1.

nors visoje Sąjungoje daugelis valstybių narių padarė didelę pažangą įgyvendindamos mokymosi politiką ir programas, kad paremtų žaliąją pertvarką ir skatintų mokymąsi siekiant darnaus vystymosi, vis dėlto reikia toliau dėti ir intensyvinti pastangas šioje srityje. Reikėtų toliau skatinti ir remti tokio pobūdžio mokymosi politiką ir praktiką. Būtina pripažinti, kad reikia tarpusavyje susieti mokymąsi visų darnaus vystymosi aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio ramsčių kontekste, ypatingą dėmesį skiriant aplinkosaugos ramsčiui;

2.

Europos žaliajame kurse (1), 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje (2), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) strategijoje „Švietimas siekiant darnaus vystymosi iki 2030 m.“ ir susijusiame Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) darbe (3) pabrėžiamas pagrindinis mokyklų, aukštojo mokslo institucijų ir kitų švietimo ir mokymo įstaigų vaidmuo palaikant dialogą su besimokančiaisiais, tėvais, pedagogais (4) ir platesne bendruomene apie pokyčius, kurių reikia siekiant sėkmingos, teisingos ir įtraukios žaliosios pertvarkos. Išvadose „Biologinė įvairovė – poreikis imtis skubių veiksmų“ (5) Taryba pabrėžė, kad investicijos į švietimą, be kitų sričių, yra labai svarbios siekiant surinkti geriausius duomenis ir rasti geriausius sprendimus šioje srityje. ES jaunimo strategijoje nustatytas tvarios žaliosios Europos tikslas ir raginama, kad visi jaunuoliai būtų aplinkosaugos požiūriu aktyvūs ir apsišvietę;

3.

mokymusi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi padedama visų amžiaus grupių besimokantiesiems įgyti žinių bei įgūdžių ir formuoti nuostatas, kurių reikia, kad galėtų gyventi tvariau, keisti vartojimo ir gamybos įpročius, siekti sveikesnės gyvensenos ir tiek individualiai, tiek bendrai prisidėti prie tvaresnės ekonomikos ir visuomenės. Jis taip pat padeda ugdyti įgūdžius ir kompetencijas, kurių vis labiau reikia darbo rinkoje. Jis padeda suprasti tarpusavyje susijusius pasaulinius iššūkius, su kuriais susiduriame, įskaitant klimato krizę, aplinkos būklės blogėjimą ir biologinės įvairovės nykimą, kurie visi apima aplinkosaugos, socialinį, ekonominį ir kultūrinį aspektus;

4.

JT darnaus vystymosi tiksluose, visų pirma 4.7 tiksle, visi besimokantieji raginami iki 2030 m. įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, pasitelkiant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais (6);

5.

Komunikate dėl Europos švietimo erdvės (7), Europos socialinių teisių ramstyje (8), Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (9) ir Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės (10) raginama, kad švietimo ir mokymo politika ir investicijos būtų nukreiptos į įtraukią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką siekiant būsimo atsparumo ir klestėjimo;

6.

bendrosios kompetencijos, kaip apibrėžiama dokumente „Bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos. Europos orientaciniai metmenys“ (11), yra skirtos padėti žmonėms visoje Europoje įgyti žinių, įgūdžių ir suformuoti nuostatas, kurių reikia asmeniniam pasitenkinimui ir vystymuisi, įsidarbinamumui, socialinei įtraukčiai, darnaus gyvenimo būdui, sėkmingam gyvenimui taikiose visuomenėse, gebėjimui gyventi rūpinantis sveikata ir aktyviam pilietiškumui didelių sparčių pokyčių laikotarpiu;

7.

Europos įgūdžių darbotvarkėje (12) numatyta, kad Komisija parems darbo rinkai skirtų pagrindinių žaliųjų įgūdžių ugdymą, siekiant suformuoti atsakingai aplinkos klausimus vertinančių specialistų ir žaliųjų ekonominės veiklos vykdytojų kartą, ir padės integruoti aplinkos apsaugos ir klimato klausimus į bendrojo lavinimo, aukštojo mokslo, profesinio švietimo ir mokymo, taip pat mokslinių tyrimų programas. Europai reikia itin kompetentingų specialistų, kad galėtų įgyvendinti žaliąją pertvarką ir tapti pasaulio lydere tvarių technologijų srityje;

8.

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (13) ir Osnabriuko deklaracijoje pripažįstama profesinio rengimo ir mokymo sektoriaus svarba įgyvendinant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką;

9.

Europos klimato pakte asmenys, bendruomenės ir organizacijos raginami dalyvauti klimato srities veiksmuose ir kurti žalesnę Europą, suteikiant galimybių daugiau sužinoti apie klimato kaitą, kurti ir įgyvendinti sprendimus ir užmegzti ryšius su kitais, kad būtų padidintas šių sprendimų poveikis. Koalicijos „Švietimas klimato labui“ tikslas – sukurti bendruomenę, kuriai vadovautų studentai ir mokytojai kartu su mokyklomis ir tinklais bei kitais švietimo srities subjektais, siekiant pasimokyti iš kuo daugiau aktualios patirties ir sumažinti švietimo sektorių, sričių ir žmonių susiskaidymą;

10.

Skaitmeninio švietimo veiksmų plane (14) pateikiama kokybiško, įtraukaus ir prieinamo Europos skaitmeninio švietimo ir mokymo vizija ir pabrėžiama skaitmeninių technologijų, kurios labai padeda įgyvendinti žaliąją pertvarką ir kartu sudaro palankesnes sąlygas pereiti prie tvaraus elgesio tiek kuriant, tiek naudojant skaitmeninius produktus, svarba;

11.

Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva Europos žaliajam kursui suteikia kultūrinį ir kūrybinį aspektą. Ja siekiama parodyti, kaip tvarios inovacijos mūsų kasdieniame gyvenime užtikrina apčiuopiamų teigiamų pokyčių, bet kita ko, susijusių su mokyklų pastatais ir kita mokymosi aplinka;

12.

UNESCO, vykdydama savo Švietimo darniam vystymuisi programą, siekia užtikrinti, kad švietimas ir mokymas taptų svarbesne ir labiau matoma tarptautinio atsako į klimato krizę dalimi ir įgyvendinti visus darnaus vystymosi tikslus, ypač 4.7 tikslą dėl švietimo darniam vystymuisi. JT bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus susitarimo šalys įsipareigoja skatinti klimato kaitos klausimus darnaus vystymosi visais aspektais kontekste, visų pirma švietimą, mokymą, visuomenės sąmoningumą, dalyvavimą juos sprendžiant ir galimybę visuomenei susipažinti su atitinkama informacija, o taip pat įsipareigoja bendradarbiauti šiais klausimais;

13.

jaunimo informuotumas didėja ir jaunimas vis labiau nori įsitraukti į darnaus vystymosi klausimų, visų pirma aplinkosaugos ir klimato klausimų, sprendimo procesą. 2022 m. gegužės mėn. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad ES jaunimas mano, jog „aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita“ turėtų būti vienas iš pagrindinių Europos jaunimo metų (2022 m.) prioritetų. Iš 2018 m. EBPO duomenų (15) jau buvo matyti, kad penkiolikmečiai labai gerai suvokia su klimato kaita ir aplinkos krize susijusias problemas ir būtinybę imtis veiksmų. Kita vertus, tie patys EBPO duomenys rodo, kad žymiai mažiau studentų mano iš tiesų galintys ką nors pakeisti. Dėl klimato ir aplinkos krizės masto besimokantieji gali pasijusti priblokšti ir bejėgiai, o šį jausmą gali pagilinti netiksli ir neteisinga informacija;

14.

labai svarbu, kad švietimo ir mokymo sistemos ir įstaigos reaguotų į vis aktyviau reiškiamą jaunimo nuomonę apie klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizes ir įtrauktų jaunimą rengdamos sprendimus, susijusius su mokymusi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, ir įtrauktų jaunimą imtis veiksmų siekiant tvarios ateities. Iniciatyva „2022-ieji – Europos jaunimo metai“ – atlieka svarbų vaidmenį toliau skatinant jaunimo dalyvavimą;

15.

per COVID-19 pandemiją išryškėjo mūsų glaudus ryšys su gamta ir poreikis vėl susitelkti į švietimo ir mokymo sistemas. Įgyta patirties apie naujas švietimo ir mokymo galimybes, pavyzdžiui, mišrųjį mokymąsi įvairioje aplinkoje (ir internetu), besimokančiųjų įtraukimą ir savarankiškumą, sąsajas tarp formaliojo švietimo ir platesnės bendruomenės. Dėl pandemijos sustiprėjo ir ilgalaikis susirūpinimas fizine, psichikos ir emocine vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų gerove;

16.

atskiri ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros centrai, mokyklos, aukštojo mokslo institucijos, mokslinių tyrimų organizacijos, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjai ir vietos bendruomenės vis aktyviau dalyvauja sprendžiant klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizių klausimus. Tačiau tvarumas vis dar nėra sisteminis ES švietimo ir mokymo aspektas;

17.

daugelyje šalių į politiką, strategijas ir mokymo programas įtrauktas mokymasis siekiant tvarumo ir lygiai taip pat įgyvendinamos koncepcijos, pavyzdžiui, švietimas siekiant darnaus vystymosi ir pasaulinio pilietiškumo ugdymas. Tačiau pedagogams reikia tolesnės tikslinės paramos, ekspertinių žinių ir mokymo galimybių, kad jie į savo mokymo praktiką įtrauktų žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi principus. Jie dažnai teigia esantys nepakankamai pasirengę kovoti su ekologiniu nerimu ir pesimizmu ekologijos srityje ir padėti besimokantiesiems tinkamai prisidėti sprendžiant klimato ir aplinkosaugos problemas;

18.

visos institucijos bendruomenės dalyvavimu grindžiamas požiūris į tvarumą, įtraukiant visas veiklos sritis, ne visada pakankamai taikomas. Toks požiūris gali apimti mokymą ir mokymąsi, valdymą, mokslinius tyrimus bei inovacijas ir infrastruktūrą, patalpas bei veiklą, taip pat taikomas besimokantiesiems, darbuotojams, tėvams ir vietos bei platesnėms bendruomenėms;

19.

būtina plačiau įvertinti potencialą ir galimybes papildyti ir sustiprinti kitas švietimo ir mokymo darbotvarkes. Mokymas ir mokymasis siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi visapusiškai dera su sveikatos, gerovės ir įtraukties, aktyvaus ir pasaulinio pilietiškumo, solidarumo, į besimokančiuosius orientuoto mokymosi, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant dirbtinį intelektą (16), politika ir programomis;

20.

sistemingas švietimo ir mokymo aspekto integravimas į kitas politikos sritis, susijusias su žaliąja pertvarka ir darniu vystymusi, iš mokymosi visą gyvenimą perspektyvos gali padėti įgyvendinti tą politiką. Šia integracija taip pat gali būti susiejami įvairūs visuomenės ir ekonomikos sektoriai ir veiksmingai įtvirtintas tvarumo aspektas švietimo ir mokymo srityje;

21.

šioje rekomendacijoje visapusiškai paisoma subsidiarumo ir proporcingumo principų. Joje pripažįstama, kad švietimo ir mokymo įstaigų autonomijos lygis valstybėse narėse labai skiriasi. Kai kuriose valstybėse narėse švietimo ir mokymo įstaigoms, mokytojų rengimo institucijoms, taip pat mokytojams ir profesijos mokytojams suteikta daug autonomijos. Rekomendacija bus įgyvendinama atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

1.

Europoje vis daugiau žmonių turi atnaujinti ir tobulinti savo žinias, įgūdžius ir kompetencijas, kad užpildytų spragą tarp savo formaliojo švietimo ir mokymo rezultatų ir sparčiai kintančios visuomenės ir darbo rinkos poreikių. Ekonomikai atsigaunant po COVID-19 pandemijos ir vykstant skaitmeninei bei žaliajai pertvarkai sparčiau keičiasi ir mūsų gyvenimo būdas, mokymosi sistemos ir darbo procesai. Tai taip pat išryškino poreikį žmonėms būti geriau pasirengusiems įveikti dabartinius ir ateities iššūkius. Pandemija padarė poveikį tiek jaunimo, tiek suaugusiųjų karjeros perspektyvoms. Dėl jos taip pat padidėjo nedarbas ir buvo padaryta žala šimtų milijonų europiečių fizinei, psichinei ir emocinei gerovei;

2.

vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria Europos įmonės ir darbdaviai, yra nepakankama atitinkamų įgūdžių pasiūla ES darbo rinkoje. Tuo pat metu darbuotojai susiduria su precedento neturinčiais darbo organizavimo pokyčiais. Be to, dėl skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos iš esmės keičiasi užduočių profiliai ir įgūdžių reikalavimai. Kaip nurodyta 2021 m. spalio 15 d. Tarybos sprendime (ES) 2021/1868 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (1), „valstybės narės ir Sąjunga turi siekti parengti suderintą užimtumo strategiją, skirtą visų pirma kvalifikuotai, tinkamai parengtai, gebančiai prisitaikyti darbo jėgai bei į ateitį orientuotoms ir į ekonomikos pokyčius reaguojančioms darbo rinkoms skatinti“. Nuolat kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti labai svarbu, kad darbuotojai galėtų patenkinti dabartinėje darbo vietoje atsirandančius poreikius arba pereiti į naujas darbo vietas ir tokius besiplečiančius sektorius, kaip žaliasis ir skaitmeninis sektoriai, ypač senėjant visuomenei;

3.

kad galėtų ugdyti asmenines, socialines, kultūrines ir profesines žinias, įgūdžius ir kompetencijas, žmonės turi turėti galimybę dalyvauti įvairiais būdais ir įvairioje aplinkoje organizuojamo kokybiško mokymo ir mokymosi sistemoje. Būta raginimų didinti švietimo ir mokymo sistemų lankstumą ir surasti sprendimus, kaip įvairesnio profilio žmonėms organizuoti labiau į besimokančius asmenis orientuotą, prieinamą ir įtraukų mokymą. Neformalūs švietimo ir mokymo paslaugų teikėjai šiuo metu taip pat stengiasi patenkinti šį poreikį suteikdami naujų ir novatoriškų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybių;

4.

siekiant užtikrinti, kad kiekvienas asmuo turėtų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų norint sėkmingai įsitvirtinti visuomenėje, darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime, labai svarbų vaidmenį atlieka veiksminga mokymosi visą gyvenimą kultūra. Labai svarbu, kad žmonės visą gyvenimą galėtų naudotis kokybiško ir tinkamo švietimo ir mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistema. Kad švietimo ir mokymo įstaigos galėtų geriau reaguoti į sparčiai kintančius darbdavių ir besimokančių asmenų poreikius, jų ilgalaikė strategija turėtų apimti mokymosi visą gyvenimą galimybes. Taip įvairesnėms besimokančių asmenų grupėms (įskaitant šių įstaigų absolventus ir kitus suaugusius besimokančius asmenis) būtų sudarytos sąlygos kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Rekomenduojama, kad aukštojo mokslo įstaigos, profesinio rengimo ir mokymo įstaigos, suaugusiųjų mokymo paslaugų teikėjai ir kiti mikrokredencialų teikėjai, įskaitant darbdavius, bendradarbiautų ir integruotų naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, rengdami ir atnaujindami mokymosi galimybes;

5.

mikrokredencialai galėtų padėti patvirtinti trumpos, konkrečiai pritaikytos mokymosi patirties rezultatus. Jie suteikia galimybę tikslingai ir lanksčiai įgyti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kad būtų patenkinami nauji ir besiformuojantys visuomenės ir darbo rinkos poreikiai, taip pat kad asmenys galėtų užpildyti įgūdžių, kurių jiems reikia, kad galėtų sėkmingai įsitvirtinti sparčiai kintančioje aplinkoje, spragos, tačiau jais nepakeičiamos įprastos kvalifikacijos. Kai tikslinga, jais gali būti papildomos esamos kvalifikacijos, suteikiant joms pridėtinės vertės ir kartu nepakenkiant pirminio švietimo ir mokymo pagal visų studijų programas pagrindiniam principui. Mikrokredencialus galėtų rengti ir išduoti įvairūs teikėjai, vykdantys veiklą įvairioje mokymosi aplinkoje (formaliojo ir neformaliojo švietimo ar savaiminio mokymosi aplinkose);

6.

nepaisant to, kad mikrokredencialai vis aktyviau naudojami, Europoje nėra bendros jų apibrėžties ar standartų. Dėl to yra apribotas mikrokredencialų supratimas ir naudojimosi jais mastas, taigi ir mikrokredencialų teikiamos galimybės palengvinti lanksčias mokymosi ir karjeros trajektorijas. Šia rekomendacija siekiama padėti didinti visų susijusių subjektų – tiek teikėjų, tiek gavėjų – pasitikėjimą mikrokredencialais visoje Europoje;

7.

pagal Europos socialinių teisių ramsčio (2) pirmąjį principą kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje visoje Europos Sąjungoje. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio ketvirtąjį principą kiekvienas turi teisę laiku gauti konkrečiai jam pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti jo perspektyvas įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai. Ši teisė gauti pagalbą apima teisę į paramą mokantis ir persikvalifikuojant. Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane mikrokredencialai apibūdinti kaip novatoriška priemonė, galinti „padėti sukurti palankesnes sąlygas lankstiems mokymosi metodams taikyti ir padėti darbuotojams darbe ar keičiant profesinę veiklą“. Mikrokredencialai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant 2030 m. ES pagrindinių tikslų, įskaitant tikslus užtikrinti, kad kasmet mokymuose dalyvautų 60 % visų suaugusiųjų ir kad užimtumo lygis siektų bent 78 %. Šiuos abu tikslus Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime palankiai įvertino ES vadovai, taip pat socialiniai partneriai bei pilietinė visuomenė ir vėliau 2021 m. birželio 24–25 d. susitikime (3) – Europos Vadovų Taryba;

8.

kartu su šiuo veiksmų planu Komisija priėmė Rekomendaciją dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE rekomendaciją) (4). Rekomendacijoje valstybėms narėms pateiktos konkrečios politikos gairės, kaip rengti darnius politikos dokumentų rinkinius, kad būtų palengvinamas darbo vietos keitimas ir skatinamas ekonomikos gaivinimas po COVID-19 pandemijos kuriant darbo vietas. Šios politikos gairės apima kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes ir paramos priemones;

9.

Europos įgūdžių darbotvarkėje (5), kaip vienas iš jos 12 pavyzdinių veiksmų, paskelbta nauja iniciatyva, susijusi su europiniu požiūriu į mikrokredencialus. Šia nauja iniciatyva siekiama remti mikrokredencialų kokybę, skaidrumą ir naudojimą visoje ES. Įgūdžių darbotvarkėje taip pat paskelbta apie iniciatyvą, susijusią su individualiosiomis mokymosi sąskaitomis, kurios galėtų padėti panaikinti esamas spragas, susijusias su darbingo amžiaus suaugusiųjų galimybėmis gauti išsilavinimą ir mokytis, ir sudaryti sąlygas žmonėms sėkmingai valdyti statuso pokyčius darbo rinkoje. Mikrokredencialai gali būti naudojami kaip dalis žmonėms prieinamo švietimo ir mokymo, siekiant pagrįsti šių individualiųjų mokymosi sąskaitų veikimą;

10.

Komisijos komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m (6). paskelbta, kad Komisija sieks parengti europinį požiūrį į mikrokredencialus, kad padėtų išplėsti mokymosi galimybes ir sustiprinti tiek aukštojo mokslo įstaigų, tiek profesinio rengimo ir mokymo įstaigų vaidmenį mokymosi visą gyvenimą srityje;

11.

Tarybos rekomendacijoje dėl profesinio rengimo ir mokymo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (7) Komisija raginama išnagrinėti „mikrokredencialų koncepciją ir naudojimą“;

12.

Tarybos rezoliucijoje dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (8) mikrokredencialų koncepcijos ir naudojimo nagrinėjimas pateikiamas kaip vienas iš konkrečių strateginės programos 2 prioritetinės srities (mokymasis visą gyvenimą ir judumas) klausimų ir veiksmų;

13.

Tarybos išvadose dėl dokumento „Europos universitetų tinklų iniciatyva. Aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir visuomenės susiejimas: sudaryti sąlygas naujam Europos aukštojo mokslo aspektui“ (9) pabrėžiama, kad „[n]ors mikrokredencialai nenukrypsta nuo pagrindinio visos studijų programos principo ir nepažeidžia jo, jie galėtų padėti išplėsti mokymosi galimybes siekiant pritaikyti jas netradiciniams besimokantiems asmenims ir atsižvelgiant į naujų įgūdžių poreikį darbo rinkoje, užtikrinti, kad mokymosi patirtis būtų lankstesnė ir modulinė, remti galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir įtraukti besimokančius asmenis, neatsižvelgiant į jų ankstesnę kvalifikaciją ar išsilavinimą, skatinant suteikti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kartu užtikrinant kokybišką švietimą“;

14.

tarpvyriausybinio Bolonijos proceso (10) Romos komunikate Europos aukštojo mokslo erdvės švietimo ministrai įsipareigojo padėti savo aukštojo mokslo įstaigoms: i) įvairinti mokymosi galimybių pasiūlą ir ii) diegti ugdymo turinio ir švietimo organizavimo būdų inovacijas. Be visų studijų programų ir kartu išsaugodamos savo teisę savarankiškai rengti studijų programas ir reglamentuoti kreditų perkėlimo klausimus, daugelis aukštojo mokslo įstaigų siūlo arba planuoja siūlyti trumpesnius mokymosi kursus. Dalyvavimas tokiuose trumpesniuose kursuose gali padėti besimokantiems asmenims įvairiais jų gyvenimo etapais ugdyti ar atnaujinti savo kultūrinius, profesinius ir universaliuosius įgūdžius ir kompetencijas. Bendradarbiaujant Bolonijos proceso sistemoje bus nagrinėjama, kaip ir kokiu mastu šiuos trumpesnius ir lanksčius mokymosi kursus, įskaitant kursus, kuriuos baigus išduodami mikrokredencialai, būtų galima apibrėžti, plėtoti, rengti ir pripažinti naudojantis įprastomis priemonėmis;

15.

švietimo ir mokymo sistemos turėtų padėti patenkinti įvairius individualius visų besimokančių asmenų poreikius ir stiprinti jų gabumus ir gebėjimus. Jomis taip pat turėtų būti suteikiama mokymosi galimybių visiems, be kita ko, neformaliojo švietimo ir savaiminio mokymosi aplinkoje, kaip pabrėžiama Tarybos išvadose dėl lygybės ir įtraukties švietimo ir mokymo srityje siekiant skatinti visų mokymosi sėkmę (11). Tinkamai parengti mikrokredencialai gali būti naudojami kaip tam tikros tikslinės priemonės siekiant didinti platesnio besimokančių asmenų rato įtrauktį ir jų galimybes dalyvauti švietimo ir mokymo programose. Šis platesnis besimokančių asmenų ratas apima nepalankioje padėtyje esančias ir pažeidžiamas grupes (pavyzdžiui, neįgaliuosius, vyresnio amžiaus asmenis, žemos kvalifikacijos ir (arba) menkų įgūdžių asmenis, mažumas, migrantų kilmės asmenis, pabėgėlius ir dėl geografinės ir (arba) nepalankios socialinės bei ekonominės padėties mažiau galimybių turinčius asmenis). Mikrokredencialus taip pat galima naudoti siekiant suteikti geresnį orientavimą besimokantiems asmenims ir sudaryti palankesnes sąlygas sėkmingai mokytis ir dalyvauti mokymuose, taip pat remti perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką. Dėl numatomo pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičiaus didėjimo reikės rengti strategijas, kaip veiksmingai integruoti šias grupes į švietimo, mokymo ir darbo sistemas. Gairės ir tarpusavio mokymasis visoje ES rengiant ir išduodant mikrokredencialus gali padėti skatinti įtrauktį ir užtikrinti, kad besimokantys asmenys iš visų visuomenės grupių galėtų pasinaudoti jų teikiama nauda;

16.

mikrokredencialai taip pat gali padėti remti darbuotojų, įskaitant nestandartinių formų darbą dirbančius asmenis, pavyzdžiui, platformų ekonomikos sektoriaus darbuotojų (12), kuriems dėl jų užimtumo statuso gali būti sunku naudotis galimybe mokytis (13), profesinį tobulėjimą ir judumą;

17.

mikrokredencialai galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politikos iniciatyvas, kuriomis skatinama skaitmeninė ir žalioji pertvarkos. Mikrokredencialai galėtų: i) pagrįsti 2021–2027 m. Skaitmeninio švietimo veiksmų plano (14) tikslus, siekiant padėti suteikti lanksčių ir prieinamų mokymosi galimybių, skirtų skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, ir ii) padėti įgyvendinti Komisijos 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio plano tikslus ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti, kad Europoje gyventų skaitmeninių įgūdžių turintys gyventojai ir dirbtų aukštos kvalifikacijos skaitmeninės srities specialistai. Mikrokredencialai taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį įgyvendinant Europos žaliojo kurso iniciatyvą (15) – Europos ekonomikos augimo strategiją, kuria siekiama pertvarkyti jos ekonomiką ir visuomenę ir jas nukreipti tvaresniu keliu;

18.

Tarybos rekomendacijoje dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sandaros, kuria panaikinama 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo (16), nustatyta bendra orientacinė sistema, kuria siekiama padėti asmenims ir organizacijoms palyginti įvairias kvalifikacijų sistemas ir kvalifikacijų lygius tose sistemose. Į Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), kaip Europos orientacinę sistemą, galima įtraukti visų rūšių ir lygių kvalifikacijas ir ji yra bendras skaidrumo, perkeliamumo ir palyginamumo standartas. Į EKS taip pat galima įtraukti mikrokredencialus, jeigu ir kai jie yra pirma įtraukti į nacionalines kvalifikacijų sandaras;

19.

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (17) valstybės narės buvo raginamos ne vėliau kaip 2018 m., atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus ir tokiu mastu, kokį laiko tinkamu, nustatyti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo priemones. Šios rezultatų patvirtinimo priemonės reiškia, kad gali būti patvirtintos žmonių žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kuriuos jie įgijo neformaliojo ir savaiminio mokymosi sistemoje. Naudojantis šiomis patvirtinimo priemonėmis žmonėms taip pat sudaromos sąlygos įgyti visą kvalifikaciją arba, kai taikytina, dalinę kvalifikaciją. 2020 m. atliekant šios rekomendacijos vertinimą (18) buvo raginama aktyviau plėtoti rezultatų patvirtinimo ir mikrokredencialų tarpusavio sąsajas;

20.

2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime (ES) 2018/646 dėl bendros geresnių paslaugų, susijusių su įgūdžiais ir kvalifikacijomis, teikimo sistemos („Europass“), kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2241/2004/EB (19), nustatytas pagrindas parengti internetines priemones, kad žmonės galėtų valdyti savo karjerą ir mokytis visą gyvenimą, taip pat numatytos kredencialų autentiškumo patvirtinimo paslaugos, kuriomis užtikrinamas mikrokredencialų perkeliamumas;

21.

mikrokredencialų tinkamumas, plėtojimas ir atnaujinimas priklauso nuo:

22.

šioje rekomendacijoje visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, institucijų savarankiškumo ir akademinės laisvės principų ir valstybių narių atsakomybės už švietimo ir profesinio rengimo turinį ir organizavimą, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir glaudžiai bendradarbiaujant su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

23.

šia rekomendacija nedaromas poveikis Direktyvai 2005/36/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/55/ES dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir joje nustatytos automatinio pripažinimo tvarkos,

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

Ši eksperimentinė veikla, bendradarbiavimas, valdymas ir partnerystė yra svarbūs nustatant mikrokredencialų poreikius, bendrai rengiant mikrokredencialus ir juos atnaujinant, taip pat vertinant poveikį kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, mokymuisi visą gyvenimą ir karjeros raidai.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

(1)

kvalifikuota darbo jėga yra labai svarbi stiprinant Sąjungos tvarų konkurencingumą, remiant darbo vietų kūrimą užtikrinantį ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir užtikrinant socialiniu požiūriu sąžiningą skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas. Darbo rinkoms plėtojantis žmonės turi neatsilikti ir tobulinti savo įgūdžius. Naujų ir geresnių įgūdžių turėjimas žmonėms atveria daugiau galimybių ir jie tampa pasirengę atlikti aktyvų vaidmenį valdydami savo statuso pokyčius darbo rinkoje ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime demokratinių pokyčių sąlygomis. Be to, suaugusiųjų įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas gali būti labai veiksmingos priemonės skatinant socialinį sąžiningumą ir įtrauktį teisingos pertvarkos tikslais;

(2)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į mokslą, ir kad profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems. Europos socialinių teisių ramsčio (toliau – Ramstis), apie kurį 2017 m. lapkričio 17 d. drauge paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, (2) pirmame principe nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje. Ketvirtasis Ramsčio principas susijęs su aktyviu užimtumo rėmimu, siekiant išsaugoti kiekvieno asmens teisę laiku gauti konkrečiai pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti įsidarbinimo ar savarankiškos veiklos perspektyvas. Penktajame Ramsčio principe dėl užtikrinto ir lankstaus užimtumo pabrėžiama, kad darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis;

(3)

2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano Sąjungos pagrindinius tikslus, vadovaujantis 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracija, taip paremdama siekį užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 60 % visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymo veikloje. Vis dėlto dalyvavimo suaugusiųjų mokymesi aktyvumas Sąjungos paskutinį dešimtmetį nedidėjo, tad 21 valstybė narė nepasiekė 2020 m. Sąjungos lygmens tikslo. Atsižvelgdama į tai, Taryba priėmė rezoliuciją dėl naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (3), skirtą remti pažangą siekiant Sąjungos suaugusiųjų mokymosi pagrindinio tikslo. Daugeliui suaugusiųjų, pavyzdžiui, netipinių formų darbą dirbantiems asmenims, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) darbuotojams, bedarbiams, neaktyviems ir žemos kvalifikacijos asmenims, įgūdžių ugdymo galimybės dažnai yra neprieinamos;

(4)

2020 m. liepos 1 d. Komisijos priimtoje Europos įgūdžių darbotvarkėje raginama įgyvendinti revoliuciją įgūdžių srityje, siekiant pasinaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų teikiamomis galimybėmis skubiai ir teisingai atgaivinti ekonomiką. Inter alia, joje paskelbta, kad Komisija išnagrinės galimybes individualiąsias mokymosi sąskaitas naudoti kaip priemonę darbingo amžiaus suaugusiųjų įgūdžių tobulinimui ir perkvalifikavimui remti, papildant kitus veiksmus, nukreiptus į darbdavius bei švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus;

(5)

žaliajai pertvarkai reikiamų įgūdžių ir darbo jėgos įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo reikės pereinant prie modernios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos, kaip nustatyta pagal Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas“ pripažįstama, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jeigu Sąjunga turės kvalifikuotos darbo jėgos, kurios jai reikia siekiant išlikti konkurencingai, ir nurodomi Europos įgūdžių darbotvarkės pavyzdiniai veiksmai, skirti padėti žmonėms įgyti įgūdžių, kurių reikia pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

(6)

2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikate dėl Europos skaitmeninio dešimtmečio pripažįstama, kad trūksta tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų, be to, kad tarp informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) specialistų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių absolventų esama lyčių nelygybės. Jame pakartojamas tikslas užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 80 % Sąjungos gyventojų turėtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, ir pasiūlytas tikslas užtikrinti, kad taip pat ne vėliau kaip 2030 m. iš 20 milijonų įdarbintų IRT specialistų būtų maždaug po lygiai moterų ir vyrų. 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos pasiūlyme dėl politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ siūloma nustatyti tų tikslų įgyvendinimo sistemą. 2020 m. rugsėjo 30 d. 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane pabrėžiama, kad siekiant palengvinti mokymosi galimybių, įskaitant įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, prieinamumą ir lankstumą turėtų būti naudojamos technologinės priemonės;

(7)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ raginama imtis ryžtingų veiksmų, kad mokymasis visą gyvenimą taptų tikrove visiems, ir užtikrinti, kad švietimas ir mokymas neatsiliktų nuo dvejopos pertvarkos bei padėtų ją įgyvendinti;

(8)

2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadose (4) valstybių narių prašoma, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir gerbiant socialinių partnerių vaidmenį bei savarankiškumą, „išnagrinėti galimus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo individualiu lygmeniu finansavimo viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis modelius, nes tvarus finansavimas yra ypač svarbus atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, ir daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms ir žemos kvalifikacijos darbuotojams“, o Komisija raginama savo kompetencijos srityse remti tas valstybių narių pastangas;

(9)

nepakankama finansinė parama asmenims yra viena iš pagrindinių kliūčių, darančių įtaką dalyvavimui mokymosi veikloje. Bendrų viešųjų ir privačiųjų investicijų nepakanka. Su darbu susijusį mokymą Sąjungoje dažniausiai finansuoja darbdaviai. Vis dėlto daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, nerengia savo darbuotojų mokymo arba jo nefinansuoja, o netipinių formų darbą dirbantys asmenys turi mažesnes galimybes dalyvauti darbdavių finansuojamoje mokymo veikloje arba visai jų neturi. Tokia nelygybė galėtų daryti neigiamą poveikį asmenų gerovei ir sveikatai, mažinti ekonominį konkurencingumą, lemti praleistas galimybes, kliūtis inovacijoms ir riziką, kad pereinant prie tvaresnės ekonominės veiklos žmonės bus palikti nuošalyje;

(10)

be tiesioginių sąnaudų, dar vienas svarbus veiksnys, trukdantis suaugusiems asmenims siekti mokytis – laiko apribojimai. Nors daugelyje valstybių narių veikia mokamų mokymosi atostogų tvarkos (5), darbingo amžiaus suaugusiųjų informuotumo apie mokymosi atostogas ir naudojimosi jomis lygis dažnai yra žemas ir tos tvarkos dažnai nėra taikomos netipiniams darbuotojams arba pagal jas suaugusieji negali dalyvauti švietimo ir mokymo veikoje nedarbo arba žemo ekonominio aktyvumo lygio laikotarpiais;

(11)

daugelis suaugusiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolę asmenys, nėra motyvuoti dalyvauti mokymo veikloje. Jie gali nežinoti apie savo pačių įgūdžių poreikius ir gali nežinoti, ar parama ir mokymas yra teikiami arba ar jie yra geros kokybės ir pripažįstami darbo rinkoje. Be to, žmonės gali būti nemotyvuoti dalyvauti mokyme, kuris buvo pasirinktas nepasitarus su jais ir nėra konkrečiai pritaikytas prie jų poreikių;

(12)

Sąjungoje reikia naujo požiūrio į įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą. Jis turėtų papildyti esamas priemones ir tolesnį politinių įsipareigojimų įgyvendinimą, įgalinant asmenis ir suteikiant jiems paramą bei priemonių, kurių jiems reikia įgūdžių tobulinimo ar persikvalifikavimo tikslais visais įgūdžių lygmenimis;

(13)

savo 2021 m. gegužės 16 d. nuomonėje dėl Sąjungos individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mokymo paslaugų teikimo stiprinimo Europoje iniciatyvos Profesinio mokymo patariamasis komitetas tvirtina, kad tokia iniciatyva turėtų padėti padidinti suaugusiųjų aktyvumą, motyvaciją bei dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje. Pagrindinis uždavinys – pagerinti įgūdžių tinkamumą darbo vietoms ir užtikrinti diversifikuoto kokybiško mokymo galimybių prieinamumą teikiant aktualesnes ir geriau pritaikytas mokymo paslaugas. Profesinio mokymo patariamasis komitetas savo nuomonėje akcentuoja, kad finansavimo mechanizmų pasirinkimas ir tikslinėms grupėms pritaikytos paskatos nacionaliniu lygmeniu turėtų atitikti nacionalinius poreikius ir prioritetus;

(14)

vienas iš galimų būdų spręsti pirmiau nurodytas problemas – teikti asmenims tiesioginę paramą individualiosiose mokymosi sąskaitose nustatant teises į mokymą. Be to, tam reikia sukurti plačią galimybes atveriančią sistemą, kuri asmenims suteiktų prieigą prie mokymo galimybių, informacijos, profesinio orientavimo, mokamų mokymosi atostogų ir mokymosi rezultatų pripažinimo. Šis požiūris gali papildyti esamas nacionalinio lygmens iniciatyvas;

(15)

rekomenduojama, kad individuali teisė į mokymą būtų apibrėžta nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į žmonių mokymo poreikius (6) ir atsižvelgiant į kitas esamas priemones. Moduliuojant finansavimą pagal poreikius galima padidinti iniciatyvos veiksmingumą. Valstybės narės gali nustatyti papildomas teises į mokymą asmenims, kuriems labiausiai jų reikia, priklausomai nuo nacionalinio konteksto ir atsižvelgiant į kintančią darbo rinką. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų papildomai finansuoti individualiąsias mokymosi sąskaitas strateginiuose sektoriuose (7), kad būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarkos. Be finansinių teisių, svarbūs veiksniai, darantys poveikį dalyvavimui įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo veikloje, yra mokymo aktualumas, naudingumas ir rezultatų pripažinimas. Taip pat rekomenduojama, kad šiais klausimais būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(16)

individualiosios mokymosi sąskaitos turėtų suteikti žmonėms galimybę tam tikrą laikotarpį, kuris turėtų būti nustatomas nacionaliniu lygmeniu, kaupti teises į mokymą ir jomis naudotis, kad jie galėtų dalyvauti ilgesniame ar brangesniame mokyme arba mokytis ekonominio nuosmukio laikotarpiais, reaguojant į atsirandančius įgūdžių poreikius. Asmenys turėtų galėti išsaugoti savo individualias teises į mokymą, nepriklausomai nuo jų statuso darbo rinkoje arba užimtumo statuso, visais profesinės veiklos keitimo atvejais. Valstybių narių prašoma nustatyti taisykles dėl teisių į mokymą galiojimo pabaigos, kad besimokantys asmenys būtų skatinami visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis;

(17)

turėtų būti skatinama galimybė leisti išsaugoti individualias teises į mokymą tais laikotarpiais, kai asmuo gyvena kitoje valstybėje narėje, arba naudoti individualias teises į mokymą siekiant užsienyje gauti pripažintą ir užtikrintos kokybės mokymą iš savo mokymosi sąskaitos nacionalinio registro. Teisių į mokymą perkeliamumas tarp valstybių narių yra pageidaujama savybė ilguoju laikotarpiu, kurią reikia toliau nagrinėti, atsižvelgiant į galimą poveikį nacionalinėms darbo rinkoms;

(18)

siekiant padėti asmenims pasirinkti tinkamą mokymo trajektoriją ir taip padidinti jų motyvaciją mokytis, turi būti užtikrintos profesinio orientavimo ir mokymosi rezultatų patvirtinimo galimybės. Taip pat turi būti užtikrinti visiems, įskaitant neįgaliuosius, prieinami ir, pageidautina, tinkamai su platforma Europass sujungti naujausi vieši pripažinto mokymo registrai, prieinami per bendrus nacionalinius skaitmeninius portalus;

(19)

rekomenduojama, kad individualiosios mokymosi sąskaitos būtų naudojamos mokymosi rezultatų patvirtinimo tikslais, įskaitant įgūdžių vertinimo galimybes. Naujausiame Komisijos atliktame darbo pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (8) vertinime ne tik atkreipiamas dėmesys į didelę pažangą, bet ir nurodomos išliekančios problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai. Visų pirma, būtina teikti asmenims konkrečiai pritaikytą paramą ir užtikrinti glaudesnį veiksmų koordinavimą su profesinio orientavimo paslaugomis bei veiksmingą mokymosi rezultatų patvirtinimo iniciatyvų pritaikymą prie palankių sąlygų neturinčių ar pažeidžiamų grupių poreikių. Valstybių narių prašoma skatinti suteikti mikrokredencialus, kai aktualu, remiantis nustatytais poreikiais, pagal 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl mikrokredencialų mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui (9);

(20)

šia rekomendacija remiamas nuostatų dėl mokamų mokymosi atostogų įgyvendinimas. Tinkamas mokamų mokymosi atostogų suteikimas darbuotojams sudarytų sąlygas mokymosi laikotarpiais išlaikyti savo atlyginimą arba gauti pakaitines pajamas. Valstybių narių prašoma pradėti dialogą su socialiniais partneriais dėl tvarkų, pagal kurias darbuotojai galėtų dalyvauti mokymo veikloje darbo metu, naudodami savo individualiąsias mokymosi sąskaitas, atsižvelgiant į nacionalines mokymosi galimybes ir sistemas. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į MVĮ ir labai mažų įmonių padėtį;

(21)

siekiant kuo labiau padidinti mokymosi galimybėmis besinaudojančių suaugusiųjų skaičių, visų pirma tų grupių, kurios yra mažiausiai informuotos apie įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, pavyzdžiui, iš labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių, labai svarbu įgyvendinti platesnio masto informavimo ir informuotumo didinimo veiklą ir kampanijas. Viešųjų institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, grindžiamas bendru supratimu apie tai, kad įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas yra investicinė priemonė, gali padėti padidinti informavimo ir informuotumo didinimo veiklos veiksmingumą. Skiriant dėmesio prieinamumui turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos neįgaliųjų suaugusiųjų dalyvavimui mokymo veikloje;

(22)

remiant šios rekomendacijos įgyvendinimą, labai svarbu nacionaliniu lygmeniu stebėti ir nuolat tobulinti individualiąsias mokymosi sąskaitas ir galimybes atveriančią sistemą. Vėlesni patikslinimai galėtų būti susiję su individualių teisių į mokymą kiekiu, prioritetinėmis grupėmis arba vartotojui patogiu galimybes atveriančios sistemos įvairių elementų įtraukimu;

(23)

tinkamas finansavimas yra viena iš svarbių sėkmingo individualiųjų mokymosi sąskaitų sistemų įgyvendinimo savybių. Nacionalinė individualiųjų mokymosi sąskaitų sistema galėtų sudaryti palankesnes sąlygas sąnaudų pasidalijimui tarp įvairių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, viešųjų institucijų, darbdavių ir socialinių partnerių valdomų fondų, leidžiant prie individualiosios mokymosi sąskaitos prisidėti įvairių finansavimo šaltinių lėšomis. Kombinuojant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo šaltinius turėtų būti užtikrintas iniciatyvos tvarumas valstybėse narėse, nes tai labai svarbu jos sėkmingam įgyvendinimui. Tokiu finansavimo šaltinių kombinavimu sudaromos palankesnės sąlygos paramos ir darbdavių savanoriškai ar pagal kolektyvines sutartis darbuotojams skiriamo papildomo finansavimo moduliavimui;

(24)

Sąjungos fondai, kaip antai, „Europos socialinis fondas +“ (10), Europos regioninės plėtros fondas (11) bei Teisingos pertvarkos fondas (12), taip pat, kai aktualu, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (13) pagal priemonę „NextGenerationEU“, remiantys suaugusiųjų mokymosi sistemas, ir konkretiems poreikiams pritaikytos ekspertinės žinios pagal techninės paramos priemonę (14) gali padėti sukurti individualiąsias mokymosi sąskaitas ir joms galimybes atveriančią sistemą. Tarpusavio mokymasis, kuriam palankesnes sąlygas sudaro Komisija, taip pat gali remti šį procesą;

(25)

ši rekomendacija nedaro poveikio valstybių narių išimtinei kompetencijai ir kompetencijos pasidalijimui kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu, kiek tai susiję su finansavimu, taip pat nedaro poveikio valstybių narių suaugusiųjų mokymosi ir mokymo sistemų organizavimui ir turiniui. Tai nekliudo valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti kitas ar pažangesnes nuostatas dėl suaugusiųjų mokymosi ir mokymo nei rekomenduojama šia rekomendacija;

(26)

valstybės narės į reformų rengimo veiklą turėtų įtraukti socialinius partnerius ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Šia rekomendacija visapusiškai gerbiama socialinių partnerių autonomija, be kita ko, tose srityse, kuriose jie yra atsakingi už mokymo sistemų sukūrimą ir valdymą;

(27)

šioje rekomendacijoje išdėstytos priemonės nepakeičia darbdavių, valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų ar kitų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų rengiamo mokymo ir jomis neketinama į jį kištis; jos taip pat neturėtų pakeisti viešosios paramos švietimo ir mokymo įstaigoms ar kitų rūšių paramos. Papildoma administracinė našta turėtų būti kuo labiau sumažinta,

1.

2.

3.

Rekomenduojama, kad pasienio darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, dirbančių kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje jie teisėtai gyvena, atveju ši rekomendacija būtų taikoma valstybėje narėje, kurioje jie dirba.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

—

Profesinis orientavimas ir mokymosi rezultatų patvirtinimas

12.

—

Finansuoti tinkamų kokybiško mokymo, profesinio orientavimo ir mokymosi rezultatų patvirtinimo galimybių nacionalinis registras

13.

14.

15.

16.

17.

—

Vienas bendras nacionalinis skaitmeninis portalas, kuriuo remiamos individualiosios mokymosi sąskaitos

18.

—

Mokamos mokymosi atostogos

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

(1)

reikia skubiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visų pirma siekiant sumažinti jūros lygio kilimą bei ekstremalių meteorologinių reiškinių, kurie jau daro poveikį kiekvienam regionui visame pasaulyje (1), tikimybę ir sumažinti ekonomines ir socialines išlaidas, susijusias su visuotinio atšilimo padariniais (2). Sąjunga ir jos valstybės narės yra Paryžiaus susitarimo, priimto 2015 m. gruodžio 15 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas) (3), Šalys; Paryžiaus susitarimo Šalys įpareigojamos užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros didėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(2)

klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia didelę grėsmę, dėl kurios reikia imtis skubių veiksmų, kaip neseniai dar kartą patvirtinta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (toliau – IPCC) šeštojoje vertinimo ataskaitoje apie klimato kaitos pagrindimą gamtos mokslu. Vis dažniau kyla su klimatu susiję ekstremalūs reiškiniai, kaip antai potvyniai, karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, dėl to vis dažniau nuo jų nukenčia žmonės ir patiriami ekonominiai nuostoliai. Sąjungoje tie nuostoliai jau dabar vidutiniškai viršija 12 mlrd. EUR per metus (4).

Jeigu visuotinis atšilimas pasieks 3 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, tie nuostoliai gali padidėti dar 175 mlrd. EUR, o tai yra 1,38 % Sąjungos BVP, per metus, palyginti su 65 mlrd. EUR nuostoliais per metus visuotinio atšilimo 2 °C atveju ir 36 mlrd. EUR nuostoliais per metus 1,5 °C atveju. Tai neproporcingai smarkiai pakenktų tam tikroms grupėms, visų pirma, asmenims, kurie jau yra pažeidžiamoje padėtyje, ir regionams, kurie jau susiduria su iššūkiais;

(3)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) išdėstyta strategija, kurią įgyvendinant Sąjunga taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu ir ji transformuotųsi į tvarią, sąžiningesnę, ir labiau klestinčią visuomenę, gerbiančią planetos galimybių ribas. Sąžiningos pertvarkos poreikis yra neatsiejama dalis Europos žaliojo kurso, kuriame pabrėžiama, kad nė vienas asmuo ir nė viena vietovė neturėtų būti palikti nuošalyje. Europos klimato teisės akte (5) nustatytas privalomas Sąjungos masto tikslas ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir privalomas tarpinis tikslas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį Sąjungos viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. 8-ąja aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m (6). siekiama teisingai, lygiateisiai bei įtraukiai paspartinti žaliąją pertvarką pereinant prie neutralaus poveikio klimatui, tvarios, netoksiškos, efektyviai išteklius naudojančios, atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos, atsparios bei konkurencingos žiedinės ekonomikos ir apsaugoti, atkurti bei gerinti aplinkos būklę;

(4)

atsižvelgiant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, 2022 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikate „Planas „REPowerEU“ (toliau – Planas „REPowerEU“)., laikantis 2022 m. kovo 10–11 d. Versalio deklaracijos, nustatytos priemonės, kuriomis siekiama laipsniškai panaikinti Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos, įvairinant dujų tiekimą ir spartinant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, be kita ko, diegiant saulės bei vėjo energijos įrenginius ir šilumos siurblius, dekarbonizuojant pramonę ir sudarant sąlygas greitesniam leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimui;

(5)

norint pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir visuomenės, reikia imtis visapusiškų politikos veiksmų ir įgyvendinti dideles investicijas daugelyje sričių, pavyzdžiui, klimato veiksmų, energetikos, transporto, aplinkos apsaugos, pramonės, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse (7). Siekdama įgyvendinti privalomą 2030 m. Sąjungos lygmens tikslą, 2021 m. liepos 14 d. Komisija paskelbė komunikatą „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ ir keletą susijusių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (toliau –Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys). Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį sudaro pasiūlymai atnaujinti atitinkamus teisės aktus, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS) (8), Energijos mokesčių direktyvą, Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Reglamentą, kuriuo nustatomos lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 normos, Reglamentą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo, Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvą ir, kiek tai susiję su sektoriais, kuriems netaikoma dabartinė ES ATLPS, konkrečiai transporto ir statybos sektoriais, Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR).

Į jį taip pat įtraukti pasiūlymai dėl naujų teisės aktų, visų pirma siekiant remti švaresnių degalų naudojimą aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, taip pat siekiant nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą ir įsteigti Socialinį klimato fondą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pasiūlymu į ATLPS įtraukti kurą, naudojamą pastatuose ir kelių transporte. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu kartu su priemonėmis, kurių imamasi Sąjungos lygmeniu siekiant remti ir skatinti būtinas viešąsias ir privačiąsias investicijas, siekiama padėti remti ir spartinti naujų rinkų, pavyzdžiui, švaraus kuro ir mažataršių transporto priemonių rinkų, augimą taip mažinant tvarios pertvarkos sąnaudas tiek įmonėms, tiek piliečiams;

(6)

savo 2019 m. birželio 20 d. susitikime Europos Vadovų Taryba savo „Naujoje 2019–2024 m. strateginėje darbotvarkėje“ įsipareigojo užtikrinti sąžiningą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, kuris būtų įtraukus ir kurį vykdant niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Tarptautiniu lygmeniu valstybės narės patvirtino Jungtinų Tautų darnaus vystymosi tikslus ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą, kuriuose nurodoma būtinybė užtikrinti teisingą pertvarką darbuotojams ir kurti deramą darbą bei kokybiškas darbo vietas, taip pat poreikis užtikrinti, kad prisitaikymas ir gebėjimų stiprinimas apimtų lyčių aspektą. Tarptautinės darbo organizacijos gairėse pateikiama tarptautiniu mastu nustatyta teisingo perėjimo prie aplinkos atžvilgiu tvarios ekonomikos ir visuomenės visiems politikos sistema (9). Be to, „Silezijos deklaraciją dėl solidarumo ir tinkamo pereinamojo laikotarpio“ (10), kuri buvo priimta Katovicuose vykusioje 24-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje, pasirašė 54 šalys (valstybės ir socialiniai partneriai), įskaitant Sąjungos vardu ją pasirašiusią Komisiją ir atskirai ją pasirašiusią 21 valstybę narę. Sąjunga ir 10 valstybių narių pasirašė deklaraciją „Sąlygų teisingai pertvarkai vykdyti tarptautiniu mastu sudarymas“, priimtą Glazge vykusioje 26-ojoje UNFCCC šalių konferencijoje, ir įsipareigojo atsiskaitydamos apie savo politiką ir priemones, skirtas įvykdyti jų nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, į dvimetes skaidrumo ataskaitas įtraukti informaciją apie teisingą pertvarką;

(7)

sąžiningumas ir solidarumas – svarbūs Sąjungos politikos, kuria siekiama pereiti prie žaliosios ekonomikos, principai, kurie yra būtini siekiant užtikrinti nuolatinę plačią visuomenės paramą šiai politikai. Europos žaliajame kurse pabrėžiama, kad pertvarka turi būti vykdoma sąžiningai ir įtraukiai, pirmenybę teikiant žmonėms ir ypatingą dėmesį sutelkiant į paramą tiems regionams, pramonės šakoms, darbuotojams, namų ūkiams ir vartotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais. Be to, 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ pabrėžiama, kad įgyvendindama Europos žaliąjį kursą Europa įgis įrankius, kurie padės siekti didesnės aukštynkryptės konvergencijos, socialinio sąžiningumo ir bendros gerovės. 2022 m. vasario 23 d. Komisijos komunikate dėl deramo darbo visame pasaulyje siekiant visuotinės teisingos pertvarkos ir tvaraus ekonomikos atsigavimo skatinama, kad deramas darbas visame pasaulyje taptų teisingos pertvarkos ir įtraukaus, tvaraus ir atsparaus ekonomikos atsigavimo po pandemijos pagrindu;

(8)

2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikate „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (11) pabrėžiama, kad siekiant pereiti prie žalesnio ir labiau skaitmeninio dešimtmečio, kuriame europiečiai galėtų klestėti, reikia vienybės, koordinavimo ir solidarumo. Jame siūlomi trys pagrindiniai ES 2030 m. tikslai, t. y.: užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 78 % 20–64 m. gyventojų turėtų darbą (12); pasiekti, kad bent 60 % visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymuose, (13) ir sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičių ne vėliau kaip 2030 m. bent 15 mln (14). Tuos pagrindinius 2030 m. tikslus palankiai įvertino Sąjungos vadovai 2021 m. gegužės 7–8 d. neformaliame valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Porte priimtoje 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje ir Europos Vadovų Taryba savo 2021 m. birželio 24–25 d. išvadose;

(9)

įgyvendinant tinkamą politiką (15), žalioji pertvarka ne vėliau kaip 2030 m. Sąjunga padėtų sukurti apie 1 mln. papildomų kokybiškų darbo vietų (16), o ne vėliau kaip 2050 m. – 2 mln. tokių darbo vietų (17), tokiuose sektoriuose kaip statyba, informacinės ir ryšių technologijos (toliau – IRT) ar atsinaujinančiųjų išteklių energija, kartu lėtinant besitęsiantį vidutinės kvalifikacijos darbo vietų mažėjimą dėl automatizavimo ir skaitmeninimo. Tačiau, jei pasitvirtintų pesimistinis scenarijus, dėl žaliojo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, jeigu ši pertvarka nebūtų remiama taikant tinkamą politikos derinį, bendro poveikio BVP sumažėjimas Sąjungoje gali siekti iki 0,39 %, o darbo vietų skaičiaus sumažėjimas – iki 0,26 % (18);

(10)

žaliosios pertvarkos poveikis verslui ir užimtumui skirsis atsižvelgiant į sektorių, profesiją, regioną ir valstybę, o tai lems su darbo vietomis susijusius pokyčius sektoriuose ir pramonės ekosistemose, taip pat lems didelį darbo jėgos perskirstymą tarp jų (19). Norint restruktūrizuoti ir pritaikyti atitinkamas įmones, sektorius ir ekosistemas, reikia kurti naujus verslo modelius ir iš esmės perskirstyti darbo jėgą tarp sektorių ir regionų. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad darbo vietų bus prarasta tam tikruose kasybos ar energijos gamybos iš iškastinio kuro, taip pat automobilių pramonės sektorių segmentuose. Tačiau tikimasi, kad atsiras naujų darbo galimybių, susijusių su žiedine vertės išlaikymo veikla ir tvariu transportu bei tvaria energijos gamyba. Todėl valstybės narės, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir (arba) vietos ir regionų valdžios institucijomis bei suinteresuotaisiais subjektais, turėtų laikytis detalaus požiūrio ir daugiausiai dėmesio skirti atitinkamiems atskiriems regionams ir ekosistemoms;

(11)

kuriant kokybiškas darbo vietas visiems, kartu imantis priemonių energijos nepritekliui ir transporto galimybių trūkumui mažinti ir užkirsti jiems kelią, žalioji pertvarka gali prisidėti didinant pajamas ir apskritai mažinant nelygybę ir skurdą (20). Taigi, žalioji pertvarka gali padėti kovoti su jau esama socialine ir ekonomine nelygybe bei socialine atskirtimi, gerinant sveikatą bei gerovę ir skatinant lygybę, įskaitant lyčių lygybę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam tikroms gyventojų grupėms, visų pirma toms, kurios jau yra pažeidžiamoje padėtyje. Tai – visų pirma mažas ir mažesnes vidutines pajamas gaunantys namų ūkiai, kurie didelę savo pajamų dalį išleidžia pagrindinėmis paslaugoms, tokioms kaip energijos tiekimo, transporto ir būsto paslaugos, taip pat labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Modeliavimo rezultatai rodo, kad tai, ar aplinkosaugos mokesčiai bus progresiniai, ar regresiniai, iš esmės priklausys nuo priemonės struktūros, įskaitant, pavyzdžiui, tai, kokiu mastu pajamų mokesčio mažinimas ar kitos pajamų antrinio panaudojimo galimybės yra skirtos mažesnes pajamas gaunantiems asmenims (21);

(12)

vykdant žiedinę vertės išlaikymo veiklą, įskaitant taisymo, pakartotinio naudojimo, perdarymo ir įpaslauginimo verslo modelius, gali būti skatinamos galimybės įsigyti įperkamų ir tvarių prekių bei paslaugų. Be to, ją vykdant per tose srityse veikiančius socialinės ekonomikos subjektus taip pat sukuriamos darbo vietos ir galimybės, susijusios su įvairiais įgūdžių lygmenimis, įskaitant darbo vietas ir galimybes moterims, neįgaliesiems ir pažeidžiamoje padėtyje esančioms grupėms. Ta veikla skatinamas produktų žiediškumas, todėl ją vykdant labai sumažėja išmetamo anglies dioksido kiekis, o sukurtos darbo vietos glaudžiai susijusios su produktais, kuriuos reikia išlaikyti, atnaujinti arba kuriais reikia dalytis;

(13)

naujausiais turimais 2019–2020 m. ES statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas duomenimis, energijos nepriteklių patyrė apie 8 % Sąjungos gyventojų, t. y. daugiau nei 35 mln. žmonių negalėjo tinkamai šildyti savo namų; skirtingose valstybėse narėse ir skirtingų pajamų grupių energijos nepriteklius labai skyrėsi (22). Apskritai, Energijos nepritekliaus stebėjimo centro skaičiavimais, grindžiamais įvairiais rodikliais, daugiau nei 50 milijonų namų ūkių Sąjungoje patiria energijos nepriteklių (23). Energijos nepriteklius, kurį lemia mažų pajamų, didelės disponuojamųjų pajamų dalies skyrimo energijai ir mažo energijos vartojimo efektyvumo derinys, jau kurį laiką yra didelis iššūkis Sąjungai. Be to, energijos nepritekliaus rizika didėja esant didelėms ir nepastovioms energijos kainoms, kurias lemia įvairūs veiksniai, be kita ko, veiksniai, susiję su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą ir iš to išplaukiančiomis Sąjungos politinio atsako priemonėmis. Ši skurdo forma būdinga ne tik mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, bet ir mažesnes vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams daugelyje valstybių narių.

Namų ūkiai, kurių energijos poreikis didesnis nei vidutinis (tai, be kita ko, apima šeimas su vaikais, įskaitant tas šeimas, kurių galva – vieniša motina ar vienišas tėvas), neįgalieji ir vyresnio amžiaus asmenys irgi dažniau patiria energijos nepriteklių (24) ir jo poveikį. Energijos nepriteklių taip pat ypač dažnai patiria moterys, visų pirma vienišos motinos ir vyresnio amžiaus moterys (25). Vis dažniau dėmesys atkreipiamas ne tik į energijos nepriteklių, bet ir į sąvoką „transporto galimybių trūkumas“, kuri reiškia, kad tam tikrų kategorijų gyventojai negali gauti transporto paslaugų, atitinkančių jų socialinius poreikius ir materialines galimybes. Netaikant tinkamų priemonių, skirtų energijos nepritekliui ir transporto galimybių trūkumui mažinti ir užkirsti jiems kelią, kyla grėsmė, kad tos nepritekliaus ir galimybių trūkumo formos sunkės – visų pirma dėl išmetamųjų teršalų sąnaudų internalizavimo nustatant kainas arba dėl prisitaikymo sąnaudų, skirtų pereiti prie efektyvesnių ir mažiau teršalų išmetančių alternatyvų;

(14)

socialinio sąžiningumo, sanglaudos ir solidarumo principai yra įtvirtinti atitinkamų Sąjungos lygmens klimato, energetikos ir aplinkos apsaugos sistemų kūrimo modelyje, be kita ko, taikant principą „teršėjas moka“ ir valstybėms narėms dalijantis pastangomis, taip pat perskirstant dalį ES ATLPS leidimų siekiant solidarumo, augimo ir sąsajų Sąjungoje ir juos naudojant Modernizavimo fondui, kuris prisideda prie mažesnes pajamas gaunančių valstybių narių didelių investicijų poreikių patenkinimo siekiant modernizuoti jų energijos sistemas. Be to, Sąjungos energetikos teisės aktų sistemoje valstybėms narėms numatytos priemonės, kurias taikydamos jos gali užtikrinti energijos nepriteklių patiriančių ir pažeidžiamų namų ūkio vartotojų apsaugą, kartu išvengiant rinkos iškraipymų. Nors tomis priemonėmis padedama sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti žaliąją pertvarką, jomis siekiama užtikrinti būtiną apsaugą bendresne prasme, kaip matyti, pavyzdžiui, iš 2021 m. spalio 13 d. Komisijos komunikato „Augančių energijos kainų problemos sprendimas: veiksmų ir paramos priemonių rinkinys“ ir Plano „REPowerEU“;

(15)

valstybės narės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad apibrėžtų ir koordinuotų savo veiksmus, kuriais siekiama sąžiningos pertvarkos. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (26) parengtuose Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (toliau – NEKSVP) turėtų būti įvertintas energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius ir nurodytos priemonės, kurias reikia taikyti siekiant reaguoti į iššūkius, susijusius su energetikos pertvarkos socialiniu ir teritoriniu poveikiu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1056 (27) parengtuose Teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose (toliau – TTPP) turėtų būti nustatytos teritorijos, kurios atitinka Teisingos pertvarkos fondo, iš kurio finansavimas skiriamas iki 2027 m., paramos skyrimo reikalavimus. Pagal priemonę „NextGenerationEU“ finansuojamuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241 (28) parengtuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (toliau – EGADP) nustatytos reformos ir investicijos, kuriomis siekiama skatinti žaliąją pertvarką, integracinį augimą, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsparumą ir perspektyvas naujai kartai; jų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2026 m. Kai kurie sąžiningos pertvarkos veiksmai taip pat įgyvendinami pagal kitas programas ir iniciatyvas, visų pirma pasitelkiant sanglaudos politikos fondus;

(16)

remiantis, visų pirma, Europos žaliojo kurso ir Europos socialinių teisių ramsčio principais ir politika, yra galimybių Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis visapusiškai ir kompleksiškai tobulinti politikos rengimą ir užtikrinti išlaidų nuoseklumą. 2020 m. rugsėjo 17 d. komunikate „Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų ES masto vertinimas. Žaliosios pertvarkos plėtojimas ir ekonomikos atsigavimo skatinimas integruotai planuojant energetikos ir klimato srities veiksmus“ Komisija, pripažindama, kad galutiniuose NEKSVP yra pateikiami tam tikri energijos nepritekliaus rodikliai ir su energijos nepritekliumi susijusi politika, padarė išvadą, kad juose ne visada aiškiai nustatoma pirmenybė finansavimą teikti sąžiningos pertvarkos vykdymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui ar paramai, susijusiai su pokyčiais darbo rinkoje. TTPP dėmesys turėtų būti sutelkiamas į pasirinktas teritorijas, todėl nesitikima, kad juose bus pateikta bendra sąžiningos pertvarkos nacionaliniu lygmeniu strategija ir politika. Nors reformomis ir investicijomis, kurios yra remiamos ir kurias padedama finansuoti pagal TTPP ir EGADP, siekiama užtikrinti ilgalaikį poveikį, tiek TTPP, tiek EGADP yra ribotos trukmės;

(17)

sąžininga pertvarka siekiant iki 2050 m. Sąjungoje užtikrinti poveikio klimatui neutralumą padės užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, visų pirma darbuotojai ir namų ūkiai, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai, ypač tie, kurie jau yra pažeidžiamoje padėtyje. Tuo tikslu, kaip nustatyta šioje rekomendacijoje, valstybės narės turėtų įdiegti išsamius politikos priemonių rinkinius (29), stiprinti kompleksinius elementus, kuriais skatinama sąžininga žalioji pertvarka, ir optimaliai panaudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą. Politikos priemonių rinkiniuose turėtų būti atsižvelgiama į tuos asmenis ir namų ūkius, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai, visų pirma dėl to, kad jie prarado darbą, be to – pasikeitė jų darbo sąlygos ir (arba) darbo vietoje atsirado naujų užduočių reikalavimų, taip pat į tuos asmenis ir namų ūkius, kurie patiria neigiamą poveikį disponuojamosioms pajamoms, išlaidoms ir galimybėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Kalbant apie labiausiai paveiktas grupes, politikos priemonių rinkiniuose visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į pažeidžiamoje padėtyje esančius asmenis ir namų ūkius, ypač labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius asmenis, pavyzdžiui, dėl jų įgūdžių, teritorinės darbo rinkos sąlygų ar kitų ypatybių, tokių kaip lytis, rasė ar etninė kilmė, religija ar tikėjimas, negalia, amžius ar seksualinė orientacija, bet tokiais asmenimis neapsiribojama. Be to, pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys ir namų ūkiai gali būti, be kita ko, tokie asmenys ir namų ūkiai, kuriems gresia skurdas ir (arba) energijos nepriteklius, kurie susiduria su judumo kliūtimis ar pernelyg didelėmis būsto išlaidomis, įskaitant namų ūkius, kurių galva – vieniša motina ar vienišas tėvas (dažniau tai moterys nei vyrai). Politikos priemonių rinkiniai turėtų būti pritaikyti prie vietos aplinkybių, atsižvelgiant į pažeidžiamiausių ir atokiausių Sąjungos vietovių, įskaitant atokiausius regionus ir salas, poreikius;

(18)

aktyviai teikiant paramą kokybiškam užimtumui daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pagalbai darbuotojams, darbo ieškantiems asmenims, nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems (toliau – NEET) asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai. Visų pirma, remiantis Komisijos rekomendacija (ES) 2021/402 (30), reikia padėti gerinti įsidarbinimo galimybes ir galimybes rasti darbą asmenims, kuriems atstovaujama nepakankamai, kaip antai moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus asmenims ar asmenims, kurių gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių darbo rinkoje yra palyginti menki. Todėl, remiantis ankstesnėmis politikos gairėmis, ypač ta rekomendacija ir Tarybos sprendimais (ES) 2020/1512 (31) bei (ES) 2021/1868 (32), į politikos priemonių rinkinius turėtų būti įtrauktos priemonės, pritaikytos remti samdymo ir pereinamojo laikotarpio paskatas, remti verslumą, visų pirma moteris ar neįgaliuosius, ir kokybiškų darbo vietų kūrimo priemonės, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir labiausiai paveiktose teritorijose. Tokios priemonės kartu su tinkama Sąjungos parama taip pat gali padėti įveikti iššūkius darbo rinkoje, kylančius, pavyzdžiui, dėl Ukrainos pabėgėlių antplūdžio, ypač labiausiai to paveiktose valstybėse narėse. Jais taip pat turėtų būti skatinamas veiksmingas esamų taisyklių dėl darbo sąlygų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas ir remiamas socialiai atsakingas restruktūrizavimas laikantis esamų taisyklių ir standartų. Socialiniams partneriams tenka labai svarbus vaidmuo – per dialogą padėti spręsti žaliosios pertvarkos keliamų iššūkių pasekmių užimtumui ir socialinių pasekmių klausimus;

(19)

galimybė visiems gauti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokytis visą gyvenimą yra labai svarbi siekiant užtikrinti, kad darbo jėga turėtų žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių. Taigi, sąžiningos pertvarkos aspektai turėtų būti įtraukti rengiant ir įgyvendinant nacionalines įgūdžių strategijas, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, pateiktus „Europos įgūdžių darbotvarkėje“ (33) ir „Atnaujintoje naujojoje pramonės strategijoje“ (34). Pagal Įgūdžių paktą įgyvendinamos įgūdžių partnerystės iniciatyvos taip pat bus svarbus svertas. Turint naujausią informaciją apie darbo rinką bei įgūdžius ir vykdant su jais susijusį prognozavimą, be kita ko, regionų, sektorių ir profesiniu lygmenimis, galima nustatyti ir numatyti atitinkamus su konkrečia profesija susijusių ir universaliųjų įgūdžių poreikius; juos taip pat galima naudoti kaip pagrindą mokymo programoms pritaikyti, kad jos atitiktų žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių poreikius. Reikėtų užtikrinti, kad dalyvaudami profesiniame rengime ir mokyme jaunimas ir suaugusieji, ypač moterys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, įgytų sėkmingai žaliajai pertvarkai reikalingų įgūdžių pagal Tarybos rekomendaciją 2020/C 417/01 (35).

Pameistrystės veikla ir apmokamos stažuotės, kurioms būdingas stiprus mokymo aspektas ir kurios visų pirma skirtos jaunimui, prisideda prie asmens statuso pokyčių darbo rinkoje, visų pirma padeda pereiti prie veiklos, kuria prisidedama prie klimato srities ir aplinkos tikslų įgyvendinimo, ir užtikrinti sektorių, kuriuose ypač trūksta įgūdžių, gyvybingumą. Siekiant patenkinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius, turėtų būti skatinamas aktyvesnis suaugusiųjų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose, inter alia, įgalinant asmenis siekti mokymo, kuris būtų pritaikytas prie jų poreikių, ir, kai tikslinga, rengiant trumpus kokybiškus kursus apie žaliajai pertvarkai reikalingus įgūdžius, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl 2022 m. birželio 16 d. (36), kurios tikslas – užtikrinti galimybę lengviau vertinti ir pripažinti tokių kursų rezultatus;

(20)

mokesčių ir išmokų sistemų bei socialinės apsaugos sistemų sudėtis turėtų būti išnagrinėta atsižvelgiant į konkrečius žaliosios pertvarkos nulemtus poreikius, atspindint ir principą „teršėjas moka“ ir poreikį įgyvendinant politikos priemones neskirti subsidijų iškastinio kuro vartojimui, nesusaistyti vartotojų su konkrečia technologija, nesumažinti paskatų pastatų renovacijai bei šiluminės energijos sistemų pakeitimui ir nesumažinti paskatų bendrose energijos vartojimo efektyvumo priemonėse. Derinant įvairią politiką galima remti pažeidžiamiausius namų ūkius ir darbuotojus, kuriuos žalioji pertvarka paveikė labiausiai. Priklausomai nuo nacionalinės ir individualios padėties, tai, pavyzdžiui, galėtų būti perėjimas nuo darbo jėgos apmokestinimo prie kitų formų apmokestinimo siekiant klimato srities ir aplinkos tikslų, kaip numatyta pasiūlyme dėl Energijos mokesčių direktyvos peržiūros (37), taip pat nedarbo sistemų peržiūra ir (arba) laikina tikslinga tiesioginė parama pajamoms, kai būtina. Socialinės apsaugos sistemos, įskaitant socialinės įtraukties politiką, gali būti peržiūrėtos ir, kai taikytina, pritaikytos atsižvelgiant į žaliąją pertvarką, visų pirma siekiant užtikrinti pajamų saugumą, ypač keičiant darbo vietą, ir teikti tinkamas socialines, sveikatos ir priežiūros paslaugas naudojant tinkamą socialinę infrastruktūrą, visų pirma labiausiai paveiktose teritorijose, pavyzdžiui, kaimo ir atokiose vietovėse, kaip antai atokiausiuose regionuose, kad būtų užkirstas kelias socialinei atskirčiai ir šalinami sveikatai kylantys pavojai. Siekiant užkirsti kelią vaikų socialinei atskirčiai ir su ja kovoti, investicijomis į vaikams skirtą socialinę infrastruktūrą gali būti siekiama užtikrinti galimybę pažeidžiamiems vaikams naudotis pagrindinėmis paslaugomis, kaip nustatyta Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/1004 (38);

(21)

siekiant įtraukiu būdu užtikrinti fizinį ir finansinį atsparumą negrįžtamam klimato kaitos poveikiui, reikia skatinti sprendimus, susijusius su informuotumu apie riziką, rizikos mažinimu ir rizikos perdavimu, visų pirma didinant galimybes naudotis draudimo sprendimais ir investuojant į nelaimių rizikos valdymą ir prisitaikymo veiksmus, kad būtų sumažintas fizinis klimato kaitos poveikis ir taip mažinami nuostoliai, taip pat apsaugos nuo klimato kaitos spragos, atsižvelgiant į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, taip pat atsižvelgiant į kaimo ir atokias vietoves, kaip antai atokiausi regionai ir salos. Siekiant geriau užkirsti kelią su klimatu susijusiems sukrėtimams, jiems pasirengti ir į juos reaguoti, reikėtų stiprinti nelaimių rizikos valdymą, įskaitant civilinės saugos sistemas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis;

(22)

visi turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, įskaitant energetikos, transporto, vandens tiekimo, sanitarijos, finansines paslaugas ir skaitmeninių ryšių paslaugas, ir gauti paramą, jei jos reikia, kad turėtų lygias galimybes naudotis tokiomis paslaugomis (39). Be to, asmenims, kuriems reikia būsto, turi būti suteikiama galimybė gauti kokybišką socialinį būstą ar paramą būstui (40). Be to, principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ taikymas gali būti naudingas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems vartotojams, įskaitant galutinius naudotojus, žmonėms, kurie patiria energijos nepriteklių ar kuriems jis gresia, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems žmonėms. Reikia ne tik apsaugoti ir įgalinti energijos vartotojus, bet reikia ir konkrečių priemonių, skirtų pagrindinėms energijos nepritekliaus priežastims šalinti, visų pirma skatinant investicijas, skirtas energijos vartojimo efektyvumui didinti, ypač socialinių būstų sektoriuje. Atnaujinimų pasiūlymais dėl energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (41) ir dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos (42) taip pat siekiama šalinti pagrindines neekonomines renovacijos kliūtis, pavyzdžiui, skirtingas paskatas, įskaitant savininkų ir nuomininkų susitarimus, ir bendros nuosavybės struktūras. Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moterims ir konkrečioms grupėms, kurioms kyla didesnė energijos nepritekliaus rizika, kaip antai neįgalieji, vienišos motinos ir vieniši tėvai, pagyvenę žmonės, vaikai ir rasinėms ar etninėms mažumoms priklausantys asmenys.

Jau egzistuojantys ir besiformuojantys su judumu susiję sunkumai gali būti šalinami taikant paramos priemones ir plėtojant būtiną infrastruktūrą, pavyzdžiui, viešąjį transportą. Tvaraus judumo paslaugų ir įvairių rūšių transporto, įskaitant privatų ir viešąjį transportą, įperkamumas, prieinamumas ir saugumas yra labai svarbūs veiksniai siekiant užtikrinti, kad žalioji pertvarka būtų naudinga visiems. Šiame kontekste svarbus vaidmuo tenka judumui mieste – tai taip pat atsispindėta 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikate „Naujoji ES judumo mieste sistema“;

(23)

visą visuomenę apimančiu požiūriu į sąžiningą pertvarką turėtų būti remiami politikos veiksmai, grindžiami politikos formavimo koordinavimu ir sustiprintais veiklos pajėgumais visais lygmenimis ir visose atitinkamose politikos srityse, taip pat aktyvų vaidmenį suteikiant regionų ir vietos valdžios institucijoms. Jie taip pat turėtų būti grindžiami socialinių partnerių dalyvavimu visais lygmenimis bei etapais ir efektyviu ir veiksmingu pilietinės visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu. Toks koordinavimas ir angažavimasis galėtų užtikrinti, kad Europos žaliajame kurse numatyti teisingumo bei solidarumo principai į politikos formavimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtų integruoti nuo pat pradžių, suteikiant pagrindą teikti plačią ir ilgalaikę paramą įtraukios politikos, kuria skatinama žalioji pertvarka, įgyvendinimui;

(24)

tvirtas įrodymais pagrįstas pagrindas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti patikimą socialinę ir darbo rinkos politiką, kuria būtų užtikrinama sąžininga ir įtrauki pertvarka. Tuo tikslu laipsniškas apibrėžčių, sąvokų, klasifikacijų bei metodikų derinimas ir nuoseklumas, visų pirma, remiantis Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563 (43), sudaro palankesnes sąlygas vertinimams ir jų palyginamumui. Tolesniais mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmais gali būti prisidedama prie žinių bazės, kuria būtų galima remtis politikoje ir viešajame diskurse. Savo ruožtu, su visa įvairialype visuomene ir svarbiais suinteresuotaisiais subjektais keičiantis informacija, pavyzdžiui, susijusia su vertinimų, prognozavimo ir stebėsenos rezultatais, gali būti prisidedama prie politikos formavimo ir atsakomybės prisiėmimo;

(25)

reikia tinkamų išsamių ir aukštos kokybės, pagal lytį suskirstytų duomenų ir rodiklių siekiant visų pirma įvertinti kovos su klimato kaita politikos poveikį užimtumui, jos socialinį poveikį ir paskirstomąjį poveikį. Tokie duomenys ir rodikliai šiuo metu nėra visapusiškai prieinami. Pavyzdžiui, nors tam tikra pažanga vertinant energijos nepriteklių padaryta, būtų galima parengti transporto galimybių trūkumo vertinimo rodiklius atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes. Stebėseną ir vertinimą galima sustiprinti įvairiais veiksmais, daugiausia dėmesio skiriant rodikliams, rodiklių suvestinėms, taip pat nedidelio masto bandomiesiems projektams ir politikos eksperimentams. Veiksmai turėtų būti grindžiami esamomis rodiklių suvestinėmis, pavyzdžiui, socialinių rodiklių suvestine ir Europos žaliojo kurso rodiklių suvestine, kuriose pateikiama aktuali informacija apie konkrečius sąžiningos pertvarkos politikos aspektus, arba tie veiksmai gali būti rengiami atsižvelgiant į jas;

(26)

atsižvelgiant į didelius su žaliąja pertvarka susijusius investicijų poreikius, ypač svarbu optimaliai ir efektyviai naudoti viešąjį ir privatųjį finansavimą, sutelkti visus turimus išteklius bei veiksmingai juos panaudoti. Sąjungos lygmeniu atitinkami veiksmai remiami iš Sąjungos biudžeto ir pagal priemonę „NextGenerationEU“. Juos įgyvendinant bus pasitelkiama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP), Teisingos pertvarkos mechanizmas, įskaitant Teisingos pertvarkos fondą (TPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas, Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyva (REACT-EU), programa „Erasmus+“ ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas atleistiems darbuotojams (EGF), programa LIFE, programa „Europos horizontas“, Modernizavimo ir inovacijų fondai (44) ir fondai pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP). Be to, Komisija remia valstybes nares pagal techninės paramos priemonę – teikiamos specialiai pritaikytos techninės ekspertinės žinios, skirtos reformoms (įskaitant reformas, kuriomis skatinamas sąžiningas perėjimas prie nulinio grynojo anglies dioksido kiekio) rengti ir įgyvendinti;

(27)

Europos semestras yra Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema. Jis ir toliau atliks šį vaidmenį ekonomikos gaivinimo etape ir darant pažangą įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, grindžiamą keturiais konkurencinio tvarumo aspektais, kuriais remiamas darnaus vystymosi tikslų pasiekimas. Europos semestro kontekste Komisija atidžiai stebės socialinius ir ekonominius rezultatus, taip pat stebės socialinį ir ekonominį poveikį ir, kai aktualu, pasiūlys tikslines konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Pirmenybė bus teikiama pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę remiamų priemonių papildomumui. Todėl šios rekomendacijos stebėsena bus tinkamu būdu vykdoma Europos semestro kontekste, be kita ko, atitinkamuose komitetuose pagal jų atitinkamą kompetenciją, remiantis tinkamais vertinimais, politikos poveikio vertinimais ir šioje rekomendacijoje pateiktų gairių įgyvendinimo padėtimi. Stebėsenos tvarka nesukurs papildomos nereikalingos administracinės naštos valstybėms narėms;

(28)

be to, 2023 m. rengdamos savo NEKSVP projektus ir 2024 m. galutinai juos atnaujindamos pagal Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnį, valstybės narės, be kita ko, turėtų remtis šia rekomendacija, kad apsvarstytų galimybę į penkis energetikos sąjungos aspektus integruoti poveikio užimtumui, socialinio poveikio bei paskirstomojo poveikio vertinimus ir sąžiningos pertvarkos aspektus ir toliau stiprintų politikos priemones, skirtas su tuo poveikiu susijusiems uždaviniams spręsti, ypatingą dėmesį skirdamos energijos nepritekliui;

(29)

be to, šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėsena gali būti grindžiama esamais įrodymais nustatytų daugiašalės priežiūros procesų, visų pirma Europos semestro, kontekste. Taryba ar Komisija gali paprašyti Užimtumo komiteto ir Socialinės apsaugos komiteto atitinkamai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 150 bei 160 straipsnius ir bendradarbiaujant su kitais atitinkamais komitetais, visų pirma, su Ekonominės politikos komitetu, išnagrinėti šios rekomendacijos įgyvendinimą pagal savo atitinkamą kompetenciją, remiantis tinkamomis Komisijos ataskaitomis ir kitomis daugiašalės priežiūros priemonėmis. Be to, šiomis aplinkybėmis Komisija siekia didinti pagal lytį suskirstytų duomenų prieinamumą, atnaujinti ir naudoti esamas sistemas bei metodines gaires, be kita ko, energijos nepritekliaus ir transporto galimybių trūkumo bei aplinkosauginės nelygybės matavimo tikslais ir politikos priemonių veiksmingumo ir faktinio poveikio vertinimo tikslais,

1)

2)

3)

4)

5)

6)

7)

8)

9)

10)

11)

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32021M10251. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Rinkodaros leidimo suteikimas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 726/2004 13 straipsnis): Priimta