ISSN 1977-0960

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 185

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir pranešimai

65 metai
2022m. gegužės 6d.


Turinys

Puslapis

 

II   Komunikatai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

 

Europos Komisija

2022/C 185/01

Komisijos Komunikatas. Komisijos reglamento, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014, projekto turinio patvirtinimas

1

2022/C 185/02

Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10691 – CDP GROUP / FOMAS GROUP / PUNCH GROUP / JV) ( 1 )

46


 

IV   Pranešimai

 

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

 

Europos Komisija

2022/C 185/03

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2021 m. lapkričio 30 d. posėdyje dėl sprendimo dėl susitarimo, susijusio su byla COMP/AT.40135 – FOREX (Sterling Lads), projekto Pranešėja – Portugalija ( 1 )

47

2022/C 185/04

Galutinė bylą nagrinėjusio pareigūno ataskaita. AT.40135 – FOREX (Sterling Lads – susitarimo procedūra) ( 1 )

48

2022/C 185/05

2021 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimo santrauka sprendimo byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį santrauka (BYLA AT.40135 – FOREX – STERLING LADS) (pranešta dokumentu Nr. C(2021) 8613 final)  ( 1 )

50

2022/C 185/06

Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2021 m. lapkričio 30 d. posėdyje dėl eilinio sprendimo, susijusio su byla AT.40135 – FOREX (Sterling Lads), projekto. Pranešėja – Portugalija

55

2022/C 185/07

Galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita. AT.40135 – FOREX (Sterling Lads – įprasta procedūra)

56

2022/C 185/08

2021 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimo santrauka. Sprendimo byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį santrauka (Byla AT.40135 – FOREX – Sterling Lads) (pranešta dokumentu nr. C(2021) 8612 final)

60

2022/C 185/09

2022 m. gegužės 5 d. Euro kursas

65


 

V   Nuomonės

 

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

 

Europos Komisija

2022/C 185/10

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10431 – ALI GROUP / WELBILT) ( 1 )

66


 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

 


II Komunikatai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI

Europos Komisija

2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/1


KOMISIJOS KOMUNIKATAS

Komisijos reglamento, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014, projekto turinio patvirtinimas

(2022/C 185/01)

2021 m. gruodžio 17 d. Komisija patvirtino Komisijos reglamento, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014, projekto turinį.

Komisijos reglamento projektas pridedamas kaip šio komunikato priedas. 2022 m. sausio mėn. dėl jo bus pradėtos viešos konsultacijos:

http://ec.europa.eu/competition/consultations/open.html


PRIEDAS

KOMISIJOS REGLAMENTO (ES) Nr. …/… PROJEKTAS

kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1388/2014

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punkto i, vi ir vii papunkčius,

paskelbusi šio reglamento (2) projektą,

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

valstybės finansavimas, atitinkantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, yra valstybės pagalba ir, remiantis jos 108 straipsnio 3 dalimi, apie ją reikia pranešti Komisijai. Tačiau pagal SESV 109 straipsnį Taryba gali nustatyti, kokių kategorijų pagalbai šis reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal SESV 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tų rūšių pagalba;

(2)

Reglamentu (ES) 2015/1588, kuriuo pakeistas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 (3), Komisija įgaliojama pagal SESV 109 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms reikalavimas pranešti gali būti netaikomas tam tikrų kategorijų pagalbai. Remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 994/98, Komisija priėmė Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1388/2014 (4), kuriame nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, taip pat tose srityse veiklą vykdančioms įmonėms, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjo dydį, teikiama pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti. Reglamentas (ES) Nr. 1388/2014 taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(3)

Komisija daugelyje sprendimų SESV 107 ir 108 straipsnius taikė įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba. Ji taip pat išdėstė savo politiką tam sektoriui skirtose gairėse. Atsižvelgiant į Komisijos patirtį taikant tas nuostatas, tikslinga, kad Komisija ir toliau naudotųsi Reglamentu (ES) Nr. 2015/1588 suteiktais įgaliojimais, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalbai MVĮ reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį nebūtų taikomas. Išimtis MVĮ turėtų būti taikoma ir pagalbai, skirtai tam tikrų saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti;

(4)

tikslinga toliau naudotis Reglamentu (ES) 2015/1588 suteiktais įgaliojimais, kad būtų taikoma išimtis pagalbai gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, kuri teikiama įmonėms nepriklausomai nuo pagalbos gavėjo dydžio;

(5)

Reglamentu (ES) 2015/1588 Komisijai suteikiami įgaliojimai pagalbai, skirtai tam tikrų nepalankių oro sąlygų žuvininkystės sektoriuje padarytai žalai atlyginti, netaikyti SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti. Remiantis tuo įgaliojimu, šiame reglamente nustatomos aiškios šios kategorijos pagalbos suderinamumo sąlygos ir apibrėžiama jos taikymo sritis, kad ji apimtų pagalbą, kuri teikiama įmonėms nepriklausomai nuo pagalbos gavėjo dydžio;

(6)

žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui taikomos valstybės pagalbos suderinamumą Komisija vertina atsižvelgdama ir į konkurencijos politikos, ir į bendros žuvininkystės politikos (5) tikslus. Siekiant suderinamumo su Sąjungos finansuojamomis paramos priemonėmis, didžiausias pagal šį reglamentą leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas turėtų būti lygus intensyvumui, nustatytam tokios rūšies pagalbai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1139 (6) 41 straipsnyje;

(7)

būtina, kad jokia pagalba nebūtų skiriama sąlygomis, kurios prieštarauja Sąjungos teisei, ypač bendros žuvininkystės politikos taisyklėms. Todėl pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui valstybė narė gali skirti tik tada, kai finansuojamos priemonės ir jų poveikis neprieštarauja Sąjungos teisei. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagalbos gavėjai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos taisyklių;

(8)

šiuo reglamentu turėtų būti sudaromos sąlygos geriau nustatyti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus ir labiau supaprastinti reikalavimus bei padidinti skaidrumą, padėti veiksmingai vertinti ir tikrinti, kaip valstybės pagalbos taisyklių laikomasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir kartu išsaugoti Komisijos ir valstybių narių institucijų kompetenciją. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(9)

bendrosios šio reglamento taikymo sąlygos turėtų būti apibrėžtos remiantis bendrais principais, kuriais užtikrinama, kad pagalba palengvintų ekonominės veiklos plėtrą, turėtų aiškų skatinamąjį poveikį, būtų tinkama ir proporcinga, būtų teikiama visiškai skaidriai ir jai būtų taikomos kontrolės priemonės bei reguliarus vertinimas, kad ji neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų daugiau, nei gali būti priimtina bendros svarbos požiūriu;

(10)

pagalba, kuri tenkina visas tiek bendrąsias, tiek specialiąsias atitinkamų kategorijų pagalbai taikomas šiame reglamente nustatytas sąlygas, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai neturėtų būti taikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti;

(11)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai valstybės pagalbai, kuriai netaikomas šis reglamentas arba bet kokie kiti reglamentai, priimti pagal Reglamento (ES) Nr. 2015/1588 1 straipsnį, ir toliau turėtų būti taikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei pranešti apie pagalbą, kuriai gali būti taikomas šis reglamentas. Tokia pagalba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Valstybės pagalbos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje nagrinėjimo gaires (7) arba bet kurias vėlesnes gaires;

(12)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria remiamas vietinių produktų naudojimas vietoje importuojamų produktų, arba pagalbai su eksportu susijusiai veiklai. Visų pirma reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, naudojamai platinimo tinklų kūrimui ir veikimui kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse finansuoti. Dalyvavimo prekybos mugėse arba tyrimų ar konsultavimo paslaugų, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, išlaidoms kompensuoti skirta pagalba paprastai neturėtų būti laikoma pagalba su eksportu susijusiai veiklai;

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad leista pagalba neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendros svarbos tikslui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas gaivalinių nelaimių arba tam tikrų nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti;

(14)

sunkumų patiriančioms įmonėms teikiama pagalba iš esmės neturėtų būti įtraukta į šio reglamento taikymo sritį, nes ji turėtų būti vertinama pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms ne finansų įmonėms (8) sanuoti ir restruktūrizuoti. Išimties tvarka tokia pagalba pagal šį reglamentą gali būti teikiama gaivalinių nelaimių ar tam tikrų nepalankių oro sąlygų padarytai žalai atitaisyti. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti aiškius kriterijus, kad būtų nustatyta, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų;

(15)

valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Todėl valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant individualios pagalbos, suteiktos pagal šį reglamentą, atitiktį;

(16)

atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo sektoriuje, kuriam teikiama pagalba, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, išimtis pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma individualiai pagalbai, kuri viršija nustatytą didžiausią sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ji skiriama pagal pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis;

(17)

siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai);

(18)

šiuo reglamentu turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis tam tikros konkrečios pagalbos priemonės, pvz., paskolos, garantijos, mokesčių priemonės ir, visų pirma, grąžintini avansai, gali būti laikomos skaidriomis. Pagalba, kurią sudaro garantijos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis saugumo garanto („saugaus uosto“) priemokomis, kurios nustatytos atitinkamos rūšies įmonėms. Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis (9) suteikiamai valstybės pagalbai nurodytoms MVĮ taikomos metinių priemokų ribos, kurias viršijus valstybės garantija nebūtų laikoma pagalba. Taikant šį reglamentą pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos ir rizikos kapitalo priemonės, neturėtų būti laikoma skaidria;

(19)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią pagalbos gavėjas vykdytų ir tuo atveju, jei pagalba nebūtų suteikta. SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti neturėtų būti pagal šį reglamentą taikomas pagalbai tik tuo atveju, jeigu su remiamu projektu susijusi veikla ar darbai buvo pradėti po to, kai pagalbos gavėjas pateikė rašytinę pagalbos paraišką;

(20)

automatinėms pagalbos mokesčių lengvatų forma schemoms toliau turėtų būti taikoma speciali skatinamojo poveikio sąlyga dėl to, kad šios rūšies pagalba teikiama pagal kitokias nei kitų kategorijų pagalbai taikomas procedūras. Tokios schemos turėtų būti patvirtintos dar prieš pradedant su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus. Tačiau ši sąlyga neturėtų būti taikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės fiskalinės schemos mokesčių lengvatų forma. Vertinant tokių schemų skatinamąjį poveikį, labai svarbus yra momentas, kada mokesčių priemonė pirmą kartą buvo nustatyta pirminėje schemoje, kurią paskui pakeitė teisių perėmimo schema;

(21)

apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, turėtų būti įtraukiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal šį reglamentą išimtis neturėtų būti taikoma pagalbai, kuri viršija atitinkamą pagalbos intensyvumą dėl įtrauktų netinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis aiškiais, tiksliais ir atnaujintais patvirtinamaisiais dokumentais. Visi naudojami skaičiai turėtų būti imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Keliomis dalinėmis išmokomis mokama pagalba turėtų būti diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo dieną. Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų būti diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo datą. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos sumą tuo atveju, kai pagalba teikiama ne dotacijos forma, turėtų būti atitinkamai diskonto norma ir orientacinė norma, taikoma suteikimo metu, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų (10) nustatymo metodo pakeitimo. Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Turėtų būti skatinama naudoti pagalbą grąžintinų avansų forma, kadangi tokios rizikos pasidalijimo priemonės leidžia sustiprinti skatinamąjį pagalbos poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai pagalbą sudaro grąžintini avansai, gali būti taikomas didesnis nei šiame reglamente nurodytas pagalbos intensyvumas;

(22)

ateityje mokėtinų mokesčių lengvatų atveju taikytina diskonto norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiais atvejais valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutinę ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrą konkrečią dieną, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikoma diskonto norma. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti atskaityta iš bendros didžiausios sumos (apribotos sumos);

(23)

siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nurodytų pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui skiriamos valstybės pagalbos sumą. Be to, šiame reglamente turėtų būti įvardytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių kategorijų pagalbą. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita suderinama pagalba, kuriai pagal kitus reglamentus taikoma išimtis arba kuri yra patvirtinta Komisijos, jeigu tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti. Jeigu skirtingi pagalbos šaltiniai yra susiję su tomis pačiomis – iš dalies ar visiškai – sutampančiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, sumuoti turėtų būti leidžiama iki didžiausio pagalbos intensyvumo ar pagalbos sumos, pagal šį reglamentą taikomos tokiai pagalbai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos pagalbos priemonių sumavimo su de minimis pagalba specialiosios taisyklės. De minimis pagalba dažnai nesuteikiama tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, arba su jomis nesiejama. Tokiu atveju turėtų būti galima laisvai sumuoti de minimis pagalbą su valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Tačiau jeigu de minimis pagalba suteikiama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, kaip ir valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumuoti turėtų būti leidžiama tik iki šio reglamento III skyriuje nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra draudžiama, svarbu turėti galimybę patikrinti, ar pagalba yra suteikta laikantis taikytinų taisyklių. Taigi, siekiant teisingai taikyti Sutartyje nustatytas taisykles, labai svarbu užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, kuris leidžia užtikrinti geresnę atitiktį, didesnę atskaitomybę, tarpusavio peržiūrą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose būtų teikiama informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka. Ši pareiga turėtų būti sąlyga, kurią užtikrinamas individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. Laikantis standartinės informacijos skelbimo praktikos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1024 (11) turėtų būti naudojama standartinė forma, kuri leidžia vykdyti informacijos paiešką, ją parsisiųsti ir lengvai paskelbti internete. Komisijos svetainėje turėtų būti skelbiamos nuorodos į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines. Pagal Reglamento (ES) Nr. 2015/1588 3 straipsnį informacijos apie kiekvieną priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka turėtų būti skelbiama Komisijos svetainėje;

(25)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagalbos priemonių kontrolę pagal Reglamentą (ES) Nr. 2015/1588, tikslinga nustatyti valstybių narių informacijos apie pagalbos priemones, kurioms pagal šį reglamentą pritaikyta išimtis, ir apie šio reglamento taikymą teikimo reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti duomenų apie pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/1589 (12) 17 straipsnyje nustatytą senaties terminą. Galiausiai skelbiant apie kiekvieną individualią pagalbą turėtų būti pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą;

(26)

siekiant padidinti šiame reglamente išdėstytų suderinamumo sąlygų veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė Komisijai atšaukti bendrosios išimties taikymą būsimoms pagalbos priemonėms, jeigu nesilaikoma šių reikalavimų. Turėtų būti numatyta galimybė Komisijai apriboti bendrosios išimties atšaukimo taikymą tam tikrų rūšių pagalbai, tam tikriems pagalbos gavėjams arba pagalbos priemonėms, priimtoms tam tikrų valdžios institucijų, kai šio reglamento nesilaikymas paveikia tik ribotą priemonių grupę arba tam tikras valdžios institucijas. Toks tikslinis atšaukimas turėtų būti proporcinga taisomoji priemonė, tiesiogiai susijusi su nustatytu šio reglamento nesilaikymo atveju. Nesilaikant I ir III skyriuose nustatytų bendrųjų suderinamumo sąlygų suteiktai pagalbai šis reglamentas nebus netaikomas, todėl tokia pagalba bus neteisėta ir ją Komisija nagrinės pagal Reglamente (ES) Nr. 2015/1588 nustatytą atitinkamą procedūrą. Jeigu nesilaikoma II skyriaus reikalavimų, bendrosios išimties taikymo būsimoms pagalbos priemonėms atšaukimas nekeičia fakto, kad ankstesnėms priemonėms, atitinkančioms šį reglamentą, buvo taikoma bendroji išimtis;

(27)

siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį ir teisinį tikrumą, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (13);

(28)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tokių rūšių žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui skiriamai pagalbai, kurią reguliariai praeityje tvirtino Komisija. Komisijai neturėtų reikėti kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar ši pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jeigu ji atitinka Reglamente (ES) Nr. 2021/1139 ir bendroje žuvininkystės politikoje nustatytas sąlygas;

(29)

remiantis SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktu, pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka. Siekiant teisinio tikrumo, reikia apibrėžti, kokių rūšių įvykiai gali būti laikomi gaivaline nelaime, kuriems pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Taikant šį reglamentą natūralios kilmės žemės drebėjimai, nuošliaužos, potvyniai, ypač potvyniai, sukelti vandeniui išsiliejus iš upių arba ežerų krantų, griūtys, viesulai, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai ir laukinės augmenijos gaisrai turėtų būti laikomi įvykiais, sukeliančiais gaivalinę nelaimę;

(30)

žuvininkystė ir akvakultūra – tai sektoriai, kuriems būdingos nepalankios oro sąlygos ir gyvūnų ligos. Patirtis rodo, kad šie sektoriai ypač kenčia nuo tokių įvykių ir kad žvejai dėl jų patiria didelę žalą. Priemonės, kuriomis siekiama tinkamai apdrausti ir atlyginti tokią žalą, laikomos tinkama įrankiu, padedančiu įmonėms atsigauti po tokios žalos bei tęsti veiklą ir taip užtikrinančiu ekonominės veiklos šiuose sektoriuose plėtrą;

(31)

nepalankių oro sąlygų, kurios pasitaiko reguliariau, pavyzdžiui, audros, šalnos, krušos, ledo, lietaus ar sausros padaryta žala neturėtų būti laikoma gaivaline nelaime pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Vis dėlto, jeigu jų poveikis ekonominei veiklai yra toks, kad jas galima prilyginti gaivalinei nelaimei, pagalba nepalankių oro sąlygų padarytai žalai atitaisyti turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą;

(32)

siekiant užtikrinti, kad ši išimtis iš tiesų būtų taikoma pagalbai, suteiktai gaivalinių nelaimių ir nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti, šiame reglamente, laikantis nusistovėjusios praktikos, turėtų būti nustatytos sąlygos, kurioms esant tokioms pagalbos schemoms gali būti taikoma ši bendroji išimtis. Visų pirma šios sąlygos turėtų būti susijusios su oficialiu kompetentingų valstybių narių institucijų pripažinimu, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės arba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, pobūdžio, su tiesioginiu gaivalinės nelaimės ir pagalbą gaunančių įmonių, kurios gali apimti sunkumų patiriančias įmones, patirtos žalos priežastiniu ryšiu, taip pat jomis turėtų būti užtikrinama, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Kompensacija turėtų neviršyti sumos, kurios reikia, kad pagalbos gavėjas galėtų atkurti prieš įvykį buvusią padėtį;

(33)

žvejyba ir akvakultūra yra sektoriai, kuriuose nėra pakankamai paskatų imtis individualių veiksmų, nepaisant to, kad bendras atskirų veiksmų rezultatas atitiktų visų naudotojų bendrą gerovę. Todėl pagalba, kuria siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę ir ekosistemas, bei kompensavimo tvarkos vykdant tausią žvejybos veiklą, įskaitant atliekų surinkimą iš jūros, turėtų būti laikomos suderinamomis su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą;

(34)

atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, būtina periodiškai persvarstyti valstybės pagalbos politiką. Todėl šio reglamento taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas ir turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos teikimo pagal šį reglamentą sąlygos yra glaudžiai susijusios su Reglamento (ES) Nr. 2021/1139, kuriuo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF), taikymo sąlygomis, tikslinga šio reglamento taikymo laikotarpį suderinti su EJRŽAF taikymo laikotarpiu;

(35)

jeigu, pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui, jo taikymas nebus pratęstas, toms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, šios išimties taikymas turėtų būti pratęstas dar šešiems mėnesiams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas pagalbai visoms įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti pagal 46 straipsnį arba tam tikrų nepalankių oro sąlygų padarytai žalai atitaisyti pagal 47 straipsnį, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjo dydį.

3.   Šis reglamentas netaikomas:

(a)

pagalbai, kurios suma yra nustatyta remiantis rinkai pateiktų produktų kaina arba kiekiu;

(b)

pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

(c)

pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių;

(d)

pagalbai, teikiamai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbą gaivalinių nelaimių arba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti;

(e)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas gaivalinių nelaimių arba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti;

(f)

ad hoc pagalbai e punkte nurodytai įmonei;

(g)

pagalbai veiksmams, kurie neatitiktų paramos skyrimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/1139 13 straipsnį;

(h)

pagalbai įmonėms, kurių paraiška gauti EJRŽAF paramą yra nepriimtina dėl Reglamento (ES) 2021/1139 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų priežasčių.

4.   Šis reglamentas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios savaime, dėl su jomis susietų sąlygų arba dėl jų finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:

(a)

pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbos gavėjas turi būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba iš esmės yra įsisteigęs toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

(b)

pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbos gavėjas naudoja nacionalinėje teritorijoje pagamintas prekes arba nacionalines paslaugas;

(c)

pagalbai, kuria ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

(2)

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(3)

pagalbos intensyvumas – bendra pagalbos suma prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

(4)

pagalbos schema – aktas, pagal kurį, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, bendrai ir abstrakčiai jame nurodytoms įmonėms gali būti skiriama individuali pagalba, ar aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

(5)

pagalbos suteikimo diena – diena, kai pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;

(6)

paskesnė fiskalinės pagalbos schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija ir kuri pakeičia tą schemą;

(7)

žvejybos ir akvakultūros produktai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (14) I priede apibrėžti produktai;

(8)

bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta dotacijos forma, prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

(9)

individuali pagalba –

(a)

ad hoc pagalba;

(b)

pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;

(10)

gaivalinė nelaimė – žemės drebėjimas, griūtis, nuošliauža, potvynis, viesulas, uraganas, ugnikalnio išsiveržimas arba natūraliai kilęs gamtos gaisras;

(11)

saugomas gyvūnas – gyvūnas, saugomas Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais;

(12)

grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

(13)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

(14)

darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

(15)

sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kurai galioja bent viena iš šių aplinkybių:

(a)

ji yra ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tada, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijanti pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje apibrėžtyje ribotos turtinės atsakomybės bendrovė visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (15) I priede, o akcinis kapitalas, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

(b)

ji yra bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą atsakomybę už bendrovės (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus) skolą, kurios daugiau nei pusė kapitalo, kaip parodyta bendrovės apskaitoje, buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje apibrėžtyje bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

(c)

įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

(d)

įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino paskolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano.

3 straipsnis

Pranešimo riba

1.   Šis reglamentas netaikomas individualiai pagalbai projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos viršija 2 mln. EUR, arba kai bendrasis subsidijos ekvivalentas vienam gavėjui viršija 1 mln. EUR per metus.

2.   1 dalyje nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.

4 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1.   Pagalbos schemos, individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemas, ir ad hoc pagalba yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia pagalba tenkina šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir specialias šio reglamento III skyriuje atitinkamos kategorijos pagalbai nustatytas sąlygas.

2.   Pagalbos priemonėms išimtis pagal šį reglamentą taikoma, tik jei jomis aiškiai numatoma, kad pagalbos skyrimo laikotarpiu ir ne ilgiau kaip penkerius metus po galutinio mokėjimo pagalbos gavėjai turi laikytis bendros žuvininkystės politikos taisyklių.

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1.   Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).

2.   Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:

(a)

pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normos subsidijos;

(b)

pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

(c)

pagalba, kurią sudaro garantijos:

i)

jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos) arba

ii)

jeigu prieš įgyvendinant priemonę garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai arba kitu paskesniu pranešimu, apie tą metodiką pranešus Komisijai pagal bet kokį tuo metu taikomą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;

(d)

pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

(e)

pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.

3.   Taikant šį reglamentą, skaidria nelaikoma šių kategorijų pagalba:

(a)

pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;

(b)

pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės.

6 straipsnis

Skatinamasis poveikis

1.   Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.

2.   Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, gavėjas atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę pagalbos paraišką. Paraiškoje gauti pagalbą nurodoma bent tokia informacija:

(a)

įmonės pavadinimas ir dydis;

(b)

projekto arba veiklos aprašymas, kuriame nurodoma jo pradžios ir pabaigos datos;

(c)

projekto arba veiklos vykdymo vieta;

(d)

tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

(e)

pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui arba veiklai.

3.   Priemonės mokesčių lengvatų forma turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)

priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

(b)

priemonė buvo patvirtinta ir įsigaliojo prieš pradedant vykdyti remiamą projektą ar veiklą. Šis reikalavimas netaikomas fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau taikomos ankstesnės pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos.

4.   Pagalba gaivalinių nelaimių, nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, arba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti neprivalo turėti skatinamojo poveikio arba laikoma, kad ji turi tokį poveikį, jei tenkinamos 44, 45 ir 46 straipsniuose nustatytos sąlygos.

7 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

1.   Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir atnaujinti. Pagalba neteikiama pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) kompensuoti, išskyrus atvejus, kai to mokesčio neįmanoma susigrąžinti pagal nacionalinius teisės aktus.

2.   Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

3.   Pagalba, išmokama keliomis dalimis, diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo datą. Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo datą. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo datą taikoma diskonto norma.

4.   Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.

5.   Kai pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo datą, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų neviršijant didžiausios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų pagalbos intensyvumo normos.

6.   Tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/1060 (16) 53–57 straipsnių reikalavimus.

8 straipsnis

Sumavimas

1.   Siekiant nustatyti, ar laikomasi 3 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visą remiamai veiklai, projektui ar įmonei skiriamos valstybės pagalbos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ta pagalba finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių arba Sąjungos šaltinių.

2.   Pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, gali būti sumuojama su:

(a)

bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

(b)

bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.

3.   Valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nurodytas III skyriuje.

9 straipsnis

Skelbimas ir informacija

1.   Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad Komisijos Suteiktos valstybės pagalbos skaidrumo modulyje arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija:

(a)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

(b)

visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

(c)

informacija apie kiekvieną individualios pagalbos atvejį, kai skirta pagalba viršija 10 000 EUR.

Pirmos dalies a, b ir c punktuose nurodyta informacija skelbiama pagal III priedą.

2.   Schemų mokesčių lengvatų forma atveju laikoma, kad 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės paskelbia reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas tokiais intervalais (mln. EUR):

(a)

0,03–0,2;

(b)

0,2–0,4;

(c)

0,4–0,6;

(d)

0,6–0,8;

(e)

0,8–1.

3.   1 dalies c punkte nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede nustatytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiuntimo funkcijos. 1 dalyje nurodyta informacija skelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo datos arba, pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo datos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

4.   Kiekvienos pagalbos schemos ir individualios pagalbos tekste pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, taip pat į su ta pagalba susijusias III skyriaus specialiąsias nuostatas arba, jei taikytina, į nacionalinės teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi atitinkamų šio reglamento nuostatų. Kartu pateikiamos jo įgyvendinimo nuostatos ir pakeitimai.

5.   Komisija savo svetainėje skelbia:

(a)

nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

(b)

11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

II SKYRIUS

STEBĖSENA

10 straipsnis

Bendrosios išimties taikymo atšaukimas

Jei valstybė narė suteikia pagalbą, kuriai tariamai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesilaikydama I, II ir III skyriuose nustatytų sąlygų, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie visas arba kai kurias būsimas pagalbos priemones, kurias patvirtins atitinkama valstybė narė ir kurios kitu atveju tenkintų šio reglamento reikalavimus, reikia pranešti Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Priemonės, apie kurias reikia pranešti, gali apsiriboti tik priemonėmis, kuriomis teikiama tam tikrų rūšių pagalba arba kurios suteiktos tam tikriems pagalbos gavėjams, arba tam tikrų atitinkamos valstybės narės institucijų patvirtintas priemones.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Valstybės narės perduoda Komisijai elektroninę metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (17) III skyriuje, už kiekvienus ištisus metus arba kiekvieną metų dalį, kurią taikomas šis reglamentas.

2.   Be to, valstybės narės Komisijai per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą perduoda informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo.

12 straipsnis

Kontrolė

Valstybės narės registruoja išsamius duomenis bei informaciją ir saugo patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra būtini siekiant nustatyti, ar įvykdytos visos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos. Atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, Komisijai pateikia visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos Komisija laiko reikalingais šio reglamento taikymui kontroliuoti.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ KATEGORIJŲ PAGALBOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas

13 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

Bet kokia pagalba pagal šį skirsnį turi atitikti šias bendrąsias sąlygas:

(a)

jeigu pagalba skiriama už Sąjungos žvejybos laivą, tas laivas bent penkerius metus nuo paskutinio su remiamu veiksmu susijusio mokėjimo negali būti perleidžiamas už Sąjungos ribų ir jo vėliava negali būti pakeista į ne Sąjungos valstybės narės vėliavą. Jei tuo laikotarpiu laivas yra perleidžiamas arba pakeičiama jo vėliava, veiksmo atžvilgiu nepagrįstai išmokėtą sumą valstybė narė susigrąžina proporcingai laikotarpiui, kuriuo nebuvo laikomasi šio punkto pirmame sakinyje nurodytos sąlygos;

(b)

veiklos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti, jei šiame skirsnyje aiškiai nenustatyta kitaip.

14 straipsnis

Pagalba inovacijoms

1.   Pagalba žvejybos inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba siekiama vystyti arba diegti naujus arba iš esmės patobulintus produktus ir įrangą, naujus arba patobulintus procesus ir metodus ir naujas arba patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros lygmeniu.

2.   Šia pagalba finansuojamus veiksmus vykdo valstybės narės arba Sąjungos pripažinta mokslo arba technikos įstaiga arba tokie veiksmai vykdomi su ja bendradarbiaujant. Ta mokslo arba technikos įstaiga patvirtina tokių veiksmų rezultatus.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

15 straipsnis

Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba

1.   Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama pagerinti bendrus įmonių veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti tausią žvejybą;

(b)

konsultavimo paslaugos gali būti šios:

i)

galimybių studijos ir konsultavimo paslaugos, kuriomis vertinamas priemonių, kurioms gali būti teikiama Reglamento (ES) 2021/1139 II antraštinės dalies II skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;

ii)

specialistų konsultacijų aplinkos tvarumo klausimais teikimas, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms apriboti ir, jei įmanoma, panaikinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms;

iii)

specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimas.

2.   1 dalyje nurodytas galimybių studijas, konsultavimo paslaugas ir konsultacijas rengia mokslo, akademinės, profesinės ar technikos įstaigos arba konsultacijas ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys pagal nacionalinę teisę reikalaujamą kompetenciją.

3.   1 dalyje nuodyta parama teikiama veiklos vykdytojams, žvejų organizacijoms, įskaitant gamintojų organizacijas.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti priemonės išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

16 straipsnis

Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei

1.   Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama skatinti mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis;

(b)

pagalba remiama:

i)

vienos ar daugiau nepriklausomų mokslo įstaigų ir žvejų arba vienos ar daugiau žvejų organizacijų tinklų kūrimas, partnerystės susitarimai ar asociacijos, kuriose gali dalyvauti technikos įstaigos;

ii)

veikla, vykdoma i punkte nurodytuose tinkluose, pagal partnerystės susitarimus ar asociacijose. Ši veikla gali apimti duomenų rinkimo ir tvarkymo veiklą, tyrimus, bandomuosius projektus, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų platinimą, seminarus ir geriausią praktiką.

2.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

17 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba

1.   Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba siekiama remti:

(a)

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

(b)

suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir remiančių mažos apimties priekrantės žvejyboje ar žvejyboje nuo kranto dalyvaujančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

(c)

socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

2.   Pagalba 1 dalyje išvardytai veiklai remti taip pat gali būti teikiama savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniams arba, jei ir kiek tai pripažįstama pagal nacionalinę teisę, savarankiškai dirbančių žvejų gyvenimo partneriams, kurie nėra samdomieji darbuotojai ar verslo partneriai, jeigu jie nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis nuolat dalyvauja savarankiškai dirbančio asmens veikloje ir atlieka tas pačias arba pagalbines užduotis.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

18 straipsnis

Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba

1.   Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama remti investicijas, kuriomis prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į laivą, žūklės turizmą, restoranus, žvejybos aplinkosaugos funkcijas ir šviečiamąją su žvejyba susijusią veiklą;

(b)

pagalba remiami žvejai, kurie:

i)

pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti, ir

ii)

turi reikiamų profesinių įgūdžių, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 17 straipsnio 3 dalies a punktą finansuojamus veiksmus.

2.   1 dalies a punkte nurodyta pagalba teikiama tik jei papildoma veikla yra susijusi su žvejo pagrindine žvejybos veikla.

3.   Tos pagalbos suma negali viršyti 50 % verslo plane kiekvienam veiksmui numatyto biudžeto ir kiekvienam paramos gavėjui taikomos didžiausios 75 000 EUR sumos.

19 straipsnis

Pagalba žvejų sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti

1.   Pagalba žvejų sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba teikiama tik investicijoms į laivą arba į atskirą įrangą ir tomis investicijomis užtikrinama daugiau, nei reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus;

(b)

pagalba neremiami veiksmai, kuriais padidinamas žvejybos laivo bendrasis tonažas.

2.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų saugą žvejybos laivuose, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:

(a)

gelbėjimo plaustų;

(b)

hidrostatinių gelbėjimo plaustų nuleidimo įrenginių;

(c)

asmeninių radiolokacinių švyturių, pvz., jūrinių avarinių radijo plūdurų (angl. EPIRB), kurie gali būti įtaisyti gelbėjimo liemenėse ir žvejų darbo drabužiuose;

(d)

asmeninių plūduriavimo priemonių (angl. PFD), visų pirma apsauginių vandens kombinezonų ar gelbėjimosi kostiumų, gelbėjimosi ratų ir liemenių;

(e)

signalinių raketų;

(f)

lynų metimo įtaisų;

(g)

žmogaus už borto gelbėjimo sistemų;

(h)

ugnies gesinimo įrangos, pvz., gesintuvų, gaisro gesinimo antklodžių, ugnies ir dūmų detektorių, kvėpavimo aparatų;

(i)

priešgaisrinių durų;

(j)

degalų bako automatinio uždarymo mechanizmų;

(k)

dujų detektorių ir dujų pavojaus signalizavimo sistemų;

(l)

triumo siurblių ir pavojaus signalizavimo sistemų;

(m)

radijo ir palydovinio ryšio įrangos;

(n)

sandarių liukų ir durų;

(o)

įrenginių, kaip antai gervių ar tinklo traukimo būgnų, apsaugos;

(p)

trapų ir kopėčių;

(q)

prožektorių, denio ar avarinis apšvietimo;

(r)

apsauginio žvejybos įrankio paleidimo mechanizmo, naudojamo, jei žvejybos įrankis įsipainioja į povandeninę kliūtį;

(s)

saugos kamerų ir monitorių;

(t)

įrangos ir elementų, būtinų denio saugai pagerinti.

3.   Tinkami finansuoti yra toliau nurodyti veiksmai, kuriais siekiama gerinti žvejybos laivuose dirbančių žvejų sveikatos sąlygas:

(a)

pirmos pagalbos rinkinių įsigijimas ir pritvirtinimas;

(b)

skubus gydymas laive skirtų vaistų ir prietaisų įsigijimas;

(c)

apsirūpinimas telemedicinos priemonėmis, įskaitant e. technologijas, įrangą ir vizualizavimo medicinos tikslais techniką, kurios naudojamos nuotolinėms konsultacijoms iš laivų;

(d)

apsirūpinimas sveikatos gerinimo laive gairėmis ir vadovais;

(e)

informavimo kampanijos siekiant gerinti žvejų sveikatą laive.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų higienos sąlygas žvejybos laivuose, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:

(a)

sanitarinės įrangos, pvz., tualetų ir prausyklų;

(b)

virtuvės ir maisto atsargų laikymo įrangos;

(c)

vandens valymo priemonių geriamajam vandeniui gauti;

(d)

valymo įrangos, skirtos sanitarinėms sąlygoms laive palaikyti;

(e)

higienos gerinimo laive gairių ir vadovų, įskaitant programinę įrangą.

5.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų darbo sąlygas žvejybos laivuose, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:

(a)

denio turėklų;

(b)

pastogių ant denio įrengimo ir kajučių modernizavimo siekiant sukurti apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų;

(c)

kajučių saugą didinančių priemonių ir bendrų erdvių įgulai sukūrimo;

(d)

įrangos, palengvinančios sunkių dalykų kėlimą rankomis, išskyrus mechanizmus, tiesiogiai susijusius su žvejybos operacijomis, pvz., gerves;

(e)

pavojų paslysti mažinančių dažų ir guminių kilimėlių;

(f)

triukšmą, karštį ar šaltį mažinančios izoliacinės įrangos ir ventiliacijos gerinimo įrangos;

(g)

darbo drabužių ir saugos įrangos, kaip antai neperšlampamų apsauginių batų, akių ir kvėpavimo apsaugos, apsauginių pirštinių ir šalmų, arba nuo pargriuvimo saugančios įrangos;

(h)

avarinių ir įspėjamųjų saugos ženklų;

(i)

rizikos analizės ir vertinimo siekiant nustatyti žvejams gresiančią riziką uoste ir plaukiant, kad būtų galima imtis priemonių tai rizikai išvengti arba sumažinti;

(j)

darbo sąlygų laive gerinimo gairių ir vadovų.

6.   Pagalba teikiama žvejams arba žvejybos laivų savininkams.

7.   Jeigu veiksmą sudaro investicijos į laivą, parama tam pačiam žvejybos laivui teikiama ne daugiau kaip kartą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. tos pačios rūšies investicijoms. Jeigu veiksmą sudaro investicijos į atskirą įrangą, parama tam pačiam paramos gavėjui teikiama ne daugiau kaip kartą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. tos pačios rūšies įrangai.

8.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

20 straipsnis

Pagalba savitarpio pagalbos fondams visuomenės sveikatos krizių, nepalankių oro sąlygų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais

1.   Pagalba savitarpio pagalbos fondams visuomenės sveikatos krizių, nepalankių oro sąlygų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų, iš kurių mokamos kompensacijos žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl visuomenės sveikatos krizių, nepalankių oro sąlygų, ekologinės avarijos ir žvejų ar žvejybos laivų avarijų jūroje jiems vykdant žvejybos veiklą atveju gelbėjimo išlaidų;

(b)

savitarpio pagalbos fondų pagal šį straipsnį mokamos finansinės kompensacijos ir kitų Sąjungos ar nacionalinių priemonių arba privačių draudimo sistemų derinys nelemia kompensacijos permokos, viršijančios patirtus ekonominius nuostolius.

2.   Šiame straipsnyje:

(a)

1 dalies a punkte nurodytos visuomenės sveikatos krizės, nepalankių oro sąlygų, ekologinių avarijų ar avarijų jūroje atvejai turi būti oficialiai tokiais pripažinti valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;

(b)

terminas „savitarpio pagalbos fondas“ – tai valstybės narės pagal jos nacionalinę teisę akredituota įnašus mokančių žvejų draudimo sistema, iš kurios mokamos kompensacinės išmokos įnašus mokantiems žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl 1 dalies a punkte išvardytų reiškinių. Savitarpio pagalbos fondu laikomasi skaidrios įmokų į fondą bei išmokų iš jo politikos ir jis turi aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.

3.   1 dalies a punkte nurodyti finansiniai įnašai turi būti susiję tik su sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondų išmokėtos kaip finansinės kompensacijos žvejams, ir gali sudaryti iki 50 % šių sumų. Tarpusavio pagalbos fondų įsteigimo administracinės išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti.

4.   1 dalies a punkte nurodyti finansiniai įnašai teikiami tik tiems dėl visuomenės sveikatos krizių, nepalankių oro sąlygų, ekologinių avarijų ar avarijų jūroje patirtiems nuostoliams padengti, kurie sudaro daugiau kaip 30 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine įmonės apyvarta per trejus ankstesnius kalendorinius metus.

5.   Pagalba neteikiama pradiniam kapitalui.

21 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba

1.   Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama remti žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms sistemų kūrimą, plėtojimą, stebėseną, vertinimą ir valdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, kad žvejybos veikla būtų pritaikyta prie žvejybos galimybių;

(b)

pagalba teikiama juridiniams arba fiziniams asmenims arba valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms, įskaitant pripažintas gamintojų organizacijas, dalyvaujančias bendrai valdant žvejybos galimybių paskirstymo sistemas.

2.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

22 straipsnis

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba

1.   Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, remti išmetimo į jūrą laipsnišką panaikinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį;

(b)

pagalba siekiama remti šias investicijas:

i)

į įrangą, kuria gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

ii)

į laivo patobulinimus arba įrangą, kuriais siekiama panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos verslinių išteklių priegaudos ir ją mažinant arba kuriuos pasitelkiant tvarkomas nepageidaujamas laimikis, kuris turi būti iškraunamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;

iii)

į įrangą, kuria ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui;

iv)

į įrangą, kuria apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (19), jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių selektyvumas ir jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.

2.   Pagalba tos pačios rūšies įrangai tame pačiame Sąjungos žvejybos laive teikiama ne dažniau kaip kartą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3.   Pagalba teikiama tik tuo atveju, jei 1 dalies b punkte minėtais žvejybos įrankiais arba kita įranga akivaizdžiai geriau vykdoma dydžio atranka arba daromas akivaizdžiai mažesnis poveikis ekosistemai ir netikslinėms rūšims, palyginti su standartiniais žvejybos įrankiais arba kita įranga, kurie yra leidžiami pagal Sąjungos teisę arba atitinkamą nacionalinę teisę atsižvelgiant į regionalizavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013.

4.   Pagalba teikiama:

(a)

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos gauti paramą pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

(b)

žvejams, kurie turi keistiną žvejybos įrankį ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos gauti paramą pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

(c)

valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

5.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

23 straipsnis

Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms

1.   Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama prisidėti prie laipsniško laimikio išmetimo į jūrą ir priegaudos panaikinimo ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie gyvųjų biologinių jūrų išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį bei sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai ir saugomų plėšrūnų poveikį;

(b)

pagalba remiami veiksmai, kuriais siekiama plėtoti arba diegti naujas technines ar organizacines žinias, kuriomis mažinamas žvejybos veiklos poveikis aplinkai, įskaitant geresnius žvejybos metodus ir įrankių selektyvumą, arba kuriomis siekiama tvaresnio jūrų biologinių išteklių naudojimo ir sambūvio su saugomais plėšrūnais;

(c)

remiamus veiksmus vykdo valstybės narės pripažinta mokslo arba technikos įstaiga, kuri patvirtina tokių veiksmų rezultatus, arba tokie veiksmai vykdomi su ja bendradarbiaujant;

(d)

valstybė narė tinkamai skelbia remiamų veiksmų rezultatus.

2.   Pagal šį straipsnį finansuojamuose projektuose dalyvaujančių žvejybos laivų skaičius neturi viršyti 5 % nacionalinį laivyną sudarančių laivų skaičiaus arba jų bendroji talpa neturi viršyti 5 % nacionalinio laivyno bendrosios talpos, apskaičiuotų rėmimo priemonės priėmimo metu.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

24 straipsnis

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir kompensavimo tvarkos vykdant tausios žvejybos veiklą pagalba

1.   Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir kompensavimo tvarkos vykdant tausios žvejybos veiklą pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti.

2.   Pagalba pagal šį straipsnį remiami šie veiksmai:

(a)

žvejų atliekamas atliekų rinkimas iš jūros, pavyzdžiui, pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių atsitiktinis rinkimas; reikalavimus paramai gauti atitinka šie veiksmai:

i)

pamestų žvejybos įrankių pašalinimas iš jūros, kad į juos nepatektų jūros gyvūnų;

ii)

šiukšlių rinkimas ir saugojimo įrangos įsigijimas ir prireikus įrengimas laive;

iii)

atliekų surinkimo sistemų sukūrimas, įskaitant finansines paskatas jose dalyvaujantiems žvejams;

iv)

šiukšlių saugojimo ir perdirbimo įrangos įsigijimas ir prireikus įrengimas žvejybos uoste;

v)

ryšių, informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijos, per kurias žvejai ir kiti suinteresuotieji subjektai skatinami dalyvauti pamestų žvejybos įrankių pašalinimo iš jūros projektuose;

vi)

žvejų ir uostų agentų mokymai;

(b)

stacionarių arba kilnojamų įrenginių jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti statymas, įrengimas arba modernizavimas, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą; reikalavimus paramai gauti atitinka šie veiksmai:

i)

įrenginių, kuriais jūrų rajonai apsaugomi nuo žvejybos tralais, įsigijimas ir prireikus įrengimas;

ii)

įrenginių, kuriais padedama atsikurti blogos būklės jūrų ekosistemoms, įsigijimas ir prireikus įrengimas;

iii)

su preliminariais darbais, pvz., žvalgyba, moksliniais tyrimais ar vertinimais, susijusios išlaidos.

Šios su i–iv punktuose nurodytais veiksmais susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti:

laivo, kuris bus panardintas į vandenį ir naudojamas kaip dirbtinis rifas, įsigijimas;

plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti statybos ir priežiūros išlaidos, išskyrus iv punkte nurodytas išlaidas;

(c)

pastangos, kuriomis siekiama padėti geriau valdyti arba išsaugoti jūrų biologinius išteklius, įrengiant toliau nurodytus elementus arba imantis toliau nurodytų veiksmų ir projektų:

i)

suapvalinti kabliukai;

ii)

prie tinklų tvirtinami akustiniai atgrasomieji įtaisai;

iii)

vėžlių nepraleidžiantys įtaisai (angl. TED);

iv)

paukščių baidymo lynai;

v)

kitos priemonės ar įtaisai, efektyviai padedantys išvengti atsitiktinės saugomų rūšių gyvūnų priegaudos;

vi)

geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar išsaugojimo mokymai žvejams;

vii)

projektai, skirti žuvims, paukščiams ir kitiems organizmams svarbioms pajūrio buveinėms;

viii)

projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama žuvų reprodukcijai svarbioms zonoms, pvz., pakrančių šlapžemėms;

ix)

esamų žvejybos įrankių pakeitimas mažą poveikį aplinkai darančiais žvejybos įrankiais, su bučiais ir gaudyklėmis ir žvejyba traukiamosiomis bei rankinėmis ūdomis susijusios išlaidos;

(d)

laimikiui padarytos žalos, patirtos dėl žinduolių ir paukščių, kurie saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemos;

(e)

dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę bei ekosistemines paslaugas, pavyzdžiui, tam tikrų jūrų ir pakrančių buveinių atkūrimas remiant tvarius žuvų išteklius, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą; reikalavimus paramai gauti atitinka išlaidos, susijusios su:

i)

programomis, pirmiausia skirtomis šiems naujoviškiems stebėsenos metodams išbandyti:

nuotolinėms elektroninės stebėsenos sistemoms (pvz., vaizdo stebėjimo sistemoms (angl. CCTV)) atsitiktiniam saugomų rūšių gyvūnų laimikiui stebėti ir įrašyti;

okeanografinių duomenų, pvz., temperatūros, druskingumo, planktono, dumblių žydėjimo arba drumstumo, registravimui;

invazinių nevietinių rūšių (INR) žemėlapių sudarymui;

INR prevencijos ir plitimo kontrolės veiklai, įskaitant tyrimus;

ii)

finansinėmis paskatomis laivuose įrengti automatinio įrašymo prietaisus okeanografiniams duomenims, pvz., temperatūrai, druskingumui, planktonui, dumblių žydėjimui arba drumstumui, stebėti ir registruoti;

iii)

fizinės ir cheminės taršos mažinimu;

iv)

kitų fizinių neigiamų veiksnių, įskaitant žmogaus veiklos keliamo povandeninio triukšmo, kuris daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, mažinimu;

v)

konkrečių išsaugojimo priemonių, skirtų florai ir faunai apsaugoti ir išsaugoti, įskaitant vietinių rūšių reintrodukciją arba išteklių atkūrimą vietinėmis rūšimis, taip pat Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros (20) nurodytų žaliosios infrastruktūros principų taikymu;

vi)

INR prevencijos, kontrolės ar išnaikinimo veikla.

3.   Parama pagal 2 dalies d punktą teikiama, jei tokias sistemas oficialiai pripažįsta valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl Sąjungos, nacionalinių ir privačių kompensavimo sistemų derinimo žalos kompensacija neviršytų pačios žalos.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

25 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba

1.   Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti.

2.   Pagalba pagal šį straipsnį remiami šie veiksmai:

(a)

investicijos į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos į žvejybos įrankius taip pat laikomos tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas.

i)

Veiksmų, kuriais siekiama tobulinti laivo korpuso hidrodinamiką, atveju tinkamos finansuoti yra išlaidos, susijusios su šiais veiksmais:

investicijomis į stabilumo mechanizmus, pvz., į šoninius kilius ir išgaubtus laivapriekius, kurie pagerina jūrinį laivo tinkamumą ir stabilumą;

išlaidomis, susijusiomis su netoksiškų nuo apaugimo mikroorganizmais apsaugančių priemonių, pvz., vario dangos, naudojimu siekiant sumažinti pasipriešinimą judėjimui;

išlaidomis, susijusiomis su vairavimo įrenginiu, pvz., vairavimo įrenginio kontrolės sistemų ir kelių vairų įrengimas, siekiant sumažinti vairo aktyvumą priklausomai nuo oro ir jūros sąlygų;

bandymais su baku siekiant sukaupti informacijos hidrodinamikai tobulinti.

Su pagrindine korpuso technine priežiūra susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal šią dalį.

ii)

Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti laivo varomąją sistemą, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:

efektyviai energiją naudojančių sraigtų, įskaitant pavaros velenus;

katalizatorių;

efektyviai energiją naudojančių generatorių, pvz., varomų vandeniliu arba gamtinėmis dujomis;

atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių varomųjų elementų, pvz., burių, aitvarų, vėjo jėgainių, turbinų, fotovoltinių plokščių;

laivapriekio vairavimo įrenginių;

variklių perdarymo, kad jie būtų varomi biodegalais;

ekonometrų, degalų valdymo sistemų ir stebėsenos sistemų;

investicijų į antgalius, kurie gerina varomąją sistemą.

iii)

Investicijų į žvejybos įrankius ir žvejybos įrangą atveju reikalavimus paramai gauti atitinka išlaidos, susijusios su šiais veiksmais:

velkamųjų žvejybos įrankių pakeitimu alternatyviais įrankiais;

velkamųjų įrankių modifikacijomis;

investicijomis į velkamojo įrankio stebėsenos įrangą.

iv)

Investicijų, kuriomis siekiama mažinti elektros energijos ar šiluminės energijos naudojimą, atveju reikalavimus paramai gauti atitinka šios išlaidos:

investicijos, kuriomis siekiama pagerinti šaldymą, užšaldymą arba trumpesnių kaip 18 m laivų izoliacijos sistemas;

investicijos, kuriomis siekiama paskatinti laive pakartotinai naudoti šilumą, t. y. surinkti šilumą ir panaudoti ją kitoms laive atliekamoms operacijoms.

(b)

energijos vartojimo efektyvumo patikrinimai ir sistemos;

(c)

tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui.

3.   Parama veiksmams, išvardytiems 2 dalyje, teikiama tik žvejybos laivų savininkams, ir tam pačiam žvejybos laivui tos pačios rūšies investicijoms teikiama ne dažniau kaip kartą per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

26 straipsnis

Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamo laimikio naudojimo pagalba

1.   Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamo laimikio naudojimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama pagerinti sužvejotų žuvų pridėtinę vertę arba kokybę;

(b)

pagalba siekiama remti šias investicijas:

i)

investicijas į žvejybos produktų vertės didinimą, visų pirma suteikiant galimybę žvejams vykdyti savo sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą;

ii)

inovacines investicijas į laivus, kuriomis gerinama žvejybos produktų kokybė.

2.   1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyta parama teikiama su sąlyga, kad naudojami selektyvūs žvejybos įrankiai nepageidaujamam laimikiui mažinti, ir tik Sąjungos žvejybos laivų, kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos gauti paramą pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

27 straipsnis

Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms

1.   Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama gerinti iškraunamų produktų kokybę, kontrolę ir atsekamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gerinti saugą bei darbo sąlygas;

(b)

pagalba remiamos investicijos, kuriomis:

i)

gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra, įskaitant investicijas į įrenginius, skirtus pamestiems žvejybos įrankiams ir iš jūros surenkamoms šiukšlėms priimti;

ii)

sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti įpareigojimą iškrauti visą sužvejotą laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą arba suteikiama pridėtinės vertės nepakankamai naudojamoms sužvejoto laimikio dalims;

iii)

didinamas žvejų saugumas statant arba modernizuojant priedangas.

2.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

28 straipsnis

Pagalba vidaus vandenų žvejybai ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai

1.   Pagalba vidaus vandenų žvejybai ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba siekiama sumažinti vidaus vandenų žvejybos poveikį aplinkai, didinti energijos vartojimo efektyvumą, didinti iškrautų žuvų vertę ar kokybę arba gerinti sveikatą, saugą, darbo sąlygas, žmogiškąjį kapitalą ir mokymą.

2.   Pagalba pagal šį straipsnį remiamos šios investicijos:

(a)

į žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimą, kaip nurodyta 17 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(b)

į laivą arba atskirą įrangą, kaip nurodyta 19 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(c)

į įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip nurodyta 22 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(d)

į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos poveikio švelninimą, kaip nurodyta 25 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(e)

skirtas sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei gerinti, kaip nurodyta 26 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

(f)

į žvejybos uostus, pastoges ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 27 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

3.   Pagalba gali būti remiamas inovacijų kūrimas ir palankesnių sąlygų joms sudarymas pagal 14 straipsnį, konsultavimo paslaugos pagal 15 straipsnį, taip pat mokslininkų ir žvejų partnerystės pagal 16 straipsnį.

4.   Siekiant skatinti vidaus vandenų žvejų veiklos įvairinimą, pagalba gali būti remiamas vidaus vandenų žvejybos veiklos įvairinimas vykdant papildomą veiklą, laikantis 18 straipsnio sąlygų.

5.   Taikant 2 dalį:

(a)

19, 22, 25 ir 26 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;

(b)

22 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

6.   Siekiant apsaugoti ir praturtinti vandens gyvūniją ir augaliją, pagalba gali būti remiama:

(a)

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymas, atkūrimas ir stebėsena, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (21), nedarant poveikio šio reglamento 24 straipsnio 2 dalies e punktui ir, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejybą vidaus vandenyse vykdantiems žvejams;

(b)

stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, statymas, modernizavimas arba įrengimas, įskaitant jų mokslinį parengimą, stebėseną ir įvertinimą.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį paramą gaunantys laivai ir toliau būtų eksploatuojami tik vidaus vandenyse.

8.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

2 SKIRSNIS

Tausios akvakultūros veiklos skatinimas

29 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Bet kokia pagalba pagal šį skirsnį turi atitikti šias bendrąsias sąlygas:

(a)

ji skirta tik akvakultūros įmonėms, jei šiame reglamente aiškiai nenustatyta kitaip;

(b)

veiklą pradedantys verslininkai pateikia verslo planą ir, jeigu investicijų suma viršija 50 000 EUR, galimybių studiją, įskaitant veiksmų vertinimą aplinkosaugos atžvilgiu;

(c)

jei veiksmus sudaro investavimas į įrangą ar infrastruktūrą, užtikrinančias Sąjungos teisės aktuose nustatytų būsimų aplinkosaugos, žmonių ar gyvūnų sveikatos, higienos ar gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, parama gali būti teikiama iki dienos, kurią tokie reikalavimai tampa privalomi įmonėms;

(d)

pagalba neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai;

(e)

pagalba neteikiama akvakultūros veiklai saugomose jūrų teritorijose, jeigu valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, remdamasi poveikio aplinkai įvertinimu, yra nustačiusi, kad veikla darytų didelį neigiamą poveikį aplinkai, kuris negali būti tinkamai sušvelnintas.

2.   Parama pagal šį skirsnį teikiama tik tuo atveju, jeigu iš nepriklausomos rinkodaros ataskaitos aiškiai matyti, kad produktas turi geras ilgalaikes rinkos perspektyvas.

30 straipsnis

Pagalba akvakultūros inovacijoms

1.   Pagalba akvakultūros inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba skatinamos inovacijos akvakultūros sektoriuje;

(b)

pagalba siekiama:

i)

plėtoti technines, mokslines ar organizacines žinias akvakultūros ūkiuose, kuriomis visų pirma mažinamas poveikis aplinkai, priklausomybė nuo žuvų miltų ir taukų, skatinama akvakultūroje tausiai naudoti išteklius, gerinama gyvūnų gerovė arba sudaromos palankesnės sąlygos naujiems tvarios gamybos metodams;

ii)

kurti ar teikti rinkai naujas akvakultūros rūšis, turinčias rinkos perspektyvų, naujus arba iš esmės patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;

iii)

ištirti inovacinių produktų ar procesų technines ar ekonomines galimybes.

2.   Veiksmus pagal šį straipsnį vykdo kiekvienos valstybės narės pripažintos viešosios ar privačiosios mokslo ar technikos įstaigos arba šie veiksmai vykdomi su jomis bendradarbiaujant, ir jos patvirtina tokių veiksmų rezultatus.

3.   Veiksmų, kuriems vykdyti skiriama parama, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

31 straipsnis

Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas produktyvumas akvakultūros srityje

1.   Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas produktyvumas akvakultūros srityje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama:

(a)

produktyvios investicijos į akvakultūrą;

(b)

akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

(c)

akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

(d)

tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

(e)

investicijos į neigiamo poveikio aplinkai mažinimą arba teigiamo poveikio aplinkai didinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą;

(f)

investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą;

(g)

esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai;

(h)

akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą;

(i)

investicijos siekiant sudaryti galimybes gerokai sumažinti akvakultūros įmonių poveikį vandens naudojimui ir kokybei, visų pirma mažinant naudojamo vandens ar cheminių medžiagų, antibiotikų ir kitų vaistų kiekį arba gerinant išleidžiamo vandens kokybę, be kita ko, naudojant daugiatrofines akvakultūros sistemas;

(j)

uždarų akvakultūros sistemų, kai akvakultūros produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, taip užtikrinant kuo mažesnį vandens naudojimą, skatinimas;

(k)

investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

2.   Pagalba pagal 1 dalies h punktą teikiama tik akvakultūros įmonėms, jei papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu įmonės akvakultūros verslu, įskaitant žūklės turizmą, akvakultūros aplinkosaugos funkcijas arba šviečiamąją su akvakultūra susijusią veiklą.

3.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba gali būti teikiama investicijoms, kuriomis didinama gamyba ir (arba) esamų akvakultūros įmonių modernizavimas arba naujų gamybos pajėgumų kūrimui, jei plėtojimas atitinka akvakultūros plėtojimo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

32 straipsnis

Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba

1.   Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba gerinami bendri akvakultūros ūkių veiklos rezultatai ir konkurencingumas;

(b)

pagalba mažinamas neigiamas akvakultūros ūkių poveikis aplinkai;

(c)

pagalba remiamas techninio, mokslinio, teisinio, aplinkosauginio ar ekonominio pobūdžio ūkių konsultavimo paslaugų pirkimas. Ji teikiama tik akvakultūros MVĮ arba akvakultūros organizacijoms, įskaitant akvakultūros gamintojų organizacijas ir akvakultūros gamintojų organizacijų asociacijas.

2.   1 dalies c punkte nurodytos konsultavimo paslaugos apima:

(a)

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų bei jūrų teritorijų planavimo reikalavimų;

(b)

poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES (22) ir Direktyvoje 92/43/EEB;

(c)

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinės vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės arba visuomenės sveikatos teisės aktų;

(d)

standartus, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

(e)

rinkodaros ir verslo strategijas.

3.   Šias konsultavimo paslaugas teikia mokslo ar technikos įstaigos, taip pat konsultacijas teisės ar ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys valstybės narės pripažįstamą reikiamą kompetenciją.

4.   Pagalbos gavėjai neturi gauti pagalbos daugiau kaip vieną kartą per metus kiekvienai konsultavimo paslaugų kategorijai, nurodytai 2 dalyje.

5.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

33 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo akvakultūros srityje skatinimo pagalba

1.   Pagalba žmogiškajam kapitalui ir tinklų kūrimui akvakultūros srityje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama:

(a)

profesinis mokymas, mokymasis visą gyvenimą, mokslo bei technikos žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimas, naujų profesinių gebėjimų akvakultūros srityje įgijimas ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai mažinimas;

(b)

darbo sąlygų gerinimas ir darbo saugos skatinimas;

(c)

akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų galimybes propaguojančias įstaigas, bendradarbiavimas tinkluose ir keitimasis patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais.

2.   1 dalies a punkte nurodyta pagalba neteikiama stambioms akvakultūros įmonėms, išskyrus atvejus, kai jos dalyvauja keičiantis žiniomis su MVĮ, kurios veiklą vykdo akvakultūros sektoriuje.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

34 straipsnis

Akvakultūros teritorijų galimybių didinimas

1.   Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba teigiamai prisidedama prie akvakultūros teritorijų ir infrastruktūros plėtros ir sumažinamas neigiamas jose vykdomos veiklos poveikis aplinkai;

(b)

pagalba remiama:

i)

tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymas bei kartografavimas ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesus, ir teritorijų, kuriose neturėtų būti užsiimama akvakultūros veikla, nustatymas ir kartografavimas siekiant išsaugoti tokių teritorijų vaidmenį ekosistemų veikimui;

ii)

paramos priemonių ir infrastruktūros, reikalingų didinti akvakultūros teritorijų galimybes ir mažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai, tobulinimas ir plėtojimas, įskaitant investicijas į žemės konsolidaciją, energijos tiekimą ar vandentvarką;

iii)

veiksmai, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina pagal Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalį, kad būtų išvengta didelės žalos akvakultūrai;

iv)

veiksmai, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina nustačius padidėjusį gaištamumą ar ligas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 2006/88/EB (23) 10 straipsnyje. Tie veiksmai gali apimti veiksmų planų dėl vėžiagyvių, skirtų natūralių vėžiagyvių telkinių ir vandens baseinų apsaugai, atkūrimui ir tvarkymui, įskaitant paramą vėžiagyvių augintojams jiems išlaikant tokius telkinius ir vandens baseinus, priėmimą.

2.   Paramos pagal šį straipsnį gavėjai gali būti tik tos įmonės, kurioms valstybė narė yra pavedusi 1 dalies b punkte nurodytas užduotis.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

35 straipsnis

Naujų akvakultūros augintojų skatinimas užsiimti tausia akvakultūra

1.   Naujų akvakultūros ūkininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba skatinamas verslumas akvakultūros sektoriuje;

(b)

pagalba remiamas naujų veiklą pradedančių akvakultūros augintojų tausios akvakultūros įmonių steigimas.

2.   Parama naujiems sektoriaus akvakultūros ūkininkams teikiama, jeigu jie:

(a)

turi pakankamų profesinių gebėjimų ir kompetencijos;

(b)

pirmą kartą steigia akvakultūros labai mažą įmonę arba mažą įmonę kaip jos vadovai;

(c)

pateikia verslo planą, skirtą jų akvakultūros veiklai plėtoti.

3.   Kad įgytų reikiamų profesinių žinių, nauji sektoriaus akvakultūros ūkininkai gali gauti 33 straipsnio 1 dalyje numatytą paramą.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

36 straipsnis

Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba

1.   Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba skatinama ekologinės arba energiją taupančios akvakultūros plėtra;

(b)

pagalba remiama:

i)

perėjimas nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologinės akvakultūros, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (24) ir remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2009 (25);

ii)

dalyvavimas Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemose (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (26).

2.   Parama teikiama tik gavėjų, kurie įsipareigoja dalyvauti EMAS ne trumpiau kaip trejus metus arba laikytis ekologinės gamybos reikalavimų ne trumpiau kaip penkerius metus, perėjimo prie ekologinio valdymo atveju.

3.   Pagalba teikiama kompensacijos forma ne ilgiau kaip trejus metus įmonės perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu arba rengiantis dalyvauti EMAS. Valstybės narės apskaičiuoja tą kompensaciją remdamosi:

(a)

pajamų netekimu arba papildomomis išlaidomis, patirtomis ekologinės gamybos laikotarpiu vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą arba

(b)

papildomų išlaidų, susidarančių dėl EMAS taikymo ir pasirengimo dalyvauti joje, vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies b punkto ii papunktį, suma.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

37 straipsnis

Pagalba aplinkosaugos funkcijas atliekančiai akvakultūrai

1.   Pagalba aplinkosaugos funkcijas atliekančiai akvakultūrai, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba skatinama aplinkosaugos funkcijas atliekančios akvakultūros plėtra;

(b)

pagalba remiama:

i)

akvakultūros metodai, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai;

ii)

su dalyvavimu užtikrinant vandens gyvūnų išsaugojimą ex situ ir reprodukciją pagal išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo programas, kurias parengė arba prižiūri viešosios valdžios institucijos, tiesiogiai susijusių išlaidų kompensavimas;

iii)

akvakultūros veikla, įskaitant aplinkos ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą.

2.   Pagalba pagal šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį teikiama mokant metinę kompensaciją už patirtas papildomas išlaidas ir (arba) negautas pajamas dėl tvarkymo reikalavimų atitinkamose teritorijose, susijusiose su direktyvų 92/43/EEB ar 2009/147/EB įgyvendinimu.

3.   Pagalba pagal 1 dalies b punkto iii papunktį teikiama tik pagalbos gavėjams, kurie įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus laikytis vandens aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra griežtesni nei taikant tik Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Veiksmo nauda aplinkai įrodoma išankstiniu vertinimu, kurį atlieka valstybės narės paskirtos kompetentingos įstaigos, nebent to veiksmo nauda aplinkai jau pripažinta.

4.   Pagalba pagal 1 dalies b punkto iii papunktį teikiama mokant metinę kompensaciją už patirtas papildomas išlaidas ir (arba) negautas pajamas.

5.   Veiksmų, kuriems teikiama pagalba pagal šį straipsnį, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina.

6.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

38 straipsnis

Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms

1.   Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama kompensavimo schema, pagal kurią moliuskų augintojams atlyginama už laikiną ūkiuose auginamų moliuskų rinkimo sustabdymą, taikomą išskirtinai visuomenės sveikatos sumetimais.

2.   Parama pagal 1 dalį gali būti skiriama tik tuo atveju, jei pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 (27) 62 straipsnį klasifikuotos auginimo ar natūralaus išsivalymo vietos uždarymas vyksta dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų, viršijančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (28) III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytas ribas, turinčio planktono atsiradimo ir jeigu:

(a)

užteršimas trunka ilgiau kaip keturis iš eilės einančius mėnesius arba

(b)

nuostoliai dėl surinkimo sustabdymo viršija 25 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kai buvo sustabdytas moliuskų surinkimas.

Pirmos pastraipos b punkto tikslais, valstybės narės gali nustatyti specialias apskaičiavimo taisykles, taikomas trumpiau nei trejus metus veikiančioms įmonėms.

3.   Kompensacija gali būti mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių per laikotarpį nuo 2021 m.sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą daugiausia 12 papildomų mėnesių ne daugiau kaip bendrai iki 24 mėnesių.

4.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

39 straipsnis

Pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms

1.   Pagalba gyvūnų sveikatai ir gerovei akvakultūros įmonėse, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba siekiama puoselėti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros įmonėse, inter alia, prevencijos ir biologinio saugumo aspektais;

(b)

pagalba remiama:

i)

ligų, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 (29) 5 straipsnio 1 dalyje arba Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodekse, kontrolės ir likvidavimo išlaidos akvakultūros sektoriuje, įskaitant veiklos išlaidas, būtinas likvidavimo plane nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti;

ii)

bendros ir konkrečioms gyvūnų rūšims skirtas geriausios praktikos ar elgesio kodeksų dėl biologinio saugumo ar gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės poreikių akvakultūros sektoriuje parengimas;

iii)

iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų;

iv)

veterinariniai arba farmaciniai tyrimai ir informacijos platinimas ir keitimasis ja bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veterinarinėmis ligomis akvakultūros sektoriuje. siekiant skatinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą;

v)

valstybių narių pripažintų akvakultūros sektoriaus sanitarinės apsaugos grupių steigimas ir veiksmai;

vi)

kompensacijos moliuskų augintojams už laikiną jų veiklos sustabdymą dėl išskirtinio masinio gaištamumo, kai metinis gaištamumo lygis viršija 20 % arba kai nuostoliai dėl veiklos sustabdymo viršija 35 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo sustabdyta veikla.

2.   Pagalba pagal 1 dalies b punkto iv papunktį netaikoma veterinarinių vaistų pirkimui.

3.   Apie tyrimų, kurie finansuojami pagal 1 dalies b punkto iv papunktį, rezultatus valstybė narė tinkamai praneša ir juos paviešina.

4.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

40 straipsnis

Pagalba akvakultūros išteklių draudimui

1.   Pagalba akvakultūros išteklių draudimui, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba padeda apsaugoti akvakultūros produktų gamintojų pajamas;

(b)

pagalba prisidedama prie akvakultūros išteklių draudimo, kuriuo padengiami ekonominiai nuostoliai dėl bent vienos iš šių priežasčių:

i)

stichinių nelaimių;

ii)

nepalankių oro sąlygų;

iii)

staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

iv)

ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

v)

visuomenės sveikatos krizių.

2.   1 dalies b punkte nurodytas susiklosčiusias aplinkybes akvakultūros sektoriuje turi oficialiai pripažinti atitinkama valstybė narė.

3.   Tam tikrais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad 2 dalyje nurodytas oficialus pripažinimas yra suteiktas.

4.   Parama teikiama tik akvakultūros išteklių draudimo sutartims, kurios apima 1 dalyje nurodytus ekonominius nuostolius, viršijančius 30 % akvakultūros augintojo vidutinės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis akvakultūros augintojo vidutine metine apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo patirti ekonominiai nuostoliai.

5.   1 dalies b punkte nurodyti finansiniai įnašai turi būti susiję tik su sumomis, kurios akvakultūros išteklių draudimo išmokėtos kaip finansinės kompensacijos pagalbos gavėjams, ir gali sudaryti iki 50 % šių sumų. Draudimo įsteigimo administracinės išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti.

3 SKIRSNIS

Su prekyba ir perdirbimu susijusios priemonės

41 straipsnis

Pagalba prekybos priemonėms

1.   Pagalba prekybos priemonėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

pagalba remiamos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkodaros priemonės;

(b)

pagalba siekiama:

i)

steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II skyriaus II skirsnį;

ii)

ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas, be kita ko:

rinkodaros potencialą turinčių rūšių;

nepageidaujamo laimikio, iškrauto iš verslinių išteklių pagal technines priemones, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą;

žvejybos ir akvakultūros produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų Reglamente (EB) Nr. 834/2007;

iii)

skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas:

paraiškų užregistruoti tam tikrą produktą teikimui ir atitinkamų veiklos vykdytojų prisitaikymui prie susijusių atitikties ir sertifikavimo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (30);

tausios žvejybos ir akvakultūros produktų, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos būdu sužvejotus produktus, ir aplinkai nežalingų perdirbimo metodų sertifikavimui ir propagavimui;

mažos apimties priekrantės žvejų tiesioginei prekybai ar nuo kranto žvejojančių žvejų tiesioginei prekybai;

produktų pateikimui ir pakavimui;

iv)

prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus bei Sąjungos priklausomybės nuo importo tyrimus;

v)

prisidėti prie žvejybos ar akvakultūros produktų atsekamumo ir prireikus sukurti Sąjungos mastu naudojamą ekologinį ženklą, skirtą žvejybos ir akvakultūros produktams, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

vi)

rengti MVĮ standartines sutartis, atitinkančias Sąjungos teisę;

vii)

vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines komunikacijos ir reklamines kampanijas, kurios nėra skirtos prekių ženklams, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus.

2.   1 dalies b punkte nurodyti veiksmai gali apimti tiekimo grandinės gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą. 1 dalies b punkto vii papunktyje nurodyti veiksmai nėra skirti prekių ženklams.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

42 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba

1.   Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą.

2.   Pagalba pagal šį straipsnį siekiama remti priemones:

(a)

kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

(b)

kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;

(c)

remiamas sužvejoto verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;

(d)

susijusias su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;

(e)

susijusias su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 6 ir 7 straipsnių;

(f)

kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.

4 SKIRSNIS

Kitų kategorijų pagalba

43 straipsnis

Duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir apdorojimo žuvininkystės sektoriuje pagalba

1.   Biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir apdorojimo žuvininkystės sektoriuje pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiamas duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir išsamiau apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 2017/1004.

2.   Tinkami finansuoti šių rūšių veiksmai:

(a)

duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais;

(b)

nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP;

(c)

verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėseną;

(d)

moksliniai tyrimai jūroje;

(e)

duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas.

3.   Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

44 straipsnis

Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

1.   Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

(b)

gaivalinė nelaimė ir įmonės patirta žala yra tiesiogiai susijusios.

2.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

3.   Su konkrečia gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos pradedamos taikyti per trejus metus nuo dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.

4.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra žalos, tiesiogiai patirtos dėl gaivalinės nelaimės, kompensavimo išlaidos, nustatytos valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto arba draudimo įmonės. Tokia žala gali apimti:

(a)

materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms;

(b)

prarastas pajamas dėl visiško ar dalinio žvejybos ar akvakultūros produkcijos arba tokios produkcijos gamybos priemonių sunaikinimo ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui nuo nelaimės.

5.   Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nelaimę. Žala neviršija remonto išlaidų arba gaivalinės nelaimės sukelto rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nelaimę ir po jos skirtumo.

6.   Prarastos pajamos apskaičiuojamos:

(a)

sumą, gautą per metus, kuriais įvyko gaivalinė nelaimė arba kiekvienais vėlesniais metais, kai buvo visiškai arba iš dalies sunaikintos gamybos priemonės, pagamintų žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos, atėmus iš

(b)

sumos, gautos vidutinį metinį trejų pastarųjų metų iki gaivalinės nelaimės vidutinį žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį arba trejų metų vidurkį per pastarųjų penkerių metų iki gaivalinės nelaimės laikotarpį (išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes) padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

7.   Žala apskaičiuojama atskiros įmonės lygmeniu.

8.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

45 straipsnis

Pagalba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti

1.   Pagalba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šio straipsnio 2–11 dalyse nustatytas sąlygas.

2.   Pagalba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, padarytai žalai atitaisyti yra tinkama priemonė padėti įmonėms atsigauti po tokios žalos ir palengvinti ekonominės veiklos plėtrą nedarant neigiamo poveikio prekybos sąlygoms taip, kad tai prieštarautų bendram interesui, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)

valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad nepalankios oro sąlygos yra nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, pobūdžio;

(b)

nepalankios oro sąlygos, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, ir įmonės patirta žala tiesiogiai susiję.

3.   Šiame straipsnyje nepalankios oro sąlygos, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei – tai nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, šalna, audra, kruša, ledėjimas, nepaliaujamas lietus arba didelė sausra, dėl kurių prarandama daugiau kaip 30 % vidutinės produkcijos, apskaičiuotos pagal:

(a)

pastarąjį trejų metų laikotarpį;

(b)

trejų metų vidurkį (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotą vertę) per pastarąjį penkerių metų laikotarpį.

4.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

5.   Pagalbos schemos įdiegiamos per trejus metus nuo nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, dienos. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.

6.   Tinkamos finansuoti išlaidos yra nuostolių, tiesiogiai patirtų dėl nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, kompensavimo išlaidos, nustatytos arba valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto, arba draudimo įmonės. Tokia žala gali apimti:

(a)

materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms;

(b)

prarastas pajamas dėl visiško ar dalinio žvejybos ar akvakultūros produkcijos arba tokios produkcijos gamybos priemonių sunaikinimo ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui nuo nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, atsiradimo.

7.   Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, atsiradimą. Ji neviršija remonto išlaidų arba nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, sukelto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, atsiradimą ir po jo skirtumo.

8.   Prarastos pajamos apskaičiuojamos:

(a)

sumą, gautą žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, metais arba kiekvienais vėlesniais metais, kuriais sunaikintos visos gamybos priemonės ar jų dalis, kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos, atėmus iš

(b)

sumos, gautos vidutinį metinį žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį iki nepalankių oro sąlygų, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpiu prieš atsirandant nepalankioms oro sąlygoms, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei, išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes, padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

9.   Žala apskaičiuojama atskiros įmonės lygmeniu.

10.   Jei patiriama nuostolių dėl 20 straipsnyje nurodytų nepalankių oro sąlygų, valstybė narė pagrindžia, kodėl ji ketina skirti pagalbą, o ne finansinę kompensaciją, mokamą iš nepalankių oro sąlygų atvejams skirtų savitarpio pagalbos fondų.

11.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

46 straipsnis

Saugomų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo pagalba

1.   Saugomų gyvūnų padarytos žalos kompensavimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)

nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir saugomo gyvūno elgesio;

(b)

tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su žala susijusios išlaidos, kurios yra tiesioginė žalą padariusio įvykio pasekmė; tokių išlaidų vertinimą atlieka valdžios institucija, pagalbą teikiančios institucijos pripažintas nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė.

2.   Kompensuojama žala gali apimti:

(a)

dėl nužudytų gyvūnų padarytą žalą: tinkamos finansuoti išlaidos grindžiamos saugomų gyvūnų nužudyto gyvūno rinkos verte;

(b)

materialinę žalą šiam turtui: įrangai, mašinoms, turtui; materialinės žalos apskaičiavimas turi būti grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte iki žalą padariusio įvykio; apskaičiuota materialinė žala neturi viršyti remonto išlaidų arba žalą padariusio įvykio nulemto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės prieš pat įvykį ir iš karto po jo skirtumo.

3.   Siekiant sušvelninti konkurencijos iškraipymo riziką ir paskatinti kuo labiau mažinti riziką, iš pagalbos gavėjų reikalaujama pagrįstų pastangų. Šios pastangos yra prevencinės priemonės, pvz., apsauginės tvoros, kurios yra proporcingos saugomų gyvūnų padarytos žalos atitinkamoje teritorijoje rizikai, išskyrus atvejus, kai tokių priemonių pagrįstai neįmanoma imtis.

4.   Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso. Jei pagalba mokama gamintojų grupei ir organizacijai, pagalbos suma neviršija pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.

5.   Pagalbos schema įdiegiama per trejus metus nuo dienos, kurią įvyko žalą padaręs įvykis. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.

6.   Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1388/2014 panaikinamas.

48 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo skirtai individualiai pagalbai, jeigu pagalba tenkina visas šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.

2.   Bet kurią pagalbą, kuri pagal šį reglamentą ar kitus anksčiau galiojusius reglamentus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2015/1588 1 straipsnį, nėra atleista nuo reikalavimo pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, Komisija vertina atsižvelgdama į atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.

3.   Bet kokia individuali pagalba, suteikta anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. remiantis bet kokiu pagal Reglamento (ES) 2015/1588 1 straipsnį priimtu anksčiau pagalbos skyrimo metu galiojusiu reglamentu, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.

4.   Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikotarpiui, visoms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išimtis toliau taikoma šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu.

49 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d.

Reglamentas taikomas iki 2027 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)  OL L 248, 2015 9 24, p. 1.

(2)  OL C …

(3)  1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998 5 14, p. 1).

(4)  2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr.1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 369, 2014 12 24, p. 37).

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(6)  2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1139, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1004 (OL L 247, 2021 7 13, p. 1).

(7)  OL C 217, 2015 7 2, p. 1.

(8)  Komisijos komunikatas „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (OL C 249, 2014 7 31, p. 1).

(9)  OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(10)  OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(11)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(12)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija).

(13)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinio dydžio įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(14)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(15)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(16)  2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(17)  2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(18)  1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(19)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(20)  Komisijos komunikatas „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“, Briuselis, COM(2013) 249 final, 2013 5 6.

(21)  2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(22)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

(23)  2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(24)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(25)  2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 710/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės, dėl išsamių ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jūros dumblių gamybos taisyklių nustatymo (OL L 204, 2009 8 6, p. 15).

(26)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL L 342, 2009 12 22, p. 1).

(27)  Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/627 2019 m. kovo 15 d., kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 nustatoma vienoda žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės praktinė tvarka ir dėl oficialios kontrolės iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005 (OL L 131, 2019 5 17, p. 51).

(28)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

(29)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).

(30)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).


I PRIEDAS

Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)

1.   Įmonė

Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso Visų pirma įmone laikomi savarankiškai dirbantys asmenys ir šeimos įmonės, vykdantys amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos.

2.   Darbuotojų skaičius ir finansinės ribos, į kuriuos atsižvelgiama nustatant įmonės kategoriją

2.1.

Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR.

2.2.

MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR.

2.3.

MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR.

3.   Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas

3.1.

Savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 3.2 punkte, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3.3 punkte.

3.2.

Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios pagal 3.3 punktą neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės ir tarp kurių egzistuoja tokie santykiai: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 3.3 punkte, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

Tačiau įmonė gali būti laikoma savarankiška (neturinčia įmonės partnerės) net jei šią 25 % ribą pasiekia arba viršija šie investuotojai, kurie atskirai arba kartu nėra susiję, kaip apibrėžta 3 punkte, su konkrečia įmone:

(a)

viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo įmonės, asmenys arba asmenų grupės, reguliariai vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (neformalūs investuotojai), jeigu tų neformalių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;

(b)

universitetai ar pelno nesiekiantys mokslinių tyrimų centrai;

(c)

instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

(d)

savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių vietovėse gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

3.3.

Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių:

(a)

viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

(b)

viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

(c)

viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį pagal su šia įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą;

(d)

viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Preziumuojama, kad lemiamo poveikio nėra, jei 3.2 punkto antroje pastraipoje išvardyti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant tą įmonę, ir tai niekaip nepaveikia jų, kaip akcininkų, teisių.

Įmonės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 3.2 punkte nurodytų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose.

Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos.

3.4.

Išskyrus 3.2 punkto antrojoje pastraipoje numatytus atvejus, įmonė negali būti laikoma MVĮ, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių atskirai ar bendrai tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų institucijų.

3.5.

Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 punkte nustatytas ribas. Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo; tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos nedaro poveikio nekliudoma atlikti nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytoms patikroms ar tyrimams.

4.   Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbuotojų skaičius bei finansinės sumos, ir ataskaitinis laikotarpis

4.1.

Darbuotojų skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio patvirtinto ataskaitinio laikotarpio duomenys, ir jie skaičiuojami metams. Skaičiuojant atsižvelgiama į duomenis, gautus nuo sąskaitų uždarymo datos. Skaičiuojant apyvartą, iš gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti netiesioginiai mokesčiai.

4.2.

Sąskaitų uždarymo dieną paaiškėjus, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo arba nepasiekė 2 punkte nurodytų ribų, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės.

4.3.

Naujai įsteigtų įmonių, kurių sąskaitos dar nepatvirtintos, naudotini duomenys yra išvedami pagal per finansinius metus apskaičiuotą bona fide įvertį.

5.   Darbuotojų skaičius

Darbuotojų skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, t. y. visą darbo dieną aptariamoje įmonėje arba jos vardu visus ataskaitinius metus dirbančių darbuotojų skaičių. Ne visus metus išdirbę asmenys, taip pat ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbę asmenys ir sezoniniai darbuotojai sudaro MDV dalis. Personalą sudaro:

(a)

darbuotojai;

(b)

įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys ir asmenys, pagal nacionalinę teisę laikomi tokios įmonės darbuotojais;

(c)

savininkai vadovai;

(d)

partneriai, įmonėje vykdantys reguliarią veiklą ir gaunantys iš įmonės finansinės naudos.

Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į personalą neįtraukiami. Į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę neatsižvelgiama.

6.   Įmonės duomenų nustatymas

6.1.

Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant personalo narių skaičių, nustatomi remiantis tik tos įmonės ataskaitų duomenimis.

6.2.

Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis.

Prie pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – artimiausios pradinės grandies įmonės arba galutinės grandies įmonės – duomenys. Duomenys pridedami proporcingai kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Kryžminio akcijų valdymo atveju imama didesnė procentinė dalis.

Prie pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su aptariamąja įmone, 100 % duomenų, jei tie duomenys nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu.

6.3.

Dėl 6.2 punkto taikymo:

(a)

aptariamos įmonės partnerių duomenys yra gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, rodiklių, jeigu tie rodikliai nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu;

(b)

su aptariama įmone susijusių įmonių duomenys gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių tos susijusios įmonės įmonių partnerių – tiesioginių pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenys, nebent tų duomenų procentinė dalis, bent jau proporcinga procentinei daliai, nurodytai 6.2 punkto antroje pastraipoje, jau įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas.

6.4.

Jei įmonės konsoliduotose ataskaitose nėra duomenų apie personalo narių skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant jos įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis aptariama įmonė susijusi, duomenis.

II PRIEDAS

Informacija apie valstybės pagalbą, kuriai pagal šio reglamento sąlygas taikoma išimtis, teiktina naudojant nustatytą Komisijos IT programą, kaip nurodyta 11 straipsnyje

Pagalbos numeris

(Pildo Komisija)

Valstybė narė

 

Valstybės narės numeris

 

Regionas

Regiono (-ų) pavadinimas (NUTS  (1))

 

Pagalbą teikianti institucija

Pavadinimas

 

Pašto adresas Svetainės adresas

 

Pagalbos priemonės pavadinimas

 

Nacionalinis teisinis pagrindas (nuoroda į atitinkamą oficialųjį valstybės leidinį)

 

Interneto nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą

 

Priemonės rūšis

Schema

 

Ad hoc pagalba

Pagalbos gavėjo pavadinimas ir grupė  (2) , kuriai jis priklauso

Esamos pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos priemonės pakeitimas

 

Komisijos suteiktas pagalbos numeris

Pratęsimas

 

Pakeitimas

 


Trukmė  (3)

Schema

Metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena

Pagalbos suteikimo data

Ad hoc pagalba

metai-mėnuo-diena

Atitinkamas (-i) ekonomikos sektorius (-iai)

Visi ekonomikos sektoriai, atitinkantys pagalbos skyrimo reikalavimus

 

Atskiri sektoriai. Nurodyti NACE grupės lygmeniu  (4)

 

Pagalbos gavėjo rūšis

MVĮ

 

Didelės įmonės

 

Biudžetas

Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma  (5)

Nacionaline valiuta (visos sumos)

Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma  (6)

Nacionaline valiuta (visos sumos)

Garantijoms  (7)

Nacionaline valiuta (visos sumos)

Pagalbos priemonė

Dotacija / palūkanų normos subsidija

Paskola / grąžintini avansai

Garantija (kai tinkama, nurodyti Komisijos sprendimą  (8))

Mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių

 

Kita (nurodykite)

Nurodyti, kuriai iš šių platesnių kategorijų galima priskirti pagalbos priemonę pagal jos poveikį / funkciją:

dotacija

paskola

garantija

mokesčių lengvata


Nurodyti, kuris iš 14–46 straipsnių yra taikomas

Straipsnių sąrašas

Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti (44 straipsnis)

Gaivalinės nelaimės rūšis:

žemės drebėjimas

griūtis

nuošliauža

potvynis

viesulas

uraganas

ugnikalnio išsiveržimas

laukinės augmenijos gaisras

Gaivalinės nelaimės data

Metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena

Pagrindimas

Nurodyti, kodėl vietoj pagalbos iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) priimta valstybės pagalbos schema arba suteikta ad hoc pagalba:

priemonei netaikoma nacionalinė veiksmų programa;

pirmenybė teikiama lėšų skyrimui pagal nacionalinę veiksmų programą;

finansavimas iš EJRŽAF nebeteikiamas;

kita (nurodykite)


(1)  NUTS – teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra. Paprastai nurodomas 2 lygmens regionas.

(2)  Taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles ir šį reglamentą, įmonė yra ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso į finansavimo būdo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad visi to paties subjekto (teisiškai ar de facto) kontroliuojami subjektai turėtų būti laikomi viena įmone.

(3)  Laikotarpis, per kurį pagalbą teikianti institucija gali įsipareigoti suteikti pagalbą.

(4)  NACE 2 red. Europos Sąjungos statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. Paprastai sektorius nurodomas grupės lygmeniu.

(5)  Jei taikoma pagalbos schema, nurodyti pagal schemą planuojamo biudžeto bendrą metinę sumą arba numatomą mokesčių nuostolį per metus visoms pagal schemą numatytoms pagalbos priemonėms.

(6)  Jei taikoma ad hoc pagalba, nurodyti bendrą pagalbos sumą arba negautus mokesčius.

(7)  Jeigu taikomos garantijos, nurodyti su garantija suteiktų paskolų (didžiausią) sumą.

(8)  Prireikus, nuoroda į Komisijos sprendimą, kuriame patvirtinama bendrosios subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą.


III PRIEDAS

Nuostatos dėl 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos skelbimo

Valstybės narės sukuria išsamiais valstybės pagalbos svetaines, kuriose skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją taip, kad ji būtų lengvai prieinama.

Informacija skelbiama lentelinės skaičiuoklės formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu. Prieiga prie svetainės suteikiama visoms suinteresuotoms šalims be apribojimų. Prieiga prie svetainės suteikiama netaikant reikalavimo iš anksto užsiregistruoti.

Skelbiama ši informacija apie skirtą individualią pagalbą, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies c punkte:

pagalbos gavėjo pavadinimas;

pagalbos gavėjo identifikatorius;

įmonės tipas (MVĮ ar didelė įmonė) pagalbos suteikimo datą;

regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas, NUTS II lygmeniu (1);

veiklos sektorius NACE grupės lygmeniu (2);

pagalbos dalis, nurodyta sveikaisiais skaičiais nacionaline valiuta (3);

pagalbos priemonė (4) (dotacija / palūkanų normos subsidija, paskola / grąžintini avansai / kompensuojamoji dotacija, garantija, mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių, rizikos finansai, kita (nurodyti));

pagalbos suteikimo data;

pagalbos tikslas;

dotaciją teikianti institucija.


(1)  NUTS – teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra. Paprastai nurodomas 2 lygmens regionas.

(2)  1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).

(3)  Bendrasis subsidijos ekvivalentas. Fiskalinių schemų atveju ši suma gali būti nurodoma pagal 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus intervalus.

(4)  Jeigu pagalba teikiama taikant kelias pagalbos priemones, pagalbos suma turi būti nurodoma pagal kiekvieną priemonę.


IV PRIEDAS

Konkreti didžiausio pagalbos intensyvumo norma

Eilutė

Konkreti veiksmo kategorija

Didžiausio pagalbos intensyvumo norma

 

 

 

1.

Toliau nurodyti veiksmai, kuriais prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo:

 

veiksmai, kuriais gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

100  %

veiksmai, kuriais gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų objektų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra, siekiant palengvinti nepageidaujamo laimikio iškrovimą ir sandėliavimą;

75  %

veiksmai, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio pardavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą.

75  %

2.

Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygos žvejybos laivuose

75  %

3.

Atokiausiuose regionuose vykdomi veiksmai

85  %

4.

Veiksmai, vykdomi Graikijos salose, kurios pagal nacionalinę teisę laikomos atokiomis, ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose

85  %

5.

Su mažos apimties priekrantės žvejyba susiję veiksmai

100  %

6.

Veiksmai, kurie atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)

atitinka kolektyvinius interesus;

(b)

turi kolektyvinį paramos gavėją;

(c)

turi inovacinių aspektų arba užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su jų rezultatais.

100  %

7.

Gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų arba tarpšakinių organizacijų įgyvendinami veiksmai

75  %

8.

Veiksmai, kuriais remiama tausi akvakultūra

60  %

9.

Veiksmai, kuriais remiami inovaciniai produktai, procesai arba įranga žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose pagal 14, 23, 26, 28, 30, 31 ir 3 straipsnius.

75  %

10.

Žvejų organizacijų ar kitų kolektyvinių paramos gavėjų įgyvendinami veiksmai

60  %

11.

Finansinės priemonės

100  %


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/46


Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta

(Byla M.10691 – CDP GROUP / FOMAS GROUP / PUNCH GROUP / JV)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 185/02)

2022 m. gegužės 2 d. Komisija nusprendė neprieštarauti pirmiau nurodytai koncentracijai, apie kurią pranešta, ir pripažinti ją suderinama su vidaus rinka. Šis sprendimas priimtas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas sprendimo tekstas pateikiamas tik italų kalba ir bus viešai paskelbtas iš jo pašalinus visą konfidencialią su verslu susijusią informaciją. Sprendimo tekstą bus galima rasti:

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10691. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.


IV Pranešimai

EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI

Europos Komisija

2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/47


Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2021 m. lapkričio 30 d. posėdyje dėl sprendimo dėl susitarimo, susijusio su byla COMP/AT.40135 – FOREX (Sterling Lads), projekto Pranešėja – Portugalija

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 185/03)

1.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad sprendimo dėl susitarimo projekte nurodytas antikonkurencinis elgesys (t. y. keitimasis informacija, pasitraukimas ir pagrindinis susitarimas) yra įmonių susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, apibrėžti SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

2.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad sprendimo dėl susitarimo projekte nurodytos įmonės dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, kaip nurodyta sprendimo dėl susitarimo projekte.

3.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų tikslas – riboti konkurenciją, kaip nurodyta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

4.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijos atliktam pažeidimo trukmės vertinimui.

5.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad šio sprendimo dėl susitarimo projekto adresatams, išskyrus prašymą neskirti baudos pateikusią šalį, turėtų būti skirta bauda.

6.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl pardavimų vertės pakaitinio kintamojo apskaičiavimo, kad būtų šioje byloje būtų galima taikyti 2006 m. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires.

7.   

Patariamasis komitetas (13 valstybės narės) pritaria Komisijai dėl nustatyto bazinio baudų dydžio ir taikytų korekcijų dėl sutapimo.

8.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl baudų sumažinimo pagal 2006 m. Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo ir 2008 m. Pranešimą dėl susitarimo.

9.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl galutinio baudų dydžio.

10.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/48


Galutinė bylą nagrinėjusio pareigūno ataskaita (1)

AT.40135 – FOREX (Sterling Lads – susitarimo procedūra)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 185/04)

1.   ĮVADAS

1.

Byloje FOREX (AT.40135) nagrinėjami veiksmai, vykdyti keliose [...] pokalbių svetainėse ir susiję su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutų keitimo sandoriais. 2019 m. gegužės 16 d. dėl veiksmų kai kuriose iš tų pokalbių svetainių Komisija pagal susitarimo procedūrą priėmė du sprendimus, t. y. FOREX (Three-way banana split(2) ir FOREX (Essex Express(3).

2.

Ši ataskaita parengta dėl veiksmų konkrečioje pokalbių svetainėje, t. y. Sterling Lads (4), ypač dėl sprendimo pagal susitarimo procedūrą projekto, skirto įmonėms UBS (5), RBS (6), „Barclays“ (7) ir HSBC (8) (toliau kartu – susitarimo procedūroje dalyvaujančios šalys), kurios sutiko sudaryti susitarimą pagal Reglamento Nr. 773/2004 (9) 10a straipsnį (toliau – sprendimo pagal susitarimo procedūrą projektas). Atskiras sprendimo pagal įprastą procedūrą projektas dėl veiksmų pokalbių svetainėje Sterling Lads uždraudimo parengtas [ne adresatui] (toliau – susitarimo procedūroje nedalyvaujanti šalis) (toliau kartu su susitarimo procedūros šalimis – šalys) (10).

2.   PROCEDŪRA

3.

Tyrimas pradėtas, 2013 m. rugsėjo 27 d. pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (toliau – Pranešimas dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo) 14 ir 15 punktus gavus UBS paraišką dėl žymeklio suteikimo (11). 2013 m. spalio mėn. „Barclays“ ir RBS pagal Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo pateikė prašymus dėl baudos sumažinimo. 2014 m. liepos 2 d. Komisija atleido UBS nuo baudos, bet nustatė tam tikras sąlygas. 2015 m. liepos mėn. HSBC pagal Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo pateikė prašymą dėl baudos sumažinimo. Nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Komisija šalims išsiuntė prašymus pateikti informacijos.

4.

2016 m. spalio 27 d. Komisija šalių atžvilgiu pradėjo procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 (12) 11 straipsnio 6 dalį ir nustatė terminą, per kurį jos turi pareikšti norą dalyvauti diskusijose dėl susitarimo. Norą dalyvauti diskusijose dėl susitarimo iš pradžių pareiškė visos šalys. Dvišaliai susitikimai su šalimis, skirti susitarimui sudaryti, vyko nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d.

5.

Nuo [...] iki [...] susitarimo procedūros šalys pateikė oficialius prašymus dėl susitarimo sudarymo pagal Reglamento Nr. 773/2004 10a straipsnio 2 dalį. 2018 m. vasario 19 d. susitarimo procedūroje nedalyvaujanti šalis pranešė Komisijai, kad nebedalyvaus susitarimo procedūroje. Todėl procedūra tapo mišri, nes Komisija, remdamasi savo pranešimo dėl susitarimo procedūrų tvarkos (13) 19 punktu, [ne adresato] atžvilgiu perėjo prie įprastos procedūros, o su kitomis susitarimo procedūroje dalyvaujančiomis šalimis tęsė susitarimo procedūrą.

6.

2018 m. liepos 24 d. Komisija priėmė šalims skirtą prieštaravimo pareiškimą. Tą pačią dieną Komisija pagal įprastą procedūrą taip pat priėmė susitarimo procedūroje nedalyvaujančiai šaliai skirtą prieštaravimo pareiškimą.

7.

Savo atitinkamuose atsakymuose į prieštaravimo pareiškimą susitarimo procedūros šalys patvirtino pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnio 3 dalį, kad prieštaravimo pareiškimas atitinka jų susitarimo pareiškimų turinį ir kad jos tebėra įsipareigojusios laikytis susitarimo procedūros.

3.   SUSITARIMO PROCEDŪROS ŠALIŲ PRAŠYMAS LEISTI DALYVAUTI ŽODINIAME BYLOS NAGRINĖJIME, KURIO PRAŠĖ SUSITARIMO PROCEDŪROJE NEDALYVAUJANTI ŠALIS

8.

Kai kurios susitarimo procedūros šalys teiravosi, ar bus kviečiamos dalyvauti žodinio bylos nagrinėjimo posėdyje, kurį savo 2018 m. liepos 24 d. atsakyme į prieštaravimo pareiškimą prašė surengti susitarimo procedūroje nedalyvaujanti šalis (toliau – žodinis bylos nagrinėjimas), arba prašė būti pakviestos dalyvauti tame posėdyje. Tuo metu bylą nagrinėjęs pareigūnas šiuos prašymus atmetė remdamasis: a) Pranešimo dėl susitarimo nuostatomis, kad susitarimo procedūros šalys patvirtina, jog neketina prašyti vėl būti išklausytos per žodinį bylos nagrinėjimą, ir b) žodinio bylos nagrinėjimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 773/2004 tikslu, t. y. leisti šalims išdėstyti savo poziciją per Komisijos vykdomą tyrimą, o Komisijai – procedūros pabaigoje priimti teisingą sprendimą.

9.

Bylą nagrinėjęs pareigūnas taip pat atmetė vienos iš susitarimo procedūros šalių prašymą leisti susipažinti su pirmojo žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio stenograma, nes žodinis bylos nagrinėjimas nėra viešas (Reglamento (EB) Nr. 773/2004 14 straipsnio 6 dalis), o galimybė susipažinti su žodinio bylos nagrinėjimo įrašais suteikiama posėdyje dalyvavusiems asmenims (Reglamento (EB) Nr. 773/2004 14 straipsnio 8 dalis).

4.   IŠVADA

10.

Sprendimo pagal susitarimo procedūrą projektas parengtas dėl vieno tęstinio SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo, susijusio su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutų keitimo sandoriais ir vykdyto nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 12 d. (14) Kaip nurodyta sprendimo pagal susitarimo procedūrą projekte, keisdamosi neskelbtina verslo informacija ir pavieniais atvejais pagal pagrindinį susitarimą derindamos prekybos veiksmus, susitarimo procedūros šalys sudarė susitarimus ir (arba) vykdė suderintus veiksmus, kurie visi prilygsta vienam tęstiniam SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimui dėl tikslo, susijusiam su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutų keitimo sandoriais visoje EEE teritorijoje.

11.

Pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsnį išnagrinėjau, ar sprendimo pagal susitarimo procedūrą projektas yra susijęs tik su tais prieštaravimais, dėl kurių šalims buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijas. Darau išvadą, kad taip.

12.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir į tai, kad susitarimo procedūros šalys bylą nagrinėjusiam pareigūnui jokių kitų prašymų ar skundų nepateikė (15), manau, kad šioje byloje šalims buvo užtikrinta galimybė veiksmingai naudotis savo procesinėmis teisėmis.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 2 d.

Dorothe DALHEIMER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES), 16 ir 17 straipsnius.

(2)  OL C 226, 2020 7 9, p. 5.

(3)  OL C 219, 2020 7 3, p. 8.

(4)  Sterling Lads yra [...] pokalbių svetainė, kurioje buvo vykdomi nagrinėjami veiksmai.

(5)  „UBS AG“.

(6)  „The Royal Bank of Scotland Group plc“ (dabartinis pavadinimas – „NatWest Group plc“) ir „The Royal Bank of Scotland plc“ (dabartinis pavadinimas – „NatWest Markets Plc“).

(7)  „Barclays PLC“, „Barclays Services Limited“ ir „Barclays Bank Plc“.

(8)  „HSBC Holdings plc“ ir „HSBC Bank plc“.

(9)  2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004 4 27, p. 18) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 773/2004).

(10)  [Ne adresatas]. Įprasta procedūra aprašyta atskiroje bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaitoje pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 ir 17 straipsnius.

(11)  OL C 298, 2006 12 8, p. 17.

(12)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003).

(13)  Taip pat žr. Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008 7 2, p. 1) (toliau – Pranešimas dėl susitarimo).

(14)  RBS ir HSBC dalyvavo darant pažeidimą trumpiau.

(15)  Pagal Sprendimo 2011/695/ES 15 straipsnio 2 dalį kartelio bylų šalys, pradėjusios diskusijas dėl susitarimo sudarymo pagal Reglamento (EB) 773/2004 10a straipsnį, gali bet kuriuo susitarimo procedūros etapu kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną, kad būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Taip pat žr. Komisijos pranešimo 2008/C 167/01 dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008 7 2, p. 1), 18 punktą.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/50


KOMISIJOS SPRENDIMO SANTRAUKA

2021 m. gruodžio 2 d.

sprendimo byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį santrauka

(BYLA AT.40135 – FOREX – STERLING LADS)

(pranešta dokumentu Nr. C(2021) 8613 final)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 185/05)

2021 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003  (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant visas skirtas baudas, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

1.   ĮVADAS

(1)

Sprendimo adresatai dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Pažeidimą sudarė konkurencijos ribojimas ir (arba) iškraipymas neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių srityje (2).

(2)

Šiame sprendime nagrinėjamos Dešimties grupės valiutos: JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos doleriai (atitinkamai USD, CAD, AUD ir NZD), Japonijos jenos (JPY), Šveicarijos frankai (CHF), svarai sterlingų (GBP), eurai (EUR) ir Švedijos, Norvegijos ir Danijos kronos (atitinkamai SEK, NOK ir DKK) (t. y. iš viso 11 valiutų, kurios pagal rinkos susitarimą dėl valiutų kartu vadinamos Dešimties grupės pavadinimu).

(3)

Neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių veiklą sudaro tiek i) rinkos formavimas (t. y. klientų pavedimų iškeisti sumą viena valiuta į atitinkamą sumą kita valiuta vykdymas), tiek ii) prekyba savo sąskaita, t. y. kitų valiutos konvertavimo operacijų vykdymas siekiant valdyti dėl rinkos formavimo sandorių kylančią riziką arba keisti valiutos riziką, nepriklausomai nuo klientų pavedimų.

(4)

Atitinkamų įmonių darbuotojai, sudarantys neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius, buvo pasirengę prekiauti bet kuria iš šių valiutų, priklausomai nuo rinkos paklausos. Nors patys dalyvavę prekiautojai buvo visų pirma atsakingi už konkrečių valiutų ar jų porų rinkos formavimą, remdamiesi įgaliojimais jie galėjo savo įmonės vardu prekiauti visomis į apskaitą įtrauktomis Dešimties grupės valiutomis. Siekdami padidinti turimo turto vertę, šią veiklą skirtingu mastu jie vykdė ir nagrinėjamu laikotarpiu.

(5)

Vertinant pažeidimą svarbios šios trys pavedimų rūšys, būdingos dalyvaujančių prekiautojų prekybos veiklai, atitinkančiai klientų poreikius (rinkos formavimui):

(a)

neatidėliotini klientų pavedimai nedelsiant sudaryti sandorius dėl tam tikros valiutos sumos, remiantis vyraujančiu rinkos kursu;

(b)

sąlyginiai klientų pavedimai (pavyzdžiui, skirti tam, kad būtų išvengta nuostolių arba uždirbta pelno), kurie pradedami vykdyti, kai kainos pasiekia tam tikrą lygį ir pastato prekiautojus į rizikos poziciją. Jie tampa vykdytini tik tada, kai rinka pasiekia tam tikrą lygį;

(c)

klientų pavedimai vykdyti sandorį taikant konkretų užsienio valiutos keitimo kursą arba tam tikroms valiutų poroms nustatytą keitimo kursą, kuris šioje byloje buvo susijęs tik su „WM/Reuters“ uždarymo momentine kaina ir Europos Centrinio Banko orientaciniu užsienio valiutų keitimo kursu.

2.   BYLOS APRAŠYMAS

2.1   PROCEDŪRA

(6)

Tyrimas pradėtas 2013 m. rugsėjo 27 d., gavus UBS prašymą atleisti nuo baudos. Vėliau Komisija gavo pradinius prašymus atleisti nuo baudos arba ją sumažinti: 2013 m. spalio 11 d. – iš „Barclays“, 2013 m. spalio 14 d. – iš RBS, o 2015 m. liepos 17 d. – iš HSBC. Pateikusios prašymus, visos šalys vėliau keletą kartų pateikė pastabų. [...] neprašė atleisti nuo baudos arba ją sumažinti. 2014 m. liepos 2 d. Komisija patenkino įmonės UBS prašymą atleisti nuo baudos, bet nustatė tam tikra sąlygas.

(7)

2016 m. spalio 27 d. prieš šalis pradėta procedūra, kurios tikslas – pradėti diskusijas dėl susitarimo. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. su kiekviena šalimi Komisija surengė dvišalius susitikimus ir bendravo trimis susitarimo etapais, kaip nurodyta Pranešime dėl susitarimo (3).

(8)

2018 m. sausio 22 d. kolegija patvirtino tikėtinų baudų intervalus. 2018 m. vasario 19 d. […] pranešė Komisijai, kad nebedalyvaus susitarimo procedūroje. Todėl Komisija pagal Pranešimo dėl susitarimo 19 punktą […] atžvilgiu perėjo prie įprastos procedūros. Nuo [...] iki [...] kitos šalys pateikė Komisijai oficialius susitarimo prašymus pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (4) 10a straipsnio 2 dalį.

(9)

Be to, 2018 m. liepos 24 d. Komisija pagal susitarimo procedūrą priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą visoms keturioms susitarimo šalims, o pagal įprastą procedūrą – supaprastintą prieštaravimo pareiškimą, skirtą [...]. Visi adresatai į prieštaravimo pareiškimą atsakė ir patvirtino, kad jis atitinka jų susitarimo pareiškimų turinį ir kad jie įsipareigoja tęsti susitarimo procedūrą.

(10)

2021 m. lapkričio 30 d. konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. 2021 m. gruodžio 1 d. bylą nagrinėjęs pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą. 2021 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė sprendimą.

2.2   PAŽEIDIMO SANTRAUKA

(11)

Sprendimas priimamas dėl UBS, „Barclays“, RBS ir HSBC (toliau – visos keturios susitarimo procedūros šalys) ir įmonės [...] veiksmų [...] pokalbių svetainėje „Sterling Lads“ (arba „STG Lads“). Veiksmai vykdyti nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 12 d. [...] dalyvavo darant pažeidimą nuo [...] iki [...]. Kartelis turėjo įtakos bent EEE.

(12)

Tai, kad sudarytas kartelis, patvirtina pokalbių svetainėje „STG Lads“ tarp tam tikrų atskirų prekiautojų, įgaliotų sudaryti neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius savo įmonių, kurių Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių skyriuose jie dirbo, vardu ir naudai, vykusį bendravimą liudijantys dokumentai.

(13)

Kartelį sudarė vienas tęstinis pažeidimas, kuriam buvo būdinga tai, kad per privačius ir daugiašalius pokalbius minėtoje pokalbių svetainėje prekiautojai dideliu mastu ir periodiškai keitėsi tam tikra neskelbtina komercine informacija apie prekybos veiklą. Keičiantis informacija buvo siekiama daryti poveikį dviem pagrindiniams konkurencijos neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių srityje parametrams – kainai ir ekspertiniam rizikos valdymui.

(14)

Užuot savarankiškai konkuravę pagal šiuos parametrus, rinkos sprendimus prekiautojai priimdavo remdamiesi savo konkurentų pozicijomis, ketinimais ir apribojimais. Keitimąsi informacija, dėl kurio priimamas šis sprendimas, sudarė:

(a)

keitimasis informacija apie dar neįvykdytus klientų pavedimus – prekiautojai laisvai aptarinėjo konfidencialius dar neįvykdytų savo klientų pavedimų aspektus (pvz., lygį, kurį pasiekus pradedami vykdyti sąlyginiai klientų pavedimai, klientų pavedimų, susijusių su konkrečiu kursu, apimtį ir neatidėliotinus pavedimus davusių klientų rūšį arba pavardes (pavadinimus)). Dėl šios informacijos pokalbių svetainės nariai daugiau sužinojo apie vienas kito prekybos veiklą, ši informacija padėjo prekiautojams vėliau priimti rinkos sprendimus arba nustatyti progas derinti savo prekybos veiksmus;

(b)

keitimasis informacija apie prekiautojų atviras rizikos pozicijas, kuri galėjo padėti jiems įvertinti galimus vienas kito veiksmus siekiant apsidrausti nuo rizikos. Taip prekiautojai gaudavo informacijos, kuri keletą minučių arba tol, kol tokią informaciją pakeis kita, galėjo būti svarbi būsimiems prekybos sprendimams. Be to, keisdamiesi informacija prekiautojai galėjo nustatyti progas derinti savo veiksmus, ypač susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų;

(c)

keitimasis informacija apie esamus ar numatomus siūlomų ir prašomų kainų skirtumus, iš kurios matyti konkrečioms valiutų poroms prekiautojų nustatyti kainų skirtumai ir sandorių dydžiai. Gauta informacija leido prekiautojams gauti patikimesnės informacijos apie kotiruojamas kainas ir remiantis gauta informacija vėliau priimti kainodaros sprendimus. Ši informacija taip pat suteikė galimybę derinti tam tikrų sandorių kainų skirtumus ir paveikti bendrą už parduodamą valiutą klientų mokamą kainą;

(d)

keitimasis informacija atskleidžiant kitus duomenis apie vykdomą arba planuojamą prekybos veiklą – prekiautojai dalijosi įvairia pirmiau paminėta neskelbtina komercine informacija ir ji jiems padėjo priimti vėlesnius sprendimus ir nustatyti progas derinti savo prekybos veiklą.

(15)

Be to, visos keturios susitarimo procedūros šalys pripažino, kad informacija apie vykdomą arba būsimą prekybos veiklą periodiškai ir dideliu mastu keistasi laikantis tam tikrų nerašytų taisyklių: i) tokia informacija prekiautojai galėjo naudotis siekdami atitinkamos naudos ir tam, kad galėtų nustatyti prekybos derinimo progas; ii) tokia informacija buvo dalijamasi privačiose pokalbių svetainėse; iii) tokios bendros iš kitų pokalbių svetainės dalyvių gautos informacijos prekiautojai neatskleisdavo šalims, kurios privačiose pokalbių svetainėse nedalyvavo; iv) tokia bendra informacija nebuvo galima naudotis prieš ja pasidalijusius prekiautojus (toliau – pagrindinis susitarimas).

(16)

Visų keturių susitarimo procedūros šalių teigimu, remdamiesi pagrindiniu susitarimu ir siekdami įgyti pranašumą prieš konkurentus, kurie pokalbių svetainėje nedalyvavo, kartais prekiautojai derindavo savo prekybos veiksmus, susijusius su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutos keitimo sandoriais: tam tikrą laikotarpį susilaikydavo nuo tam tikrų prekybos sandorių, kuriuos planavo vykdyti, atsižvelgdami į kito prekiautojo paskelbtą poziciją arba prekybos veiklą. Tokia praktika vadinama susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų.

2.3   ADRESATAI

(17)

Sprendimas skirtas šiems teisės subjektams (toliau kartu – adresatai):

„UBS AG“ (UBS),

„NatWest Group plc“ ir „NatWest Markets Plc“ (toliau kartu – RBS),

„Barclays PLC“, „Barclays Execution Services Limited“ ir „Barclays Bank PLC“ (toliau kartu – „Barclays“) ir

„HSBC Holdings plc“ (HSBC).

(18)

UBS, „Barclays“, RBS, HSBC ir dar viena įmonė, […], minėtus veiksmus vykdė šioje lentelėje nurodytais laikotarpiais:.

1 lentelė. Šalių dalyvavimas pokalbių svetainėje

BANKAS

PRADŽIA

PABAIGA

UBS

2011 5 25

2011 11 4

 

2011 11 8

2012 7 12

 

2011 5 30

2012 7 12

BARCLAYS

2011 5 25

2012 7 12

2011 5 25

2011 11 4

 

2011 11 8

2012 7 12

RBS

2011 8 5

2012 7 12

HSBC

2011 5 25

2012 7 12

[…]

[…]

[…]

2.4   TAISOMOSIOS PRIEMONĖS

(19)

Sprendime pritaikytos Komisijos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės. 2018 m. sausio 22 d. kolegija per susitarimo procedūrą priėmė sprendimą dėl baudų skyrimo metodikos ir parametrų. Remiantis teismų praktika, visų to paties pažeidimo šalių atžvilgiu nustatant baudų parametrus laikomasi vienodo požiūrio, nepriklausomai nuo to, ar šioms šalims taikoma susitarimo, ar įprasta procedūra. Todėl baudos adresatams ir [...] buvo apskaičiuotos pagal tokią pačią metodiką.

2.4.1   Bazinis baudos dydis

(20)

Kalbant apie kitas finansų sektoriaus bylas, pažymėtina, kad neatidėliotini Dešimties grupės valiutos keitimo sandoriai nelemia pardavimų įprasta šios sąvokos prasme. Todėl Komisija mano, kad nustatant baudas kaip atskaitos ribą tikslinga taikyti pardavimo vertės pakaitinį kintamąjį. Atsižvelgdama į tai, kad per pažeidimo laikotarpį skirtingos šalys pažeidimą darė skirtingą laikotarpį, ir į skirtingą neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių rinkos dalį, Komisija mano, kad pardavimo vertės pakaitinį kintamąjį yra tikslinga apskaičiuoti tiesiogiai pagal įmonės pardavimų, faktiškai įvykdytų tais mėnesiais, kuriais jos dalyvavo darant pažeidimą, vertę, apskaičiavus tos vertės metinį įvertį.

(21)

Atitinkamų pardavimo verčių pakaitinį kintamąjį Komisija nustato taip:

(a)

pirma, Komisija kaip orientyru remiasi metinėmis nominaliosiomis neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių, kuriuos atitinkamas adresatas sudarė su kita EEE esančia sandorio šalimi, sumomis. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad pardavimo vertės pakaitinį kintamąjį yra tikslingiau apskaičiuoti tiesiogiai pagal pajamas, kurias adresatai uždirbo per mėnesius, kuriais jie dalyvavo darant pažeidimą, apskaičiavus jų metinį įvertį;

(b)

antra, šios sumos padauginamos iš atitinkamo koregavimo koeficiento, kuris visoms šalims vienodas ir atspindi taikytinus neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių siūlomų ir prašomų kainų skirtumus.

(22)

Pardavimo vertės pakaitinis kintamasis apskaičiuotas tiesiogiai pagal įmonių pardavimų, faktiškai įvykdytų tais mėnesiais, kuriais jos dalyvavo darant pažeidimą, vertę, apskaičiavus tos vertės metinį įvertį. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo daromas visoje EEE, pardavimo vertės pakaitinis kintamasis buvo nustatytas pagal neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius, sudarytus su EEE esančiomis sandorio šalimis.

2.4.2   Bazinio baudos dydžio korekcijos

(23)

Komisija nominaliosioms sumoms atitinkamai taikė vienodą koeficientą, kuris buvo nustatytas pagal surinktus duomenis apie siūlomų ir prašomų kainų skirtumus.

2.4.3   Atsakomybę sunkinančios arba lengvinančios aplinkybės

(24)

Šioje byloje atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

2.4.4   Konkretus atgrasomojo poveikio didinimas

(25)

Siekdama užtikrinti, kad baudos turėtų pakankamą atgrasomąjį poveikį, Komisija gali padidinti skirtinos baudos dydį įmonėms, kurių apyvarta, gauta iš prekių ar paslaugų, nesusijusių su pažeidimu, pardavimo yra itin didelė (5).

(26)

Šioje byloje atgrasomąjį daugiklį tikslinga taikyti įmonei HSBC skirtinoms baudoms.

2.4.5   10 proc. apyvartos ribos taikymas

(27)

Bauda neviršijo didžiausios Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos 10 % bendros apyvartos ribos.

2.4.6   2006 m. Pranešimo dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo taikymas: baudų sumažinimas

(28)

Įmonei UBS bauda neskirta, o įmonė „Barclays“ nuo baudos atleista tik tam tikrais laikotarpiais. Be to, įmonėms „Barclays“, RBS ir HSBC skirtos baudos, patenkančios į joms nustatytus intervalus, buvo dar sumažintos.

2.4.7   Pranešimo dėl susitarimo taikymas

(29)

Visoms susitarimo procedūros šalims bauda dėl sudaryto susitarimo buvo sumažinta 10 %.

2.5   IŠVADA

(30)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi, skirtos šios baudos:

(31)

2 lentelė. Už pažeidimą skirtų baudų dydis

(32)

Įmonė

Baudos (EUR)

UBS

0

„Barclays“

54 348 000

RBS

32 472 000

HSBC

174 281 000


(1)  OL L 1, 2003 1 4, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

(2)  Byla nesusijusi su elektroninės prekybos neatidėliotinais valiutos keitimo sandoriais, t. y. neatidėliotinais valiutos keitimo sandoriais, kurie yra automatiškai registruojami atitinkamo banko nuosavybinėse elektroninės prekybos platformose ir vykdomi jose arba pagal kompiuterių algoritmus, veikla.

(3)  Taip pat žr. Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose, OL C 167, 2008 7 2, p. 1 (toliau – Pranešimas dėl susitarimo).

(4)  OL L 123, 2004 4 27, p. 18.

(5)  2006 m. Baudų apskaičiavimo gairių 30 punktas.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/55


Konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamojo komiteto nuomonė, pareikšta 2021 m. lapkričio 30 d. posėdyje dėl eilinio sprendimo, susijusio su byla AT.40135 – FOREX (Sterling Lads), projekto

Pranešėja – Portugalija

(2022/C 185/06)

1.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad eilinio sprendimo projekte nurodytas antikonkurencinis elgesys (t. y. keitimasis informacija) yra įmonių susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, apibrėžti SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

2.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad eilinio sprendimo projekte nurodyta įmonė dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, kaip nurodyta eilinio sprendimo projekte.

3.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad susitarimų ir (arba) suderintų veiksmų tikslas – riboti konkurenciją, kaip nurodyta SESV 101 straipsnyje ir EEE susitarimo 53 straipsnyje.

4.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijos atliktam pažeidimo trukmės vertinimui.

5.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai, kad šio eilinio sprendimo projekto adresatui turėtų būti skirta bauda.

6.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl pardavimų vertės pakaitinio kintamojo apskaičiavimo, kad būtų šioje byloje būtų galima taikyti 2006 m. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires.

7.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) pritaria Komisijai dėl nustatyto galutinio baudos dydžio.

8.   

Patariamasis komitetas (13 valstybių narių) rekomenduoja jo nuomonę paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/56


Galutinė bylą nagrinėjančio pareigūno ataskaita (1)

AT.40135 – FOREX (Sterling Lads – įprasta procedūra)

(2022/C 185/07)

I.   ĮŽANGA

1.

Byloje FOREX (AT.40135) nagrinėjami veiksmai, vykdyti keliose [...] pokalbių svetainėse ir susiję su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutų keitimo sandoriais. 2019 m. gegužės 16 d. dėl veiksmų kai kuriose iš tų pokalbių svetainių Komisija pagal susitarimo procedūrą priėmė du sprendimus, t. y. FOREX (Three-way banana split(2) ir FOREX (Essex Express(3).

2.

Ši ataskaita parengta dėl veiksmų pokalbių svetainėje Sterling Lads (4), ypač dėl pagal įprastą procedūrą priimamo sprendimo dėl veiksmų uždraudimo projekto, skirto įmonėms „Credit Suisse Group AG“, „Credit Suisse Securities (Europe) Limited“ ir „Credit Suisse AG“ (toliau kartu – įmonė „Credit Suisse“). Susitarimo procedūra tuo pačiu metu vykdoma su dar keturiomis įmonėmis (5) (toliau kartu – susitarimo procedūros šalys); joms parengtas atskiras pagal susitarimo procedūrą priimamo sprendimo projektas (6).

II.   PROCESAS

3.

Tyrimas pradėtas, kai 2013 m. rugsėjo 27 d. iš [ne adresato] buvo gauta pagal Pranešimo dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose (toliau – Pranešimas dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo) 14 ir 15 punktus pateikta paraiška dėl žymeklio suteikimo (7). 2013 m. spalio mėn. [ne adresatas] ir [ne adresatas] pagal Pranešimą dėl baudos neskyrimo arba sumažinimo pateikė prašymus dėl baudų sumažinimo. 2014 m. liepos 2 d. Komisija atleido [ne adresatą] nuo baudos, bet nustatė tam tikras sąlygas. 2015 m. liepos mėn. [ne adresatas] pagal Pranešimą dėl baudų neskyrimo arba sumažinimo pateikė prašymą dėl baudos sumažinimo. Nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. Komisija įmonei „Credit Suisse“ ir susitarimo procedūros šalims (toliau kartu – šalys) išsiuntė prašymus pateikti informacijos.

4.

2016 m. spalio 27 d. Komisija šalių atžvilgiu pradėjo procedūrą pagal Reglamento Nr. 1/2003 (8) 11 straipsnio 6 dalį ir nustatė terminą, per kurį šalys turi pareikšti norą dalyvauti diskusijose dėl susitarimo. Norą dalyvauti diskusijose dėl susitarimo pareiškė visos šalys. Dvišaliai susitikimai su šalimis, skirti susitarimui sudaryti, vyko nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d.

5.

2018 m. vasario 19 d. įmonė „Credit Suisse“ pranešė Komisijai, kad nebedalyvaus susitarimo procedūroje. Todėl procedūra tapo mišri, nes Komisija, remdamasi savo pranešimo dėl susitarimo procedūros tvarkos (9) 19 punktu, įmonės „Credit Suisse“ atžvilgiu perėjo prie įprastos procedūros, o su kitomis susitarimo procedūros šalimis tęsė susitarimo procedūrą.

III.   PRIEŠTARAVIMO PAREIŠKIMAS IR PIRMASIS ŽODINIS BYLOS NAGRINĖJIMAS

6.

2018 m. liepos 24 d. Komisija paskelbė prieštaravimo pareiškimą dėl įmonės „Credit Suisse“. Prieštaravimo pareiškime Komisija išdėstė preliminarią nuomonę, kad įmonė „Credit Suisse“ ir susitarimo procedūros šalys, keisdamosi neskelbtina komercine informacija privačioje daugiašalėje pokalbių svetainėje Sterling Lads, pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Kaip teigiama prieštaravimo pareiškime, pagal pagrindinį susitarimą pokalbių svetainės Sterling Lads dalyviai dideliu mastu ir periodiškai keitėsi informacija apie esamus arba būsimus neatidėliotinus Dešimties grupės valiutų keitimo sandorius. Kaip teigiama prieštaravimo pareiškime, keitimasis informacija taip pat kartais leido prekiautojams derinti savo veiksmus, tam tikrų veiksmų atsisakant.

7.

Prieštaravimo pareiškime Komisija padarė pirminę išvadą, kad įmonės „Credit Suisse“ veiksmai prilygo susitarimams ir (arba) suderintiems veiksmams ir kad jais siekta iškraipyti ir (arba) apriboti konkurenciją, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Komisija taip pat padarė pirminę išvadą, kad savo veiksmais įmonė „Credit Suisse“ darė vieną tęstinį pažeidimą, trukusį nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. liepos 12 d.

8.

2018 m. liepos 25 d. įmonei „Credit Suisse“ buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga. Bylą nagrinėjęs pareigūnas dėl to negavo jokių skundų ar kitų prašymų.

9.

Konkurencijos GD iš pradžių suteikė įmonei „Credit Suisse“ aštuonias savaites atsakymui į prieštaravimo pareiškimą pateikti. Atsižvelgdamas į įmonės „Credit Suisse“ prašymą Konkurencijos GD šį terminą pratęsė dviem savaitėmis.

10.

2018 m. rugpjūčio 15 ir 29 d. įmonė „Credit Suisse“ paprašė Konkurencijos GD pratęsti terminą dar 2–3 savaitėmis, nes siekiant susipažinti su bylos medžiaga esą iškilo sunkumų ir vėlavimų. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Konkurencijos GD prašymą atmetė. 2018 m. rugsėjo 4 d. įmonė „Credit Suisse“ pagal Sprendimo 2011/695/ES 9 straipsnį perdavė klausimą spręsti bylą nagrinėjusiam pareigūnui. Išnagrinėjęs įmonės „Credit Suisse“ argumentus ir atsižvelgdamas į visas aplinkybes, visų pirma į Konkurencijos GD nustatytą pradinį terminą ir bylos apimtį bei sudėtingumą, bylą nagrinėjęs pareigūnas 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu įmonės „Credit Suisse“ prašymą atmetė.

11.

Atsakymą į prieštaravimo pareiškimą įmonė „Credit Suisse“ pateikė 2018 m. spalio 4 d., laikydamasi nustatyto termino. Savo atsakyme įmonė „Credit Suisse“ paprašė būti išklausyta žodžiu. Žodinis bylos nagrinėjimas (toliau – pirmasis žodinis bylos nagrinėjimas) įvyko 2018 m. gruodžio 7 d. Pirmasis žodinis bylos nagrinėjimas vyko sklandžiai, jokių procesinių skundų negauta.

IV.   SUSITARIMO PROCEDŪROS ŠALIŲ PRAŠYMAS LEISTI DALYVAUTI PIRMAJAME ŽODINIAME BYLOS NAGRINĖJIME

12.

Kai kurios susitarimo procedūros šalys teiravosi, ar bus pakviestos dalyvauti pirmajame žodiniame bylos nagrinėjime, arba paprašė būti pakviestos. Tuo metu bylą nagrinėjęs pareigūnas šiuos prašymus atmetė remdamasis: a) Pranešimo dėl susitarimo nuostatomis, kad susitarimo procedūros šalys patvirtina, jog neketina prašyti vėl būti išklausytos per žodinį bylos nagrinėjimą, ir b) žodinio bylos nagrinėjimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 773/2004 tikslu, t. y. leisti šalims išdėstyti savo pozicijas per Komisijos vykdomą procedūrą, o Komisijai – procedūros pabaigoje priimti teisingą sprendimą.

13.

Bylą nagrinėjęs pareigūnas atmetė ir vienos iš susitarimo procedūros šalių prašymą leisti susipažinti su pirmojo žodinio bylos nagrinėjimo posėdžio stenograma, nes žodinis bylos nagrinėjimas nėra viešas (Reglamento (EB) Nr. 773/2004 14 straipsnio 6 dalis), o galimybė susipažinti su žodinio bylos nagrinėjimo įrašais suteikiama posėdžiuose dalyvavusiems asmenims (Reglamento (EB) Nr. 773/2004 14 straipsnio 8 dalis).

V.   ĮMONĖS „CREDIT SUISSE“ PRAŠYMAS LEISTI IŠSAMIAU SUSIPAŽINTI SU BYLOS MEDŽIAGA

14.

2020 m. lapkričio 3 d. įmonė „Credit Suisse“ nusiuntė Konkurencijos GD raštą (toliau – 2020 m. lapkričio 3 d. raštas) su prašymu leisti susipažinti su tam tikra į Komisijos bylą įtraukta informacija, įskaitant susitarimo procedūros šalių ir Komisijos šioje byloje vienos kitoms siųstus pranešimus ir į Komisijos bylą nuo to laiko, kai įmonei „Credit Suisse“ buvo suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, pridėtų dokumentų rodykle (toliau – dokumentų rodyklė) (10).

15.

2020 m. gruodžio 1 d. Konkurencijos GD atsakė į 2020 m. lapkričio 3 d. raštą ir sutiko suteikti įmonei „Credit Suisse“ galimybę susipažinti su prašomais dokumentais tiek, kiek šie dokumentai yra susiję (arba nėra nesusiję) su pokalbių svetaine Sterling Lads. Konkurencijos GD prašymo dėl dokumentų rodyklės nepatenkino ir, atsižvelgdamas į tolesnį susirašinėjimą su įmone „Credit Suisse“, 2020 m. gruodžio 9 d. šį prašymą atmetė galutinai.

16.

2021 m. sausio 23 d. įmonė „Credit Suisse“ nusiuntė raštą bylą nagrinėjusiam pareigūnui su prašymu leisti susipažinti su tam tikrais Komisijos tyrimo bylos dokumentais ir dokumentų rodykle (toliau – prašymas). 2021 m. sausio 26 d. Konkurencijos GD pranešė įmonei „Credit Suisse“, kad šioje byloje rengia papildomą prieštaravimo pareiškimą ir kad suteikiant galimybę susipažinti su papildomu prieštaravimo pareiškimu bus suteikta papildoma galimybė susipažinti ir su bylos medžiaga bei dokumentų rodykle. Atsižvelgdamas į šį Konkurencijos GD pranešimą, tuo metu bylą nagrinėjęs pareigūnas informavo įmonę „Credit Suisse“, kad, remiantis Sprendimo 2011/695/ES 3 straipsnio 7 dalimi, prašymas yra pirmalaikis ir kad jis prašymo toliau nenagrinės.

VI.   PAPILDOMAS PRIEŠTARAVIMO PAREIŠKIMAS IR ANTRASIS ŽODINIS BYLOS NAGRINĖJIMAS

17.

2021 m. kovo 18 d. Komisija priėmė papildomą prieštaravimo pareiškimą. Jis įmonei „Credit Suisse“ pateiktas 2021 m. kovo 19 d. Papildomame prieštaravimo pareiškime Komisija išsamiau paaiškino ir aprašė tam tikrus prieštaravimo pareiškime aptartus dalykus, visų pirma ekonomines bei rinkos aplinkybes ir įrodymų analizę. Be to, papildomame prieštaravimo pareiškime paaiškinta Komisijos pirminė nuomonė, kad pokalbių svetainėje Sterling Lads vykdyti veiksmai, kuriuos sudarė i) periodinis keitimasis informacija dideliu mastu, ii) veiksmų derinimas pavieniais atvejais ir iii) pagrindinis susitarimas, yra atskiri susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai, kurių kiekvienas riboja konkurenciją dėl tikslo, tačiau visi kartu jie taip pat sudaro vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą dėl tikslo. Papildomame prieštaravimo pareiškime taip pat pateikta išsamesnės informacijos apie pardavimo vertės pakaitinio kintamojo apskaičiavimo metodiką, kurią Komisija ketino taikyti, jeigu būtų skirta bauda.

18.

2021 m. kovo 23 d. buvo suteikta galimybė susipažinti su dalimi į DVD įrašytos bylos medžiagos, o 2021 m. kovo 24–26 d. Komisijos patalpose buvo suteikta papildoma galimybė susipažinti su susitarimo medžiaga, įskaitant Komisijos ir susitarimo procedūros šalių tarpusavio pranešimus, susijusius (arba nesusijusius) su pokalbių svetaine Sterling Lads.

19.

Bylą nagrinėjęs pareigūnas negavo jokių kitų prašymų susipažinti su byla.

20.

Konkurencijos GD nustatytas pradinis terminas pateikti atsakymą į papildomą prieštaravimo pareiškimą (toliau – atsakymas į papildomą prieštaravimo pareiškimą) buvo 2021 m. balandžio 22 d.2021 m. balandžio 1 d. įmonė „Credit Suisse“ raštu kreipėsi į Konkurencijos GD prašydama šį terminą pratęsti keturiomis savaitėmis. 2021 m. balandžio 7 d. Konkurencijos GD prašymą atmetė.

21.

2021 m. balandžio 8 d. įmonė „Credit Suisse“ kreipėsi į bylą nagrinėjusį pareigūną su prašymu atsakymo į papildomą prieštaravimo pareiškimą terminą pratęsti keturiomis savaitėmis. 2021 m. balandžio 12 d. bylą nagrinėjęs pareigūnas, išnagrinėjęs įmonės „Credit Suisse“ ir Konkurencijos GD pateiktus argumentus, įmonės „Credit Suisse“ atsakymo į papildomą prieštaravimo pareiškimą terminą pratęsė dviem savaitėmis, t. y. iki 2021 m. gegužės 6 d. Atsakymą į papildomą prieštaravimo pareiškimą įmonė „Credit Suisse“ pateikė tą dieną.

22.

Savo atsakyme į papildomą prieštaravimo pareiškimą įmonė „Credit Suisse“ paprašė būti išklausyta žodžiu. Žodinis bylos nagrinėjimas (toliau – pirmasis žodinis bylos nagrinėjimas) įvyko 2021 m. birželio 8 d. (11) Antrasis žodinis bylos nagrinėjimas vyko sklandžiai, o procesinių skundų negauta.

VII.   IŠVADA

23.

Sprendimo projekte konstatuota, kad įmonė „Credit Suisse“ yra atsakinga už SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą, nes nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. liepos 12 d. dalyvavo dideliu mastu ir periodiškai keičiantis neskelbtina komercine informacija apie esamus arba būsimus neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius ir kad tokie veiksmai prilygsta susitarimams ir (arba) suderintiems veiksmams (ir sudaro vieną tęstinį pažeidimą), kuriais siekiama apriboti ir (arba) iškraipyti su minėtais sandoriais susijusią konkurenciją visoje EEE. Kitaip nei prieštaravimo pareiškime ir papildomame prieštaravimo pareiškime, sprendimo projekte įmonė „Credit Suisse“ nebelaikoma atsakinga už pavieniais atvejais vykdytą veiksmų derinimą ar už pagrindinį susitarimą.

24.

Pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 straipsnį išnagrinėjau, ar sprendimo projekte svarstomi tik prieštaravimai, dėl kurių įmonei „Credit Suisse“ buvo suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją, ir priėjau prie teigiamos išvados.

25.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, manau, kad „Credit Suisse“ šioje byloje galėjo veiksmingai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.

Briuselyje, 2021 m. gruodžio 1 d.

Dorothe DALHEIMER


(1)  Pagal 2011 m. spalio 13 d. Europos Komisijos Pirmininko sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas (OL L 275, 2011 10 20, p. 29) (toliau – Sprendimas 2011/695/ES), 16 ir 17 straipsnius.

(2)  OL C 226, 2020 7 9, p. 5.

(3)  OL C 219, 2020 7 3, p. 8.

(4)  Sterling Lads yra [...] pokalbių svetainė, kurioje buvo vykdomi nagrinėjami veiksmai.

(5)  [Ne adresatas], [ne adresatas], [ne adresatas] ir [ne adresatas].

(6)  Susitarimo procedūra aprašyta atskiroje bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaitoje, parengtoje pagal Sprendimo 2011/695/ES 16 ir 17 straipsnius.

(7)  OL C 298, 2006 12 8, p. 17.

(8)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 1 4, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1/2003).

(9)  Taip pat žr. Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose (OL C 167, 2008 7 2, p. 1) (toliau – Pranešimas dėl susitarimo).

(10)  Įmonė „Credit Suisse“ savo prašymą grindė 2019 m. rugsėjo 10 d. Nutartimi Lantmännen / Komisija (C-318/19 P(R), EU:C:2019:698), kuria (laikinosios procedūros etapu) patvirtintas bylą nagrinėjusio pareigūno sprendimas leisti susipažinti su visais susitarimo procedūros šalies ir Komisijos tarpusavyje prieš pateikiant prieštaravimo pareiškimą siųstais pranešimais, susijusiais su susitarimu.

(11)  Dėl tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos antrasis žodinis bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu, surengus užšifruotą vaizdo konferenciją slaptažodžiu apsaugotoje virtualioje klausymo erdvėje, skirtoje asmenims, kuriems per antrąjį žodinį bylos nagrinėjimą nereikėjo kalbėti.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/60


Komisijos sprendimo santrauka

2021 m. gruodžio 2 d.

Sprendimo byloje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį santrauka

(Byla AT.40135 – FOREX – Sterling Lads)

(pranešta dokumentu nr. C(2021) 8612 final)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2022/C 185/08)

2021 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė sprendimą dėl bylos nagrinėjimo pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (1) 30 straipsnio nuostatas Komisija skelbia šalių pavadinimus ir pagrindinį sprendimo turinį, įskaitant visas skirtas baudas, atsižvelgdama į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis.

1.   ĮVADAS

(1)

Sprendimo adresatai dalyvavo darant vieną tęstinį SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Pažeidimą sudarė konkurencijos ribojimas ir (arba) iškraipymas neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių srityje (2).

(2)

Šiame sprendime nagrinėjamos Dešimties grupės valiutos: JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos doleriai (atitinkamai USD, CAD, AUD ir NZD), Japonijos jenos (JPY), Šveicarijos frankai (CHF), svarai sterlingų (GBP), eurai (EUR) ir Švedijos, Norvegijos ir Danijos kronos (atitinkamai SEK, NOK ir DKK) (t. y. iš viso 11 valiutų, kurios pagal rinkos susitarimą dėl valiutų kartu vadinamos Dešimties grupės pavadinimu).

(3)

Neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių veiklą sudaro tiek i) rinkos formavimas (t. y. klientų pavedimų iškeisti sumą viena valiuta į atitinkamą sumą kita valiuta vykdymas), tiek ii) prekyba savo sąskaita, t. y. kitų valiutos konvertavimo operacijų vykdymas siekiant valdyti dėl rinkos formavimo sandorių kylančią riziką arba keisti valiutos riziką, nepriklausomai nuo klientų pavedimų.

(4)

Atitinkamų įmonių darbuotojai, sudarantys neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius, buvo pasirengę prekiauti bet kuria iš šių valiutų, priklausomai nuo rinkos paklausos. Nors patys dalyvavę prekiautojai buvo visų pirma atsakingi už konkrečių valiutų ar jų porų rinkos formavimą, remdamiesi įgaliojimais jie galėjo savo įmonės vardu prekiauti visomis į apskaitą įtrauktomis Dešimties grupės valiutomis. Siekdami padidinti turimo turto vertę, šią veiklą skirtingu mastu jie vykdė ir nagrinėjamu laikotarpiu.

(5)

Vertinant pažeidimą svarbios šios trys pavedimų rūšys, būdingos dalyvaujančių prekiautojų prekybos veiklai, atitinkančiai klientų poreikius (rinkos formavimui):

(a)

neatidėliotini klientų pavedimai nedelsiant sudaryti sandorius dėl tam tikros valiutos sumos, remiantis vyraujančiu rinkos kursu;

(b)

sąlyginiai klientų pavedimai (pavyzdžiui, skirti tam, kad būtų išvengta nuostolių arba uždirbta pelno), kurie pradedami vykdyti, kai kainos pasiekia tam tikrą lygį ir pastato prekiautojus į rizikos poziciją. Jie tampa vykdytini tik tada, kai rinka pasiekia tam tikrą lygį;

(c)

klientų pavedimai vykdyti sandorį taikant konkretų užsienio valiutos keitimo kursą arba tam tikroms valiutų poroms nustatytą keitimo kursą, kuris šioje byloje buvo susijęs tik su „WM/Reuters“ uždarymo momentine kaina ir Europos Centrinio Banko orientaciniu užsienio valiutų keitimo kursu.

2.   BYLOS APRAŠYMAS

2.1.   Procedūra

(6)

Tyrimas pradėtas 2013 m. rugsėjo 27 d., gavus [ne adresato] prašymą atleisti nuo baudos. Vėliau Komisija gavo pradinius prašymus atleisti nuo baudos arba ją sumažinti: 2013 m. spalio 11 d. iš [ne adresato], 2013 m. spalio 14 d. iš [ne adresato] ir 2015 m. liepos 17 d. iš [ne adresato]. Pateikusios prašymus, visos šalys vėliau keletą kartų pateikė pastabų. Įmonė „Credit Suisse“ neprašė atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. 2014 m. liepos 2 d. Komisija patenkino [ne adresato] prašymą atleisti nuo baudos, bet nustatė tam tikras sąlygas.

(7)

2016 m. spalio 27 d. prieš šalis pradėta procedūra, kurios tikslas – pradėti diskusijas dėl susitarimo. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Komisija su kiekviena šalimi, įskaitant „Credit Suisse“, surengė dvišalius susitikimus ir bendravo trimis susitarimo etapais, kaip numatyta Pranešime dėl susitarimo (3).

(8)

2018 m. sausio 22 d. kolegija patvirtino tikėtinų baudų intervalus. 2018 m. vasario 19 d. įmonė „Credit Suisse“ pranešė Komisijai, kad nebedalyvaus susitarimo procedūroje. Todėl Komisija pagal Pranešimo dėl susitarimo 19 punktą įmonės „Credit Suisse“ atžvilgiu perėjo prie įprastos procedūros. Nuo [...] iki [...] kitos šalys pateikė Komisijai oficialius susitarimo prašymus pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 (4) 10a straipsnio 2 dalį.

(9)

Be to, 2018 m. liepos 24 d. Komisija pagal įprastą procedūrą priėmė prieštaravimo pareiškimą, skirtą įmonei „Credit Suisse“, o pagal susitarimo procedūrą – supaprastintą prieštaravimo pareiškimą, skirtą kitoms keturioms pažeidimo šalims. 2018 m. spalio 4 d. įmonė „Credit Suisse“ pateikė rašytines pastabas dėl prieštaravimo pareiškimo ir paprašė būti išklausyta žodžiu. Žodinis bylos nagrinėjimas surengtas 2018 m. gruodžio 7 d.

(10)

2021 m. kovo 18 d. Komisija priėmė papildomą prieštaravimo pareiškimą, skirtą įmonei „Credit Suisse“. 2021 m. gegužės 6 d. įmonė „Credit Suisse“ pateikė rašytines pastabas dėl papildomo prieštaravimo pareiškimo, o 2021 m. birželio 8 d. įvyko antrasis žodinis bylos nagrinėjimas. 2021 m. birželio 25 d. įmonė „Credit Suisse“ atsakė į klausimus, neatsakytus per žodinį bylos nagrinėjimą.

(11)

2021 m. lapkričio 30 d. konkurenciją ribojančios veiklos ir dominavimo patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. 2021 m. gruodžio 1 d. bylą nagrinėjęs pareigūnas pateikė galutinę ataskaitą. 2021 m. gruodžio 2 d. Komisija priėmė sprendimą.

2.2.   Pažeidimo santrauka

(12)

Sprendimas priimamas dėl [ne adresato], [ne adresato], [ne adresato] ir [ne adresato] (toliau – visos keturios susitarimo procedūros šalys) ir įmonės „Credit Suisse“ veiksmų [...] pokalbių svetainėje Sterling Lads (arba „STG Lads“). Veiksmai vykdyti nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. liepos 12 d. Įmonė „Credit Suisse“ dalyvavo darant pažeidimą nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. liepos 12 d. Kartelis įtakos padarė bent EEE.

(13)

Tai, kad sudarytas kartelis, patvirtina pokalbių svetainėje „STG Lads“ tarp tam tikrų atskirų prekiautojų, įgaliotų sudaryti neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius savo įmonių, kurių Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių skyriuose jie dirbo, vardu ir naudai, vykusį bendravimą liudijantys dokumentai.

(14)

Kartelį sudarė vienas tęstinis pažeidimas, kuriam buvo būdinga tai, kad per privačius ir daugiašalius pokalbius minėtoje pokalbių svetainėje prekiautojai dideliu mastu ir periodiškai keitėsi tam tikra neskelbtina komercine informacija apie prekybos veiklą. Keičiantis informacija buvo siekiama daryti poveikį dviem pagrindiniams konkurencijos neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių srityje parametrams – kainai ir ekspertiniam rizikos valdymui.

(15)

Užuot savarankiškai konkuravę pagal šiuos parametrus, rinkos sprendimus prekiautojai priimdavo remdamiesi konkurentų pozicijomis, ketinimais ir apribojimais. Keitimąsi informacija, dėl kurio priimamas šis sprendimas, sudarė:

(a)

keitimasis informacija apie dar neįvykdytus klientų pavedimus – prekiautojai laisvai aptarinėjo konfidencialius dar neįvykdytų savo klientų pavedimų aspektus (pvz., lygį, kurį pasiekus pradedami vykdyti sąlyginiai klientų pavedimai, klientų pavedimų, susijusių su konkrečiu kursu, apimtį ir neatidėliotinus pavedimus davusių klientų rūšį arba pavardes (pavadinimus)). Dėl šios informacijos pokalbių svetainės nariai daugiau sužinojo apie vienas kito prekybos veiklą, ši informacija padėjo prekiautojams vėliau priimti rinkos sprendimus arba nustatyti progas derinti savo prekybos veiksmus;

(b)

prekiautojų keitimasis informacija apie vienas kito atviras rizikos pozicijas, kuri galėjo padėti jiems įvertinti vienas kito veiksmus siekiant apsidrausti nuo rizikos. Taip prekiautojai gaudavo informacijos, kuri keletą minučių arba tol, kol tokią informaciją pakeis kita, galėjo būti svarbi būsimiems prekybos sprendimams;

(c)

keitimasis informacija apie esamus ar numatomus siūlomų ir prašomų kainų skirtumus, iš kurios matyti konkrečioms valiutų poroms prekiautojų nustatyti kainų skirtumai ir sandorių dydžiai. Gauta informacija leido prekiautojams gauti patikimesnės informacijos apie kotiruojamas kainas ir remiantis gauta informacija vėliau priimti kainodaros sprendimus. Ši informacija taip pat suteikė galimybę derinti tam tikrų sandorių kainų skirtumus ir paveikti bendrą už parduodamą valiutą klientų mokamą kainą;

(d)

keitimasis informacija apie vykdomą arba planuojamą prekybos veiklą – prekiautojai dalijosi įvairia pirmiau paminėta neskelbtina komercine informacija ir ji jiems padėjo priimti vėlesnius sprendimus.

(16)

Visos keturios susitarimo procedūros šalys pripažino, kad informacija apie vykdomą arba būsimą prekybos veiklą periodiškai ir dideliu mastu keistasi laikantis tam tikrų nerašytų taisyklių: i) prekiautojai susirinkdavo privačioje pokalbių svetainėje „STG Lads“, kur atskleisdavo informaciją ir ja keisdavosi visą prekybos dieną; ii) pokalbių svetainėje gautos informacijos prekiautojai neatskleisdavo kitiems konkuruojantiems prekiautojams, kurie pokalbių svetainėje nedalyvavo; iii) gauta informacija galėjo būti naudojama prekiautojų naudai, be kita ko, tam, kad būtų galima nustatyti veiksmų derinimo progas, ir iv) šia informacija nesinaudota prieš ja pasidalijusius prekiautojus (toliau – pagrindinis susitarimas). Įmonė „Credit Suisse“ nepripažino pagrindinio susitarimo egzistavimo fakto.

(17)

Visų keturių susitarimo procedūros šalių teigimu, kartais prekiautojai derindavo savo prekybos veiksmus, susijusius su neatidėliotinais Dešimties grupės valiutos keitimo sandoriais: tam tikrą laikotarpį susilaikydavo nuo prekybos sandorių, kuriuos planavo vykdyti, atsižvelgdami į kito prekiautojo paskelbtą poziciją arba prekybos veiklą. Tokia praktika vadinama susilaikymu nuo tam tikrų veiksmų. Tačiau įmonės „Credit Suisse“ dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpiu faktinių susilaikymo nuo tam tikrų veiksmų atvejų nebuvo.

(18)

Įmonė „Credit Suisse“ buvo pripažinta atsakinga už dalyvavimą dideliu mastu ir periodiškai keičiantis neskelbtina komercine informacija apie vykdomą arba būsimą prekybos veiklą pokalbių svetainėje „STG Lads“, o toks keitimasis informacija pripažintas prilygstančiu suderintiems veiksmams ir (arba) susitarimams, kuriais konkurencija yra ribojama dėl tikslo, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį. Įmonė „Credit Suisse“ nebuvo pripažinta atsakinga už pagrindinį susitarimą ir už pavieniais atvejais vykusį veiksmų derinimą.

2.3.   Adresatai

(19)

Sprendimas skirtas šiems subjektams: „Credit Suisse Group AG“, „Credit Suisse Securities (Europe) Limited“ ir „Credit Suisse AG“ (toliau kartu – įmonė „Credit Suisse“, arba adresatai).

2.4.   Taisomosios priemonės

(20)

Sprendime pritaikytos Komisijos 2006 m. Baudų apskaičiavimo gairės. 2018 m. sausio 22 d. kolegija per susitarimo procedūrą priėmė sprendimą dėl baudų skyrimo metodikos ir parametrų. Remiantis teismų praktika, visų to paties pažeidimo šalių atžvilgiu nustatant baudų parametrus laikomasi vienodo požiūrio, nepriklausomai nuo to, ar šioms šalims taikoma susitarimo, ar įprasta procedūra. Todėl baudos įmonei „Credit Suisse“ ir visoms keturioms susitarimo procedūros šalims apskaičiuotos pagal tokią pačią metodiką.

2.4.1.   Bazinis baudos dydis

(21)

Komisijos nuomone, pardavimo vertei tikslinga taikyti konkretų pakaitinį kintamąjį. Neatidėliotini Dešimties grupės valiutos keitimo sandoriai nelemia pardavimų įprasta šios sąvokos prasme: pagal tokius sandorius viena valiuta išreikšta nominalioji pinigų suma keičiama į lygiavertę kita valiuta išreikštą sumą, o kainą atspindi siūlomos ir prašomos kainos skirtumas (t. y. skirtumas tarp siūlomos ir prašomos kainos), kurį taiko neatidėliotinus valiutos keitimo sandorius sudarantis makleris. Todėl abu veiksniai – nominaliosios keičiamos sumos ir taikomas siūlomos ir prašomos kainos skirtumas – yra esminiai su pažeidimu susijusio pardavimo vertės nustatymo parametrai.

(22)

Atitinkamų pardavimo verčių pakaitinį kintamąjį Komisija nustato taip:

(a)

pirma, atsižvelgiama į nominaliąsias sumas, kurias atitinkama įmonė keičia sudarydama neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius;

(b)

antra, šios sumos padauginamos iš atitinkamo koregavimo koeficiento, kuris yra vienodas visoms susitarimo procedūroje dalyvaujančioms ir nedalyvaujančioms šalims ir atspindi taikytinus neatidėliotinų Dešimties grupės valiutos keitimo sandorių siūlomų ir prašomų kainų skirtumus. Šis koregavimo koeficientas iš tiesų yra dviejų elementų suma: vienas iš tų elementų yra susijęs su rinkos formavimo veikla, kitas – su prekyba savo sąskaita.

(23)

Pardavimo vertės pakaitinis kintamasis apskaičiuotas tiesiogiai pagal įmonių pardavimų, faktiškai įvykdytų tais mėnesiais, kuriais jos dalyvavo darant pažeidimą, vertę, apskaičiavus tos vertės metinį įvertį. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo daromas visoje EEE, pardavimo vertės pakaitinis kintamasis buvo nustatytas pagal neatidėliotinus Dešimties grupės valiutos keitimo sandorius, sudarytus su EEE esančiomis sandorio šalimis.

2.4.2.   Bazinio baudos dydžio korekcijos

(24)

Komisija nominaliosioms sumoms atitinkamai taikė vienodą koeficientą, kuris buvo nustatytas pagal surinktus duomenis apie siūlomų ir prašomų kainų skirtumus.

2.4.3.   Atsakomybę sunkinančios arba lengvinančios aplinkybės

(25)

Šioje byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad įmonė „Credit Suisse“ nebuvo pripažinta atsakinga už susilaikymą nuo tam tikrų veiksmų ar pagrindinį susitarimą, Komisija baudą sumažino.

2.4.4.   Konkretus atgrasomojo poveikio didinimas

(26)

Šioje byloje atgrasomasis daugiklis netaikomas.

2.4.5.   10 proc. apyvartos ribos taikymas

(27)

Bauda nesiekia didžiausios Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos 10 proc. bendros pasaulinės apyvartos ribos.

3.   IŠVADA

(28)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalimi, įmonei „Credit Suisse“ skiriama 83 294 000 EUR bauda.

(1)  OL L 1, 2003 1 4, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 411/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 1).

(2)  Byla nesusijusi su elektroninės prekybos neatidėliotinais valiutos keitimo sandoriais, t. y. neatidėliotinais valiutos keitimo sandoriais, kurie yra automatiškai registruojami atitinkamo banko nuosavybinėse elektroninės prekybos platformose ir vykdomi jose arba pagal kompiuterių algoritmus, veikla.

(3)  Taip pat žr. Komisijos pranešimą dėl susitarimo procedūros tvarkos siekiant priimti sprendimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 ir 23 straipsnius kartelių bylose, OL C 167, 2008 7 2, p. 1– 6 (toliau – Pranešimas dėl susitarimo).

(4)  OL L 123, 2004 4 27, p. 18.


2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/65


Euro kursas (1)

2022 m. gegužės 5 d.

(2022/C 185/09)

1 euro =


 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,0568

JPY

Japonijos jena

137,18

DKK

Danijos krona

7,4405

GBP

Svaras sterlingas

0,85190

SEK

Švedijos krona

10,3748

CHF

Šveicarijos frankas

1,0355

ISK

Islandijos krona

138,00

NOK

Norvegijos krona

9,8463

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CZK

Čekijos krona

24,606

HUF

Vengrijos forintas

378,65

PLN

Lenkijos zlotas

4,6673

RON

Rumunijos lėja

4,9485

TRY

Turkijos lira

15,7051

AUD

Australijos doleris

1,4669

CAD

Kanados doleris

1,3483

HKD

Honkongo doleris

8,2948

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,6273

SGD

Singapūro doleris

1,4561

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 330,89

ZAR

Pietų Afrikos randas

16,5862

CNY

Kinijos ženminbi juanis

6,9944

HRK

Kroatijos kuna

7,5398

IDR

Indonezijos rupija

15 250,92

MYR

Malaizijos ringitas

4,5955

PHP

Filipinų pesas

55,364

RUB

Rusijos rublis

 

THB

Tailando batas

36,026

BRL

Brazilijos realas

5,2192

MXN

Meksikos pesas

21,2069

INR

Indijos rupija

80,6185


(1)  Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


V Nuomonės

PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU

Europos Komisija

2022 5 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 185/66


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla M.10431 – ALI GROUP / WELBILT)

(Tekstas svarbus EEE)

(2022/C 185/10)

1.   

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnio 5 dalį perdavus bylą, 2022 m. balandžio 28 d. Komisija gavo pagal to reglamento 4 straipsnį pateiktą pranešimą apie siūlomą koncentraciją.

Šis pranešimas susijęs su šiomis įmonėmis:

„Ali Holding S.r.l.“ (toliau – „Ali Group“, Italija),

„Welbilt, Inc.“ (toliau – „Welbilt“, JAV).

Įmonė „Ali Group“ įgyja, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Welbilt“ kontrolę.

Koncentracija vykdoma perkant akcijas.

2.   

Įmonių verslo veikla:

„Ali Group“: Italijos bendrovė, kuri kuria, gamina ir parduoda įvairią komercinės ir visuomeninio maitinimo paslaugų paskirties įrangą, įskaitant didesnėse komercinėse ir viešose vietose naudojamas ledo gamybos mašinas bei orkaites, taip pat teikia tokios įrangos aptarnavimo paslaugas. Ji turi gamybos įmones, taip pat pardavimo ir paslaugų patronuojamąsias įmones visame pasaulyje, įskaitant Europą. „Ali Group“ yra viena didžiausių šio sektoriaus grupių pasaulyje; savo veikloje ji naudoja beveik 80 pasaulinių prekių ženklų, pvz., Baron, Olis, Lainox, Menumaster, XpressChef ir Scotsman;

„Welbilt“: Amerikos bendrovė, siūlanti įrangą, skirtą sandėliuoti, ruošti, laikyti, demonstruoti, dozuoti ir tiekti maisto produktus ir gėrimus. Ji projektuoja, gamina ir tiekia komercinių ir visuomeninio maitinimo paslaugų operatoriams skirtą įrangą. „Welbilt“ gamybos įmonės veikia visoje Šiaurės ir Pietų Amerikoje (ten koncentruota įmonės veikla), Europoje ir Azijoje. Savo produktus ji platina su „Merrychef“, „Convotherm“, „Mitowoc“ ir kitais prekių ženklais.

3.   

Preliminariai išnagrinėjusi pranešimą Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį pranešta, galėtų būti taikomas Susijungimų reglamentas. Komisijai paliekama teisė dėl šio klausimo priimti galutinį sprendimą.

4.   

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis teikti pastabas dėl pasiūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Visoje korespondencijoje turėtų būti pateikiama ši nuoroda:

M.10431 – ALI GROUP / WELBILT

Pastabas Komisijai galima siųsti e. paštu, faksu arba paštu. Kontaktiniai duomenys:

E. paštas: COMP-MERGER-REGISTRY@ec.europa.eu

Faks. +32 22964301

Pašto adresas

European Commission

Directorate-General for Competition

Merger Registry

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1 (Susijungimų reglamentas).