KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Gairės dėl išderinimo įtaisų naudojimo, atsižvelgiant į lengvųjų transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas atlikus realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (RDE) bandymus, bei sunkiųjų transporto priemonių išmetamą teršalų kiekį, ir dėl apsaugos nuo klastojimo

(2023/C 68/01)

ATSAKOMYBĖS RIBOJIMO PAREIŠKIMAS Šiuo rekomendaciniu pranešimu papildomas pranešimas C(2017) 352 final, kuriame buvo nagrinėjama, ar lengvosiose transporto priemonėse, pagamintose iki RDE sistemos taikymo pradžios, yra išderinimo įtaisų. Jame atsižvelgiama į Tipo patvirtinimo ir rinkos priežiūros forumo ekspertų posėdžiuose vykusias diskusijas. Posėdžiuose dalyvavo Komisijos tarnybos ir ekspertai iš valstybių narių. Jo tikslas – padėti įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 (1) ir Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 (2) dėl atitinkamai lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių. Jis pats nėra teisiškai privalomas. Bet koks autoritetingas teisės aiškinimas turėtų būti grindžiamas tik tais reglamentais ir kitais taikytinais teisės aktais ar principais, kaip antai Komisijos reglamentu (ES) 2017/1151 (3) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 582/2011 (4) , įskaitant visus teisės aktus, kuriais jie iš dalies pakeisti. Šiuo pranešimu siekiama padėti valdžios institucijoms ir veiklos vykdytojams pateikiant gerosios patirties pavyzdžių, kaip galima veiksmingai įgyvendinti taikytinus teisės aktus, tačiau autoritetingai aiškinti Sąjungos teisės aktus yra kompetentingas tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

1.   Įvadas

Išderinimo įtaiso sąvoka yra neatsiejama Europos teisės aktų dėl transporto priemonių išmetamų teršalų dalis. Išderinimo įtaisų apibrėžtis ir draudimas (su tam tikromis išimtimis) lengvųjų transporto priemonių atveju aiškiai išdėstyti Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje. Sunkiosioms transporto priemonėms šis draudimas nustatytas Reglamento (EB) Nr. 595/2009 5 straipsnio 3 dalyje (žr. I priedą).

Dėl tam tikros rūšies išderinimo įtaisų suderinamumo Teisingumo Teisme buvo pateikti keli prašymai priimti prejudicinį sprendimą. Teisingumo Teismas šį klausimą nagrinėjo byloje C-693/18, kurioje Teismas laikėsi nuomonės, kad draudimo naudoti išderinimo įtaisus išimtis turi būti aiškinama siaurai (5). Be to, bylose C-128/20, C-134/20 ir C-145/20 Teisingumo Teismas nusprendė, kad išderinimo įtaisui, kuris įprastomis važiavimo sąlygomis buvo naudojamas didžiąją metų dalį, siekiant apsaugoti variklį nuo pažeidimo ar avarijos ir užtikrinti saugią transporto priemonės eksploataciją, negali būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 715/2007 (6) 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta išimtis.

2017 m. pradžioje Komisija paskelbė pirmąsias gaires dėl papildomų išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų (AECS) ir išderinimo įtaisų (7), susijusias su lengvosiomis transporto priemonėmis, kurių tipas patvirtintas neatlikus realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (RDE) bandymų. Šiose pirmosiose gairėse taip pat buvo pateiktos išsamios AECS vertinimo gairės, o vėliau jos tapo teisės aktų dalimi, todėl šiame dokumente jos nekartojamos.

Šio dokumento tikslas – nustatyti lengvosiose ir sunkiosiose transporto priemonėse naudojamų neteisėtų išderinimo įtaisų nustatymo gerąją patirtį, papildant pirmąjį rekomendacinį pranešimą, ypatingą dėmesį skiriant transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas pagal EURO 6d ir EURO 6d-TEMP standartus bei EURO VI standarto A–E pakopas.

Be to, šiame dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į poreikį užtikrinti, kad eksploatuojant transporto priemones nebūtų klastojami duomenys, skatinant tinkamą išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų ir transporto priemonių odometrų tikrinimą, atliekamą vykdant rinkos priežiūrą.

Šio dokumento projektas buvo aptartas su valstybėmis narėmis Keitimosi informacija apie vykdymo užtikrinimą forume ir su visais suinteresuotaisiais subjektais Motorinių transporto priemonių darbo grupėje. Buvo gauta pastabų, į kurias kiek įmanoma atsižvelgta.

A DALIS. Išderinimo įtaisai ir AECS

2.   Apibrėžtys ir bendrieji įsipareigojimai

Lengvųjų transporto priemonių atveju

Lengvųjų transporto priemonių atveju išderinimo įtaisų sąvoka apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 3 straipsnio 10 dalyje:

„išderinimo įtaisas – tai bet kokia sudedamoji konstrukcijos dalis, registruojanti temperatūrą, transporto priemonės greitį, variklio sukimosi dažnį (min–1), perdavimo mechanizmo veikimą, slėgį kolektoriuje prieš droselinę sklendę arba bet kokį kitą parametrą, kad galėtų įjungti kiekvieną išmetamų teršalų kontrolės sistemos sudedamąją dalį, kuri, esant įprastoms ir pagrįstai numatytinoms transporto priemonės veikimo ir eksploatavimo sąlygoms, mažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos veiksmingumą, arba tolygiai keisti jos veikimo parametrus, sulėtinti tos dalies veikimą ar ją išjungti;“

Draudimas naudoti išderinimo įtaisus ir draudimo išimtys nustatyti to paties reglamento 5 straipsnio 2 dalyje:

„Draudžiama naudoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų veiksmingumą mažinančius išderinimo įtaisus. Draudimas netaikomas tokiais atvejais:

a)	įtaiso būtinumas pateisinamas dėl variklio apsaugos nuo pažeidimo ar avarijos ir jis būtinas saugiam transporto priemonės naudojimui;

b)	įtaisas veikia nepažeidžiant variklio užvedimo reikalavimų arba

c)	reikalavimai iš esmės įtraukti į degalų garavimo išlakų ir pro išmetamąjį vamzdį išmetamųjų teršalų vidutinio kiekio tikrinimo procedūrą.“

Tačiau šį draudimą reikia aiškinti kartu su Komisijos reglamente (ES) 2017/1151 nustatytomis taisyklėmis, susijusiomis su papildomų išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų taikymu.

Atitinkamos apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) 2017/1151 2 straipsnyje:

Taip pat 5 straipsnio 11 dalyje:

Pagal Reglamento (ES) 2017/1151 IIIA priedą:

Sunkiųjų transporto priemonių atveju

Sunkiųjų transporto priemonių atveju išderinimo strategijos sąvoka apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 595/2009 3 straipsnio 8 dalyje:

Toliau terminas „išderinimo įtaisai“ apima ir sunkiųjų transporto priemonių išderinimo strategijas. Draudimas taikyti išderinimo strategijas nustatytas tame pačiame reglamente, t. y. Reglamento (EB) Nr. 595/2009 5 straipsnio 3 dalyje:

Esminis šių dviejų reglamentų skirtumas yra tas, kad lengvųjų transporto priemonių atveju taikomos išimtys dėl išderinimo įtaisų, o sunkiųjų transporto priemonių atveju išimtys dėl papildomų išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų naudojimo paminėtos JT EEK taisyklės Nr. 49 (8) 6 redakcijos 10 priedo 5.1.2 punkte:

„Sąlygomis, kurių galima pagrįstai tikėtis įprastai eksploatuojant ir naudojant transporto priemonę, pagrindinės TIS išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumas neturi būti mažesnis kaip papildomos TIS, nebent papildoma TIS atitinka vieną iš šių specialių išimčių:

a)	jos taikymas įtrauktas į taikytinus tipo patvirtinimo bandymus, įskaitant ne ciklo metu atliekamus bandymus, nustatytus šio reglamento VI priedo 6 skirsnyje, ir eksploatuojamoms transporto priemonėms taikomas nuostatas, išdėstytas šio reglamento 12 straipsnyje (9);

b)	ji imama taikyti varikliui ir (arba) transporto priemonei apsaugoti nuo pažeidimo ar avarijos;

c)	ji taikoma tik paleidžiant arba įšildant variklį, kaip apibrėžta šiame priede;

d)

ji taikoma sumažinant vieno tipo reguliuojamų išmetamųjų teršalų kontrolę, kad būtų galima išlaikyti kito tipo reguliuojamų išmetamųjų teršalų kontrolę savitomis aplinkos ar eksploatavimo sąlygomis, iš esmės neįtrauktomis į taikytinus tipo patvirtinimo arba sertifikavimo bandymus. Bendrasis tokios papildomos TIS poveikis – kompensuoti kraštutinių aplinkos sąlygų poveikį taip, kad būtų užtikrinama priimtina visų reglamentuojamų išmetamųjų teršalų kontrolė.“

3.   Pagrindimas

3.1.    Išderinimo įtaisai lengvosiose transporto priemonėse

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1151 atliekant WLTP ir RDE bandymus variklio teršalų išmetimo lygis turi neviršyti išmetamųjų teršalų ribinių verčių. Pagal išderinimo įtaiso apibrėžties išimtis draudimas naudoti išderinimo įtaisą netaikomas ribinėmis sąlygomis, taikomomis atliekant išmetamųjų teršalų bandymų procedūras. Ši išimtis buvo nustatyta todėl, kad atliekant bet kokį reglamentuojamą bandymą išmetamųjų teršalų kiekis bet kuriuo atveju turi neviršyti nustatytų ribų.

Todėl, nors RDE ribinės sąlygos yra pakankamai plačios, transporto priemonių, kurių tipas patvirtintas atlikus RDE bandymus, atveju vis tiek išlieka didelė išderinimo įtaisų naudojimo rizika tose srityse, kuriose bandymai nėra atlikti, t. y. už RDE ribinių sąlygų ribų.

Draudžiamu išderinimu įtaisu taip pat turėtų būti laikomas bandymo atlikimo nustatymas ir tyčinis transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio parametrų pakeitimas, siekiant parodyti mažesnį išmetamųjų teršalų kiekį, nei tas, kuris būtų buvęs išmestas priešingu atveju. Taip pat ir nedeklaruota, taigi ir neįvertinta, AECS automatiškai būtų laikoma išderinimo įtaisu. Todėl toliau minimi išderinimo įtaisai gali apimti AECS, kurios nebuvo deklaruotos ir patvirtintos. Gavus prašymą, tipo patvirtinimo institucijos turėtų pateikti atitinkamą deklaruotą ir patvirtintą AECS rinkos priežiūros institucijai (10), Komisijai arba kitoms pripažintoms trečiosioms šalims, kurios atlieka atitinkamus bandymus.

Reikėtų pažymėti, kad tikrinant, ar esama išderinimo įtaisų, taip pat galėtų būti atliekami kiti išmetamo teršalų kiekio patikrinimai, pavyzdžiui, susiję su degalų garavimo išlakomis (4 tipo bandymas).

3.2.    Išderinimo įtaisai sunkiosiose transporto priemonėse

Reglamento (ES) Nr. 582/2011 nuostatomis dėl eksploatuojamų transporto priemonių atitikties (ISC) nustatoma transporto priemonių, kuriose naudojamos PEMS, išmetamųjų teršalų atitikties patikra. Tipo patvirtinimo metu atliktu įrodomuoju bandymu ir ISC bandymais užtikrinama, kad variklio išmetamų teršalų kiekis neviršys išmetamųjų teršalų ribinių verčių, taip užtikrinant, kad transporto priemonė jas atitiks visomis įprastomis eksploatavimo sąlygomis.

Draudžiamu išderinimu įtaisu (sunkiųjų transporto priemonių atveju – strategija) taip pat turėtų būti laikomas bandymo atlikimo nustatymas ir tyčinis transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio parametrų pakeitimas, siekiant parodyti mažesnį išmetamųjų teršalų kiekį, nei tas, kuris būtų buvęs išmestas priešingu atveju. Taip pat ir nedeklaruota, taigi ir neįvertinta, AECS automatiškai būtų laikoma draudžiamu išderinimo įtaisu (strategija). Todėl toliau tekste minimi išderinimo įtaisai gali apimti AECS, kurios nebuvo deklaruotos ir patvirtintos.

Nors leidžiamos PEMS bandymų sąlygos yra pakankamai plačios, vis tiek išlieka didelė išderinimo įtaisų naudojimo rizika tose srityse, kuriose bandymai nėra atlikti ir kurios gali būti už ISC-PEMS leistinų bandymo sąlygų ribų.

4.   Kaip nustatyti galimą išderinimo įtaisą

Siekiant padėti valstybių narių valdžios institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus, šiame dokumente pateikiama išderinimo įtaisų nustatymo metodika. Pagrindiniai tikslai:

—	užtikrinti nuoseklią transporto priemonių atranką ir su išderinimo įtaisais susijusius bandymus;

—

nustatyti rekomenduojamą metodiką, kad būtų užtikrintas skirtingų institucijų ir (arba) laboratorijų bandymų ir vertinimo nuoseklumas. Minėtoje metodikoje nustatomos nereglamentuojamos bandymų sąlygos (arba nereglamentuojamų bandymų sąlygų kategorijos), kurioms esant gali būti išprovokuotas išderinimo įtaiso veikimas.

4.1.    Transporto priemonių atranka

Vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2018/858 (11) ir „atlikdamos tuos bandymus ir patikrinimus“, susijusios šalys (Komisija, institucijos) „atsižvelgia į nustatytus rizikos vertinimo principus“ (12), kurie aptariami Keitimosi informacija apie ES teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių patvirtinimu ir rinkos priežiūra, vykdymo užtikrinimą forume. Šiuo tikslu sudarant tikrintinų transporto priemonių imtį galima atsižvelgti į keletą kriterijų, jie yra:

—

rinkos dalis – pageidautina naudoti ES valstybėse narėse jau turimus pardavimo duomenis. Lengvųjų transporto priemonių atveju gali būti naudojami pardavimo duomenys, pateikti naujausioje CO2 stebėsenos duomenų bazėje, kurią galima rasti adresu https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/co2-cars-emission-20 ir https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/vans-16 (arba jos naujausioje metinėje versijoje). Lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių bandymus rekomenduojama pradėti nuo tų transporto priemonių, kurių pardavimo duomenys visoje ES didžiausi. Tačiau, siekiant padidinti bandymų atsitiktinumą, reikia atlikti bandymus ir su tomis transporto priemonėmis, kurių pardavimo duomenys mažesni;

—	techninė apibrėžtis – antrasis kriterijus galėtų būti išmetamų teršalų kiekio standartai, galios pavaros technologijos, degalai ir papildomas apdorojimas;

—

aplinkosauginis veiksmingumas – informacijos apie transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį galima gauti taikant alternatyvius metodus, pavyzdžiui, atliekant nuotolinius bandymus, naudojant transporto priemonėje įrengtus stebėjimo įtaisus ir kt. Nors ši informacija nėra pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima patvirtinti, kad transporto priemonėje naudojamas išderinimo įtaisas, ji padeda nustatyti neįprastus atvejus. Jeigu ji nustatyta patikimai (taikant apibrėžtus bandymų protokolus, pagal tą patį protokolą ištyrus daug transporto priemonių), ji galėtų būti tvirtas pagrindas transporto priemonių aplinkosauginiam veiksmingumui patvirtinti ir galėtų būti naudojama atrenkant transporto priemones tolesniems bandymams. Siekiant nustatyti galimą transporto priemonių aplinkosauginį veiksmingumą, gali būti naudojami keli metodai ir duomenų šaltiniai. Toliau rekomenduojami ir trumpai pristatomi du iš jų. Rekomenduojami šie metodai:

—

nuotolinė transporto priemonių parko stebėsena naudojant transporto priemonėje įrengtus jutiklius (pvz., NOx, variklio), dar vadinama supaprastinta išmetamųjų teršalų kiekio matavimo sistema (SEMS). Šis metodas gali būti tarpinis būdas susieti didelį išmetamą teršalų kiekį su variklio ir transporto priemonės eksploatavimo parametrais, bet reikia dar apibrėžti duomenų vertinimo strategiją;

—

nuotolinio matavimo įtaisai (RSD), kuriais stebima daug transporto priemonių nustatytoje vietoje arba judant (bandymai vejantis). Siekiant nustatyti ryšį su transporto priemonės rūšimi ir jai taikomais išmetamų teršalų kiekio standartais, RSD duomenys turi būti naudojami kartu su registracijos duomenų bazėmis. Galutinė informacija laikoma surinkta, kai nustatoma, kad didelį teršalų kiekį išmeta pakankamai daug tos pačios rūšies transporto priemonių.

Siekiant, kad tokie duomenys būtų prieinami, ES valstybių narių rinkos priežiūros ir tipo patvirtinimo institucijų iniciatyva ES keitimosi informacija apie vykdymo užtikrinimą forume buvo pradėtas bendrasis veiksmas dėl nuotolinio aptikimo ir išmetamųjų teršalų atitikties rizikos vertinimo. Vykdant CARES (13) ir NEMO (14) mokslinių tyrimų projektus sukurtos patogios naudoti ir tikslios nuotolinės išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos sistemos. Šio veiksmo tikslas – sukurti metodiką, pagal kurią būtų galima rinkti transporto priemonių išmetamų teršalų duomenis, gautus atliekant RSD bandymus ir taikant kitus metodus, bei jais dalytis, siekiant padėti taikyti transporto priemonės tipo atrankos rizikos vertinimo metodiką.

Galima svarstyti galimybę taikyti kitokius didžiausią teršalų kiekį išmetančių transporto priemonių nustatymo metodus, su sąlyga, kad transporto priemonės aplinkosauginis veiksmingumas bus vertinamas panašiomis bandymų sąlygomis (pvz., tiriant transporto priemones laboratorijoje pagal važiavimo ciklus ir (arba) sąlygomis, kurios skiriasi nuo reglamentuojamo bandymo).

Teisės aktuose (15) reikalaujama informacija apie transporto priemonę turi būti prieinama visoms atitinkamoms šalims (valstybėms narėms, techninėms tarnyboms, trečiosioms šalims ir Komisijai), kad būtų galima atlikti bandymus.

4.2.    Išderinimo įtaisų bandymų metodika ir rezultatų vertinimas

4.2.1.   Įvadas

Šiame skirsnyje pateiktą metodiką reguliariai peržiūrės Keitimosi informacija apie ES teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių patvirtinimu ir rinkos priežiūra, vykdymo užtikrinimo forumas. Naudojantis naujausiais dalyvaujančių institucijų surinktais išmetamųjų teršalų duomenimis, peržiūros metu bus įvertintas 4.2.3.1 punkte nustatytų išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių tinkamumas.

Toliau pateikiamos įvairios bandymų galimybės ir ne visi toliau nurodyti metodai turi būti taikomi kiekvienai bandomajai transporto priemonei. Kompetentinga institucija arba pripažinta trečioji šalis, remdamasi tinkamu rizikos vertinimu, kurį atliekant atsižvelgiama į galimą neatitiktį, jos atsiradimo tikimybę ir kitus galimus rodiklius, pavyzdžiui, neatitikties atsiradimo pavojingumą, turėtų kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, kurie metodai yra tinkamiausi.

Išderinimo įtaisų (IĮ) paieška gali apimti du skirtingus atvejus:

A) atvejis – bandymų ribų aptikimo IĮ: įtaisai / strategijos, kuriuose kaip įjungimo veiksniai naudojamos šiuo metu reglamentuojamos bandymų ribos arba jų pakaitalai (pvz., aplinkos temperatūra, altitudė, kelionės trukmė, sunaudotų degalų kiekis ir važiavimo dinamikos intervalai), arba

B) atvejis – bandymų aptikimo IĮ: įtaisai / strategijos, kuriuos įjungia bandymų įranga (pvz., priešslėgio padidėjimas išmetimo vamzdyje, galinių ultragarsinių jutiklių signalai, duomenų registratoriaus prijungimas prie OBD prievado) arba transporto priemonės buvimo vietos nustatymas (t. y. bet koks pranešimas apie tai, kad kelyje atliekamas transporto priemonės variklio teršalų išmetimo bandymas). Šių bandymų aptikimo IĮ pirmiausia gali būti ieškoma atliekant bandymus kelyje naudojant PEMS, nes laboratorijoje bandomose transporto priemonėse paprastai reikia naudoti specialų važiuoklės dinamometro režimą, kad išmetamųjų teršalų bandymus būtų galima atlikti neįjungiant saugos įtaisų ir pan.

Abiem atvejais taikomas metodas nurodytas toliau pateiktoje lentelėje. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas bandymų ribų aptikimui, negalima pamiršti tyrimų, kuriais siekiama aptikti bandymų aptikimo IĮ, nes laikui bėgant tokių strategijų nustatymo rizika gali padidėti.

Table 1.

Skirtingi išderinimo įtaisų atvejai

	A atvejis Bandymų ribų aptikimas	B atvejis Bandymų aptikimas
Bandymų įranga	Pagal teisės aktų reikalavimus (laboratorija, PEMS)	Ribotas įsikišimas į transporto priemonę (neprisijungiama prie transporto priemonės OBD prievado, galimai nenaudojamas išmetamųjų dujų srauto matuoklis), pvz.: išmetamųjų teršalų šleifo stebėjimas, SEMS.
Bandymų sąlygų parinkimas	Pagal 4.2.2.1 punktą	be A atvejo, galimybė atlikti bandymus kelyje skirtingose vietose sumažintų riziką, kad vykdant strategiją bus pasinaudota transporto priemonės padėtimi.
Išmetamųjų teršalų duomenų vertinimas	Pagal 4.2.3 punktą 4.2.3	Ad hoc priemonė

4.2.2.   Bandymai A atveju (bandymų ribų aptikimas)

4.2.2.1.   Bandymų sąlygų (modifikuotų sąlygų) parinkimas

Atliekant visus bandymus transporto priemonė turėtų būti bandoma bent jau pagal reglamentuojamą metodiką. Tai svarbu siekiant įsitikinti, kad transporto priemonė ir (arba) variklis tinkamai veikia, kad tinkamai vykdoma jų techninė priežiūra, arba patikrinti kitus panašius aspektus, dėl kurių nepagrįstai būtų viršijamas išmetamas teršalų kiekis.

Siekiant nustatyti išderinimo įtaisų buvimą pagal A atvejį, transporto priemones reikia tirti keičiant standartines bandymo sąlygas, t. y. taikyti modifikuotas sąlygas. Modifikuotos sąlygos nėra nustatytos ir jas galima nustatyti atsižvelgiant į poreikį aptikti tam tikrų technologijų veikimą pagal išsamų parametrų rinkinį ir išsaugoti nenuspėjamumą.

Šie bendrieji principai lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių atveju nurodyti Table 2 lentelėje (16).

Table 2.

Išmetamųjų teršalų kiekio standartai, reglamentuojami išmetamųjų teršalų bandymai ir galimos modifikuotos sąlygos A atveju

Išm. terš. standartai	Taikomas (-i) reglamentuojamas (-i) išmetamųjų teršalų kiekio bandymas (-ai)	Galimos IĮ aptikimo modifikuotos sąlygos
Lengvosios transporto priemonės
EURO 5 EURO 6b,c	NEDC pagal JT EEK R83 (17)	Modifikuotas NEDC, kiti ciklai, visų atpažįstamų sąlygų, būdingų stendiniams bandymams (atidarytas variklio dangtis, nesisukantys ratai, GPS signalo nebuvimas arba ratų nejudėjimas ir kt.), pašalinimas, įjungti pagalbiniai įrenginiai, bandymai kelyje
EURO 6d-TEMP EURO 6d	WLTP pagal ES reglamentą 2017/1151 RDE bandymai pagal ES reglamentą 2018/1832	Modifikuota WLTP, palyginimui skirta WLTP kelyje, kiti ciklai, visų atpažįstamų sąlygų, būdingų stendiniams bandymams (atidarytas variklio dangtis, nesisukantys ratai, GPS signalo nebuvimas arba nejudėjimas ir kt.), pašalinimas, įjungti pagalbiniai įrenginiai Bandymai kelyje nesant RDE ribinių sąlygų (pvz., už RDE altitudės ir (arba) temperatūros ir (arba) važiavimo dinamikos intervalų ribų)
Sunkiosioms transporto priemonėms skirti varikliai / sunkiosios transporto priemonės
EURO VI	Atliekant variklių bandymus – WHTC, o visų transporto priemonių atveju – PEMS bandymai pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 582/2011 (18)	Transporto priemonių bandymai kelyje arba laboratorijoje (pvz., lygiaverčiai WHVC bandymams, esant kitokiai etapų eiliškumo tvarkai), nesant ISC leistinų sąlygų (pvz., už altitudės ir (arba) temperatūros sąlygų ribų)

Modifikuojant vieną arba kelis bandymo parametrus išmetamųjų teršalų kiekio bandymo metu galima išprovokuoti vienos ar kelių toliau išvardytų sistemų veikimą ir dėl to gali padidėti išmetamųjų teršalų kiekis:

—	išderinimo įtaiso;

—

AECS;

—

modifikuotą fizinę variklio ir (arba) išmetamo teršalų kiekio reguliavimo technologijų reakciją, kuri natūraliai pasireikštų pakeitus sąlygas (pvz., aplinkos temperatūrą, nuo kurios priklauso sudedamųjų dalių įkaitimas), bet kurios nereguliuoja programinė įranga, reaguojanti į aptinkamus signalus (parametrus) (19).

Modifikuotos sąlygos – tai bandymų sąlygos, kurioms esant gali būti pastebimas išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas, taigi ir įtaisų / strategijų naudojimas. Atliekant bandymus, trunkančius nuo 30 minučių (tipinė laboratorinių bandymų trukmė) iki 2 valandų (lengvosios transporto priemonės) ar net 3 valandų (sunkiosios transporto priemonės), AECS sukelto išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimo poveikį galima pastebėti, jei:

—	AECS / IĮ veikia pakankamai ilgai;

—	atitinkamas išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas nėra statistiškai sumažintas atsižvelgiant į bendrą viso bandymo metu išmestą teršalų kiekį.

Todėl rekomenduojama atlikti bandymus taikant geriausias prieinamas modifikuotas sąlygas: kuo trumpiau jos taikomos, tuo lengviau aptikti trumpus AECS aktyvavimus, su sąlyga, kad minimali modifikuotų sąlygų taikymo trukmė atitinka rekomenduojamą praktiką, nurodytą 4.2 punkte. Taip pat gali būti svarstoma galimybė taikyti ilgos trukmės modifikuotas sąlygas, pvz., tais atvejais, kai variklio apkrova ilgą laiką išlieka padidėjusi (pvz., esant dideliam krovumui ir (arba) kylant aukštyn, ir (arba) važiuojant greitkeliu).

4.2.2.2.   Modifikuotų sąlygų skirstymas į kategorijas

Kad būtų lengviau įvertinti išmetamųjų teršalų kiekį, užfiksuotą taikant įvairias modifikuotas sąlygas, buvo sukurtos kategorijos, kurios buvo susietos su 4.2.3.1 punkte nurodytomis ribinėmis vertėmis. Tai taikoma tik A atvejui (bandymų ribų aptikimui).

—

1 kategorijai priskiriami visi reglamentuojami bandymai, pavyzdžiui, šaltojo užvedimo WLTP, šaltojo ir karštojo užvedimo RDE miesto ir bendri bandymai, reglamentuojami sunkiųjų transporto priemonių ISC bandymai, kuriems taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės. Šiai kategorijai taip pat priskiriami bandymai, kuriuose pokyčiai, palyginti su reglamentuojamomis sąlygomis, yra riboti (pvz., oro kondicionierius įjungtas atliekant šaltojo užvedimo WLTP, karštojo užvedimo WLTP, šaltojo ir karštojo užvedimo WHVC): šiuo atveju parametrai, neatitinkantys reglamentuojamų bandymo sąlygų, neturėtų lemti didelių variklio sistemos fizinio atsako pokyčių.

—	2 kategorijai priskiriami nereglamentuojami bandymai, kurių atstumai yra tokio pat dydžio, kaip ir reglamentuojamų bandymų atstumai.

—

3 kategorijai priskiriami visi kiti bandymai, kurie nepatenka į 1 ir 2 kategorijas arba kuriuos galima atlikti netikėtai. Šiai kategorijai taip pat priskiriami bandymai, kuriais siekiama nustatyti, ar transporto priemonė pritaiko savo strategiją atliekant išmetamųjų teršalų kiekio bandymus (B atvejis).

Apibrėždama modifikuotą sąlygą ir priskirdama ją vienai iš kategorijų, atsakinga institucija turėtų atidžiai atsižvelgti į šias charakteristikas:

—

nuvažiuotą atstumą (trukmę) taikant modifikuotą sąlygą – mažiausias atstumas (arba trukmė) turi atitikti reglamentuotose sąlygose nustatytas vertes. Lengvųjų transporto priemonių atveju mažiausias rekomenduojamas atstumas yra 16 km (t. y. mažiausias reglamentuotas RDE bandymo atstumas). Sunkiųjų transporto priemonių atveju mažiausia rekomenduojama trukmė turi atitikti variklio darbą WHTC ciklo metu. Hibridinių transporto priemonių (pvz., PHEV) atveju reikėtų atsižvelgti į EV nuvažiuoto atstumo dalį.

—	modifikuotas sąlygas galima taikyti trumpiau, tačiau tokiu atveju 4.2.3.1 punkte nurodytos ribos nebūtų taikomos ir reikėtų naudoti ad hoc vertinimo strategijas (žr. 4.2.3.2 punktą);

—	transporto priemonės kondicionavimą, t. y. jei modifikuota sąlyga atitinka bandymą, kurio metu transporto priemonė yra „šalta“ pagal taikytino reglamento apibrėžtį (pvz., pirmasis WLTP etapas).

Table 3.

Įvairių kategorijų modifikuotų bandymo sąlygų pavyzdžiai

Kategorija	Lengvoji transporto priemonė	Sunkioji transporto priemonė
1	— WLTP — WLTP, kai variklio dangtis yra atidarytas, langai nuleisti, įjungti žibintai ir kondicionierius ir kt. — RDE reikalavimus atitinkantys maršrutai (bendri arba miesto etapai) vidutinės trukmės arba ilgiau taikomomis sąlygomis	— ISC-PEMS reikalavimus atitinkantys bendrų transporto priemonės bandymų maršrutai — WHTC variklio bandymai
2	— Bandymų trasoje atliekama WLTP — Laboratorijoje atliekamos WLTP aplinkos temperatūros svyravimai, pasirinktų bandymo ciklo etapų kartojimas — WLTP, kai kartojami etapai arba pakeičiamas jų eiliškumas, aplinkos temperatūrai esant nuo –7 °C iki +35 °C — Kiti laboratoriniai ciklai, kaip visi ciklai arba etapai (pvz., CADC (20), BAB (21), TfL (22)) — RDE reikalavimų neatitinkantys bandymai (23), pvz (24).: — važiavimo dinamikos perteklius; — perteklinis suminis altitudės padidėjimas; — specialūs bandymai, kurių metu taikomos važiavimo sąlygos, kurių negalima užtikrinti atliekant RDE bandymą, pvz. ilgas greitkelio maršrutas; — bandymai nesant RDE ribinių aplinkos temperatūros ir (arba) altitudės sąlygų.	— WHVC laboratoriniai transporto priemonių bandymai — Kiti laboratoriniai ciklai (t. y. keli WHVC, kai pakeičiamas etapų eiliškumas, pvz., U / R / M / M / R / R / U (25)) — ISC-PEMS maršrutai, kurie neatitinka reikalavimų dėl, pvz.: — mažo krovumo; — specialių bandymų, kurių metu taikomos važiavimo sąlygos, kurių negalima užtikrinti atliekant ISC-PEMS bandymą: trumpo miesto maršruto, ilgo greitkelio maršruto; — bandymų nesant ISC-PEMS leistinų aplinkos temperatūros ir (arba) altitudės sąlygų.
3	Modifikuotas degalų garavimo išlakų bandymas, OBD funkciniai patikrinimai, išmetamųjų teršalų šleifo stebėjimas, RDE bandymas prisijungiant prie OBD arba SEMS ir neprisijungiant	OBD funkciniai patikrinimai, išmetamųjų teršalų šleifo stebėjimas, PEMS bandymai neprisijungiant prie OBD

1 pastaba.

Bandymų matricų pavyzdžiai pateikti III priede.

2 pastaba.

Bandymus prie įvairių kategorijų turi priskirti TPI ir toks klasifikavimas taip pat turi būti patvirtinamas AECS deklaracijoje, pateikiamoje suteikus tipo patvirtinimą.

4.2.3.   Bandymo rezultatų įvertinimas A atveju (bandymų ribų aptikimas)

Transporto priemonės variklio teršalų išmetimas viso bandymo (arba bandymo dalies) metu turėtų būti išreikštas išmetamųjų teršalų santykiais (ER). ER – tai transporto priemonės per bandymą išmestų teršalų kiekis, padalytas iš taikytinos išmetamųjų teršalų kiekio ribos (26).

Lengvųjų transporto priemonių atveju ER apskaičiuojamas atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2017/1151 nuostatas, galiojusias tipo patvirtinimo metu. Nereglamentuojamo išmetamųjų teršalų kiekio (t. y. 2 ir 3 kategorijų, apibrėžtų 4.2.2.2 punkte) modifikuotų sąlygų atveju išplėstinių sąlygų ir (arba) CO2korekcijos netaikomos.

Sunkiųjų transporto priemonių atveju ER apskaičiuojamas atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 582/2011 nuostatas, galiojusias tipo patvirtinimo metu.

Teršalų, kuriems netaikomi atitikties koeficientai ir kurie nereguliuojami realiomis važiavimo sąlygomis (pvz., CO, kai atliekami lengvųjų transporto priemonių RDE bandymai), atveju kelyje išmetamų teršalų kiekį reikia padalyti iš taikytinos ribinės vertės. Tokiu atveju apskaičiuotas ER naudojamas ne transporto priemonės atitikčiai patikrinti, o įvertinti, ar išmetamųjų teršalų kiekis nėra neįprastas pagal 4.2.3.1 ir 4.2.3.2 punktus.

Table 4.

ER skaičiavimo skaitinis pavyzdys Nr. 1: lengvosios transporto priemonės

	Išmatuotas išmetamųjų teršalų kiekis	Taikoma išmetamųjų teršalų kiekio riba (EURO 6, priverstinis uždegimas)	PEMS atitikties koeficientas	ER apskaičiavimas
Laboratorija (maišelis)	NOx 35 mg/km	60  mg/km	Netaikoma	ER = 35 / 60 = 0,58
Laboratorija (EURO 6d transporto priemonės atveju – PEMS)	NOx 35 mg/km	60  mg/km	1,43	ER = 35 / (60 x 1,43 ) = 0,41
Kelyje (EURO 6d transporto priemonės atveju – PEMS)	NOx 35 mg/km	60  mg/km	1,43	ER = 35 / (60 x 1,43 ) = 0,41

Table 5.

Skaitinis pavyzdys Nr. 2: sunkiosios transporto priemonės

	Išmatuotas išmetamas NOx kiekis	Taikoma išmetamųjų teršalų kiekio riba (EURO VI, slėginis uždegimas)	PEMS-ISC atitikties koeficientas	ER apskaičiavimas
Kelyje (EURO VI transporto priemonių atveju – PEMS)	125  mg/kWh.	460  mg/kWh.	1,5	ER = 125 / (460 x 1,5 ) = 0,18

4.2.3.1.   A metodas. ER ir išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės (1 ir 2 kategorijos)

Iš esmės pagrindinis AECS nuostatų tikslas – suteikti galimybę apsaugoti transporto priemonę / variklį išskirtinėmis ir ekstremaliomis eksploatavimo aplinkybėmis ir tik tuo atveju, jei nėra alternatyvių metodų / technologijų, kurių atveju nereikėtų taikyti AECS (27). Todėl tipo patvirtinimo institucija, patvirtindama AECS, turėtų atidžiai apsvarstyti AECS poveikį aplinkai ir jos naudojimo dažnumą. AECS naudojimo dažnumas ir poveikis aplinkai turėtų būti kuo labiau apriboti.

Taikant A metodą jokiu būdu neskatinama viršyti išmetamųjų teršalų ribinių verčių, net ir nereglamentuojamomis sąlygomis. Pagrindinis jo tikslas – nustatyti AECS buvimą ir numatyti tyrimų prioritetus. Toliau siūlomos ribinės vertės pagrįstos patirtimi, įgyta naudojant transporto priemonių, kurioms taikomi skirtingi išmetamų teršalų kiekio standartai ir kuriose naudojamos skirtingos technologijos, bandymų duomenis. Išmetamųjų teršalų santykiai, mažesni už šias ribines vertes ir viršijantys taikomas ribines vertes (atitinkantys 1 ribinę vertę), vis tiek gali būti susiję su neteisėtomis strategijomis. Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas pagal ankstesnes Reglamento (EB) Nr. 715/2007 versijas, taikomos ankstesnėse gairėse nurodytos ribinės vertės.

Table 6.

Išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės EURO 6d-TEMP ir EURO 6d (lengvųjų transporto priemonių atveju) / EURO VI (sunkiųjų transporto priemonių atveju)

	1 kategorija	2 kategorija
1 ribinė vertė	1,05	1,3
2 ribinė vertė	1,3	2,5

Ribinės vertės taikomos visiems reglamentuojamiems teršalams, išskyrus THC (kai lengvųjų transporto priemonių atveju jis nematuojamas naudojant PEMS).

4.2.3.2.   B metodas. ER Santykinė analizė (2 ir 3 kategorijos)

Be analizės naudojant ribines vertes, nurodytas 4.2.3.1 punkte, ER vertės gali būti lyginamos su vertėmis, gautomis tikrinant tinkamai veikiančias transporto priemones, kai tiriami tie patys teršalai ir taikomos tos pačios modifikuotos sąlygos.

Taikant šį metodą, transporto priemonė gali būti klasifikuojama kaip „statistinė išskirtis“, kai tik jos išmetamųjų teršalų kiekis nukrypsta nuo jos technologijų grupėje tomis pačiomis sąlygomis nustatyto išmetamųjų teršalų kiekio. Taikant šį metodą reikia surinkti nemažai ankstesnio laikotarpio įvairių transporto priemonių išmetamųjų teršalų duomenų.

Laikui bėgant šis metodas turėtų būti patobulintas, nes atliekant vis daugiau bandymų susidaromas aiškesnis vaizdas dėl tinkamai veikiančių transporto priemonių. Šiuo metu jis gali būti taikomas naudojant surinktus duomenis apie lengvąsias EURO 6d-TEMP ir EURO 6d transporto priemones, pavyzdžiui, naudojant 2019 m. JRC metinėje išmetamųjų teršalų ataskaitoje pateiktus duomenis (28).

4.2.3.3.   Sprendimų priėmimo diagramos

4.2.4.   Bendras B atvejo (bandymų aptikimo) metodas

Šiuo atveju įtaisai / strategijos įjungiami naudojant PEMS bandymų įrangą arba nustatant transporto priemonės buvimo vietą. Todėl šiuos parametrus rekomenduojama keisti taikant geriausią turimą patirtį.

Atliekant PEMS bandymų įrangos aptikimo bandymą: pageidautina, kad transporto priemonė būtų bandoma tokiomis sąlygomis (pvz., bandymų trasoje, naudojant 4.2.2.1 punkte nurodytus ciklus), kurios būtų galima pakartoti pakankamą skaičių kartų. Taip turėtų būti suteikta galimybė palyginti bandymus, atliktus naudojant standartinę PEMS įrangą (EFM prijungiant prie OBD) ir nuo transporto priemonės visiškai nepriklausomą matavimo įrangą (t. y. EFM neprijungiant prie OBD, galimai naudojant paprastesnę įrangą, pavyzdžiui, SEMS).

Kalbant apie transporto priemonės buvimo vietos nustatymo aptikimą, RDE reikalavimus atitinkančius bandymus atliekant skirtingose vietose ir dažnai keičiant šias vietas, turėtų būti gerokai sumažinta tokių strategijų naudojimo rizika.

4.2.5.   Papildoma analizė

4.2.5.1.   Išsami išmetamųjų teršalų analizė

Tais atvejais, kai bandymų rezultatai yra artimi išmetamųjų teršalų kiekio ribinėms vertėms arba siekiant geriau suprasti, kas lemia AECS įsijungimą, bandymų rezultatai taip pat gali būti analizuojami pagal pogrupius, pavyzdžiui, laboratorinių važiavimo ciklų etapus, važiavimo sąlygas kelyje (mieste, užmiestyje, greitkelyje).

Šios analizės pavyzdys – išmetamųjų teršalų santykiai važiavimo mieste ir greitkelyje sąlygomis gali išryškinti skirtingas išmetamųjų teršalų strategijas ir jų veiksmingumą, nes variklio apkrova šiomis dviem sąlygomis labai skiriasi. Šio tipo papildomos analizės rezultatų negalima patikrinti pagal anksčiau dokumente nurodytą A metodą. Jie turėtų būti analizuojami santykiniu būdu, t. y. lyginant rezultatus su geriausiais arba blogiausiais rezultatų pavyzdžiais, užfiksuotais naudojant tuos pačius degalus, išmetamųjų teršalų kiekio standartus ir (arba) išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės technologijas.

4.2.5.2.   Variklio valdymo modulio (ECM) analizė

Jei bandymų rezultatai kelia įtarimų arba jei yra požymių, kad naudojami išderinimo įtaisai, įtarimus galima pagrįsti arba paneigti atlikus programinės įrangos analizę. Prašoma nurodyti variklio valdymo modulio (ECM) programinę įrangą ir funkcinę sistemą ir (arba) pateikti programinės įrangos dokumentus, taip pat visą A2L ir HEX failų rinkinį, kuriame gamintojo nurodomos faktinės ECM taikomos kintamojo ir duomenų vertės. ECM programinė įranga tiriama dėl funkcijų, dėl kurių išmetamo teršalų kiekio mažinimo sistemos gali būti neleistinai moduliuojamos arba išjungiamos.

Patikrinti, ar esama išderinimo įtaisų, galima atliekant RDE matavimus, tikrinant išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimą tokiomis sąlygomis, kurios anksčiau buvo nustatytos atliekant programinės įrangos analizę (pvz., pakartotinis katalizatoriaus įkaitimas, aplinkos temperatūros pokyčiai ir kt.). Programinės įrangos analizės rezultatai bet kuriuo atveju turėtų būti tikrinami atliekant papildomus fizinius bandymus naudojant PEMS arba kitas tinkamas matavimo priemones. Šių bandymų rezultatai taip pat gali būti naudojami atliekant tolesnę būtiną programinės įrangos analizę.

4.3.    Modifikuotų bandymo sąlygų ir vertinimo strategijų apžvalga

Modifikuotos bandymo sąlygos (nurodytos 4.2 punkte), ribinės vertės, dėl kurių rekomenduojama atlikti tyrimus (4.2.3.1 punktas), ir (arba) taikant įvairias modifikuotas sąlygas gauti išmetamųjų teršalų duomenys, kurie gali būti naudojami atliekant santykinę analizę (4.2.3.2 punktas), neturėtų būti fiksuoti, todėl Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) juos kasmet peržiūrės ir atnaujins.

4.4.    Neleistinos naudoti papildomos išmetamųjų teršalų kontrolės strategijos (AECS)

Į 7 lentelę įtrauktos AECS, kurias Komisija šiuo metu laiko neleistinomis naudoti dėl didelio išmetamo teršalų kiekio padidėjimo arba dėl to, kad yra geresnių technologijų, leidžiančių išvengti žalos. Remiantis naujausiais Teisingumo Teismo sprendimais, gamintojas privalo taikyti techninius įtaisus, kuriuos naudojant būtų galima laikytis Reglamente (ES) 2017/1151 nustatytų ribinių verčių (29), o išderinimo įtaiso būtinumas gali egzistuoti tik tada, kai tipo patvirtinimo metu nėra jokio kito techninio sprendimo, kuris leistų išvengti variklio pažeidimo ar avarijos rizikos (30). Daugiau duomenų pateikiama IV priede.

Tipo patvirtinimo institucija šiame sąraše nurodytas AECS gali laikyti leistinomis naudoti tik tinkamai pagrindus būtinybę pagal Reglamente (ES) 2017/1151 arba Reglamente (ES) Nr. 582/2011 aprašytas metodikas ir tik išimtiniais atvejais.

Numatoma, kad šis sąrašas bus atnaujinamas į jį įtraukiant naujus pavyzdžius, atsižvelgiant į nacionalinių institucijų pateiktą techninę informaciją, pagrįstą jų pačių patirtimi, ir siekiant atsižvelgti į technikos pažangą.

Table 7.

Neleistinų naudoti AECS pavyzdžiai  (33)

AECS	Pastebėti parametrai:
Užvedus karštą variklį, EGR arba išmetamųjų teršalų kontrolė sumažinama arba išjungiama viršijant tai, kas aprašyta (31) BECS.	Didesnis išmetamas teršalų kiekis užvedant karštą variklį, palyginti su šaltu varikliu
Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei –4 °C, EGR sumažinama arba išjungiama viršijant tai, kas aprašyta (31) BECS (32).	Didesnis išmetamas teršalų kiekis „temperatūrų lango“ apačioje, kai EGR tempas gali sulėtėti siekiant išvengti kondensato ir (arba) suodžių
Kai aplinkos temperatūra yra aukšta, EGR sumažinama arba išjungiama viršijant tai, kas aprašyta (31) BECS.	Didesnis išmetamas teršalų kiekis „temperatūrų lango“ viršuje, kai EGR tempas gali sulėtėti siekiant išvengti variklio perkaitimo
Parametrai, kurie nėra tiesiogiai susiję su fiziniu reiškiniu, dėl kurio gali prireikti taikyti AECS, kaip antai laikmatis, variklio sūkių skaičius, transporto priemonės greitis, variklio sukimo momentas, degalų sąnaudos ir kt.	Su gamtiniais reiškiniais tiesiogiai nesusijusios pakaitinės priemonės naudojimas (pvz., didelis transporto priemonės greitis, kuriuo siekiama sumažinti EGR ar SCR sistemos veiksmingumą, arba EGR išjungimas siekiant išvengti kondensato)
Reaguojančios medžiagos dozavimo modifikavimas indukcijos metu	Indukcijos metu reaguojančios medžiagos (AdBlue) dozavimas sumažinamas arba nutraukiamas, todėl išmetamas teršalų kiekis be jokio tinkamo pateisinimo yra didesnis nei taikant BECS.
Benzininių degalų sodrinimas	Degalų sodrinimas, kuris gali būti naudojamas apsaugai nuo perkaitimo esant dideliam variklio sūkių dažniui. Dėl to padidėja išmetamo CO kiekis dinamiško važiavimo sąlygomis.

B DALIS. Apsauga nuo klastojimo

5.   Apsauga nuo odometro ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų klastojimo

Pagal galiojančius reglamentus (34) aiškiai draudžiama klastoti (35) išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas, siekiant jas pašalinti arba pakeisti jų naudojimą ir pabloginti su teršalų išmetimu susijusias transporto priemonės savybes.

Reglamento (ES) 2017/1151 3 straipsnio 4 ir 5 punktuose ir I priedo 2.3 skirsnyje dėl elektroninių sistemų saugos nuostatų taip pat reikalaujama, kad gamintojai lengvosiose transporto priemonėse įrengtų sistemas, kurios neleistų modifikuoti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų ir odometro. Panašios sunkiosioms transporto priemonėms taikomos nuostatos įtrauktos į Reglamento (ES) Nr. 582/2011 3 straipsnio 8 punktą ir X priedo 2.1 punktą.

Daugybė įrodymų patvirtina, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų pažeidimų nustatoma visų tipų motorinėse transporto priemonėse (36), (37), (38). Akivaizdžiausia tokios praktikos priežastis – ekonominė nauda transporto priemonės naudotojui, kuriam nereikia mokėti už reagentą arba keisti sugedusio dalelių filtro; kitos priežastys – didesnė galia arba mažesnės degalų sąnaudos. Reguliariai nustatoma ir panašių odometro klastojimo atvejų (39), (40), (41), (42), taip pat siekiant ekonominės naudos, nes transporto priemonė dirbtinai pateikiama kaip naujesnė. JRC ataskaitoje „Vehicles Odometer and Emission Control Systems: Digital Tampering and Countermeasures“ (liet. Transporto priemonių odometrų ir išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos. Skaitmeninis klastojimas ir atsakomosios priemonės) (43) aprašyti galimi būdai panaikinti skaitmeninį klastojimą, kuriuos reikia toliau plėtoti. Todėl svarbu, kad teisingas gamintojų taikomų kovos su klastojimu priemonių taikymas būtų tikrinamas jau rinkos priežiūros metu atliekant nesudėtingus bandymus.

5.1.   Siūloma kovos su klastojimu reikalavimų28 laikymosi tikrinimo metodika

Su išmetamųjų teršalų kontrolės sistemomis susijusi metodika

Siekiant patvirtinti, kad gamintojas įrengė tinkamą apsaugą nuo manipuliavimo išmetamųjų teršalų kontrolės sistemomis, svarbu, kad laboratorija bandytų atlikti išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos manipuliavimą, naudodama bent vieną iš rinkoje esančių kiekvienos bandomos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemų manipuliavimo sistemų.

Jei manipuliavimas įmanomas, transporto priemonė neatitinka elektroninių sistemų saugos nuostatos, numatytos Reglamente (ES) 2017/1151 arba Reglamente (ES) Nr. 582/2011, nes transporto priemonės rodmenys gali būti klastojami.

Rinkos priežiūros institucijos, siekdamos atsižvelgti į visas galimas manipuliavimo galimybes, kasmet turėtų bandyti naudoti skirtingas išmetamųjų teršalų kontrolės priemonių manipuliavimo sistemas (pavyzdžiui, AdBlue emuliatorius, dyzelino kietųjų dalelių filtrų pašalinimą, EGR ir TWC fizinį ir elektroninį manipuliavimą ir kt.). Tikslinga išvadas įtraukti į ICSMS, jas paskelbti, aptarti forume ir paskelbti viešai.

Taip pat laboratorija gali pati atlikti atitinkamas patikras, kad patikrintų, ar išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos yra tinkamai apsaugotos, pavyzdžiui, atlikti programinės įrangos analizę arba kitas sudėtingesnes sistemos saugumo patikras.

Su odometrų rodmenų klastojimu susijusi metodika

Siekiant patvirtinti, kad gamintojas įrengė tinkamą apsaugą nuo manipuliavimo odometru, geriausia praktika būtų laboratorijai bandyti atlikti odometro manipuliavimą naudojant vieną iš rinkoje esančių atitinkamų įrankių. Jei manipuliavimas sėkmingas, transporto priemonė neatitinka elektroninių sistemų saugos nuostatos, numatytos Reglamente (ES) 2017/1151, ir turėtų būti grąžinta, kad būtų atnaujinta jos programinė įranga, pašalinant trūkumą, dėl kurio galima atlikti manipuliavimą.

Rinkos priežiūros institucijos turėtų pranešti apie išvadas ICSMS (44) ir aptarti jas forume. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai.

---

(1)  OL L 171, 2007 6 29, p. 1.

(2)  OL L 188, 2009 7 18, p. 1.

(3)  OL L 175, 2017 7 7, p. 1.

(4)  OL L 167, 2011 6 25, p. 1.

(5)  Sprendimo byloje C-693/18 112 punktas.

(6)  2022 m. liepos 14 d. sprendimų bylose C-128/20, C-134/20 ir C-145/20 2 punktas.

(7)  KOMISIJOS PRANEŠIMAS „Gairės dėl papildomos teršalų išmetimo strategijos vertinimo ir valdiklių naudojimo taikant Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6)“, C(2017) 352 final.

(8)  OL L 171, 2013 6 24, p. 1.

(9)  a dalis pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 133/2014, VI priedo 4 punktą.

(10)  Reglamento (ES) 2018/858 7 straipsnio 3 dalis.

(11)  OL L 151, 2018 6 14, p. 1.

(12)  Reglamento (ES) 2018/858 8 straipsnio 1 dalis.

(13)  CARES | City Air Remote Emission Sensing (liet. nuotolinis miesto oro taršos matavimas) (cares-project.eu).

(14)  Projektas | NEMO (nemo-cities.eu).

(15)  Lengvųjų transporto priemonių atveju – pagal Reglamento (ES) 2017/1151 9 straipsnį kartu su to reglamento II priedo 1 priedėliu.

Sunkiųjų transporto priemonių variklių atveju – pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 12 straipsnį kartu su to reglamento II priedu.

(16)  Lentelė nėra baigtinė. Ji turi būti aiškinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, susijusias su konkrečiu tipo patvirtinimo pobūdžiu.

(17)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A42019X0253&qid=1658915552410

(18)  Šiuo atveju PEMS bandymo pakanka įrodyti variklio atitiktį WHTC reikalavimams ir galima išvengti variklio išėmimo.

(19)  Reikėtų pažymėti, kad net ir tuo atveju išmetamas teršalų kiekis turėtų atitikti nustatytas ribas.

(20)  CADC – bendri ARTEMIS važiavimo ciklai (angl. Common Artemis Driving Cycles).

(21)  BAB – ADAC greitkelio ciklas (angl. ADAC Highway Cycle) (BAB 130).

(22)  TfL – Londono transporto ciklas (angl. Transport for London cycle).

(23)  Bandymai, kurių atstumas bent 16 km, bet jie neatitinka kitų reikalavimų.

(24)  Pastaba. Siūlomas sąlygų sąrašas nėra baigtinis, o tiksli bandymo sąlyga priklausys nuo realiame gyvenime susidarančių važiavimo situacijų.

(25)  Trys bandymo etapai: U – mieste, R – užmiestyje ir M – greitkelyje.

(26)  Į išmetamųjų teršalų kiekio ribas, taikytinas atliekant išmetamųjų teršalų kiekio bandymus kelyje, įtraukiamos papildomos paklaidos, kad būtų atsižvelgta į PEMS matavimo neapibrėžtį, kaip nustatyta atitinkamuose reglamentuose.

(27)  Pavyzdžiui, prevencinė techninė priežiūra arba srauto jutiklis, kad būtų išvengta EGR užsiteršimo ir jis būtų aptiktas.

(28)  Jungtinio tyrimų centro leidinys „Light-duty vehicles emissions testing“ (liet. Lengvųjų transporto priemonių išmetamųjų teršalų bandymai), 2019 m. https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/joint-research-centre-2019-light-duty-vehicles-emissions-testing.

(29)  Žr. bylos C-134/20 79 punktą.

(30)  Žr. bylos C-128/20 69 punktą.

(31)  Kaip aprašyta išplėstame duomenų rinkinyje.

(32)  Jei tai nekompensuojama naudojant kitą (-as) išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą (-as).

(33)  Taikoma tipo patvirtinimams, suteiktiems po šio dokumento paskelbimo.

(34)  Reglamento (EB) Nr. 595/2009 7 straipsnis.

(35)  Klastojimas – transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės ar varymo sistemos, įskaitant bet kokią tokių sistemų programinę įrangą ar kitus loginės kontrolės elementus, išjungimas, sureguliavimas arba pakeitimas, po kurio sąmoningai arba nesąmoningai pabloginamos su teršalų išmetimu susijusios transporto priemonės savybės.

(36)  Status Report from Swiss heavy-duty truck controls (liet. Šveicarijos sunkiųjų sunkvežimių kontrolės padėties ataskaita), neoficialus dokumentas GRPE-75-06, 2017 m. birželio mėn.

(37)  ACEA Adblue emuliatoriaus praktinis seminaras, 2017 m. gruodžio 5 d.

(38)  Investigation of NOx manipulation in heavy-duty vehicles (liet. Sunkiųjų transporto priemonių NOx manipuliavimo tyrimas), Danijos kelių saugos agentūra, 2018 m.

(39)  Research for TRAN Committee – Odometer tampering: measures to prevent it (liet. TRAN komiteto užsakymu atliktas tyrimas „Odometro duomenų klastojimas ir priemonės užkirsti jam kelią“). 2017 m. tyrimas.

(40)  https://www.fiaregion1.com/mileage-fraud/

(41)  https://unece.org/DAM/trans/doc/2015/wp29grsg/GRSG-108-37e.pdf

(42)  Tachomanipulation bei Gebrauchtwagen erkennen | ADAC

(43)  https://circabc.europa.eu/d/a/workspace/SpacesStore/079d3ad8-7121-4c8b-bb57-f5ba13c4407c/JRC%20Vehicles%20Odometer%20and%20Emission%20Control%20System%20Digital%20Tampering.pdf

(44)  Reglamento (ES) 2018/858 12 straipsnio 1 dalis.

Euro kursas (1)

2023 m. vasario 23 d.

(2023/C 68/02)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0616
JPY	Japonijos jena	143,32
DKK	Danijos krona	7,4429
GBP	Svaras sterlingas	0,88140
SEK	Švedijos krona	11,0579
CHF	Šveicarijos frankas	0,9892
ISK	Islandijos krona	152,70
NOK	Norvegijos krona	10,9545
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,686
HUF	Vengrijos forintas	381,43
PLN	Lenkijos zlotas	4,7438
RON	Rumunijos lėja	4,9146
TRY	Turkijos lira	20,0355
AUD	Australijos doleris	1,5551
CAD	Kanados doleris	1,4366
HKD	Honkongo doleris	8,3291
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7039
SGD	Singapūro doleris	1,4249
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 376,59
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,4076
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3227
IDR	Indonezijos rupija	16 141,05
MYR	Malaizijos ringitas	4,7071
PHP	Filipinų pesas	58,351
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,848
BRL	Brazilijos realas	5,4765
MXN	Meksikos pesas	19,4512
INR	Indijos rupija	87,6695

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka

Su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai dėl reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 68/03)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Kalabrijos Redžas–Turinas ir atvirkščiai Kalabrijos Redžas–Venecija ir atvirkščiai Kalabrijos Redžas–Bolonija ir atvirkščiai
Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų įsigaliojimo diena	2023 m. gegužės 27 d.
Adresas, kuriuo galima gauti su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo tekstą ir visą atitinkamą su tuo įsipareigojimu susijusią informaciją ir (arba) dokumentus	Daugiau informacijos: Ministero delle infrastrutture e dei trasporti Dipartimento per la mobilità sostenibile Direzione Generale per gli aeroporti, il trasporto aereo e i servizi satellitari Via Giuseppe Caraci, 36 00157 Roma ITALIJA Tel. +39 0644127190 ENAC Direzione Trasporto Aereo e Licenze Viale Castro Pretorio, n. 118 00185 Roma ITALIJA Tel. +39 0644596532 Interneto svetainės: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it E. paštas: dg.ta@pec.mit.gov.it osp@enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 68/04)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Kalabrijos Redžas–Bolonija ir atvirkščiai
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. gegužės 26 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai nuo šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	ENAC Direzione Trasporto Aereo e Licenze Viale Castro Pretorio, n. 118 00185 Roma ITALIJA Tel. +39 0644596247 E. paštas osp@enac.gov.it Interneto svetainės: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 68/05)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Kalabrijos Redžas–Turinas ir atvirkščiai
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. gegužės 26 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai nuo šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	ENAC Direzione Trasporto Aereo e Licenze Viale Castro Pretorio, n. 118 00185 Roma ITALIJA Tel. +39 0644596247 E. paštas osp@enac.gov.it Interneto svetainės: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

Komisijos pranešimas, teikiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka

Kvietimas dalyvauti su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus atitinkančių reguliariojo oro susisiekimo paslaugų teikimo konkurse

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 68/06)

Valstybė narė	Italija
Maršrutai	Kalabrijos Redžas–Venecija ir atvirkščiai
Sutarties galiojimo trukmė	Nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2025 m. gegužės 26 d.
Pasiūlymų teikimo terminas	2 mėnesiai nuo šio pranešimo paskelbimo
Adresas, kuriuo galima gauti kvietimo dalyvauti konkurse tekstą ir visą reikiamą informaciją ir (arba) dokumentus, susijusius su viešuoju konkursu ir su viešąja paslauga susijusiais įsipareigojimais	ENAC Direzione Trasporto Aereo e Licenze Viale Castro Pretorio, n. 118 00185 Roma ITALIJA Tel. +39 0644596247 E. paštas osp@enac.gov.it Interneto svetainės: http://www.mit.gov.it http://www.enac.gov.it

PRANEŠIMAS PAGAL TARNYBOS NUOSTATŲ 29 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Pranešimas apie konkursą Biudžeto GD A direktorato „Išlaidos“ direktoriaus pareigoms (AD 14 lygis), Briuselis

COM/2023/10426

(2023/C 68/07)

Europos Komisija paskelbė pranešimą apie konkursą (COM/2023/10426) Biudžeto GD A direktorato „Išlaidos“ direktoriaus pareigoms (AD 14 lygis).

Susipažinti su pranešimo apie konkursą tekstu 24 kalbomis ir pateikti paraišką galima specialiame Europos Komisijos svetainės tinklalapyje adresu https://europa.eu/!jRN9r6

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.11035 – STENA / MIDSONA)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 68/08)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 68/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Carnuntum“

PDO-AT-A0217-AM01

Pranešimo data: 2022 11 29

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Didžiausias derlius iš hektaro

Iki 2020 m. derliaus didžiausias derlius iš hektaro buvo 9 000 kg, o nuo 2020 m. derliaus jis padidintas iki 10 000 kg.

2.   Vynuogių veislės

Iki 2019 m. derliaus SKVN „Carnuntum“ ženklinamus vynus buvo galima be apribojimų gaminti iš visų Austrijoje rūšiniams vynams naudoti leidžiamų veislių vynuogių. Nuo 2019 m. derliaus taikomi galimų naudoti vynuogių veislių apribojimai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Carnuntum

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   Baltieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Baltieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai gaminami iš šių vynuogių veislių: „Chardonnay“, „Weißburgunder“ ir „Grüner Veltliner“.

Spalva. Nuo žalsvai geltonos spalvos iki šviesaus aukso geltonio.

Kvapas. Stiprūs šviežių obuolių ir citrusinių vaisių pokvapiai, jei vynas brandinamas ne medinėse statinėse. Vynas, brandinamas medinėse statinėse, įgauna sodrių skrudinto sviesto pokvapių, taip pat baltos duonos, džiovintų vaisių ir razinų aromatų.

Skonis. Vynas, pagamintas daugiausia iš „Grüner Veltliner“ veislės vynuogių, yra pikantiško baltųjų pipirų skonio ir turi obuolių, kriaušių, citrusinių vaisių ir kaulavaisių pokvapių. O SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai, pagaminti daugiausia iš „Chardonnay“ arba „Weißburgunder“ veislės vynuogių, yra ne tik įprasto vaisiško aromato (obuolių, švelnaus cidonijų ir net egzotiškųjų vaisių), bet ir turi prieskonių pokvapių (pievų gėlių, riešutų).

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

2.   Raudonieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

Raudonieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai visų pirma gaminami iš „Zweigelt“ ir „Blaufränkisch“ veislių vynuogių.

Spalva. Tamsiai rausvai violetinės spalvos.

Kvapas. Stiprūs vanilės ir vyšnių aromatai, taip pat juntamas švelnus pipirų, juodųjų serbentų ar cinamono kvapas. Apskritai vyno kvapas – vaisiškas aksominis.

Skonis. Vyno, pagaminto daugiausia iš „Zweigelt“ veislės vynuogių, skonis yra sultingas, vaisiško (prisirpusių vyšnių, kartais slyvų) poskonio. Paprastai SKVN „Carnuntum“ ženklinamuose vynuose taninų kiekis vidutinis, be to, jie yra švelniai pikantiško prieskoninių žolelių skonio. O vynas, pagamintas daugiausia iš „Blaufränkisch“ veislės vynuogių, yra stipraus miško uogų arba vyšnių skonio ir, kaip būdinga, gana rūgštus. Iš „Blaufränkisch“ veislės vynuogių pagaminti vynai, palyginti su vynais, pagamintais iš „Zweigelt“ veislės vynuogių, yra klampesni, juose aiškiai juntami taninai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Konkretūs vynininkystės metodai

—

5.2.   Didžiausias derlius

1.	SKVN „Carnuntum“ 10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Kilmės vietos nuoroda „Carnuntum“ apima Žemutinėje Austrijoje esančius Bruko prie Leitos administracinį rajoną ir Švechato apylinkės teismo rajoną.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Blaufrankisch“ – „Frankovka“

„Chardonnay“ – „Morillon“

„Grüner Veltliner“ – „Weißgipfler“

„Weisser Burgunder“ – „Klevner“

„Weisser Burgunder“ – „Pinot Blanc“

„Weisser Burgunder“ – „Weissburgunder“

„Zweigelt“ – „Blauer Zweigelt“

„Zweigelt“ – „Rotburger“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

SKVN „Carnuntum“

Klimatas. Tai – tipiškas Panonijos klimatas, kuriam būdingos karštos, sausos vasaros ir šaltos, sausos žiemos. Vasarą ir rudenį dienos ir nakties temperatūra itin skiriasi: dieną ji aukšta, o naktį – nukrenta. Vis dėlto temperatūrą ir drėgmę kiek stabilizuoja netoliese tekantis Dunojus ir termoreguliacinę funkciją atliekantis Noizydlio ežeras.

Dirvožemis. SKVN „Carnuntum“ vietovėje dirvožemis labai įvairus, nes yra tiek sunkaus priemolio ir lioso, tiek smėlingo ir žvyringo dirvožemio sluoksnių. Šie dirvožemio tipai susiformavo iš nuosėdų, susidariusių Paratetijos jūroje ir Dunojaus senvagėje. Kaip būdinga tokioms nuosėdoms, esančioms išnykusių didelių vandens telkinių vietose, dideli paviršiaus plotai padengti klintimi.

Ryšys su geografine vietove. Baltųjų SKVN „Carnuntum“ ženklinamų vynų stiprus vaisiškas (obuolių, kriaušių ir citrusinių vaisių) kvapas susiformuoja visų pirma dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumų, nes naktį, esant žemesnei temperatūrai, augalai gamina mažiau cukraus, bet daugiau – kvapiųjų medžiagų. Baltieji vynai, pagaminti iš klintiniame dirvožemyje (kartu su atitinkamais poskiepiais) užaugusių vynuogių, yra kur kas rūgštesni, o tai dar labiau skatina formuotis ir sustiprina vaisišką kvapą.

Raudonieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai, pagaminti iš „Zweigelt“ ir „Blaufränkisch“ veislių vynuogių, yra prisirpusių vyšnių ir slyvų aromatų, nes šis vaisiškas kvapas taip pat susiformuoja dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumo. Dėl Noizydlio ežero stabilizuojamojo poveikio vynuogės, iš kurių gaminami raudonieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai, rudenį gali bręsti ilgai, taigi tokio vyno taninų kiekis paprastai yra vidutinis. Kadangi dominuoja klintinis dirvožemis, raudonieji SKVN „Carnuntum“ ženklinami vynai parastai pasižymi švelniai pikantišku prieskoninių žolelių skoniu.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Gamyba

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Austrijos vynų įstatyme nustatyta visiems SKVN ženklinamiems vynams taikoma nuostata, kad SKVN ženklinamas vynas turi būti gaminamas tame vynuogių auginimo regione (SGN), kuriame yra SKVN vietovė, arba gretimame vynuogių auginimo regione. Taigi Austrija naudojasi Reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

Gaminant SKVN „Carnuntum“ ženklinamus vynus, galioja papildomos sąlygos. Kadangi SKVN „Carnuntum“ vietovė yra labai arti kitų Žemutinės Austrijos ir Burgenlando vynuogių auginimo regionų, SKVN „Carnuntum“ vietovėje užaugintas vynuoges perka bei iš jų vynus gamina ir vyno gamintojai, veiklą vykdantys ne SKVN „Carnuntum“ vietovėje. Siekiant vykdyti kuo geresnę šių vynų, pagamintų ne SKVN „Carnuntum“ vietovėje, kontrolę, gaminti SKVN „Carnuntum“ ženklinamus vynus ne vynuogių auginimo regione galima tik apie tai pranešus Karnunto regioniniam vyno komitetui ir gavus jo leidimą. Visose atitinkamose sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose ir kituose gabenimo dokumentuose turi būti nurodyta kilmė – SKVN „Carnuntum“.

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas:

Austrijos vynų įstatyme bendrosios SKVN ženklinamų vynų išpilstymo taisyklės nenustatytos.

SKVN „Carnuntum“ ženklinamų vynų kokybei ir būdingoms savybėms užtikrinti nustatytos šios SKVN „Carnuntum“ ženklinamų vynų išpilstymo sąlygos: išpilstyti ne Karnunto vynuogių auginimo regione galima tik apie tai pranešus Karnunto regioniniam vyno komitetui ir gavus jo leidimą. Atitinkamose sąskaitose faktūrose, važtaraščiuose ir kituose gabenimo dokumentuose turi būti nurodyta kilmė – SKVN „Carnuntum“.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://info.bml.gv.at/themen/landwirtschaft/landwirtschaft-in-oesterreich/pflanzliche-produktion/wein/Weinherkunft.html

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 68/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Weststeiermark“

PDO-AT-A0234-AM01

Pranešimo data: 2022.11.29

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Pakeitimas dėl didžiausio derliaus iš hektaro

Iki 2020 m. derliaus didžiausias derlius iš hektaro buvo 9 000 kg, o nuo 2020 m. derliaus jis padidintas iki 10 000 kg.

2.   Vynuogių veislės

Iki 2018 m. derliaus SKVN „Weststeiermark“ ženklinamus vynus buvo galima be apribojimų gaminti iš visų Austrijoje rūšiniams vynams naudoti leidžiamų veislių vynuogių. Nuo 2018 m. derliaus taikomi galimų naudoti vynuogių veislių apribojimai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Weststeiermark

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

SKVN „Weststeiermark“

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

SKVN „Weststeiermark“ vynuogių auginimo regione apie 80 proc. produkcijos pagaminama iš „Blauer Wildbacher“ (tradicinis pavadinimas – „Schilcher“) veislės vynuogių. Tai – seniai regione auginama vynuogių veislė.

Spalva. Nuo rausvos iki rožinės.

Kvapas. Raudonųjų uogų (žemuogių, braškių, aviečių) pokvapiai.

Skonis. Gaivus su žvalumo teikiančiu rūgštumu ir įvairiais sultingų žemuogių ir braškių poskoniais.

Nedidelė SKVN „Weststeiermark“ ženklinamų vynų dalis gaminama iš baltųjų vyninių vynuogių.

Spalva. Nuo žalsvai geltonos spalvos iki šviesaus aukso geltonio.

Kvapas. Ne tik vaisiškas (juodųjų serbentų ir agrastų) kvapas, bet ir žaliųjų paprikų.

Skonis. Obuolių skonis su šviežiai nupjautos žolės bei mineraliniais poskoniais.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

5.   Vynininkystės metodai

5.1.   Konkretūs vynininkystės metodai

—

5.2.    Didžiausias derlius

SKVN „Weststeiermark“

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Kilmės vietos nuoroda „Weststeiermark“ apima šiuos Štirijos federacinėje žemėje esančius administracinius rajonus: Graco miesto, Graco, Foitsbergo, Doičlandsbergo.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Blauer Wildbacher“ – „Schilcher“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

SKVN „Weststeiermark“

Klimatas. SKVN „Weststeiermark“ vietovės reljefas – ypatingas. Rytų–vakarų kryptimi besidriekiantys gilūs slėniai saugo nuo stipraus vėjo ir užtikrina, kad dieną oras itin įšiltų. Be to, didžioji dalis vynuogynų auga ant šlaitų, todėl saulės spinduliuotės sugeria daugiau, nei įprasta. O štai naktį oras gerokai atvėsta, nes SKVN „Weststeiermark“ vietovė yra aukštai virš jūros lygio.

Dirvožemis. SKVN „Weststeiermark“ vietovės vynuogynai daugiausia driekiasi ant Rytų Alpių tektoninės dangos pamatinės uolienos, kuri dažniausiai yra kristalinė ir rūgšti, o rytuose – ant vietomis rupios, bet daugiausia purios Štirijos įdubos uolienos.

Ryšys su geografine vietove. Kadangi dienos ir nakties oro temperatūra labai skiriasi, vynuogės rūgštesnės nei vidutiniškai. Dėl šios priežasties rožinis SKVN „Weststeiermark“ ženklinamas vynas (tradicinis pavadinimas – „Schilcher“) – rūgščiausias austriškas vynas. Baltieji vynai taip pat išsiskirtinai rūgštaus skonio. Paros oro temperatūros pokyčiai lemia ne tik gerai juntamą rūgštumą, bet ir būdingą – ypač baltiesiems vynams iš „Burgunder“ grupės veislių vynuogių – vaisišką (pvz., braškių ir aviečių) aromatą.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Gamyba

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme nustatyta visiems SKVN ženklinamiems vynams taikoma nuostata, kad SKVN ženklinamas vynas turi būti gaminamas tame vynuogių auginimo regione (SGN), kuriame yra SKVN vietovė, arba gretimame vynuogių auginimo regione. Taigi Austrija naudojasi Reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

Gaminant SKVN „Weststeiermark“ ženklinamus vynus, galioja papildomos sąlygos. Gaminti galima SKVN „Steiermark“ vietovėje (ji apima šias SKVN vietoves: „Weststeiermark“, „Südsteiermark“ ir „Vulkanland Steiermark“). Gaminti ne SKVN „Steiermark“ vynuogių auginimo regione galima tik apie tai pranešus Štirijos regioniniam vyno komitetui ir gavus jo leidimą.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme bendrosios SKVN ženklinamų vynų išpilstymo taisyklės nenustatytos.

SKVN „Weststeiermark“ ženklinamų vynų kokybei ir būdingoms savybėms užtikrinti nustatytos šios SKVN „Weststeiermark“ ženklinamų vynų išpilstymo sąlygos: išpilstyti galima SKVN „Steiermark“ vietovėje (ji apima šias SKVN vietoves: „Weststeiermark“, „Südsteiermark“ ir „Vulkanland Steiermark“). Išpilstyti ne Štirijos vynuogių auginimo regione galima tik apie tai pranešus Štirijos regioniniam vyno komitetui ir gavus jo leidimą.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://info.bml.gv.at/themen/landwirtschaft/landwirtschaft-in-oesterreich/pflanzliche-produktion/wein/Weinherkunft.html

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 68/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Neusiedlersee“

PDO-AT-A0219-AM01

Pranešimo data: 2022 11 29

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Didžiausias derlius iš hektaro

Iki 2020 m. derliaus didžiausias derlius iš hektaro buvo 9 000 kg, o nuo 2020 m. derliaus jis padidintas iki 10 000 kg.

2.   Vynuogių veislės

Iki 2020 m. derliaus SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamus vynus buvo galima be apribojimų gaminti iš visų Austrijoje rūšiniams vynams naudoti leidžiamų veislių vynuogių. Nuo 2020 m. derliaus taikomi galimų naudoti vynuogių veislių apribojimai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Neusiedlersee

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

15.	Vytintų vynuogių vynas

16.	Pernokusių vynuogių vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

1.   SKVN „Neusiedlersee“

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminama iš „Zweigelt“ veislės vynuogių.

Spalva. Blausi tamsiai raudona.

Kvapas. Tipiškas vaisiškas, aksominis kvapas su vanilės ir vyšnių pokvapiais.

Skonis. SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai, brandinami plieno talpyklose, yra „Zweigelt“ veislės vynuogėms būdingo prisirpusių vyšnių ir slyvų skonio.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

2.   „Reserve“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai taip pat gali būti brandinami medinėse statinėse. Tokiu atveju nurodoma papildoma jų kategorija –„Reserve“.

Skonis. Prisirpusių vyšnių arba slyvų poskonius nustelbia brandinant vynus medinėse statinėse atsiskleidžiantys sodrūs taninų, vanilės, šokolado ir slyvienės poskoniai.

Spalva. Blausi tamsiai raudona.

Kvapas. „Reserve“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamų vynų, brandinamų medinėse statinėse, kvapas gali būti įvairus (nuo tipiškų vanilės pokvapių iki šokolado aromato su dūmų pokvapiu) – jis priklauso nuo to, kaip išdegtos medžio statinės.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	13,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	150

3.   „Fruchtsüß“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

„Fruchtsüß“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminami iš pernokusių vynuogių.

Vynuogių veislės. Gali būti naudojamos visos baltųjų vynuogių veislės, iš kurių Austrijoje gaminamas rūšinis vynas, bet pagrindinė veislė – „Welschriesling“.

Skonis ir kvapas. Turi atitikti kriterijus, taikomus tradicinėms kategorijoms „Spätlese“ ir „Auslese“, t. y. vynai visų pirma turi būti labai saldaus vaisiško skonio su atogrąžų vaisių (pvz., bananų ir ananasų) poskoniu.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	350

4.   „Edelsüß“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

„Edelsüß“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminami iš vytintų vynuogių.

Vynuogių veislės. Gali būti naudojamos visos baltųjų vynuogių veislės, iš kurių Austrijoje gaminamas rūšinis vynas, bet pagrindinė veislė – „Welschriesling“.

Skonis ir kvapas. Turi atitikti kriterijus, taikomus tradicinėms kategorijoms „Beerenauslese“ ir „Trockenbeerenauslese“, t. y. vynai visų pirma turi būti būdingo riešutų, medaus ir karamelės skonio ir kvapo.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15,0
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	40
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	400

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Konkretūs vynininkystės metodai

—

5.2.   Didžiausias derlius

SKVN „Neusiedlersee“

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Kilmės vietos nuoroda „Neusiedlersee“ apima visą Burgenlande esantį Noizydlio prie Ežero administracinį rajoną, išskyrus Vindeno ir Joiso savivaldybes.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Welschriesling“

„Zweigelt“ – „Blauer Zweigelt“

„Zweigelt“ – „Rotburger“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

SKVN „Neusiedlersee“

Klimatas. Visa SKVN „Neusiedlersee“ vietovė yra Panonijos klimato zonoje. Jam būdingos karštos, sausos vasaros ir šaltos, beveik besniegės žiemos. Noizydlis – didžiausias Vidurio Europos stepių ežeras (jo vandenys ir nendrynai aprėpia 300 km2 plotą) – atlieka svarbią klimato reguliavimo funkciją ir lemia ypatingą mikroklimatą. Vasarą šis didžiulis vandens telkinys per dieną įkaista, o naktį šią sukauptą šilumą lėtai grąžina į aplinką. SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje vynuogių nokimo laikotarpiu oro drėgmė yra didelė (dėl didelio ežero ploto), taip pat dažnai kyla rudeniškas rūkas.

Dirvožemis. SKVN „Neusiedlersee“ vietovė driekiasi į šiaurę ir į rytus nuo Noizydlio ežero. Į šiaurės rytus nuo Noizydlio ežero yra lioso dirvožemio ir juodžemių. Noizydlio Ežero Kampe, t. y. pietinėje SKVN „Neusiedlersee“ vietovės dalyje, taip pat yra žvyringų, smėlingų ir druskingų dirvožemių.

Ryšys su geografine vietove. Šios aplinkybės daro įtaką SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamų vynų skoniui:

1.

SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai ir „Reserve“ kategorijos SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminami iš „Zweigelt“ vynuogių veislės. Ši veislė geriausiai auga skurdžiame dirvožemyje, pvz., žvyringuose, smėlinguose ir druskinguose dirvožemiuose į pietus nuo Noizydlio ežero, taigi čia sunokusios uogos yra veislei būdingo vyšnių, slyvų ir abrikosų skonio ir kvapo;

2.

„Spätlese“ ir „Auslese“ kategorijų SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminami iš pernokusių vynuogių. Noizydlio ežero vynuogių auginimo regione vasaros sausos ir karštos, todėl vynuogės gali nokti itin ilgai. Šiam procesui teigiamą įtaką taip pat daro per vasarą įšilęs ežero vanduo, atliekantis termoreguliacinę funkciją. Pernokusios vynuogės suteikia kvapą ir skonį, kurie turi atogrąžų vaisių (pvz., bananų ir ananasų) poskonių ir pokvapių;

3.

„Beerenauslese“ ir „Trockenbeerenauslese“ kategorijų SKVN „Neusiedlersee“ ženklinami vynai gaminami iš vytintų vynuogių. Didelė oro drėgmė (dėl didelio ežero ploto) ir rudeniški rūkai lemia tai, kad į vynuoges įsimeta kekerinis pilkasis puvinys (lot. Botrytis cinerea). Šio grybo apniktų vynuogių odelė sueižėja ir tampa pralaidi vandeniui. Taigi tokios vynuogės suvysta dar nenuskintos nuo vynmedžio. Todėl vynų kvapui ir skoniui yra būdingi riešutų, medaus ir karamelės poskoniai ir pokvapiai.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Gamyba

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme nustatyta visiems SKVN ženklinamiems vynams taikoma nuostata, kad SKVN ženklinamas vynas turi būti gaminamas tame vynuogių auginimo regione (SGN), kuriame yra SKVN vietovė, arba gretimame vynuogių auginimo regione. Taigi Austrija naudojasi Reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

Gaminant SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamus vynus, galioja papildomos sąlygos. Gaminti SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamus vynus ne kilmės vietovėje galima tik tuomet, kai gamintojo patalpos, kuriose vyksta gamyba, yra ne SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje, bet jo vynuogynai – SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje arba kai gamintojas, kurio patalpos yra ne SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje, su SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje esančių vynuogynų savininkais yra sudaręs naudojimosi vynuogynų sklypais sutartis.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme bendrosios SKVN ženklinamų vynų išpilstymo taisyklės nenustatytos.

SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamų vynų kokybei ir būdingoms savybėms užtikrinti nustatytos šios SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamų vynų išpilstymo sąlygos: išpilstyti SKVN „Neusiedlersee“ ženklinamus vynus ne kilmės vietovėje galima tik tuomet, kai išpilstytojo patalpos, kuriose išpilstomas vynas, yra ne SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje, bet jo vynuogynai – SKVN „Neusiedlersee“ vietovėje.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://info.bml.gv.at/themen/landwirtschaft/landwirtschaft-in-oesterreich/pflanzliche-produktion/wein/Weinherkunft.html

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 68/12)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Wachau“

PDO-AT-A0205-AM01

Pranešimo data: 2022 11 29

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Didžiausias derlius iš hektaro

Iki 2020 m. derliaus didžiausias derlius iš hektaro buvo 9 000 kg, o nuo 2020 m. derliaus jis padidintas iki 10 000 kg.

2.   Vynuogių veislės

Iki 2020 m. derliaus SKVN „Wachau“ ženklinamus vynus buvo galima be apribojimų gaminti iš visų Austrijoje rūšiniams vynams naudoti leidžiamų veislių vynuogių. Nuo 2020 m. derliaus taikomi galimų naudoti vynuogių veislių apribojimai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Wachau

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

SKVN „Wachau“

TRUMPAS TEKSTINIS APIBŪDINIMAS

SKVN „Wachau“ vietovėje daugiausia gaminami baltieji vynai, o raudonųjų vynų pagaminama itin nedaug.

Spalva. Dauguma baltųjų vynų yra žalsvai geltonos arba šviesaus šiaudų geltonio spalvos. Ilgiau brandinti vertingi baltieji vynai taip pat gali būti vidutiniškai arba labai intensyvaus aukso geltonio atspalvio. Jaunų raudonųjų vynų spalvą galima apibūdinti kaip šviesų vyšnių raudonį, o senesni ir ilgiau brandinti raudonieji vynai yra labai intensyvios raudonai violetinės spalvos arba granato ir rubino raudonio atspalvių.

Kvapas. Baltuosiuose vynuose dominuoja sėklavaisių (pvz., obuolių ar kriaušių) ir citrusinių vaisių aromatai. Kuo ilgiau jie brandinami, tuo geriau juntamas džiovintų ir egzotinių vaisių (ananasų, bananų) kvapas. Raudonųjų Vachau vietovės vynų pirminis kvapas dažniausiai yra vyšnių ir slyvų, o brandinami statinėse jie įgauna antrinį tabako ar šokolado aromatą.

Skonis. Baltųjų Vachau vietovės vynų skonį visų pirma formuoja rūgštumas, todėl stipriau juntamas obuolių ir citrusinių vaisių (greipfrutų, citrinų, žaliųjų citrinų) skonis. Ilgiau brandinti baltieji vynai, visų pirma pagaminti iš pagrindinės – „Grüner Veltliner“ – veislės vynuogių, gomuryje palieka pipirų ir abrikosų poskonius. Raudonieji vynai dažniausiai turi mažai taninų ir yra vaisiško skonio su vyšnių bei raudonųjų serbentų poskoniais. Statinėse laikytų vynų skonyje jaučiamas medžio dūmo prieskonis, taip pat kompoto bei virtų vaisių poskoniai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia bendra alkoholio koncentracija (tūrio %)	15
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais litre)	18
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais litre)	200

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Konkretūs vynininkystės metodai

—

5.2.   Didžiausias derlius

SKVN „Wachau“

10 000 kilogramų vynuogių iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Kilmės vietos nuoroda „Wachau“ apima šias Žemutinės Austrijos savivaldybes: Agsbachą, Dunkelšteinervaldo Bergerną, Diurnšteiną, Mauterną prie Dunojaus, Miūldorfą, Rosacą-Ansdorfą, Špicą ir Veisenkircheną.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Grüner Veltliner“ – „Weißgipfler“

„Weißer Riesling“ – „Rheinriesling“

„Weißer Riesling“ – „Riesling“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

SKVN „Wachau“

Vachau vynuogių auginimo regionas išsiskiria tuo, kad vynuogynai yra stačiose Dunojaus paupio terasose.

Klimatas. Regioną labai veikia dviejų tipų klimatas – vakarų Atlanto ir rytų Panonijos. Dėl Atlanto vandenyno klimato poveikio iškrenta didesnis nei vidutinis kritulių kiekis, o štai Panonijos klimatui būdinga aukšta dienos oro temperatūra ir vėsios naktys. Be to, Vachau regione gausu mikroklimato zonų – jos susiformuoja tiek dėl šlaitų padėties, apšviestumo ir reljefo, tiek dėl šilumos, susikaupiančios terasų sienose ir jas supančiose uolose. Aukštą dienos oro temperatūrą ir atšiaurias žiemas sušvelnina plačiai išsiliejusi Dunojaus upė. Be to, dienos ir nakties oro temperatūra labai skiriasi tais mėnesiais, kai artėja derliaus nuėmimas, nes iš šiauriau esančio Valdfyrtelio pučia vėsus, nuo aukštumų nusileidęs vėjas.

Dirvožemis. Viena vertus, Vachau regione gausu sudūlėjusių pirminių uolienų dirvožemio, kita vertus, poledyniniu laikotarpiu kalnų užuovėjoje nusėdo supustytas smėlis, todėl rytiniuose pirminių uolienų šlaituose daug kur susiformavo lioso sluoksniai. Dėl šio ypatingo reljefo, siekiant stačiuose Dunojaus paupio šlaituose plėtoti žemės ūkį, jau viduramžiais imta statyti akmenines terasas, kurios tapo išskirtine Vachau regiono kraštovaizdžio dalimi.

Ryšys su geografine vietove. Terasose „Rheinriesling“ veislės vynmedžiai auga sudūlėjusių pirminių uolienų dirvožemyje – jis vynui suteikia citrusinių vaisių (citrinų, greipfrutų) kvapą. Lioso dirvožemis suteikia iš „Grüner Veltliner“ veislės vynuogių pagamintam vynui intensyvų ir sodrų sėklavaisių (obuolių, kriaušių) aromatą. Kadangi dienos ir nakties oro temperatūra itin skiriasi, baltieji vynai – labai rūgštūs. Visų pirma dėl oro temperatūros skirtumų raudonieji vynai turi mažai taninų ir yra vaisiško skonio.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Gamyba

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme nustatyta visiems SKVN ženklinamiems vynams taikoma nuostata, kad SKVN ženklinamas vynas turi būti gaminamas tame vynuogių auginimo regione (SGN), kuriame yra SKVN vietovė, arba gretimame vynuogių auginimo regione. Taigi Austrija naudojasi Reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnyje numatyta nukrypti leidžiančia nuostata.

Gaminant SKVN „Wachau“ ženklinamus vynus, galioja papildomos sąlygos. Gaminti SKVN „Wachau“ ženklinamus vynus ne kilmės vietovėje galima tik tuomet, kai gamintojo ūkis yra Kremstalio ar Traizentalio kilmės vietovėje, kurios yra SKVN „Wachau“ vietovės kaimynystėje, o jam priklausantys vynuogynai – Vachau kilmės vietovėje arba kai gamintojas su tokių vynuogynų savininkais yra sudaręs sutartis dėl vynuogių tiekimo.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Išpilstymas nustatytų ribų geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Austrijos vynų įstatyme bendrosios SKVN ženklinamų vynų išpilstymo taisyklės nenustatytos.

SKVN „Wachau“ ženklinamų vynų kokybei ir būdingoms savybėms užtikrinti nustatytos šios SKVN „Wachau“ ženklinamų vynų išpilstymo sąlygos: išpilstyti SKVN „Wachau“ ženklinamus vynus gali išpilstytojai, kurių ūkis yra Vachau vietovėje. Be to, išpilstyti galima, kai išpilstytojo ūkis yra Kremstalio ar Traizentalio kilmės vietovėje, kurios yra SKVN „Wachau“ vietovės kaimynystėje, o jam priklausantys vynuogynai – Vachau kilmės vietovėje arba kai išpilstytojas su tokių vynuogynų savininkais yra sudaręs sutartis.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://info.bml.gv.at/themen/landwirtschaft/landwirtschaft-in-oesterreich/pflanzliche-produktion/wein/Weinherkunft.html

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

Produkto specifikacijos reikšmingo pakeitimo patvirtinimo paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 68/13)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

PRODUKTO SU SAUGOMA KILMĖS VIETOS NUORODA ARBA SAUGOMA GEOGRAFINE NUORODA SPECIFIKACIJOS REIKŠMINGO PAKEITIMO PATVIRTINIMO PARAIŠKA

Pakeitimo patvirtinimo paraiška pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą

„PIMENTÓN DE MURCIA“

ES Nr.: PDO-ES-0113-AM02 – 2.2.2021

SKVN (X) SGN ( )

1.   Pareiškėjų grupė ir teisėtas interesas

a)   grupė

Consejo Regulador de la Denominación de Origen Protegida„Pimentón de Murcia“ (Saugomos kilmės vietos nuorodos „Pimentón de Murcia“ reglamentavimo taryba)

Avda. Santa Eulalia, 7 - Bajo

30850 Totana - Murcia

ESPAÑA

Tel. ir fakso numeris: 968 42 40 16

E. paštas: info@pimentondemurcia.es

b)   teisėtas interesas

Reglamentavimo taryba – visiems gamintojams atstovaujanti organizacija, kuri yra oficialiai pripažinta saugomos kilmės vietos nuorodos valdytoja pagal galiojančius teisės aktus (2001 m. gruodžio 17 d. Regioninės žemės ūkio, vandens ir aplinkos ministerijos įsakymas, kuriuo patvirtinamas reglamentas dėl kilmės vietos nuorodos „Pimentón de Murcia“ ir jos Reglamentavimo tarybos).

Pridedamas jos teisėto intereso įrodymas ir jos sudėties bei funkcijų pažymėjimas, pateiktas pirmininko pasirašytame laiške.

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Keičiama (-os) produkto specifikacijos dalis (-ys)

☐	Produkto pavadinimas

☒	Produkto aprašymas

☒	Geografinė vietovė

☐	Kilmės įrodymas

☐	Gamybos būdas

☒	Ryšys su geografine vietove

☐	Ženklinimas

☒	Kita (patikslinkite) — Kontrolės įstaiga — Nacionaliniai teisiniai reikalavimai

4.   Pakeitimo (-ų) rūšis

☐	Produkto su registruota SKVN arba SGN specifikacijos pakeitimas, kuris nėra laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

☒	Produkto su registruota SKVN arba SGN, kurio bendrasis (arba lygiavertis) dokumentas nepaskelbtas, specifikacijos pakeitimas, kuris negali būto laikomas nereikšmingu pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

5.   Pakeitimas (-ai)

1.   B skyrius. Produkto aprašymas

Prekybos kategorijų „Extra“ ir „Primera“ (I klasė) analitinių savybių pakeitimas, aprašytas B skyriuje. Produkto aprašymas, antraštė „Galutinio produkto savybės“, paantraštė „Fizinės ir cheminės savybės“ (lentelė).

Dabartinis tekstas:

Apima tik šias prekybos kategorijas: „Extra“ ir „Primera“ (I klasė), kaip apibrėžta pagal šias analitines savybes:

Savybės	„Ekstra“	„Primera“
(*1) Spalva – mažiausias ASTA vienetų skaičius	120	90
Didžiausia drėgmė, išreikšta proc.	14	14
Sausosios medžiagos eterinis ekstraktas, išreikštas proc. maksimalus	20	23
Didžiausias pelenų kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.:
— iš viso	7,5	8
— netirpus	0,7	1
Žaliavinio pluošto kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.	27	28
Didžiausias kapsicino kiekis, išreikštas proc.	0,003	0,003

Naujas, iš dalies pakeistas tekstas:

Apima tik šias prekybos kategorijas: „Extra“ ir „Primera“ (I klasė), kaip apibrėžta pagal šias analitines savybes:

Savybės	„Ekstra“	„Primera“
(*2) Spalva – mažiausias ASTA vienetų skaičius	≤ 120	≤ 90
Didžiausia drėgmė, išreikšta proc.	≤ 14	≤ 14
Sausosios medžiagos eterinis ekstraktas, išreikštas proc. – maksimalus	≤ 20	≤ 23
Didžiausias pelenų kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.:
— iš viso	≤ 9,4	≤ 9,9
— netirpus	≤ 0,7	≤ 1
Žaliavinio pluošto kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.	≤ 27	≤ 28
Didžiausias kapsicino kiekis, išreikštas proc.	≤ 0,003	≤ 0,003

Pagrindimas:

Fizinių ir cheminių savybių lentelės pakeitimas atliktas dėl dviejų priežasčių.

Visų pirma, šiuo pakeitimu ištaisytos klaidos. Dabartinėje produkto specifikacijoje žaliavinio pluošto kiekis nurodomas kaip absoliuti ir tiksli vertė, o ne kaip mažiausia ar didžiausia vertė arba verčių intervalas. Tuo metu galiojusiuose teisės aktuose (1983 m. rugsėjo 1 d. įsakymas dėl eksportui skirto produkto Pimentón kokybės standartų, paskelbtas Oficialiajame leidinyje Nr. 243, p. 27973–27975) buvo nurodytos analitinių parametrų didžiausios ir mažiausios vertės, tačiau šis patikslinimas per klaidą nebuvo paminėtas gaminio specifikacijoje. Norėtume įtraukti nuorodą, kad nurodyta vertė yra didžiausia vertė. Be to, norėtume paaiškinti kriterijų, taikomą likusiems parametrams su ženklais ≤ ir ≥.

Antra, bendras pelenų kiekis keičiamas atsižvelgiant į naujus analizės metodus, o vertė koreguojama atsižvelgiant į šiuo metu taikomų metodų jautrumą ir neapibrėžtumą. Remiantis 2007 m. rugsėjo 26 d. Karališkuoju dekretu 2242/84, šis pakeitimas neturi įtakos galutinio produkto savybėms.

Bendrasis dokumentas

Šis pakeitimas įtrauktas į 3.2. punktą. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

2.   C skyrius. Geografinė vietovė

Dabartinis tekstas:

C.   GEOGRAFINĖ VIETOVĖ

AUGINIMO VIETOVĖ.

Paprikų, skirtų gaminti paprikos milteliams, kurie turi būti žymimi kilmės vietos nuoroda „Pimentón de Murcia“, auginimo vietovė apima žemę, esančią šiose pietryčių Ispanijos Mursijos provincijos savivaldybėse:

Alhama de Murcia

Beniel

Cartagena

Fortuna

Fuente Álamo

Librilla

Lorca

Molina de Segura

Murcia

Puerto Lumbreras

San Javier

Santomera

Torre Pacheco

Totana

Bendras plotas yra 484 450 ha, iš kurių 277 204 ha sudaro plantacijos.

PERDIRBIMO IR PAKAVIMO VIETOVĖ

Perdirbimo ir pakavimo vietovė apima visas Mursijos provincijos savivaldybes.

Naujas, iš dalies pakeistas tekstas:

AUGINIMO VIETOVĖ.

Paprikų, skirtų gaminti paprikos milteliams, kurie turi būti žymimi kilmės vietos nuoroda „Pimentón de Murcia“, auginimo vietovė apima žemę, esančią toliau išvardytose pietryčių Ispanijos Mursijos, Almerijos, Granados ir Alikantės provincijų, savivaldybėse.

Mursijos provincija:   Alhama de Murcia   Beniel   Caravaca   Cartagena   Fortuna   Fuente Álamo   Librilla   Lorca   Mazarrón   Molina de Segura   Murcia   Puerto Lumbreras   San Javier   Santomera   Torre Pacheco   Totana

Almerijos provincija:   Pulpí   Vélez Blanco   Vélez Rubio

Granados provincija:   Orce   Puebla de Don Fadrique

Alikantės provincija:   Elche   Guardamar del Segura   Orihuela   Pilar de la Horadada   Torrevieja

PERDIRBIMO IR PAKAVIMO VIETOVĖ

Perdirbimo ir pakavimo vietovė sutampa su auginimo vietove.

Pagrindimas:

Produkto specifikacijoje apibrėžta geografinė vietovė buvo iš dalies pakeista siekiant į SKVN „Pimentón de Murcia“ priskiriamą teritorinę sritį įtraukti paprikas auginančias ir paprikos miltelius gaminančias kaimynines savivaldybes, kurių istorinės ypatybės, reljefas, klimatas ir žmogiškieji veiksniai yra tokie patys kaip šiuo metu nurodytų savivaldybių.

Šiose savivaldybėse paprikas, skirtas paprikos milteliams gaminti, augino ir tie patys gamintojai, kurie gamina SKVN žymimą produktą. Ūkiai yra greta, o auginamų paprikų ir veislės savybės atitinka SKVN produkto specifikacijoje apibrėžtas savybes. Produktas netgi dehidratuojamas pagal SKVN įregistruotose džiovinimo kamerose. Dalį paprikos miltelių perka pagal SKVN įregistruotos gamyklos arba tą dalį numatyta joms tiekti. Tačiau iki šiol šie gamintojai, pateikdami savo produktą rinkai, neturėjo teisės į pagal SKVN suteikiamą apsaugą ir negalėjo ja pasinaudoti.

Į geografinę vietovę įtrauktos toliau išvardytos savivaldybės.

Mursijos provincija:   Caravaca   Mazarrón

Almerijos provincija:   Pulpí   Vélez Blanco   Vélez Rubio

Granados provincija:   Orce   Puebla de Don Fadrique

Alikantės provincija:   Elche   Guardamar del Segura   Orihuela   Pilar de la Horadada   Torrevieja

Visos naujai įtrauktos vietovės atitinka pačios provincijos arba kaimyninių pasienio provincijų savivaldybes.

Reglamentavimo tarybos pateikta paraiška išplėsti geografinę vietovę, kuriai taikoma SKVN „Pimentón de Murcia“, yra atsakas į daugelio ūkininkų, įsikūrusių greta šiuo metu saugomos teritorijos, pateiktus prašymus.

Mursijos provincijai priklausančios savivaldybės

Masarono ir Karavakos savivaldybės yra netoli vietovių, kuriose gaminama daugiausia SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimo produkto, ir kuriose įsikūrę didžiausi jo gamintojai. Iš Mursijos į šias vietoves plantacijos išsiplėtė praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose.

Abiejose savivaldybėse vyrauja panašios temperatūros, kritulių ir drėgmės tendencijos. Masarono ir Karavakos savivaldybėse, kaip ir kitose į specifikaciją įtrauktose savivaldybėse, vidutinė temperatūra mėnesiais, kuriais pradedami sodinti augalai, yra 16–20 °C, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais aukščiausia temperatūra neviršija 32 °C. Drėgmė šiais mėnesiais viršija 40 proc., o nuo liepos iki rugsėjo gali siekti 70 proc. Vidutinis kritulių kiekis Masarono savivaldybėje yra 280 mm, o kai kuriose Karavakos dalyse užfiksuota šiek tiek daugiau kritulių.

Reikėtų pažymėti, kad Karavakos aukštumose augalų persodinimas gali būti atidėtas vėlesniam laikui. Į tai jau buvo atsižvelgta pradinėje produkto specifikacijoje, pagal kurią augalus leidžiama persodinti po tam tikros datos, nenurodant galutinio termino.

Galiausiai, šie auginimo būdai yra identiški auginimo būdams saugomose gamybos vietovėse, nes ten dirba tie patys ūkininkai, kurių vykdomas auginimo procesas ir puoselėjamos tradicijos susiformavo visoje teritorijoje tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis.

Almerijos ir Granados provincijoms priklausančios savivaldybės

Almerijos ir Granados provincijos, kaip ir Mursija bei Alikantė, yra pietrytinėje Ispanijos dalyje. Joms būdingos tokios pat bendros kritulių kiekio tendencijos, temperatūra ir dirvožemio ypatybės, nors vietos lygmeniu šie ypatumai akivaizdžiai skiriasi.

Kalbant apie klimatą, reikėtų pažymėti, kad pagal kritulių kiekį jis yra panašus į Viduržemio jūros regiono klimatą, tačiau yra vietinių ir su aplinkybėmis susijusių skirtumų, ypač Puebla de Don Fadrikės ir Orsės savivaldybėse. Pulpi savivaldybėje klimatas yra sausesnis. Šie vietiniai skirtumai nelaikomi reikšmingais.

Puebla de Don Fadrikės ir Orsės savivaldybėse vidutinis kritulių kiekis yra didesnis (400 ±50 mm per metus) nei kitose savivaldybėse. Pulpi savivaldybėje, kurioje klimatas yra sausesnis, vidutinis kritulių kiekis yra mažesnis nei 300 mm per metus (297 mm). Nustatyta, kad užregistruotos kritulių vertės kasmet skiriasi, tikriausiai dėl klimato kaitos poveikio. Šie skirtumai nelaikomi reikšmingais, nes tais mėnesiais, kai paprikos sodinamos ir naudojamos SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimo produkto gamybai (balandžio–spalio mėn.), užregistruotos vertės yra panašios į vertes kitose savivaldybėse (170 mm).

Paprikos, konkrečiai „Bola“ veislės, kurios naudojamos SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimo produkto gamybai, tradiciškai auginamos Almerijoje ir Granadoje. Jas iš Gvadalentino slėnio „eksportavo“ įmonės ir ūkininkai, kurie persikėlė į mažiau dirbamas žemes kaip ir pirmieji Segūros slėnio ūkininkai XX a. viduryje, kai dėl grybelinių ligų buvo priversti perkelti savo plantacijas į dabartinį Gvadalentino slėnį ir kitas vietoves.

Tačiau šios vietovės negali būti laikomos naujomis arba bent jau yra ne tokios naujos auginant paprikas, iš kurių gaminami paprikos milteliai. Esama bibliografinių nuorodų į bent 1987 m. šaltinius, kuriuose minimas paprikų, skirtų paprikos milteliams gaminti, auginimas. Tuose šaltiniuose pabrėžiama, kad paprikos, skirtos paprikos milteliams gaminti, auginamos Almerijos ir Granados provincijose. Pavyzdžiui, M. Zapata ir kt. 1991 m. knygoje „El pimiento para pimentón“ (Paprikos milteliams gaminti naudojamos paprikos) pateikiami statistiniai duomenys apie šios kultūros auginimą abiejose šiose provincijose.

Alikantės provincijos savivaldybės

Alikantės provincijoje nuo seniausių laikų buvo nuolat auginamos paprikos milteliams gaminti skirtos paprikos.

Gvardamar del Segūros, Orihuelos ir Pilar de la Horadados savivaldybės yra Žemutinio Slėnio arba Segūros Žemutinio Slėnio komarkoje, o Elčės savivaldybė yra Žemutinio Vinalopo komarkoje.

Dirvožemio druskingumo lygis Žemutinio Slėnio ir Žemutinio Vinalopo komarkose svyruoja nuo 3,5 iki 3,7 dSm-1 (Druskų kaupimosi žemės ūkio paskirties dirvožemiuose Viduržemio jūros klimato sąlygomis prognozavimo modelio kūrimas; taikymas Segūros Žemutinio Slėnio ir Žemutinio Vinalopo komarkose Alikantėje (Fernando Visconti Reluy)). Šios vertės yra panašios į tas, kurios nustatytos Kampo de Kartachenos komarkoje (kurioje yra Kartachenos, Fuente Alamo, San Javier ir dalis Masarono savivaldybės) arba Gvadalentino slėnyje (kuriame yra Alamos, Librilla, Lorkos, Puerto Lumbreras, Totanos ir dalis Masarono savivaldybės). Pietinė Alikantės dalis, kurioje yra prie nustatytos geografinės vietovės prijungiamos komarkos, taip pat pasižymi tokiu pačiu klimatu, koks yra būdingas dabartinėms SKVN žymimo produkto gamybos vietovėms.

Pagrindinius klimato ypatumus šioje didesnėje vietovėje galima apibendrinti taip: nedidelis vidutinis kritulių kiekis (280 ± 40 mm per metus, 291 mm per metus Orihueloje arba 243 mm per metus Torevjechoje), didelė vidutinė saulės spinduliuotė (6 200 ± 100 MJ m-2 per metus-1), vidutiniškai aukšta vidutinė temperatūra (18 ± 1 oC), beveik nėra stiprių vėjų (80–40 proc. dienų vėjo greitis mažesnis nei 20 km/h) ir beveik nėra šalnų. Per ilgesnį laikotarpį šiose savivaldybėse pasireiškia ciklinės sausros. Šis reiškinys pasitaiko kas 15–25 metus ir sausra kaskart trunka mažiausiai 24 mėnesius. Sausros metu metinis kritulių kiekis yra iki 60 proc. mažesnis nei vidutinis.

Galiausiai, kalbant apie auginimo tradicijas Segūros Žemutinio Slėnio ir Žemutinio Vinalopo vietovėse, literatūros sąraše verta paminėti Jesúso Pérezo de Espinardo knygą „El Libro del Pimentón 1756–1965“ (Paprikos miltelių knyga 1756–1965 m.), kurios pirmasis leidimas išleistas 2000 m. Joje kelis kartus užsimenama apie paprikos milteliams gaminti skirtų paprikų auginimą, pvz., „Nuo XIX amžiaus pradžios iki XX amžiaus vidurio paprikos milteliams gaminti skirtų paprikų auginimas palaipsniui išplito visoje Segūros Slėnio komarkos vietovėje <...> dėl paprikų puvinio“ (Phytophthora Capsici); tai reiškė, kad reikėjo suformuoti naujas šios kultūros auginimo vietoves Kampo de Kartachenos, Kampo de Elčės ir Gvadalentino slėnyje“.

Taigi, iš pradžių, remiantis visais literatūros šaltiniais, kurie buvo išanalizuoti, daugiausia produkcijos buvo užauginama Segūros Slėnio, o tiksliau – Segūros Žemutinio Slėnio komarkoje, kurioje buvo įkurtos perdirbimo įmonės. Tačiau dėl grybelinių ligų sukeltų problemų gamyba persikėlė į Kampo de Kartacheną, Kampo de Elčę ir Gvadalentino slėnį (kaip nurodyta literatūroje), o pastarajame dabar užauginama daugiausia paprikos milteliams gaminti skirtų paprikų.

Bendrasis dokumentas

Šis pakeitimas įtrauktas į 4 skyrių. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas.

3.   F skyrius. Veiksniai, įrodantys ryšį su geografine aplinka. Aplinkos poveikis produktui

Dabartinis tekstas:

a)   istoriniai veiksniai

Pirmieji įrašai apie paprikų auginimą Mursijos regione siekia XVI amžiaus pradžią. Juose minimi vienuoliai hieronimitai, atsakingi už šios kultūros, kurią jie augino jiems priklausančioje žemėje netoli Ruedos ir Didžiojo La Njoros drėkinimo kanalo, paplitimą.

Kasmet vienuolių skinamos paprikos netrukus buvo pradėtos vadinti vietiniais pavadinimais. Tiksliau tariant, Mursijos regione saldžiosioms raudonosioms paprikoms pavadinti buvo tradiciškai vartojamas pavadinimas „ñora“. Tikriausiai taip buvo dėl vietos, kurioje jos pirmą kartą buvo auginamos, nes Mursijos savivaldybėje buvo kaimo apylinkė tokiu pavadinimu – La Njora.

Pirmosios iš Amerikos atgabentos sėklos buvo šiek tiek pailgų, aštrių laukinių paprikų sėklos. Nors mokslinių įrodymų nėra, kai kurie autoriai teigė, kad dėl Mursijos Huertos komarkos aplinkos sąlygų ir augintojų taikomų auginimo būdų šios pirmosios paprikos po kelerių metų įgavo apvalesnę formą ir ne tokį aštrų skonį.

Vėliau ši kultūra paplito visose Segūros upės pakrantėse, ypač vietovėse, esančiose netoli Molina de Segūros savivaldybės. Pirmame XXI a. dešimtmetyje ši kultūra paplito kitose vietovėse, pavyzdžiui, Gvadalentino slėnyje, Mursijos Huertos komarkoje, Fortūnoje ir kt., o jos ekonominė reikšmė labai išaugo.

Galima laikyti, kad Mursijos regione paprikų sektoriaus industrializacija prasidėjo XIX amžiaus viduryje, kai vietinei moteriai kilo mintis paprikas ištepti aliejumi ir paskrudinti krosnyje. Tai suteikė paprikoms blizgesio ir ji galėjo jas parduoti turguje už gerą kainą. Vėliau moteris tapo dar išradingesnė apdorodama taip paruoštas paprikas – iš pradžių jas susmulkino piestoje, o paskui pabandė jas smulkinti naudodamasi grūdų malimo įrenginiu.

1992 m. paprikų, skirtų paprikos milteliams gaminti, auginimas buvo viena būdingiausių žemės ūkio veiklos rūšių Mursijos regione, kuris istoriškai yra ta Ispanijos vietovė, kurioje daugiausia auginamos paprikos ir iš kurios daugiausia eksportuojami paprikos milteliai.

Paprikos, skirtos paprikos milteliams gaminti, neabejotinai yra tradicinė Mursijos regiono kultūra. Ši amatininkų auginama kultūra yra toks svarbus Mursijos simbolis, kad terminas „pimentoneros“ dažnai yra vartojamas kaip mursijiečių sinonimas, ypač kalbant apie vietos futbolo klubo „Real Murcia, Club de Fútbol“ žaidėjus. Knygoje „Historia del Real Murcia“ („Real Murcia“ futbolo klubo istorija) paaiškinama, kad galutinei klubo žaidėjų aprangai buvo pasirinktos šios spalvos: paprikos raudonumo marškinėliai ir tamsiai mėlyni (arba kartais juodi) šortai.

Paprikos milteliai vertinami dėl to, kad jie yra naudojami dvejopai – ir kaip dažiklis, ir kaip kvapioji medžiaga. Regiono gastronomijoje yra daugybė receptų, kuriuose saldžiosios paprikos milteliai yra esminė sudedamoji dalis. Vienas originaliausių – Totanoje gaminamas pyragas „Torta de pimentón“. 1929 m. Sevilijoje vykusioje Iberijos ir Amerikos parodoje Mursijos paprikų eksportuotojų gildija pristatė išsamų regioninių ispaniškų patiekalų, kurių sudedamoji dalis yra paprikos milteliai, receptų rinkinį.

Regione yra išsami bibliografija šia tema, taip pat vykdomi įvairūs mokslinių tyrimų projektai.

b)   gamtiniai veiksniai

Reljefas

Paprikos miltelių gamybos vietovė yra Iberijos pusiasalio pietryčiuose, Mursijos regione, kurio plotas – 11 320 km2). Beveik ketvirtadalį šios vietovės sudaro žemumos, kurių aukštis mažesnis nei 200 m, 45 proc. – aukštumos, kurių aukštis yra 200–600 m, o 32 proc. – 600–2 000 m. Reljefas yra sudėtingas, o pagrindinis jo bruožas – aukšti Betikos kalnai šiaurės vakaruose.

Kalbant apie geologiją, didžioji regiono dalis yra Betikos kalnų zonoje, kurią supa įdubos, pasižyminčios medžiagomis, kurios susiformavo neogeno ir kvartero laikotarpiais. Kalnai paprastai driekiasi pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi.

Dirvožemis

Regione labai paplitusios medžiagos, susiformavusios pasibaigus kalnodaros procesui, ypač mergelis, molis, evaporito uolienos ir konglomeratai.

Dideliuose lygumų ir upių baseinų plotuose susikaupusios kvartero nuogulos, kartais sudarančios įspūdingus šlaitus. Šiose vietovėse paprastai yra geriausia žemė tiek lietaus gaunančioms, tiek dirbtinai laistomoms kultūroms auginti.

Kampo de Kartachenos vietovės ir Gvadalentino slėnio dirvožemiai, kuriuose buvo auginamos paprikos, skirtos paprikos milteliams gaminti, gali būti priskiriami druskingiems. Dirvožemio, kuriame druskos kiekis mažesnis, druskingumas yra struktūrinis ir susijęs su paties dirvožemio formavimusi. Kitais atvejais druskingumas gali atsirasti dėl laistymo metu pridėtų chloridų.

Klimatas

Klimatas paprastai priskiriamas subtropiniam Viduržemio jūros klimatui, o netoli pakrantės esančiose vietovėse vyrauja jūrinis klimatas. Vidutinis galimas evapotranspiracijos lygis yra aukštas ir daugelyje vietovių liepos ir rugpjūčio mėnesiais siekia 180. Kartu su labai mažu vidutiniu kritulių kiekiu, kuris yra mažesnis nei 300 mm, ir aukšta vidutine temperatūra, tai daro poveikį vietovės ekologijai ir dirvožemio savybėms. Tai ypač svarbu, kai dirvožemyje yra tirpios druskos, nes auginant šią kultūrą reikia nuolat tiekti vandenį drėkinimui.

Hidrografija

97 proc. regiono yra Segūros upės baseine. Be šio pagrindinio vandentakio, kertančio regioną nuo Senacho tvenkinio iki Benjelio savivaldybės, dešiniajame jo krante yra daug intakų, įskaitant Morataljos, Argoso, Kiparo, Mulos ir Gvadalentinos upes (pastaroji pasižymi dideliu baseinu). Taip pat yra daug didelių upelių, tiekiančių sūroką vandenį, iš kurių pagrindiniai yra šie: Moro, Judío, Tinajón, Salada, Agua Amarga ir kt.

Didžioji dalis drėkinimui skirto vandens šios kultūros auginimo vietovėje gaunama iš Tãcho-Segūros vandens perdavimo sistemos ir iš esamų vandeningųjų sluoksnių, kuriuose yra daug druskos turinčio vandens ir kurie šiuo metu yra pernelyg eksploatuojami. Labai didelis drėkinamų žemių plotas neturi išteklių.

Natūrali flora ir kultūros

Mursijos regiono ekonomikai būdingas svarbus žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektorius, kuris labai priklauso nuo galimybės žemės ūkio reikmėms naudoti vandenį.

1996 m. šiek tiek daugiau nei 50 proc. visos vietovės užėmė žemės ūkio kultūros. Likusią dalį daugiausia sudaro krūmynai ir ganyklos (beveik 30 proc.), po to rikiuojasi miškai (daugiausia pušynai, apie 15 proc.).

Drėkinama žemė užima beveik 200 000 hektarų, tačiau didelei jos daliai reikalingas vanduo. Beveik pusė vietovės skiriama vaisių ir daržovių auginimui, kita dalis – kaulavaisiams (persikams, abrikosams ir kt.), citrusiniams vaisiams (citrinmedžiams ir apelsinmedžiams) ir šiek tiek alyvmedžiams, formuojamiems vynmedžiams, sodinukams ir kt.

Lietaus laistomos kultūros užima daugiau nei 400 000 ha. Tačiau didelė jų dalis yra apleistos būklės. Didžiąją dalį užima menku derliumi pasižymintys javų laukai, ypač miežių, kurie dažnai siejami su gyvulininkyste. Sumedėjusios kultūros – tai migdolai ir vynmedžiai, kiek mažiau – alyvmedžiai, saldžiosios ceratonijos ir kt.

c)   auginimo sąlygos

Paprikos yra šilto klimato augalai, kuriems klestėti reikia šilumos. Manoma, kad optimaliam vystymuisi ir augimui būtina 20–25 °C dienos temperatūra ir 16–18 °C nakties temperatūra. Žiedai neužmezga vaisių kai temperatūra pakyla virš 32 oC, ypač sausomis klimato sąlygomis. Esant didelei santykinei oro drėgmei, augalas ištveria aukštesnę nei 40 °C temperatūrą.

Šiai kultūrai reikalinga didelė aplinkos drėgmė (50–70 proc. RH), ypač žydėjimo ir vaisiaus mezgimo etapais. Ankstyvais vystymosi etapais jai reikia didesnės santykinės drėgmės ir ji labiau ją toleruoja nei vėlesniais etapais.

Paprikoms taip pat reikia daug šviesos augimo sezono metu, ypač žydėjimo, vaisiaus mezgimo ir nokimo etapais. Todėl šviesos kiekis yra ribojantis veiksnys. Dėl nepakankamos šviesos augalas pabąla, o tarpubambliai ir stiebai pailgėja, todėl lieka silpni ir negali atlaikyti derliaus svorio.

Paprikos dauginamos sėklomis, kurios sėjamos gruodžio viduryje arba sausio pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metų laiku temperatūra nėra tinkama daigumui ar jauniems augalams vystytis, sėjinukams naudojamos specialios šiltlysvės, vadinamos „almajaras“. Tai plastikine plėvele dengtos stačiakampio formos įdubos žemėje, kurios naudojamos kaip šiltlysvės ir yra maždaug 1,5 m pločio, priklausomai nuo išlygintos žemės sklypo ilgio.

Naujas, iš dalies pakeistas tekstas:

a)   gamtiniai veiksniai

Reljefas

Paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginimo vietovė yra Iberijos pusiasalio pietryčiuose ir apima Mursijos regiono, Alikantės, Almerijos ir Granados savivaldybes. Reljefas yra sudėtingas. Žemė, esanti Alama de Mursijos, Benjelio, Kartachenos, Molina de Segūros, Mursijos, San Chavjero, Santomeros ir Tore Pačeko savivaldybėse Mursijos regione bei Elčės, Gvardamar del Segūros, Pilar de la Horadados ir Orihuelos savivaldybėse Alikantėje yra mažesniame nei 200 m aukštyje. Ši zona užima mažiau nei pusę geografinės vietovės.

Didžioji dalis žemės yra vidutiniame arba dideliame aukštyje. Karavakos, Fortūnos, Libriljos, Lorkos, Masarono, Puerto Lumbreraso ir Totanos savivaldybės Mursijos regione, Orsės ir Puebla de Don Fadrikės savivaldybės Granadoje ir Pulpi, Veles Blanko ir Veles Rubijaus savivaldybės Almerijoje yra didesniame aukštyje, t. y. 200–2 000 m.

Šis aukščio skirtumas nustatytoje vietovėje lemia auginimo sezonus, kurie gali skirtis priklausomai nuo klimato.

Kalbant apie geologiją, ši geografinė vietovė yra Betikos kalnų zonoje, kurią supa įdubos, pasižyminčios medžiagomis, kurios susiformavo neogeno ir kvartero laikotarpiais. Kalnai paprastai driekiasi pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi.

Dirvožemio tipai

Paplitusios medžiagos, susiformavusios pasibaigus kalnodaros procesui, ypač mergelis, molis, evaporito uolienos ir konglomeratai.

Dideliuose lygumų ir upių baseinų plotuose susikaupusios kvartero nuogulos, kartais sudarančios įspūdingus šlaitus. Šiose vietovėse paprastai yra geriausia žemė tiek lietaus gaunančioms, tiek dirbtinai laistomoms kultūroms auginti.

Kampo de Kartachenos vietovės ir Gvadalentino slėnio dirvožemiai, kuriuose buvo auginamos paprikos, skirtos paprikos milteliams gaminti, gali būti priskiriami druskingiems.

Segūros Žemutinio Slėnio ir Žemutinio Vinalopo komarkų dirvožemiai taip pat priskiriami druskingiems dirvožemiams, kurių vertės viršija 3 dS/m. Dirvožemio druskingumas Almerijos ir Granados savivaldybėse yra įvairus, Pulpi užregistruotas didesnis nei 7 dS/m druskingumas.

Dirvožemio, kuriame druskos kiekis mažesnis, druskingumas yra struktūrinis ir susijęs su paties dirvožemio formavimusi. Kitais atvejais druskingumas gali atsirasti dėl laistymo metu pridėtų chloridų.

Klimatas

Ši geografinė vietovė yra Iberijos pusiasalio pietryčiuose. Čia vyrauja švelnus, kai kuriais žemyniniais bruožais pasižymintis klimatas, kuriam įtakos turi Viduržemio jūra. Šiam regionui būdingas pusiau sausringas klimatas, čia iškrenta apie 200–500 mm kritulių, o vidutinis galimas evapotranspiracijos lygis yra aukštas ir daugelyje vietovių liepos ir rugpjūčio mėnesiais siekia 180.

Temperatūros kitimą per metus galima pavaizduoti kaip varpo formos kreivę, kai žemiausia temperatūra fiksuojama žiemą. Temperatūra pradeda kilti balandį ir gegužę, o piką pasiekia liepą ir rugpjūtį.

Labai mažas vidutinis kritulių kiekis ir aukšta vidutinė temperatūra sodinimo ir auginimo sezono metu turi įtakos vietovės ekologijai ir dirvožemio savybėms. Tai ypač svarbu, kai dirvožemyje yra tirpios druskos, nes auginant šią kultūrą reikia nuolat tiekti vandenį drėkinimui.

Hidrografija

Didžioji geografinės vietovės dalis yra Segūros upės baseine. Kitos svarbios upės yra Veleso ir Čirivelio, kurios yra Gvadalentino upės baseino ištakos ir teka per Los Veleso komarką, bei Hueskaro upė, kuri prasideda slėnyje į rytus nuo Sagros, Puebla de Don Fadrikės savivaldybėje.

Didžioji dalis drėkinimui skirto vandens šios kultūros auginimo vietovėje gaunama iš Tãcho-Segūros vandens perdavimo sistemos ir iš esamų vandeningųjų sluoksnių, kuriuose yra daug druskos turinčio vandens ir kurie šiuo metu yra pernelyg eksploatuojami. Labai didelis drėkinamų žemių plotas neturi išteklių.

Natūrali flora ir kultūros

Geografinės vietovės, kuriai taikoma SKVN, ekonomikai būdingas svarbus žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektorius, kuris labai priklauso nuo žemės ūkio reikmėms skirto vandens.

Drėkinama žemė užima beveik 200 000 hektarų, tačiau didelei jos daliai reikalingas vanduo. Beveik pusė vietovės skiriama vaisių ir daržovių auginimui, kita dalis – kaulavaisiams (persikams, abrikosams ir kt.), citrusiniams vaisiams (citrinmedžiams ir apelsinmedžiams) ir šiek tiek alyvmedžiams, formuojamiems vynmedžiams, sodinukams ir kt.

Lietaus laistomos kultūros užima daugiau nei 400 000 ha. Tačiau didelė jų dalis yra apleistos būklės. Didžiąją dalį užima menku derliumi pasižymintys javų laukai, ypač miežių, kurie dažnai siejami su gyvulininkyste. Sumedėjusios kultūros – tai migdolai ir vynmedžiai, kiek mažiau – alyvmedžiai, saldžiosios ceratonijos ir kt.

c)   auginimo sąlygos

Paprikos, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, yra šilto klimato augalai, kuriems klestėti reikia šilumos. Laikoma, kad optimaliam vystymuisi ir augimui būtina 20–25 °C dienos temperatūra ir 16–18 °C nakties temperatūra. Žiedai neužmezga vaisių kai temperatūra pakyla virš 32 °C, ypač sausomis klimato sąlygomis. Esant didelei santykinei oro drėgmei, augalas ištveria aukštesnę nei 40 °C temperatūrą.

Šiai kultūrai reikalinga didelė aplinkos drėgmė (50–70 proc. RH), ypač žydėjimo ir vaisiaus mezgimo etapais. Ankstyvais vystymosi etapais jai reikia didesnės santykinės drėgmės ir ji labiau ją toleruoja nei vėlesniais etapais.

Paprikoms, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, taip pat reikia daug šviesos augimo sezono metu, ypač žydėjimo, vaisiaus mezgimo ir nokimo etapais. Todėl šviesos kiekis yra ribojantis veiksnys. Dėl nepakankamos šviesos augalas pabąla, o tarpubambliai ir stiebai pailgėja, todėl lieka silpni ir negali atlaikyti derliaus svorio.

Taip pat paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginimui įtakos turi ne tik auginimo sąlygos, bet ir žmogiškasis veiksnys, t. y. augintojų kompetencija.

Štai kodėl paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginimo procesas yra pagrįstas gamintojų patirtimi. Sklypo parinkimas, dirvos paruošimo sėjai sistema, sėklų atranka, sėja ir derliaus nuėmimas turi tiesioginės įtakos galutinio produkto savybėms. Štai kodėl augintojai, žinantys, ko reikia kultūrai, iš kurios gaminamas SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimas produktas, auginti, sugebėjo išplėsti savo sklypus apimdami gretimą žemę, pasižyminčią tokiomis pačiomis gamtinėmis savybėmis, ypač temperatūros, drėgmės ir šviesos lygio požiūriu.

Paprikos dauginamos naudojant sėklas, atrinktas iš ankstesnio derliaus (paprastai pirmojo skynimo metu) geriausių augalų ir iš saulėje džiovintų paprikų, laikomų minimalioje šviesoje ir vėsioje temperatūroje. Sėklos tradiciškai buvo laikomos molinėse puodynėse arba skardinėse dėžutėse, kad iki sėjos būtų užtikrintos minimalios šviesos ir vėsios temperatūros sąlygos.

Atrinkus sėklas, jas reikia pasėti. Sėjos metu pridedama daug trąšų ar mėšlo ir taip sėklos apsaugomos nuo šalčio. Gruodžio viduryje arba sausio pradžioje atliekamos pasėtų sėklų patikros. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metų laiku temperatūra nėra tinkama daigumui ar jauniems augalams vystytis, gamintojai sėjinukams paruošdavo specialias šiltlysves, kurios vadinamos „almajaras“. Siekiant sėjinukus apsaugoti nuo šalčio, šiltlysvės būdavo uždengiamos nendrėmis arba žabais ir plonu paviršinės žemės sluoksniu, o po to – žvyru, kad paviršius nesukietėtų į plutą. „Almajaras“ buvo stačiakampės, apie 1,5 m pločio, įdubos dirvoje, kurių ilgis priklausė nuo sklypo išlyginimo. Sėklos būdavo sėjamos viduryje, suformuojant savotišką liniją. Šiais laikais apsaugai nuo šalčio naudojami plastikiniai dangčiai, vadinami „planteles“, kurie atlieka tą pačią šiltlysvės funkciją kaip ir „almajaras“. Taip pat sėklos sėjamos korio formos sėjos padėkluose, pripildytuose gero substrato, nes taip užtikrinama, kad atsakingi darbuotojai sėklas (atrinktas ūkininkų arba sertifikuotas) laikys optimaliomis kontroliuojamos temperatūros sąlygomis.

Sodinama ne anksčiau kaip balandžio 15 d. Tradiciškai laikoma, kad, norint išvengti šalnų, geriausia sodinimo data yra balandžio 25 d., Šv. Morkaus šventė. Sodinama grioveliuose arba naudojant plastikinį pagrindą, sodinukai išdėstomi trikampiu, rankos atstumu vienas nuo kito. Tada jie laistomi dirvos plotą užliejant vandeniu arba lokalizuotai, kad būtų galima geriau kontroliuoti vandens trūkumą ir trąšas.

Norint užauginti paprikas, pasižyminčias SKVN žymimo produkto juslinėmis savybėmis, labai svarbus derliaus nuėmimo laikas. Paprikos skinamos rankomis ir tik visiškai prinokusios. Būtent gamintojai, sukaupę patirtį apie gaminamą produktą, nustato, kada yra tinkamas laikas. Jie gali atskirti, kurios paprikos ant kiekvieno augalo jau optimaliai sunoko, t. y. pasižymi didžiausiu spalvos intensyvumu, didžiausiu natūralaus pigmento kiekiu ir minimaliu vandens kiekiu.

Nuskintos paprikos būdavo paskleidžiamos ant tam tikrų demblių arba išdėliojamos ant kalvų šlaitų, priklausomai nuo derliaus dydžio, kol dehidratuodavo nuo saulės kaitros. Šis tradicinis džiovinimo būdas išliko per daugelį metų, nors buvo pradėtos naudoti ir džiovinimo kameros.

Pagrindimas:

Skyriuje apie ryšį su geografine vietove pakeista informacija apie geografinę vietovę, tačiau nepakeista informacija apie jai būdingas savybes arba apie tai, kaip šios savybės padeda suteikti produktui išskirtinumo. Taip pat buvo iš dalies pakeistos nuorodos į vietovę ir gamybos apimtį, nes anksčiau jos buvo taikomos tik Mursijos regionui.

Iš pradžių paraiška buvo teikiama tik dėl Mursijos regiono, nes paprikų auginimui skirta vietovė ten buvo didesnė nei kitur ir ten taip pat buvo pagrindinės džiovinimo kameros bei paprikų malimo įrenginiai. Paprikų auginimas kiekvienais metais skiriasi, priklausomai nuo to, kiek turima vandens. Iš pradžių šiose Mursijos, Almerijos, Granados ir Alikantės provincijų dalyse auginamos paprikos, skirtos paprikos milteliams gaminti, turėjo panašių savybių, susijusių su geografine vietove. Taip pat jos dažniausiai buvo džiovinamos ir malamos Mursijoje. Kadangi paprikų džiovinimo ir malimo įmonės istoriškai buvo Mursijoje, gauti paprikos milteliai buvo žinomi kaip „Pimentón de Murcia“. Teikiant paraišką dėl SKVN statuso suteikimo buvo prašoma saugoti būtent šį pavadinimą, todėl geografinė vietovė buvo apribota šiuo regionu. Vietovės, kuriose anksčiau buvo auginamos paprikos ir kurios dabar apima dar didesnę teritoriją, nebuvo įtrauktos į SKVN, nors paprikos pasižymėjo tomis pačiomis produkto savybėmis ir buvo parduodamos tuo pačiu pavadinimu.

Gamybos vietovės driekėsi nuo Alikantės komarkų iki Almerijos ar Granados komarkų, įskaitant visą Mursijos provinciją, esančią šios teritorijos centre. Ši kultūra buvo perkeliama į skirtingus teritorijos sklypus, atsižvelgiant į konkrečių metų sąlygas ir tokius veiksnius kaip puvinys, geresnis tam tikrų vandeningųjų sluoksnių aprūpinimas vandeniu arba tai, kokios kultūros buvo ūkininkams pelningesnės. Todėl kiekvienais metais buvo parenkami skirtingi sklypai ir paprikų, skirtų paprikos milteliams gaminti, auginimas priklausė nuo rinkos svyravimų.

Dėl tokių svyravimų daugelį metų mažėjo dirbamos žemės plotai, kurie dabar atkuriami, nes gamintojai yra labiau suinteresuoti reklamuoti savo teritoriją, kad galėtų konkuruoti su importuojamais produktais, kurie savo kokybe jokiu būdu neprilygsta jų pirminiam produktui.

Kaip svarbi šio ryšio su geografine vietove dalis buvo pridėtas aprašymas, patvirtinantis žmogaus žinias ir jų poveikį produkto ypatumui.

Iš šio skyriaus apie ryšį su geografine vietove išbraukti istoriniai aprašymai ir nuorodos į knygas bei bibliografinius šaltinius.

Bendrasis dokumentas

Šis pakeitimas įtrauktas į 5 skyrių. Ryšys su geografine vietove.

Šis pakeitimas laikomas reikšmingu B, C ir F skyriams, nes jis susijęs su pagrindinėmis produkto savybėmis, keičia ryšį su geografine vietove ir turi jai įtakos.

4.   G skyrius. Kontrolės įstaiga

Dabartinis tekstas:

G.   KONTROLĖS ĮSTAIGA

Patikras ir sertifikavimą laikinai atlieka kompetentinga įstaiga: Regioninės žemės ūkio, vandens ir aplinkos ministerijos Žemės ūkio maisto produktų struktūrų ir pramonės generalinis direktoratas, kol bus įsteigta atitinkama reglamentavimo taryba, sudaryta iš gamybos ir perdirbimo sektorių atstovų ir atitinkanti standarto EN 45011 reikalavimus.

Naujas, iš dalies pakeistas tekstas:

G.   KONTROLĖS ĮSTAIGA

Kompetentinga institucija – Regioninės žemės ūkio, vandens ir aplinkos ministerijos Žemės ūkio maisto produktų struktūrų ir pramonės generalinis direktoratas – kontrolę ir sertifikavimą paveda vykdyti SKVN „Pimentón de Murcia“ reglamentavimo tarybai, kurią sudaro gamybos ir perdirbimo sektoriaus atstovai ir kuri yra akredituota pagal standartą ISO/IEC 17065.

Pagrindimas:

Iš dalies pakeista įstaigos, kuri atliks patikrinimus, apibrėžtis. Kompetentinga institucija sertifikavimo funkciją perdavė SKVN „Pimentón de Murcia“ reglamentavimo tarybai. Be to, 2012 m. rugsėjo mėn. patvirtintas taikomas standartas ISO/IEC 17065 „Reikalavimai įstaigoms, sertifikuojančioms produktus, procesus ir paslaugas“ buvo atnaujintas, todėl panaikintas tuo metu galiojęs standartas UNE-EN 45011:1998. Kad organizacijos, kurioms jau buvo privalomi ankstesniame standarte nustatyti reikalavimai, galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų, nuo patvirtinimo datos buvo nustatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis. Dabar šis laikotarpis baigėsi.

Teikdama paraišką dėl specifikacijos pakeitimo, SKVN „Pimentón de Murcia“ reglamentavimo taryba gavo UNE-EN ISO/IEC 17065 akreditaciją.

5.   I skyrius. Reikalavimai, nustatyti Bendrijos ir (arba) nacionalinėse nuostatose

Dabartinis tekstas:

I.   REIKALAVIMAI, NUSTATYTI BENDRIJOS IR (ARBA) NACIONALINĖSE NUOSTATOSE

—	Įstatymas 25/1970 „Vynuogių, vyno ir alkoholio statutas“, jei įsteigiama Reglamentavimo taryba, kuri veiktų kaip kontrolės institucija.

—	1984 m. rugsėjo 26 d. karališkasis dekretas 2242/1984, kuriuo patvirtinamos pesticidų gamybos, rinkodaros ir naudojimo techninės ir sveikatos taisyklės. (Oficialusis leidinys (B.O.E.) Nr. 306, 1984 m. gruodžio 22 d.).

Naujas, iš dalies pakeistas tekstas:

I.   REIKALAVIMAI, NUSTATYTI BENDRIJOS IR (ARBA) NACIONALINĖSE NUOSTATOSE

—	1984 m. rugsėjo 26 d. karališkasis dekretas 2242/1984, kuriuo patvirtinamos pesticidų gamybos, rinkodaros ir naudojimo techninės ir sveikatos taisyklės. (Oficialusis leidinys (B.O.E.). Nr. 306, 1984 m. gruodžio 22 d.).

—	2001 m. balandžio 20 d. Regioninės žemės ūkio, vandens ir aplinkos ministerijos įsakymas, kuriuo įsteigiama saugomos kilmės vietos nuorodos „Pimentón de Murcia“ reglamentavimo taryba.

—	2001 m. gruodžio 17 d. Regioninės žemės ūkio, vandens ir aplinkos ministerijos įsakymas, kuriuo patvirtinamos saugomos kilmės vietos nuorodos „Pimentón de Murcia“ taisyklės ir jos reglamentavimo taryba.

—	2011 m. spalio 3 d. karališkasis dekretas Nr. 1335/2011, kuriuo nustatoma paraiškų įregistruoti saugomas kilmės vietos nuorodas ir saugomas geografines nuorodas nagrinėjimo tvarka ir prieštaravimai tokioms paraiškoms.

Pagrindimas:

Ši dalis iš dalies keičiama, kad taikomos taisyklės būtų suderintos su galiojančiais teisės aktais.

G ir I skyrių pakeitimai neturi įtakos bendram dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„PIMENTÓN DE MURCIA“

ES Nr.: PDO-ES-0113-AM02 – 2.2.2021

SKVN (X) SGN ( )

1.   (SKVN arba SGN) Pavadinimas (-ai)

„Pimentón de Murcia“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Produktas, gaunamas sumalus visiškai raudonas Capsicum annuum L. genties, „Bola“ veislės paprikas. Naudojamos paprikos turi būti nuskintos, prinokusios, sveikos, švarios, sausos, neužkrėstos kenkėjais ar ligomis ir užaugintos nustatytoje auginimo vietovėje.

Juslinės savybės:

Pimentón yra visiškai saldūs, pasižymi būdingu stipriu aromatu, didele dažomąja geba, riebumu ir išskirtiniu skoniu. Jie yra blizgios raudonos spalvos. Jų spalva ir aromatas yra labai stabilūs.

Fizinės ir cheminės savybės:

Dalelių dydis: Pimentón turi būti sumalti taip, kad išbyrėtų per Nr. 16 sietelį arba filtrą pagal ASTM skalę (atitinka 1,19 mm akučių).

—	Metalų liekanos: didžiausias leistinas arseno kiekis – 1 p.p.m. ir didžiausias leistinas švino kiekis – 4 p.p.m.

—	Maistas arba maisto sudedamosios dalys: valgomojo augalinio aliejaus dedama ne daugiau kaip 8 proc. sauso produkto masės.

—	Pašalinės medžiagos: draudžiama pridėti konservuotų paprikų gamyboje naudojamų kitų veislių paprikų sėklų, placentų, taurelių ir kotelių, kurių kiekis viršija paties vaisiaus kiekį, dirbtinių dažiklių ir kitų medžiagų, turinčių įtakos produkto savybes lemiančių parametrų vertėms.

Prekinės kategorijos „Ekstra“ paprikos miltelių analitinės savybės:

—	Spalva (malimo metu) – mažiausias ASTA vienetų skaičius: ≤ 120

—	Didžiausia drėgmė, išreikšta proc.: ≤ 14

—	Didžiausias sausosios medžiagos eterinio ekstrakto kiekis, išreikštas proc. ≤ 20

—	Didžiausias pelenų kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.: — iš viso: ≤ 9,4 — netirpus: ≤ 0,7 — Žaliavinio pluošto kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.: 27 — Didžiausias kapsicino kiekis, išreikštas proc.: ≤ 0,003

Prekinės kategorijos „Primera“ (I klasė) paprikos miltelių analitinės savybės:

—	Spalva (malimo metu) – mažiausias ASTA vienetų skaičius: ≤ 90

—	Didžiausia drėgmė, išreikšta proc.: ≤ 14

—	Didžiausias sausosios medžiagos eterinio ekstrakto kiekis, išreikštas proc. ≤ 23

—	Didžiausias pelenų kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.: — iš viso: ≤ 9,9 — netirpus: ≤ 1 — Žaliavinio pluošto kiekis sausojoje medžiagoje, išreikštas proc.: 28 — Didžiausias kapsicino kiekis, išreikštas proc.: ≤ 0,003

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Abu produktai, t. y. komercinės kategorijos „Ekstra“ ir komercinės kategorijos „Primera“ (I klasė) paprikos milteliai, turi būti gaminami tik iš raudonųjų Capsicum annuum L. genties, „Bola“ arba „Americano“ veislių paprikų, auginamų gamybos vietovėje.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Žaliavos gamyba ir saugomo produkto gamyba.

Žaliavos gamybos arba auginimo etapai yra šie: šiltlysvės įrengimas, žemės paruošimas, tręšimas, sėjimas, persodinimas, drėkinimas ir tręšimas.

Apdorojimo etapai yra šie: derliaus nuėmimas, paprikų džiovinimas ir džiovintų paprikų malimas.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Malimo ir pakavimo procesas turi vykti greitai ir greta gamybos vietovės, kad būtų išsaugotos specifinės produkto savybės ir išvengta galimų drėgmės pokyčių, kurie galėtų turėti įtakos tolesniam produkto išsaugojimui.

Todėl manoma, kad SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai turi būti supakuoti nustatytoje vietoje iš karto po malimo, kad būtų išsaugota jų kokybė ir specifinės savybės bei būtų užtikrintas produkto atsekamumas ir kontrolė.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo etiketėmis taisyklės

Vartojimui skirtų produktų, kuriems taikoma saugoma kilmės vietos nuoroda „Pimentón de Murcia“, pakuotės turi būti pažymėtos numeruota etikete arba etiketės nugarėle, kurias pagal taikomas taisykles iš anksto turi tiekti Reglamentavimo taryba.

Saugomų paprikos miltelių etiketėje šalia informacijos ir reikalavimų, nustatytų taikomuose teisės aktuose, turi būti aiškiai pateikiamas užrašas „Denominación de Origen „Pimentón de Murcia““, nurodoma komercinė kategorija „Extra“ arba „Primera“ (I klasė) ir taikytas džiovinimo būdas, t. y. „Secado al sol“. (džiovinta saulėje) arba „Secado en secadero“ (džiovinta džiovinimo kameroje).

Žodžiai „Pimientos desrabados“ (paprikos pašalintais koteliais), „Pimientos sin rabo“ (paprikos be kotelių) arba „Pimientos sin pedúnculo“ (paprikos be stiebelių) gali būti užrašomi pasirinktinai.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Nustatytą geografinę vietovę sudaro toliau išvardytos Mursijos, Almerijos, Granados ir Alikantės provincijų savivaldybės.

—	· Mursijos provincija: Alhama de Murcia, Beniel, Caravaca, Cartagena, Fortuna, Fuente Álamo, Librilla, Lorca, Mazarrón, Molina de Segura, Murcia, Puerto Lumbreras, San Javier, Santomera, Torre Pacheco, Totana.

—	· Almerijos provincija: Pulpí, Velez Blanco ir Velez Rubio.

—	· Granados provincija: Orce ir Puebla de Don Fadrique.

—	· Alikantės provincija: Elche, Guardamar del Segura, Orihuela, Pilar de la Horadada, Torrevieja.

5.   Ryšys su geografine vietove

Produkto ypatumai.

Produkto specifiškumas, dėl kurio SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai išsiskiria iš kitų paprikos miltelių, priklauso nuo jų juslinių ir fizikinių bei cheminių savybių, apibrėžtų 3.2 punkte.

Priežastinis ryšys tarp specifikacijoje aprašytos produkto kokybės ir savybių:

Tai susiję su šiais gamtiniais ir žmogiškais veiksniais:

Gamtiniai veiksniai

Paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginimo vietovė yra Iberijos pusiasalio pietryčiuose ir apima Mursijos regiono, Alikantės, Almerijos ir Granados savivaldybes. Reljefas yra sudėtingas. Žemė, esanti Alama de Mursijos, Benjelio, Kartachenos, Molina de Segūros, Mursijos, San Chavjero, Santomeros ir Tore Pačeko savivaldybėse Mursijos regione bei Elčės, Gvardamar del Segūros, Pilar de la Horadados ir Orihuelos savivaldybėse Alikantėje, yra mažesniame nei 200 m aukštyje. Ši zona užima mažiau nei pusę geografinės vietovės.

Didžioji dalis žemės yra vidutiniame arba dideliame aukštyje. Karavakos, Fortūnos, Libriljos, Lorkos, Masarono, Puerto Lumbreraso ir Totanos savivaldybės Mursijos regione, Orsės ir Puebla de Don Fadrikės savivaldybės Granadoje ir Pulpi, Veles Blanko ir Veles Rubijaus savivaldybės Almerijoje yra didesniame aukštyje, t. y. 200–2 000 m.

Šis aukščio skirtumas nustatytoje vietovėje lemia auginimo sezonus, kurie gali skirtis priklausomai nuo klimato.

Geografinėje vietovėje paplitusios medžiagos, susiformavusios pasibaigus kalnodaros procesui, ypač mergelis, molis, evaporito uolienos ir konglomeratai.

Dideliuose lygumų ir upių baseinų plotuose susikaupusios kvartero nuogulos, kartais sudarančios įspūdingus šlaitus. Šiose vietovėse paprastai yra geriausia žemė tiek lietaus gaunančioms, tiek dirbtinai laistomoms kultūroms auginti.

Dirvožemis, naudojamas paprikoms, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginti, gali būti priskiriamas prie druskingų dirvožemių. Dirvožemio, kuriame druskos kiekis mažesnis, druskingumas yra struktūrinis ir susijęs su paties dirvožemio formavimusi. Kitais atvejais druskingumas gali atsirasti dėl laistymo metu pridėtų chloridų.

Apskritai klimatas yra švelnus, kai kuriais žemyniniais bruožais pasižymintis klimatas, kuriam turi įtakos Viduržemio jūra. Šiam regionui būdingas pusiau sausringas klimatas, čia iškrenta apie 200–500 mm kritulių, o vidutinis galimas evapotranspiracijos lygis yra aukštas ir daugelyje vietovių liepos ir rugpjūčio mėnesiais siekia 180.

Paprikos, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, yra šilto klimato augalai, kuriems klestėti reikia šilumos. Laikoma, kad optimaliam vystymuisi ir augimui būtina 20–25 °C dienos temperatūra ir 16–18 °C nakties temperatūra. Žiedai neužmezga vaisių kai temperatūra pakyla virš 32 °C, ypač sausomis klimato sąlygomis. Esant didelei santykinei oro drėgmei, augalas ištveria aukštesnę nei 40 °C temperatūrą.

Šiai kultūrai reikalinga didelė aplinkos drėgmė (50–70 proc. RH), ypač žydėjimo ir vaisiaus mezgimo etapais. Ankstyvais vystymosi etapais jai reikia didesnės santykinės drėgmės ir ji labiau ją toleruoja nei vėlesniais etapais.

Paprikoms taip pat reikia daug šviesos augimo sezono metu, ypač žydėjimo, vaisiaus mezgimo ir nokimo etapais. Todėl šviesos kiekis yra ribojantis veiksnys. Dėl nepakankamos šviesos augalas pabąla, o tarpubambliai ir stiebai pailgėja, todėl lieka silpni ir negali atlaikyti derliaus svorio.

Sąlygos nustatytoje geografinėje vietovėje skirtingu metų laiku yra panašios, todėl tam tikrose vietose sėjos ir derliaus nuėmimo sezonai gali būti pratęsti.

Žmogiškieji veiksniai

Taip pat paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, augimui įtakos turi ne tik auginimo sąlygos, bet ir žmogiškasis veiksnys, t. y. augintojų kompetencija.

Štai kodėl paprikų, iš kurių gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginimo procesas yra pagrįstas gamintojų patirtimi. Sklypo parinkimas, sistema, kuri naudojama dirvai paruošti sėjai, sėklų atranka, sėja ir derliaus nuėmimas turi tiesioginės įtakos galutinio produkto savybėms. Štai kodėl augintojai, žinantys, ko reikia kultūrai, iš kurios gaminami SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai, auginti, sugebėjo išplėsti savo sklypus apimdami gretimą žemę, pasižyminčią tokiomis pačiomis gamtinėmis savybėmis, ypač temperatūros, drėgmės ir šviesos lygio požiūriu.

Paprikos dauginamos naudojant sėklas, atrinktas iš ankstesnio derliaus (paprastai pirmojo skynimo metu) geriausių augalų ir iš saulėje džiovintų paprikų, laikomų minimalioje šviesoje ir vėsioje temperatūroje. Sėklos tradiciškai buvo laikomos molinėse puodynėse arba skardinėse dėžutėse, kad iki sėjos būtų užtikrintos minimalios šviesos ir vėsios temperatūros sąlygos.

Atrinkus sėklas, jas reikia pasėti. Sėjos metu pridedama daug trąšų ar mėšlo ir sėklos apsaugomos nuo šalčio. Gruodžio viduryje arba sausio pradžioje atliekamos pasėtų sėklų patikros. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metų laiku temperatūra nėra tinkama daigumui ar jauniems augalams vystytis, gamintojai sėjinukams paruošdavo specialias šiltlysves, kurios vadinamos „almajaras“. Siekiant sėjinukus apsaugoti nuo šalčio, šiltlysvės būdavo uždengiamos nendrėmis arba žabais ir plonu paviršinės žemės sluoksniu, o po to – žvyru, kad paviršius nesukietėtų į plutą. „Almajaras“ buvo stačiakampės, apie 1,5 m pločio, įdubos dirvoje, kurių ilgis priklausė nuo sklypo išlyginimo. Sėklos būdavo sėjamos viduryje, suformuojant savotišką liniją. Šiais laikais apsaugai nuo šalčio naudojami plastikiniai dangčiai, vadinami „planteles“, kurie atlieka tą pačią šiltlysvės funkciją kaip ir „almajaras“. Taip pat sėklos korio forma sėjamos sėjos padėkluose, pripildytuose gero substrato, nes taip užtikrinama, kad atsakingi darbuotojai sėklas (atrinktas ūkininkų arba sertifikuotas) laikys optimaliomis kontroliuojamos temperatūros sąlygomis.

SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimi paprikos milteliai vertinami ir kaip dažiklis, ir kaip prieskonis, o šios savybės priklauso nuo veislės ir nuo to, kad paprikos auginamos druskingame dirvožemyje pirmiau aprašytomis sąlygomis. Tolygus paprikų derliaus nuėmimas rankomis taip pat yra labai svarbus ir turi tiesioginės įtakos galutiniam produktui, nes taip galima atrinkti paprikas, kai jos yra labiausiai sunokusios, t. y. tuomet, kai spalvos intensyvumas yra didžiausias, o vandens kiekis – mažiausias.

Sodinama ne anksčiau kaip balandžio 15 d. Tradiciškai laikoma, kad, norint išvengti šalnų, geriausia sodinimo data yra balandžio 25 d., Šv. Morkaus šventė. Sodinama grioveliuose arba naudojant plastikinį pagrindą, sodinukai išdėstomi trikampiu, rankos atstumu vienas nuo kito. Tada jie laistomi dirvos plotą užliejant vandeniu arba lokalizuotai, kad būtų galima geriau kontroliuoti vandens trūkumą ir trąšas.

Norint užauginti paprikas, pasižyminčias SKVN žymimo produkto juslinėmis savybėmis, labai svarbus derliaus nuėmimo laikas. Paprikos skinamos rankomis ir tik visiškai prinokusios. Būtent gamintojai, sukaupę patirtį apie gaminamą produktą, nustato, kada yra tinkamas laikas. Jie gali atskirti, kurios paprikos ant kiekvieno augalo jau optimaliai sunoko, t. y. pasižymi didžiausiu spalvos intensyvumu, didžiausiu natūralaus pigmento kiekiu ir minimaliu vandens kiekiu.

Nuskintos paprikos būdavo paskleidžiamos ant tam tikrų demblių arba išdėliojamos ant kalvų šlaitų, priklausomai nuo derliaus dydžio, kol dehidratuodavo nuo saulės kaitros. Šis tradicinis džiovinimo būdas išliko per daugelį metų, nors buvo pradėtos naudoti ir džiovinimo kameros.

Paprikų džiovinimas ir vėlesnis malimas yra esminiai procesai siekiant išsaugoti šviežių paprikų savybes galutiniame produkte – SKVN „Pimentón de Murcia“ žymimuose paprikos milteliuose. Tiek taikant tradicinį džiovinimo metodą (kai paprikos džiovinamos veikiant tiesioginiams saulės spinduliams), tiek naudojant karštą orą ir kontroliuojamą laiką bei temperatūrą, gaunami paprikų gabalėliai, kurių drėgmės kiekis yra mažesnis arba lygus 14 proc. Ši dehidratacija palaikoma iki malimo etapo, laikant gabalėlius sausose patalpose, kad juos smulkinant plaktukiniame malūne išsiskirtų visi aliejai, kurie suteikia SKVN žymimam produktui išskirtines savybes.

Ši gamybos ir perdirbimo sistema išliko nepakitusi nuo tada, kai XVI a. iš Amerikos buvo atvežtos pirmosios sėklos. Auginimo sistema visoje Viduržemio jūros regione išplito atsižvelgiant į klimato sąlygas ir siekiant kuo geriau išnaudoti druskingo dirvožemio galimybes. Pirminė gamyba Segūros slėnyje išplito į kaimynines teritorijas, tokias kaip Kampo de Kartachena, Kampo de Elčė ir Gvadalentino slėnis, o pastarasis buvo didžiausia gamybos vietovė.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.mapa.gob.es/es/alimentacion/temas/calidad-diferenciada/dop-igp/htm/DOP_Pimenton_Murcia_modif_mayor.aspx

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(*1)  Malimo metu.

(*2)  Malimo metu.