ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 286

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

65 metai
2022m. liepos 27d.


Turinys

Puslapis

 

I   Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

 

REKOMENDACIJOS

 

Europos sisteminės rizikos valdyba

2022/C 286/01

2022 m. birželio 2 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo, (ESRB/2022/4)

1


 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2022/C 286/02

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10809 – CD&R / TPG / COVETRUS) ( 1 )

16


 

III   Parengiamieji aktai

 

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

2022/C 286/03

2022 m. birželio 1 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl nuostatų, susijusių su rinkos duomenų skaidrumo didinimu, kliūčių konsoliduotai informacinei juostai atsirasti šalinimu, prekybos pareigų optimizavimu ir draudimu gauti užmokestį už klientų pavedimų persiuntimą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (CON/2022/19)

17


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Taryba

2022/C 286/04

Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/1315, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1308, numatytos ribojamosios priemonės

22

2022/C 286/05

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime (BUSP) 2015/1333 ir Tarybos reglamente (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

24

2022/C 286/06

Pranešimas tam tikriems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/1544 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių priede ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių I priede

25

 

Europos Komisija

2022/C 286/07

2022 m. liepos 26 d. Euro kursas

26

2022/C 286/08

Nuomonė dėl konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė pareikšta 2022 m. sausio 21 d. posėdyje dėl sprendimo byloje AT.39839 – Telefónica ir Portugal Telecom projekto. Pranešėjo valstybė narė – Belgija

27

2022/C 286/09

Galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita. Byloje AT.39839 – Telefónica ir Portugal Telecom (pakeitimas)

28

2022/C 286/10

2022 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimo santrauka. Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2013) 306 final byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 101 straipsnį, santrauka (BYLA AT.39839 – TELEFÓNICA IR PORTUGAL TELECOM) (pranešta dokumentu C(2022) 324)

30

 

VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2022/C 286/11

Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas

33


 

V   Nuomonės

 

KITI AKTAI

 

Europos Komisija

2022/C 286/12

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

41

2022/C 286/13

Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

54

2022/C 286/14

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

57


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės

REKOMENDACIJOS

Europos sisteminės rizikos valdyba

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/1


EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS REKOMENDACIJA

2022 m. birželio 2 d.

kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo

(ESRB/2022/4)

(2022/C 286/01)

EUROPOS SISTEMINĖS RIZIKOS VALDYBOS BENDROJI VALDYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jos IX priedą,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (2), ypač į jo 3 ir 16–18 straipsnius,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (3), ypač į jos VII antraštinės dalies 4 skyriaus II skirsnį,

atsižvelgdama į 2011 m. sausio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos sprendimą ESRV/2011/1, kuriuo patvirtinamos Europos sisteminės rizikos valdybos darbo tvarkos taisyklės (4), ypač į jo 18–20 straipsnius,

kadangi:

(1)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės makroprudencinės politikos priemonės būtų veiksmingos ir nuoseklios, pripažinimą pagal Sąjungos teisę svarbu papildyti savanoriško abipusiškumo susitarimais;

(2)

Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) rekomendacijoje ESRV/2015/2 (5) nustatyta makroprudencinės politikos priemonių savanoriško abipusiško taikymo sistema siekiama užtikrinti, kad visos vienoje valstybėje narėje aktyvuotos pozicijomis grindžiamos makroprudencinės politikos priemonės būtų abipusiškai taikomos kitose valstybėse narėse;

(3)

Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje ESRV/2017/4 (6) rekomenduojama, kad institucija, pateikdama Europos sisteminės rizikos valdybai (ESRV) abipusiškumo prašymą, finansinių paslaugų teikėjo lygmeniu gali pasiūlyti maksimalią reikšmingumo ribą, žemiau kurios individualaus finansinių paslaugų teikėjo, kurio nustatytos makroprudencinės rizikos pozicija jurisdikcijoje, kurioje atitinkama aktyvuojanti institucija taiko makroprudencinės politikos priemonę, gali būti laikoma nereikšminga. ESRV gali rekomenduoti kitą ribą, jei mano esant būtina;

(4)

2022 m. kovo 10 d. (7) Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BaFin), veikdamas pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnio 10 dalį kaip paskirtoji institucija, pranešė ESRV apie savo ketinimą pagal tos direktyvos 133 straipsnio 9 dalį visoms pozicijoms (t.y. mažmeninėms ir ne mažmeninėms), kurios yra užtikrintos Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą. Sisteminės rizikos rezervo norma bus taikoma: i) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti ir ii) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančiomis standartizuotą (SA) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų, visapusiškai ir visiškai užtikrintų gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (8) 125 straipsnio 2 dalyje, sumoms apskaičiuoti;

(5)

ši priemonė įsigaliojo 2022 m. balandžio 1 d. ir Vokietijoje veiklos leidimus gavusios kredito įstaigos turi jos laikytis nuo 2023 m. vasario 1 d. Priemonė bus peržiūrima mažiausiai kas dvejus metus vadovaujantis Direktyvos 2013/36/ES teisinėmis nuostatomis. Be to, BaFin stebės pagrindinės rizikos, kuriai skirta sisteminės rizikos rezervo norma, raidą ir, jei būtina, pakoreguos rezervo normą;

(6)

2022 m. kovo 10 d. (9) BaFin pateikė ESRV prašymą dėl sisteminės rizikos rezervo normos abipusiško taikymo pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnio 5 dalį;

(7)

atsižvelgdama į BaFin prašymą, pateiktą ESRV, kuriame prašoma, kad kitos valstybės narės abipusiškai taikytų priemonę, ir siekdama, kad nekiltų neigiamų tarpvalstybinių pasekmių dėl reglamentavimo veiksmingumo nutekėjimo ir reglamentavimo arbitražo, galinčių atsirasti dėl makroprudencinės politikos priemonės, kuri bus taikoma Vokietijoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, įgyvendinimo, ESRV bendroji valdyba nusprendė taip pat įtraukti šią priemonę į makroprudencinės politikos priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti pagal Rekomendaciją ESRB/2015/2, sąrašą;

(8)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Rekomendaciją ESRV/2015/2,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Daliniai pakeitimai

Rekomendacija ESRV/2015/2 iš dalies keičiama taip:

1.

1 skirsnio C rekomendacijos 1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti kitų atitinkamų institucijų priimtas makroprudencinės politikos priemones, kurias ESRV rekomendavo abipusiškai taikyti. Rekomenduojama abipusiškai taikyti šias priemones, kaip detaliau apibrėžta priede:

 

Belgija:

9 % sisteminės rizikos rezervo normą, taikomą visoms IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje;

 

Vokietija:

2 % sisteminės rizikos rezervo normą, taikomą i) visoms IRB pozicijoms, užtikrintoms Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, ir ii) visoms SA pozicijoms, visapusiškai ir visiškai užtikrintoms Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos (*1) Reglamento (ES) Nr. 575/2013 125 straipsnio 2 dalyje;

 

Prancūzija:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sugriežtinimą iki 5 procentų jų 1 lygio kapitalo, taikomą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose;

 

Lietuva:

2 % sisteminės rizikos rezervo normą, nustatytą visoms mažmeninėms pozicijoms, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu;

 

Liuksemburgas:

teisiškai privalomas paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribas naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, skirtingų kategorijų paskolų gavėjams taikant skirtingas LTV ribas:

a)

100 % LTV ribą pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90 % LTV ribą kitiems pirkėjams, t. y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Ši riba įgyvendinama proporcingai, nustačius, kokiai portfelio daliai ji taikoma. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV ribą kitoms hipotekos paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą);

 

Nyderlandai:

minimalų vidutinį rizikos koeficientą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomą kredito įstaigų, kurios yra gavusios veiklos leidimą Nyderlanduose ir reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti taiko IRB metodą, fizinių asmenų pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, portfelių atžvilgiu. Kiekviename atskirame į šios priemonės taikymo sritį patenkančiame pozicijos straipsnyje paskolos daliai, neviršijančiai 55 % paskolai užtikrinti skirto turto rinkos vertės, priskiriamas 12 % rizikos koeficientas, o likusiai paskolos daliai – 45 % rizikos koeficientas. Minimalus vidutinis portfelio rizikos koeficientas yra pagal pozicijas įvertintas atskirų paskolų rizikos koeficientų svertinis vidurkis;

 

Norvegija:

visoms veiklos leidimą Norvegijoje gavusioms kredito įstaigoms taikomą 4,5 % sisteminės rizikos rezervo normą pozicijoms Norvegijoje pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, kuri 2020 m. sausio 1 d. taikoma Norvegijai ir Norvegijoje pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (*2) (EEE susitarimas) sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikoma KRD);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikomą 20 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, kuris 2020 m. sausio 1 d. taikomas Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomas KRR);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikomą 35 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį;

 

Švedija:

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikomą konkrečiai kredito įstaigai nustatytą Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinę ribą, lygią 25 procentams.

(*1)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1)."

(*2)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.“;"

2.

Priedas pakeičiamas šios rekomendacijos priedu.

Priimta Frankfurte prie Maino 2022 m. birželio 2 d.

ESRV bendrosios valdybos vardu

ESRV sekretoriato vadovas

Francesco MAZZAFERRO


(1)  OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(2)  OL L 331, 2010 12 15, p. 1.

(3)  OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

(4)  OL C 58, 2011 2 24, p. 4.

(5)  2015 m. gruodžio 15 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 97, 2016 3 12, p. 9).

(6)  2017 m. spalio 20 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2017/4, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 431, 2017 12 15, p. 1).

(7)  Pirmas pranešimas ESRB buvo pateiktas 2022 m. vasario 24 d. Patikslintas pranešimas ESRB buvo pateiktas 2022 m. kovo 10 d.

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(9)  Pirmas pranešimas ESRB buvo pateiktas 2022 m. vasario 24 d. Patikslintas pranešimas ESRB buvo pateiktas 2022 m. kovo 10 d.


PRIEDAS

Rekomendacijos ESRV/2015/2 priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

Belgija

9 % sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma visoms IRB mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Belgijos priemone, taikoma pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, nustatoma 9 % sisteminės rizikos rezervo norma, taikoma IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

II.   Abipusiškumas

2.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti Belgijos priemonę abipusiškai, taikant ją IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kai įkeistas turtas yra Belgijoje (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant). Arba priemonė gali būti abipusiškai taikoma pagal šią COREP informacijos teikimo sritį: IRB mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms Belgijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu (tiek pozicijoms esant įsipareigojimų neįvykdymui, tiek ir pozicijoms tokio įsipareigojimų neįvykdymo nesant).

3.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

4.

Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 2 mlrd. EUR. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

5.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 2 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

Vokietija

I.   Priemonės aprašymas

1.

Vokietijos priemonę, taikomą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, sudaro visoms pozicijoms (t.y. mažmeninėms ir ne mažmeninėms) fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, užtikrintoms Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, nustatyta 2 % sisteminės rizikos rezervo norma. Ši priemonė bus taikoma: i) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms apskaičiuoti ir ii) Vokietijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančiomis standartizuotą (SA) metodą pagal riziką įvertintų pozicijų, visapusiškai ir visiškai užtikrintų Vokietijoje esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 125 straipsnio 2 dalyje, sumoms apskaičiuoti.

II.   Abipusiškumas

2.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Vokietijos priemonę, taikant ją šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms.

3.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus.

4.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama užtikrinti, kad abipusiškai taikoma priemonė taikoma ir jos laikomasi nuo 2023 m. vasario 1 d.

III.   Reikšmingumo riba

5.

Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Kredito įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 10 mlrd. EUR. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

6.

Atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą. Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2.2.1 dalimi, 10 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

Prancūzija

– Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalyje numatytos didelių pozicijų ribos, taikytinos Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms, sugriežtinimas iki 5 procentų jų 1 lygio kapitalo, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (G-SII) ir kitoms sisteminės svarbos įstaigoms (O-SII) aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Prancūzijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktį G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu (ne iš dalies konsoliduotu lygiu) jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, yra didelių pozicijų ribos sugriežtinimas iki 5 procentų jų 1 lygio kapitalo, taikomas Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių labai įsiskolinusių didelių ne finansų bendrovių pozicijoms.

2.

Ne finansų bendrovė apibrėžiama kaip fizinis ar juridinis asmuo pagal privatinę teisę turintis registruotą buveinę Prancūzijoje, kuris ir individualiai, ir aukščiausiu konsolidavimo lygiu priklauso ne finansų bendrovių sektoriui, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (*1) A priedo 2.45 punkte.

3.

Registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijoms ir susijusių ne finansų bendrovių grupių pozicijoms priemonė taikoma taip:

a)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma grupės ir visų jos susijusių subjektų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, grynųjų pozicijų sumai;

b)

registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, priklausančių susijusių ne finansų bendrovių grupei, atveju priemonė taikoma sumai, kuri gaunama sudėjus:

i)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių pozicijas;

ii)

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurias i punkte nurodytos ne finansų bendrovės tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas; ir

iii)

ne finansų bendrovių Prancūzijoje ar užsienyje, kurios ekonomiškai priklauso nuo i punkte nurodytų ne finansų bendrovių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte, pozicijas.

Ši priemonė netaikoma ne finansų bendrovėms, kurios neturi registruotos buveinės Prancūzijoje ir kurios nėra registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių patronuojamosios įmonės ar nėra nuo jų ekonomiškai priklausomos arba nėra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamos.

Remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnio 1 dalimi, priemonė taikytina po to, kai atsižvelgiama į kredito rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

4.

G-SII ar O-SII privalo laikyti Prancūzijoje registruotą buveinę turinčią ne finansų bendrovę didele, jeigu jos turima ne finansų bendrovių ar susijusių ne finansų bendrovių grupės pagal 3 dalį pradinė pozicija yra 300 mln. EUR arba didesnė. Pradinės pozicijos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (*2) 9 straipsnį.

5.

Ne finansų bendrovė laikoma labai įsiskolinusia, jeigu jos sverto rodiklis viršija 100 procentų ir finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra mažesnis už tris, skaičiuojant aukščiausiu grupės konsolidavimo lygiu taip:

a)

sverto rodiklis yra bendros skolos, atėmus grynąsias lėšas, ir nuosavo kapitalo santykis; ir

b)

finansinių sąnaudų padengimo rodiklis yra santykis tarp, iš vienos pusės, pridėtinės vertės pridėjus veiklos subsidijas, atėmus: i) darbo užmokestį; ii) veiklos mokesčius ir rinkliavas; iii) kitas grynąsias veiklos išlaidas, išskyrus grynąsias palūkanas ir panašias sąnaudas; ir iv) nusidėvėjimą ir amortizaciją, ir, iš kitos pusės, palūkanų ir panašių sąnaudų.

Rodikliai apskaičiuojami remiantis agreguotais apskaitos rodikliais, apibrėžtais remiantis taikytinais standartais, kaip nurodyta ne finansų bendrovės finansinėse ataskaitose, kurias patvirtino, kai tinkama, atestuotasis apskaitininkas.

II.   Abipusiškumas

6.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Prancūzijos priemonę, taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų jurisdikcijos bankų prudencinio konsolidavimo ribose.

7.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo sudėtinė reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą ir kurią sudaro:

a)

šalyje veiklos leidimus gavusių G-SIIs ir O-SIIs aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose bendrų pradinių pozicijų Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu riba, lygi 2 mlrd. EUR;

b)

300 mln. EUR riba, taikytina šalyje veiklos leidimus gavusioms G-SIIs ir O-SIIs, lygi 1 punkte nurodytai ribai arba ją viršijanti:

i)

registruotą buveinę Prancūzijoje turinčios ne finansų bendrovės vienos pradinės pozicijos atveju;

ii)

susijusių ne finansų bendrovių grupės, aukščiausiu konsolidavimo lygiu turinčios registruotą buveinę Prancūzijoje, pradinių pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal 3 dalies a punktą, atveju;

iii)

aukščiausiu konsolidavimo lygiu registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių ne finansų bendrovių, kurios priklauso susijusių ne finansų bendrovių grupei, turinčiai registruotą buveinę aukščiausiu konsolidavimo lygiu ne Prancūzijoje, kaip pateikta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 VIII priedo C 28.00 ir C 29.00 šablonuose, pradinių pozicijų sumos atveju;

c)

G-SII ar O-SII 1 lygio kapitalo aukščiausiu konsolidavimo lygiu 5 procentų riba, b dalyje nurodytų pozicijų atžvilgiu, atsižvelgus į rizikos mažinimo metodų poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399–403 straipsnius.

Ribos, nurodytos b ir c dalyse, turi būti taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas subjektas ar ne finansų bendrovė yra labai įsiskolinę ar ne.

Pradinės pozicijos vertė, nurodyta a ir b dalyse, apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 389 ir 390 straipsniais, prieš atsižvelgiant į kredito rizikos mažinimo poveikį ir išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 399-403 straipsnius, kaip nurodyta teikiant informaciją pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 9 straipsnį.

9.

Vadovaujantis ESRV/2015/2 rekomendacijos 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, atitinkamos suinteresuotų valstybių narių institucijos gali taikyti išimtį šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, jeigu jos nepažeidžia 8 dalyje nurodytos sudėtinės reikšmingumo ribos. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimą gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama taikyti Prancūzijos priemonę toms šalyje veiklos leidimą gavusioms G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, kurioms anksčiau buvo taikyta išimtis, kai pažeidžiama 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jų jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

10.

Jeigu nėra atitinkamų šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose ir turinčių Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus pozicijų, viršijančių 8 dalyje nurodytą reikšmingumo ribą, atitinkamos suinteresuotos valstybių narių institucijos, remdamosi Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, gali nuspręsti netaikyti Prancūzijos priemonės abipusiškai. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų reikšmingumą Prancūzijos ne finansų bendrovių sektoriaus atžvilgiu, taip pat šalyje veiklos leidimus gavusių G-SII ir O-SII pozicijų Prancūzijoje registruotą buveinę turinčių didelių ne finansų bendrovių atžvilgiu koncentraciją, ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Prancūzijos priemonę, kai šalyje veiklos leidimą gavusi G-SII ar O-SII aukščiausiu konsolidavimo lygiu jų bankų prudencinio konsolidavimo ribose, viršija 8 dalyje nurodytą sudėtinę reikšmingumo ribą. Atitinkamos institucijos taip pat skatinamos atkreipti kitų jų jurisdikcijos rinkos dalyvių dėmesį į sisteminę riziką, susijusią su registruotą buveinę Prancūzijoje turinčių didelių ne finansų bendrovių sverto padidėjimu.

11.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 8 dalyje nurodyta sudėtinė reikšmingumo riba yra rekomenduojamas maksimalus ribos lygis. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

Lietuva

2 % sisteminės rizikos rezervo norma, nustatyta visoms mažmeninėms pozicijoms, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvos Respublikos rezidentų atžvilgiu.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Lietuvos priemonę, taikomą pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, sudaro visoms mažmeninėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų Lietuvoje atžvilgiu nustatyta 2 % sisteminės rizikos rezervo norma.

II.   Abipusiškumas

2.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama Lietuvos priemonę taikyti abipusiškai, ją taikant Lietuvoje esantiems ir veiklos leidimą gavusių bankų filialams ir Lietuvoje turimoms tiesioginėms tarpvalstybinėms pozicijoms, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų atžvilgiu. Didelė visų hipotekos pozicijų dalis priklauso Lietuvoje veikiantiems užsienio bankų filialams, todėl priemonės abipusiškas taikymas kitose valstybėse narėse padėtų skatinti vienodas veiklos sąlygas ir užtikrinti, kad visi svarbūs rinkos dalyviai atsižvelgtų į Lietuvoje padidėjusią gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto riziką ir padidintų savo atsparumą.

3.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

4.

Šią priemonę papildo įstaigos specialioji reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Įstaigos gali būti atleistos nuo sisteminės rizikos rezervo reikalavimo, jei atitinkamos jų sektorinės pozicijos neviršija 50 mln. EUR, t. y. maždaug 0,5 % visų Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus atitinkamų pozicijų. Todėl priemonę abipusiškai taikyti prašoma tik tada, jeigu viršijama įstaigos specialioji riba.

5.

Tokios ribos pagrindimas:

a)

būtina kuo labiau sumažinti nevienodo reglamentavimo galimybes, nes tokia pati reikšmingumo riba bus taikoma ir Lietuvoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms;

b)

tokios reikšmingumo ribos taikymas padėtų užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, t. y. įstaigoms, turinčioms panašaus dydžio pozicijas, būtų taikomas sisteminės rizikos rezervo reikalavimas;

c)

ši riba yra svarbi finansiniam stabilumui, nes tolesnė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rizikos raida daugiausia priklausys nuo būsto rinkos aktyvumo, o jis iš dalies priklauso nuo būstui įsigyti išduodamų naujų paskolų kiekio. Todėl priemonė turėtų būti taikoma šioje rinkoje veikiantiems rinkos dalyviams, net jei jų hipotekos paskolų portfeliai nėra tokie dideli kaip didžiausių paskolų teikėjų.

6.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 50 mln. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

Liuksemburgas

Teisiškai privalomos paskolos ir turto vertės santykio (LTV) ribos naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms, taikant skirtingas LTV ribas skirtingų kategorijų paskolų gavėjams:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90 % LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą; Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

I.   Priemonės aprašymas

1.

Liuksemburgo institucijos aktyvavo teisiškai privalomas LTV ribas naujoms Liuksemburge esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos paskoloms. Atsižvelgdama į Sisteminės rizikos komiteto (pranc. Comité du Risque systémique) rekomendaciją (*3), Finansų sektoriaus priežiūros komisija (pranc. Commission de Surveillance du Secteur Financier) (*4) kartu su Liuksemburgo centriniu banku (Banque centrale du Luxembourg) aktyvavo LTV ribas, kurios skiriasi pagal tris paskolos gavėjų kategorijas. LTV ribos kiekvienai iš trijų kategorijų yra tokios:

a)

100 % LTV riba pirkėjams, pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą;

b)

90 % LTV riba kitiems pirkėjams, t.y. ne pirmą kartą įsigyjantiems savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Ši riba proporcingai įgyvendinama taikant portfelio išdavimo normą. Konkrečiai, paskolų davėjai gali suteikti 15 % naujų hipotekos paskolų portfelio šiems paskolų gavėjams, taikydami LTV, kuris viršija 90 %, bet neviršija maksimalios 100 % LTV ribos;

c)

80 % LTV riba kitoms hipotekinėms paskoloms (įskaitant nuomos tikslais pirkto turto segmentą).

2.

LTV – visų paskolų arba paskolos dalių, kurias paskolos gavėjas užtikrino gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu paskolos suteikimo metu, sumos ir turto vertės tuo pačiu metu santykis.

3.

LTV ribos taikomos nepriklausomai nuo nuosavybės teisės rūšies (pvz., visiška nuosavybė, uzufruktas, suvaržyta nuosavybė).

4.

Priemonė taikoma bet kuriam privačiam paskolos gavėjui, gaunančiam hipotekos paskolą, skirtą gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui Liuksemburge įsigyti nekomerciniais tikslais. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjas šiam sandoriui sudaryti naudoja tokią teisinę struktūrą kaip investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė, taip pat bendrų paraiškų atveju. Gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas apima statybų paskirties žemę, neatsižvelgiant į tai, ar statybos darbai atliekami iš karto po įsigijimo ar praėjus keleriems metams po to. Priemonė taip pat taikoma, jei paskolos gavėjui paskola suteikiama nekilnojamajam turtui pagal ilgalaikės nuomos sutartį įsigyti. Nekilnojamasis turtas gali būti naudojamas savininko reikmėms arba perkamas nuomos tikslais.

II.   Abipusiškumas

5.

Valstybėms narėms, kurių kredito įstaigos, draudimo bendrovės ir specialistai, vykdantys skolinimo veiklą (hipotekos paskolų teikėjai), turi atitinkamas reikšmingas Liuksemburgo kredito pozicijas tiesioginio tarpvalstybinio kredito forma, rekomenduojama Liuksemburgo priemonę abipusiškai taikyti jų jurisdikcijoje. Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės visų tarpvalstybinių pozicijų atžvilgiu, atitinkamos institucijos turėtų taikyti turimas priemones, kurių poveikis panašiausias į aktyvuotos makroprudencinės politikos priemonės poveikį.

6.

Valstybės narės turėtų pranešti ESRV, kad jos abipusiškai taikė Liuksemburgo priemonę arba de minimis išimtis pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 D rekomendaciją. Pranešimas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo abipusiškai taikomos priemonės priėmimo dienos, naudojant atitinkamą ESRV interneto svetainėje paskelbtą šabloną. ESRV pranešimus skelbs ESRV interneto svetainėje ir taip visuomenei praneš apie nacionalinius sprendimus dėl abipusiškumo. Skelbiant nurodomos išimtys, kurias padarė abipusiškumą taikančios valstybės narės, ir jų įsipareigojimas stebėti reglamentavimo veiksmingumo nutekėjimą ir prireikus imtis veiksmų.

7.

Valstybėms narėms rekomenduojama abipusiškai taikyti priemonę per tris mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šią priemonę papildo dvi reikšmingumo ribos, kuriomis atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios valstybės narės gali vadovautis taikydamos de minimis principą: konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba. Konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekos paskoloms Liuksemburge, yra 350 mln. EUR, t. y. apytiksliai 1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, taikoma visoms tarpvalstybinėms hipotekos paskoloms Liuksemburge, yra 35 mln. EUR, t. y. apytiksliai 0,1 % visos nacionalinės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipotekos rinkos 2020 m. gruodžio mėn. Abipusiškai taikyti prašoma tik tada, kai tiek konkrečiai valstybei nustatyta reikšmingumo riba, tiek ir konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba yra peržengiamos.

Nyderlandai

Minimalus vidutinis rizikos koeficientas, kurį IRB metodą taikančios kredito įstaigos taiko fizinių asmenų pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, portfelių atžvilgiu. Kiekviename atskirame į šios priemonės taikymo sritį patenkančiame pozicijos straipsnyje paskolos daliai, neviršijančiai 55 % paskolai užtikrinti skirto turto rinkos vertės, priskiriamas 12 % rizikos koeficientas, o likusiai paskolos daliai – 45 % rizikos koeficientas. Minimalus vidutinis portfelio rizikos koeficientas yra pagal pozicijas įvertintas atskirų paskolų rizikos koeficientų svertinis vidurkis;

I.   Priemonės aprašymas

1.

Nyderlandų priemone, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, IRB taikančių kredito įstaigų fizinių asmenų atžvilgiu turimų pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka, portfeliui nustatomas minimalus vidutinis rizikos koeficientas. Paskolai, kuriai taikoma nacionalinė hipotekos garantijų sistema, priemonė netaikoma.

2.

Mažiausias vidutinis rizikos koeficientas apskaičiuojamas taip:

a)

kiekviename atskirame į šios priemonės taikymo sritį patenkančiame pozicijos straipsnyje paskolos daliai, neviršijančiai 55 % paskolai užtikrinti skirto turto rinkos vertės, priskiriamas 12 % rizikos koeficientas, o likusiai paskolos daliai – 45 % rizikos koeficientas. Jam apskaičiuoti naudotinas LTV santykis turėtų būti nustatomas pagal taikytinas Reglamento (ES) Nr.575/2013 nuostatas;

b)

minimalus vidutinis portfelio rizikos koeficientas yra pirmiau nurodytu būdu apskaičiuotas pagal pozicijas įvertintas atskirų paskolų rizikos koeficientų svertinis vidurkis. Apskaičiuojant minimalų svertinį rizikos koeficientų vidurkį į atskiras paskolas, kurioms priemonė netaikoma, nėra atsižvelgiama.

3.

Ši priemonė nepakeičia esamų kapitalo reikalavimų, nustatytų ir atsirandančių pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013. Bankai, kuriems taikoma ši priemonė, apskaičiuodami į šios priemonės taikymo sritį patenkančios hipotekos portfelio dalies vidutinį rizikos koeficientą remiasi ir įprasta tvarka taikomomis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatomis, ir priemonei nustatytu metodu. Apskaičiuodami savo kapitalo poreikį, jie vėliau turi taikyti didesnįjį iš dviejų vidutinių rizikos koeficientų.

II.   Abipusiškumas

4.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Nyderlandų priemonę šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurios taiko IRB metodą ir turi pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu fizinių asmenų atžvilgiu, nes jų bankų sektoriai per bankų filialus Nyderlandų būsto rinkoje šiuo metu arba ateityje gali tiesiogiai arba netiesiogiai patirti sisteminę riziką.

5.

Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pradėti taikyti tokią pačią priemonę, kokią aktyvuojanti institucija įgyvendino Nyderlanduose, per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

6.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti, taip pat priimti Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 2 skyriaus IV skirsnyje nustatytas priežiūros priemones ir įgaliojimus. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

7.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą. Minimalus vidutinis rizikos koeficientas gali būti netaikomas kredito įstaigų, kurios taiko IRB ir turi pozicijų, užtikrintų Nyderlanduose esančiu gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, fizinių asmenų atžvilgu, portfeliui, jei jų vertė neviršija 5 mlrd. EUR. Paskolos, kurioms taikoma nacionalinė hipotekos garantijų sistema, vertinant reikšmingumo ribą nebus įskaičiuojamos.

8.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 5 mlrd. EUR reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali savo jurisdikcijoje nustatyti žemesnę ribą, jei tai tikslinga, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.

Norvegija

visoms veiklos leidimą Norvegijoje gavusioms kredito įstaigoms taikoma 4,5 % sisteminės rizikos rezervo norma pozicijoms Norvegijoje pagal Direktyvos 2013/36/ES 133 straipsnį, kuri 2020 m. sausio 1 d. taikoma Norvegijai ir Norvegijoje pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimas) sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikoma KRD);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms vidaus reitingais pagrįstą (IRB) metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 20 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, kuris 2020 m. sausio 1 d. taikomas Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas (toliau – nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomas KRR);

Norvegijoje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą reguliuojamojo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, taikoma 35 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį.

I.   Priemonių aprašymas

1.

Nuo 2020 m. gruodžio 31 d.Finansdepartementet (Norvegijos finansų ministerija) įvedė tris priemones: i) 4,5 % sisteminės rizikos rezervo reikalavimą pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomos KRD 133 straipsnį; ii) 20 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį; ir iii) 35 % vidutinio rizikos koeficiento žemutinę ribą komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. Norvegijai ir Norvegijoje taikomo KRR 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį.

2.

Sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5 % ir taikoma visų Norvegijoje veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų vidaus pozicijoms. Tačiau pažangiojo IRB metodo nenaudojančių kredito įstaigų visoms pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 3 % iki 2022 m. gruodžio 31 d., po to vidaus pozicijoms taikytina sisteminės rizikos rezervo norma yra 4,5 %.

3.

Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip mažmeninės pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

4.

Komercinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba yra konkrečiai įstaigai nustatyta vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje, taikoma IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms. Nekilnojamojo turto rizikos koeficiento žemutinė riba susijusi su pagal poziciją įvertintu vidutiniu svertiniu rizikos koeficientu komercinės paskirties nekilnojamojo turto portfelyje. Norvegijos komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijos turėtų būti suprantamos kaip įmonių pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu Norvegijoje.

II.   Abipusiškumas

5.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones Norvegijoje turimoms pozicijoms atitinkamai pagal Direktyvos 2013/36/ES 134 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama abipusiškai taikyti sisteminės rizikos rezervo normą per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos su pakeitimais, padarytais Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2021/3 (*5), paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus atvejus, kai 7 dalyje numatyta kitaip. Vidutinio rizikos koeficiento žemutinės ribos gyvenamosios paskirties ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms Norvegijoje turėtų būti abipusiškai taikomos per Rekomendacijoje ESRB/2015/2 nustatytą įprastinį trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

6.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokių pačių makroprudencinės politikos priemonių, vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemones, kurias galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurių poveikis panašiausias į pirmiau nurodytų priemonių, kurias rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama patvirtinti lygiavertes priemones, susijusias su vidutinio rizikos koeficiento žemutinių ribų gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijoms abipusiškumu atitinkamai per 12 mėnesių ir sisteminės rizikos rezervo normos abipusiškumu per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, išskyrus atvejus, kai 7 dalyje dėl sisteminės rizikos rezervo numatyta kitaip.

7.

Kol Direktyva (ES) 2019/878 bus pradėta taikyti Norvegijai ir Norvegijoje pagal EEE susitarimo sąlygas, atitinkamos institucijos gali abipusiškai taikyti Norvegijos sisteminės rizikos rezervo priemonę tokiu būdu ir tokiu lygiu, kad būtų atsižvelgta į bet kokį jų valstybėje narėje ir Norvegijoje taikomų kapitalo reikalavimų sutapimą ar skirtumus, jeigu jos laikosi šių principų:

a)

rizikos padengimas: atitinkamos institucijos turėtų užtikrinti, kad yra tinkamai sprendžiama dėl sisteminės rizikos, kurią Norvegijos priemonė siekia sumažinti;

b)

reglamentavimo arbitražo išvengimas ir vienodų sąlygų užtikrinimas: atitinkamos institucijos turėtų kuo labiau sumažinti reglamentavimo veiksmingumo nutekėjimo ir reglamentavimo arbitražo galimybę ir prireikus nedelsiant pašalinti visas reguliavimo spragas; atitinkamos institucijos turėtų užtikrinti vienodas sąlygas kredito įstaigoms.

Ši dalis netaikoma vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijų atveju.

III.   Reikšmingumo riba

8.

Šias priemones papildo konkrečiai įstaigai nustatytos ir Norvegijoje esančiomis pozicijomis grindžiamos reikšmingumo ribos, kuriomis atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą, kaip nurodyta toliau:

a)

sisteminės rizikos rezervo normai nustatyta reikšmingumo riba yra 32 mlrd. NOK pagal riziką įvertintų pozicijų suma, kuri atitinka maždaug 1 % visos Norvegijoje turimų kredito įstaigų pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;

b)

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai nustatyta reikšmingumo riba yra 32,3 mlrd. NOK bendro skolinimo suma, atitinkanti maždaug 1 % bendro gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo Norvegijos klientams;

c)

komercinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinio rizikos koeficiento žemutinei ribai nustatyta reikšmingumo riba yra 7,6 mlrd. NOK bendro skolinimo suma, atitinkanti maždaug 1 % bendro komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrinto skolinimo Norvegijos klientams.

9.

Remiantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurių Norvegijoje turimos pozicijos yra nereikšmingos. Pozicijos laikomos nereikšmingomis, jei jos nesiekia pagal 8 dalį nustatytų konkrečiai įstaigai taikomų reikšmingumo ribų. Taikydamos reikšmingumo ribas, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonės nebuvo taikomos, kai peržengiamos pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos.

10.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, pagal 8 dalį nustatytos reikšmingumo ribos yra rekomenduojamos maksimalios ribos. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotų ribų gali nustatyti žemesnes ribas savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba taikyti priemonės abipusiškumą be jokios reikšmingumo ribos.

11.

Jeigu valstybėse narėse nėra veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų, turinčių reikšmingų pozicijų Norvegijoje, atitinkamų valstybių narių atitinkamos institucijos pagal Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktą gali nuspręsti abipusiškai netaikyti Norvegijos priemonių. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Norvegijos priemones, kai kredito įstaigos peržengia atitinkamas reikšmingumo ribas.

Švedija

Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, kurios reguliuojamojo kapitalo poreikiui apskaičiuoti naudoja IRB metodą, pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį taikoma konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio svertinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

I.   Priemonės aprašymas

1.

Švedijos priemonė, taikoma pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 2 dalies d punkto vi papunktį, ir privaloma Švedijoje veiklos leidimus gavusioms kredito įstaigoms, naudojančioms IRB metodą, yra konkrečiai kredito įstaigai nustatyta Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmeninių pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, portfeliui taikomų rizikos koeficientų pagal pozicijas įvertinto vidutinio rizikos koeficiento žemutinė riba, lygi 25 procentams.

2.

Pagal pozicijas įvertintas vidutinis svertinis rizikos koeficientas yra atskiroms pozicijoms taikomų rizikos koeficientų, apskaičiuotų pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 154 straipsnį, vidurkis, įvertintas pagal atitinkamą pozicijos vertę.

II.   Abipusiškumas

3.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 458 straipsnio 5 dalį atitinkamoms valstybių narių institucijoms rekomenduojama C rekomendacijos 3 dalyje numatytu terminu pripažinti Švedijos priemonę, taikant ją veiklos leidimus šalyje gavusių ir IRB metodą naudojančių kredito įstaigų filialams, esantiems Švedijoje.

4.

Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pripažinti Švedijos priemonę taikant ją šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, turinčioms tiesiogines Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu. Vadovaujantis C rekomendacijos 2 dalimi, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama taikyti tą pačią priemonę, kurią aktyvuojanti institucija įgyvendino Švedijoje per C rekomendacijos 3 dalyje nurodytą terminą.

5.

Jei jų jurisdikcijoje negalima įgyvendinti tokios pačios makroprudencinės politikos priemonės, atitinkamoms institucijoms rekomenduojama pasikonsultavus su ESRV taikyti makroprudencinės politikos priemonę, kurią galima įgyvendinti jų jurisdikcijoje ir kurios poveikis panašiausias į pirmiau nurodytos priemonės, kurią rekomenduojama abipusiškai taikyti. Atitinkamoms institucijoms rekomenduojama priimti lygiavertį poveikį turinčią priemonę ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo šios rekomendacijos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

III.   Reikšmingumo riba

6.

Šią priemonę papildo konkrečiai įstaigai nustatyta 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba, kuria atitinkamos priemonę abipusiškai taikančios institucijos gali vadovautis taikydamos de minimis principą.

7.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, atitinkamos valstybės narės institucijos gali taikyti išimtį atskiroms šalyje veiklos leidimus gavusioms ir IRB metodą naudojančioms kredito įstaigoms, jei jos turi nereikšmingas Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų mažmenines pozicijas, užtikrintas nekilnojamuoju turtu, mažesnes už 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą. Taikydamos reikšmingumo ribą, atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę atskiroms šalyje veiklos leidimą gavusioms kredito įstaigoms, kurioms anksčiau priemonė nebuvo taikoma, kai peržengiama 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba.

8.

Jei nėra atitinkamose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų, turinčių filialus Švedijoje arba turinčių tiesioginių mažmeninių Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, kurios naudoja IRB metodą ir kurių mažmeninės Švedijoje reziduojančių įsipareigojančiųjų asmenų pozicijos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, yra ne mažesnės kaip 5 mlrd. SEK, atitinkamos valstybių narių institucijos gali nuspręsti netaikyti Švedijos priemonės abipusiškai, kaip numatyta Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punkte. Šiuo atveju atitinkamos institucijos turėtų stebėti pozicijų reikšmingumą ir joms rekomenduojama abipusiškai taikyti Švedijos priemonę, kai kredito įstaiga, naudojanti IRB metodą, peržengia 5 mlrd. SEK reikšmingumo ribą.

9.

Vadovaujantis Rekomendacijos ESRV/2015/2 2 skirsnio 2 dalies 1 punktu, 5 mlrd. SEK reikšmingumo riba yra rekomenduojama maksimali riba. Dėl to atitinkamos abipusiškumą taikančios institucijos vietoj rekomenduotos ribos gali nustatyti žemesnę ribą savo jurisdikcijoje, kai tinkama, arba priemonę abipusiškai taikyti be jokios reikšmingumo ribos.


(*1)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(*2)  2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(*3)  Recommandation du comité du risque systémique du 09 novembre 2020 relative aux crédits portant sur des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg (CRS/2020/005).

(*4)  CSSF Regulation N.20-08 du 3 décembre 2020 fixant des conditions pour l’octroi de crédits relatifs à des biens immobiliers à usage résidentiel situés sur le territoire du Luxembourg.

(*5)  2021 m. balandžio 30 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacija ESRV/2021/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija ESRV/2015/2 dėl makroprudencinės politikos priemonių tarptautinio poveikio vertinimo ir savanoriško abipusiškumo (OL C 222, 2021 6 11, p. 1).“


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/16


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10809 – CD&R / TPG / COVETRUS)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 286/02)

2022 m. liepos 20 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik anglų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10809. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


III Parengiamieji aktai

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/17


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2022 m. birželio 1 d.

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl nuostatų, susijusių su rinkos duomenų skaidrumo didinimu, kliūčių konsoliduotai informacinei juostai atsirasti šalinimu, prekybos pareigų optimizavimu ir draudimu gauti užmokestį už klientų pavedimų persiuntimą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014

(CON/2022/19)

(2022/C 286/03)

Įžanga ir teisinis pagrindas

2022 m. vasario 3 d. ir vasario 4 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos prašymus pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl nuostatų, susijusių su rinkos duomenų skaidrumo didinimu, kliūčių konsoliduotai informacinei juostai atsirasti šalinimu, prekybos pareigų optimizavimu ir draudimu gauti užmokestį už klientų pavedimų persiuntimą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas), ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (2) (toliau – pasiūlyta direktyva).

ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytame reglamente ir pasiūlytoje direktyvoje yra nuostatų, darančių įtakos a) pagrindiniam Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniui apibrėžti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką remiantis Sutarties 127 straipsnio 2 dalimi ir b) ECBS uždaviniui prisidėti prie sklandaus kompetentingų institucijų politikos finansų sistemos stabilumo srityje vykdymo, kaip nurodyta Sutarties 127 straipsnio 5 dalyje. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendrosios pastabos

1.   Pasiūlyto reglamento tikslas

1.1

ECB palankiai vertina pagrindinį pasiūlyto reglamento tikslą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 (3) (toliau – Finansinių priemonių rinkų reglamentas, FPRR) siekiant padidinti rinkos duomenų skaidrumą Europos Sąjungos (ES) prekybos vietose sukuriant naują konsoliduotos informacinės juostos, skirtos prekybos duomenims, rengimo reguliavimo sistemą, įskaitant naują kiekvienos turto klasės vieno konsoliduotos informacinės juostos teikėjo atrankos procesą.

1.2

Į pasiūlytą reglamentą taip pat įtraukti svarbūs pakeitimai, susiję su ES ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo taisyklėmis, kurios taikomos nuosavo kapitalo ir ne nuosavo kapitalo finansinėms priemonėms, pavyzdžiui, didesnis taisyklių dėl sandorių duomenų skelbimo atidėjimo suderinimas, ES prekybos akcijomis ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis pareigų atnaujinimas, draudimas siūlyti užmokestį už pavedimų srautą ir kiti ES prekybos vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis tvarkos pakeitimai. Siūlomais pakeitimais siekiama toliau remti Europos kapitalo rinkų integraciją ir toliau derinti atitinkamas finansų rinkų priežiūros taisykles visoje Sąjungoje. ECB tvirtai remia bendrą tikslą toliau remti kapitalo rinkų integraciją, visų pirma didinant, kaip pasiūlyta, rinkos duomenų skaidrumą. Gilesnių ir labiau integruotų kapitalo rinkų reikia keliais požiūriais. Jos ne tik gali sutelkti išteklius, kurių reikia euro zonos ekonomikai remti, bet ir apskritai padidins finansų sistemos atsparumą. Be to, Europos kapitalo rinkų integracija turėtų pagerinti bendros pinigų politikos poveikį visoms euro zonos dalims ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkos dalyviams gauti žaliąjį finansavimą ir finansavimą perėjimui prie skaitmeninės ekonomikos. Šiuo tikslu ECB pakartoja, kad svarbu skubiai priimti tolesnes iniciatyvas pagal Europos Komisijos 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų planą ir, kai to teisiškai reikalaujama, visapusiškai įgyvendinti jas nacionaliniu lygmeniu.

1.3

Didinant rinkos duomenų skaidrumą bus prisidėta prie ES kapitalo rinkų plėtros, nes investuotojams ir emitentams bus plačiau prieinama informacija apie kainas ir likvidumą, atsiras daugiau investavimo ir finansavimo galimybių ir sumažės emitentų patiriamos kapitalo pritraukimo sąnaudos. Kartu primenama, kad didesnis skaidrumas tam tikromis aplinkybėmis gali leisti tam tikriems prekiautojams geriau pasinaudoti informacija apie rinkoje vykdomus užsakymus, nes jie gali greičiau sudaryti sandorius remdamiesi ta informacija ir naudodami naujausias technologijas.

1.4

Šiais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ECB ypač domisi, atsižvelgdamas į ECBS dalyvavimą ne nuosavo kapitalo (obligacijų, įskaitant valstybės obligacijas) rinkose vykdant ECBS pinigų politiką ir kitus Sutartimi pavestus uždavinius, ir atsižvelgdamas į poreikį apsaugoti tokių jautrių sandorių konfidencialumą. Todėl ECB papildomai norėtų pateikti pastabų dėl kitų FPRR nuostatų (4), kurios, nors ir nėra pasiūlyto reglamento dalykas, daro poveikį ECBS centriniams bankams ir jų finansinių priemonių rinkos sandoriams (žr. 7 dalį).

2.   Pasiūlytos direktyvos tikslai

Kadangi pasiūlytoje direktyvoje pateikiami tik nedideli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES (5) (toliau – Finansinių priemonių rinkų direktyva, FPRD II) daliniai pakeitimai, daugiausia susiję su siūlomais FPRR pakeitimais, ECB nemano, kad reikėtų pareikšti nuomonę dėl to pasiūlymo.

Konkrečios pastabos

3.   Konsoliduota informacinė juosta

3.1

ECB palankiai vertina siūlomą sustiprintą konsoliduotos informacinės juostos (KIJ) režimą ir konkurencinio konkurso procesą, skirtą kiekvienos turto klasės konsoliduotos informacinės juostos teikėjui (KIJT) atrinkti. Kaip anksčiau pažymėjo ECB, tinkamą skaidrumą galima tinkamai užtikrinti tik paskyrus po vieną KIJT (6) kiekvienai atitinkamai turto klasei. KIJ investuotojams yra naudinga keletu aspektų, padedančių siekti kapitalo rinkų sąjungos tikslų, t.y. kad kapitalo rinkos finansavimas taptų prieinamesnis investuotojams ir būtų sumažintas ES kapitalo rinkų susiskaidymas. Tai leistų padidinti skaidrumą ir investuotojams būtų paprasčiau turėti prieigą prie rinkos duomenų, taip sumažinant likvidumo ir sandorių įvykdymo riziką ir rinkos susiskaidymą. Tai taip pat gali gerokai sumažinti investuotojų sandorių sąnaudas. Suteikus investuotojams galimybę pagrįstomis sąnaudomis realiuoju laiku susidaryti prekybos veiklos vaizdą, investuojančios įmonės ir mažmeniniai investuotojai finansavimo ir investavimo tikslais dažniau naudotųsi ES kapitalo rinkomis.

3.2

Siūloma patobulinta tvarka yra techniškai ir praktiškai sudėtinga ir apima pajamų pasidalijimo sistemą. Todėl labai svarbu, kad KIJT galėtų pasikliauti rinkos duomenų teikėjų (investicinių įmonių, prekybos vietų, patvirtintų skelbimo subjektų ir sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų) jam pateiktų duomenų kokybe, išsamumu ir greitu jų pateikimu, kad būtų pasiekta jo investicijų į konsoliduotą konkrečios turto klasės duomenų rinkinį lygio ir kokybės pusiausvyra. Šiuo atžvilgiu ECB supranta, kad pagal pasiūlymą KIJT bus atsakingas tik už pagrindinių rinkos duomenų konsolidavimą ir jų komercinį platinimą rinkai ir kad pateiktų duomenų kokybę, už kurią ir toliau visiškai atsako rinkos duomenų teikėjai, reglamentuos Komisija, priimdama deleguotąjį aktą, pagrįstą ekspertų suinteresuotųjų subjektų grupės ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) rekomendacijomis.

3.3

EVPRI dėl kokios nors priežasties nutraukus KIJT koncesiją ir siekiant, kad galimybė pakartotinai skelbti konkursą dėl sutarties būtų patikima, pagal techninius standartus, kuriuos turi parengti EVPRI, galėtų būti reikalaujama, kad KIJT viešai paskelbtų savo techninius prisijungimo parametrus rinkos duomenų teikėjams ir savo duomenų žodynus, kad su jais galėtų susipažinti kiti subjektai, norintys konkuruoti dėl sutarties.

3.4

ECB supranta, kad pasiūlymai dėl KIJ nedaro poveikio ECBS pinigų, užsienio valiutos ar finansinio stabilumo politikos sandorių konfidencialumui, jiems ir toliau netaikomas reikalavimas atskleisti informaciją pagal FPRR 1 straipsnio 6 dalį. Atitinkamai rinkos duomenys, kuriuos Komisija turi nurodyti pagal siūlomą 22b straipsnio 2 dalį, ir pagrindiniai rinkos duomenys, kuriuos KIJT parduotų naudotojams, neapima ECBS politikos sandorių duomenų (pvz., apie kainą, apimtį ir sudarymo laiką).

4.   Ikiprekybinio skaidrumo tvarka, taikoma nuosavybės vertybiniams popieriams: anoniminė prekyba

ECB palankiai vertina tai, kad pasiūlytame reglamente supaprastinama ikiprekybinio skaidrumo tvarka, taikoma nuosavybės vertybiniams popieriams, dvigubą apimties viršutinę ribą pakeičiant viena apimties viršutine riba, kuri yra 7 % sandorių, kurie vykdomi pasinaudojant teise netaikyti referencinės kainos pareigų arba suderėta teise netaikyti prekybos pareigų, bendros apimties (7). Taip supaprastinamas skaidrumo režimas, o anoniminės prekybos lygių stebėsena tampa mažiau sudėtinga. Siūloma mažesne ES masto viršutine riba siekiama kompensuoti konkrečiai prekybos vietai nustatytos ribos panaikinimą, todėl pasiūlymu iš esmės siekiama padidinti nuosavybės vertybinių popierių ikiprekybinį skaidrumą. Kartu pažymima, kad sąveika tarp konkrečiai prekybos vietai nustatytos ribos panaikinimo ir ES masto viršutinės ribos sumažinimo yra sudėtinga, nes šie siūlomi pakeitimai gali turėti skirtingą poveikį skaidrumui. Todėl ECB siūlo nuolat peržiūrėti nuosavybės vertybiniams popieriams taikomą ikiprekybinio skaidrumo tvarką ir, visų pirma, viršutinės ribos kalibravimą.

5.   Užmokesčio už pavedimų srautą draudimas

Komisijos pasiūlyme (8) numatyta dar labiau apriboti užmokestį už pavedimų srautą. ECB mano, kad užmokesčio už pavedimų srautą draudimas gali trukdyti rinkos veiksmingumui ir Europos kapitalo rinkų skaidrumui.

6.   Atviros prieigos biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms panaikinimas

Nors iš esmės pritartina priemonėms, kuriomis stiprinamos ES tarpuskaitos rinkos, svarbu apsvarstyti galimą poveikį, kurį atviros prieigos teikimo panaikinimas turėtų konkurencijai, inovacijoms ir rinkos integracijai, ir atidžiai suderinti potencialiai konkuruojančius tikslus.

7.   Kitos FPRR nuostatos ir jų poveikis ECB ir ECBS rinkos sandoriams

FPRR nuostatos, daugiausiai įtakos turinčios ECB ir ECBS rinkos sandoriams, nėra pasiūlyto reglamento dalykas. Tačiau naudodamasis šia galimybe ECB siūlo patobulinti tam tikrų FPRR nuostatų formuluotes, atsižvelgiant į ECB (ECBS) patirtį vykdant rinkos operacijas ES prekybos vietose.

7.1   FPRR skaidrumo reikalavimų netaikymas ECBS sandoriams, vykdomiems pagal ECBS statutą

ECB mano, kad dabartinė ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų netaikymo ECBS politikos sandoriams pagal FPRR 1 straipsnio 6 dalį formuluotė (9) turėtų būti iš dalies pakeista, kad vietoj to, jog ECBS centrinių bankų sandoriams būtų taikoma išimtis „vykdant pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politiką“, kuri turėtų būti išsamiau apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/583 (10), išimtis būtų išplėsta taip, kad ji būtų aiškiai taikoma visai Eurosistemos centrinių bankų veiklai pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) IV skyrių. ECB mano, kad ECBS centrinio banko sandorio šalis privalo atskleisti tik Deleguotojo reglamento (ES) 2017/583 15 straipsnio a ir c punktuose nurodytų rūšių investicinius sandorius, kuriuos sudaro ECBS centriniai bankai. Tos sandorių rūšys turėtų būti aiškiai nustatytos peržiūrėtoje FPRR 1 straipsnio 7 dalyje, o ne Deleguotajame reglamente (ES) 2017/583, kaip yra šiuo metu.

7.2   Komisijos įgaliojimas FPRR skaidrumo reikalavimų išimtį taikyti ir kitiems centriniams bankams

Jei visiems Eurosistemos sandoriams pagal ECBS statuto IV skyrių būtų taikoma pirmiau minėta išplėsta išimtis pagal FPRR 1 straipsnio 6 dalį, neatsižvelgiant į tai, kurie kiti centriniai bankai ar įstaigos naudojasi šiomis paslaugomis, Komisijos įgaliojimai pagal FPRR 1 straipsnio 9 dalį išplėsti išimties taikymo sritį „kitiems centriniams bankams“ netektų prasmės. Be to, nebereikėtų įgalioti EVPRI parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatytos pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politikos operacijos. Todėl FPRR 1 straipsnio 8 ir 9 dalis būtų galima išbraukti.

7.3   FPRR 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų prekybos vietų operatoriams netaikymas ECBS centrinių bankų sandoriams

Pagal FPRR 26 straipsnio 5 dalį prekybos vietos operatorius savo kompetentingai institucijai turi pateikti duomenis apie jo platformoje prekiaujamų finansinių priemonių sandorius, kuriuos jo sistemose sudarė tam tikros įmonės. Dabartinis duomenų teikimo mechanizmas, skirtas prekybos vietoms pagal šią nuostatą, yra gerai parengtas ir jame nustatyta sklandaus duomenų apie tokius sandorius teikimo tvarka. Ataskaitų teikimo tikslais prekybos vietos kaupia įrašus su išsamiais duomenimis apie ECBS sandorius, įvykdytus per prekybos vietos sistemas. Šiuo atžvilgiu ECB supranta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjai neketino nustatyti, kad FPRR 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas duomenų teikimo reikalavimas būtų taikomas ECBS centrinių bankų sandoriams. Šis supratimas grindžiamas tuo, kad centriniai bankai naudojasi aiškiomis FPRR ataskaitų teikimo pareigų išimtimis, be to, jie yra ne „įmonės“, o subjektai, vykdantys rinkos operacijas pagal savo viešuosius įgaliojimus, be kita ko, ir suteiktus pagal Sutartį. Siekiant teisinio tikrumo, 26 straipsnio 5 dalis šiuo atžvilgiu turėtų būti patikslinta.

7.4   Tolesnis pareigos teikti priežiūros ataskaitas netaikymas ECBS vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams

ECB pažymi, kad nors ECBS vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoriams (VPĮFS) visiškai netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 (11) ir jame įtvirtintos informacijos atskleidimo ir ataskaitų teikimo pareigos (12), Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2017/590 (13) nustatyta, kad VPĮFS (14), kurių sandorio šalis yra ECBS centrinis bankas, taikant FPRR 26 straipsnį laikomi sandoriais (15). Todėl tiems sandoriams taikomos FPRR 26 straipsnyje nustatytos pareigos teikti duomenis. Taigi Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590 daro poveikį ECBS centrinių bankų pareigai pranešti apie tokius sandorius pagal FPRR. Toks 1 lygio Sąjungos teisės aktų subordinavimas 2 lygio Sąjungos teisės aktams prieštarauja nusistovėjusiam teisiniam principui lex superior derogat legi inferiori (16), pagal kurį įgyvendinimo ir deleguotieji Sąjungos aktai negali prieštarauti antrinės Sąjungos teisės aktams. Teikdamas šią nuomonę ir naudodamasis proga, ECB pabrėžia, kad šį prieštaravimą reikėtų ištaisyti Deleguotajame reglamente (ES) 2017/590, nors jis pats savaime nėra pasiūlymų, dėl kurių buvo konsultuotasi su ECB, dalis.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas interneto svetainėje „EUR-Lex“.

Priimta Frankfurte prie Maino 2022 m. birželio 1 d.

ECB Pirmininkė

Christine LAGARDE


(1)  COM (2021) 727 final.

(2)  COM (2021) 726 final.

(3)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

(4)  Žr. FPRR 1 straipsnio 6, 7 ir 9 dalis ir 26 straipsnio 5 dalį.

(5)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(6)  Žr. 2012 m. kovo 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2012/21 5.2 dalį dėl: i) pasiūlymo dėl direktyvos dėl finansinių priemonių rinkų, kuria panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB, ii) pasiūlymo dėl reglamento dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas [ERIR] dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, iii) pasiūlymo dėl direktyvos dėl baudžiamųjų sankcijų už prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir už manipuliavimą rinka ir iv) pasiūlymo dėl reglamento dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL C 161, 2012 6 7, p. 3). Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(7)  Pasiūlyto reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas FPRR 5 straipsnis, 1 straipsnio 4 dalis.

(8)  Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 26 dalis, kuria įterpiamas naujas 39a straipsnis.

(9)  FPRR 8, 10, 18 ir 21 straipsniai.

(10)  2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/583, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų papildomas techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su prekybos vietoms ir investicinėms įmonėms taikomais skaidrumo reikalavimais, susijusiais su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (OL L 87, 2017 3 31, p. 229).

(11)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 337, 2015 12 23, p. 1).

(12)  Reglamento (ES) 2015/2365 2 straipsnio 2 dalies a punktas ir 2 straipsnio 3 dalis.

(13)  2016 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/590, kuriuo Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 papildomas pranešimo apie sandorius kompetentingoms institucijoms techniniais reguliavimo standartais (OL L 87, 2017 3 31, p. 449).

(14)  Kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2015/2365 3 straipsnio 11 dalyje.

(15)  Žr. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/590 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.

(16)  Teisinis principas, pagal kurį aukštesnės galios teisės aktas teisės normų hierarchijoje turi pirmenybę prieš žemesnės teisinės galios teisės aktą.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Taryba

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/22


Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2015/1333 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/1315, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1308, numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 286/04)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, įtrauktiems į Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1333 (1) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/1315 (2), II ir IV priedų ir į Tarybos reglamento (ES) 2016/44 (3) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1308 (4), III priedo sąrašus.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) 2016/44 IV priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams arba tam tikriems mokėjimams (plg. reglamento 8 straipsnį).

Atitinkami asmenys ir subjektai gali anksčiau nei 2023 m. gegužės 15 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą. Toks prašymas turėtų būti siunčiamas šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1.

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

Belgique/BELGIË

el. paštas: sanctions@consilium.europa.eu.

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant reguliarią asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo peržiūrą pagal Sprendimo (BUSP) 2015/1333 17 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) 2016/44 21 straipsnio 6 dalį.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.


(1)  OL L 206, 2015 8 1, p. 34.

(2)  OL L 198, 2022 7 27, p. 19.

(3)  OL L 12, 2016 1 19, p. 1.

(4)  OL L 198, 2022 7 27, p. 1.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/24


Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime (BUSP) 2015/1333 ir Tarybos reglamente (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

(2022/C 286/05)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1333 (2), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/1315 (3), ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/44 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1308 (5).

Už šį tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Tarybos generalinio sekretoriato (TGS) Išorės santykių generalinio direktorato (RELEX) RELEX.1 tarnyba, į kurią galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

el. paštas: sanctions@consilium.europa.eu.

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime (BUSP) 2015/1333, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo sprendimu (BUSP) 2022/1315, ir reglamente (ES) 2016/44, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1308, nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime (BUSP) 2015/1333 ir Reglamente (ES) 2016/44 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Surinktais asmens duomenimis reikiamu mastu gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, taip pat ištaisyti duomenis arba nesutikimą, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).


(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 206, 2015 8 1, p. 34.

(3)  OL L 198, 2022 7 27, p. 19.

(4)  OL L 12, 2016 1 19, p. 1.

(5)  OL L 198, 2022 7 27, p. 1.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/25


Pranešimas tam tikriems asmenims, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/1544 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių priede ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1542 dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių I priede

(2022/C 286/06)

Toliau pateikta informacija yra skirta Sergei Ivanovich MENYAILO (Nr. 12) – asmeniui, nurodytam Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/1544 (1) dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių priede ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1542 (2) dėl ribojamųjų kovos su cheminio ginklo platinimu ir naudojimu priemonių I priede.

Taryba ketina toliau taikyti ribojamąsias priemones pirmiau nurodytam asmeniui, remdamasi iš dalies pakeistu motyvų pareiškimu. Šis asmuo informuojamas, kad ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 3 d. jis gali toliau nurodytu adresu pateikti prašymą Tarybai, kad gautų numatomą motyvų pareiškimą, kuriuo remiantis jis paliekamas sąraše:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkamas asmuo pirmiau nurodytu adresu gali bet kuriuo metu pateikti Tarybai prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, kad sprendimas įtraukti jį į pirmiau nurodytą sąrašą ir jame palikti būtų persvarstytas. Tokie prašymai bus svarstomi juos gavus. Šiuo klausimu atitinkamo asmens dėmesys atkreipiamas į tai, kad Taryba atlieka reguliarias peržiūras pagal Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/1544 8 straipsnį.


(1)  OL L 259, 2018 10 16, p. 25.

(2)  OL L 259, 2018 10 16, p. 12.


Europos Komisija

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/26


Euro kursas (1)

2022 m. liepos 26 d.

(2022/C 286/07)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,0124

JPY

Japonijos jena

138,35

DKK

Danijos krona

7,4449

GBP

Svaras sterlingas

0,84558

SEK

Švedijos krona

10,4445

CHF

Šveicarijos frankas

0,9765

ISK

Islandijos krona

139,10

NOK

Norvegijos krona

10,0105

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

24,607

HUF

Vengrijos forintas

400,99

PLN

Lenkijos zlotas

4,7420

RON

Rumunijos lėja

4,9324

TRY

Turkijos lira

18,0705

AUD

Australijos doleris

1,4605

CAD

Kanados doleris

1,3035

HKD

Honkongo doleris

7,9466

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6235

SGD

Singapūro doleris

1,4066

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 326,65

ZAR

Pietų Afrikos randas

17,0870

CNY

Kinijos ženminbi juanis

6,8451

HRK

Kroatijos kuna

7,5145

IDR

Indonezijos rupija

15 185,27

MYR

Malaizijos ringitas

4,5113

PHP

Filipinų pesas

56,160

RUB

Rusijos rublis

 

THB

Tailando batas

37,180

BRL

Brazilijos realas

5,4437

MXN

Meksikos pesas

20,7845

INR

Indijos rupija

80,8050


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/27


Nuomonė dėl konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė pareikšta 2022 m. sausio 21 d. posėdyje dėl sprendimo byloje AT.39839 – Telefónica ir Portugal Telecom projekto

Pranešėjo valstybė narė – Belgija

(2022/C 286/08)

1.   

Patariamasis komitetas (14 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad „Telefónica, S.A.“ ir „Pharol, SGPS, S.A.“ reikia iš naujo skirti baudas priimant sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 1 dalį.

2.   

Patariamasis komitetas (14 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl paslaugų, neįtrauktų į pardavimo vertę, nustatymo, remdamasis tuo, kad buvo neįveikiamų kliūčių patekti į rinką ir todėl sąlygos nekonkuruoti taikymo laikotarpiu tarp šalių nebuvo potencialios konkurencijos.

3.   

Patariamasis komitetas (14 valstybių narių) pritaria tam, kad Komisija, siekdama nustatyti pardavimo vertę, naudojo patikslintus pataisytus „Telefonica“ duomenis.

4.   

Patariamasis komitetas (14 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl „Telefónica, S.A.“ ir „Pharol, SGPS, S.A.“ skirtų baudų galutinių sumų, įskaitant sumažinimą pagal 2006 m. Gairių dėl pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų nustatymo metodo 37 punktą.

5.   

Patariamasis komitetas (14 valstybių narių) rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/28


Galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

Byloje AT.39839 – Telefónica ir Portugal Telecom (pakeitimas)

(2022/C 286/09)

Sprendimo projektas, skirtas a) „Telefónica, S.A“ (toliau – „Telefónica“) ir b) „Pharol SGPS SA“ (toliau – „Pharol“) (2), yra antrasis sprendimas šioje byloje. Pirmasis sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2013 m. (toliau – 2013 m. sprendimas), o 2016 m. Bendrasis Teismas jį iš dalies panaikino (3). Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo sprendimą 2017 m (4).

Nors Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos išvadą 2013 m. sprendime dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, jis panaikino 2013 m. sprendimo 2 straipsnį. Bendrojo Teismo nuomone, 2013 m. sprendime Komisija turėjo nustatyti pardavimo, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusio su pažeidimu, vertę, remdamasi „Telefónica“ ir „Pharol“ pateikta medžiaga dėl galimos konkurencijos tarp jų tam tikrų paslaugų atžvilgiu nebuvimo.

PROCEDŪRA

Po Bendrojo Teismo sprendimų ir Teisingumo Teismo sprendimo Komisija išsiuntė „Telefónica“ ir „Pharol“ keletą prašymų pateikti informaciją, kad, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo išvadas, būtų galima toliau nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai su pažeidimu susijusių pardavimų vertę.

2019 m. liepos 23 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. Komisija nusiuntė įmonėms „Telefónica“ ir „Pharol“ raštą dėl faktinių aplinkybių (toliau – raštas dėl faktinių aplinkybių), informuodama jas, kad Komisija ketina priimti naują sprendimą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį (5), kuriuo kiekvienai iš jų skiriamos baudos už 2013 m. sprendimo 1 straipsnyje nurodytą SESV 101 straipsnio pažeidimą. Naujuoju sprendimu būtų iš dalies pakeistas 2013 m. sprendimas, atsižvelgiant į Bendrojo Teismo sprendimus ir Teisingumo Teismo sprendimą.

„Telefónica“ ir „Pharol“ pateikė savo nuomones dėl rašto dėl faktinių aplinkybių atitinkamai 2019 m. spalio 18 d. ir 2020 m. sausio 10 d.2020 m. birželio 22 d. ir rugpjūčio 4 d.„Telefónica“ pateikė papildomų pastabų.

„TELEFÓNICA“ IŠKELTI PROCEDŪRINIAI KLAUSIMAI

a)   Tariamas naujo prieštaravimo pareiškimo būtinumas ir žodinis bylos nagrinėjimas

Atsakydama į raštą dėl faktinių aplinkybių „Telefónica“ paprašė pateikti naują prieštaravimo pareiškimą ir surengti naują žodinį bylos nagrinėjimą (6), teigdama, kad atsižvelgiant į rašto dėl faktinių aplinkybių turinį ir jame pateiktus pasiūlymus Komisija turėtų pateikti naują prieštaravimo pareiškimą ir leisti „Telefónica“ dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, dalyvaujant valstybių narių atstovams, Reglamente Nr. 1/2003 nustatyta tvarka ir laikantis jame numatytų procedūrinių garantijų (7). „Telefónica“ šio prašymo nekomentuoja, tačiau pateikia analogijas su Sprendimu Toshiba, teigdama, kad galimos PT ir „Telefónica“ konkurencijos kiekvienoje iš rinkų ir paslaugų, apie kurias kalbama rašte dėl faktinių aplinkybių, analizė turi įtakos esminiams „Telefónica“ skirtos baudos apskaičiavimo parametrų vertinimo aspektams (8).

Atrodo, kad „Telefónica“ argumentas yra toks, kad rašte dėl faktinių aplinkybių buvo esminių aspektų, susijusių su baudos dydžio apskaičiavimo parametrų vertinimu, todėl „Telefónica“ kažkodėl gavo prieštaravimo pareiškimą ir jai turėjo būti surengtas žodinis bylos nagrinėjimas. Tačiau „Telefónica“ požiūris jurisprudencijoje neturi jokio pagrindo.

Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad priemonės panaikinimas nebūtinai daro poveikį parengiamiesiems aktams, ir tokios priemonės pakeitimo procedūra iš esmės gali vėl prasidėti būtent tada, kai įvykdomas neteisėtas veiksmas. Jeigu konstatuojama, kad panaikinimas neturi įtakos ankstesnių procedūrinių aktų galiojimui, Komisija vien dėl šio panaikinimo neprivalo atitinkamoms įmonėms išsiųsti naujo prieštaravimo pareiškimo (9). Šiuo atveju neatrodo, kad „Telefónica“ tvirtintų, jog Bendrojo Teismo sprendimuose nustatytas trūkumas susijęs su prieštaravimais, kuriuos „Telefónica“ pareiškė 2011 m. prieš priimant 2013 m. sprendimą (10).

Antra, naujasis sprendimo projektas susijęs tik su išsamiu baudų sumos, visų pirma pardavimo vertės, apskaičiavimu. Kaip teisingai nurodyta sprendimo projekto 23–26 punktuose, Komisija nepateikia jokio naujo prieštaravimo, o „Telefónica“ neginčija, kad toks prieštaravimas buvo įtrauktas į raštą dėl faktinių aplinkybių.

Trečia, kalbant apie tai, kad „Telefónica“ nesutinka su tuo, kad nebuvo surengtas kitas žodinis bylos nagrinėjimas, pažymėtina, kad teisė būti išklausytam nereiškia, jog suinteresuotajam asmeniui turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę žodžiu, nes galimybė pateikti pastabas raštu taip pat leidžia įgyvendinti šią teisę (11). „Telefónica“ turėjo galimybę raštu atsakyti į raštą dėl faktinių aplinkybių ir pateikė Komisijai keletą papildomų pastabų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nemanau, kad „Telefónica“ nuomonė, jog Komisija turėjo pateikti naują prieštaravimo pareiškimą ir surengti dar vieną žodinį bylos nagrinėjimą, yra pagrįsta.

b)   „Telefónica“ argumentas, kad pardavimo vertės padidinimas prieštarautų Pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija)

Kadangi sprendimo projekte jos pardavimo vertei nustatyti naudojami pataisyti baziniai duomenys, „Telefónica“ tvirtina, kad pardavimo vertės padidinimas naujame sprendime prieštarauja Chartijos 47 straipsniui (12). Mat pagal šį straipsnį teismo sprendimai negali tapti negaliojančiais dėl administracinių institucijų, kurios turi juos vykdyti, veiksmų. „Telefónica“ nuomone, remiantis Komisijos požiūriu, sprendimo veiksmingumas visiškai išnyktų (13) ir dėl to ateityje bet kuriam apeliantui, svarstančiam galimybę pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, susiklostytų pavojinga padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimo projekte nustatytos baudos dydis, palyginti su 2013 m. sprendimu, nepadidinamas, nekyla jokių klausimų dėl Chartijos 47 straipsnio pažeidimo, susijusių su „Telefónica“ pateiktu apeliaciniu skundu dėl 2013 m. sprendimo.

IŠVADA

Manau, kad šioje byloje buvo gerbiama visų proceso dalyvių teisė būti išklausytiems.

Briuselyje 2022 m. sausio 24 d.

Dorothe DALHEIMER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES) 16 ir 17 straipsnius.

(2)  Pirminė 2013 m. sprendimo adresatė įmonė „Portugal Telecom SGPS, S.A.“ (toliau – PT) 2015 m. buvo pervadinta „Pharol“.

(3)  Sprendimas Telefónica SA / Europos Komisija, T-216/13, ir Sprendimas Portugal Telecom SGPS SA / Europos Komisija, T-208/13 (toliau – Bendrojo Teismo sprendimai).

(4)  Sprendimas Telefónica SA / Europos Komisija, C-487/16 P. „Pharol“ dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-208/13 apeliacinio skundo nepateikė (toliau – Teisingumo Teismo sprendimas).

(5)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(6)  „Pharol“ panašaus prašymo nepateikė.

(7)  „Telefónica“ atsakymo į raštą dėl faktinių aplinkybių 9 punktas.

(8)  „Telefónica“ atsakymo į raštą dėl faktinių aplinkybių 8 išnaša.

(9)  Sprendimas Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C-238/99 P, C-244/99 P, C-245/99 P, C-247/99 P, C-250/99 P–C-252/99 P ir C-254/99 P, ECLI:EU:C:2002:582, 73–75 ir 80 bei 81 punktai.

(10)  Žr. Sprendimo Toshiba / Komisija, C-180/16 P, ECLI:EU :C :2017:520, 28 punktą.

(11)  Sprendimas HeidelbergCement AG ir Schwenk Zement KG / Komisija, T-380/17, ECLI:EU:T:2020:471, 634 punktas.

(12)  „Telefónica“ atsakymo į raštą dėl faktinių aplinkybių 37–42 punktai.

(13)  „Telefónica“ atsakymo į raštą dėl faktinių aplinkybių 38 punktas.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/30


Komisijos sprendimo santrauka

2022 m. sausio 25 d.

Komisijos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas C(2013) 306 final byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 101 straipsnį, santrauka

(BYLA AT.39839 – TELEFÓNICA IR PORTUGAL TELECOM)

(pranešta dokumentu C(2022) 324)

(Bylos medžiaga autentiška tik anglų ir portugalų kalbomis)

(2022/C 286/10)

2022 m. sausio 25 d. Komisija priėmė sprendimą byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant visas skirtas baudas, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

1.   ĮVADAS

(1)

2013 m. sausio 23 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo įmonėms „Telefónica“ ir „Portugal Telecom“ skiriamos baudos už susitarimo nekonkuruoti sudarymą siekiant apriboti konkurenciją vidaus rinkoje ir atitinkamą SESV 101 straipsnio pažeidimą (toliau – 2013 m. sprendimas). 2016 m. birželio 28 d. sprendimais (2) (vėliau patvirtintais 2017 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimu) Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos sprendime išdėstytus argumentus dėl pažeidimo, tačiau panaikino Komisijos skirtas baudas. Remiantis teismų sprendimais, sprendime nustatytos paslaugos, dėl kurių pažeidimo metu „Telefónica“ ir „Portugal Telecom“ negalėjo konkuruoti, ir apskaičiuojant baudas jos nėra įtrauktos.

2.   PROCEDŪRA

(2)

2013 m. sausio 23 d. sprendime Komisija nustatė, kad „Telefónica“ ir „Portugal Telecom“ pažeidė SESV 101 straipsnį, nes dalyvavo susitarime nekonkuruoti, įtrauktame devintuoju punktu į 2010 m. liepos 28 d. sudarytą akcijų pirkimo susitarimą, kuriuo „Telefónica“ įgijo išimtinę Brazilijos judriojo ryšio paslaugų operatoriaus „Vivo“ kontrolę.

(3)

Už šį pažeidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį Komisija įmonei „Telefónica“ skyrė 66 894 000 EUR baudą, o įmonei „Portugal Telecom“ – 12 290 000 EUR baudą.

(4)

Ir „Telefónica“, ir „Portugal Telecom“ apskundė Komisijos sprendimą Bendrajam Teismui. 2016 m. birželio 28 d. sprendimais Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos sprendimo 1 straipsnyje pateiktą Komisijos išvadą, kad įmonės „Telefónica“ ir „Portugal Telecom“ nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. vasario 4 d. pažeidė SESV 101 straipsnį, nes dalyvavo susitarime nekonkuruoti.

(5)

Baudų skyrimo klausimu Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek baudų dydis buvo nustatytas remiantis pardavimo verte, į kurią atsižvelgė Komisija.

(6)

„Telefónica“ apskundė Sprendimą Telefónica. 2017 m. gruodžio 13 d. Teisingumo Teismas paskelbė Sprendimą Telefónica SA / Europos Komisija byloje C-487/16 P, kuriuo atmetė „Telefónica“ apeliacinį skundą. „Pharol“ Sprendimo PT neskundė.

3.   FAKTINĖS APLINKYBĖS

(7)

Padėtis, kai Komisijos išvada dėl pažeidimo lieka galioti ir turi res judicata vertę, o baudos už tą pažeidimą panaikintos, turėtų būti ištaisyta nauju sprendimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį dėl 2013 m. sprendime nustatyto „Telefónica“ ir „Portugal Telecom“ SESV 101 straipsnio pažeidimo.

(8)

Apskaičiuodama baudos dydį, Komisija remiasi 2013 m. sprendime nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu. Be to, ji taiko Bendrojo Teismo sprendimuose nustatytus principus, susijusius su Komisijos pareiga, remiantis šalių pateikta medžiaga, nustatyti paslaugas, dėl kurių sąlygos nekonkuruoti taikymo laikotarpiu šalys potencialiai tarpusavyje nekonkuravo Pirėnų pusiasalyje. Todėl Komisija, apskaičiuodama baudų dydį, į pardavimo vertę tų paslaugų neįtraukia.

(9)

Be to, šiuo metu vykstant baudų perskaičiavimo procesui Komisija nustatė keletą klaidingų apskaičiavimų, kuriuos „Telefónica“ atliko pateikdama savo pardavimo vertės duomenis, ir kurie galiausiai turėjo įtakos baudų apskaičiavimui 2013 m. sprendime.

(10)

Tokios skaičiavimo klaidos negali likti nepašalintos. Jei pardavimo vertė nebūtų ištaisyta, ji liktų klaidinga ir nepagrįstai maža, o už tai būtų skirta bauda, apskaičiuota remiantis neteisinga informacija. Todėl Komisija remiasi per šį tyrimą įmonės „Telefónica“ pateiktais naujais patikslintais skaičiais, siekdama savo sprendime nustatyti teisingą pardavimo vertę.

(11)

Naujajame sprendime Komisija atima paslaugų, dėl kurių Komisija mano, kad sąlygos nekonkuruoti taikymo laikotarpiu tarp šalių nebuvo galimos konkurencijos, pardavimo vertę.

(12)

2022 m. sausio 21 d. Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. Sprendimas priimtas 2022 m. sausio 25 d.

4.   TEISINIS VERTINIMAS

4.1.   Potenciali konkurencija

(13)

Komisija, vadovaudamasi suformuota jurisprudencija (3), mano, kad tokiuose rinkos pasidalijimo susitarimuose, koks nagrinėjamas šiame sprendime, įrodinėjimo standartas vertinant galimą konkurenciją yra „neįveikiamos kliūtys patekti į rinką“. Be to, šiuo atveju Komisija taiko griežtesnį nei reikalaujama metodą ir patikrina, ar galimybė patekti į rinką nebuvo vien hipotetinė, atsižvelgiant į konkrečias įvairių rinkų ar paslaugų aplinkybes.

(14)

Taigi paslaugos, dėl kurių, Komisijos nuomone, sąlygos nekonkuruoti taikymo laikotarpiu tarp šalių nebuvo galimos konkurencijos, yra šios:

A)

„Telefónica“:

(i)

didmeninė (fizinė) prieiga prie tinklo infrastruktūros (LLU);

(ii)

universaliosios paslaugos;

(iii)

SIRDEE (avarinė skaitmeninio radijo sistema) paslaugos ir

(iv)

tam tikros paslaugos, dalis „Telefónica“ teikiamų fiksuotojo ryšio paslaugų viešosiose vietose (mokėjimo paslaugos, defibriliatorių pardavimas ir lauko reklamos sprendimų nuoma).

B)

„Pharol“:

(i)

didmeninė (fizinė) prieiga prie tinklo infrastruktūros (LLU);

(ii)

didmeninės skaitmeninės televizijos transliavimo paslaugos ir

(iii)

didmeninės analoginės antžeminės televizijos transliavimo paslaugos.

5.   BAUDOS

(15)

Komisija pasitelkia tuos pačius argumentus, kaip ir 2013 m., dėl baudos sunkumo koeficiento, pažeidimo trukmės, pardavimo vertės dalies, į kurią reikia atsižvelgti, ir sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių buvimo.

(16)

Pakoreguota bazinė suma neviršija 10 % visos „Telefónica“ 2020 m. apyvartos. Po kelių paeiliui sudarytų sandorių ir įmonės reorganizavimo 2020 m. „Pharol“ negavo jokios apyvartos, o tai tinkamai neatspindi jos ekonominio svorio. Komisija mano, kad, kaip reikalaujama pagal jurisprudenciją, „Pharol“ apyvarta 2013 m., t. y. paskutiniaisiais pilnais įprastos „Pharol“ ekonominės veiklos metais per 12 mėnesių laikotarpį (4), geriausiai atspindi tikrąją „Pharol“ ekonominę padėtį ir užtikrina pakankamą atgrasomąjį poveikį. „Pharol“ pakoreguota bazinė suma neviršija 10 % jos visos apyvartos 2013 finansiniais metais.

(17)

Galiausiai, nors su „Telefónica“ pardavimo verte susijusios klaidos atsirado dėl pačios „Telefónica“ klaidingų skaičiavimų, Komisija nebūtų nustačiusi šių su pardavimo verte susijusių klaidų ir nebūtų galėjusi padidinti baudos, jeigu Bendrasis Teismas nebūtų panaikinęs 2013 m. sprendimu nustatytų baudų. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į palyginti nedidelį šių klaidų poveikį baudos dydžiui, taip pat į tai, kad nuo tų klaidų atsiradimo (2012 m. rugsėjo 12 d.) jau praėjo nemažai laiko, Komisija mano, kad šiuo konkrečiu atveju būtų pagrįsta pasinaudoti savo diskrecija ir, remiantis Baudų nustatymo metodo gairių (5) 37 punktu, sumažinti „Telefónica“ skirtą baudą iki 2013 m. sprendime nustatyto dydžio.

(18)

Todėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį nustatytų atskirų baudų galutinė suma yra tokia:

Šalis

Visa bauda, EUR

„Telefónica“

66 894 000

„Pharol“

12 146 000


(1)  OL L 1, 2003 1 4, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

(2)  Sprendimas Telefónica SA / Europos Komisija (toliau – Sprendimas Telefónica), T-216/13, ir Sprendimas Portugal Telecom SGPS SA / Europos Komisija (toliau – Sprendimas PT), T-208/13.

(3)  Sprendimo Telefónica 221 punktas ir Sprendimo PT 181 punktas; Sprendimo Servier SAS ir kt. / Europos Komisija, T-691/14, ECLI:EU:T:2018:922, 319, 327 ir 328 punktai, 2014 m. gegužės 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Toshiba Corp. / Europos Komisija, T-519/09, ECLI:EU:T:2014:263, 231 punktas.

(4)  Kaip nurodyta, pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gütermann et Zwicky, T-456/05 ir T-457/05, ECLI:EU:T:2010:168, 94–103 punktuose ir kitose nuorodose į juos.

(5)  „Nors šiose Gairėse nurodomas bendras baudų apskaičiavimo metodas, tam tikros bylos ypatumai ar būtinybė siekti atgrasomojo poveikio konkrečioje byloje gali pateisinti Komisijos nukrypimą nuo šių metodų ar nuo 21 punkte nustatytų apribojimų“.


VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/33


Atnaujintas sienos perėjimo punktų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (1) 2 straipsnio 8 dalyje, sąrašas

(2022/C 286/11)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (2) 2 straipsnio 8 punkte nurodytų sienos perėjimo punktų sąrašas skelbiamas atsižvelgiant į valstybių narių pagal Šengeno sienų kodekso 39 straipsnį Komisijai pateiktą informaciją.

Informacija skelbiama Oficialiajame leidinyje, be to, atnaujinamą informaciją galima rasti Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato svetainėje.

SIENOS PERĖJIMO PUNKTŲ SĄRAŠAS

VOKIETIJA

OL C 201, 2022 5 18, p. 82 skelbtos informacijos pakeitimas

Šiaurės jūros uostai

(1)

Borkum

(2)

Brake

(3)

Brunsbüttel

(4)

Büsum

(5)

Bützflether Sand

(6)

Bremen

(7)

Bremerhaven

(8)

Cuxhaven

(9)

Eckwarderhörne

(10)

Elsfleth

(11)

Emden

(12)

Fedderwardersiel

(13)

Glückstadt

(14)

Hamburg

(15)

Hamburg-Neuenfelde

(16)

Herbrum

(17)

Helgoland

(18)

Horumersiel

(19)

Husum

(20)

Juist

(21)

Leer

(22)

Lemwerder

(23)

List/Sylt

(24)

Neuharlingersiel

(25)

Norddeich

(26)

Nordenham

(27)

Otterndorf

(28)

Papenburg

(29)

Spiekeroog

(30)

Stade

(31)

Stadersand

(32)

Varel

(33)

Wangerooge

(34)

Wedel

(35)

Weener

(36)

Westeraccumersiel

(37)

Wewelsfleth

(38)

Wilhelmshaven

Baltijos jūros uostai

(1)

Eckernförde (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai)

(2)

Flensburg uostas

(3)

Greifswald-Ladebow uostas

(4)

Jägersberg (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai)

(5)

Kiel

(6)

Kiel (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai)

(7)

Kiel-Holtenau

(8)

Lubmin

(9)

Lübeck

(10)

Lübeck-Travemünde

(11)

Mukran

(12)

Neustadt

(13)

Puttgarden

(14)

Rendsburg

(15)

Rostock- uostas (užjūrio uostų sujungimas Warnemünde und Rostock)

(16)

Sassnitz

(17)

Stralsund

(18)

Surendorf (Vokietijos federaliniai jūrų laivyno uostų įrenginiai)

(19)

Vierow

(20)

Wismar

(21)

Wolgast

ODERIO UOSTAI

(1)

Ueckermünde

Oro uostai, aerodromai

BADENO-VIURTEMBERGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Aalen-Heidenheim-Elchingen

(2)

Baden Airport Karlsruhe Baden-Baden

(3)

Donaueschingen-Villingen

(4)

Freiburg/Brg.

(5)

Friedrichshafen-Löwental

(6)

Heubach (Krs. Schwäb. Gmünd)

(7)

Lahr

(8)

Laupheim

(9)

Leutkirch-Unterzeil

(10)

Mannheim-City

(11)

Mengen

(12)

Niederstetten

(13)

Schwäbisch Hall

(14)

Stuttgart

BAVARIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Aschaffenburg

(2)

Augsburg-Mühlhausen

(3)

Bayreuth – Bindlacher Berg

(4)

Coburg-Brandebsteinsebene

(5)

Giebelstadt

(6)

Hassfurth-Mainwiesen

(7)

Hof-Plauen

(8)

Ingolstadt

(9)

Landshut-Ellermühle

(10)

Lechfeld

(11)

Memmingerberg

(12)

München „Franz Joseph Strauß“

(13)

Neuburg

(14)

Nürnberg

(15)

Oberpfaffenhofen

(16)

Roth

(17)

Straubing-Wallmühle

BERLYNO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Berlin-Tegel

BRANDENBURGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Berlin Brandenburg „Willy Brandt“

(2)

Schönhagen

BREMENO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Bremen

HAMBURGO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Hamburg

HESENO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Allendorf/Eder

(2)

Egelsbach

(3)

Frankfurt/Main

(4)

Fritzlar

(5)

Kassel-Calden

(6)

Reichelsheim

MEKLENBURGO-POMERANIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Neubrandenburg-Trollenhagen

(2)

Rostock-Laage

ŽEMUTINĖS SAKSONIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Borkum

(2)

Braunschweig-Waggum

(3)

Bückeburg-Achum

(4)

Celle

(5)

Damme/Dümmer-See

(6)

Diepholz

(7)

Emden

(8)

Fassberg

(9)

Ganderkesee

(10)

Hannover

(11)

Leer-Nüttermoor

(12)

Norderney

(13)

Nordholz

(14)

Osnabrück-Atterheide

(15)

Wangerooge

(16)

Wilhelmshaven-Mariensiel

(17)

Wittmundhafen

(18)

Wunstorf

ŠIAURĖS REINO-VESTFALIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Aachen-Merzbrück

(2)

Arnsberg

(3)

Bielefeld-Windelsbleiche

(4)

Bonn-Hardthöhe

(5)

Dortmund-Wickede

(6)

Düsseldorf

(7)

Essen-Mülheim

(8)

Bonn Hangelar

(9)

Köln/Bonn

(10)

Marl/Loemühle

(11)

Mönchengladbach

(12)

Münster-Osnabrück

(13)

Nörvenich

(14)

Paderborn-Lippstadt

(15)

Porta Westfalica

(16)

Rheine-Bentlage

(17)

Siegerland

(18)

Stadtlohn-Wenningfeld

(19)

Weeze-Lahrbruch

REINO KRAŠTO-PFALCO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Büchel

(2)

Föhren

(3)

Hahn

(4)

Koblenz-Winningen

(5)

Mainz-Finthen

(6)

Pirmasens-Pottschütthöhe

(7)

Ramstein (US-Air Base)

(8)

Speyer

(9)

Spangdahlem (US-Air Base)

(10)

Zweibrücken

SARO KRAŠTO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Saarbrücken-Ensheim

(2)

Saarlouis/Düren

SAKSONIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Dresden

(2)

Leipzig-Halle

(3)

Rothenburg/Oberlausitz

SAKSONIJOS-ANHALTO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Cochstedt

(2)

Magdeburg

ŠLĖZVIGO-HOLŠTEINO FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Helgoland-Düne

(2)

Hohn

(3)

Kiel-Holtenau

(4)

Lübeck-Blankensee

(5)

Schleswig/Jagel

(6)

Westerland/Sylt

TIURINGIJOS FEDERALINĖJE ŽEMĖJE

(1)

Altenburg-Nobitz

(2)

Erfurt-Weimar

Anksčiau skelbtos informacijos sąrašas

OL C 247, 2006 10 13, p. 25.

OL C 77, 2007 4 5, p. 11.

OL C 153, 2007 7 6, p. 22.

OL C 164, 2008 7 18, p. 45.

OL C 316, 2007 12 28, p. 1.

OL C 134, 2008 5 31, p. 16.

OL C 177, 2008 7 12, p. 9.

OL C 200, 2008 8 6, p. 10.

OL C 331, 2008 12 31, p. 13.

OL C 3, 2009 1 8, p. 10 .

OL C 37, 2009 2 14, p. 10.

OL C 64, 2009 3 19, p. 20.

OL C 99, 2009 4 30, p. 7.

OL C 229, 2009 9 23, p. 28.

OL C 263, 2009 11 5, p. 22.

OL C 298, 2009 12 8, p. 17 .

OL C 74, 2010 3 24, p. 13.

OL C 326, 2010 12 3, p. 17.

OL C 355, 2010 12 29, p. 34.

OL C 22, 2011 1 22, p. 22.

OL C 37, 2011 2 5, p. 12.

OL C 149, 2011 5 20, p. 8.

OL C 190, 2011 6 30, p. 17.

OL C 203, 2011 7 9, p. 14.

OL C 210, 2011 7 16, p. 30.

OL C 271, 2011 9 14, p. 18.

OL C 356, 2011 12 6, p. 12.

OL C 111, 2012 4 18, p. 3.

OL C 183, 2012 6 23, p. 7.

OL C 313, 2012 10 17, p. 11.

OL C 394, 2012 12 20, p. 22.

OL C 51, 2013 2 22, p. 9.

OL C 167, 2013 6 13, p. 9.

OL C 242, 2013 8 23, p. 2.

OL C 275, 2013 9 24, p. 7.

OL C 314, 2013 10 29, p. 5.

OL C 324, 2013 11 9, p. 6.

OL C 57, 2014 2 28, p. 4.

OL C 167, 2014 6 4, p. 9.

OL C 244, 2014 7 26, p. 22 .

OL C 332, 2014 9 24, p. 12.

OL C 420, 2014 11 22, p. 9.

OL C 72, 2015 2 28, p. 17.

OL C 126, 2015 4 18, p. 10.

OL C 229, 2015 7 14, p. 5.

OL C 341, 2015 10 16, p. 19.

OL C 84, 2016 3 4, p. 2.

OL C 236, 2016 6 30, p. 6.

OL C 278, 2016 7 30, p. 47.

OL C 331, 2016 9 9, p. 2.

OL C 401, 2016 10 29, p. 4.

OL C 484, 2016 12 24, p. 30.

OL C 32, 2017 2 1, p. 4.

OL C 74, 2017 3 10, p. 9.

OL C 120, 2017 4 13, p. 17.

OL C 152, 2017 5 16, p. 5.

OL C 411, 2017 12 2, p. 10.

OL C 31, 2018 1 27, p. 12.

OL C 261, 2018 7 25, p. 6.

OL C 264, 2018 7 26, p. 8.

OL C 368, 2018 10 11, p. 4.

OL C 459, 2018 12 20, p. 40.

OL C 43, 2019 2 4, p. 2.

OL C 64, 2020 2 27, p. 17.

OL C 231, 2020 7 14, p. 2.

OL C 58, 2021 2 18, p. 35.

OL C 81, 2021 3 10, p. 27.

OL C 184, 2021 5 12, p. 8.

OL C 219, 2021 6 9, p. 9.

OL C 279, 2021 7 13, p. 4.

OL C 290, 2021 7 20, p. 10.

OL C 380, 2021 9 20, p. 3.

OL C 483, 2021 12 1, p. 19.

OL C 201, 2022 5 18, p. 82.

OL C 229, 2022 6 14, p. 8.

OL C 241, 2022 6 24, p. 6.


(1)  Anksčiau paskelbtų pavyzdžių sąrašas pateikiamas šio atnaujinimo pabaigoje.

(2)  OL L 77, 2016 3 23, p. 1.


V Nuomonės

KITI AKTAI

Europos Komisija

2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/41


Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2022/C 286/12)

Šiuo paskelbimo dokumentu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą dėl paraiškos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) 98 straipsnį per du mėnesius nuo paskelbimo dienos.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„Comtés Rhodaniens“

PGI-FR-A1230-AM02

Paraiškos pateikimo data: 2016 9 23

1.   Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis (reikšmingas pakeitimas)

2.   Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1.   Geografinė vietovė

Specifikacijos I skyriaus 4 punktas papildytas siekiant patikslinti geografinės vietovės aprašymą ir ištaisyti esmines klaidas.

Ankstesniuose nacionalinės teisės aktuose geografinė gamybos vietovė apibrėžta pagal kantonų sąrašą. Kantonai yra iš komunų sudarytos rinkimų apygardos ir ilgainiui gali kisti. Dėl šios priežasties specifikacijoje buvo nuspręsta patikslinti atitinkamų komunų duomenis, tačiau dėl to atsirado korektūros klaidų ir jas reikia ištaisyti.

Geografinės vietovės aprašymas pertvarkytas sudarant komunų sąrašą ir pateikiant nuorodą į nacionalinį Oficialųjį geografinių kodų registrą, kuriuo remiantis šie sąrašai buvo sudaryti. Tai leidžia geriau stebėti galimus pokyčius.

Geografinės vietovės aprašymas, pertvarkytas sudarant komunų sąrašą, perkeltas į bendrojo dokumento skyrių „Nustatyta geografinė vietovė“.

2.2.   Nacionaliniai ir Sąjungos reikalavimai. Pagrindiniai tikrintini punktai

Specifikacijos 2 skyriuje pateikta pagrindinių tikrintinų punktų lentelė pataisoma patikslinant, kad produktų juslinių savybių patikrinimas atliekamas, jei atliekant vidaus patikrą (neišpilstytų ir supakuotų vynų juslinių savybių tyrimą) nustatoma anomalijų.

Šis specifikacijos pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.

2.3.   Ryšys su geografine vietove

Produkto specifikacijos I skyriaus 7 punktas „Ryšys su geografine vietove“ iš dalies pakeistas siekiant pabrėžti visoms gamybos vietovės dalims bendrus elementus (klimato tipą, pagrindines dirvožemio kategorijas) ir paaiškinti priežastinį ryšį, grindžiamą regiono klimato ir dirvožemio rūšių poveikiu gana gaivių, švelnių ir vaisiškų vynų gamybai.

Šie pakeitimai perkelti į bendrojo dokumento skyrių „Ryšys su geografine vietove“.

2.4.   Vyno (-ų) aprašymas

Papildytas specifikacijos I skyriaus 3.3 punktas, susijęs su vynų aprašymu.

Šie pakeitimai perkelti į šio bendrojo dokumento punktą „Vyno (-ų) aprašymas“.

2.5.   Ženklinimas etiketėmis

Iš dalies pakeistas specifikacijos 1 skyriaus 5 punktas, iš produkto ženklinimo išbraukiant ribotą vynuogių veislių, kurių pavadinimais gali būti papildytas pavadinimas „Comtés Rhodaniens“, sąrašą. Pareiškėjų grupė pageidauja pabrėžti visų geografinėje gamybos vietovėje auginamų vynuogių veislių vertę.

Išbraukiamas šis sakinys: „Vynai, žymimi saugoma geografine nuoroda „Comtés rhodaniens“, prie kurios pavadinimo galima nurodyti ir vienos ar kelių vynuogių veislių pavadinimus, gaminami iš šių veislių vynuogių: „Chardonnay B“, „Gamaret N“, „Gamay N“, „Marsanne B“, „Pinot noir N“, „Romussanne B“, „Syrah N“, „Viognier B“.“

Atitinkamai iš dalies pakeista bendrojo dokumento dalis, susijusi su papildomomis ženklinimo nuostatomis.

2.6.   Vynuogių produkto kategorijos išbraukimas

Specifikacija keičiama išbraukiant visas su rūšinių putojančių vynų gamyba susijusias nuostatas. Šis pakeitimas susijęs su 2015 m. kovo 2 d. Valstybės Tarybos sprendimu, kuriuo panaikinta 2011 m. spalio 28 d. Sprendimo dėl SGN „Comtés Rhodaniens“ dalis, kuria buvo patvirtintos produkto specifikacijos nuostatos dėl rūšinių rožinių ir baltųjų putojančių vynų.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Comtés Rhodaniens

2.   Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

l.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

SGN „Comtés Rhodaniens“ žymimi raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai

Saugoma geografine nuoroda „Comtés Rhodaniens“ žymimi neputojantys raudonieji, rožiniai ir baltieji vynai.

Jų analitinės savybės, išskyrus minimalią faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais, atitinka nustatytąsias Sąjungos taisyklėse.

Gaminamiems vynams būdingi vaisiški aromatai, kurie išlieka visą laiką, nors jų intensyvumas ir pobūdis priklauso nuo vynuogių veislių, kurios gali būti maišomos arba nemaišomos, ir naudojamų technologijų. Siekiant suformuoti brandžius ir švelnius taninus turinčią neaitrią raudonųjų vynų struktūrą, naudojami ekstrahavimo metodai. Šie aviečių ar rubino spalvos raudonieji vynai pasižymi raudonųjų arba juodųjų uogų aromatu ir skoniu. Taip pat justi mineraliniai pokvapiai, kuriuos kartais papildo tam tikrų vynuogių veislių suteikiami gėlių aromatai. Skonio požiūriu tai yra švelnūs vynai, kuriuose gerai subalansuotas saldumas ir rūgštumas. Dėl taikomų baltųjų ir rožinių vynų gamybos metodų galima išlaikyti puikią cukraus ir rūgščių pusiausvyrą bei išsaugoti vynų gaivumą ir vaisiškumą. Baltieji vynai yra nuo blyškiai geltonai žalsvos iki aukso geltonumo spalvos, šviežių uogų ir citrusinių vaisių aromato bei skonio, kai kurių vynuogių veislių suteikiamo gėlių arba mineralų pokvapio ir poskonio. Rožiniai vynai pasižymi ryškia įvairaus intensyvumo koralų spalva. Nosyje ir burnoje juntamas šviežių vaisių aromatas. Skonis išsiskiria gyvybingumu.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

 

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

a.   Pagrindiniai vynininkystės metodai

Kalbant apie vynininkystės metodus, vynai turi atitikti visus ES ir nacionalinės teisės aktuose nustatytus įpareigojimus.

b.   Didžiausia išeiga

98 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Vynams su geografine nuoroda „Comtés Rhodaniens“ skirtų vynuogių derlius nuimamas ir vynai gaminami tam tikrose specifikacijoje išvardytose Eno, Ardešo, Dromo, Izero, Luaros, Ronos, Savojos, Aukštutinės Savojos bei Sonos ir Luaros departamentų komunose.

Eno departamentas: 5 komunos

Anglefort, Chanay, Corbonod, Culoz, Seyssel

Ardešo departamentas: 245 komunos

Ailhon, Aizac, Alba-la-Romaine, Alboussière, Andance, Annonay, Ardoix, Arlebosc, Arras-sur-Rhône, Les Assions, Astet, Aubenas, Aubignas, Baix, Balazuc, Banne, Barnas, Beauchastel, Beaulieu, Beaumont, Berrias-et-Casteljau, Berzème, Bessas, Bidon, Bogy, Boucieu-le-Roi, Boulieu-lès-Annonay, Bourg-Saint-Andéol, Bozas, Brossainc, Chambonas, Champagne, Champis, Chandolas, Charmes-sur-Rhône, Charnas, Chassiers, Châteaubourg, Chauzon, Chazeaux, Cheminas, Chirols, Chomérac, Colombier-le-Cardinal, Colombier-le-Jeune, Colombier-le-Vieux, Cornas, Coux, Le Crestet, Cruas, Darbres, Davézieux, Désaignes, Dompnac, Dunière-sur-Eyrieux, Eclassan, Empurany, Étables, Fabras, Faugères, Félines, Flaviac, Fons, Genestelle, Gilhac-et-Bruzac, Gilhoc-sur-Ormèze, Glun, Gras, Gravières, Grospierres, Guilherand-Granges, Jaujac, Joannas, Joyeuse, Juvinas, Labastide-de-Virac, Labastide-sur-Bésorgues, Labeaume, Labégude, Lablachère, Laboule, Lachamp-Raphaël, Lachapelle-sous-Aubenas, Lafarre, Lagorce, Lalevade-d’Ardèche, Lalouvesc, Lamastre, Lanas, Largentière, Larnas, Laurac-en-Vivarais, Lavilledieu, Laviolle, Lemps, Lentillères, Limony, Loubaresse, Lussas, Malarce-sur-la-Thines, Malbosc, Mauves, Mayres, Mercuer, Meyras, Meysse, Mézilhac, Mirabel, Monestier, Montréal, Montselgues, Les Ollières-sur-Eyrieux, Orgnac-l’Aven, Ozon, Pailharès, Payzac, Peaugres, Peyraud, Planzolles, Plats, Pont-de-Labeaume, Pourchères, Le Pouzin, Prades, Pradons, Préaux, Prunet, Quintenas, Ribes, Rochecolombe, Rochemaure, Rocher, Rochessauve, Rocles, Roiffieux, Rompon, Rosières, Ruoms, Sablières, Saint-Alban-Auriolles, Saint-Alban-d’Ay, Saint-Andéol-de-Berg, Saint-Andéol-de-Vals, Saint-André-de-Cruzières, Saint-André-Lachamp, Saint-Barthélemy-le-Plain, Saint-Bauzile, Saint-Cierge-la-Serre, Saint-Cirgues-de-Prades, Saint-Clair, Saint-Cyr, Saint-Désirat, Saint-Didier-sous-Aubenas, Saint-Étienne-de-Boulogne, Saint-Étienne-de-Fontbellon, Saint-Étienne-de-Valoux, Saint-Félicien, Saint-Fortunat-sur-Eyrieux, Saint-Genest-de-Beauzon, Saint-Georges-les-Bains, Saint-Germain, Saint-Gineis-en-Coiron, Saint-Jacques-d’Atticieux, Saint-Jean-de-Muzols, Saint-Jean-le-Centenier, Saint-Jeure-d’Ay, Saint-Joseph-des-Bancs, Saint-Julien-du-Serre, Saint-Julien-en-Saint-Alban, Saint-Julien-Vocance, Saint-Just-d’Ardèche, Saint-Lager-Bressac, Saint-Laurent-du-Pape, Saint-Laurent-sous-Coiron, Saint-Marcel-d’Ardèche, Saint-Marcel-lès-Annonay, Saint-Martin-d’Ardèche, Saint-Martin-sur-Lavezon, Saint-Maurice-d’Ardèche, Saint-Maurice-d’Ibie, Saint-Mélany, Saint-Michel-de-Boulogne, Saint-Michel-de-Chabrillanoux, Saint-Montan, Saint-Paul-le-Jeune, Saint-Péray, Saint-Pierre-la-Roche, Saint-Pierre-Saint-Jean, Saint- Pierre-sur-Doux, Saint-Pons, Saint-Privat, Saint-Remèze, Saint-Romain-d’Ay, Saint-Romain-de-Lerps, Saint-Sauveur-de-Cruzières, Saint-Sernin, Saint-Symphorien-de-Mahun, Saint-Symphorien-sous-Chomérac, Saint-Thomé, Saint-Victor, Saint-Vincent-de-Barrès, Saint-Vincent-de-Durfort, Sainte-Marguerite-Lafigère, Salavas, Les Salelles, Sampzon, Sanilhac, Sarras, Satillieu, Savas, Sceautres, Sécheras, Serrières, La Souche, Soyons, Talencieux, Tauriers, Le Teil, Thorrenc, Thueyts, Toulaud, Tournon-sur-Rhône, Ucel, Uzer, Vagnas, Valgorge, Vallées-d’Antraigues-Asperjoc, Vallon-Pont-d’Arc, Vals-les-Bains, Valvignères, Vanosc, Les Vans, Vaudevant, Vernon, Vernosc-lès-Annonay, Vesseaux, Villeneuve-de-Berg, Villevocance, Vinezac, Vinzieux, Vion, Viviers, Vocance, Vogüé, La Voulte-sur-Rhône.

Dromo departamentas: 275 komunos

Visa šių komunų teritorija:

Albon, Aleyrac, Alixan, Allan, Allex, Ambonil, Ancône, Andancette, Anneyron, Aouste-sur-Sye, Arpavon, Arthémonay, Aubenasson, Aubres, Aulan, Aurel, Autichamp, Ballons, Barcelonne, Barnave, Barret-de-Lioure, Barsac, Bathernay, La Bâtie-Rolland, La Baume-de-Transit, Beaufort-sur-Gervanne, Beaumont-lès-Valence, Beaumont-Monteux, Beausemblant, Beauvallon, Beauvoisin, La Bégude-de-Mazenc, Bellecombe-Tarendol, Bénivay-Ollon, Bésayes, Bésignan, Bonlieu-sur-Roubion, Bouchet, Bourg-lès-Valence, Bren, Buis-les-Baronnies, Chabeuil, Chabrillan, Le Chalon, Chamaloc, Chamaret, Chanos-Curson, Chantemerle-les-Blés, Chantemerle-lès-Grignan, La Charce, Charmes-sur-l’Herbasse, Charols, Chastel-Arnaud, Châteaudouble, Châteauneuf-de-Bordette, Châteauneuf-de-Galaure, Châteauneuf-du-Rhône, Châteauneuf-sur-Isère, Châtillon-en-Diois, Châtillon-Saint-Jean, Chatuzange-le-Goubet, Chaudebonne, Chauvac-Laux-Montaux, Chavannes, Clansayes, Claveyson, Cléon-d’Andran, Clérieux, Cliousclat, Colonzelle, Comps, Condillac, Condorcet, Cornillac, Cornillon-sur-l’Oule, La Coucourde, Crépol, Crest, Crozes-Hermitage, Curnier, Die, Dieulefit, Divajeu, Donzère, Érôme, Espeluche, Espenel, Étoile-sur-Rhône, Eurre, Eygalayes, Eygaliers, Eyroles, Eyzahut, Fay-le-Clos, Ferrassières, Francillon-sur-Roubion, La Garde-Adhémar, Génissieux, Gervans, Geyssans, Grane, Les Granges-Gontardes, Granges-les-Beaumont, Grignan, Izon-la-Bruisse, Laborel, Lachau, Larnage, La Laupie, Laval-d’Aix, Laveyron, Lemps, Livron-sur-Drôme, Loriol-sur-Drôme, Luc-en-Diois, Malataverne, Malissard, Manas, Margès, Marignac-en-Diois, Marsanne, Marsaz, Menglon Mercurol-Veaunes, Mérindol-les-Oliviers, Mévouillon, Mirabel-aux-Baronnies, Mirabel-et-Blacons, Mirmande, Mollans-sur-Ouvèze, Montauban-sur-l’Ouvèze, Montaulieu, Montboucher-sur-Jabron, Montbrison-sur-Lez, Montbrun-les-Bains, Montchenu, Montclar-sur-Gervanne, Montéléger, Montélier, Montélimar, Montferrand-la-Fare, Montfroc, Montguers, Montjoux, Montjoyer, Montlaur-en-Diois, Montmaur-en-Diois, Montmeyran, Montmiral, Montoison, Montréal-les-Sources, Montségur-sur-Lauzon, Montvendre, La Motte-de-Galaure, Mours-Saint-Eusèbe, Mureils, Nyons, Orcinas, Parnans, Le Pègue, Pelonne, La Penne-sur-l’Ouvèze, Peyrins, Piégon, Piégros-la-Clastre, Pierrelatte, Pierrelongue, Les Pilles, Plaisians, Le Poët-en-Percip, Le Poët-Laval, Le Poët-Sigillat, Pommerol, Ponet-et-Saint-Auban, Ponsas, Pont-de-Barret, Pont-de-l’Isère, Pontaix, Portes-en-Valdaine, Portes-lès-Valence, Poyols, Propiac, Puy-Saint-Martin, Puygiron, Ratières, Réauville, Recoubeau-Jansac, Reilhanette, Rémuzat, La Répara-Auriples, Rioms, La Roche-de-Glun, Roche-Saint-Secret-Béconne, La Roche-sur-Grane, La Roche-sur-le-Buis, Rochebaudin, Rochebrune, Rochefort-en-Valdaine, Rochegude, La Rochette-du-Buis, Romans-sur-Isère, Romeyer, Roussas, Rousset-les-Vignes, Roussieux, Roynac, Sahune, Saillans, Saint-Andéol, Saint-Auban-sur-l’Ouvèze, Saint-Avit, Saint-Bardoux, Saint-Barthélemy-de-Vals, Saint-Benoit-en-Diois, Saint-Donat-sur-l’Herbasse, Saint-Ferréol-Trente-Pas, Saint-Gervais-sur-Roubion, Saint-Julien-en-Quint, Saint-Laurent-d’Onay, Saint-Marcel-lès-Sauzet, Saint-Marcel-lès-Valence, Saint-Martin-d’Août, Saint-Maurice-sur-Eygues, Saint-May, Saint-Michel-sur-Savasse, Saint-Pantaléon-les-Vignes, Saint-Paul-lès-Romans, Saint-Paul-Trois-Châteaux, Saint-Rambert-d’Albon, Saint-Restitut, Saint-Roman, Saint-Sauveur-en-Diois, Saint-Sauveur-Gouvernet, Saint-Uze, Saint-Vallier, Sainte-Croix, Sainte-Euphémie-sur-Ouvèze, Sainte-Jalle, Salettes, Salles-sous-Bois, Saou, Saulce-sur-Rhône, Sauzet, Savasse, Séderon, Serves-sur-Rhône, Solaure en Diois, Solérieux, Souspierre, Soyans, Suze, Suze-la-Rousse, Tain-l’Hermitage, Taulignan, Teyssières, La Touche, Les Tourrettes, Triors, Tulette, Upie, Vachères-en-Quint, Valaurie, Valence, Valouse, Venterol, Vercheny, Verclause, Vercoiran, Vers-sur-Méouge, Vesc, Villebois-les-Pins, Villefranche-le-Château, Villeperdrix, Vinsobres.

Dalis šių komunų teritorijos:

Valerbaso komunos dalis, atitinkanti buvusių Miribelio ir Sen Bone de Valklerjė komunų teritorijas.

Izero departamentas: 181 komuna

Les Adrets, Agnin, Allevard, Anjou, Annoisin-Chatelans, Aoste, Arandon-Passins, Assieu, Auberives-sur-Varèze, Les Avenières Veyrins-Thuellin, La Balme-les-Grottes, Barraux, Beaucroissant, Bernin, Biviers, Le Bouchage, Bougé-Chambalud, Bourgoin-Jallieu, Bouvesse-Quirieu, Brangues, La Buisse, La Buissière, Cessieu, Le Champ-près-Froges, Chamrousse, Chanas, Chapareillan, La Chapelle-de-la-Tour, La Chapelle-de-Surieu, La Chapelle-du-Bard, Charette, Charnècles, Chasse-sur-Rhône, Le Cheylas, Cheyssieu, Chimilin, Chonas-l’Amballan, Chozeau, Chuzelles, Claix, Clonas-sur-Varèze, La Combe-de-Lancey, Corbelin, Corenc, Les Côtes-d’Arey, Coublevie, Courtenay, Cras, Crémieu, Crêts en Belledonne, Creys-Mépieu, Crolles, Dizimieu, Dolomieu, Domène, Estrablin, Eyzin-Pinet, Faverges-de-la-Tour, La Flachère, Fontaine, Fontanil-Cornillon, Froges, Gières, Goncelin, Granieu, Le Gua, Hières-sur-Amby, Hurtières, Izeaux, Jardin, Laval, Leyrieu, Lumbin, Luzinay, Meylan, Moidieu-Détourbe, Moirans, Montalieu-Vercieu, Montbonnot-Saint-Martin, Montcarra, Moras, Morestel, Morette, Le Moutaret, La Murette, Murianette, Noyarey, Optevoz, Parmilieu, Le Péage-du-Roussillon, La Pierre, Poliénas, Le Pont-de-Claix, Pont-Évêque, Pontcharra, Porcieu-Amblagnieu, Quincieu, Réaumont, Renage, Revel, Reventin-Vaugris, Rives, La Rivière, Les Roches-de-Condrieu, Rochetoirin, Romagnieu, Roussillon, Ruy-Montceau, Sablons, Saint-Alban-de-Roche, Saint-Alban-du-Rhône, Saint-Baudille-de-la-Tour, Saint-Blaise-du-Buis, Saint-Cassien, Saint-Chef, Saint-Clair-du-Rhône, Saint-Egrève, Saint-Etienne-de-Crossey, Saint-Hilaire-de-Brens, Saint-Ismier, Saint-Jean-de-Moirans, Saint-Jean-le-Vieux, Saint-Lattier, Saint-Marcel-Bel-Accueil, Saint-Martin-d’Uriage, Saint-Martin-le-Vinoux, Saint-Maurice-l’Exil, Saint-Maximin, Saint-Mury-Monteymond, Saint-Nazaire-les-Eymes, Saint-Paul-d’Izeaux, Saint-Paul-de-Varces, Saint-Prim, Saint-Quentin-sur-Isère, Saint-Romain-de-Jalionas, Saint-Romain-de-Surieu, Saint-Savin, Saint-Sorlin-de-Morestel, Saint-Sorlin-de-Vienne, Saint-Victor-de-Morestel, Saint-Vincent-de-Mercuze, Sainte-Agnès, Sainte-Marie-d’Alloix, Salagnon, Salaise-sur-Sanne, Sassenage, Septème, Sermérieu, Seyssuel, Siccieu-Saint-Julien-et-Carisieu, Soleymieu, Sonnay, Tencin, La Terrasse, Theys, Le Touvet, Trept, La Tronche, Tullins, Varces-Allières-et-Risset, Vasselin, Vatilieu, Vénérieu, Venon, Vernas, Vernioz, Le Versoud, Vertrieu, Veurey-Voroize, Veyssilieu, Vézeronce-Curtin, Vienne, Vif, Vignieu, Villard-Bonnot, Ville-sous-Anjou, Villemoirieu, Villette-de-Vienne, Voiron, Voreppe, Vourey.

Luaros departamentas: 179 komunos

Ailleux, Ambierle, Andrézieux-Bouthéon, Arthun, Aveizieux, Balbigny, Bard, Bellegarde-en-Forez, La Bénisson-Dieu, Bessey, Boën-sur-Lignon, Boisset-lès-Montrond, Boisset-Saint-Priest, Bonson, Boyer, Briennon, Bully, Bussières, Bussy-Albieux, Cellieu, Cezay, Chagnon, Chalain-d’Uzore, Chalain-le-Comtal, Chalmazel-Jeansagnière, Chambles, Chamboeuf, Champdieu, Chandon, Changy, La Chapelle-en-Lafaye, La Chapelle-Villars, Charlieu, Châteauneuf, Châtelneuf, Chavanay, Chazelles-sur-Lavieu, Chenereilles, Chuyer, Combre, Commelle-Vernay, Cordelle, Le Coteau, Coutouvre, Craintilleux, Le Crozet, Cuzieu, Dargoire, Débats-Rivière-d’Orpra, Écotay-l’Olme, Essertines-en-Châtelneuf, Genilac, Grézieux-le-Fromental, Grézolles, Gumières, L’Hôpital-le-Grand, L’Hôpital-sous-Rochefort, Jarnosse, Lavieu, Leigneux, Lentigny, Lérigneux, Lézigneux, Lupé, Luré, Luriecq, Mably, Maclas, Magneux-Haute-Rive, Maizilly, Malleval, Marcilly-le-Châtel, Marcoux, Margerie-Chantagret, Marols, Mars, Montagny, Montarcher, Montbrison, Montrond-les-Bains, Montverdun, Mornand-en-Forez, Nandax, Néronde, Neulise, Noailly, Nollieux, Notre-Dame-de-Boisset, Ouches, La Pacaudière, Palogneux, Parigny, Pélussin, Périgneux, Pinay, Pommiers, Pouilly-les-Nonains, Pouilly-sous-Charlieu, Pradines, Pralong, Précieux, Renaison, Riorges, Rivas, Roanne, Roche, Roisey, Sail-sous-Couzan, Saint-Alban-les-Eaux, Saint-André-d’Apchon, Saint-André-le-Puy, Saint-Appolinard, Saint-Bonnet-des-Quarts, Saint-Bonnet-le-Courreau, Saint-Bonnet-les-Oules, Saint-Cyprien, Saint-Cyr-de-Favières, Saint-Cyr-de-Valorges, Saint-Denis-de-Cabanne, Saint-Étienne-le-Molard, Saint-Forgeux-Lespinasse, Saint-Galmier, Saint-Georges-de-Baroille, Saint-Georges-en-Couzan, Saint-Georges-Haute-Ville, Saint-Germain-Laval, Saint-Germain-Lespinasse, Saint-Haon-le-Châtel, Saint-Haon-le-Vieux, Saint-Hilaire-sous-Charlieu, Saint-Jean-Saint-Maurice-sur-Loire, Saint-Jean-Soleymieux, Saint-Jodard, Saint-Joseph, Saint-Julien-d’Oddes, Saint-Just-en-Bas, Saint-Just-Saint-Rambert, Saint-Laurent-Rochefort, Saint-Léger-sur-Roanne, Saint-Marcel-de-Félines, Saint-Marcellin-en-Forez, Saint-Martin-la-Plaine, Saint-Martin-la-Sauveté, Saint-Michel-sur-Rhône, Saint-Nizier-sous-Charlieu, Saint-Paul-d’Uzore, Saint-Pierre-de-Boeuf, Saint-Pierre-la-Noaille, Saint-Polgues, Saint-Priest-la-Roche, Saint-Romain-la-Motte, Saint-Romain-le-Puy, Saint-Sixte, Saint-Thomas-la-Garde, Saint-Vincent-de-Boisset, Sainte-Agathe-en-Donzy, Sainte-Agathe-la-Bouteresse, Sainte-Colombe-sur-Gand, Sainte-Foy-Saint-Sulpice, Sauvain, Savigneux, Soleymieux, Souternon, Sury-le-Comtal, Tartaras, Trelins, Unias, Veauche, Veauchette, Vendranges, Véranne, Vérin, Verrières-en-Forez, Vézelin-sur-Loire, Villemontais, Villerest, Villers, Violay, Vougy.

Ronos departamentas: 92 komunos

Visa šių komunų teritorija:

Alix, Amdue, Anse, L’Arbresle, Les Ardillats, ARNAS, Bagnols, Beaujeu, Belleville-en-Beaujolais, Belmont-d’Azergues, Blacé, Le Breuil, Bully, Cercié, Chabaničre, Chambost-Alličres, Chamelet, Charentay, Charnay, Châtillon, Chazay-d’Azergues, Chénas, Chessy, Chiroubles, Cogny, Condrieu, Corcelles-en-Beaujolais, Denicé, échalas, Emeringes, Fleuria, Frontenas, Gleizé, Les Haies, Juliénas, Jullien, Lacenas, Lachassagne, Lancié, Lantignié, Légny, Létra, Limas, Loire-sur-Rhône, Longes, Lozanne, Lucenay, Marchampt, Marcy, Moiré, Montmelas-Sorlin, Morancé, Odenas, Le Perréon, Pommiers, Porte des Pierres Dorées, Quincié-en-Beaujolais, Régnié-Durette, Rivolet, Rontalon, Saint-Clément-sur-Valsonne, Saint-Cyr-le-Chatoux, Saint-Cyr-sur-le-Rhône, Saint-Didier-sur-Beaujeu, Saint-Etienne-des-Oulličre, Saint-Etienne-la-Varenne, Saint-Georges-de-Reneins, Saint-Germain-Nuelles, Saint-Jean-des-Vignes, Saint-Julien, Saint-Just-d’Avray, Saint-Lager, Saint-Romain-de-Popey, Saint-Romain-en-Gal, Saint-Verand, Saint-Kolombe, Sainte-Paule, Salles-Arbuissonnas-en-Beaujolais, Sarcey, Soucieu-en-Jarrest, Ternand, Theizé, Trier, Tupin-et-Semons, Val d’Oingt, Vaux-en-Beaujolais, Vauxrenard, Vernay, Ville-sur-Jarnioux, Villié-Morgon.

Dalis šių komunų teritorijos:

Vendri prie Tiurdino komunos dalis, atitinkanti buvusių Darezė, Lez Olmo, Sen Lu komunų teritorijas.

Bovalono komunos dalis, atitinkanti buvusios Sen Žan de Tula komunos teritoriją.

Sonos ir Luaros departamentas: 11 komunų

Chaintré, Chânes, La Chapelde-Guinchay, Chasselas, krêches-sur-Saône, Leynes, Pruzilly, Romančche-Thorins, Saint-Amour-Bellevue, Saint-Symphorien-d’Anelles, Saint-Verand.

Savojos departamentas: 165 komunos

Aiguebelette-le-Lac, Aiton, Aix-les-Bains, Albertville, Allondaz, Apremont, Arbin, Argentine, Arvillard, Avressieux, Ayn, La Balme, Barberaz, Barby, Bassens, La Bâthie, Belmont-Tramonet, Betton-Bettonet, Billième, La Biolle, Bonvillard, Bonvillaret, Bourdeau, Le Bourget-du-Lac, Bourget-en-Huile, Bourgneuf, La Bridoire, Brison-Saint-Innocent, Césarches, Cevins, Challes-les-Eaux, Chambéry, Chamousset, Chamoux-sur-Gelon, Champ-Laurent, Champagneux, Chanaz, La Chapelle-Blanche, La Chapelle-du-Mont-du-Chat, La Chapelle-Saint-Martin, Châteauneuf, La Chavanne, Chignin, Chindrieux, Cléry, Cognin, Coise-Saint-Jean-Pied-Gauthier, Conjux, La Croix-de-la-Rochette, Cruet, Curienne, Les Déserts, Détrier, Domessin, Drumettaz-Clarafond, Dullin, Entrelacs, Épierre, Esserts-Blay, Fréterive, Frontenex, Gerbaix, Gilly-sur-Isère, Grésy-sur-Aix, Grésy-sur-Isère, Grignon, Hauteville, Jacob-Bellecombette, Jongieux, Laissaud, Lépin-le-Lac, Loisieux, Lucey, Marcieux, Mercury, Méry, Meyrieux-Trouet, Les Mollettes, Montagnole, Montailleur, Montcel, Montendry, Montgilbert, Monthion, Montmélian, Montsapey, La Motte-Servolex, Motz, Mouxy, Myans, Nances, Notre-Dame-des-Millières, Novalaise, Ontex, Pallud, Planaise, Plancherine, Le Pont-de-Beauvoisin, Le Pontet, Porte-de-Savoie, Presle, Pugny-Chatenod, Puygros, La Ravoire, Rochefort, Rognaix, Rotherens, Ruffieux, Saint-Alban-d’Hurtières, Saint-Alban-de-Montbel, Saint-Alban-Leysse, Saint-Baldoph, Saint-Béron, Saint-Cassin, Saint-Genix-les-Villages, Saint-Georges-d’Hurtières, Saint-Jean-d’Arvey, Saint-Jean-de-Chevelu, Saint-Jean-de-la-Porte, Saint-Jeoire-Prieuré, Saint-Léger, Saint-Offenge, Saint-Ours, Saint-Paul, Saint-Paul-sur-Isère, Saint-Pierre-d’Albigny, Saint-Pierre-d’Alvey, Saint-Pierre-de-Belleville, Saint-Pierre-de-Curtille, Saint-Pierre-de-Soucy, Saint-Sulpice, Saint-Vital, Sainte-Hélène-du-Lac, Sainte-Hélène-sur-Isère, Sainte-Marie-d’Alvey, Serrières-en-Chautagne, Sonnaz, La Table, Thénésol, Thoiry, La Thuile, Tournon, Tours-en-Savoie, Traize, Tresserve, Trévignin, La Trinité, Val-d’Arc, Valgelon-La Rochette, Venthon, Verel-de-Montbel, Verel-Pragondran, Le Verneil, Verrens-Arvey, Verthemex, Villard-d’Héry, Villard-Léger, Villard-Sallet, Villaroux, Vimines, Vions, Viviers-du-Lac, Voglans, Yenne.

Aukštutinės Savojos departamentas: 121 komuna

Allinges, Allonzier-la-Caille, Ambilly, Andilly, Annemasse, Anthy-sur-Léman, Archamps, Armoy, Arthaz-Pun Notre-Dame, Ayse, Ballaison, Bassy, Beaumont, Bellevaux, Bernex, Bonne, Bonneville, Bons-en-Chabdres, Bossey, Brenthonne, Brizon, Cercier, Cernex, Cervens, Challonges, Champanges, Chaumont, Chavannaz, Chêne-en-Semine, Chênex, CHENS-sur-Léman, Chessenaz, Chevrier, Chilly, Clarafond-Arcine, Clermont, Collonges-sous-Salčve, kontamine-Sarzin, contamine-sur-Arve, Copponex, Cranves-Sales, Cruseilles, Desingy, dingy-en-Vuache, Douvaine, Draillant, Droisy, Eloise, Etrembičres, Evian le-Bains, Excenevex, Faucigny, Feigčres, Fessy, Féternes, Franclens, Frangy, Gaillard, Gličres-Val-de-Borne, Jonzier-Épagny, Juvigny, Larringes, Loisin, Lucinges, Lugrin, Lullin, Lully, Lyaud, Machilly, Marcellaz, Margencel, Marignier, Marin, Marlioz, Massongy, Maxilly-sur-Leman, Meillerie, Menthonnex-en-Bornes, Menthonnex-sub-Clermont, Messery, Minzier, Mont-Saxonnex, Musičge, Nernier, Neuvecelle, Neydens, Novel, Orcier, Peillonnex, Perrignier, Presilly, publier, Reyvroz, Saint-Blaise, Saint-Cergues, Saint-Germain-sur-Rhône, Saint-Gingolph, Saint-Julien-en-Genevois, Saint-Paul-en-Chabdres, Le Sappey, Savigny, sciez, Seyssel, Thollon-les-Mémission, Thonon le-Bains, Thez, Usinens, Vailly, Valleiry, Vanzy, Veigy-Foncenex, vers, Vétraz-Monthoux, Ville-la-Grand, Villy-le-Bouveret, Vinzier, Viry, Vougy, Vovray-en-Bornes, Vulbens, You.

7.   Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„Alicante Henri Bouschet N“

„Aligoté B“

„Alphonse Lavallée N“

„Aléatico N“

„Aramon N“

„Aramon blanc B“

„Aramon gris G“

„Aranel B“

„Arinarnoa N“

„Aubun N“ ir „Murescola“

„Barbaroux Rs“

„Biancu Gentile B“

„Bourboulenc B“ ir „Doucillon blanc“

„Brun argenté N“ ir „Vaccarèse“

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Caladoc N“

„Calitor N“

„Carignan N“

„Carignan blanc B“

„Chambourcin N“

„Chardonnay B“

„Chasan B“

„Chasselas B“

„Chasselas rose Rs“

„Chatus N“

„Chenanson N“

„Chenin B“

„Cinsaut N“ ir „Cinsault“

„Clairette B“

„Clairette rose Rs“

„Clarin B“

„Colombard B“

„Cot N“ ir „Malbec“

„Couderc noir N“

„Counoise N“

„Egiodola N“

„Gamaret“

„Gamay Fréaux N“

„Gamay N“

„Gamay de Bouze N“

„Gamay de Chaudenay N“

„Ganson N“

„Gewurztraminer Rs“

„Gramon N“

„Grenache N“

„Grenache blanc B“

„Grenache gris G“

„Gros Manseng B“

„Jurançon noir N“ ir „Dame noire“

„Listan B“ ir „Palomino“

„Lledoner pelut N“

„Macabeu B“ ir „Macabeo“

„Marsanne B“

„Marselan N“

„Mauzac rose Rs“

„Melon B“

„Merlot N“

„Merlot blanc B“

„Meunier N“

„Mollard N“

„Mondeuse N“

„Mondeuse blanche B“

„Monerac N“

„Montils B“

„Morrastel N“ ir „Minustellu“, „Graciano“

„Mourvaison N“

„Mourvèdre N“ ir „Monastrell“

„Mouyssaguès“

„Muresconu N“ ir „Morescono“

„Muscadelle B“

„Muscardin N“

„Muscat Ottonel B“ ir „Muscat“, „Moscato“

„Muscat cendré B“ ir „Muscat“, „Moscato“

„Muscat d’Alexandrie B“ ir „Muscat“, „Moscato“

„Muscat de Hambourg N“ ir „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits blancs B“ – „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains roses Rs“ ir „Muscat“, „Moscato“

„Muscat à petits grains rouges Rg“ – „Muscat“, „Moscato“

„Müller“ ir „Thurgau B“

„Nielluccio N“ ir „Nielluciu“

„Noir Fleurien N“

„Négret de Banhars N“

„Négrette N“

„Oberlin noir N“

„Ondenc B“

„Orbois B“

„Pagadebiti B“

„Pascal B“

„Perdea B“

„Persan N“

„Petit Courbu B“

„Petit Manseng B“

„Petit Meslier B“

„Petit Verdot N“

„Picardan B“ ir „Araignan“

„Pineau d’Aunis N“

„Pinot blanc B“

„Pinot gris G“

„Pinot noir N“

„Piquepoul blanc B“

„Piquepoul gris G“

„Piquepoul noir N“

„Plant de Brunel N“

„Plant droit N“ ir „Espanenc“

„Plantet N“

„Portan N“

„Portugais bleu N“

„Poulsard N“ ir „Ploussard“

„Prunelard N“

„Précoce Bousquet B“

„Précoce de Malingre B“

„Raffiat de Moncade B“

„Ravat blanc B“

„Rayon d'or B“

„Riesling B“

„Riminèse B“

„Rivairenc N“ ir „Aspiran noir“

„Rivairenc blanc B“ ir „Aspiran blanc“

„Rivairenc gris G“ ir „Aspiran gris“

„Romorantin B“ ir „Danery“

„Rosé du Var Rs“

„Roublot B“

„Roussanne B“

„Roussette d'Ayze B“

„Rubilande Rs“

„Sacy B“

„Saint Côme B“

„Saint-Macaire N“

„Saint-Pierre doré B“

„Sauvignon B“ ir „Sauvignon blanc“

„Sauvignon gris G“ ir „Fié gris“

„Savagnin blanc B“

„Savagnin rose Rs“

„Sciaccarello N“

„Segalin N“

„Seinoir N“

„Select B“

„Semebat N“

„Semillon B“

„Servanin N“

„Seyval B“

„Sylvaner B“

„Syrah N“ ir „Shiraz“

„Tannat N“

„Tempranillo N“

„Terret blanc B“

„Terret gris G“

„Terret noir N“

„Tibouren N“

„Tourbat B“

„Tressot N“

„Trousseau N“

„Téoulier N“

„Ugni blanc B“

„Valdiguié N“

„Valérien B“

„Varousset N“

„Velteliner rouge précoce Rs“

„Verdesse B“

„Vermentino B“ ir „Rolle“

„Villard blanc B“

„Villard noir N“

„Viognier B“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1.   Geografinės vietovės ypatumai

SGN „Comtés Rhodaniens“ geografinės vietovės teritorija apima 9 vynuogininkyste garsėjusio buvusio Ronos-Alpių regiono departamentus: Eno, Ardešo, Dromo, Izero, Luaros, Ronos, Savojos, Aukštutinės Savojos bei Sonos ir Luaros. Ardešo vynuogynai, skirti vynų su SGN „Comtés Rhodaniens“ gamybai, daugiausia auga pietinėje departamento pusėje ir Ronos slėnyje. Čia klimatas yra beveik toks pat, kaip Viduržemio jūros pakrantėje: žiemos švelnios. Vietovė labai vėjuota: iš šiaurės rytų pučia mistralis, iš pietų – pietys, o iš vakarų – drėgmę atnešantis vakarys. Dirvožemis, susidaręs iš mergelio kalkakmenio ir pakrančių molio, yra turtingas, derlingas ir akmeningas – tai padeda išsaugoti vandens telkinių tinklą. Dromo departamentas, taip pat esantis Ronos slėnyje, gali būti skirstomas į du segmentus: Alpių priekalnių masyvus ir Ronos žemumą. Šioje teritorijoje vynmedžiai auginami beveik visur, bet daugiausia – įkalnėse ir šlaituose. Dirvožemį daugiausia sudaro nuosėdinės kilmės molingas kalkakmenis. Dromo regiono šiaurėje klimatas žemyninis, o judant pietyn didėja Viduržemio jūros regiono klimato įtaka ir ryškėja kalnų įtaka.

Šiaurėje Ronos departamentas ribojasi su Eno, Izero, Luaros bei Sonos ir Luaros departamentais. Kraštovaizdį sudaro Božolė kalnai (šiaurėje) ir Lionė kalnai (pietuose), rytuose jis ribojasi su Sonos lyguma, o toliau – su Ronos slėniu (ties Lionu). Į šiaurę nuo šios upės vyrauja granito uolienos, iš kurių nuotrupų susiformavo daugiau mažiau rūgštus molio ir smėlio dirvožemis. Būtent šių tipų dirvožemyje, kuriame vynuogės auga lėčiau, daugiausia sodinamos vynuogynuose vyraujančios veislės „Gamay N“ vynuogės. Į pietus nuo Nizrano upės kalvos klintinės, kai kur – skalūninės. Čia gaminami subtilesni vynai. Kaip ir likusioje regiono dalyje, Ronos pakrančių klimatas yra pusiau žemyninis: jam pakaitomis įtaką daro Viduržemio jūros pakrančių, žemyninis ir jūrinis klimatas. Žiemos čia gana atšiaurios (epizodiškai pasitaiko stiprių šalnų ir snygio), o vasaros – šiltos ir saulėtos. Čia dažnai vėjuota: Ronos slėnio šiaurinėje dalyje reguliariai pučia mistralis, o pietys dažnai, kartais stipriai, pučia prieš atslenkant audroms iš pietvakarių.

Šį branduolį (Ardešą, Dromą, Roną) supa unikalesnės SGN „Comtés Rhodaniens“ geografinei vietovei priskiriamos Izero departamentui priklausančios vietovės:

Grezivodano slėnis – siauro Alpių slėnio dalis, besidriekianti į šiaurės rytus nuo Grenoblio Šamberi kryptimi, nuo Melano iki Šaparejano komunos, besiribojančios su Savojos departamentu. Vynmedžiai sodinami į pietryčius atgręžtuose šlaituose (kalkinguose skardžiuose), Šartrezo kalnų masyvo priekalnėje,

į pietus nuo Grenoblio, tarp Verkoro kalnų masyvo vakaruose ir Devoliui bei Ekreno masyvų rytuose, yra Trijevas – pietinis Alpių slėnio pakraštys. Tai vidutinio aukščio (nuo 500 m iki 1 200 metrų virš jūros lygio) kalnų teritorija, kurios statūs šlaitai apsodinti terasomis. Šios išsidėsčiusios virš Drako upės vingių ir stačių, į pietvakarius atsigręžusių Ebrono upės slėnio šlaitų.

į šiaurės rytus nuo Burguen Žaljė, tarp Kremjė ir La Tur diu Peno komunų, yra keli lygiagrečiai rytų-vakarų kryptimi išsidėstę slėniai su nuostabiais į pietus atsigręžusiais šlaitais (palankus mikroklimatas): tai Žemutinės Dofinė molasos kalvų teritorija, Juros periodo kalkakmenio plynaukščių teritorija (Ilio-Kremjė plokščiakalnis).

Izero departamentą Alpių kalnai gana gerai apsaugo nuo šaltų rytinių vėjų, o Centrinis Masyvas – nuo Atlanto vandenyno įtakos, todėl jo klimatas yra nuosaikiai kontrastingas, jam nebūdingi ekstremalūs reiškiniai. Po šaltos ir ūkanotos žiemos ateina šilta ir sausa vasara, kurios metu dažnai kompensuojamas pavasarį pastebimas vynmedžių augimo vėlavimas. SGN „Comtés Rhodaniens“ teritorija tęsiasi iki Savojos ir Aukštutinės Savojos departamentų ir Seselio kantono Eno departamente. Jos oro sąlygoms būdinga jūrinio ir žemyninio klimato bei pietinių oro masių įtaka.

Taigi SGN geografinė vietovė driekiasi Ronos upės slėniu iki Alpių kalnų. Ji išsiskiria silpnesniu žemyniniu klimatu, apimančiu tiek vandenyno įtaką (vakarų vėjai užtikrina drėgmę, sumažina temperatūros intervalus), tiek Pietų kryptimi – šiltųjų kraštų įtaką (temperatūros švelnumą ir saulėtumą). Šie oro sąlygų pokyčiai yra naudingi įkalnėse ir šlaituose augantiems vynuogynams. Dirvožemis daugiausia yra nuosėdinės kilmės. Jo pagrindą sudaro molis ir klintys, vietomis – molis ir granitas. Tai palanku įvairioms veislėms įveisti.

8.2.   Produkto ypatumai

Pirmasis vynmedžių auginimo šioje vietovėje rašytinis įrodymas pasirodė prieš 2 000 metų Plinijaus Vyresniojo parašytoje „Gamtos istorijoje“. II–V amžiaus istorikų darbai liudija apie plataus masto prekybą vynais, gabentais Ronos upe per Vieną ir Lugdunumą (dabartinį Lioną) Šiaurėje gyvenantiems klientams. Viduramžiais šį verslą iš romėnų perėmė Romos katalikų bažnyčia. Tada vynmedžiai buvo auginami vyskupijų teritorijose, kartais ir vyskupijų miestuose, kaip antai Vienoje, Lione, Valanse ir Grenoblyje. Vynmedžius ėmė auginti ir vienuolynai ir jie tapo vynuogynų valdomis.

Iki XIX a. pabaigos vynuogynų plotai augo didėjant gyventojų skaičiui, prekybos mastams ir miestams: 1870 m. vynuogynai užėmė 200 000 hektarų. Vynininkystės ekonomika skirtingose teritorijose vystėsi įvairiai, kol susiformavo tai, kas yra dabar: Božolė regione yra susitelkusios didelės Liono kilmingųjų valdos ir buržuazijos kapitalas; nuo Biužė ir Savojos iki Dromo ir Pietų Ardešo vyrauja smulkieji ir vidutiniai vynininkystės ūkiai; Ronos slėnyje klesti apsukrių verslininkų meistriškumo salelės.

Tobulėjant praktinei patirčiai ir kokybei, vyndariai palaipsniui formuoja šiandien mums žinomą kraštovaizdį.

Saugoma geografine nuoroda „Comtés Rhodaniens“ žymimi vynai gali būti gaminami iš vynuogių, kurių veislių mišiniai tvirtai įaugę į regiono istoriją, kaip antai „Viognier B“, „Marsanne B“, „Roussanne B“, „Syrah N“, „Gamay N“, „Pinot N“, bet gali būti naudojamos ir už regiono ribų auginamų veislių, pvz., „Chardonnay B“ arba „Merlot N“ vynuogės.

Todėl gamybos specifiką lemia reikalavimas gaminti ir siūlyti daugiausia vienos vynuogių veislės vynus, bet taip pat naudoti vynuogių mišinius, kurie gali patenkinti vartotojų poreikius:

baltieji vynai pasižymi harmoningu gaivumo, vaisiškų ar gėlių poskonių ir pokvapių ar net, priklausomai nuo veislės, minerališkumo deriniu,

kad raudonieji vynai būtų išraiškingi net ir be ilgo brandinimo, siekiama išsaugoti vynuogių ir šviežių raudonųjų uogų skonį;

lengvi ir gyvybingi rožiniai vynai gaminami technologiškai reguliuojant temperatūrą: taip išsaugomas pirminis aromatas ir vaisiškumas.

8.3.   Geografinės vietovės ypatumų ir produkto ypatumų priežastinis ryšys

Priežastinis ryšys grindžiamas regiono klimato ir dirvožemio rūšių poveikiu gana gaivių, išbaigtų ir vaisiškų vynų gamybai.

„Comtés Rhodaniens“ krašto vyno pagrindas visų pirma yra istorija, nuo Antikos laikų sutelkusi jo gamintojus ir jų praktinę patirtį. Šią istoriją, be kita ko, sudaro pirmiausia užsimezgę Dromo ir Ardešo vynininkystės ir žemės ūkio ryšiai ir vėliau – ryšiai su Ronos departamentu ir kitais šios teritorijos departamentais.

Ronos slėnyje dėl vynmedžių ir vaismedžių auginimo tradicijų susiformavo tikrai kompleksiška horizontalioji regioninė ekonomika. SGN „Comtés Rhodaniens“ puikiai atspindi šią „Ronos slėnio vidurio“ kultūrą. Be to, visiškai neatsitiktinai pirmieji eksporto sandoriai buvo sudaryti su Šveicarija, kuri pati yra netoli Ronos slėnio.

Ronos-Alpių regionas turi pripažintą vynuogių auginimo tradiciją, kuriai atstovaujantiems vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, o deklaruojami regiono produktai su saugoma geografine nuoroda tradiciškai vadinami krašto vynais (pranc. vins de pays).

Šiame regione krašto vynų gamyba prasidėjo vietos produkcijai suteikus saugomas geografines nuorodas: SGN „Drôme“, SGN „Collines Rhodaniennes“, SGN „Coteaux du Grésivaudan“, SGN „Isère“, SGN „Vins des Allobroges“ ir SGN „Ardèche“. Šie produktai pagerino 1989 m. pripažinto regioninio krašto vyno „Comtés Rhodaniens“ reputaciją ir paskatino jam suteikti SGN „Comtés Rhodaniens“.

Taigi su SGN „Comtés Rhodaniens“ siejama geografinė vietovė yra plati ir apima 9 departamentus, nors gamybos vietovės centrą iš esmės sudaro Ardešo, Dromo ir Ronos departamentai.

Žinodami gamtinę aplinką, vyno gamintojai jau seniai pradėjo optimaliai valdyti vynmedžių auginimą ir jų gamybinį potencialą.

Ilgainiui SGN „Comtés Rhodaniens“ geografinėje vietovėje įvykę geologiniai procesai nulėmė tai, kad čia susidarė daugiausia gerai drenuojamas molingas klintinis dirvožemis, tinkamas vynmedžiams auginti įkalnėse arba šlaituose, ir palankus gaminti vynams, atskleidžiantiems pirminius čia auginamų įvairių veislių vynuogių aromatus.

Šiai vietovei taip pat būdingas švelnesnis žemyninis klimatas, kuriam pietinėje dalyje įtaką daro Viduržemio jūra. Dėl karštų dienų ir gana gaivių naktų kaitos vasarą regioninių ir už regiono ribų auginamų veislių vynuogės visiškai prinoksta ir išlaiko skonio išbaigtumą, šviežumą bei vaisiškumą.

Šie Ronos slėnio vidurio vynai reguliariai pristatomi konkursuose („Concours Général Agricole“), kuriuose pelno apdovanojimus, minimi vynų vadove „Hachette des vins“, be jų neapsieinama vietos šventėse ir turistiniuose renginiuose, kurie vyksta vynuogių augintojų kaimuose, regiono miestuose (Lione, Valanse) bei visoje Pietryčių Prancūzijoje (Marselyje vykstančiame festivalyje „Festival hors les vignes“, kuris garsus vynais, virtuvės šefais ir menininkais).

9.   Kitos pagrindinės sąlygos

Teisinis pagrindas:

Nacionalinės teisės aktai

Papildomos sąlygos rūšis:

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Sąlygos aprašymas:

Saugoma geografinė nuoroda „Comtés Rhodaniens“ gali būti papildoma nurodant vieną ar kelias vynuogių veisles.

Kai terminas „Saugoma geografinė nuoroda“ pakeičiamas tradiciniu terminu „Vin de pays“ („Krašto vynas“), etiketėje pateikiamas Europos Sąjungos SGN logotipas.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-8b3ff145-7894-405a-a562-1b4863a7bf16


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/54


Bendrojo dokumento, iš dalies pakeisto patvirtinus nereikšmingą pakeitimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, paskelbimas

(2022/C 286/13)

Europos Komisija šį nereikšmingą pakeitimą patvirtino pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 664/2014 (1) 6 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą.

Su šia nereikšmingo pakeitimo paraiška galima susipažinti Komisijos duomenų bazėje eAmbrosia.

BENDRASIS DOKUMENTAS

IDIAZABAL

ES Nr.: PDO-ES-0082-AM02-16.2.2021

SKVN (X) SGN

1.   Produkto pavadinimas

„Idiazabal“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Ispanija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.3 klasė. Sūriai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Idiazabal“ – slėgtas nekaitintas sūris, pagamintas tik iš žalio „Latxa“ ir „Carranzana“ veislių avių pieno ir brandintas ne trumpiau kaip 60 dienų. Sūris pasižymi šiomis savybėmis: svoris ne mažesnis kaip 1 kg ir ne didesnis kaip 3,5 kg, aukštis ne mažesnis kaip 8 cm ir ne didesnis kaip 12 cm, o skersmuo – ne mažesnis kaip 10 cm ir ne didesnis kaip 30 cm. Kiekvienai iš šių savybių leidžiama ± 10 % paklaida. Sūris taip pat gali būti rūkytas.

Draudžiama naudoti bet kokius pieno priedus, išskyrus pieno fermentus, lizocimą, šliužo fermentą ir druską.

Sūris yra cilindro formos, žievė lygi, kieta, šviesiai geltonos spalvos, o rūkyto sūrio – tamsiai rudos. Paviršius (spalva ir skylutės minkštime) yra vientisas, dramblio kaulo arba šiaudų geltonumo spalvos, su keliomis mažomis netaisyklingos formos skylutėmis. Sūrio tekstūra gana elastinga ir tvirta, kiek grūdėta. Skleidžia stiprų aromatą, primenantį avies pieną ir rūgpienį, o skonis subalansuotas ir stiprus su vos juntamu aštrumu, rūgštumu ir dūmo kvapu (kai sūris rūkytas). Sūrio gabalėlį nurijus, stiprus aromatas juntamas ilgai.

Riebalų kiekis – ne mažesnis nei 45 % sausosios medžiagos; bendras baltymų kiekis sausojoje medžiagoje – ne mažiau kaip 25 %, o sausoji medžiaga turi sudaryti ne mažiau kaip 55 % produkto. Produkto pH turi būti 4,9–5,5.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

Pašarai. „Latxa“ ir „Carranzana“ veislių avys paprastai beveik visus metus ganosi pievose. Priklausomai nuo metų laiko, jos nuolat perginamos iš žemų slėnių į aukštesnius kalnų šlaitus. Kadangi gyvūnai beveik visus metus praleidžia gamtoje, pagrindinę jų pašarų dalį sudaro laukinė kalnų papėdėje augančių miškų augmenija (žiemą) ir aukštikalnių pievos (vasarą). Tuo metų laiku, kai trūksta pašarų, arba tuomet, kai tai rekomenduojama dėl fiziologinių priežasčių (laktacijos), pašarų racionas papildomas šeriant tvartuose.

Žaliavos. Žalias „Latxa“ ir „Carranzana“ veislių avių pienas, gaunamas nustatytoje geografinėje vietovėje.

Draudžiama naudoti bet kokius pieno priedus, išskyrus pieno fermentus, lizocimą, šliužo fermentą ir druską.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje.

Pieno gamyba, sūrio gamyba ir brandinimas turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje, t. y. visi gamybos etapai turi vykti jos teritorijoje.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Sūris „Idiazabal“ gali būti parduodamas visas arba trikampio formos gabalais (porcijomis).

Sūris „Idiazabal“ arba, jei jis pjaustomas, jo porcijos turi būti pakuojamos pasibaigus minimaliam 60-ies dienų brandinimo laikotarpiui.

Sūris gali būti pjaustomas į porcijas ir, jei taikoma, pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje. Tam yra dvi priežastys.

Pirma, supjausčius sūrį, bent dvi gabalėlių pusės netenka apsauginės žievės. Taigi, siekiant išsaugoti juslines savybes, kai sūris „Idiazabal“ supjaustomas porcijomis, trikampio formos gabalai turi būti nedelsiant pakuojami.

Antra, supjausčius sūrį porcijomis, gali būti, kad produkto autentiškumo ir kilmės identifikacinės žymės dingsta arba nebėra matomos. Todėl jis turi būti pjaustomas ir pakuojamas vietoje, siekiant užtikrinti, kad sūrio gabalėliai neprarastų šiam sūriui būdingo autentiškumo.

Nukrypstant nuo to, kas išdėstyta pirmiau, sūris „Idiazabal“ gali būti pjaustomas porcijomis mažmeninės prekybos vietose, jei tai daroma pirkėjui matant pardavimo metu.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Sūriai „Idiazabal“ privalo būti žymimi šiomis identifikacinėmis žymėmis:

kazeino plokštele su serijos numeriu ir kiekvienam sūriui priskirtu atskiru numeriu, kurie turi būti tvirtinami sūrio formavimo arba slėgimo etapu. Plokštelėmis aprūpina valdymo įstaiga;

etiketėmis, kuriomis pažymėti sūriai parduodami rinkoje. Ant jų nurodomas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas ir logotipas;

SKVN „Idiazabal“ pažymėtų sūrių, kurie gaminami tik iš pieno, gaunamo iš to paties ūkio, logotipuose galima įrašyti žodžius „baserrikoa — de caserío“ (tiesiai iš ūkio);

sūriui skirtomis etiketėmis, kurios, nepaisant to, ar sūris paliekamas nepjaustytas, ar yra supjaustytas į trikampio formos gabalėlius, pagal Ispanijos teisę turi būti tvirtinamos pieninėse, kurios yra įtrauktos į SKVN registrus;

ant sūrio turi būti užklijuota etiketės nugarėlė su serijos numeriu ir kiekvienam sūriui priskirtu atskiru numeriu bei kodu, kuris priklauso nuo pažymėto sūrio dydžio ir formos. Šioje etiketės nugarėlėje turi būti nurodytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas „Idiazabal“ ir logotipas. Etikečių nugarėlėmis aprūpina ir jas kontroliuoja valdymo įstaiga. Jos suteikiamos visiems jų prašantiems veiklos vykdytojams, kurie atitinka specifikacijoje numatytus reikalavimus.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima gamtines teritorijas, kuriose auginamos „Latxa“ ir „Carranzana“ veislių avys. Tai Alavos, Biskajos, Gipuskoa ir Navaros vietovės, išskyrus Ronkalio slėnio savivaldybes. Gamybos vietovė yra Pirėnų pusiasalio šiaurėje. Jos koordinatės – tarp 43o 27’ ir 41o 54’ šiaurės platumos ir 1o 05’ ir 3o 37’ vakarų ilgumos pagal Grinvičo dienovidinį.

5.   Ryšys su geografine vietove

Geografinės vietovės ypatumai

Yra išlikusių įrodymų, kad „Latxa“ ir „Carranzana“ veislių avys šioje vietovėje auginamos nuo maždaug 2200 m. pr. m. e. Per tiek metų minėtos veislės taip prisitaikė prie šios vietovės, kad geografinės vietovės savybės tapo neatsiejamos nuo tinkamo šių veislių gyvulių vystymosi ir auginimo. Gamybos vietovė yra kalnuota, reljefas grubus ir nelygus, todėl susisiekimas yra sudėtingas. Tai prisidėjo prie to, kad daugelyje slėnių ir kalnų išliko gyvulių augintojų bendruomenės. Dirvožemyje daug pagrindinių ir kitų maistinių medžiagų. Dėl natūralių uolų savybių ir kai kur dirvožemyje esančio karbonato lyjant jos nedaug išplaunamos. Toks dirvožemis puikiai tinka ganykloms. Dėl topografinių vietovės savybių klimatas joje įvairus: jis gali būti veikiamas ir Atlanto vandenyno, ir Viduržemio jūros, su kintančiais atmosferos frontais, atsirandančiais dėl kalnų virtinių sukurtų užtvarų. Kadangi čia daug kalvų ir kalnų ir gausu kritulių, hidrografinis tinklas yra platus ir tankus. Yra du baseinai: Kantabrijos jūros, į kurį vanduo suteka iš Biskajos, Gipuskoa ir šiaurinių Alavos bei Navaros slėnių; ir Viduržemio jūros, į kurį vanduo suteka iš Alavos, Vidurio Navaros ir La Riberos teritorijų. Kalbant apie augmeniją, vietovėje daugybė natūralių pievų ir ganyklų. Dėl palankių oro ir dirvožemio sąlygų vietovėje puikiai auga vandenį mėgstantys ir vandens augalai, būdingi Baskijoje ir šiaurės Navaroje vyraujančiam klimatui.

Produkto ypatumai

Juslinės sūrio „Idiazabal“ savybės yra ypatingos ir skiriasi nuo kitų sūrių savybių. Jos atskleidžia visą produkto aromato ir skonio subtilumą. Sūrio tekstūra elastinga, jis tik šiek tiek arba vidutiniškai grūdėtas ir vidutiniškai arba labai kietas. Tai stipraus ir burnoje ilgai išliekančio skonio sūris, kuriame puikiai subalansuoti pieno, rauginto pieno ir skrudintų produktų aromatai, kurie sudaro juslinį produkto pagrindą, papildytą daugybe poskonių ir priekvapių, suteikiančių tik šiam sūriui būdingų savybių.

Priežastinis geografinės vietovės ir produkto ypatumų ryšys

Pieno, kuris naudojamas sūriui „Idiazabal“ gaminti, savybės daugiausia priklauso nuo nurodytų leistinų avių veislių („Latxa“ ir „Carranzana“) pieno. Šių avių prisitaikymas prie nustatytos geografinės vietovės ir istorinės sąsajos tarp aplinkos, avių ir augintojų sukuria tvirtą ryšį, kuriuo geriausiai pagrindžiamos sūrio „Idiazabal“ ypatybės. „Latxa“ ir „Carranzana“ – puikiai pienui gaminti tinkančios avių veislės. Šių veislių avys atsparios, prisitaikiusios gyventi kalnuose ir yra neatsiejama Baskijos avių auginimo praktikos, topografijos ir šios vietos ekologijos dalis.

Be to, sūrio „Idiazabal“ savybės priklauso nuo natūralių veiksnių, todėl atitinkamai kinta dėl skirtingų sezonų, ganyklų tipų, klimato ir pan., nes sūris „Idiazabal“ gaminamas iš žalio pieno, kuris nėra termiškai apdorotas. Kaitinant pieną, būtų panaikintos arba sumažintos ypatingos produkto jutiminės savybės, kurios produktui suteikia savitumo, siejamo su ilgalaikėmis sūrio gaminimo tradicijomis šioje vietovėje.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.mapa.gob.es/es/alimentacion/temas/calidad-diferenciada/dop-igp/htm/DOP-Idiazabal-modificacion-menor.aspx


(1)  OL L 179, 2014 6 19, p. 17.


2022 7 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 286/57


Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 286/14)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Lumblija“

ES Nr. ES Nr. PGI-HR-02809 – 28.10.2020

SKVN ( ) SGN (X)

1.   Pavadinimas (-ai) [SKVN arba SGN]

„Lumblija“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Kroatija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

2.3 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai ir kiti kepiniai

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Lumblija“ – tai apvalios formos saldi duona, kepama iš raugintos tešlos. Jos išorė yra tamsiai rudos spalvos, aptepta varenik (vynuogių misos sirupu) arba brendžiu ir apibarstyta cukrumi. Juntamas aromatingas pridėtų prieskonių – cinamono, gvazdikėlių, muskato riešuto, kalendros ir anyžiaus – kvapas. Šiai duonai būdinga sodraus riešutų ir vaisių skonio, atsirandančio dėl ruošiant naudojamų žaliavų – migdolų, graikinių riešutų, razinų, varenik ir citrusinių vaisių – ir dėl pridedamų prieskonių atsirandančio aromato harmonija.

Duonos minkštimo tekstūra yra kompaktiška, bet minkšta, perpjovus matomi maži razinų, migdolų ir graikinių riešutų gabalėliai, o išorės tekstūra yra tvirtos konsistencijos.

Vienas „Lumblija“ kepalas sveria 350–600 g.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

„Lumblija“ gaminti naudojamos šios žaliavos: kvietiniai miltai, cukrus, alyvuogių aliejus, kiaulių taukai arba sviestas, varenik, migdolai, graikiniai riešutai, razinos, malti gvazdikėliai, cinamonas, muskato riešutas, kalendra, anyžiai, citrinų ir apelsinų žievelės, vanilinis cukrus, brendis (rožių arba žolelių skonio (travarica)), kepimo mielės (šviežios arba sausos), pienas, vanduo ir druska tešlai pagaminti. Gaminant tešlą galima įmaišyti maltos saldžiosios ceratonijos.

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Tešlos paruošimas ir „Lumblija“ kepimas yra gaminimo etapai, kurie turi vykti 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje.

3.5.   Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, smulkinimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Duonos „Lumblija“ kepalai parduodami nesupjaustyti.

Pakavimas turi būti vykdomas 4 punkte apibrėžtoje geografinėje vietovėje, kad būtų išsaugotos produkto specifinės juslinės savybės ir kokybė, kurios gali nukentėti transportuojant. Siekiant išsaugoti šviežumą ir paruošti tolesniam transportavimui, „Lumblija“ suvyniojama į popierinę arba plastikinę pakuotę (celofaną). Siekiant apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, ji gali būti dedama į tinkamas dėžes.

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Tiekiant produktą rinkai, jo pavadinimo „Lumblija“ šrifto dydis ir tipas turi labiau išsiskirti nei bet kuris kitas užrašas.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

„Lumblija“ gamybos – nuo tešlos paruošimo iki kepimo – vietovė apima visą Korčulos salą, kurioje yra Vela Lukos, Blato, Smokvicos, Čaros, Račiščės, Pupnato, Žrnovo, Korčulos ir Lumbardos kadastrinės savivaldybės.

5.   Ryšys su geografine vietove

Priežastinis ryšys tarp „Lumblija“ ir apibrėžtos geografinės vietovės grindžiamas produkto reputacija ir gaminimo būdu, kuriam naudojamas iki šių dienų išlikęs tradicinis receptas.

Dėl pagal Dalmatijos standartus neįprastai didelio derlingos žemės ploto viduramžiais žemės ūkis tapo Korčulos bendruomenės ūkio pagrindu ir pagrindiniu gerovės šaltiniu. Vietos gyventojai augino ne tik vynmedžius ir alyvmedžius, iš kurių buvo gaunamas vynuogių derlius, gaminamas varenik ir alyvuogių aliejus, bet ir vaisius (figas, migdolus, graikinius riešutus ir citrusinius vaisius), taip pat grūdus, iš kurių buvo gaminami miltai, – visa tai iš pat pradžių buvo naudojami kaip sudedamosios dalys Korčulos saloje kepamai saldžiai duonai „Lumblija“ gaminti. Svarbi „Lumblija“ gamybos sudedamoji dalis, pagrįsta senomis vynmedžių auginimo tradicijomis, yra varenik. t. y. nugarintos vynuogių sultys, kurios prieš atsirandant pramoniniam baltajam cukrui buvo svarbus saldiklis ir kurios buvo naudojamos gaminant „Lumblija“. Iki pramoninės razinų gamybos (džiovinimo mašinų) atsiradimo „Lumblija“ gamybai buvo naudojamos ir namų ūkiuose, kurių vynuogynuose augo kelios besėklių vynuogių veislės, užaugintos razinos.

Tradicinė saldi duona „Lumblija“ kepama Visų Šventųjų dienos išvakarėse tik Korčulos saloje, ypač Vela Lukos, Blato ir Smokvicos miestų apylinkėse, tačiau pastaruoju metu ji kepama ir kitose salos dalyse. Ši šventė pirmą kartą buvo švenčiama IV a., Romos imperijos laikais. Korčulos saloje išliko vienas iš Visų Šventųjų dienos paminėjimo būdų, t. y. apsikeitimo dovanomis paprotys, vadinamas kol(e)inde. Senovėje namų šeimininkės paruošdavo ypatingą dovaną – saldžią duoną „Lumblija“ ir rudens vaisių bei riešutų, pavyzdžiui, džiovintų figų, migdolų, citrusinių vaisių ir vynuogių, – kurią vaikai įteikdavo savo krikštatėviams ir šeimos nariams. Korčulos saloje esančiame Blato mieste yra XIV a. pastatyta Visų šventųjų parapijos bažnyčia, todėl šimtmečius gyvuojanti tradicija ir paprotys gaminti „Lumblija“ Visų Šventųjų dieną išliko iki šių dienų. Tradicinis „Lumblija“ gamybos būdas ir receptas taip pat išliko iki šių dienų.

Korčulos salos namų šeimininkės pagal tradicinį receptą kepdavo „Lumblija“ nuo neatmenamų laikų. Tačiau vien recepto nepakako; įgūdžiai ir patirtis gaminant saldžią duoną bei mokėjimas nustatyti ir išgauti tobulą reikiamų sudedamųjų dalių santykį taip pat buvo svarbūs. Kūrenant krosnį ne mažiau svarbu buvo žinoti, kaip pasiekti tinkamą kepimo temperatūrą. Tešlai maišyti rankomis ir apskaičiuoti tešlai pakilti reikalingą laiką bei kepimo trukmę reikėjo įgūdžių ir patirties. „Lumblija“ kepimo menas – kepti tol, kol duona gerai iškeps, bet liks sultinga ir neišdžiūvusi. Tradicinis receptas, pagal kurį Korčulos salos moterys gamina „Lumblija“, buvo perduodamas iš kartos į kartą ir išsaugotas iki šių dienų; priklausomai nuo salos dalies, yra du nusistovėję „Lumblija“ gaminimo būdai.

„Lumblija“ gaminamas tradiciniu būdu pagal Korčulos saloje iš kartos į kartą iš lūpų į lūpas perduodamą tradicinį receptą.

Yra du nusistovėję tradiciniai „Lumblija“ paruošimo ir kepimo būdai. Gaminant pirmuoju būdu tešla iš sudedamųjų dalių ruošiama iš 1 kg miltų, antruoju – iš 3 kg miltų. Panašiai, maišant ir formuojant tešlą tradiciniu 1-uoju būdu (naudojant 1 kg miltų), visas mielių kiekis iš karto dedamas į tešlą kaip sudedamoji dalis ir tešla paliekama iškilti iki jos padvigubėja, o pagal tradicinį 2-ąjį būdą (naudojant 3 kg miltų) viena mielių dalis dedama vėliau, kai tešla su kita mielių dalimi pirmą kartą padvigubėja. Be to, gaminant tradiciniu 1-uoju būdu maltos saldžiosios ceratonijos kaip sudedamoji dalis nėra naudojamos, o gaminant tradiciniu 2-uoju būdu saldžiosios ceratonijos yra įmaišomos kaip viena iš sudedamųjų dalių. Galiausiai, gaminant tradiciniu 1-uoju būdu anyžių sėklos dedamos tiesiai į tešlą kaip sudedamoji dalis, o pagal tradicinį 2-ąjį būdą anyžių sėklos išmirkomos drungname vandenyje.

„Lumblija“ yra unikalus produktas ne tik dėl to, kad jam pagaminti reikia daug sudedamųjų dalių, bet ir dėl to, kad daugelis į tešlą dedamų sudedamųjų dalių yra ruošiamos iš anksto, o pati tešla ruošiama labai kruopščiai. Būtent tuo „Lumblija“ paruošimas skiriasi nuo įprastų panašių produktų paruošimo etapų. Dėl sudedamųjų dalių įvairovės, sodrumo ir gausumo bei visų šių sudedamųjų dalių svorio viso gaminimo proceso metu (pvz., razinų, mirkytų varenik, nustatyto kiekio riebalų, ypač alyvuogių aliejaus, nustatyto kiekio riešutų, nustatyto kiekio cukraus ir paties varenik, kuris pasižymi savita struktūra ir tankiu) tešla neiškyla greitai ir lengvai. Dėl pridedamų sudedamųjų dalių svorio tešla kyla kelis kartus ir daug ilgiau nei panašūs produktai (rekomenduojama tešlą palikti kilti per naktį). Todėl „Lumblija“ gaminama itin ilgai, tačiau būtent dėl to galutinis produktas įgauna išskirtinių savybių: duonos tekstūra kompaktiška, bet minkšta, ją perpjovus gausu riešutų ir razinų, jai būdingas riešutų ir vaisių skonis, sodrus aromatas, kuris išgaunami kruopščiai tinkamomis proporcijomis derinant pridedamus prieskonius. „Lumblija“ yra Korčulos salos ekonominę gerovę ir daugybę kokybiškų žaliavų atspindintis produktas, išsiskiriantis savo receptu ir daugybe sudedamųjų dalių, iš kurių jis gaminamas. Būtent tos sudedamosios dalys suteikia „Lumblija“ išskirtinį aromatingą riešutų ir vaisių skonį ir aromatą, o įgudimas ruošiant produktą lemia jo specifinę kompaktišką vidaus tekstūrą.

Daugelis salos gyventojų kulinarinėse knygose yra paskelbę įvairių tradicinio „Lumblija“ recepto ir gaminimo būdų variacijų (F. Mandić, Luškajića i pića, 2009, pp. 244–245; Kaštropil-Culić, 1995, Blatska trpeza, p. 134). Neatsiejamas „Lumblija“ gaminimo ir Korčulos salos tradicijų ryšys matomas ir 2012 m. leidinyje Zapisi Danijela Kneževića bei 2016 m. Frank Mirošević knygoje Povjerenje ili zaborav, kurioje autorius aprašo, kaip sudėtinga paruošti „Lumblija“ (F. Mirošević Dubaj, 2016, Povjerenje ili zaborav, p. 11).

Pirmą kartą pavadinimas „Lumblija“ aprašytas 1881 m. leidinyje Slovinac, kur straipsnyje Nekoliko riječi u čakavštini autorius S. Castrapelli apibūdina „Lumblija“ kaip „saldžią duoną, gaminamą iš miltų, varenik, šafrano ir cinamono, kuri kepama Visų Šventųjų dieną“ (S. Castrapelli, 9 Slovinac Nr. 20, 1881, Nekoliko riječi u čakavštini, pp. 418–419).

Istorijos tėkmėje atsirado papildoma priežastis išsaugoti „Lumblija“ gaminimo tradiciją. Daugybė salą palikti priverstų emigrantų naudojo ją maistui ilgų kelionių laivais metu, todėl „Lumblija“ tapo ne tik kasdieniu užkandžiu, bet ir ryšiu su tėvyne. Jos gaivus skonis ir kvapas išlikdavo dar ilgai po to, kai šios salos namų šeimininkės ištraukė ją iš krosnies. Projektas „4 salos/4 vietos/4 receptai“ buvo parengtas atsižvelgiant į XX a. pradžioje kilusią emigracijos bangą. Jame susiejami ir pristatomi keturi tradiciniai patiekalai iš keturių vietovių, kurios tuo laikotarpiu patyrė didelę emigraciją. Korčula šiame projekte pristatė duoną „Lumblija“, kaip 2018 m. spalio mėn. televizijos žurnale Priče iz Hrvatske pranešė HRT (Kroatijos radijas ir televizija).

Korčulos saloje vyksta keletas renginių, akivaizdžiai liudijančių gerą „Lumblija“ vardą ir puoselėjamas tradicinės saldžios duonos kepimo tradicijas ir papročius, pradedant pirmąja Blato mieste vykusia „Kumpanija Society of Knights“ surengta švente Kućna zabava (vakarėlis namuose). 1927 m. įkurtos „Kumpanija Society of Knights“ įstatuose minima jos „misija puoselėti ir gaminti „Lumblija“. „Kumpanija Society of Knights“ reguliariai rengia „vakarėlius namuose“, t. y. vakarinius renginius, kurių metu pristatomi Blato valgiai (vietos gyventojų vadinami spiza) ir desertai, kuriuos padeda surengti svečiai, atsinešdami tipiškų Blato patiekalų. Šie renginiai tradiciškai vyksta pirmąjį vasario penktadienį, o šių renginių įrašuose „Lumblija“ yra nuolat minima kaip atsinešamas patiekalas („Kumpanija Society of Knights“ archyvas, 1956 m., 1972 m., 1974 m., 1985 m.). „Lumblija“ gaminimo tradicija ne tik išliko iki šių dienų salos namų ūkiuose, bet Korčuloje, ypač vakarinėje salos dalyje, netgi rengiamos „Lumblija“ kepimo varžybos, vyksta degustacijos, supažindinama su tradicine vietovės gastronomija, o vaikų darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose, senelių ir suaugusiųjų namuose rengiami praktiniai „Lumblija“ gaminimo seminarai, taip pat praktiniai seminarai įvairių salos asociacijų nariams. „Lumblija“ šventinimo ir degustavimo renginys rengiamas jau 25 metus ir vyksta paskutinį spalio sekmadienį, kurio metu Blato Plokata aikštėje šventinama ir ragaujama Blato vidurinės mokyklos mokinių, vadovaujamų savo mokytojų ir tėvų, pagaminta „Lumblija“.

„Lumblija“ gerą vardą įrodo įvairūs už Korčulos salos ribų vykstantys renginiai. Pavyzdžiui, 2016 m. Dubrovniko miesto turizmo valdybos organizuotame Gero maisto festivalyje „Lumblija“ buvo pristatyta daugybei Kroatijos ir užsienio lankytojų.

Be to, 2016 m. Bračo saloje esančiame Bolo mieste vykusiame tarptautiniame renginyje Noćnjak, į kurį susirenka alyvuogių ir aliejaus gamintojai, „Lumblija“ pelnė geriausio maisto produkto apdovanojimą.

„Lumblija“ taip pat dažnai pristatoma Kroatijos ir užsienio žiniasklaidos atstovams įvairiuose renginiuose ir specialiuose pristatymuose, gastronominėse mugėse ir žiniasklaidos konferencijose.

„Lumblija“ ir specifinis jos gamybos būdas dažnai aptariami įvairiose gastronomijai skirtose interneto svetainėse, pabrėžiant neatsiejamą ryšį su Korčulos sala (Vilicom kroz Hrvatsku, Lumblija: Imamo recept za mirisan kolač s otoka Korčule koji se sprema za blagdan Svih Svetih, 2021 10 29; Dobra hrana, Korčulanska lumblija recept star 200 godina: Kolač vezan uz ljubavnu priču Korčulanke i francuskog vojnika!, 2018 10 20).

Šis salos delikatesas visus metus siūlomas svečiams įvairiuose viešuosiuose renginiuose arba dovanojamas kaip tipiškas Korčulos salos kulinarinis skanėstas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://poljoprivreda.gov.hr/UserDocsImages/dokumenti/hrana/proizvodi_u_postupku_zastite-zoi-zozp-zts/Lumblija_specifikacija_proizvoda10032022.pdf


(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.