1.

Ar Direktyvos 2009/28 (1) 3 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionaliniai įstatymai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, kuriuose, siekiant laikytis biodegalų naudojimo tikslų, numatyta, kad ūkio subjektai gali pagrįsti atitiktį tiems patiems kriterijams alternatyviai, t. y. arba i) fiziškai įmaišydami biodegalus į iškastinį kurą, arba ii) įsigydami biodegalų sertifikatus iš kitų ūkio subjektų, kurie turi jų perteklių?

2.

Ar Direktyvos 2009/28 3 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionaliniai įstatymai, kaip antai nagrinėjami pagrindinėje byloje, pagal kuriuos fizinio biodegalų įmaišymo galimybė suteikiama tik biodegalų gamintojams, turintiems mokestinio perdirbimo sandėlio statusą, ir uždraudžiama pareigą naudoti biodegalus turintiems subjektams, importuojantiems kurą registruoto gavėjo statusu, kurie gali pasinaudoti galimybe įsigyti biodegalų sertifikatus, nes priešingu atveju privalo sumokėti kompensaciją (iš esmės lygiavertę baudai)?

3.

Ar skirtųsi atsakymas į ankstesnį klausimą, jeigu byloje nagrinėjamų aplinkybių atsiradimo metu rinkoje nebuvo parduodamų biodegalų sertifikatų, todėl smulkus ūkio subjektas negalėjo jų įsigyti arba galėjo tai padaryti tik su dideliais sunkumais, ir jei Direção-Geral de Energia e Geologia (Energijos ir geologijos generalinė energija, toliau – DGEG) neorganizavo atitinkamų aukcionų, o vienintelė jam likusi galimybė buvo sumokėti kompensaciją (iš esmės lygiavertę baudai)?

4.

Ar Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją reikalaujama atlikti nepriklausomus auditus (pagal nacionalinę teisę – nepriklausomus patikrinimus) kaip išankstinės tvarumo schemos įgyvendinimo sąlygą?

5.

Ar pagal Direktyvos 2009/28 18 straipsnio 3 dalį draudžiama nacionalinė tvarumo kriterijų tikrinimo schema, pagal kurią, nors ir numatyta akredituoti tikrinimo įstaigas, nepriklausomai atliekančias atitikties tvarumo kriterijams tikrinimus (pagal šios direktyvos 18 straipsnio 3 dalį), tokių įstaigų praktiškai neleista atrinkti, nes nebuvo paskelbtas konkursas, o ūkio subjektai turėjo įrodyti atitiktį šiems kriterijams, tačiau kartu nebuvo atliekama jokių nepriklausomų auditų?

6.

Jei į šiuos prejudicinius klausimus būtų atsakyta neigiamai, ar SESV 34 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami tokie nacionaliniai įstatymai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, kurie aiškinami taip, kaip nurodyta pirmiau pateiktuose klausimuose?

1.

Ar i) pasiūlymo įsigyti obligacijų grynaisiais pinigais, ii) obligacijų emisijos ir iii) viešo pasiūlymo pasirašyti akcijas sandoriai laikytini „bendrais sandoriais“, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą sprendimuose Isabele Gielen (C-299/13 (1)) ir Air Berlin (C-573/16 (2))?

2.

Ar 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB (3) 5 straipsnio 2 dalies b punkte vartojama formuluotė su tuo susiję formalumai turi būti aiškinama kaip apimanti finansinio tarpininkavimo paslaugas, papildomai užsakomas vykdant i) pasiūlymo įsigyti obligacijų grynaisiais pinigais, ii) obligacijų emisijos ir iii) viešo pasiūlymo pasirašyti akcijas sandorius?

3.

Ar 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB 5 straipsnio 2 dalies b punktas gali būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama žyminiu mokesčiu apmokestinti komisinius mokesčius už banko teikiamas finansinio tarpininkavimo paslaugas, susijusias su i) skolos priemonių atpirkimu, ii) perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu ir platinimu rinkoje ir iii) kapitalo didinimu išleistų akcijų viešo pasirašymo būdu, kai tokios paslaugos apima pareigą identifikuoti investuotojus ir užmegzti su jais ryšį siekiant platinti vertybinius popierius, gauti pasirašymo ar pirkimo pavedimus ir tam tikrais atvejais įsigyti siūlomus vertybinius popierius?

4.

Ar atsakymas į šiuos klausimus būtų kitoks, atsižvelgiant į tai, ar finansinių paslaugų teikimas yra privalomas pagal įstatymą, ar neprivalomas?

1.

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB (1), kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (2) dėl energetikos statistikos 2 straipsnio d punktą bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmenys, kurie gamybos tikslais Bendrijos viduje įvežė naftos kokso pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4.23 punktą, gali būti įpareigojami kaupti privalomąsias atsargas?

2.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias produktų, kurių privalomąsias atsargas reikia kaupti ir išlaikyti, rūšys apribojamos dalimi direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių?

3.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmeniui įvežus Bendrijos viduje ar importavus vieną iš direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių, šis asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti kitos, skirtingos rūšies produkto privalomąsias atsargas?

4.

Ar direktyvos 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti produkto, kurio jis nenaudoja savo ūkinėje veikloje ir kuris nėra susijęs su šia veikla, atsargas, kai šis įpareigojimas taip pat yra susijęs su didele finansine našta (dėl kurios praktiškai neįmanoma jo įvykdyti), nes asmuo šio produkto neturi ir nėra jo importuotojas ir (arba) laikytojas?

5.

Jei į vieną iš klausimų būtų atsakyta neigiamai, ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad tam tikros rūšies produkto importuotojas gali būti įpareigojamas kaupti ir išlaikyti tik tos pačios rūšies produkto, kuris buvo importo objektas, privalomąsias atsargas?

1.

Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (1) 7 straipsnio, siejamo su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (2) 56 straipsnio 1 dalimi ir 54 straipsnio 1 dalimi bei 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 (3) 35 straipsnio 6 dalimi, kyla tiesioginį teisinį poveikį turintis pagrindas susigrąžinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) finansuojamą sukčiavimo būdu gautą paramą iš paramą gavusio juridinio asmens atstovų, kurie tyčia pateikė melagingą informaciją, kad sukčiaudami gautų paramą?

2.

Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai EŽŪFKP finansuojama parama dėl sukčiavimo buvo paskirta ir išmokėta ribotos atsakomybės bendrovei (Osaühing), paramos gavėjais pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalį ir 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalį taip pat gali būti laikomi paramą gavusios bendrovės atstovai, kurie sukčiavo ir šiuo būdu gaunant paramą tuo pat metu buvo tos bendrovės tikrieji savininkai?

1.

Ar žodžių junginys „elektroninio parašo teisinė galia <…> kaip įrodym[o]“2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (1) dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, 25 straipsnio 1 dalies nuostatoje turi būti aiškinamas taip, kad pagal šią nuostatą valstybių narių teismai įpareigojami preziumuoti, jog tokio parašo buvimas ir deklaruojama autorystė esant įvykdytoms ar neginčijamoms šio reglamento 3 straipsnio 10, 11 ir 12 punktuose nustatytoms sąlygoms a priori turi būti laikomi neabejotinai ir neginčijamai įrodytais? Ar šis žodžių junginys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių teismai, jei šių nuostatų sąlygos yra įvykdytos, privalo pripažinti, kad kvalifikuotas elektroninis parašas turi įrodomąją vertę ar įrodomąją galią, kuri yra lygiavertė rašytinio parašo įrodomajai vertei ar įrodomajai galiai tik tiek, kiek nėra peržengiamos atitinkamoje nacionalinėje teisės nuostatoje šiam rašytiniam parašui nustatytos ribos?

2.

Ar šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies nuostatoje vartojamas žodžių junginys „[n]egalima atsisakyti pripažinti <…> teismo procese“ turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį valstybių narių nacionaliniams teismams nustatomas absoliutus draudimas naudotis jų teisės sistemose numatytomis procesinėmis galimybėmis siekiant atsisakyti pripažinti reglamente numatytos elektroninio parašo teisinės galios įrodomąją vertę? Ar šis žodžių junginys turi būti aiškinamas taip, kad šia nuostata leidžiama paneigti 3 straipsnio 10–12 punktuose įtvirtintas sąlygas, valstybių narių nacionaliniams teismams naudojantis pagal jų proceso teisę taikytinomis priemonėmis ir taip suteikiant galimybę teisme nagrinėjamo ginčo šalims paneigti numatytą elektroninio parašo įrodomąją galią ir jo įrodomąją vertę?

1.

Ar Suomijoje galiojančios žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės nuostatos, grindžiamos atsakomybe nesant kaltės, kaip antai aprašytos pirmiau (šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą 16–18 punktai), laikytinos suderinamomis su Teisių gynimo direktyvos (1) 9 straipsnio 7 dalimi?

2.

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: kokio pobūdžio atsakomybe už žalą tokiu atveju yra grindžiama atsakomybė pagal Teisių gynimo direktyvos 9 straipsnio 7 dalį? Ar preziumuotina, kad ši atsakomybė yra tam tikra atsakomybės esant kaltei forma, atsakomybės dėl piktnaudžiavimo teise forma ar atsakomybė kokiu nors kitu pagrindu?

3.

Darant nuorodą į antrąjį klausimą: į kokias aplinkybes reikia atsižvelgti vertinant, ar turi būti taikoma atsakomybė?

4.

Ar, kiek tai susiję su trečiuoju klausimu, atliekant vertinimą reikia remtis vien tik patenkinant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones žinomomis aplinkybėmis, ar, pavyzdžiui, galima atsižvelgti į tai, kad intelektinės nuosavybės teisė, kurios tariamu pažeidimu buvo pagrįstos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau, jau po nurodymo jas taikyti, buvo pripažinta negaliojančia ex tunc, ir, jeigu taip, kokią reikšmę turi pastaroji aplinkybė?

1.

Pirma, ar nenumatytų aplinkybių, dėl kurių prarastos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sąvoka pagal Direktyvos 2008/118/EB (1) 7 straipsnio 4 dalį turi būti aiškinama, kaip ir force majeure atveju, taip, kad jomis laikomos su įgaliotu sandėlio savininku nesusijusios, neįprastos ir nenumatomos aplinkybės, kurių negalima išvengti, nepaisant visų būtinų atsargumo priemonių, kurių jis ėmėsi, dėl ko, objektyviai vertinant, jis praranda bet kokią kontrolės galimybę?

2.

Taip pat ar, siekiant atleidimo nuo atsakomybės nenumatytų aplinkybių atveju, yra svarbus, jei taip – kokia apimtimi, rūpestingumas imantis būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti žalą sukėlusio įvykio?

3.

Papildomai pirmiesiems dviem klausimams, ar tokia nuostata, kaip antai 1995 m. spalio 26 d. Įstatyminio dekreto Nr. 504 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurią nedidelis (to paties asmens arba trečiųjų asmenų) aplaidumas prilyginamas nenumatytoms aplinkybėms ir force majeure, yra suderinama su Direktyvos 2008/118/EB 7 straipsnio 4 dalimi, kurioje nenurodomos kitos sąlygos, ypač sąlygos, susijusios su įvykį sukėlusio asmens ar atitinkamoje srityje veikiančio asmens „kalte“?

4.

Galiausiai, ar minėto 7 straipsnio 4 dalies nuostata „arba gavus valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą“ gali būti aiškinama kaip galimybė valstybei narei nustatyti kitą bendrą kategoriją (nedidelis neatsargumas), kuri galėtų turėti įtakos apibrėžiant išleidimą vartoti prekės sunaikinimo ar praradimo atveju, ar, atvirkščiai, minėta formuluotė negali apimti tokio pobūdžio sąlygos, nes ji turi būti suvokiama kaip susijusi su konkrečiais atvejais, dėl kurių kiekvienu konkrečiu atveju gaunamas leidimas arba kurie nustatomi kitais atvejais, apibrėžtais objektyviais elementais?

1.

Ar Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (1) 8 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su 7 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad keleivis, skrydžio bilietą iš dalies apmokėjęs dažnai skraidančio keleivio sukauptomis myliomis, iš skrydį vykdančio oro vežėjo, kuris nėra jo sutarties partneris, gali reikalauti jam grąžinti (tik) dažnai skraidančio keleivio mylias?

2.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų teigiamai:

Ar Oro keleivių teisių reglamentą pažeidžia nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, kad, jeigu, pažeidžiant Oro keleivių teisių reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytą pareigą, dažnai skraidančio keleivio mylios negrąžinamos, iš skrydį vykdančio oro vežėjo vietoj šios prievolės įvykdymo galima reikalauti žalos atlyginimo, ar keleivis yra saistomas savo pradinio reikalavimo – grąžinti jam dažnai skraidančio keleivio mylias?

3.

Jei Teisingumo Teismas į pirmąjį klausimą atsakytų neigiamai:

Jeigu keleivis taip pat gali reikalauti piniginės kompensacijos arba ją gauna, ar Oro keleivių teisių reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktas, siejamas su 7 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad keleivis atgauna už bilietą jį perkant sumokėtą sumą, kai skrydį vykdantis oro vežėjas sumoka jam tokią pinigų sumą, kad jis galėtų arba būtų galėjęs, nenaudodamas dažnai skraidančio keleivio sukauptų mylių, įsigyti kaip galima greitesnį nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis arba nukreipimą kitu maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų?

1.

panaikinti 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno ir SFL – Stiftung für Forschung und Lehre (SFL) / Bendra pertvarkymo valdyba (T-481/17, EU:T:2022:311), kiek Bendrasis Teismas juo nusprendė, kad pirmojoje instancijoje pareikštas ieškinys dėl panaikinimo yra priimtinas;

2.

pripažinti pirmojoje instancijoje byloje T-481/17 pareikštą ieškinį nepriimtinu ir todėl atmesti jį visą bei

3.

priteisti iš Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno ir Stiftung für Forschung und Lehre (SFL) (ieškovės pirmojoje instancijoje) Komisijos patirtas bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir šioje instancijoje išlaidas.

—

klaida aiškinant SESV 263 straipsnio 4 dalį ir Reglamento Nr. 806/2014 (1) 18 straipsnio 7 dalį, kiek tai susiję su pertvarkymo priemonės kvalifikavimu kaip veikos, kurią galima ginčyti (pirmas apeliacinio skundo pagrindas),

—

klaida aiškinant SESV 263 straipsnio 4 dalį ir Komisijos teisės į gynybą nepaisymas, kiek tai susiję su ieškinio dėl panaikinimo nepareiškimu teisiškai siejančio galutinio akto autoriui (antras apeliacinio skundo pagrindas) ir

—

prieštaringas skundžiamo sprendimo motyvavimas, kuris atsirado dėl Bendrojo Teismo argumentų, kad ieškinys dėl panaikinimo dėl ginčijamos pertvarkymo priemonės yra priimtinas, kai Teismas daro išvadą, kad minėta pertvarkymo priemonė įsigalioja ir sukelia privalomas teisines pasekmes tik priėmus Komisijos sprendimą (trečias apeliacinio skundo pagrindas).

—

pripažinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir gali reikalauti padengti visas SANAD projekto išlaidas ir panaikinti debeto avizą Nr. 3242113938, nes joje pripažinus, kad atmestos išlaidos neatitinka reikalavimų, buvo pažeisti taikytini teisės aktai, ir

—

priteisti iš REA Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas arba, jeigu šiame ieškinyje pateiktiems reikalavimams nebūtų pritarta, nepriteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad „galutinė audito ataskaita“ dėl ieškovės deleguotųjų darbuotojų išmokų, skirtų už dalijimąsi žiniomis ir tarpsektorinį judumą, turi būti laikoma nepatenkančia į susitarimo dėl dotacijos (SD) taikymo sritį ne tik dėl to, kad REA šį auditą inicijavo tik dėl atliktu darbu ir rezultatais grindžiamo finansavimo taikant fiksuotąją normą, taigi, dėl kurio negali būti vykdoma ex post kontrolė, bet ir dėl to, kad tas auditas atliktas taikant akivaizdžiai inkvizitorinį metodą, įtariant, kad padaryta sisteminių klaidų, kurios vis dėlto nelaikytinos sisteminio pobūdžio klaidomis, nes atsirado dėl įvairių rūšių procedūrų sąlygų.

2.

Antrasis pagrindas subsidiariai grindžiamas tuo, kad jeigu toks auditas turėtų būti laikomas patenkančiu į SD taikymo sritį, leidimus suteikiantis pareigūnas jį turėjo atlikti kaip ex ante kontrolę, remdamasis duomenimis iš elektroninių kontrolės priemonių, nustatytų priimančiojoje organizacijoje (KU), kuri konkrečiai įgaliota rinkti su delegavimu susijusius duomenis savo patalpose, o minėtos kontrolės stebėseną turėjo atlikti atsakovė. To nepadariusi, atsakovė pažeidė SD sąlygas, tinkamai jas įvertinus pagal taikytinus teisės aktus.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad net jeigu būtų laikoma, kad auditas patenka į susitarimo taikymo sritį ir įrodinėjimo pareiga iš esmės tenka ieškovei, dėl padarytų sisteminių klaidų atmetus su delegavimu susijusias išlaidas per ex post kontrolę, kuri negali būti vykdoma per tokį auditą, nes jis atliekamas dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą, buvo pažeistas sąžiningumo principas ne tik taikant Finansinį reglamentą 2018/1046 (1), galiojusį atliekant auditą (181 straipsnio 2 dalis), bet ir apskritai vykdant susitarimą: pasinaudodamas diskrecija be teisinio pagrindo auditą atlikęs subjektas nepripažino, kad pakanka veiklos audito dėl finansavimo taikant fiksuotąją normą tam, kad būtų galima įvertinti tokį finansavimą remiantis patvirtintais duomenimis arba istoriniais naudos gavėjo duomenimis, o, priešingai, rėmėsi įrodymais, susijusiais su įvykiais, dėl kurių skirtas veiklos finansavimas taikant fiksuotąją normą. Dėl tokio įrodinėjimo tvarkos pakeitimo iš ieškovės atimta teisė palankiai aiškinti jai tenkančius sutartinius įsipareigojimus, esant teisiniam neaiškumui dėl sąlygų, kurį lėmė tuo metu taikytinas Finansinis reglamentas 966/2012 (2) ir prieštaringas atsakovės elgesys atliekant SD įgyvendinimo stebėseną.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad jeigu ne tik įvairūs tiek iš vidaus, tiek iš išorės gauti neprieštaringi įrodymai, bet ir prieš įgyvendinimo etapą ir per jį pateiktos klaidingos gairės buvo tinkamai išnagrinėti, neturi būti atsižvelgta į įrodymų neatitiktį ir trūkumus arba jie bent jau turi būti ištaisyti, tačiau jie negali lemti visiško atmetimo tuo pagrindu, kad yra sisteminio pobūdžio, ypač kai pagal bendrąjį proporcingumo principą į juos neturi būti atsižvelgta, nes jie neesminiai arba nereikšmingi.

—

pripažinti negaliojančiu pagal SESV 264 straipsnį 2022 m. kovo 1 d. BPV sprendimą neatlikti ieškovės pertvarkymo,

—

priteisti iš BPV ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV viršijo savo kompetenciją priimdama sprendimą dėl ieškovės, užuot paprasčiausiai nesiėmusi jokių veiksmų dėl savo išvados, kad neįvykdytos BPeMR (1) 18 straipsnio sąlygos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV nesuteikė ieškovei teisės būti išklausytai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV nepateikė pakankamų motyvų.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV tinkamai neišnagrinėjo reikalavimų pagal BPeMR 18 straipsnio 1 dalies b punktą.

5.

Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV ir ECB nenagrinėjo ieškovės įsipareigojimų sustabdymo.

6.

Šeštasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV pažeidė proporcingumo principą, nes neišnagrinėjo akivaizdžių ir lengviau įgyvendinamų alternatyvų, įskaitant ieškovės perleidimą kitam akcininkui.

7.

Septintasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV nesilaikė pertvarkymo plano ir dėl to nepateikė įtikinamo paaiškinimo.

—

panaikinti 2022 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2022/692, kuriuo, derinant prie technikos ir mokslo pažangos, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – ginčijamas reglamentas) (1), kiek juo nustatyta trijų cheminių medžiagų, būtent N-karboksimetiliminobio (etilennitrilo)tetra(acto rūgšties) ir jos pentanatrio ir pentakalio druskų (toliau kartu – DTPA arba cheminė medžiaga), suderinta klasifikacija ir ženklinimas, t. y. ginčijamo reglamento 2 ir 3 konstatuojamąsias dalis, 1 ir 2 straipsnius ir priedą, kiek jie susiję su DTPA, ir, be kita ko, ginčijamo reglamento priedu padarytus įrašus 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – CLP reglamentas) (2), VI priedo 3 dalyje dėl atskirų cheminių medžiagų:

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLPA reglamento 36 straipsnio 1 dalyje ir I priedo 3.7.2.2.1 skirsnyje nustatytus klasifikavimo kriterijus, nes DTPA neturi „būdingos specifinės savybės sukelti neigiamą poveikį reprodukcijai“. Jei buvo pastebėtas tam tikras poveikis gyvūnų, paveiktų labai didelėmis DTPA dozėmis, vystymuisi, šis poveikis yra „nebūdingas antrinis poveikis vystymuisi“, kuris nepateisina klasifikavimo kaip reprodukciją toksiškai veikiančios medžiagos.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento I priedo 3.7.2.2.2 skirsnį, nes klasifikuodamos DTPA ES institucijos tinkamai neįvertino „galimos toksinio poveikio motinai įtakos“ ir į ją neatsižvelgė. DTPA sukelia cinko trūkumą, dėl kurio nutrūksta žiurkių motinos homeostazė, o toksinis poveikis motinai sukelia antrinį nebūdingą poveikį vystymuisi. Dėl to DTPA negali būti klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai pagal CLP reglamento reikalavimus. Tai, laikantis CLP reglamento reikalavimų, negali patvirtinti DTPA klasifikavimo kaip reprodukciją toksiškai veikiančios medžiagos.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento I priedo 3.7.2.1.1 skirsnį ir 3.7.1 a) lentelę, nes remiantis turimais įrodymais negalima daryti „tvirtos prielaidos“, kad DTPA gali daryti poveikį žmonių reprodukcijai, taip pat nebuvo „aiškiai įrodyta“, kad DTPA gali daryti poveikį vystymuisi nesant kito toksinio poveikio (t. y. toksinio poveikio motinai). Nesant šių elementų DTPA klasifikavimas kaip 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukcijos yra nepagrįstas.

4.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas nesilaikant Komisijos pareigos pagal CLP reglamento 37 straipsnio 5 dalį nustatyti, kad siūloma suderinta klasifikacija yra „tikslinga“. Komisija patvirtino Rizikos vertinimo komiteto (RAC) nuomones nepatikrinusi, ar jos yra nuoseklios, patikimos ir galinčios palaikyti siūlomą klasifikavimą. Jei Komisija būtų atsižvelgusi į visą su DTPA savybėmis susijusią informaciją, kaip 2018–2022 m. ne kartą siūlė daryti dokumentacijos teikėjas (toliau – DT), ji nebūtų klasifikavusi DTPA kaip 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją medžiagos.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas reglamentas buvo priimtas pažeidžiant CLP reglamento 37 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą susipažinti su pačiomis RAC nuomonėmis, o ne tik su DT parengtu pasiūlymu dėl suderinto klasifikavimo ir ženklinimo.

6.

Šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija nevykdė įsipareigojimų pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir pažeidė gero administravimo principą, kai priėmė ginčijamą reglamentą prieš tai neatlikusi dokumentais pagrįsto poveikio vertinimo.

—

panaikinti 2022 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/908 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2022) 3543), paskelbta 2022 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje L 157, p. 15), kiek jame nuspręsta Sąjungos lėšomis nefinansuoti šio sprendimo priedo 6200 biudžeto punkto 1–8 eilutėse nurodytų sumų, kurias Austrijos Respublika deklaravo kaip iš EŽŪGF finansuotinas išlaidas, atskaičius 08020601 biudžeto punkte nurodytas sumas, iš viso 68 146 449,98 EUR.

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas

Atsakovė pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (1) 52 straipsnio 1 dalį, ginčijamu įgyvendinimo sprendimu nustatydama finansinę korekciją, nors paskirstydama teises į išmokas kalnų ganyklų naudotojams ieškovė taikė sumažinimo koeficientą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (2) 24 straipsnio 6 dalį. Taigi susijusi finansinė pataisa taikyta neteisingai.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas

Atsakovė pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 1 dalį, nes taikė finansinę korekciją, nors nacionalinio rezervo panaudojimas ganyklų naudotojams nustatytoms taisomosioms priemonėms ir linijinis sumažinimas, kad nebūtų viršyta nacionalinė viršutinė riba, atitiko Sąjungos teisę. Ieškovė galėjo remtis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 30 straipsnio 7 dalies b punktu ir 7 straipsniu. Taigi susijusi finansinė pataisa taikyta neteisingai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas

Atsakovė pažeidė Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnio 4 dalies a punktą, nes taip pat atsisakė finansuoti EŽŪGF išlaidas, patirtas iki 2016 m. lapkričio 26 d., t. y. daugiau nei 24 mėnesius iki tos dienos, kai 2018 m. lapkričio 27 d. atsakovė raštu pranešė apie patikrinimo rezultatus.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas

Atsakovė pažeidė SESV 296 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti, nes visiškai nepateikė savo pozicijos dėl ieškovės argumentų, susijusių su kalnų ganyklų klasifikavimu remiantis federalinių žemių kalnų ganyklų įstatymais, ir taip nepateikė pakankamų ir tinkamų motyvų dėl objektyvumo ir vienodo požiūrio principo pažeidimo, kurį ieškovė tariamai padarė taikydama Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalyje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.

—

iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pakeisti ginčijamą sprendimą,

—

nurodyti Pitk Pelotas, SL atlyginti CrossFit, LLC išlaidas, patirtas šioje byloje ir per procedūras Apeliacinėje taryboje ir Protestų skyriuje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Pirmoji apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nėra galimybės supainioti su ankstesniais CROSSFIT prekių ženklais,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Pirmoji apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad nėra galimybės supainioti su ankstesniu CROSS prekių ženklu,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo ankstesnio prekių ženklo CROSSFIT gero vardo ES, kiek tai susiję su 41 klasės paslaugomis.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

pripažinti ieškovei skirtą nurodymą padengti kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas netaikytinu,

—

priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies visas Bendrajame Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Apeliacinėje taryboje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 5 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 109 straipsnio pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą EUIPO nagrinėti iš naujo arba

—

pakeisti ginčijamą sprendimą, nurodant, kad yra santykinių atsisakymo registruoti paraišką Nr. 18 174 721 visoms 5, 35 ir 44 klasių prekėms ir paslaugoms pagrindų ir kad prekių ženklas neregistruojamas;

—

priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

Prekių ženklų panašumo vertinimo principo pažeidimas.

—

Teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimas.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 47 straipsnio 2 dalies pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/881, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (1),

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/876, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą 8a straipsnio 1 dalis (2) (toliau kartu – ginčijamieji aktai), kiek jie taikomi ieškovui, ir

—

nurodyti Tarybai padengti savo ir ieškovo pateikiant šį ieškinį patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisių į gynybą pažeidimu. Pirma, teigiama, kad motyvai buvo nurodyti netinkamai. Pakankamai aiškiai nenurodžius, kaip Taryba padarė išvadą, kad 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimo 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (3) 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti alternatyvūs kriterijai taikomi ieškovui, ginčijamieji aktai pažeidžia SESV 296 straipsnio antrą pastraipą. Antra, nurodomas asmeninės atsakomybės principo pažeidimas, nes konkrečiai nenustačius, kad ieškovas iš Baltarusijos režimo gauna naudos ar jį remia, ginčijamieji aktai pažeidžia ieškovo pagrindines teises ir asmeninės atsakomybės principą.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida. Pirma, jame teigiama, kad nebuvo nustatyta, kad jis iš A. Lukašenkos režimo gauna naudos ar jį remia. Ginčijamuosiuose aktuose padaryta akivaizdi vertinimo klaida, nes jie buvo priimti neturint pakankamų įrodymų. Antra, teigiama, kad nebuvo pateiktas aktualaus laiko atžvilgiu elgesio pagrindimas. Ginčijamieji aktai yra vien baudžiamojo pobūdžio, ir todėl neteisėti, nes įrodymai atskleidžia tik istorines aplinkybes.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas neproporcingu kišimuisi į ieškovo pagrindines teises. Ginčijamųjų aktų tikslas buvo pasiektas kitomis teisėkūros priemonėmis; taigi jie sudaro neproporcingą kišimąsį į ieškovo pagrindines teises.

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/881, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (1), kiek jis susijęs su ieškovu (A.2 priedas);

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/876, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą 8a straipsnio 1 dalis (2), kiek jis susijęs su ieškovu (A.3 priedas); ir

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas teisėtumo principo pažeidimu.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas nediskriminavimo principo pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas neproporcingu nuosavybės teisių pažeidimu.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas motyvavimo pareigos pažeidimu.

6.

Šeštasis pagrindas grindžiamas teisės į gynybą paisymo principo pažeidimu.

—

panaikinti, pirma, 2022 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/883, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (1) (toliau – iš dalies pakeistas sprendimas), kiek jis susijęs su ieškovu ir, antra, 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/878, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (2) (toliau – iš dalies pakeistas reglamentas), kiek jis susijęs su ieškovu;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas iš dalies pakeisto sprendimo 2 straipsnio ir iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnio pažeidimu motyvuojant tuo, kad Taryba padarė teisės klaidą ieškovo atžvilgiu neteisingai taikydama iš dalies pakeisto sprendimo 2 straipsnio 1 dalies g punkto kriterijų ir iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnio 1 dalį, kai išsamiai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių ir nenurodė pakankamų motyvų priimti ribojamąsias priemones prieš asmenį.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 296 straipsnio, Pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 41 straipsnio 2 dalies ir iš dalies pakeisto sprendimo 2 ir 4 straipsnių pažeidimu, motyvuojant tuo, kad Taryba nenurodė pakankamai konkrečių motyvų, pagrindžiančių sprendimą imtis ribojamųjų priemonių prieš ieškovą pagal iš dalies pakeisto sprendimo 4 straipsnį ir iš dalies pakeisto reglamento 3 straipsnį; ji akivaizdžiai suklydo savo analizėje ir nenustatė, kodėl ieškovui turėtų būti taikomi iš dalies pakeistame sprendime nustatyti kriterijai, kai išsamiai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių ir nenurodė pakankamų motyvų priimti ribojamąsias priemones prieš asmenį.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Chartijos 41 ir 48 straipsnių pažeidimu, motyvuojant tuo, kad Taryba nepateikė ieškovui įrodymų medžiagos suteikdama jam pakankamai laiko ginti savo teises; tuo, kad Taryba nustatė 14 dienų terminą pastaboms pateikti, o įrodymų medžiagą perdavė likus vienai dienai iki termino pabaigos; kad ieškovas visiškai neturėjo laiko išnagrinėti įrodymų medžiagos ir pateikti savo pastabas, nors Taryba turėjo suteikti jam pakankamai laiko, kad ieškovas galėtų išnagrinėti įrodymų medžiagą ir pateikti savo pastabas, ir užtikrinti, jog būtų galima įgyvendinti visas gynybos teises.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio ir Chartijos 16 ir 45 straipsnių pažeidimu, motyvuojant tuo, kad Taryba pritaikė ieškovui neproporcingas ribojamąsias priemones, grindžiamas nepatvirtintais faktiniais teiginiais, kurie bet kuriuo atveju nebegali būti pateisinti.

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/881, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (1), kiek jis taikomas ieškovei;

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/876, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą 8a straipsnio 1 dalis (2), kiek jis taikomas ieškovei (toliau kartu – ginčijamieji aktai); ir

—

nurodyti Tarybai padengti savo ir ieškovės pateikiant šį ieškinį patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisėtumo principo pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas nediskriminavimo principo pažeidimu.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu.

5.

Penktasis pagrindas grindžiamas motyvavimo pareigos pažeidimu.

—

pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu;

atitinkamai

—

panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dėl 61 186,61 EUR sumos susigrąžinimo ir 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pateiktas administracinis skundas;

—

priteisti iš EIB susigrąžintas sumas kartu su delspinigiais, nustatytais taikant Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais;

—

priteisti iš EIB visas bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad sprendimo autorius jį priėmė neturėdamas kompetencijos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pažeistas EIB darbuotojams taikomų administracinių nuostatų (toliau – administracinės nuostatos) 16.3 straipsnyje nustatytas penkerių metų senaties terminas.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas administracinių nuostatų 16 straipsnio pažeidimu, nes be to, kad suėjo penkerių metų senaties terminas, dar ir nėra įvykdytos susigrąžinimui taikytinos sąlygos.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas administracinių nuostatų 2.2.3 ir 2.2.4 straipsnių pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida.

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/881, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą (1), kiek jis taikomas ieškovei;

—

panaikinti 2022 m. birželio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/876, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos dalyvavimą Rusijos agresijoje prieš Ukrainą 8a straipsnio 1 dalis (2), kiek jis taikomas ieškovei (toliau kartu – ginčijamieji aktai); ir

—

nurodyti Tarybai padengti visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ieškovės advokato teisinės pagalbos išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisėtumo principo pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir pareigos nurodyti motyvus pažeidimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu.