(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Belgija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą.

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7) dėl 2021 m. Belgijos stabilumo programos pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. Belgija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Belgija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 30 d. Belgija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Belgijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Belgijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Belgija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Belgijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Belgijos biudžeto būklė, nes šalies valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skola viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir nebuvo laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas, o skolos kriterijaus nėra laikomasi. Remdamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikatu, Komisija, vertindama visus svarbius veiksnius, laikėsi nuomonės, kad skolos mažinimo kriterijaus laikymasis reikštų pernelyg dideles fiskalines pastangas laikotarpio pradžioje, o tai galėtų pakenkti augimui. Todėl, Komisijos nuomone, dabartinėmis išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis laikytis skolos mažinimo kriterijaus nėra pagrindo. Kaip pranešta, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Belgijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Belgijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Belgijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 9,0 % BVP 2020 m. iki 5,5 % BVP 2021 m. Belgijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 4,4 % BVP 2020 m. iki 2,9 % BVP 2021 m. Priemonės, kurių Belgija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė nuolatinis minimalių pensijų ir darbo užmokesčio sveikatos sektoriuje didinimas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 112,8 % BVP 2020 m. iki 108,2 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra palankus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,0 %, o 2023 m. – 1,9 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas mažesnis realiojo BVP augimas – 2,0 % 2022 m. ir 1,6 % 2023 m. – tai daugiausia susiję su ankstesniu makroekonominių projekcijų, kuriomis grindžiama 2022 m. stabilumo programa, pateikimo terminu, kuris baigėsi dar neprasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 5,2 % BVP, o 2023 m. – iki 3,6 % BVP. 2022 m. sumažėjimas iš esmės atspindi tvirtą ekonominės veiklos augimą ir daugumos neatidėliotinų priemonių taikymo nutraukimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. (šiek tiek) sumažės iki 108,0 %, o 2023 m. padidės iki 108,8 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 5,0 % BVP ir 4,4 % BVP. 2022 m. jis atitinka 2022 m. stabilumo programoje prognozuojamą deficitą, nepaisant Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pateikto mažiau palankaus makroekonominio scenarijaus, nes 2022 m. stabilumo programoje pateiktose biudžeto projekcijose atsižvelgiama į techninę pataisą, atspindinčią Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių poveikį biudžetui tik 2022 m. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas didesnis valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2023 m., daugiausia dėl mažiau palankaus makroekonominio scenarijaus ir priemonių, kurios vėlesniems 2022 m. stabilumo programos metams dar nenurodytos. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iš esmės panašus: 107,5 % 2022 m. ir mažesnis – 107,6 % 2023 m.; tai atspindi mažesnį BVP defliatoriaus padidėjimą 2022 m. stabilumo programoje. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,4 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Belgijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,9 % BVP 2021 m. iki 0,4 % 2022 m. 2022 m. valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,5 % BVP 2022 m. ir 0 % BVP 2023 m. (12) Tas priemones daugiausia sudaro fiksuotųjų sumų pervedimai namų ūkiams ir netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos ir taikomos 2022 m. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma pervedimai visiems namų ūkiams, skirti energijos vartojimo išlaidoms remti, taip pat dujoms bei elektros energijai taikomo PVM tarifo ir benzinui taikomų akcizų mažinimas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. ir 2023 m. (13) sudarys 0,1 %, taip pat padidėjusios gynybos išlaidos (0,1 % BVP 2022 m.);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Belgijai 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas ekonomikos atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, šalis turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Belgijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Belgijos stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus remiamojo pobūdžio (– 2,4 % BVP) (14). Belgija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,2 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų būti neutralus (15). Todėl Belgija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 2,1 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį (0,5 % BVP), papildomą poveikį, taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP). Be to, prognozuojama, kad prie nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų pirminių einamųjų išlaidų skatinamojo poveikio taip pat prisidės didesnės valdžios sektoriaus išlaidos dėl automatinio viešojo sektoriaus darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimo ir, mažesniu mastu, dėl didesnio valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų vartojimo. Remiantis Komisijos prognoze, šios priemonės ir didesnes išlaidas skatinantys veiksniai nėra visiškai suderinti su kompensacinėmis priemonėmis;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,0 % BVP (16). Numatoma, kad Belgija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo iš esmės neutralus poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,5 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 3,4 % 2024 m. ir 2,7 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad iki 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas nukris žemiau 3 % BVP. Šios projekcijos grindžiamos makroekonominiu scenarijumi, parengtu iki Rusijos invazijos į Ukrainą, ir daroma prielaida, kad aprėpia priemones, kurios vėlesniems 2022 m. stabilumo programos metams dar nenurodytos, visų pirma vadinamąsias lanksčias biudžeto pastangas, kurios 2023–2025 m. sudarys 0,8 % BVP. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. padidės, konkrečiai, iki 109,7 %, 2024 m. ir iki 110,1 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo didelė;

(20)

jei politika nesikeis, numatoma, kad sparčiai senėjant visuomenei su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų poveikis viešiesiems finansams dar sustiprės. Komisijos 2021 m. visuomenės senėjimo ataskaitoje (18) numatoma, kad, daugiausia dėl pensijų ir ilgalaikės priežiūros išlaidų, iki 2040 m. su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 3,6 procentinio punkto, o iki 2070 m. – 5,4 procentinio punkto BVP. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane Belgija įsipareigojo įgyvendinti pensijų reformą, siekdama, inter alia, pagerinti sistemos finansinį bei socialinį tvarumą ir skatinti skirtingų pensijų sistemų konvergenciją. Kalbant apie ilgalaikę priežiūrą, 2019 m. Belgijos išlaidos jau buvo vienos didžiausių Sąjungoje ir numatoma, kad iki 2030 m. šios išlaidos dar padidės 14 %, o iki 2070 m. – 2,2 procentinio punkto BVP. Nors pastebima didelių regioninių skirtumų, pradėtos reformos, kuriomis siekiama gerinti įvairių priežiūros įstaigų naudojimo ekonominį efektyvumą, visų pirma siekiant išvengti bereikalingo ar pirmalaikio institucionalizavimo (tai liečia kas ketvirtą stacionariosios globos įstaigose esantį asmenį) (19) ir jį atidėti. Dėl COVID-19 krizės sulėtėjo planuotų išlaidų mažinimo priemonių įgyvendinimas. Tai reiškia, kad dar galima labiau sumažinti pernelyg dažną institucionalizavimą, kartu stiprinant naudojimąsi kokybiškomis priežiūros namuose paslaugomis ir šalinant finansines kliūtis, trukdančias pažeidžiamiausioms grupėms naudotis šiomis paslaugomis. Tvarumo problemas padėtų spręsti greitas plataus užmojo reformų įgyvendinimas;

(21)

Belgijos mokesčių sistemai būdinga didelė darbo jėgai tenkanti mokesčių našta, palyginti dideli mokesčių tarifai ir maži mokesčių laipteliai. Tai riboja tikrąjį mokesčių sistemos progresyvumą ir dar labiau mažina dalyvavimą darbo rinkoje. Nors 2016 m. mokesčių reforma sumažino darbo pajamų apmokestinimo naštą mažiausias pajamas gaunantiems asmenims, vidutinį darbo užmokestį gaunančių asmenų atveju mokesčių pleištas tebėra didžiausias Sąjungoje. Didelis darbo pajamų apmokestinimas taip pat gali atgrasyti nuo mokymosi visą gyvenimą. Be to, kai kurie bedarbio pašalpų sistemos struktūros ypatumai gali sumažinti darbo ieškančių asmenų paskatas dirbti ir aktyvumo skatinimo politikos veiksmingumą. Socialinės paramos sudėtingumas ir ribotos galimybės derinti darbo pajamas ir socialines išmokas taip pat gali skatinti nepradėti dirbti, visų pirma – mažą uždarbio potencialą turinčius asmenis. Be to, iš dalies siekiant sušvelninti didelius mokesčių tarifus, dėl įvairių išimčių, atskaitymų ir lengvatinių tarifų taikymo vyksta mokesčių bazių erozija, todėl mažėja veiksmingumas ir atsiranda iškraipymų. Kai kurie mokesčių sistemos ypatumai prisideda prie investavimo pasirinkimų iškraipymo ir lemia pernelyg dideles investicijas į tam tikrą turtą. Pavyzdžiui, nuompinigiai iš nekilnojamojo turto yra apmokestinami nepakankamai, o būsto paskolų antriniam gyvenamajam būstui įsigyti palūkanos yra atskaitomos iš mokesčių. Be to, mokesčių paskatos taupyti ir nelanksti mokesčių taisyklių, taikomų ilgalaikėms santaupoms ir pensijų sistemoms, struktūra trukdo geriau paskirstyti kapitalą. 2021 m. vasario 17 d. įstatymu nustatytas vertybinių popierių sąskaitų mokestis taip pat atgraso nuo investavimo į finansines priemones. Be to, dar galima plėtoti aplinkosaugos mokesčius mažinant subsidijas iškastiniam kurui ir skatinant investicijas į mažo anglies dioksido pėdsako ekonomiką. Pavyzdžiui, peržiūrėjus šildymui naudojamam iškastiniam kurui (pvz., gazoliui, gamtinėms dujoms) taikomus akcizus, kurie, palyginti su elektros energijos akcizais, yra nedideli, būtų skatinamos investicijos į mažo anglies dioksido pėdsako šildymo sprendimus. Spūsčių problemai (vidutinis eismo spūstyse praleidžiamų valandų skaičius per metus yra vienas didžiausių Sąjungoje) spręsti galėtų būti naudojamos tokios politikos galimybės, kaip asmeninių transporto priemonių apmokestinimas kelių mokesčiu (koks taikomas sunkvežimiams), kartu užtikrinant pakankamo lygio viešojo transporto paslaugas. Tai taip pat galėtų padėti sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuriam netaikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos. Derinant darbo pajamoms taikomų mokesčių keitimą ir mokesčių bazės išplėtimą būtų galima padidinti mokesčių sistemos teisingumą, skatinti užimtumą ir padėti siekti socialinių bei aplinkos apsaugos tikslų;

(22)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Belgijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma tikimasi, kad Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose jai skirtose rekomendacijose. Siekiant pagerinti viešųjų išlaidų kokybę ir veiksmingumą, į Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktas sistemingas išlaidų peržiūrų integravimas į visų valdžios lygmenų biudžeto planavimo ciklus. Atsižvelgiant į didėjančias valstybės išlaidas pensijoms, plane numatyta pensijų reforma, kuria siekiama, inter alia, pagerinti pensijų sistemos finansinį ir socialinį tvarumą. Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos kelios priemonės, kuriomis siekiama spręsti darbo rinkos problemas ir stiprinti pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, migrantų kilmės asmenų, moterų, jaunimo, neįgaliųjų ir asmenų, kuriems gresia skaitmeninė atskirtis, socialinę integraciją ir integraciją į darbo rinką. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Belgija užtikrins 5G diegimą. Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta įmonių automobilių mokesčio sistemos reforma, kuria siekiama visiškai elektrifikuoti įmonių automobilių parkus;

(23)

tikimasi, kad Belgijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Belgijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 49,6 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 26,6 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Belgijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(24)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (20) numatytos partnerystės sutarties ir kitų tame reglamente numatytų sanglaudos politikos programavimo dokumentų Belgija dar nėra pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Belgija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas tų sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(25)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Belgijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, be kita ko, susijusių su darbo rinka ir švietimo sistema. Rekordiškai didelis laisvų darbo vietų rodiklis Belgijoje rodo, kad darbdaviams vis sunkiau įdarbinti tinkamų įgūdžių turinčius darbuotojus. Darbo jėgos trūkumas apima visus įgūdžių lygius ir įvairius sektorius, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų, švietimo, priežiūros ir statybos sektorius. Ypač trūksta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų – tiek baigusių vidurinių mokyklų profesines programas, tiek aukštąsias mokyklas. Įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis taip pat paaiškinama tuo, kad suaugusiųjų mokymosi programose dalyvauja mažai žmonių, visų pirma žemo išsilavinimo asmenų, kuriems kvalifikacijos kėlimas galėtų suteikti geresnių užimtumo galimybių. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus parengtos darbuotojams skirtos individualiosios mokymosi sąskaitos ir individualiosios mokymosi teisės. Tačiau mokymui skirta aktyvios darbo rinkos politikos išlaidų dalis yra nedidelė ir tik maža (nors ir didėjanti) darbo ieškančių asmenų dalis dalyvauja mokymuose, susijusiuose su darbo vietomis, kurioms užpildyti trūksta darbuotojų. Darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemos sprendimas yra vienas iš pagrindinių svertų norint įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir sudaryti sąlygas žaliajai pertvarkai, taip pat pasiekti 2030 m. Sąjungos pagrindinius tikslus užimtumo ir įgūdžių srityje;

(26)

darbo jėgos trūkumas ir įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitiktis visų pirma kelia abejonių dėl to, ar švietimo sistema yra veiksminga ir įtrauki, be kita ko, atsižvelgiant į dideles viešąsias išlaidas švietimui (21). Su mokinių socialine ir ekonomine padėtimi bei migrantų kilme siejamas švietimo rezultatų atotrūkis – vienas didžiausių Sąjungoje ir lemia nelygybę švietimo srityje. Daugiau nei kas trečias negalią turintis jaunas suaugusysis neturi vidurinio išsilavinimo. Be to, mokymosi darbo vietoje programose 2019 m. Belgijoje dalyvavo tik 6,2 % besimokančiųjų, t. y. gerokai mažiau nei Sąjungos vidurkis (29 %). Profesinio rengimo ir mokymo sistemų atitikties darbo rinkos poreikiams didinimas ypač reikalingas prancūzakalbių bendruomenėje, nes tik 3 iš 10 populiariausių vidurinio profesinio rengimo ir mokymo galimybių atveju parengiama profesijoms, kurių darbuotojų trūksta. Apskritai Belgijoje tebekyla abejonių dėl profesinio rengimo ir mokymo patrauklumo siekiant meistriškumo, nes didelės gyventojų dalies požiūris į profesinį rengimą ir mokymą yra neigiamas. Mokytojo profesijos prestižo didinimas padėtų išlaikyti mokytojus ir sumažinti didėjantį kvalifikuotų mokytojų trūkumą. Šis trūkumas kelia itin didelį iššūkį palankių sąlygų neturinčioms mokykloms, todėl nelygybė švietimo sistemoje gali dar labiau padidėti. Nepaisant priemonių, kurių jau imtasi, mokytojo profesijos patrauklumas būtų padidintas užtikrinant geresnį pirminį mokymą ir tęstinį profesinį tobulėjimą, taip pat suteikiant lankstesnių ir patrauklesnių karjeros galimybių;

(27)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar Vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(28)

beveik 70 % Belgijos bendrųjų energijos vidaus sąnaudų sudaro importuojamas iškastinis kuras. Remiantis 2020 m. duomenimis, priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos yra 30 % naftos atveju (bendro importo dalis), t. y. didesnė už ES 27 vidurkį (26 %) ir palyginti mažesnė gamtinių dujų (7 %, palyginti su 44 % Sąjungoje) ir anglių (39 %, palyginti su 54 %) atvejais (22). Naftos (39 % bendrųjų energijos vidaus sąnaudų, palyginti su 33 %) ir gamtinių dujų (30 %, palyginti su 24 %) dalis energijos rūšių derinyje viršija Sąjungos vidurkį, o anglių dalis mažesnė (5 %, palyginti su 11 %). Branduolinės energijos dalis energijos rūšių derinyje sudaro 16 % bendrųjų energijos vidaus sąnaudų. Atsinaujinančiųjų išteklių energija 2020 m. sudarė tik 13 % galutinių energijos sąnaudų. Belgija turės imtis reikšmingų papildomų veiksmų atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai paspartinti, kad iki 2050 m. padarytų pažangą poveikio klimatui neutralumo srityje ir sumažintų savo priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Tačiau sausumos vėjo energijos projektų plėtrai ir su tuo susijusiai elektros tinklo plėtrai ypač trukdo tai, kad dėl daugybės pasikartojančių ir ilgai trunkančių apskundimo procedūrų labai vėluojama gauti statybos leidimus. Visų valdžios lygmenų (federalinio, regionų, vietos) susitarimas dėl tikslų ir strategijos, kurių reikia norint pasiekti Belgijos tikslus atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, suteiktų aiškesnę sistemą investuotojams, sumažintų skundų skaičių bei paspartintų atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir susijusio tinklo stiprinimą. Be to, leidimų išdavimą būtų galima palengvinti stiprinant apeliacinių įstaigų pajėgumus ir priimant papildomų priemonių, kad būtų sutrumpinta apskundimo procedūrų trukmė ir sumažinta tolesnių skundų tikimybė, švelninant apribojimus, taikomus oro uostų, radarų ir karinių zonų kaimyninėms teritorijoms, taip pat atnaujinant minimalius reikalavimus dėl atstumo (taikomus vėjo turbinoms). Teritorijų planavimas atsižvelgiant į teritorijų išteklių potencialą ir aktyvesnis savivaldybių dalyvavimas atsinaujinančiosios energijos gamybos projektuose galėtų padidinti vietos gyventojų pritarimą.

Ant stogo montuojamų saulės energijos įrenginių (tiek mažų, tiek didelių) potencialą būtų galima geriau išnaudoti nustatant pagrindines sąlygas, kurios būtų nuspėjamos ir pakankamos norint skatinti pasigamintos energijos vartojimą, energijos pasidalijimą ir paklausos atsaką. Siekiant į elektros tinklą įtraukti daugiau kintamų energijos šaltinių, būtų labai svarbu šį tinklą sustiprinti ir atnaujinti naudojant pažangias technologijas. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro.

(29)

papildomos priemonės, kuriomis siekiama toliau didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti energijos suvartojimą, išmetamą teršalų kiekį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, apima investicijas į vandenilio vertės grandinę, energetinę renovaciją ir pastatų dekarbonizavimą. Tai reiškia, kad subsidijos turi būti nukreipiamos į mažo anglies dioksido pėdsako šildymo šaltinius ir kad turi būti nustatomi arba greičiau pradedami taikyti regioniniai draudimai naujuose pastatuose naudoti mazuto arba dujinius katilus. Kurą pakeisti bus lengviau, jei bus mažinamas energijos suvartojimas ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas (skatinant esminę renovaciją) ir jei šie procesai vyks lygiagrečiai su kuro keitimu. Kad Belgija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Kalbant apie transportą, didelė naudojamų asmeninių automobilių dalis lemia didelį naftos suvartojimą Belgijoje. Skatinant tausojamąjį judumą (pavyzdžiui, dviračių naudojimą, dalijimąsi transporto priemonėmis) bei naudojimąsi viešuoju transportu, be kita ko, teikiant geresnes viešojo transporto paslaugas, būtų galima sumažinti asmeninių automobilių naudojimą ir su juo susijusį naftos suvartojimą;

(30)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Belgija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Belgija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (23);

(31)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (24) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(32)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Belgijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1, 2 ir 3 rekomendacijose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Bulgarija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą. Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-ES), Bulgarijai teikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas, o kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Bulgarijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. spalio 15 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Bulgarija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2022 m. gegužės 4 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Bulgarija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 29 d. Bulgarija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu.

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Bulgarijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Bulgarijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Bulgarija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Bulgarijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Bulgarijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Bulgarijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Bulgarijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Bulgarijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 4,0 % BVP 2020 m. iki 4,1 % 2021 m. Bulgarijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis padidėjo nuo 2,9 % BVP 2020 m. iki 4,3 % 2021 m. Priemonės, kurių Bulgarija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 24,7 % BVP 2020 m. iki 25,1 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra palankus, o vėliau – realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 2,6 %, o 2023 m. – 2,8 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje daugiausia dėl skirtingų užimtumo ir investicijų augimo projekcijų numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus mažesnis (2,1 %), o 2023 m. – didesnis (3,1 %). 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis deficitas padidės iki 5,3 % BVP, o 2023 m. nukris iki 2,9 %. Deficito padidėjimas 2022 m., kurį sušvelnino laipsniškas tam tikrų COVID neatidėliotinų priemonių panaikinimas, daugiausia atspindi staigų tarpinio vartojimo, paramos verslui ir energetikos priemonių augimą, taip pat pensijų sistemos pakeitimus. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 25,5 %, o 2023 m. – iki 27,7 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 3,7 % BVP ir 2,4 % BVP. Jis yra gerokai mažesnis nei 2022 m. konvergencijos programoje prognozuojamas 2022 m. deficitas, daugiausia dėl skirtingų makroekonominių projekcijų, mažesnio tarpinio vartojimo augimo ir didesnių 2022 m. pajamų iš gamybos ir importo mokesčių. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas mažesnis valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir BVP santykis: 25,3 % 2022 m. ir 25,6 % 2023 m. Skirtumą lemia mažesnis deficitas abejais metais ir didesnis prognozuojamas ekonomikos augimas 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,8 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Bulgarijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 4,3 % BVP 2021 m. iki 1,8 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,9 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m (11). Tas priemones daugiausia sudaro komunalinėms paslaugoms, pramonės sektoriaus galutiniams elektros energijos vartotojams ir buitiniams dujų vartotojams skirtos paramos programos. Paskelbta, kad tos priemonės iš esmės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma namų ūkiams taikomų energijos kainų moratoriumas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. – 0,2 % BVP (12);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Bulgarijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba taip pat rekomendavo Bulgarijai kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą. Ji Bulgarijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Bulgarijos 2022 m. konvergencijos programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (– 3,4 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (13). Bulgarija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 1,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,1 procentinio punkto BVP (14). Todėl Bulgarija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,4 procentinio punkto. Tas didelis skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį„ papildomą poveikį (0,2 procentinio punkto BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 procentinio punkto BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų prisidėti pensijų sistemos pakeitimai (0,6 % BVP) ir darbo užmokesčio didinimas (0,3 % BVP). Todėl, remiantis dabartiniais Komisijos įverčiais, 2022 m. Bulgarija nepakankamai kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus – 1,3 % BVP (15). Numatoma, kad Bulgarija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,7 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis 2023 m. turėtų sudaryti 0,2 procentinio punkto (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,5 procentinio punkto. Tai apima laipsniško priemonių, kuriomis siekiama spręsti padidėjusių energijos kainų problemą, panaikinimo poveikį (0,9 % BVP), o didesni socialiniai pervedimai ir darbo užmokesčio didinimas, kaip prognozuojama, prisidės prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo;

(19)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 2,8 % 2024 m. ir iki 2,4 % iki 2025 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Pagal tas projekcijas daroma prielaida, kad dėl su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusių didesnių namų ūkių pajamų ir didesnių kapitalo pervedimų nulemtų tiesioginių mokesčių ir socialinių įmokų padidės pajamos. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. padidės, konkrečiai, iki 29,1 % 2024 m. ir iki 30,4 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo vidutinė;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių įgyvendintinų reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. tvarkaraščiu. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Bulgarijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas socialinėje srityje, numatant priemones socialinei įtraukčiai didinti, kurios, kaip tikimasi, pagerins minimalių pajamų sistemos adekvatumą ir aprėptį, ir priemones, kuriomis siekiama toliau integruoti užimtumo ir socialines paslaugas. Kitos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas, yra orientuotos į įgūdžių, visų pirma skaitmeninių, įgijimą, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemų atitikties darbo rinkos poreikiams didinimą ir sveikatos priežiūros paslaugų pasiūlos didinimą visoje Bulgarijoje. Tos priemonės gali padėti iki 2030 m. pasiekti Europos socialinių teisių ramsčio ir jo veiksmų plano tikslus ir daryti tolesnę pažangą. Be to, į šaliai skirtas rekomendacijas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama mažinant energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinant bendrą energijos vartojimo efektyvumą ir įgyvendinant darnaus transporto ir skaitmeninės infrastruktūros bei paslaugų priemones. Be to, plane numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama didinti viešojo administravimo ir teisingumo sistemos veiksmingumą, vykdyti korupcijos prevencijos, nustatymo ir šalinimo veiksmus, gerinti verslo aplinką, skatinti investicijas ir gerinti mokslinių tyrimų bei inovacijų sistemą. Šios priemonės taip pat padės Bulgarijai reaguoti į susirūpinimą keliančius klausimus ir pastabas pagal teisinės valstybės mechanizmą;

(21)

numatoma, kad Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Bulgarijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 58,9 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 25,8 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Bulgarijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Be to, tolesnės pastangos visapusiškai panaudoti valstybines užimtumo tarnybas ir teikti integruotą užimtumo ir socialinę paramą padės sušvelninti numatomų demografinių pokyčių poveikį ir remti teisingas žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (17) numatytą partnerystės sutartį Bulgarija pateikė 2022 m. gegužės 11 d., bet kitų sanglaudos politikos programavimo dokumentų ji dar nėra pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Bulgarija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(23)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar Vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Energetikos krizės kontekste ir laikydamosi 2022 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos suteiktų įgaliojimų, Komisija ir valstybės narės sukūrė ES energetikos platformą, skirtą savanoriškam bendram dujų, SGD ir vandenilio pirkimui. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(24)

Bulgarijos ekonomika yra daugiausia anglies dioksido išskirianti ekonomika Sąjungoje, o taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumas yra daugiau nei keturis kartus didesnis už Sąjungos vidurkį. Dabartinė iškastinio kuro dalis Bulgarijos energijos rūšių derinyje sudaro 61,5 %, branduolinė energija – 24 %, o atsinaujinančiųjų išteklių energija – 14,5 % (ši dalis yra mažesnė nei Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies vidurkis, 19 %). Iki 2022 m. balandžio mėn. šalis labai priklausė nuo Rusijos gamtinių dujų (18). 2020 m. iš Rusijos buvo importuota 75 % gamtinių dujų, t. y. daugiau nei Sąjungos vidurkis (43,2 %). Tačiau jų dalis energijos rūšių derinyje buvo tik 13,9 %, t. y. mažesnė už Sąjungos vidurkį (24,4 %). Didžiausia dujų vartotoja tebėra pramonė (40 %), įskaitant naudojimą ne energetikos reikmėms, o elektros energijos sektoriaus suvartojama dalis sumažėjo nuo 30 % 2010 m. iki 25 % 2019 m. Centralizuotas šilumos tiekimas priklauso nuo gamtinių dujų ir to beveik neįmanoma pagerinti, nes centralizuoto šilumos tiekimo sistemų negalima pakeisti alternatyviais šaltiniais. Nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane svarstomas geoterminės energijos potencialas šildymui, reikėtų numatyti papildomų investicijų didelių šilumos siurblių įrengimui remti. Anglimis kūrenamoms elektrinėms elektros energijos gamybai visiškai pakanka šalyje kasamų rusvųjų anglių, o pramoninėms reikmėms iš Rusijos Bulgarija importuoja ribotą anglių kiekį (0,56 mln. tonų, t. y. 85 % viso importuojamo anglių kiekio). Kita vertus, Bulgarija yra priklausoma nuo Rusijos žalios naftos (63 % žalios naftos gaunama iš Rusijos (19), t. y. gerokai daugiau nei Sąjungos vidurkis – 26 %), o perdirbtų naftos produktų iš Rusijos importuojama 22 %, t. y. mažiau nei Sąjungos vidurkis (35 %). Apskritai naftos dalis energijos rūšių derinyje 2020 m. buvo 23,9 %, t. y. mažesnė už Sąjungos vidurkį (32,7 %). Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priimti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui veiksmų gaires. Jose numatyti laipsniško anglių ir rusvųjų anglių naudojimo nutraukimo ne vėliau kaip iki 2038 m. veiksmai ir didelės investicijos ir reformos, kuriomis būtų paspartintas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, tačiau norint pasiekti su klimato kaita ir energetikos pertvarka susijusius tikslus reikės daugiau pastangų.

Kalbant apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius, Bulgarija įsipareigojo sukurti bent 3 500 MW naujus atsinaujinančiųjų energijos išteklių (vėjo ir saulės energijos) pajėgumus ir sudaryti technines sąlygas ne vėliau kaip 2026 m. į elektros energijos sistemą integruoti dar 4 500 MW. Be to, į planą įtraukta reforma, kuria siekiama pašalinti pagrindines vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų ir vertės grandinių plėtros kliūtis, taip pat investicijos, kuriomis būtų remiamas bandomųjų tokio vandenilio ir tvarių biodujų gamybos projektų plėtojimas. Taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti namų ūkiams įrengti saulės energijos vandens šildymo ir saulės fotovoltines sistemas. Plane taip pat bus apibrėžtas energijos nepriteklius. Pažymėtina, jog norint, kad Bulgarija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus, reikės toliau didinti užmojus, susijusius su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu;

(25)

Bulgarijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta daugiau kaip 1 mlrd. EUR investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones, skirtas viešųjų ir privačiųjų pastatų ūkiui. Šios investicijos remiamos reformomis, kuriomis šalinamos kliūtys investicijoms į energijos vartojimo efektyvumą ir mažinama su renovacijos procesu susijusi administracinė našta. Vis dėlto, kad pasiektų savo tikslus pagal ilgalaikę pastatų ūkio renovacijos strategiją, Bulgarija turėtų siekti toliau mažinti energijos suvartojimą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tą priemonę galėtų remti nacionalinis priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo fondas, kuris bus įsteigtas 2023 m. Tuo pat metu Bulgarija turi užtikrinti pakankamo pajėgumo energetikos tinklų jungtis, įskaitant jungtis su kaimyninėmis šalimis. Užbaigusi dabartines investicijas, Bulgarija pasinaudotų bendrosios rinkos privalumais, užsitikrintų tiekimo saugumą ir paspartintų dujų maršrutų įvairinimą. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro;

(26)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Bulgarija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Bulgarija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (20).

(27)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (21) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(28)

2020 m. liepos 10 d., rengiantis įsivesti eurą, Bulgarijos levas buvo įtrauktas į Europos valiutų kurso mechanizmą II (VKM II). Kad išsaugotų ekonominį ir finansinį stabilumą ir užtikrintų aukšto lygio tvarią ekonominę konvergenciją, Bulgarijos valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti konkrečias politikos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti ne bankų finansų sektoriaus tvarumą ir stiprinti valstybės valdomų įmonių valdymą, taip pat nemokumo ir kovos su pinigų plovimu sistemas. Pažanga, Bulgarijos padaryta vykdant eurui įsivesti būtinus reikalavimus, bus įvertinta Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko pateiktose 2022 m. konvergencijos ataskaitose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Čekija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą; Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-ES) Čekijai suteikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Čekijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. birželio 1 d. Čekija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Čekija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

praėjus Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatytam terminui, 2022 m. balandžio 28 d. Čekija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. gegužės 11 d. – 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Čekijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Čekijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Čekijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Čekija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Čekijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Čekijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Čekijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Čekijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Čekijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 5,8 % BVP 2020 m. iki 5,9 % 2021 m. Čekijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,1 % BVP 2020 m. iki 2,3 % 2021 m. Priemonės, kurių Čekija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, kurio poveikis sudarė apie 1,9 % BVP. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 37,7 % BVP 2020 m. iki 41,9 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra atsargus, o 2023 m. – palankus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,2 %, o 2023 m. – 3,6 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus didesnis – 1,9 %, o 2023 m. – mažesnis – 2,7 %; taip yra daugiausia dėl skirtingų privataus vartojimo perspektyvų, matomų darant skirtingas prielaidas dėl santaupų naudojimo ir atlyginimų indeksavimo. 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 4,5 % BVP, o 2023 m. – iki 3,2 %. Sumažėjimas daugiausia susijęs su daugumos neatidėliotinų priemonių panaikinimu ir dideliu nominaliojo BVP augimu. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 42,7 %, o 2023 m. toliau didės iki 43,4 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,3 % BVP ir 3,9 % BVP. Tai atitinka 2022 m. ir viršija 2023 m. deficitą, prognozuojamą 2022 m. konvergencijos programoje, daugiausia dėl šiek tiek mažiau optimistinio Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pateikto makroekonominio scenarijaus ir dėl skirtingų prielaidų dėl infliacijos lygio ir jos poveikio valdžios sektoriaus išlaidoms. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 42,8 % 2022 m. ir 44,0 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,0 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Čekijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,3 % BVP 2021 m. iki 0,1 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,1 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (11). Tas priemones daugiausia sudaro netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma visų akcizų sumažinimai, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,4 % BVP, o 2023 m. – 0,6 % BVP (12);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Čekijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Čekijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Čekijos 2022 m. konvergencijos programoje pateikta informacija, numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus iš esmės neutrali (+ 0,1 % BVP), tuo tarpu Taryba rekomendavo remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį (13). Čekija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 1,0 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,6 procentinio punkto (14). Todėl Čekija neplanuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,7 procentinio punkto. Tai apima papildomą poveikį, kurį turės priemonės, kuriomis reaguojama į energijos kainų padidėjimo ekonominį ir socialinį poveikį (0,03 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,4 % BVP);

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,1 % BVP (15). Numatoma, kad Čekija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,2 procentinio punkto (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,1 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,2 % BVP);

(19)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 3,2 % BVP 2023 m., iki 2,9 % 2024 m. ir iki 2,7 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad iki 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad viešųjų išlaidų – įskaitant atlygį darbuotojams, tarpinį vartojimą ir socialinius pervedimus natūra – augimas bus ribojamas lėčiau nei pajamų augimas ir lėčiau nei nominaliojo BVP augimas. Taip pat numatoma, kad viešosios investicijos, išreikštos BVP procentine dalimi, 2023 m. pasiekusios aukščiausią tašką, sumažės. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. padidės, konkrečiai, iki 44,4 % 2024 m. ir iki 45,4 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo vidutinė;

(20)

Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Čekijai kyla rizika fiskaliniam tvarumui. Taip yra dėl nepalankios pradinio balanso būklės ir su senėjimu susijusių išlaidų. Pradinį balansą neigiamai veikia pastaruosius dvejus metus vykdyti nuolatiniai mokesčių mažinimai (didžiausias mažinimas – dėl gyventojų pajamų mokesčio bazės sumažinimo). Jų nekompensavo atitinkamas išlaidų mažinimas ir dėl to padidėjo struktūrinis deficitas. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu dėl su senėjimu susijusių išlaidų kyla papildomas spaudimas. Numatomas pensijų išlaidų padidėjimas nuo 8,8 % BVP 2030 m. iki 11,4 % iki 2050 m. grindžiamas prognozuojamu išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficiento padvigubėjimu (remiantis Komisijos paskelbta 2021 m. ataskaita dėl senėjimo) ir pensinio amžiaus viršutine riba. Be to, prognozuojama, kad dėl visuomenės senėjimo viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai iki 2070 m. atitinkamai padidės 0,9 procentinio punkto ir 1,7 procentinio punkto BVP. Nors ilgalaikės priežiūros valdymo ir finansavimo susiskaidymas jau įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siekiant atkurti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, bus labai svarbu toliau spręsti su visuomenės senėjimu susijusius uždavinius. Politikos galimybės apima pensinio amžiaus ilginimą atsižvelgiant į ilgesnę tikėtiną gyvenimo trukmę, pensijų indeksavimo normų koregavimą, siekiant atspindėti pensijų sistemos fiskalinį tvarumą, vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo priemones arba kitų priemonių darbo jėgos pasiūlai didinti taikymą;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Čekijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma energetikos srityje Čekija planuoja pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kad būtų platesniu mastu naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, visų pirma fotovoltinės technologijos, gerinamas energijos vartojimo efektyvumas gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose ir remiamas anglimis kūrenamų katilų pakeitimas namų ūkiuose. Investuojant į geležinkelių infrastruktūrą, netaršų miesto transportą ir raginant naudoti mažataršes transporto priemones, skatinamas darnusis transportas. Į rekomendacijas mokslinių tyrimų ir plėtros srityje reaguojama investuojant į viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo stiprinimą, taip pat teikiant paramą inovacijų sistemai ir finansinę/nefinansinę paramą novatoriškoms įmonėms. Verslo aplinka gerinama keliomis e. valdžios priemonėmis, reformomis kovos su korupcija srityje ir visapusiška statybos leidimų išdavimo tvarkos reforma; šiuo metu tai pagrindinės kliūtys investicijoms Čekijoje. Pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama reaguoti į su darbo rinka susijusias rekomendacijas, apima kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, kurių tikslas – parengti darbo jėgą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, ir vaikams iki trejų metų skirtas naujas vaikų priežiūros įstaigas, siekiant padidinti dirbančių arba darbo ieškančių moterų skaičių. Švietimo srityje ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama gerinti mokinių ir mokytojų skaitmeninį raštingumą, aprūpinti mokyklas skaitmenine įranga, kartu užtikrinant įtraukų švietimą, remiant palankių sąlygų neturinčias mokyklas ir teikiant korepetitorių paslaugas. Į su sveikatos priežiūra susijusias rekomendacijas reaguojama gerinant vėžio prevenciją ir reabilitaciją, plėtojant e. sveikatos portalą integruotos priežiūros praktikai skatinti ir remiant švietimą sveikatos priežiūros srityje. Kiti papildomi veiksmai apima ilgalaikės priežiūros gerinimo priemones;

(22)

tikimasi, kad Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Čekijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 42 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 22 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Čekijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. gegužės 13 d. Komisija patvirtino Čekijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (17). 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio mėn. Čekija pateikė septynias tame reglamente numatytas programas. Teisingos pertvarkos programa pateikta 2022 m. kovo 16 d. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Čekija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Čekijai kyla tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su būstu. Per pastaruosius penkerius metus būsto įperkamumas Čekijoje buvo vienas mažiausių Sąjungoje. Be to, mažas socialinio būsto fondas negali patenkinti visų mažas pajamas gaunančių ir pažeidžiamų namų ūkių paklausos (2019 m. jis sudarė 0,4 % visų būstų, palyginti su Sąjungos vidurkiu, kuris yra 7–8 %), o esamos būsto pašalpos yra nepakankamai išnaudojamos. Pastaraisiais metais sanglaudos politikos lėšomis buvo remiamos investicijos į naujus socialinius būstus, o naujuoju programavimo laikotarpiu toliau bus skatinama socialinė įtrauktis, be kita ko, pasitelkiant socialinį būstą. Čekijoje trūksta teisės aktų dėl socialinio būsto ir nėra išsamios sistemos. Tai trukdo koordinuoti suskaidytą būsto politiką ir apibrėžti nacionalinių ir regioninių institucijų atsakomybę. COVID-19 pandemija ir iš Ukrainos bėgančių žmonių antplūdis dar labiau pagilino šias anksčiau buvusias problemas;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar Vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

Čekijos perėjimo prie žaliosios energijos mastas ir tempas yra nepakankami. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant gamtines dujas, labai svarbu spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant saulės ir vėjo energijai ir šilumos siurbliams. Leidimai naujiems įrenginiams gali būti išduodami paprasčiau ir greičiau, taip pat galima patobulinti su tuo susijusią reguliavimo sistemą. Čekijos energijos vartojimo intensyvumas yra dvigubai didesnis už Sąjungos vidurkį, o tai reiškia, kad jai taip pat būtų naudinga taupyti energiją iš anksto, orientuojantis į kapitalinę renovaciją. Kitas svarbus elementas – spartesnės investicijos į šildymo ir pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Kad Čekija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(27)

remiantis 2020 m. duomenimis, visos importuojamos gamtinės dujos yra iš Rusijos (100 %, palyginti su 44 % Sąjungos vidurkiu), o priklausomybė nuo Rusijos žalios naftos (49 %, palyginti su 26 %) ir anglių (70 %, palyginti su 54 %) taip pat gerokai viršija Sąjungos vidurkį (18). Gamtinių dujų dalis (17,7 %, palyginti su 24,4 %) ir naftos dalis (20,9 %, palyginti su 32,7 %) energijos rūšių derinyje yra mažesnės už Sąjungos vidurkį, o anglių dalis didesnė (29,6 %, palyginti su 10,8 %). Branduolinė energija sudaro 18,2 % energijos rūšių derinio, palyginti su 13,1 % Sąjungoje, o atsinaujinantieji energijos ištekliai ir biodegalai – 13,4 %. Dabartinis Čekijos 2030 m. tikslas – 22 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ir nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į ne mažiau kaip 270 MW fotovoltinės jėgainės statybą, tai sudaro tik nedidelę visų įrengtų atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų dalį. Čekijai reikės paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtrą, visų pirma tobulinant reguliavimo ir leidimų išdavimo sistemas. Šį tikslą pasiekti padėtų, pavyzdžiui, šios priemonės: supaprastintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos leidimų išdavimo procedūros taikant vieno langelio principą, padidintos statybos leidimų išimčių ribos, privaloma atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių savininkų, kaip verslininkų, registracija ir lengvesnė prieiga prie turimų tinklo pajėgumų. Kitos pagalbinės priemonės galėtų apimti energetikos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių teisės aktų, taip pat atitinkamų paramos schemų (pvz., energetikos bendrijų skatinimo, tarifų paramos mažiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams; naujų įrenginių aukcionų; sektoriniams objektams skirtų naujų paramos schemų; atsinaujinančiųjų energijos išteklių šildymui ir vėsinimui; tikslinės paramos šilumos siurbliams, geoterminės energijos ištekliams, vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tvariam biometanui) peržiūrą.

Čekijai taip pat būtų naudinga skaitmenizuoti ir modernizuoti elektros energijos tinklą, kad būtų sudarytos sąlygos įtraukti į tinklą didesnį kintamų atsinaujinančiųjų energijos išteklių kiekį, kartu investuojant į energijos kaupimo įrenginius. Siekiant atsisakyti gamtinių dujų importo iš Rusijos, labai svarbu išnaudoti esamą jungtinį dujų tinklą ir turimus kaupimo įrenginius. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro;

(28)

nors ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane ir 2021–2027 m. sanglaudos fondo programose numatytos didelės investicijos į pastatų renovaciją, reikės dėti daugiau pastangų, siekiant spręsti didesnio nei vidutinis Čekijos vienetinio šilumos suvartojimo pastatų sektoriuje klausimą. Yra galimybių paspartinti ir plėsti energetinę pastatų renovaciją, nuosekliai taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, investuoti į atsinaujinančiuosius šilumos išteklius, parengti nacionalinę pastatų ūkio šildymo priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategiją, nacionaliniu lygmeniu įsteigti tvariosios energetikos agentūrą ir patvirtinti aukciono paramos schemą, skirtą energijos vartojimo efektyvumo priemonėms pramonėje ir mažosiose įmonėse. Pastatus ir šilumos tinklus, prijungtus prie anglimis grindžiamo centralizuoto šildymo, reikia kuo greičiau renovuoti pagal aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo standartus, kad būtų užtikrintas ekonomiškai efektyvus laipsniškas anglių atsisakymas;

(29)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Čekija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Čekija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (19);

(30)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (20) atspindėta 1 rekomendacijoje,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Danija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Danijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje skelbiamame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. Danija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Danijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Danija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

2022 m. balandžio 29 d. Danija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. gegužės 12 d., t. y. po Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino, –2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Danijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Danijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Danijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Danija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Danijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Danijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Danijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2021 m. Danijos valdžios sektoriaus balansas pagerėjo nuo 0,2 % BVP deficito 2020 m. iki 2,3 % pertekliaus 2021 m. – tam įtakos turėjo vienkartinės mokestinės pajamos. Danijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis padidėjo nuo 2,6 % BVP 2020 m. iki 4,0 % 2021 m. Priemonės, kurių Danija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 42,1 % BVP 2020 m. iki 36,7 % 2021 m.;

(13)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra palankus, o 2023 m. – realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,4 %, o 2023 m. – 1,9 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus mažesnis – 2,6 %, o 2023 m. – 1,8 %, daugiausia dėl mažesnio privataus vartojimo augimo. 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis perteklius sumažės iki 0,6 % BVP, o 2023 m. – iki 0,2 % BVP. Šis sumažėjimas 2022 m. daugiausia atspindi ekonominės veiklos sulėtėjimą ir tai, kad kai kurios mokestinės pajamos yra vienkartinės. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 33,3 %, o 2023 m. – iki 32,5 % BVP. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus perteklius atitinkamai sudarys 0,9 % BVP ir 0,6 % BVP. Šis perteklius yra šiek tiek didesnis, nei numatytas 2022 m. konvergencijos programoje. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas didesnis valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP: 34,9 % 2022 m. ir 33,9 % 2023 m. Skirtumą lemia didesni numatomi atsargų ir srautų koreguojamieji straipsniai, visų pirma parama socialiniam būstui. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,9 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Danijos ekonomikos augimą, poveikio;

(14)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 4,0 % BVP 2021 m. iki 0,0 % BVP 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,1 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m. (11) Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, sudarys 0,2 % BVP 2022 m. ir 2023 m. (12);

(15)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Danijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Danijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(16)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Danijos 2022 m. konvergencijos programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis išliks remiamojo pobūdžio (– 1,6 % BVP), kaip rekomendavo Taryba (13). Danija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų būti neutralus: 0,0 procentinio punkto BVP (14). Todėl Danija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,6 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama reaguoti į ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo (0,1 % BVP) poveikį, taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidų (0,2 % BVP) papildomą poveikį. Kitos išaugusios išlaidos – valdžios sektoriaus išlaidos gynybos ir saugumo politikai, taip pat papildomos išlaidos, kuriomis siekiama paspartinti žaliąją pertvarką ir nutraukti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro;

(17)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 1,6 % BVP (15). Numatoma, kad Danija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Prognozuojama, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų sumažėti 0,1 procentinio punkto BVP dėl 2021 m. ir 2022 m. skirtos paankstintos finansinės paramos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto, palyginti su 2022 m. (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 1,4 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,1 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,1 % BVP). Kiti veiksniai – sumažėjusios valdžios sektoriaus išlaidos už suvartojamą energiją;

(18)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius palaipsniui stabilizuosis ir 2024 m. sieks 0,6 % BVP, o iki 2025 m. sumažės iki 0,4 % BVP. Pagal 2022 m. konvergencijos programą tikimasi, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2024 m. padidės iki 34,0 % BVP, o 2025 m. jis sieks 33,9 % BVP. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(19)

šiuo metu Danijoje periodiniams nekilnojamojo turto mokesčiams yra taikoma viršutinė riba, todėl jie, didėjant rinkos kainoms, nedidėja. Taigi jie negali švelninti būsto kainų ciklų ir turi neigiamą pasiskirstymo poveikį. Parlamentas naują nekilnojamojo turto mokesčių sistemą patvirtino dar 2017 m., tačiau ji iki šiol nėra taikoma. Dėl to, kad staiga išaugo būsto kainos, o socialinio būsto laukti tenka ilgai, pagrindiniuose miestuose trūksta įperkamo būsto. Be to, Kopenhagoje ir aplink ją smarkiai išaugo hipotekos paskolų, kurių skolos ir pajamų santykis viršija 4, o paskolos ir turto vertės santykis viršija 60 %, dalis, todėl tokie skolininkai gali būti pažeidžiami palūkanų normų padidinimo arba bet kokio didelio būsto kainų sumažėjimo atveju. Danijos sisteminės rizikos taryba pateikė rekomendacijų, kaip sumažinti tokių hipotekos paskolų riziką, tačiau jos dar neįgyvendintos;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos sprendžia visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Danijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Konkrečiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, ypač į švarią ir veiksmingą energijos gamybą ir vartojimą, darnųjį transportą ir mokslinius tyrimus bei inovacijas. Mokslinių tyrimų srities priemonės turi potencialo išplėsti inovacijų bazę ir į mokslinių tyrimų bei inovacijų veiklą įtraukti daugiau įmonių. Į kai kurias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pavyzdžiui, rekomendaciją „vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į švietimą ir įgūdžius“, ir į priemones, kuriomis siekiama spręsti sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo problemą ir užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu sistemos priežiūrą bei vykdymo užtikrinimą, reaguojama ne įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, o kitais būdais. Su šiomis sritimis susijusios priemonės į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą nebuvo įtrauktos;

(21)

tikimasi, kad Danijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Danijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 59 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 25 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Danijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir toliau didins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(22)

2022 m. gegužės 25 d. Komisija patvirtino Danijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (17). 2022 m. balandžio 11 d. Danija pateikė pirmąsias sanglaudos politikos programas. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Danija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(23)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Danijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, žiedinės ekonomikos stiprinimu siekiant remti žaliąją pertvarką ir būsto rinkos bei įsiskolinusių namų ūkių atsparumo didinimu;

(24)

nors Danijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane 59 % lėšų numatyta skirti žaliosioms iniciatyvoms, kai kuriose žiedinės ekonomikos srityse Danija atsilieka. Danijos žiedinio medžiagų naudojimo rodikliai yra gerokai prastesni už Sąjungos vidurkį. Šiuo metu vienam šalies gyventojui tenka didžiausias komunalinių atliekų kiekis Sąjungoje – 845 kg vienam gyventojui per metus. Nors Danija šiek tiek viršija Sąjungos vidurkį pagal perdirbimui surinktų komunalinių atliekų kiekį (53,9 % 2020 m., palyginti su Sąjungos vidurkiu – 47,8 %), ji sudegina 45,2 % komunalinių atliekų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei Sąjungos vidurkis. Didelė dalis atliekų Danijoje sudeginama energijai gaminti, todėl neišnaudojamos galimybės efektyviau naudoti išteklius. Reikia laiku įgyvendinti naują atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos strategiją ir susijusias nacionalines atliekų ir žiedinės ekonomikos programas bei planus. Nuostolius, susijusius su mažesniu pagaminamos energijos kiekiu dėl mažesnio atliekų deginimo, būtų galima kompensuoti taikant aplinkai palankesnius metodus, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir elektrinių šilumos siurblių naudojimą;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

Danija yra įsipareigojusi pasiekti tikslą iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2028 m. palaipsniui atsisakyti akmens anglių. Siekiant šių plataus užmojo tikslų, Danijos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytos didelės investicijos į papildomus atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus ir į energijos vartojimo efektyvumą. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą būtų galima paspartinti supaprastinus ir pagreitinus leidimų išdavimo procedūras. Nors Danija yra įsipareigojusi didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos iš jūros vėjo pajėgumus, reikalingos papildomos investicijos į energijos perdavimo tinklus, siekiant užtikrinti, kad didėjanti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis būtų naudojama efektyviai. Investicijos į energijos ir elektros energijos jungtis, įskaitant jūros hibridinės jungties įrenginius, su kaimyninėmis šalimis gerokai padidintų energijos tiekimo saugumą ir gebėjimą prisitaikyti prie regioninių skirtumų, be kita ko, Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Atsižvelgiant į antrinę priklausomybę, kai pagal atitinkamas prielaidas atsekamas visas reimportas, bendra Danijos energetinė priklausomybė nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos siekia 21,1 % (Sąjungos vidurkis – 24,4 %). Kalbant apie naftą, 2020 m. priklausomybė nuo iškastinio kuro iš Rusijos bendrame Danijos energijos rūšių derinyje buvo mažesnė nei Sąjungos vidurkis (12 %, palyginti su Sąjungos vidurkiu – 36,5 %).

Nors priklausomybė akmens anglių sektoriuje buvo didesnė (97 %, palyginti su Sąjungos vidurkiu – 19,3 %), akmens anglių dalis Danijos energijos rūšių derinyje yra nedidelė (4,3 %). Šalies energijos rūšių derinyje gamtinės dujos sudaro 12,8 %, ir nors Danija dujų vidaus vartojimui iš Rusijos tiesiogiai neimportuoja, jos priklausomybė nuo dujų importo iš Vokietijos reiškia didelę, už Sąjungos vidurkį didesnę antrinę priklausomybę: iš Rusijos importuojama 65 % šalies viduje suvartojamo dujų kiekio, palyginti su Sąjungos vidurkiu – 41,1 %. Nors, remiantis 2020 m. duomenimis (18), Danijos priklausomybė nuo naftos ir dujų importo iš Rusijos tebėra didelė, prognozuojama, kad šios priklausomybės neliks 2023 m., kai bus užbaigtas esamo telkinio Šiaurės jūroje atnaujinimas, ir Danija vėl taps grynąja dujų eksportuotoja. Spartesnis vykdomų jungčių projektų įgyvendinimas taip pat gali paskatinti energijos tiekimo įvairinimą. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Danijos energijos vartojimo efektyvumo užmojus būtų galima dar labiau padidinti atitinkamomis papildomomis investicijomis į pramonės, paslaugų, privačių būstų ir transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Kad Danija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(27)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Danija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Danija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (19);

(28)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (20) atspindėta 1 rekomendacijoje,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Vokietija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą.

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Vokietijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 28 d. Vokietija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Vokietija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. gegužės 2 d. Vokietija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 27 d. –2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Vokietijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Vokietijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Vokietijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Vokietija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Vokietijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

Komisija atliko Vokietijos nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma pažeidžiamumas yra susijęs su nuolatiniu dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, kuris atspindi vangias investicijas, palyginti su santaupomis, ir turi tarpvalstybinių pasekmių;

(13)

2022 m. balandžio 27 d. Vokietija pateikė naują 2022 m. biudžeto plano projektą. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 7 straipsnį pateikė nuomonę dėl to plano (11);

(14)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Vokietijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(15)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (12) Taryba rekomendavo Vokietijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Vokietijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Vokietijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,3 % BVP 2020 m. iki 3,7 % 2021 m. Vokietijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis padidėjo nuo 2,7 % BVP 2020 m. iki 4,2 % 2021 m. Priemonės, kurių Vokietija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė išmokų šeimai, pvz., išmokos vaikui ir neapmokestinamos išmokos vaikui, padidinimas ir didesnės nuvertėjimo galimybės. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola padidėjo nuo 68,7 % BVP 2020 m. iki 69,3 % 2021 m.;

(16)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra palankus 2022 m. ir realistiškas vėlesniais metais. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,6 %, o 2023 m. – 2,3 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realiojo BVP augimas 2022 m. bus mažesnis – 1,6 %, o 2023 m. bus panašaus lygio – 2,4 %. Šį skirtumą daugiausia lemia skirtingos projekcijų galutinės datos, kurios stabilumo programos atveju buvo iki Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios, kai 2022 m. augimo perspektyvos dar buvo optimistiškesnės. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas išliks 3¾ % BVP, o 2023 m. sumažės iki 2 %. Panašų lygį 2022 m. daugiausia lemia toliau dėl pandemijos vykdomos neatidėliotinos priemonės, padidintos gynybos išlaidos ir priemonės, nukreiptos prieš padidėjusias energijos kainas reaguojant į karą Ukrainoje, taip pat papildomos išlaidos ir investicijos į žaliąją pertvarką. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 66¾ %, o 2023 m. – iki 65¾ %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 2,5 % BVP ir 1,0 % BVP. Tai yra mažiau, nei 2022 m. stabilumo programoje 2022 m. ir 2023 m. prognozuotas deficitas, daugiausia dėl šiek tiek mažesnių mokestinių pajamų projekcijų, grindžiamų atsargiais 2021 m. lapkričio mėn. skaičiavimais, ir optimistiškesnių lūkesčių Programoje dėl subsidijų ir viešųjų investicijų įgyvendinimo. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas panašus 2022 m. valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP – 66,4 %, o 2023 m. mažesnis – 64,5 %. Skirtumą lemia panašus deficito prognozės skirtumas. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,1 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Vokietijos ekonomikos augimą, poveikio;

(17)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 4,2 % BVP 2021 m. iki 1,2 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,7 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (13). Šias priemones daugiausia sudaro tikslinė šildymo išlaidų subsidija; pažanga panaikinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos mokestį (EEG-Umlage); važinėjimui į darbą išlaidoms taikomos mokesčių lengvatos(Pendlerpauschale) didinimas; energijos mokesčio už kurą sumažinimas 3 mėnesiams; vienkartinė nustatyto dydžio išmoka energijai (Energiepreispauschale) ir priedas už kiekvieną vaiką; vienkartinė nustatyto dydžio išmoka socialinės paramos gavėjams ir galimybė tris mėnesius pirkti vietinį viešojo transporto mėnesinį bilietą mažesne kaina. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma važinėjimui į darbą taikoma mokesčių lengvata ir sumažintas energijos mokestis už kurą, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. 0,2 % BVP (14), taip pat 0,4 % BVP 2022 m. ir 0,5 % BVP 2023 m. padidintos gynybos išlaidos;

(18)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Vokietijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Vokietijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(19)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Vokietijos 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis išliks remiamojo pobūdžio (-1,6 % BVP), kaip rekomendavo Taryba (15). Vokietija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,2 procentinio punkto (16). Todėl Vokietija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,5 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama reaguoti į ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,7 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų prisidėti papildomos išlaidos žaliajai pertvarkai (0,2 % BVP);

(20)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,6 % BVP (17). Numatoma, kad Vokietija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų sumažėti 0,1 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (18). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,7 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,7 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,05 % BVP), palyginti su 2022 m.;

(21)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 1¾ % BVP 2024 m. ir 1 % iki 2025 m. Pagal tas projekcijas daroma prielaida, kad valdžios sektoriaus pajamos, išreikštos BVP procentine dalimi, didės, o valdžios sektoriaus išlaidos, išreikštos BVP procentine dalimi, turėtų išlikti palyginti stabilios. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 65¾ % 2024 m. ir iki 65 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(22)

visuomenės senėjimas ir didėjanti įtampa darbo rinkoje artimiausiais metais darys didelį poveikį Vokietijai. Teisės aktais nustatytas pensinis amžius 2031 m. pasieks 67 metus, tačiau, siekiant užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą ir kartu išsaugoti jos adekvatumą, reikia atlikti daugiau pensijų sistemos pakeitimų. Atsižvelgiant į didėjančią įtampą darbo rinkoje taip pat reikėtų didesnių paskatų dirbti. Numatoma, kad dėl Vyriausybės įsipareigojimo šiuo teisėkūros laikotarpiu išlaikyti viršutinę pensijų įmokų tarifo ribą ir užtikrinti minimalių pajamų pakeitimo normą bus atliekami reikšmingi fiskaliniai pervedimai, dar labiau didinant jaunesnėms kartoms tenkančią naštą. Valstybės subsidijuojamos privačios pensijos (Riester Rente) neatliko svarbaus vaidmens pensijų derinyje. Grąža maža, o administracinės išlaidos – didelės. Pakankamos pensijos negali sukaupti visų pirma mažas pajamas gaunantys asmenys;

(23)

mokesčių sistema yra labai priklausoma nuo darbo mokestinių pajamų, o integraciniam augimui mažiau kenkiančiomis mokesčių bazėmis vis dar nepakankamai naudojamasi. Darbo jėgos mokesčių pleištas Vokietijoje yra vienas didžiausių Sąjungoje. Tai mažina darbo užmokestį atskaičius mokesčius ir neskatina tam tikrų grupių, pvz., mažas ir vidutines pajamas gaunančių asmenų ir antrųjų šeimoje uždirbančių asmenų, dirbti daugiau valandų. Tai trukdo geriau išnaudoti darbo jėgos potencialą, net ir esant darbo jėgos trūkumui. Pajamos iš aplinkosaugos mokesčių yra palyginti mažos, o aplinkai kenksmingos subsidijos (įskaitant mokesčių sumažinimą ir atleidimą nuo mokesčių) trukdo siekti aplinkosauginio tvarumo tikslų ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą;

(24)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Vokietijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma jos padeda patenkinti poreikį skatinti viešąsias ir privačiąsias investicijas, visų pirma į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, darnųjį transportą, švarias, veiksmingas ir integruotas energetikos sistemas, viešojo administravimo ir sveikatos priežiūros paslaugų skaitmeninimą, švietimą ir mokslinius tyrimus bei inovacijas;

(25)

tikimasi, kad Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Vokietijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 42 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 52 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Vokietijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra būtinas sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(26)

Vokietija iki 2022 m. balandžio 4 d. pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (19) numatytus sanglaudos politikos programavimo dokumentus dėl visų 15 Europos regioninės plėtros fondo programų, visų 16 „Europos socialinio fondo +“ programų ir mišrios Europos regioninės plėtros fondo / „Europos socialinio fondo +“ programos. 2022 m. balandžio 19 d. Komisija patvirtino partnerystės sutartį su Vokietija dėl sanglaudos politikos lėšų naudojimo. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Vokietija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, atsižvelgė į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(27)

be ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiamų ekonominių ir socialinių uždavinių, Vokietija vis dar atsilieka diegdama itin didelio pralaidumo plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse, kuriose didesnės investicijos turi potencialo padidinti našumo augimą ir sumažinti santaupų ir investicijų disbalansą. Apskritai Vokietija per pastaruosius metus labai pagerino itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir ji šiuo metu viršija Sąjungos vidurkį. Tačiau kaimo vietovėse aprėptis buvo 22,5 %, t. y. mažesnė už 37,1 % Sąjungos vidurkį. Be to, tik 15,4 % namų ūkių turi prieigą prie šviesolaidinio ryšio (palyginti su 50 % Sąjungos vidurkiu), todėl Vokietija patenka tarp valstybių narių, kuriose šviesolaidinio ryšio aprėptis yra mažiausia, tuo tarpu penkių geriausius rezultatus pasiekusių Sąjungos šalių šviesolaidinio ryšio aprėptis siekia bent 85 %. Šviesolaidinio ryšio jungčių trūkumas ryškesnis kaimo vietovėse (11,3 %, palyginti su 33,8 % Sąjungos vidurkiu). Tai stabdo našumo augimą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, kurių daugelis yra įsisteigusios kaimo ir priemiesčių vietovėse. Plačiajuosčio ryšio plėtra ir 5G ryšys į Vokietijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtraukti. Numatyta federalinio ir regionų lygmens schemų, kuriomis siekiama gerinti ryšį pilkosiose zonose ir judrųjį ryšį baltosiose zonose. Koalicijos susitarime nustatyti plataus užmojo tikslai, susiję su galimybe visiems Vokietijos namų ūkiams visoje šalyje naudotis šviesolaidiniu ir 5G ryšiu, tačiau dar nenustatytas įgyvendinimo terminas. Siekiant užtikrinti savalaikį jų įgyvendinimą bus labai svarbu didinti civilinės inžinerijos planavimo ir valdymo pajėgumus privačiajame sektoriuje ir viešojo sektoriaus planavimo ir įgyvendinimo valdymą. Norint, kad tikslai būtų pasiekti, taip pat reikės tobulinti paraiškų teikimo ir leidimų išdavimo procedūras ir standartizuoti alternatyvius mažiau laiko reikalaujančius įrengimo metodus;

(28)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(29)

Vokietija susiduria su iššūkiais, susijusiais su jos priklausomybe nuo iškastinio kuro ir energijos importo iš Rusijos, taip pat su pagrindinėmis investavimo į visiškai integruotą tvarios energetikos sistemą sąlygomis. 2020 m. duomenys rodo, kad šalies priklausomybė nuo dujų importo iš Rusijos yra itin didelė (65 % (20)) ir yra didesnė už Sąjungos vidurkį (44 %). Priklausomybė nuo naftos importo iš Rusijos taip pat yra didesnė už Sąjungos vidurkį (34 % Vokietijoje, palyginti su 26 % Sąjungos vidurkiu) (21). Daugiau kaip pusę Vokietijos energijos rūšių derinio sudaro dujos (26 %) ir nafta (35 %). Ši priklausomybė daro tiesioginį poveikį Vokietijos pramonei, kuri suvartoja 35 % gamtinių dujų teikiamos galutinės energijos. Spartesnė pažanga plečiant perdavimo ir paskirstymo tinklus ir plačiau naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją yra labai svarbi siekiant reaguoti į tuos iššūkius, pasiekti klimato ir energetikos sričių tikslus ir padidinti investicijas, susijusias su sutaupymu. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant įvairinti energijos tiekimą ir maršrutus, panaudojant visus turimus anglies dioksido neišskiriančius energijos išteklius, visų pirma plačiau naudojant atsinaujinančiąją elektros energiją ir dujas, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių ir suskystintas gamtines dujas. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Kad Vokietija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Reikia dėti pastangas siekiant paspartinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, pagerinti lankstumo galimybes ir energijos vartotojų atsaką į kintančias kainas, taip pat stiprinti energetikos sistemos integraciją (22).

Taip pat reikėtų imtis veiksmų siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti energijos suvartojimą, taip pat paspartinti pastatų ūkio ir transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą – šiuose sektoriuose metiniai nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tikslai 2021 m. nebuvo pasiekti. Didesnis judumas dalijantis transporto priemonėmis ir tvaraus viešojo transporto naudojimas gali sumažinti iškastinio kuro suvartojimą. Vokietijoje smarkiai vėluojama vykdyti elektros tinklų plėtrą. Pagrindinės kliūtys, be kita ko, yra planavimo, leidimų išdavimo ir apskundimo procedūrų sudėtingumas ir trukmė. Dėl elektros tinklų plėtros vėlavimo tam tikrose vietovėse tapo būtina apriboti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Be to, elektros tinklų plėtros vėlavimas smarkiai veikia kaimyninių valstybių narių tinklus, nes Vokietijos tinklo pajėgumo nepakanka elektros energijos, kuria prekiaujama atitinkamoje kainų zonoje, kiekiui perduoti. Vyriausybė įsipareigojo iki 2030 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį pagamintos elektros energijos kiekyje padidinti iki 80 %, o Vokietijos Parlamentas šiuo metu svarsto pasiūlymą dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos įstatymo, kuriame būtų nustatytas tikslas iki 2035 m. elektros sektoriuje užtikrinti beveik visišką šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio neutralumą. Tačiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos, visų pirma sausumos vėjo, naudojimas pastaraisiais metais smarkiai sulėtėjo dėl nuolatinių įgyvendinimo kliūčių. Įgyvendinimo kliūčių šalinimas apima veiksmus, kuriais siekiama konfliktus dėl žemės naudojimo išspręsti ankstyvame etape, sušvelninant taisykles dėl minimalaus atstumo, pagerinant žemėtvarką siekiant nustatyti vėjo energijos naudojimo zonas ir palengvinant leidimų gavimą. Pritarimą vietos lygmeniu galima padidinti, be kita ko, supaprastinant konsultacijų procesą, didinant piliečių dalyvavimą ir dalijantis pajamomis iš projektų. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas ne tik sumažins priklausomybę nuo energijos importo, bet ir gerokai sumažins energijos kainas. Galiausiai galima toliau stiprinti dalyvavimą su energetika susijusiame tarpvalstybiniame bendradarbiavime, taip pat padidinti lankstumą ir srautų priešinga kryptimi pajėgumą, kai tai susiję su esamomis jungtimis;

(30)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Vokietija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Vokietija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (23);

(31)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (24) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(32)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Vokietijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1, 2 ir 3 rekomendacijose;

(33)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1, 2, 3 ir 4 rekomendacijose. 1, 2 ir 3 rekomendacijomis taip pat prisidedama prie 2022 m. rekomendacijos dėl euro zonos, ypač jos 1 ir 4 rekomendacijų, įgyvendinimo. 1 rekomendacijoje nurodyta fiskalinė politika ir 2, 3 ir 4 rekomendacijose nurodyta politika, inter alia, padeda mažinti disbalansą, susijusį su einamosios sąskaitos pertekliumi, kiek tai susiję su didesnėmis investicijomis,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Estija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą. Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) Estijai suteikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Estijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje skelbiamame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. birželio 18 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Estija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. spalio 29 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Estija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 29 d. Estija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Estijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Estijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Estijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Estija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Estijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Estijos biudžeto būklė, nes planuojama, kad šalies valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. viršys Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Estijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Estijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Estijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,6 % BVP 2020 m. iki 2,4 % BVP 2021 m. Estijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis padidėjo nuo 2,3 % BVP 2020 m. iki 2,7 % BVP 2021 m. Priemonės, kurių Estija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir jos nebuvo suderintos su kompensacinėmis priemonėmis; jas iš esmės sudarė pensijų padidinimas, tikslinis darbo užmokesčio padidinimas (mokytojams, medicinos, kultūros ir policijos darbuotojams) ir sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų ir plėtros, karinių technologijų bei informacinių ir ryšių technologijų išlaidų programos. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 19,0 % BVP 2020 m. iki 18,1 % BVP 2021 m.;

(14)

ekonominės raidos scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra atsargus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. sumažės 1,0 %, o 2023 m. augs 1,2 %. O Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,0 %, o 2023 m. – 2,4 %. Komisija prognozuoja didesnį privataus vartojimo augimą dėl sukauptų didelių santaupų ir numatomos spartesnės darbo užmokesčio dinamikos. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas padidės iki 5,3 % BVP, o 2023 m. jis sumažės iki 4,8 % BVP. Padidėjimas 2022 m. daugiausia atspindi naujas išlaidų priemones, kuriomis siekiama mažinti energijos kainas, ir papildomas su socialine ir saugumo sritimis susijusias išlaidas, taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 20,7 %, o vėliau 2023 m. augs iki 24,1 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,4 % BVP ir 3,7 % BVP. Tai mažesnis nei 2022 m. stabilumo programoje numatytas deficitas, daugiausia dėl tvirtesnės BVP prognozės, kuria grindžiamos Komisijos projekcijos, ir daug nuosaikesnio investicijų išlaidų, kurias prognozuoja Komisija, augimo. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas toks valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP: 20,9 % 2022 m. ir 23,5 % 2023 m. – panašus į 2022 m. stabilumo programos projekcijas. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 3,1 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Estijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,7 % BVP 2021 m. iki 0,8 % BVP 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,7 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (12). Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams, elektros ir šildymo kainų viršutinės kainos ribos bei mažesni elektros ir dujų tinklo mokesčiai vartotojams. Paskelbta, kad šios priemonės laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurios iš tų priemonių galėtų būti paliktos galioti. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma energijos kainų namų ūkiams bendra viršutinė kainos riba, mažesni tinklo mokesčiai ir (nuo 2020 m. įsigaliojęs) akcizų mažinimas visose srityse, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,4 % BVP, o 2023 m. – 0,6 % (13), taip pat gynybos išlaidų padidinimas 0,6 % BVP 2023 m.;

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Estijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Estijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir 2022 m. Estijos stabilumo programoje pateikta informacija, numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (-2,4 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Estija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,1 procentinio punkto. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,6 procentinio punkto (15). Todėl Estija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,4 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis, be kita ko, apima darbo užmokesčio ir socialinių pervedimų padidėjimą, taip pat priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį (0,5 % BVP), ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,4 % BVP), papildomą poveikį;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,2 % BVP (16). Numatoma, kad Estija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,4 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,3 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,7 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,1 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui mažės iki 3,8 % BVP 2024 m. ir iki 2,9 % BVP iki 2025 m. Todėl planuojama, kad iki 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad bus imtasi tam tikrų papildomų fiskalinio konsolidavimo priemonių, kurios dar nėra apibrėžtos. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad iki 2025 m. valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir BVP santykis padidės, konkrečiai: 2024 m. jis padidės iki 27,7 %, o 2025 m. – išaugs iki 29,2 %. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Estijai skirtose Tarybos rekomendacijose, papildant visas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daugiausia dėmesio skiriama žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms, numatant energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiosios energijos plėtojimo priemones, didinant transporto ir judumo tvarumą, remiant dvejopos pertvarkos įmones, visų pirma startuolius ir mažąsias bei vidutines įmones, toliau skaitmenizuojant viešąsias paslaugas ir didinant švietimo bei mokymo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, visų pirma kiek tai susiję su žaliaisiais ir skaitmeniniais įgūdžiais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama gerinti sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą ir atsparumą, ir numatyta šiek tiek pagerinti socialinės apsaugos sistemą ir galimybes naudotis socialinėmis paslaugomis;

(21)

tikimasi, kad įgyvendinant Estijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus prisidedama prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Estijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 41,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 21,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Estijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (18) numatytą partnerystės sutartį Estija pateikė 2022 m. balandžio 18 d., bet kitų tame reglamente numatytų sanglaudos politikos programų ji dar nėra pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Estija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(23)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Estijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su ilgalaike priežiūra ir socialinės apsaugos sistemos adekvatumu, ypač bedarbiams;

(24)

Estijoje socialinės apsaugos sistemos adekvatumas pagerėjo, tačiau vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir bedarbių skurdo ir socialinės atskirties rizikos lygis tebėra aukštas. Dėl ribojamųjų bedarbio pašalpų skyrimo kriterijų, visų pirma dėl taikomų užimtumo ir pajamų iki nedarbo ribų, bedarbiai yra mažiau apsaugoti nuo skurdo. Todėl 2021 m. tik maždaug 50 % visų registruotų bedarbių gavo bedarbio pašalpas, 37 % naujai užregistruotų bedarbių gavo nedarbo draudimo pašalpas ir tik 26 % gavo fiksuotą bedarbio pašalpą. Bedarbio pašalpų gavėjų aprėpties išplėtimas ir minimalių kriterijų, pagal kuriuos galima gauti bedarbio pašalpas, sušvelninimas gali būti veiksmingas siekiant padidinti socialinę apsaugą, visų pirma tų, kurie dirba trumpalaikį ir nestandartinių užimtumo formų darbą;

(25)

Estijos gyventojai senėja, tačiau dėl ilgalaikės priežiūros organizavimo ir finansavimo trūkumų ilgalaikės priežiūros paslaugų nepakanka paklausai patenkinti. Socialinės ir sveikatos priežiūros sektoriaus, taip pat valstybės ir vietos valdžios institucijų ilgalaikės priežiūros organizavimo ir finansavimo susiskaidymas lemia netolygų paslaugų namuose ir bendruomenės paslaugų teikimą. Be to, išlaidų, kurias savo lėšomis apmoka asmenys, kuriems reikalinga priežiūra, dalis 2019 m. buvo antra pagal dydį Sąjungoje. 2019 m. viešosios išlaidos ilgalaikei priežiūrai sudarė tik 0,4 % BVP (palyginti su Sąjungos vidurkiu – 1,7 %). Nesant bendrų ilgalaikės priežiūros standartų ir trūkstant priežiūros darbuotojų, mažėja paslaugų teikimo kokybė. Reformuojant ilgalaikę priežiūrą, t. y. daugiausia dėmesio skiriant veiksmingam ir tvariam finansavimui, galimybei naudotis integruotomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, nustatant kokybės standartus ir užtikrinant pakankamai didelį kvalifikuotų priežiūros darbuotojų skaičių, pagerėtų priežiūros poreikių turinčių asmenų gyvenimo kokybė ir sumažėtų didelė šeimos nariams tenkanti priežiūros našta;

(26)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(27)

dabar Estija importuoja nedidelę savo tiekiamos elektros ir gaminamos šilumos dalį, tačiau energijos rūšių derinyje nedidelės dujų dalies (8 %) ir perdirbtų naftos produktų importas tebėra labai priklausomas nuo importo iš Rusijos (19). Kartu toliau laipsniškai atsisakant naftingųjų skalūnų kaip energijos šaltinio naudojimo, Estijai praverstų didinti energijos vartojimo efektyvumą, atnaujinti savo energetikos infrastruktūrą, įskaitant elektros energijos tinklą, ir užtikrinti pakankamo pajėgumo energetikos tinklų jungtis, įskaitant tarpvalstybines jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. 2022 m. gegužės 20 d. Suomija pasirašė plūdriojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dešimties metų nuomos sutartį, o Estija yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą su „Gasgrid Finland“, kad galėtų juo naudotis. Šiuo metu vykdomo sinchronizavimo su Sąjungos žemyniniu elektros energijos tinklu užbaigimas, užtikrinant pakankamą jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis pajėgumą ir bendrus atsinaujinančiosios energijos projektus, turėtų išlikti vienu iš politikos prioritetų.

Energijos šaltiniai, be kita ko, transporto sektoriuje, taptų dar įvairesni, o atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba spartėtų pašalinus nefinansines kliūtis, trukdančias planuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginius ir leisti juos naudoti, taip pat padidinus tvaraus biometano gamybos pajėgumus ir paspartinus vandeniliu iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių grindžiamų sprendimų diegimą, kartu užtikrinant tvarų biomasės atliekų panaudojimą. Pagrindinių geležinkelių linijų elektrifikavimas, remiamas Sąjungos lėšomis, jau vykdomas arba planuojamas, tačiau elektrifikavus visą tinklą būtų prisidėta prie spartesnio transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Jau ir taip didelis kelių transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pastaraisiais metais toliau didėjo, nes intensyviai naudojamasi daugiausia neefektyviai degalus naudojančiomis transporto priemonėmis. Estija yra viena iš nedaugelio valstybių narių, kurios netaiko metinio kelių transporto priemonių mokesčio, pavyzdžiui, lengviesiems automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams. Didinant paskatas atnaujinti transporto priemonių parką jas keičiant į mažiau taršias transporto priemones, būtų lengviau pereiti prie ekologiškesnių transporto rūšių. Prireikus, tinkamos apsaugos priemonės galėtų sušvelninti poveikį mažas pajamas gaunantiems automobilių savininkams. Su energijos vartojimo efektyvumu susijusi renovacija taikant integruotą požiūrį, įskaitant atsinaujinančiosios energijos įrenginius ir kombinuotas šildymo ir elektros energijos sistemas, galėtų sumažinti energijos suvartojimą. Kad būtų pasiekti 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslai, reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(28)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Estija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Estija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (20).

(29)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (21) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(30)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Estijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1, 2 ir 3 rekomendacijose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Airija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Airijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. gegužės 28 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Airija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. rugsėjo 8 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Airijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Airija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. gegužės 4 d. Airija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 29 d. –2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Airijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Airijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Airijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019, 2020 ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Airija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Airijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko Airijos nuodugnią apžvalgą ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Airijoje nebėra disbalanso, susijusio su didele privačiojo ir valdžios sektorių bei išorės skola. Tiek iki pandemijos, tiek pandemijai prasidėjus buvo padaryta didelė pažanga mažinant valdžios ir privačiojo sektorių įsiskolinimus, taip pat grynuosius išorės įsipareigojimus;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Airijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Airijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Airijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,1 % BVP 2020 m. iki 1,9 % 2021 m. Airijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,3 % BVP 2020 m. iki 2,7 % 2021 m. Priemonės, kurių Airija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 58,4 % BVP 2020 m. iki 56,0 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 6,4 %, o 2023 m. – 4,4 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas mažesnis realiojo BVP augimas (5,4 %) 2022 m. ir panašus BVP augimas (4,4 %) 2023 m., daugiausia dėl mažesnio asmeninio vartojimo ir mažesnio prognozuojamo eksporto 2022 m. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 0,4 % BVP, o 2023 m. pasikeis į 0,2 % perteklių. 2022 m. sumažėjimas iš esmės atspindi spartų ekonominės veiklos augimą ir daugumos neatidėliotinų priemonių taikymo nutraukimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 50,1 %, o 2023 m. – sumažės iki 46,3 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,5 % BVP, o 2023 m. bus 0,4 % BVP perteklius. Šie dydžiai atitinka 2022 m. stabilumo programoje numatomą valdžios sektoriaus balansą. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 50,3 % 2022 m. ir 45,5 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 6,6 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Airijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,7 % BVP 2021 m. iki 0,6 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,2 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m. (12) Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams ir netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas. Paskelbta, kad tos priemonės daugiausia laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma išmokos visiems šalies elektros energijos paskyras turintiems vartotojams ir visų akcizų sumažinimai, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. – 0,1 % BVP (13);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Airijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Airijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir jos 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (-0,3 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Airija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,3 procentinio punkto (15). Todėl Airija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo iš esmės neutralus poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,0 procentinio punkto. Šis poveikis apima papildomą priemonių, skirtų energijos kainų padidėjimo ekonominiam ir socialiniam poveikiui mažinti, poveikį (0,2 % BVP);

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 1,8 % BVP (16). Numatoma, kad Airija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų būti neutralus: 0,0 procentinio punkto BVP (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 1,8 procentinio punkto. Čia įtrauktas poveikis, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,2 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus pasieks 1,2 % BVP perviršį 2024 m. ir 1,4 % 2025 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad pagrindinių išlaidų augimas neviršys 5 % per metus. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai iki 43,8 % 2024 m. ir iki 40,7 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(20)

numatoma, kad bendras pensijų sistemos deficitas ilguoju laikotarpiu išaugs dėl pensijų išlaidų augimo nuo 4,6 % BVP 2019 m. iki 7,6 % BVP 2070 m. Nepriklausoma pensijų komisija pateikė keletą rekomendacijų, kaip sustiprinti valstybinės pensijų sistemos fiskalinį tvarumą;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Airijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma plane daugiausia dėmesio skiriama reformoms ir investicijoms, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, taip pat aktyvios integracijos į darbo rinką rėmimui ir kvalifikacijos kėlimui. Investicijos taip pat padeda paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą, skatinti privačias investicijas ir naudoti daugiau tiesioginio finansavimo priemonių moksliniams tyrimams ir inovacijoms skatinti. Be to, gaivinimo ir atsparumo plane įsipareigojama vykdyti reformas socialinio ir įperkamo būsto, pensijų, sveikatos priežiūros ir verslumui kylančių reglamentavimo kliūčių šalinimo srityse, kartu nustatant priemones, kuriomis, kaip tikimasi, bus iš dalies sprendžiamos problemos, susijusios su kova su pinigų plovimu ir agresyviu mokesčių planavimu;

(22)

tikimasi, kad Airijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos pažangos. Priemonėms, kuriomis Airijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 42 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 32 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Airijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

Airija formaliai dar nepateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (18) numatytos partnerystės sutarties ir kitų tame reglamente numatytų sanglaudos politikos programavimo dokumentų. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Airija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Airijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su žiedine ekonomika ir nuotekomis. Atliekų susidarymas Airijoje beveik 25 % viršija Sąjungos vidurkį, todėl ši šalis yra penkta pagal komunalinių atliekų kiekį vienam gyventojui Sąjungoje. Pastaraisiais metais pažanga, padaryta didinant perdirbimo lygį, sulėtėjo, o atliekų deginimas gerokai padažnėjo. 2020 m. žiedinis medžiagų naudojimas Airijoje sudarė 1,8 %, t. y. gerokai mažiau už 12,8 % Sąjungos vidurkį. Airijai reikia daugiau paskatų ir investicijų, kad ji įgyvendintų platesnio užmojo atliekų ir žiedinės ekonomikos strategiją ir pernelyg nedidintų atliekų deginimo pajėgumų. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant remti žiedinius verslo modelius, apimančius visą medžiagų gyvavimo ciklą, kad būtų sumažintas atliekų kiekis ir naudojama mažiau išteklių. Nors padaryta tam tikra pažanga sudarant palankesnes sąlygas investicijoms į nuotekų tvarkymą, Airijoje laikantis Sąjungos teisės aktų reikalavimų valoma mažiau nei 50 % nuotekų. Dėl pernelyg didelio maistinių medžiagų kiekio tiek iš nevalytų nuotekų, tiek iš žemės ūkio Airijoje negerėja paviršinio vandens kokybė. Reikia ne tik iš esmės atnaujinti infrastruktūrą, bet ir taikyti griežtesnę vandens taršos dėl žemės ūkio veiklos kontrolę. Tinkama nuotekų infrastruktūra taip pat yra labai svarbi gerinant plačiosios visuomenės gyvenimo kokybę ir sveikatos sąlygas. Be to, tinkama nuotekų infrastruktūra padeda regioninei plėtrai, skatina tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir yra naudinga turizmui;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygmens projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

remiantis 2020 m. duomenimis, Airija neimportuoja žalios naftos ar dujų iš Rusijos. Airijos priklausomybė nuo Rusijos anglių (22 % anglių importo) yra mažesnė už Sąjungos vidurkį, o kietojo iškastinio kuro dalis energijos rūšių derinyje (7,6 %) taip pat yra mažesnė už Sąjungos vidurkį. Nors Airijos priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų, palyginti su Sąjungos vidurkiu, yra mažesnė, dėl dabartinės geopolitinės padėties ir aukštų energijos kainų Airijai būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiektos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytos atsinaujinančiųjų išteklių energijos siektinos reikšmės. Airijos klimato srities veiksmų plane numatytas plataus užmojo siekis iki 2030 m. pertvarkyti šalies energetikos sistemą. Tokia pertvarka sudarytų sąlygas Airijai 2018–2030 m. bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 51 %. Būtinos reformos ir šios pertvarkos mastas bus dideli – reikės užtikrinti būtinas viešąsias ir privačiąsias investicijas ir laiku vykdyti įsipareigojimus. Norint visapusiškai pasinaudoti atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir pasiekti Airijos klimato srities tikslus, reikia visapusiškai atnaujinti Airijos energetikos infrastruktūrą. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bus labai svarbu sukurti investicijų sistemą, kuri padėtų sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į perėjimą prie žaliosios energetikos ir jas skatintų. Kalbant apie atsinaujinančiuosius energijos išteklius, vis dar kyla problemų, susijusių su planavimo ir leidimų išdavimo sistema, visų pirma dėl ilgos planavimo leidimų išdavimo procedūrų trukmės ir ilgų bei brangių apeliacinių procedūrų. Jei planavimo ir leidimų išdavimo sistemos veiksmingumas būtų pagerintas užtikrinant, kad visuose planavimo procesų etapuose būtų pakankamai išteklių, ir racionalizuojant bendrą sistemą, būtų galima paspartinti didelio masto plėtrą ir taip paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Be to, siekiant sumažinti perkrovą ir padidinti stabilumą, labai svarbu plėsti ir stiprinti elektros energijos tinklą ir gerinti infrastruktūrą svarbiausiose vietose. Didesnį energijos tiekimo saugumą visų pirma užtikrintų naujos elektros jungiamosios linijos su kaimyninėmis šalimis. Taip pat reikės padidinti kaupimo pajėgumus ir masiškai padidinti elektra varomų automobilių įkrovimo punktų skaičių. Be to, įvairinti energijos rūšių derinį padėtų nacionalinės žaliojo vandenilio strategijos parengimas;

(27)

energijos vartojimo efektyvumo priemonės atliks svarbų vaidmenį mažinant energijos suvartojimą. Norint pasiekti ne tik Airijos klimato srities tikslus, bet ir visoje Sąjungoje 55 % sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, būtina labai taupyti energiją. Nors klimato politikos veiksmų planas nukreiptas teisinga linkme, Airija iki šiol atsilieka mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Taikydama principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir sutaupydama daug energijos pastatuose, Airija galėtų sumažinti savo priklausomybę nuo energijos importo. Didesnis elektra varomų transporto priemonių kiekis galėtų naudoti šalyje pagamintą elektros energiją, o ne importuojamą kurą. Kadangi į klimato politikos veiksmų planą įtrauktas tikslas iki 2030 m. Airijos keliuose elektromobilių skaičių padidinti iki 1 mln., reikia įrengti daugybę jų įkrovimo punktų. Kad Airija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(28)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Airija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Airija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (19).

(29)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (20) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(30)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Airijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose;

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Graikija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7) dėl 2021 m. Graikijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 27 d. Graikija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį pateikė Komisijai nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Graikija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio, 2022 m. balandžio 30 d. Graikija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 29 d. –2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Graikijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Graikijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Graikijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Graikija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Graikijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

Komisija atliko Graikijos nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį, o jos rezultatus paskelbė 2022 m. gegužės 23 d. Komisija padarė išvadą, kad Graikijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Pažeidžiamumas yra susijęs su didele valdžios sektoriaus skola, neužbaigtu išorės perbalansavimu ir didele neveiksnių paskolų dalimi esant mažam potencialiam augimui ir dideliam nedarbui;

(13)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Graikijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(14)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Graikijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Graikijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Graikijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 10,2 % BVP 2020 m. iki 7,4 % 2021 m. Graikijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 7,6 % BVP 2020 m. iki 7,2 % 2021 m. Priemonės, kurių Graikija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės biudžeto priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 206,3 % BVP 2020 m. iki 193,3 % BVP 2021 m.;

(15)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra realistiškas, o 2023 m. – palankus. 2022 m. stabilumo programoje prognozuojama, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,1 %, o 2023 m. - 4,8 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus didesnis - 3,5 %, o 2023 m. – mažesnis ir sieks 3,1 %. Skirtumą tarp prognozių daugiausia lemia skirtingos prielaidos dėl Sąjungos lėšų įsisavinimo spartos ir Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikio, visų pirma privačiam vartojimui. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 4,4 % BVP, o 2023 m. – iki 1,4 %. Šis sumažėjimas 2022 m. daugiausia rodo šiuo metu vykstantį ekonominės veiklos atsigavimą ir daugelio neatidėliotinų priemonių panaikinimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. stipriai sumažės – iki 180,2 %, o 2023 m. sumažės iki 168,6 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,3 % BVP ir 1,0 % BVP. Šie dydžiai iš esmės atitinka 2022 m. stabilumo programoje numatomą deficitą. Nepaisant skirtingo realiojo BVP augimo, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje daroma prielaida, kad kainų ir darbo užmokesčio augimas bus dinamiškesnis ir 2022, ir 2023 m., todėl prognozuojamos didesnės pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas didesnis valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP: 185,7 % 2022 m. ir 180,4 % 2023 m. Skirtumą lemia skirtingas pagal pinigų ir kaupimo principus apskaičiuoto fiskalinio balanso skirtumų įvertinimas ir skirtingos prielaidos dėl grynojo sukaupto finansinio turto. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, šiuo metu numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus -0,3 %. Tačiau tas įvertis iš dalies atspindi praėjusį Graikijos patirto didelio ekonominio nuosmukio laikotarpį ir neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Graikijos ekonomikos augimą, poveikio;

(16)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 7,2 % BVP 2021 m. iki 1,8 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 1,1 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos neturės fiskalinio poveikio, nes jas planuojama palaipsniui panaikinti (12). Šį poveikį deficitui iš dalies kompensuoja didesnės pajamos iš apyvartinių taršos leidimų. Tas priemones daugiausia sudaro subsidijos energijos vartotojams, socialinės išmokos skurdesniems namų ūkiams ir transporto paslaugų netiesioginių mokesčių mažinimas. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Pateikus Graikijos stabilumo programą ir praėjus galutiniam Komisijos 2022 m. pavasario prognozės parengimo terminui, Vyriausybė paskelbė naują 2022 m. skirtų priemonių, kuriomis siekiama švelninti išaugusių energijos kainų padarinius, rinkinį. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. - 0,1 % BVP (13);

(17)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Graikijai 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas ekonomikos atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, šalis turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Graikijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(18)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir 2022 m. Graikijos stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis išliks remiamojo pobūdžio (- 3,3 % BVP) (14). Graikija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,2 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,8 procentinio punkto (15). Todėl Graikija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 2,2 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima papildomą priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, poveikį (0,6 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų prisidėti ir didesnės išlaidos pensijoms ir socialinėms išmokoms (0,6 % BVP). Pagal Komisijos prognozę šios diskrecinės priemonės nėra visiškai suderintos su kompensacinėmis priemonėmis;

(19)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 1,5 % BVP (16). Numatoma, kad Graikija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Prognozuojama, kad pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiamomis dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų sumažėti 0,3 procentinio punkto BVP, o tai rodo, kad prasidėjo naujas kitų Sąjungos fondų programavimo laikotarpis. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,6 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 1,7 procentinio punkto. Čia įtrauktas 1,1 % BVP poveikis, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas;

(20)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 0,4 % BVP 2024 m., o iki 2025 m. – iki 0,1 % BVP. Todėl planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Tose projekcijose daroma prielaida, kad ekonomikos atsigavimas tęsis, ir atsižvelgiama į augimą skatinančio solidarumo mokesčio, pridedamo prie gyventojų pajamų mokesčio, ir socialinio solidarumo įmokų mažinimo pratęsimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP toliau mažės, konkrečiai iki 155,2 % 2024 m. ir iki 146,5 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo didelė;

(21)

remiantis reformomis, kurių imtasi įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Graikijos mokesčių politikos sistemos pakeitimai galėtų padėti sumažinti investicijų trūkumą. Konkrečiau, įdiegus plačiau apimančią išankstinių sprendimų dėl mokesčių sistemą, būtų galima investuotojams užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir sustiprinti dedamas pastangas supaprastinti mokesčių sistemą. Be to, remiantis kitų valstybių narių geriausia praktika, peržiūrėjus galiojantį vienkartinį metinį mokestį, taikomą savarankiškai dirbantiems asmenims (pridedamą prie gyventojų pajamų mokesčio), būtų galima pagerinti savarankiškai dirbantiems asmenims tenkančios mokesčių naštos struktūrą, paskatinti savanoriškai vykdyti mokestines prievoles ir paremti investicijas. Graikija toliau imasi veiksmų viešajam administravimui modernizuoti, tačiau bendras jo veiklos efektyvumas tebėra menkas, iš dalies dėl to, kad sunku pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama didinti viešojo administravimo veiksmingumą, ypač daug dėmesio skiriant jo skaitmeninių paslaugų gerinimui. Graikija ne tik įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones, bet ir daro pažangą kurdama integruotą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, kurioje įdiegtos valstybės sektoriaus subjektų skaitmeninės organizacinės schemos ir visų pareigybių aprašymai. Tikimasi, kad tai padės lengviau paskirstyti išteklius atsižvelgiant į nustatytus ir pagal prioritetą suskirstytus poreikius. Be to, nors nuolatinių pareigūnų skaičius iš esmės išliko stabilus dėl tebegaliojančios įdarbinimo taisyklės „vienas priimtas, vienas atleistas“, nuo 2018 m. beveik 25 % išaugo laikinųjų darbuotojų skaičius. Padidėjus viešojo administravimo darbuotojų skaičiui, gali perniek nueiti pastangos Graikijos darbo užmokesčio išlaidas (palyginti su BVP) priartinti prie Sąjungos vidurkio. Dėl to ne tik kyla fiskalinė rizika, bet, atsižvelgiant į tai, kad atrankos į laikinas darbo vietas procesas nėra toks kruopštus, kaip į nuolatines, tai gali pakenkti naujojo nuolatinių valstybės tarnautojų atrankos proceso sąžiningumui. Toliau taikant nuolatinių darbuotojų įdarbinimo taisyklę „vienas priimtas, vienas atleistas“, kuri yra papildyta nuo 2022 m. taikoma laikinųjų darbuotojų skaičiaus viršutine riba, yra nustatoma bendra sistema, kuria siekiama sustiprinti centralizuotą įdarbinimo kontrolę ir sudaryti sąlygas darbuotojų skaičiui priartėti prie iki pandemijos buvusio lygio.

Jei, kaip numatyta, bendras darbuotojų skaičius bus sumažintas, būtų galima pakoreguoti darbo užmokesčio dydį konkrečioms pareigybėms ir subjektams, kurie laikomi esančiais ypatingos svarbos ir dėl kurių viešojo administravimo įstaigos susiduria su sunkumais pritraukdamos ir išlaikydamos kvalifikuotus darbuotojus. Tai galėtų reikšti, kad pareigybės aprašymas būtų susiejamas su papildoma darbo užmokesčio lentele arba būtų nustatoma speciali darbo užmokesčio lentelė konkretiems viešojo sektoriaus subjektams (pvz., rinkos reguliavimo institucijoms), nes tokie sisteminiai metodai nekeltų pavojaus vienodai darbo užmokesčio lentelei ir atitiktų apdairią fiskalinę politiką. Galiausiai, nors į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra įtraukta aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimo priemonių, tebėra galimybių imtis tolesnių veiksmų siekiant didinti jaunimo ir moterų įsidarbinimo galimybes, kad būtų remiama įtraukioji darbo rinka, siūlanti daugiau ir geresnių darbo vietų;

(22)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Graikijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma, tose rekomendacijose kalbama apie viešųjų finansų kokybę ir tvarumą, sveikatos priežiūros sistemos prieinamumą ir atsparumą, aktyvią darbo rinkos politiką, politiką, kuria remiamos viešosios investicijos į švietimą, įgūdžius ir įsidarbinimo galimybes, mokslinius tyrimus ir plėtrą, saugų, pažangų, tvarų ir atsparų transportą ir logistiką, švarią ir efektyvią energijos gamybą bei vartojimą, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir jungčių projektus, aplinkosaugos infrastruktūrą, miesto vietovių atnaujinimą ir viešojo administravimo ir įmonių skaitmeninę transformaciją. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtraukta nemažai priemonių, susijusių su fiskaline struktūrine politika, socialine gerove, finansiniu stabilumu, darbo ir produktų rinkomis bei viešojo administravimo modernizavimu; visomis šiomis priemonėmis tęsiami, išplečiami ir papildomi įsipareigojimai, prisiimti įgyvendinus programą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta priemonių konkurencingumui didinti ir privačiojo sektoriaus investicijoms skatinti gerinant verslo aplinką ir paprastinant reguliavimo sistemą. Tas reformas papildo paskolų priemonė, kuria siekiama skatinti privačiojo sektoriaus investicijas į pertvarkomus ekonomikos sektorius, įskaitant žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją;

(23)

tikimasi, kad Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Graikijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 37,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas - 23,3 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Graikijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(24)

Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatyta visapusiška investicinių ir reformų priemonių koordinavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos valdymo sistema. Tačiau faktinis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas iš esmės priklausys nuo įgyvendinimo institucijų administracinių ir įgyvendinimo gebėjimų ir turės būti atidžiai stebimas. Tikimasi, kad regioninės ir vietos administracijos techninės tarnybos, įskaitant savivaldybių įmones, prisidės prie tam tikrų plano komponentų įgyvendinimo, o jų administraciniai gebėjimai, ypač mažesnių savivaldybių, paprastai yra riboti, todėl svarbu, kad prireikus būtų teikiama papildoma centrinio lygmens parama. Kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas būtų įgyvendinamas sklandžiai, bus labai svarbu laikytis griežtų tvarkaraščių, greitai reaguoti į kliūtis ir rasti sprendimus. Gali būti naudinga sudaryti aukšto lygio tarpžinybinę darbo grupę kliūtims šalinti. Galiausiai, kalbant apie bendrą koordinavimą, svarbus vaidmuo teks Finansų ministerijai priklausančiai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės agentūrai, kuriai numatoma skirti pakankamai išteklių, taip pat svarbus bus glaudus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės agentūros ir Koordinavimo generalinio sekretoriato (jis yra atsakingas už reformų priemonių koordinavimą) bendradarbiavimas;

(25)

2021 m. liepos 29 d. Komisija patvirtino Graikijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (18). 2021 m. spalio ir lapkričio mėn. Graikija pateikė Komisijai 21 sanglaudos politikos programą. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Graikija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, atsižvelgė į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(26)

po to, kai 2018 m. Graikija sėkmingai užbaigė finansinės paramos programos pagal Europos stabilumo mechanizmą įgyvendinimą, ji yra stebima pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 472/2013 (19) nustatytą griežtesnės priežiūros sistemą. Griežtesnė priežiūra padėjo stebėti, kaip įgyvendinami konkretūs 2018 m. birželio 22 d. Graikijos prisiimti įsipareigojimai Euro grupei užbaigti pagrindines pagal programą pradėtas struktūrines reformas. Tų įsipareigojimų įgyvendinimas iki sutartų terminų – iki 2022 m. vidurio – yra skolos mažinimo pagrindas; taigi Graikijai jau eina paskutiniai to susitarimo metai. Kaip nurodyta 2022 m. gegužės 23 d. paskelbtoje 14-oje griežtesnės priežiūros ataskaitoje, nepaisant sudėtingų pandemijos aplinkybių, o pastaruoju metu – Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ekonominio poveikio, Graikija veiksmingai įgyvendino didžiąją dalį politikos įsipareigojimų, o tai padidino Graikijos ekonomikos atsparumą ir sustiprino jos finansinį stabilumą. Vis dėlto kai kuriuos elementus dar reikia visiškai užbaigti. Tai ypač pasakytina apie nacionalinio kadastro kūrimo užbaigimą, nes tai dar labiau pagerintų Graikijos verslo aplinką. Pastaraisiais metais padaryta didelė pažanga ir tikimasi, kad visas kadastras bus užbaigtas iki 2022 m. gruodžio mėn. Kadastro projekto įgyvendinimas buvo remiamas Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Dabar pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama parama registracijos liudijimų ir nuosavybės teisių dokumentų skaitmeninimui. Vykdant kadastro projektą Graikijai taip pat reikia užbaigti kadastro kartografavimą, pradėti kadastro agentūros veiklą ir patvirtinti visos šalies miškų žemėlapius;

(27)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Graikija susiduria su papildomomis problemomis, susijusiomis su sveikatos priežiūra. Mokėjimai savo lėšomis Graikijoje vis dar yra dideli ir sudaro daugiau nei trečdalį visų sveikatos priežiūros išlaidų (35 %) (20). Jie daugiausia susiję su priemokomis už vaistus ir tiesioginiais mokėjimais už paslaugas, neįtrauktas į kompensuojamų paslaugų paketą. Tai savo ruožtu susiję su vis dar palyginti didelėmis (palyginti su Sąjungos vidurkiu) viešosiomis išlaidomis vaistams ir palyginti mažomis (palyginti su Sąjungos vidurkiu) išlaidomis terapinei priežiūrai, ypač ambulatoriniams pacientams. Gerai veikianti visus gyventojus apimanti pirminės sveikatos priežiūros sistema su veiksmingai atliekamomis pirmosios grandies funkcijomis gali padidinti efektyvumą ir sveikatos priežiūros prekių bei paslaugų prieinamumą. Todėl norint, kad sveikatos priežiūros sistema veiktų tinkamai, bus labai svarbu, kad būtų visapusiškai įgyvendinti pirminės sveikatos priežiūros sistemos pakeitimai, kuriuos numatoma priimti griežtesnės priežiūros aplinkybėmis. Reforma grindžiama ankstesnėmis pastangomis sukurti visapusišką pirminės sveikatos priežiūros sistemą, kurias įgyvendinant, deja, buvo susidurta su sunkumais. Todėl, siekiant užtikrinti adekvačias ir vienodas galimybes gyventojams naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, bus labai svarbu didinti šeimos gydytojų skaičių, kad būtų užtikrinta visų gyventojų aprėptis ir gyventojų registravimas;

(28)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(29)

2020 m. duomenimis, nafta ir dujos sudaro atitinkamai 50 ir 24 % Graikijos energijos rūšių derinio. Graikijos priklausomybė nuo naftos (21) ir dujų (22) importo iš Rusijos yra šiek tiek mažesnė už Sąjungos vidurkį: žalios naftos importas sudaro 18 %, palyginti su 26 % Sąjungos vidurkiu, o dujų - 39 %, palyginti su 44 % Sąjungos vidurkiu. 87 % akmens anglių ji importuoja iš Rusijos, tačiau daug rusvųjų anglių gauna šalies viduje. Siekiant sumažinti Graikijos priklausomybę nuo dujų iš Rusijos ir įvairinti energijos rūšių derinį, atsisakant iškastinio kuro, įskaitant įsipareigojimą iki 2028 m. palaipsniui nutraukti elektros energijos gamybą naudojant rusvąsias anglis, būtų galima toliau įgyvendinti keletą priemonių, kurios būtų grindžiamos investicijomis ir reformomis, įtrauktomis į Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ir ne tik jomis. Graikija galėtų paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą ir organizuotos rinkos platformos, padedančios sudaryti dvišales elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pirkimo sutartis, sukūrimą. Leidimų išdavimo reformos, įtrauktos į Graikijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sumažins kliūtis investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektorių. Graikija turi galimybių pradėti plėtoti vandenilio infrastruktūrą, ypač Graikijos uostuose, kad būtų lengviau transportuoti vandenilį. Tinklo operatorių planuojamos investicijos į infrastruktūrą galėtų būti paspartintos ir išplėstos, ypač į pastočių įrengimą. Be to, būtų galima sutrumpinti vidutinį laikotarpį, per kurį tinklo operatoriai išnagrinėja ir galutinai suderina naujų atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių prijungimo sąlygas. Papildomos elektros energetikos sistemų jungtys su kaimyninėmis šalimis leistų tinklui naudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Graikija turi paspartinti dujų maršrutų įvairinimą, sparčiai užbaigdama smarkiai pasistūmėjusias investicijas.

Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Graikija taip pat galėtų išplėsti esamų energijos taupymo priemonių taikymo sritį ir užmojus ir sumažinti aukštą energijos nepritekliaus lygį (2020 m. - 17,1 %), be kita ko, kai tikslinga, naudodama sanglaudos politikos fondų lėšas, pavyzdžiui, pastatų ūkiui atnaujinti. Esamas rinkos kliūtis, ribojančias renovacijos mastą tam tikruose segmentuose, būtų galima sumažinti teikiant tikslines teisines ir finansines paskatas. Kad Graikija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Be to, reikia sparčiau mažinti vis dar labai nuo naftos priklausomo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro skatinant darnų judumą, be kita ko, įgyvendinant viešojo transporto ir geležinkelių projektus;

(30)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Graikija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Graikija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (23).

(31)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (24) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(32)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Graikijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose;

(33)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1, 2 ir 4 rekomendacijose. 1 ir 2 rekomendacijomis taip pat prisidedama prie 2022 m. rekomendacijos dėl euro zonos, ypač jos pirmos, antros ir ketvirtos rekomendacijų, įgyvendinimo. 1 ir 2 rekomendacijose nurodyta fiskalinė politika, be kita ko, padeda naikinti disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola ir neužbaigtu išorės perbalansavimu, taip pat spręsti didelio nedarbo ir mažo potencialaus augimo problemas. 4 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, spręsti su didele išorės skola susijusio pažeidžiamumo problemą ilguoju laikotarpiu,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Ispanija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą.

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Ispanijo9s stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Ispanija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Ispanija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 30 d. Ispanija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 29 d. –2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Ispanijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Ispanijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Ispanijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Ispanija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Ispanijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko nuodugnią Ispanijos apžvalgą ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Ispanijoje yra susidaręs disbalansas. Visų pirma pažeidžiamumas yra susijęs su didele išorės, valdžios sektoriaus ir privačiojo sektoriaus skola esant dideliam nedarbui ir yra svarbus tarpvalstybiniu mastu;

(13)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Ispanijos biudžeto būklė, nes planuojama, kad šalies valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršys Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(14)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Ispanijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Ispanijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Ispanijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 10,3 % BVP 2020 m. iki 6,9 % 2021 m. Ispanijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,9 % BVP 2020 m. iki 2,8 % 2021 m. Priemonės, kurių Ispanija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba joms buvo kompensacinių priemonių. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė einamieji pervedimai regionams, skirti naujiems sveikatos priežiūros poreikiams patenkinti. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 120,0 % BVP 2020 m. iki 118,4 % 2021 m.;

(15)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad 2022 m. realusis BVP išaugs 4,3 %, o 2023 m. - 3,5 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 4,0 %, o 2023 m. - 3,4 %. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 5,0 % BVP, o 2023 m. – iki 3,9 %. 2022 m. sumažėjimas daugiausia atspindi didelį ekonominės veiklos augimą, mokestinių pajamų didėjimą ir daugumos neatidėliotinų priemonių panaikinimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 115,2 %, o 2023 m. – iki 112,4 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,9 % ir 4,4 % BVP. Šie dydžiai atitinka 2022 m. stabilumo programoje numatomą deficitą. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 115,1 % 2022 m. ir 113,7 % 2023 m. Skirtumą iš dalies lemia 2023 m. numatomas didesnis pirminis deficitas. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 0,8 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Ispanijos ekonomikos augimą, poveikio;

(16)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,8 % BVP 2021 m. iki 0,4 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,4 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m. (12) Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai namų ūkiams, netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas, subsidijos energijos gamybai ir pervedimai paveiktiems pramonės sektoriams. Paskelbta, kad šios priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma energijos gamybos mokesčio taikymo sustabdymas arba specialaus elektros energijos mokesčio sumažinimas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % ir 2023 m. - 0,1 % BVP (13);

(17)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Ispanijai 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas ekonomikos atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, šalis turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Ji Ispanijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(18)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir2022 m. šalies stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus remiamojo pobūdžio – - 2,2 % BVP (14). Ispanija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,9 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto (15). Todėl Ispanija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,2 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,3 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP), o didesnis vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, turėtų įtakos 2022 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamajam poveikiui, nes padidės valdžios sektoriaus prekių ir paslaugų vartojimo išlaidos. Remiantis Komisijos prognoze, toms priemonėms nėra pakankamai kompensacinių priemonių;

(19)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 0,0 % BVP (16). Numatoma, kad Ispanija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., 2023 m. turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo iš esmės neutralus poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti + 0,1 procentinio punkto. Tai apima laipsniško priemonių, kuriomis siekiama mažinti padidėjusias energijos kainas, panaikinimo poveikį (0,4 % BVP);

(20)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 3,3 % 2024 m. ir iki 2,9 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad ne vėliau kaip 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės ir nesieks 3 % BVP. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 110,8 % 2024 m. ir dar labiau sumažės iki 109,7 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Ispanijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Konkrečiai, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas labai padės įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas dėl viešųjų ir privačiųjų investicijų skatinimo siekiant padėti ekonomikai atsigauti. Numatoma, kad taip bus atsižvelgta į šaliai skirtas rekomendacijas dėl investicijų į inovacijas ir dėl šalies skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti didelę terminuotų darbo sutarčių dalį privačiajame bei viešajame sektoriuose ir stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės šalinti esamą paramos bedarbiams susiskaidymą, dėl kurio atsirado spragų. Taip pat tikimasi, kad tai padės užtikrinti darbo rinkai aktualius įgūdžius ir kvalifikacijas, kurie, kaip numatoma, bus svarbūs Ispanijos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms. Pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ne tik investuojant į prietaisus ir įgūdžius, bet ir rengiant internetinius kursus gali gerokai padidėti skaitmeninio mokymosi prieinamumas. Švietimo rezultatai taip pat gali pagerėti dėl investicijų įvairiais švietimo ciklo etapais. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės gali padėti įgyvendinti Ispanijai skirtas rekomendacijas, kuriose jos prašoma pagerinti minimalių pajamų sistemų ir paramos šeimai aprėptį ir adekvatumą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat tikimasi sustiprinti viešųjų pirkimų sistemas ir prisidėti prie geresnės verslo aplinkos. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės, kuriomis siekiama veiksmingesnės viešųjų išlaidų ir mokesčių sistemos, gali prisidėti prie fiskalinio tvarumo;

(22)

numatoma, kad įgyvendinant Ispanijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus prisidedama prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Ispanijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 40 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 28 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Ispanijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

partnerystės sutarties ar kitų sanglaudos politikos programavimo dokumentų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (18), Ispanija dar nėra oficialiai pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Ispanija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, atsižvelgė į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų ekonominių ir socialinių uždavinių, Ispanija susiduria su keliais papildomais uždaviniais, susijusiais su žaliosios pertvarkos spartinimu, energetikos tinklų jungčių didinimu, socialinio ir įperkamo aukšto energinio efektyvumo būsto prieinamumu ir žiedinės ekonomikos skatinimu. Politika, kuria siekiama didinti perdirbimo rodiklius ir skatinti žiedinę ekonomiką, gali padėti apriboti prekių importą ir taip padėti mažinti išorės disbalansą. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimas ir energetikos tinklų jungčių didinimas taip pat gali padėti sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didelę išorės skolą;

(25)

kad būtų pasiekti platesnio užmojo Sąjungos tikslai, įskaitant 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus, Ispanijai būtų naudinga toliau atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Šiuo atžvilgiu šalies komunalinių atliekų ir žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis yra mažesnis už Sąjungos vidurkį, o sąvartynuose šalinamų atliekų dalis yra gerokai didesnė už Sąjungos vidurkį. Nuolatinis koordinavimas įvairiais valdžios lygmenimis ir papildomos investicijos gali padėti Ispanijai įvykdyti atskiro surinkimo ir perdirbimo įsipareigojimus. Perdirbimo tikslų įgyvendinimas buvo palaipsniui pavedamas vis žemesniam valdžios lygmeniui. Tačiau jų vykdymo užtikrinimo priemonės gali būti nepakankamai veiksmingos. Todėl papildomomis reformomis galėtų būti sustiprintas įvairių valdžios lygmenų veiksmų koordinavimas, be kita ko, siekiant vienodai aiškinti nuostatas ir planuoti bei naudoti atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Tolesnė parama pagal techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (19), gali padėti skleisti geriausią patirtį. Gali prireikti papildomų investicijų Ispanijos perdirbimo pajėgumams stiprinti, be kita ko, siekiant skatinti žiedinę ekonomiką konkrečiuose sektoriuose. Be to, inovacijos ir investicijos žiedinei ekonomikai skatinti yra labai svarbios siekiant užtikrinti didesnį išteklių naudojimo efektyvumą. Ispanija taip pat kenčia nuo vandens trūkumo ir turi toliau plėtoti pakartotinio vandens naudojimo potencialą, be kita ko, vadovaudamasi žiedinės ekonomikos perspektyva;

(26)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(27)

remiantis 2020 m. duomenimis (20), Ispanijos priklausomybė nuo Rusijos (2 % naftos ir 10 % dujų atveju) yra gerokai mažesnė nei Sąjungos vidurkis (atitinkamai 26 % ir 44 %). Ispanijos priklausomybė nuo Rusijos anglių yra panaši į likusios Sąjungos dalies priklausomybę (55 %), tačiau jos kietojo iškastinio kuro dalis energijos rūšių derinyje (2,8 %) yra daug mažesnė už Sąjungos vidurkį. Nors Rusijos naftos ir dujų poveikis yra ribotas, dėl dabartinės geopolitinės padėties ir didelio energijos kainų kilimo Ispanijai būtina toliau intensyvinti pastangas, kad būtų pasiekti jos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatyti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos tikslai. Remiantis nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, papildomos perėjimo prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo rėmimo priemonės (daugiausia dėmesio skiriant decentralizuotiems įrenginiams ir pasigamintos energijos vartojimui, be kita ko, toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras ir gerinant prieigą prie tinklo) ir papildomos investicijos (į saugyklas, tinklo infrastruktūrą, pastatų ir transporto elektrifikavimą ir vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių) gali padėti toliau mažinti ekonomikos, įskaitant pramonę, transportą ir būstą, priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sumažinti tiek priklausomybę nuo iškastinio kuro, tiek tarptautinių kainų poveikį.

Kad Ispanija galėtų veiksmingai integruotis į bendrąją energijos rinką, reikia didinti jos energetikos tinklų jungčių skaičių. Visų pirma geriau integruoti Iberijos pusiasalio atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumus į bendrąją energijos rinką galėtų padėti tolesnės elektros tinklų jungtys su kaimyninėmis šalimis. Papildoma vandeniliui pritaikyta tarpvalstybinė dujų infrastruktūra taip pat gali padėti įvairinti dujų tiekimą Sąjungos vidaus rinkoje ir išnaudoti ilgalaikį vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių potencialą. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro;

(28)

tolesnė pažanga decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir esminės tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų renovacijos, visų pirma vidutinio dydžio miestuose, srityse galėtų būti pasiekta diegiant tinkamas finansavimo sistemas, keliant statybos sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos mokant, rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir teikiant techninę pagalbą, kad būtų remiamas dotacijų ir finansinių priemonių naudojimas renovacijai. Be to, siekiant apriboti energijos vartojimą, ryžtingiau spręsti žaliosios pertvarkos klausimus ir remti pažeidžiamus namų ūkius, galima būtų statyti papildomus aukšto energinio efektyvumo socialinius ir įperkamus būstus, visų pirma vietovėse, kuriose pastebimas jų stygius, o rinkos nepalankios. Kad Ispanija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

(29)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Ispanija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Ispanija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (21).

(30)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (22) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(31)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Ispanijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose;

(32)

atsižvelgdama į Komisijos atliktą nuodugnią apžvalgą ir vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos 1, 2 ir 4 rekomendacijose; 1 ir 2 rekomendacijos taip pat padeda įgyvendinti 2022 m. rekomendaciją dėl euro zonos, visų pirma pirmą ir ketvirtą euro zonai skirtas rekomendacijas. 1 rekomendacijoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės, inter alia, padeda naikinti disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola. 2 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, mažinti valdžios sektoriaus, privačiojo sektoriaus ir išorės skolą, nes visapusiškai įgyvendinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus remiamas ekonomikos augimas ir kartu didinamas ekonomikos atsparumas. 4 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, šalinti pažeidžiamumą, susijusį su didele išorės skola ilgesniu laikotarpiu, esant dideliam nedarbui,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Prancūzija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (3) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą.

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Prancūzijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 28 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Prancūzija Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Prancūzija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

2022 m. gegužės 4 d. Prancūzija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą. Ji nepateikė savo stabilumo programos. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Prancūzijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Prancūzijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Prancūzijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Prancūzija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Prancūzijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko nuodugnią Prancūzijos apžvalgą ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Prancūzijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Konkrečiai, pažeidžiamumas yra susiję su didele valdžios sektoriaus skola ir silpna konkurencija, o tai turi tarpvalstybinių pasekmių, kai našumo augimas žemas;

(13)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Prancūzijos biudžeto būklė, nes šalies valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skola viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir nebuvo laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas, o skolos kriterijaus nėra laikomasi. Remdamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikatu, Komisija, vertindama visus svarbius veiksnius, laikėsi nuomonės, kad skolos mažinimo kriterijaus laikymasis reikštų pernelyg dideles fiskalines pastangas laikotarpio pradžioje, o tai galėtų pakenkti augimui. Todėl, Komisijos nuomone, dabartinėmis išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis laikytis skolos mažinimo kriterijaus nėra pagrindo. Kaip pranešta, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(14)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Prancūzijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Prancūzijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Prancūzijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 8,9 % BVP 2020 m. iki 6,5 % 2021 m. Prancūzijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,3 % BVP 2020 m. iki 2,6 % 2021 m. Priemonės, kurių Prancūzija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė nuolatinis gamybos mokesčių mažinimas nuo 2021 m. ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas, daugiausia sveikatos priežiūros sistemoje. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 114,6 % BVP 2020 m. iki 112,9 % BVP 2021 m.;

(15)

Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,6 % BVP ir 3,2 % BVP. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sieks 111,2 % BVP, o 2023 m. - 109,1 % BVP. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo didelė. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialaus gamybos apimties augimo vidurkis bus 1,0 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Prancūzijos ekonomikos augimą, poveikio;

(16)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,6 % BVP 2021 m. iki 0,4 % BVP 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,7 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (11). Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams, netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas, mažmeninių ir didmeninių kainų viršutinės ribos, subsidijos daug energijos vartojančioms įmonėms. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma bendroji elektros energijos ir dujų kainų viršutinė riba, taip pat tiesioginė subsidijuota kuro nuolaida, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. - 0,1 % BVP (12);

(17)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Prancūzijai 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas ekonomikos atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, šalis turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Prancūzijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(18)

pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus remiamojo pobūdžio (- 1,7 % BVP) (13). Prancūzija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą naudodamasi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų sumažėti 0,2 procentinio punkto BVP. Šį sumažėjimą 2022 m. lėmė 2021 m. pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę laikotarpio pradžioje teikta finansinė parama. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų būti neutralus (14). Todėl Prancūzija planuoja išsaugoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,6 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį (0,5 % BVP), papildomą poveikį, taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP).

Kitos einamųjų išlaidų priemonės apima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas priemones, skirtas ekonominiams konflikto Ukrainoje padariniams šalinti, pavyzdžiui, tiesiogines subsidijas ad hoc sektoriams (0,1 % BVP) ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimą (0,1 % BVP). Kalbant apie pajamas, prognozuojama, kad įmonių pelno mokesčio tarifo (0,1 % BVP) ir būsto mokesčių (0,1 % BVP) sumažinimas taip pat prisidės prie skatinamosios fiskalinės politikos krypties. Prognozuojama, kad didesnis vartotojų kainų padidėjimas, palyginti su BVP defliatoriumi, turės įtakos 2022 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų skatinamajam poveikiui, nes padidės viešasis vartojimas ir socialinės išmokos. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, tos priemonės ir didesnes išlaidas skatinantys veiksniai nėra visiškai suderinti su kompensacinėmis priemonėmis;

(19)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 0,9 % BVP (15). Numatoma, kad Prancūzija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Prognozuojama, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų sumažėti 0,1 procentinio punkto BVP dėl 2021 m. ir 2022 m. skirtos paankstintos finansinės paramos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų būti neutralus (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,7 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,7 % BVP). Todėl nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų stabdomasis poveikis priklauso nuo laipsniško priemonių, kuriomis dabar planuojama reaguoti į pakilusias energijos kainas, laipsniško panaikinimo;

(20)

dabartinė Prancūzijos pensijų sistema yra sudėtinga, ją sudaro daugiau kaip 40 kartu veikiančių pensijų sistemų. Remiantis įvairiais taisyklių rinkiniais, šios sistemos taikomos skirtingoms darbuotojų grupėms ir profesijoms. Pagal Eurostato duomenis 2019 m. viešosios išlaidos pensijoms Prancūzijoje buvo trečios pagal dydį Sąjungoje (14,6 % BVP). Didelės išlaidos susijusios su palyginti dideliu pajamų pakeitimo santykiu (t. y. pensija, palyginti su galutiniu metiniu darbo užmokesčiu), tikėtina gyvenimo trukme, palyginti ankstyvu faktiniu pensiniu amžiumi (apie 62 m.) ir didesniu pensijų gavėjų skaičiumi, palyginti su visu gyventojų skaičiumi. Tiek Komisijos 2021 m. ataskaitoje dėl senėjimo, tiek naujausioje Prancūzijos pensijų patariamosios tarybos (pranc. Conseil d’orientation des retraites) metinėje ataskaitoje teigiama, kad po tam tikro sumažėjimo, numatomo iki 2024 m., numatoma, kad išlaidos pensijoms nuo 2025 m. iki apytiksliai 2030 m. šiek tiek padidės – maždaug 0,2 procentinio punkto BVP. Didelės bendros viešosios išlaidos, kurių vienas iš pagrindinių punktų yra pensijų išlaidos, prisideda prie valstybės skolos kaupimosi, nepaisant didelės mokesčių naštos, todėl vidutiniu laikotarpiu Prancūzijai kyla didelė fiskalinio tvarumo rizika. Ilguoju laikotarpiu pensijų išlaidos pradėtų nuolat mažėti iki 2070 m., daugiausia dėl pensijų išmokų indeksavimo pagal infliaciją, o tai kompensuotų dėl senėjimo padidėjusio priklausomybės koeficiento poveikį. Pensijų sistemos supaprastinimas suvienodinant skirtingas sistemas padėtų padidinti jos skaidrumą ir teisingumą ir kartu darytų teigiamą poveikį darbo jėgos judumui bei darbo jėgos paskirstymo veiksmingumui, ir galėtų prisidėti prie fiskalinio tvarumo. 2018 m. Prancūzijos Vyriausybė pradėjo reformų procesą, siekdama suvienodinti įvairių pensijų sistemų taisykles. Reformą sustabdė prasidėjusi COVID-19 pandemija. Pristatydama Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslus Vyriausybė savo įsipareigojimą vykdyti plataus užmojo pensijų sistemos reformą, kuria siekiama padidinti jos teisingumą ir tvarumą, patvirtino;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Prancūzijai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas jau įgyvendinamas. Atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija teigiamai įvertino pirmąjį Prancūzijos mokėjimo prašymą, todėl 2022 m. kovo 4 d. išmokėta 7,4 mlrd. EUR vertės finansinė parama (atėmus išankstinį finansavimą). Susijusios 38 tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės apima reformas viešųjų finansų, darbo rinkos, sveikatos ir ilgalaikės priežiūros srityse. Investuota į pastatų (viešojo, privataus ir socialinio būsto) energijos vartojimo efektyvumą, tvarų transportą (netaršių transporto priemonių įsigijimą), pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, jaunimo užimtumą ir švietimą. Buvo patvirtintos kelios pagrindinių žaliųjų ir skaitmeninių technologijų mokslinių tyrimų strategijos, o 2022 ir 2023 m. bus paskelbti kvietimai teikti projektus;

(22)

numatoma, kad Prancūzijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu bus prisidedama prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Prancūzijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 46,0 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (daugiausia investuojant į energetinę pastatų renovaciją), o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas - 21,3 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Prancūzijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. birželio 2 d. Komisija patvirtino Prancūzijos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (17). Iki 2022 m. kovo 17 d. Prancūzija pateikė daugumą savo sanglaudos politikos programų. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Prancūzija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonėmis, Prancūzijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su įgūdžių trūkumu ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimu. Pagerinus darbuotojų įgūdžius, padidėtų darbo našumas, taigi ir bendras Prancūzijos ekonomikos konkurencingumas;

(25)

vis labiau trūksta darbuotojų, o darbdaviai nurodo, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra pagrindinė įdarbinimo kliūtis daugiau kaip 50 % atvejų, visų pirma kalbant apie darbo vietas, kuriose reikia techninių įgūdžių, pavyzdžiui, reikalingų žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms (pramonėje, statybose). Kad dabartinės investicijos į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą atsipirktų, reikia laiko, o jų veiksmingumui galėtų sutrukdyti tai, kad daugiau nei penktadalio penkiolikmečių mokinių pagrindinių įgūdžių lygis žemas, o vėliau gyvenime jie rečiau naudojasi mokymosi galimybėmis. Kai trūksta techninių įgūdžių, ypač didelį susirūpinimą kelia prastas matematikos ir gamtos mokslų rezultatas (2019 m. Tarptautiniame matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrime (angl. TIMSS) 4 klasės prancūzų moksleiviai pasirodė prasčiausiai iš 22 dalyvaujančių valstybių narių). Be to, iš vertinimų matyti, kad žemos kvalifikacijos darbuotojai mažiau linkę pasinaudoti mokymosi, kuris leistų įgyti kvalifikaciją, galimybėmis;

(26)

nepaisant apskritai gerų rezultatų, didelė socioekonominė nelygybė bei teritoriniai skirtumai Prancūzijos švietimo sistemoje daro poveikį pagrindinių įgūdžių lygiui. Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenimis, Prancūzija yra viena iš valstybių narių, kuriose socioekonominė padėtis daro didžiausią įtaką mokinių rezultatams. Iš rodiklių matyti, kad 35,3 % palankių sąlygų neturinčių penkiolikmečių ir 44,5 % pirmosios kartos migrantų mokinių neturi pakankamų pagrindinių skaitymo įgūdžių, palyginti su vidurkiu – 20,9 %. Siekdama spręsti šį klausimą, 2017 m. Prancūzija pradėjo įgyvendinti bandomąją reformą, pagal kurią prioritetinėse srityse suteikiama galimybė perpus sumažinti mokinių klasių dydį ankstyvaisiais ugdymo metais, kad mokiniai galėtų gauti prie individualių poreikių pritaikytą paramą mokymuisi palankioje aplinkoje. 2021 m. Prancūzijos audito rūmai atkreipė dėmesį į mokyklų sistemos trūkumus, visų pirma susijusius su palankių sąlygų neturinčių mokinių mokymosi rezultatais, ir paragino užtikrinti didesnį mokyklų savarankiškumą ir vertinimą. Mažesnis tęstiniame mokyme dalyvaujančių mokytojų skaičius ir didelis mokinių bei mokytojų skaičiaus santykis gali padidinti socioekonominę nelygybę. Gamtos mokslų mokytojai, dirbantys nepalankioje padėtyje esančiose vietovėse, dažniausiai yra mažiau sertifikuoti nei mokytojai kitose valstybėse narėse. 2018 m. profesinio rengimo ir mokymo sistemų, įskaitant pameistrystę, reformos ir didelės paskatos darbdaviams padidino pameistrių skaičių ir padarė teigiamą poveikį absolventų užimtumo lygiui;

(27)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(28)

remiantis 2020 m. duomenimis (18), Prancūzijos priklausomybė nuo naftos, dujų ir anglių importo iš Rusijos atitinkamai yra 9 %, 17 % ir 34 % – mažesnė už ES-27 vidurkį. Rusijos iškastinio kuro poveikis Prancūzijoje yra daug mažesnis nei Sąjungos vidurkis iš esmės todėl, kad Prancūzijos energijos rūšių derinys daugiausia priklauso nuo branduolinės energijos (40,6 % jos bendro vidaus energijos suvartojimo). Iškastinio kuro dalis energijos rūšių derinyje yra mažesnė nei 27 ES valstybių narių vidurkis: nafta, dujos ir kietasis iškastinis kuras (įskaitant anglis) sudaro atitinkamai 28,6 %, 15,4 % ir 2,3 % bendro energijos suvartojimo Prancūzijoje. Be to, Prancūzijoje yra 4 SGD terminalai, kurie leidžia naudotis įvairesniais importuojamų dujų šaltiniais. Vis dėlto dėl dabartinės geopolitinės padėties ir aukštų energijos kainų Prancūzija turi nedelsdama dėti dar daugiau pastangų, kad pasiektų nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus atsinaujinančiosios energijos tikslus. 2020 m. atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarė 19,1 % Prancūzijos bendro galutinio energijos suvartojimo, t. y. mažiau nei nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytas 23 % tikslas. Kad Prancūzija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus, reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą. Sparčiam pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir pastatų šildymui gali padėti didesnė viešoji parama tokioms technologijoms, kaip antai maži ir dideli šilumos siurbliai ir geoterminė energija, įskaitant paramą centralizuoto šilumos tiekimo tinklams, taip pat spartesnis tvaraus anaerobinio skaidymo (méthanisation) ir kitų technologijų, susijusių su tvaria biodujų, pvz., biometano, gamyba, diegimas. Tokios investicijos taip pat padėtų sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos. Spartesnis likusių iškastinio kuro subsidijų panaikinimas padidintų atsinaujinančiosios energijos konkurencingumą, palyginti su iškastinio kuro alternatyvomis. Investicijos į atsinaujinančiąją energiją – tiek pramoninio masto, tiek decentralizuotus pajėgumus – taip pat gali sustiprinti makroekonominį atsparumą ir konkurencingumą, nes padidintų energetinį saugumą bei inovacijas energetikos sektoriuje;

(29)

Prancūzijos pramoninio masto atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų, visų pirma sausumos ir jūros vėjo elektrinių parkų ir saulės fotovoltų elektros energijos projektų, įgyvendinimui trukdo ribojamojo reguliavimo ir didelių administracinių bei leidimų išdavimo kliūtys. Kadangi nacionaliniu lygmeniu nepakankamai investuota į elektros energijos tinklą, taip pat trūko prieigos taškų, padidėjo prisijungimo prie tinklo sąnaudos, o prisijungimas prie tinklo vėluoja ir šiuo metu gali trukti iki kelių mėnesių. Sausumos vėjo elektrinių parkų neleidžiama statyti 5–30 km spinduliu nuo aplinkinių meteorologinių, karinių ir civilinės aviacijos radarų, todėl apie 45 % naujų projektų sunku rasti tinkamų vietų. Procedūras reikėtų patobulinti, kad būtų išvengta su sauga susijusių karinių kliūčių labai vėlyvame projekto plėtojimo etape. Patvirtinimo procese dalyvauja nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, o tai reiškia, kad dažni prašymai atnaujinti miestų planavimo dokumentus taip pat turi atsispindėti žemesnio lygmens institucijų dokumentuose ir tai sukuria papildomą administracinę naštą. Leidimų išdavimo procesas galėtų būti paspartintas skiriant daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių centrinėms administracijoms regionų lygmeniu (t. y. decentralizuotoms valstybės tarnyboms), taip pat kompetentingoms institucijoms ir tinklų operatoriams, aktyvesniam regionų ir vietos administracijų dalyvavimui teritorijų planavimo procese ir spartesniam viešųjų pirkimų procedūrų taikymui. Sustiprinus visuomenės dalyvavimo ir decentralizacijos mechanizmus, sumažėtų trečiųjų šalių skundų, dėl kurių labai vėluojama pradėti vykdyti naujus projektus. Stabili reguliavimo sistema nacionaliniu lygmeniu suteiktų daugiau tikrumo investuotojams, visų pirma ilgalaikiam planavimui;

(30)

energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos vartojimo mažinimas padės sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Prancūzijoje dėl pastatų statybos ir naudojimo susidaro 25 % viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane visas komponentas skiriamas pastatų energinei renovacijai, padedant spręsti susijusius uždavinius taikant platų ir kompleksinį požiūrį. Priemonės taikomos visų rūšių pastatams, pirmenybę teikiant viešiesiems pastatams, taip pat svarbiems veiksmams, kuriais siekiama renovuoti privačius pastatus ir socialinius būstus bei padidinti mažųjų įmonių energijos vartojimo efektyvumą. Atsižvelgdama į savo nacionalinį atsparumo didinimo ir ekonomikos gaivinimo planą, Prancūzija stiprina paramos pastatų šildymui iš atsinaujinančiųjų išteklių mechanizmus, pvz., 150 mln. EUR padidindama vadinamąjį šildymo fondą (pranc. Le Fonds Chaleur) ir 1 000 EUR – subsidiją iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintam šildymui. Prancūzijos nacionalinėje mažo anglies dioksido kiekio technologijų strategijoje (Stratégie Nationale Bas Carbone) nustatyta plataus užmojo trajektorija, kuria siekiama iki 2050 m. sumažinti pastatų išmetamųjų teršalų kiekį ir visiškai sumažinti pastatuose suvartojamos energijos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Dabartinė schema, vadinama „Ma Prime Renov“, skirta namų ūkiams, daugiausia subsidijuoja pavienius renovacijos veiksmus. Siekiant paskatinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą, būtų galima patobulinti politikos sistemą, kad būtų skatinama esminė renovacija ir padedama Prancūzijai toliau didinti savo pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumą. 2021 m. rugpjūčio mėn. priimtu klimato ir atsparumo įstatymu siekiama įvairiais būdais sumažinti energijos suvartojimą, pvz., skiriant premijas už elektrinius dviračius ir metropolinėse zonose sukuriant mažataršes zonas;

(31)

tolesnė parama tarpvalstybinėms elektros energijos jungtims (kuriamoms arba planuojamoms) tebėra labai svarbi siekiant integruoti didelę atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį. Paankstinus investicijas į vidaus ir tarpvalstybinę energetikos infrastruktūrą bus galima sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma nuo Rusijos dujų. Rekomenduojama, kad investicijos į naują infrastruktūrą ir tinklus būtų perspektyvios, kai įmanoma, siekiant palengvinti jų ilgalaikį tvarumą ateityje pakeičiant tvarių degalų paskirtį. Jungtys yra labai svarbios veiksmingam energijos vidaus rinkos veikimui, nes sutelkia išteklius bendram tiekimo saugumui užtikrinti;

(32)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Prancūzija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Prancūzija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (19);

(33)

atsižvelgdama į Komisijos 2022 m. pavasario prognozę, Taryba išnagrinėjo Prancūzijos fiskalinę politiką, o jos vertinimas atspindėtas visų pirma 1 rekomendacijoje;

(34)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Prancūzijos atveju tai konkrečiai atspindėta visose keturiose rekomendacijose;

(35)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1, 2 ir 3 rekomendacijose. 1, 2 ir 3 rekomendacijomis taip pat prisidedama prie 2022 m. rekomendacijos dėl euro zonos, ypač jos pirmos, antros ir ketvirtos rekomendacijų, įgyvendinimo. 1 rekomendacijoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės padeda, inter alia, naikinti su didele valdžios sektoriaus skola susijusį disbalansą. 2 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, mažinti valdžios sektoriaus skolą ir didinti konkurencingumą, nes visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas parems ekonomikos augimą ir kartu padidins jos atsparumą. 3 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, mažinti su konkurencingumu susijusius disbalansus.

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Kroatija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija priėmė pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Bendrą užimtumo ataskaitą Taryba priėmė 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (4) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (5), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas, o kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (6), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Kroatijos konvergencijos programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (7). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (8) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. gegužės 14 d. Kroatija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (9). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Kroatija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 8 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 28 d. Kroatija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 29 d. – 2022 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Kroatijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Kroatijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Kroatijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Kroatija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Kroatijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

Komisija atliko Kroatijos nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį, o jos rezultatus paskelbė 2022 m. gegužės 23 d. Komisija padarė išvadą, kad Kroatijoje makroekonominio disbalanso nebėra. Visų pirma padaryta didelė pažanga mažinant privačiojo sektoriaus įsiskolinimą ir grynuosius išorės įsipareigojimus, o valdžios sektoriaus skola tebėra didelė, tačiau ji vėl pradėjo mažėti ir iki pandemijos padėtis buvo pastebimai pagerėjusi;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (10) Taryba rekomendavo Kroatijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Kroatijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Kroatijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,3 % BVP 2020 m. iki 2,9 % 2021 m. Kroatijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,3 % BVP 2020 m. iki 2,1 % 2021 m. Priemonės, kurių Kroatija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Vis dėlto, kai kurios 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės priemonės nebuvo laikinos arba nebuvo derinamos su kompensacinėmis priemonėmis; jas iš esmės sudarė fizinių asmenų pajamų ir įmonių pelno mokesčių sumažinimas iš viso 0,5 % BVP. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 87,3 % BVP 2020 m. iki 79,8 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. konvergencijos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra atsargus, o vėliau – palankus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,0 %, o 2023 m. – 4,4 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus didesnis - 3,4 %, o 2023 m. – mažesnis - 3,0 %, o skirtumas daugiausia rodo mažesnius Kroatijos valdžios institucijų lūkesčius 2022 m., susijusius su realiojo namų ūkių vartojimo augimu. 2022 m. konvergencijos programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas šiek tiek sumažės iki 2,8 % BVP, o 2023 m. – iki 1,6 % BVP. Šis nedidelis sumažėjimas 2022 m. daugiausia atspindi ekonominės veiklos augimą ir daugumos neatidėliotinų priemonių panaikinimą. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 76,2 %, o 2023 m. – iki 71,7 % BVP. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 2,3 % BVP ir 1,8 % BVP. Jis yra mažesnis nei 2022 m. prognozuojamas deficitas ir didesnis nei 2023 m. deficitas, prognozuojamas konvergencijos programoje, daugiausia dėl mažesnio išlaidų, kurias Komisija numato 2022 m. bendrajam pagrindinio kapitalo formavimui ir kitoms išlaidoms, lygio. Be to, Komisijos prognozėje numatomas šiek tiek mažesnis pajamų ir išlaidų lygio pokytis, susijęs su infliacijos perspektyvų skirtumu. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. bus mažesnis - 75,3 %, o 2023 m. didesnis - 73,1 %. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,2 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Kroatijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,1 % BVP 2021 m. iki 0,4 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui 2022 m. poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,4 % BVP 2022 m. ir 0,2 % BVP 2023 m (11). Šias priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams, parama įmonėms ir netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas. Šios priemonės daugiausia yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš šių priemonių, visų pirma visuotinis netiesioginių energijos mokesčių mažinimas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. - 0,1 % BVP (12);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Kroatijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba taip pat rekomendavo Kroatijai kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą. Ji Kroatijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu, ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Kroatijos 2022 m. konvergencijos programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (- 1,8 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (13). Kroatija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,5 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,4 procentinio punkto (14). Todėl Kroatija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,0 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,4 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų prisidėti ir didesnės tarpinio vartojimo išlaidos, iš dalies atspindinčios padidėjusią infliaciją. Todėl, remiantis dabartiniais Komisijos įverčiais, 2022 m. Kroatija nepakankamai kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus - 0,7 % BVP (15). Numatoma, kad Kroatija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,5 procentinio punkto. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų šiek tiek skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (16). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo iš esmės neutralus poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti - 0,2 procentinio punkto. Tai apima kai kurių priemonių, kuriomis siekiama spręsti padidėjusių energijos kainų klausimą, laipsniško panaikinimo poveikį (0,2 % BVP). Todėl iš esmės neutralus nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikis iš dalies priklauso nuo priemonių, kuriomis siekiama mažinti energijos kainų kilimo poveikį, kaip planuojama šiuo metu, laipsniško panaikinimo;

(19)

2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 1,6 % BVP 2024 m. ir iki 1,2 % BVP iki 2025 m. Todėl planuojama, kad ne vėliau kaip 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas nesieks 3 % BVP. 2022 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 68,9 % 2024 m. ir iki 66,9 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo vidutinė;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Kroatijai skirtose Tarybos konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, papildant visas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas atsižvelgiama numatant reformas, kuriomis siekiama sustiprinti biudžeto sistemą, aktyvias darbo rinkos politikos priemones ir švietimo reformą, kuria siekiama pagerinti galimybes gauti išsilavinimą ir švietimo kokybę bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Problemos, su kuriomis susiduria Kroatijos sveikatos priežiūros sistema, ypač paveikta COVID-19 pandemijos, sprendžiamos priemonėmis, skirtomis veiksmingumui, kokybei, prieinamumui ir finansiniam tvarumui gerinti. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane atsižvelgiama į šaliai skirtas rekomendacijas tose srityse: siekiama mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti bendrą energijos vartojimo efektyvumą ir sutelkti investicijas į darnųjį transportą ir skaitmeninę infrastruktūrą bei paslaugas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos plataus užmojo priemonės, kuriomis siekiama didinti viešojo administravimo ir teisingumo sistemos veiksmingumą, užkirsti kelią korupcijai, ją nustatyti ir panaikinti, gerinti verslo aplinką ir remti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei jų atitikimą politikai;

(21)

tikimasi, kad Kroatijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnių žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Kroatijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 40,3 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 20,4 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Kroatijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(22)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (17) numatytą partnerystės sutartį Kroatija pateikė 2022 m. liepos 1 d., bet kitų sanglaudos politikos programavimo dokumentų ji dar nėra pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Kroatija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(23)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos lygmens projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(24)

Kroatija įsipareigojo iki 2033 m. laipsniškai atsisakyti elektros energijos gamybai naudojamų anglių. 2020 m. Kroatija pasiekė 28 % bendro galutinio energijos suvartojimo dalį, kurią sudaro atsinaujinančių išteklių energija, t. y. viršijo savo 20 % tikslą. Kroatija turi sparčiau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, pramonės sektoriuje, mažinti priklausomybę nuo energijos importo iš Rusijos ir imtis priemonių integracijai į bendrąją rinką skatinti. 2021 m. Rusijos dujų importas sudarė 22 % viso tiekiamų gamtinių dujų kiekio, o 57 % importuota per naują suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą (veikiantį nuo 2021 m. pradžios). Dujos ir nafta atitinkamai sudaro 30,3 % ir 33,7 % Kroatijos energijos rūšių derinio. Investicijas į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus rekomenduojama, kai įmanoma, parengti atsižvelgiant į ateities iššūkius, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikiam jų tvarumui, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Kalbant apie atsinaujinančiosios, saugios ir įperkamos energijos plėtojimą, išlieka didelis vėjo ir saulės energijos, kuri sudaro apie 2,1 % energijos rūšių derinio (atitinkamai 13 % ir 1 % visų įrengtųjų elektros energijos gamybos pajėgumų), ir geoterminių energijos šaltinių potencialas. Pagrindiniai energijos sistemos efektyvumo, tiekimo saugumo ir rinkos integracijos gerinimo aspektai yra šie: supaprastinti leidimų išdavimo procedūras atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, remti energetikos bendrijų plėtrą ir paankstinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, be kita ko, namų ūkiuose ir mažos apimties sistemose. Siekiant paremti žaliąją pertvarką, reikės toliau modernizuoti elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinklus, o investicijos į elektros energijos kaupimą bus labai svarbios valdant energetikos sistemą, kurios didelę dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energetika. Taip pat būtina tobulinti šildymo ir vėsinimo sektorių, visų pirma pereinant nuo iškastiniu kuru grindžiamų centralizuoto ir individualaus šildymo sistemų prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tiesiogiai arba pasitelkiant elektros energijos gamybą;

(25)

energijos vartojimo efektyvumo srityje būtina imtis priemonių siekiant paspartinti pastatų ūkio renovaciją, efektyviai energiją vartojančių būstų, visų pirma socialinių būstų, pasiūlą, pakeisti dujinius ir skysto kuro katilus šilumos siurbliais ir kitais efektyvesniais ir ekologiškesniais sprendimais. Be to, reikia imtis daugiau veiksmų siekiant sumažinti Kroatijos transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos, visų pirma didinant viešojo transporto naudojimą ir toliau jį žalinant, naudojant intelektines transporto sistemas, diegiant elektros įkrovimo stoteles ir vandenilio degalines ir transportą platesniu mastu, investuojant į judumo infrastruktūrą ir didinant visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą. Kad Kroatija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(26)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Kroatija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Kroatija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (18);

(27)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (19) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(28)

2020 m. liepos 10 d. Kroatijos kuna buvo įtraukta į Europos valiutos kurso mechanizmą II (VKM II) kaip parengiamasis žingsnis siekiant įsivesti eurą. Siekdamos išsaugoti ekonominį ir finansinį stabilumą ir pasiekti aukštą tvarios ekonominės konvergencijos lygį, Kroatijos valdžios institucijos įsipareigojo įgyvendinti konkrečias politikos priemones kovos su pinigų plovimu, verslo aplinkos, viešojo sektoriaus valdymo ir teismų srityse. Pažanga, Kroatijos padaryta vykdant eurui įsivesti būtinus reikalavimus, teigiamai įvertinta Europos Komisijos ir Europos Centrinio Banko pateiktose 2022 m. konvergencijos ataskaitose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241 (3), kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Italija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Italijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. Italija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Italija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 27 d. Italija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 27 d. – 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Italijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Italijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Italijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Italija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Italijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko Italijos nuodugnią apžvalgą, o jos rezultatus paskelbė 2022 m. gegužės 23 d. Komisija padarė išvadą, kad Italijoje yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Visų pirma Italija tebėra pažeidžiama dėl didelės valdžios sektoriaus skolos ir menko našumo augimo esant darbo rinkos pažeidžiamumui ir tam tikriems trūkumams finansų sektoriuje;

(13)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Šiame pranešime aptarta Italijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus skola viršijo Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę ir nebuvo laikomasi skolos mažinimo kriterijaus. Pranešime padaryta išvada, kad deficito ir skolos kriterijai nėra įvykdyti. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, Komisija, įvertinusi visus svarbius veiksnius, laikėsi nuomonės, kad skolos mažinimo kriterijaus laikymasis reikštų pernelyg dideles fiskalines pastangas laikotarpio pradžioje, o tai galėtų pakenkti augimui. Todėl, Komisijos nuomone, dabartinėmis išskirtinėmis ekonominėmis sąlygomis laikytis skolos mažinimo kriterijaus nėra pagrindo. Kaip skelbta, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(14)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Italijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Italijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Italijos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 9,6 % BVP 2020 m. iki 7,2 % 2021 m. Italijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 4,4 % BVP 2020 m. iki 3,5 % BVP 2021 m. Priemonės, kurių Italija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės biudžeto priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., daugiausia buvo laikinos arba buvo derinamos su kompensacinėmis priemonėmis. Vis dėlto, kai kurios diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., nebuvo laikinos arba nebuvo derinamos su kompensacinėmis priemonėmis; jas iš esmės sudarė socialinio draudimo įmokų sumažinimas skurdesniuose regionuose, darbo pajamų mokesčio kredito pratęsimas ir išmokos šeimai nustatymas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 155,3 % BVP 2020 m. iki 150,8 % 2021 m.;

(15)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra palankus 2022 m. ir realistiškas vėlesniais metais. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 3,1 %, o 2023 m. – 2,4 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus mažesnis – 2,4 %, o 2023 m. – 1,9 %, daugiausia dėl atsargesnių vidaus paklausos projekcijų. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 5,6 % BVP, o 2023 m. – iki 3,9 % (12). Šis sumažėjimas 2022 m. daugiausia atspindi ekonominės veiklos augimą ir daugelio neatidėliotinų priemonių panaikinimą. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 147,0 %, o 2023 m. – iki 145,2 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 5,5 % BVP ir 4,3 % BVP. Palyginti su 2022 m. stabilumo programa, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatytas deficitas yra beveik toks pat, bet 2023 m. jis yra didesnis, daugiausia dėl lėtesnio ekonomikos augimo. Be to, į Komisijos 2022 m. pavasario prognozę neįtrauktos 2022 m. numatytos 2022 m. stabilumo programoje paskelbtos papildomos paramos priemonės, nes iki galutinio termino pabaigos apie jas nebuvo pateikta išsamios informacijos. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP yra didesnis: 147,9 % 2022 m. ir 146,8 % 2023 m. Skirtumas susidarė dėl didesnio deficito ir lėtesnio ekonomikos augimo. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 0,4 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Italijos ekonomikos augimą, poveikio.

(16)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 3,5 % BVP 2021 m. iki 1,1 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,5 % BVP 2022 m. ir yra panaikintos 2023 m. (13). Šias priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams, netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas ir subsidijos energetikos įmonėms. Paskelbta, kad šios priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš šių priemonių, visų pirma visuotinis netiesioginių energijos vartojimo mokesčių (PVM ir fiksuotų mokesčių) mažinimas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę turėtų sudaryti 0,1 % BVP 2022 ir 2023 m. (14);

(17)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Italijai 2022 m. pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti, kartu vykdant apdairią fiskalinę politiką. Be to, ji turėtų išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba taip pat rekomendavo Italijai riboti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą. Ji Italijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(18)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Italijos 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (-2,7 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio (15). Italija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,9 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,3 procentinio punkto (16). Todėl Italija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,3 procentinio punkto. Šis reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,2 % BVP) (17), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP). Einamųjų išlaidų augimas taip pat atspindi didesnes išlaidas valdžios sektoriaus darbuotojų atlyginimams dėl 2019–2021 m. laikotarpio viešųjų sutarčių atnaujinimo ir didelė šių išlaidų dalis (siekianti ¼ % BVP) bus užfiksuota 2022 m.; be to, biudžete numatytos papildomos lėšos sveikatos priežiūros sektoriui (0,1 % BVP). Kalbant apie pajamas, numatoma, kad prie skatinamosios fiskalinės politikos taip pat prisidės gyventojų pajamų mokesčių ir regioninio gamybinės veiklos mokesčio sumažinimas (0,4 % BVP). Todėl, remiantis dabartiniais Komisijos įverčiais, 2022 m. Italija nepakankamai riboja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų grynųjų einamųjų išlaidų augimą;

(19)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus -1,2 % BVP (18). Numatoma, kad Italija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,7 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,2 procentinio punkto (19). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo iš esmės neutralus poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti -0,2 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,5 % BVP). Kartu numatoma, kad prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo prisidės ir socialinių pervedimų padidėjimas (0,4 % BVP) dėl jų indeksavimo pagal praėjusių metų infliacijos lygį ir papildomos sveikatos priežiūros sektoriui biudžete numatytos lėšos (0,1 % BVP), kuriems nėra kompensacinių priemonių. Todėl iš esmės neutralus nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų poveikis priklauso nuo laipsniško priemonių, kuriomis siekiama mažinti energijos kainų kilimo poveikį, panaikinimo, kaip planuojama šiuo metu;

(20)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 3,3 % 2024 m. ir 2,8 % iki 2025 m. Planuojama, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sumažės ir nesieks 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad 2023–2025 m. bendros išlaidos sumažės maždaug 3 procentiniais punktais BVP, o bendros pajamos – maždaug 2 procentiniais punktais BVP. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 143,4 % 2024 m. ir iki 141,4 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, kurios pagal preliminarų įgyvendinimo tvarkaraštį turi būti įgyvendintos iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jomis sprendžiami visi ekonominiai ir socialiniai uždaviniai, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatyti Italijai skirtose Tarybos rekomendacijose, papildant visas šaliai skirtas rekomendacijas, kurios buvo pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo dienos, arba didelė šių uždavinių dalis. Visų pirma, veiksmingas ir spartus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas gali paskatinti ilgalaikius struktūrinius pokyčius, taigi, daryti ilgalaikį poveikį Italijos ekonomikai ir visuomenei. Tikimasi, kad vykdant įvairias reformas svarbiausiose politikos srityse bus pašalintos ilgalaikės ekonomikos augimo kliūtys. Visų pirma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos, kuriomis siekiama skatinti struktūrinius viešojo administravimo ir teismų sistemos veikimo pokyčius ir gerinti bendrą verslo aplinką. Planuojamos reformos ir investicijos švietimo, įgūdžių ugdymo ir mokslinių tyrimų sektoriuose gali padėti ilgainiui padidinti žmogiškąjį kapitalą ir mokslinių tyrimų pajėgumus. Numatomos darbo rinkos reformos ir investicijos, skirtos užimtumo perspektyvoms, ypač jaunimo ir moterų, gerinti, gali padidinti darbo jėgos pasiūlą, sudaryti vienodas galimybes įgyti įgūdžių ir galiausiai paremti ekonomikos augimą. Tikimasi, kad reformos tokiuose sektoriuose kaip transportas ir vandentvarka struktūriškai padidins ekonominį efektyvumą, be kita ko, sistemingiau taikant konkurso procedūras paslaugų sutartims sudaryti;

(22)

tikimasi, kad Italijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Italijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 37,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 25 % visų plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Italijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. sausio 17 d. Italija pateikė Europos Komisijai partnerystės sutarčiai, numatytai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (20), reikalingus sanglaudos politikos programavimo dokumentus ir savo pirmąsias tame reglamente numatytas sanglaudos politikos programas. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Italija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, atsižvelgia į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Italijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su apmokestinimo sistema. Politika, kuria siekiama didinti mokesčių sistemos veiksmingumą, gali padėti spręsti ilgalaikio makroekonominio disbalanso problemą. Vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ekonomikos augimui palankesnė ir veiksmingesnė mokesčių sistema padėtų sumažinti didelę valdžios sektoriaus skolą, didinti našumą ir remti darbo vietų, ypač moterims, kūrimą;

(25)

Italijos darbo jėgai tenkanti mokesčių našta yra didelė, o faktinių ribinių gyventojų pajamų mokesčių tarifų profiliui būdingi dideli netolydumai. 2021 m. pabaigoje Italija ėmėsi veiksmų šiems iššūkiams įveikti, visų pirma nustatė visuotinę išmoką vaikui ir sumažino gyventojų pajamų mokesčius. Tikimasi, kad šios priemonės šiek tiek padidins darbo jėgos pasiūlą, ypač moterų atveju. Palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, darbo jėgos mokesčių pleištas išlieka labai didelis visais pajamų lygiais. Be to, nepakankamai naudojami kiti pajamų šaltiniai, kurie mažiau kenkia augimui, todėl esama galimybių toliau mažinti darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą nedarant poveikio biudžetui. Kadastrinės vertės, kuriomis remiantis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, yra iš esmės pasenusios. Mokesčių išlaidų, įskaitant PVM, skaičius ir apimtis yra dideli, todėl reikėtų imtis veiksmų joms racionalizuoti. Galiausiai, nepaisant Italijoje gaunamų palyginti didelių pajamų iš energijos mokesčių, jų struktūra nepakankamai skatina perėjimą prie švaresnių technologijų, be kita ko, dėl to, kad plačiai naudojamos aplinkai žalingos subsidijos. Šiuos įvairius aspektus apima 2021 m. pabaigoje Vyriausybės pristatytas mokesčių reformos įstatymas, kuris, jį priėmus, turėtų būti įgyvendintas teisėkūros procedūra priimtais aktais;

(26)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(27)

Italija yra labai priklausoma nuo energijos, ypač dujų, importo iš Rusijos: 43 % dujų importuojama iš Rusijos (šiek tiek mažiau nei Sąjungos vidurkis – 44 %), o dujos jos energijos rūšių derinyje sudaro 42 %. Priklausomybė nuo Rusijos žalios naftos yra mažesnė – 11 %, t. y. mažesnė už Sąjungos vidurkį, kuris yra 26 % (Italijos energijos rūšių derinyje nafta sudaro 32 %) (21). Nors trumpuoju laikotarpiu su didelėmis gamtinių dujų tiekimo saugumo problemomis Italija nesusidurs dėl didelio kaupimo pajėgumo ir vamzdynų jungties su Šiaurės Afrika ir Azerbaidžanu, Rusijos invazija į Ukrainą gali kelti problemų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Italija turi galimybių pašalinti kliūtis, kad padidintų energijos perdavimo pajėgumą tiek šalies viduje, tiek su kaimyninėmis šalimis. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Italija šiuo metu įvairina savo energijos rūšių derinį didindama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį, visų pirma saulės energijos, vėjo, vandenilio ir tvaraus biometano. Vis dėlto, atsižvelgiant į galimus iššūkius, kylančius dėl dabartinės geopolitinės padėties, galima paspartinti ir intensyvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, numatytą Nacionaliniame energetikos klimato srities veiksmų plane. Italija gali ir toliau imtis priemonių, kad palengvintų leidimų išdavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams. Be to, Italijos tikslai energijos vartojimo efektyvumo srityje gali būti nepakankami nei šiems iššūkiams spręsti, nei 55 % tikslo priemonių rinkinio užmojams įgyvendinti. Statybos sektoriui skirta energijos vartojimo efektyvumo didinimo strategija daugiausia grindžiama laikinomis priemonėmis, todėl turėtų būti papildyta vidutinės trukmės ir ilgalaike strategija, įskaitant griežtesnes įmonėms, ypač pramonei, skirtas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones. Be to, reikia sparčiau mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, be kita ko, sparčiau diegiant elektromobilių įkrovimo punktus ir darant pažangą įgyvendinant svarbiausius geležinkelių ir dviračių eismo bei viešojo transporto projektus. Kad Italija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus, reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį bei energijos vartojimo efektyvumą;

(28)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Italija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Italija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (22);

(29)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (23) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(30)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Italijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose;

(31)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1 ir 2 rekomendacijose. 1 ir 2 rekomendacijomis taip pat prisidedama prie 2022 m. rekomendacijos dėl euro zonos, ypač pirmosios, antrosios ir ketvirtosios rekomendacijų euro zonai, įgyvendinimo. 1 rekomendacijoje nurodyta fiskalinė politika padeda šalinti, inter alia, su didele valdžios sektoriaus skola siejamą disbalansą. 2 rekomendacijoje nurodyta politika padeda šalinti, inter alia, disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola ir užsitęsusia silpna našumo dinamika esant darbo rinkos nestabilumui ir tam tikriems finansų sektoriaus trūkumams,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (3). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Kipras nurodytas kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą.

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Kipro stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje skelbiamame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. gegužės 17 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Kipras Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Kipras patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. gegužės 5 d. Kipras pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. gegužės 2 d. – 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Kipro du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Kipro ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Kipro padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jam skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Kipras įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Kipro padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija atliko nuodugnią Kipro apžvalgą ir 2022 m. gegužės 23 d. paskelbė jos rezultatus. Komisija padarė išvadą, kad Kipre yra susidaręs perviršinis makroekonominis disbalansas. Konkrečiai, didelis einamosios sąskaitos deficitas per COVID-19 krizę dar labiau padidėjo, o tai sudarė papildomą naštą jau ir taip didelei išorės, viešojo ir privačiojo sektorių skolai; be to, nepaisant didelio neveiksnių paskolų finansų sektoriuje sumažinimo, jų tebėra daug;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Kiprui, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji taip pat rekomendavo Kiprui, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Kipro valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 5,8 % BVP 2020 m. iki 1,7 % 2021 m. Kipro fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,6 % BVP 2020 m. iki 3,0 % 2021 m. Priemonės, kurių Kipras ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės biudžeto priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., buvo laikinos arba derinamos su kompensacinėmis priemonėmis. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo nuo 115,0 % BVP 2020 m. iki 103,6 % BVP 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 2,7 %, o 2023 m. – 3,8 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas mažesnis realiojo BVP augimas – 2,3 % 2022 m. ir 3,5 % 2023 m. Tai susiję su tuo, kad Komisijos prognozėje numatoma mažesnė išorės paklausa, taigi, grynojo eksporto poveikis, palyginti su 2022 m. stabilumo programoje numatytu nedideliu poveikiu, bus neigiamas. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. Kipro biudžetas taps subalansuotas, o 2023 m. bus 0,4 % BVP biudžeto perteklius. 2022 m. pagerėjimas daugiausia susijęs su daugumos neatidėliotinų priemonių taikymo nutraukimu. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 93,9 %, o 2023 m. – iki 88,2 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 0,3 % BVP ir 0,2 % BVP. Šie skaičiai yra mažesni nei 2022 m. stabilumo programoje prognozuojami skaičiai daugiausia dėl Komisijos prognozėje pateiktų konservatyvesnių mokestinių pajamų projekcijų. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iš esmės panašus: 93,9 % 2022 m. ir 88,8 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, šiuo metu numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,6 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Kipro ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 3,0 % BVP 2021 m. iki 0,4 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,2 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (12). Tas priemones daugiausia sudaro socialiniai pervedimai skurdesniems namų ūkiams, netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas ir viršutinių ribų mažmeninėms bei didmeninėms kainoms nustatymas. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurios iš tų priemonių galėtų būti tęsiamos. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma elektros energijos mokesčio tarifo sumažinimas namų ūkiams, vartotojams taikomų tarifų kainų sumažinimas ir naftai taikomo akcizo sumažinimas, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. – 0,2 % BVP (13);

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Kiprui 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Kiprui taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir 2022 m. Kipro stabilumo programoje pateikta informacija, numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis bus stabdomoji – + 0,9 % BVP, o Taryba rekomendavo remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį (14). Kipras planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,7 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,6 procentinio punkto (15). Todėl Kipras neplanuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,1 procentinio punkto. Tai apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,1 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP).

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 0,1 % BVP (16). Numatoma, kad Kipras 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,3 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (17). Be to, numatoma, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimas turės iš esmės neutralų 0,1 procentinio punkto poveikį bendrai fiskalinės politikos krypčiai. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,2 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,1 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus perteklius palaipsniui didės iki 1,5 % BVP 2024 m. ir 1,7 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad tam tikros viešosios išlaidos, visų pirma subsidijos, mažės ir kad kitų išlaidų, įskaitant tarpinį vartojimą ir socialinius pervedimus natūra, augimas bus ribotas. Taip pat numatoma, kad, 2022 m. pasiekusios aukščiausią tašką, viešosios investicijos, išreikštos BVP procentine dalimi, sumažės. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai iki 81 % 2024 m. ir iki 76,7 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo vidutinė;

(20)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Kiprui skirtose Tarybos rekomendacijose, papildant visas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma šie uždaviniai yra susiję su viešaisiais finansais ir sveikatos priežiūra, darbo rinka ir socialine politika, švietimu ir įgūdžiais, viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis, žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, taip pat su struktūrinėmis reformomis, kuriomis siekiama gerinti viešojo sektoriaus veikimą, kovoti su korupcija ir sudaryti geresnes sąlygas neveiksnioms paskoloms mažinti bankų sektoriuje;

(21)

tikimasi, kad įgyvendinant Kipro ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bus prisidedama prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Kipre remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 41 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 23 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Kiprui greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jo atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(22)

2021 m. gruodžio 30 d. Kipras pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (18) numatytą partnerystės sutartį ir kitas sanglaudos politikos programas. Laikydamasis Reglamento (ES) 2021/1060, Kipras, programuodamas 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(23)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Kiprui kyla papildomas uždavinys, susijęs su valstybės įmonių valdymu. Valdymo sistemoje yra spragų, susijusių su tarptautiniais standartais (pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gairėmis dėl valstybės įmonių valdymo, Pasaulio banko priemonių rinkiniu dėl valstybės įmonių valdymo), ir jos daro neigiamą poveikį Kipro našumui ir verslo aplinkai. Visų pirma valstybės įmonių veiksmingumą ir efektyvumą padidintų didesnis skaidrumas ir didesnė atskaitomybė už finansinius rezultatus ir viešuosius tikslus. Jų veiksmingumą ir efektyvumą taip didintų gerosios praktikos taikymas, pavyzdžiui, nuopelnais grindžiamas ir skaidrus skyrimo į valstybės įmonių valdymo organus procesas ir į politiką orientuotoms ministerijoms priklausančios valstybės įmonės nuosavybės perdavimas specialiai centrinei įstaigai. Atvėrus komerciškai perspektyvias rinkas, kuriose valstybės įmonės šiuo metu užima dominuojančią padėtį (pvz., energijos rinka), šios rinkos taptų veiksmingesnės, paspartintų žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir padėtų įvairinti ekonomiką. Imantis su valstybės įmonėmis susijusių veiksmų, valdymas Kipre taptų veiksmingesnis, o rinka būtų teisingesnė ir skaidresnė vietos ir užsienio įmonėms. Tokie veiksmai atitiktų ilgalaikės Kipro strategijos tikslus ir veiksmų planą, kuriuo ši strategija grindžiama (iniciatyvos sritis „Modernizuoti valstybės įmones ir kurti tinkamas paskatas inovacijoms ir veiksmingumui“). Valstybės įmonių valdymui gerinti skirta politika gali padėti mažinti valstybės skolą, nes geresnis valstybės įmonių valdymas padidintų viešojo sektoriaus veiksmingumą. Be to, ji gali padėti pagerinti verslo aplinką ir padidinti potencialų augimą;

(24)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(25)

Kipras galėtų dar geriau ir greičiau panaudoti visą atsinaujinančiųjų energijos išteklių potencialą visų pirma toliau paprastindamas leidimų išdavimo procedūras ir toliau investuodamas į saulės energijos gamybos įrenginius. Šiuo metu Kipre dujos nenaudojamos, o nafta sudaro 85,6 % energijos rūšių derinio. Atsižvelgiant į pasaulio rinkose labai svyruojančias energijos kainas, Kipro ekonomikos tvarumui išlaikyti labai svarbu mažinti didelę priklausomybę nuo naftos. Naftos tiekimas visiškai priklauso nuo importo, tačiau naftos importas iš Rusijos sudaro tik 1 % ir yra gerokai mažesnis už Sąjungos vidurkį (23 %) (19). Siekiant įvairinti energijos tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo importo, Kiprui būtų naudinga sparčiau plėtoti dujų importo infrastruktūrą, kuri ateityje galėtų būti pritaikyta vandeniliui, dujotiekio jungtį, kuri ateityje taip pat bus pritaikyta vandeniliui, ir elektros energetikos sistemų jungtis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Be to, neseniai atrasti dujų telkiniai jūroje Kiprui suteikia puikią galimybę toliau didinti energetinę nepriklausomybę kartu stengiantis sparčiau įgyvendinti priemones, susijusias su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumu. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Be to, efektyvaus energijos vartojimo politika galėtų būti išplėsta ir sparčiau vykdoma, be kita ko, transporto sektoriuje. Taip pat tikimasi, kad efektyvaus energijos vartojimo priemonės padės spręsti didelės energijos nepriteklių patiriančių gyventojų dalies (20,9 %) problemą, be kita ko, kai tikslinga, naudojant sanglaudos politikos fondų lėšas. Kad Kipras pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(26)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindamas sanglaudos politiką Kipras gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdamas pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Kipras gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (20);

(27)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (21) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(28)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Kipro atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose;

(29)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį atspindėtos 1, 2, 3 ir 4 rekomendacijose. 1 ir 2 rekomendacijomis taip pat prisidedama prie 2022 m. rekomendacijos dėl euro zonos, ypač jos pirmos ir ketvirtos rekomendacijų, įgyvendinimo. 1 rekomendacijoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės padeda, inter alia, naikinti su didele valdžios sektoriaus skola susijusį disbalansą. 2 rekomendacijoje nurodytos politikos priemonės padeda, inter alia, naikinti su didele privačiojo sektoriaus skola susijusį disbalansą, ribojant perteklinį privačiojo sektoriaus skolinimąsi. Be to, jos padeda naikinti disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola ir einamąja sąskaita, diversifikuojant ekonomiką, taip pat disbalansą, susijusį su dideliu susikaupusių neveiksnių paskolų kiekiu. 3 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, mažinti disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola, didinant valdžios sektoriaus veiksmingumą ir ilgalaikį augimą, ir disbalansą, susijusį su privačiojo sektoriaus ir išorės skola, didinant ilgalaikį augimą. 4 rekomendacijoje nurodyta politika padeda, inter alia, spręsti su didele išorės skola susijusio pažeidžiamumo problemą ilguoju laikotarpiu,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Latvija nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Latvijos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje skelbiamame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. Latvija pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Latvija patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 22 d. Latvija pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą, o 2022 m. balandžio 26 d. – 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Latvijos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Latvijos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Latvijos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Latvija įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Latvijos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Latvijos biudžeto būklė, nes jos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Latvijai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Latvijai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Latvijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo nuo 4,5 % BVP 2020 m. iki 7,3 % BVP 2021 m. Latvijos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis padidėjo nuo 2,8 % BVP 2020 m. iki 5,2 % BVP 2021 m. Priemonės, kurių Latvija ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos arba suderintos su kompensacinėmis priemonėmis. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir suderintos su kompensacinėmis priemonėmis; jas iš esmės sudarė socialinio draudimo įmokų tarifo sumažinimas, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos sumos padidinimas, medicinos darbuotojų ir mokytojų atlyginimų ir minimalių socialinių išmokų padidinimas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus bendroji skola padidėjo nuo 43,3 % BVP 2020 m. iki 44,8 % BVP 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, 2022 m. yra realistiškas, o vėliau – atsargus. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 2,1 %, o 2023 m. – 2,5 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. realiojo BVP augimas bus panašus, t. y. 2,0 %, o 2023 m. augimas bus šiek tiek didesnis, t. y. 2,9 %, daugiausia dėl geresnės privataus vartojimo ir eksporto perspektyvos. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė planuoja, kad 2022 m. nominalusis deficitas sumažės iki 6,5 % BVP, o 2023 m. – iki 2,8 %. Didelis 2022 m. deficitas daugiausia yra susijęs su 2022 m. biudžete numatytomis priemonėmis, konkrečiai, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos padidinimu, dideliu investicijų paketu ir sveikatos priežiūros, vidaus reikalų ir švietimo sektorių darbuotojų atlyginimų padidinimu. Be to, dėl didelės Vyriausybės paramos namų ūkiams ir įmonėms siekiant sumažinti kylančių energijos kainų poveikį, taip pat dėl numatomo lėtesnio mokestinių pajamų augimo, kurį lemia neigiamas Rusijos invazijos į Ukrainą poveikis ekonomikai, deficitas išliks padidėjęs, nors, palyginti su 2021 m., 2022 m. COVID-19 parama ekonomikai yra daug mažesnė. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 45,7 %, o 2023 m. – sumažės iki 45,2 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 7,2 % BVP ir 3,0 % BVP. Šios procentinės dalys viršija 2022 m. stabilumo programoje numatomą deficitą daugiausia dėl į Komisijos 2022 m. pavasario prognozę įtrauktų papildomų politikos priemonių, konkrečiai, nacionalinių energijos tiekimo saugumo rezervų sukūrimo, remiantis paskutiniais Energetikos įstatymo pakeitimais (2022 m. numatomas fiskalinis poveikis – 0,6 % BVP). Paskelbimas apie rezervų kūrimą yra patikimas, tačiau rengiant 2022 m. stabilumo programą apie jį dar nebuvo žinoma. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP – 47,0 % 2022 m. ir 46,5 % 2023 m., t. y. viršija 2022 m. stabilumo programos projekciją. Skirtumą lemia aukštesnė deficito projekcija ir mažesnis numatomas nominalusis BVP. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,3 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Latvijos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 5,2 % BVP 2021 m. iki 0,8 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,9 % BVP 2022 m., o 2023 m. jos turėtų būti palaipsniui panaikintos (12). Tos priemonės iš esmės apima viršutinių energijos kainų ribų nustatymą namų ūkiams ir verslininkams, visišką tam tikrų elektros energijos tarifo elementų dalių apmokėjimą valstybės lėšomis, taip pat paramą tam tikroms socialinėms grupėms ir skurdesniems namų ūkiams. Paskelbta, kad tos priemonės yra laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma bendrosios viršutinės energijos kainų ribos, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. sudarys 0,3 % BVP, o 2023 m. – 0,5 % BVP (13), taip pat 0,1 % BVP 2022 m. ir 0,3 % BVP 2023 m. padidėjančios gynybos išlaidos;

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Latvijai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Latvijai taip pat rekomendavo kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą ir, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Latvijos 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (– 3,3 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Latvija planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,8 % BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,3 procentinio punkto (15). Todėl Latvija planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,5 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis reaguojama į ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį (0,8 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidų (0,3 % BVP) papildomą poveikį. 2022 m. Latvija iš esmės kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą, nes 2022 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų reikšmingą skatinamąjį poveikį daugiausia lemia priemonės, skirtos ekonominiam ir socialiniam energijos kainų kilimo poveikiui mažinti, taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 3,2 % BVP (16). Numatoma, kad Latvija 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2022 m., turėtų padidėti 0,9 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,8 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 2,7 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,9 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,1 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 2,3 % 2024 m. ir iki 1,7 % iki 2025 m. Todėl planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Tose projekcijose daroma prielaida, kad paramos programos nebebus vykdomos ir stipriai išaugs mokestinės pajamos. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 44,5 % 2024 m. ir iki 43,4 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(20)

Latvijos mokestinės pajamos, išreikštos BVP dalimi, yra gerokai mažesnės už Sąjungos vidurkį, todėl viešosioms paslaugoms skiriamas finansavimas yra ribotas. Latvijoje iš pelno mokesčių gaunamos pajamos yra mažiausios Sąjungoje (2020 m. – 0,7 % BVP), o iš nekilnojamojo turto mokesčių gaunamos pajamos – 1,0 % BVP, palyginti su 2,3 % BVP Sąjungos vidurkiu. Be to, nors vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens mokesčių pleištas beveik atitinka Sąjungos vidurkį, netiesioginis darbo jėgos mokesčių tarifas yra vienas mažiausių Sąjungoje, taigi matyti, kad yra galimybių didinti pajamas iš darbo jėgos apmokestinimo geriau surenkant mokesčius ir didinant progresyvumą. Latvijos viešosios išlaidos sveikatos priežiūrai ir socialinei apsaugai, palyginti su Sąjungos vidurkiu, yra ypač mažos, o tai trukdo laiku ir vienodomis sąlygomis gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir tinkamą socialinę paramą. Todėl Latvijoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių, socialinių pervedimų poveikis skurdo mažinimui mažiausias ir sveikatos rezultatai blogiausi Sąjungoje. Nors pastaruoju metu ir padidintos, minimalios pajamos, minimalios pensijos ir invalidumo išmokos nesiekia skurdo ribos. Ribotos pažeidžiamų grupių galimybės gauti socialinę paramą ir paslaugas ir prasta jų kokybė dar labiau mažina socialinę įtrauktį. Ilgalaikės priežiūros sistema yra nepakankamai išvystyta, o priežiūros namuose ir bendruomeninių paslaugų teikiama nepakankamai. Socialinių būstų yra mažai ir dažnai jie nesuteikia tinkamų gyvenimo sąlygų. Be to, socialinė parama įvairiose savivaldybėse skiriasi ir dažnai nėra pakankamai tikslinė. Siekiant padidinti mokestines pajamas reikia geriau išnaudoti galimybes padidinti nekilnojamojo turto ir kapitalo apmokestinimą bei padidinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, nes šie šaltiniai, palyginti su Sąjungos vidurkiu, vis dar nepakankamai išnaudojami. Be to, siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką turėtų būti dedama daugiau pastangų, nei numatyta vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių įgyvendintinų reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Latvijai skirtose Tarybos rekomendacijose, papildant visas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Konkrečiai, Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis įvairiu mastu sprendžiami visi šeši plataus masto uždaviniai – fiskaliniai, žmogiškojo kapitalo, viešojo administravimo, našumo ir skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformos, susijusios su aukštojo mokslo įstaigų valdymu ir finansavimu, išsamios žmogiškųjų išteklių strategijos sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu ir minimalių pajamų išmokų indeksavimo įvedimu. Didelės investicijos apima transporto sistemos žalinimą Rygos metropolinėje zonoje, be kita ko, įsigyjant netaršias viešąsias transporto priemones, ir privačių bei viešųjų pastatų ir įmonių energinę renovaciją. Taip pat planuojamos didelės investicijos regioninei plėtrai skatinti: mokyklų, pramonės parkų ir įperkamų būstų statybai ir ligoninių modernizavimui. Tikimasi, kad šios priemonės tvariai padidins ekonomikos augimo potencialą;

(22)

tikimasi, kad Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Latvijoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 37,6 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 21 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Latvijai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių ir kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (18) numatytą partnerystės sutartį Latvija pateikė 2022 m. gegužės 25 d., bet kitų tame reglamente numatytų sanglaudos politikos programų ji dar nėra pateikusi. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Latvija, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Latvijai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, be kita ko, susijusių su galimybėmis gauti bankų kreditų. Pastarąjį dešimtmetį kreditų srautas privačiajam sektoriui dažniausiai buvo neigiamas. 2016 m. jis tapo teigiamas, tačiau kredito augimo tempas vis dar buvo mažesnis už BVP augimo tempą. 2020 m. privačiojo sektoriaus skola sudarė 66,5 % BVP, palyginti su 78,3 % BVP prieš penkerius metus. Ypač sunku gauti kreditą mažosioms ir vidutinėms įmonėms iš dalies dėl jų didesnės kredito rizikos, be to, jos patiria palyginti dideles kredito išlaidas ir turi sutvarkyti daug dokumentų. Taip pat dėl įkeičiamo turto menko likvidumo ypač sunku gauti kreditą už Rygos regiono ribų. Tai yra didelė kliūtis tiek hipotekiniam skolinimui, tiek skolinimui įmonėms. Be to, vartotojų žaliųjų technologijų finansavimas galėtų būti įperkamesnis naudojant pigesnius ir ilgesnio laikotarpio kredito produktus. Politikos pastangos daugiausia nukreiptos skolinimui remti derinant jas su viešosiomis dotacijomis. Tačiau dėl to valdžios sektoriaus biudžetas patiria didelių išlaidų, todėl tai nėra tvarus skolinimo skatinimo būdas. Norint sumažinti kredito pasiūlos suvaržymus, reikia apskritai pagerinti verslo aplinkos skaidrumą ir pasitikėjimą ja, be kita ko, mažinti šešėlinę ekonomiką. Be to, yra galimybių padidinti paskolų susigrąžinimo normas – tai sumažintų bankų išlaidas, susijusias su neveiksniomis paskolomis. Susigrąžinti daugiau paskolų galėtų padėti veiksmingesnė teisinė sistema. Tikslinės paskolų ir garantijų sistemos galėtų padėti sumažinti bankams kylančią likvidumo riziką, kai jie priima užstatą palyginti nelikvidžiose rinkose. Viešosios skolinimo sistemos strategiškai svarbioms investicijoms, pavyzdžiui, žaliajai pertvarkai ir regioninei plėtrai, galėtų padidinti veiksmingą konkurenciją bankų rinkoje arba užpildyti rinkos spragą, kai bankų finansavimas yra per brangus arba jo nėra. Be to, valstybės garantijų ir skolinimo sistemos, palyginti su dotacijų sistemomis, yra daug ekonomiškesnis būdas remti privatų skolinimąsi. Be kliūčių gauti bankų finansavimą, nepakankamai išvystyta Latvijos alternatyvių finansavimo šaltinių rinka, kuri galėtų suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą įmonėms;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

remiantis 2020 m. duomenimis, maždaug pusę Latvijos energijos rūšių derinio sudaro naftos produktai (33,8 %) ir gamtinės dujos (21,6 %), o likusią dalį daugiausia sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija (44,1 %). Visas gamtines dujas Latvija importavo iš Rusijos (priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų yra didesnė už Sąjungos vidurkį (44 %)), be to, Rusija buvo pagrindinis Latvijos importuojamų naftos produktų (20 %) šaltinis (tai iš esmės atitinka Sąjungos priklausomybės nuo naftos importo iš Rusijos vidurkį, kuris sudaro 26 %). (19) Latvijos priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo gerokai sumažina jos dujotiekių jungtis su Lietuva, kuri suteikia Latvijai prieigą prie Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo. Be to, Latvija yra sujungta su Estija ir Suomija, todėl šios keturios šalys priklauso tai pačiai gamtinių dujų rinkai. Latvijoje esanti saugykla leidžia sušvelninti sezoninius pasiūlos ir paklausos skirtumus ir joje kaupiamas Baltijos šalių rinkoms skirtas tiekimo saugumo rezervas. Rekomenduojama investuoti į naują su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus siekiant, kai įmanoma, parengti juos ateities iššūkiams ir užtikrinti ilgalaikį jų tvarumą, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro; Vis dėlto politikos prioritetu turėtų išlikti dabartinio sinchronizavimo su Sąjungos kontinentiniu elektros tinklu užbaigimas, pakankamo jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis pajėgumo užtikrinimas ir tolesnis bendrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vykdymas. Norint ne tik pagerinti dujų infrastruktūrą, kuria siekiama užtikrinti alternatyvius tiekimo šaltinius, bet ir sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, reikia, kad Latvija paspartintų atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą ir didintų energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma statybos ir transporto sektoriuose. Latvijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms į sausumos vėjo energiją.

Paspartinti investicijas į sausumos vėjo energiją galėtų padėti neseniai Vyriausybės paskelbtas ankstesnis, nei planuota, tų priemonių įgyvendinimas. Tačiau norint padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį taip pat reikėtų, kad Latvija išnagrinėtų jūros vėjo energijos naudojimo galimybes. Reikėtų sustiprinti energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant esminę renovaciją, visų pirma pastatų, transporto ir pramonės sektoriuose. Siekdama įvairinti energijos rūšių derinį, Latvija, bendradarbiaudama su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, svarsto galimybę investuoti į branduolinę energiją. Kad Latvija pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(27)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Latvija gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Latvija gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (20);

(28)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (21) atspindėta visų pirma 1 rekomendacijoje;

(29)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Latvijos atveju tai konkrečiai atspindėta 1, 2 ir 3 rekomendacijose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Lietuva nenurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą. Siekiant skubiai patenkinti iš Ukrainos bėgančių asmenų priėmimo ir integracijos poreikius, pagal sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje iniciatyvą (CARE) ir pasinaudojant papildomu išankstiniu finansavimu pagal Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) Lietuvai teikiama išskirtinė parama;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Lietuvos stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinio laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. gegužės 14 d. Lietuva pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 20 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Lietuva patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnyje nustatyto termino, 2022 m. balandžio 27 d. Lietuva pateikė 2022 m. nacionalinę reformų darbotvarkę, o 2022 m. balandžio 29 d. – 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį, 2022 m. nacionalinė reformų darbotvarkė taip pat atspindi Lietuvos du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Lietuvos ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Lietuvos padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jai skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Lietuva įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Lietuvos padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė pranešimą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Tame pranešime aptarta Lietuvos biudžeto būklė, nes planuojama, kad šalies valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. viršys Sutartyje nustatytą 3 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pamatinę vertę. Pranešime padaryta išvada, kad deficito kriterijus nėra įvykdytas. Laikydamasi 2022 m. kovo 2 d. komunikato, 2022 m. pavasarį Komisija nesiūlė pradėti naujų perviršinio deficito procedūrų ir 2022 m. rudenį iš naujo įvertins, ar tikslinga siūlyti pradėti tokias procedūras;

(13)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Lietuvai, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Lietuvai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinio laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 7,3 % BVP 2020 m. iki 1,0 % 2021 m. Lietuvos fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 3,9 % BVP 2020 m. iki 2,8 % 2021 m. Priemonės, kurių Lietuva ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. 2020 m. ir 2021 m. Vyriausybės priimtos diskrecinės biudžeto priemonės daugiausia buvo laikinos. Vis dėlto tam tikros diskrecinės priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020–2021 m. laikotarpiu, nebuvo laikinos ir joms nebuvo kompensacinių priemonių; jas iš esmės sudarė didesnis atlygis viešojo sektoriaus darbuotojams. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 46,6 % BVP 2020 m. iki 44,3 % 2021 m.;

(14)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos 2022 m. stabilumo programoje pateiktos biudžeto projekcijos, yra realistiškas. Vyriausybė prognozuoja, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,6 %, o 2023 m. – 2,5 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,7 %, o 2023 m. – 2,6 %. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis deficitas padidės iki 4,9 % BVP, o 2023 m. jis sumažės iki 2,4 %. Deficito padidėjimas 2022 m. daugiausia yra susijęs su priemonėmis, skirtomis aukštų energijos kainų poveikiui suvaldyti, mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams remti ir pabėgėlių iš Ukrainos srautams priimti. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. sumažės iki 43,3 %, o 2023 m. nesikeis. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. ir 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas atitinkamai sudarys 4,6 % BVP ir 2,3 % BVP. Šie dydžiai atitinka 2022 m. stabilumo programoje numatomą deficitą. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP panašus: 42,7 % 2022 m. ir 43,1 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 3,2 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Lietuvos ekonomikos augimą, poveikio;

(15)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 2,8 % BVP 2021 m. iki 1,2 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 1,2 % BVP 2022 m. ir 0,0 % BVP 2023 m. (12) Tas priemones daugiausia sudaro subsidijos dujų ir elektros energijos bendrovėms, šilumos energijai taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas ir platesnis kitų su šilumos energija susijusių kompensacijų taikymas. Paskelbta, kad tos priemonės daugiausia laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma subsidijos dujų ir elektros energijos bendrovėms ir šilumos energijai taikomo PVM kompensacijos, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. ir 2023 m. (13) sudarys 0,2 %, taip pat po 0,5 % BVP tiek 2022 m., tiek 2023 m. padidėjančios gynybos išlaidos;

(16)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Lietuvai 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba taip pat rekomendavo Lietuvai kontroliuoti nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą. Ji Lietuvai taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(17)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Lietuvos 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (-4,2 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Lietuva planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą pasinaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų padidėti 0,5 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,3 procentinio punkto (15). Todėl Lietuva planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 3,2 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis indėlis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (1,2 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,2 % BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų 0,4 % BVP prisidėti, be kitų priemonių, papildoma parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams (papildomas pensijų, išmokų vaikams, socialinių išmokų, minimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas). Todėl, remiantis dabartiniais Komisijos įverčiais, 2022 m. Lietuva nepakankamai kontroliuoja nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimą;

(18)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus 1,5 % BVP (16). Numatoma, kad Lietuva 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai 2023 m. turėtų padidėti 0,4 procentinio punkto BVP. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų stabdomasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,5 procentinio punkto (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 1,5 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (1,2 % BVP) ir iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo papildomos išlaidos (0,1 % BVP);

(19)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 1,3 % 2024 m. ir 1,0 % iki 2025 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas per programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP iki 2025 m. sumažės, konkrečiai, iki 42,6 % 2024 m. ir iki 42,5 % 2025 m. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(20)

remiantis 2020 m. viešųjų pirkimų rezultatų suvestine, nustatyta tam tikrų Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos trūkumų: perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimo stoka, tai, kad konkursuose dalyvauja vos keli subjektai arba nedalyvauja niekas, ir per didelis kliovimasis kainos kriterijumi. Jei pastangos, kurios šiuo metu dedamos savivaldybių bendradarbiavimo principu grindžiamiems viešiesiems pirkimams skatinti, būtų išplėstos taip, kad reforma apimtų ir centrinės valdžios lygmenį, tai padėtų plėtoti ir skleisti geriausią praktiką ir padidinti bendrą procesų naudingumą ir veiksmingumą. Tai taip pat padėtų didinti fiskalinį tvarumą;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Lietuvai skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jai skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daugiausia dėmesio skiriama priemonėms, kuriomis skatinama skaitmenizacija ir žalioji pertvarka, užtikrinama sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir veiksmingumas, gerinama socialinė apsauga, teikiamas prioritetas švietimui bei inovacijoms ir didinamas viešojo sektoriaus veiksmingumas;

(22)

tikimasi, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Lietuvoje remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 37,8 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 31,5 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Lietuvai greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jos atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

2022 m. balandžio 22 d. Komisija patvirtino Lietuvos partnerystės sutartį, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (18). 2022 m. kovo 16 d. Lietuva pateikė sanglaudos politikos programą. Laikydamasi Reglamento (ES) 2021/1060, Lietuva, programuodama 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, atsižvelgė į atitinkamas jai skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Lietuvai kyla tam tikrų papildomų uždavinių, susijusių su pirmine ir profilaktine sveikatos priežiūra, socialinių paslaugų planavimo ir teikimo trūkumais ir tuo, kad nėra aprūpinimo socialiniu būstu strategijos. Didelis išvengiamų hospitalizavimo atvejų skaičius, taip pat aukšti sveikatos priežiūros ir prevencijos priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodikliai rodo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje reikia imtis daugiau prevencinių veiksmų. Be to, pirminės sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros prieinamumą riboja sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir netolygus pasiskirstymas. Be Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų sveikatos priežiūros sektoriaus reformų ir investicijų, būtina toliau stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir prevenciją. Įvairių ministerijų ir kitų viešųjų įstaigų bendradarbiavimo stygius ir poreikių nustatymo spragos trukdo integruotai teikti socialines paslaugas. Šios paslaugos taip pat nepakankamai tenkina bedarbių poreikius. 2019 m. (19) Lietuvos išlaidos socialiniam būstui, t. y. 10,31 EUR vienam gyventojui, palyginti su ES vidurkiu – 101,58 EUR (abu palyginamosiomis 2010 m. kainomis) gerokai atsilieka nuo Sąjungos vidurkio, todėl socialinio būsto nuolat trūksta ir jo laukiančiųjų eilės ilgos. Taip pat reikia gerinti teikiamų socialinių būstų kokybę. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta svarbių priemonių, pvz., minimalių pajamų sistemos ir mokesčių ir išmokų sistemos reforma ir nedarbo socialinio draudimo aprėpties išplėtimas. Tikimasi, kad įgyvendintos tos priemonės padės išspręsti kai kuriuos iš svarbiausių socialinės apsaugos uždavinių. Vis dėlto, be ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių, reikia dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti socialinių paslaugų planavimą, kokybę ir veiksmingumą ir išspręsti socialinių būstų stygiaus ir nepakankamos kokybės problemą;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

Lietuvos energijos tiekimo sistema labai priklauso nuo importo: šalis importuoja apie du trečdalius visos reikalingos elektros energijos ir didžiąją dalį jai reikalingos naftos ir dujų. Šalies energijos rūšių derinyje nafta ir dujos sudaro tris ketvirtadalius. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą nafta ir dujos daugiausia buvo importuojamos iš Rusijos. 2020 m. Lietuvos gamtinių dujų importas iš Rusijos sudarė 42 % viso importo (ir iš esmės atitiko Sąjungos vidurkį – 44 %), o žalios naftos importas iš Rusijos – 73 % (t. y. daugiau už Sąjungos vidurkį – 26 %) (20). Energijos poreikį lemia didelis transporto priemonių parkas ir vis dar nepakankamai naudojamas viešasis transportas bei geležinkeliai, didelis mažo energinio naudingumo pastatų ūkis ir labai daug energijos – 67 % bendro šalyje suvartojamo dujų kiekio – suvartojantys pramonės sektoriai. Lietuvos priklausomybę nuo bendro energijos importo mažintų papildomos pastangos sumažinti energijos suvartojimo intensyvumą tuose sektoriuose, skatinant pramonės transformaciją, be kita ko, novatoriškus gamybos procesus, ir toliau skatinant naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Energetinį saugumą Lietuva gerokai padidino plėtodama elektros tinklų ir dujotiekių jungtis su kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir atidariusi suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje. Apskritai Lietuva turi toliau dėti pastangas papildomai stiprinti regioninį bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kad būtų galima toliau koordinuoti dujų importą ir našų regioninių infrastruktūrų naudojimą. Šiomis aplinkybėmis apsaugoti energijos tiekimą regione padės dujotiekių jungtis su Lenkija (GIPL), kuri pradėjo veikti 2022 m. gegužės 1 d., ir kitų dujotiekių jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis plėtra. Vis dėlto politikos prioritetu turėtų išlikti dabartinio sinchronizavimo su Sąjungos kontinentiniu elektros tinklu užbaigimas, pakankamo jungčių su kaimyninėmis valstybėmis narėmis pajėgumo užtikrinimas ir tolesnis bendrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vykdymas. Naujas investicijas į su dujomis susijusią infrastruktūrą ir tinklus rekomenduotina, kai įmanoma, parengti ateities iššūkiams siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikiam jų tvarumui, kai ateityje bus keičiama jų paskirtis ir pereinama prie tvaraus kuro. Kad Lietuva pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus;

(27)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį labiausiai paveiktuose regionuose, įgyvendindama sanglaudos politiką Lietuva gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdama pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Lietuva gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (21).

(28)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (22) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(29)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Lietuvos atveju tai konkrečiai atspindėta 1 ir 2 rekomendacijose,

(1)

2021 m. vasario 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (2). Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiama finansinė parama reformoms ir investicijoms įgyvendinti, t. y. Sąjungos finansuojama fiskalinė paskata. Priemone prisidedama prie ekonomikos atsigavimo ir tvarių ir augimą skatinančių reformų ir investicijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kartu didinant valstybių narių ekonomikos atsparumą ir potencialų augimą. Ja taip pat padedama stiprinti tvarią viešųjų finansų būklę ir skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu. Kiekvienai valstybei narei pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę skiriamas didžiausias finansinis įnašas bus atnaujintas 2022 m. birželio mėn., laikantis Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalies;

(2)

2021 m. lapkričio 24 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2022 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2021 m. gegužės 7 d. pasirašytą Porto socialinį įsipareigojimą toliau įgyvendinti 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2022 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje išdėstytus prioritetus. 2021 m. lapkričio 24 d. Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (3) taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Liuksemburgas nenurodytas kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Be to, tą pačią dieną Komisija priėmė Rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir Pasiūlymą dėl 2022 m. bendros užimtumo ataskaitos, kurioje analizuojamas užimtumo politikos gairių ir Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimas. Rekomendaciją dėl euro zonos ekonominės politikos (4) (toliau – 2022 m. rekomendacija dėl euro zonos) Taryba priėmė 2022 m. balandžio 5 d., o bendrą užimtumo ataskaitą – 2022 m. kovo 14 d.;

(3)

geopolitines ir ekonomines aplinkybes labai pakeitė po pasaulinės pandemijos įvykusi Rusijos invazija į Ukrainą. Invazijos poveikis valstybių narių ekonomikai pasireiškė, inter alia, aukštesnėmis energijos, maisto produktų bei žaliavų kainomis ir prastesnėmis augimo perspektyvomis. Aukštesnės energijos kainos ypač slegia pažeidžiamiausius namų ūkius, kurie patiria energijos nepriteklių arba kuriems jis gresia, taip pat įmones, kurios labiausiai pažeidžiamos energijos kainų šuolių. Be to, į Sąjungą atvyksta kaip niekada daug pabėgėlių iš Ukrainos. Dėl Rusijos agresijos karo kilusios ekonominės pasekmės valstybes nares paveikė nevienodai. Šiomis aplinkybėmis 2022 m. kovo 4 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/382 (5) pirmą kartą pradėta taikyti Tarybos direktyva 2001/55/EB (6), iš Ukrainos perkeltiems asmenims suteikiant teisę teisėtai būti Sąjungoje, taip pat galimybę mokytis, dalyvauti darbo rinkoje, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būstą ir socialinę paramą;

(4)

atsižvelgiant į sparčiai kintančią ekonominę ir geopolitinę padėtį ir kaip išdėstyta 2022 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje, 2022 m. Europos semestras – plataus masto ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema – atnaujinamas ir kartu pritaikomas prie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo reikalavimų. Kad būtų įgyvendinti Europos semestro politikos prioritetai, itin svarbu įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jais atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pateiktas per 2019 m. ir 2020 m. Europos semestro ciklus, arba į didelę jų dalį. 2019 m. ir 2020 m. konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos tebėra tiek pat svarbios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams, kurie peržiūrėti, atnaujinti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (ES) 2021/241 14, 18 ir 21 straipsnius, šalia kitų konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, pateiktų iki tokių peržiūrėtų, atnaujintų ar iš dalies pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo datos;

(5)

nuo 2020 m. kovo mėn. taikoma bendroji nukrypti leidžianti Stabilumo ir augimo pakto išlyga. 2021 m. kovo 3 d. komunikate „Vieni metai nuo COVID-19 protrūkio. Fiskalinės politikos atsakas“ Komisija išdėstė nuomonę, kad sprendimas nutraukti bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą arba ją toliau taikyti turėtų būti priimamas atlikus bendrą ekonominės padėties vertinimą, kurio vienas iš pagrindinių kiekybinių kriterijų būtų Sąjungos arba euro zonos ekonominės veiklos mastas, palyginti su iki krizės (2019 m. pabaigoje) buvusiu mastu. Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymą pratęsti 2023 m. būtų pagrįsta dėl didesnio neapibrėžtumo ir didelės neigiamų ekonominės perspektyvos pokyčių rizikos karo Europoje aplinkybėmis, dėl precedento neturinčių energijos kainų šuolių ir tolesnių tiekimo grandinės sutrikimų;

(6)

laikantis 2021 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijoje (7), kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl 2021 m. Liuksemburgo stabilumo programos, pateikto požiūrio, bendrą fiskalinės politikos kryptį šiuo metu geriausia vertinti kaip pirminių išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones), išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones, bet įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės negrąžintina parama (dotacijomis) ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas išlaidas, pokytį, palyginti su vidutinės trukmės laikotarpio potencialiu augimu (8). Be bendros fiskalinės politikos krypties, siekiant įvertinti, ar nacionalinė fiskalinė politika yra apdairi, o jos sudėtis yra palanki tvariam atsigavimui, suderinamam su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų tikslais, dėmesys taip pat skiriamas nacionalinėmis lėšomis finansuojamų (9) pirminių einamųjų išlaidų (atėmus diskrecines pajamų priemones ir išskyrus su COVID-19 krize susijusias laikinas neatidėliotinas priemones) ir investicijų raidai;

(7)

2022 m. kovo 2 d. Komisija priėmė komunikatą ir jame pateikė plataus pobūdžio 2023 m. fiskalinės politikos gairių (toliau – fiskalinės gairės), kuriomis siekiama padėti valstybėms narėms parengti stabilumo ir konvergencijos programas ir taip sustiprinti politikos koordinavimą. Remdamasi 2022 m. žiemos prognozėje pateikta makroekonomine perspektyva, Komisija pažymėjo, kad atrodytų tinkama 2023 m. pereiti nuo 2020–2022 m. bendros remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties prie iš esmės neutralios bendros fiskalinės politikos krypties, tuo pat metu būnant pasirengus reaguoti į kintančią ekonominę padėtį. Komisija paskelbė, kad konkrečioms valstybėms narėms 2023 m. ir toliau turėtų būti teikiamos skirtingos fiskalinės rekomendacijos ir turėtų būti atsižvelgta į galimą tarpvalstybinį šalutinį poveikį. Komisija paprašė valstybių narių atsižvelgti į šias gaires savo stabilumo ir konvergencijos programose. Komisija įsipareigojo atidžiai stebėti ekonominius pokyčius ir prireikus pritaikyti politikos gaires, vėliausiai – 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje paskelbsimame Europos semestro pavasario dokumentų rinkinyje;

(8)

kalbant apie fiskalines gaires, 2023 m. fiskalinėmis rekomendacijomis atsižvelgiama į prastesnę ekonominę perspektyvą, didesnį neapibrėžtumą ir papildomą neigiamų pokyčių riziką, taip pat į didesnę infliaciją, palyginti su Komisijos 2022 m. žiemos prognoze. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, fiskalinis atsakas turi būti didinti viešąsias investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir energetinį saugumą ir išlaikyti pažeidžiamiausių namų ūkių perkamąją galią, kad būtų galima sušvelninti energijos kainų šuolio poveikį ir padėti apriboti antrinio poveikio infliacinį spaudimą taikant tikslines ir laikinas priemones. Fiskalinė politika turi likti lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie greitai kintančių aplinkybių, įskaitant iššūkius, kylančius dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, susijusius su gynyba ir saugumu, ir turi skirtis valstybėse narėse priklausomai nuo jų fiskalinės ir ekonominės padėties, įskaitant krizės poveikį joms ir iš Ukrainos perkeltų asmenų srautą į jas;

(9)

2021 m. balandžio 30 d. Liuksemburgas pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį Komisija įvertino ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis. 2021 m. liepos 13 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą dėl Liuksemburgo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo (10). Paramos dalių išmokėjimas priklauso nuo Komisijos sprendimo priėmimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 5 dalį, kuriame būtų nurodyta, kad Liuksemburgas patenkinamai pasiekė Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes. Kad būtų laikoma, jog tarpinės ir siektinos reikšmės pasiektos patenkinamai, ankstesniosioms pasiekti priimtos priemonės turi likti nepanaikintos;

(10)

laikydamasis Reglamento (EB) Nr. 1466/97 4 straipsnio, 2022 m. balandžio 29 d. Liuksemburgas pateikė 2022 m. nacionalinę reformų programą ir 2022 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos kartu. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 27 straipsnį 2022 m. nacionalinė reformų programa taip pat atspindi Liuksemburgo du kartus per metus teikiamas pažangos, padarytos įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, ataskaitas;

(11)

2022 m. gegužės 23 d. Komisija paskelbė 2022 m. Liuksemburgo ataskaitą. Joje įvertinta pažanga, Liuksemburgo padaryta įgyvendinant atitinkamas 2019 m., 2020 m. ir 2021 m. Tarybos priimtas jam skirtas rekomendacijas, ir, remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo rezultatų suvestine, apžvelgta, kaip Liuksemburgas įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Remiantis ta analize, šalies ataskaitoje nurodytos spragos, palyginti su tais uždaviniais, kurie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane sprendžiami tik iš dalies arba nesprendžiami, taip pat nauji ir kylantys uždaviniai, įskaitant dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kylančius uždavinius. Be to, joje įvertinta pažanga, Liuksemburgo padaryta įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį ir siekiant Sąjungos pagrindinių tikslų užimtumo, įgūdžių ir skurdo mažinimo srityse, taip pat siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

(12)

2020 m. liepos 20 d. rekomendacijoje (11) Taryba rekomendavo Liuksemburgui, laikantis bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos, 2020 m. ir 2021 m. imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID-19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas. Ji Liuksemburgui taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir skolos tvarumą, kartu didinant investicijas. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, 2021 m. Liuksemburgo valdžios sektoriaus balansas pagerėjo nuo 3,4 % BVP deficito 2020 m. iki 0,9 % pertekliaus 2021 m. Liuksemburgo fiskalinės politikos atsaku 2021 m. remtas ekonomikos atsigavimas, o laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažėjo nuo 2,4 % BVP 2020 m. iki 0,7 % 2021 m. Priemonės, kurių Liuksemburgas ėmėsi 2021 m., atitiko 2020 m. liepos 20 d. Tarybos rekomendaciją. Diskrecinės biudžeto priemonės, kurias Vyriausybė priėmė 2020 m. ir 2021 m., buvo laikinos arba derinamos su kompensacinėmis priemonėmis. Remiantis Eurostato patvirtintais duomenimis, valdžios sektoriaus skola sumažėjo nuo 24,8 % BVP 2020 m. iki 24,4 % BVP 2021 m.;

(13)

makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos biudžeto projekcijos, yra atsargus 2022 m. ir realistiškas vėlesniais metais. 2022 m. stabilumo programoje prognozuojama, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 1,4 %, o 2023 m. – 2,9 %. Tuo tarpu Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad realusis BVP 2022 m. išaugs 2,2 %, o 2023 m. – 2,7 %. 0,8 procentinio punkto skirtumą 2022 m. daugiausia lemia Komisijos 2022 m. pavasario prognozės didesni lūkesčiai dėl investicijų ir teigiamo grynojo eksporto poveikio realiojo BVP augimui. 2022 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato, kad 2022 m. nominalusis balansas sumažės iki 0,7 % BVP deficito, o 2023 m. – iki 0,4 % BVP deficito. Šis sumažėjimas 2022 m. daugiausia atspindi didesnes išlaidas atlygiui darbuotojams, investicijoms ir socialinėms išmokoms, o pajamų srityje numatoma, kad einamieji pajamų ir turto mokesčiai mažės. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2022 m. padidės iki 25,4 %, o 2023 m. – iki 25,8 %. Remiantis iki galutinio prognozės parengimo termino turėta informacija apie politikos priemones, Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2022 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 0,1 % BVP, o 2023 m. susidarys 0,1 % BVP perteklius. Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje numatomas mažesnis valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP: 24,7 % 2022 m. ir 25,1 % 2023 m. Remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze, numatoma, kad vidutinės trukmės laikotarpio (10 metų) potencialios gamybos apimties augimo vidurkis bus 2,6 %. Tačiau tas įvertis neapima ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų reformų, kurios gali padidinti potencialų Liuksemburgo ekonomikos augimą, poveikio;

(14)

2022 m. Vyriausybė palaipsniui panaikino daugumą priemonių, kurių imtasi reaguojant į COVID-19 krizę, taigi numatoma, kad laikinų neatidėliotinų priemonių apimtis sumažės nuo 0,7 % BVP 2021 m. iki 0,1 % 2022 m. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį daro priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ekonominiu ir socialiniu energijos kainų kilimo poveikiu; Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje apskaičiuota, kad jos sudaro 0,8 % BVP 2022 m. ir 0,2 % BVP 2023 m. (12) Tas priemones daugiausia sudaro energijos mokesčių kreditas, socialiniai pervedimai mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, netiesioginių energijos vartojimo mokesčių mažinimas ir subsidijos gamybai. Tuo pat metu su socialiniais partneriais susitarta infliacijos indeksavimo mechanizmą pradėti taikyti vėliau nei numatyta: ne 2022 m vasarą, o 2023 m. balandžio mėn., o bet kurią vėlesnę dalį – ne anksčiau kaip 2024 m. balandžio mėn. Paskelbta, kad tos priemonės daugiausia laikinos. Vis dėlto, jei energijos kainos 2023 m. liks aukštos, kai kurių iš tų priemonių galiojimas galėtų būti tęsiamas. Kai kurios iš tų priemonių, visų pirma 2022 m. visuotinai mažinami akcizai degalams, nėra tikslinės. Valdžios sektoriaus deficitui poveikį taip pat daro iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidos, kurios, kaip numatoma Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje, 2022 m. ir 2023 m. sudarys 0,1 % ir 0,2 % BVP (13);

(15)

2021 m. birželio 18 d. rekomendacijoje Taryba rekomendavo Liuksemburgui 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės suteiktą postūmį, ir išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas. Taryba Liuksemburgui taip pat rekomendavo, kai leis ekonominės sąlygos, vykdyti fiskalinę politiką, kuria siekiama užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę ir fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu ir tuo pat metu didinti investicijas siekiant padidinti augimo potencialą;

(16)

remiantis Komisijos 2022 m. pavasario prognoze ir Liuksemburgo 2022 m. stabilumo programoje pateikta informacija numatoma, kad 2022 m. fiskalinės politikos kryptis (-1,3 % BVP) išliks remiamojo pobūdžio, kaip rekomendavo Taryba (14). Liuksemburgas planuoja toliau remti ekonomikos atsigavimą, be kita ko, pasinaudodamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone papildomoms investicijoms finansuoti, kaip rekomendavo Taryba. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis ir kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų išlaidų teigiamas poveikis ekonominei veiklai, palyginti su 2021 m., turėtų išlikti stabilus. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 0,1 procentinio punkto (15). Todėl Liuksemburgas planuoja išlaikyti nacionalinėmis lėšomis finansuojamas investicijas, kaip rekomendavo Taryba. Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo skatinamasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2022 m. turėtų sudaryti 1,2 procentinio punkto. Tas reikšmingas skatinamasis poveikis apima priemonių, kuriomis siekiama mažinti ekonominį ir socialinį energijos kainų kilimo poveikį, papildomą poveikį (0,5 % BVP), taip pat iš Ukrainos perkeltų asmenų laikinosios apsaugos teikimo išlaidas (0,1 % BVP), o prie grynųjų einamųjų išlaidų augimo taip pat turėtų prisidėti ir didesnis atlygis darbuotojams bei socialiniai pervedimai (0,3 % BVP);

(17)

Komisijos 2022 m. pavasario prognozėje pagal nesikeičiančios politikos prielaidą numatoma, kad 2023 m. fiskalinės politikos kryptis bus + 0,5 % BVP (16). Numatoma, kad Liuksemburgas 2023 m. toliau naudosis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijomis papildomoms investicijoms, kuriomis remiamas atsigavimas, finansuoti. Nacionalinėmis lėšomis finansuojamų investicijų skatinamasis poveikis fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,1 % BVP (17). Be to, nacionalinėmis lėšomis finansuojamų pirminių einamųjų išlaidų (atėmus naujas pajamų priemones) augimo stabdomasis poveikis bendrai fiskalinės politikos krypčiai 2023 m. turėtų sudaryti 0,5 procentinio punkto. Tai apima poveikį, kurį turės priemonių, kuriomis reaguojama į pakilusias energijos kainas, laipsniškas panaikinimas (0,3 % BVP);

(18)

2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažės iki 0,3 % BVP 2024 m. ir iki 0,2 % BVP iki 2025 m. Taigi planuojama, kad valdžios sektoriaus balansas per 2022 m. stabilumo programos laikotarpį liks mažesnis negu 3 % BVP. Šiose projekcijose daroma prielaida, kad BVP procentine dalimi išreikštos pajamos bus šiek tiek didesnės, o išlaidos bus stabilios. 2022 m. stabilumo programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios santykis su BVP iki 2025 m. padidės, konkrečiai, iki 26,2 % 2024 m., o 2025 m. stabilizuosis ir sudarys 26,2 %. Remiantis Komisijos analize, skolos tvarumo rizika vidutinės trukmės laikotarpiu atrodo maža;

(19)

COVID-19 krizė turėjo mažesnį poveikį valstybės finansams nei kitose valstybėse narėse, ir tikimasi, kad 2022 m. atitinkami rodikliai pagerės. Tačiau demografinių tendencijų poveikis valdžios sektoriaus išlaidoms ateinančiais dešimtmečiais didės. Visų pirma taip yra todėl, kad numatoma, kad dėl visuomenės senėjimo ir sulėtėjusių grynųjų migracijos srautų pensininkų skaičius vienam darbuotojui nuolat didės. Pagal nesikeičiančios politikos scenarijų iki 2070 m. Liuksemburgas susidurs su vienu iš didžiausių Sąjungoje išlaidų pensijoms, išreikštų BVP dalimi, padidėjimu. Dėl to išlaidos pensijoms sudarytų apie 18 % BVP (palyginti su 9 % 2019 m.) ir būtų vienos didžiausių Sąjungoje. Taip pat dėl to labai padidės valdžios sektoriaus skola ir ilguoju laikotarpiu kils pavojus valstybės finansų tvarumui. Naudingiausią makroekonominį poveikį darytų faktinio pensinio amžiaus didinimas, nes šis veiksnys turi didžiausią potencialą sumažinti išlaidas pensijoms. Be to, didesnis dirbančių vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius taip pat prisidėtų prie ekonomikos augimo. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nenagrinėjamas nei ilgalaikis pensijų sistemos tvarumas, nei neigiamas ankstyvo išėjimo į pensiją sistemų ir finansinių paskatų anksti pasitraukti iš darbo rinkos poveikis, o tai paaiškina žemą vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį. Anksti pradėjus reformas, kuriomis siekiama apriboti ankstyvo išėjimo į pensiją sistemas ir pakeisti vyresnio amžiaus darbuotojų pasirinkimą, kad jie ilgiau liktų dirbti, jas būtų galima įgyvendinti palaipsniui ir padidinti kartų tarpusavio teisingumą;

(20)

kova su agresyviu mokesčių planavimu Sąjungoje yra labai svarbi siekiant: i) užkirsti kelią konkurencijos tarp įmonių iškraipymui; ii) užtikrinti sąžiningas sąlygas mokesčių mokėtojams; ir iii) apsaugoti valdžios sektoriaus finansus. Liuksemburgas yra maža, atvira ekonomika, turinti didelį integruotą finansų sektorių, ir tai iš esmės paaiškina didelius finansinius srautus. Tačiau šie dideli finansiniai srautai taip pat rodo, kad šalyje yra daug užsienio kontroliuojamų bendrovių, dalyvaujančių grupės vidaus finansavimo ir iždo veikloje. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad nėra išskaičiuojamųjų mokesčių arba lygiaverčių priemonių, taikomų palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams į mažų arba nulinio tarifo mokesčių jurisdikciją turinčius subjektus, išskyrus šalis, įtrauktas į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungos sąrašą (18). Liuksemburge įsisteigusių bendrovių palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimai į ES nepriklausančius jurisdikciją turinčius subjektus galėtų būti mažai apmokestinami arba visai neapmokestinami, jei šie mokėjimai gavėjo jurisdikciją turinčiame subjekte nėra apmokestinami arba apmokestinami mažu tarifu. Liuksemburgas ėmėsi tam tikrų kovos su agresyviu mokesčių planavimu veiksmų. Tačiau iki šiol priemonės buvo ribotos ir nepakankamos mokesčių sistemos mokėjimų į užsienį problemai spręsti, o tuo tarptautinės įmonės galėtų pasinaudoti agresyviam mokesčių planavimui vykdyti;

(21)

pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir to reglamento V priedo 2.2 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų su preliminariu įgyvendinimo tvarkaraščiu – iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jos padeda spręsti visus ekonominius ir socialinius uždavinius, 2019 m. ir 2020 m. per Europos semestrą nustatytus Liuksemburgui skirtose Tarybos rekomendacijose, šalia jam skirtų rekomendacijų, kurios pateiktos iki ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priėmimo datos, arba didelę šių uždavinių dalį. Visų pirma šie uždaviniai susiję su sveikatos sistemos atsparumu, darbo rinkos įtraukumu ir investicijomis į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat su įperkamo būsto trūkumu ir kovos su pinigų plovimu sistemos instituciniu atsparumu. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama padidinti įperkamo būsto pasiūlą visuomenei. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą taip pat įtrauktos investicijos į atsinaujinančiosios energijos gamybą ir darnųjį transportą, padedančios palaipsniui mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Skaitmeninės viešosios paslaugos ir didelis viešasis kvantinių ryšių technologijų mokslinių tyrimų ir inovacijų projektas paskatintų verslo investicijas ir padidintų našumo augimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos įvairios priemonės, kuriomis siekiama didinti skaidrumą ir stiprinti finansinių paslaugų teikėjų priežiūros sistemą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatyta įgūdžių strategija ir mokymo programos, įskaitant specialų vyresnio amžiaus darbuotojams skirtą tikslą, turėtų padėti didinti darbo rinkos įtraukumą;

(22)

tikimasi, kad Liuksemburgo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas prisidės prie tolesnės žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų pažangos. Priemonėms, kuriomis Liuksemburge remiamas klimato srities tikslų įgyvendinimas, skiriama 61 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų, o priemonėms, kuriomis remiamas skaitmeninių tikslų įgyvendinimas – 32 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų. Visapusiškas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas laikantis atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių padės Liuksemburgui greitai atsigauti nuo COVID-19 krizės padarinių, o kartu sustiprins jo atsparumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, taip pat kitą už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą platesnę ekonominę ir užimtumo politiką, kad būtų užtikrinta plati atsakomybė už bendrą politinę darbotvarkę, tebėra svarbus sistemingas socialinių partnerių ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas;

(23)

Liuksemburgas dar nepateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (19) numatytos partnerystės sutarties ar kitų sanglaudos politikos programų. Laikydamasis Reglamento (ES) 2021/1060, Liuksemburgas, programuodamas 2021–2027 m. sanglaudos politikos fondų lėšas, turi atsižvelgti į atitinkamas jam skirtas rekomendacijas. Tai yra iš sanglaudos politikos fondų gautinos finansinės paramos veiksmingumo gerinimo ir kuo didesnės pridėtinės vertės užtikrinimo prielaida, be to, taip skatinamas šių sanglaudos politikos fondų ir kitų Sąjungos priemonių bei fondų tarpusavio koordinavimas, papildomumas ir darna. Sėkmingas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir sanglaudos politikos programų įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, ar bus pašalintos kliūtys investicijoms, kad būtų remiamos žalioji ir skaitmeninė pertvarkos ir subalansuotas teritorinis vystymasis;

(24)

be ekonominių ir socialinių uždavinių, kurie sprendžiami ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, Liuksemburgui kyla tam tikrų papildomų uždavinių, visų pirma susijusių su didėjančia nelygybe švietimo sistemoje. Liuksemburgo švietimo sistemoje vartojamos trys mokymo kalbos (liuksemburgiečių, vokiečių ir prancūzų), taip pat yra daug mokinių iš skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių bei kalbinės aplinkos. Iš tarptautinių testų rezultatų galima spręsti, kad mokinių pagrindiniai įgūdžiai yra prastesni už Sąjungos vidurkį ir yra glaudžiai susiję su mokinių socialine ir ekonomine padėtimi bei kalbine aplinka. Remiantis 2018 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atlikta Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) apklausa, Liuksemburge užfiksuotas vienas didžiausių Sąjungoje balų skirtumų tarp palankias sąlygas turinčių ir tokių sąlygų neturinčių mokinių. Nelygybę didina daugiakalbis mokymas ir tai, kad mokiniai anksti skirstomi į skirtingus srautus. Švietimo sistema nesuteikia visiems mokiniams pakankamų daugiakalbių ir pagrindinių įgūdžių, kad jie atitiktų šalies darbo rinkos poreikius. Individuali pagalba mokiniams padėtų išnaudoti visų mokinių visą tobulėjimo potencialą ir užtikrinti bendrą įtrauktį. Atsižvelgiant į 2020 m. nacionalinio mokyklų kokybės stebėjimo centro išvadas, dar yra galimybių gerinti švietimo sistemos valdymą, toliau plėtojant vertinimo priemones ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, kuriais skatinama tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo sistemos kokybė ir lygios galimybės;

(25)

reaguojant į Versalio deklaracijoje Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovų suteiktą įgaliojimą, Komisijos pasiūlymu dėl plano „REPowerEU“ siekiama kuo greičiau palaipsniui panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos. Šiuo tikslu Komisija, palaikydama dialogą su valstybėmis narėmis, ketina nustatyti tinkamiausius nacionalinio, regioninio ir Sąjungos masto projektus, investicijas ir reformas. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atsisakyti iškastinio kuro importo iš Rusijos;

(26)

Liuksemburgo energetikos sistemai būdinga didelė priklausomybė nuo importo ir iškastinio kuro. Remiantis 2020 m. duomenimis (20), Liuksemburgas yra didžiausias Sąjungoje grynasis energijos importuotojas, palyginti su gyventojų skaičiumi. Jis beveik visiškai priklausomas nuo pirminės energijos importo – priklausomybės lygis siekia 92,5 %. Pagrindiniai pirminiai energijos šaltiniai tebėra nafta ir dujos; nafta sudaro 68,5 % suvartojamos energijos, o dujos – 17,8 %. Liuksemburgas iš Rusijos neimportuoja naftos, o žalios naftos importo Sąjungos vidurkis sudaro 26 %. Tačiau Rusija tebėra palyginti svarbus dujų importo šaltinis, nes ji tiekia 27 % Liuksemburgo gamtinių dujų importo, nors tai yra mažiau nei Sąjungos vidurkis (44 %). Liuksemburgas integravo savo dujų rinką su Belgijos rinka. Kalbant apie elektros energiją, nors trumpuoju laikotarpiu didelių kliūčių nėra, pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energetikos reikės papildomų investicijų, visų pirma tinklui stiprinti ir atnaujinti. Pramonės dujų paklausa pastaraisiais metais nesikeitė, o komercinio sektoriaus dujų paklausa nuosaikiai augo. Didžiausią dujų suvartojimo augimą lėmė padidėjęs dujų suvartojimas gyvenamajame sektoriuje. Liuksemburgas turi spręsti nepakankamos būsto pasiūlos problemą ir kartu pasiekti savo energetikos ir klimato sričių tikslus. Taip pat reikia renovuoti esamą pastatų ūkį. Gyvenamųjų pastatų ir renovacijos sektorius, turintis 20,8 % bendro energijos taupymo potencialą (GWh), yra antras pagal dydį suminio energijos taupymo iki 2030 m. potencialo šaltinis. Liuksemburgas padidino savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį nuo 5 % 2015 m. iki 12 % 2020 m. Nepaisant to, jis tebėra viena iš valstybių narių, kuriose ši dalis yra mažiausia. Liuksemburgui reikia imtis ryžtingų veiksmų, kad pasiektų savo 2030 m. energetikos tikslus – 25 % energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir 40–44 % sumažinti galutinį energijos suvartojimą, palyginti su 2007 m. Šiuo atžvilgiu itin svarbus vaidmuo teks savivaldybėms. Kelių eismo spūstys neigiamai veikia ekonomiką ir aplinkos tvarumą, o transportui tenka didelė naftos suvartojimo dalis ir 59 % viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, palyginti su 2019 m. Sąjungos vidurkiu (24 %).

Priemonės, kuriomis siekiama veiksmingesnio ir darnesnio transporto, gali iš esmės padėti sumažinti priklausomybę nuo naftos. Tai atspindi Liuksemburgo nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad 2030 m. elektrinių ir įkraunamų transporto priemonių būtų 40 %. Liuksemburgas užsibrėžė tikslą iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui. Kad Liuksemburgas pasiektų 55 % tikslo priemonių rinkinio tikslus reikės toliau didinti užmojus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą;

(27)

nors dėl spartesnio perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir iškastinio kuro atsisakymo keliuose sektoriuose susidarys didelių restruktūrizavimo išlaidų, tam, kad sumažintų socioekonominį pertvarkos poveikį, įgyvendindamas sanglaudos politiką Liuksemburgas gali pasinaudoti Teisingos pertvarkos mechanizmu. Be to, siekdamas pagerinti įsidarbinimo galimybes ir sustiprinti socialinę sanglaudą, Liuksemburgas gali pasinaudoti „Europos socialiniu fondu +“, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (21).

(28)

atsižvelgdama į Komisijos vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2022 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (22) atspindėta 1 rekomendacijoje;

(29)

atsižvelgdama į euro zonos valstybių narių ekonomikų glaudžias tarpusavio sąsajas ir kolektyvinį indėlį į ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, Taryba rekomendavo euro zonos valstybėms narėms, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis veiksmų 2022 m. rekomendacijoje dėl euro zonos išdėstytoms rekomendacijoms įgyvendinti. Liuksemburgo atveju tai konkrečiai atspindėta 1, 2 ir 3 rekomendacijose,