2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/2

P9_TA(2022)0103

Žvejybos Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne ateitis

2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žvejybos Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne ateities Jungtinei Karalystei išstojus iš ES (2021/2016(INI))

(2022/C 434/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (1),

—

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) ir prie Susitarimo dėl išstojimo pridedamą Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai (3) (toliau – Politinė deklaracija),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (4) (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas), ypač į jo antrosios dalies penktąją antraštinę dalį dėl žvejybos,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą (5),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2021/1203, kuriuo dėl Sąjungos autonominių tarifinių tam tikrų žuvininkystės produktų kvotų įtraukimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2020/1706 (7),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1755, kuriuo sukuriamas prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas (8) , ir 2021 m. gegužės 11 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę (A9-0178/2021),

—	atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją (9),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Susitarimą dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo, pasirašytą 1995 m. rugpjūčio 4 d. Niujorke (10),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Paryžiuje pasirašytą Sutartį dėl Špicbergeno (Svalbardo) salyno,

—	atsižvelgdamas į Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. įsigaliojusį Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (12),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos valdžios susitarimą dėl žvejybos (13),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl žvejybos (14),

—	atsižvelgdamas į Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimą dėl žvejybos ir jūrinės aplinkos (15),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimą (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl siūlomų derybų įgaliojimų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rekomendaciją dėl derybų dėl naujos partnerystės su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste (18) ir 2020 m. gegužės 26 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę (A9-0117/2020),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl ES ir JK derybų rezultatų (19) ir į 2021 m. vasario 4 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę laiško forma dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo (A9-0128/2021),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (20),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 13 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Didesnis ES įsipareigojimas siekiant taikaus, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono“ (JOIN(2021)0027),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 25 d. pirmąją Santjago de Kompostelos deklaraciją ir 2020 m. birželio 20 d. antrąją Santjago de Kompostelos deklaraciją dėl Europos žvejybos sektoriaus ateities po „Brexit“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0042/2022),

kadangi Susitarime dėl išstojimo nustatytos Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės oficialaus išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygos, Politinėje deklaracijoje nustatyti pagrindiniai būsimų Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių principai, o sudarytame Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytas plataus masto santykių gerovės ir geros kaimynystės erdvėje, kuriai būdingi bendradarbiavimu grindžiami glaudūs bei taikūs santykiai, pagrindas, gerbiant šalių autonomiją ir suverenitetą;

kadangi pripažinta, kad svarbu išsaugoti ir darniai valdyti jūrų biologinius išteklius ir jūrų ekosistemas, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, ir skatinti atsakingą ir darnią akvakultūrą, taip pat svarbų vaidmenį, kurį prekyba atliks siekiant šių tikslų, visų pirma imantis nuoseklių veiksmų pagal atitinkamus Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinius susitarimus ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, įskaitant pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai ir užtikrinti, kad jos nebebūtų, taip pat neleisti prekiauti žvejybos produktais, gautais vykdant tokią žalingą veiklą;

kadangi nustatyti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai, visų pirma Europos Sąjungos pareiga tarptautiniu lygmeniu propaguoti tos politikos tikslus, užtikrinant, kad ES žvejybos veikla, vykdoma už ES vandenų ribų, būtų grindžiama tokiais pačiais principais, sudarant vienodas sąlygas ES ir trečiųjų valstybių veiklos vykdytojams, ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad būtų geriau laikomasi tarptautinių priemonių, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis;

D.	kadangi vienas iš Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) yra apsaugoti jūrų gyvybę (14–asis DVT);

E.	kadangi praeityje žuvų ištekliai, kuriuos valdė tik ES, buvo valdomi darniau nei bendri ištekliai; kadangi kai kurie ištekliai, kuriuos anksčiau valdė tik ES, dabar bus bendri su Jungtine Karalyste;

F.	kadangi BŽP nustatyta, kad, atsižvelgiant į kintančią biologinę išteklių būklę, santykinis žvejybos stabilumas turėtų tenkinti konkrečius regionų, kurių vietos bendruomenės yra ypač priklausomos nuo žvejybos ir susijusios veiklos, poreikius;

kadangi šalys susitarė bendradarbiauti išsaugojimo ir su prekyba susijusių žvejybos ir akvakultūros politikos ir priemonių srityje, be kita ko, Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir regioninėse žvejybos valdymo organizacijose (RŽVO) bei kitose daugiašalėse instancijose, siekdamos skatinti tausios žvejybos ir darnios akvakultūros praktiką ir prekybą žuvininkystės produktais, gautais vykdant darniai valdomos žvejybos ir akvakultūros operacijas;

H.	kadangi šalys turi bendrą tikslą naudoti bendrus išteklius taip, kad būtų išlaikyti ir palaipsniui atkurti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršytų biomasės dydžius, kuriems esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatyti žvejybos valdymo ir ilgalaikio aplinkos, socialinio ir ekonominio tvarumo principai siekiant optimaliai naudoti bendrus išteklius, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, visų pirma tomis, kurias pateikia Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES);

kadangi žvejyba atliko labai svarbų vaidmenį kampanijoje, kuri vyko rengiantis 2016 m. referendumui dėl Jungtinės Karalystės narystės ES; kadangi su žvejyba susiję klausimai buvo paskutinė kliūtis derybose dėl Jungtinės Karalystės ir ES susitarimo ir kadangi nebuvo pasiektas Politinėje deklaracijoje nurodytas tikslas iki 2020 m. liepos 1 d. sudaryti ir ratifikuoti susitarimą dėl žvejybos;

kadangi dalies kvotų perėjimas iš ES Jungtinei Karalystei pereinamuoju laikotarpiu, kaip susitarta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime, turės didelių neigiamų ekonominių pasekmių ES žvejams; kadangi pripažįstama, kad svarbu apriboti neigiamą būsimų susitarimų su Jungtine Karalyste ekonominį poveikį;

kadangi pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtas Specialusis žuvininkystės komitetas; kadangi šis komitetas parengs daugiametes išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijas, kuriomis bus remiamasi nustatant bendrus leidžiamus sužvejoti kiekius ir kitas valdymo priemones, įskaitant išteklių, kuriems netaikomos kvotos, priemones, apibrėžiant mokslinių duomenų rinkimą žvejybos valdymo tikslais ir dalijantis šiais duomenimis su mokslo įstaigomis, kad būtų galima gauti kuo patikimesnes mokslines rekomendacijas;

kadangi Protokole dėl prieigos prie vandenų, kuris pridėtas prie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo kaip 38 priedas, numatytas tikslinimo laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d., per kurį kiekviena šalis kitos šalies laivams suteikia visapusišką prieigą prie savo vandenų ir galimybę žvejoti susitarime išvardytas rūšis;

N.	kadangi žvejai nukentėjo nuo vėlavimų ir netikrumo dėl prieigos prie vandenų licencijų išdavimo;

O.	kadangi vis dar neišspręstos problemos, susijusios su ES laivų prieiga prie vandenų, kurie supa negyvenamas Šiaurės Atlanto salas, pvz., Roklą, ir dėl to žvejams kyla netikrumas ir rizika;

kadangi Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad Jungtinės Karalystės vandenų kilmės žvejybos produktai gali būti įvežami be muitų ir kvotų, nors Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos šiuo metu nėra susijusios su ES ir joms netaikomos muitų lengvatos žvejybos produktų eksportui į ES, nes jos nepatenka į susitarimo taikymo sritį;

kadangi 2020 m. lapkričio 18 d. Norvegija priėmė vienašalį ir diskriminacinį sprendimą sumažinti ES 2021 m. Svalbardo menkių kvotą; kadangi 2021 m. gegužės 28 d. Norvegija nusprendė dar kartą vienašališkai ir nesilaikydama mokslinių rekomendacijų 55 proc. padidinti savo bendrų atlantinių skumbrių išteklių kvotą; kadangi Farerų salos ir Islandija taip pat vienašališkai padidino savo atlantinių skumbrių kvotas;

R.	kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES sukėlė didelių tiekimo grandinės sutrikimų Airijos saloje ir nutraukė ilgalaikius ryšius tarp Airijos salos ir žemyninės Europos;

pabrėžia, jog reikia, kad Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė toliau tęstų bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti gerą tarptautinį vandenynų valdymą skatinant naudoti ir tausiai žvejoti jų išteklius ir propaguojant teritorijų apsaugą ir atkūrimą, remiantis patikimiausiomis ir naujausiomis mokslo žiniomis;

atkreipia dėmesį į tai, kad visas „Brexit“ poveikis dar nežinomas, be kita ko, dar ir dėl to, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas žvejybos srityje vis dar vyksta ir jis dar nėra visiškai įgyvendintas, ir pabrėžia, kad vis dar kyla klausimų, kurie nebuvo įtraukti į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, tokių kaip su akvakultūra susiję aspektai;

primena, kad „Brexit“ poveikis žvejybos sektoriui patiriamas ne tik Jungtinės Karalystės geografiniame rajone ir kad jis turi didelių pasekmių visam šiaurės rytų Atlanto vandenyno rajonui ir ES laivynui, vykdančiam veiklą kituose pasaulio rajonuose, pvz., Folklando Salų, Grenlandijos ir Svalbardo vandenyse; pabrėžia, kad ES ir Jungtinės Karalystės santykiai turi būti žvejybos valdymo šiaurės rytų Atlante ir darnaus išteklių, kuriais dalijamasi su kitomis trečiosiomis valstybėmis, pvz., atlantinių skumbrių ar šiaurinių žydrųjų merlangų, valdymo pagrindas;

apgailestauja dėl to, kad pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ES laivyno žvejybos Jungtinės Karalystės vandenyse galimybių dalis per penkerių su puse metų laikotarpį palaipsniui mažinama 25 proc., nes toks sumažinimas tai turės įtakos visiems ES laivyno segmentams, įskaitant mažos apimties žvejybą; reiškia susirūpinimą dėl to, kokia bus padėtis pasibaigus tikslinimo laikotarpiui; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad po 2026 m. birželio 30 d. būtų išlaikyta abipusė prieiga prie vandenų ir žvejybos išteklių ir kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nebūtų toliau mažinamos ES žvejų kvotos;

ragina šalis, tariantis dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime išvardytų išteklių bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, skirti deramą dėmesį socialiniams ir ekonominiams aspektams; ragina racionalizuoti ir padaryti sektoriui įmanomus mechanizmus, pagal kuriuos šalys keičiasi žvejybos kvotomis;

atkreipia dėmesį į tai, kad būtent valstybės narės yra atsakingos už savo kvotų paskirstymą savo laivynams, ir ragina jas, kai tikslinga, skirstant kvotas pasinaudoti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje numatytomis galimybėmis, siekiant sušvelninti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo poveikį savo laivynams, įskaitant mažos apimties žvejybą;

pakartoja, kad reikia skubiai nustatyti visus galimus neigiamus padarinius ne tik Šiaurės jūroje, bet ir Atlanto vandenyne, ypač žvejybos bendruomenėms atokiausiuose regionuose, kuriuose ekonomika yra pažeidžiama, ekosistemos yra trapios ir esama didelės priklausomybės nuo pirminių sektorių;

atkreipia dėmesį į tai, kad dėl išaugusios jūros vėjo elektrinių parkų plėtros Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne žvejams bus dar sunkiau patekti į žvejybos zonas;

atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė naudotis vandenimis ir ištekliais tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės laivynams turi būti apsvarstyta atsižvelgiant į visą Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo taikymo sritį, todėl jos negalima vertinti atskirai nuo tokių klausimų kaip prieiga prie rinkos; pabrėžia, kad didelė ES laivyno dalis istoriškai priklauso nuo žvejybos plotų, kuriuos dabar valdo tik Jungtinė Karalystė, kad yra daug Jungtinės Karalystės įmonių, visų pirma užsiimančių akvakultūros produktų gamyba, kurios priklauso nuo ES bendrosios rinkos, ir kad esama šių produktų paklausos ES; palankiai vertina tai, kad į Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą įtraukta tiesioginė prekybos nuostatų ir žvejybos nuostatų sąsaja; ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad derybos dėl žvejybos su Jungtine Karalyste ir kitomis pakrantės valstybėmis šiaurės rytų Atlante taip pat būtų susijusios su prekybos ir prieigos prie ES bendrosios rinkos klausimais;

10.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi derybų su Jungtine Karalyste kanalai būtų atviri, siekiant rasti stabilius ir ilgalaikius abiem šalims naudingus sprendimus, kuriais žvejams ir visam žvejybos sektoriui būtų sudarytos stabilios ir nuspėjamos sąlygos ir kurie apimtų laikotarpį po 2026 m.; tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant užtikrinti, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas būtų visapusiškai įgyvendintas, turėtų būti taikomos visos teisinės priemonės, įskaitant susijusias su prieiga prie rinkos, taip pat visos kompensacinės ir reagavimo priemonės bei ginčų sprendimo mechanizmai, numatyti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ES pakrančių regionų labai priklauso nuo žvejybos sektoriaus ir todėl jiems reikia tam tikro stabilumo ir nuspėjamumo, kalbant apie Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir jo poveikį; todėl ragina valstybes nares užtikrinti kuo didesnį derybų su Jungtine Karalyste proceso skaidrumą ir neblokuoti Komisijoje techniniu lygmeniu turimos informacijos;

12.

ragina rasti nuolatinį žvejybos Granvilio įlankoje problemos sprendimą pasibaigus Granvilio įlankos susitarimo galiojimui;

13.

primena, kad jei Jungtinė Karalystė pasinaudotų galimybe apriboti prieigą po tikslinimo laikotarpio, ES galės imtis veiksmų savo interesams apsaugoti, įskaitant Jungtinės Karalystės žuvies importo tarifų ar kvotų atkūrimą arba kitų Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo dalių taikymo sustabdymą, jei kiltų didelių ekonominių ar socialinių sunkumų ES žvejų bendruomenėms rizika;

14.

reiškia didelį susirūpinimą dėl netikrumo, kurį lemia Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 510 straipsnio nuostata dėl susitarimo antros dalies penktosios antraštinės dalies („Žvejyba“) peržiūros praėjus ketveriems metams po tikslinimo laikotarpio pabaigos;

15.

pažymi, kad žvejybos padėtis po 2026 m. vis dar labai neaiški ir ne visiškai numatyta Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime; mano, kad daugiametis susitarimas po 2026 m. užtikrintų didesnį stabilumą ir didesnį ekonominį matomumą; ragina Komisiją pradėti derybas šiuo tikslu;

16.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo lėšomis siekiant skatinti bei remti sektorių ir poveikį patiriančias pakrančių bendruomenes ir kompensuoti patiriamus nuostolius, visų pirma teikti kompensacijas už visas jų prarastas kvotas; ragina valstybes nares panaudoti žvejybai numatytas rezervo lėšas ir prireikus skirti daugiau lėšų; mano, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos atsižvelgiant į tai, kad pereinamasis kvotų laikotarpis truks iki 2026 m. birželio 30 d.;

17.

pabrėžia, kad šios lėšos turi būti panaudotos taip, kad būtų naudinga visiems susijusiems žvejams ir įmonėms, įskaitant mažos apimties žvejybą, ir kad turėtų būti šalinamos visos galimos tiesioginio finansavimo kliūtys, pvz., keičiamos valstybės pagalbos taisyklės, trukdančios teikti paramą poveikį patiriantiems žvejams; ragina Komisiją deramai atsižvelgti į 2021 m. gegužės 11 d. Žuvininkystės komiteto nuomonę dėl prisitaikymo prie „Brexit“ rezervo ir imtis visų būtinų veiksmų šiuo klausimu, be kita ko, jei tikslinga, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

18.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti papildomas ekonomines galimybes pakrančių bendruomenėms, o ypač toms, kurios patiria didžiausią „Brexit“ poveikį;

19.

pažymi, kad „Brexit“ destabilizavo Šiaurės Atlanto pakrantės valstybių santykius, ir pabrėžia, kad ES susiduria su neigiamais padariniais, pvz., prarado Svalbardo menkių kvotą, nes kita valstybė dalyvauja dvišalėse derybose su Šiaurės Atlanto trečiosiomis valstybėmis; apgailestauja dėl to, kad trečiosios valstybės ir teritorijos, pvz., Norvegija, Islandija ir Farerų Salos, siekdamos priimti vienašalius sprendimus, naudojasi naujomis tarptautinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis po „Brexit“, šiaurės rytų Atlante, o tai daro didelį neigiamą poveikį žuvų ištekliams ir ES žvejybos laivynui; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šį neigiamą poveikį ir reikia į jį reaguoti; pabrėžia, kad reikia teikti sektoriui paramą, siekiant spręsti šio neigiamo poveikio problemas, jei jos dar nėra sprendžiamos finansavimu iš kitų esamų fondų ar teikiant valstybės pagalbą;

20.

atsižvelgdamas į iššūkį koordinuotai spręsti problemas, kylančias dėl „Brexit“, šiaurės rytų Atlante, ragina Komisiją priimti atitinkamus sprendimus dėl organizacinės struktūros ir išteklių ir kartu su kitomis regiono pakrantės valstybėmis ieškoti struktūrinių sprendimų, kad būtų užtikrintas geresnis žvejybos valdymas, įskaitant glaudesnį bendradarbiavimą ir mokslinių tyrimų bei renkamų duomenų mainus;

21.

primena, kad tarptautiniai santykiai turi būti grindžiami teisinės valstybės principu, užtikrinant būtiną kiekvienos valstybės ar šalių sąjungos autonomiją, tačiau visada remiantis gerų santykių principu ir sudarytais susitarimais;

22.

nepritaria jokiems sprendimams, o ypač vienašaliams, kuriais nustatomos žvejybos galimybės pažeidžiant tarptautinę teisę arba rekomendacijas, pagrįstas patikimiausiomis ir naujausiomis mokslo žiniomis, nesilaikant tarptautinių susitarimų ir tausaus bendrų išteklių naudojimo principo;

23.

ypač ragina Norvegiją ištaisyti savo sprendimą vienašališkai sumažinti Svalbardo menkių kvotą ES laivynui; be to, primygtinai ragina Norvegiją, Islandiją, Farerų salas ir Grenlandiją ištaisyti savo sprendimus vienašališkai ir nesilaikant mokslinių kriterijų padidinti savo atlantinių skumbrių kvotas; ragina Komisiją ir Tarybą apsaugoti seniai įtvirtintas ES laivyno teises ir teisėtus socialinius ir ekonominius interesus šiaurės rytų Atlante;

24.

ragina Komisiją, tęsiant derybas su visais partneriais, stiprinti savo poziciją Jungtinės Karalystės atžvilgiu, imtis veiksmų visais lygmenimis, įskaitant aukščiausią politinį lygmenį, ir būti pasirengus naudotis visomis tinkamomis priemonėmis, įskaitant prieigos prie rinkos priemones, taip pat patenkančias į Europos ekonominės erdvės taikymo sritį, kurios yra pakankamai griežtos, ypač kai tai susiję su vienašaliais trečiųjų valstybių sprendimais, siekiant parodyti, kaip svarbu išspręsti bet kokius galimus konfliktus; be to, primygtinai ragina Komisiją neatmesti galimybės taikyti Reglamente (ES) Nr. 1026/2012 numatytas atsakomąsias priemones, kurios gali apimti žvejybos produktų importo arba prieigos prie ES uostų apribojimus;

25.

apgailestauja dėl Norvegijos, Islandijos ir Farerų salų ribojamojo pobūdžio laikysenos Europos investicijų į jų žuvininkystės sektorius atžvilgiu; pabrėžia, kad ES turėtų išlaikyti labiau subalansuotus santykius su šiomis valstybėmis ir teritorijomis, kad būtų panaikinti įsisteigimo ir investavimo laisvės apribojimai;

26.

primena, kad ES yra didžiausia ir patraukliausia jūros gėrybių importo rinka; ragina pripažinti šią galios poziciją ir ja pasinaudoti siekiant apsaugoti ES žvejybos laivyno interesus, užkirsti kelią savo partneriams išsižadėti susitarimų ar įsipareigojimų ir skatinti vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu, visų pirma socialinių, ekonominių ir aplinkos apsaugos standartų srityje;

27.

primena, kad abi šalys taip pat turi interesų patikimai bendradarbiauti dėl žvejybos ne tik Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, bet ir greta esančiuose tarptautiniuose vandenyse; taip pat primena, kad jūrų biologiniai ištekliai nepaiso sienų, todėl šių išteklių valdymas daro tiesioginę įtaką kiekvienos šalies jurisdikcijos vandenims; atsižvelgdamas į tai pabrėžia gero bendradarbiavimo ir keitimosi informacija mokslo ir duomenų rinkimo srityje svarbą;

28.

primena, kad „Brexit“ negali būti naudojamas kaip pasiteisinimas norint atidėti labai reikalingus veiksmus jūrų ekosistemoms atkurti, gerai jūrų aplinkos aplinkos būklei užtikrinti, kaip reikalaujama Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (21), arba 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti;

29.

pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti, kad visos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, laikytųsi naujausių Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) sprendimų ir kad jie būtų visiškai ir sparčiai integruoti į ES teisę; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su kitomis susitariančiosiomis šalimis siekiant įtraukti plataus užmojo kontrolės ir žvejybos valdymo priemones, kurios atitiktų BŽP ir Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus ir būtų suderinamos su Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime nustatytomis taisyklėmis dėl prieigos prie vandenų ir abiejų šalių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse esančių išteklių;

30.

palankiai vertina derybas, kurios vyko nepaisant COVID–19 pandemijos sunkumų, ir pripažįsta, kad jos užsibaigė plataus užmojo Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu, tačiau dėl to ES žvejai prarado kvotas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad prieiga prie Jungtinės Karalystės vandenų suteikta tik penkerių su puse metų laikotarpiui, nes tai lemia netikrumą dėl ateities; tačiau pabrėžia, kad reikia įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti jų vykdymą;

31.

ragina Komisiją, valstybes nares ir Jungtinę Karalystę laikytis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir užtikrinti jo vykdymą nesivadovaujant taisyklių aiškinimu, kuris nesuderinamas su geros valios ir geros kaimynystės principu ir artimų, taikių ir konstruktyvių santykių siekiais, grindžiamais bendradarbiavimu, teisinio tikrumo užtikrinimu ir pagarba šalių autonomijai ir suverenitetui; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinė Karalystė bandė klaidingai aiškinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sąlygas ir pažeisti susitarimo esmę, pvz., nustatyti papildomas laivų licencijų gavimo sąlygas;

32.

yra susirūpinęs dėl padėties, susijusios su licencijomis ES laivams, žvejojantiems Karūnos priklausinių vandenyse, ir dėl to, kad Jungtinė Karalystė nėra įsipareigojusi tvirtai įgyvendinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo šiuo atžvilgiu; todėl ragina Jungtinę Karalystę susilaikyti nuo ribojamųjų ir prieštaringų licencijų išdavimo sąlygų aiškinimų, ypač laivams, kurie anksčiau žvejojo Didžiosios Britanijos teritorinės jūros 6–12 jūrmylių zonoje, Džersio Valdos ir Gernsio bei Meno Salos vandenyse; ragina šalis ypač daug dėmesio skirti mažos apimties žvejybos laivyno laivų, kurie iki „Brexit“ neprivalėjo naudoti technologijų, kuriomis nuolat registruojama žvejybos veikla, ir kuriems šiuo metu sunku pateikti tokią informaciją, padėčiai;

33.

primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti visas galimybes siekiant užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė gerbtų ES laivų teises; atkreipia dėmesį į tai, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytos nuostatos, pagal kurias Partnerystės taryba svarsto įvairią bendradarbiavimo Karūnos priklausinių vandenyse tvarką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ankstesnė tvarka pagal Granvilio įlankos susitarimą galėtų būti pagrindas, pagal kurį Partnerystės taryba ateityje galėtų pritaikyti taisykles;

34.

ragina Jungtinę Karalystę netrukdyti žvejoti ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems ES laivams, kurie tradiciškai įplaukia į Jungtinės Karalystės vandenis paskui ilgapelekių tunų ir durklažuvių būrius; primena, kad šių toli migruojančių rūšių žvejybą reguliuoja Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija; ragina Komisiją daug dėmesio skirti šių laivyno segmentų padėčiai;

35.

pabrėžia, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, jog techninės priemonės turėtų būti proporcingos, grindžiamos patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, neturėtų būti diskriminacinės, turėtų būti vienodai taikomos abiejų šalių laivams ir apie jas turi būti pranešama iš anksto; ragina geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus nustatant technines, valdymo ir kontrolės priemones, be kita ko, parengti aiškius ir nediskriminacinius šių priemonių kriterijus, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų galima naudotis siekiant netiesiogiai apriboti žvejybos laivynų prieigą prie vandenų, kuriuose žvejoti jie turi teises;

36.

ragina šalis užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančių saugomų jūrų teritorijų nustatymas būtų nediskriminacinis, moksliškai pagrįstas ir proporcingas; pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos turėtų būti nustatytos su aiškiai apibrėžtais apsaugos tikslais ir neturėtų būti naudojamos kaip priemonė riboti užsienio laivų prieigą prie vandenų; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Jungtinė Karalystė nepakankamai bendradarbiauja nustatant naujas teritorijas aplink Dogerio banką;

37.

reikalauja, kad Jungtinė Karalystė nedelsdama nutrauktų visas bauginamąsias ES laivų patikras ir nebenustatytų jokių diskriminacinių techninių priemonių; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Jungtinė Karalystė gali nepagrįstai nukrypti nuo ES reglamentų dėl techninių priemonių ir kitų susijusių ES aplinkos teisės aktų, taip de facto apribodama kai kurių Europos žvejybos laivų prieigą prie Jungtinės Karalystės vandenų ir pernelyg apsunkindama žvejybą; pabrėžia Specialiojo žuvininkystės komiteto vaidmenį siekiant bendro požiūrio į technines priemones ir aptariant bet kokias priemones, apie kurias viena šalis gali pranešti kitai šaliai; primena, kad pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą kiekviena šalis įpareigojama tiksliai pagrįsti, kad bet kokių šioje srityje taikomų priemonių pobūdis yra nediskriminacinis ir kad būtina užtikrinti ilgalaikį aplinkos tvarumą, remiantis moksliškai patikrinamais duomenimis; ragina Komisiją ypač budriai stebėti, ar laikomasi šių sąlygų, ir griežtai reaguoti, jei Jungtinė Karalystė imtųsi diskriminacinių veiksmų;

38.

atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės ekonominės sąsajos priemones, kurios nuo 2022 m. balandžio 1 d. apribos jos laivų vėliavos laisvę, padidins minimalią Jungtinės Karalystės įgulų narių procentinę dalį jos laivuose ir nustatys minimalų 70 proc. žuvų kiekį, kuris turi būti iškraunamas Jungtinės Karalystės uostuose; ragina Komisiją daug dėmesio skirti šių protekcionistinių priemonių poveikiui ir prireikus atitinkamai reaguoti;

39.

palankiai vertina tai, kad priimtas Reglamentas (ES) 2021/1203, siekiant sušvelninti „Brexit“ poveikį, susijusį su ES užjūrio teritorijų lengvatinio statuso praradimu; ragina Komisiją ir Tarybą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų panaikinti patagoninių kalmarų (Loligo gahi) importo tarifai;

40.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad Folklando Salų asamblėja neseniai priėmė 2021 m. žvejybos (išsaugojimo ir administravimo) įstatymą, pagal kurį 51 proc. visų Folklandų salose veikiančių žvejybos įmonių akcijų turi priklausyti Folklanduose registruotiems asmenims;

41.

reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu perdėto žvejybos kontrolės taisyklių užtikrinimo Keltų jūroje atvejų; primygtinai ragina visas valstybes nares vengti praktikos, kuri gali prilygti nepateisinamam žvejybos nacionalizmui;

42.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad Specialusis žuvininkystės komitetas, kuris bus atsakingas už abiem šalims tinkamų sprendimų priėmimą ir užtikrins, kad ištekliai ilguoju laikotarpiu būtų valdomi darniai, greitai pradėtų darbą, be kita ko, teiktų pirmenybę darbui skubiais klausimais, pvz., dėl praktinio prieigos prie vandenų taikymo ir reikalavimus atitinkančio laivo „tiesioginio pakeitimo“ apibrėžties, siekiant dar labiau padėti patikimai įgyvendinti Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą;

43.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti Specialiojo žuvininkystės komiteto darbo skaidrumą ir kad Europos Parlamentas turi būti reguliariai informuojamas apie jo darbą ir priimamus sprendimus tiek prieš posėdžius, tiek po jų; reikalauja, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto techniniai atstovai būtų pakviesti dalyvauti Specialiojo žuvininkystės komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis;

44.

primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad priimant visus sprendimus pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą būtų paisoma įvairių institucijų prerogatyvų ir būtų laikomasi tinkamo teisėkūros proceso, ypač techninių priemonių atveju;

45.

primena, kad Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatyta, kad jo šalys konsultuojasi su pilietine visuomene; pabrėžia, kad svarbu į patariamąsias grupes įtraukti sektorių ir regionines valdžios institucijas atstovaujančius regioninius subjektus, užtikrinant, kad tiesiogiai ar netiesiogiai poveikį patiriančių regionų pakrančių bendruomenės būtų teisiškai apsaugotos pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, be kita ko, nuo bet kokių vienašalių Jungtinės Karalystės priimtų sprendimų poveikio;

46.

ragina žuvininkystės sektoriaus atstovus, regionų valdžios institucijas, pakrančių bendruomenes ir kitus suinteresuotuosius subjektus aktyviai dalyvauti stebint ir įgyvendinant Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą, visų pirma dalyvauti susitarimo 13 ir 14 straipsniuose numatytų vidaus patariamųjų grupių ir Pilietinės visuomenės forumo veikloje; primygtinai ragina Komisiją skatinti šiuo tikslu įsteigti vidaus žuvininkystės patariamąją grupę, nedarant poveikio esamoms patariamosioms taryboms;

47.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Džersio, Gernsio, Meno Salos, Norvegijos, Islandijos, Grenlandijos ir Farerų salų vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(2) OL L 29, 2020 1 31, p. 1.

(3) OL C 34, 2020 1 31, p. 1.

(4) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(5) OL L 316, 2012 11 14, p. 34.

(6) OL L 347, 2017 12 28, p. 81.

(7) OL L 261, 2021 7 22, p. 1.

(8) OL L 357, 2021 10 8, p. 1.

(9) Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija ir Susitarimas, susijęs su jos XI dalies įgyvendinimu (OL L 179, 1998 6 23, p. 3).

(10) OL L 189, 1998 7 3, p. 14.

(11) 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (OL L 348, 2010 12 31, p. 17).

(12) 2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/407 dėl Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 73, 2019 3 15, p. 1).

(13) OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(14) OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(15) OL L 161, 1993 7 2, p. 2.

(16) OL L 175, 2021 5 18, p. 3.

(17) OL C 294, 2021 7 23, p. 18.

(18) OL C 362, 2021 9 8, p. 90.

(19) OL C 506, 2021 12 15, p. 26.

(20) OL C 67, 2022 2 8, p. 25.

(21) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/11

P9_TA(2022)0104

Vaiko teisių apsauga civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose

2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaiko teisių apsaugos civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose (2021/2060(INI))

(2022/C 434/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 24 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 (2019) dėl vaikų teisių nepilnamečių justicijos sistemoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES strategija dėl vaiko teisių“ (COM(2021)0142),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (1) (toliau – Reglamentas „Briuselis IIa“),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (2) (toliau – Išlaikymo prievolių reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (3),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/693, kuriuo nustatoma Teisingumo programa (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/692, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (5)

—	atsižvelgdamas į ES teisingumo rezultatų suvestinę,

—	atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto gaires vaiko interesus atitinkančio teisingumo klausimais,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Europos Tarybos rezoliuciją „Lygybė ir bendros tėvų pareigos: tėvo vaidmuo“,

—	atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-490/20 (6),

—	atsižvelgdamas į 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

—	atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl tarpvalstybinių įvaikinimo aspektų (7),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl vaikų teisių, atsižvelgiant į ES vaiko teisių strategiją (8),

—	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl artimo partnerio smurto ir globos teisių poveikio moterims ir vaikams (9),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A9-0033/2022),

Vaiko interesus atitinkantis teisingumas civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose

kadangi vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su teismų sistema civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose, daugiausia dėl to, kad daugėja santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir įvaikinimo atvejų; kadangi tokiose bylose visiems vaikams turėtų būti užtikrinta teisė nediskriminacinėmis sąlygomis kreiptis į teismą, visų pirma teisė kreiptis į teismus ir prašyti taikyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus;

B.	kadangi ES yra įsipareigojusi užtikrinti, kad, siekiant kurti sveikesnę, atsparesnę, teisingesnę ir sąžiningesnę visuomenę visiems, būtų gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos kiekvieno vaiko teisės;

kadangi vaikai ir paaugliai turi teisę priklausomai nuo savo amžiaus, brandos ir kalbinių įgūdžių dalyvauti visose bylose, susijusiose su jų gerove bei būsimomis gyvenimo sąlygomis, būti jose išklausyti ir pareikšti savo nuomonę; kadangi reikėtų deramai atsižvelgti į vaikų nuomonę nepaisant to, ar procesas vyksta teisme, ar bet kurioje kitoje atitinkamoje institucijoje;

kadangi siekiant užtikrinti, kad vaikui nebūtų sukelta papildomų traumų ar streso, ir siekiant sumažinti tokių aplinkybių psichologinį ir emocinį poveikį, visų pirma tokiems pažeidžiamiausiems vaikams, kaip vaikai su negalia arba migrantų kilmės vaikai, dalyvavimas teismo ir administraciniame procese turėtų vykti patogioje ir vaikui palankioje aplinkoje;

E.	kadangi atitinkamos valdžios institucijos turėtų remti vaikų dalyvavimą tokiame procese taikydamos daugiadalykį požiūrį;

F.	kadangi valstybės narės privalo nustatyti vaiko išklausymui taikomas procesines apsaugos priemones, garantijas ir jį reglamentuojančias procesines taisykles; kadangi šios nuostatos valstybėse narėse vis dėlto labai skiriasi;

kadangi namuose ir šeimos aplinkoje, kur tarp tėvų esama konflikto, vaikai, patirdami įvairių formų netinkamą elgesį per fizinį, žodinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą prieš jiems reikšmingus asmenis ar kitus namų ūkyje svarbius asmenis, gali tapti smurto liudininkais; kadangi toks smurtas turi labai rimtų pasekmių vaiko psichologiniam ir emociniam vystymuisi; kadangi dėl to būtina skirti deramą dėmesį tokiam smurtui, kai vaikas išklausomas šeimos teisės bylose, siekiant užtikrinti, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus;

H.	kadangi vaikai turi teisę būti tinkamai informuojami jų amžių, brandą ir kalbinius įgūdžius atitinkančiu būdu ir taip, kad kiekvienoje su jais susijusio teismo ir administracinio proceso stadijoje jie galėtų suprasti esmę;

I.	kadangi civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose, visų pirma tarpvalstybinio pobūdžio bylose, galimybės, kad vaikui atstovautų teisės specialistas ar advokatas, yra ribotos;

J.	kadangi tam tikrais atvejais patirtis parodė (10), jog yra naudinga turėti specialų ir nepriklausomą patikimą asmenį, kuris palaikytų vaiką ir dalyvautų kartu su juo per visą teismo proceso laiką, be kita ko, tarpininkavimo atvejais;

kadangi teismai, administracinės įstaigos ir socialinės paramos įstaigos, priimdamos bet kokį sprendimą dėl vaiko, pirmiausia turėtų atsižvelgti į jo interesus; kadangi tokie sprendimai turėtų būti priimami individualiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir konkrečias jo bei jo šeimos padėties aplinkybes;

kadangi vaiko interesai ir visų vaikų teisė kreiptis į teismą negali būti užtikrinti, jei jų dalyvavimas civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose ir galimybė naudotis papildomomis paramos paslaugomis priklauso nuo jų tėvų finansinių išteklių, ypač dėl to, kad tokio proceso ir paslaugų išlaidos gali būti labai didelės;

M.	kadangi, įgyvendindamos visus veiksmus pagal Teisingumo programą, ES ir jos valstybės narės privalo propaguoti vaiko teises, be kita ko, pasitelkdamos vaiko interesus atitinkantį teisingumą;

ES sistema, skirta vaiko teisėms tarpvalstybiniuose civiliniuose ginčuose apsaugoti

N.	kadangi didesnis judumas reiškia, kad taip pat gali išaugti vaikų, gimusių šeimose su tarpvalstybiniu elementu, skaičius;

O.	kadangi nepaisant to, kad materialinė civilinė ir šeimos teisė išlieka valstybių narių kompetencijos sritis, suderintos tarpvalstybinės civilinės ir šeimos teisės taisyklės gali būti nustatytos ES lygmeniu;

kadangi valstybės narės, kaip Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos šalys, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus vykdydamos visus viešuosius veiksmus, be kita ko, sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus; kadangi tarpvalstybinio pobūdžio šeimos ginčuose kai kurių valstybių narių kompetentingos institucijos vaiko interesų apsaugą dažnai aiškina taip, kad ji reikštų, jog jis turi likti valstybės teritorijoje net ir tais atvejais, kai pranešama apie prievartą ir smurtą šeimoje prieš toje valstybėje gyvenantį vieną iš tėvų;

Q.	kadangi tarpusavio pasitikėjimu grindžiamas tarpusavio pripažinimo principas įpareigoja valstybes nares įgyvendinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą;

R.	kadangi tarpvalstybinis procesas teisiniu požiūriu yra sudėtingesnis, todėl paprastai užtrunka ilgiau ir brangiau kainuoja;

S.	kadangi tai, kad nepakanka veiksmingų procedūrų, skirtų teismų sprendimų, susijusių su tėvų pareigomis, bendravimo teisėmis, tėvų vykdomo vaikų grobimo atvejais ar išlaikymo prievolėmis tarpvalstybinėse bylose, vykdymui užtikrinti, kenkia vaiko interesams;

T.	kadangi tarpvalstybiniuose civiliniuose ir šeimos ginčuose dalyvaujantys vaikai nepriklausomai nuo jų tėvų pilietybės turėtų visose valstybėse narėse turėti vienodas teises ir jiems turėtų būti užtikrintas vienodas apsaugos lygis, procesinės garantijos ir minimalieji standartai;

kadangi kiekvienas vaikas turi teisę pažinti savo tėvus ir būti jų globojamas; kadangi gyvenimo skyrium atveju kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, arba jei bendrauti su tėvais neįmanoma – su jų giminaičiais, o jei šių nėra – su pasirinktu asmeniu; kadangi kompetentinga institucija gali apriboti vaiko asmeninius santykius ir tiesioginį bendravimą su tėvais tik siekdama apsaugoti vaiko interesus;

V.	kadangi 1980 m. Hagos konvencija nustato šalių tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, kuria siekiama greitai išspręsti tarptautinio vaikų grobimo bylas; kadangi iki šiol konvenciją yra ratifikavusi 101 šalis, įskaitant visas ES valstybes nares;

W.	kadangi, nepaisant iki šiol dėtų pastangų, ES neturi pakankamai duomenų apie teismo bylas, kuriose dalyvauja vaikai, taip pat nėra jas nagrinėjančių specializuotų teismų;

kadangi dėl to, kad nėra bendrų ES taisyklių dėl teismo sprendimų, susijusių su tėvyste, pripažinimo, ypač bylose, susijusiose su tos pačios lyties tėvais, gali būti prarastos tėvystės teisės, pažeista vaiko teisė būti auginamam abiejų tėvų bei palaikyti santykius su abiem tėvais ir bet kokios iš tėvystės kylančios teisės (pavyzdžiui, išlaikymo ar paveldėjimo teisės), taip pat kilus tarpvalstybiniams šeimos ginčams gali kilti paskatų ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo; kadangi būsimas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto šioje srityje turėtų padėti sumažinti administracinių ir teismo proceso bylų skaičių;

kadangi Teisingumo Teismas byloje C-490/20 neseniai priėmė tokį sprendimą: nepilnamečiam vaikui, kuris yra Sąjungos pilietis ir kurio gimimo liudijime, išduotame priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų, kaip jo tėvai nurodyti du tos pačios lyties asmenys, valstybė narė, kurios pilietis yra šis vaikas, privalo, pirma, išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą nereikalaudama, kad jos valdžios institucijos prieš tai parengtų gimimo liudijimą, ir, antra, kaip ir kitos valstybės narės, pripažinti priimančiosios valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį šiam vaikui teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje su kiekvienu iš šių dviejų asmenų;

Tarpininkavimas bylose, susijusiose su vaikais

Z.	kadangi paaiškėjo, kad daugeliu atvejų tarpininkavimas šeimos bylose yra greitesnis, pigesnis ir geriau vaiko interesus atitinkantis būdas išspręsti ginčą nei teismo procesas, todėl gali padėti užkirsti kelią tėvų vykdomam vaikų grobimui ateityje;

AA.	kadangi reikėtų skatinti taikyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus, nebent tai prieštarautų vaiko interesams, ypač smurto šeimoje ir seksualinės prievartos atveju;

AB.	kadangi šalies vidaus ir tarpvalstybinių šeimos taikinamojo tarpininkavimo procedūrų skaičius tebėra nedidelis;

AC.	kadangi daugumoje valstybių narių tėvams, kurių finansiniai ištekliai riboti, neteikiama teisinė pagalba tarpininkavimui, tačiau tuo pat metu jie turėtų teisę gauti teisinę pagalbą teismo procese;

AD.	kadangi tėvams gali būti sunku gauti tinkamos ir patikrintos informacijos apie galimybę pradėti tarpininkavimo procesą iki bylos nagrinėjimo teisme;

AE.	kadangi komercinis tarpininkavimas iš esmės skiriasi nuo tarpininkavimo šeimos bylose;

AF.	kadangi tarpvalstybinis tarpininkavimas šeimos bylose gali sudaryti prielaidas tėvams pasiekti susitarimus, kuriais siekiama užtikrinti vaiko interesus, sumažinant emocinę ir finansinę naštą ir teisinį sudėtingumą, būdingą teismo procesui;

AG.	kadangi tarpvalstybinis tarpininkavimas šeimos bylose yra teisiniu ir logistiniu aspektais sudėtingesnis nei tarpininkavimas šalies vidaus šeimos ginčuose ir reikalauja papildomų tarpininko žinių ir kalbinių įgūdžių;

AH.	kadangi tiek teisėjai, tiek teisininkai turėtų būti mokomi, kad turėtų daugiau žinių apie tarpvalstybinį tarpininkavimą šeimos bylose;

Vaiko interesus atitinkantis teisingumas civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visose bylose, susijusiose su vaiko gerove ir būsimomis gyvenimo sąlygomis, vaiko teisės būtų visapusiškai gerbiamos, užtikrinamos ir įgyvendinamos, o vaiko interesams būtų teikiamas didžiausias prioritetas ir į juos būtų tinkamai atsižvelgiama bei jais būtų nuosekliai vadovaujamasi visuose viešųjų institucijų veiksmuose, ypač teismo procese, kurie turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį vaikui, kaip numatyta Chartijos 24 straipsnyje;

primena, kad teisė kreiptis į teismą ir teisė būti išklausytam yra pagrindinės teisės ir kad kiekvienas vaikas, neatsižvelgiant į jo socialinę, ekonominę ar etninę kilmę, turi turėti galimybę visapusiškai naudotis šiomis teisėmis asmeniškai, nepriklausomai nuo tėvų ar teisėtų globėjų;

pabrėžia, kad COVID-19 pandemija sukėlė papildomų sunkumų, susijusių su teise kreiptis į teismą, įskaitant proceso vėlavimą; todėl ragina valstybes nares numatyti priemones, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos kreiptis į teismą pandemijos metu, ypač jei civilinėje, administracinėje ar šeimos teisės byloje dalyvauja vaikas;

ragina Komisiją nepagrįstai nedelsiant pateikti bendrų gairių rinkinį ar panašią ne teisėkūros priemonę, kurioje turėtų būti pateiktos rekomendacijos ir geriausia praktika, kurių turėtų laikytis valstybės narės, siekiant užtikrinti, kad vaikus išklausytų teisėjas arba kvalifikuotas ekspertas ir kad nebūtų daromas spaudimas, įskaitant tėvų spaudimą; pabrėžia, kad tokie posėdžiai, visų pirma šeimos teisės bylose, turėtų vykti vaikui pritaikytoje aplinkoje ir tinkamai atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir kalbinius įgūdžius kalbos ir turinio požiūriu, kartu numatant visas garantijas, kuriomis užtikrinama, kad būtų gerbiamas vaiko emocinis neliečiamumas ir jo interesai, vengiant nereikalingo streso ir pasirūpinant, kad kompetentinga institucija deramai atsižvelgtų į vaiko nuomonę pagal jo amžių ir brandą; be to, pabrėžia, kad vaiko išklausymas šeimos bylose, kuriose įtariamas smurtas artimoje aplinkoje ar šeimoje arba atvejai, kai vaikas tapo smurto liudininku, visada turėtų vykti dalyvaujant kvalifikuotiems specialistams, gydytojams ar psichologams, įskaitant specialistus, turinčius kvalifikaciją vaikų neuropsichiatrijos srityje, kad nebūtų gilinamos traumos arba jiems nebūtų daroma dar didesnė žala;

pabrėžia, kad tokiose gairėse ar panašioje ne teisėkūros priemonėje turi būti aiškiai nurodyta, kad vaikas, dalyvaujantis civilinėje, administracinėje ar šeimos teisės byloje, kiekvienoje proceso stadijoje turėtų būti informuojamas taip, kad jis galėtų visapusiškai suprasti esmę, ir visų pirma kad institucijos priimtą sprendimą vaikui jo amžių, brandą ir kalbinius įgūdžius atitinkančiu būdu turėtų paaiškinti specialiai parengtas specialistas;

pabrėžia, kad reikia pripažinti glaudų baudžiamųjų, civilinių ir kitų teismo bylų tarpusavio ryšį, kad būtų galima koordinuoti teismines ir kitas teisines atsakomąsias priemones, susijusias su vaikų ir artimo partnerio patiriamu smurtu; todėl ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis, siekiant veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems teismo bei kitų teisinių sprendimų neatitikimams, kurie daro žalą vaikams, būtų susiejamos baudžiamosios ir civilinės bylos, susijusios su konkrečia šeima ir vaikais;

ragina valstybes nares užtikrinti ir pasirūpinti, kad būtų teikiama lengvai prieinama, suprantama ir išsami vaikams pritaikyta informacija apie vaiko teises civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose bei patį procesą, be kita ko, tarpvalstybinio pobūdžio bylose;

ragina valstybes nares civiliniuose, administraciniuose ir šeimos ginčuose, be kita ko, tarpvalstybinio pobūdžio bylose, dalyvaujantiems vaikams suteikti teisę į nemokamą, valstybės finansuojamą aukštos kokybės teisinį atstovavimą tais atvejais, kai tėvai nevykdo visų tėvų pareigų arba kai įtariama, kad jų interesai gali prieštarauti vaiko interesams;

primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms taikyti daugiadalykį požiūrį ir numatyti lengvai prieinamas, aukštos kokybės, individualiems poreikiams pritaikytas nemokamas, valstybės finansuojamas konsultavimo ir vaiko paramos paslaugas tiek teismuose, tiek už jų ribų, kad, siekiant užtikrinti kuo geresnę paramą vaikui visose proceso stadijose, prireikus būtų teikiama tokių kvalifikuotų specialistų, kaip gydytojai, psichologai, kvalifikuoti vaikų neuropsichiatrijos specialistai, socialiniai darbuotojai ir vaikų priežiūros specialistai, pagalba; pabrėžia, kad kiekvienam civilinėje, administracinėje ar šeimos teisės byloje dalyvaujančiam vaikui turėtų būti taikomas individualizuotas požiūris ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kurie dažnai patiria diskriminaciją arba yra pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant vaikus su negalia, migrantų kilmės vaikus ir skurde gyvenančius arba socialinę atskirtį patiriančius vaikus;

10.

ragina valstybes nares rengti privalomus mokymus apie vaiko teises ir konkrečius poreikius teisėjams, kitiems teisės specialistams, teisėsaugos institucijoms, socialiniams darbuotojams, mokytojams, auklėtojams ir visiems kitiems susijusiems subjektams, dalyvaujantiems teismo ir administraciniame procese, susijusiame su vaikais; ragina Komisiją didinti paramą tokiems veiksmams, pavyzdžiui, pasitelkiant Europos teisėjų mokymo tinklą, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą ir Teisingumo programą;

11.

ragina Komisiją skatinti esamus teisės specialistų tinklus ir platformas keistis gerąja patirtimi, susijusia su vaiko išklausymu teismo posėdyje, jo teise į informaciją ir teise į privatumą visoje ES; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti vieno langelio principu veikiančią visos ES ekspertų tarnybą, veikiančią kaip keitimosi informacija platforma; ragina Europos teisėjų mokymo tinklą sukurti tokį forumą teisėjams, nagrinėjantiems tarpvalstybinius šeimos ginčus;

12.

ragina valstybes nares skirti pakankamai išteklių, kad būtų užtikrinta, jog civilinės, administracinės ir šeimos teisės bylos, kuriuose dalyvauja vaikai, būtų nagrinėjamos kuo griežčiau laikantis vaiko interesus atitinkančio teisingumo standartų, užtikrinant tinkamą pagarbą vaiko emocinei ir fizinei neliečiamybei ir nepagrįstai nedelsiant; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vaikų ir šeimos bylų teismai veiktų kaip būtinoji paslauga ir toliau rengtų skubius posėdžius bei vykdytų teismų nutartis dėl vaikų, kuriems gresia tiesioginis nepriežiūros ar prievartos pavojus, priežiūros ir apsaugos;

13.

primena, kad valstybės narės turėtų kuo geriau išnaudoti Teisingumo programos teikiamas galimybes finansuoti veiksmus ir organizacijas, kurie sudaro palankesnes sąlygas visiems vaikams veiksmingai ir nediskriminacinėmis sąlygomis kreiptis į teismą, ir pagal Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą teikti finansinę paramą su vaikais ir vaikų labui dirbančioms organizacijoms; ragina valstybes nares nustatyti tinkamus skundų, teisių gynimo ar žalos atlyginimo mechanizmus ir procedūras, kuriomis visapusiškai užtikrinama, kad teismo procese, kuris turi tiesioginį ar netiesioginį poveikį vaikui, būtų tinkamai atsižvelgiama į vaiko teises;

ES sistema, skirta vaiko teisėms tarpvalstybiniuose civiliniuose ginčuose apsaugoti

14.

ragina valstybes nares apsaugoti vaiko interesus tarpvalstybinėse šeimos bylose, be kita ko, užtikrinant, kad įstatymai ir procedūros nelemtų tėvų diskriminacijos dėl jų pilietybės, gyvenamosios šalies ar kitų priežasčių, ir atmetant prielaidą, kad vaiko pasilikimas konkrečios valstybės narės teritorijoje yra visada suderinamas su jo interesais;

15.

pabrėžia, kad viena iš priežasčių, dėl kurių tarpvalstybinės bylos gali būti teisiškai sudėtingos, yra nevienoda nacionalinė terminija, pavyzdžiui, skirtingi minimalaus amžiaus reikalavimai valstybėse narėse, dėl kurių vaikui gali būti taikomos skirtingos sąlygos, atsižvelgiant į nevienodus tam tikram amžiui nustatytus kriterijus, arba skirtingas vaiko advokato vaidmuo bylose, kuriose dalyvauja vaikai;

16.

primygtinai ragina valstybes nares gerbti kiekvieno vaiko teisę palaikyti asmeninius ir tiesioginius ryšius su kiekvienu iš tėvų, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, neatsižvelgiant į jo šeimos sudėtį ar biologinę giminystę; pabrėžia, kad tos teisės turėtų būti gerbiamos nepaisant ribojamųjų priemonių, susijusių su COVID-19;

17.

ragina valstybes nares veiksmingai vykdyti teismo sprendimus dėl tarpvalstybinių šeimos ginčų, susijusių su vaikais, laikantis taikytinos ES teisės ir Teisingumo Teismo sprendimų, ypač bylose, susijusiose su tarpvalstybiniu tėvų vykdomu vaikų grobimu, taip pat gyvenimu skyrium, santuokos nutraukimu, globos teisėmis, įvaikinimu ir globa šeimoje, taip pat sprendimais dėl tėvystės pripažinimo, įskaitant tos pačios lyties poras, kartu visada atsižvelgiant į vaiko interesus pagal Chartijos 24 straipsnį;

18.

ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti naujas taisykles ir pareigas, tenkančias pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (11); pabrėžia, jog yra svarbu nacionaliniams teismams keistis informacija tarpvalstybinėse bylose, ir primygtinai ragina Komisiją šiuo tikslu bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, atidžiai stebėti, ar tinkamai įgyvendinamas reglamentas, ir skubiai reaguoti į bet kokius jo neįgyvendinimo atvejus;

19.

primena, kad naujos redakcijos reglamentu „Briuselis IIa“ buvo siekiama apsaugoti vaiko teises patikslinant taisykles, sutrumpinant tarpvalstybinių bylų, susijusių su vaikais, trukmę, šiuo tikslu nustatant terminus ir panaikinant egzekvatūros procedūras, taip pat skatinant glaudesnį centrinių institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarpvalstybinėse bylose; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares skirti tinkamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti reglamentą;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares rengti centrinėms institucijoms, teisėjams ir kitiems teisės specialistams, dalyvaujantiems tarpvalstybiniuose ginčuose, tinkamus mokymus apie naujas taisykles, be kita ko, apie vaiko išklausymą ir galimą taikinamojo tarpininkavimo taikymą tokiais atvejais; pabrėžia, kad toks mokymas turėtų suteikti pakankamai žinių ir praktinės patirties tarpvalstybinių šeimos bylų nagrinėjimo srityje;

21.

ragina Komisiją pateikti gerosios patirties, susijusios su naujos redakcijos reglamentu „Briuselis IIa“, vadovą;

22.

ragina Komisiją įvertinti poreikį priimti ES teisės aktus, kuriais būtų suderintos tarpvalstybinėse šeimos teisės bylose dalyvaujantiems vaikams taikomos procesinės garantijos;

23.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad teismo proceso finansinės išlaidos ir su tarpvalstybinėmis bylomis susijusios papildomos išlaidos nebūtų kliūtis kreiptis į teismą tarpvalstybinėse civilinėse, administracinėse ir šeimos bylose, susijusiose su vaikais; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tokiais atvejais informacija apie galimą teisinę pagalbą būtų prieinama ir lengvai pasiekiama;

24.

pažymi, kad Jungtinė Karalystė nebedalyvauja bendradarbiaujant pagal reglamentą „Briuselis IIa“ ir Išlaikymo prievolių reglamentą; ragina Komisiją skubiai įvertinti, kokiomis tinkamiausiomis priemonėmis, įskaitant dvišalę priemonę, galima pašalinti ES ir Jungtinės Karalystės tarpusavio santykių teisinį netikrumą civilinių, administracinių ir šeimos bylų, susijusių su vaikais, srityje;

25.

palankiai vertina Komisijos pranešimą apie tai, kad bus pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sudaryti palankesnes sąlygas abipusiam tėvystės pripažinimui tarp valstybių narių;

26.

atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į 2017 m. vasario 2 d. Parlamento rezoliuciją dėl tarpvalstybinių įvaikinimo procedūros aspektų, įskaitant jos priedą, kuriame pateiktas Reglamento dėl tarpvalstybinio sprendimų dėl įvaikinimo pripažinimo tekstas, siekiant nustatyti aiškią teisinę bazę ir suteikti šeimoms būtiną teisinį tikrumą, kad vienoje valstybėje narėje teisėtai išduoti sprendimai dėl įvaikinimo būtų pripažįstami kitoje valstybėje narėje;

27.

ragina Komisiją ir Tarybą tinkamai informuoti ir įtraukti Parlamentą, kiek tai susiję su visais naujais ar persvarstytais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tarpvalstybinės civilinės ir šeimos teisės srityje, nes tokios taisyklės daro tiesioginę įtaką ES piliečių, visų pirma vaikų, gyvenimui ir gerovei;

28.

mano, kad 1980 m. Hagos konvencija yra ypač svarbi priemonė siekiant apsaugoti vaiko interesus tarptautinio vaikų grobimo atvejais, ir mano, kad ES turėtų palankiai vertinti naujų šalių prisijungimą prie šios konvencijos; todėl ragina Komisiją daryti sparčią pažangą vertinant galimybę prie konvencijos prisijungti naujoms šalims ir ragina valstybes nares nedvejojant jas priimti;

29.

dar kartą ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis, visų pirma Japonija, kad būtų įgyvendinti visi su vaikų apsauga susiję tarptautiniai teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vaikus nuo tėvų vykdomo vaikų grobimo žalingų padarinių;

30.

ragina Komisiją toliau plėsti mokslinius tyrimus ir duomenų apie vaiko interesus atitinkantį teisingumą bei šios srities geriausios praktikos pavyzdžių rinkimą valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis apie tarpvalstybinius civilinius ginčus, susijusius su vaikais, pavyzdžiui, vaiko globos, bendravimo su vaiku ir tėvų vykdomo vaikų grobimo bylas; ragina Komisiją šiuos duomenis įtraukti į ES teisingumo rezultatų suvestinę;

Tarpininkavimas bylose, susijusiose su vaikais

31.

ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpvalstybinio taikinamojo tarpininkavimo kartu su išsamiu poveikio vertinimu, kuriame turėtų būti nustatyti bendri tarpvalstybinio proceso standartai, tarpininkaujant pasiektų susitarimų pripažinimo ir vykdymo taisyklės, tarpininkams išduodamo europinio pažymėjimo sukūrimui keliami reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti ekspertinių žinių tarpvalstybinėse bylose kokybę, ir bendri tarpininkavimo sutarčių standartai; mano, kad tokiais bendrais standartais turėtų būti užtikrinamas kiekvienos valstybės narės konfidencialumo taisyklių laikymasis ir šalims suteikiama pakankamai teisinės informacijos apie tarpininkavimo sąvoką, ribas ir pasekmes;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti esamus tarpininkų tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose tinklus;

33.

ragina valstybes nares įsteigti pasirengimo tarpininkavimui tarnybas, kad tėvams ir atitinkamiems vaikams būtų teikiama visa reikalinga informacija apie tarpininkavimo eigą ir galimas jo sąnaudas bei naudą, visų pirma patiems vaikams ir jų teisėms bei gerovei; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės jau yra įsteigusios arba siekia įsteigti tokias tarnybas;

34.

pabrėžia, kad tarpininkavimas gali būti veiksminga priemonė vaiko interesams apsaugoti tarpvalstybinio tėvų vykdomo vaikų grobimo bylose; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į gerąją patirtį ir tarpininkavimo teisme modelį, kurį taiko kai kurios valstybės narės, siekdamos taikiai išspręsti tarpvalstybinius šeimos ginčus neteismine tvarka;

35.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad viso tarpininkavimo proceso metu vaikas turėtų galimybę bendrauti su kvalifikuotu ir nepriklausomu asmeniu, kuris galėtų jam teikti jo interesus atitinkančią informaciją ir paramą;

36.

ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tėvams, kurių finansiniai ištekliai riboti, gauti teisinę pagalbą tarpininkavimui tarpvalstybinių šeimos ginčų bylose;

37.

pabrėžia, kad reikia išnagrinėti galimybę ginčuose, kuriuose šalis skiria didelis atstumas arba kuriems turėjo įtakos išskirtinės aplinkybės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, naudotis internetinėmis tarpininkavimo priemonėmis, įskaitant vaizdo konferencijos priemones;

38.

ragina valstybes nares aktyviai skatinti savanorišką tarpininkavimą šeimos bylose, susijusiose su vaikais, be kita ko, keičiant teisės aktus;

39.

ragina valstybes nares numatyti paprastas, greitas ir prieinamas taisykles, kad tarpininkaujant sudaryti tėvų susitarimai taptų teisiškai privalomi ir vykdytini;

o o

40.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

(2) OL L 7, 2009 1 10, p. 1.

(3) OL L 136, 2008 5 24, p. 3.

(4) OL L 156, 2021 5 5, p. 21.

(5) OL L 156, 2021 5 5, p. 1.

(6) 2021 m. gruodžio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas V.M.A. / Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“, C-490/20, ECLI:EU:C:2021:1008.

(7) OL C 252, 2018 7 18, p. 14.

(8) OL C 474, 2021 11 24, p. 146.

(9) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0406.

(10) Pavyzdžiui, Kindbehartiger Nyderlanduose arba organizacija „Youth At Risk“ (Flandrija).

(11) OL L 178, 2019 7 2, p. 1

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/31

P9_TA(2022)0114

Pilietiškumo ugdymo veiksmų įgyvendinimas

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pilietiškumo ugdymo veiksmų įgyvendinimo (2021/2008(INI))

(2022/C 434/06)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 ir 165 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, visų pirma į 4 tikslą (kokybiškas švietimas) ir 4.7 tikslą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl galių mergaitėms suteikimo ES pasitelkiant švietimą (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGTBIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (2),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Demokratinės kultūros kompetencijos orientacinius metmenis (angl. Council of Europe Reference Framework of Competences for Democratic Culture),

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl Europos jaunimo demokratinio sąmoningumo ir demokratinio aktyvumo skatinimo (3),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos chartiją dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir žmogaus teisių švietimo,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. ES Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos paskelbtą ir pasirašytą Europos socialinių teisių ramstį,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą „Europinės tapatybės stiprinimas per švietimą ir kultūrą. Europos Komisijos įnašas Geteborgo vadovų susitikime, 2017 m. lapkričio 17 d.“ (COM(2017)0673),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą „Radikalizacijos, dėl kurios kyla smurtinio ekstremizmo pavojus, prevencijos rėmimas“ (COM(2016)0379),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikatą „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“ (COM(2020)0274),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų planas. Švietimo ir mokymo pritaikymas prie skaitmeninio amžiaus“ (COM(2020)0624),

—	atsižvelgdamas į Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą („ET 2020“), ypač į jos tikslą skatinti lygybę, socialinę sanglaudą ir aktyvų pilietiškumą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos švietimo erdvės sukūrimas iki 2025 m.“ (COM(2020)0625),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (4),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir europinio mokymo aspekto propagavimo (5),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 19 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl daugiapakopio valdymo stiprinimo skatinant jaunimo dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose (7),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje (Prancūzija) pasirašytą deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą (2015 m. Paryžiaus deklaracija),

—	atsižvelgdamas į Konferencijos dėl Europos ateities 1–ojo Europos piliečių forumo ataskaitą „Tvirtesnė ekonomika, didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis darbo vietų kūrimas / švietimas, kultūra, jaunimas ir sportas / skaitmeninė transformacija“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. Europos jaunimo renginio ataskaitą „Jaunimo idėjų ataskaita Konferencijai dėl Europos ateities“,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 7 d. Komisijos tinklo „Eurydice“ ataskaitą „Pilietinis ugdymas Europos mokyklose (2017)“,

—	atsižvelgdamas į Europos federalistų sąjungos (UEF) rezoliuciją dėl sisteminio požiūrio į Europos pilietiškumo ugdymą, priimtą 2021 m. liepos 4 d. UEF XXVII Europos kongrese Valensijoje,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą dėl Europos švietimo erdvės ir 2030 m. švietimo ir mokymo strateginės programos,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. Komisijos tinklo „Eurydice“ ataskaitą „Lygybė mokyklinio ugdymo srityje Europoje. Struktūros, politika ir moksleivių mokymosi rezultatai“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą „2020 m. ES pilietybės ataskaita. Galių piliečiams suteikimas ir jų teisių apsauga“ (COM(2020)0730),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos Europos demokratijos veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Forumo dėl mokymosi ateities išvadų santrauką ir diskusijas, kurias 2019 m. gruodžio 7 d. paskelbė Komisijos Europos švietimo ir mokymo ekspertų grupė,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Komisijos ataskaitą „Europos Sąjungos pilietybė ir demokratija“,

—	atsižvelgdamas į „Jean Monnet“ tinklo 2017 m. mokyklų rengėjams skirtas gaires dėl vaikų tapatybės ir pilietybės Europoje,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. Komisijos ataskaitą „Pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimas pasitelkiant švietimą. Švietimo politikos raidos Europoje po 2015 m. kovo 17 d. Paryžiaus deklaracijos pasirašymo apžvalga“,

—	atsižvelgdamas į 2018 ir 2020 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį,

—	atsižvelgdamas į Europos švietimo ir mokymo ekspertų grupės teminį dokumentą dėl įtraukties ir pilietybės,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“ (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. lapkričio 11 d. rezoliuciją dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „2017 m. ES pilietybės ataskaita. Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje“ (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl piliečių dialogų ir piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese (12),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą bei 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A9-0060/2022),

kadangi švietimas yra pagrindinė teisė ir viešoji gėrybė, kuri turėtų būti vienodai ir nemokamai prieinama visiems; kadangi Europos socialinių teisių ramstyje teigiama, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų visapusiškai ir reikšmingai dalyvauti visuomenės gyvenime; kadangi švietimas ir mokymas neturėtų būti vertinami tik kaip priemonė darbo rinkos poreikiams tenkinti;

kadangi dėl naujų sisteminių iššūkių, kurie turi vietos, regioninį ir pasaulinio masto poveikį, pvz., klimato krizės, skaitmeninės pertvarkos, socialinių ir teritorinių skirtumų arba pačios viršvalstybinės politinės integracijos, reikia atitinkamai pritaikyti švietimo sistemas, įskaitant pilietiškumo ugdymą; kadangi dėl žaliosios pertvarkos ir Žaliojo kurso reikia plėsti pilietiškumo ugdymą, įtraukiant būtinybę elgtis atsakingai ne tik konkrečioje bendruomenėje ar visuomenėje, bet ir visos planetos atžvilgiu; kadangi skaitmeniniai pokyčiai ir skaitmeninė darbotvarkė ne tik atveria naujas galimybes aktyviam pilietiškumui ir demokratiniam dalyvavimui internete, bet taip pat apima riziką ir grėsmes, kylančias dėl klaidingos informacijos ir dezinformacijos; kadangi vykdant aktyvų skaitmeninį pilietiškumą turėtų būti atsižvelgiama į skaitmeninį kartų atotrūkį ir jis turėtų būti mažinamas; kadangi vietos, nacionalinės ir Europos žiniasklaidos įtraukimas į Europos kultūros ir istorijos populiarinimą yra svarbi viešų diskusijų ir piliečių įsitraukimo dalis;

kadangi pilietiškumo ugdymas turi būti suprantamas kaip daugiapakopis, apimantis vietos, regioninį, nacionalinį, Europos ir pasaulinį pilietiškumo aspektą; kadangi vykstant globalizacijos ir Europos integracijos procesui reikės, kad naujoji europiečių karta įvairiais lygmenimis vis aktyviau dalyvautų politikoje įvairiais lygmenimis, taip pat galėtų gyventi ir dirbti tarptautiniu mastu ir įtraukti į savo kasdienį gyvenimą įvairovę; kadangi kritinis mąstymas, tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai ir pilietinės kompetencijos yra vis svarbesni darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime; kadangi visuomenės tampa vis įvairesnės, todėl Europoje tampa vis svarbesnė pagarba kultūrų ir kilmės įvairovei, taip pat tampa vis svarbiau atmesti bet kokią moterų, LGTBIQ asmenų ar mažumų diskriminaciją;

kadangi pilietiškumo ugdymui taikomas tarpsektorinis požiūris ir formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos tarpusavio sąveika; kadangi pilietiškumo ugdymas sudaro sąlygas pedagogams ir besimokantiems asmenims atrasti vertybes, nuostatas, įgūdžius ir žinias bei kartu pažinti pasaulį pasitelkiant dalyvaujamąją pedagogiką;

kadangi valstybėse narėse pastebimi sociopolitiniai pokyčiai, pradedant socialine poliarizacija bei mažu pasitikėjimu institucijomis ir baigiant demokratijos nuosmukiu, teisinės valstybės erozija, atskirtį propaguojančiu nacionalizmu ir euroskepticizmo naudojimu politiniais tikslais, kartu stiprėjant ekstremistiniams judėjimams, vėl stiprėjant rasizmui ir visų formų ksenofobijai, autoritarizmui, plintant klaidingai informacijai ir dezinformacijai, gali kelti rimtą grėsmę Europos demokratijai ir destabilizuoti visą ES; kadangi pilietiškumo ugdymo stiprinimas formaliojo, neformaliojo švietimo, savišvietos ir mokymosi visą gyvenimą srityse galėtų atlikti svarbų vaidmenį kovojant su šia tendencija bei skatinant atviresnį politinį diskursą ir didesnį piliečių įtraukimą į politinius ir teisėkūros procesus nacionaliniu ir Europos lygmenimis;

kadangi politinę paramą Sąjungai paprastai rodo jausmai, požiūriai ir vertybės, o ne konkretus poveikis kasdieniame piliečių gyvenime; kadangi piliečiai, visų pirma jaunimas, yra nutolę nuo Sąjungos demokratinių procesų ir dalyvavimo mechanizmų ir jų nesupranta; kadangi atnaujintas Europos pilietiškumo ugdymo postūmis gali būti būdas paskatinti jaunimą dalyvauti rinkimuose, apribojant ekstremistinių ir populistinių diskursų patrauklumą ir taip sustiprinant socialinę sanglaudą;

kadangi dinamiškos Europos pilietybės atsiradimui trukdo žinių ir emocinė spraga, taip pat mechanizmų, kuriais sudaromos sąlygos piliečiams dalyvauti ir vesti dialogą, trūkumas; kadangi Europos tapatybė papildo vietos, nacionalinę, geografinę, kultūrinę ar kitas įvairias galimas asmens tapatybes; kadangi nepakankamos žinios apie ES arba jų neturėjimas ir menkas supratimas, kaip ji veikia ir kokią pridėtinę vertę ji teikia, gali paskatinti manyti, kad esama demokratinio deficito, ir lemti nepasitikėjimą, pilietinį pasyvumą ir euroskepticizmą valstybėse narėse;

H.	kadangi 2016 m. balandžio 12 d. Parlamento rezoliucijoje „Mokymasis apie ES mokyklose“ Komisija raginama sukurti bendrą sistemą ir parengti mokymosi apie ES gaires pateikiant konkrečių pavyzdžių, siekiant skatinti nešališką ir kritinį mąstymą apie Europos Sąjungos teikiamą naudą piliečiams;

kadangi 2021 m. lapkričio 11 d. Parlamento rezoliucijoje dėl bendro holistinio požiūrio į Europos švietimo erdvę raginama, kad Europos švietimo erdvė sudarytų sąlygas didesniam besimokančių asmenų, mokytojų ir žinių srautui, skatinant priklausymo Europai jausmą ir pilietinį sąmoningumą, garantuojant teises ir vertybes, užtikrinant teisingas ir lygias galimybes bei gerinant socialinę sanglaudą;

kadangi Komisija nesiėmė jokios esminės sisteminio pobūdžio iniciatyvos šioje strateginėje srityje; kadangi esamos ES programos, pvz., programa „Erasmus+“ arba Europos solidarumo korpusas, vis dar teikia neišnaudotų galimybių gerinti pilietiškumo ugdymo įgyvendinimą taikant strategiškesnį požiūrį į formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi programų sudedamąsias dalis ir geriau koordinuojant išteklius; kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų labiau stengtis gerinti ir didinti informavimo apie Europos Sąjungą ir konkrečias teises bei pareigas srautus;

kadangi kelios valstybės narės sukūrė nacionalines savanoriškos veiklos programas; kadangi šių programų sukūrimas ir plėtojimas yra svarbus siekiant skatinti praktinį pilietiškumo ugdymą, stiprinti socialinę sanglaudą, sudaryti sąlygas mobilizuotis siekiant visuotinės svarbos tikslų, ypač mažiau galimybių turintiems asmenims, ir prisidėti prie dalyvių asmeninio ir profesinio tobulėjimo; kadangi didesnis Europos pilietinis judumas gali padėti stiprinti jaunimo priklausymo Europos bendrijai jausmą ir sustiprinti piliečių Europos kūrimą; kadangi nacionalinės savanoriškos veiklos programos ir pilietinės tarnybos gali tapti natūraliais vartais į Europos jaunimo, visų pirma turinčio mažiau galimybių, judumą;

kadangi Europos solidarumo korpusas, sukurtas 2018 m. kaip 1996 m. įsteigtos Europos savanorių tarnybos veiklos tęsinys, yra bendroji Europos savanoriškos veiklos judumo programa, tačiau jo biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiui yra ribotas; kadangi turėtų būti plėtojama didesnė Europos solidarumo korpuso ir nacionalinių savanoriškos veiklos sistemų, taip pat esamų nacionalinių savanoriškos veiklos sistemų per Europos solidarumo korpusą sąveika ir sąryšis;

Pilietiškumo ugdymo padėtis ES

apgailestauja, kad nėra bendros pilietiškumo ugdymo apibrėžties; mano, kad pilietiškumo ugdymas apima žinių, įgūdžių, metodų, priemonių, turinio, gebėjimų, požiūrių, vertybių ir priežiūros derinį ir yra labai svarbus solidarumui ir bendrumo jausmui atsirasti;

mano, kad minimalus pilietiškumo ugdymo supratimas turėtų suteikti bent teorinį supratimą apie politines, teisines, socialines, ekologines ir ekonomines sąvokas bei struktūras, be kita ko, susijusias su Europos lygmeniu, taip pat apie pasaulinius pokyčius; pilietiškumo ugdymas turi atitikti švietimo ir mokymo lygį ir būti susietas su praktine patirtimi; atkreipia dėmesį į kritinio mąstymo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kaip neatsiejamos pilietiškumo ugdymo dalies, svarbą; primygtinai teigia, kad Sąjungoje reikia atnaujinti pedagoginius metodus ir taikyti teorinį bei praktinį požiūrį į pilietiškumo ugdymą; siūlo taikyti pilietiškumo ugdymo apibrėžtis, pateiktas Europos Tarybos chartijoje dėl demokratinio pilietiškumo ugdymo ir švietimo žmogaus teisių srityje ir Europos Tarybos Demokratinės kultūros kompetencijos orientaciniuose metmenyse;

yra susirūpinęs dėl to, kad nacionalinėse mokymo programose mažai dėmesio skiriama Europos ir pasaulio pilietiškumo aspektams; susirūpinęs pažymi, jog tik pusė ES mokinių teigia, kad turi galimybę mokytis apie Europą mokykloje; pabrėžia, kad mokiniai, prisidėdami prie Europos šalių bendradarbiavimo, padeda kelti pilietinių žinių lygį; apgailestauja dėl didėjančios įtampos tarp nacionalinio ir Europos lygmens kai kurių valstybių narių mokymo programose; yra susirūpinęs dėl pernelyg didelio pilietinio ugdymo politizavimo ir jo pasekmių, kaip antai nuolatinis drastiškas ugdymo programų keitimas, ir pakartoja, kad reikia ilgalaikio stabilumo ir nuoseklumo dėstant pilietiškumo ugdymą;

pabrėžia, kad dėl sociopolitinių ir pasaulinių pokyčių reikės gerokai pakelti dabartinį kokybės ir požiūrio pilietiškumo ugdymą lygį; yra susirūpinęs dėl to, kad besimokančių vyrų rezultatai gerokai prastesni negu moterų (13); yra susirūpinęs dėl skirtingo vidutinių pilietinių žinių lygio tarp valstybių narių ir jų viduje; pažymi, kad kaimo, atokiose, nepalankioje socialinėje padėtyje esančiuose regionuose ir atokiausiose vietovėse gyvenantys mokiniai, dalyvaudami pilietiškumo ugdymo programose, susiduria su papildomomis kliūtimis; patvirtina, kad kiekvienas besimokantis asmuo turi turėti galimybę gauti kokybišką pilietiškumo ugdymą, daugiausia dėmesio, be kitų išteklių, skiriant konkretiems jų finansavimo ir infrastruktūros poreikiams, nes tai labai svarbu siekiant sėkmingai sukurti Europos švietimo erdvę;

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors kai kurie pilietiškumo ugdymo aspektai įtraukti į daugumą nacionalinių mokymo programų, tarp valstybių narių ir jų viduje esama didelių skirtumų, susijusių su švietimo lygiu, kuriuo jų mokoma, bendru šiam dalykui skiriamų valandų skaičiumi, jo turiniu ir metodika; pažymi, kad tik kai kurios valstybės narės atlieka struktūrinius vertinimus, yra nustačiusios tikslus, pedagogines kryptis arba teikia specialų mokymą mokytojams; pažymi, kad net jei šie elementai yra, pastebimas atotrūkis tarp nacionalinių programų ir veiksmingo jų įgyvendinimo mokyklose;

primena, kad mokymo kokybė turi didžiausią poveikį veiksmingam mokymuisi, todėl pirminis ir tęstinis visų mokytojų ir instruktorių rengimas, nepriklausomai nuo jų dalyko ir specializacijos, turi būti prioritetas pilietiškumo ugdymo srityje ir ypač Europos ir pasaulinio pilietiškumo ugdymo aspektų požiūriu;

pabrėžia, kad veiksmingam pilietiškumo ugdymui trukdo tai, kad nėra pagrįstų tyrimų, kaip veiksmingai mokyti ir vertinti pilietiškumo ugdymą, taip pat nėra tinkamų pedagoginių priemonių šiam tikslui įgyvendinti; pažymi, kad kai kurie empiriniai įrodymai rodo, kad „visos mokyklos“ arba „visos bendruomenės“ požiūris daro teigiamą poveikį pilietiniams įgūdžiams ir požiūriui; mano, kad sprendžiant pilietiškumo ugdymo klausimus reikėtų atsižvelgti į dalyvaujamuosius pedagoginius metodus, kad besimokantys asmenys galėtų patirti pilietiškumą visais aspektais, jo vaidmenį Europos Sąjungoje, valstybėse narėse, tarp atskirų individų bei plačiojoje visuomenėje ir jų poveikį ES, valstybėms narėms, atskiriems individams ir plačiajai visuomenei;

apgailestauja, kad pirminio profesinio rengimo ir mokymo bei suaugusiųjų švietimo srityje pilietiškumo ugdymui skiriama nepakankamai dėmesio; ragina įtraukti pilietiškumo ugdymą į visus švietimo lygmenis, pritaikytus prie konkrečių besimokančiųjų savybių ir poreikių; apgailestauja, kad nepakankamai dėmesio skiriama mokymosi iš kartos į kartą aplinkybių, kurios palengvina kartų dialogą, vertei;

mano, kad niekada nėra pernelyg anksti mokytis apie pilietybę regioniniu, nacionaliniu, Europos ir pasauliniu lygmeniu; pažymi, kad ankstyvasis ugdymas atlieka svarbų vaidmenį ugdant esminius socialinius ir emocinius įgūdžius ir padeda pagrindus gerovei, dialogui, tarpusavio pagarbai, supratimui ir bendroms vertybėms;

10.

pabrėžia neformaliojo mokymosi ir savišvietos, įskaitant savanorišką veiklą, mentorystę, debatus ir sportą, itin svarbų pedagoginį vaidmenį vystant socialinius bei pilietinius įgūdžius, gebėjimus bei elgseną ir formuojant atsakingus bei aktyvius piliečius;

ES politika pilietiškumo ugdymo srityje

11.

apgailestauja, kad Europos lygmeniu pasiektas politinis sutarimas dėl poreikio tobulinti pilietiškumo ugdymą ir bendrų Europos vertybių ugdymą nebuvo paverstas konkrečiais tikslais, uždaviniais, lyginamaisiais standartais ir veiksmais, ir daro išvadą, kad pilietiškumo ugdymo politika turi įgyvendinimo spragų;

12.

mano, kad ES programomis menkai prisidedama prie tam tikrų pilietiškumo ugdymo aspektų tobulinimo, visų pirma dėl aiškios tiesioginės paramos nebuvimo, ribotų išteklių ir nevienodos geografinės aprėpties; apgailestauja, kad iki šiol ES finansuojami projektai šioje srityje neturėjo plataus ilgalaikio poveikio;

13.

mano, kad ES lygmens politika pilietiškumo ugdymo srityje nėra pakankamai nuosekli ir kad šiuo metu nėra jokios politikos priemonės, kuri struktūriškai sutelktų visas atitinkamas įstaigas ir valdžios institucijas;

14.

apgailestauja, kad ES programomis, kaip antai programa „Erasmus+“, „Europos horizontas“, Europos solidarumo korpusas, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa arba programa „Kūrybiška Europa“ ir kt., buvo prisidėta – daugiausia netiesiogiai – prie aktyvaus pilietiškumo ugdymo; vis dėlto pažymi, kad jos negalėjo padaryti jokio sistemingo ir ilgalaikio poveikio;

15.

patvirtina, kad pagal ES sutarties 9, 10, 165 ir 166 straipsnius ir Chartiją ES tenka pagrindinė atsakomybė skatinti ES pilietiškumo ugdymą, kaip būdą užtikrinti, kad jos piliečiai įgytų gilesnių žinių apie Europos projektą kaip demokratinių valstybių sąjungą, taip garantuojant savo piliečių teisę visapusiškai dalyvauti politiniame gyvenime ir priimant sprendimus ES lygmeniu;

16.

pabrėžia pasiryžimą skatinti bendrą Europos tapatybę taikant bendrą akademinę programą ir tvirtai integruoti europinį aspektą į švietimą, kaip piliečiai pareiškė Konferencijoje dėl Europos ateities, taip pat Europos jaunimo prašymą įtraukti žinias apie Europos teikiamas galimybes ir naudą į mokymo programas;

17.

pažymi, kad kai kurios valstybės narės pripažįsta teigiamą ES politikos pokyčių įtaką skatinant švietimo pokyčius pilietiškumo ugdymo srityje;

18.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija nesiima efektyvių veiksmų, susijusių su 2018 m. esminių mokymosi visą gyvenimą pilietiškumo ugdymo gebėjimų sistema, tobulinimu, o kiti pagrindiniai gebėjimai įtraukti į strateginės programos „ET 2020“ lyginamuosius standartus arba yra remiami pagal specialias gebėjimų sistemas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mokymui ir įsisavinimui nacionaliniu lygmeniu;

19.

atkreipia dėmesį į 2021 m. Europos piliečio apdovanojimą mokinių debatų iniciatyvoms; mano, kad didėjančios poliarizacijos sąlygomis demokratiniai debatai yra svarbesni nei bet kada anksčiau; mano, kad įgūdžių ir gebėjimų, skirtų debatams, ugdymas yra neatsiejama pilietiškumo ugdymo dalis;

20.

pažymi, koks svarbus pilietiškumo ugdymas didinant informuotumą apie su klimato kaita susijusią pertvarką ir siekiant darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m.; pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymas ir švietimas tvarumo klausimais yra tarpusavyje susiję, ir tai, kaip svarbu koordinuoti pastangas siekiant integruoti abi sritis į formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi bei švietimo politikos kryptis, mokymo programas, pedagoginius metodus ir metodikas;

Rekomendacijos dėl atnaujinto Europos pilietiškumo ugdymo

21.

ragina valstybes nares remti, persvarstyti ir atnaujinti savo švietimo sistemas ir visų formų bei švietimo lygių (įskaitant profesinį rengimą ir mokymą) ES srities švietimo ir mokymo programas, siekiant sutvirtinti ES aspektą, kartu aktyviai skatinant regionus ir vietos valdžios institucijas padaryti tą patį, ypač tada, kai jos turi tiesioginę kompetenciją švietimo sistemų klausimais;

22.

pabrėžia, kad šiame kontekste svarbu atsižvelgti į kalbų įvairovę Europos pilietiškumo ugdymo srityje, deramai atsižvelgiant į mažumų ir regionines kalbas, taip pat į kalbas, kurioms gresia pavojus;

23.

dar kartą ragina valstybes nares ir švietimo bendruomenę įtraukti visus žmones, įskaitant migrantų kilmės asmenis, migrantus, pabėgėlius ir tikėjimo bendruomenes, į dvikrypčius, pagarbius ir įgalinančius pilietiškumo ugdymo procesus, užtikrinant aktyvų jų dalyvavimą pilietiniame ir kultūriniame gyvenime; mano, kad geresnio piliečių supratimo apie istorines ir asmenines migrantų kelionių priežastis, įskaitant kolonializmą, taip pat apie bendrą kultūrinę kilmę skatinimas yra svarbi pasaulinio pilietiškumo sudedamoji dalis;

24.

prašo valstybių narių stiprinti ir išplėsti mokytojų, pedagogų, šeimų ir platesnės švietimo bendruomenės pradinio ir nuolatinio profesinio ir visą gyvenimą trunkančio tobulėjimo galimybes, kad jiems būtų teikiama tinkama parama ir ištekliai pilietiškumo ugdymui, parengti glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais ES ir nacionalinio lygmens subjektais;

25.

Atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją parengti bendrą pilietiškumo ugdymo kompetencijos sistemą, skirtą mokytojams ir studentams siekiant bendrųjų gebėjimų „pilietybės“, įskaitant daugiakalbes ir tarpkultūrines pedagogų kompetencijas, taip pat atsižvelgiant į vietos, regionų, nacionalines, Europos ir pasaulines sritis, panašiai kaip Europos skaitmeninės kompetencijos programoje, Europos verslumo kompetencijos sistemoje, Europos asmeninių, socialinių ir mokymosi mokymosi bendrųjų gebėjimų sistemoje ir neseniai paskelbtoje Europos tvarumo kompetencijos sistemoje, kuriant ryšius tarp visų sistemų;

26.

pabrėžia, kad reikia populiarinti ir skatinti judumo galimybes, mokymo personalo tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi geriausia patirtimi; mano, kad 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ judumui būdingas lankstumas ir mišrumas atveria galimybę padidinti dabartinių ir būsimų mokytojų judumą; ragina Komisiją skatinti trumpalaikį mokytojų judumą ir kurti ilgalaikes judumo partnerystes, pasinaudojant skaitmeninėmis priemonėmis, nepakeičiant fizinio judumo ir tarpasmeninių mainų;

27.

ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti kokybišką mokymą ES temomis, kuris vyktų darbo metu, mokytojams, kitiems švietimo darbuotojams ir jaunimo lyderiams bei instruktoriams ir sudaryti jam palankesnes sąlygas, įskaitant modulius užsienyje, kuriais suteikiama galimybė tam tikrą laiką mokytis kitoje valstybėje narėje, taip pat užtikrinti jų kompetencijos mokyti apie ES pripažinimą;

28.

ragina sukurti ir propaguoti apdovanojimą „Euro mokytojo“ ženklu; pakartoja savo raginimą propaguoti ir plėtoti „Erasmus“ mokytojų akademiją, siekiant skatinti europinį švietimo aspektą; ragina Komisiją paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus dėl „Erasmus“ mokytojų akademijos pilietiškumo ugdymo srityje, skirtos visiems tiek formaliojo, tiek neformaliojo sektoriaus, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo sektorių, mokytojams, instruktoriams ir besimokantiems asmenims;

29.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti sąveiką siekiant padidinti sisteminį pilietiškumo ugdymo poveikį ir bendradarbiauti kuriant pirminio mokytojų rengimo modulį, kad mokytojai būtų supažindinti su Europos švietimo sistemomis, geriausia pedagogine praktika, ES mainų platformomis, priemonėmis ir partnerystėmis, atspindinčiomis Europos vertybes, ir skatinti Europos pilietiškumo ugdymo kultūros atsiradimą, kartu pripažįstant įvairovę Europoje; pabrėžia, kad reikia įtraukti tokio tipo mokymo modulius į Mokytojų akademijų programą;

30.

ragina pripažinti ir patvirtinti pilietiškumo ugdymo kompetenciją, įgytą neformaliojo ir savaiminio mokymosi metu, įskaitant darbą su jaunimu ir savanorišką veiklą, ir stiprinti ryšius tarp formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi pilietiškumo ugdymo srityje;

31.

mano, kad bendradarbiavimo programoje pasibaigus strateginei programai „ET 2020“ daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pilietiškumo ugdymo programų rengimui ir nacionaliniams vertinimams, į kuriuos būtų įtraukti visi klausimo požiūriu svarbūs aspektai, laikantis Europos Tarybos Demokratinės kultūros kompetencijos orientacinių metmenų ir dokumento „Bendrieji visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimai – Europos orientaciniai metmenys“, visų pirma socialinių ir pilietinių gebėjimų atžvilgiu, taip pat atsižvelgiant į savaiminį ir neformalųjį mokymąsi, jo koordinavimą ir palankesnių sąlygų jam sudarymą;

32.

ragina įsteigti naują darbo grupę, kuri daugiausia dėmesio skirtų pilietiškumo ugdymui ir tęstų po 2015 m. Paryžiaus deklaracijos sudarytos „ET 2020“ bendrų vertybių ir įtraukaus švietimo skatinimo darbo grupės darbą;

33.

ragina Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje, siekiant sukurti Europos švietimo erdvę, skirtoje laikotarpiui po 2021–2030 m., nustatyti apčiuopiamus ir išmatuojamus pilietiškumo ugdymo, įskaitant Europos pilietiškumo ugdymą, tikslus ir lyginamuosius standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad šie tikslai turėtų būti paversti 2025 m. tikslais, nepamirštant specialių tikslų palankių sąlygų neturintiems besimokantiems asmenims, ir įtraukti į konkretų Europos pilietiškumo ugdymo veiksmų planą, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, pradedant nuo ankstyvos vaikystės;

34.

pabrėžia, kad reikia struktūriškesnio požiūrio į pagal ES programas vykdomų pilietiškumo ugdymo projektų rezultatų nustatymą ir sklaidą, visų pirma pagal programas „Erasmus+“, „Europos horizontas“, „Europa piliečiams“, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą, programą „Kūrybiška Europa“ ir Europos solidarumo korpusą ir jį pakeisiančias programas, siekiant pagerinti rezultatus visoje Sąjungoje, procese dalyvaujant Europos Parlamentui; todėl mano, kad reikia sukurti nuolatinį peržiūros ir analizės mechanizmą ES lygmeniu, siekiant nustatyti gerąją patirtį, kurią būtų galima plačiai skleisti ir išplėsti siekiant prisidėti prie sisteminių ir ilgalaikių politikos pokyčių;

35.

pabrėžia, kad reikia ryžtingai tobulinti tyrimus, kaip geriausia dėstyti ir vertinti pilietiškumo ugdymą, visų pirma ikimokyklinio ugdymo srityje, taip pat formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos galimybių vaidmenį ir jo įgyvendinimo stebėseną remiantis pakankamais ir atnaujintais lyginamaisiais duomenimis iš visų valstybių narių; pabrėžia pagrindinio veiksmo Nr. 2, pagrindinio veiksmo Nr. 3, „Jean Monnet“ profesūros ir programos „Europos horizontas“ svarbą; palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. programoje „Erasmus+“ pagal pagrindinį veiksmą Nr. 2 daugiau dėmesio skiriama „bendroms vertybėms, pilietiniam aktyvumui ir dalyvavimui“;

36.

pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į švietimo apie Europos Sąjungą formatus mokyklose ir universitetuose stiprinant esamus tinklus ir kuriant naujas mokymo programas, pritaikytas prie šios rūšies mokymo; ragina įtraukti specializuotus Europos reikalų fakultetus į geriausių pilietiškumo ugdymo dėstymo metodų ir priemonių tyrimą ir taikymą, naudojant turimas ES lėšas ir išteklius;

37.

pabrėžia, kad pilietiškumo ugdymo turinio kryptis turi derėti su skaitmeninių įgūdžių stiprinimu ir švietimu, siekiant ne tik atsižvelgti į skaitmeninės pertvarkos poreikius, bet ir atsakingai naudotis skaitmeninėmis medijomis;

38.

primena savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms parengti bendrą dalyvavimu grindžiamą švietimo tyrimą, visų pirma palyginamus ES lygmens pilietiškumo ugdymo, įskaitant ES pilietybę, testus, ir nustatyti aiškiai apibrėžtus įgaliojimus ir tikslus, atitinkančius ES kompetenciją; rekomenduoja atlikti specialų „Eurobarometro“ tyrimą apie piliečių bendrąsias ES žinias, taip išplečiant dabartinių su Europos Sąjungos pilietybe ir demokratija susijusių tyrimų serijos aprėptį;

39.

ragina Komisiją įtraukti Europos pilietiškumo mokymosi modulius ir vizitų į Sąjungai ir priimančiosioms šalims istorinę reikšmę turinčias paveldo ir atminties vietas programą, siekiant skatinti tarpkultūrinį ir dialogu grindžiamą požiūrį į istoriją ir stiprinti Europos vertybes bei principus, kaip neatskiriamą visų pagal programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą teikiamų judumo galimybių dalį;

40.

ragina Komisiją aktyviau skatinti visų piliečių, įskaitant suaugusiuosius, pilietiškumo ugdymą ir tai atspindėti atitinkamose finansavimo programose bei darbo grupėse; prašo Komisijos susieti Europos įgūdžių darbotvarkės iniciatyvas su pilietiniais gebėjimais ir įtraukti skaitmeninį pilietiškumą į Europos skaitmeninių įgūdžių sertifikato rengimą;

41.

ragina sukurti Europos ženklelius mokykloms ir universitetams, aktyviai skatinantiems pilietiškumo ugdymą; ragina įsteigti Europos apdovanojimą, kuriuo būtų remiami švietimo darbuotojai ir vietos veikėjai, aktyviai skatinantys švietimą apie Europą;

42.

prašo Komisijos įvertinti galimybę į Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą įtraukti naują specialią paprogramę, kuria būtų skatinamas pilietiškumo ugdymas, ir numatyti jai specialius biudžeto asignavimus, ir išplėsti veiksmus ir veiklą, kuriais siekiama ugdyti pilietiškumą pagal programas „Erasmus+“ ir „Europos horizontas“, paskelbiant specialius kvietimus teikti pasiūlymus; ragina Komisiją išnaudoti visas 2022 m. Europos jaunimo metų teikiamas galimybes ir parengti konkrečias programas bei veiksmus, kuriais stiprinamas Europos pilietiškumas ir tapatybė;

43.

mano, kad profesinio rengimo ir mokymo švietimo bendruomenėje svarbu toliau skleisti informaciją apie esamas ES lygmens galimybes; mano, kad svarbu teikti specialiai pritaikytą paramą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti programose; ragina įgyvendinant visus ES profesinio rengimo ir mokymo veiksmus, visų pirma vykdant profesinės kompetencijos centrų veiklą, ypač daug dėmesio skirti pilietiškumo ugdymui;

44.

pabrėžia Europos istorijos namų vaidmenį skatinant vystymąsi, konkrečias programas, priemones ir veiklą, kuria kuriamas įtikinamas naratyvas apie Europos integraciją ir jos pagrindines vertybes, visų pirma mokiniams ir mokytojams visais švietimo lygmenimis; prašo Komisijos bendraujant su Parlamentu įvertinti būdus, kaip būtų galima decentralizuoti Europos istorijos namus, siekiant išplėsti jų prieinamumą, be kita ko, valstybėms narėms ir visų pirma švietimo bendruomenėms, šalia kitų iniciatyvų įgyvendinimo, stiprinant bendradarbiavimą su valstybių narių kultūros institucijomis, organizuojant keliaujančias parodas ir sukuriant nuolatinių delegacijų tinklą;

45.

ragina parengti išsamią Europos strategiją dėl Europos pilietinio ir pilietiškumo ugdymo, taip pat sukurti paramos platformas, kad būtų skatinamas jos įgyvendinimas, daugiausia dėmesio skiriant bendroms ES demokratinėms vertybėms, principams ir pagrindinėms teisėms, kaip antai žmogaus orumas, demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės, lygybė, tolerancija, pagarba įvairovei ir sąžinės laisvė, siekiant pagerinti piliečių supratimą apie ES institucijas, kompetencijos sričių pasidalijimą, sprendimų priėmimo procesą bei ES politiką, didinti informuotumą apie ES pilietybės teikiamus privalumus, teises ir pareigas, gerinant žinias apie Europos integracijos procesą ir tai, kaip aktyviai dalyvauti ES demokratiniuose procesuose ir ES sprendimų priėmime, bei stiprinant bendrą priklausymo jausmą;

46.

ragina pilietinės visuomenės organizacijas, institucijas, ekspertus ir specialistus, dirbančius pilietinio ugdymo srityje, stiprinti bendradarbiavimą ir plėtoti sąveiką pasitelkiant atvirus tarptautinius tinklus; pabrėžia Europos pilietiškumo ugdymo platformos vaidmenį kuriant forumus ir siekiant teikti didesnį prioritetą pilietiškumo ugdymui nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis; ragina toliau institucionalizuoti tokius Europos tinklus, nes jie plėtoja ir skatina pilietiškumo ugdymo iniciatyvas visoje Sąjungoje ir už jos ribų;

47.

pabrėžia, kad į strategiją turėtų būti įtraukta mokymosi visą gyvenimą ir bendruomenės perspektyva, įtraukiant neformalųjį ir savišvietos sektorių, taip pat įmones ir NVO, visų pirma gaunančias ES finansavimą, nes tuo turėtų būti tiesiogiai prisidedama prie dalyvių ir bendruomenių, kuriose jie veikia, žinių apie ES didinimo;

48.

mano, kad į strategiją turėtų būti įtraukta sąveika su atitinkamais ES veiksmais jaunimo ir ES politikos srityse, kuriais kovojama su rasizmu ir visų formų ksenofobija, neapykanta LGTBIQ asmenims ir moterų bei mažumų diskriminacija, nustatant sąsajas su ES kovos su rasizmu veiksmų planu ir finansavimo priemonėmis, tokiomis kaip Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa;

49.

ragina pilietiškumo ugdymą integruoti į atitinkamas ES programas ir stiprinti jų sąveiką, kad būtų padidintas sisteminis pilietiškumo ugdymo poveikis, be kita ko, nustatant ir pateikiant ES pilietybės modulį, kuris būtų naudojamas kaip mokymo kursas prieš pradedant įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą arba tuo pačiu metu, arba suteikiant judumo galimybę pagal tokias programas kaip „Erasmus+“ arba Europos solidarumo korpusas; mano, kad išklausiusieji ES pilietiškumo ugdymo modulio turėtų būti sertifikuojami taikant mikrokredencialus;

50.

ragina Komisiją skatinti mokymąsi apie ES mokykloje vykstant deryboms su šalimis kandidatėmis dėl narystės ES;

51.

pabrėžia, kad reikia daugiau investuoti į švietimo apie Europos Sąjungą formatus mokyklose ir universitetuose tiek formaliojo švietimo, tiek profesinio rengimo ir mokymo srityje, ir parengti naujas mokymo programas; prašo Komisijos pasiūlyti rekomendaciją, į kurią būtų įtrauktos orientacinės pradiniam, viduriniam ir aukštajam mokslui, taip pat profesiniam rengimui ir mokymui skirtos mokymo apie ES ir pasaulinio pilietinio ugdymo programos, kurias valstybės narės galėtų priimti savanorišku pagrindu, visapusiškai laikydamosi Sutarties nuostatų, visų pirma SESV 165 straipsnio, ir kurios būtų parengtos kartu su valstybių narių ekspertais, specializuotais Europos reikalų fakultetais, mokytojais, pedagogais, studentais bei plačiąja švietimo bendruomene ir kartu numatyti skatinamąsias priemones šiai rekomendacijai įgyvendinti; mano, kad minėtos bendros parodomosios mokymo programos turėtų padėti geriau suprasti Europos integracijos istoriją, esamų ES institucijų sąrangą ir struktūrą, Europos rinkimų ir sprendimų priėmimo procesus, įskaitant piliečių dalyvavimo demokratiniame ES gyvenime priemones, derinant skirtingus pedagoginius požiūrius ir metodus, įskaitant teorinį ir projektais grindžiamą mokymąsi, pritaikytą prie besimokančių asmenų poreikių;

52.

ragina Komisiją sustiprinti savo su pilietiškumo ugdymu susijusį darbą, kad visose valstybėse narėse pilietiškumo ugdymas taptų prieinamesnis ir būtų pagerinta jo kokybė, ir remti europinio pilietiškumo ugdymo matmens plėtojimą tarp visų amžiaus grupių žmonių; mano, kad nuolatinė struktūra turėtų būti būtų atsakinga už pilietiškumo ugdymo Europos lygmeniu sąveikos kūrimą, šiam tikslui skirtų ES išteklių valdymą ir pastangų kuriant bendrus metodus, praktiką, priemones ir turinį koordinavimą; mano, kad ji taip pat turėtų būti atsakinga už duomenų rinkimą ir Sąjungos finansuojamų pilietiškumo ugdymo veiksmų poveikio vertinimą, siekiant skleisti ir tobulinti sėkmingiausius veiksmus ir suteikti Komisijai galimybę jų pagrindu pateikti politinių ir teisėkūros iniciatyvų šioje srityje; mano, kad ji turėtų remti mokytojų ir pedagogų pilietiškumo ugdymo galimybes ir skatinti tarpvalstybinius mainus;

53.

mano, kad būtina skubiai pradėti darbą šia linkme nustatant įgyvendinamumo veiksmus, kuriais daugiausia dėmesio būtų skiriama duomenų rinkimui ir pilietiškumo ugdymo veiksmų, kuriuos koordinuoja specialūs pilietiškumo ugdymo skyriai Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generaliniame direktorate ir Europos švietimo ir kultūros vykdomojoje įstaigoje, poveikio vertinimui; mano, kad tai galėtų būti galimybė didinti paramą ir koordinuoti valstybių narių pilietiškumo ugdymo veiksmus bei jų įgyvendinimą, suteikti strategines gaires, naudojamas kuriant nacionalines pilietiškumo ugdymo struktūras ir programas, bei nustatyti minimalius bendrus pilietiškumo ir pilietinio ugdymo turinio ir metodikos standartus visoje Sąjungoje; mano, kad siekiant šio tikslo šiuose padaliniuose turėtų dalyvauti valstybės narės, Europos Parlamentas, besimokantys asmenys ir platesnė mokymosi bendruomenė;

54.

Palankiai vertina mokyklų––ambasadorių programą, kuria didinamas mokinių informuotumas apie Europos parlamentinę demokratiją ir Europos vertybes, taip pat iniciatyvą „Euroscola“, pagal kurią vidurinių mokyklų moksleiviams suteikiama praktinė galimybė apsilankyti Europos Parlamento plenarinių posėdžių salėje, užtikrinant tvarią pridėtinę vertę, susijusią su individualiu pilietiškumo ugdymo teikimu ir aktyviu dalyvavimu demokratiniame gyvenime; ragina pradėti taikyti dalyvių įgytų įgūdžių ir gebėjimų sertifikavimą ir pripažinimą tiek besimokantiesiems, tiek mokytojams; mano, kad tai geriausia patirtis, kurią reikia išplėsti, kad būtų pasiektas sisteminis poveikis visoje Sąjungoje;

55.

ragina visas valstybes nares plėtoti nacionalines savanoriškos veiklos programas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nacionalinių sistemų tarpusavio pripažinimą ir stiprinti Europos bendradarbiavimą pilietinių tarnybų ir jaunimo savanoriškos veiklos srityje; ragina nacionalinėse savanoriškos veiklos programose ir pagal pilietinę tarnybą nustatyti abipusių Europos judumo patirties galimybių;

56.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti Europos pilietinį judumą pagal Europos solidarumo korpuso programą, skirtą jaunimui, siekiant prisidėti prie tikro Europos piliečių dalyvavimo ir pilietinės tarnybos; atsižvelgdamas į šį tikslą, prašo Komisijos ir valstybių narių gerokai padidinti Europos solidarumo korpusui skiriamus išteklius; pabrėžia, kad Europos savanoriškos veiklos standartai, pvz., finansinė parama savanoriams, draudimas, mokymasis, mokymas, įtrauktis ir principas, kad savanoriška veikla nepakeičia apmokamo darbo, turi turėti įtakos bet kokiam būsimam Europos solidarumo korpuso plėtojimui; primygtinai tvirtina, kad Europos solidarumo korpuso veikla gali tik papildyti, o ne pakeisti nacionalines savanoriškos veiklos programas ar pilietinę tarnybą;

57.

mano, kad Ventotenės sala ir jos manifestas atliko lemiamą vaidmenį Europos integracijos istorijoje; pabrėžia Ventotenės salos, kaip simbolinės Europos integracijos atminties vietos ir mūsų bendrų Europos vertybių apsaugos pagrindo, vaidmenį; pabrėžia jos indėlį skatinant Europos pilietiškumo ugdymą, visų pirma aktyviai įtraukiant jaunimą į savo metinį seminarą dėl Europos integracijos, kurį 1982 m. inicijavo Altiero Spinelli; be to, pabrėžia darbo siekiant išgelbėti Santo Stefano kalėjimą simbolinę svarbą, ir tai, kad jis gali tapti nuolatinių kultūrinių mainų, viešų renginių, parodų ir diskusijų centru; todėl mano, kad tai yra moralinio ir intelektinio Europos vertybių formavimo istorinė sostinė;

58.

ragina Komisiją ir valstybes nares vienodai investuoti į formalius pilietiškumo ugdymo veiksmus ir neformalaus pilietiškumo ugdymo rėmimą, mokymo programas ir užklasinę veiklą, taip pat stiprinti ES programas, kuriomis remiamas švietimas ir pilietiškumo ugdymas; ragina į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir ES lėšomis finansuojamas švietimo programas įtraukti konkrečius tikslus, susijusius su pilietiškumo ugdymu; ragina skirti daugiau finansinių išteklių Parlamento veiklai, priemonėms ir veiksmams, susijusiems su pilietiškumo ugdymo skatinimu visose valstybėse narėse, visų pirma programai „Euroscola“; ragina Komisiją patvirtinti Parlamento pasiūlytus bandomuosius projektus, kuriais siekiama sustiprinti pilietiškumo ugdymą; primygtinai tvirtina, kad reikia specialaus biudžeto siekiant parengti palyginamus ES masto testus pilietybės srityje;

59.

mano, kad Konferencija dėl Europos ateities yra savalaikė galimybė surengti daugiapakopę diskusiją dėl politikos formavimo švietimo, jaunimo ir kultūros srityje; ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į Konferencijos Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto darbo grupės baigiamąsias ataskaitas ir jas įgyvendinti; todėl mano, kad turėtų būti nustatyta pasidalijamoji kompetencija švietimo srityje, bent pilietiškumo ugdymo srityje, o ES, įgyvendindama šią kompetenciją, neturi trukdyti valstybėms narėms naudotis savo kompetencija;

60.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę remti Europos Sąjungos paminklo kūrimą visų valstybių narių savivaldybėse, siekiant pateikti piliečiams vizualinį Europos integracijos simbolį;

61.

ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (14), atsižvelgiant į tai, kiek gebėjimų, įgytų pasitelkiant šių rūšių mokymąsi, yra gretutiniai, vienas kitą papildantys arba visiškai esminiai ugdant pilietinius gebėjimus;

o o

62.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 316, 2017 9 22, p. 182.

(2) OL C 494, 2021 12 8, p. 2.

(3) OL C 415, 2020 12 1, p. 16.

(4) OL C 189, 2018 6 4, p. 1.

(5) OL C 195, 2018 6 7, p. 1.

(6) OL C 66, 2021 2 26, p. 1.

(7) OL C 241, 2021 6 21, p. 3.

(8) OL C 58, 2018 2 15, p. 57.

(9) OL C 11, 2018 1 12, p. 16.

(10) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0452.

(11) OL C 369, 2018 10 11, p. 11.

(12) OL C 99, 2022 3 1, p. 96.

(13) Schulz, W. Ir kt., Becoming Citizens in a Changing World, IEA International Civic and Citizenship Education Study 2016 International Report, Springer, Cham, 2016.

(14) OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/42

P9_TA(2022)0115

Genetiškai modifikuotos sojos MON 87769 × MON 89788

2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D078875/02 – 2022/2566(RSP))

(2022/C 434/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. kovo 3 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2015 m. rugsėjo 17 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2015 m. spalio 8 d. (3),

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi 2010 m. liepos 27 d. Belgijoje įsisteigusi bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“ JAV įsisteigusios bendrovės „Monsanto“ vardu pateikė paraišką (toliau – paraiška) dėl maisto produktų pateikimo rinkai, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788 (toliau – genetiškai modifikuotos sojos) arba kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

kadangi 2015 m. spalio 8 d. EFSA pateikė nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 (5) 6 ir 18 straipsnius; kadangi EFSA negalėjo padaryti išvados dėl genetiškai modifikuotų sojų saugumo, nes trūko duomenų apie rafinuoto, balinto, dezodoruoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų, poveikį mitybai, todėl buvo atliktas neišsamus maistingumo vertinimas; kadangi EFSA padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į paraišką, genetiškai modifikuotos sojos vargu ar turės neigiamą poveikį aplinkai;

kadangi 2021 m. gegužės 12 d. EFSA paskelbė pareiškimą, kuriuo papildoma jos mokslinė nuomonė (6), atsižvelgdama į peržiūrėtą poveikio mitybai vertinimą, kurį pareiškėjas pateikė rafinuoto, balinto, dezodoruoto aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų, maistingumui įvertinti; kadangi EFSA padarė išvadą, kad genetiškai modifikuotų sojų ir iš jų gautų produktų, ypač rafinuoto, balinto, dezodoruoto aliejaus, vartojimas nekelia grėsmės žmonių mitybai;

D.	kadangi genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos siekiant gaminti stearidono rūgštį ir suteikti atsparumo glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams (7);

Nepakankamas papildomų herbicidų vertinimas

E.	kadangi Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 503/2013 (8) reikalaujama įvertinti, ar numatoma žemės ūkio praktika daro įtaką tiriamų taškų rezultatams; kadangi pagal tą įgyvendinimo reglamentą tai ypač svarbu herbicidams atspariems augalams;

kadangi ne vienu tyrimu įrodyta, kad auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras dažniau naudojami papildomi herbicidai, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (9); kadangi dėl to reikia numatyti, kad genetiškai modifikuotos sojos bus apdorojamos didesnėmis glifosato pagrindu pagamintų herbicidų dozėmis ir tai bus daroma pakartotinai, todėl jų derliuje gali būti didelis glifosato liekanų ir jo skilimo produktų (toliau – metabolitai) kiekis;

kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

kadangi neseniai atliktame recenzuotame vertinime aprašomas glifosato arba glifosato pagrindu pagamintų herbicidų poveikis vyrų ir moterų hipotaliamo-hipofizės-gonadų ašiai endokrininės sistemos sutrikimo, ląstelių gyvybingumo ir proliferacijos požiūriu; kadangi atlikus vertinimą nustatyta, kad glifosato pagrindu pagaminti herbicidai gali nulemti pokyčius visoje tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinėje sistemoje, kad pokyčiai gali būti perduodami būsimoms kartoms per epigenetinį poveikį, todėl palikuonių vaisingumas nėra apsaugotas nuo neigiamo glifosato pagrindu pagamintų herbicidų poveikio, ir nustatyta, kad glifosato pagrindu pagaminti herbicidai yra žalingesni nei vien glifosatas ir tai, be abejo, susiję su tokiais esamais formuliantais kaip polioksietilenaminas (10);

I.	kadangi keletu kitų recenzuotų naujausių mokslinių tyrimų patvirtinamas glifosato kancerogeninis potencialas (11);

J.	kadangi į vieną iš dviejų lyginamajai analizei naudotų lauko tyrimų nebuvo įtrauktas genetiškai modifikuotų sojų apdorojimas glifosato pagrindu pagamintais herbicidais, kuris būtų leidęs įvertinti herbicidų poveikį (12);

kadangi laikoma, jog herbicidų liekanų ir metabolitų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes pati genetinė modifikacija gali turėti įtakos tam, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat jų metabolitų sudėčiai, tad ir jų toksiškumui (13);

Valstybės narės kompetentingos institucijos pastabos

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė EFSA daug kritinių pastabų (14); kadangi šios kritinės pastabos apima pastabą, kad pagrindiniai EFSA reikalavimai, susiję su genetiškai modifikuotų herbicidams atsparių augalų, naudojamų maistui ir pašarams, rizikos vertinimo tyrimu, nėra įvykdyti, kad stebėsenos planas nesusieja stebėsenos veiklos su atitinkamais apsaugos tikslais, kad duomenys ir duomenų analizė, pateikti dėl fenotipinio įvertinimo, sudėties ir toksikologijos, yra nepakankami, kad išvados dėl genetiškai modifikuotų sojų ir tradicinių sojų lygiavertiškumo, taip pat dėl maisto ir pašarų saugos, remiantis šia informacija, yra daromos per anksti ir kad sudėties analizėje nebuvo nei papildomo herbicido liekanų, nei jo metabolitų, o tai yra svarbu, nes genetinės modifikacijos suteikiamas atsparumas herbicidams leidžia intensyviau naudoti papildomą herbicidą; kadangi buvo pateiktos pastabos, kuriose suabejota padidėjusio stearidono rūgšties lygio maistine nauda, ir kelios valstybių narių kompetentingos institucijos paragino nustatyti didžiausią šio stearidono rūgšties turinčio genetiškai modifikuotų sojų aliejaus transriebalų kiekį;

Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų laikymasis

kadangi 2017 m. Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad pavojingi pesticidai ypač katastrofiškai veikia besivystančių šalių gyventojų sveikatą (15); kadangi JT darnaus vystymosi tikslas (DVT) Nr. 3.9 – iki 2030 m. iš esmės sumažinti dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio, taip pat oro, vandens ir dirvožemio taršos ir užteršimo mirštančių ir sergančių žmonių skaičių (16); kadangi leidus importuoti genetiškai modifikuotas sojas padidėtų šio glifosatu apdorojamo kultūrinio augalo paklausa, taigi padidėtų poveikis darbuotojams ir aplinkai trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojams ir aplinkai, susijusio su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

N.	kadangi, remiantis 2020 m. paskelbtu mokslininkų recenzuotu tyrimu, „Roundup“ – vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų glifosato turinčių herbicidų, gali nulemti biologinės įvairovės nykimą, dėl kurio ekosistemos tampa mažiau atsparios taršai ir klimato kaitai (17);

kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi naudojant žemę ir keičiant žemės naudojimo paskirtį (daugiausia dėl miškų naikinimo) išsiskiriantis išmetalų kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo (18); kadangi JT DVT Nr. 15 yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą (19); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos JT DVT (20);

kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia Pietų Amerikoje esančių Amazonės, Serado ir Gran Čako miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos (21); kadangi didžiąją daugumą genetiškai modifikuotų sojų, kurias leidžiama auginti Brazilijoje ir Argentinoje, taip pat leidžiama importuoti į Sąjungą;

Q.	kadangi Sąjunga, kaip JT biologinės įvairovės konvencijos (toliau – JT BĮK) šalis, privalo užtikrinti, kad jos jurisdikcijai ar kontroliuojamoms sritims priskiriama veikla nebūtų daroma žala kitų valstybių aplinkai (22);

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi tokie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal JT darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus klimato susitarimą ir JT BĮK;

Nedemokratiškas sprendimų priėmimas

S.	kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2022 m. kovo 3 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priima be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Parlamentas jau priėmė 26 prieštaravimus dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

V.	kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

W.	kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (23);

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (24) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, kartu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

ragina Komisiją neleisti importuoti herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų kultūrinių augalų, nes dėl to padidėjo papildomų herbicidų naudojimas, taigi padidėjo grėsmė biologinei įvairovei, maisto saugai ir darbuotojų sveikatai;

palankiai vertina tai, kad Komisija 2020 m. rugsėjo 11 d. laiške nariams pagaliau pripažino, kad priimant sprendimus dėl GMO leidimų reikia atsižvelgti į tvarumą (25); vis dėlto reiškia didelį nusivylimą, kad nuo to laiko Komisija ir toliau suteikia leidimus į Sąjungą importuoti GMO, nepaisydama nuolatinių Parlamento ir daugumos valstybių narių, balsavusių prieš, prieštaravimų;

ragina Komisiją nedelsiant prireikus sustabdyti Brazilijoje ir Argentinoje auginamų genetiškai modifikuotų sojų importą pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, kol bus sukurti veiksmingi teisiškai privalomi mechanizmai, kuriais būtų užkertamas kelias Sąjungos rinkai pateikti produktus, sietinus su miškų naikinimu ir susijusiais žmogaus teisių pažeidimais;

dar kartą ragina Komisiją atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus, kaip antai Paryžiaus klimato susitarimą ir JT biologinės įvairovės konvenciją bei JT DVT; pakartoja savo raginimą prie įgyvendinimo aktų projektų pridėti aiškinamąjį memorandumą, kuriame būtų paaiškinta, kaip tuose aktuose laikomasi žalos nedarymo principo (26);

pabrėžia, kad 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento priimtuose pakeitimuose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011 (27), kuriuos Parlamentas priėmė kaip derybų su Taryba pagrindą, teigiama, kad Komisija nesuteikia leidimo naudoti GMO, kai nėra palankiai balsuojančios kvalifikuotos valstybių narių daugumos; primygtinai ragina, kad Komisija gerbtų šią poziciją, ir ragina Tarybą tęsti savo darbą ir skubiai priimti bendrą požiūrį dėl šio dokumento;

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1.

(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3) EFSA specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GMO-NL-2010-85) dėl glifosatui atsparių genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurių sudėtyje yra stearidono rūgšties, pateikimo rinkai, naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, kurią pateikė bendrovė „Monsanto“, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(10):4256, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/4256.

(4) Per aštuntąją kadenciją Parlamentas priėmė 36 rezoliucijas, kuriomis prieštaraujama leidimui naudoti GMO. Be to, per devintąją kadenciją Parlamentas priėmė šias rezoliucijas:

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 11);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 15);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 202, 2021 5 28, p. 20);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 2);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 7);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 12);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 208, 2021 6 1, p. 18);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 323, 2021 8 11, p. 7);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 2);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 8);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 415, 2021 10 13, p. 15);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 36);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 43);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 49);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 56);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 445, 2021 10 29, p. 63);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 66);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 474, 2021 11 24, p. 74);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 45);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 52);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 59);

—

2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt 11 (SYN-BTØ11-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 99, 2022 3 1, p. 66);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų GMB151 (BCS-GM151-6), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0024);

—

2022 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 (BCS-GHØØ2-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0025);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB811 (BCS-GH811-4), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0062);

—

2022 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų 73496 (DP-Ø73496-4), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (priimti tekstai, P9_TA(2022)0063).

(5) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės mokslinė nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GMO-NL-2010-85) dėl glifosatui atsparių genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurių sudėtyje yra stearidono rūgšties, pateikimo rinkai, naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, kurią pateikė bendrovė „Monsanto“, EFSA leidinys, 2015 m.; 13(10):4256, https://doi.org/10.2903/j.efsa.2015.4256.

(6) EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės pareiškimas, kuriuo papildoma EFSA mokslinė nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GMO-NL-2010-85) dėl leidimo naudoti maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti. EFSA leidinys, 2021 m.

(7) EFSA nuomonė, p. 7.

(8) 2013 m. balandžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 503/2013 dėl paraiškų genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir iš dalies jį keičiančius Komisijos reglamentą (EB) Nr. 641/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1981/2006 (OL L 157, 2013 6 8, p. 1).

(9) Žr., pavyzdžiui, Bonny, S., „Genetically Modified Herbicide-Tolerant Crops, Weeds, and Herbicides: Overview and Impact“, Environmental Management, 2016 m. sausio mėn.; 57(1), p. 31–48, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26296738, ir Benbrook, C. M., „Impacts of genetically engineered crops on pesticide use in the U.S. – the first sixteen years“, Environmental Sciences Europe; 2012 m. rugsėjo 28 d., Vol. 24(1), https://enveurope.springeropen.com/articles/10.1186/2190-4715-24-24.

(10) Serra, L., Estienne, A., Vasseur, C., Froment, P., Dupont, J. (2021), „Review: Mechanisms of Glyphosate and Glyphosate-Based Herbicides Action in Female and Male Fertility in Humans and Animal Models“, Cells, 10(11): 3079, http://dx.doi.org/10.3390/cells10113079.

(11) Žr., pavyzdžiui, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1383574218300887,

https://academic.oup.com/ije/advance-article/doi/10.1093/ije/dyz017/5382278,

https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0219610 ir

https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6612199/.

(12) EFSA nuomonė, p. 10.

(13) Taip iš tiesų yra glifosato atveju, kaip nurodyta EFSA pagrįstoje nuomonėje „Esamos didžiausios leidžiamosios glifosato liekanų koncentracijos peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnį“, EFSA leidinys, 2018 m.; 16(5):5263, p. 12, https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/5263.

(14) Valstybių narių pastabos, su jomis galima susipažinti EFSA klausimų registre, https://www.efsa.europa.eu/en/register-of-questions.

(15) https://www.ohchr.org/EN/Issues/Food/Pages/Pesticides.aspx.

(16) https://www.un.org/sustainabledevelopment/health/.

(17) https://www.mcgill.ca/newsroom/channels/news/widely-used-weed-killer-harming-biodiversity-320906.

(18) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352), p. 1.

(19) Žr. tikslą Nr. 15.2, https://www.un.org/sustainabledevelopment/biodiversity/.

(20) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352), p. 2.

(21) Tarptautinė žemės ūkio biotechnologijų programų įsigijimo tarnyba (2017), Global status of Commercialized Biotech/GM crops in 2017: Biotech Crop Adoption Surges as Economic Benefits Accumulate in 22 Years, ISAAA informacinis pranešimas Nr. 53, p. 16 ir 21, https://www.isaaa.org/resources/publications/briefs/53/download/isaaa-brief-53-2017.pdf.

(22) Biologinės įvairovės konvencijos 3 straipsnis, https://www.cbd.int/convention/articles/?a=cbd-03.

(23) pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 6 straipsnio 3 dalį Komisija „galėtų“, o ne „turėtų“ suteikti leidimą, jei apeliaciniame komitete nėra kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma priimtos palankios nuomonės.

(24) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(25) https://tillymetz.lu/wp-content/uploads/2020/09/Co-signed-letter-MEP-Metz.pdf.

(26) 2020 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos žaliojo kurso (OL C 270, 2021 7 7, p. 2), 102 dalis.

(27) OL C 445, 2021 10 29, p. 257.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/50

P9_TA(2022)0120

Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES“ (2022/2618(RSP))

(2022/C 434/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (1),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES strategija dėl vaiko teisių“ (COM(2021)0142),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 13 d. JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos (2),

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. JT Visuotinį tyrimą dėl vaikų, kurių laisvė yra atimta,

—	atsižvelgdamas į 1961 m. rugpjūčio 30 d. JT Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. JT pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl vaikų migrantų apsaugos (4),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto 2020 m. lapkričio 6 d. bendrąją rekomendaciją Nr. 38 dėl prekybos moterimis ir mergaitėmis pasaulinės migracijos aplinkybėmis,

—	atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl seksualinio išnaudojimo ir prostitucijos ir jų poveikio lyčių lygybei (5),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatą „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas: Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“ (COM(2022)0131),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

A.	kadangi Rusijos Federacijos invazija į Ukrainą ir veiksmai prieš Ukrainos gyventojus daugybę žmonių ir šeimų privertė bėgti iš Ukrainos, ir tai padarė didžiulį poveikį, ypač vaikams ir jaunimui, visame regione;

kadangi, remiantis naujausia UNICEF ataskaita (6), nuo karo pradžios iki 2022 m. kovo 25 d. iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 3,7 mln. žmonių; kadangi tikėtina, jog šis skaičius artimiausiomis savaitėmis toliau didės; kadangi, JT skaičiavimais, nuo karo pradžios šalies viduje perkelta beveik 6,5 mln. žmonių, o dar 12,65 mln. gyventojų tiesiogiai nukentėjo nuo konflikto;

kadangi, remiantis naujausia UNICEF ataskaita (7), 90 proc. Ukrainą paliekančių pabėgėlių yra moterys ir vaikai; kadangi beveik pusė iš Ukrainos išvykstančių pabėgėlių yra mokyklinio amžiaus (8); kadangi, UNICEF skaičiavimais, nuo konflikto pradžios daugiau kaip 2,5 mln. vaikų yra perkelti šalies viduje;

D.	kadangi nuo 2022 m. kovo 25 d. kaimyninės šalys priėmė daugybę iš Ukrainos bėgančių žmonių: daugiau kaip 2,2 mln. pabėgėlių atvyko į Lenkiją, daugiau kaip 579 000 – į Rumuniją, daugiau kaip 379 000 – į Moldovą, beveik 343 000 – į Vengriją ir daugiau kaip 545 000 – į kitas šalis (9);

E.	kadangi esant tokiam dideliam pabėgėlių srautui vaikams, ypač nelydimiems vaikams, kyla didesnė smurto, prievartos ir išnaudojimo rizika, taip pat dingimo rizika ir rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis, ypač kai jie kerta valstybių sienas;

kadangi daugiau kaip 100 000 vaikų, iš kurių pusė yra neįgalūs, Ukrainoje gyvena globos institucijose ir internatinėse mokyklose (10), o daugiau kaip 90 proc. šių vaikų turi tėvus; kadangi, remiantis oficialiais duomenimis, nuo vasario 24 d. iki kovo mėn. pradžios Ukrainoje gimė 4 311 naujagimių, ir kadangi vertinama, jog krizės pradžioje buvo apie 265 000 nėščių moterų, iš kurių apie 80 000 turėtų gimdyti per ateinančius tris mėnesius;

kadangi, JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) duomenimis, 2021 m. Ukrainoje buvo bent 35 875 asmenys be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenys; kadangi apie 10–20 proc. iš apytikriai 400 000 Ukrainoje gyvenančių romų yra asmenys be pilietybės arba jiems toks statusas gresia; kadangi pranešama, jog 55 proc. Donecke ir Luhanske gimusių vaikų ir 88 proc. Kryme gimusių vaikų neišduoti Ukrainos gimimo liudijimai ar asmens dokumentai, todėl jiems gresia bepilietybė (11); kadangi priverstinėje migracijoje esantys vaikai susiduria su didesne bepilietybės rizika, kuri susijusi su gimimo registravimo kilmės šalyje kliūtimis arba perkėlimo metu iškilusiomis liūtimis, taip pat dėl to, kad nepripažįstama jų tėvų bepilietybė; kadangi ši rizika didesnė nelydimiems vaikams dėl kliūčių dokumentuojant ir registruojant, be kita ko, dėl šeiminių ryšių įrodymų trūkumo;

kadangi Europos vaiko garantijų sistema yra ES priemonė, kurios tikslas – skurdo ir socialinės atskirties prevencija ir kova su šiais reiškiniais, vykdoma suteikiant vaikams, kuriems reikia pagalbos, nemokamą ir veiksmingą pagrindinių paslaugų, pvz., ankstyvojo ugdymo ir priežiūros, švietimo ir mokyklinės veiklos, sveikatos priežiūros ir bent vieno sveiko patiekalo per dieną mokykloje prieinamumą, taip pat veiksmingą sveikos mitybos ir tinkamo būsto prieinamumą visiems vaikams, kuriems reikia pagalbos; kadangi vaiko garantijų sistemos tikslai turėtų būti taikomi visiems Sąjungoje esantiems vaikams;

I.	kadangi migrantų ir pabėgėlių vaikai dėl nacionalinių teisės aktų spragų dažnai paliekami nuošalyje, o tai gali dar labiau padidinti jų socialinį atsilikimą ir lemti nesaugumą, taip pat didesnę riziką būti atskirtiems, patirti netinkamą elgesį ir prievartą;

kadangi vaikai, auginami turint ribotus išteklius ir nepalankiomis šeiminėmis aplinkybėmis, dažniau patiria skurdą ir socialinę atskirtį, o tai daro didelę įtaką jų vystymuisi ir formavimuisi vėlesniais gyvenimo etapais, todėl jiems vis sunkiau išsivaduoti iš užburto skurdo rato, į kurį įtraukiamos ištisos kartos; kadangi skurdo ir socialinės atskirties problemas geriausia spręsti įgyvendinant visapusišką politiką, kuri būtų siaura taikymo požiūriu, bet plačios apimties ir skirta ne tik vaikams, bet ir jų šeimoms ir bendruomenėms, ir pagal kurią pirmenybė būtų teikiama investicijoms į naujų galimybių ir sprendimų kūrimą; kadangi į šį procesą turi būti įtrauktos visos visuomenės grupės – nuo vietos, regioninių, nacionalinių ir ES valdžios institucijų iki pilietinės visuomenės;

K.	kadangi, tarptautinių organizacijų duomenimis, vaikų skurdas gali būti ir vaiko teisių pažeidimų priežastis, ir jų padarinys, nes skurdas turi poveikį vaikų galimybėms pasinaudoti savo teisėmis ir negebėjimui užsitikrinti šias teises;

L.	kadangi nuo karo pradžios dėl Rusijos vykdomo apšaudymo Ukrainoje jau sugriautos 378 vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos (12);

M.	kadangi vaikų ir jaunimo integravimo į priežiūros ir mokymosi struktūras užtikrinimas turėtų būti ES ir jos valstybių narių prioritetas;

kadangi vykstant konfliktui esama rimtų vaikų teisių pažeidimų, įskaitant vaikų laikymo kalėjime atvejus; kadangi reikia veiksmingai ir visapusiškai spręsti trumpalaikio, vidutinės trukmės ir ilgalaikio ginkluoto konflikto poveikio vaikams problemą pasitelkiant įvairias ES turimas priemones, įskaitant naujas sugriežtintas ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų;

O.	kadangi humanitarinę ir perkėlimo krizę išgyvenančioms mergaitėms kyla ypač didelis pavojus, nes jos neproporcingai kenčia nuo diskriminacijos dėl lyties normų ir smurto dėl lyties;

P.	kadangi Moldovoje vaikai sudaro pusę iš Ukrainos atvykusių pabėgėlių skaičiaus;

palankiai vertina 2022 m. kovo 23 d. Komisijos paskelbtą komunikatą „Nuo karo Ukrainoje bėgančių asmenų priėmimas: Europos pasirengimas tenkinti jų poreikius“, Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2022/382 įgyvendinimo gaires (13) ir Dešimties punktų planą dėl tvirtesnio Europos lygmens koordinavimo priimant pabėgėlius iš Ukrainos;

primena, kad ES ir visos valstybės narės ratifikavo JT vaiko teisių konvenciją ir todėl privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti joje įtvirtintas teises; pabrėžia, kad pagal JT vaiko teisių konvenciją vykdant visus su vaikais susijusius veiksmus pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

ragina valstybes nares su kiekvienu prieglobsčio prašančiu vaiku elgtis visų pirma kaip su vaiku, neatsižvelgiant į jo socialinę ar etninę kilmę, lytį, seksualinę orientaciją, gebėjimus, pilietybę ar migracijos statusą;

ragina atidaryti saugius kelius ir humanitarinius koridorius nuo konflikto bėgantiems vaikams, tiek nelydimiems, tiek besitraukiantiems su šeima, ir suteikti skubią pagalbą, kurios reikia šalies viduje perkeltiems vaikams ir įstrigusiems apsuptose vietovėse arba negalintiems iš jų išvykti vaikams;

primena ES vaiko teisių strategijos, Vaiko garantijų sistemos, ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos, 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategijos, taip pat visų galiojančių ES teisinių priemonių, įskaitant Laikinosios apsaugos direktyvą (14), svarbą remiant valstybes nares, kad jos galėtų patenkinti konkrečius nuo karo bėgančių vaikų poreikius;

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės keistųsi informacija, visapusiškai laikydamosi duomenų apsaugos taisyklių, ir kad registracija vienoje valstybėje narėje būtų pripažįstama kitoje valstybėje narėje;

pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo smurto, išnaudojimo ir prievartos ir kad ES valstybės narės turi užtikrinti prevencines priemones, visų pirma skirtas vaikams, kuriems gresia prekybos žmonėmis ar pagrobimo pavojus, taip pat paramą vaikams, patyrusiems smurtą ir traumas; primena, kad vaikai šeimos aplinkoje paprastai yra saugesni ir geriau prižiūrimi, todėl ragina labiau remti šeimas ir šeimos susijungimo pastangas; primena, kad bet kuriuo atveju visada turėtų būti atliekamas vaiko interesų vertinimas; be to, ragina teikti paramą smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims;

ragina Komisiją padėti kaimyninėms šalims sukurti tinkamas ir saugias vaikams pritaikytas erdves su vaikų apsaugos pareigūnais iš karto, kai tik kertama siena, pvz., UNICEF ir UNHCR steigiamus „Mėlynųjų taškų“ centrus;

primygtinai rekomenduoja, kad pasienyje veiktų ir būtų pasiekiami vaikų apsaugos pareigūnai ir kitos ypatingos svarbos tarnybos, kad būtų galima įvertinti šių vaikų pažeidžiamumą, visų pirma tiksliai nustatant ir užfiksuojant vaiko pilietybę, bepilietybę arba kylančią bepilietybės riziką atvykimo metu ir nukreipiant juos į tinkamas tarnybas, be kita ko, teikiančias psichosocialinę paramą, paramą gimdyvių sveikatai, apsaugą nuo smurto dėl lyties, šeimos narių paieškos pagalbą ir paramą šeimos susijungimui, taip pat užtikrinti tinkamą perdavimą nacionalinėms vaikų apsaugos sistemoms, kad vaikams būtų suteiktos visapusiškos galimybės naudotis visomis pagrindinėmis paslaugomis ir tinkama priežiūra, laikantis tarptautinių vaikų apsaugos standartų;

10.

primygtinai ragina visas šalis glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis siekiant paspartinti įstaigose gyvenančių vaikų ir vaikų, kuriems reikalinga medicininė priežiūra, evakuaciją ir užtikrinti, kad jie būtų perkelti į tinkamas bendruomenines ar šeimos priežiūros įstaigas valstybėse narėse, kur jie gautų tinkamą priežiūrą;

11.

pabrėžia, kad vaikų evakuacija visada turėtų būti vykdoma laikantis specialių priemonių, kuriomis atsižvelgiama į vaiko interesus, ir kad turėtų būti duotas jų tėvų arba už jų globą atsakingų asmenų sutikimas;

12.

pabrėžia, kad svarbu parengti ES strategiją, pagal kurią būtų stiprinami humanitariniai veiksmai vietoje siekiant gelbėti šeimas ir vaikus, visų pirma pažeidžiamus vaikus, be kita ko, neturinčius palankių socialinių ir ekonominių sąlygų, esančius institucinės globos įstaigose ir globėjų šeimose, gydomus ligoninėse, taip pat neįgalius vaikus, našlaičius ir nelydimus vaikus, ypač kovos zonose;

13.

reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie Ukrainos imigrantų sulaikymo centruose vis dar laikomus jaunuolius, kuriems dėl karo veiksmų kyla didesnis pavojus; ragina Komisiją bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis siekiant paleisti jaunus migrantus ir prieglobsčio prašytojus, sulaikytus imigracijos sulaikymo centruose Ukrainoje, ir palengvinti jų saugią evakuaciją;

14.

palankiai vertina Komisijos pranešimą apie ketinimą sukurti Solidarumo platformą, kurioje būtų galima keistis informacija apie valstybių narių priėmimo pajėgumus ir jų teritorijose laikiną apsaugą turinčių asmenų skaičių;

15.

pabrėžia, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis ir atitinkamomis tarptautinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis siekiant užregistruoti ir identifikuoti vaikus, kurie į ES atvyksta iš institucinės globos įstaigų Ukrainoje, kad būtų užkirstas kelias prekybai vaikais, neteisėtam įvaikinimui ir kitokiam galimam piktnaudžiavimui, visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos standartų; pabrėžia, kad svarbu stebėti šių vaikų gerovę ir buvimo vietą jiems atvykus į ES;

16.

ragina nedelsiant įtraukti nelydimus ir atskirtus vaikus ir vaikus iš institucinės globos įstaigų Ukrainoje į priimančiųjų valstybių narių socialinės ir vaikų apsaugos tarnybų stebėsenos sistemas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šeimų susijungimui, kai tai labiausiai atitinka jų interesus ateityje, ir prižiūrėti jiems teikiamą globą siekiant užtikrinti jų saugumą ir apsaugą;

17.

pabrėžia, jog svarbu rinkti suskirstytus duomenis laikantis ES duomenų apsaugos standartų, kad būtų galima nustatyti iš Ukrainos atvykstančias pažeidžiamas grupes, įskaitant (bet neapsiribojant): institucinės globos įstaigose esančius vaikus, neįgalius vaikus, romų bendruomenių vaikus, dokumentų neturinčius vaikus ir kitus ne Ukrainos piliečius vaikus, vaikus be pilietybės ir vaikus, kuriems kyla bepilietybės rizika, siekiant nustatyti konkrečių grupių poreikius ir remti nelydimų vaikų, moterų ir prekybos žmonėmis aukų paiešką ir šeimų susijungimą;

18.

atkreipia dėmesį į ES registracijos platformą, kurios tikslas – suteikti valstybėms narėms galimybę keistis informacija siekiant užtikrinti, kad asmenys, kuriems pagal nacionalinę teisę suteikiama laikina arba tinkama apsauga, galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis visose valstybėse narėse, kartu ribojant galimą piktnaudžiavimą;

19.

primygtinai ragina kaimynines valstybes nares vaikams suprantama kalba teikti jiems pritaikytą informaciją apie jų padėtį, teises ir riziką, su kuria jie gali susidurti dėl prekybos žmonėmis ir kitų formų išnaudojimo; pabrėžia, kad suaugusiesiems teikiama informacija turėtų apimti specialius skyrius apie prekybą vaikais, siekiant įspėti globėjus ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti jiems pritaikytą paramą;

Priėmimo sąlygos ir pažeidžiami vaikai

20.

pabrėžia, kad vaikai turi teisę ir įgimtą poreikį būti arti savo tėvų arba nuolatinių globėjų; pabrėžia, jog svarbu, kad broliai ir seserys nebūtų atskirti vienas nuo kito, todėl nelydimus vaikus svarbu apgyvendinti šeimose ar bendruomeninėse vietose, kad visi vaikai turėtų galimybę augti ne institucijose, o šeimose ir bendruomenėse, taip išvengiant nereikalingo šeimų atskyrimo; pabrėžia, kad tais atvejais, kai vaikai yra nelydimi, pirmenybė turėtų būti teikiama globėjų ar kitai bendruomeninei globai, o kai tai neįmanoma, vaikai turėtų būti apgyvendinti įstaigose atskirai nuo suaugusiųjų;

21.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visiems į pirmąją šalį atvykusiems nelydimiems vaikams būtų skubiai paskirtas globėjas, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar imigracijos statusą, ir kad visa globėjo teikiama informacija būtų teikiama vaikui priimtinu būdu; atsižvelgdamas į tai, mano, kad kaimyninės valstybės narės turėtų visapusiškai pasinaudoti esamu Europos globėjų tinklu, ir, jei priimančiosiose valstybėse globėjų nėra, primygtinai rekomenduoja paskirti laikinus globėjus pasienyje, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakomybės perdavimas nacionalinėms vaikų apsaugos sistemoms;

22.

ragina skirti finansavimą esminėms ir gyvybes gelbstinčioms lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugoms ir skubioms paslaugoms, skirtoms smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims, laikantis Minimalių pradinių paslaugų dokumentų rinkinio, siekiant užkirsti kelią seksualinio smurto padariniams ir juos valdyti, mažinti ŽIV perdavimą, užkirsti kelią dideliam gimdyvių ir naujagimių sergamumui bei mirtingumui ir planuoti visapusiškas reprodukcinės sveikatos paslaugas; ragina nedelsiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei prieigai prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų ir (arba) tranzitui į kitas ES valstybes nares, kai tai būtina, siekiant įveikti griežtus apribojimus tranzito valstybėse narėse ir pabėgėlius priimančiose valstybėse narėse ir užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys vaikai ir jaunuoliai galėtų naudotis visapusiškomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis ir galėtų gauti higienos priemonių;

23.

pabrėžia vietos bendruomenių ir savivaldybių bei pilietinės visuomenės organizacijų, kurios pirmosios reaguoja priimant ir apgyvendinant vaikus ir jaunuolius bei suteikiant jiems galimybę naudotis švietimo paslaugomis, svarbą; todėl ragina Komisiją pagerinti jų galimybes greičiau pasinaudoti esamais ES fondais;

24.

palankiai vertina ir pripažįsta esminį pilietinės visuomenės vaidmenį priimant ir apgyvendinant nuo karo bėgančius vaikus ir jaunuolius, teikiant jiems humanitarinę pagalbą, teisinę pagalbą ir užtikrinant socialinę įtrauktį; primena, kad valdžios institucijos negali pasikliauti vien tik piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis organizuojant iš Ukrainos bėgančių vaikų priėmimą ir apsaugą; pabrėžia valstybių narių valdžios institucijų vykdomos priežiūros svarbą priimant nelydimus vaikus;

25.

ragina Komisiją padėti stiprinti vaikų apsaugos sistemas priimančiosiose šalyse, kad būtų pagerinta psichologinė pagalba ir galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis, iš Ukrainos bėgantiems vaikams, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip priimančiosios šalies vaikams, ir sukurti perkėlimo mechanizmus, pagal kuriuos pirmenybė būtų teikiama šeimos susijungimui ir pažeidžiamų vaikų bei kitų asmenų perkėlimui, siekiant sumažinti naštą kaimyninėms šalims;

26.

pabrėžia, kad reikia remti priimančiųjų šalių sveikatos priežiūros sistemas, kad būtų užtikrintas iš Ukrainos bėgančių vaikų ir jaunuolių priežiūros tęstinumas, visų pirma teikiant būtinuosius vaistus, pvz., ŽIV, vėžiu ir retosiomis ligomis sergantiems pacientams; ragina valstybes nares koordinuoti veiksmus su UNICEF ir Pasaulio sveikatos organizacija, kad iš Ukrainos bėgantys vaikai ir jaunuoliai būtų skiepijami nuo pagrindinių ligų, įskaitant poliomielitą, tymus ir COVID-19;

27.

primena, kad ES ir visos valstybės narės ratifikavo JT vaiko teisių konvenciją ir todėl privalo gerbti, saugoti ir įgyvendinti joje įtvirtintas teises; primygtinai ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad būtų tinkamai tenkinami neįgalių vaikų poreikiai, įskaitant tinkamas patalpas ir nuolatinę patikrintų slaugytojų priežiūrą;

28.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į LGBTIQ+ vaikų ir jaunuolių poreikius, visų pirma sukuriant saugią ir tinkamą priėmimo ar priežiūros tvarką ir užtikrinant, kad sienos perėjimo punktuose nebūtų diskriminacijos; atkreipia dėmesį į ypatingus sunkumus, su kuriais kirsdamos sienas susiduria translytės moterys ir vaivorykštės šeimos; pabrėžia, kad tos pačios lyties porų vaikai gali būti atskirti nuo vieno ar abiejų tėvų; ragina valstybes nares įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą atsižvelgti į de facto partnerystes ir šeimas;

29.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti solidarumo mechanizmą, skirtą pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų, įskaitant vaikus ir jaunuolius, kuriems reikia neatidėliotino gyvybiškai svarbaus gydymo ir terapijos, medicininiam perkėlimui ES viduje iš su Ukraina besiribojančių valstybių narių;

30.

ragina valstybes nares stiprinti veikiančią bendrą Europos karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116 000) ir Europos pagalbos liniją, teikiančią nemokamą psichologinę pagalbą iš Ukrainos bėgantiems vaikams ir jaunuoliams (116 111); primygtinai tvirtina, kad reikia stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą karštojoje linijoje 116 000 ir stiprinti tarpvalstybinius veiksmus, kuriais siekiama identifikuoti ir surasti dingusius vaikus;

Šeimos susijungimas

31.

ragina valstybes nares administruoti visų vaikų, kurie pabėgo iš Ukrainos ir kurie laikinai yra jų priežiūroje, atvejus siekiant galutinio tikslo – palengvinti šeimos susijungimą, be kita ko, užtikrinant, kad valdžios institucijos reguliariai tikrintų esamas duomenų bazes, visapusiškai laikydamosi ES duomenų apsaugos standartų, įskaitant tas duomenų bazes, kuriose renkama informacija apie dingusius vaikus; pabrėžia, kad tais atvejais, kai fizinis susijungimas iš karto neįmanomas, turėtų būti palaikomas arba kuo greičiau atkuriamas ryšys, be kita ko, su broliais ir seserimis arba išplėstine šeima; mano, kad šios priemonės turi apimti tvirtus apsaugos ir pranešimų teikimo mechanizmus, įskaitant nuorodas į paslaugas ir nukreipimus bei užklausas, skirtas nacionalinėmis vaiko apsaugos bylų valdymo sistemoms;

32.

ragina valstybes nares sustabdyti vaikų įvaikinimą, kad būtų išvengta tolesnio ar nuolatinio vaikų atskyrimo nuo tėvų ir šeimų, prieštaraujant jų interesams;

Perkėlimas

33.

ragina propaguoti perkėlimo mechanizmus, įskaitant saugų, greitą ir koordinuotą vaikų ir jų šeimų, jau esančių kaimyninėse valstybėse narėse, vežimą per valstybes nares, ypač nelydimų vaikų ir neįgalių vaikų, kuriems reikia specialios priežiūros, glaudžiai bendradarbiaujant su Ukrainos valdžios institucijomis ir Ukrainos konsulinėmis tarnybomis ES, kai to reikia dėl sveikatos priežasčių;

34.

ragina Komisiją padėti kaimyninėms valstybėms narėms atlikti individualius vaiko interesų vertinimus ir, kai juos lydi suaugęs asmuo, nesvarbu, ar tai šeimos narys, giminaitis ar privatus globėjas, užtikrinti, kad būtų įdiegta tinkama priimančiųjų šeimų tikrinimo sistema siekiant apsaugoti vaikus ir užtikrinti, kad jie būtų saugiai perduoti juos priimančioms šeimoms;

Integracija

35.

ragina valstybes nares užtikrinti koordinuotą požiūrį programuojant ir naudojant ES lėšas ir užtikrinti, kad ES finansavimu būtų užtikrintas spartus ir tiesioginis atsakas, siekiant teikti paramą paslaugų teikėjams didžiausią poveikį patiriančiose šalyse, įskaitant pilietinę visuomenę ir tarptautines organizacijas; be to, ragina valstybes nares paspartinti tokių priemonių įgyvendinimą ir skirti visus galimus nacionalinius išteklius, kuriuos papildytų ES fondai, pvz., „Europos socialinis fondas +“, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, Europos regioninės plėtros fondas, „InvestEU“, „Erasmus+“, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas ir programa „ES – sveikatos labui“, siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai galėtų naudotis socialine ir ekonomine integracija, lygiomis galimybėmis gauti kokybiškas darbo vietas, švietimą, mokymą ir priežiūrą ir būtų apsaugoti nuo vaikų skurdo ir socialinės atskirties; primena, kad valstybės narės į savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turi įtraukti specialias priemones, skirtas investicijoms į vaikus ir jaunimą, kad jie galėtų pasinaudoti fondu, kaip numatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės naujos kartos ramstyje ir sanglaudos veiksmuose dėl pabėgėlių Europoje (CARE); ragina Komisiją ir Tarybą prireikus skirti papildomų išteklių;

36.

pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės, integruodamos besimokančius asmenis į savo švietimo ir mokymo sistemas; primygtinai ragina valstybes nares sparčiai integruoti visų amžiaus grupių besimokančius asmenis į bendrąsias formaliojo, savarankiško ir neformaliojo mokymosi struktūras ir teikti specializuotą ugdymo paramą asmenims, turintiems papildomų poreikių, įskaitant vaikus iš marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, kad būtų mažesnis mokyklos nebaigusių skaičius ir išvengta segregacijos švietimo srityje, dėl kurios atsiranda socialinė atskirtis ir diskriminacija; pripažįsta, kad kalbos kliūtys gali trukdyti iš Ukrainos bėgančių vaikų priėmimui į mokyklą ir jų mokymosi rezultatams; todėl ragina Komisiją remti valstybių narių nacionalines valdžios institucijas siekiant užtikrinti nemokamą vertimą žodžiu, specialius kalbų kursus ir kitas specialias programas, siekiant įdarbinti Ukrainos mokytojus, taip pat Ukrainos ir (arba) atitinkamomis mažumų kalbomis kalbančius mokytojus;

37.

pripažįsta, kad skaitmeninės priemonės gali būti labai naudingos, lanksčios ir specialiai pritaikytos priemonės, kuriomis galima laiku užtikrinti švietimo tęstinumą ir papildomą paramą pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams ir jaunimui, ir kad jos turėtų visiškai atitikti duomenų apsaugos standartus; ragina Komisiją kuo geriau pasinaudoti esamomis skaitmeninio švietimo priemonėmis ir įranga, ypač sukurta Ukrainoje, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai galėtų toliau mokytis; tačiau pakartoja, kad jos turėtų papildyti fizines struktūras, ir pabrėžia, kad asmeniškai gaunamas švietimas yra labai svarbus, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai šiems vaikams ir jaunimui reikia papildomos psichosocialinės paramos; ragina teikti suderintą paramą priimančiosioms šalims, kad būtų suteiktos geresnės galimybės gauti tinkamą psichologinę pagalbą, kurią teiktų ekspertai, galintys įveikti su karu susijusias traumas; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares remti mokytojus, instruktorius ir kitus švietimo darbuotojus, dirbančius su traumuotais vaikais;

38.

palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išplėsti platformą „School Education Gateway“ siekiant padėti suburti valstybes nares, kad jos pradėtų dalytis patirtimi ir nustatytų, ko reikia norint tęsti priverstinai migravusių vaikų švietimą, kaip vieno langelio principu veikiančią priemonę, skirtą Ukrainos ir valstybių narių švietimo medžiagai besimokančio asmens kalba koordinuoti; pabrėžia, kad reikia pasinaudoti į Europą naujai atvykstančių Ukrainos mokytojų pajėgumais;

39.

primygtinai tvirtina, kad reikia pripažinti diplomus, kvalifikacijas ir mokymosi laikotarpius, be kita ko, pedagogų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, nes jie labai padeda sklandžiai integruotis iš Ukrainos bėgantiems vaikams ir jaunimui į jų naują aplinką; primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, parodyti lankstumą tais atvejais, kai trūksta administracinių dokumentų, ir parengti novatoriškus ir pragmatiškus būdus, kuriais būtų derinami tiek skaitmeniniai, tiek popieriniai variantai;

40.

primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti priemones, kurių imtasi siekiant patenkinti iš Ukrainos bėgančių vaikų ir jaunimo švietimo ir socialinius poreikius, kuo geriau pasinaudojant surenkamais suvestiniais duomenimis ir sykiu užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi ES duomenų apsaugos standartų;

41.

palankiai vertina pirmuosius Komisijos bandymus padėti pritaikyti esamas ES finansavimo programas jaunimui remti, visų pirma programą „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusą, ir primygtinai ragina šias pastangas išlaikyti arba stiprinti atsižvelgiant į pokyčius ir tiek laiko, kiek reikia; pabrėžia, kad pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą visi jaunuoliai nuo 15 metų per keturių mėnesių laikotarpį nuo darbo netekimo arba formaliojo mokymosi užbaigimo dienos turėtų gauti pasiūlymą dirbti, mokytis, atlikti stažuotę arba gamybinę praktiką; be to, ragina valstybes nares įgyvendinti sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą siekiant užtikrinti kokybiškus pasiūlymus, įskaitant teisingo atlyginimo ir socialinės apsaugos užtikrinimą, draudimą piktnaudžiauti netipinėmis sutartimis ir darbo aplinkos, pritaikytos neįgaliųjų poreikiams, užtikrinimą;

42.

pabrėžia sporto vaidmenį pabėgėlių, ypač vaikų ir jaunimo, integracijos procese ir ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas vaikams ir jaunimui dalyvauti sporto veikloje ir renginiuose, nes tai padės jiems pagerinti savo psichinę būklę, įveikti traumas, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir užmegzti ryšius su priimančiosiomis bendruomenėmis;

43.

palankiai vertina kai kurių šalių pastangas skirti lėšų stipendijoms Ukrainos studentams ir ragina dėti bendras Europos pastangas šioje srityje; pabrėžia, jog svarbu, kad visi iš Ukrainos bėgantys studentai, įskaitant tarptautinius studentus, galėtų naudotis tokiomis lėšomis ir baigti studijas, nes jie taip pat atsidūrė kritinėje padėtyje; pabrėžia, kad svarbu remti visus vaikus ir jaunimą;

44.

prašo Komisijos ir valstybių narių toliau siekti ir laikytis nuoseklaus požiūrio sprendžiant dabartines ir būsimas problemas, kurias kelia karas su Ukraina, ir nepamiršti patirties, įgytos reaguojant į šį karą, bet ja remtis, be kita ko, taikant ir įgyvendinant Laikinosios apsaugos direktyvą, kad bet kokios kilmės pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta galimybė gauti apsaugą;

45.

ragina valstybes nares ir visų pirma nacionalinius ES koordinatorius pagal Europos vaiko garantijų sistemą užtikrinti, kad iš Ukrainos bėgantys vaikai galėtų naudotis nemokamomis, veiksmingomis ir kokybiškomis paslaugomis tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti vaikai priimančiosiose šalyse, laikantis rekomendacijos užtikrinti integruotas nacionalines priemones ir atsižvelgti į konkrečius trūkumus; pabrėžia, kad COVID-19 krizė ir pabėgėlių atvykimas prasidėjus karui Ukrainoje gali pabloginti vaikų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, arba vaikų, kuriems reikalinga kokybiška priežiūra, padėtį; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją skubiai padidinti Europos vaiko garantijų sistemos finansavimą ir skirti bent 20 mlrd. EUR specialų biudžetą, siekiant kovoti su skurdu, nuo kurio kenčia vaikai ir jų šeimos, ir prisidėti prie tikslo iki 2030 m. sumažinti skurstančiųjų skaičių bent 15 mln., įskaitant bent 5 mln. vaikų visose valstybėse narėse iki 2030 m.; atsižvelgdamas į tai, ragina visas valstybes nares skirti daugiau nei minimalius 5 proc. „Europos socialinio fondo +“ išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, veiklai pagal Europos vaiko garantijų sistemą remti;

46.

ragina valstybes nares šiomis aplinkybėmis skatinti investicijas į tvarias ir kokybiškas darbo vietas ir socialinę paramą jaunimui ir tėvams ir įgyvendinti tikslinę užimtumo politiką, siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį, sąžiningus atlyginimus ir darbo sąlygas, gerą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įtraukią darbo rinką ir geresnes įsidarbinimo galimybes, įskaitant profesinį mokymą ir rengimą; pabrėžia, kad siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tėvams, ypač moterims, dalyvauti darbo rinkoje ir remti socialinį vaikų vystymąsi, turėtų būti teikiama nemokama ankstyvoji vaikų priežiūra; pabrėžia, kad reikia glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis ir Europos profesinėmis sąjungomis siekiant padėti visiems iš Ukrainos bėgantiems žmonėms naudotis savo užimtumo ir socialinėmis teisėmis valstybėse narėse;

47.

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir saugų būstą visiems iš Ukrainos bėgantiems žmonėms; ragina valstybes nares teikti pirmenybę nuolatinio gyvenamojo būsto suteikimui vaikams ir jų šeimoms, kuriems gresia benamystė, ir į savo nacionalinius Vaiko garantijų veiksmų planus įtraukti būsto sprendimus vaikams, patiriantiems benamystę ir didelę atskirtį būsto srityje; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kiekvienas iš Ukrainos bėgantis vaikas ir jaunuolis tiek namuose, tiek mokykloje turėtų galimybę naudotis tekančiu vandeniu, sanitarinėmis ir asmens higienos priemonėmis;

o o

48.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(2) OL C 506, 2021 12 15, p. 94.

(3) OL L 71, 2022 3 4, p. 1.

(4) OL C 41, 2020 2 6, p. 41.

(5) OL C 285, 2017 8 29, p. 78.

(6) UNICEF, Ukraine Situation: Refugee Response in Neighbouring Countries – Humanitarian Situation Report No 3, 2022 m. kovo 23 d.

(7) UNICEF, Ukraine Situation: Refugee Response in Neighbouring Countries – Humanitarian Situation Report No 3, 2022 m. kovo 23 d.

(8) Europos Komisija, „Fleeing Ukraine: support for education“, galima rasti adresu: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/stronger-europe-world/eu-solidarity-ukraine/eu-assistance-ukraine/information-people-fleeing-war-ukraine/fleeing-ukraine-support-education_en

(9) UNICEF, Ukraine Situation: Refugee Response in Neighbouring Countries – Humanitarian Situation Report No 3, 2022 m. kovo 23 d.

(10) Žr. UNICEF, „Unaccompanied and separated children fleeing escalating conflict in Ukraine must be protected’, UNICEF vykdomosios direktorės Catherine Russell ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Filippo Grandi 2022 m. kovo 7 d. bendrą pareiškimą, ir „Hope and Homes for Children“, The Illusion of Protection: An Analytical Report Based on the Findings of a Comprehensive Study of the Child Protection System in Ukraine, 2017, kuris skelbiamas adresu: http://www.openingdoors.eu/the-illusion-of-protection-national-audit-of-the-child-protection-system-in-ukraine

(11) Žr. Europos asmenų be pilietybės tinklo informacinį pranešimą, „Stateless people and people at risk of statelessness forcibly displaced from Ukraine“, 2022 m. kovo 10 d., ir UNHCR, „Stateless Persons“, kurie skelbiami adresu https://www.unhcr.org/ua/en/stateless-persons

(12) Kyiv School of Economics, „Direct damage caused to Ukraine’s infrastructure during the war has already reached almost $63 billion. Global economic losses are about $543-600 billion“, skelbiama adresu https://kse.ua/about-the-school/news/zbitki-naneseni-infrastrukturi-ukrayini-v-hodi-viyni-skladayut-mayzhe-63-mlrd/

(13) OL C 126 I, 2022 3 21, p. 1.

(14) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/59

P9_TA(2022)0121

2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvados, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu (2022/2560(RSP))

(2022/C 434/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos ir Ukrainos, ypač į 2021 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl padėties prie Ukrainos sienos ir Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose (1) ir į 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (2),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 16 ir 24 d. Europos Parlamento lyderių pareiškimus dėl Ukrainos,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 24 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimo į Ukrainą,

—	atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko ir Komisijos Pirmininkės 2022 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl beprecedentės ir neišprovokuotos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 4 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai deklaraciją ES vardu dėl Rusijos žiaurumų, įvykdytų Bučoje ir kituose Ukrainos miestuose,

—

atsižvelgdamas į Tarybos priimtus sprendimus dėl sankcijų ir ribojamųjų priemonių Rusijai, kurios apima diplomatines priemones, individualias ribojamąsias priemones, kaip antai turto įšaldymą ir kelionių apribojimus, ekonominių santykių su Krymu ir Sevastopoliu bei vyriausybės nekontroliuojamomis Donecko ir Luhansko teritorijomis apribojimus, ekonomines sankcijas, žiniasklaidos apribojimus ir ekonominio bendradarbiavimo apribojimus,

—	atsižvelgdamas į JT Tarptautinės teisės komisijos parengtus Niurnbergo principus, pagal kuriuos apibrėžiama, kas yra karo nusikaltimas,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

—	atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į Helsinkio baigiamąjį aktą ir vėlesnius dokumentus,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir 2022 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl agresijos prieš Ukrainą humanitarinių pasekmių,

—	atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 16 d. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų ir Vienos dokumentą bei jų papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi, vadovaujantis JT Chartija ir tarptautinės teisės principais, visos valstybės yra vienodai suverenios ir „tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę“; kadangi Rusijos Federacija nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą ir kadangi 2022 m. kovo 16 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas nurodė Rusijos Federacijai nedelsiant sustabdyti savo karines operacijas Ukrainos teritorijoje;

kadangi dėl Rusijos agresijos ir įsiveržimo nuo 2022 m. vasario 24 d. žuvo arba buvo sužeisti tūkstančiai Ukrainos civilių gyventojų, beveik 6,5 mln. Ukrainos piliečių yra perkelti šalies viduje, o daugiau nei 4 mln. pabėgo į kaimynines šalis; maža to, per ankstesnius aštuonerius metus daugiau nei 14 000 žmonių – karinio personalo ir civilių gyventojų – neteko gyvybės dėl Rusijos Federacijos įvykdytos Krymo okupacijos ir jos sukelto konflikto Rytų Ukrainoje;

kadangi praėjus mėnesiui nuo Rusijos agresijos pradžios karas Ukrainoje ir toliau nusineša nekaltų žmonių gyvybes; kadangi Rusijos kariuomenės vykdomi žiaurumai pasiekė dar žemesnį nei iki šiol regėtą lygį, kai 2022 m. balandžio 3 d., sekmadienį, buvo aptikti civilių vyrų ir moterų lavonai, beveik mėnesį gulėję Ukrainos kariuomenei neprieinamame Bučos mieste; kadangi šie faktai aiškiai pateisina tarptautinės komisijos, kuri tirtų visus Rusijos kariuomenės nusikaltimus, įvykdytus nuo karo pradžios, sudarymą;

kadangi Rusijos kariuomenė ir toliau vykdo beatodairiškus apšaudymus ir oro antpuolius, nukreiptus prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, pvz., ligonines, mokyklas ir vaikų darželius, dėl kurių Mariupolis, Volnovacha ir kiti miestai bei kaimai yra visiškai arba beveik visiškai sunaikinti;

E.	kadangi Ukraina iki šiol rodo precedento neturintį pasipriešinimą ir atsparumą ir neleido Rusijai įgyvendinti savo pradinio karo tikslo – okupuoti visą šalies teritoriją;

kadangi 2022 m. balandžio 5 d. Komisija pasiūlė ir paskelbė naujas sankcijas bei rengia papildomus sankcijų rinkinius; kadangi pirmosios ES sankcijos Rusijos Federacijai buvo nustatytos 2014 m. kovo mėn. po neteisėtos Krymo aneksijos 2014 m. ir kadangi naujausias sankcijų rinkinys buvo priimtas 2022 m. kovo 15 d. po Rusijos neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą, kurią ji pradėjo 2022 m. vasario 24 d.; kadangi, reaguodama į Baltarusijos dalyvavimą Rusijai vykdant agresiją ir įsiveržimą, ES yra patvirtinusi sankcijas ir šiai šaliai;

G.	kadangi sankcijos yra veiksmingos, tačiau pirkdama iškastinį kurą iš Rusijos ES ir toliau teikia lėšas režimui, kuriomis padeda finansuoti karą;

H.	kadangi ES už iškastinio kuro tiekimą kasdien Rusijai sumoka apie 800 mln. EUR, o tai per metus sudaro beveik 300 mlrd. EUR;

kadangi beveik 500 tarptautinių bendrovių ir korporacijų nusprendė sustabdyti savo veiklą Rusijoje arba visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos; kadangi vis dėlto kai kurios įmonės ir toliau vykdo įprastą veiklą Rusijoje, taip gaudamos pelną iš operacijų Rusijos rinkoje ignoruodamos saugumą ir socialinę atsakomybę, taip susilpnindamos sankcijų poveikį ir kliudydamos tarptautinei bendruomenei pasmerkti Rusijos Federaciją;

kadangi akademiniai tyrimai (3) rodo, jog uždraudus iškastinio kuro importą iš Rusijos ES ekonomikos augimui būtų padarytas poveikis, atitinkantis mažiau nei 3 proc. BVP siekiančius nuostolius, tačiau galimi Rusijos ekonomikos nuostoliai per tą patį laikotarpį sudarytų 30 proc. BVP ir turėtų reikšmingą poveikį stabdant Rusijos agresiją;

K.	kadangi Europos Parlamento Pirmininkė R. Metsola 2022 m. balandžio 1 d. Europos Parlamento vardu pasakė kalbą Verchovnoje Radoje ir susitiko su Ukrainos Prezidentu, Ministru Pirmininku ir politinių frakcijų vadovais;

kuo griežčiausiai smerkia Rusijos vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą šiame kare ir reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje ir besąlygiškai išvestų visas karines pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos; liūdi kartu su Ukrainos žmonėmis dėl širdį veriančių netekčių ir kančių;

pabrėžia, kad karinė agresija ir įsiveržimas yra sunkus tarptautinės teisės, visų pirma Ženevos konvencijos ir jos papildomų protokolų bei JT Chartijos, pažeidimas, ir ragina Rusijos Federaciją grįžti prie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės pareigų vykdymo, t. y. palaikyti taiką ir saugumą bei gerbti įsipareigojimus, prisiimtus pagal Helsinkio baigiamąjį aktą, Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos ir Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų; mano, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra išpuolis ne tik prieš suverenią šalį, bet ir prieš bendradarbiavimo ir saugumo Europoje principus ir mechanizmą bei taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, apibrėžtą JT Chartijoje;

yra šokiruotas ir pasipiktinęs dėl Rusijos karinių pajėgų vykdomų žiaurumų daugelyje okupuotų Ukrainos miestų, pavyzdžiui, Bučoje, apie kuriuos pranešama, be kita ko, prievartavimų ir civilių gyventojų žudymų, priverstinio perkėlimo, plėšimų ir civilinės infrastruktūros, kaip antai ligoninių, medicininės įrangos, mokyklų, prieglaudų ir greitosios pagalbos automobilių, naikinimo, civilių gyventojų, kurie iš konflikto zonų bando pabėgti iš anksto atidarytais humanitariniais koridoriais, apšaudymo; primygtinai tvirtina, kad karo nusikaltimų bei kitų šiurkščių pažeidimų vykdytojai ir atsakingi vyriausybės pareigūnai bei karo vadai turi būti patraukti atsakomybėn; primena, kad karo nusikaltimų ir genocido atveju tarptautinė bendruomenė privalo imtis veiksmų ir turėtų pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis; visapusiškai remia TBT prokuroro pradėtą karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmoniškumui tyrimą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro tyrimo komisijos darbą; ragina ES institucijas imtis visų būtinų veiksmų tarptautinėse institucijose ir teismuose, taip pat TBT arba kituose atitinkamuose tarptautiniuose tribunoluose ar teismuose, kad Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka būtų teisiami už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, ir aktyviai dalyvauti juos tiriant; ragina įsteigti specialų JT tribunolą dėl nusikaltimų Ukrainoje; mano, kad būtų tikslinga pasinaudoti Tarptautiniu, nešališku ir nepriklausomu mechanizmu, kuris padėtų atlikti visus tarptautinius Ukrainoje įvykdytų karo nusikaltimų tyrimus; ragina valstybes nares ir ES stiprinti savo pajėgumus siekiant veiksmingai užtikrinti, kad karo nusikaltimus įvykdę ar juose dalyvavę asmenys neliktų nenubausti;

pakartoja, kad siekiant užtikrinti Ukrainai galimybę veiksmingai apsiginti ginklų tiekimas turi būti tęsiamas ir jo apimtis didinama; pakartoja, kad pritaria visai gynybinei pagalbai, kurią Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms valstybės narės teikia individualiai ir kolektyviai pagal Europos taikos priemonę (ETP); palankiai vertina sprendimą dar 500 mln. EUR padidinti pagalbą Ukrainai, teikiamą naudojantis ETP, ir ragina dar labiau didinti konkrečius įnašus tiek dvišaliu pagrindu, tiek naudojantis ETP, siekiant skubiai sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus;

ragina sukurti saugius kelius ir humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius gyventojus, bėgančius nuo bombardavimų, ir stiprinti ES humanitarinės pagalbos tinklus Ukrainoje (įskaitant teikiančiuosius degalų, maisto, vaistų, geriamojo vandens tiekimo, energijos generatorių ir mobiliųjų punktų pagalbą); siūlo Komisijai pradėti taikyti tarpusavio pagalbos Ukrainai schemas, kad būtų padidintas pagalbos veiksmingumas; ragina itin daug dėmesio skirti vaikų – tiek nelydimų nepilnamečių, tiek besitraukiančių su savo šeimomis – padėčiai ir ragina su kiekvienu išsigelbėti mėginančiu vaiku pirmiausia elgtis kaip su vaiku ir užtikrinti visų iš Ukrainos bėgančių žmonių apsaugą nepriklausomai nuo socialinės ar etninės kilmės, lyties, seksualinės orientacijos, gabumų ar migracijos statuso; širdingai vertina greitą ir pozityvų valstybių narių ir Ukrainos kaimyninių šalių atsaką susidūrus su daugiau nei 4 mln. karo pabėgėlių srautu; teigiamai vertina Laikinosios apsaugos direktyvos aktyvavimą (4) ir ragina paremti mechanizmus, kuriuos taikant pabėgėliai būtų paskirstomi valstybėms narėms, įskaitant koordinuotą pabėgėlių, – visų pirma nelydimų vaikų ir neįgalių vaikų, kuriems būtina ypatinga priežiūra, – pervežimą;

pabrėžia, kad ES reakcija ir jos politinis įsipareigojimas turi padidėti atitinkamai pagal priešišką iššūkį ir atitikti mūsų panašiai mąstančių Ukrainos partnerių, kurie kovoja ir aukojasi už Europos vertybes ir principus, pastangas, viršijančias dabartinių ES narių;

vieningai solidarizuojasi su Ukrainos žmonėmis ir tvirtu jų troškimu pertvarkyti savo šalį, kad ji taptų demokratiška ir klestinčia Europos valstybe; pripažįsta Ukrainos valią tapti Europos projekto dalimi, kurią ji pareiškė 2022 m. vasario 28 d. pateikdama paraišką dėl narystės ES; pakartoja savo raginimą ES institucijoms dėti pastangas, kad, kaip aiškus politinis jų įsipareigojimų signalas, Ukrainai būtų suteiktas ES šalies kandidatės statusas remiantis ES sutarties 49 straipsniu ir atsižvelgiant į nuopelnus, o kol kas tęsti darbą siekiant jos integracijos į ES bendrąją rinką vadovaujantis asociacijos susitarimu; palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos priimtą Versalio deklaraciją, kurioje teigiama, kad Ukraina yra mūsų Europos šeimos narė;

ryžtingai smerkia Rusijos retorines užuominas apie tai, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti masinio naikinimo ginklus, ir pabrėžia, kad bet koks jų panaudojimas yra neleistinas, o atsakas žengus šį žingsnį bus kuo griežčiausias; taip pat smerkia Rusijos pajėgų įvykdytą Ukrainos teritorijoje eksploatuojamų ir nebeeksploatuojamų branduolinės energetikos įrenginių ir objektų perėmimą ir pabrėžia, kad tinkamas šių objektų valdymas yra gyvybiškai svarbus sveikatos klausimas visame regione; akcentuoja nepaprastai svarbų Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vaidmenį užtikrinant branduolinės energetikos objektų saugumą Ukrainoje; pritaria Ukrainos valdžios institucijų raginimui Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai nedelsiant imtis priemonių, siekiant demilitarizuoti Černobylio branduolinės elektrinės draudžiamąją zoną ir leisti TATENA nedelsiant perimti visišką branduolinės elektrinės objekto kontrolę;

palankiai vertina tai, kad Taryba sparčiai patvirtino sankcijas, ir giria ES institucijų ir valstybių narių vienybę reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taip pat aukšto lygio G7 veiksmų koordinavimą; ragina visus partnerius, ypač ES šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, suderinti savo veiksmus su sankcijų paketais; palankiai vertina naujai įsteigtą Darbo grupę Rusijos elito, patikėtinių ir oligarchų klausimu, kurios tikslas – koordinuoti ES, G7 ir Australijos darbą, susijusį su sankcijomis Rusijos ir Baltarusijos oligarchams; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją aktyviau bendrauti su šalimis, kurios dar nėra prisijungusios prie ES sankcijų Rusijos Federacijai, šiuo tikslu pasinaudojant ES įtaka ir visomis turimomis priemonėmis, ir prireikus teikti paramą; apgailestauja dėl to, kad kai kurios ES šalys kandidatės neprisiderina prie ES sankcijų; ragina parengti aiškų veiksmų planą, taikomą ES nepriklausančioms šalims, kurios padeda Rusijos Federacijai išvengti sankcijų; primygtinai ragina Tarybą tvirtinti tolesnes griežtas sankcijas, kurios atspindėtų neslūgstančią Rusijos agresijos eskalaciją ir Rusijos karinių pajėgų vykdomus šokiruojančius žiaurumus, neabejotinai prilygstančius karo nusikaltimams;

10.

ragina valstybes nares remti JT taikdarių siuntimą siekiant apsaugoti 15 branduolinių reaktorių Ukrainoje, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautinės atominės energijos agentūros misija; pabrėžia, kad vadovaujantis JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 377 JT Generalinė Asamblėja gali naudotis papildomais sprendimų priėmimo įgaliojimais, kai Saugumo Tarybai nepavyksta priimti tinkamų sprendimų taikos palaikymo klausimais;

11.

ragina ES vadovus ir kitų valstybių vadovus pašalinti Rusiją iš G20 ir kitų daugiašalių bendradarbiavimo organizacijų, pvz., Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos, Interpolo, Pasaulio prekybos organizacijos, UNESCO ir kitų organizacijų, nes tai būtų svarbus ženklas, kad tarptautinė bendruomenė negrįš prie įprastos veiklos su valstybe agresore;

12.

pabrėžia, kad visų ES valstybių ir ES tarptautinių sąjungininkių vykdomas visapusiškas ir veiksmingas esamų sankcijų įgyvendinimas dabar turi būti prioritetas; ragina valstybes nares įvertinti ir prireikus sparčiai sukurti teisinį pagrindą, kad būtų nedelsiant užtikrintas visapusiškas ir veiksmingas sankcijų laikymasis nacionalinės jurisdikcijos teritorijose; ragina Komisiją ir ES priežiūros institucijas atidžiai stebėti, ar valstybės narės veiksmingai ir visapusiškai įgyvendina visas ES sankcijas, ir kovoti su bet kokia vengimo praktika;

13.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės sankcijos už ES sankcijų pažeidimus būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; palankiai vertina paskelbtą informacijos apie sankcijas saugyklą ir veiksmų planą (įskaitant kriterijus ir tvarkaraštį), kaip pereiti nuo sistemingo ES sankcijų nesilaikymo atvejų nustatymo prie pažeidimų nagrinėjimo procedūrų Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

14.

ragina Tarybą nustatyti papildomas sankcijas visuomenės veikėjams, skleidžiantiems agresyvią propagandą Rusijoje, kuria remiama Rusijos agresija prieš Ukrainą;

15.

primena, kad mokestinės pajamos iš didžiausių Rusijos bendrovių sudaro didžiąją dalį įplaukų į Rusijos biudžetą ir apytiksliai trečdalis šio biudžeto skiriama karinėms išlaidoms; šiuo atžvilgiu palankiai vertina daugybės Vakarų šalių bendrovių sprendimus atsisakyti dirbti Rusijoje arba tiekti prekes ir teikti paslaugas Rusijai; ragina privačias įmones atsisakyti savo investicijų, perkelti gamyklas iš Rusijos ir nutraukti galiojančias sutartis; ragina dideles IT bendroves gerokai apriboti arba visiškai panaikinti Rusijoje esančių naudotojų prieigą prie jų produktų, paslaugų ir operacinių sistemų;

16.

todėl ragina didinti esamų sankcijų veiksmingumą, inter alia, atjungiant nuo SWIFT sistemos Rusijos Federacijos bankus ir šiuo tikslu veiksmus derinant su bendraminčiais tarptautiniais ES partneriais, taip pat uždraudžiant visiems su Rusijos vėliava plaukiojantiems, Rusijoje registruotiems, jai priklausantiems, jos frachtuojamiems ir naudojamiems laivams, visiems iš Rusijos uostų išplaukusiems ar į juos plaukiantiems laivams ar kitokiais ryšiais su Rusija susijusiems laivams, įskaitant bendrovės „Sovcomflot“ laivus, įplaukti į ES teritorinius vandenis ir švartuotis ES uostuose; ragina uždrausti krovinių vežimą keliais iš Rusijos ir Baltarusijos teritorijos ir į ją ir siūlo eksporto draudimą taikyti ir pristatymo užsakymams, dėl kurių sutartys buvo sudarytos prieš įsigaliojant sankcijoms, tačiau kurie dar nėra visiškai įvykdyti; reikalauja įvesti antrines sankcijas visiems ES ir ne ES registruotiems subjektams, kurie padeda Rusijos ir Baltarusijos režimams apeiti sankcijas;

17.

ragina nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, visiškai atsisakyti „Nordstream 1“ ir „Nordstream 2“ ir pateikti planą, kaip trumpuoju laikotarpiu ir toliau užtikrinti ES energijos tiekimo saugumą; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares parengti išsamų ES veiksmų planą, susijusį su tolesnėmis sankcijomis, ir aiškiai informuoti apie raudonąsias linijas ir atsilyginamąsias priemones, kuriomis būtų panaikintos sankcijos tuo atveju, jei Rusija imtųsi veiksmų atkurti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas sienas, ir visiškai išvestų savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos;

18.

dar kartą pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, technologijas ir tiekimo maršrutus, taip pat toliau investuoti į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiųjų išteklių energetiką, dujų laikymo ir elektros energijos kaupimo sprendimus ir užtikrinti tvarias ilgalaikes investicijas pagal Europos žaliąjį kursą; pabrėžia, kad svarbu pagal esamus ir būsimus laisvosios prekybos susitarimus užtikrinti energijos tiekimą iš ES prekybos partnerių, siekiant toliau mažinti ES priklausomybę nuo Rusijos, ypač žaliavų srityje; be to, ragina ES lygmeniu sukurti bendrus strateginius energijos rezervus ir energijos pirkimo mechanizmus, siekiant didinti energetinį saugumą ir sykiu mažinti priklausomybę nuo išorės energijos ir kainų svyravimą; ragina pradėti kurti dujų sąjungą, grindžiamą bendru valstybių narių dujų pirkimu;

19.

primygtinai ragina valstybes nares nutraukti bendradarbiavimą su Rusijos įmonėmis vykdant esamus ir naujus branduolinius projektus, be kita ko, Suomijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje, kur Rusijos ekspertus gali pakeisti Vakarų šalių ekspertai, ir palaipsniui atsisakyti „Rosatom“ paslaugų naudojimo; ragina nutraukti mokslinį bendradarbiavimą su Rusijos energetikos bendrovėmis, pvz., „Rosatom“, ir kitais atitinkamais Rusijos mokslo subjektais; reikalauja, kad Baltarusijai taikomos sankcijos atspindėtų Rusijai taikomas sankcijas, kad būtų panaikintos visos spragos, leidžiančios V. Putinui pasinaudoti A. Lukašenkos pagalba siekiant apeiti sankcijas;

20.

primygtinai ragina tarptautines energetikos organizacijas persvarstyti Rusijos vaidmenį jų veikloje, įskaitant galimą Rusijos ir TATENA bendradarbiavimo projektų sustabdymą, taip pat Rusijos dalyvavimo daugiašaliuose projektuose sustabdymą;

21.

pabrėžia, kad visas su V. Putino režimu susijusių Rusijos pareigūnų ar oligarchų, jų patikėtinių bei juos pridengiančių asmenų, taip pat su A. Lukašenkos režimu susijusių asmenų Baltarusijoje turtas turėtų būti konfiskuotas ir jų ES vizos turėtų būti atšauktos, siekiant visiško ir neatidėliotino „auksinių“ pasų, vizų ir leidimų gyventi uždraudimo; pabrėžia, kad sankcijos turėtų būti taikomos platesniam Rusijos pareigūnų, gubernatorių, merų ir ekonominio elito segmentui, kuris laikosi dabartinės V. Putino režimo politikos ir gauna iš jos naudos;

22.

ragina pradėti kurti į Maršalo planą panašų fondą (Ukrainos solidarumo patikos fondą), skirtą Ukrainai po karo atstatyti, pradėti plataus masto investicijų programą ir išnaudoti šalies augimo potencialą; mano, kad fondas turėtų būti dosnus ir finansuojamas, inter alia, ES, jos valstybių narių ir paramos teikėjų įnašais bei Rusijos kompensacijomis už karo padarytą žalą, įskaitant Rusijos turtą, kuris buvo įšaldytas dėl sankcijų ir turėtų būti teisėtai konfiskuotas pagal tarptautinę teisę;

23.

ragina ES vedant derybas dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktų rinkinio skubiai padidinti finansinį skaidrumą, pašalinti visas spragas, kuriomis naudojantis siekiama paslėpti tikruosius savininkus, ir užtikrinti, kad visi pinigai, kuriuos Rusijos oligarchai laiko Sąjungoje, būtų konfiskuoti; šiomis aplinkybėmis ragina į juodąjį sąrašą įtraukti ES nepriklausančių šalių finansų įstaigas, kurios užsiima pinigų plovimu arba sudaro sąlygas jį vykdyti;

24.

ragina sukurti ES solidarumo mechanizmą, skirtą Rusijos karo prieš Ukrainą ir taikomų sankcijų ekonominiams ir socialiniams padariniams šalinti; pripažįsta, kad veiksmingos sankcijos Rusijos Federacijai ir milijonų pabėgėlių, bėgančių iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos ir invazijos, srautas kelia neišvengiamų ekonominių ir socialinių problemų visoje ES ir jos valstybėse narėse; ragina užtikrinti kompensacines priemones ir alternatyvius prekių ir energijos šaltinių tiekimo būdus, taip siekiant sumažinti šį neigiamą poveikį, taip pat imtis veiksmingų kovos su nepriimtina spekuliacija, kuri šį poveikį dar labiau didina, priemonių, be kita ko, mokantis iš sėkmingų priemonių, kurias ES įgyvendino reaguodama į COVID-19 pandemiją;

25.

palankiai vertina daugybės Europos miestų, kurie nutraukė savo bendradarbiavimo ir partnerystės schemas su Rusijos miestais ir organizacijomis, deklaracijas; ragina vietos vyriausybes ir miestus peržiūrėti ir nutraukti savo partnerystės susitarimus su Rusijos Federacijos miestais ir vietoje to užmegzti bendradarbiavimą su Ukrainos dukteriniais miestais;

26.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Ukrainos žemės ūkio sektorius galėtų kuo greičiau vėl tinkamai veikti, dėti visas įmanomas pastangas siekiant apsaugoti būsimą sėjos ir gamybos sezoną ir sudaryti sąlygas saugiems transporto ir maisto bei degalų koridoriams į šalį ir iš jos; ragina atidaryti žaliuosius žemės koridorius, kad į Ukrainą būtų galima įvežti viską, ko reikia žemės ūkio gamybai palaikyti (pvz., pesticidus ir trąšas), ir išvežti iš Ukrainos visus žemės ūkio produktus, kuriuos dar galima eksportuoti;

27.

reiškia didžiausią paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro sprendimui pradėti įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, padarytų Ukrainoje, tyrimą ir pabrėžia greito darbo ir pažangos svarbą siekiant gauti reikiamus įrodymus; todėl ragina finansiškai ir praktiškai remti svarbų Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą, pvz., leisti ES patariamajai misijai Ukrainoje padėti dokumentuoti įrodymus;

28.

ragina ES ir jos valstybes nares sukurti visuotinį kovos su korupcija sankcijų mechanizmą ir greitai priimti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už aukšto lygio korupciją Rusijoje ir Baltarusijoje;

29.

ragina valstybes nares ir Komisiją remti visus teisėtus tarptautinius ir nacionalinius tariamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, įvykdytų Ukrainoje, tyrimo procesus siekiant patraukti visus nusikaltėlius ir bendrininkus atsakomybėn teisme;

30.

pakartoja, kad Rusijos dezinformacija yra Rusijos karo veiksmų Ukrainoje dalis ir kad ES sankcijų, taikomų Rusijos valstybiniams žiniasklaidos kanalams, galima lengvai išvengti naudojantis virtualiaisiais privačiaisiais tinklais, palydovinės televizijos ir išmaniosios televizijos funkcijomis; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Rusijos valstybinių kanalų, kurie skleidžia propagandą, draudimą;

31.

ragina išplėsti Europos finansų įstaigų informacijos atskleidimo reikalavimus, kad kompetentingos institucijos būtų informuojamos apie visą tam tikrų Rusijos ir Baltarusijos piliečių turimą turtą, o ne tik apie jų indėlius; primena, kad ES piliečiai gali naudotis Komisijos anoniminio informavimo priemone, kad anonimiškai praneštų apie buvusių, dabartinių ir planuojamų sankcijų Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir subjektams pažeidimus; mano, kad sankcijų asmenims sąrašų taikymo sritis turėtų būti išplėsta, įtraukiant dabartinius ir buvusius naudos gavėjus, turinčius glaudžių ryšių su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti kovos su pinigų plovimu sistema ir įtraukti Rusiją ir Baltarusiją į didelės rizikos jurisdikcijų sąrašą, kaip nurodyta Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos (5) 9 straipsnyje; ragina Komisiją pasiūlyti sukurti specialią instituciją, kuri stebėtų finansinių sankcijų ir kitų ES ribojamųjų priemonių vykdymą; ragina Komisiją nustatyti ir paskelbti informaciją apie kiekvienos valstybės narės įšaldytą ir areštuotą turtą; palankiai vertina pilietinės visuomenės ir tiriamosios žurnalistikos atstovų pastangas atskleisti informaciją apie Rusijos oligarchams priklausantį turtą;

32.

palankiai vertina tarptautinių organizacijų sprendimus, be kita ko, kultūros ir sporto srityje, sustabdyti Rusijos dalyvavimą; ragina valstybes nares sumažinti Rusijos Federacijos atstovavimo lygį ir sumažinti Rusijos ir Baltarusijos diplomatinių ir konsulinių darbuotojų skaičių ES, o ypač tais atvejais, kai jų veiksmai susiję su šnipinėjimu, dezinformacija ar kariniais reikalais; ragina toliau koordinuoti veiksmus su transatlantiniais sąjungininkais ir panašiai mąstančiais partneriais, pavyzdžiui, NATO, G7, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos nariais, asocijuotosiomis valstybėmis ir šalimis kandidatėmis; pabrėžia, kad ES turėtų ryžtingai reaguoti, kai tie, kurie laikomi partneriais, nepalaiko ES pozicijų;

33.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, NATO, G7, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Baltarusijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0515.

(2) OL C 125, 2022 3 18, p. 2.

(3) Be kita ko, Bachmann et al., Europos Centrinio Banko, Deutsche Bank Research, Oxford Economics, Goldman Sachs, ir kt. tyrimai, kuriuos savo 2022 m. kovo mėn. ataskaitoje „Auswirkungen eines möglichen Wegfalls russischer Rohstofflieferungen auf Energiesicherheit und Wirtschaftsleistung: Auszug aus der aktualisierten Konjunkturprognose 2022 und 2023“ apibendrino Sachverständigenrat zur Begutachtung der gesamtwirtschaftlichen Entwicklung (Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba).

(4) 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(5) OL L 141, 2015 6 5, p. 73.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/66

P9_TA(2022)0123

Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje, įskaitant religinių mažumų persekiojimą

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje, įskaitant religinių mažumų persekiojimą (2022/2620(RSP))

(2022/C 434/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos (KLDR),

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 25 d. G 7 užsienio reikalų ministrų ir ES vyriausiojo įgaliotinio pareiškimą dėl Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimo,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 1 d. JT žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Josepo Borrellio 2022 m. kovo 25 d. pareiškimą dėl tarpžemyninės balistinės raketos paleidimo,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. sausio 11 d. Europos išorės veiksmų tarnybos atstovės spaudai užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl KLDR raketų paleidimo,

—	atsižvelgdamas į naujausias sankcijas, kurias ES nustatė 2021 m. kovo 22 d. dėl rimtų žmogaus teisių pažeidimų KLDR,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. balandžio 1 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2356 (2017), 2270 (2016), 2371 (2017), 2375 (2017) ir 2397 (2017), kuriomis aiškiai uždraudžiama KLDR atlikti branduolinius bandymus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 7 d. JT žmogaus teisių tarybos žmogaus teisių Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje tyrimo komisijos ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi KLDR tebėra viena iš labiausiai represinių pasaulio šalių; kadangi KLDR valstybė visiškai kontroliuoja visus savo piliečių gyvenimo aspektus, išlaiko visišką informacijos monopolį ir kontroliuoja judėjimą šalies viduje ir už jos ribų, taip pat savo piliečių socialinį gyvenimą, kartu išlaikydama baimingą gyventojų paklusnumą grasindama mirties bausme, įkalinimu, priverstiniu dingimu ir priverstiniu sunkiu darbu sulaikymo ir kalinimo stovyklose;

B.	kadangi KLDR turi didelę ir gerai organizuotą saugumo sistemą, kuri atidžiai stebi beveik kiekvieno piliečio gyvenimą ir šalyje neleidžia naudotis jokių rūšių pagrindinėmis laisvėmis;

kadangi Tyrimo komisija išnagrinėjo „sisteminius, paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus“ KLDR ir 2014 m. vasario 7 d. paskelbė ataskaitą; kadangi Tyrimo komisija savo ataskaitoje padarė išvadą, kad Pchenjano žmogaus teisių pažeidimų sunkumas, mastas ir pobūdis „parodo valstybę, kuri šiuolaikiniame pasaulyje neturi jokių analogų“;

kadangi žmogaus teisių padėtis KLDR nepagerėjo nuo tada, kai buvo paskelbta 2014 m. Tyrimo komisijos ataskaita; kadangi KLDR režimas toliau vykdo neteismines egzekucijas, kankinimą, naudoja seksualinį smurtą, taiko vergiją ir vykdo savavališkus sulaikymus, įskaitant persekiojimą dėl religinių įsitikinimų; kadangi pagal jos vadinamąją „songbun“ sistemą religiją išpažįstantys asmenys priklauso „priešiškai“ klasei ir yra laikomi valstybės priešais, nusipelniusiais „diskriminacijos, bausmės, izoliacijos ir net egzekucijos“; kadangi iš nevyriausybinių organizacijų (NVO) dokumentų matyti, kad šamanizmo ir krikščionybės sekėjai yra ypač persekiojami;

kadangi režimas sistemingai persekioja tikinčiuosius ir mažumas, įskaitant šamanistus, Korėjos budistus, katalikus, čeondoistus ir protestantus; kadangi tokio sistemingo persekiojimo pavyzdžiai apima mirties bausmę kai kuriems ne užsienio katalikų kunigams ir protestantų lyderiams, kurie nesutiko atsisakyti savo tikėjimo ir buvo nubausti kaip „Amerikos šnipai“;

kadangi, be pažeidimų, kuriuos patiria plačioji visuomenė, moterys ir mergaitės Šiaurės Korėjoje taip pat yra potencialus seksualinio smurto ir smurto dėl lyties taikinys, nes vyriausybės pareigūnai vykdo teisių pažeidimus, įskaitant plačiai paplitusią diskriminaciją dėl lyties, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, ir į tokius pažeidimus nereaguoja veiksmingai;

kadangi KLDR vyriausybė neleidžia jokios politinės opozicijos, laisvų ir sąžiningų rinkimų, laisvos žiniasklaidos, religijos laisvės, asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų ar judėjimo laisvės ir taigi nesilaiko teisinės valstybės principo; kadangi gauta pranešimų apie griežtas represijas prieš viešą ir privačią religinę veiklą vykdančius asmenis, įskaitant savavališką laisvės atėmimą, kankinimą, priverstinį darbą ir egzekucijas; kadangi, pasak JT specialiojo pranešėjo, „kwanliso“ (politinių kalėjimų stovyklos) tebeveikia toliau ir vaidina pagrindinį vaidmenį kontroliuojant gyventojus ir vykdant represijas prieš juos; kadangi, specialiojo pranešėjo teigimu, „daugelis šių pažeidimų yra susiję su KLDR vykdomais nusikaltimais žmoniškumui. Skubiai reikia vykdyti konkrečius atskaitomybės procesus nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu“;

kadangi KLDR valdžios institucijos sistemingai kaliniams neleidžia naudotis pagrindinėmis teisėmis ir vykdo neteismines egzekucijas, savavališką sulaikymą ir priverstinį dingimą, be kita ko, grobdamos užsienio piliečius, ir, be kita ko, mano, kad, kaip nurodo kai kurie šaltiniai, didelėje baudžiamojoje sistemoje, sudarytoje iš, be kita ko, įkalinimo centrų, sulaikymo centrų, darbo mokymo stovyklų, politinių įkalinimo stovyklų ir perauklėjimo stovyklų, yra kalinama daugiau kaip 100 000 žmonių; kadangi KLDR režimas, kad išlaikytų savo ekonomiką, nuolat ir sistemingai taiko priverstinio darbo praktiką daugeliui savo gyventojų, visų pirma „kwanliso“ stovyklose kalinamiems žmonėms;

I.	kadangi KLDR režimas atmetė visas JT žmogaus teisių tarybos, Generalinės Asamblėjos ir Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties jos teritorijoje;

kadangi Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika pasinaudojo COVID-19 pandemija, kad dar labiau izoliuotų šalį nuo išorės pasaulio, ir dėl to dar labiau padaugėjo nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų ir buvo padarytas neigiamas poveikis jos žmonių sveikatai; kadangi humanitarinės organizacijos ir toliau negali sugrįžti į KLDR; kadangi dėl riboto tarptautinių subjektų buvimo šalyje ir labai sumažėjusio į Korėjos Respubliką atvykstančių pabėgėlių skaičiaus žmogaus teisių pažeidimų fiksavimas tampa sudėtingesnis nei bet kada anksčiau; kadangi KLDR uždarė savo sienas visuose išorės sienos perėjimo punktuose, kad išvengtų COVID-19 plitimo, ir savo žmonėms neteikė jokių skiepų nuo COVID-19, teigdama, kad šalyje viruso nėra; kadangi nuo pandemijos pradžios Šiaurės Korėja tapo dar labiau izoliuota nuo likusio pasaulio dėl akivaizdžiai silpnos sveikatos priežiūros infrastruktūros ir nepakankamo jos gyventojų skiepijimo; kadangi, pasak naujausios JT Žmogaus teisių tarybos ataskaitos, paskelbtos 2022 m. kovo mėn., Šiaurės Korėja yra dar labiau izoliuota nei bet kada anksčiau dėl užsitęsusio didelio masto sienų uždarymo ir 2020 m. sausio mėn. nustatytų kelionių tarp miestų ir regionų ribojimų; kadangi represinė gyventojų kontrolė buvo dar labiau sugriežtinta;

kadangi dėl politinės ir ekonominės izoliacijos ir maisto bei kuro trūkumo KLDR žmonės jau dešimtmečius kenčia nuo nepakankamo išsivystymo, prastos sveikatos priežiūros ir didelio motinų ir vaikų mitybos nepakankamumo; kadangi nuolatinis maisto stygius vis dar tebėra plačiai paplitęs ir padėtis veikiausiai dar labiau pablogėjo, kadangi uždarius šalies sienas labai sumažėjo prekyba; kadangi tam tikros gyventojų grupės, ypač pažeidžiami gyventojai, gali patirti alkį ir badą;

kadangi Europos Sąjunga gina ir remia žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje; kadangi paskutiniai ES ir KLDR politinio dialogo susitikimai vyko 2015 m. birželio mėn. kadangi Kinijos vyriausybė laiko, kad dauguma Šiaurės Korėjos pabėgėlių yra neteisėti ekonominiai migrantai ir juos atradus kai kuriuos iš jų repatrijuoja, neatsižvelgdama į riziką, kad jie sugrąžinus bus persekiojami; kadangi iš Rusijos Šiaurės Korėjos piliečiai repatrijuojami į jų kilmės šalį, nes įprastai Rusijos policija Pchenjano prašymu Šiaurės Korėjos piliečius sulaiko; kadangi taikant tokią praktiką tiesiogiai pažeidžiami Kinijos ir Rusijos įsipareigojimai pagal 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą; kadangi daugelis iš Šiaurės Korėjos pabėgusių asmenų susiduria su didžiuliais sunkumais Kinijoje ir kaimyninėse šalyse, neturi oficialios tapatybės ar teisinio statuso, ir yra itin neapsaugoti nuo prekybos žmonėmis, grobimo ir seksualinio išnaudojimo;

kadangi KLDR toliau vykdo savo branduolinių pajėgumų ir balistinių raketų programą, kaip neseniai parodė tai, kad 2022 m. pradžioje padaugėjo raketų bandymų; kadangi ES 57 į sąrašą įtrauktiems asmenims ir devyniems į sąrašą įtrauktiems subjektams nustatė sankcijas dėl dalyvavimo KLDR programose, susijusiose su branduoliniais ir balistinių raketų pajėgumais arba kitais masinio naikinimo ginklais, arba dėl sankcijų vengimo; kadangi branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų bei jų siuntimo į taikinį priemonių platinimas tarptautiniu mastu kelia grėsmę taikai ir saugumui; kadangi 2003 m. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika pasitraukė iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, nuo 2006 m. atlieka branduolinius bandymus ir 2009 m. paskelbė, kad sukūrė branduolinį ginklą, o tai reiškia, kad aiškiai padidėjo jos branduolinių pajėgumų didėjimo pavojus; kadangi 2018 m. balandžio 20 d. KLDR paskelbė, kad nedelsdama sustabdys branduolinius ir raketų bandymus ir uždarys Punggye-ri branduolinių bandymų centrą, kuris buvo naudojamas šešiems ankstesniems branduoliniams bandymams; kadangi Europos Sąjungos Taryba pasmerkė KLDR įvykdytą tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą 2022 m. kovo 24 d. kaip KLDR pažadėto tarpžemyninių balistinių raketų paleidimo sustabdymo pažeidimą ir kaip JT sankcijų pažeidimą; kadangi 2022 m. kovo 22 d. ES įšaldė dviejų KLDR fizinių asmenų ir vieno juridinio asmens turtą ir nustatė jiems draudimą keliauti pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą;

N.	kadangi kadenciją baigiantis Korėjos Respublikos prezidentas Moon Jae-in pasiūlė KLDR paskelbti „karo pabaigos“ deklaraciją, kad būtų oficialiai užbaigtas Korėjos karas, kuris baigėsi 1953 m. nepasirašius taikos sutarties;

O.	kadangi G 7 užsienio reikalų ministrai ir ES vyriausiasis įgaliotinis bendrai pareiškė, kad sunki humanitarinė padėtis KLDR susidarė dėl KLDR išteklių nukreipimo į masinio naikinimo ginklus ir balistinių raketų programas, o ne į jos žmonių gerovę;

pakartoja, kad griežtai smerkia dešimtmečius trukusias valstybės represijas, kurias sistemingai vykdo dabartiniai ir buvę KLDR aukščiausieji vadovai bei administracija; ragina Kim Jong-un nutraukti naikinimų, žudymų, vergovės, kankinimų, įkalinimo, žaginimų, priverstinių abortų ir kitokio seksualinio smurto politiką, persekiojimo dėl politinio, religinio, rasinio ir lyties pagrindu politiką, prievartinio gyventojų perkėlimo, prievartinio asmenų dingimo politiką, nutraukti sąmoningus ilgalaikį badą sukeliančius veiksmus ir institucionalizuotą šių veiksmų vykdytojų nebaudžiamumo politiką; primygtinai ragina KLDR valdžios institucijas nutraukti savo vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, be kita ko, taikant kwanliso sistemą, ir pradėti reformų procesą, pagal kurį būtų gerbiamos ir saugomos visos žmogaus teisės; pabrėžia, kad reikia išardyti kwanliso; ragina paskelbti išsamią informaciją apie šias stovyklas ir suteikti galimybę nepriklausomoms tarptautinėms stebėsenos įstaigoms jose apsilankyti;

griežtai smerkia tai, kad Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje sistemingai ir plačiu mastu taikoma mirties bausmė; ragina KLDR vyriausybę paskelbti visišką mirties bausmės vykdymo moratoriumą, siekiant artimiausiu metu panaikinti mirties bausmę; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas ir priverstinius dingimus, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti šalies viduje ir už jos ribų; ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką sudaryti sąlygas žodžio laisvei ir nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos spaudos laisvei, ir taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; prašo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos nebekaltinti iš šalies pabėgusių asmenų išdavyste ir nereikalauti Kinijos juos grąžinti į KLDR;

ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę ir Rusijos Federacijos vyriausybę, laikantis savo, kaip JT konvencijos dėl pabėgėlių statuso šalių, įsipareigojimų, neatimti iš Šiaurės Korėjos pabėgėlių, kertančių Kinijos ir Rusijos sieną, teisės prašyti prieglobsčio arba priverstinai ju negrąžinti į Šiaurės Korėją, tačiau apsaugoti jų pagrindines žmogaus teises; pakartoja savo raginimą šalims, kurios yra pabėgėlių iš KLDR gavėjos, laikytis 1951 m. Ženevos konvencijos ir jos 1967 m. protokolo ir būtinai susilaikyti nuo bet kokio bendradarbiavimo su KLDR administracija dėl Šiaurės Korėjos piliečių ekstradicijos ar repatriacijos;

smerkia griežtus judėjimo laisvės, saviraiškos, informacijos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimus ir diskriminaciją, paremtą vadinamąja songbun sistema, pagal kurią žmonės skirstomi pagal gimus valstybės suteiktą socialinę klasę, ir diskriminaciją dėl politinių įsitikinimų ir religijos; yra labai susirūpinęs dėl sistemingų religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimų, darančių poveikį šamanizmui ir kikščionybei, o taip pat kitoms religijoms Šiaurės Korėjoje; smerkia savavališkus sulaikymus, ilgalaikį sulaikymą, kankinimus, netinkamą elgesį, seksualinį smurtą prieš religingus asmenis ir jų žudymus; primygtinai ragina KLDR valdžios institucijas nutraukti bet kokį smurtą prieš religines mažumas ir suteikti joms teisę į religijos ir tikėjimo laisvę, teisę jungtis į asociacijas ir saviraiškos laisvę; pabrėžia, kad reikia patraukti atsakomybėn šių smurtinių veiksmų vykdytojus, įskaitant Liaudies socialinės apsaugos ministeriją ir Valstybės saugumo ministeriją, kurie padeda persekioti religines bendruomenes;

primygtinai ragina KLDR vyriausybę nutraukti valstybės remiamą priverstinio darbo programą, pagal kurią užsienio šalys gavo naudos iš dešimčių tūkstančių Šiaurės Korėjos darbininkų, dirbančių mažų garantijų sąlygomis, generuodamos tvirtą valiutą, kuri padeda išlaikyti režimą; pabrėžia, kad šiuo atveju atsakomybė už darbo teisių apsaugą tenka priimančiosioms šalims, kurios turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi darbo ir žmogaus teisių standartų;

reiškia ypatingą susirūpinimą dėl kalinimo sąlygų visoje baudžiamojoje sistemoje, įskaitant atsisakymą suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kankinimus ir žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį bei baudimus, savavališką laisvės atėmimą, priverstinį darbą, prievartavimus ir kitų formų seksualinį smurtą, teisės į gyvybę ir teisingą bylos nagrinėjimą nesuteikimą bei pažeidžiamų sulaikytųjų, įskaitant moteris, neįgaliuosius ir nepilnamečius, teisių pažeidimus; ragina KLDR valdžios institucijas užtikrinti, kad nepriklausomi žmogaus teisių stebėtojai galėtų naudotis jos baudžiamosios teisės sistema, ir bendradarbiauti su jais siekiant veikti su atitinkamais tarptautiniais veikėjais tam, kad būtų reformuotos baudžiamosios ir teismų sistemos;

smerkia pasinaudojimą pandemija, dėl kurios buvo nustatyti papildomi apribojimai ir nustatytos griežtos, nereikalingos ir ekstremalios priemonės, kurių Šiaurės Korėjos vyriausybė ėmėsi siekdama apsisaugoti nuo COVID-19, o tai dar labiau riboja jau suvaržytas teises į maistą ir sveikatą, o taip pat teises į judėjimo laisvę ir saviraiškos bei informacijos laisvę; palankiai vertina 1718 Sankcijų komiteto, kuris greitai patvirtino visus prašymus dėl su COVID-19 susijusių sankcijų netaikymo humanitarinės paramos KLDR veiklai; ragina KLDR bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant koronaviruso (COVID-19) visuotinės prieigos prie vakcinų iniciatyvą (COVAX), siekiant užtikrinti, kad COVID-19 vakcinos jos žmonėms būtų pristatomos ir platinamos laiku;

reiškia itin didelį susirūpinimą dėl labai sunkios aprūpinimo maistu padėties šalyje ir jos poveikio gyventojų ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms; ragina Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos valdžios institucijas atsižvelgiant į poreikius užtikrinti visiems piliečiams prieigą prie maisto ir humanitarinės pagalbos laikantis humanitarinės pagalbos teikimo principų;

pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atskaitomybę už ankstesnius ir vykdomus nusikaltimus žmoniškumui; primygtinai ragina KLDR visapusiškai laikytis visų teisinių įsipareigojimų, kylančių iš atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų; ragina visas JT nares imtis veiksmų, kad būtų visapusiškai įgyvendintos egzistuojančios JT Saugumo Tarybos sankcijos. ragina dėti pastangas siekiant perduoti klausimą dėl padėties KLDR Tarptautiniam baudžiamajam teismui arba sukurti ad hoc tribunolą ar panašų mechanizmą tam, kad būtų galima nustatyti vyriausybės pareigūnų, įskaitant aukščiausiąsias valdžios institucijas, baudžiamąją atsakomybę; primygtinai reikalauja, kad Taryba pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą priimtų griežtas papildomas sankcijas žmogaus teisių srityje, nukreiptas prieš asmenis, kurie, kaip nustatyta, yra atsakingi už šiuos pažeidimus; atkreipia dėmesį į JT specialiojo pranešėjo nuomonę siekiant užtikrinti, kad šaliai taikomos sankcijos neturėtų žalingo poveikio teisėms į maistą, sveikatą, vandenį ir sanitarijos paslaugas, būstą ir vystymąsi, o taip pat užkirsti kelią bet kokiam neigiamam poveikiui humanitarinei pagalbai, be kita ko, COVID-19 pandemijos kontekste;

10.

griežtai smerkia tai, kad 2022 m. kovo 24 d. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) paleido tarpžemyninę balistinę raketą ir laiko tai bereikalinga ir pavojinga provokacija, kuri pažeidžia daugelį JT Saugumo Tarybos rezoliucijų ir kelia rimtą grėsmę tarptautinei ir regioninei taikai bei saugumui; ragina KLDR visiškai, patikrinamai ir negrįžtamai atsisakyti savo masinio naikinimo ginklų bei balistinių raketų programų;

11.

ragina Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką toliau konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, kad būtų stengiamasi konkrečiai pagerinti žmogaus teisių padėtį vietoje, be kita ko, pasinaudojant dialogais, oficialiais vizitais į šalį ir glaudesniais žmonių kontaktais;

12.

toliau remia taikų konflikto Korėjos pusiasalyje sprendimą, kuris turėtų apimti branduolinio ginklo atsisakymą ir žmogaus teisių padėties KLDR gerinimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir ES valstybes nares remti JT struktūras ir pilietinės visuomenės organizacijas, tam, kad būtų užtikrinta atskaitomybė už įvykdytus nusikaltimus, nuolat renkant įrodymus ir dokumentuojant ankstesnius bei dabartinius žmogaus teisių pažeidimus šalyje, siekiant panaikinti nebaudžiamumą už sunkius KLDR vykdomus pažeidimus;

13.

pritaria JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties KLDR klausimais įgaliojimų atnaujinimui; apgailestauja dėl to, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) Seule vis dar trūksta darbuotojų, ir primygtinai ragina JT ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro narius remti mechanizmą bei užtikrinti, kad jam būtų skirti visi reikiami darbuotojai ir ištekliai;

14.

rekomenduoja siekti susitaikymo ir nustatyti tinkamą teisių gynimo procesą; ragina nukentėjusias valstybes paskelbti karo pabaigos deklaraciją, tam, kad būtų užbaigtas neišspręstas karinis konfliktas;

15.

palankiai vertina ES sankcijų režimą ir ES pareikštą pasirengimą remti bet kokius reikšmingus diplomatinius procesus; ragina ES ir valstybes nares parengti strategiją, papildančią ES sankcijų režimą, laikantis ES visuotinės strategijos ir atsižvelgiant į politinio dialogo su Šiaurės Korėja atnaujinimą, kai tam ateis laikas, siekiant integruoti žmogaus teisių, branduolinio ginklo atsisakymo ir taikos iniciatyvas į savo santykius su KLDR;

16.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Korėjos Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui, Jungtinių Valstijų vyriausybei ir parlamentui, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Japonijos vyriausybei ir parlamentui, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimais ir JT Generaliniam Sekretoriui.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/75

P9_TA(2022)0125

Didėjančios represijos Rusijoje, įskaitant Aleksejaus Navalno atvejį

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančių represijų Rusijoje, įskaitant Aleksejaus Navalno atvejį (2022/2622(RSP))

(2022/C 434/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,

—	atsižvelgdamas į JT Chartiją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą bei JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų,

—	atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2022 m. kovo 28 d. pareiškimą dėl nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“,

—	atsižvelgdamas į vyriausiojo įgaliotinio 2022 m. kovo 22 d. pareiškimą, paskelbtą ES vardu, dėl sprendimo dar devyneriais metais pratęsti politiškai motyvuotą Aleksejaus Navalno įkalinimą,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės 2022 m. kovo 24 d. pareiškimą, kuriame reiškiamas dėkingumas už drąsų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų – taip pat ir iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos – darbą,

—	atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovės žiniasklaidos laisvės klausimais 2022 m. kovo 3 d. pareiškimą dėl šiurkštaus teisės į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvės pažeidinėjimo Rusijoje, šios šalies karinėms pajėgoms užpuolus Ukrainą,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimus dėl pastarojo meto įvykių Rusijoje ir Ukrainoje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi Rusijos Federacija yra ne kartą pažeidusi tarptautinę teisę ir savo tarptautinius įsipareigojimus bei, pradėjusi neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, masiškai žudo šios šalies piliečius; kadangi dėl teisinių apribojimų, žiniasklaidos draudimų, nepriklausomų reportažų ir laisvos nuomonės kriminalizavimo bei kitokio pobūdžio politinio persekiojimo, pastaraisiais mėnesiais pasiekusio totalitarinį mastą, Rusijoje išnyko nepriklausoma pliuralistinė pilietinė erdvė;

kadangi stiprėjantis brutalumas, kurio Rusijos režimas griebiasi siekdamas susidoroti su taikiais protestuotojais, nepriklausomais žurnalistais ir tinklaraštininkais, žmogaus teisių gynėjais ir pilietinės visuomenės aktyvistais bei nutildyti bet kokią kritiką dėl jo neteisėtos, neišprovokuotos ir nepateisinamos karinės agresijos prieš Ukrainą ir priešinimąsi jai, neturi precedento; kadangi, drastiškai išaugus savavališko suėmimo ir persekiojimo grėsmei, Rusiją paliko tūkstančiai gyventojų; kadangi nuo susidorojimo nepaprastai nukenčia mažumų ir LGBTQI+ bendruomenės atstovų, moterų ir visų žmonių, kuriems valdžia ir visuomenė klijuoja nepritapėlių ar maištininkų etiketes ir kurie neatitinka primestų lūkesčių arba kritikuoja režimą ir Rusijos valdžios politiką, gyvenimas bei laisvės;

kadangi pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant asociacijų laisvę ir saviraiškos laisvę, yra įtvirtintos Rusijos Federacijos Konstitucijoje bei įvairiuose tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose, kurių laikytis yra įsipareigojusi pati Rusija; kadangi Rusijos valdžiai tenka atsakomybė už daugybę metų vykdytas sistemingas propagandos prieš Ukrainą, Europą ir liberaliąsias demokratines vertybes kampanijas, kurių kulminacija yra bet kokių energingos, politiškai aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės gyvavimo ženklų ištrynimas;

kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos valdžia visoje šalyje yra savavališkai sulaikiusi daugiau nei 15 400 taikių antikarinių protestų dalyvių ir kai kuriems iš jų teko patirti žiaurų elgesį bei susidurti su kitokiais žmogaus teisių pažeidimais; kadangi nuo tada iškelta jau daugiau nei 60 baudžiamųjų bylų;

kadangi per keletą pastarųjų metų Rusijos valdžia, siekdama koncentruotai susidoroti su Rusijoje veikiančia nepriklausoma pilietine visuomene ir žiniasklaida, pradėjo taikyti ne vieną įstatymą, pvz., „užsienio agentų“ įstatymą ir jo variantus, vadinamųjų ekstremistinių organizacijų reguliavimą ir sprendimus jų atžvilgiu bei nesuskaičiuojamus reguliavimo tarnybos, atsakingos už žiniasklaidos priežiūrą („Roskomnadzor“), dekretus, kuriais pirmiausia taikomasi į nevyriausybines organizacijas (NVO), žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus, moterų teisių ir LGBTQI+ bendruomenės aktyvistus, kovotojus už aplinką bei etninių ir kultūrinių mažumų aktyvistus; kadangi dėl visų šių teisės aktų, reguliavimo bei teisinės ir administracinės naštos pilietinės visuomenės veikėjai priverčiami atsisakyti finansavimo iš užsienio ir imtis savicenzūros, be to, tvyrant baimei dėl valstybės represalijų, jie mažiau matomi viešumoje, o jų veikla tampa ribotesnė;

kadangi 2022 m. kovo 4 d. Rusijos parlamentas iš dalies pakeitė Baudžiamąjį kodeksą, kad už esą melagingos informacijos apie karą Ukrainoje skleidimą būtų galima bausti iki 15 metų kalėjimo; kadangi 2022 m. kovo 22 d. įstatymas buvo papildytas dalijimosi „melagienomis“ apie bet kokią Rusijos oficialių institucijų veiklą užsienyje kriminalizavimu; kadangi 2022 m. kovo 4 d. Rusija Dūma uždraudė demonstracijas prieš karą Ukrainoje; kadangi, įgyvendinus Rusijos teisines reformas, apibrėžti administraciniai nusižengimai ir nusikalstamos veikos, taikytinos Rusijos piliečiams ir teisės subjektams, kurie ragina paskelbti tarptautines sankcijas Rusijos valstybei, jos piliečiams ar bet kuriems Rusijos teisės subjektams;

kadangi, augant interneto cenzūrai, kontrolei ir izoliacijai, vienas nepriklausomas žiniasklaidos priemones Rusijos valdžia yra privertusi sustabdyti savo veiklą, užsidaryti arba perkelti veiklą į užsienį, o kitų atveju – blokuoja prieigą prie jų, taigi Rusijos gyventojai neturi galimybės gauti nešališkos informacijos apie Rusijos karą Ukrainoje ir karo nusikaltimus, kurie ten vykdomi Rusijos Federacijos vardu; kadangi tarp šių žiniasklaidos priemonių visų pirma minėtina radijo stotis „Echo Moskvy“, televizijos kanalas „Dožd“ ir laikraštis „Novaja gazeta“; kadangi valdžios institucijos blokuoja užsienio socialinę žiniasklaidą Rusijoje ir į juodąjį sąrašą įtraukė socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ bei susirašinėjimo programėlės „WhatsApp“ patronuojančiąją bendrovę „Meta“;

kadangi nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios, – drastiškai išaugus savavališko suėmimo ir persekiojimo grėsmei, taip pat ir po to, kai prezidentas V. Putinas nepritariančiuosius karui pavadino „tėvynės išdavikais“ ir „penktąja kolona“, – Rusiją paliko šimtai žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir kitų asmenų;

kadangi 2022 m. kovo 16 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas nusprendė panaikinti Rusijos Federacijos narystę Europos Taryboje, ir šis sprendimas įsigaliojo iš karto; kadangi Rusijos Federacija, savo ruožtu, 2022 m. kovo 15 d. nusprendė išstoti iš Europos Tarybos, taip atimdama iš savo piliečių galimybe naudotis apsauga, įtvirtinta Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir teikti skundus Europos Žmogaus Teisių Teismui;

kadangi Aleksejus Navalnas – rusų teisininkas, opozicijos politikas, kovotojas su korupcija ir 2021 m. Sacharovo premijos laureatas – 2021 m. sausio mėn. buvo suimtas ir nuo 2021 m. vasario mėn. atlieka šališkai ir politiškai motyvuotai skirtą bausmę kalėjime, kur buvo ne kartą kankinamas ir kentė nežmonišką elgesį; kadangi ES yra kuo griežčiausiai pasmerkusi A. Navalno apnuodijimą ir politiškai motyvuotą įkalinimą, paskelbusi tikslines sankcijas ir toliau reikalauja atlikti nepriklausomą jo apnuodijimo tyrimą;

kadangi 2022 m. kovo 22 d., surengus neeilinį posėdį, kuris vyko kalėjime, taigi ne įprastoje teismo aplinkoje, Maskvos Lefortovo teismas nuteisė A. Navalną devynerius metus kalėti griežto režimo kolonijoje ir skyrė jam administracinę 1,2 mln. RUB (maždaug 12 838 EUR) dydžio baudą; kadangi šis nuosprendis akivaizdžiai prieštarauja tarptautinei teisei ir Rusijos Konstitucijai bei, kaip ir ankstesnis nuosprendis, yra neteisėtas, savavališkas ir politiškai motyvuotas;

kadangi ne vienas aktyvistas yra susidūręs su grasinimais suėmimu ir persekiojimu arba buvo suimtas ir persekiojamas už paramą A. Navalnui, darbą su juo arba jo idėjų, pvz., išmanaus balsavimo strategijos, palaikymą; kadangi kaltinimai jiems ir jų persekiojimas už šią paramą pagal atgaline data taikomus naujuosius įstatymus arba administracinius sprendimus buvo grindžiamas jų įrašais socialinėje žiniasklaidoje, ir, susidūrusi su baudžiamųjų kaltinimų grėsme, didelė jų dalis išvyko iš Rusijos; kadangi A. Navalno Kovos su korupcija fondas buvo paskelbtas „ekstremistiniu“;

smerkia Rusijos režimo vykdomas vidaus represijas, kurios tapo dar žiauresnės po to, kai Rusija pradėjo agresijos karą prieš Ukrainą; reikalauja, kad Rusijos valdžia liautųsi persekiojusi, bauginusi ir puldinėjusi visus prieš karą protestuojančius asmenis, nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, NVO, žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, teisininkus bei moterų teisių, LGBTQI+ bendruomenės ir aplinkos aktyvistus Rusijoje; reiškia solidarumą su Rusijos demokratinėmis jėgomis, pasiryžusiomis kurti atvirą ir laisvą visuomenę, bei pabrėžia, kad palaiko visus išpuolių ir represijų taikiniais tapusius asmenis ir organizacijas;

smerkia Rusijos valdžios ir jos propagandistų kultivuojamą neototalitarinę imperialistinę ideologinę poziciją; pabrėžia, kad išpuoliai prieš demokratiją ir kitų valstybių teisių nepaisymas nutiesė Rusijai kelią į despotizmą ir tarptautinės agresijos bei karo nusikaltimą vykdymą; pabrėžia, kad nedemokratiška Rusija kelia nuolatinę grėsmę Europos saugumui ir stabilumui;

apgailestauja dėl Rusijos teisės aktų, įskaitant susijusius su „užsienio agentais“, dėl 2022 m. kovo 4 d. ir kovo 22 d. atliktų Baudžiamojo kodekso pakeitimų bei Žiniasklaidos įstatymo, kurie naudojami siekiant teisiškai persekioti kitaminčiams šalyje ir užsienyje bei pakirsti nepriklausomą žiniasklaidą; pabrėžia, kad šios naujovės akivaizdžiai prieštarauja įsipareigojimams, kuriuos Rusija savanoriškai prisiėmė pagal tarptautinę teisę ir įtraukė į savo Konstituciją;

smerkia nuolatinę ir vis griežtesnę Rusijos valdžios cenzūrą, – taip pat ir internete, – bei ragina ją nedelsiant nutraukti savo vykdomą kontrolę ir cenzūrą;

smerkia Rusijos valdžios elgesį persekiojant Rusijos karių motinas ir jų įkurtas organizacijas, atimant iš Rusijos tėvų galimybę gauti informacijos apie savo vaikų buvimo vietą, bei atsisakymą bendradarbiauti su Ukrainos pareigūnais, kad būtų parvežti mūšyje žuvusių rusų karių palaikai;

smerkia Maskvos patriarcho Kirilo, Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovo, vaidmenį teikiant Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą teologinį pagrindimą; gerbia 300 Rusijos stačiatikių bažnyčios kunigų pasirašiusių laišką, kuriame smerkiama agresija, sielvartaujama dėl Ukrainos žmonių išbandymų ir prašoma sustabdyti karą, drąsą;

griežtai smerkia Sacharovo premijos laureato A. Navalno įkalinimą ir dar kartą ragina nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti jį bei šimtus kitų Rusijos piliečių, be pagrindo sulaikytų vien už tai, kad išdrįso išeiti į demonstracijas už demokratiją ir taiką arba geresnį savo teisių, įskaitant teises į saviraiškos ir taikių susirinkimų laisvę, užtikrinimą; ragina Rusijos valdžią sudaryti geresnes sąlygas kalėjimuose ir sulaikymo įstaigose, kad jos atitiktų tarptautinius standartus; laikosi nuomonės, kad A. Navalno humanitarinė, sveikatos ir saugumo padėtis yra prioritetinis ES klausimas; ragina Rusijos valdžią imtis visų reikiamų priemonių, kad jo neteisėto kalinimo metu būtų visapusiškai apsaugotos jo teisės; smerkia tai, kad per A. Navalno teismą nebuvo paisoma jo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, ir pakartoja savo raginimą nedelsiant skaidriai ištirti A. Navalno apnuodijimą;

mano, kad represijos prieš Aleksejų Navalną, jo rėmėjus, žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę buvo Rusijos nusikalstamo agresijos karo įžangos dalis, ir pakartoja, kad politinis pliuralizmas ir laisva žiniasklaida yra geriausios apsaugos nuo nedemokratinės vyriausybės vykdomos tarptautinės agresijos garantijos ir kliūtys jai; mano, kad mūsų pastangos remti Rusijos piliečių nuomonės ir žiniasklaidos laisvę yra neatsiejama mūsų pastangų kovoti su karu ir agresija Ukrainoje dalis;

griežtai smerkia Rusijos teismų sprendimus, kuriais remiantis buvo uždarytos tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „International Memorial“ ir Žmogaus teisių centras „Memorial“ – jos yra vienos iš seniausių ir žymiausių Rusijos žmogaus teisių organizacijų, taip pat Sacharovo premijos laureatės; smerkia nuolatinius Federalinės komunikacijų, informacinių technologijų ir masinės komunikacijos priemonių priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ įspėjimus laikraščiui „Novaya Gazeta“, susijusius su cenzūra ir tariamais vadinamųjų užsienio agentų įstatymo pažeidimais, privertusius laikraštį paskelbti apie iki karo Ukrainoje pabaigos nutraukiamą veiklą; taip pat smerkia tai, kad Rusijos generalinis prokuroras tarnybai „Roskomnadzor“ pateikė prašymą apriboti galimybes klausytis radijo stoties „Echo of Moscow“ ir žiūrėti televizijos kanalą „Dozhd“ dėl to, kad jie informuoja apie karą Ukrainoje; palankiai vertina šių žiniasklaidos priemonių, taip pat daugelio kitų nepriklausomų organizacijų ir naujienų centrų, kurie nuo to laiko buvo uždaryti, vaidmenį atskleidžiant tiesą ir pateikiant faktus apie sovietų režimo ir Rusijos vyriausybės nusikaltimus, taip pat palankiai vertina šių priemonių įsipareigojimą gerbti žmogaus teises; ragina sustabdyti sistemingas represijas prieš žurnalistines institucijas ir nepriklausomą žiniasklaidą – pagrindinius laisvės ir demokratijos ramsčius;

10.

ragina JT Žmogaus teisių tarybą skubiai visapusiškai ištirti Rusijos režimo vykdomus teisės į informaciją ir žodžio laisvės pažeidimus;

11.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kaip susidorojimas su Rusijos pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjais, moterų teisių aktyvistais, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių aktyvistais ir LGBTQI+ asmenų bendruomenėmis toliau blogina jau ir taip pažeidžiamų ir išpuolius patiriančių grupių padėtį šalyje;

12.

pakartoja, kad laisvas ir nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos darbas yra kertinis demokratinės visuomenės akmuo; todėl ragina Rusiją sukurti aiškią Rusijos konstituciją, tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinius žmogaus teisių standartus atitinkančią teisinę sistemą ir saugią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, protestuotojams, žiniasklaidai ir politikos veikėjams, kad jie nekliudomi galėtų užsiimti savo teisėta ir naudinga veikla; pabrėžia, kad reikia užtikrinti veiksmingas teisių gynybos priemones protestuotojams, pilietinės visuomenės aktyvistams ir žurnalistams, kurių pagrindinės teisės buvo pažeistos;

13.

ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Rusijoje, teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju ir padidinti paramą Rusijoje veiklą vis dar vykdantiems pilietinei visuomenei, nepriklausomoms NVO, žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomai žiniasklaidai, be kita ko, teikiant tvarią ir lanksčią finansinę paramą; ragina ES delegaciją ir valstybių narių atstovybes Rusijoje viešai parodyti solidarumą su persekiojamaisiais;

14.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti aktyvistų, nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, patiriančių Rusijos valdžios institucijų represijas, teisių ir fizinės neliečiamybės apsaugą ir išduoti jiems skubias vizas, kad jie galėtų išvykti iš šalies ir rasti laikiną prieglobstį ES, taip pat leisti grasinimų sulaukiančioms arba uždraustoms Rusijos NVO ir žiniasklaidai prireikus nedelsiant tęsti darbą iš ES teritorijos;

15.

ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą užtikrinti faktinį ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus mechanizmo taikymą ir visiems Rusijos pareigūnams, susijusiems su susidorojimu su nepriklausoma pilietine visuomene ir žiniasklaida bei taikiais protestuotojais (be kita ko, ir naujausios bylos prieš Aleksejų Navalną atveju) taikyti ribojamąsias priemones;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares užkirsti kelią dezinformacijos, įskaitant propagandą, plitimui ir su juo kovoti, taip pat stiprinti nepriklausomą žiniasklaidą; todėl palankiai vertina tai, kad rusų ir ukrainiečių kalbomis kuriamos specialios platformos ir rengiamos naujienos; ragina gerinti ES strateginę komunikaciją ir ieškoti veiksmingų būdų kovoti su Rusijos vykdoma karo propaganda iš tokių žiniasklaidos priemonių kaip „Rossija“, „Channel One Russia“ ir NTV, kuriose platinamas turinys pritariant agresijos karui ir klaidinant informuojant žmones apie jį; ragina valstybes nares, Komisiją ir EIVT internete teikti daugiau alternatyvios informacijos rusų kalba apie tai, kas vyksta, taip siekiant kovoti su dezinformacija, toliau užtikrinti, kad vieši ES ir valstybių narių pareiškimai būtų verčiami į rusų kalbą ir kad būtų galima kreiptis į rusakalbę auditoriją ir platformas;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares Europos Sąjungoje priimti uždraustas žiniasklaidos grupes ir sukurti bendrą žiniasklaidos tremtyje platformą, taip pat remti technologijas, kuriomis naudodamiesi žmonės galėtų naudotis internetu, kad galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, visų pirma, informacijos ir žodžio laisve, ir remti demokratijos ir teisinės valstybės principų siekimą, sukuriant technologines priemones, kuriomis būtų galima apeiti ryšių stebėjimą ir interneto svetainių bei taikomųjų programų blokavimą Rusijoje, įskaitant per technologiškai nesudėtingas priemones „M-Waves“, Rusijos VPN platformą, anoniminimo tinklus ir palydovinę televiziją;

18.

ragina ES delegaciją ir nacionalines diplomatines atstovybes Rusijoje atidžiai stebėti padėtį vietoje ir kaip vyksta teismo procesai, taip pat pasiūlyti suinteresuotiesiems asmenims bet kokią paramą, kurios jiems gali prireikti, įskaitant tiesioginę finansinę paramą, kad būtų galima mokėti advokatams ir ekspertams; ragina visas vyriausybes atmesti bet kokius būsimus ekstradicijos prašymus dėl Rusijos piliečių, pateiktus dėl nusikalstamų veikų pagal Baudžiamąjį kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą;

19.

primygtinai ragina valstybes nares, Tarybą ir Komisiją užtikrinti humanitarinį statusą ir sukurti saugias migracijos galimybes Rusijos opozicijos, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovams, kuriems grasinama, be kita ko, užtikrinant galimybes jiems gauti ilgalaikį gyvenimo ir darbo leidimą Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares parengti mechanizmą, kuris apsaugotų dezertyruoti nusprendusius Rusijos kareivius; ragina finansų institucijas, bankus, kredito kortelių kompanijas ir valstybines institucijas nustatyti tikrinimo procedūras siekiant Europos Sąjungoje tikslingai taikyti Rusijos piliečiams nustatytas sankcijas, kad opozicijos aktyvistai, nepriklausomos pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovai atgautų prieigą prie savo finansų, reikalingų jų egzistencijai Europos Sąjungoje užtikrinti;

20.

primena, kad akademinis ir kultūrinis bendradarbiavimas individualiu lygmeniu, net ir konflikto metu, gali padėti stiprinti pliuralistinį balsą antidemokratinėmis aplinkybėmis ir padėti atkurti santykius po konflikto; pabrėžia, kad Rusijos mokslo bendruomenė yra pagrindinis V. Putino režimo represijų taikinys;

21.

pabrėžia, kad karui prieštaraujančių Rusijos akademikų indėlis yra strategiškai vertingas siekiant geriau išanalizuoti V. Putino režimą ir kovos su juo būdus; ragina parengti ES strategiją, pagal kurią Rusijos studentai ir dėstytojai galėtų oficialiai tęsti studijas ir dirbti Europos universitetuose, ypač humanitarinių specialybių srityje, ir gauti atitinkamus diplomus;

22.

prašo EIVT, Komisijos ir valstybių narių derinti žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės konsultacijas visuose dialoguose tarp ES, valstybių narių ir Rusijos, taip pat laikytis įsipareigojimo užtikrinti lyties aspekto integravimą;

23.

ragina ES ir valstybes nares toliau bendrauti su iš Rusijos pasitraukusiais Rusijos žmonėmis ir Rusijos pilietine visuomene; primygtinai ragina ES parodyti, jog ji yra pasirengusi remti Rusijos pilietinės visuomenės pastangas kurti demokratinę Rusiją, ir į tarptautinę bendruomenę vėl priimti demokratinę ir atsakingą Rusiją;

24.

ragina ES paskirti specialųjį pasiuntinį demokratinei Rusijai, kuris turėtų būti atsakingas už santykius su Rusijos žmonėmis, ypač su tremtyje esančiais demokratijos gynėjais ir tais, kurie liko Rusijoje ir nori, kad šalis grįžtų į demokratijos kelią;

25.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su EIVT, padėti kurti ir remti demokratinės Rusijos centrą, kad būtų galima tęsti dialogą su demokratine Rusijos bendruomene, ypač su antikariniu komitetu, kurį įsteigė Rusijos demokratinės opozicijos aktyvistai, taip siekiant užtikrinti tiesioginį bendravimą su Rusijos žmonėmis, su pilietine visuomene kartu kurti ES strategiją dėl būsimos demokratinės Rusijos, pagerinti naujų imigrantų iš Rusijos integraciją pasitelkiant švietimo programas, taip pat su tremtyje esančia demokratine Rusija rengti metinius ES aukščiausiojo lygmens susitikimus;

26.

primygtinai ragina Komisijos pirmininkės pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares imtis suderintų veiksmų su panašiai mąstančiomis šalimis, taip siekiant ugdyti sąmoningumą Rusijos valdžios institucijų taikomų pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių apribojimų klausimais ir kovoti su tokiais apribojimais, be kita ko, pasitelkiant aukšto lygmens ir viešąsias intervencijas, koordinuotus demaršus, nuolatinę kontrolę tarptautiniuose ir regioniniuose žmogaus teisių forumuose, taip pat reguliarius poveikio žmogaus teisėms vertinimus, taip siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas su Rusija nepakenktų žmogaus teisių tikslams ir tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų;

27.

pažymi, kad, remiantis „Levanda“ centro duomenimis, 83 proc. Rusijos gyventojų remia V. Putino veiksmus, o asmenų, manančių, kad šalis juda tinkama linkme, skaičius nuo karo pradžios padidėjo nuo 52 iki 69 proc. ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 1996 m.; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tuos drąsius asmenis, kurie atvirai protestuoja ir prieštarauja naujausios formos Rusijos imperializmui, t. y. invazijai į Ukrainą, nepaisydami riaušių policijos brutalumo, baudžiamųjų sankcijų ir žiniasklaidos bei socialinio spaudimo; vis dėlto ragina ES piliečius nesulyginti visų Rusijos piliečių su žiauriais jų vadovų ir kariuomenės veiksmais Ukrainoje; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir apsaugoti kritiškus Rusijos diasporos balsus, sulaukiančius Rusijos valdžios institucijų grasinimų; ragina valstybes nares uždaryti ir uždrausti tokias su valstybe susijusias institucijas kaip Rusijos mokslo ir kultūros centrų tinklas ir Rusijos diasporos organizacijas ir asociacijas, kurios veikia prižiūrimos ir vadovaujamos Rusijos diplomatijos misijų ir skleidžia Rusijos propagandą ir dezinformaciją; smerkia Rusijos diasporų surengtus mitingus, kuriais remiamas karas arba protestuojama prieš Ukrainos pabėgėlių priėmimą;

28.

paveda Pirmininkei perduoti rezoliuciją Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/81

P9_TA(2022)0126

Teisė į remontą

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės į remontą (2022/2515(RSP))

(2022/C 434/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 dėl tam tikrų prekių pirkimo–pardavimo sutarčių aspektų (1) (toliau – Prekių pardavimo direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (2) (toliau – Skaitmeninio turinio direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (3) (toliau – Ekologinio projektavimo direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (4) (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva), ypač į jos I priedą,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė gaminių naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“ (7),

—	atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl teisės į remontą (O-000010/2022 – B9-0010/2022),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

kadangi Parlamentas keletą kartų pabrėžė (8), kaip svarbu pagal Europos žaliąjį kursą užtikrinti vieną iš pagrindinių žiedinės ekonomikos darbotvarkės ramsčių ir vartotojams suteikti teisę į remontą, nes tai padėtų skatinti efektyvesnį ir tvaresnį išteklių naudojimą, užkirsti kelią atliekų susidarymui ir mažinti jų kiekį, skatinti platesnio masto gaminių (pakartotinį) naudojimą ir dalijimosi ekonomiką, kartu taip pat stiprinant vartotojų teises ir didinant jų gerovę;

kadangi Komisijos Sąjungos padėties 2021 m. ketinimų rašte (9) paskelbta, kad viena iš pagrindinių 2022 m. iniciatyvų bus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl teisės į remontą, ir kadangi šis pasiūlymas turėtų būti priimtas veiksmus glaudžiai derinant su atitinkamomis teisėkūros iniciatyvomis, pavyzdžiui, Tvarių gaminių iniciatyva ir iniciatyva „Vartotojų įgalėjimas siekiant žaliosios pertvarkos“, kurių visų bendras tikslas yra kurti tvaresnius gaminius ir vartojimo modelius;

kadangi Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl tvaraus prekių naudojimo ir taisymo bei pakartotinio naudojimo skatinimo, kurios truks iki 2022 m. balandžio 5 d.; kadangi Komisija siekia pateikti pasiūlymą dėl direktyvos, kuria būtų iš dalies pakeista Prekių pardavimo direktyva, ir šiuo metu svarsto galimybę pateikti pasiūlymą dėl atskiro teisėkūros procedūra priimamo akto dėl teisės į remontą;

kadangi Skaitmeninio turinio direktyvoje ir Prekių pardavimo direktyvoje nustatytos visapusiškos sistemos, apimančios tokius esminius vartojimo sutarčių teisės aspektus kaip atitikties sutarčiai reikalavimai ir teisių gynimo priemonės, kuriomis vartotojai gali pasinaudoti neatitikties atveju, įskaitant nuostatas dėl taisymo, pakeitimo, skaitmeninio turinio ar paslaugų atitikties užtikrinimo, kainos sumažinimo ir sutarties nutraukimo, taip pat taisyklės dėl pagrindinių naudojimosi tokiomis teisių gynimo priemonėmis būdų ir komercinių garantijų;

kadangi 79 proc. ES piliečių mano, kad iš gamintojų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad būtų galima lengviau pataisyti skaitmeninius įtaisus arba pakeisti atskiras jų dalis; kadangi 77 proc. ES piliečių, užuot keitę savo įrenginius, juos mieliau taisytų; kadangi remonto įmonės galėtų būti vienas iš darbo vietų vietos lygmeniu ir konkrečios praktinės patirties Europoje šaltinių;

F.	kadangi per COVID-19 krizę paaiškėjo, kad reikia kurti naujus ir atsparesnius verslo modelius ir remti Europos įmones, ypač mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), labai mažas įmones ir savarankiškai dirbančius asmenis;

kadangi, vartotojams suteikiant teisę į remontą, būtų prisidedama prie Europos pramonės pertvarkos skatinimo ir jos atsparumo bei atviro strateginio savarankiškumo didinimo; kadangi stiprinant taisymo praktiką suteikiama ekonominių ir socialinių galimybių, t. y. skatinamas verslumas ir kuriamos darbo vietos; kadangi tvarūs gaminiai naudingi tiek įmonėms, tiek vartotojams, nes padeda didinti tvarių prekių paklausą ir pasiūlą;

H.	kadangi yra keletas kliūčių, trukdančių vartotojams nuspręsti taisyti gaminius, įskaitant informacijos trūkumą, nepakankamas galimybes gauti atsarginių dalių, nepakankamą standartizaciją ir sąveikumą, taip pat kitas technines kliūtis ir remonto išlaidas;

I.	kadangi elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra sparčiausiai augantis atliekų srautas pasaulyje – 2019 m. buvo išmesta daugiau kaip 53 mln. tonų elektroninės įrangos atliekų;

pabrėžia, kad veiksminga teisė į remontą turėtų apimti gaminio gyvavimo ciklo aspektus ir būti vertinama atsižvelgiant į įvairias tarpusavyje susijusias politikos sritis, įskaitant gaminių projektavimą, pagrindinius gamybos etikos principus, standartizaciją, vartotojų informavimą, įskaitant galimybių pataisyti ir, kai įmanoma ir tikslinga, naudojimo trukmės ženklinimą, vartotojų teises ir garantijas bei viešuosius pirkimus;

pabrėžia, kad iniciatyva dėl teisės į remontą turi būti proporcinga, grindžiama įrodymais ir ekonomiškai efektyvi ir kad ja turi būti užtikrinta tvarumo, vartotojų apsaugos ir itin konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos principų pusiausvyra, kad visi atitinkami suinteresuotieji subjektai galėtų pasinaudoti žaliosios pertvarkos teikiamomis galimybėmis;

pabrėžia, kad veiksminga teisė į remontą turėtų padėti Europos įmonėms suteikti didelių konkurencinių pranašumų, joms neužkraunant jokios neproporcingai didelės finansinės naštos, taip pat įkvėpti inovacijas ir skatinti investicijas į tvarias technologijas, kartu atsižvelgiant į rinkos pokyčius ir kintančius vartotojų poreikius;

Ilgiau naudojamų gaminių, kuriuos galima pataisyti, kūrimas

palankiai vertina Komisijos ketinimą priimti Tvarių gaminių iniciatyvą, peržiūrint Ekologinio projektavimo direktyvą ir išplečiant jos taikymo sritį, kad ji apimtų ne tik su energija susijusius gaminius;

primena, kad reikalavimus atitinkančių, tvarių ir saugių gaminių gamyba yra vienas iš pagrindinių ES bendrosios rinkos pranašumų, naudingų tiek vartotojams, tiek įmonėms; ragina Komisiją reikalauti, kad gamintojai savo gaminius projektuotų taip, kad šie būtų naudojami ilgiau, kad juos būtų galima saugiai pataisyti ir kad jų dalis būtų galima lengvai pasiekti ir išimti;

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad galutiniai naudotojai ir nepriklausomi remonto paslaugų teikėjai per pagrįstą laikotarpį ir už priimtiną kainą numatomos gaminio naudojimo trukmės laikotarpiu galėtų lengviau gauti atsarginių dalių ir naudotis naudojimo instrukcijomis;

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę būsimoje Ekologinio projektavimo direktyvoje, kurios taikymo sritis būtų platesnė, nustatyti su patvarumu ir remontu susijusius reikalavimus; pabrėžia, kad reikia atidžiai išnagrinėti kiekvienam konkrečiam gaminiui taikomus reikalavimus, kad būtų nustatyti tinkamiausi reikalavimai, pavyzdžiui, atkreipiant dėmesį į tai, kad tam tikrus gaminius dėl jų modulinės konstrukcijos bus lengviau taisyti ir pailgės jų naudojimo trukmė, o kitų gaminių atveju, dėl jų modulinės konstrukcijos ar įpareigojimo užtikrinti galimybę juos pataisyti, gali sumažėti jų patvarumas;

pabrėžia, kad 2019 m. pagal Ekologinio projektavimo direktyvą buvo priimta keletas įgyvendinimo priemonių, kuriomis nustatytas privalomas atsarginių dalių tiekimo laikotarpis ir ilgiausias pristatymo laikas, taip pat su sudedamųjų dalių išmontavimu ir (arba) surinkimu susiję projektavimo reikalavimai; todėl ragina Komisiją išplėsti tokių priemonių taikymo sritį, į ją įtraukiant kitų kategorijų gaminius, įskaitant su energija nesusijusius gaminius, atsižvelgiant į jų ypatumus;

primena, kad, siekiant suteikti vartotojams daugiau galimybių naudotis remonto paslaugomis, labai svarbu, kad visi remonto sektoriaus subjektai galėtų naudotis remonto ir priežiūros informacija; todėl pabrėžia, kad, įgyvendinant tinkamą teisę į remontą, remonto sektoriaus subjektai, įskaitant nepriklausomus remonto meistrus, ir vartotojai turėtų galėti nemokamai gauti būtiną remonto ir priežiūros informaciją, įskaitant informaciją apie diagnostikos priemones, atsargines dalis, programinę įrangą ir naujinius, reikalingus remontui ir priežiūrai atlikti; primena, kad svarbu užtikrinti novatorišką verslo aplinką ir komercinių paslapčių apsaugą;

10.

pabrėžia, kad skaitmeninių elementų turinčioms prekėms reikia skirti ypatingą dėmesį; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Skaitmeninio turinio direktyvą programinės įrangos naujiniai turi būti prieinami minimalų laikotarpį; primygtinai reikalauja, kad vartotojai, įsigydami prekes, būtų visapusiškai informuojami apie naujinių teikimą; priduria, kad turėtų būti galimybė funkcijų naujinius atšaukti ir kad juos įdiegus neturėtų suprastėti gaminio veikimas; pažymi, kad praktika, dėl kurios nepagrįstai apribojama teisė į remontą arba gaminiai tampa pasenę, galėtų būti laikoma nesąžininga komercine praktika, todėl galėtų būti įtraukta į Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos I priedą;

Vartotojų įgalėjimas rinktis pataisomus gaminius

11.

laikosi nuomonės, kad, siekiant sudaryti sąlygas vartotojams žiedinės ekonomikos sistemoje atlikti aktyvesnį vaidmenį, labai svarbu geriau informuoti vartotojus apie galimybes pataisyti gaminius; mano, kad geriau informuoti vartotojai galėtų priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl pirkimo, o tai galėtų būti paskata rinkoje didinti pataisomų gaminių pasiūlą; todėl palankiai vertina paskelbtą Komisijos iniciatyvą, susijusią su vartotojų įgalėjimu dalyvauti žaliojoje pertvarkoje;

12.

pabrėžia, kad vartotojai pardavimo vietoje turėtų gauti patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apie gaminio patvarumą ir galimybes jį pataisyti, kad galėtų lengviau palyginti ir nustatyti tvariausius rinkoje esančius gaminius; ragina Komisiją pasiūlyti suderintas tokios vartotojams teikiamos informacijos taisykles, įskaitant, be kitokios informacijos, informaciją apie vadinamuosius taisymo galimybių vertinimo balus, informaciją apie numatytą naudojimo trukmę, informaciją apie atsargines dalis, informaciją apie remonto paslaugas ir laikotarpį, kuriuo būtų galima gauti programinės įrangos naujinius, jeigu prekės turi skaitmeninių elementų, nepamirštant vartotojų saugos reikalavimų; pažymi, jog tam, kad tokia informacija būtų naudinga, ji turėtų būti pateikiama pirkimo metu;

13.

be to, prašo Komisijos užtikrinti, kad informacija apie gaminį būtų grindžiama standartizuotais įvertinimais, pavyzdžiui, standartizuotais patvarumo įvertinimais, ir tais atvejais, kai nėra standartų, pradėti juos rengti;

14.

atkreipia dėmesį į labai svarbų ES ekologinio ženklo vaidmenį skatinant pramonės sektorių įgyvendinti ženklinimo politiką, pagal kurią vartotojams teikiama pagrindinė informacija apie prekių naudojimo trukmę, o įmonėms taikomus įpareigojimus reikėtų derinti su ryžtingomis teigiamomis komercinėmis paskatomis, kuriomis būtų stiprinamas vartotojų pasitikėjimas; vis dėlto pažymi, kad ši ženklinimo sistema yra tik savanoriško pobūdžio;

15.

ragina Komisiją įvertinti galimybę visuose naujuose gaminių teisės aktuose ir peržiūrint Ekologinio projektavimo direktyvą pasiūlyti nustatyti gamintojams taikytinus reikalavimus pradėti taikyti pažangaus ženklinimo priemones, pavyzdžiui, QR kodus ir skaitmeninius produktų pasus; ragina, plėtojant tokias iniciatyvas kaip Europos skaitmeninis produkto pasas, užtikrinti pusiausvyrą, šiuo tikslu glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės sektoriumi ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, ypač atsižvelgiant į proporcingumo principą ir itin daug dėmesio skiriant MVĮ poreikiams;

16.

pabrėžia, kad internetu gaminius perkantiems vartotojams turėtų būti teikiama panašaus lygio informacija kaip ir ne internetu gaminius įsigyjantiems vartotojams ir kad valstybės narės turėtų stebėti bei užtikrinti, kad internetu prekiaujantys pardavėjai savo interneto svetainėse ir siūlydami gaminius internetinėse prekyvietėse pateiktų būtiną informaciją;

17.

primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų skatinama vykdyti žaliuosius viešuosius pirkimus; mano, kad pagal Europos žaliojo kurso tikslus vykdant visus viešuosius pirkimus pirmenybė turi būti teikiama pakartotinai naudojamiems, pataisomiems, perdirbamiems, atnaujinamiems ir kitiems efektyviai energiją ir išteklius naudojantiems gaminiams ir sprendimams, padedantiems kuo labiau sumažinti gaminių ir sprendimų poveikį aplinkai visu jų gyvavimo ciklu, o jeigu jiems pirmenybė neteikiama, turėtų būti taikomas principas „laikykis taisyklių arba paaiškink“;

18.

ragina Komisiją ir nacionalines valdžios institucijas padėti ir teikti finansinę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, įmonėms ir asociacijoms vykdant vartotojų informavimo apie gaminių naudojimo trukmės pailginimą kampanijas, visų pirma teikiant patikimą ir aiškią informaciją, konsultacijas ir paslaugas, susijusias su technine priežiūra, remontu, pakartotiniu naudojimu ir kt.;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti remonto paslaugoms skirtas finansines paskatas, kad remontas vartotojams būtų patogi ir patraukli galimybė;

Vartotojų teisių ir garantijų, susijusių su ilgesniu prekių naudojimu, stiprinimas

20.

pabrėžia, kad Europos vartotojai pagal Prekių pardavimo direktyvą ir Skaitmeninio turinio direktyvą gali reikalauti pataisyti prekes arba užtikrinti skaitmeninio turinio ir paslaugų atitiktį; pabrėžia, kad nors pagal Prekių pardavimo direktyvą vartotojai turi teisę pasirinkti – taisyti arba pakeisti nekokybiškas prekes, – taisymas daugeliu atvejų gali būti išteklių naudojimo požiūriu efektyvesnė ir poveikio klimatui požiūriu neutralesnė pasirinkimo galimybė; pažymi, kad vartotojai dažniausiai pasirenka ne taisyti, o pakeisti prekes, o tokį pasirinkimą gali nulemti didelės remonto išlaidos; pabrėžia, kad gaminio pakeitimas turėtų ir toliau būti viena iš pasirinkimo galimybių, jeigu vartotojas ir pardavėjas taip susitaria, nes gaminiui pataisyti gali prireikti pernelyg daug laiko;

21.

todėl prašo Komisijos, siekiant skatinti vartotojus, gamintojus ir prekiautojus vietoje pakeitimo rinktis remontą, savo iniciatyvoje dėl teisės į remontą pasiūlyti įvairių priemonių; pabrėžia, kad siūlydama tokias priemones Komisija visada turėtų atsižvelgti į aukščiausią įmanomą vartotojų apsaugos ir vartotojų gerovės lygį;

22.

pažymi, kad, atliekant būsimą Prekių pardavimo direktyvos peržiūrą, būtų galima, inter alia, įtraukti priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti vartotojus vietoje pakeitimo rinktis taisymą, pavyzdžiui, įpareigojimą tam tikrų gaminių remonto laikotarpiu suteikti pakaitinį gaminį; mano, kad, siekiant skatinti gaminių remontą, vartotojams, kurie nusprendžia ne pakeisti, o taisyti gaminį, turėtų būti teikiamos tam tikros paskatos; mano, kad ilgesnė garantija galėtų būti viena iš paskatų rinktis ne pakeitimą, o remontą; priduria, kad pardavėjai visada turėtų vienodai informuoti vartotojus apie visas jiems prieinamas galimybes, įskaitant teises į remontą ir susijusias garantijas;

23.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybę gaminio neatitikties reikalavimams atveju nustatyti bendros gamintojo ir pardavėjo atsakomybės mechanizmą;

24.

pažymi, kad pagal dabartinę Prekių pardavimo direktyvoje nustatytą teisinę sistemą nekokybiškoms prekėms numatytas tik dvejų metų minimalus atsakomybės laikotarpis, ir ragina valstybes nares jį pratęsti; pabrėžia, kad tai yra būtiniausio suderinimo taisyklė ir kad tik keletas valstybių narių yra nustačiusios ilgesnį laikotarpį; todėl mano, kad peržiūrint Prekių pardavimo direktyvą taip pat turėtų būti pasiūlyta kai kurių kategorijų gaminiams nustatyti daugiau kaip dvejų metų trukmės teisinę garantiją; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu visiškai suderinti teisinės garantijos laikotarpį;

25.

ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu būtų galima pasiūlyti teisę į remontą, kad rinkos dalyviai galėtų suteikti lengvai prieinamų galimybių pasinaudoti įperkamomis remonto paslaugomis net ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui;

26.

pabrėžia, kad prie bet kokio pasiūlymo turėtų būti pridėtas tinkamas poveikio vertinimas, apimantis atitinkamą tiek vartotojų, tiek įmonių patiriamų sąnaudų ir naudos analizę, geriausios patirties nacionaliniu lygmeniu ir ES nepriklausančiose šalyse palyginimą ir kiekybinį poveikio, be kita ko, bendrai vartotojų gerovei, aplinkai ir įmonėms, įskaitant MVĮ, vertinimą; prašo Komisijos pateikti informacijos apie ES įmonių remonto išlaidas bendrojoje rinkoje; pabrėžia, kad reikia pateikti visą svarbią informaciją ir pasiūlyti kiekybiškai įvertinamus rodiklius, kad būtų galima nustatyti bet kokių būsimų teisės aktų poveikį;

27.

primena, kad šiuo metu nėra nustatyta jokių konkrečių perdirbtų ar atnaujintų prekių remonto taisyklių; ragina Komisiją, siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą, pasiūlyti priemonių, kuriomis prekiautojams būtų atlyginama už suteikiamas galimybes pataisyti perdirbtas ar atnaujintas prekes; ragina Komisiją, siekiant palengvinti gaminių pakartotinį naudojimą ir remontą, apsvarstyti galimybę naudoti tokią įrangą kaip gaminių naudojimo skaitikliai ir uždrausti sunaikinti neparduotas prekes;

o o

28.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 136, 2019 5 22, p. 28.

(2) OL L 136, 2019 5 22, p. 1.

(3) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(4) OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(5) OL C 425, 2021 10 20, p. 10.

(6) OL C 465, 2021 11 17, p. 11.

(7) OL C 334, 2018 9 19, p. 60.

(8) 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucija „Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas“, 2021 m. vasario 10 d. rezoliucija dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano.

(9) Europos Komisija, Sąjungos padėtis 2021 m. Ketinimų raštas, 2021 m. rugsėjo 15 d.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/86

P9_TA(2022)0128

Padėtis Afganistane, ypač moterų teisių padėtis

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties (2022/2571(RSP))

(2022/C 434/14)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Afganistano,

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. Talibanas paskelbė apie laikinosios Afganistano vyriausybės sudarymą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 17 d. JT rezoliuciją 2626 (2022) dėl JT pagalbos misijos Afganistane įgaliojimų pratęsimo,

—	atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2022 m. kovo 27 d. pranešimą spaudai dėl Afganistano,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kandidatų gauti Europos Parlamento Sacharovo premiją už minties laisvę finalininkų sąrašą,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 1 ir 2 d. Europos Parlamente vykusį renginį „Afganistano moterų dienos“,

—

atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 23 d. Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininko pareiškimą dėl Talibano pranešimo, kad jis pratęs draudimą moterims mokytis ilgiau nei 6 klases, ir į 2022 m. kovo 23 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo pareiškimą dėl to,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 28 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo deklaraciją, kurioje jis ragina nedelsiant vėl atidaryti mergaičių vidurines mokyklas,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į JT Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir JT Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių, kuris buvo pasirašytas po 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos vienbalsiai priimtos Niujorko deklaracijos dėl pabėgėlių ir migrantų,

—	atsižvelgdamas į ES temines gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.	kadangi Talibano švietimo ministerija 2022 m. kovo 21 d. pareiškime paskelbė, kad „ji yra įsipareigojusi užtikrinti visų savo piliečių teisę į mokslą“ ir siekia „panaikinti visų rūšių diskriminaciją“;

B.	kadangi 2022 m. sausio 15 d. Afganistano de facto valdžios institucijos įsipareigojo leisti mergaitėms vėl pradėti lankyti mokyklą visais švietimo lygmenimis po naujų mokslo metų pradžios 2022 m. kovo mėn. antroje pusėje;

kadangi mergaitės visame Afganistane turėjo vėl pradėti lankyti mokyklą 2022 m. kovo 23 d.; kadangi Talibanas neribotam laikui pratęsė draudimą leisti mokinėms eiti į septintą ir aukštesnes klases, kol jis nuspręs, kurios uniformos yra tinkamiausios mergaitėms; kadangi dėl to daugiau kaip milijonui mergaičių nesuteikiama galimybė įgyti vidurinį išsilavinimą ir pažeidžiama pagrindinė visų vaikų teisė į mokslą, įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

kadangi pagal pasaulinį moterų, taikos ir saugumo indeksą Afganistanas užima paskutinę vietą ir todėl jis yra moterims pati pavojingiausia šalis; kadangi, pasak JT įgaliotųjų ekspertų, Talibano lyderiai, vykdydami sistemingą diskriminaciją ir smurtą dėl lyties, stengiasi pašalinti moteris ir mergaites iš visuomeninio gyvenimo;

kadangi nuo tada, kai 2021 m. rugpjūčio 15 d. perėmė šalį, Talibanas uždarė Moterų reikalų ministeriją ir atkūrė buvusią Ydų ir dorybių reikalų ministeriją; kadangi Talibanas de facto panaikino visus anksčiau taikytus įstatymus, įskaitant įstatymus dėl moterų apsaugos, ir nustatė griežtus naudojimosi teise į taikius susirinkimus, saviraiškos laisve ir moterų teise į darbą, švietimą ir sveikatos priežiūrą apribojimus; kadangi po to, kai Talibanas perėmė valdžią, buvo panaikinta Afganistano nepriklausoma žmogaus teisių komisija (AIHRC);

kadangi pagal naują direktyvą Afganistano moterims neleidžiama keliauti didesniu nei 45 mylių (72 km) atstumu nuo savo namų, jei jų nelydi artimas vyriškos lyties giminaitis; kadangi ši direktyva seka po 2021 m. lapkričio mėn. priimtos direktyvos, kuria televizijos stotims uždrausta transliuoti programas su aktorėmis moterimis;

kadangi taikūs protestai dėl moterų teisių Afganistane malšinami jėga; kadangi žmogaus teisių gynėjai buvo pagrobiami ir nebuvo dalijamasi jokia informacija apie jų buvimo vietą, nepaisant pakartotinių raginimų juos paleisti; kadangi asmenys, kurie buvo paleisti iš kalėjimo, ir toliau baiminasi dėl savo gyvybės;

kadangi kasdien pranešama apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant areštus, sulaikymus, grobimus, kankinimą, grasinimus, turto prievartavimą, neteismines egzekucijas ir išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir jų šeimos narius; kadangi ir toliau nėra jokios atskaitomybės už tokius pažeidimus; kadangi ypač nuo to kenčia žmogaus teisių gynėjos moterys; kadangi buvo konkrečiai nusitaikyta į mažumas, pvz., hazarų bendruomenę;

kadangi dėl skurdo Afganistano šeimas sudaro priverstines santuokas ir renka kraitį savo dukroms ir kadangi nuo tada kai įsigaliojo draudimas mergaitėms lankyti mokyklą, Afganistane vaikų santuokų skaičius išaugo 500 proc.; kadangi prieš tai, kai Talibanas perėmė valdžią, 35 proc. mergaičių ištekėdavo nesulaukusios 18 metų ir 9 proc. mergaičių ištekėdavo nesulaukusios 15 metų;

kadangi Afganistane yra vienas didžiausių kūdikių mirtingumo rodiklių pasaulyje, ir jame tūkstančiai moterų kasmet miršta nuo su nėštumu susijusių ligų, kurių buvo galima lengvai išvengti; kadangi socialinė ir ekonominė padėtis, kuri jau iki Talibano perėmimo buvo nesaugi, dramatiškai pablogėjo dėl de facto administracijos ir COVID-19 pandemijos, didelių sausrų ir atšiaurios žiemos poveikio;

kadangi humanitarinė krizė Afganistane yra viena iš sparčiausiai blogėjančių krizių pasaulyje ir daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms; kadangi beveik 100 proc. Afganistano moters valdomų namų ūkių susiduria su maisto stygiumi; kadangi nauja Talibano vyriausybės nustatyta politika labai paveikė moterų galimybes užsidirbti pragyvenimui, todėl jos dar labiau klimpsta į skurdą ir jį ypač patiria namų ūkius valdančios moterys;

kadangi, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos 2022 m. kovo mėn. ataskaitos, 2021 m. iš šalies pabėgo daugiau nei 1,258 mln. afganistaniečių, t. y. du kartus daugiau nei ankstesniais metais; kadangi tuo pat metu šalies viduje perkeltų asmenų, grįžtančių į savo namus, skaičius patrigubėjo ir 2021 m. pasiekė rekordinį 3,06 mln. sugrįžusių asmenų skaičių; kadangi visame regione beveik 5 mln. afganų išlieka perkelti už šalies ribų, o 90 proc. iš jų prieglobstį rado Pakistane ir Irane;

M.	kadangi, pasak JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro, pranešama, kad 35 proc. moterų ir mergaičių, ieškodamos prieglobsčio kaimyniniame Irane ir Pakistane, jaučiasi nesaugios dėl smurto dėl lyties; kadangi tose šalyse tik 70 proc. mergaičių lanko mokyklas, palyginti su 92 proc. berniukų;

kadangi ES ėmėsi remti gyventojus pradėdama daugiau nei 268,3 mln. EUR vertės projektus, visų pirma skirtus tam, kad būtų išlaikytos švietimo paslaugos, išsaugoti pragyvenimo šaltiniai ir apsaugota visuomenės sveikata; kadangi šie projektai sudaro dalį bendro 1 mlrd. EUR ES paramos paketo, apie kurį 2021 m. spalio mėn. pranešė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir kuris apima pagalbą pabėgėliams, migrantams ir šalies viduje perkeltiems asmenims ir paramą žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

kadangi, pasak organizacijos „Žurnalistai be sienų“, Afganistane uždaryta 231 žiniasklaidos priemonė, o tai sudaro 40 proc. visų šalies žiniasklaidos priemonių; kadangi 80 proc. iš 6 400 žurnalistų, kurie prarado darbą, yra moterys; kadangi buvo nustatyti apribojimai, kuriais draudžiama vietos ir tarptautinė žiniasklaida, pvz., BBC, o žurnalistai suimami, sulaikomi ir sumušami;

P.	kadangi sankcijos, taikomis su Talibanu susijusiems subjektams, ir asmenims neturėtų užkirsti kelio finansiniams sandoriams, susijusiems su humanitarine pagalba ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) teikiamomis pagrindinėmis paslaugomis;

kadangi iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvusiojoje Afganistano Respublikoje moterys ėjo aukšto lygio pareigas, pvz., parlamento narių, ministrių, teisėjų, gubernatorių, advokačių ir ambasadorių; kadangi Talibano pajėgos priverstinai atleido iš pareigų teisėtus ankstesnės vyriausybės narius ir į savo nepripažintą de facto vyriausybę nepriima moterų; kadangi šioms de facto valdžios institucijoms trūksta įtraukaus atstovavimo įvairove pasižyminčiai Afganistano visuomenei;

R.	kadangi žvalgybos agentūros įspėjo, kad Afganistanas neturi pavirsti saugiu prieglobsčiu teroristinėms organizacijoms;

yra labai susirūpinęs dėl humanitarinės ir žmogaus teisių krizės, kuri vyksta Afganistane nuo tada, kai Talibanui perėmė valdžią; pakartoja savo tvirtą solidarumą su Afganistano žmonėmis ir įsipareigojimą jiems; pabrėžia, kad turėtų būti paisoma pagrindinių teisių ir laisvių, kuriomis Afganistano gyventojai naudojosi pastaraisiais 20 metų;

apgailestauja dėl fakto, kad nuo tada, kai Talibanas perėmė valdžią, moterų ir mergaičių padėtis Afganistane nuolat blogėja; smerkia tai, kad Talibanas nuolat daug dėmesio skiria moterų ir mergaičių pašalinimui iš visuomeninio gyvenimo ir pagrindinių jų teisių, įskaitant teisę į mokslą, darbą, judėjimą ir sveikatos priežiūrą, nesuteikimui;

griežčiausiai smerkia Talibano sprendimą neribotam laikui atidėti mergaičių grįžimą mokytis mokykloje aukštesnėse nei šeštą klases, nepaisant savo ankstesnio įsipareigojimo kiekvienam piliečiui suteikti galimybę gauti išsilavinimą; primygtinai ragina Talibaną atšaukti savo sprendimus ir apribojimus, kurie konkrečiai yra nukreipti prieš moteris ir mergaites, ir vėl atidaryti Moterų reikalų ministeriją;

pabrėžia, kad moterų ir mergaičių galimybės gauti išsilavinimą turi būti esminė bet kokio tolesnio ES ir jos valstybėse narėse įsipareigojimo Afganistano de facto valdžios institucijoms sąlyga;

ragina Talibaną laikytis savo įsipareigojimo užtikrinti visų Afganistano piliečių, įskaitant moteris ir mergaites, teisę į mokslą;

apgailestauja dėl Talibano vykdomą taikių protestų už moterų teises Afganistane malšinimą; ragina nedelsiant paleisti policijos pareigūnę Alią Azizi, kuri buvo suimta 2021 m. spalio mėn. Herate, taip pat paleisti visus kitus moterų teisių aktyvistus, kurie gali būti sulaikyti, ir sustabdyti šių aktyvistų bauginimą ir persekiojimą; ragina nutraukti priekabiavimą, grasinimus ir išpuolius prieš mokytojus ir mokinius;

ragina de facto valdžios institucijas garantuoti visoms moterims ir mergaitėms visas teises ir galimybes naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis visame Afganistane;

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad nuo tada, kai Talibanas perėmė valdžią šalyje, moterys ir mergaitės susidūrė su didesne išnaudojimo rizika, įskaitant riziką, kad jos bus parduodamos priverstinės santuokos, seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo tikslais; smerkia smurtą ir diskriminaciją dėl lyties;

ragina Afganistano de facto valdžios institucijas suformuoti įtraukią vyriausybę, kurioje moterys dalyvautų sprendimų priėmimo procese visais lygmenimis; primygtinai tvirtina, kad reikia parengti naują Afganistanui skirtą ES strategiją, pritaikytą prie moterų ir mergaičių padėties, kad būtų konkrečiai skatinamos moterų teisės ir jų dalyvavimas viešajame gyvenime;

10.

primena, kad ES užima tvirtą poziciją dėl bet kokio politinio bendradarbiavimo su Talibanu, vykdomo remiantis teminiais visų žmonių žmogaus teisių laikymosi ir teisinės valstybės principais grindžiamo bendradarbiavimo rodikliais; laikosi nuomonės, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. šie rodikliai tik pablogėjo, todėl negalima pateisinti jokio Talibano vyriausybės de facto pripažinimo;

11.

palankiai vertina 2022 m. kovo 17 d. priimtą JT rezoliuciją Nr. 2626 (2022), kuria vieniems metams pratęsti JT pagalbos misijos Afganistane įgaliojimai; ragina ES ir jos valstybes nares remti generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Afganistane įgaliojimus, įskaitant įgaliojimus bendradarbiauti su visais atitinkamais Afganistano dalyviais ir suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nedelsiant vėl užtikrinti visų mergaičių mokinių galimybę lankyti mokyklą;

12.

atkreipia dėmesį į 2022 m. sausio mėn. Osle vykusias derybas tarp Europos ir JAV pareigūnų ir Talibano delegacijos, taip pat į neseniai JAV atšauktas Dohos derybas reaguojant į Talibano sprendimą neleisti mergaitėms lankyti mokyklos; pabrėžia, kad į bet kokias tolesnes nacionalines derybas su Talibanu turi būti įtrauktos Afganistano moterų atstovės;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares remti ir apsaugoti iš Afganistano bėgančius asmenis; pakartoja, kad reikia apsaugoti Afganistano moterų teisininkių, pilietinės visuomenės lyderių, menininkų, sportininkų ir kitų pažeidžiamų asmenų, ypač tų, kurių gyvybei gresia pavojus, pvz., LGBTQI+ asmenų, statusą; pakartoja savo raginimą įgyvendinti specialią vizų programą, sustiprintas perkėlimo programas ir veiksmingą garantuojamą Afganistano pabėgėlių apsaugą;

14.

pabrėžia, kad svarbu spręsti smurto dėl lyties problemą, su kuria Afganistano moterys ir mergaitės susiduria priimančiosiose šalyse, ypač Irane ir Pakistane, taip pat užtikrinti, kad jos lankytų mokyklą, dalyvautų darbo rinkoje ir galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant psichikos sveikatos paslaugas; primena, kad pabėgėliams ir tranzitu keliaujantiems asmenims kyla ypač didelis pavojus patirti smurtą dėl lyties; todėl ragina skirti didesnį finansavimą humanitarinėms organizacijoms ir su apsauga susijusį darbą atliekančioms agentūroms;

15.

ragina šalis nedelsiant liautis grąžinti asmenis į Afganistaną arba trečiąsias šalis, kuriose jiems gali kilti pavojus būti grąžintiems į Afganistaną; ragina atidžiai stebėti jau grąžintus Afganistano piliečius, ypač vaikus;

16.

smerkia tai, kad gaunama vis daugiau pranešimų apie etninėms ir religinėms mažumoms priklausančių asmenų nužudymus, persekiojimą ir bauginimą;

17.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Talibanas vėl suteikia saugų prieglobstį teroristinėms grupuotėms; atkakliai tvirtina, kad Talibanas ir Afganistano de facto valdžios institucijos privalo vykdyti savo įsipareigojimus kovos su terorizmu srityje;

18.

primena savo nurodymą Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) pranešti Pakistano vadovybei, kad ji yra atsakinga už saugumą ir stabilumą Afganistane ir kad ji turi pasinaudoti savo įtaka Talibanui, kad būtų pasiekti tie tikslai, įskaitant Afganistano moterų ir mergaičių pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimą;

19.

dar kartą patvirtina, kad ES turi stiprinti bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos šalimis ir skatinti jų konstruktyvų praktinį vaidmenį apgyvendinant pabėgėlius iš Afganistano; pabrėžia, kad šis bendradarbiavimas neturėtų pakenkti ES pagrindinių vertybių ir teisinės valstybės gynimui;

20.

pažymi, kad moterų ir mergaičių nepavyks išlaisvinti tol, kol tęsis humanitarinė katastrofa; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares šalinti tebesitęsiančios humanitarinės krizės priežastis ir dėti visas pastangas, kad būtų padidinta humanitarinė pagalba, laikomasi lyčiai atžvalgaus požiūrio, atkurtas likvidumas ir toliau teikiamos pagrindinės socialinės paslaugos; ragina panaikinti Afganistano turto įšaldymą ir skirti didesnę finansinę paramą tokioms programoms kaip Komisijos Tarptautinės partnerystės generalinio direktorato (INTPA GD) teikiama parama, kur daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniams poreikiams ir pragyvenimo šaltiniams, ir Pasaulio banko Afganistano rekonstrukcijos patikos fondas; pabrėžia, kad humanitarinė finansinė pagalba turėtų būti prieinama per veikiančią bankų sistemą ir lanksčiai teikiama patikimoms NVO ir bendruomeninėms organizacijoms, veikiančioms Afganistane, įskaitant vietos moterų organizacijas;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad atkurta minimali ES delegacijos veikla Kabule siekiant koordinuoti humanitarinę pagalbą ir stebėti humanitarinę padėtį; griežtai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog ES pripažįsta Talibano režimą;

22.

apgailestauja dėl to, kad 2022 m. kovo 31 d. tarptautiniai paramos teikėjai, įskaitant ES ir jos valstybes nares, įsipareigojo skirti tik 2,44 mlrd. JAV dolerių po to, kai JT paragino savo 2022 m. humanitarinio atsako planui skirti 4,4 mlrd. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Afganistane teikti; primygtinai ragina Komisiją skirti pakankamas ir konkrečias lėšas moterų teisių programoms ir projektams ir juos įgyvendinti atsižvelgiant į visapusišką ir ilgalaikį įsipareigojimą remti žmogaus teises ir moterų teises Afganistane;

23.

primygtinai tvirtina, kad reikalingas nekliudomas humanitarinės pagalbos teikimas siekiant užtikrinti, kad skirtos lėšos iš tikrųjų pasiektų nukentėjusiuosius; ragina ES ir jos valstybes nares atitinkamai peržiūrėti ir pakoreguoti dabartines priemones; primena, kad humanitarinė pagalba turi būti neutrali, nešališka, žmogiška ir nepriklausoma ir kad jai niekada neturėtų būti taikomos jokios sąlygos; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT nuolat skleisti žinutę, kad humanitarinės pagalbos teikimas nepriklauso nuo penkių Tarybos bendradarbiavimo su Talibanu rodiklių įgyvendinimo;

24.

ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į 2022 m. kovo 31 d. įvykusią JT aukšto lygio įsipareigojimų telkimo konferenciją dėl paramos humanitarinės pagalbos operacijoms Afganistane, imtis papildomų veiksmų, kad humanitarinė pagalba taptų skaidresnė ir veiksmingesnė; todėl mano, kad labai svarbu užtikrinti galimybę gauti humanitarinę finansinę pagalbą per veikiančią bankų sistemą, kad būtų galima skirti lėšų patikimoms šalyje veikiančioms NVO;

25.

teigiamai vertina protestuose dalyvaujančių mergaičių ir moterų drąsą; ragina EIVT ir Komisiją bendradarbiauti su Afganistano de facto valdžios institucijomis ir reikalauti pranešti apie moterų teisių aktyvisčių, kurios, kaip manoma, buvo sulaikytos ir dingo, buvimo vietą, ir paraginti nedelsiant ir besąlygiškai jas išlaisvinti; reikalauja, kad Talibanas nedelsdamas nutrauktų šią savavališką ir neteisminę praktiką ir užtikrintų taikių susirinkimų ir saviraiškos laisvę;

26.

ragina ES ir jos valstybes nares padidinti savo paramą moterų teisių aktyvistėms Afganistane ir visapusiškai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, be kita ko, užtikrinant atsakomybę už pažeidimus, pasirūpinant privačia ir valstybine gynyba atskirose bylose;

27.

ragina naujajam specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Afganistane klausimais skirti pakankamai lėšų, reikalingų specialistų ir diplomatinės pagalbos, kad jis galėtų vykdyti savo įgaliojimus; ragina JT Žmogaus teisių tarybą sukurti nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją, kuriai būtų suteikti daugiamečiai įgaliojimai ir pakankami ištekliai, kad ji galėtų dokumentuoti pažeidimus, įskaitant moterų teisių pažeidimus, apie juos pranešti ir rinkti susijusius įrodymus;

28.

palankiai vertina pradėtą Afganistano moterų lyderių forumą; ragina Komisiją ir EIVT sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti pirmąją tarptautinę Afganistano moterų konferenciją, kad būtų išgirstas jų balsas Afganistane ir tarptautiniu mastu, atkurti moterų tinklus ir remti Afganistano moterų lyderių forumo darbą įtraukesniu būdu; pritaria, kad būtų įsteigtas Afganistano išeivių internetinis universitetas, kuriam būtų skiriama ES finansinė parama;

29.

ragina Afganistano parlamento narius, buvusius vyriausybės pareigūnus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, visų pirma 2021 m. Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkus, aktyviai bendradarbiauti su Europos Parlamento delegacija ryšiams su Afganistanu, atitinkamais komitetais ir kitais organais siekiant užtikrinti, kad ES paramos Afganistanui politika atitiktų Afganistano žmonių poreikius;

30.

remia Afganistano pilietinės visuomenės, ypač Europos Parlamento renginio „Afganistano moterų dienos“ dalyvių, išsakytus raginimus reikalauti Afganistano de facto valdžios institucijų atsakomybės už ankstesnius nusikaltimus ir nepamiršti jų žiaurumo;

31.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afganistano Nacionalinės Asamblėjos nariams, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai ir Talibano politiniam biurui Dohoje.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/92

P9_TA(2022)0101

Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo peržiūra ***I

2022 m. balandžio 5 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1814 (COM(2021)0571 – C9-0325/2021 – 2021/0202(COD)) (1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(2022/C 434/15)

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

2015 m. gruodžio mėn. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio mėn. (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3). Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu . Priimdamos Glazgo klimato paktą, Paryžiaus susitarimo šalys pripažino, kad apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis, vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslinių tyrimų rezultatais. Tai turėtų būti daroma teisingai ir laikantis bendros, bet skirtingos atsakomybės ir atitinkamų galimybių principo, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes. Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS), įskaitant jos rinkos stabilumo rezervą, peržiūra yra unikali galimybė prisidėti prie Sąjungos veiksmų klimato kaitos srityje stiprinimo iki Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos 27-osios Šalių konferencijos sesijos (COP 27) Egipte;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1a)

gavus IPCC 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitos „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“) išvadas paaiškėjo, kad dar skubiau reikia išsaugoti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 oC tikslą. IPCC nustatė, kad temperatūra pasaulyje pasieks arba viršys 1,5 oC ribą anksčiau, nei manyta – per artimiausius 20 metų. Ji taip pat nustatė, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nebus nedelsiant ir dideliu mastu sumažintas, apriboti visuotinio atšilimą iki ribos, artimos 1,5 oC ar net 2 oC, bus nebeįmanoma;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1b)

2019 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje dėl ekstremaliosios klimato ir aplinkos padėties (1a) Europos Parlamentas paragino Komisiją nedelsiant imtis plataus užmojo veiksmų, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 oC ir būtų išvengta didžiulio biologinės įvairovės nykimo, be kita ko, šalinant dabartinės Sąjungos politikos neatitikimus ekstremaliajai klimato ir aplinkos padėčiai ir užtikrinant, kad visi atitinkami būsimi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir biudžeto būtų visiškai suderinti su tikslu užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 oC, ir kad jais nebūtų prisidedama prie biologinės įvairovės nykimo;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1c)

poreikis imtis skubių veiksmų tampa dar svarbesnis dėl dažniau pasitaikančių ir intensyvesnių ekstremalių oro sąlygų, kurios yra tiesioginis klimato kaitos padarinys. JT Nelaimių rizikos mažinimo biuro duomenimis, per pastaruosius 20 metų registruojamų nelaimių skaičius ir pasaulinių ekonominių nuostolių mastas padidėjo beveik dvigubai, didele dalimi dėl gerokai padaugėjusių su klimatu susijusių nelaimių;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl sprendimo

1 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1d)

todėl Sąjunga turėtų spręsti šį neatidėliotiną klausimą didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė, kartu atsižvelgdama į teisingumo ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principus, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 2 dalyje;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl sprendimo

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)	spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus – pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

(2)	taigi, spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtame komunikate „Europos žaliasis kursas“ (4);

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl sprendimo

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ES ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Tuo pačiu metu ši pertvarka skirtingai veikia moteris ir vyrus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki , nė vieno nepaliekant nuošalyje ;

(3)

Europos žaliasis kursas yra atspirties taškas siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ne vėliau kaip iki 2050 m. ir tikslo po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 (1a) 2 straipsnio 1 dalyje. Jame nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, nė vieno nepaliekant nuošalyje vykdant teisingą pertvarką, kuria taip pat sprendžiamas energijos nepritekliaus klausimas . Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka skirtingai veikia įvairių sektorių ir skirtingų lyčių darbuotojus ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems regionams, taip pat saloms . Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

(4)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, gerai įgyvendinto Europos žaliojo kurso būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo ir tai parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti taip, kad tai būtų teisinga ir kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, ypač asmenys, kuriems gresia energijos nepriteklius . Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą (5);

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl sprendimo

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4a)

Tarpvyriausybinėje mokslinėje politinėje biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformoje (IPBES) 2020 m. spalio 29 d. ataskaitoje „Biologinė įvairovė ir pandemija“ nurodyta, kad pagrindinės pandemijos priežastys yra tos pačios pasaulinės aplinkos apsaugos pokyčiai, kurie skatina biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą. Todėl klimato kaita turėtų būti švelninama siekiant išlaikyti ir pagerinti mūsų biologinės įvairovės būklę ir savo ruožtu apsaugoti žmonių sveikatą;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/ 1119 (7) Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Reglamentu (ES) 2021/ 1119 Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą , o vėliau – pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį . Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu . Šie tikslai turėtų būti įgyvendinami vykdant teisingą pertvarką, nieko nepaliekant nuošalyje ;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad tų išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (8) nustatytos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) užmojį reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į įsipareigojimą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį , pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. ir tikslą po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 2 dalyje ;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)	siekiant pašalinti rinkoje stebimą apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos struktūrinį disbalansą, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (9) 2018 m. buvo sukurtas ir 2019 m. pradėjo veikti rinkos stabilumo rezervas (toliau – rezervas);

(8)

siekiant pašalinti rinkoje stebimą apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos struktūrinį disbalansą, kuris susilpnino ES ATLPS dėl žemesnių anglies dioksido kainų, taip neleisdamas ES ATLPS teikti tvirtas paskatas mažinti išmetamą teršalų kiekio, todėl nepakankamai skatinama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (9) 2018 m. buvo sukurtas ir 2019 m. pradėjo veikti rinkos stabilumo rezervas (toliau – rezervas) . Sukūrus rezervą, 2019 m. apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų perteklius sumažėjo 29 proc., palyginti su rekordiniu 2013 m. lygiu. Tačiau, kaip nurodoma 2021 m. anglies dioksido rinkos ataskaitoje, bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius 2020 m. vėl padidėjo iki 579 mlrd. ATL, palyginti su 385 mlrd. ATL 2019 m. Šis staigus bendro pertekliaus padidėjimas siejamas su dėl COVID-19 krizės sumažėjusia paklausa. Komisija apskaičiavo, kad šiam papildomam 2020 m. pertekliui absorbuoti prireiks iki ketverių metų, todėl bus dar labiau vilkinamas skubus poreikis absorbuoti istorinį perteklių ir užtikrinti, kad ES ATLPS atitiktų savo paskirtį; Todėl, nedarant poveikio tolesnėms rezervo peržiūroms, atliekamoms 2022 m. vykdant bendrą Direktyvos 2003/87/EB ir Sprendimo (ES) 2015/1814 peržiūrą, Komisija turėtų nuolat stebėti rezervo veikimą ir užtikrinti, kad rezervas atitiktų savo paskirtį būsimų nenumatytų išorės sukrėtimų atveju;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8a)

tvirtas ir į ateitį orientuotas rezervas yra labai svarbus siekiant užtikrinti ES ATLPS vientisumą ir veiksmingai ją valdyti, kad ja, kaip politikos priemone, būtų prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip iki 2050 m. tikslo įgyvendinimo, o vėliau – Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas tikslo pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį įgyvendinimo. ES ATLPS, taigi ir rezervas, taip pat turėtų būti suderinti su pastangomis apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, pripažįstant, kad tai labai sumažintų klimato kaitos riziką ir poveikį, kartu atsižvelgiant į teisingumą ir bendros, bet diferencijuotos atsakomybės ir atitinkamų pajėgumų principą, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes, kaip nustatyta Paryžiaus susitarimo 2 straipsnyje;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl sprendimo

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

kai apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija nustatytą viršutinę ribinę vertę, apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis tam tikrą šių apyvartinių taršos leidimų procentinę dalį, išskaičiuojamas iš aukcionuose parduotinų ir į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Be to, atitinkamas apyvartinių taršos leidimų skaičius perkeliamas iš rezervo valstybėms narėms ir pridedamas prie aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, jeigu visas apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius tampa mažesnis nei nustatyta apatinė ribinė vertė;

(10)

šiuo metu, kai apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija nustatytą viršutinę ribinę vertę, apyvartinių taršos leidimų skaičius, atitinkantis tam tikrą šių apyvartinių taršos leidimų procentinę dalį, išskaičiuojamas iš aukcionuose parduotinų ir į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Be to, atitinkamas apyvartinių taršos leidimų skaičius perkeliamas iš rezervo valstybėms narėms ir pridedamas prie aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, jeigu visas apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius tampa mažesnis nei nustatyta apatinė ribinė vertė;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl sprendimo

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)	Sprendimas (ES) 2015/1814 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (10): iki 2023 m. gruodžio 31 d. procentinė dalis, pagal kurią nustatomas kiekvienais metais į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičius, buvo padvigubinta nuo 12 % iki 24 %;

(11)

Sprendimas (ES) 2015/1814 buvo iš dalies pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (10) iki 2023 m. gruodžio 31 d. procentinė dalis, pagal kurią nustatomas kiekvienais metais į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičius, buvo padvigubinta nuo 12 % iki 24 % , kad būtų galima greitai absorbuoti ankstesnį perteklių ir duoti stipresnį kainos signalą, siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į ankstesnį Sąjungos 2030 m. klimato tikslą – visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %., palyginti su 1990 m. lygiu;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl sprendimo

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

iš peržiūrint rezervą atliktos analizės ir tikėtinų pokyčių, susijusių su anglies dioksido rinka, matyti, kad 12 % bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų dalis, perkeltina į rezervą kiekvienais metais po 2023 m., nėra pakankama, kad būtų išvengta smarkaus apyvartinių taršos leidimų pertekliaus padidėjimo ES ATLPS. jeigu po 2023 m. bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalis , kasmet perkeltina į rezervą , vėl taps 12 %, dėl didelio ir žalingo apyvartinių taršos leidimų pertekliaus ES ATLPS gali sutrikti rinkos stabilumas ir tinkamas ES ATLPS veikimas ir kyla pavojus, kad nebus sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, būtinas teisiškai privalomiems klimato srities tikslams pasiekti, kaip nurodyta Komisijos dėl šio Sprendimo atliktame poveikio vertinime ;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

jeigu po 2023 m. bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalis, kasmet perkeltina į rezervą , vėl taps 12 %, dėl galimo žalingo apyvartinių taršos leidimų pertekliaus ES ATLPS gali sutrikti rinkos stabilumas . Be to, 24 % dalis po 2023 m. turėtų būti nustatoma atskirai nuo Direktyvos 2003/87/EB ir Sprendimo (ES) 2015/1814 bendros peržiūros, kad būtų užtikrintas rinkos nuspėjamumas ir sustiprinta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema , laikantis didesnio Sąjungos 2030 m. užmojo klimato srityje;

(15)

todėl svarbu užtikrinti, kad po 2023 m. ta dalis netaptų mažesnė nei 24 % ir kad minimalus į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičius nebūtų mažesnis nei 200 mln . ; Tai turėtų būti nustatyta atskirai nuo bendros Direktyvos 2003/87/EB ir Sprendimo (ES) 2015/1814 peržiūros, kad būtų sustiprinta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema atsižvelgiant į didesnius Sąjungos 2030 m. užmojus klimato srityje , siekiant užtikrinti, kad ji įsigaliotų laiku, ir taip užtikrinti rinkos nuspėjamumą pašalinant riziką, kad dalis vėl sumažės žemiau 24 %. 24 % dalies išlaikymas šiame Sprendime nedaro poveikio tolesniems rezervo persvarstymams, įskaitant, jei tinkama, į rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus persvarstymą atliekant bendrą Direktyvos 2003/87/EB ir Sprendimo (ES) 2015/1814 peržiūrą 2022 m.;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15a)

24 % dalis po 2023 m. turėtų būti nustatoma atskirai nuo Direktyvos 2003/87/EB ir Sprendimo (ES) 2015/1814 bendros peržiūros, kad būtų sustiprinta ES ATLPS, laikantis didesnio Sąjungos 2030 m. užmojo klimato srityje ir būtų užtikrintas rinkos nuspėjamumas;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl sprendimo

15 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15b)

kadangi šio sprendimo tikslo, būtent toliau taikyti dabartinius rinkos stabilumo rezervo parametrus, nustatytus pagal Direktyvą (ES) 2018/410, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio šis tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A9-0045/2022).

(3) Paryžiaus susitarimas (OL L 282, 2016 10 19, p. 4).

(1a) OL C 232, 2021 6 16, p. 28.

(4) COM(2019)0640.

(1a) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(5) Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 513 dėl klimato kaitos, 2021 m. (https://ec.europa.eu/clima/citizens/support_en).

(7) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(8) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(9) 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

(10) 2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) Nr. 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/105

P9_TA(2022)0106

2023 m. biudžeto gairės – III skirsnis

2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2023 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2021/2226(BUI))

(2022/C 434/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106 a straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (1) (toliau – Finansinis reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2) (toliau – DFP reglamentas),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl konkrečių programų sustiprinimo ir pagrindinių aktų pritaikymo (3),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl grįžtamųjų lėšų iš AKR investicinės priemonės panaudojimo Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei (4),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl panaikintų lėšų pakartotinio panaudojimo mokslinių tyrimų programoje (5),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl požiūrio į NGEU palūkanų išlaidas ir lėšų grąžinimą 2021–2027 m. DFP (6),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl naujų pasiūlymų, grindžiamų SESV 122 straipsniu, kurie gali daryti apčiuopiamą poveikį Sąjungos biudžetui, biudžetinio tikrinimo (7),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą deklaraciją dėl Finansinio reglamento nuostatų dėl išorės asignuotųjų pajamų ir skolinimosi bei skolinimo pakartotinio vertinimo (8),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 16 d. poziciją dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, projekto (9),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2021)0569),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (11),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymą tą sprendimą iš dalies pakeisti (COM(2021)0570),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (13),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Parlamento ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, 2021 m. kovo 4 d. Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą ir į 2021 m. gegužės mėn. Europos Vadovų Tarybos narių priimtą Porto deklaraciją dėl socialinių reikalų,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl skaitmeninio švietimo politikos formavimo (14),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikatą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (COM(2021)0118),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (15),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema (16) (Europos klimato teisės aktas),

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąsias ataskaitas dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, dėl klimato kaitos ir žemės, ir dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—	atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (17),

—	atsižvelgdamas į Visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą, kurią parengė Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė mokslinė politinė biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platforma,

—	atsižvelgdamas į 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 10/2021 „Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą: laikas pereiti nuo žodžių prie veiksmų“,

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (18) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. kovo 15 d. Tarybos išvadas dėl 2023 m. biudžeto gairių (07218/2022),

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto laiškus,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0062/2022),

kadangi keliose rezoliucijose Parlamentas rekomendavo, kad visos valstybės narės bent 2 proc. savo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšų skirtų kultūros ir kūrybos sektoriams ir bent 10 proc. – švietimui, ir kad bent 5 proc. savo „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, skirtų pagal Europos vaiko garantijų sistemą vykdomai veiklai remti;

2023 m. biudžetas: užtikrinti tolesnį visiems naudingą ekonomikos atsigavimą

pažymi, kad, nors yra vilties teikiančių požymių, bylojančių apie numatomą tolesnį augimą 2022 m., vis dar išlieka ekonominių prognozių netikrumas, turint mintyje tokius veiksnius, kaip antai tiekimo grandinės sutrikimai, aukštos energijos kainos, didėjanti infliacija ir besitęsianti COVID-19 pandemija, taip pat invazijos į Ukrainą padariniai; todėl primena, kad 2023 m. Sąjungos biudžetas bus svarbus siekiant reaguoti į geopolitinius pokyčius ir sykiu stiprinti Sąjungos ekonomiką ir jos konkurencingumą, didinti bendrą mūsų atsparumą, padėti sėkmingai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir teisingą pertvarką, ir sykiu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, taip pat skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą kaip vieną iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo aspektų;

todėl įsipareigoja dirbti, kad būtų patvirtintas į ateitį orientuotas biudžetas, kuris atitiktų Sąjungos politinius prioritetus – užtikrinti stipresnę sveikatos sąjungą, sėkmingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir skatinti teisingą, įtraukų, tvarų ir atsparų atsigavimą, be kita ko, teikiant didesnę paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), propaguoti teisinės valstybės principą, ES vertybes, pagrindines teises bei jų taikymą, padedant visoje Sąjungoje suteikti daugiau galimybių visiems, ypač jaunimui, ir užtikrinant stipresnę Sąjungą jos žmonėms ir pasaulyje;

pabrėžia esminį ES sanglaudos politikos, kaip svarbiausios Sąjungos investicijų politikos ir vieno iš svarbiausių tvaraus ir integracinio atsigavimo aspektų, vaidmenį ir atkreipia dėmesį į jos unikalią Europos pridėtinę vertę ir indėlį į bendrą darnų ES ir jos valstybių narių bei regionų vystymąsi; nurodo, kad 2023 m. bus paskutiniai 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ES programų įgyvendinimo metai, visų pirma tų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas sanglaudos politikos srityje, taip pat metai, kuriais greitės naujų programų įgyvendinimas; todėl tikisi, kad tai atsispindės gerokai padidinant mokėjimų asignavimus 2023 m. biudžete;

atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. įsigalios naujoji bendra žemės ūkio politika (BŽŪP); primena, kokia svarbi BŽŪP ir bendra žuvininkystės politika Europos maisto sistemoje, nes visiems europiečiams tiekiamas įperkamas aukštos kokybės maistas ir užtikrinamas mitybos saugumas; taip pat atkreipia dėmesį į tinkamo žemės ūkio rinkų veikimo, tvaraus kaimo regionų vystymosi, stabilių ir priimtinų pajamų ūkininkams ir žvejams, tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo, taip pat ūkininkų kartų kaitos svarbą; prašo ypač daug dėmesio skirti smulkiajam žemės ūkiui, jauniesiems ūkininkams ir nedidelėms žvejybos įmonėms, kuo geriau naudojant visas atitinkamas ES programas; atkreipia dėmesį į tai, kad keletas žemės ūkio sektorių smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 protrūkio, kylančių energijos kainų ir kitų krizių;

pabrėžia, kad iki 2023 m. pabaigos valstybės narės turi sudaryti sutartis dėl visų pagal EGADP numatytų išteklių, ir ragina Komisiją šioje srityje padėti valstybėms narėms ir paramos gavėjams, kartu įtraukiant Parlamentą į šio proceso priežiūrą ir skaidrų vertinimą; be to, primena, kad svarbu į atitinkamų ES programų įgyvendinimą ir stebėseną įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę;

Stipresnė sveikatos sąjunga

primena, kad dėl COVID-19 krizės visuomenės sveikatos sistemos patyrė precedento neturintį spaudimą ir tai paaštrino esamas problemas; palankiai vertina tai, kad Sąjungos sveikatos politikai teikiama pirmenybė, ir atkreipia dėmesį į programą „ES – sveikatos labui“ ir programos „Europos horizontas“ veiksmų grupę „Sveikata“; pažymi, kad Pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijos (HERA) pasirengimo veiklai skirtas biudžetas finansuojamas iš minėtų programų ir ES civilinės saugos mechanizmo lėšų, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad tai gali trukdyti siekti kitų svarbių sveikatos srities tikslų, kuriems pritarė teisės aktų leidėjai; todėl primena, kad HERA reikia skirti naujų išteklių; be to, pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti Parlamento vykdomam HERA tikrinimui; pabrėžia, kad svarbu pagal ES civilinės saugos mechanizmą sukurti Europos medicinos korpusą, ir ragina visas valstybes nares prie jo prisidėti skiriant papildomų išteklių; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą kovos su vėžiu plano finansavimą, daug dėmesio skiriant veiksmams, duodantiems apčiuopiamų rezultatų piliečiams, pvz., Europos vėžio diagnostinio vizualizavimo iniciatyvai arba vakcinacijos nuo ŽPV programoms;

pripažįsta kitų Sąjungos programų, įskaitant EGADP, svarbą teikiant investicijas ir paramą siekiant užkirsti kelią sveikatos krizėms ir stiprinti sveikatos priežiūros sistemų ir infrastruktūros atsparumą; pabrėžia, kad reikia suderinti šią veiklą su kitomis ES finansuojamomis programomis, įskaitant programą „ES – sveikatos labui“, sykiu mažinant galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis skirtumus; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse ir už jų ribų reikia stiprinti informacines kampanijas apie vakcinaciją; be to, primena, kad svarbu užtikrinti nuoseklų įgyvendinimą ir galimybę gauti techninę pagalbą valstybėms narėms, kurių administraciniai gebėjimai yra nedideli; pabrėžia, kad decentralizuotos sveikatos ir saugos agentūros ir įstaigos turėtų būti tinkamai finansuojamos ir turėti pakankamai darbuotojų bei prireikus stiprinamos;

Žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sėkmės užtikrinimas

pripažįsta, kad siekiant įgyvendinti Europos žaliąjį kursą ir iki 2050 m. pasiekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ir nulinės taršos tikslą reikės didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų, kad būtų pašalintas Komisijos nustatytas investicijų į žaliąją pertvarką trūkumas ir pasiekti privalomi Paryžiaus susitarimo tikslai; vis dėlto pabrėžia, kad neveikimo kaina būtų daug didesnė; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetas yra svarbiausias pastangų užtikrinti teisingą perėjimą prie žalesnės, tvaresnės, socialiniu požiūriu integracinės, atsparesnės ir konkurencingesnės Sąjungos aspektas ir kad reikia tolesnių finansinių pastangų šiems tikslams pasiekti; visų pirma pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai finansinių išteklių, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje; primygtinai tvirtina, kad Europos žaliojo kurso sėkmė, be kita ko, priklausys nuo jo finansavimo, ir ragina pirmenybę teikti Sąjungos finansavimo priemonių įgyvendinimui regionuose, sektoriuose ir srityse, kuriems didžiausią poveikį turės žalioji pertvarka, sykiu atsižvelgiant į valstybių narių poreikius; pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas MVĮ visapusiškai pasinaudoti Europos žaliojo kurso ir jų pačių verslo pertvarkos teikiamomis galimybėmis siekiant aplinkos tvarumo ir skaitmeninimo;

primena, kad reikia skirti didelių išteklių programoms, kuriomis remiami klimato ir biologinės įvairovės veiksmai ir aplinkos apsauga, pvz., programai LIFE, ir kad reikia paspartinti ir visapusiškai įgyvendinti Teisingos pertvarkos mechanizmą, be kita ko, teikiant tolesnę techninę pagalbą valstybėms narėms, siekiant padėti joms vykdyti šią užduotį; taip pat primena, jog reikia užtikrinti, kad Sąjungos lėšomis būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, stiprinant pasirengimą gaivalinėms nelaimėms, visų pirma pasitelkiant Europos civilinės saugos mechanizmą, taip pat siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą; tikisi, kad Komisija laikysis per 2022 m. biudžeto taikinimo procedūrą prisiimto įsipareigojimo sustiprinti šios srities agentūrą, visų pirma atsižvelgiant į labai svarbų jos vaidmenį įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį ir rengiant susijusias ataskaitas; be to, yra labai susirūpinęs dėl ilgalaikio žmogiškųjų išteklių trūkumo tam tikrose Komisijos tarnybose, taigi pakartoja savo raginimą Komisijai užtikrinti tinkamus išteklius ir tinkamą darbuotojų skaičių; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis žalos nedarymo principo siekiant užtikrinti būtiną politikos tikslų suderinamumą ir didžiausią išlaidų efektyvumą pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau;

10.

pabrėžia, kad reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas žaliųjų technologijų, procesų ir įgūdžių srityse, be kita ko, siekiant suteikti Sąjungai konkurencinį pranašumą būsimoje neutralaus poveikio klimatui ekonomikoje, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu užtikrinti tinkamus išteklius programai „Europos horizontas“; mano, kad labai svarbu teikti tinkamą paramą MVĮ siekiant padidinti jų vaidmenį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; mano, kad Sąjunga turi visapusiškai išnaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), kad modernizuotų savo transporto ir energetikos infrastruktūrą ir užtikrintų jos sujungiamumą bei padidintų jos tvarumą, stiprindama ES energetinį saugumą ir savarankiškumą ir toliau plėtodama energetikos sąjungą gerindama valstybių narių tarpusavio jungtis; todėl mano, kad EITP reikia užtikrinti pakankamai išteklių; pabrėžia ES kosmoso programos svarbą;

11.

atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl Lustų akto ir saugaus junglumo programos; primena principą, kad naujos programos neturėtų būti kuriamos esamų programų sąskaita, ir pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos iš naujų išteklių; ketina atidžiai išnagrinėti pasiūlymų poveikį biudžetui ir 2023 m. biudžeto procedūrai;

12.

mano, kad Sąjungos konkurencingumo tikslais labai svarbu toliau skaitmeninti ekonomiką ir viešąjį sektorių; mano, kad norint sėkmingai pereiti prie skaitmeninių technologijų reikia dėti daug pastangų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pagal programą „Europos horizontas“, užtikrinti dideles investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą pagal EITP skaitmeninės ekonomikos sektoriaus dalį ir paramą tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir ES našioji kompiuterija pagal Skaitmeninės Europos programą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia spręsti skaitmeninių įgūdžių trūkumo problemą skatinant aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius ir įtraukų mokymąsi; pabrėžia, kad reikia profesionalių ūkio pertvarkymo priemonių; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti pakankamą ES programų finansavimą ir jų suderinimą, kad būtų sudarytos sąlygos proveržio technologijų naudojimui ir inovacijų diegimui rinkoje, o Europos ekonomika ir viešasis sektorius užimtų pirmaujančią padėtį skaitmeninės pertvarkos ir konkurencingumo srityje;

13.

pripažįsta Sąjungos finansavimo programų indėlį į ekonomikos atsigavimą, mažinant nedarbą ir skatinant investicijas, visų pirma remiant MVĮ ir startuolius; primena, kad MVĮ tebėra Europos ekonomikos pagrindas ir toliau atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; atkreipia dėmesį į programą „InvestEU“, jos MVĮ liniją ir į galimybę MVĮ, kurias neigiamai paveikė pandemija, pagal šią programą gauti kapitalo paramą; pabrėžia, kad reikia skatinti gerą bendrosios rinkos veikimą, skiriant pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga, ugdomi skaitmeniniai ir verslumo įgūdžiai taip skatinant mažųjų įmonių konkurencingumą, gerinamos galimybės patekti į rinkas, naudojama programa „Erasmus jauniesiems verslininkams“ ir toliau plečiamos galimybės steigti startuolius ir plėsti jų steigimą;

14.

reiškia solidarumą su asmenimis, dirbančiais nuo pandemijos labai nukentėjusiuose sektoriuose, visų pirma turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose; pabrėžia, kad šie sektoriai yra svarbus Sąjungos ekonomikos ramstis ir juose, visų pirma MVĮ ir šeimos įmonėse, dirba didelė dalis Sąjungos darbuotojų; mano, kad šiems sektoriams turėtų būti teikiama didesnė valstybių narių ir Sąjungos parama, be kita ko, pagal EGADP, ir ragina imtis papildomų su šiais sektoriais susijusių priemonių ir skirti pakankamą finansavimą su jais susijusioms ES programoms; primygtinai tvirtina, kad, jei naujasis europinis bauhauzas (NEB) būtų patvirtintas kaip ilgalaikė iniciatyva ar programa, jai reikėtų skirti naujų išteklių; pakartoja, jog yra nusivylęs, kad ilgalaikis Parlamento prašymas sukurti specialią turizmui skirtą ES programą nebuvo įvykdytas;

Teisinės valstybės, ES vertybių ir pagrindinių teisių propagavimas ir taikymas

15.

mano, kad Sąjungos patikimumui užtikrinti labai svarbu garantuoti tinkamą Sąjungos lėšų naudojimą ir imtis visų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti; pabrėžia, kad yra aiškus ryšys tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais; mano, kad Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo turėtų būti nedelsiant visapusiškai taikomas, kaip ne kartą reikalavo Parlamentas; apgailestauja, kad Komisija dar neįgyvendino šio reglamento, nepaisant to, kad jis įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., ir pabrėžia, kad reglamentas visiškai atitinka ES sutartis, kaip patvirtinta 2022 m. vasario 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais (19); tikisi, kad Komisija nedelsdama pradės taikyti reglamento 6 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms, kurioms jau išsiųsti informaciniai laiškai, kaip reikalaujama reglamento 6 straipsnio 4 dalyje; mano, kad šioje srityje veikiančioms agentūroms ir įstaigoms, pvz., Europos prokuratūrai, turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį jų darbo krūvį, įskaitant EGADP išlaidų stebėseną ir kontrolę;

16.

pabrėžia, kad teisinės valstybės principas padeda užtikrinti kitų pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga, apsaugą ir yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai bei pagrindinėms teisėms; reiškia didelį susirūpinimą dėl labai pablogėjusios padėties teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių teisių srityse, įskaitant teismų nepriklausomumą, valdžių padalijimą, kovą su korupcija ir žiniasklaidos nepriklausomumą bei laisvę, kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia, kokia svarbi yra Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa, visų pirma siekiant saugoti ir skatinti teises bei vertybes, įtvirtintas ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, taip pat palaikant ir toliau stiprinant piliečių aktyvumą bei ugdymą ir atvirą, teisėmis grindžiamą, demokratinę, lygiateisę ir įtraukią visuomenę; todėl ragina šiai programai numatyti plataus užmojo išteklių lygį; primena, kad teisminis nacionalinių institucijų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant stiprinti teisinę valstybę Sąjungoje; ragina skirti tinkamą finansavimą Teisingumo programai;

Didesnės galimybės visiems ir visų pirma jaunimui visoje Sąjungoje

17.

pripažįsta, kad COVID-19 krizė padarė didelį neigiamą poveikį jaunimui, jų užimtumo galimybėms, darbo sąlygoms ir psichikos sveikatai ir dėl to prarasta galimybių bei sumažėjo perspektyvų, taip pat išaugo išsilavinimo lygio skirtumai; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į profesinio rengimo ir mokymo svarbą; yra tvirtai įsitikinęs, kad 2023 m. biudžete daug dėmesio turėtų būti skiriama jaunimui, pasinaudojant tuo, kad 2022-ieji – Europos jaunimo metai, įgyvendinant konkrečius veiksmus ir politiką, kurie turi būti tęsiami 2023 m.; pabrėžia programos „Erasmus+“ svarbą ir tai, kaip svarbu užtikrinti pakankamus finansinius išteklius šiai programai, kurios sėkmė plečiant švietimo, mokymo ir darbo galimybes visoje Sąjungoje yra neabejotina ir kurią įgyvendinant pasiekta apčiuopiamų rezultatų; mano, kad ji turėtų tapti įtraukesnė ir suteikti daugiau galimybių ir vienodą prieigą visiems, visų pirma palankių sąlygų neturintiems žmonėms ir asmenims iš kaimo bei atokių vietovių;

18.

pabrėžia, kad būtina rasti tvarius ir ilgalaikius sprendimus, kaip sėkmingai spręsti struktūrines demografines problemas ir mažinti protų nutekėjimą kaimo, atokiose ir mažiau išsivysčiusiose ES vietovėse; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių siekiant atgaivinti ir sukurti kokybiškas vietos lygmens darbo vietas vietovėse, kuriose mažėja gyventojų; pabrėžia esminį ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo ir stiprinant vietos bei regionų socialinius veiksmus, stiprinant socialinį dialogą ir suteikiant visiems galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, pvz., sveikatos priežiūra, judumu, tinkama mityba ir deramu būstu;

19.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia remti Europos solidarumo korpusą (ESK), kuris padeda jaunuoliams įgyti praktinės patirties kitoje valstybėje narėje ir taip didinti jų įsidarbinimo galimybes bei galimybes gyvenime; primena, kad svarbu tinkamai finansuoti ES veiksmus ir veiklą, skirtus jaunimui bei vaikams, visų pirma vykdomus pasinaudojant ESF+, iniciatyva „REACT-EU“ ir EGADP; primena, kad Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl rekomendacijos dėl Europos vaiko garantijų sistemos sukūrimo ir sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo;

20.

primena, kad pandemija taip pat padarė didelį poveikį vyresnio amžiaus žmonėms; primygtinai tvirtina, kad 2023 m. biudžete turėtų būti numatyta pakankama parama pažeidžiamiausiems iš jų ir apsaugota jų gerovė, orumas ir pagrindinės teisės; pažymi, kad programa „Erasmus+“ suteikia galimybių suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad jie galėtų plačiau ja pasinaudoti; atkreipia dėmesį į ES biudžeto vaidmenį prisidedant prie to, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų užtikrintos galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, judumu ir savanoriškos veiklos galimybėmis; ragina ES racionalizuoti ir sustiprinti savo veiksmus, skirtus vyresnio amžiaus žmonėms, taikant nuoseklią sistemą, susijusią su finansavimu pagal ES programas;

Stipresnė Sąjunga savo žmonėms ir pasaulyje

21.

kuo griežčiausiai smerkia neteisėtą, neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos Federacijos invaziją į Ukrainą ir visus bandymus destabilizuoti ES partnerius rytinėse kaimyninėse šalyse, taip pat Baltarusijos dalyvavimą vykdant šią agresiją; pabrėžia, jog būtina, kad Sąjunga išliktų vieninga, ir ragina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą bei solidarumą šiomis sudėtingomis aplinkybėmis; primygtinai ragina Sąjungą užtikrinti didelį finansavimą dabartinės krizės geopolitiniams padariniams šalinti, įskaitant paramą siekiant taikyti humanitarinės pagalbos ir pasirengimo priemones pabėgėliams priimti valstybėse narėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse; primena, kad Sąjungos stabilumas taip pat priklauso nuo jos kaimyninių šalių stabilumo;

22.

primena savo rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir ragina Komisiją bei valstybes nares sutelkti visas turimas finansines priemones siekiant remti Ukrainą; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad pritaria Europos taikos priemonės mobilizavimui; ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares pateikti Parlamentui ankstyvas ir skaidrias ataskaitas bei informaciją šiuo klausimu; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau teikti Ukrainai skubią humanitarinę pagalbą bendradarbiaujant su JT humanitarinėmis agentūromis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis partnerėmis; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamoms grupėms, mažumoms ir moterims bei vaikams, nes jie ypač kenčia konfliktinėse situacijose ir jiems reikia specialios apsaugos bei paramos; ragina Komisiją apsvarstyti visų turimų priemonių panaudojimą siekiant užtikrinti paramos, visų pirma susijusios su socialinėmis bei medicinos paslaugomis ir švietimu, teikimą pagal atitinkamas ES programas;

23.

pakartoja, kad tvirtai remia visų Rytų partnerystės šalių suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti šias šalis, ypač Moldovos Respubliką, suteikiant laikiną prieglobstį pabėgėliams iš Ukrainos; pakartoja, kad būtinas valstybių narių solidarumas perkeliant pabėgėlius iš Ukrainos, atvykusius į Lenkiją, Vengriją, Rumuniją ir Slovakiją, į kitas valstybes nares;

24.

pripažįsta sankcijų ir Sąjungos vienybės svarbą jas taikant ir ragina Komisiją nustatyti ir palengvinti jų ekonominių ir socialinių padarinių ES šalinimo priemones bei būdus;

25.

akcentuoja strateginę plėtros politikos svarbą Vakarų Balkanų šalyse ir pabrėžia, kad reikia skirti tinkamą finansavimą Vakarų Balkanų šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims, ypač toms, kurios įgyvendina asociacijos susitarimus su ES, remti visapusiškas politines, socialines ir ekonomines reformas ir stiprinti pilietinę visuomenę bei teisinę valstybę, taip pat padėti atsigauti po COVID-19 krizės ir jos ilgalaikių ekonominių padarinių; pabrėžia, kaip svarbu skirti pakankamą finansinę paramą techninei pagalbai, siekiant pagerinti ES lėšų panaudojimą tuose regionuose;

26.

tikisi, kad prieglobstis ir migracija išliks svarbūs ES darbotvarkės klausimai ir pasibaigus dabartinei krizei; pabrėžia, kad reikia nuolat teikti finansinę paramą prieglobsčio prašytojų priėmimui, registravimui, jų prašymų nagrinėjimui ir jų integracijai ir užtikrinti tinkamą finansavimą konkretiems Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslams, siekiant užtikrinti tinkamą bendros Europos prieglobsčio sistemos įgyvendinimą; pabrėžia, kad ši sistema turi būti grindžiama solidarumu ir bendra atsakomybe, t. y. kai kurioms valstybėms narėms neturi tekti neproporcingai didelė našta, pagarba žmogaus teisėms, integracijos skatinimu, teisėtos migracijos sistemos sukūrimu, kaip prašė Parlamentas, kova su prekyba žmonėmis ir veiksmingo, saugaus bei oraus asmenų grąžinimo ir savanoriško grįžimo sistemų tobulinimu, laikantis ES vertybių bei tarptautinių įsipareigojimų; be to, ragina skirti tinkamą finansavimą Sienų valdymo ir vizų priemonei, kad būtų sustiprintos sienų valdymo sistemos;

27.

pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES lėšomis nesinaudotų asmenys ar subjektai, įtraukti į sąrašą asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės (įskaitant rangovus ar subrangovus, seminarų arba mokymų dalyvius ar trečiąsias šalis);

28.

pabrėžia, kad Sąjunga turi turėti pakankamai išteklių, kad galėtų reaguoti į dideles krizes bei ilgalaikes problemas kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje, ir primena, kad DFP 6 išlaidų kategorijos viršutinė riba jau yra per žema ir kad būtina tikslinti dabartinę DFP; ragina skirti pakankamą finansavimą Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonei ir Pasirengimo narystei paramos priemonei, kad jos galėtų atlikti savo esminį vaidmenį skatinant tvarų ir demokratinį vystymąsi ir politines bei ekonomines reformas, apsaugant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, remiant rinkimų procesus ir sprendžiant socialines bei klimato problemas, taip pat šalinant pagrindines migracijos priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia toliau teikti paramą pabėgėliams, visų pirma Turkijoje ir platesniame regione, ir reaguoti į įvykius Afganistane, ir kartu pakartoja, kad Sąjungos biudžetas neturėtų būti vienintelis finansavimo šaltinis; ragina užtikrinti, kad JT pagalbos ir darbų agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) 2023 m. gautų plataus užmojo finansavimą iš ES biudžeto, kad ji galėtų tinkamai remti regioninį stabilumą ir stiprinti Palestinos pabėgėlių atsparumą; pabrėžia humanitarinės pagalbos programos svarbą ir pažymi, kad ištekliai nedidėja taip, kaip turėtų atsižvelgiant į rekordiškai didelius poreikius; todėl ragina jai skirti didesnį finansavimą, o valstybes nares – padidinti savo humanitarinę pagalbą;

29.

pakartoja savo nuomonę, kad Sąjunga turėtų turėti pakankamai išteklių reaguoti į nenumatytus įvykius ES ir už jos ribų; todėl ragina Komisiją atlikti išsamią įvairių dabartinių tebesitęsiančių iššūkių padarinių ir jų poveikio 2023 m. biudžeto procedūrai, taip pat visai 2021–2027 m. DFP analizę ir įvertinti, kada būtų tinkama atlikti DFP tikslinimą;

30.

mano, kad pastarojo meto COVID-19 infekcijų padidėjimas yra dar vienas įrodymas, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant paskiepyti visą pasaulį; primena trijų institucijų susitarimą, pasiektą sudarant 2022 m. biudžetą, iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos apžvelgti atsako į pandemiją raidą, visų pirma kiek tai susiję su skiepijimu tarptautiniu mastu, ir nedelsiant imtis visų būtinų veiksmų;

31.

pabrėžia, kad didėja poreikis skirti tinkamą finansinę paramą Sąjungos saugumui ir gynybai, be kita ko, pasinaudojant Europos gynybos fondu, kurio lėšomis remiami moksliniai tyrimai ir plėtra gynybos sektoriuje; ragina dėti daugiau pastangų siekiant didinti dislokavimo galimybes ir operatyvinį veiksmingumą bei pagerinti karinį mobilumą, be kita ko, siekiant prisidėti prie stabilumo ES kaimyninėse šalyse ir už jų ribų stiprinimo ir kovoti su hibridinėmis bei kibernetinėmis grėsmėmis; mano, kad tokios pastangos padidintų Sąjungos strateginį savarankiškumą ir sustiprintų Europos gynybos pramonės konkurencingumą; be to, ragina skirti tinkamą finansavimą Vidaus saugumo fondui;

32.

tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., dezinformacijos skleidimu, įskaitant dezinformaciją internete, melagingų naujienų kampanijomis, nukreiptomis prieš ES, terorizmu, radikalizacija ir smurtiniu ekstremizmu ES ir jos kaimyninėse šalyse; mano, kad finansavimo asignavimai turėtų atspindėti kintantį grėsmių pobūdį ir poreikį šalinti pagrindines jų priežastis, taip pat jais turėtų būti užtikrintas geresnis Sąjungos pastangų šioje srityje koordinavimas;

33.

ragina Tarybą ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užbaigti visų valstybių narių, konkrečiai Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos, kurios atitinka visus techninius reikalavimus, integraciją į Šengeno erdvę; mano, kad ekonomikos augimas ir klestėjimas, vidaus saugumas, ES išorės sienų apsauga, pagrindinės teisės, tinkamas Šengeno erdvės veikimas ir judėjimo laisvė ES teritorijoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitą naudingai papildantys dalykai; mano, kad būtina užtikrinti tinkamą visų agentūrų, veikiančių pagrindinių teisių, prieglobsčio, saugumo, teisingumo ir integruoto sienų valdymo srityse, finansavimą, darbuotojų skaičių ir mokymą; primena, kad Šengeno erdvė teikia ekonominę naudą jai priklausančioms valstybėms;

Kompleksiniai klausimai

34.

primena, kad Europos ekonomikos gaivinimo priemonės (NGEU) finansavimo išlaidos turi būti dengiamos Sąjungos biudžeto lėšomis, be kita ko, pakankamomis pajamomis iš naujų nuosavų išteklių, ir turėtų būti pagrįstos būtinais ir savalaikiais asignavimais; pabrėžia, kad išlaidų programų finansiniai paketai neturėtų būti naudojami NGEU finansavimo išlaidų nenuspėjamumui valdyti; mano, kad biudžeto valdymo institucija turi visapusišką galią nuspręsti sustiprinti bet kokias ES programas, įskaitant tuos atvejus, kai NGEU finansavimo išlaidos yra mažesnės nei tikėtasi; primena, kad bendras Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl NGEU finansinių išlaidų 2022 m., dėl kurio susitarta 2021 m. lapkričio 15 d. taikinimo laikotarpiu, taikomas 2022 m. biudžeto procedūrai ir juo nesukuriamo precedento; primena, kad visi būsimi sprendimai gali būti priimami tik metinės biudžeto procedūros metu;

35.

primena, kad Sąjungos institucijos tarpinstituciniame susitarime susitarė dėl teisiškai privalomų veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo, siekiant užtikrinti visišką ES ekonomikos gaivinimo plano pagrindinių ir susijusių palūkanų grąžinimą, nemažinant programos išlaidų ar investicinių priemonių pagal DFP, tuo pačiu metu laikantis universalumo principo; palankiai vertina Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. pasiūlytą finansinį paketą, į kurį įtrauktas atnaujintas Sprendimas dėl nuosavų išteklių (20) numatant tris rūšis naujų nuosavų išteklių: pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, apyvartinių taršos leidimų prekybą ir didžiausių ir pelningiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalį; mano, kad itin svarbu imtis tolesnių veiksmų, susijusių su šiuo finansiniu paketu; todėl prašo, kad Taryba laikytųsi sutarto tvarkaraščio ir iki 2023 m. biudžeto procedūros užbaigimo padarytų pažangą pirmojo nuosavų išteklių krepšelio srityje; be to, primygtinai ragina Komisiją iki 2023 m. gruodžio mėn. pateikti pasiūlymą dėl antrojo naujų nuosavų išteklių krepšelio, kad būtų užtikrinta pakankamai išteklių sumoms grąžinti pagal priemonę „NextGenerationEU“; primena, kad 2023 m. bus antrieji su konkrečia programa susijusio koregavimo pagal DFP reglamento 5 straipsnį taikymo metai;

36.

pažymi, kad susidaręs netikėtai didelis panaikintų įsipareigojimų, skirtų moksliniams tyrimams, lygis (daugiau kaip 469 mln. EUR) nebuvo numatytas ir todėl neįtrauktas į susitarimą dėl DFP; mano, kad visais su moksliniais tyrimais susijusiais panaikintais įsipareigojimais turėtų būti galima pasinaudoti pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį; ketina panaikintus įsipareigojimus, kurie papildo sumas, kurias Komisija turi įtraukti į biudžeto projektą, nukreipti į kelias pagrindines sritis;

37.

tikisi, kad peržiūrėtas veiksmų klimato srityje stebėjimo metodas bus taikomas sudarant 2023 m. biudžeto projektą, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, ir teikiant ataskaitas dėl reikšmingos žalos nedarymo principo veiklos rezultatų ataskaitoje; tikisi, kad Komisija kuo greičiau patvirtins veiksmingą, skaidrų ir išsamų biologinės įvairovės stebėjimo metodą, atsižvelgdama į 2024 m., 2026 m. ir 2027 m. nustatytus tikslus; ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į visas atitinkamas išvadas ir rekomendacijas siekiant, kad visos būsimos išlaidos būtų visiškai skaidrios, ir nustatyti aiškesnį ryšį tarp išlaidų klimatui bei biologinei įvairovei ir jų faktinio poveikio, be kita ko, taikant išdirbių ir rezultatų rodiklius; ragina Parlamentą visapusiškai dalyvauti rengiant metodus, kaip nustatyta Tarpinstituciniame susitarime; tikisi, kad, prieš paskelbdama 2023 m. biudžeto projektą, Komisija konsultuosis su Parlamentu dėl biologinės įvairovės metodo;

38.

ragina Komisiją parengti ES biudžeto socialinių išlaidų stebėjimo metodą, grindžiamą Europos socialinių teisių ramsčio principais;

39.

pakartoja, kad dėl COVID-19 pandemijos kilusios ekonomikos ir socialinės krizės neproporcingai nukentėjo moterys, be kita ko, dėl išaugusių smurto dėl lyties atvejų; todėl prašo skirti daug lėšų Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogramei „Daphne“; ragina toliau numatyti lėšų ES biudžete, skirtų lyčių lygybei skatinti ir kovoti su diskriminacija, visų pirma moterų ir LGBTI+ asmenų diskriminacija, ir ragina Komisiją skatinti didesnę ES programų šiose srityse sąveiką; taip pat ragina skirti daug išteklių siekiant remti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių apsaugą, skatinimą ir galimybę naudotis jomis visiems, taip pat siekiant remti žmogaus teisių gynėjas moteris;

40.

primena, kad Komisija turi ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. įgyvendinti išlaidų, susijusių su lyčių lygybės skatinimu, taip pat teisėmis ir lygiomis galimybėmis visiems, vertinimo metodą, kurį papildytų sistemingas pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, teikimas ir vertinimas; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ir įtraukti lyčių aspekto integravimą, kaip horizontalųjį principą, į visas ES veiklos sritis, politiką ir programas; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka agentūros ir įstaigos šioje srityje, ir tai, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą bei pakankamai darbuotojų, kad jos galėtų atlikti savo užduotis; ragina sparčiai įgyvendinti 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją;

41.

primena, kad decentralizuotos agentūros atlieka nepaprastai svarbų darbą; mano, kad agentūros turi turėti pakankamai darbuotojų ir išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis; primena, kad agentūrų užduotys keičiasi atsižvelgiant į politikos prioritetus, ir pabrėžia, kad kartu su naujomis pareigomis turi būti skiriami atitinkamo lygio nauji ištekliai;

42.

mano, kad 2023 m. biudžete turėtų būti numatytas pakankamas mokėjimų asignavimų lygis tiek naujoms programoms, tiek įgyvendinamų programų užbaigimui, iš dalies siekiant užtikrinti, kad Sąjungos biudžetu būtų suteiktos būtinos ekonominės paskatos; remdamasis įgyvendinant ankstesnes daugiametes finansines programas įgyta patirtimi, pabrėžia, kad būtina paspartinti programų įgyvendinimą siekiant išvengti vėluojančių mokėjimų susikaupimo antroje DFP laikotarpio pusėje;

43.

mano, kad reikiami asignavimai turėtų būti skirti tais atvejais, kai įgyvendinamos Konferencijos dėl Europos ateities rekomendacijos;

44.

pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų vertę išbandant naujas politikos iniciatyvas ir kuriant pagrindą būsimiems Sąjungos veiksmams; todėl ketina pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį, atitinkantį Parlamento politinius prioritetus ir Komisijos vertinimą; yra įsitikinęs, kad Komisija, remdamasi teisiniu ir finansiniu vertinimu, nešališkai įvertins pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, ir tikisi gauti tikslius bei išsamius paaiškinimus, kai laikoma, kad projektas patenka į ES programų ir politikos priemonių aprėptį, pateikiant konkrečių ES veiksmų, kurie, kaip laikoma, aprėpia pasiūlymus, pavyzdžių; be to, ragina Komisiją užtikrinti, kad biudžete patvirtinti bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai būtų visapusiškai, laiku ir bendradarbiaujant su Parlamentu įgyvendinami, taip pat užtikrinti didesnį jų matomumą siekiant, kad jų poveikis būtų kuo didesnis;

o o

45.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 1.

(4) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 2.

(5) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 3.

(6) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 4.

(7) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 5.

(8) OL C 444 I, 2020 12 22, p. 6.

(9) OL C 445, 2021 10 29, p. 240.

(10) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(11) OL L 424, 2020 12 15, p. 1.

(12) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23.

(13) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1.

(14) OL C 494, 2021 12 8, p. 2.

(15) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(16) OL L 243, 2021 7 9, p. 1.

(17) Priimti tekstai, P9_TA(2022)0052.

(18) OL L 45, 2022 2 24, p. 1.

(19) 2022 m. vasario 16 d. sprendimai bylose Vengrija / Parlamentas ir Taryba, C-156/21, ECLI:EU:C:2022:97, ir Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C-157/21, ECLI:EU:C:2022:98.

(20) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/126

P9_TA(2022)0122

Šengeno vertinimo mechanizmas *

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (COM(2021)0278 – C9-0349/2021 – 2021/0140(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

(2022/C 434/27)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2021)0278),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 70 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C9-0349/2021),

—	atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Senato, Ispanijos parlamento, Portugalijos parlamento ir Rumunijos Senato pastabas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 82 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0054/2022),

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas 1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)

Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno acquis. Minėta acquis apima išorės sienų srities priemones, vidaus sienų kontrolės nebuvimo kompensacines priemones ir griežtą stebėsenos sistemą, kurios kartu palengvina laisvą judėjimą ir užtikrina aukšto lygio saugumą, teisingumą ir pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant asmens duomenų apsaugą;

(1)

Šengeno erdvė be vidaus sienų kontrolės priklauso nuo to, ar valstybės narės veiksmingai ir efektyviai taiko Šengeno acquis. Minėta acquis apima išorės sienų srities priemones, vidaus sienų kontrolės nebuvimo kompensacines priemones ir griežtą stebėsenos sistemą, kurios kartu užtikrina laisvą judėjimą ir aukšto lygio saugumą, teisingumą ir pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant asmens duomenų apsaugą;

Pakeitimas 2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)

siekiant padidinti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumą ir efektyvumą, jis turėtų būti patobulintas. Peržiūrėtu vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama išlaikyti aukštą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygį, užtikrinant, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, laikydamosi sutartų bendrų standartų, pagrindinių principų ir normų, taip prisidėdamos prie tinkamai veikiančios Šengeno erdvės ;

(4)

siekiant padidinti Šengeno vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumą ir efektyvumą, jis turėtų būti patobulintas. Peržiūrėtu vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama išlaikyti aukštą valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygį, užtikrinant, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, laikydamosi sutartų bendrų standartų, pagrindinių principų ir normų, kad užtikrintų tinkamai veikiančią Šengeno erdvę, kurioje visapusiškai gerbiamos pagrindinės teisės ir netaikoma vidaus sienų kontrolė ;

Pakeitimas 3

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)

taikant vertinimo ir stebėsenos mechanizmą šie tikslai turėtų būti pasiekti atliekant objektyvius ir nešališkus vertinimus, kuriais būtų galima greitai nustatyti Šengeno acquis taikymo trūkumus, kurie galėtų sutrikdyti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, užtikrinti, kad šie trūkumai būtų skubiai pašalinti, ir sudaryti pagrindą dialogui dėl visos Šengeno erdvės veikimo. Tam reikia palaikyti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, subalansuotai pasidalyti bendra atsakomybe ir išlaikyti sistemai būdingą tarpusavio vertinimo pobūdį. Tam taip pat būtinas glaudesnis Europos Parlamento dalyvavimas. Atsižvelgiant į pakeitimų mastą, Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

(5)

taikant vertinimo ir stebėsenos mechanizmą šie tikslai turėtų būti pasiekti atliekant objektyvius ir nešališkus vertinimus, kuriais būtų galima greitai nustatyti Šengeno acquis taikymo trūkumus, kurie galėtų sutrikdyti tinkamą Šengeno erdvės veikimą, užtikrinti, kad šie trūkumai būtų skubiai pašalinti, ir sudaryti pagrindą tikram politiniam valstybių narių tarpusavio dialogui dėl visos Šengeno erdvės veikimo. Tam reikia palaikyti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą, subalansuotai pasidalyti bendra atsakomybe ir išlaikyti sistemai būdingą tarpusavio vertinimo pobūdį. Tam taip pat būtinas glaudesnis Europos Parlamento dalyvavimas. Atsižvelgiant į pakeitimų mastą, Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu;

Pakeitimas 4

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)

vertinimo ir stebėsenos mechanizmas gali apimti visas dabartines ir būsimas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kuriose pagal Sąjungos teisę jau taikomas specialus vertinimo mechanizmas. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visus atitinkamus teisės aktus ir operatyvinę veiklą, kuria prisidedama prie Šengeno erdvės veikimo;

(6)

vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visas dabartines ir būsimas Šengeno acquis sritis, išskyrus tas, kuriose pagal Sąjungos teisę jau taikomas specialus vertinimo mechanizmas. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti tiek išorės sienų kontrolės veiksmingumą, tiek vidaus sienų kontrolės nebuvimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų apimti visus atitinkamus teisės aktus ir operatyvinę veiklą, kuria prisidedama prie erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo;

Pakeitimas 5

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)

pagal 2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas atliekant visus vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą Šengeno acquis taikančių valdžios institucijų veikimą. Taip pat turėtų būti vertinama privačių subjektų, pavyzdžiui, oro transporto bendrovių arba išorės paslaugų teikėjų, praktika, jei jie dalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis arba jei šis įgyvendinimas daro jiems poveikį, kai jie bendradarbiauja su valstybėmis narėmis. Be to, atsižvelgiant į vis svarbesnį Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vaidmenį įgyvendinant Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų padėti tikrinti šių Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklą, susijusią su valstybių narių vardu atliekamomis funkcijomis ir praktiniu Šengeno acquis nuostatų taikymu. Šios veiklos tikrinimas šiuo atžvilgiu turėtų būti įtrauktas į valstybių narių vertinimą ir atliekamas nedarant poveikio Komisijai ir atitinkamiems agentūrų, organų ir įstaigų valdymo organams, pagal jų steigimo reglamentus ir jų pačių vertinimo bei stebėsenos procedūras priskirtai atsakomybei ir visiškai į ją atsižvelgiant. Jei vertinimuose būtų nustatyta trūkumų, susijusių su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vykdomomis arba jų remiamomis funkcijomis, Komisija turėtų informuoti jų atitinkamus valdymo organus;

(7)

pagal 2012 m. kovo 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas atliekant visus vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į tinkamą Šengeno acquis taikančių valdžios institucijų veikimą ir jų atitiktį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) . Taip pat turėtų būti vertinama privačių subjektų, pavyzdžiui, oro transporto bendrovių arba išorės paslaugų teikėjų, praktika, jei jie dalyvauja įgyvendinant Šengeno acquis arba jei šis įgyvendinimas daro jiems poveikį, kai jie bendradarbiauja su valstybėmis narėmis. Be to, atsižvelgiant į vis svarbesnį Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vaidmenį įgyvendinant Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų padėti tikrinti šių Sąjungos įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklą, susijusią su valstybių narių vardu atliekamomis funkcijomis ir praktiniu Šengeno acquis nuostatų taikymu. Šios veiklos tikrinimas šiuo atžvilgiu turėtų būti įtrauktas į valstybių narių vertinimą ir atliekamas nedarant poveikio Komisijai ir atitinkamiems agentūrų, organų ir įstaigų valdymo organams, pagal jų steigimo reglamentus ir jų pačių vertinimo bei stebėsenos procedūras priskirtai atsakomybei ir visiškai į ją atsižvelgiant. Jei vertinimuose būtų nustatyta trūkumų, susijusių su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų vykdomomis arba jų remiamomis funkcijomis, Komisija turėtų nurodyti šiuos trūkumus vertinimo ataskaitoje ir įtraukti jų atitinkamus valdymo organus;

Pakeitimas 6

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)

Frontex atliekamas pažeidžiamumo vertinimas yra šiuo reglamentu nustatytą vertinimo ir stebėsenos mechanizmą papildantis mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybės kontrolę Sąjungos lygmeniu ir nuolatinį pasirengimą tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis reaguoti į visus iššūkius prie išorės sienų. Abu mechanizmai yra Europos integruoto sienų valdymo dalys. Turėtų būti kuo labiau padidinta pažeidžiamumo vertinimo ir vertinimo bei stebėsenos mechanizmo sinergija, kad būtų galima susidaryti geresnį Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdą, kiek įmanoma išvengiant pastangų dubliavimo ir prieštaringų rekomendacijų. Šiuo tikslu Frontex ir Komisija turėtų reguliariai keistis informacija apie abiejų mechanizmų rezultatus. Siekiant daugiau dėmesio skirti strateginiam orientavimui ir tikslingesniam vertinimo planavimui, taip pat reikia toliau didinti sinergiją su atitinkamais mechanizmais ir platformomis, kuriuos valdo Sąjungos agentūros ir nacionalinės administracijos, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) arba Komisijos, padedamos eu-LISA, vykdoma priežiūra, kiek tai susiję su valstybių narių pasirengimu diegti atitinkamas IT sistemas, taip pat nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų išvadomis;

(9)

Frontex atliekamas pažeidžiamumo vertinimas yra šiuo reglamentu nustatytą vertinimo ir stebėsenos mechanizmą papildantis mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti kokybės kontrolę Sąjungos lygmeniu ir nuolatinį pasirengimą tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis reaguoti į visus iššūkius prie išorės sienų. Tas pažeidžiamumo vertinimas turėtų papildyti metinę vertinimo programą, taip užtikrinant, kad būtų susipažinta su naujausia informacija apie padėtį. Abu mechanizmai yra Europos integruoto sienų valdymo dalys. Turėtų būti kuo labiau padidinta pažeidžiamumo vertinimo ir vertinimo bei stebėsenos mechanizmo sinergija, kad būtų galima susidaryti geresnį Šengeno erdvės veikimo padėties vaizdą, kiek įmanoma išvengiant pastangų dubliavimo ir prieštaringų rekomendacijų. Šiuo tikslu Frontex ir Komisija turėtų reguliariai keistis informacija apie abiejų mechanizmų rezultatus. Siekiant daugiau dėmesio skirti strateginiam orientavimui ir tikslingesniam vertinimo planavimui, taip pat reikia toliau didinti sinergiją su atitinkamais mechanizmais ir platformomis, kuriuos valdo Sąjungos agentūros ir nacionalinės administracijos, pavyzdžiui, Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalyke platforma (EMPACT) arba Komisijos, padedamos eu-LISA, vykdoma priežiūra, kiek tai susiję su valstybių narių pasirengimu diegti atitinkamas IT sistemas, taip pat nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų išvadomis;

Pakeitimas 7

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)

atliekant vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik vertinimui, ar tinkamai įgyvendinami ir taikomi Šengeno acquis duomenų apsaugos reikalavimai, bet ir tikrinimui, kaip laikomasi pagrindinių teisių taikant Šengeno acquis, atliekant atskirus vertinimus. Siekiant padidinti vertinimo ir stebėsenos mechanizmo pajėgumą nustatyti pagrindinių teisių pažeidimus atitinkamose politikos srityse, turėtų būti įgyvendintos papildomos priemonės. Šengeno vertintojai turėtų būti tinkamai parengti šioje srityje, turėtų būti geriau panaudojama atitinkama Europos pagrindinių teisių agentūros informacija, o jos ekspertai turėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vertinimus. Be to, programuojant, planuojant ir įgyvendinant vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į įrodymus, kurie skelbiami viešai arba pateikiami nepriklausomų stebėsenos mechanizmų arba atitinkamų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ombudsmenų, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, iniciatyva;

(10)

atliekant vertinimą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik vertinimui, ar tinkamai įgyvendinami ir taikomi Šengeno acquis duomenų apsaugos reikalavimai, bet ir tikrinimui, kaip laikomasi pagrindinių teisių taikant Šengeno acquis, atliekant atskirus vertinimus. Siekiant padidinti vertinimo ir stebėsenos mechanizmo pajėgumą nustatyti pagrindinių teisių pažeidimus atitinkamose politikos srityse, turėtų būti įgyvendintos papildomos priemonės. Šengeno vertintojai turėtų būti tinkamai parengti šioje srityje, turėtų būti geriau panaudojama atitinkama Europos pagrindinių teisių agentūros informacija, o jos ekspertai turėtų aktyviau dalyvauti rengiant ir įgyvendinant vertinimus. Visų pirma, Komisija, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, turėtų parengti konkrečius kriterijus, kurie turėtų būti įtraukti į standartinį klausimyną ir pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip laikomasi pagrindinių teisių. Be to, programuojant, planuojant ir įgyvendinant vertinimus turėtų būti atsižvelgiama į įrodymus, kurie skelbiami viešai arba pateikiami nepriklausomų stebėsenos mechanizmų arba atitinkamų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, ombudsmenų, pagrindinių teisių laikymosi stebėsenos institucijų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų, iniciatyva;

Pakeitimas 8

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)

vertinimų formos ir metodai turėtų būti lankstesni, kad padidėtų vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumas ir būtų galima jį pritaikyti prie naujų aplinkybių ir teisės aktų pokyčių, taip pat supaprastinti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų išteklių naudojimą. Periodiniai vertinimai rengiant vizitus turėtų būti pagrindinė vertinimo priemonė. Siekiant užtikrinti labiau subalansuotą turimų priemonių naudojimą, reikėtų laipsniškai didinti neprograminių vizitų ir teminių vertinimų skaičių. Vertinimo formos turėtų būti aiškiai apibrėžtos. Priklausomai nuo politikos srities ir vertinimo bei stebėsenos veiklos pobūdžio, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas tuo pačiu metu atlikti kelių valstybių narių vertinimą ir atlikti visiškai ar iš dalies nuotolinius vertinimus, taip pat derinti politikos sričių vertinimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama parengti išsamias valstybių narių vertinimo ataskaitas, kuriose būtų vertinami bendri valstybių narių Šengeno acquis taikymo rezultatai;

(12)

vertinimų formos ir metodai turėtų būti lankstesni, kad padidėtų vertinimo ir stebėsenos mechanizmo veiksmingumas ir būtų galima jį pritaikyti prie naujų aplinkybių ir teisės aktų pokyčių, taip pat supaprastinti valstybių narių, Komisijos ir Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų išteklių naudojimą. Periodiniai vertinimai rengiant vizitus turėtų būti pagrindinė vertinimo priemonė. Siekiant užtikrinti labiau subalansuotą turimų priemonių naudojimą, reikėtų laipsniškai didinti neprograminių vizitų ir teminių vertinimų skaičių. Vertinimo formos turėtų būti aiškiai apibrėžtos. Priklausomai nuo politikos srities ir vertinimo bei stebėsenos veiklos pobūdžio, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas turėtų sudaryti sąlygas tuo pačiu metu atlikti kelių valstybių narių vertinimą ir atlikti visiškai ar iš dalies nuotolinius vertinimus, kuriais būtų papildomi fizinių vizitų metu atliekami vertinimai, taip pat derinti politikos sričių vertinimą. Vertinimo ir stebėsenos mechanizmu turėtų būti siekiama parengti išsamias valstybių narių vertinimo ataskaitas, kuriose būtų vertinami bendri valstybių narių Šengeno acquis taikymo rezultatai;

Pakeitimas 9

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)

teminiai vertinimai turėtų būti dažniau naudojami lyginamajai valstybių narių praktikos analizei atlikti. Jie turėtų būti rengiami siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagrindiniai teisės aktų pakeitimai, kai jie pradedami taikyti, ir naujos iniciatyvos, taip pat įvertinti įvairių politikos sričių klausimus ar valstybių narių , susiduriančių su panašiais iššūkiais, praktiką;

(13)

teminiai vertinimai turėtų būti dažniau naudojami lyginamajai valstybių narių praktikos analizei atlikti. Jie turėtų būti rengiami siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagrindiniai teisės aktų pakeitimai, kai jie pradedami taikyti, ir naujos iniciatyvos, taip pat įvertinti įvairių politikos sričių klausimus ar panašią valstybių narių politiką ir praktiką;

Pakeitimas 10

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)

neprograminiai vizitai, kurie yra viena iš veiksmingiausių priemonių valstybių narių praktikai patikrinti, atsižvelgiant į jų tikslą, turėtų būti vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus arba pranešus iki vizito likus nedaug laiko . Neprograminiai vizitai iš anksto nepranešus turėtų būti rengiami tyrimo tikslais, siekiant patikrinti, ar laikomasi pareigų pagal Šengeno acquis, be kita ko, reaguojant į sistemines problemas, kurios galėtų turėti didelį poveikį Šengeno erdvės veikimui, arba į pagrindinių teisių pažeidimus , visų pirma įtarimus dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų . Tokiais atvejais dėl išankstinio pranešimo vizito tikslas netektų prasmės. Jei pagrindinis vizito tikslas – atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis, turėtų būti rengiami neprograminiai vizitai, apie kuriuos iš anksto pranešama prieš 24 valandas;

(14)

neprograminiai vizitai, kurie yra viena iš veiksmingiausių priemonių valstybių narių praktikai patikrinti, turėtų būti vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus. Neprograminiai vizitai turėtų būti rengiami tyrimo tikslais, siekiant patikrinti, ar laikomasi pareigų pagal Šengeno acquis, be kita ko, reaguojant į sistemines problemas, kurios galėtų turėti neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui arba dėl kurių galėtų atsirasti pagrindinių teisių pažeidimų , visų pirma įtarimų dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų;

Pakeitimas 11

Pasiūlymas dėl reglamento

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14a)

apie skubų vizitą, kuris yra papildoma priemonė, valstybei narei turėtų būti pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas. Skubus vizitas turėtų būti rengiamas tik kai pagrindinis vizito tikslas – atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis;

Pakeitimas 12

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)

jau įrodyta veiklos, vykdomos pagal šiuo reglamentu parengtas daugiametes ir metines vertinimo programas, programavimo pridėtinė vertė užtikrinant nuspėjamumą ir tikrumą. Todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų priimti daugiametes ir metines vertinimo programas. Šios programos taip pat turėtų suteikti reikiamą lankstumą, kad ilgainiui būtų galima prisitaikyti prie dinamiško Šengeno acquis pobūdžio. Force majeure atveju programos turėtų būti koreguojamos susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, oficialiai nekeičiant programų. Septyneriems metams priimtoje daugiametėje vertinimo programoje turėtų būti nustatytos konkrečios prioritetinės sritys, kuriose turi būti atliekami periodiniai vertinimai. Šis požiūris turėtų sudaryti sąlygas didesniam lankstumui, geresniam prioritetų nustatymui ir labiau subalansuotam bei strategiškesniam visų turimų priemonių naudojimui. Daugiametės vertinimo programos pratęsimas nuo penkerių iki septynerių metų taip pat turėtų padėti užtikrinti griežtesnę, nuodugnesnę ir tikslingesnę valstybių narių stebėseną nesumažinant priežiūros lygio;

(15)

jau įrodyta veiklos, vykdomos pagal šiuo reglamentu parengtas daugiametes ir metines vertinimo programas, programavimo pridėtinė vertė užtikrinant nuspėjamumą ir tikrumą. Todėl Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų priimti daugiametes ir metines vertinimo programas. Šios programos taip pat turėtų suteikti reikiamą lankstumą, kad ilgainiui būtų galima prisitaikyti prie dinamiško Šengeno acquis pobūdžio. Force majeure atveju programos turėtų būti koreguojamos susitarus su atitinkamomis valstybėmis narėmis, oficialiai nekeičiant programų. Septyneriems metams priimtoje daugiametėje vertinimo programoje turėtų būti nustatytos konkrečios prioritetinės sritys, kuriose turi būti atliekami periodiniai vertinimai. Šis požiūris turėtų sudaryti sąlygas didesniam lankstumui, prisitaikomumui remiantis naujausia informacija, surinkta atlikus įvairias analizes, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie pasitaisiusią Šengeno erdvės veikimo padėtį, geresniam prioritetų nustatymui ir labiau subalansuotam bei strategiškesniam visų turimų priemonių naudojimui. Daugiametės vertinimo programos pratęsimas nuo penkerių iki septynerių metų taip pat turėtų padėti užtikrinti griežtesnę, nuodugnesnę ir tikslingesnę valstybių narių stebėseną nesumažinant priežiūros lygio;

Pakeitimas 13

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)

vertinimo ir stebėsenos veiklą turėtų vykdyti grupės, sudarytos iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų. Šie atstovai ir ekspertai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant tvirtas teorines žinias ir praktinę patirtį. Siekdama užtikrinti, kad kuo greičiau ir paprasčiau dalyvautų pakankamai patyrusių ekspertų, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti ir išlaikyti ekspertų rezervą. Ekspertų rezervas turėtų būti pagrindinis vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų šaltinis;

(16)

vertinimo ir stebėsenos veiklą turėtų vykdyti grupės, sudarytos iš Komisijos atstovų, valstybių narių paskirtų ekspertų ir Sąjungos stebėtojų . Šie atstovai ir ekspertai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją, įskaitant tvirtas teorines žinias ir praktinę patirtį , ir būti tinkamai parengti . Siekiant užtikrinti, kad vertinimo ataskaitos, kurias grupės parengia atlikusios vertinimą, būtų sąžiningos, kai kartu su valstybės narės valdžios institucijomis vertinama Sąjungos įstaigos, organo ir agentūros, dalyvaujančios įgyvendinant Šengeno acquis, veikla, Sąjungos stebėtojai neturėtų būti įsitraukę į interesų konfliktą. Siekdama užtikrinti, kad kuo greičiau ir paprasčiau dalyvautų pakankamai patyrusių ekspertų, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sudaryti ir išlaikyti ekspertų rezervą. Ekspertų rezervas turėtų būti pagrindinis vertinimo ir stebėsenos veiklos ekspertų šaltinis;

Pakeitimas 14

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)

vertinimo ataskaitos turėtų būti glaustos. Jose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trūkumams, turintiems didelį poveikį, ir pabrėžiamos sritys, kuriose būtų galima padaryti svarbių patobulinimų. Nereikšmingos išvados į ataskaitas neturėtų būti įtraukiamos. Vis dėlto grupė vertinimo veiklos pabaigoje turėtų pranešti šias išvadas įvertintai valstybei narei, įskaitant institucijas, atsakingas už atitinkamą nacionalinį kokybės kontrolės mechanizmą. Grupė turėtų aktyviai siekti nustatyti geriausią praktiką, kuri turėtų būti įtraukiama į ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje kaip geriausia praktika turėtų būti akcentuojamos naujos ir novatoriškos priemonės, kuriomis gerokai pagerinamas bendrųjų taisyklių įgyvendinimas ir kurias galėtų įgyvendinti kitos valstybės narės;

(19)

vertinimo ataskaitos turėtų būti glaustos ir jose turėtų būti apžvelgti nustatyti trūkumai ir pabrėžiamos sritys, kuriose turėtų būti padaryta patobulinimų. Grupė vertinimo veiklos pabaigoje turėtų pranešti išvadas įvertintai valstybei narei, įskaitant institucijas, atsakingas už atitinkamą nacionalinį kokybės kontrolės mechanizmą. Grupė turėtų aktyviai siekti nustatyti geriausią praktiką, kuri turėtų būti įtraukiama į ataskaitas. Visų pirma ataskaitoje kaip geriausia praktika turėtų būti akcentuojamos naujos ir novatoriškos priemonės, kuriomis gerokai pagerinamas bendrųjų taisyklių įgyvendinimas ir kurias galėtų įgyvendinti kitos valstybės narės;

Pakeitimas 15

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20)

vertinimo ataskaitose paprastai turėtų būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti nustatytus trūkumus (įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus), o Komisija jas turėtų priimti kaip vieną aktą, priimdama įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 5 straipsnį. Ataskaitos ir rekomendacijų konsolidavimas viename dokumente, kuriam taikoma viena priėmimo procedūra, sustiprina esminį vertinimo išvadų ir rekomendacijų ryšį. Spartesnis rekomendacijų paskelbimas taip pat turėtų padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau šalinti trūkumus. Be to, taikant nagrinėjimo procedūrą turėtų būti užtikrintas valstybės narės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, po kurio priimamos rekomendacijos;

(20)

vertinimo ataskaitose paprastai turėtų būti pateikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti nustatytus trūkumus (įskaitant pagrindinių teisių pažeidimus), o Komisija turėtų nepagrįstai nedelsdama jas priimti kaip vieną aktą, priimdama įgyvendinimo aktus pagal nagrinėjimo procedūrą pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (36) 5 straipsnį. Dėmesys turėtų būti skiriamas visų pirma pagrindinių teisių pažeidimų nustatymui ir pašalinimui. Ataskaitos ir rekomendacijų konsolidavimas viename dokumente, kuriam taikoma viena priėmimo procedūra, sustiprina esminį vertinimo išvadų ir rekomendacijų ryšį. Spartesnis rekomendacijų paskelbimas taip pat turėtų padėti valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau šalinti trūkumus. Be to, taikant nagrinėjimo procedūrą turėtų būti užtikrintas valstybės narės dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, po kurio priimamos rekomendacijos;

Pakeitimas 16

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22)

be to, tais atvejais, kai atliekant vertinimus nustatomas didelis trūkumas, turėtų būti taikomos specialios nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų greitai priimtos taisomosios priemonės. Atsižvelgiant į tokio trūkumo keliamą riziką, kai tik įvertinta valstybė narė informuojama apie didelį trūkumą, ji turėtų nedelsdama pradėti įgyvendinti veiksmus trūkumui pašalinti, įskaitant, jei reikia, visų turimų veiklos ir finansinių išteklių sutelkimą. Taisomiesiems veiksmams turėtų būti taikomi griežtesni terminai ir nuodugnesnė politinė kontrolė bei stebėsena viso proceso metu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nedelsdama informuoti Tarybą ir Europos Parlamentą, kai atlikus vertinimą nustatoma, kad yra didelis trūkumas, ir pranešti apie bet kokias pažeidimo procedūras, kurios vyksta arba bus pradėtos prieš vertinamą valstybę narę. Be to, Komisija turėtų ne vėliau kaip per 180 dienų nuo vertinimo dienos surengti pakartotinį vizitą dėl didelio trūkumo , skirtą įvertinti, ar valstybė narė pašalino atitinkamus trūkumus. Po pakartotinio vizito Komisija turėtų pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui pakartotinio vizito ataskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad didelis trūkumas gali turėti didelį poveikį Šengeno erdvei, Komisija, siekdama pašalinti nustatytus trūkumus, turėtų nedelsdama pradėti įsipareigojimų nevykdymo procedūrą pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo;

Pakeitimas 17

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23)

siekiant nustatyti didelį trūkumą, reikia nuodugniai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį remiantis aiškiais kriterijais, susijusiais su kiekvienai politikos sričiai būdingų problemų skirtingu pobūdžiu, mastu ir galimu poveikiu. Dėl skirtingų pagrindinių veiksmingo Šengeno acquis įgyvendinimo elementų ir įvairių veiksnių derinio išvadose gali būti konstatuojamas didelis trūkumas. Tačiau jei manoma, kad nustatytas trūkumas gali kelti pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui arba daryti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms, toks trūkumas laikytinas dideliu trūkumu. Jei vertinimo ataskaitoje nustatomas didelis išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumas, gali būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (37) 21 ir 29 straipsniai;

(23)

siekiant nustatyti didelį trūkumą, reikia nuodugniai įvertinti kiekvieną konkretų atvejį remiantis aiškiais kriterijais, susijusiais su kiekvienai politikos sričiai būdingų problemų skirtingu pobūdžiu, mastu ir galimu poveikiu. Dėl skirtingų pagrindinių veiksmingo Šengeno acquis įgyvendinimo elementų ir įvairių veiksnių derinio išvadose gali būti konstatuojamas didelis trūkumas. Tačiau jei manoma, kad nustatytas trūkumas gali kelti pavojų bendram erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimui ar neigiamai paveikti pagrindines teises arba daryti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms, toks trūkumas laikytinas dideliu trūkumu. Jei vertinimo ataskaitoje nustatomas didelis išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumas, gali būti taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 (37) 21 ir 29 straipsniai;

Pakeitimas 18

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26)

labai svarbu ir pageidautina, kad Europos Parlamentas ir Taryba reguliariai rengtų diskusijas politiniu lygmeniu, siekdami didinti informuotumą apie Šengeno acquis įgyvendinimo svarbą, reikalauti užtikrinti valstybių narių, kurios nuolat pažeidžia bendras taisykles, atskaitomybę ir didinti spaudimą joms, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Komisija turėtų tinkamai prisidėti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šioms diskusijoms, be kita ko, priimdama išsamią metinę ataskaitą, apimančią ankstesniais metais atliktus vertinimus ir rekomendacijų įgyvendinimo padėtį, kuri būtų įtraukta į Šengeno erdvės padėties ataskaitą. Europos Parlamentas raginamas priimti rezoliucijas, o Taryba turėtų priimti išvadas, kad padidintų spaudimą valstybėms narėms, kurios daro nepakankamą pažangą. Šengeno forumas, kuris yra unikali aukšto lygio diskusijų Šengeno klausimais su Europos Parlamento, valstybių narių ir Komisijos atstovais arena, turėtų tapti neoficialių diskusijų, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Šengeno acquis, platforma;

(26)

labai svarbu ir pageidautina, kad Europos Parlamentas ir Taryba reguliariai rengtų diskusijas politiniu lygmeniu, siekdami didinti informuotumą apie Šengeno acquis įgyvendinimo svarbą, reikalauti užtikrinti valstybių narių, kurios nuolat pažeidžia bendras taisykles, atskaitomybę ir didinti spaudimą joms, kad būtų pašalinti nustatyti trūkumai. Abi institucijos turėtų būti visapusiškai ir vienoda apimtimi informuojamos apie visus Šengeno acquis įgyvendinimo pokyčius valstybėse narėse. Komisija turėtų tinkamai prisidėti, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šioms diskusijoms, be kita ko, priimdama išsamią metinę ataskaitą, apimančią ankstesniais metais atliktus vertinimus ir rekomendacijų įgyvendinimo padėtį, kuri būtų įtraukta į Šengeno erdvės padėties ataskaitą. Europos Parlamentas raginamas priimti rezoliucijas, o Taryba turėtų priimti išvadas, kad padidintų spaudimą valstybėms narėms, kurios daro nepakankamą pažangą. Šengeno forumas, kuris yra unikali aukšto lygio diskusijų Šengeno klausimais su Europos Parlamento, valstybių narių ir Komisijos atstovais arena, turėtų tapti neoficialių diskusijų, kuriomis siekiama geriau įgyvendinti Šengeno acquis, platforma;

Pakeitimas 19

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28)

vertinimo ir pakartotinių vizitų ataskaitų slaptumo statusas turėtų būti nustatomas pagal taikytinas saugumo taisykles, nustatytas Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (38). Vis dėlto įvertinta valstybė narė turėtų išlaikyti galimybę prašyti įslaptinti visą ataskaitą arba jos dalis pagal taikytinas saugumo taisykles;

(28)

vertinimo ir pakartotinių vizitų ataskaitų slaptumo statusas turėtų būti nustatomas pagal taikytinas saugumo taisykles, nustatytas Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (38). Vis dėlto įvertinta valstybė narė turėtų išlaikyti galimybę išimtiniais atvejais prašyti įslaptinti visą ataskaitą arba jos dalis pagal taikytinas saugumo taisykles;

Pakeitimas 20

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 70 straipsnio paskutiniu sakiniu Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavestą ypatingą vaidmenį, kaip pabrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 12 straipsnio c punkte, kiek tai susiję su nacionaliniais parlamentais, Taryba ir Komisija turėtų išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie vertinimų turinį ir rezultatus. Be to, jei Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, Taryba pagal savo Darbo tvarkos taisyklių (39) 19 straipsnio 7 dalies h punktą konsultuotųsi su Europos Parlamentu, kad prieš priimdama galutinį tekstą kuo labiau atsižvelgtų į jo nuomonę;

(29)

atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 70 straipsnio paskutiniu sakiniu Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavestą ypatingą vaidmenį, kaip pabrėžta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 12 straipsnio c punkte, kiek tai susiję su nacionaliniais parlamentais, Taryba ir Komisija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo procedūros pabaigos turėtų išsamiai informuoti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus apie vertinimų turinį ir rezultatus. Be to, jei Komisija pateiktų pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, Taryba pagal savo Darbo tvarkos taisyklių (39) 19 straipsnio 7 dalies h punktą konsultuotųsi su Europos Parlamentu, kad prieš priimdama galutinį tekstą kuo labiau atsižvelgtų į jo nuomonę;

Pakeitimas 21

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Šiuo reglamentu sukuriamas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, ir prisidedama prie tinkamai veikiančios erdvės be vidaus sienų kontrolės.	1. Šiuo reglamentu sukuriamas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valstybės narės veiksmingai taikytų Šengeno acquis, siekdamos užtikrinti tinkamai veikiančią erdvę be vidaus sienų kontrolės , kurioje visiškai gerbiamos pagrindinės teisės .

Pakeitimas 22

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Vertinimai gali apimti visus Šengeno acquis aspektus ir jais gali būti atsižvelgiama į Šengeno acquis taikančių institucijų veikimą .

3. Vertinimai gali apimti visus Šengeno acquis aspektus , įskaitant efektyvų ir veiksmingą papildomų priemonių išorės sienų, vizų politikos, Šengeno informacinės sistemos, duomenų apsaugos, policijos bendradarbiavimo, teisminio bendradarbiavimo srityse taikymą valstybėse narėse bei vidaus sienų kontrolės nebuvimą . Visi vertinimai turi apimti pagrindinių teisių laikymosi vertinimą atsižvelgiant į nagrinėjamus aspektus.

Pakeitimas 23

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)	neprograminis vertinimas – į daugiametes ir metines vertinimo programas neįtrauktas vertinimas, kuriuo siekiama patikrinti, kaip viena ar daugiau valstybių narių taiko Šengeno acquis vienoje ar daugiau politikos sričių;

d)	neprograminis vertinimas – be išankstinio pranešimo atliekamas ir į daugiametes ir metines vertinimo programas neįtraukiamas vertinimas, kuriuo siekiama patikrinti, kaip viena ar daugiau valstybių narių taiko Šengeno acquis vienoje ar daugiau politikos sričių;

Pakeitimas 24

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

fa)	skubus vizitas – vizitas, rengiamas pranešus ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, siekiant atsitiktine tvarka patikrinti, kaip valstybė narė įgyvendina Šengeno acquis;

Pakeitimas 25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies i punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i)	didelis trūkumas – vienas ar daugiau su veiksmingu pagrindinių Šengeno acquis elementų taikymu susijusių trūkumų, kurie atskirai arba kartu turi arba ilgainiui gali turėti didelį neigiamą poveikį asmenų teisėms ar Šengeno erdvės veikimui;

i)	didelis trūkumas – vienas ar daugiau su veiksmingu Šengeno acquis ar jos dalies, įskaitant Chartiją, taikymu susijusių trūkumų, kurie atskirai arba kartu turi neigiamą poveikį arba gali turėti neigiamą poveikį judėjimo laisvei, asmenų teisėms ar Šengeno erdvės veikimui;

Pakeitimas 26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies k punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

k)	grupė – grupė, kurią sudaro valstybių narių paskirti ekspertai ir Komisijos atstovai, vykdantys vertinimo ir stebėsenos veiklą.

k)	grupė – grupė, kurią sudaro valstybių narių paskirti ekspertai, Komisijos atstovai ir atitinkamų Sąjungos institucijų, organų ar agentūrų paskirti stebėtojai , vykdantys vertinimo ir stebėsenos veiklą.

Pakeitimas 27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies k a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ka)	Sąjungos stebėtojas – asmuo, kurį 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra paskiria dalyvauti vertinant stebėsenos veiklą.

Pakeitimas 28

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Valstybės narės ir Komisija visapusiškai bendradarbiauja visuose vertinimų etapuose, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą.	3. Valstybės narės, Komisija ir Taryba visapusiškai bendradarbiauja visuose vertinimų etapuose, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą , kartu užtikrindamos, kad Europos Parlamentas būtų išsamiai informuojamas apie visus esminius pokyčius .

Pakeitimas 29

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jos užtikrina, kad Komisija ir vertinimo ir stebėsenos veiklą vykdančios grupės galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, ir visų pirma suteikia Komisijai ir grupėms galimybę tiesiogiai kreiptis į susijusius asmenis, taip pat užtikrina paprašytą suteikti visapusišką bei nevaržomą prieigą prie visų teritorijų, patalpų ir dokumentų, įskaitant nacionalines ir vidaus gaires ir instrukcijas, taip pat ir įslaptintas.

Jos užtikrina, kad Komisija ir vertinimo ir stebėsenos veiklą vykdančios grupės galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, ir visų pirma suteikia Komisijai ir grupėms galimybę tiesiogiai ir individualiai kreiptis į susijusius asmenis, taip pat užtikrina paprašytą suteikti visapusišką bei nevaržomą prieigą prie visų teritorijų, patalpų ir dokumentų, įskaitant nacionalines ir vidaus gaires ir instrukcijas, taip pat ir įslaptintas.

Pakeitimas 30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 5 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija padengia vizituose dalyvaujančių ekspertų ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto stebėtojo kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.	Komisija padengia vizituose dalyvaujančių ekspertų, 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų stebėtojų ir Sąjungos stebėtojų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

Pakeitimas 31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ca)	skubūs vertinimai;

Pakeitimas 32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)	siekdama įvertinti prie vidaus sienų taikomą praktiką;

a)	siekdama įvertinti prie vidaus sienų taikomą praktiką , ypač tais atvejais, kai vidaus sienų kontrolė trunka ilgiau kaip 180 dienų, ir vietovėse, kuriose esama pagrindinių teisių pažeidimų įrodymų ;

Pakeitimas 33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)	sužinojusi apie kylančias arba sistemines problemas, kurios gali turėti didelį neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui;

b)	sužinojusi apie kylančias arba esamas problemas, kurios gali turėti didelį neigiamą poveikį Šengeno erdvės veikimui , įskaitant aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmių vidaus saugumui ;

Pakeitimas 34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)	kai ji turi priežastį manyti, kad valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Šengeno acquis, įskaitant įtarimus dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų.

c)	kai ji turi priežastį manyti, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal Šengeno acquis, visų pirma esant įtarimų dėl šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų prie išorės sienų.

Pakeitimas 35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Komisija gali surengti teminius vertinimus, visų pirma siekdama įvertinti, kaip įgyvendinami pradėti taikyti svarbūs teisės aktų pakeitimai ir naujos iniciatyvos, arba įvertinti įvairiose politikos srityse kylančius klausimus ar valstybių narių , susiduriančių su panašiais iššūkiais, praktiką.	3. Komisija gali surengti teminius vertinimus, visų pirma siekdama įvertinti, kaip įgyvendinami pradėti taikyti svarbūs teisės aktų pakeitimai ir naujos iniciatyvos, arba įvertinti įvairiose politikos srityse kylančius klausimus arba panašią valstybių narių politiką ir praktiką.

Pakeitimas 36

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4 ir 5 straipsniuose nurodyta vertinimo ir stebėsenos veikla gali būti vykdoma rengiant programinius arba neprograminius vizitus, taip pat naudojantis klausimynais arba taikant kitus nuotolinius metodus.	4 ir 5 straipsniuose nurodyta vertinimo ir stebėsenos veikla gali būti vykdoma rengiant programinius , skubius arba neprograminius vizitus, taip pat naudojantis klausimynais arba taikant kitus nuotolinius metodus. Tai turėtų būti daroma tik kai fiziniai vizitai nelaikomi būtinais.

Pakeitimas 37

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija gali sudaryti susitarimus su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, kad palengvintų bendradarbiavimą.	Komisija gali sudaryti susitarimus su Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis, kad palengvintų bendradarbiavimą , ir prireikus pakviesti Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų atstovą dalyvauti vertinimo ir stebėsenos veiklą vykdančių grupių veikloje .

Pakeitimas 38

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Frontex Komisijai ir valstybėms narėms pateikia šio reglamento 13 straipsnyje nurodytos metinės vertinimo programos rizikos analizę .	1. Iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Frontex Komisijai ir valstybėms narėms pateikia šio reglamento 13 straipsnyje nurodytos metinės vertinimo programos rizikos analizes .

Pakeitimas 39

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 dalyje nurodyta rizikos analizė apima visus svarbius aspektus, susijusius su integruotu sienų valdymu, joje taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl neprograminių vizitų kitais metais, neatsižvelgiant į valstybių narių, kurios turi būti įvertintos kiekvienais metais, eilės tvarką, nustatytą daugiametėje vertinimo programoje pagal 12 straipsnį.

1 dalyje nurodytos rizikos analizės apima visus svarbius Europos integruoto išorės sienų valdymo aspektus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2019/1896 3 straipsnio 1 dalyje, ir pagrindinių teisių komponentą, be to, joje taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl neprograminių ar skubių vizitų kitais metais, neatsižvelgiant į valstybių narių, kurios turi būti įvertintos kiekvienais metais, eilės tvarką, nustatytą daugiametėje vertinimo programoje pagal 12 straipsnį.

Pakeitimas 40

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Tos rekomendacijos gali būti teikiamos dėl bet kurio regiono ar konkrečios teritorijos ir jose pateikiamas mažiausiai dešimties konkrečių išorės sienos atkarpų ir mažiausiai dešimties konkrečių sienos perėjimo punktų sąrašas, taip pat nurodomi konkretūs objektai, svarbūs siekiant įvertinti atitiktį Direktyvai 2008/115/EB (47), ir pateikiama kita susijusi informacija.	Tos rekomendacijos gali būti teikiamos dėl bet kurio regiono ar konkrečios teritorijos ir jose pateikiamas mažiausiai dešimties konkrečių išorės sienos atkarpų ir mažiausiai dešimties konkrečių sienos perėjimo punktų sąrašas, taip pat nurodomi konkretūs objektai, svarbūs siekiant įvertinti atitiktį Direktyvai 2008/115/EB (47), ir pateikiama kita susijusi informacija.
	Komisija pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 nedelsdama perduoda rizikos analizes Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas 41

Pasiūlymas dėl reglamento

9 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	9a straipsnis Bendradarbiavimas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra Vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 168/2007 (1a) 4 straipsnio 1 dalies a ir d punktais, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia išvadas dėl savo bendro pagrindinių teisių vertinimo, susijusio su Šengeno acquis įgyvendinimu, kurios reikalingos Komisijai rengiant 13 straipsnyje nurodytą metinę vertinimo programą.

Pakeitimas 42

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Rengdama vertinimo ir stebėsenos veiklą, Komisija naudojasi atitinkamų mechanizmų ir priemonių rezultatais, be kita ko, Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, dalyvaujančių įgyvendinant Šengeno acquis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir nepriklausomų nacionalinių stebėsenos mechanizmų ir įstaigų bei kitų nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų vertinimo ir stebėsenos veikla, kad būtų užtikrintas didesnis informuotumas apie Šengeno erdvės veikimą ir išvengta pastangų dubliavimo ir nesuderinamų priemonių.

1. Rengdama vertinimo ir stebėsenos veiklą, nustatydama, ar reikia vykdyti neprograminius arba skubius vertinimus, Komisija naudojasi atitinkamų mechanizmų ir priemonių rezultatais, be kita ko, Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, dalyvaujančių įgyvendinant Šengeno acquis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir nepriklausomų nacionalinių stebėsenos mechanizmų ir įstaigų bei kitų nacionalinių kokybės kontrolės mechanizmų vertinimo ir stebėsenos veikla, kad būtų užtikrintas didesnis informuotumas apie Šengeno erdvės veikimą ir išvengta pastangų dubliavimo ir nesuderinamų priemonių.

Pakeitimas 43

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Informacija dalijamasi pagal atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimus.	Informacija dalijamasi pagal atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimus. Tokia informacija dalijamasi siekiant užtikrinti geresnį atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų informuotumą apie padėtį bei veiksmingesnį jų atsaką.

Pakeitimas 44

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Rengdama ir vykdydama vertinimo ir stebėsenos veiklą, Komisija atsižvelgia į trečiųjų šalių, įskaitant nepriklausomas institucijas, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas, pateiktą informaciją.

Rengdama ir vykdydama vertinimo ir stebėsenos veiklą, visų pirma nustatydama, ar reikia atlikti neprograminius vertinimus pagal 4 straipsnio 2 ir 2a dalis, Komisija atsižvelgia į atitinkamų trečiųjų šalių, įskaitant tokias nepriklausomas institucijas, nevyriausybines organizacijas ir tarptautines organizacijas, kaip Jungtinių Tautų institucijos bei organai ir Europos Taryba, pateiktą informaciją ir rekomendacijas . Kai vertinimu patvirtinami trūkumai, į kuriuos trečiosios šalys būna atkreipusios dėmesį savo parengtoje informacijoje, valstybėms narėms suteikiama galimybė pateikti pastabas.

Pakeitimas 45

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Per kiekvieną daugiamečio vertinimo ciklą atliekamas vienas periodinis kiekvienos valstybės narės vertinimas ir bent vienas neprograminis vertinimas arba teminis vertinimas .	Per kiekvieną daugiamečio vertinimo ciklą atliekamas vienas periodinis kiekvienos valstybės narės vertinimas ir bent vienas neprograminis vertinimas arba skubus vizitas bei vienas ar daugiau teminių vertinimų . Neprograminius vertinimus pagal 4 straipsnį organizuoja Komisija, kai tik atsiranda tame straipsnyje numatytos aplinkybės.

Pakeitimas 46

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Daugiametėje vertinimo programoje nustatomos konkrečios prioritetinės sritys, kurioms turi būti taikomi periodiniai vertinimai, ir pateikiamas preliminarus tų vertinimų tvarkaraštis.	Daugiametėje vertinimo programoje pagal 4 straipsnį nustatomi tie Šengeno acquis aspektai, kuriems turi būti taikomi periodiniai vertinimai, ir pateikiamas preliminarus tų vertinimų tvarkaraštis.

Pakeitimas 47

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jame nustatomas preliminarus valstybių narių, kurių periodiniai vertinimai turi būti atlikti konkrečiais metais, sąrašas, nepažeidžiant pagal 4 dalį padarytų patikslinimų. Nustatant preliminarią valstybių narių periodinio vertinimo eilės tvarką atsižvelgiama į laiką, praėjusį nuo ankstesnio periodinio vertinimo. Joje taip pat atsižvelgiama į ankstesnių vertinimų rezultatus, veiksmų planų įgyvendinimo tempą ir kitą susijusią Komisijos turimą informaciją apie valstybių narių praktiką.

Jame kartu su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, susijusiomis su Šengeno acquis įgyvendinimu atitinkamose valstybėse narėse, nustatomas preliminarus valstybių narių, kurių periodiniai vertinimai turi būti atlikti konkrečiais metais, sąrašas, nepažeidžiant pagal 4 dalį padarytų patikslinimų. Nustatant preliminarią valstybių narių periodinio vertinimo eilės tvarką atsižvelgiama į laiką, praėjusį nuo ankstesnio periodinio vertinimo. Joje taip pat atsižvelgiama į ankstesnių vertinimų rezultatus, veiksmų planų įgyvendinimo tempą ir kitą susijusią Komisijos turimą informaciją apie valstybių narių praktiką.

Pakeitimas 48

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Rengdama klausimyną Komisija gali konsultuotis su atitinkamomis 7 straipsnyje nurodytomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis.	Rengdama klausimyną Komisija gali konsultuotis su atitinkamomis 7 straipsnyje nurodytomis Sąjungos įstaigomis, organais ir agentūromis. Komisija, bendradarbiaudama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, į klausimyną įtraukia konkrečius kriterijus, pagal kuriuos vertinimo grupės vertina, kaip laikomasi pagrindinių teisių.

Pakeitimas 49

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija kitoms valstybėms narėms suteikia galimybę susipažinti su atsakymais.	Komisija kitoms valstybėms narėms ir Europos Parlamentui bei Tarybai suteikia galimybę susipažinti su atsakymais.

Pakeitimas 50

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ar agentūromis, užtikrina, kad valstybių narių ekspertams ir Komisijos atstovams būtų rengiami tinkami mokymai, kad jie galėtų tapti Šengeno vertintojais.	Valstybės narės ir Komisija, bendradarbiaudamos su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, organais ar agentūromis, užtikrina, kad valstybių narių ekspertams ir Komisijos atstovams būtų rengiami tinkami mokymai, kad jie galėtų tapti Šengeno vertintojais. Tuos mokymus privalo baigti visi grupės, atliekančios vertinimą ar vykdančios stebėseną pagal 18 straipsnį, ekspertai.

Pakeitimas 51

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Mokymų tikslais kiekviena periodinius vertinimus atliekanti grupė gali turėti valstybės narės arba Komisijos stebėtoją.	2. Mokymų tikslais kiekviena periodinius vertinimus atliekanti grupė gali turėti valstybės narės, Komisijos arba Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros, dalyvaujančios įgyvendinant Šengeno acquis, stebėtoją.

Pakeitimas 52

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kasmet sudaro ekspertų, kurių profesinė patirtis atitinka konkrečias daugiametėje vertinimo programoje nustatytas prioritetines sritis , rezervą.	1. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kasmet sudaro ekspertų, kurių profesinė patirtis apima pagal daugiametę vertinimo programą įtrauktinus Šengeno acquis aspektus , rezervą.

Pakeitimas 53

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Tuo pačiu metu, kai pagal 13 straipsnio 1 dalį nustatoma metinė vertinimo programa, Komisijos kvietimu valstybės narės į kitų metų ekspertų rezervą paskiria bent po vieną kiekvienos konkrečios srities, nustatytos daugiametėje vertinimo programoje, kvalifikuotą ekspertą.	2. Tuo pačiu metu, kai pagal 13 straipsnio 1 dalį nustatoma metinė vertinimo programa, Komisijos kvietimu valstybės narės į kitų metų ekspertų rezervą paskiria bent po vieną kiekvieno konkretaus Šengeno acquis aspekto, kuris turi būti įvertintas, kaip nustatyta daugiametėje vertinimo programoje, kvalifikuotą ekspertą.

Pakeitimas 54

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 11 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
11. Komisija nuolat atnaujina rezervo ekspertų sąrašą ir informuoja valstybes nares apie kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų ekspertų skaičių ir jų profilius.	11. Komisija nuolat atnaujina rezervo ekspertų sąrašą ir informuoja valstybes nares , Europos Parlamentą ir Tarybą apie kiekvienoje valstybėje narėje paskirtų ekspertų skaičių ir jų profilius.

Pakeitimas 55

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija nustato grupėje dalyvaujančių valstybių narių ekspertų ir Komisijos atstovų skaičių, atsižvelgdama į vertinimo arba stebėsenos veiklos ypatumus ir poreikius. Komisija iš ekspertų rezervo atrenka ekspertus, kurie taps grupės nariais. Visi grupės nariai, išskyrus stebėtojus arba Sąjungos stebėtojus, turi būti dalyvavę 16 straipsnio 1 dalyje nurodytuose tinkamuose mokymuose.

Pakeitimas 56

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybių narių ekspertai negali priklausyti grupei, kuri atlieka vertinimo arba stebėsenos veiklą toje valstybėje narėje, kurioje jie įdarbinti.	Valstybių narių ekspertai negali priklausyti grupei, kuri atlieka vertinimo arba stebėsenos veiklą toje valstybėje narėje, kurioje jie įdarbinti. Be to, jeigu atliekant valstybės narės vertinimą vertinama joje esančios Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros veikla, vertinime negali dalyvauti nei vienas tokios Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros ekspertas ar stebėtojas.

Pakeitimas 57

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4. Kai rengiami neprograminiai vizitai, Komisija paprašo valstybių narių paskirti ekspertus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytos vizito pradžios. Ekspertai atsako per 72 valandas nuo kvietimo gavimo, gavę savo skiriančiųjų institucijų sutikimą.	4. Kai rengiami neprograminiai arba skubūs vizitai, Komisija paprašo valstybių narių paskirti ekspertus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatytos vizito pradžios. Ekspertai atsako per 72 valandas nuo kvietimo gavimo, gavę savo skiriančiųjų institucijų sutikimą.

Pakeitimas 58

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Komisija taip pat pasiūlo Europos Parlamentui, kad šis pakartotiniams vizitams stebėti kaip Sąjungos stebėtoją atsiųstų atstovą.

Pakeitimas 59

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8. Jei, likus mažiausiai šešioms savaitėms iki numatyto vertinimo arba stebėsenos veiklos pradžios, o neprograminių vizitų atveju – likus mažiausiai savaitei , Komisija negauna patvirtinimo, kad dalyvaus reikiamas rezervui priklausančių ekspertų skaičius, ji nedelsdama pakviečia visas valstybes nares į trūkstamas vietas paskirti kvalifikuotus rezervui nepriklausančius ekspertus.

8. Jei, likus mažiausiai šešioms savaitėms iki numatyto vertinimo arba stebėsenos veiklos pradžios, o neprograminių arba skubių vizitų atveju – likus mažiausiai 7 dienoms , Komisija negauna patvirtinimo, kad dalyvaus reikiamas rezervui priklausančių ekspertų skaičius, ji nedelsdama pakviečia visas valstybes nares į trūkstamas vietas paskirti kvalifikuotus rezervui nepriklausančius ekspertus.

Pakeitimas 60

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 9 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija paskiria Komisijos vadovaujantį ekspertą ir pasiūlo valstybės narės vadovaujantį ekspertą. Valstybės narės vadovaujantį ekspertą grupės nariai paskiria kuo greičiau po grupės sudarymo.	Komisija paskiria Komisijos vadovaujantį ekspertą ir pasiūlo valstybės narės vadovaujantį ekspertą. Valstybės narės vadovaujantį ekspertą grupės nariai paskiria kuo greičiau po grupės sudarymo. Komisija paskiria ekspertą, atsakingą už pagrindinių teisių elementus vizito ar vertinimo metu.

Pakeitimas 61

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Vizitų valstybėje narėje ar jos konsulatuose išsamią programą sudaro Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su vadovaujančiais ekspertais ir atitinkama valstybe nare.	Vizitų valstybėje narėje ar jos konsulatuose išsamią programą sudaro Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su vadovaujančiais ekspertais ir atitinkama valstybe nare. Komisija išsiunčia atitinkamam nacionaliniam parlamentui išsamią programą.

Pakeitimas 62

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Neprograminiai vizitai vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus. Išimties tvarka Komisija gali pranešti atitinkamai valstybei narei likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki tokio vizito pradžios, kai pagrindinis neprograminio vizito tikslas yra atsitiktinis Šengeno acquis įgyvendinimo patikrinimas.	Neprograminiai vizitai vykdomi atitinkamai valstybei narei apie tai iš anksto nepranešus. Komisija sudaro išsamią neprograminių vizitų programą.

Pakeitimas 63

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija sudaro išsamią neprograminių vizitų programą. Jei valstybėms narėms buvo pranešta, Komisija gali konsultuotis su atitinkama valstybe nare dėl tvarkaraščio ir išsamios programos.	Išbraukta.

Pakeitimas 64

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti ir atnaujinti neprograminių vizitų atlikimo gaires.	5. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali parengti ir atnaujinti neprograminių arba skubių vizitų atlikimo gaires ir gali konsultuotis su valstybėmis narėmis .

Pakeitimas 65

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali nustatyti vertinimo ir stebėsenos veiklos naudojantis klausimynu arba taikant kitus nuotolinius metodus gaires.	Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, gali nustatyti vertinimo ir stebėsenos veiklos naudojantis klausimynu arba taikant kitus nuotolinius metodus gaires , kaip papildomus metodus . Nuotoliniai metodai taikomi tik kai fiziniai vizitai nelaikomi būtinais.

Pakeitimas 66

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Komisija vertinimo ataskaitą perduoda nacionaliniams parlamentams, Europos Parlamentui ir Tarybai.	Komisija vertinimo ataskaitą perduoda nacionaliniams parlamentams, Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip per 14 dienų nuo ataskaitos priėmimo .

Pakeitimas 67

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Vertinimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti vertinimo metu nustatytus trūkumus ir atsižvelgti į tobulintinas sritis, ir nurodomi jų įgyvendinimo prioritetai. Vertinimo ataskaitoje gali būti nustatyti rekomendacijų įgyvendinimo terminai. Jei atlikus vertinimą nustatomas didelis trūkumas, taikomos konkrečios 23 straipsnio nuostatos.

5. Vertinimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti vertinimo metu nustatytus trūkumus ir atsižvelgti į tobulintinas sritis, ir nurodomi jų įgyvendinimo prioritetai. Vertinimo ataskaitoje taip pat nustatomi rekomendacijų įgyvendinimo terminai. Jei atlikus vertinimą nustatomas didelis trūkumas, taikomos konkrečios 23 straipsnio nuostatos.

Pakeitimas 68

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6. Komisija per keturias savaites nuo vertinimo veiklos pabaigos įvertintai valstybei narei perduoda vertinimo ataskaitos projektą. Įvertinta valstybė narė per dvi savaites nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo pateikia dėl jo pastabas. Įvertintos valstybės narės prašymu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įvertintos valstybės narės pastabų gavimo surengiamas ataskaitos tekstui rengti skirtas posėdis. Vertinimo ataskaitos projekte gali būti atspindėtos įvertintos valstybės narės pastabos.

6. Komisija per keturias savaites nuo vertinimo veiklos pabaigos įvertintai valstybei narei perduoda vertinimo ataskaitos projektą. Įvertinta valstybė narė per dvi savaites nuo vertinimo ataskaitos projekto gavimo pateikia dėl jo pastabas. Įvertintos valstybės narės prašymu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įvertintos valstybės narės pastabų gavimo surengiamas ataskaitos tekstui rengti skirtas posėdis. Vertinimo ataskaitoje turi būti visapusiškai atspindėtos įvertintos valstybės narės pastabos.

Pakeitimas 69

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 6 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6a. Kai į vertinimo ataskaitos projektą įtraukiamos išvados, susijusios su Sąjungos įstaigos, organo ar agentūros, dalyvaujančių įgyvendinant Šengeno acquis, veikla, 6 dalyje nurodyta procedūra taikoma mutatis mutandis.

Pakeitimas 70

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 6 b dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	6b. Šiame straipsnyje ir šio reglamento 23 straipsnyje nurodytomis vertinimo ataskaitomis padedama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (1a) 15 straipsnio 1 dalį ir jo III priedą veiksmingai įvertinti Chartijos taikymą ir įgyvendinimą.

Pakeitimas 71

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pasikonsultavusi su vertinimo veiklą atlikusia grupe, Komisija per vieną mėnesį nuo veiksmų plano pateikimo įvertintai valstybei narei pateikia savo pastabas dėl jo tinkamumo. Taryba gali pakviesti valstybes nares pateikti pastabas dėl veiksmų plano.	Pasikonsultavusi su vertinimo veiklą atlikusia grupe, Komisija per vieną mėnesį nuo veiksmų plano pateikimo įvertintai valstybei narei pateikia savo pastabas dėl jo tinkamumo. Taryba pasiūlo kitoms valstybėms narėms pateikti pastabų dėl veiksmų plano glaudesnio politinio dialogo pagrindu .

Pakeitimas 72

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Priėmus vertinimo ataskaitą, įvertinta valstybė narė kas šešis mėnesius teikia Komisijai ir Tarybai savo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą, kol Komisija nusprendžia, kad veiksmų planas visiškai įgyvendintas. Atsižvelgdama į trūkumų pobūdį ir rekomendacijų įgyvendinimo padėtį, Komisija gali reikalauti, kad įvertinta valstybė narė teiktų ataskaitas kitokiu dažnumu. Jei po 24 mėnesių nuo vertinimo ataskaitos priėmimo Komisija nemano, kad į visas rekomendacijas buvo tinkamai atsižvelgta ir kad veiksmų planas buvo visiškai įgyvendintas, savo poziciją šiuo klausimu pareiškia Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami argumentuotą sprendimą.

Pakeitimas 73

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija bent du kartus per metus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie veiksmų planų įgyvendinimo padėtį. Komisija visų pirma pateikia savo pastabas dėl 2 dalyje nurodytų veiksmų planų tinkamumo, taip pat pakartotinių vizitų ir tikrinamųjų vizitų rezultatus ir informuoja apie, jos nuomone, nepakankamą veiksmų plano įgyvendinimo pažangą.

Komisija bent du kartus per metus informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir atitinkamus nacionalinius parlamentus apie veiksmų planų įgyvendinimo padėtį. Komisija visų pirma pateikia savo pastabas dėl 2 dalyje nurodytų veiksmų planų tinkamumo, taip pat pakartotinių vizitų ir tikrinamųjų vizitų rezultatus ir informuoja apie, jos nuomone, nepakankamą veiksmų plano įgyvendinimo pažangą.

Pakeitimas 74

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Įvertinta valstybė narė nedelsdama imasi taisomųjų veiksmų, be kita ko, prireikus sutelkdama visus turimus veiklos ir finansinius išteklius. Įvertinta valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją ir valstybes nares apie neatidėliotinus taisomuosius veiksmus, kurių imtasi arba planuojama imtis. Komisija apie didelį trūkumą taip pat informuoja 7 straipsnyje nurodytas atitinkamas Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras, atsižvelgdama į galimą jų paramą įvertintai valstybei narei. Komisija taip pat informuoja Tarybą ir Europos Parlamentą.

Pakeitimas 75

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taryba priima rekomendacijas per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo.	Taryba priima rekomendacijas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pasiūlymo gavimo.

Pakeitimas 76

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 5 dalies 3 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Taryba nustato su dideliu trūkumu susijusių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir nurodo, kaip dažnai įvertinta valstybė narė turi teikti ataskaitas Komisijai ir Tarybai apie savo veiksmų plano įgyvendinimą.	Taryba skubiai aptaria klausimą ir nustato trumpus su dideliu trūkumu susijusių rekomendacijų įgyvendinimo terminus ir nurodo, kaip dažnai įvertinta valstybė narė turi teikti ataskaitas Komisijai ir Tarybai apie savo veiksmų plano įgyvendinimą.

Pakeitimas 77

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Įvertinta valstybė narė per mėnesį nuo rekomendacijų priėmimo pateikia Komisijai ir Tarybai savo veiksmų planą. Komisija tą veiksmų planą perduoda Europos Parlamentui.	Įvertinta valstybė narė per tris savaites nuo rekomendacijų priėmimo pateikia Komisijai ir Tarybai savo veiksmų planą. Komisija nedelsdama tą veiksmų planą perduoda Europos Parlamentui.

Pakeitimas 78

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Siekdama patikrinti pažangą, padarytą įgyvendinant rekomendacijas, susijusias su dideliu trūkumu, Komisija surengia pakartotinį vizitą, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai atlikta vertinimo veikla.	Siekdama patikrinti pažangą, padarytą įgyvendinant rekomendacijas, susijusias su dideliu trūkumu, Komisija surengia pakartotinį vizitą, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 180 dienų nuo dienos, kai atlikta vertinimo veikla.

Pakeitimas 79

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 8 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
8. Taryba pareiškia savo poziciją dėl ataskaitos.	8. Taryba pareiškia savo poziciją dėl vertinimo ataskaitos ir gali paprašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijų, susijusių su taisomaisiais veiksmais, kuriais siekiama spręsti klausimą dėl rimtų nuolatinių trūkumų, įvardytų pakartotinio vizito ataskaitoje . Tais atvejais, kai Komisija pateikia tokį pasiūlymą, taikomos 6 ir 7 dalys.

Pakeitimas 80

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 8 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	8a. Tais atvejais, kai po pakartotinio vizito valstybė narė nepakankamai įgyvendina veiksmų planą, parengtą po vertinimo, per kurį nustatytas didelis trūkumas, Komisija pagal SESV pradeda įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą prieš tą valstybę narę, jei mano, kad ši neįvykdė kurios nors pareigos.

Pakeitimas 81

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnio 10 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10. Jei manoma, kad didelis trūkumas kelia didelę grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba didelius ir sistemingus pagrindinių teisių pažeidimus, Komisija savo iniciatyva arba Europos Parlamento ar valstybės narės prašymu nedelsdama apie tai praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas 82

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2. Ataskaitų slaptumo statusas nustatomas pagal Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444. Įvertintos valstybės narės tinkamai pagrįstu prašymu ataskaitos taip pat gali būti žymimos slaptumo žyma „EU RESTRICTED/RESTREINT UE“.	2. Ataskaitų slaptumo statusas nustatomas pagal Sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444. Išimtiniais atvejais tinkamai pagrįstu prašymu ataskaitų dalys taip pat gali būti žymimos slaptumo žyma „EU RESTRICTED/RESTREINT UE“.

Pakeitimas 83

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3. Įslaptinta informacija ir dokumentai šio reglamento tikslais perduodami ir tvarkomi laikantis taikytinų saugumo taisyklių. Tokios taisyklės netrukdo su informacija leisti susipažinti Europos Parlamentui ir 7 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms.	3. Įslaptinta informacija ir dokumentai šio reglamento tikslais perduodami ir tvarkomi laikantis taikytinų saugumo taisyklių. Tokios taisyklės netrukdo su informacija leisti susipažinti Europos Parlamentui , nacionaliniams parlamentams ir 7 straipsnyje nurodytoms atitinkamoms Sąjungos įstaigoms, organams ir agentūroms.

Pakeitimas 84

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia ataskaitą Tarybai per šešis mėnesius nuo visų vertinimo ataskaitų, parengtų dėl vertinimų, atliktų vykdant pagal šį reglamentą priimtą pirmąją daugiametę vertinimo programą, priėmimo. Tokia peržiūra apima visus šio reglamento elementus, įskaitant aktų priėmimo taikant vertinimo mechanizmą tvarkos veikimą. Komisija tą ataskaitą pateikia Europos Parlamentui.

Pakeitimas 85

Pasiūlymas dėl reglamento

30 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	30a straipsnis Peržiūra Bet kuris būsimas Komisijos pasiūlymas iš dalies pakeisti vertinimo ir stebėsenos mechanizmą, kuriuo siekiama patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, turi būti grindžiamas SESV 77 straipsnio 2 dalies b punktu.

(36) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(37) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).

(38) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).

(39) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

(47) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(1a) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).

(1a) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 434/160

P9_TA(2022)0127

Europos Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmata

2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (2021/2227(BUI))

(2022/C 434/28)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012) (1) (toliau – Finansinis reglamentas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (2),

—

—	atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (4),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento biuro posėdžių išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 10 d. Tarybos posėdžio išvadas dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis,

—	atsižvelgdamas į 2022 m. vasario 10 d. Komisijos paskelbtą 2022 m. žiemos ekonominę prognozę,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 7 d. išsiųstą laišką, kuriame EP nariai primygtinai ragino Pirmininką D. Sassoli ir generalinį sekretorių K. Welle pagerinti darnų ir saugų aktyvų judumą Europos Parlamente,

—	atsižvelgdamas į EMAS laikotarpio vidurio strategiją iki 2024 m, kurią 2020 m. gruodžio 15 d. Briuselyje patvirtino Aplinkosaugos vadybos iniciatyvinis komitetas,

—	atsižvelgdamas į papildomumo reikalavimus, nustatytus 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), ypač į jos 90 konstatuojamąją dalį ir 27 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789), ypač į jo 9 dalį dėl kolektyvinių kelionių,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2022 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto (6),

—	atsižvelgdamas į 2022 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (7) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,

—	atsižvelgdamas į generalinio sekretoriaus Biurui pateiktą pranešimą dėl Europos Parlamento 2023 finansinių metų preliminaraus sąmatos projekto rengimo,

—	atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 25 straipsnio 7 dalį ir 102 straipsnio 1 dalį 2022 m. kovo 7 d. Biuro parengtą preliminarų sąmatos projektą,

—	atsižvelgdamas į pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnio 2 dalį Biudžeto komiteto parengtą sąmatos projektą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 102 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A9-0087/2022),

A.	kadangi Parlamento 2023 m. preliminariame sąmatos projekte generalinio sekretoriaus 2022 m. vasario 14 d. pasiūlytas biudžeto padidėjimas yra 4,9 proc.;

kadangi Komisija savo 2022 m. žiemos ekonominėje prognozėje apskaičiavo, kad 2021 m. paskutinį ketvirtį ES infliacijos lygis buvo 4,9 proc., o visus metus – 2,9 proc.; kadangi Komisija apskaičiavo, kad po 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje pasiekto aukščiausio lygio infliacija stabilizuosis: ji sieks 3,9 proc. 2022 m. ir 1,9 proc. 2023 m.; kadangi 2023 m. numatomas infliacijos lygis šiuo metu yra labai kintantis ir itin nenuspėjamas; kadangi Biudžeto komitetas stebės jo raidą ir prireikus atitinkamai reaguos;

kadangi Parlamento ir jo narių patikimumas ES piliečių akyse priklauso nuo paties Parlamento gebėjimo užtikrinti teisėkūros ir tikrinimo veiklos kokybę ir informuoti apie jos rezultatus; kadangi Parlamentas turi taip pat rodyti pavyzdį ir kitoms institucijoms ir todėl, be to, apdairiai ir veiksmingai planuoti ir vykdyti savo išlaidas, taip pat atsižvelgti į vyraujančias ekonomines realijas;

D.	kadangi Parlamento biudžetas turėtų būti realistiškas ir atitikti biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo principus;

kadangi itin svarbu apsaugoti demokratinį Parlamento balsą, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, visų pirma Rusijos neteisėtą karinę ataką prieš Ukrainą ir būsimus Parlamento rinkimus; kadangi kibernetinių grėsmių, nukreiptų prieš Parlamentą, įskaitant valstybių remiamas grupes, skaičius ir sudėtingumas eksponentiškai auga; kadangi pagal pramonės standartą reikalaujama, kad 10 proc. viso informacijos, ryšių ir technologijų (IRT) biudžeto būtų išleista kibernetiniam saugumui; kadangi 2021 m. spalio 4 d. posėdyje Biuras pritarė naujo Kibernetinio saugumo direktorato ir visų pirma Kibernetinių grėsmių, rizikos stebėsenos ir ataskaitų dėl duomenų apsaugos skyriaus sukūrimui Naujovių ir technologinės pagalbos generaliniame direktorate (ITEC GD) ir reikiamų išteklių skyrimui;

kadangi kibernetiniai išpuoliai kelia grėsmę ne tik Parlamentui, bet ir visoms Sąjungos institucijoms; kadangi tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant tinkamai užkirsti kelią tokioms grėsmėms, jas nustatyti, stebėti ir į jas reaguoti; kadangi ITEC GD generalinis direktorius yra Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) – tarpinstitucinės kibernetinio saugumo įstaigos – pirmininkas; kadangi Parlamentas yra tvirtai įsipareigojęs siekti papildomos sąveikos ir bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, be kita ko, stiprinant CERT-EU pajėgumus komandiruojant du Parlamento tarnautojus, kaip susitarta Biuro 2021 m. spalio 4 d. posėdyje;

kadangi kibernetiniai išpuoliai yra tik viena kibernetinės grėsmės rūšis; kadangi hibridinės grėsmės dabar yra pagrindinės grėsmės Parlamentui ir kitoms Sąjungos institucijoms; kadangi hibridinės grėsmės – tai kibernetiniai išpuoliai, šnipinėjimas, kišimasis į rinkimus ir dezinformacijos kampanijos, be kita ko, socialinėje žiniasklaidoje; kadangi Taryba savo 2021 m. gruodžio 10 d. posėdžio dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis išvadose paragino Sąjungos institucijas, įstaigas ir agentūras, kurias remia valstybės narės, užtikrinti Sąjungos gebėjimą apsaugoti savo vientisumą ir didinti Sąjungos informacijos ir ryšių tinklų bei sprendimų priėmimo procesų apsaugą nuo visų rūšių piktavališkos veiklos, remiantis išsamiu grėsmių vertinimu; kadangi Biuras per savo 2021 m. lapkričio 22 d. posėdį pritarė Apsaugos ir saugumo generalinio direktorato (SAFE GD) reorganizacijai, t. y. tam, kad būtų sukurtas naujas Saugumo technologijų ir informacijos direktoratas, kuris apimtų ir koordinuotų operatyvinius ryšius bei keitimąsi informacija su kitų Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų saugumo tarnybomis, taip pat su priimančiųjų šalių ir kitų valstybių narių policija ir saugumo tarnybomis, papildant ITEC GD gynybinę veiklą kibernetinio saugumo srityje;

H.	kadangi dalyvavimo 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose lygis, palyginti su 2014 m. rinkimais, padidėjo aštuoniais procentiniais punktais; kadangi 2023-ieji yra svarbūs metai rengiantis 2024 m. rinkimams;

kadangi Pastatų strategijoje po 2019 m. daugiausia dėmesio skiriama poreikiams, kurie dar nėra pakankamai patenkinti, pvz., infrastruktūros pritaikymui prie Parlamento posėdžių modelių modernizavimo, artumui, visų pirma dėl centrų „Europa Experience“ integravimo į ryšių biurus, tolesniam Parlamento pastatų saugumo didinimui bei centrinių pastatų tarpusavio sujungimui ir būtinybei vykdyti techninę pastatų priežiūrą, kad jie atitiktų dabartinius saugos standartus ir tikruosius jų naudotojų poreikius;

Bendrosios nuostatos

primena, kad didžiausia Parlamento biudžeto dalis nustatoma pagal teisės aktuose numatytus ar sutartinius įsipareigojimus; pažymi, kad 65 proc. biudžeto daliai taikomas metinis indeksavimas, o tai reiškia 67 mln. EUR padidėjimą 2023 m. preliminariame sąmatos projekte, kurį 2022 m. vasario 14 d. pasiūlė generalinis sekretorius; primena, kad pagal Tarnybos nuostatus ir Europos Parlamento narių statutą šiuo metu Komisijos prognozuojamas darbo užmokesčio indeksavimas 2022 m. liepos mėn., 2023 m. balandžio mėn. ir 2023 m. liepos mėn. atitinkamai siekia 4,3 proc., 1,1 proc. ir 2,6 proc.; pažymi, kad Parlamentas, atsižvelgdamas į dabartinę ekonominę perspektyvą, numatė 6 proc. darbo užmokesčio indeksavimą nuo 2022 m. liepos mėn.; primena, kad, atsižvelgus į Komisijos prognozes, į 2022 m. biudžetą buvo įrašytas tik 2,5 proc. siekiantis darbo užmokesčio indeksavimas 2022 m.;

pritaria Biuro ir Biudžeto komiteto 2022 m. kovo 30 d. taikinimo posėdyje pasiektam susitarimui padidinti biudžetą 6,24 proc., palyginti su 2022 m., t. y., kad bendra jo 2023 m. sąmatos suma siektų 2 244 696 416 EUR, sumažinti preliminariame sąmatos projekte, kurį Biuras patvirtino 2022 m. kovo 7 d., numatytų išlaidų lygį 33,96 mln. EUR, numatyti 60 naujų etatų, susijusių su kibernetiniu saugumu ir saugumu, tačiau 2023 m. etatų plane prašyti tik 52 papildomų etatų, nes 8 etatai perkeliami iš kitų administracinių tarnybų, ir atitinkamai sumažinti siūlomus šių biudžeto eilučių asignavimus:

1 0 0 4 — Įprastinės kelionės išlaidos, 1 2 0 0 — Darbo užmokestis ir išmokos, 1 4 0 5 — Vertimo žodžiu išlaidos, 1 4 2 — Išorės vertimo raštu paslaugos, 2 0 0 7 — Pastatų statyba ir patalpų įrengimas, 2 1 0 2 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos — Įprastinė veikla — Bendra parama naudotojams, 2 1 0 3 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos — Įprastinė veikla — Informacinių ir komunikacinių technologijų taikomųjų programų valdymas, 2 1 0 4 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos — Investicijos į infrastruktūrą, 2 1 0 5 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos — Investicijos į projektus, 2 1 2 — Baldai, 2 1 4 — Techninė įranga ir įrenginiai, 2 1 6 — Parlamento narių, kitų asmenų ir prekių transportas, 2 3 7 — Perkraustymo išlaidos, 2 3 8 — Kitos administracinės išlaidos, 3 0 0 — Darbuotojų komandiruočių ir tarnybinių kelionių tarp trijų darbo vietų išlaidos, 3 2 0 — Dalykinių žinių įsigijimas, 3 2 1 — Išlaidos Parlamentinių tyrimų paslaugoms, įskaitant biblioteką, istorinius archyvus, mokslinių ir technologinių sprendimų vertinimą (STOA) ir Europos mokslo žiniasklaidos centrą, 3 2 4 1 — Skaitmeniniai ir tradiciniai leidiniai, 3 2 4 2 — Dalyvavimo viešuose renginiuose ir leidinių apie juos bei informacijos išlaidos, 3 2 4 3 — Europos Parlamento lankytojų centrai, 3 2 4 4 4 — Lankytojų grupių priėmimo organizavimas, programa „Euroscola“ ir nuomonės skleidėjų iš trečiųjų valstybių kvietimas, 3 2 4 8 — Garso ir vaizdo informacijos išlaidos, 4 0 0 — Veiklos administracinės išlaidos ir išlaidos, susijusios su frakcijų bei nepriklausomų Parlamento narių vykdoma politine ir informacine veikla;

be to, atsižvelgiant į ypatingą tarptautinės krizės poveikį infliacijai, teisės aktais nustatytas išlaidas ir būtinybę didinti Parlamento atsparumą, visų pirma investuojant į saugumą ir kibernetinį saugumą, padidinti preliminariame sąmatos projekte, kurį Biuras patvirtino 2022 m. kovo 7 d., numatytų išlaidų lygį 62 mln. EUR ir atitinkamai padidinti siūlomus šių biudžeto eilučių asignavimus:

1 0 0 0 — Atlyginimai, 1 0 0 4 — Įprastinės kelionės išlaidos, 1 0 0 5 — Kitos kelionės išlaidos, 1 0 0 6 — Bendrųjų išlaidų apmokėjimas, 1 0 2 — pereinamojo laikotarpio pašalpos, 1 0 3 0 — senatvės pensijos (IKIM), 1 0 3 1 — Invalidumo pensijos IKIM), 1 0 3 2 — Pensijos netekus maitintojo (IKIM), 1 2 0 0 — Darbo užmokestis ir išmokos, 1 4 0 0 — Kiti darbuotojai — Generalinis sekretoriatas ir frakcijos, 1 4 0 1 — Kiti darbuotojai — Saugumas, 1 4 0 2 — Kiti tarnautojai — Generalinio sekretoriato vairuotojai, 1 4 0 5 — Vertimo žodžiu išlaidos, 2 0 2 4 — Energijos suvartojimas, 2 1 0 4 — Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos — Investicijos į infrastruktūrą, 4 2 2 — Parlamento narių padėjėjų išlaidos;

mano, kad bendras padidėjimas 6,24 proc., palyginti su 2022 m., turi būti vertinamas kaip 2,46 proc. padidėjimas, skirtas veiklos įprastomis sąlygomis daliai, ir – atsižvelgiant į dabartines išimtines aplinkybes – 79,8 mln. EUR padidėjimas, skirtas krizės valdymo daliai ir apimantis išskirtinę infliaciją, dėl to padidėjusias teisės aktais nustatytas išlaidas ir investicijas į saugumą ir kibernetinį saugumą;

pabrėžia, kad pastaraisiais metais Parlamento biudžeto padidėjimo lygis buvo mažesnis nei 7 išlaidų kategorijos padidėjimo lygis; pažymi, kad Parlamentas nepasinaudojo 20 proc. 7 išlaidų kategorijos lėšų, į kurias jis turi teisę;

pabrėžia, kad visos Sąjungos institucijos, nustatydamos savo kitų metų finansinius poreikius, turi laikytis biudžetinės drausmės;

Apsauga nuo didėjančių hibridinių grėsmių

pabrėžia, kad Parlamento kibernetinis saugumas yra pagrindinis prioritetas, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę įtampą; todėl priima sprendimą paremti generalinio sekretoriaus pasiūlymą ITEC GD skirti papildomų 40 etatų siekiant padidinti Parlamento kibernetinės gynybos pajėgumus ir pasiekti tinkamą vidaus pajėgumų lygį; primena, kad 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje Parlamento darbuotojų skaičius iš viso buvo sumažintas 6 proc., daugiausia jo administracijoje; mano, kad būtina padidinti Parlamento išteklius saugumo srityje, kad būtų apsaugotas jo IRT sistemų vientisumas; pažymi, kad 2023 m. 40 etatų poveikis bus 4,3 mln. EUR ir kad 2023 m. biudžete numatytos 5 mln. EUR siekiančios investicijos į kibernetinio saugumo operacijas ir investicijas;

atsižvelgdamas į tai, pakartoja savo prašymą atitinkamoms tarnyboms integruoti ir diegti tikralaikio pokalbio ir virtualių posėdžių sprendimus, kurie būtų grindžiami atviruoju kodu, kurių priegloba būtų Parlamento serveriuose ir kurie yra sudarytų sąlygas saugiai komunikacijai, pvz., „Matrix“ ir „Jitsi“, siekiant gerokai padidinti vidaus ryšių konfidencialumą;

mano, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus siekiant padidinti administracijų sąveiką ir tinkamai apsaugoti Sąjungos institucijas nuo kibernetinių grėsmių; tvirtai pritaria tam, kad 2 AD etatai (iš 40 papildomų kibernetinio saugumo srities etatų) būtų laikinai perkelti į CERT-EU kartu su papildomu 1,564 mln. EUR metiniu biudžetu; mano, kad didesni Parlamento pajėgumai kibernetinio saugumo srityje bus naudingi visoms institucijoms, sudarant sąlygas geriau užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms, jas nustatyti, dalytis informacija apie jas ir nuo jų apsisaugoti, įskaitant naują Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų aukšto lygio kibernetinio saugumo priemonės;

primena, kad grėsmės vis dažniau yra hibridinės grėsmės; tvirtai pritaria tam, kad būtų numatyti papildomi 20 etatų SAFE GD siekiant sustiprinti Parlamento pajėgumą ir gebėjimą nustatyti šias naujas hibridinio pobūdžio grėsmes, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti, taip pat modernizuoti ir skaitmeninti saugumo procesus; atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinę žmogaus vykdomos, skaitmeninės ir hibridinės kontržvalgybos darbo grupę, kurios tikslas – stiprinti Sąjungos institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą su valstybių narių žvalgybos bei saugumo tarnybomis;

10.

ragina generalinį sekretorių pasinaudoti galima sąveika siekiant padidinti administracijos veiksmingumą ir išnagrinėti, kaip skaitmeninimas bei nauji darbo metodai padeda racionalizuoti direktoratų darbą, ir leisti perkelti etatus į prioritetines sritis; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina bandomąjį testą – atvirąją jungtinę mikrotinklaraščio platformą „EU Voice“, kurią sukūrė Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, nes ja prisidedama prie naudotojų privatumo, IT saugumo ir atsparumo, Sąjungos technologinio suverenumo, sąveikumo, konkurencijos ir naudotojų pasirinkimo;

Komunikacijos su piliečiais strategija

11.

atkreipia dėmesį į Parlamento vaidmenį ugdant europinį politinį sąmoningumą ir populiarinant Sąjungos vertybes;

12.

pabrėžia, kad politinių partijų ir pačių Parlamento narių komunikacija yra vienas iš pagrindinių Sąjungos piliečių gausaus dalyvavimo ir aktyvumo Europos Parlamento rinkimuose ir susidomėjimo jais veiksnių; ragina koordinuoti veiksmus tarp Komunikacijos generalinio direktorato (COMM GD) ir frakcijų spaudos tarnybų, naudojantis Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (EPRS GD) teikiama turinio parama ir Vertimo raštu generalinio direktorato (TRAD GD) teikiama technine parama ir siekiant užtikrinti koordinuotą, tinkamą turinio požiūriu ir aiškią žinią piliečiams;

13.

atkreipia dėmesį į papildomus išteklius (27,5 mln. EUR), skirtus COMM GD komunikacijos strategijai, susijusiai su 2024 m. rinkimais į Europos Parlamentą, siekiant paaiškinti Sąjungos, ypač Parlamento, vaidmenį ir funkcijas, konkretų poveikį piliečių gyvenimui, kodėl balsavimas rinkimuose gali paskatinti pokyčius, ir užtikrinti, kad 2024 m. būtų įdiegtos ir parengtos veikti visos struktūros, priemonės bei platformos;

14.

ragina būti atsargiems siejant komunikacijos išlaidų lygį su rinkėjų aktyvumu Europos Parlamento rinkimuose arba juos sieti nuosekliai, taip pat ir tuo atveju, kai aktyvumo lygis sumažėja;

15.

mano, jog itin svarbu, kad Parlamentui būtų suteikta tinkamų priemonių siekiant kovoti su dezinformacija; ragina ITEC GD, SAFE GD ir COMM GD glaudžiau bendradarbiauti siekiant tinkamai, greitai ir aiškiai nustatyti, stebėti dezinformacijos kampanijas, visų pirma socialinėje žiniasklaidoje, ir į jas reaguoti; prašo toliau bendradarbiauti su Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba dezinformacijos klausimais;

16.

pritaria centrų „Europa Experience“ sukūrimui visose valstybėse narėse ne vėliau kaip 2024 m.; remia administracijos politiką, kuria siekiama kuo labiau padidinti sąveiką; tikisi, kad ilgalaikis centrų „Europa Experience“ poveikis biudžetui, kalbant apie einamąsias išlaidas, bus kuo greičiau pateiktas Biudžeto komitetui; primena, kad centruose „Europa Experience“ turėtų būti suteikta galimybė visiems piliečiams geriau suprasti Sąjungos institucijų veikimą, todėl jie yra neatsiejama rinkimų kampanijos komunikacijos plano dalis; primena, jog nepaprastai svarbu, kad Parlamentas įvairiais komunikacijos kanalais nuolat palaikytų ryšius su Sąjungos piliečiais, laikydamasis daugialypio politinio dialogo, ne tik rinkimų metais, bet ir per visą kadenciją; mano, kad dėl bet kokio projekto bet kokio atidėjimo turėtų būti sprendžiama pagal nustatytus kriterijus, tarp kurių svarbiausias kriterijus turėtų būti geografinė pusiausvyra tarp valstybių narių; pakartoja, kad Parlamentas, bendradarbiaudamas su Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba, turi dalyvauti aktyviose informavimo kampanijose šalyse, kurios oficialiai kreipėsi dėl narystės Sąjungoje, t. y. Moldovos Respublikoje, Ukrainoje ir Gruzijoje;

17.

ragina generalinį sekretorių kuo greičiau pateikti visą informaciją, kurios reikalaujama pagal Finansinio reglamento 266 straipsnio 6 dalį, susijusią su 37,9 mln. EUR paskola, pasiūlyta siekiant finansuoti centro „Europa Experience“ pastato Dubline pirkimą;

18.

mano, kad Europos Parlamento ryšių biurai turėtų aktyviau bendrauti su visų amžiaus grupių piliečiais; primena, kad Parlamentas, pasitelkdamas EP ryšių biurus, turi parengti daugiau Parlamento narių ir piliečių susitikimų bei renginių vietos lygmeniu; pakartoja, kad EP ryšių biurai turi teikti tinkamą paramą Parlamento nariams rengiant susitikimų darbotvarkes ir organizuojant renginius;

19.

mano, kad Europos Parlamento ryšių biurai taip pat turėtų teikti informaciją užsienio kalbomis Europos bendruomenėms, gyvenančioms kitose Europos šalyse; pabrėžia, kad Europos Parlamento ryšių biurai turi imtis tolesnių veiksmų, susijusių su pilietiškumo ugdymu ir dalyvavimu, įtraukiant vietos bendruomenes, mokyklas ar universitetus;

20.

ragina įsteigti specialią senjorams skirtą tarnybą, kuri atkreiptų dėmesį į aktyviam senėjimui naudingas Sąjungos programas ir politiką;

Žalinimas ir energetinė nepriklausomybė

21.

pakartoja savo įsitikinimą, kad Parlamentas turi pirmauti taikant labiau skaitmeninius, lankstesnius ir efektyvesniu energijos vartojimu grindžiamus darbo metodus bei posėdžių praktiką, pasimokyti iš patirties, susijusios su COVID-19 pandemija, ir naudotis jau įvykdytų investicijų į technologijas rezultatais; ragina strategiškai įvertinti pastatų politikos išlaidas, visų pirma atsižvelgti į naujus darbo metodus, pvz., nuotolinį darbą, kurie atsirado dėl COVID-19 pandemijos, kartu atsižvelgiant į tai, kad, formuojant viešąją politiką, fizinis dalyvavimas politinėse derybose, diskusijose ar keičiantis nuomonėmis išlieka veiksmingesnis metodas; reiškia susirūpinimą dėl nevienodos vertimo žodžiu priemonių kokybės ir techninių problemų naudojant priemonę „Interactio“; ragina nedelsiant skirti tikslingų investicijų siekiant užtikrinti kuo didesnį daugiakalbystės lygį; pabrėžia, kad dėl politinių, sveikatos ir ekonomikos krizių labai padidėjo energijos kainos ir tai turi ilgalaikių pasekmių; prašo atsižvelgti į finansinį poveikį Parlamento pastatams; rekomenduoja planuojant metinį biudžetą atsižvelgti į reguliarią visų pastatų renovaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad šis asignavimas yra aktyvios pastatų politikos dalis, tokia politika turi būti orientuota į ekologišką pastatų renovaciją ir užtikrinti, kad Parlamentas siektų kuo labiau padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip sumažinti energijos suvartojimą ir Parlamento infrastruktūrai skirtas išlaidas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia skubiai atnaujinti pastatą „Trèves I“, kad jis atitiktų naujausias energijos ir aplinkosaugos normas; primena apie skaidraus ir sąžiningo sprendimų priėmimo proceso pastatų politikos srityje svarbą, tinkamai atsižvelgiant į Finansinio reglamento 266 straipsnį, kiek tai susiję su Parlamento pastatų politika; primena 2018 m. liepos 2 d. Biuro sprendimą, susijusį su pastato Paulio-Henri Spaako pastato rekonstrukcija; prašo Biuro laiku paskelbti savo sprendimą dėl šio pastato;

22.

primena, kad Biuras savo 2019 m. gruodžio 16 d. posėdyje patvirtino atnaujintas siektinas reikšmes, susijusias su EMAS pagrindiniais aplinkosaugos srities veiklos rezultatų rodikliais, ir nustatė bendrą tikslinę datą – 2024 m., įskaitant bendrą išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimą 40 proc., palyginti su 2006 m. lygiu; primena, kad į EMAS laikotarpio vidurio strategiją įtraukta peržiūros nuostata, pagal kurią siekiama didinti aplinkosaugos užmojus remiantis stebimo veiksmingumo rodikliais; ragina persvarstyti ir padidinti EMAS tikslus, susijusius su pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, nes daugelis 2019 m. nustatytų tikslų jau pasiekti, taip pat atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją ir poreikį paspartinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių taikymą ir sumažinti mūsų priklausomybę nuo dujų; pakartoja savo raginimą iš dalies pakeisti savo dabartinį išmetamo CO2 kiekio mažinimo planą, kad būtų pasiektas anglies dioksido poveikio neutralumas taikant tarptautiniu mastu pripažintą metodą, kai jis patvirtinamas, pvz., anglies dioksido kainodaros vidaus mechanizmą, pagal kurį įmonės savanoriškai įkainoja savo anglies pėdsaką ir taip įvertina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

23.

primena, kad beveik du trečdalius Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklio lemia žmonių ir prekių transportavimas; ragina skatinti vykstant į komandiruotes naudoti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias transporto rūšis; pakartoja savo įsitikinimą, kad priimant sprendimus dėl kelionių turi būti atsižvelgiama į Parlamento atstovų dalyvavimo svarbą, su sveikata susijusius klausimus, kainos ir sunaudojamo laiko aspektus; pabrėžia, kad daugelio Parlamento narių kelionės iš jų rinkimų apygardų į Parlamento darbo vietas yra tolimos ir jie gali keliauti tik lėktuvu; taip pat primena Parlamento tikslus dar labiau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir pažymi, kad mažiausiai teršalų išmetama tada, kai būtinų kelionių atveju suteikiama galimybė rinktis tiesioginius skrydžius ir oro transporto bendrovių bilietus, kuriems taikomos lanksčios sąlygos;

24.

ragina administraciją toliau nagrinėti išlaidų mažinimo ir vartojimo efektyvumo galimybes; ragina parengti laipsniško iškastinio kuro atsisakymo veiksmų gaires; ragina Parlamentą toliau didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį savo energijos rūšių derinyje ir visų pirma energijos gamyboje, ir tikisi, kad bus instaliuota moderniausia ant stogo montuojama fotovoltinė technologija siekiant maksimaliai pasinaudoti šiuo potencialu; palankiai vertina vykdomas investicijas; pakartoja savo raginimą Parlamento tarnyboms toliau mažinti popieriaus naudojimą pereinant prie bepopierės, kolektyvinės ir internetinės aplinkos visų posėdžių atveju, taip pat toliau plėtojant e. parašo naudojimo tvarką, ir sutelkti dėmesį į tai, kad būtų tęsiamas popieriaus naudojimo mažinimas pagal vadinamąją naują įprastą tvarką; primena savo prašymą išnagrinėti alternatyvas dėžėms, atsižvelgiant į EMAS tikslą kuo greičiau pereiti prie bepopierės Parlamento aplinkos; tikisi, kad visiems investavimo, įskaitant skaitmenines investicijas, ir valdymo sprendimams bus taikomas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir žiedinės ekonomikos principai; ragina dėti daugiau pastangų siekiant visapusiškai įgyvendinti Parlamento atliekų tvarkymo strategiją laikantis atliekų hierarchijos principų; mano, kad, norint pasiekti patenkinamų rezultatų ir sudaryti sąlygas atnaujinti EMAS tikslus toje srityje, labai svarbu didinti informuotumą Parlamente, be kita ko, rengiant specialius mokymus; ragina visapusiškai įgyvendinti priemones, kad Parlamente nebūtų naudojamas vienkartinis plastikas, atsižvelgiant į tai, kad daugiau žmonių grįžta į darbą ir naudojasi maitinimo paslaugomis Parlamente;

25.

palankiai vertina dviračių infrastruktūros patobulinimus Parlamento patalpose; ragina tarnybas toliau tobulinti šią infrastruktūrą atnaujinant dviračių stovėjimo aikšteles, be kita ko, skirtas krovininiams dviračiams, visuose pastatuose ir sukuriant papildomų paskatų į darbą važinėti dviračiais; teigiamai vertina Parlamento pastangas populiarinti viešąjį transportą vykdant savo naują automobilių statymo politiką, didinant dotacijas viešojo transporto abonementams ir skatinant elektrinių transporto priemonių naudojimą įrengiant elektros įkrovimo stoteles; atsižvelgdamas į tai, prašo atitinkamai padidinti elektrinių transporto priemonių kroviklių skaičių, atsižvelgiant į dabartinę ir artimiausioje ateityje būsiančią paklausą Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge; pažymi, kad dabartinėje automobilių statymo politikoje nenumatyta finansinių paskatų aktyviam judumui; ragina tarnybas įvertinti naujos automobilių statymo politikos sėkmę ir prireikus nustatyti papildomas tikslines paskatas;

26.

dar kartą ragina Parlamentą, kaip svarbų darbdavį, aktyviai dalyvauti diskusijose ir konsultacijose dėl miestų planavimo, ypač daug dėmesio skiriant aktyvaus judumo skatinimui pasitelkiant saugią, patogią ir nuolatinę infrastruktūrą, gerovės didinimui kuriant kokybišką viešąją erdvę ir prisitaikymui prie klimato kaitos vengiant šilumos salų; atkreipia dėmesį į dialogo galimybes atsižvelgiant į Briuselio planą „GoodMove“ ir planą, pakeisiantį planą „Plan d’Aménagement Directeur Loi“, taip pat atsižvelgiant į tolesnę vadinamojo Archipelo kvartalo plėtrą Strasbūro Vackeno rajone ir palaikomus santykius su įstaiga „Fonds Kirchberg“ Liuksemburge;

Kiti klausimai

27.

pažymi, kad buvusio Pirmininko D. Sassoli iniciatyva tikslinės grupės tema „Parlamentinės demokratijos persvarstymas. Stipresnis Europos Parlamentas po COVID-19 pandemijos“ 2021 m. balandžio–liepos mėn. diskutavo dėl būsimo darbo Parlamente, susijusio su kiekvienos iš jų veiklos sritimi: plenarinių posėdžių, parlamentinių prerogatyvų, komunikacijos, išorės diplomatijos ir vidaus organizacinės struktūros; palankiai vertina tai, kad tikslinės grupės pateikė galutinę ataskaitą su rekomendacijomis, kurios įgyvendinimą aptars Biuras, tinkamai atsižvelgdamas į išlaidas ir prireikus į savo išankstinį vertinimą įtraukdamas Biudžeto komitetą;

28.

primena, kad dauguma Parlamento narių pritaria vienai būstinei; primena, kad reikia rasti sprendimus siekiant optimizuoti parlamentinį institucinį darbą, finansines išlaidas ir anglies dioksido išmetimo rodiklį; primena, kad pagal Europos Sąjungos sutartį Europos Parlamentas turi turėti būstinę Strasbūre; pažymi, kad siekiant įdiegti nuolatinius pakeitimus reikėtų keisti Sutartį;

29.

pakartoja savo ne kartą plenariniame posėdyje patvirtintą prašymą Biurui pradėti darbą, susijusį su Darbo tvarkos taisyklių peržiūra, kad Parlamento nariai galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti nuotoliniu būdu motinystės ar tėvystės atostogų metu, ilgalaikės ligos arba force majeure atvejais; atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 20 d. Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus, pagal kuriuos leidžiama balsuoti nuotoliniu būdu; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nenumatytas nuotolinis balsavimas komitete, nebent Pirmininkas nustatytų, kad esama ypatingų aplinkybių;

30.

pakartoja savo raginimą generaliniam sekretoriui tvirtinti, jog svarbu, kad visi darbuotojai būtų įdarbinami remiantis jų kompetencija, kartu atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti visų valstybių narių geografinę pusiausvyrą visais darbuotojų lygmenimis; yra susirūpinęs dėl sunkumų, su kuriais susiduriama siekiant įdarbinti tam tikrų pilietybių darbuotojus ir įdarbinant į tam tikras pareigybes; prašo dėti papildomas pastangas siekiant užtikrinti, kad darbas Parlamente būtų vienodai patrauklus visų Sąjungos valstybių narių piliečiams, tuo pačiu metu toliau remiantis objektyviais procesais; ragina Parlamentą stiprinti savo informavimo pajėgumus siekiant, kad konkursuose dalyvautų kokybiški kandidatai, kurių reikia Parlamentui, atsižvelgiant į jų profilį, amžių, lytį ir pilietybę, ypač iš nepakankamai atstovaujamų šalių; kalbant apie naujų darbuotojų įdarbinimą, prašo generalinio sekretoriaus supaprastinti administracinius veiksmus ir sutrumpinti procesą;

31.

ragina Parlamentą reguliariai vertinti savo generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą ir personalo poreikius, perkelti laisvas darbo vietas iš vieno direktorato į kitą, kad naujas užduotis būtų galima vykdyti nekeičiant darbuotojų skaičiaus;

32.

ragina generalinį sekretorių įvertinti riziką, susijusią su tuo, kad įdarbinama vis daugiau sutartininkų, įskaitant pavojų sukurti dviejų pakopų Parlamento darbuotojų struktūrą;

33.

palankiai vertina priemones, kurių per COVID-19 pandemiją ėmėsi INLO GD ir kuriomis siekiama sumažinti užkrato plitimo Parlamento patalpose riziką ir remti konkrečių solidarumo priemonių, dėl kurių sprendimą priėmė Biuras, įgyvendinimą;

34.

pakartoja, kad apie 50 mln. žmonių priklauso įvairioms Sąjungos kalbinėms mažumoms ir bendruomenėms; primena, kad Parlamentas skatina piliečių, įskaitant nacionalinių, regioninių ir kalbinių mažumų atstovus, įsitraukimą į Sąjungos veiklą ir dalyvavimą joje; primena, kad Parlamentas tvirtai remia daugiakalbystę ir propaguoja nacionalinių, regioninių ir kalbinių mažumų teises; mano, kad Parlamentas gali aktyviai prisidėti prie kovos su dezinformacija teikdamas informaciją, prireikus ir kalbinių mažumų bei bendruomenių kalbomis; ragina Biurą apsvarstyti galimybę remti komunikacijos veiklą, atitinkančią nacionalinių, regioninių ir kalbinių mažumų valstybėse narėse poreikius;

35.

ragina generalinį sekretorių, atsižvelgiant į plenariniame posėdyje patvirtintus prašymus, išnagrinėti galimybę pradėti visas plenarinių posėdžių diskusijas versti į tarptautinę gestų kalbą ir įgyvendinti šį sprendimą laikantis lygių galimybių visiems piliečiams principo;

36.

yra susirūpinęs dėl ES skaidrumo registro kokybės; primena, kad, remiantis Skaidrumo registro metinėmis ataskaitomis, maždaug pusė visų šio registro įrašų yra neteisingi; ragina Parlamentą imtis priemonių siekiant padidinti registro tikslumą, taip pat reguliariai jį stebėti, kalbant apie subjektus, atstovaujančius asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sankcijos, interesams, ir nedelsiant juos pašalinti, kad būtų pasiektas registro tikslas suteikti daugiau skaidrumo interesų grupių atstovų veiklos atžvilgiu; pakartoja savo prašymą, kad Parlamentas parengtų išsamią metinę interesų grupių atstovų ir kitų organizacijų, kurioms buvo leista patekti į Parlamento patalpas, ataskaitą ir paskelbtų ją laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (8);

37.

primena, kad Parlamentas keletą kartų balsavo dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos reformos; ragina Biurą įvertinti savo 2019 m. sprendimą dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos, remiantis per 9-ąją Parlamento kadenciją įgyta patirtimi, ir priimti būtinus sprendimus siekiant padidinti skaidrumą ir atskaitomybę; palankiai vertina Pirmininko pranešimą įsteigti Biuro ad hoc darbo grupę bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų klausimais, kad ji atliktų ankstesnių taisyklių peržiūrą;

38.

atsižvelgdamas į šiuo metu vykdomą Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų dėl komandiruočių ir tarnybinių kelionių išlaidų kompensavimo ir Europos Parlamento pareigūnų ir kitų tarnautojų komandiruočių ir tarnybinių kelionių vidaus taisyklių persvarstymo procedūrą, pakartoja plenariniame posėdyje ne kartą išreikštą su išmokų, mokamų akredituotiems Parlamento narių padėjėjams už jų komandiruotes tarp trijų Parlamento darbo vietų, dydžiu susijusį prašymą, pateiktą siekiant užtikrinti, kad Biuras šį dydį suderintų su pareigūnų ir kitų tarnautojų išmokų sistemomis;

39.

dar kartą ragina Pirmininkų sueigą ir Biurą atitinkamai persvarstyti Delegacijų darbą ir misijas už Europos Sąjungos ribų reglamentuojančias įgyvendinimo nuostatas ir sprendimą dėl komitetų komandiruočių ne į tris darbo vietas; pabrėžia, kad atliekant tokį persvarstymą turėtų būti atsižvelgiama į galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, laikantis tam tikrų sąlygų, lydėti Parlamento narius, vykstančius į oficialias Parlamento delegacijų keliones ir komandiruotes;

40.

primena Europos Parlamento narių statuto (9) 27 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad, „įsigaliojus šiam Statutui, Europos Parlamento įkurtas savanoriškas pensijų fondas išliks ir bus skirtas Parlamento nariams arba buvusiems Parlamento nariams, turintiems ar turėsiantiems su šiuo fondu susijusių teisių“, ir kad „turimos ir turėsimos teisės yra visiškai išsaugomos“; pažymi, kad, Parlamento Teisės tarnybos teigimu, iš dviejų sprendimų matyti, jog Teisingumo Teismas patvirtina, kad Parlamento narių, kurie jau įvykdė visas būtinas sąlygas teisei į papildomą savanorišką pensiją įgyti, įgytos teisės yra visapusiškai saugomos pagal bendruosius Sąjungos teisės principus; vis dėlto pažymi, kad sprendimuose taip pat patvirtinama, jog tai netrukdo Biurui keisti sąlygų ir tvarkos, taikomų šiai Parlamento narių grupei, su sąlyga, kad tinkamai laikomasi proporcingumo principo, taip pat tiems Parlamento nariams, kurie dar neįvykdė visų teisių į pensiją įgijimo sąlygų ir kurių dėl to teisės į pensiją pagal pensijų sistemą yra tik turėsimos teisės; todėl primygtinai ragina Biurą ir administraciją nedelsiant pasiūlyti ateičiai tinkamą sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į teisę įgijusių Parlamento narių ir buvusių Parlamento narių pensiją ir gyvenimo padėtį, taip pat į patikimo finansų valdymo principus ir atitinkamą Europos Teisingumo Teismo praktiką; ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus nedelsiant rasti tvarų ir įgyvendinamą sprendimą;

41.

palankiai vertina Parlamento politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad neįgalieji visiškai nepriklausomai naudotųsi Parlamento pastatais, ir pritaria tolesnėms priemonėms ir pritaikymams, kurie bus reikalingi šioje srityje;

42.

pažymi, kad sprendimą nutraukti šilto vandens tiekimą Parlamento narių biuruose Briuselyje ir Strasbūre 2017 m. spalio 24 d. priėmė kvestoriai dėl senstančiose ir gendančiose pastatų hidraulinėse sistemose esančių kenksmingų legionelių keliamos grėsmės sveikatai;

43.

pabrėžia, kad Parlamentas turėtų rodyti pavyzdį politikos, kurią gina ir skatina, srityse, pavyzdžiui, aplinkos, lyčių lygybės ir skaidrumo srityse;

o o

44.

patvirtina 2023 finansinių metų sąmatą;

45.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją ir sąmatą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(2) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11.

(3) OL L 433 I, 2020 12 22, p. 28.

(4) OL L 287, 2013 10 29, p. 15.

(5) OL C 506, 2021 12 15, p. 247.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0432.

(7) OL L 45, 2022 2 24.

(8) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(9) 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB, Euratomas) (OL L 262, 2005 10 7, p. 1).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 434

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. lapkričio 15d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2022 m. balandžio 5 d., antradienis
2022/C 434/15	2022 m. balandžio 5 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1814 (COM(2021)0571 – C9-0325/2021 – 2021/0202(COD))	92
2022/C 434/16	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (13531/1/2021 – C8-0172/2017 – 2017/0113(COD))	103
2022/C 434/17	P9_TA(2022)0105 Transeuropinė energetikos infrastruktūra ***I 2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 (COM(2020)0824 – C9-0417/2020 – 2020/0360(COD)) P9_TC1-COD(2020)0360 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2009, (ES) 2019/942 bei (ES) 2019/943 ir direktyvos 2009/73/EB bei (ES) 2019/944 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 347/2013	104
2022/C 434/18	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2023 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija (2021/2226(BUI))	105
2022/C 434/19	P9_TA(2022)0107 Pasėlių aprobavimo ir Bolivijoje užaugintos sėklos lygiavertiškumas ***I 2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl taikymo laikotarpio ir Bolivijoje atliekamo javų sėklinių pasėlių bei aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumo ir Bolivijoje užaugintos javų sėklos bei aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB (COM(2022)0026 – C9-0024/2022 – 2022/0016(COD)) P9_TC1-COD(2022)0016 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2003/17/EB, kiek tai susiję su jo taikymo laikotarpiu ir kiek tai susiję su Bolivijoje atliekamo javų sėklinių pasėlių bei aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių aprobavimo lygiavertiškumu bei Bolivijoje užaugintos javų sėklos bei aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos lygiavertiškumu	115
2022/C 434/20	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl 2022 finansinių metų Europos Sąjungos taisomojo biudžeto Nr. 1/2022 projekto, kuriuo į 2022 m. biudžetą įtraukiamas pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, 7 straipsnį atlikto daugiametės finansinės programos patikslinimo poveikis (06310/2022 – C9-0052/2022 – 2022/0018(BUD))	116
2022/C 434/21	P9_TA(2022)0109 Minimalus jūrininkų rengimas (kodifikuota redakcija) ***I 2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl minimalaus jūrininkų rengimo (kodifikuota redakcija) (COM(2020)0739 – C9-0371/2020 – 2020/0329(COD)) P9_TC1-COD(2020)0329 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/… dėl minimalaus jūrininkų rengimo (kodifikuota redakcija)	118
	2022 m. balandžio 6 d., trečiadienis
2022/C 434/22	P9_TA(2022)0111 Duomenų valdymo aktas ***I 2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo aktas) (COM(2020)0767 – C9-0377/2020 – 2020/0340(COD)) P9_TC1-COD(2020)0340 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 6 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/… dėl Europos duomenų valdymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1724 (Duomenų valdymo aktas)	119
	2022 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis
2022/C 434/23	P9_TA(2022)0116 Vaistai, tiekiami Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje ***I 2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2001/20/EB ir 2001/83/EB nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tam tikrais žmonėms skirtais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje (COM(2021)0997 – C9-0475/2021 – 2021/0431(COD)) P9_TC1-COD(2021)0431 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022 …, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2001/20/EB ir 2001/83/EB nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tam tikrais žmonėms skirtais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir Kipre, Airijoje bei Maltoje	120
2022/C 434/24	P9_TA(2022)0117 Tiriamieji vaistai, tiekiami Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje ***I 2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tiriamaisiais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 536/2014 (COM(2021)0998 – C9-0476/2021 – 2021/0432(COD)) P9_TC1-COD(2021)0432 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 536/2014, kiek tai susiję su nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tiriamaisiais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, ir Kipre, Airijoje bei Maltoje, leidžiančiomis nuostatomis	122
2022/C 434/25	P9_TA(2022)0118 Didesnis išankstinis finansavimas iš REACT-EU išteklių ***I 2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl didesnio išankstinio finansavimo iš REACT-EU išteklių ir vieneto įkainio nustatymo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 (COM(2022)0145 – C9-0127/2022 – COM(2022)0162 – C9-0136/2022 – 2022/0096(COD)) P9_TC1-COD(2022)0096 Europos Parlamento pozicija, priimta 2022 m. balandžio 7 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/…, kuriuo dėl didesnio išankstinio finansavimo iš REACT-EU išteklių ir vieneto įkainio nustatymo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 223/2014	124
2022/C 434/26	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento sprendimas dėl klausimo grąžinimo atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos dėl nepakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (COM(2022)0135 –C9-0126/2022 – 2022/0090(COD))	125
2022/C 434/27	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl vertinimo ir stebėsenos, kaip taikoma Šengeno acquis, mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (COM(2021)0278 – C9-0349/2021 – 2021/0140(CNS))	126
2022/C 434/28	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento 2023 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos (2021/2227(BUI))	160

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2022–2023 M. SESIJA 2022 m. balandžio 4–7 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2022 m. balandžio 5 d., antradienis
2022/C 434/01	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žvejybos Lamanšo sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Atlanto vandenyne ateities Jungtinei Karalystei išstojus iš ES (2021/2016(INI))	2
2022/C 434/02	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vaiko teisių apsaugos civilinėse, administracinėse ir šeimos teisės bylose (2021/2060(INI))	11
2022/C 434/03	2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su vandens tarša, sukelta nitratų, priemonių, įskaitant įvairių nitratų matavimo sistemų patobulinimus valstybėse narėse (2021/3003(RSP))	19
	2022 m. balandžio 6 d., trečiadienis
2022/C 434/04	2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategija (2021/3001(RSP))	23
2022/C 434/05	2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos įgyvendinimo pradžios (2022/2527(RSP))	28
2022/C 434/06	2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pilietiškumo ugdymo veiksmų įgyvendinimo (2021/2008(INI))	31
2022/C 434/07	2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87769 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D078875/02 – 2022/2566(RSP))	42
	2022 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis
2022/C 434/08	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Dėl karo Ukrainoje bėgančių vaikų ir jaunuolių apsauga ES (2022/2618(RSP))	50
2022/C 434/09	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2022 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, įskaitant naujausius pokyčius, susijusius su karu Ukrainoje ir ES sankcijomis Rusijai bei jų įgyvendinimu (2022/2560(RSP))	59
2022/C 434/10	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje, įskaitant religinių mažumų persekiojimą (2022/2620(RSP))	66
2022/C 434/11	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisinės valstybės bei žmogaus teisių padėties Gvatemalos Respublikoje (2022/2621(RSP))	71
2022/C 434/12	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl didėjančių represijų Rusijoje, įskaitant Aleksejaus Navalno atvejį (2022/2622(RSP))	75
2022/C 434/13	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės į remontą (2022/2515(RSP))	81
2022/C 434/14	2022 m. balandžio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Afganistane, ypač moterų teisių padėties (2022/2571(RSP))	86