(1)

iki šiol Sąjungos finansų sistema pasirodė esanti atspari didėjančiai geopolitinei įtampai ir ekonominiam netikrumui. Tačiau nuo 2022 m. pradžios padidėjo tikimybė, kad realiais taps scenarijai, susiję su mažos tikimybės didelio poveikio rizika, ir šią tikimybę dar labiau sustiprino pastarieji geopolitiniai pokyčiai. Įvairios rizikos finansiniam stabilumui rūšys gali atsirasti vienu metu, sąveikaudamos tarpusavyje ir didindamos viena kitos poveikį. Dėl augančios geopolitinės įtampos padidėjo energijos kainos, todėl įmonėms ir namų ūkiams, kurie vis dar atsigauna po neigiamų COVID-19 pandemijos padarinių, kyla finansinių sunkumų. Be to, didesnė nei tikėtasi infliacija lemia finansinių sąlygų griežtinimą;

(2)

šie pokyčiai daro neigiamą poveikį Sąjungos makroekonominei perspektyvai. Prognozės dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2023 m. po peržiūros buvo sumažintos, o nuosmukio tikimybė 2022–2023 m. žiemos laikotarpiu padidėjo. Ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika įvairiose valstybėse narėse yra nevienoda, visų pirma atsižvelgiant į jų įvairaus masto priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos ir skirtingą energijos suvartojimo gamybos grandinėse intensyvumą. Apskritai tikimybė, kad realizuosis scenarijai, susiję su mažos tikimybės didelio poveikio rizika, priklauso nuo tolesnės geopolitinės įtampos eskalacijos, ekonomikos nuosmukio masto ir trukmės, taip pat besitęsiančios aukštos infliacijos;

(3)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) šių metų pradžioje išdėstė savo susirūpinimą dėl padidėjusio neapibrėžtumo ir išaugusios tikimybės, kad realizuosis scenarijai, susiję su mažos tikimybės didelio poveikio rizika (4). Šiuo metu, atsižvelgdama į toliau didėjančią riziką finansiniam stabilumui ir laikydamasi savo įgaliojimų, ESRV gali pagrįstai skelbti bendro pobūdžio įspėjimą. Nustatytos trys finansiniam stabilumui kylančios didelės sisteminės rizikos rūšys;

(4)

pirma, prastėjanti makroekonominė perspektyva kartu su griežtesnėmis finansavimo sąlygomis reiškia, kad ne finansų bendrovių ir namų ūkių balansams bus daromas dar didesnis spaudimas, visų pirma tai pasakytina apie sektorius ir valstybes nares, kurių ne finansų bendrovės ir namų ūkiai labiausiai nukentėjo nuo sparčiai didėjančių energijos kainų. Šie pokyčiai daro neigiamą poveikį ne finansų bendrovių ir namų ūkių pajėgumams tvarkyti skolą;

(5)

antra, dėl staigaus turto kainų kritimo atsirandanti rizika finansiniam stabilumui išlieka didelė. Dėl šios priežasties gali atsirasti dideli pagal rinkos kainas įvertinti nuostoliai, o tai savo ruožtu gali sustiprinti rinkos kintamumą ir sukelti likvidumo problemų. Be to, didesnės energijos ir biržos prekių kainos ir šių kainų svyravimai lėmė dideles įkaito vertės išlaikymo prievoles šių rinkų dalyviams. Todėl kai kuriems dalyviams kilo likvidumo problemų;

(6)

trečia, prastėjanti makroekonominė perspektyva daro neigiamą poveikį kredito įstaigų turto kokybei ir pelningumo perspektyvai. Nors Europos bankų sektoriaus kapitalizacija iš esmės yra gera, dėl akivaizdžiai suprastėjusios makroekonominės perspektyvos kredito rizika iš naujo padidėtų būtent tuo metu, kai tam tikros kredito įstaigos vis dar sprendžia COVID-19 pandemijos sukeltas su turto kokybe susijusias problemas. Kredito įstaigų atsparumui įtakos taip pat turi struktūriniai veiksniai, įskaitant perteklinius pajėgumus, naujų finansinių paslaugų teikėjų konkurenciją, taip pat kibernetinės ir su klimatu susijusios rizikos poveikį;

(7)

be šių trijų didelių sisteminės rizikos finansiniam stabilumui rūšių, ESRV taip pat nustatė toliau išvardytas padidėjusios sisteminės rizikos rūšis;

(8)

atsižvelgiant į spartų būsto kainų ir hipotekinio skolinimo augimą, daugumoje valstybių narių per pirmąjį 2022 m. pusmetį didėjo grėsmės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje, o tai reiškia tolesnį ciklinės rizikos kaupimąsi. Vis dėlto tikėtina, kad kylančios hipotekos paskolų palūkanų normos ir dėl mažėjančių namų ūkių pajamų suprastėję skolos tvarkymo pajėgumai darys spaudimą mažinti būsto kainas ir sukels ciklinę riziką;

(9)

be to, komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje dėl prastėjančios makroekonominės perspektyvos kyla problemų, susijusių su didėjančiomis finansavimo sąnaudomis ir statybos kainomis, statybinių medžiagų tiekimo sutrikimais, taip pat struktūrinėmis tendencijomis, pvz., mažesne biuro patalpų paklausa. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos komercinės paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pelno maržos jau yra mažos, dėl šių pokyčių kai kurie dabartiniai arba planuojami investiciniai komercinės paskirties nekilnojamojo turto projektai gali būti nebepelningi, todėl padidėtų įsipareigojimų neįvykdymo rizika ir vis didesnį susirūpinimą keltų su komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu susijusios neveiksnios paskolos, kurių jau yra daug ir vis daugėja;

(10)

dėl karo Ukrainoje išaugo didelio masto kibernetinių incidentų, galinčių pakenkti ypatingos svarbos ekonominės ir finansinės infrastruktūros objektams ir sutrikdyti pagrindinių ekonominių ir finansinių paslaugų teikimą, tikimybė;

(11)

sulėtėjęs ekonomikos augimas ir finansinių sąlygų griežtinimas daro poveikį vidutinės trukmės valstybės skolos dinamikai. Didelis valdžios sektoriaus įsiskolinimas išlieka viena pagrindinių grėsmių kai kuriose valstybėse narėse;

(12)

atsižvelgiant į padidėjusią sisteminę riziką finansiniam stabilumui, reikia imtis ryžtingo politinio atsako. Sąjungos finansų sektoriaus atsparumo išsaugojimas ar didinimas išlieka esminiu aspektu, kuris yra būtinas norint užtikrinti šio sektoriaus pajėgumus remti realiąją ekonomiką, jeigu (ir kai) atsirastų finansinio stabilumo rizika;

(13)

bankų ir ne bankų finansų sektoriuose veikiančios Sąjungos ir nacionalinės priežiūros institucijos, glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje, prisideda prie Sąjungos finansų sektoriaus atsparumo, stebėdamos finansų sistemai ir jų kompetencijai priklausančioms įstaigoms kylančias grėsmes ir jas šalindamos. Atitinkamos institucijos turėtų pasinaudoti pačiomis įvairiausiomis mikroprudencinėmis ir makroprudencinėmis priemonėmis, kad suvaldytų šią riziką ir sušvelnintų jos pasekmes, jei rizika atsirastų. Jei nėra prieinamų makroprudencinių priemonių, institucijoms gali prireikti pasinaudoti savo priežiūros įgaliojimais, siekiant sumažinti riziką finansiniam stabilumui ir užtikrinti, kad rinkoms nebūtų pakenkta. Glaudus atitinkamų institucijų bendradarbiavimas padėtų sustiprinti politinio atsako priemonių veiksmingumą ir efektyvumą, visų pirma šalinant tarpsektorinę ir tarpvalstybinę riziką, kartu būtų išvengta procikliškumo, rinkos susiskaidymo ir neigiamo išorinio poveikio kitoms valstybėms narėms;

(14)

kredito įstaigos gali veikti kaip pirmoji gynybos grandis užtikrindamos, kad jų atidėjinių sudarymo praktikoje ir kapitalo planavimo veikloje būtų tinkamai atsižvelgta į tikėtinus ir nenumatytus nuostolius, kuriuos gali sukelti prastėjanti rizikos aplinka. Tai apima aktyvų ir nuolatinį jų kapitalo projekcijų tikslinimą pagal atskaitos ir nepalankių sąlygų scenarijus. Pastarasis scenarijus turėtų apimti pakankamai konservatyvius ir atnaujintus makroekonominius scenarijus, kuriuose aptariamos itin nepalankios, tačiau įtikinamos sąlygos ilgais laikotarpiais. Siekdamos šalinti šią riziką, kredito įstaigos taip pat turėtų užtikrinti gerą savo artimiausio laikotarpio likvidumo rizikos ir konkrečių nenumatytų atvejų planų matomumą. Tai taip pat yra labai svarbu siekiant sumažinti bet kokias galimybes finansinio stabilumo rizikai atsirasti ir išlaikyti rinkos pasitikėjimą kredito įstaigomis;

(15)

kredito įstaigų apdairaus rizikos valdymo praktikos, mikroprudencinio ir makroprudencinio kapitalo rezervo papildymas, kuris dera su vyraujančiu rizikos lygiu, padeda užtikrinti kredito įstaigų atsparumą. Kai kurios nacionalinės institucijos jau sugriežtino makroprudencinę politiką, o kitos institucijos dabar nagrinėja galimybes įgyvendinti makroprudencinę politiką siekiant pašalinti grėsmes. Išsaugant arba toliau didinant makroprudencinius rezervus, būtų remiamas kredito įstaigų atsparumas, o institucijoms sudaromos sąlygos atlaisvinti šiuos rezervus, jeigu (ir kada) atsirastų rizika ir darytų neigiamą poveikį kredito įstaigų balansams. Taip savo ruožtu būtų sustiprinti kredito įstaigų nuostolių padengimo pajėgumai kartu išlaikant ypatingos svarbos paslaugų teikimą realiajai ekonomikai. Sprendimai dėl makroprudencinės politikos turėtų būti priimami atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės konkrečią makrofinansinę perspektyvą ir bankų sektoriaus sąlygas, siekiant riboti rizikos procikliškumą;

(16)

taip pat reikėtų aptarti finansinio stabilumo riziką už bankų sektoriaus ribų. Šiuo tikslu reikia šalinti grėsmes ir didinti nebankinių finansų įstaigų ir rinka pagrįsto finansavimo atsparumą. Labai svarbu šalinti energetikos išvestinių finansinių priemonių rinkose dalyvaujančioms ne finansų bendrovėms kylančius likvidumo ir finansavimo sunkumus. Vis dėlto centrinei tarpuskaitai taikomų prudencinių reikalavimų nereikėtų sušvelninti. Be to, daug dėmesio reikėtų skirti struktūriniams tam tikrų investicinių fondų likvidumo neatitikimams. Fondų valdytojus taip pat reikėtų paskatinti prireikus pasinaudoti likvidumo valdymo priemonėmis. Be to, draudimo srityje dėl išaugusių namų ūkių išlaidų didėja rizika, kad draudimo sutartys nustos galioti, o dėl to ne tik didės apsaugos spragos, bet aktualia taps ir likvidumo stebėsena;

(17)

užtikrindamos, kad jų rizikos valdymo praktikoje tinkamai atsispindėtų suprastėjusi rizikos aplinka, ir atsižvelgdamos į priežiūros institucijų gaires ir jų lūkesčius, ne bankų finansų įstaigos pačios gali toliau didinti savo atsparumą ir padėti užkirsti kelią realizuotis scenarijams, susijusiems su mažos tikimybės didelio poveikio rizika. Pavyzdžiui, investicinių fondų atveju tai reiškia atidžią stebėseną ir galimų perteklinių likvidumo neatitikimo atvejų arba pernelyg didelio sverto rizikos šalinimą; pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių ir jų klientų atveju tai reiškia išvestinių finansinių priemonių pozicijų stebėseną, taip pat koncentracijos rizikos ir procikliškumo taikant garantinių įmokų nustatymo praktiką pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos narių ir jų klientų grandinėje šalinimą, o draudikų atveju tai reiškia ypatingą dėmesį rinkos ir likvidumo rizikai, kuri galėtų atsirasti susiklosčius padidėjusio rinkos kintamumo ir didelio netikrumo scenarijui;

(18)

ESRV ne kartą pažymėjo (5), kad priemonių nebuvimas apriboja institucijų gebėjimą šalinti finansinę riziką už bankų sektoriaus ribų. Ji paragino suteikti institucijoms tokias priemones, pvz., atliekant prudencinių taisyklių, kuriomis reglamentuojami investiciniai fondai ir draudikų veikla, peržiūrą. Atsižvelgiant į dabartinę padidėjusios rizikos aplinką, tą reikia padaryti kuo skubiau,

a)

atitinkamos institucijos:

b)

Europos priežiūros institucijos – Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (9), kartu su Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (10), bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (11);

c)

nacionalinė priežiūros institucija – kompetentinga valstybės narės priežiūros institucija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte ir Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnio 1 dalies 36 punkte; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB (12) 13 straipsnio 10 punkte, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (13) 67 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (14) 22 straipsnio 1 dalyje.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10923. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10922. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

1.

2.

3.

4.

5.

„Pagalba pagal šį skirsnį gali būti pridedama prie regioninės investicinės pagalbos, apie kurią reikia pranešti, ir sumuojama su kitų rūšių pagalba šios laikinosios sistemos 20 punkte nustatytomis sąlygomis. Pagal laikinąją krizių valdymo sistemą (*1) suteikta pagalba negali būti sumuojama su pagalba pagal šį skirsnį toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti. Bendra pagalbos suma jokiu būdu negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Todėl sumavimas su kitomis pagalbos priemonėmis, kuris leistų panaikinti finansavimo spragą, neleidžiamas.

(*1)  OL C 131 I, 2022 3 24, p. 1.“"

6.