Kinijos Liaudies Respublika (1) pirmoji iš G20 valstybių sėkmingai pradėjo vykdyti skaitmeninės valiutos projektą, kuris kol kas nėra susietas su kitais pasaulio centriniais bankais. 2022 m. sausio mėn. JAV federalinio rezervo sistema paskelbė tyrimą apie skaitmeninio dolerio įvedimo pranašumus ir trūkumus.

2.4.

Šiuo metu apie 90 % centrinių bankų, kuriems tenka 95 % viso pasaulio BVP, svarsto galimybę įvesti skaitmeninę valiutą (2). Maždaug pusė pasaulio centrinių bankų rengia arba vykdo konkrečius bandomuosius projektus, susijusius su centrinių bankų skaitmeninių valiutų įvedimu. Be to, du trečdaliai centrinių bankų artimiausiu metu arba vidutinės trukmės laikotarpiu ketina įvesti centrinių bankų skaitmenines valiutas, kurias būtų galima naudoti vykdant mažmenines operacijas.

2.5.

Visuotinai pritariama minčiai, kad centriniams bankams įvedus skaitmenines valiutas galima tikėtis, kad bus patiriama mažesnių sąnaudų, o mokėjimo operacijos taps efektyvesnės, greitesnės ir saugesnės.

2.6.

Šis centrinių bankų vykdomas skaitmeninių valiutų diegimo procesas susijęs su dinamiškais pokyčiais kriptovaliutų rinkoje. Be to, kilus ir labai sparčiai išplitus COVID-19 pandemijai šis skaitmeninimo procesas dar paspartėjo.

2.7.

Priimant sprendimus dėl centrinių bankų skaitmeninių valiutų įvedimo, bus svarbu atsižvelgti į tokio veiksmo poveikį makrofinansiniam stabilumui. Tikėtina, kad valstybės, nusprendusios patvirtinti ir galimai įdiegti skaitmenines valiutas, pajus didelę naudą ne tik dėl operacijų spartos, efektyvumo ir apimties, bet ir dėl nenutrūkstamo mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos veikimo.

2.8.

Europos Centriniam Bankui (ECB) įvedus skaitmeninį eurą, reikėtų siekti išsaugoti viešųjų lėšų, kaip mokėjimų sistemos atramos, vaidmenį, taip pat prisidėti prie Europos strateginio savarankiškumo ir ekonominio efektyvumo. Be to, skaitmeninis euras turėtų būti naudingas kuriant teisingesnę, įvairesnę ir atsparesnę Europos mažmeninių mokėjimų rinką, kartu užtikrinant aukštą privatumo ir saugumo lygį. Eurosistema iš tiesų yra įsipareigojusi užtikrinti aukštus privatumo standartus. Tačiau į reglamentavimo sistemą reikėtų įtraukti privatumo reikalavimus, kurie būtų aukštesni nei dabartiniai mokėjimo sprendimai.

3.   Pagrindinės pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas įvesti skaitmeninį eurą ECB daugiausia dėmesio turėtų skirti galimos rizikos mažinimui ir šalinimui. Kalbant apie patį skaitmeninį eurą, svarstomi keli modeliai, įskaitant modelius, pagrįstus trečiosios šalies patvirtinimu ir tarpusavio patvirtinimu bei turinčius veikimo ne internete arba internete funkciją (3).

3.2.

EESRK tikisi, kad ECB skaitmeninio euro įvedimo strategijoje bus išnagrinėta su juo susijusi visų rūšių rizika ir daugiausia dėmesio bus skiriama priemonėms, kuriomis siekiama pašalinti galimą riziką.

3.3.

EESRK pabrėžia, kad ECB planuose įvesti skaitmeninį eurą taip pat reikėtų sutelkti dėmesį į finansinio stabilumo palaikymą ir sklandaus perėjimo prie naujos pinigų sistemos užtikrinimą. Todėl bus svarbu toliau išsamiai analizuoti įvairias skaitmeninio euro kūrimo ypatybes, taip pat būsimą skaitmeninio euro poveikį makrofinansiniam stabilumui.

3.4.

EESRK mano, kad technologinės plėtros procese reikės atsižvelgti ir į kitą galimą su šiuo procesu susijusią riziką. Taigi įgyvendinant ECB skaitmeninio euro strategiją teks spręsti du uždavinius: užtikrinti finansinį stabilumą ir sklandų perėjimą prie naujos pinigų politikos bei užtikrinti dinamišką technologinės plėtros ir inovacijų procesą.

3.5.

EESRK mano, kad atliekant mokėjimus užsienyje reikės imtis visų būtinų priemonių, nukreiptų prieš terorizmo finansavimą ir kitas neteisėtas operacijas (4). Todėl EESRK įžvelgia daug galimybių abipusiai naudingam tarptautiniam bendradarbiavimui ir centrinių bankų bei tarptautinių pinigų ir finansų bei ekonomikos institucijų veiklos koordinavimui vykdyti (5).

3.6.

EESRK atkreipia dėmesį, kad vertinant įvairias pinigų formas reikėtų atsižvelgti į jų atliekamas funkcijas, t. y. vertės išsaugojimo, apskaitos vieneto ir atsiskaitymo priemonės funkcijas. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių finansų sektoriui, skaitmeninis euras turėtų būti daugiausia naudojamas kaip mokėjimo priemonė ir netapti finansinių investicijų priemone.

3.7.

EESRK mano, kad siekiant kuo didesnio šios mokėjimo funkcijos poveikio, bus svarbu, kad lėšų teikimas būtų pakankamas ir kad jam nebūtų taikomi jokie apribojimai. EESRK taip pat pažymi, jog svarbu, kad abipusiuose mokėjimo ir atsiskaitymo santykiuose galėtų dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tačiau reikės parengti priemones, kad skaitmeninis euras nebūtų naudojamas investavimo tikslais (6).

3.8.

EESRK mano, kad ECB, svarstydamas galimybę įvesti skaitmeninį eurą, turės spręsti tam tikras problemas, ypač susijusias su mokėjimų saugumu, jų veiksmingumu, finansine įtrauktimi, įskaitant finansinį stabilumą ir pinigų politikos perdavimą, ir kt. Dėl privačiojo sektoriaus įmonių planų įvesti skaitmenines valiutas pradėta sparčiau įgyvendinti centrinių bankų skaitmeninių valiutų projektus. Labai svarbu, kad ECB numatytų tolesnę privačiojo sektoriaus skaitmeninių valiutų konkurenciją (7).

3.9.

EESRK pažymi, kad ECB bus svarbu nuspręsti, kaip nustatyti sąlygas siekiant išvengti galimo rinkos nepakankamumo. Be to, reikės nustatyti, kaip elgtis su privačiais bankais, taip pat su finansų įstaigomis, teikiančiomis vidaus ir užsienio mokėjimo paslaugas. Todėl parengiamajame etape ECB turės priimti svarbų sprendimą dėl to, kurį centrinio banko skaitmeninės valiutos modelį pasirinkti.

3.10.

Šiuo metu pripažįstami šie centrinių bankų skaitmeninių valiutų modeliai: tiesioginis modelis, netiesioginis modelis, tarpinis modelis ir hibridinis modelis. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vienas didžiausių iššūkių diegiant vieną iš galimų ECB skaitmeninės valiutos modelių bus centrinių bankų sąveikumas (8).

3.11.

EESRK norėtų tikėtis, kad tarptautinių mokėjimų sistemos mažmeninėms operacijoms naudojant skaitmeninį eurą atlikti bus pakankamai greitos, pigesnės, skaidresnės, saugesnės ir gerokai prieinamesnės.

3.12.

EESRK pabrėžia, kad susiejus mažmeninius mokėjimus bus paprasčiau vykdyti atskiras operacijas pagal skirtingus modelius, kuriuos atskiri centriniai bankai bus priėmę įvedant skaitmeninį eurą. Kuo didesnis mokėjimo paslaugų teikėjų sąveikumas, tuo labiau patenkinti vartotojai ir paslaugų teikėjai.

3.13.

ESSRK numato, kad skaitmeninis euras bus nauja pinigų forma. Technologinė pažanga skatina kurti dviejų formų skaitmeninę valiutą: a) centrinių bankų skaitmeninis turtą ir b) privačiojo sektoriaus skaitmeninį turtą. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ne tik į galimą konkurenciją, bet ir į skaitmeninio euro, kaip antros pagal svarbą atsargų valiutos, statusą tarptautiniuose monetariniuose santykiuose.

4.   Konkrečios rekomendacijos

4.1.

EESRK nurodo, kad jei bus įvestas skaitmeninis euras, ECB, bendradarbiaudamas su komerciniais bankais, užtikrins, kad grynieji pinigai ir toliau būtų teikiami ir kad juos toliau būtų galima naudoti atliekant mažmenines operacijas (9).

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ECB turėtų vykdyti visos galimos rizikos stebėseną. Stabilizuotoji virtualioji valiuta bus viena iš svarbių priemonių valiutos stabilumui vertės grandinėje užtikrinti (10). Todėl bus svarbu konkrečiai nurodyti, kaip ECB elgsis su šia skaitmeninės valiutos forma – stabilizuotąja virtualiąja valiuta, kuri taip pat galėtų būti susieta su skaitmeniniu euru.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad grynieji pinigai išliks labai svarbiu valiutos įtraukties veiksniu. Tam tikros visuomenės grupės, ypač vyresnio amžiaus ir finansiškai pažeidžiami asmenys, ne visada turi galimybę naudotis skaitmeninėmis sąskaitomis ir kredito kortelėmis. Jiems grynieji pinigai yra vienintelė mokėjimo priemonė. Be to, grynieji pinigai apsaugo nuo pernelyg didelio kišimosi į privatų piliečių gyvenimą. Didėjantis banknotų kiekis ekonomikoje – tai įrodymas, kad pasitikima šia pinigų forma. Regis, šis pasitikėjimas nemažėja nuo 2008 m. finansų krizės, kuri jį ir nulėmė.

4.4.

EESRK pažymi, kad šiuo metu beveik visi pasaulio centriniai bankai, patvirtinę centrinio banko skaitmeninės valiutos įvedimo strategiją, siekia sukurti savo būsimų skaitmeninių valiutų formą, sistemą, dizainą ir modelį bei išbando šiuos aspektus.

4.5.

EESRK įžvelgia dilemą, su kuria ECB susiduria dėl technologinių inovacijų proceso (11), t. y. kaip tęsti pradėtą euro skaitmeninimo procesą, užtikrinant sąsajas su kitų centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis ir kartu finansinę įtrauktį bei makroekonominį ir finansinį stabilumą.

4.6.

EESRK tikisi, kad įvedant skaitmeninį eurą nesiekiama spręsti visų su vykstančia technologine revoliucija susijusių klausimų. Manytina, kad bus taikoma gerokai mažiau mokėjimo metodų, kuriuose naudojami grynieji pinigai. Be to, reikės spręsti monetarinio suverenumo klausimą, taip pat remti skaitmeninimo procesą, susijusį su užsienio mokėjimais ir pervedimais, įskaitant svarbiausio – finansinės įtraukties – klausimo sprendimą. Tai neišspręsti klausimai, su kuriais ECB vis dar susiduria.

4.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad universalaus sprendimo principo, susijusio su skaitmeniniu euru, negalima taikyti visose valstybėse narėse, nes esama nacionalinių skirtumų. Todėl pereinant prie skaitmeninio euro pirmiausia reikės atsižvelgti į tai, kiek jis naudojamas kiekvienoje šalyje. Skaitmeninis euras bus siūlomas visiems euro zonos piliečiams, taip, kaip ir grynieji pinigai siūlomi visiems euro zonos piliečiams, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena. Atsižvelgiant į atskirose šalyse įsitvirtinusius įpročius ir normas, jis gali būti naudojamas nevienodai.

4.8.

EESRK suvokia, kad siekiant nustatyti įvairius skaitmeninio euro įvedimo ypatumus, bus ypač svarbu atsižvelgti į privatumo sąlygas ir jo įvedimo į rinką laiką. Taip pat bus svarbu pasinaudoti esama infrastruktūra ir nauja technine architektūra, siekiant užtikrinti mokėjimo operacijų ir procedūrų, susijusių su klientų tapatybės nustatymu, saugumą.

4.9.

EESRK tiki, kad naudojant skaitmeninį eurą iš tiesų bus tvirtai užtikrinama privatumo apsauga. Nors dar nėra nustatytas tikslus įvedimo laikas, šiuo metu labai svarbu kruopščiai pasirengti. Be to, EESRK pažymi, kad išleisdamas skaitmeninį eurą ECB atsižvelgs į visus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad pats ECB atliks patikras, kiek tai susiję su principu „pažink savo klientą“; atsižvelgiant į skaitmeninio euro koncepciją, jas galėtų atlikti, pavyzdžiui, prižiūrimi subjektai.

4.10.

EESRK mano, kad taip pat bus svarbu įvertinti nacionalinį suverenitetą ir poveikį Europos bankų sistemai. Nors šiuo metu visa Europos mokėjimų sistema nėra visiškai suvienodinta, tai, kad ja gali naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, yra didelis pranašumas. Ji tebėra gana veiksminga, stabili ir saugi iki šiol ir pasibaigus pasaulinei finansų krizei.

4.11.

EESRK ragina baigti kurti bankų sąjungą. Baigta kurti ir tikra bankų sąjunga būtų naudinga siekiant dar labiau sustiprinti Europos bankų sektoriaus atsparumą ir vienodumą. Šis aspektas itin svarbus ir naudingas kalbant apie galimą skaitmeninį eurą.

4.12.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu euro zonos šalių komerciniai bankai naudojasi palankiomis mokėjimo operacijų sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, tikimasi, kad komerciniai bankai ir kitos finansų sektoriaus įstaigos, įskaitant mokėjimo paslaugas teikiančias įstaigas, intensyviai bendradarbiaus su ECB kuriant ir įvedant skaitmeninį eurą.

4.13.

euro zonos šalyse įvedant ir diegiant centrinių bankų skaitmenines valiutas reikės atsižvelgti bent į šiuos labai svarbius aspektus: i) įdiegiant skaitmeninį eurą kaip pagrindinę mokėjimo priemonę, vis tiek reikės sudaryti galimybę atlikti mokėjimo operacijas grynaisiais pinigais; ii) reikės, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas ir prieinamas euro zonoje, o galbūt ir užsienyje; ir tai, kad, iii) skaitmeninimo procesas turėtų reikšti, kad skaitmeninis euras galės būti naudojamas operacijoms naujomis sąlygomis, kurių nebuvo atliekant mokėjimus grynaisiais pinigais.

4.14.

EESRK tikisi, kad ECB rengia ir ketina įgyvendinti įvairias priemones skaitmeniniam eurui įvesti, laikydamasis patvirtinto tvarkaraščio. Be to, Komitetas pabrėžia, kad reikia labai glaudžiai bendradarbiauti užtikrinant, kad mokėjimų sistemos būtų susietos ne tik euro zoną sudarančiose valstybėse narėse, bet ir su kitais pasaulio centriniais bankais bei atitinkamomis pinigų ir finansų institucijomis, kurios taip pat teiks reikiamą techninę pagalbą.

4.15.

Norint įvesti skaitmeninį eurą, reikės sudaryti visas esmines ir sistemines sąlygas jo veiksmingam veikimui užtikrinti. Kadangi tai turės poveikio visiems euro zonos valstybių narių piliečiams, įskaitant ES valstybes nares, akivaizdu, kad pilietinė visuomenė, tyrėjai ir akademinė bendruomenė turi būti įtraukti į tolesnius diskusijų dėl skaitmeninio euro įvedimo ir įvedimo etapus.

---

(1)  2014 m. Kinija įvedė skaitmeninį juanį, kuris buvo naudojamas 2022 m. žiemos olimpinių žaidynių metu. Kol kas skaitmeninis juanis buvo naudojamas tik Kinijos teritorijoje.

(2)  Daugiau informacijos pateikiama adresu https://news.bitcoin.com/105-countries-are-exploring-central-bank-digital-currencies-cbdc-tracker-shows/.

(3)  Daugiau informacijos pateikiama tinklalapyje https://www.ecb.europa.eu/paym/digital_euro/investigation/governance/shared/files/ecb.degov220504_magdesignfeatures.en.pdf?2e15ee7911b93a720fbdebe09cfa1a79.

(4)  Daugiau informacijos pateikiama naujausioje EESRK nuomonėje šiuo klausimu „Kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinys“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 89).

(5)  Centrinio banko skaitmeninės valiutos įvedimo procese aktyviausiai dalyvauja šios institucijos: Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinių atsiskaitymų bankas, Pasaulio bankas ir kitos viešojo sektoriaus ir privačios pinigų, finansų ir ekonomikos institucijos.

(6)  Daugiau informacijos pateikiama tinklalapyje https://www.ecb.europa.eu/paym/digital_euro/investigation/governance/shared/files/ecb.degov220711_tools.en.pdf?fb2430528d8f964513dd66ffcd8cbaf7.

(7)  Privačiojo sektoriaus skaitmeninės valiutos (kriptovaliutos) gali konkuruoti su centrinių bankų skaitmeninėmis valiutomis. Po pasaulinės finansų krizės atsirado gerokai daugiau privačiojo sektoriaus skaitmeninių valiutų.

(8)  Susiejant skirtingus tarptautinių mokėjimo sistemų modelius, svarbu, kad jie būtų suderinami tarpusavyje.

(9)  Daugiau informacijos ankstesnėje EESRK nuomonėje ES mažmeninių mokėjimų strategijos (OL C 220, 2021 6 9, p. 72).

(10)  Stabilizuotoji virtualioji valiuta yra fiksuotos kainos kriptovaliuta, kurios rinkos vertė susieta su kitu turtu. Skirtingai nuo kitų kriptovaliutų, pvz., bitkoino, stabilizuotoji virtualioji valiuta gali būti susieta su turtu, pavyzdžiui, tam tikru rezervu arba konvertuojamomis valiutomis, kurios gali būti biržinės, įskaitant JAV dolerį arba eurą.

(11)  Technologinė plėtra šiuo atveju grindžiama finansų decentralizavimo procesu, kaip, pavyzdžiui, didžiųjų technologijų įmonių vykdomi eksperimentai. Valiuta „Diem“ („Libra“) ir elektroninės valiutos įvedimas – proveržio technologijų proceso rezultatas.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „ES įmonių rekapitalizavimas. Novatoriškas sprendimas siekiant tvaraus ir įtraukaus atsigavimo“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/05)

Pranešėjas

Antonio GARCÍA DEL RIEGO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 str. 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 6
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	186 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Remiantis naujausiais duomenimis apskaičiuota, kad nuosavo ir mišraus kapitalo trūkumas siekia 450–600 mlrd. eurų. Dėl to daugeliui įmonių kyla pavojus, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsiranda nauja ekonominė įtampa ir kad ES įmonės yra pernelyg įsiskolinusios. ES įmonės daugiausia naudojasi bankų finansavimu, todėl reikėtų skatinti kitus finansavimo šaltinius. Tam reikia įtraukti kitus subjektus, pavyzdžiui, turto valdytojus, draudimo bendroves ir pensijų fondus.

1.2.

Todėl EESRK rekomenduoja sukurti sistemą, pagal kurią būtų stiprinamos mišrios finansinės priemonės, kad jas būtų lengva įgyvendinti, ir kuri sustiprintų įmonių balansą bei suteiktų joms galimybę išlaikyti investicijų lygį nedidinant įsiskolinimo. Taip įmonės išliktų konkurencingos ir ateityje galėtų prisitaikyti sparčiau vykdydamos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

1.3.

Esama keleto priežasčių, kodėl geriausia alternatyva yra labai subordinuotos priemonės: i) Jos jau egzistuoja ir yra reglamentuojamos įvairiose Europos valstybėse, todėl tai saugi priemonė labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ). ii) Palyginti su sudėtingesnėmis alternatyvomis, tokiomis kaip obligacijos ar akcijos, jos yra lankstus ilgalaikis sprendimas, kurį lengva taikyti bet kokio dydžio įmonėms. iii) Tai yra produktas, tinkamas šeimos verslo įmonėms, o šios sudaro 60 % ES įmonių ir paprastai šios šeimos nori išlaikyti savo įmonės kontrolę.

1.4.

Kad šios priemonės būtų veiksmingas sprendimas, jos turėtų turėti kvazinuosavo kapitalo statusą, kad balanse nebūtų apskaitomas kaip skola, o įmonės likvidavimo atveju padengiant nuostolius turėtų eiti prieš pat nuosavą kapitalą.

1.5.

Norint daryti didelį poveikį, kurį galėtų pajusti įvairaus dydžio įmonės, geriausia būtų taikyti schemą, kai privačiosios ir viešosios institucijos (bankai, turto valdytojai ir viešasis sektorius) bendradarbiauja su instituciniais investuotojais (draudikais ir pensijų fondais).

1.6.

Šia rekomendacija siekiama ilgalaikio tikslo ir sprendimo, kurį būtų galima įgyvendinti per trumpą laiką. be to, ja būtų remiama kapitalo rinkų sąjunga (KRS). ES masto priemonės modeliui būtų naudingas bendrosios rinkos matomumas, likvidumas ir mastas, ir jis būtų labai patrauklus instituciniams investuotojams, ieškantiems skolos ir mišraus tipo rizikos profilio, tačiau su didesne grąža, kartu tenkinant mažesnių įmonių poreikius. Jei sistema būtų sėkmingai taikoma ir pasiektas pakankamas mastas visoje ES, ji galėtų tapti aiškiai apibrėžta turto klase, skatinančia investicijas ir ES integraciją.

2.   Nuomonės aplinkybės

2.1.

Mažosios ir vidutinės įmonės yra ekonomikos pagrindas: 27 ES valstybėse narėse jos sudaro 99,8 % visų įmonių, beveik du trečdalius (65 %) darbo vietų ir daugiau nei pusę (53 %) pridėtinės vertės, sukuriamos ne finansų verslo sektoriuje (1). Jos yra realioji ekonomika ir pagrindinis socialinės sanglaudos veiksnys daugelyje Europos regionų. 2020 m. buvo daugiau kaip 22,5 milijono MVĮ. Vidutinio dydžio MVĮ yra šiek tiek mažiau nei 200 000, tačiau joms tenka 17,3 % pridėtinės vertės ir 16 % darbo vietų (2).

2.2.

2020 m. ir iš dalies 2021 m. ekonomikai stipriai smogė COVID-19, tačiau greitas Vyriausybių atsakas laikinomis viešosiomis priemonėmis padėjo išvengti plataus masto su COVID-19 susijusių bankrotų bangos – tam iš esmės padėjo sprendimai, skirti likvidumo ir trumpalaikėms problemoms, dėl kurių ES įmonės buvo pernelyg įsiskolinusios, spręsti.

2.3.

Daugumos jau suteiktų valstybės paramos priemonių taikymo pabaiga sutampa su nauja įtampa, darančia įtaką pasaulio ir Europos ekonomikai, pavyzdžiui, energetikos krize, infliacija, ECB skatinamosios pinigų politikos pabaiga, didėjančiais rizikos priedais, išaugusiomis finansavimo sąnaudomis, tiekimo grandinių problemomis ir Rusijos invazija į Ukrainą.

2.4.

Kad Europa būtų žaliosios pertvarkos lyderė, reikės didelių viešųjų ir privačiųjų subjektų investicijų. Dėl susilpnėjusios MVĮ padėties joms gali būti sunku prisitaikyti prie naujų standartų, dėl to jos gali atsilikti nuo didžiųjų korporacijų ar kitų pasaulio šalių vidutinio dydžio įmonių.

2.5.

Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis įmonių yra pernelyg įsiskolinusios (3), be to, joms reikia ilgalaikių išteklių būsimiems sunkumams įveikti, reikia naujų sprendimų, kuriais būtų sustiprintas MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių kapitalas. Esamos Europos lygmens iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos investicijų banko iniciatyva ESCALAR, paprastai taikomos sparčiai augančioms įmonėms, kurios laikomos veiklą plečiančiomis įmonėmis, arba ankstyvojo etapo įmonėms, finansuojamoms rizikos kapitalo fondų. Dabar taikomi sprendimai turėtų būti papildyti naujais sprendimais, šie turėtų būti skirti esamoms ir įsisteigusioms MVĮ bei mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, sudarančioms didžiąją dalį Europos įmonių.

2.6.

Kai kurios valstybės ėmėsi atrankiųjų priemonių, kad sustiprintų įmonių investicinį pajėgumą, kartu išvengdamos rizikos, kad atsiras įmonių „zombių“. Ispanijoje ir Prancūzijoje pagal šias programas 15 000 įmonių skirta daugiau kaip 30 mlrd. EUR (4), kaip pagrindinę priemonę naudojant labai subordinuotas paskolas, o atrankos kriterijais laikant kredito reitingus, siekiant užtikrinti, kad paskolas gautų gyvybingos įmonės.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Dėl pernelyg didelio Europos įmonių įsiskolinimo reikia tam tikros rekapitalizavimo priemonės, kuri joms leistų išlaikyti arba padidinti savo investicines pastangas. Viešosios rinkos iki šiol gana gerai rėmė esamas biržines bendroves, tačiau privačiosiose rinkose trūksta gilumo, kad būtų galima remti mažesnes bendroves. Apskaičiuota, kad nuosavo ir mišraus kapitalo trūkumas, su kuriuo ES gali susidurti dėl pandemijos ir valstybės paramos priemonių sumažinimo, gali siekti 450–600 mlrd. EUR (5).

3.2.

MVĮ ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės paprastai teigia, kad gauti finansavimą, ypač ilgalaikį, joms sunkiau nei didelėms įmonėms:

3.2.1.

Įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimo (SAFE) duomenimis (6), MVĮ dažniau nurodo, kad teikdamos paraiškas paskolai gauti susiduria su kliūtimis (7 % MVĮ, palyginti su 4 % didelių įmonių), jų sėkmės rodikliai yra prastesni (72 %, palyginti su 85 %), aukštesni paraiškos atmetimo rodikliai (6 %, palyginti su 2 %) ir sąlygos – blogesnės.

3.2.2.

Šeimos verslo įmonės sudaro daugiau kaip 60 % visų Europos įmonių (jų dar daugiau Ispanijoje (85 %), Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje (75 %) (7)). Šios įmonės yra mažiau linkusios ilgalaikiam finansavimui pakeisti ieškoti nuosavo kapitalo alternatyvų, dėl kurių reikia atsisakyti įmonės kontrolės.

3.3.

Be to, MVĮ paprastai turi mažiau diversifikuotą išorinių finansinių priemonių portfelį, tos priemonės dažnai būna susijusios su bankais ir skirtos trumpalaikiam naudojimui. i) euro zonoje MVĮ priklausomybė nuo bankų išlieka didelė – nuo bankų priklauso 70 % išorės finansavimo, palyginti su 40 % JAV (8). ii) Kad lėšas naudoja ilgalaikėms investicijoms, nurodo 63 % didelių įmonių, palyginti su 38 % MVĮ ir tik 28 % labai mažų įmonių (9).

3.4.

Todėl šioje nuomonėje savo iniciatyva rekomenduojama parengti bendrą labai subordinuotų finansinių priemonių sistemą, kuri skatintų ES įmonių rekapitalizavimą. Šia sistema turėtų būti užtikrinta, kad taikant šias priemones būtų atsižvelgiama į kvazinuosavą kapitalą ir kad tai neturėtų įtakos įmonių skolos santykiui ir jų reitingui.

3.4.1.

Šioje nuomonėje ES raginama drauge imtis veiksmų, kad ši bendra sistema būtų tinkamai parengta laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, kuriuos taikant Sąjungai leidžiama įsikišti, kai dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio jo tikslus galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu.

3.4.2.

Ši labai subordinuotų priemonių sistema turėtų: i) suteikti galimybę panaikinti minėtą ilgalaikio finansavimo trūkumą, siekiant sustiprinti balansą ir paremti investicijas; ii) šeimos verslo įmonėms suteikti priemonę jų ilgalaikėms investicijoms didinti, neatsisakant įmonės kontrolės, joms norint paskirstyti pelno dalį ir (arba) išleisti mišrias priemones (10); iii) būti suderinama su pagrindinių finansinių paslaugų teikėjų (komercinių bankų, turto valdytojų, viešojo sektoriaus) praktika, kad ji būtų tinkama daugumai įmonių; iv) padėti pagal Mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų reglamentą (11) pritraukti institucinius investuotojus, pavyzdžiui, draudimo bendroves ir pensijų fondus, valdančius santaupas ir esančius pagrindiniais veikėjais, galinčiais daugiau turto nukreipti į realiąją ekonomiką.

3.5.

MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių balansui stiprinti galima naudoti įvairias labai subordinuotas priemones, pavyzdžiui, obligacijas, konvertuojamąsias obligacijas, dviejų klasių akcijų sistemas ir hibridines paskolas (pvz., dalyvaujamąsias paskolas): i) Obligacijas leidžia daugiausia didelės kapitalizacijos įmonės ir emisijos būna didelės. Tai sudėtinga ir brangu. Pavyzdžiui, nors pastaraisiais metais įmonių obligacijų naudojimas gerokai išaugo, iš viso yra tik 2 000 aktyvių emitentų, ir daugiausia tai yra didesnės įmonės (12). ii) Pagrindinis privačių konvertuojamųjų obligacijų pranašumas yra tas, kad jų struktūra yra labai lanksti, nes tai yra privati sutartis. Tačiau tai taip pat reiškia, kad mažesnėms įmonėms, kurių finansinis raštingumas paprastai būna menkesnis, saugumo lygis yra mažesnis, o sandorių sąnaudos – didesnės. Jomis dažniausiai naudojasi patyrę rizikos kapitalo teikėjai. iii) Dviejų klasių akcijų schemoms būdinga tai, kad išleidžiamos dviejų klasių akcijos, iš kurių viena turi ribotą balsavimo teisę arba jos neturi, nors nuosavas kapitalas suteikiamas. Nors kai kuriose valstybėse narėse šią priemonę leidžiama naudoti (13) (pavyzdžiui, Šiaurės šalys, Lenkija, Portugalija ir Italija), daugelyje kitų (Vokietijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje) ši priemonė neleidžiama, o ją plačiai taikyti, atrodo, sunkiau, nes kiekvienu atveju reikia labai prisitaikyti prie akcijas išleidžiančios įmonės. iv) Hibridinės paskolos yra skolos priemonės, kurios yra labai subordinuotos ir orientuotos į ilgalaikę perspektyvą (paprastai įskaitant lengvatinius laikotarpius). Tai daugelyje jurisdikcijų reglamentuojama priemonė, suteikianti įmonėms daugiau saugumo, ir dėl jos procesas tampa lankstesnis, nes produktas kuriamas ne kiekvienai operacijai. Be to, naudodamosi šia priemone įmonės nenukenčia dėl įsiskolinimo, nes grąžinimo eilėje ji yra paskutinėje vietoje prieš nuosavą kapitalą.   Diegimas Įgyvendinamumas Pasiekti rezultatai Įmonės apsauga Investuotojų apsauga Obligacijos Silpnas Aukštas Žemi Vidutiniška Aukšta Konvertuojamosios obligacijos Vidutiniškas Vidutiniškas Žemi Silpna Aukšta Dviejų klasių akcijos Silpnas Vidutiniškas Vidutiniški Aukšta Vidutiniška Hibridinės paskolos Aukštas Aukštas Vidutiniški ir aukšti Aukšta Vidutiniška Šaltinis: Inbonis Rating.

3.6.

Hibridinės paskolos priemonė yra geriausia alternatyva dėl kelių priežasčių: i) Tai ilgalaikis sprendimas, kurį lengva įgyvendinti ir kuris, palyginti su obligacijomis ar akcijomis, įmonėms užtikrina didesnę apsaugą. ii) Labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms užtikrinama, kad nebus susilpninta ar prarasta kontrolė, kartu suteikiant su sąnaudomis susijusių pranašumų, pavyzdžiui., mokesčių atskaitą arba mažesnes emisijos išlaidas. iii) Skolintojams tai suteikia patrauklią grąžą ir jiems nereikia dalyvauti priimant įmonės sprendimus. iv) Dalyvaujamosios paskolos, kurios yra hibridinės paskolos tipas, jau egzistuoja ir yra reglamentuojamos daugelyje Europos šalių, pavyzdžiui, Ispanijoje (préstamos participativos), Prancūzijoje (prêts participatifs), Vokietijoje (Partiarisches Darlehen) arba neseniai Portugalijoje (empréstimos participativos) (14).

3.6.1.

Hibridinės paskolos, kaip priemonė, yra pasirenkamos įgyvendinant įvairias viešąsias ir privačiąsias iniciatyvas, skirtas kapitalo lėšų trūkumo problemai spręsti visoje ES: šios mišrios paskolos, suteikiančios teisę dalyvauti pelno skirstyme, naudojamos bent šešiose trijų valstybių narių programose: i) Prancūzija vykdo 12,7 mlrd. EUR vertės Vyriausybės remiamą subordinuotosios skolos programą Relance, skirtą 10 000 įmonių, daugiausia MVĮ, naudojant dalyvaujamąsias paskolas ir subordinuotąsias obligacijas. Šią programą įgyvendina bankai, finansuoja – instituciniai investuotojai. ii) Ispanijoje 1 mlrd. EUR fondas nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių rekapitalizavimui, skirtas MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios turi mokumo problemų, bet yra gyvybingos, – tam naudojamos dalyvaujamosios paskolos. iii) Ispanijoje taip pat įsteigtas 15 metų trukmės iš viso 9 mlrd. EUR dydžio paramos fondas gamybinėms pramonės investicijoms (600 mln. EUR per metus), finansuojamas valstybės lėšomis, naudojant įprastą skolą, dalyvaujamąsias paskolas ir nuosavą kapitalą, ir skirtas įmonėms, vykdančioms pramonės investicijų projektus. iv) Valensijoje regioninis plėtros bankas Instituto Valenciano de Finanzas pradėjo vykdyti kelias finansavimo programas, pagal kurias MVĮ ir strateginėms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, įgyvendinančioms investicinius projektus, suteikiama paskola, kurios bendra metinė suma siekia 400 mln. EUR. v) Nyderlandai pradėjo 400 mln. EUR vertės subordinuotųjų paskolų MVĮ paramos programą.

3.7.

Siekiant užtikrinti veiksmingą diegimą, apimantį visas MVĮ ir darantį didžiausią galimą poveikį, geriausia veiklos schema yra tokia, kurioje yra daug viešųjų ir privačiųjų iniciatorių ir platintojų, kurie gali būti ne tie patys. Iniciatoriai yra bankai, turto valdytojai ir viešasis sektorius, o investuotojais gali būti patys bankai, viešasis sektorius arba instituciniai investuotojai (draudikai ir pensijų fondai). Ši sistema taikoma naujai sudarytiems sandoriams, o ne esamų sandorių pakeitimui vertybiniais popieriais. Taip, pavyzdžiui, buvo padaryta Prancūzijoje, įgyvendinant programą Relance (15).

3.8.

Galimai suvokiamos rizikos, susijusios su hibridinių paskolų schemos platinimu visoje Europoje, mažinimas: Suvokiama rizika Sprendimas Šešėlinės bankininkystės priežiūra Šešėlinės bankininkystės rizika būtų pašalinta įtraukus rizikos valdymo priemones, pavyzdžiui, kredito reitingą. Bankų išstūmimas Hibridinių paskolų priemone būtų atkurtas įmonių mokumas, todėl bankai norėtų joms toliau skolinti. Suderinamumas su įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos iniciatyva Šia iniciatyva taip pat siekiama išvengti pernelyg didelio įmonių įsiskolinimo, todėl ji atitinka pagrindinį įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančios lengvatos iniciatyvos tikslą. Negyvybingų įmonių mokumo atkūrimas Nustačius rinkos standartus, pavyzdžiui, kredito reitingą, negyvybingoms įmonėms būtų neleista pasinaudoti šiomis priemonėmis. Šis reikalavimas taikomas daugelyje viešųjų programų, kuriose naudojamos dalyvaujamosios paskolos.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

Siūloma hibridinių paskolų sistema turėtų atitikti tam tikrus standartus, kad būtų patraukli visiems suinteresuotiesiems subjektams: įmonėms, platintojams ir instituciniams investuotojams.

4.2.

Labai svarbu, jog sistema užtikrintų, kad šios rūšies hibridinės paskolos atveju būtų atsižvelgta į nuosavą kapitalą. Tai turėtų poveikį: i) skolintojo kapitalo pakankamumo koeficiento apskaičiavimui, nes nepadidėtų dabartinis įsiskolinimas ir nebūtų daromas pernelyg didelis poveikis skolos-nuosavybės koeficientui. Pavyzdžiui, Prancūzijoje Code monétaire et financier (Pinigų ir finansų kodeksas) 313–14 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujamosios paskolos, vertinant jas gaunančių bendrovių finansinę padėtį, laikomos nuosavu kapitalu. ii) Kapitalo mažinimo tikslams. Taip nustatyta, pavyzdžiui, Ispanijos reglamente, kuriame teigiama, kad dalyvaujamosios paskolos įtraukiamos apskaičiuojant nuosavą kapitalą, siekiant sumažinti kapitalą ir likviduoti bendroves, ir kad anksčiau laiko grąžinti arba amortizuoti dalyvaujamąsias paskolas galima tik tuo atveju, jei po to tokia pačia suma didinamas kapitalas (16). iii) Nemokumo atveju ši hibridinė paskola turėtų turėti subordinuotosios priemonės statusą, t. y. eilėje ji turėtų būti žemiau nei įprastos skolos ar bendrieji kreditoriai ir aukščiau nei akcininkai. Jei nepavyktų nustatyti tokios skolos struktūros, tikėtina, kad tai pakenktų įmonių gebėjimui skolintis iš tradicinių šaltinių. Vienas iš Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano tikslų – pasiekti didesnę skirtingų valstybių narių nemokumo sistemų konvergenciją.

4.2.1.

Esama atvejų, kai hibridinės paskolos laikytinos nuosavu kapitalu pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) ir sistemą „Bazelis II“. Pavyzdžiui, kai hibridinės paskolos trukmė yra neribota, ji pagal TFAS taisykles laikoma nuosavybe dėl savo labai subordinuoto statuso (17). Apskritai mišriosios priemonės gali būti laikomos nuosavu kapitalu, jei jos yra negarantuotos, subordinuotos ir visiškai išmokamos, jei jų negalima išpirkti turėtojo iniciatyva, jei jos gali būti naudojamos nuostoliams padengti ir jei prievolę mokėti palūkanas galima atidėti (18).

4.2.2.

EESRK rekomenduoja pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos Apskaitos direktyvą 2013/34/ES (19), kad būtų suderinta apskaitos tvarka, taikoma hibridinėms paskoloms arba kitų rūšių skoloms, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei aštuoneri metai (20) su bent trejų metų lengvatiniu laikotarpiu ir kintamąja palūkanų norma, kurios dalis susieta su „sėkme“, apibrėžta savo nuožiūra (pvz., augimu, pelningumu ir kt.). Apskaičiuojant įmonės grynąją vertę komercinės teisės tikslais dėl šio pakeitimo bus lengviau hibridines paskolas skaičiuoti kaip nuosavą kapitalą, o apskaitos tikslais jos bus laikomos nuosavu kapitalu arba nuosavomis lėšomis.

4.3.

Siekiant išvengti neapibrėžtumo, priemonė turėtų išlaikyti skolos aspektą kitais tikslais (t. y. mokesčių ir teisiniais), todėl išleidus į nuosavybės vertybinius popierius panašią priemonę įmonės neturėtų prarasti balsavimo teisės ir kontrolės.

4.3.1.

Dar vienas tiek įmonėms, tiek investuotojams svarbus dalykas yra tai, kad už subordinuotosios skolos priemonę mokamoms periodinėms palūkanoms neturi būti taikomi jokie mokesčiai, išskaičiuojami ar atskaitomi prie pajamų šaltinio, kad grupė palūkanų pajamas gautų bendrąja verte.

4.4.

Kalbant apie investavimą, tokia kvazinuosavo kapitalo priemonė, kokia siūloma, pagal Europos ilgalaikių investicijų fondų (ELTIF) reglamento (21) 10 straipsnį būtų laikoma tinkama ELTIF priemone, todėl ji iš karto galėtų tapti finansų ekosistemos dalimi.

4.4.1.

Vėliau ELTIF galėtų būti platinami ES, paskelbus prospektą arba pagrindinės informacijos dokumentą, kuris atitiktų atitinkamai Prospekto reglamento (22) arba Mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų reglamento reikalavimus. Tai padėtų mažmeninius investuotojus integruoti į privatųjį skolos sektorių ir realiąją ekonomiką, o to dar nepavyko pasiekti įgyvendinant skolinimu grindžiamo sutelktinio finansavimo iniciatyvas.

4.4.2.

Geriausia būtų, jei į priemonę būtų įtraukti rinkos standartai, pavyzdžiui, ESMA įregistruotų agentūrų kredito reitingai arba aplinkos, socialiniai ir valdymo vertinimai, kad būtų sustiprinta investuotojų bazė.

4.5.

Galiausiai, šia iniciatyva būtų remiama kapitalo rinkų sąjunga. ES masto metodui, bendram Europos priemonės modeliui, būtų naudingas bendrosios rinkos matomumas, likvidumas ir mastas, ir jis būtų labai patrauklus instituciniams investuotojams, ieškantiems skolos ir mišraus tipo rizikos profilio, tačiau su didesne grąža, kartu tenkinant mažesnių įmonių poreikius. Jei sistema būtų sėkmingai taikoma visoje ES ir būtų pasiektas pakankamas mastas, ji galėtų tapti aiškiai apibrėžta turto klase, skatinančia investicijas ir ES integraciją.

---

(1)  2020–2021 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ, Europos Komisija, 2021 m. liepos mėn.

(2)  2020–2021 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ, Europos Komisija, 2021 m. liepos mėn.

(3)  Nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. pradžios skolos santykis padidėjo 18,8 procentinio punkto ir pasiekė aukščiausią tašką – 164,4 % ECB Ekonomikos biuletenis, 2/2022 leidimas.

(4)  Prancūzijos ekonomikos ministerija, COFIDES, SEPIDES, Instituto Valenciano de Finanzas.

(5)  Recapitalising EU businesses post COVID-19, AFME ir PwC.

(6)  Įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas (SAFE), Europos Komisija, 2021 m. lapkričio mėn.

(7)  Europos šeimos verslo įmonių federacija (EFB).

(8)  European SMEs Financing Gap, Euler Hermes.

(9)  Įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas (SAFE), Europos Komisija, 2021 m. lapkričio mėn.

(10)  Recapitalising EU businesses post COVID-19, AFME ir PwC.

(11)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1).

(12)  The rise of non-bank finance and its implications for monetary policy transmission, 2021 m., ECB.

(13)  Study on minority shareholders protection, galutinė ataskaita, Europos Komisija.

(14)  Dalyvaujamųjų paskolų teisinė sistema patvirtinta 2022 m. sausio 12 d. Įstatymu Nr. 11/2022.

(15)  Dispositif de garantie aux fonds de prêts participatifs et d’obligations subordonnées (Prancūzijos valstybės garantijų sistema dalyvaujamųjų paskolų ir subordinuotųjų obligacijų fondams), Europos Komisija.

(16)  1996 m. gruodžio 20 d. Apskaitos ir audito instituto (Instituto de Contabilidad y Auditoría de Cuentas) nutarimas.

(17)  Komisijos sprendimas SA.60113 (2021/N) – Suomija – COVID-19 pagalba bendrovei „Finnair“.

(18)  „Bazelis III“ 4. Mišrios skolos ir kapitalo priemonės, 1a priedas. Kapitalo apibrėžtis. (d) mišrios skolos ir kapitalo priemonės.

(19)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(20)  Reikia prisiminti, kad vidutinis įmonės gyvavimo laikotarpis yra maždaug tokios trukmės, o privataus kapitalo atveju – dar trumpesnis (penkeri metai).

(21)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98).

(22)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Papildomos pastabos dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga““

(COM(2021) 740 final)

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/06)

Pranešėja

Judith VORBACH

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 3 24
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 27
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	133 / 0 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nuo pirmosios nuomonės dėl 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos priėmimo padėtis dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą dramatiškai pasikeitė. Buvo numatyta, kad ES realusis BVP augimas bus mažesnis, taip pat buvo patikslintos eurozonos infliacijos prognozės, numatant rekordinį infliacijos lygį, kurį labiausiai lemia didėjančios kainos dujų rinkoje. EESRK pripažįsta, kad sudėtinga įgyvendinti visus pagrindinius į gerovę orientuotos ekonominės politikos tikslus, o geoekonominis susiskaidymas ir įtampa bei COVID-19 tebėra dideli rizikos veiksniai.

1.2.

EESRK dar kartą aiškiai ragina laikytis subalansuoto požiūrio į ekonominę politiką siekiant spręsti ilgalaikes problemas ir reaguoti į dabartines krizes. ES sutarties 3 straipsnyje nurodyti ES tikslai yra ES klestėjimo praeityje, dabartyje ir ateityje, politinio stabilumo, ilgalaikio suderinamumo, konkurencingumo ir atsparumo pagrindas. Negalima leisti, kad dėl dabartinės krizės kiltų pavojus teisingumui ir aplinkos apsaugos tikslams. Kalbant apie kylančias kainas, reikia skubiai apsaugoti pažeidžiamiausias ir su konkrečiais sunkumais susiduriančias įmones, visų pirma MVĮ. Be to, labai svarbu apsaugoti mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, kurie sudaro didžiąją ekonominės paklausos dalį, perkamąją galią. Taip pat reikėtų skirti didelį dėmesį solidarumui su Ukrainos žmonėmis, ES strateginio savarankiškumo didinimui ir taikos siekiui.

1.3.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) tapo pagrindine ES politikos prioritetų, priimtų per Europos semestrą (toliau – Semestras), įgyvendinimo priemone. Pasitelkiant šią priemonę prisidėta prie ekonomikos stabilizavimo per pandemiją, be to, jai tenka svarbus vaidmuo reaguojant į dabartinę krizę. EESRK ragina įgyvendinti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus taip, kad jie turėtų apčiuopiamo poveikio žmonių gerovei. Kadangi konkrečioms šalims skirtoms rekomendacijoms teks svarbesnis vaidmuo, EESRK ragina vykdyti atidžią stebėseną ir laikytis subalansuoto požiūrio. EESRK ragina reformuoti Semestrą užtikrinant, kad jame galėtų kokybiškai dalyvauti organizuota pilietinė visuomenė. Kalbant apie nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, EESRK palankiai vertina rekomendaciją „remtis sėkmingu partnerystės principo taikymu“ ir ragina nustatyti, kad organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas būtų privalomas.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad nustatyti aukštesni atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir efektyvumo tikslai, ir pabrėžia, kad aplinkos tvarumui reikia skirti daug dėmesio, taip pat ragina sparčiai, skubos tvarka skatinti Europos elektros energijos rinkos reformą. Siekiant skatinti žaliąją pertvarką ir didinti strateginį savarankiškumą reikia didelių investicijų, todėl EESRK ragina Komisiją pateikti sisteminį vaizdą, kuriame būtų matyti, kokios ES lėšos turėtų būti naudojamos ir kokiu mastu investicijas reikėtų finansuoti ES programų, valstybių narių, privačių ar mišrių finansavimo priemonių lėšomis. EESRK rekomenduoja įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos fondą ir ateityje taip pat apsvarstyti galimybę stiprinti priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU) ir (arba) programą „InvestEU“. EESRK įspėja nemažinti su socialiniais tikslais susijusių lėšų pertvarkant fondus arba rengiant naują daugiametę finansinę programą.

1.5.

Baigus kurti bendrąją rinką reikėtų toliau didinti valstybių narių aukštynkryptę konvergenciją. Reikėtų šalinti iškraipymus ir kliūtis bei remti regionus, kad jie galėtų išnaudoti visą savo potencialą. Reikia daryti pažangą baigiant kurti kapitalo rinką ir bankų sąjungą, taip pat įgyvendinti tvarių finansų strategiją, kurią įgyvendinti ne mažiau svarbu nei užtikrinti finansų rinkos stabilumą. EESRK ragina laikytis sąžiningo ir subalansuoto požiūrio į verslo aplinkos gerinimą ir našumo didinimą. Mokymas ir moksliniai tyrimai tebėra labai svarbios priemonės konkurencingumui didinti ir teisingai dvejopai pertvarkai bei strateginiam savarankiškumui spartinti. EESRK palankiai vertina komunikate „Mūsų Europos ekonomikos augimo modelis“ pateiktus pasiūlymus, tačiau taip pat pabrėžia, kad svarbu didinti strateginį savarankiškumą, perkelti pagrindinių produktų gamybą į ES ir nepamiršti socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų tiekimo grandinėse.

1.6.

Komisija pagrįstai teigia, kad viešoji parama privačioms investicijoms skatinti turi būti tinkamai nukreipta į projektus, turinčius aiškią pridėtinę vertę, o konkurencijos politikai turėtų tekti svarbus vaidmuo. EESRK pabrėžia, kad skaidrumas ir stebėsena yra svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti sąžiningumą ir įgyvendinti numatytus tikslus. Reikėtų vengti nenumatytų pajamų poveikio, užtikrinant, kad nebūtų subsidijuojamos tos investicijos, kurios būtų skirtos bet kuriuo atveju, o valstybių biudžetų nereikėtų pernelyg apkrauti rizika. Galiausiai, valstybės pagalbos priemones taip pat reikėtų susieti su kokybiškų darbo vietų kūrimu ir pagarba darbuotojų teisėms, aplinkos standartams bei fiskaliniams įsipareigojimams.

1.7.

EESRK pritaria Komisijos rekomendacijai leisti įgyvendinti automatines stabilizavimo priemones, didinti investicijas ir visus 2023 m. toliau taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą. Tačiau EESRK kyla abejonių dėl to, kad nacionaliniu lygmeniu finansuojamų einamųjų išlaidų augimas neturi viršyti vidutinio laikotarpio potencialaus gamybos lygio, ir dėl ketinimo įvertinti, ar tikslinga pradėti perviršinio deficito procedūras 2023 m. pavasarį. Iki šiol ES fiskalinės taisyklės beveik neįgyvendintos, o sankcijos niekada netaikytos. EESRK dar kartą ragina modernizuoti fiskalinę sistemą nustatant realistiškus tikslus ir įtraukiant subalansuoto biudžeto taisyklę, nesukeliant pavojaus vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui, ir pateikti pereinamojo laikotarpio gaires. Stiprus euras turi būti išsaugotas taikant subalansuotą pinigų ir fiskalinę politiką, atitinkančią patikimo makroekonominio valdymo principus. Galiausiai EESRK pabrėžia, kad teisinga išlaidų ir pajamų sistema yra būtina sąlyga fiskaliniam tvarumui užtikrinti.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

2022 m. vasario mėn. EESRK priėmė nuomonę dėl 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos (1). Tada ES neseniai buvo patyrusi giliausią per visą savo istoriją nuosmukį (2), o smūgiui sušvelninti ir nestabiliai padėčiai išvengti buvo imtasi precedento neturinčių paramos priemonių. Įgyvendindama priemonę „NextGenerationEU“ įžengė į naują ekonominės politikos ir solidarumo etapą. Kadangi Komisija skyrė svarbų vaidmenį Semestrui įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir taip padidino jo svarbą koordinuojant politiką, EESRK dar kartą paragino aktyviau įtraukti organizuotą politinę visuomenę. EESRK palankiai įvertino konkurencinio tvarumo darbotvarkę, kartu pabrėždamas, kad ją sudarantiems keturiems aspektams – aplinkos tvarumui, našumui, sąžiningumui ir makroekonominiam stabilumui – turėtų būti teikiami vienodi prioritetai, kad būtų pasiektas numatytas stiprinamasis poveikis, o skaitmeninė pertvarka – sėkmingai įgyvendinta.

2.2.

Kaip ir ankstesniais metais, papildomoje nuomonėje atsižvelgiama į vykstantį Semestro procesą ir pateikiama informacija kitam ciklui. Tai itin svarbu šiemet. Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą labai pasikeitė geopolitinė padėtis, buvo pakeisti prioritetai ir pritaikyta politika. Tai atsispindi komunikatuose „Planas „RepowerEU“ (3) ir „Mūsų Europos ekonomikos augimo modelis“ (4). Per pandemiją pasitvirtino tai, kad Semestras, kuris pats yra sisteminių pokyčių subjektas, yra patikima ES politikos koordinavimo sistema. Pavasario dokumentų rinkinyje dar kartą išsamiai aptariamos dabartinės krizės pasekmės. Kaip ir šiame komunikate (5), šioje nuomonėje aptariami konkurencinio tvarumo darbotvarkės aspektai.

2.3.

Karas Ukrainoje ir dėl jo įvestos sankcijos, taip pat Kinijoje taikomos COVID plitimo valdymo priemonės ir lėtėjantis ekonomikos augimas JAV daro neigiamą poveikį ES ekonomikai. Sparčiai augančios energijos ir maisto produktų kainos maitina infliaciją, dėl kurios mažėja perkamoji galia ir mažėja konkurencingumas. ES yra pažeidžiama dėl savo geografinės padėties, didelės priklausomybės nuo importuojamo kuro ir didelės integracijos į pasaulines vertės grandines. Vasaros prognozėje realiojo BVP augimo 2022 m. įverčiai buvo sumažinti iki 2,7 %, o 2022 m. infliacijos prognozės padidintos iki rekordiškai aukšto vidurkio – 8,3 % (6) Komisija pabrėžia, kad dėl „precedento neturinčių karo sukeltų sukrėtimų“ prognozes reikia vertinti labai atsargiai. Dėl tolesnio kainų augimo, papildyto antriniu poveikiu, gali sustiprėti stagfliaciniai veiksniai, todėl tikėtina, kad kils politinių pasekmių. Geopolitinė įtampa ir COVID-19 tebėra dideli rizikos veiksniai (7).

2.4.

Dabartinė krizė daro spaudimą visiems pagrindiniams į gerovę orientuotos ekonominės politikos tikslams (8), t. y. aplinkos tvarumui, tvariam ir integraciniam augimui, visiškam užimtumui ir aukštos kokybės darbui, sąžiningam paskirstymui, sveikatai ir gyvenimo kokybei, finansų rinkos stabilumui, kainų stabilumui, subalansuotai prekybai, grindžiamai sąžininga ir konkurencinga pramonės ir ekonomikos struktūra, ir stabiliems viešiesiems finansams. EESRK dar kartą aiškiai ragina laikytis subalansuoto politinio požiūrio, kuriame dėmesys būtų sutelkiamas į visus šiuos tikslus siekiant spręsti įsisenėjusias problemas ir tinkamai reaguoti į pastarojo meto krizes, kaip numatyta ES sutarties 3 straipsnyje. ES tikslų ir principų laikymasis buvo ES klestėjimo pagrindas praeityje, tai taip pat yra dabartinio ir būsimo politinio stabilumo, aukštynkryptės konvergencijos, konkurencingumo ir atsparumo naujoms krizėms pagrindas. ES reakcija į Rusijos agresiją neturi kelti pavojaus teisingumui ir aplinkos apsaugos tikslams.

2.5.

Beprecedenčio kainų šuolio priežastys yra įvairios, įskaitant Europos politikos trūkumus. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gana teisingai pareiškė, kad dabartinis elektros energijos rinkos modelis nebeveikia ir kad jį būtina reformuoti (9). EESRK ragina Komisiją ir Tarybą skubiai paspartinti ES energijos rinkos reformą, taip pat spręsti žalingo trumpalaikio svyravimo ir ilgalaikio kainų kilimo problemas.- EESRK primygtinai ragina imtis drastiškų, neeilinių ir laikinų priemonių. Būtų galima pradėti nuo pirmumo tvarkos poveikio, ES energijos biržos (EEX), piktnaudžiavimo įtaka rinkoje ir spekuliacinių sandorių bei didelio dažnio prekybos poveikio. Elektros energijos kainos turėtų būti atsietos nuo dujų kainų, taip pat reikėtų atsižvelgti į kainų viršutines ribas. Nenumatytas pelnas turėtų būti mažinamas jį apmokestinant, bet reikėtų stengtis nemažinti paskatų investuoti į mažo anglies dioksido pėdsako sprendimus.

2.6.

Pagrindiniai ES prioritetai turi būti solidarumas su Ukrainos žmonėmis, ES strateginio savarankiškumo didinimas ir taikos siekis. Šis užmojis atitinka ES sutarties 21 straipsnį, kuriame, be kita ko, teigiama, kad Sąjunga vykdo politiką, kad „apgintų savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą“, „įtvirtintų ir remtų demokratiją“, „išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą“. Šiuo tikslu EESRK taip pat pripažįsta Tarybos Versalio deklaracijoje įtvirtintus tikslus – stiprinti ES suverenitetą mažinant jos strategines priklausomybes, didinti tiekimo saugumą svarbiausių žaliavų srityje ir laipsniškai atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro srityje. EESRK palankiai vertina veiksmus, kurių imamasi siekiant palaipsniui panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir ragina imtis tolesnių veiksmų šioje srityje.

2.7.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė tapo pagrindine ES politikos prioritetų, priimtų per Semestrą, įgyvendinimo priemone. Iš tiesų, ją pasitelkus reikšmingai prisidėta prie ekonomikos stabilizavimo per pandemiją, dvejopos pertvarkos spartinimo ir Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimo. Nuo šiol Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė atliks pagrindinį vaidmenį telkiant ir valdant išteklius, skirtus reaguoti į dabartinę krizę ir įgyvendinti planą „REPowerEU“. Valstybės narės raginamos į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtraukti planui „REPowerEU“ skirtą skyrių remiantis naujomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis. EESRK pabrėžia, kad atnaujintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus svarbu įgyvendinti veiksmingai ir tvariai, kad jie turėtų teigiamą ir apčiuopiamą poveikį žmonių gerovei. Tačiau susiejus nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų tikslų įgyvendinimą su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų dalių išmokėjimu, dar labiau padidėja konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų svarba. Šį procedūrų pasikeitimą reikia stebėti ir vertinti, todėl EESRK ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų laikomasi subalansuoto požiūrio.

2.8.

Visų pirma, būtina nacionaliniu lygmeniu į Semestro procesą aktyviau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visoms visuomenės grupėms, skatinti individualius sprendimus, kuriuos visapusiškai remia organizuota pilietinė visuomenė, ir užtikrinti plačią atsakomybę už nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. EESRK ragina reformuoti Europos semestrą, kad direktyva arba reglamentu būtų užtikrintas veiksmingas ir kokybiškas dalyvavimas. Vykstant oficialioms taisyklėmis ir skaidriomis procedūromis pagrįstoms konsultacijoms, pilietinės visuomenės organizacijos turėtų būti tinkamai informuojamos raštu ir joms turėtų būti suteikta pakankamai laiko išanalizuoti pasiūlymus ir parengti savo pastabas bei pasiūlymus. Šių pasiūlymų įtraukimą arba atmetimą reikėtų pagrįsti viešai skelbiamais dokumentais.

2.9.

Kalbant apie nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendaciją „remtis sėkmingu partnerystės principo taikymu rengiant ir įgyvendinant sanglaudos politiką“. Tai daryti EESRK ragino savo nuomonėje dėl 2022 m. metinės tvaraus augimo apžvalgos. Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas turi tapti privalomas. Savo pirmojoje rezoliucijoje (10) dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo rengiant planus, EESRK padarė išvadą, kad daugelyje valstybių narių toks dalyvavimas yra nepakankamas ir paragino nustatyti tokių konsultacijų minimaliuosius standartus. Savo antrojoje rezoliucijoje (11) EESRK ragino daugelį valstybių narių padidinti organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą, vykdyti skaidrų įgyvendinimą ir stebėseną, taip pat teikti informaciją visuomenei, kartu užtikrinant tolimesnį dialogą nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų klausimais su visais suinteresuotaisiais subjektais, nes toks dialogas taip pat galėtų padėti užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir sukčiavimui. Be to, į rezoliuciją įtraukta gerosios patirties pavyzdžių, kaip antai stebėsenos organo, kuriame dalyvauja organizuota pilietinė visuomenė, įsteigimas. Tai gali būti pavyzdys kitoms valstybėms narėms. EESRK Europos semestro grupė per metinę konferenciją dar kartą paragino įstatymu nustatyti privalomą pilietinės visuomenės dalyvavimą (12). Raginimas tinkamai įtraukti organizuotą pilietinę visuomenę ir vietos ir regionų valdžios institucijas taip pat atsispindi bendrame Europos Parlamento Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešime savo iniciatyva dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (13) – juo Europos Parlamentas prisidėjo prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo peržiūros ataskaitos, kurią Europos Komisija priėmė 2022 m. liepos 29 d. (14).

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Energija ir aplinkos tvarumas

3.1.1.

Komisija pagrįstai pabrėžia, kad sparčiau mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro „sumažės mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro ir tai padės pasiekti 2030 m. klimato politikos tikslus“. EESRK pabrėžia, kad aplinkos tvarumui turi būti skiriama daug dėmesio, ir palankiai vertina tai, kad pagal planą „REPowerEU“ atsinaujinančiųjų išteklių energija turi sudaryti ne mažiau kaip 45 % viso ES energijos rūšių derinio, o energijos vartojimo efektyvumo tikslas – iki 2030 m. energijos suvartojimą sumažinti 13 % Taip pat palankiai vertinamos rekomendacijos dėl investicijų į energetiką, kurios, be kita ko, turėtų būti sutelktos į paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, tvaraus judumo skatinimą ir pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, mokslinius tyrimus ir inovacijas bei infrastruktūros stiprinimą, įskaitant tarpvalstybiniu mastu.

3.1.2.

Jau prieš karą Ukrainoje buvo juntamas atotrūkis tarp investicijų poreikių ir finansavimo. Apskaičiuota, kad norint iki 2030 m. pasiekti tarpinį tikslą – 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su 1990 m., kasmet reikia skirti iki 520 mlrd. EUR papildomų investicijų (15). Papildomų lėšų reikia kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir pagrindinėms technologijoms, pavyzdžiui, baterijoms. Kita vertus, apie 30 % 2021–2027 m. ES biudžeto bus skirta žaliajai pertvarkai. Tikimasi, kad per šį dešimtmetį sanglaudos politikai bus skirta apie 100 mlrd. EUR, o 224,1 mlrd. EUR turėtų būti skirta iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (16). Komisijos atliktos analizės duomenimis, pagal planą „REPowerEU“, be investicijų, kurios yra būtinos 55 % tikslo priemonių rinkiniui įgyvendinti, reikės papildomai skirti 210 mlrd. EUR investicijų nuo dabar iki 2027 m. Siekiant sutelkti finansavimą, siūloma įvairių galimybių, kurios daugiausia remiasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolų komponentu. EESRK ragina Komisiją sudaryti sisteminį vaizdą, kuriame būtų matyti, kokios ES lėšos turėtų būti naudojamos ir kokiu mastu investicijas reikėtų finansuoti ES programų, valstybių narių privačių investicijų lėšomis ar mišria forma.

3.1.3.

Atsižvelgdamas į neatidėliotiną būtinybę ir bendrą interesą paspartinti energetikos pertvarką, EESRK primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms skubiai ir visapusiškai pasinaudoti priemonės „Next Generation ES“, nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir naujausio plano „REPowerEU“ teikiamomis galimybėmis. Jei paaiškės, kad esamų priemonių nepakanka galimai didėjantiems finansavimo poreikiams patenkinti, reikės imtis tolesnių veiksmų. EESRK ragina įsteigti prisitaikymo prie klimato kaitos fondą (17), kad nelaimių atveju būtų nedelsiant suteikta parama. Be to, net ir įgyvendinus subalansuoto biudžeto taisyklę, kai kurios valstybės narės vis tiek gali būti nepajėgios surinkti reikiamų sumų, nesukeldamos pavojaus savo fiskaliniam tvarumui. Todėl reikėtų apsvarstyti galimybę stiprinti priemonę „Next Generation ES“ ir (arba) programą „InvestEU“. Dotacijų ir (arba) paskolų susiejimas su investicijomis į energetikos pertvarką gali būti lūžio taškas. EESRK ragina laikytis sąžiningo ir subalansuoto požiūrio į verslo aplinkos gerinimą ir našumo didinimą. Bet kuriuo atveju, EESRK įspėja restruktūrizuojant esamus fondus, taip pat atsižvelgiant į naująją daugiametę finansinę programą, nemažinti lėšų, susijusių su socialiniais tikslais ir teisinga pertvarka.

3.1.4.

Komisija pagrįstai pabrėžia, kad „Europos ekonomikos transformacija bus sėkminga tik tuo atveju, jei ji bus sąžininga ir įtrauki ir jei visi galės pasinaudoti dvejopos pertvarkos teikiamomis galimybėmis“ (18). Tai negali būti tik tušti žodžiai. EESRK dar kartą ragina išnagrinėti ir išanalizuoti, kokį poveikį pertvarka turės užimtumui ir įgūdžiams (19). Nesaugumo ir krizių laikais reikėtų dar labiau pasitelkti socialinį dialogą ir patikimą įmonių valdymą dalyvaujant darbuotojams, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą formuojant politiką. Galiausiai, darbotvarkėje ir toliau reikėtų skirti daug dėmesio visiems aplinkos tvarumo aspektams, įskaitant biologinę įvairovę ir taršos prevenciją. Reikšmingos žalos nedarymo principą taip pat reikėtų taikyti kalbant apie atnaujintus nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

3.2.   Našumas

3.2.1.

Baigus kurti bendrąją rinką reikėtų toliau didinti valstybių narių ekonominę ir socialinę aukštynkryptę konvergenciją. EESRK pritaria Komisijai, kad reikia šalinti bendrosios rinkos iškraipymus ir kliūtis. Padedant regionams išnaudoti visą savo potencialą, bus ne tik prisidedama prie labiau integruotos bendrosios rinkos, bet ir padidės ES produktyvumas bei bus prisidedama prie energetikos tvarumo, nes atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai įvairiuose regionuose labai skiriasi. Būtina daryti pažangą kuriant kapitalo rinką ir bankų sąjungą, kartu užtikrinant finansų rinkos stabilumą, kad finansai ir investicijos būtų patikimi. Skolinimasis siekiant įgyvendinti priemonę „NewGenerationEU“ stiprina ES kapitalo rinkas ir tarptautinį euro vaidmenį. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tvaraus finansavimo sistemą, kuria siekiama privačias investicijas skirti tvarumui, kartu pabrėžiant, kad svarbu atsižvelgti į su klimatu susijusią riziką.

3.2.2.

EESRK palankiai vertina visapusišką politinį požiūrį, apimantį investicijas ir reformas, kuriuo siekiama teisingai ir subalansuotai gerinti verslo aplinką ir skatinti našumą. Reformos turėtų būti orientuotos į veiksmingą viešąjį administravimą, modernią transporto infrastruktūrą, kokybišką mokymą ir švietimą bei efektyvų išteklių naudojimą. EESRK pritaria Komisijai, kad nepriklausomos, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos ir veiksmingos kovos su korupcija struktūros yra labai svarbios. Moksliniai tyrimai ir inovacijos bei švietimas tebėra gyvybiškai svarbios priemonės produktyvumui, konkurencingumui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai spartinti, taip pat nuolatinei konvergencijai ir ES strateginiam savarankiškumui didinti. EESRK palankiai vertina Komisijos rekomendacijas, be kita ko, sudaryti palankesnes sąlygas žinių perdavimui, kurti kompetenciją, skatinti verslo inovacijas ir pritraukti talentus.

3.2.3.

Dėl komunikato „Mūsų Europos ekonomikos augimo modelis“ EESRK pateikia šias pastabas. Komisija pabrėžia veiksmus, kuriais mažinama strateginė priklausomybė, pavyzdžiui, tarptautines partnerystes, pramonės aljansus, viešąsias ir privačiąsias investicijas ir ypač – tiekimo grandinių įvairinimą. EESRK pabrėžia, kad svarbu, jog ES sąžiningai skatintų laisvosios prekybos darbotvarkę, nepamiršdama aplinkos ir socialinių tikslų tiekimo grandinėse. Kalbant apie svarbiausių žaliavų ir medžiagų tiekimą, ES neturėtų kurti naujų priklausomybių nuo valstybių, kurios nepritaria ES vertybėms. Priešingai, ji turėtų siekti strateginio savarankiškumo. Be to, pagrindinių produktų, pavyzdžiui, vaistų, gamybą reikėtų perkelti į ES, kad būtų užtikrintas jų prieinamumas susidarius ekstremaliajai situacijai.

3.2.4.

Skaitmenizacija yra žaliosios pertvarkos, našumo ir konkurencingumo skatinimo priemonė. Komisija pagrįstai pabrėžia keturias veiksmų sritis, t. y. skaitmeninį švietimą, įgūdžius ir kompetencijas, saugias ir darnias skaitmenizacijos ir ryšių infrastruktūras, įmonių skaitmeninę transformaciją ir viešųjų paslaugų bei švietimo sistemų skaitmenizaciją. Kad būtų pasiekti šie tikslai, būtina padidinti investicijas į pagrindines skaitmenines technologijas, įskaitant kibernetinį saugumą, dirbtinį intelektą, duomenų erdves ir puslaidininkius. EESRK ragina užtikrinti tvarią skaitmenizaciją, apsaugant socialines teises, didinant energijos vartojimo efektyvumą, mažinant elektroninių atliekų ir vandens naudojimą.

3.2.5.

Komisija teigia, kad didžiąją dalį investicijų, kurių reikia dvejopai pertvarkai įgyvendinti ir atsparumui didinti, skirs privatusis sektorius, o viešosios investicijos turėtų būti kryptingos ir pritraukti privačiojo sektoriaus investicijų bei ištaisyti rinkos nepakankamumą. Iš tiesų ES siekia per ateinantį dešimtmetį iš ES biudžeto ir susijusių priemonių lėšų sutelkti ne mažiau kaip 1 trln. EUR. Komisija pagrįstai teigia, kad viešoji parama turi būti tinkamai nukreipta į projektus, turinčius aiškią pridėtinę vertę, o konkurencijos politikai turėtų tekti svarbus vaidmuo. EESRK pabrėžia, kad skaidrumas ir stebėsena yra būtini siekiant užtikrinti sąžiningumą ir įgyvendinti numatytus tikslus, ypač kalbant apie programą „InvestEU“ arba panašias programas. Nenumatytų pajamų poveikio reikėtų vengti užtikrinant, kad investicijos, kurios bet kuriuo atveju būtų buvusios padarytos, nebūtų subsidijuojamos. Asignavimai turi būti skaidrūs, taip pat būtina nustatyti, kad teisiškai privaloma dalytis rizika, kad viešajam sektoriui nebūtų užkrauta pernelyg didelė našta. Lyginant su viešuoju finansavimu, neturėtų atsirasti jokių didesnių išlaidų, o valstybės pagalbos priemones reikėtų susieti su kokybiškų darbo vietų kūrimu, pagarba darbuotojų teisėms, aplinkos standartais ir fiskaliniais įsipareigojimais.

3.3.   Teisingumas

3.3.1.

Nors, vadovaujantis pasauliniais standartais, ES yra palyginti klestintis regionas, nelygybė tarp valstybių narių ir regionų bei jų viduje yra didelis iššūkis. Komisija parodo, kad dėl operatyvaus politinio atsako bendra pajamų nelygybė ir skurdo ar socialinės atskirties rizika 2019 ir 2020 m. išliko palyginti stabili, o vidutinės trukmės poveikis – neaiškus. Neproporcingai nukentėjo daugelis asmenų, kurie jau ir taip susidūrė su blogėjančiomis sąlygomis. Kainų šuoliai labiausiai paveikė mažesnes pajamas gaunančius namų ūkius. Be to, būsto kainos ir toliau sparčiai augo, kai kuriose valstybėse narėse užfiksuotas sparčiausias augimas per dešimtmetį, taip pat pradeda didėti palūkanų normos. Sumažėjo milijonų žmonių disponuojamosios pajamos, jie sunkiai suduria galą su galu. Vis dar tvyro didžiulis neapibrėžtumas, daugėja klimato sukeltų nelaimių, o dvejopa pertvarka lemia struktūrinius pokyčius.

3.3.2.

Socialinis tvarumas yra ne tik tikslas, bet ir būtina sąlyga stabiliai ekonominei ir politinei padėčiai, teisingam našumui ir konkurencingumui užtikrinti. Mažėjančios realiosios pajamos ir migloti lūkesčiai turi įtakos ne tik asmeninei gerovei, bet ir ekonominei paklausai, taigi ir investicijų planams, gamybai ir ekonomikos augimui. Be to, nors paaiškėjo, kad bankų sektorius yra atsparus ir neveiksnių paskolų gerokai sumažėjo (išskyrus trijų valstybių narių atveju), jei ekonomikos nuosmukis tęsis, šiam atsparumui gali kilti pavojus. EESRK įspėja dėl tokio antrinio poveikio. Kalbant apie kylančias kainas, būtina skubiai apsaugoti labiausiai pažeidžiamus asmenis ir išsaugoti mažas ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių, kurie lemia didžiąją dalį paklausos, perkamąją galią.

3.3.3.

EESRK labai palankiai vertina priemones, kurių imtasi apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis ir sušvelninti daugybės krizių socialinį poveikį ES (pavyzdžiui, priemonę SURE) ir remti iš Ukrainos bėgančius asmenis. EESRK taip pat pritaria Komisijai, kad svarbu užtikrinti galimybę gauti kokybišką išsilavinimą visais lygmenimis, tinkamą socialinės apsaugos tinklų aprėptį, įperkamą ir socialinį būstą bei veiksmingas, atsparias ir tvarias sveikatos priežiūros sistemas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti ir jaunuolius, nukentėjusius nuo energetikos krizės. Iš tiesų labai svarbu visapusiškai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį: jo įgyvendinimas Europos semestro cikle drauge vykdant jo stebėseną per socialinių rezultatų suvestinę yra žingsnis teisinga linkme. Galiausiai labai sveikintinos reformos ir investicijos pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriomis prisidedama prie socialinės įtraukties ir atsparumo.

3.3.4.

Remiantis pokalbių, atliktų rengiant EESRK rezoliuciją dėl organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo, rezultatais matyti, kad kai kuriuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose socialinis aspektas yra palyginti menkai išplėtotas. EESRK rekomenduoja atkreipti dėmesį į paskirstomąjį poveikį ir atidžiai apsvarstyti Europos socialinių teisių ramstį nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų kontekste. Be to, EESRK prašo pateikti ramsčiui įgyvendinti būtinų investicijų sąmatą. EESRK pabrėžia, kad svarbu rasti ekonominių laisvių ir socialinių bei darbo rinkos teisių pusiausvyrą. Nacionalinės darbuotojų apsaugos teisės niekada neturėtų būti laikomos administracinėmis rinkos kliūtimis (20). Stiprinant bendrąją rinką turėtų būti vienodai gerbiamos socialinės ir darbo teisės, kad būtų apsaugota ES pažanga teisingai siekiant ekonominio, socialinio ir ekologinio tvarumo.

3.4.   Makroekonominis stabilumas

3.4.1.

Sudarius sąlygas teikti didelio masto nacionalinę ir ES fiskalinę paramą ir šią paramą įgyvendinant labai prisidėta prie ekonominio, socialinio ir politinio stabilumo išsaugojimo, be kita ko, todėl, kad ši parama padidino pasitikėjimą. Be to, nors prasidėjus karui ekonomikos atsigavimas smarkiai nukentėjo, labai tikėtina, kad 2022 m. į augimą orientuota fiskalinė politika vėl padės sušvelninti dabartinės krizės poveikį ir išsaugoti stabilumą. EESRK pritaria Komisijos rekomendacijai leisti įgyvendinti automatines stabilizavimo priemones siekiant valdyti ir didinti investicijas, kad būtų įgyvendinta dvejopa pertvarka. Visų pirma, Komitetas labai džiaugiasi, kad bendroji nukrypti leidžianti išlyga ir toliau bus taikoma visus 2023 m., nes ES ekonominė padėtis toli gražu nesugrįžo į normalų būvį ir būtina, kad valstybės narės prireikus galėtų greitai reaguoti. Pripažindamas, kad Europos Centrinis Bankas pirmą kartą per vienuolika metų padidino palūkanų normas, EESRK primygtinai ragina imtis politinių veiksmų, kurie užtikrintų, kad Europos obligacijų pajamingumo skirtumai išliktų nuosaikūs ir būtų išvengta finansų rinkos sukrėtimų ir tokiu būdu nesukelti grėsmės privačioms investicijoms į energetikos pertvarką ir išvengti recesijos. Nors šiems tikslams pasiekti gali reikėti plačiai naudoti ECB priemonių rinkinį, vien pinigų politika nesugebės tvariai pažaboti dabartinės kainų dinamikos.

3.4.2.

EESRK palankiai vertina diskrecines fiskalines priemones, kuriomis siekiama sušvelninti didelių energijos kainų, kurios, remiantis prognozėmis, 2022 m. sudarys 0,6 % ES BVP, poveikį pažeidžiamiausioms ir su konkrečiais sunkumais susiduriančioms pramonės šakoms. Tačiau energijos trūkumas ir poveikis kitų žaliavų kainoms gali būti aktualūs veiksniai ir vidutinės trukmės laikotarpiu, kartu su tebesitęsiančia geopolitine įtampa ir dar didesniu neigiamu poveikiu ES ekonomikai. Be to, nedidelio ekonomikos augimo perspektyvos ir stiprėjantis spaudimas, patiriamas dėl kainų, kelia naujų dilemų ES ekonominei politikai. Todėl EESRK pritaria Komisijos rekomendacijai, kad ES turėtų būti pasirengusi reaguoti į besikeičiančią ekonominę padėtį. Reikia atidžiai stebėti padėtį, kad būtų galima anksti pastebėti naujas nepalankias tendencijas, dėl kurių reikėtų suteikti stabilizuojantį fiskalinį postūmį, ir iš anksto numatyti būtinybę išplėsti paramos priemones.

3.4.3.

EESRK kyla abejonių dėl to, ar valstybėse narėse, turinčiose didelę skolą, nacionaliniu lygmeniu finansuojamų einamųjų išlaidų augimas turėtų būti ribojamas taip, kad neviršytų vidutinės trukmės potencialaus gamybos lygio, be to, Komitetas pabrėžia, kad bet kokia pirminių einamųjų išlaidų kontrolė turi būti vykdoma atsižvelgiant į socialinį poveikį ir įspėja, kad negalima mažinti išlaidų socialinei, sveikatos priežiūros ir švietimo sritims. Priešingai, valstybių narių skirtumai turėtų būti šalinami orientuojantis į klestėjimą, pavyzdžiui, skatinant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei profesinį mokymą. EESRK taip pat abejoja, ar reiktų vertinti siūlymo 2023 m. pavasarį pradėti perviršinio deficito procedūras (PDP) tikslingumą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad ES fiskalinės taisyklės beveik nebuvo įgyvendintos (21), o perviršinio deficito procedūros antrojo etapo sankcijos niekada nebuvo pritaikytos, nes ekonominio sunkmečio metu jos būtų dar labiau pabloginusios padėtį. Be to, EESRK abejoja, ar galima taikyti perviršinio deficito procedūrą, kol dar galioja nukrypti leidžianti išlyga.

3.4.4.

EESRK primena savo mintis dėl dabartinės fiskalinės sistemos trūkumų ir dar kartą ragina atnaujinti sistemą, be kita ko, nustatant realistiškus ir įgyvendinamus deficito ir skolos tikslus (22), įtraukiant subalansuoto investavimo taisyklę ir leidžiant didesnį lankstumą bei diferencijavimą atsižvelgiant į konkrečią šalį, nesukeliant pavojaus vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui. Stiprus euras turi būti išsaugotas taikant subalansuotą pinigų ir fiskalinę politiką atitinkančią patikimo makroekonominio valdymo principus. EESRK taip pat ragina Komisiją pateikti gaires dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį, prieš įsigaliojant peržiūrėtai sistemai, neturėtų būti pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra (23). Be to, Europos Parlamentas savo 2021 m. liepos 8 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad „svarbu turėti aiškią fiskalinės sistemos peržiūros viziją (pageidautina prieš panaikinant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą)“ ir tai, kad „grįžimas prie esamos fiskalinės sistemos, visų pirma koregavimo planų, lemtų didelį skolos mažinimo greitį, kuris kenktų ekonomikos gaivinimo planui“. Galiausiai, siekiant išvengti stabilumui keliamos rizikos ir padidinti pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas pajėgumus, reikėtų apsvarstyti galimybę sukurti tinkamus ES fondus.

3.4.5.

EESRK visiškai pritaria rekomendacijai toliau dėti bendras pastangas stiprinti kovą su agresyviu mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat su dėl to atsirandančiu šalutiniu poveikiu valstybėms narėms, ir ragina imtis koordinuotų veiksmų. EESRK palankiai vertina EBPO susitarimą dėl pelno mokesčio reformos ir ragina valstybes nares skubiai jį įgyvendinti. ES turėtų propaguoti šį susitarimą tarptautiniu lygmeniu, ypač su pagrindiniais prekybos partneriais. Be to, darbo jėgos apmokestinimo sumažinimas ir nukreipimas dvejopai pertvarkai remti (jei prieš tai kruopščiai apsvarstomas pasiskirstymo poveikis) yra sveikintinos iniciatyvos. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestis mažiau iškraipo konkurenciją ir leistų sumažinti darbo jėgos apmokestinimą. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti apdairią fiskalinę politiką, aptariamos tik su išlaidomis, o ne su pajamomis susijusios priemonės. Apskritai teisinga pajamų sistema yra būtina fiskalinio tvarumo ir patikimų viešųjų finansų atkūrimo sąlyga, visų pirma smarkiai įsiskolinusiose šalyse.

---

(1)  EESRK nuomonė „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 50).

(2)  Žr. 2020 m. pavasario Europos ekonominė prognozė (europa.eu), p. 1.

(3)  COM(2022) 230 final.

(4)  Europos Komisijos komunikatas „Žalia, skaitmeninė ir atspari ekonomika – mūsų Europos ekonomikos augimo modelis“.

(5)  2022 m. Europos semestras. Pavasario dokumentų rinkinys (europa.eu).

(6)  2022 m. vasaros ekonominė prognozė. Dėl Rusijos karo prastėja perspektyvos (europa.eu).

(7)  2022 m. pavasario ekonominė prognozė. Rusijos invazija – ES ekonomikos atsparumo išbandymas, Europos Komisija (europa.eu).

(8)  EESRK nuomonė „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 50).

(9)  Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalba, pasakyta per Europos Parlamento plenarinėje sesijoje (2022 m. birželio 8 d.) vykusias diskusijas dėl 2022 m. gegužės 30–31 d. specialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų.

(10)  OL C 155, 2021 4 30, p. 1.

(11)  Žr. ESSRK rezoliuciją „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose? (OL C 323, 2022 8 26, p. 8).

(12)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2022 m. metinė Europos semestro grupės konferencija (europa.eu).

(13)  2021/2251 (INI), 88 punktas.

(14)  COM(2022) 383 final.

(15)  Per pastarąjį dešimtmetį skirta iki 683 mlrd. EUR per metus. Apskaičiuota, kad pagal vidutinį scenarijų papildomų metinių investicijų poreikis iki 2030 m. vidutiniškai sieks 360 mlrd. EUR. Žr. leidinio „Bruegel Policy Contribution“ Nr. 18/21 (2021 m. rugsėjo mėn.). Po 2030 m. reikės skirti dar daugiau investicijų.

(16)  COM(2022) 231 final.

(17)  Žr. EESRK nuomonę „Sanglaudos ir priemonės „New Generation EU“ lėšomis finansuojamas prisitaikymo prie klimato kaitos fondas“ (OL C 486, 2022 12 21, p. 23).

(18)  Europos Komisijos komunikatas „Žalia, skaitmeninė ir atspari ekonomika – mūsų Europos ekonomikos augimo modelis“ (COM(2022) 83 final).

(19)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(20)  Žr. EESRK nuomonės „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“ (europa.eu) (OL C 275, 2022 7 18, p. 50) 3.2.3 punktą.

(21)  Remiantis 2015 m. spalio mėn. TVF prognozėmis, buvo tikėtina, kad 1/20 taisyklės dėl skolos sumažinimo per ateinančius trejus metus nesilaikys devynios valstybės narės. Antrasis perviršinio deficito procedūros etapas nebuvo įgyvendintas („Bruegel Policy Contribution“, 2016 m. kovo mėn.).

(22)  Europos stabilumo mechanizmo direktorius Klaus Regling siūlo skolos ir BVP santykį pakoreguoti nuo 60 iki 100 %, toliau siekiant išlaikyti metinį 3 % BVP deficitą.

(23)  OL C 429, 2020 12 11, p. 227 ir OL C 105, 2022 3 4, p. 11.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Papildomi svarstymai dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos“

(COM(2021) 742 final)

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/07)

Pranešėjas

Juraj SIPKO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 3 22
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 10 6
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 27
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	170 / 1 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pažymi, kad dabartinei euro zonos ir Europos Sąjungos ekonominei plėtrai būdingas ypač didelis ekonominis, geoekonominis ir politinis netikrumas. Šio netikrumo priežastys yra du tebesitęsiantys sisteminiai sukrėtimai, t. y. nuolatinis COVID-19 paplitimas ir Rusijos invazija į Ukrainą. Taip pat kyla nauja rizika, susijusi su tarptautinės prekybos, mokėjimų, kapitalo ir finansų rinkų, įskaitant gamybą, mokslinius tyrimus ir transportą, sektorių susiskaidymu. Dėl sisteminės rizikos susikaupė didelė valstybės skola ir išaugo infliacija. Tačiau didžiausiu euro zonos ir ES valstybių narių iššūkiu išlieka kova su klimato kaita.

1.2.

EESRK pakartoja, kad kova su nuolatiniu COVID-19 paplitimu toli gražu nebaigta. Todėl kovojant su šia liga reikėtų imtis visų esminių ir sisteminių priemonių ir tuo pat metu rengtis kitoms galinčioms kilti epidemijoms ir pandemijoms. EESRK pažymi, kad didžiausia investicijų grąžos norma, kaip matyti iš pastarųjų dvejų metų patirties, yra sveikatos sektoriuje.

1.3.

EESRK remia tai, kad būtų nutraukta Rusijos agresija ir karas Ukrainoje ir būtų atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Taip būtų galima sukurti sąlygas atspariam, įtraukiam ir tvariam ekonominiam augimui euro zonos šalyse ir Europos Sąjungos valstybėse narėse.

1.4.

EESRK atidžiai stebi itin nepalankias infliacijos tendencijas, kurias iš esmės lemia didėjančios prekių, maisto ir energijos kainos, įskaitant tiekimo grandinės sutrikimus. Šioje situacijoje palūkanų normos didinimas nėra itin veiksminga priemonė. Pernelyg griežta pinigų politika taip pat gali padidinti recesijos riziką ir pavėlinti taip skubiai reikalingas privačiąsias investicijas į energetikos pertvarką. Todėl EESRK rekomenduoja, kad ECB atliktų tinkamą proporcingumo vertinimą ir atidžiai išanalizuotų griežtesnės pinigų politikos šalutinį poveikį ir jos pasekmes ilgalaikiams kainų stabilumo tikslams. Tačiau EESRK ragina Europos Centrinį Banką sumažinti bazinę infliaciją nepakenkiant ES ekonomikos atsigavimui. Dėl pirmiau minėtos rizikos ECB turėtų atsargiai normalizuoti pinigų politiką.

1.5.

Atsižvelgdamas į staigiai padidėjusias energijos ir maisto kainas, EESRK rekomenduoja nacionalinės ekonomikos politikos formuotojams sukurti veikiančią ir veiksmingą socialinės apsaugos sistemą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, įskaitant labiausiai nukentėjusius viduriniosios klasės segmentus, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje.

1.6.

EESRK nerimą kelia nuolat didėjanti valstybės skola. Todėl jis rekomenduoja imtis veiksmų vidutinės trukmės fiskaliniam konsolidavimui. EESRK mano, kad siekiant papildyti nacionalinius biudžetus, esama galimybių taikyti nediskriminacinį apmokestinimą ir kartu veiksmingai panaudoti viešąsias lėšas.

1.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymas dėl COVID-19 buvo tinkamas sprendimas. Šią išlygą nuspręsta taikyti iki 2023 m., tačiau tuo atveju, jei sisteminė rizika išliks, reikės apsvarstyti galimybę pratęsti jos galiojimą. Todėl EESRK tikisi, kad Europos Komisija nedelsdama numatys konkrečius veiksmus Stabilumo ir augimo paktui reformuoti.

1.8.

Nepaisant pažangos, padarytos kuriant finansinę sąjungą, reikia patvirtinti ir įgyvendinti visas esmines ir sistemines priemones bankų sąjungai ir kapitalo rinkų sąjungai baigti kurti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina atsakingas organizacijas ir kompetentingas institucijas suvienyti jėgas kuriant finansinę sąjungą.

1.9.

EESRK pabrėžia neigiamą susiskaidymo poveikį. Komitetas atkreipia dėmesį į valstybės obligacijų rinkos nestabilumą euro zonos rinkose. Todėl EESRK teigiamai vertina 2022 m. birželio 15 d. Europos Centrinio Banko pranešimą dėl priemonių, skirtų susiskaidymo problemai euro zonoje spręsti, rengimo.

1.10.

EESRK remia euro zonos ekonomikos pertvarką. Kartu Komitetas atkreipia dėmesį į egzistencinę riziką, susijusią su klimato kaita. Atsižvelgdamas į tai ir nepaisant nenumatytų geoekonominių pokyčių, EESRK rekomenduoja pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir naudoti ekonomikos gaivinimo plane numatytus finansinius išteklius, taip pat kitus finansinius šaltinius, įskaitant privačiojo sektoriaus finansavimo paramą.

1.11.

Kaip ir kitos ES šalys, euro zonos šalys dabar susiduria su sisteminiais sukrėtimais, rizika ir grėsmėmis. Todėl, atsižvelgdamas į šį kritinį žmonijai laikotarpį, EESRK ragina visas šalis ir kompetentingas tarptautines institucijas dirbti kartu sprendžiant visus istorinio precedento neturinčius sisteminius sukrėtimus, riziką ir grėsmes, su kuriomis dabar susiduria pasaulis. Jei bus delsiama priimti ir įgyvendinti priemones, tai gali turėti ilgalaikių pasekmių, susijusių ne tik su materialiniais nuostoliais, bet ir visų pirma žmonių gyvybėmis.

2.   Bendroji informacija ir aplinkybės

2.1.

Dabar susiduriama su dviem sisteminiais realiais sukrėtimais: COVID-19 ir Rusijos invazija į Ukrainą, kurie kartu su šių sukrėtimų sukeltu geoekonominiu susiskaidymu lėmė didelį netikrumą pasaulyje. Be to, augant žaliavų ir maisto kainoms, euro zonoje ir ES atsirado rimta socialinė ir ekonominė rizika. Atsižvelgiant į klimato kaitos keliamą egzistencinę grėsmę, euro zonai ir ES valstybėms narėms tenka vienas rimčiausių uždavinių – pereiti prie žaliosios ekonomikos.

2.2.

Dabartiniai ekonominiai pokyčiai neatskiriami nuo precedento neturinčių realių išorės sukrėtimų euro zonos šalyse. Todėl, atsižvelgiant į pagrindinius makroekonominius rodiklius, šių pokyčių negalima laikyti stabiliais. Be to, kai kurios konkrečios euro zonos valstybės narės, kurdamos tvarią, atsparią ir įtraukią ekonomiką, susiduria su ilgalaikiais struktūriniais uždaviniais.

2.3.

Prieš šiuos du sisteminius sukrėtimus infliacija buvo santykinai maža beveik visose euro zonos valstybėse narėse. Dar prieš prasidedant klimato krizei buvo užregistruotas santykinai mažesnis infliacijos lygis, o kai kuriose euro zonos šalyse netgi buvo defliacija. Atsižvelgiant į šiandienos infliacijos dinamiką reikia plačiai naudotis ECB priemonių rinkiniu. Dabar infliacija yra vienas didžiausių rizikos tvariam, atspariam ir įtraukiam ekonomikos augimui euro zonoje veiksnių. Be atitinkamų Europos Centrinio Banko pinigų politikos pakeitimų infliacijos neįmanoma sumažinti, stabilizuoti ir išlaikyti taip, kad ji neviršytų infliacijos tikslo, t. y. neviršytų 2 % Šiomis aplinkybėmis Valdančioji taryba ėmėsi veiksmų, reikalingų tam, kad ECB įgyvendintų savo įgaliojimus, susijusius su kainų stabilumo išlaikymu ir finansinio stabilumo užtikrinimu. Artimiausioje ateityje svarbu, kad normalizuodamas pinigų politiką ECB veiktų atsargiai.

2.4.

Šiuo metu infliacija yra didžiausia nuo pat Europos pinigų sąjungos sukūrimo. Infliaciją nulėmė daugybė veiksnių, dėl kurių infliacijos rodikliai laipsniškai didėja net ir gilėjančios pasaulinės COVID-19 krizės metu. Dėl dabar vykstančio euro zonos ekonomikos atsigavimo šią neigiamą tendenciją dar labiau sustiprino sumažėjusi pasiūla. Rusijos invazija į Ukrainą taip pat prisidėjo prie kainų didėjimo. Galima pagrįstai kelti klausimą, kokiu mastu Europos Centrinio Banko pinigų politika, pasinaudojant visomis Europos Centriniam Bankui prieinamomis priemonėmis, gali padėti sulėtinti infliacijos augimą ir palaipsniui ją atkurti iki deklaruoto infliacijos tikslo ir jo neviršyti, nesukeliant pavojaus bendros valiutos stabilumui ir ekonomikos atsigavimui po COVID-19 krizės.-

2.5.

Dabartinės infliacijos tendencijos nėra nei laikinos, nei trumpalaikės (kaip pažymėta 2021 m. rudenį), tačiau jos atspindi didelį netikrumą. Praėjusių metų antrąjį pusmetį kainos iš esmės didėjo dėl energijos kainų, tiekimo grandinių sutrikimo, neįprastai staigiai išaugusių žaliavų kainų ir didesnių transporto išlaidų. Kadangi dabartinės kainų dinamikos priežastys yra sudėtingos, vien pinigų politika nebus pajėgi sumažinti infliacijos. Reikia įvairinti energijos importą ir taip sumažinti priklausomybę nuo tiekimo iš Rusijos. Įvairinimas taip pat atveria euro zonos valstybėms narėms istorinę galimybę imtis skubių struktūrinių reformų (pvz., administracinių reformų, teismų reformų, reformų teisinei valstybei stiprinti) ir mažinti priklausomybę nuo tradicinės importuojamos tiekiamosios energijos. Be to, būtina rinkos intervencija, kad būtų galima kontroliuoti dabartinę svyruojančių kainų dinamiką energijos rinkoje. Šiuo požiūriu EESRK teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skubaus įsikišimo, kuriuo norima išspręsti didelių energijos kainų problemą.

2.6.

Be to, esama įrodymų, kad dauguma įmonių sugebėjo didinti už prekės vienetą gaunamą pelną nepaisant didėjančių energijos kainų. Iš ECB analizės matyti, kad pelnas buvo pagrindinis bendros vidaus infliacijos veiksnys, nes įmonės perkėlė didesnes sąnaudas ir apsaugojo bei padidino pelno maržas. Intervencijos energetikos sektoriaus rinkose taip pat gali sumažinti kainų dinamiką.

2.7.

Dabartinis kainų augimas iš esmės yra susijęs su pasiūla. Ši tendencija daro neigiamą poveikį euro zonos konkurencingumui, todėl didėja sąnaudos ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiu daromas spaudimas didinti darbo užmokestį ir atlyginimą. Jei ši neigiama tendencija tęsis, tai galėtų sukelti ekonomikos stagfliaciją (nors šiuo metu euro zonos šalyse jos nėra). Istoriškai stagfliacija buvo užfiksuota beveik prieš 40 metų. Negalima atmesti galimybės, kad tebesitęsiant išorės sisteminiams sukrėtimams gali kilti nepageidaujama stagfliacija. Kita vertus, EESRK atkreipia dėmesį į galimą neigiamą poveikį paklausai, jei realiojo darbo užmokesčio praradimas darytų poveikį mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

2.8.

2021 m. euro zonos valstybių narių ekonomikos augimo tendencija buvo palyginti palanki nesitikint staigaus investicijų ir prekybos srautų sulėtėjimo dėl didelio ekonominio netikrumo. Nepatvirtinus ir neįgyvendinus struktūrinių reformų, dėl pasaulinės COVID-19 krizės euro zonoje gali padidėti ekonomikos augimo atotrūkis. Ši su skirtumų didėjimu susijusi tendencija gali turėti reikšmingą poveikį konvergencijai ir dėl jos gali sustiprėti šis neigiamas pokytis visose euro zonos valstybėse narėse.

2.9.

Trumpuoju laikotarpiu investicijų augimo potencialo perspektyva nedžiugina. Ekonomikai gaivinti po COVID-19 priimtų priemonių įgyvendinimas (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė) dėl investicijų neužtikrintumo, kurį sukėlė karas Ukrainoje, kai kuriais atžvilgiais sulėtėjo. Todėl svarbu, kad atskirų šalių ekonomikos sąlygomis būtų įmanoma įveikti nuolatinius prekybos ir investicijų srautų sutrikimus ir besitęsiantį pasaulio ekonomikos neapibrėžtumą, o labiausiai – didžiulį neapibrėžtumą euro zonai priklausančiose valstybėse narėse.

2.10.

Ekonomikos sulėtėjimą taip pat lemia didelis energijos kainų augimas, su kuriuo susiduria namų ūkiai. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių, kad sumažintų kainų augimą skirdamos subsidijas, atlikdamos PVM pakeitimus, įskaitant papildomas socialines įmokas ir socialinius energijos tarifus mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams. Todėl reikia persvarstyti efektyvaus energijos vartojimo namų ūkiuose klausimą ir pakeisti energijos vartojimo įpročius. Didėjant energijos kainoms iš vartotojų krepšelio palaipsniui buvo išstumtos kitos prekės, kurių paklausa dabar sumažėjo. Be to, dėl padidėjusių energijos kainų namų ūkiuose keičiasi namų ūkių vartojimo modelis ir stipriai mažėja tam tikrų vartojimo prekių vartojimas. Tačiau energija yra pagrindinė prekė ir jos suvartojimą galima sumažinti tik ribotai, o tai reiškia, kad nuo šių kainų šuolių ypač nukentės skurdesni namų ūkiai.

2.11.

COVID-19 turėjo labai neigiamą poveikį euro zonos valstybių narių viešiesiems finansams. Siekiant kovoti su COVID-19 krize, 2020 m. kovo mėn. pradėta taikyti Stabilumo ir augimo pakto bendroji nukrypti leidžianti išlyga. Taip pat buvo sukurta laikinoji valstybės pagalbos sistema, kuri sudaro sąlygas plačiu mastu naudoti fiskalines paskatas siekiant remti ne tik verslo sektorių, bet ir išlaikyti socialinį stabilumą.

2.12.

Dėl fiskalinio atsako ir sumažėjusios gamybos apimties labai padidėjo skolos santykis su BVP, visų pirma kai kuriose didelę skolą turinčiose valstybėse narėse. Labai svarbu toliau užtikrinti valstybės skolos tvarumą laipsniškai mažinant valstybės skolą. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės trukmės laikotarpiu energijos kainos išliks didelės, reikės peržiūrėti rinkos ir kainų nustatymo mechanizmus, taip pat papildomas fiskalinės paramos priemones, kad būtų remiami nuo padidėjusių energijos kainų ypač nukentėję namų ūkiai ir įmonės.

2.13.

Didesnės išlaidos saugumui ir kitiems svarbiausiems prioritetams gali lemti laikiną euro zonos ekonominės padėties pasaulinės ekonomikos atžvilgiu pablogėjimą. Šiomis aplinkybėmis euro zonos valstybės narės turi spręsti rimtą uždavinį, t. y. siekti tvaraus ekonomikos augimo ir išlaikyti euro zonos ekonomikos svarbą kitų pasaulinių konkurentų atžvilgiu, pasitelkiant visas turimas priemones ir veiksmingas individualias politikos priemones, įskaitant diplomatines priemones.

2.14.

Pastaruoju metu dėl nepalankių geopolitinių pokyčių, t. y. dėl 2021 m. gegužės mėn. prasidėjusio ekonomikos nuosmukio, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito. euro, kuris yra antra pagal dydį atsargų valiuta, nuvertėjimas iš esmės yra susijęs su skirtinga pinigų politika, kurią vykdo Europos Centrinis Bankas ir Federalinio rezervo sistema (FED).

2.15.

Remdamasi pirmiau pateiktomis analizėmis, Europos Komisija pateikė savo ekonominę prognozę (2022 m. liepos mėn.), kurią iš esmės nulėmė pokyčiai Ukrainoje. Šioje prognozėje daroma prielaida, kad šiais metais ES valstybių narių ekonomika augs 2,7 %, euro zonoje – 2,6 %, o kitais metais sumažės iki 1,5 % ir 1,4 %, remiantis Komisijos prognozėmis. Prognozuojama, kad šiais metais vidutinis infliacijos lygis ES pasieks 7,6 %, euro zonoje – 7,6 %, o kitais metais infliacija turėtų sumažėti atitinkamai iki 4,6 % ir 4 %.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pažymi, kad trumpalaikiam ir vidutinės trukmės euro zonos šalių ekonominiam vystymuisi didelę įtaką daro ir gali daryti Rusijos invazija į Ukrainą. Šis neigiamas pokytis yra sisteminis ir neturi analogų pokario istorijoje. Todėl jį labai sudėtinga palyginti su kitais sukrėtimais, kurie istoriškai turėjo neigiamą poveikį ekonominei plėtrai euro zonoje. Bet kuriuo atveju esama labai didelio netikrumo, todėl dar sudėtingiau numatyti būsimų pokyčių perspektyvas.

3.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinių makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių trajektorija euro zonos šalyse nedžiugina. Netikrumo lygis ypač didelis. Visų pirma yra keletas nežinomų kintamųjų, kurie gali turėti įtakos jau ir taip labai dideliam netikrumui, kuris iš esmės yra geopolitinio ir ekonominio pobūdžio.

3.3.

EESRK mano, kad infliacijos tendencija kelia didelę riziką euro zonos šalių socialinei ir ekonominei pažangai. Dabartinė infliacijos rizika iš esmės yra susijusi su tiekimu ir vertės grandinių sutrikdymu. Dėl pokyčių Ukrainoje, visų pirma tiekiamosios energijos srityje, įskaitant žaliavų kainas, taip pat dėl priemonių COVID-19 plitimui suvaldyti, pasiūlos srityje įvyko pakitimų.

3.4.

Dėl šiandienos infliacijos dinamikos reikia plačiai naudotis ECB priemonių rinkiniu kainų stabilumui užtikrinti taikant skatinamąją pinigų politiką. ECB turėtų elgtis atsargiai normalizuodamas pinigų politiką. Be to, tikimasi, kad pinigų politika toliau rems euro zonos valstybių narių ekonominę politiką.

3.5.

EESRK pažymi, kad infliacijos rizika valstybėse narėse nėra suvaldyta ir ją pašalinti bandoma tik iš dalies. Atsižvelgdamas į tebesitęsiančią nepalankią infliacijos tendenciją ir jos poveikį namų ūkiams, taip pat į pokyčius konkurencingumo srityje, EESRK ragina visas kompetentingas ir atsakingas institucijas patvirtinti ir įgyvendinti visas neatidėliotinas priemones neigiamiems kainų šuoliams kompensuoti. Kartu būtina užkirsti kelią neramumams euro zonos valstybės obligacijų rinkoje (1).

3.6.

EESRK teigiamai vertina paskelbtą „REPowerEU“ programą. Jis tikisi, kad ši programa padės palaipsniui mažinti priklausomybę nuo Rusijos Federacijos tiekiamosios energijos. Ši programa taip pat suteikia galimybę palaipsniui pašalinti didžiausią sąnaudų riziką, kuri kelia didelę grėsmę kainų stabilumui euro zonos šalyse.

3.7.

EESRK tikisi, kad „REPowerEU“ suteiks papildomą svarbų postūmį dviem aspektais: i) „REPowerEU“ galėtų paskatinti iš esmės padidinti investicijas į pasirinktus sektorius ir sritis ir taip įgyvendinti idėją, kilusią dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Pagrindinė idėja yra ta, kad šie metai bus reikšmingi investicijų augimo atžvilgiu, ypač pasirinktose viešojo intereso srityse; ii) „REPowerEU“ taip pat turėtų svariai prisidėti prie svarbiausių struktūrinių pokyčių, su kuriais susiduria dabartinė karta, ir taip padėti siekti pagrindinių tikslų – padaryti euro zonos ekonomiką konkurencingesnę, tvaresnę ir atsparesnę, siekiant pagrindinių žaliojo kurso tikslų.

3.8.

EESRK atidžiai stebi, kaip iš esmės perskirstomos investicijos, palyginti su pirminiais investicijų planais. Tikėtina, kad investicijų augimas bus mažesnis sektoriuose, susijusiuose su energetikos restruktūrizavimu ir žaliojo kurso prioritetų įgyvendinimu ES šalyse. Neaišku, kokia perspektyva laukia tiesiogiai nesusijusių sektorių ir sričių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bus svarbu užtikrinti tradiciniuose ekonomikos sektoriuose (kurie strateginiu požiūriu nėra būtini arba kuriuose nesiekiama pasaulinio lygio kompetencijos) veikiančių mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrą, išnaudojant potencialias galimybes atskiruose regionuose.

3.9.

EESRK tvirtai pritaria tam, kad būtų deramai atsižvelgta ne tik į dabartinių svarbiausių prioritetų įgyvendinimą, bet ir į vienodų inovacijų diegimo rezultatų užtikrinimą visuose regionuose, euro zonoje ir visoje ES. Nepakankamai įvertinus šį tikslą, gali sustiprėti skirtingos tendencijos euro zonos ir ES valstybių narių regionuose.

3.10.

EESRK teigiamai vertina stipresnės konvergencijos galimybę, kurią suteiktų ekonomikos augimas buvusiose mažiau išsivysčiusiose euro zonos valstybėse narėse, kuriose ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimas buvo spartesnis, palyginti su augimo euro zonos vidurkiu. Šiomis aplinkybėmis reikėtų pažymėti, kad COVID-19 ir dabartinis karas Ukrainoje gali paskatinti gilesnį ir skirtingą procesą euro zonos valstybėse narėse, o tai nepadeda įgyvendinti Mastrichto sutartyje išdėstytų pagrindinių idėjų.

3.11.

EESRK teigiamai vertina ir remia vykstančias diskusijas dėl naujos ES valstybių narių viešųjų finansų institucinės struktūros. Šiuo požiūriu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Stabilumo ir augimo pakto fiskalinių taisyklių atnaujinimas visų pirma yra susijęs su finansinio tvarumo ir aiškių viešųjų investicijų poreikių derinimo problema.

3.12.

EESRK mano, kad esama galimybių nustatyti įvairių rūšių politikos, kuria siekiama užtikrinti tvarią valstybės skolą, tarpusavio koordinavimą ir sąsajas. Be to, pagrįstais atvejais reikia remti fiskalines strategijas, atitinkančias vidutinio laikotarpio fiskalinio koregavimo metodą, nukreiptą į atsigavimą ir atsparumą. Komitetas tikisi, kad bus rasti realistiški ir praktiški sprendimai, kuriais remiantis būtų sukurta ir nedelsiant įgyvendinta viešųjų finansų platforma.

3.13.

Atsižvelgiant į tai, kad po COVID-19 krizės viešieji biudžetai patiria sunkumų, papildomos kompensacinės priemonės, skirtos padėti namų ūkiams ir įmonėms įveikti energetikos krizę, turi būti tikslinės ir veiksmingos. EESRK puikiai supranta dabartines saugumo, humanitarinių ir socialinių poreikių užtikrinimo priežastis ir jų poveikį euro zonos nacionaliniams biudžetams ir jas atsižvelgia. Šiomis aplinkybėmis EESRK teigiamai vertina Komisijos sprendimą pratęsti Stabilumo ir augimo pakte numatytos nukrypti leidžiančios išlygos taikymą ir ragina Komisiją kuo greičiau pateikti konkrečių pasiūlymų dėl Stabilumo ir augimo pakto reformos.

3.14.

EESRK ne kartą yra pareiškęs, kad, kaip ir anksčiau, reikia dėti daugiau pastangų siekiant sustiprinti euro zonos poziciją tarptautiniu mastu. Dabar euro zonos ekonomika susiduria su naujais iššūkiais, susijusiais su bendra saugumo rizika ir struktūriniais pokyčiais. Be to, ekonominiai ir politiniai pokyčiai gali turėti įtakos euro padėčiai tarptautinėje pinigų ir mokėjimų sistemoje. Rusijos agresijos ir karo Ukrainoje nutraukimas ir Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas gali padėti atgaivinti pasaulio ekonomiką ir sustiprinti euro zonos ekonomiką.

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti santykinį socialinį ir ekonominį stabilumą euro zonos valstybėse narėse, atsižvelgiant į vyraujantį didelį geopolitinį ir ekonominį netikrumą, susijusį su didėjančios infliacijos ir augančios valstybės skolos rizika, naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis bus svarbu sutelkti dėmesį į tinkamus prioritetus. Ši priemonė sudaro sąlygas ES valstybėms narėms bendrai leisti obligacijas kapitalo rinkose ir iki šiol ji buvo itin veiksminga. Todėl EESRK ypač teigiamai vertintų, jei ši priemonė būtų praktiškai naudojama ir ateityje. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad EGADP bus naudojama ir po 2026 m.

4.2.

EESRK pažymi, kad dėl tebesitęsiančios Rusijos invazijos į Ukrainą kai kuriose euro zonos šalyse gali kilti nepageidaujamas nuosmukis ir net stagfliacija. Todėl dabar labiau nei bet kada reikia atidžiai stebėti šiuos neigiamus pokyčius ir imtis prevencinių veiksmų jiems spręsti.

4.3.

EESRK pažymi, kad nedarbo ir darbo rinkos tendencijos atspindi santykinį stabilumą. Be to, Komitetas atkreipia dėmesį į santykinai didelius nacionalinio nedarbo lygio skirtumus, palyginti su laikotarpiu iki 2008 m. Kai kuriose euro zonos valstybėse narėse vyrauja struktūrinis nedarbas ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Būtent šis santykinis aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas nesuteikia pakankamai galimybių didinti konkurencingumą pasirinktuose sektoriuose ir srityse. Šiomis aplinkybėmis EESRK pažymi, kad euro zonos valstybėse narėse ir ES vis dar yra pakankamai ir ne iki galo išnaudotų galimybių kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti.

4.4.

EESRK didelį nerimą kelia neigiamos nelygybės tendencijos ir didėjantis skurdas euro zonos valstybėse narėse ir visoje ES. Nelygybė plačiausia šios sąvokos prasme iš esmės taip pat yra pasaulinės finansų krizės pasekmė. Dėl COVID-19 ši neigiama tendencija dar labiau sustiprėjo. Didėjančios energijos ir maisto kainos dabar daro poveikį pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, taip pat mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams. Todėl EESRK primygtinai ragina visas kompetentingas institucijas sukurti veiksmingą socialinės apsaugos sistemą, kurioje niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

4.5.

EESRK dar kartą atkreipia dėmesį į galimą ir nenumatytą kitų atmainų, pandemijų ir epidemijų raidą. Kilus ir sparčiai pradėjus plisti COVID-19 paaiškėjo, kad sveikatos sektorius iš esmės nebuvo pasirengęs pandemijai. Todėl būtinas visapusiškesnis pasirengimas, tačiau svarbiausia, kad visos kompetentingos įstaigos ir institucijos šioje srityje vykdytų atsakingesnę politiką. EESRK pažymi, kad, kaip matyti iš pastarųjų dvejų metų pokyčių, didžiausią investicijų grąžą duoda investicijos į sveikatą ir prevenciją.

4.6.

EESRK pažymi, kad parama papildomo likvidumo užtikrinimui nuo pat COVID-19 protrūkio pradžios buvo tinkamas sprendimas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios konkrečios operacijos buvo sustabdytos, dabar bus būtina sutelkti dėmesį į tam tikrų įmonių mokumo užtikrinimą. Siekiant remti ekonomikos augimą po pandemijos taip pat reikės papildomo likvidumo. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu toliau kurti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą.

4.7.

EESRK atkreipia dėmesį į šiuo metu vykstantį pasaulio ekonomikos susiskaidymo procesą. Rusijos invazija į Ukrainą lėmė susiskaidymą tarptautinės prekybos, tarptautinių mokėjimų, tarptautinių valiutos ir finansinių santykių, tarptautinio transporto, tarptautinio mokslo ir mokslinių tyrimų, pasaulinių vertės grandinių ir kitose srityse. Šis procesas padarė labai neigiamą poveikį socialinei ir ekonominei raidai euro zonos šalyse.

4.8.

EESRK pažymi, kad dabartinis didelis ekonominis ir geoekonominis netikrumas, įskaitant didelę riziką, lėmė sudėtingiausią padėtį per visą Europos integracijos projekto istoriją. Atsižvelgiant į būsimų socialinių ir ekonominių pokyčių nenuspėjamumą, labai svarbu, kad kompetentingos institucijos priimtų ir įgyvendintų visas priemones, skirtas euro zonos valstybių narių ekonomikos išorės sukrėtimams sumažinti ir pašalinti.

---

(1)  Todėl EESRK teigiamai vertina 2022 m. birželio 15 d. ECB pranešimą apie ketinimą parengti kovos su susiskaidymu euro zonoje priemonę.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Darbo jėgos judumo didinimas siekiant remti ekonomikos atsigavimą“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/08)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2022 9 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	101 / 0 / 0

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Įvairiose savo nuomonėse EESRK yra nurodęs darbo jėgos judumo svarbą ir pažymėjęs, kad darbo jėgos judumas ES viduje pastaraisiais metais didėjo, tačiau nedideliu tempu.

1.2.

EESRK mano, kad reikia išsamesnės analizės siekiant išsiaiškinti, kodėl (išskyrus pandemijos nulemtus apribojimus) persikeliančių darbingo amžiaus ES gyventojų skaičius didėja mažesne procentine dalimi nei ankstesniais metais. EESRK taip pat ragina atlikti tyrimą siekiant nustatyti dabartinės padėties darbo rinkoje ekonomines sąnaudas.

1.3.

EESRK rekomenduoja taikyti veiksmingesnes nacionalines priemones akcentuojant aktyvią darbo rinkos politiką, pavyzdžiui, lengvatas dirbantiems ES asmenims ir trečiųjų šalių darbuotojams.

1.4.

EESRK ragina Europos Komisiją į Europos semestrą įtraukti rodiklius, kurie būtų konkrečioms valstybėms skirtų rekomendacijų dalis, siekiant stebėti nacionalinę politiką, kuri vienaip ar kitaip riboja darbuotojų judumą visoje ES.

1.5.

EESRK taip pat ragina Europos Komisiją išanalizuoti neigiamus darbo jėgos judumo pokyčius, ypač protų nutekėjimą tam tikruose sektoriuose ir regionuose. Tuo pat metu kovos su protų nutekėjimu priemonės turi būti neatsiejamos nuo pastangų skatinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją.

1.6.

EESRK taip pat rekomenduoja valstybėms narėms toliau tobulinti savo atitinkamus portalus, į juos įtraukti būtiniausias darbo sąlygas, kurių reikalaujama pagal nacionalinius teisės aktus, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo. EESRK taip pat ragina dėti daugiau pastangų gerinti kalbų įgūdžius.

1.7.

EESRK ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų judumui.

1.8.

EESRK taip pat mano, kad lyčių lygybė yra svarbus veiksnys didinant darbo jėgos judumą ES, kaip nurodyta nuomonėje SOC/731 (1).

1.9.

EESRK ragina Europos Komisiją nuolat stebėti socialinės apsaugos koordinavimą ir užtikrinti bendrus naujų situacijų, pavyzdžiui, nuotolinio darbo iš užsienio, sprendimus. Be to, EESRK ragina dėti daugiau pastangų sukurti Europos socialinio draudimo numerį, kuris padėtų įveikti kliūtis socialinei apsaugai gauti tarpvalstybiniais atvejais.

1.10.

EESRK pažymi, kad, norint išlaikyti konkurencinį pranašumą ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, įmonėse būtinos geros darbo ir įdarbinimo sąlygos, taip pat gyvenimo kokybės aspektai, pavyzdžiui, geros mokyklos ir poilsio infrastruktūra.

1.11.

EESRK taip pat pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos akivaizdžiai padaugėjo nuotolinio darbo galimybių. Vis daugiau darbuotojų yra suinteresuoti trumpai ar laikinai padirbėti nuotoliniu būdu iš užsienio. EESRK laukia būsimų socialinių partnerių derybų dėl direktyvos šiuo klausimu.

1.12.

EESRK ragina sukurti ES masto informacijos centrų tinklą (įskaitant paslaugas internetu, fiziškai ir telefonu), kurio tikslas būtų padėti darbuotojams ir darbdaviams tvarkyti užklausas tokiose srityse kaip bankininkystė ir draudimo paslaugos.

1.13.

Galiausiai EESRK pabrėžia vykdomos statistinės darbo jėgos judumo srautų analizės svarbą siekiant padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ES darbo rinkose klausimą ir įvertinti tokių įvykių, kaip karas Ukrainoje ir darbingo amžiaus asmenų judėjimas ES valstybėse narėse ir tarp jų, poveikį.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Didelio ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu, kai ekonominės prognozės blogėja ir tikėtina, kad jau visai netrukus euro zonos palūkanų norma didės siekiant kovoti su aukštu infliacijos lygiu, darbo jėgos judumas ES galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kalbant apie ES ekonomikos atsigavimo ir augimo perspektyvas. Visuotinai pripažįstama, kad laisvas darbuotojų ir paslaugų judėjimas prisideda prie Sąjungos ekonomikos augimo ir sanglaudos ir sukuria darbo vietų bendrojoje rinkoje. To poveikis akivaizdus: didesnis judumas siekiant užpildyti esamas laisvas darbo vietas pagerina darbo išteklių paskirstymą, didina ekonominės veiklos rezultatus ir gerovę, ypač jei siūlomos darbo sąlygos yra sąžiningos. ES darbo rinka taip pat grindžiama vienodo požiūrio principu, įtvirtintu SESV 45 straipsnyje ir apibrėžtu kai kuriuose antrinės teisės aktuose. Apskritai didesnis darbo jėgos judumas yra naudingas ES ekonomikai. Tačiau atskirose valstybėse narėse gali būti naudos ir nuostolių, priklausomai nuo judumo srautų krypties ilgalaikio poveikio. Trumpuoju laikotarpiu darbo jėgos judumas būtų naudingas siunčiančiosioms šalims, kurioms būdingas struktūrinis nedarbas. Tačiau grynasis poveikis priimančiosioms šalims labai priklausytų, inter alia, nuo darbuotojams suteikiamų darbo sąlygų.

2.2.

Įvairiose savo nuomonėse EESRK yra kalbėjęs apie darbo jėgos judumo svarbą ir pažymėjęs, kad darbo jėgos judumas ES viduje pastaraisiais metais didėjo, tačiau nedideliu tempu ir, vertinant procentais, vis dar atsilieka nuo darbo jėgos judumo JAV. Remiantis Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato atliktu tyrimu, JAV į kitą valstiją persikeliančių visų darbingo amžiaus gyventojų skaičius sudaro apie 2,8 %, o ES – apie 1,2 % (2).

2.3.

Remiantis Eurostato 2019 m. demografine statistika, iš vienos valstybės narės į kitą persikėlė 13 mln. darbingo amžiaus (20–64 m.) ES gyventojų. Tačiau persikėlusių darbingo amžiaus ES gyventojų skaičius padidėjo mažesne procentine dalimi nei ankstesniais metais, o pandemija nepadėjo padidinti šio skaičiaus.

2.4.

2019 m. ES darbo jėgos tyrime nurodyta, kad persikėlusių darbingo amžiaus ES gyventojų (kurie apibrėžiami kaip ES piliečiai, gyvenantys kitoje valstybėje narėje, nei jų pilietybės šalis) skaičius siekė 11,9 mln., iš kurių 9,9 mln. buvo persikėlę aktyvūs darbo rinkoje asmenys (kurie apibrėžiami kaip kitoje valstybėje narėje įsidarbinantys ES piliečiai, kuriems nereikia gauti leidimo dirbti). Tai sudaro 4,2 % visos darbo jėgos tuometinėse 28 valstybėse narėse. Akivaizdu, kad Jungtinei Karalystei išstojus iš ES sumažėjo ES piliečių darbo galimybės, todėl dabar pagrindinės valstybės, į kurias vykstama, yra Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija.

2.5.

Rumunija ir Lenkija yra pagrindinės persikėlusių aktyvių darbo rinkoje asmenų kilmės šalys, o pagrindiniai persikėlusių ES gyventojų ekonominės veiklos sektoriai yra gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Kiti palyginti svarbūs sektoriai yra statybos ir transporto, socialinės rūpybos ir namų ūkio paslaugų, turizmo ir žemės ūkio sektoriai.

2.6.

ES 28 valstybėse narėse tarpvalstybinių darbuotojų buvo 1,5 mln., tačiau vėlgi Jungtinei Karalystei išstojus iš ES šis skaičius sumažėjo, o pagrindinės tarpvalstybinių darbuotojų gyvenamosios vietos valstybės buvo Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, atsirandant kitiems svarbiems srautams tarp Slovakijos, Vengrijos ir Austrijos. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad darbo jėgos judumas ES vyksta dėl įvairių priežasčių, kurios priklauso nuo kiekvieno asmeninės padėties, įskaitant darbo užmokesčio skirtumus priimančiojoje šalyje ir pasienio darbuotojo gyvenamojoje šalyje. Sprendimas persikelti dirbti į užsienį iš tiesų gali būti grindžiamas keliais motyvais, įskaitant galimybes dirbti sezoninį darbą tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis ir turizmas. Pastaruoju metu mažėjanti perkamoji galia, daranti poveikį piliečiams visoje ES, iš tikrųjų gali atgrasyti nuo darbo jėgos judumo, ypač jei kylančios kainos taip pat turi įtakos nuomojamo būsto kainai.

2.7.

Pastaraisiais metais padidėjo aukštos kvalifikacijos asmenų judumas; į šią kategoriją patenka daugiau kaip trečdalis persikeliančių ES gyventojų. Kita vertus, žemos kvalifikacijos persikėlusių asmenų dalis sumažėjo tokia pačia procentine dalimi, kiek išaugo aukštos kvalifikacijos persikėlusių asmenų dalis. Svarbu pažymėti, kad aukštos kvalifikacijos asmenų judumas yra svarbus žinių ekonomikos plėtojimo veiksnys. Pagrindinės ES valstybės, į kurias persikelia aukštos kvalifikacijos asmenys, yra Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Belgija ir Austrija. Nors aukštos kvalifikacijos persikėlę asmenys dažniausiai dirba verslo, mokymo, mokslo ir inžinerijos sričių specialistais, panašu, kad per aukšta kvalifikacija yra gana dažnas reiškinys. Apskaičiuota, kad 55 % aukštos kvalifikacijos persikėlusių asmenų yra moterys.

2.8.

Remiantis Eurostato demografinėmis prognozėmis, numatoma, kad vidutinis ES piliečių amžius didės. Be to, numatoma, kad gerokai sumažės darbingo amžiaus gyventojų, ypač 20–39 metų amžiaus gyventojų, dalis palyginti su visais gyventojais. Ir atvirkščiai, vyresnio amžiaus asmenų grupės proporcingai didės. Šie demografiniai pokyčiai turės didelį poveikį galimam persikeliančių ES gyventojų skaičiui artimiausiais metais, nes labiausiai tikėtina, kad žmonės persikels pradėję profesinį gyvenimą, o vyresniame amžiuje persikels rečiau. Tai patvirtina įrodymai, kad 20–29 m. ir 30–39 m. amžiaus asmenys kasmet išvyksta dažniau nei kitų amžiaus grupių asmenys.

2.9.

Kadangi siunčiančiosiose valstybėse taip pat mažėja jaunesnio amžiaus asmenų grupės skaičius, manoma, kad dėl to visoje ES sumažės mobiliųjų darbuotojų skaičius. Tačiau šį numatomą judumo srautų sumažėjimą gali atsverti ES senėjanti visuomenė ir didėjanti specializuotos sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paklausa, todėl reikės įdarbinti daugiau mobiliųjų darbuotojų.

2.10.

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad judumo srautai visoje ES tebėra problema, ribojanti įgūdžių pasiūlą ir sukelianti neatitiktį su įgūdžių paklausa daugelyje sektorių, įskaitant IT ir aukštųjų technologijų pramonę. Pandemija nepagerino šios padėties, nes judumas ES viduje buvo ribojamas izoliavimo ir kitomis ribojamosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, sienų uždarymu ir draudimu keliauti. Iki pandemijos darbo jėgos judumas iš Rytų į Vakarus dominavo palyginti su srautais iš Pietų į Šiaurę, ir ši tendencija turėtų tęstis dėl pabėgėlių iš karo niokojamos Ukrainos antplūdžio. Bet kuriuo atveju, kuo greičiau ES piliečių judumas grįš į prieš pandemiją buvusį lygį, tuo geriau. 2019–2020 m. aktyvių persikeliančių darbo rinkos darbuotojų skaičius sumažėjo 4 % (3).

2.11.

Abipusis diplomų ir kvalifikacijos pripažinimas yra būtinas norint užpildyti laisvas darbo vietas ten, kur vis dar trūksta darbo jėgos, ir palengvinti judumą. Tačiau reikia stiprinti pripažinimo sistemą, kad ji veiktų veiksmingai ir būtų remiamas darbo jėgos judumas. Problema daugiausia kyla dėl abipusio profesinių kvalifikacijų, o ne akademinio ar profesinio lygmens pripažinimo. Vis dėlto svarbu pripažinti, kad esama skirtingo požiūrio į abipusį akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pagal SESV 166 straipsnį ES visiškai pripažįsta valstybių narių atsakomybę už profesinio mokymo turinį ir organizavimą, kartu remia ir papildo valstybių narių veiksmus.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad reikia išsamesnės analizės siekiant išsiaiškinti, kodėl (išskyrus pandemijos nulemtus apribojimus) persikeliančių darbingo amžiaus ES gyventojų skaičius didėja mažesne procentine dalimi nei ankstesniais metais. EESRK taip pat ragina atlikti tyrimą siekiant nustatyti padėties dabartinėje darbo rinkoje, kuriai būdingas susiskaidymas valstybėse narėse, ekonomines sąnaudas: „nesusivienytos ES darbo rinkos kaina“.

3.2.

EESRK rekomenduoja taikyti veiksmingesnes nacionalinės politikos priemones, pavyzdžiui, judumo paskatas, įskaitant žiedinį judumą (investuojant kilmės šalyse per mainų ir tarpusavio mokymosi programas), daugiausia dėmesio skiriant aktyvioms nacionalinės darbo rinkos politikos priemonėms, pavyzdžiui, lengvatoms dirbantiems ES asmenims ir trečiųjų šalių darbuotojams. Todėl EESRK mano, kad darbo ieškantiems asmenims pasiūlius finansinę paramą, pavyzdžiui, padengti persikėlimo į kitą valstybę narę ar regioną išlaidas, būtų dar labiau skatinamas judumas. Be to, reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti informaciją apie darbo vietas kitose ES valstybėse, taip pat teikti pagalbą persikėlimui siekiant išspręsti logistikos klausimus, pavyzdžiui, rasti būstą, registruotis mokesčių mokėjimo tikslais, rasti mokyklą vaikams, galbūt padėti rasti darbą partneriams ir kt. EESRK rekomenduoja naudotis dirbtinio intelekto priemonėmis bendroje ES masto interneto svetainėje, kurioje būtų sutelkta informacija apie visose ES valstybėse narėse siūlomas darbo vietas, kad būtų galima geriau suderinti profilius ir darbo reikalavimus. Be to, reikėtų numatyti tikslingesnes paskatas, kuriomis bedarbiai būtų skatinami persikelti į valstybes nares, kuriose nedarbo lygis yra žemas. Kaip teigiama 2022 m. birželio 1 d. ECB paskelbtoje apklausos dėl įmonių galimybių gauti finansavimą (SAFE) ataskaitoje, Europos įmonėms aktualiausias klausimas yra kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas.

3.3.

EESRK apgailestauja, kad ES darbo rinka tebėra suskaidyta. Darbo jėgos judumas nukentėjo dėl iki šiol taikyto fragmentiško požiūrio. Reikia vengti tolesnės nesuderintos politikos, ypač nacionaliniu lygmeniu. Kadangi būtina užtikrinti vienodą požiūrį į vietos ir mobiliuosius darbuotojus, EESRK ragina Europos Komisiją į Europos semestrą įtraukti rodiklius, kurie būtų konkrečioms valstybėms skirtų rekomendacijų dalis, siekiant stebėti nacionalinę politiką, kuri vienaip ar kitaip riboja darbuotojų judumą visoje ES.

3.4.

Didinti ES darbuotojų ir specialistų judumą galima tik tuo atveju, jei bus geriau užtikrintas galiojančių nuostatų vykdymas, prieiga prie informacijos ir valstybių narių bendradarbiavimas. EESRK mano, kad Europos Komisijos vaidmuo šioje srityje yra labai svarbus. EESRK pažymi tai, kad atskiros valstybės narės gali nenoriai imtis daugiau bendrosios rinkos reformų, baimindamosi, kad dėl to trumpuoju laikotarpiu gali būti prarasta darbo vietų, ypač tose šalyse, kurios jau ir taip atsilieka, taip pat mažo našumo šalyse ir (arba) sektoriuose. Teoriškai laisvas darbo jėgos judėjimas padėtų spręsti šią problemą, tačiau, žvelgiant iš nacionalinės perspektyvos, tai gali lemti išteklių praradimą ir galimą protų ir (arba) įgūdžių nutekėjimą pereinamuoju laikotarpiu. Todėl Europos Komisijai gali prireikti išanalizuoti neigiamus pokyčius, susijusius su darbo jėgos judumu, ypač protų nutekėjimą tam tikruose sektoriuose ir regionuose. Tuo pat metu kovos su protų nutekėjimu priemonės turi būti neatsiejamos nuo pastangų skatinti aukštynkryptę socialinę ir ekonominę konvergenciją. EESRK pripažįsta, kad gali būti įvairių kintamųjų, įskaitant demografines perspektyvas ir jų poveikį darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir sudėčiai tiek siunčiančiosiose, tiek priimančiosiose šalyse.

3.5.

Kadangi turi būti nuolat laikomasi švietimo ir patvirtinimo standartų, EESRK ragina valstybes nares mažinti biurokratiją ir laikytis pagrindinio principo – vienodo požiūrio. Todėl manoma, kad būtina toliau tobulinti abipusio pripažinimo mechanizmus ir profesinio judumo portalus. EESRK atkreipia dėmesį į svarbius darbo mobilumo portalo EURES, interneto platformos „Europass“ ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikavimo sistemos (ESCO) patobulinimus ir ragina valstybes nares toliau gerinti savo atitinkamus portalus įtraukiant būtiniausias darbo sąlygas, kurių reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus. Pastarasis aspektas ypač svarbus siekiant išvengti piktnaudžiavimo mobiliųjų darbuotojų darbo sąlygomis pasienio regionuose ir trečiųjų šalių darbuotojų atžvilgiu. EESRK taip pat ragina toliau stengtis gerinti kalbų įgūdžius, nes nepakankamos kalbų žinios yra didelė kliūtis laisvam judėjimui ES.

3.6.

EESRK ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų judumui. Šiuo požiūriu svarbu priimti bendrą Europos negalios statuso apibrėžtį, atitinkančią JT neįgaliųjų teisių konvenciją, ir valstybėse narėse užtikrinti negalios statuso tarpusavio pripažinimą.

3.7.

EESRK mano, kad lyčių lygybė yra svarbus veiksnys didinant darbo jėgos judumą ES, kaip nurodyta nuomonėje SOC/731. Tai turėtų būti dalis platesnio įsipareigojimo visiems laikytis demokratijos ir lygybės standartų, nes tai priemonė padidinti darbo jėgos judumą.

3.8.

EESRK rekomenduoja priimančiosioms valstybėms narėms suteikti jose dirbantiems asmenims galimybę dalyvauti mokymuose, pavyzdžiui, kalbos programose, jiems pradedant dirbti ir persikvalifikuoti, jei to reikia vėlesniame etape, siekiant spręsti darbo jėgos trūkumo tam tikruose sektoriuose klausimą ir remti skaitmeninę pertvarką bei priemones, kuriomis siekiama neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

3.9.

EESRK taip pat pažymi, kad programa „Erasmus+“ galėtų būti skatinamas darbo jėgos judumas visoje ES, ir atkreipia dėmesį į 2011 m. atliktą tyrimą (4), kuriame analizuojama, kaip studijos užsienyje daro poveikį darbo rinkos judumui vėliau gyvenime, pasitelkiant „Erasmus“ kaip nepriklausomą studijų užsienyje įvairovės šaltinį. Tyrime nustatyta, kad studijos užsienyje gerokai padidina tikimybę įgijus akademinę kvalifikaciją dirbti užsienyje. Užsienyje studijavę absolventai yra maždaug 15 procentinių punktų labiau linkę po studijų baigimo dirbti užsienyje.

3.10.

EESRK palankiai vertina geresnį socialinės apsaugos koordinavimą ES, tačiau su tam tikru susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad mobiliesiems darbuotojams, ypač tarpvalstybiniams ir pasienio darbuotojams, vis dar sunku pasinaudoti socialinės apsaugos sistemomis. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją nuolat stebėti socialinės apsaugos koordinavimą ir užtikrinti bendrus naujų situacijų, pavyzdžiui, nuotolinio darbo iš užsienio, sprendimus. Reikia nuolat pabrėžti koordinuotų veiksmų Sąjungos lygmeniu svarbą. Valstybės narės turi visada užtikrinti mobiliųjų darbuotojų socialines teises, taip pat ir susidarius krizės sąlygoms. Pripažindamas esamus pensijų sistemų skirtumus ES, EESRK taip pat ragina dėti daugiau pastangų siekiant geriau koordinuoti ir užtikrinti mobiliųjų darbuotojų teises į pensiją visoje ES, galbūt pagal Europos semestrą parengiant tikslines konkrečioms valstybėms skirtas rekomendacijas. Be to, EESRK ragina dėti daugiau pastangų siekiant sukurti Europos socialinio draudimo numerį, kuris padėtų įveikti kliūtis, tarpvalstybiniais atvejais trukdančias gauti socialinę apsaugą.

3.10.1.

Reikia pažymėti, kad visos Europos asmeninės pensijos produktas (PEPP) (5) turėtų būti ypač patrauklus savarankiškai dirbantiems asmenims ir mobiliesiems darbuotojams, kurie savo profesinės karjeros metu dirba skirtingose šalyse. Galimybė keisti PEPP teikėjus skirtingose šalyse neabejotinai padidins darbo jėgos judumą, nors gana neaišku, kokiu mastu, nes PEPP dar nėra.

3.10.2.

Kai buvo pateikta PEPP koncepcija, EESRK palankiai įvertino ją kaip svarbų žingsnį skatinant ES piliečius užsitikrinti deramas pajamas išėjus į pensiją ir kaip vieną svarbiausių kapitalo rinkų sąjungos elementų. Tačiau, kadangi PEPP koncepcija dar turi būti įgyvendinta, EESRK mano, kad reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinant kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą (6) pagal 9 veiksmą, kad būtų skatinamas dalyvavimas profesinių pensijų sistemose.

3.11.

EESRK pažymi, kad dėl COVID-19 pandemijos akivaizdžiai padaugėjo nuotolinio darbo galimybių (7). Vis daugiau darbuotojų yra suinteresuoti trumpai ar laikinai padirbėti nuotoliniu būdu iš užsienio. EESRK susidomėjęs laukia būsimų socialinių partnerių derybų dėl 2002 m. autonominio susitarimo dėl nuotolinio darbo, kuris bus pateiktas priimti kaip teisiškai privalomas susitarimas ir įgyvendinamas kaip direktyva, peržiūros ir atnaujinimo.

3.12.

EESRK pažymi, kad, norint išlaikyti konkurencinį pranašumą ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, įmonėse būtinos geros darbo ir įdarbinimo sąlygos, taip pat gyvenimo kokybės aspektai, pavyzdžiui, geros mokyklos ir aukštų bei tvarių standartų infrastruktūra. EESRK taip pat pabrėžia nuolatinių investicijų į formalųjį ir neformalųjį mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą svarbą siekiant remti perėjimą prie skaitmeninės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. Dinamiškoje ir sparčiai kintančioje aplinkoje labai svarbu greitai ir veiksmingai prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių, kartu pripažinti darbuotojų trūkumo poveikį esamai darbo jėgai. Šiuo atžvilgiu svarbus yra Europos socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl skaitmeninimo, kuriame teigiama, kad abi šalys įsipareigoja kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, kad galėtų spręsti įmonių skaitmeninius sunkumus.

3.13.

EESRK pabrėžia, kad reikia skaitmeninti darbo jėgos judumo ir darbuotojų komandiravimo procedūras, siekiant pagerinti nacionalinių valdžios institucijų keitimąsi informacija ir pašalinti neproporcingas kliūtis. Tai taip pat padės tinkamai stebėti ir užtikrinti taisyklių vykdymą. EESRK pritaria 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje ES taisyklių poveikis laisvam darbuotojų ir paslaugų judėjimui: darbo jėgos judumas ES viduje kaip priemonė darbo rinkos poreikiams ir įgūdžiams suderinti (2020/2007(INI)) (8) pateiktam pasiūlymui, kuriuo rekomenduojama įsteigti vieno langelio principu veikiančią pagalbos darbuotojams ir būsimiems darbdaviams tarnybą, kuri konsultuotų taikytinų ES taisyklių klausimais tiek skaitmeniniu, tiek fiziniu požiūriu Europos darbo institucijoje (EDI). Kaip nustatyta EDI reglamento 5 straipsnyje, EDI gerina informacijos apie darbo jėgos judumą pasiūlą, kokybę ir prieinamumą, be kita ko, bendroje Sąjungos masto interneto svetainėje, kuri veikia kaip bendras portalas, skirtas gauti prieigą prie informacijos šaltinių ir paslaugų Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis. Be to, EDI turėtų padėti valstybėms narėms atnaujinti savo nacionalines interneto svetaines.

3.14.

Kartu EESRK ragina valstybes nares skaitmeninti viešąsias paslaugas, visų pirma atitinkamas socialinės apsaugos paslaugas, siekiant palengvinti Europos darbuotojų judumą visoje ES, kartu užtikrinant teisių perkeliamumą ir įsipareigojimų, susijusių su darbuotojų ir specialistų judumu, laikymąsi.

3.15.

Be to EESRK ragina sukurti ES masto informacijos centrų tinklą (įskaitant paslaugas internetu, fiziškai ir telefonu), kurio tikslas būtų padėti darbuotojams ir darbdaviams tvarkyti užklausas tokiose srityse kaip bankininkystė ir draudimo paslaugos.

3.16.

EESRK pabrėžia vykdomos statistinės darbo jėgos judumo srautų analizės svarbą siekiant padėti spręsti įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties ES darbo rinkose klausimą ir įvertinti tokių įvykių, kaip karas Ukrainoje ir darbingo amžiaus asmenų judėjimas ES valstybėse narėse ir tarp jų, poveikį. EESRK pripažįsta, kad derinimas Europos lygmeniu yra daug sudėtingesnis nei nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu. Vis dėlto EESRK mano, kad EURES konsultantų vaidmuo teikiant informacija pagrįstą paramą mobiliesiems darbuotojams yra labai svarbus.

3.17.

Taip pat svarbūs trečiųjų šalių darbuotojų judumo ir jų darbo sąlygų moksliniai tyrimai. EESRK yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse trečiųjų šalių darbuotojams sudaromos mažų garantijų darbo sąlygos, ir ragina griežčiau užtikrinti taisyklių vykdymą. Be to, EESRK pažymi, kad darbo jėgos judumo iš ES valstybių narių nepakaks kvalifikuotų darbuotojų trūkumui pašalinti. Taip pat reikės sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgos migracijai iš trečiųjų šalių ir jos didinimui. Atsižvelgdamas į tai, EESRK palankiai vertina neseniai priimtą migracijos politikos dokumentų rinkinį, tačiau pakartoja savo nuomonę, kad reikia imtis veiksmingų priemonių, kad darbo neturintys ES piliečiai galėtų patekti į darbo rinką.

---

(1)  OL C 443, 2022 11 22, p. 63.

(2)  https://epc2010.princeton.edu// 100976

(3)  Metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo ES viduje (2021 m.).

(4)  Parey ir Waldinger (2011 m.), Studying abroad and the effect on international labour market mobility; evidence from the introduction of Erasmus (Studijos užsienyje ir poveikis tarptautiniam darbo rinkos judumui. Įrodymai pradėjus taikyti programą „Erasmus“).

(5)  EESRK nuomonė „Visos Europos asmeninės pensijos produktas“ (OL C 81, 2018 3 2, p. 139).

(6)  Žr. EESRK nuomonę „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(7)  OL C 220, 2021 6 9, p. 13, OL C 220, 2021 6 9, p. 106.

(8)  OL C 15, 2022 1 12, p. 137.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Lygybės didinimas Europos Sąjungoje“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2023/C 75/09)

Pranešėja	Ozlem YILDIRIM
Bendrapranešėjis	Cristian PÎRVULESCU

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2022 9 29
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 10 26
Plenarinė sesija Nr.	573
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	140 / 13 / 31

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK primena Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulę, kurioje teigiama, kad „Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu“. Jis taip pat pabrėžia 20 straipsnio, kuriame įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, svarbą.

1.2.

Be to, EESRK primena, kad taikant lygybės principą ne tik draudžiama diskriminacija, bet ir skatinamas nuoseklus teisinės valstybės principo taikymas.

1.3.

EESRK primygtinai ragina Tarybą, Europos Parlamentą ir Komisiją toliau plėtoti apsaugą nuo diskriminavimo prekių ir paslaugų prieinamumo požiūriu, visų pirma priimant pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (1).

1.4.

EESRK mano, kad tvirtą pagrindą suteikia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir kad pagrindinių teisių apsaugos priemonės turi būti vienodai plėtojamos visoje Sąjungoje. Be to, labai svarbu įtraukti visas sąveikas, aplinkas ir situacijas, kuriomis gali pasireikšti diskriminacija. Dėl skirtingos teisinės apsaugos sukuriama nepriimtina teisių hierarchija ir ištisos žmonių grupės lieka neapsaugotos.

1.5.

Dabartinė Europos apsaugos sistema labai priklauso nuo individualaus nukentėjusių asmenų kreipimosi į teismus ir taikomos teisės. Tačiau daugelis tyrimų rodo, kad pranešimai ir procedūros neleidžia atsižvelgti į struktūrinius, tarpsektorinius ir sisteminius nelygybės aspektus, o nukentėjusių asmenų kreipimasis į teismą yra nereikšmingas, statistiniu požiūriu išimtinis atvejis ir naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (2).

1.6.

EESRK pabrėžia, kad nelygybės ir kompleksinės diskriminacijos problemą, kurią lemia socialinės struktūros, galima išspręsti tik pasitelkus nuoseklią ir visapusišką politiką, konkrečias priemones ir ilgalaikes pastangas. Informuotumo didinimas, matomumas ir mokymas yra svarbūs svertai, kuriuos reikia aktyvinti visose visuomenės grupėse.

1.7.

EESRK mano, kad lygybės skatinimas ir pagrindinių teisių apsauga turi būti integruota į platesnę socialinę viziją, dėl kurios padaugėtų priemonių, kuriomis valstybės narės ir Europos institucijos teikia paramą asmenims, viešiesiems bei privatiesiems subjektams, ir tokios priemonės būtų sustiprintos.

1.8.

EESRK mano, kad Sąjunga turi aktyviai skatinti bendrojo lygių galimybių principo pripažinimą ir pozityvias lygių galimybių pareigas ir kad šiuo tikslu institucijos turi pradėti rengti naujos kartos lygybės skatinimo Europoje priemones.

1.9.

EESRK pripažįsta, kad technologijų plėtra suteikia daugeliui piliečių geresnes galimybes naudotis savo teisėmis, tačiau pabrėžia, kad ji taip pat gali paskatinti naują nelygybę, taigi ir naujus poreikius imtis veiksmų, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio principo stebėseną ir taikymą.

1.10.

Siekdamas panaikinti asmenims tenkančią bylinėjimosi naštą, suteikti šiai teisių gynimo priemonei galią, atitinkančią jos smerkiamą praktiką, ir paversti teisinę sistemą veiksminga atgrasomąja priemone diskriminacijai reguliuoti, EESRK pritaria tam, kad Europos Sąjunga priimtų teisės aktus dėl standartų, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti kolektyvinius ieškinius valstybėse narėse, suteikta daugiau galimybių pasinaudoti apskundimu teismine tvarka ir padidintas teigiamas šios priemonės poveikis kovojant su diskriminacija ir užtikrinant vienodą požiūrį.

1.11.

EESRK mano, kad Sąjunga turi užtikrinti valstybių narių valdžios institucijų teikiamą saugumą, vienodą požiūrį į politinius subjektus, profesines sąjungas ir asociacijas bei jų apsaugą, nes tai yra demokratijos, teisinės valstybės ir nediskriminavimo dėl politinių pažiūrų vertybių rezultatas.

1.12.

Taip pat reikia gerinti visų pilietinių subjektų, ypač tų, kurie dalyvauja žmogaus teisių apsaugos veikloje, gebėjimus dirbti su esamomis teisinėmis priemonėmis ir bendradarbiauti su viešosiomis institucijomis.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK primena Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos preambulę, kurioje teigiama, kad „Sąjunga remiasi nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu“. Jis taip pat pabrėžia 20 straipsnio, kuriame įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas, svarbą.

2.2.

Be to, EESRK primena, kad taikant lygybės principą ne tik draudžiama diskriminacija, bet ir skatinamas nuoseklus teisinės valstybės principo taikymas.

2.3.

Šiandien Europos Sąjunga pripažįsta įvairių formų nelygybę ir jų tarpsektorinius aspektus (pvz., lyčių, etninę, socialinę, kartų nelygybę ir kt.).

2.4.

Praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po to, kai buvo priimta Amsterdamo sutartis, visi Europos ir nacionaliniai rodikliai rodo, kad diskriminacija dėl etninės kilmės, rasės, lyties, seksualinės orientacijos, pažiūrų ir įsitikinimų, negalios ir amžiaus tebėra paplitusi užimtumo, galimybių naudotis prekėmis, švietimo, viešųjų paslaugų ir socialinės apsaugos srityse.

2.5.

Tokią nuolatinę diskriminaciją lemia sudėtingi ir dažnai kumuliatyvūs procesai ir ji yra integruotų procesų, sistemų ir normų, dėl kurių atsiranda ir atkartojama tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, rezultatas. Dėl šios nelygybės šaltinių virtinės susidaro situacijos, kurios iš tiesų yra sisteminės ir sudaro realias kliūtis skatinti lygybę (3).

2.6.

EESRK, pasitelkdamas savo narius, taip pat vykdydamas veiklą tiesiogiai valstybėse narėse, pastebi, kad blogėja bendras socialinis klimatas ir vis labiau plinta diskriminacinis elgesys pažeidžiamų asmenų atžvilgiu. Todėl akivaizdu, kad reikia imtis neatidėliotinų ir suderintų veiksmų nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

2.7.

Be to, praėjus beveik dvejiems COVID-19 krizės metams, kelių JT agentūrų, įskaitant Tarptautinę darbo organizaciją (4), teigimu, nerimą kelia didėjančios socialinės ir teritorinės nelygybės požymiai. COVID-19 krizė padidino socialinę ir ekonominę nelygybę ir smarkiai paveikė Europos įmones, nes pasikeitė jų gebėjimas išlaikyti ir kurti darbo vietas.

2.8.

Todėl neturtingos ar pažeidžiamose situacijose esančios socialinės grupės neišvengiamai yra labiau pažeidžiamos diskriminacijos atžvilgiu, nes dėl jos padaugėja kitų pažeidžiamumo veiksnių. EESRK pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į specifinį šios diskriminacijos pobūdį ir parengti tvirtą politiką, skirtą kovoti su diskriminacija ES teritorijose, kuriose gyvena palankių ekonominių ar socialinių sąlygų neturinčios bendruomenės.

2.9.

EESRK pabrėžia, kad nelygybės ir kompleksinės diskriminacijos problemą, kurią lemia socialinės struktūros, galima išspręsti tik pasitelkus tvirtą politiką, konkrečias priemones ir ilgalaikį susitelkimą. Reikia didesnės ir svaresnės paramos nacionalinėms lygybės ir žmogaus teisių įstaigoms, visų pirma siekiant stiprinti jų nepriklausomumą ir didinti darbuotojų skaičių bei finansines lėšas. Informuotumas, matomumas ir mokymas yra svarbūs svertai, kuriuos reikia aktyvinti visose visuomenės grupėse ir viešosios politikos srityse.

2.10.

EESRK mano, kad lygybės skatinimas ir pagrindinių teisių apsauga turi būti integruota į platesnę socialinę viziją, dėl kurios padaugėtų priemonių, kuriomis valstybės narės ir Europos institucijos teikia paramą asmenims, viešiesiems bei privatiesiems subjektams, ir tokios priemonės būtų sustiprintos.

2.11.

EESRK pakartoja, kad visapusiškai remia naująjį Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, ir mano, kad jame yra daug konvergencijos elementų, susijusių su lygybės skatinimu, pagrindinių teisių apsauga ir kova su diskriminacija (5). Kad būtų pasiekti šie tikslai, būtina skirti daugiau dėmesio jų įgyvendinimui.

2.12.

Atsižvelgdamas į savo ankstesnes nuomones (6), EESRK pripažįsta ES pastangas lyčių lygybės, kovos su diskriminacija dėl etninės kilmės, rasės ar amžiaus, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, LGBTQIA+ asmenų teisių apsaugos, neįgaliųjų teisių apsaugos, romų integracijos ir migrantų teisių gynimo srityse.

2.13.

Kaip Komitetas jau yra nurodęs, žmogaus teisių gynimo institucijos ir pilietinės visuomenės organizacijos bei socialiniai partneriai neišnaudoja visų Chartijos galimybių. Būtini patobulinimai siekiant padidinti jos poveikį lygybės principo apsaugai, prevencijai, skatinimui, įgyvendinimui ir taikymui (7).

2.14.

Dabartinė Europos apsaugos sistema labai priklauso nuo individualaus nukentėjusių asmenų kreipimosi į teismus ir taikomos teisės. Tačiau visi tyrimai rodo, kad pranešimai ir procedūros neleidžia atsižvelgti į struktūrinius, tarpsektorinius ir sisteminius nelygybės aspektus, o nukentėjusių asmenų kreipimasis į teismą yra nereikšmingas, statistiniu požiūriu išimtinis atvejis ir naudojamas tik kaip kraštutinė priemonė (8).

2.15.

Šiandien užimtumo srityje kova su diskriminacija apsiriboja situacijomis, atitinkančiomis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus (lytis, rasinė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija).

2.16.

Be to, Sąjungos teisės užtikrinama apsauga, susijusi su galimybe naudotis prekėmis ir viešosiomis paslaugomis, apsiriboja rasės ar etninės kilmės ir lyčių lygybės kriterijais. Joks kitas lygybės pažeidimas nelaikomas tokiu pat, o apsauga nuo diskriminacijos skiriasi atsižvelgiant į kriterijų.

2.17.

Šiuo metu apsauga nuo diskriminacijos valstybėse narėse skiriasi. Kai kuriose jų suteikiama apsauga nuo visų formų diskriminacijos, kurios nurodytos 19 straipsnyje, prekių ir paslaugų srityje, kitose apsauga yra gerokai platesnė, nei nurodyta minėtame straipsnyje. Todėl apsauga nuo diskriminacijos, taigi ir lygybė, įvairiose Europos valstybėse narėse skiriasi.

2.18.

Atsižvelgiant į šias išvadas, tikslinga nustatyti tolesnius veiksmus, kurių reikia imtis siekiant įveikti dabartines veiksmingos lygybės apsaugos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ribas, žvelgiant iš įtraukties perspektyvos.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Bendrojo lygybės principo įtvirtinimo valstybėse narėse skatinimas

3.1.1.

Dabartinė padėtis Europoje pabrėžia, kad lygybės principas yra siekis, kuris vis dar yra labai neapibrėžtas. Pavyzdžiui, Komisija teigia, kad COVID-19 laikotarpiu vienodos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis Europoje buvo didelis iššūkis (9).

3.1.2.

Šiandien kai kurios Europos šalys bendrąjį lygybės principą perkelia į nacionalinę teisės sistemą, įtvirtindamos teisę į vienodą požiūrį pilietinėje visuomenėje, ekonominiuose santykiuose ir santykiuose su valstybe, o kitos baudžia tik už įstatymu aiškiai uždraustą diskriminaciją ir neįpareigoja įgyvendinti lygybės principo (10).

3.1.3.

Dėl šio skirtumo tarp ES piliečių ir gyventojų atsiranda didelis atotrūkis, susijęs su lygybės principo taikymo sritimi, jo teisine apsauga ir veiksmingo įgyvendinimo reikalavimais.

3.1.4.

EESRK ragina Komisiją pripažinti struktūrinius sunkumus, trukdančius visapusiškai įgyvendinti lygybės principą, ir pasekmes, kurias atskleidžia pasiektų rezultatų ribos ir nelygybės mastas šiandienos Europoje. Nacionalinės lygybės ir žmogaus teisių organizacijos turėtų aktyviai dalyvauti šiame nuolatiniame stebėsenos procese.

3.1.5.

EESRK mano, kad Sąjunga, pasitelkdama visas savo kompetencijos sritis, turi vykdyti plataus užmojo politiką, kuria būtų skatinamas lygybės ir lygių galimybių principas, atitinkantis Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje skelbiamas vertybes. Todėl EESRK pritaria naujai Europos Komisijos iniciatyvai, grindžiamai Sutarties 157 ir 19 straipsniais, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nacionalinių lygybės įstaigų veiksmingumui ir jų potencialo plėtojimui, jų daugialypiams vaidmenims ir pajėgumams.

3.1.6.

Sąjunga turi pasirūpinti konkrečiomis priemonėmis, kad bendrasis lygybės principas taptų visoms valstybėms narėms taikomu teisiniu principu, kuris leistų suteikti apsaugą, viršijančią nevienodą požiūrį, susijusį su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsniu saugomais septyniais diskriminacijos kriterijais. Pavyzdžiui, struktūrinių fondų naudojimas būtų viena iš veiksmingų kovos su diskriminacija priemonių sėkmingo įgyvendinimo priemonių.

3.1.7.

Bendro vienodo požiūrio principo pripažinimas, teigiamų įsipareigojimų nustatymas ir jų sisteminio pobūdžio pripažinimas yra būdai gerinti kovą su ekonomine ir socialine nelygybe.

3.2.   Kova su nelygybe ir diskriminacija skaitmeninėje aplinkoje

3.2.1.

Nors EESRK pripažįsta, kad dėl technologijų plėtros daugelis piliečių gali lengviau naudotis savo teisėmis, tačiau mano, kad dėl jos taip pat atsiranda nauja nelygybė naudojantis teisėmis ir paslaugomis ir naujų poreikių imtis veiksmų, siekiant apginti vienodo požiūrio principą.

3.2.2.

Nors valdžios paslaugų ir galimybių naudotis prekėmis ir paslaugomis (ypač būtiniausiomis paslaugomis) skaitmeninė pertvarka iš esmės pakeitė santykius su vartotoju panaikindama fizines kliūtis, dėl jos atsirado naujų skaitmeninių kliūčių. Tai užkerta kelią kai kuriems piliečiams, visų pirma pažeidžiamiausiems, esantiems nepalankioje padėtyje, silpniems ar neįgaliems, taip pat daugumai pagyvenusių žmonių Europoje naudotis teisėmis ir paslaugomis (11).

3.2.3.

Dėl šių sunkumų reikia kurti ir įgyvendinti naują viešąją skaitmeninės įtraukties politiką ir nustatyti pozityvias viešųjų ir privačiųjų veiklos vykdytojų pareigas naudotojų atžvilgiu, įskaitant lengvą ir nemokamą prieigą.

3.2.4.

EESRK pažymi, kad be techninių prieigos ir su algoritmais (12) ir biometrinėmis technologijomis (13) susijusių sunkumų, susiduriame su naujais teisių pažeidimų ir diskriminacijos iššūkiais.

3.2.5.

Kaip pabrėžiama Europos Tarybos (14) ir Pagrindinių teisių agentūros darbuose (15), algoritminiai sprendimai lemia su diskriminaciniu šališkumu susijusių sprendimų priėmimo priemones, grindžiamas automatinio rezultatų atkūrimo paieška. Svarbiausios teisinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti dėl DI galimą diskriminacijos riziką, yra nediskriminavimo teisė ir duomenų apsaugos teisė. Jei abi teisės priemonės bus veiksmingai įgyvendinamos, jos galėtų padėti kovoti su neteisėta diskriminacija.

3.2.6.

EESRK mano, kad, norint kontroliuoti šį poveikį, reikia vykdyti griežtą viešąją politiką, taikomą visai Europos vidaus rinkai ir už Europos ribų esantiems ekonominės veiklos vykdytojams, ir pagal šiuo metu priimamus teisės aktus dėl skaitmeninių paslaugų nustatyti automatizuotų sprendimų kontrolės, duomenų tikrinimo, vertinimo, poveikio vertinimo ir koregavimo procesus kuriant ir diegiant šias technologijas. Skaitmeninių paslaugų direktyva taip pat galėtų padėti rasti sprendimų.

3.3.   Vienodo požiūrio principo apsaugos ir kovos su diskriminacija darbo vietoje plėtojimas

3.3.1.

EESRK pabrėžia esminę užimtumo, kaip integracijos priemonės ir visų lygybės pažado įgyvendinimo, svarbą.

3.3.2.

Nepaisant istorinio Europos Sąjungos įsipareigojimo užtikrinti moterų lygybę užimtumo srityje, dabartinė padėtis primena, kad tradiciškai moterys pirmosios patiria krizių (ekonominių, socialinių, sveikatos ir kt.) pasekmes. Lyčių lygybė darbo vietoje tebėra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos šalys. Prasidėjus COVID-19 krizei, moterų užimtumo lygis sumažėjo visose amžiaus ir profesijų kategorijose ir visame pasaulyje siekė 61,8 % (16).

3.3.3.

Šią su lytimi susijusią nelygybę dar labiau sustiprina kitos nelygybės formos. 2019 m. Eurostato atliktas tyrimas rodo, kad 68 % neįgaliųjų, palyginti su 28,4 % visų gyventojų, grėsė skurdas arba socialinė atskirtis (17). Diskriminuojami darbe jautėsi 21 % žmonių, kurie save laikė LGBT, taip pat 25 % iš Magribo šalių, Afrikos (į pietus nuo Sacharos) kilusių žmonių bei romų kilmės asmenų (18).

3.3.4.

„Eurobarometro“ 2020 m. apklausos dėl diskriminacijos duomenimis, 59 % europiečių mano, kad pagrindinė diskriminacijos priežastis yra etninė kilmė arba odos spalva, o tyrimai rodo, kad diskriminacija yra ypač didelė užimtumo srityje, kur ji daro didelį poveikį lygioms galimybėms ir socialinei integracijai. Reikėtų sukurti metodus, kurie leistų nustatyti tokią diskriminaciją teismuose, pavyzdžiui, Prancūzijos aukščiausiųjų teismų pripažintą Klerko metodą, pagal kurį galima palyginti įdarbintų to paties lygio darbuotojų grupių karjeros pokyčius (19).

3.3.5.

Šiandien Europos kovos su diskriminacija užimtumo srityje politika apsiriboja teisine sistema, kuri suteikia galimybę diskriminacijos atvejus nagrinėti teismuose, o galimai nukentėjusiam asmeniui tenka labai sunki našta kovoti su diskriminacija imantis vieno ar kelių veiksmų prieš darbdavį, paslaugų teikėją ar valstybę.

3.3.6.

Europos Komisija jau seniai pripažino, kad diskriminacija yra kolektyvinių reiškinių rezultatas. Kiekvienu konkrečiu atveju vykstantis bylinėjimasis labai apsunkina nukentėjusių asmenų padėtį. Itin dažnai fiksuojamas diskriminacijos atvejų neskundžiamumo reiškinys (20). Dėl diskriminacijos užimtumo srityje bylinėjamasi nedaug, o skundų dėl diskriminacijos prekių ir paslaugų prieinamumo srityje beveik nepateikiama. Galėtų būti stiprinami neteisminiai lygybės skatinimo mechanizmai ir procesai, taip pat pro bono parama teisiniam darbui ir su viešuoju interesu susijusių ginčų nagrinėjimui.

3.3.7.

Siekdamas panaikinti asmenims tenkančią bylinėjimosi naštą, suteikti šiai teisių gynimo priemonei galią, atitinkančią jos smerkiamą praktiką, ir paversti teisinę sistemą veiksminga, nuo diskriminacijos atgrasančia priemone, EESRK pritaria tam, kad Europos Sąjunga priimtų teisės aktus dėl procesinių priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti teisėmis valstybėse narėse, pavyzdžiui, pasitelkiant kolektyvinių ieškinių mechanizmus, kurie suteikia geresnes galimybes pasinaudoti apskundimu teismine tvarka ir padidina poveikį kovojant su diskriminacija ir ginant vienodą požiūrį.

3.3.8.

Be to, jei Europos Sąjunga ketina veiksmingai kovoti su diskriminacija darbo vietoje, teismo procesas negali būti vienintelė intervencijos priemonė, kai susiduriama su pasireiškiančia kolektyvine ir sistemine diskriminacija.

3.3.9.

Europos Sąjunga turi išplėsti kovos su diskriminacija priemonių spektrą, neapsiribodama teisinėmis priemonėmis, reikalaudama taikyti išankstines priemones, kad būtų galima imtis intervencinių veiksmų dėl nelygybės, koreguoti praktiką ir užkirsti kelią diskriminacijai.

3.3.10.

EESRK mano, kad diskriminacijos srityje turi būti įgyvendinama panaši politika, pagrįsta visais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnyje nurodytais kriterijais. Todėl jis ragina Komisiją: i) įsipareigoti, atsižvelgiant į savo užimtumo ir kovos su diskriminacija politiką, veiksmingai įgyvendinti esamas priemones ar priimti naujas priemones, kuriomis būtų skatinama lygybė užimtumo srityje, ir užtikrinti veiksmingą esamų teisės aktų įgyvendinimą; ii) priimti priemones, skirtas apibendrinti diskriminacijos darbe vertinimą, ir skatinti darbdavius prisiimti vertinimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos prievoles; iii) padėti įmonėms plėtoti nediskriminavimo ir įtraukties praktiką.

3.4.   Apsaugos nuo diskriminacijos ES taikymo srities išplėtimas ir suvienodinimas

3.4.1.

EESRK primygtinai ragina Europos Sąjungą toliau plėtoti apsaugą nuo diskriminacijos prekių ir paslaugų prieinamumo požiūriu, visų pirma priimant pasiūlymą dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas.

3.4.2.

EESRK pažymi, kad pagal šiuo metu galiojančią apsaugą nuo diskriminacijos dėl galimybės naudotis prekėmis ir paslaugomis sukuriama apsaugos pagal kriterijus hierarchija, todėl asmenims, kuriems taikomi diskriminacijos kriterijai, užtikrinama nevienoda apsauga.

3.4.3.

Nors nediskriminavimo principas yra vienas iš pagrindinių teisių apsaugos Sąjungoje ramsčių, kol bus sustabdytas pasiūlymo dėl direktyvos priėmimas, Europos Sąjunga neįgyvendins savo misijos – užtikrinti vienodas galimybes naudotis teisėmis Europos viešojoje erdvėje.

3.4.4.

EESRK ragina Tarybą, Parlamentą ir Komisiją imtis priemonių, kad būtų priimtas šis pasiūlymas dėl direktyvos, į kurį būtų įtraukti jo bendri pasiūlymai, kaip pagerinti galimybes naudotis teisėmis ir teisių gynimo priemonėmis, visų pirma numatant mechanizmus, kuriais palengvinamas naudojimasis teisėmis patvirtinant kolektyvinio ieškinio procedūrą, taip sustiprinant teisių ganymo priemonių veiksmingumą ir pripažįstant nacionalinių kovos su diskriminacija institucijų kompetenciją.

3.4.5.

ES turėtų dėti gerokai daugiau pastangų ir stiprinti bendradarbiavimą vietoje, siekdama užtikrinti, kad be jokių išimčių būtų gerbiamas LGBTIQA+ asmenų orumas ir pagrindinės teisės ir kad šie asmenys niekur nebūtų persekiojami, taip pat siekdama skatinti šių asmenų dalyvavimą viešajame gyvenime.

3.5.

EESRK mano, kad Sąjunga turi aktyviai skatinti bendrojo lygių galimybių principo pripažinimą ir pozityvias pareigas. ES institucijos taip pat turi remti nacionalines organizacijas, skatinančias lygybę ir ginančias žmogaus teises, ir šiuo tikslu priimti privalomus standartus, kad jos galėtų išnaudoti visą savo potencialą ir užtikrinti veiksmingą galiojančių teisės aktų taikymą.

3.6.   Apsaugos nuo politinės, profesinių sąjungų ir pilietinės diskriminacijos atnaujinimas

3.6.1.

EESRK pažymi, kad per pastaruosius metus politinių ir profesinių sąjungų, darbuotojų asociacijų ir pilietinių teisių aktyvistai visoje Europoje susidūrė su sunkumais pasinaudoti savo saviraiškos ir veiksmų laisve, pavyzdžiui, teise rengti demonstracijas savo pretenzijoms išreikšti arba derėtis.

3.6.2.

EESRK mano, kad Sąjunga ir valstybės narės, laikydamosi savo teisės aktų ir taikomų tarptautinių priemonių, turi veiksmingai užtikrinti valstybių narių valdžios institucijų teikiamą saugumą, vienodą požiūrį į politinius subjektus, socialinius partnerius ir asociacijas bei jų apsaugą, nes tai yra demokratijos, teisinės valstybės ir nediskriminavimo dėl politinių pažiūrų vertybių rezultatas.

3.6.3.

Visos valstybės narės ratifikavo TDO konvenciją Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir TDO konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo. Taip pat reikia gerbti ir propaguoti asociacijų laisvę ir teisę jungtis į organizacijas. Svarbu, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis vyktų diskusijos, kaip užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę būti atstovaujami profesinių sąjungų ir pasinaudoti teise kolektyviai jungtis į organizacijas ir imtis kolektyvinių veiksmų (21). Vadovaudamasis Tarptautinės darbo organizacijos tarptautiniu mastu pripažintais standartais, EESRK primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis nacionalinių teisės aktų, darbo santykių sistemų ir taikomų tarptautinių dokumentų, imtis būtinų priemonių veiksmingai apsaugoti asociacijų laisvę ir teisę jungtis į organizacijas bei vesti kolektyvines derybas.

3.7.   Veiksmingos nacionalinės institucijos, skatinančios lygybę, saugančios pagrindines teises ir kovojančios su diskriminacija

3.7.1.

Europos ir nacionalinės teisės aktų taikymas šioje srityje pernelyg dažnai sukuria didelių apribojimų, susijusių su kiekvienai valstybei narei būdingais teisiniais, instituciniais, organizaciniais ir finansiniais aspektais.

3.7.2.

Komitetas mano, kad reikėtų parengti konkrečius planus, įskaitant finansinės paramos, siekiant pagerinti atitinkamų nacionalinių institucijų gebėjimus.

3.7.3.

Komitetas ragina Komisiją parengti pagalbos programą, skirtą už žmogaus teisių sritį atsakingoms nacionalinėms institucijoms, siekiant pagerinti, sustiprinti ir racionalizuoti jų gebėjimus (steigimą, akreditavimą ir tarptautinių standartų laikymąsi), įskaitant informuotumo didinimą, žinias ir visų grupių konkrečių poreikių tenkinimą.

3.7.4.

Taip pat reikia gerinti visų socialinių ir pilietinių subjektų, ypač tų, kurie dalyvauja žmogaus teisių apsaugos veikloje, gebėjimus taikyti esamas teisines priemones ir bendradarbiauti su viešosiomis institucijomis. Būtina geriau remti socialinius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas, kurios užtikrina nuo diskriminacijos nukentėjusių asmenų teisę kreiptis į teismą. Parama gali būti teikiama mokymų, informuotumo didinimo, žinių ir gerosios patirties perdavimo, finansinės ir organizacinės paramos, apsaugos nuo išpuolių ir šmeižto kampanijų forma.

3.7.5.

Komitetas pakartoja savo anksčiau išreikštą siūlymą, kad reikia veiksmingo ir prieinamo mechanizmo, kuris leistų nustatyti fizinius ir žodinius išpuolius, bauginimą ir priekabiavimą, įskaitant piktnaudžiavimo procesus, ir pranešti apie neapykantos kalbos išpuolius prieš pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant žmogaus teises ginančias organizacijas (22). Kai tokie išpuoliai vykdomi skaitmeninėje erdvėje, jie turėtų būti nedelsiant nustatyti, o atitinkamos publikacijos pašalintos.

---

(1)  COM(2008) 426.

(2)  Pagrindinių teisių agentūra, Lygybė Europos Sąjungoje praėjus 20 metų nuo pradinio direktyvų dėl nelygybės įgyvendinimo, 2021 m. balandžio mėn.

(3)  Mulder J., Indirect sex discrimination in employment („Netiesioginė diskriminacija dėl lyties užimtumo srityje“), Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo srities teisės ekspertų tinklas, Europos Komisija, 2020 m.

(4)  Žr. visų pirma 8-ąją TDO ataskaitą dėl besitęsiančios krizės poveikio darbo pasauliui, 2021 m. spalio mėn. Tarptautinė darbo organizacija (TDO), COVID-19: TDO observatorija, 8-asis leidimas, 2021 m. spalio 27 d.

(5)  Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas, COM(2021) 38 (OL C 374, 2021 9 16, p. 38).

(6)  Žr. nuomones: „Neįgalių moterų padėtis“ (SOC/579) (OL C 367, 2018 10 10, p. 20); „Romų moterų padėtis“ (SOC/585) (OL C 110, 2019 3 22, p. 20); „Neįgaliųjų teisių strategija“ (SOC/616) (OL C 97, 2020 3 24, p. 41); „Įvairovės valdymas ES valstybėse narėse“ (SOC/642) (OL C 10, 2021 1 11, p. 7); „2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (SOC/667) (OL C 286, 2021 7 16, p. 128); „2020–2027 m. Integracijos ir įtraukties veiksmų planas“ (SOC/668) (OL C 286, 2021 7 16, p. 134); „Neįgaliųjų teisių strategija“ (SOC/680) (OL C 374, 2021 9 16, p. 50) ir „ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planą“.

(7)  Nuomonė „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (SOC/671) (OL C 341, 2021 8 24, p. 50).

(8)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Lygybė Europos Sąjungoje praėjus 20 metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo, op. cit.

(9)  Europos Komisija, Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES (COM(2009) 567 final).

(10)  Crowley, N. Making Europe more Equal: A legal Duty? („Didinti lygybę Europoje – teisinė pareiga?“), Equinet, 2016 m.

(11)  Défenseur des droits, Dématérialisation et inégalités d’accès aux services publics („Dematerializavimas ir nelygybė teikiant viešąsias paslaugas“), 2019 m.; Dématérialisation des services publics: trois ans après, où en est-on? („Viešųjų paslaugų dematerializavimas: padėtis praėjus trejiems metams“), 2022 m.

(12)  Gerards J., Xenidis R., Algorithmic discrimination in Europe (Algoritminė diskriminacija Europoje), Europos lyčių lygybės ir nediskriminavimo teisės ekspertų tinklas, Europos Komisija, 2020 m.

(13)  Défenseur des droits, Technologies biométriques: l’impératif respect des droits fondamentaux (Biometrinės technologijos. Būtinybė gerbti pagrindines teises), 2021 m.

(14)  Europos Taryba, Zuiderveen Borgesius, F., Discrimination, intelligence artificielle et décisions algorithmiques („Diskriminacija, dirbtinis intelektas ir algoritminiai sprendimai“), 2018 m.

(15)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Kaip užtikrinti teisingą ateitį. Dirbtinis intelektas ir pagrindinės teisės, 2021 m.

(16)  Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), Gender equality and the socio-economic impact of the COVID-19 pandemic („Lygybė bei socialinis ir ekonominis COVID-19 pandemijos poveikis“).

(17)  Eurostatas, Income inequalities („Pajamų nelygybė“), 2019 m.

(18)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Lygybė Europos Sąjungoje praėjus 20 metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo, op. cit.

(19)  Chappe V. A., La preuve par comparaison: méthode des panels et droit de la non-discrimination („Lyginamieji įrodymai: ekspertų grupės metodas ir nediskriminavimo teisė“), Sociologies pratiques, 2011/2, Nr. 23, p. 45–55; Décision cadre du Défenseur des droits, Nr. 2022, 139, 2022 m. rugpjūčio 31 d.; Kasacinio teismo socialinių bylų skyrius, 10/07/1998, Nr. 90-41231; Kasacinio teismo socialinių bylų skyrius 04/07/2000, Nr. 98-43285; Kasacinio teismo socialinių bylų skyrius 28/06/2006, Nr. 04-46419.

(20)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, Lygybė Europos Sąjungoje praėjus 20 metų nuo pradinio lygybės direktyvų įgyvendinimo, op. cit.

(21)  Taip pat žr. nuomonės „Deramas minimalusis darbo užmokestis visoje Europoje“ (SOC/632) 4.5.3 ir 4.5.6 punktus (OL C 429, 2020 12 11, p. 159).

(22)  Nuomonė „Pagrindinių teisių chartijos taikymo ES stiprinimo strategija“ (SOC/671) (OL C 341, 2021 8 24, p. 50).