Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

„Turizmas ir transportas. Tolesni veiksmai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 275/01)

Pranešėjas

Panagiotis GKOFAs

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė)	185 / 2 / 7

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2021 m. ES institucijų išskirtines bendras pastangas ir politikos pasiūlymus bei priemones, kuriomis siekiama padėti įmonėms atsigauti ir išsaugoti darbo vietas Europos turizmo, transporto ir kelionių sektoriuose, kurie yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktos ekosistemos (1). Tačiau pandemijos poveikis ir pasekmės ekonomikai bei visuomenei dar nėra visiškai akivaizdūs. Reikia įdėti daug pastangų siekiant užtikrinti, kad artimiausiais mėnesiais ir toliau būtų laikomasi suderinto ES požiūrio, teikiant aiškią paramą MVĮ kreditų ir finansų srityje, taip pat teikiant informaciją apie skiepijimą ir saugumo priemones siekiant užtikrinti saugias turizmo, kelionių bei transporto paslaugas ir laipsniškai atkurti turistų srautus (įgyvendinant Europos turizmo rodiklių sistemą (ETIS) ir saugaus turizmo partnerystės programą (2)).

1.2.

Turizmas nebepasieks prieš pandemiją buvusio lygio: pasaulio šalių tarpusavio priklausomybė ir stiprėjančios ekologiškumo ir skaitmenizacijos tendencijos vartotojų elgsenoje nulems naujų verslo modelių atsiradimą. EESRK mano, kad ES ir valstybių narių ir (arba) regionų lygmeniu reikia imtis trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių.

1.2.1.

Trumpalaikės priemonės: — užtikrinti, kad ES ir valstybių narių ekonomikos gaivinimo planuose būtų tinkamai atsižvelgta į viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo įstaigų (HORECA) sektorių ir viso turizmo spektro labai mažas MVĮ, ypač restoranus, siekiant užtikrinti jų išlikimą. ES ir valstybių narių Vyriausybės turi visapusiškai remti skubias finansinės paramos priemones, tiesioginio finansavimo iniciatyvas ir laikinąją valstybės pagalbos sistemą ir po 2022 m.; — užtikrinti labai mažoms MVĮ, ypač veikiančioms HORECA sektoriuje, skirtas finansinės paramos priemones, pratęsti ES ir nacionalinį finansavimą tiek, kiek reikia, ir neapsiriboti 2022 m. gruodžio mėn. terminu bei nenuvertinti poveikio, kurį dabartinė darbuotojų skaičiaus krizė turės ekonomikos atsigavimo tempui; — pratęsti programą SURE 2022 m. ir atidėti visus mokestinius įsipareigojimus valdžios institucijoms, įskaitant per pandemiją atsiradusius įsipareigojimus, ypač HORECA sektoriaus labai mažų MVĮ atveju; — pagal daugiametę finansinę programą (DFP) sudaryti specialų turizmo biudžetą ir pagerinti sąlygas bei suderintas procedūras gauti finansavimą pagal nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus: pavyzdžiui, tvariau skaitmeninti ir pertvarkyti infrastruktūrą, taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir vienkartinio duomenų pateikimo principą, be kita ko, faktiškai sumažinant biurokratines procedūras labai mažoms įmonėms, ir skelbti skaidrius konkursus turizmo įmonėms ir vietos turizmo institucijoms (3); — įgyvendinti turizmo ir transporto labai mažų MVĮ integravimo į bankų sistemą ir finansavimo sektorių išankstines sąlygas, pasitelkus ES ir ECB garantijų sistemas; — visoje Europoje gerinti koordinavimą, geriau suderinti (MVĮ palankius) sveikatos ir saugos protokolus, sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams ir ES įmonėms keliauti ES nepriklausančiose šalyse, išlaikyti atviras sienas, kuo labiau sumažinti keliautojams taikomus apribojimus ir padidinti ES ir valstybių narių Vyriausybių koordinavimo strategijų ir planų skaičių, kad būtų atkurti tarptautiniai turizmo srautai ir tiesioginės užsienio investicijos; — skatinti visas ES institucijas, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir mokslinių tyrimų bei akademines įstaigas 2022 m. prisidėti prie „Tvaraus turizmo metų“ renginių ir tarptautinėse rinkose reklamuoti ES parodų ir mugių tinklą, skirtą tvariam turizmui ir transportui; — visuose TEN-T projektuose – Europos transporto koridoriuose – numatyti turizmui skirtą biudžeto eilutę; — visam apgyvendinimo ir turizmo paslaugų sektoriui įvesti suderintą lengvatinių PVM tarifų sistemą, kuri turi būti palanki MVĮ ir apimti skaidrias procedūras, prieigos prie finansavimo priemones bei procedūras (vieno langelio principą, internetines priemones, partnerystės programas su MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis) ir specialią biudžeto eilutę, konkrečiai skirtą labai mažoms MVĮ; — įsteigti ombudsmeno poziciją (instituciją), skirtą prižiūrėti ES ekonomikos gaivinimo priemonių įgyvendinimą ir galimybę naudotis likvidumo priemonėmis, ypač turizmo ir transporto sektoriaus labai mažoms ir mažosioms įmonėms, ir vykdyti kitas konkrečias pareigas (4); — sukurti ES paramos labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikimo stebėsenos mechanizmą pagal dabartinę (2021–2027 m.) daugiametę finansinę programą.

1.2.2.

Vidutinės trukmės priemonės: — vengti pernelyg didelio įsiskolinimo ir įmonių kreditingumo praradimo (5); — įgalioti darbo grupę prižiūrėti ekonomikos gaivinimo priemonių, ypač tų, kurios skirtos turizmo ir transporto sektoriaus labai mažoms ir mažosioms įmonėms, įgyvendinimą ir poveikį; — stebėti valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus siekiant užtikrinti, kad būtų įtrauktos su turizmu susijusios reformos; — sukurti ES paramos labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikimo stebėsenos mechanizmą pagal dabartinę (2021–2027 m.) daugiametę finansinę programą; — sukurti specialią turizmui skirtą ES biudžeto eilutę, kuri atspindėtų tiek šios ekosistemos svarbą, tiek jos poreikius po COVID-19 krizės; — sukurti tvirtą Europos turizmo aljansą siekiant sutelkti iniciatyvas ir optimizuoti finansavimą. EESRK turi būti prasmingai įtrauktas į šį aljansą.

1.2.3.

Ilgalaikės priemonės: — parengti ilgalaikį ES turizmo strateginį planą, kuris paspartintų perėjimą prie atsparaus ir tvaresnio turizmo verslo modelio, pavyzdžiui, įtraukti MVĮ į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programas; — teikti pirmenybę MVĮ profesiniam rengimui, švietimui ir mokymui nacionaliniu ir (arba) regionų lygmeniu, kartu stiprinant pameistrystės judumo programas turizmo ir transporto sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant skaitmeniniams ir tvarumo įgūdžiams (6), ypač naujose lankytinose vietose ir atokiose vietovėse; — suformuoti naujos kartos ES turizmo ir transporto politiką, kuri galėtų užtikrinti nuspėjamumą ir sukurti pasitikėjimą tvariu atsigavimu; — kurti naujas labai mažų įmonių, ypač HORECA sektoriaus ir moterų vadovaujamų įmonių, finansavimo formas, spręsti šiuolaikinius uždavinius (7) ir atsigauti nuo COVID-19 pandemijos poveikio, taip pat išnagrinėti, kaip geriausia remti šias įmones, kaip pasiūlė JD Nyderlandų Karalienė Máxima ir Pasaulinė finansinės įtraukties partnerystė (GPFI) (8).

1.3.

EESRK mano, kad dauguma 2020 m. rugsėjo 18 d. nuomonėje Turizmas ir transportas 2020 m. ir vėliau (9) pateiktų rekomendacijų vis dar yra pagrįstos bei aktualios ir kad Europos Komisija nepakankamai atsižvelgė į jas rengdama planus ir konsultuodamasi.

1.4.

EESRK teiraujasi ES, valstybių narių ir regionų institucijų, socialinių partnerių ir platesnės pilietinės visuomenės organizacijų, ar jos yra įsipareigojusios atnaujinti ilgalaikes investicijas laikydamosi visapusiško požiūrio, kad būtų remiamas mėlynosios ekonomikos sistemos ir 2030–2050 m. bendros turizmo darbotvarkės kūrimas, nustatyti tinkami finansavimo būdai ir teikiami kreditai, nes po pandemijos turizmo srities MVĮ nebepasieks grynųjų pinigų srautai. Tokiomis sąlygomis MVĮ neįmanoma investuoti į mėlynąją ekonomiką, kol neatsigaus ir negalės apmokėti savo įsipareigojimų.

1.5.

Labai svarbu, kad būtų nustatyta nauja politika, skiriant pakankamai finansinių išteklių šiam sektoriui gelbėti, ir kad būtų plėtojama ilgalaikė tvari, pažangi ir atsakinga Europos turizmo politika. Be to, EESRK pabrėžia, kad svarbu turėti specialią turizmui skirtą ES biudžeto eilutę ir užtikrinti tinkamą valdymą, kad būtų galima įgyvendinti strateginės politikos veiksmus, taip pat įsteigti Europos turizmo agentūrą, kuri vykdytų šią veiklą: — sukurtų bendrą Europos duomenų erdvę, kad būtų galima naudoti daugiau duomenų; — įgyvendintų Europos statistikos programą, pagal kurią būtų kaupiami rodikliai, kad būtų galima tinkamai stebėti turizmo politiką, ir skatintų keistis ES gerąja patirtimi ir mokymo programomis tvaraus turizmo srityje (pvz., ES MVĮ tvaraus turizmo akademija); — atnaujintų ES tarptautinį bendradarbiavimą su JT Pasaulio turizmo organizacija (PTO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Didžiojo dvidešimtuko turizmo darbo grupe, taip pat įkurtų specialiai MVĮ skirtą ES turizmo akademiją ir parengtų instruktorių mokymo programas, atitinkančias pirmiau minėtų organizacijų standartus.

1.6.

EESRK pritaria tam, kad būtų laikomasi visapusiškesnio politinio požiūrio ir ieškoma tvarių sprendimų turizmo ir transporto ateičiai apsaugoti, remiantis šiais trimis pagrindiniais reikalavimais ir galimybėmis: — atkurti pasitikėjimą ir sudaryti sąlygas veiklai atgaivinti, siekiant palengvinti laipsnišką kelionių ir bendrų transporto jungčių atvėrimą ES viduje ir su ES nepriklausančiomis šalimis; — pasimokyti iš pandemijos ir pradėtos naujos praktikos patirties, priimti konkretų (MVĮ palankių) rodiklių rinkinį ir ES, regionų bei tarptautiniu lygmenimis suderinti duomenis apie pandemijos poveikį turizmo ir transporto sektoriui ir su pandemija susijusias tendencijas šiame sektoriuje; — teikti pirmenybę darnaus vystymosi darbotvarkei, kad būsimam ES ir (arba) tarptautiniam turizmui būtų pateiktos ilgalaikės gairės.

1.7.

EESRK siūlo įsteigti nuolatinę ES arba nacionalinę aukšto lygio ekspertų „Labai mažų ir mažųjų įmonių likvidumo ir investicijų darbo grupę“ (apimančią turizmo ir transporto ekosistemas), kuri galėtų palengvinti ir paremti ekonomikos gaivinimo priemonių įgyvendinimą ir veiktų kaip ES stebėsenos mechanizmas, turintis reikiamus nepriklausomus ir skaidrius duomenis apie labai mažų MVĮ likvidumo srautus ir jų galimybes gauti lėšų.

1.8.

EESRK ragina ES institucijas, valstybes nares, regionus ir ES bei nacionalinius socialinius partnerius iš esmės persvarstyti savo požiūrį, įgyvendinti bendras kokybės programas ir veiksmingesnį rezervą „rescEU“ bei nelaimių rizikos mažinimo politikos priemones ir keistis geriausia patirtimi, kaip į krizių valdymą įtraukti pilietinę visuomenę ir išvengti žmonių aukų bei ekonominių nuostolių (10).

1.9.

EESRK nuomone, jei nebus atkurtas vartotojų pasitikėjimas, turizmo ir kelionių pramonė atsiliks nuo bendros ekonomikos atsigavimo tendencijos. Pagrindinis veiksnys atkuriant šį pasitikėjimą yra užtikrinti tvirtą vartotojų teisių apsaugą pagal Direktyvą dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių (11), kurią persvarstant daugiausia dėmesio reikėtų skirti ES teisės aktų dėl keliautojų teisių trūkumų šalinimui, kaip parodė pandemija.

1.10.

Nepaisant ES kelionių teisės aktų, kuriais keliautojams suteikiama teisė į pinigų grąžinimą, daugelis valstybių narių įgyvendino nacionalines neatidėliotinas priemones, kuriomis tiesiogiai prieštaraujama šiai teisei, priversdamos vartotojus priimti čekius ir (arba) pailgindamos teisės aktuose nustatytus pinigų grąžinimo terminus. Labai svarbu, kad būtų laikomasi ES teisės ir užtikrinamas jos vykdymas. Beveik dvejus metus trunkanti pandemija padarė tiesioginį ir pražūtingą finansinį poveikį turizmo įmonėms, ypač labai mažoms MVĮ.

1.11.

Todėl EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pateikti pasiūlymą dėl direktyvos pritaikymo taip, kad ateityje nenugalimos jėgos ir (arba) gaivalinės nelaimės atvejais, pavyzdžiui, pandemijos atveju, valstybės narės įkurtų kolektyvinių garantijų fondus, siekiant geriau atsižvelgti į turizmo įmonių išlikimo interesus, kartu visiškai užtikrinant, kad būtų tinkamai atlyginta vartotojams.

2.   Įvadas ir bendrosios pastabos

2.1.

ES ir pasaulinis turizmas negrįš į prieš pandemiją buvusį lygį. Pandemijos poveikis ir jos padariniai visuomenei bei ekonomikai dar nėra visiškai akivaizdūs. Iki COVID-19 pandemijos turizmo sektoriuje tiesiogiai ar netiesiogiai buvo sukuriama beveik 10 % ES BVP ir apie 22,6 mln. darbo vietų, todėl ES tapo pirmaujančia pasaulyje turizmo kryptimi: 2018 m. į ją iš užsienio atvyko 563 mln. žmonių ir buvo uždirbta 30 % grynojo pelno. Kadangi 2018 m. ES teko 30 % visų tarptautinių atvykimų, ES buvo populiariausia turizmo kryptis pasaulyje. 2018 m. ES 27 veikė daugiau kaip 600 000 turizmo įstaigų, o apgyvendinimo paslaugų sektoriuje iš viso buvo užsakytos 1 326 049 994 nakvynės.

2.2.

Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) apskaičiavo, kad turizmo sektoriuje sukuriama daugiau kaip 6 % visų ES darbo vietų. Be to, turizmas labai padeda didinti užimtumą kai kuriuose regionuose ir dažnai būna vienintelė žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo forma. Pavyzdžiui, Kretos (Graikija), Jadranska Hrvatska (Kroatija), Aostos slėnio (Italija) ir Kanarų salų (Ispanija) regionų turizmo sektoriuje sukuriama daugiau kaip 30 % visų darbo vietų.

2.3.

Po keleto popandeminių bangų 2020 m. ir 2021 m. jau galima įvertinti COVID-19 poveikio užimtumui mastą ir skaudžias socialines pasekmes turizmo ir transporto sektoriams: tarptautinių turistų trūkumas, nepakankama ir menka su turizmu susijusių prekių ir paslaugų paklausa(dėl vartojimo modelių ir elgsenos pokyčių turizmo sektoriuje COVID-19 pandemijos laikotarpiu), augantis žlugusių įmonių skaičius ir didėjantis įsiskolinimas (kuris neapsiriboja tik turizmo bendrovėmis), taip pat sunkiai prieinamos likvidumo priemonės ir neveiksmingas viešojo administravimo institucijų atsakas. Vadinamosios veiklos stabdymo ir atnaujinimo priemonės, piktnaudžiavimas žaliojo paso ribojamosiomis priemonėmis ir nepriklausomų institucijų nesugebėjimas užtikrinti vienodų turistų ir (arba) keliautojų ir verslo teisių, patikimos informacijos turistams apie faktinę sveikatos ir saugos padėtį vietoje sudėtingumas, o neretai ir jos trūkumas, taip pat sudėtingos biurokratinės procedūros, susijusios su judumu ES viduje, taipogi nepadeda atkurti tarpvalstybinio judumo ir skatinti ekonomikos atsigavimo.

2.4.

Verta paminėti, kad, remiantis naujausiu Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) pranešimu (12), COVID-19 pandemijos poveikis įvairioms Europos Sąjungos turizmo vietovėms yra „asimetriškas ir labai lokalizuotas“.

2.5.

Kaip matyti iš EPRS pranešimo 1 ir 2 diagramų, pandemijos metu turizmo sektoriaus indėlis į užimtumą ir BVP gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, Italijoje turizmo sektoriaus indėlis į BVP 2020 m. (palyginti su 2019 m.) sumažėjo perpus – nuo 13,1 % iki 7 %, jame neliko 337 000 darbo vietų. Palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, keliose ES valstybėse narėse (pvz., Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje) BVP sumažėjo daugiau, tačiau užimtumo srityje jos prarado mažiau.

2.6.

Praėjus dvidešimt vienam mėnesiui nuo pandemijos pradžios Europoje, pasaulio turizmo ir transporto ekosistemos vis dar susiduria su precedento neturinčia krize (13).

2.7.

ES miestuose taip pat išryškėjo nauji važiavimo į darbą ir apsipirkimo modeliai, pritaikyti prie Vyriausybės nustatytų kelionių apribojimų, pavyzdžiui, pradėta daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, keliauti automobiliu ir apsipirkti internetu, užuot naudojusis viešuoju transportu. Daugelyje ES šalių dėl COVID-19 apribojimų prisidėti prie sezoninio turizmo ir transporto paslaugų paklausos negalėjo būtent vyresnio amžiaus žmonės

2.8.

Kelionių geležinkeliu, kruiziniais laivais, keleiviniais laivais ir lėktuvais tapo mažiau, atitinkamai 70 % sumažėjo tarptautinio turizmo paklausa, todėl abu sektoriai ir nuo jų priklausomi sektoriai (pvz., pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriai) patyrė nuostolių pajamų ir darbo vietų požiūriu. Nors poveikis krovininiam transportui iki šiol buvo nedidelis, numatoma, kad ateinančiais metais šio sektoriaus apimtis sumažės, ypač jei ekonomika patirs nuosmukį. Todėl į šiuos sektorius turėtų būti tinkamai atsižvelgta ES ir valstybių narių ekonomikos gaivinimo planuose.

2.9.

Be šių reiškinių, neseniai Pietų Europoje kilę gaisrai ir Šiaurės Europoje kilę potvyniai, neskaitant tragiškų žmonių aukų ir ekonominių nuostolių, taip pat parodė, kad tradicinė politika ir esamas trapus „rescEU“ mechanizmas neduoda laukiamų rezultatų ir pasirodė esą netinkami ilgalaikiams darnaus vystymosi modeliams.

3.    Naujos kartos ES turizmo ir transporto politika

3.1.

Reikalingas šviežias naujos kartos požiūris, kuris būtų labiau suderintas ir pagrįstas Europos ir nacionalinės politikos galimybėmis, skirtomis trumpalaikiam, vidutinės trukmės ir ilgalaikiam atsparumui ir visiškam turizmo ir transporto atgaivinimui. Naujos ES politinės, socialinės ir ekonominės darbotvarkės pagrindas turėtų būti pagrindiniai bendri principai, kuriais siekiama: — atkurti darbuotojų, visuomenės narių, turistų ir (arba) keliautojų ir ES bei pasaulio privačių ir viešųjų investuotojų pasitikėjimą ES turizmo ir transporto ekosistemomis (jas daugiausia sudaro labai mažos MVĮ bei savarankiškai dirbantys asmenys); — padėti persvarstyti esamas ES turizmo ir transporto pramonės ekosistemas, kad būtų skatinamas atsparumas ir atsigavimas siekiant „trejopos (sveikatos sistemos, skaitmeninės ir žaliosios) pertvarkos“; — sugrąžinti iki COVID-19 buvusį paklausos lygį ir skatinti MVĮ finansiškai prieinamas naujas investicijas į tvarų ir ilgalaikį šių sektorių augimą po 2021–2027 m. laikotarpio.

3.2.

Neseniai Europos Komisijos priimtas 55 % tikslo priemonių rinkinys suteikia ES galimybę pasiekti Europos klimato teisės akte įtvirtintus žemyno išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus. Šiame priemonių rinkinyje pateikti pasiūlymai taip pat turi įtakos Europos transporto ir turizmo ekosistemoms. Jei šios priemonės nebus parengtos numatant tinkamą politiką, pasiūlymai netaps pagrindu sukurti naujos kartos ES turizmo ir transporto politiką. Priešingai – dėl siūlomų priemonių ES įmonėms – tiek didelėms, tiek mažoms – gali labai padidėti su reglamentavimu susijusios išlaidos ir gali būti pakenkta jų konkurencingumui, palyginti su trečiųjų šalių transporto ir turizmo įmonėmis, įsteigtomis palei ES sienas, taigi būtų sukelta grėsmė ES darbo vietoms šiuose sektoriuose. Tokiomis aplinkybėmis ypač smarkiai nukentėtų tie ES regionai, kurie yra labai priklausomi nuo turizmo. Todėl taikant šviežią naujos kartos požiūrį reikėtų atkreipti dėmesį į šio teisės aktų rinkinio poveikį Europos transporto ir turizmo ekosistemoms ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta jų (tarptautiniam) konkurencingumui. Tik taip galima apsaugoti Europos užimtumą ir konkurencingumą, išvengti anglies dioksido nutekėjimo ir užtikrinti šviežio naujos kartos požiūrio sėkmę.

4.   Gera pradžia. Naujas ES suvokimas

4.1.

Iki 2022 m. pabaigos turėtų būti užtikrintas visapusiškas naudojimasis laikinosios valstybės pagalbos sistemos lankstumu ir tą patį laikotarpį turėtų būti įgyvendinama svarbi nedarbo rizikos mažinimo programa SURE. Nepaisant to, socialiniai subjektai ir MVĮ organizacijos turėtų aktyviau veikti, kad dokumentų rinkinys atitiktų su poveikiu ir veiksmingumu susijusius lūkesčius.

4.2.

Atsižvelgiant į tai, mažosioms įmonėms ir HORECA sektoriaus MVĮ skirtų likvidumo, finansų ir rekapitalizavimo schemų atžvilgiu reikia imtis skubių politinių veiksmų, kad šios priemonės ir programos būtų taikomos iki 2022–2023 m. laikotarpio pabaigos.

4.3.

Pateiktiems nacionaliniams ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams ir naujai daugiametei finansinei programai (2021–2027 m.) reikia sustiprintos ir suderintos bendros metodikos ir keitimosi politikos praktika sistemos (įskaitant Europos semestrą), kad būtų užtikrintas būtinas simetriškas ES ekonomikos atsigavimas, sąžininga viešųjų ir privačiųjų subjektų, ypač restoranų ir HORECA sektoriaus MVĮ, konkurencija nacionaliniu, regioniniu ir (arba) vietos lygmeniu, socialinė konvergencija ir įtrauktis.

4.4.

Nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose bus nustatyta, kaip lėšos bus skiriamos ir panaudojamos laikantis nustatytų terminų. Priklausomai nuo ES šalies, turizmo sektoriui taikomos arba su turizmu susijusios priemonės, kuriomis modernizuojamas sektorius, arba visiems sektoriams svarbios horizontaliosios priemonės. Dėl šių priežasčių parengėme trumpalaikės–vidutinės ir (arba) ilgalaikės trukmės sistemą su keturiais pagrindiniais politikos ramsčiais, kuriais remsimės galutinėje išvadoje ir rekomendacijose:

4.5.   I RAMSTIS. Likvidumas, užimtumo atgaivinimas ir verslo pasitikėjimo atkūrimas

4.5.1.

Kadangi nėra aiškios ir naujausios informacijos apie numatomą finansinės paramos, skiriamos pagal Europos Komisijos ekonomikos gaivinimo programą iš Europos investicijų fondo (EIF), poveikį labai mažoms įmonėms ir MVĮ, EESRK išreiškia susirūpinimą ir siūlo: — įsteigti darbo grupę, kuri prižiūrėtų ekonomikos gaivinimo priemonių, visų pirma skirtų labai mažoms ir mažosioms turizmo ir transporto sektoriaus įmonėms, įgyvendinimą; — stebėti valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus siekiant įvertinti, ar į juos įtrauktos su turizmu susijusios reformos; — sukurti ES paramos labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikimo pagal dabartinę daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.) stebėsenos mechanizmą; — sukurti specialią turizmui skirtą biudžeto eilutę, atsižvelgiant tiek į šios ekosistemos svarbą, tiek į jos poreikius po COVID-19 krizės; — įgyvendinti antros galimybės suteikimo turizmo ir mažoms transporto įmonėms ir jų išankstinio perspėjimo sistemas bei naują MVĮ skirtą paprastą naudoti mokumo programą; — šias įvairias iniciatyvas ir pasiūlymus sujungti į „Europos turizmo aljansą“, kad būtų laikomasi tikslingesnio požiūrio į problemas, sprendimus ir finansavimą. EESRK įneš savo indėlį dalyvaudamas šio aljanso diskusijose ir darbe.

4.6.   II RAMSTIS. Duomenų tinklai ir pasirengimas, sveikata ir sauga, rizikos mažinimas

4.6.1.

Turizmas daro poveikį ekonomikai, gamtinei ir apstatytai aplinkai, lankomų vietovių gyventojams ir patiems lankytojams. Politikai, kuria siekiama didinti turizmo tvarumą ir išnaudoti jo potencialą prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, trukdo statistikos duomenų apie turizmo tvarumą trūkumas. Jei turizmo tvarumas yra prioritetas, tvarumo vertinimą mes taip pat turime laikyti prioritetu.

4.6.2.

Pasaulio turizmo organizacija (PTO), bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų statistikos skyriumi (UNSD), padeda pirmaujančioms šalims ir institucijoms parengti turizmo tvarumui įvertinti skirtą statistikos sistemą. Tarptautinės agentūros pabrėžia, kad turizmo tvarumą vis labiau reikia vertinti atsižvelgiant į visus jo aspektus – ekonominį, socialinį ir aplinkos – ir ES galėtų prisidėti savo nacionaline patirtimi ir šiuo atžvilgiu nustatyti suderintą standartą.

4.7.   III RAMSTIS. Pertvarkos kryptys vidutinės trukmės ir (arba) ilguoju laikotarpiu

4.7.1.

Pagal ES pramonės strategiją toliau turi būti spartinama žalioji ir skaitmeninė pertvarka ir didinamas ES pramonės ekosistemų, kurių esminis komponentas, ypač turizmo ir transporto sektoriuose, yra labai mažos įmonės ir MVĮ, atsparumas. Formuojant turizmo sektoriaus „pertvarkos kryptis“ kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis, socialiniais partneriais, visomis valdžios ir reguliavimo institucijomis turėtų būti laikomasi visapusiško požiūrio, kurio reikia norint palyginti tvarius scenarijus ir persvarstyti turizmo, HORECA sektoriaus bei transporto politikos sprendimus ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.

4.8.

IV RAMSTIS. Valdymas ir ištekliai: pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo naujos kartos tvaraus turizmo ir transporto politikoje (nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai).

4.9.

Europos Komisija parengė septynias pavyzdines iniciatyvas, kurioms ES šalys raginamos skirti lėšų investicijoms ir siūlyti reformas. Kai kurios iš šių pavyzdinių iniciatyvų, pavyzdžiui, išvardytosios toliau, gali paskatinti investicijas į turizmą. — renovavimo iniciatyva: renovuoti turizmo infrastruktūrą, kad būtų pagerintas jos energinis naudingumas (energijos beveik nevartojantys pastatai), prieinamumas ir išteklių valdymas, taip pat plėtoti žiedinius verslo modelius (pvz., skirtus maisto ir atliekų tvarkymui) ir tvarias tiesiogines užsienio ir (arba) ES investicijas; — perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo iniciatyva: rengti mokymus turizmo verslininkams, ypač labai mažoms MVĮ, darbuotojams ir turizmo vietovių valdytojams, siekiant remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; — modernizavimo iniciatyva: remti už turizmo politiką atsakingų viešojo administravimo institucijų skaitmenizaciją ir skatinti viešojo administravimo institucijų, turizmo vietovių valdytojų ir įmonių dalijimąsi duomenimis; — įkrovimo ir degalų papildymo iniciatyva: investuoti į netaršų judumą ir gerinti susisiekimą su turistinėmis, ypač turistų labiausiai lankomomis, vietovėmis (pvz., vandens transportu, autobusais, viešuoju transportu); — į TEN-T projektus (Europos transporto koridorius) įtraukti specialią turizmui skirtą eilutę, kad būtų galima atsižvelgti į jo ypatumus.

4.10.

Valstybėms narėms ir ES institucijoms reikės tvirtos partnerystės su Europos, nacionaliniais, regioniniais ir socialiniais partneriais sistemos (socialinio dialogo). ES ir (arba) nacionalinių bei pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bus paprašyta visais lygmenimis atlikti aktyvų ir pridėtinę vertę kuriantį vaidmenį (ne tik visapusiškai dalyvaujant Europos semestre, rinkos priežiūroje ir t. t.), siekiant tam tikrų bendrų ilgalaikių tikslų, bendrų terminų ir naujos ekonominės konvergencijos, užtikrinančios socialinę įtrauktį. Būtina skubiai planuoti ateitį ir imtis veiksmų atliekant išsamų pakartotinį vertinimą ir pasitelkiant konkrečią bendrą politikos darbotvarkę bei nacionalinius įsipareigojimus, kad būtų sukurtas tvaresnis, patrauklesnis ir jungtinis turizmo ir transporto verslo modelis, kuris tenkintų naują pasaulinės rinkos paklausą ir derėtų su pasikeitusiu gyvenimo būdu.

---

(1)  Komisijos komunikatas Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai, COM(2020) 456 final, 2021–2027 m. sanglaudos politikos parama ir sveikatos bei saugos priemonių rinkinys, pavyzdžiui, skiepijimo politika, ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, Europos turizmo COVID-19 saugumo būtiniausias standartas ir kt.

(2)  https://s3platform.jrc.ec.europa.eu/digitalisation-and-safety-for-tourism?p_l_back_url=%2Fsearch%3Fq%3Dtourism

(3)  Pagrindinės labai mažas MVĮ organizacijas ir platesnio rato suinteresuotuosius subjektus dominančios „turizmo pertvarkos“ sritys yra šios: ekologiškesnis turizmas (žiedinis turizmas, visiems prieinamas turizmas, netaršus judumas, žinios apie tvarumą, tvarus vartojimas), skaitmenizacija (duomenų analizė ir tikralaikė patirtis, skaitmeninis niekada nesibaigiantis turizmas ir virtuali patirtis, technologijomis aprūpintos lankytinos vietos, bendros vertės kūrimo transformacija, turizmo paslaugų teikėjų ir vartotojų skaitmeninis įgalėjimas ir žinios) ir atsparumas (besikeičiančio turizmo pasaulio gebėjimas prisitaikyti, kvalifikacijos kėlimas ir aukštos darbo kokybės turizmo sektoriuje išsaugojimas, turizmo vietovių valdymas siekiant remti visų gerovę, parama lygybei, turizmo prieinamumas ir socialinis poveikis klimato kaitai, visuomenės senėjimui ir skaitmeninei atskirčiai).

(4)  Kitos ombudsmeno pozicijos (institucijos) pareigos: stebėti valstybių narių veiklą, susijusią su jų nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, siekiant įvertinti, ar nuosekliai įgyvendinamos su turizmu susijusios reformos, stebėti turizmo ir mažųjų transporto įmonių „antrosios galimybės“ ir „išankstinio perspėjimo“ sistemas ir naują MVĮ skirtą paprastą naudoti mokumo programą ir sudaryti sąlygas įvesti konkrečiai turizmui skirtą biudžeto eilutę, atsižvelgiant tiek į šios ekosistemos svarbą, tiek į jos poreikius po COVID-19 krizės.

(5)  Veiksmai: skolintojo kapitalo restruktūrizavimas, labai mažų įmonių sutelkimo ir klasterių pajėgumų stiprinimas, nuosavo kapitalo naudojimo skatinimas ir mokesčių paskatų teikimas privatiems investuotojams, taip pat ankstyvojo perspėjimo mechanizmų mažosioms įmonėms, kurioms gresia nemokumas, rėmimas.

(6)  2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(7)  JD Karalienė Máxima, kaip JT Generalinio sekretoriaus specialioji įgaliotinė įtraukaus vystymosi finansavimo klausimais (UNSGSA), 2021 m. spalio 31 d. pasakė kalbą Romoje vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime, www.unsgsa.org.

(8)  Pasaulinė partnerystė siekiant finansinės įtraukties yra įtrauki platforma, skirta visoms G20 šalims.

(9)  OL C 429, 2020 12 11, p. 219.

(10)  JT 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa; MVĮ žinių tinklo ir centrų pasirengimo demonstraciniai centrai, https://www.europeansmeacademy.eu/news/improving-preparednes-response-to-eu-natural-and-man-made-disasters/.

(11)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

(12)  Europos Parlamento ekspertų grupė „Transporto ir turizmo atnaujinimas ES po COVID-19“, 2021 m. vasario mėn.

(13)  Tai labiausiai paveikė mažąsias įmones ir savarankiškai dirbančius asmenis atitinkamose vertės ir tiekimo grandinėse, taip pat darbuotojus ir visuomenę bei jų atsparumo pajėgumus.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „COVID-19 poveikis pagrindinėms teisėms, teisinės valstybės principui visoje ES ir demokratijos ateičiai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 275/02)

Pranešėjas	José Antonio MORENO DÍAZ
Pranešėjas	Cristian PÎRVULESCU

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2022 2 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	205 / 7 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl COVID-19 poveikio visų ES gyvenančių žmonių gyvybei, saugumui, gerovei ir orumui. Komitetas taip pat yra labai susirūpinęs dėl COVID-19 poveikio asmenims ir bendruomenėms visame pasaulyje, ypač šalyse, kuriose trūksta tinkamos sveikatos, socialinės ir švietimo infrastruktūros, kad būtų galima kovoti su pandemija.

1.2.

ES ir valstybės narės turi spręsti sisteminio Europos sveikatos infrastruktūros pažeidžiamumo problemą, atsižvelgdamos į didėjantį judumą ir padidėjusią tikimybę susirgti pavojingomis zoonozinėmis ligomis. Be to, pastangos kovoti su pandemija turėtų būti derinamos su tinkamos socialinės ir ekonominės paramos sistemos įdiegimu, kad būtų sušvelnintas jos neigiamas poveikis.

1.3.

Kaip EESRK jau yra nurodęs, Europos Sąjunga yra grindžiama bendromis Europos vertybėmis, kurios yra nediskutuotinos jokiomis aplinkybėmis: pagarba žmogaus orumui ir žmogaus teisėms, laisve, demokratija, lygybe ir teisinės valstybės principu (1). Šių vertybių negalima pamiršti, kai ES ir jos valstybės narės susiduria su ekstremaliąja situacija ir jos padariniais, susijusiais su ekonominėmis, socialinėmis ir švietimo problemomis. Nors atsakas į dabartinę krizę turi būti greitas ir reikalingos tam tikros išimtinės ir ribotos trukmės priemonės, jos negali prieštarauti teisinės valstybės principui ir negali kelti pavojaus demokratijai, valdžių padalijimo principui ir pagrindinėms Europos piliečių teisėms (2).

1.4.

ES turėtų suderinti savo politiką, strategijas ir programas, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir visapusiškas atsigavimas po krizės, siekiant aukštynkryptės medicinos, socialinių, ekonominių ir demokratinių standartų konvergencijos. Atsižvelgdamas į pastangas, dedamas taikant priemonę „NextGenerationEU“, kad būtų atitaisyta tiesioginė koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė ir socialinė žala, EESRK pakartoja savo pritarimą Komisijos pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo sukuriama nauja priemonė, leisianti imtis ekonominių taisomųjų priemonių valstybių narių, darančių rimtus ir nuolatinius 2 straipsnyje išvardytų vertybių pažeidimus, atžvilgiu (3). Be to, mums reikia platesnės teisinės valstybės principo sąvokos, kuri apimtų pagrindinių teisių apsaugą ir kuria būtų užtikrinama pliuralistinės demokratijos apsauga. Teisinės valstybės principo santykis su pagrindinėmis teisėmis ir demokratija yra tarpusavyje priklausomas, neatsiejamas ir trišalis.

1.5.

ES institucijos ir valstybių narių Vyriausybės turėtų pasinaudoti esamomis socialinio ir pilietinio dialogo institucijomis, kad visapusiškai įtrauktų pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius į kuriamą pliuralistinę demokratinę erdvę, kurioje būtų palankiai vertinamos skirtingos vizijos ir kritika, taikant apsaugos priemones, kuriomis būtų ribojamas melagingų naujienų platinimas, taip pat nepagrįstas ir nepateisinamas sąmokslo teorijų įkvėptas ekstremistinis diskursas, nukreiptas prieš žmogaus teises.

1.6.

Vyriausybės turėtų aiškiai nustatyti savo taikomų priemonių teisinį pagrindą. Vykdant bet kokią galiojančių ekstremaliųjų sveikatos situacijų teisės aktų ir susijusių taisyklių reformą arba nustatant naujas taisykles, be kita ko, rengiantis būsimoms pandemijoms, turėtų būti nustatomos aiškios ribos ir sąlygos ir aiškiai numatyta parlamentinė ir teisminė priemonių proporcingumo ir jų atitikties vidaus ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams kontrolė ir peržiūra.

1.7.

Su COVID-19 susijusios taisyklės ir politika turėtų būti kuo aiškesnės, nuoseklesnės ir kuo labiau suderintos, o informacija apie jas turėtų būti teikiama laiku; pilietinė visuomenė, įskaitant socialinius partnerius, turėtų būti įtraukiama ir su ja konsultuojamasi rengiant taisykles ir politiką, be to, turi būti remiamasi faktais. Šiuo aiškumo principu taip pat turėtų būti vadovaujamasi kuriant numatomus mechanizmus, apimančius visas būtinas demokratines materialines ir procedūrines apsaugos priemones, kad būtų pasirengta tinkamai reaguoti į galimas būsimas pandemijas, sveikatos krizes ar gaivalines nelaimes. Taisyklės, politika ir visa svarbi su jomis susijusi informacija turėtų būti prieinamos visoms visuomenės grupėms, įskaitant mažumų kalbų grupes. Tais atvejais, kai reikia keisti politiką, apie pakeitimus įvairiais oficialiais ir viešaisiais kanalais turėtų būti pranešama pakankamai anksti, kad žmonės turėtų laiko atitinkamai pasiruošti ir pakeisti savo elgesį.

1.8.

Turėtų būti reikalaujama, kad Vyriausybės ministrai, atsakingi už pandemijos priemonių įvedimą, reguliariai teiktų ataskaitas parlamentui. Valstybių narių parlamentai turėtų įsteigti komitetus, komisijas ar grupes, kurios tikrintų COVID-19 priemones ir reguliariai teiktų ataskaitas parlamentams ir vietos bei regionų atstovų asamblėjoms. Siekiant užtikrinti Vyriausybės veiksmų priežiūrą, taip pat turėtų būti reikalaujama, kad dėl šių ataskaitų būtų diskutuojama parlamente, o Vyriausybė teiktų savo paaiškinimus. Valstybės turėtų garantuoti teisę kreiptis į teismą, užtikrindamos teisminių institucijų nepriklausomumą ir sudarydamos sąlygas teismams dirbti internetu ir nuotoliniu būdu, taip pat teikdamos paramą pažeidžiamiems bylų dalyviams, liudytojams ar asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis ar civilinis procesas.

1.9.

Pagrindinės teisės, teisinės valstybės principas ir pagarba demokratijai yra nustatytos ES sutartyje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinės teisės įsipareigojimuose, kuriuos savarankiškai prisiėmė visos ES valstybės narės. Pagal tarptautinę teisę kiekviena valstybė privalo gerbti, saugoti ir puoselėti žmogaus teises. Šios vertybės yra pamatinės, priklauso viena nuo kitos ir stiprina viena kitą. Tai yra tarptautinių įsipareigojimų, o ne ideologijos klausimai. Todėl, nors diskusijos dėl geriausio žmogaus teisių įgyvendinimo procedūrų yra racionali priemonė, jų laikymosi principas neturėtų būti politinių diskusijų objektas. Taip pat valdžios institucijos privalo reaguoti į visuomenės sveikatos krizes. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad dėl jų siūlomų priemonių, taip pat ir dėl poreikio spręsti melagingų naujienų problemą, be kita ko, tais atvejais, kai jomis ketinama pakenkti politiniam oponentui ir šitaip trukdyti veiksmingai reaguoti į ekstremaliąją pandemijos situaciją, vyktų tinkamos demokratinės diskusijos, viešos konsultacijos ir būtų vykdoma parlamentinė priežiūra.

1.10.

EESRK pabrėžia, kad, nepaisant geriausių ketinimų, susijusių su priemone „NextGenerationEU“ ir nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, ir Europos Komisijos atvirumo pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir suinteresuotųjų subjektų įtraukimui, faktinis dalyvavimas vis dar iš esmės nepakankamas, o pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) nuomonė dėl vykstančių procesų negali daryti pakankamo poveikio (4). Kyla pavojus, kad net jei planas bus sėkmingai įgyvendintas, jis paskatins žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip pat augimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, bet nepalengvins sudėtingų aplinkybių, kuriomis šiandien gyvena žmonės, susiduriantys su nedarbu, pajamų praradimu ir prastėjančia sveikata, blogėjančiomis gyvenimo ir darbo sąlygomis ir didėjančia nelygybe. Atsparumo planų poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas nedelsiant, o rezultatai turėtų būti aptarti su PVO, socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais nacionaliniu ir ES lygmenimis.

1.11.

EESRK pabrėžia ryšį tarp demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos ir Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) kūrimo ir įgyvendinimo. Kaip nurodyta pirmiau, piliečių gerovė ir pagrindinės teisės turėtų būti grindžiamos bendru ir nuosekliu socialiniu modeliu, pakankamai lanksčiu, kad būtų galima pritaikyti įvairias nacionalines tradicijas ir patirtį, atitinkančias Sutarties, ramsčio ir atnaujinto bei į ateitį orientuoto bendro sutarimo vertybes, principus ir tikslus (5). Stebint, kaip įgyvendinamas Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas, turėtų būti atsižvelgiama į trikdomąjį plataus masto pandemijos poveikį.

1.12.

Pandemija yra pasaulinė krizė, kuri neabejotinai turės ilgalaikių, bet nevienodų pasekmių atskiroms gyventojų grupėms. Parama pažeidžiamoms gyventojų grupėms turėtų būti prioritetas, laikantis principo „nė vieno nepalikti nuošalyje“, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems darbuotojams ir Europos socialinių teisių ramsčio 14 principo dėl minimalių pajamų įgyvendinimui. Taip pat reikėtų didinti paramą nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, ypač toms, kurios patyrė neproporcingą poveikį, ir įmonėms, kurios ir toliau patiria sunkumų, pavyzdžiui, MVĮ. Taip pat reikėtų atsižvelgti į didžiulį neigiamą krizės poveikį socialinės ekonomikos įmonėms (6).

1.13.

EESRK nuomone, į Europos demokratijos veiksmų planą turėtų būti įtraukta plataus masto iniciatyva, skirta skatinti švietimą demokratijos ir pagrindinių teisių klausimais, kuris yra itin svarbus demokratinėms vertybėms apsaugoti ir aktyviam pilietiškumui užtikrinti. Iniciatyva turėtų būti įtrauki ir skirta visiems piliečiams, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

2.   Teisinė valstybė

2.1.

Yra aiškių kriterijų, pagal kuriuos vertinama, ar valstybės veiksmai atitinka teisinės valstybės principus, ir labai svarbu, kad šių principų būtų laikomasi įprastu metu, o ypač susidarius ekstremaliajai situacijai. Šie kriterijai yra teisėtumas, teisinis tikrumas, draudimas savavališkai naudotis vykdomaisiais įgaliojimais ir Vyriausybių atskaitomybė pagal įstatymą, kurią gali užtikrinti teisminė ir parlamentinė kontrolė (7). Naudojimasis įgaliojimais, suteikiamais ekstremaliosios situacijos metu, turi būti būtinas, proporcingas ir laikinas, be to, jis niekada neturi viršyti ne tik šalies konstitucinės teisės, bet ir Europos bei tarptautinės teisės standartų.

2.2.

COVID-19 pandemija pateikė sudėtingų iššūkių visų valstybių narių teisinėms, politinėms, socialinėms, sveikatos ir švietimo sistemoms. Gali atrodyti, kad tokioje sudėtingoje aplinkoje neįmanoma užtikrinti aukšto lygio teisinės valstybės principų laikymosi. Remiantis naujausiais Europos ir kitų šalių duomenimis, valstybėse, kurios sugebėjo vykdyti teisinės valstybės principus atitinkančią politiką ir teisėkūros procesą, ekstremalioji sveikatos situacija yra valdoma sėkmingiau, mirtingumas ir užsikrėtimų skaičius yra mažesni, taip pat didesnis visuomenės pasitikėjimas Vyriausybe, o šis pasitikėjimas yra būtinas siekiant veiksmingiausiai reaguoti į krizę (8). Teisinės valstybės principai turėtų padėti bet kuriai demokratinei Vyriausybei teisėtai ir veiksmingai reaguoti į dabartinę sveikatos krizę ir galbūt į panašias problemas ateityje.

2.3.

Kalbant apie valstybių narių atsaką į pandemiją, išryškėjo susirūpinimas dėl trijų pagrindinių teisinės valstybės principų: 1) teisėtumo principo; 2) teisinio tikrumo principo ir 3) atskaitomybės pagal įstatymą principo (9).

2.4.

Kalbant apie teisėtumą, nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu buvo nustatyta keletas klausimų, susijusių su Vyriausybių atsaku, įskaitant veiksmus, kurių imamasi neturint teisinio pagrindo ar teisės aktu numatyto įgaliojimo, „nepaprastosios padėties“ nustatymą ir (arba) išplėtimą akivaizdžiai pažeidžiant nacionalines konstitucines sistemas, vykdomosios valdžios naudojimąsi teisiniais pagrindais taip, kaip jie nėra skirti naudoti, ir pagrindinių teisių apribojimus, nustatytus akivaizdžiai pažeidžiant konstitucines ar tarptautines žmogaus teisių nuostatas.

2.5.

Kalbant apie teisinį tikrumą, nacionalinės priemonės, kurios šiuo atžvilgiu yra probleminės, apima ribojamųjų priemonių įvedimą be aiškaus paaiškinimo, prieštaravimus tarp Vyriausybės politikos ir pagrindinių teisinių priemonių, ir tokius dažnus įstatymų pakeitimus, dėl kurių paprastiems piliečiams nepaprastai sunku suprasti, ką jie gali daryti ir ko negali. Nepaprastosios padėties atveju padidėja rizika ir netikrumas, o visuomenė tikisi, kad Vyriausybė ir apskritai valdžios institucijos pateiks aiškias gaires dėl to, ką jos gali ir ko negali teisiškai padaryti.

2.6.

Kalbant apie atskaitomybę pagal įstatymą, problemos, susijusios su Vyriausybės veiksmų dėl COVID-19 parlamentine ir teismine priežiūra, gali būti siejamos su parlamentų marginalizacija. Iki 2021 m. vasario mėn. mažiau nei pusė ES valstybių narių buvo įsteigusios specializuotus parlamentinius komitetus, paskelbusios ataskaitas ar suplanavusios reguliarias diskusijas dėl su COVID-19 susijusių priemonių, o mažiau nei trečdaliu atvejų Vyriausybės priemonės buvo tikrinamos (pvz., diskusijų ar balsavimo parlamente metu) arba parlamentai jas iš dalies pakeitė (10). Teisminė peržiūra yra procesas, kurį vykdydami teismai užtikrina, kad Vyriausybės veiktų teisėtai, ir tai ypač svarbu ištikus krizei, kai pagrindinės teisės gali būti griežtai ribojamos. Visoje ES buvo išsakyta nemažai susirūpinimą keliančių klausimų dėl teisminės peržiūros veiksmingumo ir teisės kreiptis į teismą COVID-19 priemonių taikymo atveju (11). Teismų veiklos nutraukimas arba galimybės kreiptis į teismus apribojimas leidžiant kelti tik tam tikros rūšies bylas neigiamai paveikė piliečių gebėjimą spręsti ginčus ir trukdė naudotis teise kreiptis į teismą, visų pirma tais atvejais, kai priemonės, kurių imtasi reaguojant į pandemiją, neproporcingai paveikė pažeidžiamiausius visuomenės narius. Daugumos valstybių narių teismų sistemos buvo prastai pasirengusios krizei dėl žemo skaitmeninimo lygio ir dėl to, kad kai kurios visuomenės dalys, visų pirma pažeidžiamos grupės, neturėjo pakankamai informacijos apie tai, kaip veikia teisminės institucijos, todėl neturėjo galimybės į jas kreiptis.

2.7.

Galiausiai galima daryti išvadą, kad teisinės valstybės principas gali padėti imtis efektyviausių veiksmų reaguojant į ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas (12) ir yra esminė vertybė ne tik įprastais laikais, bet taip pat, o gal net labiau, krizės metu. Atsižvelgdamas į pastangas, dedamas taikant priemonę „NextGenerationEU“, kad būtų atitaisyta tiesioginė koronaviruso pandemijos sukelta ekonominė ir socialinė žala, EESRK pakartoja savo pritarimą Komisijos pasiūlymui dėl reglamento, kuriuo sukuriama nauja priemonė, įgalinanti imtis ekonominių taisomųjų priemonių valstybių narių, darančių rimtus ir nuolatinius 2 straipsnyje išvardytų vertybių pažeidimus, atžvilgiu (13).

3.   Pagrindinės teisės

3.1.

COVID-19 pandemija sukėlė didžiulį spaudimą visoms institucijoms ir infrastruktūroms, kurios remia ir gina pagrindines teises ES. Sparčiai prastėjanti medicinos paslaugų kokybė ir didelio masto socialinė ir ekonominė krizė sukėlė grėsmę daugumos žemyno žmonių gyvybei, sveikatai ir gerovei, taip pat padidino skurdo riziką. Nuo to labiausiai nukentėjo tam tikros grupės, kurioms poveikį padarė konkretūs ir nuolatiniai socialinių paslaugų sutrikimai dėl ilgalaikės finansavimo stokos ir nepakankamo sistemos pasirengimo krizėms. Šiuo atžvilgiu EESRK pakartoja savo raginimą sukurti privalomą Europos sistemą deramoms minimalioms pajamoms Europoje užtikrinti (14).

3.2.

ES ir jos valstybės narės turėtų nuodugniai apsvarstyti socialines krizės ištakas ir priežastis, dėl kurių dauguma Europos sveikatos sistemų dėl pandemijos atsidūrė ant griūties slenksčio. Griežto taupymo politikos metais išryškėjo bendra investicijų į sveikatos sektorių ir kitas pagrindines socialines paslaugas (pagalbą priklausomiems ir pažeidžiamiems asmenims, slaugos namams ir kt.) mažinimo tendencija ir šitaip buvo sukurta uždelsto veikimo bomba, kuri sprogo susidūrus su didele sveikatos krize. Vykstant Konferencijai dėl Europos ateities, visi dalyviai turėtų būti skatinami pasimokyti iš šios krizės, kad būtų padėtas pagrindas gerovės valstybės atstatymui. Atsparumas tėra tuščia sąvoka, jei visapusiškai nesistengiama kurti atnaujinto Europos socialinio modelio, kuriame daugiausia dėmesio skiriama žmonėms. ES turi būti pasirengusi būsimoms krizėms, kiek tai susiję su sprendimų priėmimu, skaidriomis procedūromis, politika ir finansiniais ištekliais.

3.3.

Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių apsaugai iškilo sunkumų dėl išsiplėtojusios krizės ir politinių atsakomųjų priemonių, ypač susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nediskriminacija, lyčių lygybe, vaiko teisėmis, pagyvenusių žmonių teisėmis ir neįgaliųjų teisėmis, taip pat sąžiningomis darbo sąlygomis ir socialine apsauga bei socialine parama. Deja, lyčių lygybės srityje moterims buvo nepakankamai atstovaujama ad hoc sprendimų priėmimo struktūrose, skirtose kovai su COVID-19, o daugelyje poveikio vertinimų trūko dėmesio su lytimi susijusiems klausimams. Taip pat reikia aiškiai pripažinti neproporcingą pandemijos poveikį ir susijusias priemones lyties atžvilgiu.

3.4.

Komitetui didelį susirūpinimą kelia vaikų teisės, ypač susijusios su galimybe gauti išsilavinimą ir socialinę paramą. Kaip jau siūlė EESRK, ypatingą dėmesį reikėtų skirti COVID-19 poveikiui vaikų teisėms, gerovei ir intelektualiniam bei emociniam vystymuisi (15).

3.5.

EESRK pakartoja savo nuomonėje dėl Naujos Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategijos pateiktą rekomendaciją, kad Komisija 2022 m. ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų skirti COVID-19 poveikiui pagrindinėms teisėms, ypač susijusioms su socialine ir ekonomine gerove (16).

3.6.

ES tenka didelė atsakomybė propaguoti ir ginti žmogaus teises visame pasaulyje. COVID-19 pandemijos aplinkybėmis EESRK taip pat mano, kad ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę padedant pasauliui kovoti su COVID-19 pandemija. EESRK palankiai vertina ir remia ES pastangas reaguojant į humanitarinius poreikius, stiprinant sveikatos, vandens ir sanitarijos sistemas ir sušvelninant socialinius ir ekonominius pandemijos padarinius.

3.7.

Trumpuoju laikotarpiu reikėtų skirti daugiau išteklių, kad būtų užtikrinta plati ir sąžininga prieiga prie vakcinų. 100 mln. vakcinų, kurias įsipareigojo skirti ES, tikrai nepakaks neatidėliotiniems didžiosios pasaulio dalies poreikiams patenkinti (17). ES, kaip pagrindinė vakcinų eksportuotoja pasaulyje, turi būti pasirengusi pakeisti savo požiūrį. Būtina išplėsti vakcinų gamybos apimtis ir gaminti jas didesniais kiekiais, siekiant sudaryti sąlygas ES nepriklausančioms šalims pasiekti saugų vakcinacijos lygį. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą poreikį sukurti naują Europos ekonominį ir socialinį modelį, visi Europos subjektai turėtų nuodugniai apsvarstyti galutinius bendrosios rinkos tikslus ir susijusias politikos kryptis. Šis svarstymas turėtų būti orientuotas į žmogų ir jo metu turėtų būti atsižvelgiama į viešųjų gėrybių, kolektyvinės sveikatos ir alternatyvių gerovės vertinimo būdų sąvokas, be kita ko, remiantis socialinių partnerių pateiktais pasiūlymais (18).

3.8.

Reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant skatinti ir apsaugoti pagrindines socialines teises, nes tai yra tiesioginis ir veiksmingas būdas kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu sveikatai, socialiniu poveikiu ir poveikiu ekonomikai bei švietimui. Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti laikomas natūralia pagrindinių socialinių teisių apsaugos politikos priemone.

3.9.

Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimai ir Europos Komisijos ataskaitų dėl teisinės valstybės principo taikymo sritis turėtų būti išplėsti, kad apimtų visą šių pagrindinių socialinių teisių sritį ir sudarytų sąlygas tinkamai stebėti, ar jos yra gerbiamos.

3.10.

EESRK pabrėžia demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos ir Europos socialinių teisių ramsčio plėtojimo ir įgyvendinimo sąsają. Kaip nurodyta pirmiau, piliečių gerovė ir pagrindinės teisės turėtų būti grindžiamos bendru ir nuosekliu socialiniu modeliu, kuris būtų pakankamai lankstus, kad būtų galima pritaikyti įvairias nacionalines tradicijas ir patirtį, atitinkančias Sutarties, ramsčio ir atnaujinto bei į ateitį orientuoto bendro sutarimo vertybes, principus ir tikslus (19). Stebint Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano įgyvendinimą reikėtų atsižvelgti į plataus masto trikdomąjį pandemijos poveikį.

4.   Demokratijos ateitis

4.1.

Pandemija yra pasaulinio masto reiškinys ir visame pasaulyje juntamos jos pasekmės politikai ir demokratijai. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, poveikis demokratijos būklei yra labai didelis, pavyzdžiui: kai kurios šalys juda autoritarizmo link ir jų skaičius viršija demokratijos kryptį pasirinkusių šalių skaičių, kai kuriose didžiosiose šalyse pastebimas demokratijos nuosmukis, tam tikrose šalyse abejojama rinkimų sąžiningumu, demokratinės padėties blogėjimas neretai sulaukia visuomenės paramos, nedemokratinio režimo šalyse stiprėja autoritarizmas ir užsitęsus sveikatos krizei pagrindinių laisvių suvaržymai tampa norma (20). ES turėtų atsižvelgti į šias pasaulines tendencijas, kurios daro poveikį jos pačios pasaulinei ir regioninei politikai, ir tapti demokratijos pavyzdžiu visame pasaulyje.

4.2.

Demokratijos ateitis ir ES ateitis yra tarpusavyje susijusios. ES buvo sukurta kaip taikos ir bendradarbiavimo priemonė ir, kas labai svarbu – kaip demokratijos priemonė visais jos etapais. Turime užtikrinti, kad visi iššūkiai ir įtampa, kylantys dėl pandemijos, nedarytų poveikio mūsų demokratinių sistemų kokybei ir veikimui ir, ne mažiau svarbu, įsipareigojimui kurti integruotą, demokratinę, socialinę ir klestinčią Sąjungą. Tai, be kita ko, reiškia, kad laikantis Sutarčių Europos teisės aktai turėtų būti viršesni už nacionalinius teisės aktus.

4.3.

Nuo 2020 m. pradžios, kai Europą pasiekė COVID-19 ir jos pražūtingos pasekmės, kovojant su pandemija buvo naudojamos įvairios politikos priemonės. Daugeliu atvejų medicininės, skubios pagalbos ir administracinės priemonės buvo taikomos pagal įvairius nepaprastosios padėties režimus, kurių turinys ir trukmė buvo skirtingi.

4.4.

Kai kuriose ES šalyse kilo didelis susirūpinimas dėl šių ekstremaliosios situacijos režimų motyvų ir poveikio. Jie buvo susiję su parlamentinių ir vietos ir (arba) regionų asamblėjų pastūmėjimu į nuošalę, vykdomosios veiklos priežiūros stoka, visuomenės informavimo apribojimais, skaidrumo, socialinio dialogo ir dalyvavimo trūkumu, nepatikrintomis išlaidomis ir nepakankama parama labiausiai nukentėjusiems asmenims, įskaitant medicinos darbuotojus. Šalyse, kuriose demokratija jau yra labai pažeidžiama, ekstremaliosios situacijos tvarka paspartino ankstesnių tendencijų įsigalėjimą (21). Šalyse, kurių demokratinės sistemos yra stabilios, jos paskatino kelti klausimus dėl gebėjimo prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir priimtų priemonių veiksmingumo.

4.5.

Politinis atsakas taip pat lėmė precedento neturintį dezinformacijos lygį ir nepritarimą sveikatos priemonėms – nuo izoliavimo iki gydymo ir vakcinų. Nors ES pastangos remti vakcinų mokslinius tyrimus, įsigijimą ir platinimą iš esmės buvo sėkmingos, tačiau nesugebėjimas aiškiai apie tai pranešti visiems Europos gyventojams prisidėjo prie melagingų naujienų sklaidos, ypač prieš vakcinas nusiteikusių gyventojų grupėse. Pasakojimai socialinėje žiniasklaidoje tapo tokie paveikūs, kad nusmukdė visuomenės pasitikėjimą sveikatos sistema bei jos specialistais ir paskatino nepasitenkinimą tyrėjais, politikais, akademikais ir pilietinės visuomenės lyderiais, kurie pasisakė už PSO remiamą atsako strategiją. Paprastai tai būdavo sąmokslo teorijomis grindžiamų įsitikinimų ir stipraus nepasitikėjimo medicinos mokslu ir technologijomis, ypač vakcinomis, derinys. Apskritai EBPO nustatė, kad COVID-19 krizė paspartino bendrą visuomenės pasitikėjimo institucijomis mažėjimo tendenciją, dėl kurios pasklido dezinformacija, atsirado poliarizacija ir nenoras laikytis viešosios politikos.

4.6.

Kai kuriose šalyse toks požiūris padėjo radikalioms dešiniosioms ir euroskeptikų partijoms bei organizacijoms toliau kurti savo politines rinkimų apygardas. Tęsiantis medicinos ir socialinei bei ekonominei krizėms, jų telkiamoji galia ir įtaka ir toliau stiprės (22).

4.7.

Visose šalyse dėl sveikatos ir ekonomikos krizės kylanti įtampa gali lemti įvairių grupių ir socialinių kategorijų susipriešinimą. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, pandemijos ir jos pasekmių poveikis yra nevienodas jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie prisipažįsta patyrę ekonominį poveikį, ir tiems, kurie COVID-19 iš esmės laiko visuomenės sveikatos krize, taip pat tiems asmenims, kurie valstybę suvokia kaip gynėją, arba kurie ją suvokia kaip engėją (23).

4.8.

ES ir valstybės narės turėtų žinoti apie užsitęsusios krizės keliamus pavojus. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria ES institucijos ir valstybių narių Vyriausybės, yra gebėti stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises pandemijos metu, atsižvelgiant į abejones ir kritiką. Demokratine strategija turėtų būti siekiama ne įteisinti politinį ir Vyriausybinį elitą, bet išlaikyti atsako veiksmingumą, kartu skatinant demokratinį pliuralizmą, tinkamų stabdžių ir atsvarų sistemą, racionalią, konstruktyvią ir pilietinę kritiką.

4.9.

Šiuo atžvilgiu ES institucijos ir valstybių narių Vyriausybės turėtų pasinaudoti esamomis socialinio ir pilietinio dialogo institucijomis, kad visapusiškai ir skaidriai įtrauktų pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus kuriant pliuralistinę demokratinę erdvę, kurioje palankiai vertinamos skirtingos vizijos ir kritika. EESRK pabrėžia, kad, nepaisant geriausių ketinimų, susijusių su priemone „NextGenerationEU“ ir nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais, taip pat Europos Komisijos noro įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus, faktinis dalyvavimas vis dar iš esmės yra nepakankamas, o taikomi procesai nesudaro sąlygų tam, kad jų nuomonė turėtų pakankamą poveikį.

4.10.

Komiteto nuomonėje dėl Europos demokratijos veiksmų plano rekomenduojama, kad, skatinant Europos demokratiją, greta jau įtrauktų sričių į veiksmų planą įtraukti ir demokratinio dalyvavimo stiprinimą ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis, pilietinės visuomenės dalyvavimą ir demokratiją visais aspektais ir visose srityse, įskaitant, be kita ko, demokratiją darbo srityje. Be to, EESRK mano, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti pilietiniam dialogui, kuris yra būtina išankstinė bet kokios demokratijos sąlyga siekiant užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesas būtų aukščiausios kokybės ir prisiimama kuo didesnė atsakomybė už jį, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje (24).

4.11.

EESRK nuomone, į Europos demokratijos veiksmų planą turėtų būti įtraukta plataus masto iniciatyva, skirta skatinti švietimą demokratijos ir pagrindinių teisių klausimais, kuris yra itin svarbus demokratinėms vertybėms apsaugoti ir aktyviam pilietiškumui užtikrinti. Iniciatyva turėtų būti įtrauki ir skirta visiems piliečiams, ypatingą dėmesį skiriant jaunimui.

---

(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis; Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Luca Jahier ir Pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų grupės pirmininko José Antonio Moreno Díaz pareiškimas, 2020 m. balandžio 15 d.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto deklaracija„ES atsakas į COVID-19 protrūkį ir būtinas precedento neturintis valstybių narių solidarumas“, 2020 m. balandžio 6 d.

(3)  OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(4)  Rezoliucija dėl Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų procesuose. Kas veiksminga, o kas ne?, 25/02/2021 (OL C 155, 2021 4 30, p. 1).

(5)  OL C 374, 2021 9 16, p. 38.

(6)  Social Economy Europe, The Impact of COVID-19 on Social Economy Enterprises, 2020 m. birželio mėn.

(7)  Europos Taryba, Europos Komisija už demokratiją per teisę (Venecijos komisija), Respect for Democracy, Human Rights and the Rule of Law during States of Emergency: Reflections, Strasbūras, 2020 m. birželio 19 d., CDL-AD(2020)014.

(8)  Žr., pvz., šiuos pasaulio lyginamuosius tyrimus ir duomenų bazes: CompCoRe santrauka pateikiama Jasanoff, Sheila, Hilgartner, Stephen „A Stress Test for Politics: Insights from the Comparative Covid Response Project (CompCoRe) 2020“, Verfassungsblog, 11 May 2021, ir „Power and the COVID-19 Pandemic“, Verfassungsblog Symposium, santrauka pateikiama J Grogan, „Power, Law and the COVID-19 Pandemic: Part I“ ir „Part II“ baigiant Power and the COVID-19 Pandemic Verfassungsblog Symposium (2021).

(9)  J. Grogan, Extraordinary or extralegal responses? The rule of law and the COVID-19 crisis (Democracy Reporting International, May 2021).

(10)  J. Grogan, Extraordinary or extralegal responses? The rule of law and the COVID-19 crisis (Democracy Reporting International, May 2021).

(11)  J. Grogan, Extraordinary or extralegal responses? The rule of law and the COVID-19 crisis (Democracy Reporting International, May 2021).

(12)  J. Grogan ir N. Weinberg, Principles to Uphold the Rule of Law and Good Governance in Public Health Emergencies (RECONNECT Policy Brief, August 2020): https://reconnect-europe.eu/wp-content/uploads/2020/08/RECONNECTPB_082020B.pdf.

(13)  OL C 62, 2019 2 15, p. 173.

(14)  OL C 190, 2019 6 5, p. 1. EESRK nuomonei pateikta kontranuomonė, už kurią buvo atiduota daugiau kaip ketvirtadalis balsų, diskusijų metų buvo atmesta.

(15)  OL C 341, 2021 8 24, p. 50.

(16)  OL C 341, 2021 8 24, p. 50.

(17)  Europos Vadovų Tarybos išvados dėl COVID-19, 2021 m. gegužės 25 d.

(18)  BVP kaip gerovės kūrimo priemonės papildymas: Europos socialinių partnerių siūlomas bendras sąrašas, 2021 m. kovo 3 d.

(19)  OL C 374, 2021 9 16, p. 38.

(20)  International Institute for Democracy and Electoral Assistance (International IDEA), The Global State of Democracy Report 2021.

(21)  Žr. PETRA Guasti, The Impact of the COVID-19 Pandemic in Central and Eastern Europe. The Rise of Autocracy and Democratic Resilience, Democratic Theory, Volume 7, Issue 2, Winter 2020: p. 47.

(22)  Žr. José Javier Olivas Osuna and José Rama, COVID-19: A Political Virus? VOX’s Populist Discourse in Times of Crisis, Frontiers in Political Science, 2021 m. birželio 18 d.

(23)  Ivan Krastev and Mark Leonard, Europe’s Invisible Divides: How COVID-19 is Polarizing European Politics, ECFR Policy Brief, September 2021.

(24)  OL C 341, 2021 8 24, p. 56.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Visuomenės iššūkiai, susiję su jūrų ir vidaus vandenų transporto žalinimu“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 275/03)

Pranešėjas

Pierre-Jean COULON

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	207 / 1 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad pritaria nuomonėse „FuelEU Maritime“ (1) ir „NAIADES III“ (2) pateiktoms išvadoms ir rekomendacijoms.

1.1.1.

Šiose srityse „tikslui pasiekti būtinas glaudus bendradarbiavimas su visais jūrų klasterio ir tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais“.

1.1.2.

Tai pasakytina ir apie būtiną suinteresuotumą „kurti įvairiarūšiam transportui“ skirtus terminalus, kuriais, „plėtojant vežimą vidaus vandenų keliais miestuose būtų prisidedama prie gyvenimo kokybės gerinimo.“

1.2.

EESRK mano, kad žalinant jūrų ir vidaus vandenų transportą, būtina atsižvelgti į žmonių, gyvenančių netoli laivybos kelių ar uostų, sveikatą ir gyvenimo kokybę.

1.3.

Todėl uostų valdymo įstaigos, vietos ir regionų valdžios institucijos ir transporto sektoriaus suinteresuotieji subjektai turi dirbti kartu ir persvarstyti miestų, uostų ir transporto sektoriaus suinteresuotųjų subjektų ryšius.

1.4.

Perėjimas prie žalinimo gali būti svarstomas tik parengus tinkamas darbuotojų mokymo programas.

1.5.

Šios rekomendacijos yra neatsiejamos nuo būsimo mėlynosios ekonomikos stiprinimo.

2.   Įžanga

2.1.

2021 m. birželio 24 d. paskelbtame Europos Komisijos komunikate „NAIADES III“ dėl vidaus vandenų transporto modernizavimo Europoje ir 2021 m. liepos 14 d. paskelbtame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atsinaujinančiųjų išteklių kuro naudojimo jūrų transporte (vadinamajame „FuelEU Maritime“) inicijuojamas šių sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.

2.2.

NAIADES III yra veiksmų planas, kuriuo siekiama didinti vidaus vandenų laivybos reikšmę pagal 35-iais punktus, nustatytus vadovaujantis labai paprastu už transportą atsakingos Komisijos narės Adinos Vālean teiginiu: vidaus vandenų transportas yra „viena iš mažiausiai CO2 išmetančių transporto rūšių ir vidaus vandens keliai gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro“; tačiau tik 6 % krovinių ES gabenama upėmis ir kanalais, nors vidaus vandenų keliai sudaro 41 000 km.

2.3.

Komunikate nustatytas tikslas – sudaryti sąlygas gabenti daugiau prekių Europos upėmis ir kanalais ir iki 2050 m. palengvinti perėjimą prie aplinkos neteršiančių baržų.

2.4.

Todėl Komisija siūlo peržiūrėti 1992 m. įvairiarūšio vežimo direktyvą (3) – vienintelę ES teisinę priemonę, kuria tiesiogiai remiamas perėjimas nuo krovinių vežimo keliais prie mažataršių transporto rūšių (vidaus vandenų kelių, jūrų transporto ir geležinkelių), tačiau jos poveikį sumažino neefektyvus perkėlimas į valstybių narių nacionalinę teisę. Pagrindinis šio perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumas yra tai, kad 2018 m. Mobilumo dokumentų rinkiniu, viena vertus, siekta tikslo užtikrinti sąžiningą kelių transporto įmonių ir darbuotojų konkurenciją vidaus rinkoje (apribojus kabotažą į įvairiarūšius terminalus ir iš jų) ir, kita vertus, perėjimo nuo vienarūšio prie įvairiarūšio vežimo mažinant jo sąnaudas.

2.5.

Pasiūlymas dėl reglamento dėl jūrų eismo yra „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą dokumentų rinkinio“, kuriuo siekiama iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, dalis. Juo iš esmės siekiama išmetamųjų teršalų mažinimo tikslų ir reikalaujama, kad vežėjai praneštų apie laivų tipą ir jų naudojamą kurą. Taigi šiame pasiūlyme numatyta palyginti mažai apribojimų. Taip yra dėl to, kad, pasak Europos Komisijos, jūrų transportui tenka tik 10 % su transportu susijusių išmetamųjų teršalų ES.

2.6.

EESRK gali tik pritarti Europos Komisijos jūrų ir vidaus vandenų transporto žalinimo politikai.

2.7.

Šį pritarimą Komitetas išreiškė neseniai priimtose nuomonėse „FuelEU Maritime“ (4) ir „NAIADES III“ (5); EESRK taip pat norėtų pasinaudoti proga ir pateikti keletą svarstymų apie visuomenės iššūkius, susijusius su jūrų ir upių transporto žalinimu, ir atkreipti pilietinės visuomenės dėmesį į tai, kad žalinant jūrų ir vidaus vandenų transportą taip pat būtina plėtoti jūrų erdvę, kad transportas galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos atsižvelgiant į mėlynosios ekonomikos siekius (6).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Šią nuomonę savo iniciatyva sudaro dvi dalys, kuriose nagrinėjami įvairūs klausimai: pirmojoje – daugiausia aptariamas vidaus vandenų transporto ir uostų pobūdis, o antrojoje – socialiniai klausimai, susiję su jūrų ir vidaus vandenų transporto srities darbuotojais. EESRK pabrėžia, kad jūrų transportas yra sektorinė rinka, apimanti tiek vietos lygmens vežimą keltais, užtikrinančiais susisiekimą su miestais ir salynais, plaukiančiais upėmis ir trumpųjų nuotolių jūrų keliais, tiek vežimą ilgais atstumais keltais, balkeriais, konteinervežiais, taip pat kruizais. Šioje nuomonėje apžvelgiami ne visi šie sektoriai, o nagrinėjamas socialinis vietos ir regionų transporto klausimų aspektas.

3.2.

Siekiant žalinti vidaus vandenų ir jūrų transportą, reikia laikytis integruoto požiūrio, nes kuriant ateities transporto infrastruktūrą taip pat reikės atsižvelgti į su vietos gyventojų ir darbuotojų sveikata susijusias problemas.

3.3.

Šioje nuomonėje savo iniciatyva dėl visuomenei kylančių uždavinių, susijusių su jūrų ir vidaus vandenų transporto žalinimu, EESRK manymu labai svarbu, kad Komisija turėtų patikimų tyrimų apie upių ir jūrų uostų veiklos poveikį sveikatai. Tokie tyrimai turėtų apimti didelio masto aplinkosaugos vadybos sistemų analizę ir į juos turėtų būti įtrauktos rekomendacijos dėl vidaus vandenų ir jūrų uostų valdymo, atsižvelgiant į klausimus dėl sveikatos.

3.4.

Jūrų kabotažas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, ypač salų teritorijose. Jis yra palankus vykdant mažo anglies dioksido kiekio technologijų politiką, mažina poveikį aplinkai ir palengvina transporto daugiarūšiškumo principo taikymą.

3.5.

Oro kokybės uostuose gerinimas ir jos poveikis vietos gyventojų sveikatai yra opus klausimas. EESRK mano, kad svarbu toliau plėtoti elektros tiekimo nuo kranto sistemas upių ir jūrų uostuose, kaip tai padaryta Roterdamo uoste, kad būtų galima išjungti prisišvartavusių laivų variklius, nepriklausomai nuo jų dydžio, nes tai padėtų apsaugoti gyventojų ir darbuotojų sveikatą. Tai taip pat taikytina kruiziniams laivams, kurie dažnai prisišvartuoja centrinėse uosto zonose.

3.6.

Būtina dėmesį skirti ir jūrų uostų veiklos keliamą triukšmo taršai, nes tai daro poveikį tiek vietos gyventojų gyvenimo kokybei, tiek darbuotojų sveikatai. Tai pasakytina ir apie nuo vidaus vandenų kelių pakrančių nutolusių teritorijų gyventojus. Upių laivybos efektyvumo didinimas yra neatsiejamas nuo socialinio ir ekonominio nuo pakrantės nutolusių teritorijų vystymosi, tačiau šis vystymasis neturi pakenkti šių teritorijų gyventojų gyvenimo kokybei, net jei upių laivyba yra mažiau kenksminga, nei kelių transportas.

3.7.

Vidaus vandenų kelių ir jūrų transporto žalinimo galima siekti tik sprendžiant klausimus, susijusius su darbuotojų mokymu, darbo galimybėmis ir nevienodu požiūriu į vyrus ir moteris šiuose sektoriuose, bei atsižvelgiant į socialinius iššūkius, susijusius su esminiais pokyčiais, nulemtais skaitmeninimo ir darbo vietų automatizavimo.

3.8.

Siekiant sumažinti vidaus vandenų laivybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, būtina atnaujinti laivyną. Tačiau didžiąją šio sektoriaus dalį sudaro mažų laivų savininkai kapitonai ir MVĮ, kurie šiuo metu patiria ekonominių sunkumų (apyvarta sumažėjo apie 2,7 mlrd. EUR, keleivinio transporto sektorius sumažėjo bent 70 %). Ar būtinas laivyno atnaujinimas bus socialiai priimtinas, priklausys nuo laivų savininkų kapitonų pritarimo, o jį galima pasiekti tik užsitikrinant jų pasitikėjimą investicijomis ir ilgalaike finansine parama.

3.9.

Todėl, pereinant prie netaršaus vidaus vandenų transporto, reikia ne tik finansinės paramos esamiems laivų savininkams kapitonams, bet ir dėti daugiau pastangų mokyti dabartinius ir būsimus laivų įgulų narius. Vidaus vandenų kelių ir jūrų transporto žalinimo sėkmė taip pat priklauso nuo sektoriaus gebėjimo valdyti darbo ir įgūdžių transformaciją.

4.   Konkrečios pastabos

Uostai

4.1.

Jūrų transporto žalinimo politika skatina persvarstyti miestų ir uostų ryšius. Plėtros projektai, grįsti visiškai nuo naftos priklausoma ekonomika ir XX a. antroje pusėje prasidėjusia globalia „superkonteinerizacija“, paskatino uostus keltis iš pernelyg ankštais tapusių miestų, o tai nulėmė pramonės ir uostų teritorijų (IPZS) kūrimąsi periferijoje. Tačiau didelės apimties uostui ar urbanistiniam projektui turi būti pritarta kone vienbalsiai, o tai reiškia, kad reikia atsižvelgti į dažnai labai sudėtingą argumentų, susijusių su viešaisiais ir privačiais interesais, visumą. Šie pilietiniai ir visuomeniniai reikalavimai yra gana nauji tūkstantmečio senumo santykiuose, siejančiuose miestą ir uostą.

4.2.

Todėl uosto valdymo įstaiga ir savivaldybė gali veikti išvien arba visiškai viena kitai prieštarauti, svarstydamos šiandien neišvengiamus socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus (7). Uostamiesčiuose, kur laivai yra arti vietos gyventojų, pramonės įmonių, parduotuvių ir turizmo, aplinkos kokybė ir kylančių nepatogumų priežastys tampa žmonių susitelkimo veiksniais. Pavyzdžiui, tiek dieną, tiek naktį veikiantys ir orą teršiantys laivų varikliai tapo kasdiene daugelio Europos uostų gyventojų problema.

4.3.

Mišrūs krovininiai laivai ir įvairiais maršrutais keliaujantys keltai į aplinką išmeta dujas ir smulkiąsias kietąsias daleles. Dar vienas didelis nepatogumas yra variklių keliamas nuolatinis, naktį sustiprėjantis triukšmas.

4.4.

Problema kyla dėl to, kad tik kai kuriose laivų švartavimosi vietose yra įrengta elektros jungtis. Todėl kai kurie laivai privalo įjungti savo elektros generatorius.

4.5.

Oro kokybės uostuose poveikis vietos gyventojų sveikatai ir jos gerinimas yra opus klausimas. Visuomenė vis atkakliau reikalauja, ypač socialiniuose tinkluose, imtis prevencinių ir taisomųjų oro kokybės gerinimo veiksmų uostų prieigose.

4.6.

Tas pats pasakytina ir apie uosto veiklos keliamą triukšmo taršą. EESRK nuomone, jūrų ir vidaus vandenų transporto žalinimą galima įgyvendinti tik atlikus uostų poveikio aplinkai vertinimą ir analizę, ypač miestų ir uostų sąsajų zonose. Tai turėtų būti pirmas etapas prieš taikant bet kokias priemones ir sudarant sąlygas pažangiam miesto ir uosto sąsajos aplinkosaugos valdymui, prie kurio galėtų prisidėti vidaus vandenų uostų plėtra.

4.7.

Sprendimai dėl jūrų ir vidaus vandenų transporto žalinimo negali būti priimti prieš tai neįvertinus dujų, net ir mažo anglies dioksido kiekio, sklaidos poveikio, laivų, uosto teritorijos topografinio profilio, gyventojų pasiskirstymo teritorijose, kuriose vykdoma uosto veikla, jutiklių matuojančių taršą bei triukšmą, ir meteorologinių stočių buvimo, nes oro sąlygos daro įtaką dujų sklaidai ar sąstingiui ore.

Jūrų sektoriaus darbuotojai

4.8.

Negalima pamiršti dar vieno labai svarbaus socialinio iššūkio: darbuotojų rengimo naujoms jūrinėms profesijoms. Nors nėra pakankamai prieinamų, tikslių ir palyginamų duomenų apie jūrininkus, visuotinai pripažįstama, kad jūrų sektoriui trūksta tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų ir kad užpildyti darbo vietas ir išlaikyti jūrininkus yra sunku.

4.9.

Jūrinių profesijų patrauklumas iš dalies sumažėjo ir dėl to, kad laivyba nebelaikoma kaip vienas iš būdu pamatyti pasaulį; iš tiesų kelionės tapo pigesnės ir labiau prieinamos. Remiantis Europos Komisijos užsakymu parengtu nepriklausomu tyrimu, darbas šiame sektoriuje taip pat laikomas nesuderinamu su taip vadinamu normaliu socialiniu ir šeimos gyvenimu, manoma, kad jame prastos darbo sąlygos ir profesinio tobulėjimo perspektyvos, nepaisant 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje, nustatančios minimalias pasaulio prekybos laivyno jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygas (8).

4.10.

Tačiau Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos ataskaitos duomenys rodo, kad kai kuriuose visuomenės sluoksniuose jūrininko profesija yra laikoma prestižine ir garbinga, prie to visų pirma prisidėjo vykdomos informacinės kampanijos, skiriamos stipendijos ir kt.

Moterų reprezentatyvumas transporto sektoriuje

4.11.

Jūrų transporto sektoriuje ir toliau dirba palyginti mažai moterų ir ši situacija laikui bėgant gerėja nežymiai. Išskyrus kai kurias Šiaurės šalis ir Nyderlandus, moterys dirba prastesnio statuso ir mažiau apmokamą darbą nei vyrai.

4.12.

EESRK yra Europos ekspertų grupės, kurios tikslas – moterų integracija ir jų svarba apskritai transporto sektoriaus profesijose, įskaitant jūrų ir vidaus vandenų transportą, narys. 2019 m. spalio 7 d. – lapkričio 29 d. Europos transporto darbuotojų federacijos atlikta apklausa internetu rodo, kad moterys sudaro tik 22 % visų transporto sektorių darbuotojų (9). Šis tyrimas rodo, kad šiame sektoriuje vis dar yra daug kliūčių, kylančių dėl lyčių nelygybės ir stereotipų. Jūrų transportas visada buvo pramonės šaka, kurioje vyrauja vyrai, todėl EESRK mano, kad būtina tai pakeisti, kad būtų galima spręsti visuomenės uždavinius, su kuriais susiduria moterys šiame sektoriuje.

4.13.

Jūrų transporto žalinimas galėtų būti proga tai spręsti. EESRK mano, kad šio žalinimo sąlygoti technologiniai pokyčiai turėtų paskatinti užimtumą jūrų transporto sektoriuje ir padėti pakeisti į jį požiūrį, nes tradicines darbo vietas jūroje pakeis didelės pridėtinės vertės darbo vietos sausumoje, o tai sudarys galimybę įdarbinti daugiau moterų.

4.14.

Labai svarbu turėti tinkamos kvalifikacijos jūrininkų siekiant užtikrinti, kad laivyba būtų saugi ir tausojanti aplinką. Šio dinamiško sektoriaus gyvybingumas priklauso nuo gebėjimo toliau pritraukti pakankamai aukštos kokybės naujų darbuotojų ir išlaikyti patyrusius jūrininkus, įskaitant jūrininkes ir kitas nepakankamai atstovaujamas grupes.

4.15.

EESRK mano, kad būtina įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, kad būtų pasiekti svarbūs ir tvarūs sprendimai jūrų transporto žalinimo srityje (10).

Jūrininkai

4.16.

Visgi tikėtina, kad dėl laivų automatizavimo sumažės laivų įgulų dydis, o kartu ir jūrininkų paklausa bei padidės darbo krūvis ir atsakomybė jau dirbantiems žmonėms. Mažai tikėtina, kad nedarbo ar perkvalifikavimo perspektyva bus socialiai priimtina.

4.17.

Beje, skaitmeninimas ir automatizavimas gali sudaryti galimybę pagerinti aukštos kvalifikacijos laivų įgulų narių, turinčių IT ir elektrotechnikos įgūdžių, darbo sąlygas. Šie procesai padėtų sumažinti administracinę naštą, dažnai įvardijamą kaip laivų įgulų nuovargio priežastį, ir sudaryti sąlygas kurti beveik autonomines operacijų sistemas, padėsiančias sutrumpinti darbo laiką ir pagerinti laivybos patrauklumą.

4.18.

Jūrų transporto žalinimo paskatintas skaitmeninimas ir automatizavimas iš esmės pakeis šį sektorių. Pokyčiai neįvyks trumpuoju laikotarpiu, ypač dėl to, kad laivų savininkai tam dar nėra pasirengę. Tačiau šios naujos technologijos yra pritaikomos esamiems laivams. Dvejoti verčia ir laivyno atnaujinimo sąnaudos.

4.19.

Taip pat negalime nepaisyti rizikos, kad kintantys įgūdžių poreikiai gali pakenkti užimtumui ir kai kurie jūrininkai gali netekti darbo, arba kad rytdienos jūrininkams nebus užtikrintas tinkamas mokymas. Tai yra didelis iššūkis jūrininkų rengimo mokykloms, kurį sėkmingai sprendžia tik glaudžiai su jūrų pramone bendradarbiaujančios ir prie jos poreikių prisitaikančios mokymo įstaigos.

4.20.

Be to, tęstinis jūrininkų mokymas yra labai svarbus siekiant atnaujinti jų įgūdžius ir palengvinti dėl jūrų transporto žalinimo galimai įvyksiantį perėjimą nuo darbo jūroje prie darbo sausumoje. Tai labai svarbu siekiant teigiamo poveikio visai visuomenei.

4.21.

Labiau kvalifikuoti darbuotojai reiškia ir didesnes darbo sąnaudas, socialinio dempingo, dėl kurio nukenčia mažiausiai kvalifikuoti darbuotojai, ir nesąžiningos konkurencijos darbo rinkoje riziką, todėl būtina apsaugoti Europos jūrininkų darbo vietas. Reikėtų paminėti 2018 m. tyrimą Seafarers and digital disruption (Jūrininkai ir skaitmeniniai trikdžiai) (11). Atrodo, kad jūrininkų skaičius mažėja ir jų amžius didėja, todėl kyla klausimas, ar jie gali konkuruoti su ne Europos jūrininkais. Tai atskira tema, tačiau šioje nuomonėje savo iniciatyva vis dėlto norėta šią temą panagrinėti.

4.22.

Todėl socialiniams partneriams tenka svarbus vaidmuo užtikrinant, kad jūrų transporto sektoriuje būtų ne tik laikomasi darbo standartų, bet ir siekiama juos gerinti. Tačiau dėl laivuose taikomų darbo teisės skirtumų kolektyvinėse derybose gali kilti nesklandumų, o darbo teisės taikymo užtikrinimas tarpvalstybinėse srityse yra sudėtingas dėl įvairių institucijų, atsakingų už darbo sąlygų kontrolę, nepakankamo bendradarbiavimo, koordinavimo ir komunikacijos.

Vidaus vandenų transportas

4.23.

Kai kurie iš šių argumentų, susijusių su jūrų transporto darbuotojais, kartais gali būti taikomi ir vidaus vandenų kelių vežėjams, išskyrus tai, kad dėl socialinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių derinio vidaus vandenų laivybos sektoriaus darbo rinką daugiausia sudaro vyresnio amžiaus savarankiškai dirbantys veiklos vykdytojai (12). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad senėjimas taip pat daro poveikį samdomų darbuotojų kategorijai, nes jaunimas mieliau renkasi darbą sausumoje, kuriam būdingos įprastos darbo valandos ir galimybė savaitgalius praleisti namuose. Pavyzdžiui, šis veiksnys yra labai svarbus Vakarų Europoje, kur apie 80 % krovinių vežimo vidaus vandenų keliais įmonių priklauso nepriklausomiems savininkams operatoriams, kurių darbo valandos yra neįprastos. Dėl to vidaus vandenų laivybai trūksta darbo jėgos tiek vidaus vandenų keleivių, tiek krovinių rinkose. Tai matyti kvalifikuoto vadovaujančio personalo ir kvalifikuotų laivų kapitonų skystųjų krovinių segmente.

4.24.

EESRK pažymi, kad šį trūkumą galima paaiškinti ir techniniais veiksniais: įgulos narių darbas tampa vis techniškesnis, todėl vidaus vandenų laivybos įmonės ieško kvalifikuotų darbuotojų, tačiau jų rasti sunku.

4.25.

Siekiant didinti sektoriaus patrauklumą jaunajai kartai, visų pirma reikia imtis esminių socialinių, kultūrinių ir visuomeninių priemonių, pavyzdžiui, kurti kooperatyvus, kad ekonominiai poreikiai (efektyvumas, pelningumas, didelis darbo krūvis) būtų geriau suderinami su socialiniais, kultūriniais ir visuomeniniais aspektais (privačiu ir socialiniu gyvenimu, šeima ir t. t.).

4.26.

Galiausiai EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jau juntamą COVID-19 krizės poveikį bus galima kiekybiškai įvertinti per keletą ateinančių metų, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl sektoriaus žalinimo vidaus vandenų laivybos darbo rinka toliau keisis.

---

(1)  EESRK nuomonė „FuelEU Maritime“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 145).

(2)  EESRK nuomonė „NAIADES III“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 102).

(3)  1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).

(4)  EESRK nuomonė „FuelEU Maritime“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 145).

(5)  EESRK nuomonė „NAIADES III“ (OL C 194, 2022 5 12, p. 102).

(6)  EESRK nuomonė „Naujas požiūris į tvarią mėlynąją ekonomiką“, pranešėjas Timo Tiainen (OL C 517, 2021 12 22, p. 108) ir EESRK nuomonė „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje“, pranešėjas Boland Séamus (OL C 12, 2015 1 15, p. 93).

(7)  B. Daudet ir Y. Alix, Gouvernance des territoires ville-port: empreintes locales, concurrences régionales et enjeux globaux, Organisations et Territoires, 2012 m.

(8)  Coffey, „Consultores em Transportes Inovacāo e Sistemas“, „Oxford Research“ ir „World Maritime University“, Study on social aspects within the maritime transport sector [Socialinių aspektų jūrų transporto sektoriuje tyrimas], Europos Sąjungos leidinių biuras, 2020 m.

(9)  https://www.etf-europe.org/make-transport-fit-for-women-to-work-in-etf-sounds-alarm-over-industrys-growing-gender-divide/

(10)  https://www.ecsa.eu/index.php/etf-ecsa-declaration-enhanced-participation-women-european-shipping

(11)  https://www.ics-shipping.org/wp-content/uploads/2018/10/ics-study-on-seafarers-and-digital-disruption.pdf

(12)  Centrinė laivybos Reinu komisija, Rapport thématique sur le marché du travail dans le secteur de la navigation intérieure européenne, 2021 m. vasario mėn.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto

(COM(2021) 407 final – final 2021/230 (NLE))

(2022/C 275/04)

Pranešėjas	Paul RÜBIG
Bendrapranešėjis	Panagiotis GKOFAS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 5 2
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 182 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakte nustatytos bendrai sutartos mokslinių tyrimų ir inovacijų vertybės ir principai, taip pat visuotiniu, bendru lygmeniu – sritys, kuriose valstybės narės kartu imsis prioritetinių veiksmų. Todėl paktu remiama nauja Europos mokslinių tyrimų erdvė (EMTE), atsižvelgiant į tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos iš esmės yra nacionalinės kompetencijos sritys.

1.2.

Tarybos rekomendacija suskirstyta į šias pagrindines dalis, kurios aptariamos tolesniuose skyriuose: 1. vertybės ir principai; 2. prioritetinės bendrų veiksmų sritys; 3. pirmenybė investicijoms MTP srityje; 4. politikos koordinavimas, stebėsena ir ataskaitų teikimas.

1.3.

Ateityje Europa turėtų siekti, kad Europos MTP rezultatai būtų panaudoti vertės kūrimui, verslui ir kokybiškoms darbo vietoms. Labai svarbią vietą Europai plėtojant verslą, siekiant pelno ir kuriant darbo vietas, panaudojant Europos MTP rezultatus, užima intelektinės nuosavybės teisės (INT). Didelę INT ir patentų svarbą reikėtų paminėti pastraipoje dėl vertės kūrimo, o aiškią INT strategiją Europai reikėtų parengti remiantis paktu dėl naujos EMTE. Šią aktyvią ir pasyvią ES patentų politiką ir strategiją reikėtų papildyti aktyvių ir pasyvių licencijų strategija ir skaidria grynojo bendro patentų ir licencijų balanso stebėsenos sistema.

1.4.

ESRK palankiai vertina pakte aiškiai išreikštą raginimą stiprinti EMTE, t. y. pereiti nuo nacionalinės politikos koordinavimo prie didesnės šių politikos sričių integracijos, ir raginimą paspartinti dvejopas žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Iki šiol moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI) 27 ES valstybėse narėse daugiausia buvo atliekami lygiagrečiai, atsižvelgiant į bendrus darbo principus. Dabar šie bendri principai turi būti sujungti dideliais „informacijos perdavimo kanalais“, kurie, EESRK nuomone, turėtų būti vienas svarbiausių pakto tikslų.

1.5.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į didžiules investicijas į mokslinius tyrimus, technologijas ir inovacijas (MTTI) Azijoje (kaip antai Kinijoje, Pietų Korėjoje ir kt.), ES turi gerokai paspartinti savo pastangas MTI srityje, siekiant ypač greitai MTP rezultatus paversti novatoriškais produktais ir paslaugomis, nes Europa šioje srityje atsilieka, kaip aiškiai apibrėžta COM (2020) 628 final.

1.6.

EESRK norėtų pažymėti, kad ES reikėtų paspartinti MTI ir sparčiai įgyvendinti skaitmeninę pertvarką. Neseniai paskelbtoje EK ataskaitoje 2021 m. ES pramonės investicijų į MTP suvestinė teigiama, kad Kinija nuo 2020 m. iki 2021 m. investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidino 18,1 %, JAV investicijas į MTP nuo 2020 m. iki 2021 m. padidino 9,1 %, tuo tarpu 27 ES valstybės narės savo investicijas į MTP sumažino 2,2 %. Šie pertvarkos procesai turi būti sąžiningi ir teisingi, nepaliekant nuošalyje nė vienos pilietinės visuomenės grupės, ypač pažeidžiamų piliečių, atokiuose Europos regionuose gyvenančių piliečių arba socialinių partnerių.

1.7.

Kaip pažymėta naujoje EMTE ir pakte, ES iš tiesų reikia naujos vizijos, t. y. naujo susitarimo dėl ES EMTE. Panašiai kaip ir ankstesnėje MTTI strategijoje, ES ir toliau atsiliks nuo JAV ir Azijos (Kinijos, Korėjos ir kt.) MTI srityje.

1.8.

Iki šiol ES MTI politikos vykdyme dalyvavo tik nedidelė ES gyventojų dalis (tik įprasti veikėjai MTI srityje). Tačiau šiuolaikiniais socialiniais ir ekonominiais tyrimais pabrėžiama, kad mokslas, technologijos ir visuomenė (STS), yra labai svarbūs gerus rezultatus pasiekiantiems MTI veiklos vykdytojams. Kad pavyktų konkrečiai prisidėti prie stipresnės ES pasaulyje tikslo, EESRK prašo tinkama forma ES ir nacionaliniu lygmeniu įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius ir ekonominius partnerius (pirmiausia labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms atstovaujančias organizacijas) į stebėseną, kurią Europos Komisija 2022 m. jau taiko naujojo EMTE forumo ir susijusių iniciatyvų, pavyzdžiui, Konferencijos dėl Europos ateities Europos piliečių forumų, veiksmams. Mes džiaugiamės matydami, kad Komisijos MTI pakte nurodytas vadinamasis žinių trikampis, kurį sudaro aukštasis mokslas, fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujų technologijų pramonės sektoriuje komercinimas, ir kuris yra svarbi MTI skatinimo koncepcija. Pagal šią ES pilietinės visuomenės dalyvavimo koncepciją taip pat svarbu užtikrinti, kad į veiklą būtų įtrauktas ir toks visuomenės lygmuo kaip darbininkai, o taip pat pažeidžiami ES piliečiai.

1.9.

Pagal naują MTI paktą Europa turi kurti verslumui palankesnes sąlygas siekiant skatinti rizikos prisiėmimą, novatoriškų įmonių – labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir startuolių – plėtrą. Gerai žinomas posakis „nerizikuosi – negersi šampano“ inovacijų srityje tampa šūkiu „nerizikuosi – nesukursi naujo verslo ir naujų darbo vietų“.

1.10.

Yra daug Komisijos dokumentų ir programų, kuriais prisidedama prie MTI. Todėl EESRK palankiai vertintų tai, jei Komisija paaiškintų visų savo dokumentų, kuriais prisidedama prie MTI, įskaitant MTI paktą, naują EMTE, Europos misijas, ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą bei programą „Europos horizontas“, sąsajas.

1.11.

Galiausiai, EESRK nori pabrėžti, kad ES MTI paktas ir nauja EMTE turėtų būti parengti ir įgyvendinti laikantis 17-os Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), kuriais siekiama iki 2030 m. pasiekti deramą gyvenimo lygį visiems žmonėms sveikoje planetoje.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Pagrindinis Komisijos dokumentas, kuriuo yra grindžiamas paktas ir kuriuo jame yra remiamasi, yra COM (2020) 628 final – Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė.

2.2.

2021 m. kovo mėn. EESRK paskelbė nuomonę (1) dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (2). Daugelis šioje EESRK nuomonėje pateiktų išvadų, rekomendacijų ir bendrųjų pastabų taip pat taikoma paktui, kai kurios iš jų yra pateiktos šiame dokumente.

2.3.

Šiuos MTI elementus sujungus į vieną bendrą teisės aktą, bus patvirtintas valstybių narių politinis įsipareigojimas mobilizuoti savo MTI politiką siekiant spręsti dabartinius Europos uždavinius, susijusius su: a. dvejopa pertvarka (skaitmenine pertvarka ir žaliuoju kursu); b. atsigavimu po pandemijos; c. įnirtinga pasauline konkurencija MTTI srityje, ypač su konkurentais iš Azijos (Kinijos, Korėjos ir kt.). Visi šie uždaviniai turi būti sprendžiami sąžiningai ir teisingai, nepaliekant nė vieno, ypač pažeidžiamų ES piliečių, nuošalyje.

2.4.

Pasauliniai MTTI reitingai ir tyrimai rodo, kad, turint galvoje pasaulinę konkurenciją, 27 ES narės atsilieka nuo JAV ir Azijos, ypač Kinijos ir Korėjos, MTTI srityje, visų pirma kalbant apie bazines didelio poveikio technologijas (pavyzdžiui, dirbtinį intelektą, mašinų mokymąsi, robotiką, skaitmeninio verslo modelius ir t. t.). Uždaviniai a) ir b) pateikiami Komisijos komunikate COM(2021) 407 final. EESRK sąmoningai įtraukė ir uždavinį c) „pasaulinė konkurencija MTTI srityje, ypač Azijoje (Kinijoje, Korėjoje ir kt.)“, nes mano, kad jei ES nepavyks išspręsti šio uždavinio, ji praras milijonus kvalifikuotų darbuotojų, kurie įsidarbins Azijoje, o dėl to sumažės europiečių gerovė ir gyvenimo kokybė. MTTI yra pagrindinis būsimų kokybiškų darbo vietų kūrimo veiksnys. Jei technologijų lyderystė daugelyje pramonės šakų persikels į Aziją, kokybiškos darbo vietos taip pat persikels į Aziją.

2.5.

Europos mokslinių tyrimų taryba (EMTT) taip pat jau parengė nuomonę dėl pakto ir naujos EMTE. EMTT taip pat labai aiškiai pabrėžia, kad ES atsilieka nuo Azijos, ypač Kinijos, MTTI srityje, ir teigia, kad MTI paktas gali būti paskutinė ES galimybė pagaliau pasiekti pradinės EMTE tikslus, kad įtvirtintų Europos, kaip mokslinių tyrimų ir inovacijų lyderės, poziciją (3).

2.6.

Kinija aplenkė ES ne tik MTP ir patentų gamybos srityje, bet ir maždaug penkerius metus labai agresyviai imasi lyderės vaidmens pasaulyje, nustatydama technologinius pramonės standartus. Jau daug dešimtmečių JAV ir Europa monopolizavo pramonės standartų nustatymą. Nustatant technologijų pramonės standartus atliekamas itin svarbus vaidmuo pasaulinių MTTI srityje, o tai reiškia, kad šiuos standartus nustatanti šalis turi konkurencinį pranašumą. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai pakte nustatyti aiškias priemones siekiant išlaikyti tvirtą Europos poziciją, nustatant pasaulinius technologijų pramonės standartus.

2.7.

EESRK mano, kad, atsižvelgiant į didžiules investicijas į MTTI Azijoje (kaip antai Kinijoje, Pietų Korėjoje ir kt.), ES turi gerokai paspartinti savo pastangas MTI srityje, siekiant ypač greitai MTP rezultatus paversti novatoriškais produktais ir paslaugomis. Neseniai paskelbtoje EK ataskaitoje 2021 m. ES pramonės investicijų į MTP suvestinė teigiama, kad Kinija nuo 2020 m. iki 2021 m. investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą padidino 18,1 %, JAV investicijas į MTP nuo 2020 m. iki 2021 m. padidino 9,1 %, tuo tarpu 27 ES valstybės narės savo investicijas į MTP sumažino 2,2 % ES priemonės, kuriomis siekiama paspartinti MTI, turi būti taikomos tarptautinėms įmonėms, kurių buveinė yra ES, o taip pat ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, todėl, kad pastarosioms taip pat pavojų kelia Azijos konkurencija ir dėl to, kad didžiąją užimtumo augimo dalį Europoje lemia tokios įmonės ir startuoliai, o ne didelės bendrovės.

2.8.

EESRK palankiai vertina pakte aiškiai išreikštą raginimą stiprinti EMTE, t. y. pereiti nuo nacionalinės politikos koordinavimo prie didesnės šių politikos sričių integracijos, ir raginimą paspartinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Iki šiol MTI 27 ES valstybėse narėse daugiausia buvo atliekami lygiagrečiai, atsižvelgiant į bendrus darbo principus. Dabar šie bendri principai turi būti sujungti dideliais „informacijos perdavimo kanalais“, kurie, EESRK nuomone, turėtų būti vienas svarbiausių pakto tikslų. Komunikacija ir bendradarbiavimas yra didžiausia MTI varomoji jėga.

2.9.

Kaip pažymėta naujoje EMTE ir pakte, ES iš tiesų reikia naujos vizijos, t. y. naujo susitarimo dėl ES EMTE. Panašiai kaip ir ankstesnėje MTTI strategijoje, ES ir toliau atsiliks nuo JAV ir Azijos (Kinijos, Korėjos ir kt.) MTI srityje.

2.10.

Daugelyje tyrimų nustatyta, kad žinių perdavimas MTI srityje visų pirma vyksta per vadovus, t. y. per darbuotojų rotaciją MTI organizacijose, taip pat, dideliu mastu, ES valstybėse narėse. EESRK rekomenduoja labai intensyvinti žinių perdavimą per vadovus, t. y. plačiu mastu skatinti darbo rotacijos ir mokslininkų judumo programas 27 ES valstybėse narėse. MTI srityje žinios nėra perduodamos naudojant didelės apimties dokumentus: 500 puslapių apimties MTP ataskaita negalima perduoti žinių apie bet kurio mokslininko penkerių metų MTP darbą.

2.11.

Paktas susijęs su EMTE technologijų veiksmų gairėmis. EESRK žiniomis, yra parengtas 2015–2020 m. EMTE veiksmų planas, tačiau EESRK nėra žinomos jokios EMTE technologijų veiksmų gairės po 2020 m. Technologijų strategijas reikia planuoti iš anksto ilgam laikui, nes naujos technologijos nebūna sukurtos per vieną naktį. Technologijų veiksmų gairėse turi numatytas būti ne trumpesnis kaip 10 metų laikotarpis. Todėl EESRK ragina Komisiją, paskelbus naują EMTE, parengti laikotarpio vidurio (2020–2030 m.) ir ilgalaikes (2020–2050 m.) technologijų veiksmų gaires.

2.12.

EESRK palankiai vertina nuorodą į vadinamojo žinių trikampio, kurį sudaro aukštasis mokslas, fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, naujų technologijų pramonės sektoriuje komercinimas, svarbą (4).

2.13.

EESRK mano, kad nors moksliniai tyrimai ir (aukštasis) mokslas yra pagrindinės žinių kūrimo paskatos, tačiau jie nėra pagrindinė inovacijų paskata. Inovacijos iš esmės yra MTP rezultatų konvertavimas į novatoriškus produktus ir verslą. Tačiau universitetams ar mokslinių tyrimų institutams nėra pavesta kurti novatoriškus produktus ir verslą. Šioje pastraipoje teigiama, kad trūksta įmonių, ypač startuolių ir verslininkų, ir čia reikia pridėti svarbų jų vaidmenį inovacijų procese. Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka Europos inovacijų taryba (EIT), Europos inovacijos ir technologijos instituto žinių ir inovacijos bendrijos (EIT ŽIB) ir kitos inovacijų programos.

2.14.

Pagal garsiąją profesoriaus A. Ansoffo diagramą tik nedidelė MTP projektų dalis (mažiau nei apie 25 %) galiausiai rinkai pateikia sėkmingus techninius produktus. Taigi vienas iš pagrindinių ES MTI pakto ir strategijos akcentų turi būti MTI veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimas. Jei išmaniosiomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinamas MTP veiksmingumas ir efektyvumas, būtų galima padidinti jų sėkmės lygį nuo 25 % iki, pvz., 28 %, tai būtų milžiniškas pasiekimas Europai. Stiprinant MTI veiksmingumą ir efektyvumą, kartu palaikant ES kompetencijos mokslinių tyrimų srityje lygmenį, taip pat būtų galima gerokai paspartinti Europos MTI kūrimą – to siekti ypač svarbu.

2.15.

Kalbant apie vertybes ir principus, EESRK sutinka, kad šiame skyriuje nurodytos vertybės yra svarbios, tačiau norint, kad pasaulinės MTI konkurencijos sąlygomis ES neatsiliktų nuo JAV ir Azijos, reikia papildomų principų. Naujoje EMTE numatyta, kad ES turi paspartinti MTP rezultatų konvertavimą į novatoriškus produktus ir paslaugas pasaulinėse rinkose. Be kitų vertybių ir kompetencijų, skubiai reikia paspartinti ir verslumą. Daugelis pasaulinių tyrimų rodo, kad ES gerokai atsilieka nuo JAV ir Azijos verslumo srityje (kaip antai novatoriškų skaitmeninių verslo modelių srityje).

2.16.

Kalbant apie vertės kūrimą, EESRK visiškai sutinka, kad labai svarbu žinias (t. y. MTP rezultatus) paversti novatoriškais, tvariais produktais ir paslaugomis. Pakte atsižvelgiama į svarbų pagrindinių mokslinių tyrimų vaidmenį kuriant proveržio atradimus ir plėtojant žinias. Tačiau Europos vertės kūrimui reikia daugiau nei tik kurti proveržio atradimus. Deja, pateikiama daugybė pavyzdžių, kai Europos mokslininkai kūrė proveržio atradimus, o JAV ir Azijos verslininkai ir novatoriškos bendrovės kūrė verslą bei pelnėsi iš Europos MTP rezultatų, taip pat darbo vietos iš Europos buvo perkeltos į JAV ir Aziją. Europa neturėtų leisti, kad tai vėl įvyktų.

2.17.

Ateityje Europa turėtų siekti, kad Europos MTP rezultatai būtų panaudoti vertės kūrimui, verslui ir kokybiškoms darbo vietoms. Labai svarbią vietą Europai plėtojant verslą, siekiant pelno ir kuriant darbo vietas, panaudojant Europos MTP rezultatus, užima patentai. Didelę intelektinės nuosavybės teisių (INT) svarbą reikėtų apžvelgti pastraipoje dėl vertės kūrimo, o aiškią INT strategiją Europai reikėtų parengti remiantis paktu dėl naujos EMTE. Šią aktyvią ir pasyvią ES patentų politiką ir strategiją reikėtų papildyti aktyvių ir pasyvių licencijų strategija ir skaidria grynojo bendro patentų ir licencijų balanso stebėsenos sistema.

2.18.

Pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos 2 punkte (5) nurodytos ES mokslinių tyrimų ir inovacijų prioritetinės sritys. Į COM (2020) 628 final taip pat įtrauktos šios prioritetinės MTI temų sritys: — dirbtinis intelektas; — mikroelektronika; — kvantinė kompiuterija; — 5G ryšys; — atsinaujinančiųjų išteklių energija; — vandenilio technologijos; — nulinės taršos ir išmanusis judumas.

2.19.

EESRK nori pakartoti, kad, nors sutinka, kad šios septynios prioritetinės sritys yra labai svarbios (6), komunikate turėtų būti nurodytos ir šios pagrindinės technologijos bei sektoriai: — kosmoso technologijos; — švarus vanduo ir sanitarinės sąlygos; — naujos, aukštųjų technologijų medžiagos, turinčios didelį ateities potencialą ES, pvz., grafenas — prekių ir maisto gamybos technologijos; — klinikinių mokslinių tyrimų, farmacijos ir biotechnologijų sektorius; — skaitmeniniai verslo modeliai apskritai; — parengties ekstremaliosioms situacijoms technologijos (techninė ir programinė įranga) (tiekimo sistemos gedimas, skaitmeninių ryšių sutrikdymas, pvz., dėl kibernetinių nusikaltimų ir pan.).

2.20.

Deja, 27 ES valstybėse narėse labai daug kompetentingų mokslininkų išvyksta į JAV ir vis dažniau į Aziją. Šis protų nutekėjimas turi būti sustabdytas ir turėtų virsti protų įtekėjimu. Be kita ko, siekiant puikių, pasaulyje pirmaujančių ir sparčių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų labai svarbūs šie principai: — kompetentingų mokslininkų, ypač kompetentingų mokslininkių, pripažinimas ir teisingas atlyginimas ES 27 valstybėse narėse (žr. apie nesubalansuotą lyčių pusiausvyrą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje ES 27). — veiksminga komunikacija, bendradarbiavimas ir bendra veikla (trys svarbūs inovacijų akcentai); — mokslinių tyrimų centrų ir universitetų finansavimo ES ir valstybės lėšomis didinimas, grindžiamas konkurencinėmis paraiškų teikimo procedūromis, taip užtikrinant, kad tik patys geriausi tyrėjai gautų lėšų (nešvaistant lėšų visiems mokslinių tyrimų centrams).

2.21.

Vienas pagrindinių naujos ES EMTE tikslų – kurti vertę. Todėl EESRK mano, kad pastraipa apie žinių panaudojimą yra labai svarbi. Šioje pastraipoje pabrėžiama visų bendradarbiavimo ir tarpusavio ryšių tarp tyrėjų svarba. Tai svarbu, tačiau žinių panaudojimui to nepakanka.

2.22.

Toliau pateikiami ne mažiau svarbūs klausimai dėl vertės kūrimo Europoje. — Įsipareigojimas MTP rezultatus greitai konvertuoti į inovatyvius produktus, paslaugas ir galiausiai į vertę, verslą ir kokybiškas darbo vietas. Tam, inter alia, reikia verslumui daug palankesnių sąlygų Europoje ir pozityvaus požiūrio į rizikos prisiėmimą: greitas novatoriškų produktų paleidimas į rinką visada kelia ir pavojų. Gerai žinomas posakis „nerizikuosi – negersi šampano“ inovacijų srityje tampa šūkiu „nerizikuosi – nesukursi naujo verslo ir naujų darbo vietų“. — Aiškios technologijų veiksmų gairės, ypač susijusios su bazinėmis didelio poveikio technologijomis ir ateities ir besiformuojančiomis technologijomis. — Aiški intelektinės nuosavybės teisės strategija dėl naujos EMTE.

2.23.

Kalbant apie tikrą žinių vidaus rinkos veikimo stiprinimą, žinios, be abejo, yra labai svarbios, nes XXI amžius yra žinių amžius. Tačiau taip pat labai svarbu suteikti naują postūmį įrangos gamybai Europoje. Prieš 20 metų ES manė, kad prekių gamybą galima perkelti į Aziją, kartu išlaikant su gamyba susijusius MTP Europoje. Paaiškėjo, kad tai buvo klaida. MTP anksčiau ar vėliau visada seks paskui gamybą. Taigi, norėdama sugrąžinti bent jau dalį gamybos ir su ja susijusių darbo vietų iš Azijos į Europą, ES turi dėti daug pastangų. Tai taip pat padėtų išspręsti nedarbo problemą, kuri kai kuriose Pietų Europos šalyse yra ypač didelė.

2.24.

Pamoka, kurią Europa taip pat išmoko koronaviruso pandemijos metu: per pastaruosius 20 ar 30 metų beveik visų pagrindinių vaistų ir vakcinų gamyba iš Europos persikėlė į Aziją. Europa prarado savo suverenitetą daugelio svarbių produktų ir vaistų atžvilgiu. Mikroschemos yra dar vienas pavyzdys, rodantis, kad Europos pramonė, ypatingai automobilių pramonė, šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį. Kiti pavyzdžiai, kuriais signalizuojama, kad Europa, deja, beveik visiškai priklauso nuo Azijos, yra elektromobilių, vandenilio technologijų gamyba. Nors Europos automobilių gamintojai vis dar eksperimentuoja su vandeniliu varomų automobilių prototipais, prekiniai ženklai „Toyota“, „Honda“ ir „Hyundai“ jau masiškai juos gamina ir nuolat parduoda. Azija taip pat yra optinių technologijų, 5G ryšio technologijų, dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, robotikos ir daugelio kitų bazinių didelio poveikio technologijų ir ateities bazinių didelio poveikio technologijų lyderė. MTI pakte Europa turi užtikrinti, kad suvereniteto atkūrimas svarbiausių technologijų gamybos srityje būtų aiškus prioritetas.

2.25.

Viena vertus, Europa susiduria su didelio jaunimo nedarbo problema, ypač kai kuriose Pietų Europos šalyse, ir, kita vertus, su aukštos kvalifikacijos gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos (MTIM) absolventų trūkumo problema, ypač su dideliu inžinierių trūkumu visose IRT ir skaitmeninimo, e. judumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijų srityse. Dažnai pamirštama, kad visų pirma inžinieriai mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatus paverčia techniniais produktais. Dėl demografinių pokyčių (mūsų senėjančios visuomenės) ir dėl to, kad dauguma Europos šalių nesugeba pritraukti daugiau moterų studenčių į inžinerines studijas, ši problema artimiausiu metu didės. Žinoma, priemonės, kuriomis siekiama į inžinerijos studijas pritraukti daugiau moterų, ES turi būti smarkiai padidintos. Be to, MTI pakte turi būti sukurtos išmaniosios programos, skirtos pritraukti aukštos kvalifikacijos inžinierius iš ES nepriklausančių valstybių narių. Pasaulinė MTI konkurencija vis labiau virs pasauline kova dėl talentų, ir iki šiol ES šiame pasaulinėje kovoje dėl talentų sekėsi blogai, palyginti, pavyzdžiui, su JAV.

2.26.

Galiausiai, EESRK nori pabrėžti, kad ES MTI paktas ir nauja EMTE turėtų būti parengti ir įgyvendinti laikantis 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama iki 2030 m. pasiekti visų žmonių deramą gyvenimo lygį sveikoje planetoje.

---

(1)  EESRK nuomonė „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (OL C 220, 2021 6 9, p. 79).

(2)  COM(2020) 628.

(3)  Šaltinis: https://erc.europa.eu/news/pact-research-innovation-foundations-european-research-area-still-valid-and-unavoidable

(4)  Kaip pabrėžta pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos (COM(2021) 407) 2 punkto h papunktyje. Šiame punkte (h) rašoma: „moksliniai tyrimai ir inovacijos ir (aukštasis) mokslas yra pagrindinės inovacijų, žinių kūrimo, sklaidos ir naudojimo paskatos“.

(5)  COM (2021) 407.

(6)  Kaip nurodyta COM (2020) 628.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos misijų

(COM(2021) 609 final)

(2022/C 275/05)

Pranešėjas	Paul RÜBIG
Bendrapranešėjė	Małgorzata Anna BOGUSZ

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 12 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	214 / 1 / 3

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nors EESRK mano, kad penkios komunikate pateiktos misijos yra svarbūs ES prioritetai, jis taip pat teigia, kad penki toliau pateikti uždaviniai ir tikslai yra labai reikšmingi Europai.

Parengti ir įgyvendinti misijas bei priemones, skirtas:

1.	neatsilikti nuo JAV ir Azijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų (MTTI) sektoriuose;

2.	spręsti problemas, susijusias su ES senėjančia visuomene;

3.	nustatyti didelio į ES atvykstančių migrantų skaičiaus sėkmingos integracijos strategijas;

4.	gerinti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms;

5.	patenkinti pacientų, sergančių neužkrečiamosiomis ligomis, kurias lėmė COVID-19 pandemija, visų pirma sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, poreikius.

1.2.

Komunikate išvardytos ir aptariamos penkios svarbiausios ES misijos: 1. prisitaikymas prie klimato kaitos; 2. kova su vėžiu; 3. iki 2030 m. atkurti mūsų vandenyną ir vandenis, įskaitant sanitariją; 4. iki 2030 m. sukurti 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų, įskaitant pažangiuosius kaimus; 5. Europos dirvožemio būklės gerinimas.

1.3.

EESRK tvirtai pritaria, kad 150 visos Europos regionų, siekiančių tapti atspariais klimato kaitai, reikia suteikti daugiau galimybių veikti. Tačiau tam reikės didžiulio mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) biudžeto. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja padidinti MTP skiriamą ES regionų biudžeto dalį nuo dabartinių 5 % iki bent 10 %

1.4.

Komitetas palankiai vertina tai, kad ES daug dėmesio skiria kovai su vėžiu kaip vienai iš svarbiausių sveikatos problemų, ir norėtų paraginti ES institucijas imtis panašių veiksmų širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių Europoje ir visame pasaulyje, srityje.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Įgyvendinus ES misijas bus pasiekta rezultatų, nes pagal programą „Europos horizontas“ moksliniams tyrimams ir inovacijoms bus suteiktas naujas vaidmuo, bus laikomasi koordinuoto, visapusiško požiūrio ir užmegzti nauji santykiai su piliečiais. Vykdant misijas bus visapusiškai sutelkti ir įtraukti viešieji ir privatūs subjektai: ES valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslininkai bei viešieji ir privatūs investuotojai, siekiant sukurti realų ir ilgalaikį poveikį.

2.2.

EESRK norėtų pabrėžti, kad Europos pramonės konkurencingumas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti ES misijas. Dėl šios priežasties EESRK palankiai vertina minimą atnaujintą pramonės konkurencingumo darbotvarkę. Kartu EESRK teigia, kad svarbu atsižvelgti į poveikį ES piliečiams, ir ragina Komisiją glaudžiai susieti veiklą su socialine politika ir Europos socialinių teisių ramsčiu, visų pirma dėmesį skirti konkretiems vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų ES piliečių poreikiams.

2.3.

EESRK norėtų pabrėžti, kad nors Europos misijose daugiausia dėmesio skiriama poveikiui ES, kurio tikimasi sulaukti suteikiant moksliniams tyrimams ir inovacijoms naują ir svarbesnį vaidmenį, šiose misijose taip pat labai svarbu daug dėmesio skirti ekonominiam (pasaulinė konkurencija, aukštos kokybės darbo vietos ir t. t.) ir socialiniam aspektui. Kalbant apie socialinį aspektą, EESRK norėtų atkreipti dėmesį, kad, be socialinių teisių ir socialinės apsaugos bei tinkamų darbo sąlygų visiems darbuotojams užtikrinimo svarbos, turėtų būti nuodugniai atsižvelgiama į ypatingus pažeidžiamų grupių (pagyvenusių, sergančių žmonių ir kt.) poreikius ES.-

2.4.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos (MTI) aiškiai laikoma pagrindiniu ES misijų dokumento klausimu. EESRK yra įsitikinęs, kad sudėtingi ateities uždaviniai gali būti sprendžiami visų pirma pasitelkiant MTI.

2.5.

2021 m. kovo mėn. (1) EESRK priėmė nuomonę „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“, 2022 m. vasario mėn. – nuomonę „Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų paktas“ (2) ir nuomonę „Intelektinės nuosavybės veiksmų planas ES ekonomikai gaivinti ir jos atsparumui didinti“ (3). Šią nuomonę reikėtų laikyti glaudžiai susijusia su šiomis trimis pastarųjų metų EESRK nuomonėmis.

2.6.

EESRK visiškai sutinka, kad vertinant dabartinius iššūkius „leisti tęstis status quo – ne išeitis“. Europai reikia „naujos rūšies“ mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos – jei ES ir toliau laikysis tos pačios senosios MTI politikos, ji nesugebės susidoroti su dideliais iššūkiais, su kuriais susiduria, pirmiausia, su nuožmia konkurencija iš Azijos. EESRK tai labai aiškiai nurodė savo nuomonėje „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė“.

2.7.

Kalbant apie įmones, komunikate teigiama, kad vykdant Europos misijas bus visapusiškai sutelkti ir įtraukti viešieji ir privatūs suinteresuotieji subjektai: ES valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, mokslinių tyrimų institutai, verslininkai, viešieji ir privatūs investuotojai, ES piliečiai ir pilietinė visuomenė, siekiant sukurti realų ir ilgalaikį poveikį, atsižvelgiant į pramonę ir įmones, ypač labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones.

2.8.

Elektros energijos gamybos technologijų, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, pramonės, taip pat kitų daug CO2 išskiriančių pramonės šakų konkurencingumas yra lemiamas veiksnys siekiant 1-osios ES misijos – „Prisitaikymas prie klimato kaitos“. Jei ES nepavyks to padaryti, ji neteks milijonų darbo vietų šiose pramonės šakose.

2.9.

EESRK taip pat tvirtai pritaria, kad ES misijos turi būti visiškai suderintos su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais (DVT).

2.10.

EESRK mano, kad šios penkios misijos yra svarbūs ES prioritetai, ir kartu nurodo, kad papildomi penki 4 punkte nurodyti uždaviniai ir tikslai taip pat yra labai reikšmingi Europai.

2.11.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai taip pat teikti pirmenybę misijoms ir priemonėms, kuriomis ES kuriamos naujos darbo vietos, verslas, pajamos ir turtas, užtikrinama aukšta ES piliečių gyvenimo kokybė, pavyzdžiui, išlaikomas Europos technologinių produktų konkurencingumas vis nuožmesnėje pasaulinėje rinkoje (ypač su Kinija, Pietų Korėja ir kt.).-

2.12.

Didelę Europos darbo vietų ir turto dalį sudaro Europos technologinių produktų (automobilių, mašinų, medžiagų ir kt.) eksportas. Kitas svarbus naujų darbo vietų kūrimo šaltinis Europoje yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, novatoriški startuoliai, veiklą plečiančios įmonės ir aukštasis mokslas.--

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   1 misija „Prisitaikymas prie klimato kaitos“

3.1.1.

Klimato kaita yra vienas didžiausių XXI a. žmonijos iššūkių. Politikos formuotojai turės numatyti būsimus pokyčius, kad apsaugotų sektorius ir grupes, kuriems kyla didžiausia rizika, įskaitant užimtumą.

3.1.2.

Dėl beveik visų žaliojo kurso priemonių, ES piliečiams didės elektros energijos, kuro, būsto šildymo ir kt. kainos. Šis kainų kilimas daro ypač didelį poveikį šimtams milijonų ES valstybių narių gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, taip pat pažeidžiamiems asmenims apskritai, kurie dažnai yra mažas pajamas gaunantys ES piliečiai. Todėl visos žaliojo kurso priemonės turi didelį socialinį poveikį ir turi būti taikomos atsargiai. Jos turi būti skirtos gerovei didinti, o ne palikti nuošalyje tuos, kuriems reikia paramos, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių.

3.1.3.

Naujų technologijų, kurios neabejotinai atliks labai svarbų vaidmenį mažinant išmetamo CO2 kiekį, pavyzdžiai: — elektros energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; — CO2 išskiriančių pramonės šakų, pavyzdžiui, plieno pramonės, cemento pramonės ir kt., priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; — anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir, pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginiai; — labai didelio masto elektros energijos kaupimas patiriant nedideles specifines išlaidas; — elektromobilumas; — pažangiųjų ir aukštos įtampos elektros energijos tinklų diegimas; — pažangiųjų miestų kūrimas ir kt.

3.1.4.

Šias technologijas lengva išvardyti dokumentuose, tačiau jų įgyvendinimas neabejotinai yra didelis iššūkis, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu jas reikia diegti visose 27 ES valstybėse narėse ir visame pasaulyje.

3.1.5.

Vienas svarbiausių šios pasaulinės konkurencijos dėl naujų technologijų klausimų – didelis tyrėjų ir inžinierių skaičius. Tai neabejotinai yra didelis iššūkis Europai. Azijos šalyse per pastaruosius 20 metų labai padaugėjo fizikos, IRT ir inžinerijos mokslų studentų, o Europoje jų skaičius beveik nepakito. Europos misijomis ne tik reikėtų skatinti didinti šių studentų skaičių, bet ir dabartinį aukštos kvalifikacijos žmonių „protų nutekėjimą“ pakeisti ES „protų įtekėjimu“.

3.1.6.

EESRK primygtinai rekomenduoja Komisijai nustatyti priemones, kurios padėtų per ateinančius 20 metų Europoje gerokai pagerinti pagrindinius įgūdžius bei padidinti fizikos, IRT ir inžinerijos, taip pat medicinos ir farmakologijos studentų skaičių. Be šio „inžinierių smegenų tresto“ Europa ir toliau atsiliks visų technologijų, reikalingų kovai su klimato kaita, srityje.

3.2.   2 misija „Kova su vėžiu“

3.2.1.

Vėžinių susirgimų skaičius 27 ES valstybėse narėse nuolat didėja. Jos turi bendromis jėgomis tobulinti ligos diagnostiką, terapiją, galimybę naudotis individualizuotąja medicina, gydymą ir prevenciją, kaip jau buvo pabrėžta 2021 m. birželio mėn. (4) EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad vėžinių susirgimų moksliniai tyrimai, prevencija ir gydymas buvo nurodyti kaip viena iš penkių ES misijų.

3.2.2.

EESRK nori aiškiai pabrėžti, kad vienas sunkiausių uždavinių bus pašalinti skirtumus, susijusius su vėžio gydymo galimybėmis atskirose šalyse. EESRK rekomenduoja ypač daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms ES.

3.2.3.

Kaip jau buvo nurodyta EESRK nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“, šiuo atveju išskirtinis vaidmuo tenka galimybei naudotis novatoriškiausiais gydymo būdais ir skiepijimo kampanijoms, kurios padės sumažinti virusinių infekcijų sukeliamų vėžinių susirgimų skaičių.

3.2.4.

EESRK nori pabrėžti, kad reikia aktyviau vykdyti profesinio vėžio prevenciją. Kaip pabrėžta nuomonėje „Europos kovos su vėžiu planas“, EESRK ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų dėl kancerogenų, mutagenų ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų darbo aplinkoje poveikio ir profesinio vėžio priežasčių.

3.2.5.

EESRK nori atkreipti dėmesį, kad socialiniams partneriams, pacientų interesų gynėjų grupėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms tenka nepakeičiamas vaidmuo skleidžiant gerąją patirtį ir teikiant aktualią informaciją apie vėžį sukeliančias priežastis ir konkrečius, pavyzdžiui, su lytimi ar pažeidžiamomis grupėmis susijusius klausimus.

3.3.   3 misija „Atkurkime mūsų vandenyną ir kitus vandenis iki 2030 m.“

3.3.1.

Švarus vanduo yra labai svarbus ES piliečiams, žemės ūkiui ir žvejybos pramonei. Šiai misijai įgyvendinti vėlgi labai svarbūs moksliniai tyrimai ir švaraus vandens technologijos, įskaitant naudingų medžiagų išgavimą iš nuotekų, sanitariją ir nuotekų valymą.

3.3.2.

Be to, daug piliečių vis dar susiduria su prieigos prie švaraus vandens problemomis. EESRK ragina Komisiją teisiškai įgyvendinti žmogaus teises į vandenį ir sanitarijos paslaugas.

3.4.   4 misija „Iki 2030 m. – 100 neutralaus poveikio klimatui ir pažangiųjų miestų“

3.4.1.

Daugiau kaip 65 % pasaulio gyventojų gyvena dideliuose miestuose ir šis skaičius vis didėja. Šiuose dideliuose miestuose kyla vis daugiau iššūkių, susijusių su infrastruktūra (vandens tiekimas ir nuotekos, transportas, energijos tiekimas ir kt.) ir gyvenimo kokybe. Daugelį iššūkių galima išspręsti tik pasitelkiant mokslinius tyrimus ir aukštųjų technologijų sprendimus.- Ateityje reikės daug daugiau aukštos kvalifikacijos inžinierių, kad jie galėtų planuoti šiomis aukštosiomis technologijomis pagrįstus pažangiuosius miestus ir kaimus.-

3.4.2.

Vyresnio amžiaus asmenų dalis miestuose sparčiai auga (tai vadinamoji „senėjanti visuomenė“). Vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų poreikiai skiriasi nuo jaunimo poreikių: jiems reikia daugiau medicininės priežiūros, socialinės globos paslaugų ir t. t. Dėl demografinių pokyčių visuomenėje artimiausiu metu nepakaks jaunimo, kad būtų galima teikti visas šias paslaugas, todėl kai kurioms iš jų reikės pasitelkti pažangius sprendimus (pvz., robotus).

3.4.3.

Labai svarbu gerinti „pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms“ vykdant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, nes šiuolaikinė visuomenė yra palyginti pažeidžiama, kaip parodė daugelis pastarųjų metų ekstremaliųjų situacijų: — Fukušimos, Černobylio, Trijų mylių salų ir kt. branduolinių elektrinių avarijos; — visiškas elektros energijos tiekimo ir komunikacijų nutrūkimas; — visų energijos šaltinių, įskaitant gamtines dujas, trūkumas ir staigus kainų didėjimas; — audros ir dideli potvyniai, per kuriuos žuvo šimtai žmonių; — pandemijos, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija, Zikos virusinė liga ir būsimos pandemijos; — kibernetiniai išpuoliai (masiškai didėjant viešojo ir privačiojo gyvenimo bei verslo skaitmeninimui, kibernetinių išpuolių grėsmė sparčiai auga).

3.4.4.

2021 m. sausio 8 d. rytų ir pietų Europoje vos išvengta didžiulio visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimo. Pagrindinė didėjančio Europos elektros energijos tiekimo pažeidžiamumo priežastis – didėjanti nenuspėjamos ir nesuplanuojamos atsinaujinančiosios elektros energijos, pavyzdžiui, vėjo jėgainių ir saulės energijos, dalis. Europa nėra gerai pasirengusi visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimams: visiškai nutrūkus elektros energijos tiekimui privatiems namų ūkiams ir pramonei, per kelias minutes ar valandas nutrūksta ryšys, per trumpą laiką sutrinka geriamojo vandens tiekimas ir t. t. Atsigauti po didelio visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimo nėra lengva.

3.5.   5 misija „Europos dirvožemio būklės gerinimas“

3.5.1.

Kaip minėta pirmiau, sveikas dirvožemis, kuriame auga pagrindinės maistui gaminti reikalingos žaliavos, kartu su švariu vandeniu yra vienas svarbiausių išteklių visiems gyviems organizmams, įskaitant žmones ir gyvūnus. Pasaulio gyventojų skaičius auga: iki šio amžiaus pabaigos naudojant tvarius būdus reikės išmaitinti apie 10 mlrd. žmonių. Įprastų maisto produktų gamyba ir ūkininkavimas yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2 ir metano šaltinių. Tai reiškia, kad reikia skirti daug lėšų MTP, kad būtų galima vykdyti neutralaus poveikio klimatui žemės ūkio mokslinius tyrimus ir jį plėtoti siekiant tvarios maisto gamybos 10 mlrd. pasaulio gyventojų. Šiuo metu MTP skiriama apie 10 % ES žemės ūkio ir ūkininkavimo biudžeto, EESRK rekomenduoja šį skaičių padidinti bent iki 20 %, kad būtų daugiau dėmesio skiriama MTP, susijusiai su naujomis, tvariomis ūkininkavimo technologijomis, įskaitant visų pirma robotiką ūkininkavimo technologijų ir maisto gamybos srityje.

4.   Penkios papildomos misijos

4.1.

Nors EESRK mano, kad komunikate išvardytos penkios misijos yra labai svarbūs ES prioritetai, jis laikosi nuomonės, kad toliau išvardyti penki uždaviniai ir misijos taip pat yra labai svarbūs.

4.2.   Papildoma ES misija Nr. 1 „Neatsilikti nuo JAV ir Azijos pasaulinėje konkurencinėje kovoje MTTI srityje“

4.2.1.

Svarbu nustatyti ir įgyvendinti misijas ir priemones, kad ES neatsiliktų nuo Azijos mokslinių tyrimų, technologijų, inovacijų (MTTI) ir patentų srityje, ypač lyginant su Kinija ir Pietų Korėja. Žinoma, kad nuo maždaug 2000 m. ES vis labiau atsilieka nuo Kinijos ir Pietų Korėjos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityje (5).

4.2.2.

Jei ES ir toliau atsiliks nuo JAV ir Azijos mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų srityje, ilgainiui (per 20–50 metų) ji praras milijonus darbo vietų ir nemažą turto dalį. ES 27 valstybėse narėse iš tiesų trūksta labai daug technologijų, ypač bazinių didelio poveikio technologijų (KET) bei ateities ir besiformuojančių technologijų (ABT), pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, mašinų mokymosi, giliojo mokymosi, robotikos, genų inžinerijos, ryšių technologijų (pvz., 5G), kompiuterinių lustų gamybos, svarbiausių e. judumo komponentų (pvz., baterijų, kuro elementų ir vandenilio) gamybos ir kt. srityse. Naujos medžiagos visada buvo ir bus inovacijų varomoji jėga, pavyzdžiui, grafeno inovacijos ir jų pritaikymas pramonėje turi didelį mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą Europoje.

4.3.   Papildoma ES misija Nr. 2 – ES senėjančios visuomenės problemų sprendimas

4.3.1.

ES visuomenė sparčiai senėja, todėl visoms ES valstybėms narėms kils naujų iššūkių.

4.3.2.

Vyresnio amžiaus ir pažeidžiamų asmenų poreikiai skiriasi nuo jaunimo poreikių: jiems reikia daugiau ir naujų vaistų (demencijos, Alzheimerio gydymui ir kt.), daugiau medicininės priežiūros ir socialinės globos paslaugų, specialaus mokymo ir švietimo, kuris būtų skirtas būtent vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiems asmenims, ir t. t.

4.3.3.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos (medicinos, farmacijos, socialinių mokslų, inžinerijos mokslų, specialūs mokymo kursai ir kt.) neabejotinai atliks svarbų vaidmenį padedant spręsti senėjančios ES visuomenės problemas.

4.3.4.

Visai visuomenei reikia plataus užmojo Europos priežiūros strategijos.

4.4.   Papildoma ES misija Nr. 3 „Didelio į ES atvykstančių migrantų skaičiaus sėkmingos integracijos strategijos“

4.4.1.

ES turi parengti misijas ir priemones, skirtas daugybės šių migrantų integracijai į ES valstybes nares. Kadangi ES visuomenė sparčiai senėja, jai reikia daugiau jaunų ir išsilavinusių žmonių. Todėl reikia novatoriškų migrantų švietimo ir mokymo koncepcijų. Socialiniai ir ekonominiai tyrimai gali padėti geriau suprasti, ko reikia norint sėkmingai integruoti šiuos milijonus žmonių.

4.5.   Papildoma ES misija Nr. 4 „Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms“

4.5.1.

Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms apima misijų ir priemonių rengimą bei vykdymą, siekiant užtikrinti stabilų energijos tiekimą ir išvengti visiško elektros energijos tiekimo nutrūkimo, kartu mažinant ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šiuo klausimu žr. 3.4..4 punktą, kuriame aptariamas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms klausimas, ypač visiško elektros energijos tiekimo ir komunikacijų nutrūkimo iššūkis. Be to, moksliniai tyrimai ir inovacijos, visų pirma inžinerijos mokslų srityje, yra pagrindinės priemonės sprendžiant šiuos uždavinius.

4.5.2.

Kitos kritinės padėties problemos gali būti potvyniai, sausros, pandemijos, taip pat ekstremalios ekonominės situacijos, pavyzdžiui, pasaulinių tiekimo grandinių blokavimas (kaip nutiko su Sueco kanalu 2021 m. ir t. t.).

4.6.   Papildoma ES misija Nr. 5 „Pacientų, sergančių neužkrečiamosiomis ligomis, kurioms turėjo įtakos COVID-19 pandemija, visų pirma sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, nuo kurių miršta daugiausiai žmonių Europoje ir visame pasaulyje, poreikių tenkinimas“

4.6.1.

Pasibaigus pandemijai, daugiau dėmesio reikia skirti neužkrečiamosioms ligoms. Širdies ir kraujagyslių ligomis ES serga 60 mln. žmonių ir nuo jų miršta daugiausiai Europos piliečių. Iki COVID-19 širdies ir kraujagyslių ligos buvo dažniausia mirties, kurios galima išvengti, priežastis ES. Per pandemiją šios ligos daugeliui pacientų buvo diagnozuotos per vėlai arba visai nebuvo galimybės jų diagnozuoti.

4.6.2.

Turėtume išnagrinėti lygybės sveikatos srityje aspektą ES, taip remti sveikatos priežiūros skirtumų mažinimą, įskaitant su lyčių aspektu susijusią mediciną. Nors šia iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama skatinimui ir prevencijai, ja taip pat turėtų būti siekiama gerinti žinias ir duomenis, atrankinį sveikatos tikrinimą ir ankstyvą ligų nustatymą, diagnozavimą ir gydymo valdymą bei pacientų gyvenimo kokybę. Kitas tikslas turėtų būti padėti ES šalims perduoti geriausią patirtį, rengti gaires, diegti naujoviškus metodus ir t. t. Tačiau tai taip pat reiškia, kad ES turėtų nustatyti dar vieną Europos misiją – sukurti sveikatos priežiūros sistemas, kurios būtų atsparesnės pandemijoms, ypač kai kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligas, sekant kovos su vėžiu misijos pavyzdžiu, galiausiai spręsti dviejų neužkrečiamųjų ligų, kurių našta Europos gyventojams yra didžiausia, problemą. Taip pat akivaizdu, kad reikia skirti dėmesio ir kitoms ligoms, ypač toms, kurios daro didelį poveikį Europos BVP: raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams.

---

(1)  OL C 220, 2021 6 9, p. 79.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų pakto (COM(2021) 407 final – final 2021/230 (NLE)) (OL C 275, 2022 7 18, p. 24).

(3)  OL C 286, 2021 7 16, p. 59.

(4)  OL C 341, 2021 8 24, p. 76.

(5)  Išsamią informaciją galima skaityti, pvz., EBPO MTI 2015 ir 2017 m. ataskaitose.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2001/20/EB ir 2001/83/EB nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tam tikrais žmonėms skirtais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje

(COM(2021) 997 final – 2021/0431 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuriuo dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tiriamaisiais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 536/2014

(COM(2021) 998 final – 2021/0432 (COD))

(2022/C 275/06)

Pranešėjas

Martin SCHAFFENRATH

Prašymas pateikti nuomonę	a) Europos Parlamentas, 2022 1 20 b) Taryba, 2022 2 3
Teisinis pagrindas	a) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis b) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis ir 168 straipsnio 4 dalies c punktas
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 24
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	180 / 0 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Nuolatinis aukštos kokybės, veiksmingų ir saugių žmonėms skirtų vaistų tiekimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti pacientams galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina 2021 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos pateiktą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama, viena vertus, užtikrinti ilgalaikį nenutrūkstamą vaistų tiekimą iš Jungtinės Karalystės į Šiaurės Airiją ir, kita vertus, skubiai pašalinti dar likusius Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sukeltus dalinius tiekimo sutrikimus Kipre, Airijoje ir Maltoje.

1.2.

EESRK pripažįsta, kad ypač mažesnės ES valstybės narės, tokios kaip Kipras, Airija ir Malta dėl istorinių aplinkybių yra labai priklausomos nuo vaistų ir tiriamųjų vaistų tiekimo iš Jungtinės Karalystės.

1.3.

EESRK nuomone, dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES ir su tuo susijusių aplinkybių priemonių rinkinyje siūlomi nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su vaistais ir tiriamaisiais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje, kiek tai susiję su Šiaurės Airija, taip pat Kipre, Airijoje ir Maltoje, pakeitimai yra prasmingi, todėl EESRK jiems visiškai pritaria.

1.4.

EESRK ypač pabrėžia svarbų veikiančios, sąžiningos ir veiksmingos vidaus rinkos vaidmenį. Svarbiausias prioritetas turi būti vaistams ir tiriamiesiems vaistams taikomų ES teisės aktų, ypač susijusių su šių produktų kokybe ir saugumu, laikymasis. EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad į priemonių rinkinį įtraukti produktų iš Jungtinės Karalystės pakavimo reikalavimai, kuriais siekiama išvengti perpakavimo, kuris dėl papildomų išlaidų ir sudėtingo proceso galėtų paskatinti šių vaistų pašalinimą iš Šiaurės Airijos rinkos.

1.5.

Tačiau, atsižvelgdamas į laikiną Kiprui, Airijai ir Maltai taikomų leidžiančių nukrypti nuostatų pobūdį, EESRK atkreipia dėmesį, kad, siekiant užtikrinti ilgalaikį minėtų valstybių narių pacientų aprūpinimą ES patvirtintais vaistais, reikia skubiai priimti ilgalaikį pagal ES vaistų strategiją parengtą sprendimą.

2.   Komisijos pasiūlymų aplinkybės

2.1.

Pagal Jungtinės Karalystės susitarimo dėl išstojimo iš ES Protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (1) Šiaurės Airijos rinkai tiekiami vaistai turi turėti galiojantį Komisijos (visoje ES galiojantį leidimą) arba Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijai išduotą rinkodaros leidimą.- Šie nacionaliniai leidimai turi atitikti vaistus reglamentuojančius ES teisės aktus. Be to, norint importuoti tiriamuosius vaistus iš trečiųjų šalių į Sąjungą arba Šiaurės Airiją, reikia turėti gamybos ir importo leidimą. Jie turi atitikti klinikiniams tyrimams taikomus ES acquis reikalavimus.

2.2.

Kipras, Airija, Malta ir Šiaurės Airija dėl istorinių aplinkybių priklauso nuo vaistų, įskaitant tiriamuosius vaistus, tiekimo iš kitų nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalių arba per jas ir šių rinkų tiekimo grandinės dar nėra visiškai pritaikytos prie ES teisės aktų ir dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos pasikeitusios situacijos.

2.3.

2021 m. sausio 25 d. Komisijos pranešime (2) numatytas vienų metų lengvatinis laikotarpis (iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos), per kurį išlaikomi serijos tyrimai ir gamyba ir (arba) logistika kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaistų tiekimas į Šiaurės Airiją, Kiprą, Airiją ir Maltą. Šis pranešimas taip pat taikomas tiriamųjų vaistų importo reikalavimams, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą vaistų tiekimą į Šiaurės Airiją, Kiprą, Airiją ir Maltą.

2.4.

Nepaisant pereinamojo laikotarpio, kai kuriems ekonominės veiklos vykdytojams, šiuo metu įsisteigusiems kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse, vis dar labai sunku prisitaikyti prie Protokole nustatytų reikalavimų. Pagrindinės to priežastys yra per didelės prisitaikymo išlaidos, palyginti su maža Šiaurės Airijos rinka, kuri sudaro 3 % visos Jungtinės Karalystės rinkos, ir sudėtingos logistinės operacijos, kurioms pakeisti nebuvo rasta jokių tvarių logistikos centrų Šiaurės Airijoje.

2.5.

Šiais pasiūlymais siekiama, viena vertus, išspręsti su žmonėms skirtais vaistais susijusias problemas, išvengti jų stygiaus ir užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugą Šiaurės Airijoje, Kipre, Airijoje ir Maltoje. Kita vertus, taip pat reikia spręsti su tiriamaisiais vaistais susijusias problemas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio jų tiekimui bei Šiaurės Airijoje, Kipre, Airijoje ir Maltoje vykdomiems klinikiniams tyrimams, kuriuos leista atlikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 536/2014 (3).

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

Todėl EESRK šį priemonių rinkinį vertina palankiai. Vaistų tiekimo užtikrinimą ir visuomenės sveikatos apsaugą Komitetas laiko vienais svarbiausių klausimų.

3.2.

EESRK nuomone, Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES yra labai sudėtingas ir sunkus procesas. ES ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu (4) ir prie jo pridedamu Protokolu dėl Airijos ir Šiaurės Airijos (5) iš tiesų reglamentuojama didžioji dalis šių dviejų Susitarimo šalių būsimų santykių. Kadangi numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį reikėjo prisitaikyti prie naujų reikalavimų, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaistų ir tiriamųjų vaistų tiekimas į Šiaurės Airiją, Kiprą, Airiją ir Maltą, pasirodė esąs nepakankamas, dabar reikia imtis tikslingų ir skubių veiksmų, kad būtų sušvelnintas poveikis ekonomikai ir sveikatai.

3.3.

Pagrindiniai priemonių rinkinio punktai, kuriuos, EESRK nuomone, ypač verta pabrėžti, yra šie: — nenutrūkstamas vaistų, atitinkančių ES teisės aktus, tiekimas iš Jungtinės Karalystės į Šiaurės Airiją; — tolesnis už vaistų serijos tyrimus ir farmakologinį budrumą atsakingų kvalifikuotų asmenų kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse atliekamų serijos tyrimų pripažinimas, kad ir ateityje būtų išvengta darbo dubliavimo; — suteikta galimybė toliau naudoti Šiaurės Airijai ir Jungtinei Karalystei skirtas pakuotes ir kartu teikti paraišką dėl rinkodaros leidimo pagal decentralizuotą arba nacionalinę rinkodaros leidimo išdavimo procedūrą; — tinkamos priemonės, kuriomis būtų pritaikyti vadinamosios Kovos su klastojimu direktyvos 2011/62/ES (6) reikalavimai, siekiant užtikrinti vaistų saugumą Šiaurės Airijoje ir užkirsti kelią šių vaistų patekimui į kitas ES šalis.

3.4.

Atsižvelgdamas į ES vidaus rinką, EESRK pabrėžia, kad, įgyvendinant priemonių rinkinį, bet kokiomis aplinkybėmis turi būti užtikrinta, kad atitinkami vaistai ir tiriamieji vaistai iš Jungtinės Karalystės liktų Šiaurės Airijoje ir nepatektų į prekybą kitose vidaus rinkos dalyse, nebent nacionalinė kompetentinga institucija pagal ES teisės aktus būtų išdavusi jiems leidimą. Tas pats pasakytina ir apie Kiprui, Airijai ir Maltai numatytą trejų metų pereinamąjį laikotarpį. Svarbiausia vadovautis principu, kad šie vaistai ir tiriamieji vaistai yra skirti tik tose šalyse gyvenančių pacientų sveikatos priežiūrai.

3.5.

Šiuo atžvilgiu EESRK taip pat ypač palankiai vertina skaidrumo principo taikymą, įpareigojant Šiaurės Airijos ir atitinkamų ES valstybių narių kompetentingas institucijas sudaryti ir paskelbti atitinkamų vaistų ir tiriamųjų vaistų sąrašą, kad būtų užtikrinta sveikatos apsauga Sąjungoje ir užkirstas kelias šiems vaistams patekti į kitas valstybes nares.

3.6.

Be to, EESRK ypač palaiko siūlomas nuo vadinamosios Kovos su klastojimu direktyvos 2011/62/ES nukrypti leidžiančias nuostatas, kurių tikslas – leisti gamintojams išlaikyti Europos Sąjungoje reikalaujamus unikalius vaistų identifikatorius, net jei vaistai iš kitų ES valstybių narių per Jungtinę Karalystę importuojami į Šiaurės Airiją arba trejus metus į Kiprą, Airiją ir Maltą. EESRK taip pat pritaria numatytam mechanizmui, pagal kurį Europos Sąjungos (išskyrus Šiaurės Airiją, Kiprą, Airiją ir Maltą) vaistininkai ir ligoninės per Europos vaistų patikros sistemą (angl. European Medicines Verification System) bus informuojami, kai bus nuskaitomas vaistas, kuriam Šiaurės Airijai skirtą leidimą išdavė Jungtinė Karalystė. Tai leis aiškiai informuoti galutinius vartotojus, kad vaisto pakuotė galimai nėra skirta tiekti į Sąjungą.

3.7.

Kalbant apie bet kokius pereinamojo laikotarpio sprendimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad Šiaurės Airijos pacientams būtų sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir likusioje Jungtinės Karalystės dalyje, EESRK taip pat palankiai vertina siūlomą nukrypti leidžiančią nuostatą, laikinai leidžiančią importuoti naujus patentuotus vaistus, kuriems leidimas išduotas Jungtinėje Karalystėje, tol, kol ir Sąjunga išduos leidimą jais prekiauti.

4.   Bendrosios pastabos

4.1.

EESRK mano, kad į visus suinteresuotųjų šalių iškeltus klausimus buvo visiškai atsižvelgta, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas vaistų ir tiriamųjų vaistų tiekimas į Šiaurės Airiją ir kitas susijusias mažesnes valstybes nares. Tačiau EESRK siūlo pateikti keletą paaiškinimų, kurie galėtų būti įtraukti į pridedamas gaires.

4.2.

Ypač atkreiptinas dėmesys į siūlomos direktyvos 7 konstatuojamąją dalį, kurioje pateikiamas svarbus paaiškinimas dėl serijos tyrimams ir farmakologiniam budrumui taikomų reguliavimo reikalavimų išlaikymo Jungtinėje Karalystėje, kai vaistai eksportuojami į Šiaurės Airiją. Turi būti aiškiai nurodyta, kad bet kokia kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse vykdoma reguliavimo funkcija, susijusi su leidimu tiekti į Jungtinės Karalystės rinką, gali būti naudojama Šiaurės Airijoje tiek esamiems, tiek būsimiems nacionaliniams leidimams, taip pat leidimams, gaunamiems pagal decentralizuotą arba abipusio pripažinimo procedūrą. Tai turi būti įtvirtinta tiek siūlomoje direktyvoje, tiek atitinkamose gairėse.

4.3.

EESRK ypač atkreipia dėmesį į Europos Komisijos siūlomos direktyvos 2 straipsnį (į Direktyvą 2001/83/EB įterpiamą 5a straipsnį) dėl nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų, susijusių su tam tikrais žmonėms skirtais vaistais, tiekiamais Jungtinėje Karalystėje. Bet kokiu atveju būtina užtikrinti, kad šie iš Jungtinės Karalystės į Šiaurės Airiją (ir trejų metų pereinamuoju laikotarpiu į Kiprą, Airiją ir Maltą) eksportuojami vaistai liktų tose rinkose ir nepatektų į prekybą kitose vidaus rinkos dalyse.

4.4.

EESRK nuomone, taip pat reikalingas paaiškinimas dėl siūlomos direktyvos 2 straipsnio 4 dalyje (papildančioje Direktyvos 2001/83/EB 20 straipsnį) numatytos kokybės kontrolės, kai kalbama apie vaistus, kuriems rinkodaros leidimas išduotas pagal centralizuotą Sąjungos procedūrą, bet jie gaminami ne ES valstybėje narėje, o Jungtinėje Karalystėje (išskyrus Šiaurės Airiją), iš kurios tiesiogiai importuojami į Šiaurės Airiją.

4.5.

EESRK taip pat rekomenduoja išsamiau paaiškinti siūlomos direktyvos 2 straipsnio 5 dalį (iš dalies keičiančią Direktyvos 2001/83/EB 40 straipsnį), susijusią su kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse įsteigtoms įmonėms, eksportuojančioms ir (arba) importuojančioms į Šiaurės Airiją, reikalingais didmeninio platinimo leidimais. Šiuo atveju pažymėtina, kad ir toliau turi būti užtikrinta galimybė importuoti vaistus iš Jungtinės Karalystės teritorijos į Šiaurės Airiją, turint Jungtinės Karalystės institucijos išduotą didmeninio platinimo leidimą.

4.6.

Komitetas taip pat pritaria 2 straipsnio 9 daliai, pagal kurią įmonės kvalifikuotas asmuo, atsakingas už serijos tyrimus ir farmakologinį budrumą, ir toliau gali būti kitose nei Šiaurės Airija Jungtinės Karalystės dalyse. Vis dėlto EESRK prašo išsamiau paaiškinti, pavyzdžiui, pridedamose gairėse, kaip konkrečiai taikyti šį reguliavimą.

4.7.

Galiausiai EESRK pabrėžia, kad ypač svarbu aiškiai atskirti 2021 m. sausio 25 d. Komisijos pranešimą (7), kuriuo laikinai leidžiama atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams toliau tiekti vaistus ir tiriamuosius vaistus į Šiaurės Airiją, ir šio priemonių rinkinio nuostatas. Sąjunga raginama laikotarpiu, kai pereinama nuo pirmiau minėtų leidžiančių nukrypti nuostatų prie siūlomoje direktyvoje ir reglamente numatytų pakeitimų priėmimo ir įgyvendinimo, rinkodaros leidimų turėtojams, didmenininkams ir vaistininkams užtikrinti didelį teisinį tikrumą.

---

(1)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(2)  Komisijos pranešimas. Sąjungos farmacijos acquis taikymas rinkose, kurios istoriškai priklauso nuo vaistų tiekimo iš Didžiosios Britanijos arba per ją, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (OL C 27, 2021 1 25, p. 11).

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 536/2014 dėl žmonėms skirtų vaistų klinikinių tyrimų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/20/EB (OL L 158, 2014 5 27, p. 1).

(4)  Europos Sąjungos bei Europos atominės bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 444, 2020 12 31, p. 14).

(5)  OL L 29, 2020 1 31, p. 7.

(6)  OL L 174, 2011 7 1, p. 74.

(7)  Komisijos pranešimas. Sąjungos farmacijos acquis taikymas rinkose, kurios istoriškai priklauso nuo vaistų tiekimo iš Didžiosios Britanijos arba per ją, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui (OL C 27, 2021 1 25, p. 11).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“

(COM(2021) 251 final)

(2022/C 275/07)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 7 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Biuro sprendimas	2021 6 8
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 00 / 07

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina ilgai lauktą Komisijos iniciatyvą dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategijos. EESRK tvirtai remia ir vertina tai, kad Komisija derina savo darbą su tarptautinėmis diskusijomis ir susitarimais.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms bei siekti, kad Europos ekonomika taptų žalesnė ir labiau skaitmenizuota.

1.3.

EESRK ragina Komisiją tęsti Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija (1), atsižvelgiant į EESRK nuomonę Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo dokumentų rinkinys (2).

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad G20 finansų ministrai pritarė susitarimui, kurį 2021 m. spalio 8 d. pasirašė 136 iš 140 įtraukios sistemos šalių, kad būtų priimtas visuotinis bendru susitarimu grindžiamas dokumentų rinkinys dėl apmokestinimo teisių paskirstymo šalims. Kartu EESRK pabrėžia tokių plataus užmojo tikslų sudėtingumo poveikį ir ragina vienodai ir visuotiniu mastu suderintai bei koordinuotai įgyvendinti 1-ąjį ir 2-ąjį ramstį (dokumentų rinkinį).

1.5.

EESRK pabrėžia, kad apmokestinimo dokumentų rinkinį būtina vienu metu įgyvendinti ir ES, ir pagrindinėse prekybos partnerėse. Jei 1-asis ramstis nebus tuo pat metu įgyvendintas JAV ir kitose pagrindinėse prekybos partnerėse, Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad labai svarbu Europoje taikyti tas pačias su 2-uoju ramsčiu ir veiksmingu minimaliu pelno apmokestinimu susijusias taisykles, kaip ir visuotiniame susitarime nustatytos sudėtingos taisyklės. Todėl valstybės narės, prieš priimdamos direktyvą, turėtų palaukti, kol praeis pakankamai laiko, kad galutinis sutartas tekstas taptų prieinamas.

1.7.

Skaičiuojant efektyvųjį mokesčio tarifą siekiama nustatyti, ar priklausomai nuo atitinkamos jurisdikcijos tam tikrų tarptautinių įmonių grupių efektyvusis mokesčio tarifas yra didesnis arba mažesnis už minimalų mokesčio tarifą. EESRK pabrėžia, kad efektyviųjų mokesčio tarifų apskaičiavimo reikalavimai turi atitikti sutartą visuotinį požiūrį, kad nedidėtų administracinės išlaidos.

1.8.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą valstybėms narėms pateikti rekomendaciją, kad mokestiniai nuostoliai būtų kompensuoti juos perkeliant į ankstesnį laikotarpį.

1.9.

EESRK remia Komisijos kovą su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis, siekiant išspręsti problemas, susijusias su pinigų plovimu, agresyviu asmenų ir įmonių mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu. EESRK laukia, kol galės pareikšti savo nuomonę dėl konkretaus pasiūlymo, kuriuo būtų sprendžiamas piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis klausimas.

1.10.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančią lengvatą (DEBRA). Investicijos į naujas žaliąsias technologijas susijusios su didele rizika investuotojui. Tokiais atvejais nuosavo kapitalo finansavimas yra ypač svarbus ir reikia spręsti į mokesčių sistemas integruoto nuosavo kapitalo finansavimo problemą.

1.11.

EESRK palankiai vertina BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“) ir bendrą pelno mokesčio taisyklių sąvadą ir tikisi, kad bus galima išnagrinėti išsamų pasiūlymą.

1.12.

EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybines su nuotoliniu darbu susijusias situacijas kaip į neatsiejamą verslo apmokestinimo strategijos dalį.

1.13.

Kita sritis, kurią reikia peržiūrėti, yra PVM taikymo sritis. Atsiranda trūkumų ir spragų, dėl kurių gali kilti sunkumų, o tai lemtų nevienodų sąlygų sudarymą, kalbant ir apie negautas mokestines pajamas. EESRK ragina Komisiją persvarstyti PVM sistemos taikymo sritį.

2.   Komisijos pasiūlymas

2.1.

Komisijos komunikatu dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo siekiama spręsti keletą svarbių per daugelį metų ir per COVID-19 protrūkį susiformavusių problemų.

2.2.

ES reikia patikimos, veiksmingos ir teisingos mokesčių sistemos, kuri atitiktų viešojo finansavimo poreikius ir kartu remtų ekonomikos atsigavimą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką sudarydama palankias sąlygas teisingam, tvariam ir įtraukiam ekonomikos augimui, taip pat investicijoms, kad būtų galima pasinaudoti užimtumo galimybėmis.

2.3.

Tikimasi, kad tai sudarys sąlygas platesnio masto ES politikai: Europos žaliajam kursui, Komisijos skaitmeninei darbotvarkei, Europos naujai pramonės strategijai ir kapitalo rinkų sąjungai. Apmokestinimas turės palengvinti skaitmeninę pertvarką, sukuriant aplinką, kurioje skaitmeninės įmonės galėtų klestėti.

2.4.

Komisijos komunikate tinkamai atsižvelgiama į BEPS projekto rezultatus ir į EBPO vadovaujamą ir G20 pavedimu vykdomą tarptautinės pelno mokesčio sistemos reformą. Reformos dokumentų rinkinį sudaro du elementai. 1-uoju ramsčiu siekiama pritaikyti tarptautines apmokestinimo taisykles prie naujų verslo modelių, įskaitant bendrovių gebėjimą vykdyti verslą nebūnant vietoje fiziškai (3).

2.5.

Pagal 2-ąjį ramstį bus sumažinta mokesčių konkurencija nustatant minimalų efektyvųjį 15 % pelno mokesčio tarifą (4).

2.6.

Kai susitarimas dėl 1 elemento bus pasiektas daugiašalėje konvencijoje, dokumentų rinkinį taikyti bus privaloma, o Komisija pasiūlys direktyvą dėl 1 elemento įgyvendinimo ES.

2.7.

Komisija taip pat pateiks naują pasiūlymą dėl metinio tam tikrų didelių įmonių, vykdančių veiklą ES ir nepatenkančių į 2-ojo ramsčio taikymo sritį, efektyviojo pelno mokesčio tarifo paskelbimo, taikant 2-ojo ramsčio skaičiavimams sutartą metodiką.

2.8.

Be to, laikydamasi savo skaidrumo darbotvarkės, ES toliau kovos su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis mokesčių tikslais, t. y. įmonėmis, kurios nedalyvauja rinkoje ir ekonominės veiklos nevykdo arba tai daro minimaliai, imsis naujos teisėkūros iniciatyvos, kuria siekiama užkirsti kelią agresyviam asmenų ir įmonių mokesčių planavimui, mokesčių slėpimui arba pinigų plovimui.

2.9.

Komisijos strategija taip pat bus siekiama mažinti su įmonių apmokestinimu susijusį įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą, nes taikant naujo nuosavo kapitalo finansavimo lengvatų sistemą (DEBRA) nuosavo kapitalo finansuojamos investicijos bus mažiau nepalankios.

2.10.

Komisija ketina atšaukti dar nepriimtus pasiūlymus dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (5), kai bus pateiktas naujas pasiūlymas stiprinti vidaus rinką. Tai bus nauja Europos įmonių pajamų apmokestinimo sistema, vadinama BEFIT („Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“).

2.11.

BEFIT pasiūlymas bus grindžiamas 1-uoju ir 2-uoju ramsčiais. Rengdama šį pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, atsižvelgs į Europos Parlamento nuomonę ir konsultuosis su verslo sektoriumi ir pilietinės visuomenės grupėmis.

2.12.

Komisijos strategijoje pateikiama rekomendacija valstybėms narėms leisti perkelti mokestinius nuostolius į ankstesnį laikotarpį, siekiant užtikrinti dar vienodesnes sąlygas įmonėms visoje ES. Rekomendacija taikoma 2020 ir 2021 fiskaliniams metams.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina ilgai lauktą Komisijos iniciatyvą dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo strategijos. EESRK tvirtai remia ir vertina tai, kad Komisija derina savo darbą su tarptautinėmis diskusijomis ir susitarimais.

3.2.

EESRK remia Komisijos siekį, pagal kurį mokesčių darbotvarkė padeda siekti bendro tikslo – sudaryti sąlygas teisingam ir tvariam ekonomikos augimui remiant platesnio masto ES politiką: Europos žaliąjį kursą, Komisijos skaitmeninę darbotvarkę, Europos naują pramonės strategiją ir kapitalo rinkų sąjungą.

3.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms bei siekti, kad Europos ekonomika taptų žalesnė ir labiau skaitmeninė.

3.4.

EESRK nerimauja dėl mokesčių atotrūkio, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį pelno mokesčio pajamos, palyginti su BVP, buvo stabilios arba netgi didėjo.

3.5.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad Vyriausybės imasi nevienodų kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu priemonių ir dėl tų priemonių esamos sudėtingos nuostatos tapo dar sudėtingesnės. EESRK ragina sukurti patikimą veiksmingą ir teisingą mokesčių sistemą, kuri leistų spręsti paskatų, dėl kurių atsiranda mokesčių bazės erozija ir perkeliamas pelnas, klausimą.

3.6.

EESRK ragina Europos Komisiją įvertinti per pastaruosius šešerius metus įgyvendintų kovos su mokesčių vengimu teisės aktų poveikį.

3.7.

EESRK ragina Komisiją tęsti sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planą, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija (6), atsižvelgiant į EESRK nuomonę Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo dokumentų rinkinys (7). EESRK mano, kad svarbu pakelti Europos ūkio produktyvumą bent jau iki konkuruojančių ekonomikų lygio. Mokesčiai yra tik vienas iš veiksnių, darančių poveikį našumui, tačiau jis yra svarbus (8).

4.   Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad G20 finansų ministrai pritarė susitarimui, kurį 2021 m. spalio 8 d. pasirašė 136 iš 140 įtraukios sistemos šalių, kad būtų priimtas visuotinis bendru susitarimu grindžiamas dokumentų rinkinys dėl apmokestinimo teisių paskirstymo šalims (9). Kartu EESRK pabrėžia sudėtingumo, susijusio su tokiais plataus užmojo tikslais, poveikį ir ragina vienodai ir visuotiniu mastu suderintai bei koordinuotai įgyvendinti 1-ąjį ir 2-ąjį ramsčius. Atsižvelgiant į tai, ES pasiūlymuose reikia atsižvelgti į ES teisės reikalavimų, pavyzdžiui, įsisteigimo laisvės ir nediskriminavimo, ypatumus.

4.2.

EESRK pažymi, kad norint pasiekti išsamų susitarimą, reikia dar daugiau nuveikti. Labai svarbu, kad būtų sudaryti susitarimai dėl daugelio techninių aspektų. Kai taisyklės įgyvendinamos ES lygmeniu, bendrovės, kurių būstinė įsikūrusi ES, neturi būti nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su lygiaverčiais konkurentais, įsisteigusiais kitose didžiosiose jurisdikcijose (10).

4.3.

EESRK pabrėžia, kad apmokestinimo dokumentų rinkinį būtina vienu metu įgyvendinti ne tik ES, bet ir pagrindinėse prekybos partnerėse. Jei 1-asis ramstis nebus vienu metu įgyvendintas JAV ir kitose pagrindinėse prekybos partnerėse, Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Todėl būtina su prekybos partneriais koordinuoti daugiašalės konvencijos įgyvendinimą ir naudojimą.

4.4.

EESRK pabrėžia, kad 2-ojo ramsčio direktyvai ir veiksmingam minimaliam pelno mokesčiui labai svarbus yra perkėlimas į nacionalinę teisę ir visiškai tokių pat taisyklių kaip ir sutartos sudėtingos visuotinio susitarimo taisyklės taikymas. Todėl valstybės narės, prieš priimdamos direktyvą, turėtų palaukti, kol praeis pakankamai laiko, kad galutinis sutartas tekstas taptų prieinamas (11).

4.5.

EESRK remia Komisijos iniciatyvą valstybėms narėms pateikti rekomendaciją, kad mokestiniai nuostoliai būtų perkelti į ankstesnį laikotarpį. Tačiau tokios taisyklės svarbios ne tik pandemijos atveju, bet ir įprastomis sąlygomis. Įmonės grynasis pelnas ilgainiui turėtų būti apmokestinamas pelno mokesčiu.

4.6.

EESRK remia Komisijos kovą su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis, siekiant išspręsti problemas, susijusias su pinigų plovimu, agresyviu asmenų ir įmonių mokesčių planavimu ir mokesčių slėpimu. EESRK laukia, kol galės pareikšti savo nuomonę dėl konkretaus pasiūlymo, kuriuo būtų sprendžiamas piktnaudžiavimo priedangos įmonėmis klausimas.

4.7.

EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą nustatyti įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą mažinančią lengvatą. Investicijos į naujas žaliąsias technologijas susijusios su didele rizika investuotojui. Tokiais atvejais nuosavo kapitalo finansavimas yra ypač svarbus ir reikia spręsti mokesčių sistemose vyraujančio nusistatymo prieš nuosavo kapitalo finansavimą problemą (12).

4.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nepalankumą nuosavo kapitalo finansavimui galima sumažinti tiek įmonių, tiek akcininkų lygmeniu. Svarbu, kad taikant apmokestinimo tvarką neatsirastų paskatų nukreipti vieno lygmens lėšas kitam.

4.9.

Be to, verta pažymėti, kad, padidėjus įstatymu nustatyto pelno mokesčio tarifams, pakyla palūkanų atskaitymo vertė ir įmonei tampa ekonomiškai tinkamiau investuoti per paskolas. Panašų poveikį turėtų didesnė infliacija ir (arba) didesnės palūkanų normos padidinant dabartinį įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą (13). Kadangi negalima atmesti tokių poslinkių galimybės, būsimos Komisijos iniciatyvos svarba yra juo labiau sveikintina ir svarbi.

4.10.

EESRK palankiai vertina BEFIT tikslus ir tikisi, kad bus galima išnagrinėti išsamų pasiūlymą. Pasiūlyme turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius, istoriškai įvairių valstybių narių pasirinktus teisinius principus, taikomus tam tikrų tipų kooperatyvams ir savidraudos draugijoms. EESRK ragina Komisiją į svarstymus įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir pilietinę visuomenę, kad būtų pasiekta pažanga ir užsitikrintas pritarimas.

5.   Keletas papildomų sričių, kurioms reikia skirti dėmesio 21-ojo amžiaus mokesčių politikoje

5.1.

EESRK mano, kad pandemijos plitimas daugeliui gali sukelti pokyčių darbo vietoje ir dėl to nuotolinis darbas artimiausiais metais bus dažnesnis. Dėl tarpvalstybinio nuotolinio darbo (arba nuotolinio darbo) mokestinių pasekmių kyla su mokesčiais susijusių klausimų tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims. Įmonei gali atsirasti nenumatytas nuolatinis įvedimas, turintis mokestinių pasekmių. Asmuo gali susidurti su kelių šalių apmokestinimo pretenzijomis, o socialinės išmokos ir apsauga gali būti neigiamai paveiktos. Tai taip pat gali turėti poveikio teisėms į pensiją.

5.2.

EESRK ragina Komisiją atsižvelgti į tarpvalstybines su darbu susijusias situacijas kaip į neatsiejamą verslo apmokestinimo strategijos dalį.

5.3.

Kita sritis, kurią reikia peržiūrėti, yra PVM taikymo sritis. Atsiranda trūkumų ir spragų, dėl kurių gali kilti sunkumų, o tai lemtų nevienodų sąlygų sudarymą ir negautas mokestines pajamas. EESRK ragina Komisiją persvarstyti PVM sistemos taikymo sritį.

---

(1)  COM(2020) 312 final.

(2)  OL C 155, 2021 4 30, p. 8.

(3)  Taikymo srities bendrovės yra tarptautinės bendrovės, kurių bendra apyvarta viršija 20 mlrd. EUR, o pelningumas viršija 10 % (t. y. pelnas neatskaičius mokesčių ar pajamų), apskaičiuotas taikant vidurkio nustatymo mechanizmą, kurio apyvartos riba turi būti sumažinta iki 10 mlrd. EUR, atsižvelgiant į sėkmingą įgyvendinimą, įskaitant su mokesčiais susijusį tikrumą, o atitinkama peržiūra pradedama praėjus 7 metams nuo susitarimo įsigaliojimo, o peržiūra atliekama ne vėliau kaip per vienerius metus. Gavybos pramonei ir reguliuojamosioms finansinėms paslaugoms tai netaikoma. https://www.oecd.org/tax/beps/statement-on-a-two-pillar-solution-to-address-the-tax-challenges-arising-from-the-digitalisation-of-the-economy-october-2021.pdf.

(4)  Antrąjį ramstį sudaro: a) dvi tarpusavyje susijusios vidaus taisyklės (visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisyklės): i) pajamų įtraukimo taisyklė, pagal kurią patronuojančiajai įmonei nustatomas papildomas mokestis už mažas apmokestinamas pajamas, gautas iš į TĮG įeinančio subjekto; ii) nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklė, pagal kurią atskaitymai neleidžiami arba reikalaujama lygiaverčio patikslinimo tiek, kiek į TĮG įeinančio subjekto mažos mokesčių pajamos nėra apmokestinamos pagal pajamų įtraukimo taisyklę, ir b) sutartimi pagrįsta taisyklė (apmokestinimo taisyklė), pagal kurią šaltinio jurisdikcijoms leidžiama nustatyti ribotą šaltinio apmokestinimą tam tikriems susijusiems šalių mokėjimams, kuriems taikomas mažesnis nei minimalus tarifo mokestis. Apmokestinimo taisyklė pagal visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisykles bus įskaitoma kaip padengtas mokestis. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija taisyklės bus taikomos tarptautinėms bendrovėms, kurios atitinka 750 mln. eurų ribą, nustatytą pagal BEPS 13 veiksmą (kiekviena šalis atskirai teikia ataskaitas). Šalys gali laisvai taikyti pajamų įtraukimo taisyklę toms tarptautinėms bendrovėms, kurių būstinė yra jų šalyje, net jei jos neatitinka nustatytos ribos. Minimalus mokesčio tarifas, naudojamas pajamų įtraukimo taisyklės ir nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklės tikslais, sieks 15 % https://www.oecd.org/tax/beps/statement-on-a-two-pillar-solution-to-address-the-tax-challenges-arising-from-the-digitalisation-of-the-economy-october-2021.pdf.

(5)  COM(2016) 685 final ir COM(2016) 683 final.

(6)  COM(2020) 312 final.

(7)  OL C 155, 2021 4 30, p. 8.

(8)  Yra daug pranešimų, kuriuose daroma išvada, kad pelno mokesčio poveikis augimui ir našumui yra ypač žalingas. Šią išvadą EBPO padarė keletą kartų, žr., pavyzdžiui, Tax and Economic Growth, OECD Economics Department Working Paper No. 620 arba Tax Policy Reform and Economic Growth, OECD (2010 m.). Pelno mokesčio perkėlimas darbuotojams, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojams, ir neigiamas poveikis investicijoms yra svarbūs veiksniai, kuriais remiantis galima padaryti išvadas. Augimą ir našumo raidą slopinti gali ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, darbo pajamų mokesčiai.

(9)  Apmokestinimo taisyklės taikomos visoms įmonėms, kurios viršija nustatytą ribą, nepriklausomai nuo jų veiklos sektoriaus. Jos nėra taikomos tik vadinamiesiems skaitmeninio verslo modeliams ar įmonėms, kurios turi tiesioginį kontaktą su vartotojais.

(10)  Jei nebūtų nepakankamai apmokestintų mokėjimų taisyklės ir jei pajamų įtraukimo taisyklė nebūtų taikoma vidaus situacijoms, susidarytų situacija, kai užsienio TĮG, įskaitant JAV grupes, esant tarpvalstybinėms situacijoms taikytų tik minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą. Tai reikštų, kad jos ir toliau saugotų savo vidaus antrines įmones nuo minimalaus efektyviojo mokesčio tarifo: atsižvelgiant į tai, JAV ir užsienio centrinių buveinių mažai apmokestinamos vidaus antrinės įmonės ir toliau naudotųsi, pavyzdžiui, MTTP mokesčių kreditais ir mokėtų mokesčius mažesniu nei sutartas minimumas tarifu, o ES buveinės ir jos vidaus antrinių įmonių MTTP mokesčių kreditai būtų neutralizuoti dėl pritaikyto papildomo mokesčio, jei jų vidaus efektyvųjį mokesčio tarifas nesiektų sutarto minimumo.

(11)  Jei tuo metu, kai valstybės narės susitars dėl direktyvos, nebus žinomos visos EBPO/Įtraukiojo pagrindų susitarimo taisyklės, reikės inicijuoti direktyvos keitimo procesą, kad visuotinis susitarimas būtų perkeltas į ES susitarimą. Kai kurios valstybės narės gali prieštarauti tokiam direktyvos pakeitimui. Siekiant tinkamai ir visiškai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, prieš susitariant dėl direktyvos turi būti visapusiškai parengtas ir žinomas visuotinis susitarimas.

(12)  Žr. EESRK nuomonę Pelno mokesčių vaidmuo įmonių valdyme (OL C 152, 2022 4 6, p. 13).

(13)  Žr. The Taxation of Income from Capital, Mervyn King and Don Fullerton, The University of Chicago Press and NBER (1984 m.).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/138/EB nuostatos dėl proporcingumo, priežiūros kokybės, ataskaitų teikimo, ilgalaikių garantijų priemonių, makroprudencinių priemonių, tvarumo rizikos, grupės ir tarpvalstybinės priežiūros

(COM(2021) 581 final – 2021/0295 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2009/138/EB, (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 648/2012

(COM(2021) 582 final – 2021/0296 (COD))

(2022/C 275/08)

Pranešėjas	Jörg Freiherr FRANK VON FÜRSTENWERTH
Bendrapranešėjis	Christophe LEFÈVRE

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2021 11 22 Europos Sąjungos Taryba, 2021 11 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	169 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pritaria Europos Komisijos atliktam vertinimui, kad trimis ramsčiais – kiekybiniai reikalavimai ir nuosavos lėšos, administracinės veiklos organizavimas ir priežiūra, ataskaitų teikimas ir skaidrumas – grindžiamas Direktyvos „Mokumas II“ taisyklių rinkinys yra tinkamas. Vis dėlto remiantis patirtimi, įgyta vykstant valstybės skolos krizei, įgyvendinant žemų palūkanų normų politiką ir susiduriant su pirminiu jokiu būdu dar neįveiktos COVID-19 pandemijos poveikiu, ir suvokimu, jog kils kitos krizės, matyti, kad reglamentavimo sistema turi būti koreguojama.

1.2.

EESRK labai palankiai vertina tai, kad Europos Komisija nagrinėja sisteminės rizikos draudimo sektoriuje klausimą. Keičiasi draudikų rizikos profilis. Vykstant klimato krizei, draudimo sektorius visų pirma susiduria su sunkumais drausdamas nuo klimato kaitos poveikio ir naujų rizikos aplinkai tipų (pavyzdžiui, nuo rizikos biologinei įvairovei). Draudikams taip pat kyla didesnė rizika, kai jie veikia kaip investuotojai. Visų pirma tinkamai neįvertinama su klimato kaita susijusi turto, atsakomybės ir pertvarkos rizika.

1.3.

EESRK pritaria Europos Komisijos tikslui sukurti reglamentavimo sistemą, kad draudimo sektorius atliktų (dar) svarbesnį investuotojo vaidmenį finansuodamas ekonomikos tvarumo pertvarką, siekį įveikti COVID-19 padarinius ir kovą su klimato kaita. Vis dėlto EESRK taip pat pabrėžia, kad pilietinė visuomenė visų pirma suinteresuota finansų sektoriaus stabilumu, ir ragina užtikrinti, kad draudimo sektorius turėtų patikimą nuosavą kapitalą ir su rizika susijusius atidėjinius. Draudimo sektoriui praradus stabilumą labai nukentėtų pastangos, kuriomis siekiama įveikti klimato krizę ir pandemiją.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.   Europos Komisijos požiūris

2.1.1.

EESRK pritaria Europos Komisijos atliktam vertinimui, kad trimis ramsčiais – kiekybiniai reikalavimai ir nuosavos lėšos, administracinės veiklos organizavimas ir priežiūra, ataskaitų teikimas ir skaidrumas – grindžiamas Direktyvos „Mokumas II“ taisyklių rinkinys yra tinkamas. Jį taikydamas Europos draudimo sektorius sėkmingai įveikė valstybės skolos krizės sukrėtimus, tvarkosi su vis dar besitęsiančios žemų palūkanų normų politikos pasekmėmis ir pirminiu jokiu būdu dar neįveiktos COVID-19 pandemijos poveikiu. EESRK mano, kad atsižvelgiant į taikant taisykles įgytą patirtį būtų tikslinga ir būtina padaryti reikiamas išvadas. Visų pirma tai pasakytina apie proporcingumą ir taisykles, taikomas kapitalo pakankamumui ir pasirengimui valdyti riziką. Būtent pastarieji aspektai yra labai svarbūs, kalbant apie įmonių kapitalo poreikius ir apskritai ekonominį vaidmenį, kurį draudimo sektorius gali atlikti teikdamas produktus ir investuodamas.

2.2.   Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

2.2.1.

Labai svarbu pirmenybę teikti politikos priemonėms, kuriomis vykdomas Europos žaliasis kursas ir šalinami COVID-19 padariniai, tačiau jas įgyvendinant reikia didelių viešojo ir privačiojo kapitalo lėšų. Veikdamas kaip ilgalaikis investuotojas, Europos draudimo sektorius, kurio investicijų portfelis 2020 m. buvo daugiau kaip 10 mlrd. EUR, galėtų gerokai labiau nei dabar prisidėti finansuodamas perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, taip pat infrastruktūros ir įperkamo būsto projektus. Galimybė tai daryti iš esmės priklauso nuo to, kokios yra Direktyvos „Mokumas II“ sistemos taisyklės, taikomos kapitalo pakankamumui ir pasirengimui valdyti riziką.

2.2.2.

EESRK pritaria Europos Komisijos tikslui sukurti reglamentavimo sistemą, kad draudimo sektorius atliktų (dar) svarbesnį investuotojo vaidmenį finansuodamas perėjimą prie tvarios ekonomikos ir siekį įveikti COVID-19 padarinius. Be to, EESRK pabrėžia, kad negali būti pakenkta Direktyvos „Mokumas II“ sistema nustatytiems apsaugos tikslams, t. y. apsaugoti apdraustuosius bei naudos gavėjus ir užtikrinti finansinį stabilumą. Tačiau ši grėsmė gali kilti, jei siekiant remti Europos žaliąjį kursą bus nukrypta nuo griežto rizikos vertinimo, taikomo draudikų investicijoms. Pagal Direktyvos „Mokumas II“ sistemą nustatytos vartotojų apsaugos taisyklės turėtų būti taikomos draudimo sektoriaus investicijoms ir veiklai sektoriuose, į kuriuos draudikai investuoja tenkindami valdžios institucijų arba vyriausybės reikalavimus. Tokiu būdu būtų galima už šias investicijas teikti atitinkamą atlygį arba taikyti atitinkamas nuobaudas. Bet kuriuo atveju visoms investicijoms, vykdomoms pagal Europos žaliąjį kursą arba, pavyzdžiui, priemonę „NextGenerationEU“, turi būti atliekamas toks pat rizikos vertinimas kaip ir bet kurių kitų investicijų atveju. Vykdant tvarią draudimo priežiūrą, reikia atlikti įrodymais pagrįstą rizikos vertinimą, kuriuo remiantis apskaičiuojamas kapitalas. EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos požiūriui peržiūrėti esamas nuosavo kapitalo taisykles tais atvejais, kai pagal jas yra reikalingas netinkamos apimties (per didelis arba per mažas) nuosavas kapitalas. Iš Europos Komisijos pasiūlymų matyti, kad vien tik atlikus tokią peržiūrą gali atsirasti didelė manevravimo galimybė. Vis dėlto, kai nustatyti per maži kapitalo reikalavimai (pavyzdžiui, su klimato kaita susijusios rizikos atveju), jie turi būti padidinti siekiant užtikrinti sektoriaus stabilumą.

2.2.3.

EESRK remia Europos Komisijos pastangas toliau reikšmingai prisidėti kuriant kapitalo rinkų sąjungą. Sukūrus bendrąją rinką būtų sudarytos palankesnės sąlygos finansuoti tiek būdus įveikti COVID-19 pandemiją, tiek Europos žaliąjį kursą. Tai būtų pasiekta vien todėl, kad vartotojai pajustų tolesnę pažangą kuriant tikrą finansų rinkų bendrąją rinką, nors kuriant kapitalo rinkų sąjungą vis dar susiduriama su daug teisinių ir realių kliūčių.

2.2.4.

EESRK palankiai vertina požiūrį, kad draudimo sektorius turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį finansuojant žaliąją pertvarką. Draudimo sektorius taip pat turėtų siekti visapusiškai sušvelninti neigiamą poveikį aplinkai ir socialinį poveikį, sukeliamą jo vykdomomis investicijomis ir draudimo veikla. Būtų tikslinga tai susieti su ES taksonomija. EESRK ragina sistemingai atsižvelgti ir į socialinius tvarumo tikslus. Juk rizika taip pat gali didėti, kai nesilaikoma darbuotojų ir žmogaus teisių.

2.2.5.

Įvairiomis pateiktų pasiūlymų nuostatomis numatoma supaprastinti sudėtingą sistemą „Mokumas II“. Tai sveikintina. Sunku suprasti ir turėtų būti atmesta tai, kad vidaus modelių naudotojai dabar taip pat papildomai turi teikti ataskaitas, tarsi naudotų standartinę formulę. Reikia vengti ataskaitų teikimo dubliavimo.

2.3.   Deleguotieji aktai

2.3.1.

EESRK pripažįsta, kad Europos Komisija turi teisę nustatyti tam tikras, visų pirma technines, taisykles priimdama deleguotuosius aktus. Ji ketina priimti daug pasiūlymų, kurie bus įgyvendinti deleguotaisiais aktais. Šie pasiūlymai yra labai svarbūs ir turi didelę ekonominę reikšmę. Reikėtų paminėti, pavyzdžiui, svyravimų korekciją, suderinimo korekciją ir ekstrapoliaciją, taip pat itin politinį sprendimą dėl investicijų rizikos vertinimo apimties ir apribojimų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas finansuoti žaliąjį kursą. Šiuo ir kitais atvejais EESRK pasisako už tai, kad dokumentai svarbiomis ekonominės politikos temomis būtų priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kurioje dalyvauja Parlamentas ir konsultuojamasi su pilietine visuomene, o ne kaip deleguotieji aktai. Prieš dokumentų rinkinio „Mokumas II“ priėmimą Europos Parlamentas, Europos Komisija ir EESRK turėtų gerai suprasti, koks bus deleguotųjų aktų turinys ir poveikis.

2.4.   Pakartotinio kalibravimo vertinimas – Poveikio vertinimai. Konkurencija

2.4.1.

EESRK siūlo artimiausiais metais išsamiai įvertinti logiką, kuria grindžiamas Direktyvos „Mokumas II“ taisyklių rinkinys. Būtina atlikti vertinimą, nes šiuo metu sąlygos daugeliu aspektų yra pasikeitusios ir toliau keisis. Šiomis aplinkybėmis konkurencijos patikrinimas galėtų būti naudingas siekiant nustatyti iš dalies pakeistų taisyklių poveikį Europos draudimo sektoriaus konkurencingumui pasaulio rinkoje.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Proporcingumas ir ribos

3.1.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Komisija siekia laikytis požiūrio, kuriuo stiprinamas proporcingumo principas. Supaprastinti labai sudėtingą ir apsunkinantį taisyklių rinkinį ypač svarbu dėl mažesnių ir su mažesne rizika susiduriančių draudikų, kurie yra svarbi regioninės įvairovės dalis. Pritariama tam, kad remiantis taisyklėmis turėtų būti peržiūrimi ir koreguojami Direktyvos „Mokumas II“ reikalavimai, susiję su rizikos valdymu ir ataskaitų teikimu. Tačiau tenka apgailestauti, kad vis dar vertinamas tik įmonės dydis, o ne lyginama prudencinių reguliavimo reikalavimų apimtis su faktine draudiko rizika pagal jo taikomą verslo modelį.

3.1.2.

Didelių ir mažų draudikų įvairovė – tai reikšmingas Europos draudimo rinkos pranašumas. Vieni draudikai veikia tarptautiniu mastu, o kiti turi didelę įtaką regionų lygmeniu. Taip pat egzistuoja teisinių formų įvairovė, pavyzdžiui, veikia akcinės bendrovės arba kooperatinės bendrovės. Šiai įvairovei neturėtų kilti grėsmė nustatant draudikams per didelę biurokratinę naštą.

3.2.   Ilgalaikių garantijų priemonės

3.2.1.

EESRK remia Europos Komisijos ketinimą nustatyti tinkamesnius kapitalo reikalavimus draudimo sektoriui, kad jam būtų sudarytos sąlygos aktyviau dalyvauti finansuojant Europos žaliojo kurso įgyvendinimą, kovą su klimato kaita ir siekį įveikti klimato kaitos ir COVID-19 pandemijos padarinius. Europos žaliojo kurso įgyvendinimas neturi nukentėti dėl finansuojamo perėjimo prie tvarios ekonomikos, o tvarumo tikslams neturi kilti pavojaus dėl nepakankamų kapitalo reikalavimų, dėl kurių labai tarši veikla dirbtinai tampa pelninga investicija. Sprendžiant šiuos klausimus, labai svarbu peržiūrėti taisykles, taikomas būtinam nuosavam kapitalui. EESRK mano, jog keisti Direktyvos „Mokumas II“ taisykles būtina tik tokia apimtimi, kad nekiltų grėsmė priežiūros tikslams, susijusiems su apdraustųjų ir naudos gavėjų apsauga, ir finansinio stabilumo tikslui. Turi būti siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp paskatų draudikams investuoti į veiklą, susijusią su socialiniais ir aplinkos tikslais, ir prudencinių reguliavimo reikalavimų. Tai dar nėra padaryta.

3.2.2.

EESRK pritaria Komisijos pasiūlymams mažinti ilgalaikių investicijų kintamumą taikant siūlomą svyravimų korekciją. Vis dėlto Komisija taip pat didina kintamumą, nes pereinama prie santykinės rizikos korekcijos (procentinio atskaitymo iš kainų skirtumo). Tai duoda priešingų rezultatų. Neaišku, kodėl neturėtų būti toliau taikoma galiojanti rizikos korekcija.

3.2.3.

Europos Komisijos pasiūlymai, kuriais keičiama rizikos marža (pavyzdžiui, 5 proc. kapitalo sąnaudų norma ir neįtraukiamas likvidumo rodiklis), palūkanų normos rizika ir koreliacija tarp skirtumo ir palūkanų normos rizikos, yra prasmingi ir netrukdo siekti Direktyva „Mokumas II“ nustatytų apsaugos tikslų. Vis dėlto ypatingas dėmesys turi būti skiriamas 2 lygio dokumentams, nes pasiūlymais dėl bendro pobūdžio patobulinimų taip pat gali būti padarytas neigiamas poveikis mažų ir vidutinių draudikų investicijų portfeliams.

3.2.4.

EESRK iš esmės palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymus peržiūrėti tinkamumo kriterijus, taikomus ilgalaikių investicijų į nuosavą kapitalą turto klasėms, kartu užtikrinant finansinį stabilumą. Taip draudimo įmonėms bus sudarytos palankesnės sąlygos naudotis lengvatiniu kapitalo vertinimo režimu, kai jos ekonomikai teikia ilgalaikį kapitalą, kai šis kapitalas investuojamas atsižvelgiant į socialinius ir aplinkos tikslus. Turi būti vengiama pernelyg sudėtingų taisyklių. Ir šiuo atveju galutinis vertinimas gali būti atliktas tik susipažinus su pasiūlymais dėl 2 lygio dokumentų.

3.2.5.

Europos Komisija praneša, kad ketina pasiūlyti naują ekstrapoliacijos metodą. Ekstrapoliacija – skaičiavimo metodas, kurį taikant sudaromos sąlygos formuoti atidėjinius, susijusius su draudimo sutartimis, kurių terminas baigiasi vėliau, nei turima patikimos kapitalo rinkos informacijos apie nerizikingas palūkanų normas. Šis metodas yra labai svarbus kriterijus apskaičiuojant atidėjinius, taigi ir nuosavų išteklių poreikį. Ekstrapoliacija yra ypač svarbi ne tik gyvybės draudimo sričiai. Pati Europos Komisija komunikate COM(2021) 580 final pripažįsta, kad pasiūlymas, kuris bus patikslintas vėliau priimtu deleguotuoju aktu, „turės didelį poveikį draudikų kapitalo ištekliams keliose rinkose“. Atsižvelgiant į ankstesnius pasiūlymus ne gyvybės draudimo srityje, šis didelis poveikis reiškia, kad papildomo kapitalo poreikis bus didesnis nei 10 proc., o tai priešingai veikia galimą draudikų kapitalo atlaisvinimo poveikį. EESRK laikosi nuomonės, kad sprendimai dėl tokio plataus masto kišimosi turi būti priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

3.3.   Klimato scenarijų analizė ir EIOPA įgaliojimai (1) dėl tvarumui kylančios rizikos

3.3.1.

EESRK visiškai pritaria tam, kad draudikai turėtų nustatyti bet kokį materialinį klimato kaitos rizikos poveikį ir įvertinti su tuo susijusį vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį savo veiklai. EESRK rekomenduoja, kad ši scenarijų analizė būtų taikoma visiems rizikos aplinkai tipams, taip pat šiems reikalavimams turėtų būti taikomas dvejopas požiūris į reikšmingumą. Be to, draudikai turėtų būti įpareigoti įvertinti ir prireikus švelninti jų vykdomos veiklos poveikį klimato kaitai ir apskritai aplinkai.

3.3.2.

EESRK palankiai vertina, kad Europos Komisija siūlo pavesti EIOPA, konsultuojantis su Europos sisteminės rizikos valdyba, iki 2023 m. birželio 28 d. parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikti pasiūlymai, kaip būtų galima koreguoti su tvarumo rizika susijusius kapitalo reikalavimus. Teisingai daroma, kad tokio plataus masto klausimai aptariami remiantis empiriniais duomenimis. Vis dėlto EESRK mano, kad ataskaitos pateikimo terminas nėra pakankamai plataus užmojo. Siekiant švelninti klimato kaitos poveikį, reikia imtis skubių veiksmų. EESRK jau dabar atkreipia dėmesį į tai, kad patirtis, įgyta įgyvendinant šiuos pasiūlymus, bus susijusi su labai svarbiais Europos žaliojo kurso finansavimo klausimais. Todėl jie bus ne techninio, o politinio pobūdžio ir, EESRK nuomone, turi būti nagrinėjami taikant įprastą teisėkūros procedūrą, kurioje dalyvauja Europos Parlamentas.

3.4.   Grupės priežiūra

3.4.1.

Taikant priežiūros praktiką buvo atskleisti grupės priežiūros reguliavimo trūkumai. EESRK pritaria Europos Komisijos pasiūlymams, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės būtų įtrauktos į tiesioginę ES priežiūros sistemos taikymo sritį. Vartotojo požiūriu turi būti užtikrinta, kad viešumoje būtų skaidriai pateikiama informacija apie atsakomybės sąlygas grupės viduje.

3.5.   Draudimo vaidmuo pandemijos ir kitų didelio masto ekonomikos sutrikimus sukeliančių įvykių metu

3.5.1.

EESRK pritaria Europos Komisijos atliktam vertinimui, jog pandemija parodė, kad reikia teikti aiškesnę ir paprastesnę informaciją apie draudimo sąlygas ir vartotojams siūlomas garantijas, ypač apie verslo nutraukimą ir kelionės draudimą, ir nuolat tikrinti, kad draudimo produktai ir toliau atitiktų vartotojų poreikius. Ne mažiau svarbu ir tai, jog vartotojai galėtų pasiekti, kad jų reikalavimai būtų įvykdyti. Akivaizdu, kad dabartinė draudimo produktų priežiūros tvarka veikė nepakankamai gerai. EESRK ragina Komisiją paprašyti EIOPA pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima geriau išspręsti šią pirmiau minėtą problemą, apie kurią žinoma jau kurį laiką.

3.5.2.

Kyla klausimas, kaip būtų galima gauti draudimo apsaugą nuo pandemijos, klimato kaitos poveikio, su kuriuo Europoje susiduriama kylant precedento neturinčio masto miško gaisrams, sausroms, liūtims, potvyniams ir nykstant miškams, ir naujo tipo didelės rizikos, pavyzdžiui, kibernetinės rizikos, nes tokie įvykiai kartosis. EESRK tvirtai remia Europos Komisijos planą iki 2022 m. užmegzti dialogą atsparumo klimato kaitai klausimais, kuriame dalyvautų draudikai, perdraudikai, valdžios institucijos ir kiti susiję suinteresuotieji subjektai. EESRK siūlo nuo pat pradžių į šį dialogą būtų įtraukti pilietinės visuomenės atstovus.

3.6.   Draudimo garantijų sistemos, gaivinimas bei pertvarkymas ir naujos priežiūros priemonės

3.6.1.

Europos Komisija nepateikia pasiūlymo, kuriuo Europoje būtų suderintos labai įvairios draudimo garantijų sistemos. Ji to nedaro, nors naudojant draudimo garantijų sistemas apdraustiesiems ir naudos gavėjams suteikiama svarbi apsauga kraštutiniu atveju. Sukūrus Europos lygmens draudimo garantijų sistemą, kuria būtų atsižvelgiama į produktų pobūdį, taigi ir į vartotojų saugumą, būtų galima gerokai padidinti pasitikėjimą Europos bendrąja draudimo rinka. EESRK mano, kad – atsižvelgiant ir į EIOPA pasiūlymą – reikia skubiai suderinti bent jau būtiniausius draudimo garantijų sistemų principus. Kita vertus, pritardamas Europos Komisijos nuomonei, EESRK taip pat mano, kad dėl to kai kurių valstybių narių, kol kas neturinčių draudimo garantijų sistemų, draudimo rinkoms tektų didelė finansinė našta, kuri šioms valstybėms narėms neatrodo pagrįsta šiuo atsigavimo po COVID-19 krizės etapu. EESRK ragina Europos Komisiją visų pirma skubiai pateikti pasiūlymą dėl minimalios draudimo garantijų sistemos, numatant pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų išspręstas šis klausimas, bet rinkoms neužkrauta pernelyg didelė našta.

3.6.2.

Pasiūlymu dėl gaivinimo ir pertvarkymo (2) Europos Komisija nustato didesnės apimties prudencines priemones, suteikdama priežiūros institucijoms galimybę veikti greičiau ir veiksmingiau kilus krizei įmonėje ir visų pirma ryškėjant krizės požymiams. Šioms priemonėms, be kita ko, priklauso prevencinis gaivinimas ir pertvarkymo planas, be to, jos kaskart įgyvendinamos ir grupės lygmeniu. Nustatomos su pertvarkymu susijusios priemonės ir įgaliojimai. Tačiau jie nėra aiškiai atskiriami nuo esamų priežiūros priemonių, taikomų pagal Direktyvą „Mokumas II“. Apskritai kyla nemažai abejonių dėl visiškai pasiteisinusios vadinamosios galimybės imtis atitinkamo lygmens priemonių nuostatų, nes nauji intervencijos įgaliojimai turi būti panaudoti dar prieš pažeidžiant mokumo kapitalo reikalavimus. EESRK mano, jog labai svarbu, kad siūlomos priemonės visapusiškai derėtų su galimybės imtis atitinkamo lygmens priemonių taisyklėmis. Taikant pertvarkymo taisykles turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudoti suderintą metodą grupės lygmeniu, visų pirma mišrių finansinių grupių atveju.

3.6.3.

Prieštaraujant pateiktiems pasiūlymams yra teigiama, jog per COVID-19 pandemiją ir visų pirma vykdant žemų palūkanų normų politiką paaiškėjo, kad atremiant sunkumus būtų užtekę Direktyvos „Mokumas II“ priemonių rinkinio. EESRK nepritaria tokiems argumentams, nors iš esmės jie yra teisingi. Atsižvelgdamas į patirtį, sukauptą per ankstesnes finansų krizes, EESRK mano, kad įmonių lygmeniu būtina pradėti laipsniškai taikyti intervencijos krizės atveju priemones anksčiau, nei bus pažeisti minimalaus kapitalo reikalavimai, kai yra aiškių blogėjančios padėties požymių. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad rengiant ir įgyvendinant konkrečias taisykles labai svarbu aiškiai apibrėžti ir atskirti užduotis, numatytas EIOPA ir nacionalinėms priežiūros institucijoms.

---

(1)  Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA).

(2)  COM(2021) 582 final.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Investicijų Bankui „2022 m. metinė tvaraus augimo apžvalga“

(COM(2021) 740 final)

(2022/C 275/09)

Pranešėja

Judith VORBACH

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2022 1 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 8
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	140 / 5 / 38

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dar gerokai prieš prasidedant COVID-19 pandemijai ES jau teko susidurti su krizėmis ir sudėtingomis situacijomis. 2020 m. ES patyrė didžiausią ekonomikos nuosmukį savo istorijoje, nors esami iššūkiai buvo dar toli gražu neišspręsti. ES ėmėsi precedento neturinčių paramos veiksmų, kad sušvelnintų smūgį ekonomikai ir užkirstų kelią nestabiliai padėčiai. Tačiau pandemiją galima įveikti tik imantis veiksmų tarpvalstybiniu lygmeniu, todėl EESRK ragina įžvalgiai bendradarbiauti ES sveikatos politikos srityje, didinti vakcinacijos lygį ir laikytis visuotinio požiūrio tam, kad būtų galima surengti atviras diskusijas ES lygmeniu dėl laikino ir savanoriško TRIPS sutarties netaikymo.

1.2.

EESRK pasisako už į gerovę orientuotą politiką ir remia ES „konkurencinio tvarumo“ darbotvarkę. Ją sudarantiems keturiems aspektams – aplinkos tvarumui, našumui, sąžiningumui ir makroekonominiam stabilumui – turėtų būti teikiami vienodi prioritetai, kad būtų pasiektas numatytas stiprinamasis poveikis, o pertvarka – sėkmingai įgyvendinta. Pavyzdžiui, teisingumas ir socialinis tvarumas yra esminiai konkurencingumo elementai ir atvirkščiai. Kuo silpnesnis parlamentų, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų aktyvumas, tuo labiau tikėtina, kad skirtumai didės ir sumažės pritarimas, visų pirma ekonomikos pertvarkos srityje siekiant neutralaus poveikio klimatui.

1.3.

Vienas iš mūsų uždavinių yra kuo labiau atsieti ekonominį klestėjimą nuo aplinkos būklės blogėjimo. Vėlgi, reikalingas holistinis požiūris, kuriuo būtų atsižvelgiama į visų rūšių žalą aplinkai. Įsipareigojimai užtikrinti socialinę gerovę neturi likti tik tuščiais šūkiais. Labai svarbu užtikrinti teisingą pertvarkai įgyvendinti dedamų pastangų ir jos teikiamos naudos paskirstymą. EESRK pabrėžia verslui tinkamų sąlygų ir stiprių pramonės vertės grandinių išlaikymo svarbą Europoje ir ragina Europos pramonę pirmauti siekiant tvarumo. Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas turi būti parengtas veiksmingai, o valstybės pagalbos priemonės turėtų būti susietos su kokybiškų darbo vietų kūrimu ir pagarba darbuotojų teisėms bei fiskaliniams įsipareigojimams. Galiausiai EESRK pabrėžia, kad bet koks perėjimas prie aplinkos mokesčių neturėtų turėti regresinio paskirstymo poveikio ar lemti energijos nepriteklių.

1.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl reformų, investicijų ir sąžiningos bendrosios rinkos skatinimo siekiant užtikrinti tvirtą ekonominį pagrindą. Siekiant skatinti inovacijas ir našumą, labai svarbu skatinti bendrąją rinką ir gerinti verslo aplinką. Be to, sąžiningas požiūris į našumą yra labai svarbus konkurencingumo ir ilgalaikės konvergencijos didinimo veiksnys. Tačiau socialinės bei darbo rinkos teisės yra svarbios, bet jos nepriklauso konstitucijos laiduojamoms ekonominėms laisvėms. EESRK prašo pateikti tinkamų pasiūlymų, kaip užtikrinti nacionalines taisykles, kurios nėra laiduojamos Sutartimi. EESRK rekomenduoja sušvelninti neigiamą sparčiai augančių energijos kainų poveikį gamybai ir paskirstymui bei palankiai vertina atidesnę, dėl klimato krizės kylančios finansų rinkos rizikos, stebėseną. Stiprinant kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą turėtų būti konsoliduoti finansavimo kanalai, skatinamos investicijos ir didinamas atsparumas.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad kartu siekiant sąžiningos ir teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kuriai būtinos tvarios socialinės sąlygos, bus užtikrintas būsimos gerovės ir atsparumo pagrindas. Gerai parengta darbo rinkos politika ir socialinės apsaugos sistemos yra atsparumo ir integracinio augimo pagrindas. EESRK visiškai pritaria tam, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų mokymosi rezultatų gerinimui savo švietimo ir mokymo sistemose, ir kad turėtų būti užtikrinta galimybė mokytis visą gyvenimą. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti daugiametės finansinės programos (DFP) ir priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) išmokų paskirstymo poveikį ir užtikrinti jų indėlį plėtojant žalesnę ir labiau skaitmeninę ekonomiką, taip pat didinant socialinę konvergenciją.

1.6.

Ekonomikos atsigavimas ir stabilus integracinis augimas yra būtinos sąlygos tvariam valstybės biudžetui. Politika turi išlikti palanki ir turi būti sudarytos sąlygos reaguoti į ilgalaikius sukrėtimus. EESRK palankiai vertina tai, kad toliau taikoma bendroji nukrypti leidžianti išlyga. Panaikinant šią išlygą bet kuriuo atveju turi būti atsižvelgiama į ekonominės veiklos, užimtumo ir skurdo lygį, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu. Be to, prieš įsigaliojant modernizuotai sistemai, EESRK ragina Komisiją pateikti pereinamojo laikotarpio gaires. EESRK įspėja, kad nereikėtų skatinti politikos, kuria mažinamos einamosios išlaidos, susijusios su socialinėmis, švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidomis, ir ragina vykdyti sąžiningą pajamų politiką. Be to, kadangi vykdant priežiūrą pagal makroekonominio disbalanso procedūras (MDP), buvo nepakankamai atsižvelgta į naujų atsirandančių ekonominių problemų sąveiką, EESRK taip pat ragina stebėti socialinį disbalansą.

1.7.

EESRK mano, kad pradedame naują ekonominės politikos etapą, o kintantis 2022 m. Europos semestras suteikia galimybę didinti ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį tvarumą. Darnus požiūris į konkurencingo tvarumo darbotvarkę turėtų atsispindėti būsimose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, be to, socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės įtrauktis jau seniai pavėluota. Kadangi paskelbtų reformų laikymasis yra viena iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dotacijų išmokėjimo sąlygų, konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos įgauna didesnę politinę reikšmę. Nors palankiai vertinama tai, kad daugiau dėmesio skiriama Europos socialinių teisių ramsčio principams, vis dar neaišku, kokiu mastu tai iš tikrųjų atsispindės konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Ekonomikos valdymas turi būti integruotas į Europos semestro procesą taip, kad būtų užtikrintas demokratinis parlamentų, socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

ES susidūrė su neigiamais ekonominiais ir socialiniais pokyčiais ir krizėmis dar prieš COVID-19 pandemijos protrūkį. Po ilgo ekonomikos nuosmukio laikotarpio po 2008 m. finansų rinkos krizės, 2014 m. ES ekonomika pagaliau atsigavo, o vėliau prasidėjo augimo ir užimtumo lygio didėjimo laikotarpis. Tačiau viešosios investicijos sumažėjo žemiau lygio, kurio reikia, kad viešojo kapitalo atsargos, kaip ir BVP dalis, išliktų stabilios. Pagal pasaulinius standartus ES apskritai yra santykinai klestinti, tačiau skirtumai tarp šalių ir regionų, taip pat nelygybė ir lyčių nelygybė mūsų visuomenėje išlieka. Klimato krizės grėsmė ir su technologiniais pokyčiais susiję iššūkiai jau buvo akivaizdūs.

2.2.

2020 m. kovo mėn. COVID-19 pandemijos protrūkis ir priemonės, kurių imtasi jam suvaldyti, iš esmės pakeitė padėtį. 2020 m. ES patyrė „didžiausią ekonomikos nuosmukį savo istorijoje“ (1), o esami iššūkiai buvo dar toli gražu neišspręsti. Tačiau pandemija ir jos poveikis buvo ne vienintelis precedento neturintis atvejis – ES taip pat ėmėsi precedento neturinčių solidarumo veiksmų, kad sušvelnintų krizę, įskaitant bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos ir priemonės SURE taikymą (2). EESRK ypač palankiai vertina tai, kad ES sugebėjo parengti ir priimti tokią plataus masto iniciatyvą kaip priemonė „NextGenerationEU“ tokios sunkios krizės sąlygomis. Ši priemonė turėtų padėti ne tik įveikti krizę, bet ir – visiškai pagrįstai – spręsti pertvarkos klausimus. Šis visapusiškas strateginis požiūris į paramą ir sanglaudą padėjo sušvelninti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, kuris priešingu atveju galėjo lemti ekonominę ir politinę destabilizaciją.

2.3.

Ekonomikos atsigavimas, kurį 2021 m. viduryje paskatino pagerėjusi epidemiologinė padėtis, aiškiai parodė glaudų ekonomikos ir pandemijos ryšį. Reminatis 2021 m. rudens prognozėmis, nuo atsigavimo pereisime prie plėtros, o augimo tempas 2022 m. sieks 4,3 %. Tikimasi, kad dėl to paspartės ir darbo vietų kūrimas (3). Atsižvelgiant į atsinaujinusią pandemijos bangą ir omikron atmainą, ši teigiama perspektyva, deja, gali nepasitvirtinti. EESRK atkreipia dėmesį į didelį neapibrėžtumą ir didelį pandemijos poveikį ekonominei veiklai.

2.4.

Kovoti su pandemija ir užkirsti kelią naujoms viruso atmainoms vien nacionaliniu lygmeniu yra neįmanoma. Reikia laikytis tarpvalstybinio požiūrio. EESRK ragina glaudžiai ir įžvalgiai bendradarbiauti ES sveikatos politikos srityje, nes tai padės ne tik įveikti sveikatos krizę, bet ir sušvelninti jos poveikį ekonomikai. EESRK rekomenduoja, kad vakcinacijos lygio didinimas ir toliau būtų svarbiausias prioritetus, ir ragina laikytis visuotinio požiūrio, visų pirma dėl to, kad ES taip pat yra suinteresuota, kad visame pasaulyje būtų pakankamai vakcinų. Todėl EESRK prašo Komisijos surengti atviras diskusijas ES lygmeniu dėl laikino ir savanoriško TRIPS sutarties netaikymo, kuris būtų taikomas COVID-19 vakcinoms, gydymui ir bandymams (4).

2.5.

EESRK palankiai vertina daugialypį požiūrį į „konkurencinio tvarumo“ darbotvarkę, išdėstytą tvaraus augimo apžvalgoje. Tai atitinka į gerovę orientuotą politinį požiūrį, kurį EESRK išsakė ankstesnėse nuomonėse ragindamas apsvarstyti šiuos tikslus: aplinkos ir socialinis tvarumas, tvarus ir integracinis augimas, visiškas užimtumas ir aukštos kokybės darbas, sąžiningas paskirstymas, sveikata ir gyvenimo kokybė, finansų rinkos stabilumas, kainų stabilumas, subalansuota prekyba, grindžiama sąžininga ir konkurencinga pramonės ir ekonomikos struktūra, ir stabilūs viešieji finansai. Šie tikslai, atitinkantys ES sutarties 3 straipsnio tikslus, yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, tvaraus augimo metodas, kuris neapsiriboja vien tik BVP augimo tikslu, yra labai svarbus siekiant 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką.

2.6.

Be to, keturi konkurencingos tvarumo darbotvarkės aspektai – aplinkos tvarumas, našumo augimas, teisingumas ir makroekonominis stabilumas – yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir vienodai svarbūs. Jie yra vienos dėlionės dalys ir vienas iš jų negali egzistuoti be kitų, todėl nė vienas nėra pavaldus kitam. Komisija pagrįstai pabrėžia, kad šie aspektai turėtų vienas kitą sustiprinti. EESRK palankiai tai vertina, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į neigiamo poveikio pavojų. Kuo silpnesnis parlamentų, socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas, tuo labiau tikėtina, kad tarp šių keturių aspektų atsiras disbalansas.

2.7.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie keturi aspektai yra ne tik tarpusavyje susiję, bet ir neatsiejami nuo ne mažiau svarbaus konkurencingumo ir subalansuotos prekybos, kuri yra vienas iš pagrindinių ekonominių tikslų. Pavyzdžiui, teisingumas ir socialinis tvarumas yra esminiai konkurencingumo elementai ir atvirkščiai. Europos socialinis modelis ir ypač Europos socialinių teisių ramstis yra ypač svarbūs ES konkurencingumui. Kita vertus, subalansuota prekyba, pagrįsta sąžininga, konkurencinga pramonės ir ekonomine struktūra, yra svarbi ES integracinio augimo, sąžiningumo ir socialinio tvarumo sąlyga.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.   Aplinkosauginis tvarumas

3.1.1.

Vienas iš pagrindinių šio amžiaus iššūkių yra kuo labiau atsieti ekonomikos klestėjimą nuo pavojaus aplinkai ar jos sunaikinimo. EESRK visiškai pritaria Komisijai, kad atsižvelgiant į klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą būtini neatidėliotini veiksmai. Nors EESRK visiškai pritaria tikslui kovoti su klimato krize, jis ragina laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų vienodai atsižvelgiama į visų rūšių žalą aplinkai, pavyzdžiui, grėsmę biologinei įvairovei, vandeniui ir dirvožemiui, oro taršą, branduolines ir kitokias toksines atliekas.

3.1.2.

Komisija visiškai teisingai atkreipia dėmesį į socialinius ir ekonominius šios pertvarkos aspektus ir pabrėžia klestėjimo ir gerovės užtikrinimo svarbą. EESRK pabrėžia, jog labai svarbu, kad šie pareiškimai nebūtų laikomi tuščiais šūkiais, ir ragina Komisiją pateikti išsamų perėjimo poveikio užimtumui ir įgūdžiams žemėlapį ir analizę (5). Taip pat labai svarbu užtikrinti teisingą pertvarkai įgyvendinti dedamų pastangų ir jos teikiamos naudos paskirstymą. Siekiant šio tikslo, EESRK pabrėžia esminį socialinio dialogo vaidmenį: visišką pagarbą socialinių partnerių savarankiškumui, kolektyvinių derybų stiprinimą, bendrą įmonių apsisprendimą (6) ir socialinių partnerių bei organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant politiką. Tai ne tik leis užtikrinti atsakomybę: visa tai yra būtina siekiant užtikrinti subalansuotą ir įtraukų pertvarkos procesą.

3.1.3.

Tokį dalyvavimą reikia ypač sustiprinti siekiant įgyvendinti 55 % tikslo priemonių rinkinį, kuriame pateikiama daug plataus masto politikos pasiūlymų. EESRK pabrėžia, kad svarbu išlaikyti stiprias pramonės vertės grandines Europoje, ir ragina Europos pramonę pirmauti siekiant aplinkosauginio tvarumo. Pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo gali padidinti stabilų užimtumą klimatui nekenkiančiose pertvarkytose įmonėse, todėl šis pasiūlymas labai svarbus ir turi būti parengtas veiksmingai. Pereinant prie aplinkos mokesčių, pavyzdžiui, apmokestinant aplinką teršiančią veiklą, būtina užkirsti kelią regresyvaus paskirstymo poveikiui ir energijos nepritekliui. Šiuo atžvilgiu reikėtų spręsti darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos klausimą.

3.1.4.

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant įgyvendinti plataus masto ES žaliojo kurso darbotvarkę reikės didelių investicijų, siekiančių apie 520 mlrd. EUR per metus. Taip pat reikės papildomų investicijų pokyčiams darbo rinkoje paremti. Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į papildomus investicijų poreikius, susijusius su perėjimu prie skaitmeninių technologijų, taip pat su sveikatos priežiūros, švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sritimis. EESRK pabrėžia, kad labai svarbu perorientuoti ir didinti privačias bei viešąsias investicijas, siekiant užtikrinti pakankamą investicijų lygį. Be to, aplinkos tvarumo siekis yra viešoji gėrybė, dėl kurios kyla rinkos nepakankamumo rizika.

3.1.5.

Privačios investicijos atlieka labai svarbų vaidmenį ekonominiame cikle, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi ir darbo vietų kūrimą. Norint pasiekti aplinkos tvarumo tikslą, visų pirma reikia privačiojo sektoriaus investicijų ir inovacijų, pavyzdžiui, naujų automobilių baterijų ir CO2 neišmetančio plieno gamybos srityse. EESRK pabrėžia, kad būtina sukurti palankią verslo aplinką, ir palankiai vertina pastangas nukreipti privatųjį finansavimą į atsparumą klimato kaitai ir aplinkos tvarumą, kaip numatyta naujojoje tvaraus finansavimo strategijoje (7). EESRK taip pat remia viešojo sektoriaus, visų pirma programos „InvestEU“ ir atitinkamų NGEU priemonių, vaidmenį remiant privačias investicijas, teikiant tikslinę paramą visapusiškai laikantis SESV 107 straipsnio. Tačiau EESRK ragina valstybės pagalbos priemones susieti su kokybiškų darbo vietų kūrimu, pagarba darbuotojų teisėms, aplinkos standartais ir fiskaliniais įsipareigojimais.

3.2.   Našumas

3.2.1.

Našumas yra susijęs su ekonominės gamybos veiksmingumu ir iš esmės priklauso nuo produkcijos ir sąnaudų santykio. Sąžiningo ir tvaraus našumo augimas ilgainiui prisideda prie konkurencingumo, klestėjimo ir didėjančios konvergencijos. Tačiau siekis didinti našumą nesąžiningu ir netvariu būdu gali padidinti spaudimą darbuotojams ir darbdaviams, pakenkti aplinkos tvarumui, iškraipyti konkurenciją, padidinti nelygybę ir trukdyti pereinamajam procesui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį didinti našumą siekiant gerovės, skatinant pažangias technologijas ir inovacijas, stiprinant žmonių įgūdžius, stiprinant mokymą ir švietimą, skatinant žinių perdavimą ir panaudojimą bei efektyvų išteklių naudojimą. EESRK ypač atkreipia dėmesį į tai, kad socialinis tvarumas taip pat yra svarbus sąžiningo našumo metodo elementas.

3.2.2.

EESRK pabrėžia, kad reikia naujų investicijų apskritai ir ypač į skaitmeninį sektorių, ir aiškiai pritaria Komisijos raginimui, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat būtų orientuotas į pažangiausių skaitmeninių technologijų kūrimą ir diegimą. Iš tiesų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali ir turėtų padėti valstybėms narėms imtis investicijų ir reformų, kuriomis, be kita ko, būtų sudarytos sąlygos dirbtiniam intelektui, itin našiam skaičiavimui, kibernetiniam saugumui, mikroelektroniniams ir elektroniniams komponentams ir saugiam ryšiui. Tai ne tik leis visais lygmenimis sustiprinti skaitmeninius įgūdžius, bet ir bus tvirtas pagrindas didinti našumą ir konkurencingumą, todėl ilgainiui bus skatinamas tvirtas ekonominis pagrindas ir gerovė.

3.2.3.

Sąžininga ir gerai veikianti bendroji rinka skatina tvarų ir integracinį augimą ir užimtumą. EESRK pritaria Komisijai, kad teisinės valstybės principo laikymasis, kokybiškos ir veiksmingos teisingumo sistemos, veiksmingos kovos su korupcija struktūros, veiksmingas administravimas, įskaitant mokesčių administravimą, kovos su pinigų plovimu ir sukčiavimu sistemos yra svarbūs veiksniai gerinant verslo aplinką ir užtikrinant sąžiningą įmonių konkurenciją. Deja, vis dar yra disbalansas tarp ekonominių laisvių ir socialinių bei darbo rinkos teisių. Socialinės bei darbo rinkos teisės yra labai svarbios, tačiau jos nėra Konstitucijos saugomos vidaus rinkos laisvės. Nacionaliniai teisės aktai dėl darbuotojų apsaugos kartais laikomi sklandaus rinkos veikimo administracinėmis kliūtimis. Todėl daugelis darbuotojų vidaus rinką laiko grėsme. EESRK ragina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kaip ištaisyti šį disbalansą ir užtikrinti nacionalines taisykles, kurios nėra laiduojamos Sutartimi. Be to, EESRK primygtinai rekomenduoja toliau nuosekliai dėti pastangas įgyvendinant iniciatyvą „Ne vien tik BVP“ (8).

3.2.4.

EESRK primygtinai rekomenduoja atkreipti dėmesį į neigiamą energijos kainų augimo poveikį ekonomikai ir pasiskirstymui. Šį kainų šuolį gali lemti stiprus ekonominės veiklos atsigavimas ir tiekimo sutrikimai, o stabilizavusis ekonominei raidai tai gali savaime išsilyginti. Tačiau tai yra tiesioginė našta gamybai ir pramonės konkurencingumui. Be to, tikėtina, kad didelės didmeninės energijos kainos turės įtakos mažmeninėms kainoms, o tai dar labiau padidins maisto produktų kainas. NET jei šis poveikis yra laikinas, dėl jo gali sumažėti darbo užmokesčio perkamąją galią, todėl mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai gali patirti skurdą. EESRK remia pastangas kovoti su šiais pokyčiais.

3.3.   Teisingumas

3.3.1.

Silpna socialinė apsauga, disbalansas ir nelygybė tapo problema dar gerokai prieš COVID-19 krizę. 2016 m. ECB padarė išvadą, kad grynojo turto pasiskirstymas yra „labai iškreiptas“, nes daugiau nei 20 % ES piliečių gresia skurdas ir socialinė atskirtis (9). Remiantis Pasaulio banko ataskaita dėl skurdo pasaulyje (2018 m.) (10), per pastaruosius tris dešimtmečius kiek daugiau kaip milijardas žmonių išbrido iš visiško skurdo, daugiausia dėl to, kad sumažėjo skurdas Kinijoje. Dėl pandemijos ši teigiama tendencija sulėtėjo. Vis dėlto turtas vis dar yra sutelktas ekonominio elito rankose, o labai turtingi žmonės per pastaruosius 25 metus iš tikrųjų įgijo daugiau turto (11). Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį į dėl pandemijos didėjančią nelygybę. Nelygybė ne tik pati savaime kelia problemų, bet ir stabdo ekonomikos vystymąsi, nes mažina privačią paklausą ir sudaro sąlygas socialinei įtampai. Todėl labai svarbu gerinti kokybiškas darbo vietas, sudaryti palankias sąlygas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms įsidarbinti, užtikrinti gerą darbo užmokestį ir darbo sąlygas, taip pat teisę į kolektyvines derybas. EESRK pabrėžia, kad skatinant tokią politiką svarbu gerbti nacionalinius darbo santykius ir socialinių partnerių savarankiškumą.

3.3.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos teiginį, kad ekonomikos gaivinimo plano pagrindas turi būti sąžiningumas. Probleminės nelygybės akivaizdoje nerimą keliantys skurdo rodikliai ir politinė įtampa, socialinis tvarumas, lyčių lygybė, lygios galimybės, nediskriminavimas ir sąžiningas paskirstymas yra patys savaime svarbūs tikslai. Todėl EESRK labai rekomenduoja sutelkti dėmesį ne tik į žaliąją ir skaitmeninę, vadinamąją dvejopą pertvarką, bet ir į socialinio tvarumo siekį. EESRK pabrėžia, kad kartu siekiant sąžiningos ir teisingos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, kuriai būtinos tvarios socialinės sąlygos, bus sudarytas būsimos gerovės ir atsparumo pagrindas.

3.3.3.

Gerai parengta aktyvi darbo rinkos politika, valstybinės užimtumo tarnybos ir socialinės apsaugos sistemos, kurios padėtų žmonėms išlaikyti savo gyvenimo lygį tiek ekonominių sukrėtimų, tiek individualių sunkumų metu, yra atsparumo ir integracinio augimo pagrindas. Darbo vietų išlaikymo priemonių, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko sistemų, įgyvendinimas labai padėjo įveikti neigiamą krizės poveikį darbo rinkoms. Tačiau, nors pajamų rėmimas ir socialinės apsaugos tinklai užkirto kelią dideliam pajamų mažėjimui, COVID-19 pandemija taip pat atskleidė galimybių naudotis socialine apsauga spragas. EESRK ragina siekti didesnės socialinės konvergencijos, kuri prisidėtų prie bendro ES atsparumo krizėms.

3.3.4.

Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas socialiniam skaitmeninės pertvarkos poveikiui, ypač atsižvelgiant į tai, kad pandemija paspartino šį procesą. EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, be kita ko, atkreipia dėmesį į nevienodas galimybes mokytis internetu, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant žemą pagrindinių įgūdžių lygį, o tai gali padidinti nelygybę švietimo srityje. EESRK visiškai sutinka, kad valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad pagerėtų mokymosi rezultatai visose jų švietimo ir mokymo sistemose. Siekiant spręsti įgūdžių paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą ir užkirsti kelią didėjančiai socialinei atskirčiai, reikia pripažinti teisę į mokymąsi visą gyvenimą ir užtikrinti galimybę ja naudotis. Šios priemonės tuo būti remiamos viešosiomis lėšomis, siekiant padėti atsakingoms įmonėms teikti kokybiškas mokymosi visą gyvenimą paslaugas. Siekiant sumažinti skaitmeninę atskirtį, daug dėmesio turėtų būti skiriama skaitmeninių paslaugų prieinamumui neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

3.3.5.

Pagal naująją daugiametę finansinę programą (DFP) ir priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU), ypač ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP), dabartiniams uždaviniams spręsti valstybėms narėms bus skirta 1,824 mlrd. EUR. EESRK ragina Komisiją patikrinti, ar paskelbtos politikos priemonės yra tinkamai įgyvendinamos, kad skiriant lėšas būtų akivaizdžiai skatinami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslai. Visų pirma, jau suplanuotos išlaidos neturėtų būti pripažįstamos nacionalinių atkūrimo ir atsparumo planų dalimi. Tai taip pat padėtų išvengti būtinybės didinti nacionalinius įnašus arba mažinti ES biudžeto išlaidas.

3.3.6.

Be to, reikia atidžiai stebėti fondų išmokų paskirstymo poveikį ir jų socialinį poveikį, kad būtų užtikrintas jų indėlis siekiant aukštynkryptės socialinės konvergencijos. Komisija pagrįstai atkreipia dėmesį į įvairius asimetrinio krizės poveikio aspektus įvairioms gyventojų grupėms, sektoriams ir regionams. Todėl EESRK ragina dėti ypatingas pastangas siekiant apsaugoti mažas ir vidutines pajamas gaunančius namų ūkius ir pažeidžiamus asmenis, kurie labiausiai nukenčia nuo bet kokio krizės ir pertvarkos proceso. Investicijos turėtų būti finansuojamos su sąlyga, kad jomis bus kuriamos grynosios darbo vietos ir gerbiamos darbuotojų teisės. Apskritai svarbu, kad šiandieninės išlaidos būtų naudingos ateities kartoms.

3.4.   Makroekonominis stabilumas

3.4.1.

Dėl pandemijos ne tik padidėjo anksčiau buvęs pažeidžiamumas ir susilpnėjo disbalanso tarp valstybių narių mažinimas, bet ir padidėjo neapibrėžtumas. Todėl ekonomika ir pinigų politika turi ne tik išlikti palanki, bet ir būti lanksti bei pasirengusi reaguoti į bet kokius neramumus ar sukrėtimus ir užtikrinti ES atsparumą. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad toliau taikoma bendroji nukrypti leidžianti išlyga. Panaikinant šią išlygą bet kuriuo atveju turi būti atsižvelgiama į ekonominės veiklos, užimtumo ir skurdo lygį, palyginti su prieš krizę buvusiu lygiu. Be to, fiskalinė politika nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat pinigų politikos turėtų būti koordinuojamos apdairiai, kad būtų abipusiškai sustiprintas numatomas papildomas ir stabilizuojantis poveikis.

3.4.2.

Kaip nurodyta įvairiose nuomonėse, EESRK ragina pereiti prie į gerovę orientuoto ekonomikos valdymo (12). Todėl po to, kai dėl pandemijos buvo sustabdytas ekonomikos valdymo sistemos atnaujinimas, reikėjo atnaujinti ekonomikos valdymo sistemos peržiūrą, tam kad būtų skatinamos tinkamos fiskalinės politikos tiek geru, tiek nepalankiu laikotarpiu. Dabartinės fiskalinės sistemos trūkumai jau buvo akivaizdūs 2020 m., o dėl krizės kyla dar didesnių sunkumų. Analizė rodo, kad 23 valstybės narės nesilaikys deficito kriterijaus, o 13 valstybių narių – skolos kriterijų.

3.4.3.

EESRK pritaria Komisijai, kad reikia susilaikyti nuo perviršinio deficito procedūros bet kurios valstybės narės atžvilgiu, ir pritaria jos rekomendacijai, kad valstybės narės turėtų toliau teikti fiskalinę paramą, kartu užtikrindamos fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu, kai tik leis ekonominės sąlygos. Tai atitinka EESRK reikalavimą remti tvarų augimą, taip sudarant sąlygas stiprinti viešuosius finansus (13). Tačiau EESRK taip pat ragina pripažinti, kad reikia skubiai padidinti investicijas, kad būtų galima spręsti pereinamojo laikotarpio klausimus. Be to, prieš įsigaliojant peržiūrėtai sistemai, Komisija turėtų pateikti pereinamojo laikotarpio, per kurį neturėtų būti pradėta perviršinio deficito procedūra, gaires ir numatyti galimybę naudoti neįprasto įvykio išlygą konkrečios šalies atveju (14).

3.4.4.

EESRK pritaria Komisijai, kad vykdant priežiūrą pagal makroekonominio disbalanso procedūras (MDP) galėjo būti nepakankamai atsižvelgta į naujų kylančių ekonominių iššūkių, ypač į aplinkai kenkiančius veiksnius, sąveiką (15). Be to, reikia stebėti socialinį disbalansą, siekiant kompensuoti fiskalinių ir makroekonominių reikalavimų vyravimą (16). Kadangi socialinis ir užimtumo disbalansas gali turėti žalingą tarpvalstybinį poveikį, svarbu, kad jis būtų nustatytas ir ištaisytas ankstyvuoju etapu. Galiausiai, EESRK palankiai vertina Komisijos darbą žaliojo biudžeto sudarymo srityje.

3.4.5.

Ekonomikos atsigavimas ir stabilus integracinis augimas yra išankstinės tvarių valstybės biudžetų ir fiskalinių rezervų formavimo sąlygos. Kadangi valstybės lėšomis finansuojamos viešosios investicijos ir toliau bus labai svarbios, norint, kad pertvarka būtų sėkminga, būtina taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, nekeliant pavojaus vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui ir euro vertei. Tačiau esant dideliam neapibrėžtumui, EESRK taip pat įspėja, kad nereikėtų mažinti einamųjų išlaidų, susijusių su socialinėmis, švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidomis. Gerai veikiančios automatinės stabilizavimo priemonės yra labai svarbios siekiant užkirsti kelią socialiniams sunkumams, stabilizuoti paklausą ir atsparumą bet kokioms krizėms. Kita vertus, nesąžininga mokesčių politika, susijusi su mokestiniu sukčiavimu ir agresyviu mokesčių planavimu, kelia pavojų fiskalinei veiksmų laisvei, kurios reikia reaguojant į sukrėtimus ir sprendžiant pertvarkos proceso problemas. Todėl Komisijos pastabos dėl pajamų yra priimamos. Tai pasakytina ir apie pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę siūlomas reformas, susijusias su didesniu mokesčių administravimo veiksmingumu, kuriomis siekiama pagerinti mokesčių rinkimą ir sumažinti reikalavimų laikymosi išlaidas įmonėms ir asmenims.

3.4.6.

Finansų rinkų stabilumas – svarbus makroekonominio stabilumo aspektas. Siekiant stiprinti kapitalo rinkų sąjungą ir bankų sąjungą visų pirma reikia stiprinti finansavimo kanalus ir skatinti privačiojo sektoriaus indėlį į investavimo pastangas Šiuo tikslu EESRK ragina užtikrinti tinkamą rizikos pasidalijimo ir jos mažinimo pusiausvyrą ir ypač palankiai vertina pastangas stiprinti dėl klimato krizės kylančios sisteminės rizikos stebėseną. Be to, taip pat svarbu atsižvelgti į socialinio tvarumo riziką, susijusią su tuo, kad didėjant perskirstymo skirtumams kyla pavojus socialinei sanglaudai. Finansų rinkų reguliavimui taip pat turėtų būti teikiama pirmenybė veiksmingumui, o ne sudėtingumui ir turėtų būti užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga.

3.5.   Europos semestro raida

3.5.1.

EESRK pabrėžia, kad įgyvendindama priemonę „NextGenerationEU“ ES pradeda naują ekonominės politikos etapą ir žengia ryžtingą žingsnį solidarumo link. 2022 m. Europos semestro raida suteikia galimybę didinti ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį tvarumą. EESRK ragina įsipareigoti skatinti tvarų ir integracinį augimą, visišką užimtumą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą bei ryžtingai stiprinti savo demokratinę poziciją. Be to, pats laikas į semestro procesą aktyviau įtraukti socialinius partnerius ir organizuotą pilietinę visuomenę.

3.5.2.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įtraukimas į Europos semestrą sustiprina jo svarbą. Be to, dotacijų dalių išmokėjimą susiejant su sąlyga, kad bus vykdomos reformos, kurios išdėstytos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (EGADP) ir iš esmės grindžiamos konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, suteikia KŠSR didesnį politinį svorį. Todėl būtina, kad socialiniai partneriai ir organizuota pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų rengiant ir įgyvendinant. EESRK ragina nustatyti minimalius tokių konsultacijų standartus (17). Griežtos sanglaudos politikos taisyklės dėl konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, ypač partnerystės principas, turėtų būti laikomos bent jau kaip EGADP procedūrų pavyzdys (18).

3.5.3.

Įvairiuose empiriniuose tyrimuose pabrėžiama, kad dauguma konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų buvo skiriama konkurencingumo didinimui ir valstybės biudžeto konsolidavimui. EESRK ragina Komisiją laikytis subalansuoto požiūrio į konkurencingo tvarumo darbotvarkę, visų pirma į būsimas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti rekomendacijoms dėl reformų, pavyzdžiui, aktyvios ir įtraukios darbo rinkos politikos ir mokymosi visą gyvenimą programų, įskaitant programas, skirtas perkvalifikavimui ir karjeros keitimui, taip pat nepalankioje padėtyje esančioms grupėms, pavyzdžiui, neįgaliesiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

3.5.4.

EESRK ypač palankiai vertina Porto aukščiausiojo lygio susitikimo socialiniais klausimais rezultatus, t. y. peržiūrėta socialinių rodiklių suvestinė turėtų padėti stebėti Europos socialinių teisių ramsčio principų įgyvendinimo pažangą ir įtraukti šią stebėseną į Europos semestro procesą. Todėl palankiai vertinama tai, kad 2022 m. bendroje užimtumo ataskaitoje daugiau dėmesio skiriama ramsčio principams, ir tai, kad į jos analizę įtraukti 2030 m. pagrindiniai tikslai ir peržiūrėti socialinių rodiklių suvestinės pagrindiniai rodikliai. Tačiau vis dar neaišku, kokiu mastu šios svarbios išvados atsispindės konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Be to, atskaitos tašku turėtų būti darnaus vystymosi tikslai.

3.5.5.

EESRK taip pat ragina vykdyti reformas, kurios užtikrintų veiksmingą ES lėšų įsisavinimą, pavyzdžiui, stiprinant viešojo administravimo institucijų techninius gebėjimus valdyti investicinius projektus, kurti viešųjų pirkimų sistemas, grindžiamas ekonomiškai naudingiausio, o ne pigiausio pasiūlymo principu, taip atsižvelgiant į darbo, socialinius ir aplinkosaugos aspektus, ir galiausiai vykdyti reformas, kuriomis būtų pašalintos kitos, nepiniginės veiksmingos investicijų politikos kliūtys. EESRK taip pat ragina Komisiją užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui lėšomis ir korupcijai.

3.5.6.

Ekonomikos valdymas ir ypač fiskalinės politikos sistemos taisyklės turi būti įtrauktos į Europos semestro procesą taip, kad būtų siekiant užtikrintas demokratinis Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, socialinių partnerių ir organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas. Be to, jis turėtų būti pertvarkytas siekiant skatinti daugiašalį ir demokratinį dialogą dėl makroekonominių, socialinių ir aplinkosaugos problemų ir remti politikos koordinavimą.

---

(1)  Europos Komisijos 2020 m. pavasario ekonominė prognozė.

(2)  Europos laikinos paramos priemonė nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos mažinti.

(3)  Autumn Forecast 2021.

(4)  EESRK nuomonė „Po pandemijos – stipresni. Pirmųjų pamokų išvados“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 116).

(5)  EESRK nuomonė „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (OL C 275, 2022 7 18, p. 101).

(6)  EESRK nuomonė „Socialinis dialogas – svarbus ekonominio tvarumo ir ekonomikos atsparumo ramstis“ (OL C 10, 2021 1 11, p. 14).

(7)  EESRK nuomonė „Atnaujinta tvaraus finansavimo strategija“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 97).

(8)  Bendra informacija. Ne vien tik BVP, Europos Komisija.

(9)  Europos Centrinis Bankas, Tyrimas Nr. 18 / 2016 m. gruodžio mėn., The Household Finance and Consumption Survey: results from the Second wave.

(10)  Pasaulio banko grupė: „Poverty and shared prosperity 2018. Piecing together the poverty puzzle. Overview“, 01 diagrama, 2 psl.

(11)  2022 m. pasaulio nelygybės ataskaitoje pateikiami naujausi ir išsamūs duomenys apie nelygybę visame pasaulyje.

(12)  EESRK nuomonės 2020 m. ekonomikos valdymo peržiūra (OL C 429, 2020 12 11, p. 227) ir ES fiskalinės sistemos kūrimas siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos (OL C 105, 2022 3 4, p. 11).

(13)  EESRK nuomonė „Ekonomikos valdymo peržiūra 2020 m.“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 227).

(14)  EESRK nuomonė ES fiskalinės sistemos pertvarkymas siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos (OL C 105, 2022 3 4, p. 11).

(15)  COM(2021) 662 final.

(16)  EESC opinion on European Pillar of Social Rights (OL C 286, 2021 7 16, p. 13).

(17)  EESRK rezoliucija „Organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose“ (OL C 155, 2021 4 30, p. 1).

(18)  EESRK nuomonė „Sanglaudos politika kovojant su nelygybe. Papildomumas ir (arba) dubliavimasis su EGADP“ (OL C 517, 2021 12 22, p. 1).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas institucijos steigimas – tolesnis žingsnis kuriant Europos sveikatos sąjungą“

(COM(2021) 576 final)

(2022/C 275/10)

Pranešėjas

Ioannis VARDAKASTANIS

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 10 28
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	230 / 3 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

COVID-19 pandemija parodė, kad reikia geriau koordinuoti Europos Sąjungos (ES) ir jos valstybių narių veiksmus siekiant įveikti visuomenės sveikatos krizes prieš joms prasidedant, jų metu ir joms pasibaigus. ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis Europoje gyvenantys žmonės pastebėjo pasirengimo pandemijai ir atsako į ją spragas. Išplitus pandemijai visoje Europoje, ES institucijos ir įstaigos nebuvo tinkamai pasirengusios koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir greitai bei veiksmingai taikyti priemones, kurios apsaugotų gyventojų gyvybes.

1.2.

Įsteigus Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatai situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA), o priimant sprendimus pirmenybę teikiant visuomenės sveikatai ir lygiateisiškumui, ES ir jos valstybės narės galės geriau pasirengti ir reaguoti į esamas ir būsimas tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai.

1.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad Europos Komisija greitai įsteigė HERA, remdamasi darbu, pradėtu įgyvendinant 2021 m. vasario mėn. parengtą biologinės gynybos parengties planą „HERA inkubatorius“ (1). Siekiant reaguoti į COVID-19 pandemijos plitimą ir poveikį, įskaitant daugelį infekcijų ir hospitalizavimo bangų, su kuriomis susidūrė visos valstybės narės ir kurios tebėra realybė, reikėjo imtis skubių veiksmų.

1.4.

Tačiau greitos priemonės neturėtų pakenkti demokratijai ir lygybei sveikatos priežiūros srityje. Naujos, tokios svarbios nuolatinės ES struktūros, kuriai būtų skirtas didelis viešasis biudžetas, sukūrimas neturėtų būti grindžiamas išskirtinėmis nuostatomis, numatytomis didelių krizių atvejais. EESRK yra ypač susirūpinęs dėl labai riboto vaidmens, kurį HERA suteikia Europos Parlamentui, regionų valdžios institucijoms, sveikatos draudimo įstaigoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant socialinius partnerius, pavyzdžiui, profesines sąjungas, atstovaujančias sveikatos sektoriaus darbuotojams, taip pat visuomenės sveikatos, pacientų ir lygybės organizacijas, paslaugų teikėjus ir ne pelno infrastruktūrą bei nekomercines mokslinių tyrimų institucijas. EESRK mano, kad šiems suinteresuotiesiems subjektams HERA darbe turi būti skiriamas aktyvus vaidmuo. EESRK visų pirma atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų pirmosiose gretose, ypač sveikatos priežiūros sektoriuje, dirbančių darbuotojų ir savanorių vaidmenį reaguojant į COVID-19 pandemiją.

1.5.

Nors EESRK pripažįsta pramonės svarbą reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą, kad visuomenės sveikata ir pažeidžiamų grupių interesai sudarytų ES pasirengimo ir reagavimo pagrindą. EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos Parlamentas, socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos prasmingai dalyvautų HERA valdyboje ir Patariamajame forume. EESRK ragina sukurti Patariamojo forumo pogrupį vienodomis sąlygomis su Jungtiniu pramoninio bendradarbiavimo forumu. EESRK ir Regionų komitetas turėtų turėti vietą šiame pogrupyje.

1.6.

EESRK yra ypač susirūpinęs dėl to, kad dabartinėje HERA struktūroje trūksta skaidrumo ir atvirumo. Nors Komisija oficialiai įtvirtina pandemijos metu nustatytas ad hoc priemones, ji neužtikrina didesnio sprendimų priėmimo proceso skaidrumo. Skaidrus viešojo finansavimo ir bendradarbiavimo su privačiais partneriais valdymas yra labai svarbus siekiant didinti pasitikėjimą ir tikėjimą ekstremaliųjų sveikatos situacijų valdymu. EESRK rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas, susijęs su HERA institucijos skiriamomis ir leidžiamomis lėšomis, taip pat jai tarpininkaujant leidžiamomis lėšomis, atviromis sutartimis ir galimybe įtraukti pilietinę visuomenę į institucijos finansinių aspektų priežiūrą.

1.7.

Kiti veiksmai taip pat yra svarbūs užtikrinant, kad pasirengimo ir reagavimo priemonės, įskaitant medicininių reagavimo priemonių diegimą, valstybėse narėse būtų sėkmingi. EESRK mano, kad HERA turėtų užtikrinti geresnį komunikacijos kampanijų, susijusių su ekstremaliųjų visuomenės sveikatos situacijų prevencija ir reagavimu į jas, koordinavimą, be kita ko, orientuojantis į asmenis, kuriems gresia didžiausias pavojus, ir bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, įskaitant švietimo ir mokymo apie mokslą bei skiepijimo klausimais srityse.

1.8.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tarptautinį tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai aspektą. EESRK laikosi nuomonės, kad HERA turi atlikti svarbų vaidmenį pasauliniu mastu reaguojant į tarpvalstybines grėsmes sveikatai ir pandemijas, visų pirma taikydama priemonę COVAX, taip pat naujus potencialius vaistus ir gydymo būdus, ir stiprindama bei remdama pasaulinę sveikatos saugumo struktūrą. HERA turėtų įsipareigoti bendradarbiauti su pasauliniais veikėjais, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, dalytis žvalgybos informacija ir remti pasaulinę prieigą prie vakcinų ir kitų medicininių reagavimo priemonių. EESRK prašo Komisijos Europos lygmeniu surengti atviras diskusijas dėl laikino TRIPS sutarties laisvanoriško netaikymo COVID-19 vakcinoms, gydymui ir testams, kad būtų galima padidinti pasaulinę vakcinų gamybą ir sumažinti išlaidas, kad žmonės visame pasaulyje galėtų vakcinomis naudotis.

1.9.

HERA pristatyta kaip lanksti struktūra, kuri bus pritaikyta pagal poreikį, o 2025 m. numatyta atlikti nuodugnią peržiūrą. Labai svarbu kuo greičiau spręsti susirūpinimą keliančius klausimus dėl HERA struktūros, veikimo ir tikrinimo ir, atsižvelgiant į dabartinę pandemiją, reguliariai stebėti priemonių, kurių ėmėsi institucija, poveikį. EESRK rekomenduoja, kad 2025 m. peržiūros metu Komisija apsvarstytų galimybę pertvarkyti HERA į Komisijai nepriklausančią valdžios instituciją taikant teisėkūros procedūrą, kurioje Europos Parlamentas dalyvautų kaip viena iš teisėkūros institucijų, ir pasikonsultavus su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant socialinius partnerius.

1.10.

Galiausiai EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad dėl finansinių pastangų finansuoti HERA nebūtų mažinamos investicijos į kitus programos „ES – sveikatos labui“ tikslus, visų pirma į kovos su vėžiu planą. Po daugelio metų griežto taupymo, sveikatos politikai ir sveikatos sistemoms toliau reikia didelių investicijų.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK remia Europos institucijų, įskaitant Komisijos, įsipareigojimus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti Europos sveikatos sąjungą ir užtikrinti tvarią jos piliečių gerovę. Orientuotas į gyventojus, tarpsektorinis, holistinis požiūris į sveikatą yra pagrindinis Europos socialinių teisių ramsčio ir jo veiksmų plano, Socialinės ekonomikos veiksmų plano ir Konferencijos dėl Europos ateities įgyvendinimo aspektas.

2.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija greitai sukūrė ir įgyvendino HERA. Naujoji HERA įsteigta siekiant sustiprinti Europos gebėjimą užkirsti kelią tarpvalstybinio pobūdžio ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti, pabrėžiant pagrindinių medicininių ir medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą, įsigijimą ir analoginį paskirstymą.

2.3.

COVID-19 pandemija ir vis kylančios jos bangos parodė, kad reikia stiprinti Europos gebėjimą užkirsti kelią tarpvalstybinio pobūdžio ekstremaliosioms sveikatos situacijoms, jas nustatyti ir greitai į jas reaguoti, pabrėžiant pagrindinių medicininių ir medicininių atsako priemonių kūrimą, gamybą, viešuosius pirkimus ir teisingą bei analoginį jų paskirstymą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, be iš karto matomo pandemijos poveikio, yra papildomų tyliųjų pandemijų, visų pirma susijusių su neužkrečiamųjų ligų (be kita ko, vėžio) gydymo atidėjimu, socialinės nelygybės sveikatos srityje paaštrėjimu, psichikos sveikatos būklės blogėjimu ir sveikatos poveikiu aplinkai, atsižvelgiant į ekosistemų viziją (koncepcija „viena sveikata“).

2.4.

EESRK pažymi, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios mirė milijonai žmonių, o kiti milijonai žmonių vis dar kenčia. Komitetas pripažįsta svarbų pirmosiose gretose dirbančių darbuotojų, visų pirma sveikatos priežiūros darbuotojų ir savanorių, regionų ir vietos valdžios institucijų, sveikatos draudimo įstaigų ir pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, paslaugų teikėjus ir lygybės organizacijas, vaidmenį užtikrinant greitą atsaką ir lygybę sveikatos srityje.

2.5.

HERA yra vienas iš Europos ir tarptautinio bendradarbiavimo, koordinavimo ir solidarumo stiprinimo mechanizmų. Jis turi būti integruotas į daugiašalę ir daugiapakopę valdymo sistemą. Tvarų ir atsparų bendradarbiavimą HERA klausimais galima pasiekti tik valstybėms narėms bendradarbiaujant Sąjungos lygmeniu, siekiant užkirsti kelią būsimoms pandemijoms, greitai priimant sprendimus ir imantis neatidėliotinų priemonių-. Tuo pat metu turi dalyvauti įvairūs subjektai, įskaitant Europos Parlamentą, regionines valdžios institucijas, sveikatos draudimo įstaigas ir organizuotą pilietinę visuomenę, taip pat socialinius partnerius, pavyzdžiui, profesines sąjungas, atstovaujančias sveikatos sektoriaus darbuotojams, visuomenės sveikatos, pacientų ir lygybės organizacijas, paslaugų teikėjus ir ne pelno infrastruktūrą bei nekomercines mokslinių tyrimų institucijas.

2.6.

2021 m. balandžio mėn. priimtoje nuomonėje „Europos sveikatos sąjungos kūrimas“ EESRK jau yra pareiškęs savo nuomonę ir rekomendacijas dėl būsimo reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucijos įkūrimo (2). EESRK ragina imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas dėl darbo, kuriuo siekiama stiprinti kolektyvinį pasirengimą būsimoms krizėms, reagavimą į jas ir atsparumą joms, nes tai yra vienas iš pagrindinių kompleksinių Sąjungos politinių prioritetų. Taryba paragino „stiprinti ES reagavimą į krizes ir pasirengimą joms laikantis visus pavojus apimančio požiūrio“, „didinti ir stebėti atsparumą, taip pat spręsti problemas srityse, kuriose susiduriame su rizika“ (3).

3.   HERA institucinių ir veiklos sistemų peržiūra

3.1.

2021 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė apie HERA sukūrimą ir neatidėliotiną veiklos pradžią. Naujoji institucija įsteigta kaip Komisijos struktūra, kurią sudaro trys pagrindinės misijos: a) stiprinti sveikatos saugumo koordinavimą ES pasirengimo krizėms ir reagavimo į jas laikotarpiais ir bendromis pastangomis suburti valstybes nares, pramonę ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus; b) spręsti pažeidžiamumo ir strateginės priklausomybės ES problemas, susijusias su medicininių reagavimo priemonių kūrimu, gamyba, viešaisiais pirkimais, atsargų kaupimu ir platinimu, ir c) prisidėti prie pasaulinės parengties ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas struktūros stiprinimo.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad skuba grindžiamas Komisijos sprendimas pasirinkti „instituciją“, kaip Komisijos vidaus struktūrą, o ne „agentūrą“, neturėtų užkirsti kelio galimybei persvarstyti sprendimą ir steigti nepriklausomą instituciją ar net Europos agentūrą. Metiniuose vertinimuose ir išsamiame 2025 m. vertinime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama šiam klausimui.

3.3.

Vienas iš HERA aspektų yra skirtingi vaidmenys, kuriuos ji atliks pasirengimo ir krizių etapais. „Pasirengimo etape“ ji nukreips investicijas ir veiksmus į prevencijos stiprinimą ir pasirengimą naujoms ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms. „Krizės etape“ HERA remsis didesniais įgaliojimais greitai priimti sprendimus ir įgyvendinti neatidėliotinas priemones. Jos veiksmais abiejuose etapuose bus siekiama užtikrinti greitą prieigą prie saugių ir veiksmingų medicininių atsako priemonių reikiamu mastu. Pasirengimo ir pandemijų programos turėtų būti inicijuojamos kartu su valstybėmis narėmis, nes tai yra bendros pastangos, kurios bus labai svarbios, kad HERA galėtų visapusiškai įvykdyti savo misiją.

3.4.

Nors ES turėjo skubiai sukurti ir įgalėti veikti pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijai, kuri nedelsiant padėtų reaguoti į COVID-19 pandemiją, vis dar plintančią visoje Europoje ir pasaulyje, reikia užtikrinti, kad HERA būtų pasirengusi veiksmingai stiprinti pasirengimo ir reagavimo pastangų koordinavimą ir tinkamai apsaugoti ES gyvenančių žmonių sveikatą ir gyvybes ekstremaliųjų situacijų visuomenės sveikatai atveju. Tuo tikslu turi būti užtikrinta, kad HERA struktūra ir veikimas būtų skaidrūs ir galėtų būti tikrinami, įskaitant poveikio visuomenės sveikatai stebėseną. Skaidrus valdymas ir sprendimų priėmimo procesai yra labai svarbūs siekiant sudaryti sąlygas visuomenei vykdyti kontrolę, didinti pasitikėjimą ir tikėjimą mokslinių tyrimų ir plėtros sistema ir užtikrinti atskaitomybę.

3.5.

EESRK pažymi, kad viena iš gairių, kurias turime skatinti Europos ir nacionalinių komitetų mainuose ir Konferencijoje dėl Europos ateities, yra sveikatos demokratija. Atsižvelgdamas į sudėtingus klausimus, kilusius dėl ekstremaliųjų sveikatos situacijų ir sveikatos priežiūros sistemų atsparumo, EESRK rekomenduoja nustatyti privalomą konsultavimosi mechanizmą, kuris būtų būtina sprendimų priėmimo sąlyga. Tikslas – į sprendimų priėmimo procesą sveikatos sektoriuje kuo labiau įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus.

3.6.

EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad HERA veikla sustiprintų ir užbaigtų kitų ES institucijų, pavyzdžiui, Europos vaistų agentūros (EMA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir Europos aplinkos agentūros (EAA) veiksmus.

4.   HERA įgaliojimai ir jos įgyvendinimo tvarka

4.1.

EESRK ypač palankiai vertina HERA koordinavimo vaidmenį siekiant užtikrinti medicininių reagavimo priemonių kūrimą, gamybą, pirkimą, kaupimą ir teisingą paskirstymą. Šiuo požiūriu HERA užpildys didelę ES sveikatos sistemos spragą. Medicininių reagavimo priemonių kūrimui ir gamybai reikės didelių investicijų. Siekiant užtikrinti būsimą ES piliečių apsaugą ir ekonominį tvarumą, kaupiant atsargas reikės tinkamo planavimo ir aukšto lygio ekspertinių žinių. Visada kyla švaistymo pavojus, o tai turėtų aiškų neigiamą ekonominį poveikį. Taip pat svarbu apibrėžti vaistų, kurie turėtų būti gaminami ES, gamybai reikalingų veikliųjų medžiagų sąrašą, siekiant užtikrinti vaistų saugumą ir nepriklausomumą.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą „Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos“ (4), kuriuo siekiama paspartinti veiksmus ES ir nacionaliniu lygmenimis. Tai leidinys, kurį reikėtų plėsti ir sisteminti du kartus per metus vadovaujant HERA institucijai. Kalbant apie plėtrą, prieš pradedant konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais reikia parengti išsamią apžvalgą.

4.3.

EESRK mano, kad dabartiniams HERA įgaliojimams trūksta užmojo. Pagal dabartinę sistemą HERA praranda galimybę iš tikrųjų ginti viešąjį interesą ir užtikrinti teisingumą pasirengimo ir reagavimo į krizes laikotarpiais. Nors Komisija paskelbė, kad HERA turės duomenų rinkimo, analizės ir dalijimosi jais mechanizmų pajėgumų, nebuvo jokių įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų renkami geriau suskirstyti duomenys apie pažeidžiamas grupes. Tokie duomenys yra būtina sąlyga kovojant su sveikatos priežiūros skirtumais ir šiuo metu ECDC jų nerenka. HERA taip pat neįsipareigoja užtikrinti nediskriminavimo ir lygybės platinant medicinines atsakomąsias priemones. Savo nuomonėje „Europos sveikatos sąjungos kūrimas“ EESRK jau pabrėžė, kad ES reaguojant į būsimas pandemijas svarbu sutelkti dėmesį į nediskriminavimą ir tai, kokį vaidmenį šioje srityje galėtų atlikti HERA (5).

4.4.

EESRK mano, kad HERA turi imtis papildomų priemonių siekdama užtikrinti, kad jos darbas prisidėtų prie lygybės ekstremaliųjų sveikatos situacijų, įskaitant tarpvalstybinio pobūdžio ekstremaliąsias sveikatos situacijas, atvejais. Atsižvelgiant į koordinuotų ir prieinamų komunikacijos kampanijų per COVID-19 pandemiją trūkumą, HERA taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį užtikrinant geresnį komunikacijos kampanijų, susijusių su tarpvalstybinio pobūdžio sveikatos krizių prevencija ir reagavimu į jas, koordinavimą, visų pirma skirtą žmonėms, kuriems gresia didžiausias pavojus, ir pažeidžiamoms grupėms. HERA taip pat turėtų spręsti tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo klausimą pandemijų ir kitų tarpvalstybinių sveikatos krizių metu. Judėjimo laisvė yra pagrindinis Sąjungos principas ir turėtų būti užtikrintas pacientams, be kita ko, siekiant užtikrinti didesnę lygybę sveikatos srityje.

4.5.

Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę imtis tolesnių veiksmų, susijusių su tarptautiniu HERA aspektu, siekiant prisidėti prie pasaulinės parengties ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas struktūros stiprinimo. Komunikate dėl HERA nėra reikalavimo dalytis žiniomis, duomenimis ir technologijomis, sukurtomis naudojant viešąjį mokslinių tyrimų finansavimą, taip pat sąlygos dėl pagrįstos kainodaros. Tarptautinis HERA aspektas yra ypač svarbus – nuo pasirengimo iki reagavimo į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai. Dabartinė COVID-19 krizė rodo, kad tarpvalstybinio pobūdžio sveikatos krizių negalima išspręsti neužtikrinus greito ir veiksmingo tarptautinio atsako, įskaitant galimybę naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir vakcinacija. HERA taip pat turėtų įsipareigoti bendradarbiauti su pasauliniais veikėjais, dalytis žvalgybos informacija ir remti pasaulinę prieigą prie vakcinų ir kitų medicininių reagavimo priemonių.

4.6.

Jeigu HERA daugiausia dėmesio skirs sveikatos saugumo gerinimui ir institucijai bus taikoma stabdžių ir atsvarų sistema, valstybės narės galės gerokai padidinti savo sveikatos sistemų atsparumą ir gebėjimą reaguoti į sveikatos krizes. Todėl nacionalinės Vyriausybės ir Komisija turėtų siekti stiprinti HERA struktūrą ir ateityje išplėsti jos taikymo sritį.

4.7.

EESRK tebėra susirūpinęs dėl galimo dubliavimosi su kitų įstaigų darbu, įskaitant EMA ir ECDC. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, pasirengimo krizėms, mokslinių tyrimų, duomenų ir vaistų ir medicinos prietaisų suderinto platinimo, pridėtinė vertė lieka neaiški, atsižvelgiant į pasiūlymus išplėsti ECDC ir EMA įgaliojimus ir į Reglamentą dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai. Pavyzdžiui, savo nuomonėje dėl „Europos sveikatos sąjungos kūrimo“ (6) EESRK abejojo, ar paskelbiant epidemiją, kuri daro poveikį ES, HERA pateiktos rekomendacijos turėtų viršenybę EMA rekomendacijų atžvilgiu. Todėl koordinavimo svarba yra akivaizdi siekiant išvengti dubliavimosi ir kartu atspindėti Europos vertybes įtraukiant bendradarbiavimą, grindžiamą skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo principais.

4.8.

HERA valdyba bus įgaliota stengtis, „kad jokie jos veiklos aspektai nesutaptų su kitų pagrindinių struktūrų, pavyzdžiui, Sveikatos saugumo komiteto, Vakcinų reikalų valdančiosios tarybos ir atitinkamų komitetų, dalyvaujančių ES programų valdyme, veikla; tuo tikslu reikės palaikyti glaudžius ryšius“ (7). EESRK abejoja, ar šio įsipareigojimo pakaks, kad būtų išvengta įvairių ES struktūrų veiklos dubliavimosi.

4.9.

EESRK taip pat ragina patikslinti HERA kompetenciją, susijusią su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, kaip grėsme pasaulinei sveikatai, kuri vis blogėja, nepaisant didėjančio informuotumo apie problemos rimtumą ir mastą. Nors atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra sudėtingas ir įvairias sritis apimantis klausimas, dėl neaiškių įgaliojimų gali nelikti atsakomybės ir politinių iniciatyvų. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra vienas pagrindinių koncepcijos „viena sveikata“ klausimų.

5.   HERA veikimas ir tikrinimas

5.1.

EESRK yra susirūpinęs dėl HERA struktūros ir nepriklausomumo stokos. Institucija iš pradžių buvo įkvėpta JAV BARDA (Pažangiųjų biomedicinos tyrimų ir plėtros agentūra) pavyzdžio (8) ir turėjo būti nepriklausoma ir savarankiška agentūra. Vietoj to HERA buvo įsteigta kaip Komisijos kompetencijai priklausanti struktūra. Atrodo, kad HERA visų pirma yra techninė institucija ir jai vis dar trūksta strateginio, į ateitį orientuoto (prognozavimo) komponento, skirto tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių veiksniams šalinti.

5.2.

EESRK abejoja, ar buvo pakankamai konsultuojamasi su Europos Parlamentu ir jis įtrauktas prieš steigiant HERA ir steigimo metu. EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinėje struktūroje Europos Parlamento vaidmuo sumažinamas iki paprasto balsavimo dėl biudžeto ir stebėtojo vaidmens HERA valdyboje. Nors Komisija įsipareigoja reguliariai keistis informacija su Europos Parlamentu apie HERA darbą, tai nėra reikalavimas ir jokių papildomų specifikacijų nebuvo pateikta Komisijos komunikate. EESRK primena, kad demokratinė priežiūra yra labai svarbi plėtojant visuomenės sveikatos politiką, ir ji negali būti vykdoma, jei Europos Parlamentas aktyviai nedalyvaus HERA veikloje.

5.3.

Pilietinės visuomenės organizacijos, socialiniai partneriai ir ypač profesinės sąjungos, atstovaujančios atitinkamų sektorių darbuotojams, taip pat visuomenės sveikatos, pacientų ir lygybės organizacijos bei paslaugų teikėjai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad viešasis interesas būtų visuomenės sveikatos politikos ir priemonių, kurių ES ir jos valstybės narės imasi krizių prevencijos ir reagavimo į jas srityje, pagrindas. Visų pirma pilietinė visuomenė gali teikti atsiliepimus apie visuomenės sveikatos priemonių priimtinumą ir informaciją apie pažeidžiamų grupių poreikius. EESRK ypač susirūpinęs dėl nepakankamo organizuotos pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, įtraukimo į HERA struktūrą ir veikimą. Pagal dabartinę struktūrą organizuota pilietinė visuomenė gali prisidėti prie HERA Patariamojo forumo darbo tik su kitais išorės suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pramonę ir akademinę bendruomenę. Pavyzdžiui, pilietinei visuomenei nebuvo paskirtas joks vaidmuo HERA Valdyboje ir Sveikatos krizių valdyboje, kuri koordinuos skubius veiksmus krizės etapu.

5.4.

Pramonei HERA suteikia palyginti svarbesnį vaidmenį. Komisijos komunikate dėl HERA numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su pramonės atstovais nustatant grėsmes ir stiprinant pramonės atsparumą ES ir už jos ribų. Komunikate taip pat skelbiama apie Jungtinio pramonės bendradarbiavimo forumo, kuris bus Patariamojo forumo pogrupis ir kuriame dalyvaus pramonės atstovai, sukūrimą. Nors EESRK pripažįsta pramonės svarbą reaguojant į ekstremaliąsias sveikatos situacijas, susirūpinimą kelia tai, kad dabartinei HERA struktūrai gali nepavykti užtikrinti, kad visuomenės sveikata ir pažeidžiamų grupių interesai sudarytų ES pasirengimo ir reagavimo pagrindą, o pirmenybė būtų teikiama ne pramonės politikai. Bet kuriuo atveju tvari pramonės politika turi atitikti HERA tikslus ir aktyviai įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus. Todėl Jungtinis pramonės bendradarbiavimo forumas turi įtraukti ne tik pramonės atstovus, bet ir profesines sąjungas, kad būtų padidintas darbuotojų dalyvavimas (9).

5.5.

EESRK rekomenduoja sukurti Patariamojo forumo pogrupį vienodomis sąlygomis su bendru pramoninio bendradarbiavimo forumu. Į pogrupį turėtų būti įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos, pavyzdžiui, pacientų ir visuomenės sveikatos organizacijos, draudimo įstaigos, socialiniai partneriai, įskaitant sveikatos sektoriaus profesines sąjungas, ir ne pelno infrastruktūra bei nekomercinės mokslinių tyrimų institucijos. EESRK ir Regionų komitetas taip pat turėtų turėti vietą šiame pogrupyje.

5.6.

Skaidrumas yra dar viena problema, susijusi su dabartine HERA struktūra. Pavyzdžiui, nepakanka skaidrumo skirstant viešąjį finansavimą arba sudarant pirkimo susitarimus, pateikiant išsamią informaciją apie sutartis ar pagalbą gaunančias įmones, įskaitant, pavyzdžiui, vakcinų kainas. Skaidrus viešojo finansavimo ir bendradarbiavimo su privačiais partneriais valdymas yra labai svarbus siekiant didinti pasitikėjimą ir tikėjimą ekstremaliųjų sveikatos situacijų valdymu. EESRK rekomenduoja daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas, susijęs su HERA institucijos skiriamomis ir leidžiamomis lėšomis, taip pat jai tarpininkaujant leidžiamomis lėšomis, atviromis sutartimis ir galimybe įtraukti pilietinę visuomenę į institucijos finansinių aspektų priežiūrą (10).

5.7.

Nors EESRK palankiai vertina tai, kad pagal daugiametę finansinę programą ir priemonę „NextGenerationEU“ skirta 6 mlrd. EUR iki 2027 m. ir 24 mlrd. EUR investuota pagal kitas ES programas, pavyzdžiui, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, REACT-EU ir bendradarbiavimo priemones, mano, jog norint, kad šios investicijos būtų vertingos, būtina atidesnė kontrolė ir demokratija.

5.8.

EESRK ragina, kad šios finansinės pastangos HERA institucijai nebūtų dedamos pakenkiant kitiems programos „ES – sveikatos labui“ tikslams, visų pirma vėžio planui. EESRK rekomendacijos, pateiktos nuomonėje dėl programos „ES – sveikatos labui“, tebėra aktualios. Po daugelio metų griežto taupymo, sveikatos politikai ir sveikatos sistemoms reikia didelių investicijų.

6.   HERA ateitis

6.1.

HERA buvo sukurta taip, kad būtų lanksti struktūra, kuri bus pritaikyta pagal poreikį. 2025 m. numatyta peržiūrėti HERA įgyvendinimą ir veikimą, įskaitant struktūrą ir valdymą.

6.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad HERA valdymas turėtų būti kuo greičiau peržiūrėtas, siekiant užtikrinti geresnę kontrolę ir atstovavimą. Visų pirma institucija turėtų: — užtikrinti didesnį Europos Parlamento vaidmenį, — didinti pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant socialinius partnerius, vaidmenį ir bendradarbiavimą su jomis, — užtikrinti, kad pramonės vaidmuo būtų gerai subalansuotas ir patikrintas.

6.3.

EESRK rekomenduoja Komisijai apsvarstyti galimybę pertvarkyti HERA į Komisijai nepriklausančią valdžios instituciją (11) taikant teisėkūros procedūrą, kurioje dalyvautų Europos Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų. Be to, labai svarbu, kad organizuota pilietinė visuomenė dalyvautų būsimose diskusijose dėl HERA struktūros ir įgaliojimų bei 2025 m. atliekant išsamią peržiūrą.

6.4.

Persvarstytoje HERA turi būti daugiau dėmesio skiriama visuomenės sveikatai, pasirengimui krizėms ir reagavimui į jas ES piliečių labui. EESRK mano, kad HERA turi atlikti tam tikrą vaidmenį sprendžiant sveikatos priežiūros skirtumų problemą tarpvalstybinio pobūdžio ekstremaliųjų sveikatos situacijų atvejais ir nustatant būsimą poveikį, kurį ekstremaliosios sveikatos situacijos darys didelės rizikos socialinėms grupėms, taip pat sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojams. To būtų galima pasiekti:

6.4.1.

užtikrinant geresnę pilietinės visuomenės įtrauktį: HERA struktūra turi būti peržiūrėta įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, atstovaujančias visuomenės sveikatos organizacijoms, pacientams, lygybės organizacijoms, darbuotojams ir jų profesinėms sąjungoms, į atitinkamus sprendimų priėmimo organus ir procesus. Pavyzdžiui, be pasiūlymo įsteigti Patariamojo forumo pogrupį, HERA galėtų sudaryti specialią darbo grupę, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama rizikos grupėms ir pažeidžiamoms grupėms;

6.4.2.

renkant išskaidytus duomenis: kadangi geriau išskaidytų duomenų apie pažeidžiamas grupes ir sveikatos priežiūros darbuotojų skaičių rinkimas yra būtina sąlyga kovojant su sveikatos priežiūros skirtumais ir norint pasiekti tinkamą poreikiais grindžiamą darbuotojų skaičių, EESRK mano, kad HERA turėtų investuoti į duomenų rinkimą ir išskaidymą;

6.4.3.

koordinuojant komunikacijos kampanijas tarpvalstybinio pobūdžio ekstremaliųjų sveikatos situacijų atvejais: EESRK pakartoja savo pasiūlymą, kad HERA koordinuotų informavimo kampanijas ekstremaliųjų sveikatos situacijų metu, siekiant užtikrinti, kad žmonės geriau suprastų, kaip apsisaugoti, kokios prisitaikymo priemonės jiems reikalingos, kad jų kasdienė veikla išliktų saugi, ir, jei yra galimybės gauti gydymą, kaip jomis pasinaudoti. Pasirengimo etape HERA taip pat galėtų užtikrinti informavimą apie pandemijos prevenciją ir parengti ES piliečius būsimoms grėsmėms sveikatai;

6.4.4.

rengiant patikimą, patikrintą, pusiau specializuotą informaciją, skirtą visuomenės sąmoningumo ugdymui ir švietimui per valstybių narių sveikatos priežiūros institucijas ir sveikatos priežiūros subjektus (pilietinę visuomenę, socialinę ekonomiką, įskaitant savidraudos draugijas) apie tai, kaip pasitikėti mokslu ir pritarti skiepijimui ne tik pandemijos, bet ir endemijos sąlygomis. HERA taip pat turėtų apsvarstyti galimybę parengti specialią ES mokymo programą, kuri būtų pasiūlyta visuomenės sveikatos pareigūnams ir sveikatos priežiūros specialistams, siekiant skatinti ir remti bendrą ES kultūrą kuriant mokslą ir kovojant su dabartinėmis ir būsimomis grėsmėmis sveikatai;

6.4.5.

organizuojant konsultacijas su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima du kartus per metus parengti Europos ataskaitas ir metines nacionalines ataskaitas.

6.5.

Medicinos ir vaistų srityje besispecializuojančios mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi atlikti esminį vaidmenį būsimų pandemijų atveju, o pagal HERA turėtų būti nustatytos tam tikros paskatos ir protokolai, kad MVĮ būtų suteiktos priemonės ir finansavimas, reikalingas visiems kovos su būsimomis pandemijomis ir endemijomis, kurios galėtų tapti pandemijomis, aspektams.

6.6.

Reali ekonominė paskata MVĮ būtų skatinti jų dalyvavimą 2020–2024 m. strateginiame plane ir ypač programoje „InvestEU“ (2021–2027 m.), kuria siekiama suteikti papildomą postūmį tvarioms investicijoms, inovacijoms, skaitmeninei transformacijai ir darbo vietų kūrimui Europoje.

6.7.

Daugiau kaip 1,3 mlrd. vakcinų gamybos pakako daugiau kaip 75 % suaugusių gyventojų vakcinuoti (12) ir pusę produkcijos eksportuoti kovai su pasauline pandemija (13). Tačiau 25 % šiuo metu nevakcinuotų gyventojų galimybės skiepytis tebėra gyvybiškai svarbios gelbėjant gyvybes. HERA turėtų ir toliau vadovauti pasaulinio masto veiksmams kovojant su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai ir pandemijomis, be kita ko, užtikrinant lygias galimybes gauti vakcinų visame pasaulyje. EESRK laikosi nuomonės, kad ES turėtų ir toliau nuosekliai ir pasauliniu mastu reaguoti į krizę, visų pirma taikydama priemonę COVAX, taip pat naujus potencialius vaistus ir gydymo būdus, ir stiprinti bei remti pasaulinę sveikatos saugumo struktūrą. Ši veikla taip pat turi sustiprinti ES vaidmenį Pasaulio sveikatos organizacijoje. Atsižvelgdamas į tai, EESRK toliau prašo Komisijos, kad būtų patenkinti neatidėliotini visų pirma besivystančių šalių poreikiai, Europos lygmeniu surengti atviras diskusijas dėl laikino TRIPS sutarties laisvanoriško netaikymo COVID-19 vakcinoms, gydymui ir testams, kad būtų galima padidinti pasaulinę vakcinų gamybą ir sumažinti išlaidas, kad žmonės visame pasaulyje galėtų vakcinomis naudotis (14).

6.8.

Veiksmingi mechanizmai, kuriais užtikrinama visuotinė prieiga prie vakcinų ir gydymo būdų, sukurtų viešosiomis lėšomis, yra ir bus labai svarbūs siekiant išvengti dabartinės nelygybės vakcinų srityje visame pasaulyje, kur apie 60 % dideles pajamas gaunančiose šalyse gyvenančių žmonių gavo bent vieną dozę, palyginti su tik 24 % vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir mažiau nei 2 % mažas pajamas gaunančiose šalyse. ES turi atsižvelgti į moksliškai pagrįstą mantrą, kad „niekas nėra saugus, kol nėra saugūs visi“.

---

(1)  COM(2021) 78 final, 2021 m. vasario 12 d.

(2)  OL C 286, 2021 7 16, p. 109.

(3)  https://www.consilium.europa.eu/media/53575/20211216-euco-conclusions-en.pdf

(4)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0380

(5)  OL C 286, 2021 7 16, p. 109.

(6)  OL C 286, 2021 7 16, p. 109.

(7)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=COM%3A2021%3A0576%3AFIN

(8)  https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/SPEECH_20_1655

(9)  Žr., pavyzdžiui, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, kuriame Komisija skatina didesnį darbuotojų dalyvavimą.

(10)  EESRK savo nuomonėje dėl ES fiskalinės sistemos pertvarkymo siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos pabrėžė, kad „siekiant užtikrinti viešųjų finansų tvarumą, taip pat būtina užtikrinti pajamų ir išlaidų skaidrumą, atvirą sutarčių sudarymą ir nuolatinį pilietinės visuomenės dalyvavimą viešųjų finansų valdymo priežiūros procese“ (OL C 105, 2022 3 4, p. 11).

(11)  OL C 286, 2021 7 16, p. 109.

(12)  https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/safe-covid-19-vaccines-europeans_lt

(13)  https://ec.europa.eu/info/live-work-travel-eu/coronavirus-response/safe-covid-19-vaccines-europeans/global-response-coronavirus_lt#covax

(14)  EESRK nuomonė „Po pandemijos – stipresni“ (OL C 152, 2022 4 6, p. 116).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija)

(COM(2021) 734 final – 2021/0375 (COD))

ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo

(COM(2021) 731 final – 2021/0381 (COD))

(2022/C 275/11)

Pranešėjas	Andris GOBIŅŠ
Bendrapranešėjis	Carlos Manuel TRINDADE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 12 13 Europos Sąjungos Taryba, 2021 12 15 ir 2022 1 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2022 2 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 2 23
Plenarinė sesija Nr.	567
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	222 / 4 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Parlamento rinkimų dokumentų rinkinio atnaujinimą. Suprasdamas, kad demokratiniams procesams kyla didelių iššūkių ir pavojų, EESRK siūlo reglamentuose nustatyti platesnio užmojo tikslus ir kuo greičiau juos įgyvendinti.

1.2.

Labai svarbu sudaryti sąlygas sąmoningam piliečių dalyvavimui politiniame gyvenime ir jį skatinti, taip pat užtikrinti skaidrią, prieinamą ir sąžiningą politinę veiklą ir aiškų bei aktyvų pilietinės visuomenės vaidmenį. Šioje nuomonėje siūlomi keli reglamentų pakeitimai ir tam tikri papildomi veiksmai šioje srityje.

1.3.

EESRK pritaria tam, kad į rinkimų dokumentų rinkinį būtų įtraukti visi su politinėmis kampanijomis susiję aspektai. Daugiau dėmesio reikia skirti kovai su dezinformacija, nes ji daro vis didesnį poveikį rinkimams ir skaidrumui. Faktų tikrinimas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis negali pašalinti nei piliečius užplūstančios skaidančio ir klaidinančio turinio lavinos, nei to, kas visų pirma kai kuriuos piliečius traukia prie tokio turinio.

1.4.    Politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo klausimu EESRK siūlo šiuos konkrečius pasiūlymus dėl patobulinimų (žr. 3.1 dalį):

i.	vartoti plačią, bet aiškią politinės reklamos apibrėžtį, kuri apimtų ne tik oficialiai apmokamą veiklą, bet ir poveikį, daromą per vadinamuosius „interneto robotus“ bei „trolius“, ir (arba) manipuliavimą informacija;

ii.	išplėsti sankcijų už pažeidimus taikymo sritį;

iii.	išplėsti teisinį pagrindą, kad jis apimtų visus juridinius ir fizinius asmenis;

iv.	riboti ne ES subjektų galimybes daryti įtaką;

v.	teikti tiesiogiai matomą informaciją (ne nuorodas) pagrindiniais skaidrumo klausimais;

vi.	užtikrinti informacijos prieinamumą ir skaidrumą;

vii.	visiems taikyti vienodas taisykles;

viii.

suteikti galimybę tiesiogiai pateikti skundą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik atitinkamai interneto platformai;

ix.	užtikrinti, kad informacija būtų prieinama kiekvienam piliečiui be jokių apribojimų;

x.	uždrausti politinės reklamos atrankųjį adresavimą, grindžiamą ekstensyviu informacijos apie asmens elgseną internete ar ne internete sekimu ir tvarkymu;

xi.	dėl rizikos, susijusios su ribotu sutikimo davimu, apriboti arba sustabdyti politinės reklamos atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodų naudojimą, kai tuo tikslu apdorojami asmens duomenys;

xii.	visiškai uždrausti atrankųjį adresavimą remiantis specialiomis neskelbtinų asmens duomenų kategorijomis;

xiii.

užtikrinti visišką atrankiojo adresavimo metodų skaidrumą, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su tam tikra kampanija;

xiv.	apsvarstyti galimybę taikyti specialias taisykles toms šalims, kuriose visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas nėra tinkamai užtikrinamas.

1.5.    Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija) klausimu EESRK siūlo šiuos konkrečius pasiūlymus (žr. 3.2 dalį):

i.	griežtinti lyčių pusiausvyros standartus;

ii.	kovoti su diskriminacija ir propaguoti žmogaus teises;

iii.	apriboti dovanas partijoms, siunčiamas iš ES nepriklausančių šalių;

iv.	nustatyti visuotinę didžiausią sumą, kurią gali dovanoti atskiri piliečiai, t. y. 18 000 EUR per metus;

v.	reguliuoti išorės paslaugų teikėjus;

vi.	apriboti ES partijų dalyvavimą nacionalinėse referendumų kampanijose;

vii.	sumažinti anonimiškai dovanojamų lėšų viršutinę ribą iki 1 000 EUR;

viii.

toliau taikyti Europos politinių partijų bendro finansavimo sistemą.

1.6.    Pilietinės visuomenės atsparumo ir vaidmens rinkimų procesuose stiprinimo klausimu (išsamiau aptariama 3.3 dalyje):

i.	suteikti piliečiams svarų vaidmenį formuojant ES ateitį po rinkimų ir (arba) tarp jų;

ii.	organizuoti metinį renginį, kuriame būtų dalijamasi geriausia patirtimi ir parengtas metinis planas dėl demokratijos, dalyvavimo ir pilietinio dialogo stiprinimo ir ES sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo;

iii.	sukurti finansinę priemonę nešališkoms ir įtraukioms kampanijoms „ateikite balsuoti“ vykdyti;

iv.	sukurti žurnalistams, mokslininkams, faktų tikrintojams ir stebėtojų organizacijoms skirtą finansavimo programą;

v.	remti ekspertų bendradarbiavimą ir darbą kampanijų finansavimo, internetinės ekspertizės, kovos su dezinformacija ir kibernetinio saugumo srityse;

vi.	pašalinti likusias kliūtis ir užtikrinti įtraukų dalyvavimą rinkimuose;

vii.	remti judžius piliečius;

viii.

užtikrinti, kad neįgalūs ES piliečiai galėtų dalyvauti rinkimuose be jokių kliūčių;

ix.	skatinti privačius asmenis tapti visų Europos politinių partijų nariais;

x.	užtikrinti, kad piliečiai turėtų teisę žinoti, kurios nacionalinio lygmens politinės partijos turi arba planuoja turėti sąsajų su Europos partijomis;

xi.	suderinti teisės aktus, susijusius su Europos Parlamento rinkimų sąlygomis (balsavimo amžiumi, rinkimų data, reikalavimais rinkimų apygardoms, kandidatams, politinėms partijoms ir jų finansavimui) ir propaguoti švietimo svarbą.

2.   Bendrosios aplinkybės ir bendrosios pastabos

2.1.    Nuomonės aplinkybės, įskaitant nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.1.

2021 m. lapkričio 25 d. Europos Komisija paskelbė rinkimų demokratijos ir sąžiningumo stiprinimo dokumentų rinkinį. Apie tai anksčiau buvo paskelbta Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen politinėse gairėse ir 2020 m. gruodžio mėn. priimtame Europos demokratijos veiksmų plane. Dokumentų rinkinį sudaro šie dokumentai, tačiau EESRK buvo paprašyta savo nuomonėje aptarti tik i ir ii punktus: i. reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo peržiūra, ii. reglamento dėl didesnio mokamos politinės reklamos skaidrumo pasiūlymas, iii. dviejų direktyvų dėl „judžių ES piliečių“ (ES piliečių, gyvenančių valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra) teisės balsuoti peržiūra, iv. siūlomas bendras rinkimų sistemos atsparumo mechanizmas.

2.2.    Bendrosios pastabos

2.2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad: i. EESRK palankiai vertina 2018 m. rinkimų dokumentų rinkinio atnaujinimą (1). ii. EESRK pabrėžia, kad ES lygmeniu svarbu imtis veiksmų siekiant skatinti demokratines diskusijas. iii. EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad „piliečiams turi būti aišku, kad jie gauna politinį turinį ir iš ko jį gauna. Turėtų būti užtikrintas tikras skaidrumas, kad būtų galima viešai kontroliuoti atitinkamus subjektus ir reikalauti jų atskaitomybės, taip pat atsižvelgti į mūsų visuomenės įtrauktį ir įvairovę.“ (2) iv. Konkrečiai kalbant, reikia daugiau ir geresnių pasiūlymų ir bendrų ES veiksmų, susijusių su piliečių dalyvavimo užtikrinimu ir mūsų visuomenės įtraukumu bei įvairove. Keletas punktų šiuo klausimu yra įtraukti į EESRK nuomonę dėl demokratijos veiksmų plano (3). v. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad dezinformacija kelia pavojų demokratijai Europos Sąjungoje, ir pabrėžia, kad būtina imtis griežtų ir ryžtingų veiksmų, kad būtų išvengta situacijos, kai kenkiama rinkimų objektyvumui ir piliečių dalyvavimui. vi. Skaitmeninė revoliucija lėmė demokratinės politikos pertvarką. Svarbų vaidmenį politinėse kampanijose atlieka įvairios internetinės priemonės. Kai kuriomis tokių kampanijų siekiama sukelti nepasitikėjimą bei nusivylimą ir iškreipti mąstymą bei supratimą. EESRK pritaria Komisijai, kad dėl to politinių kampanijų skaitmeninimas, nepaisant suteikiamų beprecedenčių priemonių užmegzti ryšius su žmonėmis, gali turėti neigiamo poveikio demokratijai. Iš tiesų, remiantis „Eurobarometro“ duomenimis, pusė europiečių teigia, kad naudodamiesi internetu jie susidūrė su dezinformacija ir nesantaiką sėjančiu turiniu internete. Be to, trečdalis šių europiečių buvo informuoti apie turinį ir negalėjo nustatyti, ar tai buvo politinė reklama (4). vii. EESRK pritaria vizijai, kad ES vaidmuo stiprinant demokratiją turėtų būti svarstomas pasaulio lygmeniu, t. y. vykdant ES išorės veiksmus, kaip nurodyta COM(2021) 730.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.    Pasiūlymas dėl reglamento dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo. Siūlomi pakeitimai

3.1.1.

EESRK pritaria plačiai, bet aiškiai politinės reklamos apibrėžčiai ir siūlo į ją įtraukti atitinkamus veiksmus, susijusius su įvairiomis kampanijų priemonėmis ir (arba) mokėjimą už įtakos darymą politiniams procesams, įskaitant poveikį, daromą per vadinamuosius „interneto robotus“ bei „trolius“, ir (arba) manipuliavimą informacija. Jei neaiški apibrėžtis suteiktų pernelyg didelę veiksmų laisvę arba lemtų įgyvendinimo skirtumus įvairiose platformose, gali kilti problemų.

3.1.2.

EESRK mano, kad dabartinis galimų sankcijų sąrašas yra labai ribotas, ir siūlo į 15 straipsnio 5 dalį įtraukti naują punktą, kuris turėtų būti išdėstytas taip: „d. Veiksmai, kurių tikslas – taikyti baudžiamąsias sankcijas, pvz., už didelio masto sukčiavimą“. Be to, EESRK ragina nacionaliniu lygmeniu nustatyti bendrus Europos sankcijų taikymo kriterijus.

3.1.3.

Šiuo metu pasirinktas teisinis pagrindas yra per siauras, o tai reiškia, kad reglamentas visų pirma susijęs su ekonominės veiklos vykdytojų teikiamomis paslaugomis, už kurias mokama. Teisinį pagrindą reikėtų išplėsti, o politinės reklamos taisyklės turi būti taikomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie de facto kuria ir skelbia politinę reklamą. Reikėtų išaiškinti taisykles dėl fizinių asmenų, kad jos nebūtų taikomos žmonėms, kurie viešai deklaruoja savo politines pažiūras tik kaip privatūs asmenys. Klausimas dėl neigiamo šalutinio poveikio pilietinei visuomenei ir jos aktyvumui bei dalyvavimui priimant sprendimus turėtų būti sprendžiamas vedant išsamų dialogą su atitinkamomis organizacijomis.

3.1.4.

Preambulės 14 punkte nurodyta, kad reklama, „kurią visiškai parengia, pateikia ar publikuoja už Sąjungos ribų įsisteigę paslaugų teikėjai, tačiau kuri platinama Sąjungoje fiziniams asmenims“, patenka į reglamento taikymo sritį, todėl iš esmės yra leistina. Tačiau užsienio šalių kišimosi į rinkimus rizika yra pernelyg didelė grėsmė demokratijai ES. Siekiant užkirsti kelią politinės reklamos ar kitos su rinkimų kampanija susijusios veiklos, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja ne ES subjektai, sklaidai ES, reikia parengti specialių nuostatų rinkinį.

3.1.5.

Siekiant didesnio skaidrumo, reglamento projekto 7 straipsnio 1 dalies c punktą reikėtų iš dalies pakeisti taip: „skaidrumo pranešimas, leidžiantis suprasti platesnį politinės reklamos kontekstą ir jos tikslus“, išbraukiant šią teksto dalį: „arba aiški nuoroda, kur jį galima lengvai rasti“. Atitinkamai reikėtų pakeisti preambulės 40 punktą.

3.1.6.

Siekiant didesnio skaidrumo, reglamento projekto 7 straipsnyje taip pat turėtų būti numatyta skelbti reklamai ir atitinkamai kampanijai išleistą sumą. Reikėtų remti ir į reglamentą įtraukti esamą geriausią valstybių narių patirtį, kai reikalaujama prieš rinkimus užtikrinti reklamos ir paslaugų kainų skaidrumą, kuris būtų vienodai taikomas visoms politinėms jėgoms.. Tam turėtų būti sukurta stebėsenos sistema.

3.1.7.

Piliečių teisė gauti skaidrios informacijos apie politinę reklamą turėtų būti viršesnė už administracinę naštą, kuri paslaugų teikėjams tenka dėl ataskaitų teikimo reikalavimų. Todėl reglamento projekto 8 straipsnis (Reguliarios politinės reklamos paslaugų ataskaitos) turi būti taikomas visiems reklamos skleidėjams, įskaitant tuos, kurie priskiriami labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Šiuo tikslu 8 straipsnio 2 dalis („1 dalis netaikoma įmonėms, atitinkančioms Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 3 dalies nuostatas“) turėtų būti išbraukta.

3.1.8.

Reglamento projekto 9 straipsnis (kuriame nurodoma galimai neteisėta politinė reklama) turėtų būti iš dalies pakeistas. Užuot palikus reklamos leidėjams nagrinėti asmenų skundus, kad jų paskelbta reklama neatitinka reglamento, taip pat turi būti galimybė tiesiogiai pateikti skundą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Priešingu atveju dėl to gali kilti interesų konfliktas, kai reklamos leidėjai gali nenorėti nutraukti tam tikros reklamos kampanijos, bijodami prarasti pajamų.

3.1.9.

Informacija apie politinę reklamą turi būti prieinama visiems suinteresuotiems subjektams nemokamai. Todėl manome, kad asmenų, kurie gali prašyti informacijos iš politinės reklamos paslaugų teikėjų, kategorijų susiaurinimas, kaip aptarta reglamento projekto 11 straipsnio 2 punkte, yra nepagrįstas. Be to, šio straipsnio 4–7 dalis reikėtų išbraukti. Informacija turėtų būti lengvai prieinama ir naudojama.

3.1.10.

EESRK primygtinai rekomenduoja uždrausti politinės reklamos atrankųjį adresavimą, grindžiamą ekstensyviu informacijos apie asmens elgseną internete ar ne internete sekimu ir tvarkymu. Svarbu prisiminti, kad asmens duomenys, kurie pagal savo pobūdį nėra neskelbtini, kartu su kitais neasmeniniais arba nekonfidencialiais asmens duomenimis gali netiesiogiai suteikti tokių pačių slaptų įžvalgų, nuo kurių Komisija bando apsaugoti. Į reglamentą reikėtų įtraukti atskirą punktą šiuo klausimu.

3.1.11.

Pagal reglamento projektą politinėje reklamoje taikyti su neskelbtinų asmens duomenų tvarkymu susijusius atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodus „turėtų būti leidžiama tik tada, kai tai daro duomenų valdytojas (arba jo vardu veikiantis asmuo), remdamasis aiškiu duomenų subjekto sutikimu, arba politinių, filosofinių, religinių ar profesinių tikslų siekiantis fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija, kuri vykdo teisėtą veiklą“. Tačiau sąvoka „aiškus sutikimas“ šiame kontekste yra labai problemiška, nes niekaip negalima užtikrinti ar patikrinti, kad asmenys, kurių atžvilgiu taikomi atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodai, iš tikrųjų skirtų laiko susipažinti su šiais metodais, visiškai suprastų susijusią riziką ir duotų tikra informacija pagrįstą sutikimą. Atsižvelgiant į didelį pavojų ES demokratijai dėl atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodų taikymo politinėje reklamoje, reikėtų visiškai uždrausti taikyti atrankiojo adresavimo ir amplifikacijos metodus, paremtus neskelbtinais duomenimis.

3.1.12.

Atrankiojo adresavimo metodų skaidrumo žymenys taip pat turėtų būti matomi ir aiškūs skelbiant informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su tam tikra kampanija. Informacija apie tai, kodėl asmeniui rodoma tam tikra reklama, turi būti matoma ir lengvai naudojama, numatant greitą galimybę atšaukti galimą sutikimą būti tokios reklamos skelbimo adresatu.

3.1.13.

Turėtų būti apsvarstyta galimybė taikyti specialias taisykles toms šalims, kuriose visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumas nėra tinkamai užtikrinamas. Be to, turėtų būti šalinamos spragos ir problemos, atsirandančios dėl to, kad nereglamentuojama nuomonės formavimo reklama.

3.2.    Reglamentas dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (nauja redakcija). Siūlomi pakeitimai

3.2.1.

Reglamento projekto 4 straipsnio 1 dalies j punktas („jo vidaus taisyklės dėl lyčių pusiausvyros“) turi būti sustiprintas nustatant minimaliuosius lyčių pusiausvyros standartus, pvz., lyčių atstovavimo kvotas tarp visų narių ir atsakingose pareigose, ir reikalaujant jų laikytis.

3.2.2.

4 straipsnio 2 punktas turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant nustatyti, kad į Europos politinės partijos įstatus taip pat būtų įtrauktos nuostatos dėl partijos požiūrio į kovą su diskriminacija ir žmogaus teisių propagavimą laikantis ES normų.

3.2.3.

EESRK mano, kad galimi ES nepriklausančių šalių įnašai ar dovanos, teikiantys naudą ES politinėms partijoms ar fondams, gali kelti pernelyg didelį pavojų gavėjų nepriklausomumui, taigi ir demokratinei sistemai. Šiuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti šio reglamento projekto 23 straipsnio 9 ir 10 punktus siekiant griežtai užtikrinti, kad būtų leidžiami tik Europos Tarybos šalių, kurios neriboja bendrų ES vertybių ir kuriose šias vertybes galima laisvai propaguoti, politinių partijų įnašai. Kitu pakeitimu siekiama gerokai sumažinti leistinas įnašų ir dovanojamų lėšų sumas. Tai taip pat turėtų apimti galimas paskolas ir kitus finansinio pobūdžio įsipareigojimus.

3.2.4.

Siekiant skaidrumo, reglamento projekto 23 straipsnio 11 punktą reikėtų iš dalies pakeisti, išbraukiant pareiškimą, kad „pirmoje pastraipoje nustatyta riba netaikoma, kai atitinkamas narys taip pat yra ir išrinktas Europos Parlamento, nacionalinio parlamento, regioninio parlamento ar regioninės asamblėjos narys“. Taigi didžiausia suma, kurią vienam nariui gali dovanoti piliečiai, būtų 18 000 EUR per metus.

3.2.5.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, politinės reklamos taisyklės turėtų būti visapusiškai taikomos visais atvejais, kai Europos politinės partijos vykdo politinę reklamą, o ne tik tais atvejais, kai jos priklauso nuo išorės paslaugų teikėjų. Atsižvelgiant į tai, reglamento projekto 5 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas.

3.2.6.

24 straipsnio nuostatos dėl galimo Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų vykdomo nacionalinių referendumų kampanijų finansavimo gali sukurti probleminių situacijų dėl galimo populistų ar radikalių jėgų piktnaudžiavimo arba sukelti įtarimų dėl „užsienio šalių kišimosi“. Ši rizika ypač didelė mažesnėse ES valstybėse narėse, kuriose veiksmingos kampanijos gali būti vykdomos turint palyginti nedaug lėšų ir per trumpą laiką, o bylos dėl Europos politinių partijų ar fondų finansavimo teisėtumo gali užtrukti ilgai. Šis pasiūlymas turėtų būti įgyvendinamas tik derinant jį su nacionalinio lygmens referendumų rengimo taisyklėmis, kuriomis mažinama nustatyta rizika. Viešos diskusijos su kitų ES valstybių narių politikais visada yra vertingos.

3.2.7.

Siekiant skaidrumo, 36 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtrauktos griežtesnės fizinių asmenų teikiamų dovanų skelbimo taisyklės. Didžiausia dovanos vertė, kai dovanojusio rėmėjo vardas ir pavardė neprivalo būti skelbiami, turėtų būti ne didesnė kaip 1 000 EUR. Ši suma bus labiau proporcinga santykinai mažesnėms pajamoms kai kuriose ES valstybėse narėse.

3.2.8.

Komisija siūlo iš dalies pakeisti 20 straipsnio 4 dalį, kad Europos politinėms partijoms taikoma bendro finansavimo norma būtų sumažinta nuo 10 proc. iki 5 proc., o Europos Parlamento rinkimų metais – iki 0 proc. EESRK nepritaria šiam pasiūlymui, nes net ir žemas bendro finansavimo lygis rodo, kad atitinkami subjektai yra įsipareigoję laikytis savo propaguojamos politikos. Be to, EESRK pažymi, kad visi pinigų srautai tarp nacionalinių ir Europos partijų turi būti skaidrūs.

3.3.    Atsparumas ir specialūs pilietinės visuomenės vaidmens stiprinimo rinkimų procesuose aspektai

3.3.1.

EESRK mano, kad Europoje vis labiau įsitvirtinant vidaus ir išorės pagalbą gaunančioms populistinėms bei nacionalistinėms partijoms ir tinklams, piliečių dalyvavimo Europos demokratiniame procese skatinimo klausimai, kaip nurodyta nuomonėje dėl Demokratijos veiksmų plano, tapo svarbesni nei kada nors anksčiau ir turėtų būti sprendžiami kartu su rinkimų procesų reguliavimo klausimais. Piliečiai turi turėti svarų vaidmenį formuojant ES ateitį, kiek tai yra susiję su rinkimais, pavyzdžiui, kaip nurodyta toliau, taip pat po ir (arba) tarp rinkimų (kaip nurodyta EESRK nuomonėje dėl Demokratijos veiksmų plano ir Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio veiksmų gairėse ir veiksmų plane (5)).

3.3.2.

EESRK pabrėžia savo pasiūlymą pradėti rengti kasmetinį renginį, kuriame dalyvautų aukščiausio lygio ES institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų ir (arba) asociacijų atstovai, taip pat socialiniai partneriai ir sektorių dialogų bei vietos, regionų, nacionalinių ir makroregioninių (tarpvalstybinės ir kaimynystės politikos) dialogų atstovai, siekiant dalytis geriausia patirtimi ir parengti metinį demokratijos, dalyvavimo ir pilietinio dialogo stiprinimo ir Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio įgyvendinimo planą. Šis renginys taip pat galėtų skatinti sąveiką su rinkimų dokumentų rinkiniu. Komisija ir EESRK turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį organizuojant šį renginį.

3.3.3.

Europos Komisija turi numatyti specialią finansinę priemonę, skirtą nešališkoms ir įtraukioms rinkimų kampanijoms, kurias vykdo pilietinė visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida ir kuriomis siekiama skatinti aktyvesnį dalyvavimą rinkimuose, ypač didžiojoje daugumoje ES valstybių narių, kuriose dalyvavimas rinkimuose nėra privalomas. Tokiomis kampanijomis visų pirma turėtų būti siekiama įtraukti nepalankioje padėtyje esančias grupes, pvz., mažumas ir grupes, kurios dėl savo socialinės ar ekonominės padėties yra nepalankioje padėtyje, ir pan.

3.3.4.

Reikėtų parengti žurnalistams, tyrėjams, faktų tikrintojams ir stebėtojų organizacijoms skirtą finansavimo programą, taip pat stebėsenos ir kovos su dezinformacijos plitimu veiksmų programą, apimant visus demokratijos ir rinkimų integralumo stiprinimo dokumentų rinkinio aspektus. Turėtų būti skiriamas pakankamas finansavimas žmonių e. įgūdžiams ugdyti ir gerinti, taip pat populistų ir (arba) radikalų „burbulams“, įskaitant tuos, kurie buvo sukurti naudojant dezinformaciją ir kitus vietos politinių veikėjų naudojamus metodus, sprogdinti.

3.3.5.

Planuojamame bendrame rinkimų atsparumo mechanizme turėtų būti numatytos lėšos, parama ir ekspertų bendradarbiavimo ir kampanijų finansavimo veiklos srityje priemonės. Labai svarbūs dalykai taip pat yra internetinė ekspertizė, dezinformacijos pažabojimas ir kibernetinis rinkimų saugumas.

3.3.6.

Reikėtų toliau stengtis pašalinti likusias kliūtis ir užtikrinti įtraukų dalyvavimą rinkimuose. Pažymėtina, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti moterų, neįgalių piliečių, jaunesnio amžiaus piliečių ir kitų grupių demokratinį dalyvavimą. Reikėtų pašalinti kliūtis, trukdančias tam tikrose valstybėse narėse balsuoti judiems ES piliečiams. Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos balsuoti savo gyvenamosios vietos šalyje arba, jei tai įmanoma pagal nacionalinę ir ES teisę, savo kilmės šalyje, – dėl to turėtų padidėti judžių ES piliečių dalyvavimo lygis. Nereikėtų pamiršti, kad maždaug 13,5 mln. ES piliečių gyvena ne savo valstybėse narėse.

3.3.7.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų supaprastinti ir racionalizuoti į kitą ES valstybę narę persikėlusių asmenų balsavimo registraciją, pvz., sukuriant bendrą ir (arba) jungtinę balsavimo registracijos platformą (prireikus), kuri būtų prieinama visomis oficialiosiomis ES kalbomis. ES piliečiams taip pat turėtų būti suteiktos balsavimo teisės regionų lygmeniu ir turėtų būti įsteigta tarpvalstybinio balsavimo pagalbos tarnyba.

3.3.8.

EESRK pabrėžia, kad milijonai ES piliečių vis dar neturi realios teisės balsuoti. EESRK informaciniame pranešime „Realios neįgaliųjų teisės balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ nurodoma daug teisinių ar techninių kliūčių, su kuriomis atskirose valstybėse narėse susiduria neįgalūs ES piliečiai, kurie, nepaisant to, kad tikrai nori balsuoti, negali to padaryti. EESRK pakartoja savo 2020 m. gruodžio 2 d. nuomonėje „Būtinybė užtikrinti tikrąją neįgaliųjų teisę balsuoti Europos Parlamento rinkimuose“ išsakytą raginimą skubiai įgyvendinti teisinius pakeitimus, kurie užtikrintų tikrą visų ES piliečių teisę balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose.

3.3.9.

Skatinant asmenis tapti visų Europos politinių partijų nariais jiems būtų suteikiama galimybė daryti tiesioginę įtaką diskusijoms ES lygmeniu ir prie jų prisidėti.

3.3.10.

Piliečiai turi galėti aiškiai suprasti, kurios nacionalinio lygmens politinės partijos turi arba planuoja turėti sąsajų su Europos partijomis. Tai itin svarbu prieš rinkimus.

3.3.11.

EESRK pritaria keletui pasiūlymų, kuriuos pateikė Konferencijos dėl Europos ateities antrasis piliečių forumas, nagrinėjantis Europos demokratijos ir vertybių, teisių, teisinės valstybės ir saugumo sritis (6), pavyzdžiui, pasiūlymui suderinti dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose sąlygas (balsavimo amžių, rinkimų datą, reikalavimus rinkimų apygardoms, kandidatams, politinėms partijoms ir jų finansavimui) ir daugiau dėmesio skirti švietimui ir gebėjimams, pvz., duomenų apsaugai, demokratijai ir populizmo nustatymui bei kovai su juo.

---

(1)  COM(2021) 730 final, Rinkimų sąžiningumo apsauga ir demokratinio dalyvavimo skatinimas.

(2)  COM(2021) 730 final, Rinkimų sąžiningumo apsauga ir demokratinio dalyvavimo skatinimas.

(3)  EESRK nuomonė „Demokratijos veiksmų planas“.

(4)  Specialusis „Eurobarometro“ tyrimas Nr. 507: Demokratija ES

(5)  Veiksmų planas dėl 11 straipsnio įgyvendinimo.

(6)  2 forumas – Europos piliečių forumai – Konferencija dėl Europos ateities.