566-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 19–2022 1 20

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Dirbtinio intelekto plėtojimas Europos labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/01)

Pranešėja

Marie-Françoise GONDARD-ARGENTI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	238 / 0 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) primena, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės diegs dirbtinį intelektą atsižvelgdamos į jo patikimumą, įtraukumą ir tvarumą ir į tai, ar jis atitinka ekonominę ir socialinę sistemą, kurioje saugoma aplinkai, skatinama verslo plėtra, įsidarbinamumas ir visų ES darbuotojų ir piliečių geresnė gyvenimo kokybė bei sveikatos būklė. Pagarba pagrindinėms ir socialinėms teisėms ir griežtesni skaidrumo reikalavimai skatins visų piliečių ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių pasitikėjimą dirbtiniu intelektu ir jo įsisavinimą.

1.2.

EESRK primena, kad visuose sektoriuose savarankiškai dirbantys asmenys, veikiančios labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 % ES įmonių, du trečdalius privačiojo sektoriaus darbo vietų ir daugiau kaip pusę ES įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. Nors jos susiduria su konkurencija, kurią iš esmės keičia ekonomikos skaitmeninimas, joms tenka svarbus vaidmuo vykdant ES skaitmeninę ir ekologinę pertvarką, kad būtų galima įveikti iššūkius. Todėl šioms įmonėms turi būti suteiktos vienodos galimybės naudotis dirbtiniu intelektu, nes priešingu atveju Europa prarastų savo vertingiausius ekonominius, socialinius ir žmogiškuosius išteklius.

1.3.

Savo nuomonėje dėl suderinto plano persvarstymo (1) EESRK pabrėžė, kad tai, jog labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės plačiai diegia dirbtinį intelektą, yra labai svarbus Europos pramonės atsilikimo mažinimo veiksnys. Nepaisant jų dinamiškumo, skaitmeninės transformacijos siekiančios labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su dideliais vidaus ir išorės sunkumais: sąnaudos, plačiajuosčio ryšio infrastruktūros trūkumas tam tikrose teritorijose, galimybės gauti finansavimą, žmogiškieji ištekliai, informacija, mokymas ir t. t.

1.4.

EESRK ragina suteikti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms paprastas priemones ir prieinamą finansavimą, kurie joms padėtų diegti šią brangią technologiją, kuri vis dėlto yra labai svarbi siekiant išlaikyti ar net padidinti jų konkurencingumą. Pirmenybė turi būti teikiama prieigai prie kokybiškų ir pakankamo kiekio duomenų, taip pat eksperimentavimui realiomis sąlygomis.

1.5.

EESRK mano, kad norint veiksmingai paremti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones joms įsisavinant dirbtinį intelektą, reikia tvirtos politinės valios visais lygmenimis, glaudaus bendradarbiavimo su visais organizuotos pilietinės visuomenės dalyviais ir kokybiško socialinio dialogo valstybėse narėse.

1.6.

Atsižvelgiant į didelę labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių įvairovę įvairiuose sektoriuose, reikia tinkamos ir tikslinės paramos dirbtinio intelekto diegimui, taip pat pažangių ir įtraukių teisės aktų, kurie būtini siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir pasitikėjimą.

1.7.

EESRK rekomenduoja skubiai supažindinti visus suinteresuotuosius subjektus ir visų pirma verslininkus su švietimo priemone, kurią sudaro priemonių rinkinys, pateiktas EESRK paskelbtame tyrime šiuo klausimu (2), kuriame aprašomi įvairūs dirbtinio intelekto naudojimo etapai labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Šios priemonės gali išsklaidyti su šia technologija susijusius nuogąstavimus ir padėti keisti supratimą apie šią technologiją.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK paskelbtame tyrime Boosting the use of artificial intelligence in Europe’s micro, small and medium-sized enterprises išnagrinėti penki veiklos sektoriai (žemės ūkio, statybų, sveikatos priežiūros paslaugų, teisės paslaugų ir apskaitos) penkiose valstybėse narėse (Italijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Rumunijoje ir Švedijoje. Rekomendacijos dėl priemonių rinkinio yra skirtos ir politikos formuotojams, ir labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

2.2.

Liepos mėn. Europos Komisijos (EK) paskelbtoje 2021 m. ataskaitoje dėl MVĮ (3), remiantis dviem tyrimais, atliktais per pirmąjį pandemijos etapą ir paskutinį 2020 m. ketvirtį, aiškiai apibūdinama skaitmenininių technologijų diegimo labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse dabartinė padėtis 27 ES valstybėse narėse.

2.3.

25 mln. labai mažų, mažųjų ir vidutinių Europos įmonių, kurios yra ES ekonomikos ramstis ir kuriose yra apie 100 mln. darbo vietų ir sukuriama beveik 57 % Europos BVP, atlieka svarbų vaidmenį kuriant vertę visuose sektoriuose (nuo tradicinių nepriklausomų amatų iki socialinės ekonomikos, t. y. 2,8 mln. įmonių, aukštųjų technologijų startuolių ir kt.), todėl joms reikia pritaikytos ir tikslinės paramos, pažangių ir įtraukių teisės aktų, teisinio tikrumo, pasitikėjimo ir darbuotojų gyvenimo kokybės.

2.4.

EESRK tikisi, kad priemonės, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės, bus toliau praktiškai įgyvendinamos vietos lygmeniu. Minėtas priemonių rinkinys turėtų paskatinti valdžios institucijas, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir atitinkamomis įmonėmis, eksperimentuoti įgyvendinant atitinkamas iniciatyvas.

2.5.

Dirbtinis intelektas, pramonės pertvarkos garantas, dažnai yra neprieinamas mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms: jų dinamiškumui trukdo tiek vidaus sunkumai (žmogiškieji ištekliai, išlaidos, prieiga prie kokybiškų duomenų ir t. t.), tiek išorės kliūtys (prieiga prie plačiajuosčio ryšio infrastruktūros, finansai, informacija, mokymas ir t. t.).

2.6.

Dirbtinio intelekto diegimas visose labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse yra labai svarbus Europos pramonės atsilikimo mažinimo veiksnys (4), nes pažeidžiamiausiems, savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms, šeimos ar atokiai nuo miestų centrų esančioms struktūroms, taip pat socialinės ekonomikos įmonėms reikia skirti ypatingą dėmesį siekiant išvengti diskriminacijos, kurios ekonominis ir socialinis poveikis būtų pražūtingas visai ES.

2.7.

Būtina skubiai sukurti pasitikėjimo klimatą, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės taptų ES kompetencijos ir lyderystės strategijos dalyvėmis. Šiuo tikslu reikia sutelkti visus institucinius subjektus – nuo Europos Komisijos iki nacionalinių Vyriausybių ir regionų bei vietos institucijų – siekiant numatyti tikslines priemones ir tikslinę pagalbą, atsižvelgiant į įmonės dydį ir užtikrinti paramą bei investicijų garantijas. Norint panaikinti atotrūkį tarp labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių ir didelių įmonių grupių, ypač svarbu mažinti skaitmeninę atskirtį ir integruoti tinklus.

2.8.

Pasitikėjimas priklauso nuo stiprios politinės valios glaudžiai bendradarbiauti visais lygmenimis: su organizuota pilietine visuomene, socialiniais partneriais, asociacijomis, prekybos rūmais, profesinėmis asociacijomis, grupėmis ir pan., kurios veiklą vykdo vietos lygmeniu ir kurias žino bei pripažįsta tiek darbdaviai, tiek labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių darbuotojai, todėl jos gali geriausiai informuoti darbuotojus ir darbdavius apie kiekvieno sektoriaus riziką ir uždavinius. Visi šie dalyviai turi reikiamos kompetencijos daryti įtaką politiniams sprendimams visais lygmenimis, kad būtų atliepti labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių poreikiai dirbtinio intelekto srityje. EESRK mano, kad valstybės narės turėtų būti suinteresuotos paskatinti kokybišką socialinį ir įprastinį dialogą siekiant užtikrinti kuo didesnį labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms skirtos politikos poveikį.

2.9.

Akivaizdu, kad svarbu Europos programas, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programą ir programą „Europos horizontas“ (5) veiksmingai orientuoti į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Visas priemones turi būti paprasta naudoti.

2.10.

Vis sudėtingesni algoritmai daro poveikį duomenų kokybei ir apsaugai ir net saugumui ir skaidrumui, todėl kyla daug etikos problemų (diskriminacija, didėjanti socialinė nelygybė, abejotinų žmogaus sprendimų savarankiškumas ir t. t.). Dėl šių iššūkių, kuriems įveikti reikia visų, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, didžiausio budrumo, šiose įmonėse neturi būti vėluojama diegti dirbtinį intelektą.

2.11.

Minėto tyrimo rezultatais grindžiama daugelis EESRK rekomendacijų:

—	dirbtinio intelekto diegimas labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse visų pirma priklauso nuo jų vadovų ir darbuotojų raštingumo dirbtinio intelekto srityje, įskaitant žinias apie riziką prieš diegiant šias technologijas;

—

tik tinkamas finansavimas kompensuos su dydžiu ir branda susijusius trūkumus, dėl kurių labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse de facto sunku plačiai taikyti dirbtinį intelektą. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina 1,98 mlrd. EUR sumą, kurią EK paskelbė skirsianti pagal Skaitmeninės Europos programą (6). Inovacijų centrai suteikia suinteresuotiesiems subjektams geriausias galimybes įgyti naujausių skaitmeninių įgūdžių ir dalyvauti mokyme;

—

labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia kokybiškų išorinių duomenų bazių. EESRK jau pabrėžė, kad svarbu užtikrinti visiems prieigą prie viešojo sektoriaus didelių duomenų rinkinių ir sukurti stiprias programų sąsajas (API) ar net ES saugaus dalijimosi duomenimis platformas (7), kaip antai „Gaia-X“. Komitetas taip pat pasiūlė taikyti bendro duomenų valdymo ir keitimosi jais metodą bei pabrėžė, kad svarbu plėtoti duomenų altruizmą (8);

—

kad galėtų įsigyti dirbtinio intelekto technologijų, turėti prieigą prie duomenų, vykdyti standartizavimą ir gauti finansavimą, labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia aiškių ir vienodų taisyklių Europos rinkoje, kurios yra sveikos konkurencijos, kuri savo ruožtu skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, sąlyga. Be to, jos turi kuo ankstesniu etapu dalyvauti rengiant standartus ir taisykles Europos lygmeniu. Aiškūs ir skaidrūs etikos ir atsakomybės klausimų sprendimai padės didinti piliečių ir vartotojų pasitikėjimą ir paskatins labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones diegti dirbtinį intelektą.

2.12.

EESRK remia pirmiau minėtame tyrime pateiktas rekomendacijas ir pabrėžia, kad norint jų laikytis reikia itin aktyvios ir nuoseklios politinės valios:

—

švietimo ir profesinio mokymo priemonėmis skatinti piliečių raštingumą dirbtinio intelekto srityje, kad visos pilietinės visuomenės grupės, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, galėtų nevaržomai įsisavinti dirbtinį intelektą ir jo atžvilgiu elgtųsi kompetentingai bei atsakingai. Būtina akademinį mokymą papildyti praktinėmis priemonėmis ir pasiūlyti tinkamą bei įperkamą tęstinį mokymą savarankiškiems darbuotojams, labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių vadovams ir jų darbuotojams (9). Vadovams reikia suteikti geresnes galimybes įgyti išorinės patirties organizuojant verslo verslui (B2B) partnerystę, visiems prieinamą dirbtinį intelektą ir dirbtinio intelekto kaip paslaugos (angl. AI-as-a-service) pasiūlą;

—	siekti, kad labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų paprasta gauti tiek viešąjį, tiek privatųjį finansavimą ir paspartinti jiems skirto ES finansavimo sinergiją;

—	visose teritorijose, įskaitant kaimo vietoves, užtikrinti reikalingą infrastruktūrą ir ryšį, kad būtų išvengta skaitmeninės atskirties, bei suteikti prieigą prie atitinkamų ir sąveikių duomenų, kurių vienas pagrindinių naudotojų yra žemės ūkis;

—	užtikrinti gerą visų subjektų ir lygmenų veiksmų koordinavimą;

—	skatinti visada atsižvelgti į kibernetinio saugumo iššūkius (10) ir į šališkų duomenų ir kitų galimų pavojų daromą žalą ekonomikai ir visuomenei. Žmonių įvairovė kuriant dirbtinio intelekto įrankius yra pagrindinė priemonė gerinti duomenų kokybę;

—	aktyviai skleisti gerąją patirtį ir vietos sėkmės pavyzdžius, sudaryti sąlygas dalytis įgyta patirtimi siekiant paskatinti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones plačiai diegti dirbtinį intelektą.

2.13.

EESRK nori atkreipti ES institucijų dėmesį į šiuos veiklos principus dirbtinio intelekto srityje:

—	pradėti nuo mažų įmonių, siekiant paskatinti tinkamą ir proporcingą politiką, kuri vėliau galbūt galėtų būti pritaikyta didžiosioms įmonėms;

—	didinti teisinį tikrumą ir skatinti teisingą taisyklių supratimą, kad įmonėms būtų lengviau jas taikyti ir remti jų investicijas inovacijoms ir dirbtiniam intelektui plėtoti;

—	padėti visiems geriau suprasti dirbtinį intelektą geriau koordinuojant ir didinant politinių priemonių ir iniciatyvų sinergiją, šiuo tikslu sukuriant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių platformą;

—

skatinti eksperimentus realiomis sąlygomis pradiniame etape, visų pirma parengiant operatyvinius veiklos protokolus. EESRK pakartoja, kad „tam reikalinga bandymų infrastruktūra ir bandomosios reglamentavimo aplinkos […], palankios eksperimentuoti su naujomis idėjomis ir jas išbandyti“ (11) ir kad būtina šias priemones vertinti, siekiant jas kuo veiksmingiau pritaikyti (12). Skaitmeninių inovacijų centrai, Europos įmonių tinklas ir reikminės platformos turi būti glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus siekiant palaikyti MVĮ pastangas diegti dirbtinį intelektą;

—	pradedant dirbtinio intelekto plėtojimu ir baigiant jo diegimu skatinti paneuropinį požiūrį užbaigiant kurti ES bendrąją rinką ir priderinant politiką prie valstybių narių poreikių;

—	užtikrinti prieigą prie atvirųjų duomenų (angl. open data), paisant duomenų apsaugos ir nuosavybės, ir didinti duomenų srautus į dirbtiniu intelektu grindžiamas sistemas;

—	sukurti skaidrią ES bendrąją rinką siekiant sumažinti riziką ir padidinti galimybes perkelti dirbtinio intelekto sprendimus į labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones. Šiuo požiūriu pagrindinė būtina sąlyga yra esminių skaitmeninės infrastruktūros objektų sąveikumas.

3. Konkrečios pastabos (13)

3.1. Žemės ūkis

3.1.1.

Žemės ūkio sektoriuje, kuriame veikia ypač daug šeimos verslo labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (96 % ūkių 2016 m.), reikia spręsti daug uždavinių: demografijos, klimato, patrauklumo ir konkurencingumo.

3.1.2.

Atsižvelgiant į įrodytą dirbtinio intelekto ir robotikos naudą šiame sektoriuje, reikėtų teikti nuolatinę paramą ūkininkams ir jų darbuotojams, skirtą padėti prisitaikyti prie šių pokyčių, plėtoti mokymą šiose srityse ir tinkamą metodiką, kaip dalytis duomenimis ir juos kaupti (14), kartu ieškoti naujų išlaidų pasidalijimo būdų, pavyzdžiui, kurti kooperatyvus.

3.2. Statybų sektorius

3.2.1.

Šiame darbui imliame sektoriuje galėtų būti daugiau naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis: bent vieną dirbtinio intelekto technologiją pritaikė 36 % šio sektoriaus įmonių, o kituose sektoriuose – 42 %.

3.2.2.

Statinio informacinis modeliavimas (angl. BIM – building information modeling) šiame sektoriuje yra vis svarbesnis: 2016 m. juo naudojosi 29 % įmonių, todėl reikalingos masinės investicijos į mokymą ir atvira bei nediskriminuojanti prieiga prie elektroninio planavimo programų, pasinaudojant atviromis ir standartizuotomis sąsajomis (open BIM), siekiant nesudaryti kliūčių labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms patekti į rinką.

3.2.3.

Dėl šio sektoriaus ypatybių ir potencialo jis galėtų tapti žaliosios ir skaitmeninės Europos pavyzdžiu, jei bus sudarytos išankstinės sąlygos saugiai patekti į rinką technologijų ir viešųjų pirkimų teisės požiūriu.

3.3. Sveikata

3.3.1.

Sveikatos srityje labiau nei kitose srityse inovacijos turi atitikti etinius ir saugos reikalavimus nuo projektavimo iki naudojimo etapo. Norint plėtoti dirbtinį intelektą sveikatos srityje, reikia turėti prieigą prie pakankamo kiekio ir kokybiškų duomenų. Šiuo požiūriu labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų naudinga teritorinė duomenų bandomoji aplinka (angl. sandboxes).

3.3.2.

Ypač daug labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių dirba medicinos įrangos (95 prc. iš 32 000 šio sektoriaus bendrovių) ir paslaugų srityse, jos pirmauja inovacijų ir našumo srityje (47 % įmonių jau yra įdiegusios dirbtinio intelekto technologiją).

3.3.3.

Tačiau joms tenka padengti dideles mokslinių tyrimų ir plėtros sąnaudas, vykdyti ilgus inovacijų ciklus bei įgyvendinti sudėtingas leidimo pateikti rinkai procedūras, laikantis privalomų BDAR nuostatų.

3.3.4.

Sukūrus Europos patikimų sveikatos duomenų erdvę bei įdarbinant darbuotojus, turinčius mišrių įgūdžių, t. y. turinčius savo specialybės ir skaitmeninių įgūdžių, būtų skatinami novatoriški sprendimai, be kita ko, labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurie padėtų sutaupyti ir užtikrinti tvaresnes atsparesnes priežiūros sistemas (15).

3.4. Laisvosios profesijos (16)

3.4.1.

Turint omenyje, kad laisvųjų profesijų atstovai turi neskelbtinus duomenis, privataus gyvenimo apsaugos, konfidencialumo, skaidrumo ir nediskriminavimo uždaviniai šiame sektoriuje itin svarbūs.

3.4.2.

Dirbtinio intelekto panaudojimas sudėtingiausioms užduotims automatizuoti turėtų padėti laisvųjų profesijų atstovams vėl susitelkti į savo amato esmę ir dar geriau patenkinti savo klientų ar pacientų poreikius.

3.4.3.

Kaip pabrėžta nuomonėje „Laisvosios profesijos 4.0“ (17), naudojant dirbtinį intelektą kyla klausimas dėl laisvosios profesijos atstovo ir jo kliento ypatingo pasitikėjimo ryšio ir nepriklausomybės bei profesinės atsakomybės sąvokų. Dėl šios priežasties reikia peržiūrėti laisvųjų profesijų atstovų profesinės etikos taisykles į jas įtraukiant su dirbtiniu intelektu susijusius techninius ir etinius aspektus ir nustatyti naujus reikalavimus, taikytinus profesiniam mokymui bei atitinkamiems įgūdžiams (duomenų saugumas ir kokybė, asmens duomenų apsauga ir pan.).

3.5. Teisinės konsultacijos

3.5.1.

Nepaisant nuolatinio ekonomikos augimo, nepriklausančio nuo ekonominių ciklų (2,6 % per metus 2014–2018 m. laikotarpiu), pažanga šiame sektoriuje sulėtėjo dėl skaidrumo ir objektyvumo problemų, nuo pat pradžių kylančių dirbtinio intelekto srityje, kurioje pasitikėjimas grindžiamas tiesioginiais žmonių kontaktais.

3.6. Apskaita ir (arba) valdymo kontrolė

3.6.1.

Šiame sektoriuje, kuriame 2018 m. veiklą vykdė 640 000 Europos įmonių, dominuoja labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės. Kadangi pusę apskaitos užduočių galima automatizuoti, dirbtinis intelektas gali suteikti pridėtinės vertės ir padėti specialistams nukreipti veiklą į naudotojų konsultavimą.

3.6.2.

Šiuose abiejuose sektoriuose, visų pirma siekiant išvengti piratavimo rizikos antrajame, būtų labai naudinga rengti mišraus profilio specialistus, įvaldžiusius teisę arba apskaitą ir informatiką.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 517, 2021 12 22, p. 56.

(2) EESRK konkursas Nr. CES/FSA/02/2020; autorius: Space Tec Partners.

(3) 2020–2021 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ, Europos Komisija, 2021 m. liepos mėn.

(4) Nuomonė dėl Komisijos suderinto plano dėl dirbtinio intelekto persvarstymas (OL C 517, 2021 12 22, p. 56).

(5) EESRK nuomonė (OL C 429, 2020 12 11. p. 210).

(6) 2021 m. lapkričio 10 d. Komisijos nario Thierry Breton pranešimas.

(7) Žr. OL C 240, 2019 7 16, p. 51.

(8) Tokias, kokios apibrėžtos Komisijos pasiūlymo dėl Europos duomenų valdymo akto 36 konstatuojamojoje dalyje, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020PC0767.

(9) EESRK nuomonė (OL C 429, 2020 12 11, p. 1).

(10) Žr. nuomonės (OL C 429, 2020 12 11, p. 1) 4.7 ir 4.8 punktus.

(11) Žr. OL C 240, 2019 7 16, p. 51.

(12) Žr. OL C 240, 2019 7 16, p. 51.

(13) Šiose konkrečiose pastabose pateikiama informacija apie įvairius sektorius, analizuotus pirmiau minėtame EESRK paskelbtame tyrime.

(14) 2021 m. ataskaitoje Intelligence artificielle – État de l’art et perspectives pour la France („Dirbtinis intelektas. Esama padėtis ir perspektyvos Prancūzijai“) nurodoma, kad ūkininkai nenoriai dalijasi turimais duomenimis, nors patys daug naudojasi palydovų duomenimis ir automatizavimu.

(15) Žr. be kita ko, nuomonę OL C 341, 2021 8 24, p. 76 ir nuomonę OL C 517, 2021 12 22, p. 56 dėl Suderinto dirbtinio intelekto plano, taip pat Europos Komisijos 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitą.

(16) ESTT jas apibrėžė taip: laisvosios profesijos apima „veiklą, kuri, be kita ko, yra aiškiai intelektualaus pobūdžio, kuriai vykdyti reikia aukšto lygio kvalifikacijos ir kuriai paprastai taikomos tikslios ir griežtos profesinės veiklos taisyklės“ (Sprendimas C-267/99, I-7467, 2001).

(17) OL C 286, 2021 7 16, p. 8.

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento „Naujos kartos MVĮ strategija. Veiksmingo ir spartaus įgyvendinimo didinimas“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/02)

Pranešėja	Milena ANGELOVA
Bendrapranešėjis	Panagiotis GKOFAS

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	235 / 1 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

MVĮ yra ES ekonomikos pagrindas, taigi ekonomikos atsigavimas daugiausia priklauso nuo to, ar sėkmingai jos prisitaikys ir vykdys veiklą naujoje popandeminėje realybėje, prie kurios formavimo prisidėjo esminiai skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos sukelti pokyčiai. Kad MVĮ galėtų ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai klestėti, augti ir plėstis, skatindamos ES ekonomiką, kurdamos kokybiškas darbo vietas ir užtikrindamos piliečių gerovę, reikia, kad ES ir valstybės narės dėtų daugiau pastangų, siekdamos sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir užtikrinti tinkamas finansavimo bei paramos priemones.

1.2.

Ateičiai pritaikyta politika ir reglamentavimo sistema MVĮ turi suteikti tikrumo, nuoseklumo, aiškumo ir nustatyti vienodas sąlygas laikantis geresnio reglamentavimo principų (1) ir atliekant konkurencingumo patikras tada, kai pradedamos taikyti naujos politikos priemonės arba persvarstomos esamos, kartu išlaikant aukšto lygio aplinkosaugos ir socialinės apsaugos standartus. EESRK ragina supaprastinti administracines procedūras, kad ištekliai nebūtų nukreipiami į veiklą, kuri stabdo pastangas plėtoti verslą.

1.3.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą sukurti ir plėtoti finansų ir finansavimo ombudsmenų, kurie stebėtų, kaip įgyvendinamos priemonės, skirtos trumpalaikiam MVĮ likvidumui gerinti, tinklą. Toks tinklas gerintų MVĮ prieigą prie lėšų; rinktų ir analizuotų kokybinius duomenis, kad sužinotų, ar ir kaip bankai tarpininkai naudoja finansines priemones, siekdami padėti toms MVĮ, kurioms labiausiai reikia finansinių išteklių, ir kad išsiaiškintų, kodėl joms nesuteikiamas kreditas; taip pat jis galėtų tarpininkauti bendresniuose ginčuose tarp MVĮ ir finansavimo įstaigų. EESRK siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir skubiai įgyvendinti vieno lapo paraiškos procesą MVĮ, taip supaprastinant ir paspartinant jų prieigą prie ES fondų.

1.4.

EESRK mano, kad sklandaus vidaus ir tarptautinių rinkų veikimo užtikrinimas yra svarbi trumpalaikė politikos priemonė, ir ragina valstybes nares dėti ypatingas pastangas, kad būtų sudarytos galimybės MVĮ dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių ir juos laimėti, taip pat apskritai paspartinti viešąsias investicijas, siekiant padidinti įmonių apyvartą ir tuo pačiu veiksmingai taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2). EESRK palankiai vertina EK pasiūlymą iki 2022 m. birželio mėn. pratęsti laikinosios valstybės pagalbos sistemos taikymą, nes tai padėtų parengti rinka grindžiamas sąlygas po COVID-19 pandemijos.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad MVĮ labai svarbu tobulinti kompetencijas ir įgūdžius, įskaitant skaitmeninius ir žaliuosius įgūdžius. Tai vienodai taikytina verslininkams, įmonių vadovams, ir darbuotojams. Dėl naujų įgūdžių paklausos reikia koreguoti tiek profesinį rengimą ir mokymą, tiek kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Ugdant įgūdžius svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir turėtų būti skatinama profesinio rengimo ir mokymo geroji patirtis ir keitimasis ja įgyvendinant susijusias ES iniciatyvas tarpusavyje bendradarbiaujant MVĮ organizacijoms, socialiniams partneriams ir valstybėms narėms.

1.6.

Būtent labai mažoms ir mažoms įmonėms, šeimos ir tradiciniam verslui ir socialinės ekonomikos įmonėms reikia praktinės vietos lygmens paramos, specialių kampanijų, priemonių ir konsultacijų. Reikėtų daug daugiau nuveikti, kad būtų užtikrintas pakankamų ir tinkamų konsultavimo paslaugų buvimas ir prieinamumas, taip pat ir su nepaprastai reikalinga MVĮ organizacijų parama. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos paskelbtą Socialinės ekonomikos veiksmų planą (3).

1.7.

Tinklų kūrimo, bendradarbiavimo ir partnerysčių su kitomis įmonėmis bei suinteresuotaisiais subjektais stiprinimas taip pat padeda spartinti MVĮ atsigavimą ir didinti jų skaitmeninimo bei žalinimo pajėgumus, kai rengiant pramonės ekosistemų pertvarkos kryptis taip pat aktyviai dalyvauja MVĮ. COVID-19 pandemija sustiprino skaitmeninėje srityje pirmaujančių MVĮ skaitmenizaciją, tačiau kartu padidino atsiliekančių įmonių skaitmeninį atotrūkį. Be to, labai svarbu nuodugniau įvertinti MVĮ, visų pirma pažeidžiamiausių ir turinčių mažiausiai lėšų, galimybes ir iššūkius, kylančius dėl žaliosios pertvarkos, ir jas paremti, kad jų pastangos būtų sėkmingos. MVĮ atstovaujančios organizacijos gali palengvinti šį procesą ir padėti – tam turėtų būti sukurtos ir MVĮ pasiūlytos specialios paramos priemonės ir užtikrintas bendrų veiksmų finansavimas.

1.8.

EESRK pabrėžia esminį MVĮ atstovų tinklo, Europos įmonių tinklo (EEN) ir MVĮ organizacijų vaidmenį skelbiant ir platinant informaciją apie visas paramos priemones kuo platesnei MVĮ auditorijai, ir ragina kurti struktūrą ir darbo metodus, kurie leistų geriau patenkinti šiuos poreikius. EESRK siūlo toliau stiprinti ryšius tarp MVĮ organizacijų ES ir nacionaliniu lygmeniu ir MVĮ atstovų tinklo, siekiant sukurti interaktyvesnį modelį, pagal kurį yra užtikrinamas nuolatinis, tiesioginis ryšys ir pastovi, glaudi ir nuosekli sąsaja su MVĮ ir joms atstovaujančiomis organizacijomis, ir geriau suprantamas ir pripažįstamas MVĮ atstovų tinklo vaidmuo. Būtent MVĮ atstovai pritaikys ir perkels ES politiką į konkrečias priemones ir paramos programas savo valstybėje narėje ir organizuos praktines priemones atsižvelgdami į ypatingą kiekvienos MVĮ situaciją, kad nė viena iš jų neliktų nuošalyje. EESRK tikisi, kad netrukus bus paskirtas ES MVĮ atstovu, kad galėtų iš tikrųjų vadovauti šiam procesui.

2. Bendroji informacija

2.1.

EESRK paragino plėtoti „Naujos kartos ES MVĮ strategiją“, kuri atitiktų naują situaciją (4), nes EK pradėjo vykdyti ES MVĮ strategiją prieš pat prasidedant COVID-19 pandemijai (5). Be to, baigiant darbą, susijusį su 2021–2027 m. DFP ir nacionaliniais ekonomikos atkūrimo bei atsparumo didinimo planais pagal priemonę „NextGenerationEU“, svarbu įvertinti, ar iš tikrųjų buvo pasiektas tikslas užtikrinti, kad MVĮ paramos priemonės būtų visų šių programų pagrindas. Tai ypač skubu ir svarbu, nes daugelis MVĮ atstovaujančių organizacijų rekomendacijų ir pasiūlymų vis dar turi būti geriau integruoti ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų užtikrintas greitas ir sėkmingas įgyvendinimas.

2.2.

Šioje EESRK nuomonėje savo iniciatyva, remiantis ankstesne nuomone (6) ir nekartojant joje pateiktų rekomendacijų, dėmesys sutelkiamas į tai, kaip geriau patenkinti MVĮ skatinimo ir paramos joms poreikius. Šie poreikiai kyla ne tik dėl naujos realybės po COVID-19 pandemijos, bet ir dėl to, kad ES MVĮ, kurioms tenka svarbus vaidmuo atkuriant ekonomiką ir visuomenę ir didinant jų atsparumą ES ir valstybių narių lygmeniu, turi laikytis vienos iš sudėtingiausių teisinių sistemų. Joje aptariama, kaip ES lėšos ir kitos politikos paramos priemonės padeda išnaudoti MVĮ potencialą ir ką galima padaryti siekiant paspartinti MVĮ strategijos įgyvendinimą ir užtikrinti sėkmingus bei greitus jos rezultatus, įskaitant galimus pakeitimus, pagrįstus naujausia patirtimi ir pokyčiais.

3. Sunkumai, galimybės ir skirtingi MVĮ pajėgumai

3.1.

MVĮ susiduria su rimtais iššūkiais, susijusiais ne tik su ekonomikos gaivinimu ir prisitaikymu prie naujų aplinkybių po pandemijos, bet ir su skaitmenine bei žaliąja pertvarka ir demografiniais pokyčiais. Nauja padėtis taip pat atveria MVĮ galimybių, ypač jei yra tinkamos paramos priemonės, pritaikytos prie reikšmingų skirtumų, susijusių su MVĮ ypatumais ir jų pajėgumu atsigauti, skaitmenizuotis ir tapti žalesnėmis (7).

3.2.

Pandemija radikaliai pakeitė MVĮ veiklos aplinką dėl didžiulių pokyčių, kuriuos ji sukėlė pasaulinėse rinkose, ir dėl išaugusių energijos bei krovinių gabenimo sąnaudų, kurias pastaruoju metu dar labiau padidino auganti infliacija ir neigiamos palūkanų normos. Be to, MVĮ nukentėjo nuo klientų paklausos ir pajamų sumažėjimo, turinčio neigiamos įtakos pinigų srautams ir kapitalo prieinamumui, nuo tiekimo grandinės sutrikimų (žaliavų trūkumas ir padidėjusios kainos) ir nuo sunkumų ieškant pusiausvyros tarp darbuotojų pajėgumų, gerovės ir įgūdžių neatitikties. Likvidumo trūkumas, mokėjimų vėlavimai ir išaugęs finansavimo poreikis taip pat yra dideli išbandymai, kurie paaštrėjo pandemijos metu.

3.3.

MVĮ yra labai įvairios ir nevienalytės, jų pajėgumas atsigauti bei vystytis taip pat skiriasi priklausomai nuo to, ar jos gamina prekes ir teikia paslaugas vartotojų rinkoms, ar tiekia tarpines prekes didesnėms įmonėms. Be to, tų MVĮ, kurios vykdo veiklą daugiausia nacionaliniu ar net vietiniu lygmeniu, atsigavimas labai priklauso nuo vietos sąlygų atgaivinimo, toms MVĮ, kurios prekiauja bendrojoje rinkoje, turi įtakos sklandus jos veikimas, o tarptautiniu mastu veiklą vykdančioms įmonėms teks pasikliauti sutrikusių tarptautinių vertės grandinių atkūrimu, perkėlimu į artimas šalis ar diversifikavimu ir sparčiu LPS įgyvendinimu.

3.4.

Deja, 27 ES valstybių narių MVĮ skaitmenizacijos lygis atsilieka nuo analogiškų Jungtinės Karalystės, Norvegijos, JAV ir Azijos įmonių. Nors pandemijos laikotarpis padėjo didinti informuotumą apie skaitmenizacijos reikšmę, jis taip pat padidino skaitmeninį atotrūkį tarp pirmaujančiųjų ir atsiliekančiųjų, taip pat išlieka nepakankamų MVĮ žinių ir išteklių, kuriais būtų galima pasinaudoti, problema, t. y. trūksta:

—	informuotumo, įgūdžių ugdymo ir skaitmenizacijai reikalingų skaitmeninių technologijų bei priemonių prieinamumo;

—	gero junglumo, skaitmeninių priemonių ir paslaugų;

—	laiko ir finansavimo;

—	gebėjimo suderinti skaitmeninę strategiją su konkrečiu verslo modeliu (įskaitant nesugebėjimą integruoti naujos technologijos į esamas technologijas ir verslo procesus arba pereiti nuo ankstesnių sistemų prie naujų ir (arba) atsisakyti senų technologijų).

3.5.

MVĮ apklausos išvados patvirtina ankstesnių EESRK išvadų pagrįstumą (8), t. y. 72 % MVĮ laikosi nuomonės, kad geresnė prieiga prie viešosios paramos sistemų būtų naudinga, nes sudarytų joms sąlygas siekti skaitmenizacijos, kartu su parama, skirta reikalingiems įgūdžiams ar patirčiai įgyti ir gauti prieigą prie tinklų (61 % ir 62 %) bei pagalba pritraukiant lėšas (50 %). Visoms MV dotacijos ir subsidijuojamas viešasis finansavimas būtų naudingesni nei finansinės priemonės.

3.6.

Nematerialus įmonės turtas, pavyzdžiui, įvaizdis ar ilgalaikiai santykiai su klientais, siekiant patenkinti nuolat kintančius ir didėjančius poreikius, ir dėl tvarumo didėjantis konkurencijos lygis taip pat tampa vis svarbesni MVĮ. Skaitmenizacija ir žalinimas yra glaudžiai susiję, nes skaitmenizacija padeda įmonėms optimizuoti išteklių naudojimą ir sumažinti poveikį aplinkai, kai tuo tarpu taip pat reikia kovoti su neigiamu skaitmenizacijos poveikiu klimatui ir aplinkai, daugiausia platesniu sisteminiu lygmeniu.

3.7.

Daug MVĮ susiduria su netikrumu ir žinių bei supratimo apie konkrečią klimato ir aplinkos politiką, įskaitant visų naujų finansinių priemonių reikalavimus, stoka. Žaliasis kursas ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, be kita ko, gali daryti poveikį MVĮ dėl tiesioginių reikalavimų arba netiesiogiai dėl padidėjusių sąnaudų ar išteklių, padidintas energijos ir medžiagų naudojimo bei logistikos efektyvumas taip pat gali padėti sutaupyti sąnaudų, o tvaresni produktai – duoti naudos rinkose, priklausomai nuo vartotojų lūkesčių. Tiek vidaus, tiek pasaulinės aplinkos ir klimato technologijų ir sprendimų paklausos augimas yra galimybė įmonėms, kurios teikia sprendimus kitoms įmonėms ar viešajam sektoriui. Taip pat pastebima aiški investuotojų ir finansininkų lūkesčių dėl tvarumo didėjimo tendencija.

3.8.

Be to, MVĮ padėčiai skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje turi įtakos:

—

MVĮ dydis, kuris daro poveikį išteklių buvimui ir prieinamumui. Nors labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės yra panašios pagal sukuriamos pridėtinės vertės dalį, įmonių skaičius kiekvienoje iš šių kategorijų labai skiriasi (2020 m. atitinkamai 93,3 %, 5,7 % ir 0,9 %). Labai mažų įmonių, kurios turi mažiausiai išteklių, vyravimas rodo sunkumų pobūdį ir dydį;

—	padėties rinkoje ir sektorių, kuriuose įmonės veikia, skirtumai – pavyzdžiui, įmonės, kuriančios ir teikiančios skaitmenizacijos ir žalinimo technologijas bei sprendimus, užima kitokią padėtį nei tos, kurios diegia ir naudoja šiuos sprendimus;

—	įmonių amžius ir jų augimo intensyvumas. Pradedančiosios įmonės ir veiklą plečiančios įmonės labiau nei kitos MVĮ linkusios naudoti pažangias skaitmenines technologijas;

—	bendra verslo aplinka, kuri turi būti patraukli ir palanki verslumui, inovacijoms, investicijoms ir prekybai;

—

skirtumai tarp valstybių narių – kalbant apie skaitmeninę pertvarką, skirtumai daugiausia susiję su skaitmenine infrastruktūra ir skaitmeniniais įgūdžiais, o kalbant apie žaliąją pertvarką, skirtumai atsiranda, pavyzdžiui, dėl gamtos išteklių naudojimo intensyvumo ekonomikoje ir skirtingų aplinkos valdymo tradicijų bei kultūros;

—	skirtingos vietos – skiriasi pagrindinės MVĮ sąlygos, pvz., tarp miestų ir kaimo vietovių.

3.9.

ES verslininkams senėjant, EK turėtų skatinti ir lengvinti verslo perdavimą, kuris naudingas visai ekonomikai, nes išsaugomas užimtumas ir įmonės, ir padėti MVĮ tenkinti būsimus poreikius, nes tai gali užtikrinti geresnį pasirengimą skaitmenizacijai, žalinimui ir verslo atnaujinimui bei tam reikalingus įgūdžius. Sėkmingai perduodant verslą, verslo modelis gali būti patobulintas ir pertvarkytas, kad taptų skaitmeninis ir tvarus, o nesėkmingi arba nerealizuoti verslo perdavimai galiausiai lemia darbo vietų praradimą ir ekonomikos augimo lėtėjimą. Verslumo įvairovės skatinimas, pvz., įtraukiant moteris ir trečiųjų šalių piliečius, gali sukurti pridėtinę vertę ir paspartinti kelių strateginių pramonės šakų ir verslo sektorių augimą. Be to, svarbus vaidmuo tenka tokiems socialinės ekonomikos modeliams, kaip darbuotojams priklausantys kooperatyvai.

4. Pagrindiniai sėkmingos naujos kartos MVĮ strategijos principai

4.1.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares paspartinti MVĮ strategijos įgyvendinimą ir, atsižvelgiant į skirtingas MVĮ sąlygas, pajėgumus ir poreikius, ją pakoreguoti laikantis toliau išdėstytų principų.

4.2.

Bet kurios priemonės, skatinančios ekonomikos atsigavimą ir atsparumo didinimą ES ir nacionaliniu lygmenimis, turėtų skatinti ekonomiškai, socialiai ir ekologiškai tvarų vystymąsi. Nors viešosios investicijos ir finansavimas atlieka esminį vaidmenį, tai neturi užgožti privačių investicijų svarbos ir palankios verslo aplinkos poreikio, ypač tais laikais, kai taip pat reikia tinkamai valdyti trikdžių sukeliančius procesus. Paprastai ES politikos priemonėmis turėtų būti siekiama tvarios popandeminės ekonomikos, kuri pagrįsta inovacijomis, įgūdžiais ir konkurencija, o ne valstybės pagalba ir protekcionizmu.

4.3.

Kadangi įmonės, kurdamos darbo vietas ir didindamos bendrą gerovę, atlieka gyvybiškai svarbų ekonominį ir visuomeninį vaidmenį, paramos priemonės, sudarančios sąlygas joms klestėti, turi būti ES politikos pagrindas. Šis raginimas taip pat grindžiamas tuo, kad įmonės yra pagrindiniai veikiantieji subjektai siekiant dvejopos pertvarkos ir konkurencingos, skaitmeninės, neutralaus poveikio klimatui bei žiedinės ekonomikos tikslo. Rinkos mechanizmai, palaikomi atsakingo socialinio dialogo, vis labiau skatina tokį vystymąsi.

4.4.

Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ susijusios su 53 % visų ES įmonių sukuriamos pridėtinės vertės ir 65 % darbo vietų (2020 m.), jų esminis vaidmuo ES ekonomikoje ir jai sėkmingai atsigaunant yra neabejotinas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas konkretiems labai mažų įmonių (93 % visų MVĮ) poreikiams ir jų, kaip pagrindinio socialinės ekonomikos variklio, vaidmeniui stiprinti. Kadangi MVĮ ir didelės įmonės yra įvairiais būdais tarpusavyje susijusios, veiksmingesnė integracija į atitinkamas ekosistemas ir vertės grandines yra abipusiai naudinga.

4.5.

MVĮ labai skiriasi savo atsigavimo, skaitmenizacijos ir žalinimo pajėgumais, todėl nėra vieno universalaus sprendimo. Taikant paramos priemones reikia atsižvelgti į tai, kad bendras MVĮ pajėgumas priklauso nuo įmonės nuostolių pandemijos metu pobūdžio, masto ir priežasčių (dažnai jie būdingi konkretiems sektoriams); įmonės padėties rinkose, vertės grandinėse ir verslo ekosistemose; įmonės vaidmens ir lygio skaitmeninėje ir žaliojoje pertvarkoje; įmonės finansinių, fizinių ir žmogiškųjų išteklių ir veiklos aplinkos atitinkamoje valstybėje narėje.

4.6.

Kadangi trumpalaikiai pandemijos padariniai dar nepašalinti, vis dar svarbu padėti stiprioms įmonėms išgyventi dabartinę situaciją. Kartu būtina nedelsiant pagerinti labiau ilgalaikei skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai galimybes sudarančias ir ją palaikančias sąlygas. Todėl MVĮ turėtų būti svarbiausias tiek trumpalaikio, tiek vidutinio ir ilgalaikio ES finansavimo ir kitų politikos priemonių įgyvendinimo objektas.

4.7.

COVID-19 krizė sustiprino poreikį remti finansinių sunkumų patiriančias įmones ir verslininkus, siekiant išvengti bereikalingų bankrotų ir išsaugoti darbo vietas. EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares toliau šalinti kliūtis verslininkų antrajai galimybei ir veiklos atnaujinimui ir skubiai bei tinkamai įgyvendinti Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą (9), kuri skatina valstybes nares kurti ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad būtų galima laiku padėti sunkumų patiriantiems verslininkams.

5. Patikimos verslo aplinkos užtikrinimas

5.1.

MVĮ strategija yra glaudžiai susijusi su pramonės strategija, todėl jas reikia kurti ir įgyvendinti vienu metu, kad būtų sudarytos palankios sąlygos verslui, įskaitant gerai veikiančią bendrąją prekių, paslaugų, kapitalo, duomenų ir žmonių rinką, sklandžią dvejopą pertvarką ir atvirą strateginį ES savarankiškumą pagrindiniuose pramonės sektoriuose bei susijusiose MVĮ vertės grandinėse. Aktyvus MVĮ dalyvavimas rengiant pramonės ekosistemų pertvarkos kryptis yra būtinas.

5.2.

Valstybės narės gali padėti spartinti MVĮ plėtrą, suteikdamos joms daugiau galimybių dalyvauti konkursuose dėl viešųjų sutarčių ir juos laimėti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu ir apskritai paspartindamos viešąsias investicijas, kad greičiau padidėtų susijusių įmonių apyvarta. Pagal Pavėluotų mokėjimų direktyvoje nustatytas taisykles dėl viešojo administravimo institucijų atliekamų mokėjimų įmonėms reikalaujama griežtesnio vykdymo ir turi būti numatyti nauji taisomieji veiksmai, be kita ko siekiant pagreitinti sandorius tarp privačių įmonių. Dėl padidėjusios mokėjimų spartos gali toliau gerėti MVĮ likvidumas.

5.3.

Abipusis prekių pripažinimas gali užtikrinti laisvą prekių judėjimą ES, tačiau daug MVĮ vis dar patiria sunkumų norėdamos patekti į kitų valstybių narių rinką dėl apsunkinančių nacionalinių administracinių procedūrų. EESRK pabrėžia, kad šalinant rinkos kliūtis ir palengvinant tarpvalstybinę veiklą labai svarbi standartizacija. Tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu reikėtų toliau skatinti veiksmingą suinteresuotųjų subjektų, kaip antai MVĮ, dalyvavimą standartizacijos procesuose. Standartai turėtų būti parengti MVĮ palankiu būdu, taip pat turėtų būti teikiama parama ir gairės dėl standartų taikymo MVĮ.

5.4.

Tarptautinė prekyba atlieka svarbų vaidmenį skatinant verslo ir ES ekonomikos augimą bei plėtrą. Be to, siekiant pašalinti su pandemija susijusias kliūtis, reikia toliau tęsti ilgalaikes dvišales ir daugiašales derybas dėl atviros ir taisyklėmis grindžiamos prekybos, kad būtų pagerintas patekimas į rinką, tarptautinimas ir MVĮ augimas.

5.5.

Kad būtų galima pasiekti pagal naujos kartos MVĮ strategiją iškeltų tikslų, tuo pačiu išsprendžiant daugybę sąnaudų ir skaidrumo problemų, ją turi papildyti sąlygas sudaranti ir palanki reglamentavimo sistema, kuri skatina veiksmingą ir greitą MVĮ atsigavimą bei jų plėtrą ir gebėjimą įdarbinti. EESRK pabrėžia, kad politika ir reglamentavimo sistema turi suteikti MVĮ tikrumo, nuoseklumo ir aiškumo, kad būtų galima laikytis Geresnio reglamentavimo darbotvarkės (10), įskaitant konkurencingumo patikras ir bendro įvairių iniciatyvų poveikio vertinimą, ir visapusiškai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą Europai ir vienkartinio duomenų pateikimo principą, kartu išsaugant aukštus aplinkos ir socialinės apsaugos standartus ir užtikrinant vienodas sąlygas. Reglamentuojant taip pat turi būti atsižvelgta į vienodų sąlygų taikymo pobūdį, taip įvertinant, ar kai kurios konkrečios taisyklės turėtų būti vienodos visoms įmonėms, ar turi būti pritaikytos pagal įmonių dydį. EESRK ragina supaprastinti administracines procedūras, kad ištekliai nebūtų nukreipiami į veiklą, kuria ne skatinamos, bet stabdomos pastangos plėtoti verslą.

5.6.

Geresnis valstybių narių priemonių koordinavimas bendrojoje rinkoje nenumatytomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kilus pandemijai, yra būtinas, siekiant užtikrinti laisvą prekių, paslaugų ir darbuotojų judėjimą, taip pat MVĮ veiklos tęstinumą. Būsima iniciatyva dėl bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemonės yra svarbus šio darbo ramstis.

5.7.

EESRK mano, kad kalbant apie MVĮ, kuriose yra didelė informacijos asimetrija tarp paslaugų teikėjo ir kliento, ir paslaugas, kai paslaugų teikėjas veikia kaip kliento saugotojas (pvz., laisvųjų profesijų atveju), profesinis reglamentavimas gali užtikrinti paslaugų saugumą, nepriklausomumą ir kokybę, o kalbant apie rinkos iškraipymus, įskaitant galimas tarpvalstybines kliūtis, taip pat reikia imtis atsakomųjų veiksmų.

5.8.

Kad būtų galima įgyvendinti skaitmeninius ir žaliuosius sprendimus, visose verslo vietose, įskaitant kaimo ir atokias vietoves, reikalinga tinkama fizinė infrastruktūra už prieinamą kainą. Nors investicijos į veiksmingus skaitmeninius ryšius ir tvarias transporto bei energetikos sistemas yra naudingos bet kokiomis aplinkybėmis, jos taip pat stiprina ekonomikos atsigavimą.

6. Finansinė ir kita parama

6.1.

Papildomi MVĮ finansinės ir kitos paramos poreikiai dėl ribotų išteklių daugiausia kyla iš jų sumažėjusių pajėgumų atsigauti, skaitmenizuoti ir žalinti. COVID-19 sukeltą krizę šiuo metu gilina auganti infliacija, kurią lemia ir kylančios energijos kainos. Todėl EESRK pabrėžia atitinkamos finansinės ir nefinansinės paramos teikimo svarbą ir tikisi, kad valstybės narės, atsižvelgiant į jų skirtingus išteklius ir pajėgumus remti įmones, greitai patvirtins pasiūlymą pratęsti laikinosios valstybės pagalbos sistemos (11), kuri padėtų parengti rinka grindžiamas sąlygas po COVID-19 pandemijos, taikymo laikotarpį.

6.2.

Skiriant viešąją finansinę paramą, reikia pasirūpinti, kad nebūtų pasirenkamos sėkmingos įmonės arba nebūtų remiamos negyvybingos įmonės, nes įmonių sėkmę turėtų nulemti konkurencija ir rinkos. Vietoj to, skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į įvairias MVĮ sąlygas ir tipus, taigi parama, siekiant kad ji tenkintų atitinkamus poreikius, turi būti veiksmingesnė ir tikslingesnė.

6.3.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą valstybėse narėse sukurti ir plėtoti finansų ir finansavimo ombudsmenų tinklą, kurį koordinuotų ES, ir siūlo išplėsti jo taikymo sritį, kad ji apimtų visus finansavimo šaltinius. EESRK taip pat pateikė pasiūlymą sukurti MVĮ likvidumo darbo grupę, kuri dirbtų glaudžiai bendradarbiaudama su ombudsmenais, siekiant stebėti, kaip įgyvendinamos ES ir valstybių narių lygmeniu Komisijos pasiūlytos naujos priemonės, skirtos labai mažų įmonių likvidumui trumpuoju laikotarpiu užtikrinti. Sukūrus tinklą ne tik būtų padedama MVĮ gauti lėšų, bet ir Europos Komisija, laikydamasi principų, kuriais reglamentuojama bankų grįžtamoji informacija, taip pat galėtų rinkti ir analizuoti kokybinius duomenis, siekdama sužinoti, kaip bankai tarpininkai naudoja finansines priemones, kad padėtų toms MVĮ, kurioms labiausiai reikia finansinių išteklių, ir išsiaiškinti, kodėl joms nesuteikiamas kreditas. Tinkle taip pat turėtų būti sprendžiami bendresni ginčai tarp MVĮ ir bankų, kitų finansinių paslaugų ir likvidumo teikėjų bei kitų finansavimo įstaigų.

6.4.

Investicijos į inovacijas yra neabejotinai naudingos, nes jomis prisidedama tiek prie esamų įmonių plėtros, tiek prie naujų įmonių kūrimo ir jų ilgalaikės sėkmės didinimo. Technologijų ir sprendimų, kuriuos galėtų išplėsti ir pritaikyti įvairios MVĮ, kūrimą turėtų paskatinti ne tik dėmesys tam tikroms inovacijų ekosistemoms, bet ir inovacijų finansavimas. Norint paversti rizikingas, tačiau novatoriškas idėjas veiksmais, reikia įtraukti keletą veikiančiųjų subjektų: mokslininkus, verslininkus ir galutinius vartotojus arba klientus. Tačiau ES paramos sistemos, finansuojamos pagal programas „Europos horizontas“ ir „InvestEU“, yra pernelyg sudėtingos, kad kai kurios MVĮ galėtų kreiptis, net jei jos būtų laikomos neatitinkančiomis reikalavimų. ES gali įveikti šį sunkumą mažindama naštą ir kliūtis tuomet, kai MVĮ yra pasirengusios pateikti idėjas, ir viso proceso metu sėkmingoms pareiškėjoms užtikrindama nuolatinę mentorystę bei paramą. EESRK siūlo Europos Komisijai ir valstybėms narėms parengti ir skubiai įgyvendinti vieno lapo paraiškos procesą MVĮ, taip supaprastinant ir paspartinant jų prieigą prie ES fondų.

6.5.

Daugelyje sanglaudos politikos programų naudojamos naujai priimtos taisyklės ir didesnis lankstumas, siekiant pertvarkyti asignavimus labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems sektoriams ir regionams. EK turi užtikrinti, kad su naujovėmis ir dvejopa pertvarka susiję asignavimai nesumažėtų, neigiamai paveikdami MVĮ investicijas į infrastruktūrą, skaitmeninius pajėgumus ir atsparumą aplinkos srityje.

6.6.

Kompetencijų ir įgūdžių tobulinimas yra dar viena į ateitį orientuotų investicijų sritis, kuriai turėtų būti teikiama pirmenybė. Įgūdžių ugdymo poreikis vienodai taikytinas verslininkams, įmonių vadovams, ir darbuotojams. Siekiant patenkinti tiek dabartinius, tiek būsimus MVĮ poreikius, turi būti užtikrinti tinkami profesiniai įgūdžiai. Kad būtų galima patenkinti dvejopos pertvarkos poreikius, skaitmeniniai ir žalieji įgūdžiai turėtų būti laikomi kiekvieno žmogaus pagrindiniais įgūdžiais. Dėl naujų įgūdžių paklausos reikia koreguoti tiek profesinį rengimą ir mokymą, tiek kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Ugdant įgūdžius darbo vietoje svarbų vaidmenį atlieka socialinis dialogas ir turėtų būti skatinama profesinio rengimo ir mokymo geroji patirtis ir keitimasis ja įgyvendinant susijusias ES iniciatyvas tarpusavyje bendradarbiaujant MVĮ organizacijoms, socialiniams partneriams ir valstybėms narėms.

6.7.

Visų pirma labai mažoms ir mažosioms įmonėms reikia vietos lygmens praktinės paramos ir konsultacijų, kurios yra glaudžiai susijusios su jų ištekliais grindžiamais pajėgumais. Reikėtų daug daugiau nuveikti siekiant užtikrinti pakankamų ir tinkamų konsultavimo paslaugų buvimą ir prieinamumą tiek ilgalaikiams, tiek kasdieniams tikslams, įskaitant modernių technologijų diegimą, įgūdžių ugdymą ir verslo veiklos rezultatų gerinimą. EESRK taip pat ragina rengti specialias kampanijas ir priemones, skirtas visų pirma labai mažoms įmonėms, kurios sudaro didžiausią ir pažeidžiamiausią MVĮ dalį.

6.8.

Kad būtų galima suprasti praktinius MVĮ poreikius ir tinkamai nukreipti priemones, būtina turėti patikimą duomenų apie vietos lygmens sąlygas bazę. Taip pat svarbu, kad politikos formuotojai visais lygmenimis palaikytų ryšius su MVĮ ir žinotų, kuo ir kokiomis aplinkybėmis jos praktiškai gyvena. EESRK ragina EK toliau stiprinti MVĮ atstovų tinklą, kad būtų sukurtas interaktyvesnis modelis, pagal kurį būtų užtikrinamas nuolatinis, tiesioginis ir kiek įmanoma glaudesnis ir išsamesnis ryšys bei nuosekli sąsaja su MVĮ ir joms atstovaujančiomis organizacijomis ir paramos tinklais, pavyzdžiui, socialiniais partneriais ir susijusiomis suinteresuotųjų subjektų organizacijomis. Be to, EESRK prašo EK skubiai paskirti ES MVĮ atstovą, kuris institucijose privalo turėti vykdomąjį, o ne tik simbolinį statusą, ir sudaryti sąlygas, kad jis pradėtų dirbti. EESRK pabrėžia esminį MVĮ atstovų tinklo, Europos įmonių tinklo (EEN) ir MVĮ organizacijų vaidmenį kuo plačiau skelbti visas paramos priemones, kad ši informacija būtų išplatinta kuo didesnei MVĮ auditorijai.

6.9.

Tinklų kūrimas, bendradarbiavimas ir partnerystės su kitomis įmonėmis bei suinteresuotaisiais subjektais taip pat padeda spartinti MVĮ atsigavimą ir didinti jų skaitmenizacijos bei žalinimo pajėgumus. Tai turėtų būti vienas iš pagrindinių inovacijų ir verslo ekosistemų stiprinimo tikslų, todėl EESRK pabrėžia, kad reikia sustiprinti skaitmeninių inovacijų centrų vaidmenį ir tinklą, o internetinės platformos turi būti lengvai prieinamos ir palankios MVĮ. Skaitmenizacija yra labai svarbi ir kasdieniame versle, nes ji palengvina tinklaveiką ir sudaro sąlygas MVĮ plačiau ir glaudžiau bendrauti su klientais, investuotojais, verslo partneriais, socialiniais partneriais, mokslininkais, pedagogais ir valdžios institucijomis.

6.10.

EESRK nustatė šiuos principus, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant bet kurias naujas MVĮ skaitmenizacijos programas (jie taip pat gali būti taikomi visoms MVĮ paramos priemonėms):

—	užtikrinti, kad programa būtų tikslinga, atitiktų poreikius ir kad pagalbos gavėjai, iš anksto pasikonsultavę su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais, ją lengviau suprastų, teiktų dėl jos paraiškas ir ją įgyvendintų;

—	organizuoti informacijai ir ištekliams skirtą pagrindinį programos ryšių centrą, kuriuo MVĮ gali naudotis savo skaitmenizacijos veiklai remti, ir kuris joms galėtų padėti įgyti praktinės patirties šių technologijų pirkimo ir naudojimo srityje;

—	plėtoti pačių verslininkų skaitmeninius įgūdžius, nes tai tiesiogiai susiję su įmonės skaitmenizacijos lygiu, kartu pakeliant bendrą skaitmeninių įgūdžių lygį įmonėje;

—	palengvinti prieigą prie išorės finansavimo ir užtikrinti greitą lėšų išmokėjimą;

—	skatinti bendradarbiavimą su kitais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais;

—	skaitmeninimo programos turėtų būti sukurtos taip, kad būtų renkami duomenys ir grįžtamoji informacija iš MVĮ, taip pat siekiant pagerinti esamas ir būsimas paslaugas ir programas.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 517, 2021 12 22, p. 45, 3.6.3 punktas.

(2) OL L 48, 2011 2 23 p. 1

(3) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=10117&furtherNews=yes#navItem-1.

(4) OL C 429, 2020 12 11, p. 210.

(5) COM(2020) 103 final.

(6) OL C 429, 2020 12 11, p. 210.

(7) OL C 197, 2018 6 8, p. 1.

(8) OL C 429, 2020 12 11, p. 210 ir ankstesnės nuomonės.

(9) OL L 172, 2019 6 26, p. 18..

(10) OL C 517, 2021 12 22, p. 45, 3.6.3 punktas.

(11) Pateiktą 2021 9 30 – pratęsti dar šešiems mėnesiams.

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/14

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „EURES – geresnė darbo rinkų integracija“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/03)

Pranešėjas

Dimitar MANOLOV

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2020 2 20
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
Priimta skyriuje	2021 12 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	237 / 1 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK skatina Europos ir vietos lygmens iniciatyvas, kuriomis kuriama visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų pilietybės, lyties, amžiaus ar socialinės padėties, labiau pritaikoma ir prieinama Europos darbo rinka. Informacijos, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugų darbo rinkoje skaidrumas ir prieinamumas yra esminis Europos darbo rinkos stiprinimo ir plėtros veiksnys. EURES portalas, pradėjęs veikti 1994 m., greitai tapo įprasta priemone, kuria siekiama užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką informaciją, konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, naudotis veiksmingomis ir saugiomis sistemomis elektroniniams informacijos mainams tarp darbo ieškančių asmenų ir darbdavių, gerinti grįžtamosios informacijos apie procesus, susijusius su įdarbinimu kitoje šalyje, dalijimąsi tarp darbdavių, darbo ieškančių asmenų ir institucijų. Tačiau per tuos beveik 27 metus ES ir EEE įvykę socialiniai ir ekonominiai pokyčiai verčia tobulinti šias paslaugas ir aiškiau bei akivaizdžiau parodyti realų valstybinių užimtumo tarnybų veiksmingumą. Šį tobulinimą galima atlikti remiantis ateities kryptimis numatant tolesnę informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo veiklos plėtrą arba jos pokyčius, paramą mažinant Europos darbo rinkos disbalansą, taip pat kovojant su piktnaudžiavimu ir nereglamentuota praktika tarpininkavimo įdarbinant srityje. Atsižvelgiant į naujas realijas po „Brexit’o“, taip pat į COVID-19 pandemiją, besikeičiančią socialinę ir ekonominę aplinką ES ir EEE ir EURES įtraukimą į Europos darbo institucijos veiklą, reikia atnaujinti ir EURES reglamentavimo sistemos svarstymą. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo EURES įsteigimo nebuvo padaryta jokių esminių pakeitimų siekiant laiku atnaujinti o vaidmenį ir veiklą.

1.2.

EESRK rekomenduoja atlikti išsamią Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/589 (1) analizę. Manome, kad tinklas, atsižvelgdamas į savo veiklą, turi potencialo teikti daugiau analitinės informacijos ir vykdyti su darbo jėgos judumu susijusių procesų stebėseną. Naudodamasis elektroniniu portalu, tinklas galėtų teikti konsoliduotą informaciją ir patarimus darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams daug didesniu mastu nei dabar. EURES portalą įtraukus į Europos darbo institucijos (EDI) veiklą, tinklo veiklą būtų galima išplėsti ir optimizuoti, kad į jį investuoti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai duotų kuo didesnį rezultatą.

1.3.

EESRK ragina pradėti viešas konsultacijas dėl EURES tinklo ir portalo modernizavimo ir, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu, atlikti teikiamų paslaugų veiksmingumo vertinimą. Tai leis užtikrinti būtiną pagrindą ir platformą tolesnei tinklo plėtrai, kurioje aktyviai įsitrauks visos šiame procese dalyvaujančios šalys.

1.4.

EESRK mano, kad būtina sistemingai ir išsamiai išanalizuoti EURES tinklo veiklą, atsižvelgiant į jo įtraukimą į bendrąjį ELA veiklos mechanizmą. Buvimas ELA dalimi didina tinklo potencialą ir galimybes toliau plėtoti savo veiklą kovojant su piktnaudžiavimu darbo rinkoje ir sudaryti sąlygas geriau informuoti naudotojus apie darbo jėgos judumą ir su juo susijusias problemas. EURES tinklas yra geros kokybės susistemintos informacijos kanalas ir gali būti svarbus užkertant kelią piktnaudžiavimo su tarpvalstybiniu judumu susijusiomis darbo teisėmis rizikai, ją stebint ir kontroliuojant. Didelę pridėtinę vertę EURES tinklo veiklai suteiktų viešai prieinamų sistemų, skirtų stebėti su COVID-19 susijusiems procesams, darantiems poveikį Europos darbo rinkos dinamikai, taip pat procesams, kurie atspindi tarpininkų ir darbo rinkos dalyvių nereguliuojamą praktiką ir ją paviešina, kūrimas.

1.5.

EESRK atkreipia ypatingą dėmesį į sparčiai besikeičiančią darbo rinkos padėtį Europoje, į kurią atvedė COVID-19 pandemija. Valstybės narės turi vadovautis algoritmais, kurie skirti kintančiai socialinei krizei įveikti, ir taip pat kurti naujoviškus metodus iššūkiams atremti. EURES platforma turėtų būti paruošta nedelsiant konkrečiomis priemonėmis reaguoti į pandemiją, apribojimus ir kilus naujiems laisvo darbo jėgos judėjimo iššūkiams. Šiomis aplinkybėmis taip pat turėtų būti parengtos priemonės, skirtos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių socialinių grupių, pavyzdžiui, neįgaliųjų, priešpensinio amžiaus žmonių ir jaunimo, integracijai gerinti, be kita ko, gerinant įvairių susijusių institucijų ir socialinių partnerių dialogą ir bendradarbiavimą.

1.6.

Pandemijos atveju vienas iš labiausiai paveiktų darbo rinkos segmentų yra sezoniniai darbuotojai. Svarbus pagrįsto sprendimo įsidarbinti ne savo šalyje elementas yra tai, kad potencialus darbdavys darbo ieškantiems asmenims suteikia išsamią informaciją apie visas priemones, kurios skirtos dėl COVID-19 kilusiems sezoninio tarpvalstybinio darbo sunkumams spręsti. EESRK taip pat mano, kad būtų naudinga kokybiškai peržiūrėti skelbiamų pranešimų rengimą ir modelius, kad pirmenybė būtų teikiama kokybei, o ne skelbiamos informacijos kiekiui.

1.7.

EESRK rekomenduoja Europos darbo mobilumo portalą naudoti ir kaip kanalą iniciatyvoms, susijusioms su judumu švietimo srityje ir įvairių darbo rinkos grupių kvalifikacijos kėlimu. Manome, kad toks modelis būtų pelningas ir galimas naudojant EURES ir jo e. portalo išteklius ir kokybę pagal EDI sistemą.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK vertina Europos darbo jėgos judumo portalą EURES kaip labai svarbią Europos darbo rinkos pertvarkymo priemonę, taip pat pripažįsta esminį valstybinių užimtumo tarnybų vaidmenį ją įgyvendinant. EESRK mano, kad EURES gali atlikti daug svarbesnį vaidmenį informuojant ir patariant darbo jėgai apie tai, kaip geriausiai reaguoti į dabartinius iššūkius, kylančius dėl skaitmeninimo, perėjimo prie žaliųjų darbo vietų, besitęsiančios pandemijos ir atsižvelgiant į naujas politikos kryptis ir užimtumo formas. EESRK palankiai vertina EDI įsteigimą ir jos kaip koordinavimo mechanizmo tarpvalstybinio darbo jėgos judumo srityje vaidmenį siekiant palengvinti bendrus patikrinimus ir kaip tarpininkės, kuri padeda rasti sprendimus kilus tarpvalstybiniam ginčui tarp nacionalinių valdžios institucijų, vaidmenį. Todėl EESRK mano, kad EURES, kaip EDI dalis, turi tęsti ir paspartinti savo pertvarką, kad galėtų aktyviai pritaikyti savo veiklą prie naujų iššūkių, kylančių dėl COVID-19 pandemijos, kuri turi įtakos bendrai Europos darbo rinkos plėtrai.

2.2.

ES ekonominei ir socialinei būklei užtikrinti labai svarbu laiku subalansuoti prioritetines politikos kryptis. Žmogiškasis veiksnys, žmonių gerovė ir vystymasis yra bendra Europos bendrijos misija. Atsižvelgiant į šią naują tikrovę būtina skubiai permąstyti visus turimus išteklius ir, prireikus, pertvarkyti su EURES tinklu susijusią veiklą taip, kad ji atitiktų naujas rinkos ir socialines sąlygas. Šiomis aplinkybėmis EESRK mano, kad ypatingą dėmesį taip pat reikėtų skirti pažeidžiamoms darbo rinkos grupėms – neįgaliesiems, jaunimui ir senėjančiai visuomenei – taip pat tam tikroms įdarbinimo formoms, pavyzdžiui, sezoniniams darbuotojams (2), siekiant užtikrinti vienodas sąlygas šiems darbuotojams, ypač pandemijos sąlygomis. Iššūkiai, su kuriais susiduria darbdaviai, naudodamiesi tinklu, yra nemaži. Todėl EESRK ragina kartu su socialiniais partneriais pradėti teikiamų paslaugų vertinimą ir rezultatų analizę vietos ir Europos lygmeniu.

2.2.1.

Sezoniniai darbuotojai. Šiuo metu sezoninių darbuotojų judumas iš vienos valstybės narės į kitą ne tik kelia papildomą riziką darbuotojų sveikatai dėl pandemijos, bet ir mažina galimybes užtikrinti jų saugą, nes jie nepakankamai išmano priimančiosios šalies darbo teisę. EURES tinklas, kuris daugiausia dėmesio skiria darbo ieškantiems asmenims, turi pakeisti savo darbo metodus ir užtikrinti kuo didesnį šios darbuotojų grupės informuotumą apie jų teisių garantijas, darbo sąlygas ir statusą pandemijos metu. Visus darbuotojus, kurie nusprendžia dirbti ne savo šalyje ir kurie pasirenka darbą naudodamiesi tinklo paslaugomis, EURES komandos turi iš anksto suprantamai informuoti apie tikslias sąlygas ir konkrečias sveikatos apsaugos priemones, kurios jiems ir jų šeimoms bus užtikrintos įsidarbinant kitoje valstybėje narėje. Taip pat turi būti aiškiai apibrėžta atsakomybė už siūlomų sanitarinių ir sveikatos reikalavimų nesilaikymą. Todėl EESRK mano, kad būtina skubiai įvertinti, ar Reglamentas (ES) 2016/589 gali atitikti dabartinius iššūkius ir specialius Europos darbo rinkos poreikius ir ar jį reikėtų persvarstyti. Sezoniniai darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį, yra vieni iš pažeidžiamiausių tarpvalstybinių darbuotojų, todėl jų teisių apsauga turėtų būti persvarstyta tiek esant apribojimams dėl epideminių priemonių, gaivalinių nelaimių ar kitų nenugalimos jėgos aplinkybių, tiek apskritai visuomeniniam ir ekonominiam gyvenimui grįžus į vėžes. EURES per savo patarėjus valstybėse narėse turėtų kasdien teikti naujausią informaciją apie kiekvienoje valstybėje narėje taikomas priemones, susijusias su darbuotojų teisėmis ir pareigomis pandemijos metu, įskaitant gydymo galimybes ir sąlygas, kilus sveikatos problemoms. Elektroniniame portale esantys leidiniai (3), susiję su sezoninių darbuotojų teisėmis, yra geras pagrindas plėtoti tokio pobūdžio informaciją. Būtina parengti šiai darbuotojų grupei skirtas apsaugos priemones, kurios turėtų būti viešai stebimos. EESRK rekomenduoja apsvarstyti sezoniniams darbuotojams skirtų paslaugų teikimą ir nustatyti, kad joms būtų taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/36/ES (4), taip pat Komisijos komunikatas „Gairės dėl sezoninių darbuotojų darbo ES atsižvelgiant į COVID-19 protrūkį“ (5).

2.2.2.

Negalią turintys asmenys. EESRK rekomenduoja tinklą pritaikyti prie konkrečių negalią turinčių asmenų, kurie šiuo metu neįtraukti į portalo veikimo sritį, poreikių, todėl atsiranda pažeidžiamų darbo rinkos grupių nelygybė. EESRK rekomenduoja visų pirma į portalą įtraukti funkcijas, kurios sudarytų sąlygas juo naudotis įvairią negalią turintiems asmenims. Be to, reikia sukurti atskirą skyrių, skirtą darbo vietoms, pritaikytoms negalią turintiems asmenims, taip pat prieinamą aplinką, kuri sudarytų sąlygas lengvai pasiekti šias darbo vietas ir gauti apie jas informacijos. EESRK mano, kad siekiant sukurti bendrus ir socialiai įsipareigojusius Europos namus, būtina šiam segmentui skirti daugiau dėmesio ir išteklių, ir ragina pateikti susistemintą informaciją apie tai, kiek negalią turinčių asmenų naudojasi portalo paslaugomis. Kartu mums taip pat trūksta sistemingos informacijos apie EURES inicijuotas Europos masto iniciatyvas, todėl šią spragą reikėtų laiku ir tinkamai pašalinti.

2.2.3.

Jaunimas. Iniciatyvos, kuriomis remiami jauni žmonės, ieškantys pameistrystės ir stažuočių, yra žingsnis siekiant pagerinti darbo aplinką. EURES tinklas jau dalyvauja Europos jaunimo projektuose ir, objektyviai nagrinėdamas jų įgyvendinimo rezultatus bei taikydamas integruotą požiūrį, galėtų prisidėti prie geresnio informuotumo apie pavojus, kylančius priimant jaunus žmones į stažuotes, ir šių pavojų pašalinimo ar prevencijos. Vis daugiau jaunų žmonių naudojasi teise į darbo jėgos judumą kitoje valstybėje narėje, kad galėtų pradėti įgyti darbo patirties. Deja, taip pat yra daug nereglamentuotų ir žalingų veiksmų, taikomų tokio pobūdžio įdarbinimo metu, dažniausia dėl skirtingų valstybių narių standartų ir skirtingai taikomų teisės aktų. Iki šiol vienintelė iniciatyva, skirta 18–35 metų jaunimui, buvo „Tavo pirmasis EURES darbas“ (angl. Your First EURES Job, YfEj (6)). EESRK ragina įvertinti šią iniciatyvą, jos veiksmingumą ir efektyvumą, o portale pateikti susistemintą informaciją pagal valstybes nares apie stažuotojų ir (arba) pameistrių teises ir pareigas, taip pat apie taikytinus teisės aktus.

2.2.4.

Priešpensinio amžiaus asmenys. EESRK palankiai vertina tai, kad vidutinė gyvenimo trukmė Europoje ilgėja, tačiau yra susirūpinęs dėl Europos gyventojų senėjimo poveikio darbo rinkai. Siekiant kuo ilgiau visapusiškai išnaudoti vyresnio amžiaus žmonių potencialą, pasinaudojant EURES galimybėmis, būtų tikslinga parengti Europos programas, kuriomis būtų skatinamas vyresnio amžiaus žmonių išsaugojimas darbo rinkoje, panašiai kaip Vokietijoje veikiančios vyresnio amžiaus ekspertų tarnybos (SES (7)). Vyresnio amžiaus žmonių dalis darbo rinkoje nuolat didėja, todėl reikia specialių priemonių ir paskatų. Dėl Europos darbo rinkai kylančių demografinių iššūkių (8) reikia naujų metodų ir priemonių, kurios būtų koordinuojamos ir stebimos atsižvelgiant į pasiektus rezultatus. Šiomis aplinkybėmis EURES turi puikių techninių ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos būtų galima aktyviau ir tikslingiau panaudoti iniciatyvoms, kuriomis remiamas užimtumas atsižvelgiant į visuomenės senėjimą, įgyvendinti. Šiuo metu tinklas siūlo iniciatyvą „Reactivate“ (9), todėl EESRK rekomenduoja įvertinti ir šią iniciatyvą bei atlinkti jos veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą.

2.2.5.

Darbdaviai. EESRK mano, kad EURES tinklas turėtų teikti prieinamą ir suprantamą informaciją tinklu besinaudojantiems darbdaviams, o portalas ne tik turėtų būti skirtas tarpvalstybiniam judumui, bet ir skatinti judumą valstybėse narėse. Siekiant visiems darbdaviams sudaryti vienodas sąlygas, turėtų būti pateiktos aiškios gairės, kaip spręsti administracines problemas įdarbinant darbuotojus iš kitų valstybių narių, kaip nustatyta 2019 m. tinklo vertinimo ataskaitoje – EURES ex post vertinimo studijoje ir antrojoje kas dvejus metus rengiamoje EURES ataskaitoje (10). Atsižvelgiant į tai, kad visose valstybėse narėse trūksta darbo jėgos, ypač kvalifikuotų darbuotojų, EURES tinklas taip pat turėtų teikti naujausią informaciją apie darbo jėgos trūkumą nacionaliniu lygmeniu ir perteklių kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat skatinti koordinuoti valstybių narių veiksmus, kad būtų užtikrintas vienodas darbo ieškančių asmenų pasiskirstymas, siekiant stiprinti Europos darbo rinką.

2.3.

Kartu EESRK supranta, kad kvalifikacijos kėlimas ir universalieji įgūdžiai yra labai svarbūs siekiant stiprinti darbo jėgos gebėjimus ir kurti kokybiškas ir tvarias darbo vietas. Siekdamas iš esmės pagerinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes, EESRK siūlo išplėsti EURES portalo funkcijas, kad jame būtų galima rasti svarbios informacijos apie judumo švietimo tikslais galimybes, išsamiai nurodant privačių ir viešųjų organizacijų bei institucijų teikiamas mokymo galimybes kitose valstybėse narėse, įskaitant kitus EK portalus (tinklus), pavyzdžiui, SALTO (11). Šiuo metu tokia informacija nepateikiama vienoje vietoje. Šiuo atžvilgiu portalo informaciją būtų galima papildyti stiprinant bendradarbiavimą su mokymo ir švietimo organizacijomis ir institucijomis. Taip tinklo elektroninis portalas galėtų tapti tvirta platforma, kurioje būtų siūlomi vienodi sprendimai, susiję su mokymu, užimtumu ir darbo ieškančių asmenų bei darbdavių interesų apsauga.

2.4.

EESRK mano, kad reikėtų iš naujo įvertinti ir išplėsti EURES portalo, kaip „tarpinės platformos“, skirtos darbo paieškoms ir įdarbinimui, vaidmenį, kuris dar labiau padidėjo po to, kai EDI buvo pavesta jį administruoti. EURES konsultantų atskirose valstybėse narėse funkcijas, kurios šiuo metu apima informacijos teikimą, konsultavimą ir įdarbinimą tiek darbo ieškantiems asmenims, tiek darbdaviams, reikėtų patobulinti ir papildyti funkcijomis, susijusiomis su įspėjimų dėl darbo teisės pažeidimų teikimu, ir palengvinti kontaktus su darbo inspekcijomis ir kitomis kontrolės institucijomis. Tam reikėtų daug geresnio valstybinių užimtumo tarnybų ir darbo inspekcijų bendradarbiavimo nacionaliniu lygmeniu, taip pat ryšių su deklaruojamo užimtumo platforma.

2.5.

EESRK taip pat ragina parengti tvarias EURES tinklo darbo taisykles, susijusias su paskelbtų pranešimų stebėsena ir darbo mugių organizavimu įvairiose valstybėse narėse. Kiekvienoje valstybėje narėje reikia nustatyti bendras pirminės kontrolės, rizikingų darbdavių patikrinimo ir laikino prieigos prie portalo atėmimo taisykles ir mechanizmus. Turėtų būti sukurta tinkama tarpvalstybinių darbuotojų teisių apsaugos sistema, pasitelkiant atitinkamus socialinio bendradarbiavimo tinklus ir organizacijas.

2.6.

EURES turi aktyviau užkirsti kelią disbalansui nacionalinėse darbo rinkose. Tinklas turėtų teikti informaciją ir atsižvelgti į konkrečius darbo jėgos trūkumo ir pertekliaus atvejus, tam tikrais laikotarpiais užkirsdamas kelią plataus masto trūkstamų darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie yra itin svarbūs nacionalinei ekonomikai, pritraukimui. Daugeliui valstybių narių protų nutekėjimas į aukštesnio gyvenimo lygio šalis jau kelia grėsmę jų pačių ekosistemoms. EESRK rekomenduoja tinklui rinkti ir analizuoti informaciją apie trūkstamus darbuotojus pagal šalis ir sukurti aiškų algoritmą, kaip organizuoti ir dalyvauti veikloje, susijusioje su tokių darbuotojų įdarbinimu. Siekiant pagerinti tinklo veiklos matomumą ir užtikrinti, kad ji būtų nuolat atnaujinama, būtina iš naujo išnagrinėti, kokias laisvas darbo vietas EURES e. portale (12) skelbia nacionaliniai patarėjai. Šiuo metu portale matoma milijonai pranešimų iš nacionalinių įdarbinimo tarnybų duomenų bazių, tačiau dėl reikalavimų didelė jų dalis netaikoma visiems Europos piliečiams. Tai sukuria masto pojūtį, tačiau, kita vertus, reikia išanalizuoti tokios prieigos veiksmingumą ir galutinį rezultatą. EESRK pakartoja, kad reikia siekti subalansuoto požiūrio į įdarbinimą ir darbo jėgos pasiūlą, atsižvelgiant į darbo jėgos trūkumą ir perteklių atskirose valstybėse narėse.

2.7.

EESRK ragina užtikrinti vienodą EURES patarėjų darbo visose valstybėse narėse metodą, keičiantis gerąja patirtimi ir rengiant vienodas gaires. Reikėtų gerinti grįžtamąjį ryšį tarp įvairių konsultavimo ir tarpininkavimo procese dalyvaujančių subjektų. Kai kuriose valstybėse narėse nėra reglamentavimo sistemos, pagal kurią būtų reikalaujama grįžtamojo ryšio ir ataskaitų apie faktinį įsidarbinimą po mokomosios praktikos pagal EURES tinklą. Rekomenduojame pavesti Europos koordinavimo biurui, kaip skėtiniam padaliniui, rinkti ir analizuoti kiekvienos valstybės tokio pobūdžio informaciją. Ja remiantis bus galima laiku priimti tinkamus sprendimus dėl tinklo funkcijų tobulinimo arba jo funkcijų plėtojimo. EESRK mano, kad darbdavių, darbuotojų ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) grįžtamasis ryšys yra labai svarbus vertinant EURES veiksmingumą.

2.8.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasitraukus vienam iš pagrindinių Europos darbo rinkos dalyvių, t. y. Jungtinei Karalystei, reikia dar lanksčiau taikyti ir derinti procesus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, apsauga ir perdavimu bei darbo teisėmis, ir dirbti su tarpininkavimo agentūromis vietos lygmeniu ir visoje ES. Labai svarbu laiku reaguoti ir pritaikyti tinklą prie Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES siekiant užtikrinti procesų, lydinčių tarpininkavimo veiklą, saugumą, taip pat kokybišką ir saugų ES piliečių asmens duomenų tvarkymą. Būtina užtikrinti, kad Europos piliečiai, kurių asmens duomenys buvo perduoti per tinklą ir jau yra tarpininkaujančių organizacijų saugomi trečiosios šalies teritorijoje, būtų tinkamai informuojami ir kad būtų sprendžiamos bet kokios kylančios problemos. Šie procesai yra tiesiogiai susiję su EURES tinklo veikimu ir turi būti tinkamai ir laiku atspindėti teisiniame pagrinde, be kita ko, jei paaiškėtų, kad tai būtina, peržiūrint reglamentą (ES) 2016/589 ir jo įgyvendinimo sprendimus.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).

(2) Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ekspertės Lea von Martius ir Dr. Martina Manke savo 2021 m. balandžio 28 d. analizėje, paskelbtoje migracijos duomenų portale, teigė: „Problema, neabejotinai, yra tai, kad su sezoniniais darbuotojais susiję klausimai nėra politinis prioritetas. Be to, trūksta išsamių ir reikšmingų duomenų šiuo klausimu: nepakankamai atsižvelgta į tokių darbuotojų skaičių, trūksta išsamių duomenų apie COVID-19 poveikį jų judėjimui, darbo sąlygoms ir sveikatai ir taip pažeidžiamos darbuotojų teisės, kyla grėsmė jų ir visuomenės sveikatai, o galiausiai ir apsirūpinimo maistu saugumui. Turimi skaičiai neleidžia tiksliau įvertinti sektoriaus padėtį ir migrantų vaidmenį jame. Dėl to atsiranda rimtų informacijos, reikalingos veiksmingai politikai kurti ir su COVID-19 susijusios politikos poveikiui sezoniniams darbuotojams migrantams stebėti, spragų.“

(3) https://ec.europa.eu/eures/public/seasonal-worker-guide-your-rights-2021-09-30_lt

(4) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL L 94, 2014 3 28, p. 375).

(5) OL C 235 I, 2020 7 17, p. 1.

(6) https://www.yourfirsteuresjob.eu/en/home

(7) https://www.ses-bonn.de/en/about-us

(8) Eurostato duomenimis, išlaikomo amžiaus pagyvenusių žmonių koeficientas (65 metų ir vyresnių žmonių dalis nuo 16–65 metų darbingo amžiaus gyventojų) ES pasikeis nuo 27,8 % 2013 m. iki 39,5 % 2030 m., o Danijoje ir Latvijoje gali siekti atitinkamai 47,6 % ir 43,6 %.

(9) https://www.reactivatejob.eu/en/home

(10) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=738&langId=en&pubId=8370&furtherPubs=yes

(11) https://www.salto-youth.net/

(12) https://ec.europa.eu/eures/public/index_en

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Naujo pagalbos modelio pagyvenusiems žmonėms kūrimas. COVID-19 pandemijos pamokos“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/04)

Pranešėjas

Miguel Ángel CABRA DE LUNA

Konsultavimasis	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	241 / 3 / 3

1. Nuomonės tikslai ir sritis. Dėmesys pagyvenusiems žmonėms, visų pirma priklausomiems asmenims

1.1.

Šia nuomone savo iniciatyva siekiama: išanalizuoti skirtingus ilgalaikės priežiūros, skirtos savarankiškumą praradusiems ir priklausomiems vyresniems nei 65 metų asmenims, modelius, visų pirma globos įstaigose; išnagrinėti COVID-19 pandemijos poveikį įvairiems priežiūros modeliams (globos įstaigos, namuose teikiamos paslaugos ar kitų rūšių priežiūros paslaugos) valstybėse narėse; padaryti atitinkamas išvadas ir paraginti imtis nustatytus trūkumus atitinkančių suderintų veiksmų tiek Europos, tiek nacionalinės politikos lygmeniu.

1.2.

Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimas yra ir iššūkis, ir galimybė demografiniu, socialiniu, ekonominiu, būsto ir pagarbos pagrindinėms teisėms, susijusioms ne tik su pagyvenusių žmonių priežiūra, požiūriu. Šis uždavinys taip pat susijęs su kitais vyresnių žmonių orumo, savarankiškumo, aktyvumo ir geros sveikatos klausimais. Tačiau toks daugialypis požiūris turės būti išsamiau išplėtotas kitose EESRK nuomonėse.

2. Išvados ir rekomendacijos

Priežiūros modeliai

2.1.

EESRK nuomone, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra (1), ir, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, tai turėtų būti pagrindinis rengiamos ES politikos elementas. Šis aspektas yra ypač svarbus, nes 2050 m., remiantis iki pandemijos sukauptais duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis gyventojų bus vyresni nei 65 metų, o vyresnių nei 80 metų žmonių skaičius padvigubės.

2.2.

EESRK siūlo įsteigti Europos pagyvenusių žmonių priežiūros stebėjimo centrą, kuris, pavyzdžiui, rinktų pakankamai statistinių duomenų, lygintų įvairių nacionalinių modelių gerąją praktiką, nustatytų nacionalinių sistemų struktūrinius trūkumus, susijusius su jų gebėjimu patenkinti priežiūros ir finansavimo poreikį, teiktų techninę paramą priimant Sąjungos politikos gaires, skirtas parengti trečiąją ataskaitą dėl pagyvenusių žmonių priežiūros, įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą ir prisidėti prie Europos ilgalaikės priežiūros, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, strategijos rengimo. Šių veiksmų tikslas – stiprinti pastangas motyvuoti vyresnio amžiaus žmones ir padėti jiems kuo ilgiau išlikti aktyviais, savarankiškais ir geros fizinės bei psichinės sveikatos.

2.3.

EESRK mano, kad būtina sukurti į ateitį orientuotą vidutinės trukmės strateginę programą, kurioje būtų laikomasi holistinio požiūrio į pagyvenusių žmonių priežiūros problemas ES ir kuri padėtų pamatus sveikai senėjančiai visuomenei ir kartų solidarumo paktui ES. Dėl pandemijos išaiškėjo prognozavimo, koordinavimo ir planavimo trūkumai srityse, kurios turi poveikio pagrindinėms bendruomenės paslaugoms (pavyzdžiui, sveikatos ir socialinėms paslaugoms) ar biomedicininių tyrimų politikai. Šiuos trūkumus reikia greitai šalinti.

2.4.

Todėl EESRK palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti naują Europos priežiūros strategiją. Komitetas ragina kuo greičiau ją parengti ir į rengimo procesą įtraukti Europos patariamąsias institucijas, taip pat plėtoti Europos socialinį dialogą įvairiais lygmenimis, atsižvelgiant į šalių patvirtintus susitarimus. Be to, būtinas pilietinis dialogas su vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančiomis Europos pilietinės visuomenės organizacijomis (pvz., su „AGE Europe“ platforma ir įvairiais jos nariais), tačiau kartu reikėtų numatyti galimybę per keletą ateinančių metų sukurti ES pagyvenusių žmonių strategiją. Atsižvelgiant į demografinio klausimo svarbą, EESRK taip pat siūlo pagyvenusių žmonių priežiūrą įtraukti į strategines Konferencijos dėl Europos ateities diskusijų temas. Kartu jis pritaria, kad „Sveikatos Europos“, įskaitant pagyvenusių žmonių ilgalaikę priežiūrą, integracijai būtų skiriamas prioritetinis dėmesys.

2.5.

Komitetas taip pat siūlo, rengiantis 2022 m. planuojamai JT pasaulinei asamblėjai, skirtai senėjimo klausimams, EESRK įsteigti ad hoc grupę, kuri dabartinės kadencijos laikotarpiu įgyvendintų įvairias iniciatyvas, susijusias su pagyvenusių žmonių priežiūra, senėjimu ir ilgaamžiškumo keliamais iššūkiais, sekant EP tarpvyriausybinės grupės demografinių iššūkių klausimais veiklos pavyzdžiu.

2.6.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares artimiausiu metu Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane numatyti su pagyvenusių žmonių priežiūra susijusius principus.

2.7.

EESRK nuomone, ilgalaikė priežiūra turėtų būti įtraukta į vadinamuosius testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, numatytus ES reglamente dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių.

2.8.

Pandemija išryškino įsisenėjusius konceptualius, struktūrinius ir funkcinius pagyvenusių žmonių priežiūros modelių trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos globos įstaigose, namuose, šeimose, ar profesionalių slaugytojų.

2.9.

Komitetas mano, kad valstybės narės turi priimti arba atnaujinti savo įstatymus dėl pagyvenusių žmonių savarankiškumo apsaugos ir pagalbos jiems, atsižvelgiant į 27 valstybių narių ir ES ratifikuotos Konvencijos dėl neįgaliųjų orumo ir žmogaus teisių 12 straipsnį. Taip pat jos turėtų savo socialinės apsaugos sistemose kurti pagyvenusių žmonių savarankiškumo praradimo prevencijai ir jų savarankiškai apsisprendimui skirtas priemones. EESRK mano, kad kaip ir visuotinė socialinė apsauga ir kitos socialinės teisės, kaip antai nedarbo draudimas, šeimos apsauga, teisė į būstą ir išlaikomų asmenų priežiūra, pagyvenusių žmonių savarankiškumas turi būti užtikrintas vienodomis sąlygomis, pripažįstant jį kaip subjektinę ir pilietinę teisę plėtojamuose gerovės valstybės ramsčiuose.

2.10.

COVID-19 pandemijos patirtis parodė, kad didelei daliai Europos piliečių ir jų šeimų siūloma nepakankamai kokybiškų ir įperkamų ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų ir, kaip pažymėtina, susiduriama su šių paslaugų prieinamumo problemomis. Šiuo požiūriu EESRK yra įsitikinęs, kad valstybės narės turėtų teikti pirmenybę visiems tiems asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, tačiau kurie dėl įvairių priežasčių negali jos gauti.

2.11.

EESRK siūlo Komisijai, siekiant formuoti ir skatinti tokią nacionalinę politiką ir taisykles, parengti pasiūlymų dėl prognozavimo, prevencijos ir vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumo praradimo ir juos įtraukti į sveikatos priežiūros strategiją ir į būsimas gaires dėl vyresnio amžiaus žmonių savarankiško gyvenimo, kurios bus rengiamos pagal Europos strategiją dėl negalios.

2.12.

Pandemijos metu pastebėtas šališkas, nuvertinantis ir netgi diskriminuojantis požiūris į pagyvenusius žmones. Problema yra ne pagyvenusių žmonių priežiūra, o jos trūkumas.

2.13.

EESRK siūlo ES, kaip tai jau nurodyta ankstesnėse EESRK nuomonėse ir EP pranešime dėl senojo kontinento senėjimo, pateikti suderintą apibrėžtį, kad būtų galima aiškiau suformuluoti priklausomybės ir kitų asmenų pagalbos poreikio praradus savarankiškumą sąvokas, atsižvelgiant į skirtingų šalių požiūrių įvairovę ir į joms suteikiamą laisvę kurti savo socialinės apsaugos sistemas. Amžius nėra tapatybė, ne visi pagyvenę žmonės yra priklausomi ir ne visiems būtinos išorės priežiūros paslaugos, o priklausomybė, atsirandanti dėl negalios, nėra tas pats, kas savarankiškumo praradimas dėl funkcinių sutrikimų, galinčių atsirasti dėl senėjimo. Tačiau nemaža dalimi atvejų abi aplinkybės sutampa.

2.14.

EESRK ragina Europos Komisiją paskelbti Europos pagyvenusių žmonių metus, kad būtų pripažintos pagrindinės pagyvenusių žmonių teisės ir įvertintas jų indėlis į visuomenę, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnyje.

2.15.

Keliose ES šalyse teismams buvo pateikti skundai dėl elgesio globos įstaigose arba dėl galimų smurto atvejų ar pagyvenusių žmonių pagrindinių teisių pažeidimų. Todėl EESRK ragina taikyti principus, nustatytus Europos ir Jungtinių Tautų sutartyse, kurias ratifikavo ES ir valstybės narės, kad būtų užtikrintos pagyvenusių žmonių pagrindinės teisės ir orumas, sukurti priemones, kurios padėtų pagyvenusiems žmonėms priimti sprendimus, ir priimti teisinės apsaugos teismines ir neteismines priemones priežiūros paslaugų priklausomiems pagyvenusiems žmonėms srityje. Taip pat būtų galima numatyti empatiškai ir kuo labiau atsižvelgiant į priklausomų žmonių geriausius interesus veikiančio teisinio administratoriaus arba tarpininko arba panašios pareigybės (priklausomai nuo atitinkamos šalies teisinės sistemos) įsteigimą, nes kai kurių šalių praktika parodė, kad tai gali turėti teigiamo poveikio. Atsižvelgdamas į tai, EESRK, remdamasis JT pasiūlymais, siūlo pritarti Konvencijos dėl pagyvenusių žmonių orumo ir teisių priėmimui.

Struktūros

2.16.

Siekiant apskritai deinstitucionalizuoti pagyvenusių žmonių, esančių globos įstaigose priežiūrą, reikia stiprinti priklausomų pagyvenusių žmonių savarankiškumą, gebėjimą savimi pasirūpinti, nepriklausomybę ir socialinius santykius. Tam reikia užtikrinti galimybę naudotis artimais socialinės ir sveikatos priežiūros ištekliais, daug struktūriškesne ir veiksmingesne pagalba namuose, taip pat naujomis būsto alternatyvomis, pavyzdžiui, globos namais, prižiūrimais ar bendruomeniniais būstais, būsto dalijimusi ar kitomis įvairiose ES šalyse egzistuojančiomis alternatyvomis, atsižvelgiant į savarankiškumo netekusių pagyvenusių žmonių poreikius ir pageidavimus. Asmenims, kurie yra labiau priklausomi, būtina pertvarkyti tradicines globos įstaigas pagal „gyvenimo kaip namuose“ principą. Pandemijos metu išryškėję sveikatos priežiūros sistemų trūkumai turėtų būtų šalinami pasitelkiant Europos struktūrinius ir sanglaudos fondus, taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir ES sveikatos programą („ES4Health“), teikiant integruoto finansavimo rekomendacijas Europos semestre.

2.16.1.

Šiuo tikslu EESRK ragina valstybes nares panaudoti ES struktūrinių fondų ir Ekonomikos gaivinimo fondų lėšas būsto pritaikymui finansuoti, bendro būsto vienetams kurti arba įvairių rūšių gyvenamiesiems namams pertvarkyti, taip pat investicijoms į darbuotojus ir paslaugas. Toks pritaikymas turi būti atliekamas laikantis aukščiausių prieinamumo reikalavimų tiek sukurtos aplinkos, tiek su ja susijusios skaitmeninės ekosistemos atžvilgiu.

2.17.

EESRK mano, kad, laikantis ES socialinės ekonomikos veiksmų plano, į žmogų orientuotas socialinės ekonomikos (kooperatyvai, savitarpio fondai, asociacijos ir fondai) sektorius turėtų būti vertinamas ir remiamas kaip pagrindinis subjektas ir kaip naujovių diegimo bei perėjimo prie šio naujojo modelio varomoji jėga.

Ištekliai

2.18.

Pagrindinė problema, kuri yra susijusi su šiuo klausimu ir yra daugelio kitų problemų pagrindas, yra lėšų trūkumas. Šios srities finansavimas valstybėse narėse labai skiriasi – nuo 0,3 % iki 3,7 % BVP. Tai neabejotinai priklauso nuo kiekvieno priežiūros modelio, taip pat nuo politikos, vykdomos dėl pastarųjų metų krizių, kurios tam turėjo didelės įtakos.

2.19.

Atsižvelgdamas į skolų krizės pasekmes, EESRK mano, kad būtina persvarstyti taisykles, kurios lėmė tokią padėtį, ir kad reikia užtikrinti pakankamą viešąjį finansavimą socialinės apsaugos sistemose, atitinkantį esamą paklausą ir poreikį teikti kokybiškas paslaugas.

2.20.

EESRK, remdamasis įvairių valstybių narių patirtimi, mano, kad reikia tinkamai reglamentuoti įvairią pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų pasiūlą, kartu taikyti viešųjų pirkimų sistemą, kurioje lemiamas veiksnys būtų paslaugų kokybė, o ne kaina.

2.20.1.

Todėl EESRK rekomenduoja tose valstybėse narėse, kur tai taikytina, ir atsižvelgiant į kiekvienoje jų galiojančius mechanizmus ir procedūras, nustatyti sąlygas, kad vietų skyrimas valstybės remiamuose centruose ir sutarčių pratęsimas priklausytų nuo to, ar laikomasi darbuotojų ir prižiūrimų asmenų skaičiaus santykio, ar darbuotojams užtikrinamas tęstinis mokymas, darbo sąlygos ir ar vykdomos mokestinės prievolės.

2.20.2.

Be to, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir privačių bei viešųjų paslaugų atžvilgiu turi būti nustatyti aiškūs ir veiksmingi vertinimo, kontrolės ir patikros mechanizmai, kaip reikalavimas, susijęs su viešaisiais ištekliais, skirtais privatiems ar sutartis su ligonių kasomis turintiems centrams, ir su viešąja atsakomybe už pagyvenusių žmonių teisių apsaugą.

2.21.

EESRK mano, kad norint išspręsti pagyvenusių žmonių priežiūros finansavimo klausimą taip, kad ji būtų prieinama visiems, būtina gerai struktūruota, daugiapakopė ir daugiašalė diskusija. Analizė turėtų būti atliekama ne tik atsižvelgiant į išlaidas, bet ir į investicijas. Šiuo tikslu reikės apsvarstyti, kaip tokia partnerystė veikia įvairiose valstybėse, kokie yra finansavimo modeliai ir kokios yra skirtingos finansavimo galimybės: viešojo sektoriaus lėšos, valstybės pagalba ir papildomasis finansavimas. Tokia analizė turėtų apimti teigiamą išorinį poveikį dėl sutaupytų lėšų, kurį, be kita ko, gali lemti naujų technologijų diegimas, investicijos į aktyvaus ir sveiko senėjimo politiką arba sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją, visada teikiant pirmenybę gyvenimo kokybės tikslui.

2.22.

EESRK siūlo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas slaugytojų mokymas, kuriant specializuotas ir institucines slaugytojų mokymo programas ir nustatant reikalavimą turėti oficialų sertifikatą, patvirtinantį pagrindinius įgūdžius, kad būtų galima dirbti pagyvenusių žmonių socialinės priežiūros tarnybose. Komitetas taip pat rekomenduoja naudoti tokių kvalifikacijų pripažinimo tarp šalių sistemas ir Europos socialinio fondo lėšas skirti vyresnio amžiaus asmenų slaugytojų mokymui.

2.23.

EESRK nuomone, reikėtų į Europos socialinį dialogą įtraukti įvairius ES slaugos darbuotojams aktualius klausimus, įskaitant teisę į kolektyvines derybas, kaip tai pradėta daryti Europos socialinių partnerių atskirame pagrindų susitarime dėl vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumu grindžiamo požiūrio (2017 m.). Socialinis dialogas taip pat turėtų vykti tarpkonfederaliniu, federaliniu ir sektorių lygmeniu (asmens priežiūros ir socialinių paslaugų sektoriuje).

2.24.

EESRK, atsižvelgdamas į Tarybos prašymą (COM(2013) 0152 final), pritaria valstybių narių rekomendacijoms ratifikuoti 1996 m. TDO konvenciją Nr. 177 dėl darbo namuose ir 2011 m. TDO konvenciją Nr. 189 dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams, taip pat rekomendaciją Nr. 201, kuri papildo konvenciją Nr. 189.

2.25.

Technologiniai pokyčiai savo ruožtu gali leisti teikti būtiniausią pagalbą prižiūrint pagyvenusius žmones, tačiau jie niekada nepakeis žmogaus darbo. Pavyzdžiui, telemedicina ar telereabilitacija, specialistų mokymas, socialiniai ryšiai per vaizdo skambučius ir pan. Kiti pavyzdžiai – prie lovos arba asmens tvirtinami jutikliai, skirti gyvybinių požymių stebėsenai ar pavojaus parkristi prevencijai, arba infrastruktūra ir architektūra, pavyzdžiui, namų automatizavimas, siekiant sukurti palankią aplinką ar judumo sprendimus pagyvenusiems žmonėms.

2.25.1.

Todėl EESRK mano, kad visos pagyvenusių žmonių priežiūros srityje dalyvaujančios šalys turi geriau panaudoti skaitmeninių technologijų naujoves, kurias būtų galima skatinti pasitelkiant struktūrinių fondų programas. EESRK taip pat siūlo numatyti pagyvenusių žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra, mokymą skaitmeninių technologijų srityje.

2.26.

Kita vertus, priešingai nei kartais teigiama, pagyvenusių žmonių, kuriems reikalinga priežiūra, apsauga nėra nesuderinama su dėmesiu jaunimui. Komitetas mano, kad reikia atsisakyti šių klaidinančių prielaidų. Ekologinė ir skaitmeninė pertvarka turi vykti kartu su socialine pertvarka, o demografinis iššūkis ir galimybės turi būti grindžiami kartų solidarumo paktu, kurio pagrindiniai tikslai – galimybė visiems gauti kokybišką išsilavinimą, reguliuojamas užimtumas ir deramas darbas bei visuotinai išplėtotos socialinės apsaugos sistemos. Visų pirma tai aktualu Europos ir kitose panašiose visuomenėse, kur socialinis paktas grindžiamas kartų solidarumu. Todėl kartų partnerystės paktas yra pagrindinis Europos socialinės sutarties atnaujinimo pagrindas. Nei vykstanti visuomenės transformacija, nei nauja pradžia po pandemijos nebus įmanomos be kartų ryšio.

2.27.

EESRK mano, kad rengiant pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir jų priežiūros politiką ir veiksmus būtina parengti plataus masto strategijas, kuriomis būtų siekiama: a) anksti nustatyti trūkumus, galinčius ateityje lemti savarankiškumo praradimą, ir vykdyti savarankiškumo praradimo numatymą, prevenciją, numatyti reabilitaciją ir skirti finansavimą su tuo susijusiems veiksmams, b) atitolinti priežiūros poreikio atsiradimą sveikatą skatinančiu elgesiu, susijusiu su mityba, fiziniu aktyvumu ar darbo sąlygomis, c) numatyti ryšių nutraukimo (nedarbo, skyrybų, profesinių permainų ir perėjimo iš darbo į pensiją atvejais) ir vienatvės poveikį sveikatai, d) nustatyti pažeidžiamiausius žmones ir spręsti konkrečias situacijas (neurodegeneracinės ligos, depresija ir savižudybių rizika, vėžiniai susirgimai ir kt.), e) tinkamai ir nuolat finansuoti kolektyvinę pagyvenusių žmonių priežiūros atsakomybę, f) padėti šeimos slaugytojams ir remti juos, pasitelkiant priemones ir mokymus padedančius derinti darbą ir priežiūrą, ir atsižvelgti į tai, kad prižiūrėdami kitą asmenį, jie patys gali prarasti savarankiškumą, ir į tai, kad jie taip pat turi teisę į apsaugos priemones, kai patys savo ruožtu pradeda senti.

3. Bendra informacija ir kontekstas

Raida

3.1.

Diskusijos dėl priklausomų pagyvenusių žmonių priežiūros poreikių ES vyksta jau kelis dešimtmečius.

3.2.

Pirminės ilgalaikės priežiūros samprata keitėsi dėl įvairių aspektų. Taryba ir Europos Komisija mano, kad nuo slauga grindžiamo požiūrio pereita prie labiau integruotos visuotinės, į asmenį orientuotos, aukštos kokybės sveikatos ir socialinės priežiūros vizijos, kuri turėtų atitikti tris pagrindinius kriterijus: prieinamumas visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar turto, priežiūros kokybė ir tinkamas sveikatos ir socialinės priežiūros sistemų finansavimas.

3.3.

Sociologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, visuomenės senėjimas, prižiūrimų ar savarankiškumą praradusių pagyvenusių žmonių procentinė dalis, psichikos sveikatos sutrikimų skaičiaus didėjimas viršutinėje populiacijos piramidės dalyje, masinis moterų įtraukimas į apmokamą darbą, vienišų žmonių skaičiaus didėjimas ir šeimos modelių pokyčiai – visa tai prisidėjo prie tokio požiūrio stiprinimo.

3.4.

Dėl šių pokyčių kilo abejonių tiek dėl socialinių paslaugų priežiūros pobūdžio, tiek dėl šeimos, daugiausia moterų, vaidmens svarbos teikiant tokią priežiūrą, todėl iškilo poreikis kartu su pensijomis, švietimu, sveikata ir savarankiškumo praradimo atveju taikomomis priemonėmis kurti naują gerovės valstybės ramstį – socialines paslaugas.

3.5.

Tačiau visų pirma po skolų krizės ir griežto taupymo politikos, dėl kurios, be kita ko, buvo vienaip ar kitaip apkarpytas ES valstybių narių sveikatos ir socialinių paslaugų biudžetas, valstybėse narėse pastebimos skirtingo pobūdžio tendencijos grįžti prie didesnės priežiūros ir tai, kad vis dažniau pirmenybė teikiama vis didesnei priežiūrai arba mažiau ekonominių išteklių turintiems žmonėms, stabdomas sistemos pagrindą sudarančios priklausomybės nuo šeimos priežiūros mažinimo procesas ir didėja priežiūros paslaugų, finansuojamų iš viešųjų lėšų arba nefinansuojamų, teikimo komercializacijos procesas.

3.6.

Visa tai vyksta skirtingu mastu valstybėse narėse didėjant spaudimui senatvės pensijų sistemoms, stipriai augant ilgalaikės priežiūros poreikiui, didėjant nedarbui kai kuriose valstybėse narėse, nesaugiam darbui ir neištisinio darbo stažo tendencijoms, o įmonių darbuotojų skaičiaus mažinimo planuose pirmenybė teikiama vyresniems nei 50 metų žmonėms. Jei nebus ryžtingos viešosios politikos paramos, dėl tokios padėties gali būti sumažintos pensijos ir didėti priežiūros prieinamumo nelygybė.

3.7.

Kitas svarbus klausimas – nustatyti, ar priežiūra, parama ir gyvenimas bendruomenėje turėtų vykti namuose, ar nuolatinės globos įstaigose. Daugelio apklausų duomenimis, dauguma pagyvenusių žmonių nori likti namuose ir savo bendruomenės aplinkoje.

3.8.

Tokia vyraujanti tendencija atitinka ir struktūrinį poreikį, kuris taip pat turi ekonominį pagrindą, didinti dirbančių asmenų skaičių: ES 25 % moterų teigia, kad negali dirbti ar ne savo noru gali dirbti ne visą darbo dieną dėl priežiūros darbų, įskaitant pagyvenusių žmonių priežiūrą, palyginti su 3 % vyrų. Kadangi šeimos vis mažėja, o namų ūkių išlaidoms padengti dažnai nepakanka vieno atlyginimo, išskyrus vieno asmens namų ūkius, šeimos narių priežiūros pareigos tampa vis labiau nepakeliamos. Jei norime, kad sveikatos priežiūros paslaugos nebūtų prieinamos tik didžiausias pajamas gaunantiems asmenims, reikės didinti finansavimą.

3.9.

Todėl būtina skubiai atkreipti dėmesį į teigiamą socialinį ir ekonominį įtraukios, kokybiškos ir geranoriškos priežiūros sistemos poveikį. Pirmiausia reikia pabrėžti, kad priežiūros paslaugų finansavimas turėtų būti vertinamas kaip investicija, kuri duoda didelę ir įvairiapusę grąžą. Sumažėja neigiamas išorinis netinkamos ar neprieinamos priežiūros poveikis sveikatos ir socialinėms išlaidoms. Socialinis aspektas gerėja remiant šeimas, derinant darbą ir asmeninį gyvenimą, rūpinantis kitais šeimos nariais, suteikiant emocinę paramą, vykdant solidarumo ir istorinės atminties veiklą. Iš ekonominės pusės, tai padeda sukurti milijonus darbo vietų, finansuoti didelę dalį mažas pajamas turinčių namų ūkių, padidinti mokestines pajamas, vartojimą, santaupų perdavimą vaikams, gamybos tvarumą ir verslumą. Be to, priežiūra namuose apskritai yra ne tik visapusiškesnė ir labiau poreikiams pritaikyta, bet ir pigesnė nei globos įstaigose, išskyrus konkrečius atvejus, kai asmenys, kurie praranda itin didelę dalį savarankiškumo, apgyvendinami globos įstaigose.

3.10.

Esminis globos įstaigų ir namuose teikiamos priežiūros sistemos ramstis yra slaugytojai, kurių kai kuriais atvejais nepakanka, su kuriais sudaromos garantijų nesuteikiančios sutartys, kuriems trūksta reikiamos paramos mokymams, kurie nepakankamai pripažįstami profesiniu požiūriu ir kurių darbas nepakankamai apmokamas, ir kurie dirba nelegaliai (kai kuriose šalyse nelegalaus darbo dalis yra didelė). Todėl, be kitų veiksmų, labai svarbu į įvairius profesinio mokymo etapus įtraukti įvairias mokymo programas, susijusias su pagyvenusių žmonių priežiūra, įskaitant priklausomybę, suteikiant galimybę rinktis dualinius mokymo modelius.

Pandemijos poveikis ir pamokos

3.11.

Iš esmės dėl pandemijos padarytos žalos dar labiau išryškėjo tai, kad visuomenės senėjimas yra pagrindinis strateginis uždavinys ES ir jos valstybėms narėms. Per pandemiją atkreiptas dėmesys į pagyvenusių žmonių priežiūros poreikius, kuriuos lemia savarankiškumo praradimas ir priklausomybė. Europos Komisijos ir Socialinės apsaugos komiteto parengtoje „2021 m. ilgalaikės priežiūros ataskaitoje“ teigiama, kad po 30 metų vyresnių nei 65 metų žmonių skaičius sieks 130,1 mln., t. y. 41 % daugiau nei dabar. Nors sveiko gyvenimo metai ilgėja, su amžiumi didėja negalios rizika ir ilgalaikės priežiūros ir pagalbos poreikiai, todėl prognozuojama, kad žmonių, kuriems gali prireikti ilgalaikės priežiūros, skaičius 27 ES valstybėse narėse padidės nuo 30,8 mln. 2019 m. iki 33,7 mln. 2030 m. ir 38,1 mln. 2050 m.

3.12.

Išaugusį visuomenės sąmoningumą, susijusį su dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės kylančiais sunkumais, lėmė keli aspektai. Dėl COVID-19 pandemijos padidėjo santykinis mirtingumas, kuris buvo didžiausias tarp pagyvenusių žmonių, pažeidžiamiausių asmenų ir globos įstaigose gyvenančių asmenų. Pandemijos metu buvo pastebėta, kad egzistuoja išankstinis nusistatymas pagyvenusių žmonių atžvilgiu ir stereotipai, priimami diskriminaciniai sprendimai dėl atrankinio sveikatos tikrinimo ir netiesiogiai ar atvirai abejojama pagyvenusių žmonių verte ir indėliu į visuomenę.

3.12.1.

Taip pat viešuose diskusijose paplito iškreiptas pasakojimas apie tariamą priešpriešą tarp jaunų ir senų žmonių interesų. Išryškėjo konceptualūs, struktūriniai ir funkciniai pagyvenusių žmonių priežiūros modelių trūkumai. Vis dažniau siekiama priežiūros modelius labiau orientuoti į kokybiškos sveikatos priežiūros prieinamumą ir įperkamumą, kad būtų gerbiamas pagyvenusių žmonių orumas ir teisės, kad būtų kiek įmanoma išsaugotas gyvybiškai svarbus jų savarankiškumas ir socialinė aplinka, kad būtų užtikrintas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimas ir garantuotas jų finansavimas (viešosios išlaidos sudarė vidutiniškai 1,7 % ES BVP, o iki 2050 m., jei padidės valstybių narių konvergencija, jos turėtų padvigubėti).

3.12.2.

Taip pat atkreiptas dėmesys į trūkumus, turinčius įtakos esminiam ilgalaikės priežiūros ramsčiui, t. y. slaugytojams ir darbuotojams šiame sektoriuje, kuriame dirba 6,4 mln. žmonių ir kuriame, prognozuojama, kad iki 2030 m. bus sukurta dar 7 mln. darbo vietų. Galiausiai buvo pabrėžtas neprofesionalių ilgalaikių slaugytojų indėlis (ir apskritai lyčių skirtumai šiame sektoriuje) ir poreikis išplėsti tam tikras šiai grupei skirtas suderinimo ar apsaugos priemones, nes anksčiau tai nebuvo daroma. Atėjo laikas imtis veiksmų.

3.13.

Didėjantis dėmesys demografiniams iššūkiams ir galimybėms bei, kiek tai susiję su šios nuomonės turiniu, pagyvenusių žmonių priežiūrai dėl savarankiškumo praradimo ar priklausomybės, paskatino Europos institucijas parengti svarbius dokumentus, susijusius su šiais iššūkiais ir šios nuomonės tema.

3.14.

Tai Europos Komisijos žalioji knyga dėl senėjimo, Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas, Europos Parlamento rezoliucija „Senasis kontinentas sensta“, ES Tarybos ataskaita ir išvados dėl senėjimo integravimo į viešąją politiką, Europos Komisijos ir Socialinės apsaugos komiteto ataskaita „Senėjančios visuomenės tendencijos, uždaviniai ir galimybės“, Regionų komiteto darbo dokumentas „Priežiūros sektoriaus ir slaugytojų ateities vizija. Europos uždavinio vietos ir regionų galimybės“ ir ypač diskusijų Europos Parlamente apie Sąjungos padėtį metu Komisijos pirmininkės U. von der Leyen pateiktas pasiūlymas parengti „naują Europos priežiūros strategiją“.

3.15.

Krizė parodė, kad reikia geriau suprasti šią problemą visoje Sąjungoje. Atkreiptas dėmesys į statistinių duomenų apie pagyvenusius žmones trūkumą, būtinybę turėti daugiau bendrų žinių apie socialinės apsaugos ir priežiūros modelius, kurie valstybėse narėse labai skiriasi, į tai, kad reikėtų rinkti ir skleisti gerąją praktiką tarp valstybių narių, taip pat į būtinybę tirti diskriminaciją ar smurtą prieš priklausomus pagyvenusius žmones ir užkirsti tam kelią. Trumpai tariant, šioje srityje būtina atidi ir nuolatinė stebėsena.

3.15.1.

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad rengiant šią nuomonę, kurios tikslas išanalizuoti ir palyginti padėtį įvairiose šalyse, buvo remtasi įvairiais tyrimais ir ataskaitomis, įskaitant Europos Komisijos ir Socialinės apsaugos komiteto, parengtus dokumentus, kurie buvo paskelbti prieš pat rengiant šią nuomonę.

3.15.2.

Šiuose dokumentuose atkreipiamas dėmesys ne tik į priežiūros modelių įvairovę ir skirtingą padėtį valstybėse narėse, bet ir nurodoma, ko šioje srityje reikėtų pasimokyti. Pateikiame kai kurias išvadas: i) pirmenybė teikiama priežiūrai namuose arba „kaip namuose“; ii) būtina geriau koordinuoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas; iii) slaugytojų vaidmuo yra esminis ir būtinas jo pripažinimas įvairiais aspektais, atsižvelgiant į tai, kad daugėja nedeklaruojamo darbo atvejų; iv) priežiūros paslaugų poreikis nepakankamai patenkinamas; v) būtina patenkinti pakankamo, prieinamo ir tvaraus finansavimo poreikį; vi) reikia atsisakyti šališko ir vyresnio amžiaus žmonių pagarbai ir orumui prieštaraujančio požiūrio; vii) būtina daugiau dėmesio skirti neformaliems slaugytojams, pripažinti jų darbą, užtikrinti jiems apsaugą ir paramą; viii) nepakanka statistinių ir sociologinių duomenų apie vyresnio amžiaus žmones; ix) reikia išanalizuoti namuose teikiamų priežiūros paslaugų ir priežiūros paslaugų teikėjų namuose problematiką; x) įvairių veiksnių, turinčių įtakos pagyvenusių žmonių priežiūrai, sąveika; xi) šiame sektoriuje labai svarbus lyčių aspektas; xii) būtina nustatyti priežiūros modelių taikymo protokolus, vertinimo sistemas ir reguliavimo priemones.

3.16.

Pandemija išryškino pagyvenusių žmonių priežiūros modelių trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos teikiamos globos įstaigose, namuose, šeimose, ar profesionalių slaugytojų.

3.17.

Šie trūkumai susiję su tokiais aspektais, kaip priežiūros visuotinis ar dalinis priežiūros prieinamumas, teikiamų paslaugų įvairovė ir fragmentiškumas, nepakankamas šių paslaugų reguliavimas, sunkumai koordinuoti valdymo lygius, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų derinimo problemos, didėjanti paslaugų komercializacija ir būtinybė taikyti prevencijos politiką ir priemones. Struktūriniu požiūriu šie trūkumai gali priklausyti nuo to, kad labiausiai priklausomi pagyvenę žmonės visų pirma prižiūrimi globos įstaigose, o ne taikant į asmenį orientuotus modelius. Funkciniu požiūriu didžiąja dalimi įtakos turi nepakankamas finansavimas, apsaugos priemonių darbuotojų trūkumas, neužtikrintas darbas, darbe kylanti rizika (įskaitant psichinei sveikatai), darbuotojų mokymų ir profesinio pripažinimo trūkumas.

3.18.

COVID-19 pandemijos patirtis parodė, kad didelei daliai Europos piliečių nepakankamai siūloma kokybiškų ir įperkamų ilgalaikės pagyvenusių žmonių priežiūros paslaugų. Šiuo atžvilgiu svarbiausia kiekybiškai įvertinti ir atkreipti dėmesį į pagyvenusius žmones, kuriems, nors ir reikalinga priežiūra, dėl įvairių priežasčių (vietų trūkumo, ekonominių sąnaudų ir pan.) ji negali būti teikiama. Iš tiesų 2014 m. 27 ES valstybėse narėse tik trečdalis 65 metų ir vyresnių žmonių, turinčių didelių sunkumų atlikti kasdienius veiksmus, naudojosi priežiūros namuose paslaugomis. Valstybių narių socialinės apsaugos modeliai taip pat turėtų būti pritaikyti šiems naujiems poreikiams tenkinti, teikiant prieinamas, tvarias, įperkamas, prieinamas ir geros kokybės viešąsias arba subsidijuojamas paslaugas.

3.19.

Jei prieš pandemiją pagyvenusių žmonių apgyvendinimas globos įstaigose namuose jau kėlė daug klausimų, tai po pandemijos nepritarimas tokiam priežiūros modeliui dar labiau sustiprėjo, išskyrus atvejus, kai pagyvenę žmonės yra nesavarankiški ir labai priklausomi. Nurodomi šie nepritarimą lemiantys trūkumai: padidėjusi užkrėtimo rizika, prižiūrimo asmens gyvenimo kontrolės praradimas, griežtas kasdienio gyvenimo tvarkaraštis, įstaigų perpildymas ir labai skirtingi gyventojų profiliai, mažai privatumo (paprastai viename kambaryje gyvena du žmonės), menkas įstaigos gyventojo ar jo artimųjų dalyvavimas kontroliuojant globos centrų valdymą, šeimos ir socialinių ryšių susilpnėjimas, vietos pakeitimas ir bendruomenės aplinkos netekimas. Be to, labai svarbu sustiprinti šiose globos įstaigose gyvenančių pagyvenusių žmonių teises ir tenkinti reiškiamus poreikius, taikant globos formas, kuriomis gerbiamas jų orumas ir konkreti situacija, visų pirma kognityvinių ir psichikos sutrikimų turinčių pagyvenusių žmonių atveju.

3.20.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria priežiūros paslaugas namuose gaunantys pagyvenę asmenys, pavyzdžiui, nėra teikiamų pagalbos paslaugų tęstinumo, vienišumas, sunkumai gauti pagrindines paslaugas ir t. t.

3.21.

Apskritai per pandemiją pastebėtas stereotipinis ir net diskriminacinis požiūris į vyresnio amžiaus žmones, nors senėjimas turėtų būti vertinamas ne kaip problema, o kaip galimybė. Keliose šalyse teismams buvo pateikti skundai dėl elgesio globos įstaigose arba dėl galimų smurto atvejų ar pagyvenusių žmonių pagrindinių teisių pažeidimų. Tai parodė, kad reikia sukurti nuolatinius mechanizmus, kurie užtikrintų pagyvenusių žmonių gerovę ir teises, ir kovoti su šios grupės diskriminacija.

3.22.

Pandemijos sąlygomis daugelyje šalių išryškėjo svarbios priežiūros personalo problemos: 1) darbuotojų trūkumas, didelė laikinųjų ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis, didelė darbuotojų kaita, maži atlyginimai, menkas profesinis pripažinimas, darbo teisių (kaip antai nedarbo) trūkumas ar kai kuriais atvejais COVID19 ligos nepripažinimas profesine liga, o kai kuriose šalyse net didelė dalis darbuotojų neturi sutarčių, socialinių teisių ir socialinės apsaugos; 2) slaugytojų (gerontologų, priežiūros ar pagalbinių pagalbos namuose darbuotojų), kurie sudaro didžiąją daugumą stacionarių ir namų priežiūros paslaugų, mokymo ir akreditavimo trūkumas (2).

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nuomonėje sąvoka „priežiūra“ apima įvairiapusę pagyvenusių žmonių priežiūrą. Tam tikrais atvejais dėl skirtingo aiškinimo įvairiose kalbose kyla painiava, pavyzdžiui, prancūzų kalbos žodis „soin“ iš esmės reiškia medicininę priežiūrą, o ispanų kalbos žodis „cuidado“ apima visų rūšių priežiūrą, įskaitant tokias užduotis, kaip pagalba vyresnio amžiaus žmonėms, pokalbiai su jais, pasivaikščiojimai, judumo pagalba, pirkiniai, būsto tvarkymas, namų ruošos darbai, pavyzdžiui, maisto gaminimas arba aprengimas, ir kt. Būtent šia bendra prasme nuomonės projekte vartojama sąvoka „priežiūra“. Todėl ji taip pat apima „pagalbos“ sąvoką.

(2) Nuomonės SOC/687 priedas (tik anglų kalba).

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Teisinės valstybės ir Ekonomikos gaivinimo fondo

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 194/05)

Pranešėjas

Christian Bäumler

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumas, socialiniai reikalai ir pilietybė
Priimta skyriuje	2021 12 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 20
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 14 / 18

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad Europos Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

1.2.

EESRK nuomone, šių vertybių, ypač teisinės valstybės principų laikymasis yra labai svarbus ES piliečiams ir Europos Sąjungos išlikimui.

1.3.

EESRK pritaria tam, kad Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija taikytų griežtas ir atgrasomąsias sankcijas, jei dėl sistemingų teisinės valstybės principo taikymo trūkumų kyla grėsmė Europos Sąjungos biudžetui.

1.4.

EESRK labai svarbu, kad visos valstybės narės nacionalinėse programose nustatytų priemones, kuriomis jos stiprins teisinės valstybės principo taikymą.

1.5.

EESRK ragina visoms iš ES biudžeto finansuojamoms programoms taikyti teisinius reikalavimus dėl informacijos laisvės ir skaidrumo.

1.6.

EESRK pritaria tam, kad dalyvavimas tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros taptų sąlyga dalyvauti ES finansuojamose programose.

1.7.

EESRK ragina stiprinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybą, paverčiant ją teisinės valstybės ir Europos administracinio efektyvumo agentūra.

1.8.

EESRK mano, kad sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėse narėse daro neigiamą poveikį ES biudžetui, ir pasisako už įrodinėjimo pareigos perkėlimą.

1.9.

EESRK ragina ES apsaugoti nevyriausybines organizacijas, kovojančias už žmogaus teises ir teisinės valstybės principus, nuo netinkamos įtakos ir remti jų finansavimą.

1.10.

EESRK ragina Europos institucijas kartu su pilietine visuomene pradėti kampaniją „Mano ES – mano teisės“, ir pakviesti visą Europos Sąjungą pradėti dialogą apie teisinės valstybės svarbą.

2. Bendrosios pastabos

Pasiūlymo aplinkybės

2.1.

Europos Sąjunga (ES) yra grindžiama ES sutarties 2 straipsnyje nurodytomis vertybėmis. Šios vertybės – tai, be kita ko, pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, Europos visuomenėje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė (1).

2.2.

Visiems Sąjungos piliečiams labai svarbu, kad būtų laikomasi šių vertybių. Atsižvelgdama į Europos istoriją ir visų pirma į nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per pasaulinius karus, Europos Sąjunga davė pažadą užtikrinti taiką Europoje ir apsaugoti visų savo piliečių pagrindines teises. Tuo grindžiami Europos Sąjungos įgaliojimai vykdyti sistemingą šių vertybių pažeidimų persekiojimą ir užkirsti jiems kelią.

2.3.

Be to, dabartinė Europos Sąjunga išliks su sąlyga, kad bus laikomasi šių vertybių, visų pirma teisinės valstybės principo: Europos Sąjunga gali laikytis teisinės valstybės principo tik tuo atveju, jei visos valstybės narės laikosi jo reikalavimų. Tik tuo atveju užtikrinama, kad visos valstybės narės tinkamai įgyvendina ES politikos kryptis, be kita ko, tinkamai panaudoja ES biudžeto išlaidas. Valstybių narių teisminis ir administracinis bendradarbiavimas taip pat grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kad visos valstybės narės laikosi bendrų vertybių ir praktiškai jas įgyvendina. Tik dėl šios priežasties įmanoma, kad valstybių narių administracijos ir teisminės institucijos bendradarbiautų tarpvalstybiniu lygmeniu, pripažintų ir vykdytų kitoje valstybėje narėje priimtus sprendimus.

2.4.

Šios vertybės, visų pirma teisinės valstybės principo taikymas, taip pat yra labai svarbios siekiant tvaraus Europos Sąjungos ekonomikos vystymosi. Nes ne tik investicijų saugumo užtikrinimas, konkurencijos taisyklių ir kitų ekonomikos reguliavimo priemonių laikymasis, bet ir apskritai pasitikėjimas teisine sistema yra svarbiausi veiksniai, siekiant vykdyti privačiąsias investicijas ir tarpvalstybinę prekybą. Todėl siekiant, kad ES vidaus rinka tvariai atsigautų po COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių, reikia taikyti tiek konkrečias paramos priemones, numatytas, pavyzdžiui, pagal Ekonomikos gaivinimo fondą, tiek laikytis europinių vertybių ir visų pirma taikyti teisinės valstybės principą.

2.5.

Galiausiai, Europos Sąjungos savivoka yra neatsiejama nuo teisinės valstybės principo ir kitų ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių. Steigiant ES buvo įsipareigota siekti demokratinės ir pliuralistinės visuomenės, kurią galima sukurti tik taikant teisinės valstybės principą. Vis dėlto taikyti teisinės valstybės principą svarbu ir už ES ribų. ES užsienio ir saugumo politika yra iš esmės vykdoma remiantis ES sutarties 2 straipsnio vertybėmis ir taikant teisinės valstybės principą. Vykdydama užsienio politiką Europos Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti teise ir vertybėmis grindžiamą pasaulinę tvarką. Toliau tinkamai siekti šio tikslo Europos Sąjunga gali tik tuo atveju, jei pati ES ir visos valstybės narės laikosi šių reikalavimų. Be to, ES integracijos poveikis ir patrauklumas visame pasaulyje iš esmės priklauso nuo to, ar laikomasi šių vertybių.

2.6.

Daugelyje nuomonių ir teisėkūros procedūra priimtų aktų ES institucijos nuolat pabrėžė ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų vertybių svarbą ir būtinybę visų pirma taikyti teisinės valstybės principą. Yra įvairių galimybių nustatyti sankcijas už sistemingus teisinės valstybės principo taikymo trūkumus, visų pirma pagal SESV 263 straipsnyje numatytą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, o dabar Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (2) numatyta galimybė taikyti finansines sankcijas už tokius pažeidimus. Iš esmės tokiu būdu siekiama apsaugoti ES biudžetą. Be to, šiomis priemonėmis galima gerinti bendrą teisinės valstybės principo apsaugą visose valstybėse narėse. Reglamentu taip pat siekiama didinti Sąjungos patikimumą ir taip sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms.

2.7.

EESRK palankiai vertina tai, kad buvo priimtas šis naujas reglamentas. Reglamentu ne tik saugomas teisinės valstybės principas ir Europos Sąjungos finansiniai interesai, bet ir užtikrinamas visuomenės pritarimas finansiniams pervedimams ES ir visų pirma Ekonomikos gaivinimo fondui visose valstybėse narėse. Vis dėlto Reglamentas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei jis bus praktiškai įgyvendintas ir nedelsiant bus taikomos visapusiškos sankcijos už teisinės valstybės principo taikymo trūkumus, kuriais taip pat daroma žala ES biudžetui.

2.8.

Komisija turėtų ne tik įgyvendinti šias naujas priežiūros priemones, kurios visų pirma susijusios su teisinės valstybės principo taikymu skiriant lėšas, bet ir toliau visapusiškai vykdyti savo bendrus ES biudžeto priežiūros įgaliojimus ir, prireikus, juos sugriežtinti. Nes ES įvaizdis ir jos programos nukenčia kiekvieną kartą, kai neteisėtai pasisavinamos ES lėšos, net jei tai nesusiję su teisinės valstybės principo taikymo trūkumais. Be to, Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai būtų geriau informuojami, kokius konkrečiai projektus ES (iš dalies) finansuoja jų gyvenamojoje vietoje. Siekiant šio tikslo taip pat turėtų būti keičiamos atitinkamos skaidrumo ir visuomenės informavimo nuostatos, susijusios, pvz., su stendais, kurie statomi įgyvendinant statybos projektus, ir internetu pateikiama informacija, kad būtų labiau pabrėžiamas ES indėlis.

3. Bendrieji reikalavimai

3.1.

EESRK ragina griežtai taikyti naują Reglamentą visose su biudžetu susijusiose srityse. Siekdama įgyvendinti Reglamentu ir Sutartimis numatytas priežiūros užduotis, Komisija turi skirti atitinkamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir nuosekliai tirti pranešimus apie galimus pažeidimus. Šiuo tikslu Komisija turi griežtai taikyti objektyvius kriterijus ir vienoda apimtimi tirti pažeidimus visose valstybėse narėse. Be to, Komisija turėtų griežčiau kontroliuoti, kad būtų tinkamai vykdomos ES programos trečiosiose šalyse, ir visų pirma šalims kandidatėms taikyti tokius pat kriterijus kaip valstybėms narėms.

3.2.

Komisija ir valstybės narės turi visų pirma užtikrinti, kad iš ES biudžeto nebūtų atliktas nė vienas mokėjimas, kurio panaudojimo negalima įrodyti visa apimtimi. Atitinkamos skaidrumo taisyklės turi būti taikomos visiems mokėjimų iš ES biudžeto gavėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra viešieji, ar privatieji subjektai. Valstybės narės ir Komisija turėtų visapusiškai informuoti pilietinę visuomenę apie panaudojamas lėšas ir išklausyti jos nuomonę apie galimus lėšų panaudojimo patobulinimus. Biudžeto planavimas ir vykdymas turi būti skaidrus, o valstybės narės turi konsultuotis su pilietinės visuomenės organizacijomis.

3.3.

Tuo atveju, kai yra sistemingų teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, kuriais taip pat daroma žala ES biudžetui, visų pirma Komisija turi kuo greičiau imtis skubių veiksmų. Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad trūkumai būtų kuo greičiau nustatyti ir ištaisyti. Be to, pažeidimų atveju turi būti taikomos atgrasančios sankcijos, nes kitose srityse, pvz., siekdama įgyvendinti konkurencijos taisykles, Komisija skiria reikšmingas pinigines baudas, kad užtikrintų ES teisės taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės valstybės principo taikymas ir ES biudžeto apsauga yra labai svarbūs aspektai, šiose srityse Komisija ir Taryba taip pat turi taikyti griežtas ir atgrasančias sankcijas. Jei Reglamentas būtų iš dalies keičiamas, jame taip pat turėtų būti aiškiai nustatytos tai reglamentuojančios nuostatos. Be to, EESRK ragina Komisiją ir Tarybą glaudžiai derinti veiksmus su Europos Parlamentu ir suteikti jam tokias pat procesines teises kaip Tarybai, jei ateityje Reglamentas būtų iš dalies keičiamas.

3.4.

EESRK mano, kad sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėje narėje visada turi įtakos arba bent jau kelia didelį pavojų ES finansuojamų programų įgyvendinimui, taigi ir ES biudžeto apsaugai. Todėl tais atvejais, kai valstybėje narėje nustatomi sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, jai turėtų tekti prievolė įrodyti, kad ES finansuojamų programų įgyvendinimas ir ES biudžeto apsauga yra užtikrinami. EESRK ragina tai patikslinti Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092.

3.5.

Tuo atveju, kai yra sistemingų teisinės valstybės principo taikymo pažeidimų, Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas turėtų ne tik naudotis Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 numatytomis galimybėmis, bet ir nustatyti sankcijas taikydami kitas turimas priemones. Šiuo požiūriu visų pirma turėtų būti pradėta SESV 263 straipsnyje numatyta pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir procedūra pagal ES sutarties 7 straipsnį. Vykdydamos šias procedūras minėtos ES institucijos taip pat turėtų siekti, kad jos būtų kuo greičiau baigtos ir būtų paskirtos atgrasančios sankcijos. Komisija visų pirma turėtų nedelsdama priimti Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymo gaires, kad galėtų skubiai imtis veiksmų teisinės valstybės principo taikymo pažeidimų atveju. Šiose gairėse Komisija turėtų visų pirma nustatyti, kokiomis sąlygomis, jos nuomone, reikia taikyti finansines sankcijas ir kokias finansines sankcijas vertina kaip proporcingas. Be to, Komisija turėtų nurodyti sąlygas, kuriomis ji papildomai pradės SESV 263 straipsnyje numatytą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą arba procedūrą pagal ES sutarties 7 straipsnį.

3.6.

Taip pat Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas turėtų tęsti esamą dialogą dėl teisinės valstybės principo taikymo su visomis valstybėmis narėmis ir viešai aiškiai įvardyti teisinės valstybės principo taikymo pažeidimus. ES institucijos turėtų dar labiau stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekdamos toliau skatinti taikyti teisinės valstybės principą ir ieškodamos galimų naujų būdų saugoti teisinės valstybės principą visose valstybėse narėse.

4. Specialieji reikalavimai

4.1.

EESRK apgailestauja, kad Ekonomikos gaivinimo fondo atveju administraciniuose sprendimuose, kuriais Europos Komisija įvertina valstybių narių programas, labai svarbiam teisinės valstybės principui skiriamas tik ribotas dėmesys. Kaip pažymėta pirmiau tekste, teisinės valstybės principo taikymas yra labai svarbus siekiant tvaraus Europos Sąjungos ekonomikos vystymosi, todėl į šį aspektą turi būti tinkamai atsižvelgiama įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo fondą. Atsižvelgiant į tai nėra pakankama, kad atlikdama vertinimą Komisija daugiausia dėmesio skiria ekonominiams rodikliams, susijusiems, pvz., su Europos semestru. EESRK jau anksčiau ragino Komisiją labiau atsižvelgti į teisinės valstybės principo taikymo svarbą siekiant tvaraus ekonomikos vystymosi ir numatyti atitinkamus rodiklius, be kita ko, įgyvendinant Europos semestrą (3).

4.2.

EESRK nuomone, iki šiol valstybių narių pateiktose programose yra per mažai teisinės valstybės stiprinimo iniciatyvų. Be kita ko, Italijos, Kroatijos ir Čekijos programose yra tik atskiros su teisinės valstybės principo taikymu susijusios iniciatyvos, pvz., kovos su korupcija priemonės ir teisminių institucijų efektyvumo didinimo priemonės. EESRK nuomone, jos apskritai ir kalbant apie visas valstybes nares nėra pakankamos, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į didelę teisinės valstybės principo svarbą. Todėl EESRK labai svarbu, kad visos valstybės narės nacionalinėse programose nustatytų priemones, kuriomis jos stiprins teisinės valstybės principo taikymą.

4.3.

EESRK taip pat ragina toliau tobulinti reikalavimus, taikomus vykdant ES biudžetą, be kita ko, Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092. Todėl visoms būsimoms programoms, kurios remiamos iš ES biudžeto, turėtų būti taikomi griežti nacionaliniai įstatymai dėl informacijos laisvės ir skaidrumo, siekiant žiniasklaidos priemonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinei visuomenei suteikti paprastas ir visapusiškas galimybes gauti informaciją. Išimtį galima numatyti tik tuo atveju, jei ji būtina atsižvelgiant į nacionalinius saugumo interesus. Europos Komisija turėtų nuolat tikrinti, ar šie nacionaliniai įstatymai dėl informacijos laisvės yra tinkami, ir atsižvelgdama, pvz., į Europos Parlamento ir EESRK nuomones, prireikus taip pat pasiūlyti juos iš dalies keisti.

4.4.

EESRK pritaria tam, kad buvo įkurta Europos prokuratūra, nes ji reikšmingai prisidės prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tarpvalstybinių nusikalstamų veikų persekiojimo. EESRK įsitikinęs, kad jau dabar Europos prokuratūros veikla turi atgrasomąjį poveikį ir ilguoju laikotarpiu ji prisidės prie to, kad būtų reikšmingai pagerintas tarpvalstybinis baudžiamasis persekiojimas. Atsižvelgdamas į tai EESRK ragina visas valstybes nares prisijungti prie tvirtesnio bendradarbiavimo dėl Europos prokuratūros, taip pat ragina nustatyti, kad šis prisijungimas taptų sąlyga dalyvauti ES finansuojamose programose.

4.5.

Neseniai įkurta Europos prokuratūra perima iki šiol OLAF vykdytas užduotis. Todėl EESRK ragina stiprinti OLAF, paverčiant šią tarnybą Europos teisinės valstybės ir administracinio efektyvumo agentūra. Ši nauja agentūra turėtų nuolat vykdyti bendro pobūdžio tikrinimą, kaip taikomas teisinės valstybės principas valstybėse narėse, ir Europos Parlamentui, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Komisijai teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 taikymu. Be to, ši nauja agentūra turėtų skelbti bendrąsias rekomendacijas dėl geresnio teisinės valstybės principo taikymo ir didesnio administracinio efektyvumo valstybėse narėse ir teikti su šiais aspektais susijusią paramą valstybėms narėms ir jų administracijoms. Jei valstybės narės nusprendžia neįgyvendinti šios agentūros pateiktų svarbių rekomendacijų, jos turėtų privalėti tinkamai pagrįsti šį sprendimą.

4.6.

Be to, Europos Komisija turėtų rengti papildomas iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti teisinės valstybės principo taikymą ir Europos pagrindinių teisių laikymąsi visose valstybėse narėse. Todėl turėtų būti sukurtos ir plečiamos mainų programos (pvz., pasinaudojant programa „Erasmus+“), kuriose dalyvautų valstybių narių teisminių institucijų darbuotojai, taip pat nevyriausybinių organizacijų, dirbančių visų pirma teisinės valstybės ir pagrindinių bei žmogaus teisių apsaugos srityse, siekiant gerinti ir tobulinti bendrą požiūrį į ES taikomą teisinės valstybės principą. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga turėtų padidinti finansavimą savanoriškoms ir tarpvalstybinėms mokymo programoms, skirtoms tokiems valstybių narių teisminių institucijų pareigūnams; taip pat turėtų būti remiamos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių teisinės valstybės ir pagrindinių bei žmogaus teisių apsaugos srityje, švietimo programos. Turėtų būti nustatytas tikslas stiprinti Europos teisinės valstybės principą, kuriuo būtų tiek atsižvelgiama į valstybių narių teisės tradicijas, tiek užtikrinama, kad visoms valstybėms narėms privalomi bendri minimalūs standartai.

4.7.

EESRK nuomone, pilietinė visuomenė atlieka labai svarbų vaidmenį saugant teisinės valstybės principą, todėl jai taip pat tenka atitinkamai didelė atsakomybė. Siekdama gerinti teisinės valstybės principo taikymą visose valstybėse narėse, Komisija turėtų pagal naują programą teikti didesnę paramą pilietinės visuomenės platformoms, kurios visų pirma skirtos teisinės valstybės principo apsaugai valstybėse narėse, ir atitinkamoms švietimo programoms (4). Pagal šią programą ES turėtų teikti finansinę paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Turi būti užtikrinta apsauga nuo neteisėtos politikos formuotojų, lobistų ir kitų veikėjų įtakos ir kitokio kišimosi į nevyriausybinių organizacijų nepriklausomumą.

4.8.

Galiausiai, visų pirma Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas ir EESRK turėtų didinti visų Sąjungos piliečių informuotumą apie europinių vertybių, ypač teisinės valstybės principo, svarbą. ES reikia komunikacijos strategijos, kuri susietų teisinės valstybės koncepciją su gyvenimo realybe. Siekiant šio tikslo minėtos Europos institucijos, bendradarbiaudamos su kitais pilietinės visuomenės subjektais, turėtų pradėti atitinkamą teisinės valstybės principo svarbos didinimui skirtą kampaniją „Mano ES – mano teisės“, kuri būtų skirta visoms gyventojų grupėms, paaiškintų pagrindinę informaciją apie teisinę valstybę visiems suprantamu būdu ir kviestų pradėti dialogą ES lygmeniu (5).

Briuselis, 2022 m. sausio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) ES sutarties 2 straipsnis.

(2) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(3) Taip pat žr. EESRK nuomonės „Teisinė valstybė ir jos poveikis ekonomikos augimui“ (ECO/511) (OL C 429, 2020 12 11, p. 16) 7.1 ir kitus punktus, EESRK nuomonės dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje“ (SOC/627) (OL C 282, 2019 8 20, p. 39) 4.1 ir kitus punktus.

(4) Taip pat žr. EESRK nuomonės dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje“ (SOC/627) 3.9 ir kitus punktus, EESRK nuomonės dėl Europos demokratijos veiksmų plano (SOC/672) (OL C 341, 2021 8 24, p. 56) 6.2.1 ir kitus punktus.

(5) Taip pat žr. EESRK nuomonės dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje“ (SOC/627) 3.19 punktą, EESRK nuomonės dėl Europos demokratijos veiksmų plano (SOC/672) 4.3.2 punktą.

PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

1 PAKEITIMAS

Pateikė:

Teder Reet

SOC/692 – Teisinė valstybė ir Ekonomikos gaivinimo fondas

3.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK mano, kad sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėje narėje visada turi įtakos arba bent jau kelia didelį pavojų ES finansuojamų programų įgyvendinimui, taigi ir ES biudžeto apsaugai. Todėl tais atvejais, kai valstybėje narėje nustatomi sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, jai turėtų tekti prievolė įrodyti, kad ES finansuojamų programų įgyvendinimas ir ES biudžeto apsauga yra užtikrinami . EESRK ragina tai patikslinti Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092.

EESRK mano, kad sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėje narėje visada turi įtakos arba bent jau kelia didelį pavojų ES finansuojamų programų įgyvendinimui, taigi ir ES biudžeto apsaugai. Todėl tais atvejais, kai valstybėje narėje nustatomi sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, iš valstybės narės turėtų būti reikalaujama visapusiškai bendradarbiauti nustatant pažeidimus ir šalinant trūkumus, siekiant užtikrinti tinkamą ES finansuojamų programų įgyvendinimą ir ES biudžeto apsaugą. EESRK rekomenduoja tai patikslinti Reglamente (ES, Euratomas) 2020/2092.

Paaiškinimas

Teisinės valstybės principas turi būti užtikrintas teisėtomis priemonėmis. Dabartinės formos prievolė įrodyti yra vienas svarbiausių pagrindinių teisėtumo principų. Pakeitus arba perkėlus prievolę įrodyti galėtų būti sukurtas labai pavojingas precedentas ir pakenkta teisinės valstybės principams.

Balsavimo rezultatai

Už	41
Prieš	65
Susilaikė:	13

2 PAKEITIMAS

Pateikė:

TEDER Reet

SOC/692 – Teisinė valstybė ir Ekonomikos gaivinimo fondas

1.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK mano, kad sistemingi teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėse narėse daro neigiamą poveikį ES biudžetui, ir pasisako už įrodinėjimo pareigos perkėlimą .	EESRK mano, kad teisinės valstybės principo taikymo trūkumai valstybėse narėse daro neigiamą poveikį ES biudžetui, ir pasisako už t ai, kad būtų tikslingai šalinami trūkumai ir griežtai laikomasi teisėtumo įgyvendinant ES finansuojamas programas ir užtikrinant ES biudžeto apsaugą .

Paaiškinimas

Balsavimo rezultatai

Už	72
Prieš	141
Susilaikė:	18

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/34

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kaip nustatytos pramonės ekosistemos prisidės prie ES strateginio savarankiškumo ir jos piliečių gerovės?“

(tiriamoji nuomonė)

(2022/C 194/06)

Pranešėja

Sandra PARTHIE

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, 2021 9 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	244 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Tam, kad Europos ekonomika išliktų konkurencinga pasaulyje, daugelio sektorių įmonės turi prisitaikyti prie naujų pasaulinių konkurentų, permąstyti verslo modelius ir iš naujo įvertinti tiekimo grandines. Dėl to atsirandantys pokyčiai yra struktūriniai ir kartais net trikdantys ne tik verslo įmones, bet ir žmones bei jų darbo sąlygas. EESRK atkreipia dėmesį į principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“ ir ragina pradėti dialogą su visais susijusiais subjektais dėl šių struktūrinių pokyčių valdymo.

1.2.

Atvirumas prekybai, investicijoms ir kitoms tarptautinio bendradarbiavimo formoms yra ES stiprybė ir augimo bei gerovės šaltinis. EESRK remia ES užmojį prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, mažinti vienpusę priklausomybę svarbiausiose srityse ir stiprinti savo gebėjimus nustatyti prioritetus ir juos įgyvendinti, pereinant prie ekonominio konkurencingumo ir didesnio atsparumo.

1.3.

Nesiimant protekcionizmo, būtina veikti Europos lygmeniu taikant reguliavimą ir nustatant standartus, siekiant sumažinti strateginių arba struktūrinių trūkumų riziką, diversifikuoti, apsaugoti intelektinę nuosavybę ir užtikrinti taisyklėmis grindžiamą ir sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių ir su kitais pasauliniais partneriais. Savo tarpvalstybiniuose ir pasauliniuose aljansuose ES turi sugebėti nustatyti žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir žmonių bei aplinkos sveikatos ir saugos pažeidimus vertės ir tiekimo grandinėse.

1.4.

Siekiant sustiprinti savo gamybos bazę, EESRK rekomenduoja ES padidinti išlaidas MTTP ir inovacijoms ir kitas susijusias finansavimo priemones, pavyzdžiui, Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemonę (1), kad ES taptų bent jau lygiaverte su kitais pasaulio regionais ir kad būtų sudarytos galimybės labai reikalingoms inovacijoms.

1.5.

Be to, EESRK rekomenduoja Įgūdžių darbotvarkę pritaikyti prie būsimų darbo rinkos poreikių. Pramonės ekosistemomis grindžiamas požiūris taip pat turėtų padėti didinti ES piliečių gerovę kokybiškų darbo vietų, atlyginimo ir mokymosi visą gyvenimą galimybių požiūriu. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad remia Europos įgūdžių paktą, kuris yra labai svarbus siekiant užtikrinti ilgalaikes Europos piliečių užimtumo perspektyvas.

1.6.

EESRK mano, kad svarbu pasiekti tikrą ES ekonomikos aukštynkrypę konvergenciją, ypač našumo, socialinių standartų, profesinės sveikatos ir saugos bei aplinką tausojančios gamybos požiūriu. Europos bendrosios rinkos konkurencingumas labai priklauso nuo visų valstybių narių ekonomikos, kuri vis dar yra labai skirtingų lygių ir todėl jai reikia skirtingos ir tikslingos politikos, plėtros ir visapusiško potencialo naudojimo. Tikslas turėtų būti panaikinti ekonominius skirtumus tarp valstybių narių. Investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą ir naujas technologijas yra nepaprastai svarbios.

1.7.

Siekdamas subalansuoto požiūrio į gerovę, EESRK sutinka su EBPO vertinimu, kad mums reikia išsamių statistinių duomenų suvestinių, atspindinčių tai, kas svarbu žmonėms, apimančių įvairius rezultatus, tokius kaip žmonių pajamos, sveikata, socialiniai ryšiai, sauga ir aplinka. Turime atsižvelgti į daugiau rodiklių, nei šalių vidurkiai, kad suprastume ne tik ar gyvenimas gerėja, bet ir kam garėja. Be to, turime įvertinti ne tik gerovę šiandien, bet ir išteklius, galinčius padėti ją išlaikyti ateityje. Galiausiai, nepaisant ekonominės analizės rezultatų, žmonės struktūrinius pokyčius gali suvokti kaip grėsmę. Populistinių partijų laimėjimai rinkimuose visoje ES, taip pat balsavimas dėl „Brexit’o“ gali būti siejami su tuo, kad rinkėjai jaučiasi netekę savo teisių dėl globalizacijos ir praradę savo gyvenimo sprendimų kontrolę. Statistika to sušvelninti negali. Politikos formuotojai turi daug aktyviau įtraukti socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas spręsdami skundus ir nuogąstavimus dėl socialinių sunkumų bei formuluodami ir įgyvendindami sprendimus vietoje. EESRK pritaria atviresniam ir į dalyvavimą orientuotam tvariam įmonių valdymui, įskaitant darbuotojų informavimą, konsultavimąsi su jais ir jų dalyvavimą įmonės lygmeniu.

2. Nuomonės aplinkybės, įskaitant nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.

EESRK atkreipia dėmesį į 2020 m. spalio 1–2 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose strateginio savarankiškumo koncepcija daroma pagrindiniu vidaus rinkos, pramonės politikos ir skaitmeninio sektoriaus bruožu. Jis taip pat pabrėžia 2020 m. lapkričio 13 d. Konkurencingumo tarybos išvadas, kuriose teigiama, kad tai apima strateginės priklausomybės nustatymą ir mažinimą bei atsparumo didinimą jautriausiose pramonės ekosistemose ir konkrečiose srityse, tokiose kaip sveikata, gynybos pramonė, kosmosas, skaitmeninis sektorius, energetika, judumo pramonė ir svarbiausiosios žaliavos.

2.2.

Atviro strateginio savarankiškumo tikslai – stabilumas, europinių standartų sklaida ir ES vertybių propagavimas. Jie atsispindi keliose naujausiose iniciatyvose, pavyzdžiui, 2020 m. vasario mėn. komunikate „Europos skaitmeninės ateities formavimas“, 2020 m. kovo mėn. priimtame komunikate dėl tiesioginių užsienio investicijų (TUI tikrinimo reglamentas), 2019 m. priimtame ir 2020 m. spalio mėn. pradėjusiame visapusiškai veikti ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo mechanizme, 2020 m. lapkričio mėn. duomenų strategijoje, 2021 m. vasario mėn. prekybos politikos peržiūroje „Atviras strateginis savarankiškumas“ ir vykdomame darbe rengiant kovos su prievarta priemonę. Be to, 2021 m. liepos mėn. pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, yra vienas iš ES didėjančio sąmoningumo aplinkosaugos klausimais ES pavyzdžių.

2.3.

2000 m. Lisabonos strategija buvo siekiama, kad ES taptų žiniomis grindžiama ekonomika ir visuomene, kad būtų nustatyti kiekybiškai įvertinami rodikliai ir pabrėžtas poreikis padėti žmonėms mokytis visą gyvenimą. Įgūdžių paktas yra labai svarbus švietimo, kompetencijos ir praktinės patirties požiūriu, nes kai kurie pramonės sektoriai susiduria su dideliais pokyčiais vykdant dvejopą skaitmeninę ir žaliąją pertvarką. Be to, kaip nurodyta Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje plane, pagrindiniai suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, įmonės, profesinės sąjungos, mokslinių tyrimų, švietimo ar mokymo įstaigos ir valdžios institucijos, yra būtini subjektai tenkinant sektorinių įgūdžių poreikius. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ir sektorių partnerių, pavyzdžiui, Sektorių kompetencijų tarybos ir Europos sektorių įgūdžių sąjungų, darbą siekiant įveikti pramonės įgūdžių paklausos ir švietimo pasiūlos neatitiktį (2).

2.4.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos darbą atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimo (3) srityje, kuriuo siekiama nubrėžti kelią siekiant didesnio tvarumo ir saugumo, ir į susijusią EESRK nuomonę (4), taip pat į EESRK atliktus įvairių pramonės ekosistemų ir sektorių vertinimus (5).

3. Bendrosios pastabos

3.1.

ES grindžiama atviros ekonomikos modeliu, pagal kurį 14 % pasaulio importo sudaro ES importas, o 16 % pasaulio eksporto – ES eksportas. EESRK pritaria nuomonei, kad Europos pramonės politikoje labai svarbu rasti būdų ir priemonių mažinti vienpusę priklausomybę strateginėse srityse, pavyzdžiui, technologijų ir maisto bei sveikatos. Pramonės politika, grindžiama stipria pramoninės gamybos baze, turėtų būti pajėgi atsverti galimą neigiamą trikdžių poveikį. Tiekimo saugumą taip pat galima pasiekti bendradarbiaujant su „panašiai mąstančiomis šalimis“. Pavyzdžiui, ES ir JAV prekybos ir technologijų taryba siekia sudaryti tokias partnerystes. Siekiant apsisaugoti nuo prekybos asimetrijos, EESRK taip pat remia ES pastangas įdiegti ir tobulinti tokias prekybos apsaugos priemones, tokias kaip ES užsienio investicijų tikrinimo mechanizmas (6), ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė (7) ir 2021 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pasiūlytas reglamentas, kuriuo siekiama spręsti vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų problemą (8).

3.2.

Komisijos atlikta strateginių priklausomybių analizė „iš apačios į viršų“ rodo, kad priklausomybės jautriausiose ekosistemose sudaro tik 0,6 % iš ne ES šalių importuojamų prekių vertės. Todėl pandemijos metu daugelis vertės grandinių pasirodė esančios labai atsparios. EESRK tvirtai remia Komisijos darbą siekiant nustatyti strategines priklausomybes ir pajėgumus. Atlikus analizę taip pat paaiškėjo, kad iš 5 200 į ES importuojamų produktų 137 priklauso jautrioms ekosistemoms, nuo kurių ES yra labai priklausoma – daugiausia daug energijos suvartojančiuose pramonės sektoriuose (pvz., žaliavų) ir sveikatos ekosistemose (pvz., vaistų veikliųjų medžiagų), tai taip pat produktai, susiję su žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos rėmimu. 52 % šių prekių, nuo kurių priklauso ES, importuojama iš Kinijos. Iš jų 34 produktai yra galimai jautresni atsižvelgiant į tai, kad jų potencialas, susijęs su tolesniu diversifikavimu ir pakeitimu ES produkcija, galbūt yra nedidelis. Siekiant padidinti Europos pramonės konkurencingumą, reikia tvirtos tvarios energetikos ir skaitmeninių technologijų politikos. EESRK nori pabrėžti, kad Europos skaitmeninės sveikatos priežiūros ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkos dalyviai yra vieni iš pasaulio lyderių.

3.3.

Atviram strateginiam savarankiškumui yra būdingi gamybos pajėgumai į ateitį orientuotuose Europos bendrosios rinkos sektoriuose, ypač didelės vertės prekių sektoriuje, kuriame būtina išlaikyti ES technologinį ir inovacijų potencialą. Pavyzdžiui, Komisijos vertinimas rodo, kad Europai tenka 33 % robotikos, 30 % įterptųjų sistemų, 55 % automobilių puslaidininkių, 20 % puslaidininkių įrangos ir 20 % fotonikos komponentų pasaulinės rinkos (9). Didėjančios tarptautinės konkurencijos ir nesąžiningos konkurencijos sąlygomis strateginis savarankiškumas apima prekybos apsaugos instrumentus. Todėl ES pramonės politika yra labai susijusi su stipria prekybos ir konkurencijos politika.

3.4.

EESRK pabrėžia, kad atviro strateginio savarankiškumo didinimas apima bendrosios rinkos atsparumo didinimą, investicijas į pačios ES kompetenciją ir technologinius pajėgumus ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išteklius, gamybos ir tiekimo grandinių įvairinimą, skaitmeninio suverenumo užtikrinimą, strateginių atsargų kaupimo užtikrinimą, investicijų ir gamybos skatinimą bei pritraukimą Europoje gerinant įmonių veiklos sąlygas, tyrinėjant alternatyvius sprendimus ir žiedinės ekonomikos modelius ir skatinant platų pramonės bendradarbiavimą valstybėse narėse, taip pat siekiant pirmauti technologijų srityje, kaip teigė Konkurencingumo taryba 2020 m. lapkričio mėn.

3.5.

Bendroji rinka yra didžiausias Europos turtas, todėl Komisija turėtų ir toliau sutelkti pastangas jos atsparumui didinti įgyvendindama taisykles ir užtikrindama jų vykdymą, taip pat šalindama kliūtis, kad būtų pasiektas tikslas sukurti novatorišką, klestinčią ir į ateitį orientuotą Europos ekonomiką. Stipri vidaus rinka yra būtina sąlyga, kad Europos įmonės galėtų steigtis, vystytis, klestėti ir ateityje išvengti sutrikimų, pavyzdžiui, naudojantis bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliose situacijose priemone.

3.6.

EESRK savo nuomonėje „Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso“ pabrėžia tvirto, į ateitį nukreipto socialinio dialogo ir į dalyvavimą orientuoto tvaraus įmonių valdymo svarbą. EESRK taip pat pritaria tam, kad darbuotojai būtų informuojami ir su jais konsultuojamasi, ir ragina užtikrinti jų dalyvavimą įmonės lygmeniu siekiant skatinti inovacijas darbo vietoje (10). 2020 m. gruodžio mėn. Rezoliucijoje dėl tvaraus įmonių valdymo Europos Parlamentas palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą ir parengti ES nefinansinės informacijos atskleidimo standartus (11). Tvaraus įmonių valdymo principų laikymasis yra svarbus būdas propaguoti Europos vertybes užsienyje ir suteikia Europos įmonėms konkurencinį pranašumą.

3.7.

Socialinė ir ekonominė padėtis ES valstybėse narėse ir regionuose vis dar labai skiriasi, todėl svarbu užtikrinti, kad būtų kuriami tikslingi, regioniniai perėjimo būdai, atsižvelgiant į konkretų įvairių ekosistemų valdymo procesą, įskaitant patekimo į naujas rinkas rėmimą, ypač MVĮ ir tvarioms vertės grandinėms. EESRK remia tokius valdymo metodus kaip regioninės pertvarkos komisijos arba pertvarkos centrai, kurie, glaudžiai bendradarbiaudami su vietos ir regionų ekonominiais subjektais, apibrėžia konkrečius vietos ir regionų sprendimus būsimiems ekonominiams pokyčiams.

3.8.

Kalbant apie ES valstybių narių pramonės bendradarbiavimo gerinimą, EESRK teigiamai vertina Komisijos atliktą analitinį darbą apibrėžiant ir apibūdinant 14 „pramonės ekosistemų“. Analizė atspindi panašius JAV ir Kinijos veiksmus. Ekosistemos skirstomos į dvi skirtingas kategorijas: ekosistema – grupių, priklausančių konkrečiai veiklos sričiai, tinklas, o regioninė ekosistema – tam tikro regiono ūkio subjektų sąveika. Kartu jos sukuria interaktyvią platformą, skirtą optimizuoti institucijų ir suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą ir palengvinti subjektų bendravimą. EESRK mato, kad sukuriama reali pridėtinė vertė įmonėms, kurios gali išreikšti tam tikrą poreikį visai ekosistemai, o ši į tai gali reaguoti. Kuo gilesnė ir sudėtingesnė ekosistema, tuo ji bus naudingesnė visiems dalyvaujantiems subjektams ir tuo didesnė pridėtinė vertė bus teikiama.

3.9.

ES ir jos valstybės narės daugiausia dėmesio skiria viešosioms pažangiausio mokslo programoms ES lygmeniu. Mokslinių tyrimų ir inovacijų biudžetai panašiai buvo perkelti iš nacionalinio į ES lygmenį ir yra didesni nei bet kada anksčiau, tačiau vis dar mažesni už strateginių konkurentų, tokių kaip Kinija, biudžetus; ketvirtasis novatoriškų programų etapas yra skirtas atkurti ES lyderystę pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Tai turėtų apimti didelių įmonių dirbtinio intelekto modelius (angl. Large Enterprise AI-Models, LEAM), bendrąsias pramonės duomenų erdves ir atsirandančias žaliąsias technologijas, taip pat stiprinti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir investicijas siekiant kurti sintetinius svarbiausių žaliavų pakaitalus.

3.10.

2019 m. išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai Europos Sąjungoje sudarė 2 % BVP. Tuo tarpu Kinija 2019 m. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skyrė 2 % BVP, o JAV – 3 % Siekiant stiprinti gamybos bazę, EESRK rekomenduoja ES padidinti išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir apgailestauja dėl to, kad, išskyrus pagrindines viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei stiprius privačius konglomeratus klimato kaitos švelninimo ir sveikatos pramonės srityse, ES inovacijų ekosistemos klesti nepakankamai (12). Nors veiksminga konkurencija ES yra puiki paskata įmonėms diegti inovacijas, vis dėlto jos turėtų būti geriau remiamos visapusiškai išnaudojant kitas ES lygmens mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo priemones, kad ES būtų bent jau lygiavertė su kitais pasaulio regionais tam, kad būtų sudarytos galimybės labai reikalingoms inovacijoms. Dabar ES investicijomis daugiausia siekiama remti vidaus, t. y. nacionalinius valstybių narių interesus, o ne ieškoti europinių požiūrių ir sprendimų, kuriant geresnius ir gilesnius ūkio subjektų ryšius ir gaunant naudos iš jų.

3.11.

EESRK tvirtai remia raginimus stiprinti ekosistemas ir vertės grandines bei jų bendradarbiavimą ir mano, kad siekiant pagerinti europiečių gerovę jos turi būti susietos su dvejopa žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Pertvarkos būdais bus suteikiama pridėtinė vertė siūlant prasmingą politikos krypčių seką ir užtikrinant nuspėjamumą, o tai svarbu įmonėms ir piliečių gerovei, pavyzdžiui, įgūdžių ugdymo atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis norime pabrėžti į suinteresuotuosius subjektus orientuotus ekonominius modelius, kurių pagrindinė varomoji jėga yra klimato kaitos švelninimas ir aplinkos naikinimo mažinimas, tad raginame valstybes nares ir Komisiją plačiau naudoti šiuos modelius formuojant politiką ir atliekant poveikio vertinimus.

3.12.

Investicijos į atsparesnių ir tvaresnių vertės grandinių, suteikiančių prieigą prie pagrindinių paslaugų ir prekių, kūrimą turi duoti ekonomikos augimo ir gerovės rezultatų. Būtina parengti sektorių veiksmų planus, kurie būtų susieti su esamų pagrindinių ekonominės veiklos vykdytojų iniciatyvomis ir stiprintų esamas Europos ekonomines grupes, įskaitant MVĮ. Šie planai turėtų apimti institucinę paramą, kad veiklos vykdytojai galėtų geriau kontroliuoti vertės grandines ir numatyti krizes, atlikdami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba rizikos vertinimus, kad būtų užkirstas kelias stygiui.

3.13.

Svarbiausia bus nustatyti tinkamas strategines vertės grandines, tiekimo grandines ir grupes. Skatindama bendriems Europos interesams svarbius projektus ir steigdama pramonės aljansus elektrinių transporto priemonių baterijų, našiosios kompiuterijos, mikroelektronikos, susietųjų, netaršių ir autonominių transporto priemonių, pažangiųjų sveikatos apsaugos sistemų, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios pramonės, vandenilio technologijų ir sistemų, pramoninio daiktų interneto ir kibernetinio saugumo srityse, Komisija aiškiai nurodė, kurios sritys turėtų būti plėtojamos kaip prioritetinės ir kurios turi realią ES pridėtinę vertę. Kartu su Europos interesų, susijusių su Europoje sukurtais standartais, apsauga ir Europos intelektinės nuosavybės apsauga, tai sudaro tvirtą pagrindą nuosekliai pramonės ir ekonomikos politikai.

3.14.

Tai ne tik savaiminis tikslas, bet ir pastangos išsaugoti ir išlaikyti europiečių gerovę užtikrinant kokybiškas darbo vietas į ateitį orientuotuose sektoriuose, taip pat vykdant dvejopą pertvarką. Norint pasiekti šiuos tikslus, reikia naudoti tinkamus rodiklius ir parametrus. EESRK mano, kad „gerovė“ subrendo kaip statistinė ir matavimo koncepcija, tapusi politikos formuotojų „kelrodžiu“, padedančiu priimti sprendimus.

3.15.

EESRK sutinka su EBPO „gerbūvio ekonomikos“ apibrėžtimi, tai ekonomika, kuri:

1)	išplečia galimybes, kuriomis gali naudotis žmonės, siekdami į viršų nukreipto socialinio judumo ir gerinti gyvenimą jiems aktualiausiais aspektais;

2)	užtikrina, kad dėl šių galimybių būtų pasiekta gerovės rezultatų visuose gyventojų segmentuose, įskaitant tuos, kurie yra paskirstymo grandinės apačioje;

3)	mažina nelygybę ir

4)	skatina aplinkosauginį ir socialinį tvarumą.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://eismea.ec.europa.eu/programmes/interregional-innovation-investments-i3-instrument_en

(2) Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planas. Reagavimas į įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį sektorių lygmeniu. Vienas iš pagrindinių Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės veiksmų.

(3) Europos Komisija, Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?, COM(2020) 474.

(4) OL C 220, 2021 6 9, p. 118.

(5) EESRK nuomonė ES judumo strategija ir ES pramonės vertės grandinės. Automobilių ekosistemų metodas (OL C 105, 2022 3 4, p. 26); EESRK papildomoji nuomonė „Naujos pramonės strategijos atnaujinimas. Poveikis sveikatos pramonės ekosistemai“ (OL C 105, 2022 3 4, p. 152); EESRK nuomonė „Struktūrinių ir sektorių pokyčių numatymas ir pramonės kultūros pertvarkymas iki naujų ekonomikos atsigavimo ir atsparumo ribų įvairiose Europos dalyse“ (rengiama EESRK nuomonė „Baterijų tvarumo reikalavimai ES“ (OL C 220, 2021 6 9, p. 128); EESRK nuomonė „Stiklo pramonė Europoje kryžkelėje. Kaip pereiti prie žalesnės, energiją efektyviai vartojančios pramonės, kartu stiprinti konkurencingumą ir išsaugoti kokybiškas darbo vietas“ (OL C 105, 2022 3 4, p. 18).

(6) Europos Komisija, „Užsienio investicijų į ES tikrinimo mechanizmas pradeda visapusiškai veikti“, 2020 m. spalio 9 d.

(7) Europos Parlamento tyrimų tarnyba, „ES tarptautinių viešųjų pirkimų priemonė“, 2021 m. spalio mėn.

(8) Europos Komisija, „Komisija siūlo naują reglamentą, kuriuo siekiama spręsti vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų problemą“, 2021 m. gegužės 5 d.

(9) Europos Komisija, „Investavimas į pažangią, novatorišką ir tvarią pramonę. Atnaujinta ES pramonės politikos strategija“ (COM(2017) 479 final).

(10) OL C 341, 2021 8 24, p. 23.

(11) 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvaraus įmonių valdymo (2020/2137(INI)).

(12) JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita (2021 m.), Shaping and securing the ES’s Open Strategic autonomy by 2040 and beyond („ES atviro strateginio savarankiškumo formavimas ir užtikrinimas iki 2040 m. ir vėliau“).

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/39

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Novatoriškos finansinės priemonės plėtojant socialinio poveikio įmones

(tiriamoji nuomonė)

(2022/C 194/07)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjė	Marie-Pierre LE BRETON

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, 2021 9 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK teigiamai vertina ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos sprendimą ir Prancūzijos Vyriausybės bei Ekonomikos ir finansų ministerijos konkretų įsipareigojimą remti Socialinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimą.

1.2.

EESRK nuomone, svarbu kurti novatoriškas finansavimo priemones, galinčias daryti teigiamą socialinį poveikį, visų pirma įgyvendinant socialinės ekonomikos organizacijų veiksmus, bet taip pat įtraukiant visas teigiamo socialinio poveikio siekiančias įmones. Todėl EESRK palankiai vertina ir remia 2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisijos pristatyto Socialinės ekonomikos veiksmų plano nuostatas, ypač kai siūloma skatinti kurti investicijų į socialines įmones rinkas Europoje remiant naujų priemonių kūrimą.

1.3.

EESRK mano, kad socialinės ir vietos ekonomikos pripažinimas viena iš keturiolikos ES pramonės strategijos ekosistemų yra suderinamas su socialinio poveikio investicijų rėmimu, ir teigiamai vertina šį pripažinimą.

1.4.

EESRK nuomone, svarbu diegti ir remti investavimo formas, kuriomis siekiama daryti socialinį poveikį, kurti kokybiškas darbo vietas ir pritraukti privačius investuotojus bei naujas lėšas, tačiau rekomenduoja šiomis investicijomis tikslingai siekti papildomo dauginamojo poveikio ir niekada jomis nepakeisti pagrindinėms paslaugoms skirtų viešųjų išlaidų.

1.5.

EESRK pritaria tam, kad i) socialinio poveikio vertinimo priemonės ir rodikliai būtų bendrai kuriami iš anksto, kiekvienam projektui, taip užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į socialinės ekonomikos organizacijų ypatumus, ir ii) būtų suformuluota ES mastu taikoma socialinio poveikio apibrėžtis.

1.6.

EESRK rekomenduoja investicijas, kuriomis siekiama socialinio poveikio, parengti taip, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp socialinio poveikio (investicijomis pasiektų teigiamų pokyčių), grąžos investuotojui lygio (atsakingos ir tvarios grąžos) ir rizikos socialinei įmonei lygio, skatinant stiprinti socialinį verslumą naujais investuoto kapitalo srautais, gerinant skaidrumo ir socialinės atsakomybės standartus ir gebėjimą į Europos ekonominę sistemą įtraukti socialinio poveikio įmones ir socialinę ekonomiką.

1.7.

EESRK palankiai vertina pastaruosius keletą metų Europos Komisijos įgyvendintas iniciatyvas, visų pirma susijusias su EaSI programa, ir teigiamai vertina tai, kad InvestEU programoje numatytas specialus asignavimas Europos socialinei infrastruktūrai stiprinti.

1.8.

Siekiant paskatinti valstybes nares ir Komisiją suteikti naują postūmį šioms iniciatyvoms, EESRK nuomone, svarbu reguliariai atlikti analizes, siekiant sudaryti įvairių inovacijų sistemų registrą, kad būtų galima paremti socialinio poveikio finansavimą valstybėse narėse ir sukurti bendrą žinių bazę bei paskatinti keitimąsi gerąja patirtimi.

1.9.

EESRK mano, kad labai svarbus sukurti ES lygmens įstaigą, kuri politiškai orientuotų bei techniškai stebėtų novatoriškas socialinės ekonomikos finansavimo iniciatyvas ir socialinio poveikio tikslų siekiančias įmones.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK jau daugelį metų pritaria tam, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi dėti pastangas stiprinti socialinės ekonomikos vaidmenį Europoje.

2.2.

Visai neseniai nuomonėje ECO/533 (1) EESRK rekomendavo, kad kapitalo rinkų sąjunga atsižvelgtų į skirtingas socialinio poveikio investicijas, visų pirma socialinės ekonomikos srityje.

2.3.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl informuotumo apie socialinės ekonomikos organizacijas didinimo ir jų vaidmens pripažinimo vis daugiau dėmesio skiriama socialinio poveikio investicijoms, kurios, kaip tikimasi, turėtų dar labiau padidinti jau ir taip didelį socialinės ekonomikos įmonių potencialą atsakingai ir tvariai diegti inovacijas ir kurti darbo vietas (2).

2.4.

Europai vis labiau reikia įtraukaus ir atsakingo finansavimo, tad Europos Sąjunga turėtų įsipareigoti taikyti institucijoms, įmonėms, finansavimo fondams, taip pat universitetams, mokslinių tyrimų centrams, socialinės ekonomikos veikėjams ir vietos bendruomenėms skirtas priemones bei gaires, kuriomis būtų išplėstos socialinio verslumo galimybės, daroma įtaka finansavimui ir kurios taptų įtraukesnės ir tvaresnės ekonomikos vystymosi veiksniais.

2.5.

Daugelis socialinės ekonomikos organizacijų teikia paslaugas, nuo kurių priklauso pagrindinės gyventojams, visų pirma neturintiems palankių sąlygų, svarbios funkcijos. Tai socialinės, sveikatos, priežiūros ir švietimo paslaugos ir apskritai visos paslaugos, reikalingos oriam pažeidžiamų asmenų gyvenimui užtikrinti, visų pirma sudarant tinkamas darbo sąlygas.

2.6.

Būtent dėl to socialinio poveikio investicijos turi būti tikslingai naudojamos, kad viešajai politikai suteiktų papildomą dauginamąjį poveikį ir kad socialinio poveikio investicijos netaptų viešojo finansavimo pakaitalu, ypač tais atvejais, kai įmonės vykdo socialine politika grindžiamą ir pažeidžiamiems asmenims skirtą veiklą.

2.7.

Dėl pandemijos visi susidūrėme su socialinėmis problemomis, kurios trukdo siekti plataus užmojo tvarios pertvarkos tikslų (spręsti tokias problemas kaip skurdas ir nelygybė, migrantų integracijos sunkumai, neįgaliųjų įtraukties spragos ir pažeidžiamoms šeimoms bei jaunimui neprieinamas būstas ir t. t.). Taigi atėjo laikas paremti tokį ekonomikos augimo modelį ir tokią verslo sistemą, kurie gali sudaryti sąlygas siekti socialinių tikslų, pirmenybę teikiant kokybiškų darbo vietų skatinimui.

3. Novatoriškų finansinių priemonių apibrėžtis

3.1.

Atsižvelgdamas į tai, kad EESRK pritaria Socialinės ekonomikos veiksmų plano nuostatoms dėl būtinybės pradėti taikyti novatoriškas finansines priemones, skirtas socialinio poveikio įmonių ir socialinės ekonomikos įmonių plėtrai, EESRK manymu, labai svarbu pabrėžti, kad šios finansinės priemonės apima įvairias investicijas, grindžiamas prielaida, kad privačiomis lėšomis galima daryti teigiamą socialinį poveikį, kuriam visada turi būti teikiama pirmenybė, ir kartu kurti ekonominę naudą.

3.2.

Šios priemonės išsiskiria būtent investuotojo ketinimu siekti socialinių tikslų kuriant bendrą turtą ir bendras vertybes, taip pat užtikrinant subalansuotą ekonominę grąžą, kurios didelė dalis skiriama socialinių tikslų įgyvendinimui.

3.3.

Šias novatoriškas priemones aktyviai remiantys ir kuriantys veikėjai gali būti įmonės, organizacijos ir fondai, siekiantys įvertinamo ir ekonominius padarinius atitinkančio socialinio poveikio.

3.4.

Socialinio poveikio investicijoms turi būti būdingi šie aspektai:

—	aiškus tikslas ir ketinimas padaryti teigiamą socialinį poveikį;

—	parama įmonėms, kurios, remiantis visuotinai priimtinomis apibrėžtimis ir objektyviais kriterijais, aiškiai apibrėžiamos kaip socialinės ekonomikos įmonės;

—	lūkesčių, susijusių su sąžininga, tvaria ir skaidria ekonomine grąža, nustatymas net ir tais atvejais, kai ji galėtų būti mažesnė už vidutinę rinkos grąžą;

—	noras reinvestuoti dalį turto siekiant padidinti kitas investicijas į socialinių tikslų įgyvendinimą;

—	įvertinamas poveikis, kuris yra svarbiausias siekiant užtikrinti investavimo tikslų skaidrumą bei tinkamą žinojimą;

—	kai investicijos nukreiptos į socialinės ekonomikos įmones, pirmiausia turėtų būti įvertinama, ar laikomasi įstatuose apibrėžtų principų ir vertybių.

3.5.

Socialinio poveikio investicijomis pirmiausia turėtų būti remiamos inovacijas diegiančios ir ES plėtroje dalyvaujančios įmonės, kurios be paramos negalėtų vystytis, o kai kuriais atvejais net negalėtų užtikrinti tinkamo lygio paslaugų savo gyventojams. Šios investicijos turėtų generuoti potencialius įtraukaus ekonomikos augimo vektorius.

3.6.

Investicijomis į socialinio poveikio įmones ir organizacijas galima padidinti viešųjų išlaidų socialinėms, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugoms veiksmingumą ir efektyvumą ir remti užimtumą, nes pritraukiant daugiau investuotojų remiama verslo ekosistema, kuriai būdingi tvarumas ir socialinė atsakomybė.

4. Daugialypis socialinės ekonomikos įmonių apibrėžties klausimas

4.1.

Nors vis daugiau dėmesio skiriama socialinės ekonomikos įmonių ir novatoriškų finansavimo priemonių, kuriomis galima geriausiai jas palaikyti, analizei ir pažinimui, vis dar reikia įveikti daug kliūčių siekiant lygiagrečiai su socialinės ekonomikos įmonėmis sukurti taip pat naują novatoriško, atsakingo ir tvaraus finansavimo ekosistemą, kurioje iš tikrųjų būtų galima kurti konkretų ir tikrą piliečiams bei įmonėms naudingą Europos ekonomikos modelį.

4.2.

Tarp kliūčių, su kuriomis susiduria daugelis socialinės ekonomikos organizacijų, siekdamos visapusiškai pasinaudoti novatoriškomis finansavimo priemonėmis, kaip antai dalyvavimu privataus kapitalo fonduose, kvazinuosavo kapitalo priemonėmis, taip pat garantuojamomis ir ilgalaikėmis paskolomis ir, galiausiai, solidarumu grindžiamo finansavimo skyrimu per darbuotojų santaupas socialinėms įmonėms, galime išskirti keturias sritis, kuriose reikia įveikti atotrūkį:

—	užpildyti informavimo spragas ir pakoreguoti kredito suteikėjų suvokimą bei teisines apibrėžtis, kaip ir jų specifinio ekonominio pobūdžio pripažinimą;

—	tobulinti finansų sektoriaus veikėjų įgūdžius vertinti socialinės ekonomikos organizacijų veikimą finansiniu požiūriu;

—	remti socialinės ekonomikos organizacijų mokymą siekiant patobulinti jų ekonominius ir finansinius įgūdžius;

—	geriau informuoti socialinės ekonomikos organizacijas, kaip jos turėtų įvaldyti finansines priemones, ir taip sumažinti jų nepanaudojimo atvejus.

4.3.

Pirmuoju klausimu EESRK mano, kad Socialinės ekonomikos veiksmų planas taps proga paskatinti ES institucijas ir valstybes nares suformuluoti ir viešosioms institucijoms, ir ES finansų institucijoms tinkamą apibrėžtį, nes to vis labiau reikia siekiant užtikrinti visapusišką prieigą prie kapitalo rinkos, įskaitant nefinansinės paramos priemonių, skirtų stiprinti socialinio poveikio investicijas vykdančių subjektų gebėjimus, taikymą.

4.4.

Šiuo klausimu EESRK mano, kad veiksmų plane „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms“ taip pat turėtų būti skiriama daugiau dėmesio socialinės ekonomikos vaidmeniui pritraukiant socialinio poveikio investicijas į Europą (3).

4.5.

Kalbant apie gebėjimą vertinti novatoriškas socialines investicijas, EESRK mano, kad finansų subjektai pernelyg dažnai priskiria socialinės ekonomikos organizacijoms aukštą rizikos lygį vien dėl to, kad naudojasi paprastai kitoms įmonėms taikomais vertinimo įrankiais, todėl iškraipomas klasifikavimas ir nuvertinami tokie specifiškesni socialinės ekonomikos aspektai kaip socialinis ir žmogiškasis kapitalas, reputacija, socialinė funkcija ir visuomenės konsensusas, dėmesys visuotinės svarbos tikslams ir gebėjimui kurti bendrą turtą. Kadangi nėra tinkamų priemonių tikslui įvertinti, tai būtų galima apibūdinti kaip perteklinį išteklių vertinimą.

4.6.

Socialinės ekonomikos organizacijos pirmenybę teikia socialinių, švietimo ir aplinkos tikslų įgyvendinimui. Ši socialinė kryptis, kuri turi visapusiškai derėti su ekonominiais ir finansiniais reikalavimais, yra vienas iš šių organizacijų ilgaamžiškumo svertų, todėl reikia stiprinti paramą darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui ekonomikos bei finansų srityse.

5. Novatoriškos finansavimo priemonės ir socialinė taksonomija

5.1.

Per pastarąjį dešimtmetį socialinėms įmonėms skirtos finansinės priemonės buvo gerokai išplėtotos (4), bet jos dar gali būti tobulinamos ir geriau atitikti socialinių įmonių poreikius bei paskatinti jų veiklos plėtrą vidaus rinkoje. EESRK nuomone, svarbu, kad vykstant šiai plėtrai būtų vystoma visų organizacijų vertinimo kultūra, taip pat kad būtų kuriamos socialinės ekonomikos vertinimo priemonės, visų pirma akademinei bendruomenei.

5.2.

2021 m. birželio 12 d. – rugpjūčio 27 d. Europos Komisija vykdė konsultaciją socialinės ir aplinkos taksonomijos temomis. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad būtina neskatinti didesnės aplinkos ir socialinės apsaugos sričių konkurencijos ar dar aštresnio jų konflikto.

5.3.

Vieno bendro (aplinkos ir socialinės) taksonomijos modelio kūrimas yra optimalus sprendimas, visų pirma dėl būtinos glaudžios socialinių ir aplinkos apsaugos tikslų sąsajos, tačiau tam, kad jis būtų įgyvendinamas ir lankstus, jis neturėtų užkrauti didelės naštos įmonėms.

5.4.

Socialinės ekonomikos įmonės dažniausiai būna tvirtai įsišaknijusios vietos bendruomenėse, kuriose dominuoja dalyvavimo kultūra, jos taip pat pasižymi socialiniais įsipareigojimais: kuria darbo vietas, padeda gauti ir išsaugoti darbo vietą, taiko teisingo darbo užmokesčio ir profesinės lygybės politiką. Tai taip pat galima paaiškinti remiantis aplinkybe, kad socialinės ekonomikos įmonių valdymo struktūra dažniausiai būna dalyvaujamojo pobūdžio ir grindžiama demokratijos, atvirumo bei skaidrumo kriterijais. Socialinėje taksonomijoje turėtų būti atsižvelgiama į šiuos aspektus ir jie turėtų būti specialiai skatinami.

5.5.

Socialinė taksonomija turėtų padėti daryti įtaką finansavimui siekiant papildyti viešuosius išteklius, kuriais dažnai netinkamai remiama socialinės įtraukties politika. Tačiau socialinis finansavimas niekada neturėtų tapti institucijų, teisės aktų ir viešosios politikos pakaitalu siekiant užtikrinti socialines teises, šalinti nelygybę ir kovoti su diskriminavimu.

5.6.

Konkrečiai visuotinės svarbos paslaugų teikimas turėtų būti finansuojamas viešosiomis lėšomis, o privatus kapitalas gali tik jas papildyti. Socialinio poveikio įmonės atlieka labai svarbų vaidmenį visuomenėje, todėl joms skiriamos investicijos turi būti kaip galima dažniau grindžiamos stabiliais finansavimo fondais ir ilgalaikiu kapitalu. Reikia atsižvelgti į tai, kad socialiniai tikslai yra ilgalaikiai.

5.7.

Reikia vengti pavojaus, kad vertinimo priemonės ir metodai bus palankiausi lengviausiai įvertinamiems sektoriams, kuriuose yra daugiau išteklių ar prieinamų duomenų, ir nukentės ties sektoriai, kuriose objektyvus vertinimas yra sudėtingesnis ir sunkiau gauti duomenų. Kad socialinės investicijos būtų sėkmingos, būtinas viešojo, privataus ir socialinio sektorių bendradarbiavimas. Socialinio sektoriaus bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant nustatyti prioritetinius poreikius, nes būtent šio sektoriaus atstovai dirba vietoje ir žino poreikius.

6. Vietos gerąja patirtimi grindžiami pasiūlymai

6.1.

Pastaraisiais metais, Europos Komisija, įkvėpta 2011 m. socialinio verslo iniciatyvos, tiesiogiai ir per Europos investicijų fondą priėmė įvairių iniciatyvų, kuriomis remiamos socialinės inovacijos ir didinamos socialinės ekonomikos organizacijų galimybės gauti finansavimą. Visų pirma pažymėtinos šios iniciatyvos: EaSI finansavimo priemonė, EaSi skolinimosi priemonė, EaSI garantijų priemonė, EaSi gebėjimų stiprinimo investicijų linija ir ESIF nuosavo kapitalo socialinio poveikio priemonė. InvestEU programoje numatytos socialinės iniciatyvos taip pat yra perspektyvios, ypač jei, kaip nurodoma Socialinės ekonomikos veiksmų plane, konkrečios inovacijos diegiamos siekiant skatinti socialines investicijas.

6.2.

EESRK nuomone, norint paskatinti kurti socialinėms investicijoms palankią ekosistemą, svarbu, kad įgyvendinant įvairius nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, valstybės narės pasirengtų priemonės „Next Generation ES“ lėšomis vykdyti tam tikrus konkrečius toliau išvardytus veiksmus.

6.3.

Daugelyje šalių atlikti bandymai siekiant įdiegti ir patvirtinti finansavimo mechanizmus, grindžiamus principu „mokėjimas už rezultatus“ (angl. pay by result). Pavyzdžiui, Prancūzijoje sudaromos socialinio poveikio sutartys, ypatingą dėmesį skiriant rezultatais grindžiamiems (angl. outcome funds) modeliams, į kuriuos įtraukiami privatūs investuotojai, norintys sutelkti lėšas ir įgyvendinti su Vyriausybe aptartą politiką, visų pirma socialinę politiką, kai lėšų skyrimas siejamas su laukiamų rezultatų pasiekimu. Tokios praktikos rėmimas turi būti grindžiamas išankstiniu įvertinimu, kurio metu būtų nustatyti galimi nukrypimai, kaip antai pajėgumų perdavimas ne socialinės ekonomikos srityje veikiančioms įmonėms arba valstybių narių atsisakymas laikytis įsipareigojimų.

6.4.

Vienas iš labai įdomių geriausios praktikos pavyzdžių – tai Suomijos Vyriausybės iniciatyva sukurtas „Poveikio investicijų kompetencijos centras“. Tarpininkaujant šiam centrui skiriama techninė ir profesinė pagalba suteikiant įgūdžių suinteresuotiesiems subjektams, ketinantiems imtis socialinį poveikį turinčių investicijų.

6.5.

Tokios iniciatyvos patvirtina, kad svarbu remti poveikio fondų, fondų ar kitų socialinės ekonomikos įmonių iniciatyvų finansavimo priemonių kūrimą, plėtrą ir prieinamumą, visų pirma nukreipiant tokių fondų kaip programa „InvestEu“ ar Teisingos pertvarkos fondas lėšas, siekiant paskatinti bendrą investavimą (nuosavomis lėšomis), bendrą finansavimą (kreditavimą) ir kredito garantijų suteikimą rinkos sandoriams.

6.6.

Reikėtų patobulinti ES institucijų ir valstybių narių gebėjimą rinkti ir analizuoti duomenis, reikalingus įrodyti, kad nepakankamo socialinių įmonių ir socialinės infrastruktūros finansavimo tikimybė yra mažesnė už nepakankamo banko kredito finansavimo tikimybės vidurkį, ir pasiekti, kad būtų pripažinti nuosavų lėšų absorbcijos koeficientai, kuriuos apskaičiuojant atsižvelgiama į šio tipo finansavimo socialinę vertę.

6.7.

EESRK jau yra pasisakęs už tai, kad kapitalo reikalavimų reglamente (KRR) (5) būtų numatyti rėmimo, visų pirma ekologiniai ir socialiniai koeficientais, kad būtų mažiau absorbuojama lėšų, kurias bankai atidėjo norėdami padengti paskolas, skirtas finansuoti socialinės ekonomikos įmones.

6.8.

Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į vaidmenį, kurį daugelyje Europos šalių alternatyvūs ir etiški bankai atlieka skatinant į socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus orientuotą finansavimą; kai kuriais atvejais šios įstaigos taip pat sukūrė santaupas valdančius investicinius fondus ar įmones, kurie investuoja į socialinį ir aplinkos apsaugos sektorių.

6.9.

Mokesčių priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos investuoti į socialinę ekonomiką, galėtų būti naudingos skatinant tiek emitentus, tiek investuotojus, galinčius įrodyti pasiektą tikrąjį socialinį poveikį.

6.10.

Taip pat labai svarbu propaguoti ir skatinti įgyti ilgalaikį kapitalą, pavyzdžiui, akcijų ar obligacijų, kuriomis siekiama papildyti asociacijų ir kooperatyvų nuosavą kapitalą. Be to, norint skatinti investicijas į socialinės ekonomikos įmones, taip pat būtų naudinga pensijų fondų valdytojams taikyti paskatų taisykles, kuriomis palengvinamas šių novatoriškų priemonių naudojimas.

6.11.

Remiantis Prancūzijos patirtimi, įgyta reguliuojant bankuose sukauptų santaupų ir darbuotojų solidariųjų santaupų nukreipimą į socialinės ekonomikos įmones, patvirtintas socialinio poveikio įmones ir į solidarumo fondus, būtų svarbu patobulinti solidarumo finansavimo fondų reglamentavimą ir tokiu būdu optimizuoti jų nukreipimą į socialines įmones ir kurti papildomus pajėgumus investuoti į nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą.

6.12.

Prie socialinės ekonomikos įmonių, visų pirma kooperatyvų, gerosios patirties pavyzdžių priskirtini atvejai, kai krizės ištiktos įmonės pertvarkomos į darbuotojų kooperatyvus, vadinamuosius RAS (pranc. reprise d’entreprise par ses salariés) (6), Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje steigiamus panaudojant finansavimo priemones – kuriant specialius savišalpos fondus, kurie įsigyja dalį įmonės kapitalo ir, įsteigus kooperatyvą, kartu su darbuotojais bendrai finansuoja komercinės veiklos gaivinimą.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 155, 2021 4 30, p. 20.

(2) OL C 286, 2021 7 16, p. 13.

(3) Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas (COM(2020) 590 final).

(4) Bendrą analizę galima rasti EK leidinyje A recipe book for social finance https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/f1b8099b-fd4c-11e5-b713-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-234506515.

(5) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(6) Business transfers to employees under the form of a cooperative in Europe: opportunities and challenges (Įmonių perdavimas darbuotojų kooperatyvams Europoje: galimybės ir iššūkiai), CECOP, 2013.

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/44

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Atokiausių regionų naudos Sąjungai

(tiriamoji nuomonė)

(2022/C 194/08)

Pranešėjas	Joël DESTOM
Bendrapranešėjis	Gonçalo LOBO XAVIER

Konsultavimasis	Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija, 2021 9 21 Valstybės sekretoriaus, atsakingo už Europos reikalus, Clément Beaune raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 14
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 20
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	216 / 3 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pripažįsta, kad atokiausi regionai, nepaisant tūkstančių kilometrų, skiriančių juos nuo Europos žemyno, yra neatskiriama ES dalis. Atokiausi regionai yra salos, salynai ir sausumos teritorijos (Prancūzijos Gviana). Devyni iš šių regionų yra Vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje, Karibų jūros baseine, Amazonės miške ir Indijos vandenyne: Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Martinika, Sen Martenas, Reunjonas ir Majotas (Prancūzija), Azorų ir Madeiros salos (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija). Atokiausiuose regionuose gyvena beveik 5 mln. gyventojų. EESRK pabrėžia, kad atokiausi regionai atstovauja Europai pasaulyje, suteikia jai jokiai kitai galiai neprilygstančią jūrų erdvę ir įvairių geostrateginių privalumų.

1.2.

EESRK prašo Komisijos įvertinti itin didelę naudą, kurią atokiausi regionai gali suteikti Europos ateičiai, kad jie būtų įvardinti kaip bandomųjų projektų teritorijos, kuriose siekiama pažangos pasauliniu lygmeniu (Europos apsirūpinimo maistu ir energetinis savarankiškumas, ekologinė pertvarka, tvarus turizmas, socialinė įtrauktis, pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimas ir kt.). Atokiausi regionai gali tapti pavyzdžiais, kurie gali būti atkartoti įvairiuose geografiniuose baseinuose, kuriuos jie yra.

1.3.

Kilus COVID-19 pandemijai išryškėjo, kaip svarbu, kad maisto sistema būtų patikima ir atspari, veiktų bet kokiomis aplinkybėmis ir galėtų užtikrinti piliečiams pakankamą įperkamų maisto produktų pasiūlą. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ atskleidžiamas naujas visapusiškas požiūris į tai, kaip europiečiai vertina tvarų apsirūpinimą maistu. Tai galimybė pagerinti gyvenimo kokybę, sveikatą ir aplinką. Europos politika atokiausiuose regionuose turi būti siekiama šių teritorijų apsirūpinimo maistu savarankiškumo, kad jie taptų pavyzdžiu Europai. Atokiausi regionai – tai galimybių kupinos teritorijos, kuriose tam tikruose ekonomikos sektoriuose nuolat teikiama Europos parama. Augantiems sektoriams turėtų būti teikiama didesnė parama.

1.3.1.

EESRK prašo Komisijos savo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ darbotvarkėje atsižvelgti į atokiausių regionų ypatumus ir užtikrinti, kad nacionalinėmis POSEI (atokiausiems regionams ir saloms skirta programa) programomis būtų siekiama pagrindinio tikslo – skatinti tvarų žemės ūkį.

1.4.

EESRK ragina Komisiją paspartinti ES finansuojamų Europos projektų, kuriais siekiama nustatyti vietoje pagaminamos, tvarios ir įperkamos energijos išteklius, įgyvendinimą atokiausiuose regionuose, prireikus pritaikant SESV 349 straipsnį. Siekiama parodyti, kad jie yra pajėgūs plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas sistemas. Energijos sąnaudos atokiausiuose regionuose paprastai yra didesnės nei žemyninėje dalyje. Taigi atokiausiuose regionuose gali būti vykdomi bandomieji projektai siekiant Europos energetinio savarankiškumo.

1.5.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (1) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva) įgyvendinimą ir panaikinti jos 29 straipsnio 13 dalį, nes Europos Sąjunga negali remti atokiausių regionų energetikos pertvarkos prisidėdama prie trečiųjų šalių miškų naikinimo.

1.6.

EESRK ragina Komisiją nemažinti konkrečios paramos atokiausiems regionams ekonomikos atsigavimo po COVID-19 sąlygomis, nes jiems reikia pakankamai finansinių išteklių, kad jie galėtų pasiekti tikslus, nustatytus Sąjungos strategijoje pateiktame pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje. Atokiausi regionai yra regionai, kuriems dėl jų geografinių ypatumų kyla didelės grėsmės, susijusios su ekstremaliais klimato reiškiniais (uraganais, potvynio bangomis, žemės drebėjimais, sausromis), nuo kurių nuolat nukenčia jų gyventojai. Taigi jie pirmieji patirs klimato kaitos pasekmes.

1.7.

EESRK prašo Komisijos užtikrinti, kad SESV 349 straipsnio taikymas nebūtų kliūtis peržiūrėti klimato, energetikos ir transporto teisės aktus, kad galiojančias nuostatas būtų galima suderinti su 2030 m. ir 2050 m. nustatytais tikslais.

1.7.1.

Šios pertvarkos iki 2030 m. (o vėliau ir poveikio klimatui neutralumo tikslo) turi būti siekiama bendromis ir įtraukiomis pastangomis, kurios būtų planuojamos kartu su pramonės ekosistemomis.

1.7.2.

Atnaujintoje pramonės strategijoje paskelbta, kad pertvarkos kryptys bus nustatomos kartu su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima įvertinti, kaip būtų galima geriausiai paspartinti dvejopą pertvarką ir ja pasinaudoti atsižvelgiant į kiekvienai ekosistemai būdingą mastą, tempą ir sąlygas.

1.8.

EESRK ragina Komisiją parengti konkrečią atokiausių regionų ekosistemos planą, kuriame būtų nurodytas poreikių mastas, įskaitant profesinį perkvalifikavimą, investicijų ar technologijų poreikius, ir nustatyti priemones, kurių reikia imtis jiems patenkinti, atsižvelgiant į tokius pasiūlymus kaip veiksmų gairės. Šių veiksmų gairių atspirties taškas galėtų būti pagal ES programą „Horizontas 2020“ parengtos energetinio savarankiškumo programos INSULAE modelis.

1.9.

EESRK ragina Komisiją parengti patikimas turizmo politikos gaires: tikslas – susitelkti ir apsvarstyti masto permainų galimybes, tvarumo principus integruojant į visas veiklas, visas profesijas, kadangi turizmas yra labai svarbus atokiausių regionų vystymuisi, nes jis daro didelį poveikį ir turi didelį darbo vietų kūrimo, visų pirma jaunimui, potencialą. Tvarus turizmas turi tapti atokiausių regionų tapatybės dalimi. Visi su turizmu susiję subjektai yra savaip svarbūs siekiant darnaus šio sektoriaus vystymosi. Įgyvendinant ekonomikos gaivinimo planus šiuose regionuose turi būti parodyta su vystymusi susijusių paslaugų ir profesijų įvairovė, taip pat tai, kiek daug turizmo sektoriuje yra labai mažų įmonių ir MVĮ. Nors dėl aplinkybių būtina priminti šio sektoriaus ypatumus, taip pat reikia numatyti priemones, reikalingas darbo vietų ir prekybos balanso kokybei užtikrinti. Šioje srityje reikalingos aiškios politinės gairės: reikia veikti išvien ir galvoti apie masto pokyčius, tvarumo principus integruojant į visas veiklas, visose profesijose.

1.10.

EESRK ragina remti pažeidžiamiausias bendruomenes ir apsvarstyti, kaip į klimato, skaitmeninę ir socialinę pertvarką įtraukti kuo daugiau žmonių. Jokia pertvarka nebus įmanoma, jei vietos bendruomenės nebus visapusiškai įtrauktos į šiuos pokyčius, nes atokiausių regionų vystymosi pagrindas yra ypatingos, tačiau pažeidžiamos ekosistemos. Todėl reikia iš anksto numatyti būsimą viešosios politikos poveikį, nes atokiausi regionai neišvengs didelių pokyčių, kuriuos paskatins klimato kaita, skaitmenizavimas ir socialinės permainos. Jie turi rengtis bendrai savo ekonomikos pertvarkai, kad atlieptų būsimus poreikius, ir tą daryti daugiausiai dėmesio skirdami šios pertvarkos socialiniam poveikiui. Taip pat reikia užtikrinti paramą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms ir pagalvoti apie tai, kad kuo daugiau pertvarkoje dalyvautų arba jai pritartų. Jokia pertvarka negalima, jeigu vietos gyventojai visapusiškai nedalyvauja įgyvendinant šiuos pokyčius.

1.11.

EESRK prašo Komisijos persvarstyti savo viešų konsultacijų proceso būdus, kad jame galėtų dalyvauti bet kuris pilietis ar įmonė netaikant reikalavimo prieš tai užsiregistruoti skaidrumo registre. EESRK mano, kad atokiausiuose regionuose socialinis dialogas su socialiniais partneriais yra pagrindinis būdas rasti konkrečius sprendimus. Jis ragina šiais dialogais naudotis dažniau ir labiau. Pilietinė visuomenė turi būti iš tikrųjų įtraukta į Sąjungos programų rengimo procesą ir tai turi būti daroma tiesiogiai bendradarbiaujant su svarbiais teritoriniais subjektais. Turi būti stiprinamas veiksmingas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas įgyvendinant ir vertinant atokiausių regionų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Būtina įsteigti Europos Komisijos informacijos centrą, tiesiogiai prieinamą pilietinei visuomenei.

1.12.

EESRK ragina Komisiją parengti paktą dėl kompetencijos atokiausiuose regionuose, kokį ji jau yra parengusi dėl keleto pramonės ekosistemų.

1.12.1.

Atokiausių regionų ekologinė pertvarka gali būti sėkminga tik tuo atveju, jei šiuose regionuose bus kvalifikuotos darbo jėgos, kurios jiems reikia, kad galėtų išlikti konkurencingi. Didinant informuotumą ir ugdant žaliajai ekonomikai reikiamus įgūdžius ypač reikalingas švietimas ir mokymas, numatyti programos „Erasmus+“ žaliosios krypties ir koalicijos „Švietimas klimato labui“ priemonėse. Vykdydama Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, Komisija įgyvendina pavyzdines priemones, kurios padės žmonėms įgyti tinkamą kvalifikaciją, reikalingą pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos. Kaip numatyta darbotvarkėje, Komisija taip pat padeda plėtoti įsipareigojimus dėl perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo visose pramonės ekosistemose. Atokiausi regionai turi būti visapusiškai integruoti į šias Komisijos pavyzdines priemones parengiant specialią darbo programą.

1.12.2.

EESRK ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti nelygybę atokiausiuose regionuose, nes COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį pastangoms mažinti nelygybę. Atokiausi regionai laikomi regionais, kuriuos slegia nuolatinė nelygybė. Remiantis centro ir periferijos sąvokų aiškinimu galimi keli gerovės pasiskirstymo ekonomikoje, kur ryšiai dažnai yra asimetriški, paaiškinimai. Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų.

1.13.

EESRK ragina Komisiją užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo procese būtų atsižvelgiama į socialinius poreikius, taip pat kad jis būtų vienodas ir subalansuotas regionų lygmeniu. Jis pabrėžia, jog reikia įvertinti visą teritoriją, kad būtų rasti konkretiems poreikiams pritaikyti sprendimai.

1.13.1.

EESRK ragina Komisiją imtis priemonių skaitmeninei prieigai atokiausiuose regionuose užtikrinti. Atokiausiuose regionuose labiau nei kitur nelygybę didina nesugebėjimas užtikrinti visuotinės patikimos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir galimybės veiksmingai naudotis susijusiais ištekliais. Vis dėlto anksčiau egzistavę skaitmeniniai skirtumai padidėjo, o dėl pandemijos kai kurie jų dar labiau išryškėjo, todėl dalis piliečių liko spartaus skaitmeninių technologijų vystymosi nuošalyje. Darbo vietos, švietimas, sveikatos priežiūra, viešosios paslaugos tikrai taps vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių technologijų.

1.13.2.

EESRK ragina Komisiją nuolat dėti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, nes tai labai svarbu siekiant pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia atokiausių regionų ypatumai, susiję su vandenynais, jūromis ir jūrų ištekliais, ir kuriems turi būti teikiama pirmenybė, nes jie turi didelį potencialą skatinti ekonomiką, kurti itin kokybiškas darbo vietas ir užtikrinti žmonių gerovę. Tai pasakytina apie didžiulę skirtingo dydžio įmonių įvairovę. Tai labai svarbu tiek plėtojant tradicinę veiklą, tiek kuriant naujas rinkos galimybes, kurios taip pat padėtų pritraukti jaunimą.

1.14.

EESRK ragina Komisiją būsimose atokiausių regionų veiksmų programose parengti svarbų prieigos prie vandens ir sanitarijos paslaugų projektą. Šiuos didelės apimties projektus turėtų tiesiogiai valdyti Europos Komisija. Didelės apimties projektai sutelkia didelio masto investicijas, kurių vieneto vertė viršija 50 mln. EUR, ir yra remiami ES sanglaudos politikos fondų lėšomis. Projektai tiesiogiai naudingi valstybėms narėms ir jų piliečiams, nes jais kuriama geresnė infrastruktūra ir naujos darbo vietos, sveikesnė aplinka ir atveriamos naujos verslo galimybės.

1.14.1.

Prancūzijos atokiausiuose regionuose žmonės neturi galimybės gauti geriamojo vandens, o sanitarijos sistemos dažnai yra netinkamos. Prieiga prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų yra neatsiejama nuo teisės į gyvybę ir žmogaus orumą ir tinkamo gyvenimo lygio poreikį.

1.15.

EESRK ragina Komisiją atnaujinti savo komunikatą dėl atliktos atokiausių regionų padėties imigracijos požiūriu analizės. Joje raginama vykdyti teritorinį bendradarbiavimą migracijos srityje ir prašoma šių regionų įgyvendinti naująjį Europos migracijos paktą, pagal kurį dėl „migracijos spaudimo“ galima įgyvendinti „privalomą solidarumo mechanizmą“.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Dėl keliuose geografiniuose baseinuose esančių atokiausių regionų Europa įgyja geostrateginę, ekonominę, kultūrinę padėtį šalia kelių žemynų, taip pat gauna unikalios naudos. Ši nauda – tai pridėtinė vertė ir natūrali pagalba Sąjungai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir bendravimą už jų geografinių vietovių ribų. Jie prisideda prie Europos tarptautinio įvaizdžio ir suteikia unikalias galimybes įgyvendinti sprendimus, siekiant įveikti iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga. Europos Komisija pranešė Prancūzijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpiu priimsianti naują komunikatą, susijusį su Komisijos ir šių regionų strateginės partnerystės atnaujinimu.

2.2.

Nustatytos naudos vertė labiausiai priklauso nuo Sąjungos gebėjimo bendradarbiauti su visais jų piliečiais. Pilietinė visuomenė turi padėti informuoti įvairius suinteresuotuosius subjektus (valstybes, regionus, vietos valdžios institucijas, vietos bendruomenes, mokyklas, įmones ir privačius asmenis) apie tai, kad reikia pripažinti, jog atokiausi regionai gali padėti plačiai imtis konkrečių veiksmų, kad būtų greičiau įgyvendinti darnaus vystymosi tikslai. Poveikis bus juntamas įvairiose poreikių turinčiose srityse (žuvininkystė, žemės ūkis ir modelių raida, kultūra ir dėmesys šiam sektoriui, užimtumas ir mokymas, švietimas ir jaunimo judumas, įmonių plėtra, aplinka, energetika ir iššūkiai klimato srityje, imigracija).

2.3.

EESRK pasiūlymuose dėl ekonomikos atstatymo ir gaivinimo priemonių po COVID-19 pandemijos nurodytos aplinkybės, kuriomis turi atsiskleisti atokiausių regionų nauda. Šiuose pasiūlymuose gali būti atskleistas šių regionų indėlis įvairiose srityse: toliau vykdyti būtinus struktūrinius pokyčius ir susijusią investicijų veiklą, visų pirma skaitmeninių, pažangiųjų ir socialinių inovacijų ir žaliosios pertvarkos srityse; nuolat didinti konkurencingumą; sukurti sąlygas sustiprinti darbo jėgos, kaip vienos pagrindinių Europos ekonominės sistemos veiklos atnaujinimo varomųjų jėgų, vaidmenį; sudaryti sąlygas stiprinti savarankiškumą ir atsparumą; iš esmės pagerinti tiekimo grandines.

2.4.

ES Vandens pagrindų direktyvoje pripažįstama, jog „vanduo nėra komercijos produktas, bet priklauso paveldui, kurį būtina apsaugoti, ginti ir išsaugoti“.

2.4.1.

Trys elementai, t. y. kokybė, prieinamumas ir įperkamumas, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ir pagerinti prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų. ES padėjo užtikrinti prieigą prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų savo valstybių narių gyventojams dviem pagrindiniais veiksmais. Pirma, ji nustatė griežtus vandens kokybės standartus, kuriais užtikrinamas aukštas visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis. Antra, ji finansavo vandens infrastruktūros plėtojimą ir gerinimą valstybėse narėse ir taip padėjo gerinti vandens paslaugų kokybę ir fizinę prieigą prie jų. Šiuo metu Prancūzijos atokiausiuose regionuose dar nejaučiamas ES veiksmų poveikis, o gyventojai neturi prieigos prie vandens.

3. Konkrečios pastabos

3.1. Prioritetus maisto produktų ir energetikos srityje atskleidžiančios aplinkybės

3.1.1.

Ekonominiu požiūriu atokiausi regionai laikomi pažeidžiamais regionais. Tam tikrais aspektais pažeidžiamumą lemia tai, kad jiems kyla rizikos dėl struktūrinių kintamųjų (izoliacijos, rinkų dydžio, eksporto koncentracijos, žemės ūkio ir žuvininkystės dalis gerovės kūrimo struktūroje ir kt.), kitais aspektais jį lemia tai, kad jiems gali būti daromas poveikis dėl sukrėtimų išimtiniais atvejais (ekonomikos, aplinkos, socialinė, sveikatos krizės ir kt.). Dėl COVID-19 pandemijos pagerėjo suvokimas dėl galimų nepakankamo pasirengimo pasekmių. Nors platinimo ir tiekimo grandinės atlaikė šią krizę, niekada nebus vakcinos, kuri galėtų apsaugoti gyventojus nuo tam tikro pažeidžiamumo maisto ir energetikos srityje.

3.1.2.

Atokiausi regionai turi parodyti tam tikro lygio gebėjimą patenkinti būtiniausius maisto ir energetikos poreikius, kad gyventojai būtų atsparūs išorės sukrėtimams. Tai požiūris, kurio laikantis ne tik kuriamos darbo vietos ir socialiniai ryšiai vietose, bet taip pat įtraukiami aktyvūs piliečiai į novatoriškų vietos projektų stebėseną, dalyvaujant efektyviai dirbančioms ir įsiklausančioms viešosioms organizacijoms. Atokiausi regionai turi viską, kas būtina, kad galėtų būti pertvarkos, kuria užtikrinama ekonominė veikla ir socialinė sanglauda, pavyzdžiu. Iš tiesų yra susiformavę tvirti kultūriniai ryšiai su gamta, kurie būtų palankūs ekosistemų, kuriose pirmenybė teikiama sveikai ir tvariai maisto gamybai, formavimuisi. Be to, lengva prieiga prie labiau paplitusių atsinaujinančiųjų išteklių (vandens, biomasės, vėjo, šiluminė, geoterminių srovių, geoterminė, fotovoltinė) atveria galimybes.

3.1.3.

Sąjunga patvirtins naują klimatui naudingą politikos ciklą – pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. Atokiausiuose regionuose gali būti vykdomi bandomieji projektai, kad Europos Sąjunga taptų atsparesnė. Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ yra vienas svarbiausių Europos žaliojo kurso elementų. Atokiausi regionai turi įrodymų, kad reikia nedelsiant išsaugoti gausią biologinę įvairovę, užtikrinti ūkininkų ir žvejų padėtį vertės grandinėje, skatinti tvaraus maisto vartojimą ir įperkamą bei sveiką maistą visiems, nesumažinant maisto saugos, kokybės ir įperkamumo lygio. Atokiausi regionai gali būti šios Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama apimti visą maisto grandinę, inkubatoriais. Jie gali aiškiai parodyti, kad būtina laiku atlikti poveikio vertinimus. Energetikos krizė atokiausiuose regionuose jau yra sunkesnė. Todėl būtina visapusiškai ieškoti konkrečių sprendimų šiems regionams, nes paaštrėjus dabartinei energetikos krizei jie galėtų būti vieni iš labiausiai nukentėjusių.

3.1.4.

Atokiausiuose regionuose, kaip ir visuose Europos regionuose, energetinė pertvarka yra ne vien technologinis klausimas. Tai ir labai didelio masto socialinis iššūkis, kuriam įveikti būtina įtraukti pilietinę visuomenę. Šiuo požiūriu po COVID-19 pandemijos pradėtas ekonomikos gaivinimas leidžia panaudoti lėšas taip, kad pavyktų pasiekti tikslą – pertvarkant energetiką daugiausia dėmesio skirti piliečiams ir taip skatinti regionų ekonomikos augimą. Atsinaujinantieji ištekliai, kurių daug yra atokiausiuose regionuose, yra decentralizuoti. Jiems reikalingos veikiau nedidelės investicijos palyginti su sąnaudomis, kurių reikia centralizuotoms didelėms struktūroms. Komisija, nustatydama žaliąjį kursą, poveikio klimatui neutralumo temai skyrė svarbią vietą darbotvarkėje ir pagal ekonomikos gaivinimo planą šimtus milijardų eurų skirs ekonomikos pertvarkymui bei aukštos kokybės darbo vietų kūrimui ir išlaikymui Europoje. Atokiausi regionai gali būti į piliečius ir į pažeidžiamiausius vartotojus orientuoto požiūrio pavyzdys.

3.1.5.

ES Vandens pagrindų direktyvoje pripažįstama, jog „vanduo nėra komercijos produktas, bet priklauso paveldui, kurį būtina apsaugoti, ginti ir išsaugoti“. Trys elementai, t. y. kokybė, prieinamumas ir įperkamumas, yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ir pagerinti prieigą prie vandens ir sanitarijos paslaugų. ES padėjo užtikrinti prieigą prie saugaus geriamojo vandens ir sanitarijos paslaugų savo valstybių narių gyventojams dviem pagrindiniais veiksmais. Pirma, ji nustatė griežtus vandens kokybės standartus, kuriais užtikrinamas aukštas visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis. Antra, ji finansavo vandens infrastruktūros plėtojimą ir gerinimą valstybėse narėse ir taip padėjo gerinti vandens paslaugų kokybę ir fizinę prieigą prie jų. Šiuo metu Prancūzijos atokiausiuose regionuose dar nejaučiamas ES veiksmų poveikis, nes Europoje daugiau niekas nesusiduria su tokiais sunkumais norint gauti vandens.

3.2. Susiskaldymas ir didėjantys skirtumai

3.2.1.

Atokiausi regionai laikomi regionais, kuriuose nuolat vyrauja skirtumai. Remiantis centro ir periferijos sąvokų aiškinimu galimi keli gerovės pasiskirstymo ekonomikoje, kur ryšiai dažnai yra asimetriški, paaiškinimai. Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos didinimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos tikslų. Daug lėšų skiriama skirtumams mažinti ir atokiausi regionai jų gauna daug. Nepaisant vertinimo priemonių trūkumų, reikia pripažinti, kad COVID-19 pandemija turėjo įtakos šių skirtumų mažinimo pastangoms. 2021 m. lapkričio 19 d. Atokiausių regionų pirmininkų sueiga, be kita ko, pateikė savo nuomonę dėl šių pasekmių. Atsižvelgdami į susidariusias aplinkybes socialiniai partneriai ir visos pilietinės visuomenės organizacijos privalo aiškiai perspėti, kad būtina paspartinti visus procesus paraginti atsisakyti atsilikimo mažinimo požiūrio, priemones visų pirma orientuoti į piliečius ir suformuoti tikrą perspektyvinį požiūrį.

3.2.2.

Tvirtas ekonominis pagrindas yra itin svarbus siekiat paskatinti darnų vystymąsi ir išlaikyti aukštų siekių socialinį modelį atokiausiuose regionuose. Socialinė politika turi būti vykdoma kartu su politika, skatinančia ekonominę plėtrą, pripažįstant jų abipusį tikslą – siekti gerovės visiems. Darbo vietų kūrimas, kompetencijų vystymas ir darbo rinkos įtraukumo užtikrinimas yra vienintelės priemonės, leidžiančios užkirsti kelią nelygybei ir atskirčiai, taip pat didinančios visuomenės stabilumą. Taigi ekonomikos gaivinimo procesas turi atitikti socialinius poreikius bei būti tolygus ir subalansuotas regionų mastu. Turime į šiuos regionus žiūrėti kaip į visumą, kad būtų galima priimti konkrečiam kontekstui pritaikytus sprendimus.

3.2.3.

Nuo 2020 m. kovo mėn. visi regionai masiškai perėjo prie kibernetinės erdvės. Atokiausiuose regionuose, kaip ir kitur, mokiniai pradėjo mokytis, darbuotojai dirbti nuotoliniu būdu, o įmonės bandė pakeisti savo verslo modelį, kad galėtų tęsti veiklą. Vis dėlto anksčiau egzistavę skaitmeniniai skirtumai padidėjo, o dėl pandemijos kai kurie jų dar labiau išryškėjo, todėl dalis piliečių liko spartaus skaitmeninių technologijų vystymosi nuošalyje. Žingsnis atgal atrodo mažai tikėtinas ir darbo vietos, švietimas, sveikatos priežiūra, viešosios paslaugos tikrai taps vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių technologijų. Atokiausiuose regionuose labiau nei kitur nelygybę didina nesugebėjimas užtikrinti visuotinės patikimos prieigos prie skaitmeninių technologijų ir veiksmingo susijusių išteklių naudojimo. Būtina skubiai atokiausiuose regionuose įvesti plačiajuostį interneto per palydovą ryšį, kad žmonės galėtų naudotis skaitmeninėmis technologijomis.

3.2.4.

Atokiausiuose regionuose pirmenybė turėtų būti teikiama veikloms, susijusioms su vandenynais, jūra ir jūrų ištekliais, nes jos turi didelį potencialą, kuris pasiteisina stiprinant ekonomiką, kuriant kokybiškas darbo vietas ir užtikrinant piliečių gerovę. Tai taikytina labai įvairioms, bet kokio dydžio įmonėms. Būtina toliau dėti pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad būtų išnaudotos visos galimybės, susijusios su atokiausių regionų ypatumais. Būtina laikytis šios krypties tiek siekiant plėtoti tradicines veiklas, tiek kurti naujas galimybes, nes tai tai taip pat padės pritraukti jaunimą.

3.3. Būtinybė labiau įtraukti pilietinę visuomenę

3.3.1.

Atokiausiuose regionuose vykdomi tam tikri pagal Sąjungos programas („Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir kt.) remiami bandomieji projektai. Komisijos atnaujinta strateginė partnerystė su šiais regionais turi sudaryti galimybes didinti šią paramą ir kartoti šiuos projektus. Reikės remti energetinio savarankiškumo, savarankiško apsirūpinimo maistu, tvaraus turizmo, vaikų švietimo, suaugusiųjų mokymo ir socialinės įtraukties projektus. Skaitmeninių technologijų vystymas yra būtinas, kad vystytųsi atokiausių regionų ekonomika.

3.3.2.

Atsižvelgdamas į didelį COVID-19 pandemijos poveikį atokiausių regionų visuomenei, EESRK pritaria į gerovę orientuotų ekonominių ir socialinių projektų, kuriuose pirmenybė teikiama piliečių gerovei ir niekas nepaliekamas nuošalyje, įgyvendinimui. Svarbiausias iššūkis šiems regionams – žinoti, kokiais būdais bus panaikinta nelygybė ir skirtumai. Krizė išryškino ir padidino ilgai buvusius skirtumus šiose visuomenėse, susijusius visų pirma su galimybėmis gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir švietimo prieinamumu. Atrodo, kad didžiausias sergamumas COVID-19 buvo tarp labiausiai nepasiturinčių žmonių. Skurdžiau gyvenantys žmonės taip pat rečiau gali dirbti nuotoliniu būdu. Atokiausiuose regionuose gali būti vykdomi bandomieji projektai, kuriuos vykdant, pasinaudojus ekonomikos gaivinimu, gali būti pašalinti socialinės, ekonominės ir aplinkosaugos politikos trūkumai. Šiuose regionuose Europos lėšos turi būti ne tik skaičiai, tikslai ir terminai, bet ir bendros ateities vizijos ir tikro suinteresuotumo Europos projektu simbolis.

3.3.3.

Ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimas atokiausiuose regionuose turi sudaryti galimybes išbandyti naują lėšų ir išteklių naudojimo stebėsenos praktiką. Partnerystės gali apimti įpareigojimą sukurti stebėsenos komitetus, kurie atstovautų įvairiems suinteresuotiesiems subjektams iš pilietinės visuomenės organizacijų. Atokiausių regionų naudos Sąjungai vertinimas suteikia galimybę ieškoti plataus politinių partijų, socialinių partnerių, verslininkų, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės sutarimo, siekiant užtikrinti kuo geresnius šių regionų rezultatus Sąjungoje.

3.4.

Atokiausiuose regionuose COVID-19 pandemijos keliamų iššūkių mastas ir numatomi pokyčiai reikalauja aktyvaus visų pilietinei visuomenei atstovaujančių subjektų bendradarbiavimo, kartu atsižvelgiant į kiekvieno iš jų atsakomybę ir kompetenciją. Socialinis dialogas yra pagrindinė atokiausių regionų ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimo priemonė. Ji turėtų sudaryti sąlygas išbandyti naują lėšų ir išteklių paskirstymo stebėsenos praktiką. Partnerystės gali apimti įpareigojimą įsteigti stebėsenos komitetus, atstovaujančius įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant labai svarbų socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį. Atsižvelgiant į atokiausių regionų naudą Europos Sąjungai, galima siekti plataus sutarimo, kad būtų užtikrinta kuo didesnė šių ES regionų sėkmė.

3.5.

Atokiausi regionai visiškai priklauso nuo globalizacijos, kuriai būdinga vis didėjanti teritorijų, kultūrų ir ekonomikos sąsaja, keliamų iššūkių. Šie regionai sudaro ES sienas esančias labai toli nuo žemyno. Iš tiesų migracijos srautų valdymas ir sienų apsauga jiems tebėra didelis iššūkis. Dėl to susidaro pažeidžiamumas, kurį dar labiau padidino pandemijos krizė. 2007 m. rugsėjo 12 d. komunikate „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“ Europos Komisija nusprendė atkreipti dėmesį į atokiausių regionų padėtį imigracijos reiškinio požiūriu. Analizė atskleidė gana sudėtingą viešųjų veiksmų lygių šiuose regionuose derinį. Migracijos modelių įvairovė apsunkina bendro požiūrio į migraciją kūrimą šiuose regionuose.

Briuselis, 2022 m. sausio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/50

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu)

(2022/C 194/09)

Pranešėja

Franca SALIS-MADINIER

Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymas pateikti nuomonę	2021 9 21 raštas
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
Priimta skyriuje	2021 12 16
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 20
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	172 / 32 / 70

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pritaria 2021–2027 ES darbuotojų sveikatos ir saugos (DSS) strateginėje programoje Komisijos išreikštai nuomonei, kad socialinis dialogas yra nepakeičiama priemonė pasiekti visus tris pagrindinius tikslus: numatyti ir valdyti pokyčius naujame darbo pasaulyje, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos; gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją; gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje.

1.2.

Pandemija suteikia galimybę kurti naujus kolektyvinius pajėgumus būsimoms krizėms įveikti ir sušvelninti jų poveikį DSS. Gaivinimo planas turi padėti sustiprinti socialinių partnerių vaidmenį tose valstybėse narėse, kuriose jis ne toks svarus.

1.3.

EESRK rekomenduoja atlikti visapusišką ir integruotą skaitmeninės pertvarkos poveikio darbo rinkai perspektyvinę analizę, siekiant numatyti su ja susijusius esminius pokyčius ir sukurti ilgalaikę DSS strategiją.

1.4.

2002 m. Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti naujų dėl nuotolinio darbo kylančių problemų. EESRK rekomenduoja parengti naujas gaires, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas psichosocialinės rizikos prevencijai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams.

1.5.

EESRK prašo darbo inspekcijų, darbuotojui paprašius ir gerbiant jo teisę į privatų gyvenimą, tikrinti nuotolinio darbo sąlygas, laikantis nacionalinių taisyklių.

1.6.

EESRK rekomenduoja nuodugniai stebėti, kokios yra išlaidos patiriamos dėl tokių profesinių ligų kaip kardiopatija ir perdegimo sindromas, siekiant atitinkamu lygmeniu numatyti tinkamas priemones, kad nebūtų su darbu susijusių mirčių.

1.7.

EESRK ragina kurti prevencijos kultūrą mokant socialinio dialogo dalyvius, didinant informuotumą apie atsirandančią riziką, stiprinant ir skiriant prieinamus išteklius.

1.8.

EESRK mano, kad, vadovaujantis SESV 155 straipsnio 2 dalimi, valstybėse narėse turi būti įgyvendinami tarp socialinių partnerių sudaryti susitarimai. EESRK prašo Komisijos su socialiniais partneriais aptarti savarankiškų susitarimų įgyvendinimą ir bendro prašymo priimti Tarybos sprendimą procesą, gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą ir laikantis SESV 155 straipsnyje numatytos procedūros.

1.9.

EESRK skatina kurti naudoti parengtus rizikos vertinimo standartus ir priemones, kurie ypač naudingi labai mažoms ir vidutinėms įmonėms. MVĮ reikia tinkamų gairių, mokymų ir finansinės paramos, kad jos galėtų laikytis DSS prievolių.

1.10.

EESRK rekomenduoja įdiegti priemonę, kuri leistų įvertinti teisėkūros iniciatyvų, kolektyvinių sutarčių ir ES veiksmų planų poveikį, taip pat pakartoja savo rekomendaciją (1) skirti po vieną darbo inspektorių 10 000 darbuotojų.

1.11.

EESRK ragina aktyviau vykdyti nulinio mirčių skaičiaus kampaniją, pagal Pagrindų direktyvą sutelktą į rizikos prevenciją ir jos šalinimą.

1.12.

EESRK ragina užsibrėžti platesnio užmojo tikslus kovojant su profesiniu vėžiu: aprėpti 50 pagrindinių kancerogeninių medžiagų, toksiškas reprodukcijai medžiagas, pavojingus vaistus, įtraukiant stresą (2) ir pamaininį darbą (3).

1.13.

EESRK ragina priimti ES teisės aktus dėl psichosocialinės rizikos prevencijos. Veiksminga prevencija turi apimti ne tik į asmens psichikos sveikatą, bet darbo aplinką.

1.14.

EESRK mano, kad kuriant visuotinę, tvarią ir integruotą globalios prevencijos politiką, reikia vėl pradėti svarstyti direktyvos dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų projektą.

1.15.

EESRK prašo iš dalies pakeisti Dirbtinio intelekto aktą (4). Komitetas rekomenduoja nustatyti, kad trečiųjų šalių atitikties vertinimas būtų privalomas visoms didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemoms.

1.16.

EESRK ragina įtraukti platformų darbuotojus į strateginės programos taikymo sritį. Reikia užtikrinti teises burtis į organizacijas, būti atstovaujamiems ir dalyvauti kolektyvinėse derybose, išplėsti šių darbuotojų teises į socialinę apsaugą.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Rengdamasi būsimam pirmininkavimui ES Tarybai, Prancūzija paprašė Komiteto šioje nuomonėje išnagrinėti socialinio dialogo (5), kaip DSS skatinimo priemonės, veiksmingumo klausimą.

2.2.

Komisija siūlo naują DSS strateginę programą, kurios trys pagrindiniai tikslai yra: numatyti ir valdyti pokyčius naujame darbo pasaulyje, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos; gerinti nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevenciją; gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje (6). Komisija tikisi, kad būtent socialinis dialogas padės pasiekti šiuos tris tikslus.

2.3.

Strateginėje programoje laikomasi nulinio mirčių skaičiaus vizijos, kad ES nebūtų su darbu susijusių mirčių, ir pabrėžiama lyčių lygybės svarba DSS srityje.

2.4.

Kova su profesiniu vėžiu joje apibrėžiama kaip viena iš prioritetinių krypčių. Komisija įsipareigoja papildomoms kancerogeninėms medžiagoms nustatyti privalomas profesinio poveikio ribines vertes.

3. Bendrosios pastabos

3.1. Socialinis dialogas – esminė rizikos prevencijos priemonė

3.1.1.

Europos socialinių partnerių dvišalės derybos yra labai svarbios siekiant išspręsti DSS problemas. Tačiau savarankiškų susitarimų taikymas kartais būna nevienodas dėl socialinio dialogo santykinės svarbos ir profesinių ryšių sistemų įvairovės valstybėse narėse (7). Susitarimai, kuriais remiantis abiejų pasirašiusiųjų šalių prašymu priimamos Tarybos direktyvos, atrodo, yra veiksmingesni, nes jais užtikrinami konkretūs valstybių narių veiksmų planai. EESRK prašo Komisijos su socialiniais partneriais aptarti, kaip geriau įgyvendinti savarankiškus susitarimus, ir bendro prašymų priimti Tarybos sprendimą procesą, gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą ir laikantis SESV 155 straipsnyje numatytos procedūros.

3.1.2.

Socialinis dialogas Europoje padėjo pagerinti darbuotojų darbo sąlygas tiek tarpšakiniu lygmeniu (stresas darbe (8), smurtas ir priekabiavimas (9)), tiek atskirose srityse (raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai žemės ūkyje (10), sveikatos apsauga kirpyklose (11), silicio kristalai chemijoje ir kasyboje (12), susižeidimų aštriais daiktais prevencija ligoninėse (13)).

3.1.3.

Sektorių sutartys, kuriose nustatomi minimalūs DSS standartai arba bendrosios gairės, yra ypač svarbios MVĮ, nes jos ne visada turi išteklių, reikalingų darbo sąlygų gerinimui. MVĮ reikia patarimų, mokymų ir finansinės paramos darbo sąlygoms pagerinti.

3.1.4.

Socialinis dialogas – tai vertinga priemonė įmonėms ir visai visuomenei. DSS priemonės įgyvendinamos pasitelkiant socialinį dialogą teigiamai veikia darbuotojų sveikatą, gali padidinti įmonių darbo našumą, sumažinti su sveikatos priežiūros paslaugomis ir nebuvimu darbe susijusias sąnaudas (14). Dėl su darbu susijusių sužeidimų ir ligų patiriamos visuomenės išlaidos siekia 3,3 % (15) ES BVP (476 mlrd. EUR), t. y. daugiau kaip pusę ekonomikos gaivinimo plano lėšų. Ši procentinė dalis valstybėse narėse gerokai skiriasi ir priklauso nuo pramonės struktūros, teisės sistemos ir galiojančių prevencijos priemonių.

3.1.5.

Dėl krizės susidarius nepaprastajai situacijai, institucijos ėmėsi priemonių, kurios turėjo labai didelį poveikį sektoriams: buvo uždarytos mokyklos, prekybos įstaigos ir pan. Daugeliui įmonių, visų pirma viešbučių, kultūros ir maitinimo paslaugų sektoriuje (16), gresia bankrotas.

3.1.6.

Derybos padėjo užtikrinti veiklos tęstinumą ir Europos ekonomikos išlikimą. Transporto, prekybos ir žemės ūkio sektoriuose Europos socialiniai partneriai suvaidino esminį vaidmenį atliekant reikalingus pritaikymus, laikinai ar galutinai nutraukiant veiklą ir valdant šių veiksmų poveikį užimtumui. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje gali kilti krizių, turės būti padarytos atitinkamos išvados.

3.1.7.

Pasiekti rezultatai neturi paslėpti didelių spragų. Nacionaliniai socialinio dialogo mechanizmai yra nevienodos kokybės (17). Daugelyje valstybių narių buvo imtasi priemonių laiku ir deramai nepasitarus su nacionaliniais socialiniais partneriais. Kai kurios Vyriausybės priėmė skubias priemones, kuriomis varžomas socialinių partnerių savarankiškumas, tarsi jie būtų kliūtis, o ne sprendimų šaltinis. Sveikatos krizė atskleidė, kad reikia geriau valdyti ir koordinuoti būtinas priemones, kurių imamasi valstybėse narėse. Siekiant rasti krizės valdymo būdų, reikia tvirtesnio valstybių narių, Europos institucijų, taip pat nacionalinių ir Europos socialinių partnerių dialogo.

3.1.8.

EESRK pabrėžia, kad 2021 m. rugsėjo mėn. priimtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime teigiama, kad Komisija neprivalo patenkinti socialinių partnerių prašymų įgyvendinti sudarytas sutartis, ir ragina Komisiją nustatyti aiškius su socialiniais partneriais pasirašytų susitarimų įgyvendinimo kriterijus (18). EESRK mano, kad pagal SESV 155 straipsnio 2 dalį socialinių partnerių sudaryti susitarimai turi būti įgyvendinami valstybėse narėse.

3.2. Konkrečios pastabos

3.2.1. Skaitmeninė pertvarka, su klimato kaita susijusi pertvarka ir naujos grėsmės

3.2.1.1.

Europos Centrinis Bankas atkreipia dėmesį į makroekonominę ir finansinę riziką (19), susijusią su pasaulio klimato atšilimu (pvz., ekonominiai nuostoliai, kuriuos lemia jūros lygio kilimas ir kritulių pasiskirstymo pasikeitimas) ir ekologine pertvarka (pvz., neišnaudojamo turto didėjimas, struktūrinio nedarbo augimas, kainų nepastovumas ir infliacija).

3.2.1.2.

Robotizacija, dirbtinis intelektas, naujų verslo modelių, subrangos formų ir nuotolinio darbo plėtojimas turės ilgalaikį poveikį darbo rinkai, įgūdžių tobulinimui, darbo organizavimui, darbo vietų paruošimui, profesinei rizikai ir priemonėms jos išvengti.

3.2.1.3.

Nors neterminuotos darbo sutartys ir toliau naudojamos kaip pagrindinis standartas, vis dažniau pasitaiko vadinamųjų „lanksčių“ arba „nestandartinių“ įdarbinimo formų, pavyzdžiui, darbas pagal iškvietimą ir darbas platformose. Kadangi jie turi mažai įtakos darbo tvarkai, šie darbuotojai dažniau susiduria su prastomis darbo sąlygomis (nepatogios pozos, per didelė sparta, didelis spaudimas darbe, nepakankamas savarankiškumas ir per maža užduočių įvairovė) (20).

3.2.1.4.

Šios permainos lemia profesinės rizikos pokyčius. Visų pirma, iš samdomo darbo srities ji perkeliama kitur, nes vis dažniau sudaromos ir derinamos subrangos ir mažų garantijų sutartys, pagal kurias prasčiau užtikrinama DSS. Be to, atsiranda naujų grėsmių, susijusių su darbo sąlygomis, kadangi lanksčios organizavimo formos taikomos kartu su atnaujintomis teilorizmu pagrįstos senosios praktikos formomis. Galiausiai atsiranda naujų su darbu susijusių ligų, patvirtinančių, kad nuolat didėja darbo sukeltas stresas ir plinta su juo susijusios patologijos.

3.3. Skaitmeninėje ekosistemoje DSS kylantys iššūkiai

3.3.1.

Informacijos ir ryšių technologijos laipsniškai formuoja naują skaitmeninės erdvės ekosistemą ir nuotolinis darbas yra viena pagrindinių jos dalių. Nuotolinio darbo paplitimas atitinka lūkestį: 80 % (21) Europos darbdavių ir 76 % darbuotojų nori tęsti nuotolinį darbą ir pasibaigus krizei. Nors nuotolinis darbas yra lankstesnis, dėl jo vis dėlto kyla naujų problemų: netinkama įranga, atskirties jausmas, sunkumai psichologiškai atsiriboti nuo darbo ir vadovybės paramos trūkumas. 25 % (22) nuotoliniu būdu dirbančių Europos darbuotojų sako, kad jų darbas juos reguliariai išsekina emociškai, o tai yra pagrindinis „perdegimo“ sindromo elementas. Nuotolinis darbas taip pat sukėlė naujų iššūkių darbdaviams: išaugo nuotoliniam darbui reikalingos įrangos pirkimai, padaugėjo nuotolinio darbo valdymo ir organizavimo iššūkių.

3.3.2.

Darant pažangą robotikos srityje, gamybos uždavinius keičia automatizuotų procesų priežiūros uždaviniai. Manoma, kad iki 2030 m. ES gali būti automatizuota 22 %, t. y. 53 mln. darbo vietų (23). Automatizavimas gali pagerinti darbo sąlygas (užtikrinti darbo vietų saugą ir ergonomiškumą, padaryti darbą įdomesnį, pašalinti sunkias ir pavojingas užduotis). Žinoma, taip pat svarbu stebėti ir pašalinti bet kokią galimą DSS riziką, susijusią su šiais pokyčiais, nes jeigu jais bus siekiama tik produktyvumo, gali pablogėti darbo sąlygos.

3.3.3.

Daugelis dėl dirbtinio intelekto padarytos pažangos aspektų, kaip antai algoritmų valdymas platformų ekonomikoje ir tam tikrų logistikos milžinų versle, vis dar yra tik vystymosi stadijoje. Reikia išspręsti du uždavinius: pakeisti priežiūros institucijas joms vykdant kontrolės ir rezultatų stebėsenos misijas bei padidinti darbo našumą racionalizuojant darbą, kartais net ekstremaliai. Remiantis moksliniais tyrimais, kurių išsamias santraukas parengė Europos profesinių sąjungų institutas, DSS požiūriu šioje praktikoje be „įprastos“ su racionalizavimu susijusios rizikos (darbo intensyvumo ir sunkumo didėjimas, užduočių vienodėjimas) kyla ir „atsirandanti“ rizika, siejama su skaitmeninimu (protinė įtampa, hipersusietumas, socialinė atskirtimis) (24).

3.3.4.

Algoritmų valdymas laipsniškai diegiamas įmonėse, kuriose jis pradeda išspręsti nuotolinio darbo problemas. Nuolatinė stebėsena ir vertinimas kelia pavojų darbuotojų psichikos sveikatai (25), visų pirma dėl „Didžiojo brolio“ efekto bei privataus ir profesinio gyvenimo skirties išnykimo. Nesant reikalingų saugiklių šios technologijos gali pažeisti pagrindines teises į privataus gyvenimo ir orumo apsaugą.

3.3.5.

Savo pasiūlyme dėl Dirbtinio intelekto akto (26) Komisija tiesiogiai nenagrinėja darbo vietose taikomų didelės rizikos taikomųjų programų klausimo. EESRK rekomenduoja nustatyti, kad trečiųjų šalių atitikties vertinimas būtų privalomas visoms didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemoms (27). Priemonių, kuriomis vertinamas darbuotojų elgesys, darbo laikas ir rezultatai bei nustatomos jų emocijos (ir kurios yra laikomos didelės rizikos dirbtiniu intelektu), atitikties vertinimą turi atlikti trečioji šalis.

3.4. Pokyčiai, pertvarka ir „naujos ligos“

3.4.1.

Stebima, kad mažėja profesinių traumų ir daugėja profesinių ligų. 2000–2016 m. laikotarpiu mirčių nuo kardiopatijų ir smegenų kraujotakos sutrikimų dėl ilgų darbo valandų skaičius pasaulyje išaugo atitinkamai 41 ir 19 % (28) Taip pat daugėja su darbu susijusių psichikos ligų, pavyzdžiui, depresijos atvejų. Darbą galima laikyti 17–35 % depresijos atvejų priežastimi (29), o tai rodo, kad daugėja psichosocialinės rizikos veiksnių ir didėja jų poveikis darbuotojų sveikatai.

3.4.2.

Taip pat pastebima, kad darbuotojai suserga dėl fizinių rizikos veiksnių. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiek tiek mažėja (30), tačiau raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai vis dar yra pagrindinė nedarbingumo priežastis pasaulyje (31). Paskutiniojo ESENER tyrimo rezultatai rodo, kad pakartotiniai rankų judesiai ir ilgalaikis sėdėjimas yra du vis dažniausi darbuotojų patiriami rizikos veiksniai (32). Taigi DSS grėsmę kelia nebe tiek atskiras labai pavojingų situacijų poveikis, kiek ilgalaikis nestiprių rizikos veiksnių poveikis.

4. Galimybės didinti socialinio dialogo veiksmingumą ir mažinti DSS kylančią riziką

4.1.

Pandemija – tai galimybė sukurti naujų bendrų pajėgumų, skirtų sveikatos, ekologinėms ir demografinėms krizėms įveikti. Socialiniai partneriai gali geriausiai numatyti pokyčius, naujuosius mokymo poreikius, prisitaikyti prie naujos aplinkos, nustatyti kylančią riziką (33) ir pasirengti gamybos procesų pertvarkai.

4.2.

Svarbu užtikrinti, kad per socialinį dialogą pasiekti susitarimai būtų iš tikrųjų taikomi. EESRK dar kartą reiškia pritarimą (34) TDO rekomendacijai (35) siekti, kad 10 000 darbuotojų tektų po vieną darbo inspektorių, ir pabrėžia, jog būtina stiprinti profesinių sąjungų atstovų vaidmenį užtikrinant DSS. Socialiniai partneriai turi būti pakankamai įtraukti visais lygmenimis kuriant ir įgyvendinant prevencijos priemones pagal Pagrindų direktyvą.

4.3.

Paplitus nuotoliniam darbui, reikia išplėsti darbo inspekcijos veikimo galimybes. Pavyzdžiui Ispanijoje (36) darbo inspekcijoms turi būti leidžiama, darbuotojui paprašius ir gerbiant jo teisę į privatų gyvenimą, patikrinti nuotolinio darbo sąlygas. Jos turėtų nustatyti ir įregistruoti nusiskundimus dėl tinkamos įrangos trūkumo, teisės atsijungti nepaisymo ir pan.

4.4.

EESRK rekomenduoja ateityje išanalizuoti skaitmeninės pertvarkos poveikį darbui valstybėse narėse, visų pirma įgūdžių tobulinimui, darbo organizavimui, profesinei rizikai ir priemonėms jos išvengti.

4.5.

Kadangi didėja su profesinėmis ligomis, pavyzdžiui, kardiopatija ir perdegimo sindromu, susijusios išlaidos, jos turi būti nuodugniau stebimos siekiant atitinkamu lygmeniu numatyti tinkamas priemones, kad nebūtų su darbu susijusių mirčių.

4.6.

Dabartinės priemonės neleidžia griežtai įvertinti savarankiškų pagrindų susitarimų poveikio. Turimi duomenys yra daliniai, o protokolai nepadeda nustatyti priežastinio ryšio. Reikia investuoti į kiekvienos sutarties rodiklių kūrimą ir į horizontaliąją priemonę, kuri padėtų nustatyti priežastinį ryšį, kartu visapusiškai gerbiant socialinių partnerių savarankiškumą įgyvendinant pagrindų susitarimus.

4.7.

Šie konkretūs rodikliai bus papildyti išsamesniais rodikliais, kuriais remiantis galima vykdyti pažangos DSS srityje stebėseną. Šiam tikslui galima pasitelkti ESENER tyrimus, kuriuos EESRK rekomenduoja atlikti periodiškiau ir sistemingiau sprendžiant DSS srities uždavinius. Ši priemonė padės įvertinti įgyvendinamų iniciatyvų mastą ir prireikus pasiūlyti naujų priemonių.

4.8.

Europos darbo institucijos (37) vaidmuo atliekant kontrolę ir šiuo tikslu pasitelkiant Vyresniųjų darbo inspektorių komitetą, galėtų būti vykdomas suteikiant galimybes ir rekomendacijas keistis gerąja praktika ir teikti paramą, skirtą stiprinti gebėjimus vykdyti teisės aktus ir įgyvendinti direktyvomis nevirtusias socialinio dialogo sutartis.

4.9.

Siekiant tinkamai derinti socialinį dialogą Europos ir nacionaliniu mastu, visose valstybėse narėse reikia plačiau įtraukti socialinius partnerius. Būtų galima sutelkti lėšas socialinių partnerių pajėgumams sustiprinti tais atvejais, kai jie nedideli.

4.10.

EESRK remia visas iniciatyvas, kurios padėtų MVĮ vykdyti prevenciją. Galima paminėti neseniai priimtą standartą ISO 45003 (38) dėl psichosocialinės rizikos prevencijos, nuolat naujais moduliais pildomą iniciatyvą OiRA ir portalą „Healthy workplaces“, kuriame pergrupuojami darbdavių turimi ištekliai. Prancūzijoje OiRA 61 000 kartų (39) pasinaudojo 42 000 naudotojų, t. y. pusė naudotojų skaičiaus. EESRK pabrėžia, kad šios vidinių išteklių neturinčioms įmonėms paruoštos naudoti priemonės yra tinkamos, ir primena, kad rizikos vertinimas yra vienas pagrindinių prevencijos ramsčių.

4.11.

Nulinio mirčių skaičiaus vizija grindžiamas požiūris turi būti plėtojamas aktyviau, dėmesį suteikiant į rizikos šalinimą pagal pagrindų direktyvą. Įgyvendinant bet kokią DSS politiką turi būti laikomasi prevencijos principo, nustatyto ir įgyvendinamo vykdant socialinį dialogą bei remiamo tvirtu reglamentavimu.

4.12.

EESRK ragina užsibrėžti platesnio užmojo kovos su profesiniu vėžiu tikslus, aprėpiant 50 pagrindinių kancerogeninių medžiagų. Direktyvos 2004/37/EB taikymo sritis taip pat turi būti išplėsta įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas ir pavojingus vaistus. (40) Be to, nuolatinis stresas didina vėžio riziką (41), o pamaininis darbas naktimis – krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio riziką (42). Reikia laikytis rizika grindžiamo požiūrio, o ne pasirinkti metodą, pagal kurį darbuotojų apsauga laikoma išlaidomis.

4.13.

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai lieka pagrindinė DSS problema ES. Įmonės lygmeniu socialinio dialogo kokybė ir tinkamas sveikatos bei saugos klausimus sprendžiančio komiteto (jei toks yra) veikimas yra prevencijos veiksmingumo garantai. Sektorių lygmeniu socialinis dialogas taip pat gali būti naudingas rengiant konkrečias gaires, didinant informuotumą, keičiantis patirtimi ir skleidžiant gerąją patirtį. ES lygmeniu kuriant visuotinę, tvarią ir integruotą politiką, reikia vėl pradėti svarstyti direktyvos dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų projektą.

4.14.

Kadangi 2004 m. pagrindų susitarimas dėl streso darbe įgyvendintas ne iki galo, būtina priimti ES teisės aktus dėl psichosocialinės rizikos prevencijos. EESRK primena, kad veiksmingai vykdant prevenciją būtina daryti poveikį priežasties veiksniams, t. y. darbo organizavimui. Požiūris, kad reikia imtis priemonių, skirtų asmens psichikos sveikatai, nepadės nuslopinti darbe patiriamo streso.

4.15.

EESRK pabrėžia, kad būtinas ir tvirtas teisinis pagrindas, ir vaisingas socialinis dialogas. Direktyvose nustatomos bendrosios DSS gairės, o per įvairių lygių socialinį dialogą galima atlikti sektorių ir šalių ypatumus atitinkančius pritaikymus.

4.16.

EESRK apgailestauja, kad į strateginės programos taikymo sritį neįtraukti savarankiškai dirbantys asmenys. Dalis vadinamųjų „savarankiškų“ platformų darbuotojų dėl algoritminės vadybos iš tikrųjų tampa pavaldūs platformoms. Pandemija parodė, kad šie darbuotojai yra pažeidžiami ir kad platformose nepakankamai gerai užtikrinama prevencija. Nepriimtina, kad šie į strateginę programą neįtraukti darbuotojai ir toliau patirtų nevaldomą riziką.

4.17.

EESRK pabrėžia asimetriškus šių platformų ir darbuotojų santykius ir primena, kad asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinės teisės. Siekiant sudaryti palankias sąlygas socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, svarbiausia užtikrinti tinkamą organizavimą ir atstovavimą. Be to, reikia išplėsti teises į socialinę apsaugą, jas suteikiant ir šiems darbuotojams.

4.18.

Taip pat svarbu skirti dėmesio neįgaliems ar lėtinėmis ligomis sergantiems darbuotojams. Užimtumas padeda užsitikrinti deramą būstą, socialinį ir kultūrinį gyvenimą bei integraciją į visuomenę. Siekiant ES įtraukties tikslų, reikia sumažinti tarp valstybių narių skirtumus ir suvienodinti užimtumo ir ekonominės, socialinės ir kultūrinės įtraukties politiką.

4.19.

Profesinės dezintegracijos prevencija turi tapti socialinio dialogo klausimu ir padėti grįžti į darbo rinką (pritaikant darbo vietas, pradedant nuo darbo ne visą darbo dieną ir t. t.). Rekomenduojama didinti neįgalių darbuotojų arba darbuotojų, kuriems gali grėsti atskirtis dėl darbingumo netekimo, informuotumą apie padėtį.

4.20.

Siekiant užtikrinti tiek vyrų, tiek moterų darbuotojų saugą ir sveikatą, labai svarbu pripažinti darbo jėgos įvairovę, įskaitant lyčių skirtumus. Nors šioje srityje padaryta tam tikra pažanga, EESRK mano, kad galima ir reikėtų nuveikti daugiau. Rengiant DSS politiką ir prevencijos strategijas reikėtų atsižvelgti į lyčių skirtumus. EESRK ragina taikyti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį į DSS, kad lyčių aspektas būtų integruotas į visas DSS sritis. Norint pasinaudoti socialinio dialogo teikiama nauda, EESRK pabrėžia, jog svarbu, kad moterys lygiomis teisėmis dalyvautų socialiniame dialoge.

4.21.

Jauniems darbuotojams turi būti sudarytos geresnės galimybės naudotis informacinėmis technologijomis. Skaitmeniniame amžiuje tęstinis mokymas tampa pagrindiniu darbo vietos saugumo garantu. Taip pat svarbu įtraukti vyresnio amžiaus darbuotojus, suteikiant jiems didesnes galimybes mokytis ir apsaugą nuo diskriminacijos dėl amžiaus.

4.22.

Nuotolinio darbo pranašumai priklauso nuo to, kaip darbdavys organizuoja darbą. Siekiant išvengti daugelyje tyrimų (43) nustatytų sunkumų, nuotolinis darbas turi būti reglamentuojamas kolektyvinėmis derybomis. 2002 m. sudarytas Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti šių naujų uždavinių. EESRK rekomenduoja parengti naujas gaires, ypatingą dėmesį skiriant psichosocialinės rizikos prevencijai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams.

4.23.

Būtina pabrėžti DSS ir įmonės pelningumo ryšius. Svarbu atkreipti dėmesį į DSS ir įmonių pelningumo sąsają. Socialinio dialogo poveikis darbo sąlygoms ir darbo vietų išlaikymui padeda išvengti su nelaimingais atsitikimais darbe ir profesinėmis ligomis susijusių išlaidų. Tai investicija, kurios grąža viršija išlaidas (44).

4.24.

EESRK ragina kurti prevencijos kultūrą mokant socialinio dialogo dalyvius, didinant informuotumą apie atsirandančią riziką, didinant ir panaudojant turimus išteklius. EESRK ragina šia linkme nukreipti ekonomikos gaivinimo plano lėšas.

Briuselis, 2022 m. sausio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

(2) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7466429/

(3) https://www.cancer-environnement.fr/597-Vol-124--Cancerogenicite-du-travail-de-nuit-poste.ce.aspx

(4) Europos Komisija (2021), Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai (COM(2021) 206 final).

(5) Socialinis dialogas apima socialiniams partneriams (darbdaviams ir darbuotojams) atstovaujančių organizacijų diskusijas, konsultacijas, derybas ir bendrus veiksmus. Vyksta trišalis dialogas su valdžios institucijomis ir dvišalis Europos profesinių sąjungų ir darbdavių dialogas.

(6) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52021DC0323&qid=1626089672913#PP1Contents

(7) https://www.eurofound.europa.eu/publications/report/2021/right-to-disconnect-exploring-company-practices

(8) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=1106

(9) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=5000

(10) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=1202

(11) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=5460

(12) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=1348

(13) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=521&langId=en&agreementId=5595

(14) https://osha.europa.eu/en/themes/good-osh-is-good-for-business

(15) https://visualisation.osha.europa.eu/osh-costs#!/

(16) Žr. OL C 429, 2020 12 11, p. 159, 2.3 punktas.

(17) Socialinių partnerių dalyvavimas formuojant politiką COVID-19 protrūkio metu, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound) (2021), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(18) OL C 10, 2021 1 11, p. 14.

(19) ECB (2021), Climate change and monetary policy in the euro area, Occasional Paper Series, No271 / 2021 m. rugsėjo mėn.

(20) Bérastégui P. (2021), Exposure to Psychosocial Risk Factors in the Gig Economy: A Systematic Review. ETUI tyrimo ataskaita, 2021 m. sausio mėn.

(21) Littler Mendelson (2020), Littler European Employer COVID-19 Survey Report.

(22) Eurofound (2020), Living, working and COVID-19, COVID-19 series, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(23) https://www.mckinsey.com/featured-insights/future-of-work/the-future-of-work-in-europe

(24) Bérastégui P. (2021), Exposure to Psychosocial Risk Factors in the Gig Economy: A Systematic Review. ETUI tyrimo ataskaita, 2021 m. sausio mėn.

(25) APPG (2021), The new frontier: Artificial Intelligence at work.

(26) Europos Komisija (2021), Pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) (COM(2021) 206 final ).

(27) OL C 517, 2021 12 22, p. 61, 1.10 punktas.

(28) TDO (2021), WHO/ILO Joint Estimates of theWork-related Burden of Disease and Injury, 2000–2016 m.

(29) Niedhammer ir kt. (2021). Update of the fractions of cardiovascular diseases and mental disorders attributable to psychosocial work factors in Europe. Int Arch Occup Environ Health.

(30) https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/ddn-20211012-2

(31) Cieza ir kt. (2020). Global estimates of the need for rehabilitation based on the Global Burden of Disease study 2019: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2019. „The Lancet“, 396: 10267.

(32) EU-OSHA (2020), Europos įmonių apklausa apie naują ir kylančią riziką (ESENER 2019) – informacinis pranešimas.

(33) https://osha.europa.eu/en/emerging-risks

(34) OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

(35) https://www.ilo.org/public/english/standards/relm/gb/docs/gb297/pdf/esp-3.pdf

(36) https://ec.europa.eu/social/ajax/BlobServlet?docId=23324&langId=en

(37) Europos darbo institucijos tikslas – padėti valstybėms narėms užtikrinti atitiktį ES teisės aktams, reglamentuojantiems darbo jėgos judumą ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, taip pat padėti joms tarpusavyje koordinuoti tokių teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiklą.

(38) https://www.iso.org/standard/64283.html

(39) https://oiraproject.eu/en/news/road-transport-france-now-safer-oira

(40) Cheminė medžiaga, galinti neigiamai paveikti vyro arba moters vaisingumą arba sutrikdyti kūdikio vystymąsi.

(41) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7466429/

(42) https://www.cancer-environnement.fr/597-Vol-124--Cancerogenicite-du-travail-de-nuit-poste.ce.aspx

(43) https://www.eurofound.europa.eu/data/covid-19/working-teleworking

(44) https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_protect/---protrav/---travail/documents/publication/wcms_571914.pdf

PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 3 dalis):

2 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

BORBÁLA Vadász

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

3.2.1.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Nors neterminuotos darbo sutartys ir toliau naudojamos kaip pagrindinis standartas, vis dažniau pasitaiko vadinamųjų „lanksčių“ arba „nestandartinių“ įdarbinimo formų, pavyzdžiui, darbas pagal iškvietimą ir darbas platformose. Kadangi jos daro nedidelę įtaką šių darbuotojų darbo tvarkai, jie dažniau susiduria su prastomis darbo sąlygomis (nepatogios pozos, per didelė sparta, didelis spaudimas darbe, nepakankamas savarankiškumas ir per maža užduočių įvairovė) (1)

Nors neterminuotos darbo sutartys ir toliau naudojamos kaip pagrindinis standartas, vis dažniau pasitaiko vadinamųjų „lanksčių“ arba „nestandartinių“ įdarbinimo formų, pavyzdžiui, darbas pagal iškvietimą ir darbas platformose. Nuotolinis darbas susijęs ir su tam tikra rizika, pavyzdžiui, su galimais iššūkiais: darbuotojas gali tapti nematomas darbo bendruomenėje, prarandamos formalios ir neformalios paramos struktūros, asmeniniai kontaktai su kolegomis ir galimybė gauti informacijos, būti paaukštintam ir gauti mokymą, galimas lyčių lygybės sumažėjimas ir išaugusi smurto ir priekabiavimo rizika (1) , kuri turi būti toliau valdoma siekiant užtikrinti šių darbuotojų DSS .

Paaiškinimas

Siūlome išbraukti šio labai bendro pobūdžio teiginio dalį ir naudoti bendru sutarimu priimtą SOC/662 (1) tekstą, kuriame, inter alia, teigiama, kad nuotolinis darbas susijęs ir su tam tikra rizika, pavyzdžiui, su galimais iššūkiais: darbuotojas gali tapti nematomas darbo bendruomenėje, prarandamos formalios ir neformalios paramos struktūros, asmeniniai kontaktai su kolegomis ir galimybė gauti informaciją, būti paaukštintam ir gauti mokymą, galimas lyčių lygybės sumažėjimas ir išaugusi smurto ir priekabiavimo rizika.

Taip pat reikėtų priminti, kad, pavyzdžiui, lanksčia forma ar platformose dirbantys asmenys dažnai gali laisviau apibrėžti dirbtų valandų skaičių. Tai, ar darbas užsakomas per platformą, praktiškai nėra susiję su darbo ergonomika ir kt. Darbas atliekamas taip pat, kaip ir be platformos (pvz., „Uber“ ir taksi vairuotojas). Be to, pernelyg didelis darbo krūvio argumentas nėra pagrįstas, nes iš tikrųjų padėtis gali būti visiškai priešinga.

Be to, nėra priežastinio ryšio tarp lanksčių ar nestandartinių sutarčių ir blogų darbo sąlygų.

Balsavimo rezultatai

Už:	101
Prieš:	133
Susilaikė:	21

3 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

3.2.1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Šios permainos lemia tai, kad kinta profesinė rizika. Visų pirma, iš samdomo darbo srities ji perkeliama kitur, nes vis dažniau sudaromos ir derinamos subrangos ir mažų garantijų sutartys , pagal kurias prasčiau užtikrinama. Be to, atsiranda naujų grėsmių, susijusių su darbo sąlygomis, kadangi lanksčios organizavimo formos taikomos kartu su atnaujintomis teilorizmu pagrįstos senosios praktikos formomis. Galiausiai atsiranda naujų su darbu susijusių ligų, rodančių, kad nuolat didėja darbo sukeltas stresas ir plinta su juo susijusios patologijos.

Šios permainos gali lemti tai, kad kinta profesinė rizika. Šios potencialios rizikos klausimą galima spręsti socialinio dialogo procese ypatingą dėmesį skiriant, visų pirma samdomo darbo sričiai subrangos ir nestabilių sutarčių , pagal kurias gali būti prasčiau užtikrinama DSS , atveju . Be to, atsiranda naujų grėsmių, susijusių su darbo sąlygomis, kadangi lanksčios organizavimo formos taikomos kartu su atnaujintomis teilorizmu pagrįstos senosios praktikos formomis. Galiausiai atsiranda naujų su darbu susijusių ligų, rodančių, kad nuolat didėja darbo sukeltas stresas ir plinta su juo susijusios patologijos.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu pripažįstame, kad darbo formų pokyčiams reikia skirti daugiau dėmesio vedant socialinį dialogą atitinkamu lygmeniu abiem DSS klausimais. Be to, nors naujos darbo formos gali turėti tam tikrų naujų trūkumų, susijusių su darbo sąlygomis, svarbu suprasti, kad ne visos nestandartinės užimtumo formos, pvz., subranga, automatiškai yra mažiau apsaugotos DSS požiūriu ir taip pat gali turėti tokį patį DSS apsaugos lygį kaip ir standartinės užimtumo formos.

Balsavimo rezultatai

Už:	98
Prieš:	147
Susilaikė:	17

4 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.2 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Svarbu užtikrinti, kad per socialinį dialogą pasiekti susitarimai būtų iš tikrųjų taikomi. EESRK dar karta pareiškia palaikąs (1) TDO rekomendaciją (2), kad 10 000 darbuotojų tektų po vieną darbo inspektorių, ir pabrėžia, jog būtina stiprinti profesinių sąjungų atstovų vaidmenį užtikrinant DSS. Socialiniai partneriai turi būti pakankamai įtraukti visais lygmenimis kuriant ir įgyvendinant prevencijos priemones pagal Pagrindų direktyvą.

Svarbu užtikrinti, kad per socialinį dialogą pasiekti susitarimai būtų iš tikrųjų taikomi. EESRK atkreipia dėmesį į TDO rekomendaciją (1), kad 10 000 darbuotojų tektų po vieną darbo inspektorių, ir pabrėžia, jog būtina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį užtikrinant DSS. Socialiniai partneriai turi būti pakankamai įtraukti visais lygmenimis kuriant ir įgyvendinant prevencijos priemones pagal Pagrindų direktyvą.

Paaiškinimas

Siūlome vietoj žodžio „palaikyti“ vartoti frazę „atkreipti dėmesį“. Be to, antrajame sakinyje būtų teisingiau kalbėti apie socialinius partnerius apskritai.

Balsavimo rezultatai

Už:	103
Prieš:	150
Susilaikė:	15

5 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.3 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Paplitus nuotoliniam darbui, reikia išplėsti darbo inspekcijos veikimo galimybes. Pavyzdžiui, Ispanijoje (1) darbo inspekcijoms turi būti leidžiama , darbuotojui paprašius ir gerbiant jo teisę į privatų gyvenimą, patikrinti nuotolinio darbo sąlygas. Jos turėtų nustatyti ir įregistruoti nusiskundimus dėl tinkamos įrangos trūkumo, teisės atsijungti nepaisymo ir pan.

Paplitus nuotoliniam darbui, tam tikrose valstybėse narėse prireikė išplėsti darbo inspekcijos veikimo galimybes. Kaip ir Ispanijoje[ (1) darbo inspekcijos gali , darbuotojui paprašius ir gerbiant jo teisę į privatų gyvenimą, patikrinti nuotolinio darbo sąlygas. Jos gali nustatyti ir įregistruoti nusiskundimus dėl tinkamos įrangos trūkumo, teisės atsijungti nepaisymo ir pan. Iš darbdavių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad nuotolinio darbo įranga būtų prieinama tik tada, kai darbuotojas privalo dirbti iš namų .

Paaiškinimas

Nors sutinkame, kad vienos konkrečios valstybės narės (Ispanijos) sistema gali būti pateikiama kaip pavyzdys, nėra pagrindo siūlyti, kad ši sistema būtų įdiegta ir kitose šalyse, atsižvelgiant į tai, kad darbo inspekcijos organizavimas ir veiklos pobūdis priklauso valstybių narių kompetencijai.

Jei darbdavys jau suteikia vieną darbo vietą (paprastai vietą biure), kurioje darbuotojas turi visą reikalingą įrangą, neturėtų būti privaloma darbuotoją šia įranga aprūpinti ir namuose, jei darbdavys nereikalauja, kad darbuotojas dirbtų iš namų. Dvigubas darbo įrangos užtikrinimas gali būti didelė išlaidų našta pirmiausia mažoms įmonėms

Balsavimo rezultatai

Už:	107
Prieš:	149
Susilaikė:	16

7 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK ragina užsibrėžti platesnius užmojus kovojant profesiniu vėžiu , aprėpiant 50 pagrindinių kancerogeninių medžiagų. Direktyvos 2004/37/EB taikymo sritis taip pat turi būti išplėsta įtraukiant toksiškas reprodukcijai medžiagas ir pavojingus (1) vaistus. Be to nuolatinis stresas didina vėžio riziką (2) , o pamaininis darbas naktimis – krūties, prostatos ir tiesiosios žarnos vėžio riziką (3) . Reikia laikytis rizika grindžiamo požiūrio, o ne metodikos, pagal kurią darbuotojų apsauga laikoma išlaidomis.

Kovos su profesiniu vėžiu požiūriu EESRK palankiai vertina preliminarų Europos Parlamento ir Tarybos 2021 m. pabaigoje sudarytą susitarimą dėl geresnės darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogeninių ir mutageninių medžiagų poveikiu, atnaujinant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą.

Paaiškinimas

Pažymėtina, kad 2021 m. gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba sudarė preliminarų susitarimą dėl geresnės darbuotojų apsaugos nuo kancergeninių ir mutageninių medžiagų poveikio keliamų pavojų. Siekdama pagerinti darbuotojų apsaugą nuo vėžio, 2020 m. Komisija pasiūlė dar labiau sumažinti jų sąlytį su vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis. Ši iniciatyva taip pat yra Komisijos įsipareigojimo kovoti su vėžiu pagal Europos kovos su vėžiu planą dalis. Komisija pabrėžė, kad remiantis šiuo susitarimu atnaujinti Kancerogenų ir mutagenų direktyvą maždaug 1 mln. darbuotojų galės pasinaudoti didesne apsauga dėl akrilnitrilo ir nikelio junginių poveikio darbo vietoje ribinių verčių nustatymo ir dėl leistinų ribų sumažinimo benzenui.

Balsavimo rezultatai

Už:	98
Prieš:	156
Susilaikė:	17

8 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.13 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai lieka pagrindinė DSS problema ES. Verslo lygmeniu prevencijos socialinio dialogo kokybė ir, jei yra, tinkamas sveikatos bei saugos klausimus sprendžiančio komiteto veikimas yra prevencijos veiksmingumo garantai. Sektorių lygmeniu socialinis dialogas taip pat gali padėti rengiant konkrečias gaires, didinant informuotumą, keičiantis patirtimi ir skleidžiant gerąją patirtį. Norint sukurti visapusišką, tvarią ir integruotą prevencijos politiką Europos lygmeniu, direktyvos dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų projektas turi būti atnaujintas .

KRL lieka pagrindinė DSS problema ES. Verslo lygmeniu prevencijos socialinio dialogo kokybė ir, jei yra, tinkamas sveikatos bei saugos klausimus sprendžiančio komiteto veikimas kai kuriais atvejais gali būti prevencijos veiksmingumo garantai. Sektorių lygmeniu socialinis dialogas taip pat gali padėti rengiant konkrečias gaires, didinant informuotumą, keičiantis patirtimi ir skleidžiant gerąją patirtį. Norint sukurti visapusišką, tvarią ir integruotą prevencijos politiką Europos lygmeniu reikia imtis priemonių, kaip nurodyta Komisijos 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje „Profesinė sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ .

Paaiškinimas

Į Komisijos strategiją, be kita ko, įtrauktas Komisijos tikslas į sveikų darbo vietų kampaniją įtraukti psichosocialinę ir ergonominę riziką.

Balsavimo rezultatai

Už:	95
Prieš:	161
Susilaikė:	16

9 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.14 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Kadangi 2004 m. pagrindų susitarimas dėl streso darbe įgyvendintas ne iki galo, būtina priimti ES teisės aktus dėl psichosocialinės rizikos prevencijos . EESRK primena, kad veiksmingai vykdant prevenciją būtina daryti poveikį priežasties veiksniams, t. y. darbo organizavimui. Požiūris, kad reikia imtis priemonių, susijusių su asmens psichikos sveikata, nepadės nuslopinti darbe patiriamo streso.

EESRK ragina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį didinant informuotumą ir imantis prevencijos priemonių, susijusių su PSR. Šios srities klausimai visų pirma turi būti sprendžiami darbo vietos ir (arba) įmonių lygmeniu, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, kuris būtų gerai taikomas visose bendrovėse ar valstybėse narėse, nes problemos taip pat skiriasi. Remiantis bendrąjį susitarimą pasirašiusių šalių parengta įgyvendinimo ataskaita, nepaisant įvairių iššūkių ir kliūčių, Europos bendrąjį susitarimo ir pačių ataskaitų įgyvendinimas akivaizdžiai teikia didelę pridėtinę vertę streso darbe ir socialinio dialogo plėtojimo srityje (1) . EESRK primena, kad veiksmingai vykdant prevenciją būtina daryti poveikį priežasties veiksniams, t. y. darbo organizavimui. Požiūris, kad reikia imtis priemonių, susijusių su asmens psichikos sveikata, nepadės nuslopinti darbe patiriamo streso . PSR yra sudėtingas klausimas, kuriam būdingi įvairūs poveikio veiksniai, pvz., darbo sąlygos, darbo krūvio valdymas, darbo santykiai, taip pat individualūs gebėjimai.

Paaiškinimas

Čia reikėtų laikytis kitokio požiūrio, akcentuojant socialinių partnerių vaidmenį didinant informuotumą ir imantis prevencijos priemonių, susijusių su PSR. Šios srities klausimai visų pirma turi būti sprendžiami darbo vietos ir (arba) įmonių lygmeniu, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, kuris būtų gerai taikomas visose bendrovėse ar valstybėse narėse, nes problemos taip pat skiriasi.

Nesutinkame, kad reikia teisės aktų, tačiau pritariame Komisijos požiūriui bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir socialiniais partneriais parengti ES lygmens ne teisėkūros iniciatyvą, susijusią su psichikos sveikata darbe, kurioje būtų vertinami nauji su darbuotojų psichikos sveikata susiję klausimai.

Galiausiai yra parengta įgyvendinimo ataskaita, kurią parengė bendrojo susitarimo šalys dėl su darbu susijusio streso https://www.businesseurope.eu/sites/buseur/files/media/imported/2008-02495-E.pdf, kurioje, be kita ko, teigiama, kad „nepaisant įvairių iššūkių ir kliūčių, Europos bendrojo susitarimo ir pačių ataskaitų įgyvendinimas akivaizdžiai teikia didelę pridėtinę vertę streso darbe ir socialinio dialogo plėtojimo srityje“.

Balsavimo rezultatai

Už:	97
Prieš:	159
Susilaikė:	14

10 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.16 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK apgailestauja , kad į strateginės programos taikymo sritį neįtraukti savarankiškai dirbantys asmenys. Dalis vadinamųjų „savarankiškų“ platformų darbuotojų dėl algoritminės vadybos iš tikrųjų tampa pavaldūs platformoms. Pandemija parodė, kad šie darbuotojai yra pažeidžiami ir kad platformose nepakankamai gerai užtikrinama prevencija. Nepriimtina, kad šie į strateginę programą neįtraukti darbuotojai ir toliau patirtų nevaldomą riziką.

EESRK pažymi , kad į strateginės programos taikymo sritį neįtraukti savarankiškai dirbantys asmenys. EESRK jau anksčiau rekomendavo tinkamu laiku atlikti tyrimą, kuriame dalyvautų Komisija, ekspertai ir socialiniai partneriai, siekiant rasti geriausią sprendimą tinkamai atsižvelgiant į principą, kad visi savarankiškai dirbantys asmenys taip pat turi turėti saugią ir sveiką darbo aplinką. Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendacijoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir saugos darbe gerinimo (1) rekomenduojama, kad valstybės narės, vykdydamos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos politiką, skatintų savarankiškai dirbančių asmenų saugą ir sveikatą, kartu atsižvelgdamos į tam tikruose sektoriuose kylančią ypatingą riziką ir į specifinį sutartį sudariusių įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų santykių pobūdį.

Paaiškinimas

Gruodžio 9 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo. Dėl šio pasiūlymo bus parengta atskira EESRK nuomonė (SOC/709), todėl šioje nuomonėje nereikėtų nagrinėti šių klausimų.

Tekste turėtų būti nuoroda į 2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir saugos darbe gerinimo.

Balsavimo rezultatai

Už:	99
Prieš:	162
Susilaikė:	14

11 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.17 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pabrėžia asimetriškus šių platformų ir darbuotojų santykius ir primena, kad asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinės teisės. Siekiant sudaryti palankias sąlygas socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, svarbiausia užtikrinti tinkamą organizavimą ir atstovavimą . Be to, reikia išplėsti teises į socialinę apsaugą, jas suteikiant ir šiems darbuotojams.

EESRK pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti teisingų šių platformų ir subjektų, kurie dirba per platformas, santykių užtikrinimui ir primena, kad asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra pagrindinės teisės. Siekiant sudaryti palankias sąlygas socialiniam dialogui ir kolektyvinėms deryboms, svarbiausia užtikrinti tinkamą organizavimą ir atstovavimą.

Paaiškinimas

Šiuo pakeitimu pripažįstama, jog būtina garantuoti teisingus platformų ir tų, kurie darbui atlikti naudojasi platformomis – darbuotojų, verslininkų ar savarankiškai dirbančių asmenų, santykius. Šiuo pakeitimu taip pat ištaisoma neteisinga prielaida, kad visi, kurie dirba per platformas, yra darbuotojai, nes jie taip pat gali būti savarankiškai dirbantys asmenys arba verslininkai.

Balsavimo rezultatai

Už:97Prieš:157Susilaikė:15

12 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

4.22 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Nuotolinio darbo pranašumai priklauso nuo to, kaip darbdavys organizuoja darbą. Siekiant išvengti daugelyje tyrimų nustatytų sunkumų, nuotolinio darbo naudojimas turi būti reglamentuojamas kolektyvinėmis derybomis (1). 2002 m. sudarytas Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti šių naujų uždavinių. EESRK rekomenduoja parengti naujas gaires, ypatingą dėmesį skiriant PSR ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams .

Kaip nurodyta 2002 m. bendrajame susitarime, nuotolinis darbas darbuotojui ir atitinkamam darbdaviui yra savanoriškas pasirinkimas. Nuotolinis darbas gali būti numatytas darbuotojo pradiniame pareigybės aprašyme arba vėliau gali būti taikomas savanorišku susitarimu. Nuotolinio darbo pranašumai , be kita ko, priklauso nuo to, kaip darbdavys ir darbuotojas organizuoja darbą ir kaip jie dėl to susitaria . Siekiant išvengti daugelyje tyrimų nustatytų sunkumų, nuotolinio darbo naudojimas gali būti reglamentuojamas , pavyzdžiui, kolektyvinėmis derybomis (1). 2002 m. sudarytas Europos bendrasis susitarimas vis dar padeda spręst i šiuos naujus uždavinius.

Paaiškinimas

2002 m. Europos bendrasis susitarimas padeda spręsti naujas dėl nuotolinio darbo kylančias problemas.

Balsavimo rezultatai

Už:96Prieš:157Susilaikė:20

13 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
2002 m. Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti naujų dėl nuotolinio darbo kylančių problemų. EESRK rekomenduoja parengti naujas gaires, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas psichosocialinės rizikos prevencijai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams .	2002 m. Europos bendrasis susitarimas , kurį nuo 2020 m. papildo ES socialinių partnerių bendrasis susitarimas dėl skaitmeninimo, yra tvirtas pagrindas naujoms dėl nuotolinio darbo kylančioms problemoms spręst i.

Paaiškinimas

2002 m. Europos bendrasis susitarimas padeda spręsti naujas dėl nuotolinio darbo kylančias problemas.

Balsavimo rezultatai

Už:93Prieš:155Susilaikė:17

14 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.10 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK rekomenduoja įdiegti priemonę, kuri leistų įvertinti teisėkūros iniciatyvų, kolektyvinių sutarčių ir ES veiksmų planų poveikį , taip pat dar kartą rekomenduoja (1) skirti po vieną darbo inspektorių 10 000 darbuotojų .	EESRK rekomenduoja toliau dėti pastangas, kurios leistų įvertinti teisėkūros iniciatyvų, kolektyvinių sutarčių ir ES veiksmų planų poveikį.

Paaiškinimas

Poveikio vertinimo sistemos jau veikia. Be to, bendrųjų susitarimų įgyvendinimas stebimas atskirai.

Kaip nurodė EK, profesinės ligos yra glaudžiai susijusios su socialine apsauga, kuri priklauso nacionalinei kompetencijai. Darbo inspekcijų klausimu pabrėžia, kad yra ir kokybinis aspektas ir reikia atsižvelgti į tai, kad pagal TDO terminologiją darbo inspekcija yra susijusi ne tik su sveikata ir sauga, bet ir su kitais darbo aspektais (socialinis aspektas, nedeklaruojamas darbas, darbo administravimas ir t. t.).

Kai kuriose valstybėse narėse dėl sveikatos priežiūros priemonių sumažėjo fizinių darbo inspekcijų patikrinimų skaičius, todėl siekiant praktiškai palengvinti patikrinimus buvo įdiegtos skaitmeninės priemonės (arba bent dalį patikrinimo galima atlikti virtualiai). Šie nauji darbo metodai taip pat gali padidinti darbo inspekcijų darbo veiksmingumą. Valstybės narės pačios sprendžia, kaip organizuoti darbo inspekcijų darbą.

Balsavimo rezultatai

Už:96Prieš:154Susilaikė:16

15 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK ragina užsibrėžti platesnius užmojus kovojant su profesiniu vėžiu: aprėpti 50 pagrindinių kancerogeninių medžiagų, toksiškas reprodukcijai medžiagas, pavojingus vaistus, įtraukiant stresą (1) ir pamaininį darbą (2) .	Kovojant su profesiniu vėžiu EESRK palankiai vertina preliminarų, 2021 m. pabaigoje Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą dėl geresnės darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogeninių ir mutageninių medžiagų poveikiu, atnaujinant Kancerogenų ir mutagenų direktyvą.

Paaiškinimas

Balsavimo rezultatai

Už:98Prieš:156Susilaikė:17

16 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.13 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK ragina priimti ES teisės aktus dėl PSR. Veiksminga prevencijos priemonė turi būti susijusi ne tik su asmens psichikos sveikata, bet ir su darbo aplinka.

EESRK ragina stiprinti socialinių partnerių vaidmenį didinant informuotumą ir imantis prevencijos priemonių, susijusių su PSR. Šios srities klausimai visų pirma turi būti sprendžiami darbo vietos ir (arba) įmonių lygmeniu, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, kuris būtų gerai taikomas visose bendrovėse ar valstybėse narėse, nes problemos taip pat skiriasi. Remiantis bendrąjį susitarimą pasirašiusių šalių parengta įgyvendinimo ataskaita, nepaisant įvairių iššūkių ir kliūčių, Europos bendrąjį susitarimo ir pačių ataskaitų įgyvendinimas akivaizdžiai teikia didelę pridėtinę vertę streso darbe ir socialinio dialogo plėtojimo srityje . Veiksminga prevencijos priemonė turi būti susijusi ne tik su asmens psichikos sveikata, bet ir su darbo aplinka. Tačiau PSR yra sudėtingas klausimas, kuriam būdingi įvairūs poveikio veiksniai, pvz., darbo sąlygos, darbo krūvio valdymas, darbo santykiai, taip pat individualūs gebėjimai.

Paaiškinimas

Teisės aktai nėra taisomoji priemonė visais klausimais. Čia reikėtų laikytis kitokio požiūrio, akcentuojant socialinių partnerių vaidmenį didinant informuotumą ir imantis prevencijos priemonių, susijusių su PSR. Šios srities klausimai visų pirma turi būti sprendžiami darbo vietos ir (arba) įmonių lygmeniu, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, kuris būtų gerai taikomas visose bendrovėse ar valstybėse narėse, nes problemos taip pat skiriasi.

Remiantis bendrąjį susitarimą pasirašiusių šalių parengta įgyvendinimo ataskaita, (https://www.businesseurope.eu/sites/buseur/files/media/imported/2008-02495-E.pdf), „nepaisant įvairių iššūkių ir kliūčių, Europos bendrojo susitarimo ir pačių ataskaitų įgyvendinimas akivaizdžiai teikia didelę pridėtinę vertę streso darbe ir socialinio dialogo plėtojimo srityje“.

PSR yra sudėtingas klausimas, kuriam būdingi įvairūs poveikio veiksniai, pvz., darbo sąlygos, darbo krūvio valdymas, darbo santykiai, taip pat individualūs gebėjimai.

Balsavimo rezultatai

Už:99Prieš:152Susilaikė:18

17 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.14 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK mano, kad kuriant visuotinę, tvarią ir integruotą globalios prevencijos politiką, reikia vėl pradėti svarstyti direktyvos dėl raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų projektą .	EESRK mano, kad kuriant visuotinę, tvarią ir integruotą globalios prevencijos politiką, reikia imtis priemonių, kaip nurodyta Komisijos 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje „Profesinė sauga ir sveikata kintančiame darbo pasaulyje“ .

Paaiškinimas

Į Komisijos strategiją, be kita ko, įtrauktas Komisijos tikslas į sveikų darbo vietų kampaniją įtraukti psichosocialinę ir ergonominę riziką.

Balsavimo rezultatai

Už:95Prieš:161Susilaikė:16

18 PAKEITIMAS

Pateikė:

ANGELOVA Milena

GAVRILOVS Vitālijs

KONTKANEN Mira-Maria

PILAWSKI Lech

VADÁSZ Borbála

SOC/703 – Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė

1.16 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė	Pakeitimas
EESRK ragina įtraukti platformų darbuotojus į strateginės programos taikymo sritį. Reikia užtikrinti teises burtis į organizacijas, būti atstovaujamiems ir dalyvauti kolektyvinėse derybose, išplėsti šių darbuotojų teises į socialinę apsaugą.	EESRK pažymi kad gruodžio 9 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl darbo sąlygų skaitmeninėse platformose gerinimo. Dėl šio pasiūlymo bus parengta atskira EESRK nuomonė (SOC/709).

Paaiškinimas

Balsavimo rezultatai

Už:104Prieš:152Susilaikė:16

(1) Bérastégui P. (2021), Exposure to Psychosocial Risk Factors in the Gig Economy: A Systematic Review . ETUI tyrimo ataskaita, 2021 m. sausio mėn.

(1) OL C 220 , 2021 6 9, p. 13–25 .

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(1) https:/www.eesc.europa.eu/en/our-work/opinions-information-reports/opinions/health-safety-work-eu-strategic-framework-2021–2027

(2) https://www.ilo.org/public/english/standards/relm/gb/docs/gb297/pdf/esp-3.pdf

(1) https://www.ilo.org/public/english/standards/relm/gb/docs/gb297/pdf/esp-3.pdf

(1) https://ec.europa.eu/social/ajax/BlobServlet?docId=23324&langId=en

(1) Cheminė medžiaga, galinti neigiamai paveikti vyro arba moters vaisingumą arba sutrikdyti kūdikio vystymąsi.

(2) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7466429/

(3) https://www.cancer-environnement.fr/597-Vol-124--Cancerogenicite-du-travail-de-nuit-poste.ce.aspx

(1) https://www.businesseurope.eu/sites/buseur/files/media/imported/2008-02495-E.pdf

(1) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/1fd9fbe0-1ee4-4928-a47d-4404b5301bbd

(1) https://www.eurofound.europa.eu/data/covid-19/working-teleworking

(1) SOC/698.

(1) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7466429/

(2) https://www.cancer-environnement.fr/597-Vol-124--Cancerogenicite-du-travail-de-nuit-poste.ce.aspx

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/72

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Aprūpinimas maistu ir tvarios maisto sistemos“

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prašymu)

(2022/C 194/10)

Pranešėjas	Arnold PUECH D’ALISSAC
Bendrapranešėjis	Peter SCHMIDT

Konsultavimasis	ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prašymas pateikti nuomonę, 2021 9 21
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2022 1 7
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	165 / 2 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK buvo pirmoji ES institucija raginusi parengti visapusišką ES maisto politiką, kuria būtų siekiama skatinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su mitybos ir ekosistemų paslaugomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata (1). Tokia politika, kuri dabar išdėstyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, turėtų įvesti daugiau nuoseklumo su maistu susijusiose politikos srityse, didinti informuotumą apie maisto vertę ir skatinti kurti tvarias maisto sistemas.

1.2.

Atsakydamas į ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prašymą pateikti šią tiriamąją nuomonę, EESRK nurodo šiuos pagrindinius svertus, kuriais ES lygmeniu turi būti naudojamasi siekiant apsaugoti Europos gamintojų konkurencingumą (2), kad būtų užtikrintas Europos aprūpinimas maistu, tvarumas ir vartotojams prieinamos kainos:

i.	skatinti atvirą strateginį savarankišką apsirūpinimą maistu ir tvarumą;

ii.	kurti naujoviškas technologijas ir sėklas, kad ūkininkams, kurie susiduria su esamų priemonių apribojimais, visada būtų galima pasiūlyti sprendimų;

iii.	užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skaitmeninimą, nes tai yra būtina tiksliojo ūkininkavimo ir robotikos sąlyga, ir remti investicijas į tokius tvarius metodus;

iv.	skatinti žemės ūkio produktų gamintojus, ypač jaunuosius ūkininkus, mokytis apie šias naujas technologijas ir tam sudaryti jiems palankesnes sąlygas;

užtikrinti standartų abipusiškumą ir vienodas sąlygas įtraukiant žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją ir jų standartus į visus būsimus ES prekybos sandorius kaip visuotinius tvarumo standartus, taip pat įtraukiant juos į esamus prekybos susitarimus ir PPO susitarimus;

vi.	skatinti vertinti maistą didinant vartotojų švietimą maisto klausimais, kuris padeda priartinti žemės ūkio sektorių prie visuomenės;

vii.	užtikrinti sąžiningas kainas ir pajamų paskirstymą visoje grandinėje, skatinti vartotojus vartoti mažiau, bet geresnės kokybės maistą ir būti pasirengus už jį deramai mokėti, taip pat uždrausti nesąžiningos prekybos praktiką taikant plataus užmojo taisykles;

viii.

suderinti maisto verslo praktiką ir veiklą su darnaus vystymosi tikslais (DVT);

ix.	užtikrinti struktūrinio pilietinės visuomenės ir visų maisto produktų tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą ir dalyvavimą, be kita ko, per Europos maisto politikos tarybą – skatinti bendradarbiavimą, o ne konkurenciją.

1.3.

Be to, EESRK nurodo šiuos pagrindinius svertus, kurie padėtų sumažinti priklausomybę nuo žaliavų, įskaitant sintetines žaliavas, ir padidinti ES apsirūpinimo baltymais savarankiškumą:

i.	ES turėtų remti mažai žaliavų reikalaujančią praktiką, ypač susijusią su iškastiniu kuru ir pesticidais, ir skatinti Europos žemės ūkio žaliavų gamybos pajėgumus;

ii.

visais atžvilgiais pageidautina stengtis užtikrinti ES apsirūpinimo baltymais savarankiškumą. Sojų importas iš trečiųjų šalių kai kuriose šalyse gamintojose gali būti miškų naikinimo, miškų alinimo ir natūralių ekosistemų naikinimo priežastimi. Daug baltymų turinčių ankštinių augalų auginimas Sąjungoje sumažintų importo apimtis ir turėtų teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai;

iii.	organizuoti ir remti baltyminio maisto sektorių siekiant skatinti gamybą ir įtikinti ūkininkus, visų pirma įgyvendinant plataus užmojo bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP);

iv.	didinti aliejinių augalų ir aliejinių augalų sėklų išspaudų gamybą. Atsižvelgiant į pirminį maisto gamybos tikslą, aliejingųjų sėklų vertė grindžiama tiek aliejaus, tiek išspaudų verte ir negali būti atsieta. Tai leidžia padidinti tvarią maisto ir energijos gamybą;

v.	stiprinti ES veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, visų pirma patobulinant esamą miškų sertifikavimo sistemą (PEFC, FSC), skirtą produktams, kuriuos gaminant neprisidedama prie miškų naikinimo, patvirtinti;

vi.	kurti trumpas, sąžiningas ir skaidrias tiekimo grandines ir užtikrinti, kad perėjimas prie tvaraus ūkininkavimo vyktų laikantis pažangaus požiūrio į esamos pusiausvyros išsaugojimą;

vii.	užtikrinti, kad būtų įgyvendinta teisė į maistą visiems, ypač tiems, kurie patiria ekonominį ir socialinį nesaugumą, ir sudaryti palankesnes sąlygas eksperimentuoti socialinių inovacijų srityje. Pagalba maistu turi išlikti privaloma valstybių narių politikos dalimi;

viii.

užtikrinti, kad maisto produktus būtų galima gaminti visoje ES.

1.4.

EESRK palankiai vertina „nenumatytų atvejų planą, kuriuo siekiama užtikrinti maisto produktų tiekimą ir apsirūpinimą maistu krizės metu“, ir pasiūlymą sukurti pasirengimo Europos aprūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmą, ir rekomenduoja šias nuostatas įtraukti į visapusišką maisto politiką (3). EESRK prašo suteikti jam aktyvų vaidmenį specialioje ekspertų grupėje.

2. Įžanga

2.1.

EESRK buvo pirmoji ES institucija, raginusi parengti visapusišką ES maisto politiką, kuria siekiama skatinti sveiką mitybą iš tvarių maisto sistemų, susieti žemės ūkį su maitinimo ir ekosistemų paslaugomis ir užtikrinti tiekimo grandines, kuriomis būtų apsaugota visų Europos visuomenės sluoksnių sveikata (4). Tokia politika, kuri dabar išdėstyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, turėtų įvesti daugiau nuoseklumo su maistu susijusiose politikos srityse, didinti informuotumą apie maisto vertę ir skatinti kurti tvarias maisto sistemas.

2.2.

Europos žaliasis kursas, įgyvendinant strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje nustatytus principus, suteikia galimybę dar kartą patvirtinti Europos Sąjungos (ES) ir jos piliečių „socialinę maisto sutartį“ ir skatinti sąžiningą, sveiką ir aplinką tausojančią maisto sistemą, atsižvelgiant į ekstremaliąją klimato ir aplinkos situaciją.

2.3.

COVID-19 pandemija turėjo precedento neturinčių pasekmių visuomenei ir ekonomikai (5). Ūkininkai ir maisto grandinės dalyviai visoje ES susitelkė, kad, nepaisant patirtų sunkumų ir kliūčių, gamyba nesustotų ir būtų užtikrintas gyventojų aprūpinimas maistu. ES žemės ūkio maisto produktų sektorius pademonstravo atsparumą, tiekdamas saugius ir aukštos kokybės maisto produktus, nors tiekimo grandinėje buvo trikdžių.

2.4.

2021 m. liepos 20 d. Prancūzijos nacionalinė maisto taryba priėmė nuomonę (Nr. 89) „Pastabos apie COVID-19 krizę. Pirmojo valstybinio karantino laikotarpis Prancūzijoje“ (6). Nuomonėje daroma išvada, kad COVID-19 krizės protrūkis sustiprino poreikį kurti sistemingesnę maisto sistemų viziją, įgyvendinant bendros sveikatos koncepciją visais maisto produktų tiekimo grandinės lygmenimis. Integruotame požiūryje į sveikatą pabrėžiama gyvūnų, žmonių ir jų aplinkos sąveika. Dėl krizės kartais kildavusio ir sustiprėdavusio ekonominio ir socialinio nesaugumo taip pat išryškėjo didelė nelygybė, susijusi su galimybe gauti maisto, kuri yra nesuderinama su tvaria maisto sistema, ir tai paskatino apsvarstyti teisę į maistą ir demokratiją maisto srityje. Siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, labai svarbu, kad visi ES gyventojai galėtų gauti sveiko, teisėtai pagaminto, įperkamo ir prieinamo maisto (7). EESRK nuomone, siekis užtikrinti, kad iki 2030 m. 25 % ES žemės ūkio paskirties žemės būtų ekologiška, yra labai plataus užmojo uždavinys (8), ir ragina parengti ES masto skatinimo strategiją, kad jis būtų įgyvendinamas nepamirštant, kad po juo turės pasekti vartojimas.

2.5.

Krizė taip pat parodė, kad būtina gerinti koordinavimą ir nenumatytų atvejų planavimą, kad būtų pasiruošta spręsti problemas, kurios gali kelti grėsmę ES maisto produktų tiekimui ir aprūpinimui maistu. Tikslas yra nebekartoti COVID-19 pandemijos metu įgytos patirties, kai koordinavimo priemones visoje ES reikėjo kurti vietoje ir taikyti ad hoc tvarka. Atsižvelgdama į šį tikslą Komisija neseniai paskelbė komunikatą „Nenumatytų atvejų planas siekiant užtikrinti maisto tiekimą ir aprūpinimą maistu per krizes“ (9). Jame apibrėžiamos tobulintinos sritys, kurios buvo nustatytos per COVID-19 pandemiją, principai, kurių reikėtų laikytis krizės metu, ir kalbama apie EFSCM kūrimą. Tai apima specialios ekspertų grupės sukūrimą, įtraukiant valstybių narių ir ne ES šalių valdžios institucijas bei suinteresuotuosius subjektus.

2.6.

Pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) apibrėžtį, tvari maisto sistema „yra tokia sistema, kuri užtikrina aprūpinimą maistu ir maitinimą visiems, nekeliant pavojaus ekonominiams, socialiniams ir aplinkosauginiams ateities kartų aprūpinimo maistu ir mitybos pagrindams“ (10). Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ turi būti atsižvelgiama į krizės padarinius, bet taip pat privaloma užtikrinti aprūpinimą maistu ES. ES maisto sistemos turėtų „užtikrinti tiekimo kiekį ir kokybę gyventojams, remdamos konkurencingumą maisto sektoriuje ir atsižvelgdamos į tvarumo uždavinius“. ES taip pat turėtų skatinti kurti socialines inovacijas.

2.7.

2021 m. rugpjūčio mėn. EK Jungtinis tyrimų centras paskelbė ataskaitą „Žemės ūkio sektoriaus užmojų aplinkos ir klimato srityje modeliavimas pagal Bendrosios žemės ūkio politikos poveikio regionams modelį“ (11), kuriame imituojamas kai kurių kiekybinių tikslų, įtrauktų į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją, poveikis ES žemės ūkio sektoriui ir rinkoms (augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimas, maistinių medžiagų praradimo mažinimas, ekologinių plotų vykdant ekologinį ūkininkavimą didinimas ir naujų interesų sričių atradimas). Atrodo, kad siekiant šių tikslų ES gamybos apimtys gali sumažėti nuo 10 % iki 15 %, taip pat gali sumažėti ūkininkų pajamos, padidėti kainos ir kartu padidėti importas. Šios ataskaitos rezultatai rodo, kad svarbu kartu apsvarstyti žemės ūkio ir maisto sistemų pertvarką. Kaip nurodyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, maisto nuostolių ir švaistymo mažinimas galėtų užkirsti kelią tokiems pokyčiams. Veiksmingas turimų maisto išteklių paskirstymas galėtų būti tinkama priemonė.

2.8.

Mitybos raida, kaip ir kitos politikos sritys – prekyba, konkurencija, sveikata, švietimas, aplinkosauga ir vartotojų politika – yra sudėtinė bendros žemės ūkio ir maisto sistemos pertvarkos dalis.

2.9.

ES Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę visų pirma dėl:—

—	svertų, kurie turi būti naudojami ES lygmeniu, siekiant apsaugoti Europos gamintojų konkurencingumą, kad būtų užtikrintas Europos aprūpinimas maistu ir vartotojams prieinamos kainos,

—	svertų, kurie gali padėti sumažinti priklausomybę nuo žaliavų, įskaitant sintetines žaliavas, ir padidinti ES apsirūpinimo baltymais savarankiškumą pagal sistemą, skirtą žemės ūkio sektoriaus pertvarkai remti ir siekiant tvarios Europos maisto sistemų pertvarkos.

3. Svertai, kurie turi būti naudojami ES lygmeniu, siekiant apsaugoti Europos gamintojų konkurencingumą, kad būtų užtikrintas Europos aprūpinimas maistu (ir maisto tvarumas) ir vartotojams prieinamos kainos

3.1.

Kaip minėta ankstesnėse EESRK nuomonėse, siekiant, kad visapusiška Europos maisto politika tikrai būtų naudinga Europos vartotojams, labai svarbu, kad ES tvariai pagamintų maisto produktų kaina ir kokybė būtų konkurencinga. Tai reiškia, kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektorius būtų pajėgus tiekti maistą vartotojams tokiomis kainomis, kurios apimtų papildomas išlaidas, susijusias su tvarumo, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir maistinės vertės, taip pat – teisingo atlygio ūkininkams kriterijais, ir kartu šie maisto produktai išliktų populiariausias beveik visų vartotojų pasirinkimas (12).

3.2.

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas aprūpinimo maistu, tvarios maisto sistemos ir konkurencingumo apibrėžtis, išlaikius Europos veiklos vykdytojų konkurencingumą ir tikrosios vertės grandines, turėtų būti užtikrintas sąžiningas atlygis ūkininkams, skatinant ir pripažįstant jų teigiamą veiklą. Maisto sistema ne tik padeda aprūpinti maistu, bet ir iš tikrųjų spręsti klimato problemas, visų pirma, pritaikydama gamybos sistemas, užtikrindama anglies dioksido saugojimą dirvožemyje, dirvožemį ir ekologinę infrastruktūrą, geriamojo vandens natūralų filtravimą ir biologinės įvairovės didinimą bei išsaugojimą. Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ Europos Komisija (EK) siūlo keletą konkrečių veiksmų, kaip stiprinti žemės ūkio maisto produktų sektorių ir didinti pirminių gamintojų pajamas, tačiau nei vienas iš šių veiksmų nedidina sektoriaus konkurencingumo. Šie esminiai klausimai turėtų būti šios strategijos įgyvendinimo pagrindas, nes nuo jų priklauso jos sėkmė.

3.3.

Tikslinių mokslinių tyrimų ir plėtros programos bei žinių perdavimo plėtra yra svarbūs skatinant kokybę, išsaugant našumą ir tuo pačiu užtikrinant tvarumą. Būtina nukreipti pastangas į praktinių, prieinamų ir ekonomiškai efektyvių technologinių sprendimų (pvz.: tiksliojo ūkininkavimo, sprendimų priėmimo priemonių ir pan.) ir priemonių ekologinio žemės ūkio ir bei vietos gamybai skatinti, įskaitant paramą grupėms, neturinčioms tvarios gamybos žinių.

3.4.

ES taip pat privalo tvirtai įsipareigoti užtikrinti visų maisto grandinės (gamybos, perdirbimo ir paskirstymo) darbuotojų pagrindines teises. Šiuo atžvilgiu ES privalo įsipareigoti veiksmingai saugoti pagrindines darbuotojų socialines teises, o konkrečiai, gerbti atitinkamas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatas ir susijusias TDO konvencijas ir rekomendacijas.

3.5.

Toliau nurodyti punktai turėtų būti laikomi svertais, kurie turi būti naudojami, siekiant apsaugoti Europos gamintojų konkurencingumą, kad būtų užtikrintas Europos aprūpinimas maistu ir tvarumas, taip pat vartotojams prieinamos kainos:

3.5.1. Atviro strateginio savarankiško apsirūpinimo maistu ir tvarumo skatinimas

EESRK jau pasiūlė apibrėžti atvirą strateginį savarankiškumą, taikomą maisto sistemoms, pagrįstoms maisto produktų gamyba, darbo jėga ir sąžininga prekyba, siekiant bendro tikslo – užtikrinti visų ES piliečių aprūpinimą maistu ir tvarumą įgyvendinant sąžiningą, sveiką, tvarų ir atsparų maisto produktų tiekimą (13).

ii.

EESRK taip pat pabrėžė (14), kad labai svarbu suderinti gamybos standartus, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų ir sudarytos sąlygos kiekvienai šaliai gaminti pagrindinius mitybai būtinus produktus. PPO žemės ūkio apsaugos sąlygos, tiek bendrosios, tiek įtrauktos į dvišalius susitarimus, turi būti patobulintos atsižvelgiant į įvairius kriterijus, kuriuos EESRK išvardija savo nuomonėje. Tikslas yra užtikrinti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir tvarumą ES žemės ūkio sektoriuose, užtikrinant apsirūpinimo maistu savarankiškumą tiek ES gamintojams, tiek vartotojams. COVID-19 pandemija išryškino apsirūpinimo maistu savarankiškumo poreikį. Dabartinės apsaugos sąlygos yra neveiksmingos dėl pernelyg ilgo jų įgyvendinimo laikotarpio. Tačiau dėl ekonomikos skaitmeninimo duomenis galima gauti per keletą valandų. Šiuo metu vykdoma veiksminga produktų kiekio ir kainų stebėsena leidžia greitai reaguoti.

iii.	Konkrečiai kalbant, ES maisto sistemos turėtų būti įvairesnės; žemės ūkio darbo jėga turėtų būti stiprinama, ypač pritraukiant jaunimą ir užtikrinant tinkamas darbo sąlygas bei pajamas; prekybos politika turėtų būti derinama su ES maisto tvarumo standartais ir konkurencingumu (15).

3.5.2. Standartų abipusiškumo užtikrinimas, į visus būsimus ES prekybos sandorius įtraukiant žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategiją kaip visuotinius tvarumo standartus

EESRK siūlo į visus būsimus ES prekybos susitarimus įtraukti Europos žaliojo kurso strategiją „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategiją ir 55 % tikslo priemonių rinkinį kaip visuotinius tvarumo standartus, pripažįstant, kad įtraukti DVT ir aukštesnius standartus į daugiašalius prekybos susitarimus ir juos įgyvendinti yra labai sudėtinga. Dvišaliais prekybos susitarimais, regis, galima greičiau užtikrinti didesnę pažangą siekiant įgyvendinti DVT ir esminius aplinkos ir socialinius standartus. Plačiai pripažįstama, kad prekyba žemės ūkio produktais atlieka pagrindinį vaidmenį įgyvendinant daugumą, o gal net visus DVT; kad PPO turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant DVT ir kad be veiksmingo daugiašalės prekybos mechanizmo tai būtų daug sunkiau. Sienų uždarymas krizių metu dar labiau pablogina krizes ir nėra tinkamas jų sprendimo būdas. EESRK laikosi nuomonės, kad ES turėtų įgyvendinti teisės aktus, kuriais būtų nustatytas išsamus įmonių patikrinimas visose jų tiekimo grandinių grandyse, siekiant nustatyti aplinkos ir socialinę riziką bei žmogaus teisių pažeidimus, užkirsti jiems kelią ir sumažinti jų poveikį. ES turi užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų šios problemos nebūtų perkeltos į kitas šalis ir nedidėtų miškų naikinimas kitose šalyse. Visuose ES prekybos susitarimuose turi būti laikomasi nuostatų dėl ES sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių (SFP) ir atsargumo principo (16).

ii.

EESRK taip pat pabrėžė, kad jei ES prekybos politikoje nebus pokyčių, pasiekti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų nepavyks (17). Į strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ įtraukti svarbūs veiksmai siekiant stiprinti ES dvišalių laisvosios prekybos susitarimų (LPS) tvarumo nuostatas ir šių taisyklių vykdymo užtikrinimą. Tačiau galima nuveikti dar daugiau, kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautiniams susitarimams ir supaprastintos pranešimo apie tvarumo įsipareigojimų pažeidimus ir veikimo jiems įvykus procedūros. Kaip pasiūlė EK ir EP dėl kitų sektorių ir buvo aptarta nuomonėje NAT/834 (18), turi būti apsvarstytas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) žemės ūkio importui.

iii.	EESRK siūlo sukurti importuojamų produktų sertifikavimo ES agentūrą, atitinkančią ES tvarumo standartus.

iv.

Be to, EESRK ragina ES užtikrinti tikrą lengvatinio prekybos režimo susitarimų standartų abipusiškumą, visų pirma susijusį su gyvūnų gerove, tvarumu ir atsekamumu nuo ūkio iki stalo (žaliavų, perdirbtųjų produktų sudedamųjų dalių ir visų maisto sudedamųjų dalių kilmės ženklinimą), remiantis tuo, kas buvo pasiekta kai kuriose neseniai priimtose dvišalėse nuostatose, ir visa tai įtraukiant. Taip pat labai svarbu rasti naujų tvarių būdų, kuriais galėtų naudotis ūkininkai, skatinti tvarią praktiką ir užtikrinti, kad smulkieji ES ir besivystančių šalių ūkininkai galėtų išnaudoti naujas tvarios gamybos galimybes. Tokie svarstymai turėtų vykti daugiašaliuose forumuose, pavyzdžiui, JT aprūpinimo maistu pasaulyje komitete ir Maisto kodekso komisijoje, o ne apsiriboti dvišalėmis derybomis, kuriose ūkininkų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas yra ribotas, galios disbalansas didelis, o prekybos liberalizavimas tebėra galutinis tikslas. Planuojama teisės aktų sistema dėl tvarių maisto sistemų galėtų būti išeities tašku. Remiantis šia sistema turi būti nustatyta aiški tvarių maisto sistemų apibrėžtis, kuri būtų suderinta su esamomis ES aplinkos tvarumo apibrėžtimis (19).

3.5.3. Domėjimosi maisto verte skatinimas

Naujausiais Europos Sąjungos statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, 2019 m. namų ūkio biudžeto dalis, skiriama maistui ir nealkoholiniams gėrimams, sudarė 13 % visų vartojimo išlaidų. Ši namų biudžeto dalis labai sumažėjo, lyginant su situacija, buvusia tik pradėjus įgyvendinti BŽŪP. Jos dydis įvairiose šalyse skiriasi ir ji priskiriama trečiajai ES namų ūkių išlaidų kategorijai po kategorijos „būstas, vanduo, elektra ir kuras“, kuri sudarė 23,5 %, ir „transporto“ kategorijos, kuri sudarė 13,1 % Tuo pačiu augantį nutukimo lygį pasaulyje PSO pavadino „epidemija“. 2017 m. ES buvo 17 % nutukusių suaugusiųjų. Kalbant plačiau, 52 % europiečių – vienas iš dviejų suaugusiųjų ir beveik vienas iš trijų vaikų – turėjo viršsvorio arba buvo nutukę. Taigi, Europoje vyrauja pasaulinės tendencijos – daugėja ne tik perdirbto maisto produktų, bet ir riebių, saldžių ir sūrių maisto produktų.

ii.

Šiai situacijai spręsti galima pasitelkti kelis pagrindinius svertus: EESRK pabrėžia, kad taikant bendrą Europos maisto produktų ženklinimą, kuriuo atsižvelgiama į tvarios mitybos gaires, būtų galima pagerinti skaidrumą ir skatinti nebenaudoti nepagrįstai pigių žaliavų, kurios yra ir nesveikos, ir netvarios (pvz., riebalų rūgščių transizomerų, alyvpalmių aliejaus ir pernelyg daug cukraus). Išsamesnis ženklinimas, įtraukiant aplinkosaugos ir socialinius aspektus, duotų naudos vartotojams. Tai padėtų pasiekti, kad vartotojai rinktųsi sveikesnį ir tvaresnį variantą (20).

iii.

Vartotojus, ypač krizių metu, labiausiai motyvuoja kaina, tačiau kai kurios apklausos rodo, kad kokybė yra ne mažiau svarbi, o kartais net svarbesnė. Vartotojai turi nepamiršti, kad reikalavimai, kurių ES ūkininkai laikosi, nors ir remdamiesi teisine baze, yra aukštesni nei tie, kurie galioja už ES ribų. Šie reikalavimai užtikrina mūsų produkcijos kokybę, sveikumą, saugumą ir tvarumą.

3.5.4. Sąžiningų kainų užtikrinimas ir nesąžiningos prekybos praktikos draudimas

Gerai veikiančios maisto grandinės stiprybė priklauso nuo silpniausios grandies, o ūkininkai pernelyg ilgai buvo ta silpnąja grandimi. ES direktyva dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (21) yra svarbus žingsnis į priekį (22). Pirmą kartą buvo pasiektas susitarimas dėl privalomų taisyklių, reglamentuojančių nesąžiningos prekybos praktiką. Direktyva siekiama labiau apsaugoti ES ūkininkus, jų gamintojų organizacijas ir mažmeninės prekybos tiekėjus. Galios pusiausvyrą maisto produktų tiekimo grandinėje galima pasiekti tik privaloma teisės aktų sistema. Sektorių ir ūkininkų organizavimas taip pat yra svarbi sąlyga, kad aukštos kokybės maisto produktai pasiektų vartotojus. Galiausiai reikia užtikrinti, kad visi maisto gamybos subjektai galėtų gauti sąžiningas ir pakankamas pajamas ir kad vartotojams būtų siūlomi kokybiški ir sveiki produktai priimtinomis kainomis.

3.5.5. Maisto verslo praktikos ir veiklos derinimas su DVT (23)

Europos žaliasis kursas ir ES ekonomikos gaivinimo planas rodo, kad reikia atsieti ekonomikos augimą nuo netvarios praktikos. ES Tarybos sprendimas dėl 2030 m. klimato tikslų rodo, kad ES šioje srityje gali atlikti pagrindinį vaidmenį. Tačiau tai reikėtų daryti atsižvelgiant į platesnį DVT kontekstą. Maisto verslo praktika ir veikla, suderinta su DVT, yra esminė sąsaja su tikslų įgyvendinimo sėkme, nes šie tikslai yra strategijų pagrindas (vykdant veiklą ir plataus užmojo tikslus, vertinant poveikį ir skaidriai informuojant apie rezultatus) (24).

3.5.6. Struktūrinio pilietinės visuomenės ir visų maisto tiekimo grandinės suinteresuotųjų subjektų įsitraukimo ir dalyvavimo, be kita ko, per Europos maisto politikos tarybą (25) , užtikrinimas. Bendradarbiavimo, o ne konkurencijos skatinimas

EESRK jau ilgą laiką pasisakė už visos visuomenės įtraukimą, sukuriant daugiau dalyvavimo priemonių siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė – o ypač jaunimas – labiau įsitrauktų ir dalyvautų priimant sprendimus tvarumo klausimais. Šį bendrą kūrimą galima įgyvendinti per Europos maisto politikos tarybą – EESRK primygtinai skatina taip ir daryti.

4. Svertai, galintys padėti sumažinti priklausomybę nuo žaliavų, įskaitant sintetines žaliavas, ir stiprinti ES gebėjimą savarankiškai apsirūpinti baltymais

4.1. Priklausomybės nuo žaliavų, konkrečiai, sintetinių žaliavų, mažinimas

4.1.1.

Kaip paaiškinta EP pranešime dėl ūkio gamybos medžiagų tiekimo grandinės: struktūra ir pasekmės, didelis žemės ūkio žaliavų nepastovumas ir žemės ūkio žaliavų kainų svyravimas padidino pajamų iš žemės ūkio neužtikrintumą ir pradėjo trukdyti ūkininkams vykdyti ilgalaikes investicijas. Tuo pačiu ūkininkams vis dar trūksta įrankių ir alternatyvų, nes moksliniuose tyrimuose šiems klausimams skiriama nepakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, labai svarbus tvirtas susitelkimas ir finansinės investicijos į žemės ūkio ekologiją, naujų atsparių veislių tyrimus, naujus biologinės kontrolės būdus ir tikslųjį ūkininkavimą.

4.1.2.

Kalbant apie antibiotikus gyvūninės kilmės produkcijos sudėtyje, reikėtų prisiminti dideles, pvz., Europos vaistų agentūros, pastangas atkreipti dėmesį į tai, kad veterinarinių antibiotikų pardavimas 2011–2017 m. sumažėjo 32,5 % Europos nustatytas tikslas 50 % papildomai sumažinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje gali turėtų rimtų pasekmių gyvūnų sveikatai ir gerovei ir gali kelti pavojų maisto saugai. Ūkininkai ir veterinarai, su valdžios institucijų parama skatinantys tinkamą ir pagrįstą antibiotikų naudojimą, iš tiesų suvokia padėtį ir į jų nuomonę turėtų būti atsižvelgta. Reikėtų sukurti ir pasiūlyti veiksmingų ir įperkamų alternatyvų antibiotikams, nes esamas antibiotikų naudojimo lygis taip pat kelia susirūpinimą. EESRK visapusiškai remia EK pasiūlytą deleguotąjį aktą, paremtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/6 (26), kuriame numatoma, kad kai kurios antimikrobinės medžiagos turėtų būti naudojamos tik žmonėms skirtuose vaistuose. Svarbūs trys įrankiai:

—	investicijos į gyvūnų gerovę (daugiau erdvės vienam gyvūnui);

—	prevencijos stiprinimas skiepijant ir skiepijantis (27);

—	prieigos prie maisto papildų išsaugojimas ir užtikrinimas.

4.1.3.

EK strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ skatina naudoti mažiau augalų apsaugos produktų ir antibiotikų ir mažinti dėl perteklinio tręšimo prarandamų maistinių medžiagų kiekį, stengiantis gerinti aplinkos apsaugą, saugoti sveikatą, didinti ekologinio žemės ūkio plotą ir kovoti su atsparumu antibiotikams. Biostimuliatoriai gali būti tvari alternatyva sintetiniams AAP (augalų apsaugos produktams), todėl ES reguliavimo institucijos turėtų leisti MVĮ kurti ir registruoti tokius produktus. Be neigiamo netvaraus ūkio sąnaudų naudojimo poveikio aplinkai ir sveikatai, esama ir ekonominio pagrindo mažinti ūkių priklausomybę nuo žaliavų, įskaitant sintetines žaliavas ir iškastinį kurą, jei yra veiksmingų, patikimų ir atsparių alternatyvų. Su sąnaudomis susijusių išlaidų didėjimas turėtų tiesioginį poveikį gamybos sąnaudoms ir prisidėtų prie ūkių pajamų mažėjimo arba, jei jas būtų galima perkelti į vartotojų grandį – iškreipti žemės ūkio ir maisto produktų kainas. EESRK pabrėžia, kad reikia kuo labiau mažinti sąnaudas, reikalingas vienam kg produkcijos pagaminti (chemines sąnaudas, darbo jėgos, naftos ir energijos kiekį, paviršiaus plotą, gyvūnų skaičių ir t. t.). Be to, EESRK primygtinai reikalauja maksimaliai išplėsti žemės ūkio ir ekologinę infrastruktūrą mūsų gamybos ekosistemose, kad iš daugybės jų teikiamų privalumų, ypač iš ten esančių gyvų organizmų, palengvinančių žemės ūkio gamybos veiklą, galėtų gauti naudos.

4.2. ES gebėjimo savarankiškai apsirūpinti baltymais stiprinimas

4.2.1.

ES itin trūksta augalinių baltymų, todėl didžioji dalis, ypač pašarinių žaliavų, kaip antai sojų, kurių reikia ES žemės ūkio sektoriui, yra importuojama. Nepaisant padidėjusios jos žemės ūkio produkcijos ir eksporto vertės, 2018 m. ES tapo grynąja kalorijų importuotoja (15 % priklausoma nuo importo). Gaminti didelius kiekius pieno produktų ir mėsos tapo įmanoma dėl masinio baltymingų augalų (ypač sojų ir sojų išspaudų) importo iš Amerikos žemyno. Priklausomybė nuo importuotų maisto produktų prasidėjo ES ir JAV sudarius pokario prekybos sutartis. JAV sutiko apsaugoti ES kviečių ir pieno produktų rinkas, o JAV mainais kukurūzų ir sojų produktams ES netaikė muitų. Todėl aliejingąsias sėklas ir miltus ES pirko pasaulinės rinkos kainomis. Esant labai mažam vietos sojų gamybos lygiui dėl nepelningos maržos, taikomos genetiškai nemodifikuotoms sojoms, ir netinkamo Šiaurės Europos klimato, sojų ir sojų miltų importas smarkiai išaugo (nuo 49 % 1986 m. iki 87 % 2013 m.).

4.2.2.

ES gebėjimo savarankiškai apsirūpinti baltymais stiprinimas visais atžvilgiais yra siektinas. Sojų importas iš trečiųjų šalių kai kuriose šalyse gamintojose gali būti miškų naikinimo, miškų alinimo ir natūralių ekosistemų naikinimo priežastimi. Daug baltymų turinčių ankštinių augalų auginimas Sąjungoje sumažintų importo apimtis ir turėtų teigiamą poveikį klimatui ir aplinkai. Ankštinių augalų auginimas skatina biologinę įvairovę ir mažina azoto trąšų naudojimą. Galiausiai, didinant augalinių baltymų mišrios augalininkystės sistemų savarankiškumą, mažinamas šių žaliavų, reikalingų pašarams, pasaulinių kainų poveikis ūkiams.

4.2.3.

2018 m. balandžio mėn. EP priėmė pranešimą, kuriame raginama parengti Europos baltymingų augalų auginimo skatinimo strategiją (28), o 2018 m. pabaigoje EK paskelbė ataskaitą dėl augalinių baltymų plėtros ES (29), taip pat vadinamą „Europos baltymų planu“. EK neseniai paskelbė planus sustabdyti tam tikrų produktų importą, jei jų gamyba sukelia neteisėtą medienos ruošą.

4.2.4.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ EK pabrėžė, kad ES reikia skatinti auginti daug daugiau augalinių baltymų ir didinti alternatyvių baltymų, pavyzdžiui, gaunamų iš mikrobų, jūrų augalų ir gyvūnų bei vabzdžių, prieinamumą bei gausinti jų šaltinius. Be to, alternatyvios pašarinės žaliavos, pvz., vabzdžiai, jūrinės kilmės pašarai (pvz., dumbliai, jūros dumbliai) ir bioekonomikos šalutiniai produktai (pvz., žuvų atliekos), gali atlikti svarbų vaidmenį pereinant prie tvaraus apsirūpinimo baltymais. Svarbiausias aspektas – skatinti ES visuomenę keisti kasdienius mitybos įpročius. Šis baltymų įvairinimas turėtų būti atliekamas renkantis neapdorotus ir vietos žemės ūkio produktus, siekiant paskatinti pokyčius regionuose augalinių baltymų klausimais. Priešingu atveju kyla pavojus, kad padidės perdirbtų produktų, kurie pateikiami kaip mėsos pakaitalai ir kurių maistinė vertė dažnai yra pernelyg menka, importas ir tiekimas (30).

4.2.5.

Augalinių baltymų gamybos plėtojimas ES gali duoti ekonominės naudos ne tik ūkininkams bei maisto produktų ir pašarų gamintojams, bet taip pat būti naudingas aplinkai ir klimatui. Baltymingi augalai ypač prisideda prie azoto iš atmosferos kaupimo dirvožemyje, todėl atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvaresnį azoto ciklą. Kita vertus, ūkininkams vis dar labai trūksta taikomųjų mokslinių tyrimų apie atsparų, pakankamą derlių ir patvirtintas rūšis.

4.2.6.

Toliau nurodytus aspektus būtų galima laikyti svertais siekiant stiprinti ES gebėjimą savarankiškai apsirūpinti baltymais:

Didinti aliejinių augalų ir aliejinių augalų sėklų išspaudų gamybą. Atsižvelgiant į pirminį maisto gamybos tikslą, aliejingųjų sėklų vertė grindžiama tiek aliejaus, tiek išspaudų verte ir negali būti atsieta. Tai leidžia padidinti tvarią maisto ir energijos gamybą; Europos rapsų produkcijos prieinamumas šiuo atžvilgiu kelia susirūpinimą: nuo 3,8 mln. tonų grynų baltymų 2017–2018 m. derliaus metais jų gamyba sumažėjo iki 2,66 mln. tonų grynų baltymų 2020–2021 m. derliaus metais. Šiuos pokyčius atspindi sėklų ir miltų, daugiausia sojų, importo apimtys. Europoje užaugintų rapsų kiekis sumažėjo tiek dėl nepalankių klimato sąlygų, tiek dėl sunkumų auginant pasėlius, padidėjus reglamentavimo suvaržymams ir sumažėjus prieinamų gamybos priemonių. Šiuo atžvilgiu ne Europos gamintojai turi didelį konkurencinį pranašumą, pvz., naudoja atrankos metodus, atsparias herbicidams veisles ir t. t. Šiomis aplinkybėmis labai svarbios veidrodinio atspindžio sąlygos (angl. mirror clauses).

ii.

Organizuoti ir remti baltyminio maisto sektorių siekiant skatinti gamybą ir įtikinti ūkininkus, visų pirma įgyvendinant plataus užmojo BŽŪP. BŽŪP jau pateikė daugybę priemonių, tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinusių augalinių baltymų gamybą ES, tačiau vis dar reikia strategiškesnio ir platesnio užmojo požiūrio. BŽŪP biudžeto nepakanka, kad būtų sudaryta atsvara augalinių baltymų gamybai Europoje nepalankioms ekonominėms sąlygoms. Todėl reikėtų gerokai padidinti bendrą BŽŪP biudžetą.

iii.

Remiantis moksliniais tyrimais:

a.	optimizuoti baltymų kiekį gyvulių pašaruose ir pabrėžti ganyklų ir (arba) dobilų, kaip atrajojančių gyvūnų baltymų šaltinio, svarbą;

nustatyti galimą jūros gėrybių paskirtį, pvz., ūkiuose auginamų žuvų ir jūros gėrybės sukuria mažesnį anglies pėdsaką nei gyvulininkystė sausumoje, ir sekvestruoti anglies dioksidą. Rinkoje jau yra jūros dumblių užkandžių. Tačiau tam sunaudojama daug mineralų, tokių kaip geležis, todėl reikėtų pasirūpinti, kad nebūtų sutrikdyta vandens pusiausvyra. Taigi akvakultūra gali reikšmingai prisidėti prie ES gebėjimo savarankiškai apsirūpinti baltymais gaminant tvarius maisto produktus ir gyvūnų pašarus ir kuriant naujus bioproduktus, pvz., maisto priedus ir naujas medžiagas, kurių pagrindą sudaro dumbliai ir kiti jūrinės kilmės organizmai. Be to, mėlynoji ekonomika turi vis daugiau galimybių stiprinti ES ekonomiką, kokybišką užimtumą ir žmonių gerovę įvairiose vietovėse, o tai ypač naudinga pakrančių ir kaimo vietovėms;

c.	ūkininkai turi gauti daugiau naudos iš žinių perdavimo ir informuotumo apie ankštinių augalų auginimą ir gamybą didinimo keliais lygmenimis: derliaus, veislių pasirinkimo, kenkėjų plitimo, sprendimų ir kt.

iv.

Skatinti ekstensyviąją gyvulininkystę (31) kaip tvarių gyvūninių baltymų gamybos būdą, kartu skatinant ganyklų ir susijusios agroekologinės infrastruktūros anglies dioksido absorbavimo potencialą. Ekstensyvusis žemės ūkis ir žemės ūkis, kuriam naudojami miškai, gali padidinti atsparumą miškų gaisrams.

4.2.7.

EESRK planuoja parengti pasiūlymą dėl strategijos, kuria būtų siekiama tvaraus atviro apsirūpinimo baltymais ir augaliniais aliejais savarankiškumo ES, analizuojant ES auginamų augalų, ES akvakultūros, ekstensyviosios gyvulininkystės ir kitų baltymų šaltinių, pvz., vabzdžių, dumblių ir miesto maisto sistemų, potencialą.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(2) Žr. konkurencingumo apibrėžtį, pateikiamą 3.1 punkte.

(3) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(4) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(5) 2020 m. antrąjį ketvirtį Europos BVP sumažėjo 11,8 % (Eurostatas).

(6) https://cna-alimentation.fr/avis/tous-les-avis/

(7) EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(8) EESRK nuomonė „Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas“, (OL C 517, 2021 12 22, p. 114).

(9) https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/market-measures/agri-food-supply-chain/contingency-plan_en

(10) https://www.fao.org/3/ca2079en/CA2079EN.pdf

(11) https://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC121368/pubsy_jrc_technical_report_-_capri_environmental_and_climatic_ambition_2.pdf

(12) EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(13) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Strateginis savarankiškumas, apsirūpinimas maistu ir maisto tvarumas“ (OL C 105, 4.3.2022, p. 56).

(14) EESC nuomonė savo iniciatyva „Žemės ūkio produktams taikomų apsaugos priemonių įtraukimas į prekybos susitarimus“ (OL C 364, 2020 10 28, p. 49).

(15) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Strateginis savarankiškumas, apsirūpinimas maistu ir maisto tvarumas“ (OL C 105, 4.3.2022, p. 56).

(16) EESRK nuomonė savo iniciatyva „ES prekybos politikos suderinamumas su Europos žaliuoju kursu“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 66).

(17) EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(18) OL C 152, 2022 4 6, p. 181.

(19) EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(20) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(21) OL L 111, 2019 4 25, p. 59.

(22) EESRK nuomonė „Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas“ (tiriamoji nuomonė) (OL C 517, 2021 12 22, p. 38).

(23) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Maisto verslo strategijų ir veiklos derinimas su darnaus vystymosi tikslais siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės“ (dar nepaskelbta OL).

(24) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Maisto verslo strategijų ir veiklos derinimas su darnaus vystymosi tikslais siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 krizės“ (dar nepaskelbta OL).

(25) EESRK nuomonė savo iniciatyva „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18); EESRK nuomonė „Nuo ūkio iki stalo“ – tvaraus maisto strategija (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(26) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43).

(27) Vakcina, pagaminta iš patogenų, išskirtų iš sergančio gyvūno arba to paties ūkio sveiko gyvūno, skirta tam sergančiam gyvūnui arba to ūkio gyvūnams.

(28) https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/A-8-2018-0121_LT.html

(29) COM(2018) 757 final.

(30) https://www.clcv.org/storage/app/media/Dossier%20presse.pdf

(31) EESRK informacinis pranešimas dėl Ekstensyviosios gyvulininkystės ir organinių trąšų naudos įgyvendinant Europos žaliąjį kursą.

566-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 19–2022 1 20

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/81

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius Sąjungos klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631

(COM(2021) 556 final – 2021/0197(COD))

(2022/C 194/11)

Pranešėjas	Dirk BERGRATH
Bendrapranešėjis	Bruno CHOIX

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	237 / 1 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pakartoja, kad remia Europos žaliojo kurso tikslą, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. ES taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Be to, EESRK pabrėžia ES darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kurioje nustatyta keletas šio plataus užmojo tikslo įgyvendinimo etapų, svarbą, siekiant, kad iki 2050 m. transporto priemonės būtų pritaikytos prie neutralaus poveikio klimatui Europoje, skatinant sektorių integravimą (1).

1.2.

EESRK pritaria nuomonei, kad registruojant naujus automobilius ir furgonus Europos Sąjungoje turėtų būti įmanoma iki 2035 m. 100 % sumažinti viso ES parko išmetamų teršalų kiekį. EESRK remia siūlomus viso ES transporto priemonių parko naujiems lengviesiems automobiliams taikomo išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslus, siekiant išmetamą dujų kiekį sumažinti 55 % (palyginti su 2021 m. tikslu), ir iš esmės pritaria siekiui iki 2030 m. lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį sumažinti 50 %.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad parko apribojimais siunčiamas labai galingas ir veiksmingas impulsas technologiniams pokyčiams pramonėje. Atsižvelgdamas į savo ankstesnę nuomonę (2), EESRK pažymi, kad, nepaisant visų privalumų, „per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų“ požiūrį reikia papildyti kitomis politikos priemonėmis. Taikant pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį turi būti užtikrintas gyvavimo ciklo principas ir vengiama, kad dėl kelių transporto priemonių elektrifikavimo išmetamieji teršalai būtų perkeliami į pradinę vertės grandinės grandį.

1.4.

EESRK primygtinai pakartoja, kad asmenų judumas turi išlikti prieinamas ir įperkamas visiems, ypač į darbą važinėjantiems darbuotojams, neturintiems galimybės naudotis kokybišku viešuoju transportu ar kitais judumo sprendimais (3).

1.5.

Automobilių sektorius yra strategiškai svarbus Europos ekonomikai. Automobilių gamybos sektoriuje (surinkimo ir tiekimo sferose) dirba 2,6 mln. darbuotojų, o tiekimo pramonės šakose sukuriama 900 000 darbo vietų, kurios kartu sudaro 11,6 % ES gamybos pramonės darbo vietų.

1.6.

Žymiai paspartinus, visų pirma automobilių pramonėje, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempą, kuris bus susijęs su pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, reikės papildomų išteklių, pavyzdžiui, išplėtus Teisingos pertvarkos fondą, siekiant susidoroti su socialinėmis pasekmėmis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonėmis, nuo automobilių tiekimo grandinių priklausomuose regionuose.

1.7.

EESRK patvirtina savo raginimą atlikti vertinimą, kuris apimtų pažangą, susijusią su personalo kvalifikacija, perkvalifikavimu ir mokymu bei atnaujintą analizę, kuriose reikia imtis (papildomų) veiksmų siekiant pagerinti automobilių pramonės darbuotojų įgūdžius ir kvalifikaciją rengiantis struktūriniams pokyčiams (4). EESRK pakartoja, kad šie aspektai turėtų būti įtraukti į siūlomas valdymo ir stebėsenos nuostatas.

1.8.

EESRK nerimauja, kad, jei nebus sukurta pertvarkai remti reikalinga įkrovimo infrastruktūra, bus sunku pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus. Įkrovimo infrastruktūra turi būti sukurta ten, kur žmonės gyvena, dirba ir užsiima kasdiene veikla.

1.9.

Degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako degalai, taip pat elektroliziniai degalai gali atlikti tam tikrą vaidmenį mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro kelių transporto sektoriuje, ypač dabartinio transporto priemonių parko ir sunkiai elektrifikuojamų dalių atveju, tačiau turi būti taikomos griežtos tvarumo normos.

2. Pasiūlymo aplinkybės

2.1.

Komunikate dėl Europos žaliojo kurso (5) buvo pateikta nauja ES augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti ES į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Juo dar kartą patvirtinamas Komisijos siekis padidinti savo klimato tikslus ir pasiekti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

2.2.

Šis tikslas nustatytas Komunikate „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (6).

2.3.

Remiantis išsamiu poveikio vertinimu, Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“ (7) buvo pasiūlyta padidinti Europos užmojį ir pateikti išsamų planą, kuriuo būtų siekiama padidinti ES privalomą 2030 m. tikslą ir bent 55 % atsakingai sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. 2030 m. tikslas atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą, kuriuos siekiama užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 oC, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 C. 2020 m. gruodžio mėn. susitikime Europos Vadovų Taryba patvirtino naują ES privalomą 2030 m. tikslą (8). Siekdama įgyvendinti šį padidintą užmojį iki 2030 m., Komisija peržiūrėjo šiuo metu galiojančius klimato ir energetikos teisės aktus, kuriais buvo numatyta, kad išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų būti sumažintas tik 40 % iki 2030 m. ir 60 % iki 2050 m.

2.4.

Šis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, apie kurį buvo paskelbta Komisijos klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane (9), yra išsamiausia pastangų įgyvendinti plataus užmojo naują 2030 m. klimato srities tikslą sudedamoji dalis ir prie jo turės prisidėti visi ekonomikos sektoriai ir politikos sritys, įskaitant kelių transporto sektorių.

2.5.

Automobilių pramonė yra labai svarbi ES ekonomikai ir sudaro daugiau kaip 7 % ES BVP, nes joje tiesiogiai ar netiesiogiai sukuriama darbo vietų 12,6 mln. europiečių. ES automobilių sektoriaus investicijos į MTTP kasmet siekia 60,9 mlrd. EUR.

2.6.

Komisijos darnaus ir išmanaus judumo strategijoje (10) sprendžiami didesni su perėjimu prie netaršaus judumo susiję uždaviniai ir nustatomos veiksmų gairės, kaip ryžtingai nukreipti Europos transporto sektorių teisinga tvarios ir išmanios ateities linkme.

2.7.

Prie strategijos pridedamas veiksmų planas apima politiką, kurios tikslas, be kita ko, yra skatinti netaršių transporto priemonių ir su jomis susijusios infrastruktūros naudojimą. Perėjimas prie netaršių transporto priemonių užkirs kelią taršai ir pagerins mūsų piliečių sveikatą; juo taip pat bus prisidedama prie Europos žaliojo kurso nulinės taršos tikslo, kuris numatytas Nulinės taršos veiksmų plane (11).

2.8.

Lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO 2 kiekio normos yra pagrindiniai išmetamo CO2 kiekio mažinimą šiame sektoriuje skatinantys veiksniai, kaip nurodyta komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis“. Šio pasiūlymo bendrieji tikslai – padėti siekti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo ir šiuo tikslu, atsižvelgiant į Europos klimato teisės aktą, siekti, kad iki 2030 m. grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas bent 55 %, palyginti su 1990 m.

2.9.

Išmetamo CO2 normos ir naujų netaršių transporto priemonių tiekimas rinkai yra priemonė, kuria papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (12) (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva), kuria siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro gaminant elektromobiliuose naudojamą elektros energiją ir skatinama šiuo metu naudojamose transporto priemonėse su vidaus degimo varikliais naudoti degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalus. Taip pat yra didelė sinergija tarp išmetamo CO2 normų ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) (13) bei Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pakartoja, kad remia Europos žaliojo kurso tikslą, kuriuo siekiama, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, taip pat persvarstytus 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, kaip nustatyta Komiteto nuomonėje dėl Europos klimato teisės akto (14).

3.2.

ES išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti bent 55 % iki 2030 m. prireiks nemažai papildomų pastangų visuose ekonomikos sektoriuose ir, visų pirma transporto sektoriuje. Transporto sektorius yra vienas iš ES žaliojo kurso prioritetų, kurio bendras tikslas – iki 2050 m. transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 % Su kelių transporto priemonėmis susiję išmetamieji teršalai sudaro 22 % visų ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 27 % jų išmetamo CO2 kiekio (15). Oficialiais duomenimis, 2018 m. kelių transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis buvo 26,8 % didesnis nei 1990 m. (16) Visai neseniai, 2019 m., naujų lengvųjų automobilių išmetamas teršalų kiekis augo trečius metus iš eilės ir siekė 122,3 gramo anglies dioksido vienam kilometrui (g CO2/km). (17)

3.3.

EESRK pabrėžia ES darnaus ir išmanaus judumo strategijos, kurioje nustatyti keletas šio plataus užmojo tikslo įgyvendinimo etapų, svarbą, siekiant, kad iki 2050 m. transporto priemonės būtų pritaikytos prie neutralaus poveikio klimatui Europoje, skatinant sektorių integravimą. Remiantis ankstesniais politikos dokumentais, strategijoje pagrįstai skatinamas sektorių integravimas, paremtas papildomomis priemonėmis siekiant pertvarkyti transporto sektorių. Išmetamųjų teršalų normos atlieka pagrindinį vaidmenį, tačiau norint pasiekti nustatytus tikslus reikės papildomų pastangų, kad būtų įdiegta infrastruktūra, paspartinta nuo iškastinio kuro nepriklausoma elektros energijos gamyba ir sukurti anglies dioksido kainų mechanizmai transporto sektoriui (18).

3.4.

Reglamentas dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų yra ES strategijos, kuria siekiama sumažinti šiame sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, kertinis akmuo. EESRK pažymi, kad 2018 m. Reglamentas dėl lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio buvo išsamiai persvarstytas (19). Tačiau EESRK pripažįsta, kad, nors jis neseniai buvo persvarstytas, to nepakanka, kad būtų pasiekti ES klimato teisės akte numatyti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslai.

3.5.

Automobilių sektorius yra strategiškai svarbus Europos ekonomikai. Automobilių gamybos sektoriuje (surinkimo ir tiekimo srityse) dirba 2,6 mln. darbuotojų, o tiekimo pramonės šakose sukuriama 900 000 darbo vietų, kurios kartu sudaro 11,6 % ES gamybos pramonės darbo vietų. Iš viso su automobiliais susijusioje veikloje Europoje dirba 12,6 mln. žmonių, o tai reiškia, kad automobilių sektoriuje sukuriama 6,6 % visų ES darbo vietų. ES automobilių pramonėje kasmet sukuriamas 76 mlrd. EUR prekybos perteklius, o tai sudaro 33 % visų ES MTTP išlaidų. Galiausiai, ne mažiau svarbu tai, kad motorinių transporto priemonių įsigijimas ir naudojimas yra pagrindinis mokesčių pajamų šaltinis valstybėms narėms: vien Vokietija kasmet surenka beveik 100 mlrd. EUR (20).

3.6.

Siekiant 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslų, reikės dėti didžiules pastangas, kad būtų pertvarkyta automobilių pramonė ir pakeistas esamas transporto priemonių parkas. Elektrinių transporto priemonių įsisavinimas Europoje sparčiai didėja daugelyje valstybių narių, tačiau vis dar yra ribotas: 2019 m. elektromobiliai sudarė tik 3,5 % visų užregistruotų naujų automobilių, įskaitant baterines elektrines transporto priemones (BEV) ir įkraunamas hibridines transporto priemones (PHEV), o elektra varomi automobiliai sudaro tik 1,2 % esamo ES automobilių parko (21). Naujausi duomenys rodo, kad 2021 m. trečiąjį ketvirtį baterinių elektrinių transporto priemonių (BEV) ir įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių rinkos dalys sparčiai padidėjo – atitinkamai 9,8 % ir 9,1 % (22).

3.7.

Reikia atsižvelgti į tai, kad ES automobilių pramonė turės mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro tokiomis aplinkybėmis, kai ji susiduria su daugybe kitų struktūrinių pokyčių, kurie jau daro didelį poveikį jos darbo jėgai, varomųjų jėgų: dėl surinkimo linijų automatizavimo ir robotizavimo didėja našumas, o tai turės įtakos šiame sektoriuje dirbtų valandų skaičiui (23), dėl tebesitęsiančio puslaidininkių trūkumo gamyba sumažėjo, o pandemija ir jos padariniai lėmė istoriškai sumažėjusią pardavimo ir gamybos apimtį.

3.8.

EESRK dar kartą tvirtai pabrėžia, kad asmenų judumas turi išlikti prieinamas ir įperkamas visiems, ypač į darbą važinėjantiems darbuotojams, neturintiems galimybės naudotis kokybišku viešuoju transportu ar kitais judumo sprendimais (24). Didelė kliūtis baterinių elektrinių transporto priemonių (BEV) rinkos augimui yra aukštos pradinės pirkimo kainos, lemiančios didesnius nusidėvėjimo kaštus pirmiesiems savininkams, o dėl to atsiranda naudojamų transporto priemonių įvairovė. Tačiau iš įvairių ataskaitų matyti, kad daugelyje šalių, atsižvelgiant į bendras su nuosavybe susijusias išlaidas, baterinės elektrinės transporto priemonės (BEV) jau yra labiausiai vartotojams įperkama galimybė (25). Artimiausiais metais bus labai svarbu išlaikyti proporcingas paramos priemones ir paskatas, kad naudos gautų ir naudotų automobilių pirmieji bei antrieji naudotojai, kuriems elektrifikacija bus naudingiausia.

3.9.

2020 m. gegužės mėn. Europos Komisija pasiūlė įsteigti 40 mlrd. EUR Teisingos pertvarkos fondą siekiant remti regionus, priklausančius nuo anglies ir taršos anglies dioksidu intensyvumu pasižyminčių pramonės šakų pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Atsižvelgiant į derybas dėl ES biudžeto ir ES ekonomikos gaivinimo, valstybės narės sutiko Teisingos pertvarkos fondui skirti 17,5 mlrd. EUR. Gerokai paspartinus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tempą, kuris bus susijęs su Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu, visų pirma automobilių pramonėje, reikės papildomų išteklių siekiant susidoroti su socialinėmis pasekmėmis, susijusiomis su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonėmis, nuo automobilių tiekimo grandinių priklausomuose regionuose.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK pabrėžia, kad parko apribojimais siunčiamas labai galingas ir veiksmingas impulsas technologiniams pokyčiams pramonėje. Būtent dėl šio reglamentavimo impulso Europos automobilių pramonė pasirinko netaršių transporto priemonių kelią. Platesnio užmojo transporto priemonių parko apribojimai padės užtikrinti, kad Europa iki 2050 m. taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu.

4.2.

EESRK pritaria nuomonei, kad registruojant naujus automobilius ir furgonus Europos Sąjungoje turėtų būti įmanoma iki 2035 m. 100 % sumažinti viso ES parko išmetamų teršalų kiekį. EESRK pažymi, kad šį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą galima pasiekti tik tuo atveju, jei visos pagrindinės sąlygos būtų optimaliai tarpusavyje susijusios ir vartotojai (visoje Europos Sąjungoje) galėtų būti įtikinti pereiti prie netaršių transporto priemonių. Todėl svarbu įdiegti būtiną įkrovimo infrastruktūrą, taikant ją ten, kur žmonės gyvena, dirba ir užsiima kasdiene veikla kartu užtikrinant, kad ši įkrovimo infrastruktūra jiems būtų patogi.

4.3.

EESRK remia siūlomus viso ES automobilių parko naujiems lengviesiems automobiliams taikomo išmetamo CO2 kiekio tikslus, siekiant iki 2030 m. išmetamą dujų kiekį sumažinti 55 % (palyginti su 2021 m. tikslu). EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į konkrečius automobilių pramonės gamybos ir kūrimo ciklus, šiuo metu šiam tikslui pasiekti pramonės srityje turi būti priimti reikiami sprendimai.

4.4.

EESRK iš esmės pritaria tam, kad lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas 50 %, tačiau atkreipia dėmesį tiek į specifinį šių transporto priemonių gamybos ir kūrimo ciklą, tiek į tipinį jų naudojimą. EESRK nerimauja, kad nesukūrus pertvarkai remti reikalingos įkrovimo infrastruktūros, bus sunku pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, todėl gali prireikti papildomų kriterijų.

4.5.

EESRK pakartoja savo 2018 m. raginimą į dabartinio reglamentavimo laikotarpio vidurio vertinimą (pradžioje numatytą atlikti 2024 m.) įtraukti pažangą, susijusią su personalo kvalifikacija, perkvalifikavimu ir mokymu bei atnaujintą analizę, kuriose srityse reikia imtis (papildomų) veiksmų siekiant pagerinti automobilių pramonės darbuotojų įgūdžius ir kvalifikaciją rengiantis struktūriniams pokyčiams (26). EESRK pakartoja, kad šie aspektai turėtų būti įtraukti į siūlomas valdymo ir stebėsenos nuostatas, kurios turi būti grindžiamos realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio patikrinimais.

4.6.

Reglamento dėl išmetamo CO2 normų peržiūra turi būti grindžiama technologiniu neutralumu, kartu atsižvelgiant į tai, kad ne visos galimybės užtikrina didelį energijos vartojimo efektyvumą. Nors akivaizdu, kad elektrifikavimas yra pagrindinis būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti kelių transporto sektoriuje, jis gali būti ne pats tinkamiausias sunkesnėms ar tolimojo susisiekimo transporto rūšims. Kaip pabrėžiama Europos Komisijos 2018 m. komunikate „Švari mūsų visų planeta“, reikia apsvarstyti daugybę įvairių technologijų, o ES požiūris turi būti grindžiamas technologiniu neutralumu. Baterijos, vandenilis, pažangieji biodegalai, biometanas ir e. skysčiai turės atlikti svarbų vaidmenį mažinant transporto sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. EESRK pritaria technologinio neutralumo principui ir pabrėžia, kad judumo srityje būtina išlaikyti visas galios pavaras, atitinkančias išmetamo CO2 ir išmetamųjų teršalų kiekio normas, atsižvelgiant į Žaliojo kurso tikslus.

4.7.

Atsižvelgdamas į savo ankstesnę nuomonę (27), EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant visų privalumų, reglamento projekte pasirinktas „per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų“ požiūrio principas turi būti papildytas kitomis politikos priemonėmis. Įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį turi būti užtikrintas gyvavimo ciklo principas ir vengiama, kad dėl kelių transporto priemonių elektrifikavimo išmetamieji teršalai būtų perkeliami į pradinę vertės grandinės grandį. Persvarsčius ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, turi būti užtikrinama, kad kelių transporto priemonių elektrifikavimas ir elektros energijos gamybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas vyktų tokiu pačiu tempu.

4.8.

Dabartinis įsisavinimas rinkoje rodo, kad įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių technologija gali tapti atspirties tašku ir pereinamojo laikotarpio technologija, padedančia pasiekti klimato tikslus transporto sektoriuje. Tačiau reikia užtikrinti, kad hibridinės transporto priemonės didžiąją laiko dalį būtų varomos tik elektra ir dažnai įkraunamos. Siekiant užkirsti kelią vis dažnesnėmis diskusijomis apie klaidinantį įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (PHEV) ženklinimą, reikėtų skubiai imtis priemonių padidinti „elektrinių kelionių“ dalį, įskaitant toliau paminėtus aspektus:

—	Įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (PHEV) elektrinė rida turėtų būti suprojektuota taip, kad apimtų tipinį vartotojo elgesį. Visuose modeliuose turėtų būti siekiama, kad automobiliai siektų maždaug 80–100 km atstumą įprasto veikimo metu ir 11 kW įkrovimo galią.

—	Siekiant padėti vairuotojams naudotis elektros energija į transporto priemonę reikėtų integruoti skaitmeninių paslaugų, informavimo ir pažangaus eksploatavimo strategijas.

—	Reikėtų užtikrinti transporto priemonėse įrengtų degalų sąnaudų matavimo prietaisų duomenų prieinamumą pasitelkiant (vienodai apibrėžtą) OBD sistemos (vidinės diagnostikos sistemos) II sąsają, atitinkančią techninių tarnybų duomenų apsaugą.

—	Nacionalinių paskatų naudoti baterijas įgyvendinimas (socialiai teisingos anglies dioksido apmokestinimo schemos ir laipsniškas netiesioginių iškastinio kuro subsidijų, kaip antai neapmokestinamų degalų kortelių darbuotojams, naudojantiems įmonės automobilį, atsisakymas).

4.9.

Degalai iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalai, taip pat elektroliziniai degalai gali atlikti tam tikrą vaidmenį mažinant kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, ypač esamo transporto priemonių parko ir sunkiai elektrifikuojamų dalių atveju, atsižvelgiant į tai, kad šie degalai bus reikalingi pirmiausia siekiant sumažinti sunkiai elektrifikuojamų transporto sistemos dalių, pvz., aviacijos ir jūrų transporto, priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, ES teisės aktais turi būti užtikrinta, kad būtų taikomi griežti tvarumo standartai. Pirma, vertinant gyvavimo ciklą turi būti užtikrinta, kad anglies pėdsakas atitiktų 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą. Antra, net jei šių alternatyviųjų degalų naudojimas yra ribotas, jis turi būti suderinamas su JT DVT, todėl pasėlių biodegalų, palmių ir sojų biodegalų palaipsniui būtina atsisakyti.

4.10.

EESRK pritaria tam, kad nuo 2030 m. būtų panaikinta leidžianti nukrypti nuostata mažiems gamintojams, per metus užregistruojantiems mažiau kaip 10 000 automobilių arba mažiau kaip 22 000 furgonų. Bendra nišinė rinka transporto priemonėms, nesusijusioms su išmetamųjų teršalų kiekio normomis, nėra priimtina. Tačiau pasiūlyme nėra nuostatos dėl sunkiai elektrifikuojamų specialios paskirties automobilių.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 158.

(2) OL C 227, 2018 6 28, p. 52.

(3) EESRK nuomonė „ES judumo strategija ir ES pramonės vertės grandinės. Automobilių ekosistemų metodas“ (nuomonė savo iniciatyva), 1.3 punktas (OL C 105, 2022 3 4, p. 26).

(4) OL C 227, 2018 6 28, p. 52, 1.6 ir 4.13 punktai.

(5) COM(2019) 640 final.

(6) COM(2018) 773 final.

(7) COM(2020) 562 final.

(8) 2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, EUCO 22/20 CO EUR 17 CONCL 8.

(9) COM(2020) 562 final.

(10) COM(2020) 789 final.

(11) COM(2021) 400 final, taip pat žr. šios srities 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1) ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).

(12) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(13) OL L 275, 2003 10 25, p. 32.

(14) OL C 364, 2020 10 28, p. 143.

(15) https://ec.europa.eu/docsroom/documents/275968

(16) https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/transport-emissions-of-greenhouse-gases-7/assessment

(17) https://www.eea.europa.eu/highlights/average-car-emissions-kept-increasing

(18) OL C 286, 2021 7 16, p. 158.

(19) OL C 227, 2018 6 28, p. 52.

(20) ACEA 2021 m. duomenys https://www.acea.auto/files/ACEA_Pocket_Guide_2021-2022.pdf.

(21) ES+JK, Norvegija, Islandija: https://www.eea.europa.eu/data-and-maps/indicators/proportion-of-vehicle-fleet-meeting-5/assessment; BEV – 0,4 % ir hibridinės transporto priemonės – 0,8 %; ACEA, 2021 m. duomenys.

(22) https://www.acea.auto/fuel-pc/fuel-types-of-new-cars-battery-electric-9-8-hybrid-20-7-and-petrol-39-5-market-share-in-q3-2021/

(23) Žr. Fraunhofer instituto ELAB 2.0 tyrimą: ELAB 2.0 study.

(24) EESRK nuomonė, „ES judumo strategija ir ES pramonės vertės grandinės. Automobilių ekosistemų metodas (nuomonė savo iniciatyva)“, 1.3 punktas (OL C 105, 2022 3 4, p. 26).

(25) https://www.beuc.eu/publications/beuc-x-2021-039_electric_cars_calculating_the_total_cost_of_ownership_for_consumers.pdf

(26) OL C 227, 2018 6 28, p. 52, 1.6 ir 4.13 punktai.

(27) OL C 227, 2018 6 28, p. 52.

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/87

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“

(COM(2021) 574 final – 2021/0293 (COD))

(2022/C 194/12)

Pranešėja Violeta JELIĆ

Bendrapranešėjis Philip VON BROCKDORFF

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 10 18 Taryba, 2021 10 26
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 173 straipsnio 3 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 13
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	239 / 1/ 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

COVID-19 atskleidė ypatingą technologijų svarbą ekonomikos ir sveikatos sektorių atsparumui, tad ES skaitmeninė transformacija ir suverenumas yra egzistenciškai svarbūs. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) ragina ES plėtoti savo skaitmeninį suverenumą, kuris artimiausiais metais turėtų būti esminis Europos ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio vystymosi ramstis.

1.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninis suverenumas turi būti grindžiamas pasauliniu konkurencingumu, remiantis tvirtu valstybių narių bendradarbiavimu, kuris yra būtina sąlyga, kad ES taptų pasaulinio lygio standartų, įskaitant technologijų patikimumą, kūrėja.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija turi vykti tvariai, laikantis į žmogų orientuoto ir įtraukaus požiūrio. Todėl EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės atstovų, įskaitant socialinius partnerius, vartotojų organizacijas ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, dalyvavimą formuojant, įgyvendinant ir stebint politikos programą ir susijusius nacionalinius veiksmų planus.

1.4.

Sėkmingam skaitmeninės transformacijos įgyvendinimui reikalingos technologinės kompetencijos ir talentas. Be to, būtina, kad visi piliečiai turėtų tvirtą ir visapusišką skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų pagrindą. EESRK pažymi, kad ypatingą dėmesį reikia skirti pažeidžiamiausiems asmenims, patiriantiems skaitmeninio atotrūkio poveikį, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenims, žemą kvalifikaciją turintiems žmonėms ir neįgaliesiems.

1.5.

Technologinės kompetencijos priklauso nuo tvirtos pramoninės bazės, intensyviai kuriamų inovacijų ir investicijų. EESRK pabrėžia, kad investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir bendrosios duomenų rinkos plėtra yra labai svarbūs veiksniai, kuriais užtikrinama tinkama skaitmeninė plėtra visuose ES regionuose, tiek tarp piliečių, tiek įmonėse.

1.6.

Europos bendrovėms, palyginti su užsienio konkurentais, reikia palankesnių sąlygų kurti inovacijas, investuoti ir vykdyti veiklą. Propaguojant novatoriškas įmones būtina užtikrinti, kad būtų skatinamos visos įmonės, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinės ekonomikos įmones, ir kad jos galėtų dalyvauti siekiant pažangos ir gauti iš to naudos.

1.7.

Norint pirmauti skaitmeninėje srityje reikia, kad privatusis ir viešasis sektoriai bendradarbiautų. EESRK pabrėžia esminį viešojo sektoriaus vaidmenį skaitmeninės plėtros srityje vykdant viešųjų paslaugų ir administravimo skaitmeninimą. Tai būdas ne tik padidinti šių paslaugų veiksmingumą, bet ir sudaryti palankesnes sąlygas įtraukiai prieigai prie jų.

1.8.

EESRK mano, kad daugiašaliai projektai yra vertinga iniciatyva, kuria siekiama skatinti ES kompetenciją skaitmeninių technologijų srityje ir stiprinti jos padėtį pasaulyje. Ši iniciatyva taip pat padėtų rasti problemų, kurioms spręsti reikia daugiau išteklių nei gali skirti atskira valstybė narė, sprendimus, be to, skleisti gerąją patirtį tarpvalstybiniu mastu. Komitetas taip pat palankiai vertina Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumo (ESIK) idėją, nes tai būtų priemonė, kuri leistų derinti ES ir nacionalinį finansavimą su privačiu finansavimu programos tikslais.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad daugiašaliai projektai turėtų apimti kuo daugiau valstybių narių, kad būtų galima remti tarpusavyje susietą, sąveikią ir saugią bendrąją skaitmeninę rinką ir reaguoti į visas ypatingos svarbos pajėgumų spragas visoje ES. Šiuo tikslu EESRK ragina Komisiją paspartinti ir valdyti projektus taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda visos ES požiūriu.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

COVID-19 atskleidė ypatingą technologijų svarbą ekonomikos ir sveikatos sektorių atsparumui, tad ES skaitmeninė transformacija ir suverenumas yra egzistenciškai svarbūs. Didėjanti įtampa JAV ir Kinijos santykiuose yra papildoma paskata ES plėtoti savo skaitmeninius pajėgumus; tokia įtampa gali virsti kova už technologinę ir pramoninę viršenybę.

2.2.

Atsižvelgiant į tai būtina, kad ES imtųsi skubių veiksmų ir plėtotų savo skaitmeninį suverenumą, kuris artimiausiais metais turėtų būti pagrindiniu ramsčiu Europos skaitmeninimo ir ekonomikos augimo srityse ir taip pat turės įtakos jos saugumui ir padėčiai pasaulyje. EESRK mano, kad skaitmeninis suverenumas padėtų sustiprinti galimus ES pranašumus ir pašalinti strateginius trūkumus technologijų srityje. Jis taip pat galėtų pakeisti padėtį bendrojoje rinkoje ir išplėsti atvirų rinkų ir tiekimo grandinių naudojimą, kad būtų išvengta pernelyg didelės priklausomybės nuo nuosavų sistemų.

2.3.

Šis uždavinys yra labai sunkus, nes ES turi pradėti pirmauti technologijų srityje, o šiuo metu ES valstybės narės neturi bendros pozicijos technologijų klausimais ar net vienodo supratimo apie strateginę skaitmeninių technologijų svarbą, pavyzdžiui, dėl plačiajuosčio ryšio diegimo ar dirbtinio intelekto taikymo.

2.4.

Skaitmeninė transformacija taip pat yra ES vertybių klausimas ir būdas naudoti šiuolaikines technologijas siekiant ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu sustiprinti darnų vystymąsi, įskaitant kokybiškų darbo vietų kūrimą ir perėjimą prie žiedinės ir anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. EESRK palankiai vertina tai, kad akcentuojamas į žmogų orientuotas ir įtraukus požiūris į skaitmeninę transformaciją, tinkamai atsižvelgiant į vartotojų, darbuotojų, verslininkų ir plačiosios visuomenės interesus, įskaitant privatumo ir duomenų apsaugą, informacinių ir ryšių technologijų saugumą, skaitmeninių sistemų energijos vartojimo ir medžiagų naudojimo efektyvumą.

2.5.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo nustatyti 2030 m. politikos programą „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“, kuri būtų 2021 m. pranešimo apie Sąjungos padėtį dalis ir tolesnė veikla, susijusi su komunikatu „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“ ir ankstesne skaitmenine strategija. EESRK jau yra pateikęs savo nuomonę dėl komunikato (1).

2.6.

EESRK pabrėžia, kad skaitmeninis suverenumas turi būti grindžiamas konkurencingumu, kuris remiasi tvirtu valstybių narių bendradarbiavimu ir kurį papildo aktyvus pilietinės visuomenės suinteresuotųjų subjektų, įskaitant įmones, darbuotojus, vartotojus, akademinę bendruomenę ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, dalyvavimas. Sėkmingas konkurencingumas pasaulyje ir protekcionizmo bei izoliuotumo prevencija yra būtina sąlyga, kad ES taptų pasaulinio lygio standartų, įskaitant technologijų patikimumą ir orientavimąsi į žmogų, kūrėja. Tam reikia technologinės kompetencijos ir talento. Be to, būtina, kad visi piliečiai turėtų tvirtą ir visapusišką skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų pagrindą.

2.7.

Investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą ir bendrosios duomenų rinkos plėtra yra labai svarbūs ir būtini veiksniai, kuriais užtikrinama tinkama skaitmeninė plėtra visuose ES regionuose. Taisyklėmis grindžiamos ir vienodos skaitmeninės veiklos sąlygos svarbios ir tarptautiniu lygmeniu. Tuo pačiu metu vis svarbiau skirti tinkamą dėmesį kibernetiniam saugumui visose vertės grandinėse.

2.8.

Technologinė kompetencija priklauso nuo stiprios pramoninės bazės, inovacijų ir investicijų intensyvumo. Todėl Europos bendrovėms reikia bendros verslo aplinkos, kurioje joms būtų sudarytos palankesnės sąlygos, palyginti su užsienio konkurentais. Propaguojant novatoriškas įmones būtina užtikrinti, kad būtų skatinamos ir remiamos visos įmonės, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinės ekonomikos įmones, kad jos galėtų dalyvauti siekiant pažangos ir gauti iš to naudos.

2.9.

Norint pirmauti skaitmeninėje srityje reikia, kad privatusis ir viešasis sektoriai bendradarbiautų. EESRK pabrėžia esminį viešojo sektoriaus vaidmenį skaitmeninės plėtros srityje, vykdant viešųjų paslaugų ir administravimo skaitmeninimą. Tai būdas ne tik padidinti šių paslaugų veiksmingumą, bet ir palengvinti įtraukią prieigą prie jų.

2.10.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EESRK mano, kad komunikate „Skaitmeninės politikos kelrodis“ nustatytos keturios pagrindinės kryptys – įgūdžiai, infrastruktūra, įmonės, viešasis sektorius – yra labai svarbios skaitmeninei transformacijai. EESRK taip pat mano, kad konkretūs kiekvienos krypties tikslai padeda orientuotis į pažangą ir ją stebėti. Tačiau ne mažiau svarbu sukurti palankias ir tinkamas sąlygas konkrečioms priemonėms, kurių reikia tikslams pasiekti, įgyvendinti.

2.11.

Finansavimas yra vienas iš pagrindinių skaitmeninės plėtros įgyvendinimo veiksnių. Tiek viešasis, tiek privatusis finansavimas atlieka svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, švietimą ir mokymą bei techninę infrastruktūrą. Reguliavimo sistema yra dar vienas bendrasis skaitmeninės plėtros veiksnys. EESRK mano, jog svarbu, kad reguliavimas skatintų inovacijas ir investicijas į skaitmeninimą, atsižvelgiant į žmogaus teises ir aplinkos bei klimato tikslus.

2.12.

EESRK mano, kad valstybių narių bendradarbiavimas ir koordinuoti veiksmai yra gyvybiškai svarbūs siekiant efektyviau naudoti išteklius ir sudaryti sąlygas plačios apimties investicijoms, kurių atskiros šalys užtikrinti negali. Bendradarbiavimas taip pat labai svarbus siekiant pirmauti skaitmeninėje srityje pasauliniu mastu. EESRK taip pat pritaria pasiūlymui formuoti skaitmeninį kelią taikant tarpsektorinį požiūrį ir integruojant visas susijusias politikos sritis, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų, pramonės, švietimo, ekonomikos ir užimtumo politiką.

2.13.

Tačiau reikia užtikrinti, kad į skaitmeninę pertvarką ir pastangas būtų įtraukti visi piliečiai. Šiuo atžvilgiu pasiūlyme reikia tinkamai atsižvelgti į pažeidžiamiausius asmenis, patiriančius skaitmeninio atotrūkio poveikį. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų poreikiams, susijusiems su skaitmeninių paslaugų mokymo, įgūdžių ugdymo ir prieinamumo reikalavimais.

2.14.

Siekiant užtikrinti įtraukų programos priėmimą ir įgyvendinimą, taip pat formuojant, įgyvendinant ir stebint politikos programą ir susijusius nacionalinius veiksmų planus, EESRK mano, kad labai svarbu užtikrinti pilietinės visuomenės atstovų, ne tik socialinių partnerių, bet ir vartotojų organizacijų bei kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos viziją ir Europos skaitmeninės transformacijos kryptis, nes taip skatinami koordinuoti veiksmai visoje ES, nustatant stebėsenos ir bendradarbiavimo mechanizmą, skirtą politikos kryptims, priemonėms ir veiksmams nukreipti ir stiprinti, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos tarpusavyje, pasiektų ES skaitmeninius tikslus.

3.2. Bendrieji tikslai

3.2.1.

EESRK mano, kad pasiūlyme išdėstyti bendrieji tikslai yra svarbūs siekiant veiksmingai skatinti skaitmeninę plėtrą, atsižvelgiant į pirmiau pateiktose bendrosiose pastabose nurodytus principus ir aspektus.

3.2.2.

EESRK pabrėžia, kad bendrieji tikslai yra kiekybinių skaitmeninių uždavinių kokybinė sistema, todėl juos reikia atidžiai stebėti kartu su uždaviniais, siekiant užtikrinti uždavinių įgyvendinimą atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos tikslus.

3.3. Skaitmeniniai tikslai

3.3.1.

EESRK mano, kad keturios pagrindinės kryptys ir jų tikslai vienas kitą papildo ir pabrėžia, kad juos visus reikia plėtoti. Pavyzdžiui, tinkami įgūdžiai ir tinkama infrastruktūra sudaro sąlygas plėtoti verslą ir viešąsias paslaugas.

3.3.2.

EESRK ragina nustatyti plataus užmojo tikslus didinti žmonių, turinčių bent pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, skaičių ir mano, kad visi žmonės turėtų turėti galimybę įgyti pagrindinių skaitmeninių, įskaitant kibernetinio saugumo, įgūdžių. Šiame procese žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus žmonės neturi likti pamiršti. Tam turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos skiriant ES ir nacionalinį finansavimą, pavyzdžiui, per Europos socialinį fondą.

3.3.3.

Be uždavinio ugdyti pagrindinius įgūdžius, EESRK pabrėžia būtinybę didinti profesinius skaitmeninius įgūdžius, kad būtų galima reaguoti į įgūdžių spragas ir patenkinti profesinio gyvenimo poreikius.

3.3.4.

Skaitmeninės kompetencijos stiprinimo požiūriu EESRK pritaria, kad aukštos kvalifikacijos skaitmeninių technologijų specialistų skaičius turi labai padidėti. EESRK taip pat mano, kad labai svarbu didinti moterų ir vyrų konvergenciją, kad būtų išnaudotas visas visuomenės potencialas šioje srityje. Be ES vidaus specialistų, naudinga per mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektus pritraukti talentų iš užsienio.

3.3.5.

Kadangi tinkama infrastruktūra yra būtina bet kokios skaitmeninės plėtros sąlyga, EESRK visiškai pritaria tikslui visiems Europos namų ūkiams užtikrinti patikimą ir greitą ryšį Tai vienodai svarbu visoms įmonėms. Be to, įmonės ir vartotojai yra vis labiau tarpusavyje susiję per skaitmeninius produktus ir paslaugas.

3.3.6.

Siekdamas sutvirtinti ES padėtį pasaulyje ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, EESRK pritaria tikslui stiprinti puslaidininkių gamybą ES, kartu pabrėždamas, kad reikia skatinti ir kitų pramoninių komponentų gamybą. Tas pats pasakytina ir apie kvantinių pajėgumų stiprinimą, įskaitant greitą kvantinio kompiuterio sukūrimą ir paribio mazgų diegimą.

3.3.7.

Kadangi vykstant skaitmeninei transformacijai pagrindinį vaidmenį atlieka įmonės, EESRK mano, kad būtina skatinti skaitmeninių technologijų diegimą visose įmonėse. EESRK pritaria 70 % diegimo tikslui, tačiau mano, kad technologijos neturėtų būti apibrėžiamos nei išsamiai, nei išimtinai, nes tai gali užkirsti kelią inovacijoms. Nors dirbtinis intelektas, debesijos kompiuterijos paslaugos ir didieji duomenys šiandien yra svarbūs kaip strateginės technologijos, rytoj naujos technologijos ir toliau bus kuriamos ir EESRK rekomenduoja, kad minėtas tikslas būtų neutralus technologijų požiūriu.

3.3.8.

Nors svarbu skatinti dirbtinio intelekto ir kitų pažangiųjų technologijų naudojimą, taip pat reikia pripažinti, kad MVĮ susiduria su dideliais sunkumais diegdamos net pagrindines skaitmenines technologijas. Ypatingą dėmesį reikia skirti labai mažoms įmonėms, kurios yra didžiausia įmonių grupė, tačiau turi mažiausiai išteklių. Be to, reikia atsižvelgti ir į socialinės ekonomikos įmonių ypatumus.

3.3.9.

EESRK pritaria novatoriškų startuolių ir veiklą plečiančių įmonių stiprinimui gerinant jų galimybes gauti finansavimą. Atsižvelgiant į tai, kad yra daug ir kitų rūšių MVĮ, vykdant skaitmeninę transformaciją labai svarbu remti ir jas.

3.3.10.

Viešųjų paslaugų skaitmeninimo procesai yra labai sveikintini tiek piliečių, tiek įmonių požiūriu. EESRK taip pat pažymi, kad įmonių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimas yra glaudžiai susijęs ir vienas kitam padeda.

3.4. Stebėsena ir ataskaitų teikimas

3.4.1.

EESRK palankiai vertina siekį nustatyti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius kiekvienam skaitmeniniam tikslui, kad būtų galima palyginamai ir skaidriai stebėti pažangą. EESRK pabrėžia, kad reikia vengti duomenų rinkimo dubliavimosi ir kuo labiau pasinaudoti esamais šaltiniais ir sistemomis. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) yra tinkamas darbo pagrindas.

3.4.2.

EESRK mano, jog svarbu, kad metinė skaitmeninio dešimtmečio pažangos ataskaita padėtų stebėti pažangą ir nustatyti problemas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Be to, ataskaita turėtų padėti valstybėms narėms palyginti savo veiksmus ir mokytis vienoms iš kitų.

3.5. Nacionalinės veiksmų gairės ir jų vertinimas

3.5.1.

Nacionalinės strateginės veiksmų gairės yra politikos programos pagrindas ir todėl jos labai svarbios skaitmeninei plėtrai ES. Todėl svarbu remti valstybių narių pastangas šioje srityje. Nors valstybėms narėms akivaizdžiai reikia gairių, kaip įvertinti ir prognozuoti planuojamos politikos, priemonių ir veiksmų poveikį, dar svarbiau teikti paramą pačioms priemonėms ir veiksmams.

3.5.2.

Politikos programos pasiūlymas grindžiamas ES lygmens tikslais, o tai reiškia, kad atskiros valstybės narės neturi absoliučių tikslų. Tai reiškia, kad nacionalinių veiksmų gairių ir jų pakankamumo siekiant ES lygmens tikslų vertinimo procesas yra labai sudėtingas.

3.5.3.

EESRK mano, kad Sąjungos lygmens projektinės trajektorijos yra naudinga priemonė apibrėžiant būsimų pokyčių esmę. Tačiau reikėtų vengti pernelyg supaprastintų jomis grindžiamų išvadų ar rekomendacijų.

3.5.4.

Nors Komisijos ir valstybių narių metinio vertinimo ir bendradarbiavimo procesas yra svarbus, EESRK mano, kad keitimasis gerąja patirtimi, tarpusavio vertinimas ir daugiašalių projektų tarp valstybių narių kūrimas yra produktyvūs būdai skatinti pažangą.

3.5.5.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra keletas paralelių procesų, kuriais siekiama įgyvendinti ES lygmens tikslus įvairiose politikos srityse, EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti politikos nuoseklumą ir vengti daugialypių ir besidubliuojančių pastangų. Taip pat verta neatidėliojant apsvarstyti, ar procesas turi būti kartojamas kasmet, atsižvelgiant į tai, kad daugeliui priemonių reikia daugiau laiko įgyvendinti.

3.6. Daugiašaliai projektai

3.6.1.

EESRK mano, kad daugiašaliai projektai yra vertinga priemonė ES kompetencijai ir pasaulinei padėčiai pasirinktose srityse stiprinti. Jie taip pat gali padėti išspręsti problemas, kurioms reikia daugiau išteklių, nei gali skirti atskira valstybė narė. Be to, daugiašaliai projektai yra vienas iš būdų skleisti gerąją patirtį tarpvalstybiniu mastu.

3.6.2.

Daugiašaliais projektais turėtų būti siekiama ne tik prisidėti prie skaitmeninių tikslų įgyvendinimo, bet ir visada kurti tikrą pridėtinę vertę dalyvaujančioms šalims ir visai ES. EESRK mano, kad inovacijų, infrastruktūros ir įgūdžių ugdymo projektai geriausiai atitinka šį reikalavimą.

3.6.3.

Komitetas pabrėžia, kad šis bendradarbiavimo mechanizmas turi ne didinti susiskaldymą ES, bet, atvirkščiai, kurti stipresnę Sąjungą. Šiuo tikslu svarbu, kad visoms valstybėms narėms būtų suteikta galimybė dalyvauti daugiašaliame projekte, atsižvelgiant į jų interesus ir finansinį bei nefinansinį įnašą. EESRK ragina Komisiją paspartinti ir orientuoti projektus taip, kad būtų užtikrinta kuo didesnė nauda visos ES požiūriu.

3.7. Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumas (ESIK)

3.7.1.

Pasiūlyme numatyta galimybė įsteigti Europos skaitmeninės infrastruktūros konsorciumą (ESIK) daugiašaliams projektams įgyvendinti, dėl kurio Komisija turi priimti sprendimą gavusi bent trijų valstybių narių prašymą. EESRK palankiai vertina ESIK idėją, nes tai būtų priemonė, kuri leistų derinti ES ir nacionalinį finansavimą su privačiu finansavimu skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslais.

3.7.2.

Kaip ir patys daugiašaliai projektai, taip ir ESIK įgyvendinimas turi būti įtraukus, kad bet kuri valstybė narė galėtų prisijungti prie konsorciumo kaip narė pagrįstomis sąlygomis arba kaip stebėtoja. Apskritai ESIK įstatai turi būti aiškūs ir juose turi būti apibrėžti valstybių narių, Komisijos ir kitų dalyvių, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų ar privačių subjektų, vaidmenys.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 374, 2021 9 16, p. 22.

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/92

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra

(COM(2021) 563 final – 2021/0213 (CNS))

(2022/C 194/13)

Pranešėjas	Stefan BACK
Bendrapranešėjis	Philippe CHARRY

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 9 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnis ir 192 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 14
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 20
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	192 / 6 / 15

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymo tikslą, nes juo atnaujinama 2003 m. direktyva ir siekiama patikslinti jos sistemą, taip pat todėl, kad juo norima struktūruoti apmokestinimą taip, kad būtų skatinama tvari neiškastinių išteklių energija.

1.2.

Tačiau EESRK apgailestauja, kad biodegalų apmokestinimas pagal pasiūlymą yra pernelyg griežtai susietas su Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (AIED) pateiktu kategorizavimu, ir mano, kad dėl alternatyvių degalų trūkumo ir dėl to didėjančių išlaidų reikia lankstesnio požiūrio į leistinus biodegalus, įskaitant minimalų apmokestinimo lygį, kuris turėtų būti daug mažesnis nei taikomas iškastiniam kurui.

1.3.

EESRK mano, kad padidintas minimalus mokesčių lygis gali turėti neigiamų socialinių pasekmių ir sukelti energijos bei judumo nepriteklių, ir teigiamai vertina tai, kad valstybės narės gali sumažinti minimalų krosnių kuro ir elektros energijos, kuriuos naudoja pažeidžiami namų ūkiai ir labdaringomis pripažintos organizacijos, lygį ir kad siūloma dešimčiai metų atleisti nuo apmokestinimo krosnių kurą ir elektros energiją, kuriuos naudoja pažeidžiami namų ūkiai.

1.4.

EESRK rekomenduoja vartoti sąvoką „energinis nesaugumas“, kuri apima kokybinius aspektus (šalčio, drėgmės, komforto lygio pojūtį) ir kiekybinius aspektus (išlaidas energijai, skurdo ribą) ir kuri negali būti suprantama remiantis vien kiekybiniais aspektais, kaip tai daroma pasiūlyme dėl direktyvos vartojant sąvoką „pažeidžiamas namų ūkis“.

1.5.

EESRK mano, kad aplinkosaugos mokesčiais taip pat turi būti aiškiai siekiama socialinių tikslų, nes nuo to priklauso jų priimtinumas visuomenei, kai pradedamas svarstyti pajamų iš šio mokesčio paskirstymo klausimas: EESRK rekomenduoja gautas mokestines pajamas skirti, pavyzdžiui, labiausiai paveiktiems asmenims.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad dėl išlaidų energijai kylantys finansiniai sunkumai šiuo metu yra daugelio valstybių narių dėmesio centre. EESRK mano, kad reikšmingai prisidėti prie šių problemų sprendimo galima iš esmės padidinus investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir pakoregavus Europos kainodaros sistemą taip, kad joje atsispindėtų visų energijos rūšių, įskaitant pigiausias, kainos. Šiuo tikslu didmeninėje elektros energijos rinkoje reikia pakeisti dabartinę aukcionų sistemą.

1.7.

EESRK taip pat įspėja dėl neigiamo poveikio Europos pramonės konkurencingumui rizikos ir atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo valstybėms narėms leisti taikyti sumažintus mokesčius energijai imliam verslui už šildymui naudojamų energinių produktų suvartojimą arba tais atvejais, kai su verslo subjektais ar asociacijomis sudaromi susitarimai siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Ši galimybė yra būtina siekiant išsaugoti ES pramonės konkurencingumą, atsižvelgiant į tai, kad dauguma ES nepriklausančių šalių iki šiol nepatvirtino konkrečių klimato srities priemonių.

1.8.

EESRK taip pat apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme iš esmės panaikinta galimybė diferencijuoti įmonėms ir vartotojams taikomus minimalius apmokestinimo tarifus.

1.9.

EESRK mano, kad prekių ir keleivių vežimo mokesčių mažinimo galimybės yra nepakankamos, nes jos neapima kelių transporto ir neatsižvelgiama į techninio neutralumo principą. EESRK teiktų pirmenybę bendrosios išimties taikymui arba sumažintiems mokesčiams krovinių gabenimui ir įmonėms, kurios vykdo didelio masto eksporto veiklą į trečiąsias šalis.

1.10.

Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą suderinti dyzelino ir benzino mokesčių lygius. Tai reiškia, kad padidės krovinių vežimo sąnaudos, kurias būtų galima kompensuoti bendrai sumažinus mokesčius krovininio transporto degalams. Tas pats argumentas taikomas kalbant apie skirtumo tarp komercinio ir nekomercinio dyzelino išnykimą.

1.11.

1.12.

1.13.

EESRK mano, kad nuostatose dėl jūrų transporto ir aviacijos nepakankamai atsižvelgiama į salų šalių, didelius salynus turinčių šalių ir šalių, kuriose yra dideli atstumai ir retai apgyvendinti regionai, padėtį.

1.14.

EESRK taip pat pažymi, kad valstybės narės turės pačios spręsti, ar jos nori, kad oro navigacijai ir laivybai ES išorėje būtų taikomi tokie patys apmokestinimo lygiai, kokie taikomi ES viduje, arba šiuos sektorius atleisti nuo apmokestinimo vykdant tokią veiklą. EESRK labai kritiškai vertina šią nuostatą, nes ji gali paskatinti valstybes nares imtis vien tik šių transporto rūšių apmokestinimo; vietoj to pirmiausia reikėtų skatinti pasaulinius sprendimus, nes vienašališki veiksmai gali sukelti rimtų problemų.

2. Nuomonės aplinkybės, įskaitant nagrinėjamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto

2.1.

Kaip 55 % tikslo priemonių rinkinio dalį, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (nauja redakcija), peržiūrint dabartinę Tarybos direktyvą 2003/96/EB (1) ta pačia tema.

2.2.

Kaip vieną iš priežasčių šiam pasiūlymui pateikti Komisija nurodė būtinybę nustatyti aiškias energinių produktų ir elektros energijos apmokestinimo taisykles, siekiant užtikrinti, kad jomis būtų ir toliau prisidedama prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, kartu įveikiant su klimatu ir aplinkosauga susijusius iššūkius, kuriuos keliami žaliajame kurse. Energijos apmokestinimu galima prisidėti prie Europos klimato teisės akte iškeltų siekių, pagal kuriuos išmetamų CO2 teršalų kiekis iki 2030 m., palyginti su 1990 m., turėtų būti sumažintas bent 55 %, užtikrinant, kad variklių degalų, krosnių kuro ir elektros apmokestinimas geriau atspindėtų jų poveikį aplinkai ir sveikatai.

2.3.

Todėl siūlomi nauji didesni minimalūs apmokestinimo lygiai ir yra sumažintos bei labiau apribotos valstybių narių galimybės atleisti nuo mokesčių. Be to, aviaciniai ir jūrų transporto degalai apmokestinami visų pirma daugumos ES viduje vykdomų operacijų atžvilgiu, valstybėms narėms numatant galimybę atleisti nuo mokesčių oro navigaciją ar laivybą ES išorėje arba joms taikyti tokį patį apmokestinimo lygį.

2.4.

Šis pasiūlymas yra pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio (angl. Fit for 55) dalis. Kadangi remiamasi principu „teršėjas moka“, yra glaudus ryšys su ATLPS sistema ir į šį priemonių rinkinį taip pat įtrauktu pasiūlymu atnaujinti šią sistemą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina šio pasiūlymo tikslą tiek dėl to, kad juo atnaujinama 2003 m. direktyva bei siekiama patikslinti jos sistemą, tiek dėl to, kad juo norima struktūruoti energinių produktų ir elektros, naudojamų kaip krosnių kuras arba variklių degalai, apmokestinimą taip, kad būtų skatinama tvari neiškastinių išteklių energija.

3.2.

EESRK pažymi, kad nors siūlomuose mokesčių lygiuose nėra oficialaus išmetamo CO2 kiekio elemento, siūloma apmokestinimo struktūra vis dėlto turėtų panašų poveikį, atsižvelgiant į tai, kad didžiausi minimalūs apmokestinimo lygiai yra nustatyti CO2 išskiriančiam iškastiniam kurui.

3.3.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK apgailestauja, kad biodegalų apmokestinimas pagal šį pasiūlymą yra pernelyg griežtai susietas su Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje (AIED) pateiktu kategorizavimu. EESRK mano, kad dėl alternatyvių degalų trūkumo ir dėl to kylančių didelių sąnaudų lygio reikia lankstesnio požiūrio į leistiną biokurą tiek dėl AIED II, kuri nėra šios nuomonės dalykas, tiek dėl minimalaus apmokestinimo lygio, kuris turėtų būti daug mažesnis nei taikomas iškastiniam kurui.

3.4.

EESRK laikosi nuomonės, kad padidintas minimalus mokesčių lygis gali turėti neigiamų socialinių padarinių ir sukelti energijos bei judumo nepriteklių. Akivaizdu, kad į šį klausimą atsižvelgė Komisija, leisdama valstybėms narėms mažinti minimalų krosnių kuro ir elektros energijos, kuriuos naudoja pažeidžiami namų ūkiai ir labdaringomis pripažintos organizacijos, apmokestinimo lygį ir leisdama dešimčiai metų visiškai atleisti nuo apmokestinimo pažeidžiamų namų ūkių naudojamą krosnių kurą ir elektros energiją, kaip apibrėžta 17 straipsnio c punkte. EESRK apgailestauja, kad panašios priemonės nėra įtrauktos siekiant išvengti judumo nepritekliaus. Siūlomos mokesčių sumažinimo galimybės viešajam transportui ir kitoms nei kelių transportas transporto rūšims šiuo atveju nėra naudingos.

3.5.

Ekologinio apmokestinimo socialinė realybė yra dvejopa: viena vertus, jis nedaro vienodo poveikio visiems namų ūkiams, kita vertus, daugiausia išlaidų energijai dažniausiai patiria pažeidžiamiausi ir viduriniosios klasės namų ūkiai (proporcingai jų pajamoms).

3.6.

EESRK pabrėžia, kad nors Komisija laikosi nuomonės, jog socialinėje teisės aktų rinkinio dalyje, t. y. pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas, atsižvelgta į socialinį aspektą, dėl šio pasiūlymo dėl reglamento „konkretaus poveikio vertinimo neatlikta“ (žr. pasiūlymo dėl reglamento tekstą). Vietoj to, jis grindžiamas 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plano poveikio vertinimu ir dar vienu poveikio vertinimu, pridedamu prie ATLPS direktyvos peržiūros.

3.6.1.

Fondo struktūra taip pat kelia tam tikrų klausimų. Tik dalis fondo lėšų bus skirta socialinėms kompensacijoms, o likusi dalis bus naudojama elektrinėms transporto priemonėms skirtoms paskatoms, taip pat investicijoms į įkrovimo infrastruktūrą ir pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. EESRK abejoja, ar tokios priemonės bus naudingos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes parama elektrinėms transporto priemonėms duos naudos turtingesniems namų ūkiams.

3.6.2.

EESRK nuomone, teisingo ir veiksmingo kompensavimo mechanizmo sukūrimas, atsižvelgiant į įvairią nelygybę, yra sudėtingas tikslas, kurio Socialinis klimato fondas tikrai neatitinka, nes palyginti neturtinga šalis, kurioje nelygybė yra nedidelė, iš šio fondo gautų mažiau lėšų nei turtinga valstybė, kurioje nelygybė didelė.

3.7.

EESRK mano, kad pasiūlymo dėl direktyvos poveikio vertinimas nėra pakankamai išsamus. Komitetas pabrėžia, kad iš tikrųjų aplinkosaugos apmokestinimas turi dvigubą socialinę kainą: pirma, jis nedaro vienodo poveikio visiems namų ūkiams ir pažeidžiamiausi bei viduriniosios klasės namų ūkiai dažniausiai patiria daugiausia išlaidų energijai, palyginti su jų pajamomis.

3.8.

EESRK mano, kad pasiūlyme dėl direktyvos turėtų būti aiškiau apibrėžta sąvoka „nesaugumas“. 17 straipsnyje nustatyta, kad „pažeidžiami namų ūkiai – tai namų ūkiai, kuriems ši direktyva daro didelį poveikį; šioje direktyvoje tai reiškia, kad jie yra žemiau skurdo rizikos ribos, kuri apibrėžiama kaip 60 % nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos“.

3.9.

Nuo 2009 m. Direktyvoje dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių vartojamos energinio nesaugumo ir energijos nepritekliaus sąvokos: „patiriantieji energijos nepriteklių“ yra vartotojai ir (arba) namų ūkiai, turintys ribotą prieigą prie energijos (daugiausia dujų ir elektros). Terminas „energinis nesaugumas“ savo ruožtu apima asmenis arba namų ūkius, kurių ištekliai ir būsto sąlygos neleidžia jiems gauti pakankamai energijos, kad būtų užtikrintas minimalus komforto lygis.

3.9.1.

EESRK kelia klausimą, kodėl naujoje Energijos mokesčių direktyvos redakcijoje yra nustatytas „60 % nacionalinės ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos“ kriterijus, nes, viena vertus, sąvoka „energinis nesaugumas“ labiau tinka šiam procesui, kita vertus, ji yra daugiaaspektė ir apima:

—	namų ūkių ekonominį skurdą (pajamas, išlaidas ne energijai),

—	su energijos tiekimu susijusią riziką (aukštas ir nepastovias kainas, energetinių jėgainių kokybę),

—	netvarkingos būklės pastatus arba jų geografinę izoliaciją, viešojo transporto trūkumą ir kitus veiksnius, dažnai priklausančius nuo su transportu susijusių apribojimų (fiksuoto atstumo tarp namų ir darbo).

3.9.2.

Kiekvienas iš šių trijų pažeidžiamumo veiksnių lemia energinį nesaugumą.

3.9.3.

EESRK rekomenduoja vartoti sąvoką „energinis nesaugumas“, kuris yra kokybinis (šalčio, drėgmės, patogumo lygio pojūtis) ir kiekybinis (išlaidos energijai, skurdo riba) reiškinys, kurio negalima suprasti vien tik kiekybiškai, kaip tai daroma pasiūlyme dėl direktyvos, nustatant sąvoką „pažeidžiami namų ūkiai“.

3.9.4.

EESRK pabrėžia, kad socialinės priemonės, skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims remti, nukrypsta nuo griežtų ribų principo, todėl piliečiai, kurių pajamos nuo ribos gali skirtis tik keliais euro centais, nepagrįstai diferencijuojami. Taigi nustatant bet kokią griežtą ribą, kaip antai pasiūlyme dėl direktyvos numatytą 60 % ribą, gali nepavykti pasiekti užsibrėžto tikslo, be to, ji gali lemti didelį neigiamą piliečių elgesį ir paskatinti perėjimą nuo užimtumo prie šešėlinės ekonomikos arba prie pajamų slėpimo.

3.9.5.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad socialinė parama mažas pajamas gaunantiems asmenims valstybėse narėse labai skiriasi ir kad daug socialinės paramos nėra apmokestinama, todėl mokesčių administravimo institucijos nelaiko jos pajamomis.

3.10.

Su judumu ir transportu susijusį pažeidžiamumą dar labiau apsunkina su būstu susijęs pažeidžiamumas (6,9 % namų ūkių 27 ES valstybėse narėse nesugeba pakankamai apšildyti savo būsto – nuo 30,1 % Bulgarijoje iki 1,8 % Suomijoje, o tai ženklas, kad energinis nesaugumas yra nevienodas). Degalų kainos daro poveikį namų ūkių judumo elgsenai, ypač tais atvejais, kai žmonės gyvena vietovėse, kuriose nėra viešojo transporto, arba kai jų transporto priemonės yra senos ir nėra galimybės jų pakeisti. Atsiranda naujų energinio nesaugumo formų, susijusių su judumu ir transportu.

3.11.

Šiuo atžvilgiu EESRK pabrėžia, kad dėl išlaidų energijai kylantys finansiniai sunkumai, darantys neigiamą poveikį tiek pažeidžiamiausioms šeimoms, tiek verslui, šiuo metu yra daugelio valstybių narių dėmesio centre. EESRK mano, kad reikšmingai prisidėti prie šių problemų sprendimo galima iš esmės padidinus investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir reformavus Europos kainodaros sistemą taip, kad joje atsispindėtų visų energijos rūšių, įskaitant pigiausias, kainos. Šiuo tikslu pagal Europos elektros energijos vidaus rinkos taisykles reikia pakeisti didmeninių elektros energijos rinkų aukcionų sistemą.

3.12.

3.13.

EESRK taip pat apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme iš esmės panaikinta galimybė diferencijuoti įmonėms ir vartotojams taikomus minimalius apmokestinimo tarifus.

3.14.

EESRK atkreipia dėmesį į galimybę sumažinti mokesčius tam tikroms transporto rūšims, tačiau apgailestauja, kad kelių transportui, išskyrus vežimą troleibusais, nėra pasiūlyta daugiau galimybių.

3.15.

Apskritai EESRK mano, kad prekių ir keleivių vežimo mokesčių mažinimo galimybės yra nepakankamos, nes jos neapima kelių transporto ir neatsižvelgama į techninio neutralumo principą, pavyzdžiui, troleibusai projektuojami kaip vienintelė kelių transporto priemonė, kuriai gali būti taikomas mokesčių sumažinimas.

3.15.1.

EESRK teiktų pirmenybę bendrosios išimties taikymui arba sumažintiems mokesčiams krovinių gabenimui ir įmonėms, kurios vykdo didelio masto eksporto veiklą į trečiąsias šalis.

3.15.2.

Šiomis aplinkybėmis EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlymu siekiama suderinti dyzelino ir benzino mokesčių lygius. Tai reiškia, kad padidės krovinių vežimo sąnaudos, kurias būtų galima kompensuoti bendrai sumažinus mokesčius krovininio transporto degalams. Tas pats argumentas taikomas kalbant apie skirtumo tarp komercinio ir nekomercinio dyzelino išnykimą.

3.16.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 8 straipsnio 2 dalyje ir 18 straipsnyje numatytos specialios mokesčių mažinimo galimybės, susijusios su tam tikromis įrangos rūšimis ir energijai imliais pramonės sektoriais, yra itin selektyvios ir, atsižvelgiant į jų diskrecinį pobūdį, galėtų sukelti tokią pačią mokesčių konkurenciją, kokią siekiama pašalinti Komisijos pasiūlymu. Sunku suprasti, kodėl nebuvo teikiama pirmenybė paprastam, aiškiam sprendimui, t. y. sumažinti mokesčių lygius verslo subjektams. Tai ypač svarbu mineraloginiams procesams, kuriems gali būti taikomos mokesčių sumažinimo galimybės pagal 18 straipsnį, tačiau atitinkamos valstybės narės nuožiūra, o tai sukelia teisinį netikrumą ir mokesčių konkurenciją.

3.17.

Kalbant apie apmokestinimo išplėtimo pridėtinę vertę įtraukiant aviaciją ir vandens transportą ES viduje, EESRK mano, kad svarbu vienodai sutelkti kitus būdus skatinti didesnį šių transporto rūšių tvarumą. Pavyzdžiui, aviacijos srityje kuriami nauji ir tvarūs varymo būdai, todėl turėtų būti ieškoma konkrečių priemonių jiems skatinti. Kalbant apie vandens transportą, tai vienas iš sektorių, kuriame priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas atrodo itin sudėtingas. Taigi dėl šio transporto sektoriaus apmokestinimo gali tik padidėti sąnaudos, kaip kad gali atsitikti ir išplėtus ATLPS apimant šią sritį. Abiem atvejais dešimties metų pereinamasis laikotarpis bendro laipsniško aviacijos apmokestinimo ir tvarių biodegalų bei kitų alternatyvių degalų specialių mokesčių režimų įvedimui atrodo labai trumpas.

3.18.

3.19.

EESRK taip pat pažymi, kad valstybės narės turės pačios spręsti, ar jos nori, kad oro navigacijai ir laivybai ES išorėje būtų taikomi tokie patys apmokestinimo lygiai, kokie taikomi ES viduje, arba šiuos sektorius atleisti nuo apmokestinimo vykdant tokią veiklą. EESRK labai kritiškai vertina šią nuostatą, nes ji gali paskatinti valstybes nares imtis vien tik šių transporto rūšių apmokestinimo, tuo tarpu pirmiausia reikėtų skatinti pasaulinius sprendimus, nes vienašališki veiksmai gali sukelti rimtų problemų.

3.20.

Galiausiai EESRK kyla klausimas, koks bus ekologiškų mokesčių efektyvumas. Ekologiškos apmokestinimo priemonės yra susijusios su energetikos, transporto, taršos ir gamtos išteklių sektoriais. Nors daugelis jų buvo sukurtos Europos sistemoje ir todėl yra bendros visoms ES valstybėms narėms, jų taikymas įvairiose šalyse skiriasi, nors tai ir turėtų būti reglamentuota.

3.21.

Įvairios mokestinių pajamų perskirstymo formos – valstybės deficito mažinimas, pajamų perskirstymas įmonėms ar namų ūkiams, kitų mokesčių, pvz., darbo pajamų, mažinimas arba pajamų perskirstymas aplinkosaugos politikai ar investicijoms – gali trukdyti tam, kad mokesčių mokėtojai priimtų ekologišką apmokestinimą. Kaip matyti iš vadinamosios geltonųjų liemenių krizės Prancūzijoje, šių keturių pajamų perskirstymo formų nepakanka užtikrinti, kad apmokestinamų produktų kainų padidėjimas taptų priimtinas visuomenei.

3.22.

Galiausiai EESRK mano, kad aplinkosaugos mokesčiai nebus priimtini visuomenei nenumačius kompensacijų, kuriomis būtų atsižvelgta į namų ūkių pajamas ir jų pažeidžiamumą dėl energetinių problemų, susijusių su struktūriniais aspektais (viešojo transporto stoka, būsto izoliacija, šildymo sistemos efektyvumu, nuosavos transporto priemonės tipu).

3.23.

Aplinkosaugos mokesčiai dažnai laikomi nesąžiningais, nes jie daro didesnį poveikį nedideles pajamas gaunantiems namų ūkiams ir pastaruoju metu vis dažniau viduriniajai klasei. Bus daromas neproporcingas poveikis mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie degalams ir transportui išleidžia didesnę savo pajamų dalį. Jie taip pat turi mažiau galimybių dalyvauti žaliojoje pertvarkoje, nes, nors mažo anglies dioksido kiekio produktų (elektrinių transporto priemonių, saulės baterijų plokščių ir kt.) eksploatavimo sąnaudos gali būti mažesnės, jiems reikia didelių pradinių investicijų, o tai yra kliūtis namų ūkiams, turintiems ribotas galimybes gauti kapitalo. Be to, netikrumą patiriantys namų ūkiai yra priversti planuoti artimiausias savo išlaidas, todėl jie negali gauti naudos iš potencialaus sutaupymo ilguoju laikotarpiu.

3.24.

Kad aplinkosaugos mokesčiai būtų priimtini visuomenei, juos reikia derinti su taisomosiomis priemonėmis, tačiau tai nenumatyta nei pasiūlyme dėl direktyvos, nei Socialiniame klimato fonde.

Briuselis, 2022 m. sausio 20 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos Direktyva 2003/96/EB pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/97

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos

(COM(2021) 742 final)

(2022/C 194/14)

Pranešėjas

Juraj SIPKO

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2022 1 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 14
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	229 / 2 / 10

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Dabartinius socialinius ir ekonominius poslinkius euro zonos šalyse lydi didelė nežinomybė, susijusi su nevaldomu ir sparčiu COVID-19 plitimu. Todėl EESRK palankiai vertina naujausią Komisijos dokumentą dėl ekonominių poslinkių ES valstybėse narėse ir padarinių valdymo procesui analizę (1). Kartu Komitetas primena apie istorinę progą nedelsiant priimti ir nuosekliai įgyvendinti atitinkamas praktines ir veiksmingas politikos priemones, kurių reikia imtis kelyje į kompleksišką, tačiau, atsižvelgiant į dabartinius poslinkius, būtiną visos visuomenės pertvarką.

1.2.

Vienas didžiausių vidaus makroekonominio disbalanso iššūkių yra užtikrinti laipsnišką viešųjų finansų konsolidavimą. EESRK laikosi nuomonės, kad dabartinis teisėkūros pagrindas, kurį sudaro galiojantis Stabilumo ir augimo paktas, nebetinka dabartinėms sąlygoms. Todėl EESRK pabrėžia, kad neabejotinai būtina pagrįsta ir priimtina teisėkūros pagrindo fiskalinių taisyklių peržiūra (2), orientuota į šio pagrindo supaprastinimą ir stebėseną.

1.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemija kilo būtent tada, kai daugumoje šalių vyko makroekonominio disbalanso naikinimo procesas. Pandemija nutraukė skolos ir BVP santykio mažėjimą ir paspartino būsto kainų kilimą, o tai ženklas, kad apskritai pablogėjo makroekonominės sąlygos. Be to, EESRK nurodo didžiausią išorės disbalansą, kuris pastebimas euro sistemoje – TARGET2 (3). Šis disbalansas nuo pat savo atsiradimo skatina didžiausius šalių skirtumus.

1.4.

EESRK stebi spartų infliacijos didėjimą, prasidėjusį 2021 m. pradžioje. Šis didėjimas po ilgų mažos infliacijos metų daugiausia yra susijęs su stipriu energijos kainų atsigavimu nuo istoriškai žemo lygio pandemijos metu, sutrikdytomis tiekimo grandinėmis ir išaugusiomis transporto išlaidomis. Komitetas mano, kad dabartinę aukštą infliacijos normą lėmė su pandemija ir ekonomikos atvėrimu susiję laikino pobūdžio veiksniai. Tikėtina, kad 2022 m. ir 2023 m. kainų augimas sulėtės, o infliacijos lygis sumažės iki ankstesnio vidutinio lygio.

1.5.

Finansų sąjungos kūrimo proceso užbaigimas yra būtina išankstinė gerai veikiančios Europos pinigų sąjungos sąlyga. Nors kuriant bankų sąjungą padaryta pažanga, EESRK pabrėžia, kad reikia priimti ir sparčiai patvirtinti tolesnius veiksmus. Kapitalo rinkų fragmentacija valstybėse narėse nesukuria pakankamai galimybių įmonėms lengviau gauti finansinių išteklių bendroje kapitalo rinkoje kapitalo rinkų sąjungos sistemoje. Todėl reikia tolesnės pažangos baigiant kurti kapitalo rinkų sąjungą.

1.6.

EESRK atidžiai stebi, kaip gilėja skirtumai tarp valstybių narių, o taip pat pačioje ES ir tarp euro zonos valstybių. Todėl Komitetas pritaria ekonominės politikos priemonių derinio, kuris leistų veiksmingai naudoti turimus vidaus išteklius, tiek viešuosius, tiek privačius, įskaitant finansinius išteklius, kurie numatyti pagal „NextGenerationEU“ ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, priėmimui. Veiksmingai ir apdairiai naudojant šiuos finansinius išteklius konvergencijos procesas gali sustoti, o vėliau vėl atsinaujinti.

1.7.

EESRK susirūpinimą kelia nuolat didėjantis socialinis nestabilumas. Kadangi po pasaulinės finansų krizės nebuvo imtasi pakankamų priemonių kovoti su didėjančia nelygybe ir skurdu, COVID-19 dar labiau pagilino šią nelygybę ir paskatino skurdo augimą. Todėl šiuo metu būtina skubiai parengti ir stebėti atitinkamus nelygybės ir skurdo rodiklius, taip pat ir atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus.

1.8.

Didžiausia egzistencinė grėsmė gyvybei šioje planetoje yra precedento neturintys neigiami klimato pokyčiai. EESRK ragina imtis skubių kovos su klimato kaita priemonių, įskaitant bazinių rodiklių, kuriais būtų vertinamos krizės socialinės ir ekonominės pasekmės, sukūrimą, ir jas įgyvendinti. Be to, EESRK pabrėžia, kad neigiami klimato krizės padariniai turės didelį poveikį ne tik makroekonominiam stabilumui (augs išlaidos, didės kainos dėl sausros), bet ir finansiniam stabilumui, ypač draudimo verslui (4), ir socialiniam stabilumui.

1.9.

Evoliucinis technologinis procesas skatina sparčią skaitmenizaciją ir finansinių inovacijų diegimą. EESRK palankiai vertina Europos Centrinio Banko ir Komisijos sprendimą pradėti diskusijas dėl skaitmeninio euro įvedimo. Atsižvelgiant į visus pranašumus, skaitmeninio euro įvedimas galėtų būtų naudingas euro zonos piliečiams ir įmonėms.

1.10.

Iš dalies dėl visų priemonių, kurių buvo imtasi ir kurios buvo įgyvendintos po pasaulinės finansų krizės, bankų sektorius euro zonos šalyse kol kas atrodo palyginti stabilus. EESRK atkreipia dėmesį į galimas nemokumo problemas, visų pirma mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių atveju. Neigiami mažųjų ir vidutinių įmonių nemokumo poslinkiai gali sutrikdyti finansų sektoriaus finansinį stabilumą – tai ypač pasakytina apie bankų sektorių. Atsižvelgdamas į tai, EESRK ragina daugiau dėmesio skirti priemonių, būtinų finansų sistemos stabilumui užtikrinti, įdiegimui.

1.11.

EESRK atkreipia dėmesį į apdairumo principą, kurio laikomasi kovojant su vis dar nepažabota ir besitęsiančia COVID-19 krize, tačiau visų pirma pabrėžia, jog būtina pasiruošti galimoms kitoms virusų keliamoms krizėms. Politikos priemonės gyventojų imuninei sistemai stiprinti gali sudaryti sąlygas sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas, kurios atsiranda dėl ligos paplitimo, ir kartu sukurti geresnes sąlygas visų darbuotojų, dalyvaujančių kuriant vertę visuomenėje, sveikatai.

2. Bendroji informacija

2.1.

Palyginti su naujausia EESRK nuomone dėl ekonominės politikos euro zonoje, dabartiniams poslinkiams būdinga didelė infliacija, kurią pirmiausia skatina energetikos biržos prekių, būtent naftos ir gamtinių dujų, kainos.

2.2.

Nuo 2019 m. gamtinių dujų ir elektros didmeninės kainos vidutiniškai išaugo atitinkamai 429 % ir 230 % (5) Mažmeninių kainų augimas dar nėra toks didelis – jis sudaro atitinkamai 14 % ir 7 % Neseniai paskelbtos artimiausios ateities prognozės rodo, kad didmeninės kainos gali augti ir toliau – bent jau iki paskutinio 2022 m. ketvirčio.

2.3.

Po ilgų mažos infliacijos metų, nuo šių metų pradžios fiksuojamas didelis infliacijos augimas, nuolat viršijantis prognozes. Lapkričio mėn. jis pasiekė 4,9 % (6). Pagrindinis šį spartų kainų augimą lemiantis veiksnys yra biržos prekių, ypač naftos ir dujų, kainų šuolis nuo istoriškai žemo lygio iki prieš pandemiją buvusio lygio arba dar daugiau. Be to, daugelyje pasaulio vietų vis dar esama gamybos ir logistikos sutrikimų, dėl kurių didėja prekių kainos, ypač tokiu metu, kai kyla visuminė paklausa. Numatoma, kad nuo 2022 m. pradžios infliacija mažės.

2.4.

Nepaisant vilčių teikiančių realiosios ekonomikos atsigavimo pirmojoje 2021 m. pusėje lūkesčių, dabar jau atrodo, kad atsigavimo procesas bus daug sudėtingesnis dėl spartaus trečiosios epidemijos bangos plitimo. Kova su COVID-19 toli gražu nesibaigė, o pandemijos poveikis realiajai ekonomikai gali būti jaučiamas dar keletą metų. Nuolatinės problemos, susijusios su tiekiamosios energijos kainomis ir sudėtingomis galimybėmis gauti kai kurių gamybos cikle reikalingų prekių rūšių, labai suvaržo gamybos pajėgumų naudojimą, o taip pat planuojamas investicijas ir vartojimą.

2.5.

Finansinių priemonių naudojimas pagal „NextGenerationEU“ galėtų turėti teigiamą poveikį realiosios ekonomikos rezultatams ir padėtų įveikti su COVID-19 susijusias problemas. Šiomis aplinkybėmis lėšų skirstymas naudojant REACT-ES priemonę, o taip pat Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, daugiausia orientuojantis į atskirų šalių ekonomikos atsigavimą, atsparumą ir tvarumą, laikomas tikrai savalaikiu.

2.6.

Istoriškai didžiausias ekonomikos augimo nuosmukis nuo Europos integracijos pradžios buvo užfiksuotas 2020 m. Šiais metais realiosios ekonomikos augimas ES valstybėse narėse turėtų pasiekti apie 5 % tuo tarpu 2022 m. tikimasi 4,3 % realiosios ekonomikos augimo. 2023 m. galima tikėtis 2,5 % realiosios ekonomikos augimo euro zonos valstybėse narėse. Pagrindinis ekonomikos augimo 2021 m. variklis buvo namų ūkių vartojimas, kuris antrąjį ketvirtį euro zonoje pasiekė 3,5 %

2.7.

Vertinant ekonomikos augimo poslinkius svarbu atkreipti dėmesį į esamą riziką. Ši rizika susijusi prekybos prekėmis sumažėjimu, o paklausos požiūriu – ir su poveikio gamybos procesui pasekmėmis ir apdirbamosios pramonės sąnaudų padidėjimu euro zonoje. Be to, yra kitų veiksnių, tokių kaip pasaulinių vertės grandinių sutrikdymas ir palyginti didelė euro zonos apdirbamosios pramonės priklausomybė nuo žaliavų ir mikroprocesorių importo.

2.8.

COVID-19 skaudžiai palietė viešuosius finansus. Po epidemijos euro zonos valstybės narės susidurs su didžiuliais viešųjų finansų konsolidavimo iššūkiais. 2020 m. užfiksuotas 7,2 % BVP deficitas ir nė viena šalis nepasiekė biudžeto pertekliaus. Numatoma, kad 2021 m. deficitas šiek tiek sumažės iki 7,1 % BVP. Didesnio sumažėjimo galima tikėtis 2022 m. ir toliau 2023 m. – prognozuojama, kad deficitas sumažės iki maždaug 2,5 %, o tai yra gerokai didesnis deficitas nei iki COVID-19 protrūkio (2019 m. – 0,6 % BVP).

2.9.

Darbo rinkos pokyčius ir toliau lydi struktūrinės problemos atskirose euro zonos šalyse. Nepaisant to, nedarbo lygis yra palyginti žemas, daugiausia dėl plataus masto darbo vietų išsaugojimo sistemų įdiegimo. Dabartinėje daugumos euro zonos šalių darbo rinkoje santykinai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Nepaisant mažesnio, nei tikėtasi, nedarbo lygio dėl COVID-19, darbo rinkoje yra daug neišspręstų problemų, susijusių su būtinu perkvalifikavimu, ypač vykstant pertvarkos procesui.

2.10.

ES ir euro zonoje kaip visumoje užfiksuotas einamosios sąskaitos perteklius, tačiau įvairiose šalyse šie duomenys labai skiriasi. Kai kuriose šalyse einamosios sąskaitos perteklius tebėra didelis. Kita vertus, šalyse, kuriose veikia didelis tarpvalstybinio turizmo sektorius, einamosios sąskaitos deficitas apskritai pastebimai padidėjo arba sumažėjo jų turimas nedidelis perteklius. Tikimasi, kad ši padėtis laipsniškai pasitaisys, kai kelionės grįš į įprastą lygį. Vertinant euro zonos valstybių narių išorės disbalanso lygį, būtina atsižvelgti į precedento neturintį TARGET2 mokėjimo sistemos disbalanso padidėjimą, kuris šiais metais yra didžiausias nuo sistemos sukūrimo (7).

2.11.

Šiuo metu dėl greito ir nevaldomo viruso plitimo galima tikėtis papildomų korekcijų, susijusių su pateikta palyginti perspektyvia ekonomikos augimo prognoze. Dabartinis procesas, kai dėl epidemijos įvedamos ribojamosios priemonės, gali labai neigiamai paveikti realiosios ekonomikos augimą ir jau nebetvarų valstybės skolos lygį kai kuriose valstybėse narėse, o taip pat padidintų nelygybę ir skurdą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK sunerimęs stebi dabartinius ekonominius ir socialinius pokyčius, kurie siejami su su didele nežinomybe. Ši nežinomybė susijusi su dviem neigiamais veiksniais: precedento neturinčia valstybės skolos sankaupa ir infliacijos kilimu. Augant vartotojų kainoms blogėja socialinė namų ūkių padėtis ir daromas neigiamas poveikis gyvenimo lygiui. Kadangi skolos ir BVP santykis kai kuriose euro zonos valstybėse narėse jau buvo aukštas iki krizės, spartus fiskalinės būklės blogėjimas reiškia, kad toms euro zonos valstybėms narėms bus labai svarbu vidutinės trukmės laikotarpiu priimti ir įgyvendinti fiskalinio konsolidavimo priemones, kai tik tai leis ekonominės sąlygos.

3.2.

EESRK palankiai vertina laipsnišką realiosios ekonomikos atsigavimą. Šiomis aplinkybėmis Komitetas remia ketinimus didinti viešąsias ir privačias investicijas. EESRK tai pat pripažįsta, kad kuriant išsamią sistemą „NextGenerationEU“ yra galimybių šiuos išteklius veiksmingai panaudoti realiam kokybiškam ekonomikos augimui paremti.

3.3.

EESRK mano, kad staigus infliacijos šuolis nepaskatins ribojamosios Europos Centrinio Banko pinigų politikos, nes infliacijos veiksniai, kaip atrodo, yra laikini ir susiję su pasiūla. Todėl EESRK pritaria ekonominės politikos orientavimui į strateginių struktūrų atsparumo, lankstumo, autonomiškumo ir funkcionalumo stiprinimą, kad būtų galima ateityje reaguoti į pasikartojančius simetrinius sukrėtimus.

3.4.

EESRK remia esminius istorinius sisteminius pokyčius, kurie papildo pertvarką pereinant prie žaliosios, skaitmeninės ir socialiniu požiūriu teisingos ekonomikos. Nepaisant tolesnių poslinkių, susijusių su COVID-19, sudėtingumo ir nenuspėjamumo, EESRK palaiko Europos žaliąjį kursą (8) ir mano, kad tai istorinė galimybė tvariam ekonominiam ir socialiniam senojo žemyno vystymuisi. Tokiomis aplinkybėmis EESRK pasisako už tai, kad būtų pritarta visiems svarbiems veiksniams, kuriais dabartinėms ir būsimoms kartoms siekiama išsaugoti gyvybę planetoje, ir kad į juos būtų atsižvelgta.

3.5.

EESRK ragina skubiai priimti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama laipsniškai mažinti nelygybę ir skurdą euro zonos valstybėse narėse (9). Šiomis aplinkybėmis Komitetas įžvelgia galimybių panaudoti visas praktines pajamų ir išlaidų priemones, taip pat priešingą poveikį turinčių išlaidų sumažinimą, kovą su korupcija, juodąja ekonomika ir neskaidriais veiksmais, įskaitant ilgai uždelstą mokesčių rojaus klausimo sprendimą.

3.6.

Atsižvelgdamas į dabartinių poslinkių sudėtingumą ir nenuspėjamumą, EESRK sutinka, kad atskiros valstybės narės turėtų savo fiskalinę politiką priimti atsižvelgdamos į ekonomikos atsigavimo būklę, fiskalinį tvarumą ir poreikį mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus.

3.7.

EESRK supranta, kad fiskalinė politika turi būti pakankamai aktyvi ir lanksti atsižvelgiant į galimas viruso plitimo ir mutavimo bangas. Šiomis aplinkybėmis jis pritaria papildomoms ir būtinoms išlaidoms sveikatos priežiūrai, kol bus galima apskritai pamažu grįžti į normalią padėtį.

3.8.

Atsižvelgdamas į dabartinius sudėtingus ekonominius ir socialinius pokyčius, EESRK rekomenduoja įgyvendinti nuoseklų makroekonominės politikos priemonių derinį. Atsižvelgiant į bendrą atsigavimo strategiją, svarbų vaidmenį gali atlikti skatinamoji pinigų politika, derinama su nuoseklia fiskaline politika. Makroekonominės politikos priemonių derinio priėmimas ir įgyvendinimas taip pat turėtų būti koordinuojamas su socialiniais partneriais.

3.9.

Evoliucinis technologijų procesas susijęs su inovacijomis finansų sektoriuje. EESRK palankiai vertina pirmuosius ECB ir Komisijos žingsnius kuriant skaitmeninį eurą (10). Kol kas dėl skaitmeninio euro įvedimo ir galimų jo koncepcijos savybių nėra priimta jokio sprendimo. Įvedus skaitmeninį eurą tiek namų ūkiai, tiek įmonės galėtų atlikti greitesnes, veiksmingesnes, mažiau kainuojančias mokėjimo ir sąskaitų patvirtinimo operacijas, tačiau reikėtų atsižvelgti į pasekmes, pavyzdžiui, tarpuskaitos operacijoms. Tokiomis aplinkybėmis taip pat būtų galima tikėtis, kad bus prisidedama prie strategijos, kuria bus stiprinamas tarptautinis euro statusas.

3.10.

EESRK remia ir palankiai vertina tai, kad pradėtos viešos konsultacijos dėl viešųjų finansų valdymo. Šiomis aplinkybėmis orientuojamasi į a) fiskalinio konsolidavimo proceso grafiką, b) taisyklių ilgalaikėms priemonėms, susijusioms su pandemijos padarinių šalinimu, formulavimą, tačiau visų pirma į investicijas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine ekonomika, c) fiskalinių taisyklių supaprastinimą. EESRK atkreipia dėmesį į įvairias savo nuomones dėl ekonomikos valdymo, ypač dėl fiskalinių taisyklių. Šiuo požiūriu savo naujausioje nuomonėje (11) EESRK ragina viešosioms investicijoms taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, derinant ją su išlaidų taisykle, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nacionaliniams parlamentams, tiek Europos Parlamentui turi būti suteiktas svarbus vaidmuo būsimoje ES ekonomikos valdymo sistemoje. Be to, EESRK ragina labiau įtraukti pilietinę visuomenę į Europos semestrą tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis, taip pat parengti gaires dėl pereinamojo laikotarpio, per kurį neturėtų būti pradėta perviršinio deficito procedūra.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos požiūrį į dabartinius neigiamus energijos kainų pokyčius, įskaitant siūlomas artimiausios ateities ir vidutinės trukmės laikotarpio priemones. Atsižvelgdamas į energijos kainų nenuspėjamumą EESRK ragina imtis esminių ir sisteminių priemonių nenumatytiems sisteminiams išorės aplinkos sukrėtimams sušvelninti, tokiu būdu sukuriant sąlygas tvariam, stabiliam, atspariam ir socialiniu požiūriu teisingam gyvenimui visiems euro zonos gyventojams.

4.2.

EESRK labai vertina tai, kad pradėta viešoji diskusija dėl būsimų Europos Komisijos pateiktų fiskalinių taisyklių nustatymo. Ši ilgai laukta iniciatyva gali paskatinti sukurti paprastas ir nesunkiai stebimas taisykles, kurios prasidėjus trečiajam šio šimtmečio dešimtmečiui atitiktų dabartinę situaciją. Be to, EESRK pažymi, kad laipsniško fiskalinės sąjungos užbaigimo procesas taip pat yra susijęs su visos viešųjų finansų valdymo sistemos struktūros sukūrimu, įskaitant „finansų ministro“ pareigybės įsteigimą.

4.3.

EESKR itin susirūpinęs stebi poslinkius klimato kaitos srityje. Tokiomis aplinkybėmis EESRK palankiai vertina tai, kad priimtas pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, įskaitant ES klimato politikos tikslo įgyvendinimo planą. Komitetas mano, kad nepaprastai svarbu priimti ir įgyvendinti priemones, kurios leistų nustatyti visuotinai priimamus ir priimtinus kovos su klimato krize standartus. Kadangi pasirinkimo galimybių ir laiko kovoti su klimato kaita lieka vis mažiau, EESRK ragina priimti visas skubias kovos su klimato kaita priemones. Be to, atsižvelgiant į klimato kaitos kontekstą reikės analizuoti makroekonominių poslinkių ir jų padarinių poveikį, t. y. pinigų ir fiskalinę politiką, įskaitant finansinį ir socialinį stabilumą.

4.4.

EESRK pabrėžia, kad būtina baigti kurti finansinę sąjungą. Nors pamažu kuriama bankų sąjungos struktūra (12), reikia dėti visas įmanomas pastangas jai užbaigti (13). Be to, EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog reikia veiksmingo kapitalo rinkų veikimo ES valstybėse. Tokiomis aplinkybėmis pastangos turėtų būti nukreiptos į tolesnį kapitalo rinkų sąjungos stiprinimą (14) (15).

4.5.

EESRK pritaria tam, kad būtų tęsiama agresyvaus mokesčių planavimo mažinimo ir kovos su mokesčių vengimu politika, taip pat veiksmingas ir sąžiningas apmokestinimas, nes tai gali padėti sumažinti nelygybę atskirose šalyse ir skurdą.

4.6.

EESRK mano, kad kelyje į sėkmingą istorinę pertvarką yra nepaprastai svarbu sistemingai stebėti ir nuolat vertinti įgyvendinant nacionalinę ekonominę politiką visų priimtų ir taikomų priemonių veiksmingumą ir tokiu būdu sukurti palankias sąlygas lanksčiam reagavimui į įvairius vidaus sukrėtimus ir nenumatytus sisteminius sukrėtimus, kuriuos sukelia išorės aplinka.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_5321

(2) https://www.ft.com/content/f3377da4-2ec6-4edb-b9b8-6a5af22bc2a2

(3) https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/target_balances/html/index.en.html

(4) https://www.imf.org/en/News/Seminars/Conferences/2021/11/17/9th-statistical-forum-measuring-climate-change

(5) COM(2021) 660 final.

(6) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/11563351/2-29102021-AP-EN.pdf

(7) https://sdw.ecb.europa.eu/reports.do?node=1000004859

(8) https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt

(9) https://voxeu.org/article/income-inequality-eu-trends-and-policy-implications

(10) https://www.ecb.europa.eu/paym/digital_euro/html/index.en.html

(11) ES fiskalinės sistemos pertvarkymas siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 105, 2022 3 4, p. 11).

(12) https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2021/html/ecb.sp210318_1~e2126b2dec.en.html

(13) OL C 132, 2022 3 24, p. 151.

(14) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_21_6251

(15) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_21_6307

2022 5 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 194/102

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „NAIADES III. Ateities iššūkiams parengto Europos vežimo vidaus vandenų keliais skatinimas“

(COM(2021) 324 final)

(2022/C 194/15)

Pranešėjas

Mateusz SZYMAŃSKI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 12 17
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai
(už / prieš / susilaikė)	242 / 1 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas yra įsitikinęs, kad vežimas vidaus vandenų keliais vis dar turi neišnaudoto potencialo. Komunikate atsižvelgiama į daugelį problemų, susijusių su šios transporto rūšies vystymu, ir EESRK iš esmės remia jame siūlomus tikslus ir užduotis.

1.2.

Atsižvelgiant į transporto paslaugų paklausos pokyčius ir jūrų uostų apyvartos didėjimo tendenciją, būtina Europos transportą nuolat pritaikyti prie esamų ir būsimų poreikių. EESRK ragina tai daryti remiantis transporto daugiarūšiškumo ir pažangiosios laivybos principu, pagal kurį reikia kuo geriau išnaudoti įvairių transporto rūšių privalumus, siekiant optimaliausių rezultatų, kartu didinant saugumą ir mažinant aplinkai tenkančią naštą.

1.3.

Kalbant apie komunikatą, siūlomus pokyčius rekomenduojama išdėstyti pagal eiliškumą. EESRK yra įsitikinęs, kad tikslus pasiekti bus lengviau, jeigu bus nustatyti du pagrindiniai prioritetai: 1) ilgalaikis – vandenų kelių infrastruktūros vystymas bei priežiūra, ir 2) trumpalaikis – vežimo vidaus vandenų keliais vystymas miestuose.

1.4.

EESRK nuomone, planuojami pokyčiai nebus veiksmingi, jeigu nebus tinkamos infrastruktūros, kuria būtų grindžiamas šios transporto rūšies vystymas bei priežiūra. Jeigu nebus gerinamos laivybos sąlygos vandens keliuose, laivų savininkai nerizikuos ir neinvestuos į šiuolaikišką laivyną, o atskirų šalių vietos valdžios institucijos nebus suinteresuotos kurti įvairiarūšiam transportui skirtų terminalų.

1.5.

Trumpalaikio prioriteto dėl vežimo vidaus vandenų keliais vystymo miestuose įgyvendinimui reikalingos specialios sąlygos. Svarbiausios sąlygos yra: sukurti paskutinio kilometro infrastruktūrą vežimui vidaus vandenų keliais ir keleivių vežimui; keleivių vežimui vidaus vandenų keliais suteikti tokias pat lengvatas kaip ir kitoms miestų ar regioninio transporto rūšims, teikti pirmenybę netaršiam vežimui vidaus vandenų keliais miestuose ir skaitmeninimui. Be to, svarbu, kad plėtojant vežimą vidaus vandenų keliais miestuose būtų prisidedama prie gyvenimo kokybės gerinimo.

1.6.

Svarbu užtikrinti, kad būtų sukurti adekvatūs finansinės paramos mechanizmai. Infrastruktūros ir novatoriškų technologijų finansavimas turėtų būti užtikrinamas pagal esamas ir būsimas ES programas. Šie instrumentai yra esminiai, atsižvelgiant į šio sektoriaus ypatumus, įskaitant MVĮ dominavimą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad aplinkai palanki politika kelia didelių iššūkių ir gali daryti poveikį šiam sektoriui.

1.7.

Ypač didelį dėmesį reikėtų skirti klausimams, susijusiems su įgulomis. Naujoms technologijoms reikalingi nauji įgūdžiai. Reikia investuoti į įgūdžius ir kvalifikaciją. Tai, kad nesiimama veiksmų, kelia grėsmę darbuotojų, įgulų ir keleivių saugumui. Todėl EESRK pabrėžia, kad valstybės narės turi tinkamai įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2397 (1) dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Be to, šiame sektoriuje reikia gerinti darbo sąlygas, įskaitant darbo laiko taisykles, tobulinti socialinės apsaugos teisės aktus dėl darbuotojų komandiravimo ir užtikrinti deramą darbuotojų sveikatą ir saugą.

1.8.

Šiame sektoriuje, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, tebėra aktuali mažų atlyginimų problema, todėl darbas vežimo vidaus vandenų keliais srityje nėra patrauklus. Matome, kad įgulas sudaro vis vyresni darbuotojai, nes jauni žmonės šiame sektoriuje dirbti nenori. Darbas šiame sektoriuje nedomina ir moterų. Tai lemia personalo trūkumą ir riboja vystymo perspektyvas. Ieškant šios srities sprendimų, visų pirma reikėtų remtis tinkamai vykdomu ir valdžios institucijų remiamu šio sektoriaus daugiapakopiu socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis derybomis.

1.9.

EESRK taip pat pažymi, kad daugelis veiksmų, kurie buvo paskelbti ir planuoti, iki šiol dar nėra įgyvendinti. Todėl labai svarbu, kad, atsižvelgiant į atitinkamą ES, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų kompetenciją, Europos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos visapusiškai dalyvautų ir būtų pasiryžusios siekti šių tikslų. Tai taip pat taikoma ir finansavimo šaltiniams, kurie turėtų apimti tiek Europos, tiek nacionalinį finansavimą. Deja, EESRK su nusivylimu pažymi, kad valstybių narių pateiktuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose investicijos į vežimą vidaus vandenų keliais nurodomos labai retai.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Komunikate Europos Komisija pabrėžia vežimo vidaus vandenų keliais svarbą siekiant Europos Sąjungoje sukurti mažo anglies dioksido pėdsako ir šiuolaikišką transporto sistemą. Ji pažymi, kad aplinką labiau tausojančio transporto plėtra yra įtraukta į Europos žaliąjį kursą ir nurodo su tuo susijusius tikslus: vežimo vidaus vandenų keliais ir trumpųjų nuotolių laivybos priemonėmis mastas iki 2030 m. turėtų padidėti 25 %, o iki 2050 m. – 50 % (2).

2.2.

Komunikate pažymima, kad Europos Sąjungoje didinant vežimo vidaus vandenų keliais dalį, palyginti su kitomis transporto rūšimis, padaryta nepakankama pažanga. Kartu pabrėžiamos neišnaudotos galimybės tiek TEN-T koridoriuose, tiek miestuose.

2.3.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, siūlomos papildomos priemonės, kaip padidinti šio transporto sektoriaus patrauklumą. Komisijos manymu, reikėtų nustatyti du pagrindinius tikslus: pervežti daugiau krovinių vidaus vandenų keliais ir užtikrinti, kad laivybos sektorius neatšaukiamai pereitų prie poveikio klimatui neutralizavimo siekio, naudodamasis esminiu poslinkiu link tolesnio skaitmeninimo ir papildomomis esamos ir būsimos darbo jėgos rėmimo priemonėmis.

2.4.

Šių tikslų bus siekiama aštuoniomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, kurios numatytos 2021–2027 m. laikotarpiui. Plane numatomos iniciatyvos dėl infrastruktūros (1 ir 4 pavyzdinės iniciatyvos), daugiarūšio vežimo (2 ir 5), netaršių laivų (6, 3, 8) ir įgulų (7 pavyzdinė iniciatyva). Šiuo atžvilgiu EESRK mano, kad visos pavyzdinės iniciatyvos yra svarbios, tačiau reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti prioritetus, kurie būtini siekiant užsibrėžtų tikslų.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK norėtų pabrėžti, kad, kaip ir savo ankstesnėse nuomonėse, jis remia vežimo vidaus vandenų keliais skatinimo iniciatyvas, nes mano, jog tai yra viena tvariausių transporto rūšių su vis dar neišnaudotu potencialu. Deja, remiantis turimais duomenimis, vežimas vidaus vandenų keliais, kaip ir kitos transporto rūšys, nukentėjo nuo COVID-19 krizės (3).

3.2.

Atsižvelgiant į transporto paslaugų paklausos pokyčius ir jūrų uostų apyvartos didėjimo tendenciją, Europos transportą būtina nuolat pritaikyti prie esamų ir būsimų poreikių. Atsižvelgiant į poreikį sumažinti aplinkai tenkančią naštą ir užtikrinti saugumą, svarbu sumažinti kelių transporto sukeliamas eismo spūstis. EESRK ragina tai daryti remiantis transporto daugiarūšiškumo principu, pagal kurį reikia kuo geriau išnaudoti įvairių transporto rūšių privalumus, siekiant optimaliausių rezultatų. Taip pat bus svarbu išnaudoti galimybes, siejamas su pažangiosios laivybos sprendimais.

3.3.

EESRK rekomenduoja siūlomus pokyčius išdėstyti pagal eiliškumą. Tikslų siekti būtų lengviau, jeigu būtų nustatyti du pagrindiniai prioritetai:

i)	ilgalaikis – vandenų kelių infrastruktūros vystymas ir priežiūra – tai suteiks tvarų pagrindą vystyti vežimą vidaus vandenų ir didinti jo konkurencingumą;

ii)	trumpalaikis – vežimo vidaus vandenų keliais vystymas miestuose.

3.4.

EESRK nuomone, šie veiksmai nebus efektyvūs, jeigu nebus tinkamos infrastruktūros, kuria būtų grindžiamas šios transporto rūšies vystymas ir priežiūra. Vežimo vidaus vandenų keliais vystymas kiekvienoje šalyje priklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo infrastruktūros. Jeigu nebus siekiama gerinti laivybos sąlygų vandenų keliuose, laivų savininkai nerizikuos ir neinvestuos į šiuolaikišką laivyną, o atskirų šalių vietos valdžios institucijos nebus suinteresuotos kurti įvairiarūšiam transportui skirtų terminalų. Nuo šio prioriteto priklauso visi kiti su vežimu vidaus vandenų keliais susiję veiksmai.

3.5.

Norint įgyvendinti trumpalaikį prioritetą dėl keleivių ir krovinių vežimo paslaugų plėtros miestuose, reikia sudaryti specialias sąlygas. Svarbiausios sąlygos yra: sukurti paskutinio kilometro infrastruktūrą vežimui vidaus vandenų keliais ir keleivių vežimui; keleivių vežimui vidaus vandenų keliais suteikti tokias pat lengvatas kaip ir kitoms miestų ar regioninio transporto rūšims, teikti pirmenybę netaršiam vežimui vidaus vandenų keliais miestuose ir skaitmeninimui. Be to, svarbu, kad plėtojant vežimą vidaus vandenų keliais miestuose būtų prisidedama prie gyvenimo kokybės gerinimo, pavyzdžiui, būtų mažinamos spūstys, nelaimingų atsitikimų rizika, oro tarša ir triukšmas.

3.6.

Taip pat svarbu užtikrinti atitinkamus finansinės paramos mechanizmus. Dėl šio sektoriaus struktūros, kurioje dominuoja MVĮ, galimybės gauti finansavimą yra mažesnės. Finansinė parama investicijoms į infrastruktūrą ir novatoriškas technologijas turėtų būti užtikrinama pagal esamas ir būsimas ES programas. Taip pat reikėtų apsvarstyti su sektoriaus apmokestinimu susijusius sprendimus. Tokios priemonės yra labai svarbios, atsižvelgiant į laivyno ilgaamžiškumą ir į ilgalaikius šio sektoriaus planus. Tai itin svarbu atsižvelgiant į tai, kad aplinkai palanki politika kelia didelių iššūkių ir gali daryti poveikį šiam sektoriui.

3.7.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia ne tik konkrečių veiksmų, bet ir atitinkamo Europos, nacionalinių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimo ir ryžto įgyvendinti šias priemones. Reikia aiškios valstybių narių politikos, kuria būtų remiamas vežimo vidaus vandenų keliais vystymas.

3.8.

EESRK supranta, kad valstybių narių vaidmuo ir įsipareigojimai vykdant konkrečius veiksmus ir įgyvendinant tikslus yra labai svarbūs. Valstybių narių dalyvavimas investuojant yra ypatinga jų visiško įsipareigojimo išraiška. Todėl EESRK ragina, atsižvelgiant į atitinkamą ES ir valstybių narių kompetenciją, vežimui vidaus vandenų keliais remti skiriamą ES finansavimą papildyti nacionalinėmis priemonėmis. Deja, EESRK su nusivylimu pažymi, kad valstybių narių pateiktuose nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose investicijos į vežimą vidaus vandenų keliais nurodomos labai retai.

Konkrečios pastabos

3.9.

Kaip jau nurodyta, infrastruktūros vystymas yra pagrindinis vežimo vidaus vandenų keliais vystymo veiksnys. Komunikate pripažįstama ši problema ir atkreipiamas dėmesys į TEN-T tinklą. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad: 1) ne visi pagrindiniai ES vandenų keliai, kurie turi didelio potencialo, yra įtraukti į TEN-T tinklą; 2) kai kurie vandenų keliai, kurie šiuo metu neatitinka TEN-T pagrindinio tinklo reikalavimų, gali sudaryti svarbias daugiarūšio vežimo mazgų transporto koridoriuose jungtis; 3) kai kurios į TEN-T neįtrauktos vandenų kelių atkarpos galėtų būti vystomos ir taip būtų pašalintos kliūtys, kurios susidaro aplinkinėse transporto koridoriuose esančių jūrų uostų teritorijose.

3.10.

Šio ilgalaikio prioriteto įgyvendinimas priklauso nuo to, ar bus sudarytos organizacinės ir finansinės vandenų kelių infrastruktūros vystymo rėmimo sąlygos. Visų pirma svarbu suderinti TEN-T vandenų kelių tinklą su Europos pagrindinių tarptautinės svarbos vidaus vandenų kelių susitarimu (AGN susitarimu, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija) ir pakoreguoti TEN-T, į TEN-T tinklą įtraukiant AGN vandenų kelius, kurie turi didelių vystymo galimybių ar tam tikrus vandenų kelius, kurie galėtų tapti svarbia tarptautinių daugiarūšio vežimo mazgų transporto koridoriuje dalimi.

3.11.

Reikėtų sukurti daugiau galimybių, padėsiančių finansuoti vežimo vidaus vandenų keliais vystymą. Tai taikoma ne tik vandenų keliams, kurie jau dabar yra sėkmingai naudojami prekių vežimui TEN-T tinkle, bet ir tiems, kurie šiuo metu yra nereikšmingi ir nėra įtraukti į šį tinklą (4). Vidaus vandenų keliai yra naudojami ne tik vežimui, todėl juos reikėtų vystyti visapusiškai. Siekiant vystymo procese atsižvelgti į visas vandenų kelių funkcijas, reikia skirti daugiau laiko infrastruktūros investicijų planavimui ir vykdymui bei padidinti investicines sąnaudas. Todėl koreguojant TEN-T tinklą, būtų galima įsteigti ir fondą, kuriuo būtų remiamas TEN-T tinklui nepriklausančių vandenų kelių vystymas. Be konkrečios paramos vandenų kelių vystymas Europos Sąjungoje būtų netolygus ir daugeliu atveju apsiribotų nedidelėmis modernizavimo investicijomis, kuriomis nebūtų suformuotas tvarus vystymo pagrindas šiems transporto keliams.

3.12.

Ypač svarbu pabrėžti būtinybę koordinuoti visų su šiuo sektoriumi susijusių institucijų veiklas. EESRK pabrėžia, kad kai komunikate užsimenama apie valdymą, be kitų su vežimu vidaus vandenų keliais susijusių valdymo struktūrų nurodoma ir UNECE (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija). Tačiau kai kalbama apie subjektus, su kuriais Europos Komisija bendradarbiaus, ši institucija lieka nepaminėta. EESRK yra įsitikinęs, kad būtinas veiksmingas Europos Komisijos, UNECE ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas.

3.13.

Siekiant pagerinti vežimo vidaus vandenų keliais vaidmenį miesto transporte, šią transporto rūšį reikėtų įtraukti į tiekimo sistemą, jei infrastruktūros poreikiai ir sąnaudos yra nereikšmingi, nes jie yra iš esmės susiję su jungčių infrastruktūra. Be to, būtų prasminga vežimą vidaus vandenų keliais pagal galimybes įtraukti į miestų viešojo transporto sistemą. EESRK pažymi, kad dėl miestų viešajam kelių transportui taikomų lengvatų, keleivių vežimas vidaus vandenų keliais kainos požiūriu yra nepatrauklus, todėl būtina suvienodinti sąlygas. Šiuo atveju nepaprastai svarbus vietos valdžios institucijų dalyvavimas.

3.14.

EESRK norėtų pabrėžti, kad tiek keleiviniam, tiek krovininiam transportui miestuose nereikalingi aukščiausios klasės vandenų keliai, vadinasi, investicijos į vežimo vidaus vandenų keliais infrastruktūrą yra nedidelės ir apima jungčių infrastruktūrą, t. y. uostus ir perkrovimo įrenginius, ir šiuolaikiškiems netaršiems laivams skirto atsinaujinančiųjų išteklių kuro naudojimo infrastruktūrą.

3.15.

EESRK taip pat įsitikinęs, kad vežimo vidaus vandenų keliais vystymas miestuose galėtų tapti puikia galimybe paskatinti naujų sprendimų, susijusių su netaršiais energijos ištekliais, išbandymą, atsižvelgiant į tai, kad vežimo vidaus vandenų keliais vystymui reikia mažesnių laivų, kuriems reikalingai infrastruktūrai keliami mažesni reikalavimai. Tačiau investicijoms reikia teigiamų paskatų.

3.16.

Komisijos komunikate labai išsamiai išdėstytos skaitmeninimo problemos ir šios srities vystymo tendencijos. Į jį įtrauktas tik pasiūlymas dėl turizmui aktualių vandens kelių (Europos pramoginės vidaus vandenų laivybos tinklas – AGNP). Kadangi laivybos turizmas dinamiškai auga, reikėtų sukurti informacinę sistemą, skirtą laivybos sąlygoms rekreaciniuose vandenų keliuose. Tokios sistemos sukurtos daugelyje šalių. Vertėtų pasiūlyti, kad tokia veikla būtų koordinuojama arba jai būtų nustatyti bendri standartai.

3.17.

EESRK pažymi, kad naujų energijos išteklių naudojimas vežimui vidaus vandenų keliais ir naujų technologijų, įskaitant skaitmenines, pritaikymas daro poveikį įgulų padėčiai. Reikia investicijų į įgūdžius ir kvalifikaciją. Tai, kad nesiimama veiksmų, kelia grėsmę įgulos ir keleivių saugumui. Todėl EESRK pabrėžia, kad valstybės narės iki 2022 m. sausio 17 d. turi tinkamai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo.

3.18.

Kalbant apie užimtumą, EESRK pritaria daugeliui Komisijos išvadų ir pasiūlymų. Teigiamai vertintina tai, kad atkreipiamas dėmesys į tikros verslo savininko / veiklos vykdytojo ir darbuotojo teisių sąsajos problemą. Komitetas mano, kad reikėtų išsamiai peržiūrėti šios srities teisinį pagrindą. Veiksmingas darbo laiko taisyklių įgyvendinimas, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2014/112/ES (5), tebėra ypač svarbus. Be to, svarbu priimti tinkamus socialinės apsaugos teisės aktus, taikytinus darbuotojų komandiravimui, taip pat užtikrinti ir įgyvendinimo proceso metu apsvarstyti klausimus, susijusius su tinkama vidaus vandenų laivuose dirbančių darbuotojų sveikata ir sauga.

3.19.

Vis dar neišspręsta mažo darbo užmokesčio šiame sektoriuje problema. EESRK atkreipia dėmesį į didelius šio sektoriaus darbo užmokesčio, mokamo Vakarų Europoje ir Vidurio bei Rytų Europoje, skirtumus. Tai lemia darbo jėgos migraciją į vakarus ir darbuotojų trūkumą Vidurio ir Rytų Europoje. Tačiau įdarbinimo sunkumų patiriama visoje Europoje. Jiems įtakos turi ir įgulų senėjimas. Darbas vidaus vandenų laivuose nepatrauklus jauniems žmonėms. Šis sektorius nedomina ir moterų. Be to, laivų savininkai ieško vis konkretesnių sričių specialistų, kurių nelengva rasti darbo rinkoje (6). Visais šiais klausimais reikia imtis atitinkamų veiksmų, atsižvelgiant į atitinkamą ES ir valstybių narių kompetenciją.

3.20.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate atkreipiamas dėmesys į šio sektoriaus socialinio dialogo mechanizmus. Komitetas pabrėžia socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų potencialą, visų pirma didelių ekonominių problemų laikais ir vykstant dideliems struktūriniams pokyčiams, susijusiems su skaitmeninimu ir žaliąja pertvarka. Remiantis Europos sektorinio dialogo uostų klausimais komiteto atliktu darbu vežimo vidaus vandenų keliais srityje, galima daryti išvadą, kad socialiniai partneriai pripažįsta iššūkius, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje. Siekiant visiškai išnaudoti socialinio dialogo galimybes, socialiniams partneriams įvairiais lygmenimis būtina suteikti atitinkamos paramos. Todėl Komisija ir valstybės narės yra raginamos visapusiškai įsipareigoti ir suteikti šalims vienodos paramos, kai jos to prašo.

Briuselis, 2022 m. sausio 19 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (OL L 345, 2017 12 27, p. 53).

(2) „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020) 789 final).

(3) Centrinė laivybos Reinu komisija (CCNR), „Market Insight“, Vidaus vandenų laivyba Europoje, 2021 m. balandžio mėn.

(4) Europos Komisija, Assessment of the Potential of Maritime and Inland Ports and Inland Waterways and of Related Policy Measures, Including Industrial Policy Measures („Jūrų ir vidaus uostų ir vidaus vandenų kelių galimybių ir atitinkamų politikos priemonių, įskaitant pramonės politikos priemones, vertinimas“), galutinė ataskaita, 2020 m.

(5) 2014 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2014/112/ES, kuria įgyvendinamas Europos baržų sąjungos (EBS), Europos laivavedžių organizacijos (ELO) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytas Europos susitarimas dėl tam tikrų vežimo vidaus vandens keliais sektoriaus darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 367, 2014 12 23, p. 86).

(6) CCNR, „Europos vidaus vandenų laivybos sektorius“, „Labour Market“, 2021 m.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 194

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. gegužės 12d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	566-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 19–2022 1 20
2022/C 194/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Dirbtinio intelekto plėtojimas Europos labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse (nuomonė savo iniciatyva)	1
2022/C 194/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl dokumento Naujos kartos MVĮ strategija. Veiksmingo ir spartaus įgyvendinimo didinimas (nuomonė savo iniciatyva)	7
2022/C 194/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė EURES – geresnė darbo rinkų integracija (nuomonė savo iniciatyva)	14
2022/C 194/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Naujo pagalbos modelio pagyvenusiems žmonėms kūrimas. COVID-19 pandemijos pamokos (nuomonė savo iniciatyva)	19
2022/C 194/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Teisinės valstybės ir Ekonomikos gaivinimo fondo (nuomonė savo iniciatyva)	27
2022/C 194/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kaip nustatytos pramonės ekosistemos prisidės prie ES strateginio savarankiškumo ir jos piliečių gerovės? (tiriamoji nuomonė)	34
2022/C 194/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Novatoriškos finansinės priemonės plėtojant socialinio poveikio įmones (tiriamoji nuomonė)	39
2022/C 194/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Atokiausių regionų naudos Sąjungai (tiriamoji nuomonė)	44
2022/C 194/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Socialinis dialogas kaip darbuotojų sveikatos ir saugos priemonė (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prašymu)	50
2022/C 194/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Aprūpinimas maistu ir tvarios maisto sistemos (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkausiančios Prancūzijos prašymu)	72

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	566-oji Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija per Interactio, 2022 1 19–2022 1 20
2022/C 194/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normų sugriežtinimo atsižvelgiant į platesnius Sąjungos klimato srities užmojus iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/631 (COM(2021) 556 final – 2021/0197(COD))	81
2022/C 194/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma 2030 m. politikos programa Skaitmeninio dešimtmečio kelias(COM(2021) 574 final – 2021/0293 (COD))	87
2022/C 194/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria pakeičiama Sąjungos energinių produktų ir elektros energijos mokesčių struktūra (COM(2021) 563 final – 2021/0213 (CNS))	92
2022/C 194/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Rekomendacijos dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2021) 742 final)	97
2022/C 194/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui NAIADES III. Ateities iššūkiams parengto Europos vežimo vidaus vandenų keliais skatinimas(COM(2021) 324 final)	102
2022/C 194/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2020/1429 nuostatos dėl laikinųjų priemonių, susijusių su mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimu, taikymo trukmės (COM(2021) 832 final – 2021/0437(COD))	107

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2022 1 17 Europos Sąjungos Taryba, 2022 1 21
Reglamentavimo pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 1 19
Plenarinė sesija Nr.	566
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	229 / 1 / 1