2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/1

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl peržiūrėto Verslo apmokestinimo elgesio kodekso

(2022/C 433/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

PRIMINDAMI 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos išvadas dėl mokesčių politikos atsižvelgiant į tai, kad reikia imtis koordinuotų veiksmų Europos lygmeniu siekiant sumažinti bendrosios rinkos iškraipymus, užkirsti kelią dideliam mokestinių pajamų praradimui ir padėti mokesčių struktūroms plėtotis užimtumui palankesniu būdu,

PRIMINDAMI 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso,

PRIMINDAMI 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir naujausius tarptautinius pokyčius kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu srityje,

PRIPAŽINDAMI teigiamą sąžiningos konkurencijos poveikį ir poreikį tarptautiniu lygmeniu stiprinti Europos Sąjungos ir valstybių narių konkurencingumą, kartu pažymėdami, kad kai kurios mokestinės priemonės gali daryti žalingą poveikį,

PABRĖŽDAMI, kad elgesio kodeksas yra politinis įsipareigojimas ir neturi poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms arba atitinkamoms Sutartyse numatytoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims,

PABRĖŽDAMI, kad Elgesio kodekso grupė veikia kaip lygiateisių valstybių narių grupė, kuriai būtiną pagalbą teikia Komisija,

PRIPAŽINDAMI sėkmingą Elgesio kodekso grupės ir jos išrinktų pirmininkų darbą, kuris sudarė sąlygas panaikinti daug mokestinių priemonių ir nustatyti konstruktyvaus bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis ir jurisdikcijomis sistemą,

PAŽYMĖDAMI, kad grupės sekretoriato funkcijų vykdymą prisiėmė Tarybos generalinis sekretoriatas,

PRIPAŽINDAMI, kad parengtos sutartos gairės siekiant palengvinti sėkmingą Elgesio kodekso grupės darbą, susijusios su procedūriniais aspektais, taip pat sutartos gairės, susijusios su materialinės taikymo srities klausimais, ir jos visos paskelbtos viešai,

todėl DAR KARTĄ PATVIRTINDAMI, kad ir toliau reikia Verslo apmokestinimo elgesio kodekso, skirto žalingoms mokestinėms priemonėms pažaboti,

PABRĖŽDAMI, kad sąžiningos sąlygos Europos Sąjungoje ir trečiųjų valstybių bei mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu tebėra svarbus aspektas siekiant nuosekliai įgyvendinti Elgesio kodekso principus,

PAKARTODAMI norą išlaikyti kuo skaidresnį Verslo apmokestinimo elgesio kodekso taikymą nepakenkiant konfidencialumui, kuris reikalingas norint patikimai keistis nuomonėmis ir neskelbtina informacija tarp grupės narių, taip pat su trečiosiomis valstybėmis ir mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, nes taip užtikrinamas veiksmingas ir į rezultatus orientuotas darbas pagal kodeksą,

ATSIŽVELGDAMI į tai, kad galiojantis Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas, išdėstytas 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje, turėtų būti peržiūrėtas siekiant kuo veiksmingiau spręsti naujus uždavinius vis labiau globalėjančioje ir skaitmenizuotoje ekonominėje aplinkoje,

PATVIRTINA ŠĮ PERŽIŪRĖTĄ VERSLO APMOKESTINIMO ELGESIO KODEKSĄ

Apimamos mokestinės priemonės

Nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims, šis Elgesio kodeksas, apimantis verslo apmokestinimą (toliau – kodeksas), yra susijęs su tomis lengvatinėmis mokestinėmis priemonėmis ir visuotinai taikomais mokesčių elementais, kurie daro arba gali daryti reikšmingą poveikį verslo veiklos vietos pasirinkimui Sąjungoje.

Šiuo atžvilgiu verslo veikla taip pat apima visą bendrovių grupėje vykdomą veiklą.

Į kodekso taikymo sritį patenkančios lengvatinės mokestinės priemonės ir visuotinai taikomi mokesčių elementai (toliau kartu – mokestinės priemonės) apima tiek įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek administracinę praktiką.

B.1.

Neperžengiant A punkte nurodytos taikymo srities, lengvatinės mokestinės priemonės, kuriomis numatomas reikšmingai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai atitinkamoje valstybėje narėje taikomi lygiai, laikytinos potencialiai žalingomis ir todėl patenkančiomis į šio Kodekso taikymo sritį.

Tokio apmokestinimo lygio veiksniai gali būti nominalus mokesčio tarifas, mokesčio bazė arba kiti susiję veiksniai.

Vertinant, ar tokios priemonės yra žalingos, reikėtų, inter alia, atsižvelgti į tai:

1)	ar lengvatos de facto ar de jure yra visiškai atskirtos nuo vidaus rinkos, pvz., jos suteikiamos tik nerezidentams ar sandorių, sudarytų su nerezidentais, atžvilgiu arba neturi poveikio nacionalinei mokesčio bazei, arba

2)	ar lengvatos suteikiamos net tais atvejais, kai valstybėje narėje, kuri suteikia tokią mokestinę naudą, nevykdoma jokia reali ekonominė veikla ir iš esmės nedalyvaujama jos ekonomikoje, arba

3.	ar pelno nustatymo taisyklės, taikomos tarptautinės įmonių grupės veiklai, nukrypsta nuo tarptautiniu mastu pripažintų principų, visų pirma nuo taisyklių, dėl kurių susitarta EBPO, arba

4.	ar mokestinėms priemonėms trūksta skaidrumo, be kita ko, kai teisinės nuostatos administraciniu lygmeniu neskaidriai sušvelninamos.

B.2.

Neperžengiant A punkte nurodytos taikymo srities, valstybės narės visuotinai taikomi mokesčių elementai, dėl kurių atsiranda dvigubo neapmokestinimo galimybių arba gali būti sudarytos sąlygos du ar daugiau kartų pasinaudoti mokesčių lengvatomis tų pačių išlaidų, tos pačios pajamų sumos ar sandorių grandinės atžvilgiu, turi būti laikomi potencialiai žalingais ir todėl patenkančiais į šio kodekso taikymo sritį.

Toks poveikis gali atsirasti dėl bet kurio svarbaus valstybės narės nacionalinės mokesčių sistemos elemento, dėl kurio mokestinė prievolė tampa mažesnė, įskaitant mokestinės prievolės nebuvimą, išskyrus nominalų mokesčio tarifą arba atidėtuosius mokesčius, kurie yra paskirstytojo pelno mokesčio sistemos elementas.

Vertinant, ar valstybės narės visuotinai taikomas mokesčių elementas yra žalingas, reikėtų atsižvelgti į šiuos kartu taikomus kriterijus ir į tai, ar tarp jų yra tiesioginis priežastinis ryšys:

visuotinai taikomas mokesčių elementas nėra taikomas kartu su tinkamomis kovos su piktnaudžiavimu nuostatomis ar kitomis tinkamomis apsaugos priemonėmis, todėl sudaromos sąlygos dvigubam neapmokestinimui arba leidžiama du ar daugiau kartų pasinaudoti mokesčių lengvatomis tų pačių išlaidų, tos pačios pajamų sumos ar sandorių grandinės atžvilgiu;

visuotinai taikomas mokesčių elementas daro reikšmingą poveikį verslo veiklos vietos pasirinkimui Sąjungoje. Vertindama, ar mokesčių elementas yra reikšmingas veiksnys priimant sprendimą dėl verslo veiklos vietos pasirinkimo Sąjungoje, Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) (toliau – grupė) turėtų atsižvelgti į tai, kad verslo veiklos vietos pasirinkimui įtakos gali turėti ir kitos aplinkybės, kurios nėra mokesčių elementai.

Sustabdymas ir panaikinimas

Sustabdymas

Valstybės narės įsipareigoja nenustatyti naujų žalingų mokestinių priemonių, kaip tai suprantama šiame kodekse. Todėl valstybės narės, nustatydamos būsimą politiką, laikysis principų, kuriais grindžiamas kodeksas, ir tinkamai atsižvelgs į E–I punktuose nurodytą peržiūros procesą vertindamos, ar kuri nors nauja mokestinė priemonė yra žalinga.

Panaikinimas

Valstybės narės įsipareigoja iš naujo išnagrinėti savo galiojančius įstatymus ir nusistovėjusią praktiką, atsižvelgdamos į principus, kuriais grindžiamas kodeksas, ir į E–I punktuose išdėstytą peržiūros procesą. Valstybės narės prireikus pakeis tokius įstatymus ir praktiką, kad kuo greičiau panaikintų visas žalingas mokestines priemones arba priimtų atitinkamas kovos su piktnaudžiavimu nuostatas ar kitas tinkamas apsaugos priemones, susijusias su žalingomis mokestinėmis priemonėmis, atsižvelgdamos į Tarybos diskusijų po peržiūros proceso rezultatus.

Peržiūros procesas

Pranešimas

E.1.

Remdamosi skaidrumo ir atvirumo principais, valstybės narės iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos viena kitą informuos apie esamas ir siūlomas mokestines priemones, kurios gali patekti į kodekso taikymo sritį.

Atitinkamos valstybės narės taip pat gali viena kitą informuoti apie esamas arba siūlomas mokestines priemones, kurių atžvilgiu jos nori įsitikinti, ar laikomasi kodekso.

Tai atvejais, kai pranešimas pagal 1 ir 2 papunkčius nepateikiamas, valstybės narės raginamos kitos valstybės narės arba Komisijos prašymu pateikti informaciją apie visas mokestines priemones, kurios, iš visko sprendžiant, patenka į kodekso taikymo sritį. Kai numatytoms mokestinėms priemonėms reikalingas Parlamento pritarimas, tokia informacija gali būti pateikiama tik po to, kai apie jas pranešama Parlamentui.

E.2.

Apie valstybės narės mokestines priemones, apie kurias nebuvo nepranešta pagal E.1 punktą, grupė gali būti informuojama kitos valstybės narės arba Komisijos prašymu. Prieš pranešdama apie tokias mokesčių priemones grupei, informaciją perduodanti valstybė narė arba Komisija turėtų apie tai informuoti atitinkamą valstybę narę.

Kalbant apie visuotinai taikomus mokesčių elementus, informaciją perduodanti valstybė narė arba Komisija turėtų grupei pateikti visą informaciją:

i)	kuri pagrįstai rodo, kad mokesčių elementas turi bent vieną iš B.2 punkte apibūdintų padarinių, ir

ii)	kuria remiantis galima pagrįstai daryti išvadą, kad gali būti daromas reikšmingas poveikis verslo veiklos vietos pasirinkimui Sąjungoje.

Suderintas apibūdinimas

F.1.	Bet kuri valstybė narė arba Komisija gali prašyti suteikti galimybę aptarti valstybės narės mokestinę priemonę, apie kurią pranešta pagal E.1 ir E.2 punktus, ir pateikti dėl jos pastabų. Tada valstybės narės nusprendžia, ar imtis tolesnių veiksmų ir parengti suderintą tokios priemonės apibūdinimą.

Įvertinimas

F.2.

Suderintas apibūdinimas leis įvertinti, ar aptariamos mokestinės priemonės yra žalingos, atsižvelgiant į galimą jų poveikį Sąjungoje. Lengvatinių mokestinių priemonių atveju, atliekant tą vertinimą bus atsižvelgiama į visus B.1 punkte nurodytus veiksnius. Visuotinai taikomų mokesčių elementų atveju, atliekant tą vertinimą bus atsižvelgiama į visus B.2 punkte nurodytus veiksnius ir pagal L punktą pateiktas gaires dėl konkrečių visuotinai taikomų mokesčių elementų.

Taryba taip pat akcentuoja, kad peržiūrint mokestines priemones, apie kurias pranešta, reikia atidžiai įvertinti jų poveikį kitoms valstybėms narėms, inter alia, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama veikla yra faktiškai apmokestinama visoje Sąjungoje, ir prašo grupės apsvarstyti atitinkamus ekonominius veiksnius ir poveikio duomenis, apie kuriuos jai pranešta, ir atsižvelgti į atitinkamos valstybės narės ekonomikos dydį bei atvirumą.

Jeigu mokestinės priemonės naudojamos tam tikrų regionų ekonominei plėtrai remti, bus įvertinama, ar priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir yra į juos tikslingai orientuotos. Vertinant tai, ypatingas dėmesys bus skiriamas atokiausiems regionams ir mažoms saloms būdingiems ypatumams ir apribojimams, nepažeidžiant Sąjungos teisinės sistemos vientisumo ir nuoseklumo, įskaitant vidaus rinkos ir bendros politikos vientisumą ir nuoseklumą.

Procedūra

Elgesio kodekso grupė, įsteigta vadovaujantis 1998 m. kovo 9 d. Tarybos išvadomis, toliau vertins mokestines priemones, kurios gali patekti į šio kodekso taikymo sritį, ir prižiūrės informacijos apie tas priemones teikimą. Taryba prašo kiekvienos valstybės narės ir Komisijos į šią grupę paskirti aukšto lygio atstovą ir jo pavaduotoją; grupei pirmininkaus valstybės narės atstovas. Išrinktiems pirmininkams padeda Tarybos generalinis sekretoriatas, kuris vykdo grupės sekretoriato funkcijas. Grupės susitikimai vyks reguliariai ir ji atrinks bei peržiūrės mokestines priemones, kurios turės būti vertinamos pagal E–G punktuose išdėstytas nuostatas. Grupė reguliariai teiks ataskaitas apie įvertintas priemones. Šios ataskaitos bus perduodamos apsvarstyti Tarybai. Jose bus pateikiami jos nagrinėtų mokestinių priemonių suderinti apibūdinimai ir galutiniai įvertinimai.

Tarybos patvirtinti galutiniai dokumentai bus skelbiami viešai, o papildomi dokumentai bus atitinkamai skelbiami viešai laikantis atitinkamų taisyklių.

Taryba prašo Komisijos padėti grupei atlikti būtiną pasirengimo posėdžiams darbą ir palengvinti informacijos teikimo bei peržiūros procesą. Šiuo tikslu Taryba prašo valstybių narių teikti Komisijai E punkte nurodytą informaciją, kad Komisija galėtų parengti F punkte nurodytų apibūdinimų ir įvertinimų projektus. Komisija turėtų atlikti panašias užduotis N punkte nurodytų įvertinimų atžvilgiu. Komisija nedalyvauja valstybėms narėms grupėje priimant sprendimus. Grupės darbo rezultatus tvirtina valstybių narių atstovai grupės lygmeniu ir jie pateikiami Tarybai patvirtinti.

Valstybės pagalba

Taryba pažymi, kad kai kurioms mokestinėms priemonėms, kurioms taikomas šis kodeksas, gali būti taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107–109 straipsnių nuostatos dėl valstybės pagalbos. Grupės darbas vykdomas nedarant poveikio Sąjungos teisei. Tais atvejais, kai Komisija pradeda procedūrą dėl valstybės pagalbos, grupė turėtų sustabdyti atitinkamų priemonių nagrinėjimą, kol užbaigiama tokia procedūra dėl valstybės pagalbos. Grupei jau gali būti pateikiamas Komisijos, glaudžiai konsultuojantis su atitinkama valstybe nare, parengtas preliminarus priemonės apibūdinimas. Galutinis apibūdinimas prireikus turėtų būti pateikiamas iškart, kai užbaigiama procedūra dėl valstybės pagalbos.

Kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu veiksmai

Taryba ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, visų pirma laiku keičiantis informacija tarp valstybių narių, laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų, Sąjungos teisės ir tarptautinių standartų.

Taryba prašo grupės, kai tai laikoma tikslinga, rengti pasikeitimus nuomonėmis dėl tarptautiniuose forumuose svarstomų bendro intereso klausimų, kurie patenka į kodekso taikymo sritį.

Kai tai laikoma tikslinga, grupė, neviršydama savo įgaliojimų, taip pat galėtų pateikti Tarybai patvirtinti pasiūlymus dėl bendrų gairių, jeigu siūlomų bendrų gairių dar neapima Sąjungos teisės aktai. Tarybai patvirtinus galutines gaires, jos bus skelbiamos viešai. Visų pirma grupė pateiks Tarybai patvirtinti pasiūlymus dėl gairių dėl konkrečių visuotinai taikomų mokesčių elementų, kurie patenka į B.2 punkto taikymo sritį, ir tokie elementai bus vertinami valstybių narių atžvilgiu vadovaujantis ankstesnėmis šio kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į tokias gaires.

M.	Taryba pažymi, kad kovos su piktnaudžiavimu nuostatos arba apsaugos priemonės, nustatytos nacionaliniuose mokesčių įstatymuose ir konvencijose dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, atlieka esminį vaidmenį kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu, be kita ko, ir ES išorės strategijos atžvilgiu.

ES išorės strategija ir Verslo apmokestinimo elgesio kodekso geografinė taikymo sritis

Tarybos nuomone, tikslinga, kad principai, kuriais siekiama panaikinti žalingas mokestines priemones, būtų taikomi kuo platesnėje geografinėje teritorijoje. Šiuo tikslu valstybės narės įsipareigoja skatinti jų įgyvendinimą pasaulio lygmeniu stengdamosi bendradarbiauti su už Sąjungos ribų esančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, be kita ko, naudodamosi mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašu. Išsami informacija apie įtraukimo į sąrašą procesą išdėstyta 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose ir vėlesniuose dokumentuose, kuriuose šis sąrašas atnaujinamas ir peržiūrimas, taip pat atitinkamose stebėsenos proceso procedūrinėse gairėse.

Tuo tikslu grupė reguliariai vertina atitinkamus jurisdikciją turinčius subjektus, remdamasi objektyviais kriterijais, susijusiais su mokesčių skaidrumu, sąžiningu apmokestinimu ir kovos su BEPS priemonių įgyvendinimu.

Grupė reguliariai informuos Tarybą apie padarytą pažangą ir rekomenduos Tarybai atnaujinti ir peržiūrėti sąrašą.

Valstybės narės taip pat įsipareigoja skatinti kodekso principų taikymą teritorijose, kurioms Sutartis netaikoma. Visų pirma, valstybės narės, turinčios priklausomų ar asocijuotųjų teritorijų arba turinčios specialią atsakomybę ar apmokestinimo prerogatyvų kitų teritorijų atžvilgiu, jei pastarosios neįtrauktos į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą, įsipareigoja pagal savo konstitucinę tvarką užtikrinti, kad tose teritorijose šie principai būtų taikomi. Todėl tos valstybės narės įvertins padėtį ir pateiks ataskaitas grupei, o pastaroji jas vertins pagal pirmiau apibūdintą peržiūros procedūrą.

Taikymas, stebėsena ir peržiūra

Šiuo kodeksu nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeičiamas Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas, išdėstytas 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucijoje. Tačiau B.2 punkte apibrėžtiems visuotinai taikomiems mokesčių elementams E.1–F.2 punktai bus taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d. ir jie bus taikomi tik 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau patvirtintoms arba iš dalies pakeistoms priemonėms.

Siekiant užtikrinti vienodą ir veiksmingą šio kodekso įgyvendinimą, Taryba prašo Komisijos kasmet jai pateikti kodekso įgyvendinimo ir valstybės fiskalinės pagalbos taikymo ataskaitą. Kai tikslinga, Taryba ir valstybės narės peržiūrės kodekso nuostatas, ypač kai bus pasiektas naujas tarptautinis sutarimas dėl atitinkamų klausimų.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/6

TARYBOS REKOMENDACIJA

2022 m. lapkričio 14 d.

kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)

(2022/C 433/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 46 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsniu,

atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas (1),

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kuriuose pagal to sprendimo 6 straipsnyje apibūdintą mechanizmą būtų įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašai, skirti sutartiems įsipareigojimams vykdyti;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikta metine ataskaita dėl PESCO, Taryba kartą per metus tikrina, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau laikosi to sprendimo 3 straipsnyje nurodytų didesnių saistančių įsipareigojimų;

(3)

2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadų dėl 2020 m. PESCO strateginės peržiūros priedo 1 priedėlyje numatyta, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų liepos mėn. vyriausiasis įgaliotinis turi pateikti metinę PESCO įgyvendinimo ataskaitą, kad Taryba galėtų ne vėliau kaip tų metų lapkričio mėn. priimti savo rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant PESCO. 2018 m. kovo 6 d. Tarybos rekomendacijos dėl PESCO įgyvendinimo veiksmų gairių (2) 16 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos karinis komitetas Politiniam ir saugumo komitetui turi pateikti karines ir kitas rekomendacijas, kad jis galėtų parengti Tarybos atliekamą peržiūrą, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau įgyvendina didesnius saistančius įsipareigojimus;

(4)

2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacijos dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo, kuria panaikinama 2018 m. spalio 15 d. Rekomendacija (3) (2021 m. lapkričio 16 d. rekomendacija dėl didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo), 26 punkte nustatyta, kad dalyvaujančios valstybės narės peržiūrės ir atitinkamai atnaujins savo nacionalinius įgyvendinimo planus (NĮP) ir pateiks juos PESCO sekretoriatui ne vėliau kaip 2022 m. kovo 10 d., o po to kasmet iki tos pačios datos pagal Sprendimo (BUSP) 2017/2315 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į to sprendimo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą vertinimo procesą. Kas dvejus metus prie NĮP turi būti pridedamas aukšto lygio politinis pareiškimas, kuriame dalyvaujančios valstybės narės galėtų išdėstyti pagrindinius pasiekimus ir paskelbti konkrečius nacionalinius prioritetus bei pasidalyti savo patirtimi planavimo srityje ir nurodyti įnašus į visų didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymą;

(5)

2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacijos dėl didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo 28 punkte nustatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis turi atsižvelgti į tą rekomendaciją metinėje ataskaitoje dėl PESCO nuo 2022 m.; tai padės įvertinti, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo didesnius saistančius įsipareigojimus;

(6)

2022 m. kovo 21 d. Taryba priėmė Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį, kuriame pabrėžtas valstybių narių įsipareigojimas ne vėliau kaip 2025 m. įgyvendinti visus didesnius saistančius įsipareigojimus ir visapusiškai naudotis nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu siekiant intensyvinti bendradarbiavimą pajėgumų plėtojimo srityje (4);

(7)	2022 m. gegužės 18 d. Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė Bendrą komunikatą dėl investicijų gynybos srityje spragų analizės ir tolesnių veiksmų (DIGA) (5);

(8)	2022 m. liepos 13 d. vyriausiasis įgaliotinis Tarybai pateikė metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo padėties (toliau – metinė ataskaita), įskaitant informaciją apie tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė įgyvendina savo įsipareigojimus pagal savo atnaujintus ir peržiūrėtus NĮP;

(9)	todėl tuo pagrindu Taryba turėtų priimti rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant PESCO,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. Tikslas ir taikymo sritis

Šios rekomendacijos tikslas – įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašus siekiant įgyvendinti didesnius saistančius įsipareigojimus, prisiimtus vykdant PESCO. Vertinimas grindžiamas 2022 m. liepos 13 d. vyriausiojo įgaliotinio pateikta metine ataskaita dėl PESCO įgyvendinimo padėties (toliau – metinė ataskaita) ir 2022 m. dalyvaujančių valstybių narių pateiktais NĮP, prie kurių buvo pridėti aukšto lygio politiniai pareiškimai.

II. Išvados ir rekomendacijos

Metinė ataskaita suteikia tvirtą pagrindą įvertinti PESCO įgyvendinimo padėtį, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo 20 didesnių saistančių įsipareigojimų pagal savo NĮP.

Atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes, įskaitant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, dėl kurio kyla pavojus taikai ir saugumui Europoje ir pasaulyje, taip pat į nuolat kintančią grėsmių padėtį, PESCO tebėra vertinga bendradarbiavimo ir dalyvaujančių valstybių narių gynybos pajėgumų stiprinimo priemonė. Dėdamos pastangas dalyvaujančios valstybės narės padeda didinti Sąjungos gebėjimą veikti kaip saugumo užtikrintojai ir jos strateginį savarankiškumą, taip pat stiprinti jos gebėjimą bendradarbiauti su partneriais, apsaugoti savo piliečius ir apginti savo vertybes ir interesus. Be to, atsižvelgiant į tikslus, patvirtintus pagal Strateginį kelrodį, reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų išnaudotas visas PESCO potencialas. Saugumo ir gynybos srityje stipresnė ir pajėgesnė ES teigiamai prisidės prie pasaulinio ir transatlantinio saugumo, taip pat ji papildo NATO, kuri tebėra jos narių kolektyvinės gynybos pagrindas.

1. Nacionaliniai įgyvendinimo planai

Pripažindama, kad dalyvaujančios valstybės narės turi geriau pasiekti konkrečių rezultatų ir sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2025 m. pabaigoje būtų įgyvendinti didesni saistantys įsipareigojimai, Taryba pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės padarė – skirtingo lygmens – pažangą įgyvendindamos 20 didesnių saistančių įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė vienos kitų atžvilgiu, ir įgyvendindamos projektus. Tačiau jos turėtų dėti daugiau pastangų, kad jie visi būtų įgyvendinti ne vėliau kaip 2025 m., kaip reikalaujama 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo ir pakartota Strateginiame kelrodyje. Be to, Taryba pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės:

nuolat didino savo gynybos išlaidas ir nurodė planuojančios toliau jas didinti 2022 m. ir 2023–2025 m. laikotarpiu, taip pat reaguodamos į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą. Ši teigiama gynybos išlaidų ir investicijų į gynybą tendencija turėtų būti išlaikyta ilguoju laikotarpiu, o dauguma dalyvaujančių valstybių narių taip pat turėtų gerokai padidinti išlaidas gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms, kad jos pasiektų sutartus 2 % visų gynybos išlaidų (bendras kriterijus). Atsižvelgiant į tai, turėtų būti visapusiškai apsvarstytos turimos ES priemonės ir struktūros, įskaitant Europos gynybos agentūroje (EGA) naujai įsteigtą Europos gynybos inovacijų centrą ir Komisijoje parengtą ES gynybos inovacijų sistemą, išnaudojant jų potencialą;

nedaug pasistūmėjo dėl įsipareigojimo padidinti bendradarbiavimu grindžiamų gynybos pajėgumų projektų skaičių ir susijusias investicijas į gynybos įrangos viešuosius pirkimus bei gynybos srities mokslinius tyrimus ir technologijas. Siekdamos įgyvendinti ES pajėgumų plėtojimo prioritetus ir pasiekti sutartus bendrus kriterijus (20 % visų bendradarbiavimu grindžiamų gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidų, 35 % visų bendradarbiavimu grindžiamų gynybos įrangos viešųjų pirkimų išlaidų), dalyvaujančios valstybės narės turėtų kuo geriau pasinaudoti esamomis ES gynybos iniciatyvomis ir priemonėmis ir turėtų toliau didinti ir pritraukti bendradarbiavimu grindžiamas investicijas į gynybą ES lygmeniu (6). Šiuo atžvilgiu jos raginamos visokeriopai pasinaudoti suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD) išvadomis ir jos rekomendacijomis, visų pirma bendradarbiavimu grindžiamomis galimybėmis ir prioritetinėmis sritimis. Atsižvelgiant į Strateginį kelrodį, jų taip pat prašoma plėtoti naujas galimybes pagal PESCO sistemą, pavyzdžiui, skatinti bendrus viešuosius pirkimus, be kita ko, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su Bendru komunikatu dėl DIGA;

iš esmės išlaikė arba šiek tiek padidino savo įnašą į karines bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas, tačiau vis dar yra spragų ir jas reikėtų skubiai pašalinti. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų gerokai suintensyvinti savo pastangas įgyvendinti savo operacinius įsipareigojimus, atsižvelgdamos į vieningo pajėgų rezervo principą, kadangi įnašai į misijas ir operacijas tebekelia susirūpinimą. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų didinti įnašus pagal ES kovinių grupių sąrašą ir greitojo reagavimo duomenų bazę. Be to, jos turėtų konkrečiau spręsti strateginių pajėgumų trūkumų klausimą, konkrečiai – atsižvelgdamos į didelio poveikio pajėgumų tikslus. Be to, dalyvaujančios valstybės narės turėtų pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą BSGP misijų ir operacijų finansavimą, be kita ko, atsižvelgiant į ES greitojo dislokavimo pajėgumus, įskaitant bendrų išlaidų taikymo srities ir apibrėžties pakartotinį vertinimą siekiant stiprinti solidarumą ir skatinti dalyvavimą karinėse misijose ir operacijose, taip pat dalyvavimą padengiant su pratybomis susijusias išlaidas. Turėtų būti kuo greičiau užbaigtas darbas, susijęs su teisingos prisidėjimo prie karinių misijų ir operacijų dalies parametrų nustatymu, kaip paprašyta 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl didesnių saistančių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo. Tai svarbu siekiant skatinti ir remti dalyvaujančias valstybes nares, kad jos didintų savo įnašą, atsižvelgdamos į savo galimybes ir pajėgumus, į BSGP misijas ir operacijas, užtikrindamos savitarpio skaidrumą atitinkamų įsipareigojimų vykdymo atžvilgiu;

nežymiai pasistūmėjo perimdamos Sąjungos pajėgumų planavimo ir plėtojimo priemones ir procesus kaip gaires nacionaliniam planavimui ir sprendimų priėmimui. Dalyvaujančios valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų, kad sistemingiau ir aktyviau naudotųsi tomis priemonėmis, įskaitant CARD rekomendacijas, kad išnaudotų visą savo potencialą ir bendradarbiaudamos pašalintų pajėgumų trūkumus;

nepakankamai atsižvelgia į įsipareigojimą bendradarbiauti siekiant pašalinti pajėgumų trūkumus. Vis dar labai ribotai taikomas Europos bendradarbiaujamasis požiūris, todėl jo taikymas turėtų būti gerokai išplėstas. Savo NĮP dalyvaujančios valstybės narės pareiškia norą pasinaudoti CARD rekomendacijomis bendradarbiavimo gynybos srityje klausimu, visų pirma nustatytomis bendradarbiavimu grindžiamomis galimybėmis. Šiuo tikslu jos turėtų sistemingai įtraukti šias galimybes į savo nacionalinį planavimą ir apie jas pranešti savo NĮP. Be to, dalyvaujančios valstybės narės turėtų toliau bendradarbiauti siekdamos suteikti pajėgumų, kad būtų sustiprintos ES vadovavimo ir kontrolės struktūros, visų pirma Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras (MPCC), kuris yra prioritetinė vadovavimo ir kontrolės struktūra, taip pat kad ES greitojo dislokavimo pajėgumai pradėtų veikti, laikantis Strateginio kelrodžio. Taryba priminė, kad PPP bei CARD ir atitinkamų NATO procesų, pavyzdžiui, NATO gynybos planavimo proceso, rezultatų suderinamumas buvo ir toliau bus užtikrinamas tais atvejais, kai reikalavimai sutampa, kartu pripažįstant skirtingą dviejų organizacijų pobūdį ir jų atitinkamą atsakomybę bei narystes;

f)	įrodė, kad EGA yra plačiai naudojama kaip pajėgumų plėtojimo Europos forumas. Tačiau investicijų į pagal EGA sistemą plėtojamus projektus lygis tebėra žemas ir turėtų būti didinamas, be kita ko, siekiant toliau stiprinti EGA kaip pajėgumų plėtojimo forumo vaidmenį;

pateikė aiškesnių nuorodų, kad jos dalyvauja bendradarbiavimu grindžiamuose projektuose, kuriais stiprinama Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė (EGTPB) visoje Sąjungoje, be kita ko, pasinaudojant bendro gynybos pajėgumų viešojo pirkimo iniciatyvomis. Tačiau dalyvaujančios valstybės narės turėtų labiau atspindėti šiuos principus savo atitinkamoje pramonės politikoje ir įsigijimo strategijose.

Taryba pažymi, kad atnaujintų NĮP vertinimas patvirtino, kad keleto įsipareigojimų įgyvendinimas (jei juos norima įgyvendinti ne vėliau kaip 2025 m.) ir toliau vėluoja. Todėl, toliau įgyvendinant PESCO, kiekviena dalyvaujanti valstybė narė raginama atsižvelgti į metinėje ataskaitoje pateiktas išvadas bei rekomendacijas ir atitinkamai peržiūrėti savo įnašus įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus. Dalyvaujančių valstybių narių prašoma savo NĮP pasidalyti išsamesne informacija, kaip ketinama pasiekti šiuos tikslus, nustatytus antrajam pradiniam PESCO etapui. Tebėra labai svarbu užtikrinti tvarią aukštynkryptę trajektoriją, kad būtų padaryta pažanga siekiant ne vėliau kaip 2025 m. įgyvendinti visus PESCO didesnius saistančius įsipareigojimus. Todėl prieš kitą NĮP atnaujinimą PESCO sekretoriatas turėtų surengti praktinį seminarą, skirtą nustatyti būdus, kaip įgyvendinti daugiau iššūkių keliančius įsipareigojimus.

Visos dalyvaujančios valstybės narės prie savo NĮP pridėjo aukšto lygio politinį pareiškimą, kuriame išdėstyti pagrindiniai pasiekimai ir nurodyti konkretūs nacionaliniai prioritetai bei įnašai įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus. Taryba pabrėžia politinių pareiškimų svarbą pristatant dalyvaujančių valstybių narių pozicijas. Ji akcentuoja, kad svarbu užtikrinti būtiną politinę atsakomybę ir remti stimuliuojančias diskusijas politiniu lygmeniu. 2024 m., o po to kas dvejus metus dalyvaujančios valstybės narės turėtų vėl prie savo NĮP pridėti tokį aukšto lygio politinį pareiškimą.

Dauguma dalyvaujančių valstybių narių jau pasinaudojo EGA sukurta skaitmenine platforma, per kurią pateikė savo NĮP. Dalyvaujančios valstybės narės raginamos tokios praktikos laikytis ir ateityje, nes tai leis joms naudotis pagal atitinkamas Sąjungos gynybos iniciatyvas jau pateiktais duomenimis ir sumažinti administracinę naštą.

2. PESCO projektai

2021 m. lapkričio mėn. per ketvirtąjį PESCO projektų etapą patvirtinus 14 naujų projektų (7) bendras PESCO projektų skaičius pasiekė 60 ir jais prisidedama prie 20 didesnių saistančių įsipareigojimų įgyvendinimo, taip patvirtinant PESCO sistemos vertę rengiant bendradarbiavimu grindžiamus projektus. Patvirtinus PESCO projektus, kuriais atsižvelgiama į bendradarbiavimu grindžiamas galimybes, įskaitant susijusias prioritetines sritis, nustatytas vykdant CARD, rodoma didesnė šių dviejų iniciatyvų darna.

Taryba ragina dalyvaujančias valstybes nares pasinaudoti penktuoju PESCO projektų etapu (jis turi būti patvirtintas 2023 m.), kad būtų inicijuoti strategiškai aktualūs projektai, kuriais siekiama užtikrinti ypatingos svarbos pajėgumus ir pagerinti pajėgų sąveikumą, be kita ko, laikantis PPP nustatytų ES pajėgumų plėtojimo prioritetų ir Strateginiame kelrodyje patvirtintų gairių. Taryba pabrėžia, kad būsimas penktas etapas suteikia galimybę paspartinti antrojo CARD ciklo rezultatus, visų pirma intensyvinant naudojimąsi nustatytomis bendradarbiavimu grindžiamomis galimybėmis, įskaitant operacinio pobūdžio galimybes, taip pat prioritetines sritis. Taryba primena, kad PESCO tebėra valstybių narių vadovaujamas procesas, ir prašo PESCO sekretoriato atitinkamai remti projektų pasiūlymų rengimą ir tolesnę jų pažangą, taip užtikrinant, kad nauji projektai būtų parengti geriau ir įgyvendinti nedelsiant, netgi penktajame etape.

10.

Taryba pažymi, kad, kaip nurodyta birželio 29 d. Tarybai pateiktoje PESCO projektų pažangos ataskaitoje, padaryta bendra pažanga, susijusi su projektais; 18 iš jų visose srityse jau pasiekė vykdymo etapą, o du jau pasiekė pilną operacinį pajėgumą. Taryba taip pat palankiai vertina tai, kad beveik pusė projektų turėtų pasiekti konkrečių rezultatų ne vėliau kaip 2025 m. Tai apima 77 % projektų (20 iš 26), kurie, kaip nustatytų 2020 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadose dėl 2020 m. PESCO strateginės peržiūros, turėtų duoti rezultatų per šį laikotarpį. Dalyvaujančios valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sustiprinti PESCO sekretoriato vaidmenį remiant projektų įgyvendinimą, konkrečiai, pasinaudojant EGA kaip bendrų pajėgumų plėtojimo projektų įgyvendinimo sistemos ekspertine kompetencija, įskaitant projektų valdymo priemones, kurios jau siūlomos dalyvaujančioms valstybėms narėms, ir Europos Sąjungos karinio štabo ekspertine kompetencija operatyvinių aspektų srityje. Be to, dalyvaujančios valstybės narės, prireikus remiant PESCO sekretoriatui, turėtų stiprinti projektams skirtą strateginę komunikaciją jų įgyvendinimo pažangos ir naudingumo Europos saugumui ir gynybai klausimais. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę pasinaudoti Europos saugumo ir gynybos koledžo kursais PESCO projektų valdymo klausimais.

11.

Kartu Taryba pažymi, kad keletas kitų projektų toliau susiduria su įgyvendinimo sunkumais, įskaitant vėlavimą pasiekti projekto tikslus. Taryba akcentuoja, kad dalyvaujančios valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad pasiektų apčiuopiamų rezultatų, kaip suplanuota, ypač kalbant apie 2018 m. oficialiai sukurtus projektus, kurie dar nepasiekė jokių konkrečių rezultatų. Tuo atveju, kai projekto nariai nustato, kad vykdant projektus neįmanoma pasiekti numatomų rezultatų, tokie projektai turėtų būti atnaujinami arba nutraukiami, kad būtų užtikrintas visų PESCO projektų aktualumas, veiksmingumas ir patikimumas. Panašiai prašoma, kad veikla pagal naujus projektus būtų pradėta per šešis mėnesius nuo jų priėmimo į PESCO. Atsižvelgiant į PESCO projektų pažangą, dalyvaujančios valstybės narės galėtų paprašyti PESCO sekretoriato pateikti vertinimą šiuo klausimu. Be to, siekiant sumažinti nustatytą riziką projektų įgyvendinimui, projekto nariai galėtų susitarti dėl įmanomos apimties, orientacinių terminų ir PESCO projektams įgyvendinti reikalingų išteklių skyrimo, taip pat, kai įmanoma, prašydami ES finansavimo. PESCO sekretoriato galėtų būti paprašyta surinkti PESCO projektų valdymo ir įgyvendinimo geriausios praktikos pavyzdžius ir pasidalyti su jais su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis – gairių projektų koordinatoriams forma.

12.

PESCO sekretoriatas taip pat galėtų pasiūlyti ir padėti surengti PESCO projektų, kurie turi nustatytą sinergiją ir bendrumų, grupių susitikimus, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas bei didinamas jų poveikis bei veiksmingumas, taupomi ištekliai ir užkirstas kelias bereikalingam dubliavimuisi. Kalbant apie projektus, kurie netrukus bus užbaigti, PESCO sekretoriatas galėtų skatinti ir palengvinti diskusijas dėl pajėgumų ir sukurtų susijusių struktūrų naudojimo, įskaitant galimą tolesnę su projektais susijusią veiklą.

13.

Taryba palankiai vertina tai, kad, laikantis Tarybos sprendimo (BUSP) 2020/1639 (8), ir atsižvelgiant į Tarybos sprendimus (BUSP) 2021/748 (9), (BUSP) 2021/749 (10) bei (BUSP) 2021/750 (11), 2021 m. gruodžio mėn. prie karinio mobilumo projekto prisijungė Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Norvegija.

Ji primena, kad bendrąsias sąlygas atitinkantys partneriai išimties tvarka galėtų būti pakviesti ateityje dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose, laikantis Sprendime (BUSP) 2020/1639 nustatytos kvietimo procedūros, ir atkreipia dėmesį į kelių ES partnerių suinteresuotumą prisijungti prie PESCO projektų. Šiuo atžvilgiu Taryba tikisi, kad priėmus Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/2244 (12), Jungtinė Karalystė dalyvaus karinio mobilumo projekte.

III. Tolesni veiksmai

14.

Dalyvaujančių valstybių narių prašoma atnaujinti savo NĮP ir pateikti juos PESCO sekretoriatui ne vėliau kaip 2023 m. kovo 10 d.

15.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos daryti tolesnę pažangą įgyvendinant tiek 20 didesnių saistančių įsipareigojimų, siekiant juos įgyvendinti ne vėliau kaip 2025 m., tiek susijusius projektus, atsižvelgiant į šioje rekomendacijoje išdėstytus pasiūlymus. Siekiant užtikrinti politinį pagreitį ir didesnę dalyvaujančių valstybių narių atsakomybę, turėtų būti tęsiamos dalyvaujančių valstybių narių ir vyriausiojo įgaliotinio reguliarios aukšto lygio politinės diskusijos, taip pat jos turėtų būti tęsiamos atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose ir kitais atitinkamais formatais. Taryba prašo PESCO sekretoriato atlikti savo pagalbinį vaidmenį įgyvendinant šioje rekomendacijoje nurodytus veiksmus, be kita ko, organizuojant specialius praktinius seminarus.

16.

Taryba pažymi, kad PESCO tiek savo didesniais saistančiais įsipareigojimais, tiek bendradarbiavimu grindžiamais projektais yra vertinga bendradarbiavimo priemonė, visų pirma atsižvelgiant į geopolitines aplinkybes. PESCO sistema yra itin paranki remiant Strateginio kelrodžio įgyvendinimą, įgyvendinant ES pajėgumų plėtojimo prioritetus ir visapusiškai pasinaudojant CARD išvadomis, visų pirma nustatytomis bendradarbiavimu grindžiamomis galimybėmis, atsižvelgiant į Bendrą komunikatą dėl DIGA, ir stiprinant EGTPB visoje Sąjungoje. Taryba taip pat ragina tęsti darbą, susijusį su ES gynybos srities iniciatyvų suderinamumo didinimu, be kita ko, siekiant supaprastinti procedūras, aktyviau dalytis informacija ir nustatyti konkretesnius prioritetus. Ji palankiai vertina tai, kad surengtas pirmasis metinis gynybos ministrų susitikimas dėl ES gynybos iniciatyvų, susijusių su pajėgumų plėtojimu, visokeriopai pasinaudojant esamais formatais, kuriais būtų toliau remiamas ES gynybos iniciatyvų suderinamumas.

17.

Taryba primena, kad dalyvaujančios valstybės narės PESCO strateginės peržiūros proceso, kuris turi būti atliktas iki antrojo pradinio PESCO etapo pabaigos 2025 m., kontekste ir, kaip nurodyta pranešime dėl PESCO, kuriame taip pat primenamas tam tikrų valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifinis pobūdis, įvertins visų PESCO įsipareigojimų vykdymą, aptars naujus įsipareigojimus ir priims sprendimus dėl jų, kad būtų pradėtas naujas Europos saugumo ir gynybos integravimo etapas. Taryba ragina dalyvaujančias valstybės nares, remiant PESCO sekretoriatui, 2023 m. inicijuoti diskusijas dėl būsimos strateginės peržiūros, be kita ko, dėl galimų laiko terminų ir orientyrų.

Priimta Briuselyje 2022 m. lapkričio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

(2) OL C 88, 2018 3 8, p. 1.

(3) OL C 464, 2021 11 17, p. 1.

(4) Dok. 7371/22.

(5) JOIN (2022)24 final.

(6) Kaip nurodyta Bendrame komunikate dėl DIGA, bendradarbiavimu grindžiamų gynybos įrangos viešųjų pirkimų dalis sumažėjo vidutiniškai nuo 11 % 2020 m. iki maždaug 8 % 2021 m., o bendros gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologijų išlaidos 2020 m. sudarė 1,2 % visų gynybos išlaidų.

(7) 2021 m. lapkričio 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/2008, kuriuo iš dalies keičiamas ir atnaujinamas Sprendimas (BUSP) 2018/340, kuriuo sudaromas projektų, kurie turės būti parengti pagal PESCO sistemą, sąrašas (OL L 407, 2021 11 17, p. 37).

(8) 2020 m. lapkričio 5 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2020/1639, kuriuo nustatomos bendrosios sąlygos, kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti pavieniuose PESCO projektuose (OL L 371, 2020 6 11, p. 3).

(9) 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/748 dėl Kanados dalyvavimo PESCO projekte „Karinis mobilumas“ (OL L 160, 2021 5 7, p. 106).

(10) 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/749 dėl Norvegijos Karalystės dalyvavimo PESCO projekte „Karinis mobilumas“ (OL L 160, 2021 5 7, p. 109).

(11) 2021 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2021/750 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų dalyvavimo PESCO projekte „Karinis mobilumas“ (OL L 160, 2021 5 7, p. 112).

(12) 2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/2244 dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės dalyvavimo PESCO projekte „Karinis mobilumas“ (OL L 295, 2022 11 15, 22).

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/13

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10845 – HG / WCAS / WARBURG PINCUS / NORSTELLA)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 433/03)

2022 m. spalio 10 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

—	Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—	elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10845. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/14

PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTA TARYBOS POZICIJA (ES) Nr. 3/2022

siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių

Tarybos priimta 2022 m. spalio 17 d.

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 433/04)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnį lygybė yra viena iš pamatinių Sąjungos vertybių ir yra bendra valstybėms narėms, kurių visuomenėje vyrauja moterų ir vyrų lygybė. Pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga turi skatinti moterų ir vyrų lygybę;

(2)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 157 straipsnio 3 dalimi Europos Parlamentui ir Tarybai suteikiami įgaliojimai priimti priemones, kuriomis užtikrinamas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio užimtumo bei profesinės veiklos principo taikymas;

(3)

siekiant užtikrinti visišką vyrų ir moterų lygybę per visą darbingą amžių, SESV 157 straipsnio 4 dalimi sudaromos sąlygos imtis pozityvių veiksmų valstybėms narėms leidžiant toliau taikyti ar priimti priemones, numatančias konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai verstis profesine veikla arba šalinančias ar kompensuojančias nepalankias profesinės veiklos sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje numatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse ir kad lygybės principas nekliudo laikytis ar imtis priemonių, numatančių konkrečias lengvatas, padedančias nepakankamai atstovaujamai lyčiai;

(4)	dokumente dėl Europos socialinių teisių ramsčio, apie kurį 2017 m. drauge paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, nurodyti principai, be kita ko, apima vienodą požiūrį į moteris ir vyrus ir jų galimybes, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje, įdarbinimo sąlygas ir karjeros galimybes;

(5)

kad būtų užtikrinta lyčių lygybė darbe, reikia laikytis visapusiško požiūrio, kuriuo, be kita ko, būtų skatinamas lyčių požiūriu subalansuotas sprendimų priėmimas bendrovėse visais lygmenimis, taip pat panaikinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis. Lygybės darbe užtikrinimas taip pat yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant sumažinti moterų skurdą;

(6)

Tarybos rekomendacijoje 84/635/EEB (4) rekomenduota, kad valstybės narės imtųsi veiksmų siekdamos užtikrinti, kad pozityvūs veiksmai apimtų, kiek tai įmanoma, veiksmus, kuriais skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas sprendimus priimančiuose organuose. Tarybos rekomendacijoje 96/694/EB (5) rekomenduota, kad valstybės narės skatintų privatųjį sektorių didinti moterų skaičių visais sprendimų priėmimo lygmenimis, visų pirma, priimdamos lygybės užtikrinimo planus ir pozityvių veiksmų programas arba jais (jomis) vadovaudamosi;

(7)

šia direktyva siekiama užtikrinti moterų ir vyrų lygių galimybių principo taikymą ir pasiekti subalansuotą lyčių atstovavimą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų, nustatant procedūrinių reikalavimų rinkinį dėl kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas remiantis skaidrumu ir nuopelnais;

(8)

pastaraisiais metais Komisija pateikė kelias ataskaitas, kuriose įvertinama lyčių lygybė ekonominių sprendimų priėmimo srityje. Ji paragino biržines bendroves didinti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų skaičių jų valdybose taikant savireguliavimo priemones ir savanoriškai prisiimti konkrečius įsipareigojimus šioje srityje. Savo 2010 m. kovo 5 d. komunikate „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ Komisija pabrėžė, kad moterims vis dar nesuteikiama visapusiška prieiga prie dalijimosi valdžia ir galimybė dalyvauti sprendimų priėmime, kiek tai susiję su politiniu ir ekonominiu gyvenimu viešajame ir privačiajame sektoriuose, ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą naudotis turimomis galiomis siekiant teisingesnio moterų ir vyrų atstovavimo galios pozicijose visuomeniniame gyvenime ir ekonomikoje. 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikate „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ lyčių pusiausvyros gerinimas sprendimų priėmime buvo nustatytas kaip vienas iš prioritetų. Lyčių pusiausvyros sprendimų priėmime ir politikoje užtikrinimas yra vienas iš 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ nustatytų prioritetų;

(9)

savo 2011 m. kovo 7 d. išvadose dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.) Taryba pripažino, kad lyčių lygybės politika yra gyvybiškai svarbi ekonomikos augimui, klestėjimui ir konkurencingumui. Ji dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą panaikinti lyčių nelygybę, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač trijose lyčių lygybės požiūriu itin svarbiose užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties skatinimo srityse. Ji taip pat paragino imtis veiksmų, kuriais būtų skatinamas vienodas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus visais lygmenimis ir visose srityse, kad būtų išnaudoti visi turimi talentai. Tuo atžvilgiu naudojimasis visu esamu talentu, žiniomis bei idėjomis praturtintų žmogiškųjų išteklių įvairovę ir pagerintų verslo perspektyvas;

(10)

savo 2010 m. kovo 3 d. komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau – Strategija „Europa 2020“) Komisija pripažino, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra būtinas siekiant paspartinti ekonomikos augimą ir atremti demografinius iššūkius Europoje. Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas pagrindinis tikslas ne vėliau kaip 2020 m. padidinti 20–64 m. Sąjungos gyventojų užimtumo lygį bent iki 75 %. Svarbu, kad būtų prisiimtas aiškus įsipareigojimas panaikinti vis dar egzistuojantį vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį ir kad būtų dar aktyviau šalinamos visos kliūtys, trukdančios moterims dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant esamą „stiklo lubų“ reiškinį. Porto deklaracijoje (6), kuri valstybių ar vyriausybių vadovų buvo pasirašyta 2021 m. gegužės 8 d., palankiai įvertinti nauji Sąjungos pagrindiniai tikslai, susiję su darbo vietomis, įgūdžiais bei skurdo mažinimu, ir peržiūrėta socialinių rodiklių suvestinė, Komisijos pasiūlyta jos 2021 m. kovo 4 d. komunikate „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“. Tame veiksmų plane numatyta, kad ne vėliau kaip 2030 m. 20–64 m. amžiaus Sąjungos gyventojų užimtumo lygis būtų bent 78 %, būtina stengtis bent perpus sumažinti lyčių užimtumo skirtumą, palyginti su 2019 m. Tikėtina, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus, visų pirma, didesnis jų skaičius valdybose, turės teigiamą šalutinį poveikį moterų užimtumui atitinkamose bendrovėse ir visai ekonomikai. Atsižvelgiant į poreikį išnaudoti turimą tiek moterų, tiek vyrų talento rezervą, po COVID-19 krizės lyčių lygybės ir įtraukaus vadovavimo aspektai yra kaip niekada svarbūs. Moksliniai tyrimai parodė, kad įtrauktis ir įvairovė įgalina atsigavimą ir atsparumą. Jie yra labai svarbūs norint užtikrinti Sąjungos ekonominį konkurencingumą, skatinti inovacijas ir didinti profesinius standartus valdybose;

(11)

savo 2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl moterų ir vadovaujamųjų pareigų verslo srityje Europos Parlamentas paragino bendroves siekti, kad ne vėliau kaip 2015 m. moterų skaičius valdymo organuose pasiektų būtinuosius 30 %, o ne vėliau kaip 2020 m. – 40 %. Joje Komisija raginama ne vėliau kaip 2012 m. pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriame, be kita ko, būtų nustatytos kvotos, jeigu paaiškėtų, kad veiksmų, kurių ėmėsi bendrovės ir valstybės narės, nepakanka. Svarbu, kad toks teisės aktas būtų laikinai įgyvendinamas ir paspartintų pokyčius bei skubias reformas, skirtas įsigalėjusiai lyčių nelygybei ir stereotipams ekonominių sprendimų priėmimo srityje panaikinti. Tokį prašymą dėl teisės akto Europos Parlamentas pakartojo savo 2012 m. kovo 13 d. ir 2021 m. sausio 21 d. rezoliucijose;

(12)

svarbu, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros rodytų pavyzdį lyčių lygybės srityje, inter alia, nustatydamos subalansuoto lyčių atstovavimo visais valdymo lygmenimis tikslus. Ypač daug dėmesio reikia skirti vyresniųjų vadovų įdarbinimo politikai. Todėl savo 2020 m. kovo 5 d. komunikate „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ Komisija pabrėžė, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros turėtų užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų. Savo 2022 m. balandžio 5 d. komunikate „Naujausioji žmogiškųjų išteklių strategija“ Komisija įsipareigojo ne vėliau kaip 2024 m. užtikrinti visišką lyčių lygybę visais savo valdymo lygmenimis. Komisija stebės pažangą ir tuo atžvilgiu reguliariai skelbs informaciją interneto svetainėje. Komisija toliau dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais bei agentūromis ir interneto svetainėje skelbs informaciją apie lyčių pusiausvyrą tarp aukščiausias vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų tose institucijose, įstaigose, organuose bei agentūrose. Europos Parlamentas savo 2020 m. sausio 13 d. Biuro sprendimu susitarė nustatyti 2024 m. tikslus dėl lyčių pusiausvyros tarp aukštesniosios ir viduriniosios grandies vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų. Europos Parlamentas toliau stebės pažangą visais savo valdymo lygmenimis ir sieks rodyti pavyzdį. Savo 2021–2024 m. įvairovės ir įtraukties strategijoje Taryba įsipareigojo pasiekti lyčių lygybę tarp jos generaliniame sekretoriate (toliau – TGS) vadovaujamąsias pozicijas užimančių asmenų, numatydama užtikrinti 45–55 % maržą ne vėliau kaip iki 2026 m. pabaigos. TGS veiksmų plane dėl lyčių lygybės tarp vadovaujamąsias pareigas einančių asmenų nustatomos priemonės tam tikslui pasiekti;

(13)	svarbu, kad bendrovės ir įmonės skatintų, remtų ir ugdytų moterų talentą visais lygmenimis ir per visą jų karjerą siekiant užtikrinti, kad kvalifikuotoms moterims būtų suteiktos galimybės užimti pozicijas valdyboje ir vadovaujamąsias pozicijas;

(14)

siekiant skatinti lyčių lygybę ir remti moterų dalyvavimą priimant sprendimus, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1158 (7), kuria skatinama tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, numatyta, kad valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų vienodą moterų ir vyrų dalijimąsi priežiūros pareigomis, be esamų motinystės atostogų numatydamos vaiko priežiūros, tėvystės ir prižiūrinčiojo asmens atostogas. Ta direktyva taip pat numato teisę prašyti susitarimo dėl lanksčių darbo sąlygų;

(15)

skirti moteris į direktorių pareigas trukdo keletas konkrečių veiksnių, kuriuos galima pašalinti ne tik taikant privalomas taisykles, bet ir įgyvendinant švietimo iniciatyvas bei paskatas, kuriomis siekiama propaguoti gerąją praktiką. Pirmiausia, labai svarbu verslo mokyklose ir universitetuose didinti sąmoningumą apie lyčių lygybės naudą siekiant didinti bendrovių konkurencingumą. Taip pat būtina skatinti reguliarią direktorių kaitą ir nustatyti pozityvias priemones, kuriomis siekiama skatinti ir atlyginti valstybių narių bei bendrovių pastangas nustatyti ryžtingesnį požiūrį į tokius pokyčius aukščiausiuose ekonominius sprendimus priimančiuose organuose visais lygmenimis;

(16)

Sąjunga turi didelį aukštos kvalifikacijos moterų rezervą, kuris nuolat didėja – tai patvirtina faktas, kad 60 % universitetų absolventų yra moterys. Siekiant veiksmingai išnaudoti tą esamą rezervą, o tai itin svarbu reaguojant į Sąjungos demografinius ir ekonominius iššūkius, labai svarbu pasiekti lyčių pusiausvyrą valdybose. Taigi, nepakankamas moterų atstovavimas valdybose yra neišnaudota galimybė valstybių narių ekonomikai apskritai ir jų vystymuisi bei augimui. Išnaudojus esamą moterų talento rezervą, ir atskiri asmenys, ir viešasis sektorius gautų didesnę investicijų į švietimą grąžą. Plačiai pripažįstama, kad dėl moterų dalyvavimo valdybose pagerėja įmonių valdymas, nes dėl įvairesnio ir kolektyvinio mąstymo, apimančio platesnį požiūrių spektrą, pagerėja komandų veiklos rezultatai ir sprendimų priėmimo kokybė. Daugelis tyrimų parodė, kad įvairovė skatina iniciatyvesnį verslo modelį, labiau subalansuotus sprendimus ir griežtesnius profesinius standartus valdybose, kurie geriau atsispindi visuomenės realijas ir vartotojų poreikius. Tai taip pat skatina inovacijas. Daugybė tyrimų taip pat parodė, kad tarp lyčių įvairovės aukščiausios vadovybės lygmeniu ir bendrovės finansinių rezultatų bei pelningumo yra teigiamas ryšys, o tai lemia reikšmingą ilgalaikį tvarų augimą. Todėl pasiekti lyčių pusiausvyrą valdybose yra itin svarbu siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingumą globalizuotoje ekonomikoje ir tai suteiktų lyginamąjį pranašumą trečiųjų valstybių atžvilgiu;

(17)

padidinus moterų atstovavimą valdybose, poveikį patirtų ne tik į valdybas paskirtos moterys, bet tai taip pat padėtų į bendrovę pritraukti moterų talento ir užtikrinti didesnį moterų skaičių visais valdymo lygmenimis ir tarp darbuotojų. Todėl, tikėtina, kad didesnė moterų dalis valdybose darys teigiamą poveikį šalinant tiek vyrų ir moterų užimtumo atotrūkį, tiek vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį;

(18)

nepaisant įrodymų, pagrindžiančių naudingą lyčių pusiausvyros poveikį pačioms bendrovėms bei ekonomikai apskritai ir nepaisant galiojančios Sąjungos teisės, kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties, ir esamų Sąjungos lygmeniu įgyvendinamų veiksmų, kuriais skatinamas savireguliavimas, bendrovių aukščiausiuose sprendimus priimančiuose organuose visoje Sąjungoje moterys vis dar yra itin nepakankamai atstovaujamos. Statistika rodo, kad aukščiausio lygio verslo sprendimų priėmimo procese dalyvaujančių moterų dalis tebėra labai maža. Jeigu net nesvarstoma galimybė, kad pusė talento rezervo galėtų būti paskirta į aukščiausias vadovaujamąsias pareigas, galėtų nukentėti pats paskyrimų procesas ir kokybė, o dėl to padidėtų nepasitikėjimas verslo valdžios struktūromis ir galbūt sumažėtų turimo žmogiškojo kapitalo naudojimo veiksmingumas. Svarbu, kad įmonių sprendimų priėmimo procese būtų teisingai atspindėta visuomenės sudėtis ir kad būtų išnaudojamas visų Sąjungos gyventojų potencialas. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, 2021 m. vidutiniškai 30,6 % valdybos narių didžiausiose biržinėse bendrovėse ir tik 8,5 % pirmininkų buvo moterys. Tai rodo nesąžiningą ir diskriminacinį nepakankamą moterų atstovavimą, kuriuo akivaizdžiai pažeidžiami Sąjungos lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityse principai. Todėl turėtų būti nustatytos ir sustiprintos priemonės, skirtos skatinti moterų karjeros galimybėms visais valdymo lygmenimis, ir turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad būtų užtikrinta, kad tokių priemonių būtų imtasi biržinėse bendrovėse dėl didelės tokių bendrovių ekonominės ir socialinės atsakomybės. Be to, svarbu, kad Sąjungos įstaigos, organai ir agentūros rodytų pavyzdį panaikindamos esamą lyčių disbalansą savo pačių valdybų sudėtyje;

(19)

moterų skaičius valdybose pastaraisiais metais augo labai lėtai. Pažangos tempas valstybėse narėse buvo skirtingas, todėl labai skiriasi pasiekti rezultatai. Daug didesnė pažanga padaryta tose valstybėse narėse, kuriose buvo nustatytos privalomos priemonės. Atsižvelgiant į tai, kad požiūriai į lyčių pusiausvyros valdybose gerinimą yra labai nevienodi, tikėtina, kad tokie skirtumai dar didės. Todėl valstybės narės raginamos keistis informacija apie taikomas veiksmingas priemones bei nacionaliniu lygmeniu priimtą politiką, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad visoje Sąjungoje būtų daroma pažanga siekiant užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą valdybose;

(20)

nenuoseklus ir skirtingas nacionalinis reglamentavimas, kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra biržinių bendrovių valdybose, ar tokio reglamentavimo nebuvimas lemia ne tik tai, kad valstybėse narėse labai skiriasi moterų, einančių nevykdomųjų direktorių pareigas, skaičius ir pažangos valstybėse narėse rodikliai, – tai taip pat kelia kliūčių vidaus rinkai, nes taip biržinėms bendrovėms Sąjungoje nustatomi skirtingi įmonių valdymo reikalavimai. Tie skirtingi teisės aktų ir savireguliavimo priemonių reikalavimai dėl valdybų sudėties gali sukelti praktinių sunkumų tarpvalstybiniu mastu veikiančioms biržinėms bendrovėms, ypač steigiant patronuojamąsias bendroves ar vykdant susijungimų ir įsigijimų sandorius, ir kandidatams į direktorių pozicijas;

(21)

lyčių disbalansas bendrovėse yra didesnis aukštesnio lygio vadovų lygmeniu. Be to, daug vyresniųjų vadovų pareigas einančių moterų dirba žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos srityse, o vyresnieji vadovai vyrai bendrovėje dažniau įdarbinami bendraisiais vadovais ar tiesioginiais vadovais. Kadangi pagrindinį kandidatų į direktorių pozicijas rezervą daugiausia sudaro kandidatai, turintys vyresniųjų vadovų patirties, būtina padidinti moterų, kurios paaukštinamos į tokias vadovaujamąsias pozicijas bendrovėse, skaičių;

(22)	vienas iš pagrindinių teisingo šios direktyvos įgyvendinimo veiksnių – veiksmingas direktorių atrankos kriterijų, kurie turi būti nustatyti iš anksto ir taikomi visiškai skaidriai, taikymas, kandidatų kvalifikacijas, žinias ir įgūdžius vertinant vienodai, neatsižvelgiant į jų lytį;

(23)

tai, kad daugumoje valstybių narių kandidatams į direktorių pozicijas taikomas atrankos procesas ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai yra nepakankamai skaidrūs, labai trukdo pasiekti labiau subalansuotą direktorių lyčių pusiausvyrą ir neigiamai veikia tiek kandidatų į pozicijas valdybose karjerą ir judėjimo laisvę, tiek investuotojų sprendimus. Dėl tokio skaidrumo trūkumo potencialūs kandidatai į direktorių pozicijas neteikia paraiškų toms pozicijoms užimti, nors ten jų kvalifikacija būtų reikalingiausia, ir neginčija lyčių požiūriu šališkų sprendimų dėl paskyrimo, taigi, tai yra jų judėjimo laisvės apribojimas vidaus rinkoje. Kita vertus, investuotojai galėtų taikyti investicijų strategijas, kuriomis reikalaujama pateikti informaciją, be kita ko, susijusią su direktorių ekspertinėmis žiniomis bei kompetencija. Daugiau skaidrumo kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir direktorių atrankos proceso atžvilgiu investuotojams užtikrina galimybę geriau įvertinti bendrovės verslo strategiją ir priimti pagrįstus sprendimus. Todėl svarbu, kad paskyrimo į valdybą procedūros būtų aiškios bei skaidrios ir kandidatai būtų objektyviai vertinami pagal jų asmeninius nuopelnus, neatsižvelgiant į jų lytį;

(24)

nors šios direktyvos tikslas nėra išsamiai suderinti nacionalinius įstatymus dėl atrankos į direktorių pozicijas proceso ir kvalifikacijos vertinimo kriterijų, tam, kad būtų pasiekta lyčių pusiausvyra, biržinėms bendrovėms, kuriose neužtikrinamas subalansuotas lyčių atstovavimas, būtina nustatyti tam tikrus būtiniausius reikalavimus, susijusius su kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atranka, laikantis skaidraus ir aiškiai apibrėžto atrankos proceso ir remiantis objektyviu palyginamuoju kandidatų kvalifikacijos – jų tinkamumo, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatų – vertinimu. Veiksmingai padėti užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoje Sąjungoje ir įmonėms išvengti praktinių sunkumų galima tik pasitelkiant privalomą priemonę Sąjungos lygmeniu;

(25)

todėl Sąjunga turėtų siekti didinti moterų skaičių valdybose visose valstybėse narėse, kad būtų spartinamas ekonomikos augimas, skatinamas judumas darbo rinkoje, didinamas biržinių bendrovių konkurencingumas ir užtikrinama veiksminga lyčių lygybė darbo rinkoje. To tikslo turėtų būti siekiama nustatant būtiniausius reikalavimus dėl pozityvių veiksmų, išreikštų privalomų priemonių forma. Tomis privalomomis priemonėmis turėtų būti siekiama valdybų sudėties pasiskirstymo lyčių požiūriu kiekybinio tikslo, nes tokį ar panašų metodą taikiusios valstybės narės ir trečiosios valstybės pasiekė geriausių rezultatų, siekdamos sumažinti nepakankamą moterų atstovavimą ekonominius sprendimus priimančiose pozicijose;

(26)

svarbu, kad kiekviena biržinė bendrovė parengtų lyčių lygybės politiką, kad būtų pasiektas labiau subalansuotas lyčių atstovavimas visais lygmenimis. Tokia politika gali apimti tiek moterų kandidačių, tiek vyrų kandidatų siūlymą į svarbias pareigas, moterims skirtas mentorystės schemas ir karjeros raidos orientavimą, taip pat žmogiškųjų išteklių strategijas, skirtas lyčių įvairovę atspindinčiam įdarbinimui skatinti;

(27)

biržinės bendrovės turi didelę ekonominę reikšmę, yra matomos ir daro poveikį visai rinkai. Tokios bendrovės nustato standartus platesnei ekonomikai ir tikėtina, kad jų praktiką perims kitų rūšių bendrovės. Biržinių bendrovių veiklai būdingas viešumas, dėl to jų reglamentavimas platesniu mastu yra pateisinamas nauda viešajam interesui;

(28)	šioje direktyvoje numatytos priemonės turėtų būti taikomos biržinėms bendrovėms;

(29)	ši direktyva neturėtų būti taikoma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

(30)

šios direktyvos tikslais valstybė narė, kompetentinga reglamentuoti klausimus, kuriuos apima ši direktyva, turėtų būti valstybė narė, kurioje atitinkama biržinė bendrovė turi savo registruotą buveinę. Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinėms taisyklėms, kuriomis nustatoma teisė, taikytina bendrovėms tais klausimais, kurių ši direktyva nereglamentuoja;

(31)

biržinių bendrovių valdybų struktūros sistemos įvairiose valstybėse narėse skiriasi; iš esmės išskiriamos dualistinė sistema, kurią sudaro valdyba bei priežiūros taryba, ir monistinė sistema, kurioje valdymo ir priežiūros funkcijas atlieka viena valdyba. Taip pat yra mišrių sistemų, turinčių abiejų sistemų elementų, o kartais bendrovėms leidžiama pačioms pasirinkti vieną iš skirtingų modelių. Ši direktyva turėtų būti taikoma visoms esamoms valdybų sistemoms valstybėse narėse;

(32)

visose valdybų sistemose de jure ar de facto išskiriami vykdomieji direktoriai, kurie dalyvauja kasdieniame bendrovės valdyme, ir nevykdomieji direktoriai, kurie atlieka priežiūros funkciją ir nedalyvauja kasdieniame biržinės bendrovės valdyme. Šia direktyva siekiama gerinti lyčių pusiausvyrą abiejose direktorių kategorijose. Siekiant užtikrinti tinkamą poreikio didinti lyčių pusiausvyrą valdybose ir poreikio kuo labiau kuo labiau sumažinti kišimąsi į kasdienį bendrovės valdymą pusiausvyrą, šia direktyva atskiriamos abi tos direktorių kategorijos;

(33)

keliose valstybėse narėse tam tikra dalis nevykdomųjų direktorių, vadovaujantis nacionaline teise ar praktika, gali arba turi būti skiriama ar renkama bendrovių darbuotojų ar darbuotojų organizacijų arba bendrovių darbuotojų ir darbuotojų organizacijų. Šioje direktyvoje nustatyti kiekybiniai tikslai taip pat turėtų būti taikomi tokiems direktoriams. Tačiau dėl to, kad kai kurie nevykdomieji direktoriai yra darbuotojų atstovai, valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į konkrečias nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles, taikomas darbuotojų atstovų rinkimui ar skyrimui, ir gerbdamos balsavimo darbuotojų atstovų rinkimuose laisvę, turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad tie tikslai būtų pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad skiriasi valstybių narių nacionalinė bendrovių teisė, valstybės narės kiekybinius tikslus turėtų galėti taikyti atskirai akcininkų atstovams ir darbuotojų atstovams;

(34)

valstybės narės biržinėms bendrovėms turėtų taikyti tikslą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. biržinių bendrovių valdybose ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų užimtų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys, arba, alternatyviai, kadangi yra svarbu, kad biržinės bendrovės padidintų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų dalį tarp visų su sprendimų priėmimu susijusias pozicijas užimančių asmenų, valstybės narės biržinėms bendrovėms turėtų taikyti tikslą užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. biržinių bendrovių valdybose ne mažiau kaip 33 % visų direktorių – tiek vykdomųjų, tiek nevykdomųjų direktorių – pozicijas užimtų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys;

(35)

tikslai, kad valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių arba 33 % visų direktorių pozicijų, apima bendrą lyčių pusiausvyrą tarp direktorių ir neturi poveikio atskirų direktorių pasirinkimui iš gausaus kandidatų vyrų ir moterų rezervo kiekvienu konkrečiu atveju. Visų pirma, šia direktyva neužkertamas kelias jokiems konkretiems kandidatams į direktorių pozicijas ir ja biržinės bendrovės ar akcininkai neverčiami skirti atskirų direktorių. Sprendimą dėl tinkamų direktorių vis dėlto turi priimti biržinės bendrovės ir akcininkai;

(36)

dėl valstybės įmonių pobūdžio yra tikslinga, kad valstybės įmonės, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį, būtų pavyzdžiu privačiajam sektoriui. Valstybės narės daro dominuojančią įtaką į reguliuojamos rinkos sąrašus įtrauktoms valstybės įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos direktyvos 2006/111/EB (8) 2 straipsnio b punkte. Dėl tos dominuojančios įtakos valstybės narės turi priemonių būtinas permainas įgyvendinti greičiau;

(37)

direktorių pozicijų skaičiaus, kuris yra būtinas norint pasiekti šioje direktyvoje nustatytus tikslus, nustatymas turi būti dar labiau patikslintas, kadangi, atsižvelgiant į daugelio valdybų dydį, matematiniu požiūriu neįmanoma pasiekti tikslios 40 % arba, kai taikytina, 33 % sudarančios dalies. Todėl direktorių pozicijų skaičius, būtinas šioje direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti, turėtų būti kuo artimesnis 40 % arba, kai taikytina, 33 % sudarančiai daliai, ir abiem atvejais turėtų neviršyti 49 %;

(38)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo jurisprudencijoje (9) dėl pozityvių veiksmų ir jų suderinamumo su draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties principu, kuris taip pat yra įtvirtintas Chartijos 21 straipsnyje, pripažino, kad tam tikrais atvejais vykdant įdarbinimo ar paaukštinimo atranką pirmumas gali būti teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, su sąlyga, kad nepakankamai atstovaujamos lyties kandidato kvalifikacija – tinkamumas, kompetencija ir profesinės veiklos rezultatai – yra tokia pati kaip ir kitos lyties jo konkurento, kad pirmumas nėra suteikiamas automatiškai ir besąlygiškai, t. y. jis netaikomas, jeigu dėl tam tikrų priežasčių atskiras kitos lyties kandidatas įvertinamas palankiau, ir kad kiekvieno kandidato paraiška įvertinama objektyviai, atsižvelgiant į visus atskiriems kandidatams taikytinus kriterijus;

(39)

valstybės narės, siekdamos gerinti lyčių pusiausvyrą valdybose, turėtų užtikrinti, kad tos biržinės bendrovės, kurių valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima atitinkamai mažiau nei 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba mažiau nei 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius, priklausomai nuo to, kas taikytina, remdamosi kandidatų kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu, taikydamos aiškius, neutraliai suformuluotus ir nedviprasmiškus kriterijus, kurie buvo nustatyti prieš pradedant atrankos procesą, atrinktų toms skiriamosioms ar renkamosioms pozicijoms labiausiai kvalifikuotus kandidatus. Atrankos kriterijų, kuriuos galėtų taikyti biržinės bendrovės, rūšys apima, pavyzdžiui, profesinę vadovavimo ar priežiūros užduočių atlikimo patirtį, tarptautinę patirtį, daugiadiscipliniškumą, lyderio savybes, bendravimo įgūdžius, ryšių palaikymo gebėjimus ir žinias konkrečioje atitinkamoje srityje, kaip antai, finansai, finansinė priežiūra ar žmogiškųjų išteklių valdymas;

(40)

vykdant kandidatų atranką į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas pirmenybė turėtų būti teikiama tokios pačios kvalifikacijos nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Tačiau tokia pirmenybė neturėtų būti automatiškai ir besąlygiškai suteikiamas pirmumas. Galėtų būti išimtinių atvejų, kai objektyvus tokios pačios kvalifikacijos kitos lyties kandidato konkrečios padėties vertinimas gali būti viršesnis už pirmumą, kuris priešingu atveju turėtų būti suteiktas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui. Taip galėtų įvykti, pavyzdžiui, tais atvejais, kai atrenkant direktorius taikoma platesnė įvairovės politika nacionaliniu ar bendrovės lygmeniu. Vis dėlto pozityvių veiksmų netaikymas turėtų likti išimtiniu atveju, turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu ir tinkamai pagrįstas objektyviais kriterijais, kuriais jokiu būdu neturėtų būti diskriminuojama nepakankamai atstovaujama lytis;

(41)

valstybėse narėse, kuriose taikomi šioje direktyvoje nustatyti su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas susiję reikalavimai, biržinės bendrovės, kurių valdybose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima atitinkamai ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, priklausomai nuo to, kas taikytina, neturėtų būti įpareigojamos laikytis tų reikalavimų;

(42)

kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas metodai įvairiose valstybėse narėse ir įvairiose bendrovėse skiriasi. Jie galėtų apimti kandidatų pirminę atranką, kurios rezultatus, pavyzdžiui, skyrimo komitetas ar direktorių paieškos firmos, turi pateikti akcininkų susirinkimui. Reikalavimai dėl kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas turėtų būti įvykdyti tinkamame atrankos proceso etape, laikantis nacionalinės teisės ir atitinkamų biržinių bendrovių įstatų, be kita ko, prieš akcininkams atrenkant kandidatą, pavyzdžiui, rengiant trumpąjį sąrašą. Tuo atžvilgiu šia direktyva nustatomi tik būtiniausi kandidatų atrankos į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas reikalavimai, kad siekiant sudaryti sąlygas lyčių lygybei ir siekiant tikslo užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą biržinių bendrovių valdybose būtų galima taikyti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje numatytas sąlygas. Šia direktyva pernelyg nesikišama į kasdienį biržinių bendrovių valdymą, nes joms paliekama laisvė atrinkti kandidatus remiantis jų kvalifikacija ar kitais svarbiais objektyviais apsvarstymais;

(43)

siekiant šios direktyvos tikslų, kiek tai susiję su lyčių pusiausvyra, turėtų būti reikalaujama, kad kandidato į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją prašymu biržinės bendrovės tą kandidatą informuotų apie kvalifikacijos vertinimo kriterijus, kuriais buvo grindžiama atranka, kandidatų objektyvų lyginamąjį vertinimą vadovaujantis tais kriterijais ir, kai aktualu, konkrečius apsvarstymus, dėl kurių išimtinėmis aplinkybėmis palankiau vertinamas kitos lyties, nei nepakankamai atstovaujama lytis, kandidatas. Dėl reikalavimo pateikti tokią informaciją gali būti ribojama teisė į privatų gyvenimą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, kurios pripažįstamos atitinkamai Chartijos 7 ir 8 straipsniuose. Vis dėlto tokie apribojimai yra būtini ir, nepažeidžiant proporcingumo principo, iš tiesų atitinka pripažintus bendro intereso tikslus. Todėl jie atitinka tokiems apribojimams taikomus reikalavimus, nustatytus Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamą Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Tokie apribojimai turėtų būti taikomi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (10);

(44)

jei nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatas į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją teisme ar kitoje kompetentingoje institucijoje pateikia faktus, kurių pagrindu galima daryti prielaidą, kad to kandidato kvalifikacija yra tokia pati kaip atrinkto kitos lyties kandidato, turėtų būti reikalaujama, kad biržinė bendrovė pagrįstų savo pasirinkimą;

(45)

nors šia direktyva siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus privalomų priemonių forma, kad būtų pagerintas lyčių pasiskirstymas valdybose, svarbu, vadovaujantis subsidiarumo principu, pripažinti skirtingų požiūrių teisėtumą ir tam tikrų esamų nacionalinių priemonių, kurios jau yra priimtos ir kurios davė gerų rezultatų, veiksmingumą. Kai kuriose valstybėse narėse jau buvo dedamos pastangos užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą valdybose priimant privalomas priemones, kurios laikomos tokiomis pat veiksmingomis kaip šioje direktyvoje nustatytos priemonės. Tos valstybės narės turėtų galėti sustabdyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, susijusių su kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atranka, ir, kai aktualu, susijusių su atskirų kiekybinių tikslų nustatymu, taikymą, jei šioje direktyvoje išdėstytos taikymo sustabdymo sąlygos yra įvykdytos. Tokiais atvejais, jei valstybės narės tokias privalomas priemones nustatė nacionaline teise, šioje direktyvoje išdėstytos apvalinimo taisyklės dėl konkretaus direktorių skaičiaus turėtų būti taikomos mutatis mutandis siekiant įvertinti tas nacionalines priemones pagal šią direktyvą. Valstybėje narėje, kurioje taikomas toks taikymo sustabdymas, turėtų būti laikoma, kad šioje direktyvoje nustatyti tikslai yra pasiekti, taigi, šioje direktyvoje nustatyti tikslai, susiję su nevykdomaisiais direktoriais ar visais direktoriais, nepakeičia atitinkamų nacionalinių priemonių ir tokiais tikslais jos nėra papildomos;

(46)

siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą tarp direktorių, atliekančių kasdienio valdymo užduotis, turėtų būti reikalaujama, kad biržinės bendrovės nustatytų atskirus kiekybinius tikslus, susijusius su labiau subalansuotu abiejų lyčių atstovavimu tarp vykdomųjų direktorių, kad tokie tikslai būtų pasiekti iki šioje direktyvoje nustatytos dienos. Tie tikslai bendrovėms turėtų padėti padaryti apčiuopiamą pažangą, palyginti su jų dabartine padėtimi. Ta pareiga neturėtų būti taikoma biržinėms bendrovėms, kurios siekia 33 % tikslo visų direktorių – tiek vykdomųjų, tiek nevykdomųjų direktorių – atveju;

(47)

valstybės narės turėtų reikalauti, kad biržinės bendrovės kompetentingoms institucijoms kasmet pateiktų informaciją apie jų valdybų lyčių sudėtį ir apie priemones, kurių buvo imtasi šioje direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti, kad tos institucijos galėtų įvertinti kiekvienos biržinės bendrovės pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą tarp direktorių. Biržinės bendrovės tokią informaciją turėtų tinkamu ir lengvai prieinamu būdu skelbti savo interneto svetainėse ir įtraukti ją į savo metines ataskaitas. Jei biržinė bendrovė nepasiekė taikytinų kiekybinių tikslų, ji į tokią informaciją turėtų įtraukti konkrečių priemonių, kurių bendrovė jau ėmėsi arba ketina imtis ateityje, kad būtų pasiekti šioje direktyvoje nustatyti tikslai, aprašymą. Siekiant išvengti nebūtinos administracinės naštos ir pastangų dubliavimo, pagal šią direktyvą teiktina informacija apie lyčių pusiausvyrą valdybose, kai taikytina, turėtų būti įtraukta į biržinių bendrovių valdymo pareiškimą, laikantis taikytinos Sąjungos teisės, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (11). Jei valstybės narės sustabdė 6 straipsnio taikymą pagal 12 straipsnį, šioje direktyvoje išdėstytos ataskaitų teikimo pareigos neturėtų būti taikomos su sąlyga, kad tų valstybių narių nacionalinėje teisėje yra numatytos ataskaitų teikimo pareigos, kuriomis užtikrinama, kad informacija, susijusi su biržinių bendrovių padaryta pažanga siekiant labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo jų valdybose, būtų skelbiama reguliariai;

(48)

reikalavimų, susijusių su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas, pareigos nustatyti kiekybinį tikslą, susijusį su vykdomaisiais direktoriais, ir ataskaitų teikimo pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasomomis sankcijomis, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo tikslu būtų nustatytos tinkamos administracinės ar teisminės procedūros. Tokios sankcijos galėtų būti, be kita ko, baudos arba galimybė teisminei institucijai panaikinti su direktorių atranka susijusį sprendimą arba paskelbti jį niekiniu. Nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl nuobaudų skyrimo, jei biržinės bendrovės vykdo tas pareigas, jos neturėtų būti baudžiamos už tai, kad nepasiekė kiekybinių tikslų, susijusių su moterų ir vyrų atstovavimu tarp direktorių. Sankcijos neturėtų būti skiriamos pačioms biržinėms bendrovėms, jeigu pagal nacionalinę teisę atitinkamas veikimas ar neveikimas yra priskiriamas ne bendrovei, o kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, pavyzdžiui, atskiriems akcininkams. Valstybės narės turėtų galėti taikyti kitas sankcijas nei tos, kurios yra išvardytos šioje direktyvoje pateiktame nebaigtiniame sankcijų sąraše, ypač tais atvejais, kai biržinė bendrovė padaro sunkių ir pakartotinių pažeidimų, susijusių su šioje direktyvoje nustatytomis pareigomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykdydamos viešąsias sutartis ir koncesijas, biržinės bendrovės vykdytų taikytinas pareigas, susijusias su socialine ir darbo teise, vadovaudamosi taikytina Sąjungos teise;

(49)	valstybės narės ar biržinės bendrovės turėtų galėti nustatyti ar toliau taikyti palankesnes priemones, kad būtų užtikrintas labiau subalansuotas moterų ir vyrų atstovavimas;

(50)

valstybės narės turėtų paskirti lyčių pusiausvyros valdybose skatinimo, analizės, stebėsenos ir rėmimo įstaigas. Be to, rengiant informacines kampanijas ir dalijantis geriausia patirtimi būtų labai prisidedama prie visų nebiržinių bendrovių informuotumo šiuo klausimu didinimo ir jos būtų skatinamos iniciatyviai siekti lyčių pusiausvyros. Visų pirma, valstybės narės raginamos įgyvendinti politiką, kuria MVĮ būtų remiamos ir skatinamos reikšmingai padidinti lyčių pusiausvyrą visais valdymo lygmenimis ir valdybose;

(51)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartija pripažintų principų. Visų pirma, ja prisidedama prie moterų ir vyrų lygybės principo (Chartijos 23 straipsnis) ir laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti (Chartijos 15 straipsnis) įgyvendinimo. Šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (Chartijos 47 straipsnis) įgyvendinimą. Naudojimosi laisve užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis) ir teise į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnio 1 dalis) apribojimais ta laisvė ir ta teisė iš esmės nėra pažeidžiamos ir jie yra būtini bei proporcingi. Apribojimus galima taikyti tik tuo atveju, jeigu jie visiškai atitinka Sąjungos pripažįstamus bendro intereso tikslus ar poreikį apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves;

(52)

nors kai kurios valstybės narės ėmėsi reglamentavimo veiksmų ar skatino savireguliavimą, dėl kurių buvo pasiekta įvairių rezultatų, dauguma valstybių narių nesiėmė ar nenurodė ketinančios imtis veiksmų, kad būtų pasiekta pakankamos pažangos. Prognozės, grindžiamos išsamia visos turimos informacijos apie ankstesnes ir dabartines tendencijas bei ketinimus analize, rodo, kad savarankiškai veikdamos valstybės narės artimoje ateityje nepasieks subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo tarp direktorių visoje Sąjungoje pagal šioje direktyvoje nustatytus tikslus. Neveikimas šioje srityje trukdo platesniu mastu siekti lyčių lygybės darbo vietoje, be kita ko, mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris iš dalies susidaro dėl vertikaliosios segregacijos. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes ir į didėjančius skirtumus tarp valstybių narių moterų ir vyrų atstovavimo valdybose atžvilgiu, lyčių pusiausvyrą valdybose visoje Sąjungoje galima pagerinti tik taikant bendrą požiūrį, o lyčių lygybės, konkurencingumo ir ekonomikos augimo potencialą galima geriau pasiekti ne skirtingos taikymo srities, užmojo ir veiksmingumo nacionalinėmis iniciatyvomis, o koordinuojamais veiksmais Sąjungos lygmeniu. Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. pasiekti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą tarp biržinių bendrovių direktorių nustatant veiksmingas priemones, kuriomis siekiama paspartinti pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kartu biržinėms bendrovėms suteikiant pakankamai laiko pasirengti tam tikslui, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones.

Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva nustatomi tik bendri tikslai bei principai ir neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Valstybėms narėms suteikiama pakankamai laisvės pačioms nuspręsti, kaip būtų geriausia siekti šioje direktyvoje nustatytų tikslų atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, visų pirma, į įdarbinimo valdybose taisykles ir praktiką. Šia direktyva neribojama biržinių bendrovių galimybė paskirti labiausiai kvalifikuotus direktorius, suteikiama lanksti sistema ir numatomas pakankamai ilgas laikotarpis prisitaikyti;

(53)	valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, kad juos veiksmingai informuotų apie šios direktyvos reikšmę, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

(54)

vadovaujantis proporcingumo principu, tikslai, kuriuos turi pasiekti biržinės bendrovės, turėtų galioti tik tam tikrą laikotarpį ir jie turėtų galioti tol, kol bus padaryta tvari pažanga užtikrinant valdybų lyčių sudėtį. Dėl to Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti šios direktyvos taikymą ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, šioje direktyvoje numatyta jos galiojimo pabaigos data. Atlikdama šios direktyvos peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti, ar yra poreikis pratęsti šios direktyvos galiojimą po tos datos;

(55)

vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 28 d. bendru valstybių narių ir Komisijos politiniu pareiškimu dėl aiškinamųjų dokumentų (12), valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šia direktyva siekiama užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą tarp biržinių bendrovių direktorių nustatant veiksmingas priemones, kuriomis siekiama paspartinti pažangą užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kartu biržinėms bendrovėms suteikiant pakankamai laiko pasirengti tam tikslui.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma biržinėms bendrovėms. Ši direktyva netaikoma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ).

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	biržinė bendrovė – bendrovė, kuri turi valstybėje narėje registruotą buveinę ir kurios akcijomis leidžiama prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, kaip tai suprantama Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

2)	valdyba – biržinės bendrovės administracinis, valdymo ar priežiūros organas;

3)	direktorius – valdybos narys, įskaitant narį, kuris yra darbuotojų atstovas;

4)	vykdomasis direktorius – monistinės sistemos valdybos narys, kuris dalyvauja kasdieniame biržinės bendrovės valdyme, arba – dualistinės valdybos sistemos atveju – tarybos narys, kuris atlieka biržinės bendrovės valdymo funkciją;

5)	nevykdomasis direktorius – monistinės sistemos valdybos narys, išskyrus vykdomąjį direktorių, arba – dualistinės valdybos sistemos atveju – valdybos narys, kuris atlieka biržinės bendrovės priežiūros funkciją;

6)	monistinės sistemos valdyba – viena bendra valdyba, kuri atlieka biržinės bendrovės valdymo ir priežiūros funkcijas;

7)	dualistinė valdybos sistema – sistema, kurioje biržinės bendrovės valdymo ir priežiūros funkcijas atlieka atskiros valdybos;

labai maža, mažoji ir vidutinė įmonė arba MVĮ – bendrovė, kurioje dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurios metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR arba kurios metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, o MVĮ, turinčios savo registruotą buveinę valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euras, atveju – lygiaverčių sumų tos valstybės narės valiuta.

4 straipsnis

Taikytina teisė

Kompetenciją reglamentuoti su konkrečia biržine bendrove susijusius klausimus, kuriems taikoma ši direktyva, turi ta valstybė narė, kurioje ta bendrovė turi registruotą buveinę. Taikytina teisė yra tos valstybės narės teisė.

5 straipsnis

Lyčių pusiausvyros valdybose tikslai

1. Valstybės narės užtikrina, kad biržinėms bendrovėms būtų taikomas kuris nors iš šių tikslų, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.:

a)	nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių pozicijų;

b)	nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užima ne mažiau kaip 33 % visų direktorių pozicijų, įskaitant tiek vykdomuosius, tiek nevykdomuosius direktorius.

2. Valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės, kurioms netaikomas 1 dalies b punkte nustatytas tikslas, nustatytų atskirus kiekybinius tikslus, siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą tarp vykdomųjų direktorių. Valstybės narės užtikrina, kad tokios biržinės bendrovės tokius kiekybinius tikslus stengtųsi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

3. Nevykdomųjų direktorių pozicijų skaičius, laikomas būtinu 1 dalies a punkte nurodytam tikslui pasiekti, yra kuo artimesnis 40 % sudarančiai daliai, bet neviršijantis 49 %. Visų direktorių pozicijų skaičius, laikomas būtinu 1 dalies b punkte nurodytam tikslui pasiekti, yra kuo artimesnis 33 % sudarančiai daliai, bet neviršijantis 49 %. Tie skaičiai yra išdėstyti priede.

6 straipsnis

Tikslams pasiekti skirtos priemonės

1. Valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės, kurios nepasiekia 5 straipsnio 1 dalies a ar b punkte nurodytų tikslų, priklausomai nuo to, kas taikytina, pakoreguotų kandidatų į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas atrankos procesą. Tie kandidatai turi būti atrenkami remiantis kiekvieno kandidato kvalifikacijų lyginamuoju vertinimu. Tuo tikslu nediskriminuojant viso atrankos proceso metu, be kita ko, pranešimų apie laisvas darbo vietas rengimo metu, pirminės atrankos etapu, trumpojo kandidatų sąrašo rengimo etapu ir kandidatų atrankos rezervo sudarymo metu, turi būti taikomi aiškūs, neutraliai suformuluoti ir nedviprasmiški kriterijai. Tokie kriterijai nustatomi prieš pradedant atrankos procesą.

2. Kiek tai susiję su kandidatų atranka į skiriamąsias ar renkamąsias direktorių pozicijas, valstybės narės užtikrina, kad renkantis iš kandidatų, kurių kvalifikacija tinkamumo, kompetencijos ir profesinės veiklos rezultatų požiūriu yra tokia pati, pirmenybė būtų teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl didesnio teisinio svorio pagrindų, pavyzdžiui, kitos įvairovės politikos vykdymo, objektyvaus vertinimo, kurio metu atsižvelgiama į specifinę kitos lyties kandidato padėtį ir kuris yra grindžiamas nediskriminaciniais kriterijais, kontekste palankiau vertinamas kitos lyties kandidatas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kandidato, svarstyto atrankos į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją metu, prašymu biržinės bendrovės būtų įpareigotos informuoti tą kandidatą apie:

a)	kvalifikacijos vertinimo kriterijus, kuriais buvo grindžiama atranka;

b)	kandidatų objektyvų lyginamąjį vertinimą vadovaujantis tais kriterijais ir

c)	kai aktualu, konkrečius apsvarstymus, dėl kurių išimtinai buvo palankiau vertinamas kandidatas, kuris nėra nepakankamai atstovaujamos lyties.

4. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalines teismų sistemas, užtikrina, kad tais atvejais, kai neatrinktas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatas pateikia faktus, kurių pagrindu galima daryti prielaidą, kad to kandidato, atrinkto į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją, kvalifikacija buvo tokia pati kaip atrinkto kitos lyties kandidato, biržinei bendrovei tenka įrodyti, kad nebuvo pažeista 6 straipsnio 2 dalis.

Šia dalimi valstybėms narėms netrukdoma nustatyti ieškovams palankesnių įrodinėjimo taisyklių.

5. Jeigu kandidatų į skiriamą ar renkamą direktoriaus poziciją atrankos procesas vykdomas pasitelkiant akcininkų ar darbuotojų balsavimą, valstybės narės reikalauja, kad biržinės bendrovės užtikrintų, kad balsavime dalyvaujantys asmenys būtų tinkamai informuoti apie priemones, numatytas šioje direktyvoje, įskaitant sankcijas, kurios grėstų biržinei bendrovei dėl reikalavimų nesilaikymo.

7 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1. Valstybės narės reikalauja, kad biržinės bendrovės kompetentingoms institucijoms kasmet pateiktų informaciją apie lyčių atstovavimą jų valdybose, informaciją apie vykdomuosius ir nevykdomuosius direktorius pateikiant atskirai, taip pat apie priemones, kurių buvo imtasi norint pasiekti 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus tikslus ir, kai taikytina, tikslus, nustatytus vadovaujantis 5 straipsnio 2 dalimi. Valstybės narės reikalauja, kad biržinės bendrovės tą informaciją tinkamu ir lengvai prieinamu būdu skelbtų savo interneto svetainėse. Remdamosi pateikta informacija, valstybės narės lengvai prieinamu ir centralizuotu būdu skelbia biržinių bendrovių, pasiekusių kurį nors vieną iš 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, sąrašą ir jį reguliariai atnaujina.

2. Jei biržinė bendrovė nepasiekia vieno iš 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų arba, kai taikytina, tikslų, nustatytų vadovaujantis 5 straipsnio 2 dalimi, teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ji nurodo priežastis, dėl kurių ji tikslų nepasiekė, ir išsamiai aprašo priemones, kurių biržinė bendrovė jau ėmėsi arba ketina imtis, kad juos pasiektų.

3. Kai taikytina, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta informacija taip pat įtraukiama į bendrovės valdymo pareiškimą, laikantis atitinkamų Direktyvos 2013/34/ES nuostatų.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstytos pareigos netaikomos valstybėje narėje, kuri sustabdė 6 straipsnio taikymą pagal 12 straipsnį, jei pagal nacionalinę teisę yra numatytos ataskaitų teikimo pareigos, kuriomis užtikrinama, kad informacija apie pažangą, kurią biržinės bendrovės padarė siekdamos labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo savo valdybose, būtų skelbiama reguliariai.

8 straipsnis

Sankcijos ir papildomos priemonės

1. Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų biržinėms bendrovėms už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 6 bei 7 straipsnius, priklausomai nuo to, kas taikytina, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Visų pirma, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos administracinės ar teisminės procedūros, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti iš šios direktyvos kylančių pareigų vykdymą. Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tokios sankcijos, be kita ko, gali būti baudos arba galimybė teisminei institucijai panaikinti su direktorių atranka susijusį sprendimą, priimtą pažeidžiant pagal 6 straipsnį priimtas nacionalines nuostatas, arba paskelbti jį niekiniu. Valstybės narės ne vėliau kaip … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo] praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.

2. Biržinės bendrovės gali būti laikomos atsakingomis tik už veikimą ar neveikimą, kuris joms gali būti priskiriamas pagal nacionalinę teisę.

3. Valstybės narės užtikrina, kad, vykdydamos viešąsias sutartis ir koncesijas, biržinės bendrovės vykdytų taikytinas pareigas, susijusias su socialine ir darbo teise, vadovaudamosi taikytina Sąjungos teise.

9 straipsnis

Būtiniausi reikalavimai

Valstybės narės gali nustatyti ar toliau taikyti nuostatas, kurios yra palankesnes už šioje direktyvoje nustatytas nuostatas, kad užtikrintų labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą jų nacionalinėje teritorijoje įsteigtose biržinėse bendrovėse.

10 straipsnis

Lyčių pusiausvyros biržinėse bendrovėse skatinimo įstaigos

Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau lyčių pusiausvyros valdybose skatinimo, analizės, stebėsenos ir rėmimo įstaigų. Tuo tikslu valstybės narės galėtų paskirti, pavyzdžiui, lygybę užtikrinančias įstaigas, kurias jos paskyrė pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB (13) 20 straipsnį.

11 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip … [dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės, kurios sustabdė 6 straipsnio taikymą pagal 12 straipsnį, Komisijai nedelsdamos pateikia 12 straipsnyje nustatytų sąlygų įvykdymą įrodančią informaciją.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis

6 straipsnio taikymo sustabdymas

1. Valstybė narė gali sustabdyti 6 straipsnio ir, kai aktualu, 5 straipsnio 2 dalies taikymą, jei ne vėliau kaip … [šios direktyvos įsigaliojimo data] toje valstybėje narėje tenkinamos šios sąlygos:

a)	nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys biržinėse bendrovėse užima ne mažiau kaip 30 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba ne mažiau kaip 25 % visų direktorių pozicijų arba

tos valstybės narės nacionaline teise:

i)	reikalaujama, kad biržinėse bendrovėse nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys užimtų ne mažiau kaip 30 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba ne mažiau kaip 25 % visų direktorių pozicijų;

ii)	būtų numatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos vykdymo užtikrinimo priemonės, taikomos i punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymo atveju, ir

iii)	reikalaujama, kad visos biržinės bendrovės, kurioms ta nacionalinė teisė netaikoma, nustatytų atskirus kiekybinius tikslus, taikomus visoms direktorių pozicijoms.

Jei valstybė narė sustabdė 6 straipsnio ir, kai aktualu, 5 straipsnio 2 dalies taikymą kurios nors iš šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų pagrindu, laikoma, kad toje valstybėje narėje 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai yra pasiekti.

2. Siekiant įvertinti, ar įvykdytos taikymo sustabdymo remiantis 1 dalies pirmos pastraipos a ar b punktais sąlygos, reikalaujamas direktorių pozicijų skaičius yra skaičius, artimiausias 30 % nevykdomųjų direktorių pozicijų arba 25 % visų direktorių pozicijų daliai, bet nedidesnis nei 39 %. Tai taip pat taikytina tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę kiekybiniai tikslai, nustatyti 5 straipsnyje, taikomi atskirai akcininkų atstovams ir darbuotojų atstovams.

3. Jei valstybėje narėje, kuri sustabdė 6 straipsnio ar, kai aktualu, 5 straipsnio 2 dalies taikymą pagal šio straipsnio 1 dalį, nebetenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, 6 straipsnis ir, kai aktualu, 5 straipsnio 2 dalis pradedami taikyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai tokios sąlygos baigė būti tenkinamos.

13 straipsnis

Peržiūra

1. Ne vėliau kaip … [vieni metai po 11 straipsnio 1 dalyje numatytos datos], o vėliau – kas dvejus metus valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Tokioje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie priemones, kurių imtasi 5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, pagal 7 straipsnį teikiama informacija ir, kai taikytina, reprezentatyvi informacija apie atskirus kiekybinius tikslus, biržinių bendrovių nustatytus pagal 5 straipsnio 2 dalį.

2. Valstybės narės, kurios sustabdė 6 straipsnio ar, kai aktualu, 5 straipsnio 2 dalies taikymą pagal 12 straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje paminėtose ataskaitose pateikia informaciją, iš kurios matyti, ar ir kaip tenkinamos 12 straipsnyje nustatytos sąlygos ir ar tos valstybės narės toliau daro pažangą siekdamos užtikrinti labiau subalansuotą moterų ir vyrų atstovavimą nevykdomųjų direktorių pozicijose arba visų direktorių pozicijose biržinėse bendrovėse.

Ne vėliau kaip … [dveji metai po 11 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos], o vėliau – kas dvejus metus Komisija parengia specialią ataskaitą, kurioje, inter alia, įvertinama, ar ir kaip tenkinamos 12 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, ar valstybės narės atnaujino 6 straipsnio ir 5 straipsnio 2 dalies taikymą pagal 12 straipsnio 3 dalį.

3. Ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija peržiūri šios direktyvos taikymą ir Europos Parlamentui bei Tarybai pateikia ataskaitą. Komisija, visų pirma, įvertina, ar pasiekti šios direktyvos tikslai.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija įvertina, ar, atsižvelgiant į moterų ir vyrų atstovavimo valdybose pokyčius įvairiais sprendimų priėmimo lygmenimis visos ekonomikos mastu ir į tai, ar padaryta pažanga yra pakankamai tvari, ši direktyva yra veiksminga ir efektyvi priemonė lyčių pusiausvyrai valdybose didinti. To vertinimo pagrindu Komisija apsvarsto galimybę pratęsti šios direktyvos taikymo laikotarpį po 2038 m. gruodžio 31 d. arba galimybę ją iš dalies pakeisti, pavyzdžiui, išplečiant jos taikymo sritį į ją įtraukiant nebiržines įmones, kurios nepatenka į termino „MVĮ“ apibrėžtį, arba peržiūrint 12 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte išdėstytas sąlygas, kad būtų užtikrinta nuolatinė pažanga siekiant labiau subalansuoto moterų ir vyrų atstovavimo vykdomųjų ir nevykdomųjų direktorių pozicijose arba visų direktorių pozicijose biržinėse bendrovėse.

14 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo pabaiga

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji nustoja galioti 2038 m. gruodžio 31 d.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 68.

(2) OL C 218, 2013 7 30, p. 33.

(3) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija (OL C 436, 2016 11 24, p. 225) ir 2022 m. spalio 17 d. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija. … m. … … d. Europos Parlamento pozicija [(OL […], […], p. […]) / (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)].

(4) 1984 m. gruodžio 13 d. Tarybos rekomendacija 84/635/EEB dėl pozityvių veiksmų moterų atžvilgiu skatinimo (OL L 331, 1984 12 19, p. 34).

(5) 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija 96/694/EB dėl moterų ir vyrų proporcingo dalyvavimo sprendimų priėmimo procese (OL L 319, 1996 12 10, p. 11).

(6) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2021/05/08/the-porto-declaration/

(7) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(8) 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17).

(9) Žr. 1995 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimą Kalanke prieš Freie Hansestadt Bremen, C-450/93, ECLI:EU:C:1995:322; 1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Marschall prieš Land Nordrhein-Westfalen, C-409/95, ECLI:EU:C:1997:533; 2000 m. kovo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą Badeck ir kt., C-158/97, ECLI:EU:C:2000:163; 2000 m. liepos 6 d. Teisingumo Teismo sprendimą Abrahamsson ir Anderson, C-407/98, ECLI:EU:C:2000:367.

(10) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(12) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(13) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).

PRIEDAS

Tiksliniai nepakankamai atstovaujamos lyties direktorių skaičiai

Pozicijų valdyboje skaičius	Nepakankamai atstovaujamos lyties nevykdomųjų direktorių minimalus skaičius, būtinas pasiekti 40 % tikslą (5 straipsnio 1 dalies a punktas)	Nepakankamai atstovaujamos lyties direktorių minimalus skaičius, būtinas pasiekti 33 % tikslą (5 straipsnio 1 dalies b punktas)
1	-	-
2	-	-
3	1 (33,3 %)	1 (33,3 %)
4	1 (25 %)	1 (25 %)
5	2 (40 %)	2 (40 %)
6	2 (33,3 %)	2 (33,3 %)
7	3 (42,9 %)	2 (28,6 %)
8	3 (37,5 %)	3 (37,5 %)
9	4 (44,4 %)	3 (33,3 %)
10	4 (40 %)	3 (30 %)
11	4 (36,4 %)	4 (36,4 %)
12	5 (41,7 %)	4 (33,3 %)
13	5 (38,4 %)	4 (30,8 %)
14	6 (42,9 %)	5 (35,7 %)
15	6 (40 %)	5 (33,3 %)
16	6 (37,5 %)	5 (31,3 %)
17	7 (41,2 %)	6 (35,3 %)
18	7 (38,9 %)	6 (33,3 %)
19	8 (42,1 %)	6 (31,6 %)
20	8 (40 %)	7 (35 %)
21	8 (38,1 %)	7 (33,3 %)
22	9 (40,1 %)	7 (31,8 %)
23	9 (39,1 %)	8 (34,8 %)
24	10 (41,7 %)	8 (33,3 %)
25	10 (40 %)	8 (32 %)
26	10 (38,5 %)	9 (34,6 %)
27	11 (40,7 %)	9 (33,3 %)
28	11 (39,3 %)	9 (32,1 %)
29	12 (41,4 %)	10 (34,5 %)
30	12 (40 %)	10 (33,3 %)

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/31

Tarybos motyvų pareiškimas. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 3/2022, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių

(2022/C 433/05)

I. ĮVADAS

2012 m. lapkričio 14 d. Europos Komisija pateikė pirmiau nurodytą pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pasiūlymu siekta spręsti rimtą nepakankamo moterų atstovavimo biržinių bendrovių valdybose problemą.

Europos Parlamentas per savo 7-ąją kadenciją paskyrė Teisės reikalų (JURI) komitetą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komitetą už šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto bendrai atsakingais komitetais. JURI komitetas paskyrė Evelyną Regner (SD, AT), o FEMM komitetas – Rodi Kratsa-Tsagaropoulou (PPE, EL) bendrapranešėjėmis ir 2013 m. spalio 14 d. balsavo dėl pranešimo. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą priimamą poziciją, kurioje išdėstyti 66 pakeitimai (1).

Per Europos Parlamento 9-ąją kadenciją JURI ir FEMM komitetai paskyrė atitinkamai Larą Wolters (SD, NL) ir Evelyną Regner (SD, AT) bendrapranešėjėmis, o po to, kai Taryba susitarė dėl bendro požiūrio dėl šio pasiūlymo, 2022 m. kovo 16 d. jie bendrai nusprendė pradėti tarpinstitucines derybas remdamiesi Parlamento per pirmąjį svarstymą priimta pozicija.

Kalbant apie Tarybą, Socialinių klausimų darbo grupė pirmą kartą nagrinėjo pasiūlymą 2013 m. vasario 1 d. Tarybos posėdyje. Taip pat per tą posėdį ir paskesnius posėdžius (2013 m. vasario 18 d. ir 2013 m. kovo 25 d.) darbo grupė nagrinėjo poveikio vertinimą.

2013 m. birželio 20 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2014 m. birželio 19 d., 2014 m. gruodžio 11 d. ir 2015 m. birželio 18 d. buvo pateiktos pažangos ataskaitos Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybai. 2015 m. gruodžio 7 d. EPSCO taryba išnagrinėjo pirmininkaujančios valstybės narės pateiktą kompromisinį tekstą, tačiau jai nepavyko dėl jo susitarti kvalifikuota balsų dauguma. 2017 m. birželio 15 d. EPSCO tarybai buvo pateikta dar viena pažangos ataskaita. Po įvairiais lygiais vykusio tolesnio darbo Taryba 2022 m. kovo 14 d. susitarė dėl bendro požiūrio (2).

2022 m. kovo–birželio mėn. vyko Europos Parlamento, Tarybos ir tarpininkės vaidmenį atlikusios Komisijos derybos siekiant susitarti dėl pasiūlymo. 2022 m. birželio 7 d. derybininkai preliminariai susitarė dėl kompromisinio teksto, tada tą tekstą 2022 m. birželio 15 d. išnagrinėjo ir patvirtino Nuolatinių atstovų komitetas (3).

Dirbdama prie šio pasiūlymo Taryba taip pat atsižvelgė į 2013 m. vasario 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ir į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę.

Atsižvelgiant į preliminarų teisėkūros institucijų susitarimą ir teisininkams lingvistams peržiūrėjus tekstą, numatoma, kad 2022 m. spalio mėn. Taryba per pirmąjį svarstymą priims poziciją dėl pasiūlymo.

II. TIKSLAS

10.

Komisijos pasiūlyme nustatytas nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų dalies biržinių bendrovių valdybose kiekybinis tikslas – 40 %, taip pat nustatyta bendrovių pareiga siekti to tikslo, inter alia, nustatant nevykdomųjų valdybos narių atrankos ir skyrimo procedūrines taisykles.

III. PER PIRMĄJĮ SVARSTYMĄ PRIIMTOS TARYBOS POZICIJOS ANALIZĖ

A. Bendra informacija

11.

Remdamiesi Komisijos pasiūlymu, Parlamentas ir Taryba vedė derybas, kad būtų pasiektas susitarimas tame etape, kai Taryba priima per pirmąjį svarstymą priimamą poziciją (išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą). Tarybos pozicijos projekto tekstas visiškai atspindi abiejų teisėkūros institucijų pasiektą kompromisą.

12.

Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje iš esmės pritarta Komisijos požiūriui, išreikštam jos pasiūlyme, kuriame, siekiant gerinti lyčių pusiausvyrą bendrovių valdybose, pateiktas sąžiningų ir skaidrių atrankos procedūrų būtinasis standartas, tačiau nenustatyta privalomų kvotų. Tarybos bendras požiūris, dėl kurio susitarta praėjus daugiau kaip devyneriems metams po Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos, taip pat buvo palankus šiam požiūriui, o kartu pabrėžta, kad, laikantis subsidiarumo principo, reikia pripažinti įvairias priemones, kuriomis valstybės narės galėtų pasiekti direktyvos tikslus.

13.

Kompromisas, kurį atspindi Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija, apima toliau išdėstytus pagrindinius aspektus.

B. Struktūra ir taikymo sritis

a) Teksto pertvarkymas

14.

Taryba pertvarkė teksto struktūrą siekdama didesnio aiškumo ir norėdama išryškinti skirtumą tarp biržinių bendrovių siektinų tikslų ir priemonių jiems pasiekti (žr. 5 ir 6 straipsnius), taip pat siekdama, kad būtų aiškiau išdėstytos kitos nuostatos, be kita ko, dėl individualių tikslų, ataskaitų teikimo ir lygybės skatinimo įstaigų (žr. 5, 7 ir 10 straipsnius). Šis pertvarkymas taip pat suteikė galimybę patikslinti sustabdymo sąlygos veikimą (žr. toliau). Siekiant paaiškinti, kad reikalavimų taikymas sustabdomas įgyvendinant direktyvą, teisėkūros institucijų derybų metu atitinkamas straipsnis perkeltas į paskutinę teksto dalį (žr. 12 straipsnį). Likusi sutarto teksto struktūra atitinka bendrame požiūryje, dėl kurio susitarė Taryba, išdėstytą logiką.

b) Pavadinimas

15.

Pirminio pasiūlymo pavadinime buvo nurodyti tik nevykdomieji direktoriai, nors iš tiesų pasiūlyme buvo nuostatų, taikytinų ir vykdomiesiems direktoriams. Siekdama užtikrinti aiškumą Taryba iš dalies pakeitė pavadinimą, kad būtų aišku, jog direktyva taikoma visiems direktoriams, t. y. vykdomiesiems ir nevykdomiesiems direktoriams. Tas pats paaiškinimas, kai aktualu, pateiktas tekste. Dėl šio požiūrio teisėkūros institucijos susitarė derybų metu ir jo laikomasi kompromisiniame tekste.

c) Apibrėžtys (3 straipsnis)

16.

Kompromisiniame tekste pagrindinės terminų apibrėžtys suderintos su Tarybos bendru požiūriu. Visų pirma, termino „biržinė bendrovė“ apibrėžtyje nurodoma, kad tai yra bendrovė, kuri turi valstybėje narėje registruotą buveinę ir kurios akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

d) Tikslai (5 straipsnis)

17.

Europos Komisijos pasiūlyme jau buvo nustatyti du alternatyvūs tikslai: nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų direktorių arba 33 % visų direktorių, nors pastaroji galimybė buvo mažiau aiškiai išreikšta. Taryba, siekdama, kad taikymo sritis ir numatytos alternatyvos būtų aiškesnės, performulavo abu tikslus, išreikšdama juos abu vienodai aiškiai. Europos Parlamentas nemanė, kad toks pakeitimas yra reikalingas, ir išreiškė susirūpinimą, kad dėl tokio pakeitimo gali pasirodyti, jog mažinami užmojai. Siekiant kompromiso 5 straipsnis šiek tiek performuluotas, taigi jame nebevartojama frazė „stengtųsi pasiekti“, o vietoj to nurodoma valstybių narių pareiga užtikrinti, kad biržinėms bendrovėms „būtų taikomas“ vienas iš dviejų tikslų. Tačiau patys tikslai nepakeisti.

e) Valstybinių ir privačių bendrovių skyrimas. Bendrovės, kuriose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudaro mažiau nei 10 % darbuotojų

18.

Taryba pageidavo išbraukti nuostatą, kuria buvo skiriamos valstybinės ir privačios bendrovės (valstybinėms bendrovėms buvo nustatyta ankstesnė tikslinė data). Savo ruožtu Parlamentas pageidavo išbraukti nuostatą, pagal kurią valstybės narės būtų galėjusios atleisti nuo pagrindinių nuostatų laikymosi tas bendroves, kuriose nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudaro mažiau nei 10 % darbuotojų. Siekiant kompromiso abi nuostatos išbrauktos.

C. Atrankos procedūros

a) Pozityvūs veiksmai (6 straipsnis)

19.

Parlamento pozicijoje buvo kelios nuostatos, taikytinos pirminės atrankos etapui. Siekdamos kompromiso teisėkūros institucijos susitarė dėl formuluotės, kuria aiškiai nurodoma, kad pozityvūs veiksmai taikomi viso atrankos proceso metu. Laikantis šio požiūrio ir atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją šiuo klausimu, kompromisiniame tekste nustatoma, kad lyčių lygybės didinimo tikslu turėtų būti vadovaujamasi per visą procesą, įskaitant pirminę atranką, ir kad pirmenybė turėtų būti teikiama nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, jei tas kandidatas yra tokios pačios kvalifikacijos, kaip ir kitos lyties kandidatas, tačiau tai neturi būti daroma automatiškai ar besąlygiškai.

b) Reikalavimai pateikti informaciją (6 straipsnio 3 dalis)

20.

Parlamento pozicijoje išplėstas informacijos, kurią bendrovės privalėtų pateikti neatrinktiems kandidatams, sąrašas. Vis dėlto, pagal bendrą kompromisą, atitinkamos nuostatos paliktos artimos toms, kurias iš pradžių buvo pasiūliusi Komisija.

D. Sustabdymo sąlyga (12 straipsnis)

21.

Savo bendrame požiūryje, pagal subsidiarumo principą, Taryba labiau išplėtojo ir patikslino Komisijos pasiūlyme numatytą sustabdymo sąlygą, kad būtų suteiktas iš esmės reikalingas lankstumas valstybėms narėms, kurios jau ėmėsi tokio paties veiksmingumo priemonių lyčių pusiausvyrai bendrovių valdybose pagerinti ir kurioms dėl to turėtų būti leista sustabdyti direktyvoje nustatytų procedūrinių reikalavimų taikymą. Tačiau Parlamentas manė, kad Tarybos tekste numatyta sustabdymo sąlyga gali būti pernelyg nekonkreti ir taip pat iš dalies neaiški, taigi sudaryti įspūdį, kad yra palikta reglamentavimo spraga. Siekdamos kompromiso teisėkūros institucijos susitarė nustatyti, kad sustabdymo sąlygą galėtų taikyti tik tos valstybės narės, kurios jau ėmėsi nacionalinių priemonių, o tos priemonės, kaip įrodyta, yra „tokios pat veiksmingos“, – tai reiškia, kad turėtų būti reikalaujama arba privalomų kiekybinių priemonių, nustatytų nacionalinės teisės aktais, arba realių rezultatų, susijusių su konkrečia pasiekta procentine dalimi. Be to, pagal kompromisinį tekstą, kad valstybė narė galėtų pasinaudoti sustabdymo sąlyga, minėtos sąlygos turi būti įvykdytos iki direktyvos įsigaliojimo dienos.

22.

Be to, pasiektas kompromisas apima baigtinį sąlygų sąrašą, kuriame nustatytas sąlygas turi įvykdyti valstybės narės, kad galėtų naudotis sustabdymo sąlyga; taip pat pateiktas aiškesnis pagrindinių elementų, kuriuos turėtų apimti nacionalinės teisės aktai, apibūdinimas. Pagal pasiektą kompromisą taip pat nelieka papildomos galimybės, numatytos Komisijos pasiūlyme, pagal kurią būtų buvę leidžiama sustabdyti reikalavimų taikymą remiantis pažangos tempu (o ne konkrečia jau pasiekta procentine dalimi). Be to, į peržiūros straipsnį įtraukta nuostata, kuria Komisija įpareigojama 2030 m. ataskaitoje apsvarstyti galimą poreikį peržiūrėti sąlygas, kuriomis taikoma sustabdymo sąlyga. Taip pat valstybės narės, naudodamosi sustabdymo sąlyga, privalės pranešti ne tik apie tai, ar jos įvykdė ir kaip įvykdė taikomas sąlygas, bet ir apie tai, ar jos daro tolesnę pažangą siekdamos labiau subalansuoto abiejų lyčių atstovavimo, o tai dera su jų bendra pareiga pranešti apie savo apskritai daromą pažangą. Kompromisiniame tekste taip pat nustatyta, kad valstybės narės taiko direktyvą, o Komisija teikia tokio taikymo ataskaitas.

E. Datos ir terminai (5 straipsnis)

23.

Kadangi praėjo daug metų nuo pirminio pasiūlymo parengimo, Taryba savo bendro požiūrio dokumente atnaujino datas ir terminus. Tačiau Parlamentas, jau 2013 m. priėmęs savo nuomonę, neturėjo galimybės atlikti tokio atnaujinimo. Teisėkūros institucijų derybose dėmesys daugiausia skirtas perkėlimo į nacionalinę teisę terminui ir tikslinei datai, nustatomai atsižvelgiant į direktyvos tikslus, ir Parlamentas paragino nustatyti griežtesnį tvarkaraštį. Pagal sutartą kompromisą grįžtama prie standartinio dvejų metų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio ir nustatoma kiekybinių tikslų pasiekimo tikslinė data – 2026 m. birželio 30 d., abiejų teisėkūros institucijų atitinkamų kadencijų viduryje.

F. Sankcijos (8 straipsnis)

24.

Tarybos bendrame požiūryje išdėstyta pozicija, pagal kurią palikta trumpa ir bendra nuostatos formuluotė, kurioje minimos „vykdymo užtikrinimo priemonės“, ir Parlamento pozicija reikšmingai skyrėsi; Parlamento siūloma nuostata buvo išsamesnė ir pagal ją valstybėms narėms būtų buvę privaloma nustatyti konkrečias sankcijas, kaip antai baudas, paskyrimo į pareigas panaikinimą, draudimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir naudotis finansavimu Europos lėšomis. Kompromisiniame tekste, dėl kurio susitarta, vartojamas terminas „sankcijos“ ir, kaip iš pradžių buvo pasiūliusi Komisija, baudos ir paskyrimo panaikinimas minimi tik kaip pavyzdžiai. Taip pat įtraukta bendroji nuostata dėl viešųjų pirkimų: valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad vykdydamos viešąsias sutartis ir koncesijas, biržinės bendrovės vykdytų taikytinas pareigas, susijusias su socialine ir darbo teise, vadovaudamosi taikytina ES teise. Galiausiai, siekiant kompromiso, į tekstą taip pat įtraukta alternatyvios formos sankcija arba neformali paskata: numatyta, kad valstybės narės paskelbs direktyvoje nustatytus kiekybinius tikslus pasiekusių bendrovių sąrašą.

G. Peržiūra (13 straipsnis)

25.

Parlamentas savo pozicijoje numatė aiškiai suteikti Komisijai galimybę siūlyti peržiūrėti direktyvos taikymo sritį, kad būtų galima įtraukti Europos institucijas ir įstaigas, nebiržines bendroves, sankcijas ir sustabdymo sąlygą. Taryba pritarė bendresnei formuluotei, atsižvelgdama į tai, kad Komisija bet kokiu atveju turi teisę inicijuoti teisės aktus, kai bus sprendžiama dėl būsimų pasiūlymų peržiūrėti arba papildyti direktyvą. Kompromisiniame tekste raginama, kad Komisija savo 2030 m. ataskaitoje įvertintų direktyvos veiksmingumą, galimą poreikį vėliau išplėsti direktyvos taikymo sritį įtraukiant nebiržines bendroves, kurios nėra MVĮ, ir vieną iš sustabdymo sąlygos taikymo sąlygų, tai yra tą, kuri grindžiama padaryta pažanga (12 straipsnio 1 dalies a punktas). Peržiūros straipsnis, kurio formuluotė nustatyta pasiekus kompromisą, aiškiai neapima MVĮ ir ES institucijų. Tačiau, siekiant atsižvelgti į esamas lygybės strategijas, įtraukta konstatuojamoji dalis dėl pavyzdinio ES institucijų vaidmens (12 konstatuojamoji dalis).

H. Techninis priedas

26.

Taryba savo pozicijoje pridėjo techninį priedą, kuriame nurodytas konkretus direktorių pozicijų, laikomų būtinomis direktyvoje procentinėmis dalimis išreikštiems kiekybiniams tikslams pasiekti, skaičius. Šis priedas įeina į teisėkūros institucijų sutartą kompromisą.

IV. IŠVADA

27.

Tarybos pozicijoje išlaikomi pagrindiniai Europos Komisijos pasiūlymo tikslai ir visapusiškai laikomasi kompromiso, pasiekto per Tarybos ir Europos Parlamento neformalias derybas, padedant Komisijai.

28.

Teisėkūros institucijų pasiektas kompromisas buvo patvirtintas 2022 m. birželio 16 d. Europos Parlamento JURI ir FEMM komitetų pirmininkų raštu. Taryba turėtų tinkamu laiku jį priimti kaip per pirmąjį svarstymą priimamą poziciją.

(1) Dok. P7_TA(2013)0488.

(2) Dok. 6468/22 + ADD 1.

(3) Dok. 9880/22 + ADD 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/36

Euro kursas (1)

2022 m. lapkričio 14 d.

(2022/C 433/06)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0319
JPY	Japonijos jena	144,86
DKK	Danijos krona	7,4382
GBP	Svaras sterlingas	0,87513
SEK	Švedijos krona	10,7713
CHF	Šveicarijos frankas	0,9751
ISK	Islandijos krona	150,30
NOK	Norvegijos krona	10,3143
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,289
HUF	Vengrijos forintas	407,28
PLN	Lenkijos zlotas	4,6898
RON	Rumunijos lėja	4,9043
TRY	Turkijos lira	19,1923
AUD	Australijos doleris	1,5427
CAD	Kanados doleris	1,3706
HKD	Honkongo doleris	8,0852
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6957
SGD	Singapūro doleris	1,4177
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 369,32
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,8393
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,2906
HRK	Kroatijos kuna	7,5465
IDR	Indonezijos rupija	16 052,12
MYR	Malaizijos ringitas	4,7429
PHP	Filipinų pesas	59,040
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,978
BRL	Brazilijos realas	5,4605
MXN	Meksikos pesas	20,0985
INR	Indijos rupija	83,7779

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/37

Pranešimas asmenims ir subjektui, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1544 su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2232, ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1542, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2228, dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių

(2022/C 433/07)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektui, išvardytiems Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/1544 (1) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2232 (2), priede ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1542 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2228 (4), dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių, I priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad pirmiau minėtuose prieduose nurodyti asmenys ir subjektas turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos sprendime (BUSP) 2018/1544 ir reglamente (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių, sąrašą. Atitinkamų asmenų ir subjekto įtraukimo į šį sąrašą priežastys pateikiamos atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų ir subjekto dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) 2018/1542 II priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 3 straipsnį).

Atitinkami asmenys ir subjektas gali anksčiau nei 2023 m. birželio 19 d. toliau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytus sąrašus:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarias peržiūras pagal Sprendimo (BUSP) 2018/1544 8 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1542 12 straipsnio 4 dalį.

Atitinkamų asmenų ir subjekto dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

(1) OL L 259, 2018 10 16, p. 25.

(2) OL L 293, 2022 11 14, p. 32.

(3) OL L 259, 2018 10 16, p. 12.

(4) OL L 293, 2018 10 16, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/38

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1544 ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 433/08)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/1544 (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2232 (3), ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/1542 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2228 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato (TGS) Išorės santykių generalinio direktorato RELEX.1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1544 su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2232, ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1542, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2228, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime (BUSP) 2018/1544 ir Reglamente (ES) 2018/1542 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, taip pat ištaisyti duomenis arba prieštarauti tam, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 259, 2018 10 16, p. 25.

(3) OL L 293, 2022 11 14, p. 32.

(4) OL L 259, 2018 10 16, p. 12.

(5) OL L 293, 2022 11 14, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/40

Pranešimas asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229

(2022/C 433/09)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, subjektams ir organizacijoms, nurodytiems Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233 (2), priede, ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 (3) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229 (4), I priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad tie asmenys, subjektai ir organizacijos turėtų būti įtraukti į asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, sąrašą. Tų asmenų, subjektų ir organizacijų įtraukimo į sąrašą motyvai pateikiami atitinkamuose tų priedų įrašuose.

Atitinkamų asmenų, subjektų ir organizacijų dėmesys atkreipiamas į tai, kad siekdami gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams patenkinti arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį) jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 II priede išvardytose svetainėse.

Atitinkami asmenys, subjektai ir organizacijos gali anksčiau nei 2022 m. gruodžio 30 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamų asmenų, subjektų ir organizacijų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

(1) OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(2) OL L 293, 2022 11 14, p. 40.

(3) OL L 78, 2014 3 17, p. 6.

(4) OL L 293, 2022 11 14, p. 9.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/41

Pranešimas fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229

(2022/C 433/10)

Toliau pateikta informacija yra skirta fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, nurodytiems Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233 (2), priede, ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 (3) dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229 (4), I priede.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 269/2014 9 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad tie fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai arba organizacijos iki 2022 m. rugsėjo 1 d. arba per 6 savaites nuo įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, privalo pateikti informaciją apie valstybės narės jurisdikcijai priskiriamas ir jiems priklausančias, jų nuosavybe esančias, jų valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius valstybės narės, kurioje yra tos lėšos arba ekonominiai ištekliai, kompetentingai institucijai. Jie privalo bendradarbiauti su nacionaline kompetentinga institucija, kai tokia informacija tikrinama. Šių pareigų nesilaikymas bus laikomas priemonių dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo apėjimu.

Informacija, kuri turi būti pateikta, turi būti siunčiama atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai per jos interneto svetainę, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 269/2014 (5) II priede.

Pareiga pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 269/2014 9 straipsnio 2 dalį iki 2023 m. sausio 1 d. netaikoma lėšų ar ekonominių išteklių, esančių valstybėje narėje, kuri iki 2022 m. liepos 21 d. nacionalinėje teisėje nustatė panašią pareigą teikti informaciją, atžvilgiu.

(1) OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(2) OL L 293, 2022 11 14, p. 40.

(3) OL L 78, 2014 3 17, p. 6.

(4) OL L 293, 2022 11 14, p. 9.

(5) Naujausia konsoliduota redakcija pateikta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A02014R0269-20220916&qid=1666170179071

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/42

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi

(2022/C 433/11)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos sprendimas 2014/145/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233 (3), ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato (TGS) Užsienio santykių (RELEX) generalinio direktorato RELEX.1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į TGS duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo el. pašto adresu:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2014/145/BUSP su pakeitimais, padarytais sprendimais (BUSP) 2022/2233, ir Reglamente (ES) Nr. 269/2014, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2014/145/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 269/2014 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Surinktais asmens duomenimis reikiamu mastu gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų naudojimąsi teisėmis, pavyzdžiui, teise susipažinti su duomenimis, teise reikalauti ištaisyti duomenis arba teise prieštarauti, kad duomenys būtų tvarkomi, bus atsižvelgiama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi penkerius metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 78, 2014 3 17, p. 16.

(3) OL L 293, 2022 11 14, p. 40

(4) OL L 78, 2014 3 17, p. 6.

(5) OL L 293, 2022 11 14, p. 9.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/44

Pranešimas asmeniui, kuriam taikomos priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas sprendimu (BUSP) 2022/2234, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2230, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane

(2022/C 433/12)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmeniui, nurodytam Tarybos sprendimo 2011/235/BUSP (1), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2234 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 359/2011 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2230 (4), dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane, I priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad šis asmuo turėtų būti įtrauktas į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos sprendime 2011/235/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 359/2011 numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą.

Atitinkamo asmens dėmesys atkreipiamas į tai, kad siekdamas gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį) jis turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 359/2011 II priede išvardytose svetainėse.

Atitinkamas asmuo gali anksčiau nei 2022 m. gruodžio 31 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti jį į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamo asmens dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jis turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

(1) OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(2) OL LI 294, 2022 11 14, p. 43.

(3) OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(4) OL LI 294, 2022 11 14, p. 13.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/45

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 433/13)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Sprendimas 2011/235/BUSP (2), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2234 (3), ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 359/2011 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2230 (5).

Už šį tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo adresu:

Data Protection Officer

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2234, ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2230, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2011/235/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio apribojimams pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teisėmis, pavyzdžiui, teise susipažinti su duomenimis, taip pat teise ištaisyti duomenis arba nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(3) OL LI 293, 2022 11 14, p. 43

(4) OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(5) OL LI 293, 2022 11 14, p. 13

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/47

Pranešimas asmenims, subjektams ir įstaigoms, kuriems taikomos priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2235, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2231, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane

(2022/C 433/14)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, nurodytiems Tarybos sprendimo 2011/235/BUSP (1), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2235 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 359/2011 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2231 (4), I priede, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad šie asmenys ir subjektai turėtų būti įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos sprendime 2011/235/BUSP ir reglamente (ES) Nr. 359/2011, sąrašą.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad siekdami gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams (žr. reglamento 4 straipsnį) jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 359/2011 II priede išvardytose svetainėse.

Atitinkami asmenys ir subjektai gali anksčiau nei 2022 m. gruodžio 31 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

(1) OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(2) OL L 293, 2022 11 14, p. 46.

(3) OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(4) OL L 293, 2022 11 14, p. 16.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/48

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane

(2022/C 433/15)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Sprendimas 2011/235/BUSP (2), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2235 (3), ir Reglamentas (ES) Nr. 359/2011 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2231 (5).

Už šį tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis šiuo adresu:

Data Protection Officer

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2235, ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2231, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2011/235/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 359/2011 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio apribojimams pagal Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnį, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teisėmis, pavyzdžiui, teise susipažinti su duomenimis, taip pat teise reikalauti ištaisyti duomenis arba nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

(1) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2) OL L 100, 2011 4 14, p. 51.

(3) OL L 293, 2022 11 14, p. 46.

(4) OL L 100, 2011 4 14, p. 1.

(5) OL L 293, 2022 11 14, p. 16.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/50

Toliau pateikta informacija yra skirta – ABDOLLAHI Hamed, AL-NASSER Abdelkarim Hussein Mohamed, AL-YACOUB Ibrahim Salih Mohammed, ARBABSIAR Manssor, ASSADI Assadollah, BOUYERI Mohammed, EL HAJJ Hassan Hassan, AL-DIN Izz Hasan, MELIAD Farah, MOHAMMED Khalid Sheikh, SHAHLAI Abdul Reza, SHAKURI Ali Gholam, „Al-Aqsa“ Martyr's Brigade („Al-Aqsa“ kankinių brigadai), „Communist Party of the Philippines“ (Filipinų komunistų partijai), įskaitant „New People’s Army“ – „NPA“ (Naująją liaudies armiją), „Hizballah Military Wing“ („Hizbullah“ kariniam sparnui), „Ejército de Liberación Nacional“ (Nacionalinei išlaisvinimo armijai), „Popular Front for the Liberation of Palestine“ – „PFLP“ (Palestinos išlaisvinimo liaudies frontui ), „Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command“ (Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto aukščiausiajai vadovybei), „Sendero Luminoso“ – „SL“ (grupuotei „Šviečiantis kelias“) ir „Teyrbazen Azadiya Kurdistan“ – „TAK“ – asmenims ir grupėms, įtrauktiems į asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, sąrašą

(2022/C 433/16)

Toliau pateikta informacija yra skirta pirmiau nurodytiems asmenims ir grupėms, įtrauktiems į Tarybos sprendime (BUSP) 2022/1241 (1) ir Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) 2022/1230 (2) pateiktus sąrašus.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2580/2001 (3) numatoma įšaldyti visas lėšas, kitą finansinį turtą ir ekonominius išteklius, priklausančius atitinkamiems asmenims ir grupėms, ir tai, kad jie negali tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis lėšomis, kitu finansiniu turtu ir ekonominiais ištekliais.

Tarybai buvo pateikta naujos informacijos, susijusios su pirmiau nurodytų asmenų ir grupių įtraukimu į sąrašą. Išnagrinėjusi šią naują informaciją, Taryba ketina atitinkamai iš dalies pakeisti motyvų pareiškimus.

Atitinkami asmenys ir grupės gali pateikti prašymą gauti numatomus Tarybos motyvų palikti juos pirmiau nurodytame sąraše pareiškimus, kreipdamiesi šiuo adresu:

Council of the European Union (Attn: COMET designations)

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas sanctions@consilium.europa.eu

Toks prašymas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 22 d.

Atitinkami asmenys ir grupės gali bet kuriuo metu pirmiau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į sąrašą ir jame palikti. Tokie prašymai bus svarstomi juos gavus. Šiuo klausimu atitinkamų asmenų ir grupių dėmesys atkreipiamas į tai, kad reguliariai peržiūri sąrašą pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP (4) 1 straipsnio 6 dalį.

Atitinkamų asmenų ir grupių dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą reglamento priede išvardytoms atitinkamos valstybės narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba konkretiems mokėjimams pagal to reglamento 5 straipsnio 2 dalį.

(1) OL L 190, 2022 7 19, p. 133.

(2) OL L 190, 2022 7 19, p. 1.

(3) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(4) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/51

Pranešimas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/72/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise

(2022/C 433/17)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims, išvardytiems Tarybos sprendimo 2011/72/BUSP (1) priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 101/2011 (2) I priede dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise.

Taryba gavo informacijos iš Tuniso valdžios institucijų, kuri bus apsvarstyta atliekant metinę peržiūrą, susijusią su ribojamosiomis priemonėmis, taikomomis visiems sprendimo 2011/72/BUSP priede ir reglamento (ES) Nr. 101/2011 I priede išvardytiems asmenims. Atitinkami asmenys informuojami, kad jie gali anksčiau nei 2022 m. lapkričio 22 d. toliau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą gauti su jais susijusią informaciją:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

E. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią peržiūrą, kaip numatyta Sprendimo 2011/72/BUSP 5 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 101/2011 12 straipsnio 4 dalyje.

(1) OL L 28, 2011 2 2, p. 62.

(2) OL L 31, 2011 2 5, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/52

2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES bendrųjų įmonių

(2022/C 433/18)

Europos Audito Rūmai savo 2021 finansinių metų metinę ataskaitą dėl ES bendrųjų įmonių kartu su jų atsakymais paskelbs 2022 m. lapkričio 15 d.

Ataskaita bus pateikta susipažinti arba parsisiųsti nuo 2022 m. lapkričio 15 d. 17.00 val. Europos Audito Rūmų interneto svetainėje:

https://www.eca.europa.eu/en/Pages/DocItem.aspx?did=62403

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/53

Čekijos Respublikos aplinkos ministerijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalį

(2022/C 433/19)

Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalimi, praneša, kad gavo paraišką dėl išankstinio pritarimo pasiūlymui nustatyti Karvinos (Dolai) IV (Karviná-Doly IV) gavybos vietą gamtinių dujų telkiniui, susijusiam su Darkovo kasyklos anglių klodo įrenginiu Nr. 3, eksploatuoti (telkinio registracijos numeris 070423). Paraiška susijusi su maždaug 449875 km2 daugiakampio formos teritorija. Teritorija yra Karvinos (Dolai), Stonavos ir Darkovo savivaldybių kadastro vietovėje Moravijos-Silezijos regione (šiaurės rytų Čekijos Respublika).

Remdamasi antraštėje nurodyta direktyva ir Įstatymo Nr. 44/1988 dėl mineralinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo (Kasybos įstatymo) su pakeitimais 24 skirsniu, Čekijos Respublikos aplinkos ministerija kviečia leidimą vykdyti kasybos veiklą turinčius juridinius ir fizinius asmenis (susitariančiuosius subjektus), pateikti konkurencingą paraišką dėl išankstinio pritarimo gavybos vietos nustatymui pirmiau nurodytoje teritorijoje.

Sprendimą priimti kompetentinga institucija yra Aplinkos ministerija. Direktyvos 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, sąlygos ir reikalavimai išsamiai išdėstyti Čekijos įstatyme Nr. 44/1988 dėl mineralinių išteklių apsaugos ir eksploatavimo (Kasybos įstatyme) su pakeitimais.

Paraiškas galima pateikti per 90 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jie turi būti siunčiami Aplinkos ministerijai šiuo adresu:

RNDr. Martin Holý

ředitel odboru geologie

Ministerstvo životního prostředí

Vršovická 65

100 10 Praha 10

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Paraiškos, gautos po nustatyto termino, nebus svarstomos. Sprendimas dėl paraiškų bus priimtas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo minėto laikotarpio pabaigos. Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis į Ministerijos geologijos departamentą e pašto adresu martin.holy@mzp.cz.

PRIEDAS

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/55

PRANEŠIMAS PAGAL TARNYBOS NUOSTATŲ 29 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Pranešimas apie konkursą eiti išteklių direktoriaus pareigas (AD 14 lygis) viename iš šių trijų generalinių direktoratų:

Tarptautinės partnerystės GD

Sveikatos ir maisto saugos GD

Prekybos GD

COM/2022/10419

(2022/C 433/20)

Europos Komisija paskelbė pranešimą apie konkursą (nuoroda – COM/2022/10419) eiti išteklių direktoriaus pareigas (AD 14 lygis) viename iš trijų – Tarptautinės partnerystės, Sveikatos ir maisto saugos arba Prekybos – generalinių direktoratų.

Susipažinti su pranešimo apie konkursą tekstu 24 kalbomis ir pateikti paraišką galima specialiame Europos Komisijos svetainės tinklalapyje adresu https://europa.eu/!RNhCDw

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/56

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10943 – ENEL / CVC CAPITAL PARTNERS / GRIDSPERTISE)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 433/21)

2022 m. lapkričio 3 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

—	„Enel S.p.A.“ (toliau – „Enel“, Italija),

—	„CVC Capital Partners SICAV-FIS S.A.“ (toliau – „CVC Capital Partners“, Liuksemburgas),

—	„Gridspertise S.r.l.“ (toliau – „Gridspertise“, Italija), kurią šiuo metu kontroliuoja įmonė „Enel“.

„Enel“ ir „CVC Capital Partners“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą įmonės „Gridspertise“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

Įmonių verslo veikla:

—	„Enel“: integruota pasaulinė veikėja, vykdanti veiklą elektros energijos gamybos, dujų paskirstymo ir tiekimo srityse;

—	„CVC Capital Partners“: konsultantė ir investicinių fondų, turinčių interesų keliose įmonėse, vykdančių veiklą įvairiose pramonės šakose visame pasaulyje, valdytoja;

—	„Gridspertise“: skirstomųjų tinklų operatoriams ir tinklo naudotojams skirtos pažangiųjų tinklų įrangos tiekėja.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2) procedūros reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10943 – ENEL / CVC CAPITAL PARTNERS / GRIDSPERTISE

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 2296 4301

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/58

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10927 – ACTION LOGEMENT / AG2R LA MONDIALE / BNP PARIBAS / JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 433/22)

2022 m. lapkričio 7 d. Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

—	įmone „In’li“ (Prancūzija), kontroliuojama įmonės „Groupe Action Logement“ (Prancūzija),

—	įmone „AGLM Immo“ (Prancūzija), kontroliuojama įmonės „AG2R La Mondiale“ (Prancūzija),

—	įmone „Pierre Impact“ (Prancūzija), kontroliuojama įmonės „BNP Paribas“ (Prancūzija),

—	bendrąja įmone (toliau – tikslinė įmonė, Prancūzija).

Įmonės „In’li“, „AGLM Immo“ ir „Pierre Impact“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 dalyje, bendrą įsteigtos savarankiškos tikslinės bendrosios įmonės kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant įsteigtos naujos bendrosios įmonės akcijas.

Įmonių verslo veikla:

—	„In’li“ yra nekilnojamojo turto bendrovė ir „Groupe Action Logement“ patronuojamoji įmonė, veikianti Prancūzijos socialinio ir vidutinio brangumo būsto sektoriuje;

—

„AGLM Immo“ yra grupės „AG2R La Mondiale“ patronuojamoji bendrovė, įsteigta siekiant palengvinti visų Prancūzijoje ir Liuksemburge veikiančios draudimo grupės „AG2R La Mondiale“, kurios specializacija – asmens draudimas (pensijos, sveikatos ir gyvybės draudimas, taupymas, socialinės paslaugos), bendrovių nekilnojamojo turto valdymą;

—	„Pierre Impact“ yra valdymo įmonė, teikianti įvairias kompleksines nekilnojamojo turto paslaugas Prancūzijoje ir daugelyje EEE valstybių narių;

—	tikslinė įmonė yra savarankiška bendroji įmonė, kuri vykdys veiklą Prancūzijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje.

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Europos Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisija pasilieka teisę dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 procedūros (2) reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10927 – ACTION LOGEMENT / AG2R LA MONDIALE / BNP PARIBAS / JV

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 22964301

Pašto adresas:

Commission européenne

Direction générale de la concurrence

Greffe des concentrations

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).

(2) OL C 366, 2013 12 14, p. 5.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/60

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 433/23)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Cebolla de la Mancha“

ES Nr.: PGI-ES-02631 – 7.09.2020

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas [SGN]

„Cebolla de la Mancha“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

Tai „Recas“ veislės valgomieji svogūnai (Allium cepa L. rūšies), parduodami švieži ir visa galvute.

Saugoma geografinė nuoroda bus taikoma tik tiems svogūnams, kurių sausosios medžiagos kiekis yra 5–10 proc., svoris – 165–1 000 g, skersmuo – 50–120 mm, o mažiausias cukraus kiekis – 3,5 oBrix (± 0.5 proc.).

Dėl valgomuosiuose svogūnuose „Cebolla de La Mancha“ esančios sausosios medžiagos kiekio šie svogūnai yra traškūs ir sultingi, o dėl mažiausio cukraus kiekio jie yra švelnaus, šiek tiek aštraus skonio.

Valgomieji svogūnai „Cebolla de la Mancha“ yra rutuliškos formos, leidžiama deformacija – iki 10 proc. svogūno skersmens matuojant svogūną išilgai ir ties viduriu.

Valgomųjų svogūnų „Cebolla de la Mancha“ išorinę spalvą lemia ne mažiau kaip du svogūno lukštai arba odelės, kurie turi būti vario arba tamsios bronzos spalvos. Svogūno vidus turi būti baltos spalvos.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Valgomieji svogūnai „Cebolla de La Mancha“ turi būti pagaminti 4 punkte aprašytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Pakavimo gamyklose turi būti įrengtos sistemos, leidžiančios svogūnus, kuriems taikoma saugoma geografinė nuoroda, pakuoti atskirai nuo svogūnų, kuriems ši nuoroda netaikoma.

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant valgomųjų svogūnų „Cebolla de La Mancha“ pakuočių etikečių turi būti nurodytas ne tik produkto pavadinimas, bet ir šio prekės ženklo logotipas su užrašu „Indicación Geográfica Protegida“ (saugoma geografinė nuoroda). Šis logotipas turi būti prieinamas visiems veiklos vykdytojams, kurie jo prašo ir kurie atitinka specifikaciją. Etiketėse gali būti nurodytas produktą sertifikavusios įstaigos išduotas atitikties ženklas.

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Vietovė, kurioje gaminamas produktas su saugoma geografine nuoroda, apima savivaldybes, esančias šiuose regionuose: Almansos, Sentro, Heljino, La Mančos, Mančuelos (Albasetės provincija); Kampo de Kalatravos, Kampo de Montjelio ir La Mančos (Siudad Realio provincija); Aukštutinės Mančos, Žemutinės Mančos ir Mančuelos (Kuenkos provincija) ir La Mančos, La Sagros, Talaveros (tik Talaveros savivaldybė) ir Torichoso (Toledo provincija).

5. Ryšys su geografine vietove

Paraiška įregistruoti produktą „Cebolla de la Mancha“ kaip SGN grindžiama produkto savybėmis: tai yra „Recas“ veislės valgomieji svogūnai, jie yra rutuliškos formos, juose yra 5–10 proc. sausosios medžiagos, jie turi ne mažiau kaip du išorinius lukštus arba odeles, kurie turi būti vario arba tamsios bronzos spalvos, viduje jie yra baltos spalvos, mažiausias cukraus kiekis – 3,5 oBrix, svoris – 165–1 000 g, skersmuo – 50–120 mm. Šias savybes užtikrina geografinė vietovė, kurioje šie svogūnai auginami, ir jų auginimo būdai.

5.1. Geografinės vietovės ypatumai

a) reljefas

Į La Mančą patenka paviršinis vanduo iš aplinkinių kalvų ir kalnų grandinių, o dėl tokio kraštovaizdžio upių krantuose susiformavo derlingos, gerai drėkinamos lygumos. Tai, o taip pat šioje vietovėje įrengti požeminio vandens šuliniai, sudarė sąlygas valgomųjų svogūnų auginimui gana specifinėmis dirvožemio ir klimato sąlygomis, dėl kurių jie įgauna išskirtines juslines savybes – traškumą, sultingumą ir švelnų, šiek tiek aštrų skonį.

b) klimatas

Kastilijos-La Mančos regionui dėl žemyninio tipo klimato poveikio būdingi labai dideli temperatūros svyravimai. Temperatūra naktį ir dieną labai skiriasi (iki 18–20 laipsnių).

Nustatytoje saugomos geografinės nuorodos vietovėje kritulių iškrenta labai mažai – vidutiniškai 392,83 mm/m2 per metus; taip pat ši vietovė yra labai saulėta (vidutiniškai 2 777 saulėtų valandų per metus), o vasarą vietovei būdinga evapotranspiracija. Be to, vietovėje santykinio drėgnio lygis yra žemas (vidutiniškai 64 proc. per metus), o atmosferos cirkuliacija yra beveik pastovi – vidutinis vėjo greitis yra 216 km per parą (Albasetės meteorologijos stotyje jis siekia vidutiniškai 344 km per parą).

c) dirvožemiai

Šios vietovės dirvožemiai dažniausiai yra sudaryti iš priemolio arba smėlingo priemolio, yra labai laidūs ir pasižymi dideliu mineralinių medžiagų kiekiu. B horizontas yra kalkingas, o dirvožemiai – akmeningi, poringi ir lengvai įdirbami. Dirvožemio sudėtyje yra mažiau kaip 20 proc. molio. Dirvožemio pH yra šarminis – jo vertė svyruoja nuo 7,5 iki 8,5. Organinių medžiagų kiekis dirvožemyje paprastai būna nedidelis – apie 1,5 proc. Valgomieji svogūnai yra auginami negilų paviršinį sluoksnį turinčiuose žemės sklypuose mažo derlingumo dirbamame dirvožemyje, maždaug 35–40 cm gylyje. Dirvožemyje augalų pasisavinamo fosforo kiekis paprastai yra vidutiniškas arba nepakankamas, tačiau kalis, magnis ir kalcis gali būti lengvai įsisavinami.

5.2. Produkto ypatumai

Valgomieji svogūnai „Cebolla de la Mancha“ pasižymi šiomis savybėmis:

tai „Recas“ veislės valgomieji svogūnai;

rutuliškos formos;

sausosios medžiagos kiekis – 5–10 proc., todėl svogūnai yra traškūs ir sultingi;

padengti mažiausiai dviem vario arba tamsios bronzos sausais lukštais arba odelėmis;

viduje baltos spalvos;

mažiausias cukraus kiekis – 3,5 oBrix, dėl kurio svogūnai įgauna švelnų, šiek tiek aštrų skonį;

svoris – 165–1 000 g;

skersmuo – 50–120 mm.

5.3. Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Dėl dirvožemio ir klimato sąlygų bei auginimo praktikos derinio gamybos vietovėje buvo atrinkta valgomųjų svogūnų „Recas“ veislė. Ši veislė puikiai prisitaikiusi prie šios gamybos vietovės. Dėl savo specifinių savybių – spalvos, dydžio, tekstūros ir skonio šios veislės valgomieji svogūnai yra tokie paklausūs, kad Kastilija-La Manča tapo svarbiausiu valgomųjų svogūnų auginimo regionu Ispanijoje – jame užauginama daugiau kaip pusė viso šalies valgomųjų svogūnų derliaus.

„Recas“ veislės valgomųjų svogūnų lukštų spalva tiesiogiai priklauso ne tik nuo jų genetinės sudėties, bet ir nuo saulėtų valandų skaičiaus vietovėje: vidutiniškai per metus šioje vietovėje saulė šviečia 2 777 valandas, o tai lemia, kad svogūno išorėje susiformuoja ne mažiau kaip du išoriniai lukšto sluoksniai arba odelės, kurie yra vario arba tamsios bronzos spalvos.

Nakties ir dienos temperatūrų skirtumas svyruoja nuo 18 iki 20 laipsnių. Vidutinė nakties temperatūra vasaros mėnesiais būna žemesnė kaip 20 oC, o tai reiškia, kad augalai naktį kvėpuodami sunaudoja mažiau sukauptų medžiagų, tad grynoji fotosintezė vyksta ilgiau. Dėl to saugomos geografinės nuorodos taikymo vietovėje auginamų valgomųjų svogūnų „Recas“ veislės svogūnai užauga didesni. Svogūnai yra vidutinio dydžio arba dideli, rutuliškos formos, jų skersmuo – 50–120 mm, o svoris – nuo 165 iki 1 000 g.

Tai, kad auginimo vietovėje esančiame dirvožemyje yra kalio, magnio ir kalcio, nulemia valgomiesiems svogūnams „Cebolla de la Mancha“ būdingą saldų skonį. Jų mažiausias cukraus kiekis – 3,5 oBrix yra būtent tai, dėl ko svogūnai įgauna švelnų, šiek tiek aštrų skonį.

Kritulių šioje vietovėje iškrenta labai mažai – nuo 300 iki 400 mm per metus. Dėl didelio saulėtų valandų skaičiaus ir evapotranspiracijos vasarą, taip pat dėl šiltų naktų ir mažo santykinio drėgnio sausosios medžiagos kiekis valgomuosiuose svogūnuose yra 5–10 proc., todėl šie svogūnai yra traškūs ir sultingi.

Paprastai taikoma auginimo praktika siekiama, kad svogūno kaklelis gerai užsivertų, kai jau artėjama prie auginimo proceso pabaigos (tai pasiekiama, kai saulėtų valandų skaičius dar yra didelis, o temperatūra vis dar yra aukšta, kai santykinis oro drėgnis žemas, atmosferos cirkuliacija beveik pastovi, o evapotranspiracija didelė). Visa tai kartu su vietovės klimato sąlygomis, t. y. žema temperatūra ir mažu santykiniu oro drėgniu per tuos mėnesius, kai svogūnai laikomi sandėlyje, užtikrina aukštą jų kokybę per visą ilgą laikymo trukmę.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/PC_IGP_CEBOLLA_DE_LA_MANCHA-20191202.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/64

(2022/C 433/24)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Antakya Künefesi“

ES Nr.: PGI-TR-02451 – 14.3.2019

SKVN ( ) SGN (X)

1. Pavadinimas (-ai) [SKVN arba SGN]

„Antakya Künefesi“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Turkijos Respublika

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Antakya Künefesi“ yra vienas iš nedaugelio Turkijos desertų, kurio sudėtyje yra sūrio. Šis desertas gaminamas iš „künefelik kadayıf“ („künefe“ gaminti skirtos lengvai apkeptos siūlų struktūros tešlos), „künefe“ gaminti skirto šviežio Antakijos „künefelik“ sūrio, sviesto ir sirupo. „ Antakya Künefesi “ gaunamas kepant ant sviesto „künefelik“ sūrį tarp dviejų „künefelik kadayıf“ sluoksnių plokščioje skardoje. Prieš vartojimą desertas apipilamas sirupu pagal pageidaujamą saldumą. Skardos dydis priklauso nuo pageidaujamų porcijų skaičiaus. „Antakya Künefesi“ vartojamas karštas. Valgant sūris turėtų temptis ir įgyti pluošto sandarą.

„Antakya Künefesi“ yra disko formos desertas, kurio aukštis – 1–2 cm. Deserto skersmuo priklauso nuo pageidaujamų porcijų skaičiaus. Jis gali būti nuo 10 iki 50 cm. Dėl Majaro reakcijos iškepto „Antakya Künefesi“ viršutinis ir apatiniai sluoksniai, pagaminti iš „künefelik kadayıf“ ir sviesto mišinio, paruduoja ir suformuoja traškią plutelę. Tuo tarpu deserto viduryje esantis „Antakya künefelik“ sūris suminkštėja ir įgyja tąsumo. Saldumo desertui suteikia ant jo užpilamas sirupas. „Antakya Künefesi“ tiekiamas karštas, iškart, kai tik ant jo užpilama sirupo. Neapdorotas (nekeptas) desertas gali būti užšaldomas ir laikomas -18 °C temperatūroje transportavimo ir platinimo tikslais.

3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Sūris „Antakya künefelik“ turėtų būti gaminamas iš Hatajaus provincijoje gaunamo pieno. Skonį jam suteikia karvių, besimaitinančių turtinga Hatajaus regiono flora, pienas.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

„Künefelik kadayıf“, sūris „Antakya künefelik“ ir „Antakya Künefesi“ turi būti pagaminti 4 punkte nurodytoje geografinėje vietovėje.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Ant „Antakya Künefesi“ pakuočių turi būti aiškiai ir neištrinamai užrašyta arba atspausdinta toliau nurodyta informacija:

—	įmonės prekinis pavadinimas ir adresas, trumpasis pavadinimas ir adresas arba bendrovės registruotas prekės ženklas;

—	partijos numeris;

—	prekės pavadinimas – „Antakya Künefesi“;

—	grynasis svoris;

—	nekepto produkto galiojimo laikas (viena savaitė šaldymo temperatūroje arba šeši mėnesiai -18 °C temperatūroje);

—	nurodymas kepti ir suvartoti iškart, kai tik užpilamas sirupas;

—	šis logotipas:

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Antakya Künefesi“ gamybos regionas yra Hatajaus provincija ir jos apygardos (Antakija, Altineziu, Kumlu, Belenas, Iskenderūnas, Arsūzas, Kirikchanas, Pajasas, Dertjelis, Chasa, Erzinas, Samandahis, Jailadahis, Defnė, Reihanlis). Hatajus yra piečiausioje Turkijos dalyje esančių gyvenviečių centras. Jį supa Viduržemio jūra iš vakarų, Sirija pietuose ir rytuose, Adana iš šiaurės vakarų, Osmanijė iš šiaurės ir Gaziantepas iš šiaurės rytų.

5. Ryšys su geografine vietove

Ryšys tarp „Antakya Künefesi“ ir jo geografinės vietovės grindžiamas produkto reputacija, receptu ir „künefelik kadayıf“, sūrio „Antakya künefelik“ bei deserto „Antakya Künefesi“ gamybos įgūdžiais. Receptas ir gamybos įgūdžiai iš kartos į kartą keliauja meistrui perduodant žinias mokiniams. Siekiant išsaugoti tam tikrą produkto kokybę, turi būti laikomasi keleto esminių dalykų. Pavyzdžiui, norint pakeisti „künefelik kadayıf“ storį ir tekstūrą vykstant greitam kepimo procesui ant besisukančios skardos, reikalingi tam tikri įgūdžiai. Be to, sūris „Antakya künefelik“ tampa tąsus jo gamybos metu. Šie įgūdžiai susiformuoja įgijus tam tikrą patirties ir (arba) meistrystės lygį prižiūrint meistrui. Du ingredientai – „künefelik kadayıf“ ir sūris „Antakya künefelik“ turi būti gaminami nustatytoje vietovėje.

Sūris „Antakya künefelik“ įgyja savo skonį iš karvių, besimaitinančių turtinga Hatajaus regiono flora, pieno. Hatajaus regione yra apie 2 000 augalų, iš kurių 300 registruoti kaip endeminiai. Manoma, kad endeminiai regionų augalai, ypač zahteris (laukinis čiobrelis), prisideda prie „künefelik“ sūrio kvapo. Siekiant išsaugoti ir pademonstruoti šį Hatajaus regiono turtingumą, regiono gubernatorius 2017 m. įkūrė Aromatinių ir endeminių augalų muziejų.

Desertui „Antakya Künefesi“ gaminti naudojamas sūris yra labai unikalus, nes jis gaminamas išskirtinai „künefe“ gamybos tikslais ir yra žinomas kaip „künefelik“ sūris. Išskirtiniausios sūrio „Antakya künefelik“ savybės – tai, kad jo gamybai naudojamas žalias karvės pienas, elastinga tekstūra, o struktūros, kuri žinoma kaip „vištos krūtinėlė“, šarmingumas siekia 4,9–5,2 pH. Aukštesnėje nei 65 °C temperatūroje sūris įgyja tąsumo. Sūrio išskirtinė ir funkcinė savybė yra ta, kad jis išsitempia deserto „Antakya Künefe“ viduje, o jį pakaitinus įgyja pluoštinę struktūrą.

Rasti XVIII a. islamo įrašų dokumentai, kuriuose nurodoma, kad „künefe“ gamybos praktika (tuo metu buvo vartojamas tik žodis „künefe“) Antakijoje buvo laikoma amatu (Gül, 2008.117). Laikotarpio nuo XVIII iki XX a. skirtingų metų dokumentuose pateikiama informacijos apie „künefe“ ir „künefe“ kainodarą, gamintojų priskyrimą atskirai profesinei grupei, įrankių, skirtų „künefe“, naudojimą ir jų perdavimą, kaip palikimą. Pavyzdžiui, Islamo įraše Nr. 50“ (1898–1901 m.) „Künefe“ skarda yra surašyta greta kai kurių daiktų, rūbų ir namų ūkio reikmenų Antakijoje.

Boyacı, H knygoje „Nuo Antakijos iki Hatajaus 1870–1976 m.“ pateikiama informacija apie „Künefeciler“ aikštės įkūrimą 1930 m. 1935–1960 m. laikotarpiu vietoje, žinomoje kaip Köprübaşı, desertą „Antakya Künefesi“ Antakijos gyventojams pardavinėjo du broliai. Dėl to, kad jie buvo juodaodžiai, juos vadino arabais. Vėlgi rašoma, kad „Antakya Künefesi“ pardavėjas arabas Hacı yra labai garsus „künefe“ meistras, šią veiklą vykdęs 1940–1950 m. Uzun Çarşı esančioje parduotuvėje Nr. 153. Dabar jos vietoje yra kepykla. (Nakim, B 2012).

1973 m. rugsėjo 27 d. laikraščio skiltyje Suleimanas Okay, žinomas kaip Abbuş Usta, pateikia išsamią deserto „Antakya Künefe“ su sūriu apibrėžtį. (Okay, 2009 m.).

1971 m. Kemalio Karaömeroğlu paskelbtame Hatajaus turizmo vadove (p. 29–31) nurodoma, kad steiko tartaro frikadelės, ungurys, malta mėsa, burgeris iš manų kruopų (burghul) ir desertas „künefe“ yra Antakijos virtuvės patiekalai. 1973 m. minint 50-ąsias Respublikos metines, Hatajaus provincijos metraštyje Hatajus buvo pavadintas „Antakya Künefesi“. „Antakya Künefesi“ paminėtas 1976 m. İnayeto İnselio išleisto leidinio „Turizmo sektoriaus ekonominė ir socialinė veikla Antakijoje“ 129 puslapyje.

Švenčiant Hatajaus prijungimo prie Turkijos metines, kasmet Hatajaus metropolijos savivaldybė organizuoja Antakijos festivalį, per kurį gaminamas ilgiausias „Antakya Künefesi“, kurį kasmet stengiamasi prailginti vienu metru. 2019 m. „Antakya Künefesi“ ilgis siekė 81 m.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

–

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

2022 11 15

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/67

Neprieštaravimo koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10763 – NORDEA / TOPDANMARK LIV HOLDING), klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 431, 2022 m. lapkričio 14 d. )

(2022/C 433/25)

Šis paskelbimas laikomas negaliojančiu.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 433

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. lapkričio 15d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2022/C 433/01	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl peržiūrėto Verslo apmokestinimo elgesio kodekso	1
	REKOMENDACIJOS
	Taryba
2022/C 433/02	2022 m. lapkričio 14 d. Tarybos rekomendacija, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)	6

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2022/C 433/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10845 – HG / WCAS / WARBURG PINCUS / NORSTELLA) ( 1 )	13

	III Parengiamieji aktai
	TARYBA
2022/C 433/04	Tarybos priimta 2022 m. spalio 17 d. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 3/2022, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių ( 1 )	14
2022/C 433/05	Tarybos motyvų pareiškimas. Per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (ES) Nr. 3/2022, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių	31

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2022/C 433/06	2022 m. lapkričio 14 d. Euro kursas	36
	Taryba
2022/C 433/07	Pranešimas asmenims ir subjektui, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1544 su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2232, ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1542, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2228, dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių	37
2022/C 433/08	Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2018/1544 ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių numatytos ribojamosios priemonės	38
2022/C 433/09	Pranešimas asmenims, subjektams ir organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229	40
2022/C 433/10	Pranešimas fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/2233, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2229	41
2022/C 433/11	Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2014/145/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi	42
2022/C 433/12	Pranešimas asmeniui, kuriam taikomos priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas sprendimu (BUSP) 2022/2234, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2230, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Irane	44
2022/C 433/13	Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane, numatytos ribojamosios priemonės	45
2022/C 433/14	Pranešimas asmenims, subjektams ir įstaigoms, kuriems taikomos priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/2235, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2231, dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane	47
2022/C 433/15	Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/235/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 359/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Irane	48
2022/C 433/16	Toliau pateikta informacija yra skirta – ABDOLLAHI Hamed, AL-NASSER Abdelkarim Hussein Mohamed, AL-YACOUB Ibrahim Salih Mohammed, ARBABSIAR Manssor, ASSADI Assadollah, BOUYERI Mohammed, EL HAJJ Hassan Hassan, AL-DIN Izz Hasan, MELIAD Farah, MOHAMMED Khalid Sheikh, SHAHLAI Abdul Reza, SHAKURI Ali Gholam, Al-Aqsa Martyr's Brigade (Al-Aqsa kankinių brigadai), Communist Party of the Philippines (Filipinų komunistų partijai), įskaitant New People’s Army – NPA (Naująją liaudies armiją), Hizballah Military Wing (Hizbullah kariniam sparnui), Ejército de Liberación Nacional (Nacionalinei išlaisvinimo armijai), Popular Front for the Liberation of Palestine – PFLP (Palestinos išlaisvinimo liaudies frontui ), Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command (Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto aukščiausiajai vadovybei), Sendero Luminoso – SL (grupuotei Šviečiantis kelias) ir Teyrbazen Azadiya Kurdistan – TAK – asmenims ir grupėms, įtrauktiems į asmenų, grupių ir organizacijų, kuriems taikomi Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, sąrašą	50
2022/C 433/17	Pranešimas asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2011/72/BUSP ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise	51
	Audito Rūmai
2022/C 433/18	2021 finansinių metų metinė ataskaita dėl ES bendrųjų įmonių	52
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2022/C 433/19	Čekijos Respublikos aplinkos ministerijos pranešimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų 3 straipsnio 2 dalį	53

	V Nuomonės
	ADMINISTRACINĖS PROCEDŪROS
	Europos Komisija
2022/C 433/20	Pranešimas pagal tarnybos nuostatų 29 straipsnio 2 dalį. Pranešimas apie konkursą eiti išteklių direktoriaus pareigas (AD 14 lygis) viename iš šių trijų generalinių direktoratų:. Tarptautinės partnerystės GD. Sveikatos ir maisto saugos GD. Prekybos GD. COM/2022/10419	55
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2022/C 433/21	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10943 – ENEL / CVC CAPITAL PARTNERS / GRIDSPERTISE). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	56
2022/C 433/22	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10927 – ACTION LOGEMENT / AG2R LA MONDIALE / BNP PARIBAS / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	58
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2022/C 433/23	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	60
2022/C 433/24	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies b punktą	64

	Klaidų ištaisymas
	Neprieštaravimo koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10763 – NORDEA / TOPDANMARK LIV HOLDING), klaidų ištaisymas ( OL C 431, 2022 11 14 )	67


	(1) Tekstas svarbus EEE.