2022 4 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/1

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados „Sportas ir fizinis aktyvumas – perspektyvus elgsenos keitimo svertas siekiant darnaus vystymosi“

(2022/C 170/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAUJANTYS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

ATKREIPDAMI DĖMESĮ Į TAI, KAD:

vis labiau pripažįstama, kad sporto ir fizinio aktyvumo praktikavimas ir vaidmuo yra svarbūs siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) (1);

tarptautinė ir mokslo bendruomenė įgijo žinių apie galimą sporto ir fizinio aktyvumo, taip pat apie sporto renginių organizavimo įvairiose srityse naudą ir teigiamą išorinį poveikį ir juos visa tai integravo (2) (3); šios sritys – tai žmonių fizinės ir psichinės sveikatos ir gerovės gerinimas, ekonominė nauda, švietimas, moterų ir jaunimo įgalėjimas, teisingesnės, taikesnės, tvaresnės, įtraukesnės ir atviresnės visuomenės kūrimas, neįgaliųjų ir mažiau galimybių turinčių asmenų įtrauktis ir mokymasis tolerancijos;

klimato kaita ir kitos grėsmės aplinkai gali daryti neigiamą poveikį sporto veiklai ir suinteresuotiesiems subjektams sporto srityje (4), visų pirma paveikdamos sportuojančių žmonių sveikatą. Tinkamai sporto veiklai vykdyti reikalinga sveika aplinka, tačiau dabartinės klimato ir aplinkos sąlygos tampa vis mažiau palankios kai kurioms sporto rūšims ir fizinei veiklai;

klimato kaitos padariniai, pavyzdžiui, kylanti temperatūra, užsitęsę sausros laikotarpiai ir vis dažnesni potvyniai, vis labiau riboja sporto veiklai skirtas erdves bei laiką ir todėl sukelia didelių pasaulinės sporto ekosistemos veikimo ir organizavimo trukdžių, tai ypač pasakytina apie žiemos sportą gryname ore ir kai kurias vandens sporto rūšis (5);

kaip ir kita žmogaus veikla, tam tikri sporto ir sporto renginių organizavimo aspektai gali prisidėti prie aplinkos blogėjimo ir klimato kaitos, nes dėl to tiesiogiai arba netiesiogiai išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir kenkiama įvairiai gamtinei aplinkai, kurioje vyksta sporto veikla, visų pirma jūrų, miškų ir kalnų aplinkai;

kai kurie sporto aspektai – sporto turizmas, netvari sporto įrangos arba su ja susijusių prekių ir paslaugų gamyba ir vartojimas, mikroplastiko paplitimas, sporto bazės, kuriose suvartojama daug išteklių (ypač energijos ir vandens), didėjantis visų lygmenų sporto renginių skaičius (įskaitant treniruotes, dideles delegacijas ir specialios laikinos infrastruktūros statybą), taip pat laisvai vykdoma sporto veikla gamtoje – gali būti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai ir taip pat gali turėti neigiamą poveikį aplinkai;

olimpinių ir parolimpinių žaidynių sugrąžinimas į Europą, Paryžiaus 2024 m. organizacinio komiteto prisiimtas įsipareigojimas dėl aplinkos ir anglies dioksido poveikio neutralumo, taip pat 2024 m. Vokietijoje įvyksiančio Europos futbolo čempionato organizatorių prisiimti įsipareigojimai gali paskatinti visus suinteresuotuosius subjektus įsipareigoti tvariai kurti materialųjį ir nematerialųjį paveldą, kad visais lygmenimis ir visose teritorijose būtų propaguojami 3, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 ir 17 darnaus vystymosi tikslai;

APSVARSTYDAMI ŠIUOS ASPEKTUS:

sportas, kaip svarbi savišvietos ir neformaliojo mokymosi galimybių teikianti sritis, yra puiki priemonė rodyti pavyzdį ir skleisti socialinę atsakomybę, sudarant sąlygas visiems, ypač jaunimui (6), dalyvauti kaip pokyčių iniciatoriams. Jis taip pat atlieka komunikacijos funkciją siekiant didinti piliečių informuotumą apie ekosistemų išsaugojimo, darnaus ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo ir klimato kaitos švelninimo svarbą.

darnaus vystymosi tikslų integravimas į sportą galėtų paskatinti žmones, ypač jaunimą, įsitraukti į sportą ir toliau jį praktikuoti, nes daugelis jų gali rodyti ypatingą susidomėjimą ir norėti dalyvauti sprendžiant šiuos klausimus (7);

10.

aukščiausio lygio sportininkų populiarumas, didėjantis jų informuotumas apie kritinę klimato padėtį ir jų įsitraukimas bei palaikymas sprendžiant šį klausimą gali būti labai veiksmingi skatinant darnaus vystymosi tikslų integravimą į sportą;

11.

Europos Sąjunga ir jos valstybės narės gali rodyti pavyzdį pačios arba su kitais partneriais rengdamos tvarius svarbius sporto renginius (8), kuriuose atsižvelgiama į ekologinės, socialinės, ekonominės ir pilietinės atsakomybės reikalavimus, įskaitant žiediškumą, plastiko ar vandens naudojimą, anglies pėdsaką, gerą valdymą, žmogaus teises, patikimumą ir sąžiningumą;

12.

organizuojant sporto renginius ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad dabar gyventojai yra jautresni ekonominiam poveikiui ir poveikiui aplinkai, patirtam tiesioginiam ar netiesioginiam poveikiui, taip pat žmogaus teisių apsaugai. Tai gali turėti teigiamą poveikį visuomenės pritarimui organizuojant renginius;

13.

dėl COVID-19 pandemijos padidėjo susidomėjimas sporto veikla namuose, individualia ir laisvai vykdoma sporto veikla gryname ore ir aktyviu judumu. Šios tendencijos rodo didėjantį gamtos (9), neorganizuotos sporto veiklos ir prieinamų miesto erdvių (10) poreikį;

14.

fizinis aktyvumas ir sportas, ypač gryname ore arba natūralioje aplinkoje (pvz., miškuose, kalnuose, vandenynuose, upėse ir ežeruose) vykdoma sporto veikla, gali padėti gerinti piliečių aplinkosauginį sąmoningumą, taip pat didinti informuotumą apie poreikį saugoti aplinką ir švelninti klimato kaitą;

15.

programos „Erasmus+“ sporto dalyje remiamas keitimasis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13 ir 17 darnaus vystymosi tikslais. Į šią gerąją praktiką gali būti atsižvelgiama organizuojant sporto veiklą ir renginius;

16.

sportas gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir suteikti pridėtinės vertės ekonomikos sektoriui;

PABRĖŽDAMI ŠIUOS ASPEKTUS:

17.

svarbu kuo labiau sumažinti neigiamą visų sporto veiklos rūšių poveikį biologinei įvairovei, aplinkai ir vykstančio klimato kaitos proceso dinamikai. Svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai – nuo viešųjų ir privačiųjų subjektų iki piliečių – sportuodami ar organizuodami sporto renginius suvoktų savo asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę, taip pat savo veiksmų pasekmes;

18.

svarbu užtikrinti, kad sporto sektorius prisidėtų prie Europos Sąjungos klimato ir aplinkos tikslų, nustatytų Europos žaliajame kurse. Tam reikalinga įvairių rūšių parama, kad sporto sektorius galėtų pereiti prie atsakingesnės praktikos;

19.

siekiant sukurti įtraukią ir sveiką visuomenę, būtina sudaryti sąlygas kiekvienam asmeniui reguliariai užsiimti sportu ir fizine veikla sveikoje ir saugioje aplinkoje, nepaisant amžiaus, lyties, psichinės ir fizinės būklės, socialinės ir ekonominės padėties ar geografinės kilmės;

20.

svarbu atsižvelgti į gero valdymo sporto srityje, sąžiningumo, vienodų galimybių sportuoti, pagarbos žmogaus teisėms, patikimumo, teisingumo ir tvarumo klausimus. Tai turėtų būti daroma visais lygmenimis, pavyzdžiui, klubų, lygų, nacionalinių ir tarptautinių federacijų, nevyriausybinių organizacijų, ekonominės veiklos vykdytojų, svarbių sporto renginių organizatorių, įmonių ar žiniasklaidos lygmenimis;

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

21.

suderinti ir koordinuoti sportą apimančias viešąją politiką ir strategijas su darnaus vystymosi tikslais ir susijusiais tikslais;

22.

suteikti piliečiams galimybę saugiai, įtraukiai ir tvariai sportuoti ir dalyvauti renginiuose pagal jų poreikius, pavyzdžiui, pasitelkiant aplinką tausojančias vietos sporto bazes, prieinamas naudojantis aktyvaus judumo infrastruktūra;

23.

išnagrinėti būdus, kaip atitinkamoms nacionalinėms valdžios institucijoms suteikti priemonių, kuriomis būtų galima stebėti klimato kaitos poveikį sportui, siekiant parengti strategijas, kuriomis būtų galima numatyti, pritaikyti ir remti sporto ekosistemas, kurioms klimato kaita ilguoju laikotarpiu darys didžiausią poveikį, pavyzdžiui, siekiant pereiti prie atsparesnių ir atsakingesnių praktikų ir palaikant dialogą su sporto judėjimu, kad būtų geriau rengiami tinkamesni tvarkaraščiai;

24.

užtikrinti, kad svarbių sporto renginių organizatoriai atliktų poveikio aplinkai ir anglies dioksido pėdsako poveikio vertinimus, ir paraginti juos įvertinti, kaip jų renginiai padeda siekti 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12 ir 13 darnaus vystymosi tikslų;

25.

bendradarbiauti su svarbių sporto renginių organizatoriais siekiant nustatyti jų renginių žalingo poveikio aplinkai švelninimo mechanizmus, proporcingus padarytai žalai, ir siekiant užtikrinti anglies dioksido poveikio neutralumą;

26.

skatinti sporto organizacijas ir švietimo įstaigas, kai tikslinga, įtraukti į pedagogams, sporto darbuotojams, sportininkams ir sporto bazių valdytojams skirtas mokymo programas klausimus ir veiksmus, susijusius su ekologine pertvarka ir darniu vystymusi;

27.

išlaikyti didėjančias investicijas į inovacijas ir mokslinius tyrimus siekiant remti perėjimą prie žalesnio ir tvaresnio fizinio aktyvumo ir sporto veiklos ir prie to perėjimo prisidėti;

28.

aplinkos kriterijus ir įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi tikslų stengtis įtraukti į viešojo finansavimo ir paramos, skirtų sporto renginių organizavimui visais lygmenimis, sporto veiklai, taip pat sporto bazių statybai, renovacijai, priežiūrai ir naudojimui, vertinimo procesą. Skatinti tokių kriterijų integravimą į šios veiklos vertinimą;

29.

sudarant sutartis su ekonominiais partneriais dėl svarbių sporto renginių organizavimo, sporto bazių statybos, renovavimo ir priežiūros arba sporto įrangos gamybos, į šias sutartis geriau integruoti įmonių socialinės atsakomybės (11) aspektą ir suteikti jam daugiau svarbos;

30.

kai tinkama, skatinti naudoti ES lėšas, įskaitant sanglaudos fondų (ERPF, ESF+), EGADP, programos „Erasmus+“ arba programos LIFE lėšas, siekiant plėtoti iniciatyvas, kuriomis skatinamas žaliasis ir tvarus fizinis aktyvumas ir sporto veikla, ir iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti suderinamumą su darnaus vystymosi tikslais;

31.

vadovaujantis naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos dvasia, pirmenybę teikti pažangių ir žaliųjų, ekologiniu požiūriu atsakingą infrastruktūrą turinčių ir tinkamo planavimo miestų plėtrai arba šią plėtrą skatinti, kad būtų sukurta labiau į žmogų orientuota gyvenamoji aplinka, kurioje piliečiai galėtų naudotis tvariomis sporto bazėmis ir rinktis sveikesnį, aktyvesnį ir labiau aplinką tausojantį gyvenimo būdą;

32.

naudotis diplomatiniais tinklais bendram europiniam požiūriui propaguoti, kad būtų geriau atsižvelgiama į darnaus vystymosi tikslus ir jie būtų geriau integruojami sporto srityje Europos Sąjungoje, taip pat vykdant išorės veiksmus ir įgyvendinant paramos vystymuisi programas;

33.

apsvarstyti galimybę skirti savanorius žaliojo sporto ambasadorius, kurių vaidmuo būtų skatinti tolesnę darnaus vystymosi tikslų integraciją sporto srityje;

34.

skatinti sporto sektoriaus, formaliojo švietimo, neformaliojo mokymosi ir savišvietos, socialinės ir švietimo veiklos, jaunimo organizacijų ir privačiojo sektoriaus partnerystes, kad būtų plėtojami kompleksiniai, koordinuoti ir vieni kitus papildantys informuotumo aplinkos ir klimato kaitos klausimais didinimo ir kompetencijos šiais klausimais skatinimo būdai;

35.

skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką statant, renovuojant, prižiūrint ir naudojant visas sporto bazes;

PRAŠO EUROPOS KOMISIJOS:

36.

užtikrinti, kad Žaliojo sporto ekspertų grupės darbas būtų orientuojamas į bendrų standartų kūrimą Europos Sąjungos lygmeniu, nustatant žaliojo ir tvaraus fizinio aktyvumo ir sporto veiklos organizavimo kriterijus ir tikslus. Propaguoti šiuos kriterijus ir tikslus valstybėms narėms formuojant nacionalinę sporto politiką;

37.

Žaliojo sporto ekspertų grupėje toliau rinkti atitinkamą informaciją ir gerosios praktikos pavyzdžius apie tai, kaip galima sumažinti sporto poveikį aplinkai ir sportu prisidėti prie klimato kaitos švelninimo;

38.

darnaus vystymosi klausimus įtraukti į diskusijas dėl pagrindinių Europos sporto modelio aspektų;

39.

skatinti naudoti Europos Sąjungos lėšas tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sporto bazių statybai ir renovacijai, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, anglies pėdsaką ir energijos suvartojimą, taip pat neigiamą klimato kaitos poveikį sporto veiklai;

40.

labiau atsižvelgti į sportą ES lygmeniu formuojant viešąją politiką, visų pirma aplinkos politiką ir iniciatyvas;

41.

toliau vertinti ekologinį projektų rengimą ir žaliųjų praktikų įtraukimą vertinant ir skiriant „Erasmus+“ dotacijas sporto srityje, kaip nurodyta programos „Erasmus+“ vadove;

42.

užtikrinti ir skatinti galimybę plėtoti žaliojo sporto ir žaliųjų įgūdžių projektus programos „Erasmus+“ sportui skirtoje dalyje;

43.

skatinti valstybes nares keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais žaliojo sporto srityje, kaip nustatyta 2021–2024 m. ES darbo plane sporto srityje;

44.

skatinti subjektus, įsipareigojusius keisti savo sportinį elgesį atsižvelgiant į aplinkos ir visuomenės iššūkius, su kuriais susiduriame visais lygmenimis, dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, pavyzdžiui, pasitelkiant iniciatyvas SHARE arba „HealthyLifestyle4All“;

PRAŠO SPORTO JUDĖJIMO IR VISŲ SUINTERESUOTŲJŲ SUBJEKTŲ:

45.

suderinti fizinio aktyvumo, sporto veiklos ir sporto renginių organizavimą su darnaus vystymosi tikslais, Europos žaliuoju kursu, Paryžiaus klimato susitarimu, Kazanės veiksmų planu, Tarptautine fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir sporto chartija ir programa „Sportas už kovą su klimato kaita“;

46.

rengiant strategijas ir programas ypač atsižvelgti į šiuos klausimus: išteklių (visų pirma vandens ir energijos) naudojimo mažinimą, maisto švaistymo eliminavimą, atliekų perdirbimą ir pakartotinį sporto įrangos naudojimą, biologinės įvairovės ir oro kokybės išsaugojimą, anglies pėdsako mažinimą ir bendresnį klausimą apie tai, kaip sportas organizuojamas, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai;

47.

išnagrinėti galimybę paskirti specialų asmenį ar struktūrą, atsakingą už aplinkos strategijų ir programų įgyvendinimą;

48.

rasti būdų, kaip skatinti sporto klubų, federacijų ir kitų sporto srities suinteresuotųjų subjektų švietimą darnaus vystymosi klausimais ir ugdyti jų atsakomybės už aplinką ir pilietinės atsakomybės jausmą;

49.

kai tikslinga, įtraukti informaciją aplinkos klausimais į sporto savanorių ir specialistų mokymo programas;

50.

įkvėpti ir skatinti žiniasklaidoje matomus, labai populiarius ir itin patikimus sportininkus propaguoti etišką, žaliąją ir tvarią sporto veiklą;

51.

svarbių sporto renginių priskyrimo ir finansavimo šių renginių organizatoriams ar paramos jiems skyrimo procese ypatingą dėmesį skirti ekologiniams, socialiniams ir demokratiniams klausimams, skaidrumui ir žmogaus teisių apsaugai (12);

52.

rengti arba naudoti tinkamas sporto veiklos socialinio poveikio ir poveikio aplinkai vertinimo priemones, visų pirma organizuojant svarbius sporto renginius, ir vertinimo procese atsižvelgti į šios veiklos socialinį ir aplinkos paveldą;

53.

skatinti tvarias ir trumpas tiekimo grandines ir, kai įmanoma, organizuojant sporto renginius, statant, renovuojant ir prižiūrint sporto bazes arba gaminant sporto įrangą pirmenybę teikti vietos ekonomikai;

54.

propaguoti ir skatinti etinės, demokratinės, socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės klausimų įtraukimą sudarant audiovizualines sporto programas ir sporto renginių transliavimą, kartu visapusiškai gerbiant žiniasklaidos laisvę;

55.

informuoti partnerius, tiekėjus, rėmėjus ir sirgalius apie aplinkosaugos reikalavimus, į kuriuos jie turėtų tinkamai atsižvelgti.

(1) Jungtinės Tautos, A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“, 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (37 punktas).

(2) Pasaulio sveikatos organizacija, 2018–2030 m. visuotinis fizinio aktyvumo veiksmų planas.

(3) Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2021 m. sausio 1 d.–2024 m. birželio 30 d.), 2020/C 419/01.

(4) WWF (Pasaulio gamtos fondas) Prancūzija, 2021 m.

(5) WWF (Pasaulio gamtos fondas) Prancūzija, 2021 m.

(6) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/c2c8d076-0a04-11ec-b5d3-01aa75ed71a1/language-en

(7) https://eeb.org/wp-content/uploads/2021/04/IPSOS-Multi-Country-Report-complete.FINAL_.pdf

(8) ES ekspertų grupė, atsakinga už sporto ekonominio aspekto klausimus, „svarbų sporto renginį“ apibrėžia kaip renginį, kurį organizuoja viena arba kelios priimančiosios šalys, regionai ar miestai ir kuriame dalyvauja įvairios tarptautinės delegacijos siekdamos atstovauti vienai arba kelioms sporto šakoms. Tokiuose renginiuose dažnai kyla didelio masto ir logistinio pobūdžio uždavinių. Svarbūs sporto renginiai sulaukia didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, juose dalyvauja keli tūkstančiai žmonių, įskaitant sirgalius, žurnalistus, technines komandas ir pareigūnus, ir jie dažnai vyksta kelias dienas iš eilės.

(9) https://iopscience.iop.org/article/10.1088/1748-9326/abb396/pdf

(10) https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0249268

(11) https://www.unido.org/our-focus/advancing-economic-competitiveness/competitive-trade-capacities-and-corporate-responsibility/corporate-social-responsibility-market-integration/what-csr

(12) https://www.ohchr.org/Documents/Publications/GuidingPrinciplesBusinessHR_EN.pdf

PRIEDAS

Susiję dokumentai

Tarptautinės organizacijos

Jungtinės Tautos, A/RES/70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“, 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija (37 punktas), www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/RES/70/1&Lang=E(§37).

Pasaulio sveikatos organizacija, „2018–2030 m. visuotinis fizinio aktyvumo veiksmų planas“, http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/272722/9789241514187-eng.pdf, 2018 m.

Jungtinės Tautos, Paryžiaus susitarimas, ADOPTION OF THE PARIS AGREEMENT - Paris Agreement text English (unfccc.int), 2015 m.

UNESCO, Kazanės veiksmų planas, Kazan Action Plan - UNESCO Digital Library, 2017 m.

UNESCO, Tarptautinė fizinio ugdymo, fizinio aktyvumo ir sporto chartija, International Charter of Physical Education, Physical Activity and Sport - UNESCO Digital Library, 2015 m.

Jungtinės Tautos, Klimato kaita, programa „Sportas už kovą su klimato kaita“, UNITED NATIONS (unfccc.int), 2018 m.

EBPO, Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtra, „Pasauliniai sporto renginiai ir vietos plėtra. Pasaulinių sporto renginių teikiamų privalumų panaudojimo vietoje principai“, https://www.oecd.org/cfe/leed/OECD-leed-principles-global-sporting-events.pdf, 2017 m.

Europos Sąjungos Taryba

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl sporto inovacijų, 2021/C 212/02.

Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl fizinio aktyvumo visą gyvenimą, 2021/C 501 I/01.

Tarybos išvados „Jaunimo, kaip pokyčių dalyvio, įsitraukimo siekiant apsaugoti aplinką skatinimas“ (turėtų būti patvirtintos 2022 m. balandžio 5 d. EYCS taryboje).

Europos Parlamentas

Rezoliucija dėl ES sporto politikos vertinimo ir galimų ateities perspektyvų (2021/2058(INI)), 2021 m. lapkričio 23 d.

Kultūros ir švietimo komiteto prašymu atliktas tyrimas „ES sporto politikos vertinimas ir galimos ateities perspektyvos“: www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2021/652251/IPOL_STU(2021)652251_EN.pdf, PE 652.251, 2021 m. birželio mėn.

Europos Komisija

Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

NVO

WWF Prancūzija, 2021 m.,www.wwf.fr/sites/default/files/doc-2021-07/02072021_Rapport_Dereglement-climatique_le_monde_du_sport_a_plus_2_et_4_degres_WWF%20France_4.pdf

2022 4 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/15

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas

(2022/C 170/09)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį.

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINĮ BENDROJO DOKUMENTO PAKEITIMĄ

„LA MANCHA“

PDO-ES-A0045-AM04

Pranešimo data: 2022 1 27

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1. Naujas juslinių savybių apibūdinimas

APRAŠYMAS

Juslinės savybės pakeistos taip:

Sauso jauno rožinio vyno: spalva „rausva“ pakeičiama į „rausvai oranžinė“, o kvapas „vaisių arba gėlių“ pakeičiamas į „pirminis“.

Sauso tradicinio rožinio vyno: spalva „rausva“ pakeičiama į „rausvai oranžinė“, o kvapas „pirminis“ pakeičiamas į „gaivus“.

Sauso tradicinio raudono vyno: „vaisiškas, juntamas pirminis aromatas“ pakeičiamas į „gaivus“.

Pusiau putojančio vyno: kvapas „vaisiškas“ pakeičiamas į „pirminis“, o frazė „juos ragaujant juntamas vaisių poskonis“ ištrinama.

Rūšinio putojančio vyno: kvapas „vaisiškas“ pakeičiamas į „grynas“.

Pakeičiami produkto specifikacijos 2.2.1.iv, 2.2.2.v ir vii, 2.2.7 ir 2.2.8 punktai ir bendrojo dokumento 4 punktas.

Tai standartiniai pakeitimai, nes jais suderinamos juslinės savybės ir siekiama sudaryti sąlygas geriau jas patikrinti atliekant juslinių savybių tyrimą, o pats produktas nepakeičiamas. Produktas išsaugo punkte, kuriame aprašomas ryšys su geografine vietove, nurodytas savybes ir požymius, kuriuos drauge nulemia gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai. Todėl laikoma, kad šis pakeitimas nepriklauso nė vienai deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų pakeitimų rūšių.

PRIEŽASTYS

Jaunų rožinių vynų pakeitimus lemia spalva ir dabartinės tokių vynų gamybos tendencijos rinkoje, taip pat kvapas, nes nustatyta, kad gali būti jaunų rožinių vynų su žolelių ar kitais pirminiais aromatais, kurie nebuvo įtraukti į ankstesnę formuluotę ir kurie neturi įtakos šios rūšies vyno savybėms.

Sausų tradicinių raudonų bei rožinių vynų pakeitimus lemia jų brandinimas statinėse arba kubiluose, dėl kurių pasikeičia juslinės savybės, todėl jas reikia iš naujo apibūdinti, nes toks vynas nepasižymi pirminiu ir vaisišku kvapu. Kalbant apie rožinio vyno spalvą, pakeitimas padarytas dėl pirmiau nurodytos priežasties.

Panašiai turi būti iš naujo apibrėžtos pusiau putojančių ir putojančių vynų, pagamintų iš kelių veislių, juslinės savybės, nes uodžiant juntamas ne vaisių, o gėlių ar kitoks aromatas.

2. Įtraukiama naujos formos tara

APRAŠYMAS

Įtraukiama nauja saugoma kilmės vietos nuoroda „La Mancha“ žymimų vynų tara. Jauniems raudoniesiems, rožiniams ir baltiesiems vynams pagal atitinkamus teisės aktus leidžiama naudoti 18–40 cl talpos maistui skirtas skardines.

Siekiant ištaisyti klaidą, frazė „išpilstytas į butelius“ pakeičiama žodžiu „išpilstymas“. Dalyje, kurioje kalbama apie uždarymo tipą, dabar daroma išimtis į skardines ir kartoninės gėrimų pakuotės su sandariu maišeliu viduje („bag-in-box“ pakuotė) išpilstytam vynui.

Pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 8 punktu, tačiau ne su bendruoju dokumentu.

Šis pakeitimas yra standartinis pakeitimas, nes jis nepriklauso nė vienai deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų pakeitimų rūšių.

PRIEŽASTYS

Siekiama išplėsti saugoma kilmės vietos nuoroda „La Mancha“ žymimų vynų taros asortimentą, nes dabartinės rinkos tendencijos rodo didėjančią tokio tipo taros paklausą. Be to, toks vyno išpilstymas neturi įtakos vyno savybėms.

Kiti du pakeitimai yra teksto pataisymai.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Pavadinimas (-ai)

La Mancha

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

8.	Pusiau putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

1. Baltasis ir rožinis vynas, jauni ir tradiciniai vynai, baltasis vynas „Roble“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Vynams būdinga maža alkoholio koncentracija. Baltųjų vynų spalva – nuo žalsvos iki geltonos, tačiau nebūdingi auksiniai atspalviai. Kvapas – grynas, vaisiškas, juntamas pirminis, rūgštokas ir subalansuotas aromatas.

Statinėse brandintų vynų spalva – nuo geltonos iki aukso arba šiaudų, juntamas skrudinimo, vanilės ir ąžuolo kvapas. Šiems vynams būdingas ilgai išliekantis vaisių skonis.

Rožinių vynų spalva – nuo rožinės iki rausvai oranžinės. Kvapas – grynas, pirminis aromatas. Šie vynai šiek tiek rūgštoko, subalansuoto skonio, ragaujant juntamas vaisių poskonis.

Statinėse brandintiems vynams būdingas statinę primenantis kvapas ir poskonis.

*	Jaunų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas – 8,33 mEq/l.

*	Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis – 190 mg/l, jei cukraus kiekis ≥ 5 g/l (išskyrus vyną „Roble“).

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	9
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	10
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	140

2. Jaunas ir tradicinis raudonasis vynas, raudonasis vynas „Roble“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Spalva – nuo violetinės iki granatų raudonos. Vynams būdingas grynas, vaisiškas ir pirminis aromatas. Ragaujant juntami taninai, subalansuotas alkoholio ir rūgštingumo santykis. Šiems vynams būdingas ilgai išliekantis vaisių skonis. Statinėse brandintų vynų spalva – nuo granatų iki rubinų raudonos. Kvapas – grynas, vaisiškas, juntamas pirminis, vanilės aromatas. Šie vynai ilgai išliekančio subalansuoto skonio su vanilės poskoniu. Ilgiau brandinti vynai gali įgyti čerpių arba oranžinį atspalvį. Vynams būdingas ilgai išliekantis medaus skonis, jie saldūs, subalansuoti, išbaigti ir pasižymi gera struktūra. Statinėse brandinti vynai pasižymi aromatu ir poskoniu, kurį jiems suteikė statinė.

*	Jaunų vynų didžiausias lakusis rūgštingumas – 8,33 mEq/l.

*	Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis – 180 mg/l, jei cukraus kiekis ≥ 5 g/l (išskyrus vyną „Roble“).

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	10
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	130

3. Tradicinis natūraliai saldus vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Atitinka sausą baltąjį vyną. Raudonųjų vynų spalva – nuo granatų raudonos iki rudos. Jie labai aromatingi, kvapas panašus į vaisių ir (arba) uogienių. Tai subalansuoti ir sodrūs vynai.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija neviršija atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų ribų.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	13
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	250

4. Baltasis vynas ir raudonasis vynas „Crianza“, „Reserva“ ir „Gran Reserva“

TRUMPAS APRAŠYMAS

Baltųjų vynų spalva – nuo šiaudų geltonos iki aukso, spalvos intensyvumas priklauso nuo brandinimo laipsnio. Būdingas medienos ir skrudinimo aromatas. Tai subalansuoti vynai. Raudonųjų vynų spalva – nuo granatų raudonos iki čerpių, atsižvelgiant į brandinimo laipsnį. Brandinimas lemia ir kvapą – nuo vaisių iki medienos ir (arba) skrudinimo. Tai subalansuoti ir sodrūs vynai.

*	Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija neviršija atitinkamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų ribų.

**	Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija nurodoma specifikacijoje, atsižvelgiant į tai, apie kokį vyną kalbama – baltąjį ar raudonąjį.

***	Lakiojo rūgštingumo ribos yra mažesnės atsižvelgiant į brandinimo laipsnį ir trukmę.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	20
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	150

5. Rūšinis putojantis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Putojančių baltųjų vynų spalva – nuo šviesios iki auksinių ir blizgių atspalvių. Rožiniams vynams būdinga šviesiai rožinė spalva. Yra smulkių, ilgai išliekančių burbuliukų. Vynai pasižymi gaiviu ir vaisišku aromatu. Tai sodraus, subalansuoto skonio vynai.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	11,66
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

6. Pusiau putojantis vynas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Pusiau putojantys vynai gali būti įvairių geltonų atspalvių baltieji vynai, įvairių rožinių atspalvių rožiniai vynai ir raudonai violetinės spalvos raudonieji vynai. Baltiesiems vynams būdingas pirminis kvapas, o rožiniai ir raudonieji vynai pasižymi stipriu uogas primenančiu aromatu. Tai išbaigti ir subalansuoti vynai. Yra anglies dioksido.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	10
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

5.1. Specifiniai vynininkystės metodai

1. Specifinis vynininkystės metodas

Nuoroda žymimus baltuosius, rožinius ir raudonuosius vynus privaloma gaminti tik iš leidžiamų veislių vynuogių. Baltųjų veislių vynuoges ir raudonųjų veislių vynuoges maišyti draudžiama.

Didžiausia ekstrahavimo išeiga – 74 l iš 100 kg surinktų uogų.

Baltieji ir rožiniai vynai gaminami sutraiškant kekes. Vynuogės statiškai arba dinamiškai nuvarvinamos. Kekės prieš tai gali būti maceruojamos, siekiant iš jų išgauti aromatą ir spalvą. Misa fermentuojama ne aukštesnėje kaip 22 °C temperatūroje.

Kalbant apie raudonuosius vynus, fermentuojama su odelėmis, ne trumpiau kaip 3 dienas ir ne aukštesnėje kaip 28 °C temperatūroje.

5.2. Didžiausia išeiga

1.	Suteikiant taurės formą genimi vynmedžiai

10 000 kg vynuogių iš hektaro

2.	Suteikiant taurės formą genimi vynmedžiai

74 hektolitrai iš hektaro

3.	Priraišioti vynmedžiai

13 000 kg vynuogių iš hektaro

4.	Priraišioti vynmedžiai

96,2 hektolitro iš hektaro

6. Nustatyta geografinė vietovė

La Manča yra gamtinis ir istorinis regionas Kastilijos-La Mančos autonominėje srityje, centrinėje Ispanijos dalyje. Jis užima šiaurinę Albasetės provincijos dalį, pietinę ir pietvakarinę Siudad Realio dalį, rytinę Toledo dalį ir pietvakarinę Kuenkos provincijos dalį.

7. Pagrindinės vyninių vynuogių veislės

„AIREN“

„BOBAL“

„CABERNET SAUVIGNON“

„GARNACHA TINTA“

„MACABEO“ – „VIURA“

„SYRAH“

„TEMPRANILLO“ – „CENCIBEL“

„VERDEJO“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. Vynas

La Mančos lygumose dėl dirvožemį sudarančių mioceno epochos klinčių, mergelio ir smėlio nuosėdų žemė yra rudos arba rausvai rudos spalvos. Dėl kalkakmenio gausos La Mančos regione sudaromos geros sąlygos auginti vynuoges, iš kurių gaminami tvirtos tekstūros raudonieji vynai, tinkami brandinti, o smėlingos klintys suteikia vynui tinkamą alkoholio koncentraciją.

Nedidelis kritulių kiekis (300–350 mm per metus) ir didelis saulėtumas (3 000 saulės šviesos valandų) lemia ryškią vynų spalvą ir akivaizdžiai stipresnį aromatą.

Vidutinis vynuogyno derlius nedidelis, o tai taip pat skatina didelę vynų pusiausvyrą.

8.2. Pusiau putojantis vynas

Išskirtinis žemyninis klimatas, rausvai rudo dirvožemio sudėtis ir aukšta temperatūra lemia pusiau putojančių vynų vaisišką aromatą ir poskonį. Gaminant šiuos pusiau putojančius vynus naudojami dalyje apie vyną aprašyti vynai. Todėl toje dalyje pateikta informacija susijusi ir su pusiau putojančiais vynais.

8.3. Rūšinis putojantis vynas

Geografinė aplinka leidžia auginti specifikacijoje nurodytas veisles, kurios užtikrina vynų sodrumą ir pusiausvyrą. Be to, nedidelis kritulių kiekis ir saulėtumas lemia natūralią alkoholio koncentraciją ir galima pagaminti nustatytos alkoholio koncentracijos vynus. Su vynu susijusioje dalyje išvardyti vynai naudojami kaip baziniai vynai putojantiems vynams gaminti. Todėl toje dalyje pateikta informacija susijusi ir su putojančiais vynais.

9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Teisinis pagrindas

Nustatytas nacionalinės teisės aktuose

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos

Sąlygos aprašymas

Norint nurodyti tik vienos vyninių vynuogių veislės pavadinimą, ne mažiau kaip 85 % vynuogių turi priklausyti minėtai veislei, o ši aplinkybė turi būti nurodyta rūsių žurnaluose.

Ant saugoma kilmės vietos nuoroda „La Mancha“ žymimų rūšinių putojančių vynų etikečių galima vartoti terminus „Premium“ ir „Reserva“.

Nuoroda į produkto specifikaciją

http://pagina.jccm.es/agricul/paginas/comercial-industrial/consejos_new/pliegos/Mod_pliego_La-Mancha.pdf

(1) OL L 9, 2019 1 11, p. 2.

2022 4 25

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 170/21

Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas

(2022/C 170/10)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 98 straipsnį (1) per du mėnesius nuo šio paskelbimo.

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

„Roero“

PDO-IT-A1261-AM03

Paraiškos pateikimo data: 2018 7 19

1. Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis. Reikšmingas pakeitimas

2. Pakeitimo aprašymas ir pagrindimas

2.1. Ženklinimo taisyklės

„Roero Arneis“ ir „Roero Arneis Spumante“ (putojančio) rūšių vynas nuoroda gali būti žymimas ir vienas, nenurodant vynuogių veislės, t. y. taip: „Roero“, arba „Roero Arneis“, ir „Roero Spumante“, arba „Roero Arneis Spumante“.

Šiuo pakeitimu atspindimas gamintojų ketinimas labiau populiarinti nuorodos pavadinimą ir gamybos vietovės nuorodą: laikantis jau galiojančių nuostatų, taikomų iš „Nebbiolo“ vynuogių gaminamam „Roero Rosso“ rūšies raudonajam vynui, šia nuoroda galima žymėti ir iš „Arneis“ vynuogių gaminamus baltuosius vynus.

Iš dalies pakeistas Bendrojo dokumento 9 punktas (Papildomos sąlygos) ir šio produkto specifikacijos 1 ir 7 straipsniai.

2.2. Nuorodos ir vynai

Įtraukiama nauja 1 kategorijos vyno rūšis – „Roero“ / „Roero Arneis Riserva“.

Gamintojai norėjo pasinaudoti tuo, kad KVN žymimi vynai „Roero“, gaminami iš „Arneis“ veislės vynuogių, kurios gausiai auginamos šioje geografinėje vietovėje, puikiai tinka brandinti. Tai atspindi pastaraisiais metais vis stiprėjančią tarp šio vyno gamintojų tendenciją. Kartu jiems sudaromos sąlygos plėsti vartotojams siūlomų vynų asortimentą.

Iš dalies pakeistas Bendrojo dokumento 4 punktas (Vynų aprašymas) ir šio produkto specifikacijos 1, 2, 4, 5 ir 6 straipsniai.

2.3. Gamybos vietovė

Tai redakcinio pobūdžio pakeitimas, apimantis išsamesnį gamybos vietovės ribų aprašymą. Žodžiai „kol pasiekia Pjobezi d’Albos–Gvarenės provincijos greitkelį“ pakeičiami žodžiais „kol pasiekia SP 10 provincijos greitkelį. Šiuo greitkeliu ji tęsiasi iki sankryžos su regioniniu greitkeliu SR 29, kuriuo eina į šiaurę iki Korneljano d’Albos-Gvarenės savivaldybės ribos, kuria eina iki susijungimo su provincijos greitkeliu SP 171.“

Tai tikslesnis gamybos vietovės ribų nustatymas, dėl kurio pačios teritorijos nereikia keisti ar plėsti.

Iš dalies pakeistas Bendrojo dokumento 6 punktas („Nustatyta geografinė vietovė“) ir šio produkto specifikacijos 3 straipsnis („Vynuogių auginimo vietovė“).

2.4. Vynuogių auginimo taisyklės

a)	žodžių junginys „aukštis: ne aukščiau kaip 400 m virš jūros lygio“ buvo išbrauktas.

Informacija apie vynmedžiams nustatytą 400 m aukščio ribą buvo išbraukta, nes šioje gamybos vietovėje tokio aukščio nėra. Todėl buvo nuspręsta, kad šią nuorodą būtų geriau išbraukti, siekiant užtikrinti, kad specifikacija atspindėtų tikrovę.

Šio produkto specifikacijos 4 straipsnio 2 dalis buvo pakeista.

b)	išbraukti su naudotinomis formavimo ir genėjimo sistemomis susiję apribojimai, nes siekiant išauginti specifikacijoje nurodytą kokybiškų vynuogių kiekį, be tradicinių metodų – vynmedžių tvirtinimo vertikaliu treliažu ir genėjimo Guyot būdu, galima naudoti ir kitas sistemas.

Per daugelį metų agronomijos ir vynuogininkystės metodai pakito. Gamintojai nustatė, kad tam tikrų veislių, ypač „Arneis“, vynuogės gali būti sėkmingai auginamos net taikant kitokius genėjimo metodus, nei šiuo metu leidžiami – taip galima užauginti vynuoges, pasižyminčias optimaliomis kokybiškiems SKVN žymimiems vynams „Roero“ gaminti savybėmis. Gamintojai gali taikyti metodus, kuriuos mano esant tinkamiausius vynuogių kokybei gerinti ir vynams gaminti.

Iš dalies pakeista šio produkto specifikacijos 4 straipsnio 2 dalis.

c)	drėkinimas kritiniu atveju leidžiamas.

Kadangi pastaraisiais metais vyksta klimato kaita, o Roero vietovėje vyrauja smėlingas dirvožemis, manoma, kad apdairu šią galimybę įtraukti tam, kad augalai, ypač jaunesni, nestokotų vandens.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 4 straipsnis.

2.5. Vyndarystės taisyklės

Nustatyta, kad „Roero“ rūšių (baltieji) vynai, vadinami terminu „Riserva“, turi būti brandinami 16 mėnesių, o tie, kurie žymimi papildoma geografine nuoroda, – 4 mėnesius.

Trumpiausias brandinimo laikotarpis buvo nustatytas remiantis gamintojų patirtimi ir atsižvelgiant į išskirtines savybes, pagal kurias jie ketina šiuos vynus klasifikuoti.

Iš dalies pakeista šio produkto specifikacijos 5 straipsnio („Vyndarystės taisyklės“) dalis.

2.6. Vynų aprašymas. Vartojimo ypatumai

Padidintos „Roero“ / „Roero Arneis“ rūšių 1 kategorijos vyno mažiausios visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais bei mažiausios becukrio ekstrakto vertės ir smulkiau aprašyti spalvos deskriptoriai.

Šie pakeitimai grindžiami per pastaruosius penkerius metus pagamintų vynų analizės rezultatais ir yra susiję su klimato kaitos pasekmėmis, ypač aukštesne temperatūra, nes pastebėtas bendras nuolatinis minimalios temperatūros kilimas, turintis įtakos vynuogių alkoholio ir ekstraktų koncentracijai.

Atsižvelgiant į šias sąlygas, „Roero“ / „Roero Arneis“ rūšių, taip pat „Riserva“ mažiausia visuminė alkoholio koncentracija padidinta nuo 11 tūrio proc. iki 12 tūrio proc., o mažiausia ekstrakto becukrė koncentracija – nuo 15 g/l iki 15,50 g/l.

—	išplėsta spalvų paletė: buvo „šiaudų geltonumo“, o dabar „nuo šiaudų geltonumo iki aukso geltonumo“, nes dėl didesnės ekstraktų koncentracijos ir galimo rafinavimo ar brandinimo medinėse statinėse vynai gali būti įvairesnių atspalvių.

—	rinkai pateikiamų „Roero Rosso“ ir „Roero Bianco“ rūšių (1 kategorijos vynas) aprašymai papildyti tikslesnėmis nuorodomis į jų aromatus.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 6 punktas ir bendrojo dokumento 4 punktas („Vynų aprašymas“).

2.7. Ženklinimo taisyklės

Galiojančiuose teisės aktuose numatyta galimybė etiketėse įrašyti papildomų geografinių vienetų pavadinimus, susijusius su žemės registre apibrėžtomis savivaldybėmis, savivaldybių dalimis ar vietovėmis.

Kruopščiai atrinkus vietoves, buvo siekiama geriau nustatyti vyno kilmę ir taip sustiprinti jo ryšį su vietove, naudojant žemės registre apibrėžtus mažesnius ir apibrėžtoje gamybos vietovėje esančius geografinius vienetus.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 7 straipsnis ir bendrojo dokumento 9 punktas („Papildomos sąlygos“).

2.8. Išpilstymas

a)	Užuot nurodžius neleistinas SKVN žymimų vynų „Roero“ išpilstymo talpas, išvardijamos visos leistinos talpos.

Leistinos talpos išvardijamos aiškumo sumetimais.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 8 straipsnis.

b)	SKVN žymimi vynai „Roero“ gali būti išpilstomi į talpas, uždaromas naudojant visas galiojančiuose nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas uždarymo sistemas, išskyrus tik iš plastiko pagamintus karūninius ir užsukamus kamščius.

Gamintojai gali naudoti bet kurią iš galiojančiuose nacionaliniuose ir ES teisės aktuose numatytų uždarymo sistemų, išskyrus tik iš plastiko pagamintus karūninius ir užsukamus kamščius, nes jie laikomi ne tokiais tinkamais tradicine SKVN etikete pažymėto produkto įvaizdžiui.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 8 straipsnis.

2.9. Vynuogių produkto kategorijos

4 kategorija „Putojantis vynas“ pakeista į 5 kategoriją „Rūšinis putojantis vynas“.

Šis pakeitimas susijęs su faktine gamybos padėtimi vietovėje ir atspindi tikrąjį šios produkcijos kokybės lygį. SKVN žymimi putojantys vynai „Roero“ jau gaminami laikantis galiojančiuose teisės aktuose konkrečių rūšinių putojančių vynų kategorijos vynams nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, dėl natūralios vynuogių alkoholio koncentracijos, gamybos metodo ir perteklinio slėgio, ir pasižymi tokių vynų savybėmis.

Iš dalies pakeisti Bendrojo dokumento 3 („Vynuogių produktų kategorijos“), 4 („Vynų aprašymas“) ir 8 („Ryšys su aplinka“) straipsniai ir produkto specifikacijos 1–6 ir 9 straipsniai.

2.10. Ryšys su aplinka

Atsižvelgiant į pagamintus vynus ir žmogiškųjų veiksnių įtaką, papildytas ir patobulintas priežastinio ryšio tarp produkto geografinės vietovės ir kokybės ar savybių aprašymas.

Iš dalies pakeistas produkto specifikacijos 9 punktas ir bendrojo dokumento 8 punktas.

2.11. Redakciniai pakeitimai

Specifikacijos 5 straipsnyje ištaisytos kelios su vynų brandinimo laikotarpio pradžia susijusios korektūros klaidos. Formuluotė: „(Baltasis) vynas „Roero Riserva“ su papildoma geografine nuoroda: 16 mėnesių nuo tų metų, kuriais buvo nuimtas vynuogių derlius, lapkričio 1 d.“ buvo ištaisyta taip:

„(Baltasis) vynas „Roero Riserva“ taip pat su papildoma geografine nuoroda: 16 mėnesių nuo tų metų, kuriais buvo nuimtas vynuogių derlius, lapkričio 1 d.“.

Dėl vynų išleidimo į apyvartą: formuluotėje: „(Baltasis) vynas „Roero“ taip pat su papildoma geografine nuoroda: nuo pirmųjų metų po vynuogių derliaus nuėmimo kovo 1 d.“ išbraukti žodžiai „taip pat“, nes ši sąlyga taikoma tik (baltajam) vynui „Roero“ su papildoma geografine nuoroda.

Kadangi nebeatitinka galiojančių teisės aktų, iš specifikacijos 6 straipsnio išbraukta ši pastraipa: „4. Žemės ūkio politikos ministerija – Nacionalinis kilmės vietos nuorodų ir tipinių geografinių nuorodų apsaugos ir naudojimo komitetas – savo nuožiūra dekretu iš dalies pakeičia minėtas minimalias ribas ir becukrį ekstraktą.“

Žodžiai „mažiausia visuminė natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais“ pakeisti teisinga formuluote: „mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais“.

Produkto specifikacijos 7 straipsnis („Aprašymas ir pateikimas“) papildytas nuoroda į nacionalines nuostatas dėl termino „Vigna“ vartojimo.

Specifikacijos 2 priede ištaisyta papildomų geografinių vienetų sąrašo klaida: Gvarenės savivaldybės pavadinimas (it. Guarene) buvo neteisingai užrašytas kaip Gvarentės savivaldybė (it. Guarente).

Iš Bendrojo dokumento išbrauktos nuorodos į išorinius dokumentus kaip specifikacijos priedus.

Bendrojo dokumento skiltyje „Kita informacija“ atnaujinti kai kurie kontaktiniai duomenys.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

Roero

2. Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

5	Rūšinis putojantis vynas

4. Vyno (-ų) aprašymas

„Roero“, taip pat Riserva rūšis – 1 vyno kategorija

(Raudonasis) vynas „Roero“ gaunamas fermentuojant „Nebbiolo“ vynuoges.

Spalva – raudona rubino arba granato.

Kvapas – išskirtinis, vaisiškas. Kartais vos juntamas tokių raudonųjų vaisių, kaip trešnės, vyšnios, avietės, gervuogės ir juodieji serbentai, arba aštrus aromatas. Gali būti juntamas medžio pokvapis.

Skonis – sausas, sodrus, subalansuotas. Gali būti juntami taninai.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 12,50 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 22,00 g/l.

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Roero“ /„Roero Arneis“, taip pat Riserva ir Vigna rūšys – 1 vyno kategorija

„Roero Bianco“ (baltieji), taip pat Riserva ir (arba) Vigna rūšių vynai gaminami iš vietinės baltųjų vynuogių veislės „Arneis“.

Spalva – nuo šiaudų geltonumo iki aukso geltonumo.

Kvapas – švelnus, išskirtinis. Kartais juntami subtilūs elegantiški baltas gėles primenantys aromatai ir šviežių vaisių – nuo obuolių iki persikų – bei lazdyno riešutų aromatai. Gali būti juntamas ir medžio aromatas.

Skonis – sausas, elegantiškas, subalansuotas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 12,00 %

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,50 g/l

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12,0
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

„Roero“ / „Roero Arneis“ Spumante – Rūšinis putojantis vynas (5 kategorija)

Vynas „Roero“Spumante (putojantis) gaminamas iš „Arneis“ vietinės baltųjų vynuogių veislės.

Puta – plona ir ilgai išliekanti.

Spalva – įvairaus ryškumo šiaudų geltonumo.

Kvapas – subtilus, šviežias. Gali būti juntami mielių, duonos plutos ir vanilės aromatai.

Skonis – nuo brut nature iki saldaus; elegantiškas, subalansuotas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,50 %

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,00 g/l

Analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti toliau pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	10,5
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5,0 g/l vyno rūgšties
Didžiausias lakiųjų rūgščių kiekis (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

5. Vyno gamybos metodai

a)	Pagrindiniai vynininkystės metodai

–

b)	Didžiausias derlingumas ir išeiga

„Roero“

56 hektolitrai iš hektaro.

„Roero Arneis“, taip pat Spumante

70 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynas „Roero“ gaminamas 19-oje savivaldybių kairiajame Tanaro upės krante to paties pavadinimo Roero vietovėje (Kuneo provincija).

Vynuogių auginimo vietovė apima visą Roero žemę, tinkamą šioje specifikacijoje aprašytoms vyno savybėms užtikrinti.

Ši Kuneo provincijos teritorija apima visą šių savivaldybių administracinę teritoriją: Canale, Corneliano d’Alba, Piobesi d’Alba ir Vezza d’Alba; taip pat dalį šių savivaldybių: Baldissero d’Alba, Castagnito, Castellinaldo, Govone, Guarene, Magliano Alfieri, Montà, Montaldo Roero, Monteu Roero, Monticello d’Alba, Pocapaglia, Priocca, S. Vittoria d’Alba, S. Stefano Roero ir Sommariva Perno.

Šios vietovės ribos apibrėžiamos taip, kaip aprašoma toliau. Nuo Asčio ir Kuneo provincijų bei Priokos ir Kanalės savivaldybių ribų sankirtos riba eina šiauryn išilgai Kuneo ir Asčio provincijų sienos iki Džanoljo sankryžos (350 m aukštyje) Monta d’Albos vietovėje. Paskui jis susijungia su provincijos keliu, vedančiu į Sterločio pieno ūkį, ir eina San Vito keliu iki sankryžos su Kadibonos perėjos keliu (valstybiniu keliu Nr. 29).

Teritorijos riba sutampa su valstybiniu greitkeliu iki tilto per Rolandžio upę, paskui pasroviui eina iki jos santakos su Prasanino upe ir kyla šia upe iki 303 m aukščio, o paskui – iki 310 m aukščio. Toliau ji eina provincijos greitkeliu link Madonna delle Grazie iki 315, 316 ir 335 m aukščio, Peronos pieno ūkio, paskui eina žvyrkeliu išilgai Kampeto upės iki sankryžos su provincijos keliu Vale San Lorencas–Santo Stefanas (313 m aukštyje).

Ji kyla keliu link Santo Stefano Roero iki žvyrkelio, vedančio į Bedžonio pieno ūkį, tęsiasi už jo ir toliau eina keliu į Molio pieno ūkį (376 m aukštyje) iki Prelos upės. Šia upe riba leidžiasi iki žvyrkelio, kuriuo grįžta iki Furinečio pieno ūkio ir Audano (381 m aukštyje) ir vėl leidžiasi žemyn iki 336 m aukščio. Už Roero provincijos greitkelio ji tęsiasi Seramijanos slėniu iki 360 m aukščio. Ji susijungia su keliu į Kanemorto slėnį (362 m aukštyje), kuriuo tęsiasi iki Baldisero (410 m aukštyje).

Į vakarus nuo Baldisero riba eina išilgai 402–394 m aukštyje esančios keteros iki Baldisero–Somarivos Perno savivaldybės ribos 417 m aukštyje, kuria nusileidžia iki 402 m aukščio.

Nuo 402 m aukščio ji eina per Vila di Somarivą, pro Bocche dei Garbine ir Bocche della Merla iki 429 m aukščio, Pokapaljos ir Somarivos Perno savivaldybių ribos, kurią ji kerta.

Toliau ji veda tiesiai į 422 ir 408 m aukštį ir per Bocche della Ghia į San Sebastijaną (391 m aukštyje).

Iš čia ji eina Pokapaljos savivaldybės keliu, pasuka į kairę, leidžiasi palei Meininos upę, susijungia su Geros upe ir palei ją eina iki geležinkelio linijos Alba–Bra, kuria tęsiasi į rytus iki Montičelo d’Albos ir Albos savivaldybių ribos, netoli Pjana Biljinio. Iš čia ji eina šiauryn palei Montičelo d’Albos ir Albos, Korneljano d’Albos ir Albos, Pjobezi d’Albos ir Albos, Pjobezi d’Albos ir Gvarenės, taip pat Korneljano d’Albos ir Gvarenės savivaldybių ribas, kol pasiekia provincijos greitkelį SP 10. Šiuo greitkeliu ji tęsiasi iki sankryžos su regioniniu greitkeliu SR 29, kuriuo eina į šiaurę iki Korneljano d’Albos-Gvarenės savivaldybės ribos, kuria eina iki susijungimo su provincijos greitkeliu SP 171. Nuo čia riba tęsiasi greitkeliu iki Gvarenės, kerta aplinkkelį ir 288 m aukštyje susijungia su San Stefano savivaldybės keliu. Toliau ji eina vietiniais Maso ir Moronės keliais į Ka del Rio (165 m), iki provincijos greitkelio į Kastanjitą, ir juo leidžiasi iki San Karlo dela Seros savivaldybės kelio. Pakilusi virš 214 m aukščio žymos, linija eina San Pjetro savivaldybės keliu iki Mojisos kaimelio. Riba tęsiasi Mojisos savivaldybės keliu ir susijungia su Santa Marijos keliu, netoli to paties pavadinimo bažnyčios (196 m aukštyje). Toliau riba tęsiasi savivaldybės kapinių keliu, kol susijungia su Leskėjos savivaldybės keliu. Tuomet ji kyla virš 200 m ir 193 m aukščio žymų iki 244 m aukščio žymos, kur susijungia su provincijos greitkeliu Kastelinaldas–Prioka–Maljanas. Paskui ji kyla virš 269 m aukščio žymos, esančios ties San Mišelės vietovės ūkiu, iki sankryžos su provincijos greitkeliu Maljano Alfjeris–Prioka. Iš čia palei Priokos provincijos greitkelį ji driekiasi į šiaurės rytus ir kerta San Bernardą ir San Vitorę iki 213 m aukščio žymos, kur susijungia su provincijos greitkeliu Nr. 2 (buvęs 231). Toliau ji eina greitkeliu į šiaurės rytus iki sankryžos su provincijos greitkeliu Prioka–Govonė, kuris kerta San Pjetro ir Via Pjana kaimelius ir eina iki Govonės kapinių. Iš čia ji trumpai suka į šiaurės vakarus Kravjano savivaldybės keliu netoli 253 m aukščio žymos, paskui tęsiasi Briko Dženepreto savivaldybės keliu ir eina netoli San Roko ir Monte Bertolo ūkio, kol pasiekia Kuneo ir Asčio savivaldybių ribą. Palei šią ribą ji suka vakaryn iki sankryžos su Priokos ir Kanalės savivaldybių ribomis.

7. Pagrindinė (s) vyninių vynuogių veislė (s)

„Arneis B.“

„Nebbiolo N.“

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

8.1. SKVN „Roero“ – Informacija apie geografinę vietovę

Roero vynuogių auginimo vietovė driekiasi palei kairįjį Tanaro upės krantą, per 19 savivaldybių, kuriose daugiausia auginamos dvi vynuogių veislės: „Nebbiolo“ ir „Arneis“. Roero vietovei būdingas uolienų darinys, susiformavęs dėl „Tanaro užgrobimo“, t. y. geologinio reiškinio, kai dėl žemės plutos judėjimo pakinta upės vaga. Dėl šio reiškinio pakaitomis nusėdo smėlio, molio ir kalkakmenio sluoksniai. Priklausomai nuo vietovės, jie gali būti įvairiai pasiskirstę. Taigi šios vietovės dirvožemis susidarė suirus ir persimaišius skirtingos kilmės sluoksniams, kadaise nusėdusiems kristaliniame marių, vėliau pavadintų Po įlanka, dugne. Vynuogynai kalvoti, o raudoniesiems vynams gaminti skirtos vynuogės auginamos tik į pietus orientuotuose šlaituose. Baltiesiems vynams gaminti skirtos vynuogės gali būti auginamos ir šiauriniuose šlaituose.

8.2. Duomenys apie produkto kokybę ar savybes, kurias iš esmės arba išimtinai nulėmė geografinė aplinka

Dirvožemio sudėtis ypač svarbi šios vietovės vynams. Didesnis smėlio kiekis lemia gaivius, elegantiškus subtilaus aromato vynus. Molis daro įtaką vynų spalvai, o kalkakmenis – jų rafinuotiems aromatams.

1 kategorijos raudonieji vynai gaminami iš „Nebbiolo“ veislės vynuogių, kurios daugiausia auginamos pietiniuose šlaituose ir yra gerai prisitaikiusios prie skurdesnių ir smėlingesnių stačiausių šlaitų dirvožemių. Dirvožemis yra itin svarbus – nuo pat pradžių jis lemia vynuogių augimą ir sunokimą: vynai iš vynuogių, užaugusių ant gaivaus ir švelnaus pagrindo, būna ryškiai raudonos rubino spalvos, o bręsdami įgauna granato atspalvių. Šie vynai pasižymi tokių raudonųjų vaisių, kaip trešnės, vyšnios, avietės, gervuogės ir juodieji serbentai, aromatais. Kartais šiuos vynus, ypač Riserva arba kitus brandintus vynus, papildo aksominio švelnumo taninai arba aštrūs pokvapiai.

1 kategorijos (vynas) ir 5 kategorijos (rūšinis putojantis vynas) baltieji vynai „Roero“ gaminami iš „Arneis“ veislės baltųjų vynuogių, auginamų pietiniuose šlaituose ir vėsesnėse į šiaurę orientuotose vietovėse. „Arneis“ vynuogėms naudingas sausas, purus ir pralaidus Roero smiltainio dirvožemis su smėlio pramaišiui su marmuru sluoksniais, todėl vynai iš tokių vynuogių pasižymi subtiliais ir elegantiškais aromatais, primenančiais baltąsias gėles, šviežius vaisius, pavyzdžiui, obuolius ir persikus, ar lazdyno riešutus. Dėl šioje vietovėje klestinčios „Arneis“ vynuogių veislės savybių putojantys vynai būna švelnūs, vaisiški ir gaivūs ir pasižymi tinkamu rūgštingumu, kurį lemia dienos ir nakties temperatūrų skirtumai ir kai kurių vynuogynų išsidėstymas šiaurės kryptimi.

8.3. 8.1 ir 8.2 punktuose nurodytų geografinės vietovės elementų ir žmogiškųjų veiksnių priežastinė sąveika

Tradiciškai šioje vietovėje auginamos „Arneis“ ir „Nebbiolo“ vynuogių veislės – neatsiejama Roero vynuogių augintojų kultūros dalis. Istoriniu ir kultūriniu požiūriu „Arneis“, nuo XV a. Roero kalvose auginamos vynmedžių veislės, pavadinimo kilmė, atrodo, kilo iš vietos gamintojų papročio tuo metu šio baltojo vyno savybes sieti su dialektiniu terminu, reiškiančiu nedrausmingą, nepatikimą, ūmaus būdo žmogų. Tačiau kituose šaltiniuose šis žodis siejamas su tarmišku žodžiu „renexij“, XV a. vartotu „Arneis“ veislei žymėti. Šis savo ruožtu kilęs iš Renesio pavadinimo – vynuogyno, augančio ant kalvų, nuo kurių atsiveria vaizdas į Kanalės miestą.

Roero vietovėje šlaitai labai statūs, todėl ant jų augančioms vynuogėms reikia skirti daug dėmesio ir įdėti daug sunkaus darbo. Taigi vienas iš svarbių veiksnių buvo vynuogių augintojų ryžtas dėti daug pastangų, kurių reikalauja vynininkystė šiame krašte, kad įgytų reikiamų žinių ir patirties ir galėtų kuo geriau valdyti visą vynuogyne atliekamą veiklą iki pat vynuogių derliaus nuėmimo.

Be to, siekdami užtikrinti gaminamų vynų kokybę, ilgainiui gamintojai vis labiau tobulino vynuogių auginimo metodus, naudodamiesi tinkamiausių pagal kryptį ir sudėtį žemės sklypų nustatymo tyrimų rezultatais. Slėnių vietos, kur paviršius pernelyg lygus, drėgmės per daug ir trūksta saulės, nenaudojamos. Kitas svarbus veiksnys – ilgametė gamintojų patirtis brandinant vyną, be kita ko, medinėse statinėse, ypač Riserva vynų atveju. Tai sudaro sąlygas gaminti elegantiškus raudonuosius vynus, pasižyminčius aksominiais taninais, prieskonių poskoniu ir granato atspalviu, o baltieji vynai išlieka gaivūs ir vaisiški, jų spalva – nuo šiaudų geltonumo iki aukso geltonumo. SKVN žymimi putojantys vynai „Roero“, gaminami pagal galiojančiuose teisės aktuose rūšinių putojančių vynų kategorijai (5) nustatytus reikalavimus, pasižymi mielių, duonos plutos ir vanilės aromatais ir būna įvairūs – nuo brut nature iki saldžiųjų, o tai atspindi jų universalumą.

9. Kitos pagrindinės sąlygos

Papildomi geografiniai vienetai

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Ženklinant SKVN žymimus vynus „Roero“ gali būti nurodomi mažesnių gamybos vietovėje esančių papildomų geografinių vienetų pavadinimai, susiję su konkrečiai nustatytomis savivaldybėmis, savivaldybių dalimis ar vietovėmis, įtrauktomis į atitinkamą sąrašą.

Su ženklinimu susiję reikalavimai

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildomų sąlygų rūšis

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos.

Sąlygos aprašymas

Iš „Arneis“ vynuogių pagamintų SKVN žymimų vynų „Roero“ etiketėse neprivaloma nurodyti vynuogių veislės.

Produkto specifikacijos nuoroda

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/16977

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 170

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. balandžio 25d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Taryba
2022/C 170/01	Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados Sportas ir fizinis aktyvumas – perspektyvus elgsenos keitimo svertas siekiant darnaus vystymosi	1

	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2022/C 170/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10642 – CENTRAL / SIGNA / SELFRIDGES) ( 1 )	7

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2022/C 170/03	2022 m. balandžio 22 d. Euro kursas	8

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2022/C 170/04	Pranešimas apie prašymą dėl Direktyvos 2014/25/ES 34 straipsnio taikomumo. Perkančiojo subjekto prašymas	9
2022/C 170/05	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10706 – HAL INVESTMENTS / ROYAL BOSKALIS WESTMINSTER). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	10
2022/C 170/06	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10578 – CVC / EKATERRA) ( 1 )	11
2022/C 170/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10710 – SELFINVEST / LLG / SELECTED CAR GROUP JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	12
2022/C 170/08	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla M.10682 – VALEO / VSEA). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	14
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2022/C 170/09	Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas	15
2022/C 170/10	Vyno sektoriaus produkto specifikacijos pakeitimo paraiškos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnyje, paskelbimas	21

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0817
JPY	Japonijos jena	138,83
DKK	Danijos krona	7,4402
GBP	Svaras sterlingas	0,83925
SEK	Švedijos krona	10,2780
CHF	Šveicarijos frankas	1,0336
ISK	Islandijos krona	139,80
NOK	Norvegijos krona	9,6255
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,320
HUF	Vengrijos forintas	370,35
PLN	Lenkijos zlotas	4,6336
RON	Rumunijos lėja	4,9455
TRY	Turkijos lira	15,9446
AUD	Australijos doleris	1,4816
CAD	Kanados doleris	1,3714
HKD	Honkongo doleris	8,4859
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6193
SGD	Singapūro doleris	1,4784
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 344,04
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,8652
CNY	Kinijos ženminbi juanis	7,0332
HRK	Kroatijos kuna	7,5625
IDR	Indonezijos rupija	15 603,47
MYR	Malaizijos ringitas	4,6784
PHP	Filipinų pesas	56,721
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,724
BRL	Brazilijos realas	5,0926
MXN	Meksikos pesas	22,0034
INR	Indijos rupija	82,6943


	(1) Tekstas svarbus EEE.