2022 8 5

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/1

KOMISIJOS PRANEŠIMAS

Gairės Reglamento 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymui palengvinti

(2022/C 298/01)

Turinys

Įvadas

Bendrosios ir administracinės pareigos

2.1.

Taikymo sritis

2.1.1.

Kriterijai

2.1.2.

Sprendimo pateikimas ir peržiūra

2.2.

Kompetentinga institucija

2.3.

Ryšių palaikymo institucijos

2.4.

Atsakingos šalys

2.4.1.

Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo atsakomybė už vandens kokybę

2.4.2.

Kitų subjektų atsakomybė

2.5.

Leidimai

2.5.1.

Leidimą išduodančios institucijos

2.5.2.

Prašymas išduoti leidimą

2.5.3.

Leidimo turinys

2.5.4.

Moksliniams tyrimams ir bandomiesiems projektams taikomos išimtys

2.6.

Atitikties patikros

2.7.

Sankcijos

2.8.

Sąmoningumo didinimas ir dalijimasis informacija

Techniniai aspektai

3.1.

Rizikos valdymas

3.1.1.

Pagrindiniai rizikos valdymo elementai

3.1.2.

Sistemos aprašymas

3.1.3.

Subjektai ir funkcijos

3.1.4.

Pavojų nustatymas ir aplinka bei gyventojai, kuriems kyla rizika

3.1.5.

Rizikos aplinkai ir sveikatai vertinimo metodai

3.1.6.

Su papildomais reikalavimais susijusios sąlygos

3.1.7.

Prevencinės priemonės

3.1.8.

Kokybės kontrolės ir aplinkos stebėsenos sistemos

3.1.9.

Ekstremaliųjų situacijų valdymas ir koordinavimas

3.2.

Kultūrinių augalų tipai ir regeneruoto vandens klasės

3.2.1.

Drėkinimo metodų ir kultūrinių augalų tipų pavyzdžiai

3.2.2.

Barjerų taikymo siekiant reikalaujamos vandens kokybės klasės pavyzdžiai

3.3.

Patvirtinamoji stebėsena

3.3.1.

Bendrieji principai

3.3.2.

Patvirtinamosios stebėsenos protokolai

3.3.3.

Patvirtinamosios stebėsenos pavyzdžiai

3.3.4.

Papildomi šaltiniai

1. Įvadas

ES vandens ištekliams daromas vis didesnis spaudimas. Tai lemia vandens stygių, kai vandens išteklių nepakanka poreikiams patenkinti, ir prastesnę vandens kokybę. Be to, dėl klimato kaitos, nenuspėjamų oro sąlygų ir sausrų smarkiai didėja įtampa dėl gėlo vandens prieinamumo. Plačiai pripažįstama, kad pakartotinis regeneruoto vandens naudojimas padeda veiksmingiau valdyti vandens išteklius ir pritaikyti mūsų sistemas prie klimato kaitos, laikantis pagal Europos žaliąjį kursą nustatytos ES strategijos (1).

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (toliau – Pakartotinio vandens naudojimo reglamentas) (2) siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti pakartotinai naudoti vandenį drėkinimui žemės ūkyje – sektoriuje, kuris gali būti ypač pažeidžiamas dėl vandens išteklių trūkumo ar nepastovumo, ir taip užtikrinti, kad ES maisto sistema taptų tvaresnė ir atsparesnė (3), ir kartu saugoti visuomenės sveikatą ir aplinką.

Nuo 2023 m. birželio 26 d. taikomame Pakartotinio vandens naudojimo reglamente nustatyti vienodi minimalieji vandens kokybės reikalavimai, kad išvalytas miesto nuotekas būtų galima saugiai pakartotinai naudoti drėkinimui žemės ūkyje. Suderintais minimaliaisiais reikalavimais taip pat bus užtikrintas tinkamas bendrosios žemės ūkio produktų rinkos veikimas, taip pat dėl to turėtų padidėti vartotojų pasitikėjimas.

Pagal šį Reglamentą miesto nuotekos, išvalytos laikantis Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Miesto nuotekų valymo direktyva) reikalavimų (4), turi būti papildomai valomos, kad atitiktų naujus minimaliuosius kokybės parametrus ir būtų tinkamos naudoti žemės ūkyje.

Reglamente nustatyti ne tik vienodi minimalieji vandens kokybės reikalavimai, bet ir vienodi minimalieji stebėsenos reikalavimai, rizikos valdymo taisyklės, kad būtų vertinama ir mažinama galima papildoma rizika sveikatai ir aplinkai, su leidimų išdavimu susijusios pareigos ir skaidrumo taisyklės, pagal kurias pagrindinė informacija apie visus pakartotinio vandens naudojimo projektus turi būti skelbiama viešai.

Pakartotinio vandens naudojimo reglamento 11 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, parengtų Reglamento taikymo gaires. Gairės pateikiamos šiame pranešime. Pranešimas parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Pakartotinio vandens naudojimo darbo grupe (5), kuri buvo įsteigta prie Vandens politikos strateginio koordinavimo grupės (6) ir kurią sudaro valstybių narių valdžios institucijos ir suinteresuotųjų subjektų organizacijos. Pakartotinio vandens naudojimo darbo grupė išsamiai aptarė dokumentą dviejuose posėdžiuose 2021 m. spalio 21–22 d. ir 2022 m. vasario 18 d. ir pateikė pastabų raštu.

Šių gairių 2 skyriuje aptariamos Reglamente nustatytos bendrosios ir administracinės pareigos, įskaitant jo taikymo sritį. 3 skyriuje aptariami labiau techniniai aspektai.

2. Bendrosios ir administracinės pareigos

Šiame skyriuje aptariami šie aspektai: Reglamento taikymo sritis, visų pirma 2 straipsnio 2 dalies taikymas; kompetentinga (-os) institucija (-os); ryšių palaikymo institucijos ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas; įvairių subjektų atsakomybė; leidimai; atitikties patikros; sankcijos; sąmoningumo didinimas ir dalijimasis informacija.

2.1. Taikymo sritis

Reglamentas taikomas visais atvejais, kai išvalytos miesto nuotekos pakartotinai naudojamos drėkinimui žemės ūkyje. Tačiau pagal 2 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali nuspręsti, kad pakartotinai naudoti vandenį drėkinimui žemės ūkyje viename ar keliuose jų upių baseinų rajonuose arba jų dalyse netikslinga.

Pagal 2 straipsnio 2 dalį priimtais sprendimais faktiškai uždraudžiama pakartotinai naudoti vandenį teritorijoje (ar jos dalyje), todėl tose teritorijose Reglamentas netaikomas. Kitaip tariant, jeigu valstybė narė mano, kad pakartotinai naudoti vandenį netikslinga tik jos teritorijos dalyje, Reglamentas vis tiek būtų visas taikomas kitoms teritorijoms, kuriose vandenį pakartotinai naudoti galima.

Net jei pakartotinai naudoti vandenį būtų uždrausta visoje valstybėje narėje, tam tikros Reglamente nustatytos bendresnio pobūdžio pareigos vis tiek galėtų būti taikomos, pavyzdžiui,

—	2 straipsnio 3 dalis dėl išimčių mokslinių tyrimų projektams: jeigu valstybė narė leidžia vykdyti tokius projektus, ji turėtų paskirti atitinkamas kompetentingas institucijas, atsakingas už atitikties 2 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams tikrinimą;

—	8 straipsnis dėl ryšių palaikymo institucijos paskyrimo, kad būtų galima bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis;

—	10 straipsnio 1 dalis dėl viešo informacijos apie ryšių palaikymo instituciją skelbimo;

—	15 straipsnis dėl sankcijų siekiant užtikrinti, kad priimto sprendimo neleisti pakartotinai naudoti vandens būtų laikomasi, t. y. vanduo nebūtų pakartotinai naudojamas, o visi mokslinių tyrimų projektai, kuriems taikoma išimtis, atitiktų taikomas sąlygas.

Jeigu pagal 2 straipsnio 2 dalį sprendimų nepriimta, iki Reglamento taikymo pradžios datos (2023 m. birželio 26 d.) bet kuri pakartotinio vandens naudojimo sistemos atsakinga šalis turi turėti galimybę prašyti leidimo.

Kitaip tariant, bendrąja tvarka (jeigu nėra nacionalinio sprendimo, kuriame būtų nurodyta kitaip) pakartotinai naudoti vandenį leidžiama tik gavus pagal Reglamentą išduotą leidimą. Tai reiškia, kad rizikos valdymo planas turi apimti visų galimų rūšių riziką, o projektas turi visiškai atitikti visus ES sveikatos ir aplinkos teisės aktus.

2.1.1. Kriterijai

Sprendimui, ar pakartotinis vandens naudojimas turi būti įtraukiamas į integruotą vandens išteklių valdymą, įtakos gali turėti daug skirtingų aplinkybių ir klimato ypatumų valstybėse narėse.

Gali būti, kad dėl tam tikrų valstybių narių klimato sąlygų pakartotinai naudoti vandenį nebūtina ir (arba) neekonomiška, nes gausu kritulių. Tačiau net ir tose valstybėse narėse, kuriose trūksta vandens ir kartojasi sausros, taip pat galimos aplinkybės, kuriomis pakartotinai naudoti vandenį gali būti netikslinga, nors taip paprastai siekiama spręsti vandens trūkumo problemą.

Taip, pavyzdžiui, gali būti, jeigu tam tikros teritorijos kenčia nuo ilgų ir užsitęsusių sausrų, o paviršinio vandens telkinių gamtosauginis debitas ir gera vandens būklė priklauso nuo išvalytų nuotekų išleidimo. Išvalytas nuotekas nukreipus į regeneravimo įrenginį ir vėliau į žemės ūkį, į paviršinį vandentakį gali nepatekti būtinas vandens kiekis, kad būtų užtikrintas minimalus gamtosauginis debitas.

Tokiais atvejais taip pat reikia įvertinti alternatyvių šaltinių naudojimo, t. y. vandens ėmimo iš (kitų) paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinių, poveikį, nes tai taip pat gali turėti įtakos vandens kiekiui ir (arba) kokybei. Toks poveikis kaip vandens ėmimas gali turėti įtakos požeminio vandens telkinių kiekybinei būklei; tokiu atveju pakartotinis vandens naudojimas galėtų būti alternatyvus vandens šaltinis. Taip pat galimos situacijos, kai imant vandenį poveikio nedaroma, o pakartotinio vandens naudojimo sąnaudos gali būti nekonkurencingos, palyginti su kitais vandens šaltiniais.

Todėl priimant bet kokį sprendimą reikėtų atidžiai įvertinti pakartotinio vandens naudojimo naudą ir trūkumus. Vykdant integruotą vandens išteklių valdymą sprendimas konkrečioje teritorijoje vandens pakartotinai nenaudoti turėtų būti priimamas atsižvelgiant į visus šiuos aspektus.

Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti nustatydamos, ar tam tikruose upių baseinų rajonuose (arba jų dalyje (-yse)) pakartotinai naudoti vandenį netikslinga.

Valstybės narės, pagal Reglamento 2 straipsnio 2 dalį priėmusios tokį sprendimą, jį turi tinkamai pagrįsti ir pateikti Komisijai. Jeigu draudimas nustatomas dėl poveikio paviršinio vandens telkinių, kurių debitas ir ekologinė būklė priklauso nuo išleidžiamų nuotekų, kokybei, sprendimas būtų tinkamai pagrįstas, jeigu jame būtų nurodyta:

—	telkiniai, kuriems daromas poveikis;

—	esama jų būklė;

—	kitos ekonomiškai efektyvios priemonės, kurių buvo imtasi ir gali būti imamasi siekiant pašalinti trūkumus, kad būtų užtikrinta gera būklė, ir (arba) išvengti būklės suprastėjimo;

—	alternatyvūs vandens šaltiniai drėkinimui žemės ūkyje;

—	ar naudojant tokius kitus šaltinius gali būti imama per daug vandens iš kitų paviršinio ar požeminio vandens telkinių, o tai gali turėti įtakos jų kiekybinei ar kokybinei būklei.

Jeigu sprendimas grindžiamas ekonominio efektyvumo kriterijais, svarbu atsižvelgti į visas sąnaudas: tiek aplinkos apsaugos, tiek išteklių (regeneruoto vandens ir alternatyvaus (-ių) šaltinio (-ių), kurį (-iuos) valstybė narė laiko tinkamesniu (-iais)). Naudingos bendrosios informacijos galima gauti atlikus ekonominę analizę pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį ir III priedą.

2.1.2. Sprendimo pateikimas ir peržiūra

Kiekvienas tinkamai pagrįstas ir aiškiai išdėstytas sprendimas, priimtas remiantis Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, turi būti įprastiniais ryšių kanalais (pvz., per valstybės narės nuolatinę atstovybę ES) raštu pateiktas Komisijai. Pagal 10 straipsnio 3 dalį valstybė narė taip pat privalo tokį sprendimą paskelbti viešai.

Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekvienas toks sprendimas prireikus turi būti peržiūrimas, kad būtų atsižvelgta į kintančias aplinkybes. Visų pirma tokie sprendimai turi būti peržiūrimi atsižvelgiant į klimato kaitos prognozes ir nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas (atnaujinamas du kartus per metus) (7) ir bent kartą per šešerius metus, atsižvelgiant į upių baseinų valdymo planus, rengiamus pagal Direktyvą 2000/60/EB.

Todėl bet koks sprendimas uždrausti pakartotinai naudoti vandenį turėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į platesnį integruoto vandens išteklių valdymo kontekstą. Jis turėtų būti visiškai suderinamas su atitinkamuose upių baseinų valdymo planuose nustatytu valdymo metodu, taip pat su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politika.

Vadinasi, sprendimas uždrausti pakartotinai naudoti vandenį turi būti grindžiamas tuose planuose surinkta ir nustatyta informacija apie vandens būklę, daromą spaudimą, poveikį ir priemones. Tam taip pat reikėtų įvertinti regeneruoto vandens ir kitų vandens išteklių aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, be kita ko, atsižvelgiant į ekonominę analizę, atliekamą pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį.

2.2. Kompetentinga institucija

3 straipsnio 1 punkte nurodytų kompetentingų institucijų atsakomybė:

—	išduoti leidimus gaminti ir tiekti regeneruotą vandenį, be kita ko, užtikrinant, kad būtų parengtas pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas;

—	nustatyti, ar laikomasi kriterijų, pagal kuriuos moksliniams tyrimams arba bandomiesiems projektams Reglamentas netaikomas (jeigu taikoma);

—	tikrinti, ar laikomasi leidimuose nustatytų sąlygų, ir pažeidimų atveju imtis tolesnių veiksmų.

Tokia atsakomybė gali būti, pavyzdžiui: peržiūrėti pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą ir užtikrinti, kad jame būtų atsižvelgta į visus aspektus; reguliariai tikrinti, ar vykdomos planuose nustatytos priemonės ir užduotys; sudaryti palankesnes sąlygas įvairiems subjektams pakartotinio vandens naudojimo sistemoje palaikyti ryšius; koordinuoti keitimąsi informacija su kitomis institucijomis. Atsižvelgdamos į savo administracinę struktūrą, pavyzdžiui, upių baseinų valdymo struktūras, valstybės narės gali nuspręsti paskirti kelias kompetentingas institucijas.

Jeigu valstybė narė pagal 2 straipsnį nusprendžia, kad nė viename upių baseino rajone (faktiškai visoje jos teritorijoje) gaminti ir pakartotinai naudoti regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje netikslinga, įsteigti kompetentingą instituciją reikėtų tik tokiu atveju, jeigu būtų vykdomi moksliniai tyrimai ir bandomieji projektai, susiję su pakartotiniu vandens naudojimu drėkinimui žemės ūkyje. Jeigu valstybė narė leidžia gaminti regeneruotą vandenį, bet neleidžia jo naudoti, kompetentinga institucija taip pat būtų reikalinga, kad tvarkytų leidimus gaminti.

2.3. Ryšių palaikymo institucijos

Reglamento 8 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės paskirtų ryšių palaikymo instituciją, kuri bendradarbiautų su kitų valstybių narių ryšių palaikymo institucijomis.

Ryšių palaikymo institucijų funkcijos: a) priimti ir siųsti pagalbos prašymus; b) gavus prašymą teikti pagalbą; c) koordinuoti įvairių valstybių narių kompetentingų institucijų ryšių palaikymą. Pavyzdžiui, prieš išduodamos leidimą gaminti arba tiekti regeneruotą vandenį, kompetentingos institucijos turi keistis informacija apie susijusiame leidime ir rizikos valdymo planuose nustatytas sąlygas su valstybės narės, kurioje ketinama naudoti regeneruotą vandenį, ryšių palaikymo institucija. Ryšių palaikymo institucijos į pagalbos prašymus turėtų atsakyti nepagrįstai nedelsdamos.

Jeigu valstybė narė, remdamasi 2 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia, kad nė viename upių baseino rajone (faktiškai visoje jos teritorijoje) naudoti regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje netikslinga, steigti ryšių palaikymo institucijų gali nereikėti.

Tačiau jeigu valstybė narė neleidžia naudoti regeneruoto vandens savo teritorijoje, bet eksportuoja regeneruotą vandenį į kaimyninę šalį, ji vis vien turi turėti ryšių palaikymo instituciją. Taip pat ryšių palaikymo institucija būtina valstybėse narėse, kurios savo teritorijoje regeneruoto vandens negamina, bet nori drėkinimui jo importuoti iš kaimyninės šalies.

Be to, kaimyninėje valstybėje narėje vykdomi projektai gali turėti tam tikrą poveikį bendram vandens baseinui, todėl valstybių narių kompetentingos institucijos turi per ryšių palaikymo institucijas konsultuotis.

2.4. Atsakingos šalys

Reglamente nustatytos kelios atsakingos šalys, t. y. subjektai, atliekantys vaidmenį ar vykdantys veiklą pakartotinio vandens naudojimo sistemoje. Pakartotinio vandens naudojimo sistemą, kaip apibrėžta 3 straipsnio 15 punkte, sudaro infrastruktūra ir kitos techninės dalys nuo patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį vietos iki vietos, kurioje regeneruotas vanduo naudojamas drėkinimui žemės ūkyje, įskaitant paskirstymo ir saugojimo infrastruktūrą, kai aktualu.

3 straipsnio 14 punkte nurodyta, kad atsakingos šalys yra:

—	regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas;

—	miesto nuotekų valymo įrenginio veiklos vykdytojas, jei jis nėra regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas;

—	atitinkamos institucijos, išskyrus paskirtąją kompetentingą instituciją;

—	regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas arba regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, kai aktualu.

Reglamente apibūdinama minimali regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo atsakomybė (žr. 2.4.1 skirsnį).

Kompetentingos institucijos išduotame leidime nustatoma kitų atsakingų šalių atsakomybė, atsižvelgiant į rizikos valdymo plane nustatytas atsakomybės sritis.

Kitų institucijų, kurios nėra kompetentingos institucijos, funkcijos galėtų apimti rizikos valdymo planų peržiūrą siekiant patikrinti, ar jie atitinka taikomas taisykles (pvz., dėl sveikatos, aplinkos, žemės ūkio), konkrečių reikalavimų jų kompetencijos srityje nustatymą ir nuomonės dėl rizikos valdymo plano pateikimą.

Kai aktualu ir laikydamosi nacionalinės teisės aktų, valstybės narės gali išsamiau apibrėžti funkcijas ir atsakomybę, jeigu jos atitinka būtiniausias taisykles.

2.4.1. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo atsakomybė už vandens kokybę

Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, kuris gali būti privačioji arba viešoji įstaiga, eksploatuoja ar valdo regeneravimo įrenginį. Tai gali būti kitas subjektas nei miesto nuotekų valymo įrenginio veiklos vykdytojas pagal Miesto nuotekų valymo direktyvą.

Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas yra atsakingas už regeneruoto vandens kokybę atitikties vietoje.

Atitikties vieta, kaip apibrėžta 3 straipsnio 11 punkte, yra vieta, kurioje regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas perduoda regeneruotą vandenį kitam subjektui grandinėje. Priklausomai nuo konkrečios pakartotinio vandens naudojimo sistemos struktūros valstybėje narėje, kitas subjektas gali būti galutinis naudotojas arba, jeigu vanduo transportuojamas, paskirstomas ar saugomas naudoti vėliau, tai gali būti ir kiti subjektai.

Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad atitikties vietoje, kuri nurodoma leidime gaminti ir tiekti regeneruotą vandenį (žr. 2.5 skirsnį dėl leidimų), regeneruotas vanduo atitiktų I priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus, taip pat visas kitas papildomas atitinkamas sąlygas, kompetentingos institucijos nustatytas susijusiame leidime ir aprašytas rizikos valdymo plane.

2.4.2. Kitų subjektų atsakomybė

Už atitikties vietos atsakomybė už vandens kokybę tenka kitam subjektui grandinėje – galutiniam naudotojui arba už paskirstymą ar saugojimą atsakingam tarpiniam subjektui.

Rizikos valdymo plane turi būti nustatytos sąlygos, susijusios su paskirstymu, saugojimu ir naudojimu, kai aktualu, ir nurodyta, kurios pakartotinio vandens naudojimo sistemos šalys yra atsakingos už tų reikalavimų laikymąsi.

Jeigu rizikos valdymo plane nustatytos galutiniam naudotojui taikomos naudojimo sąlygos, jos turi atitikti ES maisto (ir pašarų) higienos teisės aktus ir susijusius dokumentus, visų pirma nurodytuosius Pakartotinio vandens naudojimo reglamente. Be kita ko, tai yra:

—	Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 (8) – Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas, kuriuo nustatoma (17 straipsnyje) visų maisto tvarkymo subjektų (įskaitant pirminius gamintojus, t. y. ūkininkus) pagrindinė atsakomybė;

—

Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 (9) dėl maisto higienos: 4 straipsnio 1 dalyje dar kartą nurodoma pirminių gamintojų atsakomybė už to reglamento I priede išdėstytų bendrųjų higienos nuostatų (geros higienos praktikos) laikymąsi. I priedo A dalies II skirsnio 5 punkto c papunktyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai, gaminantys augalinius produktus arba nuimantys jų derlių, privalo imtis tinkamų priemonių ir prireikus naudoti atitinkamai geriamąjį vandenį arba švarų vandenį, kad būtų išvengta taršos;

—	Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 (10), kuriuo nustatomi maisto produktų mikrobiologiniai kriterijai, įskaitant su E. coli susijusius kriterijus tam tikruose negyvūniniuose maisto produktuose (nuėmus derlių);

—

Reglamentas (ES) 2017/625 (11) (kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 882/2004), kuriuo nustatoma bet kuriame gamybos, perdirbimo ir platinimo etape vykdomos maisto ir maisto saugos oficialios kontrolės teisinė sistema. Kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad maisto tvarkymo subjektas atitiktų maisto saugos reikalavimus, ir tikrinti, ar jis tuos reikalavimus atitinka;

—	Komisijos pranešimas, kuriame pateikiamas Rekomendacinis dokumentas dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (12).

Pakartotinio vandens naudojimo reglamentas, kuriame apibrėžiama konkretaus vandens šaltinio vandens kokybė etape prieš pirminę gamybą (prieš naudojant vandenį drėkinimui), papildo maisto higienos taisykles. Maisto (ir pašarų) higienos taisyklės taikomos nuo pirminės gamybos etapo, įskaitant drėkinimą, ir apima visus drėkinimo aspektus, susijusius su visais vandens šaltiniais.

2.5. Leidimai

Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje reikalaujama regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, gamybai ir tiekimui turėti leidimą. Visi leidimai turi būti grindžiami pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planu ir juose pagal 6 straipsnio 3 dalį turi būti nustatytos regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo ir, kai aktualu, visų kitų atsakingų šalių pareigos.

Reglamente apibūdinama informacija, kuri turi būti pateikiama leidimuose, tačiau valstybės narės savo nuožiūra nustato išsamias leidimų suteikimo procedūras, pvz., paskiria kompetentingas institucijas ir nustato terminus.

Todėl šiame skirsnyje nenagrinėjami su procedūromis susiję klausimai, tik nurodoma, kad Reglamentu valstybėms narėms aiškiai leidžiama taikyti galiojančias leidimų suteikimo procedūras, jeigu jos yra tinkamai pritaikytos, kad atitiktų Reglamente nustatytus reikalavimus.

2.5.1. Leidimą išduodančios institucijos

Pakartotinio vandens naudojimo leidimus gali išduoti tik valstybių narių paskirtos kompetentingos institucijos. Neturėtų kilti interesų konflikto tarp šalių, atsakingų už pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plano projekto ir prašymo dėl leidimo rengimą, ir institucijos, išduodančios leidimą gaminti ir tiekti regeneruotą vandenį.

Siekdama įvertinti prašymą, kompetentinga institucija turi konsultuotis ir keistis informacija su bet kuriomis kitomis susijusiomis institucijomis, visų pirma vandens ir sveikatos priežiūros institucijomis (jei jos nėra kompetentinga institucija), ir bet kuria kita šalimi, kurią kompetentinga institucija laiko susijusia.

Pavyzdžiai

Kaip matyti iš toliau pateiktų pavyzdžių, nacionaliniu lygmeniu galimos kelios skirtingos struktūros.

1 pavyzdys. Jeigu regeneravimo įrenginys, taigi ir jo veiklos vykdytojas, yra tas pats kaip ir miesto nuotekų valymo įrenginys, kompetentinga institucija galėtų būti miesto nuotekų valymo leidimus išduodanti institucija, taigi ji gali būti kita nei vandens ar sveikatos priežiūros institucijos.

Tokiais atvejais būtinas įvairių institucijų glaudus bendradarbiavimas siekiant užtikrinti, kad i) būtų laikomasi taikomų vandens standartų ir nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji koncentracija, kai į paviršinio vandens telkinį išleidžiamas mažesnis vandens kiekis, ir ii) būtų laikomasi sveikatos apsaugos standartų, kai vanduo naudojamas drėkinimui.

Tokiais atvejais vandens arba sveikatos priežiūros institucijos gali prisidėti rengiant rizikos valdymo planą ir prašymą išduoti leidimą, nes interesų konflikto su leidimą išduodančia institucija nebūtų.

2 pavyzdys. Jeigu regeneravimo įrenginys, taigi ir jo veiklos vykdytojas, nėra tas pats kaip miesto nuotekų valymo įrenginys, pakartotinio vandens naudojimo leidimą išduodanti kompetentinga institucija gali būti kita nei miesto nuotekų valymo įrenginiui leidimus išduodančios institucijos.

Tai galėtų būti, pavyzdžiui, vandens arba sveikatos priežiūros institucijos. Tokiu atveju šios institucijos negali dalyvauti rengiant prašymą dėl leidimo arba rizikos valdymo planą, nes kiltų interesų konfliktas tarp leidimus išduodančios institucijos ir šalių, rengiančių prašymą dėl leidimo ir rizikos valdymo planą.

Nepaisant to, šių institucijų gali būti paprašyta pateikti duomenų ar kitos informacijos, kuri būtų naudojama procese, pvz., vandens išteklių stebėsenos duomenų ar kitų aplinkos duomenų, pateikti gaires dėl procedūrų, kurių reikia laikytis, ar pan.

3 pavyzdys. Jeigu regeneravimo įrenginys priklauso kompetentingai institucijai, turėtų būti nustatytos procedūros, kad būtų išvengta interesų konfliktų ir užtikrinta, kad prašymą dėl leidimo ir rizikos valdymo planą tinkamai parengtų visos atsakingos šalys ir kad nebūtų kišamasi į asmens ar padalinio, atsakingo už leidimo išdavimą, veiklą.

Jeigu įvykdomi visi leidimo išdavimo reikalavimai, valstybės narės kompetentinga institucija (pagal 6 straipsnio 5 dalį) turėtų nepagrįstai nedelsdama išduoti leidimą, kuriame būtų nurodytos visos būtinos sąlygos ir priemonės, nustatytos pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane. Taip visoms susijusioms šalims siekiama užtikrinti reguliavimo tikrumą.

Jeigu dėl prašymo sudėtingumo sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti kompetentingai institucijai reikia daugiau kaip 12 mėnesių nuo išsamaus prašymo gavimo dienos, ji prašymo teikėjui (-ams) turi nurodyti numatomą sprendimo priėmimo datą.

2.5.2. Prašymas išduoti leidimą

Pagal 6 straipsnio 2 dalį bet kuri atsakinga šalis pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, įskaitant galutinį naudotoją, kai aktualu pagal nacionalinę teisę, gali prašyti išduoti leidimą arba pakeisti galiojantį leidimą. Jos prašymą turi pateikti valstybės narės, kurioje veikia arba numatoma, kad veiks regeneravimo įrenginys, kompetentingai institucijai.

Kai kuriuose pakartotinio vandens naudojimo projektuose regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas regeneruotą vandenį perduoda tiesiogiai galutiniam naudotojui. Tačiau kituose projektuose dalyvauja ir kitos šalys, todėl gali būti reikalingas regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas.

Tokiais atvejais pagal 6 straipsnio 7 dalį valstybės narės gali nuspręsti reikalauti, kad tokie veiklos vykdytojai ir galutiniai naudotojai turėtų specialų leidimą. Tokiuose specialiuose leidimuose turi būti nustatytos pareigos, be kita ko, visi papildomi reikalavimai ir barjerai, nustatyti tai sistemai parengtame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, kaip nurodyta 5 straipsnio 4 dalyje.

2.5.3. Leidimo turinys

Kaip nustatyta 6 straipsnio 3 dalyje, leidimas – arba leidimai, jeigu atsakingos šalys, kurios nėra regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, privalo turėti specialų leidimą (6 straipsnio 7 dalis), – turi būti grindžiamas (-i) pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planu.

Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas turi būti parengtas pagal Reglamento II priedą. Jame turi būti nustatytos sąlygos, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento I priede nustatytiems vandens kokybės, naudojimo ir stebėsenos reikalavimams.

Leidime turi būti nurodyta:

—	regeneruoto vandens kokybės klasė (-ės) ir naudojimo žemės ūkyje paskirtis, kuriai leidžiama naudoti regeneruotą vandenį;

—	vieta (-os), kurioje (-iose) leidžiamas naudojimas;

—	regeneravimo įrenginiai, įskaitant, pavyzdžiui, įrenginio (-ių) vietą, veiklos vykdytojo kontaktinius duomenis ir regeneruoto vandens kiekį, kurį numatoma pagaminti per metus;

—	sąlygos, susijusios su I priedo 2 skirsnyje nustatytais minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, kurie gali apimti valymo tipo specifikacijas;

—	bet kokios sąlygos, susijusios su regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojui taikomais papildomais reikalavimais, nustatytais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

—

bet kokios kitos sąlygos, būtinos siekiant pašalinti nepriimtiną riziką aplinkai arba žmonių ir gyvūnų sveikatai. Be kita ko, tai galėtų būti informacija apie tikslią kitų atsakingų šalių funkciją, užduotis, veiklą ir atsakomybę sistemoje arba pareigas, susijusias su aplinkos stebėsenos sistemomis, atsižvelgiant į rizikos valdymo plano rezultatus, ir tolesnes procedūras, jeigu atsiranda neigiamų padarinių aplinkai;

—	leidimo galiojimo laikotarpis;

—	atitikties vieta, kurioje bus atliekamos patikros siekiant nustatyti, ar veiklos vykdytojas įvykdė su regeneruoto vandens kokybe susijusias savo pareigas.

Kaip nustatyta 6 straipsnio 6 dalyje, leidimai turi būti reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami. Leidimai turi būti peržiūrimi ir atnaujinami bent įvykus šiems pokyčiams:

—	iš esmės pasikeitus įrenginio pajėgumui;

—	atnaujinus įrangą arba įdiegus naujos įrangos ar procesų, dėl kurių prieš pradedant eksploatuoti reikia atlikti patvirtinamąją stebėseną (A klasės vandens atveju);

—	pasikeitus klimato ar kitoms sąlygoms, kurios turi reikšmingą poveikį paviršinio vandens telkinių ekologinei būklei.

2.5.4. Moksliniams tyrimams ir bandomiesiems projektams taikomos išimtys

Pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalį Reglamentas taikomas visais atvejais, kai regeneruotas vanduo naudojamas drėkinimui žemės ūkyje. Tačiau pagal 2 straipsnio 3 dalį ši taisyklė gali būti netaikoma moksliniams tyrimams arba bandomiesiems projektams, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Kad būtų galima taikyti šią išimtį, kompetentinga institucija turi įsitikinti, kad laikomasi šių kriterijų:

—	moksliniai tyrimai ar bandomasis projektas nebus vykdomas vandens telkinyje, iš kurio imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, ar apsaugos zonoje, nustatytoje pagal Direktyvą 2000/60/EB;

—	bus atliekama tinkama mokslinių tyrimų ar bandomojo projekto stebėsena.

Kompetentinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti reikiamas stebėsenos sąlygas ir dažnumą, kad būtų užtikrinta atitiktis Vandens pagrindų direktyvai ir kitiems taikomiems teisės aktams.

Išimtys negali būti taikomos ilgiau nei penkerius metus. Be to, jokie kultūriniai augalai, auginami vykdant mokslinius tyrimus ar bandomuosius projektus, kuriems netaikomas šis Reglamentas, negali būti teikiami rinkai.

2.6. Atitikties patikros

Kompetentingos institucijos turi atlikti atitikties patikras, siekdamos užtikrinti, kad įvairios pakartotinio vandens naudojimo sistemos šalys laikytųsi leidimuose nustatytų reikalavimų.

Tie reikalavimai gali būti taikomi regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojui atitikties vietoje arba bet kurioms kitoms atsakingoms šalims ar galutiniams naudotojams pagal pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą.

Jeigu tie subjektai veikia skirtingose valstybėse narėse, pavyzdžiui, vykdydami 2.3 skirsnyje aprašytą tarpvalstybinį projektą, tokias patikras turi atlikti kompetentingos institucijos, kurių jurisdikcijai priklauso atitinkami subjektai.

2.7. Sankcijos

Pagal 15 straipsnį valstybės narės turi nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojamos už šio Reglamento pažeidimus taikytinos sankcijos, ir turėtų imtis visų priemonių, būtinų siekiant užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Nustatant sankcijas būtų galima atsižvelgti į šiuos kriterijus:

a)	pažeidimo pobūdį, sunkumą, mastą ir trukmę;

b)	tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c)	teritorijas, kurioms dėl pažeidimo padarytas poveikis, visų pirma jautrias teritorijas;

d)	dėl pažeidimo atsakingų asmenų gautą naudą (užtikrinant, kad atsakingi asmenys netektų tos naudos);

e)	pažeidimo kartotinį pobūdį (siekiant atgrasyti nuo kitų tokio pat pobūdžio nusižengimų).

Kad užkirstų kelią pažeidimams, juos nustatytų ir taikytų sankcijas, valstybės narės turėtų įdiegti atitikties užtikrinimo priemones. Atitikties užtikrinimas apima visus būdus, kuriais valdžios institucijos veikia stengdamosi užtikrinti, kad įmonės ir kiti subjektai (pareigų turėtojai) vykdytų jiems nustatytas aplinkosaugos srities pareigas, įskaitant, pavyzdžiui, patikrinimus ir vykdymo užtikrinimo priemones.

Iš esmės galėtų būti svarstomos trys veiksmų kategorijos:

—	atitikties stebėsena – analizė, vertinimai, priežiūra, tikrinimai, tyrimai, auditas ar kitos patikros ir intervencijos, atliekami pačios kompetentingos institucijos, jos vardu arba jai prižiūrint, siekiant patikrinti, ar pareigų turėtojai laikosi vykdytinų pareigų;

—	tolesni veiksmai ir vykdymo užtikrinimas – kompetentingos institucijos veiksmai pagal administracinę, civilinę ar baudžiamąją teisę, reaguojant į vykdytinos pareigos nevykdymo arba įtariamo nevykdymo atvejus;

—	skatinimas užtikrinti atitiktį ir neatitikties prevencija – veiksmai, kuriais skatinama vykdyti vykdytinas pareigas, išskyrus atitikties stebėseną arba tolesnius veiksmus ir vykdymo užtikrinimą.

Ši taisyklė taikoma visiems Reglamento aspektams, įskaitant taisykles, kurias valstybės narės gali nuspręsti nustatyti dėl savo teritorijų sričių, kuriose pakartotinis vandens naudojimas laikomas netikslingu, arba dėl mokslinių ar bandomųjų mokslinių tyrimų projektų.

2.8. Sąmoningumo didinimas ir dalijimasis informacija

Pagal 9 straipsnį valstybės narės, kurios pakartotinai naudoja vandenį drėkinimui žemės ūkyje, privalo rengti bendro pobūdžio sąmoningumo didinimo kampanijas, į kurias būtų galima įtraukti saugaus pakartotinio vandens naudojimo privalumų propagavimą.

Valstybės narės gali savo nuožiūra pritaikyti tokių kampanijų mastą ir toną prie savo konkrečių aplinkybių, be kita ko, atsižvelgdamos į pakartotinio vandens naudojimo mastą. Jos taip pat gali rengti galutiniams naudotojams skirtas specialias informavimo kampanijas, kad, kai tikslinga, skatintų naudoti regeneruotą vandenį kaip saugią ir tvarią drėkinimo alternatyvą ir užtikrintų optimalų ir saugų jo naudojimą, kartu aukštu lygiu saugodamos aplinką ir žmonių bei gyvūnų sveikatą.

Tokios informavimo kampanijos gali būti naudingos sprendžiant galimus visuomenės susirūpinimą dėl pakartotinio vandens naudojimo keliančius klausimus ir gali padėti užsitikrinti platų palaikymą kuriant pakartotinio vandens naudojimo sistemą. Atsižvelgiant į tai, pasitikėjimui ir palaikymui užtikrinti rekomenduojama anksti įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir kruopščiai pritaikyti žinutes, kad būtų atsižvelgiama į asmeninę patirtį ir sprendžiamos su konkrečia vieta susijusios problemos.

Geroji patirtis rodo, kad įvairiais lygmenimis dalyvaujat visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams galima veiksmingai pasiekti plačią auditoriją – nuo tikslinių sąmoningumo didinimo kampanijų iki konsultacijų ir aktyvesnio suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo į planavimą ir sprendimų priėmimą.

Apskritai 2016 m. BĮS gairėse dėl pakartotinio vandens naudojimo integravimo į vandens išteklių planavimą ir valdymą pagal Vandens pagrindų direktyvą (13) siūloma rinkti šią informaciją, skirtą naudoti informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijoms:

—	pakartotinio vandens naudojimo poreikio pagrindimą, pvz., aplinkybes, kuriomis trūksta vandens, be kita ko, ateities klimato sąlygomis;

—	valymo ir paskirstymo sistemų įrengimo sąnaudas;

—	naudą aplinkai ir trūkumus ir (arba) riziką;

—	socialinę ir ekonominę naudą ir trūkumus ir (arba) riziką: būtinas skaidrumas dėl visuomenei kylančios poveikio rizikos, dėl šio klausimo sprendimo būdų ir dėl taikomų valymo standartų.

Taip pat svarbu atsižvelgti į sąnaudas, kurių atsiranda dėl kultūrinių augalų nuostolių pritrūkus drėkinimui skirto vandens ir kurias būtų galima sumažinti naudojant patikimą ir labiau prognozuojamą vandens šaltinį, pvz., regeneruotą vandenį.

Reglamento 10 ir 11 straipsniuose nustatytos taisyklės dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama viešai, ir informacijos apie taisyklių įgyvendinimą. Ši informacija turi būti prieinama Europos Komisijai, Europos aplinkos agentūrai ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui.

Reguliariai viešai skelbiama turi būti, be kita ko, ši informacija:

—	tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

—	viso išvalytų miesto nuotekų kiekio procentinė dalis, kurią sudaro regeneruotas vanduo, jeigu tokie duomenys prieinami;

—	atitikties patikrų rezultatai;

—	paskirtosios ryšių palaikymo institucijos;

—	bet kurie sprendimai pagal 2 straipsnio 2 dalį.

Be to, valstybės narės turės skelbti duomenų rinkinius, kuriuose pateikiama papildomos informacijos apie atitikties patikrų rezultatus, taip pat papildomos informacijos apie neatitikties atvejus, įskaitant priemones, kurių imtasi atitikčiai atkurti.

Valstybės narės gali pasirinkti tinkamiausią dalijimosi pagal 10 straipsnį teikiama informacija su visuomene formą ir priemones, pritaikytas prie jų konkrečių aplinkybių.

Laikantis 11 straipsnio, kuriame išsamiai nurodyta, kokią informaciją apie įgyvendinimą valstybės narės turi pateikti, šių duomenų formatas ir pateikimas gali būti nustatyti įgyvendinimo aktais, kuriuos gali parengti Komisija, padedama pagal Direktyvą 2000/60/EB įsteigto komiteto ir laikydamasi 14 straipsnyje nustatytos procedūros.

3. Techniniai aspektai

Šiame skyriuje nagrinėjami: visi su rizikos valdymu susiję aspektai; kultūrinių augalų tipai ir regeneruoto vandens klasės; patvirtinamoji stebėsena.

3.1. Rizikos valdymas

Kaip nustatyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, kompetentingai institucijai tenka galutinė atsakomybė užtikrinti, kad būtų parengtas rizikos valdymo planas, kuriame būtų aptarti visi galimi pakartotinio vandens naudojimo projekto aspektai, įskaitant regeneruoto vandens gamybą, tiekimą ir naudojimą, ir būtų nustatyta atsakomybė už kiekvieną pakartotinio naudojimo projekto valdymo aspektą.

Nors atsakomybė užtikrinti, kad būtų parengtas rizikos valdymo planas, tenka kompetentingai institucijai, faktiškai parengti planą atitinkamai turi šios šalys – regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, kitos atsakingos šalys ir galutiniai naudotojai.

Pagal nacionalinės teisės aktus asmuo (-enys) ir (arba) subjektas, kuris (-ie) faktiškai kuria ir rengia rizikos valdymo planą, gali būti bet kuri atsakinga šalis, dalyvaujanti pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, arba galutinis naudotojas. Kad Reglamentas būtų tinkamai įgyvendinamas, nesvarbu, kas faktiškai parengia ar sudaro planą, jeigu su visomis atitinkamomis atsakingomis šalimis ir galutiniais naudotojais tinkamai konsultuojamasi, kaip reikia atsižvelgiant į pakartotinio vandens naudojimo sistemos pobūdį, vietą ir ypatybes.

Rizikos valdymo planas gali būti skirtas vienai ar kelioms pakartotinio vandens naudojimo sistemoms, jeigu jame konkrečiai atsižvelgiama į visus aspektus, kaip reikalaujama pagal Reglamentą. Taip būtų galima sukurti sistemą, kurioje būtų nustatyti tam tikri standartiniai pagrindiniai elementai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai aptarnaujamoje teritorijoje auginami panašūs kultūriniai augalai ir taikoma panaši drėkinimo praktika, arba esant gerosios praktikos kodeksui, ir remiantis tais elementais būtų galima parengti konkrečioms pakartotinio vandens naudojimo sistemoms geriau pritaikytus rizikos valdymo planus.

Aspektai, į kuriuos turi būti atsižvelgta rizikos valdymo plane (kaip reikalaujama Reglamente), yra bet kurie įrenginio veiklos vykdytojui taikomi papildomi reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti prieš perduodant vandenį kitam subjektui grandinėje. Taip pat tai yra tinkamos prevencinės ir (arba) taisomosios priemonės ir barjerai, stebėsenos ar bet kokie kiti reikalavimai, taikytini pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, kad kiti subjektai sistemoje galėtų užtikrinti saugą už atitikties vietos.

Rizikos valdymo plane aprašomos užduotys ir reikalavimai ir aiškiai nurodoma atitinkamų sistemos subjektų atsakomybė.

Gali būti atvejų, kai konkretus galutinis naudotojas dar nenustatytas. Tokiais atvejais rizikos valdymo planą galima parengti atsižvelgiant į numatomą regeneruoto vandens paskirtį konkrečioje teritorijoje (pvz., remiantis dažniausiai taikoma žemės ūkio praktika ir įprasčiausiais kultūriniais augalais).

Kai naujas galutinis naudotojas nustatomas jau parengus rizikos valdymo planą, reikėtų atlikti vertinimą siekiant nustatyti, ar planą reikia pritaikyti: pavyzdžiui, naujojo galutinio naudotojo taikoma drėkinimo praktika ir auginami kultūriniai augalai gali skirtis nuo tų, kurie jau aptarnaujami regeneravimo įrenginio (pavyzdžiui, jiems gali reikėti aukštesnės kokybės klasės vandens).

Tokiu atveju rizikos valdymo plane gali reikėti iš naujo įvertinti bet kokią riziką, prevencines priemones ar barjerus, susijusius su naujomis paskirtimis. Dėl to gali reikėti kažkiek pritaikyti pakartotinio vandens naudojimo sistemą (taip pat, kai aktualu, pritaikyti leidimą, kuris yra grindžiamas rizikos valdymo planu). Tokį pakartotinį vertinimą atitinkamai galėtų atlikti bet kuri atsakinga šalis arba galutinis naudotojas.

3.1.1. Pagrindiniai rizikos valdymo elementai

Rizikos valdymo planas turi būti grindžiamas Reglamento II priede nurodytais rizikos valdymo elementais. Jis turi būti rengiamas sistemingai, be kita ko, atliekant struktūrinę pakartotinio vandens naudojimo sistemos analizę, nustatant galimus pavojus ir pavojingus įvykius (taip pat gyventojus ir aplinką, kuriems kyla rizika, ir susijusius poveikio būdus) ir, jei tinkama, planuojant galimas prevencines priemones ir barjerus įvertintai rizikai valdyti ir mažinti.

Į jį taip pat turėtų būti įtrauktos nuostatos dėl susijusių šalių ryšių palaikymo ir bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti, kad prireikus būtų imamasi taisomųjų veiksmų ir apie juos būtų pranešama. Remiantis pagrindiniais rizikos valdymo plano elementais (KRM) užtikrinama, kad regeneruotas vanduo būtų naudojamas ir valdomas saugiai ir būtų saugoma žmonių bei gyvūnų sveikata ir aplinka.

Reglamento II priede nustatyta 11 pagrindinių elementų (KRM), suskirstytų į A, B ir C dalis ir sudarančių siūlomo bendro požiūrio, taikytino rengiant rizikos valdymo planą, pagrindą.

Tai yra:

A dalis. Pagrindiniai rizikos valdymo elementai

1.	Sistemos aprašymas (KRM1) – aprašoma visa pakartotinio vandens naudojimo sistema nuo nuotekų patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį iki jų naudojimo vietos.

2.	Subjektai ir funkcijos (KRM2) – nustatomos visos pakartotinio vandens naudojimo sistemoje dalyvaujančios šalys ir nurodomos jų funkcijos ir atsakomybė.

3.	Pavojų nustatymas (KRM3) – nustatomi galimi pavojai (patogenai ir teršalai) ir pavojingi įvykiai (pvz., valymo triktys), susiję su pakartotinio vandens naudojimo sistema.

4.	Aplinka ir gyventojai, kuriems kyla rizika, ir poveikio būdai (KRM4) – nustatomi gyventojai ir aplinka, kuriems kiekvienas nustatytas pavojus gali turėti poveikio.

Rizikos aplinkai ir sveikatai įvertinimas (KRM5) – atsižvelgiant į kiekvieną anksčiau nustatytą pavojų, nustatoma galima susijusi rizika kiekvienam poveikio objektui (žmonėms, gyvūnams, kultūriniams ar kitiems augalams, kitai sausumos biotai, vandens biotai, dirvožemiui ar aplinkai apskritai) pagal kiekvieną poveikio būdą.

Rizikos vertinimas gali būti atliekamas taikant kokybinius ir pusiau kiekybinius metodus; kiekybiniam rizikos vertinimui reikėtų pakankamai patvirtinamųjų duomenų. Atliekant tokį rizikos vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į visas pareigas ir reikalavimus, nustatytus Reglamente nurodytuose ES teisės aktuose, taip pat atitinkamuose nacionalinės ar vietos teisės aktuose.

B dalis. Su papildomais reikalavimais susijusios sąlygos

6.	Papildomi reikalavimai (KRM6) – remiantis rizikos vertinimo rezultatais gali būti nustatoma papildomų arba griežtesnių vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų nei nustatytieji Reglamento I priedo 2 skirsnyje.

Jeigu įtraukiama papildomų parametrų ar ribinių verčių, tai turėtų būti pagrįsta rizikos vertinimo rezultatais ir paremta moksliniais įrodymais, kad rizika kyla iš pakartotinio vandens naudojimo sistemos, o ne iš kitų šaltinių.

Šie papildomi parametrai taip pat gali būti susiję su šiais teršalais: sunkiaisiais metalais, pesticidais, šalutiniais dezinfekcijos produktais, vaistais, vis didesnį susirūpinimą keliančiomis medžiagomis, antimikrobinėms medžiagoms atspariomis bakterijomis.

C dalis. Prevencinės priemonės

Prevencinės priemonės (KRM7) – nustatomos prevencinės priemonės ar barjerai (papildomi arba jau taikomi), kurie turėtų būti taikomi pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalims, siekiant apriboti ar sumažinti bet kokią nustatytą riziką. Pavyzdžiui, tai gali būti prieigos kontrolės metodai, papildomas vandens valymas arba specialios drėkinimo technologijos ar barjerai.

8.	Kokybės kontrolės sistemos (KRM8) – nustatomos kokybės kontrolės priemonės, įskaitant pagal atitinkamus parametrus vykdomos regeneruoto vandens stebėsenos protokolus ir įrangos techninės priežiūros programas, kad būtų užtikrintas valymo grandinės ir patvirtintų prevencinių priemonių veiksmingumas.

Aplinkosauginės stebėsenos sistema (KRM9) – sukuriama aplinkos stebėsenos sistema, kad būtų kontroliuojamas nustatytų teršalų išleidimas į poveikį patiriančias aplinkos terpes (pvz., gėlą vandenį, požeminį vandenį, dirvožemį). Stebėsenos sistema atitinkamai galėtų apimti jau taikomas dokumentais pagrįstas procedūras, kuriomis užtikrinama nuolatinė aplinkos apsauga, arba tokias procedūras būtų galima papildomai patobulinti ar pritaikyti atsižvelgiant į rizikos aplinkai vertinimo rezultatus.

10.	Ekstremaliųjų situacijų valdymas (KRM10) – parengiami incidentų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo protokolai.

11.	Koordinavimas (KRM11) – nustatomi pakartotinio vandens naudojimo sistemoje dalyvaujančių įvairių subjektų veiklos koordinavimo ir ryšių palaikymo mechanizmai.

Viena iš galimų struktūrų, padėsiančių parengti KRM elementų analizę, aprašyta Jungtinio tyrimų centro (JRC) techninėje ataskaitoje „Techninės rekomendacijos. Pakartotino vandens naudojimo rizikos valdymas žemės ūkio drėkinimo sistemose Europoje“ (14). Toje JRC ataskaitoje siūloma modulinė struktūra (žr. 1 diagramą), pagal kurią kiekvienas modulis skirtas konkrečiam rizikos valdymo plano aspektui ir apima kelis KRM:

—	I modulis – pasirengimas (1 ir 2 KRM);

—	II modulis – rizikos vertinimas (3, 4, 5 ir 6 KRM);

—	III modulis – stebėsena (6 ir 9 KRM);

—	IV modulis – vadovavimas, valdymas ir ryšių palaikymas (7, 8, 9, 10 ir 11 KRM).

1 diagrama

Pagrindiniai pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo elementai (KRM), suskirstyti į keturis modulius, kad būtų lengviau parengti rizikos valdymo planą

3.1.2. Sistemos aprašymas

Išsamus sistemos aprašymas (KRM1) yra pradinis taškas siekiant išsamiai apibūdinti visą pakartotinio vandens naudojimo sistemą – nuo nevalytų nuotekų įleidimo į miesto nuotekų valymo įrenginį (MNVĮ) vietos iki regeneruoto vandens galutinio naudojimo vietų. Į jį turėtų būti įtrauktas išsamus MNVĮ ir (arba) regeneravimo įrenginio, visos su siurbimu, saugojimu ir paskirstymu susijusios infrastruktūros, drėkinimo sistemų ir galutinio naudojimo vietų aprašymas, atsižvelgiant į nustatytas sistemos ribas (žr. pavyzdį 2 diagramoje).

Siekiant surinkti rizikos vertinimui reikalingus duomenis, į sistemos aprašymą taip pat turėtų būti įtrauktas į MNVĮ patenkančių nuotekų šaltinių vandens kokybės apibūdinimas, vandens kiekio duomenys, bet kokio kintamumo ir oro reiškinių, taip pat supančios aplinkos terpių (dirvožemio, požeminio ir paviršinio vandens, ekosistemų) aprašymas.

2 diagrama

Pagrindiniai pakartotinio vandens naudojimo sistemos elementai, rizikos vertinime nurodant poveikio objektus

3.1.3. Subjektai ir funkcijos

Kiekvienam pakartotinio vandens naudojimo sistemos elementui reikėtų nustatyti visus susijusius subjektus ir jų funkcijas bei atsakomybę (KRM2).

Turėtų būtų įtraukti subjektai, atsakingi už i) įrenginių eksploatavimą (MNVĮ ir regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai), ii) transportavimą ir saugojimą, kai aktualu, ir iii) drėkinamus laukus (ūkininkai). Taip pat reikėtų įtraukti visas susijusias institucijas ar įstaigas (pvz., už vandenį atsakingas institucijas, visuomenės sveikatos institucijas, aplinkos apsaugos institucijas) arba kitas šalis, pavyzdžiui, ūkininkų asociacijas ir drėkinimo paslaugų teikėjų konsorciumus.

3.1.4. Pavojų nustatymas ir aplinka bei gyventojai, kuriems kyla rizika

Pagal elementus KRM3 ir KRM4, be kita ko, reikia:

1.	nustatyti galimus pavojus (teršalus ir patogenus) arba pavojingus įvykius (valymo triktis, atsitiktinį nuotėkį, taršą), kurie kyla iš pakartotinio vandens naudojimo sistemos ir gali kelti riziką visuomenės sveikatai ir (arba) aplinkai;

2.	apibūdinti galimus kiekvieno pavojaus poveikio nustatytiems poveikį patiriantiems žmonėms, gyvūnams ar aplinkai (poveikį patiriantiems gyventojams ir aplinkai) būdus. Šie elementai būtini, kad vėliau būtų galima įvertinti riziką sveikatai ir aplinkai (KRM5).

Nustatant pavojus (KRM3) reikėtų įtraukti visus regeneruotame vandenyje esančius patogenus ir teršalus, kurie gali kelti riziką žmonių bei gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Drėkinimui žemės ūkyje naudojamame regeneruotame vandenyje esantys mikrobiniai patogenai (pvz., E. coli ir kitos bakterijos, virusai, parazitai) gali sukelti per vandenį plintančių ligų (pvz., gastroenterito) protrūkius ir padaryti kitokį ūminį poveikį (15).

Riziką žmonių sveikatai gali kelti ir cheminiai teršalai, kurių vis dar gali būti regeneruotame vandenyje. Tačiau paprastai cheminių pašalinių priemaišų koncentracija iš MNVĮ išleidžiamose buitinėse nuotekose nedidelė ir tam, kad sukeltų ligas ar ūmines reakcijas, dažniausiai ekspozicija turi būti ilgesnė, todėl apskritai šie teršalai kelia mažesnę riziką nei patogenai.

Svarbu nustatyti visas MNVĮ aptarnaujamoje teritorijoje veikiančias pramonės šakas, kurių nuotekos išleidžiamos į miesto surinkimo sistemą gali prisidėti prie didelės tam tikrų cheminių teršalų koncentracijos miesto nuotekose (pvz., farmacijos pramonės, galvanizavimo pramonės šakos).

Nekontroliuojamos cheminių pavojų koncentracijos MNVĮ nuotekose gali atsirasti įvykus pavojingiems įvykiams, pvz., išleidus medžiagų atsitiktinai ar netinkamai. Tokių įvykių tikėtinumą galima sumažinti tinkamomis prevencinėmis priemonėmis (16).

Jeigu regeneruotas vanduo visiškai atitiktų visus pakartotinio vandens naudojimo sistemai taikomus teisės aktus, kuriais reguliuojami mikrobiologiniai ir cheminiai teršalai, taip pat drėkinimo žemės ūkyje reikalavimus, nustatytus pašarų ir maisto produktų higienos teisės aktuose, būtų užtikrinama aplinkos, taip pat žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga.

Todėl rizikos valdymo sistema reikėtų užtikrinti, kad naudojant regeneruotą vandenį nesusidarytų kenksminga pašalinių priemaišų koncentracija konkrečioje aplinkos terpėje (pvz., požeminiame vandenyje) ir kad būtų imtasi tinkamų prevencinių priemonių siekiant to išvengti (pvz., tinkamai valant vandenį, kad teršalų kiekis būtų sumažintas iki nustatytų ribinių verčių, ir kuo labiau sumažinant atsitiktinį išleidimą į aplinką).

Kartu su regeneruoto vandens apibūdinimu galima nustatyti pradinį atitinkamų pavojų (patogenų ir cheminių teršalų) atrankinės patikros sąrašą, be kita ko, atsižvelgiant į visus susijusius ES, nacionalinius ir vietos teisės aktus, taip pat į teisės aktuose (nurodytuose Reglamento II priedo 5 punkte) dėl paviršinio ir požeminio vandens išteklių apsaugos nustatytus reikalavimus. Šie teisės aktai, be kita ko, yra: Vandens pagrindų direktyva 2000/60/EB, Požeminio vandens direktyva 2006/118/EB, Aplinkos kokybės standartų direktyva 2008/105/EB, Nitratų direktyva 91/676/EEB ir, jei taikoma, Maudyklų vandens direktyva 2006/7/EB ir Geriamojo vandens direktyva 2020/2184.

Reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti regeneruotas vanduo, priklausys nuo konkrečiai vietai būdingų pakartotinio vandens naudojimo sistemos sąlygų ir vertinimo, kokį poveikį regeneruoto vandens naudojimas drėkinimui žemės ūkyje galimais būdais (pvz., dėl drėkinimo vandens nuotėkio, infiltracijos į požeminį vandenį ir pan.) gali turėti supančiai aplinkai.

Visų pirma, jeigu regeneruotas vanduo tekėtų link vandens (paviršinio arba požeminio) telkinių teritorijoje, kurią aprėpia pakartotinio vandens naudojimo sistema, atliekant vertinimą reikėtų apsvarstyti, ar vandens telkiniai, į kuriuos patektų tas vanduo, vis vien atitiktų Vandens pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus (t. y. gerą paviršinio vandens ekologinę ir cheminę būklę ir gerą požeminio vandens cheminę būklę – atsižvelgiant į tai, kad cheminė būklė išsamiau nustatoma Aplinkos kokybės standartų direktyvoje ir Požeminio vandens direktyvoje).

Gera paviršinio vandens ekologinė ir cheminė būklė reiškia, kad laikomasi ES ir nacionalinių aplinkos kokybės standartų (AKS). ES aplinkos kokybės standartai nustatyti pagal AKS direktyvą, o nacionaliniai standartai gali būti taikomi nacionaliniu mastu susirūpinimą keliantiems teršalams, t. y. upių baseinų specifiniams teršalams, kurie yra geros paviršinio vandens ekologinės būklės vertinimo parametras.

AKS direktyvoje taip pat numatytas stebėjimo sąrašo mechanizmas, pagal kurį ES lygmeniu renkami stebėsenos duomenys apie vis didesnį susirūpinimą keliančius teršalus ir medžiagas, kurie gali kelti riziką vandens aplinkai arba per ją ir su kuriais susijusių rizikos duomenų nepakanka aplinkos kokybės standartui nustatyti.

Apie gėlo vandens cheminę būklę, kurią valstybės narės nurodė savo upių baseinų valdymo planuose, galima sužinoti per sistemą WISE (17).

Daugiau informacijos apie aplinkos kokybės standartus, susijusius su prioritetinėmis medžiagomis, galima rasti ECHA duomenų bazėje (18).

Atitinkamos informacijos apie išmetamus konkrečius teršalus galima rasti Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registre (taikoma 100 000 G. E. pajėgumo MNVĮ) (19).

Taip pat gali būti taikomos kitos konkrečiai vietai aktualios paviršinio ir požeminio vandens apsaugos sąlygos: pavyzdžiui, jeigu pakartotinio vandens naudojimo sistema ir drėkinamos teritorijos yra netoli nitratų pažeidžiamos zonos, nustatytos pagal Nitratų direktyvą.

Nors pakartotinis vandens naudojimas žemės ūkyje galėtų būti vienas iš būdų drėkinimui atgauti maisto medžiagas, reikėtų kruopščiai pasistengti, kad būtų išvengta vandens išteklių taršos nitratais, sumažinant nitratų kiekį regeneruotame vandenyje tiek, kad jis nesiektų žalingo lygio.

Be to, jeigu regeneruotas vanduo veikiausiai nutekės į vandens telkinius, klasifikuojamus kaip geriamojo vandens saugomos teritorijos, svarbu i) nustatyti bet kokią geriamojo vandens šaltinių taršos regeneruotame vandenyje esančiais reguliuojamaisiais teršalais riziką ir ii) planuoti valymą, būtiną siekiant jų sumažinti iki priimtino lygio.

Taip pat jeigu regeneruotas vanduo nuteka į paviršinius vandenis, naudojamus rekreacinėms maudykloms, remiantis Maudyklų vandens direktyva gali būti įtraukta papildomų reikalavimų dėl patogenų. Šiais teisės aktais siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nustatant standartus ir (arba) stebėsenos pareigas dėl patogenų ar cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, šalutinius dezinfekcijos produktus, vaistus ir kitas medžiagas, priskiriamas prie prioritetinių teršalų.

Kadangi regeneruotas vanduo naudojamas drėkinimui žemės ūkyje, Reglamento II priedo 5 punkte nurodyti papildomi teisės aktai, kuriais užtikrinama maisto ir pašarų, dirvožemio, kultūrinių augalų ir gyvūnų apsauga. Ar tuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai aktualūs konkrečiai pakartotinio vandens naudojimo sistemai, priklausys nuo regeneruotu vandeniu drėkinamo žemės ūkio paskirties lauko žemės dirbimo tipo (pvz., maisto produktų ar pašarų auginimo) ir taikomos praktikos (pvz., pesticidų naudojimo, nuotekų dumblo naudojimo).

Taikomi šie reikalavimai: reikalavimai dėl maisto produktų higienos (Reglamentas (EB) Nr. 852/2004), pašarų higienos (Reglamentas (EB) Nr. 183/2005), mikrobiologinių kriterijų (Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005), didžiausio teršalų kiekio maisto produktuose (Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006), pesticidų kiekio maiste ir pašaruose (Reglamentas (EB) Nr. 396/2005), nuotekų dumblo naudojimo (Direktyva 86/278/EEB) ir gyvūnų sveikatos apsaugos (reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (ES) Nr. 142/2011).

3 diagramoje pateiktas grafinis pavyzdys, kaip nustatyti, kuri direktyva ar reglamentas taikomas pakartotinio vandens naudojimo sistemai, atsižvelgiant į galimus regeneruoto vandens patekimo į aplinkos terpes (gėlo vandens išteklius) būdus dėl atsitiktinio nuotėkio arba nuotėkio iš drėkinamo lauko.

Diagramoje taip pat nurodyti II priedo 5 punkte išvardyti reglamentai ir direktyva, kurie gali būti taikomi atsižvelgiant į žemės ūkio praktiką. Šio pranešimo 2 priede taip pat pateikiama lentelė, kurioje nurodoma, kaip šie reikalavimai taikomi pakartotinio vandens naudojimo sistemai.

3 diagrama

Pavyzdys, i) kaip pagal galimus regeneruoto vandens patekimo į supančią aplinką (paviršinį ir požeminį vandenį) būdus nustatyti pakartotinio vandens naudojimo sistemoje taikytinas direktyvas ir reglamentus, ir ii) nustatyti reglamentus ir direktyvas, kurie galėtų būti taikomi drėkinimui žemės ūkyje, atsižvelgiant į konkrečią žemės ūkio praktiką

Taip pat reikėtų atsižvelgti į kitus konkrečius aspektus, susijusius su regeneruoto vandens kokybės parametrų poveikiu agronominėms savybėms, įskaitant pavojus dirvožemiui ir kultūriniams ir (arba) kitiems augalams. Pagal standartą ISO 16075–1:2020 regeneruoto vandens agronominį pavojų, galintį pakenkti dirvožemiui ir drėkinamiems kultūriniams augalams, lemia: i) cheminės medžiagos, pvz., druskingumas, boras, specifinis jonų toksiškumas; ii) kiti cheminiai elementai; iii) maisto medžiagos.

Patogenų, galinčių sukelti kultūrinių arba kitų augalų ligas, regeneruotame vandenyje iš MNVĮ nuotekų paprastai nerandama. Tačiau tai, ar regeneruotame vandenyje jų yra, būtų galima įvertinti konkrečiomis vietos sąlygomis (pvz., įvykus augalų patogenais užkrėsto drėkinimo vandens nuotėkiui).

Šio pranešimo 2 priede pateikiama informatyvių pavyzdžių ir lentelių, susijusių su patogenais ir teršalais, kurių paprastai aptinkama MNVĮ nuotekose ir kurie yra reguliuojami tam tikromis pirmiau minėtomis direktyvomis ir reglamentais, taip pat agronominių pavojų, kurie gali padaryti poveikį dirvožemiui, kultūriniams augalams, gėlam vandeniui ir požeminiam vandeniui vykdant drėkinimą žemės ūkyje, pavyzdžių.

Jame taip pat pateikiama vertinant riziką sveikatai ir aplinkai aktualių pavojingų įvykių ir poveikio būdų pavyzdžių, taip pat gyventojų ir aplinkos, kuriems kyla rizika, pavyzdžių.

Tačiau pažymėtina, kad priede pateikti išteklių sąrašai neturi būti laikomi baigtiniais ir yra teikiami tik informavimo tikslais. Pavojai turėtų būti tiksliai nustatomi kiekvienai konkrečiai pakartotinio vandens naudojimo sistemai, atsižvelgiant į regeneruoto vandens apibūdinimą ir visus taikomus reikalavimus.

Kai kuriuos kitus teršalus, kurie dar nereguliuojami ir nenurodomi išvardytose direktyvose ir reglamentuose (pvz., mikroplastikus arba tam tikrus vis didesnį susirūpinimą keliančius junginius), būtų galima įtraukti į pavojų sąrašą, jeigu rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai yra pagrįsta moksliniais įrodymais ir yra įrodyta, kad tos pašalinės priemaišos kyla iš pakartotinio vandens naudojimo sistemos, o ne iš kitų šaltinių. Atliekant rizikos vertinimą taip pat būtų galima nustatyti tų pašalinių priemaišų šaltinį, pvz., dėl konkrečių pramonės šakų, ir planuoti prevencines priemones.

3.1.5. Rizikos aplinkai ir sveikatai vertinimo metodai

Rizikos aplinkai ir sveikatai vertinimas (KRM5) turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į pirmiau nustatytus pavojus (atskirai arba grupėmis) ir pavojingus įvykius, galimus poveikio būdus ir pakartotinio vandens naudojimo sistemoje nustatytus poveikio objektus.

Rizikos vertinimas gali būti atliekamas kokybiniais arba pusiau kiekybiniais metodais. Kokybinis rizikos vertinimas siūlomas kaip tinkamiausia ir labiausiai ekonomiškai pagrįsta metodika. Kiekybinis rizikos vertinimas galėtų būti taikomas didelės rizikos projektams, kai yra pakankamai patvirtinamųjų duomenų jam įgyvendinti.

Atliekant tokius vertinimus galima taikyti įvairią kokybinę, pusiau kiekybinę ir kiekybinę metodiką. Atliekant rizikos sveikatai vertinimą vertinama bet kokia rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai, o vertinant riziką aplinkai siekiama nustatyti, ar regeneruotame vandenyje nustatytos pašalinės priemaišos daro poveikį aplinkos terpių kokybinei būklei.

Kokybinį ir pusiau kiekybinį rizikos vertinimą galima organizuoti keliais metodais, pavyzdžiui, taikant įvykių medžius, matricas ar rodiklius. Įprasta metodika yra grindžiama bendru pavojaus poveikio objektui tikėtinumo ir masto ir (arba) sunkumo vertinimu.

Tikėtinumo analizė gali būti atliekama peržiūrint istorinius duomenis arba įvertinant žmogaus klaidas, klaidų medžius ir įvykių medžius. Poveikio analizė paprastai atliekama nustatant poveikio kategorijas pagal vis didesnį jo sunkumo laipsnį.

Paskelbtose gairėse ir standartuose pateikti keli kokybinio ir pusiau kiekybinio rizikos vertinimo metodai, kuriais galima vadovautis (pvz., PSO gairėse (2006 m.); standarte ISO 20426 (2018 m.); FAO ir PSO (2019 m.)) (20).

Šio pranešimo 3 priede paaiškinami kokybiniai ir pusiau kiekybiniai rizikos sveikatai vertinimo metodai naudojant matricas poveikio tikėtinumui ir sunkumui nustatyti. Jame taip pat paaiškinama vandens ištekliams taikoma pusiau kiekybinė metodika. Daugiau praktinių pavyzdžių taip pat pateikiama JRC techninėje ataskaitoje (21).

Kiekybinis rizikos vertinimas gali padėti skaičiais įvertinti riziką, pavyzdžiui, konkrečios mikrobinės infekcijos poveikį per vienus metus pagal konkretų scenarijų.

Šis rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai apibūdinimas paprastai grindžiamas dozės ir atsako ryšiu, siekiant nustatyti, ar pavojus arba pavojingas įvykis gali turėti poveikio sveikatai.

Mikrobiologinio pavojaus keliama rizika sveikatai gali būti vertinama atliekant kiekybinį mikrobinės rizikos vertinimą (QMRA), grindžiamą dozės ir atsako ryšio tarp pavojaus koncentracijos ir poveikio, kurį jis gali kelti poveikio objektams, vertinimu. Šiuo metodu gauti rezultatai atitinka neigiamo poveikio sveikatai tikimybės vertes ir yra išreiškiami infekcijos tikimybės arba dėl sveikatos sutrikimų prarastų sveiko gyvenimo metų (DALY) rodikliu.

Taikant šį metodą galima atsakyti į konkrečius klausimus iki tam tikro masto. Todėl, siekiant aprėpti visą projektą ir padidinti saugumo lygį, jis gali būti derinamas su kokybiniais arba pusiau kiekybiniais metodais.

Su QMRA ir DALY metodika ir kriterijais galima susipažinti PSO gairėse (2006 m.) ir PSO gairėse dėl QMRA (2016 m.) (22).

Kiekybinis rizikos aplinkai vertinimo metodas (kiekybinis cheminės rizikos vertinimas – QCRA) paprastai grindžiamas:

—	numatomos koncentracijos aplinkoje santykiu, apskaičiuotu remiantis sudėtingais konkretaus teršalo išlikimo ir perdavimo į aplinkos komponentus modeliais, taip pat

—	numatoma poveikio nesukeliančia koncentracija arba didžiausia leidžiama teršalo koncentracija, nustatyta taikomuose teisės aktuose (pvz., aplinkos kokybės standartuose, taikomuose vandens telkiniams pagal jų kokybės būklę).

Taikant tokį metodą reikia nemažai pakartotinio vandens naudojimo projektų stebėsenos duomenų ir išsamių supančios aplinkos apibūdinimų. Taigi jis taikytinas tik projektams, kurių duomenų pakanka, o prielaidos pagrįstos moksliniais įrodymais.

3.1.6. Su papildomais reikalavimais susijusios sąlygos

Rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimo rezultatai padės nustatyti, ar vandens kokybei ir stebėsenai turėtų būti taikoma su parametrais susijusių specialių papildomų reikalavimų (KRM6) (papildomų arba griežtesnių nei nurodytieji I priedo 2 skirsnyje).

Jie galėtų būti taikomi papildomiems patogenams ar teršalams, nustatytiems atliekant rizikos sveikatai ir aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į konkrečiai vietai būdingas sąlygas, taip pat į taikomas direktyvas ir reglamentus, kaip nurodyta pirmiau.

Pavyzdžiui, vertinant riziką gali būti nustatyta, kad regeneruotame vandenyje esantis konkretus teršalas (pvz., nitratai) galėtų neigiamai paveikti gretimą vandens telkinį (pvz., sukelti eutrofikaciją), jeigu regeneruotame vandenyje jo koncentracija būtų didesnė nei numatoma didžiausia leidžiama koncentracija.

Todėl siekiant užtikrinti regeneruoto vandens kokybę galėtų būti nustatyta ribinė vertė, grindžiama per rizikos vertinimą nustatyta didžiausia leidžiama koncentracija, ir šis parametras galėtų būti įtrauktas tarp stebimų parametrų.

Didžiausios leidžiamos koncentracijos taip pat galėtų būti lygios reikalaujamoms ribinėms vertėms, pavyzdžiui, poveikį patiriančio vandens telkinio konkrečiai kokybės klasei (pvz., pagal aplinkos kokybės standartus (AKS)). Būtų galima pridėti vandens kokybės ir stebėsenos papildomų parametrų sąrašą su nustatytomis ribinėmis vertėmis, jeigu aišku, kad jie kyla iš pakartotinio vandens naudojimo sistemos, o jų pamatinės vertės yra pagrįstos rizikos vertinimu ir pakankamo lygio mokslinėmis žiniomis.

3.1.7. Prevencinės priemonės

KRM7 turėtų apimti nustatomas pakartotinio vandens naudojimo sistemai taikomas prevencines priemones ir barjerus, kuriais siekiama pašalinti arba iki priimtino lygio sumažinti nustatytus pavojus, dėl kurių gali kilti rizika.

Prevencinės priemonės – bet kokie jau įdiegti arba atliekant rizikos vertinimą nustatyti valymo būdai, veiksmai ar procedūros, kurie gali būti taikomi įvairiose pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalyse, pavyzdžiui: i) MNVĮ (t. y. įvertinant taikomą procesą ir (arba) nustatant papildomus valymo būdus); ii) regeneravimo įrenginyje (pvz., apsvarstant galimybę įtraukti pažangių valymo būdų); iii) drėkinamuose laukuose (pvz., apsvarstant galimybę taikyti alternatyvius drėkinimo metodus, kuriais mažinama poveikio rizika, nustatant buferines zonas ir pan.), apsaugant darbuotojus ir ūkininkus (pvz., nustatant konkrečias AAP ar higienos protokolus, kurie papildytų galimas priemones, kurių jau imtasi laikantis sveikatos ir saugos darbe taisyklių).

Esamos drėkinimo sistemos barjerų ar pakeitimų nustatymas galėtų būti grindžiamas esamų metodų, kultūrinių augalų tipo ir vandens klasės vertinimu ir dėl to turėtų būti sprendžiama konsultuojantis su ūkininkais ir kitais subjektais pakartotinio vandens naudojimo sistemoje. Prevencinių priemonių ir barjerų pavyzdžių pateikta šio dokumento 4 priede.

3.1.8. Kokybės kontrolės ir aplinkos stebėsenos sistemos

Elementai KRM8 ir KRM9 apima visą planuojamą pakartotinio vandens naudojimo sistemos stebėsenos veiklą – sistemos kokybės kontrolės ir aplinkos stebėsenos sistemos procedūrų ir protokolų nustatymą.

Veiklos ir aplinkos stebėsenos programomis darbuotojams, visuomenei ir valdžios institucijoms suteikiama garantijų dėl tinkamo sistemos veikimo. Į jas turėtų būti įtraukti protokolai, programos (pvz., vieta, parametrai, dažnumas) ir procedūros, susiję bent su įprastinės stebėsenos reikalavimais, taip pat su visais papildomais parametrais ir ribinėmis vertėmis, kurie rizikos vertinime nustatyti kaip papildomi reikalavimai (KRM6).

Jei tinkama, įrenginių operatoriai taip pat gali parengti kokybės valdymo sistemą, kuriamą pagal standartus ISO 9001 arba lygiaverčius standartus.

Siekiant užtikrinti nuolatinę aplinkos apsaugą, kai naudojamas regeneruotas vanduo, aplinkos stebėsenos sistemos protokolai turėtų būti grindžiami rizikos aplinkai vertinimo rezultatais. Protokolai turėtų atitikti galiojančius teisės aktus, pvz., vandens išteklių stebėsena turėtų atitikti Direktyvą 90/2009/EB (23), siekiant užtikrinti, kad rezultatus būtų galima palyginti su rezultatais, gautais vykdant stebėseną pagal Vandens pagrindų direktyvą.

3.1.9. Ekstremaliųjų situacijų valdymas ir koordinavimas

KRM10 ir KRM11 apima valdymo, ekstremaliųjų situacijų ir ryšių palaikymo protokolus, susijusius su elementais KRM10 (ekstremaliųjų situacijų valdymas) ir KRM11 (koordinavimas).

Remiantis šiomis programomis užtikrinamas už rizikos valdymo planą atsakingos (-ų) šalies (-ių) ir susijusių subjektų veiksmingas bendravimas.

Į KRM11 turėtų būti įtraukti informacijos perdavimo tarp subjektų protokolai, pranešimų apie avarijas ir ekstremaliąsias situacijas formatai ir procedūra, pranešimo procedūros, informacijos šaltiniai ir konsultacijų procesai.

Šio pranešimo 5 priede pateikiama i) incidentų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo protokolų ir ii) ryšių palaikymo protokolų pavyzdžių.

3.2. Kultūrinių augalų tipai ir regeneruoto vandens klasės

Kad regeneruotas vanduo būtų naudojamas saugiai, Reglamento I priedo 1 lentelėje nustatytos leidžiamos regeneruoto vandens kokybės klasės (A, B, C, D klasės), kurios turi būti naudojamos tam tikros kategorijos kultūriniams augalams drėkinti, atsižvelgiant į pasirinktą drėkinimo metodą.

Kiekvienai I priedo 2 lentelėje nurodytai klasei taikomi minimalieji vandens kokybės reikalavimai, kurių pagrindiniai skirtumai – E. coli koncentracija, taip pat kiti suvestiniai parametrai.

Derinant kultūrinių augalų tipus ir akredituotų barjerų, pvz., drėkinimo metodų, skaičių ir tipą, galima sumažinti riziką išvengiant regeneruoto vandens ir drėkinamų produktų valgomųjų dalių sąlyčio (šio pranešimo 4 priede pateikta pavyzdžių).

Tam pirmiausia svarbu nustatyti, ar kultūrinių augalų valgomoji dalis veikiausiai susilies su regeneruotu vandeniu. Sąlyčio rizika turėtų būti vertinama kiekvienoje konkrečioje pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, įvertinant numanomą kultūrinių augalų valgomosios dalies atstumą iki drėkinamo dirvožemio ir galimus regeneruoto vandens patekimo būdus, kai vanduo purškiamas, lašinamas arba liejamas.

Jeigu kultūriniai augalai apdorojami papildomai (pvz., verdant arba vykdant pramoninius procesus) ir taip sumažinama galima tarša, į tai taip pat reikėtų atsižvelgti.

Pagal Reglamentą regeneruotas vanduo gali būti naudojamas žemės ūkyje drėkinti:

—

maistiniams augalams, kurie vartojami žali – žmonėms vartoti auginamiems kultūriniams augalams, kuriems nebus taikoma papildomų procesų. Pagal kultūrinių augalų valgomosios dalies atstumą nuo žemės (24) jie klasifikuojami išsamiau:

—	šakniavaisiai, kurie auga po žeme dirvožemyje ir kurių šaknys yra valgomos (pvz., morkos, svogūnai, burokai);

—

ant žemės augantys žemaūgiai kultūriniai augalai, kurie auga ant žemės iš dalies liesdamiesi su dirvožemiu. Šie kultūriniai augalai gali būti papildomai skirstomi į kultūrinius augalus, kurie auga pačiame dirvožemio paviršiuje, kaip antai lapiniai kultūriniai augalai (pvz., salotos), ir kultūrinius augalus, kurie auga ant žemės, o valgomoji dalis yra <25 cm virš dirvožemio paviršiaus (pvz., pomidorai, paprikos);

—	ant žemės augantys aukštaūgiai kultūriniai augalai, kurie auga ant žemės, o valgomosios dalys yra >50 cm virš dirvožemio paviršiaus, todėl paprastai nesiliečia su dirvožemiu (pvz., vaismedžiai);

—	perdirbamiems maistiniams augalams – žmonėms vartoti auginamiems kultūriniams augalams, kuriems bus taikoma papildomų procesų (t. y. verdama arba perdirbama pramoniniu būdu) ir kurie nebus vartojami žali (pvz., ryžiai, kviečiai);

—	nemaistiniams kultūriniams augalams (pašarui): kultūriniams augalams, auginamiems ne žmonėms vartoti, bet ganykloms ir pašarams arba naudoti kituose sektoriuose (pramoniniams, energetiniams ir sėkliniams augalams).

Drėkinimo metodai paprastai gali būti skirstomi taip:

—	atvirosios arba savitakės drėkinimo sistemos: vanduo liejamas tiesiai ant dirvožemio paviršiaus ir nėra veikiamas slėgio; tai apima drėkinimą užliejant ir naudojant griovius;

—	purškiamojo drėkinimo sistemos: vanduo purškiamas į orą ir krinta ant dirvožemio paviršiaus tarsi lietus;

—	mikrodrėkinimo sistemos: vanduo liejamas vietoje, naudojant lašines arba kapiliarines sistemas (paviršines ar požemines) arba drėkinant mikropurštukais.

Drėkinimo metodai turėtų būti vertinami kaip būdai, kuriais pašalinės priemaišos gali pasiekti kultūrinius augalus. Pavyzdžiui, naudojant purškimo sistemas, ant žemės augantys aukštaūgiai kultūriniai augalai (pvz., vaismedžiai) gali būti užteršti krintančių lašų, todėl paprastai reikėtų rinktis aukštesnės kokybės vandenį.

Vietinės sistemos (pvz., lašinio drėkinimo) susijusios su mažesne taršos rizika, nes vanduo nukreipiamas į nevalgomą kultūrinių augalų dalį. Norint pasiekti reikalaujamą vandens kokybės klasę, gali būti taikomi papildomi tinkami ir akredituoti barjerai (žr. 3.2.2 skirsnį ir 4 priedą).

Taip pat reikėtų įvertinti bet kokią riziką darbuotojų ar netoli drėkinamos teritorijos gyvenančių žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, purškiamojo drėkinimo sistemų skleidžiami aerozoliai galėtų pasiekti netoli drėkinamų teritorijų gyvenančius poveikio objektus. Su aerozoliais susijusi rizika ypač priklauso nuo drėkinimo vandens kokybės ir vėjo greičio (lemiančio aerozolių sklaidą aplink drėkinamą teritoriją).

Pažymėtina, kad paskesniame skirsnyje nurodyti drėkinimo metodai ir prevencinės priemonės ar barjerai yra pavyzdžiai, kaip siūloma aiškinti I priedo 1 lentelę. Šis sąrašas nėra baigtinis.

Reikėtų įvertinti jau įdiegtas arba planuojamas drėkinimo sistemas ir prevencines priemones ar barjerus, siekiant nustatyti, ar gali reikėti papildomų reikalavimų (pvz., papildomo valymo ar barjerų, drėkinimo sistemos pakeitimų), siekiant kuo labiau sumažinti galimą kultūrinių augalų taršą, priklausomai nuo regeneruoto vandens klasės.

3.2.1. Drėkinimo metodų ir kultūrinių augalų tipų pavyzdžiai

4 diagramoje pateikti du schemų pavyzdžiai, kurie galėtų padėti nustatyti regeneruoto vandens klases, kurios užtikrina pakankamą vartotojų ir darbuotojų apsaugą nuo E. coli drėkinant a) savitakiais ar slėginiais metodais, arba b) vietinėmis sistemomis.

Nepaisant vandens klasės, schemose atsižvelgiama į papildomus mikrobiologinius reikalavimus, kai regeneruotas vanduo naudojamas ganykloms arba pašarams drėkinti (dėl žarnyno nematodų, 4 diagramos 3 pastaba) ir kur esama aerozolių rizikos (Legionella spp., 4 diagramos 1 pastaba).

4 diagrama

Regeneruoto vandens klasės (pagal Reglamentą) pasirinkimo taikant a) atvirojo drėkinimo metodus arba b) vietinio drėkinimo metodus schemų pavyzdžiai

Šis PSO saugos plano gairėse pateiktas pavyzdys (Išgalvotas pavyzdys – nuotekų dezinfekavimas Niutone) pritaikytas prie Reglamento reikalavimų, siekiant parodyti, kaip šias schemas būtų galima taikyti praktiškai.

Buvo atsižvelgta tik į tuos šio pavyzdžio elementus, kurie yra leidžiami pagal Reglamentą. Regeneruotas vanduo buvo naudojamas auginant kelių tipų kultūrinius augalus, taikant skirtingus drėkinimo metodus (1 lentelė).

1 lentelė

Pavyzdyje nurodomi kultūrinių augalų tipai ir drėkinimo metodai

Kultūrinių augalų kategorijos

Drėkinimo metodai

Kultūrinių augalų paskirtis (*1)

—	Šakniavaisiai, vartojami žali (svogūnai, morkos)

—	Žemaūgiai lapiniai kultūriniai augalai, vartojami žali (salotos, paprikos)

—	Aukštaūgiai kultūriniai augalai, vartojami žali (vaisiai)

—	Užliejimas

—	Atviri grioviai

—	Rankiniai metodai (pvz., indais, laistytuvais)

—	Purškiamasis drėkinimas

—	Vartojami ūkininkų ir jų šeimų

—	Parduodami vartoti vietos bendruomenei

—	Parduodami vartoti gretimuose miestuose

Šiuo atveju pagal Reglamento I priedo 1 ir 2 lenteles, atsižvelgiant į galimus būdus, kuriais regeneruotas vanduo galėtų pasiekti kultūrinius augalus, reikėtų pasirinkti šias klases:

—	šakniavaisiams ir lapiniams kultūriniams augalams, kurie vartojami žali, taikant užliejamąjį, griovių ar purškiamąjį drėkinimą A klasę (E. coli ≤ 10 vienetų / 100 ml);

—	žemaūgiams maistiniams augalams, kurie vartojami žali (pvz., paprikoms): taikant užliejamąjį, griovių ar purškiamąjį drėkinimą A klasę (E. coli ≤ 10 vienetų / 100 ml); naudojant lašinio arba požeminio drėkinimo sistemas B klasę (E. coli ≤ 100 vienetų / 100 ml);

—	aukštaūgiams maistiniams augalams, neturintiems tiesioginio sąlyčio su regeneruotu vandeniu (t. y. vaismedžiams), tik taikant griovių ar užliejamąjį drėkinimą B klasę (E. coli ≤ 100 vienetų / 100 ml).

Remiantis papildomu rizikos vertinimu, jeigu vaisių odelė valgoma, taikant purškiamąjį drėkinimą gali būti reikalaujama A klasės, siekiant išvengti galimos vaisių taršos purškiamu vandeniu. Vaisiams, kurių odelė nevalgoma, galėtų pakakti B klasės, tačiau galutinai vandens kokybė turėtų būti pasirenkama remiantis rizikos vertinimu.

3.2.2. Barjerų taikymo siekiant reikalaujamos vandens kokybės klasės pavyzdžiai

Reglamento 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektai vandens kokybę, būtiną, kad būtų laikomasi Reglamento Nr. 852/2004, gali užtikrinti už atitikties vietos pasirinkdami kelias vandens valymo galimybes atskirai arba kartu su ne valymo galimybėmis.

Pagal kelių barjerų metodą logaritminis sumažėjimas siekiant užtikrinti reikalaujamą vandens kokybės klasę iš tiesų gali būti pasiektas kartu taikant įvairias valymo ir ne valymo priemones (barjerus).

Pagal Reglamento 3 straipsnio 12 punktą, kai regeneruotas vanduo naudojamas drėkinimui, barjeras apibrėžiamas taip:

—

priemonės, įskaitant fizines priemones, su procesu susijusius etapus ar naudojimo sąlygas, kuriomis sumažinama žmonių užkrėtimo infekcija rizika užkertant kelią regeneruoto vandens sąlyčiui su i) nurytinu produktu ar ii) tiesiogiai poveikį patiriančiais asmenimis, arba užkertamas kelias tokiai rizikai, arba

—	kitos priemonės, kuriomis, pavyzdžiui, sumažinama mikroorganizmų koncentracija regeneruotame vandenyje arba užkertamas kelias jų išlikimui ant nurytino produkto.

Kitaip tariant, remiantis Reglamento I priedo 2 skirsniu, barjeras turėtų būti laikomas priemone, padedančia sumažinti riziką iki lygio, atitinkančio pasirinktiems kultūriniams augalams reikalaujamą vandens kokybės klasę.

Taikant skirtingus barjerus pasiekiamas logaritminis sumažėjimas gali būti nevienodas ir regeneruotam vandeniui gali būti taikomas barjerų derinys, kad būtų pasiektas reikalaujamas bendras logaritminis sumažėjimas, būtinas siekiant kuo labiau sumažinti bet kokią riziką, atsižvelgiant į pasirinktą vandens kokybės klasę.

2 lentelėje nurodoma, kiek barjerų turėtų būti taikoma atitinkamos kokybės klasės regeneruotam vandeniui, kad būtų pasiektas reikalaujamas aukštesnę klasę atitinkantis lygis pagal kultūrinių augalų tipą.

3 lentelėje nurodomi akredituotų barjerų tipai ir su jais susijęs logaritminis sumažėjimas.

Šio pranešimo 4 priede pateikiama pavyzdžių, kaip nustatyti barjerų tipą ir skaičių, atsižvelgiant į kultūrinių augalų tipą ir vandens kokybės klasę.

2 lentelė

Siūlomas barjerų, reikalingų drėkinimui regeneruotu vandeniu, skaičius pagal jų kokybę (pritaikyta pagal standarto ISO 16075:2020 3 lentelę)

Pastaba. Vieninteliai ISO lentelės pakeitimai – iš jos pašalintos vandens kokybės klasės ir kultūrinių augalų tipai, kurie nėra aptariami Pakartotinio vandens naudojimo reglamente. Toliau pateiktoje lentelėje išsamiau nurodoma, kaip aiškinti šią lentelę atsižvelgiant į Pakartotinio vandens naudojimo reglamentą.

Kategorija(1)

Daržovių, kurios vartojamos žalios, drėkinimas(2)

Daržovių po perdirbimo ir ganyklų drėkinimas(3)

Maistinių augalų, išskyrus daržoves (sodų, vynuogynų) ir daržininkystės produktus, drėkinimas(4)

Pašarinių ir sėklinių augalų drėkinimas(5)

Pramoninių ir energetinių augalų drėkinimas(6)

Draudžiama

1 (*)

Toliau pateiktos kiekvienos lentelės skilties apibrėžtys atitinka Pakartotinio vandens naudojimo reglamento I priedo 1 lentelę ir turėtų padėti skaitytojui rasti kultūrinių augalų kategoriją, kuri iš esmės atitinka ISO kategorijas, ir taip nustatyti, kokių papildomų barjerų gali reikėti.

(1)	Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė.

(2)	Maistiniai augalai, kurie yra vartojami žali ir kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu, ir šakniavaisiai, kurie yra vartojami žali.

(3)	Perdirbami maistiniai augalai ir nemaistiniai kultūriniai augalai, įskaitant kultūrinius augalus, kuriais šeriami pieniniai ar mėsiniai gyvuliai.

(4)	Maistiniai augalai, kurie yra vartojami žali ir kurių valgomoji dalis užauga virš žemės ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu.

(5)

Maistiniai augalai, kurie yra vartojami žali ir kurių valgomoji dalis užauga virš žemės ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu; perdirbami maistiniai augalai ir nemaistiniai kultūriniai augalai, įskaitant kultūrinius augalus, kuriais šeriami pieniniai ar mėsiniai gyvuliai (abiem atvejais, kai taikomas lašinio drėkinimo arba kitas drėkinimo metodas, kuriuo išvengiama tiesioginio sąlyčio su kultūrinių augalų valgomąja dalimi). Pastaba. Čia minimi sėkliniai augalai gali būti sėklos, skirtos vartoti žmonėms arba naudoti gyvūnų pašarams.

(6)	Pramoniniai augalai, energetiniai augalai ir sėkliniai augalai (sėjai skirtoms sėkloms auginti).

(*)

Pastaba pagal standartą ISO 16075:2020: valgomos sėklos arba sėjai skirtos sėklos, kurios buvo drėkinamos mažiau nei 30 dienų iki derliaus nuėmimo. Jeigu laikotarpis iki derliaus nuėmimo yra 30 dienų arba ilgesnis, D klasė gali būti taikoma tiesiogiai be apribojimų (t. y. papildomų barjerų nereikia).

3 lentelė

Akredituotų barjerų tipai ir atitinkamas patogenų kiekio logaritminis sumažėjimas (pritaikyta pagal standarto ISO 16075:2020 2 lentelę)

Vieninteliai pakeitimai – iš tos lentelės pašalintos vandens kokybės klasės ir kultūrinių augalų tipai, kurie neaptariami Pakartotinio vandens naudojimo reglamente.

Barjerų tipas	Taikymas	Patogenų kiekio logaritminis sumažėjimas	Barjerų skaičius
MAISTINIŲ AUGALŲ DRĖKINIMAS
Lašinis drėkinimas	Žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas	2	1
	Aukštaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 50 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas	4	2
	Požeminis lašinis drėkinimas, kai kapiliariniu būdu tiekiamas vanduo nepakyla į žemės paviršių	6	3
Purškiamasis drėkinimas	Žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau nuo vandens čiurkšlės, drėkinimas purkštuvais ir mikropurkštuvais	2	1
Purškiamasis drėkinimas	Vaismedžių, pvz., augančių 50 cm ar daugiau nuo vandens čiurkšlės, drėkinimas purkštuvais ir mikropurkštuvais	4	2
Papildoma dezinfekcija lauke	Žemo lygio dezinfekcija (<1 mg/l visuminio chloro kiekio po 30 min. dezinfekcijos chloru)	2	1
Papildoma dezinfekcija lauke	Aukšto lygio dezinfekcija (≥1 mg/l visuminio chloro kiekio po 30 min. dezinfekcijos chloru)	4	2
Saulei atspari danga	Taikant lašinį drėkinimą, drėkinimo sistema naudojant dangą atskiriama nuo daržovių	2 –4	1
Patogenų išnaikinimas	Pagalba siekiant, kad patogenai išnyktų, nutraukiant arba pertraukiant drėkinimą prieš nuimant derlių	0,5 –2 per dieną	1 –2
Produktų plovimas prieš parduodant klientams	Salotų, daržovių ir vaisių plovimas geriamuoju vandeniu	1	1
Produktų dezinfekcija prieš parduodant klientams	Salotų, daržovių ir vaisių plovimas silpnu dezinfekciniu tirpalu ir skalavimas geriamuoju vandeniu	1	1
Produktų lupimas	Vaisių ir šakniavaisių lupimas	2	1
PAŠARINIŲ IR SĖKLINIŲ AUGALŲ DRĖKINIMAS
Patekimo kontrolė	Apribojamas patekimas į drėkinamą lauką 24 val. ir ilgiau po drėkinimo, kad, pavyzdžiui, gyvūnai nepatektų į ganyklas arba darbuotojai į laukus	0,5 –2	1
Patekimo kontrolė	Apribojamas patekimas į drėkinamą lauką 5 dienas ir ilgiau po drėkinimo	2 –4	2
Pašarinių augalų džiovinimas saulėje	Pašarinių augalų ir kitų kultūrinių augalų džiovinimas saulėje ir derliaus nuėmimas prieš vartojimą	2 –4	2
Pastaba. Drėkinamame lauke barjerai jau gali būti įdiegti. Renkantis regeneruoto vandens kokybės klasę ir kultūrinių augalų tipą, kultūriniams augalams taikomi apribojimai ir drėkinimo metodai kaip barjerai jau įtraukti į Reglamentą.

3.3. Patvirtinamoji stebėsena

3.3.1. Bendrieji principai

Patvirtinamoji stebėsena būtina siekiant įrodyti, kad projektuojant naujas pakartotinio vandens naudojimo sistemas arba darant bet kokius esamų valymo linijų pakeitimus bus patikimai ir nuosekliai pasiekiamas tam tikras mikrobiologinių rodiklių, susijusių su regeneruoto vandens kokybės A klase, inaktyvinimo lygis (Reglamento I priedo 4 lentelė). Mikrobiologinių rodiklių inaktyvinimas išreiškiamas sumažinimu iki log10 (25).

Patvirtinamoji stebėsena skiriasi nuo reguliarios įprastinės stebėsenos, kurią atlieka veiklos vykdytojas (Reglamento I priedo 3 lentelė), siekdamas užtikrinti, kad valymo procesas atitiktų Reglamento reikalavimus. Tai turėtų būti laikoma intensyvia, trumpalaike veikla, kuri turi būti vykdoma prieš pradedant eksploatuoti naujas valymo sekas ar procesus, jų paleidimo etapu arba juos atnaujinant.

Pakartotinio vandens naudojimo sistemos pakeitimai, dėl kurių reikia atnaujinti procesą, gali būti atliekami, pavyzdžiui, dėl struktūrinių pokyčių, susijusių su:

1.	nuotekų srautu ir (arba) kokybe dėl naujų išleidimo į nuotekų surinkimo sistemą leidimų;

2.	gyventojo ekvivalentais, kuriuos aptarnauja miesto nuotekų valymo įrenginys (MNVĮ);

3.	klimato sąlygomis (gausesni sezoniniai krituliai arba sausros);

4.	rizikos valdymo plane nenurodytomis kitomis sąlygomis, dėl kurių reikia atnaujinti naudojamą technologiją ir (arba) procesus.

Kadangi atliekant bet kokius esminius MNVĮ pajėgumo pakeitimus arba atnaujinant pakartotinio naudojimo sistemos valymo liniją reikės peržiūrėti arba atnaujinti galiojantį leidimą (6 straipsnio 6 dalis), patvirtinamąją stebėseną rekomenduojama užbaigti prieš pradedant leidimo išdavimo procedūrą.

Bet kuriuo atveju vykstant patvirtinimo veiklai regeneruoto vandens galutiniam naudojimui tiekti negalima, kol nebus užbaigta stebėsena. Per tą laiką regeneruotą vandenį galima grąžinti į MNVĮ įleidimo angą arba į nustatytą išleidimo vietą, kol patvirtintini mikrobiologinės kokybės reikalavimai bus įvykdyti.

Kai atlikus patvirtinamąją stebėseną patvirtinama, kad naujoji sistema ar technologijos atitinka mikrobiologiniams rodikliams keliamus reikalavimus, toliau pakaks laikytis įprastinės stebėsenos reikalavimų.

Siekiant palaikyti patvirtinimo veiklą, gali būti parengta ataskaita, kurioje būtų aprašytas patvirtinamosios stebėsenos metodas, eksperimentinis projektas ir įleidimo ir išleidimo vietose paimtų mėginių analizė pagal reikalaujamus mikrobiologinius rodiklius. Ataskaitą turėtų parengti kvalifikuotas nuotekų srities specialistas.

Regeneravimo įrenginiuose, kurie 2020 m. birželio 25 d. jau veikė ir vis dar atitinka 2 lentelės a punkte nustatytus regeneruoto vandens kokybės reikalavimus, patvirtinamosios stebėsenos atlikti neprivaloma.

3.3.2. Patvirtinamosios stebėsenos protokolai

Reglamento I priedo 4 lentelėje nurodyti sumažinimo iki log10 rodikliai, kurių atitiktis turi būti užtikrinama atliekant valymo grandinės (t. y. tarp nevalytų nuotekų įleidimo į MNVĮ vietos ir atitikties vietos) patvirtinamąją stebėseną dėl bakterijų, virusų ir pirmuonių rodiklių (E. coli, Campylobacter, bendro kolifagų kiekio / F tipo kolifagų / somatinių kolifagų / kolifagų, rotaviruso, Clostridium perfringens sporų / sporas sudarančių ir sulfato mažinančių bakterijų ir Cryptosporidium).

Kadangi kiekviename konkrečiame regeneravimo įrenginyje reikalaujamas sumažinimas iki log10 gali būti pasiektas derinant įvairius procesus, vieno suderinto patvirtinamosios stebėsenos protokolo nustatyti neįmanoma. Tokį protokolą kiekvienu konkrečiu atveju turėtų nustatyti ir įgyvendinti nuotekų srities specialistai.

Nustatant pakartotinio vandens naudojimo sistemos patvirtinimo protokolą, reikiamas valymo kartų skaičius ir lygis priklausys nuo skirtumo tarp koncentracijos nevalytose nuotekose ir tikslinės vandens kokybės klasės (5 diagrama).

Nusistovėjusių valymo procesų numatytosios sumažinimo iki log10 vertės dažnai yra nurodomos techninėse gairėse, vadovuose ir paskelbtuose duomenyse; taikant naujoviškus procesus reikėtų parengti tyrimų protokolą sumažinimo iki log10 duomenims rinkti.

5 diagramoje pateikiamas pavyzdys, kaip suderinus kelių tipų valymą galima pasiekti tikslinį E. coli kiekio sumažinimą iki log10. Pažymėtina, kad nors pirminiu ir antriniu valymu galima sumažinti patogeninių bakterijų kiekį keliais logaritmo laipsniais, dezinfekcija ir tretinis valymas siejami su didžiausiu logaritminiu sumažinimu ir turėtų būti nuodugniai apibūdinti.

Kai sistemoje taikomas kelių tipų valymas, logaritminio pašalinimo vertes galima nustatyti remiantis techninėmis vertėmis arba pagal protokolus atliekant išankstinius tyrimus vietoje arba ne vietoje. Tada naudojant įleidžiamų ir išleidžiamų nuotekų mėginius įrenginyje (-iuose) būtų galima atlikti patvirtinamąją analizę vietoje. Siekiant standartizuoti patvirtinamąją stebėseną, gali būti parengtos nacionalinio ar kito lygmens gairės arba standartai.

5 diagrama

Vertinimas, kaip sutartinėje kelių barjerų pakartotinio vandens naudojimo sistemoje mažinamas E. coli kiekis, kad būtų pasiektas A klasės drėkinimui reikalaujamas sumažinimas iki log10 (sumažinimo iki log10 intervalai nustatomi pagal Australijos gairių 3.4 lentelę – žr. 3.3.4 skirsnį)

Nustačius regeneravimo įrenginyje taikomus valymo būdus, patvirtinamąją stebėseną galima vykdyti pagal kelias strategijas, daugiausia atliekant tyrimus ne vietoje arba išankstinius tyrimus vietoje. Patvirtinimui gali būti taikomas bet kuris iš šių metodų. Tačiau jeigu tyrimų ne vietoje nepakaktų, juos gali papildyti vietoje atliekami tyrimai. Tam, kad būtų laikomasi Reglamente nustatytų patvirtinimo reikalavimų, tuomet pakaktų atlikti įleidimo ir išleidimo vietose paimtų nuotekų mėginių tyrimus.

Toliau nurodyti išankstinių tyrimų protokolo vykdymo etapai.

—

Pirmiausia remiantis tiekėjų techninių duomenų lapais, paskelbta moksline ir technine literatūra, teisėkūros institucijų ar profesinių organizacijų gairėmis ir istoriniais duomenimis būtų galima surinkti esamus duomenis apie valymo veiksmingumą mažinant mikrobiologinius rodiklius. Taip būtų nustatyta, ar procesas yra nusistovėjęs, ar būtina atlikti išankstinius tyrimus.

—	Jeigu turimų techninių duomenų pakanka įrodyti, kad valymas atitiks patvirtinimo reikalavimus, išankstinių tyrimų protokolo gali nereikėti.

Tačiau siekiant įrodyti, kad mikrobiologinis sumažinimas iki log10 pasiektas, vis vien reikės atlikti pagal Reglamento I priedo 4 lentelę reikalaujamą analizę, paleidimo etapu atliekant patvirtinamąją stebėseną nuotekų įleidimo ir išleidimo vietose.

Gali būti atliekami konkretaus proceso ir (arba) technologijos išankstiniai tyrimai, susiję su daugiausia sunkumų keliančiais kiekvienos mikrobiologinių rodiklių grupės (bakterijų, virusų ir pirmuonių) organizmais, ir vėliau patvirtinami visoms grupėms.

Gali būti atliekami novatoriškų technologijų laboratoriniai tyrimai (ne vietoje) arba bandomieji tyrimai (ne vietoje arba vietoje), siekiant surinkti konkrečių konstrukcinių parametrų duomenis arba trūkstant duomenų apie technologijos veiksmingumą.

Remiantis turima informacija ir nuotekų srities specialistų ekspertinėmis žiniomis, gali būti parengtas eksperimentinis projektas. Gali būti atliekami tikrų nuotekų laboratoriniai tyrimai arba, jei tai neįmanoma, galima paruošti tirpalą, į kurį būtų įdėta tikslinių organizmų analitės. Tada būtų galima mėginius toliau analizuoti vietoje, kad būtų patvirtinti laboratoriniai stebėjimai.

—

Atliekant tyrimus vietoje, patvirtinamąją stebėseną galėtų vykdyti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai, nustatę protokolą. Prireikus jiems taip pat galėtų padėti nepriklausomi kvalifikuoti specialistai, galintys prižiūrėti veiklą. Patvirtinamosios stebėsenos analizę turėtų atlikti nepriklausoma sertifikuota laboratorija.

—	Mikrobiologinės stebėsenos tikslais svarbu, kad analizė būtų atliekama naudojant statistiškai pagrįstą skaičių mėginių – t. y. bent tris mėginius kiekviename mėginių ėmimo taške, kad būtų galima apskaičiuoti vidurkius ir standartinius nuokrypius.

Siūloma nustatyti, kad mėginių standartinis nuokrypis turėtų būti mažesnis nei 1 log10. Tikslinius valymo rodiklius turėtų atitikti bent 90 proc. mėginių. Patvirtinamosios stebėsenos dažnumą ir trukmę reikėtų nustatyti remiantis konkrečiam atvejui parengtu protokolu.

—	Jeigu regeneruotame vandenyje biologinio rodiklio nėra, patvirtinimo reikalavimų taikyti nereikia. Visų pirma, jeigu nevalytose nuotekose mikrobiologinio rodiklio nėra arba jo koncentracija maža, laikoma, kad patvirtinamąja stebėsena tas rodiklis patvirtintas.

3.3.3. Patvirtinamosios stebėsenos pavyzdžiai

Toliau aptariamas atvejis buvo pasirinktas iš Australijos gairių kaip pavyzdys, kaip būtų galima įgyvendinti patvirtinamosios stebėsenos protokolą pagal Reglamento reikalavimus.

Šiuo atveju buvo planuojama purkšti auginamas salotas regeneruotu vandeniu iš MNVĮ. Patvirtinamoji stebėsena buvo reikalinga priduodant eksploatuoti naują įrenginį ir prieš patvirtinant pakartotinio vandens naudojimo sistemą (pagal Reglamentą – prieš išduodant leidimą).

Šiame pavyzdyje sistema nebuvo sukurta remiantis esamais techniniais standartais, taigi numatytųjų logaritminio sumažinimo verčių nebuvo. Todėl norint gauti pasirinktų mikrobų inaktyvinimo veiksmingumo duomenis, reikėjo parengti laboratorinių tyrimų planą ir bandomąją skalę.

Pakartotinio vandens naudojimo sistemos valymo grandinė apėmė: antrinį valymą, tvenkinį, koaguliaciją, flotaciją ištirpusiu oru ir filtravimą, taip pat chloravimą. 2 lentelėje nurodytos atlikus analizę nustatytos pradinės ir galutinės koncentracijos. Palyginimui paskutinėje skiltyje nurodyti Reglamente nustatyti minimalieji reikalavimai.

2 lentelė

Patvirtinamosios stebėsenos rezultatai pagal Australijos gairėse pateiktą pavyzdį

Indikatoriniai mikroorganizmai (*2)	Pradinė koncentracija nevalytose nuotekose	Koncentracija išvalytose nuotekose	Bendras logaritminis sumažėjimas	Reglamente nustatytas tikslinis valymo rodiklis (I priedo 4 lentelė)
Cryptosporidium	2 000 litre	<1 / 50 l	5 log	≥5 log
Giardia	20 000 litre	<1 / 50 l	Nenustatyta	Nenustatyta
Adenovirusai, reovirusai, enterovirusai, hepatitas A	8 000 litre	<1 / 50 l	5,5 log	Nenustatyta
E. coli	Nenustatyta	<1 KSV / 100 ml	>6 log	≥5 log

3.3.4. Papildomi šaltiniai

Kadangi patvirtinamosios stebėsenos procedūra turėtų būti parengta taip, kad apimtų konkrečius valymo būdus, čia nurodomi kai kurie išoriniai informacijos šaltiniai, į kuriuos gali atsižvelgti nuotekų srities specialistai, kad būtų lengviau įgyvendinti konkretų protokolą.

Patvirtinimo aspektas

Nuoroda

Tipiniai mikrobiologinių rodiklių sumažinimo iki log10 intervalai įprastiniuose nuotekų valymo procesuose (26)

—	3 skyriaus 3.4 lentelė, Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (Australian Guidelines for Water recycling: Managing Health and Environmental Risks), 2006 m.

—

1 lentelė, Pasaulinio vandens patogenų projekto ketvirta dalis. Ekskretų keliamos rizikos valdymas ir patogenų kiekio nuotekose mažinimas bei jų išlikimas vykdant išsamius valymo darbus (Global water pathogen project part four. Management of risk from excreta and waste water pathogen reduction and survival in complete treatment works), 2019 m.

—	„Metcalf & Eddy Inc.“et al. Nuotekų inžinerija. Valymas ir išteklių regeneracija (Waste Water Engineering: Treatment and Resource Recovery), 5 leidimas, „McGraw-Hill Professional“, 2013 m.

Dezinfekavimo sistemų patvirtinimo protokolai

—	standartas ISO 20468–4, Pakartotinio vandens naudojimo sistemose taikomų valymo technologijų veiksmingumo vertinimo rekomendacijos. 4 dalis. Dezinfekcija ultravioletiniais spinduliais

—

USEPA, 2006 m. Dezinfekcijos ultravioletiniais spinduliais rekomendacinis vadovas taikant galutinio ilgalaikio 2 sustiprinto paviršinio vandens valymo taisyklę (Ultraviolet Disinfection Guidance Manual for the Final Long Term 2 Enhanced Surface Water Treatment Rule). EPA 815-R-06-007. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Vandens biuras, Vašingtonas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Vandens biuras, Vašingtonas. USEPA, 2005 m. Membraninio filtravimo rekomendacinis vadovas (Membrane Filtration Guidance Manual). EPA 815-R-06-009. JAV Aplinkos apsaugos agentūra, Vandens biuras, Vašingtonas.

—	„Metcalf & Eddy Inc.“et al. Nuotekų inžinerija. Valymas ir išteklių regeneracija (Waste Water Engineering: Treatment and Resource Recovery), 5 leidimas, „McGraw-Hill Professional“, 2013 m.

(1) Pakartotinis vandens naudojimas nurodomas tiek Žiedinės ekonomikos veiksmų plane (COM(2020) 98 final), tiek naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje (COM(2021) 82 final), nes plačiau pakartotinai naudodama išvalytas nuotekas ES galėtų tinkamiau reaguoti į didėjantį poveikį vandens ištekliams. Pakartotinis vandens naudojimas gali būti naudingas ne tik drėkinimui, bet ir pramonės sektoriuje – tai padėtų siekti tikslų, nustatytų Komisijos pasiūlyme dėl persvarstytos Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (COM(2022) 156 final/2).

(2) OL L 177, 2020 6 5, p. 32.

(3) Pakartotinis vandens naudojimas galėtų padėti siekti strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final) nustatyto tikslo sumažinti ES maisto sistemos aplinkosauginį pėdsaką ir poveikį klimatui.

(4) OL L 135, 1991 5 30, p. 40. Miesto nuotekų valymo direktyvoje reikalaujama, kad išvalytos nuotekos būtų pakartotinai naudojamos, kai tikslinga. Ši direktyva dabar peržiūrima, tačiau numatoma, kad pagal planuojamą būsimą teisės aktų sistemą sąsaja su pakartotinio vandens naudojimo praktika bus sustiprinta. Taigi bet kokia nuoroda į šią direktyvą šiame pranešime ateityje bus laikoma nuoroda į planuojamus peržiūrėtus teisės aktus dėl miesto nuotekų valymo.

(5) Anksčiau vadinta Ad hoc darbo grupe dėl pakartotinio vandens naudojimo, 2022 m. įsteigta kaip nuolatinė darbo grupė.

(6) Daugiau informacijos apie šią grupę https://circabc.europa.eu/ui/group/9ab5926d-bed4-4322-9aa7-9964bbe8312d/library/3644e20b-f5c5-46de-9d2f-3d9efb965fac?p=1&n=10&sort=modified_DESC.

(7) Reglamento (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (OL L 243, 2021 7 9, p. 1), 5 straipsnio 4 dalis ir Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (OL L 328, 2018 12 21, p. 1) 19 straipsnio 1 dalis.

(8) Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(9) Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

(10) Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1).

(11) Reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).

(12) Komisijos pranešimas dėl Rekomendacinio dokumento dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (OL C 163, 2017 5 23, p. 1).

(13) https://ec.europa.eu/environment/water/pdf/Guidelines_on_water_reuse.pdf

(14) R. Maffettone ir B. M. Gawlik (2022 m.), Techninės rekomendacijos. Pakartotino vandens naudojimo rizikos valdymas žemės ūkio drėkinimo sistemose Europoje (Technical Guidance:Water Reuse Risk Management for Agricultural Irrigation Schemes in Europe), Europos Komisija, Liuksemburgas, JRC 129596.

(15) Ūminis poveikis – poveikis sveikatai, kuris paprastai pasireiškia greitai, patyrus trumpalaikę ekspoziciją. Lėtinis poveikis – neigiamas poveikis sveikatai, atsirandantis dėl ilgalaikės medžiagos ekspozicijos.

(16) PSO saugaus nuotekų, ekskretų ir paplavų naudojimo gairės (PSO, 2006 m.).

(17) WISE gėlo vandens išteklių katalogas – https://water.europa.eu/freshwater/data-maps-and-tools/metadata#surface-water-bodies-priority-substances-2nd-rbmp-overview-chart.

(18) Aplinkos kokybės standartai, ECHA – https://echa.europa.eu/environmental-quality-standards.

(19) Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras – https://ec.europa.eu/environment/industry/stationary/e-prtr/legislation.htm.

(20) FAO ir PSO, 2019 m. Maisto gamybai ir perdirbimui naudojamo vandens sauga ir kokybė. Susitikimo ataskaita (Safety and Quality of Water Used in Food Production and Processing – Meeting report), Mikrobiologinės rizikos vertinimo serija (Microbiological Risk Assessment Series) Nr. 33, Roma, https://www.fao.org/3/ca6062en/CA6062EN.pdf.

(21) R. Maffettone ir B. M. Gawlik (2022 m.), Techninės rekomendacijos. Pakartotino vandens naudojimo rizikos valdymas žemės ūkio drėkinimo sistemose Europoje (Technical Guidance:Water Reuse Risk Management for Agricultural Irrigation Schemes in Europe), Europos Komisija, Liuksemburgas, JRC 129596.

(22) PSO, 2016 m. Kiekybinis mikrobiologinės rizikos vertinimas. Vandens saugos valdymo paraiška (Quantitative Microbial Risk Assessment: Application for Water Safety Management). Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, Šveicarija, https://apps.who.int/iris/handle/10665/246195.

(23) Direktyva 2009/90/EB, 2009 m. liepos 31 d. kuria pagal Direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos (OL L 201, 2009 8 1, p. 36).

(24) 4 priede pateikiama atstumo tarp kultūrinių augalų valgomųjų dalių ir drėkinamos žemės pavyzdžių.

(*1) Nedarant poveikio galiojantiems maisto saugos ir higienos srities teisės aktams ir rekomendaciniams dokumentams. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į 2 diagramoje nustatytas ribas, rizikos vertinimas baigiamas užauginus kultūrinius augalus.

(25) 1 logaritminis pašalinimas atitinka tikslinio organizmo tankio sumažinimą 90 proc., 2 logaritminis pašalinimas – sumažinimą 99 proc., 3 logaritminis pašalinimas – sumažinimą 99,9 proc. ir t. t.

(*2) Nustatyti naudojant ląstelių kultūrą, išskyrus hepatitą A, kuris buvo nustatytas naudojant polimerazės grandininę reakciją.

(26) Sumažinimo normos priklauso nuo konkrečių veikimo sąlygų, pvz., sulaikymo trukmės, sąlyčio trukmės ir naudojamų cheminių medžiagų koncentracijos, porų dydžio, filtro gylio, pradinio valymo ir kitų veiksnių. Nurodytais intervalais neturėtų būti remiamasi projektuojant ar reguliuojant – tai yra santykiniai palyginimai rengiant patvirtinamosios stebėsenos protokolą.

1 PRIEDAS

Sąvokų žodynėlis

Šios dokumente dažnai vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip paaiškinta toliau. Tai nėra teisinės apibrėžtys, išskyrus nurodytąsias Reglamento 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo 3 straipsnyje arba Direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo 2 straipsnyje.

—	Ūminis toksiškumas – greitai pasireiškiantis neigiamas poveikis (pvz., mirtis), kurį medžiaga sukelia gyvame organizme. Šia sąvoka gali būti apibrėžiamas poveikis arba atsakas į poveikį (padariniai) [NRMMC-EPHC-AHMC, 2006].

—

Barjeras – priemonės, įskaitant fizines priemones, su procesu susijusius etapus ar naudojimo sąlygas, kuriomis sumažinama žmonių užkrėtimo infekcija rizika užkertant kelią regeneruoto vandens sąlyčiui su nurytinu produktu ir tiesiogiai poveikį patiriančiais asmenimis, arba užkertamas kelias tokiai rizikai, arba kitos priemonės, kuriomis, pavyzdžiui, sumažinama mikroorganizmų koncentracija regeneruotame vandenyje arba užkertamas kelias jų išlikimui ant nurytino produkto [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 12 punktas].

—

Kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija arba įstaiga jos pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti, kiek tai susiję su leidimų gaminti ar tiekti regeneruotą vandenį suteikimu, išimčių dėl mokslinių tyrimų ar bandomųjų projektų nustatymu bei atitikties reikalavimams patikromis [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 1 punktas].

—	Pašalinė priemaiša – vandenyje esanti fizinė, cheminė, biologinė ar radiologinė medžiaga. Tai, kad yra pašalinių priemaišų, nebūtinai reiškia, kad vanduo kelia riziką sveikatai [ISO 20670:2018].

—

Dėl sveikatos sutrikimų prarasti sveiko gyvenimo metai (DALY) – dėl ligų gyventojų prarastų gyvenimo metų skaičius, išreikštas metų, prarastų dėl sveikatos sutrikimų, negalios ar ankstyvos mirties, skaičiumi. 2006 m. PSO gairėse rekomenduojamas su sveikata susijęs tikslinis rodiklis – 10-6 DALY asmeniui per metus [PSO, 2006a].

—	Dezinfekcija – procesas, kurio metu sunaikinami, inaktyvinami arba pašalinami mikroorganizmai, kol pasiekiamas atitinkamas lygis [ISO 20670:2018].

—	Dozės ir atsako vertinimas – sąlyčio su cheminiu, biologiniu ar fiziniu veiksniu dydžio (dozės) ir susijusio neigiamo poveikio sveikatai sunkumo ir (arba) dažnumo (atsako) ryšio nustatymas [PSO, 2006a].

—	Galutinis naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, nesvarbu, ar jis yra viešasis, ar privatusis subjektas, kuris naudoja regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 2 punktas].

—	Aplinka – aplinkinė terpė, kurioje veikia pakartotinio vandens naudojimo sistema, įskaitant orą, vandenį, žemę, gamtos išteklius, florą, fauną, žmones ir jų tarpusavio ryšius [ISO 20670:2018].

—	Poveikis – cheminio, fizinio ar biologinio veiksnio sąlytis su išorine organizmo riba (pvz., įkvėpus, nurijus ar susilietus su oda) [PSO, 2016a].

—	Poveikio vertinimas – vienos ar kelių užterštų terpių poveikio dydžio, dažnumo, trukmės, būdo ir masto įvertinimas (kokybinis arba kiekybinis) [PSO, 2016a].

—	Pašariniai augalai – kultūriniai augalai, neskirti vartoti žmonėms. pavyzdžiui, ganyklų augalai ir pašarai, pluoštiniai, dekoratyviniai, sėkliniai augalai, medynai ir natūralių pievų augalai [ISO 20670:2018].

—	Maistiniai augalai – kultūriniai augalai, skirti vartoti žmonėms. Maistiniai augalai dažnai smulkiau klasifikuojami pagal tai, ar jie turi būti verdami, perdirbami ar vartojami žali [ISO 20670:2018].

—	Pavojus – biologinė, cheminė, fizinė ar radiologinė medžiaga, kuri gali pakenkti žmonėms, gyvūnams, kultūriniams ar kitiems augalams, kitai žemės biotai, vandens biotai, dirvožemiams ar aplinkai apskritai [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 7 punktas].

—

Pavojingas įvykis – įvykis, per kurį žmonės sistemoje patiria pavojų. Tai gali būti incidentas arba padėtis, dėl kurių pavojus atsiranda aplinkoje arba yra išleidžiamas į aplinką, kurioje žmonės gyvena arba dirba, padidėja pavojaus koncentracija arba pavojus nepašalinamas iš žmonių aplinkos [PSO, 2016a].

—	Rizika sveikatai – žalos sveikatai tikėtinumo ir tos žalos sunkumo derinys [ISO 20670:2018].

—	Rizikos sveikatai vertinimas – pavojų sveikatai nustatymas ir rizikos sveikatai įvertinimas naudojantis turima informacija [ISO 20670:2018 (iš dalies pakeista šio pranešimo tikslais)].

—	Drėkinimo sistema – lauke įrengtų vamzdžių, komponentų ir įtaisų sąranka, skirta konkrečiai teritorijai drėkinti [ISO 20670:2018].

—	Logaritminis sumažėjimas – organizmų skaičiaus mažinimo veiksmingumas: 1 logaritminiu vienetu – 90 proc., 2 logaritminiais vienetais – 99 proc., 3 logaritminiais vienetais – 99,9 proc. ir t. t. [PSO, 2016a].

—	Nepastebėto poveikio lygis arba koncentracija – stebint arba vykdant tyrimus nustatyta didžiausia medžiagos koncentracija ar kiekis, nesukeliantis nustatomo poveikio [EAA žodynėlis, šaltinis – PSO, 2004)].

—	Patogenas – ligas sukeliantys organizmai (pvz., bakterijos, helmintai, pirmuonys ar virusai) [PSO, 2016a].

—	Teršalas – medžiaga, kuri atskirai arba kartu su kitomis medžiagomis arba per savo skilimo ar išskiriamus produktus gali daryti žalingą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai [ISO 20670:2018].

—	Prevencinė priemonė – bet koks tinkamas veiksmas ar veikla, kuriais galima užkirsti kelią rizikai sveikatai ar aplinkai, arba kuriais galima tokią riziką pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 10 punktas].

—	Poveikio objektas – apibrėžtas objektas, kuris yra pažeidžiamas pavojingos medžiagos ar veiksnio daromo neigiamo poveikio, pavyzdžiui, žmogus, gyvūnas, vanduo, augalija, statybos paslaugos [ISO 20670:2018].

—	Regeneruotas vanduo – miesto nuotekos, išvalytos laikantis Direktyvoje 91/271/EEB išdėstytų reikalavimų ir papildomai išvalytos regeneravimo įrenginyje laikantis Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 2 skirsnio [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 4 punktas].

—

Regeneravimo įrenginys – miesto nuotekų valymo įrenginys arba kitas įrenginys, kuriame toliau valomos miesto nuotekos pagal Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus, siekiant gaminti vandenį, tinkamą naudoti pagal Reglamento (ES) 2020/741 I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 5 punktas].

—	Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas – viešajam subjektui arba valdžios institucijai atstovaujantis fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdo regeneravimo įrenginio veiklą arba jį kontroliuoja [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 6 punktas].

—	1 GE (gyventojo ekvivalentas) – organinė biologiškai skaidoma apkrova, kuriai suskaidyti penkių dienų biocheminis deguonies suvartojimas (BDS5) yra 60 g deguonies per dieną [Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 6 punktas].

—	Atitikties vieta – vieta, kurioje regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas perduoda regeneruotą vandenį kitam subjektui grandinėje [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 11 punktas].

—

Pakartotinio vandens naudojimo sistema – infrastruktūra ir kiti techniniai elementai, reikalingi siekiant gaminti, tiekti ir naudoti regeneruotą vandenį; ji apima visus elementus nuo patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį vietos iki vietos, kurioje regeneruotas vanduo naudojamas drėkinimui žemės ūkyje, įskaitant paskirstymo ir saugojimo infrastruktūrą, kai aktualu [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 15 punktas].

—	Rizika – nustatyto pavojaus, kad per tam tikrą laiko tarpą gali būti padaryta žala, įskaitant padarinių sunkumą, tikimybė [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 8 punktas].

—	Rizikos vertinimas – rizikos pobūdžio supratimo ir rizikos lygio nustatymo procesas [ISO 20670:2018].

—	Rizikos valdymas – sistemingas valdymas, kuriuo nuosekliai užtikrinamas pakartotinio vandens naudojimo saugumas konkrečiomis sąlygomis [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 9 punktas].

—	Suinteresuotasis subjektas / suinteresuotoji šalis – asmenys, grupės, organizacijos ar agentūros, kurie yra suinteresuoti pakartotinio vandens naudojimo veikla, plėtra ir (arba) sprendimais, tame dalyvauja ir (arba) kuriems tai daro poveikį [ISO 20670:2018].

—	Sistemos ribos – ribos, kuriose įgyvendinamas rizikos valdymo planas [PSO, 2016b (iš dalies pakeista šio pranešimo tikslais)].

—	Valymo procesas – įrenginyje vykdomas procesas, per kurį siekiama fizinėmis, biologinėmis ir (arba) cheminėmis priemonėmis pakeisti vandens kokybę [ISO 20670:2018].

—	Valymo sistema – įrenginyje vykdomų tarpusavyje susijusių arba sąveikaujančių valymo procesų derinys [ISO 20670:2018].

—	Valymo technologija – nuotekų valymo įrenginyje vykdomas procesas arba grupė įrenginyje vykdomų integruotų procesų, kuriais siekiama fizinėmis, biologinėmis ir (arba) cheminėmis priemonėmis pakeisti vandens kokybę [ISO 20670:2018].

—	Miesto nuotekos – buitinės nuotekos arba buitinės nuotekos, sumišusios su gamybinėmis nuotekomis ir (arba) paviršinėmis (lietaus) nuotekomis [Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 1 punktas].

—	Miesto nuotekų valymo įrenginys – įrenginys miesto nuotekoms valyti derinant fizinius, cheminius ir biologinius procesus, kuriame siekiama gauti vandenį, atitinkantį Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus [Reglamentas (ES) 2020/741].

—

Pirminis valymas – miesto nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu, tokiu kaip skendinčių kietųjų medžiagų nusodinimas ar kitoks procesas, kai įtekančių nuotekų BDS5 sumažinamas bent 20 proc. prieš jas išleidžiant, o bendras skendinčių kietųjų medžiagų kiekis, buvęs atitekančiose nuotekose, sumažinamas bent 50 proc. [Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 7 punktas].

—	Antrinis valymas – miesto nuotekų valymas paprastai taikant biologinį valymo būdą kartu su antriniu nusodinimu arba kitokį procesą, kai yra laikomasi Direktyvos 91/271/EEB I priedo 1 lentelėje nustatytų reikalavimų [Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 8 punktas].

—	Leidimas – kompetentingos institucijos išduotas rašytinis leidimas gaminti ar tiekti regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje laikantis šio reglamento [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 13 punktas].

—

Atsakinga šalis – šalis, atliekanti vaidmenį arba vykdanti veiklą pakartotinio vandens naudojimo sistemoje, įskaitant regeneravimo įrenginio veiklos vykdytoją, miesto nuotekų valymo įrenginio veiklos vykdytoją, jei jis skiriasi nuo regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo, atitinkamą instituciją, išskyrus paskirtąją kompetentingą instituciją, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytoją arba regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytoją [Reglamento (ES) 2020/741 3 straipsnio 14 punktas].

Nuorodos

PSO, 1994. Cheminių medžiagų keliamos rizikos žmonių sveikatai vertinimas. Orientacinių su sveikata susijusių poveikio ribinių verčių nustatymas (Assessing human health risks of chemicals: derivation of guidance values for health-based exposure limits) (Su aplinka susiję sveikatos kriterijai 170). Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, Šveicarija.

PSO, 2016a. Kiekybinis mikrobiologinės rizikos vertinimas. Vandens saugos valdymo paraiška (Quantitative Microbial Risk Assessment: Application for Water Safety Management). Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, Šveicarija.

PSO, 2016b. Sanitarijos saugos planavimas. Saugaus nuotekų, paplavų ir ekskretų naudojimo ir šalinimo vadovas (Sanitation safety planning: manual for safe use and disposal of wastewater, greywater and excreta). Pasaulio sveikatos organizacija, Ženeva, Šveicarija.

ISO 20670, 2018. Pakartotinis vandens naudojimas. Žodynėlis (Water Reuse – Vocabulary). Tarptautinė standartizacijos organizacija, Ženeva, Šveicarija. Galima susipažinti su informacija.

2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.

1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo.

NRMMC–EPHC–AHMC, 2006. Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (1 etapas) (Australian guidelines for water recycling: managing health and environmental risks (phase 1)). Nacionalinė vandens kokybės valdymo strategija (National Water Quality Management Strategy). Gamtos išteklių valdymo ministerijos taryba, Aplinkos apsaugos ir paveldo taryba, Australijos sveikatos ministrų konferencija. Kanbera, Australija.

2 PRIEDAS

Pavojų sveikatai ir aplinkai ir poveikio būdų pavyzdžiai

Šiame priede pateikiama įprastinių pavojų ir pavojingų įvykių, poveikio būdų ir poveikio objektų, kurie galimi pakartotinio vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje sistemoje, pavyzdžių. Jame taip pat pateikiamas kontrolinis sąrašas, pagal kurį galima įvertinti, ar Reglamente nurodytos direktyvos ir reglamentai taikomi konkrečiai pakartotinio vandens naudojimo sistemai. Šie elementai atrinkti iš atitinkamų ES direktyvų ir reglamentų, taip pat iš paskelbtų standartų ir gairių (t. y. standartų ISO 20426 (2018 m.) (1) ir ISO 16075–1 (2020 m.) (2), PSO gairių (2006 m.) (3), PSO sanitarijos saugos planavimo vadovo (2016 m.) (4), Australijos gairių (2006 m.) (5)). Siekiama pateikti pavyzdžių, kurie padėtų nustatyti šiuos elementus, būtinus rizikos vertinimui parengti. Čia nurodyti elementai tik pavyzdžiai – tinkamas nustatymas ir vertinimas turi būti atliekamas remiantis konkrečia pakartotinio vandens naudojimo sistema.

Reglamento II priedo 5 punkte nurodytos direktyvos ir reglamentai

2.1 lentelė

II priedo 5 punkte nurodytos direktyvos ir reglamentai ir jų taikymo pakartotinio vandens naudojimo sistemai vertinimas

Direktyva arba reglamentas	Reikalavimai pagal II priedo 5 punktą	Taikymas
NITRATŲ DIREKTYVA 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių	Mažinti vandens taršą nitratais ir užkirsti jai kelią.	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatomas pagal šią direktyvą reguliuojamas paviršinio ar požeminio vandens telkinys (pvz., nustatytas kaip nitratų pažeidžiama zona), kuris galbūt patirtų poveikį pakartotinai naudojant regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje (pvz., atitinkamai dėl nuotėkio arba infiltracijos).
GERIAMOJO VANDENS DIREKTYVA 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės	Laikytis žmonėms vartoti skirto vandens saugomoms teritorijoms, t. y. geriamojo vandens gamybos saugomoms teritorijoms (DWPA), taikomų reikalavimų.	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatoma, kad paviršinio ar požeminio vandens telkinys yra klasifikuojamas kaip DWPA ir galbūt patirtų poveikį naudojant regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje (pvz., atitinkamai įvykus nuotėkiui arba infiltracijai).
VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus	Pasiekti paviršinio ir požeminio vandens aplinkos apsaugos tikslus ir aplinkos kokybės standartus, taikomus nacionaliniu mastu susirūpinimą keliantiems paviršinio vandens teršalams (upių baseinų specifiniams teršalams).	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima rizika paviršiniam ir požeminiam vandeniui (pvz., atitinkamai dėl nuotėkio arba infiltracijos), kurių cheminė būklė buvo nustatyta (gera paviršinio vandens cheminė būklė ir gera požeminio vandens cheminė būklė).
POŽEMINIO VANDENS DIREKTYVA 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo	Užkirsti kelią požeminio vandens taršai.	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatomi pagal šią direktyvą reguliuojami požeminio vandens ištekliai, kurie galbūt patirtų poveikį naudojant regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje.
APLINKOS KOKYBĖS STANDARTŲ DIREKTYVA 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje	Laikytis aplinkos kokybės standartų, taikomų prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems kitiems teršalams.	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatomi paviršinio vandens telkiniai (arba nuosėdos ir biota), kurie galbūt patirtų poveikį pakartotinai naudojant regeneruotą vandenį (pvz., dėl nuotėkio) ir dėl kurių upių baseinų valdymo plane (UBVP) nustatytos prioritetinės medžiagos ir aplinkos kokybės standartai (AKS).
MAUDYKLŲ VANDENS DIREKTYVA 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo	Laikytis maudyklų vandens kokybės standartų.	Jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatomi maudykloms naudojami vandens telkiniai, kurie galbūt patirtų poveikį pakartotinai naudojant regeneruotą vandenį (pvz., dėl nuotėkio).
NUOTEKŲ DUMBLO DIREKTYVA 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą	Apsaugoti aplinką ir dirvožemį.	Jeigu nuotekų dumblas naudojamas pakartotinio vandens naudojimo sistemos žemės ūkio paskirties lauke.
Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos	Šalinti šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinę riziką pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos.	Jeigu regeneruotu vandeniu drėkinamas žemės ūkio paskirties laukas naudojamas šviežiems vaisiams ir daržovėms auginti.
Reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus	Laikytis pašarų higienos reikalavimų.	Jeigu regeneruotu vandeniu drėkinamas žemės ūkio paskirties laukas naudojamas pašarams auginti (pvz., nemaistiniams augalams, įskaitant kultūrinius augalus, kuriais šeriami pieniniai ar mėsiniai gyvuliai).
Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų	Laikytis atitinkamų mikrobiologinių kriterijų.	Jeigu regeneruotu vandeniu drėkinamas žemės ūkio paskirties laukas naudojamas maisto produktams gaminti.
Reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas	Laikytis reikalavimų dėl didžiausių leidžiamų tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijų.	Jeigu regeneruotu vandeniu drėkinamas žemės ūkio paskirties laukas naudojamas maisto produktams gaminti.
Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų	Laikytis reikalavimų dėl didžiausių pesticidų liekanų kiekių maiste ir pašaruose ar ant jų.	Jeigu regeneruotu vandeniu drėkinamas žemės ūkio paskirties laukas naudojamas maisto produktams ir pašarams gaminti naudojant pesticidus.
Reglamentai (EB) Nr. 1069/2009 ir (ES) Nr. 142/2011, kuriais nustatomi reikalavimai dėl gyvūnų sveikatos	Laikytis su gyvūnų sveikata susijusių reikalavimų.	Jeigu regeneruoto vandens naudojimas gali turėti poveikio gyvūnų sveikatai (dėl pašarų arba poveikio lauke).

Pavojingi įvykiai ir poveikio būdai

Kiekviename pakartotinio vandens naudojimo sistemos etape turėtų būti nustatyti pavojingi įvykiai ir poveikio būdai kiekvienam potencialiam poveikio objektui (žmonėms ar aplinkai, kuriems kyla rizika). Pavojingi įvykiai gali įvykti įprastai veikiant sistemai (pvz., dėl sugedusios infrastruktūros, sistemos perkrovos, nepakankamos techninės priežiūros, nesaugaus elgesio), dėl sistemos gedimo ar avarijos arba jie gali būti susiję su sezoniniais ar meteorologiniais veiksniais. 2.2 lentelėje pateikiama pavojingų įvykių pavyzdžių ir kartu nurodomi potencialūs poveikio objektai ir poveikio būdai. Daugiau pavyzdžių aprašyta standartuose ir gairėse, kuriais siūloma remtis.

2.2 lentelė

Pavojingų įvykių, potencialių poveikio objektų ir poveikio būdų pakartotinio vandens naudojimo sistemoje pavyzdžiai (šaltinis – Australijos gairės (2006 m.), standartas ISO 20426, (2018 m.))

Pavojingas įvykis

Poveikio objektas

Poveikio būdas

—	Valymo triktys

—	Atsitiktinis arba neteisėtas išleidimas

—	Darbuotojai (regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai)

—	Galutiniai naudotojai (ūkininkai)

—	Pašaliniai asmenys

—	Aplinka (gėlas vanduo, jūros vanduo, dirvožemis ir susijusi biota)

—	Kultūriniai augalai

—	Tiesioginis sąlytis su regeneruotu vandeniu

—	Atsitiktinis nurijimas

—	Sugertis kultūriniuose augaluose

—	Regeneruoto vandens neatitiktis reikalavimams dėl netinkamo valymo

—	Saugojimo ir paskirstymo sistemos užteršimas

—	Darbuotojai (regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai)

—	Galutiniai naudotojai (ūkininkai)

—	Aplinka (gėlas vanduo, jūros vanduo, dirvožemis ir susijusi biota)

—	Tiesioginis sąlytis su regeneruotu vandeniu

—	Atsitiktinis nurijimas

—	Infiltracija į požeminį vandenį

—	Nuotėkis į paviršinį vandenį

—	Atsitiktinis regeneruoto vandens poveikis dėl projektuojant ir eksploatuojant įvykusių avarijų: trūkus ar prakiurus vamzdžiui, drėkinant netinkamu metu

—	Darbuotojai (regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai)

—	Galutiniai naudotojai (ūkininkai)

—	Pašaliniai asmenys Aplinka (gėlas vanduo, jūros vanduo, dirvožemis ir susijusi biota)

—	Tiesioginis sąlytis su regeneruotu vandeniu

—	Atsitiktinis nurijimas

—	Nuotėkis iš regeneruoto vandens vamzdynų arba paskirstymo sistemų

—	Aplinka (gėlas vanduo, jūros vanduo, dirvožemis ir susijusi biota)

—	Infiltracija į požeminį vandenį

—	Nuotėkis į paviršinį vandenį

—	Atsitiktinis regeneruoto vandens poveikis dėl galutinio naudojimo sistemos gedimų

—	Galutiniai naudotojai (ūkininkai)

—	Pašaliniai asmenys

—	Kultūriniai augalai

—	Tiesioginis sąlytis su regeneruotu vandeniu

—	Atsitiktinis nurijimas

—	Įkvėpimas (aerozoliai)

—	Žmogaus klaidos dėl nepakankamo mokymo ir informavimo apie leidžiamą naudojimą

—	Galutiniai naudotojai (ūkininkai)

—	Pašaliniai asmenys

—	Kultūriniai augalai

—	Tiesioginis sąlytis su regeneruotu vandeniu

—	Atsitiktinis nurijimas

—	Kultūrinių augalų užteršimas

Regeneruoto vandens keliamas pavojus sveikatai ir aplinkai

Dėl pavojingų įvykių gali būti išleista regeneruoto vandens, kuriame yra mikrobiologinių ir cheminių medžiagų, kurios gali kelti pavojų poveikį patiriantiems žmonėms ir aplinkai. Pavojai regeneruotame vandenyje turėtų būti nustatomi remiantis konkrečia pakartotinio vandens naudojimo sistema, atsižvelgiant į miesto nuotekų apibūdinimą ir visus taikomus teisinius reikalavimus, susijusius su pakartotinio vandens naudojimo sistemos buvimo vieta (žr. šio pranešimo 3 diagramą). Atrankinės patikros lygmens etapas galėtų padėti nustatyti pavojus lyginant konkrečiame regeneruotame vandenyje aptiktas pašalines priemaišas su tų pašalinių priemaišų ribinėmis vertėmis, nustatytomis taikomose direktyvose, reglamentuose ir gairėse. Paskesnėse lentelėse pateikiama pavyzdžių, kaip patikrinti, ar yra galimų pavojų; medžiagų sąrašas tik orientacinis ir neturėtų būti laikomas baigtiniu. Nustatyti pavojus konkrečiai pakartotinio vandens naudojimo sistemai – rizikos valdymo plano rengėjų atsakomybė.

2.3 lentelėje pateikiamas mikrobinių patogenų sąrašas ir nurodomi jų pagrindiniai patogenai, kuriuos siūloma įtraukti į rizikos sveikatai vertinimą pagal atitinkamus standartus ir gaires, kurie gali būti aktualūs atsižvelgiant į vietos aplinkybes. Tie pavojai gali būti grupuojami, o rizikos vertinimas gali būti grindžiamas pagrindiniu patogenu. Kiti mikrobiologiniai reikalavimai nustatyti taikomuose reglamentuose dėl pašarų ir maisto higienos (Reglamente (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 183/2005, Reglamente (EB) Nr. 2073/2005 ir Reglamente (EB) Nr. 1881/2006).

2.3 lentelė

Mikrobiologinių pavojų, paprastai aptinkamų nevalytose nuotekose, sąrašas, taip pat jų poveikis sveikatai ir pagrindiniai patogenai (standarto ISO 20426:2018 A.1 lentelė) (7)

Patogenas	Pavyzdžiai	Liga	Pagrindinis patogenas (6)
Bakterijos	Shigella	Šigeliozė (bakterinė dizenterija)	E. coli O157:H7 Campylobacter
	Salmonella	Salmoneliozė, gastroenteritas (viduriavimas, vėmimas, karščiavimas), reaktyvusis artritas, vidurių šiltinė
	Vibrio cholera	Cholera
	Patogeninė E. coli	Gastroenteritas ir septicemija, hemolizinis ureminis sindromas
	Campylobacter	Gastroenteritas, reaktyvusis artritas, Gijeno-Barė sindromas
Pirmuonys	Entamoeba	Amebiazė (amebinė dizenterija)	Cryptosporidium
	Giardia	Giardiazė (gastroenteritas)
	Cryptosporidium	Kriptosporidiozė, viduriavimas, karščiavimas
Helmintai	Ascaris	Askaridozė (apvaliųjų kirmėlių infekcija)	Žarnyno nematodai (helmintų kiaušinėliai)
	Ancylostoma	Ankilostomiazė (kirmėlių Ancylostoma duodenale infekcija)
	Necator	Nekatoriazė (apvaliųjų kirmėlių infekcija)
	Trichuris	Trichurozė (plaukagalvių kirmėlių infekcija)
Virusai	Enterovirusai	Gastroenteritas, širdies anomalijos, meningitas, kvėpavimo takų ligos, nervų sistemos sutrikimai, kita	Rotavirusai
	Adenovirusai	Kvėpavimo takų ligos, akių infekcija, gastroenteritas
	Rotavirusai	Gastroenteritas

Iš miesto nuotekų valymo įrenginio ištekančio regeneruoto vandens naudojimas žemės ūkio reikmėms gali turėti poveikio žmonėms vartoti skirto vandens kokybei ir vandens ekosistemų būklei (žr. šio Komisijos pranešimo 3 diagramą). Vandens telkinių kokybės tikslai nustatyti ES teisės aktuose dėl žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos. Nustatyti kokybės standartai, pavyzdžiui, koliforminiams rodikliams maudyklų vandenyje, maisto medžiagoms (azotui, fosforui), biocheminiam deguonies suvartojimui (BDS) ir cheminėms medžiagoms vandens ekosistemose, taip pat nitratams ir cheminėms medžiagoms vandens šaltiniuose, naudojamuose geriamajam vandeniui gaminti.

2.4 lentelėje apžvelgiamos Maudyklų vandens direktyvoje nustatytos mikrobiologinės ribinės vertės. Į šiuos parametrus gali būti atsižvelgiama, jeigu atliekant rizikos vertinimą nustatoma galima pagal šią direktyvą saugomo vandens telkinio taršos rizika.

2.4 lentelė

Maudyklų vandens direktyvoje (2006/7/EB) nustatyti su žarnyno enterokokais ir E. coli susiję kokybės standartai

	Žarnyno enterokokai (KSV / 100 ml)		E. coli (KSV / 100 ml)
Kokybės klasė	Vidaus vandenys	Pakrančių ir tarpiniai vandenys	Vidaus vandenys	Pakrančių ir tarpiniai vandenys
Puiki	200 (8)	100 (8)	500 (8)	250 (8)
Gera	400 (8)	200 (8)	1 000 (8)	500 (8)
Patenkinama	330 (9)	185 (9)	900 (9)	500 (9)
Šaltinis Direktyva 2006/7/EB; atrinkta JRC (2019 m.) ()

Jeigu pakartotinio vandens naudojimo sistema yra netoli žmonėms vartoti skirto vandens saugomų teritorijų, reikia kruopščiai išnagrinėti bet kokią riziką, kylančią dėl infiltracijos ir nuotėkio. Taip pat reikia imtis visų būtinų priemonių, kad būtų įvykdytos pagal Vandens pagrindų direktyvą nustatytos pareigos ir Geriamojo vandens direktyvoje 2020/2184 nustatyti reikalavimai. Valdymo praktika, kuria siekiama apsaugoti geriamojo vandens šaltinius, išdėstyta standarto ISO 16075–3 6.6 skirsnyje.

2.5 lentelėje pateikiamas iš Geriamojo vandens direktyvos atrinktų parametrų, kurių gali būti iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamose nuotekose, sąrašas. Tai orientacinis teršalų sąrašas, kuriuo būtų galima naudotis tikrinant, ar esama galimų pavojų geriamojo vandens ištekliams, kartu su nuotekų šaltinių apibūdinimu ir, pavyzdžiui, informacija, ar toje vietovėje yra pramonės įmonių. Panašų metodą būtų galima taikyti tikrinant, ar regeneruotame vandenyje esama kitų galimų pavojų, kurie galėtų daryti poveikį kitiems aplinkos komponentams. Pavyzdžiui, taip pat galima atsižvelgti į Aplinkos kokybės standartų (AKS) direktyvoje pateiktą teršalų sąrašą. AKS direktyvoje nurodytų teršalų, kurių gali būti aptinkama iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamose nuotekose, pavyzdys pateikiamas 2.6 lentelėje.

2.5 lentelė

Geriamojo vandens direktyvoje nurodytų tam tikrų cheminių parametrų, kurių gali būti miesto nuotekose, pavyzdžiai

Parametras

Vertė

Nitratai (NO3)

50 mg/l

Varis

2,0 mg/l

Uranas

30 μg/l

Chromas

25 μg/l

Nikelis

20 μg/l

Arsenas, trichloretilenas ir tetrachloretilenas

10 μg/l

Selenas

20 μg/l

Kadmis, švinas

5 μg/l

Stibis

10 μg/l

1,2-dichloretanas

3 μg/l

Gyvsidabris, benzenas

1,0 μg/l

Vinilchloridas

0,50 μg/l

Viso PFAS (bendras perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų kiekis)

0,50 μg/l

PFAS suma (perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų, kurios laikomos keliančiomis susirūpinimą žmonėms vartoti skirtame vandenyje, suma)

0,10 μg/l

Akrilamidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), epichlorhidrinas

0,10 μg/l

Benzo(a)pirenas

10 μg/l

Bisfenolis-A

2,5 μg/l

Viso trihalometanų

100 μg/l

Halogenacto rūgštys (HAA)

60 μg/l

Šaltinis – Direktyvos 2020/2184 I priedo B dalis (Minimalieji reikalavimai, taikomi parametrų vertėms, naudojamoms vertinant žmonėms vartoti skirto vandens kokybę). Atrinkti JRC (2019 m.) ir pritaikyti atsižvelgiant į persvarstytą naująją Geriamojo vandens direktyvą ir medžiagas, kurių gali būti aptikta po dezinfekcijos.

Direktyvoje 2020/2184 nustatytas stebėjimo sąrašo mechanizmas, taikomas susirūpinimą keliantiems junginiams, pavyzdžiui, endokrininę sistemą ardantiems junginiams, vaistams ir mikroplastikams. 2022 m. sausio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu į žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančių susirūpinimą keliančių medžiagų ir junginių stebėjimo sąrašą įtraukti šie endokrininę sistemą ardantys junginiai:

—	17-beta-estradiolis ≤1 ng/l;

—	nonilfenolis ≤300 ng/l.

2.6 lentelė

Aplinkos kokybės standartų direktyvoje nurodytų prioritetinių teršalų, kurių gali būti miesto nuotekose, pavyzdys (11)

Parametras	Vidutinė metinė vertė (μg/l)		Didžiausia leidžiama koncentracija (μg/l)		μg/kg drėgno svorio
	Vidaus paviršiniai vandenys (12)	Kiti paviršiniai vandenys	Vidaus paviršiniai vandenys (12)	Kiti paviršiniai vandenys	Biota
Antracenas	0,1	0,1	0,1	0,1	–
Benzenas	10	8	50	50	–
Brominti difenileteriai (giminingų junginių Nr. 28, 47, 99, 100, 153 ir 154 koncentracijos verčių suma)	–	–	0,14	0,14	0,0085
Kadmis ir jo junginiai (priklausomai nuo vandens kietumo klasių)	0,08 –0,25	0,2	0,45 –1,5	0,45 –1,5	–
Chloro alkanai C10–13 (Šios medžiagų grupės orientacinis parametras nenurodytas. Orientacinis (-iai) parametras (-ai) turi būti apibrėžtas (-i) analizės metodu)	0,4	0,4	1,4	1,4	–
1,2-dichloretanas	10	10	Netaikoma	Netaikoma	–
Dichlormetanas	20	20	Netaikoma	Netaikoma	–
Di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)	1,3	1,3	Netaikoma	Netaikoma	–
Fluorantenas	0,0063	0,0063	0,12	0,12	30
Heksachlorbenzenas	–	–	0,05	0,05	10
Heksachlorbutadienas	–	–	0,6	0,6	55
Švinas ir jo junginiai	1,2 (biologiškai įsisavinamos medžiagų koncentracijos)	1,3	14	14	–
Gyvsidabris ir jo junginiai	–	–	0,07	0,07	20
Naftalenas	2	2	130	130	–
Nikelis ir jo junginiai	4 (biologiškai įsisavinamos medžiagų koncentracijos)	8,6	34	34	–
Nonilfenoliai (4-nonilfenolis)	0,3	0,3	2,0	2,0	–
Oktilfenoliai ((4-(1,1′,3,3′-tetrametilbutil)-fenolis))	0,1	0,01	Netaikoma	Netaikoma	–
Pentachlorbenzenas	0,007	0,0007	Netaikoma	Netaikoma	–
PAH benzo(a)pirenas (13)	1,7 × 10–4	1,7 × 10–4	0,27	0,027	–
Tributilalavo junginiai (tributilalavo katijonas)	0,0002	0,0002	0,0015	0,0015	–
Trichlorbenzenai	0,4	0,4	Netaikoma	Netaikoma	–
Trichlormetanas	2,5	2,5	Netaikoma	Netaikoma	–
Perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai (PFOS)	6,5 × 10–4	1,3 × 10–4	36	7,2	9,1
Heksabromciklododekanai (HBCDD)	0,0016	0,0008	0,5	0,05	167
Šaltinis – AKS direktyva 2013/39/ES; atrinkta JRC, 2019 m.

Pavojaus vertinimas galėtų apimti požeminio ir paviršinio vandens cheminės kokybės būklės, nustatytų nitratų pažeidžiamų zonų ir upių baseinų specifinių teršalų vertinimą.

2.7 lentelėje nurodyti šaltiniai galėtų padėti už rizikos valdymo planą atsakingiems asmenims rinkti informaciją, susijusią su konkrečia pakartotinio vandens naudojimo sistema ir vietos aplinkybėmis.

2.7 lentelė

Internetiniai duomenų šaltiniai

Šaltinis

Pateikiama informacija

Saitas

WISE Vandens pagrindų direktyvos (VPD) saugomų teritorijų erdvinių duomenų rinkinys

—	Geriamojo vandens saugomos teritorijos

—	Nustatytosios teritorijos, pavyzdžiui, žuvų saugomos teritorijos ir vandens bestuburių saugomos teritorijos

—	Nitratų pažeidžiamos zonos

—	Miesto nuotekoms jautrios teritorijos

—	Maudyklų vandens saugomos teritorijos

https://sdi.eea.europa.eu/catalogue/water/eng/catalog.search#/home

WISE EIONET erdvinių duomenų rinkinys

Informacija apie Europos upių baseinų rajonus, upių baseinų rajonų pabaseinius, paviršinio vandens telkinius, požeminio vandens telkinius ir stebėsenos vietas

https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/wise-eionet-spatial-3

WISE Vandens pagrindų direktyvos kokybės elementų žemėlapis

Informacija iš antrųjų upių baseinų valdymo planų (UBVP), kuriuos ES valstybės narės ir Norvegija pateikė pagal Vandens pagrindų direktyvos (VPD) 13 straipsnį. Žemėlapyje nurodoma paviršinio vandens telkinių ekologinė būklė arba potencialas pagal jų kokybės elementų būklės vertę

https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/explore-interactive-maps/water-framework-directive-quality-elements

WISE požeminio vandens cheminės būklės duomenų bazė

Informacija apie požeminio vandens cheminę būklę (gera, nežinoma, prasta) pagal UBVP ir šalį

https://water.europa.eu/freshwater/data-maps-and-tools/water-framework-directive-groundwater-data-products/groundwater-chemical-status

WISE gėlo vandens informacinė sistema

Informacija ir duomenys apie Europos upių, ežerų ir požeminio vandens būklę, jiems poveikį darančius veiksnius, priemones ir veiksmus, kurių imtasi siekiant apsaugoti ir išsaugoti vandens aplinką

https://water.europa.eu/freshwater

Vandens ir žemės ūkio žinių centras

Vandens ir žemės ūkio informacijos rinkimo priemonė:

—	paviršinio vandens kokybės;

—	požeminio vandens kokybės;

—	vandens telkinių ekologinės būklės;

—	vandens telkinių cheminės būklės

https://water.jrc.ec.europa.eu/

Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) aplinkos kokybės standartų duomenų bazė

Su prioritetinėmis medžiagomis ir tam tikrais kitais teršalais susiję aplinkos kokybės standartai (AKS), įskaitant metinius vidurkius ir didžiausias leidžiamas koncentracijas, kaip numatyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnyje

https://echa.europa.eu/environmental-quality-standards

Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (E-PRTR)

Europos Sąjungos valstybių narių pramonės objektų teikiami aplinkos duomenys

https://ec.europa.eu/environment/industry/stationary/e-prtr/legislation.htm

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) cheminių pavojų duomenų bazė „OpenFoodTox“

Atvirieji duomenys medžiagoms apibūdinti, pagrindiniai Europos teisės aktai ir kritinių toksikologinių vertinamųjų baigčių bei pamatinių verčių santrauka

https://www.efsa.europa.eu/en/data-report/chemical-hazards-database-openfoodtox

Agronominiai pavojai regeneruotame vandenyje

2.8 lentelėje nurodyti tam tikri agronominiai pavojai, kurių gali būti regeneruotame vandenyje ir kurie drėkinant gali turėti poveikio dirvožemiui, gėlo vandens ištekliams ir kultūriniams augalams. Tie pavojai susiję su regeneruotame vandenyje esančiomis cheminėmis medžiagomis.

2.8 lentelė

Drėkinimui žemės ūkyje naudojamo regeneruoto vandens keliami pagrindiniai pavojai aplinkai, poveikį patiriantys aplinkos elementai ir galimas neigiamas poveikis (šaltinis – Australijos gairės (2006 m.), standartas ISO 16075-1: 2020)

Pavojus	Poveikį patiriantis aplinkos elementas	Galimas poveikis
Azotas	Dirvožemis Požeminis vanduo (išplovimas) Paviršinis vanduo (nuotėkis) Kultūriniai augalai	Maisto medžiagų disbalansas kultūriniuose augaluose; eutrofikacija; toksinis poveikis sausumos biotai Tarša Eutrofikacija
Fosforas	Dirvožemis Paviršinis vanduo	Eutrofikacija ir (arba) toksinis poveikis biotai Eutrofikacija
Dezinfekcijai naudojamo chloro liekanos	Paviršinis vanduo Kultūriniai augalai	Toksiškumas vandens biotai Toksiškumas kultūriniams augalams
Druskingumas (bendras ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis, elektrinis laidis)	Dirvožemis (druskėjimas) Paviršinis vanduo Požeminis vanduo	Žala dirvožemiui; nepalankus poveikis kultūriniams augalams; kadmio sugertis kultūriniuose augaluose Druskingumo padidėjimas
Boras	Dirvožemis (kaupimasis)	Toksiškumas kultūriniams augalams
Chloridas	Kultūriniai augalai Dirvožemis Paviršinis vanduo Požeminis vanduo (išplovimas)	Toksiškumas kultūriniams augalams (užpurškus ant lapų) Toksiškumas kultūriniams augalams įsisavinus per šaknis Toksiškumas vandens biotai
Natris	Kultūriniai augalai Dirvožemis	Toksiškumas kultūriniams augalams (užpurškus ant lapų) Žala dirvožemiui (toksiškumas kultūriniams augalams)
Neorganiniai adsorbuojamieji teršalai (pvz., sunkieji metalai)	Kaupimasis dirvožemyje	Toksiškumas kultūriniams augalams

Šių parametrų pamatinės vertės priklauso nuo vietos aplinkybių (pvz., dirvožemio tipo, dirvožemio rūgštingumo, klimato sąlygų, drėkinamų kultūrinių augalų tipo ir jų atsparumo). Taikomi teisės aktai ir pamatiniai standartai galėtų padėti nustatyti konkrečių nustatytų pavojų didžiausią leidžiamą koncentraciją. Su kultūriniais augalais ir dirvožemiu susijusios rizikos aplinkai ir agronominės rizikos pavyzdžių pateikiama standarte ISO 16075–1 (2020 m.). Nurodant pavojų aplinkai standartus ir valdant riziką, kai drėkinimui žemės ūkyje naudojamas regeneruotas vanduo, galima remtis standarto ISO 16075–1 (2020 m.) B ir C priedais. Pateikiama tokios informacijos:

—	su dirvožemiu susijusios rizikos apžvalga (B.2 lentelė), pvz., neorganinių adsorbuojamųjų teršalų sutelkimas, dirvožemio druskėjimas, viršutinio dirvožemio sluoksnio smulkėjimas, boro sutelkimas, fosforo kaupimasis ir judėjimas;

—

didžiausių maisto medžiagų kiekių drėkinimui naudojamose išvalytose nuotekose pavyzdžiai (C.1 lentelė); drėkinimo vandens didžiausio elektrinio laidžio, atsižvelgiant į augalų atsparumą, pavyzdys, kai drėkinama purškiant iš viršaus (C.2 lentelė); atrinktų kultūrinių augalų santykinio atsparumo lapų pažeidimui druskingu vandeniu, purškiamu iš viršaus, pavyzdys (C.3 lentelė); bendras drėkinimo vandens elektrinio laidžio ir natrio adsorbcijos santykio (SAR) poveikis tikėtinumui, kad kils problemų dėl vandens infiltracijos (pralaidumo) (C.4 lentelė); didžiausių druskingumą lemiančių veiksnių lygių drėkinimui naudojamose išvalytose nuotekose pavyzdys pagal kultūrinių augalų jautrumą (C.5 lentelė);

—

kitų cheminių elementų vidutinės vertės ir didžiausios vertės išvalytose nuotekose pavyzdys (C.6 lentelė): nurodomos numanomos vertės regeneruotame vandenyje, kurios veikiausiai būtų toksiškos augalams, dėl kurių kultūriniai augalai sugertų per daug medžiagų ir dėl to augalų audiniuose susikauptų toksiškas kitų cheminių elementų kiekis, taip pat kitų cheminių elementų patektų į požeminį vandenį.

(1) ISO 20426:2018. Pakartotinio negeriamojo vandens naudojimo rizikos sveikatai vertinimo ir valdymo gairės (Guidelines for health risk assessment and management for non-potable water reuse).

(2) ISO 16075-1, 2020 m. Išvalytų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams gairės (Guidelines for treated wastewater use for irrigation projects). 1 dalis. Pakartotinio naudojimo drėkinimui projekto pagrindas (The basis of a reuse project for irrigation).

(3) PSO, 2006 m. PSO gairės dėl saugaus nuotekų, ekskretų ir paplavų naudojimo (WHO guidelines on the safe use of wastewater, excreta and greywater), II tomas. Nuotekos žemės ūkyje (Wastewater in agriculture).

(4) PSO, 2016 m. Sanitarijos saugos planavimas. Saugaus nuotekų, paplavų ir ekskretų naudojimo ir šalinimo vadovas (Sanitation safety planning: manual for safe use and disposal of wastewater, greywater and excreta).

(5) NRMMC–EPHC–AHMC, 2006 m. Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (1 etapas) (Australian guidelines for water recycling: managing health and environmental risks (phase 1)). Nacionalinė vandens kokybės valdymo strategija (National Water Quality Management Strategy).

(6) Šaltinis – Pakartotinio vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje ir vandeningojo sluoksnio papildymo minimalieji kokybės reikalavimai (Minimum quality requirements for water reuse in agricultural irrigation and aquifer recharge), JRC (2017 m.).

(7) JRC, 2017 m. Pakartotinio vandens naudojimo drėkinimui žemės ūkyje ir vandeningojo sluoksnio papildymo minimalieji kokybės reikalavimai (Minimum quality requirements for water reuse in agricultural irrigation and aquifer recharge). JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita.

(8) Išmatuotos koncentracijos 95-asis procentilis.

(9) Išmatuotos koncentracijos 90-asis procentilis.

(10) JRC, 2019 m. Vandens kokybė Europoje. Miesto nuotekų valymo direktyvos poveikis (Water quality in Europe: effects of the Urban Wastewater Treatment Directive). JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita.

(11) Atrinkta iš AKS direktyvoje nustatytų 45 prioritetinių medžiagų, tarp kurių yra pesticidai ir buitinės bei pramoninės cheminės medžiagos.

(12) Vidaus paviršiniai vandenys apima upes ir ežerus, taip pat susijusius dirbtinius arba labai pakeistus vandens telkinius.

(13) Dėl poliaromatinių angliavandenilių (PAH) prioritetinių medžiagų grupės (Nr. 28) biotos AKS ir atitinkamuose metinio vidurkio vandenyje AKS nurodoma benzo(a)pireno, kurio toksiškumu jie grindžiami, koncentracija. Benzo(a)pirenas gali būti laikomas kitų PAH žymekliu, taigi reikia stebėti tik benzo(a)pireną lyginant su biotos AKS ar atitinkamais metinio vidurkio vandenyje AKS.

3 PRIEDAS

Rizikos vertinimo metodikų pavyzdžiai

Rizika sveikatai ir aplinkai gali būti vertinama įvairiais metodais, kurie yra skirtingo sudėtingumo ir grindžiami skirtingais duomenų reikalavimais, priklausomai nuo konkrečios pakartotinio vandens naudojimo sistemos. Pavyzdžiui, šiame priede pristatoma kokybinių ir pusiau kiekybinių rizikos vertinimo metodų ir priemonių, atrinktų iš siūlomųjų paskelbtuose praktikos dokumentuose ir standartuose: standarte ISO 20426 (2018 m.) (1), PSO Sanitarijos saugos planavimo (2) vadove (2016 m.), standarte ISO 16075-1 ir 2 (2020 m.) (3) ir Australijos gairėse (2006 m.) (4).

Keliose valstybėse narėse taikomų pakartotinio vandens naudojimo sistemų geriausios praktikos ir pavyzdžių taip pat pateikiama JRC techninėje ataskaitoje (5).

Rizikos sveikatai vertinimas

Atliekant kokybinį arba pusiau kiekybinį rizikos vertinimą, kiekvieno nustatyto pavojaus rizikos lygis nustatomas bendrai įvertinus įvykio tikėtinumo lygį ir jo padarinių ar sunkumo lygį, kaip nurodyta toliau:

rizikos lygis = tikėtinumas x padariniai (arba sunkumas)

Tikėtinumas rodo pavojingo įvykio, kuris gali turėti žalingą poveikį, tikimybę per tam tikrą laiką. Įvykio tikimybę galima įvertinti peržiūrėjus turimus istorinius duomenis arba įvertinus žmogaus klaidas, naudojant klaidų arba įvykių medžius. Pakartotinio vandens naudojimo sistemoje toks tikėtinumas randasi sutapus tikimybei, kad žmonės bus paveikti (pvz., nuris) regeneruoto vandens, kuriame yra pavojingo elemento (pvz., E. coli), ir tikimybei, kad regeneruotame vandenyje pavojaus yra (pvz., dėl pavojingo įvykio, tarkim, atsitiktinio išleidimo).

Padariniai arba sunkumas rodo dėl sąlyčio su pavojumi galimą neigiamą poveikį sveikatai. Padarinių lygiai gali būti nustatomi atliekant kokybinį vertinimą, grindžiamą rezultatų aprašymu, arba naudojant kitas priemones (pvz., sprendimų medžius), atsižvelgiant į pavojus ir pavojingus įvykius.

Atliekant kokybinį ir pusiau kiekybinį rizikos vertinimą, pavojus ir (arba) pavojingi įvykiai ir jų tikėtinumo bei padarinių lygių priskyrimas grindžiami rizikos vertinimo komandos sprendimu ir patirtimi. Susiejus tikėtinumo ir padarinių lygius, gali būti nurodoma, kad rizika yra labai maža, maža, vidutinė, didelė arba labai didelė (3.1 lentelė).

3.1 lentelė

Kokybinio rizikos vertinimo matricos pavyzdys (šaltinis – standarto ISO 20426:2018 4 lentelė)

TIKĖTINUMAS	PADARINIAI
TIKĖTINUMAS	1 – nereikšmingi	2 – maži	3 – vidutiniai	4 – dideli	5 – katastrofiški
A – reta	Labai maža	Labai maža	Maža	Maža	Vidutinė
B – mažai tikėtina	Labai maža	Maža	Maža	Vidutinė	Didelė
C – įmanoma	Maža	Maža	Vidutinė	Didelė	Didelė
D – tikėtina	Maža	Vidutinė	Didelė	Didelė	Labai didelė
E – beveik neabejotina	Vidutinė	Didelė	Didelė	Labai didelė	Labai didelė

PSO sanitarijos saugos planavimo vadove (2016 m.) pateikiama alternatyvi rizikos matrica grindžiama pusiau kiekybiniu metodu, pagal kurį turi būti vadovaujamasi griežtesniu požiūriu (pvz., naudojamos formulės) kiekvienam nustatytam pavojui ar pavojingam įvykiui priskiriant konkrečią tikėtinumo ir sunkumo skaitinę vertę, kad būtų galima nustatyti rizikos lygį arba įvertį (3.2 lentelė).

3.2 lentelė

Pusiau kiekybinio rizikos vertinimo matrica (šaltinis – PSO sanitarijos saugos planavimo vadovo (2016 m.) 3.4 priemonė)

TIKĖTINUMAS	SUNKUMAS
TIKĖTINUMAS	1 – nereikšmingas	2 – mažas	4 – vidutinis	8 – didelis	16 – katastrofiškas
Reta (labai mažai tikėtina) – 1	1	2	4	8	16
Mažai tikėtina – 2	2	4	8	16	32
Įmanoma – 3	3	6	12	24	48
Tikėtina – 4	4	8	16	32	64
Beveik neabejotina – 5	5	10	20	40	80
Rizikos įvertis R = L x S	<6	7 –12		13 –32	>32
Rizikos lygis	Maža rizika	Vidutinė rizika		Didelė rizika	Labai didelė rizika

Taikant pusiau kiekybinį metodą, būtina apibrėžti tikėtinumo ir (arba) tikimybės lygius, grindžiamus pavojais ar pavojingais įvykiais, ir padarinių ir (arba) sunkumo lygius, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į regeneruotame vandenyje viršijamas pavojingų medžiagų apsaugines ribines vertes ir su tuo susijusių padarinių sveikatai mastą. Tai turėtų būti apibrėžta remiantis konkrečia pakartotinio vandens naudojimo sistema ir vietos aplinkybėmis, taip pat visada reikėtų atsižvelgti į visuomenės sveikatos apsaugos principą ir bet kokio taikomo reguliavimo poveikį. 3.3 ir 3.4 lentelėse pateiktos tam tikros apibrėžtys iš standarto ISO 20426 (2018 m.) ir PSO sanitarijos saugos planavimo vadovo (2016 m.).

3.3 lentelė

Siūlomi poveikio padarinių arba sunkumo vertinimo matai (standarto ISO 20426:2018 2 lentelė ir PSO (2016 m.) 3.3 priemonė)

PADARINIAI (ARBA SUNKUMAS)
Lygis – deskriptorius	Pavyzdinis apibūdinimas
1 – NEREIKŠMINGAS	Pavojus ar pavojingas įvykis poveikio sveikatai nedaro arba toks poveikis nereikšmingas (6), palyginti foninės koncentracijos poveikiu.
2 – MAŽAS	Pavojus ar pavojingas įvykis gali turėti nedidelį poveikį sveikatai (7).
3 – VIDUTINIS	Pavojus ar pavojingas įvykis gali turėti savaime praeinantį poveikį sveikatai arba sukelti nesunkią ligą (8).
4 – DIDELIS	Pavojus ar pavojingas įvykis gali sukelti ligą arba sužeidimą (9) ir (arba) dėl jo gali būti pateiktas teisinis skundas ar išreikštas susirūpinimas.
5 – KATASTROFIŠKAS	Pavojus ar pavojingas įvykis gali sukelti sunkią ligą arba sužeidimą (10) ar netgi dėl jo gali būti prarasta gyvybė ir (arba) dėl to reguliavimo institucija imtųsi didelio tyrimo, kuris veikiausiai apimtų ir baudžiamąjį persekiojimą.

3.4 lentelė

Siūlomi poveikį darančių įvykių tikėtinumo vertinimo matai (standarto ISO 20426:2018 3 lentelė ir PSO (2016 m.) 3.3 priemonė)

TIKĖTINUMAS
Lygis – deskriptorius	Pavyzdinis apibūdinimas
A – RETA	Anksčiau to nėra įvykę ir labai mažai tikėtina, kad per pagrįstą laikotarpį įvyks (11).
B – MAŽAI TIKĖTINA	Anksčiau to nėra įvykę, bet per pagrįstą laikotarpį išimtinėmis aplinkybėmis gali įvykti.
C – ĮMANOMA	Galbūt tai įvyko anksčiau ir (arba) per pagrįstą laikotarpį įprastinėmis aplinkybėmis gali įvykti.
D – TIKĖTINA	Tai yra stebėta anksčiau ir (arba) tikėtina, kad per pagrįstą laikotarpį įprastinėmis aplinkybėmis įvyks.
E – BEVEIK NEABEJOTINA	Tai dažnai stebėta anksčiau ir (arba) per pagrįstą laikotarpį daugeliu aplinkybių beveik neabejotinai įvyks.

Su pavojumi ir (arba) pavojingais įvykiais pagal poveikio būdą ir poveikio objektą susiję nustatyti rizikos lygiai lems rizikos valdymo prioritetus ir visas prevencines priemones, kuriomis bus mažinama rizika. Pavyzdžiui, jeigu rizikos lygis yra vidutinis arba didesnis, prevencine priemone šis rizikos lygis turėtų būti sumažintas. Atliekant šį vertinimą, be kita ko, būtų galima įvertinti visas jau taikomas prevencines priemones ir nustatyti papildomų priemonių ir (arba) veiksmų, skirtų tiems pavojams, kuriems taikomų priemonių apskritai nėra arba nėra veiksmingų priemonių. Jeigu prevencine priemone galima pakankamai kontroliuoti riziką, vykdant veiksmus gali reikėti nustatyti stebėsenos ir kitus veiklos kontrolės metodus jos veiksmingumui užtikrinti. Taikant kelių barjerų metodą, kai naudojamos įvairios prevencinės priemonės ir barjerai, užtikrinamas patikimesnis rizikos valdymas nei taikant vieną priemonę ar barjerą. Tokiu atveju pasirinktos prevencinės priemonės ir barjerai turėtų būti pakartotinai vertinami siekiant patikrinti, ar rizikos lygis sumažėjo, kaip parodyta 3.5 lentelėje pateiktame pavyzdyje.

3.5 lentelė

Galimo sąlyčio su patogeninėmis bakterijomis regeneruotame vandenyje galutinio naudojimo vietoje rizikos vertinimo ir valdymo pavyzdys, pritaikytas pagal standarto ISO 20426:2018 5 lentelę

Pavojus	Nuotekų šaltinis	Numatomas galutinis naudojimas	Pavojingas įvykis	Didžiausia rizika			Prevencinė priemonė	Likutinė rizika
				Padariniai	Tikėtinumas	Rizika		Padariniai	Tikėtinumas	Rizika
Patogeninės bakterijos (pvz., E. coli)	Miesto nuotekos	Žemės ūkio reikmėms	Infekcija per sąlytį su regeneruotu vandeniu arba nurijus regeneruoto vandens (pvz., vykstant drėkinimui)	Dideli	Tikėtina	Didelė (remiantis 3.1 lentele)	Šaltinio kontrolė	Dideli (12)	Reta (13)	Maža
							Valymo kontrolė (pvz., dezinfekcija)
							Galutinio naudojimo kontrolė (pvz., barjerų ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimas)
Pastaba. Prevencinių priemonių ir barjerų pavyzdžių pateikta 4 priede.

Gėlo vandens ištekliams kylančios rizikos aplinkai vertinimas

Vertinant riziką sveikatai daugiausia dėmesio skiriama poveikį patiriantiems žmonėms, o atliekant rizikos aplinkai vertinimą vertinamas bet koks poveikis aplinkos komponentams, kurie gali būti paveikti naudojant regeneruotą vandenį drėkinimui žemės ūkyje. Todėl vietoje, kur yra pakartotinio vandens naudojimo sistema, reikia išsamiai apibūdinti vietos geologines ir hidrogeologines sąlygas. Šiuo tikslu informacijos galima ieškoti WISE EIONET erdvinių duomenų rinkinyje (14), kuriame pateikiama informacijos apie Europos upių baseinų rajonus, upių baseinų parajonius, paviršinio vandens telkinius, požeminio vandens telkinius ir stebėsenos vietas. Čia siūloma procedūra, parengta pagal standarto ISO 16075–1 (2020 m.) 6.3 skirsnį ir Australijos gairių (2006 m.) 4.2 punktą, siekiama padėti vandens srities specialistams įvertinti regeneruotame vandenyje esančių pavojų poveikį gėlo vandens ištekliams (paviršiniam ir požeminiam vandeniui).

1 etapas. Patikra, ar esama pavojų

Regeneruotame vandenyje esantys pavojai lyginami su žinomomis vertėmis, nustatytomis reglamentuose, direktyvose, standartuose ir gairėse, atsižvelgiant į aplinkos komponentą, kuriam gali būti daromas poveikis (žr. šio pranešimo 3 diagramą). Tai galėtų būti didžiausios leidžiamos koncentracijos arba aplinkos kokybės standartai (AKS), kurie yra taikomi reguliuojamoms pašalinėms priemaišoms galbūt poveikį patiriančiuose aplinkos komponentuose ir kurių laikantis daugeliu atvejų bus užtikrinta aplinkos, kuriai daromas poveikis, apsauga. Galima taikyti blogiausią scenarijų, pagal kurį 95-asis procentilis arba didžiausia užregistruota koncentracija lyginama su mažiausia orientacine verte (pvz., AKS). Taip pat reikėtų nustatyti pavojingus įvykius, susijusius su šių pavojų išleidimu (pvz., regeneruoto vandens vamzdynų ar paskirstymo sistemų nuotėkį).

2 etapas. Tikimybė, kad medžiagos pasieks aplinką, kuriai būtų padarytas poveikis

Tikėtinumą būtų galima nustatyti įvertinus, ar pavojai galėtų pasiekti aplinką, kuriai būtų padarytas poveikis, ir atsižvelgus į visas taikomas prevencines priemones ir barjerus. Požeminio ir paviršinio vandens telkinių atveju tikėtinumas priklausys nuo vietos hidrogeologinių sąlygų (pvz., vandeningojo sluoksnio buvimo), tikimybės, kad medžiaga pateks į ne soties zoną, kad įvyktų infiltracija (pvz., dėl dirvožemio tipo ir pavojaus ypatybių), ir drėkinimo sąlygų tipo (pvz., žemės ūkio praktikos, kultūrinių augalų reikmių, dirvožemio tipo, regeneruoto vandens išsiliejimo iš drenažo sistemų tikimybės).

3 etapas. Žalos padariniai ir (arba) sunkumas

Žalos padarinių ar sunkumo lygiai priklausys nuo pradinės paviršinio ar požeminio vandens kokybės būklės. Sunkumo lygiai galėtų rodyti, kokio masto žalingą poveikį tam tikros koncentracijos pavojus padarys aplinkos komponentui. Pavyzdžiui, žalos sunkumo lygis priklausys nuo to, kokiu mastu pavojus prisidėtų prie atitinkamo vandens telkinio būklės prastėjimo. Padarinių lygiai galėtų apimti ir kitus veiksnius, pavyzdžiui, jeigu vandens šaltinis naudojamas geriamajam vandeniui gaminti.

4 etapas. Rizikos lygių vertinimas

Nustačius visus pavojus, taip pat jų tikėtinumo ir sunkumo lygius (priskiriant kokybinį lygį arba skaitinę vertę), rizikos lygiai gali būti vertinami naudojant kokybinę arba pusiau kiekybinę matricą, kaip siūloma vertinant riziką sveikatai (3.1 ir 3.2 lentelės).

Tikimybė, kad tam tikra medžiaga pasieks vandens telkinį, gali būti vertinama naudojantis toliau nurodytomis standarte ISO 16075–1 (2020 m.) nustatytomis priemonėmis, kuriomis vertinamas požeminio ir paviršinio vandens pažeidžiamumas atitinkamai dėl regeneruoto vandens infiltracijos ar nuotėkio. Naudojant šią priemonę paviršinio ir požeminio vandens telkiniai skirstomi į keturias jautrumo grupes, remiantis požeminio vandens hidrogeologinėmis sąlygomis ir drenažo sistemos buvimu nuotėkiui į paviršinius vandenis kontroliuoti (3.6 lentelė).

3.6 lentelė

Paviršinio ir požeminio vandens jautrumo grupių apibrėžimas (šaltinis – standarto ISO 16075–1:2020 6.3.3 skirsnis ir D priedas)

Jautrumo grupė	Paviršinis vanduo	Požeminis vanduo
Didelis (I)	Drėkinant vyksta paviršinis nuotėkis arba vanduo kaupiasi paviršiuje ir, tikėtina, per lietų bus nuplautas.	Po drėkinamu plotu yra neizoliuotas vandeningasis sluoksnis, o viršutiniuose 2 m dirvožemio yra <5 proc. molio (16). Vandeningasis sluoksnis yra mažesniame nei 5 m gylyje.
Vidutinis (II)	Drėkinimo sistema suprojektuota ir veikia taip, kad išvengiama paviršinio nuotėkio. Negiliai įrengta požeminė drenažo sistema (80 cm ar mažesniame gylyje).	Vandeningasis sluoksnis yra daugiau nei 5 m gylyje po paviršiumi, o viršutiniuose 2 m dirvožemio yra 15–40 proc. molio.
Mažas (III)	Drėkinimo sistema suprojektuota ir veikia taip, kad išvengiama paviršinio nuotėkio. Giliai įrengta drenažo sistema (daugiau nei 80 cm gylyje).	Vandeningasis sluoksnis yra daugiau nei 5 m gylyje, o viršutiniuose 2 m dirvožemio yra >40 proc. molio.
(Nulinis) IV	Drėkinimo sistema suprojektuota ir veikia taip, kad išvengiama paviršinio nuotėkio. Drėkinimo sistemoje nėra drenažo (15).	Po drėkinamu plotu nėra vandeningojo sluoksnio ir nėra hidrogeologinio tęstinumo, dėl kurio vanduo veikiausiai pasiektų gretimą vandeningąjį sluoksnį (17).

Susiejus požeminio ir paviršinio vandens jautrumo grupes su atitinkamai infiltracijos į požeminį vandenį arba paviršinio nuotėkio lygiu galima nurodyti vandens telkinio pažeidžiamumo lygį (3.7 lentelė).

3.7 lentelė

Požeminio ir paviršinio vandens pažeidžiamumo (18) lygio pavyzdys (šaltinis – standarto ISO 16075–1:2020 D.1 lentelė)

INFILTRACIJOS SPARTA			Infiltracijos į požeminį vandenį nėra	Maža infiltracija į požeminį vandenį	Vidutinė infiltracija į požeminį vandenį	Didelė infiltracija į požeminį vandenį
INFILTRACIJOS SPARTA			I	II	III	IV
Su požeminiu vandeniu susijęs jautrumas	Negilus vandeningasis sluoksnis arba nėra apsauginio molio sluoksnio	I	1	2	3	3
	Gilus vandeningasis sluoksnis ir yra apsauginis molio sluoksnis	II	1	2	2	3
	Gilus vandeningasis sluoksnis ir yra didelis apsauginis molio sluoksnis	III	1	1	2	2
	Nėra vandeningojo sluoksnio, kuriam būdingas hidrologinis tęstinumas teritorijoje	IV	1	1	2	2
Su paviršiniu vandeniu susijęs jautrumas			3	3	2	1
			IV	III	II	I
			Didelis paviršinis nuotėkis	Vidutinis paviršinis nuotėkis	Mažas paviršinis nuotėkis	Paviršinio nuotėkio nėra
			PAVIRŠINIS NUOTĖKIS

(1) ISO 20426: 2018. Pakartotinio negeriamojo vandens naudojimo rizikos sveikatai vertinimo ir valdymo gairės (Guidelines for health risk assessment and management for non-potable water reuse).

(2) PSO, 2016 m. Sanitarijos saugos planavimas. Saugaus nuotekų, paplavų ir ekskretų naudojimo ir šalinimo vadovas (Sanitation safety planning: manual for safe use and disposal of wastewater, greywater and excreta).

(3) ISO 16075-1:2020. Išvalytų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams gairės (Guidelines for treated wastewater use for irrigation projects). 1 dalis. Pakartotinio naudojimo drėkinimui projekto pagrindas (The basis of a reuse project for irrigation). ISO 16075-2:2020. Išvalytų nuotekų naudojimo drėkinimo projektams gairės (Guidelines for treated wastewater use for irrigation projects). 2 dalis. Projekto rengimas (Development of the project).

(4) NRMMC–EPHC–AHMC, 2006 m. Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (1 etapas) (Australian guidelines for water recycling: managing health and environmental risks (phase 1)). Nacionalinė vandens kokybės valdymo strategija (National Water Quality Management Strategy).

(5) R. Maffettone ir B. M. Gawlik (2022 m.), Techninės rekomendacijos. Pakartotino vandens naudojimo rizikos valdymas žemės ūkio drėkinimo sistemose Europoje (Technical Guidance:Water Reuse Risk Management for Agricultural Irrigation Schemes in Europe), Europos Komisija, Liuksemburgas, JRC 129596, 81 p.

(6) Poveikio sveikatai nėra arba toks poveikis nereikšmingas – poveikio sveikatai nepastebėta.

(7) Nedidelis poveikis sveikatai – pvz., laikini simptomai, kaip antai dirginimas, pykinimas ir galvos skausmas.

(8) Savaime praeinantis poveikis sveikatai arba nesunki liga – pvz., ūmus viduriavimas, vėmimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nedidelė trauma.

(9) Liga arba sužeidimas – pvz., maliarija, šistosomozė, per maistą plintančios trematodozės, lėtinis viduriavimas, lėtinės kvėpavimo sistemos problemos, neurologiniai sutrikimai, kaulų lūžis.

(10) Sunki liga arba sužeidimas – pvz., sunkus apsinuodijimas, galūnių netekimas, stiprūs nudegimai, skendimas.

(11) Pagrįstas laikotarpis priklauso nuo rizikos lygio ir vietos jurisdikcijos.

(12) Padariniai (sunkumas) priklauso nuo neigiamo poveikio sveikatai dėl poveikio objekto sąlyčio su patogeninėmis bakterijomis ir taikant prevencinę priemonę nesikeičia.

(13) Naudojant prevencines priemones (pvz., vykdant dezinfekciją, naudojant barjerus ir asmenines apsaugos priemones) tikėtinumas, kad poveikio objektas patirs pavojaus poveikį, sumažėja.

(14) Skelbiama adresu https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/data/wise-eionet-spatial-3.

(15) Patenkant į požeminę dalį filtruojamos pašalinės priemaišos. Esant veiksmingam žemės drenažui dirvožemyje mažėja vandens, bet gali padidėti paviršinio vandens sistemų apkrova.

(16) Molio kiekį galima nustatyti atlikus sijojimo analizę.

(17) Grupė pasirenkama tik atlikus išsamią hidrogeologinę analizę. Jeigu aiškių žinių apie požemines geologines ir hidrogeologines savybes nėra, atitinkamoje vietoje turėtų būti laikoma, kad po drėkinamu plotu yra vandeningasis sluoksnis.

(18) Pradinė rizikos sąvoka, vartojama standarto ISO 16075–1 (2020 m.) C1 lentelėje, pakeičiama pažeidžiamumo sąvoka siekiant, kad ji nebūtų painiojama su šiame pranešime vartojama rizikos lygių sąvoka, kuria nurodomas žalos tikėtinumo ir sunkumo derinys pagal 3.1 ir 3.2 lenteles.

4 PRIEDAS

Prevencinės priemonės ir barjerai. Aiškinamieji pavyzdžiai

Šiame priede pateikiama prevencinių priemonių ir barjerų, kurie galėtų būti diegiami pakartotinio vandens naudojimo sistemoje pagal Reglamento 5 ir 6 straipsnius ir I priedo 2 skirsnį, pavyzdžių. Pavyzdžiais siekiama parodyti, kokio tipo analizės reikia siekiant nustatyti prevencinių priemonių ir barjerų tipą ir skaičių, atsižvelgiant į kultūrinių augalų tipą ir vandens kokybės klasę, remiantis tarptautiniais standartais ir praktika. Pažymėtina, kad analizė turi būti atliekama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Todėl nereikėtų suprasti, kad toliau pateikiami pavyzdžiai automatiškai taikytini visais atvejais ir visomis galimomis aplinkybėmis.

Pavyzdžiai parengti remiantis Reglamento reikalavimais ir galiojančiais tarptautiniais standartais bei praktika: Australijos gairėmis (2006 m.), PSO gairėmis (2006 m.) ir standartu ISO 16075–2:2020. 4.1 lentelėje pateikiama prevencinių priemonių, kurias būtų galima svarstyti įdiegti įvairiose pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalyse.

4.1 lentelė

Pakartotinio vandens naudojimo sistemai skirtų prevencinių priemonių pavyzdžiai (sąrašas nebaigtinis) Šaltiniai: Reglamento II priedo 7 punktas, Australijos gairių (2006 m.) (2) 2.6 intarpas ir 3 priedėlis, PSO gairės (2006 m.) (3)

Prevencinės priemonės tipas

Pavyzdžiai

Pastaba

Miesto nuotekų šaltinių apsauga

—	išvengti pramoninių nuotekų išleidimo į miesto nuotekas arba jį valdyti užtikrinant, kad būtų laikomasi visų taikomų ES ir vietos teisės aktų reikalavimų

—	užtikrinti apsaugą, kad į liūčių vandenį nepatektų gyvūnų ir žmonių atliekų

—	kontroliuoti į nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamą atitinkamo tipo vandenį (pvz., nustatyti ribines vertes)

–

Papildomas iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų valymas

—	taikyti valymo procesus, kuriais siekiama nuotekose sumažinti mikrobiologinių ir cheminių teršalų kiekį (pvz., taikant papildomas dezinfekcijos arba teršalų šalinimo priemones)

–

Regeneruoto vandens saugojimo sistemos apsauga ir priežiūra

—	naudoti buferines zonas

—	vengti dumblių augimo kuo labiau sumažinant šviesos (pvz., uždengiant saugojimo sistemą)

—	prižiūrėti drenažą ir atitinkamas vietas (pvz., uždengti žemę, palaikyti maisto medžiagų pusiausvyrą)

—	išvengti atgalinės tėkmės ir kontroliuoti kryžmines jungtis sujungtame vandentiekyje

—	vykdyti cheminį valymą siekiant išvengti užkimšimo ar bakterijų ataugimo

Daugiau pavyzdžių pateikiama standarte ISO 20419:2018 (1).

Paskirstymo sistemų ir vandentiekio kontrolė ir priežiūra

—	patvirtinti regeneruoto vandens vandentiekio įrengimo praktikos kodeksus (pvz., spalvų kodus)

—	vengti jungti geriamojo vandens vandentiekį prie regeneruoto vandens vandentiekio (pvz., sukurti oro tarpą arba įrengti atgalinės tėkmės prevencijos įtaisus)

Daugiau pavyzdžių pateikiama standarte ISO 20419:2018.

Specialieji reikalavimai drėkinimo sistemoms (pvz., lašinėms ar požeminėms, purškimo, mikropurškimo) ir žemės ūkio paskirties laukui

—	nustatyti minimalius saugius atstumus siekiant sumažinti poveikį žmonėms ir aplinkai (pvz., paviršinio vandens, įskaitant gyvuliams skirtus šaltinius, arba tokios veiklos kaip akvakultūra, žuvininkystė, vandens bestuburių akvakultūra, plaukimas ir kita su vandeniu susijusi veikla)

—	kontroliuoti šlaito nuolydį, vandens sotį lauke ir karstines zonas

—	kontroliuoti lašinių drėkinimo sistemų purkštukų kimšimąsi

—

kontroliuoti laistymo greitį siekiant kuo labiau sumažinti poveikį jį patiriančiai aplinkai, be kita ko, dirvožemiui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui (pvz., dirvožemyje įrengti drėgmės jutiklius, nustatyti vandens ir maisto medžiagų pusiausvyrą, taikyti druskingumo ir natrio pertekliaus poveikio mažinimo mechanizmus)

—	kontroliuoti laistymo laiką (pvz., drėkinti tik naktį)

—	kontroliuoti hidraulinę apkrovą ir vandens surinkimo drenažą

—	taikyti konkrečius reikalavimus drėkinimui purkštuvais (pvz., dėl didžiausio vėjo greičio, atstumų tarp purkštuvo ir jautrių zonų; taip pat įrengti sistemas, kad būtų kuo labiau sumažintas aerozolių susidarymas purškiamojo ir lašinio drėkinimo sistemose)

–

Specialieji kultūrinių augalų drėkinimo reikalavimai

—	naudoti papildomus barjerus*

*Žr. šio priedo 4.2 lentelę ir Reglamento II priedo 1 lentelę.

Prieigos kontrolė ir ženklų naudojimas

—	naudoti tvoras (pvz., paprastas užtvaras ar apsauginius tinklus, atsižvelgiant į regeneruoto vandens kokybę)

—	naudoti ženklus, rodančius, kad vanduo netinkamas gerti (pvz., „Regeneruotas vanduo. Negerti“), arba kitų tipų ženklus (pvz., „Naudojamas regeneruotas vanduo. Vykstant drėkinimui neiti“)

—	kontroliuoti prieigą: rinktis atitinkamus laistymo metodus, greitį ir laiką

Darbuotojų ir ūkininkų apsauga

—	naudoti asmenines apsaugos priemones (AAP)

—	vykdyti švietimą ir mokymą higienos klausimais (pvz., dėl dažno rankų plovimo)

—	vykdyti švietimą ir mokymą įrangos kontrolės klausimais (pvz., dėl atgalinės tėkmės prevencijos ir kryžminių jungčių kontrolės, tinkamo vandentiekio ir prietaisų įrengimo, geriausia praktika grindžiamo valdymo)

Pagal Reglamento I priedo 2 skirsnį konkrečios kategorijos kultūriniai augalai turi būti drėkinami 1 lentelėje nurodytų atitinkamų minimalių vandens kokybės klasių vandeniu. Jeigu naudojami tinkami papildomi barjerai, dėl kurių pavyksta laikytis tam tikros kategorijos kultūriniams augalams tinkamos klasės kokybės reikalavimų, gali būti naudojamas žemesnės kokybės klasės vanduo. 4.2 lentelėje pateikiama pavyzdžių, kaip susieti regeneruoto vandens kokybės klases ir konkrečios klasės kategorijos drėkinimui akredituotus barjerus, laikantis standarte ISO 16075–2 (2020 m.) išdėstytų rekomendacijų.

4.2 lentelė

Pavyzdžiai, kaip nustatyti barjerų skaičių ir tipus remiantis kultūrinių augalų tipu ir reikalaujamomis regeneruoto vandens kokybės klasėmis, kaip nustatyta Reglamento I priedo 1 lentelėje, atsižvelgiant į standarto ISO 16075-2:2020 3 ir 2 lenteles (šiame pranešime pateiktas atitinkamai kaip 2 ir 3 lentelės) ir standarto ISO 16075-2:2020 A.1 lentelę. Barjerai yra kvalifikuoti su sąlyga, kad bus įgyvendinama geroji praktika

Kultūrinių augalų kategorija (Reglamento I priedo 1 lentelė) (4)	Kultūrinių augalų pavyzdžiai (standarto ISO 16075-2:2020 A.1 lentelė) (5)	Regeneruoto vandens kokybės klasė (Reglamento I priedo 1 lentelė)17	Reikalaujamų barjerų skaičius (standarto ISO 16075-2:2020 3 lentelė (6) – šio pranešimo 2 lentelė)	Galimi akredituoti barjerai (standarto ISO 16075-2:2020 A.1 lentelė ir standarto ISO 16075–2:2020 2 lentelė (7) – šio pranešimo 3 lentelė)	Barjerų skaičius (standarto ISO 16075-2:2020 2 lentelė – šio pranešimo 3 lentelė)	Pastaba
Visi maistiniai augalai, kurie yra vartojami žali ir kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu, ir šakniavaisiai, kurie yra vartojami žali	Dirvožemio paviršiuje auginami lapiniai kultūriniai augalai, kurie yra valgomi žali (pvz., salotos, špinatai, azijiniai kopūstai, kopūstai, salierai) Maistiniai augalai, kurie yra valgomi žali, auga virš žemės, o valgomoji dalis yra <25 cm virš dirvožemio paviršiaus (pvz., paprikos, pomidorai, agurkai, cukinijos, jaunos pupelės)	A	0	–	0	–
		B	1	Saulei atspari danga ARBA papildoma dezinfekcija lauke (žemo lygio)	1	–
		C	3	Aukšto lygio dezinfekcija + saulei atspari danga	2+1	–
		C	3	Požeminis lašinis drėkinimas, kai kapiliariniu būdu tiekiamas vanduo nepakyla į žemės paviršių + saulei atspari danga*	3(+1)	*Saulei atspari danga yra papildomas barjeras, apsaugantis nuo sąlyčio su kapiliariniu būdu tiekiamu vandeniu lašinio drėkinimo sistemoje. –
		D	Draudžiama*	–	–	*Pagal standarto ISO 16075:2020 3 lentelę ir A.1 lentelės 3 PASTABĄ: vidutinės kokybės (D) nuotekos neturėtų būti naudojamos daržovėms drėkinti.
	Maistiniai augalai, kurie gali būti valgomi žali ir auga dirvožemyje (pvz., morkos, ridikai, svogūnai)	A	0	–	–	–
		B	1	Žemo lygio dezinfekcija	1	–
		C	3	Atrodo, kad akredituotų barjerų derinys negalimas.	–	–
		D	Draudžiama*	–	–	*Pagal standarto ISO 16075:2020 3 lentelę ir A.1 lentelės 3 PASTABĄ: vidutinės kokybės (D) nuotekos neturėtų būti naudojamos daržovėms drėkinti.
	Maistiniai augalai, kurie yra valgomi žali, auga virš žemės, o valgomoji dalis yra >25 cm virš dirvožemio paviršiaus* *kurių odelė valgoma	A	0	–	–	–
		B	1	Saulei atspari danga ARBA papildoma dezinfekcija lauke (žemo lygio)	1	–
		C	3	Žemo lygio dezinfekcija + žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas + saulei atspari danga	1+1+1	–
		C	3	Aukšto lygio dezinfekcija + žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas	2+1	–
Maistiniai augalai, kurie yra vartojami žali ir kurių valgomoji dalis auga virš žemės ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbami maistiniai augalai ir nemaistiniai kultūriniai augalai, įskaitant kultūrinius augalus, kuriais šeriami pieniniai ar mėsiniai gyvuliai	Maistiniai augalai, kurie auga dirvožemio paviršiuje ir nulupti gali būti valgomi žali (pvz., arbūzai, melionai, žirniai)	A	0	–	–	–
		B	0	–	–	Nevalgoma odelė (arba lupimas) laikoma vienu barjeru.
		C	2	Žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas ARBA žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau nuo vandens čiurkšlės, drėkinimas purkštuvais ir mikropurkštuvais + saulei atspari danga (taikant lašinį drėkinimą, drėkinimo sistema naudojant dangą atskiriama nuo daržovių)	1+1	–
		C	2	Žemo lygio dezinfekcija + žemaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 25 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas	1+1	–
	Maistiniai augalai, kurie auga virš žemės, o valgomoji dalis yra <25 cm virš dirvožemio paviršiaus ir kurie yra valgomi virti arba perdirbti (pvz., baklažanai, moliūgai, žaliosios pupelės, artišokai)	A	0	–	–	–
		B	0	–	–	–
		C	2	Žemo lygio dezinfekcija + saulei atspari danga	1+1	–
		C	2	Požeminis lašinis drėkinimas, kai kapiliariniu būdu tiekiamas vanduo nepakyla į žemės paviršių + saulei atspari danga kaip papildoma apsaugos priemonė	3+1	–
	Maistiniai augalai, kurie yra valgomi virti ir auga dirvožemyje (pvz., bulvės)	B	0	–	–	–
		C	2	Aukšto lygio dezinfekcija	2	–
	Maistiniai augalai, kurie auga virš žemės ir gali būti valgomi džiovinti ir virti (daržinės pupelės, lęšiai)	B	0	–	–	–
		C	2	Aukšto lygio dezinfekcija ARBA ilgas džiovinimas ore*	2	*Atsižvelgiant į kultūrinius augalus ir oro sąlygas.
	Maistiniai augalai, kurie auga virš žemės, pvz., 50 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus ir kurių odelė yra valgoma (sodai, kuriuose auga vaisiai su valgoma odele: obuoliai, slyvos, kriaušės, persikai, abrikosai, persimonai, vyšnios, citrusiniai vaisiai, datulės; arba sodai, kuriuose auga vaisiai, valgomi nulupti: mangai, avokadai, papajos, granatai) Sodai, kuriuose auga vaisiai, valgomi perdirbti (pvz., alyvuogės)	B	0	–	–	Natūralus atstumas nuo vaisių (aukštaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 50 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus) iki drėkinimo sistemos padeda išvengti tiesioginio sąlyčio su kultūrinių augalų valgomąja dalimi.
		C	0	–	–
		D	3	Aukštaūgių kultūrinių augalų, pvz., augančių 50 cm ar daugiau virš žemės paviršiaus, lašinis drėkinimas + pagalba siekiant, kad patogenai išnyktų, nutraukiant arba pertraukiant drėkinimą prieš nuimant derlių*	1+2	*Drėkinimas nutraukiamas daugiau kaip 24 val. iki derliaus nuėmimo.
	Riešutų sodai (pvz., migdolai, pistacijos)	C	1	Saulėje džiovinami kultūriniai augalai*	2	*Atsižvelgiant į kultūrinius augalus ir oro sąlygas.
	Riešutų sodai (pvz., migdolai, pistacijos)	D	3	Pagalba siekiant, kad patogenai išnyktų, nutraukiant arba pertraukiant drėkinimą prieš nuimant derlių + saulėje džiovinami kultūriniai augalai*	1(2)*+2	*Atsižvelgiant į kultūrinius augalus ir oro sąlygas.
	Pašariniai augalai pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti (pvz., liucerna)	C	1	Pagalba siekiant, kad patogenai išnyktų, nutraukiant arba pertraukiant drėkinimą* prieš gyvūnams patenkant į lauką	1	*Drėkinimas nutraukiamas bent 24 val. prieš patenkant gyvūnams. Gyvūnai neturi turėti sąlyčio su pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiu atveju gali būti suvaldyta. Prieš pakuojant pašaras turi būti džiovinamas arba silosuojamas.
		D	3	Pagalba siekiant, kad patogenai išnyktų, nutraukiant arba pertraukiant drėkinimą prieš gyvūnams patenkant į lauką + žemo lygio dezinfekcija	2+1	Gyvūnai neturi būti ganomi ganykloje 5 dienas po paskutinio drėkinimo. Gyvūnai neturi turėti sąlyčio su pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiu atveju gali būti suvaldyta. Prieš pakuojant pašaras turi būti džiovinamas arba silosuojamas.

(1) ISO 20419:2018. Pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas drėkinimui. Drėkinimo sistemų ir praktikos pritaikymo naudoti išvalytas nuotekas gairės (Treated wastewater reuse for irrigation —Guidelines for the adaptation of irrigation systems and practices to treated wastewater).

(2) NRMMC–EPHC–AHMC, 2006 m. Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (1 etapas) (Australian guidelines for water recycling: managing health and environmental risks (phase 1)). Nacionalinė vandens kokybės valdymo strategija (National Water Quality Management Strategy).

(3) PSO, 2006 m. PSO gairės dėl saugaus nuotekų, ekskretų ir paplavų naudojimo (WHO Guidelines for the safe use of wastewater, excreta and greywater), II tomas. Nuotekų naudojimas žemės ūkyje (Wastewater use in agriculture).

(4) 1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės, leidžiama naudojimo paskirtis ir drėkinimo metodas žemės ūkyje. Reglamento Nr. 741/2020 I priedas.

(5) A.1 lentelė. Barjerų skaičiaus ir tipo nustatymo pavyzdys. ISO 16075-2:2020.

(6) 3 lentelė. Siūlomas barjerų, reikalingų drėkinimui išvalytomis nuotekomis, skaičius pagal jų kokybę. ISO 16075-2:2020.

(7) 2 lentelė. Siūlomi akredituotų barjerų tipai ir skaičius. ISO 16075-2:2020.

5 PRIEDAS

Ekstremaliųjų situacijų valdymo ir protokolų pavyzdžiai

Šiame priede pateikiama įvykių ir veiksmų, į kuriuos galima atsižvelgti ekstremaliųjų situacijų protokoluose, pavyzdžių. Šie protokolai turėtų būti parengti remiantis konkrečiai pakartotinio vandens naudojimo sistemai skirtu rizikos vertinimu. Vidaus ir išorės komunikacijos protokolai taip pat turėtų būti rengiami dalyvaujant atitinkamoms agentūroms (pvz., sveikatos, aplinkos ir kitoms reguliavimo agentūroms), turint omenyje tai, kad valdant incidentus ir ekstremaliąsias situacijas veiksminga komunikacija atlieka svarbų vaidmenį. 5.1 lentelėje pateikiamas įvykių, dėl kurių gali kilti ekstremaliųjų situacijų, sąrašas ir nurodomi veiksmai, kurių dėl jų reikia imtis.

5.1 lentelė

Įvykių, dėl kurių gali kilti ekstremaliųjų situacijų, ir veiksmų, kuriuos būtų galima aptarti ekstremaliųjų situacijų ir komunikacijos protokoluose, pavyzdžiai (šaltinis – Australijos gairių (2006 m.) (1) 2.6 skirsnis)

Įvykiai

Protokoluose aptartini veiksmai

Pastaba

—	Neatitiktis ribinėms vertėms, orientacinėms vertėms ir kitiems reikalavimams

—	Valymo sistemų gedimas (pvz., sistemos gedimas, neteisingas cheminių medžiagų dozavimas, įrangos gedimas, mechaninis gedimas)

—	Atsitiktinis arba neteisėtas išleidimas (pvz., išsiliejimas vandens baseinuose, neteisėtas išleidimas į surinkimo sistemas)

—	Užsitęsęs elektros energijos atjungimas

—	Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai

—	Gaivalinės nelaimės (pvz., gaisras, žemės drebėjimas, žaibo sukeltas elektros įrangos gedimas)

—	Žmonių veiksmai (pvz., didelė klaida, sabotažas, streikai)

—	Ligų protrūkiai, dėl kurių valymo sistemose padaugėja patogenų

—	Biologinės plėvelės, dumblių arba mikrobų ataugimas saugyklose arba vandentakiuose

—	Žuvų ar kitų vandens gyvūnų žūtis

—	Kultūrinių augalų pažeidimas ar sunaikinimas drėkinant regeneruotu vandeniu (įtariamas)

—	Nustatyti galimus incidentus ir ekstremaliąsias situacijas, taip pat dokumentuoti procedūras ir reagavimo planus, dalyvaujant atitinkamoms agentūroms

—	Apibrėžti reagavimo veiksmus, įskaitant griežtesnę stebėseną

—	Apibrėžti vidaus ir išorės subjektų atsakomybę ir įgaliojimus

—	Nustatyti alternatyvų vandens tiekimą ekstremaliųjų situacijų atveju

—	Mokyti darbuotojus ir reguliariai išbandyti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planus

—	Parengti visų incidentų ar ekstremaliųjų situacijų tyrimo protokolus ir prireikus juos peržiūrėti

—	Nustatyti komunikacijos protokolus ir strategijas (apimančius vidaus ir išorės komunikaciją)

—	Pateikti pagrindinių atsakingų subjektų ir už konkrečius klausimus atsakingų institucijų kontaktinių asmenų sąrašą, į kurį būtų įtrauktos ir avarinės pamainos naktį ir savaitgaliais

—	Darbuotojai turėtų būti mokomi taikyti reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir incidentus protokolus

—	Ūkininkai ir kiti suinteresuotieji subjektai turėtų būti mokomi taikyti pakartotinio vandens naudojimo srities gerąją praktiką, ypač reagavimo į ekstremaliąsias situacijas ir incidentus protokolus

—	Reagavimo į ekstremaliąsias situacijas planai turi būti reguliariai peržiūrimi ir išbandomi, be kita ko, ne įprastomis darbo valandomis (naktį ir savaitgaliais). Tokia veikla gerina pasirengimą ir suteikia galimybių padidinti planų veiksmingumą prieš įvykstant ekstremaliajai situacijai

—	Įvykus incidentui ar ekstremaliajai situacijai, reikėtų atlikti tyrimą ir apklausti visus susijusius darbuotojus, kad būtų galima aptarti veiksmingumą ir spręsti visus klausimus ar šalinti susirūpinimą keliančius dalykus, siekiant užkirsti kelią naujoms krizėms arba sumažinti jų poveikį

(1) NRMMC–EPHC–AHMC, 2006 m. Australijos vandens perdirbimo gairės. Rizikos sveikatai ir aplinkai valdymas (1 etapas) (Australian guidelines for water recycling: managing health and environmental risks (phase 1)). Nacionalinė vandens kokybės valdymo strategija (National Water Quality Management Strategy).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 298

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. rugpjūčio 5d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2022/C 298/01	Komisijos pranešimas. Gairės Reglamento 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymui palengvinti	1
2022/C 298/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10777 – PLASTIC OMNIUM / VARROC (LIGHTING DIVISION)) ( 1 )	56
2022/C 298/03	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10748 – MACQUARIE / BCI / NATIONAL GRID / NATIONAL GRID GAS) ( 1 )	57

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2022/C 298/04	2022 m. rugpjūčio 4 d. Euro kursas	58
2022/C 298/05	Susijungimų patariamojo komiteto nuomonė pareikšta 2022 m. vasario 14 d. posėdyje dėl sprendimo byloje M.10078 – Cargotec / Konecranes. Posėdis surengtas garso konferencijos būdu per Skype for Business. Pranešėja: Vengrija ( 1 )	59
2022/C 298/06	Galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita. Byla M.10078 – Cargotec / Konecranes ( 1 )	61
2022/C 298/07	2022 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimo santrauka. Sprendimo dėl koncentracijos paskelbimo suderinama su vidaus rinka ir EEE susitarimo veikimu santrauka (Byla M.10078 – Cargotec / Konecranes) (pranešta dokumentu Nr. C(2022) 1070) ( 1 )	63

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2022/C 298/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10814 – HEDIN / MOTOR-CAR). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	70
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2022/C 298/09	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	72

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0181
JPY	Japonijos jena	135,81
DKK	Danijos krona	7,4425
GBP	Svaras sterlingas	0,84231
SEK	Švedijos krona	10,3740
CHF	Šveicarijos frankas	0,9765
ISK	Islandijos krona	138,70
NOK	Norvegijos krona	9,9065
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,659
HUF	Vengrijos forintas	395,98
PLN	Lenkijos zlotas	4,7233
RON	Rumunijos lėja	4,9261
TRY	Turkijos lira	18,2922
AUD	Australijos doleris	1,4607
CAD	Kanados doleris	1,3070
HKD	Honkongo doleris	7,9919
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6172
SGD	Singapūro doleris	1,4037
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 333,70
ZAR	Pietų Afrikos randas	17,0352
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,8769
HRK	Kroatijos kuna	7,5150
IDR	Indonezijos rupija	15 200,94
MYR	Malaizijos ringitas	4,5387
PHP	Filipinų pesas	56,633
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,606
BRL	Brazilijos realas	5,3614
MXN	Meksikos pesas	20,7560
INR	Indijos rupija	80,7715

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)


	(1) Tekstas svarbus EEE.