(1)

po labai didelio 2020 m. nuosmukio euro zonos ekonomika patikimai ir sparčiai atsigauna. Bendras vidaus produktas (BVP) augimas 2021 m. antrąjį ketvirtį viršijo lūkesčius ir, remiantis Komisijos tarnybų 2021 m. rudens ekonomine prognoze, numatoma, kad 2021 m. euro zonos BVP augo 5,0 %. 2021 m. paskutinį ketvirtį euro zonos ekonomika vėl pasiekė iki krizės buvusį BVP lygį. Toks lygis iki 2021 m. antrojo ketvirčio jau pasiektas septyniose euro zonos šalyse. Prognozuojama, kad 2022 m. euro zonos metinis BVP išaugs 4,3 %, tačiau manoma, kad atsigavimas įvairiose šalyse ir sektoriuose nebus vienodas. Vidaus paklausa yra pagrindinis BVP augimą skatinantis veiksnys, susijęs su apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, mažinimu toliau įgyvendinant skiepijimo programas, laipsnišku padėties darbo rinkose gerėjimu, papildomų santaupų, sukauptų izoliavimo laikotarpiais, panaudojimu ir smarkiu investicijų augimu, kuriam naudingos palankios finansavimo sąlygos ir pagal Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (3) nustatytą gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ teikiama parama. Kaip rekomenduota, euro zonos valstybės narės atskirai ir kartu Euro grupėje ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrinta politikos kryptis, kuria remiamas ekonomikos gaivinimas po COVID-19 krizės. Žvelgiant į ateitį, neapibrėžtumo lygis, dėl kurio reikalinga atidi stebėsena, išlieka didelis ir kyla didelė rizika, įskaitant riziką, susijusią su pandemijos raida, tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų;

(2)

pasiūlos apribojimai, įskaitant žaliavų trūkumą ir logistikos sutrikimus, 2021 m. trukdė stipriai augti vidaus paklausai. Be to, kai kuriuose sektoriuose ir kai kuriuose valstybėse narėse vis didesnį susirūpinimą kėlė darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas. Kelerius metus infliacijos lygis buvo labai žemas, bet nuo 2021 m. pradžios euro zonoje infliacija ėmė didėti, visų pirma, atsižvelgiant į bazės efektą, dėl kylančių energijos kainų ir tiekimo sutrikimų, o tai, galima manyti, yra laikinas reiškinys, susijęs su prisitaikymo po izoliavimo procesu. 2021 m. lapkričio mėn. infliacija euro zonoje pasiekė 4,9 %. Remiantis Komisijos tarnybų 2021 m. rudens ekonomine prognoze, prognozuojama, kad 2022 m. ji sumažės iki 2,2 %, o 2023 m. – iki 1,4 %;

(3)

2021 m. Europos ekonomikos gaivinimo strategijoje daugiausia dėmesio skirta tam, kad būtų įgyvendinta „NextGenerationEU“ ir jos didžiausia priemonė – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (4). Komisija teigiamai įvertino 22 valstybių narių, įskaitant 18 euro zonos šalių, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, o Taryba juos iki 2021 m. lapkričio mėn. vidurio priėmė. Artimiausiais metais veiksmingas reformų ir investicijų pagal EGADP įgyvendinimas turės didelį teigiamą poveikį euro zonos valstybių narių ekonomikos veikimui. Atsižvelgiant į EGADP išteklių paskirstymo raktą, veiksmingai ją įgyvendinant bus skatinama aukštynkryptė ekonominė ir socialinė konvergencija visose euro zonos valstybėse narėse. EGADP taip pat sustiprintas pasitikėjimas ir prisidedama prie ekonomikos augimo bei makrofinansinio stabilumo rėmimo, taigi užtikrinamas politikos priemonių derinio balansas ir papildomi Europos Centrinio Banko (ECB) veiksmai. EGADP ne tik remiamas ekonomikos atsigavimas, bet ir siekiama struktūriškai pertvarkyti valstybių narių ekonomiką, visų pirma siekiant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų. Įgyvendinant nuoseklias investicijas ir reformas pagal EGADP, taip pat naudojant sanglaudos politikos fondus, siekiama didinti euro zonos atsparumą būsimiems sukrėtimams, tvariai didinti potencialią gamybos apimtį, remti užimtumą ir spręsti socialinius uždavinius. Be to, Sąjungos skolos vertybinių popierių emisija eurais, skirta EGADP finansuoti, padidins Europos kapitalo rinkų gylį bei likvidumą ir padės sustiprinti eurą kaip tarptautinę valiutą. Išleidžiant priemonės „NextGenerationEU“ žaliąsias obligacijas bus taip pat padedama skatinti tvarias investicijas;

(4)

įgyvendinant reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, bus sudarytos sąlygos išmokėti EGADP lėšas ir veiksmingai prisidėta prie euro zonos politikos prioritetų, įskaitant nustatytųjų 2021 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos (5), įgyvendinimo. Toks įgyvendinimas apims, inter alia, nacionalinių institucinių sistemų stiprinimą, aukštos kokybės viešųjų investicijų rėmimą ir politikos priemones, kuriomis remiama socialinė sanglauda ir teisinga žalioji bei skaitmeninė pertvarkos. Toks įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti tvarų ir įtraukų ekonomikos atsigavimą, išlaikyti augimo potencialą ir didinti atsparumą. Tai atitinka 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatą „Metinė 2022 m. tvaraus augimo apžvalga“ ir keturis konkurencingo tvarumo aspektus, t. y. aplinkos tvarumą, našumą, teisingumą ir makroekonominį stabilumą;

(5)

vykdant tinkamą remiamojo pobūdžio ir viena kitą papildančią ekonominę politiką, užtikrintas veiksmingas makroekonominis stabilizavimas ir apribotas poveikis darbo rinkos rezultatams, o taip sumažinama žalingo poveikio rizika ir remiamas spartus ekonomikos atsigavimas. Tinkamam euro zonos veikimui ir toliau bus labai svarbus patikimas pinigų ir fiskalinės politikos priemonių derinys kartu su struktūrinėmis reformomis ir finansų politika, visapusiškai atsižvelgiant į atitinkamus Sutartyje numatytus valstybių narių ir institucijų vaidmenis;

(6)

ECB pinigų politikos priemonėmis siekiama užtikrinti sklandų įvairių finansų rinkos segmentų veikimą, išlaikyti nepažeistus pinigų politikos poveikio kanalus ir galiausiai išsaugoti kainų stabilumą vidutinės trukmės laikotarpiu. 2021 m. liepos mėn. ECB paskelbė naują pinigų politikos strategiją, kurioje nustatytas simetriškas 2 % infliacijos tikslas vidutinės trukmės laikotarpiu. ECB valdančioji taryba taip pat patvirtino, kad ECB palūkanų normų rinkinys tebėra jo pagrindinė pinigų politikos priemonė. 2021 m. spalio mėn. ECB pradėjo dvejų metų trukmės tyrimo etapą dėl galimos skaitmeninio euro emisijos. Skaitmeniniam eurui sukurti reikėtų Sąjungos teisės aktų leidėjo įsitraukimo ir Komisija ketina pateikti pasiūlymą dėl teisės akto remdamasi Sutarties 133 straipsniu. Priklausomai nuo jos struktūros, tokia centrinio banko skaitmeninė valiuta galėtų, inter alia, užtikrinti viešųjų lėšų teikimą skaitmenine forma, remti Europos ekonomikos skaitmenizaciją ir aktyviai skatinti inovacijas mažmeninių mokėjimų srityje. Be to, tai galėtų padėti stiprinti tarptautinį euro vaidmenį ir Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą;

(7)

2021 m. spalio 19 d. Komisija priėmė komunikatą „ES ekonomika po COVID-19 pandemijos. Poveikis ekonomikos valdymui“ atnaujino diskusijas dėl ekonomikos valdymo peržiūros, kad būtų pasiektas plataus masto bendras sutarimas, kaip sustiprinti ekonomikos valdymo sistemą, mažinti makroekonominius disbalansus ir spręsti fiskalinius uždavinius pereinamuoju laikotarpiu ir ekonomikos augimui palankiu būdu, atsižvelgiant į COVID-19 krizės metu įgytą patirtį;

(8)

buvo numatyta, kad visos euro zonos valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. pasieks 7,1 % BVP, tačiau 2022 m. sumažės iki 3,9 %. Pagal Komisijos tarnybų 2021 m. rudens ekonomikos prognozę, euro zonos fiskalinės politikos kryptis 2021 m. turėjo išlikti remiamojo pobūdžio, nustatant ekspansiją viršijančią 1,75 %, o 2022 m. – 1 % BVP. Prie tos remiamojo pobūdžio krypties 2022 m. prisidės viešosios investicijos, finansuojamos tiek nacionalinėmis, tiek Sąjungos lėšomis. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. pagal iki tol Tarybos patvirtintus 18 euro zonos valstybių narių nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus iki 2026 m. euro zonos valstybėms narėms bus teikiama didelio masto finansinė parama: iki 262 mlrd. EUR dotacijų ir 139 mlrd. EUR paskolų. Siekiant veiksmingai reaguoti į COVID-19 krizės sukeltą ekonominį sukrėtimą ir užtikrinti tvarų atsigavimą bei tinkamą ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) veikimą, labai svarbu koordinuoti nacionalinę fiskalinę politiką visapusiškai laikantis Stabilumo ir augimo pakto. Nors 2022 m. ir bus toliau taikoma bendroji nukrypti leidžianti išlyga, 2023 m. jos taikymą numatoma nutraukti. Ekonomikai atsigaunant, fiskalinėje politikoje nuo laikinų neatidėliotinų priemonių pereinama prie tikslinių atsigavimo rėmimo priemonių. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykių padidėjimas nuo 85,5 % BVP 2019 m. iki 100 % BVP 2021 m. atspindėjo bendrą gamybos apimties susitraukimo ir būtino politinio atsako į labai didelį COVID-19 sukeltą sukrėtimą poveikį. Vis dėlto, kadangi kai kuriose euro zonos valstybėse narėse skolos ir BVP santykis buvo aukštas dar iki to sukrėtimo, didelės euro zonos dalies politikos tikslas bus laipsniškas, nuolatinis ir augimui palankus skolos mažinimas;

(9)

šiomis aplinkybėmis atrodo ypač svarbu gerinti viešųjų finansų sudėtį, be kita ko, skatinant investicijas, kelti biudžeto priemonių kokybę ir užtikrinti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, be kita ko, atsižvelgiant į klimato kaitą ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Žaliojo biudžeto sudarymas, išlaidų peržiūros, gerai veikiančios viešųjų investicijų valdymo sistemos ir veiksmingos viešųjų pirkimų sistemos gali padidinti viešųjų finansų skaidrumą bei veiksmingumą ir suteikti fiskalinę erdvę papildomoms viešosioms investicijoms. Po COVID-19 krizės dar svarbesnės tapo reformos, kuriomis siekiama veiksmingesnės ir teisingesnės pajamų politikos. Vis dar yra galimybių užtikrinti, kad euro zonos mokesčių sistemos būtų palankesnės augimui ir aplinkai, visų pirma šalinant iškraipymus ir mažinant darbo jėgos mokesčių pleištą – jis tebėra didelis daugumoje euro zonos valstybių narių. Imantis priemonių agresyvaus mokesčių planavimo, mokesčių vengimo bei mokesčių slėpimo problemoms spręsti, galima užtikrinti, kad mokesčių sistemos taptų veiksmingesnės ir teisingesnės, kartu remiant ekonomikos atsigavimą ir didinant pajamas. Dėl globalizacijos apmokestinimo sistemą būtina pritaikyti prie vis labiau skaitmenizuojamos ekonomikos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Didžiojo dvidešimtuko kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu įtraukioje sistemoje susitarta dėl pasaulinio apmokestinimo reformos siekiant spręsti mokesčių uždavinius, kylančius skaitmenizuojant ekonomiką, ir apriboti žalingą mokesčių konkurenciją;

(10)

greitas ir ryžtingas politinis atsakas nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, be kita ko, įgyvendinant priemonę „NextGenerationEU“, padėjo veiksmingai švelninti krizės poveikį namų ūkiams ir įmonėms. Dėl tų koordinuotų veiksmų skirtumai gilėjo mažiau, nei tikėtasi iš pradžių, ir sušvelnintas ilgalaikis žalingas poveikis. Politinė parama, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką ir kitas darbo vietų išsaugojimo priemones, padėjo įmonėms toliau vykdyti veiklą per krizę ir apribojo nedarbo lygio didėjimą bei disponuojamųjų pajamų sumažėjimą. Nors nemokumo rodikliai 2021 m. ir toliau didėjo, nepaisant laipsniško paramos priemonių panaikinimo, didėjimas išliko pažabotas. Padėtis darbo rinkose taip pat laipsniškai gerėja: 2021 m. antrąjį ketvirtį užimtumo lygis vėl siekė 72,1 %, palyginti su aukščiausiu lygiu – 72,9 % – laikotarpiu iki COVID-19 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. Spartesnis skaitmeninių technologijų diegimas per visą COVID-19 krizę, jei ilgainiui būtų išlaikytas, galėtų turėti teigiamą poveikį našumui. Vis dėlto ta krizė padarė didelį teritorinį, sektorinį ir pasiskirstymo poveikį – dėl jo reikės perskirstymo tiek šalyse ir sektoriuose, tiek tarp jų, o pereinamuoju laikotarpiu tai brangiai kainuos darbuotojams ir įmonėms;

(11)

nors iki šiol bankrotų smarkiai nepadaugėjo, dėl COVID-19 krizės daugelio įmonių balansai tapo prastesni, o tai gali apriboti jų galimybes artimiausiu metu finansuoti investicinius projektus ir pakenkti jų grąžinimo galimybėms. Ekonomikai atsigaunant parama turėtų būti laipsniškai nutraukiama ir turėtų būti tikslingesnė. Jei būtų mažiau naudojamasi skolos priemonėmis, būtų ribojami neapibrėžtieji įsipareigojimai ir padedama įmonėms išsaugoti investicinį pajėgumą. Politikos rėmimo priemonių panaikinimas laiku pasveriama, ar remiamos investicijos bei užimtumas ir perspektyvioms įmonėms padedama išvengti žlugimo ir netrukdoma neperspektyviems verslams tvarkingai pasitraukti vidutinės trukmės laikotarpiu. Šiame kontekste itin svarbu didinti įmonių galimybes gauti finansavimą, gerinti įmonių balansus ir didinti nemokumo sistemų pajėgumą ir veiksmingumą. Euro zonoje taikomi labai skirtingi nacionaliniai nemokumo režimai, todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas padidinti administravimo ir teismų sistemos veiksmingumą, reikės imtis pajėgumų stiprinimo veiksmų. Tobulinant nemokumo sistemas taip pat galima prisidėti prie bankų sektoriaus balansų patikimumo didinimo, o tai turėtų teigiamą poveikį kredito pasiūlai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 (6) dėl restruktūrizavimo ir nemokumo, kuria siekiama visose valstybėse narėse nustatyti minimaliuosius prevencinio restruktūrizavimo ir verslininkų skolų panaikinimo standartus, turės būti perkelta į nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2022 m. liepos 17 d. Be to, Sąjungos kapitalo rinkų integracija yra itin svarbi siekiant suteikti įmonėms alternatyvių finansavimo šaltinių, papildančių bankų skolinimą. Darant kapitalo rinkų sąjungos kūrimo pažangą gali būti pagerintos euro zonos įmonių galimybės gauti finansavimą, sutelktos ilgalaikės investicijos į naująsias ir žaliąsias technologijas bei infrastruktūrą, skatinamos investicijos į nuosavą kapitalą ir šalinamos tarpvalstybinės kliūtys investicijoms, be kita ko, suderinant tam tikrus materialinės teisės aspektus, susijusius su nemokumo bylomis;

(12)

nors užimtumas sparčiai atsigauna, kai kuriems sektoriams, tam tikrų kategorijų darbuotojams ir kai kuriems regionams COVID-19 krizė ir stiprus postūmis žalinti ekonomiką ir spartinti skaitmenizaciją turės poveikį ilguoju laikotarpiu. Ypač nukentėjo jaunimas, taip pat žemos kvalifikacijos darbuotojai ir migrantų kilmės asmenys. Kuriamos naujos darbo vietos galėtų skirtis nuo tų darbo vietų, kurios buvo prarastos dėl tos krizės. Kai kurios grupės, įskaitant moteris, vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais, susijusiais su integracija į darbo rinką. Užimtumo atsigavimą tam tikruose sektoriuose gali sulėtinti tiekimo grandinės kliūtys ir kylančios energijos kainos. Todėl politikos priemonės, kuriomis palengvinamas darbo vietos keitimas ir reintegracija į darbo rinką, bus itin svarbios remiant prisitaikymą ir mažinant socialinį poveikį, visų pirma atsižvelgiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Komisija pateikė Rekomendaciją (ES) 2021/402 (7) dėl veiksmingos aktyvios paramos užimtumui po COVID-19 sukeltos krizės (EASE), kurioje valstybės narės raginamos parengti darnių politikos priemonių rinkinius, kuriuose būtų suderintos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti įgūdžių trūkumą, ir padėti asmenims užsitikrinti sėkmę vykstant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms. Tokius rinkinius sudarytų trys komponentai: i) ribotą laiką taikomos ir gerai parengtos samdos bei veiklos keitimo paskatos ir parama verslumui; ii) su darbo rinkos poreikiais susijusios įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo galimybės ir iii) didesnė užimtumo tarnybų teikiama parama. Tuo tarpu, atsižvelgiant į sveikatos bei ekonomikos krizes ir siekiant užtikrinti teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, euro zonos darnumui labai svarbi lieka socialinė apsauga. Europos socialinių teisių ramstis tebėra užimtumo, įgūdžių ir socialinės politikos veiksmų kelrodis, skatinantis aukštynkryptę ekonominę ir socialinę konvergenciją ir geresnes darbo bei gyvenimo sąlygas valstybėse narėse. 2021 m. kovo mėn. priimtame Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane nustatyti trys pagrindiniai Sąjungos tikslai, susiję su i) užimtumu, ii) suaugusiųjų mokymusi ir iii) skurdo mažinimu iki 2030 m., – juos įgyvendinti bus padedama atitinkamais politikos veiksmais. Tuos tikslus 2021 m. gegužės 8 d. Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime ir 2021 m. birželio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime palankiai įvertino Europos Sąjungos vadovai;

(13)

valstybės narės parengė plataus užmojo reformų ir investicijų planus, kuriems pagal EGADP teikiama finansinė ir politinė parama, o jų įgyvendinimas turės esminės reikšmės. Siekiant užtikrinti greitą susijusių lėšų įsisavinimą, kartu išvengiant dubliavimosi ir trukdžių įgyvendinant kitas Sąjungos priemones, bus itin svarbu gerinti institucijų kokybę, visų pirma stiprinant administracinius gebėjimus. Gerindamos verslo aplinką, valstybės narės gali pagerinti pagrindines privačiųjų investicijų sąlygas. Siekiant užtikrinti, kad bendroji rinka sklandžiai veiktų, bus itin svarbu išsaugoti ir stiprinti tiekimo grandinės atsparumą bendrojoje rinkoje, nustatant ir šalinant tiekimo trūkumus bei kliūtis, kartu atveriant rinkas, vykdant standartų konvergenciją, didinant diversifikaciją, žiediškumą ir efektyvų išteklių naudojimą. Tebėra aktuali 2021 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, kurioje raginama, naikinant nereikalingus apribojimus, stiprinant rinkos priežiūrą ir užtikrinant pakankamus administracinius gebėjimus, toliau integruoti bendrąją prekių ir paslaugų rinką, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką;

(14)

dėl ankstesnių reformų bankų sektorius, susidūręs su dideliais ekonominiais sunkumais, parodė bendrą atsparumą. Didelė politinė parama giliausios krizės metu ir 2021 m. užfiksuotas tvirtas atsigavimas iki šiol mažino susirūpinimą dėl prastesnių įmonių balansų. Tačiau gali būti, kad euro zonos bankų turto kokybė šiek tiek pablogės. Siekiant išlaikyti bankų sektoriaus stabilumą ir jo gebėjimą finansuoti ekonomikos atsigavimą, svarbu laiku stebėti riziką, imtis iniciatyvos bendraujant su skolininkais ir aktyviai valdyti neveiksnias paskolas, kartu didinant pelningumą ir užtikrinant patikimą reglamentavimo sistemą;

(15)

per visą COVID-19 krizę euro zonos ekonomikos dydis ir integracija, taip pat veiksmai, kurių imtasi reaguojant į tą krizę, buvo pasaulinio masto stabilizuojančiais veiksniais. Atsižvelgiant į ekonomikų tarpusavio sąsajas, euro zonos valstybės narės ateinančiais metais turės įgyvendinti sutartas investicijas ir reformas, kad po krizės taptų stipresnės, ir kartu toliau stiprinti EPS, kad padidintų jos atsparumą būsimiems sukrėtimams ir turėtų galimybes būti stipresnėmis tarptautinėje arenoje. Pokyčiai išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse daro tiesioginę įtaką euro zonai įvairiais būdais, be kita ko, kiek tai susiję su sveikatos ir skiepijimo politika, pinigų politikos trajektorijomis, finansiniais srautais, pasaulinėmis vertės grandinėmis ir prekyba. Atsigaunant ekonomikai pasaulio tiekimo grandinėse atsiradę suvaržymai dar labiau patvirtina didėjančias pasaulines ekonomines tarpusavio sąsajas. Tuo tarpu euro zonos einamosios sąskaitos perteklius toliau laipsniškai mažėjo ir 2020 m. pasiekė lygį, artimą lygiui pagal pagrindinius rodiklius. Tačiau prognozuojama, kad 2020–2023 m. jis padidės nuo 2,6 % iki 3,4 %. Sustiprinus tarptautinį euro (kuris pastaraisiais metais išliko iš esmės stabilus) vaidmenį, be kita ko, plėtojant skaitmeninį eurą, būtų galima sustiprinti euro zonos ir Sąjungos ekonominį ir finansinį savarankiškumą ir padidinti pasaulinį finansinį stabilumą;

(16)

toliau itin svarbu stiprinti EPS. Bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga yra vienas kitą papildantys projektai, kuriais siekiama skatinti augimą, išsaugoti finansinį stabilumą ir remti tikrą EPS. Pašalinus likusias spragas būtų dar labiau padidintas euro zonos stabilumas ir atsparumas, euro zonos ekonomikoms būtų padedama klestėti ir būtų sustiprintas tarptautinis euro vaidmuo. Tebėra itin svarbu baigti kurti bankų sąjungą (kartu laiku ratifikavus susitarimus, kuriais iš dalies keičiama Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis (8), ir Susitarimą dėl įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo, pasirašytus 2014 m. gegužės 21 d.) ir kapitalo rinkų sąjungą. Tas užbaigimas, be kita ko, padės vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, kuriai reikia didelių investicijų. 2021 m. birželio 25 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime buvo pakartotas įsipareigojimas baigti kurti bankų sąjungą ir paprašyta įtraukios sudėties Euro grupės nedelsiant ir bendrai susitarti dėl nuoseklaus ir per nustatytą laiką įvykdytino darbo plano dėl visų likusių elementų. Jame taip pat paraginta greitai įgyvendinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ nustatytą kapitalo rinkų sąjungos 2020 veiksmų planą laikantis 2020 m. gruodžio 3 d. Tarybos išvadose nustatytų prioritetų dėl to veiksmų plano. 2021 m. liepos 13 d. priimta Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos, kurioje raginama baigti kurti EPS ir stiprinti tarptautinį euro vaidmenį, tebėra aktuali,

1)

toliau naudoti ir koordinuoti valstybių narių nacionalinę fiskalinę politiką, kad būtų veiksmingai remiamas tvarus ir įtraukus ekonomikos atsigavimas. Atsižvelgiant į nacionalinius biudžetus ir pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę teikiamą finansavimą, 2022 m. laikytis nuosaikios remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos krypties visoje euro zonoje. Fiskalines priemones laipsniškai nukreipti į investicijas, kuriomis skatinamas tvarus ir įtraukus ekonomikos atsigavimas, derantis su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ypatingą dėmesį skiriant biudžeto priemonių kokybei. Atsižvelgiant į neapibrėžtumo laipsnį, toliau užtikrinti fiskalinės politikos lankstumą, kad būtų galima reaguoti į COVID-19 pandemijos raidą. Diferencijuoti fiskalinę politiką atsižvelgiant į atsigavimo stiprumą, užtikrinant fiskalinį tvarumą ir didinant investicijas, kartu atsižvelgiant į būtinybę mažinti skirtumus;

2)

skatinti politiką, kuria kovojama su agresyviu mokesčių planavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, siekiant užtikrinti, kad mokesčių sistemos būtų teisingos ir veiksmingos. Stengtis apriboti žalingą mokesčių konkurenciją, be kita ko, įgyvendinant pasauliniu sutarimu grindžiamą sprendimą mokesčių iššūkiams, kylantiems dėl ekonomikos skaitmenizacijos ir globalizacijos, įveikti. Mažinti darbo jėgos mokesčių pleištą ir skatinti pereiti nuo darbo jėgos apmokestinimo prie mažesnį iškreipiamąjį poveikį darančių mokesčių. Pereiti nuo neatidėliotinų priemonių prie ekonomikos gaivinimo priemonių darbo rinkose, užtikrinant veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką, kuria: i) remiamas darbo vietos keitimas, visų pirma pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos, ii) derinamos priemonės, kuriomis siekiama spręsti įgūdžių trūkumo problemą, stiprinti įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą ir teikti tikslines samdos paskatas, ir iii) didinami valstybinių užimtumo tarnybų gebėjimai spręsti paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje neatitikties problemą. Stiprinti įtraukias, kokybiškas švietimo ir mokymo sistemas. Skatinti jaunimo, moterų ir pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą, plėtoti ir prireikus pritaikyti socialinės apsaugos sistemas ir gerinti prieigą, kad būtų sprendžiami uždaviniai, kylantys dėl COVID-19 krizės, ir su žaliąja bei skaitmenine pertvarka susiję uždaviniai. Užtikrinti veiksmingą socialinių partnerių dalyvavimą formuojant politiką, stiprinti socialinį dialogą ir skatinti kolektyvines derybas. Užtikrinti dalijimąsi darbo rinkos ir socialinės politikos sričių gerąja praktika, kuria didinamas ekonominis ir socialinis atsparumas, ir tokios gerosios praktikos konvergenciją;

3)

stebėti įmonėms skirtų politikos rėmimo priemonių rinkinių veiksmingumą, sutelkti dėmesį į tikslingesnę paramą perspektyvių įmonių, kurios COVID-19 krizės metu patyrė sunkumų, mokumui ir dažniau naudotis nuosavo kapitalo tipo priemonėmis. Padidinti nemokumo sistemų pajėgumą veiksmingai ir laiku spręsti bankroto ir skolos restruktūrizavimo klausimus, išsaugoti kuo didesnę vertę ir skatinti veiksmingą kapitalo realiojoje ekonomikoje bei tarpvalstybinių investicijų paskirstymą. Sparčiai daryti pažangą stiprinant kapitalo rinkų sąjungą – šiuo klausimu Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos finansavimo rėmimui – gerinti investavimo galimybes įmonėms ir asmenims ir šalinti nepagrįstas tarpvalstybines kliūtis investicijoms bendrojoje rinkoje;

4)

toliau stiprinti nacionalines institucines sistemas ir vykdyti reformas, kad būtų šalinamos investavimo ir kapitalo perskirstymo kliūtys ir užtikrintas veiksmingas Sąjungos lėšų panaudojimas tinkamu laiku. Mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir gerinti verslo aplinką. Didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir skaitmenizaciją. Gerinti viešųjų finansų valdymą, be kita ko, sudarant žaliąjį biudžetą ir didinant viešųjų investicijų valdymo sistemų veiksmingumą, ir pasinaudoti išlaidų peržiūromis siekiant pagerinti viešųjų finansų sudėtį ir kokybę, visų pirma viešųjų investicijų ir investicijų į žmones bei įgūdžius kokybę, ir siekiant geriau sutelkti viešąsias išlaidas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo poreikius;

5)

užtikrinti makrofinansinį stabilumą ir išlaikyti kredito kanalus ekonomikai, toliau sprendžiant neveiksnių paskolų problemą, be kita ko, stebint turto kokybę, laiku ir iniciatyviai bendraujant su sunkumų patiriančiais skolininkais, visų pirma perspektyviais, ir toliau plėtojant neveiksnių paskolų antrines rinkas. Tęsti darbą siekiant baigti kurti bankų sąjungą, laikantis nuoseklaus ir per nustatytą laiką įvykdytino darbo plano dėl visų likusių reikiamų elementų ir laikantis tokio paties lygio užmojų, ir siekiant stiprinti tarptautinį euro vaidmenį. Toliau remti tiriamąjį darbą, susijusį su galimu skaitmeninio euro įvedimu.

(1)

Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų sąskaitų auditą atlieka nepriklausomi išorės auditoriai, kuriuos rekomenduoja ECB valdančioji taryba ir tvirtina Europos Sąjungos Taryba;

(2)

dabartinio Lietuvos banko išorės auditoriaus Ernst & Young Baltic UAB įgaliojimai baigėsi po 2021 finansinių metų audito. Todėl būtina paskirti išorės auditorių nuo 2022 finansinių metų;

(3)

Lietuvos bankas išorės auditoriumi 2022–2024 finansiniams metams pasirinko UAB ROSK Consulting,

(1)

2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2223 (2), kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, kad būtų sukurta vidaus pareigybė – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos procesinių garantijų kontrolieriaus (toliau – kontrolierius) pareigybė;

(2)

pagal Reglamento Nr. 883/2013 9a straipsnio 1 dalį Komisija turi paskirti kontrolierių neatnaujinamai penkerių metų kadencijai. Pagal to reglamento 9a straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus kvietimą teikti paraiškas, Komisija turi sudaryti kandidatų, turinčių tinkamą kvalifikaciją kontrolieriaus pareigoms eiti, sąrašą. Pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Taryba, Komisija turi skirti kontrolierių;

(3)

2021 m. gruodžio 9 d. Komisija pateikė Tarybai galutinį pirmumo tvarka nurodytų trijų kandidatų, turinčių tinkamą kvalifikaciją kontrolieriaus pareigoms eiti, sąrašą ir paprašė Tarybos pateikti nuomonę dėl kontrolieriaus skyrimo;

(4)

Taryba išnagrinėjo šį klausimą, visų pirma Komisijos pateiktus patvirtinamuosius dokumentus dėl trijų tinkamos kvalifikacijos kandidatų,

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10586. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

—

Komisijos konkurencijos svetainės susijungimų skiltyje (http://ec.europa.eu/competition/mergers/cases/). Šioje svetainėje konkrečius sprendimus dėl susijungimo galima rasti įvairiais būdais, pavyzdžiui, pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, sprendimo priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex svetainėje (http://eur-lex.europa.eu/homepage.html?locale=lt). Dokumento Nr. 32022M10610. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairių Europos Sąjungos teisės aktų.

1.

1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 1 straipsnio 2 dalis, visų pirma sąvoka „derėtis“, turi būti aiškinama taip, kad ji nebūtinai reiškia, jog agentas tiesiogiai dalyvauja klientams duodant užsakymus atstovaujamajam, arba kad nėra neįmanoma, kad klientai užsakymus atstovaujamajam duotų tiesiogiai.

2.

Su pardavimu susijusi veikla turėtų būti laikoma derybomis pagal Direktyvos 86/653/EEB 1 straipsnio 2 dalį, jeigu ji vykdoma būtent tam, kad atstovaujamasis sudarytų prekių pirkimo ar pardavimo sutartis, ir jeigu agentas veikia kaip tarpininkas tarp atstovaujamojo ir jo klientų.