2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/1

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Sąjungos regionų ir miestų padėties

(2022/C 498/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

ATSIŽVELGDAMAS Į:

—

savo metinį pranešimą dėl ES regionų ir miestų padėties, kuris paremtas visapusišku, faktais ir įrodymais grindžiamu požiūriu, įskaitant regionų ir vietos barometrą, kuriame vietos ir regionų atstovai gali išsakyti savo nuomonę, įtraukiami įvairių partnerių ir institucijų požiūriai (1), taip pat politikos formuotojams, dirbantiems Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, pateikiami faktiniai įrodymai ir pagrindinės rekomendacijos dėl svarbiausių ateinančių metų uždavinių,

—	Konferencijos dėl Europos ateities rezultatus ir daugelį pasiūlymų, tiesiogiai susijusių su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios yra labai svarbios sprendžiant piliečiams aktualius klausimus,

—	2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Komisijos pirmininkės paskelbtą 2022 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį ir ketinimų raštą Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkams;

KADANGI:

—

per Rusijos pradėtą neteisėtą ir nepateisinamą karą prieš Ukrainą žuvo ir tebežūsta daug žmonių, o šalis yra niokojama, todėl milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir persikelti gyventi į kitą Ukrainos dalį arba vykti į Europos Sąjungą, ypač į rytines valstybes nares, o vietos ir regionų valdžios institucijos pirmosios suteikia pagalbą šiems nukentėjusiems žmonėms;

—

papildomai prie klimato kaitos poveikio, COVID-19 pandemijos padarinių ir prekybos sutrikimų, dėl karo Ukrainoje visoje ES didelę įtampą jaučia daug namų ūkių, mažųjų ir vidutinių įmonių bei vietos ir regionų valdžios institucijų, nes jie patiria didelį papildomą energijos ir maisto kainų spaudimą ir nuolat kylančią infliaciją;

pabrėžia, kad RK metiniame pranešime dėl ES regionų ir miestų padėties atskleidžiamas nerimą keliantis teritorinis atotrūkis, kuris visoje ES didėja dėl COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir spartėjančios klimato kaitos poveikio;

apgailestauja, kad Europos Komisijos pirmininkė savo pranešime apie Sąjungos padėtį nepripažino nei aktyvaus ir svarbaus vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens sprendžiant šias problemas, nei poreikio užtikrinti didesnį daugiapakopį valdymą formuojant ES politiką ir siekiant, kad sanglauda taptų bendru ES tikslu, kaip numatyta Mastrichto sutartyje, kurioje nustatytas subsidiarumo principas ir pagal kurią įsteigtas RK;

įspėja, kad infliacija teritorijoms daro nevienodą poveikį ir gali dar labiau padidinti esamą teritorinę, socialinę ir ekonominę nelygybę. Didesnės energijos ir transporto išlaidos daro stipresnį poveikį pažeidžiamoms piliečių grupėms. Regionų, kuriuose žmonės gauna mažesnes pajamas, gyventojai neproporcingai nukenčia nuo pagrindinių prekių ir produktų kainų didėjimo, todėl šiuose regionuose auga skurdo rizika;

pabrėžia tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą siekiant toliau stiprinti Europos Sąjungą socialiniu, ekonominiu ir administraciniu požiūriu. Trečdalis ES gyventojų gyvena pasienio regionuose ir neretai didesni miestai ar ekonominiai centrai yra anapus sienos. Reikėtų geriau pasinaudoti šiomis neišsemtomis galimybėmis sveikatos priežiūros, krizių valdymo, energijos tiekimo, judumo, švietimo ir darbo srityse ir jas atskirai remti;

ragina Europos Sąjungą remti ES ir Ukrainos miestus ir regionus, kad jie galėtų įveikti dėl karo kylančius iššūkius. Atstatyti Ukrainą yra Europos Sąjungos būtinybė, moralinė pareiga ir investicija. Šis procesas turi atitikti EBPO principą „atkurti geriau, nei buvo“ ir užtikrinti darnų, žaliąjį ir skaitmeninį integruoto teritorinio vystymosi požiūrį. Tiek atstatant Ukrainą, tiek įveikiant karo ir pandemijos padarinius ES, dabartinėje daugiametėje finansinėje programoje reikės aiškiai pakeisti prioritetus. ES savivaldybių, regionų ir valstybių narių finansinė padėtis jau dabar yra įtempta. Atstatant Ukrainą kartu reikia vietos lygmeniu skatinti demokratiją, grindžiamą tvirta partneryste su Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijomis. Decentralizuotas atkūrimo procesas taip pat suteiktų Ukrainos piliečiams perspektyvą likti savo šalyje ir taip sumažintų tolesnius migracijos srautus. Kartu RK nepritaria kliūtims Ukrainos piliečių imigracijai ir prašo kiek galima greičiau persvarstyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB (2) dėl laikinosios apsaugos, kad pabėgėliams būtų suteikta ilgesnė nei trejų metų gyvenimo šalyje garantija;

mano, kad parama Ukrainos pabėgėliams turėtų būti paskata įgyvendinti ES migracijos ir prieglobsčio sistemos reformą, grindžiamą solidarumu, sąžiningo naštos pasidalijimo paskatomis ir pagarba pagrindinėms žmogaus teisėms, taip pat išorės sienų apsauga. Visa tai tampa dar aktualiau atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėjančios maisto kainos visame pasaulyje gali sukelti migrantų antplūdį į ES miestus ir regionus;

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat kenčia nuo didžiulių sąskaitų už energiją viešųjų paslaugų sektoriuje, taip pat neigiamo infliacijos poveikio viešiesiems pirkimams ir atlyginimams. Vietos ir regionų valdžios institucijos turi būti laikomos aktyviomis partnerėmis energijos taupymo kampanijose, naujuose atsinaujinančiosios energijos gamybos projektuose, taip pat nenumatytų atvejų planuose dėl energijos tiekimo sutrikimų, siekiant atsižvelgti į vietos aplinkybes ir tarpvalstybinius sprendimus; taip pat atkreipia dėmesį į vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos potencialą siekiant įvairinti ES energijos rūšių derinį bei sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių ir reikalauja pritaikyti ES finansavimo schemas, viešuosius pirkimus ir valstybės pagalbos taisykles, kad vietos investicijų planai galėtų būti įgyvendinami didelės infliacijos laikotarpiu;

ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis ypatingų priemonių siekiant remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas sušvelninti energijos krizės poveikį namų ūkiams, pažeidžiamoms bendruomenėms ir vietos mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir toliau teikti viešąsias paslaugas, be kita ko, skiriant joms dalį mokestinių pajamų, gautų iš nenumatyto energetikos įmonių pelno;

ragina Europos Komisiją nedelsiant pasiūlyti visoje ES taikytiną viso dujų importo į Europos Sąjungą kainos viršutinę ribą ir remti dujų ir energijos kainos atsiejimą, kuris leistų sušvelninti infliacinį spaudimą;

10.

ragina Europos Sąjungą laikantis subsidiarumo principo parengti ES sveikatos politiką, kuria būtų stiprinamas ES pasirengimas krizėms ir gebėjimas įveikti grėsmes sveikatai bei būtų remiamos savivaldybių ir regionų pastangos gerinti gyventojų sveikatą, ligų prevenciją ir mažinti sveikatai kylančias grėsmes;

11.

supranta, kad miestams ir regionams turi būti suteikta galimybė kuo geriau pasinaudoti priemone „Next Generation EU“ ir sutelkti dėmesį į ilgalaikes investicijas. Šiuo tikslu reikia iš naujo įvertinti ekonomikos valdymo taisykles ir pratęsti ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo laikotarpį, kol ES regionai vėl sugrįš į iki COVID-19 pandemijos buvusią makroekonominę padėtį;

12.

šiomis aplinkybėmis, kadangi COVID-19 pandemija ir Rusijos invazija į Ukrainą trukdo mūsų regionams ir miestams tvirtai atsigauti, raginame Europos Komisiją, Tarybą ir Europos Parlamentą iš dalies pakeisti finansinius reglamentus siekiant pratęsti REACT-EU projektų patvirtinimo terminus, laikantis EGADP tvarkaraščio, kad optimizuojant Europos finansavimo panaudojimą būtų užtikrintas esminis mūsų teritorijų atsigavimas;

13.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos Komisijos pirmininkės pranešimą apie veiksmingą daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Ši laikotarpio vidurio peržiūra turėtų konsoliduoti sanglaudos politiką, nepaisant dabartinio jos įgyvendinimo tempo ir žemo finansinių įsipareigojimų vykdymo lygio, o tai daugiausia susiję su COVID-19 pandemija ir konkurencija su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP). Be to, ši laikotarpio vidurio peržiūra turėtų būti proga įsteigti naują Europos fondą, skirtą vadovaujantis pasidalijamojo valdymo metodika spręsti netikėtas krizes, pradedant karu Ukrainoje. Iš tiesų, nuolatinis lėšų, skirtų sanglaudos politikai, pervedimas reagavimo į ekstremaliąsias situacijas priemonėms trukdo sanglaudos politikai atlikti savo vaidmenį, įtvirtintą ES sutartyse;

14.

ragina nedelsiant pradėti svarstymus dėl sanglaudos politikos ateities planų, laikantis visapusiško požiūrio ir įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir piliečius. Sanglaudos aljansas veiks kaip bendra diskusijų ir mainų platforma, kurioje ES institucijos galės konstruktyviai diskutuoti su miestais ir regionais. RK ragina visose atitinkamose ES politikos srityse taikyti principą „nekenkti sanglaudai“, be kita ko, atliekant sistemingus teritorinio poveikio vertinimus ir šalinant vystymosi spragas teritorijose, kuriose susiduriama su konkrečiais demografiniais ir geografiniais iššūkiais, ir ragina Europos Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su RK apibrėžiant šį principą;

15.

pritaria Europos Parlamentui, kad reikia toliau rengti Salų paktą ir Europos Sąjungos salų darbotvarkę, dalyvaujant pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, t. y. nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms, ekonominės ir socialinės veiklos vykdytojams, pilietinei visuomenei, akademinei bendruomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms, vadovaujantis Miestų pakto ir būsimo Kaimo pakto modeliu; primena Komisijai, jog būtina atlikti tyrimą dėl skirtingos Europos Sąjungos salų teritorijų padėties;

16.

pabrėžia, kad 43 proc. Europos piliečių vietos ir regionų valdžios institucijas laiko atliekančiomis pagrindinį vaidmenį vykdant klimato politikos veiksmus (10 proc. daugiau, palyginti su 2019–2021 m., izoliavimo priemonių taikymo ir atsigavimo po COVID-19 laikotarpiu) ir kad 160 miestų 21 valstybėje narėje pateikė prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų planus pagal Merų paktą dėl klimato ir energetikos. RK ragina kitas savivaldybes ir regionus vadovautis šiais geriausios praktikos pavyzdžiais;

17.

mano, kad prisitaikymas prie klimato krizės ir atsakas į ją, taip pat aplinkos išsaugojimas ir atkūrimas yra pagrindiniai elementai kuriant atsparesnę ir darnesnę visuomenę ir ekonomiką, o reagavimo priemonės turi būti rengiamos vietos lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečius teritorinius poreikius ir ypatumus. Todėl RK pakartoja savo raginimą užtikrinti lengvesnę prieigą prie ES lėšų vietos ir regionų valdžios institucijoms, įgyvendinančioms žaliojo kurso politiką;

18.

ragina stiprinti bendras kovos su klimato kaita pastangas Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, nes gaivalinės nelaimės daro poveikį beveik 50 mln. ES gyventojų ir per pastaruosius keturiasdešimt metų dėl to kasmet patiriama vidutiniškai 12 mlrd. EUR ekonominių nuostolių. Be to, vis svarbiau yra derinti klimato, aplinkos ir socialinę politiką, siekiant užtikrinti, kad, spartinant reikalingą žaliąją pertvarką, nė vienas asmuo ir nė viena vietovė nebūtų palikti nuošalyje. Šiuo požiūriu Komitetas pabrėžia, jog būtina saugoti, peržiūrėti ir pritaikyti regionų ir vietos infrastruktūrą, kad būtų galima geriau reaguoti į intensyvesnius klimato reiškinius, kurie daro poveikį piliečiams, regionų ekonomikai, pagrindinei infrastruktūrai ir tiekimo grandinėms;

19.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisijos pirmininkė savo pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė, jog padvigubins ES gaisrų gesinimo pajėgumus;

20.

atkreipia dėmesį į didelį miestų suinteresuotumą prisidėti prie Neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijos ir ragina laikytis įtraukesnio požiūrio į skaitmeninę ir judumo pertvarką, be kita ko, stiprinant priemones, kuriomis skatinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir perėjimas prie kitų transporto rūšių miestų teritorijose, taip pat miesto ir kaimo junglumas, kad būtų išvengta tolesnio esamos regioninės nelygybės didėjimo;

21.

ragina per RK narius visapusiškai įtraukti subnacionalines valdžios institucijas į ES delegaciją UNFCCC COP 27 ir JT BĮK COP 15. RK pabrėžia, kad COP 27 suteiks galimybę oficialiai pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį siekiant didesnio užmojo ir spartesnių veiksmų klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos ir susijusio finansavimo srityse, ir pakartoja raginimą įtraukti vietos ir regionų įnašus, papildančius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

22.

prašo nuodugniai persvarstyti Energetikos sąjungos valdymo reglamentą, kad būtų nustatytas pagrindas sistemingam miestų ir regionų dalyvavimui planuojant ir įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus. Šis persvarstymas taip pat turėtų suteikti galimybę sukurti išsamią ES kovos su energijos ir judumo nepritekliumi sistemą;

23.

pabrėžia nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų (NEGADP) svarbą pagal EGADP remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir siekiant darnaus vystymosi tikslų. Miestams tenka beveik 75 proc. visame pasaulyje suvartojamos energijos, 70 proc. visame pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, 70 proc. įgyvendinamų klimato kaitos švelninimo priemonių ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių ir, sparčiai didėjant vietos ir regionų valdžios institucijų, įsipareigojančių imtis veiksmų, skaičiui, miestai turi tapti visaverčiais partneriais plėtojant ir įgyvendinant žaliojo kurso iniciatyvas, ypač tokiose politikos srityse, kaip būsto, pastatų renovacijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, darnaus judumo ar miestų žalinimo, ir pagal tokias iniciatyvas kaip naujasis europinis bauhauzas;

24.

atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą parengti Europos būsto strategiją, kuria būtų siekiama skatinti įperkamą, tvarų, socialinį ir laikinąjį būstą. Ši strategija, kuri turi atitikti subsidiarumo principą, visų pirma turėtų į Europos semestrą ir nacionalines reformų programas įtraukti kiekybinį nacionalinių viešųjų investicijų į įperkamą, tvarų, socialinį ir laikinąjį būstą visose ES valstybėse narėse tikslą, sudaryti palankesnes sąlygas gauti privačias investicijas, į būsimą ES socialinę taksonomiją įtraukiant įperkamą, socialinį ir laikinąjį būstą;

25.

dar kartą patvirtina, kad į EGADP ir NEGADP vertinimo ir įgyvendinimo procesus reikia įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, kad, be kita ko, būtų užtikrintas nuoseklus ekonomikos gaivinimo fondų ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas. Nepaisant šios priemonės teisinio pagrindo sanglaudos politikos srityje, daugelyje valstybių narių šių valdžios institucijų dalyvavimas pasirodė esąs pernelyg ribotas, todėl atsirado kliūčių veiksmingam įgyvendinimui ir kilo rizika, kad nacionaliniu lygmeniu apibrėžtiems planams trūks sinergijos su regioniniais bei vietos prioritetais ir vystymosi strategijomis;

26.

atkreipia dėmesį į nuolatinį ir didelį atotrūkį inovacijų srityje. Iš 20 regionų, kurių išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai yra didžiausios, 19 yra aukštesnio išsivystymo lygio, o du trečdaliai iš 50 regionų, kurių išlaidos mažiausios, yra mažiau išsivystę. RK pabrėžia didelį bandomųjų veiksmų, skirtų regioninių inovacijų partnerystėms, potencialą remiant konkrečioms vietovėms skirtų sprendimų kūrimą ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamų „teritorinių misijų“ kūrimą pagal naująją ES inovacijų darbotvarkę, kartu dar kartą pabrėžia Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) centrų svarbą;

27.

pabrėžia skaitmeninės transformacijos, kaip kompleksinio elemento siekiant įveikti atotrūkį Europoje, vaidmenį ir skaitmeninės sanglaudos poreikį. Laikantis naujo požiūrio į politikos formavimą, sanglaudos politika turi ir toliau remti ilgalaikius siekius (ES tikslus) ateityje. Siekiant tvaraus atsigavimo ir atsparios visuomenės, būtina mažinti skaitmeninę atskirtį pasitelkiant visapusiškas ir įtraukias strategijas, apimančias visus valdymo lygmenis;

28.

pabrėžia, kad 2021 m. vidutinis 15–29 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis ES buvo 13 proc., t. y. 0,9 procentiniais punktais mažesnis nei 2020 m., tačiau pastebimi dideli regioniniai skirtumai, t. y. jaunimo nedarbo lygis buvo didesnis Ispanijos, Graikijos ir Italijos regionuose. Atsižvelgdamas į tai, RK ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip spręsti ilgalaikio nedarbo ir jaunimo nedarbo problemas, kurios dėl krizės dar labiau paaštrėjo; kartu pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti lyčių nelygybės užimtumo srityje problemą; taip pat įspėja dėl didėjančios skurdo rizikos, įskaitant vaikų skurdą;

29.

palankiai vertina Europos Komisijos pirmininkės raginimą siekti didesnio kartų solidarumo ir pabrėžia pagrindinį RK vaidmenį bendradarbiaujant su jaunimu ir jaunimo organizacijomis siekiant formuoti Europos ateitį, būtent parengiant ES jaunimo ir demokratijos chartiją;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2011–2020 m. laikotarpiu padidėjo išrinktų moterų skaičius visais politikos lygmenimis – nuo vietos iki nacionalinio, tačiau apgailestauja, kad moterys vis dar sudaro tik trečdalį visuose lygmenyse dirbančių politikų. 2021 m. tik 16 iš 285 ES regioninių asamblėjų pasiekė lyčių lygybę tarp išrinktų kandidatų. RK pripažįsta, kad tarp jo narių taip pat toli gražu nėra lyčių pusiausvyros, ir tikisi, kad valstybės narės spręs šį klausimą. Todėl RK pradės svarstymus, kaip padidinti moterų dalyvavimą savo darbe, jų skaičių vadovaujamose pareigose ir savo sudėtyje, ir ragina valstybes nares rengti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama suteikti daugiau galių moterims vietos ir regionų politikoje, siekiant įveikti diskriminaciją politiniame pasaulyje ir kovoti su kliūtimis, įskaitant stereotipus, su kuriomis savo kelyje susiduria moterys;

31.

ragina valstybes nares, visapusiškai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, įtraukti visas būtinas priemones, kurių reikia norint sparčiai pasiekti ES direktyvoje dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje nustatytą tikslą; lygiai taip pat pabrėžia esant svarbu, kad visos ES valstybės narės ratifikuotų Stambulo konvenciją – Europos Tarybos sutartį, kuria siekiama sukurti visapusišką sistemą visos Europos lygmeniu, siekiant apsaugoti moteris nuo visų formų smurto ir užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje, tokio smurto atžvilgiu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir jį pašalinti;

32.

atkreipia dėmesį į labai svarų savivaldybių ir regionų indėlį, kuriuo jie kaip darbdaviai ir socialinių paslaugų teikėjai bei užsakovai padeda Europoje užtikrinant socialinę sanglaudą, lyčių lygybę ir užimtumą. Įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą svarbu socialinius partnerius ir savivaldybes bei regionus plačiai įtraukti tiek rengiant, tiek įgyvendinant socialinės srities ES iniciatyvas, kad priemonės būtų tikslingos ir veiksmingos. Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka Europos semestrui. Vietos ir regionų lygmeniui taip pat turi tekti atsakomybė už sprendimus ir jis turi būti atsakingas už tai, kaip bus siekiama bendrų tikslų. Reformuojant Europos semestrą į jį būtina įtraukti teritorinį aspektą ir darnaus vystymosi tikslus;

33.

pritaria Europos Parlamento raginimui ir Europos Komisijos pirmininkės pranešime apie Sąjungos padėtį pateiktam pasiūlymui sušaukti konventą Sutartims persvarstyti. RK turėtų visapusiškai dalyvauti konvente, atstovauti Europos išrinktiems vietos ir regionų atstovams ir būti visapusiškai įsipareigojęs puoselėti aktyvaus subsidiarumo koncepciją ir aktyviau bendradarbiauti su regionų parlamentais ir vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijomis. Daugiapakopis valdymas yra būtinas įtraukiam ir veiksmingam ES sprendimų priėmimo procesui, ypatingą dėmesį skiriant teisėkūros įgaliojimus turintiems regionams ir jų teisėtai kompetencijai. Atsižvelgdamas į tai, RK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą įtraukti piliečių asamblėjas ir kitą dalyvaujamosios demokratijos praktiką į ES politikos formavimą, tačiau pabrėžia demokratiškai išrinktų atstovų, kurie yra atskaitingi savo rinkėjams, vaidmenį ir įsipareigoja aktyviai dalyvauti šiuose procesuose;

34.

ketina pasiūlyti konkrečias priemones, kuriomis būtų sprendžiamas Europos politikos teritorinio aspekto klausimas siekiant bendro ES sanglaudos tikslo, be kita ko, atsižvelgiant į pasiūlymus Konferencijoje dėl Europos ateities ir ypatingus pasienio ir periferinių regionų poreikius;

35.

paveda RK pirmininkui perduoti metinį pranešimą dėl ES regionų ir miestų padėties ir šią rezoliuciją Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkams bei 27 ES valstybių narių valstybių vadovams ir ragina Europos regionų ir vietos išrinktus politikus platinti šį pranešimą piliečiams ir vietos žiniasklaidai.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) https://cor.europa.eu/lt/our-work/Pages/State-of-Regions-and-Cities-2022.aspx?origin=spotlight

(2) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/6

Europos regionų komiteto nuomonė „Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos kūrimas“

(2022/C 498/02)

Pranešėjas

Nikola DOBROSLAVIĆ (HR / EPP)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Makroregioninių strategijų indėlis į teritorinę sanglaudą, vietos demokratiją ir bendradarbiavimą prie išorės sienų

mano, kad makroregionai atlieka svarbų vaidmenį stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę Europos Sąjungos ir jos artimiausių kaimyninių šalių sanglaudą, suteikdami tarpvalstybinėms vietovėms galimybę spręsti konkrečius ir bendrus uždavinius kartu, keičiantis informacija ir bendradarbiaujant bei dalyvaujant įgyvendinime;

pabrėžia, kad šis metodas leidžia užtikrinti didesnį politikos, veiksmų ir finansavimo programų, kurias skirtingi valdymo lygmenys įgyvendina konkrečioje geografinėje vietovėje, nuoseklumą ir papildomumą. Tokiu būdu, skatindami daugiapakopį valdymą, makroregionai prisideda prie didesnio viešosios politikos veiksmingumo ir poveikio;

primena, kad makroregioninės strategijos grindžiamos daugiapakopio valdymo principu ir kad ES ir jai nepriklausančių šalių regionai, kartu su valstybėmis narėmis ir kitomis susijusiomis šalimis turi atlikti pagrindinį vaidmenį rengiant, kuriant ir apibrėžiant bendrus šių strategijų tikslus

pažymi, kad Viduržemio jūros regione yra kelios šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, taip pat ES nepriklausančios šalys, ir pabrėžia makroregionų svarbą stiprinant tarpvalstybinį šių šalių bendradarbiavimą prie ES sienų. Norint įveikti bendrus sunkumus ir įtraukti trečiąsias šalis į glaudesnį ir tvirtesnį bendradarbiavimą su Sąjunga, būtina bendradarbiauti;

primena, kad 2012 m. liepos 3 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „ES makroregioninių strategijų vystymas: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione“ (1);

primena ARLEM pranešimą „Sanglaudos strategija Viduržemio jūros regione“ (2014 m.), kuriame apžvelgiamos prielaidos, suformuluotos svarstant, kokia turėtų būti Viduržemio jūros regiono makroregininio valdymo sistema, paremta daugiapakopio valdymo principais ir progresine ir kintamos geometrijos struktūra;

taip pat primena, kad Europos Sąjungos Taryba (2) nurodė esanti pasirengusi svarstyti bendras iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti naujas makroregionines strategijas;

Viduržemio jūros makroregionas – svarbi priemonė sprendžiant Viduržemio jūros regiono problemas

atkreipia dėmesį į išskirtinius Viduržemio jūros regiono išteklius. Viduržemio jūros regione, kurį sudaro 46 000 km pakrantės ir 22 pakrantės šalys, gyvena daugiau kaip 500 mln. žmonių, trečdalis gyventojų sutelkta pakrantės zonose ir esama maždaug 150 mln. tiesiogiai su Viduržemio jūra susijusių darbo vietų;

pabrėžia, kokia svarbi aplinkosauginiu požiūriu yra Viduržemio jūra, kuri sudaro tik 1 proc. pasaulio vandenynų paviršiaus, bet teikia 20 proc. pasaulio jūrų produktų (3). Ji taip pat yra vienas pagrindinių jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės telkinių – joje gyvena 28 proc. endeminių rūšių, 7,5 proc. laukinės gyvūnijos ir auga 18 proc. pasaulio jūrų floros;

10.

pabrėžia Viduržemio jūros baseino, sudarančio vientisą geografinę vietovę, kurios gyventojai turi bendrą istorinį ir kultūros paveldą, potencialą, atsiradusį dėl ilgametės bendradarbiavimo ir keitimosi idėjomis, prekėmis ir žmonėmis tarp trijų jos krantų, tradicijos;

11.

pripažįsta, kad Viduržemio jūros baseinas susiduria su valdymo, socialiniais ir ekonominiais, humanitariniais, klimato, saugumo ir aplinkosaugos iššūkiais, dėl kurių reikia imtis bendrų veiksmų;

12.

pabrėžia, kad, kaip nurodoma Viduržemio jūros regiono nepriklausomo ekspertų klimato kaitos ir aplinkos kaitos klausimais tinklo (MedECC) išleistoje Pirmojoje Viduržemio jūros regiono klimato ir aplinkos pokyčių Viduržemio jūroje vertinimo ataskaitoje, visi Viduržemio jūros baseino subregionai patiria pastarojo meto antropogeninių aplinkos pokyčių poveikį ir kad pagrindiniai pokyčius lemiantys veiksniai yra klimatas, gyventojų skaičiaus augimas, tarša, netvari žemės ir jūros naudojimo praktika ir nevietinės rūšys. Daugelyje vietovių nukenčia ir ekosistemos, ir žmonių pragyvenimo šaltiniai (4);

13.

nurodo, kad dabartiniu tempu vykstantis visuotinis atšilimas Viduržemio jūros regione iki 2040 m. pasieks 2,2 laipsnio, tuo tarpu pats regionas šyla 20 proc. sparčiau nei pasaulio vidurkis. Klimato kaitos poveikis jau dabar yra labai akivaizdus, nes daugėja ekstremalių gamtos reiškinių. Todėl Viduržemio jūros regiono visuomenė patiria didžiausią klimato kaitos poveikį (jame yra 50 proc. vandens nepriteklių patiriančių pasaulio gyventojų, o vandens nepriteklius daro įtaką apsirūpinimo maistu saugumui. Pavojus taip pat kyla 49 iš 51 UNESCO kultūros paveldo vietovių). Daugumą klimato kaitos padarinių sustiprina kitos aplinkos problemos, tokios kaip pernelyg intensyvi urbanizacija, žemės ūkis, žvejyba, turizmas, žemės degradacija, dykumėjimas ir tarša (oro, dirvožemio, gėlo ir jūros vandens);

14.

kaip jau nurodyta nuomonėje „Siekiant tausaus gamtos išteklių naudojimo Viduržemio jūros salose“, pabrėžia labai didelį Viduržemio jūros salų pažeidžiamumą visuotinio atšilimo kontekste, kuris jau turi ekonominių (žuvininkystė, turizmas ir kt.) ir socialinių (emigracija ir kt.) pasekmių, ir rekomenduoja apibrėžti specialų požiūrį į klimato kaitos poveikį šio tipo teritorijoms makroregioniniu lygmeniu atsižvelgiant į ypatingus salynų ir salų poreikius ir skatinant glaudesnį šių teritorijų, valstybių narių ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą sprendžiant aplinkosaugos problemas ir skatinant tvarų vystymąsi;

15.

pabrėžia, kad, nepaisant akivaizdaus bendrumo, Viduržemio jūros regionui būdingi dideli vystymosi skirtumai. Šie skirtumai, įskaitant institucinių gebėjimų, infrastruktūros jungčių ir prekybos santykių problemas, daro įtaką Viduržemio jūros regiono visuomenės stabilumui, klestėjimui ir saugumui;

16.

mano, kad su COVID-19 krizė primena būtinybę skubiai taikyti suderintą požiūrį ir stiprinti bendrą atsparumą epidemijoms, ekonominiams sukrėtimams ir klimato kaitai;

17.

teigia, kad Viduržemio jūros makroregionas gali tapti koordinavimo priemone migracijos srautams valdyti, nes šių srautų poveikį ypač jaučia regionų ir vietos lygmens valdžios institucijos, kurių administruojamos teritorijos yra prie ES išorės sienų;

18.

primena, kad atsižvelgiant į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą, Viduržemio jūros regionas atlieka pagrindinį vaidmenį švelninant karo padarinius, priimant priverstinai perkeltus gyventojus ir kartu toliau deda pastangas, kad būtų užtikrinta taikos stiprinimo pažanga regiono pakrantės teritorijose;

19.

atsižvelgdamas į šiuos iššūkius patvirtina, kad būtina labiau integruotai sujungti tris pakrantes, siekiant stiprinti sanglaudą, didinti regiono svarbą Europos ir pasaulio mastu bei jo inovacijų diegimo potencialą, taip pat prisidėti prie žmonių gerovės ir aplinkos išsaugojimo;

20.

pripažįsta, kad šiame procese svarbų vaidmenį atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios labai susitelkusios įgyvendina iniciatyvas ir veikia tinkluose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros sąjungoje (VJS), Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjoje (ARLEM) ir Viduržemio jūros regiono bendradarbiavimo aljanse („MedCoopAlliance“), taip pat Europos periferinių jūrų regionų konferencijos Viduržemio jūros regiono šalių komisijoje (CPMR);

21.

atkreipia dėmesį, kad visos problemos, su kuriomis susiduria Viduržemio jūros regionas (klimato kaita, erozija, dykumėjimas, tarša plastiku, migracija, perteklinis turizmas ir t. t.), koncentruojasi salynuose ir salose, todėl jos yra idealios bandomosios teritorijos integruotai tvaraus vystymosi politikai Viduržemio jūros regione įgyvendinti, ir ragina Europos Komisiją toliau įgyvendinti baseinui pritaikytą salų strategiją;

22.

pritaria Europos Komisijai, kad Europos žaliojo kurso tikslai turi būti įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, kurios susiduria su tais pačiais klimato ir aplinkosaugos iššūkiais;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad trijų pakrančių vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos poveikio klausimus, paragino priimti „Viduržemio jūros žaliąjį kursą“ (5);

24.

pripažįsta svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka (privalo atlikti) kaip regionų ir valstybių sąjungininkės įgyvendinant pasaulines ir regionines darbotvarkes;

25.

taip pat pabrėžia, kad makroregioninė strategija, kuria skatinama stiprinti politinį dialogą, yra labai svarbi įgyvendinant naująją Viduržemio jūros regiono darbotvarkę, kaip išdėstyta Europos Komisijos 2021 m. vasario mėn. komunikate „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis“ (6);

Viso Viduržemio jūros baseino integruotos strategijos kūrimas

26.

vertina teigiamus rezultatus ir tvirtesnį bendradarbiavimą, kuriems sąlygas sudarė Viduržemio jūros regiono suinteresuotųjų subjektų, visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijų, įsipareigojimai; ragina šiuos suinteresuotuosius subjektus, ypač vietos ir regionų valdžios institucijas, stiprinti šį bendradarbiavimą, kad būtų parengtos sąlygos makroregioninei Viduržemio jūros regiono strategijai sukurti;

27.

džiaugiasi, kad padaryta didelė pažanga siekiant integracijos Viduržemio jūros regione, pasitelkiant Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninę strategiją (EUSAIR) ir jūros baseino strategiją „WestMED“;

28.

primygtinai ragina Europos Komisiją toliau siekti iniciatyvos „WestMED“ pažangos, suteikiant jai išteklių, sukuriant tvirtą struktūrą ir ilgalaikę konsolidavimo strategiją, palengvinančią makroregioninę integraciją vakariniame Viduržemio jūros regione;

29.

pabrėžia, kad reikia geriau koordinuoti dabartines bendradarbiavimo iniciatyvas ir programas ir pagrindinius subjektus visoje daugiapakopio valdymo struktūroje, kad nesusilpnėtų pastangos ir poveikis. Todėl būtina pagaliau sukurti Viduržemio jūros regiono teritorijoms skirtą veiklos priemonę, leidžiančią joms parengti ir įgyvendinti integruotą strategiją, konkretų veiksmų planą ir bendrus projektus, atsižvelgiant į bendrus prioritetus, kuriuos nustatė dabartinės institucinės bendradarbiavimo sistemos, pavyzdžiui, VJS, ARLEM ir kt., ir tokias iniciatyvas kaip „MedCoopAlliance“ arba BLUEMED;

30.

mano, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninėje strategijoje šie klausimai bus sprendžiami ne pakeičiant esamas strategijas, bet papildant jų veiksmus ir taip didinant jų poveikį, siekiant spręsti bendrus uždavinius, pavyzdžiui, kylančius kovojant su klimato kaita ir vykdant skaitmeninę transformaciją, paversti juos didelėmis darnaus vystymosi galimybėmis ir taip prisidėti prie teisingos ir įtraukios žaliosios pertvarkos naudojantis bendromis galimybėmis, ypatingą dėmesį skiriant žmogiškajam aspektui ir jaunimo galimybėms, tokiu būdu atveriant regiono ekonominį potencialą piliečių naudai;

31.

pabrėžia, kad makroregioninė strategija, siekiant prasmingai išspręsti kylančius bendrus uždavinius, būtinai turi būti rengiama Viduržemio jūros baseino mastu ir apimti tris pabaseinius – vakarų, rytų bei Adrijos ir Jonijos jūrų. Todėl ši strategija turi būti atvira visiems nuo pat jos pradžios ir ilgainiui turėtų apimti visą Viduržemio jūros baseiną trijuose krantuose;

32.

ragina Viduržemio jūros makroregioninėje strategijoje, kaip ir bet kurioje kitoje jūrų makroregioninėje strategijoje, ypatingą dėmesį skirti salų teritorijoms pagal SESV 174 straipsnį; ragina sutelkti dėmesį į šių teritorijų ypatumus ir pažeidžiamumą užmezgant glaudesnę partnerystę su šiomis teritorijomis, valstybėmis narėmis ir Europos Sąjunga, imantis konkrečių ir suderintų veiksmų;

33.

pažymi, kad ši regioninė integracija turi būti vykdoma žingsnis po žingsnio, remiantis savanorišku Viduržemio jūros regiono nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų požiūriu, atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos kelia tam tikros nestabilios saugumo, politinės ir diplomatinės situacijos;

Pagrindiniai Viduržemio jūros regiono daugiapakopio valdymo principai

34.

siūlo būsimos makroregioninės strategijos Viduržemio jūros regione valdymą visiškai susieti su daugiapakopio valdymo principu, pagal kurį valdyme dalyvautų Europos, nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijos, o taip pat atitinkamos jų asociacijos ir euroregionai;

35.

mano, jog norint, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninė strategija būtų veiksminga, ji turi būti grindžiama tvirta ir reprezentatyvia valdymo sistema, kurioje būtų: i) visuotinė politinio lygmens asamblėja, apimanti Europos, nacionalines ir regionų ir vietos valdžios institucijas ir jų atitinkamas asociacijas bei euroregionus, ii) vykdomoji taryba, vienijanti kiekvienos strategijoje atstovaujamos valstybės nacionalinio koordinavimo narius (nregionų ar nacionalinio lygmens) ir skatinanti regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei stebėtojus iš regionų ir vietos valdžios institucijų tinklų, jų atitinkamų asociacijų ir euroregionų, iii) teminės veiklos grupės, kad būtų rengiami ir įgyvendinami konkretūs bendradarbiavimo projektai, kuriems būtų sutelkti viešieji ir privatūs socialiniai ir ekonominiai subjektai, akademinė bendruomenė ir pilietinė visuomenė;

36.

siūlo, remiantis gerąja WestMED praktika, nustatyti bendrą pirmininkavimą kasmetinės rotacijos tvarka, kurį kartu užtikrintų ES valstybės ir šalys partnerės, bendradarbiaujančios glaudžiai remiamos regionų ir vietos valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų. Šis pirmininkavimas turėtų vykti įvertinant iš eilės pirmininkaujančias valstybes (buvusią / dabartinę / būsimą) ir išlaikant ES ir strategijoje dalyvaujančių šalių partnerių pusiausvyrą, kartu užsitikrinant regionų ir vietos valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų, kurios taip pat rotuotų tokiu pat pagrindu, paramą. Tokia dinamika yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad bus atsižvelgta į įvairius makroregioninės strategijos valdymo organus ir jie bus susieti, ir tam, kad būtų nustatyta strateginė veiksmų kryptis parengiant metines darbo programas. Techninis sekretoriatas (Viduržemio jūros makroregioninės strategijos sekretoriatas) turėtų koordinuoti ir remti šią strategiją;

37.

siekiant užtikrinti suderinamumą su esamomis iniciatyvomis, siūlo, kad strategijos įgyvendinime dalyvautų pagrindinių tarptautinių ir Europos organizacijų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, VJS, „MedCoopAlliance“ ir ARLEM, taip pat EUSAIR ir „WestMED“ atstovai; ETBG taip pat yra perspektyvios kaip daugiapakopio valdymo „laboratorijos“ naujosios Viduržemio jūros regiono darbotvarkės tikslams remti;

Į prioritetinius uždavinius orientuota makroregioninė strategija

38.

mano, kad Viduržemio jūros regiono makroregioninė strategija turėtų būti skirta ribotam skaičiui bendrų uždavinių, kurie bus palaipsniui sprendžiami; pabrėžia, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka yra pagrindiniai iššūkiai, kuriuos reikėtų spręsti pirmiausia;

39.

ragina pirmiausia stengtis sutelkti dėmesį į pagrindinius iššūkius – klimato kaitos, skaitmeninės pertvarkos ir ekologinės ir humanitarinės krizės – ir į būtiną perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Viduržemio jūros regiono lygmeniu reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų šiose prioritetinėse srityse: salynų ir salų, pakrančių ir miestų zonų ateitis, jūros tarša (ypač mikroplastikais ir nuotekomis), biologinės įvairovės išsaugojimas, agroekologija, žiedinė ekonomika, gamtinių pavojų valdymas ir prevencija, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos ir atsakas į humanitarinę krizę užtikrinant pagrindines žmogaus teises;

40.

siūlo Europos Komisijai artimiausiu metu paremti per Interreg Euro-MED arba kitas atitinkamas esamas programas (atsižvelgiant į tai, kad makroregioninės strategijos paklūsta trijų „ne“ taisyklei: jokių naujų teisės aktų, jokio naujo finansavimo, jokios naujos institucijos) bandomojo projekto dėl nulinės taršos Viduržemio jūroje paskelbimą 2024 m., taip pat teminiu požiūriu prisidėti prie „Vandenynų misijos“ (7). Bus siekiama pradėti bendrą šalių ir teritorijų, norinčių kurti Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją, darbą ir, siekiant konkretaus tikslo, išbandyti pagrindinius jos principus;

41.

būtų galima pastangas išplėsti šiais klausimais, susijusiais su naująja Viduržemio jūros regiono darbotvarke:

a)	skatinti subalansuotą ir tvarią ekonominę plėtrą įgyvendinant bendrus projektus, kuriais siekiama stiprinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir tausų gamtos išteklių naudojimą, taip pat tarpusavyje susijusį verslumą;

b)	integruoti mėlynąją ekonomiką;

c)	skatinti žmogiškąjį vystymąsi, taip pat kultūros bei paveldo, turizmo, švietimo, sveikatos, užimtumo, jaunimo ugdymo ir marginalizuotų grupių socialinės įtraukties ir pagalbos pabėgėliams srityse, taip pat patenkinant poreikius, kylančius dėl migracijos srautų, ypač prie ES išorės sienų;

d)	skatinti sujungimą pasitelkiant transportą ir skaitmeninę infrastruktūrą;

e)	didinti maisto ir energijos autonomiją Viduržemio jūros regione, atsižvelgiant į klimato kaitos ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje padarinius;

f)	stiprinti viešųjų ir privačiųjų institucijų priemones ir gebėjimus siekiant sušvelninti klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo priežastis;

Esamu finansavimu pagrįstas operatyvinių veiksmų planas

42.

mano, kad būtina Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją grįsti operatyvinių veiksmų planu, kuris leistų prioritetus paversti konkrečiais veiksmais Viduržemio jūros regiono mastu. Siekiant užtikrinti, kad į planą būtų tinkamai įtrauktas teritorinis aspektas (prisidedant prie bendros geresnio, įtraukaus ir darnaus Viduržemio jūros regiono vystymosi vizijos įgyvendinimo, taip pat siekiant įtraukti pilietinę visuomenę trijose Viduržemio jūros pakrantėse) rengiant planą dalyvaus arčiausiai piliečių esančios vietos ir regionų valdžios institucijos;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros regiono projektams remti galima sutelkti daug lėšų, įskaitant 7 mlrd. EUR, kuriuos Europos Komisija skyrė pagal Europos kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (KVTBP). Viduržemio jūros regione veikiančios Europos teritorinio bendradarbiavimo programos („Next-MED“, EUROMED, ADRION, MARITTIMO) taip pat suteikia didelę galimybę remti projektus, galinčius padėti siekti makroregioninės strategijos tikslų;

44.

primena, kad daugelyje Europos Komisijos tiesiogiai įgyvendinamų programų, pavyzdžiui, „Europos horizontas“, LIFE arba „Erasmus+“, gali dalyvauti trečiosios šalys, todėl jos yra svarbus papildomo finansavimo šaltinis. Be to, tokiomis programomis, tokiomis kaip Partnerystė mokslinių tyrimų inovacijų srityje Viduržemio jūros regione (PRIMA) arba Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse sukurtomis dvišalėmis priemonėmis tiesiogiai remiamas bendradarbiavimas Viduržemio jūros regione;

45.

atkreipia dėmesį į tai, kad paramos teikėjai: Pasaulio bankas arba Europos investicijų bankas, ir institucijos, kaip antai Annos Lindh fondas, taip pat aktyviai veikia Viduržemio jūros regione ir gali sudaryti palankesnes sąlygas bendrų projektų atsiradimui;

46.

galiausiai nurodo, kad daugelis valstybių, regionų ir miestų įgyvendina decentralizuoto bendradarbiavimo programas, kurios taip pat gali padėti įgyvendinti didesnius bendradarbiavimo projektus Viduržemio jūros regione;

47.

be to, pabrėžia, kad įgyvendinant 2021–2027 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo programas bus kuriami valdymo mechanizmai, kad būtų lengviau koordinuoti šiame regione turimą Europos finansavimą. Komitetas mano, kad šiais veiksmais galima konkrečiai prisidėti prie Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos sukūrimo;

Išvados

48.

palankiai vertina tai, kad Viduržemio jūros regiono šalių bendradarbiavimui suteiktas naujas postūmis Viduržemio jūros pasaulio forume, kuris buvo surengtas Prancūzijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu;

49.

laukia, kol Europos Sąjungai pirmininkavimą perims Viduržemio jūros regiono šalis, konkrečiai – 2023 m. pirmininkausianti Ispanija, tikėdamasis, kad bus vėl atkreiptas dėmesys į Viduržemio jūros regiono valdymą ir jo atnaujinto valdymo ir bendradarbiavimo makroregioninio pagrindo galimybes;

50.

ragina Europos Komisiją ir ES valstybes nares remti Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos ir kitų reikalingų naujų makroregioninių strategijų kūrimą;

51.

taip pat ragina Europos Parlamentą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą remti paskatas, nukreiptas į viso Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją, siekiant geresnio, integruoto ir darnaus Viduržemio jūros regiono;

52.

ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. kreiptis į Europos Komisiją, kad ji parengtų Viduržemio jūros regiono makroregioninę strategiją ir veiksmų planą, kuriems Taryba ir Europos Parlamentas pritartų Ispanijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpiu 2023 m. antrąjį pusmetį.

Briuselis, 2022 m. spalio 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) P7_TA (2012) 0269.

(2) 13424/20. 2020 m. gruodžio 2 d. Tarybos išvados dėl makroregioninių strategijų įgyvendinimo.

(3) Randone. et al. (2017), Reviving the economy of the Mediterranean Sea: actions for a sustainable future („Viduržemio jūros regiono šalių ekonomikos atgaivinimas. Veiksmai siekiant tvarios ateities“), Pasaulinio gamtos fondo Viduržemio jūros iniciatyva.

(4) MedECC (2020 m.) Klimato ir aplinkos pokyčiai Viduržemio jūros baseine. Dabartinė padėtis ir pavojus ateičiai. Pirmoji Viduržemio jūros regiono vertinimo ataskaita [Cramer, W., Guiot, J., Marini, K. (red.)] Viduržemio jūros sąjunga, Mėlynasis planas, UNEP/MAP, Marselis.

(5) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėjos (ARLEM) plenarinis posėdis, 2020 m. sausio 23 d.

(6) JOIN(2021) 2 final. Taip pat žr. Regionų komiteto nuomonę „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (OL C 440, 2021 10 29, p. 19).

(7) ES misija: atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/12

Europos regionų komiteto nuomonė „ES miestų ir regionų vaidmuo atkuriant Ukrainą“

(2022/C 498/03)

Pagrindinis pranešėjas:

Dario NARDELLA (PES / IT), Florencijos meras

Pamatiniai dokumentai:

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymas pateikti nuomonę

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“,

COM(2022) 233 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

dar kartą smerkia Rusijos vykdomą neišprovokuotą karą prieš Ukrainą, kuriuo brutaliai pažeidžiama tarptautinė teisė, demokratiniai ir teisinės valstybės principai, ir neišprovokuotą, nepagrįstą ir nepateisinamą agresiją prieš Ukrainos žmones, taip pat išpuolį prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, kuriuos RK tvirtai remia. Todėl RK prisijungia prie tų, kurie visame pasaulyje smerkia 2022 m. rugsėjo mėn. pabaigoje Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose surengtus vadinamuosius referendumus, nes jie pažeidžia beveik visus įmanomus demokratijos standartus; ragina ES valstybes nares, ES institucijas ir ES šalis partneres ir toliau vieningai remti Ukrainą, nes ji taip pat kovoja už mūsų laisvę ir Europos vertybes. Teikiant šią paramą ir darant spaudimą agresorei Rusijai labai svarbios nuoseklios sankcijos;

labai apgailestauja, kad dėl Rusijos invazijos jau žuvo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių, kurių dauguma civiliai, dar daugiau buvo sužeista, taip pat dėl milijonų žmonių tapusių perkeltaisiais asmenimis Ukrainoje ir trečiosiose šalyse; smerkia tai, kad okupuotoje Ukrainoje Rusijos agresoriai vykdo išpuolius prieš vietos ir regionų atstovus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, juos grobia ir sulaiko; RK prisijungia prie Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso ir reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti; pabrėžia, kad dėl Rusijos įsiveržimo masiškai sunaikinta Ukrainos infrastruktūra, pastatai, mokyklos, ligoninės, gyvenamieji namai ir kultūros paveldas, o padaryta žala, remiantis kai kuriais skaičiavimais, siekia daugiau kaip 750 mlrd. EUR, taip pat apgailestauja dėl numatomo didelio BVP sumažėjimo, kuris, remiantis TVF prognozėmis, gali siekti 35 proc. RK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos ekonomika prarado 30–50 proc. gamybos pajėgumų, o didžiausi ekonominiai nuostoliai patirti svarbiausiuose rytų ir pietų Ukrainos regionuose;

mano, kad Europa būtina turi atstatyti Ukrainą ir tai yra moralinė pareiga, kad atstatymui reikės papildomų, ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) šiuo metu nenumatytų išteklių, todėl gali prireikti taikyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 122 straipsnį, taip pat numatyti naują papildomą finansavimą iš biudžeto. Atsižvelgdamas į išimtines karo Ukrainoje aplinkybes, RK pritaria minčiai 2023 m. paankstintai atlikti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

pažymi, kad iš Ukrainai pažadėtos 9 mlrd. EUR ES makrofinansinės paramos iki šiol susitarta tik dėl 6 mlrd. EUR, kai paskaičiuota, kad mėnesiniai poreikiais siekia 5–7 mlrd. EUR; primena, kad karo aplinkybėmis ES biudžete numatyta 70 proc. atidėjinių norma, palyginti su įprasta 9 proc. norma, ir kad 2021–2027 m. ES biudžete nebėra pakankamai maržų paskoloms finansuoti; todėl pabrėžia, kad reikia alternatyvių pagalbos finansavimo būdų, be kita ko, valstybėms narėms teikiant papildomas valstybės garantijas;

pabrėžia, kad atstatymo procesas turi būti vykdomas laikantis principo „iš apačios į viršų“, įtraukiant Ukrainos ir ES vietos ir regionų valdžios institucijas, ir grindžiamas Ukrainos decentralizacijos reforma, kuri jau buvo gerokai pažengusi į priekį iki 2022 m. vasario 24 d.; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į 2022 m. rugsėjo mėn. paskelbto tyrimo „Vietos irregionų valdžios institucijų dalyvavimo atstatant Ukrainą iššūkiai ir galimybės“ (1) rekomendacijas; mano, kad decentralizuotas atstatymo procesas taip pat yra geriausias būdas suteikti Ukrainos piliečiams galimybę likti savo šalyje ir taip sumažinti tolesnius imigracijos srautus; kartu nepritaria dirbtinėms kliūtims Ukrainos piliečių imigracijai ir prašo artimiausiu metu persvarstyti Tarybos direktyvą 2001/55/EB (2) dėl laikinosios apsaugos, kad pabėgėliams būtų suteikta ilgesnė nei trejų metų gyvenimo šalyje garantija;

palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Kandidatės statusas turėtų tapti paskata Ukrainos administracijai dėti naujas pastangas vykdyti reformas, o atstatymas turėtų būti vertinamas kaip galimybė užtikrinti didesnį suderinimą su ES standartais ir politika; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pabrėžia, kad Ukrainos ir ES asociacijos susitarimas jau apima apytiksliai 70 proc. ES acquis; tikisi, kad Ukraina tęs kovą su korupcija, nes tai Europos Komisijos nuomonėje dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje buvo nurodyta kaip viena iš septynių sričių, kuriose reikia imtis skubių reformų (3), ir kad rezultatai bus įvertinti iki 2022 m. pabaigos. Reformos taip pat turėtų užtikrinti skaidrų ir teisingą pagalbos lėšų paskirstymą;

pabrėžia, kad RK galėtų, be kita ko, Jungtiniame konsultaciniame komitete, imtis veiksmų, kuriais visų pirma būtų pasirengta derinimui su ES sanglaudos politikos acquis, padėti stiprinti gebėjimus ir gerą valdymą organizuojant mokymus ir keičiantis geriausia patirtimi su kolegomis;

Bendrieji Ukrainos atkūrimo proceso principai

palankiai vertina Lugano deklaraciją, kurioje Ukrainos parengtas atkūrimo ir vystymosi planas pripažįstamas kaip visaapimanti sistema ir gaivinimo proceso orientyras, sudarantis sąlygas koordinuotam įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui ir partnerystėms;

ragina tarptautinę bendruomenę, vadovaujamą ES, sukurti veiksmingą Ukrainos vyriausybės ir visų jos dvišalių ir daugiašalių partnerių, organizacijų ir tarptautinių finansinių įstaigų bei paramos teikėjų koordinavimo platformą, padėsiančią parengti ir įgyvendinti Ukrainos atstatymo ir vystymosi planą, ir mano, kad šiuo atžvilgiu esminės reikšmės turi Europos Komisijos planai sukurti Ukrainos atstatymo platformą, kurioje būtų koordinuojamas Ukrainos atstatymui skirtas visų paramos teikėjų finansavimas, su sąlyga, kad platforma visapusiškai integruos partnerystės principą ir į visus savo planavimo ir įgyvendinimo etapus kaip visateisį partnerį įtrauks Miestų ir regionų aljansą Ukrainos atstatymui;

10.

pritaria nuomonei, kad Ukrainos atstatymo procesas turėtų būti diferencijuotas atsižvelgiant į tvarkaraštį, saugumo riziką, karo poveikį regionui ir konkrečius sanglaudos uždavinius (4). Per pirmąjį etapą, kol tikriausiai dar tęsis karo veiksmai, reikėtų reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, antrasis etapas turėtų būti skirtas ypatingos svarbos infrastruktūros ir paslaugų atkūrimui, o per trečiąjį etapą turėtų būti sudarytos sąlygos ilgalaikiam tvariam augimui. Kiekvienu iš šių trijų atkūrimo etapų svarbu stiprinti savivaldybių pajėgumus, kad Ukrainos vietos valdžios institucijos galėtų pačios koordinuoti savo teritorijos atkūrimą;

11.

ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus, įskaitant pavienes valstybes nares, per pirmąjį etapą teikti tiesioginę finansinę pagalbą, skirtą padėti Ukrainos gyventojams saugiai išgyventi artimiausią žiemą. Fronto regionuose šis finansavimas turėtų būti skiriamas humanitarinei pagalbai (maistui, kurui, medikamentams, geriamojo vandens tiekimo ir valymo sistemoms ir t. t.), laikino būsto suteikimui (palapinėms, surenkamųjų namų konstrukcijoms, šildymo sistemoms ir pan.), išminavimui, taip pat logistinei paramai, kuri padėtų palaikyti susisiekimą su šiais regionais, taip pat reikalingų transporto priemonių (autobusų, greitosios pagalbos automobiliai, gaisrų gesinimo sunkvežimiai, sunkvežimiai, kasimo mašinos ir kt.) tiekimui. Santykinai saugiuose ir pakankamai toli nuo mūšio lauko esančiuose regionuose reikėtų teikti techninę paramą, kuri leistų užtikrinti paslaugas viduje perkeltiems asmenims, juos apgyvendinti ir integruoti, taip pat paramą pramonės pajėgumų perkėlimui ir transporto koridorių, kuriais Ukrainai gabenama humanitarinė pagalba ir vykdomas Ukrainos eksportas į užsienį, išsaugojimui;

12.

šiomis aplinkybėmis palankiai vertina rugsėjo 16 d. Europos Komisijos įsipareigojimą pirmuoju etapu skirti 150 mln. EUR pagalbai šalies viduje perkeltiems asmenims Ukrainoje ir 100 mln. EUR mokyklų, sunaikintų dėl Rusijos bombardavimų, atstatymui, tačiau mano, kad šių sumų iš esmės nepakanka atsižvelgiant į pirmojo etapo greito atsigavimo poreikius, kurie, kaip apskaičiuota, sudarys 17 mlrd. EUR, iš kurių 3,4 mlrd. EUR turės būti skirti jau 2022 m.;

13.

mano, kad antrasis atstatymo etapas turėtų būti skirtas ypatingos svarbos infrastruktūros ir paslaugų atkūrimui, įskaitant centrinį šildymą, elektros energiją, vandens tiekimo ir nuotekų sistemas, mokyklas, ligonines ir gyvenamuosius namus. Viešųjų darbų sistemos sudarytų sąlygas įsidarbinti stipriai nuniokotų vietovių žmonėms;

14.

siūlo per trečiąjį atstatymo etapą padėti pamatus ilgalaikiam tvariam augimui, pagrįstam integruoto planavimo teritoriniu lygmeniu strategija, kartu laikantis sisteminio požiūrio kuriant tvarias, ekologiškas, pažangias ir įtraukias teritorijas ir EBPO tobulinamojo atkūrimo principo. Šiame etape daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų pasiektas Ukrainos vyriausybės nustatytas principas iki 2030 m. 65 proc. sumažinti visą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Visomis investicijomis į energetikos sektorių turėtų būti prisidedama prie dekarbonizacijos ir Ukrainos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, atsižvelgiant į tai, kad 30 proc. saulės energijos gamybos pajėgumų ir 90 proc. vėjo jėgainių yra sunaikinta arba atsidūrė Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose. Investicijos taip pat turėtų būti orientuojamos į daugumos Ukrainos savivaldybių centralizuoto šildymo sistemų atstatymą, jas pakeičiant šiuolaikinėmis centrinio šildymo sistemomis, kurių veikimas nėra pagrįstas iškastinio kuro deginimu. Šiame etape taip pat būtų labai svarbu atkurti būsto fondą, atstatyti mokyklas ir ligonines siekiant pritraukti Ukrainos pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, kad jie sugrįžtų į savo vietas, kuriose gyveno iki karo;

15.

ragina Europos Sąjungą, valstybes nares ir tarptautines finansų įstaigas skirti dotacijas, o ne paskolas, nes vargu, ar Ukraina trumpuoju laikotarpiu galės tvarkyti ir grąžinti papildomas skolas. Dėl paskolų ateityje padidėtų skolos krizės rizika, atsižvelgiant į tai, kad iki karo Ukrainos išorės skola jau sudarė apytiksliai 130 mlrd. EUR, o tai yra 80 proc. BVP. Tais atvejais, kai įstaigos negali skirti dotacijų, turėtų būti teikiamos paskolos be palūkanų arba su labai mažomis palūkanomis, ypač įgyvendinant projektus, kuriais siekiama padėti savivaldybėms;

16.

mano, kad, atsižvelgiant į Ukrainos pradėtą stojimo į ES procesą ir siekiant įteisinti stiprų koordinavimo vaidmenį ES įgyvendinant atstatymo strategiją, Europos Komisija turėtų pasiūlyti esminę Ukrainos atstatymo priemonę, kuri gali būti kuriama remiantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, kuriuo pagrįsta ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kurios išmokos būtų pradėtos grąžinti nuo 2027 m. Ši priemonė turėtų sudaryti sąlygas ES iš anksto finansuoti didelę dalį (40 proc.) atstatymo ir atkūrimo išlaidų Ukrainoje, kurias bendrai apskaičiavo Ukrainos vyriausybė, Europos Komisija ir Pasaulio bankas ir kurios sudarytų 349 mlrd. EUR laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. birželio 1 d., o poveikis būtų ypač didelis būsto, transporto, prekybos ir pramonės sektoriuose ir atstatant sugriautus Černihivo, Donecko, Luhansko, Charkivo, Kyjivo ir Zaporižios regionus (sritis);

17.

atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina liepos 20 d. paskelbtą šešių Ukrainos šalių kreditorių grupės ketinimą iki 2023 m. pabaigos sustabdyti skolos, dėl kurios Ukraina susitarė su jos nariais, grąžinimą;

18.

ragina Europos Sąjungą ir tarptautines finansų įstaigas sukurti teisinį pagrindą, kad dėl sankcijų įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymo procesui;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu greitai imtis priemonių humanitarinei katastrofai Ukrainoje išvengti, todėl reikalauja nustatyti pagrįstas, prie aplinkybių pritaikytas sąlygas, kurios būtų grindžiamos įvertinamais ir patikrinamais rezultatais;

20.

pažymi, kad atstatymo procesas turėtų būti grindžiamas socialinių ir aplinkos standartų griežtinimu ir atitikti ES acquis, todėl ragina Ukrainos valdžios institucijas savo darbo teisės aktus visiškai pritaikyti prie Tarptautinės darbo organizacijos nurodytų standartų;

21.

palankiai vertina Lugano deklaracijoje nustatytą demokratinio dalyvavimo principą, pagal kurį reikalaujama, kad atkūrimo procesas būtų grindžiamas visos visuomenės, įskaitant Ukrainoje perkeltus ir į užsienį emigravusius asmenis, pastangomis, vietos savivalda ir veiksminga decentralizacija; taip pat sutinka su tuo, kad deklaracijoje remiamas įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas ir kad dėmesys skiriamas vientisumui, skaidrumui ir atskaitomybei, kurie yra esminiai principai, padedantys sėkmingai įgyvendinti nacionalinį atkūrimo ir vystymosi planą;

Miestų ir regionų vaidmuo

22.

palankiai vertina prezidento V. Zelenskio Ukrainos atstatymo ir ilgalaikio vystymosi koncepciją, pagrįstą Ukrainos ir ES miestų ir regionų porine veikla, taip pat Europos Vadovų Tarybos pirmininko raginimą RK remti Ukrainos atstatymo planą, parengtą remiantis praktiniu ir racionaliu požiūriu, numatant Ukrainos ir ES vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

23.

atkreipia dėmesį į 2022 m. birželio 30 d. pradėjusį veikti Miestų ir regionų aljansą už Ukrainos atstatymą, kuris turi tapti priemone nustatyti Ukrainos vietos ir regioninius poreikius, koordinuoti pastangas su Europos Sąjungos miestais ir regionais, pasirengusiais skirti išteklių paremti veiksmingą ir tvarų Ukrainos atstatymą ir sudaryti palankias sąlygas Aljanso pagrindinių partnerių bendradarbiavimui su ES institucijomis ir Ukrainos atstatymo platformos veikėjais, taip pat skatinti ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijų ir asociacijų bendradarbiavimą ir skleisti žinias apie Ukrainos vietos valdžios institucijų įgyvendinamus atstatymo projektus;

24.

įsipareigoja padedant Aljansui sudaryti palankesnes sąlygas dalintis patirtimi per porinės veiklos ir tarpusavio mainų programą siekiant ugdyti gebėjimus, skatinti gerą valdymą ir teikti techninę paramą Ukrainos miestams ir regionams, kad šalies miestai ir regionai galėtų vykdyti atkūrimo procesą, kuris apimtų ne tik tvarų infrastruktūros atstatymą, bet ir socialinį aspektą, švietimą, demokratiją ir valdymą; pažymi, kad nors dvišalės tarpusavio programos, kuriose dalyvauja miestai ir regionai, įskaitant porinės veiklos programas, gali būti ypač tinkamos kai kurioms su gebėjimų stiprinimu ir vietos lygmens atkūrimu susijusioms pastangoms, platesnio masto investavimo schemose galėtų dalyvauti didesnė miestų ir regionų grupė, taip pat patyrę suinteresuotieji subjektai, be kita ko, siekiant pasirengti suderinimui su ES regioninės politikos valdymo modeliais;

25.

prašo Europos Sąjungą pripažinti svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį bendradarbiaujant su visomis Ukrainos ir ES savivaldos asociacijomis, kurios priklauso Europos miestų ir regionų aljansui už Ukrainos atstatymą (5), ir ragina Ukrainos vietos valdžios institucijų ir jų asociacijų gebėjimų stiprinimui teikti specialią paramą, kurią būtų galima koordinuoti per būsimą Ukrainos atstatymo platformą;

26.

pažymi, kad Ukrainos decentralizacijos ir regioninės plėtros reformos labai prisidėjo prie vietos demokratijos konsolidavimo, savivaldos stiprinimo ir bendro šalies vietos bendruomenių atsparumo didinimo. Šios reformos buvo įgyvendinamos su didele Europos Sąjungos regionų ir vietos valdžios institucijų ir jų asociacijų parama, be kita ko, pagal programą „U-LEAD with Europe“, ir su tiksline RK parama, kurią jis teikė pasitelkdamas specialiąją darbo grupę Ukrainos klausimais ir vykdydamas tarpusavio bendradarbiavimo veiklą. Sėkmingos decentralizacijos reformos priartino Ukrainą prie Europos Sąjungos ir jos puoselėjamų laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės vertybių;

27.

pabrėžia, kad su Ukraina sieną turintys ES regionai parodė precedento neturintį solidarumą priimdami daug nuo karo bėgančių ukrainiečių, todėl jiems taip pat reikalinga koordinuota ir sisteminga Europos Sąjungos parama;

28.

siūlo parengti sustiprintą programą U-LEAD, kuri taptų svarbi daugiašalė priemonė vietos bendruomenėms remti ir kuria būtų skatinama Ukrainos decentralizacija. Ši U-LEAD 2.0 programa būtų finansuojama pagal specialią biudžeto eilutę, skirtą remti tolesnį Ukrainos decentralizacijos procesą, stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus kai tik bus įmanoma taikyti ES sanglaudos politikos acquis. Tai taip pat būtų tarpusavio mainų programa ir bendrų investicinių projektų programa, kuri atvertų galimybę ES ir Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant dalyvauti rengiant ir vykdant ES remiamą atstatymą;

29.

primena apie didelę tarpusavio bendradarbiavimo patirtį, kuria RK nariai įgijo Ukrainoje ir už jos ribų, ir atkreipia dėmesį į RK ir jo partnerių aljanse, kaip ES tarpusavio bendradarbiavimo vietos ir regionų lygmeniu centro, vaidmenį, kurio galėtų imtis sutelkdami ES miestus ir regionus remti Ukrainos atstatymą;

30.

pažymi, kad labai svarbu toliau užtikrinti vietos savivaldos institucijų įgalėjimą imtis vadovaujamojo vaidmens kartu su Ukrainos centrine valdžia, ES ir kitais tarptautiniais partneriais atkuriant ir atstatant Ukrainą; pakartoja savo pažadą toliau dėmesį skirti vietos ir regionų valdymo tobulinimui, įskaitant skaidrumą, kovą su korupcija, vietos žiniasklaidos laisvės apsaugą ir e. valdžios skatinimą;

31.

ragina sukurti paprastą dalyvavimo mechanizmą, pašalinti biurokratines kliūtis ir numatyti pakankamai išteklių, kurie sudarytų sąlygas ES institucijoms, Europos savivaldybėms, regionams, euroregionams, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėms ir asociacijoms padėti analogiškiems Ukrainos subjektams vykdyti atstatymo veiksmus, taip pat laikytis įtraukaus požiūrio, sutelkiančio savivaldybes ir regionus, kad išliktų nuoseklumas su ligšioliniu įdirbiu Ukrainos darnaus teritorinio vystymosi srityje (Ukrainoje ir ES);

32.

atkreipia dėmesį į svarbų ES Dunojaus regiono strategijos vaidmenį remiant Ukrainos atstatymo procesą; šioje strategijoje dalyvauja Ukraina ir ji yra integruotas bendradarbiavimo su regionų ir vietos valdžios institucijomis pagrindas;

33.

šiomis aplinkybėmis palankiai vertina iniciatyvą, kurios ėmėsi tinklas „Eurocities“, rugpjūčio 19 d. su kompetentingomis Ukrainos institucijomis pasirašęs susitarimo memorandumą siekiant remti tvarų Ukrainos miestų atstatymą (6), kuris papildo Aljanso pradėtas bendradarbiavimo pastangas;

34.

palankiai vertina Europos Komisijos įsipareigojimą suteikti lankstumo siekiant tęsti Europos kaimynystės tarpvalstybinio ir INTERREG tarptautinio bendradarbiavimo programas ir ypač 100 proc. bendrai finansuoti tarpvalstybines programas su Ukraina ir Moldova, įgyvendinant bendradarbiavimo projektus, kuriuos sužlugdė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą;

35.

ragina į atstatymo procesą įtraukti esamas INTERREG programas, kuriose dalyvauja Ukrainos regionai;

36.

ragina sukurti veiksmingą daugiapakopio valdymo sistemą, grindžiamą EBPO viešųjų investicijų principais visais valdymo lygmenimis;

37.

tikisi, kad Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijoms bus suteikta galimybė dalyvauti ES programose, pavyzdžiui, „Europos horizontas“ ir „EU4Culture“;

38.

primena, kad Aljansas kviečia institucinius finansinius partnerius, tokius kaip EIB, visų pirma pagal EIB ir RK veiksmų planą, taip pat ERPB, EBPO ir Europos Tarybos vystymo banką parengti projektus vietos ir regionų lygmeniu pasitelkiant ES vietos ir regionų patirtį;

39.

atkreipia dėmesį į svarbų Ukrainos merų ir regionų vadovų vaidmenį, kurį jie atlieka didindami tautos atsparumą, ir giria jų drąsą kovojant už mūsų vertybes, nes tai įkvepia visus europiečius ir suteikia stiprų postūmį vietos demokratijai ir įgalėjimui vietos lygmeniu, o tai turi būti svarbus Ukrainos atstatymo aspektas.

Briuselis, 2022 m. spalio 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) https://cor.europa.eu/en/engage/studies/Pages/default.aspx?from=01/01/2022&to=01/01/2023

(3) Europos Komisijos nuomonė dėl Ukrainos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje, 2022 m. birželio 17 d., COM(2022) 407.

(4) Žr. Ukrainos atstatymo gaires, https://cepr.org/publications/books-and-reports/blueprint-reconstruction-ukraine.

(5) https://cor.europa.eu/en/engage/Pages/European-Alliance-of-Cities-and-Regions-for-the-reconstruction-of-Ukraine.aspx

(6) https://www.president.gov.ua/en/news/u-prisutnosti-prezidenta-pidpisano-memorandum-z-eurosities-s-77165.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/17

Europos regionų komiteto nuomonė „Naujoji judumo mieste sistema“

(2022/C 498/04)

Pranešėja

Linda GAASCH (LU/Žalieji), Liuksemburgo miesto bendruomenės tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujoji ES judumo mieste sistema“

COM(2021) 811 final

SWD(2021) 470 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina tai, kad paskelbta naujoji judumo mieste sistema, atsižvelgiant į būtinybę imtis neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų skatinama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pereiti prie kitų transporto rūšių miesto teritorijose, kuriose ir toliau išmetama 23 % viso transporto išmetamo anglies dioksido kiekio;

pabrėžia, kad siekiant ES išmanaus ir darnaus judumo strategijos tikslų, reikia veiksmingo daugiapakopio valdymo metodo, pagrįsto aktyviu subsidiarumu; šiuo tikslu ragina ES lygmeniu stiprinti tiesioginį dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir didinti finansavimo iš ES biudžeto galimybes laikantis aktyvaus subsidiarumo principo;

primena, kad miestų centrų ekonomikos augimas yra tiesiogiai susijęs su judumo sklandumu ir kad judumo sklandumas priklauso nuo tvirto viešojo transporto pagrindo; pabrėžia, kad be ekonominio poveikio, spūsčių sąnaudos ES lygmeniu per metus sudaro 270 mlrd. EUR (1); primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolat stigo viešojo transporto infrastruktūros finansavimo, ir pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimą, kad būtų paspartintas perėjimas prie judumo ir remiamos vietos ir regionų valdžios institucijų investicijos, reikalingos siekiant ES tvarumo tikslų;

patvirtina, jog pritaria tam, kad daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus judumo mieste planams ir kad visoje ES būtų siekiama labiau suderinto požiūrio; pabrėžia aktyvaus judumo, pavyzdžiui, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, naudą aplinkai ir visuomenei, ypač visuomenės sveikatai, ir ragina būsimose atnaujintose darnaus judumo mieste planų gairėse laikytis plataus užmojo požiūrio; ragina laikytis integruoto požiūrio į teritorinį paskirstymą ir teritorijų planavimą, remiantis geriausios praktikos pavyzdžiais šioje srityje ir visapusišku požiūriu į saugą miesto teritorijose; ypač pabrėžia aktyvaus piliečių, visų pirma moterų ir neįgaliųjų, dalyvavimo svarbą didinant atsakomybę už erdvės paskirstymo pokyčius ir stiprinant viešąjį transportą miesto teritorijose;

pabrėžia, kad politiniai sprendimai judumo srityje daro nevienodą poveikį skirtingoms lytims, nes moterys tradiciškai dažniau nei vyrai naudojasi viešuoju transportu, o vyrai dažniau renkasi automobilį; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas prieš teikiant pasiūlymus įvertinti būsimų politikos pasiūlymų poveikį skirtingoms lytims;

atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga paramos sistema, skirta vietos ir regionų valdžios institucijų pastangoms internalizuoti išorės sąnaudas ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“, taip pat didesnis biudžeto procesų lankstumas; šiuo požiūriu svarbu atsižvelgti į padėtį Rytų Europos šalyse, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose. Jose paprastai yra daugiau taršesnių transporto priemonių (automobilių, autobusų). Būtų svarbu ES lygmeniu reglamentuoti taršesnių transporto priemonių (euro 1 –EUR 4) pardavimą, nes šios transporto priemonės iš Vakarų Europos rinkos migruoja į Rytų Europos rinką. Šiuo atžvilgiu taip pat būtų svarbu, kad skurdesni regionai ir šalys parengtų paramos schemas, kurios padėtų jiems pasivyti Vakarų Europos sąlygas. ragina atsižvelgti į didėjančias degalų kainas dėl geopolitinių aplinkybių, kurios atitinka Sąjungos transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus; atkreipia dėmesį į viešųjų subsidijų potencialą remiant ekologiško viešojo transporto paslaugas ir skatinant perėjimą prie kitų transporto rūšių miesto teritorijose, taip pat kovojant su judumo atskirtimi priemiestinėse zonose ir atokesnėse kaimo vietovėse;

Svarbus vaidmuo aktyviam judumui

pabrėžia, kad vaikščiodamas pėsčiasis nepatiria jokių išlaidų, tai sveika ir tvaru; pažymi, kad važiavimas dviračiu yra anglies dioksido neišskirianti ir įperkama transporto alternatyva, kurią galima lengvai derinti su kitomis transporto rūšimis; todėl ragina Komisiją skatinti priemones, skirtas informuotumui apie aktyvaus judumo naudą, palyginti su automobiliais, ir tokios informacijos platinimui didinti, ypač daug dėmesio skiriant aktyvaus judumo vaidmeniui vykdant su nejudria gyvensena susijusių ligų, pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio ir diabeto, prevenciją;

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad, nepaisant šių pranašumų, labiausiai aplinką teršiančios transporto rūšys miestuose, t. y. asmeninės benzininės ir dyzelinės transporto priemonės, užima didžiausią judumui skirtos viešosios erdvės dalį; ragina Europos Komisiją paskatinti vietos valdžios institucijas, skiriant naują finansavimą, sugrąžinti šią erdvę aktyvesniam judumui, pavyzdžiui, vaikščiojimui pėsčiomis ar važiavimui dviračiu, ir stipriam, gerai organizuotam ir integruotam viešajam transportui;

atkreipia dėmesį į tai, kad ėjimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu yra naudingas kaimyninei ar bendruomenės mikroekonomikai, nes pėstieji ir dviratininkai dažniausiai yra netoli nuo gyvenamosios vietos esančių verslo įmonių ir paslaugų klientai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokios kelionės yra naudingos žmonių sveikatai, ypač užkertant kelią kai kurioms ligoms, pvz., širdies ir kraujagyslių ligoms, ir dėl to visuomenė sutaupo daug lėšų;

10.

pabrėžia, kad mikromobilumas gali būti lankstus ir įperkamas pirmo ir paskutinio kilometro kelionių sprendimas ir ne tik, kad svarbu sudaryti geras sąlygas naudotis aktyviomis transporto rūšimis, be kita ko, įrengiant saugias dviračių stovėjimo aikšteles viešojo transporto mazguose (pvz., stotyse), ir skatinant dalijimąsi transporto priemonėmis ieškant paskutinio kilometro sprendimų; taip pat ragina skatinti mikromobilumo diegimą priemiestinėse zonose ir kaimo vietovėse;

11.

pabrėžia, kad svarbu skatinti asmenis įsigyti dviračius, įskaitant elektrinius dviračius, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spūstis; kartoja, kad būtina skatinti laipsniškai atsisakyti privačiojo sektoriaus priemonių, pavyzdžiui, bendrovių išmokų už naudojimąsi automobiliu, ir jas pakeisti tvaresnėmis judumo alternatyvomis;

12.

prašo Komisijos paspartinti darbą kuriant Europos dviračių strategiją, kaip pirmą kartą aptarta 2015 m. neoficialiame Transporto ministrų tarybos susitikime, siekiant sukurti Europos dviračių politikos sistemą ir gaires;

13.

rekomenduoja skatinti aktyvų judumą mažinant su erdve susijusią nelygybę ir gerinant gatvių saugą ir infrastruktūrą; taip pat rekomenduoja didinti dviračių stovėjimo aikštelių (tiek atvykimo, tiek išvykimo vietoje), viešųjų stočių su oro siurbliais, įrankiais ir įkrovimo stotelėmis skaičių bei plėtoti dviračių remonto infrastruktūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad kokybiškų dviračių takų tiesimo ir priežiūros sąnaudos yra daug mažesnės nei naujų kelių tiesimo ir (arba) esamų kelių praplėtimo sąnaudos;

14.

pabrėžia, kad tokios sistemos kaip spūsčių mokesčiai ir itin mažo arba nulinio išmetamo teršalų kiekio zonos padeda sumažinti naudojimąsi motorinėmis asmeninėmis transporto priemonėmis miestuose, mažina oro taršą azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, gerina vietos visuomenės sveikatą ir gali būti būtinų pajamų šaltinis viešojo transporto ir aktyvaus judumo infrastruktūros bei paslaugų plėtrai ir gerinimui; mažindamos motorinių individualių transporto priemonių skaičių jos taip pat skatina didesnę piliečių atsakomybę už artimiausią aplinką ir kuria erdvę mažiau izoliuotam socialiniam bendravimui, skatina fizinę veiklą ir sportą;

15.

apgailestauja, kad Komisijos TEN-T pasiūlyme šiuo metu nenumatyta dalijimosi dviračiais ir (arba) dviračių saugojimo infrastruktūra ir tiesioginės prieigos keliai prie TEN-T miestų transporto sistemos daugiarūšio transporto mazgų;

16.

siūlo ES masto saugaus ir aktyvaus judumo strategiją, kuria būtų skatinamas koordinuotas Europos atsakas į iššūkį užtikrinti kuo didesnę ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu saugą;

17.

ragina nustatyti kitą euro emisijos standartą automobiliams, furgonams, sunkvežimiams ir autobusams (euro 7/VII), kad būtų sumažintas išmetamų toksiškų teršalų (t. y. azoto oksido, amoniako, anglies monoksido ir kietųjų dalelių PM 10–2,5) kiekis ir išvengta dešimčių tūkstančių priešlaikinių mirčių kasmet; labai apgailestauja dėl Europos Komisijos sprendimo vėl atidėti pasiūlymus dėl euro 7/VII jos 2022 m. darbo programoje, nes tai kelia abejonių dėl jos „nulinės taršos tikslo“ ir įsipareigojimo laikytis Europos žaliojo kurso, taip pat kelia pavojų pramonės pajėgumams planuoti inžinerinius pokyčius;

Visiems prieinamas judumas

18.

prašo sukurti visiems piliečiams prieinamą viešojo transporto sistemą, naudojantis įtraukiuoju dizainu, ypač atsižvelgiant į neįgaliuosius; pabrėžia, kad naudinga į ankstyvąjį infrastruktūros ir transporto paslaugų planavimo etapą įtraukti jo naudotojus; patvirtina prieinamumo svarbą, apibrėžtą 2021–2030 m. Europos strategijoje dėl negalios ir Europos prieinamumo akte; atkreipia dėmesį į tokių projektų kaip „Visiems pritaikyto miesto apdovanojimas“ svarbą;

19.

ragina laikytis visapusiškesnio požiūrio siekiant užtikrinti prieinamumą visos kelionės metu;

20.

pabrėžia, kad būtina spręsti judumo nepritekliaus problemą siekiant socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos; todėl ragina laikytis daugiarūšio ir integruoto požiūrio kovojant su judumo atskirtimi ir užtikrinant vienodas galimybes pasiekti miestų centrus; šiuo požiūriu palankiai vertina Komisijos naujojoje judumo mieste sistemoje nustatytą įsipareigojimą spręsti „nelygybės, susijusios su prieiga prie viešojo transporto tinklo, problemą, be kita ko, gerinant prieigą prie geležinkelio stočių“; taip pat ragina teikti papildomą paramą mažesniems miestams, priemiestinėms zonoms, taip pat priklausomoms kaimo ir kalnuotoms vietovėms, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, kad būtų užtikrintas šių teritorijų junglumas ir piliečiams būtų suteiktos vienodos galimybės pereiti prie darnaus judumo;

Viešojo transporto, kaip judumo mieste pagrindo, stiprinimas

21.

palankiai vertina Komisijos pareikštą ketinimą bendradarbiauti su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis ir visais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant užtikrinti, kad viešasis transportas išliktų judumo mieste pagrindu; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia koordinuoti visas turimas priemones ir išteklius, įskaitant svarbią viešųjų paslaugų įsipareigojimų paskirtį užtikrinti susisiekimą su miestų centrais;

22.

pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į numatomą keleivių skaičiaus augimą, būtina skubiai didinti viešojo transporto pajėgumus tiek geografinės aprėpties, tiek didesnio maršrutų dažnumo požiūriu; primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolat stigo investicijų ir kad, kaip pabrėžė Europos Audito Rūmai, viešojo transporto paslaugų tiekėjai susiduria su investicijų deficitu;

23.

pabrėžia, kad viešąjį transportą reikia papildyti alternatyvomis ir daugiarūšio transporto koncepcija; šiuo požiūriu ragina rinktis lanksčius ir paklausa grindžiamus pirmo ir paskutinio kilometro sprendimus; taip pat pabrėžia, kad nemažiau svarbu skatinti aktyvų judumą, ypač važiavimą dviračiu;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti ir išplėsti tvarią viešojo transporto infrastruktūrą, įskaitant tinkamas elektrinių autobusų įkrovimo sistemas, kurios sudarytų sąlygas vykdyti tarpmiestinius reisus nepalankiomis klimato ir reljefo sąlygomis ir padidintų komercinį greitį;

25.

ragina stiprinti daugiarūšio transporto mazgus, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo vienos transporto rūšies prie kitos, be kita ko, gerinant aktyvaus judumo prieinamumą ir įrengiant saugias dviračių stovėjimo aikšteles, kad būtų užtikrintas greitesnis ir veiksmingesnis asmenų persėdimas ir prekių perkrovimas;

26.

pabrėžia priemiestinių zonų jungčių, įskaitant tarpvalstybines jungtis, svarbą, nes važinėdami į darbą žmonės kerta ir miesto ribas, todėl tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas kaimo vietovėse ir už šalies ribų pasienio regionuose, pavyzdžiui, kurti privataus ir viešojo transporto jungtis pagal „Park&Ride“ koncepciją;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas užsakomųjų viešojo transporto paslaugų diegimas, ypač atokiose ir labai atokiose kaimo vietovėse, ir ragina Komisiją teikti paramą tokių sprendimų išbandymui ir pasiūlyti tokių paslaugų finansavimo ir subsidijų sistemą;

28.

primena, kad atokiausi regionai dėl savo reljefo ir mažo ploto kenčia dėl didelių eismo spūsčių pagrindiniuose miestuose, ypač pakrančių ruožuose. Tačiau šiuo metu rengiami projektai, kuriais siekiama užtikrinti tvaresnį ir švaresnį transportą ir kurie gali būti gerosios patirties pavyzdžiai kitiems ES regionams ir jų kaimyninėms šalims;

29.

pabrėžia daugiarūšio transporto bilietų svarbą, kad tvarios transporto rūšys naudotojams būtų kuo prieinamesnės ir veiksmingesnės, kartu visapusiškai apsaugant keleivių teises, susijusias su vėlavimu ir kitais paslaugų trūkumais;

30.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę remti bendrus viešojo transporto paslaugų teikėjų arba vietos ir regionų valdžios institucijų, norinčių suvienyti jėgas šioje srityje, viešuosius pirkimus, siekiant tvaresnių ir standartizuotų pirkimo procesų; ragina atnaujinti ES finansavimo mechanizmą, skirtą ekologiškų autobusų viešiesiems pirkimams remti, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES biudžeto taisyklės atitiktų riedmenų pirkimo realijas;

31.

atkreipia dėmesį į tai, kad būtina remti viešojo transporto paslaugų teikėjų bei vietos ir regionų valdžios institucijų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą didėjant viešojo transporto paslaugų ir sistemų skaitmeninimo mastui;

32.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti ir modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, ypač tose srityse, kuriose padėtis akivaizdžiai labai pablogėjo, ir šiuo atžvilgiu plėtoti paramos schemas;

Visiškai saugaus eismo vizija

33.

pabrėžia, kad itin svarbu laikytis platesnio užmojo požiūrio siekiant užtikrinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą, kad būtų skatinamas tolesnis perėjimas prie aktyvaus judumo rūšių;

34.

pabrėžia, kad atnaujintas požiūris į kelių erdvės paskirstymą miesto teritorijose turės lemiamos įtakos pažeidžiamų eismo dalyvių saugumui, kartu skatins elgesio pokyčius ir mažins oro ir triukšmo taršą bei spūstis; palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą pateikti gaires šiuo klausimu, įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/96/EB (2) dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo;

35.

pabrėžia didelį bendro greičio ribojimo poveikį gerinant kelių eismo saugumą miesto teritorijose, kaip savo komunikate „Greičio apribojimai Bendrijoje“ pirmą kartą nurodė Europos Bendrijų Komisija (3); kartoja Europos Parlamento Europos Komisijai pateiktą raginimą parengti rekomendaciją valstybėms narėms (4) nustatyti 30 km/h greičio apribojimą atitinkamose miesto teritorijų gatvėse ir atkreipia dėmesį, kad toks politikos pakeitimas padarė teigiamą poveikį įvairiuose miestuose; pabrėžia, kad toks politikos pakeitimas padarė teigiamą poveikį įvairiuose miestuose, nes sumažėjo eismo įvykių, ir apskritai turėjo teigiamą poveikį sveikatai miestuose, kaip buvo patvirtinta 2020 m. vasario mėn. vykusioje Trečiojoje pasaulinėje ministrų konferencijoje dėl saugaus kelių eismo ir vėliau JT Generalinėje Asamblėjoje;

36.

pabrėžia teigiamą dienų be automobilio poveikį miestams, nes jos suteikia piliečiams galimybę ieškoti alternatyvių transporto rūšių ir padeda jiems vėl tapti viešųjų erdvių šeimininkais; ragina Europos Komisiją pateikti pasiūlymą paraginti ES miestus bent vieną suderintą dieną per metus paskelbti diena be automobilio;

37.

pabrėžia, kad gatves reikia projektuoti taip, kad būtų užtikrintas nedidelis greitis ir geriau matomi pažeidžiamiausi viešosios erdvės naudotojai; pabrėžia infrastruktūros eismo mažinimo, taip pat skatinimo priemonių veiksmingumą;

38.

ragina Komisiją atsižvelgti į šias rekomendacijas savo būsimose gairėse dėl pažeidžiamiems eismo dalyviams skirtos kokybiškos infrastruktūros;

Ateities iššūkius atitinkantis judumas

39.

pabrėžia, kad, nors nauji technologiniai sprendimai atlieka svarbų vaidmenį siekiant, kad miestai taptų patogesni gyventi, esamos technologijos, pavyzdžiui, elektriniai (krovininiai) dviračiai arba elektriniai (troleibusai) autobusai, tramvajai ir traukiniai, turėtų būti pagrindas siekiant netaršaus krovinių ir keleivių vežimo;

40.

pabrėžia, kad svarbu paspartinti pažangą siekiant integruoto visų viešojo transporto rūšių bilietų pardavimo; ragina Komisiją numatyti sukurti standartizuotą ES programėlę, kad, numačius bendras taisykles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į ES miestus ir skatinamas naudojimasis viešuoju transportu, nes tai darytų teigiamą įtaką ir geležinkelių turizmui, ir važinėjimui į darbą;

41.

ragina glaudžiai ir anksti bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl galimo transporto paslaugų teikėjų ir keleivių naudojimosi europinėmis skaitmeninėmis tapatybės dėklėmis, kaip nurodyta naujojoje judumo mieste sistemoje;

42.

primena, kad judumas dalijantis transporto priemonėmis yra būdas sumažinti transporto srautus miestuose ir su spūstimis susijusias problemas, ir turėtų būti skatinamas jo vystymas;

43.

pažymi, kad duomenų rinkimas yra svarbi transporto infrastruktūros planavimo priemonė, todėl visi surinkti duomenys turėtų būti prieinami visiems susijusiems subjektams; nors svarbu sudaryti palankesnes sąlygas lengvai naudojamiems sprendimams, įskaitant universalias mobiliąsias programėles, taip pat būtina užtikrinti duomenų apsaugą; reikia įgyvendinti bendrą ir suderintą duomenų rinkimo skirtingose teritorijose metodiką, kad būtų lengviau keistis gerąja patirtimi ir palyginti patikimus judumo rodiklius;

44.

pabrėžia, kad rengiant darnaus judumo politiką būtina tinkamai atsižvelgti į lyčių aspektą, turint omenyje konkrečius moterų poreikius ir į dar vieną jų pažeidžiamumo veiksnį – judumo nepriteklių, taip pat kitų grupių poreikius;

Darnaus judumo mieste planai – svarbi judumo mieste priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonė

45.

patvirtina RK pritarimą, kad, atsižvelgiant į judumo mieste sistemą, daugiau dėmesio būtų skiriama darnaus judumo mieste planams ir kad tai būtų privalomas reikalavimas daugiau kaip 400 miestų mazgų, apibrėžtų pagal siūlomą TEN-T reglamento peržiūrą. Tačiau miestai ar savivaldybės, kurie jau parengė darnaus judumo mieste planų reikalavimus atitinkančius planus, turėtų turėti galimybę pasinaudoti šiais planais;

46.

taip pat pritaria rekomendacijai, kad miestai priimtų darnaus judumo mieste planus; tačiau pabrėžia, kad reikia parengti darnaus judumo mieste planus, kurie galėtų būti išplėsti įtraukiant teritorijas, kurios apima kelias savivaldybes, veikiančias kaip metropolinės zonos arba miestų aglomeracijos;

47.

palankiai vertina Komisijos ketinimą prašyti valstybių narių įgyvendinti ilgalaikes darnaus judumo mieste planų paramos programas, siekiant padėti stiprinti darnaus judumo mieste planų pajėgumus ir įgyvendinimą laikantis ES darnaus judumo mieste planų gairių, ir šiomis aplinkybėmis rekomenduoja privalomą glaudų bendradarbiavimą su vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina Komisiją savo darbu stengtis, kad numatomų darnaus judumo mieste planų nacionalinių programų vadovai ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai glaudžiai bendradarbiautų vietoje, ir ragina praktiškai stebėti šį bendradarbiavimą;

48.

pabrėžia, kad siekiant spręsti judumo mieste pertvarkos klausimą, labai svarbu, kad darnaus judumo mieste planai veiksmingai apimtų visas funkcines zonas; ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kaip skatinti didesnį junglumą ir galimybę naudotis judumo paslaugomis priemiestinėse zonose ir aplinkinėse kaimo vietovėse;

49.

palankiai vertina numatomą supaprastintą rodiklių ir lyginamosios analizės priemonių rinkinį, kurį planuojama paskelbti iki 2022 m. pabaigos, taip pat planuojamą EITP pagalbinį programos veiksmą, skirtą TEN-T miestų transporto mazgams šioje srityje remti. Tačiau reikia pasirūpinti, kad dėl rodiklių rengimo ir tolesnės stebėsenos miestams ar savivaldybėms nesusidarytų pernelyg didelis darbo krūvis;

50.

pabrėžia, kad, koordinuojant veiksmus su vietos i regionų valdžios institucijomis, būtina suderinti duomenų rinkimą pagrindinėse srityse (pvz., dviračių takų kilometrai, kasdieniai naudotojai, avarijos, tinklų tipas), kad būsimi sprendimai dėl aktyvaus judumo ir investicijų šioje srityje, įskaitant darnaus judumo mieste planus, būtų geriau pagrįsti; administracinė našta, susijusi su duomenų rinkimu, teikimu ir tvarkymu, turi būti kuo mažesnė;

51.

atkreipia dėmesį į naujosios judumo mieste sistemos įtraukties ir prieinamumo tikslus ir palankiai vertina viešojo transporto įperkamumo rodiklį, susijusį su atnaujintomis darnaus judumo mieste planų gairėmis; tai gali padėti sumažinti galimą riziką, susijusią su judumo nepritekliumi;

52.

primygtinai reikalauja, kad Europos Komisija, remdama darnaus judumo mieste planų rengimą ir siekdama laikytis subsidiarumo principo, tiesiogiai konsultuotųsi su Europos miestais ir jų asociacijomis šiuo metu ir ateityje nustatydama naujus darnaus judumo mieste planus. RK atkreipia dėmesį, kad apie 50 miestų dalyvavo neseniai vykusiame bandomajame projekte, skirtame parengti darnaus judumo mieste rodiklius, ir kartu pažymi, kad daug Europos miestų jau yra parengę kokybiškus darnaus judumo mieste planus su veiklos rodikliais. RK ateityje galėtų skatinti platesnę aprėptį ir tiesioginius informacijos tarp ES ir vietos ir regionų valdžios institucijų lygmens srautus, kad Europos Komisijos siūlomi nauji rodikliai nesukeltų biurokratinių kliūčių ar nesudarytų nereikalingos naštos vietos ir regionų valdžios institucijoms;

53.

palankiai vertina tai, kad naujojoje judumo mieste sistemoje daugiausia dėmesio skiriama krovinių vežimui ir siūloma integruoti miesto logistiką į darnaus judumo mieste planus, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad dėl COVID-19 pandemijos labai išaugo elektroninė prekyba ir pasikeitė krovinių paskirstymo modeliai; pabrėžia didelį nulinės taršos sprendimų, technologijų ir transporto priemonių potencialą miesto logistikos požiūriu; ragina naudoti šiuolaikinius krovininius dviračius ir dviračių priekabas, nes apie pusę visų kelionių motorinėmis transporto priemonėmis, kuriomis naudojantis Europos miestuose vežamos prekės, būtų galima pakeisti kelionėmis dviračiais; primena, kad šį tikslą ES transporto ministrai jau nustatė 2015 m. Deklaracijoje dėl dviračių, kaip klimatui nekenkiančios transporto rūšies, naudojimo;

54.

ragina imtis priemonių, kuriomis būtų remiamas miesto geležinkelių naudojimas krovinių vežimui;

55.

palankiai vertina ketinimą skatinti visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas, dialogą ir bendradarbiavimą ir remti keitimąsi duomenimis apie miestų logistiką, kaip pažangos ir ilgalaikio planavimo stebėsenos pagrindą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas aktyviai dalyvauti nustatant numatomus ataskaitų teikimo reikalavimus, susijusius su supaprastintais darnaus judumo mieste planų rodikliais;

Finansavimas

56.

pabrėžia, kad svarbų perėjimą prie viešojo ir aktyvaus judumo rūšių, numatytą naujojoje judumo mieste sistemoje ir darnaus judumo mieste planuose, bus galima pasiekti tik gavus tvirtesnę ir koordinuotą ES, nacionalinio ir vietos bei regionų lygmens valdžios institucijų paramą ir ypač tikslingesnį finansavimą;

57.

ragina Komisiją išsamiau apžvelgti judumo mieste finansavimo šaltinius ir būdus, kaip vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų pasinaudoti šiais ištekliais; kartu pabrėžia, kad labai svarbu parengti ilgalaikes strategijas ir ilgalaikius biudžetus, kad būtų sukurta stabili judumo mieste planavimo ir investicijų sistema;

58.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad judumui mieste skirtas finansavimas pagal ES priemones praktiškai yra gana ribotas, sunkiai prieinamas arba nepritaikytas vietos ir regionų valdžios institucijoms ir (arba) priklauso nuo savavališkų veiksnių, pavyzdžiui, palankaus nacionalinių ir subnacionalinio lygmens valdžios institucijų bendradarbiavimo; ragina kitoje DFP, atsižvelgiant į tam pačiam tikslui skirtus nacionalinius teisės aktus, padidinti programų ir priemonių, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos gali naudotis kaip tiesioginiu finansavimu, kiekį;

59.

reiškia susirūpinimą, kad kai kuriuos ES nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS) numatytų taisyklių aspektus gali būti sunku praktiškai suderinti su didelėmis vietos ir regionų valdžios institucijų investicijomis į infrastruktūrą, visų pirma su reikalavimu tokias išlaidas registruoti per vienus finansinius metus, o tai sukuria pernelyg didelį atitinkamų regioninių sąskaitų deficitą; rekomenduoja optimizuoti turimų ES lėšų potencialą, sudarant sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms tokias išlaidas palaipsniui registruoti savo sąskaitose visą infrastruktūros gyvavimo ciklą;

60.

atkreipia dėmesį į daugelio vietos ir regionų valdžios institucijų lūkesčius ES lygmeniu numatyti griežtesnių priemonių, kurios skatintų transporto sektoriaus išorės sąnaudų internalizavimą ir sistemingesnį „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“ principų taikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina remti vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas šioje srityje;

61.

primygtinai reikalauja, kad iš anglies dioksido mokesčio gautos pajamos būtų skiriamos geležinkelių ar dviračių tinklui ir kitiems tvarios infrastruktūros projektams, būtiniems transporto sistemos pertvarkai. Apskritai veiksmingas ir racionalus anglies dioksido mokestis yra pagrindinė klimatui nekenkiančios judumo politikos dalis;

Valdymas ir keitimasis geriausios patirties pavyzdžiais

62.

pabrėžia, kad reikia veiksmingo daugiapakopio valdymo metodo, pagrįsto aktyviu subsidiarumu; palankiai vertina Komisijos ketinimą kartu su valstybių narių atstovais glaudžiau susieti vietos ir regionų valdžios institucijas su reformuota Judumo mieste ekspertų grupe ir ragina Komisiją šiomis aplinkybėmis bendradarbiauti su Regionų komitetu; pabrėžia, kad planuojant judumą mieste svarbu stiprinti pagrindinių aktyvaus judumo dalyvių (pėsčiųjų ir dviratininkų) ir viešojo transporto naudotojų atstovavimą;

63.

ragina keistis geriausios patirties pavyzdžiais, daugiausia dėmesio skiriant tinkamai infrastruktūrai, kuri užtikrintų saugias ir patogias aktyvaus judumo, pavyzdžiui, ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu, erdves; šiuo požiūriu pabrėžia atskirtų eismo juostų svarbą pėstiesiems ir dviratininkams;

64.

kalbant apie eismo saugumą, ragina keistis iki šiol įgyta patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas požiūris, kuriuo būtų skatinami elgesio pokyčiai;

65.

palankiai vertina didelį ES miestų susidomėjimą ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iniciatyva, atspindinčia ne tik tvirtą daugelio ES miestų įsipareigojimą siekti permainų judumo srityje, bet ir reikalingą ES lygmens papildomą finansinę, techninę ir strateginę paramą; ragina Komisiją išlaikyti šį pagreitį ir kuo aktyviau įtraukti visus norinčius prisijungti ES miestus;

66.

ypač primygtinai reikalauja, kad ES neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misija ir „100 neutralizuoto poveikio klimatui miestų“ nedidintų nelygybės ir skirtumų tarp pažangiausių ir atsiliekančių miestų; ragina ypatingą dėmesį skirti misijos tikslui – remti visus ES miestus vykdant žaliąją pertvarką;

67.

ragina ES institucijas rodyti pavyzdį ir įgyvendinti programas, kurios būtų panašios į programą „100 neutralaus poveikio klimatui miestų“;

68.

ragina visoje ES keistis geriausios patirties pavyzdžiais viešojo transporto įperkamumo srityje; be to, prašo Europos Komisijos atlikti tyrimą dėl galimybės visoje ES įdiegti nemokamo viešojo transporto sistemą, kad būtų paskatintas perėjimas prie kitų transporto rūšių. Šiame tyrime turėtų būti nagrinėjami ir socialiniai, ir finansiniai aspektai, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į dabartinę bilietų pardavimo funkciją kompensuojant didėjančias vietos ir regionų valdžios institucijų ir viešojo transporto operatorių patiriamas veiklos sąnaudas.

Briuselis, 2022 m. spalio 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) EAR specialioji ataskaita Nr. 06/2020, https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=53246.

(2) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

(3) COM(86) 735 final.

(4) Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos – rekomendacijos dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (2021/2014(INI)) (OL C 132, 2022 3 24, p. 45).

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/24

Europos regionų komiteto nuomonė „RK vaidmuo stiprinant subnacionalinio lygmens diplomatiją klimato srityje rengiantis COP27 ir COP28“

(2022/C 498/05)

Pranešėjas

Olgierd GEBLEWICZ (PL/EPP), Vakarų Pamario Lenkijos vaivadijos maršalka

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

pabrėžia subnacionalinio lygmens valdžios institucijų svarbą siekiant klimato srities tikslų, daugiausia dėmesio skiriant būsimam JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui, ir įgyvendinant Paryžiaus susitarimo nuostatas, kad būtų pasiektas tikslas apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 oC;

apgailestauja, kad 2022 m. vasario 21 d. Tarybos išvadose „ES diplomatija klimato srityje. Spartesnis Glazgo rezultatų įgyvendinimas“ nepakankamai pripažįstamas subnacionalinių institucijų vaidmuo, ir pabrėžia didžiulę diplomatijos klimato srityje ir ES informavimo trečiosiose šalyse svarbą siekiant paspartinti COP26 Glazgo klimato pakto įgyvendinimą;

ragina nacionalines Vyriausybes derantis dėl pasaulinių klimato srities tikslų sąlygų ir nustatant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus iš tiesų įtraukti savo vietos ir regionų valdžios institucijas, nes būtent jos yra subjektai, kurie konkrečiai vykdo jų tarptautiniu mastu prisiimtus pažadus ir įsipareigojimus; todėl mano, kad greičiausiai nepavyks sėkmingai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, kuriems nepritaria vietos ir regionų valdžios institucijos, ir kad UNFCCC, prieš priimdama minėtus veiksmus, turėtų sistemingai stebėti šį etapą; todėl ragina nacionalines Vyriausybes į nacionalines derybų delegacijas UNFCCC aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato klausimais įtraukti ir regioninius, ir vietos delegatus;

akcentuoja tai, kad miestai ir regionai pirmieji susiduria su klimato kaitos padariniais, pavyzdžiui, su klimatu susijusiomis nelaimėmis, su socialiniais padariniais, kaip antai energijos nepritekliumi ir dažnesnėmis dėl oro sąlygų kylančiomis sveikatos problemomis, aplinkos problemomis (drastišku biologinės įvairovės ir ekosistemų ir jų paslaugų nykimu), taip pat su dėl klimato kaitos didėjančia esama nelygybe; pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti nacionalinius klimato politikos tikslus būtina vykdyti subnacionalinio lygmens diplomatiją klimato srityje, nes vietos ir regionų valdžios institucijos rengia ir įgyvendina išsamius prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo planus, kuriuose tiksliai atsižvelgiama į vietos aplinkos sąlygas, socialinius bei ekonominius poreikius ir į klimato teisingumą;

pabrėžia, kad sėkminga miestų ir regionų klimato politika gali būti įgyvendinama platesniu užmoju nei nacionaliniai tikslai, nesumažinant ekonomikos augimo ir teritorinės sanglaudos. Atsižvelgiant į tai matyti, kad esama tvirto parodomojo poveikio, ir kad reikia suteikti galimybių nacionalinėms ir subnacionalinėms politinėms grupėms, siekiančioms priimti pažangesnę klimato politiką;

mano, kad būtina remti miestų ir regionų klimato tinklus ir stiprinti jų subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato politikos srityje veiklą, siekiant sukurti itin svarbų politinį atsparumą, apsaugantį nuo regresavimo nacionaliniu lygmeniu, ir taip užtikrinti, kad būtų įgyvendinami pasauliniai klimato tikslai;

pripažįsta, kad bendradarbiaudami su atitinkamais vietos ir regionų suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant įmones, universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, pilietinės visuomenės organizacijas ir piliečius, miestai ir regionai padeda didinti informuotumą ir visuomenės pritarimą klimato politikos veiksmams vietos, regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis ir sudaro sąlygas visiems gyventi gerą gyvenimą neviršijant planetos galimybių ribų bei skatina tokį gyvenimą;

primena, kad klimato darbotvarkė buvo viena iš pagrindinių temų, iškeltų piliečių forumuose ir Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje, todėl buvo pateikti 49 pasiūlymai, papildyti išsamiomis priemonėmis. ES piliečiai ragina sparčiau vykdyti žaliąją pertvarką, atkreipti dėmesį į švietimą, vykdyti geresnę komunikaciją ir spręsti socialinio teisingumo klausimus (1);

primena, kad klimato kaitos srityje ryškus lyčių aspektas, nes visame pasaulyje klimato kaitos padariniai labiau paveikia moteris; todėl moterų lyderių dalyvavimas derybose dėl klimato yra labai svarbus veiksnys siekiant, kad būtų vykdomi sėkmingi klimato srities veiksmai, o subnacionalinio lygmens diplomatija klimato srityje gali padėti užpildyti šią spragą, nes proporcingai daugiau moterų aktyviai dalyvauja vietos politikoje;

10.

pabrėžia, kad miestuose gyvena daug jaunų žmonių, kurie yra kovos su klimato kaita priešakyje ir kuria naujus judėjimus ir iniciatyvas, pavyzdžiui, Jaunimo klimato streiką (angl. Youth Climate Strike), ir taip naujai daro spaudimą vietos, regionų ir pasaulio valdžios institucijoms. Bendradarbiaudami su jaunimo organizacijomis miestai suteikia jaunimui tinkamas priemones, platformas ir prieglobstį reikšti savo nuomonę gatvės mitinguose ar dalyvaujant vietos tarybos posėdžiuose. Galiausiai miestai ir regionai aktyviai formuoja ateities lyderius, pasirengusius spręsti vietos problemas ir atstovauti savo bendruomenei;

11.

nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijų įtraukimas ypač svarbus nustatant planuojamos klimato veiklos pasekmes skirtingų lyčių, amžiaus grupių, profesinių grupių asmenų ir verslo sričių pajamoms, užimtumui ir ekonominiam aktyvumui;

12.

mano, kad miestai ir regionai, atsižvelgiant į jų artumą piliečiams, yra priemonė, padedanti siekti bendruomenės įgalėjimo, apsisprendimo ir gero valdymo: subnacionalinio lygmens diplomatija sukuria tiesioginį ryšį tarp piliečių ir pasaulinio masto reikalų, nes ją įgyvendinant įveikiami tradicinio daugiašalio politikos formavimo, kai piliečiai nedalyvauja priimant sprendimus, trūkumai demokratijos srityje;

13.

mano, kad pasitelkiant subnacionalinio lygmens diplomatiją klimato srityje galima lengviau įveikti konkrečias problemas, su kuriomis susiduriama vykdant tarpvalstybinę diplomatiją, pavyzdžiui, dažnai pasitaikančias aklavietes ir skirtumus tarp Šiaurės ir Pietų šalių;

14.

atkreipia dėmesį į tarptautinius regionų ir savivaldybių kovos su klimato kaita aljansus, pavyzdžiui, koaliciją „Under2“, kurie svariai prisideda įgyvendinant tarptautinę klimato politiką subnacionaliniu lygmeniu, todėl turėtų aktyviau dalyvauti JT derybose; prašo Komisijos įtraukti šiuos aljansus į savo klimato diplomatiją;

15.

atkreipia dėmesį į keletą lygmenų, kuriais subnacionaliniai subjektai įgyvendina tarptautinę ir ES klimato darbotvarkę:

a)	jie vykdo pažangią klimato politiką savo jurisdikcijose, kartu įtraukdami vietos suinteresuotuosius subjektus ir įvairių grupių atstovus, kad būtų skatinamas įgyvendinimas;

b)	į horizontaliąją diplomatiją įtraukia kitus subnacionalinius subjektus, siekdami, kad jie įsipareigotų laikytis plataus užmojo klimato srities tikslų, taip sukurdami platesnes ir tvirtesnes teritorijų, kuriose įgyvendinami plataus užmojo klimato srities tikslai, bendruomenes;

c)	pasitelkdami vertikaliąją diplomatiją daro poveikį nacionalinei politikai aplinkos ir klimato srityse ir argumentuotai dalyvauja diskusijose klimato klausimais ir valstybių derybose; mažina galimą žalą nepalankios nacionalinės politikos atveju;

d)	skatina UNFCCC darbą klimato apsaugos srityje vietos lygmeniu; papildo savo atskiru požiūriu UNFCCC derybų procesą;

e)	sudaro sąlygas daugeliui ir įvairių piliečių dalyvauti ir vystyti dialogą, siekdami, kad būtų sparčiau vykdomi klimato srities veiksmai ir padidėtų įsipareigojimų vykdyti būsimas klimato politikos priemones priimtinumas;

f)	bendradarbiauja su valstybėmis, kad pagerintų nacionalinius ir stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo standartus, nes vietos ir regionų valdžios institucijos gali suteikti išsamesnę ir tikslesnę informaciją;

g)	užtikrina gebėjimų stiprinimą, institucinę paramą arba techninę pagalbą trečiosioms šalims;

16.

nurodo pagrindinius ES ir trečiųjų šalių regionų ir vietos valdžios institucijų subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje plėtojimo ateityje bendradarbiavimo iššūkius:

a)	priklausomybė nuo decentralizacijos, politinės autonomijos ir vietos demokratijos lygmens;

b)	ribota teisinė sistema, kurioje apibrėžiamos miestų ir regionų bendradarbiavimo taisyklės, taip pat netolygus ir nepakankamas miestų ir (arba) regionų ir nacionalinių Vyriausybių bendradarbiavimas;

c)	nepakankamas miestų ir (arba) regionų finansavimas ir jų bendradarbiavimas su finansų institucijomis;

d)	techninių darbuotojų, paramos ir pajėgumų stiprinimo, ypač mažesniems bei mažiau išsivysčiusiems miestams ir regionams, ir jų skatinimo trūkumas;

e)	trūksta duomenų apie bendradarbiavimo iniciatyvas, taip užkertamas kelias tinkamam subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje atsekamumui ir visapusiško jos poveikio ir svarbos vertinimui;

f)	nuolatinio struktūruoto dialogo su subnacionalinio lygmens subjektais nevykdymas vykstant deryboms klimato klausimais ir COP susitikimams;

g)	nepakankamas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas rengiant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

17.

todėl ragina Europos Komisiją rengiantis kitoms šalių konferencijoms Egipte, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse partnerėse šalinti spragas ir apribojimus ir skatinti subnacionalinio lygmens diplomatiją klimato srityje tarp ES miestų, regionų ir ES kaimyninių šalių bei šalių partnerių;

18.

pripažįsta, kad svarbu sutelkti dėmesį į didžiuosius miestus, atsižvelgiant į jų ekonominę galią ir svarbų vaidmenį tiek sukeliant klimato krizę, tiek galimai svariai prisidedant prie kovos su ja; tačiau atsižvelgiant į klimato kaitos pobūdį reikia reaguoti visapusiškai integruotai visoje teritorijoje, todėl ragina dėmesį skirti ir mažiesiems bei vidutinio dydžio miestams, kurie mažesniu mastu dalyvauja tinkluose ir miestų diplomatijos veikloje ir kurių tarptautinis pripažinimas yra mažesnis; be to, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis žiniomis, reikėtų pasinaudoti esamais tarptautiniais ir vietos kaimo vietovių tinklais;

19.

pabrėžia, kad pasaulio salynai ir salos yra itin pažeidžiami klimato kaitos požiūriu, ir ragina gerinti pasikeitimą žiniomis apie klimatą tarp ES salų ir tarp šių salų ir likusio pasaulio;

20.

yra pasirengęs būti pagrindine subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje koordinavimo institucija ES ir jos kaimyninėse šalyse. RK yra pasirengęs prisiimti didesnę atsakomybę COP susitikimuose, atlikti koordinavimo vaidmenį ir atstovauti ES regionų ir vietos valdžios institucijų pozicijoms palaikant partnerystę su Vakarų Balkanais ir Turkija ir ES rytinėmis ir pietinėmis kaimyninėmis šalimis;

21.

įsipareigoja UNFCCC pateikti ARLEM ir CORLEAP pasiūlymus klimato klausimais, dalyvaudamas oficialioje ES delegacijoje COP; ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas visais pasirengimo COP ir jos derybų etapais;

22.

ragina Europos institucijas, tarptautines finansų įstaigas ir visus tarptautinius partnerius, įskaitant ES vietos ir regionų valdžios institucijas, kurios prisidės prie karo su Rusija metu sugriautų Ukrainos miestų, miestelių ir pramonės ir energetikos objektų atkūrimo ir atstatymo, orientuoti atstatymui skirtas investicijas į pagrindinius Paryžiaus susitarimo aspektus, taip pat į ES žaliojo kurso tikslus, kad iki 2050 m. būtų pasiektas tikslas užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą teršalų kiekį, atsinaujinančiųjų išteklių energija pagrįstą energetikos savarankiškumą, sukurti anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką ir tvarų žemės ūkį, taip pat išsaugoti ir atkurti ekosistemas ir biologinę įvairovę;

23.

palankiai vertina tai, kad UNFCCC procese sukurta speciali darbotvarkė (patobulinta Limos darbo programa lyčių klausimais ir Lyčių lygybės veiksmų planas), skirta spręsti tai, kad klimato politika įgyvendinama nepakankamai atsižvelgiant ir paisant lyčių aspekto, ir užtikrinti, kad į pasaulines diskusijas ir tarptautines derybas dėl klimato būtų įtraukta moterų nuomonė, ir ypač teigiamai vertina tai, kad kiekvienai šaliai paskirti nacionaliniai kontaktiniai punktai lyčių lygybės ir klimato kaitos klausimais; yra pasirengęs šioje srityje bendradarbiauti su UNFCCC ir kitais susijusiais partneriais;

24.

supranta miestų svarbą pasaulinės migracijos dėl klimato kaitos reiškiniui, nes miestai suteikia darbo vietas ir prieglobstį asmenims, kurie bėga nuo nepalankių ir pavojingų aplinkos sąlygų. Šiuo metu dėl klimato kaitos poveikio vietos ir regionų valdžios institucijos susiduria su precedento neturinčiomis ekonomikos ir humanitarinėmis problemomis, nes jos priima pabėgėlius dėl klimato kaitos, darančius spaudimą ir taip ribotiems ištekliams, kuriuos gali suteikti miestai. Kartu vietos ir regionų valdžios institucijos išvien su vietos organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais gali laiku reaguoti į tokias problemas, kaip socialiniai sunkumai ir ekologinės katastrofos, kurias sukelia žmonių antplūdis į miestus;

RK išorės santykių organų įsipareigojimas įgyvendinti pasaulinę klimato darbotvarkę

25.

pripažįsta, kad Europos vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų kolegų trečiosiose šalyse bendradarbiavimas atlieka svarbų vaidmenį skatinant subnacionalinę diplomatiją klimato srityje, t. y. kuriant aljansus ir imantis veiksmų, kuriais skatinamos, plečiamos ir finansuojamos esamos ir naujos iniciatyvos, kuriomis remiamas keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais Europos, nacionaliniuose, regioniniuose ir vietos tinkluose, taip pat miestų tarpusavio bendradarbiavimas, pvz., tarpusavio vertinimai ir tarpusavio mokymosi veikla, vizitai vietoje, žalieji poriniai projektai, partnerių tarpusavio mentorystė ir ugdomasis vadovavimas;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi RK išorės santykių organai ir platformos (ARLEM, CORLEAP, darbo grupės ir (arba) jungtiniai konsultaciniai komitetai, tarpusavio bendradarbiavimas ir forumas „Miestai ir regionai už tarptautinę partnerystę“) aktyviai dalyvauja įgyvendinant pasaulinius kovos su klimato kaita tikslus, kuriuos jie įsipareigojo įgyvendinti savo atitinkamuose veiksmų planuose ir darbo programose;

27.

pabrėžia didelį ir nepakankamai išnaudotą subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje potencialą siekiant padidinti miestų ir regionų vaidmens UNFCCC sistemoje pripažinimą; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ARLEM narių ir partnerių dalyvavimas globaliuosiuose Pietuose paskatino COP26 į Glazgo klimato pakto tekstą vėl įtraukti daugiapakopį bendradarbiavimą;

ARLEM

28.

pripažįsta, kad klimato politikos veiksmai yra labai svarbūs ARLEM darbui įgyvendinant Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus, kurie paskatino tolesnį Viduržemio jūros regiono vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, t. y. subnacionalinio lygmens diplomatiją, siekiant kovoti su bendrais iššūkiais, kuriuos klimato kaita kelia visoms teritorijoms;

29.

teigiamai vertina ARLEM aktyvų dalyvavimą susijusiose Viduržemio jūros sąjungos ministrų konferencijose, pavyzdžiui, Viduržemio jūros sąjungos ministrų susitikimuose mėlynosios ekonomikos, energetikos, aplinkos ir klimato kaitos klausimais, kuriuose ARLEM atstovai nuolat pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį švelninant klimato kaitos poveikį ir prie jo prisitaikant;

30.

teigiamai vertindamas ilgalaikį Viduržemio jūros regiono miestų, ypač pakrančių miestų, bendradarbiavimą klimato veiksmų srityje, pažymi, kad reikėtų skatinti platesnį geografinį bendradarbiavimą su ne pakrančių vietos ir regionų valdžios institucijomis;

CORLEAP

31.

pažymi, kad Rytų partnerystės prioritetuose, susijusiuose su klimato darbotvarke, akivaizdžiai daug dėmesio skiriama perėjimo prie žaliosios ekonomikos spartinimui, kartu patvirtinant Paryžiaus susitarimu, JT DVT darbotvarke ir ES žaliuoju kursu propaguojamas kryptis. Esama tikro susidomėjimo žaliuoju kursu, kuris dažnai laikomas platesnių nacionalinių pastangų priimti nacionalines žaliąsias darbotvarkes, suderintas su tarptautiniais įsipareigojimais, visų pirma nacionaliniu lygmeniu nustatytais įpareigojančiais veiksmais ir DVT, dalimi;

32.

pabrėžia, kad visos žaliojo kurso taikymo sritys yra įtrauktos į Rytų partnerystės šalių nacionalinio lygmens strategijas, daugiausia dėmesio skiriant energetikai;

33.

pabrėžia, kad reikia teikti finansavimą ir techninę pagalbą toms Rytų partnerystės šalims, kurios siekia įvairinti Rusijos energijos tiekimo šaltinius ir pirmenybę teikti švariai energijai;

34.

atkreipia dėmesį į pažangų trijų Rytų partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo) miestų ir regionų įsipareigojimą įgyvendinti ES žaliąją darbotvarkę pagal partnerystės susitarimus ir labai teigiamai vertina Europos Tarybos sprendimą suteikti šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovos Respublikai;

35.

pažymi, kad Merų pakto „rytinė“ dalis yra svarbus Rytų partnerystės šalių kovos su klimato kaita veiksmų tinklas. „Rytų merų paktas“ (angl. CoM East – Covenant of Mayors East) surinko 361 parašą iš naujų vietos valdžios institucijų, norinčių įsipareigoti iki 2030 m. 30 % sumažinti išmetamą CO2 kiekį ir didinti atsparumą prisitaikant prie klimato kaitos;

Plėtros partneriai

36.

pabrėžia pagrindinį žaliosios darbotvarkės ir tvaraus sujungiamumo vaidmenį 2021 m. plėtros dokumentų rinkinyje ir remia Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų plano, kuris gali būti svarbus indėlis regione vykdant žaliąją pertvarką, įgyvendinimą (2);

37.

pripažįsta, kad Balkanų miestų tinklo B40 potencialas yra svarbi diplomatijos klimato srityje atrama Balkanų regione, kuriame tvarus vystymasis ir kova su klimato kaita yra vienos iš svarbiausių prioritetinių sričių. Dabar šis tinklas jungia 24 miestus ir siekia toliau plėstis regione;

Daugiapakopis valdymas

38.

ragina sukurti gerai parengtą daugiapakopio valdymo sistemą, kurioje būtų nustatytos Europos, nacionalinio ir subnacionalinio bendradarbiavimo klimato diplomatijos srityje ES ir galimo įgyvendinimo šalyse partnerėse taisyklės. Atsižvelgiant į nepakankamą paramą savivaldybėms ir mažesniems ir mažiau išsivysčiusiems regionams ir nepakankamą jų įtrauktį, programoje tokioms mažai atstovaujamoms vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, užtikrinant teisingą ir lygiateisį jų dalyvavimą procese;

39.

siūlo apsvarstyti galimybę RK išorės santykių organuose nustatyti vietos ir regionų valdžios institucijų ambasadorius klimato klausimais, atsižvelgiant į jau esamus RK Merų pakto ambasadorius ir Klimato pakto ambasadorius, ir sukurti jų sinergiją, kad jie galėtų viduje koordinuoti savo indėlį į oficialios RK delegacijos COP poziciją;

40.

ragina geriau koordinuoti bendrą miestų ir regionų pareiškimų dėl klimato politikos paskelbimą rengiantis UNFCCC COP renginiams ir 2023 m. bendram pažangos įvertinimui, glaudžiai bendradarbiaujant su pasauliniais partneriais, įskaitant LGMA, ICLEI, „Regions4“, koaliciją „Under2“ ir Pasaulinį merų paktą; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas iš valstybių narių ir šalių partnerių, ypač iš ARLEM, CORLEAP narių ir Vakarų Balkanų rengti daugiašalius vietos ir regionų valdžios institucijų ambasadorių klimato klausimais ir valstybių narių atstovų susitikimus;

41.

pabrėžia galimą subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje ir ES energetikos politikos ryšį, ypač energetinio saugumo svarbą vykstant pasauliniam teisingam perėjimui prie švarios energijos pasitelkiant išorės energetikos politiką ir diplomatiją, susiduriant tiek su energetikos krize, kurią paaštrino neteisėta Rusijos invazija į Ukrainą, tiek su egzistencine klimato kaitos grėsme;

42.

ragina ES aktyviau įsitraukti į veiklą visame pasaulyje pasitelkiant atitinkamas partnerystes su vietos ir regionų valdžios institucijomis energetinio saugumo, energetikos pertvarkos pereinant prie veiksmingo ir atsinaujinančiais ištekliais paremto modelio ir strateginio pakankamumo srityse;

43.

pabrėžia miestų ir regionų, kaip pasaulinių klimato inovacijų centrų, vaidmenį kuriant naują politiką ir nustatant platesnio užmojo, nei nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, išmetamųjų teršalų mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo tikslus; dar kartą ragina sukurti regionų ir vietos lygmenimis nustatytų įpareigojančių veiksmų sistemą, kuri papildytų nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, siekiant pripažinti, stebėti ir skatinti subnacionalinių valdžios institucijų pastangas mažinti išmetamą CO2 kiekį;

Inovacijų centras

44.

pritaria privačiojo sektoriaus, vietos ir regionų valdžios institucijų ir JT darbotvarkės bendradarbiavimui novatoriškų klimato idėjų srityje, kad būtų pateikti unikalūs ir tarpvalstybiniai sprendimai, kuriais būtų galima įgyvendinti pasaulinę klimato darbotvarkę; be to, atskiri miestai ir regionai gali įgyvendinti novatorišką politiką, kurią, jei ji bus sėkminga, bus galima išplėsti arba pritaikyti kitur; šiuo atžvilgiu siūlo remtis tokiomis iniciatyvomis kaip „Innovate4Cities“, kuri įgyvendinama pagal Merų pakto inovacijų ramstį;

45.

atstovauja valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų partnerių tarptautinėms iniciatyvoms Europos ir pasaulinėse diskusijose dėl klimato inovacijų; propaguoja sėkmingo ES ir jos partnerių bendradarbiavimo novatoriškų klimato sprendimų srityje pavyzdžius;

Finansavimas

46.

pabrėžia, kad diplomatijai klimato srityje ir klimato srities užmojams vietos ir regionų lygmeniu reikia tinkamo finansavimo ir investicijų; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tiesioginį finansavimą subnacionalinio lygmens valdžios institucijoms, kad jos galėtų imtis klimato srities veiksmų ir prisitaikyti prie klimato kaitos;

47.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti viešojo ir privačiojo finansavimo šaltinių sinergiją pasauliniu, ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, ir ragina teikti didesnę finansinę paramą, įskaitant tiesioginį finansavimą, ES vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų išorės partneriams, spartinant diplomatiją klimato srityje ir įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus;

48.

ragina siekti, kad ES klimato veiksmų finansavimas, teikiamas klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, būtų konkretus ir nukreiptas į regionų ir vietos lygmenį. Ypač sveikintinas ES misijos dėmesys prisitaikymui ir 150 regionų rėmimas, padedant jiems perimti prisitaikymo modelius, tačiau tai būtų galima išplėsti ir pakartoti ES lygmens išorės klimato politikos finansavimo srityje ir teikiant pagalbą kitiems regionams Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje;

49.

atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulio miestuose ir regionuose žaliosios rinkos ar investicijos veikia nevienodai; remia tarpusavio įsitraukimą į projektus ir tinklus, kuriuose dalyvaudami vietos ir regionų valdžios institucijų darbuotojai gali mokytis iš labiau patyrusių kolegų apie kitur taikomus metodus ir įkvėpti savo vietos ar regiono darbotvarkes. Šiuo požiūriu reikia padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms parengti jų pačių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, kad būtų didinama vietos bendruomenių ir gamtos buveinių apsauga ir atsparumas;

Tyrimai

50.

pripažįsta, kad reikia labiau struktūruoto požiūrio į vykdomos tarptautinės subnacionalinio lygmens diplomatijos klimato srityje vertinimą ir tai, kad reikia sustiprinti duomenų rinkimą siekiant visapusiškai suvokti jos apimtis, ypač globaliuosiuose Pietuose; ragina imtis koordinavimo pastangų, kad būtų galima pateikti išsamią dabartinių daugiašalių veiksmų klimato kaitos srityje vietos ir regionų lygmeniu, ypač ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir jų partnerystės iniciatyvų, apžvalgą;

51.

ragina pateikti priemonių rinkinį ir platformą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų atlikti įsivertinimą ir teikti ataskaitas apie klimato politikos veiksmus ir tarptautinę diplomatiją.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) 3 pasiūlymo 11 priemonėje raginama didinti ES lyderystę ir imtis tvirtesnio vaidmens bei atsakomybės skatinant plataus užmojo klimato srities veiksmus, vykdant teisingą pertvarką ir teikiant paramą sprendžiant nuostolių ir žalos atlyginimo klausimus tarptautiniu mastu.

(2) 2021 m. plėtros dokumentų rinkinys CdR 109/2022.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/30

Europos regionų komiteto nuomonė „Miestų ir regionų struktūrinės įtraukties į UNFCCC COP27 link“

(2022/C 498/06)

Pranešėjas (-a)	Alison GILLILAND (IE/PES), Dublino miesto savivaldybės tarybos narė
Pamatinis dokumentas	Perspektyvinė nuomonė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Operatyviai ir dideliu mastu reaguodamas į ekstremalią klimato kaitos situaciją, veiksmingai derindamas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemones ir imdamasis daugiapakopių veiksmų,

reiškia susirūpinimą dėl Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) šeštosios vertinimo ataskaitos išvadų, kuriose pabrėžiama, kokią didelę žalą ekosistemoms visame pasaulyje sukėlė klimato pavojai, o tai tik patvirtina, kad daugelis klimato kaitos padarinių jau yra neatitaisomi; atkreipia dėmesį į ataskaitoje pateiktus įrodymus, kuriais pabrėžiama, kad dabartinės prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės dažnai yra neveiksmingos dėl nepakankamo finansavimo ir prasto planavimo ir kad šią problemą būtų galima spręsti taikant įtraukesnį valdymą;

pabrėžia, kad IPCC ataskaitose vietos ir regionų valdžios institucijos pripažįstamos pagrindiniais subjektais įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo sprendimus; dar kartą nurodo, kad vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendina 70 proc. klimato kaitos švelninimo priemonių ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos politikos priemonių (1); pabrėžia, kad sprendimai turi būti priimami bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis kaip tiesioginis atsakas į klimato kaitą, kuri kelia grėsmę mažoms savivaldybėms, miestams ir jų regionams konkrečiomis klimato sąlygomis; pabrėžia, kad daugiau nei milijardas žmonių, gyvenančių žemumose esančiose gyvenvietėse, susiduria su tokiais pavojais, kaip jūros lygio kilimas, krantų nusėdimas ar potvyniai, o 350 milijonų miestų gyventojų visame pasaulyje patiria vandens trūkumo grėsmę;

atsižvelgdamas į tai, primena COP26 susitarimą toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu (2), ir ragina greičiau įgyvendinti klimato politikos veiksmus, kartu stiprinti finansinę paramą ir gaires vietos ir regionų valdžios institucijoms;

dar kartą ragina Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) bendradarbiauti su JT biologinės įvairovės konvencija (UNCBD) ir JT vystymosi programa (UNDP) siekiant sukurti nuoseklią poveikio klimatui neutralumo ir atsparumo, biologinės įvairovės apsaugos ir darnaus vystymosi sistemą, vengiant strategijų dubliavimosi; palankiai vertina Edinburgo deklaraciją dėl pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. (3), kuri yra įtraukus veiksmų visais valdžios lygmenimis pavyzdys;

pakartoja, kad ES atlieka vadovaujamąjį vaidmenį ir, įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, siekia tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu; pabrėžia, kad svarbu didinti ES pastangas veiksmingai pasiekti ES 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą, kartu sistemingai įgyvendinant žalos nedarymo principą, stengiantis išvengti susisaistymo su iškastiniu kuru ir anglies dioksido nutekėjimo; palankiai vertina Europos klimato teisės akto, Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinio ir tikslinių iniciatyvų, pavyzdžiui, ES prisitaikymo prie klimato kaitos bei neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misijų, nustatytą trajektoriją; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į esamą geopolitinę krizę, jos ekonomines pasekmes ir paramos stiprinimą, tačiau nenukrypti nuo šio kelio; pabrėžia, kad įgyvendinant klimato kaitos planus ir ieškant ilgalaikių sprendimų, kaip užtikrinti energijos pakankamumą, svarbu panaikinti energijos nepriteklių ir spręsti socialines perėjimo prie švarios energijos problemas, ypač regionuose, kurie labai priklauso nuo iškastinio kuro;

pabrėžia, kad pasaulinio energetinio saugumo tikslas neturėtų būti laikomas Paryžiaus susitarimo alternatyva, ir ragina šalis paspartinti perėjimą prie visiškai atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos energetikos sistemos ir skatinti energijos pakankamumą; palankiai vertina plano „REPowerEU“ atsaką į pasaulinės energijos rinkos sutrikdymą, kurį sukėlė Rusijos neteisėta invazija į Ukrainą, kaip aiškų ženklą, kad klimato srities veiksmai gali ir turi būti spartinami; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi geriausias galimybes remti sąžiningą, įtraukią ir tvarią pertvarką, įgyvendindamos paramos priemones pažeidžiamiausiems asmenims, patiriantiems energijos ir judumo galimybių nepriteklių, plėtodamos partnerystes verslo sektoriui ir pilietinei visuomenei sutelkti ir kurdamos novatoriškus sprendimus, kurie gerokai padidina energijos tiekimo saugumą ir kartu sumažina perdavimo nuostolius ir išmetamųjų teršalų kiekį;

ES klimato srities užmojų stiprinimas remiantis veiksmingu daugiapakopiu valdymu

pabrėžia, kad Glazgo klimato pakte akcentuojamas „neatidėliotinas poreikis imtis daugiapakopių ir bendradarbiavimo veiksmų“ (4) ir oficialiai „pripažįstamas svarbus suinteresuotųjų subjektų, kurie nėra Konvencijos šalys, įskaitant pilietinę visuomenę, čiabuvius, vietos bendruomenes, jaunimą, vaikus, vietos ir regionų valdžios institucijas, vaidmuo prisidedant prie pažangos siekiant Paryžiaus susitarimo tikslo“ (5); todėl pažymi, kad Europos žaliojo kurso ir Paryžiaus susitarimo sėkmė priklauso nuo veiksmingo bendradarbiavimo su visais valdymo lygmenimis;

pareiškia, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su ES institucijomis dėl nuoseklios veiklos strategijos, kuri turi būti parengta prieš COP27; pabrėžia, kad yra pasirengęs ir nori veiksmingai ir reguliariai konsultuotis bei bendradarbiauti tiek pasirengimo etape, tiek per derybas;

ragina Europos Komisiją, bendradarbiaujant su RK, per COP27 didinti vietos ir regionų valdžios institucijų matomumą informuojant apie ES subnacionalinių klimato srities veiksmus ES paviljono programoje ir papildomuose renginiuose;

10.

pripažįsta nacionalinių Vyriausybių įsipareigojimų siekti Paryžiaus ir Glazgo tikslų svarbą ir primena jų vaidmenį remiant vietos ir regionų valdžios institucijas; ragina Europos Sąjungos Tarybą savo išvadose dėl pasirengimo COP27 oficialiai pripažinti lemiamą subnacionalinių Vyriausybių vaidmenį spartinant teisingą su klimato kaita susijusią pertvarką ir užtikrinant jos socialinį suderinamumą su vietos poreikiais; ragina ES Tarybai pirmininkaujančią Čekiją per RK pradėti dialogą su miestais ir regionais;

11.

palankiai vertina tai, kad Europos Parlamento rezoliucijoje dėl COP26 pripažįstamas subnacionalinių Vyriausybių vaidmuo, ir ragina Europos Parlamentą savo rezoliucijoje dėl COP27 dar labiau tai pabrėžti; mano, jog svarbu, kad Europos Parlamento delegacija ir RK delegacija COP27 imtųsi tvirtų suderintų veiksmų, ir ragina atitinkamas delegacijas bendrai tam pasirengti;

12.

ragina Europos Komisiją, ES Tarybai pirmininkaujančią Čekiją ir Europos Parlamentą tvirtai remti pirmosios UNFCCC šalių konferencijos dėl būstų ir miestų plėtros ministrų posėdžio miestų ir klimato kaitos klausimais organizavimą ir palankiai vertina JT gyvenamųjų vietovių programos vykdomosios valdybos sprendimą (6);

Perėjimas nuo vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmens pripažinimo prie veiksmingo daugiapakopių veiksmų įgyvendinimo

13.

pripažįsta, kad Glazgo klimato paktu, nors ir nepavyko užfiksuoti reikiamų veiksmų skubos ir masto, pavyko pradėti antrąjį Paryžiaus susitarimo etapą ir užbaigti visus likusius Paryžiaus taisyklių sąvado klausimus (7); vis dėlto tebėra labai susirūpinęs, kad dėl šiuo metu nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų temperatūra pasaulyje gali pakilti 2,5 oC;

14.

pakartoja Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje išdėstytus raginimus paspartinti žaliosios pertvarkos įgyvendinimą; tebėra susirūpinęs dėl energijos įperkamumo vartotojams ir verslui, visų pirma atsižvelgiant į esamą krizę; pabrėžia būtinybę apsaugoti pažeidžiamiausias grupes ir teritorijas nuo bet kokio nepageidautino neigiamo energetikos pertvarkos poveikio, primindamas 2022 m. Europos Komisijos prognozavimo ataskaitos išvadas;

15.

atkreipia dėmesį, kad dėl reikalingų veiksmų masto reikia integruotos, daugiapakopės politikos ir tarpsektorinių sprendimų; todėl pabrėžia, kad reikia oficialiai pripažinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį kovojant su klimato kaita; pabrėžia, kad turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam ir sistemingam vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui tiek pasirengimo etape, tiek per derybas;

16.

pabrėžia, kad RK, būdamas daugiau kaip vieno milijono vietos ir regionų vadovų ir tinklų tinklo institucinis atstovas, atlieka svarbų vaidmenį; pabrėžia RK unikalią, kaip klimato politikos veiksmų įgyvendinimo vietos lygmeniu varomosios jėgos, padėtį ir pasirengimą bendradarbiauti ir tapti partneriu su Europos institucijomis ir Paryžiaus susitarimo šalimis siekiant tolesnio daugiapakopio bendradarbiavimo iki COP27 ir vėliau;

17.

pabrėžia koalicijos „Under2“, kaip pirmojo pasaulinio susitarimo dėl veiksmų klimato kaitos srityje, skirto subnacionalinėms valdžios institucijoms, kuris buvo inicijuotas rengiantis Paryžiaus susitarimui, svarbą; atkreipia dėmesį į atnaujintus ir platesnio užmojo koalicijos „Under2“ tikslus, išdėstytus 2021 m. susitarimo memorandume, kuriame įsipareigojama imtis veiksmų, kad iki 2050 m. ar anksčiau būtų pasiektas 1,5 oC laipsnio tikslas ir grynasis nulinis išmetamųjų teršalų kiekis; ragina RK narius taip pat pasirašyti šį susitarimą, o koalicijos „Under2“ šalis – prisijungti prie platesnio užmojo 2021 m. susitarimo memorandumo;

18.

pabrėžia itin svarbų vietos valdžios institucijų ir savivaldybių (LGMA) grupės atstovų vaidmenį sutelkiant vietos ir regionų valdžios institucijų balsus visame pasaulyje ir nuolat stiprinant pasaulinį subnacionalinių valdžios institucijų, norinčių kovoti su klimato kaita, tinklą; ragina visas UNFCCC šalis bendradarbiauti su vietos valdžios institucijų ir savivaldybių grupės atstovais ir visais nevalstybiniais subjektais ir tokiu būdu konstruktyviai prisidėti prie pasirengimo COP27, ir užmegzti tvirtesnį bendradarbiavimą su UNFCCC grupe „Friends of Multilevel Action“;

Klimato kaitos švelninimo užmojų išlaikymas ir pajėgumų skatinimas plečiant mokslinius tyrimus ir inovacijas

19.

primena, kad apie 10 000 vietos ir regionų valdžios institucijų visoje Europoje prisiėmė plataus užmojo įsipareigojimus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir kovoti su klimato kaita dalyvaudamos iniciatyvose, kaip antai Merų paktas, kurdamos strategijas ir klimato srities veiksmus, pavyzdžiui, tvarios energetikos ir klimato veiksmų planus arba kitus vietos lygmens klimato veiksmų planus, vykdomus pagal regionines iniciatyvas; pabrėžia, kad 75 proc. iš daugiau kaip 11 000 Visuotinį merų paktą pasirašiusių miestų merų užsibrėžė platesnio užmojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslus (8) nei jų nacionalinės Vyriausybės, o daugiau kaip 50 proc. jų spartina ŠESD kiekio mažinimo tempą;

20.

pabrėžia, kaip vietos ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimai ir veiksmai papildo ir stiprina pastangas, kurių imtasi tiek tarptautiniuose procesuose, tiek nacionaliniu lygmeniu ir tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veiksmai yra būtini, siekiant įgyvendinti nacionalinius ir tarptautinius tikslus; pakartoja, kad reikia oficialiai įtraukti regionų ir vietos lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, siekiant papildyti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus ir oficialiai pripažinti, stebėti ir skatinti subnacionalinio lygmens valdžios institucijas visame pasaulyje mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

21.

rekomenduoja į nacionalinių apskaitų ataskaitas įtraukti specialų subnacionalinių Vyriausybių skyrių, kaip Paryžiaus susitarimo skaidrumo užtikrinimo sistemos dalį, kad būtų sustiprinta atskaitomybė, poveikio vertinimas ir pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje skaidrumas; pritaria tam, kad Visuotiniame merų pakte būtų priimta ir naudojama bendra ataskaitų teikimo sistema, nes tai yra svarbus žingsnis siekiant palyginti vietos ir regionų pastangas (9);

22.

mano, kad ES vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo ir indėlis turėtų būti oficialiai įtvirtintas jas įtraukiant į Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo nuostatas, visų pirma įpareigojančius veiksmus įtraukiant į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP);

23.

pabrėžia, kad miestai ir regionai jau skatina inovacijas, įgyvendina techninius ir finansinius sprendimus ir formuoja novatoriškus valdymo procesus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina COP26 įsteigtą UNFCCC pasaulinį inovacijų centrą, pradėtą ES prisitaikymo prie klimato kaitos bei neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų misiją, taip pat pradėtą pasaulinę miestų pertvarkos misiją (10) ir palankiai vertina jų bendradarbiavimą ir sinergiją;

24.

pabrėžia, kad reikia glaudžiau bendradarbiauti ir integruoti vietos, regionų, nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygmenimis prieigos prie duomenų srityje, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų prieigą, būtiną formuojant duomenimis ir mokslu grindžiamą politiką;

25.

pabrėžia, kad reikia skatinti darbuotojų perkvalifikavimą ir jų kvalifikacijos kėlimą, atsižvelgiant į poreikį pritaikyti profesinę praktiką prie kovos su klimato kaita;

Veiksmingų ir tarpsektorinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų skatinimas ir nuostolių bei žalos atlyginimas

26.

palankiai vertina Glazgo ir Šarm el Šeicho Pasaulinio tikslo prisitaikyti prie klimato kaitos darbo programą; pabrėžia, kad prisitaikymo prie klimato kaitos uždaviniai kiekvienoje šalyje ir regione gali labai skirtis ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra tinkamiausi subjektai prisitaikymo tikslams nustatyti, nes jos turi pirmines žinias apie atsparumo poreikius ir konkrečių vietovių sprendimus;

27.

pabrėžia, kad šalys turi skubiai bendradarbiauti su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kad prisitaikymas prie klimato kaitos būtų toliau integruojamas į vietos, nacionalinį ir regioninį planavimą; todėl prašo oficialiai įtraukti subnacionalinio lygmens Vyriausybių prisitaikymo prie klimato kaitos indėlį į nacionalinius veiksmų planus (NVP) ir vykdant nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, taip siekiant juos papildyti;

28.

pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią „netinkamam prisitaikymui prie klimato kaitos“ ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, kuriais dar labiau didinama esama socialinė nelygybė, įgyvendinimui; pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis socialiai atskirtoms ir pažeidžiamoms bendruomenėms daro neproporcingai didelį poveikį;

29.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už tai, kad jų bendruomenėms būtų teikiamos pagrindinės paslaugos ir skubus atsakas ir pagalba reaguojant į klimato kaitos padarinius, tokius kaip su klimatu susijusios nelaimės, socialinis poveikis, pavyzdžiui, energijos nepriteklius ir dėl oro sąlygų didėjančios sveikatos problemos ir esama nelygybė, kurią didina klimato kaita; pabrėžia, kad pajėgumų trūkumus reikia šalinti priimant vietos lygmeniu pagrįstus ir atskaitingus sprendimus, kuriems priimti būtų sudarytos palankesnės sąlygos suteikiant galimybę naudotis moksliniais įrodymais, technologijomis ir vietos žiniomis, siekiant prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimus taikyti plačiai; pabrėžia, kad novatoriški gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra pagrindinės klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos pagalbinės priemonės; taip pat ragina šalis, vadovaujantis Glazgo klimato paktu, laikytis integruoto požiūrio į biologinės įvairovės klausimo sprendimą nacionalinės, regioninės ir vietos politikos ir planavimo sprendimuose;

30.

palankiai vertina tai, kad pradėtas Glazgo dialogas klimato klausimais dėl nuostolių ir žalos; kadangi nėra finansinių srautų, pabrėžia, kad tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijos turi nustatyti ir taikyti alternatyvias nuostolių ir žalos atlyginimo priemones;

31.

primena pavyzdžius iš COP26, kai Škotija ir Valonija prisiėmė finansinius įsipareigojimus (11) nuostoliams ir žalai atlyginti; todėl pabrėžia, kad subnacionalinių valdžios institucijų klimato diplomatija ir globaliosios Šiaurės ir globaliųjų Pietų vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas gali padėti didinti užmojus įvairiais lygmenimis dar prieš COP27 ir COP28;

Tinkamos prieigos prie kovos su klimato kaita finansavimo užtikrinimas ir teisingos pertvarkos skatinimas pasitelkiant bendradarbiavimą ir dalyvavimą

32.

pabrėžia, kad svarbu skirti tiesioginį finansavimą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad jos galėtų įgyvendinti klimato srities veiksmus, taip pat pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi ir finansų įstaigomis, kad paskatintų tvarias investicijas; pabrėžia, kad turėtų būti nustatyta tiesioginė sąsaja tarp galimybės gauti finansavimą ir integruoto planų ir priemonių rengimo bendradarbiaujant su vietos ir regionų lygmenimis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomiškai efektyviam įgyvendinimui;

33.

vadovaudamasis Paryžiaus susitarimu, atkreipia dėmesį į pripažinimą „jog svarbu, kad jos [Šalys] galėtų pasinaudoti kompleksiniais, visa apimančiais ir suderintais su rinka nesusijusiais metodais (12)“, kaip pagrindiniais instrumentais „padedančiais joms koordinuotai ir veiksmingai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“; skatina viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotuosius subjektus ir pilietinės visuomenės organizacijas aktyviai įsitraukti į su rinka nesusijusių metodų mokslinius tyrimus, kūrimą ir įgyvendinimą.

34.

palankiai vertina COP26 sprendimą stiprinti Marakešo partnerystę pasaulinių veiksmų klimato kaitos srityje kaip erdvę nevalstybiniams subjektams skatinti nedelsiant imtis klimato srities veiksmų; palankiai vertina tai, kad tęsiamos iniciatyvos „Race to Zero“ ir „Race to Resilience“, nes tai yra pagrindinės iniciatyvos, kuriomis remiami ir demonstruojami plataus užmojo pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomi klimato srities veiksmai, kartu sudarant palankesnes sąlygas teikti ataskaitas ir įvertinti ne šalių suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimus;

35.

palankiai vertina Glazgo darbo programą dėl įgalinimo klimato srityje veiklos (13); yra pasirengęs tęsti darbą įgyvendinant veiksmus pagal šešis jos elementus – švietimą, mokymą, visuomenės sąmoningumą, visuomenės dalyvavimą, visuomenės prieigą prie informacijos ir tarptautinį bendradarbiavimą; ragina šalis toliau remti šiuos procesus;

36.

pažymi, kad labiausiai nuo neigiamo su klimatu susijusios krizės poveikio nukenčia pažeidžiamos grupės; pabrėžia, kad vykdant teisingą pertvarką reikia visapusiškai atsižvelgti į socialinį poveikį teikiant tikslinę paramą ir finansavimą, kaip raginama ir Darbotvarkėje iki 2030 m.;

37.

pabrėžia, kad IPCC ataskaitose pripažįstama, kad moterų gebėjimai prisitaikyti ir kovoti su klimato kaita dažnai yra suvaržyti dėl jų vaidmens namų ūkyje ir visuomenėje, institucinių kliūčių ir socialinių normų; ragina šalis toliau plėtoti klimato politiką, kuria atsižvelgiama į lyčių aspektą, toliau įgyvendinant Limos darbo programą lyčių klausimais ir jos lyčių lygybės veiksmų planą ir užtikrinant vienodą moterų atstovavimą sprendimų priėmimo procesuose; yra tvirtai įsitikinęs, kad moterys turėtų būti laikomos ne pažeidžiamais paramos gavėjais, o veiksmingais subjektais, švelninančiais klimato kaitą ir prie jos prisitaikančiais;

38.

pripažįsta, kad prie klimato politikos veiksmų turi prisidėti visos kartos; pabrėžia jaunimo vaidmenį skatinant socialinę pažangą ir politinius pokyčius, taip pat tai, kad reikia prasmingo ir informacija pagrįsto jaunimo dalyvavimo formuojant klimato politiką; yra įsipareigojęs toliau įtraukti RK jaunuosius išrinktus politikus (JIP) į pasirengimą COP27, remiantis Konferencijos dėl Europos ateities išvadomis ir Europos jaunimo metų tikslais;

Bendradarbiavimo ir partnerystės su UNFCCC stiprinimas

39.

ragina UNFCCC bendradarbiauti su vietos valdžios institucijų ir savivaldybių grupės atstovais dalyvaujant techniniuose dialoguose dėl pirmojo bendro pažangos įvertinimo; palankiai vertina Pagalbinio komiteto mokslinėms ir techninėms konsultacijoms (SBSTA) ir Pagalbinio įgyvendinimo komiteto (SBI) sprendimą parengti bendrą pažangos įvertinimą palaikant įtraukius, atvirus ir ištisus metus trunkančius skatinamuosius dialogus; ragina UNFCCC į bendros pažangos įvertinimų ataskaitas įtraukti, pripažinti ir stebėti įsipareigojimus pagal iniciatyvas „Race to Resilience“ ir „Race to Zero“, kad būtų galima įvertinti ir apžvelgti pažangą vietos ir regionų lygmeniu;

40.

palankiai vertina tai, kad pirmininkaujantis Egiptas prioritetinį dėmesį COP27 darbotvarkėje skyrė tvariems miestams ir urbanizacijai; siekia bendradarbiauti su pirmininkaujančia valstybe nare, kad toliau stiprintų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir yra pasirengęs remti UNFCCC regioninių klimato savaičių rengimą Europoje, nes tai yra galimybė sustiprinti subnacionalinių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą UNFCCC procese;

41.

pabrėžia svarbų RK, kaip institucinio Europos miestų ir regionų atstovo, vaidmenį; todėl ragina UNFCCC sekretoriatą pradėti struktūrizuotą bendradarbiavimą su RK siekiant sudaryti palankesnes sąlygas abiejų institucijų bendradarbiavimui;

42.

palankiai vertina G7 ministrų susitikimo komunikatą dėl plėtros (14), kuriame pripažįstamas miestų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo remiant teisingą su klimato kaita susijusią ir energetikos pertvarką; yra pasirengęs remti grupės „Urban7“ darbą stiprinant daugiapakopį bendradarbiavimą, kuris yra tvarių ir veiksmingų klimato srities veiksmų pagrindas rengiantis COP27;

43.

palankiai vertina paskelbtą COP27 ir COP26 pirmininkaujančių valstybių prioritetų (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jos, finansavimo ir bendradarbiavimo) suderinimą ir sąsajas su paskelbtais aukšto lygio vadovų prioritetais (visa apimančiu požiūriu, atsparumu, finansais, regionalizavimu, lokalizavimu); tikisi remti veiksmingiausią šių prioritetų sinergiją ir papildomumą ruošiantis COP27 ir jos metu;

44.

pažymi, kad socialiniai judėjimai miestuose ir regionuose padidino visuomenės informuotumą apie būtinybę imtis skubių ir įtraukių klimato srities veiksmų; atsižvelgdamas į SBSTA ir SBI išvadas dėl klausimų, susijusių su visuotiniu padėties įvertinimu pagal Paryžiaus susitarimą, ragina RK narius vietos ir regionų lygmeniu organizuoti skatinamuosius vietos dialogus (15) ar panašius įtraukius procesus;

45.

įsipareigoja per dvi COP27 savaites veikti kaip tiesioginė sąsaja, suteikiant galimybę RK nariams ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijoms susipažinti su informacija ir reguliariai gauti naujausią informaciją apie derybų eigą; palankiai vertina kitų ES institucijų partnerystę ir paramą reguliariai teikiant šią informaciją, sudarant galimybę vietos ir regionų valdžios institucijoms daugiau prisidėti prie tarptautinių derybų.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) Europos regionų komiteto rezoliucija „Žaliasis kursas bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis“ (OL C 79, 2020 3 10, p. 1).

(2) Glazgo klimato paktas, 15 dalis.

(3) Edinburgo deklaracija dėl pasaulinės biologinės įvairovės sistemos po 2020 m.

(4) Glazgo klimato paktas, preambulė, 9 dalis.

(5) Glazgo klimato paktas, 55 dalis.

(6) https://unhabitat.org/sites/default/files/2022/04/hsp-eb-2022-crp2-rev.3.pdf

(7) Paryžiaus susitarimu nustatyta tarptautinių veiksmų programa, o Paryžiaus taisyklių sąvadu šis susitarimas pradėtas vykdyti, nustatant priemones ir procesus, padedančius jį visapusiškai, sąžiningai ir veiksmingai įgyvendinti.

(8) Šaltinis: 2021 m. Visuotinio merų pakto poveikio ataskaita.

(9) https://www.globalcovenantofmayors.org/our-initiatives/data4cities/common-global-reporting-framework/

(10) http://mission-innovation.net/missions/urban-transitions-mission/

(11) Atitinkamai 2 mln. GBP (2,6 mln. USD) ir 1 mln. EUR (1,1 mln. USD).

(12) Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 8 dalis (Su rinka nesusiję metodai kovos su klimato kaita finansavimui).

(13) Glazgo darbo programa dėl įgalinimo klimato srityje veiklos.

(14) 220519-G7-Development-Ministers-Meeting-Communique.pdf (bmz.de)

(15) 2018 m. Talanoa miestų ir regionų dialogai buvo skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms, nacionalinėms klimato, aplinkos ir urbanizacijos ministerijoms, taip pat priimančiosioms organizacijoms ir klimato srities suinteresuotiesiems subjektams apžvelgti, formuoti ir stiprinti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/36

Europos regionų komiteto nuomonė „Teisinga ir tvari pertvarka daug anglies ir energijos suvartojančiuose regionuose“

(2022/C 498/07)

Pagrindinė pranešėja	Sari RAUTIO (FI/EPP), Hemės sveikatos priežiūros apylinkės valdybos pirmininkė
Pamatinis dokumentas	2022 m. birželio 16 d. ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos prašymas pateikti nuomonę

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina tikslą iki 2050 m. pasiekti neutralaus poveikio klimatui Europos Sąjungą; šiuo tikslu Europos savivaldybėse ir regionuose reikės įgyvendinti skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, kuri turės didelės įtakos žmonių darbo ir gyvenimo būdui;

pažymi, kad teisinga pertvarka tapo dar sudėtingesnė ir kartu skubesnė dėl 2022 m. vasario mėn. Rusijos pradėtos karinės agresijos, nes Europa per trumpą laiką turi tapti mažiau priklausoma nuo išorės energijos tiekimo. pabrėžia, kad perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės turi būti pasiektas atsižvelgiant į pažeidžiamiausių piliečių poreikius, kuriant naujas darbo vietas ir vienodas galimybes kaimo ir nuo anglių priklausomuose regionuose;

palankiai vertina tai, kad valstybės narės pateikė 74 planus, kuriuose atsižvelgiama į skirtingas kiekvieno regiono aplinkybes; pabrėžia, kad besikeičianti pasaulinė aplinka sukėlė energetikos krizę, dėl kurios kai kurios valstybės narės buvo priverstos laikinai ieškoti lanksčių regioninių sprendimų programos tikslams įgyvendinti;

atkreipia dėmesį į sudėtingas planų tvirtinimo procedūras ir pabrėžia, kad kai kurie regionai susiduria su sunkumais laiku planuoti ir įgyvendinti projektus dėl to, kad didžioji dalis visų turimų lėšų, gaunamų iš EGADP, buvo suplanuota 2021–2023 m., o tai suteikia mažai galimybių tvariai įgyvendinti projektus programavimo laikotarpio pabaigoje; apgailestauja, kad Europos Komisija įvertino ir patvirtino tik dalį programų, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pratęsti Teisingos pertvarkos fondo lėšų, finansuojamų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, panaudojimo terminą;

remdamasis šia prielaida, laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti sėkmingą Fondo veiklą, reikėtų peržiūrėti Fondo įgyvendinimo terminus;

pabrėžia, kad Teisingos pertvarkos fondas turėtų būti integruotas į sanglaudos politiką, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti sinergija ir šalutiniu poveikiu;

atkreipia dėmesį į tai, kad teisinga pertvarka turi būti orientuota į tuos regionus, kuriuose pokyčiai ir su jais susijusi rizika yra didesni, nes valstybių narių ir regionų pradinė padėtis labai skiriasi. Fondo sėkmė priklauso nuo didžiausių paramos gavėjų – Lenkijos ir Vokietijos, kurioms kartu tenka beveik 33 proc. arba maždaug trečdalis visų Fondo lėšų. Rumunija, Čekija ir Bulgarija taip pat yra svarbios Fondo paramos gavėjos. Šioms penkioms valstybėms narėms kartu skiriama beveik 60 proc. Fondo išteklių. Tai, ar šių valstybių narių planai (teritoriniai teisingos pertvarkos planai) bus įgyvendinti laiku, lems visos programos sėkmę;

pabrėžia, kad, kalbant apie TPF, būtina atsižvelgti į dabartinę visuotinę energetikos krizę. Ši krizė, bent jau trumpuoju laikotarpiu, taip pat kelia rimtą grėsmę teisingai ir žaliajai pertvarkai. Visų pirma, energetika, energijai imlūs pramonės sektoriai, gamybos pramonė ir MVĮ šiuo metu susiduria su didžiuliu spaudimu kainoms, o tai daro papildomą spaudimą žaliajai pertvarkai; pabrėžia, kad anglies dioksido poveikio neutralumas, kurio siekia pramonė, taip pat priklauso nuo žaliosios elektros energijos prieinamumo vandenilio gamybai ir nuo alternatyvių energijos šaltinių gamtinėms dujoms pakeisti; palankiai vertina tai, kad Teisingos pertvarkos fondas gali padėti įgyvendinti šį tikslą;

atkreipia dėmesį į tai, kad Teisingos pertvarkos fondas yra mažesnis nei tradiciniai struktūriniai fondai, tačiau kai kurie jo tikslai sutampa; ragina regionus pasinaudoti sanglaudos politikos programų sinergija;

10.

prašo į TPF įtraukti stipresnį socialinį komponentą, kad Fondas taptų teritoriniu pagrindu veikiančia priemone, į kurią aktyviai įsitrauktų socialiniai partneriai, ir pasisako už tai, kad pagrindiniu Fondo elementu išliktų į vietovę orientuotas principas „iš apačios į viršų“, nes kiekvienas regionas yra unikali socialinė ir ekonominė ekosistema;

11.

pažymi, kad Teisingos pertvarkos fondo pagrindas ir tikslai yra pagrįsti, o jo vaidmuo yra labai svarbus ne tik pertvarką vykdantiems regionams, bet ir pramonės sektoriams; todėl būtina užtikrinti, kad mechanizmas būtų kuo lankstesnis reikalavimus atitinkančių veiksmų atžvilgiu, kad būtų užtikrintas teritorijų ekonomikos įvairinimas. Primena, kad priimtu reglamentu remiamos didelės įmonės ir įmonės, kurioms taikoma ATLPS, kurios kaip potencialios naudos gavėjos įtrauktos į TPF reglamentą, ir tai yra elementas, skiriantis šį fondą nuo struktūrinių fondų; pabrėžia, kad būsimas Teisingos pertvarkos fondas turėtų būti visiškai integruotas į Bendrųjų nuostatų reglamentą, laikantis partnerystės principo, o jo biudžetas turėtų papildyti dabartinį sanglaudos finansavimą;

12.

pabrėžia, kad dėl skirtingų regioninių perėjimo prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio procesų fondo pakeitimai turėtų apimti regioninio išteklių paskirstymo metodiką, atitinkamai suderintą su plačia taikymo sritimi ir jo išteklių geografinio paskirstymo kriterijais, labiau pritaikytus prie ES teritorinės įvairovės;

13.

ragina aiškiai įsipareigoti sukurti TPF 2.0, kuris apimtų daugiau regionų, susiduriančių su žaliosios pramonės ir gamybos pertvarkos iššūkiu, ir, rengiant kitą daugiametę finansinę programą, plačiai aptarti šios priemonės taikymo sritį ir dydį;

14.

pabrėžia, kad derinant ES biudžeto išteklius iš DFP su pajamomis iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (2021–2023 m.) regionams kilo didelių sunkumų tiek planuojant, tiek vykdant projektus, nes didesnė visų turimų lėšų, gaunamų iš EGADP, dalis buvo numatyta 2021–2023 m., taip suteikiant mažai galimybių tvariai įgyvendinti projektus programavimo laikotarpio pabaigoje;

15.

pabrėžia, kad siekiant 2030 m. ir 2050 m. klimato tikslų nepaliekant nė vieno nuošalyje, svarbu užtikrinti aktyvų visų ES regionų dalyvavimą; ragina privatųjį sektorių atnaujinti savo planus, kad būtų atsižvelgta į energijos poreikius ir ilgalaikį tvarų vystymąsi;

16.

mano, kad, kartu su klimatui nekenkiančios energijos gamyba, dėl dabartinės energetikos krizės ir neaiškios pasaulinės politinės padėties vis dažniau kyla klausimas dėl energijos tiekimo saugumo. Šis aspektas ypač aktualus energijai imlioms pramonės šakoms, tačiau galiausiai jis lemia ir namų ūkių energijos suvartojimą;

17.

siūlo, kad ES visų pirma remtų tuos regionus, kurie yra labiausiai priklausomi nuo iškastinio kuro siekiant išvengti dar didesnių būsimų investicijų skirtumų; pabrėžia, kad regionams skiriamos ES lėšos turi būti tikslingai nukreiptos taip, kad būtų kuo geriau pasiekti jų tikslai;

18.

Reikėtų skirti papildomo dėmesio ypatingoms salų ir atokiausių regionų, kurie susiduria su rimtomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, ypač izoliuotų ir labai priklausomų nuo iškastinio kuro regionų, aplinkybėms;

19.

šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į specifinius atokiausių regionų poreikius, kurie dėl jų mažumo, atokumo ir izoliuotumo yra labai priklausomi nuo iškastinio kuro išteklių ir neturi galimybių prisijungti prie kontinentinio tinklo; nepaisant to, TPF reglamente nėra jokių šiems regionams taikomų nuostatų;

20.

supranta, kad TPF pats savaime neišspręs mūsų klimato problemų, tačiau jis gali atlikti svarbų vaidmenį; pabrėžia, kad jis turėtų būti naudojamas kuo veiksmingiau ir pakankamai investuojant į įvairius ES regionus, kad būtų visiškai veiksmingas; pažymi, kad vietos ir regionų lygmens sprendimų priėmėjams ir ekspertams, pavyzdžiui, rengiantiems TPF programas, sunku plėtoti ryšius ar sąveiką su didesnėmis centrinės valdžios vykdomomis investicijomis;

21.

pažymi, kad energijos gamyba ir tiekimas vartotojams (pramonei ir vartotojams) dažnai yra didelių ar net tarptautinių įmonių rankose, o tai apsunkina regionų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad žalioji energetikos sektoriaus pertvarka vyksta laipsniškai ir esminių rezultatų duos tik 2030-aisiais, nepaisant to, kad šiuo metu intensyviai kuriami produktai ir eksperimentuojama su naujomis technologijomis;

23.

be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimos ilgalaikės Rusijos karinės agresijos Ukrainoje padidėjo energetinio saugumo svarba visoje Europoje. Ateinančiais metais visuose energetikos politikos sprendimuose turi būti atsižvelgiama į tiekimo saugumo svarbą, kad būtų pasiektas Europos žaliajame kurse nustatytas ilgalaikis švarios, įperkamos ir saugios energijos tikslas, kuris pats savaime yra sveikintinas;

24.

pabrėžia, kad TPF tikslai taip pat atitinka vėliau parengto plano „REPowerEU“ tikslus. Įgyvendinant TPF valstybėse narėse ir regionuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į plano „REPowerEU“;

25.

mano, kad, siekiant kuo geresnės teisingos pertvarkos, būtina toliau plėtoti esamas ES finansines priemones ir procedūras ir jas pritaikyti prie skirtingų situacijų, kad būtų galima rasti skirtingų programų sąveiką;

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos programos nuolat vertinamos; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas užtikrinti, kad šios programos taip pat prisidėtų prie teisingos pertvarkos;

27.

primygtinai ragina parengti aiškias gaires dėl galimos sinergijos su ESF+ ir kitų ESI fondų finansavimu, prašo Europos Komisijos atitinkamiems regionams teikti papildomą ekspertų pagalbą, kad būtų pasiekti Teisingos pertvarkos fondo tikslai;

28.

iš sanglaudos politikos priemonių ERPF ir ESF yra tinkami regioniniams skirtumams mažinti ir reikia skatinti fondų sąveiką, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai naudojant TFP išteklius;

29.

pažymi, kad ES sanglaudos politika siekiama geresnės ekonominės, socialinės ir teritorinės pusiausvyros Europoje. Sanglaudos politika turi padėti pagrindus ilgalaikiam teritoriniam vystymuisi, padėti įveikti netikėtas krizes ir skatinti ekonomikos atgaivinimą; pabrėžia, kad didinant atsparumą krizėms ypač svarbios priemonės, kurių imamasi vietos ir regionų lygmeniu; pabrėžia, kad ilgalaikiai sanglaudos politikos tikslai neturėtų būti pirmieji, kuriuos reikėtų atidėti ištikus krizei;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad TPF programavimas turėtų būti paspartintas siekiant laiku sutelkti lėšas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei lėšos buvo paskirtos per vienerius metus. Europos Komisija ir valstybės narės TPF srityje dirbo beveik trejus metus. Jei TPF programa nebus pradėta įgyvendinti 2022 m., kyla pavojus, kad bus prarasti visi metiniai 25 proc. numatytų lėšų asignavimai;

31.

pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų laiku pateikti reikiamus pasiūlymus dėl TPF programavimo tęstinumo, atsižvelgiant į ilgalaikius klimato srities tikslus; ragina teisės aktų leidėjus tinkamai įtraukti regionus į būsimą TPF programą ir ragina įgyvendinant teritorinius teisingos pertvarkos planus užtikrinti daugiau dalyvavimo elementų, kad būtų išvengta centralizuotai valdomų sprendimų, kuriais neatsižvelgiama į realius regionų poreikius;

32.

daro išvadą, kad įgyvendinant priemones labai svarbu integruoti darnaus vystymosi tikslus (DVT). Tinkamiausių ir veiksmingiausių priemonių paieška regioniniu lygmeniu bus sėkminga tik tuo atveju, jei regionai ir miestai dalyvaus visuose planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/39

Europos regionų komiteto nuomonė „Skaitmeninė sanglauda“

(2022/C 498/08)

Pranešėjas

Gaetano ARMAO (IT / EPP), Sicilijos regiono pirmininko pavaduotojas ir ministras

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Įžanga

nuo pat pradžių pakartoja, kad ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda yra vienas iš pagrindinių Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (174 straipsnyje) nurodytų tikslų, siekiant būtent darnios ir subalansuotos plėtros visoje Europos Sąjungoje (ES) ir jos regionuose;

pabrėžia, kad skaitmeninės sanglaudos koncepcija skatinama pripažinti esminį technologijų vaidmenį mūsų gyvenime ir reikalaujama įtraukti sanglaudos tikslus į Sąjungos skaitmenines teisių, principų ir politikos sudėtį, todėl ragina atitinkamai peržiūrėti SESV 175 straipsnį;

primena, kad 2021 m. ES metinio vietos ir regionų barometro ataskaitoje skaitmeninę sanglaudą Europos regionų komitetas (RK) akcentuoja kaip lemiamą veiksnį ES kuriant įtraukias visuomenes: „skaitmeninė sanglauda“ yra svarbus papildomas tradicinės ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sąvokos, apibrėžtos Europos Sąjungos sutartyje, matmuo (1). Skaitmeninimas gali padėti sumažinti socialinę ir teritorinę nelygybę, nes tai yra būdas pasiekti piliečius, kurie kitaip negalėtų naudotis tam tikromis paslaugomis arba būtų nepakankamai aptarnaujami;

primena, kad skaitmeninės sanglaudos sąvoka (2) ir konkrečiai jai įgyvendinti reikalingos pastangos, kaip nurodyta neseniai atliktame svarbiame Europos regionų komiteto perspektyviniame tyrime (3), reiškia tai, kad kiekvienas Europos pilietis turi turėti tinkamą prieigą prie interneto ir skaitmeninių paslaugų ir kad turi būti didinamas ES skaitmeninės infrastruktūros nepriklausomumas ir atsparumas;

pabrėžia, kad ES privalo užtikrinti, kad skaitmeninė pertvarka būtų kuo prieinamesnė visiems ES piliečiams, ir skirti ypač daug dėmesio tam, kad padėtų mažiau išsivysčiusiems regionams, taip pat nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turintiems regionams, pavyzdžiui, salynams, atokiausiems regionams, saloms, tarpvalstybiniams ir kalnų regionams, paspartinti jų skaitmeninę pertvarką, atsižvelgiant į specifinius iššūkius, su kuriais jie susiduria siekdami kuo labiau pagausinti savo turtą, ir į tarpusavio bendradarbiavimo svarbą;

pripažįsta, kad nors technologijos yra pagrindinė priemonė, padedanti prisitaikyti prie sudėtingų situacijų, turinčių įtakos visoms visuomenės sritims, svarbus skaitmeninių technologijų vaidmuo reaguojant į COVID-19 ir didinant atsparumą jai išryškino skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninio raštingumo trūkumus, o skaitmeninė atskirtis ES tapo dar didesnė;

Spręstinos problemos

primena, kad „skaitmeninė atskirtis“ yra sąvoka, kuri reiškia „skirtingo lygmens prieigą prie informacinės ir ryšių technologijos ir naudojimąsi ja ir, kalbant konkrečiau, prieigos prie internetinių skaitmeninių paslaugų ir naudojimosi jomis atotrūkį“ (4); pabrėžia, kad spartusis ryšys visiems Europos Sąjungos gyventojams – nuo miestų iki kaimo ir atokių vietovių – turi būti visuotinės svarbos paslauga ir turi būti taip ir vertinamas;

pabrėžia, kad skaitmeninės komunikacijos formos taip pat kelia naujų iššūkių demokratiniams procesams. Daugeliui žmonių pagrindinis naujienų šaltinis yra socialinė žiniasklaida, kurios operatoriai retai atlieka faktų tikrinimą. Skaitmeninės diskusijos socialinėje žiniasklaidoje gali paskatinti socialinę poliarizaciją ir susiskaidymą. Yra daug galimybių daryti poveikį, visų pirma naudojant algoritmus, kuriais kontroliuojamas naudotojų elgesys;

pabrėžia, kad skaitmenine sanglauda turi būti šalinamos didėjančios skaitmeninės atskirties Sąjungoje priežastys ir sunkumai, su kuriais susiduriama regionuose, kurie, stengiasi įveikti skaitmeninę atskirtį, tačiau vis dar atsilieka, nors skaitmeninės atskirties didėjimas oficialiai nepripažįstamas esantis grėsmė ES sanglaudai;

10.

pabrėžia, kad atokiausi regionai, salos, tarpvalstybiniai, su demografiniais iššūkiais susiduriantys regionai ir kalnų regionai (5) turi specifinių geografinių, ekonominių, demografinių ir socialinių ypatybių, dėl kurių patiria išskirtinių sunkumų. Tai – ribotas dydis (plotas, gyventojų skaičius, ekonomika), ribota vietos rinka ir sunkumai siekiant masto ekonomijos, didelės transporto išlaidos, menkai išvystyti pramonės šakų ryšiai, verslumo įgūdžių, infrastruktūros ir paslaugų teikimo įmonėms trūkumas (palyginti su žemyninėmis šalimis) ir mažiau socialinių ir mokymo paslaugų piliečiams. Be to, salynai, kuriuos slegia dvejopa ar trejopa izoliacija, susiduria su dar kitokio lygmens našta, kaip neseniai nurodyta Europos Parlamento ataskaitoje „Salos ir sanglaudos politika – dabartinė padėtis ir ateities iššūkiai“ (6);

11.

nuogąstauja, kad esama skaitmeninė atskirtis nemažėja, bet iš tiesų didėja atsižvelgiant į šiuos pagrindinius skaitmeninės pertvarkos ES aspektus (7):

—

nėra duomenų apie pagrindinių skaitmeninių įgūdžių lygį vietos ir regionų lygmeniu. Vietoj to buvo naudojamas asmenų gebėjimo kasdien naudotis internetu rodiklis. Nors kai kuriose ES vakarinėse valstybėse narėse skaitmeninė atskirtis tarp miestų ir kaimo vietovių skaitmeninių įgūdžių prasme mažėja (DE, SE, NL, BE), visose kitose valstybėse narėse jis tebėra didelis;

—	Junglumo ir skaitmeninės infrastruktūros srityje kaimo vietovės vis dar atsilieka pagal naujos kartos prieigos (NKP) aprėptį ir bendrą namų ūkių, besinaudojančių didelio pralaidumo ryšių tinklais, aprėptį;

—	skaitmeninė įmonių pertvarka vertinama pagal ES esančių vienaragių (startuolių, kurių bendra rinkos vertė sudaro daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių) skaičių ir rodo, kad jie daugiausia susitelkę žemyninėje Europos dalyje ir sostinių regionuose;

—	nuo 2019 m. iki 2020 m. didėjo viešųjų paslaugų skaitmeninė atskirtis tarp miestuose ir miestų vietovėse gyvenančių asmenų;

—	konkrečiu atokiausių regionų, kurių padėtis yra savita ir sudėtinga, kaip pripažįstama SESV 349 straipsnyje, atveju Europos politiką reikia pritaikyti prie jų ypatumų ne tik ekonominės ir socialines, bet ir skaitmeninės sanglaudos principų požiūriu;

12.

pažymi, kad priemonių, kurių reikia imtis skaitmeninei atskirčiai mažinti, taikymo sritis sutampa su keletu politikos sričių, todėl skaitmeninė sanglauda yra horizontalus siekis. Taigi Komitetas palankiai vertina tai, kad Konferencijoje dėl Europos ateities buvo pripažinta, kad skaitmeninė sanglauda papildo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą (8); mano, kad skaitmeninė sanglauda yra ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos sudedamoji dalis ir kad ji turi būti vertinama kaip bendroji viešoji gėrybė;

13.

pabrėžia, kad skaitmeninė atskirtis daro poveikį vietos lygmeniu teikiamoms šių sričių paslaugoms:

—	sveikatos priežiūros paslaugoms – dėl nepakankamos prieigos prie e. sveikatos paslaugų; mažesnio informuotumo apie COVID-19 ir didesnės rizikos asmenims, kurie nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis, užsikrėsti šia ir bet kuria kita liga kilus pandemijai ateityje;

—	ugdymo paslaugoms – dėl nevienodų galimybių naudotis ugdymo ištekliais, sustabdyto ugdymo proceso, mokinių patiriamų sunkumų dėl technologinės paramos prieinamumo namų aplinkoje;

—

kitoms pagrindinėms paslaugoms – dėl finansinės atskirties, kurią skatina atsiskaitymo grynaisiais pinigais atsisakymo tendencija visuomenėje, nes neprisijungusių gyventojų galimybės gauti viešąsias išmokas yra ribotos, jei paslaugos teikiamos tik skaitmeniniu būdu. Skaitmeninė atskirtis turi ir socialinį bei ekonominį poveikį – tarp tų, kurie galėtų dirbti nuotoliniu būdu naudodamiesi skaitmeninėmis priemonėmis, ir tų, kurie taip dirbti negalėtų, atsiranda vis didesnis socialinis ir ekonominis atotrūkis;

—	didėja socialinė atskirtis – skaitmeninė atskirtis gali trukdyti žmonėms dalyvauti internete vykstančiose socialinėse iniciatyvose ir naudotis savo demokratinėmis teisėmis;

14.

kurdamos skaitmenines paslaugas, viešojo administravimo institucijos ir kitos skaitmenines paslaugas teikiančios organizacijos turėtų skirti dėmesio tam, kad šiomis paslaugomis galėtų naudotis žmonės, turintys kokios nors formos jutimo negalią ar skaitmeninių įgūdžių trūkumą, ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos ir esant ribotiems ryšiams su prieigos infrastruktūra;

15.

apgailestauja, kad skaitmeninės sanglaudos principo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad nė vienas regionas ar asmuo neliktų nuošalyje junglumo ir prieinamumo požiūriu, įtraukimas nebuvo oficialiai įtrauktas į Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų (9);

16.

palankiai vertina tikslinius veiksmus, pavyzdžiui, neseniai atliktą Bendrojo bendrosios išimties reglamento pakeitimą, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos dėl valstybės pagalbos teikimo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklams, ir šiuo metu vykdomą plačiajuosčio ryšio gairių peržiūrą. Vis dėlto RK prašo suteikti daugiau aiškumo dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo skaitmeninei infrastruktūrai ir jų papildomo supaprastinimo (10);

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad tikslingai naudojant skaitmeninius sprendimus galima sumažinti daugiau CO2. Tačiau daug iššūkių kelia didėjantis duomenų centrų, galinių įrenginių ir perdavimo tinklų energijos suvartojimas. Nesukūrus socialinės ir aplinkosaugos sistemos skaitmeninimas būtų aplaidus. Vykdant skaitmeninimą kartu turėtų būti numatytos papildomos priemonės, kuriomis siekiama apriboti išteklių vartojimą ir išvengti grįžtamojo poveikio, kai padidėjęs efektyvumas pasireiškia padidėjusiu vartojimu;

Skaitmeninės sanglaudos siekis

18.

pažymi, kad skaitmeniniai įgūdžiai ir skaitmeninė infrastruktūra yra labai svarbūs plėtojant visus kitus skaitmeninės politikos kelrodžio aspektus, todėl rekomenduoja Europos Komisijai įsipareigoti įgyvendinti specialią ilgalaikę strategiją, išteklių ir koordinavimo mechanizmus, pasitelkiant didelio masto projektus, grindžiamus valstybių narių bendradarbiavimu, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų naujausių skaitmeninių įgūdžių ir infrastruktūrą;

19.

rekomenduoja į visas mokymosi visą gyvenimą politikos priemones įtraukti tinkamų skaitmeninių įgūdžių ugdymą, kad visi Europos piliečiai galėtų naudotis bendrąja teise naudotis internetu. Todėl švietimas turi būti suprantamas ne tik kaip mokymas, bet ir kaip aktyvaus dalyvavimo ir analitinio požiūrio į informacijos gavimą suteikimas piliečiams;

20.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamiausių grupių, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių, skaitmeniniam įgalėjimui ir užtikrinti, kad jie įgytų bent pagrindinius įgūdžius; taip pat reikia remti mažiau išsivysčiusių regionų jaunimą, kurio švietimo rezultatus labiausiai paveikė krizė dėl kai kuriuose jų esančios skaitmeninės atskirties ir prieigos prieigos prie tinkamo internetinio švietimo trūkumo. ES politikoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama regioniniams skirtumams, visų pirma mažiau išsivysčiusiems regionams, kai kalbama apie švietimo biudžeto skyrimą siekiant reaguoti į tokias ekstremaliąsias švietimo situacijas, kokios buvo pastaraisiais metais. Į skaitmeninio švietimo turinį taip pat turėtų būti įtrauktos galimybės tautinių mažumų vaikams, taip užtikrinant visų socialinių sluoksnių lygybę;

21.

pabrėžia, kad neatsiejama visų gyventojų skaitmeninių įgūdžių dalis taip pat yra pakankamas gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad būtų galima įvertinti informacijos patikimumą, ypač sveikatos, finansų ir einamųjų reikalų srityse. Tai ypač aktualu dėl tokių reiškinių kaip melagingos naujienos ir neapykantos kalbos plitimo;

22.

atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą Europos deklaraciją dėl skaitmeninių teisių ir principų siūlo Europos Komisijai nustatyti išsamią sistemą, teisės aktus ir priemones Europos skaitmeninėms teisėms ginti ir glaudesniam bendradarbiavimui su Europos piliečiais puoselėti, siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniais principais būtų dalijamasi ir reaguojama į visuomenės poreikius. Iš tiesų reikėtų numatyti 2000 m. priimtos ES pagrindinių teisių chartijos peržiūrą, atsižvelgiant į naujai paskelbtas skaitmenines teises;

23.

palankiai vertina Konferencijos dėl Europos ateities metu pateiktą rekomendaciją dėl vienodos prieigos prie interneto, kaip pagrindinės kiekvieno Europos piliečio teisės, nustatymą. Šiuo atžvilgiu labai svarbu turėti patikimą prieigą prie interneto ir skaitmeninių paslaugų naudojantis nepriklausoma ir atsparia ES skaitmenine infrastruktūra. Reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti sąžiningą ir atvirą konkurenciją, užkirsti kelią monopolijoms, bendram piktnaudžiavimui įtaka rinkoje, susaistymui su pardavėju, duomenų koncentracijai ir priklausomybei nuo trečiųjų šalių infrastruktūros ir paslaugų;

24.

siūlo, atsižvelgiant į rekomendaciją, kurią nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtose specialiosiose rekomendacijose pateikė Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (11), skatinti dalijimąsi infrastruktūra (tarp telekomunikacijų operatorių ir kitų paslaugų teikėjų, pvz., elektros energijos įmonių, geležinkelių ir kt.), kad būtų sumažintos plačiajuosčių tinklų diegimo atokiose vietovėse išlaidos;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad daug regionų turi teigiamos patirties viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės srityje tiek gerinant skaitmeninę infrastruktūrą, tiek mažinant skaitmeninę atskirtį, taip pat pabrėžia regioninių skaitmeninių centrų vaidmenį vykdant skaitmeninę pertvarką;

26.

tvirtai pabrėžia, kad Europos Komisija ir valstybės narės turėtų pasinaudoti decentralizuoto darbo teikiamomis galimybėmis: skatinti gyvenimą kaimo vietovėse, salose ir vietovėse, kuriose gyventojų tankis ir sklaida yra labai maži, taip pat pasinaudoti gyvenimo šiose vietovėse pranašumais, nes tai galbūt paskatintų rinktis aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvaresnį gyvenimo būdą ir sumažintų pragyvenimo išlaidas, jei, be kitų pagrindinių reikalavimų, būtų užtikrinta skaitmeninė sanglauda, t. y. visiškas pagrindinių skaitmeninių paslaugų prieinamumas;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kaip naudinga dalytis politikos, kuria sudaromos sąlygos tvariam decentralizuotam darbui, geriausios praktikos pavyzdžiais iš įvairių Europos regionų, siekiant užtikrinti, kad decentralizuotas darbas būtų nuolat taikomas darbovietėse, užtikrinant kuo didesnę ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą;

28.

pabrėžia vietos ir regioninių mokyklų, universitetų, mokslinių tyrimų centrų ir vietos bei regioninių ekosistemų vaidmenį dalyvaujant skaitmeninių inovacijų centrų veikloje ar net jiems vadovaujant, nes šie dažnai nebūna koordinuojami regioninės politikos priemonėmis, todėl dažnai iššvaistoma daug praktinės patirties ir intelektinių pajėgumų; atsižvelgiant į tai, būtina imtis priemonių, kad būtų išvengta protų nutekėjimo, ir pasitelkti decentralizuotą darbą tinkamomis sąlygomis kaip vieną iš sprendimo būdų, ypač vietovėse, kuriose sąlygos nepalankios;

29.

pažymi, kad, kalbant apie MVĮ, reikia dėti daugiau pastangų siekiant padėti joms pereiti prie skaitmeninių technologijų. MVĮ atsilieka nuo didesnių įmonių, turinčių daugiau išteklių, todėl joms reikia ugdyti naujus įgūdžius. MVĮ, o ypač labai mažoms įmonėms, reikia gerokai sumažinti administracinę naštą, susijusią su prieiga prie ES lėšų (ne tik susijusių su skaitmenizacija). Administraciniai reikalavimai turi būti proporcingi įmonės dydžiui, kartu užtikrinant, kad ES lėšos MVĮ savininkams būtų skiriamos vienodomis sąlygomis (12). Europos Komisija turėtų atlikti dabartinės praktikos MVĮ patikrinimą ir pateikti pasiūlymų, kaip sumažinti administracinę naštą, ypač labai mažoms įmonėms (pvz., taikyti audito išimtis);

30.

reikėtų atidžiai stebėti, kaip skiriamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšos skaitmeninėms iniciatyvoms, visų pirma MVĮ, ir įvertinti, ar MVĮ skiriamas finansavimo dydis yra proporcingas MVĮ įnašui į nacionalinį (ir regioninį) BVP;

E. valdžia ir skaitmeninis atsparumas

31.

pritaria tam, kad Europos Komisija remtų tikslingesnę piliečiams skirtą kampaniją informuotumui apie esamas e. dalyvavimo platformas didinti ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, geriau koordinuojant veiksmus su valstybėmis narėmis ir vietos ir regionų valdžios institucijomis ir keičiantis geriausia patirtimi;

32.

siūlo valstybėms narėms skirti konkrečių išteklių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei, informuotumo didinimo kampanijoms ir mokymams, siekiant parengti piliečius, visų pirma jaunąsias kartas, įmones ir viešąjį sektorių kovai su kibernetiniais nusikaltimais kaip skaitmeninės pertvarkos kompleksine. Taip pat svarbu paramos po krizės finansavimo programose numatyti investicijas į skaitmeninį švietimą, plačiajuostį ryšį, būtinos įrangos įsigijimą, taip pat į su tuo susijusį mokytojų mokymą. Turinio valdymas skaitmeninio švietimo srityje taip pat turėtų būti tinkamai persvarstytas, atsižvelgiant į iššūkius ir problemas, kurių gali kilti naudojant skaitmeninį internetinį turinį;

33.

siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms šalinti tarpvalstybines reguliavimo ir sąveikumo kliūtis, trukdančias visapusiškai įgyvendinti bendrąją skaitmeninę rinką ir trukdančias Europoje plėtoti verslą bei technologijas. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turi padėti nustatyti bendrą modelį per, pavyzdžiui, Plačiajuosčio ryšio platformą;

34.

mano, kad regionų ir vietos viešųjų IT sistemų sąveikumas su nacionalinio lygmens IT sistemomis turėtų tapti bet kokios skaitmeninės iniciatyvos atspirties tašku, ypač tais atvejais, kai jau yra parengti ES informacinių ir ryšių technologijų standartai arba bendros ES techninės specifikacijos. Sąveikumas visada turėtų būti derinamas su sprendimų ir paslaugų technologiniu neutralumu, taip pat siekiant išvengti susaistymo su pardavėju; be to, kiekviena MVĮ skirta skaitmeninė viešoji paslauga turėtų būti testuojama; vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai turėtų būti atitinkamų nacionalinio lygmens komitetų nariai ir jiems turėtų būti suteikti patariamieji vaidmenys pagrindinėse sąveikumo iniciatyvose;

35.

pabrėžia visų didelės vertės duomenų rinkinių atvirosios programinės įrangos svarbą; be to, viešųjų atvirųjų duomenų prieinamumas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1024 (13) dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, taip pat turėtų būti laikomas ES piliečių skaitmenine teise, siekiant užtikrinti jų įgalėjimą; taip pat reikėtų skatinti piliečių mokslą, todėl pagrindinės bendruomenės turėtų būti nustatomos ES lygmeniu ir atitinkamai pasitelkiamos, be kita ko, renkant „vietinius“ duomenis skaitmeninės sanglaudos stebėsenos tikslais ir teikiant rekomendacijas, kaip ją įgyvendinti;

36.

primygtinai reikalauja, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į neseniai priimtą RK nuomonę dėl Dirbtinio intelekto akto, išplėstų dirbtinio intelekto technologijų poveikio piliečiams, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, vertinimą, privalomai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir (arba) jų atstovus į konsultacijas ir nustatant griežtesnius skaidrumo ir informavimo reikalavimus didelės rizikos dirbtinio intelekto technologijoms (14);

Stebėsena ir skaitmeninės atskirties vertinimas

37.

pabrėžia, kad Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis, Eurostatu, nacionalinėmis statistikos institucijomis ir Jungtiniu tyrimų centru skatina laipsniškai, bet nuolat didinti esamų duomenų geografinį suskirstymą ir plėsti informacijos aprėptį, tinkamai įtraukiant skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninės visuomenės aspektus. Europos regionų komitetas dalyvauja kaip pagrindinis veikėjas, kuris nurodo vietos ir regionų valdžios institucijų poreikius, susijusius su duomenimis ir informacija bei tinkamomis skaitmeninės brandos vertinimo priemonėmis;

38.

siūlo sukurti patikimą ir išsamią vietos skaitmeninių rodiklių, kuriais būtų vertinama skaitmeninė branda, sistemą, kuri taptų sprendimų priėmimo pagrindu, taip pat visuma kriterijų, pagal kuriuos nustatomi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ištekliai, kaip apibrėžta šiuo metu galiojančiame Bendrųjų nuostatų reglamente;

39.

siūlo Europos Komisijai ir Europos regionų komitetui bendradarbiauti siekiant sukurti skaitmeninės politikos kelrodį, kuriuo būtų konkrečiai atsižvelgiama į teritorinį aspektą. Tai leis pereiti nuo skaitmeninimo ir skaitmeninės pertvarkos Europoje pažangos vertinimo prie skaitmeninės sanglaudos plėtotės jos teritorijose.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) ES metinio regionų ir vietos barometro IV skyrius „Skaitmeninė pertvarka vietos ir regionų lygmeniu“, 63 psl.

(2) Europos regionų komiteto nuomonė „Skaitmeninė Europa visiems. Pažangių ir įtraukių skaitmeninių sprendimų įgyvendinimas vietoje“ (OL C 39, 2020 2 5, p. 83).

(3) Fontana, Susana, Fabio Bisogni (Fondazione Formit), Simona Cavallini, Rossella Soldi (Progress Consulting S.r.l.). Teritorinis perspektyvinis tyrimas dėl skaitmeninės atskirties mažinimo ir skaitmeninės sanglaugos skatinimo (angl. Territorial foresight study in addressing the digital divide and promoting digital cohesion), 2022 m. gegužės 16 d. (projektas).

(4) EBPO (2021 m.), Junglumo atotrūkio įveika (angl. Bridging Connectivity Divides), OECD Digital Economy Papers, Nr. 315, EBPO leidykla, Paryžius. Pateikiama internete adresu https://doi.org/10.1787/e38f5db7-en.

(5) 362 salose, turinčiose daugiau kaip 50 gyventojų ir priklausančiose 15 Europos šalių, iš viso gyvena 17,7 mln. žmonių; šiuose regionuose vienam gyventojui tenkanti BVP dalis nesiekia 80 proc. ES vidurkio, o didelė jų dalis vis dar priklauso nepakankamai išsivysčiusių regionų kategorijai. (Šaltinis: https://www.regione.sicilia.it/la-regione-informa/estimation-insularity-cost-sicily).

(6) (A9-0144 / 2022-159), https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2021/2079(INI)&l=ren.

(7) Šaltinis: 2021 m. ES metinio regionų ir vietos barometro IV skyrius „Skaitmeninė transformacija vietos ir regionų lygmeniu“, A. Skaitmeninės transformacijos būklė, p. 69.

(8) Konferencija dėl Europos ateities. Galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės 12 d. Pasiūlymas. ES konkurencingumo didinimas ir tolesnis bendrosios rinkos gilinimas, 14 priemonė, 56 psl.

(9) 2022 m. sausio 26 d. Europos skaitmeninių teisių ir principų deklaracija.

(10) Žr. Regioninių centrų tinklo ES politikos įgyvendinimui įvertinti ataskaitą „21-ojo amžiaus taisyklės dėl 21-ojo amžiaus infrastruktūros – kliūčių transporto, skaitmeninei ir žaliajai infrastruktūrai diegti įveika“ (angl. 21st Century Rules for 21st Century Infrastructure – Overcoming obstacles to transport, digital, and green infrastructure deployment), kuri pateikta čia https://cor.europa.eu/en/engage/Documents/RegHub/RegHub%20report%20on%2021%20century%20rules.pdf.

(11) Iclaves ir Esade, „Tyrimas dėl priemonių po COVID pandemijos siekiant panaikinti skaitmeninę atskirtį“ (angl. Study on post-COVID measures to close the digital divide), galutinė ataskaita, 2021 m. spalio mėn.

(12) Darbo užmokesčio negaunančių MVĮ savininkų ir kitų darbo užmokesčio negaunančių fizinių asmenų tiesioginių personalo sąnaudų deklaravimas grindžiamas išlaidų vienetais, lygiaverčiais tyrėjų darbo užmokesčiui (https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/docs/2021. 2027/common/guidance/unit-cost-decision-sme-owners-natural-persons_en.pdf).

(13) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p . 56).

(14) Europos regionų komiteto nuomonė „Europos požiūris į dirbtinį intelektą. Dirbtinio intelekto aktas“ (OL C 97, 2022 2 28, p. 60).

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/45

Europos regionų komiteto nuomonė „8-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita“

(2022/C 498/09)

Pranešėja

Nathalie SARRABEZOLLES (FR / PES), Finistero departamento tarybos narė

Pamatiniai dokumentai

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl 8-osios Sanglaudos ataskaitos „Sanglauda Europoje iki 2050 m.“

SWD(2022) 24 final

COM(2022) 34 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina tai, kad paskelbta 8-oji sanglaudos ataskaita, kurioje išdėstyti pagrindiniai pokyčiai ir teritoriniai skirtumai, su kuriais Europos regionai susidūrė per pastarąjį dešimtmetį, ir kurioje padėtas pagrindas diskusijoms dėl sanglaudos ateities po 2027 m.;

pritaria Europos Komisijos atliktai Europos Sąjungos istorinio konteksto analizei: COVID-19 pandemija ir tai, kas sanglaudos ataskaitoje apibūdinama kaip pagrindinės naujos tendencijos, pavyzdžiui, klimato kaita ir skaitmeninis hipersusietumas, yra nauji teritorinės nelygybės šaltiniai ir skatina nepasitenkinimo geografiją Europoje;

pažymi, kad pastaraisiais metais lėtai atsigaunantis konvergencijos procesas slepia labai skirtingas tendencijas: kai kuriuose mažiau išsivysčiusiuose ir pertvarką vykdančiuose regionuose pietų ir šiaurės vakarų Europoje augimas buvo silpnas arba neigiamas. Tuo pat metu regioninis augimas rytuose tam tikrais atvejais ir toliau pasižymi dideliais sostinių regionų ir kitų regionų skirtumais;

pabrėžia „Brexit’o“ poveikį Europos ekonomikai, visų pirma tarpregioniniam bendradarbiavimui, mokslinių tyrimų ir mokymo ekosistemoms ir daugelio Europos regionų demografijai;

atkreipia dėmesį į sanglaudos poreikį prie Europos sienų, kurį dar labiau sustiprina karo padėtis Ukrainoje;

todėl ragina Komisiją atvirai ir strategiškai apsvarstyti sanglaudos politikos po 2027 m. vaidmenį derinant Europos politiką;

Sanglaudos politika kaip ilgalaikė vystymosi politika

mano, kad sanglaudos ataskaitoje nustatytais regioniniais skirtumais visapusiškai sustiprinamas sutartyse apibrėžtas sanglaudos politikos teisėtumas, t. y. Europos Sąjungos regionų gerovės ir vystymosi atotrūkio mažinimas;

todėl palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje pateiktą 2014–2020 m. sanglaudos politikos poveikio investicijoms Europos Sąjungos teritorijose analizę;

pažymi, kad sanglaudos politikai dažnai tenka pagrindinis vaidmuo išlaikant pakankamą viešųjų investicijų lygį sumažėjus nacionalinėms investicijoms;

10.

primena, kad teigiamas sanglaudos politikos remiamų investicijų poveikis yra ilgalaikis, kaip pabrėžta sanglaudos ataskaitos 9 skyriuje;

11.

taip pat primena, kad pagal sanglaudos politikai skirtas programavimo priemones tam tikri projektai gali būti finansuojami iki trejų metų nuo programavimo laikotarpio pabaigos, todėl neįmanoma jų palyginti su kitomis tiesiogiai valdomomis Europos programomis;

12.

pabrėžia sanglaudos politikos veiksmingumą kovojant su COVID-19 pandemijos krize, visų pirma dėl lankstumo priemonių, nustatytų nuo 2020 m. balandžio mėn. (du priemonių rinkiniai pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą, (CRII));

13.

vis dėlto mano, kad labai svarbu išlaikyti sanglaudos politikos dėmesį teritorinei, ekonominei ir socialinei sanglaudai Europoje stiprinti;

Koncepcijos „nekenkti sanglaudai“ apibrėžtis

14.

mano, kad galimybių atveria sanglaudos ataskaitoje pateikta nauja koncepcija, kuria visapusišką požiūrį į sanglaudos politiką siekiama įtraukti į bet kurią teritorinį poveikį turinčią Europos viešąją politiką;

15.

pabrėžia, kad šia koncepcija visapusiškai remiama Europos regionų komiteto iniciatyva atskleisti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, kaip pagrindinės Europos Sąjungos vertybės, vaidmenį;

16.

mano, kad ši koncepcija galėtų padėti bet kurioje Europos politikoje atsižvelgti į skirtingų Europos Sąjungos regionų realijų įvairovę, padidinti jos veiksmingumą ir pagerinti Europos Sąjungos veiksmų matomumą tarp piliečių;

17.

vis dėlto prieštarauja itin siauram šios sąvokos aiškinimui, pagal kurį šis principas taikomas tik veiksmų programoms, o ne partnerystės susitarimams; primygtinai reikalauja Europos Komisijos, kad šis principas „nepakenkti sanglaudai“ būtų taikomas visoms Europos politikos sritims, siekiant sumažinti tam tikrų Europos politikos sričių ar programų sanglaudai nepalankų poveikį;

18.

ypač pritaria sanglaudos ataskaitoje nurodytai būtinybei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) remti sanglaudą Europoje;

19.

ragina valstybes nares ir Europos Komisiją EGADP ir galbūt ją pakeisiančią priemonę tiesiogiai integruoti į sanglaudos politikos metodą, grindžiamą daugiapakopiu valdymu ir partneryste;

20.

be to, pabrėžia, kad reikia geriau suderinti sanglaudos politiką ir programą „Europos horizontas“ ir padidinti jų sinergiją, kad būtų stiprinamos inovacijos visuose Europos regionuose, siekiant plėtoti regionų mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, kurie leistų ES konkuruoti pasaulio mastu investuojant į regionų kompetenciją ir galėtų padėti spręsti vidutinių pajamų regionų vystymosi spąstų klausimą;

21.

šiuo atžvilgiu primena, kad šie regionai, patekę į vidutinių pajamų regionų vystymosi spąstus, yra suinteresuoti gauti konkrečią paramą dėl to, kad jie priklauso tarpinių regionų kategorijai arba jiems sudarant palankesnes sąlygas naudotis teritorinio bendradarbiavimo priemonėmis inovacijų srityje;

22.

ragina konsoliduoti pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamą požiūrį, kad būtų sustiprintas konkurencingumas ir vietos strategijų pagrindu kuriama inovacijų ekosistema bei sustiprintas teritorinis bendradarbiavimas;

23.

ragina Europos Komisiją apibrėžti koncepciją „nekenkti sanglaudai“ ir paversti ją tikru Europos politikos poveikio sanglaudai Europoje vertinimo mechanizmu; siūlo į šį mechanizmą įtraukti komunikate dėl ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos numatytą poveikio kaimui vertinimą, kad būtų atsižvelgta į šių vietovių ypatumus; prašo Europos Komisijos parengti konkrečias gaires dėl konkretaus šios koncepcijos įgyvendinimo, be kita ko, pasitelkiant teisėkūros procedūra priimamą aktą prieš tai pasikonsultavus su Europos regionų komitetu;

Sanglaudos politika – ilgalaikės Europos strategijos pagrindas

24.

pažymi, kad, nors sanglaudos politika yra Europos žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo pagrindas, ji nėra ilgalaikės Europos strategijos dalis, priešingai nei 2014–2020 m. sanglaudos politika, kuri tiesiogiai atitiko strategijos „Europa 2020“ tikslus;

25.

todėl ragina Europos Komisiją parengti naują ilgalaikę Europos strategiją iki 2030 m., kuria būtų susietos būtinos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sąlygos ir kartu stiprinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; primygtinai ragina, kad šia strategija būtų grindžiama visa Europos politika ir fondai, kuriais remiamos investicijos pagal sanglaudos ataskaitoje nustatytą principą „nekenkti sanglaudai“;

26.

apgailestauja dėl to, kad nėra EGADP ir sanglaudos politikos koordinavimo ir derinimo mechanizmų, taip pat dėl dubliavimosi rizikos ir išstūmimo efekto neturint tikro mechanizmo, kuriuo būtų tikrinamas finansavimo pagal EGADP papildomumas;

27.

primygtinai ragina sudaryti vienodas sąlygas Europos investicijų politikai, kad būtų išvengta konkurencijos tarp įvairių Europos politikos sričių, nes, palyginti su kitomis politikos sritimis, valstybės pagalbos taisyklės šiuo metu kliudo įgyvendinti sanglaudos politiką;

28.

atsižvelgdamas į tai, prašo Europos Komisijos nuodugniai apsvarstyti galimybę pakeisti su valstybės pagalba susijusią Europos teisės aktų sistemą, kad įvairių Europos programų ir fondų remiamiems projektams būtų taikomos tos pačios taisyklės;

Geresnis sanglaudos politikos integravimas į Europos semestrą

29.

pažymi, kad sanglaudos ataskaitoje nenurodytas sanglaudos politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo sistemos ryšys, nepaisant padidėjusio Europos semestro vaidmens formuojant sanglaudos politiką 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

30.

palankiai vertina tai, kad į 2022 m. gegužės mėn. paskelbto pavasario Europos semestro dokumentų rinkinio šalių ataskaitas įtrauktas naujas skyrius dėl teritorinių skirtumų su sąlyga, kad juo būtų siekiama tik stiprinti Europos teritorinę sanglaudą, o ne pradėti struktūrines reformas, visiškai atsietas nuo ilgalaikių sanglaudos politikos tikslų;

31.

ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad šalių ataskaitose ir atitinkamose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose būtų skiriama daugiau dėmesio su teritorine sanglauda susijusioms problemoms, darančioms poveikį Europos teritorijoms ir regionams;

32.

ragina plačiau apsvarstyti, kaip reformuoti dabartinę ekonominės politikos koordinavimo sistemą, kad skirtinguose Europos semestro etapuose būtų galima integruoti principą „nekenkti sanglaudai“ ir geriau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

33.

remdamasis 8-ąja sanglaudos ataskaita pažymi, kad viešųjų investicijų deficitas Europos Sąjungoje yra paslėpta skola; todėl pakartoja savo jau dažnai išreikštą reikalavimą taikyti „auksinę“ bendro finansavimo taisyklę, t. y. neskaičiuoti išlaidų, kurias valstybės narės ir vietos ir regionų valdžios institucijos patiria dėl bendro finansavimo pagal struktūrinius ir investicijų fondus, laikydamosi taikomų Sąjungos bendro finansavimo ribų, tarp Stabilumo ir augimo pakte nustatytų struktūrinių, viešųjų ar panašių išlaidų; pabrėžia, kad viešosios investicijos, pavyzdžiui, skirtos tvariai žaliajai, skaitmeninei ir socialinei pertvarkai ir Europos konkurencingumo išlaikymui, yra svarbios ateities kartoms, todėl turėtų būti tinkamai vertinamos viešųjų investicijų požiūriu, be kita ko, keičiant Europos apskaitos taisykles;

34.

pakartoja savo ankstesnėse nuomonėse (1) išsakytą pasiūlymą dėl elgesio kodekso, pagal kurį vietos ir regionų valdžios institucijos būtų įtrauktos į Europos semestrą. Šis elgesio kodeksas reikalingas, kad Europos semestras taptų skaidresnis, įtraukesnis ir demokratiškesnis, taip pat veiksmingesnis, nes jame dalyvautų vietos ir regionų valdžios institucijos. Tai sustiprintų atsakomybę vietos ir regionų lygmeniu ir kartu pagerintų pageidaujamų reformų įgyvendinimą valstybėse narėse;

Siekis kurti naują Europos struktūrinių ir investicijų fondų strateginę sistemą…

35.

atkreipia dėmesį į tam tikrą tendenciją, kad Europos lygmeniu daugėja investicinių fondų – kai kurie iš jų yra tiesiogiai valdomi, bendrai valdomi (pavyzdžiui, Europos struktūriniai ir investicijų fondai – ESI fondai) arba juos įgyvendinant pagrindinis vaidmuo tenka valstybei (nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, remiami pagal EGADP);

36.

yra susirūpinęs dėl dabartinės tendencijos skatinti perkelti ESI fondų lėšas į kitas politikos sritis ar programas, pavyzdžiui, nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus arba tiesiogiai valdomas programas, kaip antai programą „Europos horizontas“; todėl griežtai prieštarauja sanglaudos politikos ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšų perkėlimui į EGADP: SESV 175 straipsniu grindžiama EGADP siekiama papildyti sanglaudos politikos pastangas siekiant SESV 174 straipsnio tikslų, o ne atvirkščiai; be to, primena, kad sanglaudos politika jau yra svarbus indėlis į Europos žaliąsias investicijas ir į ES energetinę nepriklausomybę; todėl daro išvadą, kad Europos lėšų recentralizavimas perkeliant minėtas lėšas EGADP yra nepagrįstas;

37.

pažymi, kad ši tendencija turi pražūtingą dvejopą poveikį: viena vertus, taip prisidedama prie sanglaudos politikos, kaip ilgalaikės vystymosi politikos, veiksmingumo mažinimo ir, kita vertus, sanglaudos politika prilyginama paprastai biudžeto eilutei daugiametėje Europos Sąjungos finansinėje programoje;

38.

todėl ragina Europos Komisiją parengti naują strateginę programą laikotarpiui po 2027 m., daugiausia dėmesio skiriant partnerystei ir daugiapakopiam valdymui, ir nustatyti bendrąsias nuostatas dėl visų teritorinį aspektą turinčių Europos Sąjungos investicinių fondų, t. y. ESI fondų, galimo būsimo Socialinio klimato fondo, EŽŪFKP ir, jei taikytina, būsimos EGADP;

39.

primygtinai ragina, kad EŽŪFKP būtų iš naujo įtrauktas į šią naują strateginę programą;

40.

taip pat ragina ypatingą dėmesį skirti Europos socialinio fondo (ESF) ateičiai, kad jis apimtų platesnį teritorinį aspektą ir sustiprintų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį jį įgyvendinant;

kuria būtų siekiama iš tikrųjų supaprastinti ESI fondų įgyvendinimą…

41.

pažymi, kad 2021–2027 m. sanglaudos politikos teisės aktų sistemoje numatytos svarbios supaprastinimo priemonės, pavyzdžiui, su supaprastintomis išlaidomis susijusių galimybių pratęsimas, kurios turės būti įvertintos, kai bus taikomos 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu;

42.

tačiau primena, kad dėl lėšų gausos ir lėšų pagal pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimo taisyklių, terminų ir sąlygų pastaruoju metu padidėjo administracinė našta lėšas valdančioms institucijoms, kurios dažnai veikia regionų lygmeniu;

43.

pažymi, kad dėl šios administracinės naštos vėluojama įgyvendinti ESI fondus, už kuriuos dažnai atsakingi regionai, ir tai kenkia sanglaudos politikos, kaip veiksmingos investicijų politikos, įvaizdžiui Europos Sąjungos piliečių akyse;

44.

primena svarbų regionų vaidmenį skaidant ESI fondų įgyvendinimą ir susiejant juos su vietos loginiu pagrindu, kad būtų remiamos teritorinės plėtros strategijos;

45.

ragina Komisiją jau inicijuoti ilgalaikio svarstymo procesą, kuriame dalyvautų regionų lygmens ESI fondų valdymo institucijos, kad būtų supaprastintos valdymo, kontrolės ir audito taisyklės ir po 2027 m. įvykdyta reali reforma, atsižvelgiant į būsimą sanglaudos politikos teisės aktų rinkinį;

46.

pakartoja, kad, siekiant atkurti ESI fondų patrauklumą projektų vykdytojams, Europos regionų komiteto prašymas įgyvendinti Europos Komisijos ir sanglaudos politikos valdymo institucijų pasitikėjimo sutartį, kad programos, kurių likutinis klaidų lygis 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu buvo labai mažas, galėtų būti grindžiamas valdymo, kontrolės ir audito taisyklių supaprastinimu kitam programavimo laikotarpiui;

ir būtų sutelktas dėmesys į tikrą pasitikėjimu grindžiamą partnerystę su regionais ir vietos valdžios institucijomis…

47.

pastebi tam tikrą 2021–2027 m. sanglaudos politikos centralizavimą ir partnerystės principo bei regionų valdžios institucijų vaidmens nustatant investicijų poreikius pagal veiksmų programas susilpninimą;

48.

palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje išreikštą ketinimą stiprinti daugiapakopį valdymą ir partnerystės principą;

49.

pritaria neseniai pradėtai iniciatyvai dėl 2021–2027 m. Europos partnerystės praktikos bendrijos, kuri turėtų padėti iš esmės patobulinti Europos partnerystės elgesio kodeksą;

50.

atkreipia dėmesį į ypatingą sanglaudos politikos požiūrį, pagal kurį ESI fondų veiksmų programos grindžiamos vietos lygmeniu nustatytų teritorinių poreikių analize ir vykdomos visapusiškai dalyvaujant ir demokratiniu būdu, priešingai nei nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų, kurie remiami pagal EGADP ir kurie iš esmės buvo parengti nedalyvaujant regionams, atveju;

51.

todėl ragina Komisiją stiprinti regionų vaidmenį valdant struktūrinius ir investicijų fondus ir stiprinti su partneryste susijusias teisės aktų nuostatas, ypač atsižvelgiant į laikotarpį po 2027 m.;

Sanglaudos politika – priemonė spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą vidaus, kaimo ir kalnų teritorijose

52.

reiškia susirūpinimą dėl laipsniško gyventojų senėjimo, gimstamumo mažėjimo ir gyventojų skaičiaus mažėjimo vidaus teritorijose, visų pirma kaimo ir kalnų vietovėse;

53.

pažymi, kad ekonominiai ir socialiniai sutrikimai, kuriuos pastaruoju metu lėmė COVID-19 pandemija ir karas Ukrainoje, turi sunkių pasekmių namų ūkių gyvenimui ir ypač jaunimo ateities lūkesčiams;

54.

pabrėžia, kad svarbu parengti Europos Sąjungos demografijos strategiją, visų pirma atsižvelgiant į teisėtos migracijos srautų Sąjungoje teikiamas galimybes, kartu stiprinant neteisėtos imigracijos koordinavimą ir suteikiant pabėgėliams paramą ir apsaugą;

Ypatingas dėmesys nuolatinių geografinių kliūčių turintiems regionams

55.

apgailestauja, kad sanglaudos ataskaitoje tik paviršutiniškai atkreipiamas dėmesys į sunkumus, su kuriais susiduria nuolatinių geografinių kliūčių turintys regionai ir atokiausi regionai;

56.

ragina vykdant būsimos sanglaudos politikos reformos projektą ypatingą dėmesį skirti nuolatinių geografinių kliūčių turintiems regionams, apibrėžtiems SESV 174 straipsnyje, visų pirma salų, retai apgyvendintiems regionams bei kalnuotoms vietovėms, ir atokiausiems regionams;

57.

pabrėžia, kad Europos Parlamente buvo atliktas svarbus darbas salų sanglaudos klausimu, ir pripažįsta Europos salų pakto svarbą;

58.

kalbant apie kaimo vietoves, palankiai vertina tai, kad sanglaudos ataskaitoje pripažįstamas galimas neigiamas demografinių pokyčių poveikis sanglaudai Europoje; atsižvelgdamas į tai, ragina Europos Komisiją ateityje stiprinti intervencinius veiksmus, susijusius su sanglaudos politikos finansavimu ir priemonėmis bei BŽŪP strateginiais planais, visų pirma nustatant minimalias ribas, turint omenyje visos Europos kaimo gyventojų ir kaimo vietovių dalį, 174 straipsnyje pripažintoms teritorijoms, ir stiprinti miestų bei kaimo vietovių bendradarbiavimą, nes kiekviena vietovė turi lyginamųjų ir papildomų privalumų siekiant darnios teritorinės plėtros;

59.

taip pat pabrėžia teigiamą didmiesčių vaidmenį užtikrinant darnią plėtrą, paskirstant gerovę ir naudą tam tikroje vietovėje ir užmezgant veiksmingesnius miesto ir kaimo ryšius; pakartoja, kad BVP vienam gyventojui rodiklis neleidžia visapusiškai įvertinti jų išsivystymo lygio ir rekomenduoja naudotis socialinės pažangos indekso metodika siekiant įvardyti aktualiausias problemas, kurių sprendimui didmiesčių regionuose būtinas finansavimas sanglaudos politikos lėšomis (2);

Teritorinio bendradarbiavimo skatinimas

60.

primena, kad 2021–2027 m. sanglaudos politikos krypčiai „teritorinis bendradarbiavimas“ skirtas biudžetas, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, buvo gerokai sumažintas, o tai pakenkė Europos Sąjungos gebėjimui imtis veiksmų sprendžiant svarbius sanglaudos tarpvalstybinėse zonose klausimus;

61.

palankiai vertina sanglaudos ataskaitoje minimą tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo stiprinimą; ragina užtikrinti, kad didėjantis poreikis stiprinti sanglaudą, įtvirtinti esamus Europos Sąjungos teritorijų bendradarbiavimo mechanizmus ir reaguoti į dabartinėmis aplinkybėmis kylančius naujus bendradarbiavimo iššūkius būtų visapusiškai atspindėtas būsimoje sanglaudos politikoje laikotarpiui po 2027 m.;

62.

apgailestauja, kad teritorijos, kurioms šis sumažinimas daro didžiausią poveikį, yra teritorijos, nustatytos SESV 174 straipsnyje, kurios dėl savo gamtinių ir nuolatinių kliūčių visų pirma turi stiprinti savo teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą su kitomis Europos Sąjungos teritorijomis.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) Regionų komiteto nuomonė „Europos gaivinimo po COVID-19 pandemijos planas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir techninės paramos priemonė“ (OL C 440, 2020 12 18, p. 160).

Regionų komiteto nuomonė „Europos semestras ir sanglaudos politika: struktūrinių reformų ir ilgalaikių investicijų derinimas“ (OL C 275, 2019 8 14, p. 1).

Regionų komiteto nuomonė „Europos semestro valdymo gerinimas. Elgesio kodeksas dėl vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo“ (OL C 306, 2017 9 15, p. 24).

(2) Europos regionų komiteto nuomonė – Didmiesčių regionams kylantys iššūkiai ir jų padėtis būsimoje sanglaudos politikoje po 2020 m. (OL C 79, 2020 3 10, p. 8).

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/51

Europos regionų komiteto nuomonės projektas „Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus“

(2022/C 498/10)

Pranešėja

Inga BĒRZIŅA (LV/„Renew Europe“), Kuldigos miesto tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingų būdų pasiekti gerus mokymosi rezultatus

COM(2022) 316

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingų būdų pasiekti gerus mokymosi rezultatus

COM(2022) 316

1 pakeitimas

2 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(2)

2020 m. rugsėjo 30 d. Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m., kuriame įtraukumas įvardytas vienas iš šešių tos erdvės aspektų (1). 2021 m. vasario 18 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (2).

(2)

Paaiškinimas

Siūloma įtraukti nuorodą į RK nuomonę dėl Europos Komisijos komunikato dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m.

2 pakeitimas

5 konstatuojamoji dalis

(Nauja konstatuojamoji dalis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Konferencijos dėl Europos ateities galutinėje ataskaitoje ES taip pat raginama užtikrinti, kad visi ES piliečiai galėtų pasinaudoti skaitmenizacija šiuo tikslu užtikrinant, kad jie galėtų įgyti reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir galimybių (1) . Europos Komisija ketina pateikti pasiūlymus dėl Rekomendacijos dėl skaitmeninių įgūdžių ugdymo švietimo ir mokymo srityje gerinimo ir dėl Europos skaitmeninių įgūdžių pažymėjimo (2) .

Paaiškinimas

Reikėtų pabrėžti, kaip svarbu pasinaudoti skaitmenizacijos teikiama nauda užtikrinant, kad visi piliečiai įgytų reikiamų skaitmeninių įgūdžių ir galimybių.

3 pakeitimas

25 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(25)

visoje ES švietimo ir mokymo priemonėmis turi būti sistemingai siekiama mažinti prastų mokymosi rezultatų ir ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos mastą ir skatinti gerus mokymosi rezultatus. Sistemos lygmeniu politikos priemonių nuoseklumas, koordinavimas su kitomis atitinkamomis politikos sritimis (pvz., sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, užimtumo, būsto, teisingumo, migracijos ir integracijos) ir veiksmingas įvairių subjektų bendradarbiavimas visais lygmenimis (nacionaliniu, regioniniu, vietos, mokyklos) yra būtini siekiant koordinuotai remti vaikus, jaunimą ir jų šeimas. Be to, mokyklos lygmeniu turėtų būti skatinami visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiami metodai, kurie apima visas veiklos sritis (mokymą ir mokymąsi, planavimą ir valdymą ir kt.) ir kuriuos taikant įtraukiami visi pagrindiniai subjektai, t. y. besimokantys asmenys, mokyklų vadovai, pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai, tėvai ir šeimos, vietos ir platesnės bendruomenės (1);

(25)

visoje ES švietimo ir mokymo priemonėmis turi būti sistemingai siekiama mažinti prastų mokymosi rezultatų ir ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos mastą ir skatinti gerus mokymosi rezultatus. Sistemos lygmeniu politikos priemonių nuoseklumas, koordinavimas su kitomis atitinkamomis politikos sritimis (pvz., sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, užimtumo, būsto, teisingumo, migracijos ir integracijos) ir veiksmingas įvairių subjektų bendradarbiavimas visais lygmenimis ( Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos, taip pat mokyklos) laikantis daugiapakopio valdymo principų yra būtini siekiant koordinuotai remti vaikus, jaunimą ir jų šeimas. Be to, mokyklos lygmeniu turėtų būti skatinami visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiami metodai, kurie apima visas veiklos sritis (mokymą ir mokymąsi, planavimą ir valdymą ir kt.) ir kuriuos taikant įtraukiami visi pagrindiniai subjektai, t. y. besimokantys asmenys, mokyklų vadovai, pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai, tėvai ir šeimos, vietos ir platesnės bendruomenės (1);

Paaiškinimas

Bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą būtų galima pagerinti laikantis daugiapakopio valdymo principų ir praktikos, kaip išdėstyta RK rezoliucijoje dėl Daugiapakopio valdymo Europoje chartijos (1).

4 pakeitimas

1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

iki 2025 m. atitinkamu lygmeniu parengti arba toliau stiprinti integruotą ir visapusišką strategiją, kuria siekiama gerų mokymosi rezultatų, atsižvelgiant į jų švietimo ir mokymo sistemos struktūrą, siekiant atsieti švietimo rezultatus nuo socialinės ir ekonominės padėties, skatinti įtrauktį į švietimo sistemą (be kita ko, sprendžiant segregacijos švietimo srityje problemą) ir toliau mažinti anksti iš mokymo ir švietimo sistemos pasitraukiančių asmenų ir nepakankamus pagrindinius įgūdžius turinčių asmenų skaičių, kaip siūloma priede pateiktuose politikos metmenyse. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gerovei mokyklose, nes tai yra vienas iš svarbiausių gerų mokymosi rezultatų veiksnių. Į tokią strategiją turėtų būti įtrauktos prevencinės, intervencinės ir kompensacinės priemonės (įskaitant priemones, siūlomas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą), ji turėtų būti pagrįsta įrodymais ir joje universalios priemonės turėtų būti derinamos su tikslinėmis ir (arba) individualizuotomis nuostatomis, skirtomis besimokantiems asmenims, kuriems reikia papildomo dėmesio ir paramos įtraukioje aplinkoje (pvz., palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, migrantams, įskaitant pabėgėlius, arba romų kilmės asmenims, besimokantiems asmenims, kurie turi matomą ir nematomą negalią, specialiųjų švietimo poreikių ar psichikos sveikatos problemų). Tokia strategija taip pat turėtų būti grindžiama struktūrizuotu subjektų, atstovaujančių įvairioms politikos sritims, valdymo lygmenims ir švietimo lygmenims, bendradarbiavimu, jai turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas ir prie jos turėtų būti pridėtas aiškus įgyvendinimo ir vertinimo planas ;

iki 2025 m. atitinkamu lygmeniu parengti arba toliau stiprinti integruotą ir visapusišką strategiją, kuria siekiama gerų mokymosi rezultatų, atsižvelgiant į jų švietimo ir mokymo sistemos struktūrą , taip pat atitinkamas decentralizuotas sistemas , siekiant atsieti švietimo rezultatus nuo socialinės ir ekonominės padėties, skatinti įtrauktį į švietimo sistemą (be kita ko, sprendžiant segregacijos švietimo srityje problemą) ir toliau mažinti anksti iš mokymo ir švietimo sistemos pasitraukiančių asmenų ir nepakankamus pagrindinius įgūdžius turinčių asmenų skaičių, kaip siūloma priede pateiktuose politikos metmenyse. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas gerovei, aplinkos ir sveikatos sąlygoms mokyklose ir aplink jas , nes tai yra vienas iš svarbiausių gerų mokymosi rezultatų veiksnių. Į tokią strategiją turėtų būti įtrauktos planavimo, prevencinės, intervencinės ir kompensacinės priemonės (įskaitant priemones, siūlomas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą), ji turėtų būti pagrįsta įrodymais ir joje universalios priemonės turėtų būti derinamos su tikslinėmis ir (arba) individualizuotomis nuostatomis, skirtomis besimokantiems asmenims, kuriems reikia papildomo dėmesio ir paramos įtraukioje aplinkoje (pvz., palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, migrantams, įskaitant pabėgėlius, arba romų kilmės asmenims, besimokantiems asmenims, kurie turi matomą ir nematomą negalią, specialiųjų švietimo poreikių ar psichikos sveikatos problemų). Tokia strategija taip pat turėtų būti grindžiama struktūrizuotu subjektų, atstovaujančių įvairioms politikos sritims, valdymo lygmenims ir švietimo lygmenims, bendradarbiavimu, jai turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas ir prie jos turėtų būti pridėtas aiškus įgyvendinimo, vertinimo ir stebėsenos planas;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Europos švietimo erdvės viziją, nes jos turi tiesioginių ir tvirtų ryšių su bendruomenėmis, kuriose turi būti įgyvendinama Europos lygmeniu nustatyta švietimo politika ir kurioms ši politika daro tiesioginį poveikį (2).

5 pakeitimas

3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3.	įgyvendinant integruotą ir visapusišką strategiją, derinti prevencines, intervencines ir kompensacines priemones, kaip nustatyta priede pateiktuose politikos metmenyse, siekiant remti:

3.	įgyvendinant integruotą , įtraukią ir visapusišką strategiją, derinti prevencines, intervencines ir kompensacines priemones, kaip nustatyta priede pateiktuose politikos metmenyse, siekiant remti:

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

6 pakeitimas

3.3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3.3.

mokyklas, šioms rengiant visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį į sėkmingą mokymąsi, pagal kurį visi mokyklos bendruomenės nariai (mokyklų vadovai, mokytojai, instruktoriai ir kiti pedagoginiai darbuotojai, besimokantys asmenys, tėvai ir šeimos bei vietos bendruomenė) ir išorės suinteresuotieji subjektai aktyviai bendradarbiaudami skatina gerus visų besimokančiųjų mokymosi rezultatus;

3.3.

mokyklas, šioms rengiant visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį į sėkmingą mokymąsi, pagal kurį visi mokyklos bendruomenės nariai (mokyklų vadovai, mokytojai, instruktoriai ir kiti pedagoginiai darbuotojai, besimokantys asmenys, tėvai ir šeimos bei vietos bendruomenė , įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ) ir išorės suinteresuotieji subjektai aktyviai bendradarbiaudami skatina gerus visų besimokančiųjų mokymosi rezultatus;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra atsakingos už mokyklas ir skatina visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamo požiūrio plėtojimą, be kita ko, taikant keturgubos spiralės principą – bendradarbiavimo modelį daug dėmesio skiriant tiek viešojo ir privačiojo sektorių, taip pat ekonomikos suinteresuotiesiems subjektams, tiek ir žmonėms bei jų poreikiams.

7 pakeitimas

4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

optimizuoti nacionalinių ir ES išteklių naudojimą investicijoms į infrastruktūrą, mokymą, priemones ir išteklius, kuriomis siekiama didinti įtrauktį, lygybę ir gerovę švietimo srityje, įskaitant ES fondus ir ekspertines žinias, skirtas reformoms ir investicijoms į infrastruktūrą, priemones, pedagogiką ir sveikos mokymosi aplinkos kūrimą, visų pirma programą „Erasmus+“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą, Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“, techninės paramos priemonę, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir kt., ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas būtų suderintas su bendra strategija;

optimizuoti vietos, regionų nacionalinių ir ES išteklių naudojimą investicijoms į infrastruktūrą, mokymą, priemones ir išteklius, kuriomis siekiama didinti įtrauktį, lygybę ir gerovę švietimo srityje, įskaitant ES fondus ir ekspertines žinias, skirtas reformoms ir investicijoms į infrastruktūrą, priemones, pedagogiką ir sveikos mokymosi aplinkos kūrimą, visų pirma programą „Erasmus+“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, „Europos socialinį fondą +“, Europos regioninės plėtros fondą, Skaitmeninės Europos programą, programą „Europos horizontas“, techninės paramos priemonę, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą ir kt., ir užtikrinti, kad lėšų naudojimas būtų suderintas su bendra strategija;

Paaiškinimas

Siūloma įtraukti ir vietos bei regionų lygmenį.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Ypatingas vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo

mano, kad aukštos kokybės, įtraukios ir visiems vienodai prieinamos švietimo ir mokymo sistemos, neatsižvelgiant į besimokančiųjų asmenines savybes, šeiminę, kultūrinę ir socialinę bei ekonominę padėtį, ne tik sudaro galimybes sėkmingai mokytis, bet ir nutiesia mūsų bendrą kelią į socialinę sanglaudą ir tvaresnę ekonomiką Europos Sąjungoje;

labai palankiai vertina Europos Komisijos ir vietos bei regionų valdžios institucijų skatinamą visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį, kuris yra svarbi išankstinė sąlyga reformuojant švietimo ir mokymo politiką ir siekiant tokių pagrindinių Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje tikslų, kaip nepakankamus pagrindinius įgūdžius turinčių asmenų skaičiaus mažinimas ir kova su ankstyvu pasitraukimu iš švietimo ir mokymo sistemos;

atkreipia dėmesį į tai, kad priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią ankstyvam pasitraukimui iš švietimo ir mokymo sistemos (3), neretai įgyvendinamos vietos ir regionų lygmeniu, o tai leidžia spręsti su konkrečiomis aplinkybėmis susijusias problemas;

mano, kad svarbu skatinti moksleivių ir mokyklos darbuotojų gerovę mokymo vietoje šiuo tikslu mažinant švietimo atotrūkį atokiose kaimo vietovėse ir miestuose, taip pat įvairių švietimo įstaigų skirtumus. Šį tikslą galima pasiekti tik skiriant tinkamą finansavimą sanglaudai skatinti ir suteikiant galimybę priimti duomenimis grindžiamus sprendimus; bet kuriuo atveju decentralizuotos švietimo sistemos kokybę galima pagerinti tik taikant platų ir biudžetu neapsiribojantį požiūrį;

pabrėžia, kaip svarbu rinkti ir analizuoti duomenis vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu. Tokių duomenų analizė padėtų atskleisti bendras, su mokyklos nebaigimu susijusias tendencijas ir pasiūlyti sprendimus, kuriais būtų galima spręsti problemas remiantis teritoriniu požiūriu. Pavyzdžiui, Latvijoje sukurta nacionalinė interaktyvi priemonė informacijai apie mokinius rinkti nuo to momento, kai mokytojas nustato iškilusią mokyklos nebaigimo riziką. Taip vietos ir regionų lygmeniu galima sukurti plataus masto statistinių duomenų apie mokyklos nebaigimo priežastis ir tendencijas pagrindą;

ragina plačiau naudotis vietos ir regionų geriausia patirtimi siekiant sukurti stiprią skaitmeninio švietimo ekosistemą ir skatinti skaitmeninę pertvarką. Tai būtų naudinga užtikrinant kokybišką ir įtraukų plataus masto švietimą ir stiprinant skaitmeninę sanglaudą, kad būtų sumažinti teritoriniai skirtumai; Pavyzdžiui, Prancūzijos Il de Franso regionas, prisitaikydamas prie COVID-19 sąlygų, sukūrė nemokamą kalbų mokymosi platformą QIOZ;

Krizės poveikis švietimo sistemoms

atkreipia dėmesį į tai, kad per pastarąjį dešimtmetį mokyklos nebaigusių jaunuolių skaičius nuolat mažėjo. Tačiau baiminamasi, kad dėl pandemijos ši teigiama tendencija vėl gali pasikeisti (4). Tai patvirtina išvados, padarytos dėl 2021–2022 mokslo metais pasiektos pažangos ir jos sąsajos su apribojimais dėl COVID-19. Pavyzdžiui, Belgijos Valonijos ir Briuselio regionuose mokyklos nebaigusių asmenų skaičius išaugo 28 %, ypač 7–12 klasėse;

ragina atsižvelgti į COVID-19 poveikį mokinių psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat bendrai gerovei. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl krizės sumažėjo ir tų moksleivių grupių motyvacija mokytis, kurioms anksčiau negrėsė rizika nebaigti mokyklos, ir tuo pat metu krizė neproporcingai paveikė pažeidžiamus ir palankių sąlygų neturinčius mokinius, todėl ragina numatyti inovatyvią ir motyvaciją skatinančią veiklą taip pat ir sėkmingai besimokantiems vaikams;

ragina visiems mokyklinio amžiaus Ukrainos vaikams, kurie dėl karo Ukrainoje gyvena ES valstybėse narėse, užtikrinti socialiai įtraukų ir psichologiškai pritaikytą švietimą; be to, ragina taikyti individualiai pritaikytas ir gerai parengtas kalbų mokymosi programas (vertėtų paminėti Belgijos Flandrijos regione siūlomas programas (5)) moksleiviams, kurie nemoka atitinkamos ES valstybės narės kalbos siekiant paskatinti jų integraciją ir pagerinti rezultatus;

Išvados

10.

pritaria nepriklausomo vertinimo (6), kuris buvo atliktas dėl 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacijos dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių (7), įgyvendinimo, išvadai, kad bendradarbiavimas įvairiais valdymo ir administravimo lygmenimis (Europos, nacionaliniu, regionų, vietos) vis dar yra ribotas ir susiskaidęs. Tai viena iš sričių, kuriose reikia dėti daugiau pastangų siekiant spręsti mokyklos nebaigimo problemą, visų pirma bendradarbiaujant inovacijų ekosistemoje;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo kuriant ir modernizuojant švietimo įstaigas, skatinant vienodas galimybes visiems ir kuriant saugią, įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką, ypatingą dėmesį skiriant augančioms patyčioms ir (arba) kibernetinėms patyčioms. pabrėžia, kad atsižvelgiant į Ukrainoje Rusijos vykdomo karo padarinius, energetikos krizę ir sparčiai augančią infliaciją vietos ir nacionaliniuose biudžetuose labai svarbi yra ilgalaikė ES struktūrinių fondų teikiama parama vietoms projektams, kuriais siekiama modernizuoti mokymosi aplinką ir užtikrinti kokybišką esamos švietimo infrastruktūros priežiūrą;

12.

ragina laukiančius iššūkius, vienas iš jų – mokytojų kartų kaita, atremti laikantis visos mokyklos bendruomenės dalyvavimu grindžiamo požiūrio ir parengti plataus masto motyvavimo programas mokytojams ir mokyklų darbuotojams. Tokių pavyzdžių jau galima rasti atskirose vietos ir regionų savivaldybėse, pavyzdžiui, stipendijos mokytojo profesiją pasirinkusiems baigiamojo kurso studentams, ypač tokių dalykų kaip gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika, arba profesionaliems konsultantams (psichologai, socialiniai pedagogai ir kt.). Kartu reikėtų toliau remti tęstinio mokytojų mokymosi ir kvalifikacijos kėlimo programas ir galbūt persikvalifikavimo priemones.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) COM(2020) 625 final.

(2) OL C 66, 2021 2 26, p. 1.

(1) COM(2020) 625 final.

(2) OL C 66, 2021 2 26, p. 1.

(3) OL C 175, 2021 6 7, p. 6.

(1) Konferencijos dėl Europos ateities galutinių rezultatų ataskaita, 2022 m. gegužės mėn., 32 pasiūlymas (p. 74).

(2) COM(2022) 404 final.

(1) Žr. apibrėžtį pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente.

(1) OL C 174, 2014 6 7, p. 1.

(2) Europos regionų komiteto nuomonė „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (OL C 175, 2021 5 7, p. 6).

(3) Pagal ES ankstyvo pasitraukimo iš švietimo ir mokymo sistemos rodiklį vertinama 18–24 metų amžiaus asmenų, įgijusių daugiausiai pagrindinį išsilavinimą ir nebedalyvaujančių formaliojo ar neformaliojo švietimo ir mokymo programose, dalis.

(4) Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas, 2021 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, santrauka, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2021 m., https://data.europa.eu/doi/10.2766/480191.

(5) Onthaalonderwijs voor anderstalige kinderen (OKAN).

(6) Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinis direktoratas (2019 m.), Donlevy, V., Day, L., Andriescu, M., Downes, P., Assessment of the implementation of the 2011 Council recommendation on policies to reduce early school leaving: final report, Leidinių biuras., (liet. „2011 m. Tarybos rekomendacijos dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, įgyvendinimo vertinimas. Galutinė ataskaita“).

(7) OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/57

Europos regionų komiteto nuomonė „Pramonės ir amatininkų gaminių geografinių nuorodų apsauga Europos Sąjungoje (persvarstyta redakcija)“

(2022/C 498/11)

Pranešėja:

Martine PINVILLE (FR/PES) Naujosios Akvitanijos regiono tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų apsaugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/1001 ir (ES) 2019/1753 ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/1754

COM(2022) 174 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2022) 174 final

2022/0115 (COD)

1 pakeitimas

2 straipsnis

(Naujas straipsnis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Tikslai

Šioje antraštinėje dalyje numatyta bendra ir išskirtinė geografinių nuorodų sistema, kuria saugomi amatininkų ir pramonės gaminių, kurių kokybė, reputacija ar kitos savybės yra susijusios su jų geografine kilme, pavadinimai, taip užtikrinant, kad:

kolektyviai veikiantys gamintojai turėtų reikiamus įgaliojimus ir pareigas valdyti savo geografines nuorodas, be kita ko, reaguoti į autentiškų, paveldo vertę turinčių gaminių, pagamintų vykdant trejopa – ekonomine, aplinkosaugine ir socialine – verte pasižyminčią tvarią gamybą, poreikį visuomenėje ir veikti rinkoje;

b)	gamintojai galėtų sąžiningai konkuruoti prekybos grandinėje;

c)	vartotojai gautų patikimą informaciją ir tokių produktų autentiškumo garantiją ir galėtų lengvai juos atpažinti rinkoje, įskaitant elektroninę prekybą;

d)	bus vykdomas paprastas ir veiksmingas geografinių nuorodų registravimas, atsižvelgiant į tinkamą intelektinės nuosavybės teisių apsaugą;

e)	būtų veiksmingai laikomasi reikalavimų ir vykdoma rinkodara visoje Sąjungoje, taip pat elektroninėje prekyboje, užtikrinant vidaus rinkos vientisumą;

f)	vyktų vietos ekonomikos plėtra, užtikrinant praktinės patirties ir bendro paveldo apsaugą.

Paaiškinimas

Įtraukus šį straipsnį galima užtikrinti lygiagretumą su Reglamentu dėl žemės ūkio geografinių nuorodų (GN) ir pabrėžti, kad tai yra ne tik intelektinės nuosavybės priemonė, bet ir viešosios politikos priemonė.

2 pakeitimas

3 straipsnis

(Naujas pirmas punktas)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

Geografinė nuoroda amatininkų ar pramonės gaminių atveju yra pavadinimas, kuriuo identifikuojamas gaminys:

i)	kurio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

ii)	kurio tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės siejama su jo geografine kilme ir

iii)	kurio bent vienas gamybos etapas vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

Paaiškinimas

Būtina pateikti pramonės ir amatininkų gaminių geografinių nuorodų apibrėžtį ir ją įtraukti į šį straipsnį (užtikrinant lygiagretumą su žemės ūkio geografinėmis nuorodomis).

3 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

5 straipsnis

Reikalavimai geografinei nuorodai

Tam, kad amatininkų ir pramonės gaminio pavadinimui būtų galima suteikti geografinės nuorodos apsaugą, gaminys turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	gaminio kilmės vieta yra konkreti vietovė, regionas arba šalis;

b)	tam tikra jo kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės siejama su jo geografine kilme ir

c)	bent vienas jo gamybos etapas vykdomas apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

Paaiškinimas

Pakeitimas susijęs su 3 straipsnio pakeitimu.

4 pakeitimas

6 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Geografinių nuorodų registravimo paraiškas teikia tik produkto , kurio pavadinimą siūloma įregistruoti, gamintojų grupė (toliau – paraišką teikianti gamintojų grupė). Regioninės ar vietos viešosios įstaigos gali padėti rengti paraišką ir vykdyti susijusią procedūrą.

1. Geografinių nuorodų registravimo paraiškas gali teikti gamintojų grupė (toliau – paraišką teikianti gamintojų grupė), kuri siūlo įregistruoti pavadinimą. Regioninės ar vietos viešosios įstaigos gali padėti rengti paraišką ir vykdyti susijusią procedūrą.

2. Taikant šią antraštinę dalį, paraišką teikiančia gamintojų grupe gali būti laikoma valstybės narės paskirta institucija, jei atitinkamiems gamintojams dėl jų skaičiaus, geografinės vietovės ar organizacinių ypatumų neįmanoma sukurti grupės. Tokio atstovavimo atveju 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoje paraiškoje nurodomos šios atstovavimo priežastys.

2. Taikant šią antraštinę dalį, paraišką teikiančia gamintojų grupe gali būti laikoma valstybės narės paskirta institucija , visų pirma regionų ar vietos valdžios institucija, jei atitinkamiems gamintojams dėl jų skaičiaus, geografinės vietovės ar organizacinių ypatumų neįmanoma sukurti grupės. Tokio atstovavimo atveju 11 straipsnio 3 dalyje nurodytoje paraiškoje nurodomos šios atstovavimo priežastys.

3. Taikant šią antraštinę dalį, paraišką teikiančia gamintojų grupe gali būti laikomas vienas gamintojas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

3. Taikant šią antraštinę dalį, paraišką teikiančia gamintojų grupe gali būti laikomas vienintelis gamintojas, kai tenkinamos abi šios sąlygos:

a)	atitinkamas asmuo yra vienintelis gamintojas, pageidaujantis pateikti geografinės nuorodos registravimo paraišką;

a)	atitinkamas asmuo yra vienintelis gamintojas, pageidaujantis pateikti geografinės nuorodos registravimo paraišką;

b)	atitinkama geografinė vietovė yra apibrėžiama pagal natūralias ypatybes, nedarant nuorodos į nuosavybės ribas, ir pasižymi savybėmis, kurios pastebimai skiriasi nuo kaimyninių vietovių savybių, arba joje gaminamo produkto savybės skiriasi nuo kaimyninėse vietovėse gaminamų produktų savybių.

b)	geografinę nuorodą gali gauti bet kuris naujas gamintojas, kuris laikosi geografinės nuorodos produkto specifikacijos.

Paaiškinimas

GN registravimo paraiškas teikia ne tik gamintojų grupės; reikia daugiau lankstumo ir numatyti galimybę pareiškėjais laikyti vietos ir regionų valdžios institucijas, nes kai kuriose šalyse jos atlieka šį vaidmenį. Be to, terminą „vienas gamintojas“ reikėtų pakeisti terminu „vienintelis gamintojas“, nes tokio dalyko kaip „vienas“ gamintojas geografiniu požiūriu neegzistuoja.

5 pakeitimas

7 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Amatininkų ir pramonės gaminiai, kurių pavadinimai įregistruoti kaip geografinės nuorodos, turi atitikti produkto specifikaciją, kurioje pateikiama bent ši informacija:

1. Amatininkų ir pramonės gaminiai, kurių pavadinimai įregistruoti kaip geografinės nuorodos, turi atitikti produkto specifikaciją, kurioje pateikiama bent ši objektyvi ir nediskriminacinė informacija:

a)	pavadinimas, saugotinas kaip geografinė nuoroda, kuris gali būti konkretaus produkto gamybos vietos geografinis pavadinimas arba pavadinimas, apibrėžtoje geografinėje vietovėje naudojamas prekyboje arba bendrinėje kalboje konkrečiam produktui apibūdinti;

a)	pavadinimas, saugotinas kaip geografinė nuoroda, kuris gali būti konkretaus produkto gamybos vietos geografinis pavadinimas ir pavadinimas, apibrėžtoje geografinėje vietovėje naudojamas prekyboje arbabendrinėje kalboje konkrečiam produktui apibūdinti;

b)	produkto aprašymas, įskaitant, jei tinkama, žaliavas;

b)	produkto (-ų), kuriam (-iems) taikomas pavadinimas, rūšis;

c)	apibrėžtos geografinės vietovės, dėl kurios atsiranda g punkte nurodytas ryšys, specifikacija;

c)	produkto aprašymas, įskaitant, jei tinkama, žaliavas;

d)	įrodymai, kad produktas yra kilęs iš apibrėžtos geografinės vietovės, nurodytos 5 straipsnio c punkte;

d)	apibrėžtos geografinės vietovės, dėl kurios atsiranda g punkte nurodytas ryšys, specifikacija;

e)	produkto gamybos ar gavimo būdo ir, kai tinkama, naudojamų tradicinių metodų ir konkrečios praktikos apibūdinimas;

e)	įrodymai, kad produktas yra kilęs iš apibrėžtos geografinės vietovės, nurodytos 5 straipsnio c punkte;

informacija apie pakavimą, jei paraišką teikiančių gamintojų grupė taip nustato ir pateikia pakankamą su produktu susijusį pagrindimą, kodėl produktas turi būti pakuojamas apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugota kokybė, užtikrinta kilmė ar kontrolė, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, visų pirma laisvo prekių judėjimo ir laisvo paslaugų judėjimo srityse;

f)	produkto gamybos ar gavimo būdo ir, kai tinkama, naudojamų tradicinių metodų ir konkrečios praktikos apibūdinimas;

g)	produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitų savybių ir geografinės kilmės ryšys, nurodytas 5 straipsnio b punkte;

h)	specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės;

h)	produkto tam tikros kokybės, reputacijos ar kitų savybių ir geografinės kilmės ryšys, nurodytas 5 straipsnio b punkte;

i)	kiti taikytini reikalavimai, kai juos nustato valstybės narės arba, jei taikytina, gamintojų grupė, atsižvelgdama į tai, kad tokie reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir suderinami su Sąjungos teise.

i)	specialios atitinkamo produkto ženklinimo taisyklės;

j)	kompetentinga produktų kontrolės institucija;

k)	kiti taikytini reikalavimai, kai juos nustato valstybės narės arba, jei taikytina, gamintojų grupė, atsižvelgdama į tai, kad tokie reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir suderinami su Sąjungos teise.

Paaiškinimas

—	Reikėtų vengti pripažinti naują pavadinimą, nesusijusį su vietos paveldu arba vietos veiklos vykdytojų gamybos metodais: geografinė nuoroda yra svarbus nematerialiojo paveldo elementas, kurį įrodo taikoma praktika ir produkto gamybos metodas.

—

Specifikacija turėtų būti išsamesnė ir paaiškinti produkto, kuriam taikoma ši specifikacija, apibrėžtį, kaip ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų atveju: kriterijus „produkto rūšis“ taip pat įeina į šią apibrėžtį, nes juo patikslinama gaminių grupė, pavyzdžiui: keramikos, porceliano, gamtinių akmenų ir kt. dirbiniai.

6 pakeitimas

8 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Bendrąjį dokumentą sudaro:

ši pagrindinė produkto specifikacijos informacija:

i)	pavadinimas;

ii)	produkto aprašymas, įskaitant, kai tinkama, specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles;

iii)	glaustas geografinės vietovės apibūdinimas.

1. Bendrąjį dokumentą sudaro:

ši pagrindinė produkto specifikacijos informacija:

i)	pavadinimas;

ii)	produkto tipas;

iii)	produkto aprašymas, įskaitant, kai tinkama, specialias pakavimo ir ženklinimo taisykles ir pagrindinius gamybos proceso etapus ;

iv)	glaustas geografinės vietovės apibūdinimas;

Paaiškinimas

Bendrasis dokumentas yra produkto specifikacijos santrauka; tai dokumentas, kuriuo remsis ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) vertindama GN paraiškas. Todėl būtina įtraukti esminę ir svarbią informaciją, reikalingą pateiktiems dokumentams vertinti ES lygmeniu, kaip antai produkto rūšis ir jo gamybos procesas; šie aspektai yra būtini, kad būtų galima tinkamai suprasti GN paraišką ir įvertinti, ar ji atitinka nustatytus kriterijus.

7 pakeitimas

22 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Prieštaravimo atveju pavadinimas, dėl kurio buvo pateikta registravimo paraiška, neregistruojamas, jei:

a)	siūloma geografinė nuoroda neatitinka šiame reglamente nustatytų apsaugos reikalavimų;

a)	siūloma geografinė nuoroda neatitinka šiame reglamente nustatytų apsaugos reikalavimų;

b)	siūlomos geografinės nuorodos registravimas prieštarautų 37, 38 arba 39 straipsniams;

b)	siūlomos geografinės nuorodos registravimas prieštarautų 35, 37, 38 arba 39 straipsniams;

c)	siūlomos geografinės nuorodos registravimas keltų grėsmę visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekių ženklo gyvavimui arba produktų, kurie teisėtai yra rinkoje ne mažiau kaip 5 metus iki 18 straipsnio 3 dalyje numatyto paskelbimo datos, gyvavimui.

c)	siūlomos geografinės nuorodos registravimas keltų grėsmę visiškai ar iš dalies tapataus pavadinimo ar prekių ženklo gyvavimui arba produktų, kurie teisėtai yra rinkoje ne mažiau kaip 5 metus iki 18 straipsnio 3 dalyje numatyto paskelbimo datos, gyvavimui.

Paaiškinimas

Įtraukta nuorodą į 35 straipsnį, prieštaravimo atveju leidžia remtis visais GN apsaugos teisiniais pagrindais. Norima sustiprinti jau pripažintų geografinių nuorodų apsaugą ir išvengti konkuruojančių ir (arba) neteisėtų GN paraiškų.

8 pakeitimas

23 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Tarnyba gali nuspręsti pratęsti pagal (1 dalį suteiktą pereinamąjį laikotarpį iki 15 metų arba leisti pavadinimą nuolat naudoti ne ilgiau kaip 15 metų, jei papildomai įrodoma, kad:

(a)	1 dalyje nurodytoje nuorodoje esantis pavadinimas buvo nuosekliai ir teisingai teisėtai naudojamas ne mažiau kaip 25 metus iki atitinkamos geografinės nuorodos registravimo paraiškos pateikimo Tarnybai;

(b)	1 dalyje nurodytoje nuorodoje esančio pavadinimo naudojimo tikslas niekada nebuvo pasipelnyti pasinaudojant produkto pavadinimo, kuris įregistruotas kaip geografinė nuoroda, reputacija ir

(c)	vartotojas nebuvo ar negalėjo būti klaidinamas dėl tikrosios produkto kilmės.

5. Siekdama įveikti laikinus sunkumus ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visi atitinkamoje vietovėje esantys geografine nuoroda žymimo produkto gamintojai laikytųsi to produkto specifikacijos, valstybė narė gali suteikti ne ilgesnį kaip 10 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris įsigaliotų paraiškos pateikimo Tarnybai dieną, su sąlyga, kad atitinkami veiklos vykdytojai bent 5 metus iki paraiškos pateikimo tos valstybės narės valdžios institucijoms nuolat teisėtai prekiavo atitinkamais produktais naudodami atitinkamus pavadinimus ir tai nurodė 13 straipsnyje nurodytos nacionalinės prieštaravimo procedūros metu.

5. Siekdama įveikti laikinus sunkumus ir įgyvendinti ilgalaikį tikslą užtikrinti, kad visi atitinkamoje vietovėje esantys geografine nuoroda žymimo produkto gamintojai laikytųsi to produkto specifikacijos, valstybė narė gali suteikti ne ilgesnį kaip 5 metų pereinamąjį laikotarpį, kuris įsigaliotų paraiškos pateikimo Tarnybai dieną, su sąlyga, kad atitinkami veiklos vykdytojai bent 5 metus iki paraiškos pateikimo tos valstybės narės valdžios institucijoms nuolat teisėtai prekiavo atitinkamais produktais naudodami atitinkamus pavadinimus ir tai nurodė 13 straipsnyje nurodytos nacionalinės prieštaravimo procedūros metu.

Paaiškinimas

Pereinamieji laikotarpiai turėtų būti ribotos trukmės, kad nesusilpnėtų geografinių nuorodų apsauga ar nebūtų įteisinta vykdoma neteisėta praktika.

9 pakeitimas

26 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3. Įsigaliojus sprendimui, kuriuo įregistruojama saugoma geografinė nuoroda, Tarnyba Sąjungos amatininkų ir pramonės gaminių geografinių nuorodų registre įrašo šiuos duomenis:

(a)	įregistruotą produkto pavadinimą;

(b)	produkto klasę ;

(c)	nuorodą į priemonę, kuria įregistruojamas pavadinimas;

(d)	kilmės šalies ar šalių nuorodą.

(a)	įregistruotą produkto saugomos geografinės nuorodos pavadinimą;

(b)	produkto tipą ;

(c)	saugomos geografinės nuorodos naudos gavėjus ;

(d)	nuoroda į teisinį dokumentą, kuriuo registruojamas pavadinimas; nuorodą į priemonę, kuria įregistruojamas pavadinimas;

(e)	kilmės šalies ar šalių nuorodą.

Paaiškinimas

Patikslinimas.

10 pakeitimas

29 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Tarnyba gali savo iniciatyva arba tinkamai pagrįstu valstybės narės, trečiosios valstybės ar bet kurio teisėtą interesą turinčio fizinio ar juridinio asmens prašymu nuspręsti panaikinti geografinės nuorodos registraciją tokiais atvejais:

(a)	jeigu nebegali būti užtikrinama atitiktis produkto specifikacijos reikalavimams;

(b)	jeigu produktas bent 7 metus iš eilės neteiktas rinkai pažymėtas geografine nuoroda.

(a)	jeigu nebegali būti užtikrinama atitiktis produkto specifikacijos reikalavimams;

(b)	jeigu produktas bent 10 metų iš eilės neteiktas rinkai pažymėtas geografine nuoroda.

Paaiškinimas

Atrodo, kad septynerių metų laikotarpis nustatytas gana atsitiktinai. Atsižvelgiant į galimus sunkumus, susijusius su tiekimo grandinėmis ir galimybe realizuoti atsargas, gali būti nustatytas ilgesnis registracijos panaikinimo laikotarpis.

11 pakeitimas

33 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
5. Patariamąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir vienas Komisijos atstovas bei jų atitinkami pakaitiniai nariai.	5. Patariamąją tarybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Komisijos atstovas ir vienas nepriklausomas ekspertas , pripažintas atitinkamo (-ų) produkto (-ių) rūšies specialistas, įskaitant, kai tinkama, vietos ir regionų valdžios atstovą, bei jų atitinkami pakaitiniai nariai.

Paaiškinimas

Patariamosios tarybos sudėtis turėtų išlikti lanksti ir turėtų būti sudaryta galimybė paskirti nepriklausomus ekspertus, kurių kompetencija galėtų būti naudinga EUIPO vertinant paraiškas.

12 Pakeitimas

44 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
2. Su Sąjungos kilmės amatininkų ir pramonės gaminiais, parduodamais su geografine nuoroda, susijęs 1 dalyje nurodytas Sąjungos simbolis pateikiamas etiketėse ir reklaminėje medžiagoje. Geografinė nuoroda pateikiama tame pačiame matymo lauke kaip ir Sąjungos simbolis.	2. Su Sąjungos kilmės amatininkų ir pramonės gaminiais, parduodamais su geografine nuoroda, susijęs 1 dalyje nurodytas Sąjungos simbolis turi būti pateikiamas etiketėse, reklaminėje medžiagoje ar informavimo priemonėse . Geografinė nuoroda pateikiama tame pačiame matymo lauke kaip ir Sąjungos simbolis.

Paaiškinimas

Būtina naudoti privalomą Europos logotipą, kad vartotojai arba klientai galėtų atpažinti ir (arba) identifikuoti šiuos produktus. Kadangi ženklinimas galimas ne visų amatininkų ar pramonės gaminių geografinių nuorodų atveju, naudinga įtraukti „informavimo priemones“.

13 Pakeitimas

50 straipsnio 2 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

b)	įgaliotoji produktų sertifikavimo įstaiga:

b)	įgaliotoji produktų sertifikavimo įstaiga ar fizinis asmuo :

i)	turi turėti ekspertinių žinių, įrangos ir infrastruktūros, kurių reikia jai pavestoms oficialiosios kontrolės užduotims atlikti;

ii)	turi turėti pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų;

iii)	turi būti nešališka ir be jokio interesų konflikto ir visų pirma neturi būti tokioje situacijoje, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti jos profesinės veiklos nešališkumą, kiek tai susiję su jai pavestų oficialiosios kontrolės užduočių vykdymu, ir

iv)	turi turėti pakankamus įgaliojimus jai pavestoms oficialiosios kontrolės užduotims atlikti, ir

i)	turi turėti ekspertinių žinių, įrangos ir infrastruktūros, kurių reikia jai pavestoms oficialiosios kontrolės užduotims , įskaitant įmonių apskaitą, atlikti ;

ii)	turi turėti pakankamą skaičių tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų;

iii)	turi būti nešališka ir be jokio interesų konflikto ir visų pirma neturi būti tokioje situacijoje, kuri gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti jos profesinės veiklos nešališkumą, kiek tai susiję su jai pavestų oficialiosios kontrolės užduočių vykdymu, ir

iv)	turi turėti pakankamus įgaliojimus jai pavestoms oficialiosios kontrolės užduotims atlikti;

(c)

kai oficialiosios kontrolės užduotys pavedamos fiziniams asmenims, tie fiziniai asmenys:

i)	turi turėti ekspertinių žinių, įrangos ir infrastruktūros, kurių reikia jiems pavestoms oficialiosios kontrolės užduotims atlikti;

ii)	turi būti tinkamai kvalifikuoti ir patyrę;

iii)	turi veikti nešališkai bei be jokio interesų konflikto, susijusio su jiems pavestų oficialiosios kontrolės užduočių vykdymu, ir

Paaiškinimas

Reikalavimai įstaigoms ar fiziniams asmenims, kuriems buvo pavesta atlikti oficialias kontrolės užduotis, neturėtų būti diferencijuojami.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą, kuris atitinka didelį Europos vietos ir regionų valdžios institucijų poreikį. Vietos ir regionų valdžios institucijoms pramonės ir amatininkų gaminių geografinė nuoroda (GN) padeda apsaugoti paveldą, išsaugoti pridėtinę vertę ir darbo vietas teritorijoje ir stiprinti šios teritorijos tapatybę;

primena, kad 2021 m. spalio mėn. nuomonėje Europos regionų komitetas paragino sukurti pramonės ir amatininkų gaminių GN apsaugos sui generis sistemą, kad Europos Sąjunga turėtų išsamią geografinių nuorodų teisinę sistemą, kuria būtų užtikrintas vienodas apsaugos lygis, neatsižvelgiant į geografinės nuorodos pobūdį;

palankiai vertina tai, kad šis pasiūlymas grindžiamas patirtimi, įgyta žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų GN srityje, ir tai, kad pirmenybė teikiama skirtingų režimų suderinimui;

pakartoja raginimą sukurti tvirtą atitinkamų Europos Komisijos tarnybų ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – EUIPO arba Tarnyba) veiklos koordinavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti šių dviejų sistemų nuoseklumą;

rekomenduoja teisės akte aiškiai apibrėžti EUIPO įgaliojimus geografinių nuorodų tikrinimo srityje, kad EUIPO galėtų ilgainiui sukaupti ekspertinių žinių, būtinų paraiškoms ir jų tinkamumui pagal nustatytus kriterijus įvertinti;

pabrėžia būtinybę sukurti bendrą geografinių nuorodų registrą, kad vartotojams, gamintojams, šalims ir vietos bei regionų valdžios institucijoms būtų lengviau gauti informaciją;

vis dėlto atkreipia teisėkūros institucijų dėmesį į su šiuo pasiūlymu susijusių produktų ir ekosistemų specifiškumą ir įvairovę, palyginti su žemės ūkio produktais, ir ragina atidžiai stebėti, kad į tai būtų tinkamai ir nuolat atsižvelgiama visame pasiūlyme;

pažymi, kad siūloma amatininkų gaminių apibrėžtis neatitinka kai kurių valstybių narių praktikos, todėl ragina Europos Sąjungą pateikti apibrėžtį, kuri apimtų esamus ES gamybos procesus: visiškai rankinius, mechaninius ar mišrius;

primena, kad Komitetui labai svarbios inovacijos ir moksliniai tyrimai, kuriems neturėtų trukdyti taikomos specifikacijos ar pernelyg siauras terminų „tradicija“ ir „tradicinis“ aiškinimas;

10.

pabrėžia, jog svarbu, kad konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais GN registravimo paraišką galėtų teikti regionų ar vietos valdžios institucija;

11.

primena, kad daugelis šių institucijų jau padeda sektoriams tiek pramonės ir amatininkų gaminių GN sistemos struktūravimo ir vystymo etapu, tiek jos įgyvendinimo ir GN skatinimo etapais;

12.

atkreipia dėmesį į tiesioginės registracijos procedūrą ir ragina laikytis vienodų sąlygų visose procedūrose, nepriklausomai nuo to ar jos apima ar ne nacionalinį registravimo etapą;

13.

primena, kad reikia vykdyti patikimą kontrolę siekiant užtikrinti, kad gamintojai laikytųsi gaminio specifikacijų, o vartotojai būtų saugūs ir pasitikėtų produktais, ir pakartoja, kad pirmenybė turėtų būti teikiama išorės kontrolei, siekiant patikimos ir nepriklausomos kontrolės priimtinomis sąnaudomis;

14.

todėl yra susirūpinęs, kad, kaip siūlo Europos Komisija, kontrolės procedūra yra grindžiama savideklaracija, kuri nesuteikia pakankamų kontrolės garantijų ir gali paskatinti piktnaudžiavimą, galintį pakenkti sistemos patikimumui;

15.

pabrėžia, kad, siekiant suderinti režimus, svarbu laikytis tokio paties ir pasiteisinusio požiūrio kaip ir žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų GN atveju;

16.

pakartoja, kad reikia apriboti registracijos procedūros trukmę, ir šiuo tikslu rekomenduoja visų pirma nustatyti ilgiausią sprendimo dėl nacionalinės ir Europos paraiškos galiojimo trukmę;

17.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad išlaidos, ypač susijusios su apeliaciniais skundais, pavyzdžiui, apeliacijos mokestis, būtų nediskriminacinis, kad kiekvienas GN turėtojas galėtų pasinaudoti galimybe pateikti apeliacinį skundą;

18.

pabrėžia, kad reikia pasiūlyti Europos lygmens priemonių, kuriomis būtų remiamos amatininkų ar pramonės gaminių geografinių nuorodų sertifikavimo, profesinių organizacijų ir informavimo bei reklamos veiksmai. Tokios paramos priemonės paskatins sistemos diegimą ES, taip apsaugant ir plėtojant teritorijose ekonominę veiklą, kuri nebūtų perkeliama;

19.

pritaria Komisijos šiame pasiūlyme atliktai subsidiarumo principo laikymosi analizei. Iš tiesų pasiūlymu siekiama sukurti tinkamai veikiančią amatininkų ir pramonės gaminių GN, kurių apsauga priklauso bendrai ES ir jos valstybių narių kompetencijai, vidaus rinką. Valstybės narės vienos negali pasiekti šio tikslo, nes nacionaliniu lygmeniu parengtos skirtingos taisyklės ir jos nėra tarpusavyje pripažįstamos. Vien tik nacionalinių taisyklių taikymas sukeltų teisinį netikrumą gamintojams, užkirstų kelią rinkos skaidrumui vartotojams, darytų poveikį Sąjungos vidaus prekybai ir sudarytų sąlygas netolygiai konkurencijai parduodant GN saugomus gaminius. Todėl Komisijos pasiūlymu sukuriama tikra Europos pridėtinė vertė.

Briuselis, 2022 m. spalio 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/68

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairės“

(2022/C 498/12)

Pranešėja

Isabelle BOUDINEAU (FR/PES), Naujosios Akvitanijos regiono tarybos narė

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

COM(2021) 812 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai Tolimojo susisiekimo geležinkeliais ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais skatinimo veiksmų planas

COM(2021) 810 final

Pakeistas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1153 bei Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1315/2013

COM(2022) 384 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2021) 812 final

1 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(4)

įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis, kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

(4)

įgyvendinant transeuropinio transporto tinklą sukuriamos infrastruktūrai plėtoti palankios sąlygos, kurios padės užtikrinti, kad visų rūšių transportas būtų darnesnis, įperkamesnis ir įtraukesnis visuose ES regionuose , kad tvarios alternatyvos būtų plačiai prieinamos daugiarūšio transporto sistemoje ir kad būtų taikomos tinkamos paskatos pertvarkai paskatinti, visų pirma užtikrinant, kad ta pertvarka būtų sąžininga ir atitiktų […] Tarybos rekomendacijoje (ES) […] dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo nustatytus tikslus;

Paaiškinimas

Vykdant pertvarką nė vienas Europos Sąjungos regionas neturėtų būti paliktas nuošalyje.

2 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(16)	projektų planavimo ir statybos etape reikėtų deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;

(16)	projektų planavimo ir statybos etape reikia deramai atsižvelgti į regioninių bei vietos valdžios institucijų ir visuomenės, kurioms bendro intereso projektas daro poveikį, interesus;

Paaiškinimas

Regionų ir vietos valdžios institucijos būtinai turi visapusiškai dalyvauti planuojant projektus. Todėl sąlyginės nuosakos vartojimas yra nepagrįstas.

3 pakeitimas

52 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(52)

valstybės narės turėtų parengti nacionalinę DJMP paramos programą, kuria būtų siekiama skatinti SUMP diegimą ir gerinti koordinavimą tarp regionų, miestų ir miestelių. Ji turėtų padėti regionams ir miestams parengti aukštos kokybės DJMP bei sustiprinti DJMP įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą teisėkūros priemonėmis, gairėmis, rekomendacijų teikimu, pagalba ir, galimai, finansine parama. Siekdama papildyti paramą, teikiamą pagal nacionalines paramos programas, Europos Komisija sudaro palankesnes sąlygas transporto mazgų mainams vadinamuosiuose koridorių forumuose ;

Paaiškinimas

Europos Komisija turi remti vietos valdžios institucijas, neturinčias tvaraus judumo mieste planų rengimo patirties, visų pirma sudarydama palankesnes sąlygas dalytis patirtimi.

4 pakeitimas

66 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(66)

Europos transporto koridoriai turėtų padėti plėtoti transeuropinio transporto tinklo infrastruktūrą tokiu būdu, kad būtų šalinamos kliūtys, gerinamos tarpvalstybinės jungtys ir didinamas efektyvumas ir tvarumas. Jie turėtų prisidėti prie sanglaudos didinimo gerinant teritorinį bendradarbiavimą. Juos naudojant taip pat turėtų būti siekiama platesnių transporto politikos tikslų ir sudaromos palankesnės sąlygos sąveikumui, įvairių transporto rūšių integracijai ir daugiarūšio vežimo operacijoms. Koridoriais grindžiamas požiūris turėtų būti skaidrus bei aiškus, o tokių koridorių valdymas neturėtų sukurti papildomos administracinės naštos ar sąnaudų. Tuo taip pat turėtų būti skatinama kurti integruotas valdymo struktūras, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes, kurios paspartintų tarpvalstybinių atkarpų įgyvendinimą. Europos Komisija ir valstybės narės, priimdamos sprendimą dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo, konsultuojasi su regionais ir šiais suinteresuotaisiais subjektais ;

Paaiškinimas

Integruotos valdymo struktūros, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, parodė, kad jos gali padėti spręsti problemas, su kuriomis susiduriama tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, visų pirma įgyvendinant TEN-T tarpvalstybines atkarpas. Tai turėtų būti paminėta reglamente.

5 pakeitimas

3 straipsnio f punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

miestų transporto mazgas – miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;

miestų transporto mazgas – funkcinė miesto zona, kurioje transeuropinio transporto tinklo transporto infrastruktūros elementai, pavyzdžiui, uostai, įskaitant keleivių terminalus, oro uostai, geležinkelio stotys, autobusų terminalai, logistikos centrai ir įrenginiai bei krovinių terminalai, esantys miesto zonoje arba aplink ją, yra sujungti su kitais tos infrastruktūros elementais ir su regioninio ir vietos eismo infrastruktūra;

Paaiškinimas

Funkcinė miesto zona geriau atspindi integruotą miesto transporto sistemą ir susisiekimo zoną bei atlieka svarbų vaidmenį planuojant miestų teritorijas ir mažinant anglies dioksido išmetimą į aplinką. Miestų transporto mazgų apibrėžties papildymas žodžiu „funkcinė“ geriau atitinka 3 straipsnio o punkte pateiktą darnaus judumo mieste planų logiką.

6 pakeitimas

3 straipsnio l punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

daugiarūšio keleivinio transporto mazgas – mažiausiai dviejų rūšių keleivinio transporto susiejimo punktas, kuriame teikiama kelionių informacija, užtikrinama prieiga prie viešojo transporto ir galimybė keisti transporto rūšį, įskaitant privataus ir viešojo transporto jungties aikšteles ir aktyvųjį judumą, ir kuris veikia kaip sąsaja tarp miestų transporto mazgų ir tolimesnio susisiekimo transporto tinklų;

Paaiškinimas

Šis pakeitimas reikštų, kad būtų finansuojami daugiarūšio transporto mazgų projektai tarp miestų transporto mazgų ir jų viduje.

7 pakeitimas

3 straipsnio o punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

o)	darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas) ir judumą joje;

darnaus judumo mieste planas (DJMP) – strateginio judumo planavimo dokumentas, kuriuo siekiama žmonėms, įmonėms ir prekėms pagerinti prieinamumą prie funkcinės miesto zonos (įskaitant važinėjimo į darbą zonas) ir judumą joje . Darnaus judumo mieste planai (DJMP) gali būti įtraukti į esamus planus ir (arba) į platesnius planus, į kuriuos taip pat integruoti žemėnaudos planai, pavyzdžiui, atsižvelgiant į žemės naudojimo ir judumo tarpusavio sąsajas ;

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu užtikrinama, kad DJMP gali remtis esamais ir (arba) platesniais vietos ir regionų lygmens planais.

8 pakeitimas

3 straipsnio z punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

jūrų uostas – žemės ir vandens teritorija, kurioje veikia tokia infrastruktūra ir įranga, kurią naudojant iš esmės galima priimti laivus, juos pakrauti ir iškrauti, sandėliuoti prekes, priimti ir pristatyti tas prekes, taip pat įlaipinti ir išlaipinti keleivius, įgulą ir kitus asmenis, taip pat bet kokia kita infrastruktūra, būtina vežėjams uosto teritorijoje;

Paaiškinimas

Reglamente jūrų uostai turėtų būti apibrėžti nurodant visas jų infrastruktūros funkcijas, kad būtų galima kuo geriau reaguoti į jiems kylančius iššūkius.

9 pakeitimas

4 straipsnio 2 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

viii)

reguliavimo standartų pritaikymas prie teritorijų realijų;

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti tinklo tęstinumą ir jo užbaigimą per reglamento 6 straipsnyje nustatytus terminus, labai svarbu technines priemones pritaikyti prie iššūkių, kurie gali kilti dėl jų taikymo tam tikruose regionuose, visų pirma nurodytuose reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje: atokiausiuose regionuose ir kituose atokiuose, salų, periferiniuose ir kalnų regionuose arba retai apgyvendintose vietovėse, arba regionuose su izoliuotais ar iš dalies izoliuotais tinklais.

10 pakeitimas

8 straipsnio 2 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	būti ekonomiškai perspektyvus, remiantis socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize;

b)	būti ekonomiškai perspektyvus, remiantis socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize; aiškinant perspektyvumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių socialines ir ekonomines sąlygas ir platesnio masto projektų poveikį ekonomikai ;

Paaiškinimas

Valstybėse narėse, kuriose pervežamų asmenų ir krovinių kiekis yra mažesnis nei vidutinis, geležinkelio projektai griežtai vertinant pagal sąnaudų ir naudos analizę apskritai yra neperspektyvūs. Aiškinant perspektyvumą turi būti atsižvelgiama į atitinkamas sąlygas ir projektų poveikį platesniu mastu.

11 pakeitimas

15 straipsnio 3 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

valstybės narės, regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2 dalyje nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu , taip pat indėliu į kovą su klimato kaita . Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti veiksmingą tinklo įgyvendinimą per reglamento 6 straipsnyje nustatytus terminus, reikia sumažinti administracinę naštą ir palengvinti nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą.

Pažanga įgyvendinant TEN-T visuotinį tinklą nėra pakankama, kad leistų manyti, jog 2050 m. gali būti įvykdyti visi tiksliniai reikalavimai. Tam reikėtų pernelyg didelių biudžeto išteklių, nes kai kurios atkarpos nėra tinkamos tam tikriems reikalavimams įvykdyti, pavyzdžiui, elektrifikuoti visas geležinkelio linijas. Todėl reikia skatinti tinklo pažangą ir sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, kuriose atkarpose būtų tikslingiau pritaikyti reglamento reikalavimus.

12 pakeitimas

16 straipsnio 2 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

c)	keleivinių traukinių atveju vyraujantis geležinkelio linijos greitis išplėstinio pagrindinio tinklo keleivinėse linijose būtų ne mažesnis kaip 160 km/h;

c)	keleivinių traukinių atveju vyraujantis geležinkelio linijos vidutinis greitis išplėstinio pagrindinio tinklo keleivinėse linijose būtų ne mažesnis kaip 160 km/h;

Paaiškinimas

Šio techninio reikalavimo įgyvendinimas, kuris pernelyg brangiai kainuotų, nesuteikia didelės pridėtinės vertės. Būtų tikslingiau skatinti realesnį ir efektyvesnį požiūrį siekiant užtikrinti, kad tinklas būtų užbaigtas laiku ir kad jo naudotojai galėtų naudotis veiksmingomis ir efektyviomis jungtimis.

13 pakeitimas

16 straipsnio 5 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

valstybės narės, regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti kitas išimtis, susijusias su 2–4 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks išimties taikymas turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu , taip pat indėliu į kovą su klimato kaita . Išimtis turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Paaiškinimas

Daugelis pagrindinio tinklo geležinkelio atkarpų ir išplėstas pagrindinis tinklas nėra tinkami nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Jų nebus įmanoma įgyvendinti dėl specifinių geografinių apribojimų arba didelių fizinių suvaržymų, kurie trukdo tai realizuoti arba dėl kurių atsiranda papildomų išlaidų, kurių negalima pateisinti.

14 pakeitimas

17 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

6. Valstybės narės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su 1–5 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

6. Valstybės narės , regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu tinkamai pagrįstais atvejais Komisija įgyvendinimo aktais gali suteikti išimtis, susijusias su 1–5 dalyse nurodytais reikalavimais. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize ir poveikio sąveikumui vertinimu. Išimtis turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 reikalavimus, būti koordinuojama ir, kai reikia, dėl jos turi būti susitarta su kaimynine (-ėmis) valstybe (-ėmis) nare (-ėmis).

Paaiškinimas

Tam tikrose tinklo atkarpose neįmanoma iki numatytų terminų įdiegti ERTMS, visų pirma dėl reikiamų investicijų masto. Siekiant užtikrinti veiksmingą tinklo įgyvendinimą per reglamento 6 straipsnyje nustatytus terminus, reikia sumažinti administracinę naštą ir palengvinti nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą, jei pastarosios nedaro poveikio tinklo sąveikumui Europos lygmeniu.

15 pakeitimas

19 straipsnio g punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

g)	naujoviškų geležinkeliams skirtų alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.

g)	naujoviškų geležinkeliams skirtų riedmenų, taip pat alternatyviųjų degalų technologijų (pavyzdžiui, vandenilio) , biodegalų arba baterinių traukinių plėtojimui tose atkarpose, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas.

Paaiškinimas

Atkarpos, kurioms netaikomas elektrifikavimo reikalavimas, turėtų būti laikomos erdvėmis, skirtomis novatoriškiems technologiniams sprendimams, kuriais prisidedama prie kovos su klimato kaita, plėtoti. Šiuo tikslu Europos Sąjunga turi laikytis technologijų atžvilgiu neutralaus požiūrio, siekdama užtikrinti, kad sukurtos technologijos būtų efektyvesnės klimato ir ekonomikos požiūriu.

16 pakeitimas

28 straipsnio 1 dalies a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

xi)	pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra;

Paaiškinimas

Plėtojant aukštos kokybės kelių infrastruktūrą tolimojo susisiekimo eismui kartu turi būti užtikrinta ir dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, ypač miestų transporto mazguose.

17 pakeitimas

33 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 1 dalies a, b, c ir g punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize arba susijęs su konkrečiais geografiniais ar dideliais fiziniais suvaržymais, įskaitant argumentą, kad teritorijoje nėra geležinkelio sistemos.

2. Valstybės narės, regiono valdžios institucijos arba kompetentingų institucijų grupės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali leisti taikyti 1 dalies a, b, c ir g punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi išimtis. Bet koks prašymas taikyti išimtį turi būti pagrįstas socialine ekonomine sąnaudų ir naudos analize arba susijęs su konkrečiais geografiniais ar dideliais fiziniais suvaržymais, įskaitant argumentą, kad teritorijoje nėra geležinkelio sistemos.

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti tinklo tęstinumą ir jo užbaigimą per reglamento 6 straipsnyje nustatytus terminus, labai svarbu technines priemones pritaikyti prie iššūkių, kuriuos jų taikymas gali sukelti tam tikruose regionuose.

18 pakeitimas

35 straipsnio 3 dalis, paskutinė pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės konsultuojasi su jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.	Valstybės narės konsultuojasi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, atsakingomis už miestų transporto mazgus, jų teritorijoje veikiančiais krovinių siuntėjais, transporto ir logistikos operatoriais. Atlikdamos analizę jos atsižvelgia į šių konsultacijų rezultatus.

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos yra visapusiškai atsakingos už daugiarūšio krovinių vežimo terminalus ir TEN-T transporto infrastruktūros reikalavimus (37 straipsnis), todėl su jomis turėtų būti konsultuojamasi tada, kai valstybės narės rengia daugiarūšio krovinių vežimo terminalų tinklo veiksmų planus.

19 pakeitimas

37 straipsnio 5 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

5. Valstybės narės prašymu Komisija tinkamai pagrįstais atvejais įgyvendinimo aktais gali atleisti nuo įpareigojimų, nurodytų 1–4 dalyse, jei investicijos į infrastruktūrą negali būti pateisinamos socialiniu ir ekonominiu sąnaudų ir naudos požiūriu, ypač kai terminalas yra fiziškai apribotoje teritorijoje , ypač miestų transporto mazguose . Turėtų būti galima taikyti išimtis ir miestų transporto mazguose, kai dėl paklausos rinkoje negalima patenkinti nustatytų terminalo reikalavimų.

Paaiškinimas

Miestų transporto mazguose esančios platformos (kaip nurodyta 40 straipsnyje) turi reaguoti į labai didelį spaudimą žemės rinkoje ir ribotą plotą. Dėl jų padėties sudėtinga įgyvendinti tam tikrus šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus techninius reikalavimus. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama miestų logistikos misijoms, kurių įgyvendinimui nebūtina pernelyg didelė plėtra.

20 pakeitimas

40 straipsnio b punkto ii papunktis ir paskutinė pastraipa

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

būtų surinkti ir Komisijai pateikti kiekvieno miestų transporto mazgo judumo mieste duomenys, apimantys bent duomenis apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, spūstis, avarijas ir sužalojimus, kiekvienos rūšies transporto dalį ir galimybę naudotis judumo paslaugomis, taip pat duomenis apie oro ir akustinę taršą. Vėliau šie duomenys pateikiami kiekvienais metais;

(…)

Komisija ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma b punkto ii papunktyje nurodytų duomenų rinkimo metodika. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 59 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija kasmet būtų informuota DJMP įgyvendinimo raidą;

(…)

Paaiškinimas

Suprantama, kad Komisija nori vykdyti išsamią DJMP įgyvendinimo stebėseną, tačiau kiekvienais metais vykdyti tokio masto duomenų rinkimą atrodo netinkama. Be to, kasmet renkant šiuos duomenis reikės daugiau tyrimų, o tai yra pernelyg didelė našta vietos ir regionų valdžios institucijoms. Reikėtų pasirūpinti, kad rengiant DJMP ir susijusius rodiklius neatsirastų nereikalingos administracinės naštos siekiant TEN-T tikslų, todėl siūloma supaprastinti DJMP įgyvendinimo stebėsenos procedūrą, kartu išlaikant pareigą teikti informaciją apie pažangą.

21 pakeitimas

40 straipsnio d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

d)	iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų miestų transporto mazge arba šalia jo.

d)	iki 2040 m. gruodžio 31 d.: būtų įsteigtas bent vienas daugiarūšio krovininio transporto terminalas, kuris padėtų užtikrinti pakankamai perkrovimo pajėgumų, reikalingų siekiant užtikrinti miesto logistiką ir paskutinę atkarpą miestų transporto mazge arba šalia jo.

Paaiškinimas

Atrodo rizikinga numatyti daugiarūšio krovininio transporto terminalų įsteigimą neatsižvelgiant į srautų dinamiką regionų lygmeniu ir nesistengiant kuo veiksmingiau reaguoti į įmonių poreikius, įvertinant teritorijos žemės ir technines galimybes. Todėl siūloma pabrėžti šių platformų miestų logistikos vaidmenį.

22 pakeitimas

44 straipsnio a punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

a)	remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;

a)	remti ir skatinti mažinti transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pereinant prie visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių, laivų, geležinkelių riedmenų ir orlaivių bei kitų naujoviškų ir tvarių transporto ir tinklo technologijų, pavyzdžiui, „Hyperloop“ sistemos;

Paaiškinimas

Turėtų būti skatinamos visų rūšių transporto technologinės inovacijos, kad būtų pasiekti Europos žaliojo kurso tikslai. Inovacijos taip pat yra galimos ir pageidautinos geležinkelių sektoriuje, visų pirma tose srityse, kuriose netaikomi techninių standartų įgyvendinimo reikalavimai.

23 pakeitimas

44 straipsnio a punktas

(Naujas punktas)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
	skatinti mokslinius tyrimus ir žaliųjų ir novatoriškų alternatyvių sprendimų plėtrą teritorijose, kurioms netaikomos TEN-T techninės priemonės, pavyzdžiui, salose ir atokiausiuose regionuose;

Paaiškinimas

Jei išimtys, suteiktos tam tikroms teritorijoms pagal reglamentą arba gavus prašymą, leidžia užtikrinti tinkamą TEN-T įgyvendinimą prisitaikant prie teritorinių iššūkių, reikėtų skatinti alternatyvių technologinių ar energetikos sprendimų kūrimą, paverčiant šias teritorijas inovacijų laboratorijomis.

24 pakeitimas

52 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Koridorių forumą oficialiai įsteigia ir jam pirmininkauja Europos koordinatorius. Atitinkamos valstybės narės susitaria dėl narystės Koridorių forume, kiek tai susiję su jų teritorijoje esančia Europos transporto koridoriaus dalimi, ir užtikrina, kad būtų atstovaujama krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigoms.

Paaiškinimas

Regionų valdžios institucijos skiria didelę TEN-T projektų bendro finansavimo dalį ir yra kompetentingos planuoti tinklą ir valdyti kolektyvinio transporto paslaugas regioniniu lygmeniu. Jos taip pat yra būtinas informavimo apie piliečių judumo poreikius kanalas. Todėl jos turėtų visapusiškai dalyvauti valdant TEN-T koridorius.

25 pakeitimas

52 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo gali konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.

6. Europos koordinatorius dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo konsultuojasi su vietos valdžios institucijomis, infrastruktūros valdytojais, vežėjais (visų pirma tais, kurie yra krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigų nariai), tiekimo sektoriumi, transporto naudotojais ir pilietinės visuomenės atstovais. Be to, už ERTMS atsakingas Europos koordinatorius glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos geležinkelių agentūra ir Europos geležinkelių bendrąja įmone, o Europos jūrų erdvės koordinatorius – su Europos jūrų saugumo agentūra.

Paaiškinimas

Visi koordinatoriai yra nustatę konsultavimosi su visais susijusiais subjektais jų veiklos srityje mechanizmus. Į tai turi būti atsižvelgta.

26 pakeitimas

53 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Darbo planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir konsultuojantis su Koridorių forumu bei krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis arba su horizontaliųjų prioritetų patariamuoju forumu. Europos transporto koridorių darbo planą tvirtina atitinkamos valstybės narės. Komisija darbo planą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

2. Darbo planas rengiamas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir regionų valdžios institucijomis ir konsultuojantis su Koridorių forumu bei krovinių vežimo geležinkeliais valdymo įstaigomis arba su horizontaliųjų prioritetų patariamuoju forumu. Europos transporto koridorių darbo planą tvirtina atitinkamos valstybės narės. Komisija darbo planą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant darbo planą ir jo poveikį jų teritorijoms, jos turi dalyvauti šį planą rengiant.

27 pakeitimas

56 straipsnio 1 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

b)	iš visuotinio tinklo pašalina jūrų uostus ir oro uostus, jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės;

prieš pašalindama iš visuotinio tinklo jūrų uostus ir oro uostus pradeda papildomą procedūrą , jei įrodoma, kad paskutinių šešerių metų jų transporto srauto vidurkis nesiekia 85 % atitinkamos ribinės vertės. Vykdydama papildomą procedūrą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, atsižvelgia į kokybinius rodiklius ir visus ciklinius veiksnius, kuriais galima paaiškinti infrastruktūros eismo sumažėjimą. Dėl laikinų ar ypatingų veiksnių pasikeitusi eismo apimtis negali būti pašalinimo iš tinklo priežastis;

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į investicijas, kurios būtinos TEN-T integracijai, ir į su ja susijusius teigiamus procesus, visų pirma infrastruktūros žalinimą, manoma, kad reikėtų išvengti jūrų uostų ar oro uostų pašalinimo iš visuotinio tinklo. Vis dėlto, kadangi srautų dinamika nuolat kinta, tinklas turi išlikti lengvai pritaikomas. Todėl rekomenduojama pradėti papildomą procedūrą, o ne imtis šalinimo, kad būtų galima išsamiau įvertinti atitinkamo jūrų uosto ar oro uosto dinamiką ir nuspręsti, ar juos pašalinti iš tinklo ar ne.

28 pakeitimas

57 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

57 straipsnis

Bendradarbiavimas su viešaisiais ir privačiaisiais suinteresuotaisiais subjektais

Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis, yra užtikrinama , kai tinkama, projekto planavimo ir statybos etapu. Komisija skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.

57 straipsnis

Bendradarbiavimas su viešaisiais ir privačiaisiais suinteresuotaisiais subjektais

Atitiktis nacionalinėms procedūroms, susijusioms su regioninės ir vietos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės, kuriems turi įtakos bendro intereso projektas, įtraukimu ir konsultacijomis, yra užtikrinama projekto planavimo ir statybos etapu. Komisija skatina keistis gerąja patirtimi šio srityje, visų pirma konsultacijų su pažeidžiamais asmenimis ir jų įtraukimo srityje.

Paaiškinimas

Susijusios regionų ir vietos valdžios institucijos turi dalyvauti rengiant bendro intereso projektą.

29 pakeitimas

V priedo 4 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Veiksmingas TEN-T veikimas. Rengiant DJMP turėtų būti tinkamai atsižvelgta į įvairių miesto priemonių poveikį keleivių ir krovinių eismo srautams transeuropiniame transporto tinkle, kad būtų užtikrintas sklandus tranzitas, eismo nukreipimas aplinkkeliu arba eismo srautų sujungimas miestų transporto mazguose ir juos supančiose teritorijose, taip pat ir visai netaršių transporto priemonių srautų. Jis visų pirma apima veiksmus, kuriais mažinamos spūstys, didinamas kelių eismo saugumas ir šalinamos kliūtys, darančios poveikį eismo srautams TEN-T tinkle.

Paaiškinimas

Regioninių ir vietinių keleivių ir krovinių eismo srautų sąveika su eismo srautais tarptautiniuose TEN-T koridoriuose yra abipusė, todėl reikėtų abipusiai atsižvelgti į priemonių poveikį, kad būtų užtikrinta vientisa eismo sistema su veiksmingomis pirmosios ir paskutinės atkarpos jungtimis.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina bendrą Komisijos pasiūlymo pobūdį; mano, kad būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatyta transporto infrastruktūros planavimo Europos lygmeniu strategija. Tik reglamentu gali būti užtikrintas pakankamas sanglaudos, koordinavimo ir sąveikumo lygis;

mano, kad tarpvalstybinis TEN-T aspektas suteikia didelę Europos pridėtinę vertę. Regionų ir vietos valdžios institucijos patvirtina jų teritorijose vykdomų tarpvalstybinių projektų socialinę ir ekonominę naudą;

atkreipia dėmesį į geopolitines Rusijos agresijos Ukrainoje pasekmes ir būtinybę spręsti Europos transporto sistemos, kuri šiuo metu yra iš dalies atskirta nuo pasaulinės rinkos, visų pirma maisto produktų rinkos, pažeidžiamumo klausimą; pritaria tam, kad būtų sustabdytos Europos investicijos į TEN-T projektus, kuriuose dalyvauja Rusija ir Baltarusija, tačiau ragina plėtoti geresnes geležinkelių jungtis su Ukraina, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas pagrindinių žaliavų vežimui. Šiuo tikslu sveikintinas numatytas EITP biudžeto padidinimas;

palankiai vertina TEN-T tikslus; pabrėžia reglamento indėlio į kovą su klimato kaita svarbą, visų pirma numatant paramą klimatui palankiausių transporto rūšių plėtrai; kartu pabrėžia, kad reikia užtikrinti transporto infrastruktūros pritaikymą prie klimato kaitos padarinių ir atsirandančių naujų pavojų;

Teritorinė sanglauda

teigiamai vertina tai, kad teritorinė sanglauda dar kartą patvirtinta kaip prioritetinis reglamento tikslas, nustatytas visam pagrindiniam tinklui, išplėstam pagrindiniam tinklui ir visuotiniam tinklui, todėl pažymi, kad TEN-T atitinka 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, kad visų sričių ES politika turėtų padėti siekti Europos sanglaudos;

rekomenduoja Komisijai 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje apibrėžti principą „nekenkti sanglaudai“, kad būtų galima stebėti, kaip jis taikomas TEN-T ir ypač bendro intereso projektams;

mano, kad TEN-T turi būti atsižvelgiama į iššūkių, su kuriais susiduria Sąjungos regionai, įvairovę; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad daug dėmesio skiriama kaimo, atokiems, kalnuotiems, retai apgyvendintiems, periferiniams, salų ir atokiausiems regionams, ir primena, kad į šias kategorijas neįtraukti regionai taip pat susiduria su didele teritorijų įvairove ir iššūkiais juose;

primena, kad norint pasiekti teritorinės sanglaudos tikslą reikia, kad visas tinklas būtų tvirtai ir veiksmingai sujungtas ne tik su TEN-T sistema bet ir su antriniais transporto tinklais;

pripažįsta bendrų ir plataus užmojo techninių priemonių, kuriomis užtikrinamas tinklo tęstinumas ir sąveika, svarbą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad dėl Europos regionų įvairovės sunku laikytis Komisijos pasiūlyme nustatytų techninių standartų įgyvendinimo tvarkaraščio, ypač reikalavimų dėl minimalaus greičio, elektrifikavimo ir vėžės pločio geležinkelio ruožams, kuriems įgyvendinti prireiktų pernelyg didelių investicijų;

10.

atkreipia dėmesį į tai, kad, be pagrindinių Europos transporto pagrindinio ir visuotinio tinklo ašių, trūkstamų grandžių šalinimas taip pat gali reikšmingai prisidėti prie tarpvalstybinių geležinkelio jungčių plėtros. Veiksmingiau sujungus pasienio regionus, Europa taps labiau integruota ir suteiks piliečiams galimybę naudotis klimatui nekenksmingu tarpvalstybiniu judumu;

Valdymas

11.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos aktyviai prisideda prie transporto infrastruktūros planavimo ir finansavimo savo teritorijose – kai kurios iš jų priklauso TEN-T, todėl ragina labiau jas įtraukti į TEN-T valdymo sistemą, visų pirma užtikrinant visapusišką jų dalyvavimą koridorių forume, neapsiribojant vien šiuo metu joms patikėtu stebėtojo vaidmeniu;

12.

visgi pripažįsta, kad, nepaisant šių galimų patobulinimų, Europos Komisijos pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo: transeuropinis transporto tinklas iš tiesų sukuria neabejotiną Europos pridėtinę vertę už valstybių narių ribų, nes suderinamos valstybių narių, regionų ir miestų planavimo pastangos, visų pirma pasiūlyme dėl reglamento suteikiamas svarbus vaidmuo miestų transporto mazgams;

13.

atkreipia dėmesį į daugybę tarpvalstybinių atkarpų, kurių įgyvendinimas nukenčia dėl nepakankamo politinio dėmesio nacionaliniu lygmeniu, koordinavimo stokos ir sudėtingų nekoordinuotų administracinių procedūrų;

14.

ragina gerokai sustiprinti TEN-T valdymą, kad būtų lengviau jį įgyvendinti, visų pirma sukurti trūkstamas tarpvalstybines jungtis; šiuo požiūriu, palankiai vertina Komisijos pasiūlymus stiprinti koordinatorių vaidmenį ir skatinti nacionalinių planų suderinimą su Europos politika;

15.

mano, kad pagrindinio tinklo koridorių ir krovinių vežimo geležinkeliais koridorių sujungimas Europos transporto koridoriuose iš esmės pagerina tinklo valdymą ir turėtų sudaryti galimybę užtikrinti geresnį jo koordinavimą ir įgyvendinimą; šiuo klausimu stebisi, kad Komisijos pasiūlyme pateiktas suderinimas nesiejamas su jūrų uostais, esančiais krovinių vežimo geležinkeliais koridoriuose;

Miestų transporto mazgai

16.

primena, kad judumo mieste tvarumas kartu su kelionių tolimais atstumais tvarumu yra pagrindinis elementas siekiant TEN-T ir apskritai Europos žaliojo kurso tikslų;

17.

pabrėžia, kad 3-iajame Tarptautinės klimato kaitos komisijos (angl. IPCC) pranešime miestų planavimo politika, visų pirma judumas mieste, vertinama kaip galimybė mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; atsižvelgdamas į tai primena aktyvaus judumo, kuriam plėtoti reikia nuoseklios infrastruktūros miestų transporto mazgų mastu, svarbą;

18.

pažymi, kad reikia parengti darnaus judumo mieste planus (DJMP); mano, kad darnaus judumo mieste planai padeda stiprinti daugiapakopio valdymo modelį, į TEN-T integruojant judumo ir teritorijų planavimo strategijas vietos ir regionų lygmenimis;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad retai apgyvendintiems ir salų regionams turėtų būti taikomas prie jų ypatumų labiau pritaikytas metodas;

20.

siūlo pabrėžti lankstumą kaip tvaraus judumo mieste planų kriterijų, kad šiuos planus būtų galima sėkmingai įtraukti į esamus planus. Nereikėtų miestų transporto mazgų apsunkinti didžiuliais duomenų kiekiais ir su tuo susijusiomis procedūromis. Augant miestų transporto mazgų skaičiui turi būti atitinkamai padidinta tam skirtų ES lėšų suma;

Transporto rūšys

21.

primena, kad vandens ir geležinkelių transportas yra klimatui palankios transporto rūšys, todėl ragina jas plėtoti kuriant TEN-T sistemą;

22.

palankiai vertina tai, kad labai pagerėjo geležinkelių infrastruktūros valdymas; visgi pabrėžia, kad dar reikia dėti pastangas siekiant užtikrinti sąveikumą ir tęstinumą, kad Europos lygmeniu būtų sukurtas veiksmingas krovinių ir keleivių geležinkelių tinklas;

23.

palankiai vertina tai, kad stiprinamas TEN-T jūrų ramstis, ir ypač tai, kad išplėstas tinkamumo gauti finansavimą taikymas visoms jūrų atkarpoms tarp TEN-T uostų, nes tai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti pakrantės laivybą siekiant skatinti perėjimą nuo kelių prie jūrų transporto, taip pat salų bei atokiausių regionų susisiekimą;

TEN-T finansavimas

24.

primena, kad iki numatytų terminų užbaigti kurti TEN-T yra regionų ir vietos valdžios institucijų prioritetas; vis dėlto pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžetas atsižvelgiant į sutelktinų sumų dydį tebėra labai mažas, ir apgailestauja, kad daugelis regionų negali pasinaudoti struktūriniais fondais, kad išspręstų šią finansavimo trūkumo problemą. Be to, vertinant visuotinės svarbos projektų ekonominį perspektyvumą reikėtų atsižvelgti ne tik į sąnaudų ir naudos analizę, bet ir skirtingas valstybių narių socialines ir ekonomines bei geografines sąlygas, pavyzdžiui, atstumus ir eismo apimtis, taip pat projektų platesnio poveikį ekonomikai platesniu mastu. Atitinkamai reikia atsižvelgti į galimybes patenkinti valstybėse narėse nustatytus reikalavimus laiko ir finansų atžvilgiu;

25.

pažymi, kad 3-iajame Tarptautinės klimato kaitos komisijos pranešime rekomenduojama skatinti rinktis klimato kaitos požiūriu efektyvesnius judumo sprendimus; todėl apgailestauja, kad nėra paskatų mechanizmo, pagal kurį būtų galima pereiti prie labiausiai klimatui nekenkiančių transporto rūšių transporto;

26.

pabrėžia, kad būtina teikti finansinę paramą TEN-T priežiūrai per visą projekto gyvavimo ciklą ir kad reikia užtikrinti ilgalaikį transporto infrastruktūros finansavimo tvarumą;

Tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinio keleivių vežimo geležinkeliais skatinimo veiksmai

27.

palankiai vertina tai, kad veiksmų plane raginama sukurti bendrą Europos sistemą ir pašalinti likusias kliūtis tarpvalstybinėms ir tolimojo susisiekimo geležinkelių paslaugoms;

28.

pabrėžia ypač svarbų naktinių traukinių vaidmenį siekiant veiksmų plano tikslų;

29.

mano, kad norint skatinti tolimojo susisiekimo ir tarpvalstybinį keleivių vežimą geležinkeliais reikia Europos lygmeniu parengti paskatų ir finansavimo priemones ir užtikrinti vienodas sąlygas oro transportui;

30.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijos yra suinteresuotos siekti šių tikslų, todėl skirs dėmesį numatytam Komisijos pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas naudotojams naudotis geležinkelių bilietais.

Briuselis, 2022 m. spalio 11 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/83

Europos regionų komiteto nuomonė „Energetikos politikos dokumentų rinkinys dėl dujų, vandenilio ir metano išmetimo“

(2022/C 498/13)

Pranešėjas

Jakub CHEŁSTOWSKI (ECR/PL), Silezijos vaivadijos maršalka

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų ir gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių

COM(2021) 803 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų

COM(2021) 804 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942

COM(2021) 805 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų ir gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių

COM(2021) 803 final

1 pakeitimas

6 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] visiems rinkos dalyviams sudarytų sąlygas ir skatintų juos atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio iškastinių dujų vaidmenį planuojant savo veiklą , kad būtų išvengta susaistymo poveikio ir užtikrintas laipsniškas ir savalaikis iškastinių dujų atsisakymas, visų pirma visuose atitinkamuose pramonės sektoriuose ir šildymo sektoriuje;

[…] visiems rinkos dalyviams sudarytų sąlygas ir skatintų juos atsižvelgti į pereinamojo laikotarpio iškastinių dujų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad naujai sukurta gamtinių dujų infrastruktūra tiktų mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujoms , kad būtų išvengta susaistymo poveikio jos nusidėvėjimo laikotarpiu ir užtikrintas laipsniškas ir savalaikis iškastinių dujų atsisakymas, visų pirma visuose atitinkamuose pramonės sektoriuose ir šildymo sektoriuje;

Paaiškinimas

Siekiant padidinti dekarbonizuotų dujų naudojimą, labai svarbu, kad investicijų į naują dujų infrastruktūrą, įskaitant dujotiekius, SGD terminalus ir dujų saugyklas, planuose būtų atsižvelgta į infrastruktūros projektavimą ir sukūrimą taip, kad ji nuo eksploatavimo pradžios tiktų dekarbonizuotoms dujoms.

2 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] Tačiau mažo anglies dioksido pėdsako kuras, pavyzdžiui, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, gali atlikti svarbų vaidmenį energetikos pertvarkoje, visų pirma trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, siekiant greitai sumažinti esamų degalų išmetamų teršalų kiekį ir remti iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamo kuro, pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naudojimą. Kitas svarbus atsinaujinančiųjų išteklių kuras siekiant klimato tikslų yra biometanas, kuris palyginti lengvai suderinamas su dabartine gamtinių dujų infrastruktūra (įmaišomieji degalai), ir ES turi didelį vidaus potencialą jį gaminti. Siekdamos užtikrinti biometano rinkos plėtrą, valstybės narės visų pirma turėtų stengtis įgyvendinti investicijas pagal biomasės pakopinio naudojimo principą, siekiant gerokai padidinti decentralizuotą biodujų ir biometano gamybą iš esamų atliekų tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, miškininkystė ir savivaldybių valdymas. Turėtų būti draudžiama auginti augalus, skirtus naudoti tik biodujų įmonėse, ir statyti biodujų įmones, kurios priklauso nuo intensyvios gyvulininkystės tęstinumo. Siekiant paremti šią pertvarką, būtina nustatyti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ribą, taikomą mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui ir sintetiniam dujiniam kurui.

Paaiškinimas

Biodujų ir biometano sektoriaus plėtra yra svarbi trumpuoju laikotarpiu siekiant iš dalies sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, taip pat plėtoti vietos energetikos bendruomenes tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, miškininkystė ar savivaldybių valdymas, kuriuose atliekos gali būti transformuojamos į substrato gamybą. Tačiau reikėtų aiškiai nurodyti, kad biometanas gali būti deginamas tik tuo atveju, jei jis jau egzistuoja. Negalima leisti auginti biodujų įmonėse naudojamų augalų ir tęsti intensyvią gyvulininkystę vien tam, kad būtų gaunamos biodujos ir biometanas energijai gaminti, nes tai sulėtintų žaliąją pertvarką.

3 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] Nors elektrifikacija yra pagrindinis žaliosios pertvarkos elementas, ateityje namų ūkiuose vis dar bus vartojamos gamtinės dujos, įskaitant didėjantį dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį; Siekdamos užtikrinti, kad namų ūkiai galėtų gauti ir naudoti atsinaujinančiųjų išteklių dujas, valstybės narės, bendradarbiaudamos su Europos Komisija, turi pradėti dialogą su rinkos suinteresuotaisiais subjektais dėl atitinkamų prietaisų prieinamumo technologiniu požiūriu ir galimų jų diegimo išlaidų.

Paaiškinimas

Išsivysčiusioje dekarbonizuotų dujų rinkoje turės būti atsižvelgiama į mažmeninius vartotojus, t. y. namų ūkius ir kai kurias MVĮ. Neatnaujinę turimos ar nepirkę naujos šildymo ir vėsinimo įrangos galutiniai vartotojai patirs techninių sunkumų arba negalės pereiti nuo iškastinio kuro prie dekarbonizuotų dujų.

4 pakeitimas

108 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] pasiūla ir paklausa, transportavimo infrastruktūra, paslaugos kokybė, tarpvalstybinė prekyba, investicijos, kainos vartotojams ir rinkos likvidumas.

[…] pasiūla ir paklausa, transportavimo infrastruktūra, paslaugos kokybė, tarpvalstybinė prekyba, investicijos, kainos vartotojams ir rinkos likvidumas. Rinkos skaidrumas taip pat turėtų apimti išsamų naujos dekarbonizuotų dujų infrastruktūros kūrimo sąnaudų nustatymą visose valstybėse narėse. Todėl nacionalinės reguliavimo institucijos, bendradarbiaudamos su nacionalinių tinklų operatoriais, turėtų atlikti išsamius ekonominius būsimų investicinių sąnaudų, susijusių su dekarbonizuotų dujų infrastruktūros plėtra, skaičiavimus. Tai leis realistiškai planuoti tinklo plėtrą, nustatyti galimą finansavimo trūkumą ir užtikrinti, kad tarifų politika galėtų būti formuojama taip, kad būtų naudinga ir operatoriams, ir vartotojams.

Paaiškinimas

Dekarbonizuotų dujų infrastruktūros kūrimo išlaidos įvairiose valstybėse narėse gali labai skirtis. Siekiant tinkamai planuoti mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų rinkos plėtrą, reikėtų atsižvelgti į vietos sąnaudų perspektyvą.

5 pakeitimas

4 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] taikyti intervencinę gamtinių dujų tiekimo kainodarą energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams. Tokioms valstybės intervencinėms priemonėms taikomos sąlygos, nustatytos 4 ir 5 dalyse.

[…] taikyti intervencinę gamtinių dujų tiekimo kainodarą energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkio vartotojams ar saugomiems vartotojams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/1938 . Tokioms valstybės intervencinėms priemonėms taikomos sąlygos, nustatytos 4 ir 5 dalyse.

Ilgalaikio reikšmingo kainų padidėjimo atveju intervencinės priemonės, atitinkančios 4 ir 5 dalyse nustatytus kriterijus, gali būti taikomos ir kitai vartotojų grupei, kad būtų išvengta neigiamų energijos nepritekliaus padarinių.

Paaiškinimas

Staigaus kainų šuolio atveju EK pasiūlymas būtų pernelyg ribotas. Pakeitimas susijęs su galimybe įtraukti saugomų vartotojų kategorijas, kaip apibrėžta Reglamente dėl dujų tiekimo saugumo (2017/1938).

6 pakeitimas

8 straipsnio 11 dalis

(Nauja dalis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

11. Tam, kad galutiniams vartotojams būtų galima parodyti atsinaujinančių išteklių energijos kiekį konkretaus atsinaujinančių išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio kuro tiekėjo energijos derinyje, palyginti su rinkai tiekiama energija pagal sutartis su vartotojais, valstybės narės užtikrina, kad atsinaujinančių išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio degalų gamintojo prašymu būtų išduodamos dujų kilmės garantijos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 19 straipsnio 7 dalies ii punktą, įskaitant biodujas, biometaną, vandenilį, amoniaką, metanolį ir sintetinius dujinius degalus; be to, labai svarbu, kad galutiniai vartotojai suprastų žaliosios pertvarkos svarbą ir būtų informuoti apie atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako degalų įvairovę ir savo teisę prašyti kilmės garantijų.

Paaiškinimas

Siekiant sukurti sujungtą Europos mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių kuro rinką, reikės naudoti priemones, skirtas informuoti apie galutiniams vartotojams gaminamų ir tiekiamų dujų kilmę.

7 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
[…] prekybos ir balansavimo taisyklių. Tuo atžvilgiu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad taikant administracines procedūras nebūtų diskriminuojami kitoje valstybėje narėje jau įregistruoti tiekėjai.	[…] prekybos ir balansavimo taisyklių ir leidimų, kurių pagal 7 straipsnio 2 dalį reikalauja valstybės narės, kurioje vykdomas dujų tiekimas, reguliavimo institucija . Tuo atžvilgiu valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad taikant administracines procedūras nebūtų diskriminuojami kitoje valstybėje narėje jau įregistruoti tiekėjai.

Paaiškinimas

Reikalavimas tiekėjams laikytis standartų valstybėse narėse užtikrina tiekimo saugumą vartotojams. Likusia šios nuostatos dalimi užtikrinama, kad tokie standartai nebūtų diskriminaciniai.

8 pakeitimas

26 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginiai yra prijungti prie skirstymo arba perdavimo tinklų.

[…] iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako dujų gamybos įrenginiai yra prijungti prie skirstymo arba perdavimo tinklų, jei remiantis 51 straipsnyje nurodytais nacionaliniais tinklo plėtros planais jie laikomi naudingais. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti būtini mechanizmai, kuriais būtų užtikrintas sąžiningas ir proporcingas išlaidų, susijusių su naujų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujų gamybos įrenginių prijungimu, pasidalijimas.

Paaiškinimas

Kompensavimo mechanizmų įdiegimu siekiama užtikrinti, kad išlaidos nebūtų nepagrįstai perkeliamos kitiems tinklo naudotojams ir kad galiotų vienodos sąlygos rinkoje. Turėtų būti prijungti tik tie įrenginiai, kurių prijungimas prie skirstymo ir perdavimo tinklų suteikia aiškios pridėtinės vertės, nes ilgalaikis dėmesys turėtų būti skiriamas tvariai atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybai.

9 pakeitimas

51 straipsnio 2 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

b)	nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės padaryti per kitus trejus metus;

nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės padaryti per kitus trejus metus , taip pat pateikiama išsami ekonominė analizė, įskaitant esamos mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų infrastruktūros statybos ar modernizavimo išlaidas, ir nurodoma, ar trūksta finansavimo, susijusio su tradicinių gamtinių dujų infrastruktūra ;

Paaiškinimas

Į ilgalaikį mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų infrastruktūros plėtros planavimą reikia įtraukti išsamų sąnaudų planavimą. Jei už išsamius ekonominius klausimus būtų atsakingi tik dujų perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai, gali kilti sunkumų siekiant investavimo tikslų.

10 pakeitimas

72 straipsnio 4 dalies f punktas

(Naujas punktas)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

sukurti bandomąją reglamentavimo aplinką, kad būtų galima suteikti tikslinių ir laikinų nacionalinių, regioninių ar vietos teisės aktų sistemų išimčių inovacinėms investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujas. Tokios bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimo tikslas – paspartinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujas, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose tos investicijos nebus visiškai suderinamos su esama teisine ir reguliavimo sistema, ir padėti pritaikyti reglamentavimo aplinką tokioms investicijoms.

Paaiškinimas

Siūloma sukurti bandomąją reglamentavimo aplinką, pagal kurią būtų galima laikinai netaikyti nacionalinių, regioninių ar vietos teisės aktų inovatyvioms investicijoms, kurioms dar nesukurta tinkama teisinė aplinka.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų

COM(2021) 804 final

11 pakeitimas

42 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

[…] Užtikrinant suderintą požiūrį į dujų kokybę tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose, turėtų būti užtikrinamas valstybių narių lankstumas taikant dujų kokybės standartus jų gamtinių dujų vidaus sistemose; Kilmės garantijos bus reikalingos siekiant užtikrinti labai integruotą, sąveikią ir skaidrią mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų, kurių dalis padidės gamtinių dujų sistemoje, rinką. Tokių garantijų tikslas – sertifikuoti dujų gamybos šaltinį ir paliekamą anglies pėdsaką, siekiant užtikrinti, kad gamintojai ir galutiniai vartotojai turėtų galimybę prekiauti standartizuotai, taip pat įrodyti pasiektą mažesnį išmetamo CO2 kiekį.

Paaiškinimas

Be kilmės garantijų nebus įmanoma sertifikuoti tam tikrų dujų gamybos šaltinio ir anglies pėdsako, taip užkertant kelią klimato politikos įgyvendinimui ir nefinansinių ataskaitų teikimui.

12 pakeitimas

43 straipsnio 1 dalies c punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

c)	atskleidžia investicijų, visų pirma į tarpvalstybinį pajėgumą, trūkumą.

c)	atskleidžia investicijų, visų pirma į tarpvalstybinį pajėgumą, trūkumą , taip pat sistemų jungtis su trečiosiomis šalimis, iš kurių bus importuojamos mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujos, siekiant patenkinti bendrą Europos Sąjungos energijos poreikį .

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti gamybos tęstinumą pramonės sektoriuose ir ES energetinį saugumą naujoje mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų rinkoje, pagrindinis planavimo aspektas turėtų būti užtikrinti, kad reikiamas vandenilio kiekis būtų importuojamas iš ES nepriklausančių šalių, siekiant tvariai ir saugiai patenkinti visus ES energijos poreikius.

13 pakeitimas

43 straipsnio 4 dalis

(Nauja dalis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

—

4. Siekiant parengti teisingą, realistišką ir įgyvendinamą visos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planą, kai tik įsigalios šis reglamentas, ACER, ENTSO-G ir ENTSO-E turėtų pradėti konsultacijų su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis procesą dėl mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų infrastruktūros statybos arba modernizavimo išlaidų. Tai visų pirma susiję su tiksliu kapitalo ir veiklos išlaidų naujam turtui, pavyzdžiui, vandenilio terminalams, elektrolizeriams ir vandenilio tinklams, planavimu.

Paaiškinimas

Žr. pirmiau.

14 pakeitimas

60 straipsnio 1 dalies b punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

b)	investicija prisideda prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo;

investicija prisideda prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir užtikrina, kad naujai sukurta gamtinių dujų infrastruktūra būtų suprojektuota taip, kad nuo pat eksploatavimo pradžios būtų pajėgi valdyti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio dujas, kuo labiau sumažinant susaistymo riziką ;

Paaiškinimas

Žr. pirmiau

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sektoriuje išmetamo metano kiekio mažinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/942

COM(2021) 805 final

15 pakeitimas

3 straipsnis

(Naujas straipsnis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

—

„Atsinaujinančių išteklių dujų ilgalaikio potencialo įvertinimas kaip pagrindas optimizuoti perdavimo ir skirstymo sistemos plėtrą“

1. Valstybės narės, įgyvendindamos savo nacionalines biodujų ir biometano strategijas, yra atsakingos už biometano gamybos potencialo vertinimą vietos lygmeniu visoje savo teritorijoje. Šis vertinimas atliekamas per dvejus metus nuo šio Reglamento įsigaliojimo. Jis gali būti grindžiamas esamais vertinimais;

2. Šiame vertinime nagrinėjama biomasė apima žaliavinę biomasę, kaip apibrėžta Direktyvos 2018/2001 (įskaitant IX priedą) 10 straipsnyje, ir atitinka ES tvarumo kriterijus;

3. Vertinimo rengimo etape valstybės narės konsultuojasi su atitinkama reguliavimo institucija ir perdavimo bei skirstymo sistemų operatoriais, kad nustatytų:

a)	teritorinį vienetą, kuriame turi būti atliekamas gamybos potencialo vertinimas,

b)	vertinamai biomasei – geografinį artumą prie esamų gamtinių dujų tinklų;

4. Atlikdamos vertinimą, išplėsdamos esamą vertinimą ar vėliau jį atnaujindamos valstybės narės konsultuojasi su regionų ir vietos valdžios institucijomis, taip pat perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriais. Jos taip pat gali konsultuotis su kitomis kompetentingomis įstaigomis.

Paaiškinimas

Ilgalaikio biodujų ir biometano gamybos potencialo vertinimas yra būtina sąlyga siekiant ekonomiškai efektyviai planuoti stiprinti tinklą, kad dujų tinkluose būtų galima didinti biometano kiekį.

16 pakeitimas

3 straipsnio 3 dalis

(Nauja dalis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3. Europos Sąjungos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER) kartu su ir nacionalinėmis reguliavimo institucijomis išsamiai apskaičiuoja investicijų ir veiklos išlaidas, susijusias su išmetamo metano kiekio mažinimu kiekvienoje valstybėje narėje. Pirmasis skaičiavimas atliekamas iki … [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] ir turi būti atnaujinamas kas trejus metus. Investicijų ir veiklos išlaidų apskaičiavimas sudaro tarifų ir finansavimo politikos planavimo pagrindą.

Paaiškinimas

Atliekant metano nutekėjimo analizes, pranešant apie išmetamą metano kiekį ir įgyvendinant galimas naujas investicijas, kurios padėtų sumažinti išmetamą metano kiekį, turėtų būti atsižvelgiama į sistemines išlaidas, dėl kurių neturi atsirasti naštos galutiniam vartotojui ar padaugėti energijos nepriteklių patiriančių regionų.

17 pakeitimas

10 straipsnio 4 dalis

(Nauja dalis)

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
	4. Komisija, bendradarbiaudama su Tarptautiniu išmetamo metano kiekio stebėjimo centru, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato Sąjungos masto išmetamo metano kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodiką, skirtą šio reglamento 3, 4 ir 5 skyriuose nustatytiems įpareigojimams įgyvendinti.

Paaiškinimas

Siekiant pradėti koordinuotas išmetamo metano kiekio mažinimo pastangas, būtina nustatyti visuotinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodiką, kuri būtų taikoma visam sektoriui ir kuria būtų užtikrinama, kad teršėjai galėtų teikti skaidrias ir palyginamas ataskaitas.

18 pakeitimas

12, 14, 17, 18, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

12, 14, 17 18, 25, 26, 27, 28, 29 straipsniai

12 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 12 mėnesių.

14 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 9 mėnesiams.

17 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 9 mėnesiams.

18 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 12 mėnesių.

25 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 12 mėnesių.

26 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 9 mėnesiams.

27 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 9 mėnesiams.

28 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 12 mėnesių.

29 straipsnyje nustatytų privalomų terminų pratęsimas 12 mėnesių.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

pabrėžia, kad reikia apsaugoti vartotojus nuo aukštų kainų ir užtikrinti jiems elektros tiekimo saugumą. Tai ypač svarbu dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis;

Tam, kad pasiektų Europos žaliojo kurso ir 8-ojo aplinkosaugos veiksmų plano tikslus ir laikytųsi Paryžiaus klimato susitarimo, Sąjunga, atsižvelgdama į energetinį saugumą, turėtų kiek įmanoma greičiau laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, įskaitant gamtines dujas, ir sukurti labai efektyviai energiją vartojančią ir daugiausia atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamą ekonomiką. Todėl reikia skubiai sukurti bendrą laipsniško gamtinių dujų atsisakymo sistemą;

pažymi, kad vandenilio ekonomikos plėtra tiesiogiai priklauso nuo laiku sukurtos ir pertvarkytos vandenilio infrastruktūros. Daugialypiams projektams ir iniciatyvoms dinamiškoje aplinkoje įgyvendinti reikia tinkamos ES teisinės sistemos, kad būtų užtikrintas būtinas investicijų planavimo tikrumas;

pabrėžia, kad didėjanti dekarbonizuotų dujų dalis neturėtų daryti poveikio dujų kokybei galutiniams vartotojams;

atkreipia dėmesį į būtinybę atlikti infrastruktūros plėtros sąnaudų analizę siekiant užtikrinti ekonomiškai nuspėjamą energetikos pertvarką. Gali prireikti papildomų sąnaudų tyrimų siekiant plėtoti dekarbonizuotų dujų infrastruktūrą, taip pat šios pertvarkos poveikio atokiausiems regionams, atsižvelgiant į konkrečius jų ypatumus, tinkamai įtvirtintus SESV 349 straipsnyje, mokslinių tyrimų;

ragina vengti kurti neišnaudojamą turtą. Visų pirma naujai statomi dujų įrenginiai turėtų būti suprojektuoti taip, kad ateityje būtų galima naudoti bendro deginimo įrenginius arba kad jie veiktų naudojant didelę dekarbonizuotų dujų koncentraciją;

rekomenduoja sukurti bandomąją reglamentavimo aplinką siekiant užtikrinti integruotos dekarbonizuotų dujų rinkos plėtrą, kai nacionaliniu lygmeniu nėra pakankamai konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų;

atkreipia dėmesį į galimybę nustatyti mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų kilmės garantijas, kurios užtikrintų skaidrią prekybą rinkoje;

rekomenduoja parengti dekarbonizuotų dujų importo į ES veiksmų planą, kad būtų išsaugotas energetinis saugumas ir patenkinta būsima paklausa;

10.

ragina išplėsti ENTSO-G kompetencijos sritį, kad ji apimtų mažo anglies dioksido kiekio ir atsinaujinančiųjų išteklių dujų rinkos plėtrą, užuot šiuo tikslu įsteigus atskirą ENNOH (Europos vandenilio tinklų operatorių tinklas) organizaciją;

11.

kritiškai vertina siūlomas griežtas vertikaliojo ir horizontaliojo vandenilio tinklo nuosavybės atskyrimo taisykles. Jos prieštarauja tikslui vykdyti trumpalaikes ir didelės apimties investicijas į vandenilio tinklą, kuris būtų sukurtas ir veiksmingai eksploatuojamas iš esamų gamtinių dujų tinklų; todėl ragina išlaikyti elektros energijos ir dujų atskyrimo reikalavimus, nustatytus vandeniliui, ypač skirstomojo tinklo lygmeniu; atkreipia dėmesį į tai, kad dujų perdavimo sistemos operatoriai (gTSO) gali būti atsakingi už vandenilio perdavimo tinklo plėtrą. Vandenilio perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas įsteigiant kitą įmonę, nepriklausomą nuo dujų perdavimo sistemos operatorių, gali būti nenaudingas energetikos pertvarkos terminų požiūriu;

12.

ragina sukurti biodujų ir biometano substrato bazę. Siekiant kuo geriau išnaudoti regionų galimybes naudoti šias dujas, bus svarbu užtikrinti organinio kuro tiekimą; taip pat ragina uždrausti auginti augalus, skirtus naudoti tik biodujų įmonėse, ir statyti biodujų įmones, kurios priklauso nuo intensyvios gyvulininkystės tęstinumo;

13.

ragina atlikti ilgalaikio biodujų ir biometano gamybos potencialo regionų lygmeniu vertinimą, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti dekarbonizuotų dujų ekosistemos regioninės plėtros potencialą;

14.

rekomenduoja nustatyti bendrą išmetamo metano kiekio stebėsenos metodiką, kuri leistų pradėti koordinuoti pastangas mažinti išmetamą metano kiekį ES;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad metanas kaip kuras kogeneracijos įrenginiams turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais ir pereinamuoju laikotarpiu.

16.

rekomenduoja atsižvelgti į pastangų mažinti išmetamą metano kiekį ES sąnaudas. Europos Komisija turėtų atsižvelgti į būtinas valstybių narių išlaidas ir planuoti pagalbos lėšas, kurių naudą tiesiogiai pajustų galutiniai vartotojai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir regionuose, kuriuose šilumos paklausa yra didelė;

17.

ragina ES reglamentu visiškai pripažinti ir remti biodujų naudojimą, taip pat ir transporto srityje, mažinti išmetamų teršalų kiekį gyvavimo ciklo požiūriu. Šiuo metu biodujų gamyba, tačiau ne jų naudojimas transporte laikoma tvaria veikla ES tvarios veiklos taksonomijoje.

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos vietos ir regionų valdžios institucijų įgaliojimai skiriasi ir kad sprendimai turėtų būti priimami tuo valdymo lygmeniu, kuriuo tai būtų veiksmingiausia; mano, kad šie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/94

Europos regionų komiteto nuomonė „Europos lustų aktas Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimui“

(2022/C 498/14)

Pranešėjas

Thomas Gottfried SCHMIDT (DE/EPP), Saksonijos federalinės žemės regioninės plėtros ministras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas)

COM(2022) 46 final

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas), priedai

COM(2022) 46 final, 1–3 priedai

Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, nuostatos, susijusios su Lustų bendrąja įmone

COM(2022) 47 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos lustų aktas“

COM(2022) 45 final

Komisijos rekomendacija dėl bendro Sąjungos priemonių rinkinio puslaidininkių trūkumo problemai spręsti ir dėl ES puslaidininkių ekosistemos stebėsenos mechanizmo

COM(2022) 782 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas)

COM(2022) 46 final

1 pakeitimas

1 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(1)

puslaidininkiais grindžiami visi skaitmeniniai įtaisai: nuo išmaniųjų telefonų ir automobilių iki ypatingos svarbos taikomųjų programų ir infrastruktūros objektų sveikatos, energetikos, ryšių ir automatizavimo srityse ir daugumos kitų pramonės sektorių. Nors puslaidininkiai yra būtini mūsų šiuolaikinės ekonomikos ir visuomenės veikimui, Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais jų tiekimo sutrikimais. Dabartinis tiekimo trūkumas yra nuolatinių ir rimtų struktūrinių Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo ir tiekimo grandinės trūkumų požymis. Sutrikimai atskleidė ilgalaikį pažeidžiamumą šioje srityje, visų pirma didelę priklausomybę nuo lustų gamybos ir projektavimo trečiosiose valstybėse;

(1)

puslaidininkiais grindžiami visi skaitmeniniai įtaisai: nuo išmaniųjų telefonų , elektrinių dviračių ir automobilių iki ypatingos svarbos taikomųjų programų ir infrastruktūros objektų sveikatos, energetikos, ryšių ir automatizavimo srityse ir daugumos kitų pramonės sektorių. Nors puslaidininkiai yra būtini mūsų šiuolaikinės ekonomikos veikimui , siekiamai žaliajai pertvarkai ir visuomenei, Sąjunga susidūrė su precedento neturinčiais jų tiekimo sutrikimais. Dabartinis tiekimo trūkumas yra nuolatinių ir rimtų struktūrinių Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo ir tiekimo grandinės trūkumų požymis. Sutrikimai atskleidė ilgalaikį pažeidžiamumą šioje srityje, visų pirma didelę priklausomybę nuo lustų gamybos ir projektavimo trečiosiose valstybėse;

Paaiškinimas

Žaliajai pertvarkai labai svarbioms pramonėms šakoms ir technologijoms būtini lustai. Pavyzdžiui, šiuolaikinių elektrinių dviračių varikliuose, valdikliuose, ekranuose ir fotovoltinių technologijų inverteriuose įmontuoti lustai. Be lustų nebus ir žaliosios pertvarkos.

2 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(3)

šia sistema siekiama dviejų tikslų. Pirmasis tikslas – užtikrinti Sąjungos konkurencingumui ir inovacijų pajėgumams būtinas sąlygas ir užtikrinti pramonės prisitaikymą prie struktūrinių pokyčių, atsirandančių dėl sparčių inovacijų ciklų ir tvarumo poreikio. Antrasis tikslas, atskiras ir papildantis pirmąjį, – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą Sąjungos atsparumui ir tiekimo saugumui puslaidininkių technologijų srityje didinti;

(3)

šia sistema siekiama dviejų tikslų. Pirmasis tikslas – užtikrinti Sąjungos konkurencingumui ir inovacijų pajėgumams būtinas sąlygas ir užtikrinti pramonės prisitaikymą prie skirtingų sektorių ir paveiktų regioninių ekosistemų struktūrinių pokyčių, atsirandančių dėl sparčių inovacijų ciklų ir tvarumo poreikio , laikantis tvarumo kriterijų (DVT) . Antrasis tikslas, atskiras ir papildantis pirmąjį, – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą Sąjungos teisinę sistemą, skirtą Sąjungos atsparumui ir tiekimo saugumui puslaidininkių technologijų srityje didinti;

Paaiškinimas

Darnaus vystymosi tikslų laikymasis yra vienas iš pagrindinių aspektų ir turėtų būti įtrauktas.

3 pakeitimas

13 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(13)

siekiant įveikti dabartinių fragmentiškų viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangų trūkumus, palengvinti integraciją, tarpusavio sąveiką ir investicijų grąžą pagal vykdomas programas, taip pat siekti bendros strateginės Sąjungos vizijos dėl puslaidininkių, kaip priemonės įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių užmojus užtikrinti pirmaujantį vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, Europos lustų iniciatyva turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos geresniam esamų finansavimo programų koordinavimui ir glaudesnei sinergijai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, geresniam koordinavimui ir bendradarbiavimui su pramonės ir pagrindiniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir papildomoms bendroms investicijoms su valstybėmis narėmis. Atsižvelgiant į Iniciatyvos įgyvendinimo struktūrą, bus sutelkti Sąjungos, valstybių narių ir trečiųjų valstybių, susijusių su esamomis Sąjungos programomis, taip pat privačiojo sektoriaus ištekliai. Todėl Iniciatyvos sėkmė gali būti grindžiama tik bendromis valstybių narių ir Sąjungos pastangomis remti tiek dideles kapitalo sąnaudas, tiek virtualių projektavimo, bandymų ir bandomųjų išteklių prieinamumą, taip pat žinių, įgūdžių ir kompetencijų sklaidą. Kai tinkama, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų ypatumus, Iniciatyvos tikslai, visų pirma Lustų fondo veikla, taip pat turėtų būti remiami taikant „InvestEU“ fondo derinimo priemonę;

(13)

siekiant įveikti dabartinių fragmentiškų viešųjų ir privačiųjų investicijų pastangų trūkumus, palengvinti integraciją, tarpusavio sąveiką ir investicijų grąžą pagal vykdomas programas, taip pat siekti bendros strateginės Sąjungos vizijos dėl puslaidininkių, kaip priemonės įgyvendinti Sąjungos ir jos valstybių narių užmojus užtikrinti pirmaujantį vaidmenį skaitmeninėje ekonomikoje, Europos lustų iniciatyva turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos geresniam esamų finansavimo programų koordinavimui visais valdžios lygmenimis ir tarp jų ir glaudesnei sinergijai Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis (įskaitant centralizuotai valdomas ES programas ir ES programas, kurios administruojamos taikant pasidalijamąjį valdymą) , geresniam koordinavimui ir bendradarbiavimui su pramonės ir pagrindiniais privačiojo sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais ir papildomoms bendroms investicijoms su valstybėmis narėmis. Atsižvelgiant į Iniciatyvos įgyvendinimo struktūrą, bus sutelkti Sąjungos, valstybių narių , regionų ir trečiųjų valstybių, susijusių su esamomis Sąjungos programomis, taip pat privačiojo sektoriaus ištekliai. Todėl Iniciatyvos sėkmė gali būti grindžiama tik bendromis valstybių narių ir Sąjungos pastangomis remti tiek dideles kapitalo sąnaudas, tiek virtualių projektavimo, bandymų ir bandomųjų išteklių prieinamumą, taip pat žinių, įgūdžių ir kompetencijų sklaidą. Kai tinkama, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų ypatumus, Iniciatyvos tikslai, visų pirma Lustų fondo veikla, taip pat turėtų būti remiami taikant „InvestEU“ fondo derinimo priemonę;

Paaiškinimas

Įtraukiamas regionų lygmuo.

4 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(15)

Iniciatyva turėtų būti grindžiama tvirta žinių baze ir didinti sinergiją su veiksmais, kuriuos šiuo metu remia Sąjunga ir valstybės narės, pasitelkdamos programas ir veiksmus, susijusius su puslaidininkių moksliniais tyrimais ir inovacijomis ir tiekimo grandinės dalių plėtojimu, visų pirma programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (1), siekiant iki 2030 m. sustiprinti Sąjungą kaip pasaulinę puslaidininkių technologijos ir jos taikomųjų programų srities dalyvę, kuriai tektų vis didesnė pasaulinės gamybos dalis. Papildant šią veiklą, pagal Iniciatyvą būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą;

(15)

Iniciatyva turėtų būti grindžiama tvirta žinių baze ir didinti sinergiją su veiksmais, kuriuos šiuo metu remia Sąjunga, valstybės narės ir regionai , pasitelkdami programas ir veiksmus, susijusius su puslaidininkių moksliniais tyrimais ir inovacijomis ir tiekimo grandinės dalių plėtojimu, visų pirma programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (1), siekiant iki 2030 m. sustiprinti Sąjungą kaip pasaulinę puslaidininkių technologijos ir jos taikomųjų programų srities dalyvę, kuriai tektų vis didesnė pasaulinės gamybos dalis. Papildant šią veiklą, pagal Iniciatyvą būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą. Papildant šią veiklą, pagal Iniciatyvą būtų glaudžiai bendradarbiaujama su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą bei pažangiosios specializacijos strategijomis regionų lygmeniu ;

Paaiškinimas

Įtraukiamas regionų lygmuo.

5 pakeitimas

19 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(19)

integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų teikti puslaidininkių gamybos pajėgumus, kurie Sąjungoje yra pirmieji tokio pobūdžio, ir padėti užtikrinti tiekimo saugumą ir atsparią ekosistemą vidaus rinkoje. Pirmojo tokio pobūdžio įrenginio gamybos kriterijus galėtų būti susijęs su technologijos mazgu, pagrindo medžiaga, pavyzdžiui, silicio karbidu ir galio nitridu, ir kitais novatoriškais produktais, kuriais galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, procesų technologiją arba energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Panašių pramoninio masto pajėgumų įrenginių iš esmės dar neturėtų būti ir neturėtų būti įsipareigota juos statyti Sąjungoje, išskyrus mokslinių tyrimų ir plėtros įrenginius arba nedideles gamyklas;

(19)

integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų teikti puslaidininkių gamybos pajėgumus, kurie Sąjungoje yra pirmieji tokio pobūdžio, ir padėti užtikrinti tiekimo saugumą ir atsparią ekosistemą vidaus rinkoje. Pirmojo tokio pobūdžio įrenginio gamybos kriterijus galėtų būti susijęs su technologijos mazgu, pagrindo medžiaga, pavyzdžiui, silicio karbidu, ir galio nitridu, indžio fosfidu, silicio nitridu ir kitomis susijusiomis produktų ir medžiagų inovacijomis , kuriomis galima užtikrinti didesnį veiksmingumą, procesų technologiją arba energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą. Panašių pramoninio masto pajėgumų įrenginių iš esmės dar neturėtų būti ir neturėtų būti įsipareigota juos statyti Sąjungoje, išskyrus mokslinių tyrimų ir plėtros įrenginius arba nedideles gamyklas;

Paaiškinimas

Silicio nitridas (SiN) yra ideali platforma fotoninių integrinių grandynų (PIC) taikmenoms, kurių spektrinis diapazonas yra platus, o bangolaidžio nuostolis yra nepaprastai mažas. Todėl šie grandynai labai tinka detektoriams, spektrometrams, biojutikliams ir kvantiniams kompiuteriams. Nuoseklumo sumetimais geriau įtraukti ir indžio fosfidą.

6 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 10 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

10)

pirmasis tokio pobūdžio įrenginys – puslaidininkių gamybą, įskaitant pradinį ir (arba) baigiamąjį apdorojimą, galintis vykdyti įrenginys, kurio Sąjungoje iš esmės dar nėra arba kurio statyti neįsipareigota, pvz., atsižvelgiant į technologijos mazgą, pagrindo medžiagą, pvz., silicio karbidą ir galio nitridą, taip pat kitus inovatyviuosius produktus, kurie gali užtikrinti geresnį veiksmingumą, procesų inovacijas arba energinį naudingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą;

10)

pirmasis tokio pobūdžio įrenginys – puslaidininkių gamybą, įskaitant pradinį ir (arba) baigiamąjį apdorojimą, galintis vykdyti įrenginys, kurio Sąjungoje iš esmės dar nėra arba kurio statyti neįsipareigota, pvz., atsižvelgiant į technologijos mazgą, pagrindo medžiagą, pvz., silicio karbidą, ir galio nitridą, indžio fosfidą, silicio nitridą ir kitas susijusias produktų ir medžiagų inovacijas, kurios gali užtikrinti geresnį veiksmingumą, procesų inovacijas arba energinį naudingumą ir aplinkosauginį veiksmingumą;

Paaiškinimas

7 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
1. Iniciatyva sukuriama 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui.	1. Iniciatyva pirmajame etape sukuriama 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiui. Būtina ją pratęsti pagal 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą.

Paaiškinimas

Dabartinės finansinės programos įgyvendinimo laikotarpio iki 2027 m. nepakanka Europos lustų akte nustatytiems tikslams pasiekti. Jau dabar reikėtų nustatyti, kad ji bus pratęsiama.

8 pakeitimas

4 straipsnio 2 dalies b punkto 1 papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

stiprinant naujos kartos lustų gamybos technologinius pajėgumus, integruojant mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą ir rengiantis kurti būsimus technologijų mazgus, įskaitant pažangiausius mažesnius nei dviejų nanometrų mazgus, visiškai nuskurdinto silicio ant izoliatoriaus (FD-SOI) 10 nanometrų ir mažesnius mazgus, ir taikant 3D įvairiarūšių sistemų integraciją ir pažangųjį integravimą į korpusą;

Paaiškinimas

Komisija apsiriboja mažesniu nei 10 nanometrų topologinio elemento matmeniu neatsižvelgdama į ES gamybos pramonės poreikius.

9 pakeitimas

8 straipsnio 2 dalies d punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

d)	sudaryti sąlygas perduoti dalykines žinias ir praktinę patirtį tarp valstybių narių ir regionų, skatinti keistis įgūdžiais, žiniomis ir gerąja patirtimi ir įgyvendinti bendras programas;

sudaryti sąlygas perduoti dalykines žinias ir praktinę patirtį tarp valstybių narių ir regionų, skatinti keistis įgūdžiais, žiniomis ir gerąja patirtimi, įgyvendinti bendras programas ir gerinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su kitomis aukštosiomis mokyklomis, įmonėmis, švietimo ir tyrimų institucijomis, pavyzdžiui, naudojant visoje ES veikiančią mokslininkų ir laboratorijų mainų sistemą, dėstytojams ir specialistams parengti ir išlaikyti ;

Paaiškinimas

Europos puslaidininkių technologijų kompetencijos centrų tinkle taip pat turėtų būti vykdoma švietimo ir mokymo veikla.

10 pakeitimas

8 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

3. Valstybės narės skiria kompetencijos centrus kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, taikydamos atviro konkurso procesą. Komisija įgyvendinimo aktais nustato kompetencijos centrų steigimo procedūrą, įskaitant atrankos kriterijus, ir tolesnes centrų užduotis ir funkcijas, susijusias su veiksmų pagal Iniciatyvą įgyvendinimu, tinklo kūrimo procedūrą ir sprendimų dėl tinklą sudarančių subjektų atrankos priėmimo procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Valstybės narės skiria kompetencijos centrus kandidatus pagal savo nacionalines procedūras, administracines ir institucines struktūras, taikydamos atviro konkurso procesą ir įtraukdamos regionų ir vietos valdžios institucijas . Siekiama užtikrinti sinergiją su Europos skaitmeninių inovacijų centrais ir remti kompetencijos centrų steigimą ES regionuose. Jie turi būti įtraukti į jų regionų pramonines ekosistemas, būti prieinami visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams visoje Europos Sąjungoje ir stiprinti tarpregioninį bendradarbiavimą. Komisija įgyvendinimo aktais nustato kompetencijos centrų steigimo procedūrą, įskaitant atrankos kriterijus, ir tolesnes centrų užduotis ir funkcijas, susijusias su veiksmų pagal Iniciatyvą įgyvendinimu, tinklo kūrimo procedūrą ir sprendimų dėl tinklą sudarančių subjektų atrankos priėmimo procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Paaiškinimas

Šie centrai turi būti prieinami visoms Europos Sąjungos MVĮ ir startuoliams. Palengvinti prieinamumą galima regioniniame lygmenyje, palaikančiame regiono pramonines ekosistemas.

11 pakeitimas

9 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. 5 straipsnio a–d punktuose išvardyti Iniciatyvos komponentai gali būti patikėti Lustų bendrajai įmonei, nurodytai Tarybos reglamente XX/XX, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, ir įgyvendinami Lustų bendrosios įmonės darbo programoje. Valstybės narės privalo įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius puslaidininkių regionus į Lustų bendrosios įmonės veiklą.

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

12 pakeitimas

10 straipsnio 2 dalis

(Naujas e punktas)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

e)	ji palaiko pramonines tiekimo grandines Europos Sąjungoje.

Paaiškinimas

Integruotos gamybos įrenginiai turėtų padėti stiprinti pramonę Europos Sąjungoje, atitinkamai atsižvelgiant į pramonės puslaidininkių poreikį.

13 pakeitimas

11 straipsnio 2 dalis

(Naujas e punktas)

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

e)	ji palaiko pramonines tiekimo grandines Europos Sąjungoje.

Paaiškinimas

Atvirosios gamyklos taip pat turėtų padėti stiprinti pramonę Europos Sąjungoje, atitinkamai atsižvelgiant į pramonės puslaidininkių poreikį.

14 pakeitimas

12 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Bet kuri įmonė ar bet kuris įmonių konsorciumas (toliau – pareiškėjas) gali pateikti Komisijai paraišką pripažinti pareiškėjo planuojamą įrenginį integruotos gamybos įrenginiu arba atvirąja ES gamykla. Tai gali daryti ir įmonės, kurios yra būtinos puslaidininkių gamybos srityje arba gamina pirmuosius savo rūšies pusgaminius arba gamybos įrangą. Atitinkamai galioja 11 ir 12 straipsniuose apibrėžti kriterijai.

Paaiškinimas

Norint pasiekti Europos lustų akto tikslų, būtina pusgaminių, pvz., plokštelių, arba gamybos įrangos gamybą Europos Sąjungoje taip pat įvardyti kaip tinkamą finansuoti. Kriterijai turėtų būti taikomi atitinkamai.

15 pakeitimas

15 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Valstybės narės kviečia pagrindinius puslaidininkių naudotojus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus pateikti informaciją apie didelius paklausos svyravimus ir žinomus jų tiekimo grandinės sutrikimus. Siekdamos palengvinti keitimąsi informacija, valstybės narės nustato šios informacijos atnaujinimo mechanizmą ir administracinę struktūrą.

2. Valstybės narės kviečia pagrindinius puslaidininkių naudotojus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus , įskaitant subjektus iš bendraminčių valstybių, pateikti informaciją apie didelius paklausos svyravimus ir žinomus jų tiekimo grandinės sutrikimus. Siekdamos palengvinti keitimąsi informacija, valstybės narės nustato šios informacijos atnaujinimo mechanizmą ir administracinę struktūrą.

Paaiškinimas

Padėties vertinimas vien remiantis Europos ir JAV duomenimis yra neišsamus, todėl ne itin informatyvus. Todėl reikėtų įtraukti įmones iš bendraminčių valstybių partnerių (bendraminčių šalių) iš Azijos.

16 pakeitimas

19 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
2. Komisija gali , pasikonsultavusi su Europos puslaidininkių taryba, apriboti 21 ir 22 straipsniuose numatytų priemonių taikymą ir jas taikyti tik tam tikriems ypatingos svarbos sektoriams, kurių veikimas dėl puslaidininkių krizės sutrikdomas arba kuriems gresia toks sutrikdymas.	2. Remdamasi konsultacijų su Europos puslaidininkių taryba rezultatais , Komisija privalo apriboti 21 ir 22 straipsniuose numatytų priemonių taikymą ir jas taikyti tik tiems ypatingos svarbos sektoriams, kurių veikimas dėl puslaidininkių krizės sutrikdomas arba kuriems gresia toks sutrikdymas.

Paaiškinimas

Komisijos intervencinės priemonės visada turėtų būti kaip įmanoma mažesnės.

17 pakeitimas

19 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

4. 1 dalyje nurodytų priemonių taikymas turi būti proporcingas ir apsiriboti tuo, kas būtina siekiant pašalinti didelius gyvybiškai svarbių visuomenės funkcijų ar ekonominės veiklos sutrikimus Sąjungoje, ir turi atitikti Sąjungos interesus. Taikant šias priemones turi būti vengiama užkrauti neproporcingą administracinę naštą MVĮ.

Paaiškinimas

Kyla pavojus, kad ekstremaliomis aplinkybėmis taikomos priemonės sudarys kliūtis investicijoms ir naujų įmonių steigimui. Europos Komisija turi aiškiai nurodyti, kad šios priemonės yra numatytos kaip ultima ratio ir jų turi būti kaip įmanoma labiau vengiama.

18 pakeitimas

21 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

1. Kai tai būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti visų ar tam tikrų ypatingos svarbos sektorių veikimą, Komisija gali įpareigoti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas priimti su krize susijusių produktų užsakymą ir teikti jam pirmenybę (toliau – pirmenybinis užsakymas). Įpareigojimas yra viršesnis už bet kokį vykdymo įpareigojimą pagal privatinę ar viešąją teisę.

1. Kai tai būtina, proporcinga ir techniškai įgyvendinama, siekiant užtikrinti visų ar tam tikrų ypatingos svarbos sektorių veikimą, Komisija gali įpareigoti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas priimti su krize susijusių produktų užsakymą ir teikti jam pirmenybę (toliau – pirmenybinis užsakymas).

Paaiškinimas

Puslaidininkių gamybos pertvarkyti per trumpą laiką beveik neįmanoma. Todėl kaip lemiamas kriterijus turėtų būti taikoma įgyvendinimo galimybė. Taip pat straipsnis, kuriame apibrėžiami pirmenybiniai užsakymai, turėtų būti suformuluotas taip, kad neišgąsdintų galimų ES investuojančių subjektų. Be to, abejojama, kokiu mastu tai pavyktų įgyvendinti teisiniu aspektu.

19 pakeitimas

24 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
1. Europos puslaidininkių taryba sudaroma iš valstybių narių atstovų, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas.	1. Europos puslaidininkių taryba sudaroma iš valstybių narių atstovų, kurie turi atitinkamą profesinę kompetenciją, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas.

Paaiškinimas

Puslaidininkių taryba turėtų būti specializuota, o ne politinė taryba.

20 pakeitimas

24 straipsnio 2 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

2. Kiekvienas 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalinis bendras informacinis centras paskiria aukšto lygio atstovą į Europos puslaidininkių tarybą. Kai aktualu atsižvelgiant į funkciją ir dalykines žinias, valstybė narė gali turėti daugiau nei vieną atstovą skirtingoms Europos puslaidininkių tarybos užduotimis. Kiekvienas Europos puslaidininkių tarybos narys turi savo pavaduotoją.

2. Kiekvienas 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalinis bendras informacinis centras paskiria kompetentingą atstovą į Europos puslaidininkių tarybą. Kai aktualu atsižvelgiant į funkciją ir dalykines žinias, valstybė narė gali turėti daugiau nei vieną atstovą skirtingoms Europos puslaidininkių tarybos užduotimis. Kiekvienas Europos puslaidininkių tarybos narys turi savo pavaduotoją. Valstybės narės privalo įtraukti regionus, turinčius puslaidininkių ekosistemas. Europos regionų komitetas skiria atstovą į Europos puslaidininkių tarybą.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į jų vaidmenį palaikant regionų pramonines ekosistemas, įskaitant MVĮ, taip pat mokslinę ir tiriamąją veiklą, reikėtų įtraukti atitinkamas puslaidininkių ekosistemas turinčius regionus (pvz., jie galėtų tapti „Silicon Europe“ nariais), o Europos regionų komitetas turėtų dalyvauti tarybos veikloje.

21 pakeitimas

26 straipsnio 6 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
6. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos prireikus, laikydamosi Sąjungos ir nacionalinės teisės, konsultuotųsi ir bendradarbiautų su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Komisija padeda nacionalinėms kompetentingoms institucijoms keistis patirtimi.	6. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės kompetentingos institucijos prireikus, laikydamosi Sąjungos ir nacionalinės teisės, konsultuotųsi ir bendradarbiautų su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis , regionų ir vietos institucijomis ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis. Komisija padeda nacionalinėms kompetentingoms institucijoms keistis patirtimi.

Paaiškinimas

Reikia įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas.

COM(2022) 47 final

22 pakeitimas

7 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(7)

Lustų bendrosios įmonės finansuojama veikla turėtų būti įtraukta į vieną bendrą darbo programą, kurią turėtų patvirtinti valdyba. Prieš rengiant kiekvieną darbo programą, viešojo sektoriaus institucijų taryba, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos rekomendacijas ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso (1) parengtus veiksmų planus, turėtų apibrėžti darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo veikla bei mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant atitinkamas jų išlaidų sąmatas. Šiuo tikslu viešojo sektoriaus institucijų tarybą turėtų sudaryti tik Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos; Vėliau, remdamasis šia apibrėžtimi, vykdomasis direktorius turėtų parengti darbo programą, kurioje būtų įtraukta pajėgumų stiprinimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir atitinkamos išlaidų sąmatos;

(7)

Lustų bendrosios įmonės finansuojama veikla turėtų būti įtraukta į vieną bendrą darbo programą, kurią turėtų patvirtinti valdyba. Prieš rengiant kiekvieną darbo programą, viešojo sektoriaus institucijų taryba, atsižvelgdama į privačiųjų narių tarybos ir Europos puslaidininkių tarybos rekomendacijas ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso (1) parengtus veiksmų planus, turėtų apibrėžti darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo veikla bei mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, įskaitant atitinkamas jų išlaidų sąmatas. Šiuo tikslu viešojo sektoriaus institucijų tarybą turėtų sudaryti tik Komisija ir valstybių narių valdžios institucijos; Vėliau, remdamasis šia apibrėžtimi ir strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke , vykdomasis direktorius turėtų parengti darbo programą, kurioje būtų įtraukta pajėgumų stiprinimo bei mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir atitinkamos išlaidų sąmatos. Lustų bendrosios įmonės mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai skirti ištekliai turėtų būti bent jau tokio pat dydžio kaip ir Bazinių skaitmeninių technologijų bendrajai įmonei numatyti ištekliai. Taip pat turėtų būti perimta pastarosios įmonės aprėptis ir darbo metodai;

Paaiškinimas

Viešojo sektoriaus institucijų taryba neturėtų viena iš anksto nustatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės; taip ji apribotų valdybos teisę priimti sprendimus. Lustų bendroji įmonė turėtų tęsti Bazinių skaitmeninių technologijų bendrosios įmonės mokslinių tyrimų veiklą, veikimo būdą ir biudžetą.

23 pakeitimas

1 straipsnio 7 punkto a papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

a)	1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

a)	1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

užtikrinti Sąjungos mokslinę kompetenciją ir inovacijų lyderystę naujų komponentų ir sistemų technologijų srityje, įskaitant veiklą, susijusią su žemesniais TPL, ir skatinti aktyviai dalyvauti MVĮ – jos sudaro ne mažiau kaip trečdalį bendro netiesioginių veiksmų dalyvių skaičiaus ir joms turėtų būti skiriama bent 20 % viešojo finansavimo, numatyto mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams remti.“ ;

„b)

užtikrinti Sąjungos mokslinę kompetenciją ir inovacijų lyderystę naujų komponentų ir sistemų technologijų srityje, įskaitant veiklą, susijusią su žemesniais TPL, ir skatinti aktyviai dalyvauti MVĮ – jos , atsižvelgiant į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus, sudaro ne mažiau kaip trečdalį bendro netiesioginių veiksmų dalyvių skaičiaus ir joms skiriama bent 20 % numatyto viešojo finansavimo.“;

Paaiškinimas

Nerealu mažoms ir vidutinėms įmonėms sudaryti ne mažiau kaip trečdalį pajėgumų stiprinimo veiksmų dalyvių skaičiaus, kaip kad nurodyta 126 straipsnio 1 dalies g–j punktuose. Todėl trečdalio dalyvių dalis, kurią sudaro MVĮ, turi būti taikoma tik tai daliai, kuri yra skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmams – taip pat kaip ir 20 % viešojo finansavimo dalis.

24 pakeitimas

1 straipsnio 7 punkto c papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

c)	2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

c)	2 dalies f punktas pakeičiamas taip:

„f)

užtikrinti kitų atitinkamų suinteresuotųjų šalių indėlio, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso parengtus veiksmų planus, į Lustų bendrosios įmonės strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę ir Sąjungos politikos darną, kad būtų užtikrintas veiksmingas elektroninių komponentų ir sistemų technologijų indėlis.“

„f)	užtikrinti Lustų bendrosios įmonės strateginės mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės ir Sąjungos politikos darną, kad būtų užtikrintas veiksmingas elektroninių komponentų ir sistemų technologijų indėlis.“

Paaiškinimas

Lustų bendroji įmonė negali užtikrinti reikalaujamos darnos su trečiųjų asmenų veiksmais.

25 pakeitimas

1 straipsnio 9 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
9) 129 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:	9) 129 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Nukrypstant nuo 28 straipsnio 4 dalies, privatieji nariai skiria arba susitaria, kad juos sudarantieji ir su jais susijusieji subjektai skirtų bent 26 331 000 EUR finansinį įnašą Lustų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms Privačiųjų narių skiriama metinio bendro įnašo, skirto Lustų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti, dalis yra 35 %.“	„3. Nukrypstant nuo 28 straipsnio 4 dalies, privatieji nariai skiria arba susitaria, kad juos sudarantieji ir su jais susijusieji subjektai skirtų iki 26 331 000 EUR finansinį įnašą Lustų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms Privačiųjų narių skiriama metinio bendro įnašo, skirto Lustų bendrosios įmonės administracinėms išlaidoms padengti, dalis yra daugiausia 35 %.“

Paaiškinimas

Formuluotė gali sukelti didelių neaiškumų. Neaišku, kuri riba yra viršesnė: apatinė riba – ne mažesnė kaip 26 331 000 EUR ar viršutinė riba – ne daugiau kaip 35 % Tuo tarpu Komisija patvirtino, kad Komisijos pasiūlyme žodžiai „bent“ yra korektūros klaida. Ši klaida buvo ištaisyta gegužės 25 d. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės kompromisiniame tekste.

26 pakeitimas

1 straipsnio 13 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	Regionų komiteto pakeitimas
13) Įterpiamas šis 134a straipsnis:	13) Įterpiamas šis 134a straipsnis:
„134a straipsnis Papildomos vykdomojo direktoriaus užduotys Be 19 straipsnyje išvardytų užduočių, Lustų bendrosios įmonės vykdomasis direktorius parengia ir, atsižvelgęs į viešojo sektoriaus institucijų tarybos pagal 137 straipsnio f punktą apibrėžtą darbo programos dalį, taip pat į atitinkamų suinteresuotųjų šalių indėlį, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso parengtus veiksmų planus, pateikia valdybai tvirtinti bendrosios įmonės darbo programą, skirtą strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti.“	„134a straipsnis Papildomos vykdomojo direktoriaus užduotys Be 19 straipsnyje išvardytų užduočių, Lustų bendrosios įmonės vykdomasis direktorius parengia ir, atsižvelgęs į viešojo sektoriaus institucijų tarybos pagal 137 straipsnio f punktą apibrėžtą darbo programos dalį, pateikia valdybai tvirtinti bendrosios įmonės darbo programą, skirtą strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkei įgyvendinti.“

Paaiškinimas

Į šį indėlį jau atsižvelgta nustatant viešųjų institucijų tarybai tenkančią darbo programos dalį, todėl jo nereikia dar kartą įtraukti.

27 pakeitimas

1 straipsnio 15 punkto a papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

a)	Pridedami šie f ir g punktai:

a)	Pridedami šie f ir g punktai:

„f)

prieš rengiant kiekvieną darbo programą apibrėžia darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo veikla bei mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla , įskaitant atitinkamas jų išlaidų sąmatas, atsižvelgdama į Europos puslaidininkių tarybos rekomendacijas ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso parengtus veiksmų planus;

g)	pagal 12 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalies u punktą atrenka pajėgumų stiprinimo veiklą atitinkančius pasiūlymus.“

„f)

prieš rengiant kiekvieną darbo programą apibrėžia darbo programos dalį, susijusią su pajėgumų stiprinimo veikla, įskaitant atitinkamas jų išlaidų sąmatas, atsižvelgdama į privačiųjų narių valdybos, Europos puslaidininkių tarybos rekomendacijas ir kitų susijusių suinteresuotųjų šalių indėlį, įskaitant, kai tinkama, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso parengtus veiksmų planus;

g)	pagal 12 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 2 dalies u punktą atrenka pajėgumų stiprinimo veiklą atitinkančius pasiūlymus.“

Paaiškinimas

Viešojo sektoriaus institucijų taryba neturėtų viena iš anksto nustatyti mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkės; taip ji apribotų valdybos teisę priimti sprendimus. Vis dėlto viešojo sektoriaus institucijų taryba turėtų atsižvelgti į privačiųjų narių tarybos rekomendacijas dėl pajėgumų didinimo, taip užtikrindama pramonės politikos svarbą.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Europos lustų akto svarba

pabrėžia, kad Europos lustų akto sėkmė yra lemiama visai ES, valstybėms narėms bei visoms vietos ir regionų valdžios institucijoms, nes pramoninės gamybos užtikrinimas visuose Europos regionuose priklauso nuo patikimo puslaidininkių tiekimo; todėl primygtinai ragina ES laikytis aiškios pozicijos pasaulinės konkurencijos atžvilgiu;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos lustų akto kaip lemiamą veiksmą stiprinant Europos Sąjungą, jos pramonę ir saugumą. Svarbu, kad Lustų akte būtų sprendžiami ES strateginio savarankiškumo ir technologinės lyderystės klausimai. ES turi išlikti pasaulinio masto veikėja puslaidininkių sektoriuje. Todėl ambicingas tikslas ES puslaidininkių rinkos dalį iki 2030 m. padidinti nuo dabartinių 10 iki 20 % yra teisingas;

pritaria tikslams mažinti didelę strateginę priklausomybę puslaidininkių gamybos, tiekimo grandinių bei žaliavų ir pusgaminių tiekimo srityse plečiant ir diversifikuojant veiklą, plėtoti puslaidininkių gamybą Europoje bei išlaikyti ir sustiprinti lyderystę mokslinių tyrimų ir plėtros srityse; taip pat ragina į Reglamento COM(2022) 46 final taikymo sritį įtraukti ir didesnių nei 10 nanometrų mazgų, kurių reikia ES gamybos pramonei, gaminimą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad svarbu saugoti praktinę patirtį ir patentus, kad atskiros šalys neatsidurtų nepalankioje padėtyje;

palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos lustų akto ir siekio greitai ir nuosekliai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą požiūriu: neturint patikimo puslaidininkių tiekimo, neįmanoma pasiekti ambicingų ES aplinkos ir klimato apsaugos tikslų, didesnės energetinės nepriklausomybės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros tikslų;

nurodo, kad stiprinant puslaidininkių gamybą visoje vertės grandinėje taip pat reikia mažinti energijos ir išteklių vartojimą bei kenksmingą poveikį aplinkai bei užtikrinti tvarumo kriterijų (DVT) laikymąsi ir į gamybos įrenginius integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo ir veiksmingo vandens išteklių naudojimo mechanizmus. Šiuo požiūriu ypatingą dėmesį reikėtų skirti inovatyvių naujos kartos technologijų (pvz., integruotos fotonikos ir specialių heterogeninių sistemų) poveikiui energetikai ir aplinkai;

atkreipia dėmesį, kad be saugaus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo reikia visapusiškai išnaudoti žiedinės ekonomikos galimybes. Žaliavų ir medžiagų regeneravimas iš prietaisų ir įrenginių yra itin svarbus. Į tai reikia atsižvelgti dar kuriant produktus, kuriuose naudojami puslaidininkiai. Atitinkami įgūdžiai turi būti formuojami regionuose ir atitinkamai turi būti nustatyti tinkamumo kriterijai;

pažymi, kad dėl nepalankios ES situacijos gamtos išteklių požiūriu, palyginti su trečiosiomis šalimis, ES yra labai priklausoma nuo ne ES svarbiausiųjų žaliavų importuotojų; ragina Europos Komisiją šį strateginės priklausomybės klausimą spręsti intensyvinant dirbą ir griežtinant reikalavimus dėl lustų žiediškumo, visų pirma kalbant apie projektavimą ir pakartotiną žaliavų panaudojimą, ir toliau stiprinti ES prekybos santykius su pagrindiniais tarptautiniais partneriais;

kaip nurodyta Komiteto nuomonėje dėl Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų plano, palankiai vertina ES naujosios kasybos veiklą, siekiant išgauti esamus svarbiausiųjų žaliavų išteklius; pabrėžia, kad naujoji aukštųjų technologijų žaliavų kasyba ES turi remtis mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros planais inovatyviai mažo poveikio kasybai;

pažymi, kad dėl didelės vietos ekonomikos netiesioginės priklausomybės nuo puslaidininkių vietos ir regionų valdžios institucijos yra bendrai labai suinteresuotos patikimu šių gaminių tiekimu; todėl, atsižvelgiant į tai, kad šios institucijos yra arti puslaidininkių ekosistemų, jos turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Europos lustų aktą; taip pat pabrėžia, kad Europos lustų aktas naudingas visiems regionams nepriklausomai nuo to, ar juose gaminami puslaidininkiai;

10.

atsižvelgdamas į esamą padėtį pažymi, kad puslaidininkių pramonei labai svarbus yra saugus energijos tiekimas; tai visų pirma pasakytina apie būtiną elektros energijos kiekį ir tinklo stabilumą, nes tai yra svarbus veiksnys renkantis vietą esamiems ir visų pirma planuojamiems naujiems įrenginiams;

Europos strateginiai tikslai puslaidininkių srityje

11.

geostrateginės aplinkybės nuolat kinta, todėl ragina įmones geriau nustatyti savo puslaidininkių poreikį ir tam būtinas tiekimo grandines bei vengti vienpusės priklausomybės, siekiant išskaidyti riziką; tarptautiniu mastu Europos Sąjunga turi geriau atskleisti savo kaip saugios gamybos vietos (angl. safe harbour) privalumus;

12.

ragina Komisiją būsimose derybose su Taryba ir Europos Parlamentu aiškiai pabrėžti Europos lustų akto svarbą Europos pramoninės bazės užtikrinimui ir pareikalauti valstybių narių ir ekonomikos sektoriaus atstovų prisidėti papildomu finansiniu indėliu;

13.

skatina Europos lustų akte numatytą finansavimą strategiškai panaudoti esamų tiek mažo, tiek didelio masto puslaidininkių įmonių grupių ir puslaidininkių ekosistemų plėtrai, įskaitant jų sujungimą į tinklą. ES turės didžiules galimybės ateityje įsitvirtinti pasaulinėje puslaidininkių rinkoje, jei ji remsis turimais privalumais ir juos stiprins, tokiu būdu apsiribodama abipuse priklausomybę su „bendramintėmis valstybėmis“ ir savo ruožtu sumažindama vienpusę priklausomybę nuo trečiųjų šalių;

14.

palankiai vertina Europos lustų fondo steigimą; pažymi, kad Europos lustų akto 2 ramstis iš esmės turėtų būti atviras visoms technologijoms, o lėšos turi būti sutelktos kaip įmanoma greičiau;

15.

primena, kad bendriems Europos interesams svarbūs projektai yra labai sėkminga priemonė ir išlieka reikšminga įgyvendinant Europos lustų aktą; vis dėlto nurodo, kad ES ir valstybės narės turi veikti greičiau visose srityse, visų pirma leidimų ir paramos, kad galėtų pagal poreikius remti pramonę, įskaitant MVĮ;

16.

pabrėžia esminę naujųjų technologijų svarbą ES kaip puslaidininkių gamybos vietos tolesnei plėtrai, norint išlikti pasauliniu požiūriu konkurencingiems technologijų srityje: įgyvendinant Europos lustų aktą svarbu atvirai ir greitai reaguoti į naujųjų medžiagų, tokių kaip galio nitridas, indžio fosfidas ir silicio karbidas, naudojimą bei naujųjų procesų įgyvendinimą, kad būtų galima užtikrinti naujos kartos lustų plėtrą ir gamybą, pavyzdžiui, fotoninių lustų, kurie būtini autonomiškų ir tvarių duomenų perdavimo, telekomunikacijos ir kvantinės komunikacijos tinklų kūrimui ir autonominiam vairavimui, ir kvantinių lustų, kurie leidžia analizuoti daug didesnius duomenų kiekius, sparčiau atliekant daug galingesnius skaičiavimus ir išsamų modeliavimą, taip pat hibridinių lustų ir įvairiarūšių sistemų, kuriuose fotoninių funkcijų įterpimas į elektroninius integrinius grandynus yra vienas svarbiausių puslaidininkių pramonės ateities klausimų;

17.

mano, kad ES turi sutelkti papildomas pastangas į puslaidininkių projektavimą ir taip kaupti savo projektavimo įgūdžius;

Lustų akto finansavimas

18.

kritikuoja numatytus finansinius Europos lustų akto išteklius kaip pernelyg mažus; abejoja, ar visas paketas pakankamas, kad būtų galima konkuruoti tarptautiniu mastu dėl naujų gamybos įrenginių kūrimo; pabrėžia, kad naujosios iniciatyvos vertos naujų finansinių išteklių ir apgailestauja, kad lėšos nukreipiamos iš tokių sėkmingų programų kaip „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programa;

19.

ragina Komisiją užtikrinti Europos lustų akto finansinių paketo skaidrumą ir pakankamą visų trijų ramsčių finansavimą; tai darydama Komisija turėtų remtis analogiškomis pasaulinėmis iniciatyvomis;

20.

mano, kad daugiau naujų lėšų šaltinių turėtų būti naudojama Europos lustų aktui įgyvendinti, ir ragina Tarybą, Parlamentą bei Komisiją skirti atitinkamas Europos ir nacionalines subsidijas ir atitinkamai iš dalies pakeisti daugiametę finansinę programą; strateginiai Europos lustų akto tikslai siekia toliau nei 2030 m., todėl peržiūrint daugiametę finansinę programą ir kitoje daugiametėje finansinėje programoje puslaidininkių sektorius turi būti vienas svarbiausių prioritetų;

21.

Mano, kad reikia sukurti daugiau skatinimo priemonių, kad greta Europos Sąjungos išteklių ir valstybės narės bei regionai skirtų būtinąsias lėšas; nurodo, kaip svarbu, kad Komisija užtikrintų Sąjungos teisę atitinkantį rėmimą; finansavimo skyrimas turėtų būti susietas su aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) kriterijų laikymųsi;

22.

ragina regionus ir įmones įtraukti Europos investicijų banką (EIB) į naujųjų projektų visoje vertės kūrimo grandinėje finansavimą; mano, kad EIB gali iš esmės prisidėti siekiant Europos lustų akto sėkmės;

Finansavimas ir ES valstybės pagalbos taisyklės iš regionų perspektyvos

23.

ragina Komisiją svarstant ir tvirtinant pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą plačiai taikyti kriterijų „pirmasis tokio pobūdžio produktas Europoje“, nes puslaidininkių rinkoje nėra klasikinių ir vidaus rinkos konkurencingumui įtaką darančių konkurencinių sąlygų;

24.

prašo Komisijos be subsidijas ir subsidijų skyrimo procedūras reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų ir supaprastinimų apsvarstyti ir kitas paskatas, pavyzdžiui, mokesčių lengvatas, tam, kad būtų galima lengviau steigti įmones visoje Europos puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje;

25.

mano, kad būtina pagal principą „pirmasis tokio pobūdžio produktas Europoje“, leisti paramą ne tik gamybos įrenginiams, kurie priklauso integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų kategorijoms, bet ir pirmtakų, pavyzdžiui, plokštelių, arba gamybos įrangos, kurios taip pat svarbios siekiant tikslų, gamybai;

26.

palankiai vertina 14 straipsnio nuostatas dėl nacionalinių integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų projektavimo ir leidimų išdavimo procedūrų spartinimo;

27.

ragina atsižvelgti į tai, kad puslaidininkių tiekimui užtikrinti svarbūs ne tik puslaidininkių gamybos įrenginiai, bet ir pradiniame ir galutiniame vertės kūrimo etapuose naudojami gamybos įrenginiai, todėl ir jiems reikia skirti dėmesį svarstant procedūrų lengvinimą ir spartinimą, kad būtų išvengta trukdžių;

Moksliniai tyrimai ir plėtra iš regionų perspektyvos

28.

rekomenduoja ES išplėsti požiūrį į mokslinių tyrimų veiklą ir plėtrą įtraukiant pirkėjus ir naudotojus, o plėtros ir inovacijų tikslus sutelkti ne vien tik į tolesnę mazgų struktūrų miniatiūrizaciją;

29.

pritaria mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo sektorių nuogąstavimui, kad Lustų akte numatytas programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos lėšų perskirstymas susilpnins kitas sritis ir padidins konkurencinę kovą dėl likusių lėšų; tad tikisi, kad pasibaigus finansavimo laikotarpiu iš programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos perskirstytos lėšos vėl bus skirtos šioms programoms;

30.

atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinis arba regioninis bendrasis projektų finansavimas kelia administracinių problemų, ir ragina Komisiją pasirūpinti, kad tai nebūtų kliūtis dalyvauti mokslinių tyrimų projektuose; pagrindinės sąlygos, visų pirma, turėtų būti apibrėžtos taip, kad papildomas projektų finansavimas iš nacionalinių arba regioninių programų būtų leidžiamas kaip bendrasis finansavimas;

31.

ragina regionus, kuriuose veikia atitinkamos įmonių grupės, aktyviai dalyvauti Lustų bendrojoje įmonėje, kuri pakeis Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę ir bendrąsias įmones, įsteigtas pagal iniciatyvą „Elektroniniai komponentai ir sistemos siekiant Europos lyderystės (ESCEL)“;

32.

ragina Komisiją tiksliau apibrėžti „bandomąją liniją“. Reikia parengti kaip įmanoma didesnę ir atviresnę prieigą prie bandomųjų linijų, kad jose galėtų dalyvauti įmonių grupės, švietimo ir mokslinių tyrimų įstaigos ir įmonės, ypač MVĮ; MVĮ prieiga prie bandomųjų linijų galėtų būti užtikrinta įgyvendinant programą „Europos horizontas“ ir decentralizuotai per nacionalines ir regionines įstaigas, turinčias patirties remti startuolių ir MVĮ steigimą, augimą ir stiprinimą, pavyzdžiui, regioninės plėtros agentūras;

33.

ragina įgyvendinant puslaidininkių koordinavimo mechanizmą labiau įtraukti esamus tinklus, pavyzdžiui, Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansą. Visi tinklai turėtų būti atviri naujiems dalyviams, nes ir jie, pavyzdžiui, iniciatyva „Vanguard“ arba ES skaitmeninių inovacijų centrų tinklas, gali labai svariai prisidėti vykdant veiklą;

34.

ragina patikrinti, kokiu mastu ir kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad būtų išsaugota ES įgyta patirtis, pvz., išplečiant patentinę apsaugą; atitinkamai reikėtų dėmesį skirti saugumo aspektams;

Specialistų rengimas bei švietimas ir kvalifikacijos kėlimas

35.

ragina valstybes, vietos ir regionų valdžios institucijas bei įmones skirti daug daugiau dėmesio specialistų rengimui: kokybiškas švietimas ir mokymas labai prisideda prie ES kaip pagrindinės puslaidininkių gamybos vietos sėkmės ir yra lemiamas kriterijus priimant investicinius sprendimus; lemiamą vaidmenį regionuose atlieka bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas ir rengimas; merginas ir moteris reikėtų labiau sudominti mokytis su puslaidininkių technologijomis susijusių profesijų;

36.

todėl mano, kad specialistų rengimas – tai vienas iš pagrindinių raktų į sėkmę. Reikia nuoseklios strategijos ateities specialistams rengti bei pedagoginiam personalui aukštosiose mokyklose ir mokslinių tyrimų įstaigose išlaikyti; todėl ragina plėtoti intensyvesnius tyrėjų mainus tarp aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų įstaigų ir įmonių, taip pat bendrai naudotis laboratorijų infrastruktūra visoje Europos Sąjungoje;

37.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi strateginių pajėgumų skatinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, švietimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir mokymo politikos sinergiją, kuri bus labai svarbi siekiant pritraukti ir išlaikyti talentingą darbo jėgą;

38.

rekomenduoja sukurti puslaidininkių pramonei skirtą bendrą pramonės, valstybių narių ir ES vykdomą ir finansuojamą stažuočių programą, kurioje būtų numatyta stipendijų sistema ir prievolė minimalų laikotarpį dirbti Europos pramonės sektoriuje; be to, rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę parengti specialias žmogiškojo kapitalo programas siekiant pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš trečiųjų šalių, turinčių pažangią puslaidininkių pramonę;

39.

rekomenduoja įsteigti Puslaidininkių žinių ir inovacijų bendriją ir siūlo sekant Baterijų akademijos pavyzdžiu įsteigti Puslaidininkių akademiją, kurios veikloje dalyvautų pramonės ir mokslinių tyrimų įstaigų atstovai;

40.

pabrėžia, kad plėtojant puslaidininkių ekosistemas svarbu išlaikyti sėkmingus startuolius, kad jie galėtų vystytis toliau ir nebūtų prarasta įgyta patirtis;

41.

taip pat rekomenduoja pagal programą „Europos horizontas“ (pvz., pagal veiksmų grupę „Skaitmeninė ekonomika, pramonė ir kosmosas“) skirti specialią paramą inovatyviam lustų projektavimui, kad ES galėtų išlikti inovatyvaus lustų projektavimo ir naujos kartos technologijų lydere ir taip sumažinti tarpusavio priklausomybę su kitomis pasaulio šalimis;

Lustų akto poveikis miestams ir regionams

42.

pabrėžia, kad steigiant naujas įmones vietos ir regionų valdžios institucijoms teks susidurti su dideliais sunkumais, todėl joms reikės patikimos sistemos ir valstybių narių bei Komisijos paramos;

43.

ragina Komisiją atsižvelgti į steigiamų įmonių poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms; sąlygų įmonių steigimui sudarymas ir pagalbos priemonių taikymas kūrimas turėtų būti laikomas regionine plėtra, todėl turėtų būti numatyta galimybė skirti bendrą finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF);

44.

teigia, kad tai galėtų būti reikšmingas finansinis svertas ypač toms valstybėms narėms, kurios turi mažiau nacionalinių išteklių. Taip pat turėtų būti sudarytos galimybės plėtoti esamus gamybos objektus;

45.

ragina susieti Europos lustų akto veiksmus su kitomis ES svarbiomis strategijomis ir projektais, pavyzdžiui, REACH reglamentu, Svarbiausiųjų žaliavų veiksmų planu, Naująja pramonės strategija, Žiedinės ekonomikos veiksmų planu arba Dirbtinio intelekto strategija. Regionams turi būti tekti svarbus vaidmuo ir sudarytos galimybės aktyviau dalyvauti šioje veikloje;

46.

atkreipia dėmesį, kad puslaidininkių gamybai būtinas atvirumas technologijoms ir reikia tam tikrų pavojingų cheminių medžiagų, kurių gamyba, importas arba naudojimas reglamentuojami ES cheminių medžiagų teisės aktais. Atliekant rizikos vertinimą pagal 16 straipsnį reikia atsižvelgti į Europos ekonomikos veiklos vykdytojų galimybes įveikti chemines medžiagas reglamentuojančių teisės aktų sudaromas kliūtis, kad medžiagos būtų saugiai prieinamos ES rinkoje;

Atsparumas ir reagavimas į krizes

47.

konstatuoja, kad ES puslaidininkių projektavimas ir gamyba taip pat gali padėti užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijoms priskirtų kritinių infrastruktūrų (elektros energijos tinklų, medicininės priežiūros, transporto, administravimo, viešųjų įstaigų) saugumą ir atsparumą;

48.

ragina vietoje „neatidėliotinų priemonių rinkinio“ kurti „prevencinių priemonių rinkinį“, nes neįmanoma puslaidininkių gamyboje pritaikyti trumpalaikio poveikio priemonių dėl šios gamybos sudėtingumo skirtingų integrinių grandynų kombinacijų galutiniuose produktuose ir plačios tarptautinės tiekimo grandinės požiūriu, todėl neatidėliotinos priemonės netinkamos reaguojant į krizes. Atitinkamai bendradarbiavimas ir koordinavimas visada turėtų būti svarbesni nei intervencija. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti puslaidininkių gamybos išlaikymui ir tam būtinų pagrindinių pusgaminių ir šalutinių produktų prieinamumui;

49.

ragina Komisiją tiksliau ir teisiškai pagrįstai apibrėžti krizės atvejį, teises imtis intervencinių priemonių ir konkrečių veiksmų krizės atveju, atsižvelgiant į daugybę ir įvairių priežasčių, kurios gali sukelti trūkumo ir tiekimo problemų bei paaiškinti, kad šio priemonės gali būti taikomos tik kraštutiniu atveju ir proporcingai; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl numatyto reagavimo į krizes mechanizmo gali būti baiminamasi investuoti;

50.

siūlo labiau susitelkti į tam tikrų rūšių puslaidininkių prieinamumo ir atitinkamo būtinojo svarbiausiųjų žaliavų (pvz., paladžio, neono, C4F6, ličio, galio, silicio) ir pusgaminių (pvz., plokštelių) įsigijimo (prireikus, bendro) užtikrinimą;

51.

prašo įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į puslaidininkių koordinavimo mechanizmą, nes jos išmano vietos mokslinių tyrimų, ekonomikos subjektų ir puslaidininkių įmonių grupių specifiką, todėl gali svariai prisidėti kuriant numatytą tinklą;

52.

ragina steigiant Puslaidininkių tarybą nepamiršti, kad tai specializuota, o ne politinė struktūra. Tai, kaip bus vertinama taryba ir jos veikla, iš esmės priklauso nuo to, ar pasitikima jos nariais. Todėl joje turėtų būti ir atitinkamą kvalifikaciją turintys pramonės bei RK atstovai;

53.

palaiko tikslą parengti bendrą puslaidininkių vertės kūrimo grandinių, puslaidininkių srities priklausomybės ir reikalavimų suvestinę; vis dėlto abejoja, ar sukauptus duomenis galima naudoti saugiai ir tikslingai; atkreipia dėmesį į tai, kad neturint galiojančių ne Europoje veikiančių subjektų duomenų vargu ar pavyktų sukurti patikimą suvestinę;

54.

rekomenduoja skubiai priimti ir įgyvendinti Europos lustų aktą bei ragina Europos Komisiją, Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Parlamentą atsižvelgti į RK rekomendacijas ir pasiekti susitarimą Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu;

55.

palankiai vertina tai, kad Komisija atliko pasiūlymo dėl Lustų akto subsidiarumo analizę, ir sutinka, kad pasiūlymo tikslų valstybės narės negali pasiekti veikdamos pavieniui, nes problemos yra tarpvalstybinio pobūdžio, o ne tik pavienės valstybės narės ar valstybių narių grupės problemos. Todėl RK pritaria Europos Komisijos analizei, kuria remiantis teigiama, kad veiksmai Sąjungos lygmeniu geriausias būdas paskatinti Europos subjektus kurti bendrą viziją ir įgyvendinimo strategiją;

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694, kuriuo nustatoma Skaitmeninės Europos programa ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2015/2240 (OL L 166, 2021 5 11, p. 1).

(1) Aljansas nurodytas 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikate „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/114

Europos regionų komiteto nuomonė „Peržiūrėtas Šengeno erdvės valdymas“

(2022/C 498/15)

Pranešėja

Antje GROTHEER (DE/PES), Brėmeno žemės Piliečių atstovybės pirmininko pavaduotoja

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje

(COM(2021) 890 final)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso

(COM(2021) 891 final)

Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Reagavimas į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų“

(JOIN(2021) 32)

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

Pasiūlymas dėl Reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso

COM(2021) 891

1 pakeitimas

3 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(3)

pastaraisiais metais Šengeno erdvė susidūrė su precedento neturinčiais sunkumais, kurie dėl savo pobūdžio buvo būdingi ne vienos valstybės narės teritorijai. Šie sunkumai parodė, kad viešosios tvarkos ir saugumo išsaugojimas Šengeno erdvėje yra bendra atsakomybė, reikalaujanti valstybių narių bei Sąjungos lygmens bendrų ir koordinuotų veiksmų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į galiojančių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas Šengeno erdvės veikimas prie išorės ir vidaus sienų, spragas ir poreikį sukurti stipresnę ir patikimesnę sistemą, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria Šengeno erdvė;

(3)

pastaraisiais metais Šengeno erdvė susidūrė su precedento neturinčiais sunkumais, kurie dėl savo pobūdžio buvo būdingi ne vienos valstybės narės teritorijai. Šie sunkumai parodė, kad viešosios tvarkos ir saugumo išsaugojimas Šengeno erdvėje yra bendra atsakomybė, reikalaujanti valstybių narių bei Sąjungos lygmens bendrų ir koordinuotų veiksmų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į galiojančių taisyklių, kuriomis reglamentuojamas Šengeno erdvės veikimas taip pat ir prie išorės ir vidaus sienų, spragas ir poreikį sukurti stipresnę ir patikimesnę sistemą, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria Šengeno erdvė;

Paaiškinimas

Šengeno erdvės veikimas priklauso ne tik nuo taisyklių, taikomų išorės ir vidaus sienų kontrolei. Konstatuojamoji dalis tai turėtų atitinkamai atspindėti.

2 pakeitimas

4 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

išorės sienų kontrolė svarbu ne tik valstybei narei, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visoms vidaus sienų kontrolę panaikinusioms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Valstybės narės privalo užtikrinti aukštus išorės sienų valdymo standartus, be kita ko, stiprindamos sienos apsaugos pareigūnų, policijos, muitinės ir kitų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga aktyviai remia teikdama finansinę paramą per agentūras, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, ir valdydama Šengeno vertinimo mechanizmą. Reikia sugriežtinti išorės sienoms taikomas taisykles, kad būtų galima geriau reaguoti į naujus sunkumus, pastaruoju metu iškilusius prie išorės sienų;

(4)

išorės sienų kontrolė svarbu ne tik valstybei narei, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visoms vidaus sienų kontrolę panaikinusioms valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Valstybės narės privalo užtikrinti aukštus išorės sienų valdymo standartus, be kita ko, stiprindamos sienos apsaugos pareigūnų, policijos, muitinės ir kitų atitinkamų institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga aktyviai remia teikdama finansinę paramą per agentūras, visų pirma Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, ir valdydama Šengeno vertinimo mechanizmą. Reikia išorės sienoms taikomas taisykles veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti , kad būtų galima geriau reaguoti į naujus sunkumus, iškylančius prie išorės sienų;

Paaiškinimas

Išorės sienas reglamentuojančios taisyklės, kurios šiuo metu atitinka tarptautinius standartus ir suteikia pakankamai priemonių kompetentingoms institucijoms vykdyti veiksmingą ir apsaugos požiūriu svarbią sienų kontrolę, nes jos yra gana lanksčios, turi būti visapusiškai įgyvendintos, kad būtų veiksmingai ir efektyviai išnaudojamas jų potencialas.

3 pakeitimas

8 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(8)

taip pat būtina sugriežtinti Sąjungos teisės taisykles ir apsaugos priemones, kad valstybės narės galėtų greitai imtis veiksmų ir pasipriešinti naudojimuisi migrantais kaip įrankiais. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais – tai padėtis, kai trečioji šalis inicijuoja neteisėtos migracijos srautus į Sąjungą aktyviai skatindama arba palengvindama trečiųjų šalių piliečių atvykimą prie valstybių narių išorės sienų, kai tokie veiksmai rodo, kad trečioji šalis ketina destabilizuoti Sąjungą kaip visumą arba valstybę narę, jei dėl tokių veiksmų pobūdžio gali kilti pavojus esminėms valstybės funkcijoms, įskaitant jos teritorinį vientisumą , viešosios tvarkos palaikymą arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimą;

(8)

taip pat būtina veiksmingai ir efektyviai taikyti Sąjungos teisės taisykles ir apsaugos priemones, kad valstybės narės galėtų greitai imtis veiksmų ir pasipriešinti naudojimuisi migrantais kaip įrankiais. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais – tai padėtis, kai trečioji šalis arba jos remiamas subjektas aktyviai padeda dideliam skaičiui trečiųjų šalių piliečių pabandyti neteisėtai masiškai patekti į Sąjungos valstybę narę, siekiant destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę, jei atitinkama valstybė narė gali tinkamai pagrįsti, kad dėl tokių veiksmų pobūdžio kyla pavojus esminėms valstybės funkcijoms, viešosios tvarkos palaikymui arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimui ir kai Europos Vadovų Taryba skubos tvarka pripažįsta, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema;

Paaiškinimas

4 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(9)

naudojimasis migrantais kaip įrankiais gali reikšti situaciją, kai trečioji šalis aktyviai skatina arba palengvina neteisėtą trečiųjų šalių piliečių keliavimą į jos teritoriją, kad jie pasiektų valstybių narių išorės sieną, tačiau taip pat gali reikšti aktyvų toje trečiojoje šalyje jau esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėto keliavimo skatinimą ar palengvinimą. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais taip pat gali reikšti prievartos priemones, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams išvykti iš migrantais besinaudojančios trečiosios šalies pasienio zonų kita kryptimi nei per valstybę narę;

(9)

naudojimasis migrantais kaip įrankiais gali reikšti 1 straipsnio 1 b dalies 27 punkte apibrėžtą situaciją, kai trečioji šalis aktyviai palengvina neteisėtą trečiųjų šalių piliečių keliavimą į Europos Sąjungos teritoriją, kad jie pasiektų valstybių narių išorės sieną, tačiau taip pat gali reikšti aktyvų toje trečiojoje šalyje jau esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėto keliavimo palengvinimą. Naudojimasis migrantais kaip įrankiais taip pat gali reikšti prievartos priemones, kurios taikomos siekiant užkirsti kelią trečiųjų šalių piliečiams išvykti iš migrantais besinaudojančios trečiosios šalies pasienio zonų kita kryptimi nei per valstybę narę. Situacijos, kai nevalstybiniai subjektai yra susiję su organizuotu nusikalstamumu, visų pirma su neteisėtu žmonių gabenimu, neturėtų būti laikomos naudojimusi migrantais kaip įrankiais, kai nėra siekiama destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę . Be to, humanitarinės pagalbos operacijos neturėtų būti laikomos naudojimusi migrantais kaip įrankiais;

Paaiškinimas

Siekiant teisinio tikrumo, būtina pateikti nuorodą į nuostatą, pagal kurią apibrėžiamas naudojimasis migrantais kaip įrankiais.

5 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

Sąjunga turėtų sutelkti visas turimas savo diplomatines, finansines ir veiklos priemones, kad paremtų valstybes nares, susiduriančias su tokių priemonių naudojimu. Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės diplomatinėms pastangoms turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą. Prireikus tai gali būti papildyta Sąjungos nustatytomis ribojamosiomis priemonėmis;

(10)

Sąjunga turėtų sutelkti visas turimas savo diplomatines, finansines ir veiklos priemones, kad paremtų valstybes nares, susiduriančias su tokių priemonių naudojimu. Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės diplomatinėms pastangoms turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą. Tai turėtų būti papildyta atitinkamomis prevencinėmis Sąjungos priemonėmis , įtraukiant migrantais kaip įrankiais besinaudojančias trečiąsias šalis ir šių migrantų kilmės šalis ;

Paaiškinimas

Prevencija yra labai svarbi visais atvejais, kai siekiama spręsti naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą. ES delegacijos turėtų reguliariai rengti ataskaitas apie padėtį migrantų grupių, kuriomis naudojamasi kaip įrankiais, kilmės šalyse ir jomis besinaudojančiose trečiosiose šalyse ir teikti jas Komisijai kaip įrodymą, kuriuo remiantis būtų imamasi prevencinių priemonių.

6 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(11)

be šių priemonių, taip pat būtina dar labiau sugriežtinti dabartines išorės sienų kontrolės ir sienų stebėjimo taisykles. Siekiant dar labiau padėti valstybėms narėms, susiduriančioms su naudojimusi migrantais kaip įrankiais, Reglamentu (ES) XXX/XXX papildomos sienų kontrolės taisyklės, numatant konkrečias priemones prieglobsčio ir grąžinimo srityje, kartu gerbiant atitinkamų asmenų pagrindines teises, visų pirma užtikrinant pagarbą teisei į prieglobstį ir teikiant reikiamą JT agentūrų ir kitų atitinkamų organizacijų pagalbą;

(11)

būtina visapusiškai įgyvendinti dabartines išorės sienų kontrolės ir sienų stebėjimo taisykles, kartu gerbiant prieglobsčio prašytojų pagrindines teises, visų pirma užtikrinant pagarbą teisei į prieglobstį ir teikiant reikiamą JT agentūrų ir kitų atitinkamų organizacijų pagalbą , visų pirma nelydimų nepilnamečių atveju ;

Paaiškinimas

Reglamento dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais priėmimas priklauso nuo to, ar bus priimti pasiūlymai dėl Prieglobsčio procedūros reglamento, taip pat Priėmimo sąlygų direktyvos ir Grąžinimo direktyvos nauja redakcija pagal naują migracijos ir prieglobsčio paktą, dėl kurių vyksta derybos arba kurie sustabdyti susidarius padėčiai be išeities. Siūlomame Šengeno sienų kodekse nuoroda į Reglamentą (ES) XXX/XXX yra nuoroda į aktą, kurio priėmimas neaiškus ir kurio turinys gali būti pakeistas teisėkūros proceso metu, be to, jis priklauso nuo kitų pasiūlymų pagal naują paktą priėmimo. Prie siūlomo Šengeno sienų kodekso pridėtame poveikio vertinime taip pat nebuvo įvertintas galimas siūlomų nuostatų, kuriomis reaguojama į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, poveikis. Todėl tokia nuoroda kelia pavojų paties pasiūlymo dėl Šengeno erdvės priėmimui ir prieštarauja teisiniam tikrumui, Europos Komisijos geresnio reglamentavimo gairėms ir 2016 m. Tarpinstituciniam susitarimui dėl geresnės teisėkūros. Be to, dėl didžiulio nelydimų vaikų migrantų skaičiaus vietovėse, kurioms daromas didžiausias migracijos spaudimas, jiems reikia užtikrinti jų teisių gynimą, koordinuotą būtiną visų susijusių institucijų pagalbą ir apsaugą, nes jie to nusipelno.

7 pakeitimas

12 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(12)

visų pirma naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti sudaryta galimybė prireikus kuo labiau apriboti eismą per sieną uždarant kai kuriuos sienos perėjimo punktus, kartu užtikrinant realią ir veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis. Priimant tokį sprendimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema. Be to, nustatant tokius apribojimus turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Sąjungos piliečių, trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti pagal tarptautinį susitarimą, ir trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba turi ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamų jų šeimos narių teises. Tokie apribojimai taip pat turėtų būti taikomi taip, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, visų pirma negrąžinimo principo;

(12)

visų pirma naudojimosi migrantais kaip įrankiais , kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 b dalies 27 punkte, atveju atitinkamai valstybei narei turėtų būti sudaryta galimybė prireikus kuo labiau apriboti eismą per sieną uždarant kai kuriuos sienos perėjimo punktus, kartu užtikrinant realią ir veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos procedūromis. Priimant tokį sprendimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema. Be to, nustatant tokius apribojimus neturėtų būti apribotos Sąjungos piliečių, trečiųjų šalių piliečių, kuriems suteikta teisė laisvai judėti pagal tarptautinį susitarimą, ir trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę arba turi ilgalaikes vizas, taip pat atitinkamų jų šeimos narių teisės. Tokie apribojimai taip pat turėtų būti taikomi taip, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, susijusių su galimybe gauti tarptautinę apsaugą, visų pirma negrąžinimo principo;

Paaiškinimas

Siūlomos priemonės, kuriomis siekiama apriboti sienos kirtimo atvejų skaičių, turės neigiamą poveikį galimybei gauti prieglobstį prie ES išorės sienų ir gali prieštarauti bendram Šengeno erdvės tikslui išlaikyti padėtį, kai nevykdoma vidaus sienų kontrolė. Todėl jas reikėtų taikyti tik kraštutiniu atveju ir tik tada, kai pripažįstama, kad migrantais naudojamasi kaip įrankiais. Galimybė taikyti ribojamąsias priemones neturėtų trukdyti ES piliečiams ir teisėtai gyvenantiems ne ES piliečiams naudotis laisvo judėjimo teise.

8 pakeitimas

14 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(14)

pagal Reglamento (ES) 2019/1896 41 straipsnio 1 dalį Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomasis direktorius turi rekomenduoti valstybei narei prašyti Agentūros inicijuoti, vykdyti ar koreguoti Agentūros paramą, kad būtų sprendžiami nustatytų grėsmių ir sunkumų prie išorės sienų klausimai, jei tenkinamos toje nuostatoje nustatytos sąlygos. Visų pirma Agentūros paramos poreikis gali paaiškėti tais atvejais, kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra atliko specialų pažeidžiamumo vertinimą, susijusį su naudojimusi migrantais kaip įrankiais. Vykdomasis direktorius, remdamasis pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba kai vienam ar daugiau išorės sienos ruožų nustatytas kritinio poveikio lygis ir atsižvelgdamas į atitinkamus valstybės narės nenumatytų atvejų plano elementus, Agentūros rizikos analizę ir Europos padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį, rekomenduoja susijusiai valstybei narei prašyti Agentūros inicijuoti, vykdyti ar koreguoti Agentūros paramą pagal Reglamento (ES) 2019/1896 41 straipsnio 1 dalį. Šie vykdomojo direktoriaus įgaliojimai nedaro poveikio bendrai paramai, kurią Agentūra gali teikti valstybėms narėms;

(14)

Paaiškinimas

Išbrauktame tekste pakartojamas tikslus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 (1) 41 straipsnio 1 dalies tekstas, todėl jis nereikalingas.

9 pakeitimas

15 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(15)

be to, naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju atitinkama valstybė narė turėtų sustiprinti sienų kontrolę, be kita ko, prireikus taikydama papildomas neteisėto sienos kirtimo prevencijos priemones ir panaudodama papildomus išteklius bei technines priemones, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui. Tokios techninės priemonės galėtų apimti modernias technologijas, įskaitant bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius, taip pat mobilius dalinius. Tokių techninių priemonių, ypač bet kokių technologijų, kuriomis galima rinkti asmens duomenis, naudojimas turi būti pagrįstas ir vykdomas pagal aiškiai apibrėžtas nacionalinės teisės nuostatas;

(15)

be to, naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies b punkto 27 papunktyje ir pripažinta Europos Vadovų Tarybos , atitinkama valstybė narė turėtų stiprinti sienų stebėjimą , panaudodama papildomus išteklius ir technines priemones , įskaitant šiuolaikines technologijas, kad būtų kovojama su bandymais neteisėtai masiškai kirsti sieną. Tokios techninės priemonės galėtų apimti modernias technologijas, įskaitant bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius, taip pat mobilius dalinius. Tokių techninių priemonių, ypač bet kokių technologijų, kuriomis galima rinkti asmens duomenis, naudojimas turi būti pagrįstas ir vykdomas pagal aiškiai apibrėžtas nacionalinės teisės nuostatas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

Paaiškinimas

Siūlomos priemonės turėtų būti taikomos tik kraštutiniu atveju ir tik tais atvejais, kai Europos Vadovų Taryba oficialiai pripažįsta, kad migrantais naudojamasi kaip įrankiais. Be to, techninių priemonių naudojimas neturėtų prieštarauti ES Teisingumo Teismo praktikai.

10 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(16)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti tinkamus sienų stebėjimo standartus, visų pirma susijusius su naujomis technologijomis, kurias valstybės narės gali naudoti, atsižvelgdamos į sienų rūšį (sausumos, jūros ar oro), kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį priskiriamą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius, konkrečiai reaguodamos į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais ;

(16)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatyti tinkamus bendruosius sienų stebėjimo standartus, visų pirma susijusius su naujomis technologijomis, kurias valstybės narės gali naudoti, atsižvelgdamos į sienų rūšį (sausumos, jūros ar oro), kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį priskiriamą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius, konkrečiai reaguodamos į grėsmes, iššūkius ir pažeidžiamumą prie išorės sienų ;

Paaiškinimas

Kaip ir dėl 8 konstatuojamosios dalies.

11 pakeitimas

17 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(17)

erdvėje be vidaus sienų kontrolės asmenims turėtų būti suteikta galimybė laisvai ir saugiai judėti tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad vidaus sienų kontrolės draudimas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai vykdyti patikrinimus savo teritorijoje, taip pat ir prie jų vidaus sienų kitais nei sienų kontrolės tikslais. Visų pirma turėtų būti paaiškinta, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant sveikatos ar teisėsaugos institucijas, iš esmės ir toliau gali atlikti patikrinimus pagal nacionalinėje teisėje numatytus viešuosius įgaliojimus;

(17)

erdvėje be vidaus sienų kontrolės asmenims turėtų būti suteikta galimybė laisvai ir saugiai judėti tarp valstybių narių. Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad vidaus sienų kontrolės draudimas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai vykdyti patikrinimus savo teritorijoje, taip pat ir prie jų vidaus sienų kitais nei sienų kontrolės tikslais. Visų pirma turėtų būti paaiškinta, kad nacionalinės , regionų ir vietos kompetentingos institucijos, įskaitant sveikatos ar teisėsaugos institucijas, iš esmės ir toliau gali atlikti patikrinimus pagal nacionalinėje teisėje numatytus viešuosius įgaliojimus;

Paaiškinimas

Siekiama atsižvelgti į skirtingas valdymo struktūras ir atitinkamas kompetencijas valstybėse narėse; turėtų būti įtraukiami visi valdymo lygmenys.

12 pakeitimas

18 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(18)

nors vidaus sienų kontrolės draudimas taikomas ir lygiaverčio poveikio patikrinimams, kompetentingų institucijų atliekami patikrinimai neturėtų būti laikomi lygiaverčiais patikrinimams kertant sieną, jei jų tikslas nėra sienų kontrolė, jei jie grindžiami bendra kompetentingų institucijų informacija ir patirtimi apie galimas grėsmes visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, įskaitant atvejus, kai jais siekiama kovoti su neteisėtu buvimu ar apsigyvenimu ir su tarpvalstybiniais nusikaltimais, susijusiais su neteisėta migracija, jei šie patikrinimai yra organizuojami ir vykdomi taip, kad juos galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie išorės sienų, jei jie atliekami transporto mazguose, pavyzdžiui, uostuose, traukinių ar autobusų stotyse ir oro uostuose, arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse, ir jei jie pagrįsti rizikos analize;

Paaiškinimas

Pagal galiojančias taisykles jau dabar galima imtis šių priemonių. Nereikėtų netiesiogiai duoti suprasti, kad pagal siūlomus pakeitimus bus galima dažniau vykdyti kontrolę ir saugumo patikrinimą. Dažnesnė kontrolė ypač kenkia vidaus sienas turintiems regionams. Rizikos analize grindžiamos saugumo priemonės neturėtų būti taikomos tik šiems regionams.

13 pakeitimas

20 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(20)

kovojant su neteisėtu buvimu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, susijusiu su neteisėta migracija, pavyzdžiui, prekyba žmonėmis, neteisėtu migrantų gabenimu ir dokumentų klastojimu bei kitų formų tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visų pirma galėtų būti taikomos priemonės, kurios leistų patikrinti asmenų tapatybę, pilietybę ir gyventojo statusą, tačiau tokie patikrinimai turi būti nesistemingi ir atliekami remiantis rizikos analize;

Paaiškinimas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnyje nustatytas tikslas „užtikrinti, kad nebūtų jokios asmenų, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kontrolės jiems kertant vidaus sienas“. Be to, kova su neteisėtu gyvenimu arba buvimu šalyje jau reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB (2) (Grąžinimo direktyva) ir neturėtų būti siejama su vidaus sienų kontrole. Kovos su tarpvalstybiniais nusikaltimais ir prekyba žmonėmis sistema taip pat reguliuojama kitais teisės aktais (3). Be to, šia nuostata paliekama galimybė nesilaikyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, pagal kurį Šengeno sienų kodeksas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės normos, kuriomis grasinant taikyti sankciją reikalaujama pateikti pasą arba asmens tapatybės kortelę atliekant vidaus sienų kontrolę, jeigu vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, dėl kurio ši pareiga nustatyta, prieštarauja šiai nuostatai (sujungtos bylos C-368/20 ir C-369/20).

14 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(24)

būtina užtikrinti, kad patikrinimai, kuriuos valstybės narės atlieka naudodamosi nacionaline kompetencija, ir toliau būtų visiškai suderinami su erdve be vidaus sienų kontrolės. Remiantis Teisingumo Teismo praktika, kuo daugiau požymių, kad valstybių narių pasienio zonose atliekami patikrinimai yra lygiaverčiai sienų kontrolei, atsižvelgiant į tokių patikrinimų tikslą, jų taikymo teritoriją ir galimus skirtumus, palyginti su patikrinimais, atliekamais likusioje atitinkamos valstybės narės teritorijos dalyje, tuo didesnis poreikis nustatyti griežtas ir išsamias taisykles bei apribojimus, kuriais apibrėžiamos valstybių narių naudojimosi savo policijos įgaliojimais pasienio zonoje sąlygos;

(24)

Paaiškinimas

Derinama su kitomis pasiūlymo dalimis.

15 pakeitimas

25 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(25)

reikia imtis priemonių siekiant kovoti su neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėtu judėjimu erdvėje be vidaus sienų kontrolės. Siekiant sustiprinti Šengeno erdvės veikimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis papildomų kovos su neteisėtu judėjimu tarp valstybių narių ir neteisėtu buvimu priemonių. Kai valstybės narės nacionalinės teisėsaugos institucijos, vykdydamos tarpvalstybinį policijos operatyvinį bendradarbiavimą, prie vidaus sienų sulaiko neteisėtai jos teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius, tos institucijos turėtų turėti galimybę nesuteikti tokiems asmenims teisės atvykti į jų teritoriją ar joje pasilikti ir perduoti juos valstybei narei, iš kurios jie atvyko. Savo ruožtu valstybė narė, iš kurios asmuo atvyko tiesiogiai, turėtų būti įpareigota priimti sulaikytus trečiųjų šalių piliečius;

(25)	reikia imtis priemonių siekiant kovoti su neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių neteisėtu judėjimu erdvėje be vidaus sienų kontrolės;

Paaiškinimas

Siūlomos tiesioginio perdavimo galimybės neatitinka tarptautinių ir Europos teisinių standartų, susijusių su asmenų judėjimu Šengeno erdvėje. Be to, tokias priemones būtų labai sunku suderinti su Dublino sistemoje nustatytais atsakomybės pasidalijimo standartais ir jos toliau skatintų nevienodą dalijimąsi atsakomybe už prieglobstį ir neteisėtą migraciją, o tai prieštarautų teisingam subsidiarumo principo taikymui ir tikslui Europoje laikytis bendro požiūrio. Siūloma procedūra dar padidintų taikomos praktikos skirtumus ir riziką, kad bus pažeistos pagrindinės teisės.

16 pakeitimas

26 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(26)

procedūra, pagal kurią valstybė narė gali perduoti sulaikytus neteisėtai jos teritorijoje esančius trečiųjų šalių piliečius į valstybę narę, iš kurios asmuo atvyko tiesiogiai, turėtų būti vykdoma sparčiai, tačiau taikant apsaugos priemones ir visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir Chartijos 21 straipsnyje įtvirtinto nediskriminavimo principo, kad būtų užkirstas kelias rasiniam profiliavimui. Institucijoms turėtų būti suteikta galimybė patikrinti susijusią informaciją apie atitinkamų asmenų judėjimą, kurią jos gali iškart gauti. Tokią informaciją gali sudaryti objektyvūs elementai, kurie leistų valdžios institucijoms padaryti išvadą, kad asmuo neseniai išvyko iš kitos valstybės narės, pavyzdžiui, turimi dokumentai, įskaitant kvitus ar sąskaitas faktūras, liudijantys, kad asmuo neseniai atvyko iš kitos valstybės narės. Trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikoma perdavimo procedūra, turėtų būti raštu pateiktas motyvuotas sprendimas. Nors sprendimas turėtų būti nedelsiant vykdytinas, trečiosios šalies piliečiui turėtų būti užtikrinta veiksminga teisių gynimo priemonė, kad jis galėtų apskųsti sprendimą dėl perdavimo arba prašyti jį peržiūrėti. Ši teisių gynimo priemonė neturėtų sustabdyti sprendimo vykdymo;

Paaiškinimas

Kaip ir dėl 25 konstatuojamosios dalies. Be to, atrodo, kad su teisių gynimo priemonėmis susijusi dalis yra nesuderinama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu.

17 pakeitimas

27 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(27)

šiame reglamente nustatyta perdavimo procedūra neturėtų daryti poveikio esamai valstybių narių galimybei grąžinti neteisėtus trečiųjų šalių piliečius pagal dvišalius susitarimus ar nuostatas, nurodytus Direktyvos 2008/115/EB (toliau – Grąžinimo direktyva) 6 straipsnio 3 dalyje, jei tokie asmenys aptinkami ne prie vidaus sienų. Siekiant palengvinti tokių susitarimų taikymą ir padėti siekti tikslo apsaugoti erdvę be vidaus sienų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė susitarti dėl naujų susitarimų ar nuostatų ir atnaujinti esamus. Komisijai turėtų būti pranešta apie visus naujų susitarimų ar nuostatų pakeitimus ar atnaujinimus. Jei valstybė narė priima atgal trečiosios šalies pilietį pagal šiame reglamente numatytą procedūrą arba dvišalį susitarimą ar nuostatą, atitinkama valstybė narė turėtų priimti sprendimą grąžinti pagal Grąžinimo direktyvą. Todėl, siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų naujų procedūrų ir galiojančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo taisyklių nuoseklumą, būtina tikslingai pakeisti Grąžinimo direktyvos 6 straipsnio 3 dalį;

Paaiškinimas

Kaip ir dėl 25 ir 26 konstatuojamųjų dalių. Be to, didelio masto priklausomybė nuo dvišalių valstybių narių tarpusavio susitarimų, kurių reikėtų norint vykdyti tokį perdavimą, gali pakenkti Europos solidarumui. Remiantis Europos Sąjungos Tarybos Teisės tarnybos nuomone (dok. 6357/21, 2021 2 19), kurioje išsamiai paaiškinta Šengeno ir Dublino acquis„kintamoji geometrija“, kiek tai susiję su pasiūlymais pagal naują migracijos ir prieglobsčio paktą, su grąžinimu susijusios nuostatos galėtų būti vėl įtrauktos į pasiūlymą dėl Grąžinimo direktyvos išdėstymo nauja redakcija (kaip 2018 m. pasiūlė Komisija; Taryba šiuo metu svarsto šį pasiūlymą). Kita vertus, tokios nuostatos galėtų būti įtrauktos į pasiūlymą iš dalies pakeisti Grąžinimo direktyvą. Grąžinimo direktyvos pakeitimo įtraukimas persvarstant Šengeno sienų kodeksą neatitinka Europos Komisijos įsipareigojimo siekti geresnio reglamentavimo.

18 pakeitimas

29 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(29)

be to, didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui taip pat gali kilti dėl didelio masto neteisėto neteisėtų migrantų judėjimo tarp valstybių narių, kai dėl to susidaro padėtis, apsunkinanti bendrus atsakingų nacionalinių tarnybų išteklius ir pajėgumus, ir kitų šiame reglamente numatytų priemonių nepakanka tokiems srautams ir judėjimui suvaldyti. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis objektyvia ir kiekybine informacija apie neteisėtą judėjimą, jei ji yra prieinama, ypač kai ją reguliariai rengia kompetentingos Sąjungos agentūros pagal savo atitinkamus įgaliojimus. Valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti agentūrų pateikta informacija, kad įrodytų išskirtinį rizikos vertinime nustatytos neteisėto judėjimo keliamos grėsmės pobūdį ir šiuo pagrindu pateisintų vidaus sienų kontrolės atnaujinimą;

Paaiškinimas

Padėtis, apibūdinama kaip didelio masto neteisėtas trečiųjų šalių piliečių judėjimas tarp valstybių narių, neturėtų būti įtraukta kaip kelianti rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, taip pateisinant atskirų valstybių narių vykdomą vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą, nes jos įtraukimas į bendrąją sistemą yra nesuderinamas su pasiūlymo tikslu ir jam prieštarauja, taip pat neatitinka deramo subsidiarumo principo taikymo. Judėjimas tarp valstybių narių, kuris iš tiesų gali turėti poveikio daugumai valstybių narių, turi būti nagrinėjamas Sąjungos lygmeniu, kaip siūloma pagal 28 straipsnį, ir jam turi būti taikomas Tarybos įgyvendinimo sprendimas.

19 pakeitimas

34 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(34)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Tarybos sprendimas turėtų būti priimtas ribotam, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kuris Komisijos siūlymu gali būti reguliariai peržiūrimas , tol, kol manoma, kad grėsmė išlieka . Pradiniame sprendime turėtų būti įvertintas tikėtinas priimtų priemonių poveikis, įskaitant neigiamą šalutinį poveikį, siekiant nustatyti, ar vidaus sienų kontrolė yra pagrįsta, ar vietoj jų būtų galima veiksmingai taikyti mažiau ribojančias priemones. Vėlesniuose sprendimuose reikėtų atsižvelgti į nustatytos grėsmės raidą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai ir valstybėms narėms apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą pagal Tarybos sprendimą;

(34)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, Tarybos sprendimas turėtų būti priimtas ribotam, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas iki ne daugiau kaip 24 mėnesių, jei manoma, kad grėsmė išlieka ir Komisijos siūlymu gali būti reguliariai peržiūrimas. Pradiniame sprendime turėtų būti įvertintas tikėtinas priimtų priemonių poveikis, įskaitant neigiamą šalutinį poveikį, siekiant nustatyti, ar vidaus sienų kontrolė yra pagrįsta, ar vietoj jų būtų galima veiksmingai taikyti mažiau ribojančias priemones. Vėlesniuose sprendimuose reikėtų atsižvelgti į nustatytos grėsmės raidą. Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti Komisijai ir valstybėms narėms apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą pagal Tarybos sprendimą;

Paaiškinimas

Nuo 2015 m. vykdoma kontrolė prie vidaus sienų parodė, kad būtina nustatyti viršutinę ribą, siekiant išvengti praktiškai nuolatinės kontrolės prie vidaus sienų atsižvelgiant į tą pačią grėsmę. Pradinis šešių mėnesių laikotarpis ir siūlomas maksimalus 24 mėnesių laikotarpis tokiai kontrolei atlikti grindžiami bendru tikslu tokiose situacijose veikiau ieškoti europinių, o ne nacionalinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai vertėtų paminėti, kad kilus naujai grėsmei, pagal galiojančias taisykles būtų galima atnaujinti vidaus sienų kontrolę (2022 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-368/20 ir C-369/20).

20 pakeitimas

35 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(35)

vidaus sienų kontrolę turėtų būti galima atnaujinti ir tada, kai išlieka didelių išorės sienų valdymo trūkumų, dėl kurių kyla pavojus bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui. Laikotarpiai, kai valstybės narės įvedė sienų kontrolę skubos tvarka arba Tarybai priėmus sprendimą rekomenduoti ją atnaujinti, nes grėsmė daro poveikį daugeliui valstybių narių, ne turėtų būti įtraukti į dvejų metų laikotarpį, taikomą atnaujinant sienų kontrolę dėl didelių trūkumų prie išorės sienų;

(35)

vidaus sienų kontrolę turėtų būti galima atnaujinti ir tada, kai išlieka didelių išorės sienų valdymo trūkumų, dėl kurių kyla pavojus bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui. Laikotarpiai, kai valstybės narės įvedė sienų kontrolę skubos tvarka arba Tarybai priėmus sprendimą rekomenduoti ją atnaujinti, nes grėsmė daro poveikį daugeliui valstybių narių, turėtų būti įtraukti į dvejų metų laikotarpį, taikomą atnaujinant sienų kontrolę dėl didelių trūkumų prie išorės sienų;

Paaiškinimas

Turėtų būti išlaikytas maksimalus dvejų metų terminas, kad būtų galima kuo greičiau imtis ir skatinti imtis suderintų Europos priemonių dideliems išorės sienų valdymo trūkumams pašalinti.

21 pakeitimas

38 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Regionų komiteto pakeitimas

(38)

siekiant apriboti žalingas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pasekmes, sprendimas atnaujinti vidaus sienų kontrolę prireikus turėtų būti priimamas kartu su poveikio švelninimo priemonėmis. Tarp jų turėtų būti priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus prekių ir transporto darbuotojų bei jūrininkų tranzito valdymas, sukuriant „žaliuosius koridorius“. Be to, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti asmenų, kurių veikla gali būti labai svarbi tiekimo grandinei išsaugoti arba pagrindinėms paslaugoms teikti, judėjimą, valstybės narės taip pat turėtų taikyti galiojančias gaires dėl tarpvalstybinių darbuotojų45. Atsižvelgiant į tai, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos metu priimtas gaires ir rekomendacijas, kaip tvirtą bendrosios rinkos saugumo priemonę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės prireikus jas taikytų kaip poveikio švelninimo priemones atnaujinus vidaus sienų kontrolę. Visų pirma turėtų būti nustatytos priemonės siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendrosios rinkos veikimą ir apsaugoti pasienio regionų ir „miestų dvynių“ interesus, įskaitant, pavyzdžiui, leidimus arba nukrypti leidžiančias nuostatas pasienio regionų gyventojams;

(38)

siekiant apriboti žalingas vidaus sienų kontrolės atnaujinimo pasekmes, sprendimas atnaujinti vidaus sienų kontrolę prireikus turėtų būti priimamas kartu su poveikio švelninimo priemonėmis. Tarp jų turėtų būti priemonės, kuriomis užtikrinamas sklandus prekių ir transporto darbuotojų bei jūrininkų tranzito valdymas, sukuriant „žaliuosius koridorius“. Be to, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti asmenų, kurių veikla gali būti labai svarbi tiekimo grandinei išsaugoti arba pagrindinėms paslaugoms teikti, judėjimą, valstybės narės taip pat turėtų taikyti galiojančias gaires dėl tarpvalstybinių darbuotojų45. Atsižvelgiant į tai, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos metu priimtas gaires ir rekomendacijas, kaip tvirtą bendrosios rinkos saugumo priemonę, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės prireikus jas taikytų kaip poveikio švelninimo priemones atnaujinus vidaus sienų kontrolę. Atsižvelgiant į pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijų poziciją visų pirma turėtų būti nustatytos priemonės siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendrosios rinkos veikimą ir apsaugoti pasienio regionų ir „miestų dvynių“ interesus, įskaitant, pavyzdžiui, leidimus arba nukrypti leidžiančias nuostatas pasienio regionų gyventojams;

Paaiškinimas

Norima užtikrinti, kad rizikos mažinimo priemonės būtų siūlomos bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus su pasienio regionų, kuriems jos darys poveikį, kompetentingomis institucijomis.

22 pakeitimas

45 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(45)

kad galėtų atlikti sprendimo dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo post factum analizę, valstybės narės, panaikinusios kontrolę, ir toliau turėtų būti įpareigotos pa teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą . Jeigu kontrolė vykdoma ilgą laiką, tokia ataskaita taip pat turėtų būti pateikiama praėjus dvylikai mėnesių, o vėliau, jei kontrolė tebevykdoma išimties tvarka – kasmet tol, kol ji vykdoma . Ataskaitoje visų pirma turėtų būti pateiktas pradinis ir tolesnis vertinimas dėl vidaus sienų kontrolės būtinumo ir vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų laikymosi. Komisija įgyvendinimo aktu turėtų priimti šabloną ir paskelbti jį internete;

(45)

kad galėtų atlikti sprendimo dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo vykdomą ir post factum analizę, valstybės narės, panaikinusios kontrolę, ir toliau turėtų būti įpareigotos reguliariai teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitas, kai tokia kontrolė yra vykdoma, ir galutinę ataskaitą . Jeigu kontrolė vykdoma ilgą laiką, nuolatinės vertinimo ataskaitos turėtų būti teikiamos kas šešis mėnesius , o galutinė post factum ataskaita turi būti pateikta, kai tik panaikinama vidaus sienų kontrolė . Ataskaitose visų pirma turėtų būti pateiktas pradinis ir tolesnis vertinimas dėl vidaus sienų kontrolės būtinumo ir vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijų laikymosi. Komisija įgyvendinimo aktu turėtų priimti šablonus ir paskelbti juos internete;

Paaiškinimas

Vertinimas turėtų būti atliekamas nuolat. Kadangi vidaus sienų kontrolė turėtų būti vykdoma ne ilgiau kaip 24 mėnesius, nebūtina numatyti daugiau nei vieną post factum vertinimo ataskaitą, tuo atveju, jei ši kontrolė pratęsiama daugiau kaip 12 mėnesių. Vis dėlto nuolatinės vertinimo ataskaitos turėtų būti rengiamos kiekvieno šešių mėnesio laikotarpio pabaigoje, o galutinė post factum ataskaita turėtų būti parengta pasibaigus vidaus sienų kontrolei.

23 pakeitimas

1 straipsnio 1 punkto b papunktis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

b)	įterpiami 27–30 punktai:

b)	įterpiami 27–30 punktai:

„27)

naudojimasis migrantais kaip įrankiais – padėtis, kai trečioji šalis kursto neteisėtos migracijos srautus į Sąjungą, aktyviai skatindama arba palengvindama trečiųjų šalių piliečių judėjimą prie išorės sienų per savo teritoriją arba iš jos, o vėliau skatindama kirsti tas išorės sienas, kai iš tokių veiksmų matyti, kad trečioji šalis nori destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę, ir dėl tokių veiksmų pobūdžio gali kilti pavojus esminėms valstybės funkcijoms, įskaitant jos teritorinį vientisumą, viešosios tvarkos palaikymą arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimą;

„27)

naudojimasis migrantais kaip įrankiais – tai padėtis, kai trečioji šalis arba jos remiamas subjektas aktyviai padeda dideliam skaičiui trečiųjų šalių piliečių pabandyti neteisėtai masiškai patekti į Sąjungos valstybę narę siekiant destabilizuoti Sąjungą arba valstybę narę, jei atitinkama valstybė narė gali tinkamai pagrįsti, kad dėl tokių veiksmų pobūdžio kyla pavojus esminėms valstybės funkcijoms, viešosios tvarkos palaikymui arba jos nacionalinio saugumo užtikrinimui ir kai Europos Vadovų Taryba skubos tvarka pripažįsta, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema ;

28)	būtinos kelionės – kelionės, susijusios su esminėmis funkcijomis ar poreikiais, atsižvelgiant į taikytinus Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir išvardytos XI priede;

28)	būtinos kelionės – kelionės, susijusios su esminėmis funkcijomis ar poreikiais, atsižvelgiant į taikytinus Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir išvardytos XI priede;

29)	nebūtinos kelionės – kelionės kitais nei būtinų kelionių tikslais;

29)	nebūtinos kelionės – kelionės kitais nei būtinų kelionių tikslais;

30)	transporto mazgai – oro uostai, jūrų ar upių uostai, traukinių arba autobusų stotys.“

30)	transporto mazgai – oro uostai, jūrų ar upių uostai, traukinių arba autobusų stotys.“

Paaiškinimas

Siūloma naudojimosi migrantais kaip įrankiais apibrėžtis yra pernelyg plati ir nepakankamai aiški, todėl kyla pavojus, kad šiai apibrėžčiai gali būti pritaikyta daugelis nepanašių situacijų. Ji taip pat prieštarauja geresnio reglamentavimo gairėms, nes pridedamame poveikio vertinime (SWD(2021) 462 final) pripažįstama, kad jame neatsižvelgiama į neteisėtą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais. Pasiūlymo 12 konstatuojamojoje dalyje reikalaujama, kad priimdama bet kokį veiklos sprendimą atitinkama valstybė narė turėtų atsižvelgti į tai, ar Europos Vadovų Taryba pripažino, kad Sąjunga arba viena ar daugiau jos valstybių narių susiduria su naudojimosi migrantais kaip įrankiais problema. Vadovaujantis pasiūlymo 10 konstatuojamąja dalimi, „Sąjunga turėtų sutelkti visas turimas savo diplomatines, finansines ir veiklos priemones, kad paremtų valstybes nares, susiduriančias su tokių priemonių naudojimu. Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės diplomatinėms pastangoms turėtų būti teikiama pirmenybė sprendžiant naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemą“. Todėl būtinas politinis konsensusas ES lygmeniu siekiant įvertinti, ar situacija yra laikoma naudojimusi migrantais kaip įrankiais. Atsižvelgiant į susijusiems asmenims taikomų ribojamųjų priemonių griežtumą ir į tai, kad Komisijos pasiūlymas atitinka Europos Vadovų Tarybos prašymą (EUCO 17/21), apibrėžtyje reikia atsižvelgti į teigiamą Europos Vadovų Tarybos, kuri skubiai renkasi į posėdį, kad užtikrintų operatyvius atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) veiksmus, poziciją. Dėl ribojamųjų priemonių, kuriomis valstybės narės gali naudotis susidarius įvairioms kitoms situacijoms, dabartinė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2013/32/ES (4) ir 2013/33/ES (5) teisinė sistema valstybėms narėms jau suteikia galimybę lanksčiai nustatyti vietas, kuriose turėtų būti teikiami prašymai suteikti prieglobstį, pratęsti registracijos terminus ir pritaikyti materialines priėmimo sąlygas.

24 pakeitimas

1 straipsnio 2 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2)	5 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

2)	5 straipsnis papildomas šia nauja 4 dalimi:

„4. Naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju valstybės narės gali apriboti sienos perėjimo punktų, apie kuriuos pranešta pagal 1 dalį, skaičių arba jų darbo valandas, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes.

„4. Naudojimosi migrantais kaip įrankiais , kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 b dalies 27 punkte , atveju valstybės narės gali apriboti sienos perėjimo punktų, apie kuriuos pranešta pagal 1 dalį, skaičių labai griežtai ribotomis ir aiškiai apibrėžtomis aplinkybėmis.

Visi pagal pirmą pastraipą patvirtinti apribojimai įgyvendinami proporcingai ir visapusiškai atsižvelgiant į teises, kurias turi šie asmenys:

a)	asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę;

a)	asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę;

b)	trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB56, asmenys, turintys teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę arba turintys nacionalines ilgalaikes vizas, taip pat jų atitinkami šeimos nariai;

b)	trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra ilgalaikiai gyventojai pagal Tarybos direktyvą 2003/109/EB, asmenys, turintys teisę gyventi šalyje pagal kitas ES direktyvas ar nacionalinę teisę arba turintys nacionalines ilgalaikes vizas, taip pat jų atitinkami šeimos nariai;

c)	trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys tarptautinės apsaugos.“

trečiųjų šalių piliečiai, siekiantys tarptautinės apsaugos. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad veiktų ir tarptautinės apsaugos prašytojams būtų prieinamas pakankamas skaičius registracijos punktų, įskaitant perėjimo punktus, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo grąžinimo, įskaitant teisę pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kad būtų taikomos tinkamos elgesio su pažeidžiamais asmenimis priemonės.“

Paaiškinimas

Siūlomos priemonės, kuriomis siekiama apriboti sienos kirtimo atvejų skaičių, turės neigiamą poveikį teisei pateikti tarptautinės apsaugos prašymą, gali lemti neteisėtą grąžinimą prie ES išorės sienų ir prieštarauti bendram Šengeno erdvės tikslui išlaikyti padėtį, kai nevykdoma vidaus sienų kontrolė. Todėl jas reikėtų taikyti tik kraštutiniu atveju. Sumažinus ES prieglobsčio teisės standartus geopolitinė krizė nebus išspręsta. Priešingai, tai susilpnins ES, kaip vertybių bendrijos, įvaizdį pasaulyje.

25 pakeitimas

1 straipsnio 3 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3)	13 straipsnis pakeičiamas taip:

3)	13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Sienų stebėjimas

1. Svarbiausias sienų stebėjimo tikslas – nustatyti neteisėto sienos kirtimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių prieš asmenis, kurie neteisėtai kirto sieną. Asmuo, kuris neteisėtai kirto sieną ir kuris neturi teisės pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, sulaikomas, ir jam taikomos procedūros laikantis Direktyvos 2008/115/EB.

2. Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami sienų stebėjimą, naudoja stacionarius arba mobilius dalinius. Šis stebėjimas vykdomas taip, kad užkirstų kelią ir atgrasytų asmenis nuo neteisėto sienos kirtimo tarp sienos perėjimo punktų ir bandymo išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose.

3. Stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų vykdo sienos apsaugos pareigūnai, kurių skaičius ir veiklos metodai pritaikomi atsižvelgiant į esamus ar numatomus pavojus ir grėsmes. Stebėjimas vykdomas dažnai ir netikėtai keičiant jo periodiškumą ir kitus metodus ir būdus, kad neteisėti sienos kirtimo atvejai būtų veiksmingai nustatyti ir jiems būtų užkirstas kelias.

4. Stebėjimą vykdo stacionarūs ar mobilūs daliniai, kurie, vykdydami pareigas, patruliuoja arba dislokuojasi vietose, žinomose arba numanomose esant pažeidžiamomis, tokiu stebėjimu siekiant užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui arba sulaikyti neteisėtai sieną kertančius asmenis. Stebėjimą taip pat galima vykdyti techninėmis priemonėmis, įskaitant elektronines priemones, įrangą ir stebėjimo sistemas.

5. Naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju, reaguodama į padidėjusią grėsmę, atitinkama valstybė narė prireikus sustiprina sienų stebėjimą, kad būtų pašalinta padidėjusi grėsmė . Visų pirma valstybė narė prireikus sustiprina išteklius ir technines priemones, kad užkirstų kelią neteisėtam sienos kirtimui .

5. Naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju , kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies b punkto 27 papunktyje ir pripažinta Europos Vadovų Tarybos, atitinkama valstybė narė prireikus stiprina sienų kontrolę, kad būtų kovojama su padažnėjusiais bandymais neteisėtai masiškai kirsti sieną. Šiuo tikslu valstybė narė prireikus sustiprinti sienų stebėjimą padidina išteklius ir technines priemones.

Šios techninės priemonės gali būti modernios technologijos, įskaitant bepiločius orlaivius ir judesio jutiklius, taip pat mobilūs daliniai, siekiantys užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui į Sąjungą.

6. Nedarant poveikio paramai, kurią Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra gali teikti valstybėms narėms, tais atvejais, kai naudojamasi migrantais kaip įrankiais, Agentūra gali atlikti pažeidžiamumo vertinimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1896 10 straipsnio 1 dalies c punkte ir 32 straipsnyje, kad atitinkamai valstybei narei būtų suteikta būtina parama. Remdamasis tokio vertinimo ar kito susijusio pažeidžiamumo vertinimo rezultatais arba atitinkamam sienos ruožui nustatytu kritiniu poveikio lygiu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/1896 35 straipsnio 1 dalies d punkte, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros vykdomasis direktorius pagal to reglamento 41 straipsnio 1 dalį teikia rekomendacijas bet kuriai susijusiai valstybei narei.

6 . Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių, kuriomis reglamentuojamas stebėjimas, įskaitant sienų stebėjimo standartų rengimą, visų pirma stebėjimo ir priežiūros technologijų naudojimą prie išorės sienų, atsižvelgiant į sienų rūšį, kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį nustatytą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius.“

7. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių, kuriomis reglamentuojamas stebėjimas, įskaitant sienų stebėjimo standartų rengimą, visų pirma stebėjimo ir priežiūros technologijų naudojimą prie išorės sienų, atsižvelgiant į sienų rūšį, kiekvienam išorės sienos ruožui pagal Reglamento (ES) 2019/1896 34 straipsnį nustatytą poveikio lygį ir kitus svarbius veiksnius.“

Paaiškinimas

Siūlomos sienos kontrolės stiprinimo priemonės turėtų būti taikomos tik kaip kraštutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai Europos Vadovų Taryba oficialiai pripažino, kad migrantais naudojamasi kaip įrankiais. Išbrauktame tekste, kuriame minima Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, pakartojamas tikslus Reglamento (ES) 2019/1896 41 straipsnio 1 dalies tekstas, todėl jis nereikalingas.

26 pakeitimas

1 straipsnio 5 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5)	23 straipsnis pakeičiamas taip:

5)	23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Viešųjų įgaliojimų vykdymas

Kontrolės prie vidaus sienų nebuvimas neturi įtakos:

a)	valstybių narių kompetentingų institucijų naudojimuisi policijos ar kitais viešaisiais įgaliojimais jų teritorijoje, įskaitant jų vidaus pasienio ruožus, kurie joms suteikti pagal nacionalinę teisę, jei naudojimasis tais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną.

a)	valstybių narių kompetentingų institucijų naudojimuisi policijos ar kitais viešaisiais įgaliojimais jų teritorijoje, įskaitant jų vidaus pasienio ruožus, kurie joms suteikti pagal nacionalinę teisę, jei naudojimasis tais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną.

Kompetentingų institucijų naudojimasis savo įgaliojimais visų pirma negali būti laikomas lygiaverčiu patikrinimams kertant sieną, jei priemonės:

i)	nėra skirtos sienų kontrolei;

ii)	yra pagrįstos bendra kompetentingų institucijų informacija ir patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, ir jomis visų pirma siekiama:

i)	nėra skirtos sienų kontrolei;

ii)	yra pagrįstos bendra kompetentingų institucijų informacija ir patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, ir jomis visų pirma siekiama:

—	kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

—	kovoti su neteisėtu gyvenimu arba buvimu šalyje, susijusiu su neteisėta migracija, arba

—	kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

—	kovoti su neteisėtu gyvenimu arba buvimu šalyje, susijusiu su neteisėta migracija, tačiau tokie tapatybės, pilietybės ir gyventojo statuso patikrinimai turi būti nesistemingi ir atliekami remiantis rizikos analize, arba

—	sustabdyti Europos ligų kontrolės centro nustatytos infekcinės ligos, galinčios sukelti epidemiją, plitimą;

—	sustabdyti Europos ligų kontrolės centro nustatytos infekcinės ligos, galinčios sukelti epidemiją, plitimą;

iii)	organizuojamos ir vykdomos taip, kad jas galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie išorės sienų, įskaitant atvejus, kai jos vykdomos transporto mazguose arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse ir kai jos yra grindžiamos rizikos analize;

iv)	yra vykdomos, kai tinkama, remiantis priežiūros ir stebėjimo technologijomis, paprastai naudojamomis teritorijoje, siekiant pašalinti grėsmes visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kaip nustatyta ii punkte;

iii)	organizuojamos ir vykdomos taip, kad jas galima aiškiai atskirti nuo sistemingų asmenų patikrinimų prie išorės sienų, įskaitant atvejus, kai jos vykdomos transporto mazguose arba tiesiogiai keleivinio transporto priemonėse ir kai jos yra grindžiamos rizikos analize;

iv)	yra vykdomos, kai tinkama, remiantis priežiūros ir stebėjimo technologijomis, paprastai naudojamomis teritorijoje, siekiant pašalinti grėsmes visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, kaip nustatyta ii punkte;

b)	valstybės narės galimybei atlikti asmenų saugumo patikrinimus, kuriuos transporto mazguose pagal kiekvienos valstybės narės teisę atlieka jų kompetentingos institucijos arba vežėjai, jei tokie patikrinimai atliekami ir valstybėje narėje keliaujantiems asmenims;

b)	valstybės narės galimybei atlikti asmenų saugumo patikrinimus, kuriuos transporto mazguose pagal kiekvienos valstybės narės teisę atlieka jų kompetentingos institucijos arba vežėjai, jei tokie patikrinimai atliekami ir valstybėje narėje keliaujantiems asmenims;

c)	valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus;

c)	valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus;

valstybės narės galimybei teisės aktuose numatyti trečiosios šalies piliečių prievolę pranešti apie savo buvimą jos teritorijoje pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 22 straipsnio nuostatas;

e)	asmenų, keliaujančių erdvėje be vidaus sienų kontrolės, patikrinimams saugumo tikslais atitinkamose duomenų bazėse, kuriuos kompetentingos institucijos gali atlikti pagal taikytiną teisę.“

e)	asmenų, keliaujančių erdvėje be vidaus sienų kontrolės, patikrinimams saugumo tikslais atitinkamose duomenų bazėse, kuriuos kompetentingos institucijos gali atlikti pagal taikytiną teisę.“

Paaiškinimas

Tekstas suderinamas su 20 konstatuojamosios dalies formuluote. Patikrinimai, kuriais kovojama su neteisėta migracija per sieną savaime yra patikrinimai, kuriais siekiama sienų kontrolės rezultato, todėl jie turi būti laikomi vidaus sienų kontrole. Papildymas yra nepagrįstas šiuo metu galiojančio Šengeno sienų kodekso 23 straipsnio išplėtimas. Erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas per vidaus sienas, sukūrimas yra vienas didžiausių Sąjungos laimėjimų. Atsižvelgiant į galimą tokių kraštutinių priemonių poveikį visiems asmenims, turintiems teisę judėti erdvėje be vidaus sienų kontrolės, reikėtų nustatyti tokių priemonių atnaujinimo sąlygas ir procedūras, kad būtų užtikrinta, jog jos bus pagrįstai taikomos išimtiniu atveju ir bus laikomasi proporcingumo principo.

27 pakeitimas

1 straipsnio 6 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

6)	Įterpiamas 23a straipsnis:

„23a straipsnis

Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo procedūra

1. Šis straipsnis taikomas trečiosios šalies piliečio sulaikymo netoli vidaus sienų atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	atitinkamas trečiosios šalies pilietis neatitinka arba nebeatitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų;

b)	trečiosios šalies piliečiui netaikoma 6 straipsnio 5 dalies a punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata;

c)	trečiosios šalies pilietis sulaikytas įgyvendinant tarpvalstybinį policijos operatyvinį bendradarbiavimą, visų pirma vykdant bendrą policijos patruliavimą;

remiantis informacija, kurią sulaikančiosios institucijos gali iš karto gauti, įskaitant atitinkamo asmens pareiškimus, pas jį rastus tapatybės, kelionės ar kitus dokumentus arba atitinkamose nacionalinėse ir Sąjungos duomenų bazėse atliktų paieškų rezultatus, yra aiškių požymių, kad trečiosios šalies pilietis atvyko tiesiogiai iš kitos valstybės narės.

2. Nustačiusios, kad atitinkamas trečiosios šalies pilietis neturi teisės pasilikti jos teritorijoje, valstybės narės kompetentingos institucijos gali nuspręsti nedelsiant perduoti tą asmenį valstybei narei, iš kurios jis atvyko arba siekė atvykti, XII priede nustatyta tvarka.

3. Jeigu valstybė narė taiko 2 dalyje nurodytą procedūrą, priimančioji valstybė narė XII priede nustatyta tvarka turi imtis visų būtinų priemonių atitinkamam trečiosios šalies piliečiui priimti.

4. Nuo [vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] ir vėliau kasmet valstybės narės pateikia Komisijai pagal XII priedo 3 punktą užregistruotus duomenis apie 1, 2 ir 3 dalių taikymą.“

Paaiškinimas

Kaip ir dėl 25–27 konstatuojamųjų dalių.

28 pakeitimas

1 straipsnio 8 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8)	25 straipsnis pakeičiamas taip:

8)	25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ar pratęsimo bendroji sistema

1. Erdvėje be vidaus sienų kontrolės iškilus didelei grėsmei valstybės narės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, ta valstybė narė išimties tvarka gali atnaujinti sienų kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose.

Gali būti laikoma, kad didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kyla konkrečiai dėl:

a)	veiklos, susijusios su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu;

a)	veiklos, susijusios su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu;

b)	didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų;

b)	didelio masto ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų;

c)	padėties, kuriai būdingas didelio masto neteisėtas trečiųjų šalių piliečių judėjimas tarp valstybių narių, keliantis pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui;

c)	didelio masto ar didelio dėmesio sulaukiančių tarptautinių renginių, pavyzdžiui, sporto, prekybos ar politinių renginių.

d)	didelio masto ar didelio dėmesio sulaukiančių tarptautinių renginių, pavyzdžiui, sporto, prekybos ar politinių renginių.

2. Sienų kontrolė pagal 25a ir 28 straipsnius gali būti įvesta tik tada, kai valstybė narė nustato, kad tokia priemonė yra būtina ir proporcinga atsižvelgiant į 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, o jei tokia kontrolė pratęsiama – ir į 26 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Sienų kontrolė taip pat gali būti atnaujinta pagal 29 straipsnį, atsižvelgiant į 30 straipsnyje nurodytus kriterijus.

Visais atvejais vidaus sienų kontrolė atnaujinama kaip kraštutinė priemonė. Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo mastas ir trukmė neviršija to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į nustatytą didelę grėsmę.

3. Jei ta pati grėsmė išlieka, vidaus sienų kontrolė gali būti pratęsta pagal 25a, 28 arba 29 straipsnius.

Laikoma, kad tokia pati grėsmė egzistuoja, jei valstybė narė sienų kontrolės pratęsimą grindžia išvada dėl besitęsiančios tos pačios grėsmės, dėl kurios pirmą kartą buvo atnaujinta sienų kontrolė.“

Paaiškinimas

C punkto įtraukimas prieštarauja 28 straipsnyje siūlomo specialaus mechanizmo logikai ir subsidiarumo principui. Padėtis, apibūdinama kaip didelio masto neteisėtas trečiųjų šalių piliečių judėjimas tarp valstybių narių, neturėtų būti įtraukta kaip kelianti rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, pateisinant atskirų valstybių narių vykdomą vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą, nes jos įtraukimas į bendrąją sistemą yra nesuderinamas su pasiūlymo tikslu ir jam prieštarauja, taip pat deramai nesilaikoma subsidiarumo principo. Citata, paimta iš paties pasiūlymo COM(2021) 891:

„Veiksmai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės srityje priskiriami pasidalijamajai ES ir valstybių narių kompetencijai pagal SESV 4 straipsnio 2 dalį. Todėl subsidiarumo principas taikomas pagal ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Sąjunga ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, o dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.

Taigi, šio pasiūlymo tikslų valstybės narės negali pačios deramai pasiekti ir tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Taip yra todėl, kad jie susiję su asmenų patikrinimais prie išorės sienų, kurie yra būtina erdvės be vidaus sienų kontrolės sąlyga. Be to, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir vienodas sąlygas naudotis laisvo judėjimo teise, reikia visoje Šengeno erdvėje laikytis nuoseklaus požiūrio į pasitikėjimą stiprinančias priemones prie išorės sienų, įskaitant nebūtinų kelionių į ES apribojimą ir atsaką į trečiųjų šalių valdžios institucijų naudojimąsi migrantais kaip įrankiais.

SESV 77 straipsnio 2 dalies e punktu užtikrinama, kad nebus jokios vidaus sienų kontrolės. Nors valstybės narės išlaiko teisę imtis veiksmų dėl vidaus saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių, taigi ir pasinaudoti SESV 72 straipsnyje įtvirtinta teise, net jei tai reiškia vidaus sienų kontrolės atnaujinimą, tokio laikino atnaujinimo taisyklės nustatytos Šengeno sienų kodekse, siekiant užtikrinti, kad jos būtų taikomos tik laikantis griežtų sąlygų. Todėl, norint kaip nors pakeisti šias vidaus sienų kontrolės atnaujinimo sąlygas, reikia priimti ES teisės aktus.

Veikdamos pavieniui valstybės narės negali deramai pasiekti tikslo sukurti Šengeno nenumatytų atvejų planą, įskaitant konkrečias priemones prie vidaus sienų, skirtas reaguoti į daugumai valstybių narių tuo pačiu metu kylančią grėsmę ir tuo pat metu sušvelninti neigiamą sienų kontrolės poveikį ten, kur ji tapo neišvengiama, todėl šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu.“

Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą 25 straipsnio 1 dalies c punktą padėtis siejama su judėjimu tarp valstybių narių, kuris iš tikrųjų gali daryti poveikį daugumai valstybių narių, tam, kad būtų laikomasi subsidiarumo principo, ją reikia nagrinėti Sąjungos lygmeniu, kaip siūloma 28 straipsnyje, ir jai turi būti taikomas Tarybos įgyvendinimo sprendimas.

Išbraukiama 3 dalis; žr. 34, 35 ir 45 konstatuojamųjų dalių keitimo paaiškinimą.

29 pakeitimas

1 straipsnio 9 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9)	Po 25 straipsnio įterpiamas naujas 25a straipsnis:

9)	Po 25 straipsnio įterpiamas naujas 25a straipsnis:

„25a straipsnis

Taikytina procedūra, kai reikia imtis veiksmų dėl nenumatytų arba numatomų įvykių

1. Kai dėl nenumatytos didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybėje narėje būtina nedelsiant imtis veiksmų, valstybė narė gali išimties tvarka nedelsdama atnaujinti vidaus sienų kontrolę.

2. Atnaujindama sienų kontrolę pagal 1 dalį, valstybė narė tuo pat metu praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 27 straipsnio 1 dalį.

3. Pagal 1 dalį vidaus sienų kontrolė gali būti nedelsiant atnaujinta ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Jei didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgiau nei minėtą laikotarpį, valstybė narė gali pratęsti vidaus sienų kontrolę papildomiems laikotarpiams, tačiau bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių.

4. Jei valstybėje narėje numatoma didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, valstybė narė apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pagal 27 straipsnio 1 dalį, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo arba likus trumpesniam laikotarpiui, jei aplinkybės, dėl kurių reikia atnaujinti vidaus sienų kontrolę, paaiškėjo likus mažiau nei keturioms savaitėms iki planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo.

5. Taikant 4 dalį ir nedarant poveikio 27a straipsnio 4 daliai, vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Jei didelė grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgiau nei minėtą laikotarpį, valstybė narė gali pratęsti vidaus sienų kontrolę ne ilgesniems nei 6 mėnesių laikotarpiams, kurie gali būti pratęsti.

5. Pagal 4 dalį vidaus sienų kontrolė gali būti nedelsiant atnaujinta ne ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Jei nauja grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kyla ir po minėto laikotarpio, valstybė narė gali pratęsti vidaus sienų kontrolę ne ilgesniems nei 6 mėnesių laikotarpiams, kurie gali būti pratęsti.

Apie bet kokį pratęsimą pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 27 straipsnį ir laikantis 4 dalyje nurodytų terminų. Atsižvelgiant į 27a straipsnio 5 dalį, vidaus sienų kontrolės trukmė neviršija dvejų metų.

Apie bet kokį pratęsimą pranešama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pagal 27 straipsnį ir laikantis 4 dalyje nurodytų terminų. Vidaus sienų kontrolės trukmė neviršija dvejų metų.

6. Į 5 dalyje nurodytą laikotarpį ne įtraukiami 3 dalyje nurodyti laikotarpiai.“

6. Į 5 dalyje nurodytą laikotarpį įtraukiami 3 dalyje nurodyti laikotarpiai.“

Paaiškinimas

Vidaus sienų kontrolė neturėtų viršyti iš viso 24 mėnesių. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu (sujungtos bylos C-368/20 ir C-369/20), Šengeno sienų kodeksas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę remiantis šio kodekso 25 ir 27 straipsniais, kai šio atnaujinimo trukmė viršija 25 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalų bendrą šešių mėnesių laikotarpį ir nėra jokios naujos grėsmės, kuri pateisintų 25 straipsnyje pakartotinį nustatytų laikotarpių taikymą.

30 pakeitimas

1 straipsnio 10 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10)	26 straipsnis pakeičiamas taip:

10)	26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir pratęsimo kriterijai

1. Siekdama nustatyti, ar vidaus sienų kontrolės atnaujinimas yra būtinas ir proporcingas pagal 25 straipsnį, valstybė narė visų pirma įvertina:

a)	vidaus sienų kontrolės atnaujinimo priemonės tinkamumą, atsižvelgiant į nustatytos didelės grėsmės pobūdį ir visų pirma į tai, ar atnaujinus vidaus sienų kontrolę gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

a)	alternatyvių priemonių taikymą, pavyzdžiui, proporcingų patikrinimų vykdymą teisėtai naudojantis įgaliojimais, kaip nurodyta 23 straipsnio a punkte;

b)	tikėtiną tokios priemonės poveikį:

b)	vidaus sienų kontrolės atnaujinimo priemonės tinkamumą, atsižvelgiant į nustatytos didelės grėsmės pobūdį ir visų pirma į tai, ar atnaujinus vidaus sienų kontrolę gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

—	laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir

—	pasienio regionų veikimui, atsižvelgiant į tvirtus jų socialinius ir ekonominius ryšius.

c)	tikėtiną tokios priemonės poveikį:

—	laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir

—	pasienio regionų veikimui, atsižvelgiant į tvirtus jų socialinius ir ekonominius ryšius.

2. Jei valstybė narė nusprendžia pratęsti vidaus sienų kontrolę pagal 25a straipsnio 5 dalį, ji taip pat išsamiai įvertina, ar tikslų, kurių siekiama pratęsiant vidaus sienų kontrolę, galima būtų pasiekti:

a)	pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, proporcingais patikrinimais, vykdomais teisėtai naudojantis įgaliojimais, kaip nurodyta 23 straipsnio a punkte;

a)	pasinaudojant alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, proporcingais patikrinimais, vykdomais teisėtai naudojantis įgaliojimais, kaip nurodyta 23 straipsnio a punkte;

b)	taikant 23a straipsnyje nurodytą procedūrą;

b)	panaudojant Sąjungos teisėje numatytus policijos bendradarbiavimo būdus, įskaitant bendrą patruliavimą, bendras operacijas, jungtines tyrimų grupes, persekiojimą kertant sieną arba sekimą kertant sieną.

c)	panaudojant Sąjungos teisėje numatytus policijos bendradarbiavimo būdus, įskaitant bendrą patruliavimą, bendras operacijas, jungtines tyrimų grupes, persekiojimą kertant sieną arba sekimą kertant sieną.

3. Jei vidaus sienų kontrolė atnaujinama arba pratęsiama, atitinkamos valstybės narės prireikus užtikrina, kad kartu būtų taikomos tinkamos priemonės, kuriomis būtų sušvelnintas sienų kontrolės atnaujinimo poveikis asmenims ir prekių gabenimui, ypatingą dėmesį skiriant pasienio regionams.“

Paaiškinimas

Kad būtų pasiekti pasiūlymo tikslai, labai svarbu, kad alternatyvios priemonės būtų svarstomos prieš atnaujinant sienų kontrolę, o ne tik jos pratęsimo etape.

Kadangi 23a straipsnį siūloma išbraukti, todėl formuluotę taip pat reikia išbraukti iš 26 straipsnio.

31 pakeitimas

1 straipsnio 11 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

11)	27 straipsnis pakeičiamas taip:

11)	27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Pranešimas apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą ir rizikos vertinimas

1. Valstybių narių pranešimuose apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą pateikiama ši informacija:

a)	siūlomo atnaujinimo priežastys, įskaitant visus svarbius duomenis apie įvykius, dėl kurių kilo didelė grėsmė valstybės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

a)	siūlomo atnaujinimo priežastys, įskaitant visus svarbius duomenis apie įvykius, dėl kurių kilo didelė grėsmė valstybės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui , ir priežastys, kodėl netiko alternatyvios priemonės ;

b)	siūlomo atnaujinimo ar pratęsimo mastas, nurodant, kuriame konkrečiame vidaus sienos ruože ar ruožuose turi būti atnaujinta arba pratęsta sienų kontrolė;

b)	siūlomo atnaujinimo ar pratęsimo mastas, nurodant, kuriame konkrečiame vidaus sienos ruože ar ruožuose turi būti atnaujinta arba pratęsta sienų kontrolė;

c)	nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimai;

c)	nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimai;

d)	planuojamo atnaujinimo ar pratęsimo data ir trukmė;

d)	planuojamo atnaujinimo ar pratęsimo data ir trukmė;

e)	26 straipsnio 1 dalyje, o pratęsimo atveju – 26 straipsnio 2 dalyje nurodyti argumentai dėl būtinumo ir proporcingumo;

e)	26 straipsnio 1 dalyje, o pratęsimo atveju – 26 straipsnio 2 dalyje nurodyti argumentai dėl būtinumo ir proporcingumo;

f)	atitinkamais atvejais priemonės, kurių turi imtis kitos valstybės narės.

f)	atitinkamais atvejais priemonės, kurių turi imtis kitos valstybės narės.

Pranešimą gali kartu pateikti dvi ar daugiau valstybių narių.

Pranešimas pateikiamas naudojant šabloną, kurį įgyvendinimo aktu nustato Komisija ir kuris turi būti paskelbtas internete. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pranešimas pateikiamas naudojant šabloną, kurį įgyvendinimo aktu nustato Komisija ir kuris turi būti paskelbtas internete. Šablone turėtų būti nurodyta valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, pozicija. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jeigu sienų kontrolė vykdoma šešis mėnesius pagal 25a straipsnio 4 dalį, į bet kokį paskesnį pranešimą dėl tokios kontrolės pratęsimo įtraukiamas rizikos vertinimas. Rizikos vertinime nurodomas nustatytos didelės grėsmės mastas ir tikėtina raida, įskaitant tai, kiek laiko turėtų išlikti nustatyta didelė grėsmė ir kurie vidaus sienų ruožai gali būti paveikti, taip pat pateikiama informacija apie koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis, kurioms tokios priemonės daro arba gali daryti poveikį.

2. Jeigu sienų kontrolė vykdoma šešis mėnesius pagal 25a straipsnio 4 dalį, į bet kokį paskesnį pranešimą dėl tokios kontrolės pratęsimo įtraukiamas rizikos vertinimas. Rizikos vertinime nurodomas nustatytos didelės grėsmės mastas ir tikėtina raida, įskaitant tai, kiek laiko turėtų išlikti nustatyta didelė grėsmė ir kurie vidaus sienų ruožai gali būti paveikti, taip pat pateikiama informacija apie koordinavimo priemones, taikomas su kitomis valstybėmis narėmis ir pasienio regionais , kuriems tokios priemonės daro arba gali daryti poveikį.

3. Jei sienų kontrolės atnaujinimas arba pratęsimas yra susijęs su 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu didelio masto neteisėtu judėjimu, rizikos vertinime taip pat pateikiama informacija apie tokio neteisėto judėjimo mastą ir tendencijas, įskaitant visą informaciją, gautą iš atitinkamų ES agentūrų pagal jų atitinkamus įgaliojimus, ir atitinkamų informacinių sistemų duomenų analizę.

4. Komisijos prašymu atitinkama valstybė narė pateikia visą papildomą informaciją, įskaitant informaciją apie koordinavimo priemones, taikomas su valstybėmis narėmis, kurioms turi poveikį planuojamas vidaus sienų kontrolės pratęsimas, taip pat papildomą informaciją, reikalingą galimam 23 ir 23a straipsniuose nurodytų priemonių naudojimui įvertinti.

5. Valstybės narės, teikdamos pranešimą pagal 1 ar 2 dalį, prireikus ir laikydamosi nacionalinės teisės, gali nuspręsti įslaptinti visą pateiktą informaciją ar jos dalį.

Toks įslaptinimas neužkerta kelio kitoms valstybėms narėms, kurioms daro poveikį laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, atitinkamais ir saugiais policijos bendradarbiavimo kanalais gauti informaciją.“

Paaiškinimas

Suderinama su ankstesniu pakeitimu.

32 pakeitimas

1 straipsnio 12 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

12)	Įterpiamas 27a straipsnis:

12)	Įterpiamas 27a straipsnis:

„27a straipsnis

Konsultacijos su valstybėmis narėmis ir Komisijos nuomonė

1. Gavusi pagal 27 straipsnio 1 dalį pateiktus pranešimus, Komisija prireikus gali nustatyti konsultacijų procesą, įskaitant bendrus valstybės narės, planuojančios atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, ir kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tokios priemonės daro tiesioginį poveikį, ir atitinkamų Sąjungos agentūrų posėdžius.

1. Gavusi pagal 27 straipsnio 1 dalį pateiktus pranešimus, Komisija prireikus nustato konsultacijų procesą, įskaitant bendrus valstybės narės, planuojančios atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, ir kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tokios priemonės daro tiesioginį poveikį, ir Europos Parlamento, Europos regionų komiteto ir atitinkamų Sąjungos agentūrų posėdžius.

Konsultacijos visų pirma turi būti susijusios su nustatyta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, numatomo sienų kontrolės atnaujinimo svarba, atsižvelgiant į alternatyvių priemonių tinkamumą, taip pat su valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo atnaujinant sienų kontrolę užtikrinimo būdais.

Vidaus sienų kontrolę atnaujinti arba pratęsti planuojanti valstybė narė, vykdydama vidaus sienų kontrolę, kuo labiau atsižvelgia į tokių konsultacijų rezultatus.

2. Gavusios pranešimus apie vidaus sienų kontrolės atnaujinimą arba pratęsimą, Komisija arba bet kuri kita valstybė narė, nedarant poveikio SESV 72 straipsniui, gali pateikti nuomonę, jei, remiantis pranešime ir rizikos vertinime pateikta informacija, kai tinkama, arba bet kokia papildoma informacija, joms kyla abejonių dėl planuojamo vidaus sienų kontrolės atnaujinimo arba pratęsimo būtinumo ar proporcingumo.

3. Gavusi pranešimus apie vidaus sienų kontrolės pratęsimą pagal 25a straipsnio 4 dalį, dėl kurio vidaus sienų kontrolės pratęsimo bendras laikotarpis siekia aštuoniolika mėnesių, Komisija pateikia nuomonę dėl tokios vidaus sienų kontrolės būtinumo ir proporcingumo.

3. Gavusi pranešimus apie vidaus sienų kontrolės pratęsimą pagal 25a straipsnio 4 dalį, dėl kurio vidaus sienų kontrolės pratęsimo bendras laikotarpis siekia dvylika mėnesių, Komisija pateikia nuomonę dėl tokios vidaus sienų kontrolės būtinumo ir proporcingumo. Šioje nuomonėje taip pat turėtų būti atsižvelgta į pranešime pateiktą susijusios valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, poziciją.

4. Kai pateikiama 2 arba 3 dalyje nurodyta nuomonė, Komisija gali nustatyti konsultacijų procesą nuomonei aptarti su valstybėmis narėmis. Komisija tokį procesą pradeda, jei Komisija arba valstybė narė pateikia nuomonę, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl atnaujintos vidaus sienų kontrolės būtinumo ar proporcingumo.

4. Kai pateikiama 2 arba 3 dalyje nurodyta nuomonė, Komisija nustato konsultacijų procesą nuomonei aptarti su valstybėmis narėmis. Komisija tokį procesą pradeda, jei Komisija arba valstybė narė pateikia nuomonę, kurioje išreiškiamas susirūpinimas dėl atnaujintos vidaus sienų kontrolės būtinumo ar proporcingumo.

5. Jei valstybė narė mano, kad esama išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tolesnį vidaus sienų kontrolės poreikį, viršijant 25 straipsnio 5 dalyje nurodytą maksimalų laikotarpį, ji informuoja Komisiją pagal 27 straipsnio 2 dalį. Naujame valstybės narės pranešime pagrindžiama besitęsianti grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, pateiktą pagal 3 dalį. Komisija pateikia papildomą nuomonę.“

5. Jei valstybė narė mano, kad esama išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tolesnį vidaus sienų kontrolės poreikį, viršijant 25a straipsnio 5 dalyje nurodytą maksimalų laikotarpį, ji informuoja Komisiją pagal 27 straipsnio 2 dalį. Naujame valstybės narės pranešime pagrindžiama besitęsianti grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, atsižvelgiant į Komisijos nuomonę, pateiktą pagal 3 dalį. Komisija pateikia papildomą nuomonę.“

Paaiškinimas

Labai svarbu, kad Europos Komisija skubiai įvertintų, ar būtina ir proporcinga pratęsti vidaus sienų kontrolę, ir kad jos rekomendacijose būtų atsižvelgta į susijusios valdžios institucijos arba institucijų, valdančių administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą yra laikomos pasienio regionais, poziciją. Šiame procese turėtų būti konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir Europos regionų komitetu. Be to, nuoroda į vidaus sienų kontrolės pratęsimą pateikiama 25a straipsnio 5 dalyje ir tai reikėtų ištaisyti.

33 pakeitimas

1 straipsnio 13 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

13)	28 straipsnis pakeičiamas taip:

13)	28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Konkretus mechanizmas, kai dėl didelės grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui kyla pavojus bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui

1. Jei Komisija nustato, kad ta pati didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai daro poveikį daugumai valstybių narių ir kelia pavojų bendram erdvės be vidaus sienų veikimui, ji gali pateikti pasiūlymą Tarybai priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo valstybėms narėms leidžiama atnaujinti sienų kontrolę, jei 23 ir 23a straipsniuose nurodytų priemonių nepakanka grėsmei pašalinti.

1. Jei Komisija nustato, kad ta pati didelė grėsmė vidaus saugumui ar viešajai tvarkai daro poveikį daugumai valstybių narių ir kelia pavojų bendram erdvės be vidaus sienų veikimui, ji gali pateikti pasiūlymą Tarybai priimti įgyvendinimo sprendimą, kuriuo valstybėms narėms leidžiama atnaujinti sienų kontrolę, jei 23 straipsnyje nurodytų priemonių nepakanka grėsmei pašalinti.

2. Sprendimas apima ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį ir, Komisijai pasiūlius, gali būti pratęstas tolesniems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams, kol grėsmė išlieka, atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2. Sprendimas apima ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį ir , jei grėsmė išlieka, Komisijai pasiūlius, gali būti pratęstas tolesniems ne ilgesniems kaip šešių mėnesių laikotarpiams, iš viso iki 24 mėnesių, atsižvelgiant į 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

3. Kai valstybės narės atnaujina arba pratęsia sienų kontrolę dėl 1 dalyje nurodytos grėsmės, ši kontrolė nuo Tarybos sprendimo įsigaliojimo dienos grindžiama šiuo sprendimu.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame Tarybos sprendime taip pat nurodomos tinkamos poveikio švelninimo priemonės, kurios nustatomos nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, siekiant kuo labiau sumažinti sienų kontrolės atnaujinimo poveikį.

5. Komisija įvertina nustatytos grėsmės raidą ir priemonių, taikomų pagal 1 dalyje nurodytą Tarybos sprendimą, poveikį, kad įvertintų, ar priemonės tebėra pagrįstos.

6. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms Taryboje apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 1 dalyje nurodytą sprendimą.

7. Komisija gali paskelbti rekomendaciją, kurioje nurodomos kitos 23 ir 23a straipsniuose minimos priemonės, galinčios papildyti vidaus sienų kontrolę arba būti tinkamesnės siekiant pašalinti nustatytą grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, minimą 1 dalyje.“

7. Komisija gali paskelbti rekomendaciją, kurioje nurodomos kitos 23 straipsnyje minimos priemonės, galinčios papildyti vidaus sienų kontrolę arba būti tinkamesnės siekiant pašalinti nustatytą grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, minimą 1 dalyje. Tokioje rekomendacijoje taip pat turėtų būti atsižvelgta į susijusios valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, poziciją.“

Paaiškinimas

Norima užtikrinti, kad bus atsižvelgta į pasienio regionų vietos ir regionų valdžios institucijų poziciją ir laikomasi pasiūlyme išdėstytų nuostatų; nustatant vienodą ataskaitos formą turėtų būti įtrauktas skyrius, skirtas susijusios valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, pozicijai. Be to, būtina nustatyti leistiną ilgiausią trukmę, siekiant išvengti praktiškai nuolatinės vidaus sienų kontrolės.

34 pakeitimas

1 straipsnio 14 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

14)	31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)	31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	31 straipsnis tampa 1 dalimi;

a)	31 straipsnis tampa 1 dalimi;

b)	įterpiama ši 2 dalis:

b)	įterpiama ši 2 dalis:

„2. Kai valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie sienų kontrolės atnaujinimą pagal 27 straipsnio 1 dalį, ji tuo pačiu metu pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šią informaciją:

a)	išsamią informaciją apie vidaus sienas, prie kurių bus atnaujinta sienų kontrolė;

b)	siūlomo atnaujinimo priežastis;

c)	nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimai;

d)	planuojamo atnaujinimo datą ir trukmę;

e)	atitinkamais atvejais priemones, kurių turi imtis kita valstybė narė.

a)	išsamią informaciją apie vidaus sienas, prie kurių bus atnaujinta sienų kontrolė;

b)	siūlomo atnaujinimo priežastis;

c)	nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimai;

d)	planuojamo atnaujinimo datą ir trukmę;

e)	atitinkamais atvejais priemones, kurių turi imtis kita valstybė narė.

3. Valstybės narės gali įslaptinti teikiamą informaciją pagal 27 straipsnio 4 dalį.

Valstybės narės neprivalo pateikti visos 2 dalyje nurodytos informacijos tais atvejais, kai tai pateisinama dėl visuomenės saugumo.

Valstybės narės neprivalo pateikti visos 2 dalyje nurodytos informacijos tais išskirtiniais atvejais, kai tai pateisinama dėl rimtų visuomenės saugumo priežasčių.

Toks informacijos įslaptinimas nedaro poveikio Komisijos turimai galimybei pateikti šią informaciją Europos Parlamentui. Pagal šį straipsnį Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas ir tvarkymas turi atitikti įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisykles, kurios taikomos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.“

Paaiškinimas

Su skaidrumu susijusios išimtys turėtų būti taikomos kiek galima rečiau.

35 pakeitimas

1 straipsnio 15 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

15)	33 straipsnis pakeičiamas taip:

15)	33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaita

Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitos

1. Per keturias savaites nuo vidaus sienų kontrolės panaikinimo vidaus sienų kontrolę vykdžiusios valstybės narės pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir, jei taikytina, pratęsimo ataskaitą .

1. Kas keturias savaites, kai vykdoma sienų kontrolė prie vidaus sienų, ir per keturias savaites nuo vidaus sienų kontrolės panaikinimo vidaus sienų kontrolę vykdančios valstybės narės pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir, jei taikytina, pratęsimo ataskaitas .

2. Nedarant poveikio 1 daliai, kai sienų kontrolė pratęsiama pagal 25a straipsnio 5 dalį, atitinkama valstybė narė, pasibaigus dvylikai mėnesių ir vėliau – kas dvylika mėnesių , jei sienų kontrolė tęsiama išimties tvarka, pateikia ataskaitą.

2. Nedarant poveikio 1 daliai, kai sienų kontrolė pratęsiama pagal 25a straipsnio 5 dalį, atitinkama valstybė narė, pasibaigus dvylikai mėnesių, jei sienų kontrolė tęsiama išimties tvarka, pateikia ataskaitą.

3. Ataskaitoje visų pirma pateikiamas sienų kontrolės būtinumo ir 26 straipsnyje nurodytų kriterijų laikymosi, patikrinimų vykdymo, praktinio bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, dėl to atsiradusio poveikio asmenų judėjimui, visų pirma pasienio regionuose, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumo pradinis ir tolesnis įvertinimas, įskaitant sienų kontrolės atnaujinimo proporcingumo ex post įvertinimą.

3. Ataskaitose visų pirma pateikiamas sienų kontrolės būtinumo ir 26 straipsnyje nurodytų kriterijų laikymosi, patikrinimų vykdymo, praktinio bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, dėl to atsiradusio poveikio asmenų judėjimui, visų pirma pasienio regionuose, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumo pradinis ir tolesnis įvertinimas, įskaitant atliekamą sienų kontrolės atnaujinimo proporcingumo įvertinimą.

4. Komisija patvirtina vienodą tokios ataskaitos formą ir paskelbia ją internete.

4. Komisija patvirtina vienodą tokių ataskaitų formą ir paskelbia ją internete. Į ataskaitą turėtų būti įtrauktas skyrius, skirtas susijusios valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines teritorijas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, pozicijai.

5. Komisija gali paskelbti nuomonę dėl to laikino vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolės atnaujinimo ex post įvertinimo.

5. Komisija paskelbia nuomonę dėl to atliekamo laikino vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolės atnaujinimo įvertinimo.

6. Komisija bent kartą per metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą (toliau – Šengeno erdvės padėties ataskaita). Ataskaitoje pateikiamas visų atitinkamais metais priimtų sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę sąrašas. Joje taip pat pateikiama informacija apie tendencijas Šengeno erdvėje, susijusias su neleistinu trečiųjų šalių piliečių judėjimu, atsižvelgiant į atitinkamų Sąjungos agentūrų turimą informaciją, atitinkamų informacinių sistemų duomenų analizę ir sienų kontrolės atnaujinimo toje ataskaitoje apžvelgiamu laikotarpiu būtinumo ir proporcingumo vertinimą.“

Paaiškinimas

Atnaujintos vidaus sienų kontrolės būtinumas ir proporcingumas turėtų būti reguliariai vertinamas ir Komisija privalo juos įvertinti kontrolės metu ir po jos.

Kadangi vidaus sienų kontrolė turėtų būti vykdoma tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ji turėtų būti kraštutinė priemonė, tik pradėjus taikyti tokias priemones, jos turėtų būti atidžiai stebimos ir vertinamos. Šiuo atveju siūlomas keturių savaičių laikotarpis dera su numatytu post factum ataskaitų teikimo laikotarpiu.

36 pakeitimas

1 straipsnio 19 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

19)	Įterpiamas naujas XII priedas: „XII PRIEDAS A DALIS Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo procedūra [1.– 7.] B DALIS Prie vidaus sienų sulaikytų asmenų perdavimo standartinis blankas (…)“

Paaiškinimas

Kadangi siūloma išbraukti 23a straipsnį, XII priedą taip pat reikia išbraukti.

37 pakeitimas

2 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės gali nepriimti sprendimo grąžinti jų teritorijoje neteisėtai esantį trečiosios šalies pilietį, jei atitinkamą trečiosios šalies pilietį kita valstybė narė priima atgal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (*1) 23a straipsnyje nustatyta tvarka arba pagal dvišalius susitarimus ar nuostatas.

Valstybė narė, kuri priėmė atitinkamą trečiosios šalies pilietį pagal pirmą pastraipą, priima sprendimą grąžinti pagal 1 dalį. Tokiais atvejais pirmoje pastraipoje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata netaikoma.

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie visus galiojančius, iš dalies pakeistus ar naujus dvišalius susitarimus ar nuostatas.“

Paaiškinimas

Kadangi siūloma išbraukti 23a straipsnį, dėl Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 3 dalies pasiūlyti pakeitimai taip pat turi būti išbraukti. Taikomas pasiūlymo išbraukti 25 ir 26 konstatuojamąsias dalis paaiškinimas. Be to, didelio masto priklausomybė nuo dvišalių valstybių narių tarpusavio susitarimų, kurių reikėtų norint vykdyti tokį perdavimą, gali pakenkti Europos solidarumui. Remiantis Europos Sąjungos Tarybos Teisės tarnybos nuomone (dok. 6357/21, 2021 2 19), kurioje išsamiai paaiškinta Šengeno ir Dublino acquis„kintamoji geometrija“, kiek tai susiję su pasiūlymais pagal naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą, su grąžinimu susijusios nuostatos galėtų būti vėl įtrauktos į pasiūlymą dėl Grąžinimo direktyvos išdėstymo nauja redakcija (kaip 2018 m. pasiūlė Komisija; Taryba šiuo metu vis dar svarsto šį pasiūlymą). Kita vertus, tokios nuostatos galėtų būti įtrauktos į pasiūlymą iš dalies pakeisti Grąžinimo direktyvą. Grąžinimo direktyvos pakeitimo įtraukimas persvarstant Šengeno sienų kodeksą neatitinka Europos Komisijos įsipareigojimo siekti geresnio reglamentavimo.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą tiek dėl siūlomų vienodai taikomų priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti išorės sienas, tiek dėl naujai apibrėžtų vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ir pratęsimo kriterijų ir apsaugos procedūrų, ypač dėl to, kad tuo pripažįstama tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarba;

palankiai vertina 2021 m. lapkričio 23 d. priimtą bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Reagavimas į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų“, kuriame, kaip ir atnaujintame ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plane (2021–2025 m.) (6), pirmą kartą nagrinėjamas naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškinys;

pritaria, kad reikia geriau veikiančios Šengeno erdvės sistemos, pagal kurią išorės sienų kontrolė atitiktų visų valstybių narių interesus; pripažįsta, kad veiksminga ES išorės sienų kontrolė yra svarbi ir neatsiejama visapusiškos ES migracijos politikos dalis;

pabrėžia, kad siūloma Šengeno sienų kodekse pateiktos naudojimosi migrantais kaip įrankiais koncepcijos apibrėžtis yra pernelyg plati ir neaiški, taip paliekama erdvė klaidingam aiškinimui, todėl gali būti nepakankamai pagrįstu būdu nukrypstama nuo minimalių standartų, užtikrinamų bendromis tarptautinės apsaugos taisyklėmis; pažymi, kad prie pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime neatsižvelgiama į naudojimąsi neteisėtais migrantais kaip įrankiais, kuris vyko prie sausumos sienų su Baltarusija vasarą, t. y. užbaigus su šiuo dokumentu susijusį darbą“ (7). Todėl pridedamas poveikio vertinimas yra neišsamus ir nepakankamai padeda užtikrinti, kad gautas pasiūlymas atitiktų norimą geresnio reglamentavimo gairių tikslą, t. y. teikti visą politikos naudą mažiausiomis sąnaudomis, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų (8);

pabrėžia, kad papildomos ir prevencinės politikos priemonės taip pat turėtų būti nukreiptos į migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, kilmės šalis ir trečiųjų šalių Vyriausybes, atsakingas už naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, siekiant išvengti, kad nebūtų tiesiog baudžiami asmenys, kurie tampa tokių veiksmų aukomis; nors migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, humanitariniai poreikiai turėtų išlikti prioritetu, sankcijos ir kitos ribojamosios priemonės turėtų būti taikomos tiems, kurie dalyvauja naudojimosi migrantais kaip įrankiais režimo, kuriuo sudaromos palankesnės sąlygos neteisėtai kirsti Sąjungos išorės sienas, veikloje arba prie jos prisideda, taip pat tiems, kurie neteisėtai gabena migrantus, piktnaudžiauja žmogaus teisėmis, arba tiems, kurie kitaip dalyvauja prekyboje žmonėmis;

pažymi, kad Reglamente dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais keliami klausimai dėl jo atitikties ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytam proporcingumo principui, pagal kurį Sąjungos veiksmų turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Esama pavojaus, kad pasiūlymas sudarys sąlygas taikyti nuo vienodos ES prieglobsčio teisės nukrypti leidžiančias nuostatas ir viršys tai, kas būtina siekiant ES užsienio ir saugumo politikos tikslo neleisti trečiajai šaliai naudotis migrantais kaip įrankiais;

ragina Europos Komisiją nuodugniai persvarstyti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje (Reglamentas dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais) (9), atsižvelgiant į geresnio reglamentavimo gaires ir geros teisėkūros principus, ir atitinkamai peržiūrėti savo pasiūlymą dėl peržiūrėto Šengeno sienų kodekso, atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus pagal ES sutarties 5 straipsnį. Kadangi siūlomas Reglamentas dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais priklauso nuo kitų pasiūlymų pagal naują migracijos ir prieglobsčio paktą priėmimo, be to, prie jo nepridedamas poveikio vertinimas, Komitetas nesiūlo jokių pirmiau minėto pasiūlymo dėl reglamento teisės aktų pakeitimų;

atkreipia dėmesį į tai, kad leidžiant pavienėms valstybėms narėms nukrypti nuo vienodo ES prieglobsčio teisės taikymo, Reglamentu dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais gali būti pažeidžiamas tikrasis siūlomo naujo migracijos ir prieglobsčio pakto tikslas – sukurti nuoseklią, vienodą ir integruotą bendrą Europos prieglobsčio sistemą, kurią galima tinkamai pasiekti tik Sąjungos lygmeniu. Visų pirma Komitetas labai skeptiškai vertina siūlomas laikinąsias priemones, nes jos neatitinka apsaugos, suteikiamos pagal ES pagrindinių teisių chartiją, kuria užtikrinama apsauga nuo grąžinimo, galimybė veiksmingai pasinaudoti statuso nustatymo procedūra, teisė į prieglobstį, teisė į laisvę, teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisė į orumą;

atkreipia dėmesį į savo nuomonę dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto (10) ir savo prieštaravimą nereikalingam pasienio procedūrų dėl prieglobsčio pratęsimui, kuris pagal siūlomą Reglamentą dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais netgi būtų išplėstas kartu su kitais apribojimais, o dėl to būtų dar sunkiau pasinaudoti teise į prieglobstį;

10.

todėl ragina atsargiai vertinti įvairias galimybes taikyti pagreitintą pasienio procedūrą neatsižvelgiant į asmenines aplinkybes, išskyrus konkrečias sveikatos problemas; šiuo atžvilgiu įspėja, kad valstybėms narėms suteikiamas pernelyg ilgas prieglobsčio prašymo registravimo ir leidimo atvykti į jų teritoriją laikotarpis, dėl kurio gali būti ilgam atimta laisvė ir tai prilygtų neteisėtam de facto sulaikymui prie išorės sienų;

11.

taip pat apgailestauja, kad atsisakius automatinio apeliacinių skundų stabdomojo poveikio pagal „neatidėliotiną migracijos ir prieglobsčio valdymo procedūrą“ ir iki minimumo sumažinus priėmimo standartus (o tai pasiūlyme nėra išsamiau apibrėžta) gali būti neįmanoma patenkinti konkrečių prieglobsčio prašytojų poreikių;

12.

pabrėžia tai, kad pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl laikinųjų priemonių, kurias Latvija, Lietuva ir Lenkija gali taikyti susidarius nepaprastajai padėčiai, atsispindintis siūlomame Reglamente dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais, Tarybos derybose taip pat nepajudėjo į priekį; nurodo, kad remiantis galiojančia teisine sistema, valstybės narės jau dabar gali lanksčiai reaguoti į besikeičiančią padėtį pasienyje;

13.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. vasario mėn. prasidėjusi Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą ir vėliau kilęs masinis ukrainiečių ir Ukrainoje gyvenančių žmonių išvykimas parodė veiksmingo ir humaniško ES išorės sienų valdymo svarbą. Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija susidūrė su dideliais sunkumais, susijusiais su, pirma, saugumo prie sienos palaikymu ir, antra, šimtų tūkstančių Ukrainą palikusių žmonių, ieškančių prieglobsčio ES valstybėse narėse, migracija. Ginkluotas konfliktas Ukrainoje taip pat parodė didelę tarpvalstybinio bendradarbiavimo ES viduje ir už jos ribų svarbą, ypač teikiant humanitarinę pagalbą;

14.

palankiai vertina tai, kad valstybės narės išliko vieningos ir pradėjo taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą Ukrainos pabėgėlių labui, o ne taiko nuo prieglobsčio teisės standartų nukrypti leidžiančias nuostatas, kaip tai būtų, jei būtų taikomas Reglamentas dėl naudojimosi migrantais kaip įrankiais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į sudėtingą padėtį, reikia laikytis koordinuoto požiūrio, kuriuo būtų gerbiamos žmogaus teisės bei teisė į prieglobstį ir kuris būtų grindžiamas solidarumu ir sąžiningu atsakomybės pasidalijimu su valstybėmis narėmis ir regionais, kuriems ši padėtis daro didžiausią poveikį; didžiuojasi tuo, kad dabartinis atsakas yra grindžiamas Vyriausybių, taip pat ir piliečių solidarumu;

15.

sutinka, kad vidaus sienų kontrolė visada turėtų būti kraštutinė priemonė, ir pabrėžia, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas kelia didelį pavojų kaimyninių regionų gebėjimui bendradarbiauti tarpusavyje ir daro didelį poveikį regionų ekonomikai;

16.

pabrėžia, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra Europos integracijos projekto pagrindas ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų. Būtent pasienyje piliečiams tampa akivaizdi Europos integracijos nauda. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas skatina regionų gyventojų ryšius, stimuliuoja vystymąsi ir tiesiogiai gerina vietos bendruomenių gyvenimo kokybę;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemija buvo viena iš didžiausių tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūčių per pastaruosius dešimtmečius, tačiau net ir prieš pandemiją nemažai pasienio regionų turėjo įveikti įvairias specifines regionines kliūtis, pavyzdžiui, tarpvalstybinio transporto ir junglumo, o biurokratinės kliūtys buvo didžiausi sunkumai, kuriuos jų teritorijoje patyrė gyventojai ir įmonės;

18.

palankiai vertina patvirtinimą, kad kontrolės prie vidaus sienų nebuvimas nedaro poveikio naudojimuisi policijos ar kitais viešaisiais įgaliojimais, nes nedaromas poveikis, lygiavertis patikrinimams kertant sieną;

19.

palankiai vertina griežtesnius laikinos kontrolės kertant vidaus sienas atnaujinimo ir pratęsimo kriterijus, ypač reikalavimą atsižvelgti į galimą jų poveikį pasienio regionų veikimui, atsižvelgiant į jų tvirtus socialinius ir ekonominius tarpusavio ryšius;

20.

vis dėlto mano, kad alternatyvių priemonių naudojimas taip pat turėtų būti vienas iš sienų kontrolės atnaujinimo, o ne tik jos pratęsimo, kriterijų;

21.

rekomenduoja vidaus sienų kontrolę griežtai apriboti iki iš viso ne daugiau kaip 24 mėnesių;

22.

rekomenduoja, kad valstybės narės teikiamame pranešime apie laikiną vidaus sienų kontrolės atnaujinimą būtų nurodytos priežastys, kodėl alternatyvios priemonės nėra tinkamos, ir pateikiama valdžios institucijos ar institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios laikomos pasienio regionais pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą, pozicija;

23.

palankiai vertina reikalavimą taikyti poveikio švelninimo priemones, kai atnaujinama arba pratęsiama sienų kontrolė, ypač atsižvelgiant į pasienio regionus; tai turėtų būti grindžiama konsultacijomis su valdžios institucija ar institucijomis, valdančiomis vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais;

24.

palankiai vertina nuorodą į „kompetentingas institucijas“ taip pripažįstant vietos ir regionų lygmens administracinių vienetų viešuosius įgaliojimus;

25.

ragina Europos Komisiją, prieš siūlant deleguotuosius aktus pagal naująją Šengeno sistemą plačiai konsultuotis su susijusiais dalyviais, įskaitant vietos ir regionų lygmenį;

26.

įspėja dėl patikrinimų kertant sieną vykdymo savo nuožiūra, nes tai iš esmės prilygtų vidaus sienų kontrolei;

27.

sutinka, kad subsidiarumo principas yra taikytinas pagal ES sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir tam, kad būtų pasiekti siūlomų veiksmų tikslai – Šengeno erdvės vientisumas ir būtinybė užtikrinti vienodas naudojimosi judėjimo teise sąlygas – Sąjunga ima veikti tik tada ir tik tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti centriniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, o dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu;

28.

pritaria tam, kad, nors neteisėtos migracijos srautai savaime neturėtų būti laikomi grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, dėl jų gali prireikti papildomų priemonių Šengeno erdvės veikimui užtikrinti;

29.

tačiau nepritaria tam, kad situacija, kai vyksta didelio masto neteisėtas trečiosios šalies piliečių judėjimas tarp valstybių narių, būtų įtraukta kaip galimas argumentas pavienei valstybei narei atnaujinti arba pratęsti vidaus sienų kontrolę, nes tai prieštarauja pasiūlymo tikslui, be to, deramai nesilaikoma subsidiarumo principo. Atsižvelgiant į tai, kad tokia padėtis siejama su judėjimu tarp valstybių narių, siekiant laikytis subsidiarumo principo, ji turi būti sprendžiama Sąjungos lygmeniu, kaip siūloma 28 straipsnyje;

30.

rekomenduoja, kad susidarius situacijai, kai vyksta didelio masto neteisėtas trečiųjų šalių piliečių judėjimas tarp valstybių narių, būtų taikomas tik konkretus 28 straipsnyje siūlomas mechanizmas ir Tarybos įgyvendinimo sprendimas;

31.

rekomenduoja stebėseną ir ataskaitų teikimą pradėti tinkamu metu, kai pradedama vidaus sienų kontrolė, ir neapsiriboti post factum analize ir ataskaitų teikimu;

32.

palankiai vertina 27a straipsniu nustatytą konsultacijų procesą ir ragina, kad valdžios institucijos, valdančios vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalį h punktą laikomos pasienio regionais, pateiktų savo pastabas dėl valstybės narės pranešimų, kurie tiesiogiai susiję su jų administraciniu vienetu;

33.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės teiktiname rizikos vertinime sienų kontrolės pratęsimo atveju turi būti atsižvelgta į konsultacijų su valdžios institucijomis, valdančiomis vietos administracines zonas, kurios pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą laikomos pasienio regionais, rezultatus;

34.

prašo, kad Komisija savo nuomonę dėl sienų kontrolės būtinumo ir proporcingumo taip pat pagrįstų konsultacijomis su valdžios institucijomis, valdančiomis administracines zonas, kurios laikomos pasienio regionais pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą;

35.

taip pat prašo Komisijos teikiant rekomendaciją, kurioje nurodomos kitos 23 straipsnyje minimos priemonės, galinčios papildyti vidaus sienų kontrolę arba būti tinkamesnės siekiant pašalinti nustatytą grėsmę vidaus saugumui ar viešajai tvarkai, remtis konsultacijomis su valdžios institucijomis, valdančiomis vietos administracines zonas, kurios, pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą, laikomos pasienio regionais;

36.

tam, kad į pasienio regionų nuomonę būtų atsižvelgiama visais etapais, prašo į valstybės narės Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai kaip pranešimą teikiamą post factum analizę įtraukti valdžios institucijų, valdančių vietos administracines zonas, kurios, pagal 39 straipsnio 1 dalies h punktą yra laikomos pasienio regionais, poziciją;

37.

galiausiai pritaria numatomai Šengeno erdvės plėtrai, nuo 2023 m. sausio 1 d. į ją įtraukiant Kroatiją. Be to, RK ragina plečiant Šengeno erdvę į ją priimti Bulgariją ir Rumuniją, su sąlyga, kad jos iš tiesų įgyvendins Šengeno acquis. Komitetas pritaria Europos Komisijos komunikate „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“ išreikštam įsitikinimui, kad „visos trys prie Šengeno erdvės visavertiškai prisijungusios valstybės padidins saugumą visoje ES, nes tos valstybės galės naudotis visomis esamomis priemonėmis […ir] jų prisijungimas yra svarbus siekiant Šengeno erdvėje didinti tarpusavio pasitikėjimą“ (11).

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) 2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1).

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(3) Apžvalga pateikiama Europos Komisijos komunikate dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025 m., COM(2021) 171 final.

(4) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).

(6) COM(2021) 591 final.

(7) SWD(2021) 463 final.

(8) SWD(2021) 305 final.

(9) COM(2021) 890 final.

(10) COR-2020-04843.

(11) COM(2021) 277 final.

2022 12 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 498/154

Europos regionų komiteto nuomonė „Pramoninių išmetamų teršalų direktyva“

(2022/C 498/16)

Pranešėjas

Jean-Noėl VERFAILLIE (FR/RE), Marli meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ir 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

COM(2022) 156

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo

COM(2022) 157

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2022) 156

1 pakeitimas

16 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

turėtų būti siekiama, kad Direktyvos 2010/75/ES indėlis į išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką Sąjungoje būti veiksmingesnis, atsižvelgiant į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuris yra pagrindinis Sąjungos energetikos politikos principas. Todėl, kai įmanoma, leidimuose turėtų būti nustatomos privalomos aplinkosauginio veiksmingumo – vartojimo lygio ir išteklių, įskaitant vandenį, energiją ir perdirbtas medžiagas, naudojimo efektyvumo lygio – ribinės vertės, grindžiamos sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

(16)

turėtų būti siekiama, kad Direktyvos 2010/75/ES indėlis į išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką Sąjungoje būtų veiksmingesnis, atsižvelgiant į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, kuris yra pagrindinis Sąjungos energetikos politikos principas. Todėl, kai įmanoma, kompetentingos valdžios institucijos turėtų nustatyti privalomas aplinkosauginio veiksmingumo – vartojimo lygio ir išteklių, įskaitant vandenį, energiją ir perdirbtas medžiagas, naudojimo efektyvumo lygio – ribines vertes, grindžiamas sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytais aplinkosauginio veiksmingumo lygiais taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

Paaiškinimas

Techninis pakeitimas siekiant suderinti konstatuojamąją dalį su siūlomais atitinkamo straipsnio pakeitimais.

2 pakeitimas

25 konstatuojamoji dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(25)

norint iki 2050 m. pasiekti Sąjungos tikslus, susijusius su švaria, žiedine ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika, reikia iš esmės pertvarkyti Sąjungos ekonomiką. Todėl, laikantis 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, eksploatuojantys ūkio subjektai į savo aplinkosaugos vadybos sistemas turėtų įtraukti pertvarkos planus. Tokie pertvarkos planai taip pat bus įtraukti į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1), nes juose bus nustatytos priemonės, kaip konkrečiai įgyvendinti šiuos reikalavimus įrenginio lygmeniu. Pirmasis prioritetas – I priede išvardytos energijai imlios veiklos pertvarka. Todėl energijai imlius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai pertvarkos planus turėtų parengti iki 2030 m. birželio 30 d. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai parengtų įrenginių, kuriuose vykdoma kita I priede nurodyta veikla, pertvarkos planus, peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d. Nors pertvarkos planai turėtų būti tik orientaciniai dokumentai, už kurių rengimą atsakingi ūkio subjektai, audito organizacija, su kuria ūkio subjektai sudarė sutartis pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemas, turėtų patikrinti, ar juose nurodyta būtiniausia informacija, kurią Europos Komisija nustatys įgyvendinimo aktu, o ūkio subjektai šiuos pertvarkos planus turėtų paskelbti viešai;

(25)

norint iki 2050 m. pasiekti Sąjungos tikslus, susijusius su švaria, žiedine ir neutralaus poveikio klimatui ekonomika, reikia iš esmės pertvarkyti Sąjungos ekonomiką. Todėl, laikantis 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų, įrenginius, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, eksploatuojantys ūkio subjektai į savo aplinkosaugos vadybos sistemas turėtų įtraukti pertvarkos planus. Tokie pertvarkos planai taip pat bus įtraukti į įmonių informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (1), nes juose bus nustatytos priemonės, kaip konkrečiai įgyvendinti šiuos reikalavimus įrenginio lygmeniu. Pirmasis prioritetas – I priede išvardytos energijai imlios veiklos pertvarka. Todėl energijai imlius įrenginius eksploatuojantys ūkio subjektai orientacinius pertvarkos planus turėtų parengti iki 2030 m. birželio 30 d. Turėtų būti reikalaujama, kad ūkio subjektai parengtų įrenginių, kuriuose vykdoma kita I priede nurodyta veikla, orientacinius pertvarkos planus, peržiūrint ir atnaujinant leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d.

Paaiškinimas

Techninis pakeitimas siekiant suderinti konstatuojamąją dalį su siūlomais atitinkamo pakeitimo pakeitimais.

3 pakeitimas

1 straipsnio 5 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(5)	5 straipsnio 4 dalis papildoma taip:

(5)	5 straipsnio 4 dalis papildoma taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį išduoti leidimai būtų skelbiami internete nemokamai ir neribojant prieigos neregistruotiems naudotojams. Be to, tokiomis pačiomis sąlygomis visuomenei turi būti prieinama ir leidimo santrauka. Toje santraukoje pateikiama bent ši informacija:

a)	pagrindinių leidimo sąlygų apžvalga;

a)	pagrindinių leidimo sąlygų apžvalga;

b)	išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės;

b)	išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės;

c)	išimtys, suteiktos pagal 15 straipsnio 4 dalį.

c)	išimtys, suteiktos pagal 15 straipsnio 4 dalį.

d)	taikytinos GPGB išvados;

d)	taikytinos GPGB išvados;

e)	nuostatos dėl leidimo persvarstymo ir atnaujinimo.

e)	nuostatos dėl leidimo persvarstymo ir atnaujinimo;

f)	nuoroda į konkrečią instituciją arba įstaigą, atsakingą už prašymus suteikti informaciją ir už skundus.

Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma antroje pastraipoje nurodytos santraukos forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

Paaiškinimas

Visuomenė turėtų būti informuojama apie tai, koks konkretus lygmuo yra atsakingas už prašymus suteikti informaciją ir už skundus, kad būtų išvengta kreipimosi į netinkamą įstaigą ar instituciją, nes tai padidintų administracinę naštą viešojo administravimo institucijoms ir apsunkintų informacijos gavimą.

4 pakeitimas

1 straipsnio 12 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

12.	15 straipsnis pakeičiamas taip:

12.	15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, aplinkosauginio veiksmingumo ribinės vertės, lygiaverčiai parametrai ir techninės priemonės

(…)

3 a Kompetentinga institucija nustato aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastomis eksploatacijos sąlygomis tokios ribinės veiksmingumo vertės neviršytų aplinkosauginio veiksmingumo lygių taikant GPGB, nustatytų 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų.

3 a Kompetentinga institucija gali nustatyti aplinkosauginio veiksmingumo ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastomis eksploatacijos sąlygomis tokios ribinės veiksmingumo vertės neviršytų aplinkosauginio veiksmingumo lygių taikant GPGB, nustatytų 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų.

(…)“

Paaiškinimas

Įpareigojimas nustatyti privalomas veiksmingumo vertes lemtų nenuoseklų reglamentavimą ir pakenktų pramonės pertvarkai. Šis reikalavimas turėtų būti paliktas kompetentingų institucijų nuožiūrai po to, kai atlikus kruopštų vertinimą paaiškėja, kad toks reikalavimas nesukels kitur nustatytų leidimo sąlygų nesuderinamumo.

5 pakeitimas

1 straipsnio 18a

(Naujas punktas)

Direktyvos 2010/75/ES 25 straipsnio 3 dalis

RK pakeitimas

(18a)

25 straipsnio 3 dalies tekstas keičiamas taip:

3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, bet kurios subnacionalinės valdžios institucijos, kurios teritorijai ar gyventojams galėtų būti padarytas neigiamas poveikis, interesas ir bet kurio nacionalinės teisės reikalavimo laikymasis laikomi pakankamais.

Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija arba institucija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

Paaiškinimas

RK pritaria visuomenės dalyvavimui ir vietos valdžios institucijų galimybei kreiptis į teismą ir palankiai vertina šiuo klausimu atliktus persvarstymus, kartu siūlo užtikrinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turėtų galimybę kreiptis į teismą visose valstybėse narėse, ir reikalauti visapusiškos ir savalaikės informacijos bei visuomenės dalyvavimo visose procedūrose.

6 pakeitimas

1 straipsnio 22 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

22.	Įterpiami šie 27a–27d straipsniai:

22.	Įterpiami šie 27a–27d straipsniai:

„(…)

27d straipsnis

Perėjimas prie švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui pramonės

1. Valstybės narės reikalauja, kad iki 2030 m. birželio 30 d. ūkio subjektas į savo aplinkosaugos vadybos sistemą, nurodytą 14a straipsnyje, įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priedo 1, 2, 3, 4 punktuose ir 6.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyta veikla, pertvarkos planą. Pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad iki 2031 m. gruodžio 31 d. audito organizacija, su kuria ūkio subjektas sudarė sutartį pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemą, įvertintų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų pertvarkos planų atitiktį 4 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytiems reikalavimams.

1. Valstybės narės reikalauja, kad iki 2030 m. birželio 30 d. ir pagal 21 straipsnio 3 dalį peržiūrint leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d., ūkio subjektas įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priede nurodyta veikla, orientacinį pertvarkos planą. Orientaciniame pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

2. Valstybės narės reikalauja, kad pagal 21 straipsnio 3 dalį peržiūrint leidimo sąlygas paskelbus sprendimus dėl GPGB išvadų po 2030 m. sausio 1 d. ūkio subjektas į savo aplinkosaugos vadybos sistemą, nurodytą 14a straipsnyje, įtrauktų kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma bet kuri I priede išvardyta veikla, nenurodyta 1 dalyje, pertvarkos planą. Pertvarkos plane, naudojant 4 dalyje nurodytą formą, pateikiama informacija apie tai, kaip 2030–2050 m. laikotarpiu įrenginys bus pertvarkytas, kad būtų prisidedama prie tvarios, švarios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos sukūrimo iki 2050 m.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad audito organizacija, su kuria ūkio subjektas sudarė sutartį pagal savo aplinkosaugos vadybos sistemą, įvertintų 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų pertvarkos planų atitiktį 4 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytiems reikalavimams.

2. Ūkio subjektas viešai paskelbia savo orientacinio pertvarkymo plano santrauką .

3 . Ūkio subjektas kartu su savo aplinkosaugos vadybos sistema viešai paskelbia ir savo pertvarkos planą bei 1 ir 2 dalyse nurodyto vertinimo rezultatus .

3. Komisija ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pertvarkos planų forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

4 . Komisija ne vėliau kaip iki 2028 m. birželio 30 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pertvarkos planų forma. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

Paaiškinimas

Pertvarkos plano orientacinis pobūdis yra tinkamas, nes siekiami tikslai yra orientuoti į ateitį ir priklauso nuo išorinio poveikio (pvz., atsinaujinančiųjų išteklių ir mažai energijos vartojančių vektorių), taip pat leidžia išvengti sudėtingų leidimų išdavimo procedūrų.

7 pakeitimas

1 straipsnio 1 punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

31.	79 straipsnis pakeičiamas taip:

31.	79 straipsnis pakeičiamas taip:

„79 straipsnis

Sankcijos

1. Nedarant poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę, valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, kurios taikomos pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir nuostatas ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2. 1 dalyje nurodytos sankcijos apima baudas, proporcingas pažeidimą padariusio juridinio asmens apyvartai arba fizinio asmens pajamoms. Baudų dydis apskaičiuojamas taip, kad dėl jų už pažeidimą atsakingas asmuo faktiškai netektų dėl tokio pažeidimo gautos ekonominės naudos. Baudos už kartotinius pažeidimus laipsniškai didinamos. Jei pažeidimą padaro juridinis asmuo, didžiausias tokių baudų dydis turi siekti bent 8 % metinės ūkio subjekto apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje .

3. Valstybės narės užtikrina, kad nustatant 1 dalyje nurodytas sankcijas būtų tinkamai atsižvelgiama į

a)	pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

b)	tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)	gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.“

a)	pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

b)	tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)	gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

4. Valstybės narės užtikrina, kad lėšos, gautos taikant sankcijas, pirmiausia būtų naudojamos vietos gyventojams padarytai žalai atitaisyti arba atlyginti.

Kai taikant direktyvą reikia pakeisti ekonominės veiklos apimtį arba ją nutraukti, nustatant sankciją reikia atsižvelgti į socialines pasekmes vietos bendruomenėms, o valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis, turi užtikrinti, kad taikant sankcijas gautos lėšos būtų naudojamos vietos bendruomenių socialiniams ir ekonominiams nuostoliams kompensuoti.“

Paaiškinimas

Dėl taršos poveikio vietos bendruomenėms žala gali būti padaryta aplinkai, sveikatai, visuomenei ir ekonomikai ir gali būti itin problemiška, ypač mažoms ir (arba) neturtingoms bendruomenėms. Į tai turi būti atsižvelgta skiriant sankcijas.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Bendrosios pastabos

pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti sąžiningą perėjimą prie švarios energijos iki 2050 m. sukuriant klimatui neutralaus poveikio ir žiedinę ekonomiką, kuri būtų palanki visoms Europos Sąjungos teritorijoms, kad visoje Sąjungoje nė vienas žmogus ir nė viena teritorija nebūtų palikti nuošalyje; pritaria Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (toliau – PIT direktyva) persvarstymui siekiant išvengti taršos ir ją valdyti, kad būtų galima geriau apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, skatinti inovacijas, atlyginti pirmaujantiems ir padėti suvienodinti sąlygas ES rinkoje;

mano, kad PIT direktyva yra veiksminga teisės sistema, kuri jau įrodė savo veiksmingumą mažinant pramoninių išmetamųjų teršalų kiekį ir todėl tebėra tinkama pertvarkai, kurios reikia Europos pramonei Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti; pabrėžia, kad PIT direktyvoje nustatyto prevencijos metodo ir rinka grindžiamo požiūrio į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) sąveika gali būti naudinga tiek veiklos vykdytojams, tiek klimatui ir aplinkai;

pritaria moksliniais duomenimis grindžiamam požiūriui, visų pirma kai reikia įvertinti tikrąjį pramoninės veiklos poveikį bendrai taršai;

pabrėžia, kad vienas iš dabartinių likusių PIT direktyvos trūkumų yra tai, kad ji valstybėse narėse taikoma nenuosekliai;

atkreipia dėmesį į aplinkybes, kuriomis siūloma persvarstyti PIT direktyvą (energijos kainos, sparčiai didėjanti infliacija, sutrikdytos tiekimo grandinės), ir įspėja, kad netinkamai sureguliuota PIT direktyvos reforma turėtų neigiamą poveikį Europos pramonės konkurencingumui;

todėl atkreipia dėmesį į Teisės aktų vertinimo komiteto pranešime dėl PIT direktyvos peržiūros poveikio vertinimo (1) išreikštą susirūpinimą, visų pirma dėl to, kad šiame tekste trūksta aiškumo kalbant apie tam tikrą peržiūros poveikį pramonės konkurencingumui (rizika, susijusi su perkėlimu ir pakeitimu produktais iš trečiųjų šalių, taikančių ne tokias griežtas taisykles, ypač susijusias su naujai įtraukta veikla), taip pat apie gyvulių įtraukimo poveikį kaimo vietovėms ir vartotojų kainoms;

ragina teisėkūros institucijas užtikrinti nuoseklesnį PIT direktyvos taikymą ir vykdant ES prekybos politiką atsižvelgti į pertvarkos sąnaudas ir iššūkius, kad būtų išvengta nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos;

todėl primena, kad pramonės objektams, kuriems taikoma PIT direktyva, taip pat iš esmės taikomi reglamentai ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo modeliai; atsižvelgdamas į tai ragina užtikrinti, kad PIT direktyva nebūtų trukdomas šių itin veiksmingų priemonių taikymas pramonės objektams, kad būtų išvengta nenuoseklumo ir būtų remiamos pastangos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ekonomiškai efektyviausiu būdu;

Užtikrinti PIT direktyvos veiksmingumą

mano, kad bendras visuomenės informavimo principas ir būtinybė neriboti naudingos informacijos sklaidos turi atitikti vietų saugumą ir saugą, komercinę paslaptį ir užkirsti kelią piktavališkiems veiksmams;

10.

pažymi, kad PIT direktyvos pagrindinių principų ir integruoto požiūrio laikymasis prisideda prie sėkmingos pramonės pertvarkos;

11.

todėl pritaria tam, kad būtų toliau taikomos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) apibrėžtys ir Sevilijos procesas (pagal kurį rengiami geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniai dokumentai arba GPGB informaciniai dokumentai);

12.

abejoja dėl dabartinės 15 straipsnio 3 dalies formuluotės, t. y. griežčiausių išmetamųjų teršalų ribinių verčių (ITRV) nustatymo, kaip nurodyta išvadose dėl GPGB;

13.

reiškia abejones dėl 15 straipsnio 3a dalies dėl aplinkosauginio veiksmingumo lygių, susijusių su GPGB, formuluotės. Šis reikalavimas turėtų būti paliktas kompetentingų institucijų nuožiūrai po to, kai atlikus kruopštų vertinimą paaiškėja, kad toks reikalavimas nesukels kitur nustatytų leidimo sąlygų nesuderinamumo;

14.

tvirtai remia principą „teršėjas moka“ ir sutinka su Europos Audito Rūmais, kad reikėtų aiškiai apibrėžti šį principą; pritaria tam, kad būtų sugriežtintos nuostatos dėl sankcijų ir kompensacijų; mano, kad sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir jomis turi būti atsižvelgiama į visą bendrovių nuosavybės struktūrą, siekiant užtikrinti, kad jos būtų taikomos atsakingoms šalims;

15.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi priimti sprendimus dėl taršos poveikio aplinkai, sveikatai, taip pat socialinio ir ekonominio poveikio. Lėšos gautos taikant sankcijas ir kompensacines išmokas taip pat turėtų būti naudojamos siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms susidoroti su šio poveikio padariniais;

16.

pritaria tam, kad būtų sukurtas Pramoninių išmetamųjų teršalų portalas; vis dėlto ragina dėti pastangas, kad būtų sumažinta papildoma administracinė našta vietos ir regionų valdžios institucijoms;

Taikymo sritis

17.

mano, kad bet koks direktyvos taikymo srities išplėtimas įtraukiant naujus sektorius turi būti atidžiai išnagrinėtas, visų pirma atliekant sąnaudų ir naudos analizę, atsižvelgiant, inter alia, į taikomas priemones ir politikos sistemas, skirtas susijusioms problemoms spręsti;

18.

pritaria tam, kad PIT direktyva būtų taikoma ir kitiems sektoriams, pavyzdžiui, galvijienos sektoriui; vis dėlto yra susirūpinęs dėl administracinės naštos ir išlaidų ir siūlo apsvarstyti priemones, skirtas šiuo pereinamuoju laikotarpiu finansiškai remti įmones ir vietos ir regionų valdžios institucijas, visų pirma atsižvelgiant į socialinį poveikį mažiems įrenginiams, ir ragina teisėkūros institucijas neapsiriboti vien auginimo ribos kriterijumi;

19.

ragina išsamiau įvertinti galimybę į direktyvos taikymo sritį įtraukti akvakultūros sektorių, atsižvelgiant į aplinkos ir klimato sąnaudas ir naudą jiems, įvertinant įmonėms tenkančią administracinę naštą ir sąnaudas, ypač atsižvelgiant į socialinį poveikį vietos bendruomenėms, kuriose akvakultūra yra svarbi vietos ekonomikos dalis;

20.

įspėja, kad pernelyg didelis taikymo srities išplėtimas pagal 74 straipsnį, kuriuo taikymo sritį galima išplėsti deleguotuoju aktu, gali kelti pavojų visam išsamių duomenų rinkimo procesui, daryti poveikį Sevilijos proceso veikimui ir apsunkinti leidimų išdavimą;

Parama inovacijoms

21.

pritaria siekiui skatinti ekologiškesnių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų įgyvendinti žaliojo kurso užmojai;

22.

palankiai vertina tai, kad įsteigtas Pramonės transformacijos ir išmetamųjų teršalų inovacijų centras (INCITE), kuris galėtų tapti svarbus ES inovacijų veiksnys; vis dėlto prašo, kad INCITE nedubliuotų GPGB informacinių dokumentų peržiūros proceso;

23.

primena, kad inovacijos taip pat vykdomos vietos ir regionų lygmeniu ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti kartu su naujojo INCITE veikloje dalyvaujančiomis viešosiomis institucijomis;

24.

atkreipia dėmesį į norą derinti veiksmingumo lygius su naujomis technologijomis; mano, kad esama pavojaus, jog bus sustabdytas veiksmingas šių naujų technologijų įgyvendinimas, jei leidimuose nurodytų ITRV neįmanoma pasiekti 100 %;

25.

teigiamai vertina ilgalaikius pertvarkos planus; tačiau pabrėžia, kad šie planai turi būti orientaciniai ir rengiami įmonės, o ne veiklos vietos lygmeniu, ir kad jų viešinimas neturi pažeisti komercinių paslapčių principo;

26.

pripažįsta, kad siūlomi veiksmai savaime nekelia jokių abejonių dėl jų atitikties subsidiarumo principui, nes žemės ūkio ir pramonės įrenginių tarša yra tarpvalstybinio pobūdžio ir bendrojoje rinkoje reikia sudaryti vienodas sąlygas. Neatrodo, kad siūlomi veiksmai keltų bendro pobūdžio problemų dėl jų atitikties proporcingumo principui, nes reikia skubiai reaguoti į aplinkos ir klimato krizes.

Briuselis, 2022 m. spalio 12 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Vasco ALVES CORDEIRO

(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(1) SEC(2022) 169

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 498

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. gruodžio 30d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
	151-oji RK plenarinė sesija, 2022 10 11–2022 10 12
2022/C 498/01	Europos regionų komiteto rezoliucija dėl Europos Sąjungos regionų ir miestų padėties	1
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	151-oji RK plenarinė sesija, 2022 10 11–2022 10 12
2022/C 498/02	Europos regionų komiteto nuomonė Viduržemio jūros regiono makroregioninės strategijos kūrimas	6
2022/C 498/03	Europos regionų komiteto nuomonė ES miestų ir regionų vaidmuo atkuriant Ukrainą	12
2022/C 498/04	Europos regionų komiteto nuomonė Naujoji judumo mieste sistema	17
2022/C 498/05	Europos regionų komiteto nuomonė RK vaidmuo stiprinant subnacionalinio lygmens diplomatiją klimato srityje rengiantis COP27 ir COP28	24
2022/C 498/06	Europos regionų komiteto nuomonė Miestų ir regionų struktūrinės įtraukties į UNFCCC COP27 link	30
2022/C 498/07	Europos regionų komiteto nuomonė Teisinga ir tvari pertvarka daug anglies ir energijos suvartojančiuose regionuose	36
2022/C 498/08	Europos regionų komiteto nuomonė Skaitmeninė sanglauda	39
2022/C 498/09	Europos regionų komiteto nuomonė 8-oji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita	45
2022/C 498/10	Europos regionų komiteto nuomonės projektas Veiksmingi būdai pasiekti gerus mokymosi rezultatus	51

	III Parengiamieji aktai
	Regionų komitetas
	151-oji RK plenarinė sesija, 2022 10 11–2022 10 12
2022/C 498/11	Europos regionų komiteto nuomonė Pramonės ir amatininkų gaminių geografinių nuorodų apsauga Europos Sąjungoje (persvarstyta redakcija)	57
2022/C 498/12	Europos regionų komiteto nuomonė Europos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairės	68
2022/C 498/13	Europos regionų komiteto nuomonė Energetikos politikos dokumentų rinkinys dėl dujų, vandenilio ir metano išmetimo	83
2022/C 498/14	Europos regionų komiteto nuomonė Europos lustų aktas Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimui	94
2022/C 498/15	Europos regionų komiteto nuomonė Peržiūrėtas Šengeno erdvės valdymas	114
2022/C 498/16	Europos regionų komiteto nuomonė Pramoninių išmetamų teršalų direktyva	154