Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10797 – PCG / PERSTORP)

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 64/01)

2022 m. rugsėjo 8 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10797. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10989 – BLACKSTONE / EMERSON (HVAC AND REFRIGERATION TECHNOLOGY BUSINESS))

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 64/02)

2023 m. sausio 31 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32023M10989. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

pagal Europos Sąjungos ir Monako Kunigaikštystės susitarimo dėl pinigų 11 straipsnio 5 dalį

(2023/C 64/03)

Pagal Europos Sąjungos ir Monako Kunigaikštystės susitarimo dėl pinigų (1) 11 straipsnio 5 dalį to susitarimo B priedas pakeistas šio komunikato priedo tekstu.

---

(1)  OL C 23, 2012 1 28, p. 13.

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Pagalbinės TVPP reglamento* taikymo gairės perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams

(2023/C 64/04)

Turinys

1.

Ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymas

8

1.1.

Įrodymai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje

8

1.2.

Patvirtinamieji dokumentai, kurie gali būti naudojami didelei verslo daliai nustatyti

8

2.

Paslaugų kilmės nustatymas

9

3.

Prekių kilmės nustatymas

9

3.1.

Prekių kilmė pagal prekių, gautų tik vienoje šalyje, sąvoką

9

3.2.

Ne vienoje šalyje ar teritorijoje gautų prekių kilmė ir sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“

10

3.2.1.

Produktų, įtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

10

3.2.2.

Produktų, neįtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

10

4.

Konkurso laimėtojų pareigos

11

4.1.

Pareigos, susijusios su subranga vykdant sutartį

11

4.2.

Pareigos, susijusios su vykdant sutartį naudotų prekių kilme

12

4.3.

Pareigos, susijusios su tinkamų įrodymų pateikimu pateikus prašymą

12

4.4.

Pareigos, susijusios su proporcingo mokesčio sumokėjimu

13

5.

Kaip ir kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų taikyti TVPP priemonę

13

Reglamentu (ES) 2022/1031 (toliau – TVPP reglamentas) (1) nustatoma tvarka, kaip Komisija turi atlikti tyrimus dėl trečiųjų šalių Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, prekėms ir paslaugoms tariamai taikomų priemonių ar praktikos ir pradėti konsultacijas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis. Jame taip pat numatyta galimybė Komisijai taikyti TVPP priemones, susijusias su tokiomis trečiųjų šalių priemonėmis ar praktika, kuriomis apribojama trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ar paslaugų prieiga prie Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų.

TVPP reglamento 12 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, siekdama perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams bei ekonominės veiklos vykdytojams palengvinti šio reglamento taikymą, per šešis mėnesius nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. turėtų priimti gaires.

Šio reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad tose gairėse visų pirma turėtų būti pateikiama informacija apie fizinių ir juridinių asmenų kilmės, prekių ir paslaugų kilmės, papildomos pareigos sąvokas ir tų nuostatų taikymą pagal šį reglamentą. Tose gairėse turėtų būti atsižvelgiama ir į konkrečius MVĮ informacijos poreikius taikant šį reglamentą, kad būtų išvengta per didelio joms tenkančio krūvio.

1.   Ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą, ekonominės veiklos vykdytojo kilmė turėtų būti nustatoma taip:

Jei ekonominės veiklos vykdytojas yra fizinis asmuo, jo kilmės šalis yra ta, kurios asmuo yra pilietis arba kurioje tas asmuo turi teisę nuolat gyventi.

Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas yra juridinis asmuo, jo kilmės šalis yra ta, kurioje juridinis asmuo įsisteigęs arba kitaip įsteigtas, jeigu tas juridinis asmuo toje teritorijoje vykdo didelę verslo dalį.

Didelės verslo dalies kriterijus padeda išvengti galimo bet kokios TVPP priemonės, priimtos pagal šį reglamentą, apėjimo, kai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, įsteigia priedangos įmones šalies, kuri nėra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, teritorijoje.

1.1.    Įrodymai, kurie gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje

Juridinis asmuo vykdo didelę verslo dalį konkrečioje šalyje, jeigu tos šalies teritorijoje jis vykdo verslą, kuris nėra fiktyvus susitarimas, sudarytas daugiausia mokesčių tikslais arba siekiant išvengti TVPP priemonės.

Siekdamas įrodyti, kad konkrečioje šalyje vykdo didelę verslo dalį, ekonominės veiklos vykdytojas, be kita ko, gali remtis toliau nurodytais elementais:

—	verslo rūšis (pvz., gamybos įmonė, atstovybė, mokslinių tyrimų ir plėtros centras ir pan.);

—	verslo toje šalyje apimtis ir (arba) intensyvumas ir (arba) procentinė dalis;

—	kapitalo investicijos toje šalyje;

—	darbuotojų skaičius toje šalyje;

—	informacija apie klientus toje šalyje;

—	bendrovės verslo vietos toje šalyje buvimo trukmė;

—	verslo arba korespondencijos adresas toje šalyje;

—	mokesčių mokėjimas toje šalyje.

Šie nebaigtiniai elementai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti vertinami kaip visuma. Atliekant šį vertinimą būtų galima atsižvelgti į kitus elementus pagal kiekvieno atvejo ypatybes.

1.2.    Patvirtinamieji dokumentai, kurie gali būti naudojami didelei verslo daliai nustatyti

Patvirtinamųjų dokumentų, kurių gali būti reikalaujama iš ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant MVĮ, jei kyla abejonių dėl to, ar jie vykdo didelę verslo dalį šalies, kurioje jie yra įsisteigę arba kitaip įsteigti, teritorijoje, pavyzdžiai:

—

veiklos įrašai (pardavimas ir kitos operacijos) – sąskaitos faktūros, kvitai, verslo sutartys, akredityvai, siuntimo dokumentai, verslo planai, korespondencija su tiekėjais ir (arba) kreditoriais ir pirkėjais ir jų sąrašas, įsigytų atsargų ir parduotų prekių apskaita, apsilankymo bendrovėje ataskaita ir pan.;

—	finansinė informacija – audituota ataskaita, finansinė ataskaita, banko sąskaitos išrašas, mokesčių deklaracijos ir atitinkamų įstaigų pateikti vertinimai ir pan.; taip pat

—	darbuotojų informacija – įrašai apie sveikatos draudimo įmokas arba pensijų ir (arba) išėjimo į pensiją sistemas, darbo sutartis ir pan.

Pirmiau pateiktas pavyzdžių sąrašas nėra baigtinis. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai gali pareikalauti bet kokios rūšies patvirtinamųjų dokumentų, kurie, jų nuomone, yra tinkami siekiant nustatyti šalį, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas vykdo didelę verslo dalį.

2.   Paslaugų kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą paslaugos kilmė nustatoma pagal ją teikiančio ekonominės veiklos vykdytojo kilmę. Taigi nustatant paslaugų kilmę svarbios ir ekonominės veiklos vykdytojo kilmės nustatymo gairės.

3.   Prekių kilmės nustatymas

Taikant TVPP reglamentą, vykdant viešųjų pirkimų sutartį tiekiamų prekių kilmė turėtų būti nustatoma remiantis nelengvatinės kilmės taisyklėmis, nustatytomis Sąjungos muitinės kodekse (toliau – SMK) (2), kaip išsamiau nustatyta atitinkamose Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (toliau – SMK DA) (3) nuostatose.

Iš esmės nelengvatinės kilmės taisyklės taikomos nustatant prekių kilmės šalį taikant didžiausio palankumo režimą (t. y. Sąjungos standartinį muitų tarifų režimą), taip pat įgyvendinant įvairias prekybos politikos priemones, pavyzdžiui, antidempingo ir kompensacinius muitus, prekybos embargą, apsaugos priemones ir kiekybinius apribojimus arba tarifines kvotas. Jie taip pat naudojami prekybos statistikai, viešiesiems pirkimams ir kilmės ženklinimui. Sąjunga taiko savo nelengvatinės kilmės taisyklių nuostatas, kurios gali skirtis nuo bet kurios kitos trečiosios šalies nuostatų.

Nelengvatinė kilmė gali skirtis nuo lengvatinės kilmės, kuri nustatoma pagal lengvatinį susitarimą dėl prekių, pavyzdžiui, Sąjungos bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemą arba laisvosios prekybos susitarimą, kuriame numatytas lengvatinis muitų tarifų režimas. Reikia turėti omenyje, kad net jei prekėms, naudojamoms vykdant sutartį, importuojant į Sąjungą buvo suteiktas lengvatinis muitų tarifas ir tokių prekių kilmė buvo nustatyta remiantis prekybai su eksportuojančia šalimi taikomomis lengvatinės kilmės taisyklėmis, taikant TVPP priemones tų prekių kilmė vis tiek turėtų būti deklaruota perkančiajai organizacijai ar subjektui remiantis nelengvatinės kilmės taisyklėmis. Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad kilmės šalis nebūtinai yra ta šalis, iš kurios prekės buvo išsiųstos ir (arba) patiektos.

Iš pradžių svarbu žinoti teisingą galutinės prekės klasifikaciją Suderintoje sistemoje (4) (toliau – SS), nes konkreti kilmės taisyklė yra susijusi su kiekviena preke, remiantis jos klasifikavimu SS.

Nelengvatinei prekių kilmei nustatyti vartojamos dvi pagrindinės sąvokos, t. y. „tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautos prekės“ ir prekės, kurioms atliktas „paskutinis esminis pakeitimas“.

3.1.    Prekių kilmė pagal prekių, gautų tik vienoje šalyje, sąvoką

Pagal SMK 60 straipsnio 1 dalį „tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis“.

SMK DA 31 straipsnyje pateiktas išsamus prekių, kurios laikomos gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje, sąrašas. Šiame sąraše daugiausia nurodomi gamtiniai produktai ir produktai, gauti iš tik tam tikroje šalyje ar teritorijoje gautų produktų. Taigi, taip pat ir TVPP reglamento tikslais šie produktai gali būti laikomi gautais tik vienoje šalyje ar teritorijoje.

3.2.    Ne vienoje šalyje ar teritorijoje gautų prekių kilmė ir sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“

Pagal SMK 60 straipsnio 2 dalį „laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas“.

Sąvoka „paskutinis esminis pakeitimas“ reiškia, kad po paskutinio esminio perdirbimo ar apdorojimo turėtų būti gaminamas naujas produktas arba tai turėtų būti svarbus gamybos etapas.

Praktiškai, siekiant įvertinti, kur įvyko paskutinis esminis pakeitimas, pirkimo procedūroje dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai turi gauti informaciją apie visas naudotas medžiagas. Visų pirma turi būti nurodytos kilmės statuso neturinčios medžiagos, naudotos paskutinėje gamybos šalyje. Iš tiesų, tos kilmės statuso neturinčios medžiagos turi būti iš esmės perdirbtos arba apdorotos paskutinėje šalyje, kad atitinkamų prekių kilmę būtų galima priskirti tai galutinio produkto gamybos šaliai.

Iš esmės vienoje šalyje naujai pagaminta prekė turėtų pasižymėti išskirtinėmis savybėmis ir funkcijomis, kurios turėtų skirtis nuo jos gamybai naudojamų medžiagų, kad būtų galima nustatyti tos pačios gamybos šalies kilmę.

Paskutinio esminio pakeitimo kriterijus turi būti tikrinamas dviem skirtingais būdais, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamas produktas įtrauktas į SMK DA 22–01 priedą (žr. 3.2.1 punktą), ar nėra į jį įtrauktas (žr. 3.2.2 punktą) (5).

3.2.1.   Produktų, įtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

22–01 priede (įskaitant jo įvadines pastabas) nustatytos taisyklės taikomos tik toms prekėms, kurios tame priede konkrečiai nurodytos bent 4 SS lygmens skaitmenimis.

Priede nurodytos prekės laikomos prekėmis, kurių paskutinis esminis perdirbimas arba apdorojimas, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, vyko šalyje ar teritorijoje, atitinkančioje tame priede nurodytas taisykles arba nustatomoje pagal tas taisykles. Pavyzdžiui, SMK DA 22–01 priede išvardytos prekės apima tam tikrus žemės ūkio produktus (pvz., mėsą, kavą, maltus javus), tam tikrus cheminius produktus, tekstilės gaminius, drabužius, avalynę, taip pat tam tikrus geležies ir plieno produktus, metalinius įrankius, mašinų gaminius, įskaitant elektros mašinas. Iš tiesų sąrašas yra gana ribotas ir neapima viso Sąjungos Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamų produktų spektro.

22–01 priede nurodytiems produktams taikomos taisyklės išvardytos ir paryškintos taisyklių sąrašo (6) lentelėje. Jei paskutinės gamybos šalies negalima nustatyti pagal konkrečiai išvardytas pirmines taisykles, ji turėtų būti nustatoma taikant kiekvieno skirsnio pradžioje nurodytas likutines taisykles.

3.2.2.   Produktų, neįtrauktų į SMK DA 22–01 priedą, kilmės nustatymas

SMK DA 22–01 priede neišvardytų prekių kilmė nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant bet kokį procesą ar operaciją, atsižvelgiant į paskutinio esminio perdirbimo ar apdorojimo sąvoką, kaip apibrėžta SMK 60 straipsnio 2 dalyje.

Siekiant labiau suderinti SMK DA 22–01 priede neišvardytų prekių pagrindinio principo „paskutinis esminis pakeitimas“ aiškinimą, parengtos konkrečios teisiškai neprivalomos tiems produktams skirtos gairės. Tiems produktams skirtos gairės taip pat nurodytos (bet neparyškintos) pirmiau minėtoje taisyklių sąrašo lentelėje.

Kai paskutinėje gamybos šalyje taisyklių sąrašo nesilaikoma, kilmės šalis nustatoma taikant kiekvieno skirsnio pradžioje nurodytas likutines taisykles.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, taip pat rangovai, įskaitant MVĮ, turėtų laikytis atitinkamų taisyklių ir atsižvelgti į nelengvatinės kilmės gaires (žr. Nelengvatinės kilmės taisyklių gaires) (7).

Kilus abejonių dėl prekių kilmės arba siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, rangovai, visų pirma MVĮ, kurioms gali trūkti reikiamos patirties, gali kreiptis dėl privalomosios kilmės informacijos. Daugiau informacijos: https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/lt/content/privalomoji-kilmes-informacija-1

4.   Konkurso laimėtojų pareigos

Viešųjų pirkimų procedūrose laimėjusiems konkurso dalyviams, kuriems taikoma TVPP priemonė, taip pat sutarčių, skiriamų remiantis preliminariosiomis sutartimis (vadinamųjų konkrečių sutarčių, angl. call-offs), kurioms buvo taikoma TVPP priemonė, atveju TVPP reglamento 8 straipsnyje nustatytos tam tikros pareigos, susijusios su: i) subrangos sutarčių sudarymu; ii) vykdant sutartį naudotų prekių kilme; iii) tinkamų įrodymų, susijusių su subranga ir prekių kilme, pateikimu paprašius ir iv) proporcingo mokesčio sumokėjimu subrangos ir kilmės prievolių nesilaikymo atveju.

Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai į viešųjų pirkimų dokumentus, kuriems taikoma TVPP priemonė, turi įtraukti nuorodą į šias pareigas, kad atitinkamose procedūrose dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai, visų pirma MVĮ, gerai žinotų apie taikomus reikalavimus, jei jiems būtų skirta sutartis.

4.1.    Pareigos, susijusios su subranga vykdant sutartį

Subranga – trečiosios šalies sutarties dalies vykdymo organizavimas, į kurią neįeina vien prekių ar dalių, būtinų paslaugai teikti, pristatymas.

Ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems skirta paslaugų (įskaitant viešuosius darbus) teikimo sutartis, privalo pagal subrangos sutartis nesuteikti daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės ekonominės veiklos vykdytojams iš trečiosios šalies, kuriai taikoma TVPP priemonė.

Darbų viešojo pirkimo sutarčių atveju vien medžiagų, prekių ir sudedamųjų dalių, kurios pagal darbų sutartį turi būti įtrauktos į nuolatinius darbus arba sudaryti jų dalį, naudojimas nėra subranga ir todėl neturėtų būti įtraukiamas apskaičiuojant 50 proc. ribos reikalavimą. Pavyzdžiui, jei skirta sutartis yra susijusi su tilto statyba, apskaičiuojant sutarties vertę 50 proc. ribos taikymo tikslais neturėtų būti atsižvelgiama į panaudotų medžiagų (pvz., plieno, betono, akmens, asfalto ir kt.) kainą.

Be to, prekės, kurias rangovas perka naudoti sutarties vykdymo metu (pvz., mašinos, kurias tiekimo rangovas naudoja tiekiamoms prekėms bandyti ir įrengti, įranga, kurią darbų rangovas naudoja keliui tiesti, kompiuteris (-iai), kurį (-iuos) paslaugų rangovas naudoja tyrimui parengti) neturėtų būti įtraukiamos apskaičiuojant sutarties vertę 50 proc. ribos taikymo tikslais.

4.2.    Pareigos, susijusios su vykdant sutartį naudotų prekių kilme

Sutarčių, kurių dalykas yra prekių tiekimas, atveju – veiklos vykdytojai, kuriems skirta sutartis, privalo užtikrinti, kad vykdant sutartį tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, sudarytų ne daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės.

Todėl daugiau kaip 50 proc. prekių, naudojamų vykdant prekių tiekimo sutartis, turi būti Sąjungos arba trečiosios šalies, kuriai TVPP priemonė netaikoma, kilmės.

Ši riba taikoma visoms prekėms, kurios turi būti pristatytos pagal tiekimo sutartį. Prekės apibrėžiamos kaip prekės, nurodytos viešųjų pirkimų procedūros dalyke ir atitinkamos sutarties specifikacijose, tačiau neapimančios jokių tiekiamų prekių sudėtyje esančių išteklių, medžiagų ar sudedamųjų dalių. Todėl ši riba netaikoma toms medžiagoms, prekėms ir sudedamosioms dalims, kurios turi būti įtrauktos į perkamas prekes arba sudaryti jų dalį. Pavyzdžiui, jei viešieji pirkimai susiję su elektroninių įtaisų pristatymu, puslaidininkiai, naudojami gaminant tokius įtaisus, nebus įskaičiuojami į 50 proc. vertės ribą, bet daugiau kaip 50 proc. tokių perkamų elektroninių įtaisų turi būti kilę iš šalies, kuriai netaikoma TVPP priemonė.

Perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas bet kuriuo metu sutarties vykdymo laikotarpiu gali prašyti informacijos apie naudojamų prekių kilmę.

Pateikus prašymą, konkurso laimėtojas, kuriam skirta sutartis, turi aiškiai nurodyti, kad vykdant sutartį patiektos prekės atitinka reikalavimus, susijusius su tiekiamų prekių kilmės riba. Šiuo tikslu rangovas perkančiajai organizacijai turėtų pateikti pareiškimą, kuris gali būti suformuluotas taip: „Patvirtinu, kad vykdant sutartį XXX ne daugiau kaip 50 proc. tiekiamų prekių yra šalies [X], kuriai taikoma [XYZ] TVPP priemonė, kilmės [data: xx yy zz]“.

Komisija rekomenduoja perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, vykdant su TVPP reglamento 8 straipsnio įgyvendinimu susijusias rizikos vertinimo ir tikrinimo procedūras, paraginti konkurso laimėtoją pateikti savanorišką deklaraciją, nurodant prekių ar paslaugų, kurių kilmės šalys yra šalys, kurioms taikomos TVPP priemonės, procentinę dalį visoje sutarties vertėje.

Ši savanoriška deklaracija iš esmės turėtų būti pateikta prieš atliekant galutinį mokėjimą pagal sutartį ir gali būti grindžiama esamomis tiekimo grandinės ir atsekamumo kontrolės sistemomis, kurias įmonė taiko vykdydama įprastą veiklą. Kai pateikiamos tokios deklaracijos, galima laikyti, kad apėjimo rizika yra mažesnė nei tuo atveju, jei tokios informacijos nėra.

4.3.    Pareigos, susijusios su tinkamų įrodymų pateikimu pateikus prašymą

Perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto prašymu rangovas privalo pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius prekių kilmės ribai keliamų reikalavimų laikymąsi. Šiuo atžvilgiu pakanka pateikti įrodymą, kad daugiau kaip 50 proc. visos sutarties vertės yra susiję su Sąjunga arba su kitomis šalimis, kurioms netaikoma TVPP priemonė.

Praktiškai vykdant prekių tiekimo sutartį gali susiklostyti dvejopos aplinkybės:

a)	rangovas gali pirkti galutines prekes, kurios buvo panaudotos sutarčiai vykdyti, Sąjungoje (arba trečiojoje šalyje) arba šalyje, kuriai taikoma TVPP priemonė, arba

b)	rangovas galėjo pagaminti tas prekes, naudodamas Sąjungos (arba trečiosios šalies) arba šalies, kuriai taikoma TVPP priemonė, kilmės komponentus ar sudedamąsias dalis.

Kaip paaiškinta pirmiau, nelengvatinės kilmės taisyklės vienodai taikomos abiem atvejais.

Pirmuoju atveju, jei importuojamų galutinių prekių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, jų dalis bendroje sutarties vertėje negali viršyti 50 proc. sutarties vertės. Tai reiškia, kad daugiau kaip 50 proc. pagal sutartį tiekiamų prekių turėtų būti Sąjungos arba trečiųjų šalių (išskyrus šalis, kurioms taikoma TVPP priemonė) kilmės. Rangovas gali įrodyti, kad laikosi šios ribos, pateikdamas atitinkamas sąskaitas faktūras ir (arba) pridedamas išorės tiekėjų ataskaitas. Jei sąskaitose faktūrose buvo nurodyta užsienio valiuta, jų vertė perskaičiuojama į eurus pagal pirkimo metu galiojantį euro kursą.

Antruoju atveju rangovas turi įrodyti, kad dauguma (daugiau nei 50 proc.) pagal sutartį pagamintų ir tiekiamų prekių įgijo Sąjungos arba trečiosios šalies (išskyrus šalį, kuriai taikoma TVPP priemonė) kilmės statusą. Nors gali būti naudojamos sudedamosios dalys, kurių kilmės šalis yra šalis, kuriai taikoma TVPP priemonė, jų gamybos procesas turi būti iš esmės pakeistas taip, kad galutinis produktas įgytų Sąjungos arba trečiosios šalies (išskyrus šalį, kuriai taikoma TVPP priemonė) kilmės statusą, laikantis nelengvatinės kilmės taisyklių, kaip paaiškinta pirmiau.

Rangovas turėtų pateikti visą informaciją, sertifikatus, patvirtinamuosius dokumentus arba pareiškimus, kuriais įrodomas kilmės ribos laikymasis. Tokius įrodymus sudaro dokumentai, įrodantys, kad daugiau kaip 50 proc. prekių kilmės šalis yra Sąjunga arba trečioji šalis, kuriai TVPP priemonė netaikoma. Juose taip pat gali būti pateiktas gamybos procesų aprašymas, įskaitant pavyzdžius, aprašymus ar nuotraukas, pagal kuriuos galima nustatyti tiekiamų prekių kilmę. Įrodymai taip pat gali būti Sąjungos prekių tiekėjo pareiškimas arba kitokios formos įrodymai, jei rangovas prekes įsigijo Sąjungos rinkoje.

Atitinkami dokumentai taip pat galėtų būti deklaracijos arba kilmės sertifikatai. Tokius dokumentus galėtų išduoti deklaruotos prekių kilmės šalies kompetentinga įstaiga (pavyzdžiui, prekybos rūmai). Tačiau tokiose deklaracijose arba kilmės sertifikatuose nepateikiama jokios informacijos apie deklaruotos kilmės tikslumą, jei trečiosios šalys gali taikyti skirtingas prekių kilmės nustatymo taisykles. Tokiame sertifikate tik nurodoma prekių pagaminimo arba kilmės vieta. Todėl kilmės deklaracijos ir (arba) sertifikatai turi būti laikomi ne teisiniu įrodymu, o naudingu kilmės nustatymo elementu, kuris, kilus abejonių, gali palengvinti tolesnius patikrinimus.

4.4.    Pareigos, susijusios su proporcingo mokesčio sumokėjimu

Jeigu perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas nustato, kad rangovas neįvykdė 8 straipsnio 1 dalies a–b punktuose nustatytų įpareigojimų, arba jei jam kyla pagrįstų abejonių dėl įrodymų, kuriuos rangovas pateikė pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą, patikimumo, jie gali taikyti proporcingą mokestį, kuris sudarytų nuo 10 iki 30 proc. sutarties vertės (pagal 8 straipsnio 1 dalies d punktą). Faktinis šio mokesčio dydis turės būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir gali priklausyti nuo prekių ar paslaugų dalies, dėl kurios kyla pagrįstų abejonių, bet tuo neapsiribojant.

5.   Kaip ir kada perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų taikyti TVPP priemonę

TVPP reglamento 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad TVPP priemonė taikoma tik toms viešųjų pirkimų procedūroms, kurių numatoma vertė viršija ribą, kurią Komisija nustato atsižvelgdama į tyrimo bei konsultacijų rezultatus ir į 3 dalyje išdėstytus kriterijus (8). Ta numatoma vertė turėtų būti lygi arba didesnė nei 15 000 000 EUR be PVM darbų pirkimų bei koncesijos sutarčių atveju ir lygi arba didesnė nei 5 000 000 EUR be PVM prekių ir paslaugų pirkimo atveju.

Taikant šiame reglamente nustatytas ribas, atitinkamos numatomos sutarčių vertės turėtų būti apskaičiuojamos atitinkamai pagal Direktyvos 2014/23/ES 8 straipsnį, Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnį ir Direktyvos 2014/25/ES 16 straipsnį;

TVPP priemonė taikoma tik toms reglamentuojamųjų viešųjų pirkimų procedūroms, kurios buvo pradėtos nuo tos TVPP priemonės įsigaliojimo iki jos galiojimo pabaigos, panaikinimo arba sustabdymo.

Preliminariosioms sutartims TVPP priemonės bus taikomos tik vieną kartą skiriant preliminariąją sutartį. TVPP priemonės netaikomos sutartims, sudarytoms pagal preliminariąją sutartį (vadinamųjų konkrečių sutarčių sudarymo etapu).

TVPP reglamento 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, teikdami informaciją apie sutarčių skyrimą, portale „Tenders Electronic Daily“ teikia Komisijai ataskaitą apie TVPP priemonių taikymą. Tokioje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informacija, atsižvelgiant į kiekvieną atitinkamą procedūrą, apie TVPP priemonių taikymą, iš trečiųjų šalių, kurioms taikoma atitinkama TVPP priemonė, gautų pasiūlymų skaičių, pasiūlymų, kuriems taikytas pašalinimas iš konkurso arba įvertinimo koregavimas, skaičių ir konkrečių TVPP priemonės išimčių taikymą.

TED sistemoje bus konkrečių laukelių, kuriuos turės užpildyti perkančiosios organizacijos.

TVPP priemonė, t. y. įvertinimo koregavimas, turėtų būti taikoma sutarties skyrimo kriterijų vertinimo etape (tiksliau galutinio balų apskaičiavimo metu).

TVPP priemonė, t. y. pašalinimas iš konkurso, turėtų būti taikoma atrankos kriterijų vertinimo etape.

---

(1)  2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1031 dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas (Tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (TVPP)) (OL L 173, 2022 6 30, p. 1).

(2)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(3)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(4)  https://trade.ec.europa.eu/access-to-markets/lt/content/suderinta-sistema-0

(5)  Taip pat žr. Nelengvatinės kilmės taisyklių gaires: https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2022-03/Guidance%20on%20non-preferential%20rules%20of%20origin.pdf

(6)  https://taxation-customs.ec.europa.eu/table-list-rules-conferring-non-preferential-origin-products-following-classification-cn_en

(7)  https://taxation-customs.ec.europa.eu/system/files/2022-03/Guidance%20on%20non-preferential%20rules%20of%20origin.pdf

(8)  Konkrečiai: a) TVPP priemonės proporcingumą trečiosios šalies priemonės ar praktikos atžvilgiu ir b) alternatyvių atitinkamų prekių ir paslaugų tiekimo bei teikimo šaltinių prieinamumą, siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams arba jį kuo labiau sumažinti.

TARYBOS SPRENDIMAS

2023 m. vasario 14 d.

kuriuo skiriamas Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto Italijai atstovaujantis pakaitinis narys

(2023/C 64/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (1), ypač į jo 23 ir 24 straipsnius,

atsižvelgdama į Tarybai valstybių narių vyriausybių pateiktus kandidatų sąrašus,

kadangi:

(1)	2022 m. rugsėjo 20 d. (2) ir 2022 m. spalio 25 d. (3) sprendimais Taryba paskyrė Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius laikotarpiui nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d.;

(2)	Italijos vyriausybė pateikė vieną kandidatūrą vienai vietai užimti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

---

(1)  OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(2)  2022 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriami Darbuotojų judėjimo laisvės patariamojo komiteto nariai ir pakaitiniai nariai (OL C 393, 2022 10 13, p. 5).

(3)  2022 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriami Laisvo darbuotojų judėjimo patariamojo komiteto Danijai, Vokietijai, Graikijai, Kroatijai, Italijai, Kiprui, Liuksemburgui, Maltai ir Portugalijai atstovaujantys nariai ir pakaitiniai nariai (OL C 481, 2022 12 19, p. 1).

Tarybos išvados

dėl peržiūrėto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo

(2023/C 64/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

---

(1)  Dok. EUCO 18/22, EUCO 1/22, 21/22, 31/22, 34/22, taip pat ST 9873/22.

Pranešimas asmenims, subjektams ir įstaigoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2013/184/BUSP su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/380, ir Reglamente (ES) Nr. 401/2013, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/378, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje

(2023/C 64/07)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, subjektams ir įstaigoms, nurodytiems Tarybos sprendimo 2013/184/BUSP (1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/380 (2), priede ir Reglamento (ES) Nr. 401/2013 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/378 (4), IV priede, dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad pirmiau nurodytuose prieduose išvardyti asmenys, subjektai ir įstaigos turėtų būti įtraukti į asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos sprendime 2013/184/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą. Atitinkamų asmenų, subjektų ir įstaigų įtraukimo į šį sąrašą priežastys pateikiamos atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų, subjektų ir įstaigų dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių, taikomų atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje, II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4b straipsnį).

Atitinkami asmenys, subjektai ir įstaigos gali iki 2023 m. kovo 14 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytus sąrašus šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu.

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią peržiūrą pagal Sprendimo 2013/184/BUSP 12 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 401/2013 4i straipsnio 4 dalį.

Atitinkamų asmenų, subjektų ir įstaigų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

---

(1)  OL L 111, 2013 4 23, p. 75.

(2)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 27.

(3)  OL L 121, 2013 5 3, p. 1.

(4)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 1.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2013/184/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 401/2013 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje

(2023/C 64/08)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 16 straipsnį (1).

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas 2013/184/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2023/380 (3), ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 401/2013 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/378 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Europos Sąjungos Taryba, kuriai atstovauja Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) generalinis direktorius, o tarnyba, kuriai pavesta atlikti šį duomenų tvarkymo veiksmą, yra RELEX 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu.

Į Tarybos duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo el. pašto adresu:

Data Protection Officer

data.protection@consilium.europa.eu

Šio duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2013/184/BUSP su pakeitimais, padarytais sprendimu (BUSP) 2023/380, ir Reglamente (ES) Nr. 401/2013, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/378, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2013/184/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 401/2013 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus duomenis, susijusius su įtraukimo į sąrašą priežastimis.

Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimai, priimti pagal ES sutarties 29 straipsnį, ir Tarybos reglamentai, priimti pagal SESV 215 straipsnį, kuriais fiziniai asmenys (duomenų subjektai) įtraukiami į sąrašą ir nustatomas turto įšaldymas ir kelionių apribojimai.

Tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies a punktą, ir kad būtų įvykdytos duomenų valdytojui pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą taikomos pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos teisinės prievolės.

Tvarkyti duomenis būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių pagal Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g punktą.

Taryba gali gauti duomenų subjektų asmens duomenis iš valstybių narių ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos. Asmens duomenų gavėjos yra valstybės narės, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Visi asmens duomenys, kuriuos Taryba tvarko ES autonominių ribojamųjų priemonių kontekste, bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba, jeigu pareiškiamas ieškinys Teisingumo Teisme, iki bus priimtas galutinis sprendimas. Asmens duomenis, esančius Tarybos užregistruotuose dokumentuose, Taryba saugo archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

Tarybai gali prireikti keistis su duomenų subjektu susijusiais asmens duomenimis su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija Tarybos vykdomo JT sąrašų perkėlimo į teisės aktus kontekste arba tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su ES ribojamųjų priemonių politika, kontekste.

Nesant sprendimo dėl tinkamumo arba tinkamų apsaugos priemonių, asmens duomenų perdavimas trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai grindžiamas šia (-omis) sąlyga (-omis) pagal Reglamento (ES) 2018/1725 50 straipsnį:

—	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

—	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus.

Tvarkant duomenų subjekto asmens duomenis sprendimai automatizuotai nepriimami.

Duomenų subjektai turi teisę būti informuoti ir teisę susipažinti su savo asmens duomenimis. Jie taip pat turi teisę reikalauti, kad jų duomenys būtų ištaisyti ir papildyti. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali turėti teisę reikalauti, kad jų asmens duomenys būtų ištrinti, teisę prieštarauti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi, arba prašyti, kad jų tvarkymas būtų apribotas.

Duomenų subjektai gali pasinaudoti šiomis teisėmis nusiuntę el. laišką duomenų valdytojui ir kopiją duomenų apsaugos pareigūnui, kaip nurodyta pirmiau.

Prie prašymo duomenų subjektai turi pridėti tapatybės dokumento kopiją, kad būtų galima patvirtinti jų tapatybę (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Šiame dokumente turėtų būti nurodytas asmens kodas, dokumentą išdavusi valstybė, galiojimo laikas, vardas ir pavardė, adresas ir gimimo data. Visi kiti tapatybės dokumento kopijoje esantys duomenys, pavyzdžiui, nuotrauka ar kiti asmeniniai požymiai, gali būti užtušuoti.

Pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 duomenų subjektai turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (edps@edps.europa.eu).

Rekomenduojama, kad prieš tai duomenų subjektai pirmiausia pamėgintų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis kreipdamiesi į duomenų valdytoją ir (arba) Tarybos duomenų apsaugos pareigūną.

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 111, 2013 4 23, p. 75.

(3)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 27.

(4)  OL L 121, 2013 5 3, p. 1.

(5)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 1.

Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2023/381, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/379, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane

(2023/C 64/09)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, nurodytiems Tarybos sprendimo 2011/235/BUSP (1), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2023/381 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 359/2011 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/379 (4), I priede, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad šie asmenys ir subjektai turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos sprendime 2011/235/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 359/2011, sąrašą.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad siekdami gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį) jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 359/2011 II priede išvardytose svetainėse.

Atitinkami asmenys ir subjektai gali anksčiau nei 2023 m. kovo 14 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

---

(1)  OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(2)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 36.

(3)  OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(4)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 13.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane

(2023/C 64/10)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Reglamento Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas 2011/235/BUSP (2), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2023/381 (3), ir Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/379 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Europos Sąjungos Taryba, kuriai atstovauja Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) generalinis direktorius, o tarnyba, kuriai pavesta atlikti šį duomenų tvarkymo veiksmą, yra Horizontaliųjų ir pasaulio reikalų direktoratas (RELEX 1), į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo adresu:

Data Protection Officer data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2023/381, ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/379, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2011/235/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su įtraukimo į sąrašą priežastimis susijusius duomenis.

Asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas yra Tarybos sprendimai, priimti pagal ES sutarties 29 straipsnį, ir Tarybos reglamentai, priimti pagal SESV 215 straipsnį, kuriais fiziniai asmenys (duomenų subjektai) įtraukiami į sąrašą ir nustatomas turto įšaldymas ir kelionių apribojimai.

Tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui pagal Reglamento (ES) 2018/1725 5 straipsnio 1 dalies a punktą arba vykdant teisines prievoles, išdėstytas pirmiau nurodytuose teisės aktuose, kurios taikomos duomenų valdytojui pagal 5 straipsnio 1 dalies b punktą.

Tvarkyti duomenis būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių pagal Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g punktą.

Taryba gali gauti duomenų subjektų asmens duomenis iš valstybių narių ir (arba) Europos išorės veiksmų tarnybos. Asmens duomenų gavėjos yra valstybės narės, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba.

Visi taikant ES autonomines ribojamąsias priemones Tarybos tvarkomi asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tada, kai duomenų subjektas pašalinamas iš asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba, jeigu pareiškiamas ieškinys Teisingumo Teisme, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Asmens duomenis, esančius užregistruotuose Tarybos dokumentuose, Taryba saugo archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1725 4 straipsnio 1 dalies e punkte.

Tarybai gali reikėti su duomenų subjektu susijusiais asmens duomenimis keistis su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija Tarybai vykdant JT įtraukimo į sąrašus perkėlimą į teisės aktus arba tarptautinio bendradarbiavimo, susijusio su ES ribojamųjų priemonių politika, kontekste.

Nesant sprendimo dėl tinkamumo arba tinkamų apsaugos priemonių, duomenų perdavimas trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai pagal Reglamento (ES) 2018/1725 50 straipsnį grindžiamas šia (-iomis) sąlyga (-omis):

—	duomenų perdavimas yra būtinas dėl svarbių viešojo intereso priežasčių;

—	duomenų perdavimas yra būtinas siekiant pareikšti, vykdyti ar ginti teisinius reikalavimus.

Duomenų subjekto asmens duomenų tvarkymas nėra susijęs su automatizuotu sprendimų priėmimu.

Duomenų subjektai turi teisę į informaciją ir teisę į prieigą prie savo asmens duomenų. Jie taip pat turi teisę ištaisyti ir papildyti savo duomenis. Tam tikromis aplinkybėmis jie gali turėti teisę reikalauti, kad jų asmens duomenys būtų ištrinti, arba teisę prieštarauti, kad jų asmens duomenys būtų tvarkomi, arba prašyti, kad jų tvarkymas būtų apribotas.

Duomenų subjektai gali naudotis šiomis teisėmis nusiųsdami duomenų valdytojui e. laišką, kopiją nusiųsdami duomenų apsaugos pareigūnui, kaip nurodyta pirmiau.

Prie prašymo duomenų subjektai turi pridėti tapatybės dokumento kopiją savo tapatybei patvirtinti (asmens tapatybės kortelę arba pasą). Šiame dokumente turėtų būti nurodytas identifikavimo numeris, dokumentą išdavusi šalis, galiojimo laikas, vardas ir pavardė, adresas ir gimimo data. Visi kiti tapatybės dokumento kopijoje esantys duomenys, pavyzdžiui, nuotrauka ar kiti asmeniniai požymiai, gali būti užtušuoti.

Duomenų subjektai turi teisę pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

Rekomenduojama, kad prieš darydami tai duomenų subjektai pirmiausia pamėgintų pasinaudoti teisių gynimo priemone kreipdamiesi į duomenų valdytoją ir (arba) Tarybos duomenų apsaugos pareigūną.

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(3)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 36.

(4)  OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(5)  OL L 51 I, 2023 2 20, p. 13.

Euro kursas (1)

2023 m. vasario 20 d.

(2023/C 64/11)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0674
JPY	Japonijos jena	143,09
DKK	Danijos krona	7,4461
GBP	Svaras sterlingas	0,88738
SEK	Švedijos krona	11,0620
CHF	Šveicarijos frankas	0,9861
ISK	Islandijos krona	154,70
NOK	Norvegijos krona	10,9683
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,693
HUF	Vengrijos forintas	382,83
PLN	Lenkijos zlotas	4,7435
RON	Rumunijos lėja	4,9180
TRY	Turkijos lira	20,1379
AUD	Australijos doleris	1,5456
CAD	Kanados doleris	1,4367
HKD	Honkongo doleris	8,3623
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7087
SGD	Singapūro doleris	1,4259
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 384,38
ZAR	Pietų Afrikos randas	19,3471
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,3191
IDR	Indonezijos rupija	16 178,69
MYR	Malaizijos ringitas	4,7291
PHP	Filipinų pesas	58,675
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,708
BRL	Brazilijos realas	5,5162
MXN	Meksikos pesas	19,6555
INR	Indijos rupija	88,3060

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2022 m. gruodžio 21 d.

kuriuo vyriausiajam Europos Sąjungos sandorių žurnalo administratoriui nurodoma į Europos Sąjungos sandorių žurnalą įrašyti Čekijos, Danijos, Vokietijos, Airijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Latvijos, Vengrijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Švedijos nacionalinio paskirstymo lentelių pataisas

(2023/C 64/12)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/1122, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Sąjungos registro veikimo (1), ypač į jo 46 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB (2) 11 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai jų teritorijoje esančių įrenginių sąrašą;

(2)

remiantis Komisijos sprendimo (ES) 2021/355 (3) 2 straipsniu Komisija prieštaravimų dėl įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašų, kuriuos pateikė Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Suomija ir Švedija, nepateikė, išskyrus to sprendimo 1 straipsnyje ir prieduose nustatytus atvejus;

(3)

valstybės narės pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331 (4) 14 straipsnio 5 dalį, naudodamos peržiūrėtas santykinių taršos rodiklių vertes, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447 (5), nustatė ir pateikė preliminarų metinį kiekvienam įrenginiui suteikiamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) skaičių;

(4)	Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/927 (6) 1 straipsnyje nustatyta, kad preliminaraus metinio nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 5 dalį koreguoti nereikėjo, nes paklausa neviršijo didžiausio skaičiaus;

(5)	Čekija 2022 m. liepos 6 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. CZ-127 įrenginys į pradinę nacionalinio paskirstymo lentelę buvo įtrauktas nurodant neteisingą registro sąskaitos identifikavimo numerį. Identifikavimo numeris CZ-126 pakeičiamas teisingu nuolatiniu numeriu;

(6)	Danija 2022 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Ištaisyti DK-265, DK-305 ir DK-375 įrenginių su šiluma susijusių technologinio proceso dalių ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai;

(7)

Vokietija 2022 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Pranešta apie DE-43 ir DE-2495 įrenginių šilumos srautų, kuriais keičiamasi su šilumos tinklu, patikslinimus, todėl pakoreguoti šilumos, kuriai netaikoma ATLPS, koeficientai ir nemokami apyvartiniai taršos leidimai perkelti tarp DE-43 įrenginio su šiluma susijusių technologinio proceso dalių. Atlikus su acetilenu susijusią pataisą, pakoreguoti DE-235 įrenginio su kuru susijusios įrenginio technologinio proceso dalies ir technologinio proceso dalies, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai. Nustatytos ir ištaisytos klaidos, padarytos apskaičiuojant DE-892, DE-941, DE-203778, DE-203812 ir DE-206021 įrenginių su šiluma susijusių technologinio proceso dalių ankstesnės veiklos lygius. Nustačius gamtinių dujų matavimo klaidas, ištaisyti DE-205609 įrenginio su šiluma susijusios technologinio proceso dalies ir su kuru susijusios technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygiai. Su elektros gamyba susijęs DE-4111 įrenginio statusas ištaisytas į elektrą gaminančio įrenginio statusą. Vienas šilumos eksportuotojas nebedalyvauja ES ATLPS, todėl sumažėjo DE-4170 įrenginiui skiriamų leidimų skaičius. Ištaisytos su elektros suvartojimu ir elektros mainų koeficientu susijusios klaidos DE-202606S įrenginio technologinio proceso dalyje, susijusioje su etileno oksidu ir (arba) etilenglikoliu. Išmatuojamos šilumos importo į DE-1439 įrenginį šaltinio statusas ištaisytas iš „įrenginys, kuriam taikoma ES ATLPS“, į „įrenginys, kuriam netaikoma ATLPS“. Dalis iš DE-1439 įrenginio eksportuotos šilumos buvo identifikuota kaip anglies dioksido nutekėjimas ir atitinkamai pakoreguotas jos statusas – pridėta su šiluma susijusi įrenginio technologinio proceso dalis, kuriai būdingas anglies dioksido nutekėjimas. Įtraukus atliekinę šilumą, apie kurią nepranešta, DE-205540 įrenginio su šiluma susijusios technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis padidėjo, o su kuru susijusios jo technologinio proceso dalies – sumažėjo. Po teismo proceso DE-204581 įrenginys padalijamas į DE-204581 ir DE-493 įrenginius. DE-204581 įrenginiui netaikoma ES ATLPS, nes jame nevykdoma veikla, dėl kurios išmetamos ŠESD. Dėl DE-493 įrenginyje vykdomos išmatuojamos šilumos gamybos ir eksporto įvairiems naudotojams, įskaitant DE-204581 įrenginį, jam taikoma ES ATLPS;

(8)	Airija 2022 m. gegužės 24 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Su elektros gamyba susijęs IE-130 įrenginio statusas ištaisytas į elektros negaminančio įrenginio statusą;

(9)

Ispanija 2022 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Ištaisyta ES-158 įrenginio su sukepintomis dolomitinėmis kalkėmis susijusios technologinio proceso dalies eksploatavimo pradžios data. Dėl neteisingų išmatuojamos šilumos srautų matavimų ES-890 įrenginio su šiluma susijusio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygio įverčiai buvo per dideli. Pakoregavus matavimus nustatytas naujas ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Nustatytos ir ištaisytos klaidos, padarytos apskaičiuojant ES-932 ir ES-201855 įrenginių su šiluma susijusių technologinio proceso dalių ankstesnius veiklos lygius. ES-201855 įrenginio atveju šiluma, eksportuojama į įrenginį, kuriam netaikoma ATLPS, buvo neteisingai priskirta su amoniaku susijusiai technologinio proceso daliai, nors turėjo būti priskirta su šiluma susijusiai technologinio proceso daliai. Dėl korekcijos, susijusios su eksportuota šiluma, taip pat reikia pritaikyti tos įrenginio technologinio proceso dalies išmetamųjų teršalų kiekį ir su amoniaku susijusios technologinio proceso dalies kuro bei elektros energijos mainų koeficientą. Ištaisius PRODCOM kodą, ES-202877 įrenginio statusas anglies dioksido nutekėjimo atžvilgiu pakeistas į „anglies dioksido nutekėjimas nebūdingas“;

(10)

Prancūzija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Pataisytas FR-1020 įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Atlikus dalies FR-182 įrenginio gamybos šilumos balanso ir anglies dioksido nutekėjimo statuso pataisas, jo su anglies dioksido nutekėjimu susijusios technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis padidėjo, o su anglies dioksido nutekėjimu nesusijusios technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, – sumažėjo. Dėl korekcijų sumažėjo FR-1163 įrenginio su mineraline vata susijusios technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis ir įtraukta su anglies dioksido nutekėjimu susijusi technologinio proceso dalis, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis;

(11)

Italija 2022 m. liepos 11 d., lapkričio 22 d. ir gruodžio 2 d. raštais pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Pataisytas IT-493 įrenginio su flotaciniu stiklu susijusios technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Techninis prijungimas prie IT-654 įrenginio buvo ištaisytas, todėl su šiluma susijusi įrenginio technologinio proceso dalis buvo pakeista į šilumai centralizuotai tiekti skirtą įrenginio technologinio proceso dalį. IT-217620 įrenginys vėl įtrauktas į Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą su nauju registro identifikaciniu numeriu. Pataisius IT-457 įrenginio išmatuojamos šilumos duomenis, jo technologinio proceso dalies, kuriai taikomas šilumos santykinis taršos rodiklis, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis sumažėjo, o technologinio proceso dalies, kuriai taikomas kuro santykinis taršos rodiklis, – padidėjo;

(12)	Vengrija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Į HU-153 įrenginio su šiluma susijusios technologinio proceso dalies veiklos lygį įtraukta neutralizavimo proceso metu gauta egzoterminė šiluma;

(13)	Latvija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Dėl šilumos balanso korekcijų padidėjo šilumai centralizuotai tiekti skirtos LV-206234 įrenginio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis;

(14)

Nyderlandai 2022 m. kovo 8 d., kovo 23 d., birželio 16 d., spalio 14 d. ir spalio 24 d. raštais pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Vienas su šiluma susijusios NL-366 įrenginio technologinio proceso dalies šilumos šaltinis buvo klaidingai laikomas atitinkančiu ATL skyrimo reikalavimus. Be to, nebuvo pranešta apie jokį šilumos tiekimą į su vandeniliu susijusią NL-366 įrenginio technologinio proceso dalį. Abi problemos ištaisytos. Pataisytas NL-54 įrenginio su šiluma susijusios technologinio proceso dalies, kuri pasižymi anglies dioksido nutekėjimu, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Pataisytas NL-110 įrenginio technologinio proceso dalies, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Ištaisytos su elektros energijos suvartojimu ir elektros energijos mainų koeficientu susijusios klaidos su stirenu susijusioje NL-205924 įrenginio technologinio proceso dalyje. Taip pat pakoreguotas NL-205924 įrenginio išmetamųjų dujų balansas ir šilumos balansas. Pašalinti su NL-205926 įrenginio technologinio proceso dalimi, kurios proceso metu išsiskiria ŠESD, susijusių ribų ir skaičiavimų neatitikimai;

(15)	Rumunija 2022 m. lapkričio 14 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Dėl šilumos balanso korekcijų sumažėjo šilumai centralizuotai tiekti skirtos RO-207234 įrenginio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis;

(16)

Švedija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu pranešė apie nacionalinio paskirstymo lentelės pakeitimus. Sumažintas su nepadengtuoju plonuoju popieriumi susijusios SE-471 įrenginio technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Ankstesni duomenys apėmė neparduotus produktus, kurie buvo grąžinami į procesą. Ši dalis buvo išskaičiuota iš ankstesnio laikotarpio veiklos lygio. Sumažintas SE-475 įrenginio su padengtu kartonu susijusios technologinio proceso dalies ankstesnio laikotarpio veiklos lygis. Ankstesni duomenys apėmė neparduotus produktus, kurie buvo grąžinami į procesą. Ši dalis buvo išskaičiuota iš ankstesnio laikotarpio veiklos lygio;

(17)	pateiktos nacionalinio paskirstymo lentelės atitinka Direktyvą 2003/87/EB, Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/331 ir Komisijos sprendimą (ES) 2021/355,

NUSPRENDĖ:

---

(1)  OL L 177, 2019 7 2, p. 3.

(2)  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(3)  2021 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas (ES) 2021/355 dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalį (OL L 68, 2021 2 26, p. 221).

(4)  2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(5)  2021 m. kovo 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/447, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 2 dalį nustatomos patikslintos santykinių taršos rodiklių vertės, taikomos 2021–2025 m. laikotarpiu suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus (OL L 87, 2021 3 15, p. 29).

(6)  2021 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/927, kuriuo nustatomas bendras įvairius sektorius apimantis pataisos koeficientas, taikomas koreguojant 2021–2025 m. laikotarpio nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių;

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymų dėl direktyvų dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio srityje santrauka

(2023/C 64/13)

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)

2022 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų rasės arba etninės kilmės, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2000/43/EB 13 straipsnis ir Direktyvos 2004/113/EB (1) 12 straipsnis, ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2006/54/EB 20 straipsnis ir Direktyvos 2010/41/ES (2) 11 straipsnis.

Pasiūlymo tikslas – nustatyti būtiniausius lygybės įstaigų veikimo reikalavimus siekiant padidinti jų veiksmingumą ir užtikrinti nepriklausomumą, kad būtų griežčiau taikomas vienodo požiūrio principas.

Ši EDAPP nuomonė pateikta atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR 42 straipsnio 1 dalį (3).

EDAPP palankiai vertina tokius tikslus. Jis pažymi, kad ataskaitose, kurias pagal 15 straipsnį teikia lygybės įstaigos, neturi būti asmens duomenų, o į 12 straipsnyje numatytą bendradarbiavimą ir stebėjimą pagal 16 straipsnį neturėtų būti įtrauktas asmens duomenų tvarkymas.

Todėl savo rekomendacijose jis didžiausią dėmesį sutelkia į 18 straipsnį, susijusį su asmens duomenų tvarkymu. Visų pirma jis rekomenduoja lygybės įstaigoms padidinti teisinį tikrumą pasiūlymų 18 straipsnį laikant teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu ir aiškiai susieti su BDAR 9 straipsniu, kiek tai susiję su specialių kategorijų asmens duomenimis (4). Jis rekomenduoja patikslinti pasiūlymų 18 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik lygybės įstaigų vykdomą asmens duomenų rinkimą, bet ir, prireikus, tolesnį jų tvarkymą išsamiai išvardijant visas specialias asmens duomenų kategorijas, kaip apibrėžta BDAR, kurie gali būti tvarkomi remiantis pasiūlymais, taip pat paaiškinti tinkamas ir konkrečias priemones, skirtas apsaugoti duomenų subjekto pagrindines teises ir interesus, kaip reikalaujama BDAR 9 straipsnio 2 dalies g punkte.

1.   ĮVADAS

1.

2022 m. gruodžio 7 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų rasės arba etninės kilmės, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2000/43/EB (5) 13 straipsnis ir Direktyvos 2004/113/EB (6) 12 straipsnis (toliau – pasiūlymas dėl vienodo požiūrio), ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria panaikinami Direktyvos 2006/54/EB (7) 20 straipsnis ir Direktyvos 2010/41/ES (8) 11 straipsnis (pasiūlymas dėl lygių galimybių).

2.

Pasiūlymo dėl vienodo požiūrio (9) tikslas – nustatyti būtiniausius lygybės įstaigų veikimo reikalavimus siekiant padidinti jų veiksmingumą ir užtikrinti nepriklausomumą, kad būtų griežčiau taikomas vienodo požiūrio principas, kaip numatyta Tarybos direktyvose 79/7/EEB (10) (kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties socialinės apsaugos srityje), 2000/43/EB (kuria draudžiama diskriminacija rasės ar etninės kilmės pagrindu), 2000/78/EB (11) (kuria draudžiama diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo, profesinėje ir profesinio mokymo srityse) ir 2004/113/EB (kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo srityje).

3.

Pasiūlymas dėl vienodo požiūrio yra kelių strategijų ir veiksmų planų, priimtų siekiant sukurti lygybės sąjungą, dalis: lyčių lygybės strategijos (12), kovos su rasizmu plano (13), romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano (14), LGBTIQ lygybės strategijos (15) ir žmonių su negalia teisių strategijos (16). Ji taip pat paminėta kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo strategijoje (17).

4.

Pasiūlymo dėl lygių galimybių (18) tikslas – nustatyti būtiniausius lygybės įstaigų veikimo reikalavimus siekiant padidinti jų veiksmingumą ir užtikrinti nepriklausomumą, kad būtų griežčiau taikomas vienodo požiūrio principas, kaip numatyta direktyvose 2006/54/EB ir 2010/41/ES. Šis pasiūlymas papildo ES teisės aktus, priimtus nukentėjusiųjų teisių (19), teisės kreiptis į teismą (20) ir kovos su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo (21) srityse. 2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pabrėžiama, kad lygybės įstaigoms reikia struktūrinių nepriklausomumo garantijų ir pakankamų išteklių, kad jos galėtų veiksmingai dirbti, o kai kurios iš šių įstaigų valstybėse narėse ir toliau susiduria su iššūkiais (22) (23).

5.

Ši EDAPP nuomonė teikiama atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kreipimąsi dėl konsultacijos pagal ESDAR 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina tai, kad pasiūlymo dėl vienodo požiūrio 50 konstatuojamojoje dalyje ir pasiūlymo dėl lygių galimybių 49 konstatuojamojoje dalyje nurodyta ši konsultacija. Šiuo atžvilgiu EDAPP taip pat palankiai vertina tai, kad su juo buvo neoficialiai konsultuojamasi pagal ESDAR 60 konstatuojamąją dalį dėl pasiūlymo dėl lygių galimybių.

5.   IŠVADOS

19.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP teikia šias rekomendacijas: (1) lygybės įstaigoms didinti teisinį tikrumą pasiūlymų 18 straipsnį laikant teisiniu duomenų tvarkymo pagrindu ir aiškiai susieti su BDAR 9 straipsniu, kiek tai susiję su specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymu; (2) patikslinti pasiūlymų 18 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik lygybės įstaigų vykdomą asmens duomenų rinkimą, bet, prireikus, ir tolesnį jų tvarkymą; (3) pateikti išsamų visų specialių kategorijų asmens duomenų, kaip apibrėžta BDAR, kurie gali būti tvarkomi remiantis pasiūlymais, sąrašą , taip pat paaiškinti tinkamas ir konkrečias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti duomenų subjekto pagrindines teises ir interesus, kaip reikalaujama BDAR 9 straipsnio 2 dalies g punkte.

---

(1)  COM(2022) 689 final.

(2)  COM(2022) 688 final.

(3)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(4)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 4 5, p. 1).

(5)  2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).

(6)  2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).

(7)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

(8)  2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).

(9)  Pasiūlymo dėl vienodo požiūrio 1 straipsnio 1 dalis ir 3–7 konstatuojamosios dalys.

(10)  1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos Direktyva 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (OL L 6, 1979 1 10, p. 24).

(11)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).

(12)  COM(2020)152 final (https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/gender-equality/gender-equality-strategy_en).

(13)  COM(2020)565 final (https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/combatting-discrimination/racism-and-xenophobia/eu-anti-racism-action-plan-2020-2025_en).

(14)  https://ec.europa.eu/info/publications/new-eu-roma-strategic-framework-equality-inclusion-and-participation-full-package_en.

(15)  COM(2020)698 final (https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/combatting-discrimination/lesbian-gay-bi-trans-and-intersex-equality/lgbtiq-equality-strategy-2020-2025_en).

(16)  COM(2021)101 final (https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1484).

(17)  COM(2021) 615 final (https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_4990). Žr. aiškinamojo memorandumo 4 psl.

(18)  Pasiūlymo 1 straipsnio 1 dalis.

(19)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).

(20)  2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL L 26, 2003 1 31, p. 41).

(21)  2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (OL L 138, 2022 5 17, p. 30).

(22)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita“ (COM(2022) 500 final) (https://ec.europa.eu/info/policies/justice-and-fundamental-rights/upholding-rule-law/rule-law/rule-law-mechanism/2022-rule-law-report_en).

(23)  Aiškinamasis memorandumas, 6 psl.

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.11007 – REGAL REXNORD / ALTRA)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2023/C 64/14)

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2)  OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 64/15)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Anjou-Coteaux de la Loire“

PDO-FR-A0405-AM03

Pranešimo data: 2022 11 23

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

3.   Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4.   Sunokimas

Mažiausias vynuogių cukraus kiekis padidintas nuo 221 iki 238 g/l. Cukraus kiekis padidintas siekiant pagerinti šių vynų – vynų su likutiniu cukrumi – kokybę.

Siekiant atsižvelgti į daugiausia cukraus turinčios misos fermentavimo sunkumus, vynų, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais lygi arba viršija 18 proc., faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais neribojama.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

5.   Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6.   Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7.   Pagrindiniai tikrintini punktai

Į pagrindinių tikrintinų punktų sąrašą įtraukiamas derliaus nuėmimo rankomis per kelis kartus tikrinimas.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8.   Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėta nuorodos į kontrolės įstaigą redakcija. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

10.   Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Anjou-Coteaux de la Loire

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai baltieji neputojantys vynai, pagaminti iš vynuogių, kurios skinamos pernokusios (sultys koncentruojasi natūraliai, uogoms tebesant ant vynmedžių, veikiant Botrytis cinerea grybeliui arba be jo). Šie vynai elegantiški, pasižymintys itin kompleksiškais aromatais (gėlių, šviežių ar net džiovintų vaisių arba cukatų aromatais), o skonis ir švelnus, ir gaivus. Šių vynų savybės: Natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 14 proc. Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis nei 34 g/l. Vynų, kurių mažiausia natūrali alkoholio koncentracija mažesnė kaip 18 proc., mažiausia faktinė alkoholio koncentracija yra 11 proc. Bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai nustatyti Bendrijos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	18
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	(miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Leidžiama sodrinti vynus pagal specifikacijoje nustatytas taisykles.

2.   Medžio skiedrų naudojimas

Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama naudoti medžio skiedras. Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

3.   Tankumas

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m.

Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo.

Derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau lygus arba didesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp augalų toje pačioje eilėje turi būti ne mažesnis nei 1 m.

4.   Genėjimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 12 pumpurų.

Fenologinėje stadijoje, kai ant augalo užauga 11–12 lapų (išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai), metinių vaisius mezgančių sodinio šakų skaičius negali viršyti 12.

5.   Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynuogės skinamos rankomis ir kelis kartus rūšiuojamos.

6.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

7.   Brandinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų sausio 15 d.

5.2.   Didžiausia išeiga

40 hektolitrų iš vieno hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima šių Meno ir Luaros departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Bouchemaine, Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Ingrandes), Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire ir La Pommeraye), La Possonnière, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés. Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chenin B“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Informacija apie geografinę vietovę

a)   Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė apima Luaros krantuose plytinčias skalūnų kalvas. Tai labiausiai į vakarus nutolusi saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou“ vynuogyno dalis. 2021 m. ji apėmė 8 vakarinių Meno ir Luaros departamento komunų teritorijas. Vietovė prasideda Anžė pakraštyje, Bušmeno komunoje, ties Luaros ir Meno santaka, tuomet driekiasi abiem upės krantais link Nanto, iki Engrando prie Luaros ir Le Menil an Valė.

Upė daro didelį poveikį mezoklimatui. Vynuogynai auga arčiausiai upės esančiose kalvose ir nenutolsta nuo jos daugiau kaip 3 kilometrus. Toliau nuo upės ir į pietus, ir į šiaurę daugiausia plyti pievos ir girios. Pavadinimas „Coteaux de la Loire“ (Luaros kalvos) gerai atspindi įvairaus statumo kalvose augančių vynuogynų reljefą. Bušmeno komunos kalvų šlaitai labai statūs, o Engrando prie Luaros ir Sen Žoržo prie Luaros komunose stūksančių kalvų šlaitai – gerokai nuožulnesni.

Vynuogėms auginti skirtų sklypų dirvožemis susidarė iš įvairių pirminio laikotarpio Armorikos aukštumos sanklodų. Tai negilūs skalūnų ir smiltainio dirvožemiai. Vienur dirvožemiai susidarė iš efuzinių uolienų, o kitur vietomis aptinkama kalkinio devono periodo rudžemio. Šie dirvožemiai labai negilūs: pamatinė uoliena dažniausiai slūgso mažesniame nei 0,40 m gylyje. Tokiame dirvožemyje visiškai neužsistovi vanduo, tad vandens ištekliai labai negausūs.

Klimatas – jūrinis. Į vakarus nuo vynuogyno plytinti Možo aukštuma ir nuo jos pučiantis šiltas sausas vėjas fenas sušvelnina vandenyno poveikį. Vietovėje vidutiniškai per metus iškrenta 650 mm kritulių. Ji yra apsaugota nuo drėgmę nešančių vėjų, o Možo kalvose kritulių iškrenta daugiau nei 800 mm. Luara taip pat reguliuoja temperatūrą visus metus.

Be reljefo ypatumų, be galo svarbi yra ir kalvų padėtis. Dešiniajame krante į pietus atsigręžę vynuogynai yra apsaugoti nuo šaltų šiaurės vėjų, tad auga labai palankiomis sąlygomis. Kairiajame krante upė neleidžia užsilaikyti šaltam orui, todėl šiaurės kryptimi išsidėstę šlaitai gali įšilti. Šilčiau būna ir keliuose nuo vėjų apsaugotuose amfiteatro pavidalo duburiuose. Galiausiai, Luara vynuogynams svarbi ir dėl to, kad būtent dėl jos derliaus ėmimo metu rytais vynuogynus nukloja rūkai, itin reikalingi Botrytis cinerea grybeliui formuotis.

b)   Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Anžu vynuogynų istorija siekia IX a. „Coteaux de la Loire“ vynuogynai pirmą kartą paminėti 1749 m. Bidet ir Duhamelo iš Monso „Traktate apie vynmedžių prigimtį ir auginimą“. Traktate pažymima: „Vietovė, kurios dirvą taip sunku sukultūrinti, dabar puikiausiai įdirbta ir apsodinta vynmedžiais <...>“.

Iš Valstybės Tarybos rašto dėl 1804 m. administracinių priemonių paaiškėja, kad šiame regione gaminami tik baltieji vynai: „Jei Luaros kalvos tinka tik baltiesiems vynams gaminti skirtiems vynmedžiams auginti ir jei tie baltieji vynai sudaro didelę prekybos dalį <...>“. Tame rašte taip pat minima Belgija, kur tuo metu „Coteaux de la Loire“ vynai buvo paklausūs.

Kiek vėliau, 1842 m., Auguste’as Petit-Lafitte’as teigė: „Pagrindinė naudojama vynuogių veislė yra „Gros pineau“ arba „Chenin““. Anžu vynuogynai yra „Chenin B“ vynuogių veislės lopšys. Ši veislė atspari, jos savybės priklauso nuo dirvožemio tipo, tiksliau, nuo vietos, kurioje auga vynmedžiai. Vyndariai labai greitai suprato, kad šios veislės vynuogių derlių dera imti pernokusį, pasitelkiant ypatingus skynimo būdus. 1845 m. grafas Odart’as „Traktate apie vynuogių veisles“ rašė: „Taip pat reikia pridurti būtiną sąlygą, kad jas reikia skinti tik pernokusias, o tokiomis jos tampa apie Visus šventuosius, kai nuo lietaus suminkštėjusi odelė atsilupa.“

Taigi, labai svarbu, kad derlius būtų pernokęs. 1816 m. Jullienas „Žinomų vynuogynų topografijoje“ patikslino: „Geruose vynuogių ūkiuose derlius imamas kelis kartus. Pirmus du kartus skinamos vynuogės yra skirtos brandžiausiems vynams gaminti. Šie vynai siunčiami į užsienį. Iš trečią kartą nuskintų vynuogių gaminamas vynas lieka vartoti krašte <...>“

8.2.   Šiame vynuogyne vynmedžių auginimo raida nesiskyrė nuo likusios Anžu dalies. Iš tiesų, XVI a. atvykus olandų tarpininkams, atsirado užjūriui skirtų vynų (gabenamų į užsienio šalis) rinka. Šie vynai buvo gaminami iš ant trumpai nugenėtų (ant šakos paliekant vieną ar du bamblius) vynmedžių išaugusių vynuogių. Taip pat augo daugiausia Paryžiui aprūpinti skirta vidaus rinka: ten buvo gabenami ne tokie garsūs vynai, gaminami iš vynuogių, išaugintų ant paliekant ilgas (šešių ar septynių bamblių) šakas genimų vynmedžių.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui imta gaminti daugiau pusiau sausų vynų, panašių į kitados gamintuosius Paryžiui skirtus vynus. XX a. 9-ajame dešimtmetyje vėl atsirado poreikis gaminti daug cukraus turinčius, labai savitus vynus.

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou-Coteaux de la Loire“ vynai laikomi aukštos kokybės saldžiaisiais (vietinių vadinamais likeriniais) Anžu vynais.

Produkto kokybės ir savybių ryšys

Pagrindinė šių vynų savybė yra elegancija. Jų aromatas labai kompleksiškas: dažniausiai nuo gėlių iki šviežių ar net džiovintų vaisių arba cukatų. Šie vynai yra tikra anžujietiško švelnumo iliustracija. Vynų skonis pasižymi ir švelnumu, ir gaivumu. Nekaprizingi kaip Luara vasarą ar gaivalingi kaip Luara per žiemos potvynius, saugomos kilmės vietos nuoroda „Anjou-Coteaux de la Loire“ žymimi vynai ilgainiui puikiai atskleidžia visą savo žavesį.

Priežastiniai ryšiai

Negilus dirvožemis ir tinkamą padėtį užtikrinantis reljefas, sudarantis palankias sąlygas reguliariai apsirūpinti vandeniu, leidžia atskleisti visas „Chenin B“ veislės vynuogių savybes.

Visai greta Luaros upės, reguliuojančios temperatūrą per visą augimo ciklą, esanti vynmedžių augimo vieta ir tinkamas jų auginimo būdas, būtent genėjimas trumpai, leidžia uogoms tinkamai sunokti. Šalia tekanti upė taip pat sudaro tinkamas sąlygas uogoms pernokti – jos nešami vėjai mechaniškai džiovina vynuoges, o iš jos kylantys rytiniai rūkai padeda tarpti grybeliui Botrytis cinerea.

Praktika laukti, kol vynuogės pernoks, neskubėti ir skinti jas rudeniui įsibėgėjus, kelis kartus tame pačiame sklype rūšiuoti rankomis ir atrinkti uogas su natūraliai susikoncentravusiomis sultimis ar paveiktas Botrytis cinerea grybelio („sukepusias“) liudija gamintojų patirtį ir žinias ir labai savitą „Chenin B“ veislės vynuogių savybę. Ją 1861 m. Guillory vyresnysis aprašė taip: „Išskyrus labai retas išimtis, derlius imamas spalį, kai nustatoma, kad vynuogės labiau sunokti nebegali ir kad bent ketvirtadalį jų paveikęs pilkasis puvinys.“

Dėl tokios ypatingos aplinkos ir prie jos puikiai prisitaikiusios veislės, taip pat dėl žmonių, kurie moka tinkamai tas savybes išnaudoti, pavyksta pagaminti išties originalius vynus. Šių vynų žinomumą liudija daugybė rašytinių šaltinių. Pavyzdžiui, Petit-Lafitte’as rašė: „Kai vynuogės genimos paliekant vieną ar du bamblius, iš jų išaugintų vynuogių gaminami subtilūs likeriniai vynai, labai mėgstami Belgijoje.“

Guillory vyresnysis 1861 m. leidinyje „Bulletin de la Société Agricole et Industrielle d'Angers“ priminė: „Toje žemėje, neskyrus tam daug lėšų, negali augti jokios kitos kultūros, nes ji beveik nederlinga. Todėl vyno čia pagaminama nedaug. Taigi, jei ne vynų kokybė, dėl kurios jų kaina aukštoka, vynuogių ten irgi nebūtų verta auginti.“

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti vynuogių auginimo, paruošimo ir vyno gaminimo vietovė apima šių komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—	Atlanto Luaros departamentas: Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz);

—

Meno ir Luaros departamentas: Chaudefonds-sur-Layon, Denée, Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: La Chapelle-Saint-Florent, Le Marillais, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-du-Mottay), Rochefort-sur-Loire, Savennières, Val-du-Layon (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Aubin-de-Luigné).

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ar storis) ne didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

Nuorodos „Val de Loire“ naudojimo ypatumai

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Ženklinimas: mažesnis geografinis vienetas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis: – įtrauktas į kadastrą; – nurodytas derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas vietovės pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-875a2642-735c-41b5-9f24-f1587eff7895

---

(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.