2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/3

2022 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Općinski građanski sud u Zagrebu (Kroatija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) A.H. / Zagrebačka banka d.d.

(Byla C-567/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Vartotojų apsauga - Nesąžiningos sąlygos - Direktyva 93/13/EEB - Taikymas „ratione temporis“ - 10 straipsnio 1 dalis - Paskolos sutartis, sudaryta prieš valstybei narei įstojant į Europos Sąjungą, tačiau pakeista po šio įstojimo datos - 6 straipsnis - Komercinės (ūkinės) veiklos subjekto nepagrįstai gautos naudos grąžinimas - Nacionalinės teisės nuostatos, numatančios nesąžiningų sąlygų pakeitimą ir jomis remiantis nepagrįstai gautos naudos grąžinimą - Taikymas „ratione materiae“ - 1 straipsnio 2 dalis - Sąlygoms, atspindinčioms įstatymų ar kitų teisės aktų privalomąsias nuostatas, taikoma išimtis)

(2022/C 359/03)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Općinski građanski sud u Zagrebu

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: A.H.

Atsakovė: Zagrebačka banka d.d.

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 1 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad į šios direktyvos taikymo sritį ratione materiae nepatenka sutarties sąlygos, atspindinčios nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias komercinės (ūkinės) veiklos subjektas buvo priverstas siūlyti vartotojui pakeisti pirminę paskolos sutartį sudarant susitarimą, kurio turinys apibrėžtas šiose nuostatose, ir šis vartotojas turėjo galimybę sutikti su tokiu pakeitimu.

(1) OL C 19, 2021 1 18.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/4

2022 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje Europos Komisija / VW, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

(Sujungtos bylos C-116/21 P–C-118/21 P, C-138/21 P ir C-139/21 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pensija - Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai - VIII priedo 20 straipsnis - Maitintojo netekimo pensijos skyrimas - Buvusio pareigūno, gavusio ištarnauto laiko pensiją, našliu likęs sutuoktinis - Santuoka, sudaryta šiam pareigūnui nutraukus tarnybą - Sąlyga dėl minimalios penkerių metų santuokos trukmės pareigūno mirties dieną - VIII priedo 18 straipsnis - Santuoka, sudaryta prieš pareigūnui nutraukiant tarnybą - Minimalios vienų metų santuokos trukmės sąlyga - VIII priedo 20 straipsnio neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija - 20 straipsnis - Vienodo požiūrio principas - 21 straipsnio 1 dalis - Nediskriminavimo dėl amžiaus principas - 52 straipsnio 1 dalis - Savavališko arba akivaizdžiai netinkamo, atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamą tikslą, diferencijavimo nebuvimas)

(2022/C 359/04)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

(Byla C-116/21 P)

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin ir B. Schima

Kitos proceso šalys: VW, atstovaujama avocate N. de Montigny, Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, J. Steele ir J. Van Pottelberge, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Alver, M. Bauer ir R. Meyer

(Byla C-117/21 P)

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin ir B. Schima

Kitos proceso šalys: BT, atstovaujama avocat J.-N. Louis, Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, J. Steele ir J. Van Pottelberge, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Alver ir M. Bauer, Association internationale des anciens de l’Union européenne (AIACE Internationale), atstovaujama advocaat N. Maes ir avocat J. Van Rossum

(Byla C-118/21 P)

Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin ir B. Schima

Kitos proceso šalys: RN, atstovaujama avocat F. Moyse, Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, J. Steele ir J. Van Pottelberge

(Byla C-138/21 P)

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Alver ir M. Bauer

Kitos proceso šalys: BT, atstovaujama avocat J.-N. Louis, Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin ir B. Schima, Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, J. Steele ir J. Van Pottelberge, Association internationale des anciens de l’Union européenne (AIACE Internationale), atstovaujama advocaat N. Maes ir avocat J. Van Rossum

(Byla C-139/21 P)

Apeliantė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Alver ir M. Bauer

Kitos proceso šalys VW, atstovaujama avocate N. de Montigny, Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara, B. Mongin ir B. Schima, Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, J. Steele ir J. Van Pottelberge

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimus VW / Komisija (T-243/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:619), BT / Komisija (T-315/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:622) ir RN / Komisija (T-442/17 RENV, EU:T:2020:618).

2.	Atmesti VW ieškinį byloje T-243/18, BT ieškinį byloje T-315/19 ir RN ieškinį byloje T-442/17 RENV.

3.	VW padengia savo ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylose T-243/18, C-116/21 P ir C-139/21 P.

4.	BT padengia savo ir Europos Komisijos bei Europos Sąjungos Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylose T-315/19, C-117/21 P ir C-138/21 P.

5.	RN padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylose F-104/15, T-442/17 RENV ir C-118/21 P.

6.	Europos Komisija ir RN padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas byloje T-695/16 P.

Europos Parlamentas ir Association internationale des anciens de l’Union européenne (AIACE Internationale) padengia visas savo bylinėjimosi išlaidas bylose, į kurias jie atitinkamai įstojo pirmoje ir apeliacinėse instancijose, įskaitant, kiek tai susiję su Europos Parlamentu, bylose F-104/15 ir T-695/16 P.

(1) OL C 182, 2021 5 10.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/5

2022 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) dėl Europos arešto orderio, išduoto dėl KL, vykdymo

(Byla C-168/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR - 2 straipsnio 4 dalis - Abipusio veikos baudžiamumo sąlyga - 4 straipsnio 1 punktas - Europos arešto orderio neprivalomasis nevykdymo pagrindas - Vykdančiosios teisminės institucijos atliekama kontrolė - Veiksmai, kurie iš dalies yra nusikalstama veika pagal vykdančiosios valstybės narės teisę - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalis - Nusikaltimų ir bausmių proporcingumo principas)

(2022/C 359/05)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation

Šalis pagrindinėje byloje

dalyvaujant: Procureur général près la cour d’appel d’Angers

Rezoliucinė dalis

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 1 punktas turi būti aiškinami taip, kad šiose nuostatose numatyta abipusio veikos baudžiamumo sąlyga yra įvykdyta tuo atveju, kai Europos arešto orderis išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, paskirtą dėl veiksmų, išduodančiojoje valstybėje narėje laikomų nusikalstama veika, kurios sudėties privalomuoju požymiu yra šiais veiksmais padarytas toje valstybėje narėje saugomo teisinio intereso pažeidimas, jeigu tokie veiksmai pagal vykdančiosios valstybės narės teisę taip pat laikomi nusikalstama veika, bet jos sudėties požymiu nėra šio saugomo teisinio intereso pažeidimas.

Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 2 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnio 1 punktas, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, jeigu ši bausmė išduodančiojoje valstybėje narėje buvo paskirta už prašomo perduoti asmens padarytą vieną nusikalstamą veiką, kurią sudaro įvairūs veiksmai, bet tik kai kurie iš jų laikomi nusikalstama veika vykdančiojoje valstybėje narėje.

(1) OL C 228, 2021 6 14.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/7

2022 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesverwaltungsgericht (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) EPIC Financial Consulting Ges.m.b.H. / Republik Österreich, Bundesbeschaffung GmbH

(Sujungtos bylos C-274/21 ir C-275/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Viešieji pirkimai - Reglamentas (ES) Nr.o1215/2012 - Direktyvos 89/665/EEB 2 straipsnyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ir peržiūros procedūrų netaikymas, kai nėra užsienio elemento - Direktyva 2014/24/ES - 33 straipsnis - Preliminariosios sutarties prilyginimas sutarčiai, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 89/665 2a straipsnio 2 dalį - Negalimumas skirti naujos viešojo pirkimo sutarties, kai preliminariojoje sutartyje nustatytas didžiausias darbų, prekių arba paslaugų kiekis ir (arba) didžiausia jų vertė jau pasiekti - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta viešųjų pirkimų srityje sumokėti kreipimosi į administracinius teismus mokesčius - Pareiga nustatyti ir sumokėti kreipimosi į teismo mokesčius prieš teismui priimant sprendimą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba peržiūros prašymo - Neskaidri viešojo pirkimo procedūra - Lygiavertiškumo ir veiksmingumo principai - Veiksmingumas - Teisė į veiksmingą teisinę gynybą - Direktyva 89/665 - 1, 2 ir 2a straipsniai - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta atmesti ieškinį, jeigu nesumokėti kreipimosi į teismą mokesčiai - Viešojo pirkimo sutarties numatomos vertės nustatymas)

(2022/C 359/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: EPIC Financial Consulting Ges.m.b.H.

Atsakovės: Republik Österreich, Bundesbeschaffung GmbH

Rezoliucinė dalis

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES, 1 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad preliminariosios sutarties sudarymas su vienu ekonominės veiklos vykdytoju pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24 dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 33 straipsnio 3 dalį atitinka Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2a straipsnio 2 dalyje numatytos sutarties sudarymą.

Direktyvos 2014/24 33 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad perkančioji organizacija, siekdama skirti naują sutartį, nebegali remtis preliminariąja sutartimi, kurioje nustatytas didžiausias atitinkamų darbų, prekių ar paslaugų kiekis ir (arba) didžiausia jų vertė jau buvo pasiekti, nebent šios sutarties skyrimas nelemia esminių preliminariosios sutarties pakeitimų, kaip numatyta šios direktyvos 72 straipsnio 1 dalies e punkte.

Lygiavertiškumo principas turi būti aiškinamas kaip nedraudžiantis nacionalinės teisės aktų, kuriuose prašymams taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir peržiūros prašymams, susijusiems su viešojo pirkimo procedūra, numatytos kitokios procesinės taisyklės nei taikomos, be kita ko, civilinėse bylose.

Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 1 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama kaip draudžianti nacionalinės teisės aktus, įpareigojančius teisės subjektą prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba peržiūros prašyme nurodyti konkrečią viešojo pirkimo procedūrą ir jo ginčijamą sprendimą, kuris gali būti atskirai skundžiamas, kai perkančioji organizacija pasirinko viešojo pirkimo procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą ir apie sutarties skyrimą dar nebuvo paskelbta.

Direktyvos 89/665, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/23, 2 straipsnio 1 dalis, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama kaip:

—

draudžianti nacionalinės teisės aktus, įpareigojančius teismą, kuriam pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos pirkimams, prieš priimant sprendimą dėl tokio prašymo nustatyti konkrečios viešojo pirkimo procedūros rūšį, (numatomą) atitinkamos sutarties vertę ir bendrą sprendimų, kurie gali būti atskirai skundžiami, skaičių, o prireikus – atitinkamo viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis, vien tam, kad apskaičiuotų fiksuotų teismo mokesčių, kuriuos pareiškėjas būtinai turės sumokėti, antraip šiuo pagrindu bus atmestas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dydį, kai perkančioji organizacija pasirinko viešojo pirkimo procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą, o prašymo panaikinti su šia procedūra susijusį sprendimą pateikimo momentu apie sutarties skyrimą nebuvo paskelbta,

—

nedraudžianti nacionalinės teisės aktų, įpareigojančių teismą, kuriam pateiktas peržiūros prašymas, kuriuo siekiama perkančiosios organizacijos sprendimo, galinčio būti atskirai skundžiamo, panaikinimo, prieš priimant sprendimą dėl tokio prašymo nustatyti konkrečios viešojo pirkimo procedūros rūšį, (numatomą) atitinkamos sutarties vertę ir bendrą sprendimų, kurie gali būti atskirai skundžiami, skaičių, o prireikus – atitinkamo viešojo pirkimo procedūros pirkimo dalis, vien tam, kad apskaičiuotų fiksuotų teismo mokesčių, kuriuos pareiškėjas būtinai turės sumokėti, antraip šiuo pagrindu bus atmestas jo ieškinys, dydį.

Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinės teisės aktus, įpareigojančius teisės subjektą, pateikusį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba peržiūros prašymą, sumokėti fiksuotus teismo mokesčius, kurių dydžio neįmanoma numatyti, kai perkančioji organizacija yra pasirinkusi viešojo pirkimo procedūrą be išankstinio skelbimo apie pirkimą arba tam tikrais atvejais vėliau nepaskelbė apie sutarties skyrimą, todėl teisės subjektas gali nežinoti numatomos atitinkamos sutarties vertės ir perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų, kurie gali būti atskirai skundžiami ir kurių pagrindu šie mokesčiai skaičiuojami, skaičiaus.

(1) OL C 320, 2021 8 9.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/8

2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Aquind Ltd, Aquind Energy Sàrl, Aquind SAS / Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika

(Byla C-310/21 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Energija - Reglamentas (ES) Nr. 347/2013 - Transeuropinės energetikos infrastruktūros gairės - Europos Sąjungos bendrojo intereso projektai - 3 straipsnio 4 dalis ir 16 straipsnis - Įgaliojimų suteikimas Europos Komisijai - SESV 290 straipsnis - Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2020/389 - Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašo pakeitimas - Komisijos priimtas aktas - Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos teisė prieštarauti - Terminas - Akto pobūdis prieš pasibaigiant šiam terminui)

(2022/C 359/08)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Aquind Ltd, Aquind Energy Sàrl, Aquind SAS, atstovaujamos solisitorių C. Davis ir S. Goldberg ir advokato E. White

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama O. Beynet ir B. De Meester; Ispanijos Karalystė, atstovaujama M. J. Ruiz Sánchez; Vokietijos Federacinė Respublika, Prancūzijos Respublika

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Aquind Ltd, Aquind Energy Sàrl ir Aquind SAS padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 320, 2021 8 9.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/10

2022 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Högsta domstolen (Švedija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) CC / VO

(Byla C-572/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Jurisdikcija ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimas bei vykdymas - Tėvų pareigos - Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 - 8 straipsnio 1 dalis ir 61 straipsnio a punktas - Bendroji jurisdikcija - Jurisdikcijos išlaikymo principas - Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos perkėlimas vykstant procesui iš Europos Sąjungos valstybės narės į trečiąją valstybę, 1996 m. Hagos konvencijos šalį)

(2022/C 359/12)

Proceso kalba: švedų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Högsta domstolen

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: CC

Kita kasacinio proceso šalis: VO

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, 8 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 61 straipsnio a punktu, turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės teismas, nagrinėjantis bylą dėl tėvų pareigų, neišsaugo jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą pagal šio 8 straipsnio 1 dalį, jeigu atitinkamo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta vykstant procesui buvo teisėtai perkelta į trečiosios valstybės, 1996 m. spalio 19 d. Hagoje sudarytos Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje šalies, teritoriją.

(1) OL C 481, 2021 11 29.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/11

2022 m. rugpjūčio 1 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas (Tribunal da Relação de Évora (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš TL

(Byla C-242/22) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra - Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - Direktyva 2010/64/ES - Teisė į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas - 2 straipsnio 1 dalis ir 3 straipsnio 1 dalis - Sąvoka „esminis dokumentas“ - Direktyva 2012/13/ES - Teisė į informaciją baudžiamajame procese - 3 straipsnio 1 dalies d punktas - Taikymo sritis - Neperkėlimas į nacionalinę teisę - Tiesioginis veikimas - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija 47 straipsnis ir 48 straipsnio 2 dalis - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija - 6 straipsnis - Įkalinimo bausmės vykdymo atidėjimas - Įsipareigojimų neįvykdymas nesilaikius sąlygų - Esminio dokumento vertimo raštu nepateikimas ir vertimo žodžiu neužtikrinimas rengiant tą dokumentą - Atidėjimo panaikinimas - Su tuo panaikinimu susijusių procesinių teisės aktų vertimo žodžiu nepateikimas - Pasekmės panaikinimo galiojimui - Procedūrinis pažeidimas, lemiantis santykinį negaliojimą)

(2022/C 359/13)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal da Relação de Évora

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

dalyvaujant: Ministério Público

Rezoliucinė dalis

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese 2 straipsnio 1 dalis bei 3 straipsnio 1 dalis ir 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese 3 straipsnio 1 dalies d punktas, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, 48 straipsnio 2 dalimi ir veiksmingumo principu, turi būti aiškinami taip, kad tomis nuostatomis draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos klausimą dėl šių direktyvų nuostatose numatytų teisių pažeidimo tų teisių turėtojas turi iškelti per nustatytą naikinamąjį terminą, kai šis terminas pradedamas skaičiuoti dar prieš informuojant suinteresuotąjį asmenį jo kalbama ar suprantama kalba, viena vertus, apie jo teisę į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas ir jos apimtį ir, kita vertus, apie nagrinėjamo esminio dokumento egzistavimą ir turinį bei jo keliamas pasekmes.

(1) OL C 257, 2022 7 4.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/12

2022 m. kovo 24 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunal Judiciaire – Bobigny (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) BNP Paribas Personal Finance SA / ZD

(Byla C-288/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnis - Vartotojų apsauga - Direktyva 93/13/EEB - Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais - Paskolos užsienio valiuta (Šveicarijos frankais) sutartis - Sąlygos, dėl kurių paskolos gavėjui kyla valiutos keitimo rizika - 4 straipsnio 2 dalis - Suprantamumo ir skaidrumo reikalavimai - Įrodinėjimo pareiga - 3 straipsnio 1 dalis - Reikšmingas neatitikimas - 5 straipsnis - Aiški ir suprantama sutarties sąlygos formuluotė)

(2022/C 359/14)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judiciaire – Bobigny

Šalys

Ieškovas: BNP Paribas Personal Finance SA

Atsakovas: ZD

Rezoliucinė dalis

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad joje nurodyta sąvoka „pagrindinis sutarties dalykas“ apima paskolos sutarties sąlygas, pagal kurias užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos kurso rizika tenka paskolos gavėjui, jei šiose sąlygose įtvirtinamas vienas iš esminių tokios sutarties elementų.

Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties užsienio valiuta atveju šios sutarties sąlygų, kuriose numatyta, kad užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos kurso rizika tenka paskolos gavėjui, skaidrumo reikalavimas yra įvykdytas, jei pardavėjas ar tiekėjas pateikė vartotojui pakankamai ir tikslios informacijos, kad vidutinis, pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas galėtų suprasti praktinį atitinkamo finansinio mechanizmo veikimą ir taip įvertinti galimų didelių neigiamų ekonominių pasekmių, susijusių su tokiomis sąlygomis, riziką savo finansiniams įsipareigojimams per visą sutarties galiojimo laikotarpį.

3.	Direktyva 93/13 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama vartotojui perkelti pareigą įrodyti, kad sutarties sąlyga yra aiški ir suprantama, kaip numatyta šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje.

Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad paskolos sutarties sąlygos, kuriose numatyta, kad užsienio valiuta yra sąskaitos valiuta, o euras – mokėjimo valiuta, ir dėl kurių valiutos keitimo rizika be jokių apribojimų tenka paskolos gavėjui, gali lemti reikšmingą iš tos sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimą vartotojo nenaudai, jeigu pardavėjas ar tiekėjas, laikydamasis skaidrumo vartotojo atžvilgiu reikalavimo, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad vartotojas būtų sutikęs su dėl tokių sąlygų kylančia neproporcingai didele valiutos keitimo rizika.

(1) OL C 297, 2020 9 7.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/14

2022 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) nutartis byloje (Efeteio Athinon (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) VP, CX, RG, TR ir kt. / Elliniko Dimosio

(Byla C-133/21) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Socialinė politika - Direktyva 1999/70/EB - Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis - 4 punktas - Nediskriminavimo principas - Viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys - Nacionalinės teisės norma, kuria darbo užmokesčio srityje nustatomas skirtingas požiūris į darbuotojus, įdarbintus pagal darbo paslaugų teikimo sutartis, ir darbuotojus, įdarbintus pagal neterminuotas darbo sutartis - Pateisinimo nebuvimas - Sąvoka „objektyvios priežastys“)

(2022/C 359/17)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Efeteio Athinon

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: VP, CX, RG, TR ir kt.

Atsakovė: Elliniko Dimosio

Rezoliucinė dalis

1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas, kurio sutartis laikoma darbo paslaugų teikimo sutartimi, neturi teisės gauti darbo užmokesčio, lygiaverčio tam, kuris mokamas pagal neterminuotą darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, nes dirbo pagal terminuotą darbo sutartį žinodamas, kad šia sutartimi siekiama patenkinti nuolatinius tęstinius jo darbdavio poreikius.

(1) OL C 206, 2021 5 31.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/14

2022 m. sausio 27 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje MP / Consejería de Presidencia

(Byla C-59/22)

(2022/C 359/18)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: MP

Atsakovė: Consejería de Presidencia

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (1) priede pateikto susitarimo (toliau – bendrasis susitarimas) 2 punktą šioje nutartyje apibūdintas „pagal neterminuotą sutartį dirbantis nenuolatinis“ darbuotojas turi būti laikomas „pagal terminuotą sutartį dirbančiu darbuotoju“ ir patenka į bendrojo susitarimo, būtent jo 5 punkto, taikymo sritį?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar taikant [bendrojo susitarimo] 5 punktą turi būti laikoma, kad laikinosios sutartys buvo „paeiliui sudarytos“ arba paeiliui atnaujintos tuo atveju, kai nenuolatinis darbuotojas su institucija yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį, kurioje nenustatyta jos trukmė, tačiau kurios galiojimas priklauso nuo to, ar bus paskelbtas konkursas į laisvą darbo vietą ir ji bus užimta (tai lemtų sutarties nutraukimą), jei toks konkursas nebuvo paskelbtas nuo darbo santykių pradžios iki 2021 m. pirmojo pusmečio?

Ar [bendrojo susitarimo] 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį Estatuto de los Trabajadores (Darbuotojų statutas) 15 straipsnio 5 dalį, kuria siekiama įgyvendinti [Direktyvą 1999/70] ir kurioje šiuo tikslu nustatyta, kad per 30 mėnesių ataskaitinį laikotarpį visų paeiliui sudaromų laikinųjų darbo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė nei 24 mėnesiai, draudžiama aiškinti taip, kad apskaičiuojant trukmę neatsižvelgiama į nenuolatinio darbuotojo darbo pagal neterminuotą sutartį laikotarpius, nes tokiu atveju šioms sutartims netaikomi jokie apribojimai – nei susiję su sutarties pratęsimo trukme, atnaujinimų skaičiumi ar pagrindu, nei susiję su jos ir kitų sutarčių sudarymu paeiliui?

Ar pagal [bendrojo susitarimo] 5 punktą draudžiami valstybės teisės aktai, kuriuose nenustatyta jokių aiškių ar numanomų tam tikros laikinosios sutarties, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus nenuolatinio darbuotojo, dirbančio pagal neterminuotą sutartį, atnaujinimų apribojimų (susijusių su pratęsimų trukme, atnaujinimų skaičiumi ar pagrindais), o tik nustatytas tokios sutarties ir kitų laikinųjų sutarčių sudarymo paeiliui trukmės apribojimas?

Kadangi Ispanijos teisės aktų leidėjas nėra priėmęs jokios teisės normos, ribojančios aiškų ar numanomą pagal neterminuotą sutartį dirbančių nenuolatinių darbuotojų sutarčių atnaujinimą, ar toks atvejis, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai viešojo sektoriaus darbuotojas yra sudaręs neterminuotą nenuolatinę darbo sutartį, kurios galiojimo trukmė niekada nebuvo nurodyta ar patikslinta ir kuri buvo vis pratęsiama iki 2021 m., nesurengus jokio atrankos konkurso siekiant įdarbinti į tą darbo vietą ir nebesamdyti laikinųjų darbuotojų, turi būti laikomas [bendrojo susitarimo] 5 punkto pažeidimu?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16 (2) ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17 (3)), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo taikant principą restitutio in integrum, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik vienkartinė ir objektyvi kompensacija (lygi 20 dienų darbo užmokesčio sumai už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio), tačiau nenumatyta jokių papildomų kompensacijų siekiant visiškai atlyginti patirtą žalą, jeigu ji viršija tą sumą?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16, ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik kompensacija, mokama nutraukus sutartį dėl to, kad į darbo vietą buvo įdarbinta, tačiau nenumatyta jokios kompensacijos sutarties galiojimo laikotarpiu, kaip sutarties pripažinimo neterminuota alternatyvos? Ar byloje, kurioje ginčijamas tik asmens kaip nuolatinio darbuotojo statusas, tačiau sutartis nenutraukta, dėl laikinųjų sutarčių sudarymo atsiradusios žalos atlyginimą reikėtų pripažinti kaip alternatyvą nuolatinio darbuotojo statuso pripažinimui?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso viešąsias institucijas ir viešojo sektoriaus įstaigas nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo, skirtų tam, kad būtų „užkirstas kelias [darbdavio] piktnaudžiavimui sudarant terminuotas sutartis [su kitais ir būsimais darbuotojais] ir nubausta už šį piktnaudžiavimą“, ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16 ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), kai šias priemones sudaro nuo 2017 m. priimtos teisės normos (Ley 3/2017, de 27 de junio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2017 (2017 m. birželio 27 d. Įstatymas Nr. 3/2017 dėl 2017 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 34.a nuostata, Ley 6/2018, de 3 de julio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2018 (2018 m. liepos 3 d. Įstatymas Nr. 6/2018 dėl 2018 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 43.a nuostata ir 2021 m. liepos 6 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 14/2021), kuriose numatyta, kad nustatoma atsakomybė už „pažeidimus“, bet nepatikslinta, kokia tai atsakomybė, o tik pateikta bendra nuoroda į teisės aktus, kurie konkrečiai neįvardijami, nesant įrodymų, kad egzistuoja koks nors konkrečiai nustatytos atsakomybės atvejis atsižvelgiant į tūkstančius teismų sprendimų, kuriuose darbuotojai pripažinti pagal neterminuotą sutartį dirbančiais nenuolatiniais darbuotojais dėl to, kad nesilaikyta teisės normų dėl laikinųjų sutarčių sudarymo?

Jeigu šios teisės normos būtų laikomos pakankamai atgrasančiomis atsižvelgiant į tai, kad jos pirmą kartą priimtos 2017 m., ar jos gali būti taikomos siekiant išvengti sutarčių pakeitimo neterminuotomis sutartimis, kai sąlygos tokiam pakeitimui atlikti dėl to, kad nesilaikyta bendrojo susitarimo 5 punkto, susiklostė anksčiau, ar, priešingai, tai reikštų, kad šios teisės normos taikomos atgaline data ir turi ekspropriacinį poveikį?

Jeigu būtų pripažinta, kad Ispanijos teisėje nėra priemonių, kurios yra pakankamai atgrasomosios, ar dėl viešojo sektoriaus darbdavio padaryto [bendrojo susitarimo] 5 punkto pažeidimo sutartis turi būti laikytina neterminuota nenuolatine sutartimi, ar vis dėlto darbuotojas turi būti pripažintas visateisiu nuolatiniu darbuotoju?

Ar pagal [bendrąjį susitarimą] ir jį aiškinančią ESTT jurisprudenciją nustatytas reikalavimas pakeisti darbo sutartį neterminuota sutartimi, net jei pripažinta, kad tai prieštarauja Constitución Española (Ispanijos Konstitucija) 23 straipsnio 2 daliai ir 103 straipsnio 3 daliai, jeigu šios konstitucinės teisės normos aiškinamos taip, kad pagal jas bet kokia galimybė dirbti valstybės tarnyboje, įskaitant pagal darbo sutartį, atsiranda tik po to, kai kandidatas įveikia atrankos konkursą, kuriame taikomi lygybės, nuopelnų, gebėjimų ir viešumo principai?

Ar konkretaus darbuotojo sutartis neturi būti pakeista nuolatine sutartimi dėl to, kad pagal įstatymą rengiamas konkursas siekiant laikinąsias darbo vietas pakeisti nuolatiniais etatais, t. y. skelbiamas viešas konkursas į darbuotojo užimamą darbo vietą, turint omenyje tai, kad per tą konkursą turi būti užtikrintas „laisvos konkurencijos, lygybės, nuopelnų, gebėjimų ir viešumo principų laikymasis“, todėl darbuotojas, su kuriuo buvo paeiliui sudarytos ar atnaujintos laikinosios sutartys, gali netapti nuolatiniu tas pareigas einančiu darbuotoju, nes konkursą eiti pareigas laimi kitas asmuo, ir tokiu atveju jo sutartis nutraukiama išmokant kompensaciją, apskaičiuojamą pagal 20 dienų darbo užmokesčio sumą už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio sumos?

Ar darbuotojas, net jeigu jis nėra atleistas iš darbo, turi teisę į šiai sumai lygią arba už ją didesnę kompensaciją, kurią tuo atveju, kai jos dydis nenurodytas teisės aktuose, turi nustatyti teismai ir kuri mokama už tai, kad sutartys buvo sudarytos arba atnaujintos paeiliui, taip pažeidžiant [bendrojo susitarimo] 5 punktą?

N.	Ar tai, kad sezoninio darbo santykiai yra neterminuoti, turi kokį nors poveikį pirma minėtiems aspektams ir, jei taip, koks yra šis poveikis tuo atveju, kai nuolat paeiliui sudaromos laikinosios sutartys, kaip nurodyta darbuotojos ieškinyje?

(1) OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

(2) EU:C:2018:166

(3) EU:C:2019:387

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/16

2022 m. vasario 17 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IP / Universidad Nacional de Educación a Distancia (UNED)

(Byla C-110/22)

(2022/C 359/19)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: IP

Atsakovė: Universidad Nacional de Educación a Distancia (UNED)

Prejudiciniai klausimai

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar taikant [bendrojo susitarimo] 5 punktą turi būti laikoma, kad laikinosios sutartys buvo „paeiliui sudarytos“ arba paeiliui atnaujintos tuo atveju, kai nenuolatinis darbuotojas su institucija yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį, kurioje nenustatyta konkreti jos trukmė, tačiau kurios galiojimas priklauso nuo to, ar ateityje bus paskelbtas konkursas į laisvą darbo vietą ir ji bus užimta, jei toks konkursas nebuvo surengtas nuo 2002 m. iki 2021 m. pirmojo pusmečio?

Ar pagal [bendrojo susitarimo] 5 punktą draudžiami valstybės teisės aktai, kuriuose nenustatyta jokių aiškių ar numanomų tam tikros laikinosios sutarties, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus nenuolatinio darbuotojo, dirbančio pagal neterminuotą sutartį, sutarties atnaujinimų apribojimų (susijusių su pratęsimo trukme, atnaujinimų skaičiumi ar pagrindais), o tik nustatytas tokios sutarties ir kitų laikinųjų sutarčių sudarymo paeiliui trukmės apribojimas?

Kadangi Ispanijos teisės aktų leidėjas nėra priėmęs jokios teisės normos, ribojančios aiškų ar numanomą pagal neterminuotą sutartį dirbančių nenuolatinių darbuotojų sutarčių atnaujinimą, ar toks atvejis, kaip nagrinėjamas šioje byloje, kai viešojo sektoriaus darbuotojas yra sudaręs neterminuotą nenuolatinę darbo sutartį, kurios galiojimo trukmė niekada nebuvo nurodyta ar patikslinta ir kuri buvo vis pratęsiama bent nuo 2002 m. (asmuo grąžintas į darbo vietą po atleidimo) iki 2021 m., nesurengus jokio atrankos konkurso siekiant įdarbinti į tą darbo vietą ir nebesamdyti laikinųjų darbuotojų, turi būti laikomas [bendrojo susitarimo] 5 punkto pažeidimu?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16 (2), ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17 (3)), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo taikant principą restitutio in integrum, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik vienkartinė ir objektyvi kompensacija (lygi 20 dienų darbo užmokesčio sumai už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio), tačiau nenumatyta jokių papildomų kompensacijų siekiant visiškai atlyginti patirtą žalą, jeigu ji viršija tą sumą?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16, ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik kompensacija, mokama nutraukus sutartį dėl to, kad į darbo vietą buvo įdarbinta, tačiau nenumatyta jokios kompensacijos sutarties galiojimo laikotarpiu, kaip sutarties pripažinimo neterminuota alternatyvos? Ar byloje, kurioje ginčijamas tik asmens kaip nuolatinio darbuotojo statusas, tačiau sutartis nenutraukta, dėl laikinųjų sutarčių sudarymo atsiradusios žalos atlyginimą reikėtų pripažinti kaip alternatyvą nuolatinio darbuotojo statuso pripažinimui?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso viešąsias institucijas ir viešojo sektoriaus įstaigas nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo, skirtų tam, kad būtų „užkirstas kelias [darbdavio] piktnaudžiavimui sudarant terminuotas sutartis [su kitais ir būsimais darbuotojais] ir nubausta už šį piktnaudžiavimą“, ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16, ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), kai šias priemones sudaro nuo 2017 m. priimtos teisės normos (Ley 3/2017, de 27 de junio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2017 (2017 m. birželio 27 d. Įstatymas Nr. 3/2017 dėl 2017 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 34.a nuostata, Ley 6/2018, de 3 de julio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2018 (2018 m. liepos 3 d. Įstatymas Nr. 6/2018 dėl 2018 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 43.a nuostata ir 2021 m. liepos 6 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 14/2021), kuriose numatyta, kad nustatoma atsakomybė už „pažeidimus“, bet nepatikslinta, kokia tai atsakomybė, o tik pateikta bendra nuoroda į teisės aktus, kurie konkrečiai neįvardijami, nesant įrodymų, kad egzistuoja koks nors konkrečiai nustatytos atsakomybės atvejis atsižvelgiant į tūkstančius teismų sprendimų, kuriuose darbuotojai pripažinti pagal neterminuotą sutartį dirbančiais nenuolatiniais darbuotojais dėl to, kad nesilaikyta teisės normų dėl laikinųjų sutarčių sudarymo?

Jeigu būtų pripažinta, kad Ispanijos teisėje nėra priemonių, kurios yra pakankamai atgrasomosios, ar dėl viešojo sektoriaus darbdavio padaryto [bendrojo susitarimo] 5 punkto pažeidimo sutartis turi būti laikoma neterminuota nenuolatine sutartimi, ar vis dėlto darbuotojas turi būti pripažintas visateisiu nuolatiniu darbuotoju be išlygų?

Ar pagal [bendrąjį susitarimą] ir jį aiškinančią ESTT jurisprudenciją, laikantis Sąjungos teisės viršenybės principo, turi būti nustatytas reikalavimas pakeisti darbo sutartį neterminuota sutartimi, net jei pripažinta, kad tai prieštarauja Constitución Española (Ispanijos Konstitucija) 23 straipsnio 2 daliai ir 103 straipsnio 3 daliai, jeigu šios konstitucinės teisės normos aiškinamos taip, kad pagal jas bet kokia galimybė dirbti valstybės tarnyboje, įskaitant pagal darbo sutartį, atsiranda tik po to, kai kandidatas įveikia atrankos konkursą, kuriame taikomi lygybės, nuopelnų, gebėjimų ir viešumo principai? Ar, atsižvelgiant į tai, kad galimas ir kitoks aiškinimas, kurio laikosi Tribunal Constitucional (Konstitucinis Teismas, Ispanija), valstybės konstitucinės teisės normoms turi būti taikomas Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo principas, taigi privaloma pasirinkti tokį aiškinimą, pagal kurį būtų užtikrinta šių teisės normų atitiktis Sąjungos teisei, ir nagrinėjamu atveju pripažinti, kad pagal Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalį ir 103 straipsnio 3 dalį nenustatyta pareiga taikyti lygybės, nuopelnų ir gebėjimų principus įdarbinant darbuotojus?

Ar pagal [bendrąjį susitarimą] ir jį aiškinančią ESTT jurisprudenciją darbo sutartis gali būti nepakeista į nuolatinę, jei prieš priimant teismo sprendimą dėl tokio pakeitimo įstatyme numatoma laikinosios darbo vietos pakeitimo nuolatiniu etatu (consolidacion) procedūra, kuri turi būti įvykdyta per kelerius artimiausius metus, o tai reiškia, kad turi būti rengiamas viešasis konkursas į darbuotojo užimamą vietą, turint omenyje tai, kad per tą konkursą turi būti užtikrintas „laisvos konkurencijos, lygybės, nuopelnų, gebėjimų ir viešumo principų laikymasis“, todėl darbuotojas, su kuriuo buvo paeiliui sudarytos ar atnaujintos laikinosios sutartys, gali būti įdarbintas į tas nuolatines pareigas arba, jei konkursą eiti pareigas laimi kitas asmuo, jis netampa nuolatiniu darbuotoju ir tokiu atveju jo sutartis nutraukiama išmokant kompensaciją, apskaičiuojamą pagal 20 dienų darbo užmokesčio sumą už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio sumos?

(1) OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

(2) EU:C:2018:166

(3) EU:C:2019:387

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/19

2022 m. kovo 3 d.Tribunal Superior de Justicia de Madrid (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IK / Agencia Madrileña de Atención Social de la Comunidad de Madrid

(Byla C-159/22)

(2022/C 359/20)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Madrid

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė pirmojoje instancijoje ir apeliantė: IK

Atsakovė pirmojoje instancijoje ir kita apeliacinio proceso šalis: Agencia Madrileña de Atención Social de la Comunidad de Madrid

Prejudiciniai klausimai

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo Bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16 (1), ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17 (2)), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo taikant principą restitutio in integrum, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik vienkartinė ir objektyvi kompensacija (lygi 20 dienų darbo užmokesčio sumai už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio), tačiau nenumatyta jokių papildomų kompensacijų siekiant visiškai atlyginti patirtą žalą, jeigu ji viršija tą sumą?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16, ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), t. y. reikalavimus dėl darbuotojo patirtos žalos atlyginimo, jeigu tuose teisės aktuose numatyta tik kompensacija, mokama nutraukus sutartį dėl to, kad į darbo vietą buvo įdarbinta, tačiau nenumatyta jokios kompensacijos sutarties galiojimo laikotarpiu, kaip sutarties pripažinimo neterminuota alternatyvos? Ar byloje, kurioje ginčijamas tik asmens kaip nuolatinio darbuotojo statusas, tačiau sutartis nenutraukta, dėl laikinųjų sutarčių sudarymo atsiradusios žalos atlyginimą reikėtų pripažinti kaip alternatyvą nuolatinio darbuotojo statuso pripažinimui?

Ar gali būti pripažinta, kad nacionalinės teisės aktuose yra priemonių, kurios pakankamai atgraso viešąsias institucijas ir viešojo sektoriaus įstaigas nuo laikinųjų sutarčių sudarymo arba atnaujinimo paeiliui ir atitinkamai nuo bendrojo susitarimo 5 punkto pažeidimo, skirtų tam, kad būtų „užkirstas kelias [darbdavio] piktnaudžiavimui sudarant terminuotas sutartis [su kitais ir būsimais darbuotojais] ir nubausta už šį piktnaudžiavimą“, ir kurios atitinka reikalavimus, nustatytus ESTT jurisprudencijoje (2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro, C-494/16, ir 2019 m. gegužės 8 d. Sprendime Rossato, C-494/17), kai šias priemones sudaro nuo 2017 m. priimtos teisės normos (Ley 3/2017, de 27 de junio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2017 (2017 m. birželio 27 d. Įstatymas Nr. 3/2017 dėl 2017 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 34.a nuostata, Ley 6/2018, de 3 de julio, de Presupuestos Generales del Estado para el año 2018 (2018 m. liepos 3 d. Įstatymas Nr. 6/2018 dėl 2018 m. bendrojo valstybės biudžeto) papildoma 43.a nuostata ir 2021 m. liepos 6 d. Karaliaus dekretas-įstatymas Nr. 14/2021), kuriose numatyta, kad nustatoma atsakomybė už „pažeidimus“, bet nepatikslinta, kokia tai atsakomybė, o tik pateikta bendra nuoroda į teisės aktus, kurie konkrečiai neįvardijami, nesant įrodymų, kad egzistuoja koks nors konkrečiai nustatytos atsakomybės atvejis atsižvelgiant į tūkstančius teismų sprendimų, kuriuose darbuotojai pripažinti pagal neterminuotą sutartį dirbančiais nenuolatiniais darbuotojais dėl to, kad nesilaikyta teisės normų dėl laikinųjų sutarčių sudarymo?

Jeigu būtų pripažinta, kad Ispanijos teisėje nėra priemonių, kurios yra pakankamai atgrasomosios, ar dėl viešojo sektoriaus darbdavio padaryto Direktyvos 1999/70/EB (3) priede pateikto bendrojo susitarimo (toliau – bendrasis susitarimas) 5 punkto pažeidimo sutartis turi būti laikoma neterminuota nenuolatine sutartimi, ar vis dėlto darbuotojas turi būti pripažintas visateisiu nuolatiniu darbuotoju be išlygų?

Ar pagal [bendrąjį susitarimą] ir jį aiškinančią ESTT jurisprudenciją darbo sutartis gali būti nepakeista į nuolatinę, jei prieš priimant teismo sprendimą dėl tokio pakeitimo įstatyme numatoma laikinosios darbo vietos pakeitimo nuolatiniu etatu (consolidacion; konsolidacija) arba laikinojo darbuotojo įdarbinimo į nuolatines pareigas (estabilizacion; stabilizacija) procedūra, kuri turi būti įvykdyta per kelerius artimiausius metus, o tai reiškia, kad turi būti rengiamas viešasis konkursas į darbuotojo užimamą vietą, turint omenyje tai, kad per tą konkursą turi būti užtikrintas „laisvos konkurencijos, lygybės, nuopelnų, gebėjimų ir viešumo principų laikymasis“, todėl darbuotojas, su kuriuo buvo paeiliui sudarytos ar atnaujintos laikinosios sutartys, gali būti įdarbintas į tas nuolatines pareigas arba, jei konkursą eiti pareigas laimi kitas asmuo, jis netampa nuolatiniu darbuotoju ir tokiu atveju jo sutartis nutraukiama išmokant kompensaciją, apskaičiuojamą pagal 20 dienų darbo užmokesčio sumą už kiekvienus išdirbtus metus, neviršijant vienų metų darbo užmokesčio sumos?“

(1) EU:C:2018:166

(2) EU:C:2019:387

(3) OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/20

2022 m. gegužės 11 d.College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) / College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden, kita šalis: Dow AgroScience BV (Dow)

(Byla C-308/22)

(2022/C 359/21)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)

Atsakovas: College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden

Kita šalis: Dow AgroScience BV (Dow)

Prejudiciniai klausimai

Ar susijusi valstybė narė, kuri priima sprendimą dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos pagal Reglamento Nr. 1107/2009 (1) 36 straipsnio 2 dalį, gali nukrypti nuo tam tikros zonos valstybės narės ataskaitos rengėjos, nagrinėjusios paraišką pagal šio reglamento 36 straipsnio 1 dalį, vertinimo ir, jei taip – tai kiek?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta taip, kad susijusi valstybė narė negali nukrypti nuo šio vertinimo arba gali nukrypti tik ribotai, kaip reikia aiškinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį? Ar tam tikros zonos valstybės narės ataskaitos rengėjos atlikto vertinimo pagrįstumas visada gali būti užginčytas susijusios valstybės narės nacionaliniame teisme?

Jei susijusi valstybė narė arba tos valstybės narės teismas padaro išvadą, kad tam tikros zonos valstybės narės ataskaitos rengėjos atliktas vertinimas nėra pakankamai pagrįstas, kiek susijusi valstybė narė privalo įtraukti tam tikros zonos valstybę narę ataskaitos rengėją, rengdama pakankamai pagrįstą įvertinimą?

4.	Ar tam tikros zonos valstybė narė ataskaitos rengėja gali atlikti vertinimą remdamasi vien priimtais rekomendaciniais dokumentais, net jei juose pateiktos mokslo ir technikos žinios nėra visiškai naujos?

Jei atsakymas į ankstesnį klausimą būtų neigiamas, ar pakanka, kad tam tikros zonos valstybė narė atskaitos rengėja papildomai remtųsi tik jau parengtuose, bet dar nepriimtuose rekomendaciniuose dokumentuose pateiktomis mokslo ir technikos žiniomis, ar ji turi atsižvelgti į visas turimas mokslo ir technikos žinias, net jei jos nepateiktos rekomendaciniuose dokumentuose?

(1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/21

2022 m. gegužės 11 d. College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) / College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden, dalyvaujant: Adama Registrations BV (Adama)

(Byla C-309/22)

(2022/C 359/22)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)

Atsakovas: College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden

Dalyvaujant: Adama Registrations BV (Adama)

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento 2018/605 (1) 2 straipsnis, taip pat atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1107/2009 (2) 29 straipsnio 1 dalies e punktą kartu su jo 4 straipsnio 3 dalimi, reiškia, kad kompetentinga institucija, vertindama paraiškas dėl autorizacijos, dėl kurių 2018 m. lapkričio 10 d. dar nebuvo priimtas sprendimas, ir priimdama sprendimus, taip pat privalo taikyti naujus endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijus?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar, atsižvelgdama į Reglamento 2018/605 8 konstatuojamąją dalį, kompetentinga institucija privalo sustabdyti paraiškų dėl autorizacijos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūras, kol bus gauta Europos Komisijos nuomonė dėl šio reglamento poveikio bet kuriai nebaigtai procedūrai pagal Reglamentą Nr. 1107/2009?

3.	Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar kompetentinga institucija gali apsiriboti vertinimu tik pagal paraiškos pateikimo metu žinomus duomenis, net jei mokslo ir technikos žinios, į kurias atsižvelgiama, ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebėra aktualios?

(1) 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018, p. 33).

(2) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/22

2022 m. gegužės 11 d. College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pesticide Action Network Europe (PAN Europe) / College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden, dalyvaujant: BASF Nederland BV (BASF)

(Byla C-310/22)

(2022/C 359/23)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

College van Beroep voor het bedrijfsleven

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Pesticide Action Network Europe (PAN Europe)

Atsakovas: College voor de toelating van gewasbeschermingsmiddelen en biociden

dalyvaujant: BASF Nederland BV (BASF)

Prejudiciniai klausimai

Ar iš Reglamento Nr. 1107/2009 (1) 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su jo II priedo 3.6.5 punktu, išplaukia, kad vertinant paraišką dėl augalų apsaugos produkto autorizacijos nacionaliniu lygmeniu nebetikrinamos endokrininės sistemos ardomosios savybės, kuriomis gali pasižymėti veiklioji medžiaga?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tai reiškia, kad mokslo ir technikos žinios apie endokrininės sistemos ardomąsias savybes, kuriomis grindžiami, pavyzdžiui, reglamentai Nr. 283/2013 (2) ir Nr. 2018/605 (3), nėra įtraukiamos į augalų apsaugos produkto autorizacijos vertinimą? Kaip tai siejasi su Reglamento Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalies e punkte numatytu reikalavimu, kad toks vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias?

3.	Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokia forma nevyriausybinė organizacija, kaip antai ieškovė, turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnį, kad dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo galėtų kreiptis į teismą?

4.	Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar tai reiškia, kad vertinant paraišką dėl autorizacijos lemiamą reikšmę turi tuo momentu aktualios mokslo ir technikos žinios apie šias endokrininės sistemos ardomąsias savybes?

(2) 2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 283/2013, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013, p. 1).

(3) 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018, p. 33).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/23

2022 m. gegužės 17 d.Juzgado Contencioso-Administrativo no 17 de Barcelona (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje KT / Departamento de Justicia de la Generalitat de Catalunya

(Byla C-331/22)

(2022/C 359/25)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Juzgado Contencioso-Administrativo no 17 de Barcelona

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: KT

Atsakovas: Departamento de Justicia de la Generalitat de Catalunya

Prejudiciniai klausimai

Įstatyme Nr. 20/2021 kaip vienintelė sankcija numatytas atrankos procedūrų organizavimas ir kompensacija, skirta tik dėl piktnaudžiavimo nukentėjusiems asmenims, kurie neįveikė atrankos. Ar šis įstatymas pažeidžia Direktyvoje 1999/70/EB (1) pateikto bendrojo susitarimo 5 punktą dėl to, kad jame nenumatytos sankcijos už piktnaudžiavimą, dėl kurio nukentėjo tą atranką įveikę laikinieji valstybės tarnautojai, jeigu sankcija visada būtina, o atrankos įveikimas nėra direktyvos reikalavimus atitinkanti sankcija, kaip numatyta 2021 m. birželio 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) nutartyje byloje C-103/19 (2)?

Ar tuo atveju, jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o Įstatyme Nr. 20/2021 nenumatytos kitos veiksmingos sankcijos už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis arba už piktnaudžiavimą pratęsiant laikinąją sutartį, Direktyvoje 1999/70/EB pateikto bendrojo susitarimo 5 punktas pažeidžiamas dėl to, kad teisės akte nenumatyta paeiliui sudarytas terminuotas sutartis arba piktnaudžiaujant pratęstas laikinąsias sutartis pakeisti neterminuotomis sutartimis, kaip nustatyta 2020 m. rugsėjo 30 d. ESTT nutartyje byloje C-153/20 (3)?

Pagal Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimuose Nr. 1425/2018 ir Nr. 1426/2018 suformuotą jurisprudenciją, patvirtintą jo 2021 m. gruodžio 20 d. Sprendime Nr. 1534/2021, priemonė, kurios reikia imtis piktnaudžiavimo sudarant laikinąsias sutartis atveju, gali būti paprasčiausiai valstybės tarnautoją, nukentėjusį dėl piktnaudžiavimo taikant mažų garantijų darbo sistemą, paliekant dirbti toliau, kol įdarbinusi institucija nustatys, ar reikia priimti etatinį darbuotoją, ir paskelbs atitinkamas atrankos procedūras (jose gali dalyvauti kandidatai, nenukentėję dėl piktnaudžiavimo sudarant laikinąsias sutartis), kad būtų įdarbinti nuolatiniai arba karjeros valstybės tarnautojai. Ar ši jurisprudencija pažeidžia Direktyvoje 1999/70/EB pateikto bendrojo susitarimo 5 punktą, jeigu atviros atrankos procedūros organizavimas ir atrankos įveikimas nėra direktyvos reikalavimus atitinkanti sankcija, kaip nustatyta 2021 m. birželio 2 d. ESTT nutartyje byloje C-103/19?

Ar tuo atveju, jeigu į pirmesnį klausimą būtų atsakyta teigiamai, o Tribunal Supremo jurisprudencijoje nenumatyta kitų veiksmingų sankcijų už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis arba pratęsiant laikinąsias sutartis, Direktyvoje 1999/70/EB pateikto bendrojo susitarimo 5 punktas yra pažeidžiamas dėl to, kad jurisprudencijoje nenumatyta paeiliui sudarytas terminuotas sutartis arba piktnaudžiaujant pratęstas laikinąsias sutartis pakeisti neterminuotomis sutartimis, kaip nustatyta 2020 m. rugsėjo 30 d. ESTT nutartyje byloje C-153/20?

Ar tuo atveju, jeigu teisės aktai, priimti siekiant į nacionalinę teisę perkelti Direktyvoje 1999/70/EB pateikto bendrojo susitarimo 5 punktą, pažeidžia Sąjungos teisę dėl to, kad juose nenustatyta jokių konkrečių sankcijų, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi tos Sąjungos teisės normos tikslų ir panaikintas valstybės tarnautojų darbo nesaugumas dėl mažų garantijų,

nacionalinės teisminės institucijos turi nustatyti, kad piktnaudžiavimu pagrįsti laikini darbo santykiai būtų pakeisti nuolatiniais santykiais, kurie skiriasi nuo karjeros valstybės tarnautojų santykių, tačiau kuriais užtikrinama, kad dėl piktnaudžiavimo nukentėjęs asmuo būtų įdarbintas į nuolatines pareigas, siekiant, kad už tokį piktnaudžiavimą neliktų nenubausta ir kad nebūtų pakenkta susitarimo 5 punkto tikslams, net jei toks pakeitimas nenumatytas nacionalinės teisės aktuose, su sąlyga, kad prieš nustatant laikinus santykius buvo surengtas viešas konkursas ir laikomasi lygybės, nuopelnų ir gebėjimų principų?

(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368).

(2) EU:C:2021:460

(3) EU:C:2020:760

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/24

2022 m. gegužės 24 d. Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cofidis / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-340/22)

(2022/C 359/26)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Cofidis

Atsakovas: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudiciniai klausimai

Ar 2014 m. gegužės 15 d. Direktyva 2014/59/ES (1) draudžiama valstybėje narėje apmokestinti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje reziduojančių finansų įstaigų filialus pagal teisės aktus, kaip antai Portugalijos papildomą solidarumo mokestį bankų sektoriui reguliuojanti nacionalinė tvarka, pagal kurią pakoreguoti įsipareigojimai ir nebalansinių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė apmokestinami mokesčiu, iš kurio gautos pajamos neskiriamos nacionaliniams pertvarkymo priemonėms finansavimo mechanizmams ir bendrajam pertvarkymo fondui finansuoti?

Ar SESV 49 straipsnyje įtvirtinta įsisteigimo laisvė draudžia nacionalinės teisės aktus, kaip antai įtvirtintus Portugalijos nacionalinėje papildomo solidarumo mokesčio bankų sektoriui sistemoje, pagal kuriuos leidžiama atimti iš nustatytų ir patvirtintų įsipareigojimų tam tikrus įsipareigojimų elementus, kurie įskaitomi apskaičiuojant 1 lygio nuosavą kapitalą ir 2 lygio nuosavą kapitalą pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (2), II dalį, atsižvelgiant į to reglamento IX dalyje numatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, jei tai susiję su priemonėmis, kurias gali išleisti tik juridinio asmens statusą turintys subjektai, t. y. kurių negali išleisti kredito įstaigų nerezidentų filialai?

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190).

(2) OL L 176, 2013, p. 1.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/25

2022 m. gegužės 31 d.Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje NM / Autoridade Tributária e Aduaneira

(Byla C-349/22)

(2022/C 359/27)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD)

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: NM

Atsakovė: Autoridade Tributária e Aduaneira

Prejudicinis klausimas

Ar SESV 110 straipsnis draudžia, kad nacionalinės teisės nuostata, kaip antai CISV [Código do Imposto Sobre Veículos (Transporto priemonių mokesčio kodeksas)] 8 straipsnio 1 dalies d punktas, nustatantis, jog keleiviniams automobiliams, kurie atitinka nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, yra taikoma lengvata, kurią sudaro iki 25 % sumažintas variklinių transporto priemonių išleidimo į apyvartą mokesčio (ISV) tarifas, liktų galioti ir pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią redakciją (siauresnę, nei galiojusi iki tol) būtų taikomas tiek naujoms nacionalinėms transporto priemonėms, tiek naudotoms transporto priemonėms iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, pirmą kartą registruotoms Portugalijoje nuo šios datos, kai šioms transporto priemonėms taikomas vienodas mokestinis režimas, tačiau sukuriama situacija, kurią galima laikyti naudotų transporto priemonių, kurių naudojimo laikas yra toks pats ir kurios atitinka mažiau griežtus anksčiau galiojusius aplinkosaugos reikalavimus, bet neatitinka naujojo įstatymo reikalavimų, nevienodu vertinimu atsižvelgiant į tai, kad: a) jos pirmiausia buvo parduotos ir įregistruotos Portugalijoje iki įsigaliojant naujajai įstatymo redakcijai; tokiu atveju joms bus taikoma lengvata, kurią sudaro iki 25 % sumažintas mokesčio tarifas (jis tikriausiai atsispindės naudotų transporto priemonių pirkimo kainoje); arba b) buvo įregistruotos kitoje valstybėje narėje galiojant ankstesnei įstatymo redakcijai, o išleistos į apyvartą Portugalijoje po šios datos, tokiu atveju joms bus taikomas 100 % mokesčio tarifas?

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/26

2022 m. birželio 1 d.Oberlandesgericht Hamm (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš A.

(Byla C-352/22)

(2022/C 359/28)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Hamm

Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo: A.

Pareiškėja: Generalstaatsanwaltschaft Hamm

Prejudicinis klausimas

Ar Direktyvos 2013/32/ES (1) 9 straipsnio 2 ir 3 dalys, siejamos su Direktyvos 2011/95/ES (2) 21 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamos taip, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įvykęs galutinis asmens pripažinimas pabėgėliu, kaip tai suprantama pagal Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, per ekstradicijos procesą, vykstantį valstybėje narėje, kurios prašoma tokį asmenį išduoti, dėl Sąjungos teisėje nustatytos pareigos aiškinti nacionalinės teisės aktus taip, kad jie atitiktų direktyvas (SESV 288 straipsnio trečia pastraipa ir ESS 4 straipsnio 3 dalis), yra privalomas, ir tai reiškia, kad griežtai draudžiama išduoti tokį asmenį trečiajai valstybei arba jo kilmės valstybei tol, kol pripažinimas pabėgėliu nebus panaikintas arba kol jis nepasibaigs bėgant laikui?

(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013, p. 60).

(2) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (OL L 337, 2011, p. 9).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/26

2022 m. birželio 2 d. Bundesgerichtshof (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Pro Rauchfrei e.V. / JS e.K.

(Byla C-356/22)

(2022/C 359/29)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Pro Rauchfrei e.V.

Atsakovas: JS e.K.

Prejudiciniai klausimai

Ar sąvoka „pateikiami rinkai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2014/40/ES (1) 8 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, apima tabako gaminių išdėstymą prekių išdavimo automatuose taip, kad, nors ant automatuose esančių cigarečių pakelių pateikiami teisės aktuose nustatyti įspėjimai, automatuose parduodami cigarečių pakeliai laikomi taip, kad vartotojas jų iš pradžių nemato, todėl įspėjimai ant pakelių tampa matomi tik tada, kai klientas, kasininkui aktyvavus automatą, spusteli parinktį ir cigarečių pakelis iškrenta ant kasos konvejerio dar iki atsiskaitymo už prekę?

2.	Ar Direktyvos 2014/40/ES 8 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytas draudimas įspėjimus „uždengti <…> kitomis priemonėmis“ apima situaciją, kai pateikiant prekes automate uždengiama visa tabako pakuotė?

(1) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/27

2022 m. birželio 8 d.Sąd Okręgowy w Warszawie (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje G sp. z o.o. / W S.A.

(Byla C-371/22)

(2022/C 359/30)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Warszawie

Šalys pagrindinėje byloje

Apeliantė: G sp. z o.o.

Kita apeliacinio proceso šalis: W S.A.

Prejudiciniai klausimai

Ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (1), 3 straipsnio 5 ir 7 dalys, pagal kurias reikalaujama, kad energijos vartotojo (mažosios įmonės) teisės keičiant energijos tiekėją būtų įgyvendinamos laikantis principo, pagal kurį užtikrinama, kad reikalavimus atitinkantys vartotojai faktiškai galėtų lengvai pakeisti tiekėją ir kad šis pakeitimas būtų vykdomas jų nediskriminuojant sąnaudų, pastangų arba laiko požiūriu, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas energijos vartotojui, jeigu jis pageidauja pakeisti energijos tiekėją, neleidžiama pritaikyti netesybų už terminuotos energijos tiekimo sutarties nutraukimą prieš terminą, neatsižvelgiant į patirtos žalos dydį (1964 m. balandžio 23 d. Civilinio kodekso įstatymo 483 straipsnio 1 dalis ir 484 straipsnio 1 ir 2 dalys), kai Energetikos įstatyme (1997 m. balandžio 10 d. Energetikos įstatymo 4j straipsnio 3a dalis) nenustatyta jokių šių mokesčių apskaičiavimo ar jų dydžio nustatymo kriterijų?

Ar 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB, 3 straipsnio 5 ir 7 dalys, pagal kurias reikalaujama, kad keičiant energijos tiekėją energijos vartotojo (mažosios įmonės) teisės būtų įgyvendinamos jo nediskriminuojant sąnaudų, pastangų arba laiko požiūriu ir laikantis principo, pagal kurį užtikrinama, kad reikalavimus atitinkantys vartotojai faktiškai galėtų lengvai pakeisti tiekėją, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas sutarties nuostatų neleidžiama aiškinti taip, kad, jei su tiekėju sudaryta terminuota energijos tiekimo sutartis nutraukiama prieš terminą, vartotojams (mažosioms įmonėms) pagal „imk arba mokėk“ taisyklę galima taikyti mokesčius, kurie de facto atitinka negautos energijos kainos sąnaudas iki sutarties galiojimo pabaigos?

(1) OL L 211, 2009, p. 55.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/28

2022 m. birželio 9 d. Tribunal d'arrondissement de Luxembourg (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CM / DN

(Byla C-372/22)

(2022/C 359/31)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal d'arrondissement de Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: CM

Atsakovė: DN

Prejudiciniai klausimai

Ar 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (1), 9 straipsnio 1 dalis taikoma:

prašymui pakeisti bendravimo teisę, kaip ji suprantama pagal to reglamento 2 straipsnio 10 dalį, kurį šios teisės turėtojas pateikia remdamasis galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu (jo galiojimas atidėtas atsižvelgiant į vaikų interesus), priimtu ankstesnės vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje daugiau nei prieš keturis mėnesius iki kreipimosi į teismą pagal 9 straipsnio 1 dalį,

b.	ir nepaisant reglamento 8 straipsnyje numatytos bendrosios jurisdikcijos,

nors minėto reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigomis, nustatyti šiame reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų [; t]ai reiškia, kad jurisdikcija turėtų pirmiausiai priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei [valstybės narės teismams], išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus <…>“?

Jei į 1 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar dėl jurisdikcijos pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, 9 straipsnio 1 dalį, kuri numatyta „nukrypstant nuo šio reglamento 8 straipsnio“, draudžiama taikyti to paties reglamento 15 straipsnį, kuris taikomas „išimties tvarka“ ir „jei tai labiausiai atitinka vaiko interesus [atitinka geriausius vaiko interesus]“?

(1) OL L 338, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 243.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/28

2022 m. birželio 9 d.Spetsializiran nakazatelen sad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš NE

(Byla C-373/22)

(2022/C 359/32)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Spetsializiran nakazatelen sad

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

Prejudiciniai klausimai

Ar ES sutarties 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant juos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad teismas, kuriam pavesta nagrinėti baudžiamąją bylą ir kuris taip pat yra atsakovas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal pareikštą kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje ieškinį dėl pažeidimo, kurį padarė šis teismas ar jo teisių perėmėjas, nagrinėdamas šią ar kitą baudžiamąją bylą, arba kuris ieškinio patenkinimo atveju būtų įpareigotas atlyginti žalą, nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę?

2.	Jei atsakymas būtų teigiamas, ar minėtos Sąjungos teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad toks teismas negali tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar priimti sprendimo dėl bylos esmės, ir kokios būtų šio teismo procesinių ir materialinių veiksmų pasekmės, jei jis nenusišalintų?

Ar ES sutarties 2 straipsnis, 6 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejant juos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinami taip, kad teismo, kuriam taikomas Zakon za sadebnata vlast (Teismų įstatymas) priimtas pakeitimas (DV Nr. 32/26.04.2022, kurio įgyvendinimas atidėtas iki 2022 m. liepos 27 d.), nepriklausomumas yra panaikinamas, tačiau teismai turi toliau nagrinėti bylas iki šios datos, taip pat ir vėliau nagrinėti bylas, kuriose jau įvyko parengiamieji posėdžiai, jeigu teismo panaikinimas buvo pateisintas tuo, kad taip užtikrinamas konstitucinis teismų nepriklausomumo ir piliečių konstitucinių teisių apsaugos principas, tačiau tinkamai nenurodyta, kokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šie principai buvo pažeisti?

Ar minėtos ES teisės nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės nuostatos, pavyzdžiui, Teismų įstatymo (DV Nr. 32, 2022 m. balandžio 26 d., kurio įgyvendinimas atidėtas iki 2022 m. liepos 27 d.) nuostatos, pagal kurias dėl nurodytų priežasčių Bulgarijoje visiškai panaikinamas Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas kaip nepriklausoma teisminė institucija ir šio teismo teisėjai (įskaitant kolegijos teisėją ir konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos teisėją) perkeliami į kitus teismus visoje šalyje, įskaitant esančius toli nuo jų dabartinės veiklos vietos, iš anksto apie tai konkrečiai neinformavus teisėjų ir negavus jų sutikimo bei taikant tik šiems teisėjams įstatyme numatytus apribojimus, kiek daugiausia kartų jie gali būti paskirti į teisminę instituciją?

5.	Jei atsakymas būtų teigiamas, atsižvelgiant į Sąjungos teisės viršenybę, kokius procesinius veiksmus turėtų atlikti naikintinų teismų teisėjai? Kokias pasekmes tai turėtų naikintino teismo procesiniams sprendimams bylose, kurias reikia išspręsti, ir galutiniams sprendimams šiose bylose?

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/29

2022 m. birželio 10 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Google Ireland Limited, Tik Tok Technology Limited, Meta Platforms Ireland Limited / Kommunikationsbehörde Austria (Komm Austria)

(Byla C-376/22)

(2022/C 359/33)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Google Ireland Limited, Tik Tok Technology Limited, Meta Platforms Ireland Limited

Atsakovė: Kommunikationsbehörde Austria (Komm Austria)

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 2000/31/EB (1) 3 straipsnio 4 dalies a punkto ii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad priemone, taikoma „konkrečiai informacinės visuomenės paslaugai“, gali būti laikoma ir įstatyminė priemonė, taikoma bendrai konkrečių informacinės visuomenės paslaugų kategorijai (kaip antai ryšių platformos), ar dėl šioje nuostatoje apibrėžtos priemonės privaloma priimti sprendimą, susijusį su konkrečiu atveju (pavyzdžiui, konkrečiai nurodyta ryšių platforma)?

Ar Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 5 dalis turi būti aiškinama taip, kad, kitaip nei nustatyta šioje nuostatoje, skubos atveju „kuo greičiau“ nepranešus (a posteriori) apie taikytą priemonę Komisijai ir buveinės valstybei narei, šią priemonę, praėjus pakankamam laikotarpiui, per kurį galima (a posteriori) apie ją pranešti, tampa draudžiama taikyti konkrečiai paslaugai?

Ar pagal Direktyvos 2010/13/ES (2), iš dalies pakeistos Direktyva (ES) 2018/1808 (3), 28a straipsnio 1 dalį draudžiama taikyti priemonę, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2000/31 3 straipsnio 4 dalį, kuri nėra taikoma dalijimosi vaizdo medžiaga platformoje pateiktoms programoms ir naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams?

(1) 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 25 t., p. 399).

(2) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010, p. 1).

(3) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 303, 2018 11 28, p. 69).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/30

2022 m. birželio 10 d.Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje LR / Ministero dell'Istruzione, Ufficio scolastico regionale Lombardia, Ufficio scolastico regionale Friuli Venezia Giulia

(Byla C-377/22)

(2022/C 359/34)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: LR

Atsakovai: Ministero dell'Istruzione, Ufficio scolastico regionale Lombardia, Ufficio scolastico regionale Friuli Venezia Giulia

Prejudicinis klausimas

Ar, nepažeidžiant galimybės vertinti pareiškėjos darbo Jungtinėje Karalystėje pagal Sąjungos teisę, nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, SESV 45 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 (1) 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama tokia teisės norma, kokia įtvirtinta Dekreto-įstatymo Nr. 126/2019, iš dalies pakeisto Įstatymu Nr. 159/2019, 1 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią, siekiant dalyvauti neeiliniame Italijos vidurinių mokyklų mokytojų įdarbinimo pagal neterminuotas sutartis konkurse, atsižvelgiama tik į kandidatų, dirbusių nacionalinėse valstybinėse vidurinėse mokyklose, bet ne to paties lygio kitų Europos šalių įstaigose, neetatinį darbą, taip siekiant konkretaus nagrinėjamos procedūros tikslo – nacionaliniu lygmeniu kovoti su darbo santykių neapibrėžtumo reiškiniu ir, jeigu Teisingumo Teismas nepripažintų, kad Italijos teisės aktai abstrakčiai prieštarauja ES teisės aktams, ar juose numatytos priemonės galėtų būti laikomos proporcingomis in concreto minėtam bendrojo intereso tikslui, kurį reikia pasiekti?

(1) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/31

2022 m. birželio 15 d.Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje X / Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

(Byla C-392/22)

(2022/C 359/35)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Den Haag, zittingsplaats 's-Hertogenbosch

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: X

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid

Prejudiciniai klausimai

Ar Dublino reglamentą (1), atsižvelgiant į jo 3, 32 ir 39 konstatuojamąsias dalis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4, 18, 19 ir 47 straipsniais, reikia aiškinti (ir taikyti atitinkamai) taip, kad tarpvalstybinio pasitikėjimo principas yra nedalomas, taigi dėl šiurkščių ir sistemingų Sąjungos teisės pažeidimų, kuriuos iki asmens perdavimo padarė [už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą] galimai atsakinga valstybė narė prieš trečiųjų šalių piliečius, kurie (dar) nėra pagal Dublino reglamentą grąžinti asmenys, asmens perdavimas šiai valstybei narei absoliučiai negalimas?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai: ar Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1, 4, 18, 19 ir 47 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad, kai galimai atsakinga valstybė narė šiurkščiai ir sistemingai pažeidžia Sąjungos teisę, perduodančioji valstybė narė pagal Dublino reglamentą negali besąlygiškai remtis tarpvalstybinio pasitikėjimo principu, o turi išsklaidyti visas abejones, kad prašytojas po perdavimo pateks į situaciją, nesuderinamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 4 straipsniu, kitaip tariant, turi įtikinamai parodyti, kad taip nenutiks?

Kokiais įrodymais prašytojas gali pagrįsti savo argumentus, kad pagal Dublino reglamento 3 straipsnio 2 dalį jo perduoti negalima, ir koks įrodinėjimo standartas tam taikytinas? Ar, atsižvelgiant į Dublino reglamento konstatuojamosiose dalyse pateiktas nuorodas į Sąjungos acquis, perduodančioji valstybė narė turi pareigą bendradarbiauti ir (arba) pareigą įsitikinti, kitaip tariant, ar, esant šiurkščių ir sistemingų trečiųjų šalių piliečių pagrindinių teisių pažeidimų, iš atsakingos valstybės narės reikia gauti individualių garantijų, kad perdavus prašytoją bus (tikrai) gerbiamos jo pagrindinės teisės? Ar atsakymas į pirmesnį klausimą būtų kitoks atsižvelgus į tai, kad prašytojas negali pateikti pakankamai įrodymų, t. y. negali savo nuoseklių ir išsamių parodymų pagrįsti dokumentais, kai pagal parodymų pobūdį to ir nebūtų galima tikėtis?

4.	Ar atsakymai į 3 punkte pateiktus klausimus būtų kitokie, jei prašytojas įtikinamai parodytų, kad atsakingoje valstybėje narėje neįmanoma paduoti skundų institucijoms ir (arba) pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir (arba) šios priemonės nėra veiksmingos?

(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, p. 31).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/32

2022 m. birželio 15 d.Hof van beroep te Antwerpen (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Oilchart International NV / O.W. Bunker (Netherlands) BV, ING Bank NV

(Byla C-394/22)

(2022/C 359/37)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van beroep te Antwerpen

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Oilchart International NV

Atsakovai: O.W. Bunker (Netherlands) BV, ING Bank NV

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento Nr. 1215/2012 (1) („Briuselis Ia“) 1 straipsnio 2 dalies b punktas, siejamas su Reglamento Nr. 1346/2000 (2) dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad Reglamento Nr. 1215/2012 („Briuselis Ia“) 1 straipsnio 2 dalies b punkto sąvokos „bankrot[as], su nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimu susij[ę] proces[ai] ir panaš[ios] bylo[s]“ apima ir procesą, kurio metu ieškinyje nurodytas reikalavimas apibūdinamas tik kaip komercinis reikalavimas, neminint, kad jau yra paskelbtas atsakovės bankrotas, o kaip teisinis reikalavimo pagrindas nurodomos specialios nukrypstančios Nyderlandų bankroto teisės nuostatos (Nederlandse Wet van 30 september 1893, op het faillissement en de surséance van betaling (1893 m. rugsėjo 30 d. įstatymas dėl bankroto bylų ir mokėjimų atidėjimo, toliau – NIG) 25 straipsnio 2 dalis), ir kurio metu:

—	reikia įvertinti, ar toks reikalavimas laikytinas peržiūrėtinu reikalavimu (NIG 26 straipsnis, siejamas su 110 straipsniu), ar neperžiūrėtinu reikalavimu (NIG 25 straipsnio 2 dalis),

—

remiantis specialiomis Nyderlandų bankroto teisės taisyklėmis reikia įvertinti, ar abu reikalavimus galima reikšti tuo pat metu ir ar pareiškus vieną jų neužkertamas kelias pareikšti kito, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno reikalavimo teisines pasekmes (įskaitant galimybę pasinaudoti po bankroto perimta banko garantija)?

Taip pat:

Ar NIG 25 straipsnio 2 dalis yra suderinama su Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 3 straipsnio 1 dalimi tiek, kiek pagal šią teisės nuostatą leidžiama tokį reikalavimą (pagal NIG 25 straipsnio 2 dalį) pareikšti kitos valstybės narės teisme, o ne valstybės narės, kurioje paskelbtas bankrotas, bankroto bylas nagrinėjančiame teisme?

(1) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 351, 2012, p. 1).

(2) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (OL L 160, 2000, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 191).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/33

2022 m. birželio 14 d.Administrativen sad Varna (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje „Trade Express-L“ OOD / Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia „Darzhaven rezerv i voennovremenni zapasi“

(Byla C-395/22)

(2022/C 359/38)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Varna

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: „Trade Express-L“ OOD

Atsakovė: Zamestnik-predsedatel na Darzhavna agentsia „Darzhaven rezerv i voennovremenni zapasi“

Prejudiciniai klausimai

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB (1), kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1099/2008 (2) dėl energetikos statistikos 2 straipsnio d punktą bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmenys, kurie Bendrijos viduje įvežė tepamąją alyvą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4.20 punkte (arba buvo tokios tepamosios alyvos importuotojai), gali būti įpareigojami kaupti privalomąsias atsargas?

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias produktų, kurių privalomąsias atsargas reikia kaupti ir išlaikyti, rūšys apribojamos dalimi direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių?

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmeniui įvežus Bendrijos viduje ar importavus vieną iš direktyvos 2 straipsnio i punkte, siejamame su Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 A priedo 3.4 dalimi, nurodytų produktų rūšių, šis asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti kitos, skirtingos rūšies produkto privalomąsias atsargas?

Ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias asmuo yra įpareigojamas kaupti ir išlaikyti produkto, kurio jis nenaudoja savo ūkinėje veikloje ir kuris nėra susijęs su šia veikla, atsargas, kai šis įpareigojimas taip pat yra susijęs su didele finansine našta (dėl kurios praktiškai neįmanoma jo įvykdyti), nes asmuo šio produkto neturi ir nėra jo importuotojas ir (arba) laikytojas?

Jei į vieną iš klausimų būtų atsakyta neigiamai, ar 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, 33 konstatuojamoji dalis, 1, 3 ir 8 straipsniai ir 2 straipsnio i ir j punktai, atsižvelgiant į direktyvos tikslą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su 17 straipsniu, įtvirtintą proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad asmuo, Bendrijos viduje įvežęs ar importavęs tam tikros rūšies produktą, gali būti įpareigojamas kaupti ir išlaikyti tik tos pačios rūšies produkto, kuris buvo įvežimo Bendrijos viduje (importo) objektas, privalomąsias atsargas?

(1) OL L 265, 2009, p. 9.

(2) OL L 304, 2008, p. 1.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/34

2022 m. birželio 15 d.Kammergericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Generalstaatsanwaltschaft Berlin

(Byla C-396/22)

(2022/C 359/39)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kammergericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Generalstaatsanwaltschaft Berlin

Prejudiciniai klausimai

Ar pripažintina, kad ir vėlesnis bausmių subendrinimo procesas patenka į Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1), iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (2), 4a straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kai sprendimas buvo priimtas nuosprendžiu surengus teismo posėdį, tačiau šiame posėdyje negalima nei peržiūrėti apkaltinamojo nuosprendžio, nei pakeisti už atskirą veiką skirtos bausmės?

Ar tai, kad Vokietijos teisės aktų leidėjas IRG [Gesetz über die internationale Rechtshilfe in Strafsachen (Įstatymas dėl tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose)] 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nuteisimo in absentia atvejį reglamentavo kaip absoliučią perdavimo kliūtį, nors Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 4a straipsnio 1 dalyje šiuo klausimu numatytas tik galimas atsisakymo pagrindas, yra suderinama su Sąjungos teisės viršenybe?

(1) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

(2) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/299/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinius sprendimus 2002/584/TVR, 2005/214/TVR, 2006/783/TVR, 2008/909/TVR ir 2008/947/TVR ir stiprinantis asmenų procesines teises bei skatinantis tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime (OL L 81, 2009, p. 24).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/35

2022 m. birželio 15 d.Kammergericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Generalstaatsanwaltschaft Berlin

(Byla C-397/22)

(2022/C 359/40)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kammergericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Generalstaatsanwaltschaft Berlin

Kita proceso šalis: LM

Prejudiciniai klausimai

Ar reikia pripažinti, kad šaukimo įteikimo suaugusiam kartu gyvenančiam asmeniui atveju Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1), iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (2), 4a straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis turi būti aiškinamas taip, kad išduodančioji teisminė institucija privalo pateikti įrodymų, kad asmuo iš tiesų gavo šaukimą, o gal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 4a straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis turi būti aiškinamas taip, kad pats įteikimo suaugusiam kartu gyvenančiam asmeniui faktas įrodo, jog asmuo faktiškai žinojo apie šaukimą, nebent jis pateikia įtikinamus faktus ir paaiškina, kad nežinojo apie šaukimą ir kodėl nežinojo?

Ar apeliacinio proceso atveju Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 4a straipsnio 1 dalies sąvoka „teisminis nagrinėjimas“ turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia teisminį nagrinėjimą, po kurio buvo priimtas pirmosios instancijos sprendimas, jeigu teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo apeliacinis skundas buvo atmestas?

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/36

2022 m. birželio 15 d.Kammergericht Berlin (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Generalstaatsanwaltschaft Berlin

(Byla C-398/22)

(2022/C 359/41)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Kammergericht Berlin

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Generalstaatsanwaltschaft Berlin

Kita proceso šalis: RQ

Prejudiciniai klausimai

Ar apeliacinio proceso atveju Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1), iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (2), 4a straipsnio 1 dalies sąvoka „teisminis nagrinėjimas“ turi būti aiškinama taip, kad ji reiškia teisminį nagrinėjimą, po kurio buvo priimtas pirmosios instancijos sprendimas, jeigu teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė tik baudžiamojon atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo apeliacinis skundas arba buvo atmestas, arba pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas jo naudai?

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/37

2022 m. birželio 15 d.Conseil d’État (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Confédération paysanne / Ministère de l’Agriculture et de la Souveraineté alimentaire, Ministère de l’Économie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique

(Byla C-399/22)

(2022/C 359/42)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Conseil d’État

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Confédération paysanne

Atsakovės: Ministère de l’Agriculture et de la Souveraineté alimentaire, Ministère de l’Économie, des Finances et de la Souveraineté industrielle et numérique

Prejudiciniai klausimai

Ar Reglamento Nr. 1169/2011 (1), Reglamento Nr. 1308/2013 (2), Reglamento Nr. 543/2011 (3) ir Reglamento Nr. 952/2013 (4) nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad jomis valstybei narei leidžiama patvirtinti nacionalinę priemonę, kuria būtų draudžiama importuoti iš tam tikros šalies kilusius vaisius ir daržoves, neatitinkančius Reglamento Nr. 1169/2011 26 straipsnio ir Reglamento Nr. 1308/2013 76 straipsnio reikalavimų, nes nenurodyta šalis ar teritorija, iš kurios jie yra faktiškai kilę, ypač kai toks neatitikimas yra masinio pobūdžio ir negali būti lengvai patikrintas po produktų patekimo į Sąjungos teritoriją?

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimu patvirtintas susitarimas pasikeičiant laiškais, kuriuo iš dalies keičiami 1996 m. vasario 26 d. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių asociacijos susitarimo, steigiančio Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Maroko asociaciją, 1 ir 4 protokolai, turi būti aiškinamas taip, kad taikant Reglamento (ES) Nr. 1669/2011 9 ir 26 straipsnius ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2011 76 straipsnį, pirma, Vakarų Sacharos teritorijoje užaugintų vaisių ir daržovių kilmės šalis yra Marokas ir, antra, Maroko valdžios institucijos turi kompetenciją išduoti Reglamente Nr. 543/2011 numatytus atitikties sertifikatus toje teritorijoje užaugintiems vaisiams ir daržovėms?

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar 2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas, kuriuo patvirtinamas šis susitarimas pasikeičiant laiškais, atitinka Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalį, tos pačios sutarties 21 straipsnį ir paprotinį apsisprendimo principą, be kita ko, nurodytą Jungtinių Tautų Chartijos 1 straipsnyje?

Ar Reglamento (ES) Nr. 1669/2011 9 ir 26 straipsniai ir Reglamento (ES) Nr. 1308/2011 76 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad tiek importo, tiek pardavimo vartotojui etape ant Vakarų Sacharos teritorijoje užaugintų vaisių ir daržovių pakuočių negali būti daroma nuoroda į Maroką, kaip į kilmės šalį, o turi būti daroma nuoroda į Vakarų Sacharos teritoriją?

(1) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011, p. 18).

(2) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671).

(3) 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (OL L 157, 2011, p. 1).

(4) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013, p. 1 ir klaidų ištaisymas OL L 287, 2013, p. 90).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/38

2022 m. birželio 16 d.Dioikitiko Protodikeio Athinon (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ethnikos Organismos Pistopoiisis Prosonton & Epangelmatikou Prosanatolismou (Ε.Ο.P.P.Ε.P.) / Εlliniko Dimosio

(Byla C-404/22)

(2022/C 359/43)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Dioikitiko Protodikeio Athinon

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Ethnikos Organismos Pistopoiisis Prosonton & Epangelmatikou Prosanatolismou (Ε.Ο.P.P.Ε.P.)

Atsakovė: Εlliniko Dimosio (Graikijos Respublika)

Prejudiciniai klausimai

a)	Kaip turi būti aiškinama Direktyvos 2002/14/EB (1) 2 straipsnio a punkte vartojama sąvoka „įmonė, vykdanti ekonominę veiklą“?

Ar minėta sąvoka apima privatinės teisės reglamentuojamus juridinius asmenis, kaip antai EOPPEP, kuri, įgyvendindama profesinio mokymo įstaigų sertifikavimo įgaliojimus, veikia kaip viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo ir vykdo viešosios valdžios funkcijas, nes i) kiek tai susiję su tam tikromis jos vykdomos veiklos rūšimis, kaip antai, be kita ko, bet kokios formos ir tipo profesinio orientavimo paslaugomis, skirtomis kompetentingoms ministerijų įstaigoms, profesinio mokymo ir rengimo centrams ir įstaigoms, įmonėms bei darbdavių ir darbuotojų organizacijoms (Įstatymo Nr. 4115/2013, A’ 24, 14 straipsnio 2 dalies ib punktas), kaip matyti iš 14 straipsnio 2 dalies ie punkto, susijusio su fizinių ir juridinių asmenų šalyje teikiamų konsultavimo ir mokymo paslaugų teikimo sąlygų nustatymu, esama rinkų, kuriose veikia su pareiškėja konkuruojančios komercinės įmonės; ir ii) pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies d punktą pareiškėjos išteklius sudaro lėšos, gaunamos už veiklą ir paslaugas, kurias jai priskiria ministerija arba kurios teikiamos trečiųjų šalių, kaip antai viešojo administravimo įstaigų, nacionalinių ir tarptautinių įstaigų, viešosios ar privatinės teisės juridinių asmenų ir privačių juridinių asmenų užsakymu, o iii) už likusias paslaugas, kaip numatyta Įstatymo Nr. 4115/2013 20 straipsnyje, mokamas atlygio pobūdžio mokestis?

Ar atsakymui į pirmesnį klausimą turi įtakos tai, kad, kalbant apie didžiąją pagal privatinę teisę įsteigto juridinio asmens veiklos dalį (Įstatymo Nr. 4115/2013 14 straipsnio 2 dalis), galima daryti prielaidą, kad tam tikra veikla vykdoma tik rinkoje, o jei taip, ar pakanka, kad įstatymų leidėjas būtų numatęs (Įstatymo Nr. 4115/2013 14 straipsnio 2 dalies Ib punktas ir 23 straipsnio 1 dalies d punktas), kad pareiškėja bent dalį savo veiklos vykdytų kaip rinkos dalyvė, ar reikia įrodyti, kad ji iš tikrųjų veikia rinkoje, vykdydama labai konkrečią veiklą?

a)	Kokią reikšmę pagal Direktyvos 2002/14/EB 4 straipsnio 2 dalies b punktą reikia suteikti sąvokoms „ekonominė veikla“, „situacija“, „struktūra“ ir „galimas užimtumo augimas“, turint omenyje įmonę, kai atsiranda pareiga informuoti darbuotojus ir su jais konsultuotis?

Ar į minėtų sąvokų taikymo sritį patenka juridinio asmens, šiuo atveju – EOPPEP, darbuotojų atleidimas iš atsakingų pareigų po jo darbo tvarkos taisyklių priėmimo, neišbraukus pareigybių iš jo organizacinės struktūros, t. y. kai pareigos buvo laikinai paskirtos šiems asmenims po privatinės teisės reglamentuojamų juridinių asmenų EKEPIS ir EKEP prijungimo prie atitinkamo subjekto, ir dėl to galima laikyti, kad atsirado pareiga informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais prieš juos atleidžiant?

Ar atsakymui į pirmesnį klausimą turi įtakos: i) tai, kad darbuotojas buvo atleistas iš vadovo pareigų siekiant užtikrinti tinkamą juridinio asmens veikimą ir patenkinti su darbu susijusius poreikius, kad juridinis asmuo galėtų pasiekti tikslus, kuriems buvo įsteigtas, arba tai, kad jis buvo atleistas ne dėl to, kad, veikdamas kaip laikinas padalinio vadovas, neįvykdė su darbu susijusių pareigų; ii) tai, kad iš vadovų pareigų atleisti darbuotojai liko juridinio asmens organizacinėje struktūroje; arba iii) tai, kad tuo pačiu pareiškėjos kompetentingo organo sprendimu dėl darbuotojų atleidimo iš vadovų pareigų tas atsakingas pareigas buvo laikinai pavesta eiti kitiems asmenims?

(1) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2022, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 219 – Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dėl darbuotojų atstovavimo

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/39

2022 m. birželio 20 d.Krajský soud v Brně (Čekijos Respublika) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje CV / Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky

(Byla C-406/22)

(2022/C 359/44)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Krajský soud v Brně

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: CV

Atsakovė: Ministerstvo vnitra České republiky, Odbor azylové a migrační politiky

Prejudiciniai klausimai

Ar kilmės šalies priskyrimo prie saugių taikant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (1) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 37 straipsnio 1 dalį kriterijus, nustatytas šios direktyvos I priedo b punkte, pagal kurį atitinkama šalis užtikrina apsaugą nuo persekiojimo ar netinkamo elgesio laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal šios konvencijos 15 straipsnio 2 dalį, turi būti aiškinamas taip, kad jeigu atitinkama šalis nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytų įsipareigojimų nepaprastosios padėties atveju, kaip tai suprantama pagal šios konvencijos 15 straipsnį, ši šalis nebeatitinka šio kriterijaus, pagal kurį ji priskiriama prie saugių kilmės šalių?

Ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 36 ir 37 straipsniai turėtų būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei draudžiama priskirti prie saugių kilmės šalių tik dalį trečiosios šalies, nustačius tam tikras teritorines išimtis, kurioms šios šalies dalies saugumo prašytojui prezumpcija negalioja, o jeigu valstybė narė priskiria atitinkamą šalį prie saugių su šiomis teritorinėmis išimtimis, tada taikant šią direktyvą visa atitinkama šalis negali būti priskirta prie saugių kilmės šalių?

Jeigu į kurį nors iš pirmiau nurodytų dviejų prejudicinių klausimų būtų atsakyta teigiamai, ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnio 3 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad skundą dėl sprendimo laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu pagal minėtos direktyvos 32 straipsnio 2 dalį, priimto vykdant procedūrą pagal 31 straipsnio 8 dalies b punktą, nagrinėjantis teismas privalo ex officio (net jei prašytojas nepateikia prieštaravimo) atsižvelgti į tai, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių šalies priskyrimas prie saugių prieštarauja Sąjungos teisei?

(1) OL L 180, 2013, p. 60.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/40

2022 m. birželio 21 d.Apelativen sad Sofia (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UA / EUROBANK BULGARIA AD

(Byla C-409/22)

(2022/C 359/45)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Apelativen sad Sofia

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas pirmojoje instancijoje: UA

Atsakovas pirmojoje instancijoje: EUROBANK BULGARIA AD

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar įgaliojimas, pagal kurį įgaliotinis mokėtojo vardu atlikęs mokėjimo nurodymą disponuoja turtu, yra mokėjimo priemonė pagal [Direktyvos 2007/64/EB] (1) 4 straipsnio 23 punktą?

Ar apostilė, uždedama kompetentingos užsienio valstybės institucijos pagal 1961 m. Hagos konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, yra mokėjimo priemonės ir mokėjimo operacijos autentiškumo patvirtinimo procedūros dalis, kaip ji apibrėžta direktyvos 4 straipsnio 19 punkte, siejamame su 59 straipsnio 1 [dalimi]?

3.	Ar nacionalinis teismas gali daryti išvadą, kad mokėjimo operacija yra sankcionuota, t. y. kad mokėtojas sutiko su jos vykdymu, jei mokėjimo priemonė (įskaitant priemonę, kuria trečiajam asmeniui suteikiama teisė disponuoti mokėtojo vardu) formaliai (prima facie) yra tinkama?

(1) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti Direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/40

2022 m. birželio 21 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Thermalhotel Fontana Hotelbetriebsgesellschaft m.b.H.

(Byla C-411/22)

(2022/C 359/46)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Thermalhotel Fontana Hotelbetriebsgesellschaft m.b.H.

Kita kasacinio proceso šalis: Bezirkshauptmannschaft Südoststeiermark

Prejudiciniai klausimai

Ar kompensacinė suma, kuri priklauso izoliacijoje dėl COVID-19 ligos, dėl įtarimo sergant COVID-19 arba dėl įtarimo užsikrėtus COVID-19 esantiems darbuotojams už turtinius nuostolius dėl negalėjimo dirbti ir kurią darbuotojams iš pradžių turi išmokėti darbdavys, o teisė reikalauti kompensacijos iš valstybės išmokėjimo momentu pereina darbdaviui, yra ligos išmoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1) 3 straipsnio 1 dalies a punktą?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar SESV 45 straipsnis ir Reglamento (ES) Nr. 492/2011 (2) 7 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad juos pažeidžia nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias pajamų, kurių darbuotojai negauna dėl sveikatos priežiūros institucijos po teigiamo COVID-19 testo skirtos izoliacijos („karantino“), kompensavimas (kai kompensaciją darbuotojams pirmiausia turi išmokėti darbdavys, taip įgydamas teisę reikalauti kompensacijos iš valstybės) priklauso nuo to, ar izoliaciją skyrė nacionalinė institucija, remdamasi epidemiją reglamentuojančiais nacionalinės teisės aktais, taigi, tokia kompensacija nemokama darbuotojams, kurių kaip pasienio darbuotojų gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje ir kuriems izoliaciją („karantiną“) skyrė jų gyvenamosios vietos valstybės narės sveikatos priežiūros institucija?

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).

(2) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/41

2022 m. birželio 21 d.Supremo Tribunal Administrativo (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Autoridade Tributária e Aduaneira / NT

(Byla C-412/22)

(2022/C 359/47)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supremo Tribunal Administrativo

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Autoridade Tributária e Aduaneira

Atsakovas: NT

Prejudiciniai klausimai

Ar 2016 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/278 (1) 2 straipsnis gali būti aiškinamas taip, kad antidempingo muitų panaikinimas, kuris įsigalioja nuo 2016 m. vasario 28 d., turi įtakos tvirtinimo detalių, kurioms taikomi šie muitai, importui, įvykdytam iki 2016 m. vasario 27 d., bet dėl kurio (antidempingo muitai ir kiti muitai) apskaičiuojami po 2016 m. vasario 28 d. (rinkimas a posteriori)?

Ar atsakymas į pirmąjį klausimą būtų kitoks, jei būtų nuspręsta, kad rinkimas a posteriori grindžiamas remiantis 2017 m. balandžio 21 d. sprendime pateiktais parodymais ikiteisminiame tyrime, inicijuotame remiantis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) pateiktais įrodymais, susijusiais su OLAF tyrimo medžiaga CASE OF/2010/0697, AAA 2010/016-2012) S01, kurioje buvo padaryta išvada, kad 2010 m. balandžio 3 d. <…> konteineriuose <…> į Europos bendriją eksportuotos prekės <…> ir <…> 2010 m. balandžio 24 d. <…> konteineriuose eksportuotos prekės buvo Kinijos nelengvatinės kilmės?

(1) 2016 m. vasario 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/278, kuriuo panaikinamas galutinis antidempingo muitas, kuris buvo nustatytas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms ir kurio taikymas buvo išplėstas tam tikroms iš Malaizijos siunčiamoms importuojamoms geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms, deklaruojamoms arba nedeklaruojamoms kaip Malaizijos kilmės (OL L 52, 2016, p. 24).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/42

2022 m. birželio 21 d.Oberster Gerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje DocLX Travel Events GmbH / Verein für Konsumenteninformation

(Byla C-414/22)

(2022/C 359/48)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: DocLX Travel Events GmbH

Kita kasacinio proceso šalis: Verein für Konsumenteninformation

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos (ES) 2015/2302 (1) 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad keliautojas (nepaisant jo pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo momento) bet kuriuo atveju gali be mokesčio nutraukti sutartį tuo atveju, jei (suplanuotoje) kelionės pradžioje iš tikrųjų susiklostė neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį kelionės paslaugų paketui?

2.	Ar Direktyvos (ES) 2015/2302 12 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad keliautojas teise be mokesčio nutraukti sutartį gali naudotis jau tada, kai pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo momentu buvo galima tikėtis, kad susiklostys neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės?

(1) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/43

2022 m. birželio 21 d.Tribunal de première instance du Luxembourg (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SA Cezam / Belgijos valstybė

(Byla C-418/22)

(2022/C 359/50)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance du Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: SA Cezam

Atsakovė: Belgijos valstybė

Prejudiciniai klausimai

Ar pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1) 62 [2 punktas], 63, 167, 206, 250 ir 273 straipsnius ir proporcingumo principą, kaip jis, be kita ko, išaiškintas 2019 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje EN.SA (C-712/17), siejamą su neutralumo principu, draudžiamos tokios nacionalinės teisės normos, kaip antai PVM kodekso 70 straipsnis [1 dalis] ir Karaliaus dekreto Nr. 41, kuriuo nustatomas proporcingų mokestinių baudų pridėtinės vertės mokesčio srityje dydis, 1 straipsnis bei priedo G lentelės V kategorija, pagal kurias per apskaitos patikrinimą nustačius netikslumų, susijusių su jos turiniu, ir siekiant nubausti už apmokestinamuosius sandorius, kurie visiškai ar iš dalies nebuvo įtraukti į apskaitą, o suma didesnė nei 1 250 eurų, už pažeidimą baudžiama sumažinta fiksuota bauda, lygia 20 % mokėtino mokesčio sumos neatskaičius sumokėto pirkimo mokesčio, kuris apskaičiuojant baudą nebuvo atskaitytas dėl nepateiktos deklaracijos, o pagal Karaliaus dekreto Nr. 41 [1 straipsnio antrą pastraipą] šio dekreto priedo A–J lentelėse nustatyta baudos sumažinimo schema taikoma tik tuo atveju, jei pažeidimai, už kuriuos baudžiama, buvo padaryti neketinant išvengti mokesčių arba sudaryti sąlygas jų išvengti?

2.	Ar atsakymui į klausimą turi įtakos aplinkybė, ar apmokestinamasis asmuo savanoriškai sumokėjo po patikrinimo apskaičiuotą mokėtiną mokesčio sumą, siekdamas ištaisyti mokesčio nepriemoką ir taip pasiekti tikslą užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą?

(1) OL L 347, 2006, p. 1.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/43

2022 m. birželio 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-750/20 Correia / EESRK

(Byla C-423/22 P)

(2022/C 359/51)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), atstovaujamas M. Pascua Mateo, A. Carvajal García-Valdecasas, L. Camarena Januzec ir Rechtsanwalt B. Wägenbaur

Kita proceso šalis: Paula Correia

Reikalavimai

1.	Panaikinti 2022 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek jame prašymas atkurti karjerą buvo pripažintas priimtinu, ir atmesti ieškovės pirmojoje instancijoje reikalavimus;

2.	Priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas Bendrajame Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniame skunde EESRK tvirtina, kad buvo nesilaikyta protingo termino pateikti prašymą atkurti karjerą ir jurisprudencijos dėl elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti sprendžiant, ar terminas yra protingas.

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas klaidingu teisiniu kvalifikavimu. Bendrasis Teismas iškraipė dalį atsiliepimo į ieškinį ir tripliko turinio ir neišsamiai kvalifikavo faktines ir teisines aplinkybes.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisinio saugumo principo pažeidimu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/44

2022 m. birželio 30 d.Administratīvā rajona tiesa (Latvija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AS Latvijas valsts meži / Dabas aizsardzības pārvalde y Vides pārraudzības valsts birojs, dalyvaujant Valsts meža dienests

(Byla C-434/22)

(2022/C 359/53)

Proceso kalba: latvių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administratīvā rajona tiesa

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: AS Latvijas valsts meži

Atsakovai: Dabas aizsardzības pārvalde ir Vides pārraudzības valsts birojs

Dalyvaujant: Valsts meža dienests

Prejudiciniai klausimai

Ar sąvoka „projektas“, kaip ji suprantama pagal 2011m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (1) 1 straipsnio 2 dalies a punktą, apima ir veiklą, vykdomą miško teritorijoje siekiant užtikrinti, kad šioje teritorijoje laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų būtų prižiūrimi miško priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros įrenginiai?

Jei į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar miško teritorijoje vykdoma veikla, kuria siekiama užtikrinti miško priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros įrenginių priežiūrą toje teritorijoje laikantis galiojančiuose teisės aktuose nustatytų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) 6 straipsnio 3 dalį laikytina projektu, tiesiogiai susijusiu su teritorijos tvarkymu arba būtinu jai tvarkyti, ir todėl tokiai veiklai Europos svarbos specialių saugomų teritorijų (Natura 2000) vertinimo procedūros atlikti nereikia?

Jei į antrąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad būtų atliktas ir tokių planų ir projektų (veiklos), kurie neturi tiesioginio ryšio su specialios saugomos teritorijos tvarkymu arba nėra būtini tokios teritorijos tvarkymui, tačiau gali turėti pastebimą poveikį Europos svarbos saugomoms teritorijoms (Natura 2000), vertinimas nepaisant to, kad jie vykdomi laikantis nacionalinės teisės aktų, siekiant užtikrinti miškų priešgaisrinės apsaugos ir gaisrų gesinimo reikalavimus?

4.	Jei atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą yra teigiamas, ar tokią veiklą galima tęsti ir užbaigti iki Europos svarbos specialių saugomų teritorijų (Natura 2000) ex post vertinimo procedūros?

Jei atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar kompetentingos institucijos, siekdamos išvengti galimo reikšmingo poveikio, privalo reikalauti atlyginti žalą ir imtis priemonių, jei atliekant Europos svarbos specialių saugomų teritorijų (Natura 2000) vertinimo procedūrą poveikio reikšmingumas nebuvo įvertintas?

(1) OL L 26, 2012, p. 1.

(2) OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/45

2022 m. liepos 1 d.Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Asociación para la Conservación y Estudio del Lobo Ibérico (ASCEL) / Administración de la Comunidad Autónoma de Castilla y León

(Byla C-436/22)

(2022/C 359/54)

Proceso kalba: ispanų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Superior de Justicia de Castilla y León

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Asociación para la Conservación y Estudio del Lobo Ibérico (ASCEL)

Kita administracinio proceso šalis: Administración de la Comunidad Autónoma de Castilla y León

Prejudiciniai klausimai

Atsižvelgiant į tai, kad pagal direktyvos 2 straipsnio 2 dalį bet kokios priemonės, kurių valstybės narės imasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti arba atstatyti gerą Bendrijos svarbos gyvūnų rūšių, pavyzdžiui, vilkų (lupus canis), apsaugos būklę,

Ar 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (1) 2 straipsnio 2 dalimi, 4, 11, 12, 14, 16 ir 17 straipsniais draudžiama autonominio regiono įstatymu (Ley 4/1996, de 12 de julio, de Caza de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1996 m. liepos 12 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės), o vėliau – Ley 4/2021, de 1 de julio, de Caza y de Gestión Sostenible de los Recursos Cinegéticos de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1992 m. liepos 1 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės ir tvaraus medžiojamųjų gyvūnų išteklių valdymo)) vilkus paskelbti medžiojamųjų gyvūnų rūšimi, taigi leisti sumedžioti vilkus jų gyvenamų rajonų medžioklės plotuose 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m. sezonais, kai jų apsaugos būklė yra nepalanki ir netinkama, kaip nurodyta Ispanijos Europos Komisijai 2019 m. pateiktoje 2013–2018 m. šešerių metų laikotarpio ataskaitoje, todėl ši valstybė (valstybė narė, Buveinių direktyvos 4 straipsnis) įtraukė visus Ispanijoje gyvenančius vilkus į laukinių rūšių, kurioms taikomas specialus apsaugos režimas, sąrašą ir į Ispanijos nykstančių gyvūnų rūšių katalogą, taip griežtą apsaugą suteikiant ir vilkų populiacijoms į šiaurę nuo Duero upės?

Ar su šiuo tikslu suderinama tai, kad vilkams suteikiama apsauga skiriasi priklausomai nuo to, ar jie gyvena į šiaurę, ar į pietus nuo Duero upės, atsižvelgiant į tai, kad: i) šiuo metu toks skirstymas moksliniu požiūriu nelaikomas tinkamu, ii) 2013–2018 m. vilkų apsaugos būklė trijuose Ispanijos regionuose, t. y. Alpių, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros regionuose, yra nepalanki, iii) ši rūšis griežtai saugoma beveik visose valstybėse narėse, o ypač regione, kurio dalis išsidėsčiusi Portugalijoje, ir iv) Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl natūralaus paplitimo arealo ir teritorijos, pagal kurią vertinama vilkų apsaugos būklė, nes ji labiau atitinka Buveinių direktyvą, kartu nepamirštant šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, taikant vilkams šios direktyvos II ir IV priedų nuostatas, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena į šiaurę ar į pietus nuo Duero upės, leidžiant juos gaudyti ir medžioti tik nesant kitų priimtinų sprendimų, ir tik laikantis 16 straipsnyje nustatytų sąlygų ir reikalavimų?

Jei būtų nuspręsta, kad skirtumas yra pateisinamas,

3.	Ar direktyvos 14 straipsnyje vartojama sąvoka „naudojimas“ apima vilkų medžioklę, atsižvelgiant į ypatingą šios rūšies svarbą (kitose vietovėse ji laikoma prioritetine), nes iki šiol vilkų medžioklė buvo leidžiama, o jų būklė 2013–2018 m. buvo pripažinta nepalankia?

Ar direktyvos 14 straipsniui prieštarauja tai, kad vilkai, gyvenantys į šiaurę nuo Duero upės, paskelbiami medžiojamųjų gyvūnų rūšimi (Ley 4/1996, de 12 de julio, de Caza de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1996 m. liepos 12 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės) 7 straipsnis ir I priedas ir Ley 4/2021, de 1 de julio, de Caza y de Gestión Sostenible de los Recursos Cinegéticos de Castilla y León (Kastilijos ir Leono 1992 m. liepos 1 d. Įstatymas Nr. 4 dėl medžioklės ir tvaraus medžioklės išteklių valdymo) 6 straipsnis ir I priedas) ir patvirtinamas vilkų naudojimo jų gyvenamų rajonų medžioklės plotuose į šiaurę nuo Duero upės planas 2019–2020, 2020–2021 ir 2021–2022 m. sezonais, nesant duomenų, leidžiančių nustatyti, ar buvo vykdomas direktyvos 11 straipsnyje numatytas stebėjimas, nuo 2012–2013 m. neatlikus vilkų surašymo ir neturint pakankamos, objektyvios, mokslinės ir aktualios informacijos apie vilkų padėtį, pagal kurią buvo parengtas minėtas vilkų naudojimo planas, kai 2013–2018 m. trijuose Ispanijos regionuose, kuriuose gyvena vilkai, t. y. Alpių, Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros regionuose, vilkų apsaugos būklė buvo pripažinta nepalankia?

Ar pagal Buveinių direktyvos 4, 11 ir 17 straipsnių nuostatas vilkų apsaugos būklė (dabartinis ir faktinis populiacijos gausumo lygis, dabartinis geografinis paplitimas, veisimasis ir kt.) nustatoma pagal ataskaitas, kurias kas šešerius metus arba, jei reikia, per trumpesnį laikotarpį parengia valstybė narė, dalyvaujant moksliniam komitetui, pavyzdžiui, įsteigtam Karaliaus dekretu Nr. 139/2011, atsižvelgdama į tai, kad jų populiacijos yra pasiskirsčiusios skirtingų autonominių regionų teritorijose, ir į būtinybę atlikti vietos populiacijai skirtų priemonių vertinimą „platesniu mastu“, kaip nurodyta 2019 m. spalio 10 d. Teisingumo Teismo sprendime C-674/17 (2)?

(1) OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102.

(2) EU:C:2019:851.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/47

2022 m. liepos 6 d. Slovėnijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-392/20 Petra Flašker / Europos Komisija

(Byla C-447/22 P)

(2022/C 359/55)

Proceso kalba: slovėnų

Šalys

Apeliantė: Slovėnijos Respublika, atstovaujama B. Jovin Hrastnik

Kitos proceso šalys: Petra Flašker, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą,

—	atmesti pirmojoje instancijoje pareikštą ieškinį ir

—	priteisti iš ieškovės pagrindinėje byloje visas bylinėjimosi išlaidas.

Jeigu Teisingumo Teismas nustatytų, kad šioje bylos stadijoje jis negali priimti sprendimo, apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą ir

—	grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrasis Teismas klaidingai taikė teisės nuostatas, klaidingai aiškino SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Reglamento 2015/1589 (1) 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, neatsižvelgdamas į pareigų, kurias Komisija turi atlikti pranešime nurodytų priemonių pirminio patikrinimo metu, apimtį ir klaidingai nuspręsdamas dėl didelių sunkumų – su kuriais Komisija turėjo susidurti tikrindama nagrinėjamas priemones, t. y. valdymui suteiktą turtą, kurį viešosios vaistinės Lekarna Ljubljana p.o. ir Lekarna Ljubljana gavo po 1979 m. – buvimo.

Bendrasis Teismas klaidingai taikė teisės nuostatas, neteisingai teisiškai kvalifikuodamas faktines aplinkybes ir klaidingai nuspręsdamas, kad Komisija, kiek tai susiję su turtu, kuris 1979 m. buvo suteiktas Lekarna Ljubljana p.o. valdymui ir kuris 1997 m. buvo perduotas Lekarna Ljubljana, susidūrė su dideliais sunkumais, dėl kurių tokiu atveju ji turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, numatytą SESV 108 straipsnio 2 dalyje.

3.	Bendrasis Teismas klaidingai taikė teisės nuostatas, nes sprendimas yra nemotyvuotas.

Bendrasis Teismas pažeidė procesines taisykles, iš vienos pusės atsižvelgdamas į bendrojo pobūdžio ieškovės ieškinyje pateiktus teiginius, tačiau iš kitos pusės neatsižvelgdamas į kai kuriuos Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktus teiginius. Tokiu būdu buvo pažeista Komisijos teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, o tai kenkia ir dabartinės apeliantės interesams.

(1) 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (Tekstas svarbus EEE) (OL L 248, 2015, p. 9).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/48

2022 m. liepos 6 d.Stiftung für Forschung und Lehre (SFL) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-481/17 Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno ir SFL / BPV

(Byla C-448/22 P)

(2022/C 359/56)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Stiftung für Forschung und Lehre (SFL), atstovaujama advokatų R. Pelayo Jiménez ir A. Muñoz Aranguren

Kitos proceso šalys: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV), Ispanijos Karalystė, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Europos Komisija, Banco Santander, SA, Fundación Tatiana Pérez de Guzmán el Bueno

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	Panaikinti 2022 m. birželio 1 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimą, taip pat 2017 m. birželio 7 d. vykdomosios sudėties Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) sprendimą SRB/EES/2017/08 imtis „Banco Popular Español, S.A.“ pertvarkymo veiksmų.

2.	Subsidiariai, jei šiame proceso etape Teisingumo Teismas negalėtų priimti sprendimo dėl bylos esmės, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą remiantis Teisingumo Teismo sprendimu.

3.	Bet kuriuo atveju priteisti iš BPV bylinėjimosi šiame apeliaciniame procese išlaidas, taip pat Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo išlaidas bei nurodyti BANCO SANTANDER padengti savo bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistas veiksmingos teisminės gynybos principas (ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis), taip pat Teisingumo Teismo statuto 21 ir 76d straipsniai ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalis bei EŽTT jurisprudencija, susijusi su teise į teisingą bylos nagrinėjimą (naudojimasis svariais įrodymais ir teisė kreiptis į teismą).

Apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistas veiksmingos teisminės gynybos principas (Chartijos 47 straipsnis), Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 103 straipsnio 3 dalis, taip pat tuo, kad buvo pažeistas rizikos ribojimo principas, taikytas bendram pertvarkymo mechanizmui.

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV sprendimu buvo pažeista pareiga motyvuoti (šis trūkumas nebuvo ištaisytas skundžiamame sprendime), taip pat buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas (Chartijos 47 straipsnis).

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti Chartijos 17 ir 52 straipsniai, taip pat tuo, kad buvo neteisingai išaiškinta Reglamento 806/2014 (1) 20 straipsnio 16 dalis.

Apeliacinio skundo penktasis pagrindas grindžiamas Reglamento 806/2014 18 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, nes skundžiamu sprendimu paneigiama, kad dėl ankstyvųjų intervencijos priemonių, kurios būtų padėjusios išvengti Banco Popular žlugimo, pertvarkymo sprendimas taptų negaliojančiu.

Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas grindžiamas teisės klaida, nes nebuvo nustatyta, kad buvo įrodyta, jog yra Ispanijos banko ir ECB patvirtintų skubių priemonių Banco Popular likvidumui padidinti. BPMR 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Apeliacinio skundo septintasis pagrindas grindžiamas Reglamento 806/2014 20 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies b punkto pažeidimu, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad Deloitte turėjo „nepriklausomo eksperto“ statusą.

Apeliacinio skundo aštuntasis pagrindas grindžiamas tuo, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistas Reglamento 806/2014 24 straipsnis ir Direktyvos 2014/59 (2) 39 straipsnio 2 dalies b, d ir f punktai, nes nebuvo laikytasi pareigos nustatyti maksimalią pardavimo kainą vykdant pertvarkymą ir suinteresuotųjų pirkėjų lygybės bei skaidrumo principo.

(1) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).

(2) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/49

2022 m. liepos 8 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Nyderlandų Karalystė

(Byla C-459/22)

(2022/C 359/58)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama W. Roels

Atsakovė: Nyderlandų Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

nustatyti, kad priėmusi ir palikusi galioti Wet op de loonbelasting 1964 (1964 m. Pajamų mokesčio įstatymas) 19a straipsnio 1 dalies d punkte ir 19b straipsnio 1 ir 2 dalyse, Uitvoeringsregeling Invorderingswet (Mokesčių rinkimo įstatymo įgyvendinimo įsakymas) 40c straipsnyje, Uitvoeringsbesluit Loonbelasting 1965 (1965 m. Mokesčio nuo atlygio įgyvendinimo nutarimas) 10d straipsnio 3 dalyje ir Bijlage IV bij besluit DGB2012/7010M inzake internationale aspecten van pensioenen (Nutarimo DGB2012/7010M dėl tarptautinių pensijų aspektų IV priedas) nustatytas pensijų kapitalo pervedimo sąlygas Nyderlandų Karalystė pažeidė savo įsipareigojimus pagal SESV 45, 56 ir 63 straipsnius;

—	priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos nuomone, Nyderlandų teisės aktai dėl pensijų kapitalo, sukaupto pagal vadinamąją „antrąją pakopą“ – papildomas pensijų kaupimas per darbdavį – pervedimo sąlygų yra nesuderinami su laisvu darbuotojų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Nors šios sąlygos taikomos ir pervedimui šalyje, ir į užsienį, nacionaliniams pensijų fondams jas įvykdyti lengviau, nei užsienio pensijų fondams, norintiems savo valstybėje narėje pasiūlyti pensijų kaupimo paslaugas joje dirbantiems darbuotojams, kurie prieš tai kaupė pensijų kapitalą Nyderlanduose. Jei teisės aktuose nustatytos sąlygos yra neįvykdytos, Nyderlanduose sukauptas pensijų kapitalas apmokestinamas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/51

2022 m. liepos 26 d.Finanziaria d'investimento Fininvest SpA (Fininvest) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-913/16 Finanziaria d’investimento Fininvest SpA (Fininvest), Silvio Berlusconi / Europos Centrinis Bankas (ECB)

(Byla C-512/22 P)

(2022/C 359/60)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Finanziaria d'investimento Fininvest SpA (Fininvest), atstovaujama avvocati M. Carpinelli, R. Vaccarella, A. Baldaccini, A. Saccucci

Kitos apeliacinio proceso šalys: Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos Komisija, Silvio Berlusconi

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą,

2.	panaikinti 2016 m. spalio 25 d. ECB sprendimą,

3.	nepatenkinus šio reikalavimo, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad negali priimti sprendimo šioje byloje, panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti kitai Bendrojo Teismo kolegijai;

4.	priteisti iš ECB bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias pirmojoje instancijoje;

5.	jei nuspręstų, kad yra būtina, kaip tyrimo priemonę nurodyti imtis atitinkamų organizacinių ir bylos nagrinėjimo priemonių, siekiant gauti 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio protokolą ir teismo posėdžio garso įrašą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis pagrindas. Teisės klaida vertinant ieškovų vykdytos Banca Mediolanum kontrolės poveikį – Akivaizdi vertinimo klaida ir faktų, susijusių su kvalifikuotojo akcijų paketo įgijimu, iškraipymas – Neteisėtas ginčijamo akto motyvų pakeitimas – Rungimosi principo pažeidimas – Teisės klaida teisiškai kvalifikuojant kvalifikuotojo akcijų paketo „įgijimo“ atvejį Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės požiūriu – Nacionalinės teisės netaikymas – Lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimas – Prieštaringi motyvai – Įgaliojimų viršijimas

Šis apeliacinio skundo pagrindas padalintas į šešias dalis, susijusias su toliau nurodytais klausimais:

A.	bendros Banca Mediolanum kontrolės vertinimas, kurį ieškovai atliko „prieš aptariamą susijungimą“ pagal akcininkų susitarimą, sudarytą su Fin. Prog. Italia: klaidingas pasekmių įvertinimas,

B.	Silvio Berlusconi kaip Banca Mediolanum akcininko statusas: klaidingas „2014 m. spalio 7 d. Italijos banko sprendimo“–„susijungimo“–„2016 m. kovo 3 d. Valstybės Tarybos sprendimo“ sekos atkūrimas; klaidingas faktų pateikimas ir akivaizdi teisės klaida,

C.	ginčijamo akto autoriaus motyvų pakeitimas Bendrojo Teismo motyvais: SESV 263 ir 264 straipsnių pažeidimas,

D.	naujoji kvalifikuotojo akcijų paketo įgijimo sąvoka Europoje: nacionalinės teisės netaikymas,

E.	Bendrojo Teismo įvykdytas Europos teisės aktuose nenumatyto atvejo sukūrimas,

F.	netiesioginio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymo ir tiesioginio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymo atskyrimas: Kapitalų reikalavimo direktyvos (KRD) IV 22 straipsnio ir Bankininkystės teisės aktų sąvado (TUB) 22 straipsnio pažeidimas.

Antrasis pagrindas. Teisės klaidos, susijusios su tariama atitiktimi Direktyvai Nr. 2013/36/ES (1) – Bendrojo teisės aktų negaliojimo atgal principo ir bendrojo teisinio tikrumo principo pažeidimas – Akivaizdžiai prieštaringi motyvai

Trečiasis pagrindas. Teisės klaidos – Res judicata galios principo ir bendrojo teisinio tikrumo principo pažeidimas – Teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas (nuoroda į devintąjį pagrindą) – Nemotyvavimas

Ketvirtasis pagrindas. Teisės klaidos taikant nacionalinės teisės aktus, perkeliančius Direktyvą Nr. 2013/36/ES – Teisinio tikrumo principo pažeidimas – Neatsižvelgimas į esminę aplinkybę, susiklosčiusią bylos nagrinėjimo (atkūrimo) metu, kuri savaime lemia nepriekaištingos reputacijos atkūrimą, kaip tai suprantama pagal direktyvą perkeliančius nacionalinės teisės aktus

Šis apeliacinio skundo pagrindas padalintas į keturias dalis, susijusias su toliau nurodytais klausimais:

A.	KRD IV 23 straipsnio 1 dalies neperkėlimas į nacionalinę teisę, o tai lėmė Ministro dekreto Nr. 144/1998 neteisėtumą,

B.	KRD IV 23 straipsnio 4 dalyje numatyto sąrašo (dokumentų, kurie turi būti pateikti įgaliojimams gauti) nepaskelbimas,

C.	negalėjimas remtis 2008 m. gairėmis,

D.	Silvio Berlusconi reputacijos atkūrimas: neatsižvelgimas į esminę aplinkybę, susiklosčiusią bylos nagrinėjimo metu, kuri savaime lemia nepriekaištingos reputacijos atkūrimą, kaip tai suprantama pagal direktyvą perkeliančius nacionalinės teisės aktus.

Penktasis pagrindas. Teisės klaida aiškinant Direktyvos Nr. 2013/36/ES 23 straipsnį dėl reikalavimo, susijusio su siūlomo įsigyjančio asmens galimos įtakos po to, kai jis neteko nacionalinės teisės aktuose numatytos nepriekaištingos reputacijos, svarbos

Šeštasis pagrindas. Teisės klaidos dėl proporcingumo principo svarbos taikant Direktyvą Nr. 2013/36/ES, kiek tai susiję su tariamu automatiškumu, atsirandančiu iš į nacionalinę teisę Sąjungos teisės aktus perkeliančių teisės aktų – Automatiškumo draudimas – Nemotyvavimas arba nepakankami motyvai

Septintasis pagrindas. Teisės klaidos aiškinant ir taikant Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (2) 22 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 468/2014 (3) 32 straipsnio 1 ir 5 dalis – Atitinkamos taikytinos nacionalinės teisės pažeidimas – Chartijos 41 ir 47 straipsnių pažeidimas – Akivaizdžiai nelogiški ir prieštaringi motyvai

Aštuntasis pagrindas. Reglamento (ES) Nr. 468/2014 31 straipsnio 3 dalyje numatyto trumpo termino (3 dienos) pastaboms pateikti neteisėtumas – Chartijos 41 straipsnio ir atitinkamų bendrųjų teisės principų, kylančių iš bendrų valstybių narių konstitucinių tradicijų, pažeidimas – Akivaizdžiai prieštaringi ir nelogiški motyvai – Protingo ir proporcingo termino kriterijų nesilaikymas ir Bendrojo Teismo nesinaudojimas jurisdikcija šiuo klausimu

Devintasis pagrindas. Teisės klaidos taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnį dėl naujų motyvų, pateiktų po 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo – Akivaizdi vertinimo klaida, susijusi su „naujų teisinių aplinkybių“ egzistavimu, motyvacijos stoka ir akivaizdžiu motyvų nelogiškumu – Veiksmingos teisminės gynybos principo ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimas – Motyvų dėl naujų pagrindų ex officio neišnagrinėjimo nepateikimas

Dešimtasis pagrindas. Akivaizdi vertinimo klaida dėl ieškinio pagrindo, susijusio su teigiamos išvados dėl bandomojo paskyrimo į socialines tarnybas priėmimu, priimtinumo – Akivaizdžiai nelogiški motyvai – Nacionalinės teisės pažeidimas – Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio pažeidimas – Veiksmingos teisminės gynybos principo ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimas – Motyvų dėl pagrindo ex officio neišnagrinėjimo nepateikimas

Vienuoliktasis pagrindas. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalies pažeidimas dėl naujų įrodymų nepriimtinumo – Akivaizdi vertinimo klaida, susijusi su 2018 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo ir Kasacinio teismo jungtinės kolegijos sprendimo Nr. 10355/2021 tikslų svarba – Esminio dokumento, pateikto siekiant naujų motyvų priimtinumo, neišnagrinėjimas – Teisės į gynybą ir visų pirma Chartijos 47 straipsnio pažeidimas

(1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338).

(2) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63).

(3) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014, p. 1).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/53

2022 m. liepos 27 d. Silvio Berlusconi pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 11 d. Bendrojo Teismo (antroji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-913/16 Finanziaria d’investimento Fininvest SpA (Fininvest), Silvio Berlusconi / Europos Centrinis Bankas (ECB)

(Byla C-513/22 P)

(2022/C 359/61)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantas: Silvio Berlusconi, atstovaujamas avvocati A. Di Porto, N. Ghedini ir B. Nascimbene

Kitos apeliacinio proceso šalys: Europos Centrinis Bankas, Europos Komisija, Finanziaria d'investimento Fininvest SpA (Fininvest)

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

1.	panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą,

2.	panaikinti 2016 m. spalio 25 d. Europos Centrinio Banko sprendimą,

3.	nepatenkinus šio reikalavimo, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad negali priimti sprendimo šioje byloje, panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti kitai Bendrojo Teismo kolegijai,

4.	priteisti iš Europos Centrinio Banko bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias pirmojoje instancijoje,

kaip tyrimo priemonę

a	įpareigoti įtraukti į bylos medžiagą dokumentus, kuriuos Bendrasis Teismas pripažino nepriimtinais ir

b)	prireikus nurodyti imtis atitinkamų organizacinių ir bylos nagrinėjimo priemonių, siekiant gauti 2021 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio protokolą ir teismo posėdžio garso įrašą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis apeliacinio skundo pagrindas padalintas į šešias dalis, susijusias su toliau nurodytais klausimais:

A.	bendros Banca Mediolanum kontrolės vertinimas, kurį Fininvest ir Silvio Berlusconi atliko „prieš aptariamą susijungimą“ pagal akcininkų susitarimą, sudarytą su Fin. Prog. Italia: klaidingas pasekmių įvertinimas,

B.	Silvio Berlusconi kaip Banca Mediolanum akcininko statusas: klaidingas „2014 m. spalio 7 d. Italijos banko sprendimo“–„susijungimo“–„2016 m. kovo 3 d. Valstybės Tarybos sprendimo“ sekos atkūrimas; klaidingas faktų pateikimas ir akivaizdi teisės klaida,

C.	ginčijamo akto autoriaus motyvų pakeitimas Bendrojo Teismo motyvais: SESV 263 ir 264 straipsnių pažeidimas,

D.	naujoji kvalifikuotojo akcijų paketo įgijimo sąvoka Europoje: nacionalinės teisės netaikymas,

E.	Bendrojo Teismo įvykdytas Europos teisės aktuose nenumatyto atvejo sukūrimas,

F.	netiesioginio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymo ir tiesioginio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies valdymo atskyrimas: Direktyvos Nr. 2013/36/ES 22 straipsnio ir Bankininkystės teisės aktų sąvado (TUB) 22 straipsnio pažeidimas.

Šis apeliacinio skundo pagrindas padalintas į keturias dalis, susijusias su toliau nurodytais klausimais:

A.	Direktyvos 2013/36/ES 23 straipsnio 1 dalies neperkėlimas į nacionalinę teisę, o tai lėmė Ministro dekreto Nr. 144/1998 neteisėtumą,

B.	Direktyvos 2013/36/ES 23 straipsnio 4 dalyje numatyto sąrašo (dokumentų, kurie turi būti pateikti įgaliojimams gauti) nepaskelbimas,

C.	negalėjimas remtis 2008 m. gairėmis,

D.	Silvio Berlusconi reputacijos atkūrimas: neatsižvelgimas į esminę aplinkybę, susiklosčiusią bylos nagrinėjimo metu, kuri savaime lemia nepriekaištingos reputacijos atkūrimą, kaip tai suprantama pagal direktyvą perkeliančius nacionalinės teisės aktus.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/55

2022 m. liepos 29 d.Tirrenia di navigazione SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-593/20 Tirrenia di navigazione SpA / Europos Komisija

(Byla C-514/22 P)

(2022/C 359/62)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Tirrenia di navigazione SpA, atstovaujama advokatų B. Nascimbene, F. Rossi Dal Pozzo ir A. Moriconi

Kita apeliacinio proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-593/20;

2)	panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo (ES) 2020/1412 2, 3 ir 4 straipsnius (prireikus taip pat 6 ir 7 straipsnius), kuriuose įpareigojama susigrąžinti tariamą pagalbą ir nurodoma, kad pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai;

3)	nepatenkinus 2 punkte pateikto reikalavimo, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitai Bendrojo Teismo kolegijai;

4)	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė skundžia Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-593/20, Tirrenia di navigazione SpA / Komisija, kuriuo buvo atmestas prašymas panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Sprendimo (ES) 2020/1412 2, 3 ir 4 straipsnius (prireikus taip pat 6 ir 7 straipsnius); Komisija savo sprendime nusprendė, kad tam tikros su apeliante susijusios priemonės laikytinos neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 2 dalies, taip pat 2004 m. Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių pažeidimą.

Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje teigiama, kad apeliantė neužtikrino, kad būtų laikomasi 2004 m. Gairių 25 punkto c papunkčio reikalavimų – yra motyvavimo trūkumų.

Vis dėlto apeliantė teigia, kad Italijos vyriausybė a) tinkamai informavo Komisiją apie planą privatizuoti verslo sektorių; b) patvirtino ketinimą kompensuoti sanavimo pagalbą prieš pasibaigiant šešių mėnesių terminui, naudojant privatizavimo pajamas; c) paskelbė likvidavimo planą savo interneto svetainėje. Taigi Italijos vyriausybė sudarė Komisijai galimybę visapusiškai žinoti apie savo planus vykdyti privatizavimą įgyvendinant likvidavimo planą ir vėliau kompensuoti sanavimo pagalbą.

Apeliantės teigimu, formalistinis požiūris, kurio laikosi Komisija ir kuriam pritarė Bendrasis Teismas, prieštarauja Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintam gero administravimo principui, taip pat praktinio veiksmingumo principui.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo SESV 107 straipsnio 1 dalies ir 108 straipsnio 2 dalies pažeidimą dėl atleidimo nuo tam tikrų mokesčių mokėjimo.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje dėl „netiesioginių mokesčių“ jis mano, kad Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas yra pagrįstas – yra motyvavimo trūkumų.

Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą vertindamas SESV 107 straipsnio 1 dalies taikytinumą priemonei, dėl kurios apeliantei reiškiami priekaištai ir kurios dalykas – atleidimas nuo tam tikrų mokesčių; šiuo klausimu Bendrojo Teismo pateikti vertinimai nepakankamai motyvuoti.

Toks atleidimas nuo įmonių pelno mokesčio iš esmės priklauso nuo to, ar ateityje įvyks tam tikri įvykiai, dėl kurių nėra tikrumo; tokių įvykių nebuvimas iki šiol neleido apeliantei gauti naudos ir, kaip pripažinta sprendime, tokios naudos atsiradimą ateityje daro tik hipotetinį.

Apeliantė taip pat mano, kad – be to, kad nėra naudos – trūksta ir kitų elementų, kad tai būtų galima laikyti pagalba: priemonės poveikio prekybai Sąjungoje ir žalos konkurencijai.

Todėl minėtas atleidimas nuo mokesčių nepatenka į valstybės pagalbos sąvoką, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, taigi nėra valstybės pagalba.

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo teisinio saugumo ir gero administravimo principų pažeidimą, kiek tai susiję su proceso trukme, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principų pažeidimą.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje tvirtinama, kad procedūra, kurią užbaigus buvo priimtas Sprendimas (ES) 2020/1412, bendrai paėmus nebuvo pernelyg ilga, todėl teisėtų lūkesčių apsaugos, gero administravimo ir proporcingumo principai nebuvo pažeisti – yra motyvavimo trūkumų. Dėl proporcingumo principo pažeidimo Bendrasis Teismas manė, kad Komisijos atsiliepime į ieškinį pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas yra pagrįstas, todėl padarė teisės klaidą.

Be to, apeliantė mano, kad, laikantis teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir Pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsnių, Sprendime (ES) 2020/1412 negalėjo būti nurodyta susigrąžinti pagalbos priemones iš Tirrenia.

Apeliantės nuomone, nepripažinęs, kad Komisija pažeidė minėtus bendruosius principus ir Pagrindinių teisių chartiją, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis prie bylos medžiagos neprijungė vieno įrodymo.

Apeliantė skundžiasi tuo, kad jai nebuvo leista pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 85 straipsnio 3 dalį pateikti į bylą 2021 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimo dėl priemonių SA.32014, SA.32015, SA.32016 (2011/C) (ex 2011/NN), kurias Italija ir Sardinijos regionas įgyvendino Saremar naudai (C(2021) 6990 final); šį sprendimą apeliantė gavo iš Komisijos po to, kai pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais.

Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į Sprendimo Saremar svarbą, šio papildomo įrodymo neprijungimas prie bylos medžiagos lėmė Bendrojo Teismo sprendimo neteisėtumą dėl to, kad taip buvo pažeistas paties Bendrojo Teismo procedūros reglamentas ir pareiga motyvuoti, kuri tenka bet kuriai Sąjungos institucijai, ir dėl to, kad taip buvo akivaizdžiai pažeista apeliantės teisė į gynybą.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/57

2022 m. liepos 29 d.Tirrenia di navigazione SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimo byloje T-601/20 Tirrenia di navigazione SpA / Europos Komisija

(Byla C-515/22 P)

(2022/C 359/63)

Proceso kalba: italų

Šalys

Apeliantė: Tirrenia di navigazione SpA, atstovaujama advokatų B. Nascimbene, F. Rossi Dal Pozzo ir A. Moriconi

Kita apeliacinio proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-601/20;

2)	panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo (ES) 2020/1411 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnį;

3)	nepatenkinus 2 punkte pateikto reikalavimo, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo kitai Bendrojo Teismo kolegijai;

4)	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė skundžia 2022 m. gegužės 18 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-601/20, Tirrenia di navigazione SpA / Komisija, kuriuo buvo atmestas prašymas panaikinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos sprendimo (ES) 2020/1411 1 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnį; Komisija savo sprendime nusprendė, kad „pagalba, kuri pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį buvo neteisėtai suteikta bendrovei „Adriatica“ už laikotarpį nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1994 m. liepos mėn., susijusi su maršrutu Brindizis–Korfu–Igumenica–Patrai, yra nesuderinama su vidaus rinka“.

Pirmajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo procedūrinį pažeidimą, susijusį su senaties terminu palūkanoms už neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą susigrąžinti.

Apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas padarė klaidų, nes: a) nusprendė, kad, kiek tai susiję su konkrečiu priekaištu dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. kovo 26 d. nesusigrąžinimo, 10 metų senaties terminas dar nėra suėjęs; b) tvirtino, kad apeliantė negali priekaištauti dėl šio pažeidimo, pasireiškiančio akivaizdžiu rungtyniškumo – taigi ir teisės į gynybą – pažeidimu, neginčijimo, nes tai susiję tik su atitinkama valstybe nare.

Antrajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė nurodo klaidingą pagalbos kvalifikavimą kaip naujos, sprendimo pripažinti valstybės pagalbą nauja ir nesuderinama neteisėtumą, taip pat pareigos motyvuoti ir proporcingumo principo pažeidimą.

Bendrasis Teismas nepaaiškino, kaip Komisija 2020 m. kovo 2 d. Sprendimu (ES) 2020/1411 pašalino 2004 m. Sprendimo (2005/163/EB) trūkumą, dėl kurio buvo skundžiamasi 2009 m. kovo 4 d. Bendrojo Teismo sprendime sujungtose bylose T-265/04, T-292/04 ir T-504/04.

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Komisija pašalino 2009 m. konstatuotą motyvavimo trūkumą ir Sprendime (ES) 2020/1411 įrodė, jog bendrovei Adriatica suteiktos dotacijos, skirtos viešosioms paslaugoms, yra nauja pagalba.

Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje teigiama, kad Komisija teisingai kvalifikavo bendrovei Adriatica už laikotarpį nuo 1992 m. sausio mėn. iki 1994 m. liepos mėn. suteiktas dotacijas, skirtas viešosioms paslaugoms, susijusioms su maršrutu Brindizis–Korfu–Igumenica–Patrai, kaip nesuderinamas su vidaus rinka – yra motyvavimo trūkumų.

Apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas privalėjo būtinai patikrinti, ar Komisija Sprendime (ES) 2020/1411: a) konkrečiai apibrėžė situaciją rinkoje; b) teisingai palygino priemonės tikslą su kartelio tikslu; c) teisingai paaiškino, kaip konkurencijos iškraipymą dėl pagalbos priemonės sustiprino šios priemonės (beje, pripažintos nesuderinama) ir dalyvavimo kartelyje derinys, taigi d) pagrindė priežastinį ryšį, kiek tai susiję su iš to išplaukiančiomis kliūtimis prekybai tarp valstybių narių Sąjungoje.

Be to, apeliantė mano, kad Bendrojo Teismo padarytos išvados prieštarauja bendrajam proporcingumo principui.

Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir jo sprendime – dalyje, kurioje tvirtinama, kad procedūra, kurią užbaigus buvo priimtas 2020 m. kovo 2 d. Sprendimas (ES) 2020/1411, bendrai paėmus nebuvo pernelyg ilga, todėl teisėtų lūkesčių apsaugos, gero administravimo ir proporcingumo principai nebuvo pažeisti – yra motyvavimo trūkumų.

Be to, apeliantė mano, kad, laikantis teisėtų lūkesčių apsaugos principo ir Pagrindinių teisių chartijos 16 ir 17 straipsnių, Sprendime (ES) 2020/1411 negalėjo būti nurodyta susigrąžinti pagalbą.

Apeliantės nuomone, nepripažinęs, kad Komisija pažeidė minėtus bendruosius principus ir Pagrindinių teisių chartiją, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Ketvirtajame apeliacinio skundo pagrinde apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis prie bylos medžiagos neprijungė vieno įrodymo.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/61

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje JC / EUCAP Somalia

(Byla T-165/20) (1)

(Arbitražinė išlyga - Tarptautinis EUCAP Somalia sutartininkas - Bendros užsienio ir saugumo politikos misija - Terminuotos darbo sutarties nutraukimas per išbandymo laikotarpį - Pranešimas apie sutarties nutraukimą registruotu laišku su gavimo patvirtinimu - Išsiuntimas nurodant ne visą adresą - Vidaus skundo pateikimo termino pradžios data prieš pareiškiant ieškinį teisme - Taikytinos teisės nustatymas - Imperatyvios nacionalinės darbo teisės normos - Išbandymo sąlygos negaliojimas - Netinkamas pranešimas apie įspėjimą dėl atleidimo iš darbo - Kompensacinė išmoka už įspėjimo dėl atleidimo iš darbo laikotarpį - Darbo užmokesčio mokėjimas atgaline data - Priešieškinis)

(2022/C 359/73)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: JS, atstovaujamas avocate A. Van Himst

Atsakovė: EUCAP Somalia, atstovaujama avocate E. Raoult

Dalykas

SESV 272 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas prašo, pirma, pripažinti negaliojančiais 2019 m. lapkričio 4 d. raštą ir 2019 m. gruodžio 3 d. raštą, kuriais EUCAP Somalia pranešė jam apie savo sprendimą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, ir prireikus 2020 m. sausio 24 d. sprendimą, kuriuo EUCAP Somalia atmetė jo vidaus nedrausminį skundą, pateiktą dėl sprendimo nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, apie kurį buvo pranešta 2019 m. gruodžio 3 d. raštu, ir, antra, įpareigoti EUCAP Somalia atgaline data sumokėti jam darbo užmokestį iki jų sutartinių darbo santykių galutinio, tinkamo ir teisėto nutraukimo dienos.

Rezoliucinė dalis

1.	Pranešimas apie įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, esantis 2019 m. lapkričio 4 d. rašte, yra negaliojantis.

2019 m. gruodžio 5 d. atliktas 2019 m. rugpjūčio 21 d. EUCAP Somalia ir JC sudarytos darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas, galiojantis ir taikytinas pastarojo atžvilgiu, o pasibaigus 2019 m. gruodžio 9 d. pagal šios sutarties 18.1 straipsnį pradėtam skaičiuoti vieno mėnesio įspėjimo terminui tapo galutinis.

EUCAP Somalia įpareigojama sumokėti JC sumą, kurią sudaro minėtos sutarties 12.2 straipsnyje nustatytas darbo užmokestis, neįskaitant sutarties 15 straipsnyje nurodytų dienpinigių, už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki gruodžio 8 d. imtinai, taip pat sumą, atitinkančią kompensacinę išmoką už vieno mėnesio įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį (laikotarpis nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. sausio 9 d.) ir nuo šių sumų skaičiuojamus Belgijos teisės aktuose nustatyto dydžio delspinigius.

4.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

5.	Atmesti EUCAP Somalia priešieškinį.

6.	Priteisti iš EUCAP Somalia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 9, 2021 1 11.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/63

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje VeriGraft / Eismea

(Byla T-457/20) (1)

(Arbitražinė išlyga - Bendroji mokslo tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014 – 2020) - Dotacijos sutartis „Žmogaus audinių inžinerijos sukurtos personalizuotos venos kaip pirmoji gydymo priemonė pacientams, sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu P-TEV“ - Nenumatytos subrangos išlaidos - Supaprastinta patvirtinimo procedūra - Periodinėse techninėse ataskaitose minimos subrangos sutartys - Patvirtintos periodinės techninės ataskaitos - Tinkamos finansuoti išlaidos)

(2022/C 359/75)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: VeriGraft AB (Geteborgas, Švedija), atstovaujama advokatų P. Hansson ir M. Persson

Atsakovė: Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga, atstovaujama A. Galea, padedamos advokatų D. Waelbroeck ir A. Duron

Dalykas

SESV 272 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, pirma, kad subrangos išlaidos, kurias atmetė Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga (EASME), yra tinkamos finansuoti išlaidos pagal dotacijos sutartį Nr. 778620 dėl projekto „Žmogaus audinių inžinerijos sukurtos personalizuotos venos kaip pirmoji gydymo priemonė pacientams, sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu P-TEV“ (Personalized Tissue-Engineered Veins as the first Cure for Patients with Chronic Venous Insufficiency-P-TEV), antra, kad EASME išduota 106 928,74 euro dydžio debeto aviza Nr. 3242004635 yra nepagrįsta, ir, trečia, kad 109 230,19 euro sumos susigrąžinimas iš dotacijos sutartimi įkurto garantijos fondo taip pat yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Tenkinti VeriGraft AB prašymą pripažinti, kad Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos atmestos 258 588,80 euro dydžio subrangos išlaidos yra tinkamos finansuoti pagal dotacijos sutartį Nr. 778620 „Personalized Tissue-Engineered Veins as a first Cure for Patients with Chronic Venous Insufficiency-P-TEV“.

2.	Tenkinti VeriGraft prašymą pripažinti, kad Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos išduota 106 928,74 euro dydžio debeto aviza Nr. 3242004635 yra nepagrįsta.

3.	Tenkinti VeriGraft prašymą pripažinti, kad reikalavimas grąžinti 109 230,19 euro sumą iš dotacijos sutartimi Nr. 778620 „Personalized Tissue-Engineered Veins as a first Cure for Patients with Chronic Venous Insufficiency-P-TEV“ įsteigto garantijos fondo yra nepagrįstas.

4.	Priteisti iš Europos inovacijų tarybos ir MVĮ vykdomosios įstaigos (Eismea) bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 297, 2020 9 7.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/64

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Standard International Management / EUIPO – Asia Standard Management Services (The Standard)

(Byla T-768/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos panaikinimo procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „The Standard“ - Registracijos panaikinimas - Prekių ženklo naudojimo vieta - Sąjungos vartotojams skirta reklama ir pasiūlymai pirkti - Reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punktas)

(2022/C 359/77)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Standard International Management LLC (Niujorkas, Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama QC M. Edenborough, baristerės S. Wickenden ir advokato M. Maier

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Asia Standard Management Services Ltd (Honkongas, Kinija)

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamu prašymu ieškovė prašo panaikinti 2020 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 828/2020-5).

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2020 m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 828/2020-5), kiek jis susijęs su 38, 39, 41, 43 ir 44 klasių paslaugomis.

2.	EUIPO padengia savo ir Standard International Management LLC patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas per procedūrą Apeliacinėje taryboje.

(1) OL C 62, 2021 2 22.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/66

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje CCTY Bearing Company / EUIPO – CCVI International (CCTY)

(Byla T-176/21) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas CCTY - Ankstesnis vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas CCVI - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas) - Piktnaudžiavimas teise - Reglamento 2017/1001 71 straipsnis)

(2022/C 359/79)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: CCTY Bearing Company (Džendziangas, Kinija), atstovaujama advokatų L. Genz ir C. Stadler

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama M. Capostagno ir V. Ruzek

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: CCVI International Srl (Vičenca, Italija), atstovaujama advokatų D. Demarinis, R. Covelli ir M. Theisen

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2021 m. vasario 3 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 779/2020-4).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš CCTY Bearing Company bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 206, 2021 5 31.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/66

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Illumina / Komisija

(Byla T-227/21) (1)

(Konkurencija - Koncentracija - Farmacijos pramonės rinka - Reglamento (EB) Nr. 139/2004 22 straipsnis - Pagal nacionalinės teisės aktus nekompetentingos tikrinti koncentraciją konkurencijos institucijos pateiktas prašymas perduoti klausimo svarstymą - Komisijos sprendimas tikrinti koncentraciją - Komisijos sprendimai priimti kitų nacionalinių konkurencijos institucijų prašymus prisidėti prie prašymo perduoti klausimo svarstymą - Komisijos kompetencija - Prašymo perduoti klausimo svarstymą pateikimo terminas - Sąvoka „sužinojo kitu būdu“ - Protingas terminas - Teisėti lūkesčiai - Komisijos pirmininko pavaduotojos vieši pareiškimai - Teisinis saugumas)

(2022/C 359/80)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Illumina, Inc. (Vilmingtonas, Delaveras, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio D. Beard ir advokato P. Chappatte

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama N. Khan, G. Conte ir C. Urraca Caviedes

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Grail LLC, buvusi Grail, Inc. (Menlo Parkas, Kalifornija, Jungtinės Valstijos), atstovaujama solisitoriaus D. Little, advokatų J. Ruiz Calzado, J. M. Jiménez-Laiglesia Oñate ir A. Giraud

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Graikijos Respublika, atstovaujama K. Boskovits, Prancūzijos Respublika, atstovaujama T. Stéhelin, P. Dodeller, J.-L. Carré ir E. Leclerc, Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman ir P. Huurnink, ELPA priežiūros institucija, atstovaujama C. Simpson, M. Sánchez Rydelski ir M.-M. Joséphidès

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti, pirma, 2021 m. balandžio 19 d. Komisijos sprendimą C(2021) 2847 final, kuriuo priimtas Autorité de la concurrence française (Prancūzijos konkurencijos institucija) prašymas patikrinti koncentraciją, kuria Illumina, Inc. siekia įgyti išimtinę Grail, Inc. kontrolę (byla COMP/M.10188 – Illumina/Grail), antra, 2021 m. balandžio 19 d. Komisijos sprendimus C(2021) 2848 final, C(2021) 2849 final, C(2021) 2851 final, C(2021) 2854 final ir C(2021) 2855 final, kuriais priimti Graikijos, Belgijos, Norvegijos, Islandijos ir Nyderlandų konkurencijos institucijų prašymai prisidėti prie šio prašymo perduoti klausimo svarstymą, ir, trečia, 2021 m. kovo 11 d. Komisijos raštą, kuriuo Illumina ir Grail pranešta apie tą prašymą perduoti klausimo svarstymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Illumina, Inc. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, ELPA priežiūros institucija ir Grail LLC padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 252, 2021 6 28.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/67

2022 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Unimax Stationery / EUIPO – Mitsubishi Pencil (uni)

(Byla T-369/21) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „uni“ - Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai - Skiriamasis požymis - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) - Bendriniais tapę žymenys ar nuorodos - Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies d punktas (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies d punktas))

(2022/C 359/81)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Unimax Stationery (Damanas, Indija), atstovaujama advokatės E. Amoah

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama D. Walicka

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Mitsubishi Pencil Co. Ltd (Tokijas, Japonija), atstovaujama advokatų A. Perani ir G. Ghisletti)

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė prašo panaikinti 2021 m. balandžio 22 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1909/2020-5).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Unimax Stationery bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 338, 2021 8 23.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/72

2022 m. liepos 25 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Armadora Parleros / Komisija

(Byla T-254/21) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Bendra žuvininkystės politika - Komisijos nepasinaudojimas jai suteiktais kontrolės įgaliojimais pagal taikytinus teisės aktus - Laivų variklių galia - Pakankamai aiškus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas - Žala - Priežastinis ryšys - Senaties terminas - Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys)

(2022/C 359/89)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Armadora Parleros, SL (Santa Eugenia de Ribeira, Ispanija), atstovaujama advokato J. Navas Marqués

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama M. Morales Puerta ir K. Walkerová

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė prašo atlyginti žalą dėl negautų pajamų, kurią ji tariamai patyrė 2005 m. sugedus jos žvejybos laivo Vianto Tercero varikliui. Pasak ieškovės, variklis sugedo dėl to, kad Komisija netikrino, kaip Ispanijos Karalystė laikosi bendros žuvininkystės politikos taisyklių Kantabrijos jūros šiaurės vakarų žvejybos zonoje. Ieškovė teigia, kad variklio gedimas įvyko dėl pernelyg didelio jo naudojimo, nes ieškovė susidūrė su nesąžininga žvejybos laivų, kurių varikliai viršijo leistiną galią, konkurencija.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir, bet kuriuo atveju, kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą.

2.	Priteisti iš Armadora Parleros, SL bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 252, 2021 6 28.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/74

2022 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Aziz / Komisija

(Byla T-266/22)

(2022/C 359/93)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Ahmad Aziz (Pieta, Malta), atstovaujamas advokatės L. Cuschieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. Ares(2022)3227480 neištaisyti ieškovo asmens duomenų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1) 18 straipsnį;

—

pripažinti, kad buvo pažeistas ES pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis, kai institucijos dėl ieškovo lygiagrečiai pradėjo dvi bylas – baudžiamąją ir civilinę, pateikdamos jo asmens duomenis dėl tų pačių nurodytų faktų, kai ieškovas dėl šių faktų jau buvo išteisintas bylą iš esmės nagrinėjusiame Pakistano teisme;

—

pripažinti, kad buvo pažeistas 17 straipsnis dėl duomenų nepateikimo, kai Europos Komisija tvarkė ieškovo asmens duomenis. Ieškovas prašo Bendrojo Teismo panaikinti 2022 m. balandžio 1 d. Europos Komisijos sprendimą Nr. Ares(2022)2457760 dėl duomenų nepateikimo atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.	Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad neištaisydama ieškovo asmens duomenų, Europos Komisija pažeidė Reglamento (ES) 2018/1725 18 straipsnį.

2.	Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad nepateikdama ieškovui jo asmens duomenų, Europos Komisija pažeidė Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnio 3 dalį.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad neleidusi ieškovui susipažinti su jo asmens duomenimis jo atžvilgiu vykstant lygiagrečių bylų – baudžiamosios ir civilinės – nagrinėjimui, Europos Komisija pažeidė skaidrumo prezumpcijos ir informacijos atskleidimo principą. Ieškovas turėjo teisę gauti savo asmens duomenis vykstant lygiagrečių bylų – baudžiamosios ir civilinės – nagrinėjimui.

(1) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/75

2022 m. gegužės 18 d. pareikštas ieškinys byloje Aziz / Komisija

(Byla T-286/22)

(2022/C 359/94)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Ahmad Aziz (Pieta, Malta), atstovaujamas advokatės L. Cuschieri

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2022 m. gegužės 16 d. Europos Komisijos netiesioginį sprendimą dėl duomenų nepateikimo per Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1) 14 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnyje nustatytą terminą;

—

pripažinti, kad buvo pažeistas ES pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis, kai institucijos ieškovo atžvilgiu dėl tų pačių nurodytų faktų pradėjo dvi bylas – baudžiamąją ir civilinę, pateikdamos jo asmens duomenis, kai ieškovas dėl šių faktų jau buvo išteisintas bylą iš esmės nagrinėjusiame Pakistano teisme;

—

pripažinti, kad buvo pažeista Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 dalis, kai Europos Komisija neleido ieškovui susipažinti su jo asmens duomenimis per nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius, ir Europos Komisija pratęsė terminą dėl ieškovo prašymo pateikti jo asmens duomenis daugiau nei trims mėnesiams;

—	pripažinti, kad neleidusi ieškovui susipažinti su jo asmens duomenimis per nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius, jo atžvilgiu vykstant lygiagrečių bylų – baudžiamosios ir civilinės – nagrinėjimui, Europos Komisija pažeidė skaidrumo prezumpcijos ir informacijos atskleidimo principą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.	Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad nepateikdama ieškovui jo asmens duomenų per nustatytą trijų mėnesių terminą, Europos Komisija pažeidė ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/1725 17 straipsnį.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Komisija, nepateikdama ieškovui jo asmens duomenų per nustatytą trijų mėnesių terminą ir pratęsdama minėtą terminą, nors ji jo pratęsti negali, pažeidė Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 dalį. Jei Europos Komisija per Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neatsako į prašymą leisti susipažinti su asmens duomenimis, tai prilygsta sprendimui atmesti tokį prašymą dėl susipažinimo. Šių terminų, nustatytų atsižvelgiant į viešąjį interesą, šalys keisti negali. Pagal Reglamento (ES) 2018/1725 14 straipsnio 3 dalį, kuri yra konkreti teisminės gynybos principo išraiška, bet koks atsisakymas leisti susipažinti su asmens duomenimis, kurių prašoma iš administracijos, gali būti ginčijamas teismine tvarka.

Ieškinio trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad neleidusi ieškovui susipažinti su jo asmens duomenimis per nustatytą trijų mėnesių terminą jo atžvilgiu vykstant lygiagrečių bylų – baudžiamosios ir civilinės – nagrinėjimui dėl tų pačių nurodytų faktų, Europos Komisija pažeidė skaidrumo prezumpcijos ir informacijos atskleidimo principą. Kai tvarkomi asmens duomenys, per baudžiamąjį procesą gauti savo asmens duomenų kopiją yra pagrindinė asmens teisė.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/76

2022 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis / ERCEA

(Byla T-388/22)

(2022/C 359/95)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis (APT) (Salonikai, Graikija), atstovaujama advokato B. Christianos

Atsakovė: Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga (ERCEA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	konstatuoti, kad 2022 m. sausio 28 d. atsakovės debeto avizoje Nr. 3242201592 pateiktas skolinis reikalavimas, kuriuo prašoma iš ieškovės grąžinti dalį subsidijos, gautos projektui MINATRAN, 184 224,21 EUR sumai neturi pagrindo ir kad ši suma atitinka tinkamas finansuoti išlaidas;

—	nurodyti ERCEA grąžinti APT nepagrįstai sumokėtą 184 224,21 EUR sumą kartu su palūkanomis; ir

—	priteisti iš ERCEA visas APT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniu Aristoteleio Panepistimio Thessalonikis ginčija Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos (ERCEA) debeto avizą, kiek tai susiję su projekto MINATRAN įgyvendinimu. Šia debeto aviza ERCEA pareikalavo, kad APT grąžintų ERCEA 184 224,21 EUR sumą, kuri atitinka projektui MINATRAN gautos subsidijos dalį, ir padengtų nuostolius.

Šiomis aplinkybėmis ir vadovaujantis SESV 272 straipsniu APT Europos Sąjungos Bendrojo Teismo prašo konstatuoti, kad ERCEA ginčijama minėta suma atitinka tinkamas finansuoti išlaidas ir kad ERCEA turi grąžinti APT nepagrįstai gautą sumą.

APT nurodo, kad:

Pirma, ERCEA, siekdama pripažinti tarptautinių mokslininkų deklaruotas išlaidas netinkamomis, savo aprendimą grindė visiškai nepagrįstai ir neįrodytais teiginiais. Todėl ERCEA prašymas grąžinti 184 224,21 EUR sumą, susijusią su personalo ir kelionių išlaidomis, netiesioginėmis išlaidomis ir sumokėti fiksuotą kompensaciją yra nepagrįstas. Be to, tai, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti, buvo įrodyta APT pateiktais įrodymais.

2.	Antra, ERCEA, prašydama grąžinti 184 224,21 EUR sumą remdamasi neišsamiais ir nepatikimais dokumentais bei informacija, nesilaikė jai tenkančių pareigų pagal Chartiją ir pažeidė APT teisę būti išklausytai, todėl ji negalėjo pasinaudoti veiksminga teismine gynyba.

3.	Trečia, ERCEA pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti sutartis.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/77

2022 m. birželio 29 d. pareikštas ieškinys byloje UniCredit Bank / BPV

(Byla T-405/22)

(2022/C 359/96)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: UniCredit Bank AG (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų F. Schäfer, H. Großerichter ir F. Kruis

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą apskaičiuoti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą 2022 m. (SRB/ES/2022/18) ir jo priedus, kiek jie susiję su ieškove;

—	priteisti iš Bendros pertvarkymo valdybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas: 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas ir jo I–III priedai pažeidžia esminius procedūrinius reikalavimus, kaip jie suprantami pagal SESV 263 straipsnio 2 dalį, ir teisę į gerą administravimą, nes juose nenurodoma pakankamai motyvų pagal SESV 296 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punktą.

2.	Ieškinio antrasis pagrindas: 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas ir jo I bei II priedai pažeidžia teisę į veiksmingą teisinę gynybą, kaip tai suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio 1 dalį, nes praktiškai neįmanoma taikyti veiksmingos sprendimo turinio teisingumo teisminės kontrolės.

Ieškinio trečiasis pagrindas: 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas ir jo priedai yra neteisėti, nes Reglamento Nr. 806/2014 (1) 70 straipsnio 2 dalis ir Direktyvos 2014/59 (2) 103 straipsnio 2 dalis yra neteisėtos. Šios nuostatos pažeidžia įstaigų teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, nes jos nulemia sprendimų, kurie pagal savo pobūdį nėra skaidrūs, priėmimą. Todėl jos turi būti pripažintos netaikytinomis.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas: 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas yra neteisėtas, nes pažeidžia Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 (3) 6 ir 7 straipsnius bei 20 straipsnio 1 dalį, nes atsakovė, apskaičiuodama rizikos koregavimo koeficientą, neatsižvelgė nei į grynojo pastovaus finansavimo (NSFR) rodiklius, nei į minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL), nei į sudėtingumo rizikos (complexity) rodiklius, nei į pertvarkymo galimybę (resolvability).

5.	Ieškinio penktasis pagrindas: 2022 m. balandžio 11 d. sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad BPV iš esmės neteisingai apskaičiavo ieškovės įnašą.

(3) 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/78

2022 m. liepos 1 d. pareikštas ieškinys byloje Norddeutsche Landesbank – Girozentrale / BPV

(Byla T-407/22)

(2022/C 359/97)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Norddeutsche Landesbank – Girozentrale (Hanoveris, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Seitz, D. Flore ir C. Marx

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. atsakovės sprendimą (SRB/ES/2022/18), įskaitant jo priedus, ir ypač jo I priedą, susijusį su „suderintuose prieduose pateiktais skaičiavimo rezultatais (kiekvienos įstaigos atžvilgiu), kurie taikomi visoms įstaigoms, turinčioms prievolę apskaičiuoti ex ante įnašus Bendram pertvarkymo fondui 2022 m.“, tiek, kiek jie reikšmingi ieškovės atžvilgiu;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

1.	Ieškinio pirmasis pagrindas: teisės būti išklausytam pažeidimas Prieš priimdama ginčijamą sprendimą atsakovė nesiėmė jokių veiksmų išklausyti ieškovę ir šitaip pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą.

2.	Ieškinio antrasis pagrindas: procedūrinių normų pažeidimas Ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant bendruosius procedūrinius reikalavimus, nustatytus Chartijos 41 straipsnyje, SESV 298 straipsnyje, bendruosiuose teisės principuose ir atsakovės darbo tvarkos taisyklėse.

Ieškinio trečiasis pagrindas: nepakankamas ginčijamo sprendimo motyvavimas

Ginčijamas sprendimas, priešingai, nei reikalaujama pagal 296 straipsnį, nėra pakankamai motyvuotas. Ypač jame trūksta sąsajos su konkrečiu atveju bei nepateikiama pagrindinių motyvų, susijusių su proporcingumo principu ir (arba) diskrecija.

Be to, metinio įnašo apskaičiavimas yra nesuprantamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartojami nenuoseklūs terminai ir nenurodomi pagrindiniai tarpiniai veiksmai.

Ieškinio ketvirtasis pagrindas: teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimas, nes ginčijamas sprendimas negali būti peržiūrėtas

Dėl ginčijamo sprendimo motyvų nenurodymo ieškovei žymiai sudėtingiau atlikti teisminę kontrolę.

Konkrečiai atsakovė pažeidžia rungimosi principą, pagal kurį šalys turi turėti galimybę rungdamosi analizuoti faktines ir teisines aplinkybes, reikšmingas proceso rezultatui.

Ieškinio penktasis pagrindas: institucinės užtikrinimo sistemos (IUS) rodiklio taikymas pažeidžia Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/63 (1), aiškintiną atsižvelgiant į aukštesnę galią turinčius teisės aktus

Laikydamasi deleguotojo reglamento 7 straipsnio 4 dalies antros pastraipos atsakovė privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė išvestines finansines priemones daugiausia laiko apsidraudimo ir rizikos valdymo tikslais.

Taikant IUS rodiklį ieškovės, kaip narės, statuso reikšmė institucinėje Sparkassen-Finanzgruppe užtikrinimo sistemoje įvertinta klaidingai.

Pagal deleguotojo reglamento 6 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą atsakovė, nustatydama įnašo dydį, turėjo atsižvelgti ir į nedidelę tikimybę, kad bus pradėtas atitinkamos įstaigos pertvarkymo procesas ir kad bus naudojamas Bendras pertvarkymo fondas, taip pat ji turėjo paisyti proporcingumo principo.

Ieškinio šeštasis pagrindas: neatsižvelgimas į MREL (minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas) pagal ramstį „rizikos pozicija“ pažeidžia Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/63

Atsakovė, atsižvelgdama į deleguotojo reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą, privalėjo atsižvelgti į ieškovės didesnę nei vidutinę MREL kvotą 47,17 %, kuri gerokai viršija Bendros pertvarkymo valdybos nustatytą 8 % minimalią kvotą.

Ieškinio septintasis pagrindas: rizikos koregavimo koeficiento taikymas pažeidžia Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/63, aiškintiną atsižvelgiant į aukštesnę galią turinčius teisės aktus

Atsakovė, nustatydama rizikos koregavimo koeficientą, privalėjo atsižvelgti į ieškovės mažesnę įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę ir didesnę nei vidutinę MREL kvotą atsižvelgiant į principą, susijusį su rizikos koregavimo koeficiento taikymu atsižvelgiant į rizikos profilį, ir pagrindinę teisę, susijusią su laisve užsiimti verslu pagal Chartijos 16 straipsnį.

Ieškinio aštuntasis pagrindas (pateikiamas subsidiariai): Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pažeidžia aukštesnę galią turinčius teisės aktus

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 7 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatytas IUS rodiklio santykinis svoris pažeidžia Chartijos 20 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį lygybės principą, taip pat proporcingumo principą, nes įstaigos, priklausančios tai pačiai institucinei užtikrinimo sistemai ir turinčios vienodą įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę, gali būti vertinamos skirtingai.

Ieškinio devintasis pagrindas: Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 intervalų priskyrimo mechanika pažeidžia aukštesnę galią turinčius teisės aktus

Rizikos intervalų priskyrimas remiantis deleguotojo reglamento I priedo 2 žingsniu lemia akivaizdžiai neteisingus rezultatus ir todėl pažeidžia orientavimosi į rizikos profilį principą bei bendrąjį vienodo požiūrio principą.

(1) 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/63, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (OL L 11, 2015, p. 44).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/80

2022 m. liepos 6 d. pareikštas ieškinys byloje Max Heinr. Sutor / BPV

(Byla T-423/22)

(2022/C 359/98)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Max Heinr. Sutor OHG (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokatų A. Glos, M. Rätz, T. Kreft ir H.-U. Klöppel

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba (BPV)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. Bendros pertvarkymo valdybos sprendimą apskaičiuoti ex ante įnašus į Bendrą pertvarkymo fondą 2022 m. (SRB/ES/2022/18) tiek, kiek jis susijęs su ieškove;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

Ieškinio pirmasis pagrindas: Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 (1) 5 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimas dėl to, kad ieškovės patikos pagrindu administruojamas klientų lėšos nebuvo neįtrauktos į ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą už 2022 m. apskaičiavimą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 5 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti taikomas tokioms nemokumo atveju apsaugotoms klientų lėšoms, nes pagal aiškią šios nuostatos formuluotę jos atitinka taikymo sąlygas.

Ieškinio antrasis pagrindas: Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (2) 70 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, siejamoje su Direktyvos 2014/59/ES (3) 103 straipsnio 7 dalimi, numatyto proporcingumo principo pažeidimas dėl to, kad sprendime nustatytas daug kartų didesnis įnašas, remiantis vien ieškovės į balansą įrašytais nerizikingais patikėtais įsipareigojimais. Sprendimas nėra nei tinkamas nei būtinas įnašu siekiamiems tikslams pasiekti, o dėl sprendimo atsiradusios neigiamos pasekmės nėra proporcingos siekiamiems tikslams.

Ieškinio trečiasis pagrindas: vienodo požiūrio principo pažeidimas dėl to, kad sprendime nesant objektyvaus pagrindo ieškovė vertinama skirtingai, lyginant su kitomis kredito įstaigomis, iš kurių pagal nacionalinius apskaitos standartus nereikalaujama patikėtų įsipareigojimų įrodymo arba kurios tvarko apskaitą pagal TFAS (International Financial Reporting Standards) (Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai), taip pat lyginant su investicinėmis įmonėmis, kurios kartu neturėdamos kredito įstaigos veiklos leidimo valdo savo klientų lėšas, tam nesant objektyvaus pateisinimo.

4.	Ieškinio ketvirtasis pagrindas: Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 straipsnio pažeidimas dėl to, kad rizikos nekeliančių patikėtų įsipareigojimų įtraukimas į apskaičiavimo pagrindą lemia reikšmingą ieškovės įnašų už 2022 m. padidėjimą.

Ieškinio penktasis pagrindas: SESV 49 straipsnio, siejamo su 54 straipsniu, pažeidimas dėl to, kad sprendimas apriboja ieškovės laisvę verstis komercine veikla savo pagrindinės buveinės valstybėje narėje, o toks apribojimas yra neproporcingas ir diskriminuoja ieškovę lyginant su kitų valstybių narių investicinėmis įmonėmis, kartu turinčiomis kredito įstaigos veiklos leidimą.

Ieškinio šeštasis pagrindas: Chartijos 41 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte įtvirtintos teisės būti išklausytam pažeidimas dėl to, kad atsakovė nustatė ieškovei nepakankamą konsultacijų laikotarpį, t. y. tik vienuolika darbo dienų tam, kad ji išnagrinėtų sprendimo projektą ir konsultacijų metu parengtų nuomonę.

7.	Ieškinio septintasis pagrindas: Chartijos 41 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies c punkto bei SESV 296 straipsnio antros pastraipos pažeidimas dėl to, kad ieškovė, remdamasi ginčijamame sprendime pateiktais motyvais, negali patikrinti savo įnašo dydžio.

8.	Ieškinio aštuntasis pagrindas: Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimas dėl to, kad dėl motyvų stokos ieškovė negali tinkamai suprasti sprendimo teisėtumo ar jam prieštarauti.

Ieškinio devintasis pagrindas (pateikiamas subsidiariai): apskaičiavimo pagrindo pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/63 14 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 11 punktą, siejamą su 5 straipsnio 1 dalies e punktu ir 3 straipsnio 2 punktu, negaliojimas, jei jį reikia aiškinti taip, kad norint apskaičiuoti įnašą turi būti atsižvelgiama į investicinių įmonių, taip pat turinčių kredito įstaigos veiklos leidimą, patikėtus įsipareigojimus, kadangi pažeidžiami Direktyvos 2014/59/ES 103 straipsnio 7 dalis bei vienodo požiūrio principas, Chartijos 16 straipsnis ir SESV 49 straipsnis, siejamas su 54 straipsniu.

(2) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).

(3) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/81

2022 m. liepos 6 d. pareikštas ieškinys byloje Nordea Kiinnitysluottopankki / BPV

(Byla T-431/22)

(2022/C 359/99)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Nordea Kiinnitysluottopankki Oyj (Helsinkis, Suomija), atstovaujama advokatų H. Berger ir M. Weber

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. BPV sprendimą, dokumento Nr. SRB/ES/2022/18, įskaitant I, II ir III priedus, kiek jis susijęs su ieškovės ex-ante įnašu; ir

—	priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV pažeidė 2014 m. liepos 15 d. Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (1) 69 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17, 41 ir 52 straipsnius, nes laikėsi dinamiško požiūrio nustatydama tikslinį ex-ante įnašų lygį.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, nustatydama tikslinį lygį ginčijamame sprendime, BPV padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su numatomu apdraustųjų indėlių augimo tempu ir einamojo verslo ciklo vertinimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV pažeidė Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 52 straipsnius, nes, nustatydama metinį tikslinį lygį, netaikė privalomosios 12,5 % viršutinės ribos tiksliniam lygiui.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Reglamento (ES) Nr. 806/2014 69 ir 70 straipsniais pažeidžiamas įnašų nustatymo orientuojantis į riziką principas ir proporcingumo principas, taip pažeidžiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 52 straipsnius, jei tikslinis lygis turi būti nustatomas dinamiškai ir viršutinė riba pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį neturi būti taikoma, o taip būtų, jei ginčijamas sprendimas būtų pripažintas pagrįstu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/82

2022 m. liepos 7 d. pareikštas ieškinys byloje Nordea Rahoitus Suomi / BPV

(Byla T-432/22)

(2022/C 359/100)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Nordea Rahoitus Suomi Oy (Helsinkis, Suomija), atstovaujama advokatų H. Berger ir M. Weber

Atsakovė: Bendra pertvarkymo valdyba

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2022 m. balandžio 11 d. BPV sprendimą, dokumento Nr. SRB/ES/2022/18, įskaitant I, II ir III priedus, kiek jis susijęs su ieškovės ex-ante įnašu; ir

—	priteisti iš BPV bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV pažeidė 2014 m. liepos 15 d. Reglamento (ES) Nr. 806/2014 (1) 69 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17, 41 ir 52 straipsnius, nes laikėsi dinamiško požiūrio nustatydama tikslinį ex-ante įnašų lygį.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, nustatydama tikslinį lygį ginčijamame sprendime, BPV padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su numatomu apdraustųjų indėlių augimo tempu ir einamojo verslo ciklo vertinimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad BPV pažeidė Reglamento (ES) Nr. 806/2014 70 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16, 17 ir 52 straipsnius, nes, nustatydama metinį tikslinį lygį, netaikė privalomosios 12,5 % viršutinės ribos tiksliniam lygiui.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/83

2022 m. liepos 12 d. pareikštas ieškinys byloje UIV Servizi / REA

(Byla T-440/22)

(2022/C 359/101)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Unione Italiana Vini Servizi (UIV Servizi) Soc. coop. arl (Milanas, Italija), atstovaujama advokatų B. Bonafini, D. Rovetta ir V. Villante

Atsakovė: Europos mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti raštą, kuriuo patvirtintas dotacijos sutarties galiojimo sustabdymas (33.2 str.) (Ares (2022)3368330 – 2022 m. gegužės 2 d.), ir patį sutarties sustabdymą negaliojančiais dėl sutarties ir atitinkamų bendrųjų ES teisės principų, kuriais remiamasi šiame ieškinyje, pažeidimo,

—	įpareigoti Europos mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (REA) panaikinti dotacijos sutarties 874904-TTD.EU – European Quality Wines: Taste The Difference sustabdymą,

—	įpareigoti Europos mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (REA) atlyginti ieškovės turtinę ir neturtinę žalą – kaip nurodyta dokumentuose – 500 000 EUR,

—	priteisti iš REA ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas dotacijos sutarties sustabdymo patvirtinimo rašto neteisėtumu – klaidingas dotacijos sutarties 874904-TTD.EU 33.2.1 straipsnio a punkto taikymas („esminių klaidų, pažeidimų ar sukčiavimo“ apibrėžimas):

—	nekaltumo prezumpcijos principo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio pažeidimas,

—	akivaizdi ES teisės vertinimo klaida – teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas – sąžiningumo principų pagal ES ir Belgijos teisę pažeidimas – Belgijos civilinio kodekso 1134 ir 1156 straipsnių bendro taikymo pažeidimas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad REA pažeidė proporcingumo principą.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad dotacijos sutarties sustabdymo patvirtinimo raštas yra neteisėtas – dotacijos sutarties 874904-TTD.EU 33.2.1 straipsnio b punkto netaikymas – tariamų „sisteminių ar pasikartojančių klaidų, pažeidimų, sukčiavimo ar rimto įsipareigojimų pažeidimo“„esminis poveikis“ dotacijos sutarčiai TTD.EU.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatyto gero administravimo principo ir ES teisės bendrųjų teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų bei pareigos nurodyti motyvus, kaip nustatyta SESV 296 straipsnio 2 dalyje, nesilaikymu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/84

2022 m. liepos 18 d. pareikštas ieškinys byloje HB / Komisija

(Byla T-444/22)

(2022/C 359/102)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: HB, atstovaujama avocate L. Levi

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu ir todėl

—

panaikinti 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą, apie kurį pranešta 2022 m. gegužės 16 d., kuriuo atsakovė atliko įskaitymą tarp, pirma, atsakovės atžvilgiu ieškovės turimo skolinio reikalavimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidomis, kurias Komisija buvo įpareigota sumokėti priėmus 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimą HB / Komisija (T-795/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:917) ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimą HB / Komisija (T-796/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:918), ir, antra, skolinio reikalavimo, kurį Komisija teigia turinti ieškovės atžvilgiu, susijusio su 2019 m. spalio 15 d. sprendimu dėl 1 197 055,86 EUR sumos (pagrindinė suma) susigrąžinimo (sutartis CARDS/2008/166-429),

—	įpareigoti atsakovę atlyginti turtinę žalą,

—	priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos nekompetentingumu priimti ginčijamą sprendimą ir to sprendimo teisinio pagrindo nebuvimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad, pirma, pagal finansinį reglamentą Komisija neturėjo ieškovės atžvilgiu piniginio reikalavimo ir, antra, buvo pažeistas finansinis reglamentas ir ESS 266 straipsnis.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/85

2022 m. liepos 18 d. pareikštas ieškinys byloje NV / EIB

(Byla T-447/22)

(2022/C 359/103)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: NV, atstovaujama avocate L. Levi

Atsakovas: Europos investicijų bankas

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu ir pagrįstu ir todėl

—	panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės neatvykimas į darbą laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki gruodžio 13 d. pripažintas neteisėtu,

—	prireikus panaikinti 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą, kuriuo atmetamas 2022 m. sausio 10 d. pateiktas administracinis skundas dėl 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo,

—	priteisti iš EIB sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki gruodžio 13 d.; taip pat priteisti su nesumokėtu darbo užmokesčiu susijusius delspinigius, kurie turi būti nustatyti prie Europos centrinio banko nustatytos palūkanų normos pridėjus 2 punktus,

—	priteisti iš EIB ieškovės patirtos žalos atlyginimą,

—	priteisti iš EIB visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas administracinių nuostatų X priedo 2.3, 3.3, 3.4 ir 3.6 straipsnių pažeidimu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnio, kuris gali būti siejamas su administracinių nuostatų X priedo 2.3, 3.3, 3.4 ir 3.6 straipsniais, pažeidimu, akivaizdžia vertinimo klaida, rūpestingumo pareigos pažeidimu ir piktnaudžiavimu teise.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos pažeidimu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio pažeidimu ir akivaizdžia vertinimo klaida.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas personalo reglamento 33 b straipsnio ir administracinių nuostatų 11 straipsnio pažeidimu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/85

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-455/22)

(2022/C 359/104)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas pagal Paskolos sutarties dėl vandens tiekimo Sweida regionui Nr. 80212 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kurias sudaro:

—	652 218,70 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ieškovui mokėtina suma, kurią sudaro 559 287,10 EUR pagrindinė suma, 38 925,60 EUR palūkanų ir 54 006,00 EUR sutartinių delspinigių (sukauptų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.).

—	tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių metinė norma yra 3,5 % (350 bazinių punktų), kol bus atliktas mokėjimas.

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

Pirmasis ir vienintelis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Sirijos Arabų Respublika pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties 3.01 ir 4.01 straipsnius sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., ir pagal Paskolos sutarties 3.02 straipsnį sumokėti delspinigius už kiekvieną mokėtiną ir nesumokėtą sumą, skaičiuojamus pagal joje nustatytą metinę palūkanų normą. Todėl Sirijos Arabų Respublika pagal sutartį privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas ieškovui.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/86

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-456/22)

(2022/C 359/105)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas ES pagal Tartus uosto paskolos sutarties Nr. 22057 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., atsižvelgiant į jos subrogacijos teisę, kurias sudaro:

—	18 440 034,97 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ES mokėtina suma, kurią sudaro 13 942 526,00 EUR pagrindinė suma, 2 589 128,20 EUR palūkanų ir 1 908 380,77 EUR sutartinių delspinigių (sukauptų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.);

—

tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, skaičiuojamos pagal metinę palūkanų normą, lygią didesnei (už bet kurį vieno mėnesio laikotarpį iš eilės) iš šių normų: i) normos, lygios EURIBOR palūkanų normai plius 2 % (200 bazinių punktų) arba ii) fiksuotos palūkanų normos, mokėtinos pagal 3.01 straipsnį, plius 0,25 % (25 baziniai punktai), kol bus atliktas mokėjimas;

—

sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. bankui mokėtinas sumas, kurias sudaro 5 405,54 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. bankui mokėtina suma, kuri yra sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (sukauptos nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 14 d. (t. y. dienos, kai ES sumokėjo susijusias pagrindinės sumos ir palūkanų įmokas pagal 2000 m. garantiją));

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

Pirmasis ir vienintelis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Sirijos Arabų Respublika pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties 3.01 ir 4.01 straipsnius sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., ir pagal Paskolos sutarties 3.02 straipsnį sumokėti delspinigius už kiekvieną mokėtiną ir nesumokėtą sumą, skaičiuojamus pagal joje nustatytą metinę palūkanų normą. Todėl Sirijos Arabų Respublika pagal sutartį privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas ieškovui (pagal subrogacinius Europos investicijų banko reikalavimus).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/87

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-457/22)

(2022/C 359/106)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas ES pagal Sirijos sveikatos priežiūros paskolos sutarties (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., atsižvelgiant į jos subrogacijos teisę, kurias sudaro:

—

50 880 189,61 EUR ir 2 897 002,31 USD, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ES mokėtina suma, kurią sudaro 40 744 064,86 EUR ir 2 223 971,84 USD pagrindinė suma, 5 161 649,64 EUR ir 341 462,46 USD palūkanų ir 4 974 475,11 EUR ir 331 568,01 USD sutartinių delspinigių (sukauptų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.);

—

tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, skaičiuojamos pagal metinę palūkanų normą, lygią didesnei (už bet kurį vieno mėnesio laikotarpį iš eilės) iš šių normų: i) normos, lygios EURIBOR palūkanų normai plius 2 % (200 bazinių punktų) (išskyrus bet kokias išmokas JAV doleriais, kai taikoma LIBOR palūkanų norma plius 2 % (200 bazinių punktų)), arba ii) fiksuotos palūkanų normos, mokėtinos pagal 3.01 straipsnį, plius 0,25 % (25 baziniai punktai), kol bus atliktas mokėjimas;

—

sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. bankui mokėtinas sumas, kurias sudaro 11 416,23 EUR ir 760,94 USD, t. y. 2022 m. birželio 30 d. bankui mokėtinas sumas, kurios yra sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (sukauptos nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 29 d. (t. y. dienos, kai ES sumokėjo susijusias pagrindinės sumos ir palūkanų įmokas pagal 2000 m. garantiją));

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

Pirmasis ir vienintelis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Sirijos Arabų Respublika pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties 3.01 ir 4.01 straipsnius sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., ir pagal Paskolos sutarties 3.02 straipsnį sumokėti delspinigius už kiekvieną mokėtiną ir nesumokėtą sumą, skaičiuojamus pagal joje nustatytą metinę palūkanų normą. Todėl Sirijos Arabų Respublika pagal sutartį privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas ieškovui (pagal subrogacinius Europos investicijų banko reikalavimus).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/88

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-465/22)

(2022/C 359/107)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas sumas, mokėtinas ieškovui pagal Specialaus termino paskolos sutarties dėl Alepo–Tall Kojak kelių projekto (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius, nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kurias sudaro:

—	233 051,96 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ieškovui mokėtina suma, kurią sudaro 200 900,30 EUR pagrindinė suma, 2 014,25 EUR palūkanų ir 30 137,41 EUR sutartinių delspinigių (priskaičiuotų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.);

—	tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių metinė norma yra 3,5 % (350 bazinių punktų), kol bus atliktas mokėjimas;

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/89

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-466/22)

(2022/C 359/108)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas sumas, mokėtinas ieškovui pagal Vandens tiekimo Deir Ez Zor regiono paskolos sutarties Nr. 80310 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius, nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kurias sudaro:

—	363 150,97 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ieškovei mokėtina suma, kurią sudaro 301 679,16 EUR pagrindinė suma, 34 100,36 EUR palūkanų ir 27 371,45 EUR sutartinių delspinigių (priskaičiuotų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.);

—	tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių metinė norma yra 3,5 % (350 bazinių punktų), kol bus atliktas mokėjimas;

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/89

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-467/22)

(2022/C 359/109)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

sumokėti visas sumas, mokėtinas ieškovui pagal Eufrato drenažo ir drėkinimo paskolos sutarties Nr. 80211 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kurias sudaro:

—	1 959 745,31 EUR, t. y. 2022 m. birželio 30 d. ieškovei mokėtina suma, kurią sudaro 1 680 510,04 EUR pagrindinė suma, 116 961,48 EUR palūkanų ir 162 273,79 EUR sutartinių delspinigių (priskaičiuoti nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.);

—	tolesnės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, kurių metinė norma yra 3,5 % (350 bazinių punktų), kol bus atliktas mokėjimas.

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/90

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-468/22)

(2022/C 359/110)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti visas mokėtinas sumas pagal Elektros energijos skirstymo projekto paskolos sutarties Nr. 20868 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 straipsnius ir 4.01 straipsnį, pagal jos subrogacijos būdu perduotą teisę, kurias sudaro:

—

1 984 763,43 CHF ir 22 856 655,23 EUR, t. y., 2022 m. birželio 30 d. mokėtina suma, kurią sudaro pagrindinė suma 1 716 822,98 CHF ir 18 655 393,62 EUR, 51 915,64 CHF ir 1 040 629,74 EUR palūkanų ir 216 024,81 CHF ir 3 160 631,87 EUR sutartinių delspinigių (sukauptų nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.).

—	tolesnių sutartinių delspinigių, kurių metinė norma lygi i) 2,5 % (250 bazinių punktų) ir ii) pagal 3.01 straipsnį mokėtinos normos sumai, kol bus atliktas mokėjimas.

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

Pirmasis ir vienintelis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Sirijos Arabų Respublika pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties 3.01 ir 4.01 straipsnius sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., ir pagal Paskolos sutarties 3.02 straipsnį sumokėti delspinigius už kiekvieną mokėtiną ir nesumokėtą sumą, skaičiuojamus pagal joje nustatytą metinę palūkanų normą. Todėl Sirijos Arabų Respublika pagal sutartį privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas ieškovei (pagal subrogacinius Europos investicijų banko reikalavimus).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/91

2022 m. liepos 22 d. pareikštas ieškinys byloje EIB / Sirija

(Byla T-469/22)

(2022/C 359/111)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas advokatų D. Arts ir E. Paredis bei tarnautojų T. Gilliams, R. Stuart ir F. de Borja Oxangoiti Briones

Atsakovė: Sirijos Arabų Respublika

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo nurodyti Sirijos Arabų Respublikai:

—

nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sumokėti visas ES mokėtinas sumas pagal Elektros energijos skirstymo projekto paskolos sutarties Nr. 20948 (toliau – Paskolos sutartis) 3.01, 3.02 straipsnius ir 4.01 straipsnį, pagal jos subrogacijos būdu perduotą teisę, kurias sudaro:

—	28 777 508,71 EUR, t. y., 2022 m. birželio 30 d. ES mokėtina suma, kurią sudaro pagrindinė suma 27 388 963,40 EUR, 116 091,27 EUR palūkanų ir 1 272 454,04 EUR sutartinių delspinigių (sukaupti nuo mokėjimo termino dienos iki 2022 m. birželio 30 d.).

—	tolesnių sutartinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, skaičiuojamos pagal metinę normą, lygią didesnei iš šių normų: i) atitinkama tarpbankinė palūkanų norma plius 2 % (200 bazinių punktų) arba ii) pagal 3.01 straipsnį mokėtina norma plius 0,25 % (25 baziniai punktai), kol bus atliktas mokėjimas.

—	apmokėti visas su šia byla susijusias išlaidas pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi vienu ieškinio pagrindu.

Pirmasis ir vienintelis ieškinio pagrindas, susijęs su tuo, kad Sirijos Arabų Respublika pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties 3.01 ir 4.01 straipsnius sumokėti sumas, kurių mokėjimo terminas suėjo nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d., ir pagal Paskolos sutarties 3.02 straipsnį sumokėti delspinigius už kiekvieną mokėtiną ir nesumokėtą sumą, skaičiuojamus pagal joje nustatytą metinę palūkanų normą. Todėl Sirijos Arabų Respublika pagal sutartį privalo sumokėti visas pagal Paskolos sutarties 3.01, 3.02 ir 4.01 straipsnius mokėtinas sumas ieškovei (pagal subrogacinius Europos investicijų banko reikalavimus).

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/92

2022 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje QM / Taryba

(Byla T-471/22)

(2022/C 359/112)

Proceso kalba: bulgarų

Šalys

Ieškovas: QM, atstovaujamas advokato St. Koev

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad visas ieškinys yra priimtinas ir pagrįstas, taip pat – kad visi jame pateikti ieškinio pagrindai yra pagrįsti;

—	pripažinti, kad ginčijami teisės aktai gali būti iš dalies panaikinti;

—	panaikinti 2022 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/849, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1), tiek, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	panaikinti 2022 m. gegužės 30 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/840, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (2), tiek, kiek jis susijęs su ieškovu;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant honorarus ir kitas išlaidas, susijusias su jo atstovavimu teisme.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi septyniais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas: šiurkštus teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: Tarybos pareigos motyvuoti nesilaikymas.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimas.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas: Tarybos padaryta vertinimo klaida.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas: teisės į nuosavybę, proporcingumo principo ir ūkinės veiklos laisvės principo pažeidimas.

6.	Šeštasis ieškinio pagrindas: teisės į normalias gyvenimo sąlygas pažeidimas.

7.	Septintasis ieškinio pagrindas: šiurkštus teisės į gerą reputaciją pažeidimas.

(1) OL L 148, 2022, p. 52.

(2) OL L 148, 2022, p. 8.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/93

2022 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Mocom Compounds / EUIPO – Centemia Conseils (Near-to-Prime)

(Byla T-472/22)

(2022/C 359/113)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mocom Compounds GmbH & Co. KG (Hamburgas, Vokietija), atstovaujama advokatės J. Bornholdt

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Centemia Conseils (Angevillers, Prancūzija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Near-to-Prime“ – Registracijos paraiška Nr. 16 448 524

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2022 m. gegužės 24 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2178/2021-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pakeisti ginčijamą sprendimą taip, kad juo būtų panaikintas 2021 m. lapkričio 12 d. Anuliavimo skyriaus sprendimas Nr. 47 561 C ir atmestas prašymas pripažinti Sąjungos prekių ženklo registraciją Nr. 16 448 524 negaliojančia,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/93

2022 m. liepos 31 d. pareikštas ieškinys byloje Gürok Turizm ve Madencilik / EUIPO – Darvas ir Pap (LAAVA)

(Byla T-473/22)

(2022/C 359/114)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Gürok Turizm ve Madencilik Anonim Sirketi (Kiutachija, Turkija), atstovaujama advokatų M. López Camba ir A. Lyubomirova Geleva

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys: Gábor Darvas (Budapeštas, Vengrija), Dorina Pap (Kiškunhalašas, Vengrija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikę asmenys: kitos procedūros Apeliacinėje taryboje šalys

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo LAAVA paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 209 861

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2022 m. gegužės 20 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1745/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo palaikomas protesto atmetimas ir nurodoma protestą pateikusiai šaliai (apeliantei) padengti protesto ir apeliacinės procedūros bylinėjimosi išlaidas;

—	įpareigoti EUIPO padengti Gürok Turizm ve Madencilik Anonim Sirketi patirtas bylinėjimosi išlaidas;

—	įpareigoti Gábor Darvas ir Dorina Pap padengti Gürok Turizm ve Madencilik Anonim Sirketi patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 94 straipsnio pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/94

2022 m. rugpjūčio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Panicongelados Massas Congeladas / EUIPO – Seder (panidor)

(Byla T-480/22)

(2022/C 359/115)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Panicongelados-Massas Congeladas, SA (Leirija, Portugalija), atstovaujama advokato I. Monteiro Alves

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Seder Establishment ltd. (Mriehel Birkirkara, Malta)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „panidor“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 214 675

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2022 m. gegužės 11 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1946/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	grąžinti prekių ženklo registracijos paraišką EUIPO nagrinėti iš naujo ir

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/95

2022 m. rugpjūčio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Thomas Henry / EUIPO (MATE MATE)

(Byla T-482/22)

(2022/C 359/116)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Thomas Henry GmbH (Berlynas, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Spieker, D. Mienert ir J. Si-Ha Selbmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo MATE MATE paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 091 934

Ginčijamas sprendimas: 2022 m. gegužės 12 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 406/2021-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies g punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/96

2022 m. rugpjūčio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Kaufdas.online / EUIPO – Kaufland (KAUFDAS ONLINE)

(Byla T-488/22)

(2022/C 359/117)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Kaufdas.online sp. z o.o. (Gubinas, Lenkija), atstovaujama advokato P. Kurcman

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Kaufland Dienstleistung GmbH & Co. KG (Nekarzulmas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas KAUFDAS ONLINE – Registracijos paraiška Nr. 18 113 140

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2022 m. gegužės 30 d. EUIPO penktosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1972/2021-5

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. Protestų skyriaus sprendimą protesto procedūroje Nr. B 106 146 dėl visų prekių ir paslaugų, dėl kurių patenkintas protestas;

—	grąžinti bylą EUIPO, kad ši iš esmės pakeistų savo sprendimą ir įregistruotų Europos Sąjungos prekių ženklą Nr. 18 113 140 visoms susijusioms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tas, dėl kurių nėra ginčo;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą Protestų skyriuje, apeliacinėje taryboje ir Bendrajame Teisme.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2022 9 19

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/96

2022 m. rugpjūčio 8 d. pareikštas ieškinys byloje Cathay Pacific Airways / Komisija

(Byla T-489/22)

(2022/C 359/118)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Cathay Pacific Airways Ltd (Honkongas, Kinija), atstovaujama lawyers M. Rees ir E. Estellon

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

pagal SESV 268 ir 340 straipsnius priteisti iš Europos Sąjungos (kuriai atstovauja Europos Komisija):

—

kompensaciją, kurią sudaro delspinigiai nuo 10 080 000 EUR sumos, taikant ECB 2017 m. kovo 1 d. refinansavimo operacijoms taikomą normą (t. y. 0 %), padidintą 3,5 % per metus, už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2022 m. liepos 14 d., o tai sudaro 1 758 488,24 EUR, arba, jei Teisingumo Teismas nuspręstų kitaip, taikant tokią palūkanų normą, kokia Teisingumo Teismo manymu yra tinkama, ir

—

sudėtines palūkanas nuo delspinigių pagal pirmesnę įtrauką už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. (arba, jei Teisingumo Teismas nuspręstų kitaip, nuo dienos, kuri Teisingumo Teismo manymu yra tinkama) iki dienos, kai Europos Komisija faktiškai sumokės pirmesnėje įtraukoje reikalaujamą sumą, taikant ECB refinansavimo operacijoms taikomą palūkanų normą, padidintą 3,5 % už metus, arba, jei Teisingumo Teismas nuspręstų kitaip, tokią palūkanų normą arba tokią sumą, kuri Teisingumo Teismo manymu yra tinkama,

—	alternatyviai, pagal SESV 263 straipsnį panaikinti 2022 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimą,

—	priteisti iš Europos Komisijos visas ieškovės bylinėjimosi šioje byloje išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 266 straipsnis.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad tuo, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas Komisijos deleguotasis reglamentas Nr. 1268/2012 (1), aiškinamas pagal SESV 266 straipsnį.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes jis nepakankamai motyvuotas.

(1) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012, p. 1).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 359

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. rugsėjo 19d.

Turinys		Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
2022/C 359/01	Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai	1
	Bendrasis Teismas
2022/C 359/02	Bendrojo Teismo naujų narių priesaika	2