ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 421

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

65 metai
2022m. lapkričio 4d.


Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2022/C 421/01

Pranešimo apie koncentraciją atšaukimas (Byla M.10561 – CINTRA / ABERTIS / ITINERE / BIP & DRIVE) ( 1 )

1

2022/C 421/02

Komisijos pateikta informacija, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, (kodifikuota redakcija) 8 straipsnio antra pastraipa. Techninių reglamentų, apie kuriuos 2021 m. Pranešta pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytą pranešimo tvarką, statistika ( 1 )

2

2022/C 421/03

Komisijos Pranešimas. Programos Europos horizontas ir ERPF programų sinergija

7


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2022/C 421/04

2,00 % 2022 m. lapkričio 1 d. Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: — Euro kursas

52

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2022/C 421/05

Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

53


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2022/C 421/06

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

54


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/1


Pranešimo apie koncentraciją atšaukimas

(Byla M.10561 – CINTRA / ABERTIS / ITINERE / BIP & DRIVE)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 421/01)

2022 m. spalio 7 d. Europos Komisija gavo pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) (Susijungimų reglamentas) 4 straipsnį pateiktą pranešimą (2).

2022 m. spalio 26 d. pranešančiosios šalys informavo Komisiją, kad jos atšaukia savo pranešimą.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 395, 14.10.2022, p. 12.


2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/2


Komisijos pateikta informacija, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, (kodifikuota redakcija) 8 straipsnio antra pastraipa (1)

Techninių reglamentų, apie kuriuos 2021 m. Pranešta pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytą pranešimo tvarką, statistika

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 421/02)

I.   

Lentelė, kurioje nurodomi įvairių atsakymų, skirtų Europos Sąjungos valstybėms narėms dėl jų atitinkamų projektų, apie kuriuos buvo pranešta, tipai

Valstybės narės

Pranešimų skaičius

Pastabos (2)

Išsamios nuomonės (3)

ES teisės aktų pasiūlymai

 

 

MS

COM

EFTA  (4) TR (5)

MS

COM

6 straipsnio 3 dalis (6)

6 straipsnio 4 dalis (7)

Austrija

55

2

6

0

0

0

0

0

Belgija

55

3

13

0

0

6

0

0

Bulgarija

21

3

9

0

0

4

0

0

Kroatija

9

0

4

0

0

3

0

0

Kipras

6

0

1

0

0

0

0

0

Čekija

18

4

5

0

1

2

0

0

Danija

48

1

2

0

0

0

0

0

Estija

11

4

0

0

1

1

0

0

Suomija

25

0

4

0

1

0

0

0

Prancūzija

135

23

17

0

3

0

0

0

Vokietija

86

2

17

0

0

4

0

0

Graikija

88

0

3

0

0

5

0

0

Vengrija

33

1

12

0

12

3

0

0

Airija

5

0

0

0

0

0

0

0

Italija

30

2

4

0

0

1

0

0

Latvija

4

1

0

0

0

0

0

0

Lietuva

18

4

3

0

0

3

0

0

Liuksemburgas

5

0

0

0

0

0

0

0

Malta

3

0

2

0

0

0

0

0

Nyderlandai

62

0

7

0

1

0

0

0

Lenkija

41

0

6

0

2

0

0

0

Portugalija

17

4

7

0

0

0

0

0

Rumunija

24

2

2

0

1

2

0

0

Slovakija

10

0

1

0

0

0

0

0

Slovėnija

18

1

2

0

0

1

0

0

Ispanija

27

0

5

0

0

2

0

0

Švedija

62

1

4

0

0

5

1

0

Iš viso ES

916

58

136

0

22

42

1

0

II.   

Lentelė, kurioje pateikiamas projektų, apie kuriuos pranešė Europos Sąjungos valstybės narės, suskirstymas pagal sektorius

Sektorius

AT

BE

BG

HR

CY

CZ

DK

EE

FI

FR

DE

EL

HU

IE

IT

LV

LT

LU

MT

NL

PL

PT

RO

SK

SL

ES

SW

Iš viso

Informacinės visuomenės paslaugos

4

1

0

0

0

0

0

0

2

18

13

0

1

0

13

0

1

0

0

1

2

0

0

0

3

4

0

63

Žemės ūkis

13

13

7

6

1

7

3

2

0

12

7

7

17

2

1

1

9

0

0

9

9

2

7

0

3

6

8

152

Cheminės medžiagos

1

2

0

0

0

3

2

0

5

2

5

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

0

1

1

3

25

Statybos

24

14

1

3

3

2

8

1

6

8

26

74

2

2

7

1

2

0

1

26

3

1

4

5

4

4

3

235

Buitinė ir laisvalaikio įranga

1

1

0

0

2

0

0

0

1

0

6

0

0

0

1

0

3

0

0

1

0

0

0

0

0

3

2

21

Energetika, mineralai, mediena

0

2

0

0

0

0

4

0

0

2

3

6

0

0

0

0

0

1

0

7

5

4

1

1

0

0

4

40

Aplinka

6

3

2

0

0

3

1

1

0

10

2

0

0

0

4

1

0

0

1

6

2

3

0

2

2

2

6

57

Prekės ir įvairūs produktai

0

1

0

0

0

1

15

0

2

12

4

0

2

0

1

0

2

0

0

8

4

1

0

1

0

2

8

64

Sveikata, medicinos reikmenys

0

4

0

0

0

0

8

0

0

58

1

0

0

0

0

0

0

0

0

0

3

3

1

0

0

1

1

80

Mechanika

3

4

0

0

0

0

0

3

0

1

4

1

0

1

2

1

0

0

0

0

3

3

2

0

4

0

1

33

Vaistai ir kosmetika

1

2

3

0

0

2

1

0

2

10

4

0

8

0

0

0

0

0

0

0

4

0

3

0

0

0

5

45

Telekomunikacijos

0

3

8

0

0

0

0

3

2

2

5

0

1

0

0

0

1

0

1

1

1

0

5

0

0

1

1

35

Transportas

2

5

0

0

0

0

6

1

5

0

6

0

2

0

1

0

0

4

0

3

5

0

1

1

1

3

20

66

Iš viso valstybei narei

55

55

21

9

6

18

48

11

25

135

86

88

33

5

30

4

18

5

3

62

41

17

24

10

18

27

62

916

III.   

Lentelėje pateikiama Europos Komisijos išdėstytų pastabų, pateiktų Europos Sąjungos vardu, dėl projektų, apie kuriuos pranešė Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija (8) ir Šveicarija, (9) klasifikacija pagal skaičių

Šalis

Pranešimai

ES pastabos (10)

Islandija

6

0

Lichtenšteinas

0

0

Norvegija

16

1

Šveicarija

4

0

Iš viso

26

1

IV.   

Lentelėje pateikiama projektų, apie kuriuos pranešė Islandija, Norvegija, Lichtenšteinas ir Šveicarija, klasifikacija pagal sektorių

Sektorius

Islandija

Lichtenšteinas

Norvegija

Šveicarija

Iš viso

Žemės ūkis

0

0

1

0

1

Cheminės medžiagos

0

0

2

1

3

Mechanika

0

0

3

0

3

Sveikata, medicinos reikmenys

0

0

0

0

0

Telekomunikacijos

0

0

0

3

3

Transportas

1

0

5

0

6

Statybos

1

0

2

0

3

Buitinė ir laisvalaikio įranga

0

0

1

0

1

Vaistai ir kosmetika

1

0

0

0

1

Prekės ir įvairūs produktai

3

0

0

0

3

Informacinės visuomenės paslaugos

0

0

2

0

2

Energetika, mineralai, mediena

0

0

0

0

0

Iš viso šaliai

6

0

16

4

26

V.   

Lentelė, kurioje nurodomi projektai, apie kuriuos pranešė Turkija, ir Europos Komisijos Europos Sąjungos vardu pateiktos su šiais projektais susijusios pastabos

Turkija

Pranešimai

ES pastabos

Iš viso

13

0

VI.   

Lentelėje pateikiama projektų, apie kuriuos pranešė Turkija, klasifikacija pagal sektorių

Sektorius

Turkija

Statybos

0

Prekės ir įvairūs produktai

1

Mechanika

1

Telekomunikacijos

12

Iš viso

14

VII.   

- Lentelė, kurioje nurodyti projektai, apie kuriuos pranešė Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija), ir Europos Komisijos Europos Sąjungos vardu pateiktos pastabos, susijusios su šiais projektais

JUNGTINĖ KARALYSTĖ (ŠIAURĖS AIRIJA)

Pranešimai

ES pastabos

Iš viso

14

0

VIII.   

Lentelė, kurioje parodyta projektų, apie kuriuos pranešė JUNGTINĖ KARALYSTĖ (ŠIAURĖS AIRIJA), klasifikacija pagal sektorių

Sektorius

Jungtinė Karalystė (Šiaurės Airija)

Statybos

8

Prekės ir įvairūs produktai

0

Žemės ūkis

2

Energetika, mineralai, mediena

1

Telekomunikacijos

2

Transportas

1

Iš Viso

14

IX.   

2021 m. vykdomų ir remiantis SESV 258 straipsniu dėl Direktyvos (ES) 2015/1535 nuostatų pažeidimo pradėtų pažeidimų tyrimo procedūrų statistika

Šalis

Pažeidimų, vykdomų ir pradėtų 2021 m., skaičius

Iš viso ES

1


(1)  OL L 241, 2015 9 17, p. 1. Toliau – direktyva.

(2)  Direktyvos 5 straipsnio 2 dalis.

(3)  Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis.

(4)  2019 m. kovo 29 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 75/2019, kuriuo iš dalies keičiamas II priedas (Techniniai reglamentai, standartai, bandymai ir sertifikavimas) ir XI priedas (Elektroniniai ryšiai, audiovizualinės paslaugos ir informacinė visuomenė), į EEE susitarimą įtraukiama 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Todėl ELPA šalys, kurios yra šios sutarties susitariančiosios šalys, gali teikti pastabas, susijusias su projektais, apie kuriuos pranešta Europos Sąjungos valstybėms narėms. Šveicarija taip pat gali teikti tokias pastabas remdamasi neoficialiu susitarimu dėl keitimosi informacija techninių reglamentų srityje.

(5)  Pranešimo procedūra pagal direktyvą buvo išplėsta įtraukiant Turkiją pagal su šia šalimi sudarytą asociacijos susitarimą (Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos steigimo susitarimas (1964 m. OL P 217, p. 3687) ir Europos Komisijos ir Turkijos asociacijos tarybos sprendimai Nr. 1/95 ir Nr. 2/97).

(6)  Direktyvos 6 straipsnio 3 dalis, kuria valstybių narių reikalaujama atidėti projekto, apie kurį pranešta (išskyrus techninio reglamento projektą, susijusį su informacinės visuomenės paslaugomis), priėmimą dvylikai mėnesių nuo tada, kai jį gauna Komisija, jei pastaroji praneša apie savo ketinimą pasiūlyti ar priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą šiuo klausimu.

(7)  Direktyvos 6 straipsnio 4 straipsnio, kuriuo valstybių narių reikalaujama atidėti projekto, apie kurį pranešta, priėmimą dvylikai mėnesių nuo tada, kai jį gauna Komisija, jei pastaroji praneša, kad projektas yra susijęs su klausimu, kuris aptariamas Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktame pasiūlyme dėl direktyvos, reglamento ar sprendimo.

(8)  Europos ekonominės erdvės sutartimi (žr. 4 išnašą) nustatomas įsipareigojimas šią sutarti pasirašiusioms ELPA šalims pranešti Komisijai apie techninio reglamento projektą.

(9)  Remiantis neoficialiu susitarimu dėl keitimosi informacija techninių reglamentų srityje (žr. 4 išnašą), Šveicarija taip pat pateikia Komisijai savo techninių reglamentų projektus.

(10)  Vienintelė galima ES reakcija, numatyta Europos ekonominės erdvės susitarime (žr. 4 ir 8 išnašas) – Europos Sąjungos galimybė teikti pastabas. Tokia pati reakcija galima pranešimų iš Šveicarijos atžvilgiu remiantis neoficialiu ES ir šios šalies susitarimu (žr. 4 ir 9 išnašas).


2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/7


KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Programos „Europos horizontas“ ir ERPF programų sinergija

(2022/C 421/03)

Turinys

ĮVADAS 8
SINERGIJOS RŪŠYS 9

1.

Pažangumo ženklas 9

2.

Perkėlimai iš ERPF į programą „Europos horizontas“ 14

3.

Kaupiamasis finansavimas 18

4.

Europos partnerystės 23

5.

Jungtinis finansavimas (susiejimas) 32

6.

Pradinės ir galutinės grandies sinergija 33
1 PRIEDAS 36
2 PRIEDAS 39
3 PRIEDAS 41

ĮVADAS

2021–2027 m. reguliavimo sistema, kuria reglamentuojami sanglaudos politikos fondai, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, ir fondai, kuriems taikomas tiesioginis valdymas, sudaro sąlygas sustiprinti šių dviejų rūšių ES finansavimo sinergiją (1).

Atitinkami mechanizmai yra pažangumo ženklai, perkėlimai, kaupiamasis finansavimas (kuris taip pat gali būti naudojamas bendrai finansuojamoms ir institucionalizuotosioms Europos partnerystėms pagal programą „Europos horizontas“ remti) ir parama susiejimui. Šiame rekomendaciniame dokumente aptariami šie mechanizmai ir pradinės ir (arba) galutinės grandies sinergija.

Jo tikslas – apibrėžti naujas galimybes, prieinamas sanglaudos politikos programų vadovaujančiosioms institucijoms (toliau – VI), nacionalinėms programos „Europos horizontas“ kontaktinėms institucijoms ir programos „Europos horizontas“ projektų rengėjams ir (arba) pareiškėjams. Šiuo dokumentu taip pat siekiama palengvinti naudojimąsi ankstesnėje pastraipoje minėtais atitinkamais mechanizmais. Jame daugiausia dėmesio skiriama programos „Europos horizontas“ ir Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) programų sinergijai (2).

Sinergijos veiklos (operatyvinis) aspektas yra ne mažiau svarbus ir papildo strateginį aspektą, atsižvelgiant į didžiulę šioje srityje padarytą pažangą priimant teisės aktus 2021–2027 m. laikotarpiui. Nuolatinis valstybių narių valdžios institucijų, dalyvaujančių sanglaudos politikos programose ir įgyvendinant programą „Europos horizontas“, keitimasis nuomonėmis apie sinergiją prisidėtų prie informuotumo apie sinergijos teikiamas galimybes didinimą valstybėse narėse.

ES lygmens strateginės aplinkybės

ES politikos prioritetas – skatinti inovatyvią, pažangią ir tvarią ekonomikos transformaciją, puoselėti mokslinių tyrimų ir inovacijų (toliau – MTI) kompetenciją, kartu mažinant ir įveikiant nuolatinį atotrūkį inovacijų srityje (atotrūkį tarp valstybių narių privačiojo ir viešojo sektorių gebėjimų diegti inovacijas). Programa „Europos horizontas“ ir ERPF yra pagrindinės ES priemonės, padedančios siekti šių tarpusavyje susijusių tikslų.

Programa „Europos horizontas“ sutelkta į pažangių MTI rėmimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 179 straipsnį. Sanglaudos politika siekiama skatinti ir remti bendrą darnų valstybių narių ir jų regionų vystymąsi pagal SESV 174 straipsnį, visų pirma mažinant regioninius skirtumus. Toliau pateiktame paveiksle pavaizduoti pagrindiniai struktūriniai paramos MTI pagal programą „Europos horizontas“ ir sanglaudos politiką elementai.

Image 1

Pastaraisiais metais Komisija daug dėmesio skyrė sanglaudos politikos ir programos „Europos horizontas“ suartinimui, ypač ruošdamasi 2021–2027 m. laikotarpiui. Taip siekiama sustiprinti abiejų politikos sričių poveikį kuriant papildomumą, ypač mažiau išsivysčiusiuose ir periferiniuose regionuose. Skatinant integruotą požiūrį ir stiprinant šių pagrindinių ES priemonių (ir jų atitinkamų ramsčių bei politikos tikslų) sinergiją, galima sukurti naujas visoms pusėms naudingas situacijas. Pavyzdžiui, galima skatinti tvarią ir pažangią regioninę ekonominę plėtrą, kartu gerinant bendrą ES inovacijų ekosistemą, kad būtų geriau reaguojama į pagrindinius visuomenės uždavinius ir plėtojamos pagrindinės strateginės vertės grandinės.

Taikant tokį požiūrį atsiranda naujų galimybių padėti skatinti inovacijas visuose regionuose ir geriau integruoti mažiau išsivysčiusius ir periferinius regionus į Europos mokslinių tyrimų erdvę (toliau – EMTE) ir Europos inovacijų ekosistemą (toliau – EIE).

Komisijos komunikatas „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (3) buvo svarbus žingsnis kuriant EMTE. EMTE tikslas – siekti kompetencijos, mokslo darbuotojų tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kurti kritinę masę svarbiausiose strateginėse srityse ir sudaryti galimybes mokslo darbuotojams persikelti ir galiausiai sukurti atvirą bendrąją MTI rinką. Komunikate išdėstytame naujame perspektyviame plane numatyti keturi plataus užmojo politikos tikslai: pirmenybė investicijoms ir reformoms; galimybių naudotis kompetencijos ištekliais gerinimas ir MTI sistemų stiprinimas visoje ES; geresnis naujųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų perkėlimas į verslą ir geresnis nacionalinės politikos sričių integravimas.

Be to, 2021 m. liepos 16 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (4). Rekomendacijoje nustatytos kelios prioritetinės bendrųjų veiksmų sritys, kuriomis remiama EMTE. Tarp jų – bendradarbiavimas sprendžiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinius (pavyzdžiui, įgyvendinant misijas ir Europos partnerystes pagal programą „Europos horizontas“).

Sinergija grindžiama tuo, kad su MTI susijusių programų vadovaujančiosios institucijos žino viena apie kitą ir apie atitinkamas programas. Ji taip pat grindžiama nacionalinių mokslinių tyrimų ir inovacijų atstovų žiniomis apie programos „Europos horizontas“ prioritetus ir veiksmus (pvz., naujas misijas ir partnerystes) ir regioninius pažangiosios specializacijos prioritetus. Šie prioritetai ir veiksmai yra puikus atskaitos taškas papildomumui plėtoti. MTI sistemos ir sanglaudos programų sinergija gali padidinti investicijų į MTI kiekį, kokybę ir poveikį, jei bus parengti vienas kitą papildantys strateginiai planai ir naudojami skirtingi finansavimo srautai (atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos programos ir (arba) fondo tikslus).

Pažangiosios specializacijos strategijos (toliau – S3) yra labai svarbios siekiant sinergijos su ES lygmens pažangaus augimo priemonėmis (ypač programa „Europos horizontas“). Nustatant S3 prioritetus „iš apačios į viršų“ turėtų būti lengviau rasti partnerių kitose valstybėse narėse, kad būtų galima bendradarbiauti plėtojant susijusias temas ir vertės grandines.

Kalbant apie ERPF, Bendrųjų nuostatų reglamento (toliau – BNR) 11 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje (5) reikalaujama, kad valstybių narių strateginės partnerystės sutartyse būtų nurodyta: „partnerystės sutartyje numatytų fondų <...> ir kitų Sąjungos priemonių <...> ir, kai tinkama, pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamus projektus, tarpusavio papildomumas ir sinergija“. Panašiai, pagal BNR 22 straipsnio 3 dalies a punkto iii papunktį reikalaujama pateikti kiekvienos sanglaudos politikos programos pagrindinių uždavinių santrauką, atsižvelgiant į „investicijų poreikius bei papildomumą ir sinergiją su kitų formų parama“.

Visais atvejais vadovaujančiosios institucijos pačios sprendžia, ar naudoti sinergijos mechanizmus.

SINERGIJOS RŪŠYS

1.   Pažangumo ženklas

Pažangumo ženklas – tai kokybės ženklas, kurį Komisija suteikia pasiūlymui, kuris buvo pateiktas paskelbus konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus pagal ES priemonę ir įvertintas kaip atitinkąs tos ES priemonės minimaliuosius kokybės reikalavimus, tačiau dėl biudžeto apribojimų negalėjo būti finansuojamas. Pažangumo ženklas rodo, kad projektas gali būti tinkamas kandidatas gauti paramą iš kitų ES ar nacionalinių finansavimo šaltinių.

Programos „Europos horizontas“ pažangumo ženklu pripažįstama pasiūlymo vertė ir padedama kitoms finansavimo įstaigoms naudotis programos „Europos horizontas“ vertinimo proceso pranašumais. Pavyzdžiui, jis gali būti suteiktas pasiūlymams, pateiktiems pagal programos „Europos horizontas“ Europos inovacijų tarybos (toliau – EIC) programą „Accelerator“ (buvusią MVĮ priemonę), EIC programą „Transition“, programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, susiejimo veiksmus ir Europos mokslinių tyrimų tarybos (toliau – EMTT) koncepcijos pagrindimo programą.

Valstybių narių sanglaudos politikos vadovaujančiosios institucijos, priimdamos sprendimus dėl veiksmų, kuriems suteiktas pažangumo ženklas (6), finansavimo pagal ERPF programas, gali taikyti supaprastintą atrankos procedūrą. Tokie veiksmai turi atitikti tris kriterijus:

pirma, jie turi atitikti programą (ir atitinkamas strategijas, kuriomis grindžiama programa) ir padėti veiksmingai siekti konkrečių programos tikslų;

antra, veiksmai, patenkantys į reikiamos sąlygos taikymo sritį, turi derėti su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą;

trečia, jie turi patekti į atitinkamo fondo veikimo sritį ir būti priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės (7).

Susiję teisės aktai

BNR

2 straipsnio 45 dalis, 73 straipsnio 4 dalis ir 61 konstatuojamoji dalis

Programa „Europos horizontas“

2 straipsnio 23 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 48 straipsnio 7 dalis

Susiję teisės aktai

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (BBIR)

25a ir 25b straipsniai (valstybės pagalba)

Politikos aspektai

Pažangumo ženklas – tai kokybės ženklas, suteikiamas projektų pasiūlymams, pateiktiems pagal programą „Europos horizontas“ (ES MTI finansavimo programą iki 2027 m.) ir ankstesnę programą „Horizontas 2020“. Pažangumo ženklu patvirtinama, kad tokie pasiūlymai yra pažangūs, ir padidinama jų svarba galimų finansavimo įstaigų (privačiųjų arba viešųjų, nacionalinių arba regioninių, įskaitant sanglaudos politikos fondų vadovaujančiąsias institucijas), suinteresuotų investuoti į perspektyvius MTI projektus, akyse. Pažangumo ženklas padeda tokių pasiūlymų pareiškėjams rasti alternatyvų finansavimą.

Skatindamos teritorinį vystymąsi finansavimo įstaigos taip pat gali naudotis nusistovėjusiu ir itin kokybišku programos „Europos horizontas“ vertinimo procesu. Taip valstybės narės ir regionai gali identifikuoti pažangius MTI projektus, kurie galėtų pagerinti jų MTI veiklos rezultatus ir pajėgumus, ir naudotis jų pasiūla atitinkamoje teritorijoje.

Projektų pareiškėjai, kurie teigiamai įvertinami paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“ ir kuriems suteiktas pareiškėjas, gali teikti paraiškas dėl galimaom ERPF finansavimo, jei projektas atitinka projekto rengėjų valstybės narės ar regiono sanglaudos politikos programų prioritetus.

Pažangumo ženklo pažymėjime pateikiama visa pagrindinė informacija apie pasiūlymą, kurios reikia finansavimo įstaigai, norinčiai identifikuoti pasiūlymą ir suprasti jo pagrindines savybes ir vertę (pasiūlymo pavadinimas, nuoroda į kvietimą ir (arba) temą, pasiūlymo pateikėjo (juridinio asmens) pavadinimas ir adresas). Jis, kaip ir projekto pasiūlymas ir vertinimo apibendrinamoji ataskaita, yra patvirtint skaitmeniniu antspaudu, apsaugant nuo sukčiavimo (tai nurodyta dokumentuose). Galiausiai už sanglaudą ir reformas atsakingo Komisijos nario ir už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingo Komisijos nario parašai rodo jų politinį įsipareigojimą sutelkti alternatyvų finansavimą šiems projektams.

Pažangumo ženklas ypač tinkamas programos „Europos horizontas“ vieno paramos gavėjo priemonėms (pavyzdžiui, EIC programoms „Accelerator“ ir „Transition“, programai „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, susiejimo veiksmams ir EMTT koncepcijos pagrindimo programai). Nors ateityje būtų galima svarstyti galimybę suteikti pažangumo ženklus projektams, kuriuose yra keli paramos gavėjai, šiuo metu, vertinant programos „Europos horizontas“ pirmojo etapo projektus, pažangumo ženklą ketinama suteikti tik vieno paramos gavėjo priemonėms. Šią sąlygą reikės nurodyti atitinkamame kvietime teikti pasiūlymus. Priemonės, kurių projektams suteikiamas pažangumo ženklas, bus nurodytos atitinkamoje darbo programoje.

Komisija taip pat gali suteikti pažangumo ženklus projektų pasiūlymams iš ES nepriklausančių šalių (ypač iš šalių, susijusių su programa „Europos horizontas“), kurios gali naudotis kitais finansavimo šaltiniais, nesusijusiais su sanglaudos politika.

Parama pažangumo ženklu pažymėto projekto finansavimui pagal ERPF programą yra savanoriška, priklausomai nuo valdymo institucijos sprendimo ir laikantis programos nuostatų. Todėl pažymėjimu automatiškai nesuteikiama teisė gauti alternatyvų finansavimą. Valstybė narė arba regionas gali nuspręsti nagrinėti tokią galimybę, tačiau galutinį sprendimą priima atitinkama vadovaujančioji institucija.

Siekiant išvengti nereikalingo paramos gavėjų ir vadovaujančiųjų institucijų darbo dubliavimo teikiant, vertinant ir atrenkant veiksmus, kuriems skirtina ERPF parama, buvo įgyvendinti toliau nurodyti supaprastinimai.

Valstybės narės, regionai ir paramos gavėjai gali taikyti programos „Europos horizontas“ kategorijas, didžiausias sumas ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus, naudodamiesi taikomų ES valstybės pagalbos taisyklių supaprastinimais (pagal BBIR).

Programos „Europos horizontas“ techninis ir (arba) turinio vertinimas išlieka galioti. Tai reiškia, kad ERPF programos vadovaujančiajai institucijai nereikia atlikti naujo vertinimo. Tačiau prieš pasirašydamos su paramos gavėjais dokumentą, kuriame nustatomos paramos sąlygos, vadovaujančiosios institucijos turi patikrinti, ar šie projektai atitinka BNR ir ERPF specialiuosius reikalavimus, kurie nėra įtraukti į programos „Europos horizontas“ vertinimą. Taip yra todėl, kad šie projektai turi būti oficialiai atrinkti pagal BNR, t. y. atsižvelgiant į specialius tinkamumo finansuoti kriterijus (sunkumus patiriančioms MVĮ), indėlį į alternatyvius finansavimo programos tikslus, taikytinas reikiamas sąlygas ir fondo taikymo sritį (žr. BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktus).

Image 2
Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas

Metinėse arba pusmetinėse programos „Europos horizontas“ darbo programose nurodomi kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos gali būti suteikti pažangumo ženklai. Šias programos „Europos horizontas“ darbo programas galima peržiūrėti ir parsisiųsti Finansavimo ir konkursų portale (https://ec.europa.eu/info/funding-tenders/opportunities/portal/screen/programmes/horizon).

Valstybės narės ir regionai turėtų pranešti Komisijai, ar jie pageidauja leisti ERPF programomis remti projektus, kuriems suteiktas programos „Europos horizontas“ pažangumo ženklas. Valstybės narės arba regionai šią informaciją gali įtraukti į partnerystės sutarties skirsnį dėl papildomumo ir sinergijos ir į konkretaus tikslo aprašymą atitinkamoje ERPF programoje. Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti remti pažangumo ženklu pažymėtų projektų pasiūlymus, net jei jie nėra aiškiai paminėti partnerystės sutartyje ar programoje. Vadovaujančioji institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti, kad atrinkti projektai atitiktų programą.

Komisijos skiriami pažangumo ženklai

Pažangumo ženklo pažymėjimas suteikiamas reikalavimus atitinkantiems pasiūlymams ir įteikiamas kartu su laišku, kuriame pasiūlymo pateikėjai informuojami apie vertinimo rezultatus. Programos „Europos horizontas“ darbo programose pateikiama išsamesnė informacija apie pažangumo ženklo gavimo sąlygas ir procesą.

Paramos paskirstymas

Pažangumo ženklo turėtojas yra tiesiogiai susijęs su konkrečia ERPF programa.

Pažangumo ženklu pažymėtiems projektams netaikomas įprastas ERPF projektų atrankos procesas. Vis dėlto jie turi būti įvertinti taikant supaprastintą vertinimo procesą pagal Stebėsenos komiteto patvirtintus atrankos kriterijus (atitiktis taikomoms reikiamoms sąlygoms, fondo taikymo sričiai ir programos tikslams kartu su taikomomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis), siekiant užtikrinti, kad veiksmai atitiktų BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus, kaip nustatyta BNR 73 straipsnio 4 dalyje.

Pažangumo ženklu pažymėtų projektų vertinimas siekiant gauti ERPF finansavimą turėtų būti supaprastintas (atitikties patikra), tačiau nacionalinės procedūros gali skirtis. Vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti, jų manymu, geriausią variantą (paskelbti atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, taikyti eiliškumo principą ir t. t. arba tiesiogiai atrinkti projektus, kai programoje numatyta tokia galimybė, su sąlyga, kad laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų).

Sanglaudos politikos paramai gauti vadovaujančiosios institucijos, taikydamos atrankos kriterijus, gali nustatyti aukštesnes ribas, nei minimalus balų skaičius, reikalingas finansavimui pagal programą „Europos horizontas“ gauti.

Pažangumo ženklo interneto svetainėje pateikiama įvairių pavyzdžių (https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/seal-excellence_en#how).

ERPF programos dalyviai raginami informuoti Regioninės politikos GD (atitinkamą geografinį padalinį) ir specialią pažangumo ženklo praktikos bendruomenę (RTD-SEAL-OF-EXCELLENCE@ec.europa.eu) apie savo skiriamą paramą pažangumo ženklu paženklintiems projektams.

Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

Paramos gavėjai projektus įgyvendina laikydamiesi sanglaudos politikos taisyklių ir procedūrų. Pasiūlymai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, yra bendrai finansuojami pagal BNR taisykles ir specialiąsias ERPF taisykles. Jeigu vadovaujančioji institucija laikosi programos taisyklių, ji gali taikyti tam tikras programos „Europos horizontas“ taisykles (pavyzdžiui, kategorijas, didžiausias sumas ir tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodus). Vadovaujančioji institucija turi nurodyti šiuos elementus dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos.

Bendram viešajam finansavimui taikomas bendro finansavimo procentinis dydis negali viršyti finansavimo normos pagal programos „Europos horizonto“ taisykles, jei parama teikiama kaip valstybės pagalba pagal BBIR 25a arba 25b straipsnį (žr. tolesnį skirsnį apie valstybės pagalbą).

Stebėsenai ir kontrolei taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems veiksmams pagal atitinkamą ERPF programą.

Programos „Europos horizontas“ viešojoje informacinėje suvestinėje pateikiami apibendrinti duomenys apie pažangumo ženklą, o ženklo vaizdinis apipavidalinimas skiriasi pagal šalis ir regionus.

Image 3
Svarbu žinoti

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

ERPF programų finansavimui gali būti taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės, jei paramos gavėjai yra įmonės. Tokiais atvejais finansavimas turi būti suderinamas su vidaus rinka, remiantis galiojančiomis ES valstybės pagalbos taisyklėmis. Projektams, kuriems suteiktas kompetencijos ženklas, valstybės narės gali taikyti BBIR (8) 25a ir 25b straipsnius, kad užtikrintų suderinamumą su vidaus rinka. Be to, BBIR nustatyta keletas bendrųjų sąlygų, kurias turi atitikti visos pagal BBIR įgyvendinamos pagalbos priemonės, neatsižvelgiant į jų tikslą. BBIR 25a ir 25b straipsniuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis leidžiama iš ERPF finansuoti projektus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, taikant tą pačią finansavimo normą ir tas pačias tinkamas finansuoti programos „Europos horizontas“ išlaidas, prieš tai oficialiai nepranešus Komisijai ir nereikalaujant atlikti kitokio techninio vertinimo. Paramą skirianti institucija, skirdama finansavimą, privalo laikytis taikomų bendrųjų ir specialiųjų BBIR sąlygų. Be pirminės paraiškos pagal programą „Europos horizontas“, pažangumo ženklo turėtojas turi ne tik atitikti vadovaujančiosios institucijos nustatytus atrankos kriterijus, taikomus pažangumo ženklu paženklintiems projektams, bet ir užtikrinti, kad jis laikosi taikomų valstybės pagalbos taisyklių.

Kaip mes, kaip vadovaujančioji institucija ir (arba) kita finansavimo įstaiga, galime nuolat gauti informaciją apie pokyčius ir geriausią praktiką, susijusius su parama pažangumo ženklu pažymėtiems pasiūlymams?

Specialioji pažangumo ženklo praktikos bendruomenė ir toliau sudarys sąlygas suinteresuotoms ERPF vadovaujančiosioms institucijoms ir kitoms finansavimo įstaigoms keistis gerąja patirtimi, susijusia su parama pažangumo ženklu pažymėtiems pasiūlymams, gauti aktualią informaciją apie naujausius pokyčius ir susipažinti su visais svarbiais duomenimis (skaičiumi, prašomu finansavimu ir kt.) apie pažangumo ženklu pažymėtus pasiūlymus atitinkamuose regionuose. Dėl to turėtų būti lengviau sudaryti alternatyvaus finansavimo planus.

Kaip mes, kaip vadovaujančioji institucija ir (arba) kita finansavimo įstaiga, galime nuolat gauti informaciją apie mūsų šalyje ir (arba) regione pateiktus pasiūlymus, kuriems suteiktas pažangumo ženklas?

Pažangumo ženklo turėtojų prašoma duoti sutikimą, kad ribota informacija (t. y. kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, įmonės pavadinimas, įmonės adresas ir kontaktinio asmens el. pašto adresas, pasiūlymo santrauka, prašomos finansinės paramos suma ir naudojami raktiniai žodžiai) būtų perduota sanglaudos politikos vadovaujančiosioms institucijoms ir kitiems viešiesiems ar privatiesiems subjektams, kurie gali būti suinteresuoti finansuoti ar remti jų įmonę. Vadovaujančiosios institucijos galės gauti šią informaciją ir susisiekti su pažangumo ženklo turėtoju. Specialioje pažangumo ženklo interneto svetainėje pateikiama daugiau informacijos apie tai, kaip naudotis pažangumo ženklu ir kur rasti kiekvienos šalies vadovaujančiųjų institucijų kontaktinius duomenis.

Kokiomis sąlygomis vadovaujančiosios institucijos gali finansuoti projektus, kurie buvo pasiūlyti pagal programą „Europos horizontas“, bet nebuvo atrinkti finansuoti programos „Europos horizontas“ lėšomis ir jiems nebuvo suteiktas pažangumo ženklas?

Kad pagal sanglaudos politiką būtų remiamas projektas, kuriam nesuteiktas pažangumo ženklas, jis turi būti vertinamas pagal standartinį išsamų vertinimą, kurio reikalaujama pagal sanglaudos politikos programą (supaprastintas vertinimas taikomas tik projektams, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, ir veiksmams, atrinktiems pagal programą, kuri bendrai finansuojama pagal programą „Europos horizontas“).

Image 4
Praktinis pavyzdys

Projektas, kuriam suteiktas programos „Europos horizontas“ EIC programos „Accelerator“ pažangumo ženklas (2022 m. EIC darbo programa, p. 74, įskaitant 63 ir 64 išnašas)

MVĮ pateikia paraišką atsakydama į kvietimą teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“ ir patenkina EIC metinėje darbo programoje nustatytus išankstinio vertinimo etapus. Nepaisant aukštos projekto pasiūlymo kokybės, EIC komisija nusprendžia, kad jis negali būti finansuojamas, nes nėra pakankamai lėšų. Paprastai tokiu atveju MVĮ būtų suteiktas pažangumo ženklas (išskyrus konkrečius EIC darbo programoje nustatytus atvejus, pavyzdžiui, kai MVĮ nesutinka, kad būtų dalijamasi informacija apie jos pasiūlymą).

Pažangumo ženklą turinti MVĮ gali kreiptis į kitas finansavimo įstaigas, pavyzdžiui, sanglaudos politikos programų vadovaujančiąsias institucijas. Gavusi išankstinį pareiškėjos leidimą, Komisija taip pat gali dalytis pagrindine informacija, visų pirma kontaktiniais duomenimis, apie teigiamai įvertintą paraišką. Vertinimo rezultatai ir kiti neskelbtini duomenys perduodami suinteresuotoms finansavimo įstaigoms tik šioms pasirašius specialius konfidencialumo susitarimus. Be to, pareiškėjai sutikus, Komisija gali dalytis informacija su kitomis organizacijomis, kurios gali remti MVĮ, pavyzdžiui, Europos įmonių tinklu. Europos įmonių tinklas gali teikti individualias paramos paslaugas MVĮ, turinčioms pažangumo ženklą, kad padėtų joms nustatyti atitinkamus alternatyvius finansavimo šaltinius (įskaitant ERPF finansuojamas programas), ir padėti joms teikti paraiškas (įskaitant galimą projekto pasiūlymo koregavimą), stiprinti paraiškų teikimo ir pristatymo gebėjimus ir pateikti joms nuorodas į kitas atitinkamas paramos paslaugas, pavyzdžiui, ryšių užmezgimo ir tinkamų verslo partnerių paieškos paslaugas. Europos įmonių tinklo paslaugas, pritaikytas prie kiekvieno konkretaus pažangumo ženklo turėtojo poreikių, sudaro 3–5 dienų paslaugų paketai, kurie nemokamai teikiami konkrečiai MVĮ.

Siekdamos remti pažangumo ženklu pažymėtus projektus, vadovaujančiosios institucijos gali nuspręsti, kad tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos, didžiausios sumos ir apskaičiavimo metodai bus nustatomi pagal programos „Europos horizontas“ taisykles, jei laikomasi BBIR 25a straipsnyje ir 1 skyriuje nustatytų valstybės pagalbos suderinamumo sąlygų. Tokiu atveju jos gali taikyti bendrojoje programoje „Europos horizontas“ nustatytas programos „Accelerator“ taisykles, t. y. „[p]aramos pagal programą „Accelerator“ komponentas, kurį sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, negali viršyti 70 proc. visų atrinkto inovacijų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų“ (bendrosios programos „Europos horizontas“ reglamento (9) 48 straipsnio 9 dalis). Be to, kaip paaiškinta specialiojoje programoje, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“ (1.1.2 punkte), „[f]inansavimo derinys ir apimtis bus pritaikyti įmonės poreikiams, jos dydžiui ir stadijai, technologijų / inovacijų pobūdžiui ir inovacijų ciklo trukmei“ (10).

Jei numatyta darbo programoje, programos „Europos horizontas“ EIC pažangumo ženklo turėtojai gali naudotis EIC verslo spartinimo tarnybų organizuojamais ryšių užmezgimo renginiais, kuriuose EIC novatorių bendruomenės nariai, įskaitant pažangumo ženklo turėtojus, supažindinami su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. EIC verslo spartinimo tarnybos taip pat teikia įvairias konsultuojamojo ugdymo ir mentorystės paslaugas, o novatoriams suteikiama prieiga prie tarptautinių potencialių partnerių tinklų, įskaitant potencialius pramonės partnerius, siekiant papildyti vertės grandinę, plėtoti rinkos galimybes ir (arba) rasti investuotojų ar kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių (11).

EIC programos „Accelerator“ pažangumo ženklu pažymėti pasiūlymai reklamuojami ne tik ERPF vadovaujančiosioms institucijoms, bet ir privačiojo finansavimo šaltiniams (pvz., specialiai surengtuose e. pristatymo ir ryšių užmezgimo renginiuose, kuriuos organizuoja pažangumo ženklo tinklai ir bendruomenės, taip pat pažymint pažangumo ženklu pažymėtą pasiūlymą „InvestEU“ portale).

2.   Perkėlimai iš ERPF į programą „Europos horizontas“

Pagal BNR 26 straipsnio 1 dalį valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. jų pasidalijamojo valdymo išteklių į bet kurį (-iuos) kitą (-us) ES fondą (-us) ar tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę (-es). 5 proc. riba taikoma pradiniams nacionaliniams tam tikro fondo asignavimams, o ne konkrečiai programai ar (regiono) kategorijai. Perkeltus išteklius galima naudoti tik būsimiems (t. y. kitų finansinių metų) biudžetiniams įsipareigojimams vykdyti. Ištekliai turi būti naudojami atitinkamos valstybės narės labui (12).

Tokios perkeltos sumos neįskaičiuojamos į ERPF paramos telkimą pagal temas.

Visos programos „Europos horizontas“ dalys gali gauti išteklių perkėlimus iš pasidalijamojo valdymo programų.

Susiję teisės aktai

BNR

BNR 26 straipsnis (Išteklių perkėlimas) ir 19 konstatuojamoji dalis

Programa „Europos horizontas“

15 straipsnio 5 ir 6 dalys

Susiję teisės aktai

BNR

24 straipsnis (Programų dalinis keitimas)

Politikos aspektai

Vadovaujančiosios institucijos gali naudoti perkėlimus, kad sudarytų sąlygas savo valstybės narės ir (arba) regiono pažangiems pasiūlymams, pateiktiems pagal programą „Europos horizontas“, dalyvauti programoje „Europos horizontas“, jei dėl biudžeto apribojimų jie negalėtų būti atrinkti paramai pagal programą „Europos horizontas“ gauti.

Perkėlimai gali suteikti pridėtinės vertės, jei jie nukreipiami į MTI sritis, kurios nacionalinėse ir (arba) regioninėse S3 strategijose buvo įvardytos kaip prioritetinės ir kuriose norinčių dalyvauti yra daugiau nei galimybių dalyvauti pagal programą „Europos horizontas“. Tačiau teisiškai nereikalaujama, kad investicijos, kurioms skiriamos perkeltos lėšos, atitiktų pažangiosios specializacijos prioritetus.

Perkėlimais suteikiama galimybė, be kita ko:

skatinti paramos gavėjų iš regionų ir (arba) valstybių narių, kurie tradiciškai menkai dalyvauja programoje „Europos horizontas“ ir kurių dalyvavimas joje nebūna sėkmingas, dalyvavimą programoje „Europos horizontas“;

skatinti projektus tose srityse, kurios pagal pažangiąją specializaciją laikomos prioritetinėmis;

palaikyti nacionalinio ir (arba) regioninio lygmens administracinius gebėjimus atrenkant MTI projektus ir vykdant tolesnę jų priežiūrą, nes šiuos veiksmus atliks ne vadovaujančiosios institucijos pagal BNR taisykles, o atitinkama agentūra pagal programos „Europos horizontas“ taisykles (ypač tais atvejais, kai nėra pakankamai pažangių projektų, kad būtų galima pagrįsti visą kvietimą teikti paraiškas nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu pagal BNR programą, kai yra daug pažangių pasiūlymų, teikiamų pagal programą „Europos horizontas“ arba kai BNR programos vadovaujančioji institucija nori paįvairinti paramos rūšis).

Perkėlimai ypač tinka vieno paramos gavėjo komponentams. Pirmuoju programoje „Europos horizontas“ etapu bus galima perkelti tik tokius komponentus.

Perkelti ištekliai turi būti naudojami atitinkamos valstybės narės labui. Valstybė narė gali apriboti perkėlimo teritorinę taikymo sritį iki konkretaus regiono (t. y. regiono, kuriam taikoma sanglaudos politikos programa, iš kurios perkeliami ištekliai).

Perkėlimais galima suteikti galimybę valstybėms narėms ar regionams, kurių dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ lygis yra žemas, sustiprinti savo MTI pajėgumus didinant savo pačių juridinių asmenų dalyvavimą programoje „Europos horizontas“. Taip yra todėl, kad perkėlimas gali būti naudingas tik tos valstybės narės ir (arba) regiono paramos gavėjams.

Perkėlimu į programą „Europos horizontas“ taip pat galima sukurti mokymosi galimybių projektų rengėjams, pavyzdžiui, MVĮ arba universitetams, nes jie galės dalyvauti programos „Europos horizontas“ procese dėl papildomų išteklių, kuriuos valstybė narė ar regionas suteikia programai „Europos horizontas“ dėl perkėlimo. Projektui bus pradėtas dotacijos rengimo procesas, jam bus taikomos visos programos „Europos horizontas“ taisyklės, įskaitant finansavimo normas. Atitinkama Komisijos agentūra stebės projektą visą jo įgyvendinimo laikotarpį.

Image 5
Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas

Perkėlimai turi būti aiškiai nurodyti partnerystės sutartyje (arba prašyme dėl programos pakeitimo, jei tam pritaria Stebėsenos komitetas (toliau – SK)) (13). Jei perkėlimas iš pradžių nebuvo nurodytas partnerystės sutartyje, jo galima prašyti bet kuriuo metu vėliau, pateikiant prašymą iš dalies pakeisti atitinkamą pasidalijamojo valdymo programą (įskaitant jos finansavimo planą).

Perkėlimams, atliekamiems iš dalies keičiant programą, reikalingas išankstinis SK pritarimas. Be to, „[p]rašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai“. Išsamesnės informacijos apie reikalavimus žr. BNR 24 ir 26 straipsniuose.

Prašydama perkelti lėšas, valstybė narė ir (arba) vadovaujančioji institucija turi paaiškinti, kuo perkėlimas būtų naudingas perkeliančiajai valstybei narei arba (regioninės programos atveju) konkretiems regionams ir kaip toks perkėlimas padėtų pasiekti gaunančiosios priemonės tikslus. Siekiant palengvinti įgyvendinimą, prašyme būtų galima nurodyti programos „Europos horizontas“ komponentą (pvz., EIC programą „Accelerator“), kuriam skirtas perkėlimas.

Siekdamos nustatyti komponentą ir perkeliamą sumą, Komisijos tarnybos, remdamosi valstybės narės ir (arba) regiono duomenimis, susijusiais su pasirinktu komponentu, gali pateikti sumos, kuri gali būti panaudota per atitinkamą laikotarpį, sąmatą.

Komisijos atliekamas prašymų vertinimas

Komisija turi prieštarauti perkėlimo prašymui, jei toks perkėlimas trukdytų pasiekti programos, iš kurios ištekliai būtų perkelti, tikslus.

Jei Komisija pritaria perkėlimui, toks pritarimas oficialiai įforminamas sprendimu, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis arba programos dalinis pakeitimas.

Perkėlimo prašymo patvirtinimo tvarkaraštis pateikiamas toliau, po lentele.

Paramos paskirstymas

Patvirtinus perkėlimą, perkeltos sumos gali būti naudojamos programoje „Europos horizontas“ kitais kalendoriniais metais, rengiant tų metų kvietimus teikti pasiūlymus. Nuo to laiko perkėlimas gali būti naudojamas atitinkamos valstybės narės ir (arba) regiono naudai. Pagal šią priemonę gali būti remiami pasiūlymai, kurie parengti perkeliančiuosiuose regionuose ir (arba) šalyje ir kuriuos teigiamai įvertino nepriklausomi ekspertai, tačiau kurie negalėjo būti priimi dėl biudžeto apribojimų. Perkeliama suma papildoma, o ne pakeičiama pradinio programos „Europos horizontas“ biudžeto parama.

Projektai atrenkami remiantis reitingų sąrašu, sudarytu atlikus programos „Europos horizontas“ vertinimą, arba konkrečiomis taisyklėmis (laikantis nacionalinio ir (arba) regioninio perkeltos sumos rezervavimo sąlygų). EIC programos „Accelerator“ atveju perkeltas biudžetas bus paskirstomas eiliškumo principu pagal galutinį planavimą (atranka pradedama kas 3 mėnesius), kol jis bus išnaudotas.

Perkeltoms sumoms taikomos programos „Europos horizontas“ taisyklės, kurioms galioja tokios pačios projekto įgyvendinimo sąlygos kaip ir bet kuriam kitam programos „Europos horizontas“ projektui.

Regionui apibrėžti bus naudojami NUTS2 klasifikatoriaus kodai. Duomenys apie finansuojamus projektus, kurie analizuojami pagal regionus, yra viešai prieinami programos „Europos horizontas“ informacinėje suvestinėje. Informacinėje suvestinėje bus nurodyta, kad projektas buvo paremtas perkeltomis lėšomis.

Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

Po perkėlimo įgyvendinimą (įskaitant stebėseną) pagal programos „Europos horizontas“ taisykles vykdo tik Komisija, o ne pasidalijamojo valdymo programų vadovaujančiosios institucijos. Vis dėlto vadovaujančiosios institucijos turi atlikti tam tikrą vaidmenį, kai reikia grąžinti lėšas į sanglaudos politiką ir pateikti dalinį programos pakeitimą.

Perkėlimas neturi tiesioginių pasekmių projektų rengėjams ar paramos gavėjams, kurie laikosi programos „Europos horizontas“ taisyklių ir procedūrų.

Image 6
Perkėlimo prašymų pateikimo tvarkaraštis

1 etapas Prašymas perkelti lėšas iš sanglaudos politikos priemonės

1.1   Perkėlimo prašymas pagal partnerystės sutartį

Image 7

1.2   Perkėlimo prašymas įtrauktas į programos dalinį pakeitimą

Image 8

2 etapas Perkeltų lėšų naudojimas programoje „Europos horizontas“

Image 9

Image 10
Svarbu žinoti

Ar galima perkeltus išteklius grsąžinti į pirminį fondą?

Jei Komisija iki n+1 metų rugpjūčio 31 d. teisiškai neprisiima įsipareigojimų dėl perkeltų lėšų pagal programą „Europos horizontas“, atitinkami nepanaudoti ištekliai gali būti perkelti atgal į pirminį fondą, iš kurio jie buvo perkelti. Tada valstybės narės prašymu jie gali būti perskirstyti vienai ar kelioms programoms (BNR 26 straipsnio 7 dalis, programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 6 dalis).

Taikoma ta pati programos dalinio pakeitimo prašymo procedūra (BNR 24 straipsnis), o prašymas Komisijai turi būti pateiktas likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki (finansinių) įsipareigojimų termino pabaigos (t. y. iki n+1 metų rugpjūčio 31 d.).

Tuomet grąžinti ištekliai bus perskirstyti gaunančiajai (-osioms) programai (-oms) ir jiems bus taikomos BNR taisyklės.

Jei Komisijai reikėtų susigrąžinti lėšas iš programos „Europos horizontas“ paramos gavėjų, kurie pasinaudojo perkėlimu iš ERPF, ar šios lėšos būtų grąžintos į ERPF programą?

Ne. Asignavimai nebūtų grąžinti į pirminę biudžeto eilutę (ERPF) ir liktų atitinkamoje programoje. Šiuo konkrečiu atveju jie liktų programoje „Europos horizontas“ (į kurią buvo perkelti iš ERPF).

Image 11
Praktinis pavyzdys

Valstybė narė nusprendžia perkelti dalį tam tikros ERPF programos išteklių, skirtų kitiems kalendoriniams metams, į programą „Europos horizontas“ (14), iš dalies pakeisdama programą pagal BNR 24 straipsnį.

Komisija sutinka, kad perkėlimas buvo tinkamai pagrįstas ir atitinka programos, iš kurios lėšos bus perkeltos, tikslus. Komisija patvirtina programos dalinį pakeitimą po to, kai jam pritaria SK. Valstybės narės ir Komisija taip pat aptaria geografinę aprėptį (nustatomą pagal perkeliančiosios programos teritoriją), numatomą perkeliamų išteklių panaudojimą pagal programą „Europos horizontas“ (programos „Europos horizontas“ komponento lygmeniu) ir perkeliamą sumą, remdamosi numatomais „įsisavinimo pajėgumais“ (pavyzdžiui, remdamosi ankstesniais statistiniais duomenimis apie dalyvavimą panašiuose tos šalies ir (arba) regiono konkursuose).

Valstybė narė ketina panaudoti perkeltus išteklius MVĮ pasiūlymams finansuoti pagal programos „Europos horizontas“ EIC programos „Accelerator“ kvietimą teikti pasiūlymus. Ji ketina tai padaryti sudarydama dotacijų susitarimus, kurie turi būti sudaryti ne vėliau kaip iki n+1 metų (t. y. metų, einančių po tų metų, kuriais ištekliai perkelti į programą „Europos horizontas“) pabaigos.

Lėšos naudojamos finansuoti MVĮ pasiūlymams, pateiktiems pagal EIC programą „Accelerator“, kurie buvo įvertinti valstybei narei priėmus sprendimą perkelti lėšas.

Programos „Europos horizontas“ lėšomis (šiuo metu) padengiamos visos papildomos administracinės išlaidos, susijusios su perkėlimu. Tokio požiūrio tęstinumo galimybė bus įvertinta atliekant programos laikotarpio vidurio peržiūrą.

Valstybė narė gali paprašyti grąžinti nepanaudotus išteklius ERPF likus ne daugiau kaip 4 mėnesiams iki n+1 metų pabaigos (t. y. iki rugpjūčio 31 d.). Tai daroma prašant iš dalies pakeisti programą (-as), į kurią (-ias) šie ištekliai bus įtraukti. Prašymą turi patvirtinti Komisija. Įsipareigojimų panaikinimo taisyklė bus pradėta taikyti nuo tų metų, kuriais prisiimti atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.

3.   Kaupiamasis finansavimas

Kaupiamasis finansavimas reiškia, kad veiksmui ir (arba) projektui parama suteikiama iš daugiau nei vieno fondo, programos ar priemonės (įskaitant ir pasidalijamojo, ir tiesioginio valdymo fondus), taikant tą patį sąnaudų ir (arba) išlaidų straipsnį. Kaip ir kitų sinergijos mechanizmų atveju, kaupiamasis finansavimas nėra automatinis. Veikiau tai yra galimybė, kurią gali išnagrinėti sanglaudos politikos vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo ES programas paramą teikiančios institucijos. Kaupiamąjį finansavimą galima taikyti tik gavus visų susijusių šalių (t. y. vadovaujančiųjų institucijų ir – tiesioginio valdymo ES programų atveju – pagalba teikiančios institucijos) sutikimą.

Susiję teisės aktai

BNR

63 straipsnio 9 dalis

Programa „Europos horizontas“

15 straipsnio 4 dalis

Susiję teisės aktai

Skaitmeninės Europos programa

23 straipsnio 1 dalis (15)

Politikos aspektai / galima nauda

Kaupiamasis finansavimas sudaro sąlygas paskirstyti finansinę veiksmo naštą ir spręsti galimus biudžeto apribojimus (pvz., susijusius su mažesnėmis priemonės finansavimo normomis), nes pagal jį iš ES biudžeto galima finansuoti iki 100 proc. sinergijos projekto, jei laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių. Be to, taip pat galima remti nacionalinius įnašus, ypač mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose.

Kaupiamuoju finansavimu taip pat galima sujungti įvairių ES priemonių išteklius pagal tiesioginį ir pasidalijamąjį valdymą, be to, juo sudaromos sąlygos gauti 100 proc. finansavimą iš ES išteklių. Todėl kaupiamasis finansavimas suteikia galimybę stiprinti ryšius tarp vienas kitą papildančių programos „Europos horizontas“ kvietimų teikti pasiūlymus ir ERPF programų (ir susijusių S3 strategijų) MTI prioritetų.

Image 12
Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas

Toms pačioms veiksmo išlaidoms gali būti skiriamas bendras tiesioginio ir pasidalijamojo valdymo finansavimas, jei yra nustatyta speciali tvarka, kuria užtikrinama atitiktis BNR 63 straipsnio 9 daliai ir Finansinio reglamento (toliau – FR) 191 straipsnio 3 daliai. Programų institucijos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į toliau pateiktą BNR 63 straipsnio 9 dalies ir FR 191 straipsnio 3 dalies aiškinimą ir įgyvendinti kaupiamąjį finansavimą pagal toliau nurodytus praktinius veiksmus.

BNR 63 straipsnio 9 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas dubliuoti deklaruotas išlaidas pagal BNR, nurodant, kad tos pačios išlaidos gali būti kompensuojamos tik pagal vieną Sąjungos finansavimo priemonę ir kad su tomis pačiomis išlaidomis negali būti siejamas dvigubas Sąjungos finansavimas. Toks dvigubo deklaravimo draudimas taikomas išlaidoms, kurias vadovaujančioji institucija deklaruoja Komisijai pateiktoje mokėjimo paraiškoje, o ne paramos gavėjo nacionalinėms institucijoms pateiktam mokėjimo prašymui dėl konkretaus veiksmo.

Ši nuostata atitinka FR 191 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto Finansiniame reglamente leidžiama iš ES biudžeto skirti dotacijas kartu, jei tai leidžiama pagrindiniuose teisės aktuose. 2021–2027 m. DFP atveju, daugumoje pagrindinių teisės aktų, įskaitant programą „Europos horizontas“, leidžiama kaupti dotacijas, jei jomis kompensuojama ne daugiau kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Sanglaudos politikos programoje vadovaujančioji institucija gali nurodyti savo ketinimą leisti kaupiamąjį finansavimą ir sritis, kuriose toks finansavimas būtų naudingas. Net jei programoje šis mechanizmas nenurodytas, kaupiamasis finansavimas vis tiek gali būti taikomas, jei veiksmai atitinka programos prioritetus.

Tuomet vadovaujančiosios institucijos ir Komisijos tarnybos ir (arba) paramą teikianti institucija (atitinkamos tiesioginio valdymo ES programos atveju) gali susitarti skelbti suderintus kvietimus teikti pasiūlymus.

Tokie kvietimai turėtų atitikti šias sąlygas:

jie turėtų būti suderinti tarp vadovaujančiųjų institucijų ir Komisijos tarnybų ir (arba) paramą teikiančios institucijos ir (pageidautina) pradėti įgyvendinti tuo pačiu metu;

juose turėtų būti paminėta, kad pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką pagal abiejų priemonių kvietimus ir, jei abi paraiškos priimtos, projektui gali būti suteiktas kaupiamasis finansavimas (t. y. parama pagal abi priemones);

juose turėtų būti nurodyta, kad kiekvienos dotacijos atveju privalu laikytis taikomų procedūrų ir tinkamumo taisyklių;

juose turėtų būti apibrėžtos finansavimo normos ir sąlygos, kurios bus taikomos pagal šiuos tris scenarijus:

i)

jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką pagal abiejų priemonių kvietimus ir abi paraiškos priimamos;

ii)

jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraiškas pagal abiejų priemonių kvietimus, tačiau priimama tik viena iš paraiškų;

iii)

jei pareiškėjas nusprendžia teikti paraišką tik pagal vieną iš dviejų priemonių kvietimų.

Be to, tokiuose kvietimuose turėtų būti nurodyta:

tinkamumo finansuoti taisyklės (priklausomai nuo finansavimo šaltinio, gali būti du atskiri tinkamumo finansuoti taisyklių rinkiniai), išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpis, projekto trukmė, ataskaitų teikimo laikotarpiai, abiejų dotacijų patvirtinimo terminai (atitinkamos vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikianti institucija turėtų iš anksto suderinti terminus);

finansavimo normos, kurios bus taikomos pagal abi priemones (pagal atitinkamas teisines taisykles). Bendra finansavimo norma neturi viršyti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir turi atitikti valstybės pagalbos taisykles;

turinys, kurį pareiškėjai turėtų pateikti savo pasiūlymuose (daugiau informacijos pateikiama toliau, skirsnyje „Paramos paskirstymas“).

Paramos paskirstymas

Pasiūlymuose turėtų būti visi elementai, kuriuos vadovaujančioji institucija ir pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikianti institucija vertins savo atitinkamuose atrankos procesuose.

Pasiūlymų atranka ir vertinimas bus vykdomi atskirai pagal kiekvieną kvietimą teikti pasiūlymus, vadovaujantis kiekvienos priemonės mechanizmais ir taisyklėmis.

Atranka pagal vieną kvietimą negarantuoja atrankos pagal kitą kvietimą.

Pasiūlymuose turi būti nurodyta, ar pareiškėjas teiks paraišką pagal kitos priemonės kvietimą.

Jei atsakymas yra „taip“, dėl poreikio veiksmingai koordinuoti finansavimo priemones paraiškoje taip pat turi būti nurodyta, ar pareiškėjas ketina tęsti galimai bendrai finansuojamą projektą, jei projektą i) atrinko tik vadovaujančioji institucija arba ii) pagal tiesioginio valdymo ES programą atrinko tik paramą teikianti institucija.

Jei patenkinama tik viena iš paraiškų, atsakinga institucija (vadovaujančioji institucija arba pagal tiesioginio valdymo programą paramą teikianti institucija) sudaro dotacijos susitarimą su paramos gavėju pagal atitinkamo fondo ir (arba) priemonės taisykles. Pavyzdžiui, jei susitarimas sudaromas su vadovaujančiąja institucija (dėl paramos pagal sanglaudos politikos programą), taikomos BNR ir ES valstybės pagalbos taisyklės ir išduodamas dokumentas, kuriame nustatomos paramos sąlygos.

Jei paraiška teikiama ir paraiška atrenkama pagal abu kvietimus, paramos gavėjas turėtų sudaryti du atskirus dotacijos susitarimus: vieną susitarimą su vadovaujančiąja institucija (dokumentą, kuriame nustatomos paramos sąlygos) ir kitą susitarimą su pagal tiesioginio valdymo ES programą paramą teikiančia institucija. Kiekviename dotacijos susitarime turėtų būti i) nurodytos taikytinos atitinkamo fondo ir (arba) priemonės taisyklės ir ii) nurodyta sąsaja su kita dotacija. Dotacijos susitarimas pagal tiesioginio valdymo ES programą duomenų lape pažymimas kaip „sinergijos veiksmas“ (rengiant arba iš dalies keičiant dotaciją) ir aktyvinamos atitinkamos pasirinktinės nuostatos.

Atitinkamos institucijos (vadovaujančiosios institucijos ir pagal tiesioginio valdymo programas paramą teikiančios institucijos) turi užtikrinti, kad veiksmo lygmeniu taikomos bendros finansavimo normos neviršytų 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Taikant pasidalijamąjį valdymą, gali skirtis veiksmo lygmeniu taikoma finansavimo norma ir bendro finansavimo norma atitinkamo prioriteto lygmeniu. Vykdant sinergijos veiksmus turi būti atsižvelgiama į bendro finansavimo normą prioriteto lygmeniu, tačiau galiausiai, siekiant suderinti su tiesioginio valdymo programos finansavimo norma ir užtikrinti, kad iš Sąjungos biudžeto būtų padengta ne daugiau kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, bus naudojama finansavimo norma veiksmo lygmeniu, kaip nustatyta dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos.

Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

Įgyvendinimas

Kad būtų galima gauti 100 proc. finansavimą iš Sąjungos biudžeto, atitinkantį sinergijos veiksmų paskirtį, Komisijai turėtų būti pateikta viena konkretaus sinergijos projekto išlaidų deklaracija. Šią bendrą deklaraciją pasidalijamojo valdymo institucijos turėtų pateikti Komisijai mokėjimo paraiškoje (į ją taip pat reikėtų įtraukti tinkamas finansuoti išlaidas, kurias paramos gavėjas deklaravo vadovaujančiajai institucijai ir kurias vadovaujančioji institucija šioje mokėjimo paraiškoje Komisijai pateiktų kaip papildomą informaciją). Taip atliekant mokėjimus pagal pasidalijamojo valdymo principą, nebus pažeistas BNR 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas draudimas dubliuoti Komisijai deklaruojamas išlaidas.

Todėl paramos gavėjas visų pirma turi deklaruoti visas tinkamas finansuoti išlaidas vadovaujančiajai institucijai pagal dotacijos sąlygas.

Vadovaujančioji institucija informuoja paramos gavėją, kai išlaidos įtraukiamos į mokėjimo paraišką Komisijai pagal pasidalijamojo valdymo principą. Ši nuostata taikoma visoms mokėjimo paraiškoms, pateiktoms pagal BNR 91 straipsnį: ERPF programoms valstybė narė pateikia ne daugiau kaip šešias mokėjimo paraiškas vienai programai, vienam fondui ir vieniems ataskaitiniams metams. Kiekvienais metais galima pateikti po vieną mokėjimo paraišką bet kuriuo metu, toliau nurodytais laikotarpiais (tarp nurodytų datų): vasario 28 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., spalio 31 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 31 d.

Tuomet paramos gavėjo deklaracijos kopija, pateikta vadovaujančiajai institucijai (kartu su vadovaujančiosios institucijos paramos gavėjui pateiktos informacijos kopija, patvirtinančia, kad išlaidos buvo įtrauktos į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką), bus pridėta kaip patvirtinamasis dokumentas prie paramos gavėjo e. dotacijų valdymo sistemoje įvestos mokėjimo paraiškos.

Išlaidos jokiu būdu neturėtų būti pirmiausia įtraukiamos į mokėjimo paraišką pagal tiesioginio valdymo dotaciją, nes dėl to jos taptų netinkamos finansuoti pagal pasidalijamojo valdymo principą.

Atsižvelgiant į vadovaujančiosios institucijos Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką, ERPF įnašas nustatomas pagal taisykles dėl bendro finansavimo normos ir didžiausios paramos iš fondų kiekvienam prioritetui, kaip nustatyta BNR 112 straipsnyje (bendras finansavimas prioriteto lygmeniu). Tiesioginio valdymo programos įnašas neįskaičiuojamas į šią bendro finansavimo normą ir pateikiamas kaip nacionalinis (viešasis) įnašas.

Pažymėtina, kad mokėjimo paraiškos pagal pasidalijamojo valdymo principą teikiamos prioritetų, o ne atskirų veiksmų lygmeniu. Kiekvienoje mokėjimo paraiškoje vadovaujančioji institucija turėtų nurodyti sumas, susijusias su sinergijos projektais pagal kiekvieną prioritetą.

Kai vadovaujančioji institucija įtraukia išlaidas į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką, paramos gavėjas ir (arba) koordinatorius į e. dotacijų valdymo sistemą įkelia vadovaujančiosios institucijos pateiktos deklaracijos kopiją (kartu su vadovaujančiosios institucijos informacijos paramos gavėjui kopija, patvirtinančia, kad išlaidos įtrauktos į mokėjimo paraišką Komisijai) ir pateikia informaciją apie taikomą / taikytiną bendro finansavimo normą veiksmo ir prioritetinės krypties lygmeniu kiekvienai vadovaujančiajai institucijai ir kartu įveda visą informaciją apie veiksmo įgyvendinimą, kaip reikalaujama pagal tiesioginio valdymo programos taisykles (naudojant ES dotacijų elektroninio valdymo finansavimo ir konkursų portalą).

Tai reiškia, kad paramos gavėjui nebus galima išmokėti tiesioginio valdymo išmokų, kol ši deklaracijos kopija nebus pateikta vadovaujančiajai institucijai, t. y. jam teks laukti ne ilgiau kaip 2 mėnesius.

Abi paramą teikiančios institucijos turėtų turėti pakankamai informacijos ir įrodymų apie kitą esamą ar planuojamą ES finansavimą, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo per visą sinergijos veiksmo gyvavimo ciklą. Kol įnašai neviršys tam tikros sumos, pagrįstos suderinta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi, visa bendra ES parama neviršys visų išlaidų.

Patikrinama ir patvirtinama atsakomybė užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi.

Įgyvendinant šį metodą, pasidalijamojo valdymo programos institucijoms nereikės imtis jokių papildomų priemonių, išskyrus paramos gavėjo informavimą apie atitinkamų išlaidų deklaravimo Komisijai datą.

Stebėsena

ERPF ataskaitų teikimo tikslais kaupiamajam finansavimui netaikomos jokios taisyklių išimtys. Turi būti užpildytas BNR VII priedas ir atsižvelgta į ERPF įnašus.

Teikiant mokėjimo paraiškas pagal BNR XXIII priedą, ERPF įnašai turi būti klasifikuojami kaip ES lėšos. O tiesioginio valdymo priemonių įnašai turi būti nurodyti viešojo (nacionalinio) sektoriaus kortelėje.

Vadovaujančioji institucija ir pagal tiesioginio valdymo programą paramą teikianti institucija nustato ataskaitų teikimo ir mokėjimo terminus pagal taikomas taisykles, kad būtų galima taikyti pirmiau aprašytą nuoseklųjį metodą (t. y. pirmiausia deklaracija pateikiama vadovaujančiajai institucijai (o ši ją pateikia Komisijai), tada kopija pateikiama tiesioginio valdymo priemonės institucijai).

Paramos gavėjai privalo laikytis visų susijusių priemonių ir (arba) lėšų įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės taisyklių. Jei tiesioginio valdymo programos ir (arba) fondo paramą teikianti institucija reikalauja tiesioginio valdymo dotacijos finansinių ataskaitų sertifikato (toliau – CFS), CFS auditorius taip pat gali remtis pasidalijamojo valdymo išlaidų audito pažymomis (jei jos apima tas pačias išlaidas ir identiškas tinkamumo sąlygas).

Projektams gali būti skiriamas išankstinis finansavimas arba išankstinis mokėjimas pagal galiojančias teisines taisykles ir iš anksto sutartą finansavimo normą.

Image 13
Svarbu žinoti

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

ERPF finansuojamai projekto daliai taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės. Taip pat reikia patikrinti ir tinkamai taikyti ES valstybės pagalbos taisyklėse nustatytas viešojo finansavimo sumavimo taisykles, pagal kurias nustatomas bendras galimas projekto ir (arba) veiklos viešasis finansavimas.

Ar kaupiamojo finansavimo atveju nacionalinio finansavimo institucija arba paramos gavėjai vis tiek privalo prisidėti prie finansavimo?

Tai priklauso nuo abiejų finansavimo šaltinių projektų lygmeniu nustatytų finansavimo normų. ERPF atveju taikomos valstybės pagalbos taisyklės, pagal kurias nustatoma didžiausia leistina finansavimo norma veiksmo lygmeniu. Siekiant patikrinti, ar laikomasi didžiausios leistinos finansavimo normos, turi būti atsižvelgiama į visą viešąjį finansavimą projekto lygmeniu, įskaitant bet kokia forma gautą paramą, pavyzdžiui, iš ERPF ir programos „Europos horizontas“.

Image 14

4.   Europos partnerystės

ERPF kaip nacionalinio įnašo į bendrai finansuojamas ir institucionalizuotąsias Europos partnerystes naudojimas

Europos partnerystė – iniciatyva, kurioje ES kartu su privačiojo ir (arba) viešojo sektoriaus partneriais (pavyzdžiui, pramonės subjektais, viešosiomis įstaigomis ar fondus) įsipareigoja bendrai remti MTI veiklos programos rengimą ir įgyvendinimą. Kiekviena Europos partnerystė grindžiama strategine mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarke, kurią palaiko ir kurios laikytis įsipareigoja visi partneriai. Ši ilgalaikė vizija įgyvendinama konkrečia veikla pagal metines darbo programas. Europos partnerystėse turi būti nurodyti konkretūs tikslai ir siektinos reikšmės, taip pat atitinkami pagrindiniai veiklos rodikliai.

Pagal BNR 73 straipsnio 4 dalį vadovaujančiosios institucijos gali nuspręsti tiesiogiai teikti ERPF paramą veiksmams, atrinktiems pagal bendrai finansuojamą programą „Europos horizontas“ (pvz., bendrai finansuojamą arba institucionalizuotąją Europos partnerystę).

Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ERPF programų finansiniai įnašai (16) gali būti laikomi dalyvaujančios valstybės narės įnašu į bendrai finansuojamą arba institucionalizuotąją Europos partnerystę, jei tenkinamos BNR taisyklės. Įstaigos, įgyvendinančios bendrai finansuojamas programos „Europos horizontas“ programas, turi būti identifikuotos kaip atitinkamos ERPF programos tarpinės įstaigos (BNR 71 straipsnio 5 dalis). Taip lengviau koordinuoti ir derinti programą „Europos horizontas“, atitinkamą ERPF programą ir nacionalinę paramą. ERPF programos gali padengti (dalį) nacionalinio įnašo už dalyvavimą tokiose Europos partnerystėse. Sprendimas prisidėti prie partnerystės turi būti priimtas po atrankos proceso, kuris atitinka sanglaudos politikos taisykles.

Be to, panašiai kaip ir pažangumo ženklo atveju, vadovaujančiosios institucijos gali tiesiogiai (neskelbiant konkurencingo kvietimo teikti pasiūlymus ir netaikant atskiros atrankos procedūros) teikti tokį įnašą veiksmams, kurie buvo atrinkti pagal programos „Europos horizontas“ bendrai finansuojamą programą pagal BNR 73 straipsnio 4 dalį. Tačiau, kaip ir pažangumo ženklo atveju, vadovaujančiosios institucijos vis tiek turėtų atlikti supaprastintą vertinimą ir patikrinti, ar šie projektai atitinka BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktus. Tokie veiksmai turi i) atitikti programą, įskaitant jų atitiktį atitinkamoms strategijoms, kuriomis grindžiama programa, ir padėtų veiksmingai siekti konkrečių programos tikslų, ii) patekti į reikiamos sąlygos taikymo sritį, derėti su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą, ir iii) patekti į atitinkamo fondo taikymo sritį ir būti priskirti intervencinių priemonių rūšiai.

Vadovaujančiosios institucijos šiems veiksmams gali panašiai taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus.

Atitiktis valstybės pagalbos taisyklėms gali būti užtikrinta laikantis BBIR 25c straipsnio suderinamumo sąlygų, kuriomis suteikiama galimybė pagal programą „Europos horizontas“ atrinktiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, finansuojamiems iš programos „Horizontas“ ir atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, taikyti tinkamas finansuoti išlaidas ir finansavimo normas.

ERPF programos įnašai į Europos partnerystes turi atitikti BNR 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles dėl dvigubo išlaidų deklaravimo draudimo. Tos pačios išlaidos negali būti deklaruojamos Komisijai du kartus. Įgyvendinant Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalį, svarbios dviejų tipų Europos partnerystės.

Bendrai finansuojamos Europos partnerystės (remiamos pagal „bendro programos finansavimo veiksmą“) grindžiamos Komisijos ir partnerių konsorciumo (paprastai nacionalinių ministerijų arba MTI finansavimo agentūrų) dotacijos susitarimu. Partneriai įsipareigoja teikti finansinius ir nepiniginius įnašus. Tai partnerystės, kuriose dalyvauja ES šalys, o konsorciumo pagrindą sudaro nacionaliniai ir (arba) regioniniai mokslinių tyrimų finansuotojai ir kitos viešosios institucijos. ES skiria bendrą finansavimą programai, kurią įgyvendina MTI veiklą valdantys ir finansuojantys subjektai. Pagrindinė bendrai finansuojamų Europos partnerysčių veikla – bendri kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos finansuojami tarptautiniai MTI projektai ir kiekvienas partneris skiria biudžetą savo projektuose dalyvaujantiems subjektams, o ES skiria papildomą finansavimą.

Institucionalizuotosios Europos partnerystės yra MTI programos. Jas gali sudaryti i) kelios valstybės narės (remiantis Tarybos ir Europos Parlamento sprendimu pagal SESV 185 straipsnį), ii) įstaigos, įsteigtos Tarybos sprendimu pagal SESV 187 straipsnį (pavyzdžiui, bendrosios įmonės), arba iii) Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijų bendrijos pagal EIT reglamentą ir EIT strateginę inovacijų darbotvarkę. Tikimasi, kad jos turės ilgalaikę perspektyvą ir bus iš dalies integruotos.

1 paveiksle apžvelgiamos visos bendrai finansuojamos, bendrai programuojamos ir institucionalizuotosios Europos partnerystės, sudarytos pagal programos „Europos horizontas“ pirmąjį 2019–2024 m. strateginį planą. 20 bendrai finansuojamų ir institucionalizuotųjų Europos partnerysčių, kuriose dalyvauja valstybės narės, yra svarbios taikant Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalies nuostatas.

1 pav.

Keturių Europos partnerysčių grupių apžvalga

Image 15

Verta žinoti

Bendrai programuojamos Europos partnerystės grindžiamos Komisijos ir kitų partnerių, išskyrus ES, pasirašytu susitarimo memorandumu. Šios partnerystės negali naudotis ERPF lėšomis kaip nacionaliniu įnašu, nes nėra galimybės derinti finansavimą (galimas tik lygiagretus arba nuoseklus finansavimas). Tokių tipų partnerystėms ERPF galima naudoti kaip nacionalinį įnašą į partnerysčių papildomą veiklą, jei ji nurodyta papildomos veiklos plane. Europos atvirojo mokslo debesija šiuo metu yra vienintelė bendrai programuojama Europos partnerystė, kurioje dalyvauja valstybės narės.

Susiję teisės aktai

BNR

63 straipsnio 9 dalis, 71 straipsnio 5 dalis, 73 straipsnio 4 dalis ir 61 konstatuojamoji dalis

Programa „Europos horizontas“

15 straipsnio 3 dalis

Susiję teisės aktai

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas

25c ir 25d straipsniai (valstybės pagalba)

Politikos aspektai / galima nauda

Europos partnerystės kuriamos ES prioritetams įgyvendinti. Bendradarbiaudamos su viešuoju ir privačiuoju sektoriais, jos padeda spręsti pasaulines problemas, kurioms spręsti reikia kritinės masės ir ilgalaikės vizijos, dėl kurios partneriai susitaria ir kurios įsipareigoja laikytis. Partnerystės ne tik skelbia bendrus kvietimus teikti pasiūlymus, bet ir vykdo įvairią papildomą veiklą, kuria siekiama palaikyti visuomenės, rinkos ir teisinį MTI rezultatų įsisavinimą.

Europos partnerystės yra vienas pagrindinių sinergijos veiksnių, nes jos padeda sutelkti išteklius, gaunamus iš įvairių ES ir nacionalinių priemonių, programų ir fondų, ir koordinuoti jų panaudojimą. Jos taip pat padeda stiprinti EMTE skatindamos tarpvalstybinį bendradarbiavimą, derindamos MTI planus, gerindamos įgūdžius ir didindamos Europos įmonių įsisavinimo pajėgumus. Konkretus Europos partnerystės, kurioje dalyvauja valstybės narės, tikslas – pasiekti nacionalinių mokslinių tyrimų programų mokslinę, valdymo ir finansinę integraciją tam tikroje srityje. Anksčiau dalyvių skaičių didinančių valstybių narių dalyvavimas ES MTI partnerystėse buvo ribotas, nes trūko patirties arba lėšų tarptautiniam bendradarbiavimui plėtoti. Europos partnerystėmis siekiama įgyvendinti ES prioritetus, todėl svarbu stiprinti nepakankamai atstovaujamų šalių dalyvavimą, didinti papildomumą visoje ES ir dalytis gaunama nauda. Tai ypač aktualu, nes kai kurie programos „Europos horizontas“ prioritetai sprendžiami tik per Europos partnerystes. Tai reiškia, kad valstybės narės turi dalyvauti, jei nori, kad jų subjektai galėtų dalyvauti partnerystės skelbiamuose konkursuose ir kitoje veikloje.

Leidimas pripažinti ERPF programų įnašus nacionaliniais įnašais į programos „Europos horizontas“ partnerystes yra didelė paskata tarptautiniam bendradarbiavimui. Taip pat didinamas įvairių ES fondų investicijų į MTI poveikis, nes investicijos derinamos su bendrais ES prioritetais.

Pagal naująsias taisykles ERPF ir programos „Europos horizontas“ lėšas lengviau sutelkti bendrai finansuojamose programos „Europos horizontas“ partnerystėse, taip sudarant galimybes regionams susivienyti su kitomis ES šalimis ir regionais, siekiant įgyvendinti susijusius pažangiosios specializacijos prioritetus. Didžiausia nauda – galimybė padidinti mažiau išsivysčiusių regionų ir valstybių narių dalyvavimą tarptautiniame bendradarbiavime pagal partnerystės sistemą.

Todėl bendras ES finansavimas, teikiamas per partnerystes, gali sukurti ypatingą pridėtinę vertę, kai prioritetai, nustatyti pagal programą „Europos horizontas“ ir S3 strategijas, atitinka arba papildo vieni kitus.

Image 16
Pagrindiniai proceso etapai – Bendrai finansuojamos Europos partnerystės

Pasirengimas / programavimas

Nacionalinės valdžios institucijos ir (arba) suinteresuotieji subjektai turėtų pradėti dialogą su savo vadovaujančiosiomis institucijomis dar gerokai prieš prasidedant oficialioms deryboms dėl programos su Komisija.

Vadovaujančiosios institucijos ir nacionaliniai ir (arba) regioniniai suinteresuotieji subjektai turėtų nustatyti MTI prioritetus programose pagal S3 prioritetus, suplanuoti atitinkamas sanglaudos politikos fondo priemones ir pradėti dialogą su bendrai finansuojamos Europos partnerystės koordinatoriais ir (arba) kontaktiniais asmenimis, kad suprastų, kokią veiklą ir išteklius reikia planuoti.

Bendrai finansuojamų Europos partnerysčių atveju dėl visko susitariama sudarant dotacijos susitarimą, įskaitant ES kompensuojamų tinkamų finansuoti išlaidų normą ir bendrą biudžetą visam partnerystės laikotarpiui. Metiniame darbo plane, kurį turi patvirtinti Komisija, aprašoma partnerystės veikla. Konsorciumas pats sprendžia, kaip paskirstyti ES lėšas, laikydamasis dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, numatytų taisyklių.

Visas ES įnašas apskaičiuojamas kaip visų tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis. Bendrai finansuojamų Europos partnerysčių finansavimo norma pagal programą „Europos horizontas“ paprastai yra 30 proc. (išimtiniais atvejais – 50 proc.). Konsorciumas turi visišką diskreciją nuspręsti, kaip paskirstyti ES įnašą planuojamai partnerystei tarp paramos gavėjų, kurie yra programos „Europos horizontas“ dotacijos susitarimo šalys, ir dėl to konkrečiai veiklai ir (arba) paramos gavėjams gali būti skiriamos didesnės arba mažesnės finansavimo normos. Jei pagal ERPF programą, atsižvelgiant į jos tikslus, ERPF parama teikiama bendrai finansuojamai programai pagal programą „Europos horizontas“, įstaigos, įgyvendinančios bendrai finansuojamos pagal programą „Europos horizontas“ veiklą (pvz., nacionalinės finansavimo įstaigos), turėtų būti paskirtos tarpinėmis institucijomis pagal atitinkamas programas. Pagal BNR 71 straipsnio 3 dalį vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės (-ių) institucija (-ų) susitarimai įforminami raštu.

ERPF programos įnašas bus skirtas konkrečiam projektui, finansuojamam nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu, o šio įnašo gavėjas bus šio projekto paramos gavėjas (sanglaudos politikos kontekste vartojama sąvoka „veiksmas“).

Planai prisidėti prie Europos partnerystėse atrinktų projektų, skiriant tam tikrą nacionalinį įnašą, turėtų būti paaiškinti ERPF programoje.

ERPF programos įnašas į Europos partnerystę turi patekti į taikytinos reikiamos sąlygos (t. y. S3) taikymo sritį ir atitikti atitinkamus konkrečios programos tikslus ir taikymo sritį. Įnašas į Europos partnerystę taip pat gali būti nustatytas anksti, atitinkamos S3 etapu, kaip priemonė, skirta bendradarbiavimui prioritetinėse srityse su partneriais ne iš konkrečios valstybės narės stiprinti.

Paramos paskirstymas

Veiksmams, atrinktiems pagal programą, bendrai finansuojamą „Europos horizontas“ lėšomis, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF programos, jei jie atitinka BNR 73 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus (susijusius su atitiktimi programos tikslams, fondo taikymo sričiai ir taikomoms reikiamoms sąlygoms). Be to, vadovaujančiosios institucijos gali taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus (jie turi būti išdėstomi dokumente, kuriame nustatytos paramos sąlygas).

Bendrai finansuojamos Europos partnerystės finansų valdymas yra toks pat kaip ir bet kurio kito programos „Europos horizontas“ projekto finansų valdymas (t. y. paramos gavėjai pagal dotacijos susitarimą vykdo veiklą ir praneša Komisijai apie savo išlaidas).

Nurodytos išlaidos turi atitikti programos „Europos horizontas“ išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles ir specialiąsias programos bendro finansavimo veiksmų taisykles, kaip apibrėžta pavyzdiniame dotacijos susitarime (pvz., reikia laikytis tarptautinių projektų atrankos taisyklių). Galima teikti nepiniginius ir finansinius įnašus, jei jie atitinka sanglaudos politikos fondų ir programos „Europos horizontas“ reikalavimus.

Pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos pagal taikomą finansavimo normą (paprastai ji yra 30 proc. visos konsorciumo surinktos sumos, į kurią gali būti įtraukti „finansiniai įnašai pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF lėšomis“ pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 3 dalį).

Programą „Europos horizontas“ įnašas per koordinatorių pervedamas nacionalinei finansavimo įstaigai ir naudojamas kaip papildomas veiklos programos finansavimas.

Konsorciumas, įgyvendinantis bendrai finansuojamus programos veiksmus, savarankiškai valdo ES įnašą ir sprendžia (pavyzdžiui, konsorciumo sutartyje), kaip skirti ir paskirstyti lėšas veiklai ir paramos gavėjams. Programos bendrai finansuojamų veiksmų paramos gavėjai (nacionalinės finansavimo įstaigos) apie savo tinkamas finansuoti išlaidas praneša vadovaujančiajai institucijai. Deklaracijos kopija perduodama pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai.

Kai įnašas skiriamas pagal ERPF programą, taikomas procesas, analogiškas kaupiamajam finansavimui (žr. pirmiau).

Image 17
Praktinis pavyzdys

Valstybė narė arba regionas dalyvauja nacionalinių finansavimo įstaigų konsorciumo bendrai finansuojamoje Europos partnerystėje.

Valstybė narė arba regionas ketina naudotis ERPF programa, kad padengtų dalį nacionalinio įnašo į bendrai finansuojamą Europos partnerystę.

Nacionalinė finansavimo įstaiga (t. y. ERPF programos tarpinė institucija) praneša programos „Europos horizontas“ institucijoms, kad ji teikia 100 mln. EUR finansinę paramą ir (arba) finansavimą paramos gavėjams. Nacionalinė finansavimo įstaiga gauna 30 proc. kompensaciją iš programos „Europos horizontas“ (30 mln. EUR).

Likusi 70 mln. EUR suma gali būti bendrai finansuojama iš ERPF programos (pvz., taikant 50 proc. bendro finansavimo normą; turi būti laikomasi programos prioriteto bendro finansavimo normos pagal BNR 112 straipsnį).

Todėl visos 100 mln. EUR išlaidos būtų padengtos taip: 30 mln. EUR programos „Europos horizontas“ lėšomis, 35 mln. EUR ERPF lėšomis ir 35 mln. EUR nacionalinio biudžeto lėšomis.

Išlaidos ir sąnaudos turėtų būti deklaruojamos ir apie jas pranešama pagal pirmiau nurodytas kaupiamojo finansavimo taisykles.

2 pav.

Kaip veikia bendrai finansuojama Europos partnerystė?

Image 18

Image 19
Praktiniai tarptautinio bendro kvietimo teikti pasiūlymus pavyzdžiai. Paramos gavėją nacionaliniu lygmeniu atrenka nacionalinė finansavimo agentūra

Šie pavyzdžiai yra hipotetiniai. Galutinį sprendimą priima atitinkama valstybė narė.

Kiekviena bendrai finansuojamoje Europos partnerystėje dalyvaujanti valstybė narė paprastai savo dalyvius finansuoja nacionaliniu lygmeniu, taikydama savo nacionalines procedūras ir laikydamasi savo nacionalinių taisyklių.

Pagal programos „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos partnerystės pavyzdinį dotacijos susitarimą tokie dalyviai bus laikomi „finansinės paramos trečiajai šaliai“ gavėjais.

Nacionaliniu požiūriu šiems nacionaliniams paramos gavėjams gali būti taikomas vienas iš toliau nurodytų finansavimo variantų.

1.

Visiškas finansavimas pagal ERPF bendrai finansuojamą programą.

Nacionalinis paramos gavėjas pasirašo tik vieną nacionalinį dotacijos susitarimą su nacionaline finansavimo agentūra. Jame nustatomos sąlygos, kuriomis nacionalinė finansavimo agentūra išmokės ERPF lėšas.

Nacionalinė finansavimo agentūra yra laikoma tarpine institucija (BNR požiūriu) ir teikia ataskaitas apie savo išlaidas (t. y. ERPF lėšas, kurias ji skyrė nacionaliniam paramos gavėjui) pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai[1] ir jos kompetentingai vadovaujančiajai institucijai. Abi šios institucijos teikia ataskaitas Komisijai.

2.

Bendras finansavimas ERPF ir kito (-ų) nacionalinio (-ių) šaltinio (-ių), kurį (-iuos) tvarko ta pati nacionalinė finansavimo agentūra, lėšomis.

Nacionalinis paramos gavėjas pasirašo vieną nacionalinį dotacijos susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis nacionalinė finansavimo agentūra išmokės ERPF lėšas. Tuomet nacionalinis paramos gavėjas pasirašo kitą nacionalinį dotacijos susitarimą, kuriame nustatomos sąlygos, pagal kurias nacionalinė finansavimo agentūra išmokės kito nacionalinio finansavimo šaltinio skiriamą sumą.

Nacionalinė finansavimo agentūra laikoma tarpine institucija (BNR požiūriu) ir teikia ataskaitas apie

išlaidas, susijusias su ERPF lėšų skyrimu nacionaliniam paramos gavėjui (apie tai ji praneša kompetentingai vadovaujančiajai institucijai), ir

bendras išlaidas,[2] susijusias su ERPF lėšų ir kito nacionalinio finansavimo šaltinio lėšų, kurias nacionalinė finansavimo agentūra suteikė nacionaliniam paramos gavėjui, skyrimu (apie tai ji praneša pagal programą „Europos horizontas“ paramą teikiančiai institucijai)[3]).

Abiem pirmiau nurodytais atvejais nacionalinė finansavimo agentūra turi laikytis kaupiamojo finansavimo procedūros (žr. 3 skirsnį apie kaupiamąjį finansavimą) ir į e. dotacijų valdymo sistemą įkelti paramos gavėjo deklaracijos, pateiktos vadovaujančiajai institucijai, kopiją (kartu su vadovaujančiosios institucijos informacijos, suteiktos paramos gavėjui, kopija, patvirtinančia, kad išlaidos buvo įtrauktos į Komisijai pateiktą mokėjimo paraišką), kaip patvirtinamąjį dokumentą prie pateiktos mokėjimo paraiškos.

[1]

Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“.

[2]

Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“.

[3]

Pagal programą „Europos horizontas“ bendrai finansuojamos Europos partnerystės pavyzdinio dotacijos susitarimo išlaidų kategorija „finansinė parama trečiajai šaliai“.

Image 20
Svarbu žinoti

Kaip atliekami įnašai ir prisiimami įsipareigojimai pagal programą „Europos horizontas“?

Įsipareigojimai prisiimami ir įnašai bendrai finansuojamoms Europos partnerystėms skiriami penkiais etapais:

1.

orientacinis išankstinis įsipareigojimas,

2.

bendras įsipareigojimas pasirašant dotacijos susitarimą,

3.

metinis įsipareigojimas nustatant metinę darbo programą (pvz., apibrėžiant biudžeto įnašą kvietime teikti pasiūlymus),

4.

galutinis įsipareigojimas, kai sutinkama su reitingavimo ir (arba) atrankos sąrašu ir pasirašomi dotacijų susitarimai,

5.

įnašas (t. y. lėšų išmokėjimas).

Jei partnerystė tampa ERPF programos tarpine institucija pagal BNR 71 straipsnio 5 dalį, rašytiniame vadovaujančiosios institucijos ir šios tarpinės institucijos (partnerystės) susitarime turi būti aiškiai nurodyta kiekvienos šalies atsakomybė už užduočių, kurias vadovaujančioji institucija perdavė šiai tarpinei institucijai, vykdymą.

Image 21
Pagrindiniai proceso etapai. Institucionalizuotoji Europos partnerystė (SESV 185 ir 187 straipsniai)

Pasirengimas / programavimas

Įnašai ir veikla nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (SESV 185 straipsnis) arba Tarybos reglamente (SESV 187 straipsnis). ES įnašas turi būti bent jau lygiavertis ES nepriklausančios šalies partnerės įnašui.

Kai pagal ERPF programą, atsižvelgiant į jos tikslus, teikiama parama partnerystei, kuri taip pat yra bendrai finansuojama programos „Europos horizontas“ lėšomis, atitinkamos programos vadovaujančioji institucija paskiria bendrąją įmonę (SESV 187 straipsnis) arba decentralizuotą įgyvendinimo struktūrą (SESV 185 straipsnis) (17) kaip tarpinę instituciją pagal BNR 71 straipsnio 5 dalį. Pagal BNR 71 straipsnio 3 dalį vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės (-ių) institucijos (-ų) susitarimai įforminami raštu.

ERPF programos įnašas skiriamas konkrečiam projektui. Tokio ERPF įnašo gavėjas yra projekto paramos gavėjas (sanglaudos politikos kontekste projektas vadinamas veiksmu).

Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę turėtų būti įvardytas su pagrindimu skirsnyje apie programos sinergiją ir papildomumą.

Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę turi atitikti taikytinos paramos sąlygos (t. y. S3) kriterijus ir būti suderinamas su atitinkamu programos tikslu ir taikymo sritimi, kaip numatyta BNR 73 straipsnio 4 dalyje. Įnašas į institucionalizuotąją Europos partnerystę taip pat gali būti nustatytas anksti, atitinkamos S3 etapu, kaip priemonė, skirta bendradarbiavimui prioritetinėse srityse su partneriais ne iš konkrečios valstybės narės stiprinti. Rašytiniame vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės institucijos (partnerystės) susitarime turėtų būti aiškiai nustatyta atsakomybė už šių užduočių vykdymą.

Paramos paskirstymas

Vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF programos, su sąlyga, kad tenkinami BNR 73 straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai. Be to, vadovaujančiosios institucijos gali taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus (jie turi būti išdėstomi dokumente, kuriame nustatytos paramos sąlygos).

Finansavimas, kurį dalyvaujančios valstybės skiria savo nacionaliniams subjektams bendrosios įmonės projektuose, yra laikomas finansiniu įnašu į bendrąją įmonę. Pagal atitinkamas dalyvaujančių valstybių įnašų valdymo taisykles (18), dalyvaujančios valstybės iki kiekvienų metų sausio 31 d. turi pranešti valdybai apie orientacinius finansinius įnašus, kurie turi būti sumokėti tais finansiniais metais. Tai darydamos dalyvaujančios valstybės turėtų nurodyti, kokią šių įnašų dalį sudaro sanglaudos politikos lėšos.

Centralizuoto finansinių įnašų valdymo atveju (kai paramos gavėjas pasirašo vieną bendrą dotacijos susitarimą su bendrąja įmone, kuri įgyvendina ES ir nacionalinius įnašus), ERPF programos ištekliai išmokami įgyvendinimo struktūrai po to, kai atrenkami pasiūlymai ir nustatomi nacionaliniai ir (arba) regioniniai įnašai. Šiuo atveju tiek kvietimo vertinimo ir atrankos, tiek mokėjimo etapuose taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės.

Mokėjimų koordinavimo atveju nacionalinė institucija neperveda lėšų įgyvendinimo struktūrai, o tiesiogiai kompensuoja paramos gavėjų išlaidas pagal nacionalinį dotacijos susitarimą. Visam nacionaliniam įnašui taikomos nacionalinės arba ERPF finansavimo taisyklės. Tačiau kvietimui teikti pasiūlymus, vertinimui ir atrankai taikomos tik programos „Europos horizontas“ taisyklės.

Nepriklausomai nuo įnašo įgyvendinimo tipo, pagal tą patį kvietimą teikti pasiūlymus veiksmai gali būti finansuojami ERPF lėšomis kartu su programos „Europos horizontas“ arba Skaitmeninės Europos programos lėšomis.

Image 22
Pagrindiniai proceso etapai. Taikoma bendrai finansuojamoms ir institucionalizuotosioms Europos partnerystėms (SESV 185 arba 187 straipsniai)

Pasirengimas / programavimas

Naujos Europos partnerystės nustatomos vykdant programos „Europos horizontas“ strateginį planavimą ir susijusį strateginio koordinavimo procesą. Valstybės narės visapusiškai įtraukiamos į procesą pagal specialiosios programos, kuria įgyvendinama programa „Europos horizontas“, 6 straipsnio 5 dalį.

Įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

Partnerystės turi sukurti stebėsenos sistemą, atitinkančią Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 45 straipsnyje, III ir V prieduose nustatytus reikalavimus. Jos informacija turėtų būti perduodama į tą pačią duomenų bazę, kuri naudojama kitiems programos „Europos horizontas“ komponentams. Suvestiniai duomenys, susiję su pasiūlymais ir projektais, finansuojamais pagal Europos partnerystes, bus prieinami per eCORDA ir programos „Europos horizontas“ suvestinėje. Be pagrindinių programos „Europos horizontas“ poveikio krypčių, Europos partnerystėms parengtas bendrų rodiklių rinkinys, kad būtų galima stebėti jų veiklą pagal teisiniame pagrinde nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, papildomumo, atvirumo ir sinergijos kriterijus. Vykdant stebėseną turėtų būti įmanoma įvertinti pasiekimus ir pažangą siekiant poveikio, taip pat nustatyti galimą taisomųjų priemonių poreikį. Šios stebėsenos rezultatai bus įtraukti į kas dvejus metus vykdomą visų Europos partnerysčių ir programos „Europos horizontas“ vertinimo ciklų stebėseną.

Vadovaudamasi BNR 72 straipsnio 1 dalimi, vadovaujančioji institucija renka duomenis apie veiksmus, įskaitant partnerysčių atrinktus paramos projektus.

Image 23
Svarbu žinoti

Kokią nacionalinių įnašų dalį galima padengti ERPF programos lėšomis?

ERPF programos įnašu galima padengti nacionalinį įnašą pagal bendro finansavimo taisykles ir didžiausią galimą paramos iš fondų kiekvienam prioritetui sumą, nustatytą BNR 112 straipsnyje ir FR 190 straipsnyje, jei laikomasi BNR 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų.

BBIR reglamento 25c straipsnyje numatytos valstybės pagalbos suderinamumo sąlygos, kad Europos partnerystės lėšomis remiamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams būtų taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos.

Ar ERPF programos lėšomis galima padengti visą nacionalinį įnašą į projektą, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinis bendras finansavimas programuojamas pagal prioritetus, o ne pagal projektą?

Taip. Įnašas skiriamas iš atitinkamos programos, kuriai taikomos bendro finansavimo taisyklės – Tačiau kadangi bendras finansavimas nustatomas prioriteto, o ne veiksmo lygmeniu, ES biudžeto lėšomis galima padengti visus nacionalinius įnašus, skirtus konkrečiam veiksmui.

Ar galima ERPF programas naudoti nepiniginiam įnašui, o ne projektams finansuoti?

ERPF programos gali būti naudojamos Europos partnerystėse dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams įnašams padengti, nepriklausomai nuo to, ar toks įnašas yra finansinis, ar nepiniginis. Institucionalizuotųjų Europos partnerysčių atveju dalyvaujančios valstybės narės neteikia nepiniginių įnašų.

Kaip ERPF programos vadovaujančioji institucija gali užtikrinti, kad bendrai finansuojamas veiksmas prisidėtų prie programoje nustatytų rodiklių įgyvendinimo?

Europos partnerysčių atrinkti projektai gali būti remiami, jei jie atitinka BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus. Todėl jie turi prisidėti įgyvendinant programos rodiklius.

Ar galima lėšas naudoti kitiems tikslams, jei jos nėra skirtos partnerystės projektams finansuoti?

Šie įnašai skiriami nustatytiems projektams po to, kai juos įvertina ir atrenka Europos partnerystės valdyba. Todėl jų nebūtų įmanoma grąžinti.

Kaip taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės?

Jei viešojo finansavimo, skiriamo iš valstybės narės išteklių, įskaitant ERPF, paramos gavėjas yra įmonė (ir jei tenkinamos visos kitos SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės pagalbos sąlygos), taikomos valstybės pagalbos taisyklės. BBIR reglamento 25c straipsnyje nustatytomis sąlygomis bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams gali būti taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos. Ši nuostata taip pat taikoma kvietimams teikti pasiūlymus, kuriuos skelbia partnerystės pagal SESV 185 arba 187 straipsnį, arba kvietimams teikti pasiūlymus, skelbiamiems pagal programos bendro finansavimo veiksmus. Projektai turi būti tarptautiniai (juos įgyvendina bent trys valstybės narės arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis) ir jie turi būti vykdomi pagal centralizuotai organizuojamus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriems taikomos programos „Europos horizontas“ finansavimo taisyklės (BBIR 25c straipsnio 3 dalis dėl tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų, didžiausių sumų ir apskaičiavimo metodų). Jei tenkinamos visos BBIR nustatytos taikytinos sąlygos, paramą teikiančiai institucijai nereikia atlikti atskiro valstybės pagalbos vertinimo ir apie teikiamą pagalbą nereikia pranešti Komisijai. Jei finansavimui taikomos valstybės pagalbos taisyklės ir jis neatitinka visų BBIR 25c straipsnyje nustatytų sąlygų, supaprastintas šių projektų vertinimas pagal valstybės pagalbos taisykles netaikomas.

Kas yra institucionalizuotųjų Europos partnerysčių veto teisė?

Pagal Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 10 straipsnio 1 dalies c punktą, vienos dalyvaujančios valstybės narės įnašai turi būti naudojami toje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsisteigusių subjektų dalyvavimui finansuoti. Todėl dalyvaujančios valstybės narės ir toliau kontroliuoja savo nacionalinius įnašus, nes jos gali vetuoti nacionalinių lėšų skyrimą konkrečiam paramos gavėjui (išimtiniais atvejais ir dėl tinkamai pagrįstų priežasčių), nedarydamos jokio poveikio pasiūlymo tinkamumui gauti ES finansavimą.

Ar ERPF programos lėšomis galima remti narystę kitose ES įstaigose ar tinkluose (pvz., EIT partnerystėse) ir (arba) dalyvavimo juose mokesčius?

ERPF bendrai finansuojamas veiksmas turi patekti į ERPF reglamento taikymo sritį. Pagal ERPF reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punktą, ERPF lėšomis galima remti tinklaveiką, bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi ir su inovacijų klasteriais susijusią veikla (įskaitant veiklą, kuria vienijamos verslo įmonės, mokslinių tyrimų organizacijos ir valdžios institucijos). Tokį bendradarbiavimą gali skatinti tarptautinė organizacija.

Pagal BNR 63 straipsnio 4 dalį visas veiksmas arba jo dalis gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, įskaitant ne ES šalis, jei veiksmu prisidedama prie programos tikslų įgyvendinimo.

Todėl tarptautinių organizacijų narystės mokesčiai neatitinka pirmiau minėtų sąlygų ir ERPF paramos skyrimo reikalavimų, nes tarptautinių organizacijų tikslai paprastai yra pernelyg platūs, kad atitiktų konkrečią veiklą, kuria siekiama finansavimo programos tikslų.

Priešingai, dalyvavimo mokesčiai paprastai yra susiję su konkretesne ir specifiškesne veikla, todėl jie gali būti tinkami finansuoti ERPF lėšomis, jei atitinka konkrečią tarptautinės organizacijos vykdomą veiklą, kuri patenka į ERPF reglamento taikymo sritį ir prisideda prie finansavimo programos tikslo (-ų) įgyvendinimo.

5.   Jungtinis finansavimas (susiejimas)

Svarbu optimizuoti ir maksimaliai padidinti naudą, kurią MTI gali teikti visuomenei, aplinkai ir ekonomikai, taip pat joss indėlį siekiant ES tikslų. Todėl ES finansavimas turi būti nuoseklus, išnaudojant galimą sinergiją. Tai ypač pasakytina apie susiejimą, kuriuo remiamas kompetencijos centro kūrimas ar modernizavimas mažai rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje pasiekiančioje šalyje, susiejant jį su aukštos kvalifikacijos mokslinių tyrimų institucija (pažangiuoju partneriu) kitoje šalyje. Tam reikia papildomo finansavimo iš nacionalinių, regioninių, ES ar privačiųjų šaltinių. Todėl toks veiksmas programos „Europos horizontas“ darbo programoje įvardijamas kaip „sinergijos“ veiksmas. Tikimasi, kad susiejimas taps įtakingu ir reikšmingu tiltu, ypač tarp S3 ir kompetencijos MTI srityje, taip stiprinant EMTE.

Susiję teisės aktai

BBIR 25d straipsnis (Valstybės pagalba)

Image 24
Pagrindiniai proceso etapai

Pasirengimas / programavimas

Programos „Europos horizontas“ darbo programoje susiejimas priskiriamas „sinergijos“ veiksmams. Sanglaudos politikos programos gali skirti papildomą finansavimą tokioms susiejimo projekto tinkamomss finansuoti išlaidoms, kurios yra atskirtos nuo pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamų išlaidų, jei laikomasi BNR 73 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Paramos paskirstymas

Skelbiami du atskiri kvietimai teikti pasiūlymus (ERPF ir „Europos horizontas“). Pagal programos „Europos horizontas“ kvietimą teikiamame pasiūlyme turi būti aiškiai aprašytas papildomas projektas, remiamas ERPF ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Jei reikia, aprašyme turėtų būti nurodytos išlaidų kategorijos, techninės infrastruktūros specifikacijos, preliminarus statybos ir įrengimo planavimas, sąnaudų ir naudos analizė ir kt. Tokį aprašymą taip pat vertins nepriklausomi ekspertai pagal programos „Europos horizontas“ taisykles ir atrankos kriterijus.

Įgyvendinimas

ERPF programos lėšomis remiami mokslinių tyrimų ir plėtros projektai, kuriais papildoma programa „Europos horizontas“, nors jų tinkamos finansuoti išlaidos skiriasi. Iš dalies pakeistame BBIR 25d straipsnyje nustatytos suderinamumo sąlygos, pagal kurias galima teikti valstybės pagalbą (įskaitant ERPF lėšas) bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir plėtros projektams, kuriais papildomas susiejimas (tokiais atvejais taikomos pagal programą „Europos horizontas“ tinkamos finansuoti išlaidos ir finansavimo normos). Be to, pagal iš dalies pakeistą BBIR 25d straipsnį valstybės pagalbos investicijomis galima padengti iki 70 proc. investicijų į infrastruktūrą, atliktų pagal susiejimo veiksmą (jei tenkinamos tam tikros sąlygos). Projekto pasiūlymas vertinamas atskirai, t. y. vertinamos abi projekto dalys (programos „Europos horizontas“ dalis ir dalis, susijusi su pasirinktu papildomu finansavimo šaltiniu, pvz., sanglaudos politikos programa). Tai būtina, kad būtų galima taikyti iš dalies pakeistą BBIR 25d straipsnį, pagal kurį papildomo finansavimo šaltinio valdytojams leidžiama atitinkamam veiksmui taikyti pagal programą „Europos horizontas“ nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus.

6.   Pradinės ir galutinės grandies sinergija

Pradinės ir (arba) galutinės grandies sinergija atsiranda tada, kai ES parama sukuriama (visų pirma per „Europos horizontas“ ir ERPF programas) koordinuota ir vientisa sistemą visiems MTI inovacijų proceso etapams (nuo gebėjimų stiprinimo ir fundamentinių tyrimų iki komercializavimo ir inovatyvių sprendimų diegimo privačiose įmonėse). Tokia sinergija turi ypatingą pridėtinę vertę, kai ji atsiranda tose srityse, kurios yra susijusios su pagrindiniais ES politikos tikslais ir suteikia galimybę iš esmės pagerinti ekonomiką platesniu mastu.

Norint sukurti tokią sinergiją, reikia glaudaus atitinkamų dalyvių, ypač ES ir nacionalinių institucijų, dalyvaujančių programuojant ir įgyvendinant programos „Europos horizontas“ ir ERPF paramą, bendradarbiavimo.

Pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ misijos (19) siūlo naujus būdus, kaip spręsti jų nustatytus uždavinius, ir transformacinius sprendimus, galinčius padėti paspartinti geriausių turimų technologijų diegimą. Praktiniai penkių ES misijų ir ERPF galimos sinergijos pavyzdžiai pateikiami šio pranešimo priede.

Siekiant paskatinti tokį diegimą, pagal naują programos „Europos horizontas“ sklaidos ir naudojimo strategiją bus skatinamas integruotas požiūris kuriant ir palaikant misijų rezultatų portfelius ir derinant juos su integruota paslaugų (pvz., programos „Europos horizontas“ rezultatų platformos ir programos „Europos horizontas“ rezultatų stiprinimo priemonės) ir iniciatyvų (pvz., renginių ir seminarų) ekosistema. Taip bus galima atkreipti nacionalinių ir regioninių investuotojų ir politikos formuotojų dėmesį į aiškius MTI rezultatų rinkinius. Naujoje programos „Europos horizontas“ sklaidos ir naudojimo strategijoje taip pat akcentuojamos programos „Europos horizontas“ darbo programos temos, todėl pareiškėjai apsvarstys, ar jie gali naudotis galima sinergija su kitomis ES programomis.

Sprendžiant, kaip panaudoti programos „Europos horizontas“ MTI rezultatus pagal INTERREG programas (kaip papildomą būdą padidinti regionų galimybes naudotis aukštos kokybės MTI rezultatais), bus atsižvelgta į patirtį, įgytą paskelbus 4-ąjį INTERREG Vidurio Europos kvietimą teikti pasiūlymus naudotis esamų projektų pagal programą „Horizontas 2020“ (ir kitas ES programas) rezultatais. Būsimoms pastangoms šioje srityje bus naudingos žinios ir patirtis, įgytos įgyvendinant suderinimo iniciatyvas (pavyzdžiui, naująją programos „Europos horizontas“ ir INTERREG sinergijos gebėjimų nustatymo priemonę, kurioje derinama teminė ir regioninė informacija, siekiant nustatyti galimą šių dviejų finansavimo srautų sinergiją).

Šie metodai ir sprendimai taip pat gali padėti viešojo administravimo institucijoms plėtoti naujus gebėjimus ir teikti naujas paslaugas. Tai ypač svarbu mažiau išsivysčiusiems ir periferiniams regionams, kurie mažiau pajėgūs įsisavinti naujas technologijas ir valdyti sistemines permainas.

Todėl daugelis šių regionų, naudodamiesi sanglaudos politikos ištekliais, gali išplėsti demonstracines, inovacijų ir technologijų perdavimo priemones, kad padėtų pasiekti programos tikslus. Regionai, kurie strategijose nustatė prioritetus, susijusius su tam tikra misijos sritimi, gali plėtoti sinergiją su ta misija (20), kad būtų remiamas naujų metodų, skirtų transformacijos keliams kurti, kūrimas ir (arba) tolesnis diegimas. Pavyzdžiui, pagal programą „Europos horizontas“ įsteigtos misijos gali suteikti kryptingumą; pagerinti regionų vystymąsi; skatinti tarpdalykinį ir daugiapakopį valdymą; įtraukti plačiąją visuomenę ir vietos ir (arba) regiono suinteresuotuosius subjektus ir viešinti investicijas į sanglaudos politiką ir galimybę naudotis naujais tinklais, politikos mokymosi platformomis ir finansavimo priemonėmis.

Regionams tenka svarbus vaidmuo diegiant vandenilio ekonomiką, visų pirma per vandenilio slėnius (21). Juose užtikrinama vandenilio gamyba, transportavimas, saugojimas ir naudojimas regioniniu ar vietos lygmenimis ir jie yra labai svarbūs siekiant „REPowerEU“ tikslų (22). Švariojo vandenilio bendroji įmonė turi ilgametės patirties remiant vandenilio slėnių kūrimą ES. Norint toliau plėtoti šią sėkmingą koncepciją visose valstybėse narėse, reikės sutelkti didelius išteklius.

Pavyzdžiui, vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių bus labai svarbus siekiant pakeisti gamtines dujas, anglis ir naftą labai priklausančiuose nuo iškastinio kuro pramonės ir transporto sektoriuose. „REPowerEU“ nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus rinkoje ir 10 mln. tonų importuojamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių. Regionams tenka svarbus vaidmuo diegiant vandenilio ekonomiką ES, visų pirma per vandenilio slėnius. Vandenilio slėniuose užtikrinama vandenilio gamyba, transportavimas, saugojimas ir naudojimas regioniniu ar vietos lygmenimis ir jie yra labai svarbūs siekiant „REPowerEU“ tikslų. Švariojo vandenilio bendroji įmonė ir jos pirmtakės turi ilgametės patirties remiant vandenilio slėnių kūrimą ES. Šiuo metu ES yra 23 vandenilio slėniai dešimtyje valstybių narių. Norint toliau plėtoti šią sėkmingą koncepciją visose valstybėse narėse, reikės sutelkti didelius išteklius.

Image 25

Pavyzdys Sinergija pagal naująją Europos inovacijų darbotvarkę

Sinergija gali padėti įgyvendinti naująją Europos inovacijų darbotvarkę, ypač 3 pavyzdinę iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti ir sujungti regionines inovacijų ekosistemas ir mažinti atotrūkį inovacijų srityje.


(1)  Ji gali būti taikoma ir netiesiogiai valdomiems ES fondams.

(2)  Atsižvelgiant į tai, kad tiesiogiai valdomų Sąjungos programų, pavyzdžiui, programos „Europos horizontas“ Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Skaitmeninės Europos programos, nuostatos dėl sinergijos su pasidalijamojo valdymo programomis yra suderintos, šio dokumento elementai gali būti laikomi tokių tiesiogiai valdomų Sąjungos programų ir ERPF programų sinergijos įgyvendinimo gairėmis, atidžiai atsižvelgiant į kiekvienos taikytinos teisinės bazės ypatumus ir kiekvienai tokiai programai būdingus politikos aspektus.

(3)  COM(2020) 628 final, 2020 9 30.

(4)  COM(2021) 407 final.

(5)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(6)  Nors šiame dokumente daugiausia dėmesio skiriama pažangumo ženklams, numatytiems pagal programą „Europos horizontas“, galimybė suteikti pažangumo ženklus taip pat numatyta 14 kitų ES DFP programų (Skaitmeninės Europos programos, Bendrosios rinkos programos, Aplinkos ir klimato politikos programos, programos „Kūrybiška Europa“, programos „Erasmus+“, Kosmoso programos, Europos solidarumo korpuso, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Teisingumo programos, Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos, Euratomo, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Integruoto sienų valdymo fondas ir Vidaus saugumo fondo) pagrindiniuose teisės aktuose.

(7)  Žr. BNR 73 straipsnio 2 dalies a, b, g punktus ir 73 straipsnio 4 dalį.

(8)  Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, 2014 m. birželio 17 d kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1, su pakeitimais). Konsoliduota iš dalies pakeisto reglamento redakcija pateikiama Europos Komisijos interneto svetainėje tik informacijos tikslais: https://ec.europa.eu/competition-policy/state-aid/legislation/regulations_en

(9)  2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013.

(10)  2021 m. gegužės 10 d. Tarybos sprendimas (ES) 2021/764, kuriuo nustatoma specialioji programa, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/743/ES.

(11)  2022 m. EIC darbo programa.

(12)  Perkėlimai taip pat galimi į kitas tiesioginio valdymo programas, žr., pavyzdžiui, EITP reglamento 4 straipsnio 14 dalį, taikomą skaitmeniniam sektoriui, ir Skaitmeninės Europos programos reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(13)  Partnerystės sutarties šablono (BNR II priedas) 4.2 lentelėje „Perkėlimai į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones“ nurodyta konkreti priemonė, į kurią pervedamos ERPF sumos.

(14)  Neperžengiant BNR 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

(15)  Reikėtų pažymėti, kad Reglamento dėl Skaitmeninės Europos programos 23 straipsnio 1 dalies, ir, pavyzdžiui, EITP2 reglamento 19 straipsnio 1 dalies nuostatos yra identiškos Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 15 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Taip įmanoma suderinti šių programų įgyvendinimo priemones, susijusias su kaupiamuoju finansavimu.

(16)  Šiame rekomendaciniame dokumente daugiausia dėmesio skiriama programos „Europos horizontas“ ir ERPF programų sinergijai, tačiau panaši logika taikoma ir kitoms 15 straipsnio 3 dalyje išvardytoms programoms.

(17)  Pagal programą „Europos horizontas“ įgyvendinama tik viena SESV 185 straipsnyje nurodyta iniciatyva – Europos metrologijos partnerystė, kuriai vadovauja EURAMET.

(18)  Tarybos reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, 12 straipsnis.

(19)  Daugiau informacijos apie ES misijas, įsteigtas pagal programą „Europos horizontas“ pateikta https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/funding/funding-opportunities/funding-programmes-and-open-calls/horizon-europe/eu-missions-horizon-europe_en#what

(20)  ES misijos yra 2021–2027 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ naujovė. ES misijos – tai Komisijos koordinuojamos pastangos sutelkti reikiamus išteklius, susijusius su finansavimo programomis, politika ir reglamentais, taip pat kita veikla. Taip pat siekiama sutelkti ir įtraukti viešuosius ir privačiuosius subjektus, pavyzdžiui, ES valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų institutus, ūkininkus ir žemės valdytojus, verslininkus ir investuotojus, kad misijų poveikis būtų realus ir ilgalaikis. Misijos bendradarbiaus su plačiąja visuomene, kad visuomenė geriau įsisavintų naujus sprendimus ir metodus. Veikia penkios ES misijos (Prisitaikymo prie klimato kaitos misija, Kovos su vėžiu misija, misija „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030 m.“, misija „100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų iki 2030 m.“, Europos dirvožemio būklės gerinimo misija).

(21)  Vandenilio slėnių pažangiosios specializacijos partnerystė ir bandomasis vandenilio projektas (Vandenilio slėniai. Pažangiosios specializacijos platforma, europa.eu).

(22)  „REPowerEU“ (COM(2022) 230 final) nustatytas tikslas – iki 2030 m. 10 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių vidaus rinkoje ir 10 mln. tonų importuojamo vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.


1 PRIEDAS

Sinergija su ES misijomis

ES prisitaikymo prie klimato kaitos misija

Prisitaikymo prie klimato kaitos misija siekiama remti bent 150 Europos regionų, vietos valdžios institucijų ir bendruomenių pastangas iki 2030 m. pasiekti atsparumą klimato kaitai. Pagal šią priemonę bus teikiama bendra parama regionams, vietos valdžios institucijoms ir bendruomenėms, siekiant padėti jiems geriau suprasti su klimatu susijusią riziką ir galimybes, joms pasirengti ir jas valdyti, paspartinti jų pertvarką siekiant atsparumo klimato kaitai ir įgyvendinti ne mažiau kaip 75 didelio masto prisitaikymo prie klimato kaitos demonstracinius projektus.

Valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas bus labai svarbus įgyvendinant šią misiją, nes jie yra pagrindiniai pokyčių iniciatoriai. Jie taip pat gali diegti naujas technologijas, eksperimentuoti su inovatyviais sprendimais, kurie atitinka vietos poreikius, ir padėti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams siekti atsparumo klimato kaitai.

Misijos tikslai atitinka ERPF politikos tikslus (1) – siekti konkurencingesnės ir pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis. Ja taip pat prisidedama siekiant politikos tikslo – žalesnės, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančios ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant sąžiningą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste.

Pavyzdžiui, pagal šiuos prioritetus būtų galima sutelkti finansavimą prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimams plėsti, naudojantis sinergija su pagal programą „Europos horizontas“ sutelktu finansavimu. Regionai ir vietos valdžios institucijos taip pat gali pasirašyti užduočių aprašą ir taip išreikšti savo norą bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su kitomis pasirašiusiomis šalimis, kad jos galėtų sutelkti išteklius ir plėtoti veiklą savo teritorijose, siekdamos įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.

Misijos įgyvendinimo platforma rems regionus ir vietos valdžios institucijas, pavyzdžiui, suteikdama jiems galimybę naudotis žiniomis ir technine pagalba. Prisitaikymo prie klimato kaitos MTI projektams, kurie galėtų būti įgyvendinami naudojantis galima sinergija su ERPF, bus skirtas finansavimas pagal programos „Europos horizontas“ darbo programas.

ES kovos su vėžiu misija

Pagal Kovos su vėžiu misiją ir Europos kovos su vėžiu planą iki 2030 m. ketinama pagerinti daugiau kaip 3 mln. žmonių gyvenimą, užtikrinant prevenciją, gydymą ir ilgesnį bei geresnį gyvenimą vėžiu sergantiems asmenims ir jų šeimoms. Šis bendrasis tikslas atitinka ERPF politikos tikslą – kurti socialiai atsakingesnę ir įtraukesnę Europą.

Numatoma sukurti skaitmeninę infrastruktūrą, skirtą vėžio kontrolės moksliniams tyrimams ir inovacijoms (MTI) remti. UNCAN.eu platformoje bus renkami įvairių rūšių duomenys iš įvairių šaltinių. Virtualus Europos vėžio pacientų skaitmeninis centras suteiks galimybę vėžiu sergantiems ir jį įveikusiems pacientams pateikti savo sveikatos duomenis ir gauti informaciją. Bus remiamos visapusiškos kovos su vėžiu infrastruktūros, kad būtų sprendžiama aukštos kokybės onkologinės priežiūros prieinamumo nelygybės problema, pavyzdžiui, stiprinami mokslinių tyrimų pajėgumai ir kuriamas valstybių narių ir regionų tinklas.

Valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimas yra labai svarbus įgyvendinant numatytus veiksmus, nes jie pirmiausia yra atsakingi už vietos sveikatos sistemų organizavimą. Pavyzdžiui, norint pagerinti ankstyvosios atrankinės patikros ar inovatyvaus vėžio gydymo prieinamumą, reikės didelių investicijų į infrastruktūrą, įrangą, skaitmeninizaciją, sveikatos sektoriaus darbuotojus ir naujus priežiūros modelius, įskaitant nuotolinės medicinos sprendimus, kad būtų galima pasiekti pacientus kaimo ir atokiose vietovėse.

ERPF atlieka svarbų vaidmenį gerinant vėžio kontrolę. Daugelyje regionų įdiegtos pažangiosios specializacijos strategijos sveikatos priežiūros srityje, įskaitant vėžio gydymą. Vykdomi projektai turi didelį potencialą prisidėti prie misijos tikslų įgyvendinimo. Regionai bus skatinami derinti savo veiklą su ES prioritetais ir toliau investuoti į MTI, orientuojant pažangiosios specializacijos prioritetus į inovacijas vėžio gydymo srityje. Be to, INTERREG gali remti vėžiu sergančius pacientus, norinčius gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje šalyje, stiprinant tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą.

Regionai bus įtraukti į įgyvendinimą, ateityje įsteigus nacionalinius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje. Taip bus supaprastinta: 1) misijos veiklos integravimas nustatant su vėžiu susijusių politikos iniciatyvų ir investicijų sinergiją ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; 2) atitinkamų nacionalinių subjektų ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimas, neapsiribojant tik MTI ir sveikatos priežiūros sistemomis, bet įtraukiant ir atitinkamas vėžio kontrolės sritis (pvz., užimtumą, švietimą); 3) dialogas vėžio politikos klausimais ir 4) pilietinis aktyvumas.

ES misija „Atkurkime mūsų vandenynus ir kitus vandenis“

Misijos strateginis tikslas – iki 2030 m. atkurti mūsų vandenynų ir kitų vandenų sveikatą saugant ir atkuriant jūrų ir gėlo vandens ekosistemas ir biologinę įvairovę, užkertant kelią mūsų vandenynų, jūrų ir kitų vandenų taršai ir ją panaikinant, taip pat skatinant ES mėlynosios ekonomikos anglies dioksido poveikio neutralumą ir žiediškumą.

Ypatingas dėmesys skiriamas regionų dalyvavimui per teritorinius „pavyzdinius projektus“. Šie projektai – tai mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų paketai, skirti transformaciniams sprendimams kurti ir diegti keturiuose pagrindiniuose Europos baseinuose: Atlanto vandenyno ir Arkties baseine; Baltijos ir Šiaurės jūrų baseine; Viduržemio jūros baseine; Dunojaus upės ir Juodosios jūros baseine.

Misija bus įgyvendinama dviem etapais: sprendimų kūrimas ir bandomieji sprendimai (2021–2024 m.) ir šios veiklos diegimas ir didinimas (nuo 2025 m.). Nors Komisija iš programos „Europos horizontas“ 2021–2023 m. laikotarpiui skyrė beveik 350 mln. EUR pirmajam etapui remti, siekiant misijos tikslų bus labai svarbu sutelkti papildomus viešųjų ir privačiųjų subjektų įsipareigojimus ir biudžetus, įskaitant ERPF.

„Asocijuotųjų regionų“ sąvoka yra įtraukta į visą susijusią misijos darbo programos veiklą. Asocijuotieji regionai – tai teritorijos, kuriose yra ekosistemų, galinčių gauti naudos iš demonstracinės veiklos (pvz., kaimyniniai regionai ir (arba) regionai kitame jūros baseine) ir (arba) mažiau išsivystę regionai, kuriuose reikia stiprinti gebėjimus įgyvendinti pagal įvairius projektus sukurtus inovatyvius sprendimus. Šiems regionams bus teikiama finansinė parama, kad būtų galima parodyti inovatyvių sprendimų įgyvendinamumą, galimybę juos pritaikyti ir išplėtoti. ERPF galėtų paspartinti inovatyvių sprendimų įgyvendinimą regioniniu lygmeniu. Užduočių apraše bus surinkti įsipareigojimai ir (arba) veiksmai ir sutelkiamos visos suinteresuotosios šalys, pradedant valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, baigiant regionais ir vietos valdžios institucijomis, privačiais subjektais, NVO ir piliečiais.

ES misija „Neutralaus poveikio klimatui ir pažangieji miestai“

Šia misija siekiama iki 2030 m. sukurti bent 100 Europos neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų, užtikrinant, kad jie veiktų kaip eksperimentų ir inovacijų centrai, kad galiausiai visi Europos miestai iki 2050 m. būtų neutralaus poveikio klimatui miestai.

Į miestą orientuotu požiūriu ir dėmesiu vietos sprendimams ši misija padeda siekti ES ERPF politikos tikslo – žalesnės, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančios ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant sąžiningą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste. Ja taip pat prisidedama prie politikos tikslo kurti piliečiams artimesnę Europą skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių teritorijų ir vietos iniciatyvų plėtrą, remiant specialiai pritaikytas investicijų strategijas teritoriniu lygmeniu, miestuose ir vietos bendruomenėse, kad būtų sprendžiamos įvairios jų problemos ir išnaudojamas jų vystymosi potencialas.

Misijos kvietimu pareikšti susidomėjimą miestai buvo kviečiami užregistruoti savo ketinimą iki 2030 m. tapti neutralaus poveikio klimatui miestu. Pareikštas susidomėjimas buvo vertinamas atsižvelgiant į miestų užmojus, pasirengimo lygį, vykdomą ir planuojamą įsipareigojimą siekti poveikio klimatui neutralumo ir mažinti taršą, taip pat į įsipareigojimą įtraukti piliečius ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus į miesto klimato planą. Atrinkti miestai kviečiami sudaryti Klimatu besirūpinančio miesto sutartį per misijų platformą. Klimatu besirūpinančio miesto sutartis – teisiškai neprivaloma priemonė – bus parengta taikant inovatyvią bendros kūrybos procesą, kuriame dalyvaus miestai, nacionalinės ir (arba) regioninės valdžios institucijos, atitinkami suinteresuotieji subjektai ir Komisija. Ji atitinka regioninę pažangiosios specializacijos strategiją, suteikiant miestams galimybę patiems spręsti, atsižvelgiant į jų tikrąsias reikmes. Bus taikomas tarpsektorinis, paklausa grindžiamas ir „iš apačios į viršų“ principas, kuriame bus numatyti konkretūs įsipareigojimai diegti ir plėsti novatoriškus ir pažangius sprendimus, susijusius su poveikio klimatui neutralumu visuose atitinkamuose sektoriuose. Į klimatu besirūpinančio miesto sutartį įtrauktas suderintas bazinio lygio scenarijus, miesto ketinimų įgyvendinti šiuos įsipareigojimus iki 2030 m. aprašymas ir investicijų planas su atitinkamais finansavimo ir paramos šaltiniais.

Misijos platforma visų pirma padės tiems miestams, kurie įsipareigoja iki 2030 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, užtikrins bendrą nuoseklumą ir koordinavimą viso proceso metu ir reguliariai teiks ataskaitas apie pažangą siekiant klimatu besirūpinančio miesto sutarties tikslų.

Pasirašius klimatu besirūpinančio miesto sutartį, miestams bus suteiktas „misijos ženklas“, kuriuo patvirtinamas griežtas vertinimo procesas ir jų įsipareigojimų kokybė ir įgyvendinamumas. Taip bus atvertos ES finansavimo programų tikslinio finansavimo galimybės, o regionai, valstybės narės ir kiti viešieji subjektai galės remti visiems matomą poveikio klimatui neutralumo veiklą inovatyviuose miestuose, kad būtų lengviau įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Kadangi pagal klimatu besirūpinančio miesto sutartį vykdoma veikla jau bus patikrinta kaip ekologiškai tvari pagal ES tvarių investicijų skatinimo sistemą, šis ženklas padidins investuotojų informuotumą ir pasitikėjimą. Todėl miestams bus lengviau pritraukti papildomų viešųjų ir privačiųjų investuotojų finansavimą su klimato kaita susijusiai veiklai.

ES misija „Europos dirvožemio būklės gerinimas“

Vykdant šią misiją bus pradedamas, demonstruojamas ir spartinamas perėjimas prie sveiko dirvožemio, vykdant plataus užmojo veiksmus 100 gyvųjų laboratorijų ir pavyzdinių projektų teritorinėje aplinkoje. Ši veikla bus derinama su plataus užmojo tarpdalykine MTI programa, išsamia, darniąja dirvožemio stebėsenos sistema ir gilesnėmis žiniomis apie dirvožemį ir visuomenės informavimu, siekiant piliečių dalyvavimo.

Misijos tikslai visiškai suderinami su ERPF politikos tikslais – žalesnės, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančios ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant sąžiningą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste.

ERPF gali atlikti svarbų vaidmenį dirvožemio sveikatos srityje. Trys ketvirtadaliai NUTS2 regionų yra įdiegę pažangiosios specializacijos strategijas žemės ūkio ir maisto produktų srityje. Tai reiškia gana didelį projektų, kuriais prisidedama prie misijos tikslų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, potencialą. Misija naudosis temine pažangiosios specializacijos platforma žemės ūkio ir maisto produktų srityje, kad būtų išnaudotas tarpregioninis bendradarbiavimas ir sudarytos palankios sąlygos bendriems investiciniams projektams į inovacijas misijai svarbiose srityse.

Misijos rezultatų mastas padidės dėl teminio prioriteto „Ekologiškesnė, anglies dioksido neišskirianti Europa“. Regionai, kurie savo pažangiosios specializacijos strategijose nustatė prioritetus, susijusius su tvariu dirvožemio ir žemėtvarka, gali naudotis misijos gyvosiose laboratorijose ir pavyzdinių projektų metu sukurtais ir išbandytais sprendimais ir juos pritaikyti platesniu mastu.

INTERREG taip pat gali labai efektyviai prisidėti prie misijos įgyvendinimo užmezgant tarpvalstybinį, tarptautinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą siekiant misijos tikslų. Pavyzdžiai: šlapynių atkūrimo bandomieji projektai arba demonstraciniai pavyzdžiai tarpvalstybinėse arba Šiaurės Europos tarptautinėse teritorijose arba bendradarbiavimas vandens erozijos srityje Pietų Europos tarptautinėse teritorijose ir tarpvalstybiniuose upių baseinuose (pvz., Dunojaus), arba bendradarbiavimas teritorijų planavimo metodų, kuriais tinkamai atsižvelgiama į žemės ir (arba) dirvožemio tvarkymą, srityje.


(1)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo 3 straipsnis.


2 PRIEDAS

Kitų tiesioginio valdymo priemonių kaupiamojo finansavimo pavyzdys (Skaitmeninės Europos programa)

Sinergijos finansavimas, susijęs su Europos skaitmeninių inovacijų centrais pagal Skaitmeninės Europos programą

Europos skaitmeninių inovacijų centrai yra bendra ES ir valstybių narių bei asocijuotųjų šalių, dalyvaujančių Skaitmeninės Europos programoje, investicija. Ji įgyvendinama vykdant dviejų etapų atrankos procesą, kuris aprašytas Skaitmeninės Europos programoje (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/694). Pirmiausia valstybės narės atrenka subjektus ir įtraukia juos į kandidatų sąrašą. Vėliau Komisija iš šio sąrašo atrenka tuos subjektus, sudarysiančius Europos skaitmeninių inovacijų centrų tinklą. Atranka grindžiama aktualumo, įgyvendinimo ir poveikio kriterijais, taip pat atsižvelgiant į geografinius, sektorinius ir technologinius aprėpties tikslus ir turimą šalies biudžetą. Atrinktos dotacijos bendrai finansuojamos pagal Skaitmeninės Europos programą iki 50 proc., o likusią dalį valstybės narės gali bendrai finansuoti ERPF lėšomis. (Jos taip pat gali naudotis kitais nacionaliniais viešojo ar privačiojo finansavimo šaltiniais).

Šiame praktiniame pavyzdyje paaiškinami pagrindiniai žingsniai, būtini siekiant Europos skaitmeninių inovacijų centrų finansavimo pagal Skaitmeninės Europos programą ir ERPF sinergijos. Komisijos skaičiavimais, tokia galimybe pasinaudos maždaug 70 „susietų veiksmų“, susiję su Europos skaitmeninių inovacijų centrų įgyvendinimu. Kadangi kiekvienas Europos skaitmeninių inovacijų centras bus įsteigtas regione, žinoma, kuri vadovaujančioji institucija bus atsakinga už pasidalijamąjį valdymą.

1 žingsnis. Pasirengimas. Atsakingas patvirtinantis pareigūnas koordinuoja ir bendradarbiauja su vadovaujančiąja institucija, atsakinga už veiksmą pagal pasidalijamojo valdymo fondą, visų pirma siekdamas užtikrinti finansavimo normų koordinavimą, kad bendras finansavimas neviršytų 100 proc. numatytų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ryšių tinklų, turinio ir technologijų GD surengė susitikimą su šiose susijusiuose veiksmuose dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir jų vadovaujančiosiomis institucijomis, kad išsamiai paaiškintų procesą.

2 žingsnis. Dviejų veiksmų susiejimas. Tiesioginio valdymo veiksmas bus įvardijamas kaip „sinergijos veiksmas“ rengiantis skirti dotaciją arba jau patvirtinus dotaciją, iš dalies ją pakeičiant. Pasidalijamojo valdymo veiksmas bus susietas su tiesioginio valdymo veiksmu (pavyzdžiui, naudojant VN-VI-kvietimą Nr. (projekto Nr.)).

Toks susiejimas numatytas dotacijų rengimo procese ir paskelbtas kvietimo teikti pasiūlymus dokumente.

3 žingsnis. Dotacijos patvirtinimas ir išankstinis finansavimas. Paramos gavėjas pasirašys du atskirus dotacijos susitarimus (1): tiesioginio valdymo dotacijos ir pasidalijamojo valdymo dotacijos susitarimus. Paramą teikiančios institucijos užtikrins, kad bendra finansavimo norma neviršytų 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Be to, paramą teikiančios institucijos turėtų kuo labiau suderinti abiejų dotacijų tinkamumo finansuoti laikotarpį, projekto trukmę, ataskaitų teikimo laikotarpius ir patvirtinimo terminus.

Išankstinio finansavimo mokėjimai pagal tiesioginio valdomo dotacijos susitarimą bus vykdomi įprasta tvarka. Išankstiniai mokėjimai bus atliekami pagal pasidalijamojo valdymo dotaciją, jei tai numatyta taikomose nacionalinėse taisyklėse.

Image 26

Atstovavimas pasirašant dotacijų susitarimus

4 žingsnis. Ataskaitos ir išmokos. Prieš prašydamas Komisijos ir (arba) agentūros išmokų pagal tiesioginio valdymo dotacijos susitarimą, paramos gavėjas pirmiausia turi deklaruoti išlaidas vadovaujančiajai institucijai pagal pasidalijamojo valdymo dotacijos susitarimą. Vadovaujančioji institucija informuos paramos gavėją apie tai, kada išlaidos deklaruojamos Komisijai pagal pasidalijamojo valdymo principą. Išlaidos jokiu būdu neturėtų būti pirmiausia įtraukiamos į mokėjimo paraišką pagal tiesioginio valdymo dotaciją, nes dėl to jos taptų netinkamos finansuoti iš kito fondo.

Tik vadovaujančiajai institucijai deklaravus išlaidas Komisijai, paramos gavėjas ir (arba) koordinatorius įkelia į e. dotacijų valdymo sistemą vadovaujančiajai institucijai pateiktos deklaracijos kopiją ir kartu įveda visą informaciją apie veiksmo įgyvendinimą, kaip reikalaujama pagal tiesioginio valdymo programos taisykles.

Jei regiono patvirtinantis pareigūnas reikalauja tiesioginio valdymo dotacijos finansinių ataskaitų sertifikato, auditorius taip pat gali remtis pasidalijamojo valdymo išlaidų audito pažymomis, jei jos apima tas pačias išlaidas ir identiškas tinkamumo sąlygas.

Abi paramą teikiančios institucijos patikrins išlaidas pagal savo taikomas taisykles taip pat, kaip ir ne sinergijos veiksmų atveju, ir, jei išlaidos bus patvirtintos, įprasta tvarka susitars dėl jų apmokėjimo.


(1)  Vadinamasis „dokumentas, kuriame nustatomos paramos sąlygos“, skirtas pasidalijamojo valdymo dotacijai, pagal BNR 73 straipsnio 3 dalį.


3 PRIEDAS

Atitinkamų teisinių nuostatų tekstas (BNR, programa „Europos horizontas“, BBIR)

PAŽANGUMO ŽENKLAS

BNR

61 konstatuojamoji dalis

„(61)

turėtų būti optimizuota fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių sinergija. Reikėtų palengvinti paramos teikimą veiksmams, kuriems jau suteiktas pažangumo ženklas arba kurie buvo bendrai finansuojami programos „Europos horizontas“ lėšomis su fondų įnašu. Sąlygos, kurios Sąjungos lygmeniu jau įvertintos prieš suteikiant pažangumo ženklą, kaip kokybės ženklą, arba bendrai finansuojant programos „Europos horizontas“ lėšomis, neturėtų būti vertinamos iš naujo, jeigu veiksmai atitinka šiame reglamente nustatytus tam tikrus reikalavimus. Tai turėtų taip pat padėti laikytis atitinkamų Komisijos reglamente (ES) Nr. 651/2014 nustatytų taisyklių (1).“

2 straipsnio 45 dalis

„2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

(45)

pažangumo ženklas – pasiūlymui Komisijos suteikiamas kokybės ženklas, iš kurio matyti, kad pasiūlymas, kuris buvo vertinamas kvietime teikti pasiūlymus pagal Sąjungos priemonę, laikomas atitinkančiu tos Sąjungos priemonės minimaliuosius kokybės reikalavimus, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui teikti pasiūlymus biudžeto, ir gali būti remiamas iš kitų Sąjungos arba nacionalinių finansavimo šaltinių.“

73 straipsnio 2 ir 4 dalys

„73 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos vykdoma veiksmų atranka

<…>

2.   Atrinkdama veiksmus vadovaujančioji institucija:

a)

užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų programą, įskaitant jų atitiktį atitinkamoms strategijoms, kuriomis grindžiama programa, ir padėtų veiksmingai siekti konkrečių programos tikslų;

b)

užtikrina, kad atrinkti veiksmai, patenkantys į reikiamos sąlygos taikymo sritį, derėtų su atitinkamomis strategijomis ir planavimo dokumentais, kurie parengti siekiant įvykdyti tą reikiamą sąlygą.

<…>

g)

užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo fondo taikymo sritį ir būtų priskirti intervencinių priemonių rūšiai; <…>

Kiek tai susiję su šios dalies b punktu, pirmo politikos tikslo atveju, kaip nustatyta ERPF ir SF reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte, tik to punkto i ir iv papunkčiuose nurodytus konkrečius tikslus atitinkantys veiksmai laikomi atitinkančiais atitinkamas pažangiosios specializacijos strategijas. <…>

3.   Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad paramos gavėjui būtų pateiktas dokumentas, kuriame išdėstomos visos paramos teikimo kiekvienam veiksmui sąlygos, taip pat konkretūs reikalavimai dėl teiktinų produktų arba paslaugų, finansavimo planas ir įvykdymo terminas ir, kai taikytina, metodas, pagal kurį nustatomos veiksmo išlaidos, ir paramos mokėjimo sąlygos.

4.   Dėl veiksmų, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba veiksmų, atrinktų pagal programą, bendrai finansuojamą „Europos horizontas“ lėšomis, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF arba ESF+ su sąlyga, kad tokie veiksmai atitinka 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus.

Be to, vadovaujančiosios institucijos pirmoje pastraipoje nurodytiems veiksmams gali taikyti pagal atitinkamą Sąjungos priemonę nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus. Šie elementai išdėstomi 3 dalyje nurodytame dokumente.“

Programa „Europos horizontas“

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

(23)

„pažangumo ženklas – kokybės žymuo, rodantis, kad paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pateiktas pasiūlymas pranoko visas darbo programoje nustatytas ribines vertinimo vertes, tačiau negalėjo būti finansuojamas dėl nepakankamo tam kvietimui teikti pasiūlymus darbo programoje numatyto biudžeto, ir kad toks pasiūlymas galėtų gauti paramą iš kitų Sąjungos ar nacionalinių finansavimo šaltinių;“

„15 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei kaupiamasis finansavimas ir išteklių perkėlimas

1.   Programa įgyvendinama užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos programomis, laikantis 7 straipsnio 7 dalyje nustatyto principo.

2.   Pažangumo ženklas suteikiamas už darbo programoje nurodytus kvietimus teikti pasiūlymus. Vadovaujantis atitinkama Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams nuostata ir atitinkama Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų nuostata, ERPF, ESF+ arba EŽŪFKP gali būti remiami:

a)

pagal Programą atrinkti bendrai finansuojami veiksmai,

b)

veiksmai, kuriems pagal Programą suteiktas pažangumo ženklas, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

i)

jie buvo įvertinti paskelbus kvietimą teikti pasiūlymus pagal šią Programą;

ii)

jie atitinka minimaliuosius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

iii)

jie nebuvo finansuoti pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus tik dėl biudžeto apribojimų.

3.   Finansiniai įnašai pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF, ESF+, EJRŽŽŪF ir EŽŪFKP lėšomis, gali būti laikomi dalyvaujančios valstybės narės įnašu į Europos partnerystes pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktus su sąlyga, kad laikomasi atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams ir konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatų.

4.   Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš Programos lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos tos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

5.   Taikant pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkelti Programai, laikantis atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams nuostatų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

6.   Jeigu Komisija nėra pagal tiesioginį ar netiesioginį valdymą prisiėmusi teisinio įsipareigojimo dėl išteklių, perkeltų pagal 5 dalį, atitinkami nepaskirti ištekliai gali būti perkelti atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pradinių programų valstybės narės prašymu, laikantis atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams nuostatų.“

„24 straipsnis

Kvietimai teikti pasiūlymus

4.   Darbo programoje nurodomi kvietimai teikti pasiūlymus, pagal kuriuos pateiktiems pasiūlymams gali būti suteikti pažangumo ženklai. Pareiškėjui iš anksto leidus, su paraiška ir jos vertinimu susijusia informacija gali būti dalijamasi su suinteresuotomis finansavimo įstaigomis su sąlyga, kad sudaromi konfidencialumo susitarimai.“

„48 straipsnis

Programa „Accelerator“

1.   Programos „Accelerator“ tikslas – iš esmės remti rinkas kuriančias inovacijas. Pagal ją remiami tik pavieniai paramos gavėjai ir daugiausia teikiamas mišrus finansavimas. Tam tikromis sąlygomis pagal ją taip pat gali būti teikiama parama tik dotacijų forma ir tik nuosavam kapitalui skirta parama.

Pagal programą „Accelerator“ teikiama šių rūšių parama:

a)

mišraus finansavimo parama MVĮ, įskaitant startuolius, o išimtiniais atvejais ir mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, plėtojančias proveržio ir perversmines bankams nepatrauklias inovacijas;

b)

parama tik dotacijų forma, skirta MVĮ, įskaitant startuolius, plėtojantiems bet kurios rūšies inovacijas, pradedant palaipsnėmis inovacijomis ir baigiant proveržio bei perversminėmis inovacijomis, ir siekiantiems plėsti veiklą;

c)

taip pat gali būti teikiama tik nuosavam kapitalui skirta parama bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, kurie jau yra gavę paramą tik dotacijų forma.

Pagal programą „Accelerator“ parama tik dotacijų forma skiriama, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

projekte pateikiama informacija apie pareiškėjo pajėgumus ir ketinimą plėsti veiklą;

b)

paramos gavėjas gali būti tik startuolis arba MVĮ;

c)

pagal programą „Accelerator“ parama tik dotacijų forma paramos gavėjui gali būti suteikta tik vieną kartą Programos įgyvendinimo laikotarpiu ir negali viršyti 2,5 mln. EUR.

2.   Naudos pagal programą „Accelerator“ gavėjas yra valstybėje narėje ar asocijuotojoje šalyje įsisteigęs teisės subjektas, kuris yra startuolis, MVĮ arba išimtiniais atvejais maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, ketinanti plėsti veiklą. Pasiūlymą gali teikti paramos gavėjas arba, gavus išankstinį paramos gavėjo sutikimą, vienas ar daugiau fizinių asmenų arba teisės subjektų, ketinančių įsteigti arba remti tą paramos gavėją. Pastaruoju atveju finansavimo sutartis pasirašoma tik su paramos gavėju.

3.   Vienu sprendimu dėl sutarties skyrimo numatomas ir suteikiamas visų formų Sąjungos įnašo, teikiamo iš EIC mišraus finansavimo lėšų, finansavimas.

4.   Pasiūlymus pagal kiekvieno jų privalumus vertina nepriklausomi išorės ekspertai, o jų atranka finansavimui vykdoma skelbiant atvirą kvietimą teikti pasiūlymus, kuriems nustatomi galutiniai terminai; tai atliekama laikantis 27, 28 ir 29 straipsnių ir atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį.

5.   Pateikti pasiūlymai vertinami pagal šiuos skyrimo kriterijus:

a)

pažangumas;

b)

poveikis;

c)

su veiksmu susijusios rizikos lygis, dėl kurio būtų užkirstas kelias investicijoms, įgyvendinimo kokybė bei veiksmingumas ir poreikis gauti Sąjungos paramą.

6.   Atitinkamiems pareiškėjams sutikus Komisija arba Programą įgyvendinančios finansavimo įstaigos (įskaitant EIT ŽIB) gali tiesiogiai pateikti 5 dalies a ir b punktuose nurodytus kriterijus jau atitinkantį pasiūlymą dėl inovacijų ir diegimo rinkoje veiksmo įvertinimui pagal 5 dalies c punkte nurodytą skyrimo kriterijų, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

pasiūlymas yra susijęs su bet kuriuo kitu pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamu veiksmu, su Programa arba, atsižvelgiant į pirmos darbo programos bandomąjį etapą – su nacionalinėmis ir (arba) regioninėmis programomis, pradedant nuo tokios sistemos poreikio nustatymo. Išsamios nuostatos nustatomos specialiojoje programoje, nurodytoje 1 straipsnio 2 dalies a punkte;

b)

pasiūlymas grindžiamas ankstesne projekto peržiūra, atlikta per ankstesnius dvejus metus, kurios metu vertintas pasiūlymo pažangumas ir poveikis, ir atsižvelgiama į darbo programoje išsamiau nustatytas sąlygas ir procedūras.

7.   Pažangumo ženklas gali būti suteikiamas, jei tenkinamos šios kumuliacinės sąlygos:

a)

paramos gavėjas yra startuolis, MVĮ arba maža vidutinės kapitalizacijos įmonė;

b)

pasiūlymas atitinka reikalavimus ir buvo pripažintas tinkamu pagal 5 dalies a ir b punktuose nurodytiems skyrimo kriterijams taikomas ribas;

c)

veikla atitiktų inovacijų veiksmo reikalavimus.

8.   Palankiai įvertintam pasiūlymui nepriklausomi išorės ekspertai pasiūlo skirti atitinkamą paramą pagal programą „Accelerator“, atsižvelgdami į patiriamą riziką ir į išteklius bei laiką, reikalingus norint pateikti inovaciją rinkai ir ją joje diegti.

Komisija dėl pagrįstų priežasčių gali atmesti nepriklausomų išorės ekspertų atrinktą pasiūlymą, įskaitant su Sąjungos politikos tikslais susijusių reikalavimų nesilaikymą. Programos komitetas informuojamas apie tokio atmetimo priežastis.

9.   Paramos pagal programą „Accelerator“ komponentas, kurį sudaro dotacija ar grąžintinas avansas, negali viršyti 70 proc. visų atrinkto inovacijų veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų.

10.   Su nuosavu kapitalu ir grąžintina parama susijusių paramos pagal programą „Accelerator“ komponentų įgyvendinimo sąlygos nustatytos Sprendime (ES) 2021/764.

11.   Sutartyje dėl atrinkto veiksmo nustatomos konkrečios išmatuojamos tarpinės reikšmės ir atitinkamos paramos pagal programą „Accelerator“ išankstinio finansavimo sumos ir mokėjimai dalimis.

EIC mišraus finansavimo atveju su inovacijų veiksmu susijusi veikla gali būti pradėta ir pirmoji dotacijos išankstinio finansavimo suma arba grąžintinas avansas sumokėti prieš pradedant įgyvendinti kitus skirto EIC mišraus finansavimo komponentus. Tų komponentų įgyvendinimas priklauso nuo to, ar pasiektos sutartyje nustatytos konkrečios tarpinės reikšmės.

12.   Jei išmatuojamos tarpinės reikšmės nepasiekiamos, remiantis sutartimi veiksmas sustabdomas, iš dalies pakeičiamas arba tinkamai pagrįstais atvejais nutraukiamas. Jis gali būti nutrauktas ir tuo atveju, jei neįmanoma užtikrinti numatyto diegimo rinkoje, visų pirma Sąjungoje.

Išimtiniais atvejais ir remdamasi EIC valdybos rekomendacijomis, Komisija gali nuspręsti padidinti paramą pagal programą „Accelerator“ atsižvelgdama į nepriklausomų išorės ekspertų atliktos projekto peržiūros rezultatus. Programos komitetas informuojamas apie tokius atvejus.“

„50 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Komisija nuolat atlieka Programos, 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos specialiosios programos ir EIT veiklos valdymo ir įgyvendinimo stebėseną. Siekiant padidinti skaidrumą, duomenys taip pat skelbiami viešai prieinamu būdu Komisijos tinklalapyje, atsižvelgiant į naujausią jų redakciją. Visų pirma, duomenys apie projektus, finansuojamus iš EMTT, Europos partnerysčių, misijų, EIC ir EIT lėšų, įtraukiami į tą pačią duomenų bazę.

Į duomenų bazę įtraukiama:

<…>

b)

informacija apie SHM integravimo lygį, žemesniojo ir aukštesniojo technologinio pasirengimo lygių santykį bendradarbiavimu grindžiamų mokslinių tyrimų srityje, dalyvių skaičių didinančių šalių dalyvavimo pažangą, bendruose projektuose dalyvaujančių konsorciumų geografinę sudėtį, tyrėjų atlyginimų raidą, dviejų etapų pasiūlymų teikimo ir vertinimo procedūros taikymą, priemones, kuriomis siekiama palengvinti Europos MTI bendradarbiavimo ryšius, vertinimo persvarstymo tvarkos taikymą ir skundų skaičių bei rūšis, klimato kaitos aspekto integravimo lygį ir susijusias išlaidas, MVĮ dalyvavimą, privačiojo sektoriaus dalyvavimą, dalyvavimą finansuojamuose veiksmuose, vertinimo grupėse, valdybose ir patariamosiose grupėse pagal lytį, pažangumo ženklus, Europos partnerystes ir bendro finansavimo normą, papildomą ir sudėtinį finansavimą iš kitų Sąjungos programų, mokslinių tyrimų infrastruktūros objektus, laiką iki dotacijos suteikimo, tarptautinio bendradarbiavimo lygį, piliečių dalyvavimą ir pilietinės visuomenės dalyvavimą;

Pasiūlymas dėl TARYBOS SPRENDIMO dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“

1.1.3.

Papildoma EIC veikla

Be to, EIC taip pat įgyvendins labai rekomenduojamas visiems atrinktiems startuoliams bei MVĮ ir, išskirtiniais atvejais, mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, nors ir neprivalomas, EIC verslo spartinimo paslaugas, remiant veiklą ir veiksmus pagal programas „Pathfinder“ ir „Accelerator“. Tikslas – sujungti Europos inovacijų tarybos remiamų novatorių bendruomenę, įskaitant finansuojamą pažangumo ženklą, su investuotojais, partneriais ir viešaisiais pirkėjais. Bus teikiamos įvairios instruktavimo ir konsultavimo paslaugos apie Europos inovacijų tarybos veiklą. Taip novatoriams bus suteikta galimybė susipažinti su tarptautiniais potencialių partnerių tinklais, įskaitant pramonės įmones, siekiant papildyti vertės grandinę arba sukurti rinkos galimybes ir rasti investuotojų bei kitų privačių ar įmonių finansavimo šaltinių. Veikla apima tiesioginius renginius (pvz., tarpininkavimo renginius, suvienodinimo sesijas), taip pat suderinamų platformų kūrimą arba esamų priemonių naudojimą glaudžiai bendradarbiaujant su finansiniais tarpininkais, kuriuos remia programa „InvestEU“ ir EIB grupė. Ši veikla taip pat paskatins tarpusavio mainus, kaip novatoriškos ekosistemos mokymosi šaltinį, ypač naudodama Europos inovacijų tarybos valdybos narių ir Europos inovacijų tarybos narių kompetenciją;“

PERKELIAMOS SUMOS

BNR

19 konstatuojamoji dalis

„(19)

siekiant valstybėms narėms suteikti pakankamai lankstumo įgyvendinant joms pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus asignavimus, turėtų būti įmanoma tam tikrą finansavimo lygį perkelti tarp fondų ir tarp pasidalijamojo valdymo ir tiesiogiai bei netiesiogiai valdomų priemonių. Jei tai pateisinama konkrečiomis valstybės narės ekonominėmis ir socialinėmis aplinkybėmis, tas perkėlimo lygis turėtų būti didesnis.“

„26 straipsnis

Išteklių perkėlimas

1.   Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą, jei tam pritaria programos stebėsenos komitetas pagal 40 straipsnio 2 dalies d punktą, gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų į bet kurią kitą priemonę, kuriai taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, kai tokia galimybė numatyta tokios priemonės pagrindiniame akte.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų perkėlimų ir įnašų pagal 14 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą suma negali viršyti 5 proc. kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų.

Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą taip pat gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. kiekvieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų į kitą fondą ar fondus, išskyrus perkėlimus, nurodytus ketvirtoje pastraipoje.

Valstybės narės partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą taip pat gali prašyti papildomai perkelti ne daugiau kaip 20 proc. vieno fondo pradinių nacionalinių asignavimų tarp ERPF, ESF+ arba Sanglaudos fondų, neviršijant valstybės narės bendrų išteklių pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Valstybės narės, kurių vidutinis bendras nedarbo lygis 2017–2019 m. laikotarpiu buvo mažesnis nei 3 proc., gali prašyti atlikti tokį papildomą perkėlimą, kuris sudarytų ne daugiau kaip 25 proc. pradinių nacionalinių asignavimų.

2.   Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai.

3.   Prašymuose iš dalies pakeisti programą nurodoma visa kiekvienais metais perkeliama suma pagal fondą ir, kai taikytina, pagal regionų kategoriją, tie prašymai tinkamai pagrindžiami atsižvelgiant į papildomumą ir siektiną poveikį ir kartu su jais pateikiama pagal 24 straipsnį iš dalies pakeista programa arba programos.

4.   Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija nepritaria prašymui perkelti išteklius susijusiame programos daliniame pakeitime, jeigu toks perkėlimas pakenktų programos, iš kurios turi būti perkelti ištekliai, tikslų įgyvendinimui.

Komisija taip pat nepritaria prašymui, jei mano, kad valstybė narė nepateikė tinkamo perkėlimo pagrindimo, susijusio su siektinais rezultatais arba įnašu siekiant gaunančiojo fondo ar priemonės, kuriai taikomas tiesioginis ar netiesioginis valdymas, tikslų.

5.   Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti perkeliami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.

6.   TPF ištekliai, įskaitant pagal 27 straipsnį iš ERPF ir ESF+ perkeltus išteklius, neperkeliami į kitus fondus ar priemones pagal šio straipsnio 1–5 dalis.

Pagal 1–5 dalis į TPF ištekliai neperkeliami.

7.   Jeigu Komisija nėra prisiėmusi teisinio įsipareigojimo pagal tiesioginį arba netiesioginį valdymą dėl išteklių, perkeltų pagal 1 dalį, atitinkami ištekliai, dėl kurių neprisiimtas įsipareigojimas, gali būti grąžinti į fondą, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirti vienai ar daugiau programų.

Šiuo tikslu valstybė narė pagal 24 straipsnio 1 dalį pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto įsipareigojimų termino.

8.   Ištekliai, grąžinti fondui, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirti vienai ar daugiau programų, naudojami laikantis šiame reglamente ir konkretiems fondams skirtuose reglamentuose nustatytų taisyklių nuo prašymo iš dalies pakeisti programą pateikimo dienos.

9.   Išteklių, grąžintų fondui, iš kurio jie buvo iš pradžių perkelti, ir paskirtų vienai ar daugiau programų pagal šio straipsnio 7 dalį atveju panaikinimo terminas, kaip apibrėžta 105 straipsnio 1 dalyje, prasideda tais metais, kuriais prisiimami atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai.“

Programa „Europos horizontass“

„15 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei kaupiamasis finansavimas ir išteklių perkėlimas

<...>

5.   Taikant pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti perkelti Programai, laikantis atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams nuostatų. Komisija tvarko tuos išteklius tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą arba netiesiogiai pagal tos pastraipos c punktą. Tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

6.   Jeigu Komisija nėra pagal tiesioginį ar netiesioginį valdymą prisiėmusi teisinio įsipareigojimo dėl išteklių, perkeltų pagal 5 dalį, atitinkami nepaskirti ištekliai gali būti perkelti atgal į vieną ar daugiau atitinkamų pradinių programų valstybės narės prašymu, laikantis atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams nuostatų.“

KAUPIAMASIS FINANSAVIMAS

BNR

„63 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

<…>

9.   Veiksmui gali būti skiriama vieno ar daugiau fondų arba vienos ar daugiau programų ir kitų Sąjungos priemonių parama. Tokiais atvejais su vienu iš fondų susijusioje mokėjimo paraiškoje deklaruotos išlaidos negali būti deklaruojamos siekiant:

a)

paramos iš kito fondo arba Sąjungos priemonės;

b)

paramos iš to paties fondo pagal kitą programą.

Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į fondo mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienam fondui ir atitinkamai programai ar programoms pagal dokumentą, kuriuo nustatomos paramos sąlygos.“

Programa „Europos horizontas“

„15 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei kaupiamasis finansavimas ir išteklių perkėlimas

<...>

4.   Veiksmui, kuriam skirtas įnašas iš kitos Sąjungos programos lėšų, taip pat gali būti skirtas įnašas iš Programos lėšų, jei tais įnašais dengiamos ne tos pačios išlaidos. Veiksmui skirtam atitinkamam įnašui taikomos tos Sąjungos programos, iš kurios lėšų jis skirtas, taisyklės. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Pagal skirtingas Sąjungos programas skiriama parama gali būti apskaičiuojama proporcingai pagal dokumentus, kuriais nustatomos paramos sąlygos.“

JUNGTINIO FINANSAVIMO / BENDRAI FINANSUOJAMOS EUROPOS PARTNERYSTĖS

BNR

„71 straipsnis.

Programos institucijos

<…>

5.   Jeigu programoje, vadovaujantis jos tikslais, numatyta parama iš ERPF arba ESF+ programai, bendrai finansuojamai bendrosios programos „Europos horizontas“ lėšomis, kaip nurodyta Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ 10 straipsnio 1 dalies b punkte, subjektą, įgyvendinantį programą, bendrai finansuojamą bendrosios programos „Europos horizontas“ lėšomis, atitinkamos programos vadovaujančioji institucija pagal šio straipsnio 3 dalį paskiria tarpine institucija.“

„73 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos vykdoma veiksmų atranka

<…>

4.   Dėl veiksmų, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba veiksmų, atrinktų pagal programą, bendrai finansuojamą „Europos horizontas“ lėšomis, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti skirti paramą tiesiogiai iš ERPF arba ESF+ su sąlyga, kad tokie veiksmai atitinka 2 dalies a, b ir g punktuose nustatytus reikalavimus.

Be to, vadovaujančiosios institucijos pirmoje pastraipoje nurodytiems veiksmams gali taikyti pagal atitinkamą Sąjungos priemonę nustatytas tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, didžiausias sumas ir apskaičiavimo metodus. Šie elementai išdėstomi 3 dalyje nurodytame dokumente.“

Programa „Europos horizontas“

„15 straipsnis

Alternatyvusis, mišrusis bei kaupiamasis finansavimas ir išteklių perkėlimas

<…>

1.   Finansiniai įnašai pagal programas, bendrai finansuojamas ERPF, ESF+, EJRŽŽŪF ir EŽŪFKP lėšomis, gali būti laikomi dalyvaujančios valstybės narės įnašu į Europos partnerystes pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies b ir c punktus su sąlyga, kad laikomasi atitinkamų Bendrųjų nuostatų reglamento 2021–2027 metams ir konkretiems fondams skirtų reglamentų nuostatų.“

2021 m. liepos 23 d. Komisijos Reglamentas (ES) 2021/1237, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius

„25a straipsnis

Pagalba projektams, kuriems kaip kokybės ženklas suteiktas pažangumo ženklas

1.   Pagalba MVĮ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams ir galimybių studijoms, kurioms kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkama finansuoti yra tokia remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles, išskyrus veiklą, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas.

3.   Taikomos tokios remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

4.   Didžiausia pagalbos suma neviršija 2,5 mln. EUR vienai MVĮ vienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai.

5.   Visas kiekvienam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai suteiktas viešasis finansavimas neviršija finansavimo normos, nustatytos tam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

25b straipsnis

Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą

1.   Pagalba veiksmams pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir EMTT koncepcijos pagrindimo programą, kuriems kaip kokybės ženklas pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ suteiktas pažangumo ženklas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkama finansuoti yra tokia remiamo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

3.   Taikomos tokios remiamo veiksmo kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

4.   Visas kiekvienam remiamam veiksmui suteiktas viešasis finansavimas neviršija didžiausio paramos lygio, nustatyto programoje „Horizontas 2020“ arba programoje „Europos horizontas“.

25c straipsnis

Pagalba bendrai finansuojamiems mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektams

1.   Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktam bendrai finansuojamam mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai (įskaitant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektus, įgyvendinamus pagal Sutarties 185 straipsniu arba 187 straipsniu pagrįstą Europos institucionalizuotąją partnerystę arba programos bendro finansavimo veiksmą, kaip apibrėžta programos „Europos horizontas“ taisyklėse), kuriuos įgyvendina bent trys valstybės narės arba dvi valstybės narės ir bent viena asocijuotoji šalis, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkama finansuoti yra tokia remiamo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projekto arba galimybių studijos veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles, išskyrus veiklą, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas.

3.   Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles.

4.   Visas po atrankos, reitingavimo ir įvertinimo pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles suteiktas viešasis finansavimas neviršija mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektui arba galimybių studijai nustatytos finansavimo normos.

5.   Pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“ skirtomis lėšomis finansuojama ne mažiau kaip 30 proc. visų tinkamų finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmo arba inovacijų veiksmo, kaip apibrėžta pagal programą „Horizontas 2020“ arba programą „Europos horizontas“, išlaidų.

25d straipsnis

Pagalba susiejimo veiksmams

1.   Pagalba po tarpvalstybinio kvietimo teikti paraiškas pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles remiantis nepriklausomų ekspertų vertinimu ir reitingavimu atrinktiems bendrai finansuojamiems susiejimo veiksmams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja bent dvi valstybės narės, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį ir jai netaikomas reikalavimas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.

2.   Tinkama finansuoti yra tokia bendrai finansuojamo susiejimo veiksmo veikla, kokia laikoma atitinkančia reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Veikla, kuri viršija bandomosios taikomosios veiklos apibrėžties ribas, neįtraukiama.

3.   Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Be to, investicijų į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti.

4.   Taikomos tokios kategorijos, didžiausios sumos ir tokie tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodai, kokie laikomi atitinkančiais reikalavimus pagal programos „Horizontas 2020“ arba programos „Europos horizontas“ taisykles. Be to, pagalba investicijoms į su projektu susijusį materialųjį ir nematerialųjį turtą neviršija 70 proc. investicinių išlaidų.

5.   Kai investicinė pagalba skiriama infrastruktūros objektams, vykdant susiejimo veiksmą, taikomos šios papildomos sąlygos:

a)

jeigu naudojantis infrastruktūra vykdoma ir ekonominė, ir neekonominė veikla, atitinkamas finansavimas, kiekvienos rūšies veiklos išlaidos ir pajamos į apskaitą įrašomos atskirai pagal nuosekliai taikomus ir objektyviai pagrįstus sąnaudų apskaitos principus;

b)

kaina už infrastruktūros eksploatavimą arba naudojimą atitinka rinkos kainą;

c)

galimybė naudotis infrastruktūra suteikiama keliems naudotojams skaidriai ir be diskriminacijos. Įmonėms, kurios finansavo bent 10 proc. infrastruktūros investicinių išlaidų, gali būti suteikta lengvatinė prieiga palankesnėmis sąlygomis. Siekiant išvengti kompensacijos permokos, tokia prieiga yra proporcinga įmonės įnašui į investicines išlaidas ir šios sąlygos yra skelbiamos visuomenei;

d)

jeigu infrastruktūra gauna viešąjį finansavimą ir ekonominei, ir neekonominei veiklai, valstybės narės vykdo kontrolę ir naudoja lėšų susigrąžinimo mechanizmą, kad užtikrintų, kad padidėjus ekonominės veiklos daliai, palyginti su numatoma padėtimi pagalbos skyrimo metu, nebūtų viršijamas taikomas pagalbos intensyvumas.“


(1)  2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/52


Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

2,00 % 2022 m. lapkričio 1 d.

Euro kursas (2)

2022 m. lapkričio 3 d.

(2022/C 421/04)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

0,9753

JPY

Japonijos jena

144,58

DKK

Danijos krona

7,4433

GBP

Svaras sterlingas

0,87228

SEK

Švedijos krona

10,9320

CHF

Šveicarijos frankas

0,9889

ISK

Islandijos krona

144,90

NOK

Norvegijos krona

10,3543

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

24,539

HUF

Vengrijos forintas

407,87

PLN

Lenkijos zlotas

4,7090

RON

Rumunijos lėja

4,9013

TRY

Turkijos lira

18,1602

AUD

Australijos doleris

1,5517

CAD

Kanados doleris

1,3452

HKD

Honkongo doleris

7,6560

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6957

SGD

Singapūro doleris

1,3878

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 391,75

ZAR

Pietų Afrikos randas

18,0173

CNY

Kinijos ženminbi juanis

7,1367

HRK

Kroatijos kuna

7,5375

IDR

Indonezijos rupija

15 400,20

MYR

Malaizijos ringitas

4,6271

PHP

Filipinų pesas

57,463

RUB

Rusijos rublis

 

THB

Tailando batas

37,091

BRL

Brazilijos realas

5,0262

MXN

Meksikos pesas

19,2363

INR

Indijos rupija

80,8845


(1)  Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/53


Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą

(2022/C 421/05)

Pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (1), 35 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas uždrausti žvejybą, kaip nurodyta šioje lentelėje:

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas

2022.9.28

Trukmė

2022.9.28 – 2022.12.31

Valstybė narė

Italija

Ištekliai arba išteklių grupė

ARS/GF8-11

Rūšis

Didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea)

Zona

8, 9, 10, 11 GP

Žvejybos laivų tipas (-ai)

Nuorodos numeris

09/TQ110


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU BENDROS PREKYBOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2022 11 4   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 421/54


Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą

(2022/C 421/06)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams, galiojimo pabaigą (1), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

1.   Prašymas atlikti peržiūrą

Prašymą tam tikrų tinklinių stiklo pluošto audinių Sąjungos pramonės vardu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, 2022 m. rugpjūčio 2 d. pateikė „Tech-Fab Europe“ (toliau – pareiškėjas).

Suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje pateikiama nekonfidenciali prašymo versija ir Sąjungos gamintojų prašymo rėmimo lygio analizė. Šio pranešimo 5.6 skirsnyje pateikiama informacija apie suinteresuotųjų šalių galimybę susipažinti su byla.

2.   Peržiūrimasis produktas

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tinkliniai stiklo pluošto audiniai, kurių akutės ilgis ir plotis yra didesni nei 1,8 mm, o svoris didesnis nei 35 g/m2, išskyrus stiklo pluošto diskus (toliau – peržiūrimasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7019 63 00, ex 7019 64 00, ex 7019 65 00, ex 7019 66 00 ir ex 7019 69 90 (TARIC kodai 7019630019, 7019640019, 7019650018, 7019660018 ir 7019699019). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija.

3.   Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės – galutinis antidempingo muitas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1993 (3) su pakeitimais, padarytais Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/788 (4).

4.   Peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

4.1.    Įtarimas dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

4.1.1.   Įtarimas dėl KLR dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

Pareiškėjas teigė, kad netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

Įtarimams dėl didelių iškraipymų pagrįsti pareiškėjas rėmėsi 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos tarnybų parengtos šalies ataskaitos, kurioje aprašytos konkrečios aplinkybės KLR rinkoje, informacija (5). Visų pirma pareiškėjas nurodė tokius iškraipymus, kaip valstybės dalyvavimą apskritai, ir iškraipymus, darančius poveikį konkrečiai chemijos sektoriuje, taip pat žaliavų ir energetikos skyrius. Be to, pareiškėjas rėmėsi viešai prieinama informacija, visų pirma 14-uoju Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planu ir ilgalaikių planų iki 2035 m. metmenimis. Galiausiai pareiškėjas taip pat rėmėsi Komisijos išvadomis neseniai atliktuose antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose (6).

Dėl to, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, įtarimas dėl KLR dempingo pasikartojimo yra grindžiamas apskaičiuotosios normaliosios vertės, pagrįstos gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius kriterijus tinkamoje tipiškoje šalyje, palyginimu su peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į tam tikras trečiąsias šalis kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis), nes šiuo metu TARIC kodų lygmeniu importo iš KLR į Sąjungą apimtis yra nedidelė.

Remdamasis šiuo palyginimu, iš kurio matyti, kad vykdomas dempingas, pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad yra tikimybė, jog KLR vykdomas dempingas pasikartos.

Pareiškėjas taip pat tvirtina įtariantis, kad didelės importo iš KLR į Sąjungą apimties TARIC kodų lygmeniu nebuvimas neatitinka jo turimos informacijos apie iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamus produktus. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas taip pat tvirtina įtariantis, kad dempingas tęsiasi. Įtarimas yra grindžiamas apskaičiuotosios normaliosios vertės, pagrįstos gamybos ir pardavimo sąnaudomis, kurios rodo neiškraipytas kainas ar lyginamuosius kriterijus tinkamoje tipiškoje šalyje, palyginimu su peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis).

Atsižvelgiant į tai, apskaičiuoti dempingo skirtumai yra reikšmingi KLR.

Atsižvelgdama į turimą informaciją Komisija mano, kad pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį yra pakankamai įrodymų tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti, o iš tų įrodymų galima matyti, kad dėl didelių iškraipymų, kurie daro poveikį kainoms ir sąnaudoms, nėra tikslinga naudoti nagrinėjamosios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų.

Šalies ataskaita pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje (7).

4.2.    Įtarimas dėl žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės

Pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad nagrinėjamosios šalies daroma žala gali tęstis arba pasikartoti.

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dabartinis peržiūrimojo produkto importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies mastas veikiausiai padidėtų. Tai pagrįsta dideliu nepanaudotu pajėgumu nagrinėjamojoje šalyje ir Europos Sąjungos rinkos patrauklumu dėl jos dydžio ir kainų.

Pareiškėjas tvirtina įtariantis, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dėl bet kokio žymaus importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo Sąjungos pramonei veikiausiai būtų daroma tolesnė žala arba ji pasikartotų.

5.   Procedūra

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai dempingo ir žalos tikimybės įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, inicijuoja peržiūrą.

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą bus nustatyta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui KLR kilmės peržiūrimojo produkto dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

Komisija taip pat atkreipia šalių dėmesį į paskelbtą pranešimą (8) dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams, kuris gali būti taikomas šiam tyrimui.

5.1.    Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

Atliekant dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą bus nagrinėjamas 2021 m. liepos 1 d. – 2022 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas bus nagrinėjamas laikotarpis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2.    Pastabos dėl prašymo ir tyrimo inicijavimo

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti pastabų dėl prašymo (įskaitant klausimus, susijusius su žalos tęsimusi ar pasikartojimu ir priežastiniu ryšiu) arba aspektų, susijusių su tyrimo inicijavimu (įskaitant prašymo rėmimo lygį), privalo tai padaryti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (9) dienos.

Prašymai išklausyti dėl tyrimo inicijavimo turi būti pateikti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.3.    Dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra

Atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nagrinėja eksportą į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir, neatsižvelgdama į eksportą į Sąjungą, sprendžia, ar peržiūrimąjį produktą nagrinėjamosiose šalyse gaminančių ir parduodančių bendrovių padėtis yra tokia, kad eksportas dempingo kainomis į Sąjungą veikiausiai būtų tęsiamas arba pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti.

Todėl Komisijos tyrime kviečiami dalyvauti visi nagrinėjamosios šalies peržiūrimojo produkto gamintojai (10), taip pat ir nebendradarbiavusieji atliekant tyrimą (-us), po kurio (-ių) nustatytos galiojančios priemonės.

5.3.1.   Nagrinėjamosios šalies gamintojų tyrimas

Atsižvelgdama į tai, kad šalyje gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi gamintojai arba jų vardu veikiantys atstovai, taip pat ir tie, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos Komisijai pateikti informaciją apie savo bendroves. Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/R781_SAMPLING_FORM_FOR_EXPORTING_PRODUCER. Informacija apie prisijungimą prie TRON pateikiama 5.6 ir 5.9 skirsniuose.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą gamintojų atrankai, Komisija taip pat kreipsis į nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas ir gali kreiptis į visas žinomas nagrinėjamosios šalies gamintojų asociacijas.

Jei atranka būtina, gamintojai bus atrenkami remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Apie atrinktas bendroves Komisija, jei tinkama, per nagrinėjamosios šalies valdžios institucijas praneš visiems žinomiems nagrinėjamosios šalies gamintojams, nagrinėjamosios šalies valdžios institucijoms ir gamintojų asociacijoms.

Gavusi gamintojams atrinkti reikalingą informaciją, Komisija praneš susijusioms šalims savo sprendimą dėl to, ar jie atrinkti. Jei nenurodyta kitaip, atrinkti gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo dienos.

Nagrinėjamosios šalies gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2633.

Nedarant poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, bendrovės, kurios sutiko, kad gali būti atrenkamos, bet nebuvo atrinktos, laikomos bendradarbiaujančiomis bendrovėmis.

5.3.2.   Dėl didelių iškraipymų KLR taikoma papildoma procedūra

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Visų pirma Komisija ragina visas suinteresuotąsias šalis pateikti savo nuomonę dėl prašyme nurodytų išteklių ir Suderintos sistemos (SS) kodų, pasiūlyti tinkamą (-as) tipišką (-as) šalį (-is) ir nurodyti tų šalių peržiūrimojo produkto gamintojų tapatybę. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punktą Komisija netrukus po peržiūros inicijavimo, pridėdama pastabą prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos, praneš tyrimo šalims apie susijusius šaltinius, kuriuos ji ketina naudoti normaliajai vertei KLR nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį. Tai apims visus šaltinius, įskaitant tinkamos tipiškos trečiosios šalies parinkimą, kai tinkama. Tyrimo šalims nustatomas 10 dienų nuo tos dienos, kurią prie bylos pridedama minėta pastaba, laikotarpis pastaboms pateikti.

Remiantis Komisijos turima informacija galimos KLR atžvilgiu tipiškos trečiosios šalys, kurias pasiūlė pareiškėjas, šiuo atveju yra Rusija ir Indija. Siekdama galutinai parinkti tinkamą tipišką trečiąją šalį Komisija nagrinės, ar yra šalių, kurių ekonominės plėtros lygis yra panašus į KLR, kuriose yra gaminamas ir parduodamas peržiūrimasis produktas ir kuriose galima lengvai gauti susijusių duomenų. Jei yra daugiau kaip viena tokia šalis, prireikus pirmenybė bus teikiama šalims, kuriose užtikrinamas tinkamas socialinės ir aplinkos apsaugos lygis.

Dėl susijusių šaltinių, Komisija kviečia visus KLR gamintojus per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti informaciją apie peržiūrimajam produktui gaminti naudojamas medžiagas (žaliavas ir perdirbtas medžiagas) ir energiją. Ši informacija turi būti teikiama per TRON.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi/form/R781_INFO_ON_INPUTS_FOR _EXPORTING_PRODUCER_FORM. Informacija apie prisijungimą prie TRON pateikiama 5.6 ir 5.9 skirsniuose.

Be to, bet kokia faktinė informacija apie sąnaudas ir kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą turi būti pateikta per 65 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Tokia faktinė informacija turėtų būti teikiama tik iš viešai prieinamų šaltinių.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, susijusiam su tariamais dideliais iškraipymais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija taip pat pateiks klausimyną KLR Vyriausybei.

5.3.3.   Nesusijusių importuotojų tyrimas (11) (12)

Šiame tyrime kviečiami dalyvauti peržiūrimąjį produktą iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą importuojantys nesusiję importuotojai, taip pat ir nebendradarbiavusieji atliekant tyrimą, po kurio nustatytos galiojančios priemonės.

Atsižvelgdama į tai, kad gali būti daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių nesusijusių importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija gali sumažinti tirtinų nesusijusių importuotojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka bus vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, visi nesusiję importuotojai arba jų vardu veikiantys atstovai, taip pat ir tie, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, po kurio nustatytos atliekant šią peržiūrą nagrinėjamos priemonės, prašomi Komisijai pranešti apie save. Šios šalys privalo tai padaryti per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos ir Komisijai pateikti šio pranešimo priede nurodytą informaciją apie savo bendrovę (-es).

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą nesusijusių importuotojų atrankai, Komisija taip pat gali kreiptis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

Jei atranka būtina, importuotojai gali būti atrenkami remiantis didžiausia tipiška nagrinėjamosios šalies peržiūrimojo produkto pardavimo Sąjungoje apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Apie atrinktas bendroves Komisija praneš visiems žinomiems nesusijusiems importuotojams ir importuotojų asociacijoms.

Komisija prie suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtos bylos pridės pastabą dėl atrinktų bendrovių. Visos pastabos dėl atrinktų bendrovių turi būti gautos per 3 dienas nuo pranešimo apie sprendimą dėl atrinkimo dienos.

Kad gautų informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui, Komisija atrinktiems nesusijusiems importuotojams pateiks klausimynus. Jei nenurodyta kitaip, tos šalys užpildytą klausimyną privalo pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie atrinktas bendroves dienos.

Nesusijusiems importuotojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2633.

5.4.    Žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės nustatymo procedūra ir Sąjungos gamintojų tyrimas

Siekdama nustatyti, ar yra tikimybė, kad Sąjungos pramonei daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, Komisija tyrime kviečia dalyvauti Sąjungos peržiūrimojo produkto gamintojus.

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šia priemonių galiojimo termino peržiūra susijusių Sąjungos gamintojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų Sąjungos gamintojų skaičių iki pagrįsto skaičiaus, atrinkdama tik kai kuriuos iš jų (šis procesas dar vadinamas atranka). Atranka vykdoma pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Komisija preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Išsamesnės informacijos pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

Suinteresuotosios šalys raginamos teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Be to, kiti Sąjungos gamintojai ar jų vardu veikiantys atstovai, įskaitant Sąjungos gamintojus, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą (-us), po kurio (-ių) nustatytos galiojančios priemonės, manantys, kad yra priežasčių, dėl kurių jie turėtų būti atrinkti, turi susisiekti su Komisija per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Jei nenurodyta kitaip, visos pastabos dėl preliminariai atrinktų bendrovių turi būti gautos per 7 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

Apie galiausiai atrinktas bendroves Komisija praneš visiems žinomiems Sąjungos gamintojams ir (arba) Sąjungos gamintojų asociacijoms.

Jei nenurodyta kitaip, atrinkti Sąjungos gamintojai užpildytą klausimyną turės pateikti per 30 dienų nuo pranešimo apie sprendimą dėl jų atrinkimo dienos.

Sąjungos gamintojams skirto klausimyno kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2633.

5.5.    Sąjungos interesų vertinimo procedūra

Jeigu tikimybė, kad dempingas ir jo daroma žala gali tęstis arba pasikartoti, bus patvirtinta, pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nustatys, bus priimtas sprendimas, ar antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų Sąjungos interesams.

Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos raginami teikti Komisijai informaciją apie Sąjungos interesus.

Jei nenurodyta kitaip, su Sąjungos interesų vertinimu susijusi informacija turi būti pateikta per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Šią informaciją galima teikti laisva forma arba pildant Komisijos parengtą klausimyną.

Klausimynų, įskaitant peržiūrimojo produkto naudotojams skirtą klausimyną, kopija pateikiama suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD svetainėje adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/investigations/case-view?caseId=2633. Bet kuriuo atveju į informaciją, pateiktą pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuomet, jei pateikiant ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais, pagrindžiančiais jos tikrumą.

5.6.    Suinteresuotosios šalys

Kad galėtų dalyvauti tyrime, suinteresuotosios šalys, kaip antai nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, naudotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, profesinės sąjungos ir vartotojams atstovaujančios organizacijos, pirmiausia turi įrodyti, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Nagrinėjamosios šalies gamintojai, Sąjungos gamintojai, importuotojai ir atstovaujančios asociacijos, pateikę informaciją pagal 5.3.1, 5.3.3 ir 5.4 skirsniuose aprašytas procedūras, bus laikomi suinteresuotosiomis šalimis, jei jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję.

Kitos šalys galės dalyvauti tyrime kaip suinteresuotosios šalys tik nuo to momento, kai apie save praneš, ir su sąlyga, kad jų veikla ir peržiūrimasis produktas yra objektyviai susiję. Subjekto laikymas suinteresuotąja šalimi nedaro poveikio pagrindinio reglamento 18 straipsnio taikymui.

Suinteresuotosioms šalims susipažinti su byla galima per Tron.tdi adresu https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI. Kad gautumėte prieigą, laikykitės tame puslapyje pateiktų nurodymų (13).

5.7.    Kita rašytinė informacija

Atsižvelgiant į šio pranešimo nuostatas, visos suinteresuotosios šalys raginamos reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Jei nenurodyta kitaip, šią informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus Komisija turi gauti per 37 dienas nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

5.8.    Galimybė būti išklausytiems Komisijos tyrimo tarnybų

Visos suinteresuotosios šalys gali prašyti būti išklausytos Komisijos tyrimo tarnybų. Visi prašymai išklausyti turi būti teikiami raštu, juose turi būti nurodytos prašymo priežastys ir santrauka klausimų, kuriuos suinteresuotoji šalis nori aptarti per klausymą. Per klausymą bus nagrinėjami tik suinteresuotųjų šalių iš anksto raštu pateikti klausimai.

Iš principo per klausymus į bylą iki tol neįtraukta faktinė informacija nepristatoma. Vis dėlto, siekiant užtikrinti gerą administravimą ir sudaryti sąlygas Komisijos tarnyboms atlikti tyrimą, suinteresuotosios šalys gali būti paprašytos po klausymo pateikti naujos faktinės informacijos.

5.9.    Rašytinės informacijos teikimo, užpildytų klausimynų siuntimo ir susirašinėjimo tvarka

Prekybos apsaugos tyrimams atlikti Komisijai pateikiama informacija neturi būti saugoma autorių teisių. Prieš pateikdamos Komisijai informaciją ir (arba) duomenis, kurių autorių teisės priklauso trečiajai šaliai, suinteresuotosios šalys turi paprašyti autorių teisių subjekto specialaus leidimo, kuriuo būtų aiškiai leidžiama Komisijai: a) naudoti informaciją ir duomenis atliekant šį prekybos apsaugos tyrimą ir b) pateikti informaciją ir (arba) duomenis šio tyrimo suinteresuotosioms šalims taip, kad jos galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą.

Visa rašytinė informacija, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, užpildytus klausimynus ir suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, kurią prašoma laikyti konfidencialia, ženklinama grifu „Neskelbtina“ (14). Šiam tyrimui informaciją teikiančių šalių prašoma nurodyti priežastis, dėl kurių prašoma informaciją laikyti konfidencialia.

Šalys, teikiančios neskelbtiną informaciją, pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį privalo kartu pateikti nekonfidencialią tokios informacijos santrauką, paženklintą grifu „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“. Santrauka turi būti pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Jei konfidencialią informaciją teikianti šalis nenurodo tinkamos prašymo laikyti informaciją konfidencialia priežasties arba nepateikia reikiamos formos ir kokybės nekonfidencialios tokios informacijos santraukos, Komisija į tokią informaciją gali neatsižvelgti, nebent remiantis atitinkamais šaltiniais įrodoma, kad ši informacija yra teisinga.

Visą informaciją ir prašymus, įskaitant prašymus įregistruoti kaip suinteresuotąsias šalis, skenuotus įgaliojimus ir sertifikatus, suinteresuotosios šalys raginamos teikti per TRON.tdi (https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/TDI). Naudodamos TRON.tdi arba e. paštą suinteresuotosios šalys sutinka su elektroninio informacijos teikimo taisyklėmis, nustatytomis dokumente „Susirašinėjimas su Europos Komisija nagrinėjant prekybos apsaugos bylas“, paskelbtame Prekybos generalinio direktorato svetainėje https://circabc.europa.eu/ui/group/2e3865ad-3886-4131-92bb-a71754fffec6/library/c8672a13-8b83-4129-b94c-bfd1bf27eaac/details. Suinteresuotosios šalys turi nurodyti savo pavadinimą, adresą, telefono numerį ir galiojantį e. pašto adresą, be to, jos turėtų užtikrinti, jog nurodytas e. pašto adresas būtų oficialios darbinės dėžutės, kuri kasdien tikrinama. Kai bus pateikti kontaktiniai duomenys, Komisija bendraus su suinteresuotosiomis šalimis tik per TRON.tdi arba e. paštu, nebent šios aiškiai nurodytų pageidaujančios visus dokumentus iš Komisijos gauti kitomis ryšio priemonėmis arba dokumentus dėl jų pobūdžio tektų siųsti registruotu paštu. Išsamesnių taisyklių ir informacijos dėl susirašinėjimo su Komisija, įskaitant informacijos teikimo per TRON.tdi ir e. paštu principus, suinteresuotosios šalys gali rasti minėtose susirašinėjimo su suinteresuotosiomis šalimis gairėse.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate G

Office: CHAR 04/039

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

TRON.tdi: https://tron.trade.ec.europa.eu/tron/tdi

E. paštas

Dempingo klausimais: TRADE-OPEN-MESH-R781-DUMPING@ec.europa.eu

Žalos ir Sąjungos interesų klausimais, taip pat šio pranešimo užpildytam priedui siųsti: TRADE-OPEN-MESH-R781-INJURY@ec.europa.eu

6.   Tyrimo tvarkaraštis

Laikantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalies, tyrimas paprastai baigiamas per 12 mėnesių ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo dienos.

7.   Informacijos pateikimas

Paprastai suinteresuotosios šalys informaciją gali pateikti tik laikydamosi šio pranešimo 5 skirsnyje nustatytų tvarkaraščių.

Kad tyrimas būtų baigtas iki privalomų terminų, Komisija nepriims informacijos iš suinteresuotųjų šalių praėjus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui arba, jei taikytina, praėjus pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui.

8.   Galimybė teikti pastabas dėl kitų šalių pateiktos informacijos

Siekiant užtikrinti teises į gynybą, suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos. Suinteresuotosios šalys gali teikti pastabas dėl klausimų, iškeltų kitų suinteresuotųjų šalių pateiktoje informacijoje, bet negali kelti naujų klausimų.

Jei nenurodyta kitaip, pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su galutinių išvadų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 5 dienas nuo pastabų dėl galutinių išvadų atskleidimo pateikimo termino. Jei nenurodyta kitaip, papildomo galutinio faktų atskleidimo atveju pastabos dėl kitų suinteresuotųjų šalių pateiktos informacijos, susijusios su papildomu galutiniu faktų atskleidimu, turėtų būti pateiktos per 1 dieną nuo pastabų dėl papildomo galutinio faktų atskleidimo pateikimo termino.

Nurodytu tvarkaraščiu nedaromas poveikis Komisijos teisei tinkamai pagrįstais atvejais prašyti suinteresuotųjų šalių pateikti papildomos informacijos.

9.   Šiame pranešime nustatytų terminų pratęsimas

Prašyti pratęsti šiame pranešime nurodytus terminus reikėtų tik išimtinėmis aplinkybėmis ir jie bus pratęsti, tik jei bus tinkamai pagrįsti. Bet kuriuo atveju terminas klausimyno atsakymams pateikti dažniausiai pratęsiamas daugiausia 3 dienomis ir paprastai ne daugiau kaip 7 dienomis. Terminas, per kurį turi būti pateikta kita pranešime apie inicijavimą nurodyta informacija, gali būti pratęstas 3 dienomis, nebent įrodoma, kad yra išimtinių aplinkybių.

10.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją gali būti neatsižvelgiama ir remiamasi turimais faktais.

Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir todėl išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei bendradarbiavimo atveju.

Atsakymo pateikimas ne kompiuterine forma nelaikomas nebendradarbiavimu, jeigu suinteresuotoji šalis įrodo, kad atsakymo pateikimas reikalaujamu būdu sudarytų pernelyg didelių sunkumų ar nepagrįstų papildomų išlaidų. Suinteresuotoji šalis turėtų nedelsdama susisiekti su Komisija.

11.   Bylas nagrinėjantis pareigūnas

Suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas tikrina prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminą ir visus kitus prašymus, susijusius su suinteresuotųjų šalių ir trečiųjų šalių teisėmis į gynybą, kurių gali būti pateikta tyrimo metu.

Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali surengti klausymus ir veikti kaip suinteresuotosios (-ųjų) šalies (-ių) ir Komisijos tarnybų tarpininkas, kad būtų visapusiškai užtikrintos suinteresuotųjų šalių teisės į gynybą. Prašymai išklausyti dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti teikiami raštu, o juose nurodomos prašymo priežastys. Bylas nagrinėjantis pareigūnas išnagrinės prašymų priežastis. Šie klausymai turėtų vykti tik tuo atveju, jei klausimai per tinkamą laiką nebuvo išspręsti su Komisijos tarnybomis.

Visi prašymai turi būti pateikti laiku ir nedelsiant, kad nebūtų trukdoma sklandžiai vykdyti tyrimus. Todėl prašyti, kad į bylos nagrinėjimą įsitrauktų bylas nagrinėjantis pareigūnas, suinteresuotosios šalys turėtų kuo greičiau, kai tik įvyksta įvykis, dėl kurio toks įsitraukimas yra pagrįstas. Jeigu prašymai išklausyti pateikiami nesilaikant atitinkamų tvarkaraščių, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat išnagrinės tokių pavėluotai pateiktų prašymų priežastis, iškeltų klausimų pobūdį ir šių klausimų poveikį teisėms į gynybą, tinkamai atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti gerą administravimą ir laiku baigti tyrimą.

Daugiau informacijos ir kontaktinius duomenis suinteresuotosios šalys gali rasti bylas nagrinėjančio pareigūno tinklalapiuose Prekybos GD svetainėje adresu

https://policy.trade.ec.europa.eu/contacts/hearing-officer_en

12.   Galimybė prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį

Kadangi ši priemonių galiojimo termino peržiūra inicijuojama vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalies nuostatomis, dėl jos išvadų bus keičiamos ne galiojančios priemonės, bet tos priemonės bus panaikintos arba toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalį.

Jei kuri nors suinteresuotoji šalis mano, kad reikia peržiūrėti priemones, kad vėliau jas būtų galima keisti, ji gali prašyti atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

Šalys, norinčios prašyti tokios peržiūros, kuri būtų atliekama nepriklausomai nuo šiame pranešime minimos priemonių galiojimo termino peržiūros, gali kreiptis į Komisiją pirma nurodytu adresu.

13.   Asmens duomenų tvarkymas

Visi per šį tyrimą surinkti asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (15).

Pranešimas apie duomenų apsaugą, kuriuo visi asmenys informuojami apie asmens duomenų tvarkymą vykdant Komisijos prekybos apsaugos veiklą, pateikiamas Prekybos GD svetainėje adresu

https://policy.trade.ec.europa.eu/enforcement-and-protection/trade-defence_en


(1)  OL C 63, 2022 2 7, p. 11.

(2)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(3)  2017 m. lapkričio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1993, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas iš Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando siunčiamiems tam tikriems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės (OL L 288, 2017 11 7, p. 4).

(4)  2018 m. gegužės 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/788, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1993, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tinkliniams stiklo pluošto audiniams nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas iš Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando siunčiamiems tam tikriems importuojamiems tinkliniams stiklo pluošto audiniams, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indijos, Indonezijos, Malaizijos, Taivano ir Tailando kilmės (OL L 134, 2018 5 31, p. 5).

(5)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos gynimo tyrimų tikslais, 2017 12 20, SWD(2017) 483 final/2, paskelbta adresu https://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2017/december/tradoc_156474.pdf.

(6)  2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020 4 6, p. 1); 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/776, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 189, 2020 6 15, p. 1); 2020 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/870, kuriuo importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas, galutinai surenkamas laikinasis kompensacinis muitas ir taikomas registruotiems importuojamiems Egipto kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatytas galutinis kompensacinis muitas (OL L 201, 2020 6 25, p. 10); Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/328 2021 m. vasario 24 d. kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės ištisinių gijų stiklo pluošto produktams nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 65, 2021 2 25, p. 1); 2021 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2287, kuriuo importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamajai aliuminio folijai nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2170, kuriuo importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės apdirbamajai aliuminio folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 458, 2021 12 22, p. 344) 2022 m. sausio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 12, 2022 1 19, p. 34).

(7)  Šalies ataskaitoje cituojamus dokumentus taip pat galima gauti pateikus tinkamai pagrįstą prašymą.

(8)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020XC0316%2802%29

(9)  Visos nuorodos į šio pranešimo paskelbimą yra nuorodos į jo paskelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei nenurodyta kitaip.

(10)  Gamintojas – bet kuri nagrinėjamosios šalies bendrovė, gaminanti peržiūrimąjį produktą, taip pat ir visos su ja susijusios bendrovės, dalyvaujančios gaminant, vidaus rinkoje parduodant ar eksportuojant peržiūrimąjį produktą.

(11)  Atrinkti galima tik su nagrinėjamosios šalies gamintojais nesusijusius importuotojus. Su gamintojais susiję importuotojai turi užpildyti šiems gamintojams skirto klausimyno I priedą. Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(12)  Nesusijusių importuotojų pateikti duomenys taip pat gali būti naudojami dėl kitų šio tyrimo aspektų, ne vien dempingui nustatyti.

(13)  Jei kiltų techninių problemų, kreipkitės į Prekybos pagalbos centrą e. paštu trade-service-desk@ec.europa.eu arba telefonu + 32 22979797.

(14)  Neskelbtinas dokumentas yra dokumentas, laikomas konfidencialiu pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimo) 6 straipsnį. Toks dokumentas taip pat saugomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį.

(15)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).


PRIEDAS

Neskelbtina

Suinteresuotosioms šalims susipažinti

(pažymėti tinkamą langelį)

ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ, TAIKOMŲ TAM TIKRIEMS IMPORTUOJAMIEMS KINIJOS LIAUDIES RESPUBLIKOS KILMĖS TINKLINIAMS STIKLO PLUOŠTO AUDINIAMS, GALIOJIMO TERMINO PERŽIŪRA

NESUSIJUSIŲ IMPORTUOTOJŲ ATRANKAI TEIKTINA INFORMACIJA

Šios formos paskirtis – padėti nesusijusiems importuotojams pateikti pranešimo apie inicijavimą 5.3.3 skirsnyje nurodytai atrankai svarbią informaciją.

Formos versijos „Neskelbtina“ ir „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“ turėtų būti grąžintos Komisijai, kaip nustatyta pranešime apie inicijavimą.

1.   BENDROVĖS PAVADINIMAS IR KONTAKTINIAI DUOMENYS

Pateikite šiuos savo bendrovės duomenis:

Bendrovės pavadinimas

 

Adresas

 

Asmuo ryšiams

 

E. paštas:

 

Telefono numeris

 

2.   APYVARTA IR PARDAVIMO APIMTIS

Nurodykite bendrą bendrovės apyvartą eurais (EUR), taip pat peržiūrimojo produkto, kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, importo į Sąjungą ir perpardavimo Sąjungos rinkoje importavus iš Kinijos Liaudies Respublikos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vertę eurais (EUR) ir apimtį tonomis bei kvadratiniais metrais.

 

Apimtis tonomis

Apimtis m2

Vertė eurais (EUR)

Bendra jūsų bendrovės apyvarta eurais (EUR)

 

 

 

Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimojo produkto importas

 

 

 

Peržiūrimojo produkto (visų šalių kilmės) importas

 

 

 

Iš Kinijos Liaudies Respublikos importuoto peržiūrimojo produkto perpardavimas Sąjungos rinkoje

 

 

 

3.   JŪSŲ BENDROVĖS IR SUSIJUSIŲ BENDROVIŲ VEIKLA (1)

Tiksliai aprašykite bendrovės ir visų susijusių bendrovių (išvardykite jas ir nurodykite ryšį su jūsų bendrove), dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant (eksportui ir (arba) vidaus rinkai) peržiūrimąjį produktą, veiklą. Prie tokios veiklos gali būti priskiriama (tačiau tuo neapsiribojama) peržiūrimojo produkto pirkimas ar jo gamyba pagal subrangos sutartis, perdirbimas ar prekyba juo.

Bendrovės pavadinimas ir vieta

Veikla

Ryšys

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.   KITA INFORMACIJA

Pateikite kitą susijusią informaciją, kurią bendrovė mano esant naudingą Komisijai vykdant bendrovių atranką.

5.   PATVIRTINIMAS

Pateikdama nurodytą informaciją bendrovė sutinka, kad gali būti atrenkama. Jei bendrovė bus atrinkta, ji turės užpildyti klausimyną ir leisti apsilankyti jos patalpose, kad būtų patikrinti jos atsakymai. Jeigu bendrovė nurodys nesutinkanti, kad gali būti atrenkama, tai bus laikoma atsisakymu bendradarbiauti atliekant tyrimą. Komisijos išvados dėl nebendradarbiaujančių importuotojų yra grindžiamos turimais faktais, todėl rezultatas bendrovei gali būti mažiau palankus nei bendradarbiavimo atveju.

Įgaliotojo pareigūno parašas:

Įgaliotojo pareigūno vardas, pavardė ir pareigos:

Data:


(1)  Pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 127 straipsnį du asmenys laikomi susijusiais, jeigu: a) vienas iš jų yra kito asmens įmonės vadovas arba darbuotojas; b) jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai; c) jie yra darbdavys ir darbuotojas; d) trečiasis asmuo yra tiesioginis arba netiesioginis abiejų šių asmenų 5 % įstatinio kapitalo arba akcijų su balso teise savininkas, valdytojas arba turėtojas; e) vienas iš jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kitą; f) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai yra valdomi trečiojo asmens; g) abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį arba h) jie yra vienos šeimos nariai (OL L 343, 2015 12 29, p. 558). Asmenys laikomi vienos šeimos nariais tik tuo atveju, jeigu jie yra susiję šiais giminystės ryšiais: i) vyras ir žmona, ii) tėvai ir vaikai, iii) brolis ir sesuo (tikri ar turintys tik vieną bendrą tėvą ar motiną), iv) seneliai ir anūkai, v) dėdė arba teta ir sūnėnas arba dukterėčia, vi) uošvis arba uošvė ir žentas arba marti, vii) svainis ir svainė. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 2013 m. spalio 9 d., kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 4 dalį asmuo – tai fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).