2022 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/2

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairės

(2022/C 374/02)

1. Įvadas

Šiose gairėse nustatomi principai, pagal kuriuos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 straipsnį turi būti vertinami įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai (toliau kartu – susitarimai), sudaryti po individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir vienos ar keleto įmonės (-ių) (toliau – sutarties šalis (-ys)) kolektyvinių derybų, susiję su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis.

Šiose gairėse vartojami terminai:

a)	individualiai savarankiškai dirbantis asmuo – asmuo, kuris nėra sudaręs darbo sutarties arba nėra saistomas darbo santykių ir kuris atitinkamas paslaugas teikia daugiausia naudodamasis savo asmeniniu darbu;

b)	sutarties šalis – įmonė, kuriai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys teikia paslaugas, t. y. jų verslo klientai, įskaitant tokių įmonių asociacijas;

c)	kolektyvinė sutartis – susitarimas, dėl kurio deramasi ir kurį sudaro individualiai savarankiškai dirbantys asmenys arba jų atstovai ir jų sutarties šalys), jeigu pagal savo pobūdį ir tikslą jis yra susijęs su tokių individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis (1);

skaitmeninė darbo platforma – fizinis arba juridinis asmuo, kuris teikia komercinę paslaugą, atitinkančią visus šiuos reikalavimus: i) paslauga bent iš dalies teikiama nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis interneto svetaine arba mobiliąja programėle; ii) ji teikiama paslaugos gavėjo prašymu ir iii) privalomai apima fizinių asmenų atliekamo darbo organizavimą, nesvarbu, ar tas darbas atliekamas internetu, ar konkrečioje vietoje (2).

SESV 101 straipsniu draudžiami įmonių susitarimai, kuriais ribojama konkurencija vidaus rinkoje, ypač kai jais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kitos prekybos sąlygos. Sąjungos konkurencijos taisyklės grindžiamos Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad Sąjunga sukuria vidaus rinką, įskaitant sistemą, kuria užtikrinama, kad konkurencija nebūtų iškraipoma (3).

ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga skatina „didelio konkurencingumo socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos“. Be to, SESV 9 straipsnyje nurodyta, kad „[n]ustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga“. Šiuo tikslu Sąjunga pripažįsta svarbų socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų vaidmenį ir pagal SESV 152 straipsnį „remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą“. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 28 straipsnyje taip pat pripažįstama teisė į kolektyvines derybas ir kolektyvinių veiksmų teisė (4).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas) atsižvelgė į Sąjungos socialinės politikos tikslus, kai priėmė sprendimą Albany dėl socialinių partnerių kolektyvinių derybų, konstatuodamas, kad darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančių organizacijų sudarytoms kolektyvinėms sutartims būdingas tam tikras konkurenciją ribojantis poveikis yra būtinas siekiant pagerinti darbo sąlygas (5). Taigi po kolektyvinių derybų darbdavių ir darbuotojų sudarytos sutartys, kurių pobūdis ir tikslas – pagerinti darbo sąlygas (įskaitant darbo užmokestį), nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, todėl jomis nepažeidžiama Sąjungos konkurencijos teisė (toliau – Albany išimtis) (6).

Savarankiškai dirbančių asmenų padėtis yra kitokia. SESV 101 straipsnyje nustatytas draudimas taikomas įmonėms, o tai yra plati sąvoka, apimanti bet kurį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ir finansavimo būdą (7). Taigi savarankiškai dirbantys asmenys, net jei tai yra asmenys, kurie dirba patys vieni, iš esmės yra įmonės, kaip jos suprantamos pagal SESV 101 straipsnį, nes jie siūlo savo paslaugas už atlyginimą konkrečioje rinkoje ir vykdo savo veiklą kaip nepriklausomi ekonominės veiklos vykdytojai (8).

Šiuo klausimu Teismas išaiškino, kad Albany išimtis taikoma ir „fiktyviai savarankiškai dirbantiems asmenims“, nes laikoma, kad jų padėtis yra panaši į darbuotojų padėtį (9). Tomis aplinkybėmis Teismas laikė asmenį fiktyviai savarankiškai dirbančiu asmeniu, jeigu: tas asmuo a) veikia pagal darbdavio nurodymus, visų pirma, susijusius su laisve pasirinkti savo darbo laiką, darbo vietą ir turinį; b) nedalyvauja prisiimant darbdavio komercinę riziką ir c) darbo santykių laikotarpiu yra neatskiriama darbdavio įmonės dalis, taigi kartu su ta įmone sudaro ekonominį vienetą. Tokie kriterijai taikomi taikant Sąjungos konkurencijos teisę, neatsižvelgiant į tai, ar tas asmuo pagal nacionalinę teisę yra laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu dėl mokestinių, administracinių ar organizacinių priežasčių, ir turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkretaus atvejo faktines aplinkybes (10). Vis dėlto, kol teismas arba administracinė institucija nenustato, kad fiktyviai savarankiškai dirbantis asmuo yra darbuotojas, tas asmuo neturi teisinio tikrumo, kad bus taikoma Albany išimtis. Nustačius, kad asmuo yra darbuotojas, nėra jokios rizikos, kad tas asmuo pažeis SESV 101 straipsnį pradėdamas kolektyvines derybas ir sudarydamas sutartis, kuriomis siekiama pagerinti darbo sąlygas.

Be to, kai kuriems savarankiškai dirbantiems asmenims sunku daryti įtaką savo darbo sąlygoms. Tai ypač pasakytina apie individualiai savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba patys vieni ir daugiausia naudojasi savo asmeniniu darbu, kad užsidirbtų pragyvenimui. Net jeigu individualiai savarankiškai dirbantys asmenys nėra visiškai integruoti į įmonės, kurios pavedimus vykdo, verslą taip, kaip tos įmonės darbuotojai, kai kurie iš jų gali nebūti visiškai nepriklausomi nuo įmonės, kurios pavedimus vykdo, arba gali neturėti pakankamai derybinės galios. Prie šios padėties prisidėjo pastarojo meto darbo rinkos pokyčiai, visų pirma tendencija verslo ir asmenines paslaugas teikti subrangos būdu ir kaip užsakomąsias paslaugas, taip pat gamybos procesų skaitmenizacija ir interneto platformų ekonomikos augimas (11). Kolektyvinės derybos gali būti svarbi priemonė šių individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygoms pagerinti.

Atsižvelgiant į tai, šiose gairėse paaiškinama: a) kad individualiai savarankiškai dirbančių asmenų, kurių padėtis panaši į darbuotojų padėtį, kolektyvinės sutartys nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį ir b) kad Komisija nesiims veiksmų dėl individualiai savarankiškai dirbančių asmenų, kurių derybinė galia neatitinka jų sutarties šalies (-ių) derybinės galios, kolektyvinių sutarčių.

10)

Šiose gairėse paaiškinama, kaip Komisija taikys Sąjungos konkurencijos teisę, nedarydama poveikio kitų Sąjungos teisės taisyklių ar principų taikymui. Šiomis gairėmis nesukuriamos jokios socialinės teisės ar pareigos ir nedaromas poveikis valstybių narių prerogatyvai socialinės politikos srityje ar socialinių partnerių autonomijai. Konkrečiai, jos neturi įtakos valstybių narių ir (arba) socialinių partnerių kompetencijai, susijusiai su kolektyvinių derybų organizavimu pagal valstybių narių nacionalinę teisę ir (arba) praktiką. Jos taip pat nedaro poveikio terminų „darbuotojas“ arba „savarankiškai dirbantis asmuo“ apibrėžtims pagal nacionalinę teisę (12) arba individualiai savarankiškai dirbančių asmenų galimybei siekti, kad jų užimtumo statusas būtų pakeistas (arba nacionalinių valdžios institucijų ir (arba) teismų galimybei vertinti tokius atvejus) pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Šiose gairėse tik patikslinamos sąlygos, kuriomis tam tikri individualiai savarankiškai dirbantys asmenys ir jų sutarties šalis (-ys) gali pradėti kolektyvines derybas ir sudaryti kolektyvines sutartis nerizikuodami, kad bus pažeistas SESV 101 straipsnis.

11)

Šiomis gairėmis taip pat nedaromas poveikis bet kokiam paskesniam Teismo pateiktam SESV 101 straipsnio aiškinimui, susijusiam su susitarimais, sudarytais po kolektyvinių derybų. Jos neturi įtakos Sąjungos konkurencijos teisės taikymui, kaip nustatyta SESV 42 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriais (13). Be to, šios gairės taikomos nedarant poveikio SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymui, pagal kurią SESV 101 straipsnio 1 dalis netaikoma susitarimams, kurie: a) padeda tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą, b) sudaro sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda, c) apima tik būtinus konkurencijos apribojimus ir d) nesuteikia šalims galimybės panaikinti konkurencijos dėl didelės atitinkamų produktų ar paslaugų dalies (14).

12)

Siekiant išvengti abejonių, kolektyvinėmis sutartimis, dėl kurių derasi ir kurias sudaro savarankiškai dirbantys asmenys ir kurios nepatenka į šių gairių taikymo sritį, SESV 101 straipsnis automatiškai nepažeidžiamas, tačiau kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai kaip ir bet kokios kitos rūšies įmonių susitarimus.

2. Bendra taikymo sritis

2.1. Susitarimų, kuriems taikomos šios gairės, rūšys

13)

Šios gairės taikomos kolektyvinėms sutartims, apibrėžtoms 2 punkto c papunktyje.

14)

Nedarant poveikio valstybių narių veiksmų laisvei spręsti dėl savarankiškai dirbančių asmenų kolektyvinio atstovavimo kanalų, šios gairės taikomos visų formų pagal nacionalinę teisę ir praktiką vykdomoms kolektyvinėms deryboms – nuo derybų per socialinius partnerius ar kitas asociacijas iki individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ar jų atstovų grupės tiesioginių derybų su jų sutarties šalimi (-imis) arba tų sutarties šalių asociacijomis. Jos taip pat taikomos tais atvejais, kai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, atskirai arba kaip grupė, pageidauja (pasinaudoję pasirinkimo galimybe), kad jiems būtų taikoma galiojanti kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp jų sutarties šalies ir darbuotojų ir (arba) individualiai savarankiškai dirbančių asmenų grupės.

15)

Individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygos apima tokius klausimus kaip atlyginimas, atlygis ir priemokos, darbo laikas ir darbo modeliai, mokamos atostogos, fizinės patalpos, kuriose dirbama, sveikata ir sauga, draudimas ir socialinė apsauga, taip pat sąlygas, kuriomis individualiai savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę nutraukti paslaugų teikimą arba kuriomis sutarties šalis turi teisę nustoti naudotis jų paslaugomis.

16)

Derybos dėl kolektyvinių sutarčių ir jų sudarymas suponuoja, kad prieš derėdamosi dėl kolektyvinės sutarties ir prieš ją sudarydamos įvairios šalys kiekvienoje derybų pusėje tam tikru mastu derina veiksmus. Toks derinimas gali vykti kiekvienos derybų pusės šalims susitariant arba keičiantis informacija, siekiant nuspręsti dėl bendro požiūrio į derybų dalyką (darbo sąlygas) ir (arba) formą (pvz., daugiašalės derybos arba derybos skiriant atstovus). Jeigu toks derinimas yra būtinas ir proporcingas deryboms dėl kolektyvinės sutarties arba jos sudarymui, taikant šias gaires jis bus traktuojamas taip pat kaip kolektyvinė sutartis, su kuria jis yra susijęs (arba būtų buvęs susijęs, jei derybos nesėkmingos) (15).

17)

Šios gairės netaikomos asociacijų sprendimams ar įmonių susitarimams arba suderintiems veiksmams, nesusijusiems su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir sutarties šalies (-ių) derybomis (arba pasirengimu deryboms) siekiant pagerinti individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygas. Visų pirma jos netaikomos susitarimams, kuriais neapsiribojama darbo sąlygų reguliavimu arba nustatomos sąlygos (visų pirma kainos), kuriomis individualiai savarankiškai dirbantys asmenys arba susitarimo šalis(-ys) vartotojams teikia paslaugas (16), arba kuriais ribojama įmonių laisvė samdyti jiems reikalingus darbo teikėjus.

1 pavyzdys

Situacija. Individualiai savarankiškai dirbantys vairuotojai teikia paslaugas trims pristatymo platformoms, veikiančioms B mieste. Pristatymo platformos ir vairuotojai yra sudarę kolektyvinę sutartį, kurioje nustatyti mokesčiai, kuriuos platformos turi mokėti vairuotojams už jų teikiamas paslaugas, taip pat minimalūs platformų su sveikata ir sauga susiję įsipareigojimai vairuotojams. Kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad vairuotojai savo paslaugas gali teikti tik tam tikroje miesto teritorijoje. Šiuo tikslu sutartimi miestas padalijamas į tris atskiras zonas kiekvienos platformos vairuotojams. Individualiai savarankiškai dirbantys vairuotojai B mieste susitaria tarpusavyje nevykdyti daugiau kaip dvidešimt pristatymų per keturias valandas per darbo dieną.

Analizė. Pavyzdys susijęs su dviem įmonių susitarimais, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį: a) platformų ir individualiai savarankiškai dirbančių asmenų kolektyvine sutartimi ir b) individualiai savarankiškai dirbančių vairuotojų susitarimu dėl didžiausio pristatymų skaičiaus. Kolektyvinei sutarčiai taikomos šios gairės, nes ji yra kolektyvinių derybų rezultatas ir ja reguliuojamos darbo sąlygos (mokesčiai, sveikatos ir saugos sąlygos), kuriomis individualiai savarankiškai dirbantys vairuotojai teikia paslaugas platformoms. Tačiau kolektyvinės sutarties dalis, pagal kurią miesto teritorija padalijama trims platformoms, nėra susijusi su darbo sąlygomis, bet yra rinkos pasidalijimo susitarimas, kuriuo dėl jo tikslo veikiausiai būtų pažeistas SESV 101 straipsnis (17).

Tačiau atskiras individualiai savarankiškai dirbančių vairuotojų susitarimas dėl pristatymų per darbo dieną skaičiaus nėra individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutarties šalies (-ių) kolektyvinių derybų rezultatas, todėl jam nėra taikomos šios gairės ir jis turėtų būti vertinamas atskirai.

2 pavyzdys

Situacija. X valstybės narės profesionalaus sporto klubai tarpusavyje susitaria nesamdyti sportininkų vieni iš kitų, kol galioja sportininkų sutartys su vienu iš sporto klubų. Klubai taip pat koordinuoja vyresnių nei 35 metų sportininkų atlyginimų lygius.

Analizė. Sporto klubų tarpusavio susitarimai laikomi įmonių susitarimais, kaip jie suprantami pagal SESV 101 straipsnį. Šios gairės netaikomos tokiems susitarimams, nes dėl jų individualiai savarankiškai dirbantys asmenys ir jų sutarties šalis (-ys) nesidera, todėl jie nėra laikomi kolektyvinėmis sutartimis. Pirmuoju susitarimu dėl jo tikslo veikiausiai būtų pažeistas SESV 101 straipsnis, nes juo ribojama sporto klubų konkurencija siekiant pasamdyti geriausius sportininkus rinkoje. Antruoju (darbo užmokesčio nustatymo) susitarimu dėl jo tikslo taip pat veikiausiai būtų pažeistas SESV 101 straipsnis, nes tai iš esmės yra konkurentų (klubų) susitarimas derinti pirkimo sąnaudas.

Apskritai šis pavyzdys iliustruoja įmonių praktiką darbo rinkoje, kuri nepatenka į šių gairių taikymo sritį ir veikiausiai pažeistų SESV 101 straipsnį.

2.2. Asmenys, kuriems taikomos šios gairės

18)

Šios gairės taikomos kolektyvinėms sutartims, susijusioms su 2 punkto a papunktyje apibrėžtų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis. Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys paslaugoms teikti gali naudoti tam tikras prekes ar turtą. Pavyzdžiui, valytojas naudoja valymo reikmenis, o muzikantas groja muzikos instrumentu. Tokiais atvejais prekės naudojamos kaip pagalbinė priemonė galutinei paslaugai teikti, todėl būtų laikoma, kad individualiai savarankiškai dirbantys asmenys naudojasi savo asmeniniu darbu. Tačiau šios gairės netaikomos tais atvejais, kai individualiai savarankiškai dirbančio asmens ekonominę veiklą sudaro tik dalijimasis prekėmis ar turtu arba jų naudojimas arba prekių ir (arba) paslaugų perpardavimas. Pavyzdžiui, jeigu individualiai savarankiškai dirbantis asmuo išnuomoja būstą arba perparduoda automobilių dalis, tokia veikla yra susijusi su turto naudojimu ir prekių perpardavimu, o ne su asmeninio darbo teikimu.

19)

Šių gairių 3 skirsnyje nustatytos kolektyvinių sutarčių, susijusių su individualiai savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurios, Komisijos nuomone, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, kategorijos, o šių gairių 4 skirsnyje nustatytos kolektyvinių sutarčių kategorijos, dėl kurių Komisija nesiims veiksmų. Nepaisant to, kad individualiai savarankiškai dirbantis asmuo arba kolektyvinė sutartis patenka į šių gairių 3 arba 4 skirsnyje nurodytas kategorijas, toliau taikomi šiame skirsnyje išdėstyti bendrieji principai, kuriais apibrėžiama šių gairių taikymo sritis. Atitiktis 3 ir 4 skirsniuose nustatytiems kriterijams turi būti užtikrinta tuo metu, kai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys kolektyviai derasi ir sudaro sutartį su savo sutarties šalimi (-imis).

3. Individualiai savarankiškai dirbančių asmenų, kurių padėtis panaši į darbuotojų padėtį, kolektyvinės sutartys, nepatenkančios į SESV 101 straipsnio taikymo sritį

20)

Tais atvejais, kai individualiai savarankiškai dirbančių asmenų padėtis yra panaši į darbuotojų padėtį, laikoma, kad jų kolektyvinės sutartys nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys taip pat atitiktų fiktyviai savarankiškai dirbančio asmens kriterijus (žr. šių gairių 7 punktą) (18).

21)

Teismas nusprendė, kad kolektyvinė sutartis, apimanti savarankiškai dirbančius paslaugų teikėjus, gali būti laikoma administracijos ir darbuotojų dialogo rezultatu, jei paslaugų teikėjų padėtis yra panaši į darbuotojų (19) padėtį. Jis patvirtino, kad „ne visada paprasta dabartinėje ekonomikoje nustatyti tam tikrų savarankiškai paslaugas teikiančių asmenų <...> verslo statusą“ (20). Teismas taip pat nusprendė, kad paslaugų teikėjas gali prarasti savo savarankiško ūkio subjekto, taigi ir įmonės, statusą, kai neprisiima jokios šio subjekto ūkinės veiklos finansinės arba komercinės rizikos, todėl pats savarankiškai nepriima sprendimų dėl veiksmų rinkoje, bet visiškai priklauso nuo savo komitento ir veikia kaip pagalbinis į minėto komitento įmonę integruotas padalinys (21).

22)

Remdamasi šiais kriterijais ir atsižvelgdama į pokyčius Sąjungos ir nacionalinėse darbo rinkose (susijusius su teisės aktais ir teismų praktika), šiose gairėse Komisija laiko, kad šių gairių 3.1, 3.2 ir 3.3 skirsniuose nurodytų kategorijų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų padėtis yra panaši į darbuotojų padėtį, todėl jų suderėtos ir sudarytos kolektyvinės sutartys nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį (22).

3.1. Ekonomiškai priklausomi individualiai savarankiškai dirbantys asmenys

23)

Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie teikia paslaugas išimtinai arba daugiausia vienai sutarties šaliai, veikiausiai yra ekonomiškai priklausomi nuo tos sutarties šalies. Apskritai tokie individualiai savarankiškai dirbantys asmenys savarankiškai nepriima sprendimų dėl veiksmų rinkoje ir iš esmės priklauso nuo savo sutarties šalies, taigi yra neatskiriama jos veiklos dalis ir kartu su ta sutarties šalimi sudaro ekonominį vienetą. Be to, tokie individualiai savarankiškai dirbantys asmenys dažniausiai gauna nurodymus, kaip turėtų būti atliekamas jų darbas. Ekonomiškai priklausomų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų klausimas pripažįstamas daugelyje nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos tokiems individualiai savarankiškai dirbantiems asmenims suteikiama teisė vesti kolektyvines derybas, jeigu jie atitinka atitinkamose nacionalinėse priemonėse nustatytus kriterijus (23).

24)

Komisija mano, kad individualiai savarankiškai dirbantis asmuo yra ekonomiškai priklausomas, kai per vienų arba dvejų metų laikotarpį iš vienos sutarties šalies tas asmuo gauna vidutiniškai bent 50 proc. visų savo su darbu susijusių pajamų (24).

25)

Taigi su darbo sąlygomis susijusios kolektyvinės sutartys, kurias sudaro ekonomiškai priklausomi individualiai savarankiškai dirbantys asmenys ir jų sutarties šalys, nuo kurių jie yra ekonomiškai priklausomi, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį.

3 pavyzdys

Situacija. Bendrovė X yra architektų įmonė, kuri sudaro sutartis su daugeliu (savarankiškai dirbančių) architektų savo projektams įgyvendinti. Kaip matyti iš jų mokesčių deklaracijų, architektai 90 proc. savo pajamų uždirba iš bendrovės X. Architektai kolektyviai derasi ir sudaro susitarimą su bendrove X, kurioje numatytas ilgiausias 45 valandų darbo laikas per savaitę, 26 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos ir nustatyti atlyginimo dydžiai, kurie priklauso nuo kiekvieno architekto darbo patirties.

Analizė. Individualiai savarankiškai dirbantys architektai, kaip ir kiti nepriklausomi rangovai, paprastai laikomi įmonėmis, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį, todėl ši nuostata taikoma jų tarpusavio susitarimams. Tačiau individualiai savarankiškai dirbančių architektų ir bendrovės X sudarytas susitarimas nepatektų į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, nes tai jau yra su darbo sąlygomis susijusi kolektyvinė sutartis, sudaryta tarp bendrovės X ir asmenų, kurių padėtis gali būti panaši į darbuotojų padėtį (atsižvelgiant į jų ekonominę priklausomybę). Šiame pavyzdyje architektai yra ekonomiškai priklausomi nuo savo sutarties šalies (bendrovės X), nes 90 proc. savo pajamų uždirba iš tos bendrovės. Todėl jie gali būti laikomi neatskiriama bendrovės X dalimi.

3.2. Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie dirba kartu su darbuotojais

26)

Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie atlieka tas pačias ar panašias užduotis kaip ir tos pačios sutarties šalies darbuotojai, yra panašioje padėtyje kaip ir darbuotojai. Šie individualiai savarankiškai dirbantys asmenys teikia paslaugas vadovaujant jų sutarties šaliai ir neprisiima su sutarties šalies veikla susijusios komercinės rizikos, taip pat nėra pakankamai nepriklausomi vykdydami atitinkamą ekonominę veiklą. Kompetentingos nacionalinės institucijos ir (arba) teismai turi nuspręsti, ar savarankiškai dirbančių asmenų, kurie dirba kartu su darbuotojais, sutartiniai santykiai turėtų būti perklasifikuoti į darbo santykių kategoriją. Tačiau tais atvejais, kai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys nėra priskirti darbuotojų kategorijai, jie vis tiek turėtų galėti sudaryti kolektyvines sutartis, kad pagerintų savo darbo sąlygas. Tai pripažįstama kelių valstybių narių praktikoje, kai kolektyvinės sutartys (arba tam tikros tokių sutarčių nuostatos) taikomos tame pačiame sektoriuje veiklą vykdantiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims (25).

27)

Taigi su darbo sąlygomis susijusios kolektyvinės sutartys, sudarytos tarp sutarties šalių ir individualiai savarankiškai dirbančių asmenų, kurie atlieka tas pačias ar panašias užduotis kaip ir tos pačios sutarties šalies darbuotojai, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį. Tas pats pasakytina ir apie kolektyvines sutartis, kurios pagal valstybių narių nacionalinę teisę ir (arba) praktiką taikomos ir darbuotojams, ir individualiai savarankiškai dirbantiems asmenims.

4 pavyzdys

Situacija. Bendrovė X organizuoja orkestro koncertus ir kitus klasikinės muzikos renginius. Daugelis muzikantų dirba bendrovėje X kaip samdomi darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys pagal metines sutartis. Šiems muzikantams, nepriklausomai nuo jų statuso, bendrovės X kultūros direktorius duoda nurodymus, kokius kūrinius jie turi atlikti, dėl repeticijų laiko ir vietos bei renginių, kuriuose jie turi dalyvauti. Bendrovė X yra Muzikos renginių organizatorių asociacijos narė ir jai dirbantys (samdomi ir savarankiškai dirbantys) muzikantai yra Muzikantų asociacijos nariai. Abi organizacijos, atstovaudamos savo atitinkamų narių interesams, yra sudariusios kolektyvinę sutartį. Kolektyvine sutartimi visiems muzikantams nustatytas ilgiausias 45 valandų per savaitę darbo laikas ir suteikiamos vienos dienos specialios atostogos, kai jie per tą pačią savaitę atlieka tris koncertus.

Analizė. Individualiai savarankiškai dirbantys muzikantai, kaip ir kiti nepriklausomi rangovai, taikant SESV 101 straipsnį paprastai laikomi įmonėmis, todėl ši nuostata taikoma jų tarpusavio susitarimams. Tačiau pavaldumo ir užduočių panašumo požiūriu individualiai savarankiškai dirbantys muzikantai paminėti šiame pavyzdyje yra panašioje padėtyje kaip ir bendrovės X darbuotojai. Jie atlieka tas pačias užduotis kaip ir samdomi muzikantai (t. y. groja renginiuose), jiems taikomi tie patys bendrovės X nurodymai, susiję su pasirodymų turiniu, vieta ir laiku, ir jie dirba panašios trukmės laikotarpį kaip ir samdomi muzikantai. Taigi kolektyvinė sutartis, reglamentuojanti šių savarankiškai dirbančių muzikantų, kurie dirba kartu su samdomais muzikantais, darbo sąlygas nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį.

3.3. Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, dirbantys skaitmeninėse darbo platformose

28)

Susiformavusi interneto platformų ekonomika ir darbo teikimas per skaitmenines darbo platformas yra nauja realybė tam tikriems individualiai savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių padėtis, jiems dirbant skaitmeninėse darbo platformose arba joms teikiant savo darbą, supanašėja į darbuotojų padėtį. Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys gali būti priklausomi nuo skaitmeninių platformų, ypač norėdami pasiekti klientus, ir dažnai jie negali rinktis darbo pasiūlymų, bet yra priversti arba juos priimti, arba visai jų atsisakyti, turi mažai galimybių derėtis dėl savo darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, arba visai jų neturi. Skaitmeninės darbo platformos paprastai gali vienašališkai nustatyti santykių sąlygas, iš anksto neinformavusios individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ar su jais nepasikonsultavusios.

29)

Naujausia teismų praktika ir teisės aktų pokyčiai nacionaliniu lygmeniu suteikia papildomų įrodymų, kad tokius savarankiškai dirbančius asmenis galima palyginti su darbuotojais. Su užimtumo statuso klasifikavimu susijusiose bylose nacionalinės valdžios institucijos ir (arba) teismai vis dažniau pripažįsta paslaugų teikėjų priklausomybę nuo tam tikrų rūšių skaitmeninių platformų ar net darbo santykių egzistavimą (26). Be to, kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus (27), kuriais nustatoma darbo santykių prezumpcija arba teisė į kolektyvines derybas paslaugų teikėjams, kurie paslaugas teikia skaitmeninėms platformoms arba per jas.

30)

Terminas „skaitmeninė darbo platforma“ apibrėžtas 2 punkto d papunktyje. Skaitmeninės darbo platformos skiriasi nuo kitų interneto platformų tuo, kad jų organizuojamą darbą fiziniai asmenys atlieka vienkartiniu ar pakartotiniu skaitmeninės platformos teikiamos paslaugos gavėjo prašymu. Fizinių asmenų darbo organizavimas turėtų reikšti, kad bent jau atliekamas svarbus vaidmuo derinant paslaugos paklausą su fizinio asmens, sudariusio sutartinius santykius su skaitmenine darbo platforma ir galinčio atlikti konkrečią užduotį, darbo pasiūla; taip pat gali būti atliekama kita veikla, pavyzdžiui, mokėjimų tvarkymas. Interneto platformos, kurios neorganizuoja fizinių asmenų darbo, bet tik suteikia priemones, kuriomis paslaugų teikėjai gali pasiekti galutinį vartotoją, pavyzdžiui, reklamuoja pasiūlymus ar prašymus teikti paslaugas arba sutelkia ir rodo esamus konkrečios srities paslaugų teikėjus, neturėtų būti laikomos skaitmeninėmis darbo platformomis. Pavyzdžiui, platforma, kurioje tik apibendrinami ir rodomi konkrečioje vietovėje esančių santechnikų duomenys, taip sudarant sąlygas klientams susisiekti su santechnikais ir pasinaudoti jų paslaugomis pagal pareikalavimą, nelaikoma skaitmenine darbo platforma, nes ji neorganizuoja santechnikų darbo. Skaitmeninių darbo platformų apibrėžtis turėtų būti taikoma tik tiems paslaugų teikėjams, kuriems fizinio asmens darbo organizavimas, pavyzdžiui, asmenų ar prekių vežimas arba valymas, nėra tik smulki papildoma veikla.

31)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir skaitmeninių darbo platformų kolektyvinės sutartys, susijusios su darbo sąlygomis, nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį.

5 pavyzdys

Situacija. Pavėžėjimo paslaugų platformose dirbančių vairuotojų grupė pradeda derybas su regionine pavėžėjimo paslaugų platformų asociacija, kad sudarytų kolektyvinę sutartį, kuria siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Prieš pradėdamos derybas su vairuotojais, pavėžėjimo paslaugų platformos (asociacijos narės) koordinuoja savo derybų strategiją. Aptardamos savo derybų su vairuotojais strategiją, pavėžėjimo paslaugų platformos taip pat aptaria galimybę susitarti dėl minimalios kainos už pavėžėjimą. Galiausiai platformų asociacijos ir vairuotojų derybos žlunga ir kolektyvinė sutartis nesudaroma. Vėliau pavėžėjimo paslaugų platformų asociacija priima sprendimą, kuriuo vartotojams nustatoma minimali 10 EUR kaina už pavėžėjimą.

Analizė. Per savo asociaciją pavėžėjimo paslaugų platformos bando derėtis su vairuotojais dėl kolektyvinės sutarties, kuria siekiama pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Individualiai savarankiškai dirbančių vairuotojų ir platformų asociacijos derybos nepatektų į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar susitarimas sudaromas, ar ne. Tas pats pasakytina ir apie platformų veiksmų derinimą prieš derybas, jeigu toks derinimas yra būtinas ir proporcingas deryboms dėl kolektyvinės sutarties, kuriai taikomos šios gairės.

Tačiau platformų diskusijos, susijusios su minimalia kaina už pavėžėjimą, kurią mokėtų vartotojai, nesusijusios su darbo sąlygomis. Kadangi pavėžėjimo paslaugų platformos konkuruoja tarpusavyje, toks konkurentų kainų derinimas dėl savo tikslo veikiausiai pažeistų SESV 101 straipsnį.

Bet kuriuo atveju pavėžėjimo paslaugų platformų asociacijos priimtas sprendimas, kuriuo nustatoma minimali kaina už pavėžėjimą, nepatektų į šių gairių taikymo sritį, nes jis nėra individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutarties šalies (-ių) kolektyvinių derybų rezultatas. Tai yra asociacijos narių, t. y. platformų (kurios yra sutarties šalys), susitarimo rezultatas.

Priešingai, jeigu individualiai savarankiškai dirbantys vairuotojai ir platformų asociacija būtų bendrai susitarę dėl minimalaus arba fiksuoto 10 EUR mokesčio (atlyginimo) vairuotojams už pavėžėjimą (neatsižvelgiant į tai, kaip šios sąnaudos perkeliamos vartotojams), toks susitarimas būtų buvęs laikomas susijusiu su darbo sąlygomis, todėl nepatektų į SESV 101 straipsnio taikymo sritį.

4. Komisijos vykdymo užtikrinimo prioritetai

32)

Kai kuriais atvejais individualiai savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių padėtis nėra panaši į darbuotojų padėtį, vis dėlto gali būti sunku daryti įtaką savo darbo sąlygoms, nes jų derybinė padėtis, palyginti su jų sutarties šalimi (-imis), yra silpna. Todėl net jei negalima daryti prielaidos, kad jų kolektyvinės sutartys nepatenka į SESV 101 straipsnio taikymo sritį, šie individualiai savarankiškai dirbantys asmenys iš tikrųjų gali susidurti su sunkumais, panašiais į tuos, su kuriais susiduria šių gairių 3.1, 3.2 ir 3.3 skirsniuose nurodytų kategorijų individualiai savarankiškai dirbantys asmenys. Dėl šios priežasties Komisija nesiims veiksmų dėl toliau nurodytų kategorijų kolektyvinių sutarčių.

4.1. Individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir tam tikrą ekonominę galią turinčios (-ių) sutarties šalies (-ių) sudarytos kolektyvinės sutartys

33)

Individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, kurie derasi su tam tikrą ekonominę galią, taigi ir pirkėjo galią, turinčia (-iomis) sutarties šalimi (-imis), gali neturėti pakankamos derybinės galios, kad galėtų daryti įtaką savo darbo sąlygoms. Tokiu atveju kolektyvinės sutartys gali būti teisėta abiejų šalių derybinių galių disbalanso panaikinimo priemonė.

34)

Todėl tais atvejais, kai esama tokio derybinių galių disbalanso, Komisija nesiims veiksmų dėl individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir jų sutarties šalies (-ių) kolektyvinių sutarčių, susijusių su darbo sąlygomis (28). Laikoma, kad toks derybinių galių disbalansas egzistuoja bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	kai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys derasi arba sudaro kolektyvines sutartis su viena ar keliomis sutarties šalimis, atstovaujančiomis visam sektoriui ar šakai;

kai individualiai savarankiškai dirbantys asmenys derasi arba sudaro kolektyvines sutartis su sutarties šalimi, kurios bendra metinė apyvarta ir (arba) bendras metinis balansas viršija 2 mln. EUR arba kurioje dirba 10 arba daugiau darbuotojų, arba su keliomis sutarties šalimis, kurios kartu viršija vieną iš šių ribų (29).

35)

Derybinės galios disbalansas taip pat gali egzistuoti ir kitais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

6 pavyzdys

Situacija. Bendrovės X, Y ir Z teikia automobilių priežiūros ir remonto paslaugas. Bendra bendrovės X apyvarta yra 700 000 EUR, bendrovės Y – 1 mln. EUR, o bendrovės Z – 500 000 EUR. Individualiai savarankiškai dirbantys mechanikai, dirbantys šiose bendrovėse kaip nepriklausomi paslaugų teikėjai, yra nepatenkinti mažu atlyginimu ir prastomis saugos sąlygomis ir nusprendžia kartu derėtis su bendrovėmis X, Y ir Z, kad pagerintų savo darbo sąlygas. Visos trys bendrovės atsisako derėtis, tvirtindamos, kad bet kokia kolektyvinė sutartis su individualiai savarankiškai dirbančiais mechanikais pažeistų SESV 101 straipsnį.

Analizė. Taikant SESV 101 straipsnį, tiek individualiai savarankiškai dirbantys mechanikai, tiek visos trys automobilių aptarnavimo paslaugų bendrovės yra įmonės. Derybinės galios disbalanso prezumpcija nebūtų taikoma, jei bendrovė X, Y arba Z derėtųsi savarankiškai, nes nė viena iš jų neatitinka 2 mln. EUR apyvartos ribos, nurodytos šių gairių 34 punkte. Tačiau prezumpcija taikoma, jei trys bendrovės derasi kolektyviai, nes bendra trijų bendrovių apyvarta viršija 2 mln. EUR apyvartos ribą. Tokiu atveju Komisija nesiims veiksmų dėl individualiai savarankiškai dirbančių mechanikų ir trijų automobilių pramonės paslaugų bendrovių kolektyvinių derybų ir sutarčių, susijusių su darbo sąlygomis.

4.2. Savarankiškai dirbančių asmenų pagal nacionalinės arba Sąjungos teisės aktus sudarytos kolektyvinės sutartys

36)

Tam tikrais atvejais nacionalinis teisės aktų leidėjas, siekdamas socialinių tikslų, ėmėsi veiksmų, kad panaikintų tam tikrų kategorijų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų derybinės galios disbalansą arba a) suteikdamas tokiems asmenims teisę į kolektyvines derybas, arba b) tam tikrų profesijų savarankiškai dirbančių asmenų sudarytas kolektyvines sutartis pašalindamas iš nacionalinės konkurencijos teisės taikymo srities. Kai tokiais nacionalinės teisės aktais siekiama socialinių tikslų, Komisija nesiims veiksmų dėl su darbo sąlygomis susijusių kolektyvinių sutarčių, kuriose dalyvauja tų kategorijų individualiai savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems taikomi nacionalinės teisės aktai.

7 pavyzdys

Situacija. Į valstybės narės A nacionalinės konkurencijos teisės taikymo sritį nepatenka tam tikrų kultūros sektoriaus savarankiškai dirbančių asmenų sudaryti susitarimai.

Analizė. Atsižvelgdama į socialinius tikslus, valstybė narė A nustatė sektorinę nacionalinės konkurencijos teisės išimtį. Tai reiškia, kad asmenų, kuriems taikoma išimtis, ir įmonių, kurioms jie teikia paslaugas, kolektyvinės sutartys pagal nacionalinę konkurencijos teisę nėra laikomos antikonkurencinėmis. Todėl Komisija nesiims veiksmų dėl kolektyvinių sutarčių, sudarytų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų, kuriems taikoma nacionalinė priemonė.

8 pavyzdys

Situacija. Valstybės narės B darbo teisėje nustatyta savarankiškai dirbančių audiovizualinio sektoriaus vertėjų raštu teisė kolektyviai derėtis su bendrovėmis, kurioms jie teikia paslaugas.

Analizė. Valstybės narės B nacionalinis teisės leidėjas konkrečiai suteikė kolektyvinių derybų teisę tam tikriems savarankiškai dirbantiems asmenims, t. y. savarankiškai dirbantiems audiovizualinio sektoriaus vertėjams raštu. Šiuo nacionalinės teisės aktu siekiama socialinio tikslo ir jo paskirtis – panaikinti individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir įmonių, kurioms jie teikia paslaugas, derybinės galios disbalansą. Taigi Komisija nesiims veiksmų dėl kolektyvinių sutarčių, sudarytų individualiai savarankiškai dirbančių audiovizualinio sektoriaus vertėjų raštu, kuriems taikomas tas nacionalinės teisės aktas.

37)

Be to, Sąjungos teisės aktuose gali būti pripažįstama tam tikrų individualiai savarankiškai dirbančių asmenų teisė remtis kolektyvinėmis sutartimis siekiant panaikinti derybinės galios disbalansą su jų sutarties šalimi (-imis).

38)

Tai pasakytina apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/790 (30) (žinomą kaip Autorių teisių direktyva), kurioje nustatytas principas, kad autoriai ir atlikėjai (31) turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą atlygį, kai jie suteikia licenciją arba perleidžia savo išimtines teises naudoti jų kūrinius ir kitus autorių teisių ir gretutinių teisių saugomus objektus (32). Autorių ir atlikėjų sutartinė padėtis paprastai yra prastesnė nei jų sutarties šalies (-ių) (33) ir Direktyvoje (ES) 2019/790 nustatyta galimybė sustiprinti jų sutartinę padėtį, kad sutartyse dėl jų kūrinių naudojimo būtų užtikrintas teisingas atlygis (34). Direktyva (ES) 2019/790 valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai įgyvendinti šį principą taikant įvairius mechanizmus (įskaitant kolektyvines derybas), jei jie atitinka Sąjungos teisę (35).

39)

Laikydamasi šių gairių 38 punkte nurodytų Direktyvos (ES) 2019/790 nuostatų ir nedarydama poveikio kitoms tos direktyvos nuostatoms, Komisija nesiims veiksmų dėl kolektyvinių sutarčių, kurias, remdamiesi pagal šią direktyvą priimtomis nacionalinėmis priemonėmis, individualiai savarankiškai dirbantys autoriai ar atlikėjai sudaro su savo sutarties šalimi (-imis).

40)

Šių gairių 39 punktas netaikomas kolektyvinėms deryboms, kurias veda kolektyvinio administravimo organizacijos ar nepriklausomi administravimo subjektai (36), nes šiai veiklai ir toliau taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES (37), kuri taikoma nedarant poveikio Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui (38).

9 pavyzdys

Situacija. Bendrovė Y yra laikraščių ir žurnalų leidėjas. Keletas laisvai samdomų žurnalistų rašo straipsnius bendrovės leidiniams. Bendrovė Y atlygina žurnalistams pagal straipsnius, paskelbtus kiekviename laikraštyje ar žurnale. Žurnalistai nėra patenkinti atlygio, kurį jie gauna iš bendrovės Y, dydžiu, todėl jie kolektyviai derasi ir susitaria su ja dėl jos mokamų honorarų (atlygio) padidinimo 20 proc.

Analizė. Pagal šias gaires Komisija nesiims veiksmų dėl individualiai savarankiškai dirbančių (laisvai samdomų) žurnalistų ir bendrovės Y kolektyvinės sutarties, nes sutartis sudaryta pagal Direktyvą (ES) 2019/790.

(1) Ši apibrėžtis nedaro poveikio termino „kolektyvinės sutartys“ apibrėžčiai, kuri valstybėse narėse vartojama socialinio dialogo kontekste.

(2) Terminas „skaitmeninė darbo platforma“ apibrėžtas pagal pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo, COM(2021) 762 final (toliau – pasiūlymas dėl Direktyvos dėl darbo platformose). Komisija apsvarstys poreikį atnaujinti šiose gairėse pateiktą apibrėžtį, jei priimtoje Direktyvos dėl darbo platformose redakcijoje to termino apibrėžtis labai skirsis.

(3) SESV VII antraštinės dalies 1 skyriaus 1 skirsnis ir ES sutarties ir SESV protokolas Nr. 27.

(4) Geresnės darbo sąlygos ir tinkama socialinė apsauga taip pat yra pagrindiniai Europos socialinių teisių ramsčio principai, pagal kuriuos „ekonominės, užimtumo ir socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, konsultuojamasi su socialiniais partneriais“ ir „jie skatinami svarbiais klausimais derėtis ir sudaryti kolektyvinius susitarimus“. Žr. Europos socialinių teisių ramsčio 8 punktą, https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/economy-works-people/jobs-growth-and-investment/european-pillar-social-rights/european-pillar-social-rights-20-principles_lt.

(5) 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Albany International BV / Stichting Bedrijfspensioenfonds Textielindustrie, C-67/96, EU:C:1999:430, 59 punktas. Taip pat žr. 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimo FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 22 punktą; 2007 m. gruodžio 11 d. Sprendimo International Transport Workers’ Federation ir Finnish Seamen’s Union / Viking Line ABP ir OÜ Viking Line Eesti, C-438/05, EU:C:2007:772, 49 punktą; 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo 3F / Europos Bendrijų Komisija, C-319/07, EU:C:2009:435, 50 punktą.

(6) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 23 punktas; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Albany International BV / Stichting Bedrijfspensioenfonds Textielindustrie, C-67/96, EU:C:1999:430, 60 punktas; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Brentjens’ Handelsonderneming BV / Stichting Bedrijfspensioenfonds voor de Handel in Bouwmaterialen, C-115/97, EU:C:1999:434, 57 punktas; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Maatschappij Drijvende Bokken BV / Stichting Pensioenfonds voor de Vervoer- en Havenbedrijven, C-219/97, EU:C:1999:437, 47 punktas; 2000 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Pavel Pavlov ir kt. / Stichting Pensioenfonds Medische Specialisten, C-180/98, EU:C:2000:428, 67 punktas; 2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Hendrik van der Woude / Stichting Beatrixoord, C-222/98, EU:C:2000:475, 22 punktas; 2011 m. kovo 3 d. Sprendimas AG2R Prévoyance / Beaudout Père et Fils SARL, C-437/09, EU:C:2011:112, 29 punktas.

(7) 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimas Klaus Höfner ir Fritz Elser / Macrotron GmbH, C-41/90, EU:C:1991:161, 21 punktas; 1995 m. lapkričio 16 d. Sprendimas Fédération Française des Sociétés d’Assurance, Société Paternelle-Vie, Union des Assurances de Paris-Vie ir Caisse d’Assurance et de Prévoyance Mutuelle des Agriculteurs / Ministère de l’Agriculture et de la Pêche, C-244/94, EU:C:1995:392, 14 punktas; 1997 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Job Centre coop. arl., C-55/96, EU:C:1997:603, 21 punktas.

(8) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 27 punktas; 2013 m. vasario 28 d. Sprendimas Ordem dos Técnicos Oficiais de Contas / Autoridade da Concorrência, C-1/12, EU:C:2013:127, 36–37 punktai; 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio / Compañía Española de Petróleos SA, C-217/05, EU:C:2006:784, 45 punktas.

(9) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 30, 31 ir 42 punktai.

(10) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 36 ir 37 punktai.

(11) Be to, dėl COVID-19 krizės daug individualiai savarankiškai dirbančių asmenų tapo dar labiau pažeidžiami, nes netekus uždarbio jų padėtis dėl silpnų arba nesamų nacionalinių socialinės apsaugos sistemų ir specialių paramos priemonių dar labiau pablogėjo. Žr. 2021 m. spalio 13 d. Europos Parlamento pranešimą dėl menininkų padėties ir kultūros gaivinimo ES (2020/2261(INI)), Kultūros ir švietimo komitetas, https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-9-2021-0283_LT.html#title1.

(12) Remiantis nusistovėjusia Teismo praktika, pagrindinis darbo santykių požymis yra tai, kad „asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą“. Reikėtų pažymėti, kad asmens priskyrimas darbuotojų kategorijai arba savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai visų pirma turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju pagal nacionalinę teisę, atsižvelgiant į Teismo praktiką. Žr. 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimo FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 34 punktą; 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo L. N. / Styrelsen for Videregående Uddannelser og Uddannelsestųtte, C-46/12, EU:C:2013:97, 40 punktą; 2014 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Iraklis Haralambidis / Calogero Casilli, C-270/13, EU:C:2014:2185, 28 punktą; 2020 m. liepos 16 d. Sprendimą Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas), C-658/18, EU:C:2020:572.

(13) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 206–210 straipsniai (OL L 347, 2013 12 20, p. 671); 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 40 ir 41 straipsniai (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(14) Komisijos pranešimo „Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairės“ 34 punktas (OL C 101, 2004 4 27, p. 97).

(15) Pavyzdžiui, gairėse numatytas sutarties šalių veiksmų derinimas sprendžiant dėl atlyginimų intervalo, kurį kolektyvinėse derybose jos gali aptarti su individualiai savarankiškai dirbančiais asmenimis. Gairės taikomos tokiam derinimui, jeigu jis yra būtinas ir proporcingas deryboms dėl kolektyvinės sutarties arba jos sudarymui (16 punktas) ir neprilygsta antikonkurenciniam susitarimui (17 punktas). Antikonkurencinis susitarimas gali būti sudaromas, pavyzdžiui, kai vykdant tokį derinimą gauta informacija sutarties šalys naudojasi kaip pagrindiniu dalyku, siekdamos vienašališkai nustatyti tokį patį atlyginimą savo atitinkamiems individualiai savarankiškai dirbantiems asmenims. Tokia praktika nepatenka į šių gairių taikymo sritį, nes ja viršijama tai, kas būtina ir proporcinga vedant kolektyvines derybas su individualiai savarankiškai dirbančiais asmenimis.

(16) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB, 2 straipsnio 1 dalis (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

(17) Konkurencija taip pat gali būti ribojama, jeigu kolektyvine sutartimi būtų reguliuojami kiti klausimai, nesusiję su darbo sąlygomis, pavyzdžiui, darbo valandos, kuriomis trys platformos teiktų savo paslaugas.

(18) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411; 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Albany International BV / Stichting Bedrijfspensioenfonds Textielindustrie, C-67/96, EU:C:1999:430.

(19) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 31 ir 42 punktai.

(20) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 32 punktas.

(21) 2014 m. gruodžio 4 d. Sprendimas FNV Kunsten Informatie en Media / Staat der Nederlanden, C-413/13, EU:C:2014:2411, 33 punktas; 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimas Confederación Española de Empresarios de Estaciones de Servicio / Compañía Española de Petróleos SA, C-217/05, EU:C:2006:784, 43 ir 44 punktai.

(22) 3 ir 4 skirsniuose nurodytos individualiai savarankiškai dirbančių asmenų kategorijos gali persidengti. Todėl kai kurie individualiai savarankiškai dirbantys asmenys gali priklausyti daugiau nei vienai iš tų kategorijų.

(23) Pavyzdžiui, Vokietija pagal 1969 m. rugpjūčio 25 d. paskelbtos redakcijos Kolektyvinių sutarčių įstatymo (Federalinis oficialusis leidinys I, p. 1323) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gegužės 20 d. įstatymo 8 straipsniu (Federalinis įstatymų leidinys I, p. 1055), 12a skirsnį, arba Ispanija pagal 2007 m. liepos 11 d. Įstatymo Nr. 20/2007 dėl savarankiško darbo statuso 11 straipsnį (2007 m. liepos 12 d., Oficialusis leidinys Nr. 166, p. 29964–29978) rėmėsi ekonominės priklausomybės kriterijumi.

(24) Tai taip pat taikoma, kai individualiai savarankiškai dirbantis asmuo savo paslaugas sutarties šaliai teikia trumpiau nei metus.

(25) Žr., pavyzdžiui, Nyderlandų teatro ir šokio sektoriaus kolektyvinės darbo sutarties, sudarytos tarp Kunstenbond (Menininkų sąjungos) ir Nederlandse Associatie voor Podiumkunsten (Nyderlandų scenos menų asociacijos) laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., 14 straipsnį; prieiga per internetą https://napk.nl/wp-content/uploads/2022/03/Cao-TD-2022-2023-V1_ENG_v.2.pdf; ir žr. Kolektyvinės sutarties profesionaliems žurnalistams, sudarytos tarp Gospodarska zbornica Slovenije (Slovėnijos prekybos ir pramonės rūmų), Svet RTV Slovenija (RTV Slovėnijos tarybos), Združenje radijskih postaj Slovenije ter (Slovėnijos radijo stočių asociacijos) ir Sindikat novinarjev Slovenije (Slovėnijos žurnalistų profesinės sąjungos), 2 straipsnį; prieiga per internetą http://www.pisrs.si/Pis.web/pregledPredpisa?id=KOLP49.

(26) Išsami devynių ES valstybių narių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės teismų praktikos apžvalga pateikta C. Hießl, Case Law on the Classification of Platform Workers: Cross-European Comparative Analysis and Tentative Conclusions, Comparative Labour Law & Policy Journal, 2021 05 02, https://papers.ssrn.com/sol3/papers.cfm?abstract_id=3839603.

(27) Pavyzdžiui, žr. Ispanijos 2021 m. gegužės 11 d. Karališkąjį dekretą Nr. 9/2021, kuriuo iš dalies keičiamas Darbuotojų statuto naujos redakcijos tekstas, patvirtintas 2015 m. spalio 23 d. Karališkuoju įstatyminiu dekretu Nr. 2/2015, siekiant užtikrinti asmenų, užsiimančių platinimo veikla skaitmeninėse platformose, darbo teises, 2021 m. gegužės 12 d. Oficialusis leidinys Nr. 113, p. 56733–56738, arba Graikijos įstatymą Nr. 4808/2021 dėl darbo apsaugos. Nepriklausomos institucijos „Darbo inspekcijos“ įsteigimas – Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo ratifikavimas – Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 187 dėl darbuotojų saugos ir sveikatos skatinimo sistemos ratifikavimas – 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1158 dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir kitų Darbo ir socialinių reikalų ministerijos nuostatų ir kitų skubių priemonių įgyvendinimas, Oficialusis leidinys Α’ 101/19–6–2021.

(28) Šios gairės neturėtų būti suprantamos kaip nustatančios (teigiamą) Komisijos vykdymo užtikrinimo prioritetą, susijusį su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų ir sutarties šalies (-ių) kolektyvinėmis derybomis ir sutartimis tais atvejais, kai tokio derybinių galių disbalanso nėra.

(29) Apskaičiuota pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijos dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo priedo 1 antraštinę dalį (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(30) 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

(31) Direktyvos (ES) 2019/790 18 straipsnis taikomas visiems autoriams ir atlikėjams, išskyrus kompiuterių programų autorius, kaip apibrėžta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos 2 straipsnyje (OL L 111, 2009 5 5, p. 16). Direktyvos (ES) 2019/790 23 straipsnio 2 dalis.

(32) Direktyvos (ES) 2019/790 72 konstatuojamoji dalis ir 18 straipsnio 1 dalis. Taip pat žr. tos direktyvos 73 konstatuojamąją dalį, pagal kurią autorių ir atlikėjų atlygis turėtų būti „tinkamas ir proporcingas faktinei ar galimai ekonominei licencijuotų ar perduotų teisių vertei, atsižvelgiant į autoriaus ar atlikėjo indėlį į bendrą kūrinį ar kitą objektą ir į visas kitas atvejo aplinkybes, pavyzdžiui, rinkos praktiką arba faktinį kūrinio naudojimą“.

(33) Direktyvos (ES) 2019/790 72 konstatuojamoji dalis.

(34) Kolektyvinės derybos taip pat gali būti naudojamos Direktyvos (ES) 2019/790 19 straipsnio 5 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais.

(35) Direktyvos (ES) 2019/790 73 konstatuojamoji dalis 18 straipsnio 2 dalis. Visų pirma, 73 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „valstybės narės turėtų galėti laisvai įgyvendinti tinkamo ir proporcingo atlygio principą taikydamos įvairius esamus ar naujai sukurtus mechanizmus, kurie galėtų apimti kolektyvines derybas ir kitus mechanizmus, jeigu tokie mechanizmai atitinka taikomus Sąjungos teisės aktus“.

(36) Kolektyvinio administravimo organizacija – bet kuri organizacija, įgaliota daugiau nei vieno teisių turėtojo vardu, pagal teisės aktus, paskyrimą, licenciją ar bet kurį kitą susitarimą administruoti autorių teises arba gretutines teises, kurios vienintelis arba pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuri atitinka vieną ar abu šiuos kriterijus: a) organizaciją nuosavybės teise valdo arba kontroliuoja jos nariai; b) ji yra organizuota kaip ne pelno organizacija.

Nepriklausomas administravimo subjektas – organizacija, įgaliota daugiau nei vieno teisių turėtojo vardu, pagal teisės aktus, paskyrimą, licenciją ar bet kurį kitą susitarimą administruoti autorių teises arba gretutines teises, kurios vienintelis ar pagrindinis tikslas – bendra tų teisių turėtojų nauda ir kuri: a) nėra teisių turėtojų valdoma nuosavybės teise ar kontroliuojama nei tiesiogiai ar netiesiogiai, nei visiškai ar iš dalies ir b) ji yra organizuota kaip ne pelno organizacija; Direktyvos 2014/26/ES 3 straipsnio a ir b punktai (žr. 37 išnašą).

(37) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (OJ L 84, 20.3.2014, p. 72).

(38) Direktyvos 2014/26/ES 56 konstatuojamoji dalis.

2022 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/18

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 374/07)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Alsace grand cru Muenchberg“

PDO-FR-A0417-AM02

Pranešimo data: 2022.7.20

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Patikslinimas

Į specifikacijos I skyriaus II skirsnio 1 dalį įtraukiami bendriniai pavadinimai „Sylvaner“ ir „Pinot noir“ ir atitinkamos vynuogių veislės: „Sylvaner B“ ir „Pinot noir N“.

Bendrinis pavadinimas „Sylvaner“ įtrauktas siekiant ištaisyti spragą pirmojoje specifikacijos redakcijoje. Pirmojoje redakcijoje, I skyriaus X skirsnio 1 dalies b punkte, nurodyta, kad leidžiamos veislės „gali būti naudojamos vynui gaminti ir parduodamos naudojant atitinkamus pavadinimus“, tačiau atitinkamas bendrinis pavadinimas nebuvo įtrauktas į galimų tradicinių pavadinimų sąrašą. Nacionaliniu sprendimu, priimtu prieš patvirtinant pirmąją specifikacijos redakciją, atsižvelgiant į vietos papročius ir šių vynų reputaciją vynuogių veislė „Sylvaner B“ buvo įtraukta kaip viena iš vynuogių veislių, iš kurių leidžiama gaminti vynus su kilmės vietos nuoroda „Alsace grand cru Zotzenberg“.

Bendriniu pavadinimu „Pinot noir“ specifikacija papildyta, nes nacionaliniu lygmeniu patenkinta paraiška suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“. Ši paraiška suteikti raudoniesiems vynams nuorodas „Alsace Grand Cru“ grindžiama vynų, pagamintų iš šioms kilmės vietos nuorodoms skirtuose plotuose užaugintų veislės „Pinot noir N“ vynuogių, išskirtinumu, žinomumu ir savybėmis. Vynuogių veislė „Pinot noir N“ yra vienintelė, kurią leidžiama naudoti šiems raudoniesiems vynams gaminti.

Siekiant ištaisyti spragą ankstesnėje specifikacijos redakcijoje, specifikacijos I skyriaus II skirsnio 1 dalyje į bendrinį pavadinimą „Muscat“ atitinkančių veislių „Muscats à petits grains“ pavadinimą buvo įtraukti žodžiai „blancs“ ir „roses“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

2. Produktų tipai

Specifikacijos I skyriaus III skirsnio tekstas buvo pakeistas nurodant, kad į šią specifikaciją įtrauktos saugomos kilmės vietos nuorodos nebėra išimtinai neputojantiems baltiesiems vynams skirtos kilmės vietos nuorodos.

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Alsace grand cru“, kuriomis žymimi tik neputojantys baltieji ir raudonieji vynai, įvardijamos nurodant pavadinimus („Alsace grand cru Hengst“, „Alsace grand cru Kirchberg de Barr“).

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

3. Geografinė vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 1 dalyje įterpiama pastraipa, kurioje nurodomos datos, kuriomis INAO kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino geografinę vietovę, ir į specifikaciją įtrauktos vietovės ribų nustatymo pagrindas – 2021 m. Oficialusis geografinių kodų registras. Ši informacija įteisina vietovės ribų nustatymą.

Įtraukus informaciją į 2021 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą, aktualizuojamas komunų pavadinimų sąrašas. Todėl Kjentsemo ir Sigolsemo komunos išbraukiamos, o jų teritorija prijungiama prie Kaizersberg Vinjoblio komunos.

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia geografinės vietovės teritorijos ribų.

1 dalyje taip pat įrašomi šie sakiniai:

„Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

Merijai pateiktas komunos, kurios teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.“

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 6 punktas.

4. Nustatytas sklypas

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 2 dalyje:

—	pirmoje pastraipoje, siekiant ištaisyti spragą, įrašoma informacija „2006 m. rugsėjo 6 ir 7 d.“, t. y. data, kurią kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino sklypą;

—	antroje pastraipoje formuluotė iš dalies keičiama, kad būtų atsižvelgta į IV skirsnio 1 dalyje padarytus komunų pavadinimų pakeitimus;

—	lentelės skiltis „Komunos“ atnaujinta, kad atitiktų IV skirsnio 1 dalyje paminėtų komunų pavadinimus.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

5. Arčiausiai esanti vietovė

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 3 dalyje iš dalies keičiama pastraipa, kurioje nurodomas į specifikaciją įtrauktos vietovės ribų nustatymo pagrindas – 2021 m. Oficialusis geografinių kodų registras. Ši informacija įteisina vietovės ribų nustatymą.

Įtraukus informaciją į 2021 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą, aktualizuojamas komunų pavadinimų sąrašas. Taigi Kaizersbergo komunos pavadinimas išbrauktas ir pridėtas Kaizersberg Vinjoblio komunos pavadinimas, nurodant, kad į geografinę vietovę patenka dalis šios komunos (tik deleguotosios Kaizersbergo komunos teritorija).

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia arčiausiai esančios vietovės teritorijos.

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

6. Vynuogių veislės

Į specifikacijos I skyriaus V skirsnio 1 dalies a punktą įtraukti žodžių junginiai „– baltųjų vynų atveju:“ ir „– raudonųjų vynų atveju: vynuogių veislė „Pinot noir N““, nes nacionaliniu lygmeniu patenkinta paraiška suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“. Vynuogių veislė „Pinot noir N“ yra vienintelė, kurią leidžiama naudoti šiems raudoniesiems vynams gaminti. Tai taip pat vienintelė vynuogių veislė, kurią leidžiama naudoti kilmės vietos nuoroda „Alsace“ žymimam raudonajam vynui gaminti.

Siekiant ištaisyti spragą ankstesnėje specifikacijos redakcijoje, V skirsnio 1 dalies a, b ir e punktuose ir V skirsnio 2 dalies b punkte į veislių „Muscats à petits grains“ pavadinimą buvo įtraukti žodžiai „blancs“ ir „roses“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Sodinimo tankumas

Į specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies a punktą įtraukti žodžių junginiai „gaminant baltąjį vyną“ ir „gaminant raudonąjį vyną“, siekiant diferencijuoti minimalų sodinimo tankumą pagal vynų spalvą. Nurodomas kilmės vietos nuorodomis žymimų vynuogynų, iš kurių vynuogių leidžiama gaminti raudonuosius vynus, tankumas.

Dėl šių papildymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

Specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies a punkte patikslinta tankumo reguliavimo išraunant vynmedžius taisyklės faktinė taikymo pradžios data: „2011 m. spalio 25 d.“, pakeičiant žodžius „šios specifikacijos patvirtinimo dieną“.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

8. Genėjimo taisyklė

Specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies b punkte išbraukiama baltiesiems vynams taikoma pumpurų skaičiaus viename kvadratiniame metre žemės ploto diferencijavimo pagal vynuogių veisles taisyklė. Ją pakeitė bendra taisyklė – 18 pumpurų viename sodinyje.

Taip suderinamos įvairių Elzaso kilmės vietos nuorodų specifikacijų formuluotės ir supaprastinami kontrolės metodai.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

Kadangi paraiška suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“ patenkinta, sakinio pradžioje įrašoma „Baltųjų vynų atveju“.

Įtraukiama raudoniesiems vynams gaminti naudojamų vynmedžių genėjimo taisyklė, pagal kurią vienam sodiniui tenka ne daugiau kaip 14 pumpurų. Šis skaičius yra mažesnis už skaičių, leidžiamą gaminant baltuosius vynus. Taip atsižvelgiama į kokybiškų vynuogių išeigą ir auginimą.

Šie paskutiniai pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

9. Šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklės

Iš specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies c punkto išbraukiama nuostata dėl didžiausio arkos atraminės vielos aukščio ir pakeičiamas pririštos šakų lapijos aukščio matavimo būdas.

Dėl šių pakeitimų vegetaciniu laikotarpiu galima nustatyti, ar neviršijamas lapijos aukštis (anksčiau tai buvo daroma tik privalomomis priemonėmis).

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

10. Vidutinis didžiausias derliaus kiekis viename sklype

Atsižvelgiant į sumažėjusią baltųjų vynų išeigą, specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies d punkte vidutinio didžiausio derliaus kiekio viename sklype vertė sumažinta nuo 10 000 iki 8 500 kg viename hektare.

Atsižvelgiant į raudonųjų vynų išeigą, jiems nustatyta vertė, mažesnė už nustatytąją baltiesiems vynams.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

11. Vynuogių sunokimas ir mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

Specifikacijos I skyriaus VII skirsnio 2 dalies a punkte pateikta lentelė iš dalies pakeista siekiant atsižvelgti į nacionaliniu lygmeniu patenkintą paraišką suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“.

Nustatytas mažiausias vynuogių, iš kurių gaminami šiomis kilmės vietos nuorodomis „Alsace grand cru“ žymimi raudonieji vynai, cukraus kiekis nuimant derlių ir jų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais.

Dėl šios informacijos bendrasis dokumentas nesikeičia.

Mažiausias vynuogių, iš kurių gaminami baltieji vynai, cukraus kiekis padidintas 2–3 g/l, kad būtų išlaikytas ankstesnėje specifikacijos redakcijoje nurodytas toks pat 1 tūrio procento skirtumas, palyginti su kiekvienos mažiausios natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais vertėmis. Apsaugos ir administravimo institucija nusprendė, kad siekiant apskaičiuoti, kiek cukraus gramų virsta alkoholiu, baltiesiems vynams reikia taikyti 17 gramų cukraus, tenkančio vienam tūrio procentui, vertę (pradinėje specifikacijos redakcijoje buvo nurodyta16,83 gramo vertė). Šią 17 gramų vertę INAO kompetentingas nacionalinis komitetas rekomendavo, kai buvo rengiama pirmoji specifikacijos redakcija.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

12. Išeiga

Atsižvelgiant į Elzaso regiono kilmės vietos nuorodų hierarchinę struktūrą, specifikacijos I skyriaus VIII skirsnio 1 ir 2 dalyse baltųjų vynų ir baltųjų vynų su nuoroda „vendanges tardives“ išeiga ir didžiausia išeiga sumažinta, taip užtikrinant geresnę kokybės kontrolę.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas, kuriame nurodoma didžiausia išeiga.

Nacionaliniu lygmeniu patenkinus paraišką suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“, prie jokiais terminais neįvardytų vynų įrašoma „Vins blancs“.

Raudonųjų vynų išeiga ir didžiausia išeiga nustatyta atsižvelgiant į Elzaso regiono kilmės vietos nuorodų hierarchinę struktūrą, todėl šioms nuorodoms „grand cru“ nustatytos mažesnės vertės.

Dėl šių paskutinių pakeitimų bendrasis dokumentas nesikeičia.

13. Raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija ir fermentuojamųjų cukrų kiekis

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies c punkte patikslinama, kad raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija užbaigiama.

Siekiant kontroliuoti, kaip šios taisyklės laikomasi, nustatyta, kad pakavimo etapu obuolių rūgšties kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,4 g/l.

IX dalies 1 dalies d punkte nustatyta, kad raudonųjų vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis po fermentacijos turi būti ne didesnis kaip 2 g/l.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

14. Draudimas didinti raudonųjų vynų mažiausią natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies e punkte patikslinama, kad raudonieji vynai nesodrinami. Šis gamybos apribojimas atitinka vynuogėms auginti skirtų sklypų ribų nustatymą, mažiausią sodinimo tankumą, genėjimo taisykles ir mažas gamybos kiekio vertes.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

15. Fermentavimo patalpos pajėgumas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies g punkte sumažintas fermentavimo patalpos pajėgumo apskaičiavimo koeficientas.

Ankstesnio derliaus kiekio ir patalpos pajėgumo santykis nebūtinai turi būti toks didelis.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

16. Raudonųjų vynų subrandinimo ir pateikimo rinkai vartotojams datos

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 2 dalyje nustatyta, kad raudonieji vynai brandinami bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo spalio 1 d. Vynams, pagamintiems iš šiose vietovėse augintų veislės „Pinot noir N“ vynuogių, reikalingas minimalus laikotarpis, kad tinkamai atsiskleistų jų savybės.

I skyriaus IX skirsnio 5 dalies a punkte nustatyta, kad pasibaigus brandinimo laikotarpiui raudonieji vynai negali būti tiekiami rinkai vartotojams anksčiau nei kitų metų po derliaus nuėmimo spalio 1 d.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

17. Supakuotų partijų kontrolė

Iš specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 3 dalies b punkto išbraukta kontrolinių butelių laikymo supakuotoms partijoms kontroliuoti taisyklė.

Ši taisyklė yra kontrolės priemonė ir ji įtraukiama į kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

18. Supakuotų vynų sandėliavimas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 4 dalyje patikslintos supakuotų vynų sandėliavimo patalpos savybės.

Tai leidžia veiklos vykdytojams geriau suprasti šią taisyklę ir palengvina jos taikymo kontrolę.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

19. Žmogiškieji veiksniai, prisidedantys prie ryšio su geografine vietove

Specifikacijos I skyriaus X skirsnio 1 dalies b punkto tekstas iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į kilmės vietos nuorodų „Alsace grand cru Hengst“ ir „Alsace grand cru Kirchberg de Barr“ suteikimą neputojantiems raudoniesiems vynams:

—

pridėta ši su saugoma kilmės vietos nuoroda „Alsace grand cru Hengst“ susijusi informacija: nuorodos suteikimas raudoniesiems vynams 2022 m.; leidimas naudoti tik vynuogių veislę „Pinot noir N“; mažiausias raudonojo vyno gamybai naudojamų vynmedžių sodinimo tankumas – 5 500 sodinių viename hektare; jie nėra sodrinami ir turi būti brandinami bent 10 mėnesių;

—

pridėta ši su saugoma kilmės vietos nuoroda „Alsace grand cru Kircberg de Barr“ susijusi informacija: nuorodos suteikimas raudoniesiems vynams 2022 m.; leidimas naudoti tik vynuogių veislę „Pinot noir N“; mažiausias raudonojo vyno gamybai naudojamų vynmedžių sodinimo tankumas – 5 000 sodinių viename hektare; jie nėra sodrinami ir turi būti brandinami bent 10 mėnesių.

X skirsnio 1 dalies b punkte išbraukiama informacija apie tai, kad šios dvi kilmės vietos nuorodos pripažįstamos dėl baltųjų vynuogių veislių, ir, kai tai būtina tekstui suprasti, įrašomi žodžiai „baltųjų vynų atveju“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

Siekiant ištaisyti spragą ankstesnėje specifikacijos redakcijoje, į veislių „Muscats à petits grains“ pavadinimą įtraukti žodžiai „blancs“ ir „roses“. Dėl šių papildymų bendrasis dokumentas nesikeičia.

20. Vyno (-ų) aprašymas

Siekiant geriau apibūdinti baltuosius vynus, specifikacijos I skyriaus X skirsnio 2 dalyje pateikiamas jų išvaizdos aprašymas.

Pirmosios dvi vynų rūšys aprašomos taip: „Abi vynų rūšys pasižymi itin ryškia iki aukso geltonumo spalva.“

Paskutinės dvi vyno rūšys aprašomos taip: „Abi vyno rūšys pasižymi itin ryškia iki gintaro geltonumo spalva.“

Keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

Kilmės vietos nuorodų „Alsace grand cru Hengst“ ir „Alsace grand cru Kirchberg de Barr“ apibūdinimas papildomas raudonųjų vynų pagrindinių juslinių savybių aprašymu.

Dėl šių aprašymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

21. Ryšys su geografine vietove

Specifikacijos I skyriaus X skirsnio 3 dalyje pateikta informacija apie kilmės vietos nuorodos „Alsace grand cru Hengst“ geografinės kilmės ir savybių ryšį, galinti būti aktuali ir šia nuoroda žymimiems raudoniesiems vynams, papildoma konkrečiai su raudonaisiais vynais susijusia informacija.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

22. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Atsižvelgiant į specifikacijos I skyriaus VI skirsnio pakeitimus, iš I skyriaus XI skirsnio 2 dalies išbraukiama nuostata dėl didžiausio arkos atraminės vielos aukščio ir sumažinamas didžiausias vienam sodiniui tenkantis pumpurų skaičius.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

23. Privalomas cukraus kiekio nurodymas baltųjų vynų etiketėse ir kitose informacijos laikmenose

Specifikacijos I skyriaus XII skirsnio 2 dalies d punkto tekstas pakeičiamas nauju, kad šiuo metu neprivalomas cukraus kiekio nurodymas pagal Reglamentą (ES) 2019/33 taptų privalomas.

Ši informacija padeda vartotojams lengviau suprasti vyno rūšį.

Ši nauja taisyklė netaikoma vynams su tradicinėmis nuorodomis „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“.

Papildomas bendrojo dokumento 9 punktas.

Ankstesnis d punktas tapo XII skirsnio 2 dalies e punktu.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

24. Išankstinė sklypų panaudojimo deklaracija

Specifikacijos II skyriaus I skirsnio 1 punkte patikslinamos taisyklės, susijusios su išankstine sklypų panaudojimo deklaracija, kurią veiklos vykdytojas pateikia už kilmės vietos nuorodų „Alsace grand cru“ apsaugą ir administravimą atsakingai institucijai, jei atsisako užsiimti šios kilmės vietos nuorodos vynų gamyba.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Alsace grand cru Muenchberg

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji vynai.

Vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer Rs“ ir „Pinot gris G“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12,5 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 11 proc. Po sodrinimo vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer B“ ir „Pinot gris G“ visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 15 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 14 proc.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Baltieji vynai, ypač tinkami brandinti, pasižymi dideliu gaivumu, kurį lemia vyraujantis vyno rūgštingumas, sąlygotas gero vynuogių sunokimo. Kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas bendriniu pavadinimu, jei vynai pagaminti tik iš vynuogių veislių, kurios gali būti vadinamos tuo pavadinimu. Jie pasižymi sodrumu, kompleksiškumu ir labai stipriu aromatu su įvairiais pokvapiais. Skonis ilgai išlieka burnoje ir ilgainiui tampa vis kompleksiškesnis.

Išskiriamos dvi pagrindinės rūšys: – sausi, mineraliniai vynai; – aromatiniai, vaisiniai, tirštos konsistencijos, sodrūs vynai. Abi vynų rūšys pasižymi itin ryškia iki aukso geltonumo spalva.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Kilmės vietos nuoroda papildyta nuoroda „vendanges tardives“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer Rs“ ir „Pinot gris G“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 16 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 14,5 proc.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Vynams su nuoroda „vendanges tardives“ neretai būdingas labai egzotinis, cukruotų vaisių aromatas, o pabaigoje jaučiamas gaivumas. Jie yra labai koncentruoti, o jų aromatas išlieka ilgai. Šie vynai pasižymi itin ryškia iki gintaro geltonumo spalva.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer Rs“ ir „Pinot gris G“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 18,2 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 16,4 proc.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Vynai su nuoroda „sélection de grains nobles“ yra labiau koncentruoti, stipresni, dažnai su vaisių tyrės aromatais. Jie yra labai koncentruoti, o jų aromatas išlieka ilgai. Šie vynai pasižymi itin ryškia iki gintaro geltonumo spalva.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Vynmedžių formavimo būdai: sodinimo tankumas

Auginimo praktika

Minimalus sodinimo tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare.

Atstumas tarp vynmedžių eilių negali būti didesnis kaip 2 metrai.

Atstumas tarp vynmedžių eilėje gali būti nuo ne mažiau kaip 0,75 metro iki ne daugiau kaip 1,50 metro.

Nuo 2011 m. spalio 25 d. atstumas tarp didžiausių eilių, atsiradęs išrovus tam tikras vynmedžių eiles, negali būti didesnis nei 3 metrai.

2. Vynmedžių formavimo būdai: genėjimo taisyklė

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 18 pumpurų.

3. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš vynuogių, kurių derlius imamas rankomis.

4. Mažiausios natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Mažiausios vidutinės natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas negali viršyti:

vynuose iš vynuogių veislių „Gewurztraminer B“ ir „Pinot gris G“ – 0,5 proc. tūrio,

vynuose iš kitų vynuogių veislių – 1,5 proc. tūrio.

Vynai, kurie gali būti vadinami „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, negali būti sodrinami.

5. Gamyba

Vyno gamybai taikomas apribojimas

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

6. Vynų brandinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai brandinami bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

Vynai, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, brandinami bent iki antrųjų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

5.2. Didžiausia išeiga

1. Kilmės vietos nuoroda, papildyta arba nepapildyta nuoroda „vendanges tardives“, žymimų vynų išeiga

60 hektolitrų iš hektaro

2. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“, žymimų vynų išeiga

48 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šių komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

—

Aukštutinio Reino departamentas Šių komunų (visa) teritorija: Ammerschwihr, Beblenheim, Bennwihr, Bergheim, Bergholtz, Eguisheim, Gueberschwihr, Guebwiller, Hattstatt, Hunawihr, Ingersheim, Katzenthal, Mittelwihr, Niedermorschwihr, Orschwihr, Pfaffenheim, Ribeauvillé, Riquewihr, Rodern, Rouffach, Saint-Hippolyte, Soultzmatt, Thann, Turckheim, Vieux-Thann, Voegtlinshoffen, Westhalten, Wettolsheim, Wintzenheim, Wuenheim, Zellenberg;

dalis šios komunos teritorijos: Kaizersberg Vinjoblis (tik deleguotųjų Kjentsemo ir Sigolsemo komunų teritorija);

—	Žemutinio Reino departamentas: Andlau, Barr, Bergbieten, Blienschwiller, Dahlenheim, Dambach-la-Ville, Eichhoffen, Kintzheim, Marlenheim, Mittelbergheim, Molsheim, Nothalten, Scharrachbergheim-Irmstett, Wolxheim.

Merijai pateiktas komunų, kurių teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Gewurztraminer Rs“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains blancs B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains roses Rs“ – „Muscat“, „Moscato“

„Pinot gris G“

„Riesling B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Dėl Elzaso vynuogynui būdingų palankių klimato sąlygų saugomai kilmės vietos nuorodai „Alsace grand cru Muenchberg“ naudojama viena iš geriausių vietų. Iš vynuogyne vaizdingame Elzaso kraštovaizdyje išaugintų vynuogių gaminami išraiškingi, saviti, unikalūs vynai.

Tai, kad vynuogyną užstoja Unžersbergo kalnas, o dirva, ant kurios jis auga, smulki, lemia didelį vynų aromatingumą. Smiltainis atneša vynams subtilumo, o vulkaniniai pelenai – stiprumo ir patvarumo.

Vynams „Muenchberg“ būdingas didelis mineralingumas. Vynams brandėjant jis dar labiau išryškėja.

Kadangi sezono pabaigoje vyrauja puikios klimato sąlygos, palankios sulčių koncentracijai ant vynmedžių augančiuose uogose ir kilniojo puvinio formavimuisi, vynai gaminami iš pernokusių vynuogių derliaus.

Specifikacijoje numatytas brandinimas padeda pagerinti vynų kokybę.

Laikydamiesi griežtų gamybos taisyklių, kaip antai reikalavimo išlaikyti didelį lapijos plotą, o derlių nuimti rankiniu būdu, Elzaso vyndariai išsaugo vynų, vertinamų dėl jų kompleksiškumo ir tinkamumo saugoti ilgą laiką, savitumą.

Tai šio regiono aukščiausios klasės vynai. Šie vynai yra vertingesni nei vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Alsace“.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vyndarystės, vyno gaminimo ir brandinimo vietovė apima šių komunų, apibrėžtų 2021 m Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją:

—

Aukštutinio Reino departamentas Šių komunų (visą) teritoriją: Bergholtz-Zell, Berrwiller, Buhl, Cernay, Colmar, Gundolsheim, Hartmanswiller, Herrlisheim, Houssen, Husseren-les-Châteaux, Jungholtz, Leimbach, Obermorschwihr, Osenbach, Ostheim, Rorschwihr, Soultz, Steinbach, Uffholtz, Walbach, Wattwiller, Wihr-au-Val, Zimmerbach;

Dalį šios komunos teritorijos: Kaizersbergas-Vinjoblis (tik deleguotosios Kaizersbergo komunos teritorija);

—

Žemutinio Reino departamentas: Albé, Avolsheim, Balbronn, Bernardswiller, Bernardvillé, Bischoffsheim, Boersch, Bourgheim, Châtenois, Cleebourg, Dachstein, Dangolsheim, Dieffenthal, Dorlisheim, Epfig, Ergersheim, Ernolsheim- Bruche, Fessenheim-le-Bas, Flexbourg, Furdenheim, Gertwiller, Gimbrett-Berstett, Goxwiller, Heiligenstein, Itterswiller, Kienheim, Kirchheim, Kuttolsheim, Mittelhausen, Mutzig, Nordheim, Oberhoffen-les-Wissenbourg, Obernai, Odratzheim, Orschwiller, Osthoffen, Ottrott, Petersbach, Reichsfeld, Riedseltz, Rosenwiller, Rosheim, Rott, Saint-Nabor, Saint-Pierre, Scherwiller, Seebach, Soultz-les-Bains, Steinseltz, Stotzheim, Strasbourg, Traenheim, Villé, Wangen, Westhoffen, Wissembourg, Zellwiller.

Pakavimas vietovėje

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Vynai išpilstomi į „Vin du Rhin“ tipo butelius, atitinkančius 1955 m. gegužės 20 d. Nutarimo Nr. 55-673, 1959 m. gegužės 13 d. Potvarkio ir 1963 m. kovo 19 d. Nutarimo nuostatas. Jokių kitų rūšių buteliai nenaudojami.

Įsigaliojus 1972 m. liepos 5 d. įstatymui, Žemutinio Reino ir Aukštutinio Reino departamentuose vynai privaloma tvarka išpilstomi į 1955 m. Nutarime aprašytus „Vin du Rhin“ tipo butelius.

Derliaus metų nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Derliaus metai kartu su kilmės vietos nuorodos pavadinimu turi būti nurodomi derliaus ir atsargų deklaracijose, lydimuosiuose dokumentuose, skelbimuose, reklaminiuose leidiniuose, etiketėse, sąskaitose faktūrose ir ant taros.

Bendrinis pavadinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas vienu iš bendrinių pavadinimų, jei vynai pagaminti tik iš vynuogių veislių, kurios gali būti vadinamos tuo pavadinimu.

Toje pačioje etiketėje draudžiama naudoti du ar daugiau bendrinių pavadinimų.

Naudojami šie bendriniai pavadinimai:

„Gewurztraminer“,

„Muscat“,

„Muscat Ottonel“,

„Pinot gris“,

„Riesling“.

Tradicinės nuorodos „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Ant vynų, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, privaloma nurodyti:

—	derliaus metus,

—	vieną iš bendrinių pavadinimų.

Cukraus kiekio nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Baltieji vynai, kuriems pagal šią specifikaciją taikoma viena iš 51 saugomos kilmės vietos nuorodos „Alsace Grand Cru – vietovė“ (išskyrus nuorodas „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“) ir kurie pateikiami su šia nuoroda, negali būti siūlomi vartotojams, siunčiami, teikiami parduoti ar parduodami, jeigu skelbimuose, reklaminiuose leidiniuose, etiketėse, sąskaitose faktūrose ir ant taros aiškiai nenurodytas cukraus kiekis, nustatytas ES teisės aktuose.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-4cec3ff9-abd4-4253-a1db-245ddd809faa

(1) ELT L 9, 11.1.2019, lk 2.

2022 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/30

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 374/08)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

Alsace grand cru Brand

PDO-FR-A0340-AM02

Pranešimo data: 2022 7 20

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Patikslinimas

Į specifikacijos I skyriaus II skirsnio 1 dalį įtraukiami bendriniai pavadinimai „Sylvaner“ ir „Pinot noir“ ir atitinkamos vynuogių veislės: „Sylvaner B“ ir „Pinot noir N“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

2. Produktų tipai

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

3. Geografinė vietovė

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia geografinės vietovės teritorijos ribų.

1 dalyje taip pat įrašomi šie sakiniai:

„Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

Merijai pateiktas komunos, kurios teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.“

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 6 punktas.

4. Nustatytas sklypas

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 2 dalyje:

—	pirmoje pastraipoje, siekiant ištaisyti spragą, įrašoma informacija „2006 m. rugsėjo 6 ir 7 d.“, t. y. data, kurią kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino sklypą;

—	antroje pastraipoje formuluotė iš dalies keičiama, kad būtų atsižvelgta į IV skirsnio 1 dalyje padarytus komunų pavadinimų pakeitimus;

—	lentelės skiltis „Komunos“ atnaujinta, kad atitiktų IV skirsnio 1 dalyje paminėtų komunų pavadinimus.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

5. Arčiausiai esanti vietovė

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia arčiausiai esančios vietovės teritorijos.

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

6. Vynuogių veislės

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Sodinimo tankumas

Dėl šių papildymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

8. Genėjimo taisyklė

Taip suderinamos įvairių Elzaso kilmės vietos nuorodų specifikacijų formuluotės ir supaprastinami kontrolės metodai.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

Kadangi paraiška suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“ patenkinta, sakinio pradžioje įrašoma „Baltųjų vynų atveju“.

Šie paskutiniai pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

9. Šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklės

Dėl šių pakeitimų vegetaciniu laikotarpiu galima nustatyti, ar neviršijamas lapijos aukštis (anksčiau tai buvo daroma tik privalomomis priemonėmis).

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

10. Vidutinis didžiausias derliaus kiekis viename sklype

Atsižvelgiant į raudonųjų vynų išeigą, jiems nustatyta vertė, mažesnė už nustatytąją baltiesiems vynams.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

11. Vynuogių sunokimas ir mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

Dėl šios informacijos bendrasis dokumentas nesikeičia.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

12. Išeiga

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas, kuriame nurodoma didžiausia išeiga.

Dėl šių paskutinių pakeitimų bendrasis dokumentas nesikeičia.

13. Raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija ir fermentuojamųjų cukrų kiekis

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies c punkte patikslinama, kad raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija užbaigiama.

Siekiant kontroliuoti, kaip šios taisyklės laikomasi, nustatyta, kad pakavimo etapu obuolių rūgšties kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,4 g/l.

IX dalies 1 dalies d punkte nustatyta, kad raudonųjų vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis po fermentacijos turi būti ne didesnis kaip 2 g/l.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

14. Draudimas didinti raudonųjų vynų mažiausią natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

15. Fermentavimo patalpos pajėgumas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies g punkte sumažintas fermentavimo patalpos pajėgumo apskaičiavimo koeficientas.

Ankstesnio derliaus kiekio ir patalpos pajėgumo santykis nebūtinai turi būti toks didelis.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

16. Raudonųjų vynų subrandinimo ir pateikimo rinkai vartotojams datos

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

17. Supakuotų partijų kontrolė

Iš specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 3 dalies b punkto išbraukta kontrolinių butelių laikymo supakuotoms partijoms kontroliuoti taisyklė.

Ši taisyklė yra kontrolės priemonė ir ji įtraukiama į kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

18. Supakuotų vynų sandėliavimas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 4 dalyje patikslintos supakuotų vynų sandėliavimo patalpos savybės.

Tai leidžia veiklos vykdytojams geriau suprasti šią taisyklę ir palengvina jos taikymo kontrolę.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

19. Žmogiškieji veiksniai, prisidedantys prie ryšio su geografine vietove

—

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

20. Vyno (-ų) aprašymas

Siekiant geriau apibūdinti baltuosius vynus, specifikacijos I skyriaus X skirsnio 2 dalyje pateikiamas jų išvaizdos aprašymas.

Pirmosios dvi vynų rūšys aprašomos taip: „Abi vynų rūšys pasižymi itin ryškia iki aukso geltonumo spalva.“

Paskutinės dvi vyno rūšys aprašomos taip: „Abi vyno rūšys pasižymi itin ryškia iki gintaro geltonumo spalva.“

Keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

Kilmės vietos nuorodų „Alsace grand cru Hengst“ ir „Alsace grand cru Kirchberg de Barr“ apibūdinimas papildomas raudonųjų vynų pagrindinių juslinių savybių aprašymu.

Dėl šių aprašymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

21. Ryšys su geografine vietove

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

22. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

23. Privalomas cukraus kiekio nurodymas baltųjų vynų etiketėse ir kitose informacijos laikmenose

Specifikacijos I skyriaus XII skirsnio 2 dalies d punkto tekstas pakeičiamas nauju, kad šiuo metu neprivalomas cukraus kiekio nurodymas pagal Reglamentą (ES) 2019/33 taptų privalomas.

Ši informacija padeda vartotojams lengviau suprasti vyno rūšį.

Ši nauja taisyklė netaikoma vynams su tradicinėmis nuorodomis „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“.

Papildomas bendrojo dokumento 9 punktas.

Ankstesnis d punktas tapo XII skirsnio 2 dalies e punktu.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

24. Išankstinė sklypų panaudojimo deklaracija

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Alsace grand cru Brand

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji vynai.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Kilmės vietos nuoroda papildyta nuoroda „vendanges tardives“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer Rs“ ir „Pinot gris G“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 16 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 14,5 proc.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Vynmedžių formavimo būdai: sodinimo tankumas

Auginimo praktika

Minimalus sodinimo tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare.

Atstumas tarp vynmedžių eilių negali būti didesnis kaip 2 metrai.

Atstumas tarp vynmedžių eilėje gali būti nuo ne mažiau kaip 0,75 metro iki ne daugiau kaip 1,50 metro.

Nuo 2011 m. spalio 25 d. atstumas tarp didžiausių eilių, atsiradęs išrovus tam tikras vynmedžių eiles, negali būti didesnis nei 3 metrai.

2. Vynmedžių formavimo būdai: genėjimo taisyklė

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 18 pumpurų.

3. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš vynuogių, kurių derlius imamas rankomis.

4. Mažiausios natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Mažiausios vidutinės natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas negali viršyti:

vynuose iš vynuogių veislių „Gewurztraminer B“ ir „Pinot gris G“ – 0,5 proc. tūrio,

vynuose iš kitų vynuogių veislių – 1,5 proc. tūrio.

Vynai, kurie gali būti vadinami „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, negali būti sodrinami.

5. Gamyba

Vyno gamybai taikomas apribojimas

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

6. Vynų brandinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai brandinami bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

Vynai, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, brandinami bent iki antrųjų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

5.2. Didžiausia išeiga

1. Kilmės vietos nuoroda, papildyta arba nepapildyta nuoroda „vendanges tardives“, žymimų vynų išeiga

60 hektolitrų iš hektaro

2. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“, žymimų vynų išeiga

48 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šių komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

—

dalis šios komunos teritorijos: Kaizersberg Vinjoblis (tik deleguotųjų Kjentsemo ir Sigolsemo komunų teritorija);

—	Žemutinio Reino departamentas: Andlau, Barr, Bergbieten, Blienschwiller, Dahlenheim, Dambach-la-Ville, Eichhoffen, Kintzheim, Marlenheim, Mittelbergheim, Molsheim, Nothalten, Scharrachbergheim-Irmstett, Wolxheim.

Merijai pateiktas komunų, kurių teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Gewurztraminer Rs“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains blancs B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains roses Rs“ – „Muscat“, „Moscato“

„Pinot gris G“

„Riesling B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Dėl Elzaso vynuogynui būdingų palankių klimato sąlygų saugomai kilmės vietos nuorodai „Alsace grand cru Brand“ naudojama viena iš geriausių vietų. Iš vynuogyne vaizdingame Elzaso kraštovaizdyje išaugintų vynuogių gaminami išraiškingi, saviti, unikalūs vynai.

Dėl granitinio dirvožemio smulkumo ir feno vynai būna aromatingi, stiprūs ir intensyvūs. Kvarcas išryškina didelį, tinkamą rūgštingumą („steinglitz“). Kartais justi pipirų prieskonis, o burnoje kaupiasi seilės. Vynui būdingas kartumas.

Specifikacijoje numatytas brandinimas padeda pagerinti vynų kokybę.

Tai šio regiono aukščiausios klasės vynai. Šie vynai yra vertingesni nei vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Alsace“.

Ši šiandien pripažinta vietovė buvo giriama jau 1958 m. Médard'o Barth'o knygoje „Der Rebbau des Elsass und die Absatzgebieten seiner Weine“.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

—

Dalį šios komunos teritorijos: Kaizersbergas-Vinjoblis (tik deleguotosios Kaizersbergo komunos teritorija);

—

Pakavimas vietoje

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Įsigaliojus 1972 m. liepos 5 d. įstatymui, Žemutinio Reino ir Aukštutinio Reino departamentuose vynai privaloma tvarka išpilstomi į 1955 m. Nutarime aprašytus „Vin du Rhin“ tipo butelius.

Derliaus metų nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Bendrinis pavadinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas vienu iš bendrinių pavadinimų, jei vynai pagaminti tik iš vynuogių veislių, kurios gali būti vadinamos tuo pavadinimu.

Toje pačioje etiketėje draudžiama naudoti du ar daugiau bendrinių pavadinimų.

Naudojami šie bendriniai pavadinimai:

„Gewurztraminer“,

„Muscat“,

„Muscat Ottonel“,

„Pinot gris“,

„Riesling“.

Tradicinės nuorodos „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Ant vynų, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, privaloma nurodyti:

—	derliaus metus,

—	vieną iš bendrinių pavadinimų.

Cukraus kiekio nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-4cec3ff9-abd4-4253-a1db-245ddd809faa

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2022 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/41

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 374/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Alsace grand cru Zinnkoepflé“

PDO-FR-A0635-AM02

Pranešimo data: 2022 07 20

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Patikslinimas

Į specifikacijos I skyriaus II skirsnio 1 dalį įtraukiami bendriniai pavadinimai „Sylvaner“ ir „Pinot noir“ ir atitinkamos vynuogių veislės: „Sylvaner B“ ir „Pinot noir N“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

2. Produktų tipai

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

3. Geografinė vietovė

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia geografinės vietovės teritorijos ribų.

1 dalyje taip pat įrašomi šie sakiniai:

„Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

Merijai pateiktas komunos, kurios teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.“

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 6 punktas.

4. Nustatytas sklypas

Specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 2 dalyje:

—	pirmoje pastraipoje, siekiant ištaisyti spragą, įrašoma informacija „2006 m. rugsėjo 6 ir 7 d.“, t. y. data, kurią kompetentingas nacionalinis komitetas patvirtino sklypą;

—	antroje pastraipoje formuluotė iš dalies keičiama, kad būtų atsižvelgta į IV skirsnio 1 dalyje padarytus komunų pavadinimų pakeitimus;

—	lentelės skiltis „Komunos“ atnaujinta, kad atitiktų IV skirsnio 1 dalyje paminėtų komunų pavadinimus.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

5. Arčiausiai esanti vietovė

Šie redakcinio pobūdžio pakeitimai nekeičia arčiausiai esančios vietovės teritorijos.

Atitinkamai iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

6. Vynuogių veislės

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7. Sodinimo tankumas

Dėl šių papildymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

Atitinkamai iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

8. Genėjimo taisyklė

Iš specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies b punkto išbraukiama baltiesiems vynams taikoma pumpurų skaičiaus viename kvadratiniame metre žemės ploto diferencijavimo pagal vynuogių veisles taisyklė. Ją pakeitė bendra taisyklė – 18 pumpurų viename sodinyje.

Taip suderinamos įvairių Elzaso kilmės vietos nuorodų specifikacijų formuluotės ir supaprastinami kontrolės metodai.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas.

Kadangi paraiška suteikti neputojantiems raudoniesiems vynams tam tikras kilmės vietos nuorodas „Alsace grand cru“ patenkinta, sakinio pradžioje įrašoma „Baltųjų vynų atveju“.

Šie paskutiniai pakeitimai neturi poveikio bendrajam dokumentui.

9. Šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklės

Dėl šių pakeitimų vegetaciniu laikotarpiu galima nustatyti, ar neviršijamas lapijos aukštis (anksčiau tai buvo daroma tik privalomomis priemonėmis).

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

10. Vidutinis didžiausias derliaus kiekis viename sklype

Atsižvelgiant į raudonųjų vynų išeigą, jiems nustatyta vertė, mažesnė už nustatytąją baltiesiems vynams.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

11. Vynuogių sunokimas ir mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais

Dėl šios informacijos bendrasis dokumentas nesikeičia.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

12. Išeiga

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 5 punktas, kuriame nurodoma didžiausia išeiga.

Dėl šių paskutinių pakeitimų bendrasis dokumentas nesikeičia.

13. Raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija ir fermentuojamųjų cukrų kiekis

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies c punkte patikslinama, kad raudonųjų vynų malolaktinė fermentacija užbaigiama.

Siekiant kontroliuoti, kaip šios taisyklės laikomasi, nustatyta, kad pakavimo etapu obuolių rūgšties kiekis turi būti ne didesnis kaip 0,4 g/l.

IX dalies 1 dalies d punkte nustatyta, kad raudonųjų vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis po fermentacijos turi būti ne didesnis kaip 2 g/l.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

14. Draudimas didinti raudonųjų vynų mažiausią natūralią alkoholio koncentraciją tūrio procentais

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

15. Fermentavimo patalpos pajėgumas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies g punkte sumažintas fermentavimo patalpos pajėgumo apskaičiavimo koeficientas.

Ankstesnio derliaus kiekio ir patalpos pajėgumo santykis nebūtinai turi būti toks didelis.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

16. Raudonųjų vynų subrandinimo ir pateikimo rinkai vartotojams datos

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

17. Supakuotų partijų kontrolė

Iš specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 3 dalies b punkto išbraukta kontrolinių butelių laikymo supakuotoms partijoms kontroliuoti taisyklė.

Ši taisyklė yra kontrolės priemonė ir ji įtraukiama į kontrolės planą.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

18. Supakuotų vynų sandėliavimas

Specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 4 dalyje patikslintos supakuotų vynų sandėliavimo patalpos savybės.

Tai leidžia veiklos vykdytojams geriau suprasti šią taisyklę ir palengvina jos taikymo kontrolę.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

19. Žmogiškieji veiksniai, prisidedantys prie ryšio su geografine vietove

—

Iš X skirsnio 1 dalies b punkto išbraukiama informacija apie tai, kad abi kilmės vietos nuorodos suteikiamos iš baltųjų vynuogių veislių auginamiems vynams, ir, kai tai būtina tekstui suprasti, įrašomi žodžiai „baltųjų vynų atveju“.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

20. Vyno (-ų) aprašymas

Siekiant geriau apibūdinti baltuosius vynus, specifikacijos I skyriaus X skirsnio 2 dalyje pateikiamas jų išvaizdos aprašymas.

Pirmosios dvi vynų rūšys aprašomos taip: „Abi vynų rūšys pasižymi itin ryškia iki aukso geltonumo spalva.“

Paskutinės dvi vyno rūšys aprašomos taip: „Abi vyno rūšys pasižymi itin ryškia iki gintaro geltonumo spalva.“

Keičiamas bendrojo dokumento 4 punktas.

Kilmės vietos nuorodų „Alsace grand cru Hengst“ ir „Alsace grand cru Kirchberg de Barr“ apibūdinimas papildomas raudonųjų vynų pagrindinių juslinių savybių aprašymu.

Dėl šių aprašymų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

21. Ryšys su geografine vietove

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

22. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

23. Privalomas cukraus kiekio nurodymas baltųjų vynų etiketėse ir kitose informacijos laikmenose

Specifikacijos I skyriaus XII skirsnio 2 dalies d punkto tekstas pakeičiamas nauju, kad šiuo metu neprivalomas cukraus kiekio nurodymas pagal Reglamentą (ES) 2019/33 taptų privalomas.

Ši informacija padeda vartotojams lengviau suprasti vyno rūšį.

Ši nauja taisyklė netaikoma vynams su tradicinėmis nuorodomis „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“.

Papildomas bendrojo dokumento 9 punktas.

Ankstesnis d punktas tapo XII skirsnio 2 dalies e punktu.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

24. Išankstinė sklypų panaudojimo deklaracija

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Alsace grand cru Zinnkoepflé

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai neputojantys baltieji vynai.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Kilmės vietos nuoroda papildyta nuoroda „vendanges tardives“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynų iš vynuogių veislių „Gewurztraminer Rs“ ir „Pinot gris G“ mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 16 proc., o kitų vynuogių veislių vynų – 14,5 proc.

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

3. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Kitos analitinės savybės atitinka nustatytąsias Sąjungos teisės aktuose.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Vynmedžių formavimo būdai: sodinimo tankumas

Specifinis vynininkystės metodas

Minimalus sodinimo tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare.

Atstumas tarp vynmedžių eilių negali būti didesnis kaip 2 metrai.

Atstumas tarp vynmedžių eilėje gali būti nuo ne mažiau kaip 0,75 metro iki ne daugiau kaip 1,50 metro.

Nuo 2011 m. spalio 25 d. atstumas tarp didžiausių eilių, atsiradęs išrovus tam tikras vynmedžių eiles, negali būti didesnis nei 3 metrai.

2. Vynmedžių formavimo būdai: genėjimo taisyklė

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi vienpečiu arba dvipečiu Guyot metodu, ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 18 pumpurų.

3. Derliaus nuėmimas

Auginimo praktika

Vynai gaminami iš vynuogių, kurių derlius imamas rankomis.

4. Mažiausios natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Mažiausios vidutinės natūralios alkoholio koncentracijos tūrio procentais padidinimas negali viršyti:

vynuose iš vynuogių veislių „Gewurztraminer B“ ir „Pinot gris G“ – 0,5 proc. tūrio,

vynuose iš kitų vynuogių veislių – 1,5 proc. tūrio.

Vynai, kurie gali būti vadinami „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, negali būti sodrinami.

5. Gamyba

Vyno gamybai taikomas apribojimas

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

6. Vynų brandinimas

Specifinis vynininkystės metodas

Vynai brandinami bent iki kitų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

Vynai, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, brandinami bent iki antrųjų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.

5.2. Didžiausia išeiga

1. Kilmės vietos nuoroda, papildyta arba nepapildyta nuoroda „vendanges tardives“

60 hektolitrų iš hektaro

2. Kilmės vietos nuoroda, papildyta nuoroda „sélection de grains nobles“

48 hektolitrai iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami šių komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

—

Aukštutinio Reino departamentas: šių komunų (visa) teritorija: Ammerschwihr, Beblenheim, Bennwihr, Bergheim, Bergholtz, Eguisheim, Gueberschwihr, Guebwiller, Hattstatt, Hunawihr, Ingersheim, Katzenthal, Mittelwihr, Niedermorschwihr, Orschwihr, Pfaffenheim, Ribeauvillé, Riquewihr, Rodern, Rouffach, Saint-Hippolyte, Soultzmatt, Thann, Turckheim, Vieux-Thann, Voegtlinshoffen, Westhalten, Wettolsheim, Wintzenheim, Wuenheim, Zellenberg;

dalis šios komunos teritorijos: Kaizersberg Vinjoblis (tik deleguotųjų Kjentsemo ir Sigolsemo komunų teritorija);

—	Žemutinio Reino departamentas: Andlau, Barr, Bergbieten, Blienschwiller, Dahlenheim, Dambach-la-Ville, Eichhoffen, Kintzheim, Marlenheim, Mittelbergheim, Molsheim, Nothalten, Scharrachbergheim-Irmstett, Wolxheim.

Merijai pateiktas komunų, kurių teritorija į geografinę vietovę patenka ne visa, kartografinis geografinės vietovės ribas nustatantis dokumentas.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Gewurztraminer Rs“

„Muscat Ottonel B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains blancs B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains roses Rs“ – „Muscat“, „Moscato“

„Pinot gris G“

„Riesling B“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

Dėl Elzaso vynuogynui būdingų palankių klimato sąlygų saugomai kilmės vietos nuorodai „Alsace grand cru Zinnkoepflé“ naudojama viena iš geriausių vietų. Iš vynuogyne vaizdingame Elzaso kraštovaizdyje išaugintų vynuogių gaminami išraiškingi, saviti, unikalūs vynai.

Kadangi podirvį, kuriame auginamos vynuogės, sudaro iš jūrinių moliuskų kiautų susiformavusios klintys, o vietovės šlaitai statūs ir kritulių kiekis menkas, vynai skleidžia pikantišką ir vos juntamą dūmų kvapą, pasižymi sūrumu ir skatina seilėtekį. Tai stiprūs, alkoholio gausūs vynai su rūgščiais pokvapiais. Jie puikiausiai gali negesti daugiau nei dešimtį metų.

Specifikacijoje numatytas brandinimas padeda pagerinti vynų kokybę.

Tai šio regiono aukščiausios klasės vynai. Šie vynai yra vertingesni nei vynai, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda „Alsace“.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

—

Aukštutinio Reino departamentas: šių komunų (visa) teritorija: Bergholtz-Zell, Berrwiller, Buhl, Cernay, Colmar, Gundolsheim, Hartmanswiller, Herrlisheim, Houssen, Husseren-les-Châteaux, Jungholtz, Leimbach, Obermorschwihr, Osenbach, Ostheim, Rorschwihr, Soultz, Steinbach, Uffholtz, Walbach, Wattwiller, Wihr-au-Val, Zimmerbach;

dalis šios komunos teritorijos: Kaizersberg Vinjoblis (tik deleguotosios Kaizersbergo komunos teritorija);

—

Pakavimas vietovėje

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Pakavimas nustatytoje geografinėje vietovėje

Sąlygos aprašymas

Įsigaliojus 1972 m. liepos 5 d. įstatymui, Žemutinio Reino ir Aukštutinio Reino departamentuose vynai privaloma tvarka išpilstomi į 1955 m. Nutarime aprašytus „Vin du Rhin“ tipo butelius.

Derliaus metų nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Bendrinis pavadinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas vienu iš bendrinių pavadinimų, jei vynai pagaminti tik iš vynuogių veislių, kurios gali būti vadinamos tuo pavadinimu.

Toje pačioje etiketėje draudžiama naudoti du ar daugiau bendrinių pavadinimų.

Naudojami šie bendriniai pavadinimai:

„Gewurztraminer“,

„Muscat“,

„Muscat Ottonel“,

„Pinot gris“,

„Riesling“.

Tradicinės nuorodos „vendanges tardives“ ir „sélection de grains nobles“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Ant vynų, kuriems gali būti taikomos nuorodos „vendanges tardives“ arba „sélection de grains nobles“, privaloma nurodyti:

—	derliaus metus,

—	vieną iš bendrinių pavadinimų.

Cukraus kiekio nurodymas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-4cec3ff9-abd4-4253-a1db-245ddd809faa

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2022 9 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 374/52

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 374/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„Bandol“

PDO-FR-A0485-AM01

Pranešimo data: 2022 7 7

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Geografinė vietovė

Iš dalies keičiamas kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimo produkto specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 2 dalies „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekamos įvairios operacijos“ 1 punktas „Geografinė vietovė“: nuoroda įtraukiama į 2020 m. Oficialųjį geografinių kodų registrą. Šiame registre nacionaliniu lygmeniu sudaromas ir pripažįstamas pagal departamentus suskirstytų komunų sąrašas. Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nusakoma remiantis 2020 m. galiojusia INSEE tvarkomo Oficialiojo geografinių kodų registro redakcija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.

„1.

Geografinė vietovė

Visi gamybos etapai (vynuogių derlius imamas, vyndaryste užsiimama, vynai gaminami ir brandinami) vykdomi geografinėje vietovėje, šių Varo departamento komunų, apibrėžtų 2020 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Bandol, Le Beausset, La Cadière-d’Azur, Le Castellet, Evenos, Ollioules, Sanary-sur-Mer, Saint-Cyr-sur-Mer.“

Atitinkamai pakeičiamas bendrojo dokumento skirsnis „Nustatyta geografinė vietovė“.

2. Nustatyti sklypai

Iš dalies keičiamas kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimo produkto specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 2 dalies „Vietovės ir teritorijos, kuriose atliekamos įvairios operacijos“ 2 punktas „Nustatyti sklypai“: įtraukiamos datos, kada nacionalinė institucija patvirtino sklypus, kuriuose gali būti auginamos vynuogės, iš kurių gaminamas kilmės vietos nuoroda žymimas vynas.

Šis patikslinimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

3. Priežiūros būdas. Drėkinimas

Kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimo produkto specifikacijos I skyriaus VI skirsnis papildomas 3 dalimi „Vynuogyno priežiūra“: nustatoma, kad leidžiama drėkinti.

Drėkinimas įtraukiamas į bendrojo dokumento punktą „Vynininkystės metodai“.

4. Vynų išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data

Iš dalies keičiamas kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimo produkto specifikacijos I skyriaus IX skirsnio „Perdirbimas, gamyba, brandinimas, pakavimas ir sandėliavimas“ 5 punkto b papunktis: išbraukiamos datos, nurodančios laikotarpį, per kurį vynai negali būti išleidžiami į apyvartą tarp prekiautojų ir pardavėjų prieš juos pateikiant vartoti, – taip siekiama sudaryti sąlygas išleisti vynus į apyvartą tarp visų veiklos vykdytojų ir pašalinti nesąžiningos konkurencijos riziką.

Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

5. Pereinamojo laikotarpio priemonės

Iš dalies keičiamas kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimo produkto specifikacijos I skyriaus XI skirsnis „Pereinamojo laikotarpio priemonės“: išbraukiami 1 ir 3 punktai, kuriuose pateiktos pereinamojo laikotarpio nuostatos, nes jos tapo nebeaktualios.

1 punkte nustatyta, kokią vynuogių veislių kupažo dalį turi sudaryti veislė „Mourvèdre“ (iki 2014 m. derliaus) ir kokią – veislės „Clairette“ ir „Sauvignon“ (iki 2011 m. derliaus). Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

3 punkte nustatyta, kad draudimas naudoti siurblinius traiškytuvus įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Šios datos išbraukimas neturi įtakos bendrajam dokumentui, tačiau šis draudimas iš tiesų numatytas specifikacijos IX skirsnyje ir bendrojo dokumento skirsnyje „Specifiniai vynininkystės metodai“.

6. Pagrindiniai tikrintini punktai

Atnaujinama specifikacijos III skyriaus lentelė: nurodomi tikrintini specifikacijos punktai.

Šis pakeitimas neturi poveikio bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

Bandol

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Produktų analitinis deskriptorius

TRUMPAS APRAŠYMAS

Kilmės vietos nuoroda „Bandol“ žymimi neputojantys raudonieji, rožiniai ar baltieji vynai.

Baltųjų ir rožinių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11,5 proc.

Raudonųjų vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12 proc.

Pakavimo etapu didžiausias obuolių rūgšties kiekis raudonuosiuose vynuose yra 0,4 g/l.

Po fermentavimo vynų fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip:

—	baltųjų ir rožinių vynų – 3 g/l;

—	raudonųjų vynų, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra ne didesnė kaip 14 proc. – 3 g/l;

—	raudonųjų vynų, kurių natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra didesnė kaip 14 proc. – 4 g/l.

Vynai atitinka Europos teisės aktuose nustatytus analitinius kriterijus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

2. Produktų juslinis deskriptorius

TRUMPAS APRAŠYMAS

Raudonieji vynai priklauso brandinamų vynų rūšiai. Jie gaminami iš mažai vynuogių užmezgančių senesnių nei 7 metų vynmedžių. Šių vynų savybės atsiskleidžia, kai 18 mėnesių jie laikomi medinėse, dažniausiai labai didelėse statinėse. Iš veislės „Mourvèdre N“ vynuogių, kurių kupaže turi būti ne mažiau kaip 50 proc., gaminami vynai būna stiprūs, tvirtos struktūros, gausūs taninų ir tinkami laikyti ilgą laiką.

Vis svarbesnę vietą užima rožiniai vynai. Šie vynai, gaminami vynuoges tiesiogiai spaudžiant, trumpai maceruojant ar nutekinant pirmąsias sultis, būna blyškios erškėtuogių spalvos. Vynuogių veislė „Mourvèdre N“, kurią privaloma įtraukti į kupažą (ne mažiau kaip 20 proc., neretai 30–40 proc.), šiems vynams suteikia specifinę struktūrą ir daugiau taninų nei kitiems rožiniams vynams iš Provanso, todėl jų savybėms atsiskleisti reikia šiek tiek daugiau laiko, bet jie tinkami ilgiau laikyti.

Baltieji vynai, gaminami daugiausia iš vynuogių veislės „Clairette B“ (ne mažiau kaip 50 proc.), yra gelsvos spalvos ir skleidžia gėlių aromatą. Jų gaminama mažiau nei dviejų anksčiau minėtų rūšių vynų, bet jų gamyba vis dėlto prisideda prie saugomos kilmės vietos nuorodos įvaizdžio ir subalansuotumo.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

Auginimo praktika

—	Minimalus vynuogyno tankumas – 5 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali viršyti 2,50 m.

—	Kiekvienam sodiniui skirtas maksimalus plotas – 2 m2. Toks plotas gaunamas atstumą tarp eilių padauginus iš tarpų tarp sodinių.

—	Tačiau, jei vynmedžių pasodinti terasose, atstumas tarp šlaito keteros ir viršutinės terasos pirmosios eilės, taip pat tarp šlaito papėdės arba sienelės ir apatinės terasos pirmosios eilės negali viršyti 2,5 m.

—	Vynmedžiai genimi taip, kad išliktų žemi (suteikiant taurės formą arba formuojant Royat kordoną), ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 8 pumpurus. Ant kiekvienos ataugos paliekama ne daugiau kaip po 2 pumpurus.

—	Senesni nei 30 metų vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant ne daugiau kaip 12 pumpurų.

—	Vynmedžiai genimi iki gegužės 1 d.

—	Vynai gaminami iš vynuogių, kurių derlius nuimamas rankomis. Vynuogės į vyno gamybos vietą gabenamos netraiškytos.

—	Drėkinimas: Pagal Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekso D.645-5 straipsnio nuostatas, išimties tvarka vynmedžių vegetacijos laikotarpiu gali būti leidžiama drėkinti tik tuo atveju, jei sausra nesiliauja ir trikdo vynuogių fiziologinį vystymąsi ir gerą sunokimą.

Specifinis vynininkystės metodas

—	Draudžiama vynuoges termiškai apdoroti aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje.

—	Draudžiama naudoti medžio skiedras.

—	Gaminant rožinius vynus, medžio anglis leidžiama naudoti darbui su misa ir jaunu, iš misos išspaustu ir dar besifermentuojančiu vynu: jų dalis negali viršyti 10 proc. atitinkamo vyndario konkrečiais derliaus metais pagaminto rožinio vyno kiekio ir 60 g dozės vienam hektolitrui.

—	Draudžiama vynus sodrinti.

—

Draudžiama naudoti nepertraukiamos fermentacijos įrenginius, nepertraukiamo vynuogių spaudimo sistemas, sūkurinius šakelių šalinimo įrenginius, mažesnio nei 750 mm skersmens sraigtines džiovyklas ir stūmoklinius siurblinius traiškytuvus.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2. Didžiausias gamybos kiekis

1.	40 hektolitrų iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

7. Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Bourboulenc B“ ir „Doucillon blanc“

„Carignan N“

„Cinsaut N“ ir „Cinsault“

„Clairette B“

„Grenache N“

„Marsanne B“

„Mourvèdre N“ ir „Monastrell“

„Sauvignon B“ ir „Sauvignon blanc“

„Semillon B“

„Syrah N“ ir „Shiraz“

„Ugni blanc B“

„Vermentino B“ ir „Rolle“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinę teritoriją sudaro aštuonios Varo departamento komunos. Ji yra dalis didžiulio amfiteatro, kurį sudaro reljefo, susiformavusio dėl erozijos ir tektoninių reiškinių, kurių paveikti nuosėdiniai, karbonatiniai ir rifų dariniai iškilo į paviršių, visuma. Šis kalvų kraštovaizdį formuojantis amfiteatras užsiveria šiaurinėje dalyje ir atsiveria į Viduržemio jūrą prie Bandolio įlankos.

Tokia topografija lemia ypatingą Viduržemio jūros klimatą, apsaugotą nuo mistralio, Provanse dominuojančio šalto šiaurės vėjo, ir suformuoja kalvų šlaitus ir papėdes, kuriuose saulė šviečia vidutiniškai 3 000 valandų, o metinis kritulių kiekis yra 650 mm. Be jau palankių klimato sąlygų, atsivėrimas į Viduržemio jūrą daro ribojamąjį poveikį, dėl kurio sušvelninamas vasaros saulės karštis ir išlaikoma lengva nakties drėgmė. Taip sudaromos optimalios vynuogių, visų pirma „Mourvèdre N“ veislės vynuogių, nokimo sąlygos, leidžiančios gaminti tinkamus laikyti ilgą laiką raudonuosius vynus, kuriuos galima brandinti medinėse statinėse, taip pat šiam regionui būdingus rožinius vynus. Optimalios ir „Clairette B“ veislės vynuogių, iš kurių galima gaminti subtilius ir tvirtos struktūros baltuosius vynus, nokimo sąlygos.

Būdingiausi dirvožemiai yra negilūs, balkšvi dirvožemiai, kuriuose mažai organinių medžiagų, kartais gausu silicio smiltelių. Jie visada labai akmeningi ir pralaidūs, taip užtikrinantys optimalią vandens cirkuliaciją.

Kraštovaizdis, kuriame vyrauja vynmedžių ir alyvmedžių kultūros, yra daugelio ūkininkų kartų, kurios per šimtmečius sugebėjo optimizuoti kalvų šlaitų ir papėdžių panaudojimą ir kartu išsaugoti reljefo darinius dengiančią apsauginę augalijos dangą, atkaklumo rezultatas. Norėdami sulaikyti dirvožemį nuo slinkimo ir išvalyti jį nuo akmenų, jie pastatė daugybę nemūryto akmens sienelių, taip sukurdami šiam kraštovaizdžiui būdingas akmens terasas (pranc. restanques).

8.2. Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

IV a. pr. Kr. finikiečiai išsilaipino saugomoje pakrantėje, savo amforose atvežę vynmedžių ir vyno civilizaciją. Ši žemė tapo jų kolonija („Terroeis“). Romos imperijoje „Terroeis“ tapo „Torrentum“ (tarp Sen Siro ir Bandolio komunų). Daugelyje vynuogių auginimo ūkių dar ir šiandien galima rasti ženklų, kad čia būta senųjų romėnų vilų. Vilose išlikę daug archeologinių radinių (amforų deginimo krosnių, vyno spaudyklų ir kt.), liudijančių apie organizuotą vynuogių auginimo veiklą.

Yra daug dokumentinių įrodymų, patvirtinančių vynmedžių auginimo tradicijas ir gaminamų vynų reputaciją: nuo vynuogių ir vynų apyvartą reglamentuojančių įsakymų (1363 m.) iki nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo sodinimo apribojimų, nustatytų atsižvelgiant į žemės sklypų pobūdį ir gaminamų vynų kokybę (1731 m.). Tai patvirtina ir architektūros objektai bei vietovių pavadinimai (Le Vigneret, la Mourvèdriére ir kt.).

Pavyzdžiui, galima pacituoti Tolozaną: 1827 m. Žemutinio Provanso vynininkystės traktate jis kraštovaizdį susiejo su vynmedžių auginimu: „Bandolio vyno regionas prasideda Kiužo kalnų papėdėje ir tęsiasi tiesiai į pietus maždaug dvylika kilometrų – iki Bandolio įlankos. Šį slėnį sudaro dviguba į vakarus atsišakojančių kalvų eilė, gaubianti didelę Sen Siro lygumą, kurios nuožulnus šlaitas leidžiasi iki Leko įlankos paplūdimio. ... Šlaitus ir net kalvas dengia vynmedžiai.“ Pabrėždamas šios teritorijos vientisumą, autorius priduria: „Visur vyrauja „Bandol“ vynų esmę lemianti veislė „Mourvèdre“, kurios vynuogės yra labai tamsios juodos spalvos. “

Šie vynai į istoriją įėjo kaip tinkami laikyti, ypač per ilgas jūrų keliones, vynai ir ilgainiui jie tik gerėja. Iš tiesų, pasinaudojant saugia Bandolio įlanka, geografinėje vietovėje pagamintų vynų apyvarta buvo daugiausia užtikrinama laivais. Jie likdavo prišvartuoti atviroje jūroje, netoli kranto, ir į juos būdavo kraunamos vyno statinės su įkaitusia geležimi išdeginta raide „B“.

1787 m. paskelbtoje Nicos grafystės Provanso ir Oranžo Kunigaikštystės Veneseno grafystės geografijoje (I tomas, p. 280) rašoma:

„Bandolio dirvožemis yra labai sausas ir akmeningas. Vietovėje daugiausia gaminamas pirmarūšės kokybės raudonasis vynas, populiariausias salose. Bandolio uostas – saugiausias ir patogiausias Provanso uostas.“

Statinių meistrai gyveno pačiame mieste – Bandolio vynų pakrovimo į laivus ir prekybos jais uoste. 1818 m. savivaldybės tarybos rezoliucijoje patvirtinama, kad per Bandolio uostą į Italiją, Šiaurės Europą ir Ameriką išvežta daugiau kaip 6 000 hektolitrų vyno. Antrosios imperijos pabaigoje Bandolyje kasmet būdavo pagaminama net 80 000 statinių, skirtų laikyti ir vežti maždaug 160 000 hektolitrų vyno!

Taigi, įrodymų, kad ne tik pačių gamintojų, bet ir visos bendruomenės gyvenimas sukosi apie vyno gamybą, netrūksta.

Šis vynuogynas neišvengė filokseros antpuolio, tačiau jo istorija, reputacija ir stipri bendruomenė leido jam greitai atsigauti ir išlaikyti senus sodinimo terasomis metodus: vykdoma tinkama vynuogyno priežiūra, sodinimo tankumas yra tinkamas ir išlaikomos įprastos veislės. Raudoniesiems ir rožiniams vynams gaminti dažniausiai naudojamos veislės „Mourvèdre N“, taip pat veislių „Grenache N“ ir „Cinsaut N“ vynuogės, o baltiesiems vynams gaminti – veislių „Clairette B“, „Bourboulenc B“ ir „Ugni blanc B“ vynuogės.

Ši bendruomenė išsaugojo istoriją, patvirtino savo praktinę patirtį ir sustiprino „Bandol“ vynų, 1941 m. lapkričio 11 d. pripažintų saugoma kilmės vietos nuoroda, reputaciją ir kokybę.

2009 m. Bandolio vynuogyną sudarė 1 580 hektarų, kur per metus vidutiniškai pagaminama 50 000 hektolitrų, kuriuos pasidalija 3 vyndarių kooperatyvai ir 54 vietovės. Raudonieji vynai yra brandinti skirti vynai, kurie gaminami iš mažo derlingumo (ne daugiau kaip 40 hektolitrų iš hektaro) senesnių nei 7 metų vynmedžių ir kurie pradeda vystytis per 18 mėnesių laikymo medienoje, dažniausiai statinėse. Vynuogių veislės „Mourvèdre N“, kurių mišinyje turi būti ne mažiau kaip 50 %, savybės yra šios: būna stiprūs, tvirtos struktūros, gausūs taninų ir tinkami laikyti ilgą laiką.

8.3. Priežastiniai ryšiai

Tai, kad šią geografinę vietovę veikia Viduržemio jūros klimatas, reljefas yra į jūrą atsivėrusio amfiteatro, užstojančio nuo šiaurės vėjo ir žemos temperatūros, formos, o iš molio ir klinčių sudarytas dirvožemis yra labai akmeningas, lemia sąlygas, dėl kurių visame „Bandol“ vynuogyne vynuogės gali optimaliai augti, o vėlai nokstančios veislės „Mourvèdre N“ juodosios vynuogės turi puikią ekologinę nišą, kur gali idealiai sunokti, taip užtikrindamos vynų savitumą ir darną.

Šis ypatingas ryšys tarp gamtinės aplinkos ir gaminamų vynų savybių bei kokybės buvo pabrėžtas dar 1787 m.

„Ypač švelnus, nuo vėjo apsaugotas Bandolio ir gretimų apylinkių klimatas, kalcio karbonato gausus molingas ir klintinis podirvis, intensyvus saulės spindulių atspindėjimas šlaituose, kuriuos greta tyvuliuojanti jūra dėl druskos ir jodo kiekio ore apsaugo nuo didelių žiemos šalnų, lemia tai, kad šioje vietovėje gaminami garsūs vynai, kurie, anot Provanso felibrižo atstovų, yra tarsi į butelius uždaryta saulė.“

(Provanso ir Veneseno grafystės geografija, M. Achard, 1787, cituoja J. M. Marchandiau savo veikale „Gens et Vins du Bandol“, 1991).

Laikantis tradicijų, sklypams parinktos šiai vietovei būdingos skurdžios žemės, jau seniai lemiančios „Bandol“ vynų reputaciją. Į juos neįtrauktos derlingos aliuvinės slėnių žemės, pernelyg derlingos aliuvinės atšlaičių sąnašos, pušynai ir miškingos vietos.

Dėl tokio pasirinkimo sudaromos sąlygos optimaliai valdyti vynmedžius ir kontroliuoti jų gyvybingumą ir gamybos potencialą. Gamybai būdinga tai, kad sodinami mažo derlingumo vynmedžiai, jie genimi trumpai, o sodinimo tankumo valdymas pritaikytas prie nemūryto akmens terasų.

Išlaikydami vynuogių derliaus ėmimo rankomis tradiciją, „Bandol“ vyno gamintojai padeda išsaugoti šio vynuogyno, auginamo nemūryto akmens terasomis, savitumą ir ypatybes.

Dėl gamybos įvaldymo, optimalių vynuogių nokimo sąlygų ir istoriškai palankių transportavimo sąlygų raudonieji „Bandol“ vynai yra tokios struktūros, kad juos galima ilgai brandinti medinėse statinėse.

Kadangi šiame didžiuliame amfiteatre vynuogynas auga optimaliomis sąlygomis, dėl kurių gamintojai ir vartotojų bendruomenė galėjo plėtoti praktinę patirtį, natūralu, kad ši praktinė patirtis pravarti gaminant ir skanaujant rožinius ir baltuosius vynus, kurie, nors jų vaidmuo istorijoje buvo menkesnis nei raudonųjų vynų, tampa vis žinomesni.

Raudonųjų vynų gamybos iš senesnių nei 8 metų veislės „Mourvèdre N“ vynmedžių patirtį galima pritaikyti iš šios vynuogių veislės gaminant ir rožinius vynus – tai didele dalimi prisideda prie jų savitumo.

Tikslios raudonųjų vynų gamybos tvarkos ir techninių reikalavimų, žinoma, laikomasi gaminant ir baltuosius „Bandol“ vynus. Šie iš baltųjų vynuogių veislių gaminami vynai pasižymi struktūra ir subalansuotumu, dėl kurių juos taip pat galima brandinti taip, kaip įprasta Provanse.

2010 m. „Bandol“ reputacija yra neginčijama visoje gamybos grandinėje: rožiniai ir baltieji vynai jau įgijo tokią pačią reputaciją, kaip raudonieji. Šia saugomos kilmės vietos nuoroda žymima produkcija vertinama puikiai: didelė jos dalis parduodama ir eksportuojama į užsienį.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas

Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti mažesnę geografinę vietovę, jeigu ji yra įtraukta į kadastrą ir nurodyta derliaus deklaracijoje.

Kadastrinis pavadinimas įrašomas iš karto po valdos arba prekių ženklo pavadinimo.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-b6ff2938-f986-4dc0-bc3f-de1aefad4c1a

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 374

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. rugsėjo 30d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2022/C 374/01	Komisijos pranešimas kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos pranešimas dėl bendradarbiavimu grindžiamo pirkimo gynybos ir saugumo srityse rekomendacijų (Gynybos ir saugumo srities viešųjų pirkimų direktyva 2009/81/EB) ( 1 )	1
2022/C 374/02	Komisijos Komunikatas. Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gairės	2
2022/C 374/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10629 – CSL / VIFOR PHARMA) ( 1 )	14

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2022/C 374/04	2022 m. rugsėjo 29 d. Euro kursas	15
2022/C 374/05	Europos Komisijos sprendimų dėl leidimų pateikti rinkai naudoti skirtas chemines medžiagas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) XIV priede, ir (arba) sprendimų dėl leidimų tas medžiagas naudoti santrauka (Skelbiama pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 64 straipsnio 9 dalį ) ( 1 )	16
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2022/C 374/06	Valstybių narių pateikta informacija apie žvejybos uždraudimą	17

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	0,9706
JPY	Japonijos jena	140,46
DKK	Danijos krona	7,4365
GBP	Svaras sterlingas	0,89485
SEK	Švedijos krona	10,9580
CHF	Šveicarijos frankas	0,9538
ISK	Islandijos krona	140,10
NOK	Norvegijos krona	10,4518
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,687
HUF	Vengrijos forintas	421,93
PLN	Lenkijos zlotas	4,8570
RON	Rumunijos lėja	4,9481
TRY	Turkijos lira	18,0000
AUD	Australijos doleris	1,4982
CAD	Kanados doleris	1,3294
HKD	Honkongo doleris	7,6192
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7040
SGD	Singapūro doleris	1,3961
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 388,34
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,4466
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,9223
HRK	Kroatijos kuna	7,5280
IDR	Indonezijos rupija	14 735,97
MYR	Malaizijos ringitas	4,4992
PHP	Filipinų pesas	56,860
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,946
BRL	Brazilijos realas	5,2521
MXN	Meksikos pesas	19,5779
INR	Indijos rupija	79,3140

Draudimo įsigaliojimo data ir laikas	2022 m. rugpjūčio 16 d.
Trukmė	2022.8.16 – 2022.12.31
Valstybė narė	Airija
Ištekliai arba išteklių grupė	ALB/AN05N
Rūšis	Ilgapelekiai tunai (Thunnus alalunga)
Zona	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos
Žvejybos laivų tipas (-ai)	—
Nuorodos numeris	05/TQ109

	V Nuomonės
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2022/C 374/07	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	18
2022/C 374/08	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	30
2022/C 374/09	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	41
2022/C 374/10	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	52


	(1) Tekstas svarbus EEE.