Komisijos pranešimas

Gairės dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ kontekste

(2022/C 214/01)

Nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – EGADP) (1), geopolitinės aplinkybės gerokai pasikeitė. Rusijos invazija į Ukrainą padarė drastišką poveikį Sąjungos visuomenei ir ekonomikai. Dėl šių precedento neturinčių geopolitinių iššūkių dar svarbiau ir skubiau mažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro, visų pirma importuojamo iš Rusijos, be kita ko, visapusiškai įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymus, taip pat didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir toliau didinant energijos vartojimo efektyvumą. Siekdama spręsti šiuos uždavinius ir gavusi Europos Vadovų Tarybos prašymą, 2022 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė planą „REPowerEU“, kuriame išdėstyti bendri Europos veiksmai šioje srityje, kuriais papildomos įgyvendinamos su energijos tiekimo saugumu ir laikymu susijusios priemonės. Visų pirma, plane „REPowerEU“ siūlomi veiksmai, kuriais siekiama taupyti energiją, įvairinti tiekimą ir paspartinti Europos perėjimą prie švarios energijos.

—	Energijos galima sutaupyti namų ūkių, pastatų, transporto ir pramonės lygmenimis, taip pat elektros energijos sistemos lygmeniu didinant energijos vartojimo efektyvumą.

—	Įvairinti dujų tiekimą galima didinant SGD importo ir importo vamzdynais iš ne Rusijos tiekėjų apimtį, taip pat didinant biometano ir atsinaujinančiųjų išteklių arba nenaudojant iškastinio kuro gaminamo vandenilio kiekį.

—	Siekiant paspartinti Europos perėjimą prie švarios energijos, reikia didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį energijos rūšių derinyje ir imtis priemonių, kad būtų pašalintos infrastruktūros ir reglamentavimo kliūtys, taip pat darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas.

Šie trys intervencinių priemonių rinkiniai remiami sumaniai derinant investicijas ir reformas.

EGADP gali atlikti svarbų vaidmenį sutelkiant ir įgyvendinant Europos ir nacionaliniu lygmenimis turimus išteklius, kad būtų pasiekti plano „REPowerEU“ tikslai. Kad EGADP sistema būtų tinkamesnė veiksmingai siekti plano „REPowerEU“ tikslų, Komisija pateikė tikslinį pasiūlymą iš dalies pakeisti EGADP reglamentą, kad būtų pasiektas „REPowerEU“ tikslas (toliau – Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyrių). Tikslas – greitai sukurti reikiamą sistemą, kuri užtikrintų, kad kuo greičiau būtų sutelktos investicijos ir reformos ES energetiniam atsparumui didinti. Pasiūlyme nustatomi konkretūs „REPowerEU“ tikslai, kuriais turėtų būti grindžiamos investicijos ir reformos, įtrauktinos į esamus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip specialių „REPowerEU“ skyrių dalis. Be to, jame numatyti specialūs finansavimo šaltiniai atitinkamoms priemonėms finansuoti.

„REPowerEU“ skyrių rengimo sąlygos paaiškintos šiose gairėse. Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama esamų planų keitimo procesui, o rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus apskritai tebetaikomos 2021 m. sausio mėn. gairės (2).

Šių gairių 1 dalyje paaiškinami esami priimtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo teisiniai pagrindai. 2 dalis yra susijusi su „REPowerEU“ skyriaus rengimu ir turiniu. Joje taip pat nurodoma, kokią informaciją valstybės narės turėtų pateikti Komisijai apie savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimų priežastis, tikslus ir pobūdį.

Dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimų siekiant atsižvelgti į „REPowerEU“ skyrių svarbu pabrėžti šiuos principus:

—

valstybės narės turėtų ir toliau daugiausia dėmesio skirti esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui, kad būtų galima daryti pažangą siekiant tarpinių ir siektinų reikšmių, atsižvelgiant į jų svarbą siekiant greičiau atsigauti po pandemijos ekonominio poveikio ir tapti atsparesniems.

—	Siekiant greitai priimti ir sutelkti papildomas investicijas ir reformas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimai turėtų būti tinkamai pagrįsti ir daromi tik šiose gairėse nurodytais atvejais.

—

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų užmojai negali būti sumažinti, visų pirma reformų, kuriomis įgyvendinamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, srityje. Papildomos investicijos ir reformos, kurias norima įtraukti į patikslintą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, turėtų būti sutelktos į „REPowerEU“ tikslus.

Turinys

I DALIS.

EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANŲ KEITIMO BENDROJI SISTEMA

3

Įvadas

3

I.

Finansavimas, skirtas tik į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti

4

1.

21a straipsnis. Nauji ištekliai, skirti „REPowerEU“

4

A)

Perkėlimas iš Europos fondų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) 2021/1060 (toliau – BNR) 26a straipsnį

4

B)

Asignavimai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

6

II.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo priežastys

7

1.

EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalis: plano tikslinimas prašant paskolos

7

2.

EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalis: plano atnaujinimas

9

3.

EGADP reglamento 21 straipsnis: plano dalinis keitimas arba pakeitimas, nes dėl objektyvių aplinkybių plano ar jo dalies įgyvendinti nebeįmanoma.

11

4.

Procedūrų apžvalga

13

5.

Galimų planų pakeitimų apžvalga

13

II DALIS.

PAPILDYMŲ RENGIMO IR PATEIKIMO GAIRĖS

14

I.

„REPowerEU“ skyrius

14

1.

Teisinis pagrindas ir „REPowerEU“ tikslai

14

2.

„REPowerEU“ skyriaus turinys

15

3.

„REPowerEU“ skyriaus vertinimas

19

II.

Bendrosios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo gairės

21

1.

Pakeitimų tikslai

21

A)

Visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį / įnašas pagal 6 ramsčius

22

B)

Ryšys su KŠSR ir Europos semestru

22

C)

Bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis

23

D)

Darna

23

E)

Lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems

23

F)

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

23

G)

Valstybės pagalba

24

2.

Pakeitimų aprašymas

24

A)

Reformų ir investicijų aprašymas

24

B)

Žaliasis ir skaitmeninis aspektai

25

C)

Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir skaitmeniniai žymenys

26

D)

Reikšmingos žalos nedarymo principas

26

E)

Atviras strateginis savarankiškumas

27

F)

Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis

28

G)

Finansavimas ir išlaidos

28

3.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildomumas ir įgyvendinimas

29

A)

Suderinamumas su kitomis iniciatyvomis

29

B)

Finansavimo papildomumas

29

C)

Dvigubo finansavimo išvengimas

29

D)

Įgyvendinimas

30

E)

Konsultacijų procesas

30

F)

Kontrolė ir auditas

31

G)

Komunikacija

31

PRIEDAS.

FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

I DALIS.

EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANŲ KEITIMO BENDROJI SISTEMA

Įvadas

Atsižvelgdama į EGADP reglamentą ir Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti EGADP reglamentą, valstybė narė galėtų siūlyti anksčiau priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimus dėl šių priežasčių:

—	pagal 21a straipsnį: siekdama pasinaudoti naujos kategorijos negrąžintina finansine parama, skirta „REPowerEU“,

—	pagal 21b straipsnį: siekdama „REPowerEU“ reikmėms pasinaudoti ištekliais pagal pasidalijamojo valdymo programas (fondai pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai),

—	pagal 14 straipsnio 2 dalį: siekdama patikslinti planą, pridedamą prie prašymo suteikti paskolą,

—	pagal 18 straipsnio 2 dalį: siekdama atnaujinti planą, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, gautą atlikus 11straipsnio 2 dalyje nurodytą skaičiavimą,

—	pagal 21 straipsnį: siekdama iš dalies pakeisti arba pateikti naują planą, nes dėl objektyvių aplinkybių nebeįmanoma pasiekti atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių.

Valstybės narės raginamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus keisti remdamosi konsoliduota pradinio plano versija, kurioje turėtų atsispindėti vertinimo etape padaryti pakeitimai ir kuri turėtų visiškai atitikti atitinkamus Tarybos įgyvendinimo sprendimus. Valstybės narės, kurios nekonsolidavo savo pradinio plano, raginamos tai padaryti prieš jį keisdamos. Valstybės narės turėtų pateikti pakeistus planus kaip savo konsoliduotų planų papildymą.

Bet koks priimtų planų pakeitimas turės būti įvertintas iš naujo pagal EGADP reglamento 19 straipsnį. Komisija taikys atitinkamus vertinimo kriterijus visam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, kuris yra anksčiau priimtas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas su pridedamais siūlomais pakeitimus.

Tuomet Komisijos pateiktą teigiamą pakeisto plano įvertinimą reikės patvirtinti Tarybai priimant Komisijos pasiūlytą Tarybos įgyvendinimo sprendimą, kaip numatyta EGADP reglamento 20 straipsnyje. Prireikus, po to Komisija ir atitinkama valstybė narė pasirašo naują arba iš dalies pakeistą finansavimo ir (arba) paskolos susitarimą, o prieš bet kokį mokėjimą – veiklos susitarimus.

Pateikdama pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, atitinkama valstybė narė turėtų aiškiai nurodyti siūlomų savo plano pakeitimų teisinį pagrindą ir kartu pateikti pagrindimą, kurio reikalaujama pagal atitinkamą (-us) EGADP reglamento straipsnį (-ius). Prašymas pakeisti planą gali būti grindžiamas bet kuria iš pirmiau minėtų teisinių nuostatų arba jų deriniu.

Siekiant optimizuoti planų keitimo procesą, kiekvienos valstybės narės prašoma visus numatomus savo plano pakeitimus sujungti į vieną prašymą, kuris turi būti pateiktas Komisijai. Finansavimo ir (arba) paskolos sutartis (-ys), sudaryta (-os) pakeitus planą remiantis keliais teisiniais pagrindais (jei tarp jų yra 18 straipsnio 2 dalis), gali būti pasirašyta (-os) nuo 2023 m. sausio mėn.

Valstybių narių prašoma, kad, prieš pateikdamos pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, jos pirmiausia užmegztų neoficialų dialogą su Komisijos tarnybomis. Šiuo dialogu, panašiu į dialogą, vykusį prieš pateikiant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, siekiama padėti valstybėms narėms parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimus.

I.   Finansavimas, skirtas tik į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti

1.   21a straipsnis. Nauji ištekliai, skirti „REPowerEU“

Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriaus atsiranda nauja negrąžintinos finansinės paramos kategorija. Šie ištekliai gali būti naudojami tik į EGADP reglamento, iš dalies pakeisto Komisijos pasiūlymu, 21c straipsnio 1 dalyje nurodytą „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms finansuoti (žr. tam skirtą II dalies skirsnį).

Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šiais papildomais ištekliais, pateikia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (jei jos planų dar nepatvirtino) arba pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus pagal Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriaus (toliau – Komisijos pasiūlymas). Valstybės narės raginamos pateikti paraiškas kuo anksčiau po 2022 m. birželio 30 d., kad būtų galima greitai panaudoti turimus išteklius skubiems „REPowerEU“ tikslams įgyvendinti ir palengvinti šios papildomos finansinės paramos išmokėjimą. „REPowerEU“ įnašo įmokų tvarkaraščiai bus įtraukti į valstybėms narėms skirtus jau priimtos negrąžintinos finansinės paramos ir paskolų įmokų tvarkaraščius.

A)   Perkėlimas iš Europos fondų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (ES) 2021/1060 (toliau – BNR) 26a straipsnį

Komisijos pasiūlyme siūloma iš dalies pakeisti Bendrųjų nuostatų reglamentą, kad būtų numatyta nauja perkėlimo į EGADP galimybė. Pagal naują siūlomą BNR 26a straipsnį valstybės narės turi galimybę iki 7,5 proc. nacionalinių asignavimų iš BNR fondų perkelti į EGADP (papildomai prie 5 proc., jau numatytų EGADP reglamento 7 straipsnyje). Tokie perkėlimai papildo BNR 26 straipsnyje numatytą galimybę perkelti išteklius.

„REPowerEU“ skyriaus ir sanglaudos politikos fondų bendras tikslas – remti energetikos pertvarką, o tai reiškia, kad investicijos, kuriomis siekiama skatinti tolesnį energijos vartojimo efektyvumą ir tolesnę atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, gali būti remiamos pagal abi priemones. Siekiant padidinti šių politikos sričių sinergiją, valstybėms narėms rekomenduojama finansuoti ankstesnes investicijas pagal EGADP, kurios laikotarpis – iki 2026 m., o vėlesnes investicijas – iš sanglaudos politikos fondų, kuriais, atsižvelgiant į N+ 3 taisyklę, gali būti remiamos investicijos iki 2029 m. Siūlomu EGADP reglamento 21b straipsnio pakeitimu nustatoma, kad perkeliant lėšas bus finansuojamos naujos priemonės, įtrauktos į „REPowerEU“ skyrių. Šiuo tikslu valstybės narės turės pateikti (pakeistą) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį bus įtrauktas „REPowerEU“ skyrius, kuriame bus nurodytos remtinos reformos ir investicijos. Valstybė narė pagal 26a straipsnį gali perkelti sumą, būtiną naujų reformų ir investicijų išlaidoms finansuoti, siekdama užtikrinti, kad pasidalijamojo valdymo lėšomis būtų remiamos papildomos priemonės, ir tik tuo atveju, jei valstybė narė jau yra paprašiusi perkelti lėšas iš to konkretaus fondo iki 26 straipsnyje nustatytos 5 proc. viršutinės ribos.

Vien investicijų į infrastruktūrą ir technologijas nepakanka priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui užtikrinti. Reikėtų skirti išteklių perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui, kad darbuotojai toliau įgytų žaliųjų įgūdžių. Tai atitinka „Europos socialinio fondo +“ tikslą padėti valstybėms narėms kurti kvalifikuotą ir atsparią darbo jėgą, pasirengusią ateities darbo rinkai. Atsižvelgiant į tai, iš „Europos socialinio fondo +“ perkelti ištekliai turėtų padėti remti darbo jėgos perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo priemones. Komisija įvertins, ar į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos priemonės labai padeda remti darbuotojų perkvalifikavimą, kad jie įgytų žaliųjų įgūdžių.

Valstybės narės gali prašyti atlikti tokius perkėlimus pagal savo partnerystės sutartį arba iš dalies keičiant programas. Tais atvejais, kai prašymai perkelti asignavimus pateikiami iš dalies keičiant programą, galima perkelti tik ateinančių kalendorinių metų išteklius. Tačiau tai neturi įtakos visai sumai, kuri gali būti perkelta, t. y. iki 7,5 proc. pradinio nacionalinio asignavimo.

Valstybės narės ir Komisija turėtų aptarti geriausią galimybę, remdamosi jų atitinkamų partnerystės sutarčių ir programų įgyvendinimo pažanga.

Jei partnerystės sutartis jau priimta, o viena ar daugiau programų dar nepriimtos, gali būti paprašyta atlikti atskirą perkėlimą, pateikiant Komisijai pranešimą apie riboto partnerystės sutarties informacijos rinkinio peržiūrą (BNR 11 straipsnio 1 dalies c, e ir h punktai yra perkeltinos sumos ir pagrindimas, išteklių suskirstymas pagal regionų kategorijas, taip pat planuojamų programų sąrašas su finansiniais asignavimais pagal fondą ir atitinkamą nacionalinį įnašą pagal regionų kategorijas).

Jei programa jau priimta ir ją reikia iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tokį perkėlimą, bus laikomasi supaprastintos priėmimo tvarkos. Iš tiesų, priešingai nei pagal įprastą BNR 40 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, dėl pakeitimo konsultuojamasi su stebėsenos komitetu, tačiau išankstinio jo sutikimo nereikalaujama.

Be to, programos pakeitimą Komisija patvirtins per vieną mėnesį nuo jo pateikimo.

Ištekliai pagal valstybes nares laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Valstybė narė	Pradiniai asignavimai 2021–2027 m. (mln. EUR)				Iš viso nacionalinių asignavimų	26a str. – maksimalus perkėlimas (7,5 %)
	ERPF	ESF+	Sanglaudos fondas	EJRŽAF
BE	1 152	1 168	0	40	2 361	202
BG	5 741	2 625	1 266	85	9 718	732
CZ	10 426	2 701	6 365	30	19 523	1 485
DK	141	120	0	201	462	38
DE	10 913	6 527	0	212	17 652	1 384
EE	1 693	503	820	97	3 113	230
IE	396	508	0	142	1 046	89
EL	11 452	5 845	3 023	375	20 695	1 533
ES	23 540	11 153	0	1 120	35 814	2 654
FR	9 070	6 675	0	567	16 312	1 263
LT	5 356	1 983	1 182	244	8 764	653
IT	26 615	14 535	0	518	41 668	3 157
CY	467	222	178	38	906	67
LV	2 493	711	1 039	135	4 378	321
LT	3 464	1 136	1 419	61	6 081	457
LU	15	15	0	0	30	4
HU	13 360	5 507	2 602	38	21 507	1 629
MT	474	124	165	22	786	59
NL	506	414	0	98	1 018	97
AT	537	394	0	7	938	86
PL	47 417	14 913	9 283	512	72 125	5 413
PT	11 497	7 497	3 399	379	22 771	1 689
RO	17 070	8 239	3 538	162	29 009	2 191
SI	1 538	727	718	24	3 007	229
SK	8 117	2 404	1 613	15	12 150	926
FI	888	605	0	72	1 564	124
SE	863	707	0	116	1 685	144
27 ES valstybės narės	215 021	97 958	36 610	5 310	355 083	26 869

B)   Asignavimai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

Pagal Komisijos pasiūlymą dėl „REPowerEU“ reglamento valstybės narės turės galimybę dalį Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) asignavimų perkelti į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Reglamentas dėl BŽŪP strateginių planų (ES) 2021/2115 bus papildytas specialiu straipsniu, kad būtų suteikta nauja perkėlimo į EGADP galimybė. Valstybės narės gali nuspręsti iki 12,5 proc. pradinių EŽŪFKP asignavimų skirti į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms. Valstybės narės turėtų naudoti šiuos asignavimus pagal siūlomą EGADP reglamento pakeitimą, kad paremtų ūkininkų ar ūkininkų grupių investicijų į ūkius priemones, kuriomis būtų didinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir tvarus biometanas, t. y. pagamintas iš organinių atliekų ir žemės ūkio bei miškų liekanų, taip pat būtų didinamas energijos vartojimo efektyvumas mažinant sintetinių trąšų naudojimą.

Kad galėtų pasinaudoti iš EŽŪFKP asignuotomis lėšomis, valstybės narės turi pateikti (pakeistą) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, į kurį būtų įtrauktas „REPowerEU“ skyrius, kuriame būtų išdėstytos asignuotomis lėšomis remiamos reformos ir investicijos.

Valstybės narės gali prašyti tokių asignavimų savo BŽŪP strateginiuose planuose arba iš dalies juos keisdamos. Šiuo atžvilgiu valstybės narės ir Komisija turėtų aptarti geriausią galimybę, remdamosi jų BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo pažanga. Toks pakeitimas nėra įskaičiuojamas į didžiausią 119 straipsnio 7 dalyje numatytą pakeitimų prašymų skaičių.

Pagal Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 81a straipsnį skirtos lėšos turėtų būti naudojamos priemonėms, kurios yra suderinamos su valstybės narės nustatyta strategine sistema, skirta žemės ūkiui ir kaimo vietovėms remti, ir ją atitikti, taip pat derėti su BŽŪP strateginių planų tikslais. Rengiant „REPowerEU“ skyrių pagal EGADP turėtų būti konsultuojamasi su BŽŪP strateginių planų procese dalyvaujančiais suinteresuotaisiais subjektais. Siūloma, kad į šį procesą būtų įtrauktos žemės ūkio ministerijos ir (arba) vadovaujančiosios institucijos, atsakingos už EŽŪFKP įgyvendinimą, nes jos turi tiesioginės patirties įgyvendinant šiuos projektus pagal EŽŪFKP.

Jei BŽŪP strateginis planas jau priimtas ir jį reikia iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į tokį perkėlimą, bus laikomasi supaprastintos priėmimo tvarkos. Iš tiesų, priešingai nei pagal Reglamento (ES) 2021/2115 dėl BŽŪP strateginių planų 119 straipsnio 6 dalyje nustatytą įprastą procedūrą, Komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo priima iš dalies pakeistą BŽŪP strateginį planą arba atsisako jį priimti. Šiais trumpais Komisijos priėmimo terminais siekiama užtikrinti, kad BŽŪP strateginio planavimo įgyvendinimo procesas vyktų, kaip planuota, ir kad ūkininkams būtų sparčiai skiriama parama pagal EGADP „REPowerEU“ skyrių.

Be to, pagal EGADP skirtas finansavimas bus įtrauktas į Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 93 straipsnyje nurodytus mažiausius finansinius asignavimus intervencinėms priemonėms, skirtoms su aplinka ir klimatu susijusiems konkretiems tikslams.

	Pradiniai EŽŪFKP asignavimai (2023–2027 m.)	81a str. – maksimalus perkėlimas 12,5 %
BE	414	51
BG	1 410	176
CZ	1 296	161
DK	380	47
DE	5 461	682
EE	440	55
IE	1 558	194
EL	2 785	348
ES	5 402	675
FR	7 297	912
LT	1 486	185
IT	6 750	843
CY	119	14
LV	587	73
LT	977	122
LU	62	7
HU	2 084	260
MT	100	12
NL	366	45
AT	2 600	325
PL	6 600	825
PT	2 703	337
RO	4 835	604
SI	551	68
SK	1 295	161
FI	1 772	221
SE	1 059	132
27 ES valstybės narės	60 393	7 549

II.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo priežastys

1.   EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalis: plano tikslinimas prašant paskolos

Kad paremtų pakeistuose planuose nurodytas naujas reformas ir investicijas, valstybės narės vis dar gali gauti finansavimą labai palankiomis EGADP paskolų finansavimo sąlygomis. Valstybės narės ypač raginamos naudotis šiuo dideliu finansavimo šaltiniu, kurį Komisija gali suteikti iki 2023 m. pabaigos, kad galėtų finansuoti papildomas reformas ir investicijas, kuriomis paspartinamas „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimas.

Visų paskolų prašymų, įskaitant pateiktus pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 6 dalį, galutinis pateikimo terminas yra 2023 m. rugpjūčio 31 d., kaip nustatyta EGADP reglamento 14 straipsnio 2 dalyje.

A)   Paskolos paramos prašymų vertinimas

Pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 1 dalį paskolos parama gali būti suteikta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Atitinkamai visos paskolų sutartys turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Taigi iki tos datos Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų pasirašyti paskolos sutartis, o Komisija turėtų gauti teisines nuomones, patvirtinančias, kad įvykdyti visi konstituciniai ir teisiniai reikalavimai, susiję su šių sutarčių įsigaliojimu.

Paskolos paramos prašymas turėtų būti nuodugniai motyvuotas ir visų pirma turėtų apimti:

—	didesnių finansinių poreikių pagrindimą;

—	papildomų reformų ir investicijų sąrašą, nurodant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes;

—	patikslinto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sąmatas.

Didesnių finansinių poreikių gali atsirasti dėl to, kad:

—	atitinkama valstybė narė siūlo papildomų reformų ir investicijų;

—	sumažintas atitinkamos valstybės narės didžiausias finansinis įnašas ir dėl to ji pakeitė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą – kai kurias priemones perkėlė iš dotacijų į paskolas, kad bendras jos plano užmojis nesumažėtų.

Jei valstybė narė prašo paskolos tik priemonėms, kuriomis įgyvendinami „REPowerEU“ tikslai, finansuoti, pirmiau nurodyta informacija turėtų būti įtraukta į „REPowerEU“ skyrių (žr. II dalies I skirsnį dėl „REPowerEU“ skyriaus).

Remdamasi šia informacija, Komisija atskirai įvertins kiekvienos valstybės narės paskolos prašymus. Vertindama Komisija apsvarstys papildomo finansavimo indėlį siekiant EGADP tikslų ir visų pirma tai, ar papildomomis priemonėmis, kurios bus remiamos paskolomis, sprendžiami 2022 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (toliau – KŠSR) nustatyti uždaviniai ir siekiama „REPowerEU“ tikslų.

B)   Išskirtinės aplinkybės pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 6 dalį

Išskirtinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į turimus išteklius, pagal EGADP reglamento 14 straipsnio 6 dalį paskolos paramos suma gali būti padidinta viršijant 6,8 proc. BNP. Remdamosi Komisijos pasiūlymu, taikydamos šį straipsnį, Komisija ir Taryba atsižvelgia į prašymą pateikusios valstybės narės poreikius, taip pat į pagal šį reglamentą kitų valstybių narių jau pateiktus arba numatomus pateikti paskolos paramos prašymus, taikydamos vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, panašiai kaip Komisija daro, kai skiria valstybėms narėms pagal SURE turimą paskolų paketą.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvarkingai tvarkyti prašymus suteikti paskolą, viršijančią 6,8 proc., valstybės narės raginamos pranešti apie savo ketinimą imti paskolas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriaus įsigaliojimo.

C)   Papildoma informacija apie paskolas

EGADP paskolų finansavimo sąlygos yra labai palankios dėl aukšto ES emisijų reitingo ir didelės investuotojų paklausos. Valstybių narių ir Komisijos sudarytose paskolų sutartyse nustatyta, kad amortizuotas pagrindinės sumos grąžinimas bus pradėtas tik praėjus 10 metų lengvatiniam laikotarpiui, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti reformų ir investicijų skatinamu augimu prieš pradėdamos grąžinti paskolą. Pasibaigus pradiniam lengvatiniam laikotarpiui, valstybės narės kasmet turės grąžinti 5 proc. išmokėtų sumų. Tos sąlygos bus vienodai taikomos visoms EGADP paskolas gaunančioms valstybėms narėms.

2021 m. liepos mėn. Komisija paskelbė sprendimą, kuriame nustatė, kaip su priemonės „Next Generation EU“ finansavimo fondu susijusios išlaidos paskirstomos EGADP paskolas gavusioms valstybėms narėms (3). Atitinkamos išlaidos priskiriamos besiskolinančioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų santykinę gautos finansinės paramos dalį. Tokia išlaidų paskirstymo metodika ir jos įgyvendinimu bus užtikrintas objektyvus, sąžiningas ir aiškiai dokumentuotas išlaidų apskaičiavimo ir atitinkamos jų dalies priskyrimo EGADP paskolas gavusioms valstybėms narėms pagrindas. Šių patrauklių finansavimo sąlygų naudą gauna EGADP paskolas gavusios valstybės narės (4).

2.   EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalis: plano atnaujinimas

Pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį valstybės narės taip pat gali atnaujinti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kad būtų atsižvelgta į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą, gautą atlikus 11straipsnio 2 dalyje nurodytą skaičiavimą, Galutinį didžiausią įnašą Komisija atnaujins ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. Po atnaujinimo valstybė narė turės galimybę pateikti atnaujintą planą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio 2 dalį. Planų atnaujinimo sąlygos ir numatomų pakeitimų mastas priklauso nuo galutinio paskirstymo pakeitimo pobūdžio (t. y. padidinimo arba sumažinimo).

Siekiant atsižvelgti į atnaujintą didžiausią finansinį įnašą ir teisiškai įsipareigoti dėl sumos, atitinkančios 30 proc. finansinio įnašo, apskaičiuoto pagal EGADP reglamento III priedą, finansavimo susitarimas turėtų būti iš dalies pakeistas 2023 m. Svarbu tai, kad visos lėšos turi būti paskirtos ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Todėl valstybės narės, rengdamos prašymus atnaujinti savo planus, turėtų suteikti pakankamai laiko tiek Komisijos vertinimui, tiek Tarybos patvirtinimo procedūrai atlikti.

Nepriklausomai nuo to, ar valstybė narė nusprendžia keisti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, naujasis didžiausias finansinis įnašas turės atsispindėti naujame Tarybos įgyvendinimo sprendime, koreguojant mokėjimų struktūrą, kad būtų atsižvelgta į didžiausio finansinio įnašo pokyčius. Valstybės narės ir Komisija turės dvišaliu pagrindu nustatyti tikslias įmokų struktūros koregavimo sąlygas.

A)   Padidinimas

Valstybės narės, kurios gauna didesnį didžiausią finansinį įnašą, primygtinai raginamos visapusiškai išnaudoti turimas papildomas lėšas siūlydamos atitinkamas naujas reformas ir investicijas arba didindamos jau numatytąsias. Svarbu tai, kad naujos siūlomos priemonės turėtų padėti siekti „REPowerEU“ tikslų. Kad būtų galima pasinaudoti visu didžiausiu finansiniu įnašu, numatomos šių naujų reformų ir investicijų išlaidos, įskaitant atitinkamas papildomas tarpines ir siektinas reikšmes, turėtų atitikti bent anksčiau priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų išlaidų ir naujo didžiausio finansinio įnašo skirtumą.

Svarbu tai, kad, atsižvelgiant į veiklos rezultatais grindžiamą EGADP pobūdį, papildoma suma, gauta padidinus finansinį įnašą, negali būti naudojama į jau priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių numatomų išlaidų padidėjimui kompensuoti. Išlaidų sąmatos buvo įvertintos kaip pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo dalis. Be to, jei valstybė narė nusprendžia nesinaudoti didesniu didžiausiu finansiniu įnašu, atnaujinti plano ar Tarybos įgyvendinimo sprendimo nereikia.

Galiausiai kai kurios valstybės narės parengė savo pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose numatytos bendros išlaidos viršija pradinį didžiausią finansinį įnašą, nes jos tikėjosi, kad tas įnašas bus padidintas. Jei jų atnaujinti įnašai neviršija jų jau patvirtintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų bendrų numatytų išlaidų, šios valstybės narės gali pasinaudoti papildomomis lėšomis neatnaujindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų.

B)   Sumažinimas

Net jei galutinis didžiausias finansinis įnašas sumažinamas, valstybės narės raginamos toliau įgyvendinti priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, pasitelkdamos alternatyvius finansavimo šaltinius. Atsižvelgiant į reformų ir investicijų, įtrauktų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, svarbą sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria valstybės narės, jų įgyvendinimas turėtų išlikti pagrindiniu prioritetu. Jei valstybė narė vis dėlto norėtų pakoreguoti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijų ar reformų darbotvarkę, ji turėtų pateikti atnaujintą planą.

Galutinio didžiausio finansinio įnašo sumažinimas nepateisina reformų sumažinimo ar pašalinimo iš planų. Iš tiesų dėl reformų patiriama nedaug arba visai nepatiriama susijusių išlaidų, todėl jos nėra siejamos su didžiausio finansinio įnašo dydžiu. Be to, patikslintas planas vis tiek turi atitikti visus vertinimo kriterijus ir jame visų pirma turi būti atsižvelgta į visas arba daugelį KŠSR.

Siekiant kompensuoti sumažintą didžiausią finansinį įnašą ir įgyvendinti „REPowerEU“ tikslus, valstybės narės, kurioms taikomas sumažinimas, raginamos naudotis ne tik nacionalinėmis lėšomis, bet ir šiomis galimybėmis:

—	prašyti EGADP paskolos,

—	perkelti lėšas iš sanglaudos politikos, kaip nustatyta Bendrųjų nuostatų reglamento 26 straipsnyje ir EGADP reglamento 7 straipsnio 1 dalyje,

—	perkelti investicijas, kurios bus įgyvendintos iki 2023 m. pabaigos, iš EGADP į Europos struktūrinius ir investicijų fondus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, be kita ko, per REACT-EU, laikantis N+ 3 taisyklės,

—	perkelti kai kurias pagal EGADP planuojamas investicijas į 2021–2027 m. sanglaudos politikos programas.

Paskolos, kuriomis kompensuojamas sumažinimas

Kaip minėta pirmiau, valstybės narės gali prašyti paskolų iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Siekdama kompensuoti sumažintą didžiausią finansinį įnašą ir įgyvendinti naujus „REPowerEU“ tikslus atitinkama valstybė narė galėtų imti paskolą. Tokiu atveju taikomos EGADP reglamento 14 straipsnio sąlygos. Valstybė narė patikslintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų aiškiai nurodyti, kurios reformos ir investicijos bus finansuojamos ne iš finansinio įnašo (t. y. dotacijų), o iš paskolų.

Perkėlimas iš BNR fondų į EGADP pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 26 straipsnį

EGADP reglamento 7 straipsnio 1 dalimi valstybėms narėms suteikiama galimybė pagal pasidalijamojo valdymo principą skirtus išteklius perkelti į EGADP, visų pirma per fondus, kuriems taikomas BNR. Pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR, Reglamentas (ES) 2021/1060) 26 straipsnį iki 5 proc. 2021–2027 m. biudžeto laikotarpio BNR lėšų gali būti perkelta į kitas ES priemones išimtinai atitinkamos valstybės narės naudai, o tai reiškia, kad į kitas priemones (pvz., į programą „Erasmus+“) jau perkeltomis sumomis sumažinama didžiausia suma, kurią galima perkelti į EGADP. Ši nuostata galėtų padėti valstybei narei padidinti savo išteklius pagal EGADP, galbūt kompensuojant sumažintą galutinį didžiausią finansinį įnašą.

Valstybės narės gali prašyti atlikti tokį perkėlimą pagal savo partnerystės sutartį arba iš dalies keisdamos programas, arba, jei partnerystės sutartis patvirtinta, o viena ar daugiau programų dar nepriimtos, pranešdamos apie partnerystės sutartyje pateiktos tam tikros ribotos informacijos peržiūrą. Valstybės narės, kurios nori pasinaudoti tokia galimybe, turėtų su Komisija aptarti, kokį būdą pasirinkti, atsižvelgiant į jų partnerystės sutarčių ir programų įgyvendinimo pažangą. Pagal BNR 26 straipsnio 3 dalį prašymai dėl tokio perkėlimo iš dalies keičiant programą turi būti tinkamai pagrįsti, kad būtų užtikrintas papildomumas ir poveikis.

Pagrįsdamos tokį perkėlimą, valstybės narės gali remtis tuo, kad apskritai reformos ir investicijos pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kurias toks perkėlimas užtikrins, taip pat turėtų padėti siekti sanglaudos politikos tikslų. Pavyzdžiui, į daugelį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įtrauktos reformos, kuriomis siekiama didinti viešojo administravimo veiksmingumą, arba viešųjų pirkimų reformos, kurios padės padidinti valstybių narių investicijų pasitelkiant sanglaudos politikos fondus veiksmingumą.

Šia galimybe perkelti iki 5 proc. pagal BNR 26 straipsnį galima pasinaudoti siekiant kompensuoti asignavimų sumažinimą, susijusį su bet kuria į dabartinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemone. Ja taip pat galima pasinaudoti į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti. Šią galimybę reikia atskirti nuo galimybės perkelti iki 7,5 proc. pagal naują siūlomą BNR 26a straipsnį, kai perkelti ištekliai gali būti naudojami tik į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms remti ir jas galima prašyti perkelti tik tuo atveju, jei valstybė narė jau paprašė perkelti lėšas iš to konkretaus fondo iki BNR 26 straipsnyje nustatytos 5 proc. viršutinės ribos.

Kai kurių pagal EGADP planuojamų investicijų perkėlimas į 2014–2020 m. programas

Valstybės narės, kurių EGADP didžiausias finansinis įnašas bus sumažintas ir kurios turės nepanaudotų sanglaudos išteklių, dalį savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijų gali perkelti į 2014–2020 m. sanglaudos programas. Visų pirma, atsižvelgiant į papildomus išteklius, suteiktus pagal REACT-EU, daugelis valstybių narių vis dar gali į programas įtraukti naujų projektų tiek, kiek jie atitinka esamus programų prioritetus, kad būtų užtikrintas visiškas lėšų panaudojimas. Be to, šios investicijos turi atitikti sanglaudos politikos taisykles, įskaitant tinkamumo finansuoti taisykles, susijusias su teisėtumu ir tvarkingumu. Projektai turi būti užbaigti ir veikti, kai programos bus uždaromos, t. y. 2025 m. vasario 15 d. Svarbu tai, kad investicijos, perkeltos iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano į sanglaudos programas, neturėtų būti siejamos su tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis, įtrauktomis į anksčiau pateiktą mokėjimo prašymą.

Tinkamų finansuoti išlaidų pagal 2014–2020 m. sanglaudos programas pabaigos data turi būti 2023 m. gruodžio 31 d. Praktiškai tai reiškia, kad investicijos pagal 2014–2020 m. programas vis dar bus kompensuojamos, jei tinkamos finansuoti išlaidos bus patirtos iki 2023 m. pabaigos. Atsižvelgiant į tai, visos Komisijai pagal programas teikiamos mokėjimo paraiškos gali būti susijusios su bet kuriuo konkrečios investicijos įgyvendinimo etapu, įskaitant pradinį etapą. Tačiau veiksmai turi būti užbaigti programos uždarymo metu, nebent jie būtų palaipsniui perkelti į 2021–2027 m. sanglaudos politiką. Mažai tikėtina, kad investicijos pagal EGADP, kurios yra ankstyvame įgyvendinimo etape (pvz., skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus arba atrenkami paramos gavėjai), bus pakankamai brandžios, kad būtų perkeltos į 2014–2020 m. programas. Valstybės narės raginamos sutelkti dėmesį į tas investicijas, kurių ankstyvi įgyvendinimo etapai yra pasibaigę ir kurios pradėtos konkrečiai įgyvendinti atliekant mokėjimus atitinkamiems paramos gavėjams arba rangovams.

Kai kurių pagal EGADP planuojamų investicijų perkėlimas į 2021–2027 m sanglaudos programas

2021–2027 m. sanglaudos politikos programose tiek finansiniu, tiek laiko požiūriu suteikiama daug galimybių iš pradžių pagal EGADP planuotoms investicijoms. Šiame kontekste reikėtų turėti omenyje šias taisykles:

—	perkeltiems projektams turi būti taikomos 2021–2027 m. sanglaudos politikos tinkamumo finansuoti taisyklės ir kitos taisyklės, jie turi atitikti programos, pagal kurią jie turi būti finansuojami, taikymo sritį;

—	dėl tokio perkėlimo negali būti nesilaikoma paramos telkimo pagal temas ar klimato tikslų reikalavimų pagal sanglaudos politiką;

—

pagal Reglamento (ES) 2021/1060 (Bendrųjų nuostatų reglamentas, BNR) 63 straipsnio 6 dalį veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.

3.   EGADP reglamento 21 straipsnis: plano dalinis keitimas arba pakeitimas, nes dėl objektyvių aplinkybių plano ar jo dalies įgyvendinti nebeįmanoma.

Jei dėl objektyvių aplinkybių vienos ar daugiau į priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekti nebegalima, atitinkama valstybė narė gali pateikti Komisijai motyvuotą prašymą iš dalies pakeisti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Komisija vertins motyvuotus prašymus kiekvienu konkrečiu atveju. Prieš pateikdamos oficialų prašymą, valstybės narės raginamos pradėti neoficialų dialogą su Komisijos tarnybomis, kad visų pirma būtų pasiektas bendras susitarimas dėl praktinių šios procedūros sąlygų.

Siūlydamos pakeitimą arba pateikdamos naują planą pagal 21 straipsnį, valstybės narės turėtų pateikti pagrindimą dėl šių trijų elementų:

1)	konkrečių priemonių, kurių nebegalima įgyvendinti;

2)	objektyvių aplinkybių;

3)	tiesioginio siūlomų pakeitimų ir objektyvių aplinkybių ryšio.

Pirma, valstybė narė turėtų pagrįsti, kad priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinti nebegalima:

—	iš dalies arba visiškai;

—	laikantis EGADP tvarkaraščio (iki 2026 m.) arba iš viso, net ir vėluojant.

Antra, atitinkama valstybė narė turėtų pagrįsti, kad plano (jo dalies) neįmanoma įgyvendinti dėl objektyvių aplinkybių. Labai svarbu, kad atitinkamos objektyvios aplinkybės būtų tinkamai pagrįstos įrodymais ir dokumentais. Vertindama atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą, Komisija visų pirma atsižvelgs į:

—	aplinkybių prognozavimą: ar priimant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą buvo objektyvių aplinkybių arba buvo galima jas pagrįstai nuspėti;

—	alternatyvių sprendimų buvimą: ar yra alternatyvių veiksmų, kurių atitinkama valstybė narė galėtų pagrįstai imtis, kad vis dar įgyvendintų atitinkamas priemones, jų nekeisdama;

—	valstybės narės atskaitomybę: ar atitinkama valstybė narė pirmiausia yra atsakinga už nurodytų objektyvių aplinkybių atsiradimą.

Trečia, atitinkama valstybė narė turėtų pateikti iš dalies keistinų priemonių sąrašą, konkrečių siūlomų pakeitimų aprašymą ir paaiškinimą, kodėl siūlomi pakeitimai yra tiesiogiai susiję su objektyvių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pakeitimas, poveikiu.

Siūlomi pakeitimai neturėtų daryti poveikio pradinio plano užmojų lygiui. Be to, priemonės, kuriomis pakeičiamos neįgyvendinamomis laikomos priemonės, turėtų kiek įmanoma prisidėti prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo (pvz., perėjimas nuo dujų katilų prie šilumos siurblių).

Prašymas, susijęs su konkrečių investicijų kainų padidėjimu

Pirma, reikėtų priminti, kad EGADP yra veiklos rezultatais grindžiama priemonė. Plano įgyvendinimo išlaidas apskaičiavo valstybės narės ir valstybės narės gavo didžiausią negrąžintinos paramos sumą, jeigu šios išlaidos buvo lygios šiai didžiausiai sumai arba už ją didesnės.

Antra, taip pat reikėtų pažymėti, kad valstybės narės į savo išlaidų skaičiavimą tam tikru mastu įtraukė infliaciją ir savo lūkesčius dėl būsimos infliacijos. Infliacijos prielaidos, kai valstybės narės jas pateikė, paprastai buvo naudojamos atskirai vertinant kiekvieną priemonę. Šias prielaidas Komisija įvertino atlikdama numatomų išlaidų tikėtinumo ir pagrįstumo vertinimą, po to, kai su valstybėmis narėmis buvo labai išsamiai pasikeista nuomonėmis dėl prielaidų dėl kiekvienos reformos ir investicijų.

Tačiau Rusijos agresija prieš Ukrainą labai paveikė energijos ir statybinių medžiagų kainas. Dėl to padidėjo ir spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms. Tų pokyčių sunkumo nebuvo galima numatyti tuo metu, kai buvo sukurta priemonė, taip pat tuo metu, kai dauguma valstybių narių pateikė savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šie pokyčiai gali turėti tiesioginį poveikį tam tikrų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų investicijų įgyvendinimui ir jais galima remtis kaip objektyviomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas prašymas pagal 21 straipsnį.

Jei dėl didelio konkrečios priemonės išlaidų padidėjimo susiklosto padėtis, kai susijusios tarpinės ar siektinos reikšmės nebegalima pasiekti, valstybė narė gali prašyti susijusią tarpinę ar siektiną reikšmę pakeisti. Prašymas turėtų būti motyvuotas pateikiant išsamų pagrindimą. Valstybės narės turėtų pateikti tiesioginio poveikio priemonei (-ėms), kurią (-ias) jos siekia peržiūrėti, įrodymų. Šiuo padidinimu taip pat nebūtų galima pateisinti investicijų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su žaliavų kainomis (pvz., medicininės įrangos pirkimas arba mokslinių tyrimų stipendijos socialinio būsto srities studijoms) ar svarbiais tiekimo grandinės suvaržymais, dalinio keitimo.

Toks kainų padidėjimas negali būti objektyvios aplinkybės reformoms peržiūrėti, nes reformos paprastai nuo išlaidų nepriklauso. Be to, joks prašymas dėl pakeitimų neturėtų pakenkti bendram ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimui.

4.   Procedūrų apžvalga

Toliau pateiktoje lentelėje apžvelgiamos procedūros, taikomos visiems atitinkamiems pirmesniuose skirsniuose aprašytiems scenarijams.

	Scenarijus	Poreikis pateikti dalies pakeistą EGAD planą / jo papildymą
Papildomas finansavimas, skirtas „REPowerEU“	Valstybė narė atlieka perkėlimą pagal BNR 26 ir 26a straipsnius arba Reglamento dėl BŽŪP strateginių planų 81a straipsnį.	Taip
	Valstybė narė nori pasinaudoti EGADP reglamento 21a straipsnyje nurodytu „REPowerEU“ įnašu.	Taip
Didžiausio finansinio įnašo padidinimas	Didžiausias finansinis įnašas padidėja ir ima viršyti anksčiau priimtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas išlaidas; valstybė narė nori tuo pasinaudoti.	Taip
	Didžiausias finansinis įnašas padidėja, bet neviršija anksčiau priimtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų išlaidų, valstybės narė nori tuo pasinaudoti.	Ne
	Valstybė narė nenori pasinaudoti padidinimu.	Ne
Didžiausio finansinio įnašo sumažinimas	Valstybė narė šį sumažėjimą kompensuoja nacionalinėmis lėšomis.	Ne
	Valstybė narė pageidauja atnaujinti planą, kad jame atsispindėtų mažesnis didžiausias finansinis įnašas.	Taip
	Valstybė narė ima paskolą, kad kompensuotų sumažėjimą.	Taip
	Valstybė narė kompensuoja sumažėjimą perkeldama (ne daugiau kaip 5 proc.) iš 2021–2027 m. BNR fondų (BNR 26 straipsnis).	Taip
	Valstybė narė kompensuoja sumažėjimą perkeldama tam tikras investicijas pagal 2014–2020 m. sanglaudos programas.	Taip

5.   Galimų planų pakeitimų apžvalga

Tikimasi, kad pradinių planų pakeitimai kai kuriais atvejais bus grindžiami bent dviem, o kartais ir trimis teisiniais pagrindais, pateiktais viename papildyme. Toliau esančioje lentelėje apibendrintas taikomas procesas. Reikėtų pažymėti, kad pagal kiekvieną toliau nurodytą scenarijų taip pat bus taikomas įpareigojimas pateikti „REPowerEU“ skyrių pagal Komisijos pasiūlymo 21c straipsnį.

Scenarijus	EGADP teisinis pagrindas
Valstybė narė siūlo papildomų priemonių „REPowerEU“ tikslams pasiekti ir pasinaudoti EGADP reglamento 21a straipsnyje nurodytu įnašu.	18 straipsnis
Valstybė narė siūlo papildomų priemonių „REPowerEU“ tikslams pasiekti ir pasinaudoti papildoma paskolos parama.	14 straipsnis
Valstybė narė siūlo papildomų priemonių „REPowerEU“ tikslams pasiekti ir perkelia Sąjungos lėšas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 26 ir 26a straipsnius ir BŽŪP strateginių planų reglamento 81a straipsnį.	18 straipsnis
Valstybė narė siūlo papildomų priemonių „REPowerEU“ tikslams pasiekti ir pasinaudoti padidintu didžiausiu finansiniu įnašu bei papildoma paskolos parama.	14, 18 straipsniai
Valstybė narė keičia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, prašydama paskolos, kad: — kompensuotų savo didžiausio finansinio įnašo sumažinimą — ir finansuotų papildomas priemones, kuriomis siekiama „REPowerEU“ tikslų.	14, 18 straipsniai
Valstybė narė keičia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siūlydama papildomų priemonių, kuriomis siekiama „REPowerEU“ tikslų, ir taip: — pasinaudoja padidintu didžiausiu finansiniu įnašu, — reaguoja į objektyvų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio negalima įgyvendinti kai kurių priemonių.	18, 21 straipsniai
Valstybė narė keičia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siūlydama papildomų priemonių, kuriomis siekiama „REPowerEU“ tikslų, ir pakeisdama esamas, kad: — gautų papildomą paskolos paramą, — atsižvelgtų į objektyvų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio negalima įgyvendinti kai kurių priemonių.	14, 21 straipsniai
Valstybė narė keičia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, siūlydama papildomų priemonių, kuriomis siekiama „REPowerEU“ tikslų, ir pakeisdama esamas, kad: — pasinaudotų padidintu didžiausiu finansiniu įnašu, — gautų papildomą paskolos paramą, — sureaguotų į objektyvų aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio negalima įgyvendinti kai kurių priemonių.	14, 18, 21 straipsniai
Valstybė narė keičia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad būtų atsižvelgta į objektyvių aplinkybių pasikeitimą, dėl kurio ji negali įgyvendinti kai kurių priemonių, ir pritaiko susijusias priemones naujiems uždaviniams spręsti.	21 straipsnis

II DALIS

PAPILDYMŲ RENGIMO IR PATEIKIMO GAIRĖS

Šiame skirsnyje pateikiamos bendros gairės dėl priimtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildymo rengimo ir pateikimo, įskaitant „REPowerEU“ skyriaus rengimą. Visoje šioje dalyje terminas „pakeitimas“ vartojamas visiems priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimams, neatsižvelgiant į teisinį pagrindą, apibūdinti. Keisdamos savo planus, valstybės narės turėtų pateikti įrodymų, susijusių su EGADP reglamente nustatytais vertinimo kriterijais, taip pat atnaujintą informaciją, nurodytą EGADP reglamento 18 ir 21c straipsniuose.

Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildyme siūlomiems pakeitimams. Jei siūlomi pakeitimai neturi poveikio skirsniui, atitinkamos šablono dalies pildyti nereikia. Pateiktą „REPowerEU“ skyrių galima palyginti su papildomu šių specialių reformų ir investicijų komponentu. Jau priimto plano struktūros keisti nereikės, reikėtų vengti pasikartojimų. Paaiškinimus dėl esamų pagal EGADP remiamų priemonių ir priemonių, nesusijusių su EGADP, gali sudaryti tik būtina informacija, kaip nurodyta toliau.

Šią II dalį sudaro du pagrindiniai skirsniai: pirma, rekomendacijos dėl „REPowerEU“ skyriaus rengimo ir, antra, gairės dėl informacijos, kuri turėtų būti pateikta atliekant bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimą.

I.   „REPowerEU“ skyrius

1.   Teisinis pagrindas ir „REPowerEU“ tikslai

Komisijos pasiūlymu dėl reglamento dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų „REPowerEU“ skyriaus siekiama, kad atitinkama teisinė sistema geriau atitiktų „REPowerEU“ tikslus. Siūlomo 21c straipsnio 1 punkte apibrėžiami „REPowerEU“ tikslai.

Kad pasiektų „REPowerEU“ tikslus, valstybės narės, nusprendusios keisti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, tuo pačiu metu pateikia „REPowerEU“ skyrių. „REPowerEU“ skyrius gali būti pateikiamas kartu su kitų rūšių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimais, kaip paaiškinta I dalyje.

„REPowerEU“ skyriuje turėtų būti pateikta trumpa visų reformų ir investicijų, kurias turi įgyvendinti valstybė narė, kad pasiektų „REPowerEU“ tikslus, apžvalga. Praktiškai „REPowerEU“ skyrius gali tapti specialiu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentu. Be to, kad „REPowerEU“ skyrius įtraukiamas kaip specialus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentas, kartu su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimu taip pat turėtų būti pateikta kita informacija, kurios prašoma siūlomuose 18 ir 21c straipsniuose, kaip paaiškinta toliau I.2 ir II skirsniuose.

2.   „REPowerEU“ skyriaus turinys

A)   Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos pagal EGADP finansuojamos reformos ir investicijos

Valstybės narės savo „REPowerEU“ skyriuje turėtų pasiūlyti reformų ir investicijų, kuriomis būtų prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad reformos ir investicijos turėtų padėti veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, įskaitant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurios turi būti priimtos per 2022 m. semestro ciklą, kuriose, inter alia, nurodomi valstybėms narėms kylantys energetikos iššūkiai.

21a ir 21b straipsniuose numatytas finansavimas gali būti skiriamas tik toms reformoms ir investicijoms, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo. Valstybės narės taip pat raginamos remti tas priemones EGADP paskolomis pagal 14 straipsnį. Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos reformos ir investicijos, kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo 21c straipsnio 1 dalyje, yra susijusios su reformomis ir investicijomis, kurios anksčiau nebuvo įtrauktos į valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (kaip nurodyta 21c straipsnio 2 dalies a punkte) ir kurios buvo sukurtos „REPowerEU“ tikslams pasiekti.

Tam tikromis aplinkybėmis į „REPowerEU“ skyrių galima įtraukti jau anksčiau ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas priemones, tačiau tos priemonės turėtų būti išplėstos tiek, kad jas būtų galima laikyti naujomis priemonėmis. Papildomo finansavimo reikalavimus atitinka tik tos investicijos, kurios dėl pokyčių iš esmės pagerėja, kaip matyti iš tarpinių ir siektinų reikšmių struktūros ir lygio, dėl kurių pagerėja veiklos rezultatai, kiekybiškai vertinant sutaupytą energijos kiekį arba sumažėjusį iškastinio kuro suvartojimą. Pavyzdžiui, valstybė narė galėtų toliau taikyti priemonę pagal esamą komponentą, tačiau „REPowerEU“ skyriuje gerokai padidinti siektiną reikšmę, kad galėtų pasinaudoti naujai prieinamu finansavimu (pvz., atsinaujinančiųjų energijos išteklių elektros energijos gamybos pajėgumai, padidinti nuo 1 000 MW iki 1 300 MW, būtų pristatomi kaip 300 MW padidinimas).

Rengdamos savo „REPowerEU“ skyrių, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prie reformų ir investicijų, įtrauktų į „REPowerEU“ skyrių, būtų pridėtas atitinkamas tarpinių ir siektinų reikšmių rinkinys.

Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos investicijos ir reformos, kuriomis siekiama įvairinti tiekimą ieškant kitų tiekėjų nei Rusija, ir sumažinti dujų paklausą trumpuoju laikotarpiu, turėtų būti nustatytos siekiant solidarumo tiekimo saugumo srityje. Šiuo tikslu jos turėtų būti susijusios su regionų ir nacionalinių poreikių tenkinimu ekonomiškai efektyviu būdu ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į ES apžvalgą dėl pasirengimo valstybėms narėms perduodamų dujų tiekimo sutrikimams artimiausiu metu.

Investicijų, kurias galima įtraukti į „REPowerEU“ skyrių, pavyzdžiai

Pagal EGADP galėtų būti remiamos kelių rūšių investicijos, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų. Kalbant apie investicijas į dujų infrastruktūrą, svarbu, kad jos derėtų su papildomų energetikos infrastruktūros poreikių vertinimo rezultatais, nustatytais 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikate dėl „REPowerEU“ (COM(2022) 108 final), ir diskusijomis su valstybėmis narėmis regioninėse aukšto lygio grupėse, veikiančiose įgyvendinant TEN-E politiką. Visų pirma, šios investicijos gali būti susijusios su:

—	tvaraus biometano ir vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių arba nenaudojant iškastinio kuro pajėgumų didinimu;

—	siekiu mažinti energijos ir iškastinio kuro vartojimą (nuosaikiu energijos vartojimu);

—	vandenilio, gaminamo iš atsinaujinančiųjų išteklių arba nenaudojant iškastinio kuro, naudojimo paspartinimu sektoriuose, kuriuose sunku mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sudarant palankesnes sąlygas pakeisti technologijas pereinant prie vandeniliu grindžiamų procesų ir naudojimo būdų;

—	vandenilio infrastruktūra, įskaitant vamzdynus, saugyklas ir uostų terminalus;

—	energijos vartojimo efektyvumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonėmis pramonės sektoriuose, ypač šilumos procesų, paklausos valdymo sistemų ir reagavimo į paklausą srityse;

—

renovacijos schemomis ir technologijomis, kuriomis didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas ir mažinama šilumos energijos priklausomybė nuo iškastinio kuro; tai, pvz., šilumos siurblių diegimas, centralizuotas šilumos iš atsinaujinančiųjų išteklių tiekimas, fotovoltiniai stogai, energijos kaupimas, pažangieji termostatai ir aukščiausios kokybės izoliacija;

—	programomis, kuriomis skatinamas energijos vartojimo efektyvumo auditas ir konsultacijos namų ūkiams ir įmonėms;

—	pramoninių procesų elektrifikavimu ir dujų naudojimo pramoninei šilumai (ypač žemos temperatūros šilumai), garams ir žaliavoms pakaitinėmis technologijomis;

—	energijos kaupimo įrenginiais ir dujų saugojimo įrenginiais;

—	atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos pajėgumais;

—	nacionalinės elektros energijos skirstymo ir perdavimo sistemos plėtra;

—	elektros energijos jungčių statyba;

—	infrastruktūra ir įrenginiais, kuriais sudaromos sąlygos įvairinti dujų tiekimą valstybėse narėse, įskaitant SGD terminalus (pavyzdžiui, SGD plūduriuojančius saugyklas ir pakartotinio dujinimo įrenginius), dujotiekius bei saugyklas ir jų kibernetiniu saugumu;

—	pagrindinių medžiagų, technologinių komponentų ir įrangos, susijusių su žaliąja pertvarka, vertės grandinių kūrimu;

—	perkvalifikavimu ir kvalifikacijos kėlimu siekiant palengvinti perėjimą į naujas darbo vietas, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kituose žaliosios ekonomikos sektoriuose;

—	parama transporto infrastruktūros elektrifikavimui, įskaitant geležinkelius, ir alternatyviųjų degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūros, kuria transporto priemonėms tiekiama elektra arba vandenilis transporto tikslais, diegimui;

—	nulinės taršos viešojo transporto priemonėmis, kurios daro didelį tiesioginį poveikį mažinant iškastinio kuro paklausą.

Kalbant apie priemones, kuriomis prisidedama prie tiekimo saugumo, pavyzdžiui, energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, jungtis ar gamybos pajėgumus, valstybės narės raginamos atkreipti dėmesį į projektų kibernetinio saugumo aspektą, kad būtų kuo labiau sumažinta galima energijos tiekimo sutrikimo rizika.

Reformų, kurias galima įtraukti į „REPowerEU“ skyrių, pavyzdžiai

Be to, yra įvairių rūšių reformų, kurias valstybės narės galėtų apsvarstyti siekdamos kuo labiau padidinti pagal „REPowerEU“ įgyvendinamų investicijų poveikį. Tai, be kita ko:

—

reformos, kuriomis paspartinamos leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių projektams procedūros ir kuo labiau sutrumpinamas jų diegimo laikas, taip pat reformos, susijusios su tinklo infrastruktūros patobulinimais, kartu su būtinu administraciniu sustiprinimu, kad būtų galima sparčiau patenkinti didėjantį prašymų gauti leidimus skaičių;

—	skaidrūs skirstomųjų tinklų atnaujinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos aukcionų tvarkaraščiai;

—

rizikos draudimo ir rizikos mažinimo schemos, skirtos investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir centralizuoto šilumos tiekimo plėtros ir (arba) modernizavimo projektus, planuojamos šildymo iškastiniu kuru sistemų pakeitimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijomis schemos, mokesčių paskatos įmonėms ir vartotojams pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamo šildymo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų (šiluma iš atsinaujinančiųjų išteklių, atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais grindžiamas centralizuotas šilumos tiekimas, pramoninės atliekinės šilumos ir vėsumos tinklų naudojimas) ir vietos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumų diegimas (5);

—	paskatos, kuriomis skatinama kurti kokybiškas darbo vietas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kituose žaliosios ekonomikos sektoriuose, įskaitant tikslines ir gerai parengtas įdarbinimo ir pertvarkos paskatas (6);

—	reformos, kuriomis siekiama didinti elektros energijos sistemos lankstumą, sudaryti sąlygas paklausos srities ištekliams atlikti vaidmenį elektros energijos rinkose ir plėtoti reguliavimo apkrova paskatas, įskaitant energijos kaupimą;

—	paskatos kelti turimos darbo jėgos kvalifikaciją ir rengti kvalifikuotus statybos sektoriaus specialistus, pvz., šildymo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių įrenginių montuotojus;

—	tinkamos teisės aktų sistemos, skirtos vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių arba vandeniliui, gaminamam nenaudojant iškastinio kuro, jo transportavimui ir kaupimui, kūrimas;

—	paskatos alternatyviųjų degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūros, kuria transporto priemonėms tiekiama elektra arba vandenilis transporto tikslais, diegimui;

—	informacijos apie darbo rinką ir įgūdžius rinkimas ir prognozavimas, taip pat švietimo ir mokymo programų pritaikymas prie žaliosios pertvarkos poreikių.

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai, kuriais remiami „REPowerEU“ tikslai

Valstybės narės primygtinai raginamos plėtoti ir stiprinti tarpvalstybines iniciatyvas. Bendro intereso projektai, atrinkti pagal transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) politiką, gali būti remiami Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis. Kartu su bendro intereso projektais Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšomis taip pat remiami tarpvalstybiniai atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektai, kuriuos, remdamosi Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais, rengia daugiau nei viena valstybė narė. Šiais projektais jau prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo, nes jais suteikiama atsinaujinančiųjų išteklių energijos alternatyva iškastiniam kurui, mažinama priklausomybė nuo importo ir geriau išnaudojamas Europos atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialas.

Svarstydamos priemones, siūlomas papildomai finansinei paramai iš „REPowerEU“ finansavimo šaltinių pagal EGADP gauti, valstybės narės turėtų teikti pirmenybę projektams, kurie nėra finansuojami pagal EITP. Valstybės narės ypač raginamos apsvarstyti galimybę pagal EGADP finansuoti papildomus dujų projektus, nustatytus atliekant infrastruktūros poreikių vertinimą pagal planą „REPowerEU“. Pavyzdžiui, EGADP gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių užmojo toliau plėtoti pagrindines vertės grandines, visų pirma tarpvalstybinio energijos perdavimo, vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, ir svarbiausių žaliavų tiekimo srityse.

B)   Priemonės, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“, jau įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus

Siekiant, kad „REPowerEU“ skyrius būtų išsamus ir savarankiškas, jame taip pat turėtų būti aprašyta, kaip priemonės, kurios jau įtrauktos į priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, padeda siekti „REPowerEU“ tikslų (EGADP reglamento su pakeitimais, padarytais Komisijos pasiūlymu, 21c straipsnio 2 dalies a punktas).

Į „REPowerEU“ skyrių turėtų būti įtrauktas šių priemonių sąrašas ir trumpas jų indėlio siekiant „REPowerEU“ tikslų paaiškinimas. Tikslas – ne perkelti esamų komponentų priemones į „REPowerEU“ skyrių siekiant išvengti viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano perorganizavimo su galimomis pasekmėmis jo pusiausvyrai ir nuoseklumui, o paaiškinti, kaip esamomis priemonėmis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų.

Šiuo tikslu turėtų būti naudojama ši lentelė:

FENIX nuorodos numeris	Priemonės pavadinimas	Indėlis siekiant „REPowerEU“ tikslų	Numatomas iškastinio kuro importo sumažėjimas
CX.RX	Ekologinių mokesčių reforma	Skatinant įmonėms ir asmenims pereiti prie nulinės taršos ir mažataršių transporto priemonių bus užtikrintas mažesnis iškastinio kuro vartojimas ir taip sumažinta priklausomybė nuo šių degalų importo iš užsienio.
CY.IY	Pastatų renovacija	X mln. kvadratinių metrų renovacija siekiant sutaupyti bent 30 proc. daugiau energijos
CZ.IZ	Jūros vėjas	500 MW jūros vėjo elektrinių įrengimas

C)   „REPowerEU“ priemonės, finansuojamos ne iš EGADP, o iš kitų šaltinių

Siekiant, kad „REPowerEU“ skyriuje būtų išsamiai apžvelgtos visos priemonės, kuriomis bus prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų, į šį skyrių taip pat turėtų būti įtrauktos svarbios priemonės, finansuojamos iš kitų – nacionalinių ar Sąjungos lygmens – šaltinių, kurios taip pat padeda siekti „REPowerEU“ tikslų. Svarbu tai, kad į šias priemones nebus atsižvelgta nustatant galimą finansavimą pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Šioms priemonėms taip pat netaikomi EGADP reglamente nustatyti audito ir kontrolės reikalavimai.

„REPowerEU“ priemonių, kurios nėra finansuojamos pagal EGADP, stebėsena visų pirma bus vykdoma pagal Europos semestro sistemą. Dėl kiekvienos „REPowerEU“ priemonės, finansuojamos iš kitų šaltinių nei EGADP, valstybės narės į „REPowerEU“ skyrių turėtų įtraukti šią informaciją:

—	priemonės pavadinimą;

—	numatomas išlaidas ir finansavimo šaltinį (-ius);

—	priemonės tikslą ir sąsają su „REPowerEU“ tikslais;

—	įgyvendinimo sąlygas;

—	pagrindinius etapus ir susijusį įgyvendinimo tvarkaraštį;

—	numatomą priemonės poveikį, pvz., sutaupytą kiekį / dujų importo šaltinių įvairinimą, bendrą sutaupytos energijos kiekį, įrengtąją atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos galią, numatomą išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą;

—	nuorodą į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemones, kurias ji papildo arba kurios ją papildo (jei yra).

Valstybės narės turėtų paaiškinti, kaip į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos priemonės viena kitą papildo. Jos visų pirma turėtų paaiškinti, kaip priemonės stiprina viena kitą.

Be visų pirmesniuose skirsniuose nurodytų priemonių aprašymo, „REPowerEU“ skyriuje turėtų būti paaiškinta, kad visų šių priemonių derinys yra darnus, veiksmingas ir proporcingas, kad būtų pasiekti „REPowerEU“ tikslai (Komisijos pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas EGADP reglamentas, 21c straipsnio 2 dalies c punktas).

—

Atsižvelgdamos į darnos reikalavimą, valstybės narės turėtų pateikti argumentus, kodėl į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos priemonės įtrauktos į jau esamas ar planuojamas priemones. Jos turėtų paaiškinti, kodėl šiomis priemonėmis užpildomos likusios nacionalinio ir (arba) ES lygmens spragos, kurios dar nėra pašalintos ankstesnėmis priemonėmis.

—	Kalbant apie veiksmingumo kriterijų, reikėtų pagrįsti, kodėl ir kaip „REPowerEU“ priemonės iš esmės yra tinkamos pirmiau nurodytiems tikslams pasiekti.

—	Siekdamos pateikti patenkinamą argumentą dėl proporcingumo, valstybės narės turėtų aprašyti, kaip į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos priemonės atitinka tai, kas būtina „REPowerEU“ tikslams pasiekti, ir kaip atitinkamomis priemonėmis remiama teisėtų interesų pusiausvyra.

Valstybės narės turėtų pateikti kiekybinę savo priemonių indėlio į „REPowerEU“ analizę siekiant „REPowerEU“ plane nustatytos siektinos reikšmės.

3.   „REPowerEU“ skyriaus vertinimas

Kaip nustatyta pasiūlymo iš dalies pakeisti EGADP reglamentą 21c straipsnio 4 dalyje, kitos EGADP reglamento nuostatos mutatis mutandis taikomos į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms, nebent būtų numatyta kitaip. Todėl į „REPowerEU“ skyrių įtrauktos ir pagal EGADP finansuojamos reformos ir investicijos bus neatsiejama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis. Jos turėtų atitikti visas 18 straipsnyje nustatytas sąlygas ir joms turėtų būti taikomi 19 straipsnyje ir V priede nustatyti vertinimo kriterijai, jei nenurodyta kitaip, visų pirma dėl skaitmeninių žymenų pagal EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 skirsnį.

A)   Atleidimas nuo pareigos prisidėti prie 20 proc. skaitmeninio tikslo

Nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, pagal pasiūlymo iš dalies pakeisti EGADP reglamentą 21c straipsnio 3 dalį į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms, kurios bus finansuojamos pagal EGADP, bus taikoma EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies f punkte ir VII priede nustatyta skaitmeninių žymenų metodika, tačiau apskaičiuojant, ar 20 proc. skaitmeninis tikslas buvo pasiektas, nebus atsižvelgiama į paramą „REPowerEU“ skyriaus priemonėms. Atsižvelgiant į precedento neturintį Sąjungai kilusių energetikos iššūkių skubumą ir svarbą, tokia išimtis būtina siekiant užtikrinti, kad dėl skaitmeninių žymenų nesumažėtų valstybių narių galimybės finansuoti priemones, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų įgyvendinimo.

Nors apskaičiuojant skaitmeninį tikslą į „REPowerEU“ skyriuje nurodytas reformas ir investicijas neatsižvelgiama, valstybių narių prašoma siūlyti su „REPowerEU“ tikslais susijusių investicijų į skaitmeninių technologijų. Tokios investicijos, pavyzdžiui, galėtų apimti:

—	energetikos tinklų, įskaitant pažangiuosius tinklus, skaitmeninimą;

—	pažangiųjų skaitiklių, pažangiųjų įkrovimo pažangaus valdymo sistemų ir jutiklių diegimą kartu vykdant renovacijos darbus energijos vartojimo efektyvumui didinti;

—	duomenų centrų ir tinklų poveikio klimatui neutralizavimą ir jų atliekinės šilumos pakartotinį naudojimą;

—	energetikos sistemos kibernetinį saugumą, itin svarbų tiekimo saugumo požiūriu;

—	duomenų infrastruktūrą, kad būtų galima plačiai taikyti reguliavimą apkrova (pvz., bendroje Europos energetikos duomenų erdvėje) ir energijos kaupimą;

—	transporto skaitmeninimo priemones, kurios iš dalies skirtos išmetamam ŠESD kiekiui mažinti;

—	skaitmeninius įgūdžius arba energijos vartotojų įgalėjimo prietaikas.

Galiausiai, siekiant išlaikyti EGADP skaitmeninius užmojus, skaitmeniniai žymenys ir toliau bus taikomi visai paramai priemonėms, pateiktoms peržiūrėtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose, kurios nepatenka į EGADP reglamento 21c straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

B)   Papildomas vertinimo kriterijus, susijęs su „REPowerEU“ tikslais

Be to, reformos ir investicijos, įtrauktos į „REPowerEU“ skyrių ir finansuojamos pagal EGADP, bus vertinamos pagal papildomą 12-ąjį vertinimo kriterijų, nustatytą siūlomo EGADP reglamento dalinio pakeitimo V priedo 2.12 skirsnyje dėl jų veiksmingo indėlio siekiant „REPowerEU“ tikslų. Kaip nurodyta Komisijos pasiūlymo V priede, šis kriterijus gali būti laikomas įvykdytu, jei šios priemonės atitinka vieną iš šių tikslų:

—	gerinti energetikos infrastruktūrą ir įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini naftos ir dujų tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma kad būtų sudarytos sąlygos tiekimui įvairinti siekiant visos Sąjungos intereso;

—

didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti tvaraus biometano ir vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių arba vandenilio, gaminamo nenaudojant iškastinio kuro, gamybą ir naudojimą ir padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį;

—	šalinti vidaus ir tarpvalstybines energijos perdavimo kliūtis, visų pirma tiesiant jungtis su kitomis valstybėmis narėmis, arba remti nulinės taršos transportą ir jo infrastruktūrą, įskaitant geležinkelius;

—	remti pirmiau nurodytus tikslus sparčiau perkvalifikuojant darbuotojus, kad jie įgytų žaliuosius įgūdžius, taip pat remiant pagrindinių medžiagų ir technologijų vertės grandines, susijusias su žaliąja pertvarka;

ir taip pat atitikti šią sąlygą:

—	į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų reformų ir investicijų (21c straipsnio 1 dalis) ir kitų jame aprašytų priemonių (21c straipsnio 2 dalies a ir b punktai) papildomumas ir reikšmingas indėlis siekiant iki 2030 m. Sąjungoje įvairinti energijos tiekimą arba sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

C)   Poveikio matavimas

Valstybės narės turėtų įrodyti, kad investicijomis ir reformomis bus pasiekti „REPowerEU“ tikslai, pamatuojant:

—	iškastinio kuro importo iš Rusijos mažinimą;

—	dujų importo atveju apytiksliai, kiek milijardų kubinių metrų, taikant lygiavertes priemones, sumažėjo iš Rusijos importuojamas kiekis;

—	numatomą energijos suvartojimo sumažėjimą;

—	tinklo infrastruktūros modernizavimą siekiant decentralizacijos, rinkos integracijos arba didesnio tiekimo saugumo.

Į „REPowerEU“ skyrių turėtų būti įtraukta lentelė, kurioje būtų nurodytas kiekvienos priemonės pobūdis (t. y. nauja arba pakeista priemonė, esamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonės, iš kitų šaltinių finansuojamos priemonės), numatomas jų poveikis gamtinių dujų importo iš Rusijos mažinimui, išreikštas milijardais kubinių metrų.

Priemonės pavadinimas	Numatomas gamtinių dujų importo iš Rusijos sumažėjimas 2027 m., palyginti su 2019 m. (mlrd. kubinių metrų)
Reforma X
Investicijos Y
Iš viso

D)   Reikšmingos žalos nedarymo principas:

Remiantis Komisijos pasiūlymu, priemonėms, kuriomis siekiama gerinti energetikos infrastruktūrą bei įrenginius, kad būtų patenkinti neatidėliotini naftos ir dujų tiekimo saugumo poreikiai, visų pirma kad būtų sudarytos sąlygos tiekimui įvairinti siekiant visos Sąjungos intereso, reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas. Tai visų pirma susiję su investicijomis į dujų ir naftos pajėgumus, kurie yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad būtų labai greitai sumažinta priklausomybė nuo Rusijos tiekėjų. Ši nukrypti leidžianti nuostata susijusi su priemonėmis, būtinomis siekiant užtikrinti trumpalaikį tiekimo saugumą, ir neturėtų trukdyti bendrai pažangai siekiant 2050 m. klimato politikos tikslų, atsižvelgiant į nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.

Visos kitos priemonės, susijusios su „REPowerEU“ tikslais, turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą pagal EGADP reglamentą. Apskritai laikantis reikšmingos žalos nedarymo principo lengviau siekti „REPowerEU“ tikslų laikantis šių pagrindinių principų:

—

Priemonės, kurioms yra technologiniu ir ekonominiu požiūriu įgyvendinama mažo poveikio aplinkai alternatyva, paprastai atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą; tai yra visų pirma priemonės, kurios nėra grindžiamos iškastiniu kuru, kaip antai atsinaujinantieji energijos ištekliai. Tai ne tik sumažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, bet ir gerina aplinkos kokybę.

—

Kai priemonės technologiniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma pakeisti mažą poveikį aplinkai darančia alternatyva, valstybės narės, norėdamos įrodyti, kad ta priemonė nedaro reikšmingos žalos, gali patvirtinti geriausius atitinkamo sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo lygius. Jie gali apimti veiklą ir turtą, kuriems reikia mažiau iškastinio kuro arba jo iš viso nenaudojama. Taigi reikšmingos žalos nedarymo principu remiamas priklausomybės nuo importo mažinimas ir taip padedama siekti „REPowerEU“ tikslų.

Šiais principais visų pirma grindžiamas antrasis „REPowerEU“ ramstis, pagal kurį raginama investuoti į integruotą visos Sąjungos energetikos sistemą, daugiausia grindžiamą atsinaujinančiųjų išteklių energija ir gerokai didesniu energijos vartojimo efektyvumu, siekiant sumažinti ES priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Daugelis priemonių, kuriomis remiami „REPowerEU“ tikslai, jau įtraukta į priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyta, kad jos atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą. Tai, be kita ko, priemonės, kuriomis skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energija, diegiama perspektyvi lanksti energetikos infrastruktūra ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Siekiant palengvinti pakeistų planų rengimą, toliau pateikiamuose pavyzdžiuose parodyta, kaip užtikrinti, kad įgyvendinant kitas „REPowerEU“ priemones ir siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo.

Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas: pagal EGADP, kaip nurodyta Techninių gairių 27 išnašoje, įgyvendinus priemonę, kuria remiami įrenginiai, kuriems taikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), numatomas išmetamas ŠESD kiekis turi būti gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius (7) . Nors kai kurioms iš šių veiklos rūšių nėra technologiškai ir ekonomiškai pagrįstos alternatyvos, kuri šiuo metu nedaro jokio poveikio aplinkai arba jos poveikis yra mažas, šis metodas padės mažinti iškastinio kuro naudojimą ir atitinkamai ES priklausomybę nuo importo. Vandenilio gamybai skatinama naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Didesnė elektrifikacija: Techninėse gairėse dėl reikšmingos žalos nedarymo principo teigiama, kad priemonės, kuriomis skatinama didesnė elektrifikacija (pvz., pramonės, transporto, pastatų), laikomos suderinamomis su reikšmingos žalos nedarymo principu pagal klimato kaitos švelninimo kriterijus, jei valstybės narės pagrindžia, kad kartu su didesne elektrifikacija nacionaliniu lygmeniu didinami atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai. Valstybės narės į savo pakeistus planus gali įtraukti (papildomų) priemonių tolesnei pagrindinių sektorių elektrifikacijai remti, kurios, kaip tikimasi, kartu su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, tiesiogiai prisidės prie „REPowerEU“ tikslų rėmimo.

II.   Bendrosios ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų keitimo gairės

Tolesniuose skirsniuose apžvelgiami elementai, į kuriuos valstybės narės turėtų atsižvelgti savo pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. Šiose gairėse nagrinėjami dažniausiai valstybių narių keliami klausimai ir pateikiamos praktinės gairės, kaip parengti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano papildymą pagal EGADP reglamento 18 straipsnio reikalavimus.

Siekiant užtikrinti nuoseklų papildymo ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimą, struktūra, kurios laikomasi toliau, atitinka 2021 m. sausio mėn. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gaires. Valstybės narės raginamos toliau naudoti tą pačią savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų struktūrą ir apriboti esamų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skirsnių pakeitimus.

1.   Pakeitimų tikslai

Šiame skirsnyje valstybės narės turėtų paaiškinti priežastis, dėl kurių siūlomi jų anksčiau priimtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pakeitimai.

Pateiktinas pagrindimas priklausys nuo šių pakeitimų pobūdžio ir tikslo, kaip nurodyta šio dokumento I dalyje. Todėl valstybės narės turėtų nurodyti kiekvieno pakeitimo teisinį pagrindą, t. y. ar jis susijęs su paskolos prašymu, atnaujinimu pagal 18 straipsnio 2 dalį, kad būtų atsižvelgta į patikslintą finansinį įnašą, ir (arba) daliniu keitimu pagal 21 straipsnį dėl objektyvių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija ir nacionalinės valdžios institucijos šiam procesui turi skirti daug laiko ir išteklių, kiekviena valstybė narė raginama visus numatomus savo plano pakeitimus sujungti į vieną prašymą. Teisinio pagrindo pasirinkimas turės įtakos pokyčių, kuriuos valstybės narės gali padaryti, lygiui ir sąlygoms, kurias jos turi tenkinti, kad iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas būtų įvertintas teigiamai. Jei peržiūra grindžiama daugiau nei viena priežastimi, valstybė narė turės aiškiai nurodyti, kuo remiantis ji atitinka sąlygas, ir pateikti prie kiekvienos iš jų pridėtus motyvus (pvz., papildomi finansiniai poreikiai prašyti paskolos pagal 14 straipsnį ir objektyvios aplinkybės, trukdančios įgyvendinti planą (jo dalį) pagal 21 straipsnį).

A)   Visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį / įnašas pagal 6 ramsčius

Iš dalies pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų ir toliau būti visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir tinkamai prisidėti prie visų šešių EGADP reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo. Pradinio plano pakeitimai turėtų išlaikyti šią pusiausvyrą arba, jei ji dėl jų pasikeistų, tai reikėtų pagrįsti įrodant, kad tai atitinka naujus uždavinius, su kuriais susiduria valstybė narė, ir (arba) naujus finansinius asignavimus valstybei narei. Tuo tikslu valstybės narės turėtų aprašyti, kaip pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas vis dar yra visapusiškas ir tinkamai subalansuotas atsakas į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį. Jei plano pakeitimai yra nedideli, valstybės narės gali tiesiog daryti prielaidą, kad įnašas pagal šešis ramsčius ir toliau bus subalansuotas, ir neturėtų būti reikalaujama pateikti išsamių papildomų paaiškinimų.

Valstybės narės turėtų susieti naujas priemones su atitinkamais ramsčiais, paaiškindamos, kaip jos prisidės prie jų įgyvendinimo. Jei iš dalies pakeistame plane tam tikros priemonės panaikinamos arba sumažinamos, jame turėtų būti paaiškinta, ar bendras plano indėlis į susijusius ramsčius išliks pakankamas. Kai aktualu, šiame paaiškinime turėtų būti nustatytas ryšys tarp pašalintų priemonių ir bet kokių naujų siūlomų priemonių, kuriomis būtų pakeistos pirmosios priemonės, atsižvelgiant į susijusius ramsčius.

Pateiktuose paaiškinimuose turėtų būti tinkamai atsižvelgta į visus naujus pokyčius valstybėje narėje arba ES politikoje, darančius poveikį šešiems ramsčiams. Valstybės narės ypač raginamos atsižvelgti į naujausių geopolitinių pokyčių poveikį plano indėliui į žaliosios pertvarkos ramstį, atsižvelgiant į „REPowerEU“ tikslus. Atsižvelgiant į tai, priimtinais laikomi papildymai su papildomomis priemonėmis, apimančiomis tik vieną ar du ramsčius, jei tai pateisinama atsižvelgiant į naujus iššūkius, su kuriais susiduria valstybės narės.

B)   Ryšys su KŠSR ir Europos semestru

Pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti atsižvelgta į visus uždavinius, nustatytus atitinkamose KŠSR, įskaitant 2019 ir 2020 m. Europos semestro ciklus ir vėlesnius semestro ciklus iki pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pateikimo dienos (8). Ypač aktualios bus 2022 m. ciklo metu pateiktos KŠSR. 2022 m. šalių ataskaitose įvertinamas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktų priemonių įgyvendinimas ir nurodomi pagrindiniai neišspręsti arba naujai atsirandantys uždaviniai, nepakankamai įtraukti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriais grindžiamos 2022 m. KŠSR.

Kaip pabrėžta I skirsnyje, didžiausio finansinio įnašo sumažinimas neturi įtakos poreikiui atsižvelgti į visas atitinkamas KŠSR arba didelę jų dalį. Todėl iš dalies pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane reikėtų išlaikyti tokį patį užmojį kaip ir anksčiau priimtame plane.

Kalbant apie valstybes nares, kurios prašo paskolos arba kurių EGADP didžiausias finansinis įnašas (iš esmės) padidinamas, papildant pradinį planą reikia atsižvelgti į visą 2019, 2020 ir 2022 m. KŠSR rinkinį. Tai visų pirma pasakytina apie papildomas reformas ir investicijų poreikius, nustatytus 2022 m. Europos semestro procese, įskaitant poreikius, susijusius su būtinybe mažinti energetinę priklausomybę. Pristatant papildymus taip pat atsiranda galimybė spręsti per ankstesnius Europos semestro ciklus nustatytus uždavinius, kurie nėra nagrinėjami arba nagrinėjami tik iš dalies arba nėra įtraukti į priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Rengdamos savo papildymą valstybės narės turėtų užtikrinti, kad siūlomų pakeitimų poveikis fiskaliniam tvarumui atitiktų Tarybos patvirtintas 2022 m. KŠSR, susijusias su fiskaliniais ir fiskaliniais struktūriniais klausimais. Vertindamos ir pristatydamos siūlomų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pakeitimų fiskalinį poveikį, valstybės narės, kurių valiuta yra euro, taip pat turėtų užtikrinti, kad atnaujintos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės atitiktų prioritetus, nustatytus naujausioje Tarybos priimtoje rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos.

C)   Bendras ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis

Laikydamosi 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairių, valstybės narės turėtų paaiškinti, kokio masto bendro jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikio pokyčių tikimasi dėl siūlomų pakeitimų. Šiame paaiškinime turėtų būti nurodytas numatomas viso pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis, atsižvelgiant į pridėtas arba panaikintas priemones. Taikant 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gaires, reikėtų atsižvelgti į šiuos elementus:

—	makroekonominę ir socialinę perspektyvas;

—	makroekonominį ir socialinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikį;

—

tvarumą;

—	sanglaudą.

Valstybių narių prašoma pateikti atnaujintus duomenis apie jų pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų poveikį, jei jie labai pasikeitė, palyginti su tais, kurie buvo pateikti pagal anksčiau priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuo tikslu valstybės narės gali remtis savo nacionalinėse reformų programose pateikta informacija ir prireikus naudoti kryžmines nuorodas. Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildyme siūlomiems pakeitimams.

D)   Darna

Siūlomų pakeitimų poveikį pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnai reikėtų nurodyti paaiškinant naujų arba pakeistų priemonių ir priemonių, įtrauktų į anksčiau priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, sąveiką, nurodant priemones, kurios buvo paliktos galioti ir kurios buvo panaikintos pakeistame plane. Valstybių narių taip pat prašoma paaiškinti, kaip išlaikoma bendra reformų ir investicijų pusiausvyra. Dėl naujų ar pakeistų priemonių neturėtų atsirasti nenuoseklumų ir neturėtų sumažėti bendra ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna.

E)   Lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems

Valstybės narės turėtų aprašyti, kokį poveikį pokyčiai daro jų pakeistų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų indėliui siekiant lyčių lygybės ir lygių galimybių visiems. Atsižvelgiant į naujausius pokyčius, labai svarbu mažinti energijos nepritekliaus riziką.

Šiuo tikslu valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gairių ir kartu atsižvelgti į naujausius pokyčius, pavyzdžiui:

—	apsvarstyti, kaip geriausiai atsižvelgti į šiuos tikslus įgyvendinimo ir stebėsenos procese, turint omenyje iki šiol įgytą patirtį įgyvendinant jų planus;

—	lygybės ir nediskriminavimo įstaigoms sudaryti sąlygas dalyvauti įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, pavyzdžiui, atitinkamų stebėseną vykdančių įstaigų sudėtyje;

—	geriau perteikti šiuos tikslus patikslinant tarpines ir siektinas reikšmes, pavyzdžiui, kai įmanoma, išskirstyti jas pagal lytį, amžių, negalią arba rasinę ar etninę kilmę.

Pateiktos naujos informacijos apimtis turėtų būti proporcinga papildyme siūlomiems pakeitimams.

F)   Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

Dauguma priimtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų apima daugiašales arba tarpvalstybines iniciatyvas. Tai visų pirma dalyvavimas bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (BEISP) pagal ES valstybės pagalbos taisykles. Atsižvelgiant į galimą savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų peržiūrą, valstybės narės primygtinai raginamos apsvarstyti galimybę padidinti paramą tarpvalstybinėms arba daugiašalėms iniciatyvoms, visų pirma toms, kurios dera su „REPowerEU“ tikslais.

G)   Valstybės pagalba

Valstybės pagalbos taisyklės visapusiškai taikomos papildomoms arba patikslintoms reformoms ir investicijoms. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad tokios reformos ir investicijos atitiktų ES valstybės pagalbos taisykles ir kad būtų laikomasi taikytinų valstybės pagalbos procedūrų. Rengdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės turi atsižvelgti į valstybės pagalbos reguliavimo sistemą, įskaitant 2022 m. Pagalbos klimatui, energetikai ir aplinkos apsaugai gaires (toliau – CEEAG) (9). Be to, Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (toliau – BBIR) pripažįstama, kad tam tikrų kategorijų valstybės pagalba yra suderinama su Sutartimi, jeigu ji atitinka aiškias sąlygas, ir kad šių kategorijų valstybės pagalbai netaikomas reikalavimas iš anksto pranešti Komisijai ir gauti jos pritarimą. Pavyzdžiui, kalbant apie priemones, kuriomis prisidedama prie „REPowerEU“ tikslų, valstybės narės raginamos apsvarstyti BBIR 4 skirsnio nuostatas dėl pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms ir 7 skirsnio nuostatas dėl pagalbos aplinkos apsaugai.

2022 m. kovo 23 d. Komisijos priimta laikinoji valstybės pagalbos sistema krizės sąlygomis, skirta ES ekonomikai remti Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, taip pat gali būti svarbi vertinant EGADP priemonių valstybės pagalbą atskirais atvejais, kai pagalba sumažinamas Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikis ekonomikai.

Remiantis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėmis ir šablonu, valstybių narių prašoma savo patikslintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodyti, ar jos mano, kad dėl priemonės reikia pranešti apie valstybės pagalbą, ir, jei taip, nurodyti išankstinio pranešimo ir pranešimo laiką. Jei valstybė narė mano, kad apie priemonę pranešti nereikia, valstybė narė turėtų įtraukti nuorodą į galiojantį sprendimą dėl leidimo teikti valstybės pagalbą arba į BBIR ar kitų bendrosios išimties reglamentų nuostatas, kurios laikomos taikytinomis priemonei, pateikdama pagrindinius motyvus ir apibūdinti priežastis, dėl kurių priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba. Iš anksto numatydamos atitinkamų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo tvarkaraštį, valstybės narės turi užtikrinti, kad Komisija turėtų pakankamai laiko bet kokiai valstybės pagalbai, kuri gali būti teikiama įgyvendinant atitinkamas investicines priemones ir dėl kurios reikia pranešti apie valstybės pagalbą, patvirtinti. Komisija yra pasirengusi pateikti valstybėms narėms preliminarias gaires dėl kiekvienos jų pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytos investicijos atitikties valstybės pagalbos reglamentavimo sistemai. Valstybės narės raginamos pasidalyti savo (išankstinio) pranešimo tvarkaraščiu su Komisija, kad būtų užtikrintas pakankamas nuspėjamumas.

Remiantis ankstesne patirtimi, įgyta įgyvendinant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus įtrauktas ir valstybės pagalbos požiūriu įvertintas priemones, ankstyvas bendravimas su Komisijos tarnybomis rengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus yra labai svarbus greitam priemonių, apie kurias pranešta, įvertinimui valstybės pagalbos požiūriu. Valstybės narės raginamos diskutuoti su Komisijos tarnybomis, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti įvairių valstybės pagalbos sistemų teikiamomis galimybėmis, kad priemonės būtų parengtos laikantis taikytinų taisyklių.

2.   Pakeitimų aprašymas

Remiantis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėmis ir šablonu, šį skirsnį reikėtų suskirstyti pagal komponentus. Šis skirsnis turėtų būti skirtas tik tiems komponentams, kurių atžvilgiu daromi pakeitimai. Jame nederėtų kartoti kituose skirsniuose pateiktos informacijos, bet reikėtų nurodyti, kokie pakeitimai padaryti, palyginti su anksčiau priimtu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu (su tiksliomis nuorodomis į atitinkamus skirsnius ir priemones).

Valstybės narės gali pasikliauti esamais komponentais, kad įtrauktų kelias tos pačios temos reformas ir investicijas (pvz., į esamą su energija susijusios renovacijos komponentą gali būti įtraukta nauja energinės renovacijos priemonė). Valstybės narės taip pat gali įtraukti visiškai naujus komponentus, jei bus daromos naujos investicijos ir vykdomos naujos reformos, kurioms nustatyti skirtingi prioritetai.

A)   Reformų ir investicijų aprašymas

Valstybės narės turėtų nurodyti, kokios investicijos ar reformos, palyginti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, kuriuo remiantis buvo priimtas ankstesnis Tarybos įgyvendinimo sprendimas (CID), yra „pridedamos“, „pašalinamos“ ar „iš dalies keičiamos“.

Finansinių priemonių panaudojimas

Siekiant įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytas investicijas, EGADP lėšomis finansuojamų arba remiamų finansinių priemonių, įskaitant paskolas, naudojimas gali būti patrauklus sprendimas dėl kelių priežasčių:

—	finansinės priemonės gali apimti paramos gavėjų gautos pagrindinės sumos grąžinimą valstybei narei, taip apribojant valstybės skolos susidarymą ilguoju laikotarpiu;

—	jos turi sudaryti sąlygas pakartotinai naudoti srautus, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą, siekiant tų pačių politikos tikslų, be kita ko, po 2026 m., ir (arba) grąžinti EGADP paskolas;

—	jos gali padėti finansuoti daug darnią sistemą sudarančių mažų investicijų ir palengvinti galimų paramos gavėjų informavimą per decentralizuotas partnerių struktūras;

—	jos gali padėti panaudoti papildomus finansinius išteklius arba bendras investicijas, visų pirma iš privačių įmonių ir privačių finansų įstaigų.

Iš 22 ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, priimtų iki 2022 m. vasario mėn. pabaigos, 15 planų apima iš viso 53 finansines priemones, kurių vertė yra maždaug 22,4 mlrd. EUR, iš kurių 19,9 mlrd. EUR finansuojama EGADP paskolomis. Jomis remiamos temos, kurios yra ypač aktualios atsižvelgiant į naujausius geopolitinius iššūkius, pavyzdžiui, įmonių žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, energijos vartojimo efektyvumą, inovacijas, socialinį būstą ar žemės ūkį. Tai, be kita ko, finansavimo priemonės (paskolos, nuosavas kapitalas, kvazinuosavas kapitalas / tarpinio pobūdžio kapitalas, rizikos kapitalas) ir nefinansavimo priemonės (garantijos ir palūkanų normos subsidijos). Finansavimo priemonių vertė – apie 19,2 mlrd. EUR. Įgyvendinantieji partneriai yra EIB, EIF, ERPB, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, valstybės agentūros ar fondai, ministerijos ir komerciniai bankai.

Remiantis esamais planais, galėtų būti naudojamos šios rūšies finansinės priemonės:

—	energijos vartojimo efektyvumo renovacijos sistemų rizikos mažinimo garantijų priemonės;

—	elektros energijos pirkimo sutartys dėl investicijų į atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

—	nuosavo kapitalo investicijos į įmones arba į nuosavo kapitalo fondus, kuriais remiama žalioji pertvarka.

Priede pateikiama daugiau informacijos apie finansinių priemonių naudojimą pagal EGADP, remiantis patirtimi, įgyta rengiant ir įgyvendinant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

B)   Žaliasis ir skaitmeninis aspektai

Valstybės narės turėtų paaiškinti, kokiu mastu jų pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai prisidės prie žaliosios pertvarkos ir ES energetinės priklausomybės mažinimo, taip pat prie perspektyvios skaitmeninės pertvarkos ir tvirtos bendrosios skaitmeninės rinkos arba kaip jais bus sprendžiami susiję uždaviniai. Tai gali būti mokslinių tyrimų ir inovacijų priemonės, pateikiant atitinkamą tvarkaraštį. Abi pertvarkos turi būti laikomos viena kitą papildančiomis, atsižvelgiant į dvejopos pertvarkos koncepciją, ir Komisija jas nagrinės kartu.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių žaliasis aspektas ir toliau bus vertinamas taikant kokybinį metodą (šių priemonių ir kiekvienos valstybės narės energetikos, klimato ir aplinkos uždavinių sąsają) ir kiekybinį metodą (bendras pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis siekiant klimato politikos tikslų turi sudaryti bent 37 proc. visų plano asignavimų – žr. X skirsnį dėl veiksmų klimato srityje stebėjimo).

Valstybių narių prašoma paaiškinti, kaip jų pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės pasiekti Klimato teisės akte įtvirtintus ES klimato politikos tikslus ir atsižvelgti į 2021 m. liepos ir gruodžio mėn. pasiūlytą Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį (10). Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje išdėstyti teisėkūros veiksmai, kuriais siekiama, kad klimato, energetikos, žemės naudojimo, transporto ir mokesčių politika iki 2030 m. būtų tinkama sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. ir kad būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas, įtvirtintas Europos klimato teisės akte.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių skaitmeninis aspektas taip pat bus toliau vertinamas tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiūriu. 2021 m. kovo 9 d. Europos Komisija pateikė dokumentą „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis. Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, parengtą keturiais pagrindiniais klausimais: įgūdžių, saugios ir tvarios skaitmeninės infrastruktūros, įmonių skaitmeninės transformacijos ir viešųjų paslaugų skaitmenizacijos. Jame nustatyti plataus užmojo tikslai ES lygmeniu kiekvienam iš šių klausimų, numatant laikotarpį iki 2030 m. Po to buvo pateiktas pasiūlymas dėl sprendimo dėl 2030 m. politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kuris turėtų įsigalioti iki 2022 m. pabaigos. Programoje būtų nustatyta valdymo struktūra, pagal kurią valstybės narės ir Komisija struktūriškai bendradarbiautų siekdamos įgyvendinti siektinas reikšmes ir sudaryti palankesnes sąlygas daugiašalių projektų įgyvendinimui. Valstybių narių prašoma nurodyti, kaip papildomos ar pakeistos priemonės, skirtos skaitmeninei pertvarkai arba dėl jos kylantiems uždaviniams spręsti, padėtų spręsti keturis pagrindinius klausimus ir pasiekti 2030 m. tikslus.

Kalbant apie kiekybinį metodą, bendras pakeisto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano indėlis siekiant skaitmeninių tikslų turi sudaryti bent 20 proc. visų plano asignavimų.

C)   Veiksmų klimato srityje stebėjimas ir skaitmeniniai žymenys

EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies e ir f punktuose nustatytas 37 proc. klimato politikos tikslas ir 20 proc. skaitmeninis tikslas tebėra privalomi, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas būtų keičiamas, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių tie pokyčiai daromi (neįtraukiant išlaidų priemonėms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrių, kiek tai susiję su skaitmeniniu žymeniu). Todėl svarbu, kad valstybės narės, tikslindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, atsižvelgtų į visus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimus, įskaitant atvejus, kai patikslintas finansinis įnašas buvo padidintas arba sumažintas.

2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano gairės tebegalioja, todėl valstybės narės turėtų paaiškinti kiekvienos naujos ar pakeistos priemonės indėlį siekiant klimato politikos ir skaitmeninių tikslų. Jei pasikeistų bendros numatomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos arba bet kokių priemonių su klimato kaita ar skaitmeniniu žymeniu išlaidos, reikės atlikti naują žymenų naudojimo vertinimą, kad būtų galima patikrinti, ar šie du tikslai yra įgyvendinami toliau. Žymenų vertinimas taip pat turės būti atliekamas tuo atveju, kai pasikeičia esamos priemonės pradinė taikymo sritis, pobūdis ar struktūra.

Svarbu pažymėti, kad abi siektinos reikšmės apskaičiuojamos visam pakeistam ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, kurį sudaro tiek anksčiau priimtas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, tiek papildymas, išskyrus išlaidas priemonėms, įtrauktoms į „REPowerEU“ skyrių ir susijusioms su skaitmeniniu žymeniu. Indėliai, susiję su klimato politika ir skaitmeniniais aspektais, bus perskaičiuoti pagal pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų priemonių pakeitimus ir pakeistas bendras numatomas išlaidas. Su klimato politika susijęs indėlis bus lyginamas su visais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimais, įskaitant „REPowerEU“ skyrių. Su skaitmeniniais aspektais susijęs indėlis bus lyginamas su visa ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų suma, neįskaitant reformų ir investicijų sumų, numatytų „REPowerEU“ skyriuje.

Remiantis patirtimi, susijusia su 24 teigiamai įvertintais planais iki 2022 m. balandžio mėn. pabaigos, priemonėms, apimančioms įvairias sritis, pavyzdžiui, horizontaliųjų priemonių atveju, reikia taikyti veiksmų klimato srityje stebėjimą ir, kai aktualu, kaip papildomą priemonę (atskira priemonės dalis, susijusi su konkrečia intervencinių priemonių sritimi) – skaitmeninį žymenį įvairiose intervencinių priemonių srityse (pagal EGADP reglamento VI ir VII priedus).

Be to, verta priminti, kad EGADP reglamento 19 straipsnio 3 dalies e ir f punktuose ir VI bei VII prieduose nustatyti taikytini koeficientai, naudojami apskaičiuojant paramą klimato politikos ir skaitmeniniams tikslams. Pagal šias nuostatas paramos siekiant klimato politikos tikslų koeficientai gali būti padidinti (iš viso iki 3 proc. klimato žymenų atveju), jei kartu taikomos priemonės, kuriomis didinamas jų poveikis. Kai aktualu, valstybės narės turėtų tinkamai pagrįsti tokių nuostatų taikymą.

Valstybės narės turėtų aprašyti konkretų požiūrį, kurį jos siūlo taikyti tokių priemonių žymėjimui. Komisija gali padėti valstybėms narėms rasti pavyzdžių, kaip panašios priemonės buvo žymimos anksčiau Tarybos priimtuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose.

D)   Reikšmingos žalos nedarymo principas

Techninės gairės dėl reikšmingos žalos nedarymo principo (2021/C 58/01), kuriose išdėstyti pagrindiniai šio principo taikymo aspektai ir sąlygos EGADP kontekste, bus toliau visapusiškai taikomos, atsižvelgiant į konkrečius jų ypatumus. Jose taip pat pateikiamas kontrolinis sąrašas, kurio reikia laikytis atliekant reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi įsivertinimą, kuris turi būti įtrauktas į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dėl kiekvienos priemonės. Šiame skirsnyje apibendrinami pagrindiniai gairių elementai ir paaiškinamas jų taikymas naujoms arba patikslintoms priemonėms. Jame taip pat pateikiami papildomi paaiškinimai, grindžiami patirtimi, įgyta įgyvendinant anksčiau priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

Kaip reikšmingos žalos nedarymo principas turėtų būti taikomas peržiūrint ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus?

Valstybės narės turi pateikti kiekvienos naujos ar pakeistos priemonės, įtrauktos į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, reikšmingos žalos nedarymo principo įsivertinimą, išskyrus tuos atvejus, kai reikšmingos žalos nedarymo principas netaikomas (taip pat žr. Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo 2.1 skirsnį ir I priedą). Reikėtų atsižvelgti į šiuos kompleksinius aspektus (taip pat žr. priedą, kuriame pateikiama papildoma informacija apie tai, kaip laikytis reikšmingos žalos nedarymo principo):

—

naujos prieinamos mažo poveikio alternatyvos: vertinant naujas arba patikslintas priemones toliau taikomi 2.4 skirsnyje, įskaitant Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo 25 išnašą, nustatyti principai. Atliekant tų priemonių reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į informaciją apie mažo poveikio alternatyvas, kurių buvo tuo metu, kai buvo pateiktas pakeistas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas;

—

palyginti su pradine priemone, poveikis aplinkai nepadidėjo: jeigu keičiama esama priemonė, dėl pakeitimo neturėtų padidėti jos santykinis poveikis aplinkai, palyginti su pradinės priemonės poveikiu. Valstybė narė turėtų tai įrodyti. Jei poveikis padidėja, valstybė narė turėtų įrodyti, kad priemonė vis dar atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nepaisant didesnio poveikio aplinkai;

—

„REPowerEU“ priemonės: priemonės, skirtos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai, įskaitant bioenergiją, atitinkančią tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, nustatytus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (AIED II), elektros energijos tinklus ir kaupimą, energijos vartojimo efektyvumą, vandeniliui pritaikytą infrastruktūrą, jau yra įtrauktos į priimtus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus remiantis reikšmingos žalos nedarymo principu. Joms paprastai buvo priskiriamas 100 proc. klimato srities koeficientas, todėl joms buvo naudingas supaprastintas reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi vertinimas, siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo. Ši galimybė tebegalioja panašioms priemonėms, atitinkančioms sąlygas, kad pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose būtų taikomas 100 proc. klimato srities koeficientas. Panašiai priemonės, kuriomis skatinamas pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir didesnė elektrifikacija, paprastai laikomos atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą, siekiant klimato kaitos švelninimo tikslo, jeigu jos atitinka šių gairių II dalies I skirsnio 3 dalies D punkte nustatytas sąlygas.

Kaip valstybės narės savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų parodyti, kad priemonės atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą?

Pakeitimų atveju galėtų būti numatyti du pagrindiniai scenarijai, turintys skirtingą poveikį reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo procesui:

—

naujos priemonės nustatymas: jei valstybė narė nusprendžia į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukti naują priemonę, turėtų būti laikomasi to paties proceso, kaip ir teikiant pradinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Valstybė narė turėtų užpildyti Techninių gairių dėl reikšmingos žalos nedarymo principo I priede pateiktą kontrolinį sąrašą, kad galėtų pagrįsti savo analizę, ar ir kokiu mastu naujoji priemonė daro poveikį aplinkos tikslams;

—

esamos priemonės pakeitimas: valstybės narės gali pageidauti pakeisti esamos priemonės struktūrą, pobūdį ar taikymo sritį. Valstybės narės turėtų pateikti atitinkamą reikšmingos žalos nedarymo principo laikymosi vertinimą ir prireikus jį iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į priemonės pakeitimus. Valstybė narė turėtų pateikti nuorodą į anksčiau priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skirsnį, kuriame pateikiamas pradinis reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimas.

E)   Atviras strateginis savarankiškumas

2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairės tebėra strateginio savarankiškumo vertinimo standartas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti didinamas Sąjungos atsparumas ir strateginis savarankiškumas. Pagal Versalio deklaraciją tiek ES, tiek nacionalinio lygmens priemonės turėtų papildyti viena kitą įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti tvirtesnę ekonominę bazę kartu sumažinant strateginę priklausomybę.

Valstybės narės taip pat raginamos sutelkti dėmesį į pagrindinių medžiagų ir technologijų, susijusių su žaliąja pertvarka, ypatingos svarbos vertės grandines. Tai visų pirma apima mažo anglies dioksido kiekio energetikos įrangos ir technologijų gamybą. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, kuri artimiausiais metais greičiausiai išliks, valstybės narės turi apsvarstyti galimybę teikti paramą savo pramonės vertės grandinėms plėtoti ir plėsti, kad būtų galima gaminti ir perdirbti mažo anglies dioksido kiekio technologijų komponentus bei įrangą, kurių reikia jų energetikos ir klimato politikos tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu parama pramonei gali apimti švarių technologijų įrangos, visų pirma saulės, vėjo, šilumos siurblių, elektrolizerių ir kitų mažo anglies dioksido kiekio technologijų, gamybos pajėgumus. Tai, be kita ko, žiedinės ekonomikos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti žaliavų tiekimą ypatingos svarbos sektoriuose.

Kai aktualu, valstybės narės turėtų pateikti investicijų į skaitmeninius pajėgumus ir junglumą saugumo įsivertinimą. Saugumo įsivertinime turėtų būti nustatyti visi saugumo iššūkiai ir nurodyta, kaip numatoma juos įveikti. Valstybės narės, kurios to dar nepadarė, turėtų atlikti tokį įsivertinimą ir pateikti papildomų paaiškinimų, kaip priemonėmis bus prisidedama prie Sąjungos atviro strateginio savarankiškumo ir saugumo uždavinių sprendimo. Papildomuose paaiškinimuose turėtų būti aiškiai nurodyta susijusi rizika ir jos mažinimo priemonės.

F)   Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis

Keisdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytas kiekvienos pagal EGADP remiamos naujos ar pakeistos priemonės atitinkamas tarpinių ir siektinų reikšmių rinkinys. Nustatydamos naujas tarpines ir siektinas reikšmes arba siūlydamos jas pakeisti, valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse išdėstytų principų, be kita ko, kiek tai susiję su jų specifiškumu ir patikimumu.

Pasiūlymas dėl naujų arba pakeistų tarpinių ar siektinų reikšmių yra susijęs tik su naujų ar pakeistų priemonių įtraukimu į pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Joms keliami tokie patys reikalavimai dėl teisinio pagrindo, kuriuo grindžiama anksčiau priimto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano peržiūra, kaip nurodyta šio dokumento I skirsnyje. Pavyzdžiui, atnaujinant planą pagal 18 straipsnį siekiant atspindėti jame patikslintą finansinį įnašą negalima kartu iš esmės peržiūrėti priemonių, kurioms toks atnaujinimas nedaro poveikio, tarpinių ar siektinų reikšmių. Pagrindinis principas yra tai, kad pagrindinių priemonių užmojis neturėtų būti sumažintas. Į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms priemonėms, kurioms finansinė parama pagal EGADP neskiriama, tarpinių ir siektinų reikšmių nustatyti nereikia.

Kadangi valstybės narės skatinamos dalyvauti tarpvalstybiniuose arba daugiašaliuose projektuose, kuriais remiami „REPowerEU“ tikslai, reikėtų ypač stengtis užtikrinti patikimą susijusių tarpinių ir siektinų reikšmių struktūrą. Viena vertus, jos turėtų būti aiškiai priskirtos įvairioms tokiuose projektuose dalyvaujančioms valstybėms narėms, kad būtų išvengta dubliavimosi ir vėlavimo atliekant vertinimą ir įgyvendinant. Sėkmingas vieno ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimas turėtų būti nepriklausomas nuo kitos valstybės narės plano. Kita vertus, tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų būti rengiamos užtikrinant gerą koordinavimą, kad būtų tinkamai įvertinta neišvengiama valstybių narių tarpusavio priklausomybė ir nustatyti apdairūs įgyvendinimo terminai. Komisija yra pasirengusi padėti valstybių narių grupėms, dalyvaujančioms tarpvalstybiniuose arba daugiašaliuose projektuose, užtikrinti, kad jų tarpinės ir siektinos reikšmės būtų tinkamai parengtos.

Siekiant išvengti vėlavimo pateikti Komisijai mokėjimo prašymus, valstybės narės gali pasiūlyti patikslintą kai kurių tarpinių ar siektinų reikšmių tvarkaraštį, jei dėl tokių pakeitimų atitinkamų priemonių užmojis nesumažėja.

Kai kurių į „REPowerEU“ skyrių įtrauktų investicijų įgyvendinimo laikotarpis gali tęstis ir po 2026 m. Tokiais atvejais susijusios tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų būti parengtos taip, kad apimtų tik pagal EGADP remiamus veiksmus per priemonės įgyvendinimo laikotarpį, o rengiant priemones turėtų būti aiškiai nurodyta, kurie įgyvendinimo etapai bus remiami nacionalinėmis ar kitomis ES lėšomis po 2026 m. Jei valstybė narė siūlo iš dalies pakeisti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą remdamasi 21 straipsniu, esamų tarpinių ir siektinų reikšmių pakeitimai gali būti atliekami tik tiek, kiek jie yra susiję su objektyviomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas pakeitimas. Kaip paaiškinta šių gairių 1 dalyje, tarp objektyvių aplinkybių ir siūlomų pakeitimų turėtų būti priežastinis ryšys.

Apie Tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytas korektūros klaidas Komisijai ir Tarybai gali būti pranešama bet kuriuo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo metu. Į jas bus atsižvelgta Komisijos pasiūlyme dėl naujo (persvarstyto) Tarybos įgyvendinimo sprendimo arba specialiame klaidų ištaisyme.

G)   Finansavimas ir išlaidos

Naujos priemonės: valstybės narės pateikia apskaičiuotas bendras naujų reformų ir investicijų, nurodytų papildyme, išlaidas. Ši pareiga taip pat taikoma į „REPowerEU“ skyrių įtrauktoms reformoms ir investicijoms. Dėl reformų ir investicijų, kurios nėra finansuojamos pagal EGADP, nereikalaujama jokios su išlaidomis susijusios informacijos.

Patikslintos priemonės: jei pakeitimai daro poveikį išlaidų sąmatoms, valstybė narė pateikia atnaujintas kiekvienos patikslintos priemonės išlaidų sąmatas. Jei pakeitimas susijęs tik su priemonės mastu, numatomos išlaidos turėtų būti proporcingai peržiūrėtos.

Metodika: rengdamos šias išlaidų sąmatas, valstybės narės turėtų laikytis 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse pateiktų konkrečių nurodymų. Paprastai nesitikima, kad valstybės narės pateiks patikslintas išlaidų sąmatas dėl priemonių, kurios nėra nei naujos, nei pakeistos. Valstybės narės gali pasirūpinti, kad išlaidų sąmatas patvirtintų nepriklausoma viešoji įstaiga; tai galėtų padėti padidinti sąmatų patikimumą.

3.   Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų papildomumas ir įgyvendinimas

A)   Suderinamumas su kitomis iniciatyvomis

Kaip nustatyta EGADP reglamento 17 straipsnyje, visi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, įskaitant papildymus, turi atitikti atitinkamas KŠSR (paprastai 2019, 2020 ir 2022 m.), taip pat informaciją, įtrauktą į nacionalines reformų programas, nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) ir jų naujas redakcijas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999, teritorinius teisingos pertvarkos planus, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, partnerystės sutartis ir veiksmų programas.

—	Dėl nuoseklumo su atitinkamomis KŠSR ir nacionalinėmis reformų programomis žr. šių gairių skirsnį dėl Europos semestro.

—	Papildymai taip pat turės derėti su veikla, kuria siekiama neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir kuri bus numatyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose.

—

Galiausiai, papildymai turės derėti su partnerystės sutartimis ir veiksmų programomis, kurios bus priimtos po pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės šiuo metu baigia rengti (arba jau yra sudariusios) partnerystės sutartis, jos turėtų paaiškinti, kaip naujos arba pakeistos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priemonės papildo 2021–2027 m. laikotarpio programų įgyvendinimą (11), atsižvelgiant į galimybę perkelti lėšas pagal BNR reglamento 26 ir 26a straipsnius.

B)   Finansavimo papildomumas

Pagal EGADP reglamento 9 straipsnį valstybės narės turėtų teikti informaciją apie kiekvienos naujos ar pakeistos priemonės papildomumą ir (galimą) finansavimą kitų ES priemonių lėšomis. Dėl atitinkamų priemonių papildomumo žr. „REPowerEU“ skyriaus II skirsnio 1 dalį. Jei valstybė narė ketina panaikinti priemonę ar sumažinti jos mastą arba ketina, kad ši priemonė būtų finansuojama ir (arba) įgyvendinama pagal kitą finansavimo programą, tai taip pat turėtų būti nurodyta. Be to, valstybė narė taip pat turėtų pranešti Komisijai apie bet kokius pakeitimus, susijusius su kitomis finansavimo priemonėmis, taip pat su priemonėmis, kurios jau buvo įtrauktos į anksčiau priimtą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Įrodydamos įvairių pagal EGADP ir ne pagal EGADP finansuojamų „REPowerEU“ priemonių papildomumą, valstybės narės turėtų aiškiai nurodyti finansavimo šaltinius, pvz., nurodyti, kurios priemonės remiamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, jei jos turi bendro intereso projekto statusą, arba Modernizavimo fondo lėšomis. Jei ta pati priemonė remiama tiek iš EGADP, tiek iš kitų ES finansavimo šaltinių, valstybės narės turėtų aiškiai atskirti išlaidas, apmokamas kiekvienos finansavimo priemonės lėšomis, kad būtų išvengta dvigubo finansavimo.

C)   Dvigubo finansavimo išvengimas

Valstybės narės savo pakeistuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų nurodyti, ar pasikeitė finansavimo papildomumo užtikrinimo ir EGADP reglamento 9 straipsnio laikymosi sąlygos. Šiuo atžvilgiu toliau visapusiškai taikomos 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairės. Kaip nustatyta 2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairėse ir laikantis EGADP reglamento 18 straipsnio 4 dalies r punkto, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skirsnyje dėl papildomumo turėtų atsispindėti tvarka, kuria siekiama išvengti dvigubo finansavimo pagal EGADP ir kitas Sąjungos programas. EGADP remiamoms priemonėms papildoma parama iš kitų ES fondų gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tokia parama dengiamos ne tos pačios išlaidos. Vertindama, ar laikomasi šios sąlygos, valstybė narė turi atsižvelgti į du skiriamuosius EGADP bruožus, palyginti su dauguma kitų Sąjungos programų:

—

EGADP yra veiklos rezultatais grindžiama priemonė, pagal kurią finansavimas ne siejamas su išlaidomis, o išmokamas dalimis, kai patenkinamai pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės. Tačiau kiekviename ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiama išlaidų sąmata, kurioje aiškiai nurodoma, kuri priemonės dalis ir susijusios išlaidos remiamos pagal EGADP. Todėl tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų atspindėti tik pagal EGADP remiamus veiksmus. Suvokimas, kad iš esmės šios išlaidos padengiamos EGADP lėšomis, padeda išvengti, kad kitų Sąjungos fondų parama būtų naudojama toms pačioms išlaidoms padengti;

—

pagal EGADP reglamento 22 straipsnio 1 dalį EGADP paramos gavėjai yra valstybės narės, o ne galutiniai lėšų gavėjai, pavyzdžiui, fiziniai asmenys ar įmonės. Tačiau valstybės narės privalo užtikrinti, kad nė vienas galutinis gavėjas negautų finansavimo, viršijančio jo faktines išlaidas, ir kad nė vienas galutinis gavėjas negautų finansavimo iš kelių ES finansavimo priemonių toms pačioms išlaidoms padengti.

D)   Įgyvendinimas

Įgyvendinimo sistema buvo įvertinta kaip pradinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų dalis ir daroma prielaida, kad valstybės narės, įgyvendindamos savo pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir toliau remsis ta pačia tvarka. Tačiau visi siūlomi įgyvendinimo sistemos pakeitimai turėtų būti paaiškinti.

Jei valstybės narės iki šiol susidūrė su sunkumais įgyvendindamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (pavyzdžiui, dėl administracinių gebėjimų trūkumo, neišvystytos IT sistemos arba nepakankamai aiškių atsakingų institucijų įgaliojimų), jos raginamos aktyviai persvarstyti savo turimas priemones, kad jos taptų veiksmingesnės. Valstybės narės taip pat raginamos su Komisija aptarti iki šiol sukauptą patirtį, kad būtų galima nustatyti, ar atlikus kokius nors įgyvendinimo sistemos pakeitimus galima pagerinti reformų ir investicijų vykdymą.

Kai valstybė narė keičia savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kad galėtų pasinaudoti didesniu didžiausiu finansiniu įnašu arba pateikti prašymą dėl paskolos, ji turėtų įrodyti, kad už plano koordinavimą ir įgyvendinimą atsakingos institucijos turi pakankamai administracinių pajėgumų ir atitinkamų įgaliojimų.

2021 m. ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų gairės taip pat tebegalioja, kiek tai susiję su techninės paramos priemonės naudojimu pagal EGADP. Valstybės narės taip pat gali pasinaudoti techninės paramos priemone (TPP), kad įgyvendintų „REPowerEU“ skyriaus investicijas ir reformas. Valstybės narės raginamos nurodyti, ar pageidauja taikyti EGADP reglamento 7 straipsnio 2 dalį kaip konkrečios reformos ar investicijų, su kuriomis būtų susijusi techninė parama, dalį. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui, pvz., komunikacijos priemonėms, įgyvendinti paprašė arba ketina prašyti horizontaliosios paramos pagal TPP, ji turėtų tai nurodyti šiame skirsnyje.

E)   Konsultacijų procesas

Valstybės narės turėtų pateikti konsultacijų proceso, vykdyto pagal jų nacionalines teisines sistemas, santrauką, po kurios reikėtų pridėti pakeistą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą / papildymą. Konsultacijų procesas turėtų atitikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytų pakeitimų mastą. Pavyzdžiui, pakeitimams, kuriais siekiama atspindėti šiek tiek pakeistus finansinius asignavimus, nereikėtų tokio pat pobūdžio konsultacijų proceso, kaip tuo atveju, kai prašoma didelės paskolos.

Kadangi konsultacijų rengiant pradinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus mastas skyrėsi, visų pirma dėl COVID-19 ekstremaliosios situacijos, valstybės narės raginamos tobulinti šį procesą, jei keis savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Jos turėtų užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas, socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas ir atitinkamais atvejais žemės ūkio sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, pagal nacionalines teisines sistemas laiku ir prasmingai dalyvautų rengiant ir įgyvendinant visas naujas ar patikslintas priemones bei stebint jų įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti atitinkamas priemones, valstybėms narėms gali būti tikslinga į geografinį aspektą turinčias tarpines ar siektinas reikšmes įtraukti sąlygas, susijusias su regioniniais ar vietos aspektais (pavyzdžiui, įtraukiant konkrečias sąlygas, susijusias su konsultacijomis su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis). Jos taip pat gali apimti panašias su atitinkamų reformų ar investicijų įgyvendinimu susijusių konsultacijų su socialiniais partneriais ir, kai aktualu, su žemės ūkio sektoriaus suinteresuotaisiais subjektais sąlygas.

Be to, Europos semestras bus svarbi sistema, skirta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangai aptarti su suinteresuotaisiais subjektais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės praktiką ir tradicijas. Valstybės narės taip pat gali naudoti savo nacionalines reformų programas, kad apibūdintų iki šiol vykdytas ir būsimas konsultacijas.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus užtikrinta tvirta regionų ir vietos atsakomybė, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės parama.

F)   Kontrolė ir auditas

Vidaus kontrolės sistemos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai visiškai atitiktų EGADP reglamento 22 straipsnį. Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į pakeitimus, įtrauktus atlikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano peržiūrą, labai svarbu, kad valstybės narės tiksliai paaiškintų, kad įdiegtos kontrolės struktūros tebėra tinkamos ir, kai taikytina, kaip jos bus stiprinamos, kad būtų užtikrinti tinkami ištekliai ir struktūros. Visų pirma, jei pakeistame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra naujų arba patikslintų priemonių, valstybė narė turėtų paaiškinti ir įrodyti, kad kontrolės struktūros tebėra tinkamos ir (arba) kaip jų pajėgumai, įskaitant personalą ir procesus, bus padidinti proporcingai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dydžiui.

Kai papildymu didžiausias finansinis įnašas iš esmės nepadidinamas, tačiau vis tiek daromi pakeitimai, palyginti su pradiniu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu, valstybių narių prašoma pateikti atnaujintą paaiškinimą apie kontrolės tvarką ir sistemas, įskaitant galutinių gavėjų duomenų saugyklos sistemą.

G)   Komunikacija

Valstybės narės turėtų toliau įgyvendinti savo komunikacijos strategiją ir ją atnaujinti, jei būtina įtraukti naujas papildomas reformas ir investicijas, siekiant užtikrinti visuomenės informuotumą apie Sąjungos finansavimą pagal EGADP reglamento 34 straipsnį ir finansavimo susitarimų 10 straipsnį. Teikiant pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybių narių prašoma aprašyti veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti šiuos įpareigojimus, kad Komisijai būtų lengviau stebėti, kaip laikomasi minėtų nuostatų.

Komunikacijos kampanijose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama informuotumo apie pagrindines reformas ir investicijas didinimui ir geresniam plačiosios visuomenės informavimui apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus bei jų paskirtį. Valstybės narės raginamos savo EGADP komunikacijos veiklą sutelkti į šias sritis:

—	paaiškinti ir priminti savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tikslus ir naudą valstybei narei;

—	parodyti, kodėl reformos ir investicijos yra naudingos visuomenei, ir pateikti praktinių įrodymų;

—	užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aukšto lygio politinis pritarimas būtų pakankamai matomas;

—	informuoti apie svarbiausius projektus ir priskirti jų įgyvendinimą EGADP;

—	skatinti potencialius paramos gavėjus kreiptis dėl finansavimo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą;

—	parodyti bendrą pažangą įgyvendinant reformas ir investicijas, be kita ko, reguliariai keičiantis informacija su socialiniais partneriais, susijusiomis bendruomenėmis ir pilietine visuomene apskritai.

Komisija taip pat gali naudotis tinklu „Inform EU“, kad padėtų valstybėms narėms įgyvendinti nacionalines komunikacijos strategijas, įskaitant jų pakeistus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

---

(1)  2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(2)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (2021) 12 final.

(3)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai naujos finansavimo strategijos priemonei „Next Generation EU“ finansuoti, COM(2021) 250 final, taip pat Komisijos sprendimai C(2021)2501 ir C(2021)2502.

(4)  Daugiau informacijos apie priemonės „Next Generation EU“ finansavimo operacijas galima rasti 2022 m. vasario 22 d. paskelbtoje ataskaitoje, COM(2022) 43 final.

(5)  Kalbant apie geriausios patirties pavyzdžius ir išsamią informaciją apie atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo technologijas, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybes, scenarijus ir galimas priemones, įskaitant konkrečioms šalims skirtas faktų suvestines, duomenis ir poveikio vertinimą, taip pat išsamią informaciją ir poveikio analizę, valstybės narės raginamos susipažinti su įvairiais šildymo ir vėsinimo sektoriaus tyrimais, paskelbtais adresu https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/heating-and-cooling_en

(6)  Taip pat žr. COM(2021) 801 final, 2021 m. gruodžio 14 d.

(7)  Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas ŠESD kiekis nėra gerokai mažesnis (bet vis dėlto mažesnis) už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikėtų paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(8)  Per įprastą Europos semestro ciklą konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas Komisija paprastai siūlo gegužės mėn. pabaigoje arba birželio mėn. pradžioje, jas patvirtina Europos Vadovų Taryba ir galiausiai priima Taryba liepos mėn. pradžioje.

(9)  SEC(2022) 70 final - SWD(2022) 19 final - SWD(2022) 20 final.

(10)  COM(2021) 550 final; COM(2021) 801 final.

(11)  Dėl prašymų atlikti perkėlimą tarp EGADP ir sanglaudos politikos fondų sąlygų žr. 1 dalį.

Pranešimas asmenims ir grupei, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime (BUSP) 2016/1693 su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/837, ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1686, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/836, kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms

(2022/C 214/02)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir grupei, išvardytiems Tarybos sprendimo (BUSP) 2016/1693 (1), su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/837 (2), priede ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1686 (3), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/836 (4), kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, I priede.

Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad pirmiau minėtuose prieduose nurodyti asmenys ir grupė turėtų būti įtraukti į asmenų, grupių, susivienijimų ir subjektų, kuriems taikomos sprendime (BUSP) 2016/1693 ir reglamente (ES) 2016/1686 numatytos ribojamosios priemonės, sąrašą.

Atitinkamų asmenų ir grupės dėmesys atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, išvardytoms Reglamento (ES) 2016/1686 II priede, siekdami gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams patenkinti arba konkretiems mokėjimams atlikti pagal to reglamento 5 straipsnį.

Atitinkami asmenys ir grupė gali pateikti prašymą gauti Tarybos motyvų, dėl kurių jie buvo įtraukti į pirmiau nurodytą sąrašą, pareiškimą. Toks prašymas turėtų būti siunčiamas šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Atitinkami asmenys ir grupė gali bet kuriuo metu pirmiau nurodytu adresu pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į sąrašą. Todėl atitinkamų asmenų ir grupės dėmesys atkreipiamas į tai, kad Taryba reguliariai peržiūri sąrašą pagal Sprendimo (BUSP) 2016/1693 6 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (ES) 2016/1686 4 straipsnio 4 dalį. Tam, kad prašymai būtų svarstomi kitos peržiūros metu, jie turėtų būti pateikti ne vėliau kaip 2022 m. liepos 15 d.

Atitinkamų asmenų ir grupės dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad jie turi galimybę apskųsti Tarybos sprendimą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antroje pastraipoje ir 263 straipsnio ketvirtoje bei šeštoje pastraipose nustatytų sąlygų.

---

(1)  OL L 255, 2016.9.21, p. 25.

(2)  OL L 147 I, 2022.5.30, p. 3.

(3)  OL L 255, 2016.9.21, p. 1.

(4)  OL L 147 I, 2022.5.30, p. 1.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime (BUSP) 2016/1693 ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1686, kuriuo nustatomos papildomos ribojamosios priemonės, taikomos ISIL („Da’esh“) ir „Al-Qaida“ bei su jomis susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms, numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 214/03)

Duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas (BUSP) 2016/1693 (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/837 (3), ir Tarybos Reglamentas (ES) 2016/1686 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/836 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Europos Sąjungos Taryba, kuriai atstovauja Tarybos generalinio sekretoriato Užsienio reikalų, plėtros ir civilinės saugos generalinio direktorato (RELEX) (išorės santykiai) generalinis direktorius, o tarnyba, kuriai pavesta atlikti šį duomenų tvarkymo veiksmą, yra Generalinio direktorato RELEX 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Council of the European Union

General Secretariat

RELEX.1

Rue de la Loi/Wetstraat 175

1048 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis adresu:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime (BUSP) 2016/1693 su pakeitimais, padarytais sprendimu (BUSP) 2022/837, ir Reglamente (ES) 2016/1686, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/836 nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime (BUSP) 2016/1693 ir Reglamente (ES) 2016/1686 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje numatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teise susipažinti su duomenimis, taip pat ištaisyti duomenis arba nesutikimą, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis bet kokių teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 255, 2016 9 21, p. 25.

(3)  OL L 147 I, 2022 5 30, p. 3.

(4)  OL L 255, 2016 9 21, p. 1.

(5)  OL L 147 I, 2022 5 30, p. 1.

Pranešimas asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Tarybos sprendime 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

(2022/C 214/04)

Toliau pateikta informacija yra skirta asmenims ir subjektams, įtrauktiems į sąrašą, pateiktą Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių Sirijai su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/849 (2), I priede ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 36/2012 (3) dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2022/840 (4), II priede.

Europos Sąjungos Taryba, peržiūrėjusi pirmiau minėtuose prieduose pateiktą asmenų ir subjektų sąrašą, nusprendė, kad Sprendime 2013/255/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 36/2012 numatytos ribojamosios priemonės tiems asmenims ir subjektams turėtų būti taikomos toliau.

Atitinkamų asmenų ir subjektų dėmesys atkreipiamas į galimybę pateikti prašymą atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) kompetentingoms institucijoms, nurodytoms reglamento (ES) Nr. 36/2012 III priede išvardytose interneto svetainėse, siekiant gauti leidimą naudoti įšaldytas lėšas pagrindiniams poreikiams tenkinti ar tam tikriems mokėjimams atlikti (plg. Reglamento 16 straipsnį).

Atitinkami asmenys ir subjektai gali iki 2023 m. kovo 1 d. pateikti Tarybai prašymą (kartu su patvirtinamaisiais dokumentais) persvarstyti sprendimą įtraukti juos į pirmiau nurodytą sąrašą. Toks prašymas turėtų būti siunčiamas šiuo adresu:

Conseil de l’Union européenne

Secrétariat général

RELEX.1

Rue de la Loi 175

1048 Bruxelles

BELGIQUE

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į visas gautas pastabas bus atsižvelgta Tarybai atliekant kitą asmenų ir subjektų sąrašo peržiūrą pagal Sprendimo 2013/255/BUSP 34 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 36/2012 32 straipsnio 4 dalį.

---

(1)  OL L 147, 2013 6 1, p. 14.

(2)  OL L 148, 2022 5 31, p. 52.

(3)  OL L 16, 2012 1 19, p. 1.

(4)  OL L 148, 2022 5 31, p. 8.

Pranešimas duomenų subjektams, kuriems taikomos Tarybos sprendime 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/849, ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/840, numatytos ribojamosios priemonės

(2022/C 214/05)

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (1) 16 straipsnį duomenų subjektų dėmesys atkreipiamas į toliau nurodytą informaciją.

Šio duomenų tvarkymo veiksmo teisinis pagrindas – Tarybos Sprendimas 2013/255/BUSP (2) su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu (BUSP) 2022/849 (3), ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 (4), kuris įgyvendinamas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/840 (5).

Už šį duomenų tvarkymo veiksmą atsakingas duomenų valdytojas yra Europos Sąjungos Taryba, kuriai atstovauja Tarybos generalinio sekretoriato Užsienio reikalų, plėtros ir civilinės saugos generalinio direktorato (RELEX) (išorės santykiai) generalinis direktorius, o tarnyba, kuriai pavesta atlikti šį duomenų tvarkymo veiksmą, yra Generalinio direktorato RELEX 1 skyrius, į kurį galima kreiptis šiuo adresu:

Conseil de l’Union européenne

Secrétariat général

RELEX.1

Rue de la Loi 175

1048 Bruxelles

BELGIQUE

El. paštas: sanctions@consilium.europa.eu

Į Tarybos generalinio sekretoriato duomenų apsaugos pareigūną galima kreiptis adresu:

Duomenų apsaugos pareigūnas

data.protection@consilium.europa.eu

Duomenų tvarkymo veiksmo tikslas – asmenų, kuriems taikomos Sprendime 2013/255/BUSP su pakeitimais, padarytais sprendimu (BUSP) 2022/849, ir Reglamente (ES) Nr. 36/2012, kuris įgyvendinamas įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/840, numatytos ribojamosios priemonės, sąrašo sudarymas ir atnaujinimas.

Duomenų subjektai yra fiziniai asmenys, kurie atitinka Sprendime 2013/255/BUSP ir Reglamente (ES) Nr. 36/2012 nustatytus įtraukimo į sąrašą kriterijus.

Surinkti asmens duomenys apima duomenis, būtinus teisingam atitinkamo asmens tapatybės nustatymui, motyvų pareiškimą ir visus kitus su tuo susijusius duomenis.

Prireikus surinktais asmens duomenimis gali būti dalijamasi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Komisija.

Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnyje nustatytiems apribojimams, į duomenų subjektų išreikštą valią pasinaudoti teisėmis, pvz. teise susipažinti su duomenimis, taip pat teisėmis ištaisyti duomenis arba nesutikti, kad duomenys būtų tvarkomi, bus reaguojama pagal Reglamentą (ES) 2018/1725.

Asmens duomenys bus saugomi 5 metus nuo tos dienos, kai duomenų subjektas išbraukiamas iš asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo arba kai baigiasi priemonės galiojimas, arba tol, kol vyksta teismo procesas, jei jis buvo pradėtas.

Nedarant poveikio galimybei imtis kokių nors teisminių, administracinių arba neteisminių teisių gynimo priemonių, duomenų subjektai gali pateikti skundą Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal Reglamentą (ES) Nr. 2018/1725 (edps@edps.europa.eu).

---

(1)  OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(2)  OL L 147, 2013 6 1, p. 14.

(3)  OL L 148, 2022 5 31, p. 52.

(4)  OL L 16, 2012 1 19, p. 1.

(5)  OL L 148, 2022 5 31, p. 8.

Euro kursas (1)

2022 m. gegužės 30 d.

(2022/C 214/06)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0764
JPY	Japonijos jena	137,25
DKK	Danijos krona	7,4391
GBP	Svaras sterlingas	0,85150
SEK	Švedijos krona	10,5180
CHF	Šveicarijos frankas	1,0327
ISK	Islandijos krona	136,90
NOK	Norvegijos krona	10,1256
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,712
HUF	Vengrijos forintas	392,18
PLN	Lenkijos zlotas	4,5855
RON	Rumunijos lėja	4,9441
TRY	Turkijos lira	17,6416
AUD	Australijos doleris	1,4982
CAD	Kanados doleris	1,3647
HKD	Honkongo doleris	8,4490
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6439
SGD	Singapūro doleris	1,4719
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 331,66
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,6480
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,1735
HRK	Kroatijos kuna	7,5305
IDR	Indonezijos rupija	15 682,41
MYR	Malaizijos ringitas	4,6998
PHP	Filipinų pesas	56,322
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,700
BRL	Brazilijos realas	5,0629
MXN	Meksikos pesas	20,8994
INR	Indijos rupija	83,4750

---

(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

Specialioji ataskaita 9/2022

„Klimato srities išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete: ne tokios didelės, kaip pranešta“

(2022/C 214/07)

Audito Rūmai šiuo raštu jus informuoja, kad neseniai buvo paskelbta Specialioji ataskaita 9/2022 „Klimato srities išlaidos 2014–2020 m. ES biudžete: ne tokios didelės, kaip pranešta“.

Ši ataskaita pateikta susipažinti arba parsisiųsti Audito Rūmų interneto svetainėje http://eca.europa.eu

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Eurojusto vykdomo įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, rinkimo, išsaugojimo ir analizės iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2022/C 214/08)

2022 m. balandžio 25 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Eurojusto reglamentas dėl Eurojusto vykdomo įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, rinkimo, išsaugojimo ir analizės.

EDAPP pripažįsta, kad reikia skubiai šalinti Eurojusto esamos bylų valdymo sistemos (BVS) apribojimus, kurie daro poveikį Eurojusto gebėjimui remti ir stiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą dėl sunkiausių tarptautinių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus, kurie gali būti vykdomi po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą. Šiuo atžvilgiu EDAPP pažymi, kad Komisija jau buvo pasiūliusi sustiprinti dabartinę Eurojusto BVS struktūrą, susijusią su Eurojusto veikla teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos srityje. Tame pasiūlyme numatyta modernizuoti BVS ir skaitmenizuoti nacionalinių kompetentingų institucijų ir Eurojusto keitimosi informacija procesus.

EDAPP pažymi, kad pasiūlyme numatyta nukrypti leidžianti nuostata saugoti duomenis, susijusius su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, ne Eurojusto bylų valdymo sistemoje būtų laikino pobūdžio, o automatizuota duomenų valdymo ir saugojimo sistema būtų integruota į naują BVS, kurią tikimasi sukurti pagal ankstesnį pasiūlymą. Dėl išskirtinio dabartinių aplinkybių pobūdžio ir siūlomo sprendimo naujumo EDAPP, vykdydamas Eurojusto priežiūrą, skirs jam ypatingą dėmesį.

Šia nuomone siekiama konstruktyviai patarti ES teisės aktų leidėjui, kad nebūtų pakenkta duomenų apsaugos lygiui, kuris jau yra užtikrintas Eurojusto reglamentu. Atsižvelgdamas į tai, EDAPP pateikia keletą rekomendacijų dėl:

—	Eurojusto vykdomo įrodymų rinkimo ir keitimosi jais;

—	automatizuotos duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūros saugumo;

—	automatizuotoje duomenų valdymo ir saugojimo infrastruktūroje saugomų duomenų terminų;

—	ryšio su ES duomenų apsaugos reglamento 90 straipsniu.

1.   ĮVADAS IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA

1.

Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) remia nacionalines tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijas, tiriančias sunkius nusikaltimus, kurie priklauso Eurojusto kompetencijai pagal Reglamentą (ES) 2018/1727 (1) (toliau – Eurojusto reglamentas). Tarp šių nusikaltimų yra genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai.

2.

2022 m. balandžio 25 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Eurojusto reglamentas dėl Eurojusto vykdomo įrodymų, susijusių su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais, rinkimo, išsaugojimo ir analizės (toliau – pasiūlymas).

3.

Komisija jau buvo pasiūliusi sustiprinti dabartinę Eurojusto bylų valdymo sistemos (BVS) struktūrą, susijusią su Eurojusto veikla teroristinių nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos srityje, ir pagerinti Eurojusto Europos teisminio kovos su terorizmu registro veikimą (2). Tokiomis aplinkybėmis numatyta modernizuoti BVS ir skaitmenizuoti nacionalinių kompetentingų institucijų ir Eurojusto keitimosi informacija procesus (3).

4.

Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas Eurojustui rinkti, saugoti ir analizuoti įrodymus, susijusius su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir susijusiomis nusikalstamomis veikomis, o kai būtina ir tinkama sudaryti sąlygas keistis jais arba kitaip leisti su jais susipažinti kompetentingoms nacionalinėms ar tarptautinėms teisminėms institucijomis, visų pirma po 2022 m. vasario 24 d. Rusijos įvykdytos precedento neturinčios karinės agresijos prieš Ukrainą (4).

5.	Ši EDAPP nuomonė pateikta remiantis 2022 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos konsultacija pagal ES duomenų apsaugos reglamento 42 straipsnio 1 dalį. EDAPP palankiai vertina pasiūlymo 18 konstatuojamojoje dalyje pateiktą nuorodą į šią konsultaciją.

7.   IŠVADOS

17.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP teikia šias rekomendacijas: (1) Į preambulę įtraukti teiginį, kad pasiūlymu nesiekiama nustatyti nacionalinių institucijų pareigos dalytis informacija ir įrodymais su Eurojustu. (2) Į pasiūlymą įtraukti gaires, kaip aiškinti formuluotę „kai būtina ir tinkama“. (3) Į pasiūlymo 13 konstatuojamąją dalį įtraukti nuorodą į ES duomenų apsaugos reglamento IX skyriaus 91 straipsnio nuostatas dėl saugumo. (4) Susieti duomenų saugojimo terminus su Eurojusto reglamento 29 straipsnyje jau numatytais saugojimo terminais. (5) Paaiškinti naujai įvestos Eurojusto reglamento 80 straipsnio 8 dalies ir ES duomenų apsaugos reglamento 90 straipsnio ryšį.

---

(1)  2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1727 dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR (OL L 295, 2018 11 21, p. 138).

(2)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1727 ir Tarybos sprendimo 2005/671/TVR nuostatos dėl skaitmeninio keitimosi informacija terorizmo bylose, COM(2021) 757 final, 2021 12 1.

(3)  2022 m. sausio 26 d. EDAPP pateikė oficialias pastabas dėl šio pasiūlymo.

(4)  Žr. pasiūlymo aiškinamąjį memorandumą COM(2022) 187 final, p. 2.