1.

Kai paslaugas teikia vienoje valstybėje narėje įsteigtas apmokestinamasis asmuo kitam apmokestinamajam asmeniui, veikiančiam kaip toks, kurio verslo įsisteigimo vieta yra už Europos Sąjungos ribų, ir jie abu yra atskiri ir teisiškai nepriklausomi subjektai, tačiau priklauso tai pačiai įmonių grupei, ir kai paslaugų teikėjas pagal sutartį įsipareigoja naudoti savo įrangą ir darbuotojus išimtinai tam, kad būtų gaminami paslaugų gavėjui skirti produktai, kuriuos šis paslaugų gavėjas vėliau pardavinėja, o tai laikoma apmokestinamu prekių tiekimu, vykdomu pasitelkiant logistinę paslaugų teikėjo pagalbą aptariamoje valstybėje narėje, ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 44 straipsnį ir 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/[2011] (2) 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad už Europos Sąjungos ribų įsisteigęs apmokestinamasis asmuo turi būti laikomas turinčiu nuolatinį padalinį šioje valstybėje narėje?

2.

Ar Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnį ir 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/[2011], kuriuo įgyvendinama Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, 11 straipsnį reikia aiškinti taip, kad apmokestinamasis asmuo gali turėti nuolatinį padalinį, kai reikalingi žmogiškieji ir techniniai ištekliai yra jo paslaugų teikėjo, kuris yra teisiškai nepriklausomas, bet priklauso tai pačiai įmonių grupei, ir kuris įsipareigoja pagal sutartį išimtinai šio apmokestinamojo asmens naudai naudoti tuos išteklius?

3.

Ar Direktyvos 2006/112/EB 44 straipsnis ir 2011 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 282/[2011], nustatančio Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemones, 11 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad apmokestinamasis asmuo turi nuolatinį padalinį savo paslaugų teikėjo valstybėje narėje, nes pastarasis, vykdydamas išimtinę sutartinę prievolę, jo naudai teikia įvairias pagalbines ir papildomas paslaugas, susijusias su žaliavų perdirbimu siaurąja prasme, ir taip prisideda prie šio apmokestinamojo asmens jo įsisteigimo vietoje už Europos Sąjungos ribų atliekamų pardavimų, nors apmokestinamas prekių tiekimas pagal PVM teisės aktus vyksta minėtos valstybės narės teritorijoje?

1.

Ar teisės nuostatos dėl prieigos prie srauto ir vietos nustatymo duomenų (įskaitant identifikavimo duomenis) suteikimo valdžios institucijoms užkardant, tiriant, atskleidžiant nusikalstamas veikas ir patraukiant už jas atsakomybėn patenka į Direktyvos 2002/58/EB (1) taikymo sritį, kai tai susiję su prieigos suteikimu prie duomenų, kurie saugomi ne remiantis teisinėmis priemonėmis, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalį, o paslaugų teikėjo remiantis kitu pagrindu?

2.

3.

Ar pagal Direktyvą 2002/58/EB leidžiama suteikti valdžios institucijoms prieigą prie srauto ir vietos nustatymo duomenų (kurie nėra išimtinai identifikavimo duomenys) nusikalstamų veikų užkardymo, tyrimo, atskleidimo ir patraukimo už jas atsakomybėn tikslais, kai nekalbama apie sunkią nusikalstamą veiką arba sunkų nusikaltimą, t. y. kai prieigos prie tokių duomenų suteikimas konkrečiu atveju lemia, kaip galima manyti, tik nedidelį visų pirma naudotojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2002/58/EB 2 straipsnio b punktą, teisės į privataus gyvenimo apsaugą suvaržymą?

1.

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR (1) 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3 ir 4 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti perduoti motinos su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais arba šį perdavimą atidėti?

2.

Jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 1 straipsnio 2 ir 3 dalys, 3 ir 4 straipsniai yra suderinami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu ir 24 straipsnio 3 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją dėl EŽTK 8 straipsnio ir valstybėms narėms bendras konstitucines tradicijas, tiek, kiek pagal juos, neatsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, reikalaujama perduoti motiną, nutraukiant ryšius su kartu gyvenančiais nepilnamečiais vaikais?

1.

Ar Direktyvos 93/13/EEB (1) 5 straipsnis, kuriame numatyta, kad „vartotojui siūlomos sąlygos <…> visada turi būti išdėstomos aiškia, suprantama kalba“, atsižvelgiant į šios direktyvos 20 konstatuojamąją dalį, turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis, kad vartotojas visada galėtų susipažinti su visomis sąlygomis?

2.

Ar Direktyvos 93/13/EEB 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad su pagrindiniu sutarties dalyku susijusių sąlygų nevertinimo sąlyga yra ta, kad „šios sąlygos [būtų] pateikiamos aiškia, suprantama kalba“, turi būti aiškinama taip, kad vartotojas visada galėtų susipažinti su šiomis sąlygomis?

3.

Ar atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos galima sąlygų, dėl kurių nebuvo atskirai derėtasi, susijusių su pagrindiniu sutarties dalyko apibrėžimu, nesąžiningumo teisminė kontrolė, Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 1 dalis, siejama su šios direktyvos to paties straipsnio 3 dalyje nurodyto pavyzdinio sąrašo i punktu, draudžia, kad grupinio draudimo sutarties atveju draudimo bendrovė prieš apdraustąjį remtųsi sąlyga, kuria panaikinama arba apribojama draudimo rizika ir apie kurią jam nebuvo pranešta, todėl jis neturėjo galimybės apie ją sužinoti, net jei tuo pačiu metu, pažeidus pareigą pranešti ir informuoti apie šią sąlygą, pagal nacionalinės teisės aktus draudėjas privalo atlyginti apdraustajam padarytą žalą, tačiau dėl to nesusiklosto tokia apdraustojo padėtis, kokia būtų susiklosčiusi, jei draudimo apsauga būtų galiojusi?

1.

Neatsižvelgiant į nacionalinės teisės nuostatas, pagal kurias tam tikromis sąlygomis užsieniečiui dėl jo sveikatos būklės leidžiama būti šalyje ir prireikus suteikiama apsauga nuo išsiuntimo ar išvesdinimo priemonės, ar Direktyvos 2011/95/ES (1) 12 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad sergantis Palestinos pabėgėlis, kuris, faktiškai pasinaudojęs UNRWA apsauga ar pagalba, iš valstybės ar teritorijos, esančios to organo veiklos teritorijoje, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, išvyksta dėl to, kad negali gauti tinkamų sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugų, kurių reikia dėl jo sveikatos būklės, ir kad šių paslaugų trūkumas kelia realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai, gali būti laikomas besijaučiančiu labai nesaugiai ir esančiu tokioje situacijoje, kai UNRWA negali jam užtikrinti gyvenimo sąlygų, atitinkančių jai pavestą misiją?

2.

Jei atsakymas būtų teigiamas, kokie kriterijai, susiję, pavyzdžiui, su ligos sunkumu arba reikalingos sveikatos priežiūros pobūdžiu, leidžia nustatyti, kad susiklostė tokia situacija?

1.

2.

Jeigu į 1 klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai, ar išduoti leidimus planuojamai veiklai kompetentinga institucija gali išduoti leidimą planuojamai veiklai dėl projekto, kuris gali paveikti vandens telkinį, prieš priskiriant šį vandens telkinį tam tikrai kategorijai ir klasifikuojant?

3.

Jeigu į 1 klausimo a punktą būtų atsakyta neigiamai, kokias pareigas turi kompetentinga institucija, priimdama sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą planuojamai veiklai, dėl kurio gali būti padarytas poveikis neapibūdintam ir (arba) neklasifikuotam vandens telkiniui?

1.

Ar 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (1) dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad jis reiškia, jog „skerdenos gamyba“ apima skerdimo procesą, kuris prasideda, kai gyvūnas išvedamas iš aptvaro, apsvaiginamas ir užmušamas, o baigiasi, kai jis supjaustomas į didelius standartinius gabalus, taigi skerdžiamo gyvūno svoris apskaičiuojamas prieš tai, kai pašalinamas kaklas ir galva bei organai ir viduriai, ar „skerdenos gamyba“ reiškia kiaulių skerdenos gamybą po to, kai pašalinami organai ir viduriai bei kaklas ir galva bei po to, kai nuleidžiamas kraujas ir ji atšaldoma, taigi skerdžiamo gyvūno svoris turi būti apskaičiuojamas tik tuo metu?

2.

Ar 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad jis reiškia, jog nustatant gamybos dienas, kurios įskaitomos į pajėgumą „per dieną“, turi būti įskaitomos tik tos dienos, kai skerdžiama kiaulė apsvaiginama, užmušama ir nedelsiant supjaustoma, ar turi būti įskaitomos dienos, kai skerdžiamos kiaulės išdorojamos, ir tai apima gyvūno parengimą skerdimui, paskersto gyvūno atšaldymą bei gyvūno galvos ir kaklo pašalinimą?

3.

Ar 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) I priedo 6.4 punkto a papunktį reikia aiškinti taip, kad skerdyklos „pajėgumas“ turi būti apskaičiuojamas kaip didžiausia gamybos apimtis per dieną (24 valandas), atsižvelgiant į skerdykloje realiai taikomus fizinius, techninius ir teisinius apribojimus, bet ji turi būti ne mažesnė nei jos faktinė gamybos apimtis, ar skerdyklos „pajėgumas“ gali būti mažesnis nei jos pagaminta produkcija, pvz., kai skerdyklos produkcija pagaminta nesilaikant fizinių, techninių ar teisinių gamybos apribojimų, kurie buvo numatyti apskaičiuojant skerdyklos „pajėgumą“?

1.

Ar apskritai pagal Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemą ir, konkrečiai, pagal SESV 288 straipsnio trečią pastraipą draudžiama nacionaliniam teismui, nagrinėjant privačių asmenų ginčą, netaikyti aiškiai, tiksliai ir besąlygiškai į nacionalinę teisę neperkeltos arba netinkamai perkeltos direktyvos nuostatai prieštaraujančios vidaus teisės nuostatos, dėl kurios privačiam asmeniui nustatoma papildoma pareiga, jei tai pagal nacionalinę reglamentavimo sistemą (Įstatyminio dekreto 504/1995 14 straipsnio 4 dalį) yra būtina sąlyga, kad šis galėtų ginti minėta direktyva jam suteiktas teises prieš valstybę?

2.

Ar pagal veiksmingumo principą draudžiama nacionalinės teisės nuostata (Įstatyminio dekreto 504/1995 14 straipsnio 4 dalis), pagal kurią galutiniam vartotojui neleidžiama tiesiogiai valstybės prašyti grąžinti nepagrįstai sumokėtą mokestį, o jam pripažįstama tik galimybė pareikšti civilinį ieškinį dėl nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimo apmokestinamajam asmeniui, kuris vienintelis turi teisę į nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimą iš mokesčių administratoriaus, kai vienintele mokesčio neteisėtumo priežastimi, t. y. prieštaravimu [Sąjungos] direktyvai, gali būti remiamasi tik santykyje tarp mokestį privalančio sumokėti asmens ir mokesčių administratoriaus, o ne santykyje tarp pirmojo asmens ir galutinio vartotojo, taip faktiškai užkertant kelią veiksmingam nepagrįstai sumokėtų sumų grąžinimui, ar vis dėlto, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi minėto principo, tokiu atveju turi būti pripažįstama tiesioginė galutinio vartotojo teisė prieš mokesčių institucijas, kaip atveju, kai yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga iš tiekėjo susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą mokestį?

1.

Atmesti ieškinį.

2.

Priteisti iš Canon Inc. padengti savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.

Europos Sąjungos Taryba padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Patenkinti Čekijos Respublikos ieškinį tiek, kiek juo prašoma, kad Europos Komisija sugrąžintų 17 828 399,66 Čekijos kronų (CZK) sumą, sumokėtą kaip Sąjungos nuosavi ištekliai.

2.

Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.

Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Sustabdyti Sprendimo C(2021) 3339 final, susijusio su 4 241 507,00 EUR skolos išieškojimu iš HB pagal sutartį TACIS/2006/101-510, ir Sprendimo C(2021) 3340 final, susijusio su 1 197 055,86 EUR skolos išieškojimu iš jos pagal sutartį CARDS/2008/166-429, vykdymą.

2.

Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

1.

Nebereikia priimti sprendimo dėl ieškinio.

2.

Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

—

pripažinti niekinėmis, neteisėtomis, panaikintomis ar negaliojančiomis nurodytas Komisijos DH (Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas – H direktoratas – Bendras įgyvendinimo centras – H.2. Bendra audito tarnyba) ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato priemones: visų pirma LOC (2021 m. gruodžio 21 d. Europos Komisijos raštas Letter of Conclusion ref. Ares (2021)7900224 – ref. CAIA389007) ir FAR (Final Audit Report pridėtą prie LOC); reikalavimo raštą (2022 m. kovo 15 d. Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato Confirmation Letter) ir debetinį dokumentą (2022 m. kovo 15 d. Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato dokumentas Nr. 3242202693);

—

pripažinti, kad išlaidos, kurios pagal Grant Agreement Dante nėra laikomos „Eligible Costs“, yra tinkamos finansuoti ir dėl to, nustatydama bendrą toje sutartyje numatytų dotacijų sumą, Engineering turi teisę į šias išlaidas atsižvelgti ir kad bet kuriuo atveju Komisija neturi teisės tos sumos susigrąžinti;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: Europos Komisija – Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas – klaidingai taikė Grant Agreement Dante.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: klaidingas Grant Agreement Dante ir jo sutartinių nuostatų aiškinimas, nes dėl pirmame pagrinde nurodytų motyvų atmestos reikalavimus atitinkančios išlaidos remiantis paties susitarimo tekstu.

—

pripažinti atsakovių deliktinę atsakomybę ir įpareigoti BPV bei Komisiją atlyginti ieškovams žalą, patirtą dėl sprendimo pertvarkyti BPE (Banco Popular Español S.A ir jos patronuojamosios bendrovės);

—

priteisti iš BPV ir Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas

—

priteisti ieškovams delspinigius nuo visų priteistų sumų, skaičiuojant juos nuo 2017 m. gegužės 23 d. (arba nuo 2017 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos; už šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas palūkanos bus skaičiuojamas tik nuo sprendimo priėmimo dienos ir

—

priteisti ieškovams bet kokią kitą papildomą teisių gynimo priemonę, kuri, jo nuomone, yra tinkama pagal įstatymą.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad pareiškimais ir informacijos atskleidimu pakankamai apibūdintu būdu buvo pažeista konfidencialumo pareiga, atidumo ir gero administravimo principai bei principas nemo auditur propiam turpitudinem allegans.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas pakankamai sunkiu rūpestingumo, gero administravimo principų, taip pat pareigos motyvuoti, nediskriminavimo principo ir apsaugos nuo savavališko sprendimų priėmimo pažeidimu.

Šiuo klausimu ieškovai tvirtina, kad nebuvo įvykdytos sąlygos pertvarkyti BPE, nebuvo užtikrintas pagrįstas, apdairus, realus ir nepriklausomas BPE turto ir įsipareigojimų įvertinimas, o pertvarkymo priemonė buvo diskriminacinė ir savavališka.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas pakankamai sunkiu teisės į privačią nuosavybę ir proporcingumo principo pažeidimu.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas per procesą Bendrajame Teisme,

—

priteisti iš Apcoa Parking Holdings bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procedūrą EUIPO.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti visą ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO ir suinteresuotosios šalies ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu dėl panaikinimo.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 46 straipsnio 1 dalies d punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 6 dalies, siejamos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies b punktu, pažeidimas.

—

pripažinti šį ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir pagrįstu;

—

iš dalies panaikinti 2022 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/397 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek tai susiję su Alexander Vinokurov;

—

iš dalies panaikinti 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/396 (2), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek tai susiję su Alexander Vinokurov;

—

nurodyti Europos Sąjungos Tarybai sumokėti visas bylinėjimosi išlaidas;

—

užtikrinti ieškovui visas kitas teises, pritaikyti kitas priemones ir imtis kitų veiksmų, kurių reikia.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nenurodyta pakankamai tikslių ir konkrečių motyvų, pagrindžiančių skundžiamą aktą. Grįsdamas šį ieškinio pagrindą ieškovas, be kita ko, teigia, kad Tarybos motyvuose nurodyti veiklos sektoriai, o Sprendime BUSP 2022/397 nurodyti kriterijai susiję tik su konkrečiais asmenimis. Ieškovas taip pat teigia, kad kriterijus, susijęs su didelių pajamų užtikrinimu, netikslus, ir kad nurodyti motyvai neatitinka jokių svarbių Tarybos nurodytų kriterijų. Galiausiai ieškovas mano, kad pagrindas, susijęs su veiksmų ar politikos rėmimu ar įgyvendinimu, skiriasi nuo reikšmingo kriterijaus, kuris yra „materialinė ar finansinė“ parama Rusijos Federacijos Vyriausybei.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, susijusią su jos taikytais atitinkamais kriterijais, t. y. materialine ar finansine parama Rusijoje sprendimus priimantiems asmenims, pasinaudojimu Rusijos Federacijos vyriausybe arba reikšmingu šios vyriausybės pajamų šaltiniu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu, nes išplėtus įtraukimo kriterijus dabar galima nubausti asmenis, nesusijusius su padėtimi Ukrainoje. Taigi teigiama, kad Taryba nurodo, jog tam tikri veiklos sektoriai teikia esminius pajamų šaltinius, tačiau neatsižvelgia nei į ieškovo rinkos dalį šiuose sektoriuose, nei į jo kapitalo dalį minėtose įmonėse.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas ieškovo teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo patvirtintas dalinis Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 17 880 952 registracijos pripažinimas negaliojančia, paskelbtas 2021 m. balandžio 19 d. EUIPO anuliavimo skyriaus sprendimu, panaikinimu Nr. 38283 C;

—

panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek ieškovė įpareigojama padengti Marco Viti Farmaceutici bylinėjimosi išlaidas, patirtas EUIPO apeliaciniame procese;

—

priteisti iš EUIPO su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

—

klaidingas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 60 ir 8 straipsnių taikymas.

—

panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (1) ir 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (2) (toliau – ginčijami aktai) tiek, kiek jais ieškovas įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės sąrašą;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas motyvavimo pareigos pažeidimu, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 296 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies c punkto pažeidimu, taip pat teisės į veiksmingą teisminę apsaugą ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, įrodinėjimo pareigos ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 201/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 1 straipsnio 1 dalies a ir e punktuose bei 2 straipsnio 1 dalies a ir g punktuose ir 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, 3 straipsnio 1 dalies a ir g punktuose nurodytų įtraukimo į sąrašą kriterijų nepaisymu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo principo pažeidimu ir pagrindinės ieškovo laisvės užsiimti verslu ir teisės į nuosavybę pažeidimu (Chartijos 16 ir 17 straipsniai).

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas pagrindinio nediskriminavimo principo pažeidimu.

—

remiantis SESV 263 straipsniu, panaikinti 2022 m. kovo 1 d. Tarybos reglamentą (ES) 2022/350, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (1), ir 2022 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/351, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (2), ir

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ESS 29 straipsnis ir SESV 215 straipsnis nėra atitinkamai ginčijamo sprendimo ir ginčijamo reglamento teisinis pagrindas, ir (arba) tuo, kad atsakovė veikė peržengdama Sutartyse, visų pirma ESS V antraštinėje dalyje, nustatytas savo kompetencijos ribas.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu reglamentu ir ginčijamu sprendimu pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 ir 52 straipsniai.

3.

Trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad ginčijamu reglamentu ir ginčijamu sprendimu pažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir teisės normos, susijusios su Sutarčių taikymu, konkrečiai – bendrasis gero administravimo principas.

—

vadovaujantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/429, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (1), ir 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (2) (toliau – ginčijami aktai), kiek jie susiję su ieškovu, ir

—

vadovaujantis Procedūros reglamento 134 straipsniu, priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

—

Tarybos nurodyti ieškovo įtraukimo į sąrašus motyvai turi trūkumų,

—

Taryba nenurodė individualių, specifinių ir konkrečių priežasčių, kodėl ieškovui taikomos ribojamosios priemonės, o nurodytos priežastys nėra pakankamai detalios, taigi Taryba nesilaiko pareigų,

—

pateiktų įrodymų nepakanka norint pagrįsti ieškovo įtraukimą į sąrašus ginčijamais aktais.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurias ieškovė patyrė EUIPO trečiojoje apeliacinėje taryboje.

—

Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 67 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

—

panaikinti Europos Komisijos sprendimą, įtvirtintą 2022 m. gegužės 16 d. rašte, dėl skolos, susidariusios 2021 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojos nutartimi (Čekijos Respublika / Lenkija, C-121/21 R, EU:C:2021:752) skyrus periodinę baudą už kiekvieną dieną, padengimo įskaitymo būdu, kiek tai susiję su laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. vasario 3 d.;

—

priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos kompetencijos neturėjimu ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) 101 ir 102 straipsnių, siejamų su 98 straipsniu, pažeidimu dėl to, kad Komisija taikė skolos išieškojimo įskaitymo būdu procedūrą, nors ta skola nustojo egzistuoti. Ieškovė mano, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo priimti ginčijamo sprendimo, nes 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties poveikis išnyko atgaline data, Lenkijos ir Čekijos vyriausybėms sudarius susitarimą, abiem šalims atsisakius bet kokių pretenzijų viena kitos atžvilgiu ir išbraukus bylą C-121/21 (2) iš Teisingumo Teismo registro.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 296 straipsnio, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkto ir 47 straipsnio pažeidimu, nepakankamai motyvavus ginčijamus sprendimus. Ieškovė tvirtina, kad, priėmusi ginčijamus sprendimus, Komisija nepateikė Sutartyje ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje reikalaujamų motyvų dėl remiantis tuo sprendimu vykdytos skolos išieškojimo procedūros teisinių pagrindų.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

atmesti 2020 m. birželio 17 d.Marmara Import-Export GmbH prašymą panaikinti Europos Sąjungos prekių ženklo Nr. 44 583 C registraciją;

subsidiariai: grąžinti bylą EUIPO, kad ją išnagrinėtų iš naujo ir priimtų sprendimą;

—

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas,

—

galimybės būti išklausytam nesuteikimas.

—

panaikinti Komisijos sprendimą per 2021 m. paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti ieškovo pareigų priskiriant prie AD 11 lygio, kuris (sprendimas) matyti iš pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos, sąrašo;

—

panaikinti Komisijos sprendimą per 2021 m. paaukštinimo procedūrą paaukštinti pareigūnų, kurių pareigos paaukštintos, sąraše esančių pareigūnų pareigas priskiriant prie AD 11 lygio;

—

panaikinti 2022 m. balandžio 1 d. Komisijos sprendimą atmesti skundą Nr. R/620/21, kurį ieškovas pateikė pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį;

—

panaikinti bet kokį kitą ankstesnį, paskesnį ar bet kuriuo atveju susijusį sprendimą;

—

prireikus atlyginti žalą, kuri išplaukia iš neteisėtų Komisijos veiksmų.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas piktnaudžiavimu įgaliojimais ir akivaizdžiu nemotyvuotu šališkumu, su kuriuo buvo įvertinti ieškovo nuopelnai, palyginti su kitais pareigūnais, nusipelniusiais mažiau, kad jų pareigos būtų paaukštintos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad nors Komisija kandidatams, kurių pareigos nepaaukštintos, neprivalo motyvuoti savo sprendimų, ji vis dėlto turi pareigą motyvuoti sprendimą, kuriuo atmeta kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateiktą skundą. Pastarojo sprendimo motyvai turi sutapti su sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, motyvais. Nagrinėjamu atveju taip nėra.

—

panaikinti ginčijamą sprendimą,

—

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas,

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

—

panaikinti visą ginčijamą sprendimą,

—

pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnį priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

—

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—

panaikinti 2022 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/397 (1), kiek juo ieškovo asmenvardis įtraukiamas į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos sprendimo 2014/145/BUSP I priede nustatytą sąrašą;

—

panaikinti 2022 m. kovo 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/396 (2), kiek juo ieškovo asmenvardis įtraukiamas į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede nustatytą sąrašą;

—

laikinai priteisti iš Tarybos 500 000 EUR kaip ieškovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į veiksmingą teisminę apsaugą pažeidimu ir pareiga motyvuoti. Ieškovas teigia, kad, visų pirma, Taryba nepateikia individualių, specifinių ir konkrečių motyvų, pakankamai aiškiai pateisinančių jos atžvilgiu priimtų ribojančių priemonių pagrįstumą. Jis mano, kad ginčijami sprendimai grindžiami faktiniu pagrindu, kuris nėra pakankamai tvirtas, motyvais, kurie nėra pagrįsti ir kurių tikėtinumas tėra abstraktus. Be to, ieškovas mano, kad Taryba jį įpareigoja pateikti bendrų faktų, dėl kurių jam priekaištaujama, paneigiančių įrodymų, taip perkeldama įrodinėjimo pareigą, o tai prieštarauja svarbiausioms gynybos teisėms. Pagaliau ieškovas nurodo pateikiamų motyvų nepakankamumą ir patikimų ir esminių įrodymų, pagrindžiančių šiuos motyvus, nebuvimą ir mano, kad dėl to išvengiama adekvačios teisminės priežiūros, kiek tai susiję su jo asmenvardžio įtraukimu į sąrašą ir jo palikimu asmenų, kuriems taikomos nagrinėjamos ribojamosios priemonės, sąrašuose.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžia vertinimo klaida, motyvuojant tuo, kad ieškovas nevykdo ir nevykdė lemiamos įtakos bendrovės PJSC SIBUR Holding atžvilgiu. Be to, bendrovė PJSC SIBUR Holding Rusijos vyriausybei nėra svarbus pajamų šaltinis ir ji neturi glaudžių ryšių su šia vyriausybe.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu. Ieškovas mano, kad motyvai, kuriais buvo remiamasi, siekiant pateisinti ribojančias priemones jo atžvilgiu, yra diskriminuojantys ir neproporcingi, atsižvelgiant į Tarybos siekiamą tikslą.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas ieškovo pagrindinių teisių, konkrečiai teisės į nuosavybę, teisės į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, laisvės užsiimti verslu ir teisės į nekaltumo prezumpciją, pažeidimu.

—

panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2022/429 (1), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su ieškovu;

—

panaikinti 2022 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/427 (2), kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, kiek jis susijęs su ieškovu;

—

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad kriterijus „įtakingi verslininkai, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“ neturi teisinio pagrindo, nes nenustatyta pakankamo ryšio tarp asmenų kategorijos, kurią nurodo šis kriterijus, ir Rusijos Federacijos.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su neteisėtumu grindžiamu prieštaravimu dėl kriterijaus „įtakingi verslininkai, susiję su ekonomikos sektoriais, užtikrinančiais didelių pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizaciją“, nes padarytas dvigubas proporcingumo principo pažeidimas. Ieškovas mano, kad Tarybos taikomas kriterijus yra akivaizdžiai netinkamas atsižvelgiant į siekiamą tikslą ir kad buvo galima imtis mažiau varžančių priemonių.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas vertinimo klaida. Ieškovas teigia, kad, pirma, įrodymai, kuriais remiasi Taryba, neatitinka Europos jurisprudencijoje įtvirtintų reikalavimų dėl įrodinėjimo standarto ir įrodymų kokybės ir, antra, jokie Tarybos motyvuose nurodyti teiginiai nėra įrodyti ir negali rodyti, kad tenkinami galiojančios redakcijos Sprendimo 2014/145/BUSP d ir g punktuose nustatyti kriterijai.