—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, 83 straipsnio 1 dalį, 84 ir 225 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 7, 8, 10, 11, 12, 21, 23, 24, 25, 26 ir 47 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“, ypač į jame nustatytą tikslą užtikrinti moterims ir mergaitėms gyvenimą be smurto ir stereotipų,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su prekyba žmonėmis strategijos 2021–2025,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su neteisėtu turiniu internete. Siekis didinti interneto platformų atsakomybę“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Komisijos paskelbtą Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir jo penktojo stebėjimo etapo metu parengtą dokumentą „Informacijos suvestinė: 5-asis Elgesio kodekso stebėjimo etapas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuri buvo pateikta pasirašyti 2011 m. gegužės 11 d. Stambule,

—

atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. savo rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. savo rezoliuciją dėl lygybės skatinimo įgyjant išsilavinimą ir dirbant gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse (2),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. savo rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve (3),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 10 d. savo rezoliuciją dėl Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos įgyvendinimo (4),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 11 d. savo rezoliuciją „25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: su moterų teisėmis susiję ateities uždaviniai Europoje“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. savo rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (6),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. savo rezoliuciją „Skaitmeninio lyčių atotrūkio panaikinimas: moterų dalyvavimas skaitmeninėje ekonomikoje“ (7),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją „Žiniasklaidos laisvės stiprinimas: žurnalistų apsauga Europoje, neapykantos retorika, dezinformacija ir platformų vaidmuo“ (8),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 17 d. savo rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (9),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (10),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (11),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 11 d. savo rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių (12),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (13),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 26 d. savo rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES (14),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. savo rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais (15),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. savo rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (16),

—

atsižvelgdamas į žmogaus teisių srities Jungtinių Tautų teisinių dokumentų nuostatas, ypač susijusias su moterų ir vaikų teisėmis, ir kitus Jungtinių Tautų dokumentus dėl smurto prieš moteris ir vaikus,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas „Didesnės pastangos užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites ir jį panaikinti“ (A/RES/75/161) ir „Teisė į privatumą skaitmeniniame amžiuje“ (A/RES/75/176),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Spartesnės pastangos panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites. Smurto prieš moteris ir mergaites skaitmeninėje aplinkoje prevencija ir reagavimas į jį“ (A/HRC/RES/38/5),

—

atsižvelgdamas į Specialiųjų pranešėjų smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimais Jungtinių Tautų pranešimus, ypač į 2018 m. birželio 18 d. pranešimą dėl smurto prieš moteris internete iš žmogaus teisių perspektyvos (A/HRC/38/47), 2020 m. gegužės 6 d. pranešimą dėl kovos su smurtu prieš žurnalistes (A/HRC/44/52) ir 2020 m. liepos 24 d. pranešimą dėl koronaviruso ligos (COVID-19) pandemijos ir smurto dėl lyties prieš moteris pandemijos susikirtimo, daugiausia dėmesio skiriant smurtui artimoje aplinkoje ir „taikos namuose“ iniciatyvai,

—

atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 1984 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 14 d. Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 35 dėl smurto prieš moteris dėl lyties, kuria atnaujinama bendroji rekomendacija Nr. 19,

—

atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18 d. Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 13 (2011) dėl vaiko teisės nepatirti jokios formos smurto,

—

atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., ypač į 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės,

—

atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pranešimą apie žurnalisčių saugumą internete (17),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas. Europos pridėtinės vertės vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimą „Kibernetinis smurtas ir neapykantos prieš moteris kurstymas internete“,

—

atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto Lyčių lygybės indeksą,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (18),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (19),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (20),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „ES LGBTI II. Ilgas kelias siekiant LGBTI asmenų lygybės“ (21),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato teisinę nuomonę dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, kuria siekiama išsiaiškinti teisinį netikrumą, ar Sąjunga gali sudaryti ir ratifikuoti Konvenciją ir kaip ji gali tai padaryti (22),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), be kita ko, ir pastarosios agentūros Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro darbą, taip pat į jo atliekamą organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 47 ir 54 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0338/2021),

A.

kadangi lyčių lygybė yra Sąjungos pagrindinė vertybė ir pagrindinis tikslas ir turėtų atsispindėti visų sričių Sąjungos politikoje; kadangi teisė į lygias galimybes ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 19 ir 157 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21 ir 23 straipsniuose; kadangi įgyvendinant pirmąjį Sąjungos 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos tikslą daugiausia dėmesio skiriama smurto dėl lyties panaikinimui ir jis apibūdinamas kaip „viena opiausių mūsų visuomenės problemų“, nes nuo jo nukenčia visų visuomenės lygmenų moterys nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, pajamų, socialinės padėties, kilmės ar gyvenamosios vietos šalies ir jis yra viena iš didžiausių kliūčių siekiant užtikrinti lyčių lygybę;

B.

kadangi smurtas prieš moteris ir kitų formų smurtas dėl lyties yra plačiai paplitęs Sąjungoje ir turi būti suprantamas kaip kraštutinė moterų diskriminacijos forma, daranti didelį poveikį aukoms, jų šeimoms ir bendruomenėms, tai taip pat žmogaus teisių pažeidimas, įsigalėjęs dėl lyčių nelygybės, kurią dar labiau įtvirtina ir sustiprina; kadangi smurtas dėl lyties kyla iš netolygaus moterų ir vyrų galios pasidalijimo, nusistovėjusių patriarchalinių struktūrų, praktikos ir lyčių normų, seksizmo ir žalingų lyčių stereotipų bei išankstinių nuostatų, dėl kurių vyrai dominuoja prieš moteris ir mergaites nepaisant visos jų įvairovės, įskaitant LGBTIQ asmenis, ir diskriminuoja jas;

C.

kadangi smurtą prieš moteris reikėtų suvokti kaip visus smurto dėl lyties veiksmus, nuo kurių tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime internete arba ne moterims padaroma ar gali būti padaroma fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala arba sukeliama kančią, įskaitant grasinimus imtis tokių veiksmų, imtis prievartos ar savavališkai atimti laisvę;

D.

kadangi moterys ir mergaitės, nepaisant jų įvairovės, ir LGBTIQ asmenys gali dėl savo lyties, lytinės tapatybės, lyties raiškos ar biologinės lyties požymių patirti kibernetinį smurtą dėl lyties; kadangi sąveikinių formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, kalbos, religijos, įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei ar etninei mažumai, gimimo, seksualinės orientacijos, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės padėties ar pabėgėlio statuso, gali padidinti kibernetinio smurto dėl lyties pasekmes; kadangi Sąjungos LGBTIQ lygybės strategijoje primenama, kad kiekvienas žmogus turi teisę į saugumą tiek namuose, tiek viešumoje, tiek internete;

E.

kadangi FRA atlikta antroji Sąjungos LGBTIQ apklausa rodo, kad 10 proc. LGBTIQ asmenų metai iki atliekant apklausą patyrė kibernetinį priekabiavimą dėl to, kad jie yra LGBTIQ asmenys, įskaitant priekabiavimą socialiniuose tinkluose; kadangi neproporcingai dažniau nukenčia interseksualūs ir translyčiai asmenys (16 proc.); kadangi 15–17 metų amžiaus paaugliai buvo grupė, kuri patyrė daugiausiai priekabiavimo kibernetinėje erdvėje dėl to, kad yra LGBTIQ asmenys (15 proc.), palyginti su kitomis amžiaus grupėmis (7–12 proc.);

F.

kadangi smurtas prieš moteris ir mergaites nepaisant jų įvairovės ir smurtas dėl lyties pasireiškia skirtingai, tačiau šio smurto formos ir apraiškos nėra viena su kita nesusijusios; kadangi smurtas internete dažnai yra susijęs ir neatsiejamas nuo smurto realiame gyvenime, nes gali pasireikšti prieš jį, kartu su juo arba jį tęsti; kadangi dėl šių priežasčių kibernetinis smurtas dėl lyties turėtų būti suvokiamas kaip smurto dėl lyties ne internete tęsinys interneto aplinkoje;

G.

kadangi Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS) tyrime „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas. Europos pridėtinės vertės vertinimas“ mano, jog 4–7 proc. moterų Sąjungoje per pastaruosius 12 mėnesių iki atliekant vertinimą patyrė priekabiavimą kibernetinėje erdvėje, o 1–3 proc. patyrė persekiojimą kibernetinėje erdvėje; kadangi persekiojimas kibernetinėje erdvėje pasireiškia įvairiai ir yra dažniausia vienintelės arba mišrios neapykantą kurstančios kalbos forma, kuri per ilgą laiką buvo nepripažinta ir į kurią nebuvo reaguojama; kadangi 2020 m. atliktas „World Wide Web Foundation“ tyrimas, kuriame dalyvavo respondentai iš 180 šalių, parodė, kad 52 proc. jaunų moterų ir mergaičių yra patyrusios prievartą internete, pavyzdžiui, asmeninių nuotraukų, vaizdo įrašų ar žinučių viešinimą be jų sutikimo, niekinančias ir žeminančias žinutes, grasinančias arba užgaulias kalbas, seksualinį priekabiavimą ir melagingą turinį, o 64 proc. respondentų teigė pažįstantys ką nors, kas yra tai patyręs;

H.

kadangi jaunoms moterims ir mergaitėms kyla didesnis pavojus patirti kibernetinį smurtą, ypač priekabiavimą ir patyčias kibernetinėje erdvėje; kadangi mažiausiai 12,5 proc. patyčių mokykloje atvejų vyksta internetu (23); kadangi dabar jaunimas prie socialinių tinklų vis dažniau prisijungia ankstesniame amžiuje; kadangi šios smurto formos sustiprina socialinės nelygybės svorį, nes dažnai jas patiria nepalankiausioje padėtyje esančios jaunimo grupės; kadangi UNICEF duomenimis mergaitės priekabiavimą patiria dvigubai dažniau nei berniukai (24); kadangi, remiantis šio tyrimo duomenimis, moterys turi skeptiškesnę nuomonę dėl to, ar technologijų įmonės atsakingai naudoja jų duomenis;

I.

kadangi 2014 m., remiantis 2014 m. kovo 3 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) ataskaita „Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa“, nuo 15 metų amžiaus Sąjungoje 11 proc. moterų patiria priekabiavimą kibernetinėje erdvėje ir 14 proc. nukenčia nuo persekiojimo;

J.

kadangi interneto ryšys ir poreikis naudotis skaitmenine viešąja erdve tampa vis svarbesni mūsų visuomenės ir ekonomikos plėtrai; kadangi į darbo vietas vis dažniau įtraukiami skaitmeniniai sprendimai ir darbo vietos vis dažniau tampa nuo jų priklausomos, todėl didėja rizika, kad moterys, dalyvaudamos darbo rinkoje ir vykdydamos ekonominę veiklą, susidurs su kibernetiniu smurtu dėl lyties;

K.

kadangi didėjantis interneto pasiekiamumas, greitas mobiliosios informacijos plitimas ir socialinių tinklų naudojimas kartu su daugialypiu, pasikartojančiu ir sąveikinių formų smurtu dėl lyties lėmė tai, kad smarkiai padaugėjo kibernetinio smurto dėl lyties atvejų; kadangi moterys ir mergaitės, turinčios prieigą prie interneto, dažniau nei vyrai patiria smurtą internete; kadangi Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimais pažymėjo, kad naujos technologijos „neišvengiamai lems skirtingas ir naujas smurto prieš moteris internete apraiškas“; kadangi inovacijos vyksta tokiu tempu, kuris dažnai neleidžia apmąstyti jų ilgalaikių pasekmių, ir tikėtina, kad artimiausiais metais kibernetinio smurto dėl lyties paplitimas toliau didės; kadangi, siekiant užtikrinti žalos atlyginimą, atskaitomybę ir prevenciją, reikia tinkamai įvertinti kibernetinio smurto dėl lyties poveikį aukoms ir suprasti mechanizmus, leidžiančius tokių formų smurtą dėl lyties vykdantiems asmenims taip elgtis;

L.

kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (25) duomenimis, viena iš trijų moterų visame pasaulyje patiria dažniausiai lytinio partnerio vykdomą fizinį ar seksualinį smurtą; kadangi per COVID-19 pandemiją smurto dėl lyties atvejų padaugėjo, o izoliavimo priemonės padidino smurto ir prievartos artimoje aplinkoje riziką; kadangi dėl dažnesnio naudojimosi internetu per COVID-19 pandemiją padaugėjo smurto dėl lyties internete ir IRT sudarė geresnes galimybes užsiimti tokiu smurtu, nes smurtaujantys partneriai ir buvę partneriai taip pat stebi, seka savo aukas ir joms grasina, taip pat vykdo smurtą skaitmeninėmis priemonėmis; kadangi šis kibernetinis smurtas, jei dėl jo anksti nesiimama veiksmų, gali sutapti su fiziniu smurtu ir jį paaštrinti; kadangi 2020–2025 m. ES strategijoje dėl nusikaltimų aukų teisių Komisija pripažįsta, kad dėl dabartinės COVID-19 pandemijos padaugėjo kibernetinių nusikaltimų, pavyzdžiui, seksualinių nusikaltimų internete ir neapykantos nusikaltimų;

M.

kadangi dažniausiai pasitaikantys kibernetinio smurto dėl lyties tipai yra tokie nusikaltimai kaip priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, kibernetinis persekiojimas, su IRT susiję privatumo pažeidimai, įskaitant prieigą prie duomenų ar vaizdų, įskaitant intymius duomenis, jų rinkimą, fiksavimą, dalijimąsi jais ir jų kūrimą bei manipuliavimą jais be sutikimo, tapatybės vagystė ir neapykantą kurstančios kalbos internete, prievartinė kontrolė pasitelkiant skaitmeninį sekimą ir ryšių kontrolę per persekiojimo programinę įrangą ir šnipinėjimo programėles, taip pat technologinių priemonių naudojimas prekybai žmonėmis, be kita ko, seksualinio išnaudojimo tikslais;

N.

kadangi kibernetinis smurtas dėl lyties gali būti vykdomas naudojant įvairius bendravimo internete kanalus ir priemones, įskaitant socialinius tinklus, internete skelbiamą turinį, diskusijų svetaines, pažinčių svetaines, komentarų skiltis ir žaidimų pokalbių kambarius; kadangi daugelio formų kibernetinis smurtas dėl lyties gali būti vykdomas kur kas lengviau ir daug didesniu mastu nei fizinių formų smurtas dėl lyties;

O.

kadangi kai kurios valstybės narės priėmė teisės aktus tik dėl tam tikrų konkrečių formų kibernetinio smurto dėl lyties, todėl tebėra didelių spragų; kadangi Sąjungos lygmeniu šiuo metu nėra bendros apibrėžties ar veiksmingo politinio požiūrio į kovą su kibernetiniu smurtu dėl lyties; kadangi Sąjungos lygmeniu nesant suderintos apibrėžties labai skiriasi valstybių narių kovos su kibernetiniu smurtu dėl lyties ir jo prevencijos mastai ir tarp valstybių narių išlieka dideli skirtumai ir susiskaidymas taikomos apsaugos srityje, nepaisant to, kad smurtas yra tarpvalstybinio pobūdžio; kadangi dėl šių priežasčių, siekiant nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis užtikrinti nuoseklumą, reikia suderintos teisinės kibernetinio smurto dėl lyties apibrėžties;

P.

kadangi pasak Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo smurto prieš moteris, jo priežasčių ir padarinių klausimais smurto prieš moteris internete apibrėžtis apima visus smurto prieš moteris dėl lyties veiksmus, kurie prieš moterį įvykdomi iš dalies ar visiškai naudojant IRT, pavyzdžiui, mobiliuosius ir išmaniuosius telefonus, internetą, socialinių tinklų platformas ar e. laiškus, prie kurių įvykdymo prisidedama ar kurio aplinkybės buvo apsunkintos, dėl to, kad ji yra moteris, arba kuris daro neproporcingą poveikį moterims (26);

Q.

kadangi kibernetinio smurto dėl lyties kriminalizavimas galėtų turėti atgrasomąjį poveikį nusikaltėliams, nes jie bijotų sankcijų arba žinotų, kad daro nusikaltimą;

R.

dėl sparčios skaitmeninių technologijų ir taikomųjų programų plėtros ir naudojimo atsiranda naujų formų; kadangi šios skirtingos smurto dėl lyties kibernetinėje erdvėje ir priekabiavimo internete formos nukreiptos prieš visas amžiaus grupes – pradedant nuo ankstyvo amžiaus iki mokyklos ir profesinio gyvenimo iki vėlesnių metų; kadangi taip pat nereikėtų atmesti galimybės, kad smurtas kibernetinėje erdvėje gali peraugti į fizinį smurtą;

S.

kadangi, remiantis Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, septynios iš dešimties moterų yra patyrusios persekiojimą kibernetinėje erdvėje; kadangi persekiojimo programėlės yra programinė įranga, kuri palengvina priekabiavimą, nes ją naudojant galima stebėti aukos prietaisą be jos sutikimo, nepranešus apie tokį vykdomą stebėjimą prietaiso savininkui, o tokia programinė įranga yra slapta; kadangi Sąjungoje galima teisėtai naudoti ir įsigyti tokią persekiojimo programinę įrangą, kuri dažnai parduodama kaip tėvų kontrolei skirta programinė įranga;

T.

kadangi vaizdinė seksualinė prievarta dažnai naudojama persekioti ir žeminti aukas; kadangi sintetinė vaizdakaita (angl. deepfakes) yra palyginti naujas būdas smurtauti dėl lyties, išnaudojant dirbtinį intelektą moterų išnaudojimui, žeminimui ir priekabiavimui;

U.

kadangi vaizdinė seksualinė prievarta ir interneto svetainės, kuriose tokia prievarta skleidžiama, yra dažnėjanti lytinio partnerio smurto forma; kadangi vaizdinės seksualinės prievartos pasekmės gali būti seksualinės (nes seksualinis aktas užfiksuojamas arba išplatinimas be sutikimo), psichologinės (dėl poveikio, kurį aukos daro privataus gyvenimo paviešinimas) ir ekonominės (nes vaizdinė seksualinė prievarta gali pakenkti esamam ir būsimam aukų profesiniam gyvenimui);

V.

kadangi didėja rizika, kad pornografijos interneto svetainėse bus platinami lytiniai ir seksualiniai moterų vaizdo įrašai be šių moterų sutikimo ir kad jie bus platinami siekiant piniginės naudos; kadangi privataus turinio platinimas internete be aukos sutikimo ir ypač seksualinės prievartos medžiagos platinimas yra papildomas traumuojantis smurto elementas, kuris dažnai lemia skaudžias pasekmes, įskaitant savižudybę;

W.

kadangi jaunos moterys ir ypač mergaitės patiria kibernetinį smurtą dėl lyties, apimantį naujų technologijų naudojimą, įskaitant priekabiavimą ir persekiojimą kibernetinėje erdvėje, naudojant grasinimus išžaginti, grasinimus mirtimi, su IRT susijusius privatumo pažeidimus ir asmeninės informacijos ir nuotraukų viešinimą;

X.

kadangi šiuo metu 15 valstybių narių į kovos su neapykantos kurstymu teisės aktus nėra įtraukusios lytinio identiteto; kadangi Komisija 2020–2025 m. Sąjungos lyčių lygybės strategijoje ir 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategijoje įsipareigojo pristatyti iniciatyvą siekiant išplėsti nusikalstamų veikų sritis, kai suderinimas yra įmanomas, ir į jas įtraukti konkrečias smurto dėl lyties formas, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje;

Y.

kadangi šioje rezoliucijoje pateikti statistiniai duomenys rodo, kad neapykantą prieš LGBTIQ asmenis kurstanti kalba yra labai paplitusi, ypač internete, o kai kuriose valstybėse narėse nėra teisės aktų, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią tokioms priekabiavimo internete formoms, jas sankcionuoti ir už jas skirti sankcijas;

Z.

kadangi 2017 m. Sąjunga pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), kuri išlieka tarptautinių standartų, skirtų smurtui dėl lyties panaikinti, pagrindu, todėl Sąjungos prisijungimas prie šios konvencijos yra pagrindinis Komisijos prioritetas;

AA.

kadangi, siekiant panaikinti smurtą dėl lyties, įskaitant smurtą dėl lyties kibernetinėje erdvėje, būtina remtis nuosekliais, realiais, reprezentatyviais ir palyginamais administraciniais duomenimis, pagrįstais patikima ir suderinta duomenų rinkimo sistema; kadangi nėra visapusiškų ir palyginamų suskirstytų duomenų apie visų formų smurtą lyties pagrindu ir jo pagrindines priežastis; kadangi, nepaisant didėjančio ugdomo sąmoningumo apie šį reiškinį, dėl to, kad trūksta duomenų apie visų formų smurtą dėl lyties, neįmanoma tiksliai įvertinti jo paplitimo; kadangi toks duomenų trūkumas yra susijęs su tuo, kad nepakankamai pranešama apie kibernetinio smurto dėl lyties atvejus; kadangi Stambulo konvencijoje ir Direktyvoje 2012/29/ES reikalaujama, kad valstybės narės teiktų statistinius duomenis ir rinktų pagal lytį suskirstytus duomenis;

AB.

kadangi daugelyje valstybių narių baudžiamosios teisenos reakcija į kibernetinio smurto dėl lyties aukų pranešimus vis dar vėluoja, o tai rodo suvokimo ir empatijos apie šių nusikalstamų veikų sunkumą trūkumą ir atgraso nuo pranešimo apie tokius veiksmus; kadangi apmokius policijos pareigūnus socialinių emocinių įgūdžių atidžiai išklausyti, suprasti ir gerbti visas bet kokios formos smurtą dėl lyties patyrusias aukas, jie galėtų padėti spręsti nepakankamo pranešimo apie nusikaltimus ir pakartotinės viktimizacijos problemas; kadangi būtina užtikrinti galimybę naudotis pranešimų teikimo procedūromis ir mechanizmais, taip siekiant skatinti saugią aplinką visiems smurtą dėl lyties išgyvenusiems asmenims; kadangi kibernetinio smurto aukoms turėtų būti prieinama informacija apie tai, kaip ir į ką kreiptis pagalbos teisėsaugos tarnybose, taip pat apie galimas teisių gynimo priemones, kuriomis šiems asmenims būtų padedama nelaimės atvejais;

AC.

kadangi Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras, Eurojustas ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūra (ENISA) atliko kibernetinių nusikaltimų internete tyrimus; kadangi kai kurioms moterims ir LGBTIQ asmenims, pavyzdžiui, feministams ir LGBTIQ aktyvistams, menininkams, politikams, viešąsias pareigas einančioms moterims, žurnalistams, tinklaraštininkams, žmogaus teisių gynėjams ir kitiems visuomenės veikėjams, ypač didelį poveikį daro kibernetinis smurtas dėl lyties ir kadangi dėl to šie asmenys patiria ne tik žalą reputacijai, psichologinę žalą ir kančias, bet tai taip pat gali sutrikdyti aukos gyvenimo aplinkybes, tokiu būdu būti kišamasi į jų privatumą ir pakenkti asmeniniams santykiams ir šeimos gyvenimui, be to, tai gali atgrasyti aukas nuo skaitmeninio dalyvavimo politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime;

AD.

kadangi kibernetinis smurtas dėl lyties dažnai lemia savicenzūrą ir ši padėtis gali daryti žalingą poveikį kibernetinį smurtą dėl lyties išgyvenusių asmenų profesiniam gyvenimui ir reputacijai; kadangi dėl smurtinio ir su lytimi susijusio grėsmių pobūdžio aukos dažnai imasi naudoti pseudonimus, vengia atkreipti į save dėmesį internete, nusprendžia sustabdyti, deaktyvinti arba visam laikui ištrinti savo internetines paskyras ar net visiškai atsisakyti savo profesijos; kadangi tai gali nutildyti moterų balsą ir nuomones ir dar labiau padidinti esamą lyčių nelygybę politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime; kadangi didėjantis kibernetinis smurtas dėl lyties, kurį patiria moterys, gali užkirsti joms kelią toliau užsiimti veikla pačiame skaitmeniniame sektoriuje, taip sustiprinant šališką lyties požiūriu naujų technologijų suvokimą, jų kūrimą ir diegimą bei lemti egzistuojančios diskriminacinės praktikos ir stereotipų pakartojimą normalizuojant kibernetinį smurtą dėl lyties;

AE.

kadangi kibernetinis smurtas dėl lyties daro tiesioginį poveikį moterų seksualinei, fizinei ir psichologinei sveikatai ir gerovei ir turi neigiamą socialinį ir ekonominį poveikį; kadangi kibernetinis smurtas dėl lyties daro neigiamą poveikį aukų gebėjimui visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, o tai turi skaudžių pasekmių visai visuomenei ir demokratijai;

AF.

kadangi smurto dėl lyties žalingas ekonominis poveikis ir vėlesni psichikos sveikatos klausimai gali turėti didelį poveikį aukoms, įskaitant jų galimybes ieškoti darbo, ir gali joms sukelti finansinę naštą; kadangi ekonominis smurto dėl lyties poveikis gali apimti poveikį užimtumui, pavyzdžiui, retesnį buvimą darbe, pavojų, kad bus pakenkta užimtumo statusui, dėl kurio gali būti prarasta darbo vieta arba sumažėti našumas; kadangi kibernetinio smurto dėl lyties poveikis psichikos sveikatai gali būti sudėtingas ir ilgalaikis; kadangi kibernetinio smurto dėl lyties, pavyzdžiui, nerimo, depresijos ir tebesitęsiančių potrauminių simptomų, poveikis psichikos sveikatai turi žalingų tarpasmeninių, socialinių, teisinių, ekonominių ir politinių pasekmių ir galiausiai daro poveikį jaunimo pragyvenimui ir tapatybei; kadangi kai kurios iš šių poveikio formų papildo kitas diskriminacijos formas, dar labiau sustiprindamos esamą diskriminaciją ir nelygybę;

AG.

kadangi, remiantis EPRS tyrimu „Kova su smurtu dėl lyties: kibernetinis smurtas. Europos pridėtinės vertės vertinimas“, manoma, kad bendros dėl priekabiavimo ir persekiojimo kibernetinėje erdvėje patiriamos išlaidos siekia nuo 49 iki 89,3 mlrd. EUR, didžiausių išlaidų kategorijai priskiriama vertė dėl prarastos gyvenimo kokybės, kuri sudarė daugiau nei pusę visų išlaidų (apie 60 proc. dėl priekabiavimo kibernetinėje erdvėje ir apie 50 proc. dėl persekiojimo kibernetinėje erdvėje);

AH.

kadangi prevencija, ypač pasitelkiant švietimą, taip pat skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius, pavyzdžiui, kibernetinę higieną ir tinklo etiketą, turi būti pagrindinis bet kokios viešosios politikos krypties, kurios tikslas – kovoti su kibernetiniu smurtu dėl lyties, elementas;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6, 8, 10, 83, 153 ir 157 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į nuo 1975 m. priimtas direktyvas, reglamentuojančias įvairius vienodo požiūrio į moteris ir vyrus aspektus, t. y. 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje (1), 1986 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 86/613/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris, kurie verčiasi savarankiška darbo veikla, įskaitant žemės ūkyje, principo taikymo ir dėl savarankiškai dirbančių moterų apsaugos nėštumo ir motinystės metu (2), 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (3), 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (4), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (5), 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų (6) ir 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (7),

—

atsižvelgdamas į 1949 m. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl kovos su žmonių prekyba ir trečiųjų asmenų išnaudojimu prostitucijos tikslams,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), ypač į penktą tikslą ir atitinkamus jo uždavinius ir rodiklius,

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—

atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir Veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. priimtas per Ketvirtąją pasaulinę moterų klausimų konferenciją, ir į kitus baigiamuosius dokumentus, priimtus specialiosiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“, „Pekinas + 10“, „Pekinas + 15“ ir „Pekinas + 20“,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 156 dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų – vyrų ir moterų – lygių galimybių ir vienodo požiūrio į juos,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 5 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2021 m. lyčių lygybės ES ataskaita“ (SWD(2021)0055),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių strategija (2021–2025 m.)“ (COM(2021)0142),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus paskelbtą tyrimą „The gendered impact of the COVID-19 crisis and post-crisis“ (liet. „COVID-19 krizės ir laikotarpio po krizės poveikis lytims“),

—

atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto 2019 ir 2020 m. lyčių lygybės indeksą,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. savo rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m. (8),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. savo rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (9),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. savo rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams (10),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. savo rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos (11),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 21 d. savo rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (12),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 11 d. savo rezoliuciją „25 metai po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo: su moterų teisėmis susiję ateities uždaviniai Europoje“ (13),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. savo rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata (14),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0315/2021),

A.

kadangi moterų teisės yra žmogaus teisės ir todėl – visuotinės ir nedalomos, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje ir Pagrindinių teisių chartijoje; kadangi kova dėl lyčių lygybės ir moterų teisių propagavimo bei apsaugos iš tikrųjų yra kolektyvinė atsakomybė, kuriai pasiekti reikia ES institucijų ir valstybių narių greitesnės pažangos ir veiksmų; kadangi ES ir valstybės narės turi siekti kovoti su nelygybe ir diskriminacija dėl socialinės ir biologinės lyties, skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lygias teises ir vienodą požiūrį visiems skirtingiems moterims ir vyrams, taip pat užtikrinti, kad jie turėtų vienodas galias ir galimybes kurti visuomenę ir savo gyvenimą; kadangi, pasak Europos lyčių lygybės instituto, ES trūksta bent 60 metų, kad pasiektų visišką lyčių lygybę; kadangi ES moterų ir vyrų lygybė vis dar nėra užtikrinta ir pažanga kai kuriuose regionuose ir šalyse vis dar lėta, stagnuoja ar netgi regresuoja; kadangi ES lyčių lygybės indekso balas nuo 2010 m. padidėjo tik 4,1 punkto, o nuo 2017 m. – 0,5 punkto (15); kadangi 2020 m. valstybių narių rezultatai vidutiniškai siekė 67,9 iš 100;

B.

kadangi moterys turi turėti vienodas galimybes su vyrais siekti ekonominės nepriklausomybės; kadangi, nors moterų užimtumo lygis padidėjo, lyčių nelygybė darbo rinkoje tebėra nerimą kelianti realybė ir didelė problema, o darbo rinkos tendencijos, atsižvelgiant į pandemiją, rodo daug didesnį poveikį moterims nei vyrams (16); kadangi 2019 m. darbingo amžiaus vyrų užimtumo lygis 27-ose ES valstybėse narėse siekė 79 proc. ir 11,7 procentinio punkto buvo didesnis už moterų lygį; kadangi, kalbant apie dalyvavimą darbo rinkoje, 8 proc. vyrų ES dirba ne visą darbo dieną, palyginti su 31 proc. moterų, o tai rodo, kad nelygybė nemažėja; kadangi nuo 2010 m. aštuoniose valstybėse narėse padidėjo lyčių užimtumo lygio skirtumas visos darbo dienos ekvivalentais; kadangi padaryta per maža pažanga kovojant su sektorine ir profesine lyčių segregacija darbo rinkoje; kadangi užimtumo lygio skirtumas ypač didelis tarp prastos socialinės ir ekonominės padėties moterų, pvz., vienišų motinų, kitais asmenimis besirūpinančių moterų, neįgalių moterų, migrančių ir pabėgėlių moterų, įvairių rasinės ir etninės kilmės moterų ir religinėms mažumoms priklausančių moterų, menkų mokymosi pasiekimų turinčių moterų, LGBTIQ+ moterų, taip pat jaunų ir vyresnio amžiaus moterų;

C.

kadangi moterims ES vidutiniškai mokama 14 proc. mažiau už valandą negu vyrams ir kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas valstybėse narėse siekia nuo 3,3 proc. iki 21,7 proc.; kadangi, nepaisant to, kad vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principas nuo 1957 m. įtrauktas į ES acquis ir yra daug nacionalinės teisės aktų, be to, nepaisant veiksmų, kurių imtasi, ir išteklių, skirtų šiems skirtumams mažinti, pažanga labai lėta, o darbo užmokesčio nelygybė keliose valstybėse narėse netgi padidėjo; kadangi dėl savo priežiūros pareigų ne visą darbo dieną dirba daug daugiau moterų nei vyrų (8,9 mln. ir 560 000); kadangi dėl didėjančių ilgalaikės priežiūros poreikių ir priežiūros paslaugų trūkumo didėja lyčių nelygybė šeimose ir darbo rinkoje; kadangi, remiantis Eurostato duomenimis, moterų nedarbo lygis nuo 2020 m. balandžio mėn. buvusio 6,9 proc. išaugo iki 7,9 proc. rugpjūčio mėn., o tuo tarpu vyrų nedarbo lygis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 6,5 proc. iki 7,1 proc.;

D.

kadangi moterys, be kita ko, dėl savo rasės, etninės ar socialinės kilmės, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos, religijos ar tikėjimo, gyventojo statuso ir negalios, susiduria su sąveikine nelygybe ir diskriminacija, todėl, siekiant visoms moterims užtikrinti lyčių lygybę, turi būti dedamos pastangos kovoti su visų formų diskriminacija; kadangi ES politikoje iki šiol nebuvo taikomas tarpsektorinis požiūris ir daugiausia dėmesio buvo skiriama tik individualiam diskriminacijos aspektui, neatsižvelgiant į jos institucinius, struktūrinius ir istorinius aspektus; kadangi tarpsektorinės analizės taikymas ne tik leidžia suvokti struktūrines kliūtis, bet ir pateikia įrodymų, kuriais remiantis būtų galima parengti gaires ir sukurti strateginės ir veiksmingos kovos su sistemine diskriminacija, atskirtimi ir socialine nelygybe politiką;

E.

kadangi Komisijos 2021 m. lyčių lygybės ES ataskaitoje daroma išvada, kad dėl COVID-19 pandemijos labai pasikeitė moterų gyvenimas ir beveik visose srityse išaugo lyčių nelygybė; kadangi su pandemija kovojančiųjų gretose apie 70 proc. socialinio ir sveikatos sektorių darbuotojų sudaro moterys, pvz., slaugytojos, gydytojos ar valytojų padėjėjos; kadangi įvairūs pandemijos padariniai moterims siekia nuo besiplečiančio smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje ir priekabiavimo iki didesnės neapmokamos priežiūros ir namų ūkio pareigų naštos, o moterys ir toliau atlieka daugumą namų ūkio ir su šeima susijusių darbų, netgi daugiau, kai dirba nuotoliniu būdu, neturi darbo ar dirba ne visą darbo dieną; kadangi, be to, moterys, ypač sveikatos priežiūros darbuotojai, slaugytojai ir kituose sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys, ir mažų garantijų sektoriuose dirbantys asmenys, susiduria su ekonominėmis kliūtimis darbo rinkoje ir turi ribotas galimybes naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis; kadangi dėl pandemijos ekonominio poveikio kyla grėsmė, kad per pastarąjį dešimtmetį bus sustabdyta sunkiai pasiekta pažanga, susijusi su moterų ekonomine nepriklausomybe; kadangi per pandemiją moterų užimtumas sumažėjo labiau nei per 2008 m. nuosmukį (17), o tai turėjo didelių pasekmių moterims, jų šeimoms ir visai ekonomikai, įskaitant mažesnes galimybes, laisves, teises ir gerovę; kadangi 2021 m. visuotinės lyčių nelygybės ataskaitoje teigiama, kad laikas, kurio reikia lyčių nelygybei visiškai užtikrinti, dėl pandemijos pailgėjo viena karta nuo 99,5 metų iki 135,6 metų (18);

F.

kadangi pastarąjį dešimtmetį vyrų ir moterų lygybei sporte buvo skiriamas precedento neturintis dėmesys, tačiau ne visada dėl geriausių priežasčių ir tikslų, ypač susijusių su moterų teisėmis praktikoje;

G.

kadangi Europos lygių galimybių institutas smurtą lyties pagrindu prieš moterį apibrėžia kaip bet kokios rūšies smurtą, kuris nukreiptas prieš moterį dėl to, kad ji moteris, arba tokį smurtą, kuriuo daromas neproporcingas poveikis moterims; kadangi visų rūšių smurtas prieš moteris (fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis ar kibernetinis smurtas) yra žmogaus teisių pažeidimas, labai sunkios formos moterų diskriminacija ir viena iš didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti; kadangi smurtas dėl lyties glūdi netolygiame moterų ir vyrų galios pasidalijime, patriarchalinėse struktūrose ir lyčių stereotipuose – visa tai paskatino vyrus dominuoti moterų atžvilgiu ir jas diskriminuoti, toks smurtas gali skirtis išraiška, intensyvumu ir forma; kadangi visuomenė be smurto dėl lyties turi būti pripažįstama būtina išankstine lyčių lygybės sąlyga;

H.

kadangi 31 proc. moterų Europoje patyrė fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir kadangi daugybė moterų intymiuose santykiuose ir viešajame gyvenime patiria seksualinę prievartą ir priekabiavimą (19); kadangi turimi kelių valstybių narių pranešimai ir duomenys atskleidė nerimą keliantį smurto dėl lyties atvejų padaugėjimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu; kadangi, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kai kurios valstybės narės pranešė, kad per pandemiją gautų skubios pagalbos skambučių iš moterų, patyrusių smurtą iš artimo partnerio, padaugėjo 60 proc. (20); kadangi, remiantis Europolo ataskaita, seksualinė prievarta prieš vaikus internete Europos Sąjungoje labai išaugo (21); kadangi izoliacijos poveikis socialiniam, ekonominiam, psichologiniam ir demokratiniam gyvenimui neproporcingai didelis pažeidžiamoje padėtyje esantiems žmonėms ir moterims, ypač atsižvelgiant į smurto poveikį, didesnę ekonominę priklausomybę ir nelygybę darbo vietoje bei priežiūros funkcijų skirtumus; kadangi, be to, izoliavimo priemonės apsunkino nuo lytinio partnerio smurto kenčiančių asmenų galimybę ieškoti pagalbos, nes šie asmenys dažnai izoliuojasi su savo išnaudotojais ir turi ribotas galimybes pasinaudoti pagalbos paslaugomis; kadangi dėl nepakankamos ar netinkamos paramos struktūros ir išteklių dar labiau išsiplėtė jau egzistuojanti „šešėlinė“ pandemija;

I.

kadangi esama nerimą keliančių prieš socialinės lyties koncepciją ir moteris nukreiptų judėjimų, rengiančių išpuolius prieš moterų teises visoje Europoje – tokia padėtis kelia abejonių dėl laimėjimų ir pažangos ir taip kenkia demokratinėms vertybėms; kadangi vis didesnį susirūpinimą kelia priešiška reakcija į lyčių lygybės politiką ir moterų teises;

J.

kadangi prekyba žmonėmis yra su lytimi labai susijęs reiškinys, kai beveik trys ketvirtadaliai aukų, apie kurias pranešama, ES yra moterys ir mergaitės, kuriomis daugiausia buvo prekiaujama seksualinio išnaudojimo tikslais; kadangi prekyba žmonėmis yra vis didėjanti organizuoto nusikalstamumo dalis ir žmogaus teisių pažeidimas; kadangi 78 proc. visų vaikų, patekusių į prekybos žmonėmis gniaužtus, yra mergaitės, ir 68 proc. nuo prekybos žmonėmis nukenčiančių suaugusiųjų yra moterys;

K.

kadangi prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, įskaitant švietimą apie lytiškumą bei santykius, šeimos planavimą, kontracepcijos metodus ir saugų bei teisėtą abortą, yra labai svarbūs elementai siekiant lyčių lygybės ir panaikinant smurtą dėl lyties; kadangi mergaičių ir moterų savarankiškumas ir galimybė laisvai pačioms priimti sprendimus dėl savo kūno ir gyvenimo yra jų ekonominės nepriklausomybės, taigi, ir lyčių lygybės bei smurto dėl lyties panaikinimo prielaida; kadangi nepriimtina, kad keletas valstybių narių, pasitelkdamos itin ribojančius teisės aktus, kurie sukelia diskriminaciją dėl lyties ir daro neigiamą poveikį moterų sveikatai, šiuo metu siekia apriboti galimybę naudotis lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

L.

kadangi moterys ES patiria neproporcingai didesnę skurdo ar socialinės atskirties riziką nei vyrai, ypač moterys, kurios dėl struktūrinių veiksnių, lyčių normų ir stereotipų patiria sąveikinę diskriminaciją; kadangi nuo 2010 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas padidėjo 17-oje valstybių narių, o vyrų ir moterų pajamų skirtumas padidėjo 19-oje valstybių narių, taigi, apskritai vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pajamų nelygybė ES padidėjo (22); kadangi 2019 m. Europos Sąjungoje 40,3 proc. vienišų tėvų namų ūkių grėsė skurdas arba socialinė atskirtis (23); kadangi moterims kyla didesnė skurdo ir nesaugumo darbe rizika, o moterys, kurioms gresia pavojus, dažnai dirba menkai apmokamą darbą, kurio darbo užmokesčio nepakanka, kad būtų įveikta skurdo riba ir mažų garantijų darbo sąlygos;

M.

kadangi svarbu užtikrinti Sąjungos sutartyse įtvirtintą teisę į vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą;

N.

kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ES yra 14,1 proc., nors jis įvairuoja priklausomai nuo valstybės narės; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro įvairių poveikį, jis lemia, be kita ko, ne tik tai, kad atitinkamos teisės į pensijas skiriasi 29,5 proc (24)., dėl to atsiranda vyrų ir moterų pensijų skirtumas, todėl vyresnio amžiaus moterims kyla didesnė skurdo ar socialinės atskirties rizika; kadangi tai susiję su karjeros ir užimtumo spragomis, atsiradusiomis dėl priežiūros pareigų ir (arba) darbo ne visą darbo dieną, kurį moterys atlieka per tam tikrą laiką, ir dėl to atsirandančių pasekmių galimybei naudotis finansiniais ištekliais, pvz., išmokomis ir pensijų išmokomis; kadangi teisė į vienodą užmokestį už vienodą arba vienodos vertės darbą ne visada užtikrinama ir išlieka vienu iš didžiausių iššūkių kovojant su diskriminacija darbo užmokesčio srityje (25); kadangi siekiant kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu svarbu abiem lytims vienodai dalytis vaiko priežiūros atostogomis; kadangi darbas sektoriuose, kuriuose ypač daug moterų, pvz., priežiūros, valymo, mažmeninės prekybos ir švietimo sektoriuose, nors ir yra labai svarbus ir turi didelę socialinę ir ekonominę vertę, dažnai yra mažiau vertinamas ir apmokamas mažiau nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai; kadangi tai rodo, kad reikia skubiai iš naujo įvertinti darbo užmokesčio deramumą tuose sektoriuose, kuriuose dominuoja moterys;

O.

kadangi Europos Sąjungoje tik 20,6 proc. neįgalių moterų dirba visą darbo dieną, palyginti su 28,5 proc. neįgalių vyrų; kadangi skaičiai rodo, kad Europos Sąjungoje tapti skurdo ir socialinės atskirties aukomis gresia vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų;

P.

kadangi lyčių stereotipai vis dar turi didelę įtaką pasidalijimui darbais namuose, švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visuomenėje; kadangi neapmokama priežiūra ir namų ūkio darbai, kuriuos dažniausiai atlieka moterys, sudaro neproporcingą naštą moterims ir atlieka labai svarbų atitinkamą vaidmenį; kadangi COVID-19 pandemija atskleidė sukrečiančią Europos Sąjungos slaugos institucijų ir viso sektoriaus, kuriame daugiausia dirba moterys, būklę; kadangi 80 proc. priežiūros paslaugų ES teikia neformalieji slaugytojai, iš kurių 75 proc. yra moterys (26); kadangi iki COVID-19 protrūkio moterys ES neapmokamai priežiūrai ir namų ruošos darbams kas savaitę vidutiniškai skirdavo 13 valandų daugiau už vyrus; kadangi ribotos galimybės arba jų visiškas nebuvimas pasinaudoti deramomis ir įperkamomis priežiūros struktūrų paslaugomis, įskaitant viešąsias vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų priežiūros įstaigų paslaugas, dar labiau padidina netolygų dalijimąsi priežiūros pareigomis valstybėse narėse, o tai lemia nebuvimo darbo rinkoje laikotarpius ir didina vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus; kadangi 2019 m. 7,7 mln. 20–64 m. amžiaus moterų pasitraukė iš ES darbo rinkos, nes jos rūpinosi vaikais ar kitais asmenimis, turinčiais priežiūros poreikių, palyginti su 450 000 vyrų; kadangi investicijos į universaliąsias paslaugas, įskaitant priežiūros paslaugas, gali padėti sumažinti moterims neproporcingai tenkančias priežiūros pareigas ir pagerinti jų galimybes laisvai dalyvauti darbo rinkoje; kadangi kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, turi teisę dirbti ir derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

Q.

kadangi priemonės, kuriomis siekiama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, yra svarbios užtikrinant vienodą priežiūros pareigų pasidalijimą tarp moterų ir vyrų ir sprendžiant pajamų ir užimtumo skirtumų problemą; kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas priklauso nuo galimybės naudotis aukštos kokybės ir įperkamomis viešosiomis priežiūros paslaugomis ir tokių paslaugų prieinamumo; kadangi turėtų būti užtikrintos ir išsaugotos visos motinystės išmokos, valstybėms narėms visiškai įgyvendinant Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą (27); kadangi reikia viešosios priežiūros ir maitinimo krūtimi apsaugos ir skatinimo politikos, nedarant poveikio moters pasirinkimui;

R.

kadangi 2020 m. kovo 5 d. Komisija priėmė 2020–2025 m. lyčių lygybės strategiją, kurioje nustatytas plataus užmojo sistema, kaip skatinti lyčių lygybę ES; kadangi politika turi labiau prisidėti prie vyrų ir moterų lygybės skatinimo; kadangi augantis nedarbo, mažų garantijų darbo mastas, mažas darbo užmokestis ir biudžeto mažinimas, be kita ko, viešųjų paslaugų, visų pirma, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse, daro neproporcingai didelį poveikį moterims; kadangi Parlamentas ragino Komisiją parengti konkrečias veiksmų gaires su tvarkaraščiu, tikslais, metinės peržiūros ir stebėsenos mechanizmu, aiškiais ir pamatuojamais sėkmės rodikliais ir papildomais tiksliniais veiksmais; kadangi ES, įgyvendindama savo politiką ir programas ir palaikydama santykius su valstybėmis narėmis, be kita ko, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionaliniais ekonomikos gaivinimo fondais, turėtų atidžiai įvertinti, ar valstybės narės tinkamai atsižvelgia į COVID-19 pandemijos sukeltą poveikį lytims;

S.

kadangi Europos Sąjungoje moterų skaičius nacionaliniuose parlamentuose (abiejuose rūmuose) padidėjo nuo 24 proc. 2010 m. iki 32 proc. 2020 m.; kadangi pagerėjo nacionalinių vyriausybių ministrų lyčių pusiausvyra – nuo 26 proc. 2010 m. iki 32 proc. 2020 m.; kadangi, vis dėlto, yra didelių skirtumų tarp valstybių narių, nes tik septynios valstybės narės pasiekė lyčių pusiausvyrą arba jų kabinetai yra subalansuoti pagal lytį: kadangi regionų ir vietos lygmenimis pokyčių tempas tebėra labai lėtas – 2019 m. tik 29 proc. darbo vietų užėmė moterys Vengrijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje – daugiau kaip 80 proc. vyrų eina pareigas regioninėse asamblėjose;

T.

kadangi teisė į vienodą užmokestį už vienodą ir vienodos vertės darbą daugeliu atvejų neužtikrinama, net jei ji įtvirtinta teisės aktuose; kadangi pagrindinės tokios diskriminacijos priežastys turi būti šalinamos apsaugant ir stiprinant darbo teises arba stiprinant verslo stebėseną, ypač atliekamą nacionalinių darbo inspekcijų; kadangi kolektyvinės derybos yra labai svarbios siekiant pakeisti situaciją dėl vyrų ir moterų nelygybės ir ją įveikti;

U.

kadangi lyčių lygybė yra glaudžiai susijusi su žaliąja ir skaitmenine pertvarka ir kadangi moterų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą yra būtina darnaus vystymosi ir veiksmingo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos valdymo sąlyga, kad būtų užtikrinta sąžininga ir teisinga pertvarka, kuri nė vieno nepalieka nuošalyje; kadangi į visus veiksmus dėl klimato ir skaitmeninę politiką turi būti įtraukta lyčių ir tarpsektorinė perspektyva;

V.

kadangi vyrų įsitraukimo ir tėvystės poveikis šeimoms rodo, kad vaikus prižiūrintys vyrai yra svarbūs optimaliam vaikų vystymuisi ir kad jie gali pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei padėti atkurti neteisingus lyčių santykius; kadangi vyrų dalyvavimas gali padėti užkirsti kelią smurtui šeimose ir prisidėti prie teisingesnės visuomenės kūrimo;

W.

kadangi išliekantys lyčių stereotipai ir lūkesčiai dėl vyrų ir berniukų vaidmenų gali sutrukdyti jiems parodyti savo teigiamas emocijas ir paskatinti internalizuoti neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys ir nerimas, ir dėl to vyrai ir berniukai gali išreikšti didesnę agresiją ir pyktį nei moterys; kadangi dėl to vyrai ir berniukai gali būti labiau linkę smurtauti, pvz., dėl lyties;

X.

kadangi lyčių disbalansas yra nuolatinis reiškinys centriniuose bankuose, kurie yra kertiniai ekonominių sprendimų priėmimo akmenys ir formuoja socialinę, politinę ir ekonominę tikrovę; kadangi visus ES valstybių narių centrinius bankus šiuo metu valdo vyrai ir kadangi pastaraisiais metais moterys užima tik ketvirtadalį (24,6 proc.) pareigų pagrindiniuose ES nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančiuose organuose;

Y.

kadangi Europos lyčių lygybės institutas nustatė, kad valstybių narių rezultatai lyčių aspekto integravimo srityje nuo 2012 m. menksta; kadangi, nepaisant šiek tiek padidėjusio užmojo vyriausybių įsipareigojimo integruoti lyčių aspektą į viešąjį administravimą, lyčių aspekto integravimo struktūrų prieinamumas ir lyčių aspekto integravimo priemonių naudojimas sumažėjo;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310, 317 ir 325 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva) (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (3) (Finansinis reglamentas),

—

atsižvelgdamas į OLAF 2019 ir 2020 m. ataskaitas ir OLAF Priežiūros komiteto 2019 ir 2020 m. veiklos ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2021 „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Komisijos kovos su sukčiavimu strategija: aktyvesni ES biudžeto apsaugos veiksmai“ (COM(2019)0196) ir lydimąjį Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Sukčiavimo grėsmės vertinimas“ (SWD(2019)0171),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „31-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu 2019 m.“ (FIA ataskaita, COM(2020)0363) ir prie jos pridedamus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2020)0156, SWD(2020)0157, SWD(2020)0158, SWD(2020)0159 ir SWD(2020)0160),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/785, kuriuo nustatoma Sąjungos kovos su sukčiavimu programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 (4),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/1798, kuriuo skiriamas Europos prokuratūros Europos vyriausiasis prokuroras (6),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Sukčiavimas ir korupcija Europos struktūriniuose ir investicijų fonduose – dėmesys bendroms schemoms ir prevenciniams veiksmams“ (7),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. paskelbtas valstybių narių ekspertų darbo grupės parengtas Nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų gaires, kurių rengimui vadovavo ir jį koordinavo Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) Sukčiavimo prevencijos, ataskaitų teikimo ir analizės skyrius (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 14 d. Komisijos komunikatą „2021–2025 m. ES kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija“ (COM(2021)0170),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Organizuoto nusikalstamumo poveikis ES finansiniams interesams“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 20 d. Komisijos paskelbtą keturių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rinkinį, kuriuo siekiama suderinti ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu taisykles,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl 2019 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0330/2021),

A.

kadangi finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai apima korupciją, sukčiavimą, prievartą, smurtą, slaptą susitarimą, trukdymą ir bauginimą siekiant neteisėtos naudos, kartu neteisėtos kilmės lėšas nuslepiant pinigų plovimo būdu ir galbūt naudojant tolesniems neteisėtiems tikslams, įskaitant terorizmo finansavimą;

B.

kadangi, anot Europos Audito Rūmų, sukčiavimo prevencijai nebuvo skirta pakankamai dėmesio ir Komisijai trūksta išsamios informacijos apie sukčiavimo mastą, pobūdį ir priežastis;

C.

kadangi ES daugėja veikiančių organizuoto nusikalstamumo grupių, kurios dažnai būna tarpvalstybinio pobūdžio; kadangi šis reiškinys tampa vis sudėtingesnis, nes dėl globalizacijos ir naujų technologijų atsiranda naujos nusikalstamos rinkos ir nauji veikimo būdai; kadangi mafijos pobūdžio organizacijos įvairiose valstybėse narėse ypač aktyviai stengiasi perimti ES lėšas;

D.

kadangi pasitelkiant technologijas sukuriami nauji nustatymo ir stebėsenos pajėgumai, dėl kurių tyrėjų darbas tampa veiksmingesnis ir kurie sudaro sąlygas parengti išmanesnes vykdymo užtikrinimo priemones;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310, 317 ir 325 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus (3),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (FIA direktyva) (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (5),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6),

—

atsižvelgdamas į OLAF 2019 m. ataskaitą (7) ir OLAF Priežiūros komiteto 2019 m. veiklos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 01/2019 „Kova su sukčiavimu naudojant ES lėšas. Reikalingi veiksmai“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 06/2019 „Sukčiavimo panaikinimas ES sanglaudos politikos srityje. Vadovaujančiosios institucijos turi stiprinti aptikimą, atsaką ir koordinavimą“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų apžvalgą Nr. 06/2020 „ES ekonominės politikos atsako į COVID-19 krizę rizikos, iššūkiai ir galimybės“,

—

atsižvelgdamas į Kovos su korupcija valstybių grupę (GRECO) ir jos 21-ąją bendrąją veiklos ataskaitą (2020 m.),

—

atsižvelgdamas į EBPO 2020 m. balandžio mėn. paskelbtą tyrimą „Visuomenės sąžiningumas siekiant veiksmingai reaguoti į COVID-19 ir gaivinti ekonomiką“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės mėn. paskelbtą tyrimą „Corruption in the times of Pandemia“ („Korupcija per pandemiją“) (8),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „31-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu 2019 m.“ (COM(2020)0363) ir prie jos pridedamus tarnybų darbo dokumentus (9),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/2221, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kiek tai susiję su papildomais ištekliais ir įgyvendinimo taisyklėmis, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU) (10),

—

atsižvelgdamas į skubios paramos priemonę,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (11),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (12),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/785, kuriuo nustatoma Sąjungos kovos su sukčiavimu programa ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 (13),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 04/2020 dėl pasiūlymo 2020/0101 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl išskirtinių papildomų išteklių ir įgyvendinimo taisyklių pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą, siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013; ir iš dalies pakeisto pasiūlymo 2018/0196 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (14),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Europolo pranešimą spaudai „Europolas steigia Europos finansinių ir ekonominių nusikaltimų centrą“ (15),

—

atsižvelgdamas į Europolo 2021 m. balandžio 12 d. pranešimą spaudai „Sunkių formų ir organizuotas nusikalstamumas ES. Korupcijos įtaka“ (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Daphnės Caruanos Galizios nužudymo ir teisinės valstybės padėties Maltoje (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl 2019 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (18),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl Komisijos ir Tarybos atliekamo nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo (19),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0320/2021),

A.

kadangi finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai – tai asmens ar asmenų grupės padaryti neteisėti veiksmai siekiant ekonominės ar profesinės naudos, įskaitant, inter alia, korupciją, sukčiavimą, prievartą, slaptą susitarimą, trukdymą, pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą;

B.

kadangi dėl visuomenės sveikatos krizės, kurią sukėlė COVID-19 pandemija, taip pat dėl paskesnės ekonominės nepaprastosios padėties ir socialinio sąmyšio ES ir valstybių narių valdžios institucijos turėjo skirti papildomą finansavimą arba dalyvauti jį valdant ir gerokai bei sparčiai padidėjo išlaidos;

C.

kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, kurios finansinis paketas viršija 670 mlrd. EUR, ir iniciatyva „REACT-EU“, kuriai skirtas daugiau kaip 50 mlrd. EUR finansinis paketas, yra galingos priemonės, padedančios ES šalims atsigauti; kadangi jau 2020 m. pavasarį pagal sanglaudos politiką buvo suteikta, kaip atsakas, 11,2 mlrd. EUR vertės skubi pagalba verslui, 7,6 mlrd. EUR ES perskirstyta sveikatos srities veiksmams ir skirta 4,1 mlrd. EUR tiesioginė parama darbuotojams;

D.

kadangi 2020 m. balandžio 2 d. Komisija, kaip ES lygmens atsaką į COVID-19 protrūkį dalį, pasiūlė aktyvuoti skubios paramos priemonę (SPP);

E.

kadangi sprendimą dėl jos aktyvavimo priėmė tik Taryba, Parlamentui nedalyvaujant, pagal Reglamento (ES) 2016/369 (ESI reglamentas) (20) 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas aktyvavimo nuostatas;

F.

kadangi „Next Generation EU“ yra laikina ekonomikos gaivinimo priemonė, kurios vertė dabartinėmis kainomis yra apie 800 mlrd. EUR ir kuri sukurta siekiant remti ES ekonomikos atsigavimą nuo koronaviruso pandemijos ir padėti sukurti ekologiškesnę, labiau skaitmenizuotą ir atsparesnę Europą;

G.

kadangi, atsižvelgiant į tai, kad į krizę reikia reaguoti neatidėliojant, daugumoje vietų buvo sušvelnintos viešųjų pirkimų procedūros ir kontrolės priemonės, siekiant paspartinti įgyvendinimą;

H.

kadangi reagavimo planuose nepakankamai atsižvelgiama į valdymą ir neteisėtos veiklos, pvz., korupcijos ir sukčiavimo, problemą, taip pat į priemones, kuriomis siekiama išvengti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų;

I.

kadangi dėl krizės atsiveria galimybės įvairiems su sąžiningumu susijusiems pažeidimams ir galėtų padaugėti sukčiavimo ir korupcijos atvejų, taip pat sukčiavimu nelaikomu pažeidimų, visų pirma tai pasakytina apie viešuosius pirkimus, ekonominių paskatų paketus ir viešąsias organizacijas;

J.

kadangi, kaip nurodė Audito Rūmai, sukčiavimo prevencijai nebuvo skirta pakankamai dėmesio ir Komisijai trūksta išsamios informacijos apie sukčiavimo mastą, pobūdį ir priežastis; kadangi oficialūs statistiniai duomenys apie nustatytą sukčiavimą yra neišsamūs ir Komisija iki šiol neatliko jokio nenustatyto sukčiavimo vertinimo (21);

K.

kadangi korupcija yra didelė grėsmė privačiajame ir viešajame sektoriuose ir daro neproporcingą poveikį pažeidžiamiausioms grupėms, nes dėl jos prarandami ištekliai, ir tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui, socialinei apsaugai ir vienodoms galimybėms naudotis viešosiomis paslaugomis (be kita ko, sveikatos priežiūros, švietimo ir teisingumo srityse), todėl dėl visų šių veiksnių mažėja visuomenės pasitikėjimas, didėja socialinė nelygybė ir kenkiama pagrindinėms Sąjungos vertybėms; kadangi labai svarbu geriau suprasti korupcijos priežastis, kad būtų galima veiksmingai kovoti su šiuo reiškiniu ir žalingomis jo pasekmėmis;

L.

kadangi ES veikia vis daugiau nusikalstamų grupių, kurios savo veiklą dažnai vykdo ne vienoje valstybėje; kadangi šis reiškinys tampa vis sudėtingesnis, nes dėl globalizacijos ir naujų technologijų atsiranda naujų nusikalstamų rinkų ir modi operandi, o tai suteikia galimybę veikti bet kurioje pasaulio vietoje ir bet kuriuo metu;

M.

kadangi technologijos suteikia naujus nustatymo ir stebėsenos pajėgumus, sumažina naštą tyrėjams ir sudaro sąlygas kurti pažangesnes vykdymo užtikrinimo priemones;

N.

kadangi Sąjungos finansų sistemos sąžiningumas priklauso nuo bendrovių ir kitų juridinių asmenų, patikos fondų bei panašių juridinių struktūrų skaidrumo;

O.

kadangi Komisija ėmėsi įvairių priemonių, kad pašalintų riziką, susijusią su korupcija ir netinkamu lėšų naudojimu Sąjungoje, ir, be kita ko, daro pažangą pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kovos su pinigų plovimu, informatorių apsaugos, viešųjų pirkimų ir Europos teisinės valstybės mechanizmo srityse;

P.

kadangi, remiantis naujausia organizacijos „Transparency International“ ir Pasaulio sveikatos organizacijos bendradarbiavimo centro ataskaita (22), Europos Komisija nevisapusiškai vykdo savo pačios įsipareigojimus skaidrumo srityje ir tarptautinius su viešųjų sutarčių skaidrumu susijusius gerosios praktikos principus tais atvejais, kai ji pernelyg daug naudojasi slepiamuoju redagavimu, kad būtų užmaskuotos išankstinio pirkimo sutarčių teksto dalys; kadangi vis dėlto Komisija pagal teisės aktus privalo laikytis Finansinio reglamento nuostatų ir reikia geresnės ir tobulesnės struktūros siekiant užtikrinti greitesnį Komisijos atsaką į krizes ateityje;

Q.

kadangi siekiant pažaboti korupciją reikalinga vyriausybės atsakomybė už reformas, viešoji parama, politinis įsipareigojimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir bendros pastangos, dedamos kartu su pilietine visuomene ir privačiuoju sektoriumi;

R.

kadangi tuomet, kai esama didelių lūkesčių, didelio spaudimo ir išlaidų mastas yra beprecedentis, atsakomybė įveikti šį iššūkį tenka valstybės pareigūnams, o jiems reikia tinkamos paramos, kad jie galėtų užtikrinti atitiktį aukštesniems profesiniams standartams ir susidoroti su naujais sunkumais vykdydami savo užduotį; be to, pareigūnai nebūtinai gali greitai sužinoti apie su interesų konfliktais susijusias situacijas;

S.

kadangi esama įrodymų, kad profesionalumo skatinimas ir tinkamas darbo užmokestis viešųjų pirkimų srityje daro teigiamą poveikį valstybės pareigūnus sulaikant nuo korupcijos (23);

T.

kadangi pagal Lisabonos sutartį sustiprintas Europos Parlamento vaidmuo, siekiant užtikrinti didesnį nuoseklumą, parlamentinę kontrolę ir demokratinę atskaitomybę;

U.

kadangi kova su korupcija yra labai svarbi siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir išsaugoti piliečių pasitikėjimą ES institucijomis;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl ES pastatų ūkio energijos vartojimo efektyvumo potencialo didinimo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl galimybės visiems turėti prieigą prie deramo būsto už prieinamą kainą (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos energetikos sistemų integracijos strategijos (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl vandenilio (4),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (5) (Pastatų energinio naudingumo direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (6) (Energijos vartojimo efektyvumo direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (7) ir planuojamą jos peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos (8), ir į 2021 m. liepos 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/631 siekiant sugriežtinti pirmiau minėtus standartus atsižvelgiant į padidėjusius Sąjungos užmojus klimato srityje (COM(2021)0556),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (9),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 8 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/786 dėl pastatų renovacijos (10),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 7 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2019/1019 dėl pastatų modernizavimo (11),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją (12) šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Renovacijos banga Europoje: pastatų ekologizavimas, darbo vietų kūrimas ir gyvenimo gerinimas“ (COM(2020)0662),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 6 d. Komisijos komunikatą „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ (COM(2021)0390),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Preliminari 13 valstybių narių ilgalaikių renovacijos strategijų analizė“ (SWD(2021)0069),

—

atsižvelgdamas į neseniai paskelbtą pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A9-0321/2021),

A.

kadangi pastatams tenka 36 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kadangi pastatų renovacijos sektorius yra viena iš pagrindinių sričių siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo, energijos vartojimo efektyvumo ir Europos žaliojo kurso tikslus;

B.

kadangi 210 mln. esamų pastatų esminis ir etapais vykdomas esminis renovavimas bus itin svarbus bet kokiai įtikinamai strategijai, nes tokie pastatai yra neefektyviausi energijos vartojimo požiūriu ir kadangi maždaug apie 110 mln. pastatų gali reikti renovuoti (13);

C.

kadangi 2019 m. 6 proc. ES namų ūkių negalėjo susimokėti sąskaitų už komunalines paslaugas; kadangi pastatų energijos vartojimo efektyvumas gali turėti teigiamą poveikį kovojant su energijos nepritekliumi;

D.

kadangi pastatų renovacijos lygis šiuo metu yra labai žemas, sudarantis apie 1 proc. per metus, o esminė renovacija sudaro 0,2 proc. per metus; kadangi renovacijos programos ne visada apima energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo didinimą;

E.

kadangi vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1999 (14) dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo 2 straipsnio 18 dalimi principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ yra pagrindinis ES energetikos politikos principas, kuriuo siekiama, kad energijos paklausa ir pasiūla būtų efektyvesnės, visų pirma ekonomiškai efektyviai taupant galutinio vartojimo energiją, taikant reguliavimo apkrovos iniciatyvas ir efektyviau perdirbant, perduodant bei skirstant energiją;

F.

kadangi, remiantis Komisijos vertinimu, vien šildymas ir karštas vanduo ES namų ūkiuose sudaro 79 proc. visos galutinės energijos suvartojimo (192,5 mln. tne) (15);

G.

kadangi naujausia 2018 m. atlikta Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūra, atlikta Direktyva (ES) 2018/844 (16), siekiama iki 2050 m. paspartinti esamų pastatų renovaciją, remti visų pastatų modernizavimą taikant išmaniąsias technologijas ir aiškesnę sąsają su netaršiu judumu, taip pat sudaryti stabilias sąlygas priimti sprendimus dėl investicijų ir sudaryti sąlygas vartotojams ir įmonėms priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus, kaip taupyti energiją ir pinigus;

H.

kadangi po paskutinės Pastatų energinio naudingumo direktyvos peržiūros ES patvirtino tikslą ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą;

I.

kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyvoje valstybės narės įgaliojamos priimti ilgalaikes renovacijos strategijas, tačiau jos neįpareigojamos renovuoti ar joms nurodoma, kaip tai turėtų būti daroma, ir joms nesuteikiama aiškių priemonių, kaip savo strategijas palyginti su rezultatais;

J.

kadangi ilgalaikėse renovacijos strategijose turėtų būti tinkamai remiamas socialinių būstų energinis naudingumas;

K.

kadangi pastatų automatizavimo ir kontrolės sistemos priemonės, įtrauktos į persvarstytą Pastatų energinio naudingumo direktyvą, vis dar nėra visiškai perkeltos į valstybių narių nacionalinę teisę; kadangi įgyvendinimas suteiktų daugiau tikrumo investuotojams ir specialistams;

L.

kadangi Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės atliktų išsamius efektyvaus ir atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo vertinimus, siekiant nustatyti šildymo ir vėsinimo sprendimų galimybes pastatų sektoriuje ir pasiūlyti efektyvaus energijos vartojimo bei atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo užtikrinimo politiką;

M.

kadangi naujojo europinio bauhauzo iniciatyva siekiama panaikinti ribas tarp projektavimo ir veikimo, tvaraus gyvenimo, išmanaus išteklių naudojimo ir novatoriškų bei įtraukių sprendimų;

N.

kadangi tinkamas finansavimas yra labai svarbūs siekiant išjudinti renovacijos bangą; kadangi renovacija yra pavyzdinė investicijų ir reformų sritis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

O.

kadangi elektra varomos transporto priemonės yra svarbus ES perėjimo prie švarios energijos elementas, grindžiamas efektyvaus energijos vartojimo priemonėmis, atsinaujinančiąja energija, alternatyviaisiais degalais ir novatoriškais energijos lankstumo valdymo sprendimais, siekiant ne vėliau kaip iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui;

P.

kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyva papildo Direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo suteikiant įkrovimo prieigų diegimo gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose teisinį pagrindą; kadangi ES lygmeniu Pastatų energinio naudingumo direktyva atlieka svarbų vaidmenį remiant pažangų privatų įkrovimą, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įkrovimo greičiausiai vyks privačiose ir viešai prieinamose negyvenamosiose vietose;

Q.

kadangi esamuose privačiuose elektra varomų transporto priemonių krovikliuose, palyginti su valstybinėmis įkrovimo prieigomis, taikomi skirtingi pritaikymo būdai ir techniniai reikalavimai, nes jiems tiekiama mažesnė galia ir jie naudojami ilgesniems įkrovimo laikotarpiams, tačiau didele dalimi tebėra įperkamiausias įkrovimo būdas;

R.

kadangi Pastatų energinio naudingumo direktyvoje reikėtų atsižvelgti į reikalavimus įrengti minimalų įkrovimo prieigų skaičių pastatų automobilių stovėjimo aikštelėse, nurodant iš anksto nutiesti kabelius, skirtus elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti; kadangi nuo 2025 m. valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamas nacionalines ir vietos sąlygas, privalo nustatyti minimalius įkrovimo prieigų reikalavimus visiems negyvenamiesiems pastatams (viešiesiems ir privatiesiems), kuriuose yra daugiau kaip dvidešimt transporto priemonių stovėjimo vietų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 21 d. rekomendacijas Tarybai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT) 10-osios peržiūros proceso parengimo, branduolinių ginklų kontrolės ir branduolinio nusiginklavimo galimybių (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo (metinė ataskaita) (4),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo persvarstymo konferencijos rekomendacijų siekiant sukurti Artimųjų Rytų zoną be masinio naikinimo ginklų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo (7),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/821, nustatantį Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (8) (Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

—

atsižvelgdamas į metines pažangos ataskaitas dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (ypač į 2019 (9) ir 2020 m. (10) ataskaitas),