Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/1

Europos regionų komiteto rezoliucija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities

(2022/C 270/01)

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),

atsižvelgdamas į:

—	rezoliuciją „Europos regionų komiteto 2020–2025 m. prioritetai“ (1),

—	2020 m. vasario 12 d. (2) ir 2021 m. gegužės 7 d. (3) Europos regionų komiteto rezoliucijas dėl Konferencijos dėl Europos ateities,

—	2021 m. gruodžio 2 d. Europos regionų komiteto rezoliuciją dėl 2022 m. Europos Komisijos darbo programos (4),

—	Europos regionų komiteto aukšto lygio grupės Europos demokratijos klausimais ataskaitą,

kadangi:

a.	ES sudaro 27 valstybės narės, 280 regionų ir beveik 90 000 savivaldybių, principas „suvienijusi įvairovę“ turi būti pagrindinis ES veikimo principas;

piliečiai ir jų regionų bei vietos atstovai Konferencijoje dėl Europos ateities tikisi apčiuopiamų rezultatų, kurie pagerintų ES institucijų veikimą ir paskatintų ES valdymo pertvarką, daugiausia dėmesio skiriant artumui ir dalyvavimui, siekiant padidinti žmonių pasitikėjimą ES ir jos demokratinį teisėtumą;

c.	didelės regionų ir vietos politinių atstovų delegacijos dalyvavimas Konferencijos plenarinėje sesijoje padėjo į diskusijas įtraukti piliečiams rūpimus klausimus, taip siekiant būsimiems Konferencijos rezultatams suteikti teritorinį aspektą;

d.	Konferencijos plenarinėje sesijoje, darbo grupėse, politinių partijų frakcijose ir daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje iš esmės pritarta pagrindiniams Konferencijoje dalyvaujančių vietos ir regionų atstovų pateiktiems pasiūlymams;

Europos demokratija

mano, kad demokratija yra pagrindinė ES vertybė, paremta teisinės valstybės principu ir išreiškiama piliečių pasitikėjimu per Europos, nacionalinius, regioninius ir vietos rinkimus; laikosi nuomonės, kad Europos, nacionalinio, vietos ir regionų lygmens demokratijos išraiškos, paremtos rinkimais legitimizuotais regioniniais parlamentais ir Vyriausybėmis, tarybomis ir merijomis, visapusiškai papildo ir tarpusavyje stiprina vienos kitas ir kad visoje ES demokratija turi būti gerbiama kaip visuotinė vertybė;

mano, kad, siekdama patenkinti vis garsiau skambantį piliečių reikalavimą spręsti demokratijos trūkumo problemą, ES turi propaguoti „Europos demokratijos namų“ modelį, kuris būtų pagrįstas trimačiu teisėtumu – Europos, nacionaliniu ir regionų bei vietos – atsižvelgiant į kiekvienu lygmeniu piliečių atiduotus balsus; ypatingas vaidmuo tenka teisėkūros įgaliojimus turintiems regioniniams parlamentams, kurie atlieka tarpininko tarp piliečių ir viršnacionalinio lygmens institucijų funkciją;

yra įsitikinęs, kad atstovaujamoji ir dalyvaujamoji Europos demokratija turėtų papildyti viena kitą, kad piliečiai demokratijos rezultatus pajustų tose vietovėse, kuriose jie gyvena;

pažymi, kad demokratija yra orientuota į visų piliečių dalyvavimą ir kad teisėtumas Europoje visų pirma kyla iš praktinio subsidiarumo principo; todėl gera ateitis yra susijusi su piliečių Europa; šiomis aplinkybėmis ypač svarbus aktyvus vietos ir regionų atstovų dalyvavimas Europos lygmeniu;

pabrėžia, kad ES politikoje reikia aktyvesnio piliečių dalyvavimo ir įsitraukimo, visais valdymo lygmenimis užtikrinant didesnį rinkiminį atstovavimą, ir mano, kad tai prisidės prie viešosios erdvės europeizacijos; ragina Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą skatinti atstovaujamąją demokratiją didinant finansavimą ES lygmeniu veikiančioms politinėms partijoms, frakcijoms ir fondams, įskaitant ir tuos, kurie atstovauja nacionaliniam, regionų ir vietos lygmenims;

mano, kad dar galima geriau pasinaudoti esamomis Sutartimis, užtikrinant veiksmingesnę įvairių valdymo lygmenų sąveiką; tačiau tinkamai pagrįstais atvejais neturėtų būti atmesta galimybė keisti Sutartis;

ragina, remiantis Konferencijos metu sukaupta patirtimi, su piliečiais plėtoti nuolatinį ir konkrečioms vietovėms pritaikytą dialogą kaip dalyvaujamąjį mechanizmą, kuris padėtų geriau susieti ES su realia padėtimi vietos, apskričių, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; mano, kad šio nuolatinio dialogo su piliečiais pridėtinė vertė taptų akivaizdi per Europos, nacionalinius, regioninius, apskričių ir (arba) vietos rinkimus. Šiuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį į darbą, kurį atlieka Europos Komisijos tinklui „Europe Direct“ priklausantys centrai ir jų priėmimo padaliniai, kaip varomosios jėgos skleidžiant Europos vertybes ir diskutuojant apie Europos projektą. Be to, vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų skatinti nuolatinius Europos dialogo ir diskusijų forumus su įvairiais savo regiono subjektais, kad Europos projektas taptų artimesnis piliečiams;

ragina institucionalizuoti naujas piliečių dalyvavimo formas, Europos Sąjungos lygmeniu rengiant piliečių dialogus konkrečiais klausimais su atsitiktinai atrinktais piliečiais;

pabrėžia, kad ES regionai, apskritys ir miestai turi apčiuopiamos praktinės patirties, susijusios su piliečių dalyvavimu, ir primena, kad jie suorganizavo daugumą iš beveik 5 000 piliečių dialogų ir renginių, skirtų šiai Konferencijai; pakartoja, kad yra pasirengęs toliau rengti vietos dialogus, kuriais siekiama sumažinti atotrūkį tarp Europos institucijų ir piliečių užtikrinant dalyvavimą vietos, apskričių ir regionų lygmeniu;

Aktyvus subsidiarumas ir proporcingumas Europos sprendimų priėmimo procese

10.

rekomenduoja išplėsti daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir juos įtraukti į visų ES politikos sričių, darančių poveikį regionų ar vietos lygmeniu, teisėkūros ir reguliavimo nuostatas; pakartoja savo raginimą tarpinstituciniame elgesio kodekse kodifikuoti daugiapakopio valdymo ir ne tik ESI fondus apimančios partnerystės principus ir įtraukti juos į Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros;

11.

pabrėžia, kad Europos misijos, kaip nauja ir gyvybiškai svarbi priemonė neatidėliotiniems visuomenės iššūkiams atremti, yra tikras ES poveikio ir reputacijos išbandymas. Joms reikalingas didelis legitimumas ir visuomenės pritarimas. Kaip jau pabrėžė Europos Komisija, miestų ir regionų bei visų jų suinteresuotųjų subjektų ir piliečių vaidmuo yra nepaprastai svarbus siekiant plataus užmojo ES misijų tikslų; taip pat ragina ES misijoms nustatyti aiškius veiksmų planus ir sukurti sisteminį naują daugiapakopio valdymo modelį ir metodikas, susijusias su eksperimentavimu, prototipų kūrimu, stebėsena ir veiklos plėtra visais valdymo lygmenimis;

12.

ragina stiprinti aktyvaus subsidiarumo principą, iš dalies pakeičiant Lisabonos sutarties Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo; reikalauja, kad tokiais pakeitimais subsidiarumo tikrinimo pagal išankstinio įspėjimo mechanizmą terminas būtų pratęstas iki dvylikos savaičių, kad būtų sistemingai naudojama RK sukurta subsidiarumo vertinimo sistema (lentelė) ir įdiegta „žaliosios kortelės“ procedūra, kuri leistų dideliam skaičiui nacionalinių ar regioninių parlamentų teikti pasiūlymus dėl ES teisės aktų;

13.

siūlo į poveikio vertinimą įtraukti teritorinį aspektą ir proporcingumo principui taikyti tokį pat teisinį pagrindą kaip ir subsidiarumo principui;

14.

ragina palaipsniui kelti RK statusą nuo patariamojo organo iki Europos Sąjungos institucijos, dalyvaujančios bendrų sprendimų priėmimo procese pagrindinėse teritorinį poveikį turinčiose politikos srityse;

15.

nurodo, kad, kalbant apie subsidiarumą ir Europos teisės aktų tobulinimą, reikėtų atsižvelgti į Europos regionų komiteto patirtį šioje srityje: ne tik į subsidiarumo tinklą, bet ir į regioninių centrų tinklą „RegHub“, kurio vaidmuo vis stiprėja ir yra labai naudingas Europos Komisijai;

16.

atkreipia dėmesį į tai, kad RK atstovauja tam Europos politikos metmeniui, kuriam negali atstovauti kiti ES organai, todėl RK regioninė ir vietos perspektyva yra nepakeičiamas indėlis į politinių sprendimų priėmimą ir teisėtumą Europos Sąjungoje;

17.

mano, jog labai svarbu, kad RK savo darbą sutelktų į tas politikos sritis, kurios turi teritorinio poveikio, taigi daugiausia dėmesio skirtų sritims, su kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos yra susijusios įgyvendinimo lygmeniu arba kurios joms daro didelį poveikį;

18.

ragina Europos Parlamentui, Europos Komisijai ir ES Tarybai pavesti aptarti RK nuomones, priimtas po privalomo konsultavimosi, ir pateikti pagrįstas priežastis, jei į šias nuomones nebūtų atsižvelgta;

19.

prašo suteikti RK galimybę susipažinti su trišaliais dialogais ir susijusiais dokumentais, kai jis dėl atitinkamo pasiūlymo yra pateikęs nuomonę pagal SESV 307 straipsnį; reikalauja suteikti RK galimybę teisėkūros institucijoms pasiūlyti kompromisinių nuostatų, kad jos galėtų gauti vertingos informacijos apie įgyvendinimo realijas vietoje;

20.

ragina užtikrinti geresnę tarpinstitucinę sinergiją, pavyzdžiui, įtraukiant RK į Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos struktūrinių organų (pvz., komisijų, komitetų ir darbo grupių) darbą ir komitologijos procedūrą;

21.

primena, kad 70 % teisės aktų yra įgyvendinama regionų ir vietos lygmenimis, ir prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi ES metinio ir daugiamečio planavimo, darbotvarkės ir prioritetų nustatymo procesuose, pavyzdžiui, numatytuose Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros; atsižvelgdamas į tai, primena „RegHub“ tinklo pridėtinę vertę ir ragina jį stiprinti;

22.

mano, kad jeigu būtų labiau atsižvelgiama į konkrečią vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį įgyvendinant ES teisę, Europos Sąjungos teisėkūra taptų geresnė;

23.

pabrėžia, kad bet kokia Europos Parlamento rinkimų teisės raida, įskaitant galimą tarpvalstybinių sąrašų sudarymą, turi atitikti teritorinio atstovavimo principą ir užtikrinti ryšį su ES politikos sričių vietos ir regionų matmenimis bei Europos Parlamento narių artumą piliečiams;

Europos vertybės ir teisinės valstybės principas

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo stiprinant teisinę valstybę, todėl smerkia bet kokias pastangas pulti teisinės valstybės principą, pasinaudoti teismų sistema ir žlugdyti Europos vertybes, teises ir ES teisės viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu; pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo būti įtrauktos į teisinės valstybės stebėseną bei vertinimą pagal Venecijos komisijos nustatytus kriterijus;

25.

dar kartą ragina stiprinti ES ir valstybių narių autoritetą, teisinės valstybės principą gerbiančių viešųjų institucijų patikimumą bei vietos ir regionų valdžios institucijų kaip demokratijos inkubatorių statusą;

26.

mano, kad dėl teisinės valstybės principo pažeidimų turi būti sustabdyti lėšų mokėjimai arba taikomos finansinės pataisos ir kad tokių priemonių taikymo atveju ES lėšų gavėjai (įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas), kurie nepažeidžia teisinės valstybės principo, ir toliau turėtų gauti finansinę paramą iš atitinkamos valstybės narės;

27.

pripažįsta, kad COVID-19 krizė dar labiau padidino esamus skirtumus Europos regionuose; todėl ragina Konferencijos sudedamuosius organus stiprinti Europos solidarumą ir pripažinti sanglaudą pagrindine Europos vertybe;

28.

siūlo sukurti programą „Erasmus“, skirtą vietos ir regionų politikams, siekiant padėti jiems gilinti žinias apie ES, didinti lėšų teikimą ir gerinti politikos įgyvendinimo kokybę;

Jaunimas, švietimas ir kultūra

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad Konferencija dėl Europos ateities turėtų paspartinti pastangas sukurti lygybės sąjungą, veiksmingai kovojant su visų formų diskriminacija; mano, kad būtina geriau užtikrinti, kad lyčių lygybės principai būtų įtraukti į visus ES teisės aktus ir kad poveikio lytims vertinimai būtų atliekami kiekvieno naujai pasiūlyto ES teisės akto atveju;

30.

mano, kad, remiantis sėkmingos Europos piliečių iniciatyvos „Minority SAFEPack“ pasiūlymais, Konferencija dėl Europos ateities turėtų pateikti pasiūlymų dėl tvarios mažumų apsaugos ir jų teisių propagavimo ES;

31.

pabrėžia, kad Europoje reikia kovoti su dezinformacijos keliamomis grėsmėmis, ir ragina bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis parengti ir įgyvendinti visos Europos pilietinio ugdymo, Europos demokratinių vertybių skatinimo, kritinio mąstymo, skaitmeninių įgūdžių ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis mokymo programą;

32.

ragina ES lygmeniu imtis ryžtingų veiksmų siekiant sumažinti švietimo srityje esančius regioninius skirtumus, ypač atokiose, tarpvalstybinėse, kaimo vietovėse ir skurdžiose miestų vietovėse; reikalauja, kad ES remtų nacionalines ir regionines pastangas kurti ateičiai pritaikytą švietimą, šiuo tikslu kuriant naujas mokymo priemones, pavyzdžiui, visos Europos daugiakalbes skaitmenines platformas, skirtas plačiai ugdymo turinio sklaidai;

33.

pabrėžia, kad svarbu toliau plėsti programos „Erasmus+“ dalyvių ratą, galimybes ir lėšas, nes ji yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė informuotumui apie Europą didinti. Pažymėtina, kad reikėtų dar labiau didinti dabartinius šios programos išteklius ir galimybes studijų srityje, o kartu ir viešojo administravimo sferoje, kad šiuo atveju būtų sukurta keitimosi gerąja patirtimi programa, kuri būtų platesnio masto nei dabartinė programa „Erasmus“ viešojo administravimo institucijoms;

34.

mano, kad visuose Europos regionuose, miestuose ir kaimo vietovėse prioritetu turi tapti jaunimo nedarbo mažinimas ir jaunimo bei vaikų skurdo šalinimas;

35.

mano, kad visuotinė prieiga prie kultūros ir sporto veiklos yra labai svarbi siekiant sudaryti sąlygas ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir padidinti bendrą tokioje veikloje dalyvaujančių žmonių, ypač jaunimo, skaičių, taip sudarant palankesnes sąlygas bendrų Europos vertybių propagavimui;

Klimatas, aplinka ir atsparumas

36.

primena, kad regionai ir miestai atlieka lemiamą vaidmenį įgyvendinant daugumą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmų, reaguodami į klimato nelaimes ir užtikrindami aktyvų vietos bendruomenių dalyvavimą žaliojoje pertvarkoje; todėl reikalauja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos aiškiu instituciniu pagrindu galėtų dalyvauti rengiant ir įgyvendinant klimato, energetikos ir aplinkos politiką, suteikiant tiesioginę prieigą prie ES finansavimo, kiek įmanoma šalinant biurokratines kliūtis ir visais valdymo lygmenimis rengiant koordinuotas programas, ypač investicijų planus, kurie remia Europos žaliąjį kursą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; pabrėžia, kad tiesioginis finansavimas yra būtina sąlyga, kad miestai ir regionai būtų pasiruošę prisiimti plataus užmojo tikslus, dėl kurių susitarta pagal pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį;

37.

atkreipia dėmesį į teritorinį Europos žaliojo kurso aspektą ir sąveiką su skaitmenine transformacija ir socialine politika; reikalauja, kad vykdant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytų klimato priemonių stebėseną būtų atsižvelgiama į žaliąjį kursą vietos lygmeniu; siūlo naudoti Europos regioninę rezultatų suvestinę su aiškiais, tiksliniais, patogiais naudoti rodikliais, kad būtų galima įvertinti ir stebėti Europos žaliojo kurso poveikį NUTS 2 lygio regionų lygmeniu;

38.

pakartoja savo reikalavimą sistemingai organizuoti daugiapakopes platformas ir dialogus, siekiant užtikrinti struktūrizuotą ir įtraukų vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą planuojant ir įgyvendinant žaliojo kurso iniciatyvas, nes tai taip pat padės didinti vietos bendruomenių atsparumą; pabrėžia, kad žaliasis kursas bus sėkmingas, jeigu vyks spartus pertvarkos procesas pereinant prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, jos technologijų ir susijusios infrastruktūros pritaikymo;

39.

pabrėžia pasauliniu ir Europos lygmenimis stiprėjantį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant su klimato kaita susijusią teisingą pertvarką; pažymi, kad Paryžiaus susitarime ir Edinburgo deklaracijoje dėl Pasaulinės biologinės įvairovės strategijos po 2020 m. pripažįstama daugiapakopio valdymo svarba siekiant neutralaus poveikio klimatui, biologinės įvairovės ir darnaus vystymosi siekių, atitinkančių JT Darnus vystymosi tikslus; pakartoja, kad remia regionų ir vietos lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų sistemą siekiant oficialiai pripažinti, stebėti ir skatinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

40.

rekomenduoja atkreipti dėmesį į tvarią transporto sektoriaus pertvarką, kuri turi būti teisinga ir sąžininga, užtikrinant, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad tvarus ir alternatyviais degalais grindžiamas judumas būtų įperkamas ir prieinamas visiems piliečiams visuose regionuose; siūlo sukurti nuo automobilių pramonės priklausomiems regionams skirtą Teisingos pertvarkos mechanizmą, kad šiame sektoriuje būtų galima valdyti pokyčius, atsižvelgiant į tai, kad automobilių sektoriuje (kuriame tiesiogiai ir netiesiogiai dirba 13,8 mln. europiečių, o tai sudaro 6,1 % visų ES darbo vietų) vyksta esminių pokyčių pereinant prie netaršių transporto priemonių procesas, kuris daro didžiulį poveikį regionų ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

Sveikatos sąjunga

41.

pakartoja savo įsipareigojimą siekti sukurti visavertę Europos sveikatos sąjungą, kurioje būtų laikomasi subsidiarumo principo ir paisoma teisinės kompetencijos sveikatos srityje; ragina apibrėžti aiškesnį regionų, ypač sveikatos srityje teisėkūros galių turinčių regionų, ir vietos valdžios institucijų vaidmenį, kurį jie, greta nacionalinių ir ES institucijų, atliks būsimoje ES pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas institucijoje;

42.

remia prieigos prie e. sveikatos suteikimą visiems ES piliečiams; ragina stiprinti ES kompetenciją sveikatos srityje, be kita ko, keičiant Sutartis, visų pirma tam, kad Komisija galėtų oficialiai pripažinti ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją Sąjungos lygmeniu; pritaria raginimui stiprinti profilaktinę sveikatos priežiūrą, didinti ES gamybos pajėgumus ir aktyviau bendradarbiauti vaistų srityje;

43.

ragina sveikatos priežiūros srityje plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant ilgalaikį ES finansavimą, ir sudaryti sąlygas laisvam darbuotojų ir transporto priemonių, kurias naudoja skubios pagalbos tarnybos ir sveikatos priežiūros įstaigos, judėjimui iš vienos valstybės į kitą. Šiuo metu vis dar egzistuojančios biurokratinės kliūtys, trukdančios teikti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir dislokuoti skubios pagalbos tarnybas, piliečių labui turėtų būti greitai ir nebiurokratiškai pašalintos;

Ekonomika, socialinis teisingumas ir darbo vietos

44.

yra įsitikinęs, kad Konferencija dėl Europos ateities suteikia tikrą postūmį Europos socialinių teisių ramsčiui tapti nauju socialinių taisyklių sąvadu, taip sudarant palankesnes sąlygas perėjimui prie tvarios ekonomikos ir didinant galimybes įsidarbinti, kartu stiprinant socialinę sanglaudą;

45.

ragina iš esmės pertvarkyti Europos ekonomikos valdymą, nes juo turi būti geriau remiamos kokybiškos, viešosios, ilgalaikės ir tvarios investicijos visais valdymo lygmenimis, taikant peržiūrėtas biudžeto taisykles, ir didinti demokratinę atskaitomybę ir veiksmingumą, šiuo tikslu, remiantis partnerystės elgesio kodeksu, į Europos semestrą geriau įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas; pakartoja savo poziciją, jog apmokestinimo srityje reikia atsisakyti vieningo sprendimų priėmimo, kad, kaip ir kitose veiksmų srityse, Europos Sąjunga galėtų reikiamus sprendimus priimti kvalifikuota balsų dauguma;

46.

ragina ekonomikos gaivinimui ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai skirtą finansavimą naudoti tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos darbo rinkos pertvarkai, darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, kartu skaitmeninėse platformose arba trumpų projektų ekonomikoje dirbantiems asmenims ir ne interneto ekonomikoje dirbantiems asmenims užtikrinant vienodo lygmens apsaugą;

47.

pabrėžia inovacijų vaidmenį stiprinant ekonomiką ir užtikrinant konkurencingą ir tuo pat metu tvarų augimą; laikosi nuomonės, kad siekiant Europoje kurti inovacijas reikia investicijų į būtinus pajėgumus (mokslinių tyrimų infrastruktūrą, plačiajuosčio ryšio tinklus, superkompiuterius, dirbtinį intelektą ir atvirųjų duomenų rinkinius) ir būtina pritraukti mokslininkus ir specialistus į visus Europos regionus;

Skaitmeninė transformacija

48.

mano, kad skaitmeninė transformacija turės užtikrinti visapusišką technologijų naudojimą visų visuomenės sluoksnių naudai, taikant pagarbos piliečių teisėms etinį pagrindą, pirmiausia perversminių technologijų ir ypač dirbtinio intelekto atžvilgiu, kartu panaikinant skaitmeninę atskirtį ir užtikrinant, kad skaitmeninis raštingumas ir junglumas taptų realybe visuose Europos regionuose;

49.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti duomenų saugumą, sąveikumą ir saugojimą, ir laukia Europos Komisijos pasiūlymo dėl Europos kibernetinio saugumo atsparumo akto; mano, kad siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninių paslaugų ir informacijos, įskaitant veiksmingą viešųjų paslaugų teikimą, būtina investuoti į saugią didelio pajėgumo infrastruktūrą, kad asmenims ir organizacijoms būtų suteikta prieiga prie interneto;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninė transformacija priklauso nuo ilgalaikės švietimo, mokslinių tyrimų ir informacijos mainų skaitmenizacijos klausimais vizijos, kurios laikydamasi ES turi būti inovatorė ir lyderė, atrandanti naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas, ir privalo nustatyti tinkamus ir nuoseklius skaitmeninius standartus;

51.

todėl mano, kad į diskusijas dėl Europos ateities reikia įtraukti „skaitmeninės sanglaudos“ sąvoką, kaip svarbų papildomą ES Sutartyje apibrėžtos įprastos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektą;

52.

ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant mažinti tarp ES valstybių narių ir tarp miesto ir kaimo vietovių esančią skaitmeninę atskirtį junglumo ir skaitmeninės infrastruktūros, skaitmeninių įgūdžių, prieigos prie e. valdžios paslaugų ir naudojimosi jomis srityse; todėl ragina sukurti ES skaitmeninę tarpvalstybinių paslaugų kortelę, kad pasienio regionuose piliečiams ir įmonėms būtų paprasčiau naudotis viešosiomis ir skubios pagalbos paslaugomis;

Migracija

53.

ragina laikytis europinio požiūrio šalinant pagrindines migracijos, kaip reiškinio, kurį lemia pasaulinis nestabilumas ir konfliktai, valstybių pažeidžiamumas ir migracija dėl klimato kaitos, priežastis; primygtinai ragina veiksmingai stiprinti gebėjimus siekiant veiksmingesnio ir efektyvesnio migracijos valdymo visais valdymo lygmenimis;

54.

atkreipia dėmesį į tai, kad piliečiai ir jų delegatai Konferencijoje pripažįsta esminį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį integruojant migrantus bei pabėgėlius ir užtikrinant jų įtrauktį stipriai paveiktose vietovėse; todėl ragina įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į integracijos politikos formavimo procesą; prašo parengti lankstesnį politikos priemonių rinkinį, kad subnacionalinės valdžios institucijos galėtų valdyti integraciją ir įvertinti integracijos bei įtraukties politikos sėkmę regionų ir vietos lygmenimis; ragina panaudoti didžiulį savanoriško solidarumo mūsų savivaldybėse ir regionuose potencialą taikant savanoriško priėmimo pajėgumų koncepciją, kuri būtų įtraukta į visapusišką ir ilgalaikę migracijos politiką;

55.

rekomenduoja įdiegti metodiką, pagal kurią būtų atkartojami tvarūs priėmimo ir integracijos modeliai, pavyzdžiui, bendruomenės rėmimas;

Konferencijos dėl Europos ateities rezultatai ir tolesnė veikla

56.

mano, kad Konferencija dėl Europos ateities yra atspirties taškas visapusišką įgalėjimą užtikrinančiam demokratiniam procesui Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; pakartoja, kad būtinos nuolatinės, tikrai įtraukios, skaidrios, decentralizuotos, geografinę ir politinę pusiausvyrą užtikrinančios diskusijos dėl Europos Sąjungos ateities; mano, kad Konferencijoje turėtų būti laikomasi atviro požiūrio, be kita ko, kalbant apie politikos ir institucijų reformas, ir kad ji turėtų sudaryti sąlygas ilgalaikėms reformoms, kurios būtų tęsiamos ir Konferencijai pasibaigus;

57.

dar kartą patvirtina savo visapusišką įsipareigojimą prisidėti prie tolesnės su Konferencija susijusios veiklos, kad politinės iniciatyvos ir pasiūlymai taptų piliečių lūkesčius atitinkančiais veiksmais; pabrėžia, kad Konferencijos sėkmė priklausys ir nuo to, ar jos pabaigoje piliečių rekomendacijos atsispindės konkrečiuose rezultatuose. Jei jų rekomendacijos nebūtų priimtos arba būtų priimtos tik su pakeitimais, reikėtų skaidriai ir suprantamai paaiškinti priežastis;

58.

pabrėžia, kad inicijuojant tolesnius veiksmus, pavyzdžiui, naujus teisėkūros pasiūlymus dėl Konferencijos rezultatų įgyvendinimo, būtina laikytis kompetencijų pasidalijimo ir ypač Sutartyse įtvirtintų subsidiarumo ir proporcingumo principų;

59.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Konferencijos dėl Europos ateities pirmininkams, taip pat Europos Parlamentui, ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, pirmininkavimui besirengiančioms Čekijai ir Švedijai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui ir Europos Komisijai;

60.

pasisako už tai, kad Konferencija, kuri prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d., truktų visą iš pradžių numatytą dvejų metų laikotarpį, kad būtų galima tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti piliečių idėjas ir pasiūlymus. 2022 m. pavasarį turėtų būti paskelbta tik tarpinė ataskaita.

Briuselis, 2022 m. sausio 27 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) OL C 324, 2020 10 1, p. 8.

(2) OL C 141, 2020 4 29, p. 5.

(3) OL C 300, 2021 7 27, p. 1.

(4) OL C 97, 2022 2 28, p. 1.

Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/8

Europos regionų komiteto nuomonė „2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“

(2022/C 270/02)

Pranešėjas

Sergio Caci (IT / EPP), Montalto di Kastro savivaldybės meras

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa. Darbuotojų sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“

COM(2021) 323 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina Europos Komisijos 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą (toliau – nauja ES strateginė programa), kuria siekiama apsaugoti darbuotojų sveikatą ir iki 2030 m. sumažinti su darbu susijusių mirčių skaičių (vadinamoji nulinio mirčių skaičiaus vizija), kartu užtikrinti saugesnę darbo aplinką ir atsižvelgti į naujus, visų pirma kylančius dėl COVID-19 pandemijos (bet ne vien dėl jos), poreikius; be to, mano, kad būtent strategija, o ne strateginė programa, duotų stipresnį politinį signalą dėl numatytų tikslų ir siūlomų veiksmų jiems pasiekti;

yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungos pasiūlyta darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) politinė programa iki šiol leido labai pakelti DSS standartus visoje ES. Programoje pabrėžiama, kad nulinio mirčių skaičiaus tikslas ir ES siekiai yra teisingi sprendimai, tačiau reikėtų veiksmingiau įtraukti visų kategorijų darbuotojus, o tai svarstomame pasiūlyme dar nepadaryta;

pabrėžia, kad ES turi atlikti savo vaidmenį nustatant bendrą strateginę kryptį šioje srityje. Tokį poreikį aiškiai parodė ir tyrimai, ir apčiuopiami pastarųjų dešimtmečių pasiekimai. DSS teisės aktuose pabrėžiama, kad ES ir valstybių narių, taip pat kitų subjektų (pvz., socialinių partnerių ir įvairių skirtingo valdymo lygmens suinteresuotųjų subjektų) veiksmai gali turėti teigiamą ir tiesioginį poveikį profesiniam gyvenimui tiek sveikatos, tiek saugos požiūriu;

visiškai pritaria trims kompleksiniams strateginės programos tikslams, kuriuos Europos Komisija nustatė rengdama ateinančių penkerių metų ES strategiją: numatyti ir valdyti pokyčius darbo pasaulyje po pandemijos, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos, gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją ir, galiausiai, gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje;

palankiai vertina tai, kad Komisija, siekdama savo tikslų, ketina persvarstyti Darbo vietų direktyvos ir Direktyvos dėl displėjaus ekrano įrenginių nuostatas, atnaujinti ES taisykles dėl pavojingų cheminių medžiagų kovai su vėžiu, reprodukcinėmis ir kvėpavimo takų ligomis sustiprinti, taip pat atnaujinti apsaugines ribines vertes, susijusias asbestu ir švinu;

be to, rekomenduoja Komisijai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais kuo greičiau parengti ir įgyvendinti ES masto iniciatyvą, skirtą psichikos sveikatos darbe klausimams, siekiant įvertinti su tuo susijusias problemas. Iniciatyvą, prireikus ir kaip įkvėpimo šaltinį, turėtų būti galima taikyti tam tikrose valstybėse narėse, sektoriuose ar darbo vietose;

atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus du punktus, yra įsitikinęs, kad juose pateiktos nuostatos turėtų būti taikomos visų kategorijų darbuotojams, įskaitant tuos, kuriems ši strateginė programa šiuo metu netaikoma;

atkreipia dėmesį į iššūkį, kuris kyla darbuotojų sveikatai ir saugai dėl darbo jėgos senėjimo; būtina laikytis principo, kad darbo vietos turi būti pritaikytos prie žmonių poreikių ir taip būtų siekiama užtikrinti įtraukų visų amžiaus grupių darbuotojų profesinį gyvenimą;

teigiamai vertina tai, kad, remdamasi COVID-19 pandemijos metu įgyta patirtimi, Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su visuomenės sveikatos subjektais, ketina parengti ekstremalių situacijų procedūras ir gaires, kaip greitai diegti, įgyvendinti ir stebėti priemones ateityje galimų sveikatos krizių atveju;

10.

apgailestauja, kad, nors visos valstybės narės iki šiol bent iš dalies integravo ES strateginės programos turinį ir dvasią į savo nacionalines sistemas, nė vienoje iš jų programa nėra įgyvendinama visapusiškai. Tokią padėtį lėmė tai, kad kai kurios šalys nepersvarstė ir neatnaujino savo nacionalinių DSS strategijų, kad jas visiškai suderintų su 2014–2020 m. ES strategine programa ir, kaip pabrėžė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA), to priežastis yra netinkamai sudarytas tvarkaraštis arba gana prasti rezultatai įgyvendinant pagrindinius tikslus, pavyzdžiui, susijusius su senėjančia darbo jėga, procedūrų supaprastinimu ir veiksmingesniu bei savalaikiškesniu teisės aktų įgyvendinimu;

DSS ir prevencijos kultūra

11.

pabrėžia, kad per pastaruosius keturiasdešimt metų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo dėl trijų veiksnių: mokslo ir technologijų pasiekimų, DSS teisės aktų ir DSS valdymo sistemų; todėl mano, kad Europos ir nacionalinių teisės aktų leidėjai kartu su socialiniais partneriais rengdami, priimdami ir įgyvendindami strategiją, turi skirti dėmesį tvirtai prevencijos kultūrai, kaip pagrindiniam būdui siekti nulinio mirčių skaičiaus tikslo bendram darbuotojų ir įmonių labui; pabrėžia, koks svarbus yra socialinis dialogas ir visų suinteresuotųjų subjektų – vyriausybių ir administracijų, darbdavių ir darbuotojų – dalyvavimas ir bendradarbiavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu įgyvendinant prevencijos politiką;

12.

atkreipia dėmesį į Tarptautinės socialinės apsaugos asociacijos (ISSA) tyrimą (1), iš kurio matyti, kad investicijos į gerą DSS strategiją ir rizikos darbo vietoje mažinimą gali įmonėms užtikrinti 2,2 EUR grąžą už kiekvieną vienam darbuotojui per metus išleistą eurą. Taip pat reikėtų nepamiršti daugybės prarandamų darbo valandų, psichologinės aplinkos darbo vietoje blogėjimo ir su tuo susijusio poveikio našumui bei įmonių konkurencingumui;

13.

pritaria Europos Komisijai, kad prastas prevencijos principų laikymasis taip pat yra bloga reklama įmonėms, kurioje yra įvykusių nelaimingų atsitikimų, o tai turi rimtų pasekmių jų reputacijai ir darbuotojų darbo perspektyvoms;

14.

rekomenduoja darbdaviams įmonėse integruoti profesinės rizikos prevencijos priemones taikant vidaus valdymo modelius, pasitelkiant tam paskirtus darbuotojus ir prevencijos tarnybas, taip pat skatinti darbuotojų mokymą prevencijos klausimais;

DSS ir žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarka

15.

pabrėžia, kad technologijų pažanga keičia darbo vietų pobūdį; todėl teigiamai vertina tai, kad ES pateikia naujausius pasiūlymus atsižvelgdama technologijas darbo vietose, kaip nurodyta Komisijos apibrėžtame pirmajame naujosios ES strateginės programos tiksle;

16.

mano, kad nors pasiūlymas nustatyti suderintas dirbtinio intelekto (DI) taisykles yra teigiamas žingsnis, juo taip pat turėtų būti sprendžiamos problemos, kurios gali kilti sveikai ir saugiai aplinkai darbo vietoje;

17.

pritaria baltosios knygos dėl dirbtinio intelekto (2) teiginiui, kad darbuotojai ir darbdaviai tiesiogiai naudosis DI sistemų projektavimo ir prietaikų rezultatais ir kad socialinių partnerių įtraukimas bus esminis veiksnys užtikrinant į žmogų orientuotą požiūrį į DI darbe;

18.

todėl pakartoja DSS klausimo svarbą, kaip jau nurodyta RK nuomonėje dėl baltosios knygos „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (3), kad DI technologijų naudojimas yra taip pat labai svarbus darbo sąlygoms ir darbuotojų gerovei; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos socialinių partnerių raginimui kuo labiau sumažinti duomenų kiekį ir užtikrinti skaidrumą, taip pat nustatyti aiškias asmens duomenų tvarkymo taisykles, kad būtų sumažinta privatumą pažeidžiančios stebėsenos ir netinkamo asmens duomenų naudojimo rizika, siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus orumui;

19.

taip pat pakartoja, kad itin svarbu sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams spręsti klausimus, susijusius su duomenimis, sutikimu, privatumo apsauga ir stebėjimu, duomenų rinkimą susiejant su konkrečiu ir skaidriu tikslu ir užtikrinant skaidrumą, kai DI sistemos naudojamos su žmogiškaisiais ištekliais susijusiose procedūrose (4);

20.

atkreipia dėmesį į iššūkį, kuris kyla darbuotojų saugai ir sveikatai dėl demografinių pokyčių; siekiant pritaikyti darbo vietas pagal esamas aplinkybes, būtina imtis politikos priemonių, kuriomis įmonėse ir organizacijose būtų skatinamas valdymas atsižvelgiant į amžių ir taikomi naujoviški procesai, atsižvelgiant į amžiaus grupių įvairovę ir į tai, kad vyresnio amžiaus darbuotojai nėra vienalytė grupė;

Strateginės programos svarba regionų ir vietos lygmeniui

21.

pabrėžia, kad įgyvendinant 2021–2027 m. ES strateginę programą ir joje skelbiamą nulinio mirčių skaičiaus tikslą, reikės, kad vietos ir regionų valdžios institucijos spręstų problemas ir įgyvendintų programos tikslus tiesiogiai vietoje, ir kad tai turėtų būti daroma pasitelkiant priežiūrą, mokymą, prevencijos kultūros ir darbuotojų apsaugos plėtojimą, bendradarbiavimą keičiantis patirtimi ir gerąja praktika, toliau nustatant problemas ir jas vertinant, ir, remiantis grįžtamąja informacija ieškant tinkamiausių šių problemų sprendimų;

22.

mano, kad siekiant plataus užmojo strateginės programos tikslų, regionai ir miestai gali atlikti labai svarbų vaidmenį stebint DSS teisės aktų įgyvendinimą ir DSS tikslų valdymą;

23.

mano, kad regionai ir miestai turėtų toliau skatinti ir organizuoti darbo inspektorių, darbdavių ir darbuotojų mokymą ir švietimą, kad jie galėtų prisitaikyti prie svarbių darbo aplinkos pokyčių, kuriuos lemia žalioji ir skaitmeninė pertvarka, taip pat naujos dėl COVID-19 pandemijos susidariusios sąlygos ir darbuotojų senėjimas;

24.

tiki, kad kuo glaudesnis vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas su ES ir atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, taip pat su kitais miestais ir regionais, įskaitant keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, paskatins pažangą DSS srityje ir padės kurti prevencijos kultūrą;

25.

pabrėžia mokslinių tyrimų ir keitimosi žiniomis bei geriausios praktikos pavyzdžiais Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis svarbą siekiant nustatyti ir įvertinti naujas rizikas ir jų išvengti, remiantis valdžios institucijų bendradarbiavimu kuriant pažangias politikos priemones šioje srityje;

26.

pabrėžia, kad būtina tinkamai įtraukti regionus ir miestus nustatant tolesnę DSS strategiją; todėl mano, jog labai svarbu, kad jie praktiškai dalyvautų atliekant DSS vertinimus darbo vietoje. Jiems taip pat turi būti suteikta galimybė teikti grįžtamąją informaciją ES, kad padėtų jai susidaryti aiškų vaizdą apie padėtį vietoje ir pakoreguoti šiuo metu įgyvendinamus veiksmus ir taip padėtų parengti kitą strategiją po 2030 m.;

27.

šiuo tikslu ragina Komisiją sukurti specialią skaitmeninę priemonę (pvz., portalą), kuria regionai ir miestai galėtų pasinaudoti kai mano, kad tikslinga arba būtina teikti pastabas Europos teisės aktų leidėjui darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais; ši priemonė papildytų Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros EU-OSHA atliekamą Europos įmonių apklausą apie naują ir kylančią riziką (ESENER);

Baigiamosios politinės rekomendacijos

28.

yra įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kaip darbdaviai, turėtų rodyti pavyzdį visapusiškai įgyvendindamos strateginėje programoje siūlomas priemones;

29.

pakartoja savo įsitikinimą, kad „viešųjų pirkimų procedūros gali padėti užkirsti kelią aplinkosaugos ir socialiniam dempingui, į viešųjų pirkimų procedūros kriterijus įtraukiant kokybinius, aplinkosauginius ir (arba) socialinius aspektus“ (5); todėl ragina vietos ir regionų valdžios institucijas sudarant viešųjų pirkimų sutartis ypatingą dėmesį skirti rangovų ir jų subrangos grandinių sudaromoms darbo sąlygoms, įskaitant darbuotojų sveikatos ir saugos klausimus;

30.

teigiamai vertina nulinio mirčių skaičiaus viziją ir su ja siejamą tikslą, kad iki 2030 m. su darbu susijusių mirčių išvis nebūtų; mano, kad svarbu ir toliau dėti daugiau pastangų užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms; vis dėlto mano, kad nulinio mirčių skaičiaus vizija turėtų būti siejama ne tik su mirtimis, bet ir su nelaimingais atsitikimais ir profesinėmis ligomis, taip pat rizikos su prevencija ir panaikinimu, laikantis pagrindų direktyvos principų (6);

31.

primena, kad darbas pats savaime yra svarbus sveikatinimo veiksnys. Siekiant kuo labiau padidinti darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos veiksmingumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuriuo būtų užtikrinamas geros darbo aplinkos, psichinės ir fizinės sveikatos, efektyvumo, kokybės ir veiklos naudos ryšys; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, kokią naudą teikia sveikatos skatinimo darbo vietose politika ir saugios bei sveikos gyvensenos propagavimas, įskaitant, be kita ko, tokius aspektus kaip mityba ar fiziniai pratimai;

32.

pritaria kovos su smurtu, priekabiavimu ir diskriminacija darbo vietoje strateginių krypčių planui ir palankiai vertina lyčių aspektui skiriamą dėmesį. Vis dėlto Komitetas pageidautų, kad planas atitiktų TDO konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, kurioje pateikiama išsami smurto ir priekabiavimo apibrėžtis ir kuri turi platesnę taikymo sritį, apimančią darbuotojus ir kitus asmenis darbo pasaulyje (7);

33.

pakartoja, kad teigiamai vertina nuolatinę pažangą ir tris atnaujintas Kancerogenų ir mutagenų direktyvos redakcijas; pritaria Komisijos pasiūlymui peržiūrėti ir papildyti Kancerogenų ir mutagenų direktyvoje nustatytas cheminių medžiagų ir DSS ribines vertes, kuris buvo parengtas per įtvirtintą procesą ir trišalį bendradarbiavimą (darbuotojų, darbdavių ir vyriausybių atstovų) visose valstybėse narėse; pažymi, kad šis trišalis bendradarbiavimas vyksta Komisijos Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamajame komitete (ACHS). Atsižvelgdamas į tai, Komitetas nekantriai laukia tolesnio darbo siekiant nustatyti privalomas įrodymais pagrįstas ir moksliškai atnaujintas profesinio poveikio ribines vertes, kurios apimtų visus 50 prioritetinių kancerogenų (palyginti su dabartiniais 27), ir įtraukti reprodukcijai toksiškas medžiagas ir pavojingus vaistus;

34.

pritaria tam, kad į DSS strateginės programos cheminių medžiagų poveikio skirsnį būtų įtrauktas bendras pavojingų cheminių medžiagų, endokrininę sistemą ardančių medžiagų poveikis ir įkvepiamojo kristalinio silicio dioksido profesinio poveikio ribinių verčių persvarstymas;

35.

pažymi, kad reikia parengti su Europos psichosocialinės rizikos valdymo sistema susijusias gaires, kurios apimtų ne tik individualistinį požiūrį, pagal kurį neatsižvelgiama į darbo organizavimo poveikį psichikos sveikatai, ir šiuo tikslu ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis bei regionų ir vietos valdžios institucijomis psichosocialinės rizikos prevencijos darbo vietoje klausimu ir įvertinti poreikį pateikti komunikatą šia tema, kurio pagrindu vėliau būtų rengiama direktyva;

36.

tikisi, kad valstybės narės laikysis TDO rekomendacijos dėl vieno darbo inspektoriaus 10 000 darbuotojų; taip pat pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti sankcijų mechanizmus, darbo inspekcijų vykdomą duomenų rinkimą ir surinktų duomenų sklaidą;

37.

prašo įtraukti DSS į Dirbtinio intelekto teisės aktą, juo labiau, kad vykdydamos tyrimus kai kurios valstybės narės jau išsamiai įvertino darbo organizavimą, taip pat darbuotojų fizinės ir psichinės sveikatos būklę ir saugą;

38.

mano, kad darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa turėtų apimti visus darbuotojus; pažymi, kad į DSS strateginės programos taikymo sritį neįtraukiami savarankiškai dirbantys asmenys (įskaitant netipinius darbuotojus ir platformų darbuotojus); mano, kad į ES iniciatyvą, kuria siekiama pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas, turėtų būti įmanoma įtraukti nuorodą į DSS;

39.

todėl pabrėžia, kad reikia nuodugniai persvarstyti šią programą, ir ragina Europos teisės aktų leidėją nustatyti platesnius užmojus ir parengti ilgalaikę viziją šioje srityje;

40.

primygtinai ragina Europos Komisiją peržiūrėti nuotolinio darbo sąlygas, apimančias fizinės bei psichinės sveikatos ir saugos klausimus. Tai turėtų būti daroma bendradarbiaujant su Europos socialiniais partneriais, kurie šiuo metu derasi dėl skaitmenizacijos. Tai skubus klausimas, atsižvelgiant į precedento neturintį šios darbo formos įsigalėjimą „naujoje realybėje“;

41.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija valstybėms narėms primygtinai rekomenduoja COVID-19 pripažinti profesine liga, ir pakartoja darbdavių įsipareigojimų užtikrinti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas judiems darbuotojams ir migrantams, įskaitant sezoninius darbuotojus, svarbą;

42.

teigiamai vertina tai, kad Komisija savo pasiūlyme numato pokyčius naujajame darbo pasaulyje, kuriuos lems ne tik perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir skaitmeninių technologijų, bet ir apskritai su darbu susijusių ligų prevencija.

Briuselis, 2022 m. sausio 26 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) The return on prevention: Calculating the costs and benefits of investments in occupational safety and health in companies, ISSA, Ženeva, 2011 m.

(2) COM(2020) 65 final.

(3) OL C 440, 2020 12 18, p. 79.

(4) Ten pat.

(5) OL C 440, 2020 12 18, p. 42.

(6) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).

(7) 2019 m. Konvencija dėl smurto ir priekabiavimo (Nr. 190), 1 ir 2 straipsniai.

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/13

Europos regionų komiteto nuomonė „Vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis į spartesnį ES iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimą“

(2022/C 270/03)

Pranešėja

Frida Nilsson(SE/„Renew Europe“), Lidšiopingo savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimo pažanga“

COM(2021) 261 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

akcentuoja apdulkintojų svarbą mūsų visuomenės ir gamtos tvarumui. Apdulkintojai atlieka svarbų vaidmenį tiek maisto sistemose, tiek palaikant biologinę įvairovę ir kraštovaizdį. Todėl parama reikalinga ne tik naminiams apdulkintojams – taip pat būtina užtikrinti gyvybingas laukinių apdulkintojų buveines, nes jie yra gamtos biologinės įvairovės dalis. Naminiai apdulkintojai turėtų būti laikomi laukinių apdulkintojų papildymu, o ne atvirkščiai;

yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta informacijos apie tai, kas yra apdulkintojai, kokia yra jų svarba mūsų ekosistemų veikimui ir pasekmės, kurias jų nykimas ir išnykimas gali turėti mūsų gyvenimui;

atkreipia dėmesį į svarbų ryšį tarp biologinės įvairovės ir klimato kaitos, taip pat į tai, kad jos yra tarpusavyje susijusios ir veikia viena kitą. Temperatūros skirtumai, kintančios oro sąlygos, buveinių nykimas ir kiti klimato kaitos veiksniai daro tiesioginį poveikį apdulkintojų nykimui. Biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas savo ruožtu atlieka svarbų vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos;

palankiai vertina galimybę prisidėti prie Europos Sąjungos sistemos, skirtos gyvybingoms ir įvairioms apdulkintojų populiacijoms remti ir išlaikyti, ir todėl palankiai vertina Europos Komisijos atliktą Iniciatyvos dėl apdulkintojų peržiūrą, taip pat Europos Parlamento rezoliuciją ir Tarybos išvadas šiuo klausimu (1);

palankiai vertina teigiamą ES iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimo 2018 m. kryptį. Tačiau susirūpinęs pažymi, kad nuo to laiko toliau mažėja apdulkintojų populiacija; džiaugiasi, kad IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinio įvertinimo ataskaitoje daroma išvada, kad, nepaisant nepakankamų veiksmų, klimato ir biologinės įvairovės atžvilgiu dar ne per vėlu, tačiau reikia imtis permainas skatinančių veiksmų visais lygmenimis;

todėl pritaria Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 15/2020 (2) išvadoms ir turi didelių lūkesčių, susijusių su ES iniciatyvos dėl apdulkintojų peržiūra;

palankiai vertina biologinės įvairovės ir apdulkintojų tikslų įtraukimą į keletą ES strategijų ir politikos sričių, pvz., į naująją BŽŪP, ES biologinės įvairovės strategiją ir strategiją „Nuo ūkio iki stalo“;

ragina rengiant Europos Komisijos iniciatyvą dėl gamtos atkūrimo tikslų pagal ES biologinės įvairovės strategiją nustatyti teisiškai privalomus tikslus, kurių taikymo sritis apimtų apdulkintojus; atsižvelgdamas į tai, siūlo savo pagalbą įgyvendinant naują ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, visų pirma pagalbą įgyvendinimo ir stebėsenos srityse;

nustatytais tikslais, kuriais norima padėti remti apdulkintojus, taip pat turėtų būti siekiama padėti Europos Sąjungai įgyvendinti Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus tikslu ir darnaus vystymosi tikslus (3), visų pirma tuos, kuriais siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir laukiniams apdulkintojams svarbias buveines;

10.

yra įsitikinęs, kad sprendžiant apdulkintojų nykimo problemą reikia koordinuoti ir taikyti integruotas strategijas, įtraukiant visus sektorius ir politines sritis. Svarbu įtraukti visus susijusius subjektus ir didinti esamų, tačiau fragmentiškų pastangų veiksmingumą. Dabartine Iniciatyva dėl apdulkintojų padėtas pagrindas, tačiau dabar reikia darbą tęsti;

11.

pasisako už tai, kad siekiant užtikrinti tvarias laukinių apdulkintojų populiacijas reikėtų atsižvelgti į visus tris tvarumo ramsčius. Tai reiškia, kad įgyvendinimo priemonėmis turi būti pakankamai atsižvelgta į socialinį, ekonominį ir biologinį tvarumą;

Apdulkintojai – kaimo ir miesto atskirties požiūriu

12.

pabrėžia, kad, siekiant sustabdyti apdulkintojų nykimą, svarbu neapsiriboti žemės ūkio politika, nes žemės ūkio sektorius ir jo indėlis į laukinių apdulkintojų populiacijų nykimą daugeliu atžvilgių jau reglamentuojamas ir įgyvendinamas keliose ES politikos srityse;

13.

ragina ypatingą dėmesį skirti tradicinių ūkininkų pastangoms mažinti savo poveikį apdulkintojams, nes ekologinis žemės ūkis ir agroekologinė praktika daugeliu atžvilgių apsaugo ir maitina apdulkintojus. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir lanksti įgyvendinimo sistema yra labai svarbūs ne tik sprendžiant problemas, bet ir sudarant sąlygas įvairiam žemės ūkio sektoriui;

14.

pabrėžia, kad reikia visapusiškai išnagrinėti aplinkos teršėjų, kurie apima ne tik pesticidus, pvz., šviesos taršą, kuri, kaip įrodyta, daro didelį poveikį apdulkintojams, tačiau vis dar lieka neišspręsta, mastą ir kovoti su jais;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų teritorijos gali prisidėti prie teigiamos biologinės įvairovės plėtros botanikos sodais, sklypais ir sodais gyvenamuosiuose rajonuose bei tuščiais miesto plotais, o tai gali turėti tiesioginį poveikį laukinių bičių rūšių populiacijoms (4);

16.

įspėja, kad, siekiant apsaugoti apdulkintojų populiacijas, prisidėti prie jų įvairovės ir kurti naujas buveines, pasaulyje, kuriame nuolat plečiasi miestai, į miestų planavimą ir praktiką būtina įtraukti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų išsaugojimą;

17.

ragina atitinkamas valdžios institucijas atlikti poveikio vertinimus, kuriuose būtų atsižvelgiama į tokią plėtrą, kuri riboja nuosavybės teises ir kuri kitais būdais keičia tvarių pragyvenimo šaltinių galimybę. Atliekant šiuos poveikio vertinimus reikia atsižvelgti ne tik į biologinę naudą, bet ir į galimą neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimui ir gyvenimui;

Veiksmai ES lygiu

18.

ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir ES valstybes nares užtikrinti, kad atsigavimo po pandemijos politika, programomis ir planais būtų prisidedama prie tvaraus biologinės įvairovės valdymo, įskaitant nerimą keliantį laukinių ir naminių apdulkintojų nykimo sustabdymą;

19.

ragina vietos ir regionų lygmeniu remti apdulkintojų ekologinę sistemą, kuri apimtų: apdulkintojams patrauklių vienmečių augalų auginimą bent 10 % žemės ūkio paskirties žemės; be daugiamečių augalų žydėjimo laikotarpio, bent dviejų augalų rūšių, kurios yra svarbios apdulkintojams, sodinimą tarp auginamų augalų eilių, kad augalai žydėtų skirtingu metų laiku, siekiant užtikrinti, kad apdulkintojams būtų skirta kuo daugiau išteklių; ūkininkų mokymą apie naudingus vabzdžius ir integruotosios kenkėjų kontrolės praktiką bei priemones, kurių reikia imtis ūkiams, užtikrinantiems apdulkintojų buvimą vietovėse, kuriose trūksta biologinės įvairovės;

20.

ragina visais viešųjų sprendimų priėmimo lygmenimis ir įvairiose politikos srityse atsižvelgti į aplinkos apsaugos aspektus, nes dauguma žmonių sąveika su gamta tam tikru mastu daro poveikį ekosistemoms. Kalbant apie apdulkintojus, į tai turėtų būti ypač atsižvelgiama plėtojant miestų teritorijas, infrastruktūrą ir kitus žemės naudojimo paskirties keitimo būdus;

21.

įspėja, kad nors regionų ir vietos valdžios institucijos užtikrina tiesioginį ryšį su Europos piliečiais, atsakomybė už apdulkintojų tikslų įgyvendinimą ir plėtojimą priklauso ne tik jų kompetencijai. Nacionalinės Vyriausybės ir ES turi prisidėti prie šio darbo remdamos, skatindamos ir koordinuodamos sprendimus, kuriuos galima lengvai įgyvendinti vietos ir regionų lygmeniu;

22.

ragina ES Komisiją aktyviai remti informuotumo didinimo kampanijas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, pramonės sektoriuose ir visuomenėje jau esamais ir naujais kanalais.

23.

apgailestauja, kad platformos, sukurtos žinių kaupimui ir dalijimuisi geriausia patirtimi pagal Iniciatyvą dėl apdulkintojų, pvz., ES informacijos apie apdulkintojus avilys, nepasiekė visų dalyvių ir vis dar yra nepakankamai žinomos; todėl ragina finansavimą, žinių ir gebėjimų ugdymą, taip pat gerąją patirtį, kaip būsimų Komisijos iniciatyvų dalį, rengti ir skleisti skaidriai, kad piliečiai būtų ne tik įkvėpti, bet ir žinotų, kaip prisidėti prie tvarių apdulkintojų buveinių kūrimo;

24.

primygtinai ragina pagal persvarstytą Iniciatyvą dėl apdulkintojų ištirti, kaip galima pasinaudoti esamais tinklais ir organizacijomis siekiant dalytis žiniomis ir geriausia patirtimi su vietos ir regionų valdžios institucijomis ES ir už jos ribų;

25.

todėl siūlo bendradarbiauti su Europos Komisija, kad Iniciatyva dėl apdulkintojų būtų įtraukta į esamas ES iniciatyvas, pvz., Miestų žalinimo platformą ir Žaliojo miesto susitarimą;

26.

pakartoja, kad apdulkintojų vystymosi stebėsena ir ataskaitų teikimas atlieka svarbų vaidmenį analizuojant visų įgyvendinamų priemonių veiksmingumą; todėl ragina Europos Komisiją dalytis ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistema, kuria šiuo tikslu galėtų naudotis subnacionalinės valdžios institucijos. Siekiant užtikrinti nesudėtingą įgyvendinimą vietos ir regionų lygmenimis ir padėti parengti standartizuotas apdulkintojų stebėsenos programas, pastangos turėtų būti dedamos remiantis esama geriausia praktika;

27.

atkreipia dėmesį į glaudų ryšį tarp vietinių gėlių rūšių ir vietinių apdulkintojų rūšių ar atmainų, todėl ragina investuoti į šių rūšių pažinimą, išsaugojimą ir auginimą kaip būdą remti apdulkintojus;

28.

todėl ragina Europos Komisiją įvertinti, kaip būtų galima išplėsti įsipareigojimą iki 2030 m. ES miestų teritorijose pasodinti bent tris milijardus papildomų medžių ir įtraukti daugiau vietinių gėlių rūšių sodinimo;

29.

norėtų, kad pastangos užtikrinti sveikas laukinių apdulkintojų populiacijas ir veiksmingos biologinio saugumo priemonės, kurios svarbios apdulkintojams, o taip pat vietos augalus naudoti skatinančios priemonės, būtų įtrauktos kaip tikslas į nacionalinius BŽŪP strateginius planus, kuriuos ketinama priimti 2022 m., kad būtų skatinama imtis tolesnių veiksmų. Kad įgyvendinimas būtų lengvas ir teisingas, šią atsakomybę turėtų prisiimti valstybės narės;

Veiksmai vietos ir regionų lygmeniu ir RK dalyvavimas

30.

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų galimybes ir atsakomybę spartinant Iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimą dabar ir dar labiau ateityje;

31.

mano, kad priimant ir įgyvendinant aplinkosaugines priemones būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimas tiek nacionaliniu, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu. Apdulkintojams ekologiniai koridoriai yra labai svarbūs siekiant palaikyti populiacijų darnų vystymąsi ir atsparumą. Tokio pobūdžio užduotys puikiai tinka vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios bendradarbiaudamos gali lengvai įgyvendinti priemones, padėsiančias užtikrinti tvarią apdulkintojų populiaciją;

32.

taip pat pažymi, kad svarbu įtraukti ne tik vietos ir regionų valdžios institucijas, bet ir pilietinę visuomenę, mokslo institucijas, vietos ūkininkus bei privatųjį sektorių. Siekiant visapusiškai pasinaudoti šių subjektų, jų darbo ir naujovių jų sektoriuose teikiamais privalumais, naująja Iniciatyva dėl apdulkintojų turi būti sukurta veiksminga savanoriškų iniciatyvų, žinių, bendrų tikslų ir ataskaitų sistema. Tai leistų šiems subjektams ne tik padėti pasiekti Iniciatyvoje nustatytus tikslus, bet ir žengti toliau;

33.

įsipareigoja, kad spręsdamas aplinkosaugos klausimus, visų pirma klausimus, susijusius su biologine įvairove, jis didins informuotumą ir akcentuos apdulkintojus remiančių tikslų svarbą, taip pat padės nustatyti aiškų nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmenį siekiant stabdyti apdulkintojų nykimą ir rems apdulkintojams skirtų nacionalinių ir vietos veiksmų planų kūrimą, be kita ko, vykdant kampaniją „Žaliasis kursas vietos lygmeniu“;

34.

pabrėžia, kad taip pat svarbu pripažinti socialinę ir ekonominę apdulkintojų programų naudą. Skiriant dėmesio šioms programoms suteikiama ekonominių ir socialinės įtraukties galimybių;

35.

išreiškia ketinimą toliau glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija, ypač peržiūrint ir įgyvendinant su apdulkintojais susijusius biologinės įvairovės tikslus;

36.

siūlo įgyvendinti apdulkintojų tinklą kaip bandomąjį projektą, kuriame vietos valdžios institucijos galėtų tarpusavyje dalytis žiniomis ir geriausia patirtimi, ir jį visų pirma skirti miesto centrams;

37.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas stebėti apdulkintojų būklę ir teikti apie ją ataskaitas, nes žinios apie vietines rūšis ir vietinę florą bei fauną yra labai svarbios norint suprasti tiek laukinių, tiek naminių apdulkintojų būklę, o vietos ir regionų valdžios institucijos jau yra susipažinusios su savo vietos ir regionų sąlygomis;

38.

ragina RK narius rodyti pavyzdį ir organizuoti dialogus bei atvirus susitikimus vietos ir regionų lygmenimis, užtikrinant, kad būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir NVO, nes žinių spragų nustatymas ir šalinimas yra vienas svarbiausių Iniciatyvos dėl apdulkintojų aspektų;

39.

ragina vietos ir regionų bendruomenių atstovus įvertinti, kokiu mastu jų pramoniniai ir istoriniai objektai gali būti reabilituoti kartu su gamtos procesais pagrįstais sprendimais, kuriais siekiama padidinti apdulkintojų populiaciją;

40.

yra tvirtai įsitikinęs, kad labai svarbu į diskusijas ir sprendimų paiešką įtraukti jaunąsias kartas, nes aplinkosaugos tikslų įgyvendinimas ir laukinių apdulkintojų populiacijų stiprinimas visų pirma užtruks ir apims kelias kartas; šiuo požiūriu palankiai vertina esamus pavyzdžius, pvz., jaunimo dalyvavimą STING projekte (5), tačiau ragina RK narius ir platesnę vietos ir regionų valdžios institucijų bendruomenę remtis šiuo pavyzdžiu ir siūlyti piliečių dalyvavimo veiklą savo miestuose ir regionuose, visų pirma skirtą vaikams ir jaunimui. Informuotumo apie apdulkintojus didinimas galėtų būti įtrauktas į 2022 m. Europos jaunimo metų veiklą;

Europos dalyvavimas pasauliniu mastu

41.

palankiai vertina JT BĮK COP 15 atsiųstą teigiamą signalą ir jos įsipareigojimą iki 2030 m. sustabdyti gyvūnų ir augalų rūšių nykimą;

42.

pabrėžia esminę Edinburgo deklaracijos svarbą daugianacionalinėms vyriausybėms, miestams ir vietos valdžios institucijoms dėl pasaulinės biologinės įvairovės programos po 2020 m. (6), taip pat įsipareigoja ją propaguoti Europos ir tarptautiniu lygmenimis vykstant diskusijoms dėl apdulkintojų;

43.

ragina Komisiją tarptautiniu mastu spręsti apdulkintojų nykimo problemą ir remti griežtas apdulkintojų ir jų buveinių apsaugos priemones antroje BĮK COP 15 dalyje, kuri turėtų įvykti 2022 m. balandžio 25 d.–gegužės 8 d. Kunminge (Kinija);

44.

yra pasirengęs dalyvauti ES delegacijoje JT BĮK COP 15 ir būsimose BĮK šalių konferencijose, siekiant pasidalyti ES vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonėmis ir priemonėmis, kurias jos jau įgyvendino, taip pat padėti tęsti sėkmingą Edinburgo deklaracijos veiklą apdulkintojų ir jų buveinių apsaugos srityje.

Briuselis, 2022 m. sausio 26 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) 2019/2803(RSP) ir 2020 m. gruodžio 17 d. įvykusiame 3782-ajame Tarybos posėdyje priimtos Tarybos išvados (14168/20).

(2) https://op.europa.eu/webpub/eca/special-reports/pollinators-15-2020/lt/

(3) JT darbotvarkė iki 2030 m., https://sdgs.un.org/2030agenda.

(4) Baldock, K. C. R. ir kt. Where is the UK’s pollinator biodiversity? The importance of urban areas for flower-visiting insects. Proc. R. Soc. B Biol. Sci. 282, 20142849 (2015), Theodorou, P. et al. The structure of flower visitor networks in relation to pollination across an agricultural to urban gradient. Funct. Ecol. 31, 838–847 (2017).

(5) Europos Komisijos projektas STING (Science and Technology for Pollinating Insects, liet. „Mokslas ir technologijos apdulkinantiems vabzdžiams“).

(6) https://www.gov.scot/publications/edinburgh-declaration-on-post-2020-biodiversity-framework/

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/18

Europos regionų komiteto nuomonė „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija“

(2022/C 270/04)

Pranešėjas:

Juan Manuel MORENO BONILLA (ES/EPP), Andalūzijos regiono pirmininkas

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

palankiai vertina šią ilgalaikę viziją kaip itin svarbų žingsnį siekiant tvarios kaimo vietovių plėtros ir tikros teritorinės sanglaudos visoje ES ir apgailestauja, kad ši ilgalaikė vizija paskelbta po derybų dėl 2021–2027 m. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), nes ši politika būtų galėjusi padėti įgyvendinti šią strategiją, visų pirma užtikrinant geresnę finansinę pusiausvyrą tarp pirmojo ir antrojo BŽŪP ramsčių;

atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad vykdant naujausią BŽŪP reformą buvo atsisakyta sanglaudos politikos ir kaimo plėtros politikos konvergencijos priemonių, ir yra itin nusivylęs, kad atsisakyta ketinimų Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP) įtraukti į Bendrųjų nuostatų reglamentą dėl 2021–2027 m. sanglaudos politikos;

pabrėžia, kad Konferencijoje dėl Europos ateities būtina atkreipti dėmesį į kaimo vietovių gyventojus, siekiant atsižvelgti į jų idėjas, poreikius ir potencialą, ir sustiprinti atsakomybės už Europos projektą jausmą; rekomenduoja naudoti komunikacijos ir reklamos metodus, kuriais būtų siekiama pagerinti bendrą gyvenimo kaimo vietovėse įvaizdį, parodant kultūrinius ir socialinius kaimo gyvenimo pranašumus;

kartoja, kad laikantis teritorinės sanglaudos tikslų, reikia užtikrinti, kad į visų sričių ES politiką būtų integruoti abipusiai naudingi kaimo ir miesto ryšiai, kuo geriau išnaudojant stiprią kaimo ir miesto vietovių tarpusavio priklausomybę;

rekomenduoja dabartinį miesto ir regiono teritorinį modelį pakeisti modeliu, pagrįstu bendrais ir suderintais kaimo ir miesto santykiais. Į šį modelį reikėtų įtraukti kompensavimo mechanizmus, kad būtų galima užtikrinti abipusę sąveiką ir atkurti kaimo ir miesto santykių pusiausvyrą. Be to, bendras miesto ir kaimo modelis gerina biologinės įvairovės apsaugą ir skatina biokultūros įvairovę kaimo vietovėse.

apgailestauja, kad paramos kaimo vietovėms priemonių stiprinimo ir finansavimo ES lygmeniu gairės bus parengtos tik 2028–2034 m. programavimo laikotarpiui;

pabrėžia būtinybę skubiai parengti Europos kaimo darbotvarkę, kurioje būtų pateikta konkrečių pasiūlymų dėl neatidėliotinų veiksmų, kurie papildytų ilgalaikę perspektyvą, ir rekomenduoja kartu su šiais konkrečiais pasiūlymais numatyti išteklių, finansinių priemonių ir kiekybinių tikslų, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ilgalaikės vizijos įgyvendinimą;

šiuo požiūriu siūlo sanglaudos politikos veiksmų programose ir kitose Europos tiesioginės intervencijos programose (programoje „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonėje arba programoje „Kūrybiška Europa“) numatyti minimalų Europos lėšų skyrimą ne žemės ūkio projektams;

palankiai vertina Komisijos ketinimą visose ES politikos srityse atsižvelgti į kaimo vietovių perspektyvą. Išankstinė veiksmingos ir tikslingos politikos sąlyga – bendrų Europos projektų teritorinio poveikio vertinimas. Šiuo požiūriu Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad atliekant poveikio vertinimą taip pat reikia atsižvelgti į biologinę įvairovę ir biokultūrinius ypatumus;

10.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą finansavimą ES kaimo vietovių vizijai įgyvendinti. Kaimo vietovėms skirta ES politika turėtų būti kaip įmanoma geriau integruota į sanglaudos politiką taip sukuriant nuoseklią vystymosi politiką. Kaimo vietovių vystymasis yra susijęs ne tik su žemės ūkiu, bet ir kitomis pramonės šakomis, todėl finansavimas neturėtų apsiriboti tik Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai. Kaip ir sanglaudos politikos atveju, kaimo vietovėms skirtoje Europos politikoje atskaitos taškas turėtų būti konkrečios vietos sąlygos ir poreikiai;

11.

prašo valstybių narių ir vietos ir regionų valdžios institucijų dabartiniu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu savo strategijoms ir investicijoms BŽŪP, sanglaudos fondų ir nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų srityse taikyti tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo principą;

12.

pabrėžia, kad kaip reikalaujama pagal žaliąjį kursą, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, su ja susijusią infrastruktūrą ir technologijas galima sparčiai ir ekonomiškai veiksmingai plėtoti tik kaimo vietovėse ir tik su jomis bendradarbiaujant. Šiuo atžvilgiu reikėtų atkreipti dėmesį į energetikos tinklų ir energijos kaupimo apribojimus, ypač tarpvalstybiniu mastu. Aukštosios įtampos tinklų pajėgumai (kai kuriose vietovėse) yra riboti ir reikalingos investicijos, kad būtų užtikrintas nuolatinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos perdavimas. Todėl siekiant sėkmingo ekonomikos vystymosi būtinas kaimo vietovių dalyvavimas;

13.

primena, koks svarbus yra dialogas tarp visų, su kaimo vietovių ateitimi susijusių, subjektų – nuo įvairių valdžios ir administravimo lygmenų iki pagrindinių ekonomikos sektorių, įmonių, piliečių ar akademinio pasaulio; įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, forumai, tarybos ar apskritojo stalo diskusijos, kuriose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai, yra puiki priemonė aptarti pagrindinius kaimo vietovių uždavinius ir ieškoti sprendimų atsižvelgiant į visas nuomones;

14.

patvirtina RK įsipareigojimą bendradarbiauti su Europos Komisija, kad šiais metais būtų pradėtas įgyvendinti Kaimo paktas, ir parengti valdymo modelį, kuris leistų visiems suinteresuotiesiems subjektams sėkmingai įgyvendinti ilgalaikę viziją; kartoja, kad vietos ir regionų subjektų dalyvavimas šioje valdymo struktūroje bus labai svarbus siekiant pritaikyti veiksmus prie kaimo vietovių reikalavimų ir poreikių, ypatingą dėmesį skiriant toms vietovėms, kuriose mažėja gyventojų skaičius ir kurioms kyla demografinis pavojus;

15.

mano, kad strategiškai svarbiausios vietos ir regionų lygmens bendradarbiavimo pagal Kaimo paktą sritys turėtų būti bioekonomika ir visų pirma itin aplinkos požiūriu tvarus žemės ūkis, regioninės maisto sistemos, judumas, skaitmeninis junglumas, socialinis ir kultūrinis gyvybingumas, inovacijos socialinių visuotinės svarbos paslaugų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse, nes jose vykdoma veikla gali padėti sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir sukurti socialinių ir ekonominių galimybių, susijusių su žaliuoju kursu; mano, kad kaimo vietovės gali aktyviai skatinti būtiną tvarią Europos žaliąją pertvarką;

16.

mano, kad reikia daryti didesnę pažangą vertinant gamtos teikiamas ekosistemines paslaugas (vanduo, maisto medžiagos, vandeningieji sluoksniai, temperatūros reguliavimas, biologinė įvairovė ir t. t.), kurių teikiamos naudos dalis galėtų būti skiriama kaimo savivaldybėms, siekiant remti jų teritorinę struktūrą ir plėtrą;

17.

ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas, kad viešasis kaimo vietovių finansavimas papildytų privačias iniciatyvas tais atvejais, kai viešųjų gėrybių teikimas yra komerciškai neperspektyvus, ir prireikus apsvarstyti galimybę teikti valstybės pagalbą ir mokesčių paskatas;

18.

pažymi, kad komunikate pripažįstamas ypatingas atokiausių regionų statusas, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje, ir pritaria, kad atokiausių regionų kaimo vietovėse, kurios yra panašios kokybės kaip kaimo vietovės miestų apylinkėse, reikia teikti visuotinės svarbos paslaugas;

19.

atkreipia dėmesį į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduria kaimo regionai, patiriantys struktūrinių permainų arba vykdantys žaliajai pertvarkai būtinus pertvarkymo procesus, pavyzdžiui, energijos gamybos srityje arba automobilių pramonės sektoriuje; prie tokių regionų taip pat priskiriami kaimo turizmo regionai, kurie turi imtis veiksmų pasikeitus kelionių modeliams dėl COVID-19 pandemijos ir klimato kaitos;

20.

siūlo parengti skaidrius kriterijus, lyginamuosius standartus ir tikslus, pagal kuriuos būtų galima stebėti veiksmų poveikį ir pažangą įgyvendinant viziją;

21.

galiausiai, ragina įgyvendinant Europos semestrą nustatyti kaimo vietovėms ypač svarbius rodiklius, pavyzdžiui, kiek procentų gyventojų turi galimybę naudotis visuomeninio transporto, skaitmeninėmis, užimtumo, sveikatos ir kultūros viešosiomis paslaugomis, siekiant užtikrinti, kad ES kaimo vietovių, visų pirma retai apgyvendintų, ateities vizija būtų įtraukta į visas ES priemones, skirtas reguliariai ekonominei tikslų ir uždavinių peržiūrai;

22.

pabrėžia, kad norint, jog kaimo darbotvarkė būtų sėkminga, ji negali būti kuriama remiantis universalaus sprendimo principu, todėl Komitetas mano, kad reikia tiksliai suskirstyti teritorijas į kategorijas ir atsižvelgti į vietos ypatumus, remiantis skaidriais ir objektyviais parametrais ir rodikliais, kurie padėtų realiai įvertinti kaimo plėtra;

23.

primena, kad vienas iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1058 2021 m. birželio 24 d. dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (1) tikslų – remti gamtinių arba demografinių trūkumų turinčias miestų ir kaimo vietoves. Reglamente taip pat numatoma, kad valstybės narės turėtų skirti papildomos ES finansinės paramos projektams, kuriais skatinamas aplinkos požiūriu tvarus ir socialiai įtraukus ekonomikos vystymasis atitinkamuose regionuose;

24.

šiuo atžvilgiu primena, kad ypatinga parama turėtų būti teikiama NUTS 3 vietovėms arba vietovėms, kuriose 2007–2017 m. gyventojų skaičius vidutiniškai sumažėjo daugiau kaip 1 %;

25.

ragina Europos Komisiją, susitarus su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir regionais, užtikrinti, kad ilgalaikės kaimo vietovių vizijos iniciatyvoje būtų numatyti praktiniai sprendimai ir paramos priemonės, skirtos demografinių pokyčių keliamoms problemoms kaimo vietovėse spręsti, ir primena, kad būtina įgyvendinti integruotus projektus, grindžiamus sanglaudos politikos veiksmų programomis, BŽŪP nacionaliniais strateginiais planais ir nacionaliniuose strateginiuose ekonomikos gaivinimo planuose išdėstytomis priemonėmis. Galiausiai Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) projektais plėtojama tarpvalstybinė geriausia praktika, kaip kurti inovatyvias koncepcijas ir rengti bandomuosius projektus, susijusius su miesto ir kaimo funkcinių sričių integruotu teritoriniu vystymu;

26.

ragina supaprastinti Europos fondų ir valstybės pagalbos kaimo vietovėms įgyvendinimo taisykles, patobulinti įvairių fondų paramos derinimą ir pereiti prie kelių fondų modelio, kuris užtikrintų kaimo vietovių klausimo integravimą į visas politikos sritis;

27.

mano, kad gairės, kurias Komisija paskelbs savo 2024 m. ataskaitoje ir kuriomis siekiama pagerinti paramos kaimo vietovėms priemones ir finansavimą, turėtų apimti platesnį programavimo laikotarpį, o ne apsiriboti 2028–2034 m. programa;

28.

atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad kuriant kaimo vietovių ateitį būtina taikyti sistemines metodikas, kurios užtikrintų sisteminę, o ne dalinę ar linijinę plėtros viziją;

29.

pabrėžia, kad svarbu nuo pat pradžių išsamiai išanalizuoti kaimo vietovių problemas, nes būtent tokiu būdu nustatomos būsimo plano veiksmų sritys; šiuo požiūriu mano, kad prie jau išnagrinėtų klausimų reikėtų pridėti ir kitas ekonomines problemas, pavyzdžiui, išorės konkurenciją, kainų nestabilumą ir bendrosios pridėtinės vertės paskirstymą įvairiems žemės ūkio sektoriaus ir žemės ūkio maisto produktų gamybos ir prekybos grandinės subjektams;

30.

kalbant apie galimybes mano, kad pernelyg mažai dėmesio skiriama tvaraus kaimo turizmo, laisvalaikio, kultūrinės veiklos ir panašiems sektoriams ir jie nurodomi tik netiesiogiai, nors jie atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant įvairią, stiprią ir tvarią kaimo ekonomiką. Be žemės ūkio, yra daug kitos kaimo vietovėse plėtotinos veiklos galimybių, pavyzdžiui, dviračių turizmas, medžioklė, žygeivystė, mikologija, sveikatingumo turizmas, gastronomija, bendruomeniniai menai arba menininkų dirbtuvės, parodų organizavimas ir kt.;

31.

norėtų pabrėžti tinkamo ir subalansuoto ekonominio vystymosi svarbą, daugiausia dėmesio skiriant naujiems verslo modeliams. Kai kuriose kaimo vietovėse (ypač pasienio teritorijose), kuriose mažėja gyventojų skaičius ir gausėja neeksploatuojamų būstų ir patalpų, vis dažniau kyla destabilizuojančios nusikalstamos veiklos grėsmė. Dėl šios priežasties mažėja normų aiškumas ir mažėja saugumo jausmas bei prastėja gyvenimo kokybė;

32.

šiuo požiūriu primena, kad kaimo vietovių ateitis priklauso nuo jaunų žmonių, kurie nuspręstų siekti savo gyvenimo tikslų kaimo vietovėse, išlaikymo ir pritraukimo; todėl sprendžiant kaimo vietovių uždavinius, būtina aktyviai įtraukti jaunimą, kurti forumus, kuriuose jaunuoliai galėtų dalytis idėjomis, ir remti jaunimo iniciatyvas kaimo vietovėse;

33.

pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis, kai visuomenė senėja, būtina skubiai plėtoti pagrindinių paslaugų ekonomiką, kuri užtikrintų visuotinį visų prekių ir paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse, ypatingą dėmesį skiriant vyresnio amžiaus žmonėms; taip pat palankiai vertina 2022-ųjų paskelbimą Europos jaunimo metais, nes tai yra proga suteikti galimybių ir padėti kaimo jaunimui tapti aktyviais piliečiais ir teigiamų pokyčių varomąja jėga;

34.

ragina Komisiją savo pasiūlymuose šioje srityje apsvarstyti, kokį indėlį gali įnešti paskirstytojo paslaugų teikimo sistemos, apimančios įvairias įstaigas, pavyzdžiui, vaikų dienos užimtumo centrus, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros įstaigas, mokyklas, popamokinius centrus, parduotuves ar socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros įstaigas (sritis, kurioje nuotolinės medicinos ir nuotolinės priežiūros technologijos gali būti itin naudingos), todėl prašo Europos Komisijos valstybėms narėms nustatyti minimalius kiekybinius tikslus siekiant kaimo vietovėse pagerinti bendrą paslaugų prieinamumą, visų pirma pagrindinių viešųjų paslaugų prieinamumą;

35.

pabrėžia, kad būtina įtraukti visus duomenis apie socialines, taip pat socialines ir sveikatos priežiūros sistemas į numatytą suderintą geoerdvinės informacijos sistemų naudojimo metodą, ir kad reikia didinti socialinių paslaugų sistemos ir kitų socialinės apsaugos sistemų sąveiką.

36.

taip pat pabrėžia, kad svarbu įtraukti socialinės rūpybos ir bendruomeninių paslaugų prieinamumo rodiklius socialinės apsaugos srityje;

37.

pažymi, kad svarbu kuo geriau išnaudoti kaimo ir miesto tarpusavio priklausomybę teritorinio lygiavertiškumo kontekste. Keliose savivaldybėse vykdomos investicijos turėtų būti naudingos visoms vietos valdžios institucijoms, kad geriausiu atveju jos būtų vienodai naudingos ir miesto, ir kaimo vietovėms.

38.

ragina užtikrinti, kad šis teigiamas poveikis tinkamai atsispindėtų skaičiuojant investicijas vienam gyventojui pagal regiono tipą (miestas, tarpinis regionas, kaimas), todėl siūlo peržiūrėti tokių investicijų pelno rodiklių rengimo mechanizmus, ypatingą dėmesį atkreipiant į miestelius ir kaimus kaimo vietovėse;

39.

pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba yra galimybė kaimo vietovėms kovoti su energijos nepritekliumi ir užtikrinti energetinį savarankiškumą funkcinėse teritorijose (įskaitant kaimo ir miesto įtakos sferą). Be to, Komitetas pabrėžia, kad pritarimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginiams galima padidinti išlaikant dalį gautų pajamų kaimo bendruomenėse;

40.

siūlo tam tikrais atvejais apsvarstyti galimybes skatinti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimą, nes taip sukuriamos žemės ūkio, gamybos ir prekybos sinergijos kaimo vietovėse galimybės ir padedama stiprinti vietos ekonomiką kuriant darbo vietas ir sumažinant nedarbą;

41.

pabrėžia vizijoje numatytos fizinės infrastruktūros vystymo sistemos svarbą siekiant pagerinti kaimo vietovių junglumą ir palengvinti jų socialinį ir ekonominį atsinaujinimą ir siūlo į ją įtraukti kaimo darbotvarkes;

42.

nurodo, kad siekiant užtikrinti, jog būtų imtasi koordinuotų, veiksmingų ir efektyvių veiksmų, svarbu gerinti transporto jungtis su priemiesčių ir kaimo vietovėmis, visų pirma pasitelkiant regionines valdžios institucijas ir jų veiklos programas. Šiuo tikslu į miesto transporto strategijas turėtų būti visiškai integruotos kaimo ir priemiesčių teritorijos (2);

43.

primena, kad siekiant sėkmingai ir tvariai plėtoti regionų ekonomiką ir steigti arba plėsti įmones kaimo vietovėse, labai svarbios komercinės zonos; tai ypač aktualu regionams, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai; reikia remti vietos valdžios institucijas, kurios turės nustatyti, patvirtinti arba pakeisti atitinkamų zonų paskirtį; dažnai tokiu atveju kyla problemų, susijusių su teikiamų planavimo paslaugų apimtimi ir išlaidomis;

44.

nurodo, kad ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į infrastruktūrą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą pasienio kaimo regionuose; pabrėžia, kad kaimo vietovėse būtina gerinti viešojo transporto infrastruktūrą ir paslaugų sistemą, užtikrinant, kad būtų diegiami tvarūs judumo sprendimai, kuriais būtų sutrumpintas kelionių tarp miestų bei priemiesčių ir kaimo vietovių laikas ir persėdimų skaičius;

45.

pabrėžia, kad pagrindinis teritorijų planavimo ir transporto politikos tikslas turėtų būti užtikrinti maksimalias galimybes patenkinti poreikius, kartu kuo labiau sumažinant judumo poreikį, todėl svarbu transportą racionalizuoti;

46.

rekomenduoja įvairiarūšio judumo sprendimais taip pat atsižvelgti į paslauginio judumo, kuris gali padėti siekti energijos ir klimato požiūriu tvaresnio fizinio junglumo, modelių naudą, pavyzdžiui, tvaraus transporto naudojimą gali paskatinti užsakomosios paslaugos ir dalijimasis transporto priemonėmis, sujungiantys kaimo bendruomenes su transporto mazgais, ypač autobusų ir geležinkelio stotimis;

47.

pritaria Komisijai, kad skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį vystant kaimo vietoves, nes jis suteikia galimybę minėtose vietovėse diegti novatoriškus sprendimus ir taip padidinti jų atsparumą ir išnaudoti potencialą; todėl ragina ypatingą dėmesį skirti sistemų, kurios leistų viešuosius veiksmus papildyti privačiu finansavimu kuriant skaitmeninę infrastruktūrą, propagavimui. Nors skaitmeninė infrastruktūra yra nepakankamai konkurencinga privačių investicijų požiūriu, ji yra labai konkurencinga socialiniu ir teritoriniu požiūriu. Plačiajuostis ryšys yra labai svarbus kaimo vietovėse, kad būtų galima naudotis įvairiomis paslaugomis bei spręsti problemas, susijusias su skaitmeniniu atotrūkiu, su kuriuo susiduria keletas bendruomenių;

48.

pabrėžia, kad investicijų į skaitmeninę infrastruktūrą nepakanka, jei kartu neužtikrinamas pakankamas skaitmeninis mokymas ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, o tai ypač aktualu kaimo vietovėse. Tai taip pat labai svarbu atsižvelgiant į pasaulinį kibernetinių nusikaltimų skaičiaus augimą ir ypač į poreikį užtikrinti pakankamą vietinių įmonių, kurios yra maisto tiekimo grandinės grandys, kibernetinį saugumą;

49.

primena, kad kaimo vietovės itin nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, nes jų ekonomika yra ne tokia įvairi, daugelis šių vietovių darbuotojų yra pagrindiniai darbuotojai, o interneto infrastruktūra prasta; tačiau pandemijos poveikis nuotolinio darbo plėtrai suteikia galimybių spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo kaimo vietovėse klausimą ir ilgainiui skatinti novatorišką socialinę ir ekonominę veiklą kaimo vietovėse, todėl, be kitų priemonių, siūloma apsvarstyti galimybę skatinti plėtoti aukštos kokybės bendras darbo erdves kaimo bendruomenėse arba kurti mokesčių paskatas, kad privačios įmonės būtų skatinamos leisti darbuotojams dirbti pasirinktose geografinėse vietovėse;

50.

mano, kad, vadovaujantis Komisijos pirmininkės U. von der Leyen požiūriu „nė vieno nepalikti nuošalyje“, reikalingos priemonės, užtikrinsiančios, kad kiekviename regione būtų plėtojamos inovacijų ekosistemos, kurios suteiktų galimybių visiems verslininkams ir visoms kaimo vietovių labai mažoms, mažosioms bei vidutinėms įmonėms, skatintų šį smulkų kaimo verslą; be to, būtina pakankama švietimo ir mokymo pasiūla, įskaitant skaitmeninius įgūdžius ir kitus socialinius emocinius įgūdžius, susijusius su atviromis inovacijomis, tarpregioniniu ir tarptautiniu bendradarbiavimu ir tarpkultūrine komunikacija;

51.

palankiai vertina didesnę paramą principu „iš apačios į viršų“ grindžiamoms iniciatyvoms, pavyzdžiui, LEADER/BIVP, kuriose apibrėžiama vietos veiklos grupių svarba, ir pažangiųjų kaimų iniciatyvoms; ragina toliau remtis patirtimi, įgyta įgyvendinant šias programas ir metodus; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į inovacijomis grindžiamos regionų plėtros, sutelktos į vietoje turimus įgūdžius ir dalyvavimą, naudą; kompetentingos regionų ir nacionalinio lygmens valdžios institucijos turėtų labiau atsižvelgti į vietos subjektų novatoriškas idėjas ir prireikus jas remti;

52.

prašo įtraukti kultūros paveldo ir kultūros, meno bei kūrybos sektoriaus darbuotojų indėlį į tvarios ir klestinčios ateities kūrimą ir padidinti kaimo vietovių patrauklumą turistams, kuris taip pat padidins jų ekonominę gerovę;

53.

mano, jog itin svarbu tai, kad komunikate pripažįstama tvaraus žemės ūkio ir miškininkystės valdymo vaidmuo didinant atsparumą kritinės klimato padėties ir su ja susijusių grėsmių atveju ir apsaugant biologinę įvairovę;

54.

primena, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka taip pat turėtų užtikrinti didesnį visuomenės atsparumą ir teisingumą; visuomenė turėtų atsižvelgti į visų kaimo bendruomenės narių, įskaitant nepalankioje padėtyje esančių grupių atstovus ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse bei dideliame skurde gyvenančius asmenis, poreikius. Todėl būtina pabrėžti, kad žalioji ir skaitmeninė pertvarka turi būti teisingesnė ir įtraukesnė;

55.

mano, kad kaimo vietovėse svarbiausią vaidmenį turėtų gebėti atlikti žemės ūkis; ragina Komisiją prižiūrėti, kad būtų tinkamai parengti strateginiai planai, kuriuos kiekviena valstybė narė turi parengti pagal naująją bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), siekiant užtikrinti, kad Europos pirminis sektorius laikytųsi žaliajame kurse, strategijoje „Nuo ūkio prie stalo“ ar Biologinės įvairovės strategijoje nurodytos krypties ir kad juose būtų numatytos vietos strategijos, pagrįstos kiekvieno regiono ypatumais ir tipiškų vietos produktų reklama;

56.

pabrėžia, kad reikia skatinti savarankiško apsirūpinimo ir aprūpinimo maistu saugumo procesus, pagrįstus vietoje pagamintais, kokybiškais ir ekologiškais produktais, kurie priklauso inovatyvioms vertės grandinėms, skatinančioms teritorinę struktūrą; pažymi, kad artimiausiais metais ekologinis ūkininkavimas turės sudaryti 25 % žemės ūkio; tačiau mano, kad šiam tikslui pasiekti reikės atitinkamai suderintų paramos ir pagalbos priemonių bei vartojimo skatinimo politikos;

57.

pabrėžia, kad būtina skubiai spręsti kartų kaitos žemės ūkyje klausimą, todėl svarbu remti jaunimo ir kaimo moterų įtraukimą į žemės ūkį ir ūkių valdymą; todėl pritaria Komisijai, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jaunimo poreikiams, kad jie liktų gyventi kaimo vietovėse; mano, kad siekiant spręsti kartų kaitos problemą, labai svarbu skatinti vykdyti viešąją politiką, remiančią ūkių modernizavimą, kuris skatintų jaunųjų ūkininkų įsikūrimą. Šiuo tikslu, reikia sudaryti jiems palankesnes sąlygas dalyvauti vietos lygmeniu įgyvendinamose socialinės integracijos ir integracijos į darbo rinką programose, taip pat pasinaudoti švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo ir kultūrinės veiklos galimybėmis; be to pritaria, kad plečiant darbo ir mokymo pasiūlą ir skatinant taikyti priemones, kuriomis sudaromos sąlygos užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, svarbu ypatingą dėmesį skirti moterims;

58.

primena, kad po „Brexit’o“ nemažai kvalifikuotų darbuotojų daliai teko susidurti su darbo sąlygų ir taisyklių pokyčiais, o ES turėtų apsvarstyti paramos šioms darbuotojų migrantų kategorijoms sistemas. Be to, ypač svarbu, kad ES apsvarstytų galimybę pradėti įgyvendinti programas, kurios padėtų ir motyvuotų emigravusius kvalifikuotus darbuotojus grįžti namo, į savo tėvynę;

59.

mano, kad dirbantiesiems žemės ūkio srityje būtina užtikrinti sąžiningas kainas ir pajamas. Todėl reikia užkirsti kelią bet kokiai rinkos raidai, kuri gali būti žalinga įmonėms. Krizės metu ES bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) turėtų būti su tuo kovojama tokiomis priemonėmis kaip bendras gamybos apimties pritaikymas prie rinkos poreikių ir kvalifikuoto patekimo į rinką taisyklės;

60.

pažymi, kad didelė ES žemės ūkyje ir maisto pramonėje atliekamo darbo dalis tenka darbuotojams migrantams. Neretai ši gyventojų grupė gyvena sudėtingomis sąlygomis. Todėl būtina stiprinti ES socialinę darbotvarkę siekiant didesnio minimalaus darbo užmokesčio, gerų darbo sąlygų ir socialinės integracijos;

61.

pabrėžia, kad daugeliui Europos ūkininkų ir veisėjų žalioji pertvarka kels daug iššūkių. Siekiant sėkmingai išnaudoti atsirandančias galimybes, reikia dėti ypatingas pastangas komunikacijos, informuotumo didinimo ir mokymo srityse, kad būtų skleidžiama informacija apie naują tvarų ir ekologinį žemės ūkį ir suteikiama įgūdžių, kaip jį praktiškai įgyvendinti;

62.

pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią žemės užleidimui, taip pat supaprastinti prieigą prie jos. Todėl šiuo tikslu būtina sukurti tinkamą reguliavimo sistemą, parengti naujų žemėtvarkos priemonių ir suteikti būtinų mokesčių paskatų bei užtikrinti finansavimą;

63.

pažymi, kad dėl didėjančio stambių plėšrūnų paplitimo ir su tuo susijusio dažnesnio gyvūnų pjovimo aukštikalnių ganyklose vis daugiau problemų kyla ūkininkavimui kalnuotose vietovėse ir dažnai aukštikalnėse jis nutraukiamas, nors jis atlieka labai svarbų vaidmenį, kad ištisi regionai netaptų miškynais, taigi ypač prisideda prie gamtos apsaugos ir erozijos kontrolės, be to, yra didžiulis indėlis į kraštovaizdžio išsaugojimą kaimo vietovėse; todėl ragina Europos Komisiją:

—	sukurti bendrą Europos vilkų ir stambiųjų plėšrūnų, ypač lokių populiacijos valdymo sistemą,

—

išnagrinėti galimybę iš dalies pakeisti Buveinių direktyvos priedus, kad būtų galima greičiau prisitaikyti prie tam tikrų gyvūnų populiacijos raidos ir atsižvelgiant į šalį ar teritorinį vienetą sumažinti arba padidinti apsaugos statusą, kai tai yra pagrįsta remiantis teigiamomis ar neigiamomis saugomų gyvūnų rūšių populiacijos tendencijomis ir atsižvelgiant į pavojų ganyklinei veiklai,

—	išplėsti galimybes ES teisėskūrą ir būtinas priemones pritaikyti prie vietos sąlygų, kad būtų galima geriau valdyti plėšrūnų, ypač vilkų ir lokių, populiaciją;

64.

pabrėžia, kad žemės ūkio infrastruktūra yra svarbi kaimo vietovių struktūrai ir sanglaudai; ragina Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad infrastruktūra būtų išsaugota ir iš esmės išliktų pravažiuojami (negrįsti) keliai;

65.

ragina užtvindymo zonas įtraukti į pavyzdines atsparių zonų iniciatyvas, nes jos labai prisideda prie atsparumo klimato kaitai didinimo, mažo anglies dioksido kiekio žemės ūkio vystymo, apsaugos nuo potvynių ir geresnio potvynių valdymo. Daugelis upių ir užtvindymo zonų yra tarpvalstybinio pobūdžio (o tai yra problema) ir yra bendro su vandeniu susijusio iššūkio dalis. Todėl būtinas ir tarptautinis bendradarbiavimas;

66.

primena, kad ilgalaikė kaimo vietovių vizija turi sustiprinti regionų vaidmenį nustatant jų prioritetus; šiuo požiūriu mano, kad rengiant BŽŪP teisės aktus, nacionalinius strateginius ir ekonomikos gaivinimo planus buvo praleista proga užtikrinti, kad būsimi investicijų projektai kaimo vietovėse būtų iš tikrųjų susieti su kiekvienos teritorijos poreikiais, kuriuos nustatė jų pačių suinteresuotieji subjektai;

67.

ragina planavimo procesuose, kurie ateityje turės įtakos kaimo vietovėms, labiau atsižvelgti į kiekviename ES regione įgyvendinamas regionines pažangiosios specializacijos strategijas, parengtas dalyvaujant daugybei suinteresuotųjų subjektų;

68.

ragina apsvarstyti galimybę teikti pakankamą techninę paramą kaimo vietovių valdžios institucijų pajėgumų stiprinimui, nes jos yra silpnesnėje padėtyje planavimo gebėjimų, visų pirma susijusių su ilgalaikėmis strategijomis, ir ES lėšų panaudojimo atžvilgiu; taip pat prašo remti, taikyti paprastesnius reikalavimus ar konkrečias iniciatyvas, kad mažiau gyventojų turinčios savivaldybės, kurių administracijose dirba mažiau darbuotojų, taip pat galėtų dalyvauti ES projektuose;

69.

pabrėžia socialinės ekonomikos, kaip pagrindinės priemonės užtikrinant esamą ir būsimą ES kaimo vietovių plėtrą, svarbą ir strateginį vaidmenį sprendžiant demografinius ir visuomenės senėjimo uždavinius, kuriant atsparesnes ir glaudžiai su bendruomene susietas įmones, išlaikant gyventojus tose teritorijose ir skatinant kokybiškų darbo vietų kūrimą, darbuotojų mokymą, moterų verslumą, jaunų žmonių įtraukimą į darbo rinką ir kartų kaitą;

Briuselis, 2022 m. sausio 26 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) OL L 231, 2021 6 30, p. 60.

(2) COM(2021) 811, Europos Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Nauja ES judumo mieste sistema“.

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/25

Europos regionų komiteto nuomonė „Lyčių lygybė ir klimato kaita: lyčių aspekto integravimas į Europos žaliąjį kursą“

(2022/C 270/05)

Pranešėja:

Kata TÜTTŐ (HU/PES), Budapešto municipaliteto generalinės tarybos narė

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

dar kartą patvirtina, kad lyčių lygybė yra viena pagrindinių Europos vertybių ir vienas esminių Europos Sąjungos principų, įtvirtintų Sutartyse ir pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje. SESV 8 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga visose savo veiklos srityse siektų pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę;

primena, kad lyčių lygybė, saugus ir lankstus užimtumas bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra įtvirtinti 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbto Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos Europos socialinių teisių ramsčio 2, 5 ir 9 principuose;

pripažįsta, kad klimato kaitos politikos poveikis yra skirtingas skirtingoms lytims ir kad, siekiant veiksmingai kovoti su klimato kaita, reikia skatinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą (1); pabrėžia, jog šiuo atveju itin svarbu, kad moterys dalyvautų rengiant krizių valdymo strategijas ir veiksmus siekiant demokratiškesnės įtraukesnės Europos;

Lyčių aspektu grindžiamas požiūris į klimato kaitą

pažymi, kad klimato kaitos, visuotinio atšilimo, biologinės įvairovės nykimo ir aplinkos būklės blogėjimo keliami pavojai turi didesnį poveikį skurdžiausioms ir pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms globaliųjų Pietų ir ES šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos keliamos daugialypės rizikos gilėja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai skirtumai ir esamas disbalansas, pavyzdžiui, susiję su lyčių lygybės trūkumu; todėl pabrėžia, kad dėl klimato politikos ir priemonių, kuriomis neatsižvelgiama į lyčių aspekto analizę ir perspektyvą, gali padidėti socialinė nelygybė;

pripažįsta, kad pasauliniu lygmeniu klimato kaitos ir natūralios aplinkos būklės blogėjimo padariniai labiau pažeidžia moteris ir mergaites, tačiau kartu jos yra įtakingos veikėjos, galinčios atlikti svarbų vaidmenį siekiant poveikio klimatui neutralumo ir prisitaikant prie klimato kaitos poveikio; pabrėžia, kad dėl skirtingos patirties ir perspektyvos vyrų ir moterų novatoriškas mąstymas ir kūrybiškos idėjos dažnai gali būti papildomojo pobūdžio ir kad lyčių aspekto analizę įtraukiant į klimato politiką ir pripažįstant įvairias lytines tapatybes išplečiamas jos taikymas visoje visuomenėje. Todėl remia Škotijos Vyriausybės ir JT Moterų COP 26 konferencijoje pateiktą bendrą pareiškimą, kuriame raginama moterims ir mergaitėms suteikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą (2);

moteris būtų galima labiau įgalėti klimato kaitos srityje; šio tikslo reikia siekti gerinant jų švietimą ir informuotumą apie su klimatu susijusias technologijas, priemones ir veiksmus, taip pat užtikrinant aktyvesnį jų vaidmenį priimant sprendimus šiose srityse;

pabrėžia svarbias lyčių, klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos uždavinių sąsajas; atkreipia dėmesį į tai, kad labai tikėtina, jog moterys ir vyrai gali patirti skirtingas klimato kaitos pasekmes, atsižvelgiant į konkrečias jų gyvenimo aplinkybes, turi skirtingus pajėgumus švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos individualiai, skirtingai suvokia klimato kaitos švelninimo galimybes ir skirtingai jas vertina, taip pat patiria nevienodą klimato politikos socialinį ir ekonominį poveikį; mano, kad moterys ir mergaitės gali paskatinti elgsenos pokyčius;

Lyčių aspekto integravimas

pabrėžia, kad lyčių aspekto integravimas, suprantamas kaip lyčių aspekto įtraukimas į politikos, reguliavimo priemonių ir išlaidų programų rengimą, kūrimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, yra vertinga priemonė siekiant lyčių lygybės, ir apgailestauja, kad ja nesinaudojama;

pažymi, kad, nors 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje (3) pripažįstamas galimas skirtingas Europos žaliojo kurso politikos ir programų poveikis moterims nei vyrams, joje nėra paskelbto lyčių aspekto integravimo į visas pagrindines Komisijos iniciatyvas (4); atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso, kurioje pabrėžiama, „kad į žaliąjį kursą būtina įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį dėl veiksmų ir tikslų, įskaitant lyčių aspekto integravimą ir veiksmus, kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą“ (5);

10.

pabrėžia, kad poveikio lytims vertinimai yra pagrindinis ES lyčių aspekto integravimo priemonių rinkinio elementas, kuris nėra visapusiškai išplėtotas, nes pernelyg dažnai trūksta pagal lytį suskirstytų ir tarpsektorinių duomenų, nepakankamai renkama ir naudojama statistika ir informacija; ragina Komisiją remtis EIGE poveikio lytims vertinimo vadovu (6); pabrėžia, kad visose ES valstybėse narėse renkami duomenys turėtų apimti išsamesnius lyčių rodiklius, nedidinant administracinės naštos nacionalinėms valdžios institucijoms duomenų rinkimo srityje;

11.

palankiai vertina Lyčių lygybės darbo grupę (7), kuri įsteigta siekiant užtikrinti lygybės, įskaitant lyčių lygybę ir lyčių įvairovę, integravimą į visų sričių ES politiką nuo rengimo iki įgyvendinimo etapų, ir ragina ES sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms, regionų ir vietos valdžios institucijoms keistis gerąja patirtimi ir atsisakyti principo „iš viršaus į apačią“;

12.

tvirtina, kad moterų dalyvavimas priimant su klimato kaita susijusius sprendimus yra dar vienas svarbus veiksnys siekiant lyčių požiūriu konstruktyvesnės ir veiksmingesnės kovos su klimato kaita politikos ir programų; ragina užtikrinti aktyvesnį moterų dalyvavimą visuose ES institucijų, valdymo įstaigų ir valdžios institucijų veiksmuose visais valdymo lygmenimis; ragina Tarybą nebeblokuoti Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose (8);

13.

pabrėžia, kad atsigavimas po pandemijos yra galimybė kurti naują kasdienybę ir nukreipti išteklius neutralaus poveikio klimatui ir didesne lyčių pusiausvyra grindžiamai visuomenei; ragina naudoti lyčių aspekto integravimo priemones įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, nes jie turėtų būti ne tik atsigavimo, bet ir tvarios, teisingos ir lygios visuomenės pagrindas;

14.

ragina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus kliūtims, trukdančioms dalyvauti priimant sprendimus, nustatyti, taip pat ištirti, kokį poveikį žmonių vartojimui ir gyvenimo būdui daro lyčių stereotipai; ragina naudoti tokius modelius kaip GAMMA (Lyčių lygybės aspekto vertinimo metodas klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje), siekiant gauti geresnius duomenis;

15.

mano, kad laikantis lyčiai atžvalgaus požiūrio, galima geriau patenkinti visų piliečių poreikius bei išnaudoti jų gebėjimus. Vietos ir regionų valdžios institucijos gali geriausiai integruoti socialinius klausimus į klimato srities veiksmus, nes jos yra arčiausiai piliečių esantis valdymo lygmuo ir atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant teisės aktus; pabrėžia, kad moterų dalyvavimas turi būti skatinamas visais instituciniais lygmenimis, pradedant nuo ES;

16.

ragina Europos klimato pakte atsižvelgti į šį lyčių aspektu grindžiamą požiūrį, siekiant daryti įtaką su klimatu susijusiems veiksmams ir politikai, į jį įtraukiant konkrečią informavimo veiklą, skirtą informuotumo didinimui, švietimui ir keitimuisi žiniomis apie lyčių aspektus;

17.

pabrėžia su lytimis ir aplinkosauga susijusių NVO, pilietinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimo ir bendrų informavimo kampanijų ir mokymo programų kūrimo svarbą;

Žaliosios darbo vietos

18.

palankiai vertina tai, kad ekologiškas, skaitmeninis ir įtraukus ekonomikos atsigavimas suteiks galimybių kurti naujas darbo vietas arba reintegruoti ilgalaikes bedarbes moteris į skaitmeninės ekonomikos darbo rinką; teigia, kad į kuriamą tvarią ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką bus galima įtraukti lyčių aspektą ir išvengti, kad neįsitvirtintų esamą nelygybė;

19.

pabrėžia, kad moterų dalyvavimas vykdant žaliąją ekonominę veiklą yra labai svarbus siekiant teisingo tvaraus vystymosi ir turi būti vertinamas ir matomas; moterys ir mergaitės taip pat gali pasinaudoti galimybėmis žaliojo verslumo srityje ir tapti žaliąsias darbo vietas kuriančiomis darbdavėmis, o ne darbuotojomis, jeigu tai nelems samdomųjų darbuotojų, pradėjusių dirbti savarankiškai, nesaugumo;

20.

pripažįsta, kad technologijos atliks svarbesnį vaidmenį visų mūsų gyvenime ir kad labai svarbu, jog technologijų sektorius atspindėtų visuomenę, kuriai jis tarnauja; ragina kurti ir finansuoti specializuotas skaitmeninio ir technologinio raštingumo mokymo programas, skirtas moterims ir mergaitėms, kaip pagrindinę galimybę paspartinti inovacijas su klimato kaita susijusios pertvarkos ir energetikos pertvarkos srityse, didinant lyčių kvotas šiuose sektoriuose ir užtikrinant lygias profesines galimybes (9);

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti lyčių lygybę kaip svarbų perėjimo prie skaitmeninių technologijų elementą, šiuo tikslu įtraukti lyčių aspektą į rengiamą skaitmeninio švietimo politiką, remti mentorystės programas, kuriose dalyvautų sektiną pavyzdį IRT srityje rodančios moterys, šalinti sąmoningą ir nesąmoningą lyčių diskriminaciją iš algoritmų, užkirsti kelią smurtui elektroninėje erdvėje, panaudoti „Erasmus+“ veiklą ir programas, skatinti mokymosi visą gyvenimą koncepciją suaugusiųjų švietimo srityje, ypač atokiose vietovėse ir užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai;

22.

mano, kad nuotolinis darbas gali padėti geriau suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, visų pirma dirbančioms moterims, jei šeimos turi galimybę visą darbo laiką naudotis prieinamomis ir aukštos kokybės vaikų priežiūros paslaugomis, įskaitant laisvalaikio veiklą vyresniems vaikams, ir jei ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad moterys dažniau tampa smurto šeimoje aukomis (10); pabrėžia, kad nuotoliniam darbui svarbu sudaryti galimybes už prieinamą kainą gauti naujausią technologinę aparatinę įrangą ir naudotis sparčiuoju internetu, bei programą „WiFi4EU“ išplėsti į atokias vietoves; ragina skubiai imtis plataus užmojo veiksmų įgyvendinant 2019 m. profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą;

Tvarus viešasis transportas ir judumas

23.

pabrėžia, kad kuriant ir planuojant transporto sistemas miestuose reikėtų labiau atsižvelgti į lyčių disbalansą, nes moterys viešuoju transportu naudojasi dažniau; pabrėžia, kad pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų gerinti, yra sauga ir saugumo jausmas; judumo modelius (įskaitant tvarkaraščius) ir sprendimus dėl maršrutų patogumo reikia priimti atsižvelgiant į skirtingą naudojimą pagal lytį (vyrai dažniau važiuoja į darbą ir atgal be sustojimų, o moterys tai daro trumpesniais maršrutais ir sustoja keliose vietose), taip pat į vaidmenų pasiskirstymą darbo rinkoje ir priežiūros ekonomikoje; pabrėžia, kad ne piko metu teikiamų viešojo transporto paslaugų pajėgumas, patikimumas ir lankstumas turi labiau atitikti visų lyčių ir amžiaus grupių žmonių judumo modelius, kartu reikia laikytis požiūrio, kad kiekviena savivaldybė, regionas ar šalis turėtų organizuoti savo viešojo transporto paslaugas atsižvelgdama į įvairius miesto ar kaimo poreikius ir realijas;

24.

mano, kad paprastos, ekonomiškai efektyvios ir atkartojamos iniciatyvos, pavyzdžiui, leidimas naktiniams autobusams sustoti paprašius arba gerai apšviestos ir nuo eismo visiškai atskirtos dviračių ir pėsčiųjų juostos, galėtų prisidėti prie tvaresnio, saugaus ir įtraukaus judumo;

25.

mano, kad tokios iniciatyvos kaip permainų platforma „Moterys ir transportas“ gali padėti didinti moterų užimtumą transporto sektoriuje ir tapti geru forumu keistis geriausia patirtimi, ir ragina imtis tolesnių veiksmų pasitelkiant įvairovės ambasadorius transporto sektoriuje;

26.

ragina Komisiją planuoti, kaip sujungti miestus ir atokias vietoves, taip pat kaip užtikrinti prieinamumą ir susisiekimą bei didesnį netaršių transporto priemonių, traukinių ir elektrinių hibridinių autobusų naudojimą ilgesniems atstumams; mano, kad skaitmeniniai sprendimai, skirti maršrutų bilietų pardavimui įvairiose mobiliosiose programėlėse, yra gera praktika; pripažįsta, kad dedamos pastangas įgyvendinti naująją ES miestų darbotvarkę;

Energijos nepriteklius

27.

yra giliai susirūpinęs, kad visose valstybėse narėse elektros ir dujų kainos pasiekė aukščiausią lygį per keletą dešimtmečių, todėl daugelis moterų ir vyrų patiria energetinį skurdą; ragina ES imtis ilgalaikių atsakomųjų priemonių, įskaitant tyrimus energijos kainų didėjimo priežastims ištirti;

28.

pripažįsta, kad energijos nepriteklius daro neproporcingai didelį poveikį moterims dėl struktūrinės pajamų pasiskirstymo nelygybės, jų socialinio ir ekonominio statuso bei priežiūros pareigų skirtumų tarp vyrų ir moterų;

29.

atkreipia dėmesį į Europos Parlamento rezoliuciją (11), kurioje ES raginama į visas energetikos politikos sritis ir programas įtraukti lyčių aspektą, daugiausia dėmesio skiriant moterims ir mergaitėms, patiriančioms skurdą, socialinę atskirtį ir marginalizaciją;

30.

ragina ES Energijos nepritekliaus konsultacinį centrą (EPAH) rengiant rodiklius bei naudojant ir renkant duomenis atsižvelgti į lyčių aspektą;

31.

pakartoja, kad energijos nepriteklius yra didelė visuomenės problema, kuri turi socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių pasekmių ir kurią reikia skubiai spręsti visais valdymo lygmenimis; todėl pabrėžia, kad siekiant pašalinti energijos nepriteklių, būtina imtis įvairių viešosios politikos priemonių, taip pat atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo ir socialinės apsaugos klausimus;

32.

palankiai vertina pokyčių platformos ir premijos Women in Energy iniciatyvas, kaip lyčių lygybės skatinimo priemones, ir pasiūlymą dėl Socialinio klimato fondo, kuriuo siekiama kompensuoti socialiniu ir ekonominiu požiūriu nesubalansuotą ATLPS taikymo ir transporto ir pastatų sektoriuose poveikį ir kuriame nurodoma būtinybė atsižvelgti į moterų perspektyvas; pabrėžia, kad įgyvendinant Socialinio klimato fondo ir Teisingos pertvarkos fondo veiklą reikia vadovautis lyčiai atžvalgiu požiūriu; palankiai vertina tai, kad Komisijos Energetikos generalinio direktorato iniciatyva netrukus pradės veikti Lygybės energetikos sektoriuje platforma;

Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą

33.

primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą reiškia lyčių aspekto integravimą į visą biudžeto sudarymo procesą siekiant, kad į lyčių lygybę būtų atsižvelgta priimant visus sprendimus dėl pajamų ir išlaidų;

34.

yra susirūpinęs dėl dviejų naujausių tyrimų, kuriuos 2015 m. ir 2017 m. atliko Europos Parlamentas, išvadų, kuriose pabrėžiama, kad sudarant biudžetą praktiškai nepakankamai atsižvelgiama į lyčių aspektą ir kad 2015–2017 m. (12) nebuvo pasiekta pažangos biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srityje;

35.

yra susirūpinęs, kad lyčių aspekto integravimas neįtrauktas į 11 vertinimo kriterijų, nustatytų Atsparumo didinimo priemonės reglamente; žvelgiant plačiau, Europos Audito Rūmai (13) mano, kad ES biudžete į lyčių aspektą neatsižvelgiama, nes iš esmės trūksta pagrindinių elementų, tokių kaip lyčių analizė, su lytimi susiję tikslai, rodikliai ir atskaitomybė teikiant ataskaitas;

36.

apgailestauja, kad lyčių aspektas neįtrauktas į naujausią komunikatą „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (14), juo labiau kad įtrauktis yra viena iš keturių pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis papildomų veiksmų, kad finansų sistema būtų visapusiškai remiamas ekonomikos perėjimas prie tvarumo;

37.

ragina Komisiją ir Tarybą įsipareigoti laikytis biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo, užtikrinti, kad jis būtų taikomas visam ES biudžetui ir kad būtų visapusiškai įgyvendintos Europos Audito Rūmų rekomendacijos, be kita ko, atliekant dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūrą ir įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

38.

atkreipia dėmesį į RK nuomonę „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (15), kurioje raginama aiškiau susieti strategiją su pagrindiniais ES politiniais prioritetais ir strategijomis, visų pirma su perėjimu prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; palankiai vertina RK nuomonę „2021–2027 m. struktūrinių ir sanglaudos fondų lyčių aspektas, daugiausia dėmesio skiriant veiksmų programų rengimui“ (16), kurioje pabrėžiama, kad rengiant sanglaudos politikos programas, lyčių lygybę reikia laikyti kompleksiniu kriterijumi, tikslu, kurio turi būti siekiama įgyvendinant programas, ir galingu veiksniu, padedančiu siekti sanglaudos politikos tvaraus ir subalansuoto vystymosi tikslų;

Tarptautinis lygmuo

39.

palankiai vertina Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) sprendimą priimti lyčių politiką (17) ir įgyvendinimo planą, siekiant lyčių aspektą integruoti į jos veiklą;

40.

palankiai vertina tai, kad UNFCCC procese sukurta speciali darbotvarkė (Patobulinta Limos darbo programa lyčių klausimais ir Lyčių lygybės veiksmų planas), skirta spręsti problemą, susijusią su tuo, kad klimato politika įgyvendinama nepakankamai atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir užtikrinti, kad į pasaulines diskusijas ir tarptautines derybas dėl klimato kaitos būtų įtrauktos moterų nuomonės, ir ypač teigiamai vertina tai, kad kiekvienai šaliai paskirti nacionaliniai lyčių lygybės ir klimato kaitos ryšių punktai;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad Rio de Žaneiro konvencijose (18) pripažįstamos svarbios su lytimi susijusių klausimų sąsajos; atkreipia dėmesį į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą kaip išsamiausią gairių ir įkvėpimo šaltinį siekiant lyčių lygybės, kurių K srityje („Moterys ir aplinka. Nevienodas klimato kaitos poveikis lytims“) (19) visų pirma pabrėžiama, kad pažeidžiamos ekosistemos ir gamtos pasaulio būklės blogėjimas moterims ir mergaitėms kelia didesnę riziką, kurią dar labiau didina antropogeninės klimato kaitos padariniai;

42.

prašo užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose ir regioniniu bei vietos lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose bus atsižvelgta į socialinius veiksnius, pavyzdžiui, lyčių aspektą;

43.

palankiai vertina Paryžiaus susitarimo preambulę, kurioje raginama siekti lyčių lygybės ir skatinti moterų įgalėjimą prisidėti prie visuotinio atšilimo ribojimo; pritaria tam, kad Paryžiaus susitarime pripažįstama, jog prisitaikymo prie klimato kaitos (7 straipsnio 5 dalis) ir gebėjimų stiprinimo pastangų (11 straipsnio 2 dalis) srityse reikia taikyti lyčių aspektu grindžiamus metodus, tačiau apgailestauja, kad šiuo klausimu nesiimta veiksmų ir nepateiktas tolesnis įgyvendinimo planas;

Briuselis, 2022 m. sausio 27 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) Tarybos išvados. Pasirengimas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) susitikimams (Glazgas, 2021 m. spalio 31 d.– lapkričio 12 d.).

(2) https://www.gov.scot/publications/glasgow-womens-leadership-statement-gender-equality-climate-change/

(3) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020DC0152&from=EN

(4) Europos žaliajame kurse (COM(2019) 640 final), 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane (COM(2020) 562 final) ir klimato ir energetikos politikos strategijoje (COM(2014) 15 final), taip pat komunikate „Švari mūsų visų planeta“ (COM(2018) 773 final) lyčių aspektas neminimas, o Aplinkosaugos veiksmų programoje (1386/2014/ES) nėščios moterys vieną kartą minimos kaip pažeidžiama grupė. Taip yra nepaisant to, kad lyčių aspekto integravimas yra Sutartyje nustatytas įpareigojimas, kad ES lyčių lygybės politikos ir lyčių aspekto integravimo sistema yra nustatyta Lyčių lygybės strategijoje (COM(2020) 152) ir kad ES yra įsipareigojusi įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (2015 m.) ir UNFCCC Lyčių lygybės veiksmų planą (2019 m.). https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jcms.13082.

(5) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

(6) https://eige.europa.eu/gender-mainstreaming/toolkits/gender-impact-assessment/guide-gender-impact-assessment

(7) Union of equality: the first year of actions and achievements | European Commission (europa.eu).

(8) Taip būtų užtikrinta, kad ne mažiau kaip 40 % nevykdomųjų bendrovių valdybų narių būtų moterys.

(9) Sėkmingi pavyzdžiai: Moterų ir mergaičių forumas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityje, projektas „Girls Go Circular“ (eit.girlsgocircular.eu), Europinio tinklo „Moterys skaitmeniniame pasaulyje“ rezultatų suvestinės sukūrimas, kuri yra neatsiejama skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) dalis.

(10) https://www.unwomen.org/en/news/in-focus/in-focus-gender-equality-in-covid-19-response/violence-against-women-during-covid-19

(11) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.

(12) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/BRIE/2020/660058/IPOL_BRI(2020)660058_EN.pdf

(13) https://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR21_10/SR_Gender_mainstreaming_EN.pdf

(14) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021DC0390&qid=1635262292392&from=LT

(15) CDR 2016/2020.

(16) CDR 2503/2021.

(17) https://www.ipcc.ch/site/assets/uploads/2020/05/IPCC_Gender_Policy_and_Implementation_Plan.pdf

(18) T. y. JT Biologinės įvairovės konvencija (BĮK), JT Bendroji klimato kaitos konvencija (UNFCCC) ir JT Konvencija dėl kovos su dykumėjimu (JTKKD).

(19) https://beijing20.unwomen.org/sites/default/files/Headquarters/Attachments/Sections/CSW/PFA_E_Final_WEB.pdf

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/31

Europos regionų komiteto nuomonė dėl ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“

(2022/C 270/06)

Pranešėja:

Marieke SCHOUTEN (NL/Žalieji), Nivegeino savivaldybės tarybos narė

Pamatinis dokumentas:

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““

COM(2021) 400 final

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Bendrosios pastabos

palankiai vertina Europos Komisijos komunikatą dėl ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama sveikatai ir kompleksiniam požiūriui. RK laukia paskelbtų veiksmų ir pasiūlymų ir ragina siekti, kad jie būtų nuoseklūs ir derėtų tarpusavyje bei su kitomis žaliojo kurso iniciatyvomis;

pabrėžia, kad reikia visapusiškai įgyvendinti ES teisės aktus, laikantis SESV 191 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų (atsargumo principo ir principų, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kiek įmanoma labiau užkirsti kelią žalai aplinkai ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą turėtų atlyginti teršėjai);

pabrėžia, kad tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kurią reikia spręsti taikant veiksmingą daugiapakopį valdymą ir tarpvalstybinį požiūrį: kiekvienas suinteresuotasis subjektas atlieka savo vaidmenį ir yra būtina imtis veiksmų visais lygmenimis, kad vietos ir regionų valdžios institucijos nesusidurtų su neigiamais padariniais grandinės pabaigoje;

tvirtai tiki, kad tarša yra netvarios gamybos ir vartojimo sistemos, kuri grindžiama neribotu augimu ir gavyba, požymis ir taršos problemą galima pašalinti tik tuo atveju, jei pereisime prie žiedinės ekonomikos;

palankiai vertina šešis pagrindinius 2030 m. tikslus, tačiau apgailestauja, kad dauguma šių tikslų nėra nauji. RK mano, kad reikia platesnio užmojo ir papildomų veiksmų, ir ragina Komisiją pradėti nuolatinį 2050 m. vizijos tikslų peržiūros ir koregavimo procesą ir į jį įtraukti RK;

pabrėžia, kad siekiant šių tikslų Europos lygmeniu reikės plataus užmojo ir integruoto požiūrio, pagal kurį visose politikos srityse būtų sistemingai atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus ir kuris susietų įvairių aplinkos politikos sričių užmojus, terminus, procedūras ir priemones;

palankiai vertina tai, kad sveikata yra vienas iš pagrindinių Nulinės taršos veiksmų plano aspektų. Aplinkos būklės problemų integravimas yra labai svarbus siekiant pokyčių, kurių reikia norint sumažinti grėsmę aplinkai keliančių veiksnių poveikį, ypač pažeidžiamomis sąlygomis gyvenantiems žmonėms (1), nes tarša visame pasaulyje yra pagrindinė aplinkos sukeltų ligų ir pirmalaikių mirčių priežastis;

pakartoja, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija Konferencijoje dėl Europos ateities turi atsižvelgti į piliečių pasiūlymus nulinės taršos klausimu, užtikrindami, kad šioje srityje būtų taikomos naujos plataus užmojo taisyklės;

pabrėžia, kad atsigaunant po pandemijos reikėtų sutelkti dėmesį į koncepciją „Viena sveikata“, pripažįstant žmonių, aplinkos ir gyvūnų sveikatos tarpusavio sąsajas. Jei norime užtikrinti tvarumą ir sukurti sveikus regionus, įgyvendinant tikslus ir teisės aktus turime visų pirma vadovautis koncepcija „Viena sveikata“;

Geresnė prevencija taršos susidarymo vietoje

10.

palankiai vertina naują nulinės taršos hierarchiją, grindžiamą „atvirkštine piramide“, tačiau apgailestauja, kad skiriama labai mažai dėmesio su tarša susijusios žalos atitaisymui ir atlyginimui;

11.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms tenka labai svarbus vaidmuo įgyvendinant šį planą, tačiau jos gali atlikti savo vaidmenį tik tuo atveju, jei ES lygmeniu bus laikomasi prevencinio požiūrio taikant veiksmingą taršos mažinimo jos susidarymo vietoje politiką;

12.

palankiai vertina Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (PITD) peržiūrą ir platesnio užmojo požiūrį, kuriuo siekiama mažinti išmetamųjų teršalų kiekį jų susidarymo vietoje. PITD turėtų padėti siekti žiedinės ekonomikos tikslų;

13.

pakartoja, kad išmetamiesiems teršalams keliami reikalavimai yra ypač veiksmingas metodas, todėl rekomenduoja daugiau dėmesio skirti jų sugriežtinimui, nes tai yra geresnis būdas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį jų susidarymo vietoje;

14.

remia tarptautinį darbą, susijusį su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB), įskaitant besiformuojančias technologijas, siekiant mažinti pramoninius išmetamuosius teršalus, kad būtų sumažinta išmetamųjų teršalų ribinių verčių įvairovė ir sudarytos vienodos sąlygos tarptautiniu lygmeniu;

15.

ragina greičiau peržiūrėti GPGB informaciniame dokumente nustatytus reikalavimus, taikomus įvairiems pramoniniams teršėjams, ir užtikrinti jų laikymąsi, o atliekant Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) proceso peržiūrą taikyti griežtesnius išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus;

16.

pabrėžia Tvarių produktų iniciatyvos, apie kurią paskelbta Žiedinės ekonomikos veiksmų plane, svarbą mažinant produktų keliamą aplinkos taršą per visą produktų gyvavimo ciklą: pradedant žaliavų gavyba, gamyba ir baigiant naudojimu ir antriniu perdirbimu; mano, kad galėtų būti konkrečiau apibrėžtas galimas Tvarių produktų iniciatyvos indėlis įgyvendinant šį veiksmų planą;

Principo „teršėjas moka“ stiprinimas

17.

pabrėžia, kad Vyriausybės neturėtų veikti vienos: visi sektoriai turi atlikti svarbų vaidmenį kontroliuojant taršą ir atitaisant žalą aplinkai taršos susidarymo vietoje;

18.

ragina užtikrinti, kad į ES įvežami produktai ir prekės atitiktų tuos pačius ES nustatytus aplinkosaugos standartus. Priešingu atveju turėtų būti taikomas Europos principas „teršėjas moka“;

19.

pabrėžia, kad principu „teršėjas moka“ grindžiama ES aplinkos politika ir reikalaujama, kad teršėjai padengtų priemonių, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią taršai, ją kontroliuoti ir atitaisyti, išlaidas;

20.

atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitą (2), kurioje nustatyta, kad principo „teršėjas moka“ aprėptis ir taikymas yra neišsamūs ir kad šiuo metu dažnai Vyriausybės padengia taršos valymo išlaidas;

21.

ragina į aplinkos apsaugos teisės aktus geriau integruoti principą „teršėjas moka“, ypač mažinant išmetamųjų teršalų ribines vertes, kad būtų dar labiau sumažinta liekamoji tarša, ir sprendžiant pasklidosios taršos iš visų šaltinių, įskaitant ūkininkavimą, problemą;

22.

pabrėžia, kad gamintojai turi būti teisiškai ir finansiškai atsakingi už mažinimo priemones, kurių reikia siekiant kovoti su tarša visoje vertės grandinėje, nustatant didesnę gamintojo atsakomybę už visų vartojimo prekių ir pakavimo medžiagų aplinkos apsaugos ir šalinimo išlaidas;

Geresnis įgyvendinimas ir stebėsena

23.

atkreipia dėmesį, kad ES patiriamos išlaidos ir negaunama nauda dėl to, kad neįgyvendinami ES aplinkos apsaugos teisės aktuose nustatyti aplinkosaugos tikslai, siekia maždaug 55 mlrd. EUR per metus (3);

24.

pabrėžia, kad ne visi teršalai daro vienodą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl atliekama rizikos analizė gali padėti geriau derinti ekologinius ir ekonominius aspektus;

25.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka ypač svarbų vaidmenį įgyvendinant aplinkos ir pramonės politiką ir turi plačius įgaliojimus vykdyti taršos kontrolę, ir šiuo požiūriu palankiai vertina 5 iniciatyvą „Jėgų suvienijimas siekiant užtikrinti nulinės taršos tikslo įgyvendinimą“;

26.

atkreipia dėmesį į Europos aplinkos agentūros (EAA) atliktą analizę (4), kuri rodo, kad aplinkos apsaugos teisės aktai įgyvendinami neoptimaliai dėl neveiksmingo valdžios institucijų veiklos koordinavimo, administracinių gebėjimų trūkumo, nepakankamo finansavimo, žinių ir duomenų trūkumo, atitikties mechanizmų stokos ir nepakankamos politikos integracijos. Nauja suinteresuotųjų subjektų platforma nulinės taršos tikslui įgyvendinti turėtų skatinti geresnį koordinavimą tarp visų valdžios lygmenų ir tarp politikos sričių. RK tvirtai remia naująją platformą ir palankiai vertina jam suteiktą vaidmenį šioje struktūroje, ne tuo pripažįstama didelė vietos ir regionų valdžios institucijų svarba siekiant nulinės taršos tikslo;

27.

apgailestauja, kad šio veiksmų plano 3.1 skirsnyje neminimas vietos ir regionų valdžios institucijų matmuo, ragina jame labiau pabrėžti šių institucijų vaidmenį ir pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms reikia finansinės ir techninės paramos, kad jos galėtų įgyvendinti tikslus;

28.

pabrėžia, kad įgyvendinimo problemų negalima išspręsti tik priimant daugiau teisės aktų. Paramos mechanizmai, vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimas, dalijimasis žiniomis ir inovacijos yra labai svarbūs siekiant galutinių verčių ir standartų;

29.

pabrėžia, kad galima pasinaudoti ES iniciatyvomis, pavyzdžiui, Miestų darbotvarkės partnerystėmis, ir kad turėtų būti apsvarstyta galimybė aktyviai kurti naujas aplinkosaugos partnerystes įgyvendinimui remti;

30.

palankiai vertina integruotos Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemos kūrimą ir ragina visus duomenis rinkti, suderinti ir užtikrinti jų prieinamumą visiems. RK pabrėžia, jog svarbu, kad Nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistema derėtų su nauja stebėsenos sistema, planuojama pagal aplinkosaugos veiksmų programą;

Vietos ir regionų lygmens veiksmų nulinės miestų taršos tikslui įgyvendinti rėmimas

31.

palankiai vertina Komisijos pastangas bendradarbiauti su miestais ir regionais sudarant Žaliojo miesto susitarimą, skiriant Europos žaliosios sostinės ir Europos žaliojo lapo apdovanojimus, ir įgyvendinant Europos žalesnių miestų metų iniciatyvą, nes jais skatinamas tobulėjimas;

32.

atkreipia dėmesį, kad būtinas į vietovę orientuotas požiūris. Konkrečios politikos kryptys turėtų būti planuojamos ne tik miestų, bet ir kitų tipų bendruomenėms, atsižvelgiant į konkrečias geografines aplinkybes;

33.

pabrėžia, kad aplinkos gerinimas pasitelkiant erdvinį dizainą, pavyzdžiui, plečiant aukštos kokybės „žaliąją“ ir „mėlynąją“ infrastruktūrą miestuose, suteikia trejopą naudą, nes mažinama aplinkos tarša ir palaikoma biologinė įvairovė, gerinama miestų gyventojų sveikata ir gerovė ir skatinama socialinė sanglauda ir integracija (5);

34.

pabrėžia gamtos procesais grindžiamų sprendimų svarbą, nes tai gali būti tvarūs, ekonomiškai efektyvūs sprendimai, kuriais suteikiama ekonominių galimybių, kuriamos darbo vietos ir teikiama nauda visuomenės sveikatai bei gerovei. Vietos ir regionų valdžios institucijoms turėtų būti užtikrinama techninė parama, galimybės keistis žiniomis ir stiprinti gebėjimus, kad vykdydamos viešuosius pirkimus galėtų atsižvelgti į teikiamą papildomą bendrą naudą;

35.

patvirtina bendrą požiūrį, pagal kurį triukšmo valdymo veiksmų planai ir oro kokybės planai geriau derinami su savivaldybių tvaraus judumo mieste planais (angl. SUMP), kad būtų pagerinta apsauga nuo triukšmo ir oro kokybė, pasitelkiant patrauklų viešąjį transportą ir veiksmingai skatinant važiavimą dviračiu ir vaikščiojimą pėsčiomis;

36.

pritaria žaliųjų skaitmeninių sprendimų ir pažangios nulinės taršos gyvųjų laboratorijų kūrimui ir nuolatinei paramai. Vietos skaitmeniniai dvyniai gali padėti plėtoti vietos ir regionų veiklą, skirtą žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai Vyriausybės vykdoma skaitmeninimo kontrolė yra būtina, nes darnus vystymasis dabar yra neatsiejamai susijęs su skaitmeniniu pasauliu;

37.

ragina į Europos duomenų erdvę įtraukti keitimąsi duomenimis apie tvarumą, kad vertės grandinės galėtų prisidėti prie pramonės žalinimo. Be to, nustačius ES lygmens duomenų saugojimo ir keitimosi jais standartus, bus užtikrintas duomenų prieinamumas pereinant prie nulinės taršos;

38.

palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Komisijos ir RK bendradarbiavimo rengiant ES regionų aplinkosaugos rezultatų suvestinę, pagal kurią bus skiriamas naujas Metų žaliojo regiono apdovanojimas;

Konkretūs klausimai

Oras

39.

pažymi, kad oro tarša kelia didžiausią riziką aplinkos higienai ES, jai gali būti priskirta 400 000 pirmalaikių mirčių per metus (6);

40.

pakartoja (7), kad vykdant veiksmingą oro kokybės politiką reikia imtis veiksmų ir bendradarbiauti pasaulio, Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis. Vadovaujantis subsidiarumo principu, įgyvendinimas daugiausia priklauso nuo nacionalinių, regioninių ir vietos priemonių, pritaikytų konkrečioms aplinkybėms;

41.

palankiai vertina Komisijos siekį labiau suderinti ES oro kokybės standartus su naujausiomis PSO rekomendacijomis ir sugriežtinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms; ypač svarbu geriau suderinti nuostatas dėl stebėsenos, modeliavimo ir oro kokybės planų;

42.

siūlo naudoti 2021 m. PSO galutines vertes kaip tikslą, kurį reikia pasiekti iki 2050 m., bet nenaudoti rekomenduojamų verčių kaip ribinių, nes daugelis valstybių narių dar nepasiekė dabartinių verčių;

43.

rekomenduoja atsižvelgti į RK regioninių centrų konsultacijų, kuriose buvo nagrinėjamas ES Aplinkos oro kokybės (AOK) ir Nacionalinių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų (NITKMĮ) direktyvų įgyvendinimas, išvadas ir Europos Parlamento įgyvendinimo ataskaitą (8), kurioje AOK direktyvos apibūdinamos kaip „iš dalies veiksminga priemonė, kurią reikia patobulinti“;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad pandemija sukūrė reikiamas sąlygas perėjimui prie kitų transporto rūšių ir kelių erdvės perskirstymui pėstiesiems ir dviratininkams – sukuriant daugiau žaliojo ploto – taip išvengiant grįžimo į miestus, kuriuose vyrauja automobiliai ir yra didelė oro tarša;

45.

pažymi, kad reikia dėti papildomų pastangų, siekiant mažinti taršos kvapais lygį, ir mano, kad Pramoninių išmetamų teršalų direktyva (PITD) yra pagrindinė kovos su tarša kvapais priemonė, nes į ją įtraukti visų rūšių išmetamieji teršalai. Regionų komitetas pabrėžia piliečių mokslo ir visuomenės dalyvavimo svarbą sprendžiant su tarša kvapais susijusias problemas. Daugiapakopis požiūris, apimantis įvairų skirtingų suinteresuotųjų subjektų indėlį, gali padėti įgalėti piliečius dalyvauti priimant su jų aplinka susijusius sprendimus, o politikos formuotojams ir kvapus skleidžiančią veiklą vykdantiems subjektams – priimti informacija grindžiamus sprendimus ir geriau valdyti taršos kvapais problemą;

Vanduo

46.

palankiai vertina tikslą 30 % sumažinti į aplinką išmetamo mikroplastikų kiekį ir ragina Europos Komisiją ne tik nustatyti aiškias mikroplastikų apibrėžtis, bet ir stengtis užkirsti kelią mikroplastikų ir neaustinių medžiagų patekimui į aplinką jų susidarymo vietoje, siūlant griežtesnes priemones dėl sąmoningai išmetamų mikroplastikų;

47.

palankiai vertina Miesto nuotekų valymo direktyvos peržiūrą ir remia iniciatyvą naudoti šią direktyvą siekiant susigrąžinti vertingas maisto medžiagas ir iniciatyvą ieškoti besiformuojančių medžiagų, pvz., vaistų likučių ir mikroplastikų;

48.

rekomenduoja įvertinti šių priemonių veiksmingumą ir apsvarstyti, kokių investicijų reikia farmacijos ir mikroplastikų srityje, orientuojantis į karštuosius taškus, kuriuose kyla pavojus ekologijai ar geriamojo vandens šaltiniams;

49.

pasisako už medžiagų paviršiniame ir gruntiniame vandenyje stebėseną taikant naujoviškus stebėsenos ir vertinimo metodus ir įtraukiant tai į Prioritetinių medžiagų direktyvos ir Požeminio vandens direktyvos peržiūrą; atkreipia dėmesį į būtinybę keistis informacija apie išleidžiamas nuotekas vandens baseinuose, nes išmetami teršalai daro poveikį žemupiui;

50.

reiškia susirūpinimą dėl vis dar nedidelio pakartotinio vandens naudojimo ES masto ir mano, kad pakartotinis vandens naudojimas galėtų būti remiamas išplečiant ES reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų taikymo sritį ir į ją įtraukiant vandens naudojimą miesto žaliųjų erdvių, parkų, sodų ir viešojo naudojimo (pvz., poilsio, sporto) aikštelių drėkinimui;

Triukšmas

51.

atkreipia dėmesį, kad dėl triukšmo poveikio sveikatai kasmet prarandama milijonas sveiko gyvenimo metų (9). Kelių eismo triukšmo taršos mažinimas yra labai svarbus sprendžiant šią didėjančią visuomenės sveikatos problemą;

52.

teigia, kad reikia imtis veiksmų Europos lygmeniu siekiant remti vietos ir regionų pastangas mažinti kelių ir geležinkelių eismo bei oro uostų keliamą triukšmo taršą, užtikrinant geresnį Aplinkos triukšmo direktyvoje nustatytų kartografavimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą ir vykdymą;

53.

ragina Komisiją įvertinti galimybę persvarstyti Aplinkos triukšmo direktyvą ir nustatyti plataus užmojo privalomus triukšmo mažinimo tikslus, kad būtų galima priartėti prie PSO rekomenduojamų ribų, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus parengti veiksmų gaires;

54.

teigia, kad siekiant gerokai ir ilgam laikui sumažinti triukšmą turi būti akcentuojamos ne priemonės, kurios mažina per didelį triukšmą, o priemonės, kuriomis triukšmas apskritai pašalinamas, pavyzdžiui, tvaraus judumo rūšių, kaip antai vaikščiojimas pėsčiomis ir važiavimas dviračiu, rėmimas;

Dirvožemis

55.

pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti veiksmingą dirvožemio kokybės ir kilmės teisės aktų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, vienodi dirvožemio kilmės ir kokybės įrodymai visose ES valstybėse narėse yra labai svarbūs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų sustabdyti užteršto dirvožemio vežimą ir naudojimą įvairiuose regionuose, nes tokia praktika neleidžia teršėjo patraukti atsakomybėn;

56.

pabrėžia, kad sveikas dirvožemis yra gyvybiškai svarbus gerovei ir klestėjimui, ir pritaria prevenciniam ir rizika grindžiamam požiūriui į dirvožemio užterštumą. Dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik cheminei kokybei, bet ir fizinei bei biologinei dirvožemio būklei;

57.

teigia, kad į sąvartynus pašalintos toksiškos cheminės medžiagos išplaunamos į dirvožemį ir požeminį vandenį. Netinkamai tvarkomi plastikai teršia žemę, vandens kelius ir vandenynus. Lietaus, dirvožemio sudėtyje, vandens keliuose, vandenynuose ir kalnų viršūnėse randamų toksiškų priedų ir mikroplastikų negalima pašalinti perdirbant, šalinant sąvartynuose ar deginant. Įtakos gali turėti tik teisiškai privalomi apribojimai, taikomi pasaulinei būtiniausioms reikmėms skirtų plastikų gamybai;

58.

palankiai vertina ES dirvožemio strategiją ir paskelbtą ketinimą parengti ES geros dirvožemio būklės teisės aktą, nes dirvožemio apsaugos stiprinimas pasitelkiant europinę sistemą yra vienas iš esminių žingsnių siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, biologinės įvairovės atkūrimą, nulinę taršą, taip pat sveiko ir tvaraus maisto sistemą; kartu ragina veiksmų plano ir naujosios dirvožemio strategijos veiksmus nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti lanksčiai, nes regionuose esama didelių teritorijų planavimo, kraštovaizdžio, dirvožemio (sudėties) ir naudojimo skirtumų;

59.

palankiai vertina Komisijos pastangas patarti ūkininkams taikyti mažiau taršią praktiką, mažinant išmetamą amoniako ir nitratų kiekį. Taip pat svarbūs ir kiti žemės ūkio sektoriaus išmetamieji teršalai, pavyzdžiui, fosfatai, metalai, pesticidai ir vaistai;

60.

ragina ypatingą dėmesį skirti ankstesniems pasklidiesiems išmetamiesiems teršalams. Naujų standartų kartais neįmanoma laikytis, todėl tenka riboti užterštų teritorijų naudojimą. Dėl šios priežasties taršos šaltiniais grindžiamas požiūris turi būti derinamas su strategija, kaip pašalinti šiuos esamus taršos šaltinius;

Pavojingos medžiagos

61.

pasisako už proaktyvias priemones, skirtas sumažinti cheminių medžiagų prieš joms patenkant į grandinę; tai taip pat apima saugaus rinkai pateiktų medžiagų naudojimo taisykles. ES turėtų reglamentuoti chemines medžiagas remdamasi joms būdingomis kenksmingomis savybėmis žmonėms ir aplinkai, net ir mokslinio netikrumo atveju, be kita ko, atsižvelgdama į ekspozicijos riziką ir naudą visuomenei, ir nustatyti bei pašalinti konkrečią nepriimtiną riziką;

62.

mano, kad REACH reglamentas yra pagrindinė į aplinką patenkančių pavojingų medžiagų kontrolės priemonė. Svarbu, kad autorizacijos ir apribojimų pagal REACH procesai būtų dažnesni ir kad į kandidatinį sąrašą būtų įtraukta daugiau labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų;

63.

ragina ES lygmeniu nustatyti apribojimus probleminėms pavojingų perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) naudojimo paskirčiai ir šių medžiagų išmetimui. Daugelis šių medžiagų kelia didelį susirūpinimą, nes yra labai patvarios ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu trūksta žinių apie daugelio pavojingų medžiagų (eko)toksikologinius padarinius aplinkai ar per ją. Moksliniai įrodymai apie cheminių medžiagų ekologinius padarinius ir poveikį sveikatai turėtų būti nuolat atnaujinami, svarstomi ir prieinami, ypač kiek tai susiję su rizika žmonėms ir aplinkai.

Briuselis, 2022 m. sausio 27 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) EAA ataskaita Nr. 22/2018 „Nevienodas paplitimas ir nevienodas poveikis“.

(2) Specialioji ataskaita 12/2021 „ES aplinkos politikos srityse ir veiksmuose principas „teršėjas moka“ taikomas nenuosekliai“.

(3) ES aplinkos apsaugos teisės aktų neįgyvendinimo išlaidos, galutinė ataskaita, 2019 m.

(4) 2017 m. EAA aplinkos rodiklių ataskaita Nr. 21/2017.

(5) „Sveika aplinka – sveikas gyvenimas: kaip aplinka veikia sveikatą ir gerovę Europoje“.

(6) Europos aplinkos agentūra „Oro kokybė Europoje. 2020 m. ataskaita“.

(7) ES švaraus oro politikos dokumentų rinkinio ateitis atsižvelgiant į nulinės taršos tikslą.

(8) 2021 m. kovo 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl aplinkos oro kokybės direktyvų – Direktyvos 2004/107/EB ir Direktyvos 2008/50/EB – įgyvendinimo (2020/2091(INI)) (OL C 494, 2021 12 8, p. 64).

(9) https://www.eea.europa.eu/publications/health-risks-caused-by-environmental

Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27

2022 7 13

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 270/38

Europos regionų komiteto nuomonė „Siekiant netaršaus kelių transporto: alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas ir išmetamo CO2 normų sugriežtinimas“

(2022/C 270/07)

Pranešėjas

Adrian TEBAN (RO/EPP), Albos apskrities Kudžyro miesto meras

Pamatiniai dokumentai:

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES

COM(2021) 559 final

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius Sąjungos klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

COM(2021) 556 final

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strateginis įrengimo planas, kuriame pateikiamas papildomų veiksmų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui paspartinti kompleksas“

COM(2021) 560 final

I. SIŪLOMI PAKEITIMAI

COM(2021) 556 final

1 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(9)

<…> Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios. Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

(9)

<…> Griežtesnės išmetamo CO2 kiekio mažinimo normos siekiant jomis nustatytų viso parko tikslų yra technologijų atžvilgiu neutralios tik tuomet, jeigu į jas įskaitomas transporto priemonių naudojamiems degalams (įskaitant ir jų gamybą) tenkantis išmetamas CO2 kiekis . Įvairios technologijos yra ir išliks prieinamos siekiant viso parko nulinio išmetamų teršalų kiekio tikslo. Netaršios transporto priemonės šiuo metu apima baterines elektra varomas transporto priemones, kuro elementais ir kitas vandeniliu varomas transporto priemones, o technologinės inovacijos vykdomos toliau. Netaršios ir mažataršės transporto priemonės, įskaitant didelio našumo prie elektros tinklo jungiamus hibridinius elektrinius automobilius ir automobilius, varomus iš atsinaujinančių šaltinių išgautais elektroliziniais degalais, pažangiaisiais biodegalais ir biodujomis, gali ir toliau vaidinti svarbų vaidmenį pertvarkos kelyje;

Paaiškinimas

Mažataršės transporto priemonės ir tokie degalai kaip pažangieji biodegalai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tokias regionų aplinkybes, kurioms esant sudėtinga įdiegti netaršias elektrines transporto priemones. Žr. tolesnį pakeitimą.

2 pakeitimas

Pasiūlymas po 9 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(9a)

dėl konkrečių regionų ypatumų (pavyzdžiui, geografinės padėties ar klimato sąlygų) gali būti sunku visiškai elektrifikuoti automobilius ir lengvąsias kelių transporto priemones. Tokiuose regionuose iš atsinaujinančių išteklių pagamintais elektroliziniais degalais varomų, biodegalais varomų ir hibridinių transporto priemonių, nors ir neatitinkančių nulinės variklio išmetamų teršalų kiekio apibrėžties, išmetamo CO2 kiekio bendri rezultatai gali būti geresni nei nulinės variklio taršos transporto priemonių, todėl nereikėtų nuo 2035 m. šiems biodegalams uždaryti bendrosios rinkos. Todėl Europos Komisija, formuluodama visam automobilių parkui taikomus tikslus, kuriuos automobilių gamintojai privalės įvykdyti laiku, kad šie tikslai būtų iš tiesų įgyvendinti, turėtų ieškoti galimybių atsižvelgti į iš atsinaujinančių išteklių pagamintais elektroliziniais degalais varomas, biodegalais varomas ir hibridines transporto priemones. Pirmiau minėtų tipų regionams turėtų būti pateiktos konkrečios gairės, kaip pasiekti neutralaus poveikio klimatui judumo tikslą. Be to, jiems turėtų būti teikiama tikslinė parama iš įvairių ES fondų.

Paaiškinimas

Regionams, kuriuose dėl geografinių ar klimato sąlygų sudėtinga visiškai elektrifikuoti kelių transporto priemones, turėtų būti teikia parama.

3 pakeitimas

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatoma ir Europos strategija , pagal kurią būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Prireikus finansinė parama turėtų būti svarstoma ES ir valstybių narių lygmeniu, siekiant pritraukti privačias investicijas, įskaitant per „Europos socialinį fondą +“, Teisingos pertvarkos fondą, Inovacijų fondą, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir kitas daugiametės finansinės programos priemones ir priemonę „Next Generation ES“, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

(11)

kartu su peržiūrėtomis išmetamo CO2 normomis turėtų būti pristatomas ir teisingą automobilių pramonės ir jos regionų pertvarką užtikrinsiantis Europos mechanizmas, kurį taikant būtų sprendžiamos su netaršių transporto priemonių , žaliosios pertvarkos automobilių pramonėje , automobilių dalių pramonės ir susijusių technologijų gamybos veiklos plėtra susijusios problemos, taip pat poreikis kelti sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti bei pertvarkyti jų veiklą. Šis automobilių pramonės ir jos regionų teisingą pertvarką užtikrinsiantis Europos mechanizmas turi teikti finansinę paramą ES lygmeniu ateityje kartu su būsimais papildomais fondais ir šiuo metu koordinuotai naudojant tokius fondus kaip Socialinis klimato fondas , „Europos socialinis fondas +“, Teisingos pertvarkos fondas, Inovacijų fondas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir kitos daugiametės finansinės programos priemonės ir priemonė „Next Generation ES“ arba „InvestEU“ Teisingos pertvarkos programa , laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir papildant paramą valstybių narių programomis . Peržiūrėtos valstybės pagalbos aplinkosaugos ir energetikos srityje taisyklės suteiks valstybėms narėms galimybę remti verslą, siekiantį mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro savo gamybos procesuose ir pritaikyti ekologiškesnes technologijas pagal naująją pramonės strategiją;

Paaiškinimas

Tokių plataus masto pasekmių darbuotojams, pramonei ir regionams turinčiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reikėtų numatyti konkretų teisingos pertvarkos mechanizmą, skirtą Europos automobilių ir jų dalių pramonei, tai pat šios pramonės regionams. Poveikis pirmiausia bus jaučiamas tuose regionuose, kuriuose tuo pat metu šiame sektoriuje reikės vykdyti ir darbuotojų perkvalifikavimą. Toks mechanizmas turi būti įtraukus ir apimti visą automobilių pramonės sektorių; jis taip pat turi remtis duomenimis, kurie aiškiai parodo teisės aktų teritorinį poveikį.

Šis pakeitimas susijęs su 4 ir 6 pakeitimais.

4 pakeitimas

24 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(24)

buvo įvertinta galimybė skirti pajamas, gautas iš mokesčių už viršytą taršos normą, konkrečiam fondui arba atitinkamai programai pagal Reglamento (ES) 2019/631 15 straipsnio 5 dalį, ir padaryta išvada, kad tai gerokai padidintų administracinę naštą ir nebūtų tiesiogiai naudinga automobilių sektoriaus pertvarkai. Todėl pajamos, gautos iš mokesčių už viršytą taršos normą, ir toliau turi būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto pajamomis pagal Reglamento (ES) 2019/631 8 straipsnio 4 dalį. Tačiau Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizmas turi skirti tikslinį finansavimą regionams iš esamų fondų (kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje), remiantis išsamia šio teisės akto teritorinio poveikio analize. Atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio įvertinimą prioritetą reikėtų teikti iš pirmiau minėtų šaltinių gaunamų lėšų sutelkimui Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizme;

Paaiškinimas

Norint paremti automobilių dalių pramonę, kuri daugelyje Europos regionų yra svarbus ekonomikos sektorius, reikia Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizmo. Nors pirminės įrangos gamintojai gali būti geriau pasiruošę artėjantiems pokyčiams, visi tiekimo grandinei priklausantys sektoriai, kuriuose daugiausia veikia MVĮ, gali stokoti strateginių ir vidaus finansinių pajėgumų pritaikyti savo darbuotojų kvalifikaciją ir gamybą pokyčiams automobilių gamybos vertės grandinėje. Teisingos pertvarkos fondui gali prireikti papildomo finansavimo – didesnio nei šiuo metu sutarti 17,5 mlrd. EUR, kad šis fondas būtų pajėgus reaguoti į gilius pokyčius, kuriuos atneš pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys.

Šis pakeitimas susijęs su 3 ir 6 pakeitimais.

5 pakeitimas

1 straipsnio 9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

pridedamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Pažangos ataskaita

Iki 2025 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones.

pridedamas 14a straipsnis:

„14a straipsnis

Pažangos ataskaita

Iki 2023 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija teikia pažangos siekiant netaršaus judumo keliuose ataskaitas. Ataskaitoje visų pirma stebimas ir įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, kuriomis gali būti palengvinta pertvarka, įskaitant finansines priemones. Šis įvertinimas remiasi teritorinio poveikio vertinimu, kuriame NUTS2 lygmeniu nustatomi kiekvieno regiono iššūkiai ir būdai su šiais iššūkiais susijusiai rizikai sušvelninti.

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, poveikį vartotojams, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose.“

Teikdama ataskaitas Komisija atsižvelgia į visus veiksnius, kurie prisideda prie ekonomiškai efektyvios pažangos siekiant poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Tai apima netaršių ir mažataršių transporto priemonių naudojimą, pažangą siekiant įkrovimo ir degalinių infrastruktūros diegimo tikslų, kaip reikalaujama pagal Reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, galimą inovacijų technologijų ir tvarių alternatyvių degalų indėlį siekiant klimato atžvilgiu neutralaus judumo, pažangą ir poveikį regionų (NUTS2) lygmeniu, poveikį vartotojams, įskaitant pažeidžiamų grupių vartotojus, socialinio dialogo eigą, taip pat aspektus, kuriais dar labiau palengvinamas ekonomiškai perspektyvus ir socialiai teisingas perėjimas prie netaršaus judumo keliuose“.

Paaiškinimas

Teisės aktų poveikis daugiausia bus jaučiamas regionų lygmeniu ir Komisija išsamiu teritorinio poveikio planavimu turėtų reaguoti į šiuos su pertvarka susijusius iššūkius ir riziką.

6 pakeitimas

1 straipsnio 10 punkto b papunktis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

b)	2–5 dalys išbraukiamos;

10)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

b)	2–4 dalys išbraukiamos;

5 dalis pakeičiama taip:

Siekdama užtikrinti, kad nė vienas neliktų nuošalyje ir kad ši pertvarka būtų socialiniu požiūriu teisinga, Komisija siūlo automobilių pramonei Teisingos pertvarkos mechanizmą, kuris apima daugiapakopį dialogą su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis , atsižvelgiant į šio reglamento teritorinį poveikį, kiek jis susijęs su automobilių pramonės ir automobilių dalių pramonės transformacija ir poveikiu regionų ekonominei struktūrai ir automobilių pramonės darbo jėgai.

Paaiškinimas

Nors galiojančiame reglamente numatyta galima teisingai pertvarkai skirtos finansinės pagalbos programa, šį aspektą pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto reikėtų panaikinti. Pirminė idėja finansuoti teisingą pertvarką pajamomis, gaunamomis iš mokesčių už viršytą taršos normą, gali būti nepakankama teisingai visų automobilių pramonės regionų pertvarkai užtikrinti ir gali neužtikrinti, kad biudžete nuolat būtų reikiamų finansinių išteklių.

Vien Teisingos pertvarkos fondo, kurį šiuo metu sudaro patvirtinti 17,5 mlrd. EUR, gali nepakakti iššūkiams, kuriuos atneš pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, įveikti. Todėl, pasinaudojant esamų fondų potencialu, siūloma sukurti koordinavimo mechanizmą, skirtą automobilių pramonės ir jos regionų teisingai pertvarkai.

Šis pakeitimas susijęs su 3 ir 4 pakeitimais.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES

COM(2021) 559 final

7 pakeitimas

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

<…> Atstumu grindžiamais tikslais, taikomais TEN-T tinkle, turėtų būti užtikrinta, kad įkrovimo infrastruktūra aprėptų visą Sąjungos pagrindinių kelių tinklą, taip užtikrinant lengvą ir sklandų keliavimą po visą Sąjungą. Jei paaiškėtų, kad dėl regioninių veiksnių, kaip antai geografinė padėtis ar gyventojų tankis, sunku investuoti į viešai prieinamą infrastruktūrą, turėtų būti suteikta galimybė gauti ES finansinę paramą.

Paaiškinimas

Siekiant atitikti tarpregioninį TEN-T tinklo pobūdį ir netrukdyti Europos sanglaudai, atstumu pagrįstas metodas turėtų būti išlaikytas, tačiau suteikiant būtiną finansinę paramą iš bet kurio esamo ES fondo; tai taikytina tiek privatiems, tiek viešiesiems įkrovimo punktams.

8 pakeitimas

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(10)

nacionaliniai transporto priemonių parku grindžiami tikslai turėtų būti nustatomi remiantis bendru registruotų elektrinių transporto priemonių skaičiumi toje valstybėje narėje, taikant bendrą metodiką, kuria atsižvelgiama į technologinę plėtrą, pvz., padidėjusį elektrinių transporto priemonių nuvažiuojamą atstumą arba vis didesnę greitojo įkrovimo prieigų (jomis galima įkrauti daugiau transporto priemonių nei įprastomis įkrovimo prieigomis) skverbtį rinkoje. Metodikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingus elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir laidu įkraunamų hibridinių transporto priemonių- įkrovimo modelius. Metodika, kurioje nacionaliniu transporto priemonių parku grindžiami tikslai nustatomi pagal viešosios įkrovimo infrastruktūros bendrą didžiausią atiduodamąją galią, turėtų būti sudaromos sąlygos valstybėse narėse lanksčiai diegti įvairias įkrovimo technologijas;

(10)

nacionaliniai transporto priemonių parku grindžiami tikslai turėtų būti nustatomi remiantis bendru registruotų elektrinių transporto priemonių skaičiumi toje valstybėje narėje , papildomai nustačius maždaug 10–20 % maržą ir taikant bendrą metodiką, kuria atsižvelgiama į technologinę plėtrą, pvz., padidėjusį elektrinių transporto priemonių nuvažiuojamą atstumą arba vis didesnę greitojo įkrovimo prieigų (jomis galima įkrauti daugiau transporto priemonių nei įprastomis įkrovimo prieigomis) skverbtį rinkoje. Metodikoje taip pat turi būti atsižvelgiama į skirtingus elektrinių transporto priemonių su baterijomis ir laidu įkraunamų hibridinių transporto priemonių- įkrovimo modelius. Metodika, kurioje nacionaliniu transporto priemonių parku grindžiami tikslai nustatomi pagal viešosios įkrovimo infrastruktūros bendrą didžiausią atiduodamąją galią, turėtų būti sudaromos sąlygos valstybėse narėse lanksčiai diegti įvairias įkrovimo technologijas;

Paaiškinimas

Bendro valstybėje narėje registruotų elektrinių transporto priemonių skaičiaus nepakanka, nes, pavyzdžiui, neįtraukiamos transporto priemonės iš kitų šalių, visų pirma naudojamos atostogų metu, taip pat kitomis progomis, pvz., didelių renginių, mugių ir t. t. metu.

9 pakeitimas

34 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(34)

nustatant šiuos tikslus reikėtų atsižvelgti į laivų, kuriems tiekiamos paslaugos, tipus ir atitinkamą jų eismo intensyvumą. Jūrų uostams, kuriuose tam tikrų kategorijų laivų eismas nedidelis, turėtų būti netaikomi privalomi reikalavimai, susiję su atitinkamomis laivų kategorijomis, atsižvelgiant į minimalų eismo intensyvumą, kad nebūtų įrengti pajėgumai, kurie vėliau bus nepakankamai panaudojami. Lygiai taip pat nereikėtų siekti, kad privalomi tikslai atitiktų didžiausią paklausą, veikiau jie turėtų atitikti pakankamai didelę paklausą, kad būtų išvengta nepakankamo pajėgumų panaudojimo ir atsižvelgta į uosto veiklos charakteristikas. Jūrų transportas yra svarbi jungtis Sąjungos salų sanglaudai ir ekonominei plėtrai užtikrinti. Energijos gamybos pajėgumai šiose salose ne visada gali būti pakankami, kad būtų galima patenkinti galios poreikį, kurio reikia elektros tiekimui nuo kranto užtikrinti. Tokiu atveju šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms tol, kol nebus baigta tiesti su žemynine dalimi jungianti elektros linija arba nebus pakankamai pajėgumų vietoje gaminti elektros energiją iš švarios energijos šaltinių;

(34)

nustatant šiuos tikslus reikėtų atsižvelgti į laivų, kuriems tiekiamos paslaugos, tipus ir atitinkamą jų eismo intensyvumą. Jūrų uostams, kuriuose tam tikrų kategorijų laivų eismas nedidelis, turėtų būti netaikomi privalomi reikalavimai, susiję su atitinkamomis laivų kategorijomis, atsižvelgiant į minimalų eismo intensyvumą, kad nebūtų įrengti pajėgumai, kurie vėliau bus nepakankamai panaudojami. Lygiai taip pat nereikėtų siekti, kad privalomi tikslai atitiktų didžiausią paklausą, veikiau jie turėtų atitikti pakankamai didelę paklausą, kad būtų išvengta nepakankamo pajėgumų panaudojimo ir atsižvelgta į uosto veiklos charakteristikas. Jūrų transportas yra svarbi jungtis Sąjungos salų ir atokiausių regionų sanglaudai ir ekonominei plėtrai užtikrinti. Energijos gamybos pajėgumai šiose salose ir atokiausiuose regionuose ne visada gali būti pakankami, kad būtų galima patenkinti galios poreikį, kurio reikia elektros tiekimui nuo kranto užtikrinti. Tokiu atveju šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms ir atokiausiems regionams tol, kol nebus baigta tiesti su žemynine dalimi ar kaimyninėmis šalimis jungianti elektros linija arba nebus pakankamai pajėgumų vietoje gaminti elektros energiją iš švarios energijos šaltinių;

Paaiškinimas

Savaime suprantama.

10 pakeitimas

37 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

<…> Esamos nacionalinės politikos sistemos turėtų būti peržiūrėtos, kad būtų aiškiai nurodyta, kaip valstybės narės ketina patenkinti daug didesnį viešosios įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros poreikį, nustatytą privalomais tikslais. Ši peržiūra turėtų remtis teritorine analize, kuria remiantis būtų nustatyti skirtingi įvairių subnacionalinių subjektų poreikiai ir būtų atsižvelgiama į vietos ir regionų kompetenciją ir degalų pildymo infrastruktūros diegimo strategijas, kurias jau parengė vietos ir regionų valdžios institucijos. Peržiūrėtos sistemos turėtų vienodai apimti visas transporto rūšis, įskaitant tas, kurioms nenustatyti privalomi diegimo tikslai;

Paaiškinimas

Nacionalinių politikos programų, skirtų alternatyviųjų degalų diegimui, formulavimas turi remtis tikro daugiapakopio valdymo principu, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į regionų ir vietos valdžios institucijų interesus ir jų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo strategijas, kurios jau įtrauktos į įvairių vietovių darnaus judumo mieste planus ir kitas regionines judumo strategijas.

11 pakeitimas

39 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(39)	Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti peržiūrėtas nacionalines politikos sistemas, valstybėms narėms keičiantis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

(39)	Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti peržiūrėtas nacionalines politikos sistemas, valstybėms narėms bei regionų ir vietos valdžios institucijoms keičiantis informacija bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

Paaiškinimas

Į pasiūlymą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo turi būti įtraukta daugiapakopio valdymo sistema. Tokia sistema valstybės narėse leistų koordinuoti diegimo procesus ir šalinti galimas spragas.

12 pakeitimas

42 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

<…> Valstybės narės turėtų nustatyti ir išlaikyti tinkamas priemones, kuriomis būtų skatinamas įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros diegimas, taip pat ir skirtos priklausomiems transporto priemonių parkams ir visų pirma žaliesiems ir netaršiems autobusams vietos lygmeniu , taip pat sparčiam įkrovimui ir naktinio įkrovimo galimybėms, kurios būtų prieinamos visiems viešojo transporto paslaugų teikėjams ;

Paaiškinimas

Viešojo transporto paslaugų teikėjams reikia galimybių įkrauti savo automobilių parką: reikia tiek naktinio įkrovimo, tiek spartaus įkrovimo tolimojo susisiekimo transportui. Tokios įkrovimo galimybės turi būti viešai prieinamos. Reikia politinių svertų ir paskatų, kurie užtikrintų tokią viešai prieinamą infrastruktūrą.

13 pakeitimas

Pasiūlymas po 45 konstatuojamosios dalies įrašyti naują konstatuojamąją dalį.

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(45a)

Vartotojams skirta įkrovimo prieigų valdymo instrukcija turi būti kuo vienodesnė, procesai standartizuoti, naudojimas intuityvus ir lengvai valdomas piktogramomis; turi būti suteikta galimybė rinktis kalbą. Turi būti užtikrintas suderinamumas su įprastų elektroninių įrenginių (pvz., išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių) operacinėmis sistemomis.

Paaiškinimas

Siekiant, kad įkrovimo prieigų naudojimas vartotojams taptų kuo paprastesnis ir greitesnis, procesas turi būti paprastas ir standartizuotas, ir turi būti atsižvelgta į naudotojus, kurie nemoka šalies kalbos.

14 pakeitimas

47 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

(47)

labai svarbu, kad visi elektromobilumo ekosistemos dalyviai galėtų lengvai palaikyti ryšį skaitmeninėmis priemonėmis, kad galutiniam naudotojui būtų užtikrinta geriausia paslaugų kokybė. Tam reikalingi unikalūs atitinkamų vertės grandinės dalyvių identifikatoriai. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti identifikavimo duomenų registravimo organizaciją, kuri išduotų ir administruotų unikalius identifikavimo kodus, pagal kuriuos būtų identifikuojami bent įkrovimo prieigų operatoriai ir judumo paslaugų teikėjai. Identifikavimo duomenų registravimo organizacija turėtų rinkti informaciją apie e. mobilumo identifikavimo kodus, kurie jau naudojami atitinkamoje valstybėje narėje; prireikus įkrovimo prieigų operatoriams ir judumo paslaugų teikėjams suteikti naujus e. judumo kodus laikantis logikos, dėl kurios susitarta visos Sąjungos mastu ir pagal kurią sudaromi elektromobilumo identifikavimo kodai; sudaryti sąlygas keistis informacija apie šiuos e. mobilumo kodus ir tikrinti jų unikalumą naudojantis galima būsima bendrąja identifikavimo kodų registracijos saugykla. Komisija turėtų paskelbti tokios organizacijos technines gaires, remdamasi pagalbiniu programos veiksmu, susijusiu su duomenų apie įkrovimo prieigas ir alternatyviųjų degalų pildymo punktus rinkimu ir unikaliais e. mobilumo dalyvių identifikavimo kodais (IDACS);

(47)

labai svarbu, kad visi elektromobilumo ekosistemos dalyviai galėtų lengvai palaikyti ryšį skaitmeninėmis priemonėmis, kad galutiniam naudotojui būtų užtikrinta geriausia paslaugų kokybė. Tam reikalingi unikalūs atitinkamų vertės grandinės dalyvių identifikatoriai. Turi būti įtrauktas kuo didesnis dalyvių skaičius, visų pirma energijos gamintojai ir platintojai. Tuo tikslu valstybės narės turėtų paskirti identifikavimo duomenų registravimo organizaciją, kuri išduotų ir administruotų unikalius identifikavimo kodus, pagal kuriuos būtų identifikuojami bent įkrovimo prieigų operatoriai ir judumo paslaugų teikėjai. Identifikavimo duomenų registravimo organizacija turėtų rinkti informaciją apie e. mobilumo identifikavimo kodus, kurie jau naudojami atitinkamoje valstybėje narėje; prireikus įkrovimo prieigų operatoriams ir judumo paslaugų teikėjams suteikti naujus e. judumo kodus laikantis logikos, dėl kurios susitarta visos Sąjungos mastu ir pagal kurią sudaromi elektromobilumo identifikavimo kodai; sudaryti sąlygas keistis informacija apie šiuos e. mobilumo kodus ir tikrinti jų unikalumą naudojantis galima būsima bendrąja identifikavimo kodų registracijos saugykla. Komisija turėtų paskelbti tokios organizacijos technines gaires, remdamasi pagalbiniu programos veiksmu, susijusiu su duomenų apie įkrovimo prieigas ir alternatyviųjų degalų pildymo punktus rinkimu ir unikaliais e. mobilumo dalyvių identifikavimo kodais (IDACS). Tokių reikalavimų tikslas visų pirma turi būti įvairių sektorių atstovų bendradarbiavimas, siekiant sukurti kaip įmanoma didesnę sinergiją.

Paaiškinimas

Turi būti užtikrinta, kad visi dalyviai bendradarbiaus ir prisidės prie bendrų paslaugų teikimo klientams ir įkrovimo prieigų eksploatavimo.

15 pakeitimas

54 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

<…> Todėl Komisija iki 2026 m. pabaigos turėtų peržiūrėti šį reglamentą, visų pirma tikslus, susijusius su elektrinių sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo prieigomis, taip pat tikslus, susijusius su alternatyviųjų degalų infrastruktūra, skirta netaršiems laivams ir orlaiviams vandens transporto ir aviacijos sektoriuose;

<…> Ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija turėtų įvertinti jo poveikį, taikydama konkrečius nustatytus tikslus, atsižvelgdama į kiekvienos technologijos automobilių išmetamus teršalus per visą gyvavimo ciklą ir jo poveikį kelių transporto priemonių išmetamam CO2 kiekiui bei kiekvienos technologijos poveikį vartotojui (visas nuosavybės išlaidas). Be to, Komisija iki 2026 m. pabaigos turėtų peržiūrėti šį reglamentą, visų pirma tikslus, susijusius su elektrinių sunkiųjų transporto priemonių įkrovimo prieigomis, taip pat tikslus, susijusius su alternatyviųjų degalų infrastruktūra, skirta netaršiems laivams ir orlaiviams vandens transporto ir aviacijos sektoriuose;

Paaiškinimas

Reglamentas turėtų būti vertinamas taikant konkrečius kriterijus, todėl čia turi būti nurodyti konkretūs nustatyti tikslai.

16 pakeitimas

1 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3. Šiuo reglamentu nustatomas ataskaitų teikimo mechanizmas bendradarbiavimui skatinti ir užtikrinamas patikimas pažangos stebėjimas. Mechanizmą sudaro struktūrizuotas, skaidrus, kartotinis ir daugiapakopiu valdymu pagrįstas Komisijos ir valstybių narių tarpusavio procesas, kad būtų užbaigtos rengti ir vėliau įgyvendintos nacionalinės politikos sistemos , atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijų jau parengtas vietos ir regionų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo strategijas, ir kad Komisija imtųsi atitinkamų veiksmų.

Paaiškinimas

17 pakeitimas

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad:

—	būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės atsižvelgiant į lengvųjų elektrinių transporto priemonių naudojimo mastą;

—	būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės atsižvelgiant į lengvųjų elektrinių transporto priemonių naudojimo mastą;

—	jų teritorijoje būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės, toms transporto priemonėms užtikrinančios pakankamą atiduodamąją galią.

—	jų teritorijoje būtų įrengtos viešosios lengvųjų transporto priemonių įkrovimo stotelės, toms transporto priemonėms teritoriniu požiūriu subalansuotu būdu ir užtikrinančios pakankamą atiduodamąją galią.

Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad kiekvienų metų pabaigoje, pradedant 24 straipsnyje nurodytais metais, būtų bendrai pasiekti šie su atiduodamąja galia susiję tikslai:

a)	kiekvienai jų teritorijoje registruotai elektrinei lengvajai transporto priemonei su baterijomis tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 1 kW ir

a)	kiekvienai jų teritorijoje registruotai elektrinei lengvajai transporto priemonei su baterijomis tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 1 kW ir

b)	kiekvienai jų teritorijoje registruotai laidu įkraunamai hibridinei lengvajai transporto priemonei tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 0,66 kW.

b)	kiekvienai jų teritorijoje registruotai laidu įkraunamai hibridinei lengvajai transporto priemonei tenkanti bendra viešųjų įkrovimo stotelių atiduodamoji galia turi būti bent 0,66 kW.

2. […]

3. Kaimyninės valstybės narės užtikrina, kad TEN-T pagrindinio tinklo ir TEN-T visuotinio tinklo tarpvalstybinėse atkarpose nebūtų viršijami a ir b punktuose nurodyti didžiausi atstumai.

3. Valstybės narės, kurdamos ir skatindamos 2 dalyje nurodytą degalų pildymo infrastruktūrą, turi vadovautis SESV 174 straipsnio tikslais ir užtikrinti jos prieinamumą rečiau apgyvendintose teritorijose.

4. Kaimyninės valstybės narės užtikrina, kad TEN-T pagrindinio tinklo ir TEN-T visuotinio tinklo tarpvalstybinėse atkarpose nebūtų viršijami a ir b punktuose nurodyti didžiausi atstumai.

Paaiškinimas

Siekiant skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą, būtinoji degalų pildymo infrastruktūra turi būti prieinama ir už TEN-V tinklo ribų tose teritorijose, kuriose naudotojų skaičius mažesnis dėl mažesnio gyventojų tankio ir privataus verslo plėtojama infrastruktūra yra mažiau pelninga.

18 pakeitimas

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

2. Valstybės narės savo teritorijos kelių tinkle užtikrina būtinąjį lengvųjų transporto priemonių viešųjų įkrovimo prieigų skaičių. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

a)	TEN-T pagrindiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

a)	TEN-T pagrindiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

i)	iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 300 kW ir jame būtų bent viena įkrovimo stotelė, kurios individuali atiduodamoji galia yra bent 150 kW ;

i)	iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 500 kW ir jame būtų bent viena įkrovimo stotelė, kurios individuali atiduodamoji galia yra bent 250 kW ;

ii)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 600 kW ir jame būtų bent dvi įkrovimo stotelės, kurių kiekvienos individuali atiduodamoji galia yra bent 150 kW .

ii)	iki 2030 m. gruodžio 1 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 900 kW ir jame būtų bent dvi įkrovimo stotelės, kurių kiekvienos individuali atiduodamoji galia yra bent 250 kW ;

b)	TEN-T visuotiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

b)	TEN-T visuotiniame tinkle kiekviena kelio kryptimi ne rečiau kaip kas 60 km būtų įrengtas viešasis lengvųjų transporto priemonių įkrovimo parkas, atitinkantis šiuos reikalavimus:

i)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 300 kW ir jame būtų bent viena įkrovimo stotelė, kurios individuali atiduodamoji galia yra bent 150 kW ;

i)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 500 kW ir jame būtų bent viena įkrovimo stotelė, kurios individuali atiduodamoji galia yra bent 250 kW ;

ii)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 600 kW ir jame būtų bent dvi įkrovimo stotelės, kurių kiekvienos individuali atiduodamoji galia yra bent 150 kW.

ii)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekvieno įkrovimo parko atiduodamoji galia būtų bent 900 kW ir jame būtų bent dvi įkrovimo stotelės, kurių kiekvienos individuali atiduodamoji galia yra bent 250 kW;

tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tam tikrų regionų ypatumų (kaip antai geografinė padėtis, sudėtingos topografinės sąlygos arba gyventojų tankis) ir kai atstumu pagrįstą reikalavimą sunku pateisinti vertinant jį socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos santykio požiūriu, galima įrengti mažesnės atiduodamosios galios objektus, tačiau kiekvienas įkrovimo parkas turi būti bent 300 kW atiduodamosios galios pajėgumo ir turėti bent vieną įkrovimo stotelę, kurios individuali galia būtų bent 150 kW. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Europos Komisijai.

Paaiškinimas

Neseniai Europos Parlamento atliktame tyrime (1) buvo padaryta išvada, kad siūloma įkrovimo punktų galia TEN-T tinkle ir miesto transporto mazguose yra pernelyg maža. Tai gali sutrukdyti diegti elektrines transporto priemones.

Kalbant apie išimtis – jos būtinos, kadangi grynai atstumu pagrįstas požiūris į įkrovimo infrastruktūros vietą nedera su vietos ir regionų degalų papildymo infrastruktūros poreikiais. Nustačius vienodus atstumu grindžiamus tikslus ir įkrovimo punktų tikslus visai Sąjungai, nebus atsižvelgta į regioninius skirtumus (gyventojų tankį, geografinę padėtį).

19 pakeitimas

4 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

<…>

d)	iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 600 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW ;

d)	iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 900 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 300 kW ;

e)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 1 200 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW.

e)	iki 2030 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad kiekviename miestų transporto mazge būtų įrengtos sunkiųjų transporto priemonių viešosios įkrovimo prieigos, kurių bendra atiduodamoji galia yra bent 2 000 kW , o atskirų įkrovimo stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 300 kW;

tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl tam tikrų regionų ypatumų (kaip antai geografinė padėtis, sudėtingos topografinės sąlygos arba gyventojų tankis) ir kai atstumu pagrįstą reikalavimą sunku pateisinti vertinant jį socialinių ir ekonominių sąnaudų ir naudos santykio požiūriu, galima įrengti mažesnės atiduodamosios galios objektus, tačiau sunkiosioms transporto priemonėms skirta atiduodamoji galia turi būti bent 600 kW, o stotelių individuali atiduodamoji galia – bent 150 kW. Valstybės narės apie tokias išimtis praneša Europos Komisijai.

Paaiškinimas

Toks pat kaip 18 pakeitimo.

20 pakeitimas

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas būtinasis viešųjų vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius.	1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje iki 2027 m. gruodžio 31 d. būtų įrengtas būtinasis viešųjų vandenilio degalų pildymo stotelių skaičius.
Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. TEN-T pagrindiniame ir TEN-T visuotiniame tinkle ne rečiau kaip kas 150 km būtų įrengta viešoji vandenilio degalų pildymo stotelė, kurios pajėgumas yra bent 2 t per parą ir kurioje įrengtas bent 700 barų dozatorius. <…>	Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad iki 2027 m. gruodžio 31 d. TEN-T pagrindiniame ir TEN-T visuotiniame tinkle ne rečiau kaip kas 150 km būtų įrengta viešoji vandenilio degalų pildymo stotelė, kurios pajėgumas yra bent 4 t per parą ir kurioje įrengtas bent 700 barų dozatorius. <…>

Paaiškinimas

Daugelyje valstybių narių ir regionų jau įgyvendinami su vandenilio degalais varomais sunkvežimiais susiję projektai. Būtina skubiai užtikrinti jų planavimo patikimumą. Todėl turėtų būti nustatytas trumpesnis laikotarpis ir didesnė galia.

21 pakeitimas

13 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse politikos sistemose prireikus būtų tinkamai atsižvelgiama į regioninių ir vietos valdžios institucijų interesus, visų pirma, kai tai susiję su viešojo transporto įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūra, taip pat į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų interesus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse politikos sistemose prireikus būtų atsižvelgiama į regioninių ir vietos valdžios institucijų interesus, visų pirma, kai tai susiję su viešojo transporto įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūra, taip pat į atitinkamų suinteresuotųjų subjektų interesus. Nacionalinėse politikos sistemose numatomas konsultavimosi su subnacionaliniu lygmeniu mechanizmas, siekiant į atitinkamų valstybių narių alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo strategiją įtraukti nuolatinį grįžtamąjį ryšį su vietos lygmeniu. Alternatyviųjų degalų infrastruktūra turi būti prieinama visuose regionuose. Todėl, siekiant užtikrinti Sąjungos sanglaudą, turėtų būti įtraukti regioninės (NUTS2) alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo tikslai.

Paaiškinimas

Nors 16 konstatuojamojoje dalyje ir 38 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad į nacionalines politikos sistemas (NPS) reikia įtraukti daugiapakopį požiūrį, jokiame straipsnyje apie tai plačiau nekalbama, todėl būtų praleista proga į NPS įtraukti konsultavimosi su vietos ir regionų valdžios institucijomis mechanizmą, kuris leistų užtikrinti vertingą regionų lygmens grįžtamąjį ryšį su valstybių narių alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo strategijomis ir prisidėti prie bendro tos infrastruktūros darnumo.

22 pakeitimas

13 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
4. Valstybės narės prireikus bendradarbiauja konsultuodamosi arba rengdamos bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos. <…>	4. Valstybės narės bendradarbiauja konsultuodamosi arba rengdamos bendras politikos sistemas, siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento tikslams pasiekti būtinos priemonės būtų nuoseklios ir suderintos su subnacionaliniu lygmeniu, taip pat kad būtų atsižvelgta į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus . <…>

Paaiškinimas

Toks pat kaip 21 pakeitimo.

II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Teisinga pertvarka

pabrėžia, kad būtina ištirti ir suplanuoti, kokį poveikį užimtumui turės ir kokias tendencijas paskatins perėjimas prie poveikį klimatui neutralizavusios automobilių pramonės. Todėl Komisija turėtų įvertinti šio reglamento teritorinį poveikį automobilių pramonei, darbo jėgai ir regionams;

pabrėžia, kad Europos automobilių pramonės pertvarka diegiant netaršias transporto priemones dabar yra didžiausias struktūrinis rinkos sektoriaus pokytis, darantis didelį poveikį Europos darbo jėgai, tiekimo įmonėms ir automobilių koncernams; atsižvelgdamas į šį didelį vieno iš esminių Europos ekonomikos sektorių pertvarką, ragina Europos Komisiją pradėti visapusišką ir ilgalaikį strateginį dialogą dėl ES automobilių pramonės pokyčio su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis (pirminės įrangos gamintojais, tiekimo pramonės atstovais, profesinėmis sąjungomis, mokslininkais, aplinkosaugos asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, pilietine visuomene, regionų ir miestų atstovais ir t. t.), kad būtų užtikrinta politinė parama struktūriniams pramonės pokyčiams ir išanalizuoti bei paremti poreikiai; remia esamas bendradarbiavimo formas ES lygmeniu, įtraukiant regionų ir vietos valdžios institucijas, pavyzdžiui, Automobilių pramonės įgūdžių aljansą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama automobilių sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, susijusių duomenų plėtojimui ir visų atitinkamų sektoriaus partnerių ir suinteresuotųjų subjektų dialogo skatinimui;

pritaria tam, kad būtų parengti konkretūs planai, skirti automobilių sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, mokymui ir perkėlimui, ypač labiausiai pertvarkos paveiktuose regionuose;

pritaria tam, kad būtų numatyta skirti viešųjų išteklių automobilių ekosistemos teisingos pertvarkos programai. Tokia programa turėtų remtis dabartine Teisingos pertvarkos platforma. Šiuo metu per Teisingos pertvarkos mechanizmą, įskaitant ir specialų Teisingos pertvarkos fondą, teikiamas regioninių planų finansavimas duoda naudos milijonams darbuotojų daug anglies dioksido išskiriančiuose pramonės regionuose, pavyzdžiui, anglies kasybos regionuose;

primygtinai ragina Komisiją sukurti Europos fondais paremtą Europos automobilių pramonės ir jos regionų teisingos pertvarkos mechanizmą ir užtikrinti, kad jis padėtų spręsti problemas tuose regionuose, kuriuos pertvarka paveikė labiausiai, ir kad jis pasiektų visas tiekimo grandinės MVĮ, padėdamas joms prisitaikyti prie automobilių pramonės vertės grandinės pokyčių;

toks teisingos pertvarkos mechanizmas turėtų remtis šiais principais:

a)	pakankami ištekliai,

b)	politinė parama ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais,

c)	pertvarkos planavimas ir socialinis dialogas.

Pagal šį mechanizmą skiriamos lėšos turi būti tiesiogiai nukreiptos padėti paveiktai darbo jėgai ir turi būti skaidriai skirstomos per regionus ir miestus, glaudžiai bendradarbiaujant su valdžios institucijomis, atsakingomis už mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą. Šios lėšos neturi būti naudojamos automobilių pramonės įmonėms gelbėti, o turėtų tapti viešosiomis investicijomis į kvalifikacijos kėlimą, įvairinimą ir darbo jėgos ugdymą;

pritaria iniciatyvai „Regionų aljansas siekiant teisingos ir sąžiningos Europos automobilių ir jų dalių pramonės pertvarkos“. Šie regionai, turintys stiprų automobilių sektorių, nori atlikti aktyvų vaidmenį užtikrinant, kad nė vienas regionas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad nauja, tvari ir alternatyviais degalais grindžiama judumo sistema būtų įperkama ir prieinama visiems piliečiams visuose regionuose. RK visiškai pritaria Aljanso prašymui sukurti teisingos pertvarkos mechanizmą nuo automobilių pramonės priklausomiems regionams, kad būtų galima valdyti pokyčius šiame sektoriuje;

pabrėžia, kad vietos ir regionų lygmenims reikia užtikrinti investicijas į naujiems įgūdžiams elektromobilumo srityje reikalingą profesinį ir aukštųjų technologijų mokymą;

pritaria tam, kad tos pačios automobilių pramonės įmonės pradedama nauja veikla alternatyvaus mobilumo srityje turėtų išlikti toje pačioje teritorijoje, prioritetą teikiant jau veikiančioms gamykloms;

Alternatyviųjų degalų infrastruktūra

10.

mano, kad įkrovimo ir degalų pylimo infrastruktūros, skirtos alternatyviems degalams, skatinimas laikantis CO2 kiekio mažinimo normų ir ypač e. mobilumo skatinimas yra esminė sąlyga klimato tikslams tiek Europos, tiek nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis pasiekti. Tam nepakanka dabar ES nustatytų įsipareigojimų, susijusių su įkrovimo ir degalų pylimo infrastruktūros poreikiu;

11.

palankiai vertina tai, kad Komisija, keisdama direktyvą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo į atitinkamą reglamentą, pirmą kartą siūlo valstybėse narėse priimti visoje ES privalomus vienodus ir, svarbiausia, visas transporto rūšis apimančius minimalius šios infrastruktūros reikalavimus;

12.

palaiko visišką transporto sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro panaikinimą iki 2050 m;

13.

pabrėžia, kad gamintojams iš esmės būtinas atvirumas, susijęs su įvairiomis degalų rūšimis ir techniniais sprendimais, padėsiantis pasiekti tikslą nuo 2035 m. Europos Sąjungoje registruoti tik netaršias transporto priemones;

14.

nurodo, kad, laikydamasi technologinio neutralumo principo, Komisija privalo užtikrinti technologinę konkurenciją, tačiau kartu ir alternatyvas kaimo ir atokioms vietovėms, pavyzdžiui, pažangiuosius biodegalus (žr. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos IX priede pateikiamus biodegalų tvarumo kriterijus);

15.

ragina įvertinti biodegalų taršos intensyvumą (2); atliekant šį vertinimą reikia atsižvelgti į visą biodegalų gyvavimo ciklą ir jo poveikį žemės naudojimo paskirties pokyčiams, netiesioginiams žemės naudojimo pokyčių veiksniams, biologinei įvairovei ir apsirūpinimo maistu saugumui;

16.

ypatingą dėmesį reikėtų skirti:

—	viešiesiems įkrovimo punktams miesto vietovėse, kuriose vis daugiau elektra varomų transporto priemonių neturės privačių automobilio stovėjimo vietų,

—	viešiesiems įkrovimo punktams atokiose ir kaimo vietovėse;

17.

ragina imtis priemonių ir skatinti vandenilio naudojimo kelių transporte plėtrą, kuri šiuo metu yra dinamiškame etape, bei užtikrinti sąlygas sukurti pakankamai platų vandenilio degalų pildymo stotelių tinklą, kai tik bus prieinami reikiami techniniai sprendimai ir žinoma paklausa. 2027 m. ir 2035 m. yra tinkami orientyrai veiksmų planui su atitinkamomis priemonėmis parengti. Šios priemonės taip pat apima būtinų teisės aktų ir susijusių sprendimų rengimą. Tačiau jei dėl tam tikrų regionų ypatumų (kaip antai geografinė padėtis ar gyventojų tankis) nustatytus reikalavimus sunku pateisinti vertinant socialiniu ir ekonominiu požiūriu, tinkamai pagrįstais atvejais turėtų būti galima leisti taikyti išimtis;

18.

pabrėžia, kad būtina speciali sunkiųjų transporto priemonių, ypač viešojo transporto, infrastruktūra;

19.

nurodo, kad būtina lengva prieiga prie išmanaus ir greito įkrovimo, taip pat informacija apie veikiančias įkrovimo stoteles, mokėjimo sprendimus, įkrovimo tarifus (kainų skaidrumas) ir kt.;

20.

svarstant investicijas į alternatyvias varymo sistemas keliuose ragina pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis krovininis transportas perkeliamas į geležinkelių transportą;

Bendro pobūdžio klausimai

21.

palankiai vertina ketinimą spręsti transporto priemonių išmetamų teršalų normų klausimą, siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo. Automobiliams ir furgonams tenka didžiausia transporto išmetamo CO2 dalis absoliučiais skaičiais, o automobilių su vidaus degimo varikliais vidutinis išmetamų teršalų kiekis didėja;

22.

pabrėžia Rytų ir Vidurio Europos valstybėse narėse veikiančių naudotų automobilių rinkų, kuriose prekiaujama taršiais automobiliais, problemą, dėl kurios toksinė tarša ir anglies dioksido nutekėjimo problemos permetamos mažiau išsivysčiusiems regionams. Tai trukdo ES sanglaudai ir prieštarauja pagrindinei vertybei, kad visi ES piliečiai turi vienodas teises į švarų orą. Todėl Komisija turėtų apriboti senų taršių transporto priemonių srautą taip, kad būtų apsaugota aplinka ir visuomenės sveikata, ir suderinti šią priemonę su bendrąja rinka;

23.

siūlo naująjį euro 7/VII standartą suformuluoti taip, kad jis būtų suderinamas su jau esamomis techninėmis priemonėmis kenksmingųjų medžiagų kiekiui mažinti. Iš esmės euro 7/VII standarto kriterijai neturėtų prieštarauti sektoriaus būtinosioms didelėms išlaidoms, susijusioms su naujaisiais degalais, klimato tikslams;

24.

atsižvelgdamas į galimą šio reglamento poveikį vietos ir regionų valdžios institucijoms, pabrėžia, kad laikantis nuoširdaus bendradarbiavimo principo teisėkūros institucijos turi būti informuojamos apie visus pradinio pasiūlymo pakeitimus kiekviename teisėkūros procedūros etape, įskaitant trišales derybas, kad RK galėtų tinkamai naudotis savo Sutartyje numatytomis prerogatyvomis (SESV 91 straipsnis);

25.

mano, kad abiejų reglamentų projektai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principų reikalavimus. ES veiksmų šioje srityje pridėtinė vertė ir atitinkamas Komisijos pasirinktas teisinis pagrindas yra aiškūs ir nuoseklūs; vis dėlto apgailestauja, kad, priešingai nei kituose pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje pateiktuose pasiūlymuose, prie reglamento projekto dėl alternatyvių degalų infrastruktūros (COM(2021) 559) nebuvo pridėta subsidiarumo vertinimo lentelė, ir pažymi, kad iki 2021 m. lapkričio 8 d. nustatyto prieštaravimų pateikimo termino dviejų šalių parlamentai pateikė pagrįstą nuomonę dėl subsidiarumo principo nesilaikymo.

Briuselis, 2022 m. sausio 26 d.

Europos regionų komiteto pirmininkas

Apostolos TZITZIKOSTAS

(1) https://www.europarl.europa.eu/thinktank/en/document/IPOL_STU(2021)690901

(2) The land use change impact of biofuels consumed in the ES Quantification of area and greenhouse gas impacts (ES suvartojamų biodegalų poveikis žemės naudojimo paskirties pokyčiams. Teritorinio poveikio ir poveikio šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms kiekybinis įvertinimas) https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Final%20Report_GLOBIOM_publication.pdf.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 270

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. liepos 13d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Regionų komitetas
	Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27
2022/C 270/01	Europos regionų komiteto rezoliucija dėl vietos ir regionų valdžios institucijų indėlio į Konferenciją dėl Europos ateities	1
	NUOMONĖS
	Regionų komitetas
	Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27
2022/C 270/02	Europos regionų komiteto nuomonė 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa	8
2022/C 270/03	Europos regionų komiteto nuomonė Vietos ir regionų valdžios institucijų indėlis į spartesnį ES iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimą	13
2022/C 270/04	Europos regionų komiteto nuomonė Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija	18
2022/C 270/05	Europos regionų komiteto nuomonė Lyčių lygybė ir klimato kaita: lyčių aspekto integravimas į Europos žaliąjį kursą	25
2022/C 270/06	Europos regionų komiteto nuomonė dėl ES veiksmų plano Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos	31

	III Parengiamieji aktai
	Regionų komitetas
	Visiškai nuotolinė 148-oji RK plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 26–2022 1 27
2022/C 270/07	Europos regionų komiteto nuomonė Siekiant netaršaus kelių transporto: alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas ir išmetamo CO2 normų sugriežtinimas	38