570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija „Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai“

(2022/C 365/01)

Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 4 dalis
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 16
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206 / 2 / 2

Pagrindinės nuostatos

ES šalies kandidatės statusas Ukrainai. EESRK ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. birželio 23–24 d. posėdyje suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą. Šalies kandidatės statusas Ukrainai turi būti suteiktas nepakenkiant jau vykstančiam Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesui. EESRK pritaria tam, kad būtų įdiegta laipsniškos integracijos etapų sistema, grindžiama acquis communautaire įgyvendinimu.

Europos pilietinė visuomenė solidarizuojasi su Ukraina ir Ukrainos žmonėmis. Pilietinė visuomenė reagavo greitai ir veiksmingai, o tai lėmė precedento neturintį piliečių susitelkimą. Humanitarinei pagalbai skirtos lėšos turi būti padidintos ir turėtų būti išmokamos tiesiogiai remiant pilietinės visuomenės organizacijas (PVO). Specializuotos NVO kartu su PVO turėtų realiai dalyvauti programuojant ir stebint ES ir nacionalinę humanitarinę pagalbą.

Suteikti pabėgėliams perspektyvą. Komitetas ragina pabėgėliams suteikti tokias pačias teises kaip ir ES piliečiams sveikatos priežiūros ir patekimo į darbo rinką srityse (kvalifikacijų pripažinimas, galimybė naudotis įdarbinimo agentūrų paslaugomis, kalbų kursai, sveikatos priežiūros ir švietimo sistemos), kurios yra labai svarbios siekiant išvengti pabėgėlių skurdo didėjimo. Socialiniai partneriai, pasitelkdami kolektyvines derybas ir ad hoc priemones, gali padėti integruoti darbuotojus ir užkirsti kelią jų išnaudojimui ir socialiniam dempingui. Komitetas ypač pabrėžia PVO vaidmenį apsaugant ir reintegruojant dažnai pamirštamas pažeidžiamas grupes: nelydimus nepilnamečius, atskirtus vaikus ir vaikus iš globos įstaigų, neįgaliuosius, romų mažumų atstovus ir seksualinio smurto aukas.

Atstatymas Siekiant užkirsti kelią visiškam Ukrainos ekonomikos sugriovimui, reikalinga skubi Europos ir tarptautinė finansinė pagalba. Finansinė parama turi būti teikiama siekiant remti MVĮ, Ukrainos ūkininkus kitam derliaus sezonui ir Ukrainos pilietinę visuomenę, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, kad jos galėtų visapusiškai veikti karo metu. Atstatymo pastangos turi būti grindžiamos inovacijomis. Pilietinės visuomenės organizacijos turi aktyviai dalyvauti siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendintos teisinės valstybės reformos, vykdoma kova su korupcija ir žalioji bei skaitmeninė pertvarka.

Ekonominis atotrūkis. Karas neturėtų daryti poveikio žaliosios pertvarkos politikos įgyvendinimui ES. Komitetas ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų pažabota pernelyg didelė spekuliacija biržos prekėmis, padidintas rinkos skaidrumas ir laikinai pašalintos visos žemės ūkio prekių importo kliūtys siekiant sušvelninti maisto kainų krizę. Jis įspėja, kad nei fondo „NextGenerationEU“, jo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo komponento, nei lankstumo pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti dėl karo Ukrainoje atsiradę finansiniai poreikiai.

Pilietinės visuomenės vaidmuo. Ilgalaikė EESRK istorija ir ryšiai su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis padeda išlaikyti atvirus kanalus ir sudaryti sąlygas dalyvauti integracijos į ES procese. Komitetas ragina valstybes nares gerokai padidinti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijoms skirtą organizacinę, finansinę ir gebėjimų stiprinimui skirtą paramą. Jis skatina ES ir Ukrainos jaunimo organizacijų partnerystes ir siūlo surengti renginį, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama jaunimo aktyvumui ir jo vaidmeniui atkuriant Ukrainą ateityje. Pats EESRK įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą ir mainus su Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijomis ir toliau propaguoti ES solidarumą ir dosnumą Ukrainos atžvilgiu. Šiuo tikslu EESRK liepos 19 d. Krokuvoje surengs renginį su Ukrainos ir ES pilietinių visuomenių atstovais.

Kartu EESRK pabrėžia, kad negalima likimo valiai palikti likusių nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų Rusijoje.

EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS (EESRK):

išreiškia savo solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir pakartoja, kad griežtai smerkia Rusijos Federacijos, vadovaujamos prezidento Vladimiro Putino, inicijuotą nepagrįstą ir neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą ir atkreipia dėmesį į savo ankstesnę rezoliuciją dėl karo Ukrainoje ir jo ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių padarinių (1), priimtą 2022 m. kovo 24 d.;

pabrėžia, kad šis tragiškas, jau beveik keturis mėnesius Europos teritorijoje vykstantis karas pareikalavo labai daug gyvybių, įskaitant civilių gyventojų, atnešė didžiulius sugriovimus ir netektis, padidino pasaulinį skurdo lygį ir padarė neišmatuojamą socialinę, ekonominę ir ekologinę žalą bei sukėlė beprecedentę pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų bangą; ragina laikytis tarptautinės humanitarinės teisės normų ir tinkamai fiksuoti, tirti Ukrainos miestuose ir kaimuose okupantų vykdomus karo nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn;

ragina visas šalis nedelsiant nutraukti ugnį, pakartoja, kad viršenybę turi imti diplomatija, ir pabrėžia, kad didžiausias prioritetas visais politinių diskusijų lygmenimis turėtų būti vadovautis taikos palaikymo požiūriu ir siekti derybų galimybės, kartu reikalaujant visiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš Ukrainos; primygtinai ragina ES kaip ir nuo pirmosios karo dienos toliau teikti pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms; ragina išsamiai stebėti dėl Rusijos karinės agresijos taikomų sankcijų ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį;

pažymi, kad karas prie ES rytinės sienos prieštarauja pačiai ES esmei, filosofijai ir tapatybei, ir pabrėžia, kad karo padariniai kelia grėsmę ES vertybėms, ES piliečių ir kitų gyventojų laisvei ir teisėms bei Europos socialinės rinkos ekonomikos modeliui; pabrėžia, kad taika ir gerovė yra pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) ramsčiai ir kad pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) pastaraisiais dešimtmečiais atliko svarbų vaidmenį aktyviai skatindamos taikos kultūrą Europos žemyne, ją palaikydamos ir prie jos prisidėdamos;

pabrėžia, kad Rusijos Federacija ir jos dabartiniai atstovai turi būti nušalinti nuo tarptautinių institucijų ir organizacijų, pradedant tomis, kurių tikslas – palaikyti taiką, apsaugoti žmogaus teises ir užtikrinti darnų vystymąsi ir saugią aplinką, veiklos;

Dėl humanitarinės padėties

pažymi, kad nuo tada, kai Rusija pradėjo karą, iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6,8 mln. žmonių (2) – tai yra sparčiausiai didėjanti pabėgėlių krizė po Antrojo pasaulinio karo; priduria, kad Ukrainos viduje buvo priversti migruoti 8 mln. žmonių (3) ir dėl to apie trečdaliui Ukrainos gyventojų teko palikti savo namus;

pripažįsta, kad Ukrainos pabėgėlių antplūdis padarė didelį poveikį Europos šalims, visų pirma Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai, Čekijai, Slovakijai ir Moldovai (4), ir kad šios šalys, ypač jų pilietinės visuomenės organizacijos, reagavo greitai ir veiksmingai, o tai lėmė precedento neturintį savanorišką piliečių susitelkimą;

pabrėžia, kad ES humanitarinės pagalbos lėšos turi būti padidintos ir turėtų būti išmokamos visų pirma regionų ir vietos lygmenimis, tiesiogiai remiant ir įtraukiant PVO, kurios aktyviai dalyvauja pabėgėlių socialinės ir ekonominės integracijos procese;

ragina valstybes nares, ES regionus ir pilietinės visuomenės organizacijas kuo veiksmingiau ir greičiau pasinaudoti paramos Ukrainos pabėgėliams galimybėmis, kurias suteikia 2022 m. kovo 8 d. Europos Komisijos pasiūlytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE), taip pat REACT-EU reglamento peržiūra, kurią Komisija pasiūlė 2022 m. kovo 23 d.; pabrėžia, kad šią paramą daugiausia turėtų skirstyti pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant specializuotas NVO, ir kad pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turėtų tiesiogiai dalyvauti organizuojant ir stebint ES ir nacionalinę humanitarinę pagalbą;

10.

rekomenduoja, laikantis teisinės valstybės principo, pakeisti sutaupytų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos ir priemonės REACT-EU lėšų paskirtį, kad jas būtų galima greitai ir lanksčiai nukreipti pabėgėliams remti, ir siūlo šiuo tikslu įsteigti atskirą fondą, jei šiuo metu turimų lėšų nepakaktų pabėgėlių priėmimui, jų socialinei integracijai ir integracijai į darbo rinką, įskaitant priežiūros paslaugas, būstą, maistą, materialinę pagalbą, mokymo programas ir viešąsias užimtumo tarnybas;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europai reaguojant į COVID-19 krizę, Europos piliečiai jautė, kad ES juos saugo ir atveria naujas galimybes, visų pirma sukūrusi SURE programą ir iniciatyvą „NextGenerationEU“ (NGEU); pabrėžia, kad nei NGEU fondo, jo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo komponento, nei lankstumo pagal dabartinę 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) nepakanka, kad būtų visiškai patenkinti dėl karo Ukrainoje atsiradę finansiniai poreikiai; pažymi, kad, kalbant apie mastą, šios priemonės nebuvo skirtos naujiems iššūkiams, susidariusiems dėl Rusijos agresijos ir invazijos, įveikti ir kartu išlaikyti investicijas į ES programas ir politiką, įskaitant tokius svarbius prioritetus kaip teisinga, žalioji ir skaitmeninė pertvarka;

12.

pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad pagalba greitai ir veiksmingai pasiektų visus nuo karo kenčiančius asmenis, skubiai reikia geriau planuoti ir koordinuoti visų humanitarinės ir medicininės pagalbos srities suinteresuotųjų subjektų veiklą;

13.

pabrėžia, kad stebėsenos priemonės ir veikla turi būti vykdomos įvairiose srityse, pvz., pagarbos žmogaus teisėms ir karo nusikaltimų dokumentavimo srityse, ir palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė įsteigė Patariamąją grupę žiaurių nusikaltimų klausimais (ACA);

14.

pabrėžia, kad Ukrainos pabėgėliams turėtų būti suteikta galimybė naudotis viešąja sveikatos priežiūros sistema tomis pačiomis sąlygomis kaip ir ES piliečiams, taip pat turėtų būti užtikrinta galimybė gauti būtiną lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūrą, skubią kontracepciją ir aborto paslaugas bei akušerinę išžaginimo aukų priežiūrą;

15.

ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti nelydimų nepilnamečių, atskirtų vaikų ir vaikų iš Ukrainos globos įstaigų padėčiai, užtikrinti, kad būtų patenkinti jų neatidėliotini poreikiai, kad jie būtų tinkamai identifikuojami ir sekami ir kad valstybės narės dalytųsi duomenimis siekdamos juos sugrąžinti jų šeimoms arba vėliau vėl integruoti juos į Ukrainos visuomenę, kartu užtikrinant jų apsaugą nuo prievartos ar prekybos žmonėmis;

16.

atkreipia dėmesį į pasibaisėtiną neįgaliųjų, kurie bando išvykti iš karo zonų Ukrainoje arba susiduria su dideliais sunkumais kaip pabėgėliai priimančiosiose šalyse, padėtį; primygtinai reikalauja, kad su visais karo pabėgėliais būtų elgiamasi vienodai, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės, pilietybės ar neįgalumo; neįgaliesiems turėtų būti teikiama visapusiška pagalba kuriant savarankišką gyvenimą ir jie neturėtų būti verčiami priimančiosiose šalyse rinktis institucinę priežiūrą;

17.

pabrėžia, kad dalyvavimas darbo rinkoje atlieka esminį vaidmenį integruojant pabėgėlius ir mažinant skurdo lygį; įspėja, kad iš Ukrainos atvykstantys pabėgėliai gali tapti mažiausiai apsaugoti, gauti mažiausią darbo užmokestį, dirbti darbą, kuriam reikia žemesnės nei jų turima kvalifikacija, ir būti pažeidžiamiausiomis grupėmis darbo rinkoje, be socialinės apsaugos, asociacijų laisvės ar darbuotojų teisių; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia tinkamai spręsti nevienodų darbo sąlygų atvejus ir užtikrinti, kad darbuotojai turėtų tokias pačias teises kaip ES piliečiai ir kad jie nebūtų išnaudojami ir nepatirtų socialinio dempingo; ragina parengti vidutinės trukmės ir ilgalaikes strategijas tiems ukrainiečiams, kurie nori likti priimančiojoje šalyje, siekiant juos visapusiškai integruoti į ES darbo rinkas;

18.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį socialiniai partneriai gali atlikti pasitelkdami kolektyvines derybas ir ad hoc priemones bei susitarimus, kuriais siekiama palengvinti iš Ukrainos atvykstančių darbuotojų integraciją į ES darbo rinką; atkreipia dėmesį į tai, kad įdarbinimo agentūros turėtų remti pabėgėlius teikdamos jiems visas savo paslaugas, įskaitant konsultavimą, darbo ieškančių asmenų profilių rengimą, įdarbinimo veiklą ir paramos priemonių pasiūlą, ir ragina valstybes nares sukurti pabėgėliams ir potencialiems jų darbdaviams pritaikytas paslaugas arba jas remti;

19.

pabrėžia, kad būtina sąlyga siekiant integruoti pabėgėlius iš Ukrainos į priimančiųjų šalių darbo rinką ir išvengti mažų garantijų darbo sąlygų yra kvalifikacijų pripažinimas; primygtinai ragina nustatyti veiksmingas taisykles ir gaires, kad iš Ukrainos bėgantys jaunuoliai galėtų greitai, bet kokybiškai gauti savo kvalifikacijų pripažinimą, mokytis kalbų ir įgyti išsilavinimą bei gauti profesinį mokymą;

20.

pabrėžia, kad reikia imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad prieglobsčio ES ieškantys suaugusieji ir vaikai galėtų toliau mokytis, ir pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turi būti skiriama ne tik kalbos barjero įveikimui, bet ir trauminių simptomų, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, gydymui;

21.

pabrėžia, kad pabėgėliams iš Ukrainos turi būti suteikta tokia pati galimybė naudotis socialinės apsaugos sistemomis ir socialinėmis paslaugomis kaip ir ES piliečiams;

Dėl Ukrainos atstatymo ir ES perspektyvos

22.

palankiai vertina tai, kad sukurta tarptautinė Ukrainos atstatymo platforma, kaip numatyta Komisijos komunikate „Pagalba Ukrainai ir Ukrainos atstatymas“, ir kad ES ėmėsi vadovaujamo vaidmens telkdama tarptautinę pagalbą Ukrainai;

23.

ragina Europos Sąjungą teikti skubų finansavimą Ukrainos MVĮ, kuriuo pirmiausia būtų siekiama išsaugoti šias MVĮ ir vėliau padėti joms augti. Visiško Ukrainos ekonomikos sunaikinimo prevencija turi būti vienu iš esminių ES pastangų Ukrainoje tikslų;

24.

pabrėžia, kad Ukrainos atstatymas po karo yra unikali situacija, kuri turėtų paskatinti stipresnės pilietinės visuomenės ir naujos ekonomikos, grindžiamos naujausiomis žaliosiomis ir skaitmeninėmis technologijomis ir taip pat skatinamos inovacijomis, vystymąsi;

25.

vis dėlto primygtinai tvirtina, kad teisinės valstybės reformoms, kovai su korupcija ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skiriamas dėmesys negali būti pasiektas be tikro pilietinės visuomenės dalyvavimo, ir ragina PVO aktyviai dalyvauti atstatymo veikloje, įskaitant Ukrainos atkūrimo mechanizmo planavimą ir įgyvendinimą, nes jos geriausiai gali išreikšti Ukrainos piliečių poreikius ir padėti vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su pažanga vykdant atstatymą ir derinimu su ES teisės aktais;

26.

pabrėžia, kad konfliktas ir jo padariniai turėtų ne pakenkti žaliosios pertvarkos politikai ES, o greičiau paspartinti jos įgyvendinimą;

27.

ragina Tarybą ir Parlamentą apsvarstyti galimybę naudoti dujų saugyklas kaimyninėse trečiosiose šalyse, nes tai suteiks pridėtinės vertės užtikrinant tiekimo saugumą, ypač Ukrainoje;

28.

atkreipia dėmesį į pasaulinę maisto kainų krizę, kuri paaštrėjo dėl Ukrainos karo, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas imtis reikiamų veiksmų, kad būtų sustabdyta pernelyg didelė spekuliacija biržos prekėmis ir padidintas rinkos skaidrumas;

29.

pabrėžia, kad jau dabar reikia imtis priemonių siekiant paremti Ukrainos ūkininkus kitą derliaus sezoną; be to, ragina nedelsiant laikinai panaikinti visas administracines ir fizines kliūtis žemės ūkio prekių judėjimui, siekiant greitai padidinti importo į ES vidaus rinką ir į kitas pasaulio dalis, pvz., į Afriką, apimtį sektoriuose, kurių produktus Ukraina vis dar gali eksportuoti; ragina nedelsiant atidaryti Ukrainos uostus ir prižiūrint JT išminuoti teritoriją, kad būtų galima eksportuoti žemės ūkio produktus, pvz., kukurūzus, saulėgrąžų aliejų, saulėgrąžų sėklas, sojas ir medų;

30.

ragina Europos Vadovų Tarybą 2022 m. birželio mėn. posėdyje suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą;

31.

remia Ukrainos stojimą į ES, remiantis nuopelnais ir laikantis sutartų stojimo į ES standartų, nepakenkiant jau vykstančiam Vakarų Balkanų šalių stojimo į ES procesui (5); ragina ateinančiais metais atitinkamai pritaikyti sanglaudos politiką ir jos finansines priemones, kad būtų galima spręsti šalies atstatymo po karo problemas; ragina atlikti išsamią Ukrainos integravimo į bendrąją rinką ekonominio ir socialinio potencialo analizę;

32.

ES, išlaikydama narystės standartus, gali nustatyti laipsniškus veiksmus, kuriais būtų įgyvendintas acquis communautaire; pabrėžia, kad bet kokios karinės agresijos akivaizdoje ES valstybės narės turi išlaikyti vieningą požiūrį dėl plėtros politikos; ragina ieškoti kitų būdų, kaip ES nepriklausančios valstybės narės galėtų prisijungti prie Europos ekonominės, socialinės ir saugumo struktūros; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tokios partnerystės ar asociacijos neturėtų būti laikomos narystės ES alternatyva;

Dėl paramos pilietinės visuomenės organizacijoms

33.

pabrėžia Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto vaidmenį palaikant ryšius su Ukrainos PVO ir išlaikant atvirus kanalus dėl ilgos ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės dvišalių ryšių istorijos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia nusistovėjusių mechanizmų, visų pirma ES ir Ukrainos pilietinės visuomenės platformos ir ES bei Ukrainos vidaus patariamųjų grupių, įsteigtų pagal ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą, pasiekimus; ragina ES remti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą ES pilietinės visuomenės organizacijų tinkluose;

34.

pabrėžia, kad reikia pradėti Ukrainos pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų stiprinimo procesą, kad jos galėtų dalyvauti integracijos į ES procese ir jį formuoti bei stebėti;

35.

pabrėžia, kad reikia didinti paramą Ukrainos pilietinei visuomenei, įskaitant darbdavių organizacijas ir profesines sąjungas, naudojant tikslines ES lėšas, kad jos galėtų visapusiškai veikti karo metu; įspėja dėl bandymų pasinaudoti karu siekiant pateisinti veiksmus, kuriais siekiama sumažinti darbuotojų teisių apsaugos ir socialinės apsaugos lygį, nes tai paaštrins neigiamus ekonominius ir socialinius karo padarinius;

36.

atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka Europos pilietinės visuomenės organizacijos, ieškančios taikos palaikymo sprendimų ir sprendžiančios įvairius su Ukrainos krizės padariniais susijusius klausimus socialiniu, humanitariniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, taip pat pabrėžia, kad svarbu joms teikti visapusišką paramą ir pagalbą pagal specialiai šiam tikslui skirtas ES finansuojamas programas;

37.

palankiai vertina atitinkamų valdžios institucijų teikiamą pagalbą viršijantį ES valstybių narių pilietinės visuomenės organizacijų indėlį teikiant paramą Ukrainos pabėgėliams ir ragina valstybes nares gerokai padidinti savo organizacinę ir finansinę paramą šioms organizacijoms, be kita ko, naudojantis ES lėšomis;

38.

rekomenduoja įtraukti Ukrainos jaunuolius į ES universitetų mainų programas ir pabrėžia, kad svarbu sutelkti jaunus europiečius, kurie remia Europos vertybes, ir stiprinti jų gebėjimus; skatina ES ir Ukrainos nacionalinių jaunimo tarybų partnerystes, taip pat ES ir Ukrainos jaunuolių bei jaunimo organizacijų mainus; bendradarbiaudami jie galėtų surengti renginį, skirtą jaunimo aktyvumui ir jo vaidmeniui atkuriant Ukrainą ateityje;

39.

ragina remti maisto bankus, kurie atlieka esminį vaidmenį įveikiant sunkumus ir kliūtis, su kuriais susiduriama pristatant dovanotų maisto produktų siuntas, nes pagalba maistu tapo itin svarbi siekiant patenkinti neatidėliotinus Ukrainos gyventojų ir pabėgėlių iš Ukrainos poreikius;

40.

pabrėžia, kad reikia toliau teikti tarptautinę paramą Ukrainos ir kitų šalių pilietinės visuomenės organizacijoms, kovojančioms už aplinkos apsaugą, ir pripažįsta, kad konfliktas turės didelį poveikį aplinkai;

41.

pabrėžia, kad reikia didinti paramą nepriklausomai kokybiškai žiniasklaidai ir faktų tikrintojams, be kita ko, ES kaimyninėse šalyse, nes jie yra labai svarbūs didinant atsparumą propagandai ir dezinformacijai; ragina ES įgyvendinti ryžtingesnę prieš propagandą nukreiptą kampaniją, ypač trečiosiose šalyse Afrikoje ir Azijoje, siekiant kovoti su dezinformacijos karu;

42.

yra labai susirūpinęs dėl nepriklausomos pilietinės visuomenės padėties Rusijoje, taip pat dėl žiniasklaidos ir žurnalistų, teikiančių alternatyvius informacijos šaltinius Rusijos piliečiams, siekiant kovoti su Rusijos propaganda; ragina ES remti PVO ir asmenis, kurie nori tęsti savo veiklą Rusijoje, ir išduoti humanitarines vizas pilietinės visuomenės aktyvistams, norintiems išvykti iš šalies; atkreipia dėmesį į tai, kad daug Rusijos organizacijų padeda Rusijos viduje perkeltiems ukrainiečiams patekti į ES arba vakarines Ukrainos dalis ir kad šioms organizacijoms reikia specialios paramos, kad jos galėtų gauti vizas Ukrainos pabėgėliams, norintiems išvykti iš Rusijos;

43.

įsipareigoja stiprinti bendradarbiavimą ir mainus su Ukrainos PVO, toliau skatinti išlaikyti ES solidarumą ir dosnumą Ukrainos atžvilgiu ir yra pasirengęs teikti ES ir Ukrainos valdžios institucijoms savo ekspertines žinias apie socialinio ir pilietinio dialogo stiprinimą. Šiuo tikslu EESRK liepos 19 d. Krokuvoje surengs renginį su Ukrainos ir ES pilietinių visuomenių atstovais.

Briuselis, 2022 m. birželio 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 290, 2022 7 29, p. 1.

(2) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 31 d. duomenys.

(3) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 23 d. duomenys.

(4) Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), gegužės 31 d. duomenys.

(5) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija dėl karo Ukrainoje ir jo ekonominių, socialinių bei aplinkosauginių padarinių (OL C 290, 2022 7 29, p. 1).

570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos baldų pramonės atsigavimo pereinant prie novatoriškos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 365/02)

Pranešėjas	Anastasis YIAPANIS
Bendrapranešėjis	Rolf GEHRING

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 10 21
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2022 5 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 1 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos baldų sektorius yra labai dinamiškas, pasižymintis didele įmonių dydžio ir darbo procesų, taip pat dizaino įvairove. Šis sektorius apima visą gaminio gyvavimo ciklą ir suteikia puikių galimybių siekti tvarumo ir pereiti prie žiedinės ekonomikos modelių.

1.2.

Europos įmonės turi laikytis griežtų aplinkos, gaminių, darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklių, kurios, savaime suprantama, padidina veiklos sąnaudas. Tarptautinę konkurenciją iškraipo išorės konkurentams vyriausybių teikiamos subsidijos ir nesąžininga praktika, ypač naudojama Azijos ekonomikos subjektų, siekiant patekti į rinką.

1.3.

EESRK norėtų pabrėžti, kad derama ekonomikos augimo, tvarumo ir socialinės gerovės pusiausvyra yra tinkamas ES baldų sektoriaus ateities tikslas. Komitetas mano, kad įmonėms reikia nuoseklios intelektinės nuosavybės teisės aktų sistemos, kuria būtų ginami jų interesai ir kuri būtų tinkama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

1.4.

EESRK tvirtai pasisako už griežtą visų importuojamų baldų gaminių atitiktį ES taisyklėms, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją vartotojams. EESRK taip pat ragina priimti nuoseklius ES teisės aktus, pagal kuriuos būtų nustatyti standartiniai visų gaminių etikečių formatai.

1.5.

Kadangi šioje pramonėje naudojama daug žaliavų, sektoriui labai svarbi patikima ir netrikdoma prieiga prie aukštos kokybės išteklių ir nepertraukiamų vertės grandinių. Kadangi medienos, pagrindinės baldų pramonės žaliavos, paklausa nuolat auga, EESRK mano, kad labai svarbu plėsti ir modernizuoti miškų infrastruktūrą ir jos tvarumą bei gerinti įgūdžius ir technologijas.

1.6.

EESRK mano, kad Europoje pagaminta mediena yra labai svarbus turtas, kuris turėtų būti naudojamas didelės pridėtinės vertės gaminiams gaminti. Komitetas laikosi nuomonės, kad medienos žaliavos eksportas ekonominiu požiūriu neturi jokios prasmės, ir ragina imtis prekybos apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vietos baldų gamintojus.

1.7.

Be to, Komitetas ragina valstybes nares nutraukti subsidijas ir kitas paskatas medienos deginimui energijai gaminti ir propaguoti kaskadinio naudojimo principą.

1.8.

EESRK norėtų paraginti sumažinti arba panaikinti tarifus importuojamoms pirminėms ir antrinėms medienos žaliavoms. Be to, Komitetas prašo politikos formuotojų užtikrinti, kad būtų laikomasi prekybos susitarimuose nustatytų tvarumo kriterijų ir kad importui būtų taikomi tikrinimo kriterijai, susiję su darbo sąlygomis, asociacijų laisve ir sąžiningu elgesiu su darbuotojais. EESRK primygtinai ragina į išsamaus patikrinimo procedūras įtraukti žmogaus teises, visapusiškai laikantis TDO konvencijų dėl žmogaus ir darbuotojų teisių.

1.9.

Baldų sektorius turi būti naujojo europinio bauhauzo (1) iniciatyvos dalis ir prisidėti prie tvarių ir įtraukių gaminių kūrimo laikantis naujo požiūrio į gyvenimą, pagal kurį tvarumas dera su gyvenimo būdu.

1.10.

Socialinių partnerių susitarimas mažinti plokščių gamybai naudojamą formaldehidą yra puikus pavyzdys, kaip savanoriškais socialinių partnerių susitarimais Europos lygmeniu taip pat galima padėti sumažinti pavojų sveikatai. Be to, Komitetas ragina užtikrinti tvarias ir visiškai perdirbamas pakuotes ir persvarstyti 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (2).

1.11.

EESRK mano, jog reikia užtikrinti greitą perėjimą nuo linijinio medžiagų ir energijos srauto prie žiedinio modelio, siekiant susigrąžinti gaminių vertę ir užtikrinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą.

1.12.

Komiteto nuomone, labai svarbu, kad baldų gamintojai savo gaminius projektuotų taip, kad būtų galima susigrąžinti jų vertę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų pakartotiniam panaudojimui, taisymui, atnaujinimui ir perdirbimui. Taikant didesnės gamintojo atsakomybės sistemą baldų sektoriuje galima padidinti pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo pajėgumus Sąjungoje. Be to, Komitetas ragina Europos teisės aktais uždrausti baldus šalinti sąvartynuose, siekiant padidinti vertingų medžiagų utilizavimą ir pakartotinį panaudojimą.

1.13

Sektoriui reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos ir kad jis būtų patrauklesnis jaunajai kartai. Sektoriuje būtina stengtis nuolat gerinti darbo sąlygas, kuriant galimybes mokytis ir sutelkiant dėmesį į aukštos kvalifikacijos ir skaitmeninės srities specialistų motyvavimą prisijungti prie šios pramonės šakos.

1.14.

Komitetas ragina Europos teisės aktų leidėjus aktyviai remti tarptautines iniciatyvas, kuriomis didinama visų formų pameistrystės baldų sektoriuje kokybė. Platesnio užmojo programa „Erasmus besimokantiems amato“ padėtų geriau perduoti turtingas ir įvairias tradicijas ir inovacinį baldų gamybos Europoje potencialą.

1.15.

Reikia plėtoti švietimo programas, mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas ir profesinį mokymąsi aktyviai įsitraukiant socialiniams partneriams, švietimo įstaigoms ir kitoms susijusioms NVO. Labai svarbu parengti darbo jėgą spręsti būsimas sektoriaus problemas.

1.16.

EESRK ragina skatinti investicijas į įgūdžių, dizaino, kūrybiškumo ir vertės grandinės plėtojimą ir sudaryti geresnes galimybes baldų gamintojams naudotis mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo programomis. MVĮ turi būti suteikta pakankamai išteklių žiedinei, novatoriškai ir tvariai savo verslo plėtrai analizuoti.

1.17.

Komitetas laikosi nuomonės, kad naudotų baldų paklausos sukūrimas ir parama pelno nesiekiantiems subjektams, dalyvaujantiems naudotų baldų perdirbimo ar kūrybinio perdirbimo procese, gali turėti teigiamo poveikio siekiant žaliosios pertvarkos tikslų.

1.18.

Galiausiai EESRK ragina sukurti Europos platformą, į kurią būtų įtrauktos įmonės, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, mokslinių tyrimų institutai, universitetai ir kitos atitinkamos suinteresuotosios šalys ir kuri skatintų baldų verslo plėtrą.

2. Įžanginės pastabos

2.1.

Naujoje Europos pramonės strategijoje (3) daugiausia dėmesio skiriama negrįžtamam ir laipsniškam perėjimui prie tvarios ekonomikos sistemos, kurioje nė vienas nepaliekamas nuošalyje, vyksta skaitmenizacija ir ekologiškas vystymasis ir kuriama pramonės, socialinių partnerių, valdžios institucijų ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų partnerystė.

2.2.

Europos baldų sektorius yra dinamiškas, pasižymintis didele įmonių dydžio ir darbo procesų įvairove. Paprastai tai yra daug darbo jėgos reikalaujantis sektorius, kuriam vis dar būdingos vietinės arba regioninės vertės grandinės stipriai dominuojant MVĮ ir mikroįmonėms. Jame dirba apie 1 mln. darbuotojų ir jam tenka ketvirtadalis viso pasaulio baldų gamybos (4).

2.3.

Šis sektorius aprėpia visą gaminio gyvavimo ciklą: žaliavas, perdirbimą, naudojimą, priežiūrą, pakartotinį panaudojimą, perdirbimą, biomasę energijos gamybai. Be to, jis suteikia puikių galimybių siekti tvarumo ir pereiti prie žiedinės ekonomikos modelių.

2.4.

Baldų sektorius smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, ypač nukentėjo tarpvalstybinės vertės grandinės, kurias smarkiai paveikė dideli laisvo prekių ir žmonių judėjimo apribojimai. Tai parodė, kokia svarbi yra integruota ir gerai veikianti bendroji rinka.

3. Konkurencingumo aspektai

3.1.

Skirtingais nacionaliniais reglamentais, standartais, sertifikavimo sistemomis ir ženklinimo reikalavimais sudaromos kliūtys ES gamintojams ir neproporcingai didinamos įmonių išlaidos. Standartizacija ir visoje ES suderintos taisyklės gali sumažinti kliūtis ir visiems rinkos dalyviams suteikti tikrumo ir užtikrinti bendrą supratimą.

3.2.

Pastaruoju metu Europoje išaugusios energijos kainos neigiamai veikia sektoriaus konkurencingumą ir prisideda prie išteklių prieinamumo problemos bei žaliavų kainų.

3.3.

Vis stiprėjant konkurencijai tarptautinėje rinkoje trečiųjų šalių bendrovės, siekdamos patekti į rinką, kartais taiko nesąžiningą praktiką – tai ypač pasakytina apie Azijos ekonomikos subjektus, kuriuos tam tikrais atvejais subsidijuoja jų vyriausybės. Be to, Europos įmonės turi laikytis griežtesnių aplinkos, gaminių, sveikatos ir saugos taisyklių, kurios, savaime suprantama, padidina veiklos sąnaudas. Trečiosiose šalyse taikomi žemi aplinkosaugos standartai Europos baldų gaminius iš tikros medienos taip pat stato į nepalankią padėtį. EESRK mano, kad šie aspektai iškreipia pasaulio rinkose konkuruojančių vietos įmonių konkurencingumą.

3.4.

Vidaus rinkos klausimu EESRK tvirtai pasisako už griežtą visų importuojamų baldų gaminių atitiktį ES taisyklėms, įskaitant įpareigojimus teikti informaciją vartotojams, pavyzdžiui, vartotojams skirtu atitinkamu ženklinimu. EESRK taip pat ragina priimti nuoseklius ES teisės aktus, kuriais būtų nustatytas reikalavimas, kad prie baldų gaminių būtų pateikiama informacija standartizuotais etikečių formatais, pavyzdžiui, kilmės šalis, naudotos medžiagos, aiški visų gaminio sudedamųjų dalių nuoroda, gaminio sauga, ilgaamžiškumas, naudojimo, valymo ir priežiūros instrukcijos, gaminio garantija ir t. t. Sustiprintos rinkos priežiūros veiksmais, kuriais vertinama importuojamų baldų kokybė, turi būti užtikrinamas vartotojų informavimas ir vienodos sąlygos ES vietos gamintojams.

3.5.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl elektroninio produkto paso, kuri įtraukta į būsimą Tvarių gaminių iniciatyvą (5). Šiomis tinkamai parengtomis ir suderintomis priemonėmis būtų galima paskatinti žiedinę ekonomiką vertės grandinėje perduodant informaciją apie produktą, be kita ko, skatinant žiedinę paklausą ir vartotojams suteikiant būtiną informaciją, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

3.6.

Gamintojai iš trečiųjų šalių vejasi technologijų srityje, todėl šis ES konkurencinis pranašumas praranda reikšmę. Taigi, reikia pereiti prie naujų verslo modelių, kurie derintų konkurencingumą su tvarumu ir vietos gamintojams suteiktų galimybę patekti į rinką.

3.7.

Taip pat šis sektorius yra labai pažeidžiamas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos požiūriu, ypač dėl to, kad kokybė, inovacijos ir dizainas vis dar yra pagrindinis ES konkurencinis pranašumas. Komitetas mano, kad įmonėms reikia nuoseklios teisės aktų sistemos, kuria būtų apsaugomi jų interesai ir kuri būtų tinkama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.

3.8.

EESRK norėtų pabrėžti, kad derama ekonomikos augimo, tvarumo ir socialinės gerovės pusiausvyra yra teisingas ES baldų sektoriaus ir apskritai ekonomikos ateities tikslas.

4. Prieiga prie žaliavų

4.1.

Baldų sektoriaus gamybos procesuose naudojama daug žaliavų, kaip antai mediena, cukranendrės, oda, metalas, plastikas, tekstilė, stiklas, putplastis ir kt. Patikima ir netrikdoma prieiga prie aukštos kokybės žaliavų yra labai svarbi Europos gamintojams, todėl EESRK ragina stiprinti vertės grandines, kurios pramonei leistų klestėti. Be to, EESRK ragina tinkamai ženklinti į Europos rinką patenkančias ne medienos medžiagas, siekiant apsaugoti Europos baldų pramonę nuo pigių ir dažnai netvarių žaliavų iš trečiųjų šalių.

4.2.

Mediena yra viena labiausiai prieinamų ir natūraliai atsinaujinančiųjų žaliavų. Paklausa nuolat auga, o žaliavų, atitinkančių ES taisykles ir standartus, kaina didėja ir sukuria papildomą spaudimą. Siekiant patenkinti augančią medienos paklausą vidaus rinkoje, labai svarbu plėsti ir modernizuoti miškų infrastruktūrą ir didinti jos tvarumą, taip pat gerinti medkirčių įgūdžius, naudojamas technologijas ir logistiką.

4.3.

Komitetas išreiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl daugkartinio žaliavų, naudojamų atsinaujinančiajai energijai gaminti, panaudojimo, pagrindinių pramonės žaliavų prieinamumas mažėja, o kainos auga. Kalbant apie pridėtinę vertę ir užimtumą, EESRK mano, kad baldų ir medienos apdirbimo pramonė duoda daug daugiau naudos nei tiesioginis medienos deginimas, ir ragina valstybes nares nutraukti subsidijas ir kitas paskatas deginti medieną energijos gamybai, ir pakartotinai ragina „skatinti taikyti kaskadinio naudojimo principą (produktų gamyba, pakartotinis panaudojimas, taisymas ir perdirbimas, visų energinių galimybių panaudojimas)“ (6). EESRK taip pat siūlo labiau populiarinti Europos medieną vidaus rinkoje didinant produktų ir baldų iš tikros medienos matomumą ir naudojimą.

4.4.

Be to, Europos medieną perkantiems ne ES pirkėjams teikiamos subsidijos iškraipo paklausą. EESRK ragina imtis prekybos apsaugos priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vietos baldų gamintojus, ir yra įsitikinęs, kad ekonominiu požiūriu medienos žaliavos eksportas neturi jokios prasmės.

4.5.

Kalbant apie medienos importą, labai svarbu, kad ES prekybos susitarimais būtų sudarytos palankesnės sąlygos lengvai naudotis ne ES pirminiais medienos ištekliais. Šiuo atžvilgiu EESRK norėtų paraginti sumažinti arba panaikinti tarifus importuojamoms pirminėms ir antrinėms medienos žaliavoms. Be to, iš tam tikrų šalių importuotos medienos sertifikavimo sistemos nėra visapusiškai veiksmingos. Komitetas prašo politikos formuotojų užtikrinti, kad būtų laikomasi prekybos susitarimuose nustatytų tvarumo kriterijų ir importui būtų taikomi tikrinimo kriterijai, susiję su darbo sąlygomis, asociacijų laisve ir sąžiningu elgesiu su darbuotojais. EESRK ragina žmogaus teises įtraukti į išsamaus patikrinimo procedūras, visapusiškai laikantis TDO konvencijos dėl žmogaus ir darbuotojų teisių. Tai užtikrintų vienodas sąlygas rinkoje.

5. Tvarumas ir žalioji pertvarka

5.1.

EESRK mano, kad Europos Komisijos komunikatas dėl naujojo europinio bauhauzo yra puiki galimybė baldų pramonei prisidėti prie tvarių ir įtraukių gaminių kūrimo pagal naują požiūrį į gyvenimą, kur tvarumas dera su gyvenimo būdu. Bendra sektoriaus pertvarka, atsižvelgiant į visus jo aspektus, bus sėkminga tik tuo atveju, jei paskatinsime aktyvų darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimą.

5.2.

Komitetas pastebi, kad daugėja vartotojų, kurie ieško aplinką tausojančių gaminių, pagamintų sudarant tinkamas darbo sąlygas. Be to, baldų sektoriuje galima pagerinti jo poveikį aplinkai gaminant patvaresnius gaminius ir naudojant perdirbtas medžiagas arba tvarią (kaip antai ąžuolo, pušies, akacijos ir kt.) ir regeneruotąją medieną.

5.3.

EESRK ragina sukurti nuoseklią Europos teisės aktų sistemą, kuria būtų siekiama visų vidaus rinkoje parduodamų gaminių gamyboje uždrausti naudoti kenksmigus antipirenus. Be to, pavojingas medžiagas reikėtų pakeisti, pavyzdžiui, vandens pagrindu sudarytomis putomis, mažiau pavojingais klijais arba medžiagomis, kurių sudėtyje yra mažo lakumo organinių junginių. Socialinių partnerių susitarimas dėl plokščių gamybai naudojamo formaldehido mažinimo yra puikus pavyzdys, kaip savanoriškais socialinių partnerių susitarimais Europos lygmeniu taip pat galima padėti sumažinti pavojų sveikatai.

5.4.

Komitetas taip pat pasisako už tai, kad būtų privaloma naudoti tvarias ir visiškai perdirbamas pakuotes ir ragina persvarstyti Direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų. Be to, EESRK mano, kad suteikiant mokesčių paskatas būtų galima atlikti svarbų vaidmenį skatinant tvarumo projektus.

6. Žiediškumas

6.1.

Atsižvelgiant į Europos žaliajame kurse (7) ir Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (8) paskelbtus užmojus, ES ekonomikoje pastebimi žiediškumo ir inovacijų siekiant pereiti prie tvarių naujų ekonomikos modelių skatinimo ženklai. Kad iki 2050 m. būtų galima pasiekti poveikio klimatui neutralumą, labai svarbu atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo.

6.2.

Iš duomenų matyti, kad 80–90 proc. ES baldų atliekų, kurios šalinamos kaip kietosios komunalinės atliekos, sudeginama arba išvežama į sąvartynus. EESRK ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad vartotojams trūksta informacijos ir jie negali gauti atsarginių dalių, todėl užuot skatinus laikytis žiediškumo principo, tai skatina pirkti naujus baldus. Europos teisės aktais uždraudus baldus šalinti sąvartynuose, būtų galima padidinti vertingų medžiagų utilizavimą ir pakartotinį panaudojimą.

6.3.

Vienintelis kovos su klimato kaita ir Žemės gamtinių išteklių pereikvojimo sprendimas būtų greitai pereiti nuo linijinio medžiagų ir energijos srauto prie žiedinio modelio. Baldų sektoriuje taikomais žiedinės ekonomikos modeliais galima padėti susigrąžinti gaminių vertę ir užtikrinti ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą. EESRK pabrėžia, kad baldai, o ypač produktai iš tikros medienos, yra labai svarbūs anglies dioksido kaupimui, taigi, tai yra būdas veiksmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita.

6.4.

Komiteto nuomone, labai svarbu, kad baldų gamintojai savo gaminius projektuotų taip, kad būtų galima susigrąžinti jų vertę ir sudaryti palankesnes sąlygas jų pakartotiniam panaudojimui, taisymui, atnaujinimui ir perdirbimui. Gamybos procesuose daugiausia dėmesio turi būti skiriama skatinimui efektyviai naudoti išteklius ir energiją ir mažinti gamybos sąnaudas.

6.5.

Taikant didesnės gamintojo atsakomybės sistemą baldų sektoriuje galima padidinti pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo pajėgumus Sąjungoje, skatinant gamintojus atsižvelgti į poveikį aplinkai nuo kūrimo etapo pradžios iki tada, kai gaminys tampa netinkamas naudoti.

7. Švietimas, skaitmenizacija ir darbo sąlygos

7.1.

Naujausias tyrimas rodo, kad dauguma baldų sektoriaus darbuotojų nėra įgiję aukštos kvalifikacijos ir nėra susipažinę su žiedinės ekonomikos aspektais (9). Tačiau aukštos kvalifikacijos darbo jėgos poreikis yra didelis, sektorius susiduria su vis labiau senėjančia darbo jėga ir jam sunku patraukti jaunąją kartą. Siekiant padidinti sektoriaus patrauklumą, labai svarbu nuolat gerinti darbo sąlygas (darbuotojų sveikatos ir saugos) bei tolesnio mokymo galimybes ir sutelkti dėmesį į aukštos kvalifikacijos ir skaitmeninės srities specialistų motyvavimą prisijungti prie pramonės sektoriaus.

7.2.

Palyginti su kitomis pasaulio dalimis, darbo jėgos sąnaudos ES yra šiek tiek didesnės, tačiau palyginti su kitais regionais pirmaujama našumo ir inovacijų srityje. EESRK jau yra nurodęs: „Kad padidėtų našumas ir būtų aplenkti konkurentai sektoriui reikia darbuotojų, turinčių naujausius įgūdžius ir susipažinusių su naujausiomis technologijomis (10).“

7.3.

Komitetas ragina Europos teisės aktų leidėjus aktyviai remti tarptautines iniciatyvas, kuriomis didinama visų formų pameistrystės baldų sektoriuje kokybė, pavyzdžiui, Europos bendros kvalifikacijos koncepciją (11).

7.4.

Pirminis ir tolesnis profesinis lavinimas turi būti plėtojami siekiant ugdyti įgūdžius ir naujas konkretiems sektoriams būtinas kompetencijas. Taip pat į veiklą reikia įtraukti socialinius partnerius, švietimo įstaigas ir kitas susijusias NVO. Baldų sektoriaus darbo jėgos ateitis – aukštosios technologijos ir daug žinių reikalaujančios darbo vietos, grindžiamos tvirtu socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis sutartimis mokant deramą atlyginimą ir užtikrinant darbo sąlygas, kurios būtų patrauklios jaunajai kartai.

7.5.

Be to, platesnio užmojo programa „Erasmus besimokantiems amato“ padėtų geriau perduoti turtingas ir įvairias tradicijas ir inovacinį baldų gamybos Europoje potencialą ir kartu padėtų didinti baldų sektoriaus patrauklumą jaunimui ir apskritai visuomenei. Be to, EESRK rekomenduoja propaguoti patvirtinimo sistemas, kuriomis būtų remiamas abipusis kvalifikacijos pripažinimas.

8. Finansavimas ir investicijos

8.1.

Europos įmonėms reikia galimybių naudotis mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo programomis, kurios padėtų joms plėstis, didinti našumą ir pradėti taikyti žiediškumo principą ir naujas technologijas. Investicijos taip pat būtinos propaguojant žiedinius ciklus, produktų naudojimo trukmę, jų taisymą ar atnaujinimą ir perdirbimo pajėgumus. Be to, naudotų baldų paklausos skatinimas ir parama pelno nesiekiantiems veikėjams, dalyvaujantiems naudotų baldų perdirbimo ar kūrybinio perdirbimo procese, gali padėti siekti žaliosios pertvarkos tikslų.

8.2.

Finansavimo galimybės išlieka vienu didžiausių sektoriaus, kuriame vyrauja MVĮ, trūkumų. Labai svarbu, kad MVĮ turėtų pakankamai išteklių žiedinei, novatoriškai ir tvariai verslo plėtrai analizuoti, be to, jos turėtų būti remiamos pereinamojo laikotarpio mokesčių paskatomis ir mažesniais PVM tarifais atnaujintiems ir restauruotiems baldams.

8.3.

Pranašesni baldų gaminių ypatumai, kaip antai dizainas, kokybė, funkcionalumas, patvarumas ar ergonomika gali išlyginti gamintojų iš šalių, kuriose mokamas nedidelis darbo užmokestis, siūlomą kainų pranašumą. Be to, inovacijos medžiagų naudojimo ir pažangių technologinių gamybos priemonių srityje suteikia papildomą konkurencinį svertą. Todėl Komitetas ragina skatinti investicijas į dizaino, kūrybiškumo, įgūdžių ir vertės grandinės plėtojimą.

8.4.

Galiausiai EESRK ragina sukurti Europos platformą, kuria būtų skatinama baldų pramonės verslo plėtra, ir apdairiai įvertinti socialinį naujų technologijų poveikį. Ji turėtų apimti įmones, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas, mokslinių tyrimų institutus, universitetus ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus ir remti sektoriaus augimą, kaip ir Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (12), kuri šiuo atžvilgiu yra puikus pavyzdys.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) „Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku“, (COM(2021) 573 final.

(2) OL L 365, 1994 12 31, p. 10.

(3) Nauja Europos pramonės strategija, COM(2020) 102 final.

(4) EK. Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinis direktoratas.

(5) Tvarių gaminių iniciatyva.

(6) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus (OL C 24, 2012 1 28, p. 18).

(7) COM(2019) 640 final.

(8) COM(2020) 98 final.

(9) „Innovation in the Furniture Industry in the era of circular economy“.

(10) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus (OL C 24, 2012 1 28, p. 18).

(11) Profesijos Europos baldų sektoriuje.

(12) Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma.

570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas“

(COM(2022) 27 final)

ir b) „Skaitmeninės teisės ir principų“

(tiriamoji nuomonė)

(2022/C 365/03)

Pranešėjas	Philip VON BROCKDORFF
Bendrapranešėjė	Violeta JELIĆ

Prašymas pateikti nuomonę

a)	Europos Komisija, 2022 5 2

b)	Pirmininkaujanti Čekija, 2022 1 26

Teisinis pagrindas

a)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

b)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius

Priimta skyriuje

2022 6 1

Priimta plenarinėje sesijoje

2022 6 15

Plenarinė sesija Nr.

570

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

181 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK atkreipia dėmesį į glaudžią sąsają tarp programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ ir deklaracijos dėl skaitmeninių teisių ir principų, nes pirmuoju atveju daugiausia dėmesio skiriama kiekybiniams, o antruoju – kokybiniams tikslams. EESRK mano, kad abi priemonės yra labai svarbios sudarant palankesnes sąlygas visuomenės ir ekonomikos skaitmeninei transformacijai.

1.2.

EESRK mano, kad deklaracija turėtų būti naudinga visam darniam vystymuisi. Sėkminga skaitmeninė transformacija – tai ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos derinys, kurį lemia jos indėlis į didesnį konkurencingumą, klestėjimą, darbo vietų ir gerovės kūrimą bei perėjimą prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatu ekonomikos, taip pat nepageidaujamos rizikos, kurią ji gali kelti visuomenei, prevencija ir mažinimas.

1.3.

EESRK mano, kad siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir augimą Europoje labai svarbu spręsti skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio verslo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų klausimus, kartu užtikrinant, kad pažanga būtų daroma laikantis pagrindinių teisių ir taikant į žmogų orientuotą bei įtraukų požiūrį, nė vieno nepaliekant nuošalyje. EESRK taip pat rekomenduoja atsižvelgti į Konferencijos dėl Europos ateities išvadas dėl skaitmeninės transformacijos.

1.4.

Nors deklaracija turėtų būti tvirtas politinis įsipareigojimas, ji nedarytų poveikio dabartinėms teisės aktuose įtvirtintoms teisėms. EESRK laikosi nuomonės, kad skaitmeninės teisės kyla iš esamų pagrindinių teisių ir yra jomis apibrėžiamos, kaip dalis ES vertybių ir principų, kur kartu egzistuoja įvairios teisės ir laisvės ir kur vertybės taip pat nustato viena kitos ribas.

1.5.

Deklaracijos projekte aprašyti įvairūs principai ir teisės daugeliu atžvilgių iš dalies sutampa, o sumaišius principus ir teises sunku suvokti turinio esmę. Todėl būtina skatinti jų praktinės reikšmės supratimą. Tai taikoma įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir apskritai visuomenei.

1.6.

ES pagrindinės teisės ir vertybės yra labai svarbios tiek žmonėms, tiek įmonėms. Todėl deklaracijoje turėtų būti pripažinta, kad dauguma įmonių, ypač MVĮ, prisitaikydamos prie skaitmeninio pasaulio susiduria su daugiau ar mažiau tokiais pat sunkumais kaip ir piliečiai apskritai. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į iššūkį išvengti skaitmeninės atskirties, susijusios su senėjančių ir kaimo gyventojų galimybėmis naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis.

1.7.

EESRK pabrėžia principų, susijusių su ryšiais, įgūdžiais ir saugumu, kurie yra labai svarbūs tiek piliečiams ir įmonėms, tiek ir bendram ekonomikos ir visuomenės vystymuisi, svarbą. Rusijos ir Ukrainos karas dar labiau išryškino šią svarbą ir sustiprino poreikį tobulinti žmonių įgūdžius ir priemones dezinformacijai atpažinti ir su ja kovoti.

1.8.

EESRK pabrėžia skaitmeninės pažangos vertinimo ir stebėsenos svarbą ir rekomenduoja nedidinti šios srities priemonių skaičiaus. Deklaracijos tikslai turi būti matuojami taikant konkrečius rodiklius pagal programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, o metine ataskaita „Skaitmeninio dešimtmečio pažanga“ turėtų būti grindžiamas Europos semestras.

1.9.

Gerai veikianti ir sąžininga bendroji rinka yra labai svarbi ES skaitmeninei plėtrai. Todėl EESRK mano, kad bendrojoje rinkoje reikia visapusiškai apsaugoti laisvių esmę. Laisvo duomenų judėjimo ir duomenų nuosavybės svarba vis labiau didėja, nes tai ne tik bendros duomenų rinkos klausimas – ji taip pat glaudžiai susijusi su kapitalo, prekių ir paslaugų rinkomis. Deklaracijoje taip pat turėtų būti pripažinti principai, susiję su inovacijomis, intelektine nuosavybe ir verslo laisve.

1.10.

Bendroji rinka taip pat yra atspirties taškas ES siekiant plačiau naudotis išorės rinkomis ir tiekimo grandinėmis bei būti įtakinga ir galinga pasaulinio masto veikėja. Todėl deklaracija turėtų būti aktyviai propaguojama tarptautiniu mastu, pasitelkiant įvairias priemones: pradedant tarptautiniais socialinių partnerių sudarytais pasauliniais susitarimais ir baigiant diplomatiniais veiksmais ir inovacijų srities bendradarbiavimu, prekybos ir investicijų susitarimais ir finansavimo sąlygomis.

2. Pagrindiniai faktai

2.1.

Paskutiniame pranešime apie Sąjungos padėtį Europos Komisija pristatė programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (1). Šiuo planu siekiama skaitmeninti įgūdžius, infrastruktūrą, įmones ir viešąsias paslaugas, kad iki 2030 m. būtų įgyvendinta mūsų visuomenės ir ekonomikos skaitmeninė transformacija.

2.2.

Kartu Komisija baigia rengti pasiūlymą dėl bendros Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracijos dėl skaitmeninių principų, kuria siekiama užtikrinti, kad Europos vertybės ir teisės atsispindėtų skaitmeninėje erdvėje. Tai leis visiems pasinaudoti skaitmeninių technologijų teikiamais privalumais, pavyzdžiui, visuotine prieiga prie interneto, pagrindines teises užtikrinančiais algoritmais, kuriuos reguliariai tikrina nepriklausomos trečiosios šalys, ir saugia bei patikima interneto aplinka.

2.3.

Siekiant užtikrinti, kad Europa sparčiai siektų Skaitmeninio dešimtmečio tikslų, siūlomoje valdymo sistemoje numatyta pažangos stebėsenos sistema, pagrįsta patobulintu skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksu (DESI), o ataskaita „Skaitmeninio dešimtmečio pažanga“ bus naudojama kaip metinis skaitmeninės transformacijos Europoje vertinimas. Visų pirma ataskaitoje bus i) nustatytos sritys, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų; ii) išanalizuota, kiek trūksta investicijų ar kitų išteklių ir nurodyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant padidinti ES skaitmeninį suverenumą; ir iii) įvertintas atitinkamų reglamentavimo pasiūlymų įgyvendinimas ir veiksmai, kurių imtasi ES ir valstybių narių lygmeniu. Ataskaita taip pat suteiks galimybę įvertinti kaip laikomasi skaitmeninių principų, kurie bus išdėstyti būsimoje deklaracijoje.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK mano, kad programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ yra svarbus žingsnis siekiant paremti ES skaitmeninę transformaciją, nes joje atsižvelgiama į spartėjančias skaitmenizacijos tendencijas ir didėjančius jos poreikius, kuriuos taip pat išryškino pandemija. Europos skaitmeninių gebėjimų spragų šalinimas tebekelia susirūpinimą, taip pat reikia laikytis vieningesnio požiūrio ir investuoti į didelio masto skaitmeninius projektus, kad būtų galima pasinaudoti skaitmenizacijos teikiama nauda.

3.2.

EESRK mano, kad siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir augimą Europoje, kuris yra labai svarbus didinant pajamas ir gerinant gyvenimo lygį bei darbo sąlygas, labai svarbu spręsti skaitmeninių įgūdžių, skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninio verslo ir skaitmeninių viešųjų paslaugų klausimus. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas senėjantiems ir kaimo gyventojams ES, siekiant užtikrinti, kad jie neliktų nuošalyje vykstant skaitmeninei transformacijai.

3.3.

Be to, sėkminga skaitmeninė transformacija padės Europai tapti pasaulinių tendencijų lydere, sustiprins jos konkurencingumą ir sudarys sąlygas universalių standartų nustatymui. Be to, skaitmeninės technologijos yra esminis ES įrankis siekiant žaliajame kurse numatytų tvarumo tikslų.

3.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos įgyvendinti Skaitmeninio dešimtmečio tikslus ir uždavinius. Iš pradžių, netrukus po to, kai įsigalios sprendimas, kuriuo nustatomas „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, jos kartu parengs ES lygmens projektines kiekvieno tikslo trajektorijas. Šios trajektorijos leis įvertinti pažangą siekiant tikslų.

3.5.

EESRK pripažįsta, kad valstybėms narėms tenka atsakomybė į savo nacionalines trajektorijas įtraukti skaitmeninius strateginius planus, kartu su bet kokia esama arba planuojama politika ar priemonėmis, kurias jos ketina taikyti. Žinoma, ne visiems Skaitmeninio dešimtmečio tikslams pasiekti reikia vienodų pastangų visose valstybėse narėse. Iš tiesų kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą. Be to, kai kuriems tikslams pasiekti reikia tam tikrų tikslinių kai kurių valstybių narių pastangų. EESRK pripažįsta, kad valstybių narių galimas indėlis siekiant ES lygmens tikslų kai kuriais atvejais labai skiriasi ir į tai taip pat reikia atsižvelgti. Todėl EESRK ragina nacionaliniu lygmeniu apibrėžti konkrečius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, kad būtų galima stebėti pažangą ir užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti.

3.6.

EESRK tikisi, kad tokie svarstymai bus pateikti Komisijos metinėje ataskaitoje „Skaitmeninio dešimtmečio pažanga“. Šiuo atžvilgiu Komitetas palankiai vertina įsipareigojimą, kad per penkis mėnesius po ataskaitos paskelbimo Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiaus siekdamos nustatyti sritis, kuriose pažanga nepakankama, ir susitarti dėl priemonių, skirtų užtikrinti, kad tikslai būtų pasiekti. Vėlgi, valstybių narių pareiga yra pakoreguoti savo nacionalinius strateginius veiksmų planus, kad būtų atsižvelgta į ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Labai svarbu, kad valstybės narės įsipareigotų imtis taisomųjų veiksmų ir (arba) įgyvendintų projektus, pavyzdžiui, daugiašalius projektus.

3.7.

EESRK taip pat palankiai vertina siūlomą sprendimų priėmimo priemonių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, kad valstybių narių veiksmai būtų pakankami sudarant sąlygas siekti pažangos įgyvendinant Skaitmeninio dešimtmečio tikslus. Šios priemonės, apimančios tarpusavio vertinimą, Komisijos rekomendacijas, galimus tolesnius ES lygmens veiksmus ir tikslinį dialogą, atrodo labai veiksmingos, žinoma, su sąlyga, kad visų rekomendacijų bus laikomasi.

3.8.

Kalbant apie ataskaitų teikimą, EESRK pabrėžia, kad svarbu susieti Skaitmeninio dešimtmečio tikslus su Europos semestru. Skaitmeninių aspektų Europos semestre, taip pat skaitmeninės transformacijos pažangos ES stebėsenos svarba yra labai didelė, todėl EESRK pritaria pasiūlymui, kad metinė skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita būtų įtraukta į Europos semestrą. Deklaracijos tikslų įgyvendinimas turėtų būti stebimas taikant konkrečius rodiklius, kuriais būtų matuojama, pavyzdžiui, profesinių skaitmeninių įgūdžių ir įgūdžių atpažinti klaidingą informaciją internete pažanga, taip pat skaitmeninės atskirties mažinimas ir parama žmonėms, neturintiems galimybės naudotis interneto paslaugomis. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusius aspektus.

3.9.

EESRK pakartoja savo palankią poziciją, priimtą susijusioje nuomonėje dėl daugiašalių projektų, kurie yra didelio masto projektai ir kuriais remiami ES skaitmeninės transformacijos tikslai. Svarbu nukreipti koordinuotas investicijas, kuriose dalyvautų bent trys valstybės narės ir, jei tinka, kiti viešieji arba visi pilietinės visuomenė suinteresuotieji subjektai (2).

3.10.

Tokiais projektais remiamas ES ekonomikos produktyvumas ir atsparumas, todėl būtina pateikti aiškias gaires, kaip gali būti skiriamos lėšos daugiašaliams projektams. Galimi finansavimo šaltiniai – ES ir valstybių narių lėšos. Kalbant apie Europą, galime nurodyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, Skaitmeninės Europos programą, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „InvestEU“, programą „Europos horizontas“, taip pat Europos regioninės plėtros ir sanglaudos fondus. Tačiau valstybės narės labai skatinamos prisidėti prie daugiašalių projektų, kurie, EESRK nuomone, yra labai svarbūs siekiant veiksmingesnės ir labiau koordinuotos Europos skaitmeninės transformacijos.

3.11.

EESRK mano, kad reikia reguliariai vertinti daugiašalių projektų gyvybingumą, ir palankiai vertina pasiūlymą, kad Komisija prireikus patars ir pateiks atitinkamas gaires, padėsiančias įgyvendinti daugiašalius projektus.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Komisijos pasiūlymuose pateikiamas bendros deklaracijos, kurią turi parengti ir pasirašyti Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, pagrindas ir argumentai. EESRK mano, kad deklaracija, kurioje į vieną visumą sujungti įvairūs su skaitmenine transformacija susiję principai, taptų naudingu pagrindu įgyvendinant skaitmeninės politikos kelrodį ir programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“. Geriausiu atveju ši deklaracija padidintų piliečių ir įmonių pasitikėjimą. Tam reikia aiškaus ir lengvai suprantamo turinio ir komunikacijos.

4.2.

Nors deklaracija būtų politinio pobūdžio ir pati savaime teisiškai neįpareigojanti, ji taptų stipriu pagrindu ir gairėmis rengiant būsimas politikos priemones. Kaip teigiama komunikate, deklaracija nedarytų poveikio dabartinėms teisės aktuose įtvirtintoms teisėms. Todėl imantis bet kokių deklaracija grindžiamų priemonių reikia tinkamai atsižvelgti į galiojančias teises ir kitas priemones.

4.3.

Taip pat svarbu stiprinti įvairius veiksmus ir priemones, padedančius įgyvendinti deklaraciją. Pavyzdžiui, būtina didinti informuotumą apie praktinę principų reikšmę ir skatinti jų supratimą. Tai taikoma įmonėms, darbuotojams, vartotojams ir plačiajai visuomenei.

4.4.

Tikslinga naudoti esamus mechanizmus, kad būtų galima stebėti, kaip principai bus ir jau yra įgyvendinami praktiškai Šiuo atveju svarbiausias yra siūlomo programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ valdymo mechanizmas ir jo bendrieji tikslai. Be to, naudinga stebėti piliečių nuomonių pokyčius atliekant Eurobarometro apklausas.

4.5.

Keliose ankstesnėse nuomonėse EESRK pabrėžė, kad skaitmeninė transformacija turi vykti orientuojantis į žmogų, įtraukiu ir tvariu būdu, o deklaracija taptų pagrindiniu orientyru siekiant šių tikslų. Atitinkami tikslai taip pat buvo įtraukti į programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, ir EESRK mano, kad jie yra šio dokumento ir programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (3) kiekybinių skaitmeninių uždavinių kokybinė sistema.

4.6.

Deklaracijos projekte aprašyti skirtingi principai ir teisės daugeliu atžvilgių iš dalies sutampa ir kiekvienas iš jų apima skirtingus aspektus, o tam tikri jų yra gana išsamiai nurodyti. Dėl to sunku suvokti turinio esmę. Sumaišius teises ir principus, turinys tampa dar labiau neaiškus. Pradinis skaitmeninių principų rinkinys, kurį Komisija pateikė konsultacijoms, buvo aiškesnis ir lengviau suprantamas, todėl tai buvo priimtinesnis metodas, kartu pasinaudojant teigiamu konsultacijų indėliu.

4.7.

EESRK mano, kad skaitmeninės teisės kyla iš esamų pagrindinių teisių ir yra jų apibrėžtos. Jos yra ES vertybių ir principų, kurie yra daugiasluoksnė ir daugialypė visuma, kurioje kartu egzistuoja įvairios teisės ir laisvės ir kurioje vertybės taip pat nustato viena kitos ribas ir užtikrina tinkamą pusiausvyrą, dalis. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie žodžio laisvės ir nediskriminavimo principus, susijusius su neapykantą kurstančiomis kalbomis – didėjančiu reiškiniu interneto pasaulyje.

4.8.

EESRK mano, kad skaitmeniniai principai turėtų būti naudingi visam darniam vystymuisi. Tačiau atrodo, kad į deklaracijos projektą įtrauktas tvarumo principas pirmiausia susijęs su aplinkos tvarumu, o kiti penki principai daugiausia susiję su socialiniu tvarumu. EESRK mano, kad kuriant ir naudojant skaitmenines technologijas į tvarumą reikėtų žvelgti dvejopai: kuo labiau sumažinant žalingą technologijų poveikį ir kuo labiau padidinant jų teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Sėkminga skaitmeninė transformacija – tai ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė nauda, nes ji prisideda prie didesnio konkurencingumo, klestėjimo, darbo vietų ir gerovės kūrimo bei perėjimo prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.

4.9.

ES pagrindinės teisės ir vertybės yra labai svarbios tiek žmonėms, tiek įmonėms. Dauguma į projektą įtrauktų aspektų aktualūs ne tik plačiajai visuomenei, bet ir verslininkams, įskaitant socialinės ekonomikos įmones bei pilietinės visuomenės organizacijas. Todėl deklaracijoje turėtų būti pripažinta, kad dauguma įmonių, ypač MVĮ, prisitaikydamos prie skaitmeninio pasaulio susiduria su daugiau ar mažiau tokiais pat sunkumais kaip ir piliečiai apskritai.

4.10.

EESRK laikosi nuomonės, kad taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti skaitmeninės transformacijos teikiamos naudos didinimui, įskaitant ekonomikos klestėjimą. Tai pabrėžia principų, susijusių su ryšiais, įgūdžiais ir saugumu, kurie yra labai svarbūs socialinei ir ekonominei plėtrai, svarbą. Be deklaracijos projekte siūlomų principų, įmonėms skaitmeniniame pasaulyje labai svarbūs ir deklaracijoje turėtų būti pripažinti principai, susiję su inovacijomis, intelektine nuosavybe ir laisve užsiimti verslu.

4.11.

Rusijos ir Ukrainos karas išryškino gerai veikiančių skaitmeninių ryšių ir kibernetinio saugumo svarbą visuose visuomenės lygmenyse ir sektoriuose, taip pat tarptautiniuose ryšiuose. Be to, jis dar labiau išryškino būtinybę tobulinti dezinformacijai atpažinti ir su ja kovoti reikalingus žmonių įgūdžius ir priemones.

4.12.

EESRK jau pabrėžė, kad skaitmeninis suverenumas yra labai svarbus Europos ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi ramstis, ir pabrėžė, kad šis suverenitetas turi būti grindžiamas pasauliniu konkurencingumu ir tvirtu valstybių narių bendradarbiavimu. Tai būtina sąlyga, kad ES taptų pasaulinių standartų, įskaitant technologijų patikimumą, kūrėja. Kalbant apie europiečių duomenų saugojimą, EESRK ypač pabrėžia, kad reikia užbaigti Europos debesijos projektą „Gaia X“, kuris sustiprintų Europos gyventojų pasitikėjimą ir taip skatintų duomenų srautą (4).

4.13.

4.14.

Bendroji rinka taip pat yra pradžios ir atspirties taškas ES siekiant plačiau naudotis išorės rinkomis ir tiekimo grandinėmis bei būti įtakinga ir galinga pasaulinio masto veikėja. Todėl deklaracija turėtų būti aktyviai propaguojama tarptautiniu mastu. Nors vertybių negalima „eksportuoti“, ES gali daryti įtaką visame pasaulyje naudodamasi įvairiomis priemonėmis: nuo tarptautinių socialinių partnerių sudarytų pasaulinių susitarimų iki diplomatinių veiksmų, bendradarbiavimo inovacijų srityje, prekybos ir investicijų susitarimų ir finansavimo sąlygų. Tai taikoma tiek dvišaliams, tiek daugiašaliams išorės santykiams.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2021) 574 final.

(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 87).

(3) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 87).

(4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 87).

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/18

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas)

(COM(2022) 68 final – 2022/0047 (COD))

(2022/C 365/04)

Pranešėjas	Marinel Dănuț MURESAN
Bendrapranešėjis	Maurizio MENSI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 3 23
	Taryba, 2022 3 29
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 6 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	184 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina reglamentą dėl Duomenų akto ir pabrėžia būtinybę jį įgyvendinti nediskriminuojant asmenų, kuriems sunku gauti prieigą prie interneto ir duomenų.

1.2.

EESRK mano, kad asmens duomenų, skaitmeninės tapatybės ir privatumo apsauga turėtų būti laikoma esminiu duomenų valdymo aspektu, tiesiogiai susijusiu su pagarba žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms. Todėl, siekiant užtikrinti aiškią sinergiją su žaliojo kurso rodikliais ir darnaus vystymosi tikslais (DVT), reikia užtikrinti įvairių tiekimo grandinių veiklos rūšių atsekamumą, sąveikumą ir daugiarūšiškumą.

1.3.

EESRK mano, kad svarbu užtikrinti saugos ir etikos standartų laikymąsi, įvairias ir pakankamas duomenų funkcionalumo sąlygas, kibernetinio saugumo procedūras ir tinkamą duomenų saugojimą ES teritorijoje, darant prielaidą, kad asmenys turėtų kontroliuoti savo generuojamus duomenis pagal strateginio savarankiškumo ir technologinio nepriklausomumo tikslus. Kadangi administruojant tokį didžiulį duomenų kiekį bus sunaudojama daug energijos, rekomenduojame į aktą įtraukti reikalavimą, kad už duomenų saugojimą atsakingi subjektai daugiausia naudotų atsinaujinančių išteklių energiją.

1.4.

EESRK mano, kad aktualu ir svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir teisingą išlaidų bei pridėtinės vertės paskirstymą duomenų tiekimo grandinėje, apimančioje visus subjektus.

1.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad piliečių teisių apsauga yra ES socialinės sistemos pagrindas ir kad ES ekonominį konkurencingumą reikia užtikrinti pasitelkiant aukštą privatumo ir saugumo lygį, saugos ir etikos standartų laikymąsi, įvairias ir pakankamas duomenų funkcionalumo sąlygas, kibernetinio saugumo procedūras ir tinkamą duomenų saugojimą ES erdvėse ir sertifikuotose vietose.

1.6.

EESRK siūlo išplėsti siūlomo reglamento taikymo sritį, kad jis būtų taikomas visiems fiziniams gaminiams, kurie gauna, generuoja ar renka duomenis apie savo veikimą, naudojimą ar aplinką ir kurie gali perduoti tuos duomenis per viešai prieinamą elektroninių ryšių paslaugą.

1.7.

EESRK mano, kad naudotojai ir duomenų gavėjai turėtų turėti laisvą prieigą prie duomenų, kurie yra būtini susietųjų gaminių ir susijusių paslaugų veikimui, remontui ar aptarnavimui. Tai apimtų visus pirminius duomenis ir metaduomenis, taip pat kitus atitinkamus sutvarkytų, patikslintų ar agreguotųjų duomenų rinkinius.

2. Pagrindiniai faktai

2.1.

Europos Komisija siūlo priimti Duomenų aktą, kuriuo siekiama užtikrinti teisingą iš duomenų gautos vertės paskirstymą ir geresnį bei veiksmingesnį duomenų naudojimą ir prieigą prie jų. Prieigos prie duomenų ir jų naudojimo reguliavimas yra pagrindinė būtina sąlyga norint pasinaudoti skaitmeninio amžiaus, kuriame gyvename, teikiamomis galimybėmis. Be to, pasiūlyme nurodoma, kaip taikomos atitinkamos teisės, padidinama vartotojų ir įmonių prieiga prie duomenų ir prireikus užtikrinamas duomenų prieinamumas valstybės institucijoms. Jo tikslas – atskleisti Europos susietųjų objektų generuojamų duomenų vertę, pašalinant kliūtis privačiojo ir viešojo sektoriaus įstaigų prieigai prie duomenų, kartu išsaugant paskatas investuoti į duomenų generavimą, užtikrinant subalansuotą duomenų kūrėjų duomenų kontrolę.

2.2.

Šis pasiūlymas yra paskutinė horizontalioji Komisijos duomenų strategijos sudedamoji dalis, į kurią įtrauktas visas ES skaitmeninės politikos acquis, įskaitant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, VSI direktyvą, Laisvo duomenų judėjimo reglamentą ir vykstančias derybas dėl Dirbtinio intelekto akto, E. privatumo reglamento ir Skaitmeninių paslaugų akto. Galiausiai, jo tikslas – užtikrinti teisingesnį vertės paskirstymą sprendžiant situacijas, kai duomenimis naudojasi tik keli subjektai. EESRK rekomenduoja aiškiau apibrėžti naudotojus ir duomenų kategorijas bei užtikrinti naudotojų teises.

2.3.

Pasiūlymo tikslas – užtikrinti teisingumą skaitmeninėje aplinkoje, sudarant sąlygas vartotojams ir įmonėms labiau kontroliuoti, ką galima daryti su jų duomenimis, ir paaiškinti, kas gali turėti prieigą prie jų ir kokiomis sąlygomis; skatinti konkurencingą duomenų rinką „dalijantis sukauptais pramonės duomenimis“; suteikti galimybių diegti duomenimis grindžiamas inovacijas ir užtikrinti, kad duomenys būtų prieinamesni visiems.

2.4.

Pasiūlyme nurodyti tikslai – sudaryti palankias sąlygas aiškiai ir veiksmingai debesijos ir tinklo paribio paslaugų sinergijai, įdiegti apsaugos nuo neteisėto duomenų perdavimo negavus debesijos paslaugų teikėjų pranešimo priemones ir parengti duomenų, kurie turi būti pakartotinai naudojami tarp sektorių, sąveikumo standartus. Kitas pagrindinis tikslas – didinti duomenų bazės pridėtinę vertę, sukuriamą dėl duomenų ir jų tvarkymo, taip pat motyvuoti įvairius subjektus prisidėti prie duomenų ekonomikos plėtros.

2.5.

Pasiūlymas turės platų poveikį piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms tiek ES, tiek už jos ribų ir galėtų iš esmės transformuoti Europos duomenų reglamentavimo sistemą. Juo siekiama padidinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, susijusį su dalijimusi duomenimis, sugeneruotais naudojantis tam tikrais gaminiais ar paslaugomis, taip pat įgyvendinti taisykles, kuriomis užtikrinamas sąžiningumas dalijimosi duomenimis sutartyse. Juo sukuriama nuspėjama ir tinkama dalijimosi duomenimis tarp verslo subjektų ir vartotojų bei tarp verslo subjektų sistema ir nustatomos duomenų turėtojų teisinės prievolės suteikti galimybę gauti duomenis. Juo reglamentuojamos nesąžiningos sąlygos, susijusios su rinkos dalyvių prieiga prie duomenų ir jų naudojimu.

2.6.

Duomenų akte nuosekliai atsižvelgiama į ne asmens duomenų apsaugos priemones tarptautiniame kontekste, taip pat į sąveikumą, kartu sumažinant įvairias kliūtis, trukdančios naudoti ir pakartotinai naudoti duomenis.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina ir remia Duomenų aktą, nes jame paaiškinama, kas ir kokiomis sąlygomis gali kurti tokių duomenų vertę, užtikrinamas teisingas duomenų vertės paskirstymas tarp duomenų ekonomikos subjektų ir jų sutartyse, kartu paisant į duomenų gaminius ir paslaugas investuojančių įmonių ir asmenų teisėtų interesų. Galiausiai, naujosiomis taisyklėmis vartotojams ir įmonėms suteikiama galių, nes jiems suteikiama galimybė spręsti, ką galima daryti su jų susietųjų gaminių generuojamais duomenimis. Pastaraisiais metais sparčiai vystosi duomenimis grindžiamos technologijos. Jos naudojamos daugelyje ekonomikos sektorių, todėl užtikrinama ir organizuojama pritaikyta ir tinkama prieiga prie duomenų. Be duomenų bazės kuriamos pridėtinės vertės, Reglamentas dėl Duomenų akto svarbus siekiant užtikrinti novatorišką ir etišką ekonomikos augimą, galintį sukurti galimybių visiems.

3.2.

Šiuo metu daugelis MVĮ neturi prieigos prie duomenų, prie kurių generavimo jos prisidėjo naudodamos joms priklausančią, jų išsinuomotą arba išperkamosios nuomos būdu įsigytą daiktų interneto įrangą ar susijusias paslaugas. Be to, novatoriškoms MVĮ ir startuoliams nepavyksta sukurti pridėtinės vertės – naujų gaminių ir papildomų paslaugų daiktų interneto įrangos naudotojams, nes jie negali gauti duomenų, kurių šie įrenginiai prigamina. Tai smukdo bendrosios skaitmeninės rinkos veiklos rezultatus.

3.3.

Teisėkūros procedūra priimamo teisės akto pasiūlymu siekiama „maksimaliai padidinti duomenų vertę ekonomikoje užtikrinant, kad daugiau suinteresuotųjų subjektų galėtų valdyti savo duomenis ir kad daugiau duomenų būtų galima naudoti naujoviškai“. Todėl jame svarstomos įvairios novatoriškos duomenų tvarkymo paslaugų perkėlimo Europos lygmeniu priemonės ir iš esmės pertvarkomos esamos galios struktūros, kurios remia didelius įsitvirtinusius duomenų rinkos dalyvius mažesnių Europos subjektų sąskaita. Pasiūlymu siekiama pakeisti pastarojo meto rinkos tendencijas, kurios lėmė „interneto ekonomikos“ konsolidaciją ir sukūrė duomenų monopolijas įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir automobilių pramonės. Dėl tokio nuolatinio duomenų gausėjimo reikia atkreipti dėmesį į nesąžiningų duomenų naudojimo sąlygų mastą ir jį reguliuoti.

3.4.

Pasiūlymu gerinamos sąlygos, kuriomis įmonės ir vartotojai ES gali naudotis debesijos ir tinklo paribio paslaugomis, nes dėl to lengviau perkelti duomenis ir taikomąsias programas iš vieno paslaugų teikėjo pas kitą nepatiriant jokių išlaidų.

3.5.

EESRK mano, kad reikia toliau stengtis konsoliduoti duomenų ekonomiką ir duomenų valdymą. Norint konsoliduoti ir plėtoti duomenų ekonomiką, visų pirma reikia didinti ir remti duomenų raštingumą, kad žmonės ir įmonės būtų informuoti ir motyvuoti siūlyti savo duomenis ir suteikti prieigą prie jų, laikantis atitinkamų teisinių taisyklių. Tai yra tvarios duomenų visuomenės, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, darbuotojų teisės, demokratijos taisyklės ir atviros bei įtraukios teisės, pagrindas.

3.6.

EESRK palankiai vertina nuostatą dėl MVĮ, kurios dabar yra apsaugotos nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų dėl vienašališkai nustatytų sutarčių sąlygų, kurios bus laikomos nesąžiningomis, arba bus manoma, kad jos yra nesąžiningos, sąrašo. Sąlygos, kurios neišlaikys šio „nesąžiningumo patikrinimo“, nebus privalomos MVĮ. Todėl Komisija parengs ir rekomenduos taikyti neprivalomas pavyzdines sutarčių sąlygas, padėsiančias MVĮ derėtis dėl sąžiningesnių ir labiau subalansuotų dalijimosi duomenimis sutarčių su įmonėmis, turinčiomis daug stipresnę derybinę poziciją. ES ir valstybės narės turėtų daugiau dėmesio skirti Europos įmonių, ypač MVĮ ir startuolių, gebėjimams dalyvauti duomenų ekonomikoje ir prisidėti prie jos kūrimo Europoje ir pasaulyje stiprinti. Tam reikia daugiau investicijų į švietimą ir mokymą, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei bendras duomenų erdves, kuriomis grindžiamas duomenų vertės kūrimas. Labai svarbu užtikrinti, kad MVĮ turėtų priemonių pasinaudoti nesąžiningumo patikrinimu ir apsisaugoti nuo nesąžiningos sutartinės praktikos. Šiuo atžvilgiu Komisijos pateiktos pavyzdinės sutarčių sąlygos yra būtina priemonė, tačiau jas reikia papildyti kitomis kompetentingų nacionalinių institucijų paramos formomis.

3.7.

EESRK mano, kad siekiant geresnės sinergijos su žaliojo kurso rodikliais ir DVT, reikia labiau sektorinio požiūrio į pridėtinės vertės kūrimo procesą, duomenų naudojimą ir pakartotinį naudojimą. Reikėtų stimuliuoti ir remti sektorius, kurie atsilieka integruodami skaitmenines technologijas. Skaidrus ir veiksmingas reglamento taikymas būtų svarbus įvairių tiekimo grandinių veiklos rūšių atsekamumui, sąveikai ir daugiarūšiškumui, pavyzdžiui, transporto sektoriuje. Šiuo atžvilgiu būtų naudinga priimti konkrečias gaires, kad valstybėms narėms būtų lengviau vienodai aiškinti reglamentą.

3.8.

EESRK pritaria tam, kad valstybės institucijos turėtų teisę gauti duomenis ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai tai leidžia įstatymas. Tačiau tai turėtų būti atidžiai stebima, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir nebūtų pakenkta demokratinėms vertybėms ir teisinei valstybei. Atsparumo didinimas ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimas gerbiant žmogaus teises – tai veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti ekstremaliosios situacijos atveju. Apskritai, viešojo sektoriaus institucijoms leidžiama susipažinti su duomenimis, kurie yra būtini viešajam interesui apsaugoti, tai atliekant proporcingai, kad būtų kuo labiau sumažinta našta, tenkanti fiziniams ar juridiniams asmenims. Būtų naudinga remti nepriklausomų patikimų įstaigų, kurios skatintų įmones ir Vyriausybes savanoriškai arba privalomai dalytis duomenimis techniniu, sutartiniu, veiklos ir finansiniu požiūriu, steigimą. Šios organizacijos taip pat galėtų veikti kaip ginčų sprendimo įstaigos.

3.9.

EESRK mano, kad pasiūlyme dėl Duomenų akto reikėtų atsižvelgti į poveikį darbo rinkai. Reikia atsižvelgti į tai, kad trūksta naujų įgūdžių ir kompetencijų, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojams. Darbo sąlygų gerinimas, darbo vietų stabilumo ir karjeros nuspėjamumo užtikrinimas yra elementai, kurie gali užtikrinti duomenų ekonomikos konsolidavimą ateityje ir į kuriuos reikėtų nuolat atsižvelgti.

3.10.

EESRK palankiai vertina pagrindinį šio pasiūlymo tikslą – užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie duomenų ekonomikos ir duomenų rinkos, taip pat suteikti prieigos galimybes visoms įmonėms ir asmenims, neatsižvelgiant į regioną. Todėl reikėtų deramai atsižvelgti į greitojo plačiajuosčio ryšio ir didelės spartos tinklų užtikrinimą ES ir daugiaregioninės interneto infrastruktūros, skirtos duomenims rinkti, naudoti ir pakartotinai naudoti, kūrimą.

3.11.

EESRK mano, kad perversminis skaitmeninės rizikos augimas, taip pat skaitmenines technologijas naudojanti privati ir viešoji infrastruktūra yra svarbios paskatos stiprinti kontrolę ir tinkamai įgyvendinti Duomenų aktą, ypač kiek tai susiję su duomenų valdymu.

3.12.

EESRK mano, kad asmens duomenų apsauga kartu su skaitmeninės tapatybės ir privatumo apsauga yra esminiai duomenų valdymo aspektai, tiesiogiai susiję su pagarba žmogaus orumui ir pagrindinėms teisėms. Todėl būtų svarbu pripažinti ir užtikrinti asmens duomenų nuosavybės teises, kad Europos piliečiai galėtų kontroliuoti, kaip naudojami jų duomenys (1). Veikla internete turėtų būti stebima tik tada, kai yra žinoma ir yra aiškus sutikimas dėl tolesnio tų duomenų naudojimo pagal atitinkamas teisines taisykles.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą, kuriuo, atsižvelgiant į skaitmeninės ekonomikos poreikius, siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias gerai veikiančiai duomenų vidaus rinkai, ir skatinti sąžiningą keitimąsi duomenimis nustatant suderintą sistemą. Šiuo atžvilgiu reikėtų laikytis ES saugumo ir kibernetinio saugumo taisyklių, atsižvelgiant į ES strateginio savarankiškumo ir technologinio nepriklausomumo tikslus.

4.2.

Taip pat reikėtų remti nepalankioje padėtyje esančias grupes ir regionus, kurie yra izoliuoti ir turi menkas galimybes naudotis internetu, bei jiems padėti ekonominiu požiūriu, kad jie galėtų pasinaudoti duomenų ekonomikos teikiamomis galimybėmis.

4.3.

EESRK pabrėžia, kad valstybės narės, naudodamos ES struktūrinius fondus ir priemonę „NextGenerationEU“, turi toliau dėti daugiau pastangų remti įmones, ypač MVĮ, kuriant, konsoliduojant ir naudojant duomenų infrastruktūrą, darbuotojų kompetenciją ir žinias. Reikėtų tobulinti MVĮ mokymus, skirtus jų veiklai skaitmeninti. Šiuo atžvilgiu valstybės narės taip pat galėtų teikti subsidijas ir mokesčių paskatas.

4.4.

Duomenų ekonomika gali ne tik suteikti aukštos kokybės darbo vietų, ypač jaunimui, pažeidžiamoms grupėms arba nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET), bet ir pagerinti darbo sąlygas. Šis procesas padės mažinti skaitmeninę nelygybę ir didinti duomenų ekonomikos konkurencingumą Europos lygmeniu.

4.5.

EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti sąžiningą įvairių subjektų konkurenciją Europos rinkoje ir prieigą prie duomenų. Visų pirma aktualu ir svarbu užtikrinti teisingą išlaidų ir pridėtinės vertės paskirstymą duomenų tiekimo grandinėje, apimančioje visus subjektus. Didelės įmonės, ypač debesijos paslaugų įmonės, kurios yra sutelkusios didelę rinkos galią, turėtų būti kontroliuojamos, kad būtų išvengta įvairių piktnaudžiavimo atvejų.

4.6.

EESRK mano, kad investicijos į kompetentingų valdžios institucijų valdymo ir veiklos gebėjimus yra labai svarbios siekiant užtikrinti tinkamą Duomenų akto įgyvendinimą. Kompetentingoms institucijoms turėtų būti skirta tinkama finansinių išteklių suma, kad būtų užtikrintas tinkamas žmogiškųjų, techninių ir finansinių išteklių lygis.

4.7.

EESRK pripažįsta „duomenų valdymo ir mainų kooperatyvų“ modelio, kaip priemonės, skirtos remti piliečius ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, savarankiškai dirbančius asmenis ir laisvųjų profesijų darbuotojus, svarbą (2).

4.8.

EESRK pažymi, kad užtikrinant ES ekonominį konkurencingumą svarbu išlaikyti visapusišką piliečių teisių apsaugą. Visų pirma būtų svarbu užtikrinti aukštą privatumo ir saugumo lygį, saugos ir etikos standartų laikymąsi, įvairias ir pakankamas duomenų funkcionalumo sąlygas, kibernetinio saugumo procedūras ir tinkamą duomenų saugojimą ES teritorijoje (ir ES priklausančiose erdvėse bei sertifikuotose vietose).

4.9.

EESRK siūlo įvertinti galimybę išplėsti reglamento taikymo sritį, kad jis būtų taikomas visiems fiziniams gaminiams, kurie gauna, generuoja ar renka duomenis apie savo veikimą, naudojimą ar aplinką ir kurie gali perduoti duomenis per viešai prieinamą elektroninių ryšių paslaugą. Be plataus spektro daiktų interneto įrangos, ši apibrėžtis turėtų apimti ir asmeninius kompiuterius, planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kitus panašius susietuosius įrenginius.

4.10.

EESRK mano, kad naudotojai ir duomenų gavėjai turėtų turėti laisvą prieigą prie duomenų, kurie yra būtini susietųjų gaminių ir susijusių paslaugų veikimui, remontui ar aptarnavimui, užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių ir (ar) komercinių paslapčių apsaugą.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo akto) (COM(2020) 767 final) (OL C 286, 2021 7 16, p. 38).

(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo akto) (COM(2020) 767 final) (OL C 286, 2021 7 16, p. 38).

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/23

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos lustų aktas“

(COM(2022) 45 final)

(2022/C 365/05)

Pranešėjas

Heiko WILLEMS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 5 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 6 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	203 / 0 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos tikslą stiprinti puslaidininkių ekosistemą, gerokai padidinti atsparumą ir tiekimo saugumą bei sumažinti priklausomybę nuo išorės. Lustų aktas suteikia puikią galimybę visoms ES valstybėms narėms veikti kartu siekiant užsitikrinti tvirtesnį technologinį pagrindą.

1.2.

Reikia atsižvelgti ne tik į mažus topologinio elemento matmenis (< 2 nm), bet ir į klientų poreikius ir Europos puslaidininkių sektoriaus privalumus, ypač kai kalbama apie puslaidininkių galios įtaisus ir jutiklius, kurie yra gerokai didesni. Meistriškumas mažesnių topologinio elemento matmenų srityje nėra vienintelis puslaidininkių sėkmę lemiantis veiksnys. Konkretūs mikroelektronikai keliami reikalavimai ateityje bus vis labiau diferencijuoti ir lustų srityje reikės priimti kaip niekad įvairių pasiūlymų, kurie turėtų perversminį poveikį ir būtų novatoriški, neatsižvelgiant į lustų dydį. Todėl EESRK rekomenduoja laikytis visapusiško požiūrio, kuris visų pirma būtų grindžiamas novatoriška puslaidininkių ekosistema.

1.3.

Siekiant ilgainiui sumažinti puslaidininkių trūkumą, svarbūs veiksniai yra žaliavų prieinamumas, galimybė naudotis mokslinių tyrimų ir plėtros infrastruktūra, intelektine nuosavybe ir technologinėmis žiniomis ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumas. Šiam tikslui pasiekti reikalingos privačios investicijos ir didelė viešojo sektoriaus parama. EESRK ragina Komisiją sukonkretinti savo investicijų planus, ypač atsižvelgiant į tai, kaip bus finansuojamos investicijos.

1.4.

EESRK pripažįsta, kad puslaidininkių sektoriaus skatinimas yra svarbus ir strateginis į ateitį orientuotas ES projektas, kuris turės lemiamos reikšmės tiekimo saugumui ir Europos, kaip inovacijų ir verslo centro, ateičiai. Vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad viešosiomis lėšomis finansuojamos investicijos būtų veiksmingos, būtina užtikrinti tokių įrenginių gyvybingumą bent vidutinės trukmės laikotarpiu. Reikia vengti lenktyniavimo dėl subsidijų, o lėšos turi būti naudojamos efektyviai, nesukuriant perteklinių pajėgumų ir rinkos iškraipymų.

1.5.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti atvirą strateginį savarankiškumą reikia stiprinti Europos puslaidininkių ekosistemą. Puslaidininkių vertės grandinė yra viena iš labiausiai globalizuotų vertės grandinių. Kadangi puslaidininkių rinkoje vyrauja didelė tarptautinė tarpusavio priklausomybė, nebūtų ekonomiškai tikslinga kurti uždaras vertės grandines kiekviename pasaulio regione. Vis dėlto ypač pažeidžiamiems (dėl geopolitinių priežasčių arba dėl jų strateginės svarbos) technologijų segmentams reikėtų teikti būtiną paramą.

1.6.

Į tokią tarptautinę tarpusavio priklausomybę reikia atsižvelgti ir kalbant apie numatomas neatidėliotinas priemones. Europos Komisijai didinant Europos atsparumą taip pat turėtų būti stiprinamos tarptautinės partnerystės.

1.7.

EESRK apgailestauja, kad nenumatytas poveikio vertinimas.

1.8.

EESRK norėtų atkreipti dėmesį į su šiuo klausimu susijusias savo nuomones (1).

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Pasaulyje nuolat spartėjant skaitmenizacijos procesams puslaidininkiai atlieka esminį vaidmenį daugelyje skirtingų ekonomikos sektorių ir gyvenimo sričių, kalbant tiek apie pramonę, tiek apie vartotojus. Per pastaruosius keletą metų visame pasaulyje parduodamų lustų vertė nuolat augo ir numatoma, kad 2022 m. pardavimai padidės 11 % (2). Be to, nenaudojant puslaidininkių neįmanoma pasiekti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Technologinė pažanga šioje srityje sudaro sąlygas diegti tarpsektorines inovacijas visoje vertės grandinėje.

2.2.

Puslaidininkių svarba didėja ir geopolitiniu požiūriu. Puslaidininkių vertės grandinė yra viena iš labiausiai globalizuotų vertės grandinių. Jokia valstybė viena pati savarankiškai neįgyvendina visų vertės kūrimo proceso etapų. Priešingai, didelės sąnaudos ir sudėtingi gamybos etapai lemia didelį darbo pasidalijimą ir valstybių bei regionų tarpusavio priklausomybę. Todėl EESRK tvirtai tiki, kad nebūtų ekonomiškai tikslinga kurti uždaras vertės grandines kiekviename pasaulio regione. Išsami Europos puslaidininkių ekosistemos pranašumų ir trūkumų analizė veikiau turėtų tapti pradiniu tašku diskusijoms apie tai, kaip tikslingomis investicijomis būtų galima padidinti Europos atsparumą. Kartu Europos Komisija turėtų stiprinti tarptautines partnerystes puslaidininkių ekosistemoje siekdama, kad būtų sukurta sinergija. Vis dėlto ypač pažeidžiamiems (dėl geopolitinių priežasčių arba dėl jų strateginės svarbos) technologijų segmentams reikėtų teikti būtiną finansinę ir politinę paramą.

2.3.

Atsižvelgdami į didėjančią geopolitinę įtampą ir kliūtis puslaidininkių vertės grandinėje, kai kurie ekonominiai regionai jau dabar vykdo didžiules investicijas. Jungtinės Valstijos, priėmusios Lustų gamybos Amerikoje teisės aktą (CHIPS for America Act), planuoja 2021–2026 m. laikotarpiu skirti 52 mlrd. USD investicijų ir išspręsti didelės priklausomybės problemą (3). Kinija puslaidininkių sektorių laiko esminės svarbos strateginės orientacijos veiksniu ir siekia iki 2025 m. sutelkti 150 mlrd. USD (4). Jos tikslas – iki to laiko pati patenkinti 70 % savo poreikių. Tačiau dar neaišku, ar šis tikslas yra realistiškas.

2.4.

Atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį, EESRK pripažįsta, kad ES turi skubiai imtis veiksmų šioje srityje strateginei ir ekonominei priklausomybei sumažinti. Skaitmeninės politikos kelrodžio dokumente (5) Komisija užsibrėžė tikslą užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos pažangiųjų ir tvariųjų puslaidininkių gamybos vertė sudarytų bent 20 % pasaulinės gamybos vertės. Šis tikslas dar kartą buvo patvirtintas pasiūlyme dėl 2030 m. politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ (6). EESRK palankiai vertina Europos Komisijos tikslą stiprinti puslaidininkių ekosistemą, gerokai padidinti atsparumą ir tiekimo saugumą bei sumažinti priklausomybę nuo išorės, ir remia siekį atlikti svarbų vaidmenį puslaidininkių ekosistemoje visame pasaulyje.

2.5.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisijos planuojami skirti 43 mlrd. EUR nėra naujos lėšos. Didžioji biudžeto dalis jau skirta, pavyzdžiui, programai „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programai, ir ji bus tik perskirstyta. 43 mlrd. EUR tikslą galima pasiekti tik tuo atveju, jei bus skirtos didelės privačios investicijos, kurias dar reikės užtikrinti. Todėl šios lėšos aiškiai skiriasi nuo 52 mlrd. USD, kuriuos skyrė JAV. Kartu EESRK pabrėžia, kad reikia vengti lenktyniavimo dėl subsidijų ir pinigus naudoti efektyviai.

2.6.

EESRK apgailestauja, kad nebuvo atliktas komunikato ir susijusių pasiūlymų poveikio vertinimas.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Šioje dalyje EESRK vertina konkrečius Europos lustų strategijos strateginių tikslų aspektus.

3.2. Politika grindžiamos investicijos

3.2.1.

Siekdama įgyvendinti lustų strategijos tikslus, Europos Komisija ketina sutelkti apie 43 mlrd. EUR viešųjų ir privačių investicijų. Šios investicijos taip pat apima 11 mlrd. EUR viešąsias investicijas pagal Europos lustų iniciatyvą. Be to, Komisija planuoja derinti įvairias priemones, pavyzdžiui, nuosavo kapitalo paramą, 2 mlrd. EUR vertės Lustų fondą, EIB paskolas ir mikroelektronikai skirtų priemonių lėšas, numatytas ekonomikos atkūrimo ir atsparumo planuose, taip pat lėšas iš nacionalinių ar regioninių fondų. Komisija taip pat mini paramą pramoniniams moksliniams tyrimams ir inovacijoms įgyvendinant bendriems Europos interesams svarbius projektus (BEISP). EESRK iš esmės pritaria plataus užmojo investicijų planams. Tačiau lieka neaišku, kaip tokie planai bus finansuojami. EESRK ragina Komisiją sukonkretinti šiuos planus.

3.3. Pirmavimo mokslinių tyrimų ir technologijų srityje didinimas

3.3.1.

Bendrojoje mokslinių tyrimų programoje „Europos horizontas“ jau nustatytas tikslas skatinti naujos kartos technologijas. EESRK tvirtai remia šį tikslą. Anot Europos Komisijos, būsima mokslinių tyrimų veikla, kurią rems Lustų bendroji įmonė, padės geriau užtikrinti, kad būtų patenkinti būsimi vertikaliųjų sektorių poreikiai ir tai, kad būtų sprendžiami visuomenės ir aplinkos uždaviniai.

3.3.2.

Komisijos tikslas yra vykdant mokslinius tyrimus pastangas sutelkti technologijoms, skirtoms sukurti mažesnius nei 2 nm tranzistorius, perversmines dirbtinio intelekto technologijas, itin mažos galios energiją taupančius procesorius, naujoviškas medžiagas, taip pat heterogeniškus ir trimačio įvairių medžiagų integravimo bei naujus projektavimo sprendimus. EESRK iš esmės palankiai vertina tokį požiūrį ir jį remia. Europa turi gerus mokslinių tyrimų centro pagrindus. Europos puslaidininkių vertės grandinės intelektinės nuosavybės, įskaitant ir atvirojo kodo metodu RISC-V grindžiamą intelektinę nuosavybę, kūrimas konkrečiam produktui turėtų lemti dar geresnius puslaidininkių sprendimų įgūdžius daugelyje svarbių sektorių.

3.3.3.

EESRK pritaria ketinimui skatinti pagrindinių funkcijų integravimą, tvarų energijos vartojimą, didesnį skaičiavimo našumą ir perversmines technologijas, pavyzdžiui, neuromorfinius ir įterptuosius lustus, skirtus dirbtiniam intelektui (DI), integruotą fotoniką, grafeną ir kitas dvimatėmis medžiagomis grindžiamas technologijas. Reikia atsižvelgti ne tik į mažus topologinio elemento matmenis (< 2 nm), bet ir į klientų poreikius ir Europos puslaidininkių sektoriaus pranašumus, ypač kai kalbama apie puslaidininkių galios įtaisus ir jutiklius, kurie yra gerokai didesni. Nors tokioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas, mašinų mokymasis, 5G/6G ir našioji kompiuterija reikalingi 5 nm ir mažesnių lustų sprendimai, pramonės gamybai ir toliau dideliais kiekiais reikia specializuotų daug didesnių topologinio elemento matmenų lustų. Todėl Europa neturėtų viso dėmesio sutelkti tik į mažiausius topologinio elemento matmenis. EESRK tvirtai tiki, kad meistriškumas mažesnių topologinio elemento matmenų (< 10 nm) srityje nėra vienintelis puslaidininkių sėkmę lemiantis veiksnys. Priešingai, konkretūs reikalavimai mikroelektronikai ateityje bus vis labiau diferencijuoti ir lustų srityje reikės priimti dar įvairesnių pasiūlymų, kurie turėtų perversminį poveikį ir būtų novatoriški, neatsižvelgiant į lustų dydį. Todėl EESRK rekomenduoja laikytis visapusiško požiūrio, kuris visų pirma grindžiamas puslaidininkių ekosistemos potencialu inovacijų srityje.

3.3.4.

EESRK remia kvantinių lustų mokslinius tyrimus ir palankiai vertina tai, kad buvo skirtas finansavimas iš programos „Europos horizontas“ Pavyzdinės kvantinių technologijų iniciatyvos lėšų.

3.4. Pirmavimas projektavimo, gamybos ir integravimo į korpusą srityse

3.4.1.

EESRK palankiai vertina tikslą sustiprinti puslaidininkių technologijų ir inovacijų pajėgumus ES ir skatinti dinamišką ir atsparią puslaidininkių ekosistemą. Šis visapusiškas požiūris, kuriuo vadovaujantis dėmesys skiriamas ne tik technologinių inovacijų suinteresuotiesiems subjektams, bet ir tiekimo bei naudojimo sektoriui, vertintinas teigiamai. EESRK pabrėžia, kad reikia stiprinti visą puslaidininkių vertės grandinę ir ekosistemą, nes ne tik lustai, bet ir medžiagų bei procesų, įskaitant integravimą į korpusus, įgūdžiai atlieka esminį vaidmenį sudarant sąlygas naujoms puslaidininkių technologijoms. Svarbu vykdyti glaudų suinteresuotųjų subjektų iš pasiūlos ir paklausos sektorių bendradarbiavimą, Procesorių ir puslaidininkių technologijų pramonės aljansui kartu su kitais suinteresuotaisiais subjektais atliekant patariamąjį vaidmenį. EESRK rekomenduoja skubiai įgyvendinti šią iniciatyvą. Tačiau tai, ar šios priemonės bus sėkmingos ir ar iš tikrųjų bus skirta tiek investicijų, kiek tikimasi, galiausiai priklausys nuo realaus tokių priemonių įgyvendinimo.

3.4.2.

Europos Komisija planuoja sukurti integruotų puslaidininkių technologijų projektavimo infrastruktūrą. Šia infrastruktūra galės naudotis visi susidomėję suinteresuotieji subjektai, įskaitant MVĮ. EESRK palankiai vertina tai, kad nustatomos aiškios intelektinės nuosavybės taisyklės, nes tai yra labai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti, kad sėkmingai veiktų tokia platforma, kurioje skiriama daug lėšų moksliniams tyrimams. Komitetas taip pat mano, kad dalyvavimas šioje platformoje, o juo labiau projektų teikimas turėtų būti savanoriški. Bendradarbiavimo ir sinergijos kūrimo (taip pat ir tarptautiniu lygmeniu) koncepcija vertintina labai palankiai. Tačiau šiuo klausimu labai svarbus bus ir faktinis įgyvendinimas. Platforma galės sėkmingai veikti tik tuo atveju, jei įvairūs akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų, universitetų, kūrėjų ir sektoriaus suinteresuotieji subjektai bus tvirtai pasiryžę joje dalyvauti.

3.4.3.

EESRK palankiai vertina planą sukurti novatoriškas bandomąsias linijas prototipams kurti, grindžiamas esamomis bandomosiomis linijomis. Taip pat prasminga jas susieti su projektavimo infrastruktūros platforma.

3.4.4.

Puslaidininkių sektorius gamina daugybę aukštųjų technologijų produktų, kurie yra svarbūs daugeliui prietaikų. Ši produktų įvairovė yra įsitvirtinusi tarptautinėse rinkose. Todėl EESRK pabrėžia, kad bet kokius bandymus įvesti sertifikavimą reikėtų grįsti tarptautinėmis normomis ir standartais. Šiuo požiūriu svarbu glaudžiai bendradarbiauti su gamintojais, naudotojais ir tarptautiniais partneriais. Pastaruoju metu puslaidininkių sektorius patiria didelę įtampą regioninės prekybos srityje ir daug trikdžių tiekimo grandinėse. Kartu su augančių rinkos dalyvių užmojais tai lemia skirtingą nacionalinį ir regioninį požiūrį į standartizaciją, taip pat įtampą oficialios standartizacijos klausimais tarptautiniu lygmeniu, kai kalbama apie tarptautinių standartų nustatymą ir susijusias sertifikavimo schemas. ES turėtų dėti visas pastangas į rinką orientuotiems standartams, kuriuos būtų galima paversti tarptautiniais standartais, parengti. Šiuo tikslu labai svarbu bendradarbiauti tiek ES viduje, tiek su tarptautiniais partneriais.

3.4.5.

EESRK pritaria Europos Komisijai, kad privačioms investicijoms į pažangius puslaidininkių įrenginius veikiausiai reikės didelės viešojo sektoriaus paramos. Komisija taip pat ketina vertindama valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą atsižvelgti į tai, ar gamybos įrenginiai yra pirmieji tokio pobūdžio, ir teigia, kad gali būti pateisinama viešosiomis lėšomis padengti iki 100 % įrodyto finansavimo trūkumo, jei be jų Europoje tokių įrenginių neatsirastų. EESRK pripažįsta, kad puslaidininkių sektoriaus skatinimas yra svarbus ir strateginis į ateitį orientuotas ES projektas, kuris turės lemiamos reikšmės tiekimo saugumui ir Europos, kaip inovacijų ir verslo centro, ateičiai. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad suteikus didelę, iki 100 % siekiančią valstybės pagalbą, kurią finansuoja mokesčių mokėtojai, gali būti paskatintos komerciškai neperspektyvios investicijos ir daromas neigiamas poveikis rinkai. Jei atitinkama subsidijų dalis ir lėšos būtų per didelės ir padengtų bet kokią ekonominę riziką, dėl to galėtų susidaryti nesąžiningos konkurencijos sąlygos. EESRK taip pat pabrėžia brangiai kainuojančių tarptautinių lenktynių dėl subsidijų riziką, ypač jei pažangiųjų puslaidininkių įrenginiui pasirinkta vieta nėra optimali. EESRK atkreipia dėmesį į Europos Komisijos komunikatą „Naujiems iššūkiams tinkama konkurencijos politika“ (7), kuriame paaiškinama, kad tokiai pagalbai turėtų būti taikomos griežtos apsaugos priemonės, o nauda pasiskirstytų plačiai ir be diskriminacijos visoje Europos ekonomikoje. EESRK pripažįsta, kad „pirmojo tokio pobūdžio įrenginio“ principas sukuria patrauklias pagrindines perkėlimo sąlygas, kurios taip pat gali turėti skatinamąjį poveikį kitiems ekonominės veiklos vykdytojams. Vis dėlto galiausiai, siekiant užtikrinti, kad viešųjų lėšų investicijos būtų veiksmingos, būtina užtikrinti tokių įrenginių gyvybingumą bent vidutinės trukmės laikotarpiu. Tik taip galima išvengti blogiausio scenarijaus, kai puslaidininkių gamyklos naudojamos nepakankamai ir tai kasdien kainuoja milijonus eurų.

3.5. Palankesnių sąlygų privačiosioms investicijoms sudarymas

3.5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad sukuriamas Lustų fondas, ypač jei jis padės įmonėms, visų pirma MVĮ ir startuoliams, lengviau gauti deramą finansavimą.

3.6. Didelio įgūdžių trūkumo problemos sprendimas

3.6.1.

Siekiant įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir technologinius pokyčius, būtinas nuolatinis švietimas ir mokymas. EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti įgūdžių stokos problemą svarbiausiose skaitmeninėse srityse, kad ateityje būtų patenkintas didelis universitetinį išsilavinimą turinčių ir jo neturinčių kvalifikuotų darbuotojų, ypač gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, poreikis. Pradėti siekti šio tikslo reikia jau mokykloje. Nustatant studijų ir profesinio orientavimo tvarką, taip pat reikia padėti pagrindus mokymuisi visą gyvenimą. Ypač svarbu struktūriškai skatinti didesnį moterų įsidarbinimą IT sektoriuje, įgyvendinant skaitmeninių įgūdžių tobulinimo programas. Įmonės taip pat turėtų atlikti savo vaidmenį, sudarydamos sąlygas moterims tobulinti savo IT įgūdžius dalyvaujant įvairiose skaitmeninių įgūdžių programose ir mokymo kursuose. Geras pavyzdys yra ES ir valstybių narių iniciatyvos, kuriomis siekiama, kad daugiau moterų įsitrauktų į skaitmeninės transformacijos procesą, pavyzdžiui, „WomenTechEU“ (8) ir „SheTransformsIT“ (9). Reikėtų stiprinti bendradarbiavimą įgyvendinant nacionalines ir Europos lygmeniu vykdomas iniciatyvas.

3.7. Pasaulinių tiekimo grandinių supratimas ir išankstinis pasirengimas būsimoms krizėms

3.7.1.

EESRK palankiai vertina strateginį požiūrį, kad reikia nustatyti ir įvertinti galimą trūkumą puslaidininkių tiekimo grandinėse. Stebėsena yra svarbi priemonė vertinant ir numatant tendencijas ir įvykius, dėl kurių gali sutrikti tiekimo grandinės veikla. Europos Komisija jau vykdo suinteresuotųjų subjektų apklausą (10) dėl puslaidininkių ekosistemos siekdama gauti informacijos apie dabartinę lustų ir plokštelių paklausą, taip pat apie konkrečias įmonių prognozes dėl būsimos paklausos. Taip kartu bus prisidedama prie trečiojo Lustų teisės akto ramsčio ir priešakinių ekstremaliųjų situacijų priemonių. Vis dėlto EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad šios apklausos rezultatai būtų griežtai konfidencialūs, nes atsakymai į klausimus apie faktinę puslaidininkių gamybą yra susiję su neskelbtinų duomenų pateikimu ir, galimai, su komercinėmis paslaptimis. Todėl svarbu, kad tokios apklausos būtų savanoriškos ir kad šie neskelbtini duomenys būtų tvarkomi itin konfidencialiai.

3.7.2.

EESRK mano, kad priemonės, kuriomis siekiama įveikti sutrikimus, yra labai plataus masto. Pirmenybė ypatingos svarbos sektorių užsakymams, bendros pirkimo sistemos ir eksporto kontrolė – tai plataus masto intervencijos į rinką priemonės, kurios turi būti taikomos tik išimtiniais atvejais. Atsižvelgiant į rinkos ekosistemą, globalizuotas vertės grandines ir didelę įvairių pasaulio regionų tarpusavio priklausomybę, valstybės kišimąsi būtina apriboti iki būtinojo minimumo. Komisija turėtų išsamiau išdėstyti numatytų priemonių išankstines sąlygas. EESRK taip pat kritiškai vertina tai, kad Puslaidininkių tarybą, kuri priims sprendimus dėl priemonių, sudarys tik valstybių narių ir Komisijos atstovai, o susiję rinkos dalyviai ir socialiniai partneriai jos veikloje nedalyvaus.

3.8. Tarptautinis bendradarbiavimas

3.8.1.

Dėl pasaulinės puslaidininkių ekosistemos tarpusavio priklausomybės pastangas puslaidininkių sektoriui stiprinti reikėtų koordinuoti tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, G7 ir G20 formatais, siekiant, kad būtų remiama visa puslaidininkių vertės grandinė ir kuriama sinergija. EESRK pasisako už vienodas galimybes patekti į rinką ir vienodas veiklos sąlygas. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, kalbama apie abipusį kliūčių investicijoms šalinimą ir vengimą, kaip atsakomąsias priemones, įvesti naujus prekybos apribojimus. Glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais reikėtų rengti bendras strategijas, kad būtų apsaugota puslaidininkių, įskaitant puslaidininkių įrangą, medžiagas ir žaliavas, tiekimo grandinė. Į rinką orientuotų ir bendru sutarimu grindžiamų Europos standartų rengimas, siekiant juos perkelti į tarptautinį lygmenį, ir tarptautinis bendradarbiavimas standartizacijos srityje taip pat yra labai svarbūs veiksniai siekiant masto ekonomijos, kurios naudą galutiniai vartotojai pajustų galėdami įpirkti kokybiškus produktus.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas) (COM(2022) 46 final – 2022/0032 (COD)) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 34), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, nuostatos, susijusios su Lustų bendrąja įmone (COM(2022) 47 final – 2022/0033 (NLE)) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 40) ir Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) nuomonė dėl dokumento „ES lustų aktas: Europos lustų akto poveikis gamybai gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose“ (papildomoji nuomonė prie šios nuomonės).

(2) „IC Insights“: https://www.icinsights.com/news/bulletins/2022-Semiconductor-Sales-To-Grow-11-After-Surging-25-In-2021/.

(3) Senate Passage of USICA Marks Major Step Toward Enacting Needed Semiconductor Investments – Semiconductor Industry Association (semiconductors.org).

(4) A new world under construction: China and semiconductors | McKinsey.

(5) COM(2021) 118.

(6) COM(2021) 574.

(7) COM(2021) 713 final.

(8) Women TechEU (europa.eu).

(9) Digitalisierung braucht mehr Frauen | „SheTransformsIT“.

(10) https://ec.europa.eu/growth/news/stakeholder-survey-european-chip-demand-2022-02-16_en.

PRIEDAS

Pramonės permainų konsultacinės komisijos (CCMI) nuomonė dėl dokumento „ES lustų aktas: Europos lustų akto poveikis gamybai gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose“

(INT/984 papildomoji nuomonė)

Pranešėjas	Maurizio MENSI
Bendrapranešėjis	Jan PIE

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 18
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 2 dalis
	Papildomoji nuomonė
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2022 5 13

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad puslaidininkiai yra šiuolaikinės geopolitikos bei technologijų ir pramonės pirmavimo pagrindas. Taigi moderniausios Europos puslaidininkių ekosistemos ir atsparių tiekimo grandinių skatinimas yra gyvybiškai svarbus ES strateginiam savarankiškumui, technologiniam suverenumui, atsparumui ir pramonės konkurencingumui, be kita ko, strateginiuose gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose. Todėl EESRK visapusiškai remia aukštus Europos lustų akto tikslus.

1.2.

EESRK mano, kad norint pasiekti plataus užmojo tikslus puslaidininkių srityje, ES reikia daugiau išteklių nei šiuo metu numatyta. Siekdama kuo geriau panaudoti savo ribotus išteklius, ES taip pat turėtų apsvarstyti galimybę teikti pirmenybę konkrečioms technologijoms arba vertės grandinės segmentams ir kartu su bendraminčiais partneriais dėti papildomas pastangas.

1.3.

EESRK įsitikinęs, kad Europos lustų akte turėtų būti užtikrinta, kad visų pirma gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriai būtų remiami atsižvelgiant į jų strateginę svarbą ir ypatingos svarbos sektorių statusą, nepaisant jų rinkos dydžio. Tai turėtų atsispindėti visuose iniciatyvos ramsčiuose, be kita ko, skatinant projektuoti naujus lustus, atitinkančius gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriams būdingus reikalavimus. Konkrečios priemonės būtų susijusios su prioritetine prieiga prie bandomųjų linijų ir galimybe teikti pirmenybę ypatingos svarbos sektorių užsakymams integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms ne krizės sąlygomis.

1.4.

EESRK mano, kad puslaidininkių ir galutinės grandies ypatingos svarbos sektorių pramonės suinteresuotieji subjektai turėtų būti visateisiai Europos puslaidininkių tarybos ir jos pagalbinių organų nariai, kad būtų užtikrintas geriausias politikos formuotojų ir pradinės bei galutinės grandies rinkos dalyvių veiklos koordinavimas.

1.5.

EESRK mano, kad investicijos į pažangių ir brandžių lustų gamybą Europoje yra būtinos siekiant užtikrinti atsparias tiekimo grandines gamybai gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose, taip pat reikėtų remti visų Europos pramonei reikalingų puslaidininkių tipų inovacijas.

1.6.

EESRK mano, kad į ES strategiją turėtų būti įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos žaliavų tiekimo klausimui spręsti.

1.7.

EESRK mano, kad siekiant išvengti nuostolingo varžymosi dėl subsidijų, finansavimas turėtų būti kuo labiau koordinuojamas ES lygmeniu, o valstybės pagalbos kontrolės mechanizmas pagal SESV 107 straipsnį turėtų būti pakoreguotas, kad būtų užtikrintas vertinimo nuspėjamumas ir suderinamumas su kitais ES tikslais.

1.8.

EESRK mano, kad valstybės pagalba turėtų būti teikiama integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms, kurios tiesiogiai duoda naudos kelioms valstybėms narėms, ir kad viešoji parama galėtų būti skiriama iniciatyvoms, glaudžiai susijusioms su „žaliosiomis“ taikomosiomis programomis.

1.9.

EESRK nuomone, duomenų rinkimu, skirtu stebėti tiekimo grandines ir numatyti būsimas krizes, turėtų užsiimti viena ES lygmens įstaiga.

1.10.

EESRK pasisako už tinkamą duomenų valdymo sistemą, apimančią duomenų skaidrumą, sąveikumą, dalijimąsi jais, prieigą prie jų ir jų saugumą.

1.11.

EESRK mano, kad gynybos bei aviacijos ir kosmoso sektoriams, kaip strateginiams sektoriams, turėtų būti teikiama pirmenybė rengiant sertifikavimo procedūras, o Europos lustų iniciatyva galėtų padėti kurti bendrus karinius ir civilinius standartus, atsižvelgiant į Europos standartizacijos strategiją.

1.12.

EESRK mano, kad Europos lustų aktas turi būti nuoseklus ir aiškiai susietas su visomis kitomis ES ir nacionalinėmis politikos priemonėmis, turinčiomis susijusių tikslų, įskaitant Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansą, Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centrą ir Europos žaliavų aljansą.

1.13.

EESRK palankiai vertina Europos lustų aktą ir ragina nedelsiant pradėti derybas dėl šios iniciatyvos bei skubiai, ambicingai ir veiksmingai ją įgyvendinti.

2. Bendroji informacija

2.1.

Vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje puslaidininkiai yra esminė daugelio ekonomikos sektorių ir gyvenimo sričių sudedamoji dalis. Jie užtikrina visų skaitmeninių produktų veikimą, suteikia galimybę naudoti pagrindines ateities technologijas, pavyzdžiui, DI, 5G, debesų kompiuteriją ir (arba) tinklo paribio kompiuteriją, ir yra mūsų visuomenėms ypač svarbios infrastruktūros pagrindas.

2.2.

Puslaidininkiai taip pat labai svarbūs gamybai gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriuose. Sudėtingose sistemose, kuriomis vis dažniau naudojasi Europos kariškiai ir kiti galutiniai vartotojai, yra visų rūšių lustų, įskaitant daugelį tų, kurie yra komerciniuose gaminiuose. Tačiau komercinių lustų gamyboje daugiausia dėmesio skiriama išlaidų veiksmingumui esant dideliems kiekiams, o gynybos ir aviacijos bei kosmoso srityse reikia mažų kiekių ir jose daugiausia dėmesio skiriama patvarumui, patikimumui ir informacijos saugumui. 2020 m. gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriai kartu sudarė apie 1 % pasaulinės lustų rinkos (1).

2.3.

Visame pasaulyje spartėjanti skaitmeninė transformacija skatina sparčiai augančią visų rūšių puslaidininkių paklausą visuose pramonės sektoriuose, kuri, manoma, iki 2030 m. padvigubės. Dėl koronaviruso pandemijos protrūkio padidėjo paklausa ir sutriko pasaulinės tiekimo grandinės, o nuo to laiko didelės tiekimo problemos paveikė visus galutinės grandinės pramonės sektorius visame pasaulyje. Tai lėmė didelį pristatymo vėlavimą, užsakymų atšaukimą ir gamyklų uždarymą, kurie turėjo rimtų ekonominių pasekmių. Pavyzdžiui, 2019–2021 m. euro zonoje naujų užsakymų pagal PMI (Pirkimo vadybininkų indeksas, angl. Purchasing Managers‘ Index) ir tiekėjų pristatymo gamintojams terminų santykis padidėjo daugiau nei tris kartus, ypač pramonės šakose, kurios gamyboje naudoja puslaidininkius (pvz., automobilių, technologinės įrangos), o motorinių transporto priemonių gamyba euro zonoje nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. sumažėjo 18,2 % (2).

2.4.

Šie pokyčiai atskleidė Europos priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus užsienio lustų ir komponentų tiekėjų ir dėl to jos pažeidžiamumą sutrikus tiekimo grandinei. Šis pažeidžiamumas ypač stipriai išryškėjo Sąjungos gynybos ir aviacijos bei kosmoso pramonėje. Nesugebėdami patenkinti augančios pasaulinės paklausos ir vadovaudamiesi rinkos logika, lustų gamintojai pirmenybę teikia vidaus rinkoms ir didelės apimties pramonės šakoms, o likusi dalis nepakankamai aprūpinama.

2.5.

Kadangi lustai yra mūsų ekonomikos pagrindas, tiekimo grandinės sutrikimai yra ekonominis ir galbūt socialinis iššūkis. Tačiau kai kalbama apie strateginius sektorius, pavyzdžiui, gynybos bei aviacijos ir kosmoso, priklausomybė taip pat tampa saugumo problema, nes kyla pavojus gynybos bei aviacijos ir kosmoso gaminių tiekimui į ES.

2.6.

Tai labai problemiška didėjančios geopolitinės įtampos ir prekybos bei technologijų srautų panaudojimo kaip ginklo sąlygomis ir dėl to puslaidininkiai tapo itin svarbūs geopolitiniu požiūriu. Todėl pirmaujančios šalys intensyviai stengiasi stiprinti savo gamybos pajėgumus ir mažinti priklausomybę. Pavyzdžiui, JAV iki 2026 m. planuoja investuoti 52 mlrd. JAV dolerių į savo puslaidininkių ekosistemą, Kinija siekia iki 2025 m. sutelkti 150 mlrd. JAV dolerių ir pasiekti 70 % savarankiškumą, o Pietų Korėja iki 2030 m. planuoja sutelkti iki 450 mlrd. JAV dolerių privačių investicijų.

2.7.

Atsižvelgdama į tai, ES turi skubiai mažinti savo priklausomybę, didinti konkurencingumą ir stiprinti lustų tiekimo saugumą, stiprindama savo pozicijas pasaulinėje tiekimo grandinėje. Šis tikslas ypač svarbus tokiems strateginiams sektoriams kaip gynybos ir aviacijos bei kosmoso. Tuo pat metu dėl didelio sudėtingumo, sąnaudų ir patekimo į rinką kliūčių puslaidininkių gamybos autarkija yra nereali ir nepageidautina. Todėl tarptautinės partnerystės stiprinimas bus labai svarbus siekiant padidinti Europos tiekimo saugumą.

2.8.

2020 m. pramonės strategijoje Komisija puslaidininkius pripažino strategine pramonės sritimi, kurioje turėtų būti sprendžiami Europos priklausomybės klausimai. 2021 m. skaitmeninės politikos kelrodyje iškeltas tikslas iki 2030 m. padvigubinti Europos dalį pasaulinėje pažangiausių ir tvarių lustų gamyboje iki 20 % 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie Europos lustų aktą, kuriuo siekiama sukurti moderniausią Europos lustų ekosistemą. Galiausiai 2022 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino šios iniciatyvos svarbą ir paragino mažinti ES strateginę priklausomybę itin jautriose srityse, įskaitant puslaidininkius.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Vizija

3.1.1.

Nors Europa yra stipri kai kuriuose lustų vertės grandinės segmentuose (pvz., MTP, gamybos įrangos), ji turi stiprinti savo pozicijas visoje grandinėje. Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos siekį panaudoti esamus pranašumus, kad būtų panaikintas atotrūkis „nuo laboratorijos iki gamyklos“.

3.1.2.

EESRK nerimauja, kad Europos strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama žaliavų klausimui, kuris yra svarbus tiekimo saugumo aspektas ir dėl kurio Europa yra priklausoma nuo trečiųjų šalių dėl tam tikrų žaliavų (pvz., fotorezisto, silicio metalo). Europos lustų akte turėtų būti numatytos konkrečios priemonės šiai rizikai šalinti, įskaitant sąsajas su Europos žaliavų aljansu.

3.1.3.

EESRK visiškai pritaria siekiui skatinti Europos pažangiausių ir tvarių puslaidininkių gamybą. Tačiau ypatingos svarbos sektorių, įskaitant gynybos bei aviacijos ir kosmoso sektorius, gamybai taip pat reikia senesnės kartos lustų. Todėl EESRK mano, kad norint užtikrinti tiekimo grandinių atsparumą, būtina investuoti tiek į pažangių, tiek į brandžių lustų gamybą.

3.1.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad siekiant visoje Sąjungoje remti didelio masto technologinių pajėgumų stiprinimą ir inovacijas, būtinas aktyvus visos ekosistemos, įskaitant startuolius, veiklą plečiančias įmones ir MVĮ bei didesnes įmones, dalyvavimas.

3.2. Investicijos

3.2.1.

Siekdama įgyvendinti lustų strategijos tikslus, Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 m. bus investuota apie 43 mlrd. EUR, įskaitant 11 mlrd. EUR viešųjų investicijų pagal Europos lustų iniciatyvą. Tačiau reikia daug daugiau aiškumo dėl finansavimo šaltinių ir sumų, esamų biudžeto asignavimų panaudojimo ir pagal kiekvieną biudžeto eilutę remtinų tikslų.

3.2.2.

EESRK skeptiškai vertina tai, kad ES lustų strategijoje numatytos viešosios investicijos, kurių dalis jau buvo skirta mikroelektronikos srities veiksmams, atitinka jos užmojus. ES pramonės konkurentai teikė ir toliau teikia daug didesnę paramą savo puslaidininkių ekosistemoms, kurios jau užima geresnę padėtį pasaulinėje vertės grandinėje. Todėl EESRK mano, kad norint pasiekti plataus užmojo iniciatyvoje iškeltus tikslus tiek rinkos dalies, tiek laiko atžvilgiu, reikia daugiau išteklių nei šiuo metu numatyta. Administracinės naštos, susijusios su galimybe naudotis šiais ištekliais, mažinimas turėtų būti laikomas prioritetu.

3.2.3.

Siekdama kuo veiksmingiau panaudoti ribotus išteklius, ES taip pat turėtų apsvarstyti galimybę teikti pirmenybę konkrečioms technologijoms ar vertės grandinės segmentams. Koordinuojant veiksmus su bendraminčiais partneriais būtų galima užtikrinti papildomumą ir nedubliuoti pastangų.

3.2.4.

EESRK taip pat mano, kad dėl biudžeto perskirstymo iš programos „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programos neturėtų pritrūkti išteklių kitoms prioritetinėms sritims, pavyzdžiui, kosmoso, DI ir kibernetinio saugumo, ir konkretiems jų tikslams pasiekti. Be to, neturėtų būti perskirstomos lėšos iš Europos gynybos fondo, nes tai sumažintų ir taip ribotus strateginio gynybos sektoriaus rėmimo išteklius.

3.3. Ypatingos svarbos sektoriai

3.3.1.

Europos lustų akte pripažįstama „ypatingos svarbos sektorių“, įskaitant gynybos bei aviacijos ir kosmoso sektorius, svarba ir numatoma jiems teikti pirmenybę didelių tiekimo sutrikimų atveju. EESRK palankiai vertina šį strateginį požiūrį, nes jis atspindi gyvybiškai svarbų šių sektorių vaidmenį užtikrinant mūsų visuomenės saugumą ir atsparumą.

3.3.2.

Tačiau EESRK mano, kad sąvoka „ypatingos svarbos sektoriai“ turėtų atsispindėti visuose iniciatyvos ramsčiuose. Visų pirma į Europos lustų iniciatyvą turėtų būti įtrauktos konkrečios priemonės, skirtos ypatingos svarbos sektoriams remti, įskaitant prioritetinę prieigą prie bandomųjų linijų, o integruotos gamybos įrenginiai ir atvirosios ES gamyklos turėtų rezervuoti bent dalį savo bendrų gamybos pajėgumų, kad patenkintų šių sektorių paklausą.

3.4. Strateginė gynybos bei aviacijos ir kosmoso sektorių svarba

3.4.1.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos lustų aktu turėtų būti užtikrinta parama gynybos bei aviacijos ir kosmoso sektoriams, atsižvelgiant į jų strateginę svarbą ir ypatingos svarbos statusą. Teikiant paramą turėtų būti atsižvelgta į šių sektorių ypatumus, įskaitant jų mažą rinkos dalį ir ribotas galimybes daryti įtaką susijusioms investicijoms ir rinkos pasirinkimui.

3.4.2.

Atsižvelgiant į šiuos ypatumus, siekiant šiems sektoriams užtikrinti tiekimo saugumą, reikalinga tinkama pusiausvyra tarp į rinką orientuoto, apimtimi pagrįsto požiūrio ir strateginio, svarba pagrįsto požiūrio. Šią pusiausvyrą visų pirma turėtų atspindėti santykinis užsakymų pirmenybės suteikimas gamybos įrenginiams ir produktų paskirstymas po bendrų pirkimų, kai gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriai konkuruotų su daug didesnėmis pramonės šakomis.

3.5. Aplinkos apsauga

3.5.1.

EESRK mano, kad Europos lustų aktas turėtų būti visiškai suderintas su ES strateginiu tikslu iki 2030 m. sukurti ekologišką ir tvarią ES ekonomiką, ir jį remti. Šiuo tikslu reikėtų stiprinti puslaidininkių iniciatyvų poveikio aplinkai mokslinius tyrimus, kad būtų galima nuodugniai suprasti visos vertės grandinės poveikį aplinkai, o ne tik galutinio gaminio veiksmingumą.

3.5.2.

Atitinkamai, viešoji parama turėtų būti sutelkta į puslaidininkių iniciatyvas, kurios yra glaudžiai susijusios su „žaliosiomis“ taikomosios programomis, be kita ko, suteikiant įmonėms, kurios kuria tokius produktus, geresnes viešosios paramos sąlygas.

3.6. Valdymas

3.6.1.

Pramonės suinteresuotieji subjektai gali geriau nei bet kas kitas stebėti rinkos tendencijas ir įvertinti galimas tiekimo sutrikimų šalinimo priemones. Todėl EESRK yra įsitikinęs, kad šie suinteresuotieji subjektai, ypač iš puslaidininkių sektoriaus ir ypatingos svarbos sektorių, turėtų glaudžiai įsitraukti į lustų strategijos valdymą, be kita ko, kaip visateisiai Puslaidininkių tarybos ir jos pogrupių nariai. Įtraukus pradinės grandies ir galutinės grandies sektorius taip pat pagerės jų koordinavimas, todėl pramonė galės spręsti tiekimo sutrikimus be didelio rinkos įsikišimo.

3.7. Nuoseklumas

3.7.1.

ES lygmeniu lustams jau skiriama daug politikos priemonių, pavyzdžiui, programa „Europos horizontas“, Skaitmeninė Europos programa, Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljansas ir Ypatingos svarbos technologijų stebėjimo centras. Europos žaliavų aljansas taip pat nagrinėja susijusias temas. Siekiant kuo didesnio bendro veiksmingumo ir efektyvumo, šios priemonės ir Europos lustų aktas turi būti visiškai nuoseklūs ir aiškiai tarpusavyje susiję. Reikės koordinuoti ES lygmens iniciatyvas ir valstybių narių aktyviai rengiamus nacionalinius projektus.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Mokslinių tyrimų ir technologinės lyderystės stiprinimas

4.1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą remti naujos kartos technologijas, pavyzdžiui, < 2 nm tranzistorius, perversmines DI technologijas ir kvantinius lustus. Šios technologijos turi didelį potencialą patenkinti būsimus strateginių pramonės šakų, įskaitant gynybos ir aviacijos bei kosmoso pramonę, poreikius, todėl labai svarbu greitai plėtoti ir apsaugoti Europos intelektinę nuosavybę šiose srityse.

4.1.2.

Tuo pat metu Europos galutinės grandies pramonės šakoms, įskaitant gynybos ir aviacijos bei kosmoso pramonę, ir toliau reikės specializuotų didesnio dydžio elementų lustų. Todėl Europos lustų akte nereikėtų dėmesio sutelkti vien į mažiausius lustus – turėtų būti skatinamos visų reikalingų rūšių lustų inovacijos.

4.2. Pirmavimas projektavimo, gamybos ir integravimo į korpusą srityse

4.2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos lustų iniciatyvoje pabrėžiamas glaudus su pasiūla ir paklausa susijusių dalyvių bendradarbiavimas, taip pat numatytas Procesorių ir puslaidininkių technologijų aljanso patariamasis vaidmuo, nes ir viena, ir kita padės užtikrinti pastangų nuoseklumą.

4.2.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad Europos gynybos ir aviacijos bei kosmoso pramonės atsparumui ir savarankiškumui ypač svarbu, kad ES turėtų savo pajėgumus ateities elektronikai kurti, įskaitant tokius elementus kaip kibernetinė apsauga, DI pajėgumai, moduliškumas ir pakartotinis naudojimas.

4.2.3.

EESRK visapusiškai remia naujoviškų bandomųjų linijų, skirtų prototipams, kūrimą. Siekiant skatinti komercinės gamybos ir strategiškai svarbaus gynybos ir aviacijos bei kosmoso gamybos sektoriaus sinergiją, šiame kontekste projektuojant lustus reikėtų atsižvelgti į unikalius šių dviejų sektorių reikalavimus. Pirmenybinė prieiga prie bandomųjų linijų taip pat turėtų būti suteikta projektams, kuriais siekiama patenkinti gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektorių poreikius.

4.2.4.

EESRK mano, kad rengiant sertifikavimo procedūras pirmenybė turėtų būti teikiama gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriams kaip strateginiams sektoriams. Labai svarbus bus standartų kūrimas. Siekiant kuo labiau padidinti sinergijos potencialą, įgyvendinant Europos lustų iniciatyvą galėtų būti remiamas bendrų karinių ir civilinių standartų kūrimas Europos standartizacijos strategijoje.

4.3. Europos ekosistemos stiprinimas ir tiekimo saugumo užtikrinimas

4.3.1.

EESRK sutinka, kad reikės didelės ir greitos viešosios paramos, kad būtų paskatintos didelės privačios investicijos, būtinos Europos gamybos pajėgumams sustiprinti. Norint pritraukti šias investicijas, labai svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir kuo labiau sumažinti biurokratines kliūtis. Todėl labai svarbu aiškiai apibrėžti integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų paskyrimo ir leidimo teikti valstybės pagalbą kriterijus bei racionalizuoti administracines procedūras. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir nediskriminacinį valstybės pagalbos taisyklių taikymą, taip pat reikėtų nustatyti įvairių galimų paramos priemonių koordinavimo kriterijus.

4.3.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad pagal principą „pirmasis tokio pobūdžio“ numatoma remti inovacijas ne tik technologijos mazgo, bet ir proceso technologijos, veiksmingumo ir tvarumo požiūriu. Siekiant pripažinti įrenginius, kurie tiesiogiai naudingi kelioms valstybėms (pvz., įsipareigojant vienodomis sąlygomis aprūpinti kelių valstybių narių įmones), būtų galima taikyti papildomą ES masto principą.

4.3.3.

Siekiant išvengti brangiai kainuojančio valstybių narių varžymosi dėl subsidijų, EESRK siūlo kuo labiau koordinuoti viešąjį finansavimą ES lygmeniu (pvz., naudojantis bendrąja įmone ir BEISP sistema bei koordinuojant nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaitmeninimo skyrius, pagal kuriuos 20 % arba 145 mlrd. EUR turėtų būti skirta skaitmeninei pertvarkai). Pakoreguotas valstybės pagalbos kontrolės mechanizmas pagal SESV 107 straipsnį taip pat leistų greičiau ir labiau nuspėjamai įvertinti viešąją paramą. Reikėtų pažymėti, kad, pavyzdžiui, laikinoji valstybės pagalbos sistema reaguojant į COVID-19 protrūkį buvo sėkmingai taikyta užtikrinant savalaikę ir tinkamą paramą, kaip ir Gairės dėl paramos plačiajuosčiam ryšiui. Nors viešoji parama integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms gali būti teikiama iki 100 % finansavimo trūkumo, papildomos gairės analizei atlikti yra labai sveikintinos. Pavyzdžiui, integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms, kurios taip pat atitinka ES masto kriterijų, galėtų būti greičiau duotas leidimas skirti valstybės pagalbą.

4.3.4.

EESRK mano, kad vertindama valstybės pagalbą Komisija turėtų atsižvelgti į papildomus tikslus, pavyzdžiui, skatinti strateginius sektorius, kaip antai gynybos ir aviacijos bei kosmoso, ir užtikrinti suderinamumą su ES tvarumo tikslais.

4.4. Didelio įgūdžių trūkumo problemos sprendimas

4.4.1.

Skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant įgyvendinti Europos tikslus puslaidininkių srityje, o jų paklausa ir toliau augs. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad dėmesys sutelkiamas į Europos skaitmeninių įgūdžių spragų šalinimą, ir ragina ambicingai įgyvendinti numatytas atitinkamas iniciatyvas.

4.5. Pasaulinių tiekimo grandinių supratimas ir išankstinis pasirengimas būsimoms krizėms

4.5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad strateginis dėmesys skiriamas tiekimo grandinių žemėlapiams sudaryti ir stebėsenai vykdyti bei sutrikimų rizikai nustatyti. Tam tikrų rūšių rizika yra tiesiogiai susijusi su gynybos ir aviacijos bei kosmoso sektoriais, įskaitant aplinkosaugos, socialinės ir valdymo politikos, ES reglamentų, pavyzdžiui, REACH, poveikį ir užsienio tiekėjų kilmės šalių užsienio ir eksporto politikos (pvz., JAV teisės akto dėl tarptautinio ginklų perdavimo (ITAR) ir Amerikos apskaitos taisyklės (EAR)) poveikį tiekėjams.

4.5.2.

Vykdant šią užduotį reikia laikytis požiūrio, kuris atspindėtų sudėtingą tarpvalstybinį tiekimo grandinių pobūdį ir užtikrintų informacijos nuoseklumą. Todėl EESRK ragina, kad duomenis centralizuotai rinktų viena paskirta ES lygmens įstaiga, kuriai visos Sąjungos įmonės teiktų ataskaitas, vadovaudamosi aiškiais ir suderintais reikalavimais. Turėtų būti nustatyti tinkami mechanizmai, užtikrinantys pramonės atstovų pateiktos neskelbtinos informacijos konfidencialumą.

4.5.3.

Galiausiai svarbu aiškiai apibrėžti taisykles, kurios taikomos krizės sąlygomis. Pavyzdžiui, dauguma lustų rūšių naudojama įvairiose pramonės šakose, todėl pasaulinio trūkumo atveju kelių ypatingos svarbos sektorių įmonėms greičiausiai reikės prieigos prie tų pačių produktų ir gamybos pajėgumų. Todėl būtini aiškūs užsakymų prioritetų nustatymo ir produktų paskirstymo vykdant bendrus pirkimus kriterijai.

4.6. Tarptautinis bendradarbiavimas

4.6.1.

Pasaulinė puslaidininkių ekosistema yra sudėtinga, specializuota ir labai tarpusavyje priklausoma. Todėl pastangos didinti gamybos pajėgumus ir atsparumą ES lygmeniu turi būti derinamos su bendradarbiavimu su bendraminčiais tarptautiniais partneriais. Panaudojant kiekvieno partnerio pranašumus ir rengiant suderintas strategijas bus skatinama sinergija, išvengiama pastangų dubliavimo ir didinamas veiksmingumas visoje vertės grandinėje.

Bendradarbiaudama su partneriais lustų srityje, ES turėtų kuo geriau pasinaudoti esamais forumais, pavyzdžiui, ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba, įtraukiant pramonės suinteresuotuosius subjektus, atsižvelgiant į jų patirtį ir vaidmenį įgyvendinant projektus vietoje.

Briuselis, 2022 m. gegužės 13 d.

Pramonės permainų konsultacinės komisijos pirmininkas

Pietro Francesco DE LOTTO

(1) „TechNavio“, Semiconductor Market in Military and Aerospace Industry by Product and Geography – Forecast and Analysis 2021–2025, 2021 m. lapkričio mėn.; Gartner, „Worldwide Semiconductor Revenue Grew 10,4 % in 2020“, Gartner Press Release, 2021 m. balandžio 12 d.

(2) Attinasi, Maria Grazia, ir kt. „The semiconductor shortage and its implication for euro area trade, production and prices“, ECB Economic Bulletin 4/2021, 2021 m. balandžio mėn.

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/34

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas)

(COM(2022) 46 final – 2022/0032 (COD))

(2022/C 365/06)

Pranešėjas

Dirk BERGRATH

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 3 7 Taryba, 2022 3 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, 172 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 6 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	205 / 0 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Užmojis didinti Europos pramonės atsparumą ir stiprinti vietos puslaidininkių pramonę yra labai sveikintinas. Lustų aktu visų pirma turėtų būti siekiama didinti skaidrumą ir gerinti bendradarbiavimą visoje vertės grandinėje bei tikslinga parama mažinti pasaulinius priklausomybės ryšius projektavimo, gamybos, integravimo į korpusą, bandymo ir surinkimo srityse.

1.2.

Tačiau Lustų aktas nėra orientuotas į visą ekosistemą – jame didžiausia svarba teikiama tam puslaidininkių segmentui, kuris pramonei bus svarbus ateityje, o šiuo metu yra mažai kur pritaikomas. Tai reikėtų pakeisti, daugiau dėmesio sutelkiant į tuos lustų segmentus, kurie iš tikrųjų reikalingi pramonei.

1.3.

Lustų aktas nedaug padės išspręsti dabartines tiekimo grandinės problemas, kurių poveikis šiuo metu pastebimas, pavyzdžiui, automobilių pramonės ir mechaninės inžinerijos sektoriuose. Todėl lustų segmentams, nuo kurių yra priklausoma dabartinė Europos pramonė, turėtų būti taikomos papildomos ir konkrečios priemonės, kad jie taptų atsparesni krizėms. Tai ne tik sustiprins ir padės modernizuoti esamą puslaidininkių gamybos pramonę Europoje, bet ir bus naudinga nuo lustų priklausančioms Europos apdirbamosios pramonės šakoms, nes padidės tiekimo saugumas.

1.4.

Taigi, nustatant pramonės politikos kryptį, lemiamą reikšmę turėtų turėti ne tik lustų technologinis gamybos procesas, bet ir tikslinga pramoninių jų naudotojų poreikių analizė, kad planuojamos paramos priemonės būtų tikslingos.

1.5.

Papildomai reikėtų atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip lustų energijos vartojimo efektyvumas, gamybai naudojamos žaliavos ir žiediškiausia gamyba. Todėl Komisija, valstybės narės ir pramonės atstovai turėtų kartu aptarti, kaip įvairinti tiekimo šaltinius ir ypač klausimą, kaip kuriant pramoninę žiedinę ekonomiką geriau perdirbti svarbiausiąsias mikroelektronikos žaliavas.

1.6.

Europos Sąjungos lustų strategija visų pirma turėtų neapsiriboti vien procesoriais, o apimti visų tipų integrinius grandynus, taip pat pasyviuosius komponentus, pakavimo medžiagas ir mašinų gamybą. Komisijos pristatytas principas „iš laboratorijų į gamyklas“ yra nepakankamas, nes vertės grandinė gamyba nesibaigia.

1.7.

Komisija, siekdama užtikrinti, kad būtų kvalifikuotų darbuotojų, reikalingų įgyvendinti pramonės politikos paramos priemones, siūlo keletą įgūdžių ugdymo priemonių. Tačiau matyti, kad ypač daug dėmesio skiriama aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Tai labai svarbu, norint, kad technologinė pažanga, reikalinga pereiti prie < 10 nm puslaidininkių segmento, vyktų sėkmingai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad siekiant pagerinti lustų ekosistemos įsitvirtinimą pramonėje svarbu sudaryti palankesnes sąlygas ir tiems darbuotojams, kurie nelaikomi aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

2. Įvadas ir bendrosios pastabos

2.1.

ES Lustų akte siūloma pasinaudojant Europos stiprybėmis ir šalinant dar likusius trūkumus kurti klestinčią puslaidininkių ekosistemą ir atsparią tiekimo grandinę, kartu kuriant priemones, skirtas pasirengti būsimiems tiekimo grandinės sutrikimams, juos numatyti ir į juos reaguoti.

2.2.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas) (1), papildo komunikatą Europos lustų aktas (2).

3. Bendrosios pastabos

3.1. Pasiūlymo aplinkybės

3.1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina šį pasiūlymą ir ypač tai, kad juo imamasi tenkinti jau identifikuotą poreikį imtis veiksmų tiekimo grandinės saugumui ir skaidrumui užtikrinti bei bendradarbiavimui vertės grandinėje gerinti. Lustų akte nagrinėjamas tiekimo saugumo klausimas yra lemiamas žaliajai pertvarkai ir skaitmeninei transformacijai.

3.1.2.

Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad pripažįstama priklausomybės nuo trečiųjų šalių tiekėjų problema, ypač projektavimo, gamybos, pakavimo, bandymų ir surinkimo srityse.

3.1.3.

EESRK pažymi, kad Lustų aktas vargu ar padės išspręsti tiekimo grandinės problemas, kurių poveikis šiuo metu pastebimas, pavyzdžiui, automobilių pramonėje. Todėl daugiau dėmesio reikėtų skirti tam lustų segmentui, kuris šiandien daugiausia naudojamas automobilių pramonėje ir joje bus naudojamas ir ateityje, kaip ir, pavyzdžiui, buitinės technikos ir mašinų sektoriuose – t. y. ypač > 16 nm puslaidininkiams. Turėtų būti sukurtos konkrečios priemonės, kaip šį segmentą padaryti atsparesnį krizėms. Tai ne tik sustiprins ir padės modernizuoti esamą puslaidininkių gamybos pramonę Europoje, bet ir bus naudinga nuo lustų priklausančioms Europos apdirbamosios pramonės šakoms, nes padidės tiekimo saugumas.

3.1.4.

EESRK palankiai vertina siekį stiprinant ryšius vertės grandinėje ir ypač sutelkiant dėmesį į tuos segmentus, kurie yra ypač brangūs ir rizikingi, stiprinti Europos padėtį rinkoje.

3.1.5.

EESRK iš esmės pritaria siūlomoms priemonėms, taip pat valstybėms narėms ir pramonei keliamiems reikalavimams.

3.1.6.

EESRK apgailestauja, kad būtent pastariesiems gamybos etapams, t. y. pakavimui, bandymams ir surinkimui, Lustų akte skiriama nepakankamai dėmesio, todėl jie ir toliau bus pažeidžiama ekosistemos grandis.

3.1.7.

Šiuo atžvilgiu EESRK apgailestauja, kad daugiausia dėmesio skiriant aukštųjų technologijų sričiai Lustų akte nepakankamai reprezentuojama visa mikroelektronikos ekosistema.

3.1.8.

EESRK mano, kad technologinio gamybos proceso klausimas, t. y. visų pirma, nanometrais nurodytas dydis, tampa vis mažiau aktualus. Kadangi nurodytas dydis nanometrais jau nebeapibūdina realaus fizinio matmens (3), reikėtų iš naujo apsvarstyti, ar vis dar tikslinga skirti išskirtinį dėmesį nanometrų intervalui, ar visgi reikėtų papildomai taikyti kitus kriterijus, kurie būtų labiau orientuoti į konkrečius vartotojų pramonės šakų poreikius, bet taip pat atspindėtų žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos tikslus.

3.1.9.

Todėl siekiant, kad būtų išlaikytas ir padidintas Europos pramonės konkurencingumas, atitinkamoje strategijoje daugiausia dėmesio reikėtų skirti klausimui, kokius pramonės poreikius reikės patenkinti ateinančiais dešimtmečiais. Pirmiausia, strategija turėtų neapsiriboti vien procesoriais, bet apimti visų tipų integrinius grandynus, taip pat pasyviuosius komponentus, pakavimo medžiagas ir mašinų gamybą, taip padengdama visą ekosistemą. Ši strategija taip pat turėtų apimti bendrąją logistiką, taip pat pagrindinių medžiagų ir svarbiausiųjų žaliavų tiekimo saugumą. Be to, kadangi mikroelektronikos rinka yra labai dinamiška, siekiant užtikrinti strategijos aktualumą ją reikėtų reguliariai peržiūrėti, aptariant tai atitinkamuose suinteresuotųjų šalių forumuose.

3.1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad pasiūlyme taip pat daug dėmesio skiriama puslaidininkių segmentams, kurie sumažins energijos suvartojimą į ateitį orientuotuose sektoriuose, pavyzdžiui, IRT sektoriuje, ypač duomenų centruose ir debesijos paslaugų teikėjams.

3.1.11.

EESRK palankiai vertina integruotos gamybos įrenginių ir atvirųjų ES gamyklų statuso suteikimą. Tačiau Komisijos prašoma aiškiau apibrėžti, kokiais rodikliais remiantis vertinama, ar jie „daro aiškų teigiamą poveikį Sąjungos puslaidininkių vertės kūrimo grandinei, susijusį su tiekimo saugumo užtikrinimu ir kvalifikuotos darbo jėgos gausinimu“.

3.1.12.

EESRK taip pat palankiai vertina galimybę atšaukti sprendimą, jei paaiškėtų, kad paraiškoje dėl statuso suteikimo buvo pateikta klaidinga arba pasenusi informacija. Komisija turėtų užtikrinti visapusišką priežiūrą, kad būtų pasiektas reikalavimų laikymasis.

3.1.13.

EESRK iš esmės palankiai vertina tai, kad valstybių narių paskirtosioms institucijoms bus suteikta teisė iš pramonės gauti informacijos, kuri leis joms susidaryti išsamų tiekimo ir vertės grandinių bei pagrindinių jų dalyvių vaizdą. Būtų naudinga visoje ES suvienodinti informacijos užklausas, kad bendrovėms nereikėtų kiekvienoje valstybėje narėje vis kitaip persiorientuoti. Tai sumažintų biurokratinę naštą. Šiuo tikslu yra iš tiesų prasminga laikyti integruotos gamybos įrenginius ir atvirąsias ES gamyklas atitinkančiais viešąjį interesą. Taip pat prasminga skatinti valstybes nares kurti nacionalines paramos programas ir leidimų išdavimo procedūras. Kadangi gauta informacija gali būti neskelbtina, svarbu užtikrinti jos konfidencialumą. Itin svarbu skaidriai informuoti, kas bus daroma su prašomais duomenimis.

3.1.14.

EESRK palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemai, ypač daug dėmesio kreipiant į būtinybei puslaidininkių ekosistemą padaryti patrauklesnę jauniems talentams ir tam, kad esamai šio sektoriaus darbo jėgai akivaizdžiai reikia tolesnio mokymo ir perkvalifikavimo, siekiant užpildyti technologinę spragą. Tačiau pastarajai grupei siūlomos priemonės yra nepakankamos ir reikėtų įgyvendinti tikslingesnes darbo vietų išsaugojimo programas.

3.1.15.

EESRK palankiai vertina pranešimą apie Europos lustų infrastruktūros konsorciumo įsteigimą ir ragina koordinatorių ir Komisiją atsižvelgti į konsorciumo sudėties reprezentatyvumą, visų pirma užtikrinant, kad būtų atstovaujama visoms puslaidininkių ekosistemos dalims.

3.2. Reagavimas į krizes: skaidrumas ir produktų prioritetų nustatymas kaip naudingos priemonės tiekimo grandinės saugumui didinti

3.2.1.

EESRK iš esmės palankiai vertina pasiūlymą sukurti priemonių rinkinį, kuriuo būtų užtikrintas atsparumas pasauliniams rinkos svyravimams. Jis padės užtikrinti skaidrumą vertės grandinėje ir taip prisidės prie tiekimo saugumo didinimo.

3.2.2.

Jei visi subjektai vykdys savo įsipareigojimus ir tikrai žinos, kad informacija tvarkoma atsakingai, ankstyvojo perspėjimo sistema padės iš anksto numatyti stygių ir parengti tinkamas atsakomąsias priemones. Reikėtų pasirūpinti, kad būtų sudaryta galimybė teikti skirtingų sektorių ir subjektų ataskaitas ir ypač kad atitinkami mechanizmai būtų prieinami ir įmonėms bei socialiniams partneriams.

3.2.3.

Galimybė integruotos gamybos įrenginiams ir atvirosioms ES gamykloms, taip pat gamykloms, kurios sutiko su tokia galimybe mainais už valstybės pagalbą, nustatyti strategiškai svarbių užsakymų prioritetus gali būti tinkama priemonė tiekimo saugumui užtikrinti, tačiau kartu tai yra kišimasis į rinką. Todėl Komisijos prašoma aiškiau apibrėžti, kokiais atvejais tai daryti tinkama ir kada to galima tikėtis.

3.2.4.

Viešųjų pirkimų srityje naudinga papildoma priemonė gali būti bendri viešieji pirkimai, kurie leistų gauti žaliavų ir galutinių produktų, kurių atskiros valstybės narės neturi arba turi tik ribotą kiekį.

3.2.5.

Tačiau, be šių mechanizmų, Komisija ir valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę kaupti strategines svarbiausių žaliavų ir remiantis skaidriais kriterijais atrinktų tipų lustų atsargas, kad būtų užtikrintas tiekimo saugumas ypatingos svarbos srityse. Dėl daugybės skirtingų lustams keliamų reikalavimų ir dėl sparčios techninės pažangos Komisija turėtų nustatyti aiškius ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, ar tikslinga kaupti tam tikras strategines atsargas ir kada jas imti kaupti.

3.3. Visapusiškas rizikos vertinimas turi apimti visą ekosistemą

3.3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad rizikos vertinimas turi būti atliekamas visose ekosistemos srityse ir visoje vertės grandinėje, t. y. atsižvelgiant ir į žaliavas iš trečiųjų šalių.

3.3.2.

Tačiau EESRK pabrėžia, kad norint, jog rizikos vertinimas būtų orientuotas į sprendimų paiešką, reikia strategiškai mažinti ypatingos svarbos priklausomybės ryšius, kad Europos Sąjunga taptų atsparesnė. Todėl Komisija turėtų su valstybėmis narėmis aptarti, kaip įvairinti tiekimo šaltinius ir, visų pirma, kaip kuriant pramoninę žiedinę ekonomiką geriau perdirbti svarbiausiąsias mikroelektronikos žaliavas. Šiuo tikslu reikia aptarti, kaip būtų galima sukurti reikiamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, išmontavimo įrenginius, kokie reikalavimai gaminiams bus būtini, kad būtų įmanomas kuo didesnio masto ir kuo labiau industrializuotas perdirbimas, ir koks sertifikavimas yra prasmingas ir patogus, kad būtų galima nedelsiant perdirbti kuo didesnį kiekį žaliavų.

3.3.3.

EESRK taip pat pabrėžia, kad remiant Europos gamyklas bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso tikslų. Ne tik dėl sutrumpėjusių tiekimo grandinių ir transportavimo maršrutų. Investuojant į naujausias gamybos technologijas mažinamas poveikis aplinkai, galima siekti optimalaus žaliavų naudojimo, taip pat kuo didesnio atliekų perdirbimo masto ir veiksmingo geriamojo vandens valymo. Tad gaminant naujausios kartos gaminius dėmesys bus skiriamas ne tik didesniam jų energijos vartojimo efektyvumui, bet ir aplinkosauginiam pėdsakui.

3.3.4.

EESRK taip pat pabrėžia, kad Europos gamyklų rėmimas padės užtikrinti būtiniausių socialinių standartų, įtvirtintų, pavyzdžiui, Europos socialinėje chartijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, laikymąsi, taigi pagerės ir socialinis pėdsakas.

3.3.5.

EESRK pabrėžia, kad siekiant strateginio Europos pramonės atsparumo reikia atsižvelgti į visą puslaidininkių ekosistemą. Komisijos pristatytas principas „iš laboratorijų į gamyklas“ yra nepakankamas, nes vertės grandinė gamyba nesibaigia. Todėl šis principas tik ribotai tinka siekiant užtikrinti, kad Europos rinka taptų labiau nepriklausoma nuo pasaulinės rizikos. Jei nebus konkrečiai atsižvelgta į vertės grandinės baigiamojo apdorojimo segmentą, išliks neproporcingai didelė, pavyzdžiui, stichinių nelaimių ar nutrūkusių transportavimo grandinių rizika, kuri prisidėjo prie dabartinės tiekimo krizės. Kaip Lustų akte nurodo Komisija, ES rinkos dalis pakuočių segmente sudaro tik apie 5 %, t. y. net gerokai mažiau nei visos pramonės rinkos dalis.

3.3.6.

Be to, EESRK pabrėžia, kad holistinis požiūris į ekosistemą, apimantis ir baigiamojo apdorojimo procesus, prisidėtų prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo. Juk aplinkosauginiu požiūriu nėra prasminga pradinį apdorojimą apimančią gamybą vykdyti Europoje, tada gaminius vežti į trečiąsias šalis, kur jie būtų bandomi ir supakuojami, vien tam, kad po to būtų vėl importuoti į Sąjungą. Greta didesnio poveikio aplinkai, taip prailgintos tiekimo grandinės yra gerokai pažeidžiamesnės. Šiuo atžvilgiu reikia pasiekti pusiausvyros – atviro strateginio savarankiškumo, kad pasiektas atsparumas nereikštų rizikos būti atskirtiems nuo pasaulinės rinkos.

3.3.7.

Todėl EESRK, ypač siekiant išvengti nepageidaujamo geografinio segmentavimo ar tam tikrų labai pelningų ar brangių rinkos segmentų koncentracijos, rekomenduoja puslaidininkių strategijoje labiau išryškinti visos tiekimo grandinės vaidmenį ir daugiau dėmesio skirti ypač baigiamojo apdorojimo procesų vykdymui Sąjungoje.

3.3.8.

Todėl EESRK siūlo labiau susikoncentruoti į pažangias pakavimo technologijas, keliant klausimą, kokios ekonomiškos ir tausios technologijos gali būti taikomos Europoje, kad Sąjunga taptų dar labiau nepriklausoma nuo pasaulinės rizikos ir rinkos svyravimų.

3.4. Bendras finansavimas – prasminga priemonė rizikai ir išlaidoms mažinti

3.4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad pagal pirmiau minėtus kriterijus galės būti teikiama valstybės pagalba, ypač tais atvejais, kai be pagalbos atitinkamų gamyklų Sąjungoje nebūtų arba būtų ribotas kiekis ir kai jos yra ypatingos strateginės svarbos.

3.4.2.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad bus keliamas lūkestis, kad gamyklos toliau veiks be valstybės pagalbos, ir tvirtai įsipareigos ir ateityje prisidėti prie Sąjungos puslaidininkių ekosistemos inovacijų.

3.4.3.

EESRK pabrėžia, kad skatinamasis poveikis iš tiesų turi būti išmatuojamas ir kad reikia vengti jau suplanuotos veiklos bendro finansavimo, siekiant užtikrinti, kad skiriamos lėšos iš tiesų turėtų teigiamą poveikį inovacijoms ir užimtumui visoje puslaidininkių ekosistemoje.

3.4.4.

Tačiau EESRK pasigenda platesnių kriterijų, juo labiau, kad turi būti galima padengti iki 100 % įrodyto finansavimo trūkumo. Šiuo atveju svarbūs turėtų būti socialinės politikos kriterijai, pavyzdžiui, atitinkamos bendrovės požiūris į socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, prioritetinis bendradarbiavimas su Sąjungoje įsisteigusiais tiekėjais, taip pat investicijomis sukurtų papildomų ilgalaikių darbo vietų skaičius ir darbo sąlygos.

3.4.5.

Be pirmiau minėtų kriterijų, EESRK taip pat ragina nesutelkti finansavimo į atskirus puslaidininkių ekosistemos segmentus, bet siekti finansinės paramos pusiausvyros visoje vertės grandinėje.

3.5. Įgūdžiai ir kvalifikacijos įgijimo priemonės – papildoma inovacijų varomoji jėga

3.5.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Lustų akte daug dėmesio skiriama įgūdžiams ir kvalifikacijai. Tikslinės viešosios investicijos į pirminį ir tolesnį mokymą ir apskritai į kvalifikacijos įgijimą ir perkvalifikavimą yra ypač svarbios siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos. Tačiau į akis krenta tai, kad labai daug dėmesio skiriama aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir ypač susikoncentruojama į antrosios pakopos studijų programas. Tai, be abejo, labai svarbu, norint, kad technologinė pažanga pereinant prie < 10 nm puslaidininkių segmento vyktų sėkmingai. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad siekiant pagerinti lustų ekosistemos įsitvirtinimą pramonėje svarbu sudaryti palankesnes sąlygas ir tiems darbuotojams, kurie nelaikomi aukštos kvalifikacijos darbuotojais.

3.5.2.

Puslaidininkių ekosistemą reikia padaryti patrauklesnę darbuotojams. Be patrauklių antrosios pakopos studijų programų, rekomenduojamas visą švietimo sistemą aprėpiantis požiūris. Jau vidurinėse mokyklose turėtų būti skatinamas mokinių susidomėjimas šia ekosistema, pavyzdžiui, pakeičiant gamtos mokslų dalykų programas taip, kad jose būtų atsižvelgta į konkrečius ekosistemos poreikius. Tai leistų iš anksto planuoti karjerą ir jai atitinkamai ruoštis. Dar labiau sektoriaus patrauklumą padidintų galimybė paprasčiau gauti poreikius atitinkančias aukštos kokybės apmokamas praktikos ir stažuotės vietas ar vietas mentorystės programose, taip pat aktualios informacijos apie karjeros galimybes.

3.5.3.

Galiausiai, siekiant sklandžiai pereiti prie naujos kartos technologijų, reikia mokyti šiuo metu puslaidininkių ekosistemoje jau dirbančius asmenis dirbti su naujais gamybos metodais ir specifiniais < 10 nm puslaidininkių projektavimo ir gamybos reikalavimais. Šiuo požiūriu sveikintinas Europos kompetencijos centrų tinklo sukūrimas, tačiau jam reikėtų numatyti iš tiesų tikslingas priemones, kad būtų galima kelti šiuo metu pramonėje jau dirbančių asmenų kvalifikaciją.

3.5.4.

Siekiant sėkmingos žaliosios pertvarkos ir skaitmeninės transformacijos, ypatingą dėmesį reikėtų skirti tų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, kurie dirba pramonės šakose ir regionuose, kuriuose šiuo metu vyksta arba ateityje vyks struktūriniai pokyčiai. Aktyvios pramonės politikos tikslas turėtų būti susikoncentravimas pirmiausia į tuos regionus, kuriuose vyksta deindustrializacija ir iš kurių migruoja neproporcingai didelė darbingo amžiaus žmonių dalis, ir paskatų investuoti šiuose regionuose sukūrimas. Be to, reikėtų aptarti, kaip tolesnio mokymo ir perkvalifikavimo priemones galima derinti su trumpalaikiu darbu ar bedarbio pašalpomis ir kaip atitinkamiems darbuotojams prireikus būtų suteikta galimybė per perkėlimo bendroves dalyvauti jiems aktualiose perkvalifikavimo priemonėse.

3.5.5.

Valstybes nares taip pat reikėtų paraginti pačioms rengti atitinkamas programas ir jas įtvirtinti nacionalinėse įgūdžių ugdymo strategijose.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2022) 46 final.

(2) COM(2022) 45 final.

(3) https://ieeexplore.ieee.org/stamp/stamp.jsp?tp=&arnumber=9063714.

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/40

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės, nuostatos, susijusios su Lustų bendrąja įmone

(COM(2022) 47 final – 2022/0033 (NLE))

(2022/C 365/07)

Pranešėjas:

Stoyan TCHOUKANOV

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2022 3 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 6 1
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 0 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

1.2.

Todėl EESRK pritaria strateginiam tikslui padidinti Europos puslaidininkių ekosistemos pajėgumą ir sutinka, kad Europa turi pritraukti investicijas, kad galėtų projektuoti ir gaminti pažangiausius lustus, tačiau mano, kad pajėgumas būtų geriau užtikrintas, jei Europos tyrėjai, inžinieriai ir kvalifikuota darbo jėga būtų skatinami likti Europoje, be kita ko, taikant finansines paskatas ir konkurencingas, palyginti su tuo, kas siūloma Azijoje ir JAV, karjeros galimybes.

1.3.

Atsižvelgiant į poreikį skubiai imtis veiksmų, poveikio vertinimas nebuvo atliktas ir nebuvo numatytos viešos konsultacijos internetu. EESRK pasinaudoja šia galimybe pareikšti susirūpinimą dėl to, kad pasiūlyme nėra poveikio vertinimo. EESRK supranta, kad dėl skubių veiksmų reikalaujančios padėties standartinės apimties techninis poveikio vertinimas būtų užtrukęs pernelyg ilgai, tačiau mano, kad Komisija turėjo bent jau pateikti išmaniąją dinaminio modeliavimo matricą, kuri padėtų teisės aktų leidėjams ir pilietinei visuomenei numatyti galimą pasiūlymo poveikį.

1.4.

EESRK susirūpinimą dėl Lustų bendrajai įmonei skirto biudžeto dar labiau sustiprina poveikio vertinimo nebuvimas, nes pilietinė visuomenė negali susidaryti nuomonės apie loginį pagrindą arba metodiką, kurią Komisija taiko nustatydama biudžetą. Prie Lustų akto pridėtos finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos nepakanka.

1.5.

EESRK mano, kad intelektinė nuosavybė yra toks svarbus elementas, leidžiantis kompensuoti ES novatorių investicijas ir mokslinių tyrimų pastangas, tuo pat metu tenkinant vykdytojų ir (arba) naudotojų poreikius, sudaryti sąlygas diegti inovatyvius puslaidininkius ir sukurti tvirtą moderniausią Europos lustų ekosistemą, kad ji turėtų būti paminėta pasiūlymo nuostatose, o ne tik aiškinamajame memorandume, kuris neturi teisiškai privalomo poveikio.

1.6.

Siūloma Lustų bendrąja įmone visų pirma siekiama mažinti pramonės srities riziką ir neapibrėžtumą, susijusius su investicijomis į mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą bei naujas technologijas, dalijantis rizika ir užtikrinant investicijų nuspėjamumą. JAV lustų gamintojas paskelbė planus investuoti iki 88 mlrd. JAV dolerių visoje Europoje vykdant plataus užmojo plėtrą, kuria siekiama sumažinti pasaulinės puslaidininkių tiekimo grandinės disbalansą, ir parodoma teigiama investuotojų reakcija į siūlomą ES lustų aktą.

2. Įvadas

2.1.

Automobiliai, kompiuteriai, išmanieji telefonai, sveikatos, energetikos, saugumo, ryšių ir pramonės automatizavimo taikomosios programos ir infrastruktūra: pastaraisiais mėnesiais daugelyje sektorių vėluojama pristatyti produktus. To priežastis – puslaidininkių, labai mažų komponentų, kurie naudojami mūsų technologiniuose įrenginiuose, trūkumas.

2.2.

Puslaidininkiai yra svarbių geopolitinių interesų pagrindas, suteikiantis šalims sąlygas veikti (kariniu, ekonominiu ir pramoniniu požiūriu) ir skatinti skaitmeninę ir ekologinę pertvarką. Tikėtina, kad Rusijos karas prieš Ukrainą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu turės daug šalutinių padarinių puslaidininkių pramonei, kuri yra labai svarbus ES skaitmeninio suverenumo prioritetas. Ši situacija turės įtakos neono, paladžio ir C4F6 – trijų lustams itin svarbių ir nepakeičiamų medžiagų – gavybai ir gamybai.

2.3.

Jungtinės Valstijos dominuoja puslaidininkių kūrimo srityje, be to, 2021 m. sausio mėn. JAV Kongresas priėmė įstatymą „Creating Helpful Incentives to Produce Semiconductors (CHIPS) for America“ (liet. „Naudingų paskatų gaminti puslaidininkius (lustus) Amerikai kūrimo aktas“). Azijos šalių gamyba ypač sutelkta Taivane, kur pagaminama apie 70 proc. visos produkcijos ir 90 proc. technologiškai pažangiausių lustų. Nors dabartinį trūkumą iš dalies lemia COVID-19 pandemija, nereikėtų pamiršti Vašingtono ir Pekino ekonominės konkurencijos svarbos. Šiame ekonominės konkurencijos kontekste Taivanas atsiduria dviejų didžiųjų galių technologinės konkurencijos priešakyje.

2.4.

Atsižvelgiant į tai, siūlomo reglamento tikslas – kartu kurti moderniausią Europos lustų ekosistemą, kuri apimtų ir gamybą. Juo iš dalies keičiami dabartiniai pasiūlymai, siekiant remtis Europos stipriosiomis pusėmis ir šalinti likusius trūkumus, sukurti klestinčią puslaidininkių ekosistemą ir atsparią tiekimo grandinę, kartu nustatant priemones, skirtas pasirengti tiekimo grandinės sutrikimams, juos numatyti ir į juos reaguoti.

2.5.

Pasiūlymu dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės (toliau – pasiūlymas), papildomas pasiūlymas dėl Lustų akto. Vienas iš siūlomo Lustų akto tikslų – sukurti Europos lustų iniciatyvą, kad būtų remiamas didelio masto pajėgumų stiprinimas. Veiksmai pagal iniciatyvą visų pirma bus įgyvendinami per Lustų bendrąją įmonę, t. y. iš dalies pakeistą ir pervadintą dabartinę Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąją įmonę.

2.6.

Iš ES biudžeto Europos lustų iniciatyvai bus skirta iki 3,3 mlrd. EUR, įskaitant 1,65 mlrd. EUR pagal programą „Europos horizontas“ ir 1,65 mlrd. EUR pagal Skaitmeninės Europos programą. Iš šios bendros sumos 2,875 mlrd. EUR bus panaudota per Lustų bendrąją įmonę.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Žmogiškasis kapitalas

3.1.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tikslas nėra užtikrinti nepriklausomybę, nes tai nepasiekiamas tikslas, kadangi tiekimo grandinėse su trečiosiomis šalimis išlieka stipri tarpusavio priklausomybė, bet paspartinti strateginio autonomiškumo, technologinio savarankiškumo užsitikrinimo procesą ir reformuoti pasaulinę konkurencijos sistemą stiprinant bendrą ES pramonės politiką.

3.1.2.

EESRK pritaria strateginiam tikslui padidinti Europos puslaidininkių ekosistemos pajėgumą ir sutinka, kad Europa turi pritraukti investicijų, kad galėtų projektuoti ir gaminti pažangiausius lustus, tačiau mano, kad pajėgumas būtų geriau užtikrintas, jei Europos tyrėjai, inžinieriai ir kvalifikuota darbo jėga būtų skatinami likti Europoje, be kita ko, taikant, palyginti su tuo, kas siūloma Azijoje ar JAV, konkurencingas finansines paskatas ir konkurencingas karjeros galimybes.

3.1.3.

Vienas iš Lustų akto rinkinio tikslų – remti didelio masto pajėgumų stiprinimą investuojant į tarpvalstybinius mokslinius tyrimus, kad būtų galima kurti pažangiausias ir naujos kartos puslaidininkių technologijas, be kita ko, daug dėmesio skiriant startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms.

3.1.4.

Pasiūlyme daug dėmesio skiriama paramai investicijoms į Europos Sąjungoje sukurtą tarpvalstybinę ir atvirai prieinamą mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų infrastruktūrą. EESRK pažymi, kad siekdama šių tikslų ES turi turėti galimybę pasikliauti žmogiškuoju kapitalu ir tyrėjais, nes jie vieninteliai gali plėtoti ES inovacijų potencialą. EESRK kyla klausimas, kokių konkrečių veiksmų imamasi siekiant užtikrinti, kad ES tyrėjai nesiektų emigruoti iš ES ir kad jie aktyviai dalyvautų numatytame kompetencijos centrų tinkle visoje Europoje?

3.1.5.

Tyrėjai ir jaunieji inžinieriai apskritai mano, kad ES nepriklausančiose šalyse atlyginimas ir karjeros galimybės yra geresnės. Todėl EESRK klausia, ar Komisija turi kokių nors su tuo susijusių statistinių duomenų, kurie leistų įvertinti protų nutekėjimo į kitus mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrus tendencijas. Užsienio specialistų pripažinimo proceso pagreitinimo programa gali pritraukti papildomų išteklių projektui. Iš esmės pasiūlymo tikslai liks beprasmiai, jei tyrėjai, inžinieriai ir kvalifikuota darbo jėga nenorės dirbti ir būti ES.

3.2. Poveikio vertinimas

3.2.1.

Atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį imtis veiksmų, poveikio vertinimas nebuvo atliktas ir nebuvo numatytos viešos konsultacijos internetu.

3.2.2.

Ir tikrai, skubėti būtina. Nuo 2020 m. pabaigos gamintojai susiduria su komponentų, ypač puslaidininkių, trūkumu. Šį trūkumą lemia veiksnių visuma:

—	karantinai, susiję su COVID-19 sveikatos krize, dėl kurios buvo sustabdyta gamyba ir dėl to vėlavo pristatymas,

—	klimato sąlygos: didelės sausros Taivane ypač paveikė puslaidininkių gamybą, kuriai reikia daug vandens,

—	padidėjusi elektroninės įrangos (kompiuterių ir kt.) paklausa,

—	elektrinių transporto priemonių populiarėjimas,

—	didėjantis susidomėjimas kriptovaliutų kasyba, kuriai reikalingi iš puslaidininkių sudaryti grafikos procesoriai,

—	5G diegimas, kuriam reikalingi puslaidininkiai periferiniuose įrenginiuose,

—	gamyklų automatizavimas, vykdant pramonės 4.0 projektus, kuriuose naudojami puslaidininkiai.

3.2.3.

EESRK mano, kad problema yra ne tik būtinybė skubėti, bet ir tai, kad 70 proc. puslaidininkių gamina TSMC ir „Samsung Electronics“. Esant didelei paklausai, jie turi teikti pirmenybę tam tikriems klientams, o naujos gamyklos statyba užtrunka dvejus ar trejus metus (1).

3.2.4.

EESRK pasinaudoja galimybe pareikšti susirūpinimą dėl to, kad pasiūlyme nėra poveikio vertinimo. 2021 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė geresnio reglamentavimo darbotvarkę siekiant „bendromis jėgomis rengti geresnius teisės aktus“ (2). Joje įtvirtinamas principas „kiek plius, tiek minus“, kuris nuo 2022 m. taps pagrindine ES politikos ašimi.

3.2.5.

EESRK supranta, kad dėl skubių veiksmų reikalaujančios padėties standartinės apimties techninis poveikio vertinimas būtų užtrukęs pernelyg ilgai ir praktiškai būtų buvęs nenaudingas, tačiau mano, kad Komisija turėjo bent jau pateikti išmaniąją dinaminio modeliavimo matricą, kuri padėtų teisės aktų leidėjams ir pilietinei visuomenei numatyti galimą pasiūlymo poveikį.

3.2.6.

Poveikio vertinimo nebuvimas neigiamai veikia EESRK galimybę susidaryti nuomonę apie loginį pagrindą arba metodiką, kurią Komisija taiko nustatydama Lustų bendrosios įmonės biudžetą. Prie Lustų akto pridėtos finansinės teisės akto pažymos taip pat nepakanka. Pilietinė visuomenė turi tiksliai ir konkrečiai žinoti, iš kur gaunamas finansavimas ir kam jis skiriamas.

3.3. Intelektinė nuosavybė

3.3.1.

Intelektinė nuosavybė (IN) yra pavojingai daugiareikšmė sąvoka. Bendriausia prasme tai reiškia bet kokias kam nors priklausančias žinias. Pavyzdys yra patentas. Patentu pripažįstama žinių nuosavybė ir nustatomos jų apsaugos sąlygos.

3.3.2.

Tačiau puslaidininkių pramonėje ši sąvoka gerai suprantama kaip projektavimo ar patikros vienetas, kuris yra iš anksto supakuotas ir gali būti licencijuojamas. Puslaidininkių IN ir projektavimo IN paprastai yra tas pats ir dažnai vadinama tiesiog IN, IN blokais arba IN branduoliais. Tai yra projektavimo dalis, pvz., procesorius, kuris buvo iš anksto patikrintas ir gali būti įtrauktas į kieno nors kito projektą.

3.3.3.

Praktikoje teisinės ir valdymo pastangos, kurių reikia deryboms dėl licencijų, taip pat dažnai viršija IN projektų licencijavimo naudą. Todėl puslaidininkių įmonės dažnai naudojo savo IN patentų forma. Dideliais patentų portfeliais galima pasinaudoti tiek siekiant apriboti konkurenciją, tiek pagerinti savo konkurencinę padėtį suteikiant abipuses licencijas.

3.3.4.

Pasiūlymo aiškinamajame memorandume kalbama apie „naudotojų bendruomenių (…) intelektinės nuosavybės (IN)“, minimi IN naudotojai, tačiau nekalbama apie IN teisių turėtojus. Toliau teigiama, kad „kompetencijos centrai sudarys palankesnes sąlygas užtikrinti atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę prieigą prie projektavimo infrastruktūros ir bandomųjų linijų bei veiksmingą naudojimąsi jomis“.

3.3.5.

Todėl EESRK kelia klausimą, ar „nediskriminacinė prieiga“ reiškia, jog laikomasi esminio standartų patento (ESP) licencijavimo sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (angl. FRAND) sąlygomis požiūrio. Jei taip, pasiūlymu turėtų būti užtikrintas subalansuotas ir pragmatiškas požiūris į FRAND licencijavimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama didesniam skaidrumui ir rastas visiems priimtinas požiūris, pagal kurį būtų tinkamai atlyginama ES novatoriams, kartu tenkinami įgyvendinančiųjų subjektų ir (arba) naudotojų poreikiai ir sudaromos sąlygos skatinti inovacijas.

3.3.6.

Galiausiai, EESRK manymu, ne mažiau svarbu ir tai, kad intelektinė nuosavybė yra toks svarbus elementas siekiant pasiūlymo tikslų, kad jis turėtų būti aiškiai paminėtas pasiūlymo nuostatose, o ne tik aiškinamajame memorandume, kuris neturi teisiškai privalomo poveikio.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Journal du Net,2021 11 2

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Geresnis reglamentavimas: bendromis jėgomis renkime geresnius teisės aktus COM/2021/219 final.

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/44

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937/EB ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014

(COM(2022) 150 final – 2022/0099 (COD))

(2022/C 365/08)

Pranešėjas

Kęstutis KUPŠYS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 5 5 Taryba, 2022 5 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 5 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	140 / 1 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

2022 m. balandžio 5 d. Komisijos pasiūlyta Fluorintų dujų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 517/2014) (1) peržiūra yra žingsnis teisinga linkme (2). EESRK mano, jog įmanoma užmojus padidinti dar labiau, kad Europos įmonėms ir namų ūkiams ateinančiais dešimtmečiais neatsirastų naštos dėl klimatui kenksmingos įrangos ir kad ES išlaikytų pasaulinę lyderystę klimato politikos veiksmų srityje diegdama aukščiausio lygio ekologiškus technologinius sprendimus.

1.2.

Daugelis hidrofluorangliavandenilių (HFC) turi didelį visuotinio atšilimo potencialą (VAP). Taigi, patobulinus dabartinį Komisijos pasiūlymą atsiranda papildoma galimybė gerokai sumažinti tiesioginį poveikį klimatui išvengiant didelio VAP HFC diegimo ir tiesiai pereiti prie mažo VAP fluorintų dujų neturinčių alternatyvų.

1.3.

Šilumos siurbliams, patalpų oro kondicionieriams, aušintuvams ir šaldymo įrenginiams galima rinktis mažo VAP natūralių aušalų alternatyvas. EESRK pritaria tam, kad nuo 2030 m. šiuose prietaisuose būtų uždrausta naudoti visus aušalus, kurių VAP yra didesnis nei 5. Komitetas mano, kad sektorinis draudimas perduoda aiškią žinią rinkai, jį lengva įgyvendinti administraciniu požiūriu ir jo apėjimo rizika yra maža.

1.4.

Komitetas primygtinai rekomenduoja derinti plano „REPowerEU“ (3) užmojį su laipsnišku fluorintų dujų atsisakymu ir siekti, kad būtų naudojami kuo mažesnio VAP aušalai, ypač šilumos siurblių srityje. EESRK mano, kad nuogąstavimai dėl rinkos užsikimšimo šiame sektoriuje yra nepagrįsti, nes didės pramonės gamybos pajėgumai, kurie daugiausia bus grindžiami natūraliais aušalais. ES neabejotinai turi galimybę šiuo atveju parodyti pavyzdį, kaip nustatomi pasauliniai žalieji standartai.

1.5.

Tikėtasi, kad kvotų sistema paskatins nenaudoti didelio VAP dujų, tačiau tai nepadėjo pakankamai pakeisti rinkos. Akivaizdu, kad, siekiant patenkinti nuolatinę rinkos paklausą, išaugo neteisėta prekyba šiomis dujomis. Komitetas ragina sukurti mechanizmą, kuris leistų padidinti pajamas iš kvotų pardavimo. Šios pajamos galėtų būti skiriamos muitiniam tikrinimui valstybėse narėse stiprinti, padėti diegti mažo VAP alternatyvas ir užtikrinti pakankamą atitinkamos įrangos montuotojų paruošimą.

1.6.

2. Bendrosios pastabos

Įvadas

2.1.

Fluorintos dujos yra didelį šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Jei išmetamo HFC kiekis nebus reguliuojamas, dėl šių dujų vidutinė pasaulio temperatūra iki 2100 m. gali padidėti 0,35–0,5 oC. Jei pavyktų išvengti šių teršalų išmetimo, būtų galima padaryti didelės įtakos visuotinio atšilimo mažinimui. Atsižvelgiant į artimiausio laikotarpio (2050 m.) perspektyvą, išmetamo HFC kiekio mažinimas būtų ypatingai veiksmingas kovojant su klimato krize (4).

2.2.

Daugelis hidrofluorangliavandenilių turi didelį visuotinio atšilimo potencialą (VAP). Trifluormetano (HFC-23) poveikis yra didžiausias iš žinomų HFC – jo VAP yra 14 600, t. y. vienas kilogramas HFC-23 sušildo planetą tiek pat, kiek beveik 15 tonų CO2. HFC-23 koncentracija atmosferoje didėja nerimą keliančiu greičiu: nuo 21 ppt 2008 m. iki rekordiškai didelės 35 ppt dalies šiuo metu (5).

2.3.

Sieros heksafluoridas (SF6), kitos panašios dujos, plačiai naudojamas kaip izoliacinės dujos skirstomuosiuose įrenginiuose, laikomos kenksmingiausiomis fluorintomis dujomis, nes jų VAP yra 25 200. Tipiniame šildymo ir vėsinimo įrenginyje, kuris 2022 m. parduodamas namų ūkiui ES, gali būti fluorintų dujų, kurių VAP yra didesnis nei 700, o tai reiškia, kad maždaug 0,5 kg įrenginyje esančio aušalo CO2 išmetimo rodiklis yra 0,35 tonos.

2.4.

Iš viso fluorintos dujos sudaro apie 2,5 proc. visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

2.5.

Ozono sluoksnį ardančios medžiagos (OAM) ardo ozono sluoksnį ir šiltina klimatą. Kai kurios jų buvo pakeistos hidrofluorangliavandeniliais, kurie neprisideda prie ozono sluoksnio ardymo, tačiau vis tiek prisideda prie klimato atšilimo. EESRK priėmė atitinkamą nuomonę (6) dėl OAM reglamento (7).

2.6.

Fluorintų dujų reglamentu siekiama sumažinti išmetamų fluorintų dujų kiekį, inter alia, laipsniškai mažinant HFC naudojimą ES. Pagal Monrealio protokolą visame pasaulyje taip pat laipsniškai mažinamas HFC kiekis. Abu reglamentai – OAM reglamentas ir Fluorintų dujų reglamentas – kartu turi užtikrinti, kad Sąjunga laikytųsi Protokole jai nustatytų įpareigojimų.

2.7.

Dabartiniu Fluorintų dujų reglamentu siekiama iki 2030 m. dviem trečdaliais, palyginti su 2014 m. lygiu, sumažinti ES išmetamą fluorintų dujų kiekį. Atsižvelgiant į Klimato teisės aktą naujuoju pasiūlymu bus prisidedama prie tikslo iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc. ir iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui, visų pirma įgyvendinant šias politikos iniciatyvas, kurias išskyrė Komisija:

—	didesnio užmojo įgyvendinimas;

—	vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo gerinimas;

—	išsamesnė stebėsena;

—	atitikties Monrealio protokolui užtikrinimas.

Fluorintos dujos Europos žaliojo kurso kontekste

2.8.

Pasiūlyme dėl fluorintų dujų nustatytas plataus užmojo laipsniškas HFC kiekio mažinimas ir įtraukta nemažai naujų draudimų produktams ir įrangai rinkoje. Tai reiškia, kad iš rinkos palaipsniui išnyks įranga ir produktai, kurių sudėtyje yra didelio VAP fluorintų dujų. Tačiau, Komiteto nuomone, labai svarbu skatinti tiesioginį perėjimą prie mažiausio VAP fluorintų dujų alternatyvų, vengiant tarpinių sprendimų. ES rinkos rodo, kad tai įmanoma, todėl ES turėtų rodyti pavyzdį.

2.9.

Būtina kelti kartelę, kad Europos įmonėms ir namų ūkiams ateinančius dešimtmečius neatsirastų naštos dėl klimatui kenksmingos įrangos. Taip pat svarbu, kad ES išlaikytų pasaulinę lyderystę klimato politikos veiksmų srityje diegdama aukščiausio lygio ekologiškus technologinius sprendimus visose srityse, kuriose naudojamos fluorintos dujos.

2.10.

Laipsniškas HFC kiekio mažinimas yra ekonomiškai labai efektyvus būdas prisidėti prie klimato srities tikslų įgyvendinimo. 2022 m. kovo mėn. vertinimo galutinėje ataskaitoje (8) teigiama, kad „išmetamųjų teršalų mažinimo sąnaudos <…> vidutiniškai sudarė apie 6 EUR už toną CO2 ekvivalento“.

2.11.

Šilumos siurbliai, patalpų oro kondicionieriai, aušintuvai ir šaldymo įrenginiai – tai prietaisai ir sistemos, kuriuose galima naudoti mažo VAP aušalų ir natūralių aušalų alternatyvas. EESRK pritaria tam, kad šiuose prietaisuose nuo 2030 m. būtų uždrausta naudoti fluorintų dujų aušalus, nustatant 5 VAP ribą. Komitetas mano, kad sektoriniai draudimai perduoda aiškią žinią rinkai, juos lengva įgyvendinti administraciniu požiūriu ir jų apėjimo rizika yra maža. Remiantis 16 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ad hoc išimtys galėtų būti taikomos, kai HFC yra būtini dėl techninių priežasčių.

2.12.

Kai kuriais atvejais rinkoje jau yra HFC pakaitalų, įskaitant propaną (VAP 0,02) ir amoniaką (VAP 0). Komitetas primygtinai ragina skirti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, kad būtų galima pasinaudoti šiais nulinio VAP sprendimais.

2.13.

Vienintelė tvari ES politika būtų „ekologiško aušinimo“ požiūris, kurį taikant derinami itin mažo VAP (VAP < 5) natūralūs aušalai ir efektyviai energiją vartojantys prietaisai. Eksploatuojant visų rūšių fluorintų dujų mišinius, net ir mažo VAP, susiduriama su sunkumais, ypač recirkuliavimo ir regeneravimo srityje, ir dėl to jų techninė priežiūra tampa daug sudėtingesnė. Todėl to reikėtų vengti.

2.14.

Esamas šildymo ir aušinimo sistemas reikia techniškai prižiūrėti naudojant dabartinius HFC. Veiksmų planas „REPowerEU“, kuriame nustatytas tikslas iki 2030 m. Europoje įdiegti 30 mln. šilumos siurblių, sukėlė pagrįstų nuogąstavimų suinteresuotiesiems subjektams (9). Pramonės atstovų teigimu, siūlomos naujos Fluorintų dujų reglamento nuostatos gali sulėtinti labai reikalingą šilumos siurblių diegimą Europoje.

2.15.

Komiteto nuomone, kuo anksčiau uždraudus naudoti HFC naujoje šilumos siurblių įrangoje, bus užtikrinta, kad šilumos siurblių diegimui nekiltų grėsmė dėl HFC tiekimo trūkumo atliekant esamos įrangos techninę priežiūrą. Tai padės išvengti didelio kiekio HFC sankaupų blokavimo. HFC sankaupos reikalauja valdymo ir suardymo priemonių, nes, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, HFC nuotėkiai iš įrangos, pasibaigus jos eksploatacijos laikui, turės pražūtingą poveikį klimatui.

2.16.

Rinkoje esančios didelio VAP HFC atsargos yra labai pavojingos: didelio VAP aušalai plačiai naudojami esamai įrangai prižiūrėti, siekiant reguliariai kompensuoti nuolatinį teršalų išmetimą (nuotėkio srautas gali siekti 15–20 proc. per metus) – to būtų galima išvengti įgyvendinus pažangius technologinius sprendimus.

2.17.

Todėl Komitetas primygtinai ragina derinti plano „REPowerEU“ užmojį su laipsnišku fluorintų dujų atsisakymu ir siekti, kad aušalai turėtų kuo mažesnį VAP. Norint suprasti, koks yra šilumos siurblių kiekis (per septynerius metus laipsniškai įdiegta 30 mln. šilumos siurblių) galima pasitelkti Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vertinime pateiktus pasaulinius duomenis: 2020 m. šildymui buvo naudojama beveik 180 mln. šilumos siurblių, o per pastaruosius penkerius metus jų kiekis pasaulyje kasmet didėjo beveik 10 proc. Remiantis TEA scenarijumi, pagal kurį norima iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį, iki 2030 m. įrengtų šilumos siurblių skaičius pasieks 600 mln. ES dalis šioje srityje visiškai atitinka jos namų ūkių proporciją pasauliniu mastu.

2.18.

EESRK mano, kad nuogąstavimai dėl rinkos užsikimšimo šiame sektoriuje yra nepagrįsti, nes siūloma šilumos siurblių diegimo trajektorija Europoje iš esmės atitinka pramonės gamybos pajėgumų plėtrą, kuri bus grindžiama aušalais, kurių VAP itin mažas (ypač natūraliais). ES neabejotinai turi galimybę šiuo atveju parodyti pavyzdį, kaip nustatomi pasauliniai žalieji standartai.

2.19.

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus veiksnius, EESRK rekomenduoja imtis toliau nurodytų veiksmų, kad būtų sustiprintas pasiūlymas dėl Fluorintų dujų reglamento peržiūros:

—	toliau spartinti laipsnišką HFC kiekio mažinimą, kad jis atitiktų Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 oC scenarijų;

—	uždrausti naudoti HFC-404A (kurio VAP yra 4728) ir kitus aukšto VAP HFC;

—	sumažinti 150 VAP sektorines ribas iki mažiausio galimo bet kurios konkrečios technologijos VAP;

—	skatinti paskatų sistemas ir viešuosius pirkimus, skirtus fluorintų dujų alternatyvoms;

—	remti valstybių narių pastangas skatinti ekologiškesnius sprendimus, kurių VAP labai mažas (ir kuriuose, jei įmanoma, nėra fluorintų dujų).

Aplinkosaugos problemos

2.20.

Pereinant prie itin mažo VAP natūralių aušalų arba mažo VAP HFC, reikėtų vengti perėjimo prie tokių medžiagų kaip hidrofluorolefinai dėl jų skilimo produktų, pavyzdžiui, kenksmingos trifluoracto rūgšties (TFA). TFA ir kitos polifluoralkilintos ir perfluoralkilintos medžiagos (PFAS) vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, nes jų neįmanoma pašalinti iš aplinkos (10). Remiantis atsargumo principu, reikėtų aiškių sąsajų su Komisijos siūlomomis priemonėmis, numatytomis jos nulinės taršos veiksmų plane (11).

2.21.

Laipsniškai mažinant HFC kiekį reikėtų tinkamai pasirūpinti tuo, kokios medžiagos pakeis HFC. EESRK ragina netoleruoti naujų fluorintų dujų pakaitalų, kurie paprasčiausiai pakeičia didelio VAP problemą kitomis ekologinėmis problemomis. Vietoj to Komitetas ragina prisiimti atsakomybę už perėjimą prie iš tiesų klimatui ir aplinkai palankių natūralių alternatyvų, neturinčių fluorintų dujų. Nepakanka vien paminėti Europos REACH proceso, nes šis procesas atsilieka ir laiku neuždraus pavojingų fluorintų dujų pakaitalų.

Neteisėta prekyba

2.22.

Neteisėta prekyba HFC Europos Sąjungoje yra didelė problema. Nors sunku ją įvertinti kokybiškai, aišku, kad neteisėta prekyba HFC vyksta dideliu mastu. Įvairūs tyrimai rodo, kad neteisėtas importas sudarė iki trečdalio teisėtos ES rinkos (12).

2.23.

2.24.

Deja, pasiūlyme pakankamai neatsižvelgta į neteisėtą prekybą HFC. EESRK ragina užtikrinti skaidrumą ir visišką HFC atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Siūlomi sprendimai, pagrįsti QR kodais, ir Komitetas mano, kad tai yra ekonomiškai efektyvus būdas spręsti šią problemą.

2.25.

EESRK mano, kad HFC tiekimo kontrolė turėtų būti toliau tobulinama ir e. prekybos srityje. Komitetas ragina uždrausti fluorintų dujų pardavimą internetinėse prekyvietėse arba įvesti privalomą sertifikavimą įmonėms, vykdančioms didmeninę fluorintų dujų prekybą internetu.

2.26.

Reikėtų toliau griežtai kontroliuoti visą HFC importą ir eksportą, įskaitant dujas, naudojamas tikslams, kuriems netaikomas laipsniškas mažinimas (pvz., dujos, naudojamos žaliavoms, suardymui, reeksportui ar kitoms reikmėms, kurioms taikoma išimtis). Įmonės turėtų turėti galiojančią registraciją Fluorintų dujų portale, kad būtų išvengta atvejų, kai išimtys naudojamos palengvinti neteisėtą prekybą. Komitetas įspėja, kad 20 straipsnio 4 dalyje pateiktas išimčių sąrašas sukuria licencijavimo sistemos spragą, kuria neabejotinai pasinaudos neteisėti prekybininkai.

2.27.

Siekiant padidinti nacionalinių muitinių veiksmų efektyvumą, Komitetas prašo nustatyti gaires dėl neteisėtai į ES importuotų konfiskuotų produktų, talpyklų ir įrangos šalinimo ir skirti valstybėms narėms finansavimą jų sunaikinimui, jei valstybės narės pasirinktų šį būdą.

2.28.

Kova su neteisėta fluorintų dujų prekyba ir jų šalinimas turėtų būti suderinti su Direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis (13) pasiūlymais, kuriais siekiama veiksmingiau apsaugoti aplinką įpareigojant valstybes nares imtis baudžiamosios teisės priemonių ir skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą (14).

Kvotos ir išteklių paskirstymas

2.29.

Tūkstančiams naujų rinkos dalyvių buvo suteiktos HFC importo į ES rinką kvotos. Daugelis iš jų neturi galimybių naudotis ES infrastruktūra, kad galėtų vykdyti reglamento reikalavimus dėl importuojamų HFC surinkimo, recirkuliavimo ir regeneravimo.

2.30.

Nors EESRK palankiai vertina naujas paskirstomų kvotų registravimo ir gavimo sąlygas, Komitetas įžvelgia galimybę padidinti paskirstymo mokestį, kad jis geriau atspindėtų realias anglies dioksido kainas.

2.31.

Akivaizdu, kad 3 EUR už CO2 ekvivalento toną kvotos mokestis yra per mažas, kad būtų galima gauti pakankamai pajamų ir neskatinti naudoti HFC, kad būtų galima greičiau pradėti naudoti natūralius aušalus.

2.32.

EESRK taip pat ragina iš naujo įvertinti finansinių išteklių, surinktų už parduotas kvotas, panaudojimą.

2.33.

Komitetas yra įsitikinęs, kad šios pajamos turėtų būti skirtos tiesiogiai naudoti siekiant šių tikslų:

—	skatinti mažo VAP alternatyvų, ypač natūralių aušalų, mokslinius tyrimus;

—	padėti valstybių narių institucijoms vykdyti rinkos priežiūrą;

—	ugdyti įgūdžius ir didinti informuotumą, įskaitant galutinių vartotojų informuotumo didinimo kampanijas;

—	remti tiek skubius, tiek laikotarpio vidurio mokymus esamiems ir būsimiems darbuotojams.

Mokymas

2.34.

Labai svarbu patenkinti mokymo apie HFC alternatyvas poreikius. Kvalifikuoti techniniai darbuotojai, taip pat kvalifikacijos, sertifikavimo ir registravimo sistemos yra labai svarbūs skatinant naudoti mažo VAP natūralius aušalus. Sertifikuoti reikia ne tik fluorintas dujas, bet ir fluorintų dujų alternatyvas. EESRK ragina į sertifikavimo programas įtraukti privalomą kompetenciją, susijusią su natūraliais aušalais.

2.35.

Mokymui ir sertifikavimui taikomas subsidiarumas, tad jie turi atitikti esamas nacionalines sistemas. Pasiūlyme valstybėms narėms duodami vieneri metai atnaujinti savo programas, kad į jas būtų įtrauktos alternatyvos, tačiau kai kurie rinkos dalyviai baiminasi, kad tai gana trumpas terminas. Nors laikas yra svarbus, ne mažiau svarbu ir nustatyti aiškius tikslus. EESRK rekomenduoja nustatyti nacionalinio plano įpareigojimus su aiškiais pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, pavyzdžiui, iki 2025 m. apmokyti 50 proc. montuotojų.

Įtaka pasaulyje

2.36.

Derinant veiksmus su Monrealio protokolu turėtų būti atsižvelgta į tai, kad norint pasiekti pasaulinius nulinius grynojo išmetamų teršalų kiekio tikslus, Kigalio pakeitimą reikės sustiprinti palyginti netolimoje ateityje.

2.37.

Tokiomis aplinkybėmis Europos Sąjunga įgyvendinant Monrealio protokolą pasauliniu mastu suteikia svarbių paskatų. Pasiūlymo dėl naujojo Europos fluorintų dujų reglamento rengimą atidžiai stebi visi pasaulinio masto veikėjai. Kigalio pakeitimo priėmimas buvo geras pirmas žingsnis teisinga linkme, tačiau reikia imtis skubesnių ir platesnio užmojo HFC kiekio mažinimo veiksmų. ES, pasinaudodama vadinamuoju „Briuselio efektu“, galėtų veiksmingiau išnaudoti savo pasaulinį poveikį.

2.38.

Todėl EESRK mano, kad neišvengiamai reikės pradėti diskusijas pagal Monrealio protokolą, kad būtų paspartinta pažanga pagal nustatytą trajektoriją įgyvendinant Kigalio pakeitimą, o ES lygmeniu priimti plataus užmojo pasiūlymai dėl Fluorintų dujų reglamento peržiūros taptų pavyzdžiu įgyvendinant Paryžiaus susitarimo 1,5 oC scenarijų.

Skaidrumas ir įtrauktis

2.39.

Nepaisant to, kad diskusijos dėl fluorintų dujų yra itin svarbios kelioms svarbioms vertės grandinėms, diskusijos apie šios srities politiką vis dar vyksta tik ekspertų grupėse. Reikėtų stengtis, kad ši diskusija apimtų visus suinteresuotuosius subjektus ir kad pilietinė visuomenė būtų plačiai atstovaujama. Naujajame Reglamente dėl fluorintų dujų turėtų būti numatyta bent du kartus per metus ES lygmeniu ir kiekvienoje valstybėje narėje organizuoti konsultacijų forumą.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2022:150:FIN

(3) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM:2022:108:FIN

(4) https://acp.copernicus.org/articles/13/6083/2013/acp-13-6083-2013.pdf

(5) Šiuo atveju „ppt“ yra „trilijonosios dalys“. Organizacijos „Advanced Global Atmospheric Gases Experiment“ duomenys.

(6) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 (COM(2022) 151 final – 2022/0100 (COD)) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 50).

(7) Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM reglamentas) (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).

(8) Paskelbta: https://ec.europa.eu/clima/system/files/2022-04/f-gas_evaluation_report_en.pdf.

(9) https://www.coolingpost.com/world-news/f-gas-quota-cuts-will-hit-heat-pump-ambitions/

(10) Žr. https://www.umweltbundesamt.de/publikationen/persistent-degradation-products-of-halogenated

(11) COM(2021) 400 final, „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“.

(12) Žr. Aplinkosauginių tyrimų agentūros 2022 m. ataskaitą „Europe’s most chilling crime – the illegal trade in HFC refrigerant gases“. Paskelbta: https://eia-international.org/report/europes-most-chilling-crime/. Fluorintų dujų pramonės duomenis galima rasti https://www.fluorocarbons.org/wp-content/uploads/2020/09/EFCTC_Press-Release_EN-2.pdf.

(13) https://ec.europa.eu/info/files/proposal-directive-european-parliament-and-council-protection-environment-through-criminal-law-and-replacing-directive-2008-99-ec_en

(14) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021) 851 final – 2021/0422 (COD)) (OL C 290, 2022 7 29, p. 143).

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/50

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009

(COM(2022) 151 final – 2022/0100 (COD))

(2022/C 365/09)

Pranešėjas

Jacob PLAT

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 5 2 Europos Sąjungos Taryba, 2022 5 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 5 31
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	123 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 (1), kuris leido stipriai sumažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) kiekį, tačiau jį galima sumažinti dar labiau. Keletą OAM vis dar leidžiama naudoti gaminant kitas chemines medžiagas, pavyzdžiui, specialaus taikymo priešgaisrines medžiagas, skirtas lėktuvams, taip pat medžiagas, skirtas tyrimams laboratorijose atlikti. Tačiau vis dar aktualiu klausimu išlieka anksčiau taikytas OAM kaip putokšlio naudojimas izoliavimo putose, nes jų pastatuose dar yra labai daug. Per ateinančius dešimtmečius baigsis tokių putų galiojimo trukmė, jos bus išmontuotos, todėl gali būti išmetami teršalai. Geresnis reglamento priderinimas prie Europos žaliojo kurso (2) ir jo struktūros patobulinimas yra geros iniciatyvos.

1.2.

EESRK pritaria tam, kad šis reglamentas būtų suderintas su Fluorintų dujų reglamentu (Reglamentas (ES) Nr. 517/2014) (3). Labai svarbu, kad abiejų šių reglamentų pagrindinės nuostatos derėtų tarpusavyje (pvz., dėl muitų kontrolės, nuotėkio taisyklių ir apibrėžčių).

1.3.

EESRK pažymi, kad, remiantis įvairiais pateiktais pranešimais ir atliktu įvertinimu, dabartinis Reglamentas ((EB) Nr. 1005/2009) atitinka savo pirminius tikslus. Tačiau Komitetas taip pat mano, jog reikia padidinti užmojų mastą, kad būtų pasiekti žaliojo kurso tikslai ir kartu būtų užtikrinta kuo didesnė piliečių apsauga nuo toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl EESRK pritaria siūlomoms priemonėms dėl tolesnio OAM teršalų išmetimo mažinimo.

1.4.

Tinkama stebėsena ir registravimas yra svarbiausi aspektai norint pasiekti gerų rezultatų. EESRK palaiko kuo skaidresnę stebėsenos sistemą, kurią, reikalui esant, būtų galima išplėsti, pavyzdžiui, įtraukiant naujas OAM, kurių nėra dabartiniame reglamente. Siektinas tikslas – bendra visose valstybėse narėse taikoma sistema. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ES yra šios srities lyderė, tokią registravimo ir stebėsenos sistemą turėtų būti nesudėtinga įdiegti ir už ES ribų.

1.5.

EESRK taip pat ragina kuo labiau sumažinti draudimų išimčių skaičių, o nuo draudžiamų medžiagų sąrašo leisti nukrypti tik išskirtiniais ir būtinais atvejais. Išimtiniais atvejais leidžiamas medžiagų naudojimas turi būti griežtai kontroliuojamas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir padėties prastėjimo.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į pavojingą ir neišspręstą problemą, susijusią su susikaupusiu dideliu OAM kiekiu senoje įrangoje ir izoliacinėse putose, tačiau nepaisant to, OAM išteklių tvarkymas ar sunaikinimas nereglamentuojamas jokia tarptautine konvencija. Komitetas ragina skubiai imtis veiksmų, kad valstybėse narėse būtų priimti veiksmingi teisės aktai, kuriais būtų užkirstas kelias OAM nuotėkiui, kad nekiltų pavojus atmosferos aplinkai ir žmonių gyvenimo sąlygoms.

1.7.

Idealiu atveju, OAM tvarkymas turėtų tapti atliekų tvarkymo sistemos (kontrolės, surinkimo, naudojimo ir apdorojimo) dalimi, nes šioje srityje jau yra nustatytos bendrosios politikos kryptys, teisės aktai ir reguliavimas, taikomas specifinių atliekų srautams. Putose esančių OAM ir kitų jų kaupinių tvarkymas yra didžiulis iššūkis, ypač besivystančioms šalims. ES privalo rasti įgyvendinamus sprendimus ir sukurti tinkamą teisinę sistemą.

1.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad vis dar plačiai paplitusi OAM gamyba ir šių medžiagų kaip žaliavų naudojimas, ir į teršalų išmetimą, kuris gali būti didesnis, nei manoma, EESRK reiškia susirūpinimą, kad buvo visiškai atmesti OAM kaip žaliavų kiekybiniai apribojimai. Su naudojimu žaliavoms susijusių išimčių susiaurinimas naujajame reglamente duoda įvairialypės naudos aplinkai. Dėmesys turėtų būti sutelktas į aplinką tausojančias alternatyvas.

1.9.

Reikėtų griežtinti su OAM gamyba susijusių hidrofluorangliavandenilio (HFC) šalutinių produktų išmetimo prevencijos priemones tuo tikslu nustatant papildomus ataskaitų teikimo reikalavimus.

1.10.

Reikėtų imtis priemonių, kurios būtų skirtos teršalų išmetimui iš naujų OAM mažinti, įskaitant nuotėkio mažinimą ir surinkimo, recirkuliavimo bei regeneravimo reikalavimus.

2. Bendroji informacija

2.1.

Monrealio protokolas (4) dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų yra pamatinis daugiašalis aplinkos apsaugos srities susitarimas, kuriuo reguliuojama beveik 100 sintetinių cheminių medžiagų, vadinamųjų OAM, gamyba ir naudojimas. Išmestos į atmosferą šios cheminės medžiagos naikina stratosferos ozono sluoksnį, Žemės apsauginį skydą, kuris žmones ir aplinką saugo nuo saulės skleidžiamos žalingo stiprumo ultravioletinės spinduliuotės. 1987 m. rugsėjo 15 d. priimtas Protokolas šiandien yra vienintelis JT susitarimas, kurį ratifikavo visos pasaulio valstybės, t. y. visos 198 JT valstybės narės.

2.2.

Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM reglamentas) yra pagrindinė ES kovos su OAM priemonė. Jo pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią OAM teršalų išmetimui ir užtikrinti Protokolo nuostatų laikymąsi. OAM reglamentas buvo įvertintas pagal REFIT programą ir padaryta išvada, kad iš esmės šis reglamentas atitinka savo paskirtį, tačiau galėtų būti geriau suderintas su Europos žaliuoju kursu, o jo struktūra galėtų būti šiek tiek patobulinta. Atsižvelgiant į tai, pasiūlymu siekiama pakeisti OAM reglamentą, kartu išlaikant giežtą kontrolės lygį, visų pirma:

1)	suderinti priemones su Europos žaliuoju kursu, įpareigojant papildomai sumažinti išmetamą teršalų kiekį, kiek tai įmanoma proporcingomis sąnaudomis;

2)	užtikrinti išsamesnę OAM, įskaitant dar nekontroliuojamas medžiagas, stebėseną;

3)	supaprastinti esamas taisykles ir padidinti jų veiksmingumą, kad būtų sumažintos administracinės išlaidos;

4)	padidinti aiškumą ir suderinamumą su kitomis taisyklėmis.

2.3.

Palyginti su anglies dioksidu, OAM turi daug kartų didesnį visuotinio atšilimo potencialą (VAP) (5), todėl, norint kovoti su klimato kaita ir saugoti ES piliečių sveikatą ir gerovę, būtina sumažinti šių medžiagų išmetimą.

2.4.

Taikant Monrealio protokolą, palaipsniui atsisakoma OAM gamybos ir naudojimo siekiant sumažinti teršalų išmetimą. ES taisyklės dėl OAM visuomet buvo griežtesnės nei Monrealio protokolas ir, laikantis šių taisyklių, dėl teršalų išmetimo OAM buvo laipsniškai atsisakyta.

2.5.

Kadangi didžioji dalis OAM gamybos, naudojimo ir prekybos jomis jau uždrausta, pagrindiniu siekiu tampa užkirsti kelią OAM teršalų išmetimui iš anksčiau buvusių teisėtų produktų ir įrangos, ir iš kitų procesų, pavyzdžiui, susijusių su žaliavomis, kurių laipsniškam atsisakymui Monrealio protokole numatyta išimtis.

2.6.

Pasiūlymas dėl OAM reglamento yra labai susijęs su pasiūlymu dėl Fluorintų dujų reglamento (NAT/847 (6)). Abi šios medžiagos yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir prisideda prie visuotinio atšilimo. Abu reglamentai kartu turi užtikrinti, kad Europos Sąjunga pagal Protokolą laikysis savo su OAM ir HFC susijusių įsipareigojimų.

2.7.

Taikant OAM surinkimo iš dviejų tipų izoliavimo putų ir jų sunaikinimo priemones, pasiūlymu siekiama iki 2050 m. neleisti į aplinką išmesti 180 milijonų tonų CO2 ekvivalento ir 32 000 ozono ardymo potencialo tonų (ODP tonų).

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK tvirtai remia Komisijos pasiūlymą pakeisti OAM reglamentą, siekiant dar labiau sumažinti teršalų išmetimą ir sukurti paskatų taikyti aplinką tausojančias alternatyvas.

3.2.

EESRK pripažįsta, kad kai kurios dabartiniame reglamente numatytos priemonės, kuriomis stengiamasi užkirsti kelią neteisėtai veiklai, galėtų būti veiksmingesnės, todėl palankiai vertina OAM licencijavimo sistemos sujungimą su ES muitinės vieno langelio aplinka (7). EESRK rekomenduoja, kad tokios priemonės taip pat būtų taikomos ir specialiosioms muitinės procedūroms, įskaitant OAM tranzitą ir laikiną saugojimą.

3.3.

EESRK pripažįsta, kad, siekiant sudaryti galimybę imtis prevencinių veiksmų ir daryti pažangą, labai svarbu vykdyti tinkamą stebėseną. Taikant veiksmingą stebėseną ir naudojant ataskaitų teikimą, galima nustatyti ir užkardyti neteisėtos prekybos veiksmus. Atsižvelgiant į didžiulį neigiamą neteisėtos prekybos OAM poveikį aplinkai, EESRK palankiai vertina minimalių standartų, susijusių su maksimalių baudų įvedimu, kalbant apie OAM neteisėtą gamybą, importą ir pateikimą rinkai, nustatymą, tačiau ragina papildomai nustatyti ir minimalias baudas. Naujasis reglamentas tinkamai dera su Komisijos pasiūlymu persvarstyti direktyvą dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir pakeisti Direktyvą 2008/99/EB (ECD) (8).

3.4.

EESRK tvirtai remia priemones, kuriomis užtikrinamas OAM surinkimas iš putų ir jų sunaikinimas, ir pripažįsta, kad, ši priemonė suteikia didelių galimybių švelninti poveikį klimatui, taip pat kurti darbo vietas ir skatinti MTP perdirbimo pramonėje.

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo apdairiai įvertintas suderinamumas su šioje srityje galiojančiomis politikos nuostatomis. Tai yra būtina norint galiausiai pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio (2030 m.) ir Žaliojo kurso (2050 m.) tikslus.

3.6.

Atsižvelgiant į tai, kad ES yra OAM mažinimo lyderė, EESRK siūlo ES taip pat imtis lyderės vaidmens ir rodyti pavyzdį, kalbant apie tų pačių taisyklių taikymą kitose ekonomikos srityse, pavyzdžiui, apribojant OAM, skirtas naudoti kaip žaliavas ar technologijos agentus, kai galimos kitos alternatyvos. 2020 m. ES kontroliuojamų OAM gamyba siekė 164 704 metrinių tonų, daugiausia jų buvo skirtos naudoti kaip žaliavos. Mokslininkai reiškia susirūpinimą, kad nepakankamai vertinamas ataskaitose nurodomas su žaliavų procesais susijęs teršalų išmetimas pasauliniu mastu gali prisidėti prie išaugusio anglies tetrachlorido (CTC) ir CFC-113 kiekio atmosferoje (9).

3.7.

EESRK mano, kad persvarstymas nepaskatins pernelyg didelės administracinės ar finansinės naštos. Tikimasi, kad pasiūlymas dėl jo supaprastinimo verslui duos keleriopos naudos. Be to, teigiama yra tai, kad nuo persvarstymo galima nukrypti tik visiškai išimtiniais atvejais.

3.8.

EESRK manymu, naujų OAM, kurioms dar netaikomas Protokolas, įtraukimas yra sveikintinas patobulinimas. 2020 m. naujų medžiagų gamyba metrinėmis tonomis maždaug šešis kartus viršijo kontroliuojamų medžiagų gamybą. Todėl labai svarbu stebėti pokyčius šioje srityje, įskaitant naudojamus ir gaminamus kiekius ir kuo labiau sumažinti naujų dujų išmetimą, kad būtų sumažintas jų poveikis ozono sluoksniui ir klimato kaitai.

3.9.

EESRK palankiai vertina atnaujintą poveikio vertinimą, visų pirma klausimus, susijusius su pagrindine išmetamo teršalų kiekio mažinimo priemone, t. y. izoliavimo putų surinkimo ir sunaikinimo priemone. Pasiūlyme reikia susitarti dėl įvertinimo, kad būtų galima įvertinti per tam tikrą laiką pasiektus rezultatus. Šiuo požiūriu labai svarbus ekspertų vaidmuo, kalbant apie izoliavimo putas ir pokyčius. Taip pat būtina apsvarstyti administracinę naštą.

3.10.

EESRK palankiai vertina priemones, kuriomis išaiškinamas muitinės institucijų ir rinkos priežiūros institucijų vaidmuo siekiant kontroliuoti OAM prekybą. Tokia veikla būtina, nes neteisėta prekyba vis dar vyksta (10).

3.11.

Dėl perteklinio OAM kaip aušalų ir putokšlių naudojimo anksčiau susidarydavo milžiniški OAM kiekiai, pavyzdžiui, senuose šaldytuvuose, izoliavimo putose ar cilindruose. OAM turinčios EEĮ atliekos taip pat gali skleisti kitas vėžį sukeliančias medžiagas: šviną, kadmį, polichlorintąjį bifenilą (PCB), antipireną ir daugelį kitų. Kadangi nei Monrealio protokolu, nei jokia kita tarptautine aplinkos apsaugos konvencija nereguliuojamas jau panaudotų OAM kaupinių tvarkymas ir šalinimas, būtent kiekviena valstybė yra atsakinga už sėkmingos OAM kaupinių tvarkymo sistemos sukūrimą, siekiant suvaldyti šį svarbų taršos šaltinį. Dėl šių priežasčių EESRK mano, kad labai svarbu nustatyti atmosferos aplinkos apsaugos tikslą, t. y. užkirsti kelią nuotėkiui ir išmetimui, o tam būtina veiksmingai tvarkyti OAM kaupinius.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

OAM gamyba, naudojimas ir prekyba teršalų išmetimo prevencijos tikslu jau yra uždrausti. Todėl EESRK pritaria naujojo pasiūlymo tikslui visų pirma užkirsti kelią OAM išmetimui iš tų produktų ir įrenginių, kuriuose tokių medžiagų naudojimas anksčiau buvo leidžiamas. Svarbus aspektas siekiant šio tikslo – įsipareigojimas renovuojant ar griaunant pastatus surinkti ir sunaikinti tam tikrose izoliavimo putų rūšyse esančias OAM. Tačiau EESRK pažymi, kad ES gali aktyviau remti labiau aplinką tausojančias alternatyvas, palyginti su OAM, kurios skirtos naudoti kaip žaliavos ir technologijos agentai.

4.2.

Reglamento persvarstymas padės pasiekti Paryžiaus susitarimo (11) tikslą – idealiu atveju neviršyti 1,5 oC temperatūros padidėjimo.

4.3.

EESRK palankiai vertina reikalavimą dėl minimalaus su OAM dirbančių asmenų mokymų lygio. Tačiau Komitetas tikisi, kad šie minimalūs reikalavimai bus vienodi visose valstybėse narėse.

4.4.

EESRK pažymi, kad ir toliau dideli OAM kiekiai naudojami kaip žaliavos gaminant cheminius produktus, nors tam tikruose žaliavų naudojimo procesuose yra alternatyvų. Ypač didelį susirūpinimą kelia vis dar vykstantis HCFC-22 naudojimas ir su tuo susijęs didelio kiekio šalutinio produkto HFC-23, kurio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) siekia 14 600, teršalų išmetimas (12). EESRK pažymi, kad žaliavoms taikomų išimčių pagal Monrealio protokolą susiaurinimas atneštų įvairialypės naudos, (13) o ES turėtų rodyti pavyzdį ir uždrausti toliau naudoti OAM kaip žaliavas ir technologijos agentus tose srityse, kuriose yra aplinkai palankių alternatyvų. Tai gali siekti 38 % visų OAM, kurios ES naudojamos žaliavoms.

4.5.

Atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl OAM žaliavų ir su tuo susijusio teršalų išmetimo, EESRK rekomenduoja, kad Komisija pasinaudotų galimybe priimti įgyvendinimo aktus ir žaliavų atžvilgiu nustatytų ir į 6 straipsnį įtrauktų tokias pat nuostatas dėl maksimalių kiekių ir išmetimo lygių ir leidžiamų įmonių sąrašo, kokios yra nustatytos technologijos agentų atžvilgiu (7 str. 3 dalyje).

4.6.

Atsižvelgdamas į su HCFC-22 naudojimu susijusio HFC-23 teršalų išmetimo potencialą, EESRK kaip pirmą kovos su šiuo reiškiniu žingsnį palankiai vertina atitikties deklaraciją ir ragina taikyti naujas priemones, įskaitant ataskaitų teikimą, tikrinimą ir privalomą gamybos priemonių kilmės atskleidimą, HFC-23 šalutinio produkto mažinimo įrodymą ir atsekamumą.

4.7.

Pripažindamas susirūpinimą dėl naujų medžiagų, įskaitant nurodytas II priede, teršalų išmetimo poveikio (pvz., spartaus dichlormetano koncentracijos augimo atmosferoje, dėl kurio gali smarkiai, ilgiau nei dešimtmečiu, sulėtėti ozono skylės mažėjimas (14)), EESRK rekomenduoja, kad ir II priede nurodytų dujų atžvilgiu būtų taikomos surinkimo, recirkuliavimo ir regeneravimo (20 str.) priemonės ir reikalavimai dėl nuotėkio (21 str.). Be to, EESRK rekomenduoja nustatyti, kad įmonės, prieš pradėdamos II priede nurodytų dujų importą ar eksportą, tinkamai užsiregistruotų licencijavimo sistemoje.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52019DC0640&from=LT

(3) OL L 150, 2014 5 20, p. 195.

(4) https://treaties.un.org/doc/publication/unts/volume%201522/volume-1522-i-26369-english.pdf

(5) Visuotinio atšilimo potencialo (VAP) rodiklis buvo sukurtas tam, kad būtų galima palyginti įvairių dujų poveikį visuotiniam atšilimui. Konkrečiai, tai yra rodiklis, rodantis kiek 1 tonos dujų išmetimas sunaudos energijos per tam tikrą laiką, palyginti su 1 tonos anglies dvideginio (CO2) išmetimu.

(6) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937/EB ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 (COM(2022) 150 final – 2022/0099 (COD)) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 44).

(7) Daugiau informacijos apie ES muitinės vieno langelio aplinką, žr.: https://ec.europa.eu/taxation_customs/eu-single-window-environment-customs_en

(8) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB (COM(2021) 851 final – 2021/0422 (COD)) (OL C 290, 2022 7 29, p. 143).

(9) Solomon ir kt. 2020 m. Unfinished business after five decades of ozone-layer science and policy. Nature Communications 11:4272.

(10) https://www.europol.europa.eu/media-press/newsroom/news/how-company-earned-to-%E2%82%AC1-million-illegally-trading-ten-tons-of-ozone-depleting-substances

(11) https://unfccc.int/sites/default/files/english_paris_agreement.pdf

(12) HFC-23 (trifluormetanas arba CHF3), kurio šiltnamio efekto sukėlimo 100 metų VAP siekia 14 600, dujos susidaro kaip šalutinis HCFC-22 (Chlordifluormetano arba CHClF2) gamybos produktas.

(13) Andersen ir kt. 2021 m. Narrowing feedstock exemptions under the Montreal Protocol has multiple environmental benefits. PNAS 2021 Vol 118 No 49. https://doi.org/10.1073/pnas.2022668118

(14) Hossaini, R., Chipperfield, M., Montzka, S. ir kt. The increasing threat to stratospheric ozone from dichloromethane. Nat Commun 8, 15962 (2017). https://doi.org/10.1038/ncomms15962

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/57

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečios priemonės išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013

(COM(2022) 242 final – 2022/0166 (COD))

(2022/C 365/11)

Pagrindinis pranešėjas

Arnold PUECH D’ALISSAC

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2022 5 25 Europos Parlamentas, 2022 6 6
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 42 straipsnis, 43 straipsnio 3 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 6 16
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	188 / 0 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Rusijos invazija į Ukrainą daro didelį neigiamą poveikį Europos Sąjungos žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlytą naują papildomą pagalbos priemonę. Komitetas mano, kad ji tikrai būtina, ir ragina Europos institucijas skubiai ją patvirtinti.

1.2.

Karas Ukrainoje patvirtina geostrateginį žemės ūkio maisto produktų sektoriaus pobūdį ir būtinybę užtikrinti Europos Sąjungai galimybę savarankiškai apsirūpinti maistu. Todėl paramos priemonės ūkių ir žemės ūkio maisto produktų MVĮ grynųjų pinigų srautams yra būtinos siekiant užtikrinti jų ekonominį išlikimą šiuo nauju krizės, kuri kilo po COVID-19 pandemijos, laikotarpiu.

1.3.

Tačiau Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) biudžetas jau naudojamas esamiems finansavimo poreikiams ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiams įsipareigojimams. Jis neturėtų būti naudojamas neatidėliotinoms priemonėms finansuoti. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios Sąjungos šalys jau išnaudojo joms skirtas EŽŪFKP lėšas arba jas naudoja, EESRK taip pat mano, kad Europos Komisija turėtų nustatyti kitą, su BŽŪP nesusijusį finansavimo šaltinį šiai priemonei įgyvendinti ir neapriboti EŽŪFKP finansavimo galimybių ateinančiais metais.

1.4.

Be to, atsižvelgdamas į išskirtines aplinkybes ir būtinybę greitai reaguoti, Komitetas mano, kad Komisija turėtų sutrumpinti paramos išmokėjimo terminą ir supaprastinti paramos gavėjų tinkamumo kriterijus.

2. Komisijos pasiūlymo santrauka

2.1.

Komisija siūlo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 1305/2013 (1) dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), įtraukiant naują 39c straipsnį, pavadintą „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kurie ypač nukentėjo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio“.

2.2.

Siūloma priemonė leistų valstybėms narėms iki 2023 m. spalio 15 d. sumokėti vienkartinę išmoką ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų įmonėms, patiriantiems likvidumo ir grynųjų pinigų srautų sunkumų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir dėl to padidėjusių sąnaudų (energijos, trąšų ir pašarų).

2.3.

Komisijos pasiūlyme numatyta, kad ši išimtinė finansinė parama turi būti skiriama tik ūkininkams ir MVĮ, vykdantiems bent vieną veiklos rūšių, susijusių su:

—	žiedine ekonomika;

—	maisto medžiagų valdymu;

—	veiksmingu išteklių naudojimu;

—	aplinkai ir klimatui nekenkiančiais gamybos metodais.

2.4.

Didžiausia numatoma paramos suma yra 15 000 EUR vienam ūkininkui ir 100 000 EUR vienai MVĮ.

2.5.

Valstybės narės turėtų galimybę panaudoti iki 5 % turimų 2021–2022 m. EŽŪFKP biudžeto lėšų, o tai galėtų sudaryti 1,4 mlrd. EUR biudžetą ES.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Karas Ukrainoje labai pablogino padėtį žemės ūkio žaliavų rinkose, kuriose sunkumų buvo jau prieš Rusijos invaziją. Taigi pagrindinių žaliavų kainos, palyginti su jų lygiu prieš vienerius ar dvejus metus, padvigubėjo arba netgi patrigubėjo. Susidariusi padėtis dar labiau sustiprina COVID-19 pandemijos poveikį.

3.2.

2022 m. kovo 23 d. komunikate Komisija jau pateikė keletą išskirtinių iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti apsirūpinimą maistu ir didinti maisto sistemų atsparumą. Tačiau dabartinė situacija yra beprecedentė, todėl reikia imtis papildomų veiksmų.

3.3.

Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, kuriuo būtų galima iš dalies padėti dėl Rusijos invazijos į Ukrainą finansinių sunkumų patiriantiems ūkininkams ir MVĮ spręsti grynųjų pinigų srautų problemas.

3.4.

Komisijos pasiūlymas yra sveikintinas papildomas atsakas, kuriuo siekiama sustiprinti ES apsirūpinimą maistu ir spręsti precedento neturinčio gamybos sąnaudų padidėjimo problemą.

3.5.

EESRK pritaria siūlomai priemonei ir mano, kad labai svarbu, jog Europos institucijos ją priimtų kuo greičiau.

3.6.

Tačiau EESRK turi abejonių dėl priemonės finansavimo šaltinio, mokėjimų termino, tinkamumo kriterijų ir pernelyg didelės administracinės naštos paramos gavėjams rizikos ir norėtų apie apie tai įspėti Komisiją.

Finansavimo šaltinis

3.7.

EESRK norėtų priminti, kad EŽŪFKP (2), antrasis bendros žemės ūkio politikos ramstis, yra pagrindinė kaimo plėtros finansavimo priemonė. Šis fondas svariai prisideda prie teritorijų ir žemės ūkio sektoriaus ekologinės pertvarkos, nes jo lėšomis didinamas atsparumas klimato kaitai, remiamos inovacijos ir palaikomas ūkių konkurencingumas.

3.8.

Taigi EŽŪFKP tikslas – ilguoju laikotarpiu padėti įveikti iššūkius, su kuriais susiduria kaimo vietovės. Visų pirma jis turėtų sudaryti sąlygas iki 2040 m. pasiekti 2021 m. birželio 30 d. Komisijos nustatytus vystymosi tikslus, kurie yra jos ilgalaikės kaimo vietovių vizijos dalis (3).

3.9.

EŽŪFKP, taip pat ir visa BŽŪP, neturėtų būti laikomi papildomu finansavimo šaltiniu ekstremaliųjų situacijų atveju. EŽŪFKP biudžetas jau naudojamas esamiems finansavimo poreikiams ir vidutinės trukmės bei ilgalaikiams įsipareigojimams.

3.10.

Biudžeto asignavimai ir turimos lėšos neįvertinti kiekybiškai, todėl bendra pagalbos suma, kuri gali būti faktiškai išmokėta paramos gavėjams, taip pat yra labai hipotetinė.

3.11.

Todėl EESRK ragina Komisiją tiksliai nurodyti lėšas, kurios iš tikrųjų bus prieinamos, ir apsvarstyti kitus finansavimo šaltinius, kurie neturės įtakos EŽŪFKP užmojams ir tikslų įgyvendinimui.

Mokėjimų terminas

3.12.

Komisijos pasiūlyme numatyta mokėjimą priemonės paramos gavėjams atlikti iki 2023 m. spalio 15 d. EESRK kelią klausimą, kodėl mokėjimo terminas toks tolimas, atsižvelgiant į dabartinį susirūpinimą dėl ūkininkų ir visos žemės ūkio maisto produktų grandinės gamintojų pajamų.

3.13.

Šios įmonės jau patiria daugybę su pinigų srautais susijusių sunkumų. Daugeliui ūkininkų reikia skubios finansinės paramos, kad jie galėtų tęsti verslą; todėl išimtinės paramos išmokėjimas 2023 m. pabaigoje neatitiktų būtinybės skubiai taisyti padėtį.

3.14.

Taigi paramos išmokėjimo terminas turėtų būti kuo trumpesnis, kad ūkininkai ir MVĮ galėtų imtis veiksmų dabartinio gamybos sąnaudų padidėjimo problemai spręsti.

Paramos gavėjams taikomi tinkamumo kriterijai

3.15.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos numatyta finansinė parama visų pirma skiriama labiausiai nukentėjusiems ūkininkams ir MVĮ, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais atrankos kriterijais.

3.16.

Komisijos pasiūlyme taip pat numatyta, kad pagalba gali būti teikiama tik tiems paramos gavėjams, kurių veikla susijusi su žiedine ekonomika, maisto medžiagų valdymu, veiksmingu išteklių naudojimu arba aplinkai nekenkiančiais gamybos metodais.

3.17.

Šie papildomi kriterijai nukreiptų nuo pagrindinio priemonės tikslo – visų pirma padėti nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms ir ūkininkams. Be to, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai mano, kad dėl šių kriterijų paramos paraiškos, kurias turi pateikti paramos gavėjai, taps dar sudėtingesnės.

3.18.

Priešingai, tinkamumo kriterijai paramai ekstremaliosios situacijos atveju gauti turėtų būti supaprastinti, kad būtų išvengta administracinės naštos, kuri atgrasytų potencialius paramos gavėjus teikti paraišką kompetentingoms institucijoms.

3.19.

EESRK mano, kad ūkininkai, kurie jau gauna tiesioginę BŽŪP paramą ir patiria žalą dėl Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, turėtų automatiškai gauti EŽŪFKP finansuojamą išimtinę paramą.

3.20.

Taip Komisijos siūloma išimtinė parama atitiktų aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo tikslus, kurių siekiama naująja BŽŪP. Be to, taikant šią sistemą nereikėtų įtraukti naujų kriterijų, kurie sukeltų painiavą ir sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai taisyti padėtį, reikia taikyti pragmatišką solidarumo priemonę labiausiai nukentėjusioms įmonėms ir ūkininkams (padidėjusios gamybos sąnaudos arba rinkų žlugimas). Parama tam tikrai tvariai praktikai, pavyzdžiui, žiedinei ekonomikai, pirmiausia turėtų būti skatinama konkrečiomis, perspektyviomis priemonėmis.

Briuselis, 2022 m. birželio 16 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė BŽŪP artėjant 2020 m. (OL C 191, 2012 6 29, p. 116).,

(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/60

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Bendro komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Reagavimas į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų“

(JOIN(2021) 32 final)

(2022/C 365/12)

Pranešėjas	Stefano PALMIERI
Pranešėjas	Pietro Vittorio BARBIERI

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 5 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 18
Atsakingas skyrius	Išorės santykiai
Priimta skyriuje	2022 5 12
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	142 / 2 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad ES, reaguodama į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais, turi vadovautis bendra, suderinta ir nuoseklia politika. Atsižvelgiant į krizę prie Baltarusijos sienos ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą, būtina persvarstyti Migracijos ir prieglobsčio pakto (PMA) tinkamumą, kad dėl ekstremaliųjų situacijų netektų suskaidyti migracijos politikos, priešingai, reikėtų siekti, kad politika ir atitinkamų asmenų apsauga būtų sujungtos į vieną veiksmų ir teisės sistemą.

1.2.

EESRK mano, kad naudojimasis migrantais kaip įrankiais vis dar gali kelti grėsmę ne tik atitinkamoms valstybėms narėms, bet ir visai Europos Sąjungai. Dėl šios priežasties EESRK pabrėžia, kad tik veiksmingu ir iššūkį atitinkančiu reagavimu galima veiksmais papildyti politines, teisėkūros, administracines, humanitarines iniciatyvas (ES, nacionalinio, vietos ir tarptautinio lygmens) ir įtraukti subjektus (institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius, piliečius ir t. t.), vadovaujantis griežčiausiais ES bei tarptautinės teisės standartais.

1.3.

EESRK nuomone, svarbiausia, kad ES teiktų valstybėms narėms savalaikę, koordinuotą ir veiksmingą paramą tiek konkrečiais veiksmais (skirdama biudžeto išteklius ir ES agentūrų personalą), tiek suteikdama administracinę, teisėkūros ir politinę pagalbą. Tai turi būti įgyvendinama bendrais šios srities ir tarpinstitucinio lygmens veiksmais bei itin skaidriomis iniciatyvomis, taip pat užtikrinant tose teritorijose, kuriose migrantais gali būti naudojamasi kaip įrankiais, veikiančių humanitarinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos veiksmų laisvę.

1.4.

Kalbant konkrečiai, EESRK svarbiausia apibrėžti integruotą humanitarinių veiksmų sistemą, pagal kurią būtų galima panaudoti nacionalinių bei ES institucijų ir agentūrų išteklius bei struktūrą ir užtikrinti tarptautinių agentūrų (Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) įsitraukimą bei NVO ir pilietinės visuomenės indėlį, taip paskatinant naudingą veiksmų koordinavimą ir užtikrinant humanitarinių veiksmų, kaip ES principų įtvirtinimo priemonės, pripažinimą.

1.5.

Šiuo klausimu EESRK laikosi nuomonės, kad visiškas ir savalaikis įrankiais paverčiamų migrantų teisių pripažinimas – vengiant pilkųjų zonų ar administracinio netikrumo situacijų – yra esminis aspektas siekiant vietoje sumažinti grėsmę ES ir atitinkamų valstybių narių saugumui bei stabilumui, taip padarant neveiksmingais bandymus pasinaudoti migrantais kaip įrankiais.

1.6.

ES atsakas neabejotinai turi būti nukreiptas į įrankiais paverčiamų migrantų srautų šaltinius, įtraukiant trečiąsias šalis ir remiant jų pastangas informuoti gyventojus vykdant demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos principais grindžiamą bendradarbiavimą. Tokiu būdu bus galima atimti išteklius iš valstybinio lygmens veikėjų, kurie skatina naudotis migrantais kaip įrankiais.

1.7.

Kalbant apie valstybes, kurios skatina naudojimąsi migrantais kaip įrankiais arba jam pritaria, EESRK remia visos ES, tarptautinių institucijų ir šalių partnerių daugiašalius veiksmus, kuriais būtų galima pasmerkti ir izoliuoti tokius veiksmus, tuo tikslu taip pat pritaikant ir panaudojant tinkamas ekonomines bei diplomatines sankcijas.

1.8.

Dėl Ukrainoje vykstančio karo, kilusio dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš šią šalį, namus paliko ne mažiau kaip 3,9 mln. asmenų (1), kurie šiuo metu daugiausia priimami kaimyninėse šalyse ir kitose ES valstybėse narėse, be to, keli milijonai pabėgėlių persikėlė į kitas vietas šalies viduje. Tokio masto srautas, bent jau Europoje, nepalyginamas su srautais, kurie kildavo dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo. ES laiku ėmėsi veiksmų šiai problemai spręsti, visų pirma aktyviai taikydama 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą (2) ir Sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje pasiūlymą (angl. Cohesion’s Action for Refugees in Europe, CARE). EESRK laikosi nuomonės, kad sanglauda, solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu grindžiamos analogiškos priemonės yra svarbiausios ir siekiant įveikti naudojimosi migrantais kaip įrankiais krizes.

1.9.

ES šiuo metu yra saugi prieglobsčio ir apsaugos vieta milijonams Ukrainos piliečių, tačiau priėmimo ir pagalbos našta nevienodai paskirstoma atsižvelgiant į įsitraukusių valstybių narių gebėjimus ir išteklius. Iki šiol ES vidaus sienų atvėrimas užtikrino spontanišką pabėgėlių iš Ukrainos judėjimą link trokštamų tikslų, tačiau vertinant objektyviai, kaimyninėms šalims ir kitoms valstybėms narėms tenkančios naštos disproporcija išliko. Nepaisant to, kad reiškinio mastas yra nepalyginamas, naudojimasis migrantais kaip įrankiais Baltarusijos pasienyje ir ankstesni atvejai rodo, kad reikia nuodugniai peržiūrėti ES ir valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo mechanizmus, ypač susijusius su migrantų perskirstymu, kurio neabejotinai reikia krizinėse situacijose.

1.10.

EESRK taip pat nori aptarti Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje (3). Komitetas mano, kad naudojimosi migrantais kaip įrankiais atveju taikant numatytą sudėtingą teisės sistemos ir administracinių procedūrų nustatymo mechanizmą, neatsižvelgiama į tarpvalstybinį krizės lygmenį, kuris galėtų būti nustatomas tokiomis aplinkybėmis ir yra neatskiriamas nuo požiūrio į migrantus, kurio reikėtų laikytis.

1.11.

EESRK iš tikrųjų mano, kad nors reikalingos ad hoc priemonės naudojimosi migrantais kaip įrankiais problemai valdyti, svarbiausia, remiantis Laikinosios apsaugos direktyva, apsvarstyti savalaikės ir visapusiškos apsaugos veiksmus, ypač tais atvejais, kai atvykimo per sieną valdymas, antrinio judėjimo kontrolė, galimas įprastų prieglobsčio procedūrų atidėjimas arba nukrypimas nuo jų pasirodo nefunkcionalūs ir neproduktyvūs siekiant tikslo apsaugoti migrantus, kuriais naudojamasi kaip įrankiais. Bet kuriuo atveju, migrantų apsaugos lygis turėtų būti didinamas atsižvelgiant į tarpvalstybinės krizės lygmenį, kuris nustatomas įvertinant naudojimosi migrantais kaip įrankiais situaciją.

2. Pasiūlymas

2.1.

Komunikate pabrėžiama, kad Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje (Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje) kilusi migrantų krizė yra sąmoningas bandymas sukurti ilgalaikę nuolatinę krizę pasienyje, kuris yra sutartinų platesnių pastangų destabilizuoti Europos Sąjungą išbandant jos vienybę ir ryžtą, dalis. Tai yra „hibridinė grėsmė“, sukeliama trečiajai valstybei naudojantis migrantais kaip įrankiais.

2.2.

Šiame dokumente terminai „krizė“ ir „grėsmė“ vartojami toli gražu ne norint aprašyti specifinį ir sudėtingą migracijos reiškinį, o siekiant pabrėžti atitinkamame geopolitiniame kontekste kylančios politinės įtampos ir nestabilumo veiksnių svarbą.

2.3.

Tai ne tik sukėlė grėsmę ES saugumui, bet ir nulėmė kritinę padėtį vietoje, visų pirma patiems migrantams, bei dramatiškus humanitarinės padėties pokyčius tiek Baltarusijoje, tiek kitapus sienos ES teritorijoje. Be to, gaunama daug pranešimų apie Baltarusijos pasienio teritorijoje migrantų patiriamą nežmonišką ir žeminantį elgesį, kuriuo tam tikra forma net daromas spaudimas ES ir kurio riziką vis dėlto paaštrino užsitęsęs buvimas pasienio teritorijoje ir galimybių pereiti ES sieną nebuvimas.

2.4.

ES visuose Sąjungos institucijų forumuose nedelsdama griežtai pasmerkė naudojimąsi pažeidžiamais migrantais ir pabėgėliais kaip įrankiais. Po to vykdytais tarptautinio lygmens veiksmais pavyko paskatinti ES ir valstybių partnerių, ypač tų, iš kurių atvyko migrantai, įsitraukimą ir bendradarbiavimą.

2.5.

Naujos krizės sąlygomis ES ėmėsi veiksmų remti atitinkamas valstybes nares, atsižvelgdama į nacionalinių Vyriausybių bei parlamentų pritaikytas konkrečias priemones, visų pirma – nepaprastosios padėties paskelbimą pasienio regionuose. Komisija suteikė tinkamą pagalbą šioje srityje, siekdama užtikrinti tokių teisinių veiksmų suderinamumą su ES teise.

2.6.

Komunikate pateikiama politinių, techninių ir logistinių veiksmų, atliktų padedant atitinkamoms valstybėms narėms, ataskaita. Pradedant nuo Komisijos narės Y. Johansson vizitų ir paskesnių Komisijos posėdžių su valstybėmis narėmis, politinis ryšys buvo palaikomas ir ES agentūroms teikiant techninę pagalbą pasienyje (Frontex, Europolo, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) veikla, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis).

2.7.

Tarptautinėje arenoje, visų pirma migrantų kilmės ir tranzito valstybių atžvilgiu, Komisija veikė aukštesniu lygiu ir gerino bendradarbiavimą su Iraku, Libanu, Turkija, Jungtiniais Arabų Emyratais, Uzbekistanu. Tai ypač svarbu siekiant kovoti su nusikalstama neteisėto migrantų gabenimo infrastruktūra, kuri prisideda prie Baltarusijos vykdomo naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškinio.

2.8.

Tarpvalstybinės krizės sąlygomis kyla didelė rizika, kad bus pasitelktas „karo rūkas“ – dezinformavimo, melagingų naujienų skelbimo ir faktų iškraipymo priemonė, persipynusi su naudojimusi migrantais kaip įrankiais politiniais tikslais. Komunikate aiškiai nurodoma ši rizika, kurią kelia Baltarusijos pusė, o visų pirma – Baltarusijos bei Rusijos Vyriausybių kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės. Pabrėžiama laisvosios spaudos svarba ir konkretus vaidmuo, nors neatkreipiamas dėmesys į tai, kad ji taip pat svarbi ir ES pusėje esančiose krizės apimtose pasienio teritorijose.

2.9.

Komisija pažymi, kad krizės situacijoje dabartinės finansinės priemonės gali būti stiprinamos, panaudojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės lėšas. Kalbant apie migrantų grąžinimą (remiamą savanorišką ir nesavanorišką), minimas Komisijos, Frontex ir Tarptautinės migracijos organizacijos savitarpio bendradarbiavimas, tačiau nurodoma, kad į bendradarbiavimą turi įsitraukti ir migrantų kilmės šalys.

3. Pastabos

Naudojimasis migrantais kaip įrankiais ir migracijos politikos valdymas

3.1.

EESRK mano, kad ES reaguodama į naudojimąsi migrantais kaip įrankiais turi vadovautis bendru, suderintu ir nuosekliu politikos pagrindu.

3.1.1.

Siekdama tinkamo migracijos valdymo, ES turi suvokti, kad vienos šalies vykdomos iniciatyvos nėra vieninteliai migracijos procesus provokuojantys elementai (nors kai kurios iš jų kartais gali turėti didelės įtakos migrantų srautų apimčiai), net jei ta šalis migrantais naudojasi kaip įrankiais politiniais tikslais.

3.1.2.

Reaguodama į sudėtingiausias krizes (įskaitant kilusias dėl aktyvaus trečiosios valstybės įsitraukimo, karo ar karinės intervencijos) ES turi vadovautis solidarumu grindžiamu požiūriu, visų pirma susijusių asmenų atžvilgiu.

3.1.3.

Nedarant poveikio nuostatai, kad būtina padėti visiems asmenims, kurių gyvybei gresia tiesioginis pavojus (pabėgėliams ir karo aukoms), skirtingas teisinis statusas (pvz., asmenų, kurie siekia tam tikros formos apsaugos, ir kitų migrantų) gali būti nustatytas tik skaidriomis prieglobsčio procedūromis pagal ES teisę ir tarptautinius standartus, o ne a priori apibrėžiant vykstantį reiškinį ar krizę (pvz., hibridinė grėsmė, naudojimasis migrantais kaip įrankiais, ekonominė migracija ir t. t.).

Hibridinė grėsmė ir naudojimasis migrantais kaip įrankiais

3.2.

EESRK pritaria Komisijai dėl Baltarusijos naudojimosi migrantais kaip įrankiais keliamos grėsmės pobūdžio ir lygio. EESRK pripažįsta, kad ES kyla grėsmė dėl įvairių formų „hibridinių grėsmių“ arba „valstybės lėšomis finansuojamo naudojimosi žmonėmis kaip įrankiais siekiant politinių tikslų“.

3.2.1.

Apibrėžiant sąvoką „hibridinė grėsmė“, vartojama ir kitokia formuluotė: grėsmė, keliama „valstybinių ar nevalstybinių subjektų“. Hibridines grėsmes gali kelti įvairūs subjektai ir jos gali būti nukreiptos į įvairius tikslinius objektus (valstybės įstaigas, institucijas, visuomenės organizacijas, pavienius asmenis). Vis dėlto reikia atskirti šią plačią bendram supratimui reikalingą informaciją suteikiančią analizę ir nagrinėjamai politikai svarbių konkrečių situacijų nustatymą. Todėl EESRK pabrėžia, kad net siekiant nustatyti paskesnes reguliavimo priemones ir ypač teisinį požiūrį bei humanitarinę pagalbą migrantams tokiose ekstremaliose situacijose, valstybės lygmens subjekto dalyvavimas turėtų būti laikomas būtina sąlyga pripažinti atitinkamus veiksmus naudojimuisi migrantais kaip įrankiais.

3.2.2.

Atsižvelgdamas į tai, kad komunikate pateikta galiojanti sąvokos „hibridinė grėsmė“ apibrėžtis, EESRK tikisi, kad atsakas į šią grėsmę bus daugiaplanis ir integruotas, t. y. ne tik apims tarptautinių santykių (tarp valstybių narių, ES ir valstybių partnerių) lygmenį, bet ir bus įtrauktas į ES politikos ir įsipareigojimų žmogaus teisių rėmimo, migrantų apsaugos ir prieglobsčio teisės srityje sistemą. Todėl, EESRK nuomone, siekiant bendrai valdyti krizes, turėtų būti stiprinamos visos ES valstybių narių, institucijų ir agentūrų tarpusavio bendradarbiavimo priemonės.

Solidarumas, koordinavimas ir bendras krizių valdymas

3.3.

EESRK sutinka, kad „šie veiksmai – realus ir nūdienis pavojus ES saugumui“, ir ne tik tiesiogiai paveiktose valstybėse narėse. Komunikate nurodyti faktai ir sunki krizė Ukrainoje stiprina EESRK įsitikinimą, kad iš tikrųjų būtina sudaryti politinę, reglamentavimo ir procedūrinę sistemą bendram atsakui parengti ir bendram krizių valdymui valstybėse narėse bei Sąjungos institucijose užtikrinti.

3.3.1.

Dėl to, remdamasis jau išreikšta nuomone dėl pasiūlymų iš dalies pakeisti imigracijos ir prieglobsčio valdymo reglamentus (4), EESRK mano, kad svarbiausia toliau eiti valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo keliu, nes nagrinėjama situacija, žinoma, nėra vienintelė nulemianti padidėjusią atsakomybę ir sunkumus valstybėms narėms, į kurias atvykstama pirmiausia, turint omenyje pagal Migracijos ir prieglobsčio paktą (MPP) priskiriamą pasienio kontrolės ir antrinio judėjimo prevencijos naštą.

3.3.2.

Todėl labai laukiamame reglamente, kuriuo konkrečiai siekiama kovoti su tam tikros valstybės vykdomu naudojimusi migrantais kaip įrankiais, reikėtų numatyti solidaraus atsakomybės paskirstymo valstybėms narėms mechanizmus, įskaitant galimybę laiku imtis perkėlimo priemonių, atitinkančių krizės sunkumą.

3.3.3.

Prie Baltarusijos sienos kilusios krizės ypatybės atskleidžia ne tik skirtumus, bet ir panašumus su kitomis valstybinėmis naudojimosi migrantais kaip įrankiais strategijomis, įgyvendintomis (vien 2021 m.) Viduržemio jūros regiono centrinėje dalyje, prie Graikijos ir Turkijos, Ispanijos ir Maroko, Bosnijos ir Kroatijos, Serbijos ir Vengrijos sienų. EESRK mano, kad ES atsakas turės būti ryžtingesnis nei ankstesnių krizių metu, visų pirma siekiant išvengti priklausomybės nuo trečiųjų šalių politinių strategijų, kurios yra nesuderinamos su ES politika ir principais.

Migrantų globa ir apsauga nuo naudojimosi jais kaip įrankiais

3.4.

EESRK mano, kad formuluojant ES atsaką reikėtų vykdyti bendrus kovos su grėsme veiksmus, aiškiai suvokiant, kad tokioje specifinėje padėtyje atsidūrę migrantai savaime būna labai pažeidžiami ir kad juos reikia globoti būtent atsižvelgiant į tarpvalstybinės krizės aplinkybes.

3.4.1.

EESRK pritaria komunikate išreikštam susirūpinimui dėl humanitarinės padėties prie valstybių narių sienų su Baltarusija. Tai, kad kyla sunkumų veikti Baltarusijos sienos pusėje, rodo objektyvų humanitarinių veiksmų ribotumą krizių ir tarpvalstybinio konflikto situacijose, bet tai turėtų tapti akstinu maksimaliai padidinti pastangas, kad valstybių narių pasienio teritorijose migrantams teikiama humanitarinė pagalba atitiktų ES teisės standartus ir taikomą paramos pažeidžiamiems asmenims praktiką.

3.4.2.

EESRK tikisi, kad humanitarinėms pilietinės visuomenės organizacijoms taps lengviau patekti į abi ES ir Baltarusijos pasienio puses siekiant suteikti humanitarinę pagalbą (medicininę pagalbą, paramą maistu, teisinę pagalbą).

3.4.3.

Šiomis aplinkybėmis ES institucijos turi pasipriešinti bet kokiems bandymams solidarius nacionalinės ir tarptautinės pilietinės visuomenės veiksmus traktuoti arba vaizduoti kaip nusikaltimus, kaip EESRK jau nurodė ankstesnėse nuomonėse (5).

3.4.4.

Komunikate nurodoma, kad vyksta dideli migrantų antriniai judėjimai (bent jau atsižvelgiant į krizės metu ES sienas pasiekusių migrantų skaičių), kartu pranešama apie suaktyvėjusį bendrą pirmojo migrantų atvykimo šalių ir antrinių judėjimų paveiktų valstybių narių pasienio policijos patruliavimą. EESRK mano, kad tokioje situacijoje, kai migrantais naudojamasi kaip įrankiais, antrinio judėjimo temą reikia nagrinėti įtraukiant valstybes nares, kurios yra migrantų judėjimo tikslas, ir tuo pačiu metu skiriant deramą dėmesį labiausiai pažeidžiamiems migrantams, ypač paaštrėjusios krizės etapais, siekiant išvengti papildomų grėsmių jų saugumui.

3.4.5.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl vis didesnio valstybių narių ir pačios ES kuriamų teisinių statusų bei išimtinių procedūrų skaičiaus kyla rizika oriai, vienodai ir visapusiškai pažeidžiamų migrantų apsaugai, ypač krizės kontekste, kai reikalingi konkretūs sprendimai. Todėl, susiklosčius rimtai rizikingai situacijai, galimi nukrypimai nuo standartinių priėmimo ir prieglobsčio procedūrų turėtų būti derinami su specialiomis globos ir apsaugos priemonėmis ir reikėtų tvirtai laikytis negrąžinimo principo.

Kova su dezinformacija, žiniasklaidos vaidmuo ir pažeidžiamų asmenų apsauga

3.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad komunikate pabrėžiama kova su dezinformacija, melagingomis naujienomis ir manipuliavimu faktais, taip pat skatinama rengti tikslines informacijos kampanijas migrantų srautų kilmės šalyse bei geriau panaudoti elektronines informavimo ir komunikacijos priemones, kurių užduotis – teikti patiems migrantams teisingą ir patikrinamą informaciją (pvz. „Infomigrants“).

3.5.1.

Kartu EESRK mano, kad svarbu, remiantis ES vertybėmis, laisvai teikti informaciją ir suteikti laisvą prieigą prie visuomenei svarbių faktų ir duomenų. Šioje srityje nepaprastųjų priemonių taikymas visada turi būti derinamas su ES valstybių narių ir agentūrų suteikiama garantija, kad teritorijose, kuriose migrantais naudojamasi kaip įrankiais, nepriklausomai žiniasklaidai bus suteikta maksimali veiksmų ir komunikacijos laisvė, kartu užtikrinant aiškias ir skaidrias patekimo į migrantų priėmimo įstaigas ir bendravimo su jais taisykles.

3.5.2.

Siekiant kovoti su informacinėse platformose ir socialinėje žiniasklaidoje veikiančiais migrantų gabenimo logistikos tinklais, Komisija, padedama ES agentūrų (ENISA), turėtų atskirti priemones, kuriomis tiesiogiai naudojasi migrantų gabentojai, ir migrantų tarpusavyje naudojamas ryšių priemones; tai turi būti daroma siekiant atskirti atsakomybę ir nepažeisti teisių į duomenų konfidencialumą arba netiesiogiai ir nesąmoningai pakenkti pačiam migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, saugumui.

Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant kovoti su naudojimusi migrantais kaip įrankiais

3.6.

EESRK palankiai vertina Sąjungos institucijų veiksmus, kuriais siekiama stiprinti bendradarbiavimą su migrantų, kuriais naudojamasi kaip įrankiais, kilmės šalimis, siekiant informuoti jas apie migrantams kylančius pavojus ir pagerinti tarptautinį bendradarbiavimą migracijos srityje.

3.6.1.

Siekiant, kad ES ir paveiktų trečiųjų šalių veiksmai taptų produktyvūs, toks bendradarbiavimas taip pat turėtų būti siejamas su tarptautinio bendradarbiavimo plėtros labui mechanizmu ir susitarimais dėl migracijos reguliavimo.

3.6.2.

Sudarant galimus susitarimus su trečiosiomis šalimis ir kartu su jomis vykdant procedūras reikia atsižvelgti į tai, kaip tokie santykiai dera su pagarba žmogaus teisėms tose šalyse bei jų tarptautinių teisinių įsipareigojimų vykdymu.

3.6.3.

Toks bendradarbiavimas taip pat sustiprins policijos ir žvalgybos pastangas užkirsti kelią migrantus nelegaliai gabenančių nusikalstamų organizacijų veiksmams ir su jomis kovoti, kartu leis atsižvelgti į pačių migrantų teises į prieglobstį bei apsaugą tiek tuo atveju, kai veikla būna susijusi su naudojimusi migrantais kaip įrankiais, tiek apskritai (6).

Parama valstybėms narėms

3.7.

EESRK palankiai vertina paramą valstybėms narėms, kurioms kyla grėsmė, ypač teikiamą per ES vidaus reikalų agentūras (Frontex, EUAA, Sąjungos civilinės apsaugos mechanizmą), ir mano, kad šios agentūros turėtų imtis veiksmų visais atvejais, kai paskelbiama nepaprastoji padėtis, taikydamos subalansuotas ir skaidrias procedūras (7).

3.7.1.

EESRK mano, kad ateityje turėtų būti užtikrintas tinkamas pagalbos valstybėms narėms, kurioms kyla tokia grėsmė, lygis, o ją turi atitikti tokio pat aukšto lygio apsauga ir pagalba nukentėjusiesiems nuo naudojimosi jais, kaip įrankiais, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

3.7.2.

EESRK ryžtingai tvirtina, kad valstybių narių taikomos priemonės siekiant migrantų, kuriems nesuteikiama teisė į prieglobstį, grąžinimo – tiek savanoriško, tiek nesavanoriško – turėtų būti naudojamos ir esant nepaprastajai padėčiai, visapusiškai paisant pagrindinių teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, taip pat padedant ES agentūroms.

Būsimo krizių valdymo priemonės ir reglamentai

3.8.

EESRK pabrėžia, kad šioje nuomonėje atsižvelgiama į priemones, kurios buvo aptartos ir kuriamos ją rengiant, visų pirma į Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje. Pasiūlyme yra teisėkūros elementų, susijusių su migrantų statusu ir prieglobsčio prašymo bei tarptautinės apsaugos procedūromis tokių situacijų kontekste.

3.8.1.

EESRK pageidauja, kad šiuo tikslu reglamente būtų atsižvelgiama į valstybių narių saugumo reikalavimus ir kad kartu su jais būtų numatomi teisiniai įsipareigojimai ieškant išeičių iš nepaprastosios padėties bei siekiant užtikrinti migrantų teises į apsaugą, grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais ir ES teise.

3.8.2.

Kalbant konkrečiai, Komisija ir įgaliotosios įstaigos taip pat turės patikrinti, ar priimami arba priimti teisės aktai atitinka pagrindines teises ir ES nustatytas teises valstybėse narėse, siekiant įveikti dabartinę krizę bei išvengti krizių ateityje.

3.8.3.

Tame reglamente EESRK atidžiai įvertins išimtis ir nukrypimus nuo standartinių įleidimo ir prieglobsčio procedūrų vykdymo, faktines galimybes apskųsti neigiamus sprendimus, grąžinimo procedūras ir visapusišką skaidrumą bei valstybių narių, kuriose paskelbta nepaprastoji padėtis, bendradarbiavimą su ES institucijomis bei agentūromis.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 5 317 219 pabėgėlių išvyko į gretimas šalis ir ES (duomenys atnaujinti 2022 m. balandžio 26 d., šaltinis – UNHCR, https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine).

(2) 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/382, kuriuo pagal Direktyvos 2001/55/EB 5 straipsnį nustatoma, kad iš Ukrainos yra susidaręs perkeltųjų asmenų masinis srautas, ir pradedama taikyti laikinoji apsauga (OL L 71, 2022 3 4, p. 1) (2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).

(3) Žr. COM(2021) 890 final – 2021/0427 (COD), Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje.

(4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl naujo Migracijos ir prieglobsčio pakto (COM(2020) 609 final) (OL C 123, 2021 4 9, p. 15); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2003/109/EB ir Reglamento (ES) XXX/XXX [dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo] pasiūlymas (COM(2020) 610 final – 2020/0279 (COD)); Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krizinių ir force majeure situacijų migracijos ir prieglobsčio srityje (COM(2020) 613 final – 2020/0277 (COD)) (OL C 155, 2021 4 30, p. 58).

(5) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Nelydimų nepilnamečių migrantų apsauga Europoje (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 429, 2020 12 11, p. 24).

(6) Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui – Atnaujintas ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2021–2025 m.) (COM(2021) 591 final).

(7) Valstybės narės prašymu, patvirtintu vėlesniu Komisijos pasiūlymu ir svarstymu Taryboje, taip pat patvirtinant nuolatinės padėties stebėsenos ir ataskaitų apie ją teikimo mechanizmus. Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kovos su naudojimosi migrantais kaip įrankiais reiškiniu migracijos ir prieglobsčio srityje, COM(2021) 890 final – 2021/0427 (COD).

2022 9 23

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 365/66

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos naudojimosi savo teisėmis įgyvendinant Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir užtikrinant šių susitarimų vykdymą taisyklės

(COM(2022) 89 final – 2022/0068 (COD))

(2022/C 365/13)

Pranešėjas

Jack O’CONNOR

Prašymas pateikti nuomonę	Taryba, 2022 3 22 Europos Parlamentas, 2022 3 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (1) 43 straipsnis (žvejyba), 91 ir 100 straipsniai (transportas), 173, 182, 188 ir 189 straipsniai (Sąjungos programos), 207 straipsnis (bendra prekybos politika), 304 straipsnis (Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas).
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 3 22
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2022 5 12
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	202 / 0 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pagal siūlomą reglamentą (2) Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti ir taikyti tam tikras priemones dėl Sąjungos naudojimosi turimomis teisėmis įgyvendinant Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) (3) ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą (toliau – Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas) (4).

1.2.

Šių susitarimų Šalys yra tik Jungtinė Karalystė ir Sąjunga. Todėl EESRK sutinka, kad visiškai tinkama bet kokių veiksmų imtis Sąjungos lygmeniu ir, kaip numatyta siūlomame reglamente, taikyti komiteto procedūrą.

1.3.

EESRK pritaria tam, kad Sąjungai reikalinga lanksti ir veiksminga procedūra tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė nesilaikytų Susitarimo dėl išstojimo ir (arba) Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo.

1.4.

Komiteto procedūros taikymas, kaip būdas suteikti Komisijai įgaliojimus priimti ir taikyti tam tikras priemones, kai atitinkami susitarimai pažeidžiami arba jų nesilaikoma, atrodo visiškai pagrįstas ir atitinka proporcingumo ir subsidiarumo principus, kurie neišvengiamai lemia ES veiksmus.

1.5.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą atlikti reglamento peržiūrą praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo ir pažymi, kad tai dera su atitinkamomis svarstomų susitarimų nuostatomis.

1.6.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK pritaria siūlomam reglamentui. Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad tai yra puikus tarpinstitucinis kompromisas, skirtas visiems galimiems Susitarimo dėl išstojimo ir (arba) Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimo arba nesilaikymo atvejams.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Siūlomu reglamentu Europos Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ir taikyti tam tikras priemones dėl Sąjungos naudojimosi turimomis teisėmis įgyvendinant Susitarimą dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą. Reglamentu sudaromos sąlygos laiku ir veiksmingai reaguoti tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė pažeistų atitinkamų susitarimų nuostatas arba jų nesilaikytų.

2.2.

Įgaliojimai siejami su:

—

laikinų priemonių, skirtų paskatinti laikytis susitarimo ir (arba) taikyti kompensacines priemones, kurias susitarimo Šalies prašymu leidžia taikyti arbitražinis teismas, kai netinkamai arba nevisiškai laikomasi susitarimo, arba, kai kita susitarimo Šalis nebendradarbiauja, kad būtų galima pasinaudoti nustatyta privaloma ginčų sprendimo procedūra, taikymu;

—

taisomosiomis priemonėmis, numatytomis Susitarime dėl išstojimo (susijusiomis su atvejais, kai nepavyksta į Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos įtraukti atitinkamų Sąjungos teisės aktų) ir (arba) numatytomis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (susijusiomis su subsidijomis, kelių transportu ir žvejyba);

—	pusiausvyros atkūrimo priemonėmis, numatytomis Susitarime dėl išstojimo (susijusiomis su Jungtinės Karalystės priimtomis apsaugos priemonėmis) ir Protokole dėl Airijos ir Šiaurės Airijos;

—

pusiausvyros atkūrimo priemonėmis, numatytomis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (susijusiomis su Jungtinės Karalystės priimtomis apsaugos priemonėmis, dėl kurių taikymo sutrinka teisių ir pareigų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą arba bet kurį papildomąjį susitarimą pusiausvyra, arba susijusiomis su skirtumais darbo ir socialinėje, aplinkos ar klimato apsaugos arba subsidijų kontrolės srityse);

—	Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime numatytomis atsakomosiomis priemonėmis, kuriomis, laikantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo 411 straipsnio, reaguojama į pusiausvyros atkūrimo priemones;

—

apsaugos priemonėmis, numatytomis Susitarime dėl išstojimo (taikytinomis, jei dėl Protokolo dėl Airijos ir Šiaurės Airijos taikymo kyla didelių ekonominių, visuomeninių ar aplinkos srities sunkumų, kurie gali būti ilgalaikiai, arba jei dėl to prekybos srautai nukreipiami į kitas šalis), ir numatytomis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarime (taikytinomis, jei kyla didelių sektorinio ar regioninio pobūdžio ekonominių, visuomeninių ar aplinkos srities sunkumų, kurie gali būti ilgalaikiai);

—

įsipareigojimų pagal Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą vykdymo sustabdymu tuo atveju, kai pažeidžiamos tam tikros nuostatos arba nesilaikoma tam tikrų, visų pirma su prekyba prekėmis, oro transportu, kelių transportu, žvejyba ar Sąjungos programomis susijusių sąlygų, arba jei Jungtinė Karalystė nesumoka savo finansinio įnašo arba iš esmės pakeičia tam tikras pirmines sąlygas.

2.3.

Šios priemonės taip pat turėtų būti taikomos bet kokiems Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo papildomiesiems dvišaliams susitarimams.

2.4.

Savo sprendime dėl Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo, Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus priimti daugumą 2.2 punkte išvardytų priemonių, kol įsigalios konkretus teisėkūros procedūra priimamas aktas. Buvo numatyta pasiūlymą dėl tokio teisės akto pateikti ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

2.5.

Nepaisant Susitarimo dėl išstojimo, Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas apima platų klausimų, kurie neapsiriboja tik prekyba ir paslaugomis, spektrą. Tai – investicijos, konkurencija, valstybės pagalba, mokesčių skaidrumas, oro ir kelių transportas, energija ir tvarumas, žuvininkystė, duomenų apsauga ir socialinės apsaugos koordinavimas. Todėl Prekybos taisyklių vykdymo reglamentas (5) ir kitos turimos priemonės apima ne visą šio naujo tipo susitarimo taikymo sritį. Taigi turi būti priimtas naujas teisės aktas. Siūlomo reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojama tas pats, kas ir sektorinėmis Sąjungos teisės nuostatomis, būtų už tas nuostatas viršesnės (lex specialis).

2.6.

Pasiūlymo teisinis pagrindas:

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnis (6) (žvejyba);

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 ir 100 straipsniai (7) (transportas);

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173, 182, 188 ir 189 straipsniai (8) (Sąjungos programos);

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnis (9) (bendra prekybos politika);

—	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis (10) (Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas).

2.7.

Susitarimas dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas yra vienintelės Sąjungos teisinės priemonės Jungtinės Karalystės atžvilgiu. Todėl pagal tarptautinę teisę veiksmų gali imtis tik Sąjunga. Tačiau pasiūlymu numatoma priimti priemones laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo (11). Kadangi labai tikėtina, kad priimtos priemonės darys poveikį valstybėms narėms, būtų taikoma komiteto procedūros sistemos nagrinėjimo procedūra, kaip numatyta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (12).

2.8.

Pasiūlyme numatoma praėjus penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo atlikti jo peržiūrą. Tai derėtų su atitinkama Susitarimo dėl išstojimo ir Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo nuostata.

2.9.

Siūlomas reglamentas neapima priemonių, patenkančių į Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politikos sritį.

2.10.

Su Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programomis susijusių priemonių priėmimas reglamentuojamas atskiru pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, kuri leistų Sąjungai veiksmingai ir laiku reaguoti tais atvejais, jei Jungtinė Karalystė pažeistų Susitarimą dėl išstojimo ir (arba) Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą arba jų nesilaikytų.

3.2.

Kadangi šie susitarimai sudaryti tik su ES, akivaizdu, kad ir atitinkamų veiksmų turėtų būti imamasi šiuo lygmeniu.

3.3.

Atsižvelgiant į galimą poveikį valstybėms narėms ir optimalaus veiksmingumo reikalavimą, visiškai logiška ir pagrįsta taikyti komiteto procedūros sistemos nagrinėjimo procedūrą.

3.4.

Tai visiškai atitinka subsidiarumo principą, nes komiteto procedūros sistema leidžia valstybėms narėms stebėti Komisijai pavestus įgyvendinimo aktus.

3.5.

Taip pat vertėtų pažymėti, kad remiantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13) 7 ir 8 straipsniais Komisija gali, nukrypstant nuo įprastų procedūrų skubos atvejais (8 str.) arba siekiant išvengti galimo didelio žemės ūkio srities rinkų sutrikdymo (7 str.), priimti įgyvendinimo aktus prieš tai jų nepateikusi atitinkamam komitetui. Šis procedūros nepaisymas sustiprina Sąjungos gebėjimą prireikus skubiai reaguoti į netikėtus susitarimų pažeidimus.

3.6.

Komitetas palankiai vertina siūlomo reglamento 1 straipsnio 2 dalyje išdėstytas plataus spektro priemones ir jų ribojamuosius kriterijus.

3.7.

Kadangi nėra precedento, kad valstybė narė išstotų iš Sąjungos, nekyla ir klausimas dėl suderinamumo su galiojančiais šios srities teisės aktais.

3.8.

Aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis pasirenkama priemonė, išsamiai išdėstyti siūlomo reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. EESRK sutinka, kad siūlomas reglamentas atitinka proporcingumo reikalavimus ir neviršija to, kas išties būtina tikslui – užtikrinti galimybę greitai ir veiksmingai pasinaudoti tomis teisėmis – pasiekti.

3.9.

Atsižvelgdamas į tai, kad siūlomas reglamentas yra procedūrinio pobūdžio, EESRK mano, kad poveikio vertinimas nėra būtinas.

3.10.

EESRK pritaria pasiūlymui po penkerių metų atlikti reglamento peržiūrą ir pažymi, kad tai dera su atitinkamomis svarstomų susitarimų nuostatomis.

3.11.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK pasiūlymui pritaria. Be to, EESRK laikosi nuomonės, kad tai yra puikus tarpinstitucinis kompromisas, skirtas visiems galimiems Susitarimo dėl išstojimo ir (arba) Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo pažeidimo arba nesilaikymo atvejams.

Briuselis, 2022 m. birželio 15 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (OL C 326, 2012 10 26, p. 47).

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52022PC0089

(3) OL C 384 I, 2019 11 12, p. 1.

(4) OL L 149, 2021 4 30, p. 10.

(5) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/167 2021 m. vasario 10 d. kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles ir užtikrinti šių taisyklių vykdymą (OL L 49, 2021 2 12, p. 1)..

(6) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(7) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(8) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(9) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(10) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:12012E/TXT&from=LT

(11) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A12012M%2FTXT

(12) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 365

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. rugsėjo 23d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16
2022/C 365/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliucija Ukraina – nuo pagalbos iki atstatymo. Europos pilietinės visuomenės pasiūlymai	1
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16
2022/C 365/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Europos baldų pramonės atsigavimo pereinant prie novatoriškos, žaliosios ir žiedinės ekonomikos (nuomonė savo iniciatyva)	7

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	570-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 6 15–2022 6 16
2022/C 365/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl a) Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos deklaracijos dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų parengimas(COM(2022) 27 final) ir b) Skaitmeninės teisės ir principų (tiriamoji nuomonė)	13
2022/C 365/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl suderintų sąžiningos prieigos prie duomenų ir jų naudojimo taisyklių (Duomenų aktas) (COM(2022) 68 final – 2022/0047 (COD))	18
2022/C 365/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos lustų aktas(COM(2022) 45 final)	23
2022/C 365/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema (Lustų aktas) (COM(2022) 46 final – 2022/0032 (COD))	34
2022/C 365/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamos Reglamento (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą Europos horizontas steigiamos bendrosios įmonės, nuostatos, susijusios su Lustų bendrąja įmone (COM(2022) 47 final – 2022/0033 (NLE))	40
2022/C 365/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937/EB ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 517/2014 (COM(2022) 150 final – 2022/0099 (COD))	44
2022/C 365/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 (COM(2022) 151 final – 2022/0100 (COD))	50
2022/C 365/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir Reglamentas (ES) …/2022, kuriuo nustatomas daugiametis rytų Atlanto ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių valdymo planas (COM(2022) 171 final – 2022/0111(COD))	55
2022/C 365/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl konkrečios priemonės išimtinei laikinai paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) teikti, reaguojant į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2022) 242 final – 2022/0166 (COD))	57
2022/C 365/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Bendro komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Reagavimas į valstybės remiamą naudojimąsi migrantais kaip įrankiais prie ES išorės sienų(JOIN(2021) 32 final)	60
2022/C 365/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Sąjungos naudojimosi savo teisėmis įgyvendinant Susitarimą dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą ir užtikrinant šių susitarimų vykdymą taisyklės (COM(2022) 89 final – 2022/0068 (COD))	66

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2022 5 2 Taryba, 2022 5 23
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 5 31
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	63 / 0 / 0
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2022 6 15
Plenarinė sesija Nr.	570
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 1 / 4