2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/13

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 49/10)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Quarts de Chaume“

PDO-FR-A0829-AM02

Pranešimo data: 2022 11 14

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

3. Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4. Sunokimas

Mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 18 proc. Siekiant atsižvelgti į itin saldžios misos fermentavimo sunkumus, faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais specifikacijoje neribojama ir mažiausia koncentracija nebenustatoma.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

5. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

6. Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

7. Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Quarts de Chaume

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji vynai, pagaminti iš pernokusių vynuogių. Jiems būdingos tokios pagrindinės analitinės savybės:

Vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 18 proc.

Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra didesnis kaip 85 g/l.

Bendras sieros dioksido kiekis ir bendrasis rūgštingumas nustatyti Bendrijos teisės aktuose.

Šie saldūs baltieji vynai gaminami tik iš vienos vynuogių veislės – „Chenin B“. Vynai yra stiprūs, bet subtilūs. Jiems būdingi labai kompleksiški aromatai ir harmoningas saldžiarūgštis skonis, kurį dažnai sustiprina kartokas poskonis. Šie vynai puikiai tinka brandinti.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)	25
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama naudoti sraigtinius vynuogių kolektorius, smulkinimo bei siurbimo įrenginius ir nenutrūkstamo spaudimo presus.

Bet koks sodrinimas draudžiamas. Draudžiama nuimtą derlių termiškai apdoroti žemesnėje nei –5 °C temperatūroje. Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Vynai brandinami bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo liepos 1 d.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

2. Tankumas

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 5 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m.

Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo.

3. Vynmedžių genėjimas ir rišimas

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 12 pumpurų.

Fenologinėje stadijoje, kai ant augalo užauga 11–12 lapų (išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai), metinių vaisius mezgančių sodinio šakų skaičius negali viršyti 10.

Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos.

4. Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

5. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš pernokusių vynuogių.

Vynuogės skinamos rankomis per kelis kartus.

6. Vynuogių derliaus gabenimas

Auginimo praktika

Draudžiama gabenti savivartėmis sraigtinėmis puspriekabėmis ir savivartėmis puspriekabėmis su rotacinėmis pompomis.

Vynuogių derliui gabenti skirtose talpyklose vynuogių sluoksnis turi būti ne aukštesnis kaip 1 m.

5.2. Didžiausia išeiga

25 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytos Meno ir Luaros departamento komunos, apibrėžtos 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Rochefort-sur-Loire.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chenin B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Pačiame Anžu centre esančią geografinę vietovę kerta stati kalva, besidriekianti rytų–vakarų kryptimi virš Lajono upės. Geografinė vietovė apima visą Rošforo prie Luaros komunos teritoriją. Tiksliai nustatyti vynuogių derliaus skynimo sklypai užima apie keturiasdešimties hektarų plotą ir yra išsidėstę šios stačios kalvos papėdėje, pietiniame šlaite. Nustatyti sklypai yra 25–75 m aukštyje ir užima paskutinius kalvos šlaitus ties pačiu Lajono vingiu.

Nustatytiems sklypams daugiausia būdingas neoproterozojaus laikotarpio skalūninis podirvis. Tai išskirtinė vietovės savybė, nes šis kairiajam Lajono krantui būdingas geologinis sluoksnis dešiniajame krante aptinkamas tik keliose vietose. Viršutinėje nustatytos vietovės dalyje vietomis yra smarkiai erozijos paveiktų upinės kilmės akmenų konglomeratų. Dėl didelės dirvožemio erozijos daugelyje vietų atsiveria plikos uolienos, tačiau vynuogynas dažniausiai sodinamas itin ploname molingo dirvožemio sluoksnyje. Toks labai paviršinis dirvožemis negali sukaupti daug vandens atsargų, be to, prie puikaus drenavimo prisideda šlaito nuolydis.

Šiai geografinei vietovei, kaip ir saugomos kilmės vietos nuorodos „Coteaux du Layon“ geografinei vietovei, būdingas įvairus jūrinis klimatas. Teigiamą įtaką geografinei vietovei daro fenas. Aukštesnis vakarinėje dalyje esančio Možo masyvo reljefas saugo nuo vandenyno drėgmės, todėl šioje vietovėje kritulių kiekis per metus siekia maždaug 600 mm, o Možo kalnų masyve – 800 mm. Lajono upės vingyje susiformavusiame nedideliame Bezigono slėnyje dažnai susidaro rytinė migla, rudenį vynuogyną dengianti iki pat vidurdienio. Šiai nuo šiaurės, rytų ir vakarų vėjų gerai apsaugotai gamtinei aplinkai būdingas didelis saulėtumas, tad akmeningas dirvožemis pavasarį gerai įšyla. Palei visą kalvą augantys akmeniniai ąžuolai, mimozos ir migdolai puikiai atspindi vieną iš gražiausių šio krašto apibūdinimų – švelnusis Anžu kraštas.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Šis vynuogyno pavadinimas vartojamas nuo seno. 1028 m. Foulques Nerra paliko Anžė Gervuogyno abatijai savo turtą Rošforo prie Luaros komunoje. Abatijos vienuolės puikiai suprato šios vietovės privalumus, todėl priėmė tinkamus sprendimus, kad jais kuo geriau pasinaudotų. XV a. Geršo senjorai, kurie nuomojosi Šomo žemes, vienuolėms mokėdavo „ketvirtadaliu geriausio vyno, gauto iš pietinėje šlaito pusėje surinkto vynuogių derliaus“. Anžė Gervuogyno abatija vynuogynu naudojosi ne vieną amžių ir išsaugojo nemažai dokumentų, kuriuose minimi Šomo nuomojamose žemėse pagaminti vynai, kaip rodo ir 1674 m. rugsėjo 23 d. raštas, kuriuo nustatoma oficiali vynuogių derliaus ėmimo data. XVII ir XVIII a. šiuos vynus pradėjo vertinti Olandijos pirkliai. Jiems Lajono pakrančių vynuogynas tapo svarbiausia apsirūpinimo vynais vieta.

Po Prancūzijos revoliucijos geografinėje vietovėje esančius dvarus galėjo įsigyti paprasti piliečiai. Tuomet vynuogynas buvo pertvarkytas ir padalytas į kelias valdas. Šiose valdose vyndariai stengėsi gaminti kuo kokybiškesnį vyną. XX a. pradžioje „Château de Bellerive“ valdytojas L. Mignot ne kartą kalbėjo apie tai, kad genėjimas paliekant ilgas šakas žalingas „Chenin B“ vynuogių veislei.

Be to, augintojai labai greitai suprato, kad šios veislės vynuoges dera rinkti tam tikru būdu ir jau gerokai sunokusias. 1845 m. grafas Odart’as savo „Traktate apie vynuogių veisles“ teigė: „Taip pat reikia pridurti būtiną sąlygą, kad jas reikia skinti tik pernokusias, kokios jos tampa apie Visus šventuosius, kai atsilupa nuo lietaus suminkštėjusi odelė.“ Taigi labai svarbu, kad derlius būtų imamas, kai vynuogės pernokusios. 1816 m. A. Jullienas savo veikale „Žinomų vynuogynų topografija“ patikslino: „Geruose vynuogių ūkiuose derlius imamas kelis kartus: pirmus du kartus skinamos vynuogės yra skirtos brandžiausiems vynams gaminti ir tie vynai siunčiami į užsienį, o iš trečią kartą nuskintų vynuogių gaminamas vynas lieka vartoti krašte...“

1954 m. rugpjūčio 10 d. pasirašytas saugomos kilmės vietos nuorodos „Quarts de Chaume“ pripažinimo dekretas atspindi šios vietovės istoriją ir ne vienos kartos gamintojų rūpinimąsi vyno kokybe ir autentiškumu.

8.2.

2. Informacija apie produkto kokybę ir savybes

Vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda „Quarts de Chaume“ yra saldūs baltieji vynai, gaminami tik iš vienos vynuogių veislės – „Chenin B“. Vynai yra stiprūs, bet subtilūs. Jiems būdingi labai kompleksiški aromatai ir harmoningas saldžiarūgštis skonis, kurį dažnai sustiprina kartokas poskonis. Šie vynai puikiai tinka brandinti.

3. Priežastiniai ryšiai

Vietovės jūriniam klimatui būdingi pietų klimato požymiai, taip pat ypač palanki topografinė padėtis, išskirtinis vynuogyno išsidėstymas kalvos papėdėje ir paviršinis akmeningas dirvožemis, susidaręs dėl neoproterozojaus laikotarpio skalūninio podirvio erozijos, suteikia galimybes gaminti kokybiškus vynus. SKVN „Quarts de Chaume“ vietovė yra viena iš palankiausių vietų vietinei „Chenin B“ vynuogių veislei augti. Čia ši veislė atskleidžia visą savo potencialą, vynuose atsiskleidžiantį stiprumu ir išskirtine elegancija. Vynuogynas prižiūrimas taip, kad duotų nedidelį derlių, taigi augintojai jam skiria visą savo dėmesį.

Vietovė savita dar ir tuo, kad yra Lajono upės vingyje. Ankstyvą rytmetį smulkūs rudeninės miglos lašeliai nugula ant visiškai sunokusių vynuogių odelės ir paskatina botrytis cinerea grybelio formavimąsi. Veikiamas saulės šilumos, taurųjį puvinį sukeliantis grybelis išplinta ant auksu žvilgančių vynuogių kekių, todėl uogose padidėja cukrų koncentracija ir formuojasi kompleksiški aromatai. Kai kuriais derliaus metais, kai vėlyvas ruduo būna sausesnis, cukrų koncentracija kartais pasiekiama paprasčiausiai paliekant vynuoges džiūti vėjyje ir šilumoje. Paskui vynuogės tame pačiame sklype rankomis skinamos per kelis kartus, o jų mažiausias cukrų kiekis sudaro 298 g/l.

Anžu vynuogyne ilgainiui atsirado vietovių, kuriose nuolat išgaunamas išskirtinis vynas, pavyzdžiui, „Quarts de Chaume“. Šios vietovės plyti geriausiose vietose, kurioms būdingos optimalios topografinės, dirvožemio ir klimato sąlygos. Jau ne vieną amžių žinomomis ir įvardytomis vietovėmis gamintojai, prižiūrintys ne tik vynuogynus, bet ir vyno gamybos rūsius, rūpinasi itin kruopščiai. Šiose vietovėse jau daug metų gaminami originalūs vynai, kurie ne vieną šimtmetį užima aukščiausias vietas Anžu vynų klasifikacijoje ir kuriems taikomas apibūdinimas „cru“. Šomo nuomojamose žemėse nuimtas vynuogių derlius labai vertinamas nuo pat XV a. Iš pradžių geras šių vynų vardas buvo žinomas tik vietiniu mastu. Tuo ypač rūpinosi Gervuogyno abatijos abatė ir vienuolės. XVII a. 10-ajame dešimtmetyje Rošforo parapijos klebonas nepasikuklino pareikalauti, kad jam būtų tiksliai atseikėta jo dalis: „pilna statinaitė Šomo vyno, kurią reikia išskaičiuoti iš devyniolikos statinių, kurias Geršo ponas gauna iš to kaimo“.

Ilgainiui garsas apie šį vyną ir jo geras vardas išplito dėl Lajono upės – laivybos ir prekybos kelio. XVIII a. pabaigoje šiuo laivybos keliu įsigyti vynų, puikiai tikusių gabenti jūra, atvykdavo olandai. XIX a. pasirodė nemažai veikalų, kuriose giriami „Quarts de Chaume“ vynai. Anglų geografas Williamas Guthries (1708–1770) 1802 m. išleistame veikalo „Naujoji visuotinė geografija“ vertime rašo apie kokybiškų „Quarts de chaume“ vynų klasifikaciją. 1925 m. išleistoje savo knygoje „Anžu, jo vynuogynai ir vynai“ Paul’is Maisonneuve’as „Quarts de Chaume“ vynus vadina „Lajono perlais“.

Pagal tradiciją vynai brandinami ne vieną mėnesį, todėl puikiai tinka laikyti, be to, brandinant sustiprėja ragaujant juntami kompleksiški aromatai. Tai, kad šiuo metu šie vynai siejami su apibūdinimu „grand cru“, reiškia puikiai įvaldytą gamintojų praktiką ir įgūdžius, taip pat iš kartos į kartą perduodamą ir įsitvirtinusį gerą vardą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Meno ir Luaros departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Brissac-Quincé ir Vauchrétien), Chalonnes-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Chanzeaux), Denée, Doué-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Brigné ir Les Verchers-sur-Layon), Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Montjean-sur-Loire ir La Pommeraye), Mozé-sur-Louet, Savennières, Soulaines-sur-Aubance, Terranjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chavagnes ir Notre-Dame-d'Allençon), Val-du-Layon.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Bendrijos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ar storis) ne didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama tradicinė nuoroda „grand cru“.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas geografinės nuorodos naudojimo taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis:

—	įtrauktas į kadastrą;

—	nurodytas derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-f1846582-d0b3-45b0-89bc-e063ecf4008c

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/20

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 49/11)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Grignan-les-Adhémar“

PDO-FR-A0929-AM02

Pranešimo data: 2022-11-11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Arčiausiai esanti vietovė

Iš dalies keičiama nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus IV punkto 3° dalis „Arčiausiai esanti vietovė“.

Peržiūrėjus arčiausiai esančią vietovę buvo išbrauktos nuo vyno gamybos veiklos vietų nutolusios komunos, kuriose vynas nebegaminamas, taip sustiprinant geografinį vietovės vientisumą ir ryšį tarp vynuogių auginimo ir jų perdirbimo.

—	Išbrauktos 3 nuo vynuogių auginimo ir vyno gamybos veiklos vietų nutolusios (esančios kalnuose) komunos: Konas, Orsina, Šodbonas.

—	Išbraukta Morjero prie Avinjono komuna.

—	Įtraukta greta dabartinės arčiausiai esančios vietovės esanti Travajano komuna, kurioje plačiai vykdoma vyno gamybos veikla.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Papildomos sąlygos“.

2. Vynuogių veislės

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus V punktas „Vynuogių veislės“ ir IX punktas „Perdirbimas, gamyba, brandinimas, išpilstymas, laikymas“.

—	Rožiniai vynai: „Cinsaut N“ veislė kartu su „Syrah N“ ir „Grenache N“ veislėmis tampa pagrindine vynuogių veisle. Raudoniesiems vynams gaminti naudojamos vynuogių veislės nekeičiamos.

—	Baltieji vynai: vynuogių veislės skirstomos į pagrindines vynuogių veisles („Viognier B“, „Grenache B“, „Marsanne B“) ir papildomas („Bourboulenc B“, „Clairette B“).

Šie vynuogių veislių suskirstymo pagal vyno spalvą pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui ir vynuogių veislių, iš kurių gali būti gaminami nuoroda žymimi vynai, sąrašui.

—	Nustatoma ne didesnė kaip 10 % baltųjų vynuogių veislių dalis gaminant raudonuosius vynus ir 20 % gaminant rožinius vynus.

—	Nustatoma pagrindinių vynuogių veislių dalis mišiniuose – ne mažiau kaip 70 %.

—	Įterpiama nuostata, pagal kurią mažesniems nei 1,5 ha ir vyno negaminantiems ūkiams leidžiama nesilaikyti ūkyje auginamų vynuogių veislių dalių taisyklių.

—	Įterpiama penkerius metus galiosianti nukrypti leidžianti nuostata, pagal kurią ūkiai gali pasirengti laikytis auginamų vynuogių veislių dalių taisyklių, jei buvo pertvarkyti ne savo iniciatyva (ekspropriacijos, paveldėjimo atveju).

Šie pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

3. Mažiausias vynuogyno tankumas

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus VI punktas „Vynuogyno priežiūros būdas“, panaikinant nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią tam tikruose senuose INAO nurodytuose sklypuose mažiausias vynuogyno tankumas yra 3 300 vynmedžių sodinių viename hektare, o ne 4 000.

Šie sklypai buvo pertvarkyti ir dabar atitinka bendrąsias taisykles.

Ši nukrypti leidžianti nuostata taip pat išbraukiama iš bendrojo dokumento punkto „Vyno gamybos metodai“.

4. Genėjimo taisyklės

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus VI punktas „Vynuogyno priežiūros būdas“, pakeičiant genėjimo taisykles.

Leidžiama genėti trumpai (Royat kordono ir taurės metodu) ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų.

Siekiant atsižvelgti į kordono formavimo laikotarpį, įterpiama nuostata, leidžianti tuo laikotarpiu genėti Guyot metodu. Genėti Guyot metodu leidžiama visuose sklypuose, kuriuose auginami bet kokio amžiaus 'Syrah' ir 'Viognier' veislių vynmedžiai, naudojant tik vienpečio Guyot metodą, ant sodinio paliekant ne daugiau nei 12 pumpurų, kaip ir genint trumpai. Tokio genėjimo tikslas yra apsaugoti vynmedžius, kad neišsektų, ir išvengti jų pažeidimų naudojant derliaus ėmimo mašinas.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Vyno gamybos metodai“.

5. Priraišiojimo taisyklės

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus VI punktas „Vynuogyno priežiūros būdas“, pakeičiant priraišiojimo taisykles ir patikslinant, kad 'Marsanne B', 'Marselan N', 'Roussanne B', 'Syrah N' ir 'Viognier B' veislių vynmedžius būtina priraišioti, t. y. naudoti bet vieną apatinę (atraminę) vielą ir vieną viršutinę (keliamąją) vielą (aukšto priraišiojimo būdas).

Ši nuostata taip pat įterpiama į bendrojo dokumento punktą „Vyno gamybos metodai“.

Specifikacijos XI punkte numatoma pereinamojo laikotarpio priemonė, kuria patikslinama, kad neprivaloma priraišioti senus, iki 2011 m. pasodintus vynmedžius. Iš šiuose sklypuose išaugintų vynuogių gaminamiems vynams taikomi griežtesni gamybos kiekio apribojimai.

Toje pačioje dalyje išbraukiama seniems INAO nurodytiems sklypams taikoma specialioji nuostata dėl lapijos aukščio. Šie sklypai buvo pertvarkyti ir atitinka bendrąją taisyklę (žr. punktą „Vynuogyno tankumas“).

Šios nuostatos neturi poveikio bendrajam dokumentui.

6. Cukraus kiekis vynuogėse ir mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus VII punktas „Derliaus ėmimas, gabenimas ir vynuogių sunokimas“.

Atsižvelgiant į vynuogių sunokimo šioje pietinėje vietovėje lygį, siūloma padidinti cukraus kiekį vynuogėse, kad raudonųjų vynų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais padidėtų iki 12 %, o baltųjų ir rožinių vynų – iki 11,5 % (vietoj 11 %). Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Vyno (-ų) aprašymas“.

Dėl šios priežasties specifikacijoje padidinamas mažiausias cukraus kiekis vynuogėse. Šie pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

7. Gamybos kiekis

Iš dalies keičiamas nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ specifikacijos I skyriaus VIII punktas „Gamybos kiekis“.

Didžiausias gamybos kiekis sumažinamas nuo 60 iki 58 hl/ha. Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento punktas „Didžiausias gamybos kiekis“.

Pagrindinis metinis raudonųjų vynų gamybos kiekis padidinamas nuo 45 iki 48 hl/ha, o rožinių – nuo 45 iki 52 hl/ha, kad būtų galima padidinti raudonųjų ir rožinių vynų gamybą išlaikant SKVN savybes. Baltųjų vynų gamybos kiekis lieka 52 hl/ha. Šie pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

8. Reikalavimas teikti deklaracijas ir pagrindiniai tikrinami punktai

Iš dalies keičiami nuorodos „Grignan-Les-Adhémar“ specifikacijos II ir III skyriai, siekiant supaprastinti ir suderinti su kilmės vietos nuorodos kontrolės planu paraiškos taikyti nuorodą deklaravimo, išpilstymo ir pagrindinių tikrinamų vyno gamybos punktų tikrinimo tvarką.

Šis specifikacijos atnaujinimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

„Grignan-les-Adhémar“

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Analitinių savybių aprašymas

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Kilmės vietos nuoroda „Grignan-les-Adhémar“ žymimi vynai yra neputojantys raudonieji, rožiniai arba baltieji vynai. Raudonųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12 %, baltųjų ir rožinių vynų – 11,5 %.

Po fermentavimo proceso vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis turi būti ne didesnis kaip:

—	baltųjų ir rožinių vynų: 4 g/l;

—	raudonųjų vynų, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne didesnė kaip 14 %: 3 g/l;

—	raudonųjų vynų, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais didesnė kaip 14 %: 4 g/l;

Išpilstymo etapu lakusis rūgštingumas neviršija:

—	18,37 mekv/l raudonuosiuose vynuose; – 14,28 mekv/l baltuosiuose ir rožiniuose vynuose.

—	Išpilstymo etapu raudonųjų vynų:

visų polifenolių rodiklis (OT 280 nm) yra ne mažesnis kaip 40;

bendras spalvos sodrumas (OT 420 nm + OT 520 nm + OT 620 nm) yra didesnis kaip 5;

didžiausias obuolių rūgšties kiekis neviršija 0,4 g/l.

Po sodrinimo proceso vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

Kiti analitiniai rodikliai atitinka ES teisės aktuose nustatytas vertes.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Juslinių savybių aprašymas

GLAUSTAS APRAŠYMAS

Visų šių vynų juslinės savybės sieja juos su gausia Ronos slėnio vynų šeima, nes dirvožemis ir auginamos vynuogių veislės jame yra panašūs.

Tačiau raudonieji vynai yra saviti, visų pirma dėl to, kad jiems gaminti naudojamos Grenache N' veislės vynuogės. Augdamos teis riba, kur dar gali sunokti, jos suteikia vynams subtilumo, vaisinio elegantiškumo ir švelnumo. Mišinį papildo 'Syrah N' vynuogių veislė, užtikrinanti taninų struktūrą, intensyvią spalvą ir subtilius augalų ir gėlių aromatus. Šiuos raudonuosius vynus galima gerti jaunus; taip pat juos galima ilgai laikyti – tokią savybę lemia didelė šios pietinių Ronos slėnio vynuogynų saugomos kilmės vietos nuorodos vynuose naudojama 'Syrah N' vynuogių dalis.

Atskiriant odeles arba taikant labai trumpą misos maceravimo laiką pagaminti rožiniai vynai yra vaisiški ir elegantiški, nuo blyškiai rausvos iki šviesiai raudonos spalvos. Šie gaivaus ir švelnaus skonio vynai pasižymi vyraujančiais raudonų vaisių ir uogų aromatais.

Baltieji vynai gaminami iš tokių pietų kraštų vynuogių veislių kaip 'Bourboulenc B', 'Grenache B', 'Clairette B' ir labiau į šiaurę augančių veislių, pvz., 'Marsanne B', 'Roussanne B' arba 'Viognier B', mišinio. Šias vynuogių veisles galima įvairiai derinti ir pagaminti labai sudėtingais aromatais (gėlių, vaisių, mineralų ir kt.) ir rūgštumu, kurį atsveria švelnus skonis, pasižyminčius sausus baltuosius vynus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Auginimo praktika

Vynuogyno tankumas

—	Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp vynmedžių eilių negali būti didesnis kaip 2,50 m.

– Atstumas tarp vienos eilės vynmedžių sodinių negali būti mažesnis nei 1 m ir didesnis nei 1,50 m.

Genėjimo taisyklės

Bendrosios nuostatos

—	Vynmedžiai genimi trumpai (taurės arba Royat kordono metodu), ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų.

—	Royat kordono suformavimo laikotarpiu, kuris trunka ne ilgiau kaip dvejus metus, leidžiama genėti Guyot metodu.

—	Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. apsodintuose sklypuose kordono aukštis neturi viršyti 70 cm.

Ypatingosios nuostatos

—	’Viognier B' ir 'Syrah N', veislės vynmedžiai gali būti genimi ir vienpečio Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekant ne daugiau kaip 10 pumpurų. Taip pat paliekama viena atauga su ne daugiau kaip 2 pumpurais.

Priraišiojimo taisyklės

’Marsanne B', 'Marselan N', 'Roussanne B', 'Syrah N' ir 'Viognier B', veislių vynmedžius būtina priraišioti, t. y. naudoti bent vieną apatinę (atraminę) vielą ir vieną viršutinę (keliamąją) vielą (aukšto priraišiojimo būdas).

Vynuogyną leidžiama laistyti.

Specifinis vynininkystės metodas

—	Gaminant raudonuosius vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 10 %.

—	Rožinių vynų gamintojai gali naudoti vynui gaminti skirtas grynas medžio anglis arba jų mišinius tik presu išspaustoje misoje, kurios kiekis neviršija 20 % visos atitinkamo veiklos vykdytojo tais derliaus metais vynui gaminti naudojamos misos.

Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2. Didžiausias gamybos kiekis

58 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama ir vynai gaminami šiose Dromo departamento komunose: Allan, La Baume-de-Transit, Chamaret, Chantemerle-lès-Grignan, Châteauneuf-du-Rhône, Clansayes, Colonselle, Donzère, Grignan, La Garde-Adhémar, Les Granges-Gontardes, Malataverne, Montségur-sur-Lauzon, Réauville, La Roche-Saint-Secret-Béconne, Roussas, Salles-sous-Bois, Saint-Paul-Trois-Châteaux, Saint-Restitut, Solérieux, Valaurie.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

’Bourboulenc B' ir „Doucillon blanc“,

’Carignan N',

’Cinsaut N' ir ' Cinsault',

’Clairette B',

’Grenache N',

’Grenache blanc B',

’Marsanne B',

’Marselan N',

’Mourvèdre N' ir 'M onastrell',

’Roussanne B',

’Syrah N' ir 'Shiraz',

’Viognier B'.

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Ryšį su geografine vietove patvirtinantys gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai

Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Nuorodos „Grignan-les-Adhémar“ geografinė vietovė plyti Provanso Dromo – pereinamosios vietovės ir dabartinės Dofinė, Veneseno grafystės, Centrinio Masyvo ir Priealpių sankirtos – viduryje. Ji įsikūrusi kairiajame Ronos krante, Dromo departamente, į pietus nuo Montelimaro, į šiaurę nuo Boleno, ir apima 21 komuną, plytinčias tarp Ronos vakaruose ir Popiežių anklavo rytuose. Vietovės reljefe viena kitą keičia lygumos ir neaukštos, vidutiniškai 200 m aukščio kalvos.

Visos geografinės vietovės substratą sudaro daugiausia vidurinio mioceno sanklodos. Rytuose (Grinjano ir Kolonzelio komunose) tai smėlis su mergeliu ir mergelis su Grinjano smiltainiu vadinamo smiltainio sluoksniais. Vidurinėje dalyje šias langio ir seravalio sąnašas keičia smėlis ir gelsvas Valreaso smiltainis („saffre“). Iš jų susiformavo lengvas nevienodo gylio smėlingas dirvožemis, kuriame mažai mineralų atsargų.

Pietuose esanti La Bom de Transito komuna išsiskiria viurmo terasomis, su Ego upės suneštu molingu klintiniu ir akmeningu dirvožemiu, o vakaruose plyti sąnašinės Ronos upės terasos.

Šiaurėje senesnės sąnašinės terasos įsiremia į Ronos slėnį užveriančias klintines kalvas ir yra iš dalies padengtos klintinėmis šių šlaitų nuobiromis. Šiose skurdaus ir nederlingo dirvožemio vietovėse plytėjo garigos (Bois des Mattes). Visai neseniai, per 1960–1970 m. trukusį dešimtmetį, jose įsigalėjo vynuogynai.

Bendras šios teritorijos klimatas žymi ribą. Klimatas yra Viduržemio jūros tipo, daugiau ar mažiau netipinis šio regiono šiaurinėje dalyje, kuri sutampa su šiaurine alyvmedžių ir 'Grenache N' veislės vynmedžių auginimo riba.

Krituliai nereguliarūs, metinis vidurkis svyruoja nuo 700 iki 1 000 mm.

Švelnios temperatūros metinis vidurkis siekia apie 13 °C, saulė šviečia dažnai – apie 2 500 valandų per metus. Dažnai pučiantys vėjai (ypač mistralis) dar labiau išdžiovina paprastai vynmedžiams auginti skirtus šlaitus.

Be to, dėl Ronos slėnį atskiriančių kalvų juntama ir žemyninio klimato įtaka, tad žiemos būna atšiauresnės.

Vynuogynas auga ties klimato riba, tad jo augimo vietos labai skiriasi ir aukščiu, ir topografinėmis sąlygomis.

Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Iš daugybės romėnų laikų paveldo objektų, liudijančių, kad šiame regione būta vynuogių ir vyno, pačioje vietovės širdyje, tai yra Donzero komunoje, 1983 m. rastas didelis vynuogių auginimo ūkis neabejotinai yra labai svarbus garbingos vietos vynuogynų istorijos elementas.

Nuo pat senų laikų šis vynuogynas nepaliaujamai klestėjo. 1850 m. bendras jo plotas siekė 2 500 hektarų. Tačiau kaip ir kitų Prancūzijos vynuogynų jo neaplenkė 1885 m. rimtai smogęs vynuoginių filokserų antplūdis. Nors vynmedžiai ir nukentėjo, veiklūs ir regiono vynuogių auginimo tradicijoms ištikimi pagrindiniai vynuogių augintojai ėmėsi kokybiškos vynuogininkystės.

Tad 1962 m. Nacionaliniam kilmės ir kokybės institutui buvo pateikta paraiška suteikti kokybiškos vynų kilmės vietos nuorodą „Coteaux du Tricastin“ regiono vynams.

Šis prašymas oficialiai patenkintas 1964 m. kovo 13 d. nutarimu, kuriame buvo nustatytos gamybos sąlygos.

Praėjus dešimtmečiui, gamintojai, atsižvelgdami į augimo sąlygas. atsirinko savąsias vynuogių veisles, pritaikė ir patobulino gamybos metodus ir 1973 m. liepos 27 d. jų produkcijai buvo suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

1970–1980 m. vynuogynai vėl suklestėjo ir gamyba sparčiai augo. 1976–1983 m. ji išaugo nuo 53 000 iki 78 000 hektolitrų.

2010 m. lapkričio 16 d. dekretu saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, kaip to seniai pageidavo gamintojai, iš „Coteaux du Tricastin“ buvo pakeistas į „Grignan-les-Adhémar“.

2010 m. vynuogynai užėmė 2 600 hektarų ir maždaug keturiasdešimt privačių ir 12 kooperatinių vyno daryklų vidutiniškai pagamino 55 000 hektolitrų vyno. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Grignan-les-Adhémar“ žymimi vynai gaminami visų trijų spalvų, nors daugiausia pagaminama raudonųjų vynų – 2008 m. jie sudarė maždaug 75 % viso pagaminto kiekio.

Ne taip seniai pasodintuose vynuogynuose palaipsniui auga sausų baltųjų vynų, kurių 2008 m. buvo pagaminta 7 % viso pagaminto kiekio, gamyba.

8.2. Priežastiniai ryšiai

Kairiajame Ronos krante tarp Dofinė ir Provanso augantį vynuogynas yra palankiai veikiamas Provanso Dromo Viduržemio jūros klimato. Šiame vynuogyne dažnai auginamos pietinės vynuogių veislės. Jos čia auga ties riba, kur dar gali sunokti ir pasižymi savitomis savybėmis, kurias lemia tai, kad augintojai šioms veislėms sodinti visada renkasi vidutiniame aukštyje esančius ir saulėčiausius sklypus.

Atradus vieną seniausių antikos pasaulio vyno vilų buvo atskleista itin sena, dar ikiromėniškosios Galijos laikus siekianti šio vynuogyno kilmė ir, visų pirma, vyno gamybos patirtis bei žinios.

Ši patirtis ir žinios ilgainiui paplito visame Trikasteno regione, o augintojų kartos, nepaisydamos didelių grėsmių, sugebėjo išsaugoti vynuogynus. Dėl vienos tokių grėsmių – vynuoginių filokserų antplūdžio – ėmė steigtis gamintojų asociacijos. Jos išmokė taikyti bendrąsias taisykles, leidžiančias pagaminti kokybiškus vynus.

Šio bendradarbiavimo pažangą vainikavo viena po kitos šio vynuogyno vynams suteiktos nuorodos: pirma aukštos kokybės vynų kilmės vietos nuoroda, vėliau – saugoma kilmės vietos nuoroda „Coteaux du Tricastin“, kaip tik tuo metu, kai nuorodos suteikimo reikalavimai veikiau skatino didinti gamybos apimtis, nei rinktis su kilme susijusią kokybę.

Visi vynai gaminami iš kruopščiai atrinktuose sklypuose išaugintų vynuogių, maišant kelių skurdaus, dažnai laidaus ir įšylančio dirvožemio sklypuose auginamų veislių uogas. Šios savybės suteikia raudoniesiems vynams būdingo savitumo – vynai yra švelnūs, vaisiški, tačiau tvirtos struktūros, o sausiems baltiesiems Viduržemio jūros tipo vynams – daugybę įvairių aromatų; rožiniai vynai yra panašūs į raudonuosius – švelnūs ir vaisiški.

Šių vynų kokybė ir geras vardas žinomi jau seniai, nors jų tapatumas laikui bėgant kinta dėl besikeičiančių pavadinimų, kuriuose nurodomas arba konkrečios komunos, arba regiono pavadinimas.

Tad 2010 m., gamintojams jau kelerius metus prašant, saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas buvo pakeistas į „Grignan-les-Adhémar“, perkeliant nuorodos geografinio centro ir vynų ryšį į Grinjano komuną, kurios istorija susijusi su Ademarų iš Grinjano (Adhémar de Grignan) šeima. Grinjano grafas François de Castellane Adhémaras, XVII a. buvęs Provanso gubernatoriumi o nuo 1669 m. – ponios de Sévigné dukters sutuoktinis, prisidėjo prie to, kad jo šeimos vardas tapo neatskiriamas nuo Grinjano komunos pavadinimo.

B. Faujas de Saint-Fondsas 1781 m. parašytoje „Histoire naturelle de la province de Dauphiné“ (Dofinė provincijos gamtos istorijoje) kalba apie garsius vynus, pagamintus vardą jiems davusioje komunoje; jie vadinami Donzero vynais: „labiausiai žinomos yra Le Ruseto, Le Suelio, La Figeraso ir Žavaleno vietovės, sudarytos iš įvairių, maždaug pusę lygos besitęsiančių kalvų, kurių dirvožemyje gausu akmenų ir žvyro.“ Ir toliau: „Grė lygumoje <...> taip pat gaminami geri vynai, kaip ir Opliljaso, Borijono ir Lermena vietovėse, kurių vyną dera maišyti su Grė lygumos vynu.“ Dar toliau sužinome, kad šie vynai jau yra žinomi ir vertinami už geografinės vietovės ribų ir kartais gerokai tolesniuose kraštuose: „Donzero vynai gabenami į Paryžių, Lioną, Grenoblį, Velė ir Vivarė; jie nebijo kelionės jūra, nes jų siunta sėkmingai pasiekė Konstantinopolį.“ Toje pačioje knygoje autorius teigia, kad iš tuo metu augintų vynuogių veislių ('Clairette', 'Picardan', 'Rosani',) „gaunamas gardus baltasis vynas“.

1896 m. apybraižoje apie Alano komunoje esantį Šato Bizaro vynuogyną vynai iš Alano, Rusa ir La Gard Ademaro komunų buvo prilyginti vadinamiesiems „la côte du Rhône“ vynams. Alano komunos vynai taip pat minimi Jullieno „Topographie des vignobles connus“ (Žinomų vynuogynų topografijoje) (1822). Autorius juos klasifikuoja iškart po „Ermitage“ ir „Côte-Rôtie“ vynų. G. Foexas savo veikalo apie vynuogių auginimą (1895 m.) 811 puslapyje mini Alano vynuogyną ir randa panašumų tarp jame gaminamo ir „Châteauneuf-du-Pape“ vyno.

Šio vynuogyno istorijoje labai dažnai minima Grinjano komuna – geografinis saugomos kilmės vietos nuorodos centras – gamintojų pastangomis vėl tapo garsi savo vynais. Tai matyti iš daugybės čia vykstančių renginių ir įsteigtų „Grignan-les-Adhémar“ vyno namų.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas:

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti vyndarystės ir vynų gaminimo vietovė apima toliau išvardytų komunų teritoriją:

—	Ardešo departamentas: Alba-la-Romaine, Aubignas, Bidon, Bourg-Saint-Andéol, Gras, Larnas, Ruoms, Saint-Just, Saint-Marcel-d’Ardèche, Saint-Martin-d’Ardèche, Saint-Montan, Saint-Remèze, Saint-Thomé, Le Teil, Valvignières, Viviers;

—

Dromo departamentas: Aleyrac, Arpavon, Aubres, La Bégude-de-Mazenc, Bouchet, Châteauneuf-de-Bordette, Condorcet, Curnier, Dieulefit, Espeluche, Eyrolles, Eyzahut, Mirabel-aux-Baronnies, Montaulieu, Montboucher-sur-Jabron, Montbrison, Montélimar, Montjoux, Montjoyer, Nyons, Le Pègue, Piégon, Pierrelatte, Les Pilles, Le Poët-Laval, Pont-de-Barret, Portes-en-Valdaine, Puygiron, Rochebaudin, Rochefort-en-Valdaine, Rochegude, Rousset-les-Vignes, Salettes, Saint-Ferréol-Trente-Pas, Saint-Gervais-sur-Roubion, Saint-Maurice-sur-Eygues, Saint-Pantaléon-les-Vignes, Sainte-Jalle, Souspierre, Suze-la-Rousse, Taulignan, Teyssières, La Touche, Tulette, Valouse, Venterol, Vesc, Vinsobres;

—	Garo departamentas: Pont-Saint-Esprit, Saint-Paulet-de-Caisson;

—

Vokliūzo departamentas: Bollène, Buisson, Cairanne, Entrechaux, Faucon, Gigondas, Grillon, Lagarde-Paréol, Lamotte-du-Rhône, Lapalud, Montdragon, Mornas, Puyméras, Rasteau, Richerenche, Roaix, Sablet, Séguret, Saint-Marcellin-lès-Vaison, Saint-Romain-en-Viennois, Saint-Roman-de-Malegarde, Sainte-Cécile-les-Vignes, Travaillan, Vacqueyras, Vaison-la-Romaine, Valréas, Villedieu, Violès, Visan.

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėje gali būti nurodomas didesnis geografinis vienetas „Vignobles de la Vallée du Rhône“, jei laikomasi atitinkamų apsaugos ir valdymo organizacijų pasirašytos sutarties sąlygų.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-f57bb70c-e0a8-44c0-bc75-3aeca81c658d

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/28

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 49/12)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Cabernet d'Anjou“

PDO-FR-A1005-AM02

Pranešimo data: 2022 11 11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Nustatytas sklypų plotas

Įtraukiamos datos, kuriomis kompetentinga valdžios institucija patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatyto sklypų ploto pakeitimą. Sklypų nustatymas – geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas šia saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimas.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4. Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

5. Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais ir pakoreguojamas po komunų susijungimo pasikeitęs jų skaičius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Nustačius naujas tam tikrų komunų sklypų ribas, įterpiama pereinamojo laikotarpio priemonė.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

8. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9. Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Cabernet d'Anjou

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai rožiniai neputojantys vynai, pasižymintys šiomis analitinėmis savybėmis: Vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %. Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 10 g/l. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija 13 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose, tačiau kiekvienos neišpilstyto vyno, kuris gali būti žymimas nuoroda „primeur“ arba „nouveau“, partijos lakusis rūgštingumas turi būti ne didesnis nei 10,2 miliekvivalento viename litre. Vynuose yra fermentuojamų cukrų, tad jie yra daugiau ar mažiau saldūs. Jų intensyvus aromatas būdingas vynuogių veislėms. Tačiau visuose juose juntami vaisių (persikų, braškių, citrusinių vaisių ir pan.) aromatai. Vynų skonis pasižymi meistriškai subalansuotu gaivumu ir aptakumu. Stiprus aromatas išlieka labai ilgai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m.

Derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau lygus arba didesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynų sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 1 m.

2. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai. Ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 12 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

3. Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

4. Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama naudoti vyno gamybai skirtus anglies preparatus, atskirai arba kartu su kitais preparatais.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, neviršija 13 %.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5. Lapijos aukštis ir rišimas

Auginimo praktika

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos pririšimo reikalavimus: mažiausias kuolelių, prie kurių rišama, aukštis nuo žemės – 1,90 m; rišama keturiomis vielų pakopomis; mažiausias viršutinės vielos aukštis – 1,85 m virš žemės.

5.2. Didžiausia išeiga

1.	69 hektolitrai iš vieno hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi vynų, kurie gali būti žymimi saugoma kilmės vietos nuoroda „Cabernet d’Anjou“, gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—

De Sevro departamentas: Brion-près-Thouet, Loretz-d’Argenton, Louzy, Plaine-et-Vallées (tik Uarono deleguotosios komunos teritorija), Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Mâcon, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Mauzé-Thouarsais ir Sainte-Radegonde ir buvusios Tuaro komunos teritorija), Tourtenay, Val en Vignes (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouillé-Saint-Paul, Cersay ir Saint-Pierre-à-Champ);

—

Meno ir Luaros departamentas: Allonnes, Angers, Antoigné, Artannes-sur-Thouet, Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Bellevigne-les-Châteaux, Blaison-Saint-Sulpice, Bouchemaine, Brain-sur-Allonnes, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Alleuds, Brissac-Quincé, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire ir Vauchrétien), Brossay, Cernusson, Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chanzeaux, La Jumellière ir Valanjou), Cizay-la-Madeleine, Cléré-sur-Layon, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Denée, Dénezé-sous-Doué, Distré, Doué-en-Anjou, Épieds, Fontevraud-l'Abbaye, Les Garennes sur Loire, Gennes-Val-de-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chênehutte-Trèves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies ir Le Thoureil), Huillé-Lézigné (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Huillé), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios buvusios komunos teritorija: Ingrandes), Jarzé Villages (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Lué-en-Baugeois), Louresse-Rochemenier, Lys-Haut-Layon, Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: La Chapelle-Saint-Florent, Le Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire, La Pommeraye, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-de-la-Plaine ir Saint-Laurent-du-Mottay), Mazé-Milon (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Fontaine-Milon), Montilliers, Montreuil-Bellay, Montsoreau, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Orée d'Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouzillé, Champtoceaux, Drain, Landemont, Liré ir La Varenne), Parnay, Passavant-sur-Layon, La Possonnière, Le Puy-Notre-Dame, Rives-de-Loir-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Villevêque), Rochefort-sur-Loire, Rou-Marson, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés, Saint-Just-sur-Dive, Saint-Macaire-du-Bois, Saint-Melaine-sur-Aubance, Saumur, Savennières, Soulaines-sur-Aubance, Souzay-Champigny, Terranjou, Tuffalun, Turquant, Les Ulmes, Val-du-Layon, Varennes-sur-Loire, Varrains, Vaudelnay;

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers. Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.

1. Informacija apie geografinę vietovę

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti ant dviejų didelių geologinių darinių, kuriuose vynuogynai daugiausia auga upių krantų šlaituose ir keliose plokštikalnėse: vakaruose – prie Armorikos aukštumos besišliejančios prekambro ir paleozojaus platformos, o rytuose – ant senovinės platformos slūgsančio Paryžiaus baseino mezozojaus ir kainozojaus periodų substrato. Dėl šių geologinių ypatumų vakarinė geografinės vietovės dalis, kurioje yra skalūninių uolienų, visų pirma skalūno, vietinių vadinama „juoduoju Anžu“, o rytinė geografinės vietovės dalis (Somiūras), kuriai būdingas kreidingas tufas – „baltuoju Anžu“.

Istoriškai priklausiusi Anžu provincijai, 2021 m. geografinė vietovė užėmė pietinę Meno ir Luaros departamento pusę (68 komunos), taip pat šiaurinius De Sevro (11 komunų) ir Vjeno (9 komunos) departamentų pakraščius.

Sklypų, kuriuose auginamos vynuogės, dirvožemis susiformavo iš įvairių geologinių darinių. Nors dirvožemiai skiriasi, visi jie iš esmės yra nederlingi ir juose nedaug drėgmės. Taip pat jie greitai įšyla.

Geografinei vietovei būdingas nuosaikus jūrinis klimatas, gana nedidelis temperatūros svyravimas, kurį lemia, viena vertus, santykinai arti esantis Atlanto vandenynas, antra vertus, temperatūrą reguliuojanti Luaros upė ir jos intakai. Galiausiai vietovei būdingas vynuogynų sodinimas ant kalvų. Toks klimatas dar vadinamas „anžujietišku švelnumu“. Labiausiai šis pavadinimas pasiteisina žiemą, ilgą pavasarį ir rudenį, nes vasarą dažnai užklumpa dideli karščiai. Į šiaurės vakarus ir pietryčius atsigręžę šlaitai saugo nuo dažnai drėgmę nešančių vėjų. Geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštesnis Šoltė ir Možo reljefas apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Metinis kritulių kiekis yra maždaug 585 milimetrai, o Šoltė jų iškrenta beveik 800 milimetrų.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Žinoma, kad Anžu vynuogynai nuolatos buvo auginami nuo I a. Kaip liudija kelios Apolonijaus poemos eilutės (VI a.), vynuogynai toje vietovėje klestėjo: „Netoli Bretanės ant uolos stūkso miestas, gausiai apdovanotas Cereros ir Bakcho gėrybėmis, vardą gavęs iš graikiško vardo Andegavas (Anžė).“ Nors vienuolynų globojami Luaros pakrantėse ir aplink Anžė augę Anžu vynuogynai tarpo per visą viduramžių laikotarpį, išties garsūs ir žinomi jie tapo XII ir XIII a. Suklestėjus Henriko II ir Eleonoros Akvitanietės karalystei, Anžu vynas pasiekė kilmingiausių šeimų stalus.

Vyno gamyba smarkiai pašoko XVI amžiuje, atvykus savo šaliai ir kolonijoms vynų ieškojusiems olandų tarpininkams. Olandai sukaupė dideles vynų atsargas ir XVIII a. prekybos apimtis išaugo tiek, kad, siekiant palengvinti vynų gabenimą, laivybai buvo pritaikyta per vietovę tekanti Lajono upė. Didžiulis Anžu vynų žinomumas padarė juos susidomėjimo objektu ir užtraukė daugybę mokesčių (miesto sienų mokestį, dėžės mokestį, pintos mokestį, aštuntadalio mokestį, tranzito mokestį ir kt.), o šie lėmė didžiulę žalą prekybai. Vynuogyną galutinai suniokojo ir sužlugdė Vandėjos karai. Iš naujo jis suklestėjo XIX a. 1881 m. vynuogynas užėmė 45 000 hektarų. Po vynuoginių filokserų antplūdžio 1893 m. iš jų beliko 10 000 hektarų.

8.2.

Didžiausią šlovę Anžu pelnė iš „Chenin B“ veislės vynuogių gaminami baltieji vynai. Tačiau po vynuoginių filokserų antplūdžio imta sodinti daugiau „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ veislių vynmedžių. XX a. pradžioje daugiausia buvo gaminama vietinio lengvo kavinėse geriamo vyno, vadinamo „rouget“. Tai buvo pirmasis Anžu vynuogynų virsmo etapas. Kartu su „Grolleau N“ ir „Grolleau gris G“ vynuogių veislėmis, iš kurių gaminamas „clairet“ tipo labai šviesus vynas, taip pat su papildomai naudojamomis „Gamay N“ ir „Pineau d'Aunis N“ veislėmis „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ vynuogių veislės padėjo išplėtoti garsių pavyzdinių rožinių vynų, žymimų saugomomis kilmės vietos nuorodomis „Cabernet d’Anjou“ ir „Rosé d’Anjou“, gamybą. Antrasis šio virsmo etapas grindžiamas vynų gamintojų įgyta vynuogynų valdymo patirtimi. Stebėjimas ir analizė, leidžiantys parinkti konkrečiai vynuogių veislei geriausią auginimo vietą, derliaus potencialo įvertinimas ir įsisavinti vyno gamybos metodai lėmė raudonųjų vynų gamybos augimą 7-ajame dešimtmetyje.

2. Informacija apie produktų kokybę ir savybes

Rožiniuose vynuose yra fermentuojamų cukrų, tad jie yra daugiau ar mažiau saldūs. Jų aromatas intensyvus, atitinkamai būdingas vynuogių veislei. Tačiau visuose juose juntami vaisių (persikų, braškių, citrusinių vaisių ir pan.) aromatai. Vynų skonis pasižymi meistriškai subalansuotu gaivumu ir aptakumu. Stiprus aromatas išlieka labai ilgai.

3. Priežastiniai ryšiai

Šiaurinėje dalyje augantis ypatingo kraštovaizdžio vynuogynas kartu su švelniu klimatu, originalia geologine ir dirvožemio sandara suteikia vynams savito skonio, kuriam būdingas gaivumas.

Dėl įvairių vynuogėms augti tinkamų geografinių ir dirvožemio sąlygų augintojai galėjo parinkti kiekvienai vynuogių veislei atsiskleisti leidžiančias optimalias sąlygas. Po ilgo vynmedžių stebėjimo ir analizės augintojams pavyko surasti geriausias vietas vynuogynams sodinti. Iš smėlingose ir akmeningose kalvose ir terasose gausiai augančių „Grolleau N“, „Grolleau gris G“ ar „Pineau d'Aunis N“ veislių vynuogių gaminami vaisiški rožiniai vynai, o iš reguliariai drėkinamuose negiliuose dirvožemiuose ar rudžemiuose gerai augančių „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ veislių vynuogių gaunami aptakūs, ilgai išliekančio aromato vynai.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas:

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynų, kurie gali būti žymimi saugoma kilmės vietos nuoroda „Cabernet d’Anjou“, vyndarystės ir gaminimo vietovė apima toliau nurodytų savivaldybių, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

—	Atlanto Luaros departamentas: Ancenis-Saint-Géréon (tik šios buvusios komunos teritorija: Ancenis), Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz), Vallet;

—	Meno ir Luaros departamentas: Orée d’Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-des-Autels), Saint-Martin-du-Fouilloux.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytą tvarką, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiamos nuorodos „primeur“ arba „nouveau“.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Būtina nurodyti nuorodomis „primeur“ arba „nouveau“ žymimų vynų derliaus metus.

Vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji – įtrauktas į kadastrą; – nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-cea1d3f7-577f-445e-9e58-b708a8d13eb8

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/35

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 49/13)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Anjou“

PDO-FR-A0820-AM03

Pranešimo data: 2022 11 11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Geografinės ir arčiausiai esančios vietovių komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2. Nustatytas sklypų plotas

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Kupažas

Iš dalies keičiamos raudonųjų vynų gamybos iš papildomų vynuogių veislių „Grolleau“ ir „Pineau d’Aunis“ kupažo taisyklės: pirmenybė teikiama vynuogių veislei „Grolleau“, pasižyminčiai naudingomis, ypač klimato kaitos kontekste, savybėmis.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

4. Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

5. Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

6. Medžio anglys

Gaminant rožinius putojančius vynus draudžiama vynuoges apdoroti medžio anglimis.

Baltųjų ir rožinių putojančių vynų gamybos laikotarpiu panaikinamas medžio skiedrų naudojimo draudimas.

Šis pakeitimas sudarys sąlygas prireikus gydyti vynmedžius nuo tam tikro užkrato ir pagerinti antrinei fermentacijai buteliuose skirtų bazinių vynų struktūrą.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

7. Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais ir pakoreguojamas po komunų susijungimo pasikeitęs jų skaičius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

8. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Nustačius naujas tam tikrų komunų sklypų ribas, įterpiama pereinamojo laikotarpio priemonė.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9. Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

10. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

11. Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Anjou

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Baltieji neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šių vynų savybės: — natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė nei 11 %; — po fermentacijos sausųjų vynų fermentuojamų cukrų kiekis ne didesnis kaip 3 g/l arba iki 8 g/l, kuomet bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi viename litre, yra ne daugiau kaip 2 g/l mažesnis nei fermentuojamų cukrų kiekis viename litre. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose. Baltieji neputojantys vynai dažniausiai būna sausi, tačiau kartais juose gali būti fermentuojamų cukrų ir jie gali būti įvardyti kaip „pusiau sausi“, „pusiau saldūs“ ar „saldūs“. Jų kvapas dažniausiai intensyvus. Jam būdingi gėlių (gudobelių, alyvų, liepų žiedų, verbenų, ramunėlių ir pan.) ir vaisiniai (citrusinių vaisių, slyvų, kriaušių, džiovintų vaisių ir pan.) aromatai. Šių vynų skonis aptakus, sodrus, o poskonis – gaivus ir subtilus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Raudonieji neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Šių vynų savybės: — natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ne mažesnė nei 10,5 %; — po fermentacijos fermentuojamų cukrų kiekis ne didesnis kaip 3 g/l; nuoroda „gamay“ kartu su nuoroda „primeur“ arba „nouveau“ žymimų vynų fermentuojamų cukrų kiekis po fermentacijos ne didesnis nei 2 g/l. Raudonųjų vynų fermentavimas pienarūgščiu rūgimu turi būti pasibaigęs. Paruoštų teikti rinkai neišpilstytų arba pilstomų raudonųjų vynų obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,4 g/l. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose, tačiau kiekvienos neišpilstyto vyno, kuris gali būti žymimas nuoroda „primeur“ arba „nouveau“, partijos lakusis rūgštingumas turi būti ne didesnis nei 10,2 miliekvivalento viename litre. Raudonieji vynai brandinami mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų sausio 15 d. Raudonieji neputojantys vynai pasižymi gera taninų struktūra. Jų aromatas gan intensyvus. Jam daugiausia būdingas raudonų vaisių ir uogų kvapas. Vyne gana gerai juntama struktūra, tačiau ji visiškai neužgožia lengvumo. Gardžiausi šie vynai būna trejus metus nuo derliaus ėmimo metų. Nuoroda „gamay“ žymimi vynai būna gaivūs, išraiškingi ir švelnūs. Jie pasižymi savitu, dažniausiai vaisišku aromatu. Labiausiai šie vynai vertinami jauni.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Putojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Putojantys vynai būna baltieji arba rožiniai. Baltiesiems arba rožiniams putojantiems vynams gaminti skirtų bazinių vynų natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 10,5 %. Nesodrintų putojantiems vynams gaminti skirtų bazinių vynų didžiausia faktinė alkoholio koncentracija – 12 %. Nesodrintų bazinių vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis po fermentacijos neviršija 24 g/l. Sodrintų bazinių vynų fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis po fermentacijos neviršija 5 g/l. Baltiesiems arba rožiniams putojantiems vynams gaminti skirtų sodrintų bazinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 11,6 %. Po antrinės fermentacijos ir prieš expedition liqueur pridėjimą vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo neviršija 13 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekio vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose. Putojantys vynai būna baltieji arba rožiniai. Jiems būdingas subtilumas, kurį atspindi ir smulkūs burbuliukai, ir vynų skonis bei aromatas.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių

Auginimo praktika

2. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai.

—

Baltieji neputojantys vynai (visos vynuogių veislės) ir raudonieji neputojantys vynai (vynuogių veislės „Franc N“, „Cabernet-sauvignon N“, „Gamay N“ ir „Pineau d’Aunis N“): ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 12 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

—

Raudonieji neputojantys vynai (vynuogių veislė „Grolleau N“): ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 10 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

—	Baltieji ir rožiniai putojantys vynai (vynuogių veislės „Chenin B“, „Gamay N“, „Grolleau G“, „Grolleau N“ ir „Pineau d’Aunis N“): ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 12 pumpurų.

Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 4 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

3. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai.

—	Baltieji ir rožiniai putojantys vynai (vynuogių veislės „Cabernet franc N“, „Cabernet-sauvignon N“, „Chardonnay B“ ir „Sauvignon B“): ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 14 pumpurų.

4. Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

5. Sodrinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant raudonuosius vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Tokiu atveju nustatomas didžiausias 10 % dalinės koncentracijos dydis, palyginti su sodrinamu tūriu.

Po sodrinimo neputojančių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %.

Baltiesiems arba rožiniams putojantiems vynams gaminti skirtų sodrintų bazinių vynų fermentuojamų cukrų kiekis neviršija 5 g/l, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 11,6 %.

6. Medžio skiedrų naudojimas

Specifinis vynininkystės metodas

Gaminant baltuosius neputojančius vynus draudžiama naudoti medžio skiedras.

Gaminant raudonuosius ir putojančius vynus draudžiama naudoti medžio skiedras, bet jas leidžiama naudoti vyno gaminimo laikotarpiu.

Rožiniams putojantiems vynams gaminti skirti baziniai vynai gali būti gaminami naudojant maceravimą arba taikant labai trumpą misos maceravimo laiką.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

7. Lapijos aukštis ir rišimas

Auginimo praktika

5.2. Didžiausia išeiga

1. Baltieji neputojantys vynai

65 hektolitrai iš hektaro

2. Raudonieji neputojantys vynai

65 hektolitrai iš hektaro

3. Baltieji ir rožiniai putojantys vynai

76 hektolitrai iš hektaro

4. Nuoroda „gamay“ žymimi vynai

72 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi vynų, kurie gali būti žymimi saugomomis kilmės vietos nuorodomis „Anjou“, „Cabernet d’Anjou“ ir „Rosé d’Anjou“, gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

Visi vynų, kurie gali būti žymimi nuoroda „gamay“, gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—

De Sevro departamentas: Brion-près-Thouet, Loretz-d’Argenton, Louzy, Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Mauzé-Thouarsais ir Sainte-Radegonde ir buvusios Tuaro komunos teritorija) ir Val en Vignes (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouillé-Saint-Paul, Cersay ir Saint-Pierre-à-Champ);

—

Meno ir Luaros departamentas: Allonnes, Angers, Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Blaison-Saint-Sulpice, Bouchemaine, Brain-sur-Allonnes, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Alleuds, Brissac-Quincé, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire ir Vauchrétien), Cernusson, Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chanzeaux, La Jumellière ir Valanjou), Cléré-sur-Layon, Denée, Dénezé-sous-Doué, Doué-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Brigné, Concourson-sur-Layon, Doué-la-Fontaine, Forges, Montfort, Saint-Georges-sur-Layon ir Les Verchers-sur-Layon), Les Garennes sur Loire, Gennes-Val-de-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chênehutte-Trèves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies ir Le Thoureil), Huillé-Lézigné (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Huillé), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios buvusios komunos teritorija: Ingrandes), Jarzé Villages (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Lué-en-Baugeois), Louresse-Rochemenier, Lys-Haut-Layon, Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: La Chapelle-Saint-Florent, Le Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire, La Pommeraye, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-de-la-Plaine ir Saint-Laurent-du-Mottay), Mazé-Milon (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Fontaine-Milon), Montilliers, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Orée d'Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouzillé, Champtoceaux, Drain, Landemont, Liré ir La Varenne), Passavant-sur-Layon, La Possonnière, Rives-de-Loir-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Villevêque), Rochefort-sur-Loire, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés, Saint-Macaire-du-Bois, Saint-Melaine-sur-Aubance, Savennières, Soulaines-sur-Aubance, Terranjou, Tuffalun, Val-du-Layon, Varennes-sur-Loire.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Chenin B“

„Gamay N“

„Grolleau N“

„Grolleau gris G“

„Pineau d’Aunis N“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Neputojantys vynai

Istoriškai priklausiusi Anžu provincijai, 2021 m. geografinė vietovė užėmė pietinę Meno ir Luaros departamento pusę (68 komunas), taip pat šiaurinius De Sevro (11 komunų) ir Vjeno (9 komunos) departamentų pakraščius. Meno ir Luaros departamento šiaurėje išlikusios kelios vynmedžiais apsodintos salelės primena laikus, kai vynuogynai buvo auginami visame departamente.

Sklypų, kuriuose auginamos vynuogės, dirvožemis susiformavo iš įvairių geologinių darinių. Nors dirvožemiai labai skiriasi, visi jie iš esmės yra nederlingi ir juose nedaug drėgmės. Taip pat jie greitai įšyla.

8.2. Neputojantys vynai

Stebėjimas ir analizė, leidžiantys parinkti konkrečiai vynuogių veislei geriausią auginimo vietą, derliaus potencialo įvertinimas ir įsisavinti vyno gamybos metodai lėmė raudonųjų vynų gamybos augimą 7-ajame dešimtmetyje.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou“ žymimi neputojantys vynai būna baltieji, rožiniai ir raudonieji.

Baltieji vynai dažniausiai būna sausi, tačiau kartais juose gali būti fermentuojamų cukrų ir jie gali būti įvardijami kaip „pusiau sausi“, „pusiau saldūs“ ar „saldūs“. Šių vynų kvapas dažniausiai intensyvus. Jam būdingi gėlių (gudobelių, alyvų, liepų žiedų, verbenų, ramunėlių ir pan.) ir vaisiniai (citrusinių vaisių, slyvų, kriaušių, džiovintų vaisių ir pan.) aromatai. Jų skonis aptakus, sodrus, o poskonis – gaivus ir subtilus.

Raudonieji vynai pasižymi gera taninų struktūra. Jų aromatas gan intensyvus. Jam daugiausia būdingas raudonų vaisių ir uogų kvapas. Vyne gana gerai juntama struktūra, tačiau ji visiškai neužgožia lengvumo. Gardžiausi šie vynai būna trejus metus nuo derliaus ėmimo metų.

Nuoroda „gamay“ žymimi vynai būna gaivūs, išraiškingi ir švelnūs. Jie pasižymi savitu, dažniausiai vaisišku aromatu. Labiausiai šie vynai vertinami jauni.

Šiaurinėje dalyje augantis ypatingo kraštovaizdžio vynuogynas kartu su švelniu klimatu, originalia geologine ir dirvožemio sandara suteikia vynams savito skonio, kuriam būdingas gaivumas.

Dėl įvairių vynuogėms augti tinkamų geografinių ir dirvožemio sąlygų augintojai galėjo parinkti kiekvienai vynuogių veislei atsiskleisti leidžiančias optimalias sąlygas. Po ilgo vynmedžių stebėjimo ir analizės augintojams pavyko surasti geriausias vietas vynuogynams sodinti. Taigi, jei pagrindinės „Chenin B“ veislės savybės gali atsiskleisti visuose Anžu vynuogynuose, saulėtuose, į pietus atsigręžusiuose kalvų šlaituose augančios vynuogės suteikia ilgiau brandintiems vynams sudėtingumo, o jei vėlyvą rudenį oro sąlygos palankios, iš jų galima gaminti pusiau saldžius ar saldžius vynus.

Lygiai taip pat iš kalvose ir smėlingose ir akmeningose lygumose gausiai augančių „Grolleau N“, „Grolleau gris G“ ar „Pineau d'Aunis N“ veislių vynuogių gaminami vaisiški rožiniai vynai, o iš reguliariai drėkinamuose negiliuose dirvožemiuose ar rudžemiuose gerai augančių „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ veislių vynuogių gaunami aptakūs, ilgai išliekančio aromato vynai ar raudonieji vynai, per trumpą, specifikacijoje nurodytą brandinimo laikotarpį įgyjantys daugiau stiprumo.

Galiausiai „Gamay N“ veislės vynuogės geriausiai auga pačioje „juodojo Anžu“ širdyje, ant prekambro uolienų susidariusiame dirvožemyje, ir visiškai nemėgsta „baltajam Anžu“ gaminti skirtų vietų, kaip rodo ir specifikacijoje apibrėžta atskira geografinės SKVN vietovės teritorijoje esanti nuoroda „gamay“ žymimų raudonųjų vynų geografinė vietovė.

Iš kartos į kartą perduodama ir tobulinama gamintojų patirtis ir žinios atsispindi ir techniniuose gamybos bei mišinių sudarymo būduose, pasirenkamuose atsižvelgiant į gamybos tikslą ir derliaus metus. Tokia produkcijos įvairovė leidžia užkariauti įvairias rinkas. Saugomomis kilmės vietos nuorodomis „Anjou“, „Cabernet d’Anjou“ ir „Rosé d’Anjou“ žymimi vynai sudaro nemažą rinkos dalį ne tik Prancūzijoje, kur šiuos vynus ypač vertina Anžė miesto ir jo apylinkių ar Bretanės ir Normandijos regionų gyventojai, bet ir užsienyje: šiuos vynus gaminantis Luaros žemumos regionas užima 7 vietą tarp vynus eksportuojančių Prancūzijos regionų.

8.3. Putojantys vynai

Putojančių vynų gamyba kilo iš istoriškai regione gaminamų baltųjų neputojančių vynų. XV a. gamintojai pastebėjo, kad žiemą išpilstyti ir grįžus šilumai antrą kartą fermentuoti vynai putoja ir būna išsaugoję visus subtilius aromatus. Pradžioje šie vynai buvo pusiau putojantys, o įvaldžius antrinę fermentaciją buteliuose, kuri vyksta dėl misoje esančių fermentuojamų cukrų arba pridėjus liqueur de tirage, nuo XIX a. pradžios imta gaminti putojančius vynus, nes tokiai gamybai galima naudoti kreidingame tufe iškirstus didžiulius rūsius, kuriuose vynus galima laikyti ir brandinti žemoje pastovioje temperatūroje.

Šiems putojantiems vynams būdingas subtilumas, kurį atspindi ir smulkūs burbuliukai, ir skonis bei aromatas.

Putojančių vynų gamybos istorija tokia pati kaip ir pusiau putojančių vynų. Gamintojai pastebėjo, kad išpilstytus ir rūsyje laikytus vynus žiemai pasibaigus galima fermentuoti antrą kartą. Įvaldžius savaiminę antrinę fermentaciją, pradžioje iš „Chenin B“ veislės vynuogių gaminti pusiau putojantys vynai. Ši vėlyva veislė pasižymi putojantiems vynams gaminti itin tinkančiomis savybėmis, gaivumu ir subtiliais aromatais. Šias savybes imta išnaudoti XIX a. pradžioje, kai Jeano-Baptiste‘o Ackermano iniciatyva įvaldyta antroji fermentacija buteliuose ir taip imti gaminti putojantys vynai.

Ypatingas dėmesys skiriamas derliui. Derlius imamas, kai vynuogės būna optimaliai sunokusios, todėl palaikoma tinkama cukrų ir rūgštingumo pusiausvyra, būtina vynams būdingam gaivumui ir burbuliukams išgauti ir ilgam laikymui užtikrinti. Be to, šiems vynams gaminti labai tinka „baltojo Anžu“ požeminiai rūsiai, nes reikia daug vietos jiems laikyti ir prižiūrėti, taip pat būtinas idealus apšvietimas, oro drėgmė ir temperatūra. Tokios griežtos taisyklės ir gamybos metodai buvo pritaikyti ir juodųjų vynuogių veislėms. Iš jų rožinių putojančių vynų pagaminama mažiau.

Sukaupę šimtmetį perkopusią patirtį vyno gamintojai puikiai įvaldė kiuvė ruošimo techniką. Vynai su nuosėdomis brandinami mažiausiai 9 mėnesius, o tai leidžia atsiskleisti jų sudėtingumui.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, nustatyta arčiausiai esanti saugomomis kilmės vietos nuorodomis „Cabernet d’Anjou“ ir „Rosé d’Anjou“ žymimų vynų vynuogių auginimo ir vyno gaminimo vietovė, saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou“ žymimų neputojančių vynų vynuogių auginimo, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė, saugoma kilmės vietos nuoroda „Anjou“ žymimų putojančių vynų vynuogių auginimo, vyno gaminimo, brandinimo ir išpilstymo vietovė apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

—	Atlanto Luaros departamentas: Ancenis-Saint-Géréon (tik šios buvusios komunos teritorija: Ancenis), Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz), Vallet;

—	Meno ir Luaros departamentas: Orée d’Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-des-Autels), Saint-Martin-du-Fouilloux.

Arčiausiai esanti vietovė. Nuoroda „gamay“

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynų, kurie gali būti žymimi nuoroda „gamay“, vyndarystės ir gaminimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—	De Sevro departamentas: Saint-Martin-de-Mâcon, Tourtenay;

—	Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

—	Atlanto Luaros departamentas: Ancenis-Saint-Géréon (tik šios buvusios komunos teritorija: Ancenis), Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz), Vallet;

—

Meno ir Luaros departamentas: Antoigné, Artannes-sur-Thouet, Bellevigne-les-Châteaux, Brossay, Chacé, Cizay-la-Madeleine, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Distré, Doué-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Meigné), Épieds, Fontevraud-l’Abbaye, Montreuil-Bellay, Montsoreau, Orée d'Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-des-Autels), Parnay, Le Puy-Notre-Dame, Rou-Marson, Saint-Just-sur-Dive, Saint-Martin-du-Fouilloux, Saumur, Souzay-Champigny, Turquant, Les Ulmes, Varrains, Vaudelnay;

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Išpilstoma nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Putojantys vynai gaunami tik po antrinio fermentavimo buteliuose.

Vynas laikomas, kol buteliuose nusistovi nuosėdos, mažiausiai 9 mėnesius.

Vynai gaminami ir parduodami buteliuose, kuruose vyko antrinė fermentacija, išskyrus ne didesnės nei 37,5 centilitro ar didesnės nei 150 centilitrų talpos buteliuose parduodamus vynus.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“.

Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda „gamay“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Kartu su saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimu gali būti naudojama nuoroda „gamay“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiai nuorodai nustatytų sąlygų.

Etiketėje nuoroda „gamay“ pateikiama tik po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo ir užrašoma tos pačios spalvos rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Kartu su nuoroda „gamay“ gali būti pateikiamos nuorodos „primeur“ arba „nouveau“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šioms nuorodoms nustatytų ypatingų sąlygų.

Būtina nurodyti nuorodomis „primeur“ arba „nouveau“ žymimų vynų derliaus metus.

Baltieji neputojantys vynai

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Šių baltųjų neputojančių vynų prekybos ir gabenimo dokumentuose ir etiketėse, atsižvelgiant į vynuose esančių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, nustatytą Bendrijos teisės aktuose, privaloma pateikti nuorodą „pusiau sausas“, „pusiau saldus“ arba „saldus“. Etiketėje šios nuorodos turi būti užrašytos tame pačiame regėjimo lauke kaip ir kilmės vietos nuorodos pavadinimas.

Smulkesnis geografinis vienetas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji yra įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtraukto mažesnio geografinio vieneto pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-cea1d3f7-577f-445e-9e58-b708a8d13eb8

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/47

Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 49/14)

Šis pranešimas skelbiamas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Crémant de Loire“

PDO-FR-A0391-AM02

Pranešimo data: 2022 11 11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Oficialusis geografinių kodų registras

Geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.

2. Nustatytas sklypų plotas

Des séances d'approbation de la délimitation ont été ajoutées.

Šiuo pakeitimu siekiama įtraukti datą, kai kompetentingos valdžios institucijos patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų nustatymas – geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas šia saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimas.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3. Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4. Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

5. Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais ir pakoreguojamas po kai kurių komunų susijungimo pasikeitęs jų skaičius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6. Ženklinimas

Patikslinamas neprivalomų terminų teisinis pagrindas.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 9 punktas.

7. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Įterpiama pereinamojo laikotarpio priemonė, taikoma komunoms, kurių sklypų ploto nustatymas patvirtintas 2020 m. lapkričio mėn.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

8. Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9. Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Crémant de Loire

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

5.	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Savybės

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai rožiniai arba baltieji rūšiniai putojantys vynai. Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 9 %. Nesodrintų bazinių vynų didžiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12 %, o didžiausias fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis – 24 g/l. Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis sodrintuose baziniuose vynuose yra mažesnis kaip 5 g/l. Po sodrinimo bazinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 11,6 %. Prieš nuosėdų nupylimą anglies dioksido viršslėgis, išmatuotas esant 20 °C temperatūrai, yra ne mažesnis kaip 4 barai, o po nuosėdų nupylimo bendras sieros dioksido kiekis – ne didesnis kaip 150 mg/l. Lakusis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis atitinka Bendrijos teisės aktuose nustatytas vertes. Jei misa sodrinama, po antrinės fermentacijos ir prieš pridedant expedition liqueur vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %. Bendrojo ir lakiojo rūgštingumo kiekiai nustatyti Bendrijos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

„Crémant de Loire“ dažniausiai būna baltasis, rečiau – rožinis putojantis vynas. Vynas putoja tolygiai, jam būdingi smulkūs, subtilūs, ilgai išliekantys burbuliukai. Dažniausiai juntamas baltų gėlių aromatas su vaisių, pvz., persikų ar abrikosų, pokvapiais. Subtilus ir harmoningas skonis palieka puikiai derantį gaivumo ir saldumo pojūtį.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių (1)

Auginimo praktika

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou“ geografinėje vietovėje esantys vynuogynai: Minimalus vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m. Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo. Derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau lygus arba didesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynų sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 1 m.

2. Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių (2)

Auginimo praktika

b)	Saugomos kilmės vietos nuorodos „Touraine“ geografinėje vietovėje esantys vynuogynai: mažiausias vynmedžių tankumas – 4 500 sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių turi būti ne didesnis kaip 2,10 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje turi būti mažesnis kaip 0,90 m.

c)	Saugomos kilmės vietos nuorodos „Cheverny“ geografinėje vietovėje esantys vynuogynai: mažiausias vynmedžių tankumas – 4 500 sodinių viename hektare. Atstumas tarp šių vynmedžių eilių negali būti didesnis kaip 2,10 m. Atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra 0,90–1,20 m.

3. Vynmedžių genėjimo ir šakų rišimo taisyklės

Auginimo praktika

—

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Anjou“ geografinėje vietovėje esantys vynuogynai: Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos. Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos pririšimo reikalavimus: mažiausias kuolelių, prie kurių rišama, aukštis nuo žemės – 1,90 m; rišama keturiomis vielų pakopomis; mažiausias viršutinės vielos aukštis – 1,85 m virš žemės.

—

Saugomų kilmės vietos nuorodų „Touraine“ ir „Cheverny“ geografinėje vietovėje esantys vynuogynai: Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,30 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos.

4. Genėjimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai.

„Chenin B“, „Grolleau N“, „Grolleau gris G“, „Orbois B“ ir „Pineau d’Aunis N“: ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 12 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 4 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

„Cabernet franc N“, „Cabernet-sauvignon N“, „Chardonnay B“ ir „Pinot noir N“: ant kiekvieno sodinio paliekama ne daugiau kaip po 14 pumpurų. Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 4 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 14 arba mažiau.

5. Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

6. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš vynuogių, kurių derlius imamas rankomis. Draudžiama naudoti vynuogių skynimo kombainus.

Vynuogės gabenamos nehermetiškose talpyklose. Talpyklos negali būti didesnės kaip 1,20 × 1,20 m, o vynuogių pakrovimo aukštis negali viršyti 0,40 m. Laikas nuo vynuogių surinkimo iki jų spaudimo negali viršyti 24 valandų.

Specifinis vynininkystės metodas

a)	Po sodrinimo bazinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 11,6 %. Jei misa sodrinama, po antrinės fermentacijos ir prieš pridedant expedition liqueur vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

b)	Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

c)	Spaudimo įrenginiai turi atitikti specifikacijoje nustatytus vynuogių derliaus priėmimo, presų ir spaudimo proceso, presų pakrovimo, sulčių atskyrimo ir higienos kriterijus.

Vynuogės į presą pilamos netraiškytos. Baziniai vynai gaunami iš ne daugiau kaip 100 litrų misos iš 150 kilogramų naudotų vynuogių.

5.2. Didžiausia išeiga

80 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Visi gamybos veiksmai atliekami geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų savivaldybių, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

—

Endro ir Luaros departamentas: Amboise, Anché, Artannes-sur-Indre, Athée-sur-Cher, Avoine, Avon-les-Roches, Azay-le-Rideau, Azay-sur-Cher, Beaumont-en-Véron, Benais, Bléré, Bossay-sur-Claise, Bourgueil, Brizay, Candes-Saint-Martin, Cangey, Chambray-lès-Tours, Chançay, Chanceaux-sur-Choisille, La Chapelle-sur-Loire, Chargé, Cheillé, Chemillé-sur-Indrois, Chenonceaux, Chinon, Chisseaux, Chouzé-sur-Loire, Cinais, Cinq-Mars-la-Pile, Civray-de-Touraine, Coteaux-sur-Loire, Couziers, Cravant-les-Côteaux, La Croix-en-Touraine, Crouzilles, Dierre, Draché, Épeigné-les-Bois, Esvres, Fondettes, Francueil, Genillé, Huismes, L’Île-Bouchard, Joué-lès-Tours, Langeais (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Langeais), Larçay, Lémeré, Lerné, Lignières-de-Touraine, Ligré, Limeray, Lussault-sur-Loire, Luynes, Luzillé, Marçay, Montlouis-sur-Loire, Montreuil-en-Touraine, Mosnes, Nazelles-Négron, Neuillé-le-Lierre, Noizay, Panzoult, Parçay-Meslay, Pocé-sur-Cisse, Pont-de-Ruan, Razines, Restigné, Reugny, Rigny-Ussé, Rivarennes, Rivière, La Roche-Clermault, Rochecorbon, Saché, Saint-Avertin, Saint-Benoît-la-Forêt, Sainte-Maure-de-Touraine, Saint-Étienne-de-Chigny, Saint-Germain-sur-Vienne, Saint-Martin-le-Beau, Saint-Nicolas-de-Bourgueil, Saint-Ouen-les-Vignes, Saint-Règle, Savigny-en-Véron, Savonnières, Sazilly, Seuilly, Souvigny-de-Touraine, Tavant, Theneuil, Thilouze, Thizay, Tours, Vallères, Véretz, Vernou-sur-Brenne, Villaines-les-Rochers, Vouvray;

—

Luaro ir Šero departamentas: Angé, Blois, Candé-sur-Beuvron, Cellettes, Chailles, Châteauvieux, Châtillon-sur-Cher, Chaumont-sur-Loire, Chémery, Cheverny, Chissay-en-Touraine, Chitenay, Choussy, Le Controis-en-Sologne, Cormeray, Couddes, Couffy, Cour-Cheverny, Faverolles-sur-Cher, Fresnes, Huisseau-sur-Cosson, Mareuil-sur-Cher, Maslives, Méhers, Mesland, Meusnes, Monteaux, Monthou-sur-Bièvre, Monthou-sur-Cher, Les Montils, Montlivault, Mont-près-Chambord, Montrichard Val de Cher, Muides-sur-Loire, Noyers-sur-Cher, Oisly, Pontlevoy, Pouillé, Rilly-sur-Loire, Saint-Aignan, Saint-Claude-de-Diray, Saint-Dyé-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Cher, Saint-Julien-de-Chédon, Saint-Laurent-Nouan, Saint-Romain-sur-Cher, Sambin, Sassay, Seigy, Seur, Soings-en-Sologne, Thésée, Tour-en-Sologne, Valaire, Valencisse (tik šių deleguotųjų komunų teritorijos: Chambon-sur-Cisse, Molineuf), Vallières-les-Grandes, Valloire-sur-Cisse (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Chouzy-sur-Cisse), Veuzain-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Onzain), Vineuil;

—

—	Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Chardonnay B“

„Chenin B“

„Grolleau N“

„Grolleau gris G“

„Orbois B“

„Pineau d’Aunis N“

„Pinot noir N“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.

a) Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti ant kalvotos aukštikalnės, kurią sudaro pirminio periodo pamatinės Armorikos aukštumos ir kiek vėlyvesnės antrinio periodo sanklodos, taip pat Paryžiaus baseino pietvakarinės dalies terciaro sanklodos, kurių yra kiek mažiau. Geografinė vietovė driekiasi maždaug 200 kilometrų išilgai Luaros ir jos intakų Vjeno, Endro ir Šero. 2021 m. ji apėmė 246 komunų teritorijas. Kai kurios tų komunų garsėja savo pilimis.

Nustatytiems sklypams, kuriuose auginamos vynuogės, būdingas skalūninis arba molingas skalūninis dirvožemis vakarinėje dalyje ir molingas klintinis dirvožemis (kreidos, turonio, cenomanio ir eoceno laikotarpiai) rytinėje dalyje. Visų vietovės dirvožemių augalams reikalingo vandens atsargos – vidutinės, be to, jie yra laidūs.

Vyraujantis geologinis amžius yra turonis. Būtent tame periode susiformavo daugybėje kasyklų kasamo tufo, iš kurio pastatytos Luaros pilys ir apskritai visi regiono statiniai, klodai. Dėl šių kasyklų vietovėje liko daugybė ertmių. Dėl pastovios temperatūros ir drėgmės kasyklos imtos naudoti grybams auginti ir vynui laikyti.

Klimatas daugiau mažiau jūrinis. Rytiniame pakraštyje, kuriame yra Solonės vynuogynas, juntama didesnė žemyno įtaka – čia per metus iškrenta šiek tiek daugiau kritulių (550–650 mm) nei likusioje geografinės vietovės dalyje. Vakaruose, kur didžiausia vandenyno įtaka, temperatūra yra gan pastovi, žiemos švelnios, o vasaros ne pernelyg karštos. Užtat rytuose temperatūros skirtumai didesni. Tokiomis aplinkybėmis hidrografinis tinklas, kurį sudaro Luara su savo intakais, atlieka terminio reguliavimo funkciją.

b) Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Vynuogyno istorija yra palyginti sena, susijusi su regione įsitvirtinusių gausybės vienuolynų ir abatijų vystymusi. VI a. Grigalius Turietis savo veikale „Prancūzijos istorijoje“ pasakoja apie tame krašte klestinčius vynuogynus ir vynuogėms nokstant paukščiams baidyti naudojamus įtaisus „traquettes“. XVII ir XVIII a. dėl olandų vystomos prekybos vynuogynai itin suklestėjo. Didžiulį laivyną turėję Olandijos pirkliai Luaros upe atvykdavo į Le Pon de Sė, Somiūrą ir Vuvrė papildyti savo atsargų, visų pirma baltųjų vynų, ir taip sukūrė rūšinių vynų, pavadintų „vynais jūrai“, rinką.

Remiantis istoriniais duomenimis apie Somiūro vynų, gaminamų iš „Chenin B“ veislės vynuogių, tinkamumą antrinei fermentacijai, XIX a. pradžioje pradėti gaminti putojantys vynai. Netrukus, 1811 m., suvokęs šį ypatumą ir stulbinantį panašumą su vynais „Champagne“ ir taikydamas tradicinį metodą putojančius vynus pradėjo gaminti Jeanas Baptiste’as Ackermanas. 1838 m. komisija, kuriai buvo pavesta ištirti Anžė pramonės parodoje pristatytus gaminius, pareiškė: „Šie vynai yra visiškai skaidrūs ir vaiskūs. Jų puta yra balta, gyva ir su burbuliukais... Akivaizdu, kad galime gaminti vynus, niekuo nenusileidžiančius gaminamiems Šampanėje.“

Per mažiau nei pusę amžiaus šių pirmųjų rezultatų nulemta konkurencija paskatino daugelį verslininkų atsižvelgti į komisijos padrąsinimą ir imtis veiksmų. Buvo įsteigtos didžiosios vyno daryklos: „Veuve Amiot“, „Bouvet-Ladubay“, „Langlois-Château“, „Monmouseau“. Ertmės, iškastos tufui išgauti, tapo tinkamiausiomis putojančių vynų gamybos vietomis. Požeminės galerijos buvo kasamos vien tam, kad jose būtų galima laikyti butelius. 1845–1875 m., pakilus prancūzų gyvenimo lygiui ir ėmus tiesti geležinkelius, putojančių vynų gamintojams atsivėrė naujos verslo perspektyvos. 1874 m. į visą Europą buvo išgabenta 4 mln. butelių, o XX a. Luaros slėnis jau garsėjo savo putojančiais vynais.

1975 m. spalio 17 d. dekretu vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Crémant de Loire“. Per ilgą laiką gamintojai įrodė, kad gaminant putojančius vynus būtina tinkamai atsižvelgti į naudojamą žaliavą. Iš šiame dekrete nustatytų gamybos taisyklių matyti, kad putojančių vynų gamyba susijusi su derliaus nuėmimu rankomis, netraiškytų vynuogių dėjimu į presą, švelniu spaudimu ir svarbiu butelių laikymo ant lentų laikotarpiu.

2009 m. pagaminta 13 mln. butelių vyno.

8.2.

2. Produkto kokybės ir savybių ryšys

3. Priežastiniai ryšiai

Vynuogyno plėtrai turėjo įtakos beveik 200 km ilgio Luaros hidrografinis tinklas. Dėl mezoklimatinių skirtumų geografinėje vietovėje ir labai įvairios dirvožemio padėties gamintojai galėjo auginti įvairias vynuogių veisles, atsižvelgdami į jų savybes. Tokios įvairios vynuogininkystės sąlygos yra itin naudingos maišant skirtingas vyno rūšis ir gaminant kiuvė.

Atsižvelgdami į vynų, gaminamų iš „Chenin B“ veislės vynuogių, tinkamumą antrinei fermentacijai, gamintojai, visų pirma iš Somiūro ir Vuvrė, įvaldė natūralią antrinę fermentaciją buteliuose. Skatinami sėkmės ir suvokdami, kad kuria garsų produktą, jie taikė ir plėtojo metodus, leidžiančius užtikrinti nepriekaištingą kokybę. Tufo dangoje iškasti rūsiai sudarė palankias sąlygas plėsti šių vynų gamybą, nes jiems reikalingos didelės vidutinio temperatūros lygio saugojimo ir tvarkymo erdvės.

Laikantis gamybos reikalavimų, susijusių su derliaus nuėmimu ir visų pirma derliaus gabenimu, siekiama nepažeisti vynuogių iki spaudimo etapo ir apriboti oksidacijos procesus. Spaudimu, atliekamu tvarkingoje aplinkoje, naudojant tinkamą įrangą ir laikantis taisyklių, kuriomis nustatomas tikslus naudojamo derliaus svorio ir gautos misos kiekio santykis, užtikrinama tokiu būdu gaunamų sulčių kokybė ir skaidrumas. Sukaupę šimtmetį perkopusią patirtį putojančio vyno gamintojai puikiai įvaldė kiuvė ruošimo techniką. Dėl ilgo brandinimo laikotarpio vynas įgyja savo aromatines savybes, taip pat sudėtingumo ir subtilumo.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje vienas Anžu vyndarys pasakė: „Crémant de Loire“ yra šiuolaikinių metodų, taikomų tradicijoms puoselėti, vaisius.“ Šis baltasis arba rožinis putojantis vynas, dabar neatsiejamas nuo Luaros slėnio ir skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, tampa vis garsesnis.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Sąjungos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Prie saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimo gali būti pridedama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Ši geografinė nuoroda užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas užrašomas ant butelio kaklelyje esančios kamščio dalies.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis:

—	įtrauktas į kadastrą;

—	nurodytas derliaus deklaracijoje.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Išpilstoma nustatytoje geografinėje vietovėje.

Sąlygos aprašymas

Vynai gaunami po antrinės fermentacijos stikliniuose buteliuose.

Į stiklinius butelius, kuriuose vyksta antrinė fermentacija, vynai pradedami pilstyti gruodžio 1 d. po derliaus nuėmimo.

Vynas laikomas, kol buteliuose nusistovi nuosėdos, mažiausiai 9 mėnesius.

Vynai gaminami ir parduodami buteliuose, kuruose vyko antrinė fermentacija, išskyrus ne didesnės nei 37,5 centilitro ar didesnės nei 150 centilitrų talpos buteliuose parduodamus vynus.

Vynai pateikiami rinkai praėjus ne trumpesniam kaip 12 mėnesių brandinimo laikotarpiui nuo išpilstymo į butelius datos.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-fbd01859-710c-4b01-bc35-12c58579e127

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/56

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2023/C 49/15)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Côtes du Jura“

PDO-FR-A0155-AM01

Pranešimo data: 2022 11 10.

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnyje žodis „užtikrinami“ pakeičiamas žodžiu „vykdomi“, o po žodžio „Jura“ įterpti žodžiai „apibrėžtuose 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nurodoma remiantis 2021 m. galiojusia INSEE skelbiamo Oficialiojo geografinių kodų registro redakcija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.

Siekiant atsižvelgti į Oficialiajame geografinių kodų registre padarytus administracinius pakeitimus, atnaujinamas geografinę vietovę sudarančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, paliekant galioti tas pačias vietovės ribas.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 6 punktas.

Taip pat IV skirsnio 1 dalyje įterpiamas sakinys, kuriuo informuojama, kad geografinės vietovės kartografinė medžiaga pateikiama Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) interneto svetainėje.

2. Arčiausiai esanti vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 3 dalyje po žodžių „toliau nurodytų“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu arčiausiai esanti vietovė nurodoma remiantis 2021 m. galiojusia INSEE skelbiamo Oficialiojo geografinių kodų registro redakcija.

Įterpus šią nuorodą, teisiškai užtikrinamos arčiausiai esančios vietovės ribos.

Siekiant atsižvelgti į padarytus administracinius pakeitimus, atnaujinamas arčiausiai vietovės esančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, paliekant galioti tas pačias vietovės ribas.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Papildomos sąlygos“.

3. Vynuogių veislės

Specifikacijos I skyriaus V skirsnio 1 dalyje įtrauktos prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbios vynuogių veislės „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné B“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“, „Sacy B“, „Béclan N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“, iš kurių gaminami šie vynai:

—	baltieji neputojantys vynai, kuriems naudojamos veislės „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“ ir „Sacy B“;

—	raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai, kuriems naudojamos veislės „Béclan N“, „Enfariné N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“;

—	neputojantys vynai, kurie gali būti žymimi nuoroda „geltonasis vynas“ (pranc. vin jaune), kuriems naudojamos veislės „Enfariné N“ ir „Gringet B“.

Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (INAO) kompetentingas nacionalinis komitetas nusprendė nuorodų, dėl kurių pateikta registravimo paraiška, atveju suteikti galimybę įtraukti veisles, kurios yra svarbios prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais arba kurios atitinka visuomenės lūkesčius dėl pasėlių apsaugos produktų naudojimo.

Šių veislių vynuogės, iš dalies kilusios iš Jura departamento, gali būti naudingos visuotinio atšilimo sąlygomis. Vienos jų yra vėlyvos vegetacijos ir leidžia prisitaikyti prie šalnų rizikos, o kitos gali suteikti vynui rūgštingumo ir taip padėti išgauti labiau subalansuotus vynus. Jų atsparumas ligoms yra mažų mažiausiai toks, kaip ir veislių, kurias jau leista naudoti gaminant šia nuoroda žymimus vynus. Įtraukiant šias veisles taip pat siekiama paryškinti nuoroda žymimų vynų ypatumus.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

4. Ūkio vynų kupažo sudarymo taisyklės

Į specifikacijos I skyriaus V skirsnio 2 dalį įtraukiama nauja nuostata, patikslinanti, kad prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbių veislių dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 5 proc. visų ūkyje auginamų veislių; ši proporcija taikoma visiems sklypams, kuriuose gaminamas SKVN žymimas vynas.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

5. Genėjimo taisyklės

Specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies b punkte pakeičiamos su vynmedžių genėjimu susijusios nuostatos siekiant įtraukti prisitaikymo prie klimato pokyčių tikslais svarbias veisles.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Specifiniai vynininkystės metodai“.

6. Bendra vynuogyno būklė

Siekiant mažinti vynuogininkystės poveikį aplinkai, specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies f punkte patikslinama, kad metinis sintetinių mineralinių azoto trąšų kiekis ribojamas iki 40 vienetų hektare.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

7. Kiti auginimo metodai

Siekiant išsaugoti fizinės ir biologinės aplinkos savybes, specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 2 dalyje patikslinama, kad didesnį nei 15 proc. nuolydį turinčiuose sklypuose pasėta ar savaime išaugusi augalija prižiūrima bent kas antrame tarpueilyje, naudojant mechanines ar fizines priemones. Šia nuostata pakeičiamas eilių ilgio apribojimas tuose sklypuose, kuriuose nuolydis viršija 15 proc.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

8. Derliaus nuėmimas

Iš specifikacijos I skyriaus VII skirsnio 1 dalies a punkto ištrinama nuostata dėl derliaus nuėmimo pradžios datos nustatymo. Ši nuostata panaikinama, nes specifikacijose nurodytas mažiausias cukraus kiekis vynuogėse derliaus nuėmimo metu, todėl ūkio subjektai gali nuimti derlių atsižvelgdami į metų ypatumus ir geografinę padėtį.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

9. Produkcijos kiekis

Specifikacijos I skyriaus VIII skirsnio 2 dalies a punkte baltųjų neputojančių vynų tikslinis produkcijos kiekis padidinamas nuo 72 iki 78 hl/ha. Šis pakeitimas leis vynuogių augintojams pasinaudoti derlingų metų suteikiamomis galimybėmis sumažėjus vidutinėms produkcijos apimtims.

Keičiama bendrojo dokumento dalis „Didžiausias produkcijos kiekis“.

10. Vynuogių veislių maišymas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies a punkte patikslinama, kad galutiniame kupaže prisitaikymui prie klimato pokyčių tikslais svarbios veislės (imant kartu ar atskirai) negali sudaryti daugiau nei 10 proc.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

11. Vyno išleidimas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų

Išbraukiamas specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 5 dalies b punktas dėl vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų datos.

Kad vyną būtų galima perduoti anksti, ypač skirtąjį prekybininkams, panaikinama data, nuo kurios vynas išleidžiamas į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų.

IX skirsnio 5 dalies antraštė pakeičiama išbraukiant žodžius „produktų išleidimu į apyvartą ir“.

Išbraukiamas IX skirsnio 5 dalies a punkto pavadinimas.

Bendrajam dokumentui šie specifikacijos pakeitimai įtakos neturi.

12. Ryšys su geografine vietove

Specifikacijos I skyriaus X skirsnio 3 dalyje išbraukiami žodžiai „eilių ilgio ribojimas“. Šis pakeitimas atitinka specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 2 dalies „Kiti auginimo metodai“ punkto pakeitimą.

Iš dalies keičiama bendrojo dokumento dalis „Ryšys su geografine vietove“.

13. Su deklaravimu susiję reikalavimai

Specifikacijos II skyriaus I skirsnio 2 dalyje galutinė produkcijos su SKVN deklaracijos data pakeičiama taip, kad atitiktų derliaus deklaracijos galutinę datą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

14. Svarbiausi tikrintini elementai ir vertinimo metodai

Specifikacijos III skyriaus I skirsnyje esanti svarbiausių tikrintinų elementų lentelė iš dalies keičiama siekiant atsižvelgti į naujas redakcines taisykles.

Bendrajam dokumentui šie specifikacijos pakeitimai įtakos neturi.

15. Kontrolės įstaigos duomenys

Specifikacijos III skyriaus II skirsnio pirmoje pastraipoje atnaujinamas kontrolės įstaigos adresas.

Antroji pastraipa, kurioje nurodoma kontrolės įstaiga, išbraukiama, kad atitiktų šios specifikacijos dalies naujas redakcines taisykles.

Trečia pastraipa iš dalies keičiama, o ketvirta pastraipa išbraukiama, kad atitiktų naujas redakcines taisykles.

Bendrajam dokumentui šie pakeitimai įtakos neturi.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Côtes du Jura

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

15.	Vytintų vynuogių vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Baltieji neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Daugiausia gaminamas sausas baltasis vynas, kuriam paprastai naudojamas veislių „Chardonnay B“ ir „Svaignin B“ vynuogių derinys. Aromatų spektras platus – nuo mineralų ir titnago pokvapių iki vaisių pokvapių, pasižyminčių dideliu gaivumu. Baltųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc., o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais po sodrinimo neviršija 14 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

TRUMPAS APRAŠYMAS

Raudonųjų arba rožinių vynų aromatas yra ypač kompleksinis. Jie gaminami iš veislės „Poulsard N“ vynuogių, kurios suteikia vynams būdingą skaidraus rubino atspalvį ir vaisinius aromatus. Naudojant veislės „Pinot Noir N“ vynuoges pagaminto vyno spalva būna tamsesnė, o pokvapiai primena raudonąsias uogas. Naudojant veislės „Trousseau N“ vynuoges pagaminti vynai turi daugiau tanino. Jiems būdinga daugiau atspalvių ir dažnai juntamos gyvūninės kilmės pokvapiai. Brandinami raudonieji (arba rožiniai) vynai dažnai įgyja atžalyno, humuso ir grybų pokvapių. Raudonųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape obuolių rūgšties kiekis raudonuosiuose vynuose yra ne didesnis kaip 0,4 g/l. Išpilstymo ir pateikimo į rinką vartotojui etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Vynai su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ (pranc. vin de paille)

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynas su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ yra saldus vynas, kuriame atsiskleidžia cukatų aromatai, primenantys slyvų, cukruotų apelsinų arba medaus skonį. Vynų aromatai ir skoniai priklauso ne tik nuo vynų gamybos vietos, bet ir nuo vynuogių, iš kurių jie pagaminti, veislės, taip pat nuo kiekvieno augintojo ar vyno rūsio meistro patirties. Vynų su tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ mažiausia faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 14 proc, o visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – ne mažesnė nei 19 proc. Išpilstymo ir pateikimo vartoti etape vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ lakusis rūgštingumas yra mažesnis nei 25 miliekvivalentai litre.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

4. Vynai su tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (pranc. vin jaune)

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynui su nuoroda „geltonasis vynas“ būdingas išskirtinis ir kompleksinis geltonojo vyno skonis – riešutų, obuolių, cukatų ir prieskonių pokvapių derinys – ir graži rudai auksinė spalva. Vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 proc. Išpilstymo ir pateikimo į rinką vartotojui etape fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 3 g/l.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Auginimo praktika

Minimalus vynuogyno tankumas – 5 000 sodinių viename hektare, išskyrus terasomis pasodintus vynmedžius. Sklypuose, kuriuose vynmedžiai nėra sodinami terasomis arba kuriuose jie terasomis sodinami bent dviem eilėmis, kiekvienam sodiniui paliekamas ne didesnis nei 2 m2 plotas. Šis plotas apskaičiuojamas atstumą tarp vynmedžių eilių padauginant iš atstumo tarp toje pačioje eilėje augančių sodinių. Atstumas tarp vynmedžių eilių turi būti ne didesnis kaip 2 m.

—	Leidžiama genėti tik vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu arba trumpai (Royat kordono forma).

—

Ant veislių „Chardonnay B“, „Poulsard N“, „Savagnin B“, „Trousseau N“, „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“, „Sacy B“, „Béclan N“, „Franc noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“ vynmedžių paliekama daugiausia 20 pumpurų, o hektare – daugiausia 120 000 pumpurų. Genint vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekama daugiausia 10 pumpurų ir daugiausia 2 ataugos, ant kurių yra po 2 pumpurus.

—	Ant „Pinot noir N“ vynuogių veislės vynmedžių paliekama daugiausia 80 000 pumpurų hektare. Genint vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant ilgosios šakos paliekama daugiausia 8 pumpurų ir daugiausia 2 ataugos, ant kurių yra po 2 pumpurus.

—	Vynai, kuriems gali būti suteikta tradicinė nuoroda „šiaudų vynas“, gaminami iš rankomis per kelis kartus nuskintų vynuogių.

Specifinis vynininkystės metodas

Po sodrinimo raudonųjų ir rožinių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 proc., o baltųjų vynų – 14 proc.

Gaminant rožinius vynus draudžiama naudoti grynas vyno gamybai skirtas medžio anglis ar jų mišinį su kitais preparatais. Vynui brandinti draudžiama naudoti medžio skiedras. Gaminant raudonuosius vynus leidžiama naudoti misos sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Dalinė koncentracija neturi viršyti 10 proc. Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2. Didžiausias gamybos kiekis

1. Baltieji neputojantys vynai

78 hektolitrų iš hektaro

2. Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

66 hektolitrų iš hektaro

3. Vynai su nuoroda „šiaudų vynas“

20 hektolitrų iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami toliau nurodytų Jura departamento komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Abergement-le-Grand, Abergement-le-Petit, Aiglepierre, Arbois, Arlay, Les Arsures, Augea, Aumont, Balanod, Baume-les-Messieurs, Beaufort-Orbagna, Bersaillin, Blois-sur-Seille, Brainans, Buvilly, Césancey, La Chailleuse (tik dalyje, atitinkančioje buvusios komunos Sen Loran la Rošo teritoriją), Champagne-sur-Loue, La Chapelle-sur-Furieuse, Château-Chalon, Chevreaux, Chille, Chilly-le-Vignoble, Conliège, Courbouzon, Cousance, Cramans, Cuisia, Darbonnay, Digna, Domblans, L’Etoile, Frébuans, Frontenay, Gevingey, Gizia, Grange-de-Vaivre, Grozon, Ladoye-sur-Seille, Lavigny, Lons-le-Saunier, Le Louverot, Macornay, Mantry, Marnoz, Mathenay, Maynal, Menétru-le-Vignoble, Mesnay, Messia-sur-Sorne, Miéry, Moiron, Molamboz, Monay, Montagna-le-Reconduit, Montaigu, Montain, Montholier, Montigny-lès-Arsures, Montmorot, Mouchard, Nevy-sur-Seille, Pagnoz, Pannessières, Passenans, Perrigny, Le Pin, Plainoiseau, Les Planches-près-Arbois, Poligny, Port-Lesney, Pretin, Pupillin, Quintigny, Revigny, Rotalier, Ruffey-sur-Seille, Saint-Amour, Saint-Cyr-Montmalin, Saint-Didier, Saint-Lamain, Saint-Lothain, Sainte-Agnès, Salins-les-Bains, Sellières, Toulouse-le-Château, Tourmont, Trenal (tik dalyje, atitinkančioje buvusios komunos Trenal teritoriją), Les Trois-Châteaux, Vadans, Val-Sonnette (tik dalyje, atitinkančioje buvusių komunų Griuso, Versijos ir Venselio teritoriją), Vaux-sur-Poligny, Vernantois, Le Vernois, Villeneuve-sous-Pymont, Villette-lès-Arbois, Voiteur.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Chardonnay B“

„Pinot noir N“

„Poulsard N“ – „Ploussard“

„Savagnin blanc B“

„Trousseau N“.

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Gamtinių veiksnių, turinčių poveikį ryšiui su geografine vietove, aprašymas

Nuorodos „ Côtes du Jura“ geografinė vietovė yra Revermono gamtiniame regione, kuris

—	rytuose tęsiasi iki Jura pirmosios klintinės plynaukštės, kurios vidutinis aukštis yra 550 metrų;

—

vakaruose ribojasi su lyguma, rytiniu Breso plynaukštėje esančios įdubos pakraščiu.

Vynuogynas protarpiais auga 300–450 m aukštyje, yra išsidėstęs daugiausia vakarų kryptimi ir driekiasi 80 km ilgio ir 2–5 km pločio juosta.

Jis yra išsidėstęs ant virtinės kalvų, besidriekiančių grandine iš šiaurės į pietus pagrindinio masyvo, 50–100 m. iškilusio virš ta pačia kryptimi išsidėsčiusių daubų, papėdėje. Tokį išsidėstymą tiesiogiai lėmė Jura antstūmis ant Breso plynaukštės Alpių kalnodaros etape:

—	pagrindinis tiesios linijos reljefas sutampa su pirmuoju Jura plynaukštės pakraščiu, kurį geologiniu požiūriu sudaro vidurinio Juros periodo kietųjų klinčių sluoksnis, dengiantis storus Triaso ir Liaso periodo mergelio ir molio sluoksnius;

—

kalvos susiformavo iš atskilusių plynaukštės dalių, užneštų ant susigrūdusių įdubų. Daugiau kalvų yra išsidėsčiusios šiaurės–pietų kryptimi (2–3 km grandinė) nei rytų–vakarų kryptimi (0,5–1 km grandinė). Dėl didelio šių klintinių kalvų atsparumo erozijai geografinės vietovės kraštovaizdžio reljefas ilgainiui kito nedaug. O daubos yra su mergelio podirviu. Jas sudaro iš pradžių daugiau nei 200 m pločio buvęs storas mergelio sluoksnis, kuris grūdantis įduboms buvo sluoksniais užneštas ant Breso plynaukštės.

Dauguma sklypų, kuriuose skinamas vynuogių derlius, yra ant šlaitų ir jų papėdėje, t. y. medžiais apaugusios plynaukštės apačioje, arba kalnų papėdėse esančiuose saulėtuose kalvų šlaituose.

Sklypams būdingas klintinis dirvožemis. Ši pralaidi ir išplaunama uoliena labai tinka vynmedžiams, ypač Jura regiono vynuogių veislėms, auginti. Klintinės plynaukštės šlaitai pasižymi gana kompleksišku dirvožemiu, kuriame randama mergelio, molio ir klintinių nuolaužų.

Geografinei vietovei būdingas vėsus ir labai drėgnas jūrinis klimatas, įtakojamas žemyninio klimato: metiniai temperatūrų svyravimai dideli (vidutinė temperatūra yra apie 10,5 °C), o vasaros karštos ir drėgnos. Krituliai per metus pasiskirsto tolygiai, o jų metinis kiekis viršija 1 000 mm. Tačiau ruduo būna palyginti sausas ir vėjuotas.

8.2. Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Jura vynuogynai mena romėnų laikus, o gausių to įrodymų randama jau 1000-aisiais metais. Garsūs vynai iš Sekvanijos (taip tada vadintas šis regionas) minimi I m.e.a. datuojamame Plinijaus Jaunesniojo tekste. 1272 m. Jeanas de Chalonas nustatė vynuogių auginimo Jura departamente taisykles, padedančias išsaugoti vynų kokybę.

XIX a. pabaigoje visame departamente vynmedžiais buvo apsodinta 20 000 hektarų. XIX a. pabaigoje vynuogynus nusiaubė filoksera, vėliau juos paveikė XX a. karai ir ekonominės krizės, tačiau augintojų pastangos ir tinkami pasirinkimai davė rezultatų: vynuogynai buvo atsodinti.

Jura departamente nuo seno auginamos tų pačių veislių vynuogės. Tipiškai vietinės yra šios trys veislės: „Poulsard N“, apie kurią Jura rasta dar 1620 m. rašytinių šaltinių, „Trousseau N“, apie kurią Juroje neabejotinai buvo žinoma jau 1732 m., ir „Savagnin B“, kurios auginimo čia ženklų randama nuo 1717 m. Dvi vynuogių veislės yra kilusios iš greta esančios Burgundijos: „Chardonnay B“, kuri Jura auginama nuo 1717 m., ir „Pinot noir N“, kuri rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1385 m. pavadinimu „Savagnin noir“.

Įprasta baltuosius vynus brandinti palyginti ilgai: taip siekiama padėti atsiskleisti jų savitoms aromatinėms savybėms.

Vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ gamyba yra Jura departamento ypatybė, kuri nežinia kaip atsirado. Jura departamento gamintojai nustatė griežtus šiam vyno gamybai taikomus apribojimus: veislės „Savagnin B“ vynuogių naudojimas, plėvelę sudarančių endogeninių mikrobų padermių natūralaus dauginimosi išsaugojimas, brandinimas pilnai užpildytose talpyklose (nepaliekant oro tarpo) ir t. t. Renkamos puikiai sunokusios vynuogės, o iš jų gaminamas sausas baltasis vynas. Vėliau šis vynas ne mažiau kaip šešerius metus brandinamas ąžuolo statinėse nepaliekant oro tarpo. Ilgo brandinimo metu vyno paviršiuje natūraliai susidaro mielių plėvelė. Tai užtikrina kontroliuojamą oksidaciją brandinimo proceso metu. Galiausiai geltonasis vynas supilstomas į originalius 62 cl butelius, vadinamus „Clavelin“.

Kita Juros departamento ypatybė – vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille) gamyba. Kad gana drėgname ir šaltame klimate auginamose vynuogėse susidarytų didelė cukraus koncentracija, atrinktos kekės džiovinamos ne mažiau kaip šešias savaites. Kekės pakabinamos ant vielų arba dedamos ant perforuotų dėžučių ar lentynų, laikomų sausose ir vėdinamose, bet nešildomose patalpose. Tada iš vynuogių lėtai išspaudžiamas labai nedidelis kiekis sulčių, o iš jų gaunama ypač saldi, lėtos fermentacijos misa.

2009 m. „Côtes du Jura“ kilmės vietos nuoroda žymimų vynų produkciją 526 hektarų plote sudarė apie 12 800 hektolitrų baltųjų vynų, 6 250 hektolitrų raudonųjų arba rožinių vynų, 600 hektolitrų vynų su nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune) ir 450 hektolitrų vynų su nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille).

8.3. Priežastiniai ryšiai

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Jura“ žymimų vynų ypatumus visų pirma lemia vynmedžių auginimas nustatytų ribų žemės sklypuose, kuriuose vyrauja dirvožemis, padengtas klinčių nuogulomis su mergelio (kalkingomis ir molingomis) priemaišomis, taip pat vynuogynų nuolydis ir jų išsidėstymas. Giliai dirvožemyje esančios vynmedžių šaknys yra nuolatinėje vėsoje, o paviršiuje esantis storas akmeningų nuogulų sluoksnis palengvina dirvožemio įšilimą ir drenažą. Dėl šių pedologinių ir topografinių veiksnių derinio geografinėje vietovėje susidaro optimalios sąlygos gaminti baltuosius vynus, pasižyminčius vaisiškumu ir minerališkumu bei šviežumu, kuris užtikrina gerą brandinimo potencialą.

Vynuogių augintojai užtikrina geriausią augalų priežiūrą ir kontroliuoja produktyvumą bei gamybinį potencialą, taikydami kontroliuojamo derliaus nuėmimo metodus. Jie taiko metodus, padedančius išsaugoti dirvožemį (paliekamos žole apželdintos juostos ir kt.), kad būtų išvengta dažnos erozijos rizikos, kylančios stačiuose šlaituose ir klintinėmis nuogulomis padengtame dirvožemyje pasodintam vynuogynui.

Tai, kad vynuogynų sklypai išsidėstę pietų, pietvakarių ar vakarų kryptimis, užtikrina, kad jie gautų daug saulės ir būtų apsaugoti nuo šalto rytų ir šiaurės vėjo.

Didelis žiemos ir vasaros temperatūrų skirtumas padeda susiformuoti mielių plėvelei, kuri yra būtina sąlyga norint gaminti geltonąjį vyną. Specifikacijoje apibūdinta labai ilgo brandinimo, nepaliekant oro tarpo, tradicija puikiai tinka geltonojo vyno savitumui išreikšti. Brandinimo metu atskiri aromatai koncentruojasi ir tampa kompleksiški.

Santykinai sausas vėjuotas ruduo sudaro palankias sąlygas džiovinti vynuoges, iš kurių gaminamas „šiaudų vynas“. Vynas brandinamas ne trumpiau kaip iki trečiųjų metų po derliaus nuėmimo lapkričio 15 d. ir bent 18 mėnesių laikomas statinėse – tai sudaro sąlygas kompleksiškų aromatų susiformavimui bei vyno sendinimui.

Veislės „Chardonnay B“ vynmedžiai auginami natūraliai susiformavusiame Jura mergelyje: ši gamtinė aplinka yra palanki pasireikšti originalioms savybėms, kurių neturi gretimų vynuogynų vynuogės.

Kadangi veislėms „Trousseau N“ ir „Savagnin B“ taikomi griežtesni dirvožemio reikalavimai, jos sodinamos mažesniuose plotuose nei kitos veislės. Pirmajai veislei reikia labai šilto žvyringo dirvožemio, o antrajai – labai akmenuoto dirvožemio paviršiuje, bet itin vėsaus – gilumoje.

Ilgai stebėję aplinkos sąlygas augintojai sukaupė žinių apie tai, kokioms veislėms kokie dirvožemiai tinka labiausiai, ir jas pasodino atitinkamai.

Ilgo brandinimo tradicija, kai talpyklos dažnai užpildomos nepaliekant oro tarpo, padeda susiformuoti baltųjų vynų specifinėms savybėms.

1907 m. įsteigta „Société de Viticulture du Jura“ yra viena iš pirmųjų pripažintų vyno gamintojų sąjungų. Ji daug prisidėjo prie saugomų kilmės vietos nuorodų suteikimo vynams ir Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto steigimo. Saugoma kilmės vietos nuoroda „Côtes du Jura“ pripažįstama nuo 1937 m., o tai liudija jos gerą vardą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą apibrėžta arčiausiai esanti vyndarystės, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—

Du departamente: Arc-et-Senans, Bartherans, Brères, Buffard, By, Cademène, Cessey, Charnay, Châtillon-sur-Lison, Chay, Chenecey-Buillon, Chouzelot, Courcelles, Cussey-sur-Lison, Echay, Epeugney, Fourg, Goux-sous-Landet, Lavans-Quingey, Liesle, Lombard, Mesmay, Montrond-le-Château, Myon, Palantine, Paroy, Pessans, Quingey, Rennes-sur-Loue, Ronchaux, Rouhe, Rurey, Samson, Le Val.

—

Jura departamente: Abergement-lès-Thésy, Aresches, Augerans, Augisey, Bans, Barretaine, Belmont, Besain, Biefmorin, Bletterans, Blye, Bois-de-Gand, Bonnefontaine, Bornay, Bracon, Briod, Cernans, Chamblay, Chamole, Champrougier, Chapelle-Voland, La Charme, La Chassagne, La Châtelaine, Chatelay, Le Chateley, Châtillon, Chaumergy, Chaussenans, Chaux-Champagny, La Chaux-en-Bresse, Chemenot, Chêne-Sec, Chilly-sur-Salins, Chissey-sur-Loue, Clucy, Colonne, Commenailles, Condamine, Cosges, Courbette, Courlans, Courlaoux, Desnes, Les Deux-Fays, Dournon, Ecleux, Fay-en-Montagne, La Ferté, Le Fied, Fontainebrux, Foulenay, Francheville, Geraise, Germigney, Geruge, Graye-et-Charnay, Hauteroche, Ivory, Ivrey, Larnaud, Lemuy, Loisia, Lombard, La Loye, La Marre, Molain, Montbarrey, Montmarlon, Mont-sous-Vaudrey, Nance, Neuvilley, Nogna, Ounans, Oussières, Picarreau, Plasne, Poids-de-Fiole, Pont-d’Héry, Pont du Navoy, Publy, Recanoz, Relans, Repots, Rosay, Rye, Saint-Maur, Saint-Thiébaud, Saizenay, Santans, Sergenaux, Sergenon, Souvans, Thésy, Thoissia, Trenal (tik dalis, atitinkanti buvusios komunos Mallerey teritoriją), Val-d’Epy (tik dalis, atitinkanti buvusių komunų Nantey, Val d’Epy ir Senaud teritoriją), Val-Sonnette (tik dalis, atitinkanti buvusios komunos Bonnaud teritoriją), Vaudrey, Verges, Véria, Vers-sous-Sellières, Vevy, La Vieille-Loye, Villeneuve-d’Aval, Villerserine, Villers-Farlay, Villers-les-Bois, Villevieux, Le Villey, Vincent-Froideville.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Saugomą kilmės vietos nuorodą „Côtes-du-Jura“ galima papildyti tradicine nuoroda „šiaudų vynas“ (vin de paille).

Saugomą kilmės vietos nuorodą „Côtes-du-Jura“ galima papildyti tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune).

Su vynais, kuriems suteikta tradicinė nuoroda „šiaudų vynas“, būtina nurodyti derliaus metus.

Vynų, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji:

—	yra įtraukta į kadastrą,

—	yra nurodyta derliaus deklaracijoje.

Į kadastrą įtrauktas jos pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Išpilstymas

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai.

Papildomos sąlygos tipas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Į vadinamuosius „Clavelin“ butelius arba „geltonojo vyno butelius“, kurių talpa apie 62 cl, pilstomi tik kilmės vietos nuoroda žymimi vynai su tradicine nuoroda „geltonasis vynas“ (vin jaune).

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-40d171ab-4187-40be-86f4-fcc155a4eca8

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2023 2 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 49/67

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2023/C 49/16)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“

ES Nr. PDO-ES-2309 – 11.5.2017

SKVN (X) SGN ( )

1. Pavadinimas

„Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.8 klasė. Kiti Sutarties I priede išvardyti produktai (prieskoniai ir kt.)

3.2. Produkto aprašymas

„Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ yra gėrimas, pagamintas iš obuolių sulčių vykstant alkoholio ir pieno rūgšties fermentacijai. Gaminant šį nefiltruotą ir tik natūraliai gazuotą gėrimą nepridedama cukraus ar vandens.

Juslinės savybės

Fraisoro žemės ūkio ir aplinkosaugos laboratorija (Gipuskoa provincijos taryba) nustatė šias specifines savybes ir aprašė jas „Sidra Natural Vasca“ ir kitų sidrų juslinių skirtumų ataskaitoje:

—	Spalvą lemia sidro gamybai naudojamos obuolių veislės – ji būna nuo šiaudų geltonumo iki sendinto aukso spalvos.

—	Šis sidras yra drumstos išvaizdos su labai mažais anglies dioksido burbuliukais, susimaišiusiais su skysčiu. Kadangi kiti sidrai filtruojami, jie būna skaidrūs. Filtruojant taip pat pašalinama daug mikroorganizmų ir didelė dalis natūraliai susidarančio CO2.

—

Uodžiant juntamas lakiųjų medžiagų aromatas, kurį lemia gamybos procese naudotos obuolių veislės. Sidrui, pagamintam iš tinkamiausiu sunokimo metu nuskintų obuolių, būdingi žaliųjų vaisių aromatai. Jei naudojami vėliau nuskinti obuoliai, gėrimas pasižymi įvairaus intensyvumo saldžiu arba troškintus obuolius primenančiu aromatu. Priklausomai nuo fermentacijos būdo, obuolių sunokimo ar naudojamų mielių, gali būti juntami ir kitokie aromatai, pavyzdžiui, gėlių, vaisių ar prieskonių, kurių intensyvumas, ypatumai ir kompleksiškumas gali skirtis. Vienas išskirtinis ypatumas – dėl lakiųjų rūgščių (acto rūgšties) atsirandantys aromatai ir skoniai.

—	Ragaujant juntamas sidro lakiųjų medžiagų aromatas ir saldaus, rūgštaus, pikantiško ir kartaus skonių derinys.

—	Sidro saldumo, rūgštingumo, kartumo ir aitrumo (sausumo) santykis ir sodrumas vertinami kartu.

Fizinės ir cheminės savybės

Lakusis rūgštingumas (išreikštas acto rūgšties kiekiu): < 2,2 g/l. Alkoholio koncentracija (v/v): > 5 %. Bendras sieros dioksido kiekis: < 100 mg/l. Bendrasis sausojo ekstrakto kiekis: > 14 g/l Gliukozės ir fruktozės suma ≤ 0.2 g/l. Ši vertė yra „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ ypatumas, nes didžioji dalis gliukozės ir fruktozės virto alkoholiu.

3.3. Žaliavos

Visos obuolių veislės, iš kurių leidžiama gaminti sidrą „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“, yra išvestos nustatytų ribų geografinėje vietovėje ir laikomos vietinėmis veislėmis, t. y. vietinėmis veislėmis, prisitaikiusiomis prie geografinės vietovės klimato ir dirvožemio sąlygų. Siekiant nustatyti Baskų krašto sidro obuolių veislių kilmę ir savybes, buvo atlikta nemažai tyrimų, įskaitant genetinius tų veislių DNR tyrimus (Toki Pommes. Europos regiono Euskadi-Nouvelle Aquitaine-Navarre ir Universidad Pública de Navarra projektas – UPNA), kurių rezultatai buvo labai įtikinami.

Nustatyta, kad iš 106 vietinių obelų veislių 76 (85 proc. viso auginamo ploto) pasižymi unikalia DNR. Žvaigždute (*) pažymėtos veislės šiuo metu tiriamos.

Visos šios obuolių veislės yra gana homogeninės ir gali būti priskiriamos prie įvairaus intensyvumo rūgščiųjų, karčiųjų ir rūgščiai karčiųjų veislių. Šio sidro savitumą ir išskirtinumą lemia tai, kad obuoliai nuskinami tinkamu laiku ir sumaišomi pageidaujamomis proporcijomis.

Labiausiai paplitusios yra šios 24 veislės:

1.	„Azpeiti Sagarra“

„Ibarra“*

13.

„Mokote“

19.	„Udare Marroi“

2.	„Bostkantoi“

„Limoi“

14.

„Mozoloa“

20.

„Urdin“

3.	„Errezila“*

9.	„Manttoni“

15.	„Patzuloa“

21.	„Urtebete“

4.	„Gezamina“

10.

„Merabi“

16.	„Saltxipi“

22.	„Urtebi Haundi“

5.	„Goikoetxe“

11.

„Mikatza“

17.

„Txalaka“

23.	„Urtebi Txiki“

„Haritza“

12.

„Moko“

18.	„Txori Sagarra“

24.	„Verde Agria“

Likusios 82 veislės:

1.	„Aia Sagarra“

22.	„Dominixe“

43.

„Moliua“*

64.

„Txistu“

„Altza“

23.

„Enpan“

44.	„Musugorri“*

65.	„Txori Haundia“*

3.	„Ama Birjina“

24.

„Errege“

45.	„Muxu zabala“

66.	„Txori Sagarra“

4.	„Ami Sagarra“*

25.	„Geza Zuri“

46.

„Odixa“

67.

„Txotixe“

5.	„Añarregi“

26.	„Gaza Gorri“

47.

„Orkola“*

68.	„Txurten Luze“

„Andoain“

27.	„Gazi Zuri“

48.	„Horri Zarratue“

69.

„Udare“

„Añarre“*

28.

„Gazia“

49.	„Oru Sagarra“*

70.	„Udare Txuria“

8.	„Aranguren“*

29.	„Gaziloka“

50.	„Ostro Beltza“

71.

„Ugarte“

9.	„Arantzate“

30.	„Gezamina beltza“*

51.

„Palazio“

72.	„Urdan Iturri“

10.

„Areso“*

31.

„Goozti“*

52.	„Palancaya“

73.

„Urkola“*

11.	„Arimasagasti“

32.	„Gorri Txikia“

53.	„Patzulo Gorria“

74.	„Zubieta“*

12.

„Astarbe“

33.

„Greñas“*

54.

„Perran“

75.	„Zuri Txikixe“

13.	„Azpuru Garratza“

34.	„Illunbe“*

55.	„Piku Sagarra“

76.	„Pelestrina“*

14.	„Azpuru Sagarra“

35.	„Itxausti“*

56.	„Potrokilo“

77.	„Kanpandoja“*

15.	„Berandu Erreineta“

36.	„Manzana de Quesillo“*

57.	„Sagar Beltza“

78.

„Telleri“

16.	„Berrondo“

37.

„Martiku“

58.	„Sagar Gorria“

79.

„Bizi“*

17.	„Billafrankie“

38.	„Maximela“

59.	„Sagar Txuria“*

80.

„Zuzen“*

18.	„Bizkai Sagarra“

39.	„Mendiola“*

60.	„Saluetia“*

81.

„Legor“*

19.

„Burgo“

40.	„Merkalina“

61.	„Santa Ana“

82.	„San Francisco“*

20.

„Burdin“

41.	„Mila Sagarra“

62.

„Sulei“*

21.

„Buztin“

42.	„Mocetas“*

63.

„Txarbia“

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

—	Leidžiamų vietinių veislių obuolių auginimas.

—	Derliaus nuėmimas ir pristatymas į sidro gamybos vietą.

—

Etapai sidro gamybos vietoje:

—	obuolių plovimas;

—	sulčių spaudimas: smulkinimas ir slėgimas;

—	fermentacija talpyklose: sultyse prasideda alkoholio fermentacija (cukrus virsta etanoliu ir CO2) ir pieno rūgšties fermentacija (obuolių rūgštis virsta pieno rūgštimi);

—	brandinimas ir galutinis apdorojimas talpykloje.

3.5. Specialios pakavimo taisyklės

Siekiant apsaugoti produkto fizines, chemines ir juslines savybes, į butelius turi būti išpilstoma 4 skirsnyje nurodytoje vietovėje. Kadangi sidras nėra filtruojamas ar stabilizuojamas, o natūraliai susidarantis anglies dioksidas yra viena iš produkto ypatumų, prieš išpilstant į butelius patartina iki minimumo sumažinti su sidro perkėlimu, transportavimu ar judėjimu susijusių operacijų skaičių. Tokios operacijos kenkia kokybei ir neigiamai veikia natūraliai susidarantį anglies dioksidą. Dėl šios priežasties sidras tradiciškai išpilstomas į butelius tose pačiose patalpose, kuriose gaminamas.

Viena vertus, taip užtikrinama, kad būtų išlaikyta produkto kokybė ir savybės, kita vertus, tai leidžia užtikrinti geresnę produkto stebėseną ir atsekamumą.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Valdymo įstaiga nuolat atnaujina perdirbimo įmonių registrą. Šis subjektas leidžia visoms be išimties įmonėms, pasiskelbusioms „Euskal Sagardoa / „Sidra del País Vasco“ gamintojomis, naudoti sunumeruotas etiketes su nuorodos logotipu ant produktų, atitinkančių specifikacijoje nustatytus reikalavimus. Nuorodos logotipą privaloma nurodyti ant visų butelių.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Obuolių auginimo ir sidro gamybos vietovę sudaro:

—	Šie Biskajos rajonai: Uribe-Kosta-Mungialdea, Lea-Artibai, Busturialdea, Arratia-Amorebieta, Durangaldea, Encartaciones, Nerbioi-Ibaizabal.

—	Šie Gipuskoa rajonai: Buruntzaldea, Oarsoaldea, Donostialdea, Goierri, Tolosaldea, Bajo Deba, Alto Deba, Urola-Kosta, Bidasoaldea.

—	Šie Alavos vakarų slėniai: Álava, Llanada Alavesa, Laguardia-Rioja Alavesa, Montaña Alavesa.

Pridedamame žemėlapyje pavaizduotos vietovės, kuriose auginami obuoliai, naudojami „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ gamybai.

5. Ryšys su geografine vietove

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

Baskijos autonominė sritis yra kalnuota teritorija, kurioje gausiai lyja (vidutinis kritulių kiekis – 1 080 mm per metus) ir vyrauja švelni temperatūra (vidutiniškai 12,5°C).

Dirvožemiai yra molingi, vidutinis molio ir dulkių kiekis juose viršija 65–70 proc.

Klimatas ir dirvožemio savybės turėjo lemiamos įtakos įvairių obuolių veislių raidai. Tą patvirtina faktas, kad 76 obuolių veislių DNR yra unikali, nes augalų rūšys prisitaiko prie aplinkos.

Mokslininkai sutaria, kad augalų ir įvairių rūšių augmenijos paplitimui didžiausią įtaką turi klimatas, kuris taip pat daro didžiausią poveikį jų paplitimo kliūtims. Augalų rūšių vystymąsi ir paplitimą taip pat lemia dirvožemio fizinės ir cheminės savybės. Štai kodėl vietovėje, kurioje auginami „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ obuoliai, yra išvestos specifinės obuolių veislės. Kitas įtaką darantis veiksnys yra šimtmečius gamybos sektoriuje vykdyta genetinė selekcija, nes ją taikant buvo išvestos įvairios obuolių rūšys, geriausiai tinkančios šiai aplinkai ir sidro gamintojo pageidaujamam galutiniam rezultatui, atsižvelgiant į kiekvienos veislės saldumą, rūgštumą ar kartumą.

5.2. Produkto ypatumai

„Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ pasižymi juslinėmis savybėmis, kurias ypač lemia žaliavos savybės ir tai, kad gamybos proceso metu jis nėra filtruojamas. Mokslinio straipsnio „Ispanijos sidrų apibūdinimas pagal chemines ir olfaktometrines charakteristikas bei chemometriją“, kuriame apibūdinami Ispanijos sidrai, išvadoje teigiama, kad pagal lakiąją sudėtį ir olfaktometrines charakteristikas galima aiškiai atskirti Astūrijos ir Baskų krašto sidrus.

Mokslinio straipsnio „Baskų ir prancūziškų sidrų chemometrinė klasifikacija pagal bendrą polifenolių kiekį ir CIELab parametrus“, kuriame lyginami baskų ir prancūziški sidrai, išvadoje teigiama, kad tiek bendrųjų sidrų parametrų vertės, pavyzdžiui, bendras polifenolių kiekis, apskaičiuotas Folin-Ciocalteu metodu, tiek chromatiniai CIELab parametrai (L*, a*, b*) bei tam tikri chemometriniai metodai leidžia atskirti baskų ir prancūzų sidrus maždaug 90 proc. tikslumu.

Siekdama nustatyti specifinį baskų sidrų degustavimo pobūdį, kuris skiriasi nuo kitų tos pačios kategorijos produktų, degustatorių komisija tyrė sidrus iš Jungtinės Karalystės, prancūziškus sidrus iš Bretanės ir Normandijos, taip pat sidrus iš Vokietijos ir JAV. Tie kiti sidrai yra skaidresni, o jų CO2 burbuliukai ne taip susimaišo su skysčiu, todėl susidaro tiršta puta. Jų spalva taip pat skiriasi nuo „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“, nes jie gaminami iš kitų vaisių ir valgomųjų obuolių mišinio. Kalbant apie aromatą ir skonį, jie pasižymi valgomųjų obuolių veislių, įvairių vaisių ar pridėtinių kvapų aromatu ir skoniu, be to, juose nėra lakiųjų rūgščių (acto rūgšties), kurios būdingos baskų sidrams.

Lygindama Astūrijos sidrus su natūraliais baskų sidrais, degustatorių komisija taip pat nustatė šiuos skirtumus:

—	natūralūs Astūrijos sidrai labai greitai praranda CO2;

—	jie yra skaidresni;

—	jie nesuteikia tokio gaivumo pojūčio uostant ir ragaujant; jie yra lengvesni, ne tokios tirštos konsistencijos, o tai reiškia, kad labiau juntamas aitrumas.

5.3. Priežastinis ryšys Gamtos, žmogaus veiksnių, žaliavų ir galutinio produkto ryšys

Atlikus vietinių obuolių, naudojamų sidrui gaminti, tyrimus nustatyta, kad šios veislės pasižymi specifinėmis polifenolių charakteristikomis, kurios yra glaudžiai susijusios su produkto fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Moksliniame straipsnyje „Sidro polifenolių charakteristikos ir antioksidacinė galia. 2014 m. gruodžio mėn.“ buvo vertinamos vienarūšių sidrų polifenolių charakteristikos nuo misos iki sidro. Pastebėta, kad kiekviena veislė pasižymi išskirtinėmis polifenolių charakteristikomis, kurios yra glaudžiai susijusios su fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, kurias ta veislė suteikia galutiniam produktui.

Gaminant „Euskal Sagardoa / „Sidra del País Vasco“ taip pat labai svarbi tradicinė augintojų praktinė patirtis, nes nuo to priklauso, kada obuoliai nuskinami (skirtingas žaliavos sunokimo laipsnis) ir kaip maišomi tam tikrų veislių obuoliai. Auginimo sistema, smulkinimas, slėgimas, fermentacijos procese dalyvaujantys mikroorganizmai, brandinimas su nuosėdomis ir skirtingų talpų, kuriose laikomi skirtingų veislių obuoliai, maišymas – visa tai labai svarbu išgaunant galutines sidrui „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ būdingas charakteristikas.

Dėl Baskų krašto reljefo plantacijos yra nedidelės ir išsibarsčiusios po visą nustatytą geografinę vietovę. Dėl šios priežasties taip pat atsirado naujų obuolių veislių, kurios šimtmečiais buvo auginamos įvairiuose soduose. Dėl švelnaus, drėgno klimato ir molingo dirvožemio derinio obuoliai pasižymi dideliu rūgštingumu ir polifenolių kiekiu, o šie požymiai „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“ yra labai svarbūs. Augintojų patirtis yra būtina siekiant nustatyti gamybos būdą, produkto savybes (nefiltruotas, be pridėtinio cukraus ar vandens, kurio sudėtyje yra tik natūraliai susidarančio anglies dioksido) ir obelų vaisių vedimo režimą. Gebėjimas iš turimų veislių pasirinkti tinkamas ir nustatyti, kada vaisiai sunoksta, kad būtų pasiektas tam tikras pH ir polifenolių kiekis, turi lemiamą reikšmę produktui, nes šie aspektai užtikrina produkto, kuris negali būti nei filtruojamas, nei stabilizuojamas, stabilumą ir galiojimo laiką. Be to, azoto kiekis obuoliuose ir juose esančios mielės turi įtakos tiek produkto alkoholio, tiek pieno rūgšties fermentacijai. Šie aspektai turi tiesioginį poveikį viso cukraus fermentacijai ir natūraliam CO2 susidarymui produkte – abu šie veiksniai yra lemiami užtikrinant kokybę ir tinkamą galiojimo laiką.

Todėl akivaizdu, kad nustatytų ribų vietovės ypatybės lėmė obuolių, iš kurių gaminamas „Euskal Sagardoa / Sidra del País Vasco“, savybes. Tai, be kita ko, yra ir fizinės bei cheminės obuolių savybės, kuriomis šis sidras išsiskiria iš kitų panašių natūralių sidrų, patvirtintos įvairiais Baskų krašto universiteto tyrimais („Skirtingų sidro obuolių veislių analizė nokimo metu, naudojant branduolinę magnetinę spektroskopiją“. 2002 m. liepos mėn., p. 2. Gloria L. del Campo Martínez ir kt.), kurioje nurodoma, kad „obuolių cheminė sudėtis priklauso nuo veislės, klimato, sunokimo laipsnio ir taikomų auginimo metodų“.

Nuoroda į produkto specifikaciją (šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa)

Produkto specifikacija: https://euskalsagardoa.eus/pliego-de-condiciones/?lang=es

Bibliografinių nuorodų prieigai skirta interneto svetainė:

https://euskalsagardoa.eus/bibliografia-de-interes/?lang=es

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 49

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	66 metai 2023m. vasario 9d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2023/C 49/01	2023 m. vasario 8 d. Euro kursas	1
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2023/C 49/02	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo dėl Seišelių žvejybos laivų prieigos prie Majoto vandenų pasirašymo, laikino taikymo ir sudarymo santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje https://edps.europa.eu)	2
	PRANEŠIMAI, SUSIJĘ SU EUROPOS EKONOMINE ERDVE
	ELPA Priežiūros taryba
2023/C 49/03	ELPA priežiūros institucijos pranešimas apie susigrąžinamos valstybės pagalbos palūkanų normas ir orientacines (diskonto) normas, taikomas ELPA valstybėms nuo 2022 m. lapkričio 1 d.. Skelbiama pagal ELPA priežiūros institucijos valstybės pagalbos gairių VII dalyje nustatytas orientacinių ir diskonto normų taisykles ir 2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimo Nr. 195/04/KOL 10 straipsnį	4

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2023/C 49/04	2023 m. specialūs kvietimai teikti pasiūlymus pagal Anglies ir plieno mokslinių tyrimų fondo programos (2021–2027 m.) 2023 m. darbo programą	5
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2023/C 49/05	2022 m. rugsėjo 26 d. Verwaltungsgerichtshof des Fürstentums Liechtenstein prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės byloje RS prieš Steuerverwaltung des Fürstentums Liechtenstein (Byla E-11/22)	6
2023/C 49/06	2022 m. rugsėjo 26 d. Verwaltungsgerichtshof des Fürstentums Liechtenstein (Lichtenšteino Kunigaikštystės administracinio teismo) prašymas ELPA teismui dėl patariamosios nuomonės Maximilian Maier byloje (Byla E-12/22)	7
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2023/C 49/07	Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą	8
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2023/C 49/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.11013 – CINVEN VII / OTPP / GROUP.ONE / DOGADO). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	9
2023/C 49/09	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10971 – ILS / DANX / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	11
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2023/C 49/10	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	13
2023/C 49/11	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	20
2023/C 49/12	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	28
2023/C 49/13	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	35
2023/C 49/14	Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis	47
2023/C 49/15	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	56
2023/C 49/16	Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	67

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0735
JPY	Japonijos jena	140,81
DKK	Danijos krona	7,4421
GBP	Svaras sterlingas	0,88800
SEK	Švedijos krona	11,3423
CHF	Šveicarijos frankas	0,9881
ISK	Islandijos krona	151,50
NOK	Norvegijos krona	11,0260
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	23,782
HUF	Vengrijos forintas	388,73
PLN	Lenkijos zlotas	4,7385
RON	Rumunijos lėja	4,8975
TRY	Turkijos lira	20,2164
AUD	Australijos doleris	1,5416
CAD	Kanados doleris	1,4389
HKD	Honkongo doleris	8,4265
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6971
SGD	Singapūro doleris	1,4220
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 351,40
ZAR	Pietų Afrikos randas	18,9129
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,2841
IDR	Indonezijos rupija	16 227,39
MYR	Malaizijos ringitas	4,6144
PHP	Filipinų pesas	58,817
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	35,973
BRL	Brazilijos realas	5,5644
MXN	Meksikos pesas	20,2984
INR	Indijos rupija	88,5940

	Islandija	Lichtenšteinas	Norvegija
2022 m. lapkričio 1 d. –	5,08	–0,45	2,38


	(1) Tekstas svarbus EEE.