2022 4 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 154/3

Euro kursas (1)

2022 m. balandžio 7 d.

(2022/C 154/03)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,0916
JPY	Japonijos jena	135,32
DKK	Danijos krona	7,4378
GBP	Svaras sterlingas	0,83450
SEK	Švedijos krona	10,3130
CHF	Šveicarijos frankas	1,0185
ISK	Islandijos krona	141,00
NOK	Norvegijos krona	9,5595
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CZK	Čekijos krona	24,512
HUF	Vengrijos forintas	379,26
PLN	Lenkijos zlotas	4,6370
RON	Rumunijos lėja	4,9419
TRY	Turkijos lira	16,0929
AUD	Australijos doleris	1,4578
CAD	Kanados doleris	1,3704
HKD	Honkongo doleris	8,5554
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,5816
SGD	Singapūro doleris	1,4848
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 330,92
ZAR	Pietų Afrikos randas	16,0520
CNY	Kinijos ženminbi juanis	6,9448
HRK	Kroatijos kuna	7,5562
IDR	Indonezijos rupija	15 692,35
MYR	Malaizijos ringitas	4,6046
PHP	Filipinų pesas	56,114
RUB	Rusijos rublis
THB	Tailando batas	36,541
BRL	Brazilijos realas	5,1460
MXN	Meksikos pesas	21,9806
INR	Indijos rupija	82,9510

(1) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

2022 4 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 154/7

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl Direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija santrauka

(Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)

(2022/C 154/05)

2021 m. gruodžio 8 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija. Pasiūlymas yra didesnio teisės aktų rinkinio, vadinamo ES policijos bendradarbiavimo kodeksu, dalis, kuriame taip pat pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl automatinio keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje („Priumas II“), kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR (Priumo sprendimai) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1726, 2019/817 ir 2019/818 (dėl kurių EDAPP turi pateikti atskirą nuomonę), ir pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti lygiavertes galimybes teisėsaugos institucijoms gauti kitų valstybių narių turimą informaciją, kartu laikantis pagrindinių teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus, užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingai veikiantį bendrą informacinį punktą, ir sumažinti valstybių narių teisėsaugos institucijų tarpusavio keitimuisi informacija naudojamų ryšių kanalų skaičių, kartu sustiprinant Europolo, kaip ES informacijos apie nusikaltimus centro, vaidmenį.

Nors EDAPP supranta, kad teisėsaugos institucijos turi naudotis geriausiomis teisinėmis ir techninėmis priemonėmis, kad galėtų keistis informacija nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslais, jis mano, kad tam tikrus pasiūlymo elementus reikia iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrinta atitiktis duomenų apsaugos reikalavimams.

Pirma, pasiūlyme turėtų būti aiškiai apibrėžta keitimosi informacija asmeninė taikymo sritis ir bet kuriuo atveju apribotos asmens duomenų, kuriais gali būti keičiamasi apie liudytojus ir nukentėjusiuosius, kategorijos, kaip numatyta Teisėsaugos direktyvos 680/2016 6 straipsnyje ir panašiai kaip nustatyta Europolo reglamento II priede.

EDAPP taip pat mano, kad, laikantis saugojimo apribojimo principo, būsimoje direktyvoje turėtų būti aiškiai nustatyta, kad asmens duomenys bendrų informacinių punktų bylų valdymo sistemose turėtų būti saugomi tik labai trumpą laiką, kuris iš esmės turėtų atitikti pasiūlymo 5 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo terminus.

Galiausiai EDAPP laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų būti įpareigotos kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar Europolas turėtų gauti informacijos, kuria keičiamasi, kopiją ir kokiu tikslu. Pasiūlyme taip pat turėtų būti aiškiai reikalaujama, kad apie šį tikslą ir visus apribojimus pagal Europolo reglamento 19 straipsnį būtų pranešta Europolui.

Nuomonėje taip pat analizuojami keli kiti konkretūs klausimai, pavyzdžiui, dėl siūlomos direktyvos ryšio su esama duomenų apsaugos sistema, taip pat SIENA, kaip pagrindinio valstybių narių ryšių kanalo, naudojimo, ir pateikiamos rekomendacijos šiais klausimais.

1. ĮVADAS IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA

2021 m. gruodžio 8 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija, kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2006/960/TVR (toliau – pasiūlymas) (1).

Pasiūlymas yra didesnio teisės aktų rinkinio, vadinamo ES policijos bendradarbiavimo kodeksu, dalis, į kurį taip pat įtraukta:

—

pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl automatinio keitimosi duomenimis policijos bendradarbiavimo srityje („Priumas II“), kuriuo iš dalies keičiami Tarybos sprendimai 2008/615/TVR ir 2008/616/TVR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2018/1726, 2019/817 ir 2019/818 (2), ir

—	pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl operatyvinio policijos bendradarbiavimo (3).

ES policijos bendradarbiavimo kodekso tikslas – integruoti, stiprinti, plėtoti, modernizuoti ir palengvinti atitinkamų nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą teisėsaugos srityje (4). Šiuo atžvilgiu pasiūlymu dėl direktyvos siekiama užtikrinti lygiavertes galimybes bet kurios valstybės narės teisėsaugos institucijoms gauti kitų valstybių narių turimą informaciją, kad būtų galima užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, atlikti nusikalstamų veikų tyrimus ar kriminalinės žvalgybos operacijas, taip panaikinant šiuo metu nacionaliniu lygmeniu galiojančias taisykles, kurios kliudo veiksmingam ir efektyviam informacijos srautui (5). Todėl pasiūlymu siekiama sukurti teisinę sistemą, siekiant užtikrinti nacionalinių metodų konvergenciją ir ES ir nacionaliniu lygmenimis geriau stebėti ir užtikrinti taisyklių vykdymą. Be to, pasiūlymu siekiama suderinti minimalius standartus, kuriais užtikrinamas efektyvus ir veiksmingas bendrų informacinių punktų (toliau – BIP) veikimas. Šie bendri minimalūs reikalavimai apima sudėtį, struktūras, atsakomybės sritis, darbuotojus ir techninius pajėgumus.

Pasiūlymas, ir apskritai ES policijos bendradarbiavimo kodeksas, yra susijęs su kelių ES strateginių dokumentų teisingumo ir vidaus reikalų srityje, visų pirma su ES saugumo sąjungos strategijos (6), 2021–2025 m. ES strategijos dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (7) ir 2021 m. „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategijos“ (8) politikos tikslais. Be to, pasiūlymai, kuriais nustatomas Policijos bendradarbiavimo kodeksas, turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į vykdomą Europolo reformą ir didėjantį Agentūros, kaip pagrindinio ES informacijos apie nusikaltimus centro, vaidmenį renkant ir tvarkant vis didėjantį duomenų kiekį (9).

2022 m. sausio 7 d. Komisija konsultavosi su EDAPP dėl pasiūlymo dėl Direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija pagal Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalį. Šioje nuomonėje pateiktos pastabos ir rekomendacijos susijusios tik su tomis pasiūlymo nuostatomis, kurios yra svarbios duomenų apsaugos požiūriu.

4. IŠVADOS

33.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, EDAPP teikia šias rekomendacijas:

—	konstatuojamosiose dalyse turėtų būti aiškiau paaiškintas ryšys su galiojančia duomenų apsaugos teisine sistema. Be to, pasiūlyme turėtų būti atsisakyta nuorodų į BDAR, nes neatrodo, kad jis būtų aktualus pasiūlyme numatyto asmens duomenų tvarkymo kontekste.

—

Pasiūlyme turėtų būti aiškiai apibrėžta numatomo keitimosi informacija asmeninė taikymo sritis ir apribotos asmens duomenų, kuriais galėtų būti keičiamasi apie liudytojus ir nukentėjusiuosius, kategorijos, kaip numatyta Teisėsaugos direktyvos 6 straipsnyje ir panašiai kaip Europolo reglamento (ES) II priede.

—	EDAPP mano, kad, laikantis saugojimo apribojimo principo, pasiūlyme turėtų būti aiškiai nustatyta, kad asmens duomenys gali būti saugomi BIP bylų valdymo sistemose tik labai trumpą laiką, kuris iš esmės turėtų atitikti pasiūlymo 5 straipsnyje nustatytus informacijos teikimo terminus.

—

EDAPP mano, kad pasiūlyme turėtų būti aiškiai reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienu konkrečiu atveju įvertintų, ar siųsti Europolui informacijos, kuria keičiamasi, kopiją ir kokiu tikslu. Pasiūlyme taip pat turėtų būti aiškiai numatyta, kad apie šį tikslą ir galimus apribojimus pagal Europolo reglamento 19 straipsnį pranešama Europolui. EDAPP taip pat rekomenduoja išbraukti 18 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį.

2022 m. kovo 7 d., Briuselis

Wojciech Rafał WIEWIÓROWSKI

(1) COM(2021) 782 final.

(2) COM(2021) 784 final.

(3) COM(2021) 780 final.

(4) Aiškinamasis memorandumas, p. 2.

(5) Aiškinamasis memorandumas, p. 3.

(6) Komisijos komunikatas dėl ES saugumo sąjungos strategijos, COM 2020/605 final.

(7) Komisijos komunikatas dėl ES 2021–2025 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijos, COM(2021) 170 , final.

(8) Komisijos komunikatas „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“, COM/2021/277 final.

(9) Daugiau informacijos pateikiama EDAPP nuomonėje Nr. 4/2021 https://edps.europa.eu/system/files/2021-03/21-03-08_opinion_europol_reform_en.pdf

2022 4 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 154/10

Valstybių narių ir jų kompetentingų institucijų, susijusių su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 15 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 8 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalimi, sąrašas; kompetentingų institucijų, susijusių su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 17 straipsnio 8 dalimi, Šiaurės Airijoje sąrašas pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos

(2022/C 154/06)

Šis sąrašas skelbiamas pagal 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (1) 22 straipsnio 2 dalį. Apie kompetentingas institucijas pranešta pagal toliau nurodytus to reglamento straipsnius.

15 straipsnio 1 dalis. Su valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sugautų žuvų kiekių eksportas vykdomas tik vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms patvirtinus sugautų žuvų kiekio sertifikatą, kaip nustatyta 12 straipsnio 4 dalyje, jeigu tai reikalaujama vykdant 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą bendradarbiavimą.

15 straipsnio 2 dalis. Vėliavos valstybės narės praneša Komisijai apie savo kompetentingas institucijas, kurios tvirtina 1 dalyje nurodytus sugautų žuvų kiekio sertifikatus.

b)	17 straipsnio 8 dalis. Valstybės narės praneša Komisijai apie jų institucijas, kompetentingas atlikti sugautų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimus pagal 16 straipsnį ir šio straipsnio 1–6 dalis.

21 straipsnio 3 dalis. Valstybės narės praneša Komisijai apie savo kompetentingas institucijas, kurios 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtina ir tikrina sugautų žuvų kiekio sertifikatų reeksporto skiltį.

Valstybė narė

Kompetentingos institucijos

Belgija

a, b, c:

—	Vlaamse Overheid; Dienst Zeevisserij (Flandrijos Vyriausybė; Žemės ūkio ir žuvininkystės agentūra, Jūrų žvejybos direktoratas)

Bulgarija

a, b, c:

—	Изпълнителна Aгенция по Pибарство и Aквакултури (Nacionalinė žvejybos ir akvakultūros agentūra)

Čekija

—

netaikoma

b, c:

—	Celní úřad pro Středočeský kraj (Centrinės Bohemijos krašto muitinė)

—	Celní úřad pro hlavní město Prahu (Sostinės Prahos muitinė)

—	Celní úřad Praha Ruzyně (Prahos Ruzinės muitinė)

—	Celní úřad pro Jihočeský kraj (Pietų Bohemijos krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Plzeňský kraj (Pilzeno krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Karlovarský kraj (Karlovi Varų krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Ústecký kraj (Ūsčio prie Labės krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Liberecký kraj (Libereco krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Královéhradecký kraj (Hradec Kralovės krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Pardubický kraj (Pardubicių krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Kraj Vysočina (Visočinos krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Jihomoravský kraj (Pietų Moravijos krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Olomoucký kraj (Olomouco krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Moravskoslezský kraj (Moravijos ir Silezijos krašto muitinė)

—	Celní úřad pro Zlínský kraj (Zlyno krašto muitinė)

Danija

—	Fiskeristyrelsen (Danijos žuvininkystės agentūra)

—	Fiskeristyrelsen – kun direkte landinger (Danijos žuvininkystės agentūra, tik tiesioginis iškrovimas)

—	Fødevarestyrelsen – anden import (Danijos veterinarijos ir maisto tarnyba, kitas importas)

—	Fødevarestyrelsen (Danijos veterinarijos ir maisto tarnyba)

Vokietija

a, b, c:

—	Bundesanstalt für Landwirtschaft und Ernährung (Federalinė žemės ūkio ir maisto tarnyba)

Estija

(a):

—	Veterinaar- ja Toiduamet Kalapüügikorralduse büroo (Veterinarijos ir maisto valdybos žvejybos reguliavimo tarnyba)

(b):

—	Maksu- ja Tolliamet; Veterinaar-ja Toiduamet; Keskkonnaministeerium (Estijos mokesčių ir muitų valdyba; Veterinarijos ir maisto taryba; Aplinkos ministerija)

(c):

—	Maksu-ja Tolliamet (Estijos mokesčių ir muitų valdyba)

Airija

a, b, c:

—	The Sea Fisheries Protection Authority (Jūrų žuvininkystės apsaugos tarnyba)

Graikija

—

Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων, Γενική Διεύθυνση Αλιείας, Διεύθυνση Ελέγχου Αλιευτικών Δραστηριοτήτων και Προϊόντων, Τμήμα Καταπολέμησης Παράνομης, Λαθραίας και Άναρχης Αλιείας (Kaimo plėtros ir maisto ministerija, Generalinė žuvininkystės direkcija, Žuvininkystės veiklos ir produktų kontrolės direkcija, NNN žvejybos departamentas)

b, c:

—

Υπουργείο Αγροτικής Ανάπτυξης και Τροφίμων, Γενική Διεύθυνση Αλιείας, Διεύθυνση Ελέγχου Αλιευτικών Δραστηριοτήτων και Προϊόντων, Τμήμα Καταπολέμησης Παράνομης, Λαθραίας και Άναρχης Αλιείας, Γραφείο Ελέγχου Αλιευτικών Προϊόντων (Kaimo plėtros ir maisto ministerija, Generalinė žuvininkystės direkcija, Žuvininkystės veiklos ir produktų kontrolės direkcija, NNN žvejybos departamentas, Žuvininkystės produktų kontrolės skyrius – Tarptautinis Atėnų oro uostas)

Ispanija

a, b, c:

—	MINISTERIO DE AGRICULTURA, PESCA Y ALIMENTACIÓN SECRETARÍA GENERAL DE PESCA

Dirección General de Ordenación Pesquera y Acuicultura Subdirección General de Control e Inspección (Žvejybos ir akvakultūros generalinis direktoratas; Kontrolės ir tikrinimo generalinis padirektoratis)

Prancūzija

—

Les directions départementales des territoires et de la mer – délégations à la mer et au littoral; direction de la mer Guadeloupe; direction de la mer Martinique; direction de la mer Guyane; direction de la mer Sud Océan Indien (Departamentų teritorijų ir jūrų reikalų direkcijų Jūrų ir pakrančių reikalų atstovybės; Gvadelupos jūrų reikalų direkcija; Martinikos jūrų reikalų direkcija; Prancūzijos Gvianos jūrų reikalų direkcija; Pietinės Indijos vandenyno dalies jūrų reikalų direkcija)

—	Le Centre national de surveillance des pêches (Nacionalinis žuvininkystės priežiūros centras)

—	Les bureaux de douane des directions régionales (Regioninių direkcijų muitinės)

—	La Direction des Pêches Maritimes et de l’Aquaculture (Jūrų žvejybos ir akvakultūros direkcija)

—	Les bureaux de douane des directions régionales (Regioninių direkcijų muitinės)

Kroatija

—	Ministarstvo poljoprivrede; Uprava ribarstva (Žemės ūkio ministerija; Žuvininkystės direkcija)

b, c:

—	Ministarstvo financija; Carinska uprava (Finansų ministerija; Muitinė)

Italija

a, c:

—	Autorità Marittime (Guardia Costiera) (Jūrų institucija; Pakrančių apsaugos tarnyba)

—	Agenzia delle Dogane (Muitinių agentūra)

—	Ministero della Salute (Sveikatos apsaugos ministerija)

Kipras

a, b, c:

—	Υπουργείο Γεωργίας, Αγροτικής Ανάπτυξης και Περιβάλλοντος; Τμήματος Αλιείας και Θαλασσίων Ερευνών (Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos ministerija; Žuvininkystės ir jūrų mokslinių tyrimų departamentas)

Latvija

—	Zemkopības ministrijas Zivsaimniecības departaments (Žemės ūkio ministerija; Žuvininkystės departamentas)

Nozvejas sertifikātu pārbaudes un verifikācijas procedūras (žvejybos laimikio sertifikatų patikrų ir tikrinimo procedūros):

—	Valsts vides dienesta Zvejas kontroles departaments (Valstybinė aplinkos tarnyba; Žuvininkystės kontrolės departamentas)

Muitas kontroles (muitinis tikrinimas):

—	Valsts ieņēmumu dienesta Muitas pārvalde (Nacionalinė muitų valdyba; Valstybės pajamų tarnyba)

—	Valsts vides dienesta Zvejas kontroles departaments (Valstybinė aplinkos tarnyba; Žuvininkystės kontrolės departamentas)

Lietuva

—	Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

b, c:

—	Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Liuksemburgas

—

netaikoma

b, c:

—	Administration des services vétérinaires (Veterinarijos tarnybų administracija)

Vengrija

—

netaikoma

b, c:

—	Nemzeti Élelmiszerlánc-biztonsági Hivatal (Nacionalinis maisto grandinės saugos biuras)

Мalta

a, b, c:

—	Dipartiment tas-Sajd u l-Akwakultura; Ministeru għall-Iżvilupp Sostenibbli, l-Ambjent u l-bidla fil-klima (Žvejybos ir akvakultūros departamentas; Tvaraus vystymosi, aplinkos ir klimato kaitos reikalų ministerija)

Nyderlandai

a, c:

—	Nederlandse Voedsel en Waren Autoriteit (Nyderlandų maisto ir vartojimo prekių saugos tarnyba)

—	Douane (Muitinės departamentas)

—	Nederlandse Voedsel - en Warenautoriteit (Nyderlandų maisto ir vartojimo prekių saugos tarnyba)

Austrija

—

netaikoma

b, c:

—	Bundesamt für Ernährungssicherheit (Maisto saugos federalinė tarnyba)

Lenkija

—	Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi – Departament Rybołówstwa (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija; Žuvininkystės departamentas)

w przypadku importu drogą lądową i lotniczą (jei importuojama sausuma ar oru):

—	Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi – Departament Rybołówstwa (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija; Žuvininkystės departamentas)

w przypadku importu drogą morską (jei importuojama jūra):

—	Główny Inspektorat Rybołówstwa Morskiego Ośrodek Zamiejscowy w Gdyni (Gdynės vyriausioji jūrų žuvininkystės inspekcija)

—	Główny Inspektorat Rybołówstwa Morskiego Ośrodek Zamiejscowy w Szczecinie (Ščecino vyriausioji jūrų žuvininkystės inspekcija)

—	Ministerstwo Rolnictwa i Rozwoju Wsi – Departament Rybołówstwa (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija; Žuvininkystės departamentas) Główny Inspektorat Rybołówstwa Morskiego Ośrodek Zamiejscowy w Gdyni (Gdynės vyriausioji jūrų žuvininkystės inspekcija)

—	Główny Inspektorat Rybołówstwa Morskiego Ośrodek Zamiejscowy w Szczecinie (Ščecino vyriausioji jūrų žuvininkystės inspekcija)

Portugalija

a, c:

—	Žemyne: Direção-Geral de Recursos Naturais, Segurança e Serviços Marítimos; Autoridade Nacional de Pesca (žemyne: Gamtos išteklių, saugumo ir jūrų transporto paslaugų generalinė direkcija; Nacionalinė žvejybos institucija)

—	Azorai: Secretaria Regional do Ambiente e do Mar; Gabinete do Subsecretário Regional das Pescas (Azorai: Regioninis aplinkos ir jūrų reikalų sekretoriatas; Regioninis žuvininkystės viceministro biuras)

—	Azorai: Inspeção Regional das Pescas (Azorai: Regioninė žuvininkystės inspekcija)

—	Madeira: Direção Regional de Pescas (Madeira: Regioninė žuvininkystės direkcija)

—	Žemyne: Direção-Geral de Recursos Naturais, Segurança e Serviços Marítimos; Autoridade Nacional de Pesca; Direção de Serviços de Inspeção (žemyne: Gamtos išteklių, saugumo ir jūrų transporto paslaugų generalinė direkcija; Nacionalinė žvejybos institucija; Tikrinimo tarnybų direkcija)

—	Azorai: Direcção Regional das Pescas (Azorai: Žuvininkystės direkcija)

—	Madeira: Direção Regional de Pescas (Madeira: Regioninė žuvininkystės direkcija)

—	Alfândega de Viana do Castelo (Viana do Kastelo muitinė)

—	Alfândega de Leixões (Leišoinso muitinė)

—	Alfândega do Aeroporto do Porto (Porto oro uosto muitinė)

—	Alfândega de Aveiro (Aveiro muitinė)

—	Alfândega de Peniche (Penišės muitinė)

—	Alfândega Marítima de Lisboa (Lisabonos jūrų muitinė)

—	Alfândega do Aeroporto de Lisboa (Lisabonos oro uosto muitinė)

—	Alfândega de Setúbal (Setubalio muitinė)

—	Delegação Aduaneira de Sines; Alfândega de Setúbal (Muitinės atstovybė Sinese, Setubalio muitinė)

—	Delegação Aduaneira do Aeroporto de Faro (Muitinės atstovybė Faro oro uoste)

—	Alfândega de Ponta Delgada (Ponta Delgados muitinė)

—	Delegação Aduaneira da Horta (Muitinės atstovybė Ortoje)

—	Alfândega do Funchal (Funšalio muitinė)

—	Delegação Aduaneira do Aeroporto da Madeira (Muitinės atstovybė Madeiros oro uoste)

Rumunija

a, b, c:

—	Agenția Națională pentru Pescuit și Acvacultură (Nacionalinė žvejybos ir akvakultūros agentūra)

Slovėnija

—	Finančni urad Koper (Koperio finansų biuras)

b, c:

—	Finančni urad Celje (Celės finansų biuras)

—	Finančni urad Koper (Koperio finansų biuras)

—	Finančni urad Kranj (Kranio finansų biuras)

—	Finančni urad Ljubljana (Liublijanos finansų biuras)

—	Finančni urad Maribor (Mariboro finansų biuras)

—	Finančni urad Murska Sobota (Murska Sobotos finansų biuras)

—	Finančni urad Nova Gorica (Nova Goricos finansų biuras)

—	Finančni urad Novo mesto (Novo Mesto finansų biuras)

Slovakija

—

netaikoma

b, c:

—	Štátna veterinárna a potravinová správa Slovenskej republiky (Slovakijos Respublikos Valstybinė veterinarijos ir maisto tarnyba)

Suomija

a, b, c:

—	Varsinais-Suomen elinkeino-, liikenne- ja ympäristökeskus (Pietvakarių Suomijos Ekonominės plėtros, transporto ir aplinkos centras)

Švedija

a, b, c:

—	Havs- och vattenmyndigheten (Jūrų ir vandentvarkos agentūra)

Kompetentingų institucijų, susijusių su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 17 straipsnio 8 dalimi, Šiaurės Airijoje sąrašas pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokolas dėl Airijos ir Šiaurės Airijos

Institucijos, kompetentingos atlikti sugautų žuvų kiekio sertifikatų patikrinimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 16 straipsnį ir 17 straipsnio 1–6 dalis

Šiaurės Airija

Department for Agriculture, the Environment and Rural Affairs (Žemės ūkio, aplinkos ir kaimo reikalų departamentas)

UK Port Health Authorities (JK uostų sveikatos priežiūros institucijos): Belfastas, Vorenpointas, Larnas ir Foilas

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

2022 4 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 154/19

Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

(2022/C 154/08)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pateikti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį (1) per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Hrušovský lepník“

ES Nr.: PGI-SK-02474 – 8.6.2018

SKVN ( ) SGN (x)

1. Pavadinimas (-ai) [SKVN arba SGN]

„Hrušovský lepník“

2. Valstybė narė arba trečioji šalis

Slovakija

3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1. Produkto rūšis

Klasė 2.3 Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

„Hrušovský lepník“ – tai 25–35 cm skersmens apskritas arba perpus sulenktas pyragas, pagamintas iš rūgščios duonos ir bulvių tešlos su įdaru arba viršutiniu sluoksniu, iškeptas akmens krosnyje.

„Hrušovský lepník“ rūšys:

Pikantiškas „Hrušovský lepník“, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais su česnako įdaru.

Saldus „Hrušovský lepník“, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais su uogienės (slyvų arba vyšnių) įdaru.

„Hrušovský lepník“ su raugintų kopūstų įdaru ir lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais apteptu paviršiumi.

„Hrušovský lepník“ su viršutiniu sluoksniu, apteptas lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais, taip pat su varškės ir bulvių viršutiniu sluoksniu, apibarstytu maltu cinamonu ir cukrumi, vanilės cukrumi, vaniliniu cukrumi arba cukrumi su cinamonu.

Charakteristikos:

Išvaizda: 25–35 cm skersmens apskritas arba perpus sulenktas pyragas.

Spalva:	iškeptas iki aukso geltonumo spalvos.
Aromatas:	subtilus raugo, medienos ir pelenų, šiek tiek dūminis.
Skonis:	intensyvus, bet subtilus atskirų sudedamųjų dalių mišinys, kuris atsiranda kepant krosnyje, ir konkretaus įdaro ar viršutinio sluoksnio skonis.
Konsistencija:	tešla yra minkšta, tanki ir glotni, subtilios tekstūros, drėgna, nesausa.

Nevirtos ir nekeptos tešlos svoris: 350–450 g

Iškeptos tešlos storis: mažiausiai 0,5 cm.

Rūgščiai duonos ir bulvių tešlai gaminti naudojamos šios sudedamosios dalys:

kviečių, rugių arba speltų miltai, virtos bulvės, druska, tešlos kildymo medžiaga. 1 kg miltų sunaudojama apie 100 g virtų grūstų bulvių.

Tešlos kildymo medžiaga: kepimo mielės, drungnas vanduo, pienas, granuliuotas cukrus.

Įdarams ir viršutiniams sluoksniams gaminti naudojamos šios sudedamosios dalys:

sviestas, aliejus arba gyvūniniai riebalai (kiaulienos, ančių, žąsų), česnakas, uogienė (slyvų, vyšnių), rauginti kopūstai, svogūnai, malti juodieji pipirai, druska, kiaulienos spirgai arba skrudinti rūkyti kiaulienos nugarinės dalies riebalai, virtos grūstos bulvės, varškė, kiaušiniai, maltas cinamonas, granuliuotas cukrus, vanilės cukrus ar vanilinis cukrus arba cinamono cukrus.

Įdarai ir viršutiniai sluoksniai.

Česnakinis įdaras arba viršutinis sluoksnis: susmulkinti česnakai, druska, vanduo.

Uogienės įdaras arba viršutinis sluoksnis: uogienė (slyvų, vyšnių).

Varškės ir bulvių įdaras arba viršutinis sluoksnis: varškė, virtos grūstos bulvės, kiaušiniai, smulkus cukrus, taip pat paviršiui apibarstyti skirtas maltas cinamonas su smulkiu cukrumi, cinamono cukrus, vanilės arba vanilinis cukrus. Varškės ir bulvių santykis yra 1:1. 2. Paruošto įdaro arba viršutinio sluoksnio svoris sudaro 30–45 proc. tešlos masės – tai reiškia, kad gaminio svoris padidėja dėl įdaro arba viršutinio sluoksnio svorio.

Kopūstų viršutinis sluoksnis arba įdaras: aliejus arba gyvūniniai riebalai, svogūnai, granuliuotas cukrus, rauginti kopūstai, druska, malti juodieji pipirai, kiaulienos spirgai arba skrudinti rūkyti kiaulienos nugarinės dalies riebalai. Paruošto įdaro arba viršutinio sluoksnio svoris sudaro 15–25 proc. tešlos masės – tai reiškia, kad gaminio svoris padidėja dėl įdaro arba viršutinio sluoksnio svorio.

Kiekvienas iškeptas „lepník“ pyragas tuojau pat aptepamas: lydytu sviestu, aliejumi arba gyvūniniais riebalais.

3.3. Pašarai (tik gyvūninės kilmės produktams) ir žaliavos (tik perdirbtiems produktams)

Žaliavų kilmė neribojama.

3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Gamybos procesas vyksta šiais etapais:

—	tešlos paruošimas rankomis,

—	įdarų arba viršutinių sluoksnių paruošimas rankomis,

—	kepimas skaldyto akmens krosnyje,

—	užtepimas lydytu sviestu arba aliejumi arba gyvūniniais riebalais,

—	pakartotinis viršutinio sluoksnio užtepimas ant pyrago viršaus.

3.5. Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

–

3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

–

4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė yra Hrušovo savivaldybėje. Hrušovo kaimas yra Banska Bystricos regione, Krupinos Planinos plynaukštės pietiniame pakraštyje, netoli Velky Krtyšo, Krupinos ir Šahų miestų, buvusiame Honto komitate.

5. Ryšys su geografine vietove

Priežastinis ryšys grindžiamas geografinės vietovės gamintojų praktine patirtimi, taip pat „Hrušovský lepník“ reputacija ir tradicijomis.

Nustatytai geografinei vietovei būdingos retai išsidėsčiusios sodybų gyvenvietės. Dėl vietovės nuošalumo, kaimų ir sodybų atokumo vietos gyventojai buvo priversti būti savarankiški. Viską, ko reikėjo, žmonės pasigamindavo patys iš natūralių medžiagų. Iš skaldyto akmens jie statėsi akmenines krosnis, kuriose degino aplinkui rastą medieną (skroblo, buko, ąžuolo, šermukšnio). Iš turimų medžiagų jie pasigamindavo įrankius savo pagrindiniams poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, iš medžio žievės dėklus tešlai į krosnį dėti, iš žąsų ar ančių sparnų pelenų šluotas, įrankį ohrablo (taip tradiciškai vadinamas įrankis, skirtas žarijoms krosnyje žarstyti) naudojamą ir krosnies temperatūrai tikrinti (kai ohrablo pradeda kibirkščiuoti, krosnis yra tinkamos temperatūros) ir anglims nustumti, iš kukurūzų lukštų, viela pritvirtintų prie ilgesnės lazdos, krosnies valymo šepetį.

„Hrušovský lepník“ tešla ir įdarai (viršutiniai sluoksniai) ruošiami tik rankomis. Iš tešlos iškočiojamas apskritimas, todėl iškepusi ji tampa plona, kompaktiška ir glotni bei įgauna subtilią struktūrą. Pyrago dydis priklauso nuo ližės dydžio – išnaudojamas visas jos paviršiaus plotas.

Iš pradžių „lepník“ žaliavos buvo vietinės kilmės, nes kaimai ir sodybos būdavo atokiose vietovėse. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama tam, kad tešla ir įdarai (viršutiniai sluoksniai) būtų gaminami tik rankomis, o produktas būtų kepamas akmens krosnyje.

„Hrušovský lepník“ kepamas akmens krosnyje, aukštesnėje nei 300 °C temperatūroje. Krosniai įkaitinti naudojama kietoji mediena (skroblo, buko, ąžuolo, šermukšnio). Krosnis pasiekia reikiamą temperatūrą, kai žarstant akmenis pasirodo kibirkštys. Malkoms sudegus, anglys sukraunamos į krosnies galą, o likusioje krosnies dalyje šlapiu šepečiu nuvalomi pelenai. Atskiri „Hrušovský lepník“ pyragai kepami vienas šalia kito, apsukant juos žarstekliu, kad tinkamai iškeptų iš visų pusių. „Hrušovský lepník“ be viršutinio sluoksnio ar įdaro kepamas orkaitėje apie 5 minutes, o su viršutiniu sluoksniu ar įdaru – apie 7–10 minučių.

Kadangi tešla ir įdarai bei viršutiniai sluoksniai gaminami rankomis ir kepami akmens krosnyse aukštoje temperatūroje, tešla neišdžiūsta – ji išlieka minkšta, glotni ir drėgna, jai būdingas subtilus, kepimo metu susimaišantis raugo, medienos ir pelenų aromatas. Būdingą gaminio skonį papildo saldus arba pikantiškas įdaras arba viršutinis sluoksnis.

Nustatytoje geografinėje vietovėje „Hrušovský lepník“ gaminančių žmonių įgūdžiai susiformavo remiantis iš kartos į kartą perduodamomis žiniomis ir patirtimi, kurią atspindi galutinio produkto kokybė. Tešlos kildymo medžiagos, tešlos, įdaro ir viršutinio sluoksnio paruošimas bei laikas, kurio reikia akmens krosniai įkaitinti iki reikiamos temperatūros, taip pat tradicinių įrankių, pavyzdžiui, žąsies ar anties sparnų, žarsteklio ir šluotos, naudojimas – dėl visų šių aspektų „Hrušovský lepník“ įgyja jam būdingą aromatą ir skonį.

Dėl savo išskirtinių savybių, kurios yra ruošimo rankomis ir kepimo būdo rezultatas, šis gaminys tapo labai populiarus ir paklausus. Maisto renginių ir parodų organizatoriai kviečia gamintojus į savo renginius, kad pademonstruotų, kaip autentiškai ruošiama gaminio tešla, įdarai ir viršutiniai sluoksniai, ir kaip jis kepamas. „Hrušovský lepník“ ruošiamas ir gaminamas nustatytoje geografinėje vietovėje, su kuria jis yra istoriškai susijęs.

„Hrušovský lepník“ reputaciją ir 300 metų tradicijas patvirtina tai, kad 2014 m. jam buvo suteiktas sertifikatas, leidžiantis naudoti ženklą „HONTO regioninis produktas“ kaip tradiciniu būdu, daugiausia rankomis, gaminamam unikaliam regioniniam produktui.

Nuo 1996 m. Hrušove reguliariai rengiamas folkloro festivalis Hontianska paráda. Festivalis – tai seniai pamirštų ūkininkavimo būdų, duonos ir „Hrušovský lepník“ kepimo šventė https://sk.m.wikipedia.org/wiki/Hontianska_par%C3%A1da.

Apie gaminio gerą vardą galima išgirsti ir televizijos programose, pavyzdžiui, Nebíčko v papuľke (Rojus burnoje) ir Slovensko v obrazoch (Slovakija nuotraukose).

2015 m. laikraštyje Živnostenské noviny buvo rašoma apie tradicinius slovakų amatus, paminint, kad šių amatų demonstravimo metu, pavyzdžiui, renginyje Dni majstrov ÚĽUV 2015 (2015 m. ÚĽUV [Tautodailės gaminių centro] amatininkų dienos) lankytojai taip pat galėjo paragauti „Hrušovský lepník“.

„Hrušovský lepník“ gaminamas pagal istorinius nustatytos geografinės vietovės receptus. Gyvendami šioje atokioje vietovėje, žmonės sugebėjo išsaugoti savo savitą gyvenimo būdą. Profesorius J. Botikas leidinyje HONT Tradície ľudovej kulture (HONTO liaudies kultūros tradicijos) teigia: „Iš pradžių jis buvo minkomas iš nefermentuotos tešlos ir Kūčių vakarienei kepamas žemos temperatūros krosnyje.“ XX a. pradžioje, ypač iki duonos kepimo paplitimo, ši duonos rūšis buvo žinoma ir reguliariai kepama visame Honto komitate.

Pavadinimas „Hrušovský lepník“ kildinamas iš Hrušovo kaimo pavadinimo, kuris yra istoriškai susijęs su „lepník“ pyragų kepimu. Antroji pavadinimo dalis lepník (arba ľepňik iki rašytinės slovakų kalbos sunorminimo) – vietinėje tarmėje vartojamas terminas, kuriuo vadinamas akmens krosnyje kepamas apvalus pyragas. Šis pavadinimas yra nuolat vartojamas šioje vietovėje nuo XVIII a. pirmosios pusės. Pasak profesoriaus J. Botíko: „Kaime įsikūrusių amatininkų šeimų namų šeimininkės ant „lepník“ pyragų, kurie išminkomi iš duonos tešlos, dažnai užtepdavo virtų bulvių, uogienės, varškės ar sūrio „Bryndza“. Jos ir toliau šį pyragą vadino ľepňik. Į Didžiąją lygumą atsikėlę Slovakų kolonistai atsivežė šios senoviškos formos duoną <...>“.

XX a. pirmaisiais dešimtmečiais „Hrušovský lepník“ buvo apeiginis maistas. Tai buvo pats populiariausias pyragas. Jis buvo kepamas akmens krosnyje Kūčių vakarienei ir kiekvienas šeimos narys, taip pat visi šeimos augintiniai, suvalgydavo po gabalėlį. Jis taip pat buvo patiekiamas gavėnios laikotarpiu, atliekant tradicinius darbus, kaip antai apdirbant žąsų plunksnas (páračky)), verpiant (priadky), taip pat per Velykas. Vėliau jis buvo kepamas kartą per savaitę iki duonos kepimo. Duona visada buvo kepama šeštadienį, kad sekmadienį būtų šviežia, ir kad jos užtektų visai savaitei. Kiekviena šeima išsikepdavo po kelis kepalus (nuo keturių iki šešių), priklausomai nuo šeimos dydžio. „Hrušovský lepník“ buvo kepamas atokiose Hrušovo sodybose, kur jis gaminamas iki šiol.

Gyvenimas atokiose vietovėse ir sodybose yra neatsiejamas nuo tradicijų išsaugojimo. „Hrušovský lepník“ prieš daugelį metų buvo ir šiandien tebėra skanėstas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

https://www.indprop.gov.sk/swift_data/source/pdf/specifikacie_op_oz/Hrusovsky%20lepnik.pdf

(1) OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 154

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. balandžio 8d.

Turinys		Puslapis
	II Komunikatai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRIIMTI KOMUNIKATAI
	Europos Komisija
2022/C 154/01	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10602 – SWISS LIFE INTERNATIONAL HOLDING / ELIPS LIFE) ( 1 )	1
2022/C 154/02	Neprieštaravimas koncentracijai, apie kurią pranešta (Byla M.10582 – GAMALIFE / GOING CONCERN OF ZURICH INVESTMENTS LIFE SPA) ( 1 )	2

	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Europos Komisija
2022/C 154/03	2022 m. balandžio 7 d. Euro kursas	3
2022/C 154/04	Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai	4
	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2022/C 154/05	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl Direktyvos dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų keitimosi informacija santrauka (Visą šios nuomonės tekstą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti EDAPP interneto svetainėje www.edps.europa.eu)	7
	VALSTYBIŲ NARIŲ PRANEŠIMAI
2022/C 154/06	Valstybių narių ir jų kompetentingų institucijų, susijusių su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 15 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 8 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalimi, sąrašas; kompetentingų institucijų, susijusių su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 17 straipsnio 8 dalimi, Šiaurės Airijoje sąrašas pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos protokolą dėl Airijos ir Šiaurės Airijos	10

	V Nuomonės
	PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
	Europos Komisija
2022/C 154/07	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Case M.10691 – CDP GROUP / FOMAS GROUP / PUNCH GROUP / JV). Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	17
	KITI AKTAI
	Europos Komisija
2022/C 154/08	Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą	19


	(1) Tekstas svarbus EEE.