2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Skaitmeninės transformacijos galimybės mažmeninės prekybos įmonėms ir jos nauda Europos vartotojams“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/01)

Pranešėjas

Felipe MEDINA MARTÍN

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	190 / 1 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad neseniai Europos Komisijos atliktoje Europos pramonės strategijos peržiūroje mažmeninės prekybos sektorius laikomas strategine Europos ekonomikos atgaivinimo ekosistema. EESRK mano, kad šis ekosisteminis metodas yra tinkamas, atspindintis, pirma, sudėtingas sektorių ir įmonių sąsajas tam tikrose bendrosios rinkos vertės grandinėse ir, antra, būtinybę remti jas sėkmingai įgyvendinant skaitmeninę pertvarką bei perėjimą prie darnesnio vystymosi ir prisidedant prie ekonomikos gaivinimo strategijos. EESRK atkreipia dėmesį į mažmeninės prekybos įmonių vykdomų iniciatyvų, kuriomis siekiama remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką investuojant į naujas technologijas siekiant patenkinti naujus vartotojų reikalavimus ir poreikius, svarbą, įvairovę ir mastą.

1.2.

Europos mažmeninės prekybos sektoriuje, kuris yra didžiausias privačiojo sektoriaus darbdavys Europoje, jau įpusėta skaitmeninė pertvarka, smarkiai įsibėgėjusi dėl COVID-19 pandemijos. Skaitmeninė pertvarka iš esmės keičia mažmeninio verslo modelius, taip pat sąveiką su klientais, o sėkmingiausios įmonės savo internetinę ir neinternetinę aplinką sklandžiai integruoja į viskanalius. EESRK jau anksčiau atkreipė dėmesį į tai, kad iki COVID-19 protrūkio du trečdaliai mažmenininkų nevykdė jokių internetinių operacijų ir kad pandemija parodė, kokia svarbi yra viskanalių strategija daugelio įmonių, ypač MVĮ – bet ne tik jų – išlikimui.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių mažmeninės prekybos sektoriui kylančių sunkumų yra tai, kad internetinėje erdvėje nesudaromos vienodos sąlygos su trečiųjų šalių prekiautojais; tai sukuria nesąžiningą konkurenciją ES įsisteigusiems prekiautojams, kurie laikosi ES taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad vartotojams parduodami gaminiai būtų saugūs ir kad būtų laikomasi vartotojų teisių.

1.4.

EESRK sutinka, kad Europos mažmeninės prekybos sektoriui reikia tvirtos ir plataus užmojo skaitmeninės politikos, kad būtų galima pasinaudoti skaitmeninių inovacijų teikiamomis galimybėmis didinti Europos konkurencingumą. Vykdant žaliąją pertvarką, mažmeninės prekybos sektoriui suteikiama galimybė kartu padėti vartotojams priimti tvaresnius vartojimo sprendimus. EESRK pabrėžia, kad, sukūrus tikrą bendrąją rinką ir užtikrinus veiksmingus tarpvalstybinius teisės aktus, mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriams bus sudarytos sąlygos reaguoti į vartotojų poreikius ir konkuruoti pasauliniu mastu konkurencingoje ir labiau skaitmenizuotoje aplinkoje.

1.5.

EESRK pritaria bendram pareiškimui dėl Europos prekybos pakto, kurį paskelbė ES mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriuose veikiantys socialiniai partneriai, siekdami padėti sektoriui didinti savo ilgalaikį atsparumą įvedant tikslines paramos priemones ir spartinant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, ir pripažįsta mažmeninių parduotuvių vaidmenį užtikrinant miestų centrų ir kaimo bendruomenių gyvybingumą. EESRK ragina Europos Komisiją apsvarstyti būdus, kaip, remiantis ekonomikos gaivinimo planais, sukurti integruotą ekonomikos gaivinimo ir pramonės strategiją, kurioje atsispindėtų vienas kitą stiprinančių paslaugų ir gamybos sektorių vaidmuo skatinant ES ekonomikos augimą ir veiksmingą veiklą ir remiant mažmeninės prekybos skaitmenizaciją, ypatingą dėmesį teikiant MVĮ.

1.6.

EESRK ragina ES institucijas ir valstybes nares pertvarkyti užimtumo ir įgūdžių lavinimo priemones ir investuoti į būsimų mažmeninės prekybos darbuotojų įgūdžių rinkinius tobulinant profesinį mokymą ir švietimą, individualų mokymąsi ir socialinės ekonomikos sektoriaus paramą, mokymosi paskyras naujų darbo vietų kūrimui, remiant įmones taip, kad jos galėtų išlaikyti didelę dalį savo darbuotojų, išmokydamos juos naudotis skaitmeninėmis technologijomis; kitiems asmenims perkvalifikavimas gali suteikti galimybę įsidarbinti kituose sektoriuose. EESRK sutinka, kad dirbtinis intelektas ir robotika išplės ir sustiprins ekonomikos skaitmenizacijos poveikį darbo rinkoms ir kad galės prisidėti prie ekonominės ir socialinės pažangos.

2. Įžanga

2.1.

Mažmeninės prekybos sektorius, kuriam priklauso mažmeninės parduotuvės (B2C) ir didmeninės prekybos bendrovės (B2B) yra didžiausias privačiojo sektoriaus darbdavys Europoje, sukuriantis vieną iš septynių darbo vietų, ir jam priklauso viena iš keturių Europos įmonių. Mažmenininkai ir didmenininkai yra jungiamoji grandis tarp augintojų ir gamintojų bei 450 mln. Europos Sąjungos vartotojų.

2.2.

Mažmeninės prekybos sektoriaus varomoji jėga yra vartotojų paklausa. Šiam sektoriui priklauso įvairios internetinės ir fizinės parduotuvės, vartotojams parduodančios maisto ir ne maisto produktus ir sparčiai perimančios į vartotojus orientuotą prekybos visais kanalais verslo modelį. 99 proc. šio sektoriaus įmonių yra MVĮ, kurios stengiasi rasti savo vietą bendrojoje rinkoje, didžiulės konkurencijos sąlygomis kovoja dėl išlikimo, sudaro lanksčias sąlygas inovacijoms kurti bei eksperimentuoti ir daro tai, ką geriausiai išmano: aptarnauja savo klientus.

2.3.

Europos mažmeninės prekybos sektoriuje šiuo metu vyksta skaitmeninė pertvarka. Ją ypač paspartino COVID-19 pandemija. Daug vartotojų ne maisto produktus buvo priversti pirkti internetu, nes parduotuvės buvo uždarytos. Daugelis maisto parduotuvių galėjo dirbti ir toliau, tačiau joms buvo taikomi griežti apribojimai, dėl kurių jos patyrė didelių išlaidų, nes privalėjo užtikrinti pirkėjų ir darbuotojų saugumą. Nemažai mažmenininkų, anksčiau neturėjusių internetinių parduotuvių, buvo priversti pradėti prekiauti internetu, kad izoliavimo metu galėtų vėl pasiekti savo klientus. Elektroninių prekyviečių kūrimas MVĮ neretai buvo vienintelė galimybė greitai pereiti prie internetinės prekybos ir numatoma, kad artimiausioje ateityje jų bus kuriama dar daugiau.

2.4.

Mažmeninės prekybos sektoriui naujų galimybių teikia ir tuo pat metu vykstanti žalioji pertvarka, nes tai sudaro galimybę persvarstyti verslo modelius, siūlyti alternatyvius produktus ir teikti paramą, taip pat skatina žmones rinktis tvaresnį gyvenimo būdą. Tai ir atliepia, ir lemia visuomeninius pokyčius. Tarp vartotojų ir reguliavimo institucijų didėjant tvaresnių alternatyvų paklausai, žalioji pertvarka suteikia galimybę persvarstyti, kaip visuomenė gamina, perdirba, parduoda, naudoja ir išmeta produktus.

3. Skaitmeninė pertvarka

3.1.

Dėl skaitmeninės pertvarkos iš esmės keičiasi mažmeninio verslo modeliai, t. y. keičiasi bendravimas su klientais, rinkodara, pati tiekimo grandinė, per tiekimo grandinę perduodamos informacijos srautas ir daug kitų dalykų. Šiame sektoriuje tradiciškai vykdomas produktų perpardavimas, tačiau taip pat vis daugiau teikiama su perpardavimu susijusių paramos paslaugų, pirmaujama duomenų rinkimo ir tvarkymo srityje ir plačiai naudojamasi dirbtiniu intelektu. Tai būtina siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir teikti individualiems poreikiams pritaikytus tinkamesnius pasiūlymus.

3.2.

Nors daugelis vis dar kalba apie internetinius ir neinternetinius pardavimo kanalus, sėkmingiausios įmonės internetinę ir neinternetinę aplinką sklandžiai integruoja į viskanalius ir šitaip suteikia vartotojams galimybę viską gauti vienoje vietoje. Dėl to skirtingi verslo modeliai ima labiau konkuruoti tarpusavyje, vartotojams atsiranda daugiau pasirinkimo laisvės bei skaidrumo, kuriama daugiau darbo vietų ir sparčiau auga ekonomika.

3.3.

Vienas iš pagrindinių mažmeninės prekybos sektoriui kylančių iššūkių yra tai, kad internetinėje erdvėje nėra sudaromos vienodos sąlygos su trečiųjų šalių prekiautojais. Kai kuriems iš šių klausimų spręsti Komisija jau pradėjo įvairias iniciatyvas. Žiniasklaidoje nuolat pranešama apie atvejus, kai prekiautojų internetu iš trečiųjų šalių parduodami ne ES produktai neatitinka ES taisyklių arba kai produktai netgi yra nesaugūs ar pavojingi. Taip sukuriama nesąžininga konkurencija ES įsisteigusiems prekiautojams, kurie laikosi ES taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad vartotojams parduodami produktai būtų saugūs ir kad būtų laikomasi vartotojų teisių. Problemą dar labiau gilina nederama rinkos priežiūra ir nepakankamas muitinis tikrinimas, be to, įstatymų besilaikantys prekybininkai patiria didelių reikalavimų laikymosi išlaidų. Vartotojams sunku atsispirti mažesnių kainų pagundai. Vienas 2020 m. tyrimas rodo, kad beveik 70 proc. ES vartotojų, perkančių užsienyje, pirko Kinijos parduodamus produktus, tuo tarpu 2014 m. šis skaičius sudarė apie 15 proc. (1).

3.4.

Mažmenininkai ir didmenininkai diegia inovacijas, prisitaiko ir eksperimentuoja, siekdami atrasti naujų produktų, paslaugų ir verslo modelių, kad galėtų patenkinti vartotojų paklausą. Daugiau nei du iš trijų mažmenininkų iki COVID-19 protrūkio nevykdė jokių internetinių operacijų, o pandemija parodė, kokie svarbūs yra viskanaliai daugelio įmonių, ypač MVĮ mažmenininkų ir didmenininkų – bet ne tik jų – išlikimui.

3.5.

Skaitmeninės inovacijos didina Europos konkurencingumą pasaulyje. Kas antras Europos pirkėjas jau perka internetu ir visi kartu jie išleidžia 424 mlrd. EUR per metus (2), tačiau internetu įsigytų pirkinių dalis labai skiriasi pagal produkto rūšį; šiuo metu tik 15 proc. pirkėjų perka užsienyje ir tik 7 proc. MVĮ parduoda prekes už savo šalies ribų. Siekiant pasinaudoti šiomis galimybėmis ir užtikrinti, kad į šį procesą būtų įtrauktos visos bendrovės, kad būtų pagerintos jų darbuotojų darbo sąlygos ir kad vartotojai suvoktų akivaizdžią mažmeninės prekybos skaitmeninimo proceso naudą visoje Europoje, reikia tvirtos ir plataus užmojo šio sektoriaus skaitmeninės politikos, kad būtų išlaikytas aukštas vartotojų apsaugos lygis visuose pardavimo kanaluose.

4. Žalioji pertvarka

4.1.

COVID-19 krizė atskleidė padidėjusią vartotojų paklausą tvariai pagamintiems produktams ir poreikį vykdyti verslą nauju būdu. Mažmenininkai ir didmenininkai atliko gyvybiškai svarbų tarpininkavimo vaidmenį numatydami ir skatindami tvaresnių, perdirbamų ir (arba) daugkartinio naudojimo produktų ir pakuočių paklausą tarp galutinių vartotojų. Savo veikloje ir tiekimo grandinėse mažmenininkai ir didmenininkai jau daugelį metų skatina tvarų vartojimą ir mažina išmetamą CO2 kiekį. Tačiau, vykdydami šią pertvarką sektoriuje, kuris patiria dideles pastoviąsias išlaidas ir gauna nedidelę pelno maržą, jie susiduria su sunkumais.

4.2.

Mažmeninės prekybos sektorius labai prisideda prie atliekų surinkimo ir perdirbimo. Konkretaus atliekų srauto kiekiu, kurį į rinką pateikia joje dalyvaujanti įmonė, yra grindžiamos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos. Ši atsakomybė tampa miglota, kai į ES rinką produktus pateikia prekiautojai, kurie nėra fiziškai įsisteigę ES, arba kai tai daro vartotojai, tiesiogiai importuodami produktus. Šiais atvejais į atliekų srautą patenkančios produktų atliekos perdirbamos arba pašalinamos Europos mažmenininkų sąskaita. Prie šio srauto priskiriamos ir nieko nemokančių veiklos vykdytojų iš trečiųjų šalių sukuriamos atliekos. Reikia stiprinti EEĮA (elektros ir elektroninės įrangos atliekų) sistemų ir už ES ribų įsisteigusių prekiautojų internetu bendradarbiavimą, taip pat imtis veiksmų, kad šios bendrovės žinotų savo įsipareigojimus pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas. Siekiant skaidresnio pirkimo internetu poveikio, taip pat labai svarbus vartotojų informavimas apie perdirbimo procesus ir išlaidas.

5. Kvalifikacija

5.1.

EESRK pritaria balandžio 8 d. bendram pareiškimui (3) dėl Europos prekybos pakto sukūrimo, kurį paskelbė mažmeninės prekybos ir didmeninės prekybos sektoriaus socialiniai partneriai UNI-Europa ir EuroCommerce. Šis pareiškimas išryškino precedento neturintį COVID-19 krizės poveikį mažmenininkų ir didmenininkų gyvybingumui ir jų darbo jėgos atsparumui. Sėkmingai prisitaikyti prie staiga ir radikaliai pasikeitusių aplinkybių įmonėms leido socialinės partnerystės tradicija ir šiame sektoriuje plačiai paplitusi (dažnai per kolektyvines sutartis) suderinta darbo tvarka. Socialiniai partneriai ES ir vyriausybės institucijoms siūlo sukurti Europos prekybos paktą, kuriuo būtų siekiama padėti sektoriui didinti savo ilgalaikį atsparumą taikant tikslines paramos priemones ir spartinant skaitmeninę bei žaliąją pertvarką.

5.2.

Remiantis naujausia „McKinsey Global Institute“ ataskaita (4), dėl COVID-19 protrūkio ir automatizavimo daromo bendro poveikio kyla grėsmė daugiau kaip 5 mln. mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriaus darbo vietų. Tai gali paveikti daug dirbančių moterų ir jaunų žmonių. ES ir valstybės narės turi ne tik stabilizuoti ekonomiką, bet ir investuoti į šių darbuotojų įgūdžių tobulinimą, pavyzdžiui, per profesinį mokymą ir švietimą, individualiąsias mokymosi paskyras ir perkvalifikavimą. Išlaikyti didesniąją savo darbuotojų dalį šiam sektoriui leistų tikslinis kvalifikacijos kėlimas, mokant darbuotojus naudotis skaitmeninėmis technologijomis, o perkvalifikavimas gali suteikti galimybę kitiems asmenims pasinaudoti darbo galimybėmis kituose sektoriuose.

5.3.

Todėl reikia pertvarkyti ES užimtumo ir paramos įgūdžių tobulinimui priemones, kad būtų galima lengvai ir greitai gauti finansavimą šio sektoriaus restruktūrizavimui ir patenkinti kintančius įgūdžių poreikius, kuriuos lemia dėl COVID-19 protrūkio sparčiau vykstantys rinkos pokyčiai. Kaip ir viešojo sektoriaus darbuotojų atveju, mažmenininkų ir didmenininkų įgūdžiams gerinti turi būti naudojami ekonomikos gaivinimo planai.

6. Pramonės strategija. Mažmeninės prekybos ekosistema

6.1.

Neseniai Europos Komisijos pateiktoje atnaujintoje pramonės strategijoje (5) daugiau dėmesio skiriama pagrindinėms ekosistemoms, įskaitant mažmeninės prekybos ir žemės ūkio maisto produktų sektorius. Europos ekonomikoje ir veikiant daugeliui kitų ekosistemų, pavyzdžiui, logistikos sektoriaus, mažmenininkai ir didmenininkai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį. Paskatinti ekonomikos atsigavimą po COVID-19 turi padėti skaitmeninė ir žalioji pertvarka, o mažmenininkai ir didmenininkai turi būti pripažinti svarbia daugelio ekosistemų, pavyzdžiui, elektroninės prekybos ir logistikos, dalimi. Logistika yra būtinas pramoninis elektroninės prekybos elementas. Jų ryšys yra simbiotiškas, nes nė viena iš šių dviejų posistemių negali veikti be kitos. Dėl šios priežasties visuotinai svarbu, kad logistikos sektorius augtų atsižvelgiant į darbuotojus, vartotojus ir aplinką.

6.2.

Europos Komisija pripažino, kad mažmeninės ir didmeninės prekybos ekosistema yra vienas iš labiausiai paveiktų sektorių ir antras sektorius pagal paramos investicijomis poreikį. Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių veikla išsiskiria didele apyvarta, didelėmis pastoviosiomis išlaidomis ir maža pelno marža (1–3 proc.), o tai reiškia, kad jos gali ypač nukentėti dėl likvidumo trūkumo. Apskaičiuotieji nuostoliai, susiję su pirmąja pandemijos banga, 2020 m. gegužės mėn. sudarė 16–20 proc. metinės mažmeninės prekybos ne maisto produktais apyvartos (250–320 mlrd. EUR). Daug mažmeninės ir didmeninės ekosistemos įmonių smarkiai nukentėjo nuo vyriausybių tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų suvaržymų, pvz., dėl to, kad jų klientų vykdoma veikla sustojo arba jiems buvo taikomi kiti judėjimo apribojimai. Tos, kurios vykdė veiklą internetu, sugebėjo sumažinti kai kuriuos savo nuostolius, tačiau tik labai ribotai. Pardavimai internetu gerokai išaugo ir tikimasi, kad toliau augs, nes vartotojai įgyja patirties, kaip pirkti internetu.

6.3.

Ekosisteminis metodas yra tinkama sistema, atspindinti tiek sudėtingas sektorių ir įmonių sąsajas tam tikrose bendrosios rinkos vertės grandinėse, tiek būtinybę remti jas sėkmingai įgyvendinant skaitmeninę pertvarką bei perėjimą prie darnesnio vystymosi ir prisidedant prie ekonomikos gaivinimo strategijos. Kadangi privatus vartojimas sudaro daugiau kaip 50 proc. ES BVP, mažmenininkai ir didmenininkai gamintojams užtikrina prieigą prie vartotojų ir profesinių rinkų; klientai gali pirkti tai, ko jiems reikia, ir tai sudaro nuolatinę ir gyvybiškai svarbią tiekimo grandinę.

7. Mažmeninės prekybos vaidmuo palaikant miestų centrų ir kaimo bendruomenių gyvybingumą

7.1.

Per daugelį metų mažmenininkai įgijo didesnį Europos vartotojų pasitikėjimą ir konkurencingomis kainomis teikia jiems aukštos kokybės produktus, kartu siekia kurti ir teikti vis naujus privalumus, kad padėtų vartotojams įgyti daugiau perkamosios galios. Mažmenininkai kuria aplinką tausojančius produktus, kurie padeda tvariai vartoti, tačiau to nepakanka.

7.2.

Mažmeninės prekybos parduotuvės taip pat yra labai svarbios siekiant palaikyti miestų centrų ir kaimo bendruomenių gyvybingumą. Tai taip pat rodo, kokios svarbios visuomenei yra ir bus tradicinės fizinės parduotuvės. Mažmenininkai gali teikti pašto skyriaus, banko ar vaistinės paslaugas ir padėti vietos bendruomenėms išlikti gyvybingoms. Tuščios mažmeninės prekybos erdvės apsipirkimo gatvėse neišvengiamai pasmerkia miestus laipsniškam vandalizmo ir nusikalstamumo įsigalėjimui, o veikianti kaimo parduotuvė gali nulemti tai, ar kaimo bendruomenė gyvuos, ar praras savo gyventojus.

7.3.

Kad išliktų konkurencingi, Europos mažmenininkai turi gebėti didinti ir spartinti savo investicijas į automatizavimą, vartotojo sąsają ir dirbtinį intelektą. Parama tokioms investicijoms ir prekybos internetu plėtrai, ypač pagalba mažųjų ir vidutinių mažmeninės prekybos įmonių veiklos ir miestelių centruose vykdomos veiklos perkėlimui į internetinę erdvę, padarytų transformuojamąjį poveikį tiek jų vietos bendruomenėms, tiek daugelio mažmeninės prekybos bendrovių, susiduriančių su intensyvia ir vis labiau pasauline konkurencija, išlikimui ir atsparumui.

8. Vienodos mažmeninės prekybos sąlygos Europoje

8.1.

ES, kurioje yra 450 mln. vartotojų, turi didžiulį skaitmeninės vidaus rinkos potencialą. Siekiant skatinti tarpvalstybinę elektroninę prekybą tarp ES šalių buvo parengta Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Tačiau tarpvalstybinė elektroninė prekyba ES viduje auga ne taip sparčiai kaip tokia elektroninė prekyba, vykdoma trečiosiose šalyse. Europos skaitmeninių paslaugų rinka akivaizdžiai atsilieka nuo JAV ir Kinijos, ypač, kai kalbama apie dalyvavimą pasaulinėje rinkoje, kaip rodo sparčiai didėjantys iš kai kurių ES nepriklausančių šalių, pirmiausia Kinijos, vykdomi pardavimai internetu Europos vartotojams. Per daugelį metų pastebėjome, kad ten sukuriama vis daugiau ir daugiau novatoriškų skaitmeninių formatų ir technologijų. ES ir jos valstybės narės turi labiau stengtis sukurti tinkamą sistemą, pagal kurią įmonės galėtų konkuruoti, diegti inovacijas, aptarnauti savo klientus ir užtikrinti vartotojų apsaugą. Geriausias būdas tai padaryti – užtikrinti, kad investuoti ir vykdyti verslą ES būtų patraukliau nei bet kur kitur pasaulyje.

8.2.

Prekyba internetu yra sparčiausiai auganti mažmeninės rinkos dalis, ir nors, palyginti su prekyba ne internetu, ji vis dar yra gana nedidelė, daugelyje ne maisto sektorių ji tampa labai reikšminga. Mažmenininkai nebėra vieninteliai tarpininkai, galintys pasiekti klientus, todėl elektroninę prekybą pradeda vykdyti ir gamintojai, norėdami savo gaminius tiesiogiai parduoti vartotojams ir kitaip betarpiškai su jais bendrauti. Stambūs interneto rinkos dalyviai ir platformos sugeba pasinaudoti masto ekonomija ir plačiu procesų mechanizavimu, taip pat tinklo poveikiu ir galimybe pasiūlyti beveik neribotą produktų asortimentą, todėl šie dalyviai ir platformos, valdydami vis didesnę rinkos dalį, pradeda atkartoti tradicinį vietinių parduotuvių tarpininkų vaidmenį.

8.3.

Visos ES parduodamos prekės turi atitikti ES taisykles, o tai turi užtikrinti visi jas ES vartotojams parduodantys prekiautojai. Dėl tiesioginio importo atsirado naujų problemų, susijusių su ES teisės aktų laikymųsi, ir jos kelia grėsmę Europos vartotojų sveikatai ir saugai, o ES prekiautojai dėl jų patiria nesąžiningą konkurenciją. Buvo pasiųsta aiški žinia, kad nesvarbu kur būtų įsikūrusi bendrovė, ES viduje parduodamos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės, turi atitikti taisykles. Šiuo požiūriu labai naudingi bus, be kita ko, siūlomas Skaitmeninių paslaugų aktas, Direktyvos dėl bendros gaminių saugos peržiūra, tinkamas Rinkos priežiūros reglamento ir kitų ES teisės aktų įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas.

8.4.

Labai svarbu, kad bendroji rinka ir šis sektorius tinkamai veiktų, nes šitaip mažmenininkams ir didmenininkams bus sudaryta galimybė reaguoti į vartotojų poreikius ir konkuruoti pasauliniu mastu konkurencingoje ir vis labiau skaitmenizuotoje aplinkoje. EESRK mano, kad ES lygmens veiksmai yra itin svarbūs siekiant užkirsti kelią tolesniam vidaus rinkos susiskaidymui ir išvengti naujų, dažnai produktams ir paslaugoms taikomų protekcionistinių nacionalinių taisyklių įvedimo, taip pat siekiant užkirsti kelią skirtingam ES teisės aktų įgyvendinimui ir aiškinimui.

9. Dirbtinis intelektas mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje

9.1.

Mažmenininkai ir didmenininkai jau daugelį metų taiko automatizavimą tokiose srityse kaip transportas, užsakymų vykdymas ir atsargų valdymas arba bendravimas su vartotojais. Įsigalėjant dirbtiniam intelektui, automatizavimas tapo daug rafinuotesnis, todėl galima gauti geresnių įžvalgų ir pasiekti didesnį efektyvumą. Dirbtinis intelektas mažmeninės ir didmeninės prekybos sektoriui daro įvairiopą poveikį. Pavyzdžiui, jis padeda gerinti bendravimą su klientais, spartinti siuntų pristatymą, prognozuoti klientų elgesį, optimizuoti atsargas, nustatyti sukčiavimą ir didinti sektoriaus tvarumą.

9.2.

Dirbtinio intelekto taikymas mažmeninės prekybos sektoriuje kiekvienais metais gerokai padidėja. 2016 m. dirbtinio intelekto technologijomis naudojosi tik 4 proc. mažmenininkų, 2017 m. šis skaičius padidėjo iki 17 proc., o 2018 m. – iki 28 proc. Nenuostabu, kad didieji mažmenininkai ir didmenininkai, kurių metinė apyvarta sudaro 10 mlrd. JAV dolerių ar daugiau, jį taikė daugiausia. Dirbtiniu intelektu naudojasi automobilių (19 proc.), elektronikos ir namų valdymo sistemų (25 proc.), namų renovavimo (26 proc.), maisto ir bakalėjos produktų (29 proc.), drabužių ir avalynės (33 proc.) mažmeninės prekybos įmonės, taip pat prekybą keleto kategorijų prekėmis vykdančios įmonės (42 proc.).

9.3.

Savo nuomonėje dėl dirbtinio intelekto (6) EESRK išsamiai aprašė, kaip dirbtinis intelektas ir robotika išplės bei sustiprins ekonomikos skaitmenizacijos poveikį darbo rinkoms ir galės prisidėti prie ekonominės ir socialinės pažangos. Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas atsidūrė įmonių, sprendimus priimančių asmenų ir visuomenės dėmesio centre. Dirbtinis intelektas mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms teikia neribotas galimybes plėtoti savo veiklą, tobulinti tiekimo grandines, priimti sprendimus, suprasti vartotojų poreikius ir gerinti klientų patirtį. Tai tik keletas iš daugelio priežasčių, kodėl tiek daug mažmenininkų ir didmenininkų naudojasi dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis ir į jas investuoja.

9.4.

Daugelis dirbtinį intelektą naudojančių taikomųjų programų neturi poveikio asmenims. Dirbtinis intelektas, naudojamas medicininei diagnostikai, ir dirbtinis intelektas, naudojamas lentynų skenavimui sandėlyje, gal ir yra panašios technologijos, kurios, remdamosi sudėtingais duomenų rinkiniais, padeda priimti sprendimus, tačiau jos yra susijusios su iš esmės skirtingomis grėsmėmis ir jų atžvilgiu reikia skirtingų apsaugos priemonių. Dirbtiniam intelektui reikalingas reglamentavimas, kuriuo būtų atsižvelgiama į skirtingus dirbtinio intelekto sistemų naudojimo rizikos lygius, užtikrinant, kad vartotojai būtų saugūs ir pasitikėtų tomis sistemomis.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) E-commerce in Europe 2020.

(2) https://www.eurocommerce.eu/about-us/the-narratives.aspx

(3) 2020 m. balandžio 8 d., EuroCommerce_UniEuropa_statement.pdf.

(4) The future of work in Europe (mckinsey.com).

(5) COM(2020) 102 final, communication-industrial-strategy-update-2020_lt.pdf (europa.eu).

(6) OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/7

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ne tik BVP, bet ir kitos priemonės sėkmingam atsigavimui ir tvariai bei atspariai ES ekonomikai skatinti“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/02)

Pranešėjas

Petru Sorin DANDEA

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 2 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad neišvengiamai teks pereiti nuo ekonomikos sistemos, kurios pagrindinis variklis buvo augimas, prie modelio, kuriame vyrauja darnus vystymasis. Atsižvelgiant į didelį šios transformacijos sudėtingumą ir jos keliamus didžiulius iššūkius, šioje nuomonėje siūlomi nauji rodikliai pateikiami tik kaip galimi būdai taikyti vertinimo priemones socialinėje, ekonominėje ar aplinkos srityse.

1.2.

EESRK siūlo parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima geriau informuoti politikos formuotojus, kad jie galėtų paskatinti žiedinės ekonomikos plėtros politiką. Pavyzdžiui, duomenys apie tam tikrose ilgalaikio vartojimo prekėse naudojamą iš gamtos išteklių išgaunamų medžiagų kiekį, kartu su duomenimis apie jų naudojimo vidutinę trukmę ir apie tai, kokią dalį minėtų medžiagų galima regeneruoti, gali būti svarbi informacija politikos formuotojams, pagrindžianti sprendimus investuoti į perdirbimo sektorių.

1.3.

Komitetas mano, kad reikėtų parengti glaustą kitų nei BVP rodiklių suvestinę, kuri vėliau galėtų būti įtraukta į Europos žaliojo kurso rezultatų suvestinę. Būtų galima pasiremti Vokietijos instituto ZOE (angl. Institute for Future-Fit Economies) parengtu „ES ratilo iki 2030 m.“ (angl. doughnut economics) modeliu rengiant šią suvestinę, kuri galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį Europos valdymo procese, nes ji padėtų įvertinti pažangą ir nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant Europos semestro tikslų. Komitetas mano, kad Europos valdymo procesui reikėtų naujos perspektyvos, kuri būtų sutelkta į piliečių gerovę.

1.4.

EESRK mano, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus, visų pirma turėtų remtis tam tikrais Jungtinių Tautų siūlomais rodikliais, ir ragina jas naudotis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaitose suformuluotais pasiūlymais, kaip geriau įvertinti gerovės ir klestėjimo lygį.

1.5.

EESRK pritaria Porto aukščiausiojo lygio susitikime Europos socialinių partnerių išreikštai nuomonei, kad visi 14 siūlomų rodiklių gali tapti BVP papildančia rodiklių suvestine, kuria galima naudotis kuriant tvaraus augimo modelį skatinančią politiką.

1.6.

Investicijos į visuomenės sanglaudą, tvarų vystymąsi, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą bei gyvenimo kokybę bus labai svarbios siekiant atverti galimybes šiuolaikiškoms įmonėms, skatinti kurti darbo vietas ir gerovę bei užtikrinti tvarų augimą ateityje. Todėl EESRK mano, kad kiti nei BVP rodikliai turėtų tapti priemonėmis, kurios leistų ne tik stebėti ir vertinti politikos raidą, bet ir teikti informaciją apie jos formavimą, gerinti komunikaciją ir skatinti nustatyti siektinus tikslus.

1.7.

Europos Komisija neseniai pristatė komunikatą (1), kuriuo siekiama nukreipti finansavimą į tvarią veiklą. EESRK palaiko šią Komisijos iniciatyvą ir mano, kad būtina parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima, pirma, užtikrinti finansavimo žalinimo proceso pažangos stebėseną ir, antra, nurodyti ekonomikos sektorių žalinimo laipsnį. Tada šie rodikliai taps geresnėmis gairėmis politikos formuotojams planuojant viešąsias paskatas tvariai veiklai. Be to, jie gali tapti svarbia pažangos stebėjimo priemone valstybių narių Vyriausybėms. Toks stebėjimas yra būtinas, nes reikia kontroliuoti, kokiu greičiu mes nukreipiame investicijas į tvarius veiklos sektorius. Jeigu investuosime per lėtai, galime išsemti turimus išteklius anksčiau nei bus pasiūlytos alternatyvos. Tokia padėtis sukeltų staigų kainų augimą, kuris nulemtų dramatiškus padarinius ekonomikos sistemai. Ir priešingai – jeigu investuosime per greitai, galime palikti daugelį sektorių be investicijų ir taip sulėtinti investavimui reikalingus išteklius generuojančią ekonominę veiklą.

1.8.

EESRK mano, kad kovos su klimato kaita srityje taip pat reikia peržiūrėti keletą esamų rodiklių, kad būtų galima geriau stebėti pasiektą pažangą. Kai kurie iš jų nevisiškai atspindi neigiamą tam tikros ekonominės veiklos poveikį aplinkai. Taip pat reikėtų pritaikyti tam tikrus rodiklius, kad jie geriau atspindėtų ES tikslus.

1.9.

Ekonomikos sistemos suskaitmeninimas ir žalinimas pareikalaus esminės įvairių sektorių pertvarkos. Kad šių pertvarkymų socialinės išlaidos būtų kuo mažesnės, reikia darbo jėgos apsaugos politikos, siekiant vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti teisingą darbo paskirstymą aktyviems gyventojams. EESRK taip pat mano, kad reikia, kaip pasiūlė Europos socialiniai partneriai, parengti rodiklius, susijusius su kolektyvinėmis derybomis. Šios derybos leidžia ne tik siekti bendros darbuotojų apsaugos, bet ir gali paskatinti vykdyti darbuotojų judumą užtikrinančią profesinio mokymo programų politiką, nes judumas būtinas atsižvelgiant į ekonomikos transformacijos keliamus iššūkius. Be to, siekiant užtikrinti teisingą darbo paskirstymą visoje ekonomikoje, galima pasitelkti išmaniąsias darbo laiko organizavimo programas, dėl kurių socialiniai partneriai gali derėtis.

1.10.

Reikšminga ekonomikos sistemos pertvarka galima tik dalyvaujant visai visuomenei. EESRK mano, kad būtina atlikti naujus, panašius į Eurobarometro vykdomus tyrimus siekiant stebėti, kaip visuomenė suvokia ekonomikos modelio pasikeitimus.

1.11.

Valstybės narės ir Europos Komisija taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau įvertinti gerovę ir išanalizuoti ekonominės veiklos poveikį aplinkai (pvz., tokias kaip Vokietijos mokslinių tyrimų instituto ZOE sukurta rodiklių sistema, žinoma kaip ratilo ekonomika).

2. Įžanga

2.1.

Bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar yra pagrindinis makroekonomikos rodiklis, visame pasaulyje naudojamas kiekybiniam ekonominės veiklos įvertinimui. Tačiau, remiantis plačiai paplitusia nuomone, BVP rodiklis neparodo nei tikrojo visuomenės gerovės bei išsivystymo lygio, nei neigiamo tam tikros ekonominės veiklos poveikio aplinkai lygio.

2.2.

Nors jau patys BVP koncepcijos kūrėjai suvokė jo ribotumą, diskusijos tema „Ne tik BVP“ įsibėgėjo XX a. 10-ąjį dešimtmetį. Tapo akivaizdu, kad reikia kitų tinkamesnių rodiklių, kuriais remiantis būtų galima spręsti pasaulinius 21-ojo amžiaus uždavinius, tokius kaip klimato kaita, skurdas, išteklių išeikvojimas, sveikata ir gyvenimo kokybė. Svarbus žingsnis siekiant nustatyti rodiklius, kurie būtų tinkamiausi pažangai minėtose srityse įvertinti ir kuriuos lengviausia įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir aptarti viešose diskusijose, buvo aukšto lygio konferencija tema „Ne tik BVP“ (2), kurią 2007 m. surengė Europos Komisija, Europos Parlamentas, Romos klubas, EBPO ir Pasaulio gamtos fondas (WWF). Tuomet Ekonominės veiklos ir socialinės pažangos vertinimo komisija (3), kuriai pirmininkavo Joseph E. Stiglitz, Amartya Sen ir Jean-Paul Fitoussi, savo ataskaitoje atkreipė dėmesį į kitus BVP rodiklio ribotumus (abejotinas našumo vertinimo būdas, neatsižvelgiama į žmogiškąjį kapitalą ir kt.).

2.3.

Pastaraisiais metais Europos politikos formuotojai turėjo atsižvelgti į keletą naujų prioritetų, pavyzdžiui į skaitmeninę ir žaliąją pertvarką ir į vis didesnį dėmesį socialiniams klausimams įvairiose politikos srityse. Be to, nors COVID-19 protrūkis neabejotinai turės gilų neigiamą poveikį Europos ekonomikai, svarbu nepamiršti, kad kitos problemos, kaip antai klimato kaita, didėjanti nelygybė ir vangus našumo augimas, niekur neišnyko. Investicijos į visuomenės sanglaudą, tvarų vystymąsi, žmogiškąjį ir socialinį kapitalą bei gyvenimo kokybę bus labai svarbios siekiant atverti galimybes šiuolaikiškoms įmonėms, skatinti kurti darbo vietas ir gerovę bei užtikrinti tvarų augimą ateityje. Todėl kiti nei BVP rodikliai turėtų tapti priemonėmis, kurios leistų ne tik stebėti ir vertinti politikos raidą, bet ir teikti informaciją apie jos formavimą, gerinti komunikaciją ir skatinti nustatyti siektinus tikslus.

2.4.

EESRK norėtų, kad ši nuomonė savo iniciatyva būtų naudingas indėlis nustatant, kokie gerovės ir vystymosi rodikliai turėtų papildyti tradicinius ekonominius rodiklius. Nuomonėje taip pat atkreipiamas dėmesys į nepatenkintus duomenų poreikius ir nurodomi būdai, kaip tokius rodiklius geriau integruoti į Europos ir nacionalinės politikos formavimo procesą, kad po dabartinės krizės ES galėtų tapti stipresnė ir atsparesnė būsimiems sukrėtimams.

2.5.

Dar niekada iki šiol nebuvo taip stipriai juntamas poreikis nustatyti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima kurti ir įgyvendinti politiką, kuria siekiama išplėtoti pasaulinį tvarios ekonomikos modelį, galintį užtikrinti visų planetos gyventojų gerovę, o dabartinis ekonomikos modelis, grindžiamas nuolatiniu augimu, laikomu pagrindiniu sistemos stabilumo varikliu, nebegali būti remiamas planetoje, kurios ištekliai senka.

2.6.

Birželio mėnesį Europos Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą (4), kuriame dar kartą nurodo, kad būtina parengti BVP papildančius rodiklius, kurie leistų geriau stebėti visuomenės ir ekonomikos transformaciją, vykstančią dėl įgyvendinamos Europos žaliojo kurso rėmimo politikos. Šiame dokumente taip pat apžvelgiamos tam tikrų valstybių narių pastarųjų metų pastangos sukurti papildomas gerovės ir ekonominės veiklos poveikio aplinkai stebėsenos priemones.

2.7.

Pasauliniu lygmeniu esama tam tikrų iniciatyvų, kuriomis siekiama parengti rodiklius, kuriais remiantis, pirma, politiniams vadovams suteikiama galimybė kurti ir įgyvendinti tvarumą skatinančią politiką, ir, antra, suteikiama geresnė informacija apie ekonominio modelio transformacijos procesą. Viena iš įsidėmėtinų iniciatyvų yra „ES ratilas iki 2030 m.“ (5) (angl. ES Doughnut by 2030). Tai nauja koncepcija, kurioje pateikiama esamų rezultatų suvestinių politinė santrauka ir atrinkti30 rodiklių, siekiant paskatinti ne tik veiksmingiau formuoti politiką, bet ir užtikrinti geresnį ekonomikos sistemos transformacijos uždavinių supratimą plačiojoje visuomenėje.

3. Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

Diskusija tema „Ne tik BVP“ susilaukė didelio institucijų, mokslininkų ir politinių vadovų dėmesio. Tada EBPO, JTO, Europos Komisijos ir Eurostato lygmeniu buvo pateikti pasiūlymai dėl rodiklių, kuriais siekiama geriau įvertinti gerovę bei klestėjimą asmeniniu, kolektyviniu ar nacionaliniu lygmeniu. 2015 m. JTO priėmė darnaus vystymosi tikslus, nustatydama 169 tikslus ir 200 rodiklių. 2018 m. EBPO aukšto lygio ekspertų grupė paskelbė du pranešimus (6), kuriuose rekomenduojama veiksmingiau įvertinti gerovę, tobulinant esamus arba nustatant naujus rodiklius. EESRK mano, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinius ypatumus, visų pirma turėtų remtis tam tikrais Jungtinių Tautų siūlomais rodikliais, ir ragina jas pasinaudoti EBPO ataskaitose suformuluotais pasiūlymais dėl gerovės ir klestėjimo vertinimo tobulinimo.

3.2.

Neseniai Europos socialiniai partneriai: Europos verslo konfederacija, Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), Europos viešąsias ir visuotinės svarbos paslaugas teikiančių darbdavių ir įmonių centras (SIG Europe) ir Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacija (UEAPME) pasirašė bendrą dokumentą (7), kuriame rekomenduoja socialinių reikalų, ekonomikos ir aplinkos srityse naudoti BVP papildančius rodiklius. EESRK pritaria Europos socialinių partnerių nuomonei, kad visi 14 siūlomų rodiklių gali tapti BVP papildančia rodiklių suvestine, kuria galima naudotis kuriant tvaraus augimo modelį palaikančią politiką.

3.3.

Dar 2011 m. EESRK pradėjo dalyvauti ES lygmens diskusijoje tema „Ne tik BVP“. Komitetas parengė keletą nuomonių (8), kuriose siūlomi nauji gerovės ir klestėjimo vertinimo rodikliai, ir atliko apklausas siekiant tiksliau nustatyti veiksnius, kurie ES piliečiams suteikia kokybiško ir prasmingo gyvenimo jausmą. EESRK mano, kad būtina parengti naujus rodiklius, kuriais ne tik būtų vertinamas ekonominis atsparumas prisitaikymo ir transformacijos požiūriu, bet ir būtų atsižvelgiama į principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“.

3.4.

Norėdami būti tikri, kad ateities kartoms paliksime tokią planetą, kurios būklė bus bent jau ne prastesnė nei šiandien, turime persvarstyti nekontroliuojamu gamtos išteklių naudojimu grindžiamą ekonomikos modelį. Neginčytina tai, kad vis didesnį susidomėjimą keliančioje žiedinėje ekonomikoje užtikrinamas racionalesnis išteklių naudojimas. Todėl EESRK siūlo parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima geriau informuoti politikos formuotojus, kad jie galėtų paskatinti šio sektoriaus plėtros politiką. Pavyzdžiui, duomenys apie tam tikrose ilgalaikio vartojimo prekėse naudojamą iš gamtos išteklių išgaunamų medžiagų kiekį, kartu su duomenimis apie jų naudojimo vidutinę trukmę ir apie tai, kokią dalį minėtų medžiagų galima regeneruoti, gali būti svarbi informacija politikos formuotojams, pagrindžianti sprendimus investuoti į perdirbimo sektorių.

3.5.

3.6.

EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti su kiekvienu rodikliu susijusius tikslus. Taip būtų galima įvertinti, kiek liko padaryti, kad tikslas būtų įgyvendintas, ir geriau stebėti ir suprasti pažangą.

3.7.

Europos Sąjunga nusistatė plataus užmojo tikslą klimato kaitos srityje – iki 2050 m. pasiekti nulinį grynojo anglies dioksido kiekį. Siekiant šio tikslo, be kita ko, reikia nukreipti investicijas į poveikio aplinkai nedarančią ekonominę veiklą. Europos Komisija neseniai pristatė komunikatą (9), kuriuo siekiama nukreipti finansavimą į tvarią veiklą. EESRK palaiko šią Komisijos iniciatyvą ir mano, kad būtina parengti rodiklius, kuriais remiantis būtų galima, pirma, užtikrinti finansavimo žalinimo proceso pažangos stebėseną ir, antra, nurodyti ekonomikos sektorių žalinimo laipsnį. Tokie rodikliai padės politikos formuotojams geriau planuoti viešąsias paskatas vykdyti tvarią veiklą. Be to, jie gali tapti svarbia pažangos stebėsenos priemone valstybių narių Vyriausybėms. Tokia stebėsena yra būtina dėl to, kad reikia kontroliuoti, kokiu greičiu mes nukreipiame investicijas į tvarius veiklos sektorius. Jeigu investuosime per lėtai, galime išsemti turimus išteklius anksčiau nei bus pasiūlytos alternatyvos, o tokia padėtis sukeltų staigų kainų augimą, kuris nulemtų dramatiškus padarinius ekonomikos sistemai. Ir priešingai – jeigu investuosime per greitai, galime palikti daugelį sektorių be reikalingų investicijų ir tokiu būdu sulėtinti investavimui reikalingus išteklius generuojančią ekonominę veiklą.

3.8.

EESRK mano, kad kovos su klimato kaita srityje taip pat reikia peržiūrėti keletą esamų rodiklių, kad būtų galima geriau stebėti pasiektą pažangą. Pavyzdžiui, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rodiklį. Eurostato nustatytas rodiklis neapima tam tikrų sektorių, kaip antai aviacijos, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Taip pat reikėtų pritaikyti tam tikrus rodiklius, kad jie geriau atspindėtų ES tikslus.

3.9.

Ekonomikos sistemos suskaitmeninimas ir žalinimas pareikalaus esminės įvairių sektorių pertvarkos BVP ir užimtumo požiūriu. Kad ši pertvarka kuo mažiau kainuotų visuomenei, reikia darbo jėgos apsaugos politikos, siekiant vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti teisingą darbo paskirstymą aktyviems gyventojams. EESRK taip pat mano, kad reikia, kaip pasiūlė Europos socialiniai partneriai, parengti rodiklius, susijusius su kolektyvinėmis derybomis. Šios derybos leidžia ne tik siekti bendros darbuotojų apsaugos, bet ir gali paskatinti vykdyti darbuotojų judumą užtikrinančią profesinio mokymo programų politiką, nes judumas būtinas atsižvelgiant į ekonomikos transformacijos keliamus iššūkius. Be to, siekiant užtikrinti teisingą darbo paskirstymą visoje ekonomikoje, galima pasitelkti išmaniąsias darbo laiko organizavimo programas, dėl kurių socialiniai partneriai gali derėtis.

3.10.

Reikšminga ekonomikos sistemos pertvarka galima tik dalyvaujant visai visuomenei. Todėl būtina, kad viso šio sudėtingo proceso metu politikos formuotojai galėtų remtis ne tik statistiniais rodikliais, bet ir statistinių apklausų bei tyrimų duomenimis, suteikiančiais galimybę vertinti, kaip visuomenė supranta ir priima pokyčius. EESRK mano, kad būtina atlikti naujus tyrimus, panašius į vykdomus Eurobarometro, siekiant stebėti, kaip visuomenė suvokia ekonomikos modelio pasikeitimus. Valstybės narės ir Europos Komisija taip pat turėtų remti iniciatyvas, kuriomis siekiama geriau įvertinti gerovę ir išanalizuoti ekonominės veiklos poveikį aplinkai (pvz., tokias kaip Vokietijos mokslinių tyrimų instituto ZOE sukurta rodiklių sistema „ES ratilas iki 2030 m.“) (10).

3.11.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2021) 188 final, ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą (OL C 517, 2021 12 22, p. 72).

(2) Konferencijos „Ne tik BVP“ santrauka skelbiama adresu https://ec.europa.eu/environment/beyond_gdp/proceedings/bgdp_proceedings_summary_notes.pdf (anglų kalba).

(3) Komisijos ataskaita dėl ekonomikos rezultatų ir socialinės pažangos matavimo: https://ec.europa.eu/eurostat/documents/8131721/8131772/Stiglitz-Sen-Fitoussi-Commission-report.pdf.

(4) https://ec.europa.eu/info/publications/economic-policy-making-beyond-gdp-introduction_fr

(5) https://zoe-institut.de/en/publication/a-compass-towards-2030

(6) OCDE (2018), Beyond GDP: Measuring what counts for economic and social performance, EBPO leidykla, Paryžius – https://doi.org/10.1787/9789264307292-en.

EPBO (2018 m.), For Good Measure: Advancing Research on Well-Being Metrics Beyond GDP, EBPO leidykla, Paryžius https://www.oecd-ilibrary.org/economics/for-good-measure_9789264307278-en.

(7) https://est.etuc.org/wp-content/uploads/2021/05/FINAL-BEYOND-GDP-SOCIAL-PARTNERS-EU.pdf

(8) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl BVP ir kitų rodiklių. Pilietinės visuomenės dalyvavimas nustatant papildomus rodiklius (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 181, 2012 6 21, p. 14).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos centriniam bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ekonominės politikos koordinavimo stiprinimas siekiant stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Tvirtesnio ES ekonomikos valdymo priemonės“ (COM(2010) 367 galutinis) (OL C 107, 2011 4 6, p. 7).

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Ne vien tik BVP. Tvaraus vystymosi rodikliai“ (OL C 100, 2009 4 30, p. 53).

(9) COM(2021) 188 final, ES taksonomija, įmonių tvarumo ataskaitų teikimas, tvarumo prioritetai ir patikėtinio pareigos. Finansų nukreipimas į Europos žaliąjį kursą (OL C 517, 2021 12 22, p. 72).

(10) ZOE instituto ataskaita A Compass towards 2030 (https://zoe-institut.de/en/publication/a-compass-towards-2030/).

PRIEDAS

ES ratilas iki 2030 m.: pirmoji analizė ir pristatymas

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/13

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Pelno mokesčio vaidmuo įmonių valdyme“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/03)

Pranešėjas

Krister ANDERSSON

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
	Rezoliucija
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	223 / 4 / 11

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad siekiant sukurti ir veiksmingai įgyvendinti žalesnę ir skaitmenizuotą ekonomiką labai svarbūs bus privačiojo sektoriaus veiksmai reaguojant į Ekonomikos gaivinimo planą ir programą „Next Generation ES“. Todėl pagal įvairių sričių viešąją politiką turi būti numatytos tinkamos paskatos. Ekonominėje politikoje, ypač mokesčių politikoje ir įmonių valdymui poveikį darančioje politikoje, turi būti numatytas veiksmingas sprendimų priėmimo procesas ir efektyvus išteklių paskirstymas, taip skatinant siekti socialinių tikslų.

1.2.

EESRK vertinimu, norint sukurti tvarią žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, apmokestinimo srityje reikia spręsti finansavimui skolintomis lėšomis (palyginti su nuosavo kapitalo finansavimu) palankaus mokestinio iškraipymo klausimą.

1.3.

EESRK primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų mokesčių sistemos būtų neutralesnės finansavimo skolintomis lėšomis ir nuosavo kapitalo finansavimo atžvilgiu. Taip būtų skatinama įvairinti finansavimo šaltinius, todėl Europos ekonomika taptų atsparesnė.

1.4.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvas iki 2022 m. pirmojo ketvirčio pateikti priemonių, kuriomis pelno mokesčio sistemose būtų mažinamas finansavimui skolintomis lėšomis, o ne nuosavo kapitalo finansavimui palankus mokestinis iškraipymas.

1.5.

EESRK pabrėžia, kad naujoms įmonėms ir investuotojams, ieškantiems žalesnių ir skaitmenizuotų investavimo galimybių, itin svarbi gerai veikianti kapitalo rinka. Todėl EESRK ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą.

1.6.

Investicijos į naujas, žaliąsias technologijas laikomos labai rizikingomis, todėl šiuo tikslu dažnai naudojamas nuosavo kapitalo finansavimas. NET ir tada, kai dividendai galimai yra siejami su pernelyg trumpalaikiais tikslais, jie prisideda prie likvidumo didinimo rinkoje.

1.7.

EESRK mano, kad kapitalo rinkos ir privatūs fondai gali atlikti lemiamą vaidmenį skatinant įmones pereiti prie tvarios, žalesnės ir skaitmeninės ekonomikos. Visi Europos teisės aktų leidėjų politikos veiksmai, susiję su apmokestinimu, bendrovių teise ir įmonių valdymu, turėtų stiprinti šį vaidmenį.

1.8.

Atsižvelgdamas į Europos direktyvų ir reglamentų poveikį, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinė bendrovių teisė yra sudedamoji kiekvienos valstybės narės teismų sistemos dalis, pagal kurią teisės ir atskaitomybė priskiriami atitinkamiems teisinės struktūros lygmenims. Taisyklės, taip pat ir direktorių valdybų sudėties klausimu, turi būti pritaikytos konkrečiai šaliai, sudarant galimybes savininkams priimti sprendimus.

1.9.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis konkrečių iniciatyvų siekiant valstybėse narėse nustatyti panašius anglies dioksido mokesčius, kad būtų suderintos pastangos veiksmingai mažinti CO2 kiekį. Idealiu atveju visoje ES bendrojoje rinkoje turėtų būti sukurtos vienodos apmokestinimo sąlygos, susijusios su išmetamaisiais teršalais ir (arba) jų mažinimu, taip pat konkretūs apmokestinimo metodai ir tarifai, siekiant užtikrinti lygiavertį poveikį CO2 kiekiui atmosferoje.

1.10.

EESRK pakartoja, kad valstybės narės visų pirma turėtų patvirtinti išsamią ir simetrišką aplinkos mokesčių politiką dėl CO2 poveikio visuotiniam atšilimui. Reikia įvesti tiek teigiamus, tiek neigiamus mokesčių tarifus. Pageidautina, kad iš CO2 mokesčių gautos pajamos būtų naudojamos paskatoms diegti CO2 kiekio mažinimo technologijas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmeniu.

1.11.

EESRK pažymi, kad nors parduodami miško produktai apmokestinami kaip savininko pajamos, reikėtų pripažinti, kad sodinant medžius ir augant miškams atmosferoje mažėja CO2 kiekis, todėl, taikant simetrišką mokestinį požiūrį į visuotinį atšilimą, ši veikla turėtų būti skatinama nustatant neigiamą CO2 mokestį. Tai būtų svarbi priemonė klimato srities tikslams pasiekti.

1.12.

EESRK pabrėžia, kad reikia visuotinio susitarimo dėl EBPO ir G20 apmokestinimo dokumentų rinkinio ir pasauliniu mastu suderinto jo įgyvendinimo. Siekiant skatinti Europos ekonomikos skaitmenizaciją, svarbu, kad Europoje vienašalės taisyklės neužkirstų kelio tolesniam naujų verslo modelių pritaikymui.

2. Įžanga

2.1.

COVID-19 protrūkis Europos ekonomikoje sukrėtė tiek pasiūlą – buvo sutrikdytos tiekimo grandinės, tiek paklausą – tai atsitiko dėl sumažėjusios vartotojų paklausos. Dėl to pandemijos metu labai sumažėjo Europos įmonių investicijos, nors padidėjo bendra bankuose laikomų indėlių suma.

2.2.

Tačiau įgauna pagreitį ir sėkmingai vyksta ekonomikos atsigavimas. Siekiant pertvarkyti Europos ekonomiką pagal Komisijos nurodytus tvaresnės, žalesnės ir skaitmeninės ekonomikos sukūrimo tikslus, investicijomis turi būti remiami aplinkos apsaugos tikslai, o skaitmenizacija turi prisidėti prie našumo didinimo, kartu atsižvelgiant į darbo rinkos pokyčius. Norint pasiekti aplinkos, ekonominius ir socialinius tikslus, reikia ir privačiųjų, ir viešųjų iniciatyvų.

2.3.

ES ilgalaikiu biudžetu, įskaitant Ekonomikos gaivinimo planą ir priemonę „Next Generation ES“, bus įgyvendintas rekordiškai didelis Europos finansuojamas viešųjų skatinamųjų priemonių rinkinys.

2.4.

Siekiant sukurti ir veiksmingai įgyvendinti žalesnę ir skaitmenizuotą ekonomiką, labai svarbūs bus privačiojo sektoriaus reagavimo veiksmai. Todėl įvairių sričių viešojoje politikoje turi būti numatytos tinkamos paskatos. Ekonominėje politikoje, ypač mokesčių politikoje ir įmonių valdymui poveikį darančioje politikoje, turi būti numatytas veiksmingas sprendimų priėmimo procesas ir efektyvus išteklių paskirstymas.

2.4.1.

Kalbant apie lėšas, kurios skiriamos valstybėms narėms reaguoti į COVID-19 pandemiją, turi būti nustatyti pagrindiniai rodikliai, pagal kuriuos būtų galima suprasti, kaip kiekvienoje valstybėje narėje išleidžiamos investuojamos lėšos (1).

2.5.

Tarptautinėje mokesčių sistemoje šiuo metu vyksta didžiausi pokyčiai per pastarąjį šimtmetį. Kai kurių pačių didžiausių bendrovių apmokestinamasis pelnas bus perkeltas iš buveinės šalies į pardavimų ir prekių pristatymo bei paslaugų teikimo šalį. Be to, pagal EBPO įtraukią sistemą 136 šalys susitarė dėl minimalaus efektyviojo 15 % pelno mokesčio tarifo. Kitas svarbus pokytis yra tai, kad Europoje PVM turės būti renkamas pagal paskirties vietos principą.

3. Tinkamų paskatų svarba

3.1.

Kad būtų pasiekti aplinkos politikos tikslai, įmonėms, namų ūkiams ir investuotojams turi būti suteiktos tinkamos paskatos stygių ir išorinį poveikį atspindinčių kainų forma. Ekonominė politika, kuria nustatomi ekonominiai ar socialiniai tikslai, turėtų atsispindėti kainose, kurias rinkoje turi mokėti privatūs ir viešieji investuotojai.

3.2.

Deja, pagal įmonių pelno mokesčio sistemas finansavimui skolintomis lėšomis sudaromos palankesnės sąlygos nei nuosavo kapitalo finansavimui, nes palūkanų mokėjimai yra atskaitomi nuo mokesčių, tačiau taip nėra atskaitomos nuosavo kapitalo finansavimo sąnaudos. Dėl to padidėja įmonių įsiskolinimas (skolos lygis), taigi ir jų pažeidžiamumas ekonominių sunkumų laikais.

3.3.

Norint sukurti tvarią žaliąją ir skaitmeninę ekonomiką, reikia spręsti finansavimui skolintomis lėšomis (palyginti su nuosavo kapitalo finansavimu) palankaus mokestinio iškraipymo klausimą. Dividendai, kuriems taikomas dvigubas apmokestinimas (visų pirma įmonių, o vėliau akcininkų lygmeniu), yra svarbūs ne tik kaip pajamos pensininkams ir mokslinių tyrimų institutams, bet ir ypač kaip plyno lauko investicijų finansavimo šaltinis.

3.4.

Investicijos į naujus, žalesnius investicinius projektus siejamos su didele rizika. Todėl pirmenybė teikiama jų finansavimui nuosavu kapitalu. Svarbi sritis siekiant didinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą žaliuosiuose ir skaitmenizacijos investiciniuose projektuose yra kliūčių naujo investicinio kapitalo šaltiniams pašalinimas.

3.5.

Naujoms įmonėms ir investuotojams, siekiantiems žalesnių ir skaitmenizuotų investavimo galimybių, itin svarbi gerai veikianti kapitalo rinka. Kad rezultatai būtų geri, labai svarbu turėti kapitalo. Didinti likvidumą rinkoje padeda dividendai.

3.6.

Tvarumas jau yra rinkos veikiamas konkurencinis veiksnys, kuris yra labai svarbus įmonių gebėjimui pritraukti klientų, darbuotojų ir investuotojų. Tvarumo puoselėjimas yra naudingas ilgalaikiam įmonės išlikimui.- Reguliavimo priemonės turi būti kuriamos taip, kad jomis būtų padedama siekti šių tikslų, laikantis pagrindinių įmonių veiklos principų.

3.7.

Nors turėtų būti nesikišima į dividendų politiką ir nedaroma netinkama įtaka nei direktorių valdybų sudarymui, nei direktorių civilinės atsakomybės bendrovės atžvilgiu vykdymo užtikrinimui, reikia deramų paskatų žalesnei ekonomikai kurti. Bendrovių valdyme turi būti atsižvelgiama į įmonių socialinę atsakomybę, atitinkamas Europos direktyvas ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms.

3.8.

Visiems mums susirūpinimą kelia visuotinis atšilimas, todėl įmonės turėtų mokėti deramą rinkos kainą už išmetamus teršalus ir mažinti CO2 kiekį atmosferoje. Vadinasi, reikia ne tik apmokestinti CO2 išmetimą, bet ir subsidijuoti tą veiklą, kuria mažinamas CO2 kiekis atmosferoje.

3.9.

Kita svarbi sritis siekiant žalesnės ir skaitmeninės ekonomikos tikslų yra vis labiau skaitmenizuotų įmonių apmokestinimas. Reikia pasaulinio, bendru sutarimu grindžiamo sprendimo, todėl tikimasi, kad iki metų pabaigos bus baigtas rengti išsamus susitarimas. Skaitmeninių paslaugų mokesčiai turi nekenkti inovacijoms ir nemažinti paskatų investuoti į skaitmenines technologijas.

4. Įsiskolinimui palankus mokestinis iškraipymas pelno mokesčio srityje

4.1.

Finansavimui skolintomis lėšomis (palyginti su nuosavo kapitalo finansavimu) palankus mokestinis iškraipymas įmonių apmokestinimo sistemose daro poveikį socialinėms ir ekonominėms sąnaudoms, taip pat įmonių įsiskolinimo lygiui ir jų valdymui. Pernelyg didelė priklausomybė nuo finansavimo skolintomis lėšomis gali trukdyti siekti Europos Komisijos tikslų, nes įmonės tampa finansiškai pažeidžiamos ir gali būti neigiamai paveiktos galimybės imtis naujų rizikingų žaliųjų investicinių projektų. Bus apribotos galimybės mokėti dividendus, todėl investuotojai negalės nuspręsti, ar investuoti į naujus projektus.

4.2.

Pagal dabartines mokesčių taisykles už paskolas sumokėtos palūkanos atskaitomos iš mokesčių bazės, tačiau taip nėra mokėjimo nuosavu kapitalu atveju. Nuosavo kapitalo mokėjimai yra dviejų dalių: dividendų išmokos ir kapitalo prieaugis. Pagal šias nacionalines taisykles finansavimas skolintomis lėšomis akivaizdžiai yra palankesnis už finansavimą nuosavu kapitalu.

4.3.

Speciali lengvata, leidžianti bendrovėms nuosavu kapitalu finansuojamoms investicijoms taikyti panašesnį apmokestinimą, koks šiuo metu taikomas skolintomis lėšomis finansuojamoms investicijoms, galėtų sumažinti įmonių pažeidžiamumą ir būtų naudinga priemonė tvarioms, žalesnėms ir skaitmeninėms investicijoms skatinti.

4.4.

Verta pažymėti, kad jei teisės aktais nustatyti pelno mokesčio tarifai padidės, ekonominiu požiūriu įmonėms bus palankiau imti paskolas, todėl įmonės bus dar labiau nei anksčiau skatinamos pasikliauti finansavimu skolintomis lėšomis. Panašų poveikį didinant paskatas investicijas finansuoti paskolomis turėtų didesnė infliacija ir didesnės palūkanų normos.

4.5.

4.6.

2016 m. pateiktame pasiūlyme dėl peržiūrėtos direktyvos dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės buvo įvesta Augimo ir investicijų skatinimo lengvata (AISL), kuria siekiama sumažinti finansavimui skolintomis lėšomis (palyginti su nuosavo kapitalo finansavimu) palankų mokestinį iškraipymą ir skatinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Pagal augimo ir investicijų skatinimo lengvatą bus galima iš mokesčio bazės atskaityti nuosavo kapitalo padidėjimą, jeigu bus laikomasi tam tikrų sąlygų (2).

4.7.

Europos Komisija paskelbė, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį bus pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos, kuria sprendžiamas finansavimui skolintomis lėšomis (palyginus su nuosavo kapitalo finansavimu) palankaus mokestinio iškraipymo klausimas (3). EESRK laukia, kada galės susipažinti su išsamiu pasiūlymu ir dėl jo pateikti pastabų.

5. Įmonių valdymas pagal bendrovių teisę

5.1.

Sustiprinti arba sumažinti kitomis priemonėmis sukurtų paskatų poveikį gali ne tik mokesčiai, bet ir teisinės nuostatos. Tiesioginės teisinės nuostatos, reglamentuojančios nuosavybę ir gebėjimą naudoti lėšas taip, kaip investuotojai ir bendrovių valdybos pageidauja, gali trukdyti siekti kai kurių pageidaujamų tikslų.

5.2.

Gerai veikiančiai ekonomikai svarbu, kad taisyklės ir teisinės nuostatos, darančios poveikį įmonių ir rinkų veikimui, būtų tinkamos. Akcininkai turėtų reikalauti, kad įmonės vadovybė būtų atskaitinga už savo veiksmus, jei lėšos naudojamos asmeninei naudai, o ne įmonės vertei didinti (4). Kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu, įvairiais teisės aktais yra reglamentuojamas priimtinas įmonių elgesys (5), taip pat sudaromi išsamūs susitarimai dėl rinkos kodeksų dėl įmonių elgesio valstybėse narėse. Kaip paskelbta Europos žaliajame kurse ir Komisijos komunikate dėl ekonomikos gaivinimo (po COVID-19 pandemijos) plano, svarbu, kad į įmonių valdymo sistemą būtų įtrauktas tvarumas. Siekdama sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie galimą iniciatyvą dėl tvaraus įmonių valdymo, Komisija surengė viešas konsultacijas (6).

5.3.

EESRK pritaria žalesnės, skaitmenizuotos rytojaus Europos ekonomikos vizijai, užtikrinant teisingumą, augimą ir veiksmingą apmokestinimą, taip sukuriant investicijoms ir darbo vietų kūrimui palankią aplinką. Siekiant perorientuoti investicijų srautus, labai svarbu, kad naujoji žalioji ekonomika turėtų kapitalo. Galimybė turėti investuotinų lėšų, kartu užtikrinant tikrumą dėl taisyklių ir teisinės valstybės principo laikymąsi, yra svarbūs sėkmingos Europos ekonomikos pertvarkos veiksniai.

5.4.

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad įmonės turėtų prisidėti prie žalesnės, tvarios ir skaitmeninės ekonomikos kūrimo, taip sutelkdamos dėmesį į ilgalaikius tikslus ir sąžiningą paskirstymą tarp šalių ir piliečių.

5.5.

EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad galutinė įmonių veiklos kontrolė ir atskaitomybė už ją turėtų tekti akcininkams. Bendrovės savininkai turėtų atsakyti už savo veiksmus. Dabartinė sistema, apimanti valstybių narių įmonių valdymo kodeksus ir bendrovių teisę, iš tiesų priklauso nuo akcininkų, kurie yra bendrovės savininkai ir kurie, paskirdami bendrovės direktorių valdybą, galiausiai kontroliuoja bendrovės strategiją ir prioritetus. Ši atskaitomybė reiškia, kad akcininkai yra atsakingi už bendrovės finansus ir elgesį ir, jei bendrovė patiria nuostolių, jie turėtų prarasti kapitalą. Toks įsitvirtinęs pamatinis principas neturėtų būti nei keičiamas, nei sumenkinamas.

5.6.

Tiek vykdydamos savo kasdienę veiklą, tiek priimdamos investicinius sprendimus, bendrovės, be abejo, turėtų tinkamai atsižvelgti į ilgalaikius tikslus ir teigiamą išorinį socialinį poveikį. Tai vis dažniau būtina pagal rinkos standartus, sektorių taisykles, kuriomis reguliuojama gamyba, ir viso pasaulio investuotojų pageidavimus, nes jie dažnai reikalauja ASV standartų taikymo bendrovėse (7).

5.7.

Patirdama Europos direktyvų ir reglamentų poveikį, nacionalinė bendrovių teisė yra sudedamoji kiekvienos valstybės narės teismų sistemos dalis, pagal kurią teisės ir atskaitomybė priskiriami atitinkamiems teisinės struktūros lygmenims. Taisyklės, taip pat ir direktorių valdybų sudėties klausimu, turi būti pritaikytos konkrečiai šaliai. ES valdymu ir rekomendacijomis turėtų būti užtikrinta sąžininga konkurencija ir sąžiningo įmonės elgesio vertybės.

5.8.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privačioms lėšoms atlikti savo vaidmenį, būtiną Komisijos prioritetams įgyvendinti, nepaprastai svarbu, kad kapitalas nebūtų užsklęstas įmonėse ir kad lėšas būtų lengva investuoti ES apibrėžtuose pagrindiniuose sektoriuose.

5.9.

Pažymėtina, kad naujoms investicijoms svarbi gerai veikianti ES kapitalo rinka. Todėl EESRK ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant baigti kurti kapitalo rinkų sąjungą (8).

5.10.

Planuojamoms investicijoms svarbus kapitalo rinkos likvidumas. NET ir tada, kai dividendai galimai yra siejami su pernelyg trumpalaikiais tikslais, jų išmokėjimas padeda kaupti lėšas, kurias galima skirti naujoms investicijoms į žaliuosius ir skaitmeninius sektorius (9). Todėl dividendai yra labai svarbūs, kad kapitalo rinka gerai veiktų, investuojant juos arba į naujas įmones, arba į juos išmokančią įmonę. Jeigu investuotojui išmokami dividendai, jis visada gali pasirinkti reinvestuoti gautas lėšas į tą pačią įmonę arba į kitą bendrovę. Tačiau jei pelnas nepaskirstomas, investuotojas turi parduoti akcijas, nes tai vienintelis būdas investuoti į naujus projektus. Seniai įsteigtoms įmonėms ir investuotojams gali būti naudinga, jei didėja išlaikomo kapitalo vertė, tačiau tai nesuteikia naujų lėšų naujiems projektams ar plyno lauko investicijoms.

5.11.

Dividendų išmokos suteikia investuotojams galimybę nuolat tobulinti savo investavimo strategiją, prisidedant prie žaliųjų, tvarių, etiškų ir skaitmeninių projektų. Tai jau daugeliu atvejų buvo pastebėta kapitalo rinkose ir privataus kapitalo srityje (pvz., investuojant į elektrinių automobilių baterijų gamybą arba anglies dioksido neišskiriančią plieno gamybą).

5.12.

Naujoms bendrovėms turėtų būti sudaryta galimybė visapusiškai augti ir gauti finansavimą iš dividendų, mokamų akcininkams seniai įsteigtose bendrovėse, taip sudarant sąlygas iš naujo paskirstyti kapitalą, kaip siekiama pagal Komisijos prioritetus. Būtų galima apsvarstyti galimybę taikyti mokesčių paskatas naujoms, žaliosioms investicijoms.

5.13.

EESRK mano, kad kapitalo rinkos ir privatūs fondai gali atlikti lemiamą vaidmenį skatinant įmones pereiti prie tvarios, žalesnės ir skaitmeninės ekonomikos. Visi Europos teisės aktų leidėjų politikos veiksmai, susiję su bendrovių teise ir įmonių valdymu, turėtų stiprinti šį vaidmenį.

6. Paskatos CO2 kiekiui mažinti

6.1.

Siekiant paremti Europos ekonomikos pertvarką ir pasiekti klimato srities tikslus, reikėtų pasitelkti mokesčius (10). Svarbu, kad įmonės ir namų ūkiai turėtų vienodas paskatas, kad CO2 kiekį atmosferoje būtų galima sumažinti kuo mažesnėmis sąnaudomis.

6.2.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis konkrečių iniciatyvų siekiant nustatyti panašius anglies dioksido mokesčius valstybėse narėse, kad būtų suderintos pastangos veiksmingai sumažinti CO2 kiekį atmosferoje. Idealiu atveju visoje ES bendrojoje rinkoje turėtų būti sukurtos vienodos apmokestinimo sąlygos, susijusios su išmetamaisiais teršalais ir (arba) jų mažinimu, taip pat su konkrečiais apmokestinimo metodais ir tarifais, siekiant užtikrinti lygiavertį poveikį atmosferos CO2 kiekiui.

6.3.

Valstybės narės visų pirma turėtų patvirtinti išsamią ir simetrišką aplinkos mokesčių politiką dėl CO2 poveikio visuotiniam atšilimui. Reikia įvesti tiek teigiamus, tiek neigiamus mokesčių tarifus. Pageidautina, kad iš CO2 mokesčių gautos pajamos būtų naudojamos CO2 kiekio mažinimo technologijų vietos, regionų ir nacionalinio lygmens paskatoms finansuoti.

6.4.

Nors parduodami miško produktai apmokestinami kaip savininko pajamos, reikėtų pripažinti, kad sodinant medžius ir augant miškams atmosferoje mažėja CO2 kiekis, todėl, taikant simetrišką mokestinį požiūrį į visuotinį atšilimą, ši veikla turėtų būti skatinama nustatant neigiamą CO2 mokestį. Tai būtų svarbi priemonė klimato srities tikslams pasiekti.

6.5.

Idealiu atveju visame pasaulyje turėtų būti sukurtos vienodos apmokestinimo sąlygos, susijusios su išmetamaisiais teršalais ir (arba) jų mažinimu, taip pat su konkrečiais apmokestinimo metodais ir tarifais, siekiant užtikrinti lygiavertį poveikį atmosferoje esančiam CO2 kiekiui.

7. Nekelti kliūčių skaitmenizacijai

7.1.

Duomenų ir naujų verslo modelių naudojimas paskatino peržiūrėti tarptautinius apmokestinimo principus, kaip paskirstyti mokestines pajamas tarp šalių. Svarbu pasiekti ir įgyvendinti visuotinį sutarimą (11).

7.2.

Į mokesčių dokumentų rinkinį įtrauktas pasiūlymas dėl minimalaus efektyviojo 15 % pelno mokesčio tarifo. EBPO ir G20 susitarimu siekiama apriboti konkurenciją mokesčių srityje, ypač tų šalių, kurių mokesčių tarifai yra mažesni už nustatytą ribą, atžvilgiu, ir jame nurodoma, kad „Daugiašalėje konvencijoje (DK) bus reikalaujama, kad visos šalys visų bendrovių atžvilgiu panaikintų visus skaitmeninių paslaugų mokesčius ir kitas panašias priemones ir įsipareigotų tokių priemonių neįvesti ateityje. Per DK ir jos aiškinamosios dalies priėmimo procesą bus parengta išsami atitinkamų panašių priemonių apibrėžtis“ (12).

7.3.

EESRK mano, kad svarbu nustatyti tinkamas taisykles, skatinančias tolesnę Europos ekonomikos skaitmenizaciją, kad būtų galima pasiekti žalesnės ir skaitmenizuotos Europos tikslą.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Kad lėšos būtų veiksmingos, jos turi būti surenkamos ekonomiškai efektyviu būdu ir tinkamai išleidžiamos valstybėse narėse, papildant investicijas, kurios nebūtų įmanomos be tokių pervedimų.

(2) Iš mokesčio bazės būtų atskaitoma suma, lygiavertė dėl AISL nuosavo kapitalo bazės padidėjimo gautoms nustatytoms pajamoms. Pastarosios būtų lygiavertės euro zonos 10 metų Vyriausybės lyginamųjų obligacijų pajamingumui ankstesnių mokestinių metų gruodžio mėn., padidintam rizikos priedo dviem procentiniais punktais. Žr. Tarybos direktyvą dėl bendros pelno mokesčio bazės, COM(2016) 685 final, 2016/0337 (CNS) (2016 m.).

(3) Finansavimui skolintomis lėšomis palankų mokestinį iškraipymą mažinanti lengvata (DEBRA), komunikatas „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“, COM(2021) 251 final.

(4) Turi būti draudžiama naudoti įmonių lėšas su verslo tikslais nesusijusioms vadovų prabangos išlaidoms padengti.

(5) Žr. EESRK nuomonę dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu (OL C 429, 2020 12 11, p. 6).

(6) Konsultacijos dėl tvaraus įmonių valdymo, vykusios nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. vasario 8 d.

(7) ASV kriterijai – tai aplinkos, socialiniai ir įmonių valdymo veiksniai, į kuriuos atsižvelgiama investuojant į bendrovę. Nors šie kriterijai sukurti prieš keletą dešimtmečių, pastaraisiais metais jie tapo socialiai atsakingų investicijų atskaitos tašku.

(8) Žr. EESRK nuomonę „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (OL C 155, 2021 4 30, p. 20).

(9) Daug mokslininkų abejoja tuo, kad dividendų politika pasižymi trumpalaikiškumu. Žr., pvz., Corporate Governance and Short-Termism: An in-depth Analysis of Swedish data (2021 m.), Martin Carlsson-Wall ir kt., Stokholmo aukštoji ekonomikos mokykla. Jų empiriniai duomenys, išanalizavus 786 atskirų įmonių ir 7 389 finansinių metų duomenis 2000–2019 m. laikotarpiu, neatskleidė jokių reikšmingų finansinio trumpalaikiškumo požymių.

(10) Taip pat žr. EESRK nuomonę „Apmokestinimo mechanizmai išmetamam CO2 kiekiui mažinti“ (OL C 364, 2020 10 28, p. 21).

(11) Žr. EESRK nuomonę dėl verslo apmokestinimo XXI amžiuje (ECO/558).

(12) EBPO ir G20 Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo projekto pareiškimas dėl dviejų ramsčių sprendimo, skirto dėl ekonomikos skaitmenizacijos kylančioms mokesčių problemoms, 2021 m. spalio 8 d., p. 7.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/19

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Savanoriai – Europos ateitį kuriantys piliečiai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/04)

Pranešėjas

Krzysztof PATER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	214 / 3 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pažymi, kad diskutuodami apie Europos ateitį politikos formuotojai turi žinoti, kad Europos ateitį kurs ne tik politikai ir institucijos, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, bet ir milijonai piliečių – savanorių, kurie bendros gerovės labui kiekvieną dieną savo laiką ir energiją skiria solidariai veiklai pilietinės visuomenės organizacijose ir už jų ribų.

1.2.

Savanoriškoje veikloje dalyvauja milijonai Europos Sąjungos piliečių, kurie solidarizuodamiesi su kitais veikia kaip pavieniai asmenys arba organizuotose struktūrose (tiek neformaliose, tiek ir formaliose). Šiam judėjimui būtina sisteminga ir prasminga parama ES ir valstybių narių lygmeniu, nes poveikis socialinei raidai yra gerokai didesnis už galimas išlaidas. EESRK pageidautų, kad artimiausiais metais pagerėtų šios paramos kokybė ir būtų galima geriau parodyti savanorių vertę Europos ateičiai.

1.3.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis veiksmų 2025-uosius metus paskelbti Europos savanorių metais, kadangi tai būtų:

—	būdas pagerbti milijonus savanorių, atlikusių labai svarbų socialinį vaidmenį, ypač pastaraisiais mėnesiais, kai jie šalino pandemijos padarinius,

—

būdas valstybių narių visuomenėje toliau propaguoti savanoriškos veiklos idėją, skatinant daugiau žmonių dalyvauti savanoriškoje veikloje ir parodant, kad tai yra įtrauki įvairiapusiška veikla, kurioje dalyvauja visų visuomenės grupių ir įvairios kilmės žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir to, kokią vietą jie užima visuomenėje,

—	galimybė valstybių narių valdžios institucijoms keistis patyrimu ir praktine patirtimi, įgyta taikant teisines ir politines priemones savanorių veiklai remti,

—	postūmis Europos Komisijai išplėsti ankstesnes ir kurti naujas programas, skirtas visų amžiaus grupių savanoriams,

—	būdas skatinti Europos ir jos piliečių ateičiai itin svarbių projektų supratimą, teikti objektyvius duomenis bei faktus ir kovoti su melaginga ir šališka informacija.

1.4.

Savanorių veikla turi realią ekonominę vertę (kai kuriose šalyse ji siekia daugiau kaip 2 % BVP), daugelyje socialinių sričių savanoriai yra būtini užtikrinant būtinuosius piliečių poreikius, įskaitant jų saugumą, ir atlieka itin svarbų vaidmenį įgyvendinant visus JT darnaus vystymosi tikslus; be to, savanoriais dirba žmonės iš visų socialinių ir amžiaus grupių. Todėl EESRK mano, kad būtų neracionalu ES lygmens ir ES finansuojamas savanoriškos veiklos paramos programas taikyti tik jaunimui.

1.5.

Remdamasis 2013 m. priimta nuomone (1), EESRK dar kartą ragina Europos Komisiją ryžtingai imtis veiksmų ir parengti išsamias taisykles, leidžiančias rinkti palyginamus savanoriškos veiklos duomenis iš visų valstybių narių, ir pabrėžia, kad neturint patikimų duomenų politikos nebus įmanoma veiksmingai įgyvendinti nė vienoje srityje.

2. Savanoriškos veiklos sąvoka

2.1.

Europos Sąjungoje sąvoka „savanoriška veikla“ nėra oficialiai apibrėžta, tačiau bendrai suprantama, kad ji apima visų rūšių savanorišką veiklą, kuri yra formali arba neformali, kurią asmuo vykdo savo noru ir nesiekdamas finansinės naudos ir kuri vykdoma bendram labui.

2.2.

Savanoriško darbo apibrėžtis, kurią 2011 m. savo Savanoriško darbo įvertinimo vadove paskelbė Tarptautinė darbo organizacija (TDO), atitinka bendrą savanorystės supratimą. Šiame vadove savanoriškas darbas apibrėžiamas kaip „neapmokamas neprivalomas darbas; tai yra laikas, kurį asmenys, negaudami atlygio, skiria veiklai, kurią jie vykdo per organizaciją arba tiesiogiai kitiems asmenims ne iš savo namų ūkio“ (2). Ši apibrėžtis gali būti naudojama atliekant tarptautinius lyginamuosius tyrimus, siekiant įvairiose kultūrinėse ir teisinėse sistemose įvertinti formalią savanorišką veiklą (dažnai apibūdinamą kaip netiesioginis savanoriškas darbas) ir neformalią savanorišką veiklą (TDO įvardijamą kaip „tiesioginis savanoriškas darbas“ (3)). EESRK pažymi, kad Rezoliucija dėl darbo statistikos, užimtumo ir nepakankamo darbo jėgos panaudojimo, kuri 2013 m. spalio mėn. (4) buvo patvirtinta 19-oje TDO tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencijoje (ir kurioje pateikiama nauja darbo jėgos apibrėžtis, pagal kurią atskiriamas apmokamas darbas nuo neapmokamo, ir keičiamas su darbu susijusių duomenų rinkimas) turėtų pagerinti gebėjimą įvertinti savanorišką darbą, taip pat jį atskirti nuo kitų neapmokamo darbo rūšių, pavyzdžiui, asmenų priežiūros savo namų ūkyje.

2.3.

Savanoriška veikla labai dažnai analizuojama pagal tai, ar ji yra formali, ar neformali. Formalioje savanoriškoje veikloje, kuri vyksta organizacijose, asmenys dalyvauja per organizuotus (struktūruotus) organus, pavyzdžiui, NVO, klubus ar viešąsias institucijas. Neformali savanoriška veikla – tai neatlyginama pagalba, kurią teikia pavieniai asmenys žmonėms ne iš savo namų ūkio ar artimųjų rato, nedalyvaudami formalios organizacijos veikloje. EESRK apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse neformalios savanoriškos veiklos kaip savanorystės dažnai nepripažįsta nei paramą teikiantys asmenys, nei šios veiklos naudos gavėjai, nei teisinės savanoriškos veiklos sistemos. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl savanorių vaidmuo šiuo metu yra nepakankamai vertinamas.

2.4.

Savanoriška veikla gali būti vykdoma epizodiškai įvykus nelaimei ar teikiant pagalbą nelaimės atveju, pavyzdžiui, po gaisro ar potvynio. Savanoriška veikla taip pat gali būti tęstinis įsipareigojimas. Ji gali būti vykdoma su žmonėmis susijusiuose sektoriuose, pavyzdžiui, socialinių paslaugų, sveikatos, švietimo, sporto ir pan., arba susijusi su aplinkos ir infrastruktūros projektais, pavyzdžiui, gamtinių išteklių apsaugos ir atkūrimo ar viešųjų parkų priežiūros projektais. Tokiais atvejais savanoriška veikla taip pat gali būti epizodinė, tačiau šiuose sektoriuose dažniau dirba nuolatiniai savanoriai.

2.5.

EESRK pabrėžia, kad teisinis savanoriškos veiklos Europoje pagrindas turėtų skatinti kokybišką savanorystę ir jai padėti, o ne kelti jai nereikalingų kliūčių. Tokių reikalavimų kaip savanorių draudimas, savanoriškos veiklos sutartis ir informacijos apie teistumą patikrinimas, turėtų būti kruopščiai laikomasi remiantis pagrindiniais kokybės ir prieigos principais.

2.6.

2013 m. nuomonėje EESRK pažymėjo: „Remiantis šiuo metu turimais duomenimis apie savanorišką veiklą kol kas neįmanoma atlikti analizės, apie kurią kalbama Europos Komisijos, Parlamento, Tarybos ar EESRK dokumentuose. Šiuo metu neįmanoma patikimai įvertinti ekonominės savanoriškos veiklos svarbos ar jos indėlio į ES lygmens politiką. Taip pat neįmanoma nustatyti ir kiek iš viso laiko skiriama savanoriškam darbui ar nustatyti savanoriško darbo piniginės vertės, taigi savanoriškos veiklos masto neįmanoma įvertinti universaliaisiais ekonominiais rodikliais, tokiais kaip nacionalinis užimtumas (žmonių, kurie dirba nacionalinėje ekonomikoje, skaičius) ar BVP.“ EESRK taip pat ragino atlikti parengiamąjį darbą, kuris, remiantis TDO bendruoju pasiūlymu, turėtų padėti parengti išsamias mokslinių tyrimų vykdymo ES taisykles. EESRK apgailestauja, kad nuo to laiko nepadaryta jokios pažangos kuriant bendrą savanoriškos veiklos vertės nustatymo Europoje sistemą. Todėl Komitetas dar kartą ragina Europos Komisiją ryžtingai įgyvendinti EESRK rekomendacijas, pabrėždamas, kad neturint patikimų duomenų jokioje srityje neįmanoma veiksminga veikla.

2.6.1.

EESRK pabrėžia, kad apskritai būtų naudinga gerinti duomenų rinkimą, kuris apimtų ne tik BVP ir ekonominę vertę, bet ir savanorių skiriamą laiką, jų amžių, lytį, veiklos sritis ir apskritai pridėtinę vertę visuomenei, pavyzdžiui, sveikatos bei gerovės, gyvenimo kokybės ir socialinės sanglaudos rodiklius.

2.6.2.

Tik keletas nacionalinių statistikos institucijų inicijavo ir atliko savanoriško darbo tyrimus pagal TDO metodiką, o Lenkija yra vienintelė šalis, kurios nacionalinė statistikos institucija tokius tyrimus yra atlikusi jau du kartus (2011 ir 2016 m.) ir yra numačiusi atlikti dar vieną tyrimą 2022 m. pradžioje. Remiantis 2011 m. tyrimu apskaičiuota, kad savanoriškas darbas sudaro apie 2,8 % BVP (5), o 2016 m. – apie 1,2 % BVP (6). Šį didelį skirtumą lėmė tam tikri metodikos pokyčiai. Vienas iš jų – 2011 m. buvo klausiama apie respondentų savanorišką veiklą, susijusią su savo šeimos nariais, gyvenančiais kitame namų ūkyje, o 2016 m. į tokią veiklą nebuvo atsižvelgta. Kitas pokytis – 2011 m. buvo pateikti klausimai apie savanorišką veiklą visus 2010 m., o 2016 m. atsižvelgta tik į savanorišką veiklą, vykdytą 4 savaičių laikotarpiu pirmąjį ketvirtį, prieš pat apklausą. Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad neįmanoma surinkti palyginamų duomenų neparengus bendros ES lygmens metodikos, kurią inicijuotų Eurostatas.

2.7.

Savanoriška veikla yra naudinga pavieniams asmenims, bendruomenėms, aplinkai, ekonomikai ir apskritai visuomenei ir yra viena iš akivaizdžiausių solidarumo išraiškų. Ji skatina ir palengvina socialinę įtrauktį, didina socialinį kapitalą ir daro pokyčius skatinantį poveikį visuomenei. Su aktyviais savanoriais kuriant klestinčią pilietinę visuomenę, galima lengviau rasti kūrybiškų ir novatoriškų sprendimų, kaip atremti bendrus iššūkius. Savanoriška veikla prisideda prie ekonomikos augimo, todėl ją būtina konkrečiai ir tikslingai įvertinti atsižvelgiant tiek į ekonominį, tiek į socialinį kapitalą. Be to, ji tampa vis svarbesnė aplinkosaugos srityje ir yra itin svarbus daugelio savanorių mokymosi šaltinis. Atsižvelgiant į tai, viešoji politika turi ne tik tiesiogiai remti savanorius, bet ir ja turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad savanoriškai veiklai būtina pagalbinė infrastruktūra ir pakankamas bei tinkamas tokių paramos priemonių kaip mokymas ir draudimo išlaidos finansavimas.

3. Savanoriška veikla ES lygmeniu

3.1.

EESRK apgailestauja, kad pasibaigus Europos savanoriškos veiklos metams (2011 m.) savanorystės klausimas pamažu ėmė trauktis iš Europos darbotvarkės. Oficialiuose dokumentuose ji buvo minima tik pavieniais atvejais – kuriant ES pagalbos savanorių iniciatyvą ir Europos solidarumo korpusą, ir kaip viena iš prioritetinių programos „Europa piliečiams“ temų.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad valstybėse narėse atlikta nedaug savanoriškos veiklos tyrimų. Buvo tiriami įvairūs savanoriškos veiklos aspektai (pavyzdžiui, dalyvavimo savanoriškoje veikloje mastas, dalyvaujančių asmenų demografinis profilis ir jų motyvacija). Tokių mokslinių tyrimų neįmanoma panaudoti atliekant ES lygmens analizę, nes taikyti nenuoseklūs metodai, netgi savanoriškos veiklos apibrėžties aprėptis yra nevienoda, be to, buvo tirtas ne tas pats laikotarpis. Europos Komisijos užsakymu 2010 m. konsultacinės įmonės GHK pateikta ataskaita (7) vis dar yra naujausias turimas išsamus ir vertingas duomenų šaltinis, nors jame ir yra trūkumų kalbant apie duomenų palyginamumą.

3.2.1.

Iš GHK ataskaitos matyti, kad savanoriškoje veikloje, kuri apibrėžiama kaip asmens laisva valia vykdoma veikla, daugiausia nevyriausybinėje organizacijoje ir nesiekiant pelno, dalyvavo 22–23 % vyresnių nei 15 metų ES piliečių.

3.2.2.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į skirtingą metodiką, rezultatų paklaida dažnai gali siekti 30–40 procentinių punktų.

3.3.

2015 m. prie metinės Eurostato apklausos Pajamos ir gyvenimo sąlygos pridėtame ad hoc modulyje Socialinis ir kultūrinis dalyvavimas ir materialinis nepriteklius (8) buvo pateikta keletas klausimų dėl savanorių veiklos. Remiantis šios apklausos duomenimis, apskaičiuota, kad 18,9 % ES piliečių dalyvavo formalioje savanoriškoje veikloje, o apie 22,5 % – neformalioje savanoriškoje veikloje. Tai yra į GHK ataskaitoje nurodytą ES piliečių dalyvavimo mastą panašus lygis.

3.4.

2015 m. balandžio mėn. paskelbtoje greitojoje „Eurobarometro“ apklausoje (9) pateikiami naujausi turimi duomenys apie 15–30 metų amžiaus ES piliečių aktyvumą. EESRK pažymi, kad šio tyrimo duomenys apie jaunimo dalyvavimą yra panašūs į kitų tyrimų duomenis apie visų ES suaugusiųjų dalyvavimą, o tai aiškiai rodo, kad savanoriškoje veikloje vienodai dalyvauja visos amžiaus grupės.

3.4.1.

Remiantis apklausa „Europos jaunimas“, per pastaruosius 12 mėnesių organizuotoje savanoriškoje veikloje dalyvavo 25 % ES jaunimo, tačiau ši procentinė dalis atskirose šalyse labai skiriasi (nuo 10 % iki 42 %).

3.4.2.

Be to, toje pačioje apklausoje daroma išvada, kad „jaunimas daugiausia dalyvauja dviejose pagrindinėse savanoriškos veiklos srityse: labdara, humanitarinė pagalba ir parama vystymuisi (44 %) ir švietimas, mokymas ir sportas (40 %)“. Be to, tai yra populiariausios jaunimo savanoriškos veiklos sritys visose valstybėse narėse.

3.4.3.

93 % respondentų nurodė niekada nebuvę savanoriauti užsienyje.

3.4.4.

Naujasis Europos solidarumo korpusas, dabar apimantis savanorišką veiklą kai teikiama humanitarinė pagalba (anksčiau – Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas), turėtų būti pakankamo tvirtumo ir apimties, kad savanoriškoje veikloje dalyvauti paskatintų daugiau jaunimo, ypač kitose šalyse, tiek pagal šią programą, tiek ir ne pagal ją. Šiam tikslui pasiekti turėtų būti skiriami reikiami ištekliai. Taip pat reikėtų išnagrinėti galimybę išplėsti programą, kad būtų remiamas vyresnių nei 30 metų amžiaus asmenų dalyvavimas savanoriškoje veikloje, arba kitu atveju reikėtų skirti papildomų ES išteklių analogiškai programai be amžiaus apribojimų parengti.

3.5.

2021 m. sausio mėn. Europos Komisija paskelbė žaliąją knygą dėl senėjimo, kurioje pabrėžiama, kad daug vyresnio amžiaus žmonių toliau aktyviai ir naudingai prisideda prie visuomenės ir ekonomikos – formalioje savanoriškoje veikloje dalyvauja 20 % 65–74 metų amžiaus grupės asmenų, o pagal savo sveikatos galimybes joje taip pat toliau dalyvauja ir vyresni nei 75 metų amžiaus asmenys.

3.6.

2020 m. rugsėjo mėn. Taryba paskelbė galutines išvadas „Vyresnio amžiaus asmenų žmogaus teisės, dalyvavimas ir gerbūvis skaitmeninimo amžiuje“ (10), kuriose, be kita ko, paragino Komisiją „išnagrinėti skaitmeninės platformos, skirtos dalyvavimui ir savanoriškai veiklai išėjus į pensiją, sukūrimą“.

3.6.1.

Ši platforma vyresnio amžiaus žmonėms galėtų suteikti informacijos apie dalyvavimą savanoriškoje veikloje kitose šalyse. Be to, ji suteiktų informacijos vietos valdžios institucijoms ir kitiems subjektams, kaip įtraukti vyresnio amžiaus žmones į savanorišką veiklą, o besidomintys savanoriška veikla gautų patarimų ir informacijos, kaip visoje Europoje rasti savanoriškos veiklos pasiūlymų vyresnio amžiaus žmonėms.

3.6.2.

EESRK tvirtai remia tokios platformos, kuri sujungtų esamas platformas ir nedubliuotų dedamų pastangų, sukūrimą ir pabrėžia, kad vyresnio amžiaus žmonių savanoriška veikla yra svarbi tiek asmenims, kurie šia veikla remiami, tiek patiems savanoriams, nes tai leidžia jiems išlikti aktyviais išėjus į pensiją ir daro didelį teigiamą poveikį jų psichinei ir fizinei savijautai.

3.6.3.

EESRK pažymi, kad jaunimui skirtas Europos solidarumo korpusas ir siūloma platforma vyresnio amžiaus savanoriams remti turėtų būti išsamesnės ir kompleksinės Europos savanoriškos veiklos politikos, skatinančios įvairių amžiaus grupių tarpusavio solidarumą ir atsakomybę, pagrindas. Šie žmonės savo noru prisideda prie Europos, kuri grindžiama solidarumu ir Europos vertybėmis, ateities.

3.6.4.

EESRK rekomenduoja, kad palaipsniui į šią platformą turėtų įsitraukti įvairesnio amžiaus savanorių grupės. Be to, turi būti dedama daugiau pastangų tarpvalstybinės savanoriškos veiklos kliūtims šalinti, pavyzdžiui, teisių gauti valstybės skiriamas išmokas ir naudotis paramos sistemomis netekimas, teisės gyventi šalyje suteikimas ir susijusios paslaugos, pavyzdžiui, galimybė sudaryti sutartį dėl mobiliojo telefoninio ir interneto ryšio.

3.7.

Daugelis savanorių visoje Europoje vykdo veiklą, atitinkančią Europos Komisijos ilgalaikius ES projektus (kurie itin svarbūs Europos ateičiai, pavyzdžiui, susijusius su skiepijimu, skaitmenizacija, klimato klausimais, finansinėmis reformomis, diskusijomis dėl branduolinės energijos, darbo reformomis ir pan.). Kadangi piliečiai turi faktiškai ir nešališkai suprasti pagrindinius ES institucijų pasiūlymus, prieš galėdami jiems pritarti, EESRK ragina Europos Komisiją aktyviai remti savanorių vykdomą veiklą, kuri gali padėti užsitikrinti piliečių paramą pagrindiniams ES projektams, be kita ko, mažinant melagingos ir šališkos informacijos pavojų.

3.8.

Išaugus projektų finansavimui taikant fiksuotąją normą ir fiksuotąsias sumas turėtų būti galima savanorių indėlį pripažinti kaip bendrą finansavimą ES dotacijų atveju. Tačiau praktikoje tai blogai veikia, nes savanoriškas darbas paprastai negali būti įtrauktas į organizacijų apskaitą. Be to, daugelis ES dotacijas valdančių agentūrų prašo pateikti mokėjimų kvitus už visą mokėjimų taikant fiksuotąsias normas ir fiksuotąsias sumas dydį – kartais tai prieštarauja finansavimo būdo kaip apskaičiavimo metodo tikslui ir dvasiai. EESRK pakartoja su tuo susijusį savo prašymą, pateiktą 2006 m. (11) ir 2013 m. (12) priimtose nuomonėse, ir apgailestauja, kad į jas iki šiol nėra visapusiškai atsižvelgta. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Tarybos finansavimo programose numatytas mechanizmas, pagal kurį savanorių laikas gali būti įtrauktas kaip bendras finansavimas dotacijai gauti.

3.9.

EESRK tvirtai remia Europos savanoriškos veiklos sostinės konkursą (13), kurį 2013 m. paskelbė Europos savanoriškos veiklos centras kaip 2011 m. Europos savanoriškos veiklos metų tęsinį, kuriuo vietos savanoriškos veiklos politika ir praktika susiejama su Europos kontekstu ir Europos vertybėmis bei politikos sistemomis. EESRK ragina visas ES institucijas skatinti ir remti šią iniciatyvą ypatingą dėmesį skiriant subnacionaliniam lygmeniui, kaip būdui piliečius suartinti su ES politikos formuotojais ir parodyti ES lygmens paramą solidarumu grindžiamai veiklai ir aktyviems, Europos ateitį kurti padedantiems piliečiams. EESRK ragina Europos Komisiją aktyviai remti gerosios patirties sklaidą vykdant viešąją politiką, kuria remiama savanoriška veikla vietos lygmeniu, ypač pasinaudojant savivaldybių, kurios tapo Europos savanoriškos veiklos sostinės konkurso kandidatėmis ir laureatėmis, pavyzdžiais.

4. Savanoriškos veiklos tendencijos

4.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad savanorių veiklai artimiausiais metais įtakos turės vykstantys demografiniai pokyčiai.

4.1.1.

Europoje visuomenė senėja ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad yra daugiau kvalifikuotų ir ilgiau dirbti galinčių savanorių, tačiau yra ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga savanorių parama, nes žmonės gyvena ilgiau. Vis dėlto mažėjant gimstamumui gali trūkti savanoriauti norinčio jaunimo ir reikės daugiau suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus savanorių tarpusavio projektų.

4.1.2.

Europa tampa vis įvairesnė ir keičiasi gyventojų dalis, todėl reikės daugiau pastangų socialinei įtraukčiai užtikrinti. Valstybės narės negali už visa tai sumokėti viešosiomis lėšomis ir, net jei jos turėtų reikiamų lėšų, svarbūs yra ne tik pinigai. Tikrai įtraukčiai būtinas žmogiškumu ir solidarumu grindžiamas požiūris. Tam reikia drauge veikiančių ir solidarumo vedamų savanorių. Kadangi šeimos labiau išsibarsčiusios po skirtingas šalis ir žemynus, raginama dėti daugiau pastangų kovojant su vienišumu ir teikiant socialinę paramą. EESRK mano, kad ES, valstybių narių ir vietos lygmens valdžios institucijos turėtų būti tam pasirengusios, ir kad šis procesas turi apimti savanoriškos veiklos plėtrai palankių sąlygų kūrimą.

4.1.3.

Valstybėse narėse surenkama mažiau mokesčių ir mažinami viešieji biudžetai, tačiau tuo pat metu auga paslaugų paklausa. Dėl didėjančios nelygybės ir skurdo vis daugiau žmonių reikia pagalbos, tačiau tai prieštarauja lėšų mažinimui pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios, padedant savanoriams, galėtų labiau pagerinti pavienių piliečių ir šeimų padėtį. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pasiekti geresnę pusiausvyrą.

4.2.

EESRK pabrėžia, kad dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ir veiklos rūšių, kurios suteikia socialinį pripažinimą, arba dėl būtinybės įgyti naujų įgūdžių, kurie gali būti naudingi jaunesniosios kartos profesinei veiklai, piliečių motyvacija dalyvauti savanoriškoje veikloje ir realios savanoriškos veiklos galimybės gali skirtis, todėl, nepaisant didelės „pasiūlos ir paklausos“, gali sumažėti savanoriškos veiklos mastas. Būtina nuolat stebėti šį reiškinį, kad būtų galima laiku pritaikyti viešąją politiką.

4.3.

Dažnai pastebimas perėjimas nuo tradicinės, įprastos ilgalaikės savanoriškos veiklos, kuri grindžiama suplanuotais ir ilgalaikiais įsipareigojimais, prie epizodinės savanoriškos veiklos. Nemažai savanorių yra pasirengę imtis epizodinės veiklos, net ir vienkartinio renginio atveju, tačiau nenori prisiimti jokių ilgalaikių asmeninių įsipareigojimų. Šią tendenciją atspindi populiarėjantis „savanorių turizmas“, kai žmonės keliauja dėl konkretaus savanoriškos veiklos tikslo arba atostogaudami pasinaudoja galimybe užsiimti savanoriška veikla. Reikia būti labai atidiems užtikrinant, kad tokia savanoriška veikla iš tikrųjų siekiama patenkinti visuomenės poreikius. Tais atvejais, kai savanoriška veikla gali daugiau pakenkti nei padėti, pavyzdžiui, įstaigose, kur prižiūrimi vaikai ar kiti pažeidžiami asmenys (kaip antai našlaičių namuose), ji turėtų būti draudžiama.

4.4.

Pastaraisiais metais pastebėta ir kita tendencija – atsiranda tarpininkai, pavyzdžiui, socialinės apsaugos ar švietimo įstaigos, religinės organizacijos, šeimų savanoriškos veiklos organizatoriai, vietos savanoriškos veiklos centrai arba darbuotojų (įmonių) savanoriška veikla. Šios įstaigos padeda savanoriams rasti veiklos sritį ir ieško organizacijų, kurios tiesiogiai nukreips savanorius. Taip remiami žmonės, kurie ieško galimybės pradėti savanorišką veiklą. Tačiau kyla pavojus, kad šių tarpininkų veikla gali daryti neigiamą poveikį savanoriškos veiklos suvokimui visuomenėje, ypač, jei jų veikla tampa komercinė.

4.5.

Sustiprinti gebėjimai naudotis internetu ir socialinės žiniasklaidos priemonėmis leidžia žmonėms lengviau patiems imtis ad hoc savanoriškos veiklos. Be to, tai leidžia piliečiams greičiau tiesiogiai rasti savanoriškos veiklos galimybių, kai internetinėse platformose suderinama pasiūla su paklausa. Sparčiai plintant naujoms technologijoms atsirado daugiau naujų savanoriškos veiklos formų, pavyzdžiui, savanoriška veikla internetu, kuriai nėra svarbus konkretus laikas ir vieta ir kuri gali būti vykdoma bet kurioje vietoje, kurioje savanoris turi prieigą prie interneto ir prisijungimui būtiną įrangą.

4.5.1.

Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, jog reikia pasirūpinti, kad nebūtų atstumti internetinės prieigos neturintys asmenys.

4.5.2.

EESRK pabrėžia, kad valstybių narių savanoriškos veiklos teisinės sistemos turi neatsilikti nuo šios raidos ir užtikrinti (pavyzdžiui, duomenų apsaugos atžvilgiu), kad pažeidžiami asmenys būtų saugomi, o savanoriai – tinkamai apmokyti, net ir tada, kai savanoriška veikla vykdoma neformaliai ir ad hoc pagrindu. Politikos formuotojai neturėtų manyti, kad savanoriškos veiklos rėmimui ir infrastruktūros organizacijoms finansavimas yra nebūtinas, nes žmonės gali patys veiklą organizuoti internetu.

4.6.

EESRK mano, kad darbuotojų savanoriškos veiklos srityje būtinas labiau tarpsektorinis socialinių partnerių bendradarbiavimas. Kad poveikis būtų kuo didesnis, darbdaviai ir darbuotojai turėtų bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios yra šios srities ekspertės ir (arba) priežastis, dėl kurios jie nori padėti, o ne mėginti patys tiesiogiai įgyvendinti savanoriškos veiklos programas.

4.7.

EESRK pripažįsta, kad savanorytė yra auganti Europos pramonės šaka ir turėtų būti reguliuojama siekiant apsaugoti savanoriškos veiklos vientisumą, potencialius savanorius ir vietos bendruomenes.

4.8.

54 % „Eurobarometro“ apklausoje (14) dalyvavusių jaunuolių nurodė, kad dalyvaudami savanoriškoje veikloje išlaidų nepatyrė, 28 % nurodė, kad išlaidų patyrė ir jos nebuvo kompensuotos, o 16 % jaunuolių nurodė, kad dėl savo patirtų išlaidų jie gavo išmokų. Naudos gavėjai arba savanorių darbo organizatoriai turi atsižvelgti į šiuos duomenis, kad išlaidos netaptų kliūtimi, apribojančia jaunimo dalyvavimą. EESRK pabrėžia, kad svarbu kompensuoti net ir nedideles savanorių išlaidas, ir tikisi, kad nacionalinės ir vietos valdžios institucijos propaguos ir rems šį požiūrį, kad savanorių ar susijusių organizacijų mokamiems mokesčiams nebūtų daromas neigiamas poveikis.

4.9.

Europoje savanoriams ir jų paramos gavėjams taikomos teisinės sistemos ir teisiniai bei saugumo reikalavimai yra prieštaringi. EESRK pabrėžia, kad reikėtų imtis veiksmų sistemai racionalizuoti, kad ji būtų saugi ir naudinga visiems. Visų šalių draudimo rinkose turėtų būti galimybė savanoriams gauti civilinės atsakomybės draudimą, o Vyriausybė ir (arba) fondas turėtų skirti paramą išlaidoms padengti. Kiekvienoje šalyje turėtų būti privaloma asmenims, dirbantiems su vaikais ar pažeidžiamais asmenimis, pateikti teistumo (neteistumo) pažymą, kurią potencialūs savanoriai turėtų lengvai ir nebrangiai gauti. EESRK ragina visas valstybes nares taikyti šiuos sprendimus ir primygtinai ragina Europos Komisiją skatinti geriausią praktiką šioje srityje. Tokia veikla taip pat paskatins tarpvalstybinę savanorišką veiklą.

4.10.

EESRK mano, kad kuo anksčiau jaunuolius galima supažindinti su savanoriška veikla, tuo labiau tikėtina, kad jie vėliau taps visuomenės gyvenime dalyvaujančiais ir iniciatyviais piliečiais, kurie prisideda prie Europos ateities. Turėtų būti skatinamos tokios iniciatyvos kaip mokymosi tarnaujant bendruomenei programos mokyklose ir šeimų savanorystė. Kai būtina, reikėtų pritaikyti teisines sistemas, kad savanoriais taip pat galėtų būti jaunuoliai ir vaikai. Jaunimo organizacijos šiame procese atlieka labai svarbų vaidmenį ir todėl turėtų gauti tinkamą ir pakankamą viešųjų institucijų paramą.

5. Savanorių vaidmuo bendruomenėje

5.1.

Nėra jokių abejonių, kad savanoriai sukuria didelę ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę vertę. Ne pelno organizacijoje savanoriai neretai yra būtini veiksmingam užduočių vykdymui, jie yra vienas iš svarbiausių šių organizacijų išteklių. Išorėje jie dažnai laikomi šių organizacijų veiklos simboliu. Daugeliui žmonių, ypač jaunimui, savanoriška veikla yra ypatinga. Dažnai tai būna jų pirmoji veikla, kai jie gali reaguoti į realius socialinius poreikius ir greitai pamatyti savo, kaip aktyviai veikiančių piliečių, veiksmų poveikį ir taip gerokai sumažinti socialinės atskirties riziką.

5.2.

Daugeliu atvejų teisiškai tampa sunkiau organizuoti veiklą bendro intereso klausimais ir įtraukti žmones į savanorišką veiklą visuomenės labui už tai negaunant asmeninės naudos. Turėtų būti užtikrintos teisės jungtis į asociacijas, taip pat viešasis finansavimas ir parama pilietinės visuomenės organizacijoms. EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės organizacijoms skirtas viešasis finansavimas ne tik labai padeda, kad jos veiktų ir galėtų atlikti savo vaidmenį visuomenėje, bet ir išsaugoti savo nepriklausomumą ir gebėjimą užtikrinti vidaus demokratinius procesus, leidžiančius pripažinti jų narių pageidavimus ir jiems atstovauti be kišimosi iš išorės.

5.2.1.

Gerai veikianti pilietinė visuomenė yra sveikos demokratijos ženklas ir labai prisideda prie gyvenimo kokybės, taikos ir stabilumo. Dalyvaujamoji demokratija papildo atstovaujamąją demokratiją ir grėsmės nekelia.

5.2.2.

Savanorių veiklą koordinuojančių organizacijų atveju viešasis finansavimas leidžia užtikrinti daug didesnę naudą visuomenei, kuri, taikant specialų sverto mechanizmą, suteikia realią ekonominę vertę.

5.3.

Šiuo metu europiečiai yra labiau linkę įsipareigoti trumpalaikei savanoriškai veiklai, kuri jiems yra akivaizdžiai naudinga, pavyzdžiui, savanoriška veikla festivalyje ar koncerte; jie nėra linkę prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų nustatytiems visuomenės poreikiams patenkinti. EESRK pageidautų, kad politikos formuotojai aktyviau propaguotų savanorystės pridėtinę vertę kaip socialinį kapitalą, o ne tiesiog kaip asmeninę galimybę ar mechanizmą sutaupyti lėšų žmogiškiesiems ištekliams. Valdžios institucijos turi padėti savanoriams ir jų veiklą remiančioms organizacijoms geriau parodyti jų sukuriamą vertę ir daromą poveikį, kad būtų galima ir ateityje žmones sudominti savanoryste, nes žmonės turi vis didesnį pasirinkimą kaip leisti savo laisvalaikį.

5.4.

Per COVID-19 pandemiją daug politikos formuotojų ir paprastų piliečių turėjo galimybę pamatyti ypatingą savanoriškos veiklos potencialą ir realų poveikį: tai ir struktūruota veikla, kurią koordinuoja viešoji institucija ar organizacija, ir pavienė ad hoc veikla, kurios spontaniškai imasi asmenys, norintys padėti. EESRK pagerbė šimtus tūkstančių visoje Europoje veikiančių savanorių, kurie 2020 m. padėjo dėl COVID-19 pandemijos bėdos ištiktiems žmonėms, skirdamas savo pilietinio solidarumo premiją (15) organizacijoms ir pavieniams asmenims, dalyvavusiems savanoriškoje veikloje COVID-19 poveikiui švelninti.

5.5.

Ilgalaikius savanorystės įsipareigojimus sunkiau prisiimti darbuotojams, kurių darbo valandos nėra pastovios ir profesinė veikla nėra labai stabili. Pavyzdžiui, parduotuvių darbuotojams tik prieš 24 val. pranešama, ar reikės dirbti, todėl jiems itin sunku įsipareigoti savanoriauti. Tas pats pasakytina ir apie daugelį pagal iškvietimą dirbančių darbuotojų. EESRK pažymi, kad savanorių organizacijos turėtų būti remiamos praktine patirtimi, įskaitant gerąją patirtį, kaip stiprinti gebėjimus, kad būtų galima reaguoti į kintančią potencialių savanorių paklausą ir rasti naujų vadovavimo savanoriams būdų.

5.6.

Viena iš priemonių gerinti prastą sveikatą, neskiriant vaistų arba papildomai prie vaistų išrašymo, yra socialinės veiklos skyrimas (16). Savanorystė tapo veiksminga ir vis populiarėjanti socialinės veiklos skyrimo programų dalis. Moksliniai tyrimai rodo, kad savanorystė daro teigiamą poveikį psichikos sveikatai ir dalyvavimas savanoriškoje veikloje pagal socialinės veiklos skyrimo programas yra naudingas. EESRK mano, kad savanorystė kaip socialinės veiklos skyrimo praktika Europoje turėtų būti plačiau taikoma gaivinant ekonomiką po COVID-19 pandemijos, o jos poveikis – atidžiai stebimas. Reikėtų užtikrinti, kad organizacijos, siūlančios savanoriškos veiklos vietas pagal socialinės veiklos skyrimo programas, laikytųsi etikos principų ir kokybės gairių dėl didelio poveikio, poreikiais grindžiamų, pridėtinę vertę suteikiančių savanoriškų veiksmų.

5.7.

Atsižvelgdamas į teigiamą 2011-ųjų Europos savanorių metų poveikį, didelį poreikį sukurti teisinę ir socialinę savanoriškos veiklos plėtojimo sistemą ir stipriai pasikeitusią savanorių ir potencialių savanorių elgseną, EESRK ragina Europos Komisiją imtis veiksmų ir 2025-uosius metus paskelbti Europos savanorių metais.

5.7.1.

Europos savanorių metai būtų tinkamas būdas įvertinti visų savanorių pastangas ir poveikį COVID-19 krizės metu ir pabrėžti jų daromą įtaką ir svarbą ekonomikos gaivinimui ir solidarumu, pagarba, lygybe ir bendromis vertybėmis grindžiamos Europos ateičiai.

5.7.2.

EESRK tiki, kad Europos Komisijos koordinuojamas priemonių rinkinys, atsižvelgus į EESRK pateiktas pastabas, valstybėms narėms suteiktų postūmį visapusiškai remti savanorišką veiklą ir kad savanoriškos veiklos klausimas taps nuolatine, o ne atsitiktine Europos politikos dalimi.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) ECO/343 – Statistikos priemonės savanoriškai veiklai įvertinti (OL C 170, 2014 6 5, p. 11).

(2) https://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---dgreports/---stat/documents/publication/wcms_162119.pdf

(3) Savanoriško darbo rodiklių aprašymas.TDO.

(4) TDO tarptautinės darbo statistikos specialistų konferencija.

(5) Statistics Poland – Volunteering 2011.

(6) Statistics Poland – Volunteering 2016.

(7) GHK ataskaita „Savanoriška veikla Europos Sąjungoje“, GHK 2010 m.

(8) 2015 EU-SILC Module on Social/Culture Participation and Material Deprivation.

(9) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 408. Europos jaunimas.

(10) Tarybos išvados, 2020 m. spalio 9 d.

(11) SOC/243 – Savanoriška veikla, jos vaidmuo Europos visuomenei ir poveikis (OL C 325, 2006 12 30, p. 46).

(12) ECO/343 – Statistikos priemonės savanoriškai veiklai įvertinti (OL C 170, 2014 6 5, p. 11).

(13) Europos savanoriškos veiklos sostinė.

(14) Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 408. Europos jaunimas.

(15) EESRK pilietinio solidarumo premija.

(16) The Healing Power of Social Prescribing ir Policy Statement on Volunteering & Social Prescribing – CEV 2019.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/27

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kaip garantuoti deramą darbą jaunimui ir užtikrinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo įtrauktį tinkamai rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus?“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/05)

Pranešėja

Nicoletta MERLO

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
Priimta skyriuje	2021 11 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	152 / 13 / 48

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP) kaip precedento neturinčią pokyčių ir investicijų į tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą skatinimo galimybę, kuria būtina pasinaudoti taikant įtraukų valdymą, grindžiamą dialogu, atvirumu ir skaidrumu.

1.2.

Komitetas apgailestaudamas pažymi, kad rengiant NEGADP kai kuriose valstybėse narėse trūko prasmingų ir tikslingų konsultacijų su socialiniais partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais. EESRK ragina Komisiją įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas struktūruotas ir prasmingas socialinių partnerių, organizuotos pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų dalyvavimas įgyvendinant NEGADP ir vykdant jų stebėseną. Socialinio dialogo apsauga ir stiprinimas nacionaliniu lygmeniu yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų veiksmingai panaudotos įtraukiam ekonomikos gaivinimui.

1.3.

EESRK siūlo įvertinti ir susisteminti nacionaliniu lygmeniu sukauptą geriausią patirtį, kai konsultacijos su socialiniais partneriais ir jaunimo organizacijomis specialiuose komitetuose ir socialinis dialogas davė puikių rezultatų, susijusių su jaunimo klausimams skirta politika ir priemonėmis kokybiškoms darbo vietoms ir karjeros perspektyvoms jaunimui kurti.

1.4.

Komitetas ragina valstybes nares užtikrinti kokybišką ir įtraukų visų jaunų žmonių, o ypač neįgaliųjų, orientavimą bei konsultavimą pradedant ankstyvuoju mokykliniu ugdymu, kad jie gautų daugiau informacijos apie tolesnį švietimą ir vėliau – apie profesines galimybes, atsižvelgiant į darbo rinkos žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

1.5.

EESRK palankiai vertina priemones, kuriomis skatinamas ir populiarinamas profesinio rengimo ir mokymo, kaip inovacijų varomosios jėgos, vaidmuo ir įvaizdis, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžiai, mokymasis visą gyvenimą ir veiksmingas tarpininkavimas užimtumo klausimais, nes jos yra labai svarbios siekiant panaikinti esamą įgūdžių spragą. Taip pat svarbu tobulinti įgūdžių vertinimą siekiant veiksmingai iš anksto nustatyti įgūdžius, kurių prireiks būsimose darbo rinkose. Turėtų būti imtasi atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų prieinamas ir neįgaliesiems, remiantis individualių gebėjimų pripažinimu ir suteikiant galimybę visiems piliečiams įgyti jų asmeniniam tobulėjimui naudingų profesinių įgūdžių, kartu tenkinant konkrečius įmonių poreikius, susijusius su neužpildytomis kvalifikuoto darbo vietomis.

1.6.

EESRK rekomenduoja tikslinėms grupėms, visų pirma NEET jaunimui, teikti individualiems poreikiams pritaikytą paramą. Ši parama turėtų padėti visapusiškai spręsti visus su integracija į darbo rinką susijusius klausimus, pavyzdžiui, būsto, apgyvendinimo, transporto ir sveikatos klausimus.

1.7.

EESRK mano, kad pirmiausia reikia užtikrinti valstybinių užimtumo tarnybų, kurios yra vienos iš pagrindinių aktyvios darbo rinkos politikos dalyvių, veiksmingumą ir tinkamumą, prireikus tikslingai investuojant ir vykdant reformas, kad jos galėtų padėti visiems žmonėms, visų pirma darbo ieškantiems pažeidžiamiausiems ir labiausiai nuo darbo rinkų nutolusiems asmenims, ar juos perorientuoti.

1.8.

EESRK apgailestauja, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos, kaip pagrindinės politikos priemonės kovojant su didėjančiu jaunimo nedarbu, potencialas nėra visiškai išnaudotas. EESRK ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų įgyvendinta sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva, įskaitant kokybišką mokymą, kuriuo skatinama integracija į darbo rinką, ir ragina Europos Komisiją pateikti veiksmų, kurių imtasi siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendacijas dėl sustiprintos Jaunimo garantijų iniciatyvos nacionaliniu lygmeniu, apžvalgą bei užtikrinti veiksmingas sąsajas su NEGADP.

1.9.

EESRK palankiai vertina NEGADP nuostatas, kuriomis remiamas kokybiškas mokymas, įskaitant pameistrystę ar stažuotes, nes tai yra veiksminga priemonė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti ir ji gali užtikrinti geresnę jaunimo (ir kitų asmenų) integraciją į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (1). Tačiau Komitetas ragina uždrausti neapmokamas stažuotes. Atliekant būsimą Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos peržiūrą turėtų būti užtikrintas deramas atlyginimas visiems stažuotojams. EESRK taip pat siūlo parengti Europos stažuočių kokybės sistemą siekiant užtikrinti šios mokymosi patirties mokomąją vertę.

1.10.

EESRK ragina valstybes nares panaudoti ekonomikos gaivinimui skirtas lėšas investicijoms į kokybiškų darbo vietų kūrimą ir, prireikus, į jaunimo įgūdžių tobulinimą, ypatingą dėmesį skiriant neterminuotoms darbo sutartims ir deramoms darbo sąlygoms, kurios sumažina nesaugumo riziką. Be to, Komitetas pabrėžia, kad reikia panaikinti atotrūkį socialinės apsaugos srityje, ir ragina valstybes nares tinkamai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl socialinės apsaugos galimybių (2) bei įdiegti šiuolaikinę visoms darbo formoms pritaikytą sistemą, kuri galėtų garantuoti deramas būsimų pensininkų, ypač tų, kurie turi ar turės pertraukiamą darbo stažą, pajamas.

1.11.

EESRK mano, jog tam, kad nebūtų skatinamas darbo vietų neužtikrintumas, subsidijas samdai būtina skirti tik su sąlyga, kad bus pasirašomos neterminuotos darbo sutartys ar stabilizavimo programos. Be to, įdarbinimo paskatos gali būti veiksmingos kuriant užimtumo galimybes nepalankioje padėtyje esantiems darbo ieškantiems asmenims, taip pat perkeliant atleidžiamus darbuotojus, skatinant jų perėjimą į naujus sektorius ir profesijas.

1.12.

EESRK mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti psichikos sveikatos ir psichosocialinių sutrikimų klausimams, ypač jaunimo, mažinant su psichikos sveikata susijusį stigmatizavimą, vykdant prevencijos ir informuotumo didinimo veiklą, kuri turi prasidėti mokyklose ir būti išplėsta įtraukiant įmones. Be to, reikia teikti tinkamą finansavimą šios srities paslaugų ir pagalbos teikėjams.

1.13.

EESRK pažymi, kad darbo pasaulyje išliekantys lyčių skirtumai didina jaunų moterų pažeidžiamumą dėl ekonominių COVID-19 pandemijos padarinių. Komitetas palankiai vertina kai kurių valstybių narių taikomas priemones, kuriomis skatinamas ir propaguojamas moterų užimtumas ir moterų verslumas, investuojama į tinkamą socialinę infrastruktūrą ir reformuojamos vaikų priežiūros, ypač ankstyvojo vaikų ugdymo, sistemos, ir ragina šią gerąją patirtį plėsti ES lygmeniu, kad būtų remiamas visiškas moterų, ypač jaunų motinų, užimtumas.

2. Aplinkybės

2.1.

COVID-19 pandemija padarė ir tebedaro milžinišką poveikį mūsų visuomenei ir ekonomikai. Europos Sąjunga ėmėsi svarbių priemonių, kad atsigautų: pirmą kartą valstybės narės kovai su krize pasirinko Europos solidarumą ir konvergenciją, o ne griežtas taupymo priemones.

2.2.

Pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė), kuri sudaro didžiąją priemonės „NextGenerationEU“ dalį, valstybių narių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti skiriama 672,5 mlrd. EUR vertės paskolų ir dotacijų. Šia precedento neturinčia suma siekiama sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį ir užtikrinti, kad Europos ekonomika ir visuomenė būtų tvaresnės, atsparesnės bei geriau pasirengusios žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos sunkumams ir galimybėms.

2.3.

Pagal susitarimą, mažiausiai 37 % NEGADP išlaidų turėtų būti skirta klimato tikslams, o 20 % – skaitmeninei pertvarkai remti. Be to, visos investicijos ir reformos turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą, užtikrinant, kad jos nepadarytų didelės žalos aplinkai. Taip pat tikimasi, kad NEGADP padės veiksmingai spręsti atitinkamus uždavinius, nustatytus pagal Europos semestrą pateiktose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; tačiau nenustatyta minimali išlaidų riba ar procesas įvairiems išlaidų prioritetams, pavyzdžiui, jaunimui, stebėti.

2.4.

Siekiant pagerinti dalyvavimą kuriant politikos priemones, įskaitant NEGADP priemones, labai svarbu per Europos semestrą įvairiais lygmenimis ir į visas politikos sritis laiku ir prasmingai įtraukti socialinius partnerius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką užimtumui ir darbo rinkoms. Socialinis dialogas yra sėkmingo ir teisingo politikos formavimo varomoji jėga, jei jo metu galima pasiūlyti veiksmingų sprendimų ir atsižvelgti į vykstančius politikos pokyčius bei, prireikus, kolektyvinių derybų reformas.

2.5.

Šia Priemone papildoma kita jaunimo klausimams skirta veikla (3) ir ji yra glaudžiai suderinta su Komisijos 2019–2024 m. prioritetais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ES turi sukurti patrauklesnę investicijų aplinką ir skatinti ekonomikos augimą, kuris sudaro sąlygas kurti kokybiškas darbo vietas, ypač jaunimui ir smulkiajam verslui (4). Naujoji Europos Komisijos programa ALMA (5) (angl. Aim, Learn, Master, Achieve (Siekti, mokytis, išmokti, pasiekti)) – nauja „Erasmus“ tipo NEET jaunimui skirta stažuočių programa, suteikianti galimybę įgyti trumpalaikę darbo patirtį jauniems europiečiams kitose valstybėse narėse, gali duoti teigiamų rezultatų, jei jos dalyviams bus užtikrinti kokybės standartai, įskaitant socialinę apsaugą, profesinį orientavimą ir priežiūrą bei deramą darbo užmokestį.

2.6.

Sausio 22 d. Europos Komisija paskelbė naujas gaires, kurių ES valstybės narės turi laikytis rengdamos savo NEGADP, kad galėtų naudotis vadinamuoju ekonomikos gaivinimo fondu. Iš šių gairių matyti, kad viešoji jaunimui skirta politika nebėra tik „horizontalusis“ planų tikslas, t. y. aspektas, į kurį reikia atsižvelgti siekiant kitų pagrindinių tikslų, bet priemonės „NextGenerationEU“ būtina sąlyga ir didžiausias prioritetas ir turi būti įtraukta ne tik kaip horizontalusis prioritetas, bet kaip atskiras ramstis.

2.7.

ES šalys savo NEGADP turėjo oficialiai pateikti iki 2021 m. balandžio 30 d. Tačiau Komisija šį terminą pratęsė ir sutiko, kad šalys galėtų savo planus pateikti iki 2022 m. vidurio. 2021 m. spalio 15 d. buvo pateikti 26 planai.

2.8.

Ši Priemonė yra kartą per dešimtmečius valstybėms narėms pasitaikanti galimybė ne tik įveikti visuomenės sveikatos krizę, bet ir siekti dvejopo perėjimo prie skaitmeninės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, sukurti stiprią socialinę gerovę ir skatinti sanglaudą. Ji suteikia realių galimybių pasiekti apčiuopiamų pokyčių jauniems darbuotojams ir neleisti jiems tapti „prarastąja“ karta be sąžiningų galimybių rytojaus Europoje. Tačiau labai svarbu nacionaliniu ir Europos lygmenimis užtikrinti įtraukų valdymą, kuriame socialinis dialogas ir bendradarbiavimas su pilietine visuomene turi stiprų ir prasmingą poveikį.

2.9.

Dėl COVID-19 krizės dar labiau padidėjo nelygybė, dėl kurios darbuotojai, ypač jauni darbuotojai, atsidūrė nepalankesnėje padėtyje. Šioje nuomonėje savo iniciatyva EESRK, remdamasis kai kurių valstybių narių NEGAD planuose pateiktų šiai kartai skirtų priemonių analize ir taip nustatęs gerąją patirtį bei trūkumus, ketina pateikti rekomendacijų, kaip garantuoti jaunimui deramą darbą ir užtikrinti NEET jaunimo įtrauktį įgyvendinant projektus.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Europos jaunimas yra tarp labiausiai nukentėjusiųjų nuo pandemijos: buvo uždarytos mokyklos, universitetai ir socializacijos vietos, todėl iš jaunimo buvo atimtas švietimas, kultūra ir ryšiai; dėl ekonominių COVID-19 pandemijos pasekmių darbo neteko kas šeštas jaunuolis (6); 2021 m. rugpjūčio mėn. jaunimo nedarbas ES siekė 16,5 % (7); kai kuriose šalyse jaunimas nukentėjo ypač skaudžiai ir nedarbas išaugo dar labiau. Tokia padėtis Ispanijoje (40,5 %), Italijoje (29,7 %), Bulgarijoje (18,3 %) ir Prancūzijoje (19,6 %) ir tai tik keletas pavyzdžių. Be to, renkant oficialius duomenis yra tendencija į juos neįtraukti dalies bedarbių jaunuolių, nes jie arba nesikreipia dėl bedarbio pašalpų, arba nesiregistruoja įdarbinimo agentūrose, o pragyvenimui užsidirba fiktyviu savarankišku darbu, dirbdami platformoje arba šešėlinėje ekonomikoje. Todėl galima daryti prielaidą, kad tikrieji skaičiai galėtų būti dar didesni, nei nurodė Eurostatas.

3.2.

Be to, COVID-19 krizė dar labiau apsunkino NEET jaunimo padėtį. NEET jaunimo skaičius Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Italija, Graikija, Bulgarija ir Rumunija, yra labai didelis ir vėl didėja dėl mokyklos nebaigimo, tinkamų gairių trūkumo, prarandamų darbo vietų ir menkų galimybių įsidarbinti. Šiai pažeidžiamų jaunuolių kategorijai kyla didesnė marginalizacijos, skurdo ir nuolatinės atskirties nuo darbo rinkos rizika.

3.3.

NEET jaunimas yra plati kategorija, apimanti nevienalytę gyventojų grupę, įskaitant bedarbius, mokyklos nebaigusius asmenis, visus nusivylusius aukštųjų mokyklų absolventus, kurie vis dar nerado darbo, ir kitus dėl įvairių priežasčių neaktyvius jaunus žmones. Bedarbiai yra tik platesnės NEET jaunimo kategorijos pogrupis, o bedarbių ir NEET grupių sutapimas skiriasi priklausomai nuo laikotarpio ir šalių (8).

3.4.

Didelis NEET jaunimo skaičius yra didelis nuostolis mūsų ekonomikai ir visuomenei. Šių asmenų patiriamas nusivylimo ar atskirties jausmas taip pat kelia didelę politinę riziką mūsų demokratinių visuomenių stabilumui. Tai, kad švietimo ir socialinėms sistemoms nepavyksta visiškai užkirsti kelią šiam reiškiniui arba sumažinti NEET jaunuolių skaičiaus, rodo, jog trūksta veiksmingos ir plačiai remiamos politikos, kuria būtų skatinamos lygios galimybės visoje Europoje.

3.5.

Ši krizė ypač veikia nestandartinių ir įvairių užimtumo formų darbuotojus (9) (dirbančius atsitiktinį darbą, darbą pagal paslaugų kvitus, darbą platformose, trumpų projektų darbą, bendradarbiavimu grindžiamas darbą ir kt.) (10) ir, deja, tokiose užimtumo formose vyrauja jaunimas. Tai gali būti mažai apmokamas darbas, nereguliarus darbo laikas, menkas darbo vietos užtikrintumas su prasta socialine apsauga arba visai be jos (kalbant apie apmokamas atostogas, pensiją, laikinojo nedarbingumo atostogas ir pan.). Dažnai dirbant tokį darbą nesuteikiamos teisės į pašalpas, mokamas pagal Vyriausybių įgyvendinamas nedarbo sistemas ar sutrumpinto darbo laiko priemones (11). Šio tipo darbas dažniausiai būdingas sektoriams ir pramonės šakoms, kurie ypač nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, turizmo, didmeninės prekybos, mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maisto (12). Kita vertus, naujos darbo formos gali tapti galimybe jaunimui, gyvenančiam kaimo ar atokiose vietovėse, jauniems neįgaliesiems, studentams ir jauniems tėvams, todėl būtina užtikrinti deramą darbo užmokestį ir socialinę apsaugą.

3.6.

Turėtų būti nustatytos periferinės kliūtys užimtumui, tokios kaip judumas, skaitmeninis raštingumas, sveikata ir nesaugios gyvenimo sąlygos, įskaitant būsto ar socialinės apsaugos trūkumą, ir į jas atsižvelgta NEGAD planuose. EESRK mano, kad valstybės narės kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu galėtų stebėti šias jaunimo integracijos į darbo rinką kliūtis ir savo NEGAD planuose teikti konkrečių pasiūlymų dėl jų pašalinimo.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Atsigavimą po COVID-19 reikėtų vertinti kaip galimybę. Ekonomika, kaip ir darbo rinka, patyrė sukrėtimų.

4.2.

NEGADP yra precedento neturinti pokyčių skatinimo galimybė, kuria būtina pasinaudoti taikant įtraukų valdymą, grindžiamą dialogu, atvirumu ir skaidrumu. Į priemones, finansuojamas pagal NEGADP, turėtų būti įtrauktos vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė, įskaitant jaunimo organizacijas, kad būtų sukurtas dalyvaujamasis valdymas, kuriuo vadovaujantis galima pasiekti sutarimą, pasitikėjimą ir teisingumo jausmą dėl NEGADP.

4.3.

EESRK mano, kad kurdamos, įgyvendindamos ir stebėdamos priemones, pritaikytas jauniems darbuotojams ir NEET jaunimui, valstybės narės turėtų garantuoti nuolatines konsultacijas su socialiniais partneriais, pilietine visuomene ir ypač jaunimo organizacijomis, kad būtų galima iš jaunosios kartos perspektyvos įvertinti, ar ir kokiu mastu politika yra tinkama jų švietimo ir karjeros perspektyvoms ir padeda sklandžiai patekti į darbo rinką.

4.4.

EESRK teigiamai vertina iki šiol valstybių narių įgyvendintas iniciatyvas, kuriomis siekiama įvertinti viešosios politikos poveikį šiai kartai: Austrijoje nuo 2013 m. galioja įstatymas Jugend Check (13), pagal kurį visi nauji teisėkūros ir reglamentavimo pasiūlymai turi būti įvertinami atsižvelgiant į galimas jų pasekmes vaikams ir jaunimui, dalyvaujant Nacionalinei jaunimo tarybai, o Italijoje Jaunimo politikos ministerija neseniai įsteigė COVIGE komitetą (14), kurį sudaro viešojo administravimo vadovai ir atstovai, universitetų dėstytojai ir jaunimo politikos ekspertai, įskaitant Nacionalinę jaunimo tarybą, kurio tikslas – ex ante ir ex post įvertinti visų viešosios politikos priemonių poveikį šiai kartai, taikant konkrečius rodiklius ir modelius, taip pat lyginant su kitų ES šalių geriausia patirtimi.

4.5.

EESRK rekomenduoja visoms valstybėms narėms priimti panašias priemones arba stebėti, kokių politikos priemonių reikėtų imtis ir kokios jau pasirodė esančios veiksmingos žvelgiant iš šios kartos perspektyvos, kartu užtikrinant tinkamą jaunimo dalyvavimą konsultacijose.

4.6.

CEDEFOP atlikti tyrimai (15) rodo, kad iki 2022 m. dėl COVID-19 pandemijos ES bus prarasta arba nebus sukurta beveik 7 mln. darbo vietų, tuo tarpu kai kurie sektoriai (16), tokie kaip sveikatos, mokslo ir inovacijų, informacinių technologijų ir skaitmeninės komunikacijos, smarkiai augs ir juose atsiras didelių galimybių kurti darbo vietas. Pandemija sudarė sąlygas kurti darbo vietas pakankamai lanksčiuose sektoriuose ir profesijose, kurie galėtų prisitaikyti prie naujų socialinio atstumo laikymosi ir nuotolinio darbo reikalavimų. Tikėtina, kad jos išliks ir po pandemijos, todėl keičiasi darbo pobūdis, kuriam tradiciškai reikėjo fizinės erdvės (17).

4.7.

Remiantis EBPO ataskaita (18), pandemija taip pat gali turėti įtakos vaikų ir jaunimo požiūriui į mokymąsi. Dėl įprastinio mokymosi proceso sutrikimų daugelis vaikų įgijo mažiau įgūdžių nei buvo tikėtasi. Trumpuoju laikotarpiu dėl pandemijos gali padidėti mokyklos nebaigusių asmenų skaičius, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dabartinės kartos mokiniai dėl sumažėjusio įsitraukimo į mokslą gali nesugebėti išsiugdyti teigiamo požiūrio į mokymąsi tuo metu, kai vyksta dideli struktūriniai pokyčiai, dėl kurių reikia, kad asmenys stengtųsi savo įgūdžius naujinti visą gyvenimą. Be to, nevienodos išsilavinimo galimybės ataskaitoje įvardijamos kaip galima lyčių nelygybės priežastis. Ataskaitoje raginama skubiai didinti investicijas į mokymąsi visą gyvenimą, padedant asmenims prisitaikyti ir tapti atspariems išorės sukrėtimams.

4.8.

EESRK mano, kad sparčiai besikeičiančiame darbo pasaulyje, kuriam poveikį daro globalizacija ir COVID-19 pandemijos padariniai, labai svarbu užkirsti kelią įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikčiai, daugiausia dėmesio skiriant kompetencijoms ir socialiniams emociniams įgūdžiams, investuojant pakankamai išteklių į švietimą ir orientavimą, puoselėjant geresnį ryšį tarp švietimo srities ir darbo srities ir perėjimą iš vienos į kitą, be kita ko, sudarant sąlygas tokioms priemonėms kaip galimybė dirbti ir mokytis, mokomoji praktika ir pameistrystė, ir skatinant mokymosi visą gyvenimą programas, įtraukiant visus pagrindinius suinteresuotuosius subjektus ir daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms, ypač jaunimui, NEET jaunuoliams ir tiems, kurių darbui kyla didžiausia rizika dėl pertvarkos. Tinkamas politinis atsakas būtų parengti integruotų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių rinkinį, susietą su valstybinėmis užimtumo tarnybomis ir mokymo sistemomis, siekiant skatinti įtraukų ir tvarų atsigavimą.

4.9.

Suinteresuotieji subjektai sutaria, kad profesinis orientavimas dar niekada nebuvo toks svarbus, ypač jauniems žmonėms, kurie greičiausiai ieškos darbo vos baigę vidurinę mokyklą. EESRK pritaria tiems, kurie ragina aktyviai investuoti į profesinį orientavimą (19), nes įrodyta, kad profesinis orientavimas atlieka svarbų vaidmenį ruošiant studentus sparčiai besikeičiančiai darbo rinkai, kuri gali nepateisinti jų lūkesčių arba neatitikti jų anksčiau įgytų įgūdžių.

4.10.

Horizontaliąją nuorodą į jaunimą galima rasti NEGAD planuose, kur kalbama apie profesinį rengimą ir mokymą. Krizės metu taip pat buvo labai sutrikdytas mokymas ir mokymasis darbo vietoje, pavyzdžiui, pameistrystė ir mokomoji praktika, kurios paprastai sudaro itin svarbų jaunimo patekimo į darbo rinką etapą, nors sutrikdymo mastas įvairiose pramonės šakose ir regionuose labai skiriasi. EESRK, būdamas ilgametis profesinio rengimo ir mokymo modernizavimo šalininkas, palankiai vertina nacionalines pastangas ieškant alternatyvių sprendimų ir juos skatinant, kad būtų galima mokyti praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, pasirašant su darbu susijusias mokymo ir mokymosi sutartis, ir plėsti nuotolinį mokymąsi. Kai kurios šalys taip pat priėmė naujas politikos priemones, siekdamos užtikrinti, kad techninio ir profesinio rengimo bei mokymo sistemos būtų geriau parengtos būsimiems sukrėtimams (20).

4.11.

Informavimo strategijos sudaro esminę ekonomikos gaivinimo planų dalį; joms reikia tikslinių investicijų, kurios būtų skirtos paslaugų jaunimui teikėjams ir valstybinėms užimtumo tarnyboms. Naujausi duomenys rodo, kad beveik pusė NEET jaunimo nežino apie jiems prieinamas Vyriausybės paramos priemones (21).

4.12.

Pagal NEGADP reikia didinti investicijas paslaugų jaunimui teikėjams ir skatinti horizontalųjį paslaugų jaunimui teikėjų ir valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimą. Veiksmingos ir efektyvios valstybinės užimtumo tarnybos atlieka svarbų vaidmenį padedant žmonėms, kuriems iškyla kliūčių įsidarbinti, ir užtikrinant sklandų perėjimą į kitą darbą, tačiau norint padėti labiau pažeidžiamiems NEET jaunuoliams reikės VUT ir įvairių vietos subjektų, pradedant asociacijomis bei švietimo įstaigomis ir baigiant psichikos sveikatos srities specialistais konsultantais, bendradarbiavimo. Šiuo tikslu būtina veiksmingai ir tinkamai dalytis informacija bei duomenimis, o tai reiškia, kad VUT operatoriai ir konsultantai turės skirti daugiau laiko šioms partnerystėms valdyti (22).

4.13.

Jaunimo garantijų iniciatyva, kuri naujai finansuojama ESF+ lėšomis ir pagal kurią privaloma mažiausiai 12 % lėšų išleisti valstybėse narėse, kuriose NEET jaunimo lygis aukštesnis už ES vidurkį (23), ir toliau yra pagrindinė kovos su jaunimo nedarbu ES priemonė. 2020 m. spalio mėn. priimtoje Tarybos rekomendacijoje dėl šios iniciatyvos stiprinimo (24) pateikiamas sąrašas priemonių, skirtų pagal programą siūlomų veiksmų kokybei užtikrinti, informavimui gerinti ir rezultatų stebėsenai stiprinti, siekiant geriau įvertinti programą. Todėl NEGADP turi būti įvertinti nacionaliniai Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planai ir sukurtos sąsajos su NEGADP. To nepadarius bus neišnaudotos galimybės, o sukurtos priemonės nepadės rasti NEET jaunimo problemų sprendimų.

4.14.

EESRK pažymi, kad nacionaliniai Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planai paskutinį kartą buvo atnaujinti 2014 m. ir kad iki šiol ne visos ES valstybės narės, atsižvelgdamos į sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, pradėjo atnaujinti savo nacionalines jaunimo strategijas (25). Valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, integruoti įgytą patirtį ir strategiškai sutelkti ES finansavimą, kad ši priemonė būtų tikrai veiksminga ir funkcionali.

4.15.

Daugiausia dėmesio skiriant jauniems darbuotojams turi būti sukurtos konkrečios ekonomikos gaivinimo priemonės kovai su jaunimo nedarbu ir mažų garantijų jaunimo darbu (26), sukuriant kokybiškas darbo vietas, taip pat siekiant apsaugoti daugybę darbuotojų (27), kuriems trūksta tinkamos socialinės apsaugos. Be to, siekiant remti ir skatinti jaunimo verslumą ir startuolius reikėtų apsvarstyti konkrečias priemones jauniems savarankiškai dirbantiems žmonėms.

4.16.

Pandemijos metu ES valstybių narių padarytų socialinės apsaugos sistemų pakeitimų tyrimų (28) rezultatai rodo, kad dauguma jų palengvino galimybes darbuotojams pasinaudoti pajamų rėmimo priemonėmis, pavyzdžiui, sutrumpinto darbo laiko tvarka, bedarbio pašalpomis ir panašiomis priemonėmis, visų pirma padidindamos jų vertę, supaprastindamos tinkamumo jomis pasinaudoti sąlygas ir pratęsdamos jų trukmę. Nors šios priemonės nėra skirtos konkrečiai jaunimui, jos padės remti jaunus žmones, kurie dažniau negauna darbo ir dėl darbo patirties trūkumo dažnai netenka socialinės apsaugos, pavyzdžiui, bedarbio pašalpos.

4.17.

Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad visi padaryti pakeitimai yra laikini ir daugelis jų jau baigė galioti, taigi jaunimas ir vėl patiria atotrūkį socialinės apsaugos srityje, EESRK manymu, labai svarbu, kad politikos formuotojai sutelktų dėmesį į visuotinės socialinės apsaugos sistemos, kuri užtikrintų vienodą socialinę apsaugą visiems darbuotojams (standartiniams ir nestandartiniams, jauniems ir suaugusiems), kūrimą. Pašalinus šias spragas būtų užtikrinta jaunimo apsauga nuo skurdo ir bet kokių būsimų sukrėtimų darbo rinkoje.

4.18.

EESRK mano, kad taip pat svarbu remti jaunimą socialinės apsaugos srityje, todėl ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialine apsauga (29), kurioje valstybėms narėms rekomenduojama suteikti galimybę naudotis tinkama socialine apsauga visų formų darbą dirbantiems asmenims.

4.19.

Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų galima rasti būdų, kaip dinamiškoje darbo rinkoje suderinti užimtumo saugumą ir darbo kokybę ir, norint rasti veiksmingų priemonių, labai svarbu stiprinti socialinį dialogą. Geriausios patirties pavyzdžių galima rasti tokiose šalyse kaip 1) Portugalija, kurioje Vyriausybė reguliariai diskutuoja su socialiniais partneriais ir jaunimo organizacijomis. Tokios priemonės, kaip NEET kvota įmonėse, kuriose yra daug vietų stažuotėms, arba sumažintos subsidijos samdai pagal trumpalaikes sutartis (30), padėjo padidinti jaunimo užimtumą šalyje; 2) Ispanijoje, kurioje socialinis dialogas paskatino išplėsti socialinio draudimo aprėptį, įtraukiant stažuotes (31).

4.20.

Prasidėjus krizei tarp jaunų žmonių išaugo – o kai kuriose šalyse ir toliau didėja – nežinomybė, susirūpinimas ir nerimas, galintys sukelti depresiją. Laikinas švietimo įstaigų uždarymas ir socialinės, kultūrinės bei sportinės veiklos sustabdymas susilpnino socialinius ryšius, kurie padeda išlaikyti gerą psichikos sveikatą. Mokyklose ir universitetuose teikiama psichikos sveikatos parama daugelyje šalių buvo labai sutrikdyta ir jaunimas vis dažniau naudojasi kitomis paramos platformomis, pavyzdžiui, telefono linijomis ir jaunimo centrais, o psichikos sveikatos tarnybos, siekdamos išlaikyti paslaugų tęstinumą, siūlo nuotolines konsultacijas ir nuotolines sveikatos priežiūros formas. Tuo pat metu šių paslaugų teikėjus taip pat stipriai paveikė izoliavimas ir daugelis jų negalėjo atnaujinti savo veiklos dėl finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumo. EESRK mano, kad būtina remti šį sektorių, kuris labai priklauso nuo savanoriškos veiklos ir projektų finansavimo, jį tvariau finansuojant, nes krizės metu jis pasirodė esąs labai svarbus mūsų socialinės struktūros elementas.

4.21.

Reikėtų dėti daugiau pastangų, kad NEGAD planuose būtų atsižvelgta į lyčių aspektą, ypač kalbant apie NEET jaunimą, kurio paprastai yra daugiau tarp merginų nei tarp vaikinų. 2020 m. NEET merginų buvo vidutiniškai 1,3 karto daugiau nei NEET vaikinų, o neaktyvių NEET merginų – net 1,7 karto daugiau. Ypač didelė NEET dalis yra Rytų Europos šalyse (Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje) ir Italijoje (32). Dauguma NEET jaunuolių šiose šalyse šiai grupei priklauso dėl šeiminių pareigų arba yra neįgalūs jaunuoliai. Didesnė dalis merginų prižiūri vaikus ir kitus šeimos narius. Jaunos moterys nemokamai priežiūrai ir namų ruošos darbams skiria beveik tris kartus daugiau laiko nei jauni vyrai. Komitetas palankiai vertina kai kurių valstybių narių taikomas priemones, kuriomis skatinamas ir propaguojamas moterų užimtumas ir moterų verslumas, investuojama į tinkamą socialinę infrastruktūrą ir reformuojamos vaikų priežiūros, ypač ankstyvojo vaikų ugdymo, sistemos, ir ragina šią gerąją patirtį plėsti ES lygmeniu, kad būtų remiamas visiškas moterų, ypač jaunų motinų, užimtumas, ir ragina sukurti patikimą sistemą, skirtą kasmet stebėti pažangą ir pagal EGADP lyčių lygybei skirtas ir panaudotas biudžeto lėšas, įskaitant atitinkamus rodiklius.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos, 2018 m. kovo 15 d. (OL C 153, 2018 5 2, p. 1).

(2) The Council Recommendation on access to social protection – Making social protection fit for the future (Tarybos rekomendacija dėl galimybės naudotis socialine apsauga – užtikrinti, kad socialinė apsauga būtų tinkama ateičiai) (OL C 387, 2019 11 15, p. 1).

(3) ES jaunimo strategija (2018 m.) (OL C 456, 2018 12 18, p. 1); Jaunimo užimtumo rėmimo dokumentų rinkinys (2020 m.); Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva (2020 m.) (OL C 372, 2020 11 4, p. 1); ALMA (2021); Europos jaunimo metai (planuojama 2022 m.).

(4) https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024_lt

(5) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1549&langId=lt

(6) Jaunimu paprastai laikomi 15–29 metų amžiaus žmonės.

(7) Eurostatas.

(8) R. Konle-Seidl ir F. Picarella (2021 m.), Youth in Europe: Effects of COVID-19 on their economic and social situation (Jaunimas Europoje. COVID-19 poveikis jo ekonominei ir socialinei padėčiai), Europos Parlamentas, Liuksemburgas.

(9) https://www.eurofound.europa.eu/topic/non-standard-employment

(10) https://www.eurofound.europa.eu/publications/blog/new-forms-of-employment-in-europe-how-new-is-new

(11) Eurofound (2021 m.), COVID-19. Poveikis užimtumui ir profesiniam gyvenimui, ES leidinių biuras, Liuksemburgas.

(12) S. Spasova, D. Bouget, D. Ghailani ir B. Vanhercke (2017 m.) Access to social protection for people working on- contracts and as- in Europe (Galimybė naudotis socialine apsauga pagal netipines darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims Europoje).

(13) https://national-policies.eacea.ec.europa.eu/youthwiki/chapters/austria/54-young-peoples-participation-in-policy-making

(14) https://www.giovani.gov.it/it/comunicazione/notizie/comitato-per-la-valutazione-dell-impatto-generazionale-delle-politiche-pubbliche/

(15) https://www.cedefop.europa.eu/en/news-and-press/news/coronavirus-impact-jobs-eu-sectors-and-occupations-skills-forecast-analysis

(16) https://ec.europa.eu/eures/public/four-job-sectors-high-demand-result-covid-19-pandemic-2021-02-19_en

(17) CEDEFOP įgūdžių ir darbo vietų prognozė.

(18) https://www.oecd.org/skills/covid-19-pandemic-highlights-urgent-need-to-scale-up-investment-in-lifelong-learning-for-all-says-oecd.htm

(19) https://www.oecd.org/education/career-readiness/Investing%20in%20Career%20Guidance_en.pdf

(20) Skills development in the time of COVID-19: Taking stock of the initial responses in technical and vocational education and training, International Labour Office (Įgūdžių ugdymas COVID-19 metu. Pirmųjų rezultatų techninio ir profesinio rengimo ir mokymo sektoriuje įvertinimas), Tarptautinė darbo organizacija, Ženeva, 2021 m.

(21) D. Moxon, C. Bacalso ir A. Șerban (2021 m.) Beyond the pandemic: The impact of COVID-19 on young people in Europe (Pandemijai pasibaigus. COVID-19 poveikis jaunimui Europoje), Europos jaunimo forumas, Briuselis.

(22) VUT partnerystės valdymas, Eamonn Davern (2020 m. rugsėjo mėn.).

(23) https://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=1099&langId=en

(24) Tarybos rekomendacija „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 2020 11 4, p. 1).

(25) R. Konle-Seidl ir F. Picarella (2021 m.), Youth in Europe: Effects of COVID-19 on their economic and social situation (Jaunimas Europoje. COVID-19 poveikis jo ekonominei ir socialinei padėčiai), Europos Parlamentas, Liuksemburgas.

(26) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo (2016/2221(INI)) (OL C 334, 2018 9 19, p. 88).

(27) Tarptautinė darbo organizacija. World Social Protection Report 2020–22: Social Protection at the Crossroads – in Pursuit of a Better Future. Ženeva: TDO, 2021 m.

(28) ETUI (2021 m.), Non-standard workers and the- in the EU: Social protection during the -19 pandemic (Nestandartiniai darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys ES. Socialinė apsauga COVID-19 pandemijos metu).

(29) 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendacija dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (OL C 387, 2019 11 15, p. 1).

(30) https://www.iefp.pt/apoios-a-contratacao

(31) 121/000066 Draft law on the guarantee of the purchasing power of pensions and other measures for strengthening the financial and social sustainability of the public pension system (congreso.es).

(32) https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Statistics_on_young_people_neither_in_employment_nor_in_education_or_training

PRIEDAS

Toliau pateikiami diskusijų metu atmesti pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų (DTT 59 str. 3 dalis):

3 PAKEITIMAS

Pateikė

Hošták Martin

Jean-Michel Pottier

Vadász Borbála

SOC/689. Deramas darbas jaunimui ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) įtrauktis rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus

4.17 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad visi padaryti pakeitimai yra laikini ir daugelis jų jau baigė galioti, taigi jaunimas ir vėl patiria atotrūkį socialinės apsaugos srityje, EESRK mano, jog labai svarbu, kad politikos formuotojai sutelktų dėmesį į visuotinės socialinės apsaugos sistemos, kuri užtikrintų vienodą socialinę apsaugą visiems darbuotojams (standartiniams ir nestandartiniams, jauniems ir suaugusiems) , kūrimą. Pašalinus šias spragas būtų užtikrinta jaunimo apsauga nuo skurdo ir bet kokių būsimų sukrėtimų darbo rinkoje.

Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad visi padaryti pakeitimai yra laikini ir daugelis jų jau baigė galioti, taigi jaunimas ir vėl patiria atotrūkį socialinės apsaugos srityje, EESRK mano, jog labai svarbu, kad politikos formuotojai sutelktų dėmesį į stiprių ir veiksmingų socialinės apsaugos sistemų, kurios užtikrintų tinkamą socialinę apsaugą visiems darbuotojams, kūrimą. Pašalinus šias spragas būtų užtikrinta jaunimo apsauga nuo skurdo ir bet kokių būsimų sukrėtimų darbo rinkoje.

Paaiškinimas

Visiškai sutinkame, kad NEGADP galėtų būti naudojami siekiant sustiprinti ir remti valstybių narių užmojus ir pastangas įgyvendinti Rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių, atsižvelgiant į jų nacionalines socialines ir ekonomines sąlygas ir praktiką. Bet koks raginimas sukurti visuotinę socialinės apsaugos sistemą nesuderinamas su šios nuomonės tikslu.

Balsavimo rezultatai

Už	74
Prieš	101
Susilaikė	19

4 PAKEITIMAS

Pateikė

Hošták Martin

Jean-Michel Pottier

Vadász Borbála

SOC/689. Deramas darbas jaunimui ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) įtrauktis rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus

1.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK palankiai vertina NEGADP nuostatas, kuriomis remiama kokybiška pameistrystė ar mokomoji praktika, nes tai yra veiksminga priemonė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti ir ji gali užtikrinti geresnę jaunimo (ir kitų asmenų) integraciją į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (1) . Tačiau Komitetas ragina atliekant būsimą stažuočių kokybės sistemos peržiūrą uždrausti neapmokamas stažuotes ir užtikrinti deramą atlyginimą visiems stažuotojams .

—	įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (1);

—

pasinaudoti būsima stažuočių kokybės sistemos peržiūra ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, visų pirma pasitelkiant Užimtumo komitetą (EMCO) ir konsultuojantis su socialiniais partneriais, įvertinti, kaip taikomos rekomendacijos dėl darbo sąlygų, mokymo tikslų, ir ar stažuotės organizatorius skiria stažuotojui išmoką arba kompensaciją, tuo siekiant išvengti nesąžiningos praktikos .

Paaiškinimas

Rekomenduojame padalyti tekstą į dvi dalis ir atskirti pameistrystę, mokomąją praktiką ir stažuotes.

Pirmoji dalis susijusi su pameistryste. ES sistema veikia gerai ir nėra svarstoma jos peržiūra. Antroji dalis yra susijusi su ES stažuočių sistemos peržiūra ir tai gali būti proga patikrinti, kaip valstybėse narėse sistema įgyvendinama ir kokia daroma pažanga.

Balsavimo rezultatai

Už	69
Prieš	112
Susilaikė	15

5 PAKEITIMAS

Pateikė

Hošták Martin

Jean-Michel Pottier

Vadász Borbála

SOC/689. Deramas darbas jaunimui ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) įtrauktis rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus

1.11 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK mano, jog tam, kad nebūtų skatinamas darbo vietų neužtikrintumas, subsidijas samdai būtina skirti tik su sąlyga, kad bus pasirašomos neterminuotos darbo sutartys ar stabilizavimo programos . Be to, įdarbinimo paskatos gali būti veiksmingos kuriant užimtumo galimybes nepalankioje padėtyje esantiems darbo ieškantiems asmenims, taip pat perkeliant atleidžiamus darbuotojus, skatinant jų perėjimą į naujus sektorius ir profesijas.

EESRK mano, jog tam, kad nebūtų skatinamas darbo vietų neužtikrintumas, subsidijas samdai būtina skirti tik su sąlyga, kad bus pasirašomos neterminuotos darbo sutartys ar sutartys, kurios yra karjeros, dėl kurios sudaromos tokio tipo sutartys, dalis . Be to, įdarbinimo paskatos gali veiksmingai papildyti darbdavio pastangas užtikrinti mokymą , kuriant užimtumo galimybes nepalankioje padėtyje esantiems darbo ieškantiems asmenims, taip pat perkeliant atleidžiamus darbuotojus, skatinant jų perėjimą į naujus sektorius ir profesijas.

Paaiškinimas

Subsidijos samdai gali padėti jauniems žmonėms įsidarbinti, o darbdaviams – pasiekti perspektyvius darbuotojus, tačiau abiems pusėms būtinas lankstus požiūris siekiant parengti studijų ir karjeros planą, kuris vestų prie stabilesnės sutarties formos. Tai priklauso nuo įgūdžių, veiklos rezultatų, aktyvumo ir kitų objektyvių kriterijų. Dualines darbo sutartis, aprėpiančias mokymus ir profesinį kelią, taip pat apima įdarbinimo stipendijos. Todėl pasiūlyme tikslinga daugiausia dėmesio skirti tvaraus užimtumo sąlygoms, kad būtų skatinama darbo ieškančių asmenų, ypač NEET jaunuolių, integracija.

Balsavimo rezultatai

Už	69
Prieš	120
Susilaikė	16

Toliau nurodytas skyriaus nuomonės sakinys iš dalies pakeistas siekiant atsižvelgti į asamblėjos priimtą pakeitimą, nors daugiau nei ketvirtadalis balsavusiųjų pritarė pradinei teksto versijai (Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio, 4 dalis):

2 PAKEITIMAS

Pateikė

Tatjana Babrauskienė

SOC/689. Deramas darbas jaunimui ir nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) įtrauktis rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus

1.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK palankiai vertina NEGADP nuostatas, kuriomis remiama kokybiška pameistrystė ar mokomoji praktika , nes tai yra veiksminga priemonė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti ir ji gali užtikrinti geresnę jaunimo (ir kitų asmenų) integraciją į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (1). Tačiau Komitetas ragina atliekant būsimą stažuočių kokybės sistemos peržiūrą uždrausti neapmokamas stažuotes ir užtikrinti deramą atlyginimą visiems stažuotojams.

EESRK palankiai vertina NEGADP nuostatas, kuriomis remiamas kokybiškas mokymas, įskaitant pameistrystę ar stažuotes , nes tai yra veiksminga priemonė mokyklos nebaigusių asmenų skaičiui mažinti ir ji gali užtikrinti geresnę jaunimo (ir kitų asmenų) integraciją į darbo rinką, ir ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (1). Tačiau Komitetas ragina uždrausti neapmokamas stažuotes. Atliekant būsimą Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių kokybės sistemos peržiūrą turėtų būti užtikrintas deramas atlyginimas visiems stažuotojams. EESRK taip pat siūlo parengti Europos stažuočių kokybės sistemą siekiant užtikrinti šios mokymosi patirties mokomąją vertę.

Balsavimo rezultatai

Už	127
Prieš	62
Susilaikė	8

(1) Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos 2018 m. kovo 15 d.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/38

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Nestandartiniai užimtumo ir platformų kooperatyvai vykstant skaitmeninei pramonės transformacijai“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/06)

Pranešėjas	Giuseppe GUERINI
Bendrapranešėjis	Erwin DE DEYN

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 0 / 10

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Skaitmeninių platformų ekonomika yra sparčiai plintantis reiškinys, neapsiribojantis vien Europos Sąjungos sienomis. Šiai ekonomikai plečiantis padaugėjo ir skirtingų būdų, kaip užmegzti darbo santykius su šiose platformose dirbančiais asmenimis. Tai savarankiškas darbas, nenuolatiniai bendradarbiavimo santykiai, individualios darbo sutartys. Šiomis aplinkybėmis, siekiant, kad skaitmeninėse platformose užmegzti darbo santykiai būtų stabilesni, naudinga priemonė gali būti darbuotojų kooperatyvai.

1.2.

Atsižvelgdamas į šio reiškinio svarbą, EESRK mano, kad Europai ir valstybėms narėms naudinga ir būtina koordinuoti tinkamo reguliavimo įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp poreikio diegti inovacijas ir skaitmeninių platformų darbuotojų teisių apsaugos, kaip tai daroma vartotojų ir naudotojų atžvilgiu SPA ir SRA reglamentų projektuose.

1.3.

Skaitmeninės platformos taip pat skatina kurti naujas įmonių formas, kurios gali išplėsti daugelio žmonių galimybes dalyvauti naujose skaitmeninėse rinkose. Itin patraukli šių įmonių forma, skatinanti įtraukų dalyvavimą skaitmeninių platformų valdyme, yra kooperatyvai.

1.4.

Faktiškai kooperatyvo forma suteikia galimybę plėtoti įmones, įsteigtas savarankiškai dirbančių asmenų, kurie siekia išsaugoti savarankiškumą bei kūrybiškumą ir kartu padidinti savo pajamas, pagerinti savo darbo sąlygas ir galimybes naudotis socialine apsauga ir išvengti nestandartinių darbo formų.

1.5.

EESRK pažymi, kad kooperatyvo forma leidžia skaitmeninių platformų ypatumus derinti su susijusiu darbo organizavimo modeliu, tačiau taip pat, jeigu tam yra pagrindo, suteikia galimybę dirbantiems bendrovės nariams išlaikyti samdomųjų darbuotojų statusą ir naudotis visomis kolektyvinėse darbo sutartyse numatytomis darbuotojams skirtomis apsaugos priemonėmis.

1.6.

EESRK ragina Europos Komisiją, ES valstybes nares ir socialinio dialogo dalyvius numatyti iniciatyvas, galinčias paskatinti plėtoti platformų kooperatyvus, kurie, naudodamiesi naujomis technologijomis, padėtų skatinti verslumą, jauniems darbuotojams ir verslininkams jungiantis į kooperatyvus.

1.7.

Siekiant šias iniciatyvas veiksmingai įgyvendinti, būtinas visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas; šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti socialinis dialogas, todėl EESRK yra pasirengęs padėti skatinti tokius platformų kooperatyvus.

1.8.

Skaitmeninės platformos nepaiso valstybinių sienų. Be to, mūsų europinėje teritorijoje taikomas kilmės šalies principas. Šių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo bendro šių klausimų supratimo ir taikymo. EESRK ragina atkreipti dėmesį į vidaus rinkos susiskaidymo pavojų, nes tai pakenktų tiek platformoms, tiek jų darbuotojams.

1.9.

EESRK mano, kad įgyvendinant Europos skaitmeninės pertvarkos strategiją naudinga numatyti iniciatyvas, kuriomis būtų remiamas kooperatyvų kūrimas skaitmeninėms platformoms valdyti, be kita ko, siekiant skatinti kolektyvinę skaitmeninių paslaugų, duomenų ir technologinių infrastruktūrų nuosavybę, taip suteikiant galimybę labiau įvairinti ekonominę aplinką ir skleisti ekonominę demokratiją.

1.10.

EESRK pažymi, kad kooperatyvai, kaip demokratija ir dalyvavimu grindžiamos savarankiškos organizacijos, į kurias asmenys savanoriškai susivienija tam, kad patenkintų savo bendrus socialinius, ekonominius ir kultūrinius poreikius, yra įdomus skaitmeninių platformų valdymo ir demokratinės atskaitomybės problemų sprendimas.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisijos pasiūlymus dėl darbo skaitmeninėse platformose reglamentavimo parengti laikantis naujovėms atviro požiūrio, kuris padėtų remti įmonių konkurencingumą, kartu nepamirštant darbuotojų teisių apsaugos. Visų pirma būtina užtikrinti, kad skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės būtų apmokyti ir galėtų geriau suprasti ir kontroliuoti, kaip taikomi darbuotojų įdarbinimą lemiantys algoritmai.

2. Įžanga ir bendrosios aplinkybės

2.1.

Sparčios ekonomikos ir įmonių pertvarkos procese skaitmenizacija įgavo tokią svarbią strateginę funkciją, kad ji prasiskverbė į visus veiklos sektorius ir siejasi su visu prekių ir paslaugų vertės grandinės ciklu, įtraukiant tiek dideles įmones, tiek mažąsias ir labai mažas įmones. Jos poveikis darbo rinkai, kalbant apie naujas galimybes ir naujus iššūkius, yra svarbus tiek turinio, tiek vykstančių pokyčių greičio požiūriu.

2.2.

Dėl sparčios skaitmeninės transformacijos atsiranda naujų darbo metodų ir naujų verslo organizavimo formų. Darbui platformose, be kita ko, reikalingi nauji ir lankstūs sprendimai, kuriuos ne visada galima rasti pagal dabartines teisines sistemas.

2.3.

Vykstantys greiti pokyčiai išryškino teisinio tikrumo spragas, todėl socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos yra svarbus derybų dėl naujų darbo skaitmeninėse platformose taisyklių pagrindas. Daugelis valstybių narių ėmėsi veiksmų siekdamos aiškiau apibrėžti skaitmeninėse platformose dirbančio asmens užimtumo statusą; šiuo požiūriu Europos Komisijos reglamentavimo veiksmais turėtų būti skatinami susitarimai, kuriuos būtų galima pritaikyti prie darbo rinkos pokyčių, kartu užtikrinant būtiną darbuotojų socialinę apsaugą.

2.4.

Nors skaitmeninių platformų reiškinys yra susijęs su plačia modelių įvairove, kuri gali apimti socialinius tinklus, elektroninės prekybos svetaines, finansinio tarpininkavimo svetaines ar prieigą prie išteklių ir duomenų bei jų valdymą, šioje nuomonėje vadovausimės konkrečiai su darbu susijusia perspektyva ir daugiausia dėmesio skirsime įmonėms, kurios veikia naudodamosi programėlėmis ar interneto svetainėmis. Visų pirma atsižvelgsime į savitą kooperatyvinių skaitmeninių platformų modelį.

2.5.

Siekdama ištirti skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygoms daromą poveikį, Europos Komisija surengė konsultacijas, kurių pirmasis etapas prasidėjo 2021 m. vasario 24 d., o antrasis etapas vyko nuo 2021 m. birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Per šias konsultacijas Komisija prašė socialinių partnerių nuspręsti, ar yra galimybių imtis teisėkūros priemonių, ar ne. Per konsultacijas nustatytos septynios intervencinės sritys: 1) užimtumo statusas, 2) darbo sąlygos, 3) socialinė apsauga, 4) atstovavimo ir kolektyvinių derybų galimybės, 5) tarpvalstybinis aspektas, 6) algoritminis valdymas, 7) per platformas dirbančių asmenų nuolatinis mokymas ir profesinės galimybės.

2.6.

Skaitmeninėmis platformomis sukuriama virtuali erdvė, kurioje vyksta sąveika ir mainai, apimantys daug daugiau nei vien paklausos ir pasiūlos derinimą ir galintys užtikrinti kontrolę ir daryti vis didesnę įtaką darbuotojų, tiekėjų ir naudotojų santykiuose, siūlant naujas paslaugas klientams ir naujas užimtumo galimybes. Tai įmanoma taikant profiliavimo sistemas ir plačiai naudojant duomenis, pasitelkiant dirbtinio intelekto sistemas ir algoritmus, kuriuos nustato platformas valdytojai.

2.7.

Vykdant sudėtingą rinkodaros politiką, kuri žmonėms sukuria iliuziją, kad jie bendrame horizontaliame procese atlieka svarbų vaidmenį, platformos save reklamuoja ir apibrėžia kaip susitikimų erdves, kuriose bendraujama tiesiogiai, atsisakant tarpininkavimo, tačiau iš tikrųjų jos niekada nėra nei visiškai decentralizuotos, nei neutralios; priešingai – jos pačios aktyviai tarpininkauja pagal nustatytą hierarchiją, nors dažnai ji nėra akivaizdi.

2.8.

Nors įvairioms užimtumo formoms taikomi išsamūs ES ir nacionalinės teisės aktai, taikyti ir įgyvendinti šias reglamentavimo sistemas platformų atžvilgiu ne visada yra lengva. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tvirtai ir tvariai skaitmeninių platformų plėtrai ir ją remti, turėtų būti skatinamas informavimas, socialinis dialogas ir tarpusavio mokymasis, kad būtų stiprinamas skaitmeninės rinkos dalyvių bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas. Socialinis dialogas ir kolektyvinės derybos gali sudaryti galimybę geriau reguliuoti sparčiai besikeičiančią padėtį nei skubiai priimti teisės aktai, galintys kelti kliūčių diegti inovacijas.

2.9.

Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tinkamai reglamentuojant reikia sudaryti sąlygas svarbioms inovacijoms, kurias gali užtikrinti skaitmeninės technologijos, ir pagal šias naujas darbo organizavimo formas dirbančių darbuotojų teisių pripažinimui. Siekiant pokyčių reikia aktyviai orientuotis į tokį vystymosi modelį, kurį taikant, mūsų nuomone, būtina ypatingą dėmesį skirti aplinkai ir socialinei sričiai.

2.10.

Visame pasaulyje vyksta skaitmeninis perversmas, todėl visais lygmenimis turi būti apsvarstyti naudingi veiksmai, padedantys plėtoti tvarią skaitmeninę pertvarką, reglamentuojamą pagal įvairiems skaitmeninės rinkos dalyviams, ypač besinaudojantiems skaitmeninėmis platformomis, tinkamą aiškią Europos reglamentavimo sistemą. Europos institucijos jau pradėjo spręsti šį klausimą įvairiais aspektais (1), o EESRK jau priėmė keletą nuomonių mokesčių (2), skaitmeninės rinkos reglamentavimo (3) ir užimtumo klausimais (4).

2.11.

Kaip pažymima Europos Komisijos 2021 m. sausio mėn. paskelbtame poveikio vertinime (5), keičiantis darbo sąlygoms vis daugiau žmonių turi galimybių teikti paslaugas dirbdami savarankiškai ir naudodamiesi skaitmeninėmis platformomis. Nesant tinkamos reglamentavimo sistemos, kyla grėsmė, kad bus pasinaudota netinkamomis savarankiškos veiklos formomis, nes savarankiška veikla turi atitikti šiuos kriterijus: savarankiškumas, laisvas šalių noro dalyvauti išreiškimas, apsisprendimas dėl darbo organizavimo būdo ir nepriklausomumas.

2.12.

Europos Komisijos analizė rodo, kad skaitmeninėse platformose dirbantys žmonės gali neturėti tinkamos informacijos ir supratimo apie algoritmų taikymą, kad galėtų priimti tam tikrus sprendimus, galinčius turėti įtakos jų darbo sąlygoms. Supratimo ir informacijos trūkumas gali kelti problemų, ypač susijusių su skaitmeniniu sekimu ir duomenų valdymu, kai algoritminė struktūra ir valdymas daro poveikį darbo sąlygoms. Todėl labai svarbus yra socialinis dialogas.

2.13.

Tiek įmonėms, tiek darbuotojams būtinas sąmoningumas ir teisinis tikrumas dėl platformų darbuotojams taikomų darbo sutarčių, kuriomis būtų užtikrinamos deramos darbo užmokesčio sąlygos, galimybės naudotis socialine apsauga ir dalyvauti kolektyvinėse derybose. Tokio pat aiškumo reikia ir nustatant kriterijus, taikomus verslininko ar savarankiškai dirbančio asmens statusui. Šiais klausimais EESRK aiškiai išreiškė savo požiūrį nuomonėje SOC 645/2021 „Deramas darbas platformų ekonomikoje“, parengtoje Europos Sąjungos Tarybai antrąjį 2020 m. pusmetį pirmininkavusios Vokietijos prašymu.

2.14.

Kaip pripažįsta pati Komisija, skaitmeninių platformų ekonomikos srityje kooperatyvai sėkmingai sukūrė modelius, kurie suteikia galimybę sklandžiai derinti verslumą, socialines teises ir tinkamas darbo sąlygas (6).

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Dėl esminių ir greitų pokyčių, vykstančių kartu su ekonomikos ir visuomenės gyvenimo skaitmenine pertvarka, atsiranda naujų lankstumo ir greito prisitaikymo poreikių, o tai taip pat suteikia daugiau galimybių pasirinkti savarankiško darbo formas, nors kartais dėl to atsiranda naujos darbo, ne tik kaip į etapus suskirstyto proceso (kaip tradicinėse surinkimo linijose), bet taip pat suskirstyto erdvės ir laiko atžvilgiu proceso, susiskaidymo formos, dėl kurių dažnai neatskiriamas tam tikruose šių procesų etapuose dalyvaujančių asmenų darbo ir asmeninio gyvenimo laikas.

3.2.

Šie aspektai yra sudėtingo reiškinio dalis, be kita ko, susijusi su aukštos kvalifikacijos specialistais, kurie pagal individualias sutartis arba kaip laisvosios profesijos darbuotojai yra atsakingi už tam tikras gamybos proceso dalis. Turime omenyje, pavyzdžiui, visus programuotojus, duomenų analitikus ir mobiliųjų programėlių kūrėjus arba visus vis labiau decentralizuotų papildomų paslaugų teikėjus.

3.3.

COVID-19 krizė parodė, kad tinkamas nacionalinių ir ES taisyklių, kuriomis pripažįstama būtinybė apsaugoti pagal netipines darbo sutartis dirbančius darbuotojus (7), taikymas bei įgyvendinimas daugelyje valstybių narių tebėra neišspręsta problema.

3.4.

Atsiradus skaitmeninėms platformoms kaip darbuotojų įdarbinimo priemonei, daugeliu atvejų buvo naudojamos savarankiška veikla pagrįstos sutarčių sudarymo formos, net jeigu veikla iš tikrųjų nėra vykdoma savarankiškai ir nepriklausomai. Taip pat buvo nemažai atvejų, kai taikant šį požiūrį buvo labiau tenkinamas poreikis sumažinti darbo sąnaudas, o ne optimizuoti savarankišką darbo organizavimą. Todėl taip pat padaugėjo teisminių ginčų įvairių Europos valstybių teismuose. Tačiau akivaizdu, kad taip sparčiai besikeičiantis reiškinys negali būti sureguliuotas teismine tvarka ir teisminiais ginčais – jam būtina rasti veiksmingus sprendimus, kuriuos taikant būtų tinkamai atsižvelgiama į vykstančius didelius pokyčius.

3.5.

Šiomis aplinkybėmis būtent kooperatyvo forma suteikia galimybę plėtoti įmones, įsteigtas savarankiškai dirbančių asmenų, kurie siekia išsaugoti savarankiškumą bei kūrybiškumą ir kartu padidinti savo pajamas, pagerinti savo darbo sąlygas ir galimybes naudotis socialine apsauga ir išvengti nestandartinių darbo formų (kaip antai savarankiškų darbuotojų kooperatyvai). Be to, naudojant klasikinę kooperatyvo formą (t. y. darbuotojų kooperatyvus) skaitmeninių platformų savybės gali būti derinamos su susijusiu darbo organizavimo modeliu, kuriam būdinga demokratinė sistema ir nacionalinėse darbo sutartyse numatytos samdomųjų darbuotojų apsaugos priemonės.

3.6.

Platformos kooperatyvas – tai kooperatyvo forma įsteigta ir demokratiniais pagrindais, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams, valdoma įmonė, kuri, naudodamasi IT infrastruktūra ir protokolais, susiejančiais įvairius stacionariuosius ir mobiliuosius įrenginius, organizuoja gamybą ir prekybą prekėmis bei paslaugomis.

3.7.

Kaip visi kooperatyvai, platformų kooperatyvai priklauso asmenims, kurie juos valdo ir iš esmės yra nuo jų priklausomi. Šiuo atveju tai yra darbuotojai, naudotojai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Suprantama, kad tai daroma atsižvelgiant į dirbančių narių sutarties sąlygas tiek tuo atveju, kai jie dirba kaip samdomieji darbuotojai, tiek ir tada, kai jie įgyja savarankiškai dirbančio asmens statusą.

3.8.

Kooperatyvų modelis ne tik yra bendrovės ir subjektų santykių forma, bet ir turi lemiamos įtakos pasirenkant veikimo algoritmą ir, kaip neseniai nurodyta EESRK nuomonėje NAT/794 (8), suteikia galimybę „geriau paskirstyti naudą gamintojams ir (arba) paslaugų teikėjams ir įtraukti piliečius ir (arba) vartotojus į valdymą, sprendimų priėmimą ir naudos pasidalijimą“.

3.9.

Tokiomis aplinkybėmis, skatinant steigti naujas įmones, kuriose šie darbuotojai jungiasi į kooperatyvus, galima padėti kurti naujas įmonių formas. Susijungimas šios veiklos vykdytojams yra naudingas tiek plečiant verslo galimybes (tarpusavyje ir išorėje), tiek sąnaudų ir naudos pasidalijimo požiūriu. Dažnai, kai tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, tokie kooperatyvai suteikia galimybę jiems priklausantiems savarankiškai dirbantiems darbuotojams naudotis esamomis socialinės apsaugos sistemomis.

3.10.

Verslumo dvasia, verslumo gebėjimai, gebėjimas savarankiškai kurti verslą yra pagrindiniai augimo svertai, tačiau steigti įmones vieniems, ypač jaunystėje, yra sudėtinga. Dėl šios priežasties įdomu plėtoti šias kooperatyvų formas, kurios dėl naujų technologijų gali skatinti polinkį į verslumą, jauniems darbuotojams jungiantis į kooperatyvus, nepriklausomai nuo jų įgyjamo teisinio (samdomo darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens) statuso.

3.11.

Panašu, kad darbo teisės aktai ir socialinės apsaugos sistemos, kurios buvo sukurtos atsižvelgiant į standartinio užimtumo formas, dabar negali patenkinti pagal netipines sutartis dirbančių darbuotojų poreikių, nes jiems tikrai reikalinga socialinė apsauga ir tinkamos kolektyvinių derybų formos. Daug sunkumų, kurie šiuo metu kyla dėl darbo pertvarkos ir skaitmenizacijos, paskatino kooperatyvus atsižvelgti į darbuotojų poreikius, kurių nepatenkina dabartinės institucinės struktūros, ir kartu stengtis stiprinti darbuotojų saviraišką skatinant pačius darbuotojus būti daliniais savininkais.

3.12.

Kalbant apie tuos darbuotojus, kurie nori, kad būtų garantuojamas jų savarankiškumas (taigi čia nesvarstant fiktyviai savarankiškai dirbančių asmenų reiškinio), pastaruoju metu atsirado naujų kooperatyvų modelių, kuriais reaguojama į smarkiai daugėjančias naujas darbo formas. Šie nauji kooperatyvų modeliai gali būti puiki priemonė didesnei verslumo dvasios sklaidai ir sąnaudų bei naudos pasidalijimui skatinti. Visų pirma dėl naujų technologijų kai kurioms naujosios ekonomikos formoms, pavyzdžiui, platformų ekonomikai, kooperatyvai galėtų būti būdas užtikrinti, kad daugelis savarankiškai dirbančių darbuotojų taptų šių platformų savininkais, ir taip išvengti tam tikrų neigiamų susiskaidymo padarinių (9).

3.13.

Pagrindinis platformų kooperatyvų principas yra aiškus: nauji internetu ir interneto platformomis grindžiami verslo modeliai gali būti derinami su kooperatyvų modeliu suteikiant nuosavybės teises ir kontrolės įgaliojimus tiems patiems asmenims, kurie naudojasi interneto platformomis ir per jas dirba. Šios novatoriškos verslo formos gali labai padidinti užimtumą platformų ekonomikoje ir užtikrinti didesnį dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje.

3.14.

Kaip kooperatyvai veikiančios skaitmeninės platformos tokiu būdu sukuria verslo modelį, kuriame naudojamos skaitmeninės technologijos, interneto svetainės ir išplatintosios mobiliosios programėlės, grindžiant jų veikimą demokratiniu sprendimų priėmimo procesu ir bendra suinteresuotųjų subjektų nuosavybe.

3.15.

Dėl šios priežasties kooperatyvo teisinė forma organizuojant veiklą skaitmeninėse platformose taip pat veiksmingai padeda kurti keitimosi ir dalijimosi duomenimis struktūras, kad jomis galėtų naudotis vis daugiau įmonių, ypač MVĮ, kurioms gali būti sunkiau rasti duomenų tvarkymo ir keitimosi jais tarpininkų, sudarant sąlygas, pavyzdžiui, MVĮ jungtis siekiant išlaikyti šių struktūrų valdymą.

3.16.

Šią galimybę pastebėjo Europos Komisija, kuri 2020 m. lapkričio 25 d. pateikto pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos duomenų valdymo 9 straipsnyje aiškiai numatė galimybę organizuoti duomenų kooperatyvų paslaugas, kaip pažymima ir EESRK nuomonėje INT/921 (10).

3.17.

Apie skaitmeninės ekonomikos demokratizacijos funkciją, kurią gali atlikti kooperatyvai, aiškiai kalbama ir Jungtinių Tautų parengtoje 2019 m. skaitmeninės ekonomikos ataskaitoje (11) ir neseniai – TDO ataskaitoje (12).

3.18.

Platformų darbuotojams svarbu suteikti priemonių, kuriomis naudodamiesi jie galėtų orientuoti savo karjerą ir turėti galimybę siekti profesinio tobulėjimo bei kelti kvalifikaciją. Kaip pažymėjo Komisija, nepriklausomai nuo asmenų, dirbančių ir (arba) teikiančių paslaugas per skaitmenines platformas, užimtumo statuso, jie turėtų būti remiami vykdant tęstinį mokymą ir perkvalifikavimą, taip pat suteikiant galimybę naudotis socialine apsauga, visų pirma užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugą.

3.19.

Skaitmeninių platformų modelis, be kita ko, kooperatyvo forma, gali būti taikomas siekiant plėtoti ir gerinti nuotolinio mokymosi pasiūlos prieinamumą, nes tai gali sudaryti palankesnes sąlygas asmeniniams poreikiams pritaikytam mokymuisi.

3.20.

Norint skaitmenizacijos priemones plačiai naudoti ne tik darbo veikloje, bet ir daugelyje kasdienio gyvenimo sričių, reikia plačiu mastu ugdyti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Socialinio dialogo dalyviai ir ES institucijos turėtų šioje srityje skatinti keistis geriausios praktikos pavyzdžiais siekiant skatinti tarpusavio mokymąsi ir didinti informuotumą apie ekonomikos skaitmeninimo potencialą. Tęstinis dirbančių darbuotojų mokymas turi būti skatinamas visų pirma per socialinį dialogą ir kolektyvines derybas.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://www.eurofound.europa.eu/it/data/platform-economy/dossiers

(2) EESRK nuomonė (papildoma nuomonė) (OJ C 364, 2020 10 28, p. 62).

(3) EESRK nuomonė dėl Skaitmeninių rinkų akto (OL C 286, 2021 7 16, p. 64).

(4) EESRK nuomonė dėl Direktyvos dėl darbo sąlygų (OL C 283, 2018 8 10, p. 39).

(5) 2021 m. sausio 6 d. įžanginis poveikio vertinimas „Savarankiškai dirbančių asmenų kolektyvinės sutartys. ES konkurencijos taisyklių taikymo sritis“. Žr. https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12483-Savarankiskai-dirbanciu-asmenu-kolektyvines-sutartys-ES-konkurencijos-taisykliu-taikymo-sritis_lt.

(6) Puikus pavyzdys yra kooperatyvai, priklausantys federacijai „CoopCycle“. Iš esmės tai yra dviračiais siuntas pristatančių kurjerių kooperatyvai, kurių nariai kartu yra ir kooperatyvo darbuotojai; kooperatyvas savo ruožtu su kitų miestų kooperatyvais dalijasi programine įranga, kuri suteikia galimybę vykdyti sandorius ir užmegzti ryšius (angl. matchmaking) tarp darbuotojų, tiekėjų ir naudotojų, https://coopcycle.org/en/.

(7) Netipinio užimtumo koncepcijai skiriamas vis didesnis politinis dėmesys, ypač pastaraisiais dešimtmečiais. Žr., pavyzdžiui, tyrimą „All For One“: https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment.

(8) EESRK nuomonė dėl Skaitmeninimo ir tvarumo – esama padėtis ir būtinybė imtis veiksmų pilietinės visuomenės požiūriu (OL C 429, 2020 12 11, p. 187).

(9) https://cecop.coop/works/cecop-report-all-for-one-reponse-of-worker-owned-cooperatives-to-non-standard-employment

(10) EESRK nuomonė dėl Duomenų valdymo (OL C 286, 2021 7 16, p. 38).

(11) https://unctad.org/system/files/official-document/der2019_en.pdf

(12) https://www.ilo.org/global/research/global-reports/weso/2021/lang--en/index.htm

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/44

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Kaip ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai gali pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo planu socialiai priimtinu būdu pereinant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/07)

Pranešėjas	Andrés BARCELÓ DELGADO
Bendrapranešėjis	Enrico GIBELLIERI

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	151 / 0 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES ekonomikos gaivinimo priemone ir su ja susijusiais nacionaliniais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais (NEGADP) turi būti prisidedama prie ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių teisingos pertvarkos. Jais turi būti skatinama tuose sektoriuose kurti ir išlaikyti kokybiškas darbo vietas, į NEGADP įgyvendinimą įtraukti socialinius partnerius ir, pasitelkus perkvalifikavimą bei kvalifikacijos kėlimą, paremti darbo rinkos pertvarką.

1.2.

EESRK ragina Komisiją ir kitas ES institucijas užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, kad būtų galima išvengti dėl skirtingo valstybių narių požiūrio nesubalansuoto naudos pasidalijimo tarp pramonės sektorių.

1.3.

EESRK laikosi nuomonės, kad pramonės pertvarka nebus pasiekta, jei nebus įgyvendinta energetikos pertvarka. Šiam tikslui pasiekti labai svarbi prieiga prie pakankamų, įperkamų mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltinių, kurie leistų užtikrinti mažo anglies dioksido kiekio pramoninę gamybą. ES teisėkūros institucijos ir valstybės narės turėtų pasiekti energijos šaltinių prieinamumo ir jų sąnaudų pusiausvyrą, kad būtų galima įvykdyti ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių pertvarką ir kad jie galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Be to, tam, kad laikantis ES 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslų ir JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) būtų tinkamai įgyvendinti nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, svarbų vaidmenį atliks technologinis neutralumas.

1.4.

Šio pertvarkos proceso pamatiniai ramsčiai – pramonės pertvarkos metu vykdomas automatizavimas ir skaitmeninimas. Tačiau skaitmeninimo vaidmuo ištekliams ir energijai imliuose pramonės sektoriuose neturi būti suprastas klaidingai: tai yra priemonė, o ne galutinis tikslas.

1.5.

EESRK palankiai vertina septynias pavyzdines sritis, kurias Komisija apibrėžė savo rekomendacijose valstybėms narėms dėl NEGADP, ir įpareigojimą mažiausiai 37 % viso biudžeto skirti veiksmams klimato investicijų ir bent 20 % – skaitmeninimo srityse. Jis ragina ES institucijas atidžiai stebėti paskirtų lėšų panaudojimą, kad būtų galima įgyvendinti šiuos reikalavimus.

1.6.

Ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių įmonėms pramonės pertvarkai įvykdyti prireiks daugiau laiko, nei bus taikoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP). EESRK ragina ES institucijas į tai atsižvelgti ir parengti naujas tinkamas finansines priemones bei reglamentus, kad būtų galima po 2026 m. visiškai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio pramonės.

1.7.

Kadangi ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių įmonėms reikia ypatingo dėmesio dėl veiklos mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų srityse, EESRK ragina ES institucijas parengti konkrečias priemones sunkumams, su kuriais susiduria perėjime prie neutralaus anglies dioksido poveikio pramonės dalyvaujančios ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių įmonės, įveikti.

1.8.

Pastatų renovacija užtikrins gerokai didesnį energijos vartojimo efektyvumą, kurio reikia neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenei pasiekti iki 2050 m. EESRK remia darbus ir projektus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui pastatuose didinti, atliekant jų išorės ir įrenginių renovaciją.

1.9.

EESRK tvirtai pasisako už tai, kad būtų skurta ES nuosava debesijos sistema, kuri ES suteiktų technologinę nepriklausomybę.

1.10.

Kad pramonės pertvarka pavyktų, labai svarbus yra talentų valdymas ES pramonėje. Todėl Komisija turi stebėti, ar naujiems įgūdžiams gerinti sukurtos programos ir veiksmai šiuo atžvilgiu prisidės prie sėkmingos pertvarkos.

2. Bendroji informacija

2.1.

COVID-19 pandemija sukėlė ne tik pasaulinę ekstremaliąją sveikatos situaciją, bet ir ekonominę bei socialinę krizes. Dėl šios sunkios padėties Europos politikos formuotojai, siekdami stabilizuoti visų Europos Sąjungos valstybių narių ekonomiką, turėjo įgyvendinti svarbias politikos priemones.

2.2.

Europos Sąjunga pagal priemonę „NextGenerationEU“ (NGEU) sukūrė keletą mechanizmų, kurių tikslas – pasinaudojant didžiausiu kada nors buvusiu paskatų paketu padėti valstybėms narėms išeiti iš krizės stipresnėms. ES suteiks 1,8 trln. EUR ilgalaikį biudžetą, kuris bus įgyvendinamas naudojant įvairias priemones, skirtas modernizavimui, moksliniams tyrimams, su klimato kaita susijusiai pertvarkai ir socialinei apsaugai.

2.3.

Viena iš „NextGenerationEU“ priemonių yra EGADP, kurią taikant bus siekiama ištaisyti COVID-19 pandemijos padarytą tiesioginę ekonominę ir socialinę žalą ir skatinti vadinamąjį dvejopą perėjimą prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir skaitmeninės visuomenės.-

2.4.

Šiai priemonei iš viso skirta 672,5 mlrd. EUR, kurie bus paskirstyti kaip paskolos (360 mlrd. EUR) ir dotacijos (312,5 mlrd. EUR) valstybių narių reformoms ir investicijoms siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo remti.

2.5.

Šis finansavimas bus paskirstytas pagal valstybių narių NEGADP, kuriuose nurodytos reikalingos reformos bei investicijos, atsižvelgiant į atitinkamas Tarybos pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, parengtas valdant Europos semestrą, siekiant prisidėti prie ES 2021 m. metinės tvaraus augimo strategijos.-

2.6.

Europos Komisija apibrėžė pagrindines pavyzdines sritis, kuriose kiekviena valstybė narė turi nustatyti konkrečias veiksmų kryptis:

1.	PAGREITINIMAS – švarios technologijos ir atsinaujinantieji energijos ištekliai;

2.	RENOVACIJA – energijos vartojimo efektyvumas pastatuose;

3.	ĮKROVIMAS ir DEGALŲ PAPILDYMAS – tvarus transportas ir įkrovimo stotelės;

4.	RYŠYS – sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtojimas;

5.	MODERNIZAVIMAS – viešojo administravimo skaitmeninimas;

6.	PLĖTRA – duomenų debesijos pajėgumai ir tvarūs procesoriai;

7.	PERSIKVALIFIKAVIMAS ir ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS – švietimas ir mokymas skaitmeniniams įgūdžiams remti.

Pagrindinės pavyzdinės sritys buvo apibrėžtos tam, kad veiksmais, kurių imamasi, būtų iš esmės prisidedama prie ES žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos.

EGADP, plėtojant valstybių narių skatinamas sritis, veiksmus suderinus su Europos semestro konkrečiai šaliai skirtomis rekomendacijomis, suteiks reikiamą galimybę veikti organizacijoms, kurios nukentėjo nuo pandemijos sukeltos ekonominės padėties. Ji bus ypač naudinga ekonomikos sektoriams, pavyzdžiui, ištekliams ir energijai imliems pramonės sektoriams, kurie jau buvo sunkioje padėtyje (dėl didelės reglamentavimo naštos ir nesąžiningos kai kurių trečiųjų šalių konkurencijos) ir smarkiai nukentėjo dėl dabartinių aplinkybių.

2.7.

Ekonomikos gaivinimo strategija, remiantis ES pramonės strategija ir jos atnaujinta 2021 m. versija, pasitarnaus padedant siekti Europos žaliojo kurso tikslo, 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslo ir peržiūrėto 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslo. EGADP atliks labai svarbų vaidmenį sprendžiant milžiniškų investicijų, kurių turės imtis ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai, klausimą, kad būtų galima pasiekti šiuos tikslus. Pastangas, kurių reikia siekiant sukurti stipresnę bendrąją rinką ES ekonomikai gaivinti, turi remti ES, valstybių narių, socialinių partnerių, pramonės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų stiprios partnerystės. Ekonomikos gaivinimo strategija taip pat sustiprins Teisingos pertvarkos mechanizmą, kuriuo remiami ištekliams ir energijai imlūs regionai, kuriuose vyksta struktūriniai pokyčiai.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

ES ekonomikos gaivinimo plane numatytas vienas iš pagrindinių tvaraus perėjimo prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir skaitmeninės ekonomikos aspektų ir pabrėžiama, kad norint atlikti ES dvejopą pertvarką reikia ne tik politinio įsipareigojimo ir (arba) subalansuoto biudžeto taisyklių, bet ir politinės atsakomybės. EESRK pritaria siūlomoms pagrindinėms pavyzdinėms sritims, pagal kurias investicijos bus nukreiptos į kai kuriuos svarbiausius sektorius Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslams (DVT) pasiekti, kartu užtikrinant, kad būtų pasiekti ES teisės aktais nustatyti klimato srities tikslai iki 2030 m. (išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimas bent 55 %, palyginti su 1990 m.) ir iki 2050 m. (nulinis išmetamo ŠESD kiekis).

3.2.

Dėl pandemijos iškilo poreikis sukurti bendrą modelį, pagal kurį visame pasaulyje būtų apibrėžtos ir vienodai visuose regionuose taikomos taisyklės, taip panaikinant dėl skirtingo išteklių paskirstymo galimą susiskaidymo riziką. Pandemijos sukelta krizė ir būtinybė pereiti prie tvarios, atsparios ir lanksčios ekonomikos galėtų būti puiki proga nustatyti taisykles, kurios garantuotų vienodas sąlygas ES.

3.3.

Šiuo tikslu turi būti tinkamai įvertinta ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių dabartinė nesaugi padėtis, taip pat poveikis, kurį šios išliekančios sąlygos galėtų daryti visai Europos ekonomikai. Reikėtų atsižvelgti į ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių indėlį į Europos Sąjungos bendrąjį vidaus produktą (BVP), taip pat į tai, kad jie yra už aukštos kokybės darbo vietų kūrimą atsakingi inovacijų lyderiai ir prisideda prie visos visuomenės ilgalaikės gerovės. Tvirtam viešajam sektoriui būtinas privačiojo sektoriaus postūmis. Tačiau EESRK kelia susirūpinimą tai, kad kai kurie jau patvirtinti NEGADP yra nepakankamai tikslūs ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių atžvilgiu, nes investicijos kartais nukreipiamos į kitus ekonomikos sektorius.

3.4.

Be to, reikėtų apsvarstyti, kokį postūmį ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai galėtų suteikti moksliniams tyrimams ir plėtrai, nes tai labai svarbi sritis, kurioje inovacijos persikels iš laboratorijos į pramonę.

3.5.

Ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai galbūt daugiausiai prisidės prie pramonės pertvarkos, kuri padės sukurti mažo anglies dioksido kiekio Europą. Pramonėje turėtų būti dedama daugiau pastangų kuriant ir diegiant mažo anglies dioksido kiekio gamybos procesus ir juos skatinant sudėtingose tiekimo grandinėse. Be šios patalpų viduje ir lauke vykdomos veiklos bus sunku pasiekti Paryžiaus susitarime apibrėžtus esminius, tačiau plataus užmojo tikslus ir ES nustatytus tikslus.

3.6.

Automatizavimas ir skaitmeninimas atliks svarbų vaidmenį siekiant šios pramonės pertvarkos. Tačiau sąvokos neturėtų būti painiojamos: pertvarka yra tikslas, o skaitmeninimas – priemonė. Įdiegus skaitmeninius sprendimus žmonių mąstymo, sprendimų priėmimo ir elgsenos būdas taps racionalesnis. Tačiau skaitmeninimas turi būti EGADP prioritetu ir reikėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip šiomis priemonėmis bus užtikrinamas veiksmingesnis požiūris į mums iškilusius sunkumus.

3.7.

Vykdant skaitmeninę pertvarką, reikės bandomuoju ar laboratoriniu lygmeniu išbandytas technologijas plėtoti pramoniniu mastu. Šiam tikslui pasiekti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse reikėtų sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas. Investicijos turėtų būti sutelktos į tokias technologijas, kurios iš anksto parodo novatoriškų sprendimų viršutinėse vertės grandinių dalyse išplėtimo, įmanomumo ir patikimumo potencialą kartu užtikrinant, kad jie atitinka tvarumo tikslus. Be to, bus būtina suplanuoti pertvarkymo laikotarpį, kurio metu novatoriškus sprendimus bus galima tinkamai išplėsti iki pramoninio masto.

3.8.

Kad būtų galima veiksmingai susitvarkyti su šia situacija, pertvarkoje reikėtų sutelkti dėmesį į įgytą praktinę patirtį, jau turimus išteklius ir galimą sinergiją. Pertvarka apima inovacijas, išradimus, dizainą, statybą ir, tiesą sakant, plėtrą, bet tai neturėtų reikšti naujų kūrinių per se.

3.9.

EESRK žino, kokių investicijų reikės šiai pertvarkai. EGADP ir NGEU neturėtų būti laikomi panacėja. Ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių transformavimui, siekiant susitvarkyti su dvejopa pertvarka, prireiks didžiulių investicijų plano, pagal kurį būtų sutelkta daug papildomų finansavimo šaltinių (pvz., valstybės pagalbos, bendriems Europos interesams svarbių projektų, naujų nuosavų išteklių ES biudžete, būsimų ES pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, privačių investicijų ir t. t.), Šiuo tikslu ypač svarbu suderinti pramonės ir energetikos politikos kryptis su klimato srities politika, kad būtų galima sutelkti visas milžiniškas investicijas, būtinas perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos modelio.

3.10.

EESRK mano, jog reikia įdėti pastangų per EGADP teikiamai paramai koordinuoti, kad būtų galima transformuoti ištekliams ir energijai imlius pramonės sektorius naudojantis esamomis viešojo ir privačiojo finansavimo programomis, pavyzdžiui, programa „Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją“ (SPIRE) arba Švariojo plieno partneryste. Pramonės aljansai turėtų būti naudojami kaip platformos ilgalaikei projektų, kurie finansuojami naudojant EGADP ir esamas ES programas, sinergijai kurti, siekiant skatinti ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių pertvarką.

3.11.

Nustatyta, kad finansinę paramą, teikiamą pagal EGADP, turi papildyti plataus užmojo mokesčių reforma. Tai turėtų būti derinama su EBPO susitarimu, siekiant užtikrinti, kad labai pelningoms bendrovėms nuo 2023 m. būtų taikomas faktinis 15 % pelno mokesčio tarifas.

3.12.

Pagrindinis subsidijų išmokėjimo bendrovėms tikslas turėtų būti išlaikyti tarptautinį ES pramonės konkurencingumą, kartu laikantis ES socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos standartų, siekiant užtikrinti, kad dvejopa pertvarka būtų naudinga Europos piliečiams.

3.13.

Kaip minėta pirmiau, ES ekonomikos gaivinimo planas bus labai svarbus ištekliams ir energijai imliems pramonės sektoriams transformuoti, kartu padės keisti kitus su dvejopa pertvarka susijusius ekonomikos sektorius. Šiam plataus masto pertvarkymui bus reikalingi ilgalaikiai prisitaikymo ir pereinamieji laikotarpiai, ypač visose su žmogiškuoju kapitalu susijusiose srityse. EESRK primygtinai siūlo investavimo mechanizmus pratęsti po 2026 m. ir tinkamai apibrėžti tvirtas ir aiškias jų tarpusavio sąsajas.

4. Konkrečios pastabos

EESRK ragina valstybes nares ir pramonę teikti pirmenybę investicijoms ir reformoms, kurios, siekiant galutinių nustatytų tikslų, daro didžiausią pokyčius skatinantį poveikį pagrindinėse Komisijos nustatytose pavyzdinėse srityse. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad visa visuomenė turi būti pajėgi padengti sąnaudas, reikalingas su šia dvejopa pertvarka susijusiems tikslams pasiekti.

4.1. PAGREITINIMAS – švarios technologijos ir atsinaujinantieji energijos ištekliai

4.1.1.

Pramonės pertvarka nebus pasiekta, jei nebus įgyvendinta energetikos pertvarka. Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tiesiogiai priklausys nuo prieigos prie pakankamų, įperkamų mažo anglies dioksido kiekio energijos šaltinių, kurie leistų užtikrinti mažo anglies dioksido kiekio pramoninę gamybą. Siekiant klimato ir skaitmeninimo tikslų labai svarbu bus patikimu būdu užtikrinti pakankamą mažo anglies dioksido kiekio energijos gamybą. Taip pat reikia didžiulių investicijų infrastruktūrai, kuri reikalinga transportuoti, saugoti ir paskirstyti šiuos precedento neturinčius mažaanglės energijos kiekius, plėtoti arba kurti. Įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus, o ypač siūlomas reformas, reikėtų daugiau dėmesio skirti konkurencingų, stabilių ir nuspėjamų energijos kainų užtikrinimui, sumažinant aukštų energijos kainų poveikį infliacijai, kuri gali pakenkti ištekliams ir energijai imlių sektorių ir apskritai visuomenės atsigavimui.-

4.1.2.

EESRK pritaria, kad įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus būtinas technologinis neutralumas: į šią pertvarką turi būti įtrauktos visos mažo anglies dioksido kiekio technologijos (atsinaujinančioji energija, žaliasis vandenilis, branduolių sintezės reaktorius ir t. t.), su sąlyga kad jos atitinka 2030 m. ir 2050 m. klimato srities tikslus, taip pat JT DVT. Jokia technologija neturėtų būti iš anksto ar savavališkai atmesta. Išteklių paskirstymo kriterijais turėtų būti užtikrinamos konkurencingos energijos kainos galutiniams vartotojams, nepriklausomai nuo pačios technologijos.

4.1.3.

Šiam tikslui pasiekti gali prireikti apsvarstyti ne tik skirtingų konkurencingų atsinaujinančiųjų energijos išteklių derinimo galimybę, bet taip pat jų derinimą su anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo technologijomis, nepamirštant vaidmens, kurį atliks energetikos tinklų jungtys tarp skirtingų valstybių narių. Turi būti taikomas pakankamas ir vienodas reglamentavimas, siekiant sukurti palankias verslo sąlygas investicijoms ir užtikrinti, kad šios technologijos būtų įgyvendintos.

4.1.4.

Turi būti tinkamai apsvarstytas ne tik įperkamos energijos tiekimas bei technologinių sprendimų prieinamumas, bet ir energijos vartojimo efektyvumas. Visuose scenarijuose, kurie nustatyti ES ilgalaikėje išmetamų teršalų mažinimo strategijoje poveikio klimatui neutralumui 2050 m. pasiekti, svarbus vaidmuo priskiriamas energijos taupymui (1). Perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį mažinant ištekliams ir energijai imlių pramonės sektorių energijos ir išteklių vartojimą.

4.1.5.

Kalbant apie pirmiau minėtą nesąžiningos konkurencijos riziką ir stengiantis užkirsti kelią pavojui, kurį gali sukelti anglies dioksido nutekėjimas, bei jį sumažinti, šiuos klausimus būtina tinkamai spręsti taikant EGADP. Svarbu nepamiršti priemonių ar sistemų, kurios buvo veiksmingos mažinant išmetamus teršalus, ir prireikus jas sustiprinti papildomais ar papildančiais (ne alternatyviais) mechanizmais.

4.1.6.

Įvertinus visus galimus svarbiausius veiksnius, į kuriuos reikės atsižvelgti pavyzdinėje srityje PAGREITINIMAS, kyla didelė abejonė, kaip ES sugebės tiekti tokį precedento neturintį energijos kiekį, kurio reikia visuomenei.

4.2. RENOVACIJA – energijos vartojimo efektyvumas pastatuose

4.2.1.

Energijos vartojimo efektyvumo esamuose ir naujuose pastatuose gerinimui prireiks pažangiųjų medžiagų ir įrangos, kuriomis bus prisidedama prie tvarios pertvarkos. Pažangiosiomis medžiagomis mes laikome žaliąsias medžiagas arba tas, kurioms pagaminti yra naudojami tvarūs gamybos procesai.

4.2.2.

EESRK tikisi, kad, siekiant holistiškai prisidėti prie Europos Komisijos apibrėžtų tikslų, bus labiau nei įprastai skatinama naudoti pažangiąsias medžiagas (ir su jomis susijusius tvarius gamybos procesus). Neturėtų būti pamiršta įranga: energijos vartojimo efektyvumo nepasieksime, jei dėmesį skirsime tik pastato apvalkalui; reikia tinkamai įvertinti, atnaujinti ir sujungti įrangą bei sistemas. Dėl to galėtų atsirasti pažangiųjų medžiagų rinkos, kuriose galimas praktinis atspirties taškas būtų viešųjų pirkimų procesai.

4.3. ĮKROVIMAS ir DEGALŲ PAPILDYMAS – tvarus transportas ir įkrovimo stotelės

4.3.1.

Reikia įdėti daug pastangų, kad Europos strategijoje būtų apibrėžtos aiškios veiksmų gairės sektorių, kuriuos sunku elektrifikuoti (tolimojo susisiekimo ir sunkiojo kelių transporto, aviacijos, jūrų transporto ir kt.), priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti.

4.3.2.

Atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų strategija ir atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų vertės grandinių aljansas padės sumažinti aviacijos ir jūrų transporto sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro, papildant pastangas (tarp kitų alternatyvų pasitelkus elektrifikaciją) sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokiu būdu visiems bus garantuota galimybė naudotis įperkamu judumu. Transporto priklausomybė nuo iškastinio kuro bus mažinama remiantis gyvavimo ciklo ir sąnaudų bei naudos vertinimu, pirmiausia pakeičiant didžiausią neigiamą poveikį darančius transportavimo būdus, kartu užtikrinant pakankamus pereinamuosius laikotarpius mažas pajamas gaunantiems naudotojams, jiems siūlant mažo anglies dioksido kiekio tvarų kurą.

4.4. RYŠYS – sparčiojo plačiajuosčio ryšio paslaugų plėtojimas

4.4.1.

EESRK žino, kokią svarbią vietą vykdomoje pramonės pertvarkoje užima automatizavimas ir skaitmeninimas – šio pertvarkos proceso pamatiniai ramsčiai.

4.4.2.

Norint pagerinti sistemų automatizavimą, pramonei reikia skirti pakankamai išteklių. Tada tam, kad sprendimų priėmimo procesai būtų veiksmingesni, skaitmeninėmis priemonėmis galima teikti kokybišką informaciją.

4.4.3.

Prireiks investicijų ne tik į technologiją, bet ir į darbuotojų bei plačiosios visuomenės mokymą skaitmeninių įgūdžių srityje, perėjimą prie skaitmeninio mąstymo ir tinkamo reglamentavimo bei priemonių parengimą, be kita ko, kibernetiniam saugumui užtikrinti.

4.5. MODERNIZAVIMAS – viešojo administravimo skaitmeninimas

4.5.1.

EESRK supranta, kaip svarbu yra tai, kad viešojo administravimo skaitmeninimu galima sumažinti pernelyg didelę administracinę naštą, nuo kurios dažnai kenčia pramonė. Tačiau ši skaitmeninė pertvarka turi būti grindžiama realia sąnaudų ir naudos analize, kai ištekliai yra tinkamai paskirstomi remiantis techniniais kriterijais (ši analizė turi būti laikoma svarbesne už patį tikslą).

4.6. PLĖTRA – duomenų debesijos pajėgumai ir tvarūs procesoriai

4.6.1.

Tinkamas duomenų valdymas paskatins persilaužimą tiksliai priimant sprendimus, plėtojant verslo analizę, veiksmingai sprendžiant problemas ir optimizuojant išteklius – visa tai labai svarbu siekiant užtikrinti sėkmingą pertvarką. Reikia skirti pakankamai išteklių, kad visų rūšių organizacijos dalyvautų įgyvendinant šią iniciatyvą, ir užtikrinti teisingus duomenų išteklius, kurie lems teisingą pertvarką.

4.6.2.

Kalbant apie strateginę nepriklausomybę, ES turėtų plėtoti savo nuosavus debesijos pajėgumus, kurie jai suteiktų technologinį suverenumą, išvengiant technologinės priklausomybės nuo trečiųjų šalių.

4.7. PERSIKVALIFIKAVIMAS ir ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS – švietimas ir mokymas skaitmeniniams įgūdžiams remti

4.7.1.

Mūsų vykdoma pertvarka nebus įmanoma, jei ji nebus grindžiama dabartinės ir būsimos visuomenės poreikiais bei lūkesčiais ir teisingos pertvarkos koncepcija.

4.7.2.

Pagrindinis Europos Sąjungos pranašumas – mūsų žmogiškasis kapitalas. Europai trūksta žaliavų, mūsų gyvenimo lygis yra aukščiausias pasaulyje ir mūsų reglamentavimo sistema yra gana griežta: tai reiškia, kad didžiausias mūsų pranašumas yra didelis produktyvumas, kurį skatina mūsų žmogiškasis kapitalas ir didžiulė įvairovė.

4.7.3.

Siekiant užtikrinti veiksmingą pramonės pertvarką, kurioje dėmesys skiriamas lygybei ir kurioje niekas nepaliekamas nuošalyje, bus labai svarbu stiprinti gebėjimus ir vykdyti projektus, skirtus pagrindiniams įgūdžiams apibrėžti. Šiuo tikslu visais visuomenės lygmenimis (nuo šiuo metu dirbančių iki būsimų darbuotojų) reikia skatinti mokymą, kaip pasirengti būsimiems iššūkiams.

4.7.4.

Būsimiems sprendimų priėmimo procesams bus labai svarbus novatoriškas mąstymas. Šių gebėjimų ugdymas turi būti įtrauktas į mokymo programas. Be to, artimiausioje ateityje iškils milžiniškas skaitmeninių įgūdžių poreikis. Žmogiškieji ištekliai turi užpildyti šias spragas, siekiant užtikrinti organizacijų, kuriose taip pat dirbtų tinkami žmonės, konkurencingumą.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://knowledge4policy.ec.europa.eu/publication/depth-analysis-support-com2018-773-clean-planet-all-european-strategic-long-term-vision_en

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/50

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Struktūrinių ir sektorių pokyčių numatymas ir pramonės kultūros pertvarkymas iki naujų ekonomikos atsigavimo ir atsparumo ribų įvairiose Europos dalyse“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/08)

Pranešėjas	Norbert KLUGE
Bendrapranešėjis	Dirk JARRÉ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2021 11 10
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	143 / 1 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Iki 2030 m. bent 55 % sumažinti CO2 kiekį – tai privalomas su teisinga pertvarka siejamas tikslas, kurį bus nelengva pasiekti ES politikos priemonėmis valstybių narių Vyriausybėms ir įmonėms regionuose, kuriuose gyvena ir dirba europiečiai. Šiam užmojui dabar reikia bendrų pastangų siekiant numatyti poveikį ekonominiam ir socialiniam gyvenimui ir suplanuoti atitinkamas strategijas ir priemones.

1.2.

EESRK yra įsitikinęs, kad tiek Europos Komisijos pateikta atnaujinta ES pramonės strategija, tiek pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys parems teisingą pertvarką. Šiuo požiūriu EESRK palankiai vertina naująjį Socialinio klimato fondą socialiniams trūkumams išlyginti, kuris yra priemonių rinkinio dalis. COVID-19 pandemija taip pat parodė, kad reikia sparčiau pereiti prie tvaresnio, labiau skaitmeninio ir tvirtesnio socialinio, ekonominio ir pramoninio modelio. EESRK ypač atkreipia dėmesį į tai, kad to siekiant svarbūs yra regionų skirtumai ir socialinė nelygybė.

1.3.

Visi šie klausimai jau įtraukti į politinę darbotvarkę (pvz., žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, teisinga pertvarka, struktūrinės programos ir kt.), tačiau jie nėra sprendžiami integruotai. Todėl EESRK rekomenduoja atsižvelgti į įvairiose politikos srityse, šalyse ir regionuose sukauptą patirtį, kuri yra svarbi vertinant skirtumus ir ypatumus.

1.4.

Būtina sukurti vienodas ekonominės konkurencijos sąlygas. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į socialinių partnerių socialinį dialogą ir pilietinį dialogą bendro kūrimo procese. Tai turėtų padėti sukurti ES lyderių grupę, kuri savo ruožtu sustiprintų ES ekonominį suverenumą.

1.5.

Žaliojo kurso nebus be integruoto socialinio kurso (1). Dėl šios priežasties EESRK pasisako už geresnį Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą (2). Jis laikomas ES ir jos valstybių narių orientyru švelninant socialinius pramonės permainų padarinius. Tai iš esmės yra grindžiama socialiniu dialogu ir kolektyvinėmis sutartimis, kuriomis įmonės remiasi priimdamos sprendimus, pagal kurias darbuotojai yra tinkamai informuojami ir atsižvelgiama į jų interesus šiuo tikslu su jais konsultuojantis ir, kai tinkama, jiems dalyvaujant įmonės priežiūros ir valdymo procese.

1.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomikos ir aplinkosaugos procesų sėkmė pirmiausia pasiekiama ir realizuojama ten, kur žmonės gyvena. Būtent čia numatomi ir bendrai apibrėžiami klimato kaitos uždaviniai. Būtent čia kyla naujos idėjos, kurios vėliau tampa pasaulio mastu konkurencingais gaminiais ir paslaugomis.

1.7.

„Pertvarkos kryptys“, kurių koncepcija išdėstyta atnaujintoje ES pramonės strategijoje ir aptarta ES pramonės forume, ES piliečiams suteikia paramą ir gaires. Tačiau regionų lygmeniu konkretūs atspirties taškai yra labai skirtingi, todėl bendram tikslui pasiekti reikia skirtingų strategijų. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją, kad ji rengdama ir vertindama ES pramonės strategiją ypatingą dėmesį skirtų šiems skirtingiems reikalavimams siekiant lanksčiai reaguoti į regionų ir sektorių poreikius.

1.8.

Subsidiarumas turi būti vertinamas kaip galintis užtikrinti stiprų teisingos pertvarkos išteklių. Regionai ir metropolinės zonos geriausiai žino savo problemas ir galimybes. Todėl EESRK pripažįsta, kad ES lygmeniu turėtų būti drauge susitarta dėl privalomų Europos pramonės politikos tikslų ir principų. Svarbu žinoti, kad įgyvendinimas regionuose ir metropolinėse zonose turi remtis subsidiarumo principu.

1.9.

Itin skiriasi situacijos ir gebėjimai siekti klimato, socialinių ir aplinkosaugos tikslų. Vieni pramonės sektoriai ir bendrovės gali lengviau pasiekti tikslą, o kitiems gali būti sunkiau judėti į priekį. Todėl silpnesniems regionams ir tam tikriems pramonės sektoriams reikia skirti ypatingą dėmesį ir konkrečią paramą. Kadangi bendrasis tikslas taikomas visai vertės grandinei, pirmiausia svarbu sutelkti dėmesį į greitesnį poveikį ir platesnio masto pokyčius.

1.10.

EESRK pažymi, kad laikydamosi būtent šio principo bendrovės gali atgauti savo ekonominį ir tvarų konkurencingumą, padedamos atsidavusių verslininkų ir vadovų bei gerai apmokytų ir kvalifikuotų darbuotojų. Svarbus vaidmuo čia tenka MVĮ. Žmogiškojo kapitalo darbotvarkė yra būtina sėkmingos pertvarkos sąlyga.

1.11.

Valstybės narės, Europos Sąjungai teikiant logistinę ir finansinę paramą, turėtų padidinti struktūrines ir į procesą orientuotas viešąsias investicijas, teikdamos visuotinės svarbos paslaugas, skirtas nuolat gerinti pramonės ir socialiniam vystymuisi palankias sąlygas, galinčias padidinti regionų ir vietos lygmens gebėjimus veiksmingai spręsti aplinkosauginius, technologinius, ekonominius ir socialinius uždavinius.

1.12.

EESRK pasisako už tai, kad pagal ES pramonės strategiją turėtų būti numatytas ir atsvertas didėjantis skurdas ir nelygybė, nes žaliasis kursas turi būti remiamas integruoto socialinio kurso. Taigi ištekliai turėtų būti nukreipiami ten, kur jų labiausiai reikia. Įgyvendinant visapusišką ES tvarumo politiką reikia daugiau nuveikti teisingumo ir dalyvavimo ekonomikoje srityse žmonių ir regionų labui (3). Pilietinis ir profesinis gyvenimas Europoje turėtų atitikti reikalavimą kurti tvarumą, grindžiamą integraciniu ir tvariu augimu, deramu darbu ir socialiniu teisingumu (4).

1.13.

EESRK pritaria perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kurioje sustabdomas neatsinaujinančiųjų išteklių švaistymas ir sumažinama tarptautinė priklausomybė. Tai taip pat turėtų būti svarbi ES pramonės strategijos dalis. Dėl šios priežasties reikėtų pakeisti pagrindines sąlygas, kad žiedinės ekonomikos principus taikančios įmonės įgytų konkurencinį pranašumą.

2. Teisinga pertvarka kaip pramonės atsigavimo ir augimo galimybė

2.1.

Žaliuoju kursu nustatomas aiškus ir politiškai privalomas tikslas: iki 2030 m. Europoje turėtų būti 55 % sumažintas bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Veiksmų tam pasiekti imtasi 2021 m. liepos mėn. pateiktomis Europos Komisijos pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonėmis. Daugiau vietos interpretacijoms čia nebėra. Sąžininga tarptautinės prekybos sistema turi užtikrinti, kad įmonės galėtų išlikti konkurencingos visame pasaulyje ir kartu siekti žaliojo kurso tikslų. Tai apima tarpvalstybinę ir tarpžemyninę anglies dioksido korekcinę sistemą. Taip sukuriamos paskatos prekybos partneriams prisijungti prie planetos galimybių ribas gerbiančių valstybių klubo.

2.2.

ES nepriklausančios šalys, kuriose aplinkosaugos taisyklės yra silpnos, didina spaudimą ES, kurioje aplinkosaugos taisyklės yra palyginti griežtos. Ši pasaulinė sąveika neturi sukelti aplinkosauginio dempingo.

2.3.

Pasaulinė padėtis gali paskatinti naujų tvarių technologijų kūrimą, pasinaudojant Europos pranašumais, pavyzdžiui, jos gebėjimu įgyvendinti laipsniškas ir radikalias inovacijas, kad pasaulio rinkoms būtų tiekiami produktai, naudojantys tradicinius gebėjimus naujiems iššūkiams atremti. Tam reikia atidžiai ir įžvalgiai numatyti pokyčių pobūdį ir mastą bei gerokai padidinti viešųjų ir socialinių paslaugų apimtis, kad būtų galima spręsti tokias socialines problemas, kaip galimas didesnis skurdas, benamystė, neįgaliųjų ir mažumų atskirtis, sumažėjusios moterų galimybės ir mokymas, palengvinantis grįžimą į darbo rinką.

2.4.

Atlikus statinę analizę būtų galima daryti išvadą, kad veikimas pagal Europos žaliąjį kursą trumpalaikėje perspektyvoje suteiktų konkurentams iš šalių, kuriose klimato kaitos tikslai nėra tokio plataus užmojo, ekonominį pranašumą, palyginti su Europos bendrovėmis, kurios jau yra pertvarkos procese. Tačiau vertinant dinaminę perspektyvą akivaizdu, kad bendrovės bus skatinamos palaipsniui diegti inovacijas, didinant gamybos sistemų ekonomiškumą ir ekologiškumą, pereiti prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir diegti atitinkamas inovacijas. Nors ES neabejotinai pirmauja siekdama veiksmingai kovoti su klimato krize, dėl spartaus atsinaujinančiųjų medžiagų naudojimo reikia su platesniu užmoju įgyvendinti žiedinę ekonomiką ir užtikrinti su žaliavomis susijusį atsparumą. Dėl to vykstantis perėjimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei pakankamai dėmesio bus skiriama socialiniam šio proceso aspektui. Šiuo požiūriu galima vadovautis Paryžiaus klimato kaitos sutartyje numatytais teisingos pertvarkos principais ir TDO teisingos pertvarkos gairėmis (5). Taigi, teisingos pertvarkos principai veikia kaip gaivinimo priemonių kompasas, nustatant aiškią visų suinteresuotųjų subjektų atsakomybę gerbti žmogaus ir socialines teises, demokratines vertybes ir teisinę valstybę, siekiant, kad niekas neliktų nuošalyje.

2.5.

Galiausiai, tokio masto pokyčiai ir vykstant ankstesnėms permainoms įgyta patirtis rodo, kad būtinas bendro kūrimo procesas, kuriame dalyvautų politikai, administravimo institucijos, socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, bendrovės ir visuomenės nariai visais ES ir bendrovių valdymo lygmenimis. Pasitelkus dar neišnaudotą Europos gyventojų kūrybiškumą ir inovacinį potencialą bus galima rasti sprendimus, reikalingus būsimiems iššūkiams įveikti. Idėjų įvairovė yra neįkainojamas inovacijų šaltinis visuose ekonomikos sektoriuose, kuris padės gerokai paspartinti technikos ir mokslo pažangą.

2.6.

Ankstesnė patirtis parodė, kad sėkmingi ir ilgalaikiai ekonominiai ir socialiniai pokyčiai turi daugiausiai galimybių būti įgyvendinti, jei tikslai yra aiškiai suformuluoti, įvairių pertvarkos proceso dalyvių atsakomybė nustatyta tikslioje strategijoje, o visam projektui pritaria, jį patvirtina ir remia pagrindinės visuomenės jėgos. Todėl politinės jėgos, ekonomikos suinteresuotieji subjektai ir pilietinė visuomenė turi veikti kartu, taikydami veiksmingą socialinio dialogo, kolektyvinių sutarčių ir tarpusavio keitimosi informacija, konsultacijų ir realaus dalyvavimo sprendimų priėmimo ir bendro kūrimo procesuose sistemą.

2.7.

Socialinis dialogas, kuriame dalyvautų socialiniai partneriai, ir pilietinis dialogas, įtraukiantis visuomenės suinteresuotuosius subjektus, gali atlikti ypač svarbų vaidmenį projektuose, kuriais siekiama suderinti socialinius, ekologinius ir ekonominius interesus. Taigi, būtina konkrečiai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį.

3. Regionai – tai pagrindinės darbo, gyvenimo ir socialinių bei ekonominių pokyčių numatymo vietos, o ne tik ekosistemos

3.1.

COVID-19 pandemijos poveikis skirtingoms ekosistemoms buvo nevienodas, kaip pripažįsta Europos Komisija savo komunikate dėl ES naujosios pramonės strategijos. Ji taip pat dar labiau paspartino esamas skaitmeninės pertvarkos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tendencijas, padidindama riziką, kad dėl skirtingo ekonominės gerovės lygio ir išteklių, kuriuos galima investuoti į pramonės sektorių pertvarkymą, dar labiau padidės regionų susiskaidymas. Todėl labai svarbu, kad Pramonės forume ir numatomomis pertvarkos kryptimis būtų atsižvelgta į šį nevienodą poveikį.

3.2.

Europos pilietinė visuomenė yra suinteresuota kurti geras darbo vietų ir pajamų perspektyvas pramonės pertvarkos paveiktų regionų piliečiams. Tam reikia suprasti skirtingus įvairių regionų atspirties taškus ir kaip galima sukurti teigiamą sąveiką pasinaudojant esama pramonės kompetencija. Svarbus vaidmuo šiame procese tenka integracijai į pasauliniu mastu reikšmingas vertės grandines ir ypač įvairiems aspektams, kurie prisideda prie tokių vertės grandinių. Europos Komisijos ekosisteminis metodas grindžiamas makropolitiniu metodu, pagal kurį visi pramonės sektoriai klasifikuojami pasauliniu mastu. Taikant šį metodą neatsižvelgiama į skirtingas situacijas ar tarpusavio priklausomybę, vyraujančias įvairiose ekosistemose. Jis vargu ar gali teisingai atspindėti reikalavimų įvairovę skirtinguose regionuose, todėl turi būti papildytas regionine politine perspektyva.

3.3.

Šiuo metu Europos Komisija rengia pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius (PVRR), kuriais siekiama parodyti sėkmingą ES pramonės strategijos įgyvendinimą (6). Dabar Komisija daugiausia dėmesio skiria ekonomikos augimui ir neatsižvelgia į Europos žaliajame kurse nustatytus tikslus, pokyčius, kurių reikalauja perėjimas prie žiedinės ekonomikos, ir socialinį pertvarkymo proceso aspektą. Labai svarbu, kad ES pramonės strategijoje būtų aiškiai pripažįstama ir vertinama regionuose turimų pramonės įgūdžių, potencialo ir kompetencijos vertė. Į tai būtina tinkamai atsižvelgti. Priešingu atveju dėl tokio siauro požiūrio į ekonominį augimą ir su juo susijusias priemones bei veiksmus gali būti nepasiekti klimato tikslai ir neišnaudotos su pramonės pertvarkymu susijusios galimybės, o tai gali pakenkti žiedinei ekonomikai.

3.4.

Formuojant pramonės strategiją ir politiką pagal šias prielaidas reikia atsižvelgti į neapibrėžtumą ir nenuspėjamumą. Politikos kryptys ir skirtingi metodai, pritaikyti konkrečioms situacijoms, turi būti lankstūs ir grindžiami visomis regiono turimomis arba įgytomis, keičiantis informacija su kitais regionais ir šalimis, kompetencijomis. Reikia atvirumo kaip strateginio ištekliaus, kad būtų galima išsiaiškinti, ko trūksta ir ko reikia nedelsiant.

3.5.

Pramonės permainos siekiant klimato apsaugos sukels rimtų socialinių problemų, jei žaliojo kurso tikslus reikės pasiekti per likusį trumpą laiką. Reikia išnagrinėti ir ištirti aplinkai kenksmingų išteklių naudojimo klausimą, kad būtų galima rasti socialiniu ir visuomenės požiūriu teisingą sprendimą.

3.6.

Žiedinė ekonomika daro teigiamą poveikį pramonės permainoms regionuose ir tiekimo bei vertės grandinėse. Nors didžiausią pridėtinę vertę galima rasti regionuose, kuriuose pramonė yra labiausiai pažengusi, vietovėse, kuriose ekonomika yra mažiau pagrįsta žiniomis, o yra labiau energijai imli, gaminamos ir perdirbamos medžiagos, kurios patenka į žiedinę ekonomiką. Akivaizdu, kad silpnesni regionai gali gauti daugiau naudos iš žiedinės ekonomikos ir gali tapti pagrindiniais šios srities veikėjais.

3.7.

Dėmesys sėkmingoms pramonės permainoms regioniniu lygmeniu akivaizdžiai reiškia, kad reikia tvirtų tarpusavio ryšių, glaudaus bendradarbiavimo ir dalijimosi kompetencija su kitais regionais, taip pat ir peržengiant ES valstybių narių nacionalines sienas. Veikia išsami sąveikos sistema, kuri aiškiai apima vietos MVĮ, sąveikaujančias su tarpvalstybinėmis bendrovėmis.

3.8.

Esamos regioninės pramonės kompetencijos pačios savaime nėra visiškai veiksmingos socialinių ir ekologinių pokyčių kontekste. Tačiau jos turi ir gali būti toliau plėtojamos investuojant į žinias, įrangą ir personalą, taip pat turi ir gali tapti produktyvios pasikeitusiomis sąlygomis. Tai padės kurti naujus produktus, paslaugas, technologijas ir galimybes. Tai savo ruožtu užtikrins ekonomiškai stabilias bendroves su patraukliomis darbo vietomis regionuose. Būtent tai turėtų būti Europos pramonės strategijos tikslas.

3.9.

Regioną plačiu mastu apibūdina jo pramonės struktūros, bendrovės, darbo jėga, gyventojų gebėjimai, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) pajėgumai ir konkretūs produktai, kuriuos bendrovės gamina ar perdirba. Pramonės kompetencijos yra labai įvairių istorinių ypatumų atspindys.

Tiekimo ir vertės grandinės visoje Europoje turi labai skirtingą regioninį poveikį. Pasaulinis kontekstas yra toks pat svarbus kaip ir valdymas Europoje, tačiau turi skirtingą poveikį. Ketvirtoji pramonės revoliucija ir skaitmeninė pertvarka, taip pat informacinės ir ryšių technologijos darys reikšmingą, bet labai skirtingą poveikį Europos pramonei ir ekonomikai apskritai. Šiuo požiūriu inovacijų ir plėtros fondai netgi taps dar svarbesni mažinant regioninius skirtumus.

3.10.

Pramonės permainas skatinantys paslaugų teikėjai, įskaitant startuolius ir MVĮ, gali palaikyti ryšius su savo klientais net iš labiau nuo šalies centro nutolusių regionų, o patrauklios darbo vietos gali būti kuriamos net ir tokiose vietose. Pažymėtina, kad žiniomis grindžiamos bendrovės gali prisidėti prie vertės grandinių kūrimo iš esmės nepriklausomai nuo jų geografinio artumo klientams. Be to, didesnių gamyklų įranga dažnai gali būti valdoma nuotoliniu būdu.

3.11.

Europos Komisijos ekosisteminis metodas neapima visų atitinkamų lygmenų ir aspektų. Jame aiškiai pabrėžiama, kad svarbu pereinamojo laikotarpio pokyčius vertinti ir iš regioninės perspektyvos ir užtikrinti, kad bendrovės, įskaitant socialinės ekonomikos bendroves, taptų visos politinės veiklos pagrindu. Svarbu parodyti, kaip tai susiję su vertės grandinėmis ir kaip įvairūs atskirų ekosistemų komponentai atitinka tų skirtingų ekosistemų komponentus.

4. Pertvarkos metodų galimybės laikantis holistinio požiūrio į socialinį ir ekonominį pramonės vystymąsi

4.1.

Nors inovacijos plačiai siejamos su naujomis technologijomis ar mokslinių tyrimų proveržiais, taip pat esama galimybių panaudoti turimą kompetenciją kaip pagrindą geresniems ar naujiems produktams ir paslaugoms kurti. Naujos technologijos persipina su esamomis tradicinėmis technologijomis. Yra ir daugiau aiškių šios sąsajos tarp nusistovėjusių tradicinių gamybos būdų ir aktyvesnio inovacijų diegimo bei pramonės modernizavimo pavyzdžių: naujų ir lengvesnių orlaivių medžiagų naudojimas transporto priemonėse, lengvesnių automobilių medžiagų naudojimas, biotechnologijų taikymas kuriant naujas medicinos priemones ar paslaugas.

4.2.

Pažangi IRT infrastruktūra veikia kaip varomoji jėga, suteikianti naujų galimybių ir padedanti kurti novatoriškus ir tvarius sprendimus, kurie siejasi su regionui būdingais ypatumais. Pavyzdžiui, 3D spausdintuvų naudojimas suteikia galimybių sukurti ir suprojektuoti gaminį vienoje vietoje ir padaryti jį fiziškai prieinamą ten, kur jo reikia – kelete skirtingų vietų. Tai padeda sumažinti su transportu susijusį poveikį aplinkai.

4.3.

Socialinės ekonomikos koncepcijos gali būti svarbios vykdant socialinius ir ekonominius pokyčius, kuriant naujas mokymosi, gyvenimo ir užimtumo galimybes, taip pat alternatyvias paslaugų ir paramos infrastruktūras vietos bendruomenėse, ypač nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir pažeidžiamiems asmenims. Kartu su visuotinės svarbos paslaugomis šios koncepcijos turi didelį potencialą padėti kompetentingai ir efektyviai parengti visuomenės ir ekonomikos dalyvius dėl inovacijų ir pokyčių kylantiems reikalavimams ir padariniams, ypač regionų lygmeniu.

4.4.

Viešosioms struktūroms tenka didelė atsakomybė, kad teikdamos visuotinės svarbos paslaugas, kuriomis galėtų naudotis visi ekonominės veiklos vykdytojai, jos galėtų sukurti pokyčiams ir vystymuisi palankias sąlygas.

4.5.

Tai taip pat priklauso nuo pažangos, reikalingos teikiant visuomenei svarbias paslaugas, pavyzdžiui, organizuojant nuolatinio kvalifikacijos kėlimo agentūrų veiklą, kad būtų galima kelti darbuotojų kvalifikaciją, siekiant pagerinti darbuotojų kompetenciją ir padėti bendrovėms prisiderinti prie inovacijų ir pokyčių. Todėl kvalifikuoti darbuotojai taip pat labiau įsitvirtins regione ir prisidės prie vykstančių (žaliųjų) struktūrinių pokyčių formavimo.

4.6.

Energijai imliuose pramonės sektoriuose esama daug bendrų anglies dioksido išmetimo mažinimo sprendimų, taigi ir bendrų investicijų galimybės (pavyzdžiui, švarusis vandenilis, pakartotinis surinkto ir saugojamo anglies dioksido naudojimas). Didesnis žiediškumas ir pramonės simbiozė taip pat yra svarbūs aspektai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui pramonėje ir ruošiantis ateičiai, kad bendrovės dirbtų efektyviai ir pasižymėtų dideliu produktyvumu.

5. Regioninių darbo rinkų, užtikrinančių deramą darbą tvariose gamybos ir paslaugų bendrovėse, svarba

5.1.

Reikia suprasti ir naudoti išsamias regionų, bendrovių ir jų ekonominės veiklos rezultatų analizes, atsižvelgiant į jų pagrindines kompetencijas pramonės sektoriuose ir darbo jėgos atžvilgiu. Tai taip pat apima infrastruktūrą, vietą, aprūpinimą ištekliais, verslumo dvasią ir institucinę sąrangą. Tai svarbu siekiant sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos darbo jėgai ir numatant, kokių įgūdžių reikės ateityje, kad būtų galima išvengti įgūdžių trūkumo (pvz., inžinierių).

5.2.

Bendradarbiavimas su universitetais, įskaitant tuos, kurie specializuojasi taikomųjų mokslų srityje, ir mokslo tiriamosiose įstaigose gali būti svarbus kuriant naujas pramonės galimybes, galinčias paskatinti naujų darbo vietų atsiradimą įsitvirtinusiose įmonėse, tarptautinėse bendrovėse, MVĮ ir startuoliuose.

5.3.

Žmogiškuoju lygmeniu, regionai, kurie lengvai priima ir integruoja atvykėlius į gerai veikiančias socialines ir ekonomines struktūras, yra pranašesni.

5.4.

Regionai, kuriuose kvalifikuota darbo jėga yra giliai įsišaknijusi socialinėse ir ekonominėse struktūrose ir jaučiasi labai patogiai, taip pat gali tapti didelės pridėtinės vertės ir dinamiškų pramonės sektorių ir bendrovių, pagrįstų veiksmingais formaliais ir neformaliais kompetencijos tinklais, buveinėmis. Todėl darbo jėga labai svariai prisideda prie regiono inovacinės pramonės kompetencijos apibrėžimo ir iš esmės padeda remti modernizavimo ir pertvarkymo procesus.

5.5.

Darbuotojų įgūdžiai ir specialiosios kompetencijos bei nuolatinis jų tobulinimas gali tapti restruktūrizavimo ir verslo modelių keitimo, įskaitant būsimą ekonomikos augimą ir naujas rinkas, pagrindu. Nematant regioninės plėtros galimybių ir jomis nesinaudojant, gali tęstis darbuotojų migracija į užsienį, o tai visada silpnina gebėjimus ir kompetencijas, kurių reikia regionams, kad jie galėtų vystytis ir pasinaudoti Europos žaliojo kurso sukurtomis galimybėmis.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK nuomonė „Žaliojo kurso nebus be socialinio kurso“, priimta 2021, 2021 m. birželio 9–10 d. (OL C 341, 2021 8 24, 23).

(2) Visų pirma remiamės trimis pagrindiniais tikslais, kad iki 2030 m. bent 78 % 20–64 metų amžiaus gyventojų turėtų turėti darbą, bent 60 % visų suaugusiųjų turėtų kasmet dalyvauti mokymuose, o asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius turėtų būti sumažintas bent 15 mln.

(3) EESRK pasiūlymai dėl atkūrimo ir atgaivinimo priemonių po COVID-19 krizės, 2020, 2020 6 11 (OL C 311, 2020 9 18, p. 1).

(4) EESRK rezoliucija dėl Europos Komisijos 2022 m. darbo programos, 2021, 2021 06 09 (OL C 341, 2021 8 24, p. 1).

(5) https://www.ilo.org/global/topics/green-jobs/publications/WCMS_432859/lang--en/index.htm

(6) Žr. INT/935 (2021) EESRK nuomonė dėl naujosios ES pramonės strategijos, (dar nepaskelbta OL).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/56

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Tvirta transatlantinė partnerystė, grindžiama bendromis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis – esminis veiksnys sprendžiant pasaulinius uždavinius ir išsaugant tarptautinę tvarką“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/09)

Pranešėjas	Christian MOOS
Pranešėjas	Peter CLEVER

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 35 straipsnis
	Rezoliucija
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 17
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	211 / 3 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Pasaulio tvarka, kurioje taikomas teisės viršenybės principas, o ne principas „kas galingesnis, tas teisingesnis“, demokratija ir teisinė valstybė yra neatsiejamai susijusios tarpusavyje.

1.2.

Demokratijos ir teisinės valstybės taip pat negalima užtikrinti, jei nedalyvauja pliuralistinė, nepriklausoma ir veikli pilietinė visuomenė, įskaitant savarankiškus socialinius partnerius. Todėl labai svarbu, kad šioje nuomonėje dėl transatlantinės pilietinės visuomenės pateiktos rekomendacijos, visų pirma transatlantinės platformos skatinimas, būtų įgyvendintos.

1.3.

Europos Sąjungoje kai kurių valstybių narių demokratiniai pagrindai tapo trapesni.

1.4.

Per praėjusius du dešimtmečius vykusiais geopolitiniais pokyčiais buvo padaryta didelė žala daugiašalei pasaulio tvarkai ir reikšmingai susilpnintos svarbios tarptautinės organizacijos. Visų pirma Kinija, tačiau taip pat Rusija ir arčiau esanti Turkija kelia ypatingų iššūkių, kuriuos Europa gali įveikti tik sustiprindama transatlantinę partnerystę; JAV savo ruožtu taip pat priklauso nuo demokratinių sąjungininkių pasaulyje, ypač nuo Europos.

1.5.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia idėją suburti Demokratinių valstybių aljansą ir savikritiškai pripažįsta, kad reikia skubiai imtis aktyvesnių veiksmų ginant visuotines vertybes ir teises. ES ir JAV drauge turėtų būti pasaulio demokratijos, taikos ir saugumo visame pasaulyje, teisinės valstybės ir visų žmogaus teisių garantas.

1.6.

Skubus JAV ginkluotųjų pajėgų ir jų sąjungininkių išvedimas iš Afganistano skaudžiai parodė, kaip smarkiai laisvasis pasaulis priklauso nuo JAV užtikrinamo saugumo.

1.7.

ES privalo vykdyti vieningą užsienio ir saugumo politiką, peržiūrėti savo dviprasmišką strateginio savarankiškumo koncepciją, kad galėtų imtis strateginių veiksmų.

1.8.

Europa negali laikytis vienodo atstumo galingiausių pasaulio šalių atžvilgiu. ES kartu su JAV ir veikdamos Demokratinių valstybių aljanse turėtų ginti liberalią pasaulio tvarką ir visų pirma siekti Kinijos atžvilgiu įgyvendinti sustabdymo per bendradarbiavimą strategiją.

1.9.

Atsižvelgiant į tai, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) yra pagrindinis visos Europos saugumo struktūros ramstis, ją reikėtų stiprinti siekiant dialogo su Rusija. Dujotiekio „Nord Stream II“ projekto įgyvendinimas turi būti sustabdytas tol, kol Rusija pažeidinės tarptautinę teisę Ukrainoje, nes kitu atveju Maskva įgytų papildomų priemonių Rytų Europos valstybėms spausti.

1.10.

Europos saugumo struktūra turi būti stiprinama bendradarbiaujant su NATO, be to, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje turėtų vykti dialogas vertybių klausimu.

1.11.

Reikia toliau stiprinti transatlantinį pilietinės visuomenės bendradarbiavimą. Šiomis aplinkybėmis ypač svarbus bendras dialogas pilietinių teisių, atsparumo dezinformacijai, žiniasklaidos laisvės, klimato apsaugos, socialinių teisių ir vartotojų apsaugos, taip pat demokratijos skatinimo klausimais. Tokį dialogą Europos Sąjungoje užtikrina EESRK. Ilgalaikėje perspektyvoje transatlantinė partnerystė gali padėti siekti transatlantinės integracijos.

2. Teisinė valstybė ir liberali pasaulio tvarka

2.1.

EESRK pažymi, kad liberali pasaulio tvarka neatsiejamai susijusi su demokratijos ir teisinės valstybės pagrindais šalies viduje. Jei demokratinės ir teisinės valstybės principo besilaikančios šalys veikia nepakankamai aktyviai, palyginti su autoritarinėmis arba totalitarinėmis šalimis, išsaugoti liberalią pasaulio tvarką neįmanoma. Ir atvirkščiai, jei vietoj taisyklėmis grindžiamos laisvosios prekybos pradedama vykdyti merkantilistinė ir protekcionistinė politika, tai ir šalies viduje stiprinamos tos grupės, kurios abejoja liberaliąja, teisinės valstybės principu grindžiama demokratija.

2.2.

EESRK laikosi nuomonės, kad liberali pasaulio tvarka yra sąlyga siekiant taisyklėmis grindžiamos sąžiningos ir tvarios prekybos, Paryžiaus klimato susitarimu nustatytų tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų – socialinio teisingumo, lygių galimybių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo principo laikymosi tikslų. Pasaulio tvarka laikantis principo „kas galingesnis, tas teisingesnis“ ir grindžiama ribojimais, savarankiško apsirūpinimo siekiu ir galios interesų nulemtais prekybos santykiais, negali būti kūrybingo ir novatoriško verslumo, užtikrinančio tvarią ekonominę sėkmę, arba – kalbant griežčiau – negali būti pasiekti plataus užmojo aplinkos ir socialiniai tikslai.

2.3.

Todėl EESRK remia tai, kad, pasitelkiant Jungtinių Tautų Organizaciją ir jos subjektus, būtų stiprinamos svarbiausios tarpvalstybinio bendradarbiavimo taisyklės, taip pat palankiai vertina idėją sukurti Demokratinių valstybių aljansą. Tarptautinės institucijos po Antrojo pasaulinio karo galėjo būti įsteigtos tik dėl demokratinės JAV įtakos ir tik su demokratinėmis ir atviromis pasauliui Jungtinėmis Valstijomis jos turi ateitį.

2.4.

EESRK savikritiškai pripažįsta, kad pasibaigus Šaltajam karui ne tik Europos politikai, bet ir organizuota pilietinė visuomenė pernelyg ilgai vadovavosi prielaida, kad visuotinės demokratijos ir teisinės valstybės vertybės yra įtvirtintos ilgam laikui. Tačiau pasaulyje yra galingų veikėjų, kurie, nors pagal tarptautinę teisę privalo laikytis šių vertybių, praktiškai jų iš viso nepaiso. Mūsų vertybėmis grindžiamos tvarkos išsaugojimas negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku.

2.5.

Valstybės ir tarpvalstybinės organizacijos, kurios laikosi demokratijos teisinės valstybės principų, remdamosi savo pagrindinėmis vertybėmis, formuoja daugiašalę tvarką, kurią toliau remia ES, nors jos galios veiksmingumas kol kas yra ribotas. Šių vertybių ištakos – pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atskyrimas, Magna Carta, Habeas Corpus ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Jos yra būtina sąlyga siekiant liberaliosios demokratijos ir teisinės valstybės. Šių vertybių laikosi ES ir JAV, taip pat joms draugiškos liberaliosios demokratijos šalys. JT Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jokia šios deklaracijos nuostata negali būti aiškinama kaip kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui suteikianti kokią nors teisę vykdyti veiklą arba atlikti veiksmus, kuriais siekiama panaikinti šioje deklaracijoje paskelbtas teises ir laisves.

2.6.

Liberaliosios demokratijos šalis vienija tai, kad jų būtis neatsiejama nuo pliuralistinės, nepriklausomos ir veiklios pilietinės visuomenės.

3. Transatlantinių santykių svarba Europai pasaulyje

3.1.

Per praėjusius du dešimtmečius vykusiais geopolitiniais pokyčiais buvo padaryta didelė žala liberaliai pasaulio tvarkai ir reikšmingai susilpnintos svarbios tarptautinės organizacijos. Pagrindinės didžiausią poveikį turėjusios jėgos buvo vis agresyvesnis Kinijos Liaudies Respublikos valdžios elitas ir pavojingai augantis JAV izoliacionizmas.

3.2.

Tačiau Jungtinės Valstijos dėl savo vidinės socialinės įtampos ir dėl šio iššūkio pasaulinio masto vienos negali užtikrinti liberalios pasaulio tvarkos palaikymo. JAV gyventojai labai skeptiškai vertina brangiai kainuojančias karines operacijas tolimuose pasaulio kraštuose. Afganistano pavyzdys brutaliausiu būdu parodė, kad liberalioms demokratijoms skubiai reikalinga nauja, patikima strategija ir, siekiant sumažinti JAV tenkančią naštą, aktyvesnis Europos dalyvavimas. Tai neturi apsiriboti vien kariniais pajėgumais, tačiau be jų negalima apsieiti.

3.3.

Nusivylusios JAV atsitraukė iš destabilizuotų Artimųjų Rytų 2011 m. Atsirado vakuumas, kurį iš pradžių užpildė grupuotė „Islamo valstybė“. Ją sunaikinus Irake ir Sirijoje, atsivėrusią erdvę užėmė visų pirma Rusija. Tais pačiais itin svarbiais metais tuometinė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pažymėjo, kad sprendimai dėl politikos ateities priimami Azijoje, o ne Afganistane arba Irake. Europa ir Artimieji Rytai buvo nustumti į JAV interesų ir strategijos užribį. Atrodo, kad šią Europos stabilumui ir saugumui pavojingą politiką Afganistano atžvilgiu tęs ir prezidentas J. Bidenas.

3.4.

Europa vis dar nėra JAV užsienio politikos dėmesio centre. JAV visą dėmesį ir išteklius skiria nekontroliuojamam Kinijos augimui, kurį galbūt paspartino pandemija. Be to, padėtis Lotynų Amerikoje vėl darosi sudėtinga, čia sunkumų kyla ne tik dėl autoritarinės santvarkos, korupcijos, bet ir dėl visiškai nefunkcionuojančių valstybių. Vien dėl migrantų srautų iš Lotynų Amerikos, JAV daugiau dėmesio skiria šiam regionui, o ne, pavyzdžiui, Europai ar Afrikai. Afrikai, kurioje gyventojų skaičius auga greičiausiai pasaulyje, JAV beveik neskiria dėmesio, o kaimyninei Europai šis regionas yra svarbus, bet Afrikoje ji neįgyvendina jokios strategijos, kitaip nei šiame žemyne labai aktyviai veikianti Kinija.

3.5.

Tęsiasi spartus Kinijos ekonomikos augimas, kuris prasidėjo Deng Siaopingo pastangomis XX a. 9-ajame dešimtmetyje, o nuo tada, kai vadovo pareigas pradėjo Si Dzinpingas, šalis vis drąsiau siekia tapti galinga pasauline veikėja. Besivystančią šalį valdanti diktatūra, vykdanti taikią užsienio politiką, (vėl) tapo totalitarine visuotinio sekimo valstybe, kuri Azijoje tikslų siekia karinėmis priemonėmis ir nevengia grasinimų. ES santykius su Kinija palaiko neturėdama jokios aiškios strategijos. Vokietijos pirmininkavimo Tarybai metu buvo dėtos didelės politinės pastangos priimti politiškai motyvuotą dvišalį investicijų susitarimą, kuriame iš Kinijos reikalaujama per mažai, įskaitant pagrindinių teisių, tokių kaip asociacijų laisvė, įgyvendinimą, ir kuris geriausiu atveju tik paviršutiniškai atitinka Europos interesus. EESRK yra labai susirūpinęs dėl galimo šio susitarimo poveikio, ypač dezinformacijos ir įtakos, nes jis taip pat atveria galimybes Kinijos investicijoms į naujienų, žiniasklaidos ir pramogų sektorius.

3.5.1.

Kinija įgyvendina plataus masto ginklavimosi programą. Dažnai agresyviai besielgianti naujoji pasaulinė veikėja vis aktyviau grasina, kad įgyvendins net įsiveržimo į Taivaną scenarijų, imasi veiksmų siekdama kontroliuoti jūrų prekybos kelius, kurie yra labai svarbūs pasaulio ekonomikai, nepaisydama visų prisiimtų tarptautinės teisės įpareigojimų naikina demokratiją ir varžo laisvę Honkonge, taip pat savo šiaurės vakarų provincijose įgyvendina visuotines ir sunkiai suvokiamo žiaurumo gyventojų musulmonų priespaudos priemones. Tai netrukdo Kinijos komunistų partijai iš karto po Afganistano žlugimo užmegzti gerus santykius su Talibanu. Vakarų fiasko Hindukuše dar labiau sustiprina Kinijos komunistų partijos teikiamą prioritetą daugiašalei, bet ne liberaliai pasaulio tvarkai. Todėl iki šiol palankiai vertinta daugiašališkumo koncepcija jau turi būti vertinama kitaip.

3.5.2.

Kinijos įtaka Europoje tapo akivaizdžiu ekonominiu ir politiniu veiksniu. Pekinas kantriai įgyvendina ilgalaikį Šilko kelio projektą, vieną po kitos užima strategiškai reikšmingas pozicijas, ir sudarydamas su Afrikos ir Azijos šalimis kredito sutartis, kurios tik atlikus paviršutinį vertinimą atrodo palankios, bet iš tikrųjų jas sukausto, paverčia šias šalis politiškai priklausomomis. Be to, Pietryčių Europoje Pekinas jau užsitikrino svarbios infrastruktūros kontrolę. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje jis kontroliuoja Pirėjo uostą Graikijoje, o Juodkalnijoje – greitkelių tiesimą ir 5G tinklų diegimą.

3.5.3.

Šiuo metu dalis Europos ekonomikos, visų pirma Vokietijos bendrovių grupės, yra pavojingai priklausomos nuo Kinijos rinkos, į kurią Europos pramonei iš pradžių buvo pasiūlyta perkelti gamybą, bet nesuteikta galimybė į ją patekti. Kai kurios bendrovių grupės pagrįstai permąsto savo tiekimo grandines, kurios yra pernelyg vienpusiškos ir galiausiai priklauso nuo Kinijos vadovų savivalės.

3.5.4.

NET Kinijai įstojus į PPO, patekti į šios šalies rinką vis dar sudėtinga arba neįmanoma. Abipusiškumo ir sąžiningumo principai toli gražu nėra įgyvendinti. Kinija iškraipo pasaulinę konkurenciją teikdama subsidijas ir atkakliai atsisakydama mažinti perteklinius pajėgumus. Kinijos komunistų partijos valdoma valstybė jau seniai vykdo sistemingą pramoninį šnipinėjimą, pasinaudodama bendrosiomis įmonėmis prievarta išgauna žinias. Šiuo metu Kinija į savo rinką įsileidžia tik tuos užsienio investuotojus, kurie turi jai reikalingą praktinę patirtį, taip pat, iškraipydama konkurenciją, ji toliau apdraudžia šalies bendroves nuo bet kokios rizikos. Tai nesuderinama su abipusiškumo principu pagrįstu, atviru ir sąžiningu rinkos organizavimu.

3.6.

Nuo įsimintinos Vladimiro Putino kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje 2007 m. Rusija, deja, vis labiau tolsta nuo bendradarbiavimo su Vakarais. Jau ilgą laiką Maskva naudoja dujas kaip spaudimo priemonę kaimyninėse šalyse, kurios yra priklausomos nuo jų tiekimo. Tais atvejais, kai šis būdas daugiau nedavė norimų rezultatų, o buvusios Sovietų Sąjungos Respublikos užmegzdavo pernelyg glaudžius santykius su ES, t. y. Vakarų šalimis, arba siekdavo didesnio savarankiškumo, Rusijos vadovybė pradėdavo netiesioginius ir tiesioginius karus šalies pakraščio regionuose arba buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose, be kita ko, pažeisdama tarptautinę teisę ir pačios suteiktas sutartines garantijas Rusija aneksavo Krymo pusiasalį – Ukrainos valstybės teritoriją. Siekdamas savo tikslų, Kremlius negailestingai pasinaudojo nestabilumu, prasidėjusiu po trumpo Arabų pavasario 2011 m. Be to, Rusijos vadovai dalyvauja kibernetiniuose karuose prieš liberaliosios demokratijos valstybes, vykdo tikslines dezinformacijos kampanijas, remia ekstremistinius judėjimus bei partijas ir daro įtaką šiose šalyse vykstantiems rinkimams, o tai buvo įrodyta visų pirma „Brexit’o“ kampanijos ir 2016 m. JAV prezidento rinkimų atvejais. Jie persekioja savo kritikus visame pasaulyje ir rengia išpuolius prieš juos, taip pat ir Europos Sąjungoje.

3.7.

Nors su Turkija buvo pasirašytas susitarimas dėl pabėgėlių, bet jos vykdoma politika vadovaujant Recepui Tayyipui Erdoganui ne tik politiškai nutolo nuo ES, bet ir vis labiau tolsta nuo esminio demokratinių valstybių sutarimo, todėl ši šalis tampa vis problemiškesne NATO partnere. Turkijos ir ES nuomonių skirtumai gilėja, nes Turkija tikslingai kursto įtampą rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje prie Graikijai priklausančių salų ir vykdydama gręžimo darbus prie Kipro pakrantės, imasi tam tikrų veiksmų kurdų gyvenamosiose vietose šiaurės Sirijoje ir Libijoje vykstančiame kare. Sprendimas pasitraukti iš Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos – nerimą keliantis politinis ženklas. Stojimas į ES bet kuriuo atveju sunkiai įmanomas ir galimas tik tolimoje ateityje, o dabar jis tampa vis mažiau tikėtinas, tačiau vėl dedamos pastangos atnaujinti Susitarimą dėl tarifų, pasiekti žinomas tarpines reikšmes, kurios yra sąlyga vizų režimui liberalizuoti, tęsti aukšto lygio konsultacijas ir stiprinti ryšius su pilietine visuomene. Verta pažymėti, kad naujausios apklausos rodo labai proeuropietišką Turkijos visuomenės nuomonę. Vis dėlto šių tikslų negalima pasiekti tol, kol taikydama veiksmingas priemones Turkijos valdžia pagrįs siekį deeskaluoti padėtį ir stiprinti bendradarbiavimą.

3.8.

Kiek ilgiau nei per dešimtmetį įvyko visi šie Europai svarbūs pokyčiai: vis agresyvesnė revizionizmo politika, kurią vykdo Putinas, Turkijos prezidento sprendimas atsisakyti europinės integracijos ir siekti įgyvendinti neoosmaniškas svajones, daugelyje Artimųjų Rytų šalių žlugusios santvarkos ir vis vienpusiškesnė Europos ekonominė priklausomybė nuo Kinijos. Tuo pačiu metu mažėjo Europos reikšmė JAV politikoje, o nuo 2002 m., kai prasidėjo kova su terorizmu, vyko abipusis politinis susvetimėjimas. Vis dėlto JAV ir ES visada buvo ir tebėra artimiausios partnerės politinėje, kultūrinėje ir ekonominėje srityse. ES turi daug nuveikti šioje transatlantinėje partnerystėje, kuri yra labai svarbi siekiant liberalios pasaulio tvarkos.

3.9.

Maždaug iki 2010 m. JAV aktyviai rėmė demokratinius procesus naujosiose ES valstybėse narėse. Apie 2010 m. Vidurio Rytų Europos šalys, kuriose vyko politinės permainos, Jungtinių Valstijų požiūriu, atrodė tapusios stabilios demokratinės rinkos ekonomikos šalimis, nepaisant išliekančių korupcijos problemų, ypač Pietryčių Europoje. Tačiau 2010 m. į valdžią sugrįžus Vengrijos Ministrui Pirmininkui Viktorui Orbánui šioje šalyje prasidėjo „neliberalios demokratijos“ procesas. Vengrija buvo pirmoji ES šalis, pasirinkusi šį kelią dėl įvairių priežasčių. Praėjus keleriems metams Lenkija taip pat žengė autoritarinės demokratijos keliu – žiniasklaidos įvairovė ir laisvė, taip pat teismų nepriklausomumas nuo valdžios kišimosi atsidūrė nuošalyje. Kitose ES valstybėse pastebimos stipresnės arba silpnesnės, tačiau panašios tendencijos, dėl kurių didėja įtampa su JAV.

3.10.

Šiuo metu demokratinės santvarkos stabilumas kelete ES valstybių narių nėra užtikrintas. Kai kurios Vyriausybės orientuojasi į autoritarinius valdžios modelius ir metodus, kurie jokiu būdu nėra suderinami su pagrindinėmis ES vertybėmis.- Be to, siekdamos destabilizuoti Europą, trečiosios valstybės labai aktyviai bando daryti įtaką.

3.11.

Kai kurios NATO priklausančios Europos valstybės, be kita ko, daugiausia gyventojų turinti ir ekonomiškai pajėgiausia ES valstybė narė Vokietija, daugelį metų per mažai investavo į savo gynybos pajėgumus, taip nevykdydamos sutartų įsipareigojimų NATO, ir Briuselyje de facto pritarė vienodo atstumo galingiausių XXI a. pasaulio šalių atžvilgiu laikymosi pozicijai. Galima pripažinti, kad koncepcija, pagal kurią JAV turėjo tapti partnere saugumo srityje, Rusija – žaliavų šaltiniu, Kinija – ekonomikos Eldoradu, o Europa turėjo tapti moralinėmis vertybėmis pagrįsta supervalstybe ir išvengti būtinybės sukurti užsienio ir saugumo politikos pajėgumus tam, kad galėtų ginti apibrėžtus interesus bei kurti stabilumą, prireikus ir griežtomis priemonėmis, nėra nei veiksminga, nei orientuota į ateitį. Europa iš dalies save susilpnina, nes delsia reaguoti į kai kuriuos išpuolius prieš liberalią pasaulio tvarką, demokratiją ir teisinės valstybės principą, nors turėtų pateikti aiškų atsakymą. Taip ji tampa pažeidžiama ir atveria erdvę trečiųjų šalių įtakai, taip pat ir Vakarų Balkanuose, kurie ateityje turi tapti neatsiejama ES dalis.

3.12.

Atrodo, kad ES neatsisako per prezidento D. Trumpo kadenciją sukurtos koncepcijos, kuri Briuselyje vadinama strateginiu savarankiškumu ir mažų mažiausiai yra dviprasmiška. Strateginis savarankiškumas užsienio ir saugumo politikos srityje neatitiktų tvirtos transatlantinės partnerystės dvasios. Vis dėlto Europos Sąjungoje daug politikų svajoja apie tai, kad reikia užimti poziciją, išlaikant vienodą atstumą JAV, Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Tokios pat nuomonės laikosi ir dauguma gyventojų, taip pat ir dalis organizuotos pilietinės visuomenės. Tačiau Europa yra daug artimesnė JAV nei Kinijai ar Rusijai. Apie vienodą atstumą šių valstybių atžvilgiu negali būti nė kalbos.

3.13.

ES ir JAV drauge turėtų būti pasaulio demokratijos, taikos ir saugumo visame pasaulyje, teisinės valstybės ir visų žmogaus teisių garantas. Vis dėlto jų buvimas Afganistane buvo visiškai nesėkmingas. Skubotas amerikiečių ir jų Europos Sąjungininkų karinis pasitraukimas iš Afganistano siaubingu būdu patvirtino, kad laisvasis pasaulis, taigi ir Europa, priklauso nuo JAV galios projekcijos. Šioje situacijoje ES atskleidė savo nerimą keliantį strateginį silpnumą ir bendros užsienio ir saugumo politikos trūkumą.

4. Rekomenduojami veiksmai

4.1.

ES turėtų pritarti JAV prezidento Joe Bideno pasiūlymui sukurti Demokratinių valstybių aljansą ir jį remti, taip pat palaikyti JAV, kad jos vėl ryžtingai siektų tapti lydere įgyvendinant žmogaus orumo, laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės principus.

4.2.

Narystė šiame Demokratinių valstybių aljanse turi būti siejama su sąlyga, kad nėra pagrindo abejoti, jog narės valdymas yra demokratiškas ir grindžiamas teisinės valstybės principais.

4.3.

ES turėtų suvienyti jėgas su pasaulio demokratinėmis valstybėmis ir JAV ir kaip galinga ir patikima pasaulinė veikėja Kinijos atžvilgiu įgyvendinti sustabdymo bendradarbiaujant strategiją (1). Jei siekiama sustabdyti Kiniją bendradarbiavimo veiksmais, tai reiškia, kad – priešingai nei įgyvendinant izoliavimo politiką Šaltojo karo metais – Demokratinių valstybių aljansas apsaugos ir gins teisėtus Kinijos interesus, tačiau kartu imsis aiškių ir griežtų diplomatinių priemonių, kai šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės (uigūrų atveju) arba (Honkongo atveju) pažeidžiami net pačių kinų pasirašyti tarptautinės teisės aktai. Šios vertybės taip pat turi atsispindėti svarstant ES ir Kinijos investicijų susitarimą, o ES turėtų jį sustabdyti tol, kol masiškai pažeidžiamos žmogaus teisės ir nebus įgyvendintos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, asociacijų laisvė.

4.4.

ESBO – pagrindinis visos Europos saugumo struktūros ramstis. Ją reikėtų stiprinti visų pirma ruošiantis dialogui su Rusija, kad būtų išvengta vykstančių ir neišspręstų konfliktų (pvz., Padniestrės konflikto) eskalavimo ir būtų sukurtas pagrindas būsimam bendradarbiavimo atnaujinimui su sąlyga, kad bus pripažįstama tarptautinė teisės sistema. Tarptautinei teisei prieštaraujančios galios politikos rezultatų negalima pripažinti niekur – nei Ukrainoje, nei Baltarusijoje, nei kitur. Tai turi būti nuosekli ir neatsiejama bendros transatlantinės strategijos ir Demokratinių valstybių aljanso politikos dalis.

4.5.

ES turėtų sustabdyti dujotiekio „Nord Stream II“ projekto įgyvendinimą tol, kol nėra išspręstas Ukrainos konfliktas ir toliau šiurkščiai pažeidinėjamos kitos tarptautinės teisės sistemos nuostatos, pavyzdžiui, savavališkai vykdomos demokratinės opozicijos represijos persekiojant ir įkalinant jos narius, kaip buvo A. Navalno atveju. Energijos tiekimo srityje ES turi nuosekliai siekti įgyvendinti žaliojo kurso tikslus ir kartu įvairinti savo energijos šaltinius. Turi būti visapusiškai atsižvelgiama į teisėtus, su dujų tiekimo sutartimis, kurios sudarytos su Rusija, susijusius tų ES valstybių narių, kurios yra buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, interesus.

4.6.

Viena vertus, narystė NATO nėra tapati narystei Europos Sąjungoje. Kita vertus, NATO – karinis aljansas, kuris užtikrina demokratinių valstybių saugumą Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Europos valstybių neutralumo politika galima tik veikiant šiai organizacijai, t. y. kai jas de facto saugo NATO gynybos skydas. Todėl ES valstybės narės turėtų susitarti dėl bendrų saugumo politikos subjektų, kurių veikla būtų suderinama su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos plėtojimu arba tvariai ją stiprintų.

4.7.

ES šalys, kurios yra NATO valstybės narės, turi laikytis šioje organizacijoje pasiektų susitarimų dėl narystės mokesčio ir pajėgumų, taigi visų pirma 2 % tikslo, kuris 2014 m. buvo patvirtintas NATO aukščiausiojo lygio susitikime Velse. NATO nėra tapati siekiamam suburti Demokratinių valstybių aljansui, kuriame taip pat dalyvautų Ramiojo vandenyno regiono valstybės. Be to, NATO ir anksčiau priklausė valstybės, kurios nėra demokratinės. Vis dėlto NATO taip pat turi stiprinti ir tiksliau vykdyti vidines diskusijas apie savo vertybes. Kai nėra laikomasi demokratijos ir teisinės valstybės principų, su tuo susijusių pasekmių turėtų sulaukti ir NATO narės. Būsimos grėsmės saugumui yra susijusios ne tik su teroristinių, asimetriniu principu veikiančių šalių keliama grėsme, bet ir su tuo, kad visų pirma kvestionuojama tarptautinė teisės sistema, neatsiejama nuo tokioje sistemoje dalyvaujančių valstybių liberaliosios demokratijos santvarkos.

4.8.

Henry’is Kissingeris ne šiaip sau norėjo sužinoti, kokiu numeriu skambinti į Europą. ES turi glaudžiau koordinuoti savo užsienio ir saugumo politiką, kuri – žvelgiant į ateitį – turi būti perduota Europos Parlamentui ir jo kontroliuojamai bei įteisintai vykdomajai valdžiai. Taryba sprendimus užsienio ir saugumo politikos klausimais turi priimti kvalifikuota balsų dauguma. ES valstybės narės turi suprasti, kad, laikydamosi išsiskiriančių nuomonių, jos iš savęs atima bet kokį veiksmingą suverenitetą.- Jį atkurti galima tik telkiant suverenitetą ir dalijantis turimomis priemonėmis.

4.9.

ES turi peržiūrėti savo strateginio savarankiškumo koncepciją. Ji – mažų mažiausiai klaidinanti. ES nėra savarankiška nei politiniu, nei kariniu požiūriu. Kita vertus, nėra tikslinga siekti savarankiškumo, kai yra daugiašalė tvarka, grindžiama laisvais, teisingais ir darniais veiksmais. Strateginis savarankiškumas negali ir neturi tapti pozicija laikantis vienodo atstumo kitų galingų šalių atžvilgiu. JAV – neabejotinai demokratinė ir teisinė valstybė – yra ir bus labai svarbi Europos ekonominė ir saugumo partnerė, ir nors jos nuomonė svarbiais tam tikrų klausimų aspektais gali skirtis, bet ES ir JAV laikosi tų pačių pagrindinių vertybių. Nors Pekinas neabejotinai pritaria miglotai Europos strateginės autonomijos koncepcijai, daugelio transatlantinių partnerių reakcija aiškiai rodo, kad jie ją atmeta arba laiko dviprasmiška. Tačiau strateginės partnerystės atveju dviprasmiškumas yra kenksmingas.

4.10.

ES turėtų siekti ne strateginio savarankiškumo, bet strateginių gebėjimų (angl. Strategic Capacity) tikslo. Šiuo metu ES rengia šią kryptį atitinkančią „atkaklumo“ sąvoką. Tačiau ES turėtų atsisakyti jos dešimtmečio planams būdingų plačiausio užmojo tuščiai skambančių siekių, kurių pirmasis buvo Lisabonos strategija. Iki šiol ES nesugebėjo pasiekti nė vieno pagrindinio tokiu būdu užsibrėžto tikslo. Reikėtų rekomenduoti ES elgtis kukliau ir ryžtingiau imtis su ateities perspektyvomis susijusių veiksmų. Nepakanka paprasčiausiai paskelbti ar nuspręsti, kas turi teisę veikti ar vykdyti. Tai turi būti pagrįsta faktais, kuriuos reikia nustatyti.

4.11.

EESRK nuomone, dvišaliai prekybos ir investicijų susitarimai turi būti rengiami taip, kad būtų suderinami su atnaujinta pasaulinės prekybos sistema. Jie neturi trukdyti liberaliai daugiašalei pasaulio tvarkai, bet turi ją užtikrinti ir plėtoti. Transatlantinė partnerystė taip pat turi būti atnaujintos pasaulio prekybos tvarkos pagrindas. ES ir JAV turi prisiimti bendrą atsakomybę ir imtis vadovaujamojo vaidmens PPO ir remti veiksmingą daugiašalių santykių modelį ir šiuolaikinę prekybos darbotvarkę, kurioje atsižvelgiama į aplinkos ir socialinius aspektus.

4.12.

Patikima transatlantinė partnerystė – pagrindinė sąlyga tarptautinei teisės sistemai ir pasaulinei taikai išsaugoti. Neišvengiamai žlugs kiekvienas bandymas jas apginti pavieniui, tvirtai nesuvienijus jėgų su JAV, nes viena Europa nėra pakankamai stipri, kad sugebėtų neleisti įsigalėti hierarchija grindžiamai ir jėga paremtai tvarkai, kuriai vadovautų Kinija.

4.13.

ES kartu su JAV, Jungtine Karalyste, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, Australija ir kitomis pasaulio liberaliosiomis valstybėmis taip pat gali užtikrinti vidinę demokratinę ir teisinės valstybės principu grindžiamą santvarką, o tais atvejais, kai ji buvo pažeista, prisidėti ją atkuriant.

4.14.

ES turėtų teikti paramą ir pagalbą steigiant transatlantinę organizuotos pilietinės visuomenės platformą, kurios ryšių palaikymo centrai veiktų Šiaurės Amerikoje bei Europoje; šiuo metu ją inicijuoja EESRK nariai, kurie į procesą įtraukia ir ES nepriklausančias valstybes, pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę. Tik veikli pilietinė visuomenė gali paskatinti laikytis bendrų vertybių ir jas saugoti.

4.14.1.

Būtina nedelsiant inicijuoti transatlantinį dialogą dėl demokratijos ateities ir bendrą dialogą teisinės valstybės klausimu. Bendra parama demokratijai Europoje, JAV ir kitose draugiškose šalyse turėtų būti vienu svarbiausiu bendros transatlantinės darbotvarkės klausimu.

4.14.2.

Transatlantinė pilietinė visuomenė turėtų pradėti bendrą pilietinių teisių dialogą, kad didintų informuotumą apie trūkumus ir, atsižvelgdama į geriausios praktikos pavyzdžius, siektų daryti įtaką politikai abiejose Atlanto vandenyno pusėse.

4.14.3.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti transatlantiniam pilietinės visuomenės dialogui, kuriuo siekiama gerinti atsparumą dezinformacijai. Atsižvelgiant į tai, turi būti dedamos bendros pastangos ginant žiniasklaidos laisvę liberaliosios demokratijos šalyse ir tais atvejais, kai – dėl kokios nors priežasties – ši laisvė buvo pažeista, ją stiprinant, nes žiniasklaidos laisvė – pagrindinis demokratijos bei teisinės valstybės ramstis ir tiesioginė bendrų transatlantinių vertybių išraiška.

4.14.4.

Be to, vykstant transatlantiniam pilietinės visuomenės dialogui, turėtų būti diskutuojama apie klimato politikos veiksmus ir bendras pastangas sulėtinti pasaulio klimato atšilimą, siekiant kartu rasti tvarius technologinius sprendimus.

4.14.5.

Kita labai svarbi pilietinės visuomenės dialogo tema, diskusijoms abiejose Atlanto vandenyno pusėse yra naujas socialinis klausimas, susijęs su klimato politika ir skaitmenine pertvarka. Galvojant būtent apie liberaliųjų institucijų ateitį ir liberalios pasaulio tvarkos stabilumą, reikia skubiai rasti bendrą atsakymą į klausimą, kaip visame pasaulyje užtikrinti socialines teises, suteikti didesnes galimybes ir pasiekti, kad jomis būtų galima geriau pasinaudoti, visų pirma kalbant tiek apie nepriklausomų verslininkų, tiek ir apie darbuotojų teises.

4.14.6.

Atsižvelgiant į būsimus prekybos susitarimus ir pastangas stiprinti daugiašalę tvarką, reikėtų stiprinti esamas transatlantinio dialogo formas ir, jei reikia, pradėti naujas. Neseniai įsteigta Transatlantinė prekybos ir technologijų taryba yra ypač svarbi, tačiau jai turi būti taikomi visiško skaidrumo principai.

4.15.

Europa turės atlikti svarbesnį vaidmenį, prisiimti didesnę naštą ir daugiau atsakomybės. Todėl ES visų pirma turės įveikti esamus nuomonių skirtumus užsienio ir saugumo politikoje, taip pat nustoti įgyvendinti politiką, kuri vieną dieną grindžiama aukščiausiomis moralinėmis vertybėmis, o kitą dieną – oportunizmu. Europos Sąjunga turi parengti aiškią strategiją, kuria remtų teisės viršenybės principo įgyvendinimą tarptautiniuose santykiuose, vykdyti vieningą užsienio ir saugumo politiką ir aktyviais veiksmais prisidėti prie daugiašalės tvarkos stabilizavimo.

4.16.

Ilgainiui transatlantinė partnerystė turėtų būti toliau plėtojama siekiant ekonominės integracijos, įskaitant Kanadą, Jungtinę Karalystę ir kitas Europos šalis, kurios (dar) nėra ES narės. Transatlantiniai forumai dialogui su daugialype pilietine visuomene, kurią Europoje atspindi EESRK, ir aktyvesnis parlamentinis dialogas yra būtina sąlyga šiam tikslui pasiekti.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Christian Moos, Peter Clever „Sustabdyti Kiniją bendradarbiavimo veiksmais“ (vok. China ‚kooperativ eindämmen), laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, 2021 m. balandžio 30 d.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/63

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Maisto verslo strategijų ir procesų derinimas su darnaus vystymosi tikslais siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 152/10)

Pranešėjas	Andreas THURNER
Bendrapranešėjis	Peter SCHMIDT

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 3 25
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	564
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 0 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK):

1.1.

pripažįsta, kad maisto sektoriaus įmonės visoje tiekimo grandinėje (įskaitant Europos ūkininkus ir žvejus, kooperatyvus, žemės ūkio maisto produktų bendroves, mažmenines ir didmenines įmones bei kitokio tipo bendroves) jau deda pastangas siekdamos pažangos tvarumo srityje ir pagal Europos žaliąjį kursą siūlydamos vartotojams sveikus ir tvarius produktus. Vis dėlto, norint įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus (DVT), reikia nuveikti daugiau;

1.2.

pabrėžia, kad reikia sukurti inovacijoms palankią sistemą, kuri padėtų veiklos vykdytojams taikyti tinkamas priemones ir sprendimus jiems pereinant prie tvaresnės verslo praktikos. Turi būti pašalintos kliūtys inovacijoms;

1.3.

atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu veiklos vykdytojai tvarumo reikalavimus dažnai suvokia kaip sudėtingą ir varginantį dalyką, o ne kaip galimybę, todėl rekomenduoja sukurti lengviau suprantamą kalbą („tvarumo gramatiką“), kuri padėtų pakeisti tokią nuostatą;

1.4.

nurodo, kad maisto nuostolių ir švaistymo mažinimas, tvarus tiekimas, patobulintos pakavimo ir logistikos sistemos, žiedinės ir efektyviai išteklius naudojančios maisto grandinės, taip pat bioekonomikos sprendimai yra veiksmingos priemonės siekiant didesnio tvarumo;

1.5.

pabrėžia svarbų vartotojo vaidmenį šiomis aplinkybėmis. Informavimo ir švietimo priemonės, derinamos su skaidria maisto produktų ženklinimo praktika, suteiks vartotojams galimybę rinktis tvaresnius produktus (1). Europos Komisija taip pat turėtų nustatyti priemones, kuriomis būtų remiamos galimybės įsigyti sveiko ir tvariai pagaminto, perdirbto ir paskirstyto maisto;

1.6.

palankiai vertina ES elgesio kodeksą dėl atsakingos verslo ir rinkodaros praktikos. Dauguma dalyvaujančių šalių iš esmės mano, kad savanoriško kodekso rengimas yra vertingas procesas, kuris suartino maisto tiekimo grandinės partnerius. Ši iniciatyva yra atspirties taškas, kuriuo ir toliau turėtų būti remiamasi kaip bendradarbiavimo platforma, skirta atsakingai ir tvariai verslo praktikai. EESRK konkrečiai:

—	atkreipia dėmesį į savanoriškumo principo trūkumus ir ragina priimti reglamentą ir teisės aktus, kad būtų užtikrintas greitas perėjimas prie tvarumo,

—	rekomenduoja sugriežtinti elgesio kodekso nuostatas socialinio aspekto, kolektyvinių derybų ir socialinės apsaugos srityse. Turi būti įtraukti socialiniai partneriai,

—

pabrėžia, kad reikia patikimo peržiūros proceso siekiant įgyvendinti elgesio kodeksą vietoje ir kad reikia stebėti, ar vykdomi individualūs įsipareigojimai ir įsipareigojimai dėl siekiamų tikslų, nes patirtis rodo, kad padaroma tik tai, kas vertinama ir stebima. Apskritai aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas ir socialinis dialogas taip pat bus nepaprastai svarbūs siekiant sėkmės,

—

atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol elgesio kodeksą pasirašė daugiausia didelės ir tarptautinės įmonės, ir pabrėžia, kad reikia sukurti palankią aplinką, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiant remti ir palengvinti aktyvesnį dalyvavimą įgyvendinant DVT darbotvarkę. Didelės įmonės dažnai turi už tvarumą atsakingus savo padalinius, vis dėlto MVĮ ištekliai ir pajėgumai verslo tvarumui įtvirtinti neretai būna riboti;

1.7.

pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės sparčiai įgyvendintų ES direktyvą dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir kitas paramos politikos priemones, kad būtų skatinamos tvaresnės ir atsparesnės maisto sistemos (2);

1.8.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą parengti pagrindų teisės aktus dėl tvarios ES maisto sistemos ir integruoti tvarumą į visas su maistu susijusias politikos sritis (3). Akivaizdu, kad reikia reguliavimo ir tam tikro lygio standartizavimo bei suderinimo, kad būtų užtikrintas patikimumas ir vienodos sąlygos;

1.9.

pakartoja prašymą Europos Komisijai užtikrinti įvairių sektorių politikos (be kita ko, klimato, aplinkos, prekybos, konkurencijos) nuoseklumą (4). Taip maisto sektoriaus subjektams būtų lengviau priimti tvarius verslo sprendimus. Teisinė sistema turi sudaryti išties vienodas sąlygas;

1.10.

pakartoja savo rekomendaciją išnagrinėti galimybę įsteigti daugiašalę ir daugiapakopę Europos maisto politikos tarybą, kuri, be kita ko, galėtų palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą stebint, kaip laikomasi elgesio kodekso;

1.11.

atkreipia dėmesį į tai, kad tvarumas grindžiamas trimis pagrindiniais ramsčiais: ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu. Dėl skirtingų pagrindinių sąlygų reikia pripažinti, kad „vieno visiems tinkančio“ metodo taikymas neveiks. Todėl pagrindų teisės aktais turėtų būti sudaromos galimybės ir palankesnės sąlygos priimti konkretiems poreikiams pritaikytus sprendimus, pavyzdžiui, taikant įsivertinimo ir lyginamosios analizės mechanizmus;

1.12.

rekomenduoja sukurti lengvai suprantamą sistemą, pagrįstą taisyklėmis, gairėmis ir paskatomis. Šiuo metu rengiami teisės aktai dėl tvaraus finansavimo (taksonomijos) neturi būti pernelyg sudėtingi.

2. Įžanga

2.1.

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (5) yra Europos žaliojo kurso pagrindas. Pagal ją visapusiškai sprendžiami tvarių maisto sistemų klausimai, pripažįstant, kad tarp sveikų žmonių, sveikos visuomenės ir sveikos planetos esama neatsiejamų ryšių. Ši strategija taip pat užima labai svarbią vietą Europos Komisijos darbotvarkėje, kad būtų pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (DVT). EESRK jau daugelį metų itin aktyviai propaguoja visapusišką ES maisto politiką. Tai pirmoji Europos institucija, paraginusi laikytis holistinio požiūrio (6), sudariusio sąlygas atsirasti strategijai „Nuo ūkio iki stalo“.

2.2.

Strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ pripažįstama, kad maisto perdirbėjai, maisto paslaugų subjektai ir mažmenininkai atlieka tam tikrą vaidmenį formuojant rinką ir darant įtaką vartotojų mitybos įpročiams – savo gaminamo maisto rūšimis, tiekėjų pasirinkimu, gamybos metodais ir pakuotėmis, transportavimu ir rinkodaros praktika. Siekdama tai skatinti, Europos Komisija parengė ES atsakingos verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą (7) ir stebėsenos sistemą, kurie pradėti taikyti 2021 m. liepos 5 d.

2.3.

Tarptautiniu lygmeniu Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime maisto sistemų klausimais (8), kurį 2021 m. rugsėjo mėn. sušaukė Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius, duotas tonas dėl tvarių maisto sistemų svarbos ateityje.- Taip siekiama imtis drąsių naujų veiksmų, kad pasaulyje pasikeistų maisto gamybos ir vartojimo būdas.

2.4.

Maisto sektoriaus įmonės gali svariai prisidėti prie tvaresnių, teisingesnių ir saugesnių maisto sistemų, jeigu jos vykdo veiklą laikydamosi DVT ir Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Daug maisto sektoriaus verslo lyderių šia linkme jau ėmėsi svarbių veiksmų, tačiau reikia nuveikti kur kas daugiau. Būtini pokyčiai yra sudėtingi ir siekiant juos įgyvendinti reikės pasitelkti bendras, holistines, bendradarbiavimu ir kooperacija grindžiamas ilgalaikes strategijas, kuriose dalyvautų visi maisto grandinės dalyviai ir pagalbiniai sektoriai.

2.5.

Europos žuvininkystės ir žemės ūkio maisto produktų bendrovės bei ūkininkai jau deda pastangas siekdami pažangos tvarumo srityje ir pagal Europos žaliąjį kursą siūlydami vartotojams produktus, kuriais prisidedama prie sveikos ir tvarios mitybos. Šiai pertvarkai reikia investicijų ir, kai kuriais atvejais, laiko, kad būtų pasiekta rezultatų. Nustačius tikslus, įmonėms turėtų būti suteikiama galimybė lanksčiai plėtoti savo indėlį jų siekiant, tačiau nekvestionuojant šių tikslų. Be to, būtina žalioji pertvarka turi būti suderinama su Europos piliečių ekonomine padėtimi, ypač po COVID-19 krizės.

2.6.

Neseniai paskelbtoje Jungtinio tyrimų centro ataskaitoje (9) ir kituose neseniai atliktuose tyrimuose daroma išvada, kad strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ nustatytų tikslų įgyvendinimas turėtų didelį poveikį ES žemės ūkio gamybai. Iš šių išvadų matyti, kad rengiant bet kokius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ reikia atlikti patikimus mokslinius ex ante poveikio vertinimus, apimančius tvarumą ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu. Remiant ūkininkus, kad būtų pasiekti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslai, labai svarbi bus tinkama galimybių atverianti sistema (įskaitant, be kitų aspektų, galimybes gauti finansavimą, inovacijas ir skaitmenizaciją).

3. Pagrindinės veiksmų sritys

3.1. Naujovių skatinimas ir lengvesnės galimybės MVĮ naudotis inovacijomis

3.1.1.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos gali būti naudingi siekiant tausiau naudoti išteklius ir žaliavas (pvz., vykdant tikslųjį ūkininkavimą, taikant naujus selekcijos metodus ir geriau vykdant agroekologinę praktiką), kurti tvaresnius vidaus procesus (pvz., naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminant, perdirbant ar tiekiant maistą) ir mažinti išorinį poveikį (pvz., naudojant tvarias pakuotes). Inovacijos reikalingos sprendžiant ne tik aplinkosaugos, bet ir socialines problemas (sveikatos, lyties, vaikų ir priverčiamojo darbo, darbuotojų sveikatos ir saugos, asociacijų ir kolektyvinių derybų laisvės, teisingo darbo užmokesčio ir pajamų). Jos taip pat reikalingos tam, kad per pagrįstą laikotarpį būtų galima gauti tinkamą kapitalo grąžos normą (10).

3.1.2.

Siekiant kurti tvaresnes įmones (pertvarkyti organizacinę struktūrą ir vidaus procesus, pvz., daugiau dėmesio skiriant kovos su diskriminacija ir teisingumo politikai) ir naujus santykius su suinteresuotaisiais subjektais (pavyzdžiui, pasinaudojant skaitmenine rinkodara), labai svarbios ne tik technologinės inovacijos, bet ir organizacinės bei socialinės inovacijos. Skatinant tokias inovacijas labai svarbus vaidmuo tenka skaitmenizacijai ir vidaus organizacinės kultūros puoselėjimui. Tvarumą taip pat reikia integruoti į organizacinius ir valdymo procesus.

3.1.3.

Maisto tvarkymo įmonės dažnai būna susiskaidžiusios, mažos, joms trūksta horizontalios ir vertikalios integracijos. Todėl joms sunku turėti prieigą prie inovacijų ekosistemos. Tam, kad jos turėtų tokią prieigą ir kad įmonės – taip pat ir mažosios bei vidutinės – galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis diegti inovacijas, reikia viešųjų investicijų į vandenį, logistiką ir skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat daugiau MTTP išteklių.

3.1.4.

Be to, labai svarbūs nauji mechanizmai, kurie palengvintų įmonių ir inovacijų centrų bendradarbiavimą ir skatintų bendrai kurti (pvz., gyvosios laboratorijos ir pavyzdiniai projektai), taip pat nauji profesionalūs subjektai, galintys palaikyti ryšį tarp įmonių ir mokslinių tyrimų bei inovacijų centrų (pvz., inovacijų srities tarpininkai). Siekiant skatinti tokias investicijas, labai svarbu užtikrinti stiprią nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir DVT rodiklių sąsają ir ateityje tai taip pat turėtų būti prioritetas.

3.1.5.

Privačiojo sektoriaus, institucijų, akademinės bendruomenės ir inovacijų centrų partnerystė, platesnė bendra kūrybinė veikla ir didesnis finansų įstaigų dėmesys gali padėti kurti vaisingas inovacijų ekosistemas. Tokia partnerystė taip pat gali būti naudinga skatinant vietos inovacijas, kurios yra ypač perspektyvios maisto sistemų srityje, nes vartotojų dėmesys maisto gamybai ir perdirbimui yra susijęs su vietos kontekstu ir kultūra. Novatoriškos, sėkmingos bendrovės gali tapti vertingais naujų tvarių sprendimų pavyzdžiais ir skatinti gerosios patirties sklaidą tarp veiklos vykdytojų.

3.2. Skatinimas kurti žiedines ir efektyviai išteklius naudojančias maisto grandines ir bioekonomikos stiprinimas

3.2.1.

Optimizuotos žiedinės ir efektyviai išteklius naudojančios maisto grandinės atliks svarbų vaidmenį pereinant prie tvaresnių maisto sistemų. Perėjimas gali būti vykdomas įvairiai: veiksmingai naudojant gamtos išteklius, ribojant atliekų kiekį, naudojant perdirbamas, daugkartines ir kompostuojamas pakuotes arba vengiant naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, ir tai tik keletas pavyzdžių. Geras įkvėpimo, novatoriškų idėjų ir sprendimų šioje srityje tinklas yra Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platforma (11).

3.2.2.

Žiedinė bioekonomika yra visiems naudingas sprendimas (12). Dėl biomasės atliekų naudojimo ir pakartotinio naudojimo gamyba tampa tvaresnė, o ūkininkams, žuvininkystei ir visai maisto sistemai gali atsirasti naujų verslo ir pajamų galimybių. Dėl šios priežasties daugiau dėmesio reikia skirti visam biomasės valdymo ciklui (gamybai, perdirbimui, atliekų naudojimui ir pakartotiniam naudojimui, keleto produktų gamybos grandinių, susijusių su medicinos sritimi, medžiagomis, biologinio perdirbimo įmonėmis ir energetika, kūrimui bei rinkos produkcijai kūrimui). Jame dalyvauja daug veikėjų, įskaitant ne tik ūkininkus ir žvejus, maisto perdirbėjus ir mažmenininkus, bet ir piliečius, vietos valdžios institucijas, miškininkus, atliekų tvarkymo ir kompostavimo įmones, technologus, novatorius ir energetikos bendroves.

3.3. Tvarus tiekimas

3.3.1.

Pirmaujančios maisto grandinės turėtų ir toliau skatinti tiekėjus laikytis aplinkosaugos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarios praktikos. Šiuo tikslu gali būti naudingas išsamaus patikrinimo metodas. Pirmaujančios bendrovės turėtų imtis lyderių vaidmens ir prisiimti politinį įsipareigojimą dėl tvaraus tiekimo bei integruoti jį į savo valdymo sistemas (13). Jos taip pat turėtų įvertinti faktinį ir galimą savo tiekimo grandinės poveikį ir nustatyti susijusius tikslus. Tam jos turėtų patvirtinti metodiką (įskaitant rodiklius, metriką ir tikslus), skirtą vertės grandinės veiklos rezultatams įvertinti ir užtikrinti, kad ji atitiktų tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Jos taip pat turėtų tinkamai atskleisti planuojamus tikslus ir pasiektus rezultatus.

3.3.2.

Europos Komisija įsipareigojo skatinti kurti tvarias maisto sistemas Europoje ir tarptautiniu lygmeniu. Tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei ES įmonėms, gaminančioms tvarius maisto produktus, ir trečiųjų šalių įmonėms bus sudarytos tikrai vienodos sąlygos stipriai, atspariai ir tvariai gamybai vykdyti. ES prekybos politika turi užtikrinti, kad importuojamos prekės atitiktų aukštus Europos socialinio ir aplinkos tvarumo standartus. Prekybos susitarimai yra labai svarbūs užtikrinant vienodas sąlygas vidaus rinkai ir importuojamoms prekėms, išsaugant Europos tvarių maisto produktų gamintojų konkurencingumą (14) ir užtikrinant teisingas pajamas.

3.4. Tinkamai sukurtų tiekimo grandinių vaidmuo. Pakavimo ir logistikos sistemų tobulinimas siekiant neutralaus poveikio klimatui tikslų

3.4.1.

Kalbant apie iš esmės pasaulines tiekimo grandines, vietos tiekimas, be kita ko, pasitelkiant įvairius tiekėjus, yra svarbus siekiant sumažinti maisto vertės grandinių poveikį aplinkai, ypač logistikos požiūriu, ir skatinti vietos ekonomiką. Dėl COVID-19 pandemijos vietos maistas vis dažniau laikomas kokybės sinonimu, o vartotojai daugiau dėmesio skiria šiam aspektui. Be to, tinkama importuotų ir vietoje pagamintų maisto produktų pusiausvyra būtų derama strategija siekiant sukurti patikimesnes ir atsparesnes maisto sistemas.

3.4.2.

Tvarių pakuočių gamybai naudojamos biologiškai skaidžios ir daugkartinio naudojimo medžiagos, skatinant vartotojus rūšiuoti atliekas. Nauji chemijos pramonės nustatyti faktai ir šių išvadų integravimas į verslo praktiką padeda rasti naujoviškus aplinkosaugos problemų sprendimus. Iš žemės ūkio biomasės jau sukuriamos visiškai biologiškai skaidaus ir kompostuojamo bioplastiko rūšys, kurios cirkuliuoja visiškai uždaru ratu. Kartais biologiškai skaidžios medžiagos taip pat prisideda prie ilgesnės gaminio laikymo trukmės, todėl sukuriama dar didesnė pridėtinė vertė.

3.4.3.

Netiesioginį teršalų išmetimą iš maisto grandinės taip pat galima sumažinti pereinant prie mažataršių logistikos transporto priemonių, kuriant veiksmingesnes, geriau organizuotas ir, kai tinkama, trumpesnes tiekimo grandines, stiprinant vietos maisto prekių parduotuves, plačiau taikant skaitmenizaciją ir gerinant logistikos infrastruktūrą.

3.5. Švietimo ir skaidraus ženklinimo skatinimas

3.5.1.

Siekiant sukurti tvaresnes maisto sistemas labai svarbus atsakingesnis vartojimas ir didesnis valdžios institucijų, įmonių ir vartotojų dėmesys tvariai ir sveikai mitybai, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono mitybai (15). Be kita ko siekiama geriau suprasti ekologinius ryšius ir „maisto vertę“: maisto nuostolių ir švaistymo poveikį, regioninių ekonominių sluoksnių vaidmenį, transporto logistiką, strateginio savarankiško apsirūpinimo maistu svarbą ir pan.

3.5.2.

Siekiant skatinti tokius pokyčius, labai svarbios švietimo sistemos (16). Svarbų vaidmenį gali atlikti ir maisto pramonės įmonės, jeigu jos įsipareigoja šviesti vartotojus, ypač vaikus, apie tvarios maisto gamybos ir vartojimo svarbą. Jos turi toliau dėti pastangas kuriant tvaresnius ir sveikesnius produktus (17). Jos taip pat turėtų priimti atsakingus elgesio kodeksus dėl rinkodaros praktikos. Maisto pramonės įmonės taip pat gali skatinti sveiką ir tvarų gyvenimo būdą per savo produktų ženklinimą, rinkodaros kampanijas, socialinę mediją, įmonių valgyklas ir įmonių komunikacijos politiką. Ženklinimo praktikos esmė turėtų būti kiekvieno produkto indėlio į sveiką ir tvarią mitybą atskleidimas. Tokiomis aplinkybėmis skaidri maisto produktų ženklinimo sistema padėtų vartotojui priimti informacija pagrįstus ir tvaresnius pirkimo sprendimus.

3.6. Finansavimo persvarstymas

3.6.1.

Finansų įstaigos turi analizuoti maisto sistemas atsižvelgdamos į šio sektoriaus ypatumus. Maisto sektoriaus įmonėms negali būti taikomi tie patys kriterijai, kurie taikomi kituose sektoriuose, kaip buvo ilgą laiką, nes galimybės gauti paskolą ir investicijų grąža neatspindi ilgalaikio tvarumo kriterijų. Tai dar svarbiau, jei atsižvelgsime į vidutinį maisto tvarkymo įmonių dydį ir didėjančią tvarumo svarbą. MVĮ sunkiau gauti finansavimą ir teikti ataskaitas apie savo pasiekimus tvarumo srityje.

3.6.2.

Kalbant apie tvarų MVĮ finansavimą, reikėtų pabrėžti, kad biurokratiniai ir sudėtingi techninės analizės kriterijai, susiję su taksonomija, gali tapti kliūtimi įmonėms, ypač MVĮ, pradėti arba tęsti tvarumo procesą.

3.7. Orientavimasis į mažas įmones

3.7.1.

Apskaitos sistemos ir stebėsenos mechanizmai paprastai tinka didelėms įmonėms. Tai pasakytina ir apie tvarumą.

3.7.2.

Europos maisto sistemas daugiausia sudaro MVĮ. Tai reiškia, kad pereinamuoju etapu maisto įmonėms reikia teikti ad hoc paramą. Parama apima įsivertinimo priemonių įdiegimą, įmonių tinklaveikos kūrimą, verslumo ir tvarumo švietimo programas, praktikos bendruomenių kūrimą, gerosios patirties skatinimą, lengvesnę prieigą prie inovacijų ekosistemų, fiskalines ir finansines paskatas plėstis, taip pat lengvesnes galimybes patekti į rinkas ir susipažinti su rinkos informacija.

3.7.3.

Teikiant paramą ir gaires, be kita ko, dėl IT aparatinės ir programinės įrangos technologijų, galima tiekimo grandinėje skatinti MVĮ plėtrą bei konsolidavimą ir į jų strategijas geriau integruoti DVT.

3.8. Lyginamoji analizė: įsivertinimas, stebėsena, dalyvavimas, dialogas

3.8.1.

Bet kuriai įmonei įsivertinimo priemonės yra labai svarbios derinantis prie Darbotvarkės iki 2030 m. Tokiomis priemonėmis turi būti remiamos bet kokio dydžio įmonės, nenuskriaudžiant ir mažiausių.

3.8.2.

Didesnėms įmonėms turi būti taikomi visapusiškesni ir labiau standartizuoti metodai, kad jais remiantis būtų galima atlikti palyginimus. Mažesnėms įmonėms reikia užtikrinti ad hoc paramą. Atsižvelgiant į sektoriaus ypatumus, labai svarbus glaudus įvairių maisto sistemos dalyvių (maisto tvarkymo įmonių, institucijų, vartotojų, novatorių ir investuotojų) dialogas.

3.9. Piliečių dalyvavimas

3.9.1.

Atsižvelgiant į socialinį maisto vaidmenį ir į jo poveikį aplinkos ir socialiniam tvarumui, reikėtų konsultuotis su piliečiais rengiant Europos, nacionalinę ir regioninę politiką, taip pat įmonių strategijas. Piliečių dalyvavimas yra ypač svarbus vietos lygmeniu, kad maistas būtų glaudžiai susietas su miestų ir regionų gyvenimu (18). Vietos maisto politika taip pat padeda tai pasiekti, nes ja maisto klausimas gali būti sprendžiamas holistiškai, atsižvelgiant į vietos ypatumus ir skatinant bendros kūrybos iniciatyvas.

3.9.2.

LEADER (19) pavyzdys rodo, kad šiuo atžvilgiu veiksmingas gali būti vietos veiklos grupių indėlis. Maisto politikos tarybų įsteigimas yra dar vienas pavyzdys, rodantis, kad piliečių dalyvavimas lemia tvaresnius sprendimus.

4. „Tvarumo gramatika“ (20) – tinkama kalba, kuria būtų galima kalbėti apie tvarumą įgyvendinant DVT maisto pramonėje

4.1.

Vartotojai, viešoji nuomonė, reguliavimo institucijos, investuotojai, politikos formuotojai ir pilietinė visuomenė reikalauja, kad maisto sektoriaus įmonės gerintų savo veiklos rezultatus tvarumo srityje. Tvarumas taip pat suteikia įmonėms gerų galimybių rinkoje. Todėl klausimas yra ne tai, ar maisto pramonę reikia suderinti su Darbotvarke iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimu, bet kaip tai padaryti.

4.2.

Vis dėlto dar nėra lengva įvertinti veiklos rezultatus, nes maisto sektoriuje nėra bendro visapusiško tvarumo rodiklio. Be to, vienas sprendimas tinka ne visiems, nes yra skirtumų tarp subsektorių, o laikantis formalaus požiūrio į tvarumą svarbus bendrovės dydis. Todėl mažesnės įmonės tvarumą dažnai laiko galimu naujos administracinės naštos šaltiniu, o ne galimybe.

4.3.

Atsižvelgiant į tai, kad sunku rasti tikslias suderinimo su DVT priemones, dabartiniame etape atliekant vertinimus daugiausia dėmesio skiriama įgyvendinamų procesų išsamumui ir informacijos atskleidimo laipsniui, o ne konkretiems rezultatams. Bet kuriuo atveju, įsivertinimas padeda įmonei rasti sritis, kuriose ji galėtų patobulinti savo veiklos suderinamumą su DVT ir savo planavimo sistemas. Tai taip pat padeda skleisti tvarumo kultūrą įmonėje.

4.4.

Apibrėžus tikslus, maisto tvarkymo įmonės turėtų nustatyti nuoseklius rodiklius, metriką ir konkrečius tvarumo tikslus, kuriuos reikia pasiekti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais, ir apibrėžti rezultatų atskleidimo procedūras. Tačiau dėl atskaitomybės sistemų skirtumų kol kas nėra lengva lyginti tikslų nustatymo ir susijusių vertinimo procesų.

4.5.

Kalbant konkrečiai apie MVĮ, jos turėtų konstruktyviai įsivertinti, siekdamos supažindinti vartotojus su „tvarumo gramatika“, o ne nustatinėti lyginamuosius standartus.

4.6.

Bendrovės taip pat turėtų įtraukti lanksčius tvarumo rodiklius ir tikslus į savo valdymo ir vadybos sistemas. Nenurodant tvarumo tikslų biudžeto cikluose, pagrindiniuose veiklos rezultatų rodikliuose (PVRR), stebėsenos mechanizmuose ir karjeros raidos srityje, tvarumo rezultatus pagerinti labai sunku. Tokio pobūdžio integravimas nėra lengva užduotis, ypač MVĮ. Bet tai gera proga peržiūrėti ir sustiprinti šias sistemas.

4.7.

Sėkmingai tvarumo siekiančios įmonės turėtų propaguoti savo gerosios patirties pavyzdžius. Tai padeda parodyti, kad maisto tvarkymo įmonė, ypač MVĮ, gali būti tvari ir pelninga, ir gali paskatinti kitas įmones sekti jų pavyzdžiu. Tuo pačiu tai gali suteikti įmonei daug matomumo ir vertingų galimybių rinkoje.

4.8.

Pagal Darnaus vystymosi sprendimų tinklo iniciatyvą „Fixing the Business of Food“ (21) (Maisto verslo pritaikymas) atlikus tikslią plačiausiai paplitusių pasaulinių tvarumo standartų, sistemų ir iniciatyvų analizę, nustatyta analizės sistema, pagrįsta keturiais įmonei skirtais suderinimo su DVT ramsčiais. Ramsčiai yra šie:

—	produktai ir strategijos, kuriais skatinama sveika ir tvari mityba,

—	tvari verslo veikla ir vidaus procesai,

—	tvarios tiekimo ir vertės grandinės,

—	tinkamas įmonių pilietiškumas.

4.9.

Kiekvienas ramstis yra skirstomas į keletą skirtingų temų. Šios temos yra išvestos taikant kartotinį procesą, apimantį pagrindinių pasaulinių maisto sektoriaus įmonių tvarumo ataskaitų tyrimus, daugybę sąveikų su stambiomis, vidutinėmis ir mažosiomis maisto sektoriaus įmonėmis ir asociacijomis (pokalbių, praktinių seminarų ir apklausų forma) ir geriausios tvarumo patirties analizę.

4.10.

Pagal šią sistemą buvo sukurta įsivertinimo priemonė, kuria įmonės gali naudotis nustatydamos tobulintinas sritis.

4.11.

Maisto verslo pritaikymo iniciatyva taip pat sudaro skaitmeninės platformos, kurioje atkreipiamas dėmesys į gerąją patirtį, pagrindą. Keturių ramsčių sistemoje pateikiami konkretūs tikslų, uždavinių, rodiklių ir metrikos, specialiai atrinktų maisto tvarkymo įmonėms, pavyzdžiai, suderinti su Darbotvarke iki 2030 m. Be to, ji gali padėti įmonėms nustatyti savo pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, investuotojams – stebėti maisto tvarkymo įmonių veiksmus ir pažangą, o tvarumo ataskaitas rengiantiems subjektams – rengti ataskaitas. Atsižvelgiant į konkrečių subsektorių ypatumus, sistema pritaikyta mažoms žemės ūkio bendrovėms, akvakultūros įmonėms ir vyno gamintojams.

5. Maisto verslo derinimo su DVT politikos sistema

5.1.

EESRK palankiai vertina ES atsakingo verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksą, kuris yra svarbus strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo elementas. Dauguma prie jo prisijungusių šalių mano, kad savanoriško kodekso rengimas apskritai yra vertingas procesas, kuris suartino maisto tiekimo grandinės partnerius. Ši iniciatyva yra atspirties taškas, kuriuo ir toliau turėtų būti remiamasi kaip bendradarbiavimo platforma, skirta atsakingai ir tvariai verslo praktikai.

5.2.

Tačiau EESRK, taip pat remdamasis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų atsiliepimais, atkreipia dėmesį į savanoriško požiūrio trūkumus ir pabrėžia, kad reikia priimti reglamentą bei teisės aktus, kad būtų užtikrintas greitas perėjimas prie tvarumo. Taip pat reikia peržiūrėti konkurencijos taisykles siekiant toliau skatinti bendradarbiavimą ir tvarumą visoje tiekimo grandinėje.

5.3.

Be to, EESRK pabrėžia, kad elgesio kodekso nuostatos yra silpnos socialiniu požiūriu, ir apgailestauja, kad kodekse neminimos kolektyvinės derybos. Socialinis dialogas yra labai svarbus ir visoje grandinėje turėtų dalyvauti socialiniai partneriai. Be to, tvarumo siekimas taip pat turėtų daryti teigiamą poveikį darbo užmokesčiui ir darbo sąlygoms.

5.4.

Kodekse, be kita ko, nenurodyti veiksmai sveiko ir tvaraus maisto įperkamumui didinti. Įperkamas sveikas ir tvarus maistas padėtų vartotojams pereiti prie sveikos ir tvarios mitybos.

5.5.

Elgesio kodekse nėra patikimo stebėsenos mechanizmo įsipareigojimų aktualumui, įgyvendinimui ir poveikiui įvertinti. Siekiant stebėti, ar vykdomi individualūs įsipareigojimai ir pažadai dėl siekiamų tikslų, turi būti įdiegtas patikimas elgesio kodekso įgyvendinimo peržiūros vietoje procesas. Patirtis rodo, kad atliekama tik tai, ką galima įvertinti ir stebėti. Apskritai aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas (socialinis dialogas) taip pat bus labai svarbus siekiant sėkmės. Palengvinti pilietinės visuomenės dalyvavimą stebint elgesio kodeksą, be kita ko, galėtų daugiašalė ir daugiapakopė Europos maisto politikos taryba, kaip EESRK siūlė savo ankstesnėse nuomonėse (22).

5.6.

Iki šiol prie elgesio kodekso prisijungė daugiausia didelės ir tarptautinės bendrovės. Turi būti sukurta galimybių aplinka siekiant remti ir palengvinti aktyvesnį MVĮ dalyvavimą įgyvendinant DVT darbotvarkę, kad tai taptų ES maisto politikos prioritetu. Didelės įmonės dažnai turi už tvarumą atsakingus savo padalinius, vis dėlto MVĮ ištekliai ir pajėgumai verslo tvarumui įtvirtinti neretai būna riboti.

5.7.

EESRK atkreipia dėmesį į savo ankstesnėse nuomonėse pateiktas išvadas, kuriose raginama sukurti sąžiningesnę maisto tiekimo grandinę ir pripažįstamas išskirtinis maisto tiekimo grandinės veikimas visoje Europoje, užtikrinantis visiems piliečiams galimybę kasdien gauti aukštos kokybės maisto produktų. Reikia, kad valstybės narės sparčiai įgyvendintų ES direktyvą dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir kitas paramos politikos priemones, kad būtų skatinamos tvaresnės ir atsparesnės maisto sistemos (23).

5.8.

Europos Komisija neseniai priėmė veiksmų planą dėl pagrindų teisės aktų dėl tvarios ES maisto sistemos ir dėl tvarumo integravimo į visas su maistu susijusias politikos sritis (24), kaip numatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“. EESRK palankiai vertina šią iniciatyvą kaip žingsnį į priekį, nes akivaizdu, kad reikia reguliavimo ir tam tikro lygio standartizavimo ir suderinimo, kad būtų užtikrintas patikimumas ir vienodos sąlygos, ir atkreipia dėmesį į savo rekomendaciją skatinti visapusišką ES maisto politiką.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK nuomonė „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(2) EESRK nuomonė „Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas“ (OL C 517, 2021 12 22, p. 38).

(3) Tvari ES maisto sistema – nauja iniciatyva.

(4) EESRK nuomonė „ES tvaraus vartojimo strategijos kūrimas“ (OL C 429, 2020 12 11, p. 51).

(5) Strategija „Nuo ūkio iki stalo“.

(6) EESRK nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(7) Atsakingos verslo ir rinkodaros praktikos elgesio kodeksas.

(8) Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas maisto sistemų klausimais.

(9) Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita Modelling environmental and climate ambition in the agricultural sector with the CAPRI model (Aplinkos ir klimato tikslų žemės ūkio sektoriuje modeliavimas taikant CAPRI metodą).

(10) Inovacijų gerosios patirties pavyzdžiai: „Irritec Corporate“ – vienas iš išmaniojo drėkinimo sektoriaus lyderių pasaulyje, „Micronizzazione Innovativa SRL“ – novatoriškas startuolis, gaminantis naujovišką produktą, padedantį išsaugoti drėgmę ir skatinantį greitą augalų augimą, „Igloo“ – novatoriškas startuolis, daugiausia dėmesio skiriantis naujų žemės ūkiui remti skirtų technologijų (hidroponika) kūrimui, ir įmonė „Agrorobotica“, užsiimanti tiksliuoju ūkininkavimu.

(11) EŽESSP.

(12) EESRK nuomonė „Bioekonomikos indėlis siekiant ES klimato kaitos ir energetikos tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų“ (OL C 440, 2018 12 6, p. 45).

(13) Vienas iš gerosios patirties pavyzdžių yra bendrovė „Unilever“, kurios vidaus politika siekiama užtikrinti, kad jos tiekėjai vykdytų tvarų tiekimą.

(14) „Pasiūlos požiūriu, kad visapusiška ES maisto politika tikrai būtų naudinga Europos vartotojams, labai svarbu, kad Europos Sąjungoje tvariai pagaminti maisto produktai sugebėtų konkuruoti. Tai reiškia, kad Europos žemės ūkio maisto produktų sektorius būtų pajėgus tiekti maistą vartotojams tokiomis kainomis, kurios apimtų ne tik papildomas išlaidas, susijusias su tvarumo, gyvūnų gerovės, maisto saugos, maistinių savybių bei panašiais kriterijais, bet ir teisingą atlygį ūkininkams, ir kartu šie maisto produktai išliktų populiariausias beveik visų vartotojų pasirinkimas.“ Nuomonė Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką, 5.8 punktas (OL C 129, 2018 4 11, p. 18).

(15) EESRK nuomonė „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“(OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(16) EESRK nuomonė „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(17) EESRK nuomonė „Sveikos ir tvarios mitybos skatinimas ES“ (OL C 190, 2019 6 5, p. 9).

(18) EESRK nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18), ir EESRK nuomonė „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo““ (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(19) https://enrd.ec.europa.eu/leader-clld_en

(20) Terminą „tvarumo gramatika“ sugalvojo Elliot M. Tretter savo knygoje „Shadows of a Sunbelt City“.

(21) „Fixing the business of food“.

(22) EESRK nuomonė „Pilietinės visuomenės indėlis rengiant visapusišką ES maisto politiką“ (OL C 129, 2018 4 11, p. 18), ir EESRK nuomonė „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo““ (OL C 429, 2020 12 11, p. 268).

(23) EESRK nuomonė EESRK nuomonė „Sąžiningos maisto tiekimo grandinės kūrimas“ (C 517, 2021 12 22, p. 38).

(24) Tvari ES maisto sistema – nauja iniciatyva .

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/72

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Komisijos gairės dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo“

(COM(2021) 262 final)

(2022/C 152/11)

Pranešėjas

Thierry LIBAERT

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 7 1
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	198 / 3 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta tiek gairių dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo kokybę, tiek Europos Komisijos pasiryžimą nuolat gerinti savo kovos su dezinformacija veiksmus.

1.2.

EESRK rekomenduoja Europos Komisijai visais atvejais užtikrinti, kad kova su dezinformacija nebūtų naudojama kaip pretekstas apriboti visuomenės laisves, visų pirma saviraiškos laisvę.

1.3.

EESRK rekomenduoja prioritetą teikti kovos su dezinformacija veiksmams, daugiau dėmesio skiriant kovai su dezinformacijos atsiradimu, o ne jos turinio moderavimui. Taip skatinama laikytis labiau prevencinio ir iniciatyvesnio požiūrio, kuriam reikia daugiau išteklių, visų pirma įgūdžių.

1.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija skiria dėmesį kovai su pelnymusi iš dezinformacijos. Jis rekomenduoja, kad Komisija, be internetinės reklamos sektoriaus subjektų prisiimtų savanoriškų įsipareigojimų, apsvarstytų ir įvairias griežtesnes ekonomines, teisines ar finansines priemones.

1.5.

EESRK rekomenduoja toliau ryžtingai tęsti diskusijas su skaitmeninėmis platformomis, visų pirma siekiant paaiškinti ir patobulinti informacijos tvarkymo metodus. Šioje srityje ypač svarbus socialinis tinklas „Facebook“, pirmiausia todėl, kad juo naudojasi 78 % ES gyventojų arba daugiau kaip 300 mln. europiečių.

1.6.

EESRK rekomenduoja daugiau išteklių skirti mažoms plačiajai visuomenei mažiau žinomoms ir kartais informacijos sklaidos požiūriu gerokai mažiau skaidrioms platformoms.

1.7.

EESRK rekomenduoja toliau dėti pastangas koordinuojant kovą su dezinformacija. Ši tema pernelyg ilgai buvo uždara ir šį klausimą galima išspręsti tik bendrais veiksmais.

1.8.

EESRK pritaria, kad svarbu vykdyti Europos gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo planą, ir pažymi, kad už skleidžiamą žiniasklaidos turinį atsakingos valstybės narės. Mūsų demokratinėse valstybėse būtina užtikrinti sąlygas, kad visi, ypač jauniausi piliečiai, galėtų atskirti tikrą ir melagingą informaciją.

1.9.

EESRK rekomenduoja plačiu mastu sudaryti galimybes kovoti su dezinformacija visiems suinteresuotiesiems subjektams ir tiems, kurie galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį kovojant su dezinformacija. Tai visų pirma pasakytina apie mokslininkus ir visas pilietinės visuomenės organizacijas.

1.10.

EESRK rekomenduoja kovos su dezinformacija veiksmų pernelyg neorientuoti į turinį anglų kalba, ypač skirtą su Rusija besiribojančioms šalims.

1.11.

Šiais veiksmais taip pat turėtų būti užtikrintas prieinamumas ir galimybės suprasti neįgaliesiems, visų pirma turintiems sensorinę, psichosocialinę ir intelektinę negalią ir itin pažeidžiamiems melagingų naujienų požiūriu.

1.12.

EESRK rekomenduoja laikytis labiau į ateitį orientuoto ir iniciatyvesnio požiūrio, kad būtų galima apsvarstyti galimus naujus dezinformacijos perdavimo būdus. Technologiniai pajėgumai platinti sintetinę vaizdakaitą parodė, kad nauji pavojai kyla itin greitai.

1.13.

Iš esmės EESRK yra įsitikinęs, kad dezinformacija kelia grėsmę mūsų demokratinėms valstybėms ir Europos Sąjungai. Tačiau didesnė dezinformacija yra ne tik socialinių tinklų galios pasekmė, bet ir nepasitikėjimo oficialiais pranešimais ženklas. EESRK rekomenduoja sudaryti visiems suinteresuotiesiems subjektams daugiau galimybių keistis informacija ir palaikyti dialogą siekiant geriau suprasti pagrindines dezinformacijos priežastis ir jas šalinti.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

COVID-19 krizė aiškiai parodė, kokias grėsmes ir iššūkius mūsų visuomenei kelia dezinformacija. Infodemija – spartus melagingos, netikslios ar klaidinančios informacijos apie pandemiją plitimas – sukėlė didelį pavojų žmonių sveikatai, visuomenės sveikatos sistemoms, krizių valdymo veiksmingumui, ekonomikai ir visuomenės sanglaudai. Diskusijos dėl skiepijimo siekiant kovoti su COVID-19 parodė kartais kraštutines dezinformacijos pasekmes sveikatai. Nors kovojant su dezinformacija iki šiol dėta daug pastangų, jas reikia skubiai stiprinti (1).

2.2.

2018 m. Europos Komisija pranešė apie dezinformacijos veiksmų planą, kuriuo siekiama stiprinti ES pajėgumus ir bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija. Ji taip pat paskelbė dokumentą „Europos kova su internetine dezinformacija“ (2), kuriame pateikiamas priemonių, skirtų kovoti su dezinformacija ir užtikrinti ES vertybių apsaugą, rinkinys.

2.3.

Nuo pat pradžių (3) ES kovos su dezinformacija modelis buvo grindžiamas dviem kryptimis. Visų pirma jis buvo neatsiejamas nuo saviraiškos ir kitų ES pagrindinių teisių chartijos garantuojamų teisių ir laisvių apsaugos. ES šias teises ir laisves saugo: jos strategijos tikslas – didinti turinio moderavimo praktikos skaidrumą, suteikti galių piliečiams ir skatinti atviras demokratines diskusijas siekiant užtikrinti internetinės aplinkos ir jos subjektų skaidrumą ir atskaitomybę (4).

2.4.

Antroji kryptis orientuota į grėsmes, visų pirma išorės, kurios gali pakenkti mūsų demokratijai, ypač vykstant rinkimams. 2015 m. kovo mėn. sukurtos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupės veikla atspindi šį vis aktualesnį kovos su organizuotomis ir planuojamomis institucinės dezinformacijos operacijomis tikslą.

2.5.

Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas (5) yra savireguliavimo priemonė ir ES pastangų bendradarbiauti su privačiais subjektais, siekiant sumažinti skaitmeninę dezinformaciją, pagrindas. Nuo 2018 m. spalio mėn. galiojantį kodeksą yra pasirašiusios pagrindinės ES veikiančios interneto platformos ir, be kita ko, didžiosios Europos reklamos sektoriui atstovaujančios verslo asociacijos.

2.6.

2018 m. paskelbus Praktikos kodeksą pasiekta nemaža pažanga. Ypač naudinga buvo tai, kad COVID-19 pandemijos pradžioje interneto platformos buvo skatinamos užtikrinti didesnį iš patikimų šaltinių gautos informacijos matomumą. Specialiais įspėjimais taip pat buvo didinamas informacijos platintojų informuotumas apie melagingą informaciją. Komisijos komunikate dėl kovos su dezinformacija apie COVID-19 taip pat nustatyta Praktikos kodeksą pasirašiusių platformų veiksmų, skirtų kovoti su dezinformacija apie COVID-19, priežiūros ir ataskaitų teikimo programa.

2.7.

Vis dėlto 2020 m. Komisijos atliktame Praktikos kodekso vertinime (6) nustatyta didelių trūkumų. Pavyzdžiui, skirtingos platformos ir valstybės narės kodeksą taiko nenuosekliai ir nevisapusiškai, kodeksas grindžiamas savireguliacija, todėl jo poveikis ribotas, jame numatyti įsipareigojimai neaprėpia visų situacijų.

2.8.

2020 m. Komisija pristatė Europos demokratijos veiksmų planą (angl. EDAP), kuriame nustatytos papildomos kovos su dezinformacija priemonės, įskaitant priemones, susijusias su interneto platformų įsipareigojimais ir atsakomybe kovojant su dezinformacija.

2.9.

Vėliau ji įgyvendino COVID-19 stebėsenos ir ataskaitų teikimo programą, o įsteigusi (2020 m. birželio mėn.) Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centrą (EDMO) Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus dėl projektų, kad geriau susipažintų su vykdomos dezinformacijos praktikos subjektais, priemonėmis, tikslais ir metodais.

2.10.

Siekiant sustiprinti kovą su dezinformacija Komisijos pasiūlytame Skaitmeninių paslaugų akte (7) yra numatyta elgesio kodeksais grindžiama bendro reguliavimo sistema, kurios paskirtis – mažinti su dezinformacija susijusią sisteminę riziką.

2.11.

2021 m. birželio 3 d. Europos Audito Rūmai (8) nustatė, kad Europos Sąjungos strategija yra nepakankama, nors neatsižvelgė į griežtesnį 2021 m. gegužės 26 d. veiksmų planą. Jie laikėsi nuomonės, kad, nors Europos Komisijos planas buvo gerai parengtas, jis tebėra neišsamus, ypač kalbant apie skubaus perspėjimo sistemą ir interneto platformų įsipareigojimus.

2.12.

2021 m. liepos 29 d. Europos Komisija ir skaitmeninės platformos, pasirašiusios Europos kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, paskelbė bendrą kvietimą, kuriuo daugiau subjektų buvo raginami pasirašyti šį kodeksą.

3. Komisijos pasiūlymai

3.1.

Europos Komisija nuolat tobulina kovos su dezinformacija strategiją. Naujosiose gairėse dėl veiksmų griežtinimo nurodyta keletas griežtinimo būdų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

3.2.

Gairės dėl kovos su dezinformacija veiksmų stiprinimo grindžiamos ligšioline Komisijos patirtimi, sukaupta stebint ir vertinant praktikos kodeksą, ir Komisijos ataskaita dėl 2019 m. rinkimų. Jis taip pat papildo Komisijos atsaką į 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas. Komisija, rinkdama medžiagą šioms gairėms, surengė įvairių suinteresuotųjų subjektų diskusijas ir valstybėms narėms skirtą praktinį seminarą.

3.3.

Gairėse pabrėžiama, kad būtina gerinti Europos Sąjungos valstybių narių teikiamų ataskaitų kokybę ir didinti jų išsamumą.

3.4.

Jose nurodoma, kad nesant vertinimo rodiklių kova su dezinformacija negali būti veiksminga.

3.5.

Gairėse pripažįstama, kad keisdamosi informacija ES valstybės nepakankamai tikrina faktus. Taigi informacija, kuri vienoje valstybėje buvo pripažinta melaginga, gali būti platinama kitoje šalyje.

3.6.

Gairėse pažymima, kad kova su dezinformacija turi vykti sparčiau, siekiant nutraukti pelnymąsi iš dezinformacijos, platinamos reklamos skelbimais skaitmeninėje erdvėje, visų pirma per „Google“ skelbimus.

3.7.

Kodekse itin daug dėmesio skiriama politinės reklamos klausimui. Politinės reklamos platintojo tapatybė pernelyg dažnai yra nežinoma, todėl reikia didinti skelbiamos reklamos skaidrumą. Tai numatyta pasiūlymuose dėl skaitmeninių paslaugų teisės aktų (9) (30 straipsnis), Komisija pasiūlys naują teisės aktą dėl didesnio politinės reklamos skaidrumo.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos darbo kovojant su dezinformacija kokybę ir visų pirma laipsnišką jos veiksmų griežtinimą.

4.2.

EESRK pažymi, kad kovojant su dezinformacija visada reikia atsižvelgti į poreikį apsaugoti saviraiškos laisvę.

4.3.

Šiuo metu vyksta struktūrinės visų suinteresuotųjų subjektų diskusijos, visų pirma plačiu mastu kreipiantis į akademinės bendruomenės narius. EESRK pripažįsta, kad buvo būtina daugiau dėmesio skirti internetinės reklamos sektoriui, ir dabar į šią būtinybę atsižvelgiama.

4.4.

Gaires dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo EESRK labiausiai kritikuoja dėl to, kad jose per daug dėmesio skiriama turiniui ir jo moderavimui, o ne jį platinantiems subjektams. Turinys nuolat kinta, naudojamos platformos yra tobulinamos, tačiau pagrindiniai subjektai iš esmės lieka tie patys ir motyvai nesikeičia. Turi būti taikomas veikiau prevencinis, o ne taisomasis modelis, ir Komisijos darbas turi būti sutelktas į priežastis, o ne pasekmes.

4.5.

Už kelių ideologų, sektų ar fanatikų slypi tikras ir itin pelningas dezinformacijos verslas. To nežinodamos, Europos įmonės dezinformacijos svetainėms išleidžia daugiau kaip 400 mln. EUR (10). Kadangi pripažįstama, kad pagrindiniai dezinformacijos šaltiniai siekia finansinių tikslų, visų pirma pasitelkdami paieškos sistemą, kuria sudaromos sąlygos gauti dideles pinigų sumas iš internetinės reklamos, taip pat remdamiesi specialiais įstatais, pagal kuriuos galima prašyti viešųjų subsidijų, Komisija turėtų skatinti taikyti ekonominių ir finansinių priemonių rinkinį, kad kovoti su dezinformacija būtų galima vos jai pasirodžius.

4.6.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis platformų nepakankamai skelbia apie savo kovos su dezinformacija metodus ir kad dėl to nukenčia visi Europos subjektai, kovojantys su dezinformacijos praktika. Tačiau EESRK palankiai vertina tai, kad kai kurios platformos („YouTube“) šią problemą vertino rimtai.

4.7.

Pagrindinių platformų („Facebook“ ir „Twitter“) galia neturėtų užtemdyti fakto, kad efektyviausia dezinformacija sutelkta į plačiajai visuomenei mažiau žinomas priemones, tokias kaip „VKontakte“, „Rumble“, „Odysee“, „Gab“ ir „Parler“. Šios mažesnės platformos turi mažesnę auditoriją, tačiau jos gali būti lengviau orientuotos į konkrečias grupes pagal regioną, amžių ar bet kurį kitą parametrą. Šioms platformoms taip pat trūksta finansinių priemonių kovoti su jų skleidžiama arba, jų manymu, nesvarbia dezinformacija, prisidengiant saviraiškos laisve. Dezinformacija dažnai platinama iš konfidencialesnių platformų, kol greitai pasiekia didesnę auditoriją (11).

4.8.

EESRK mano, kad Europos veiksmai yra pernelyg suskaidyti ir trūksta koordinavimo. Atrodo, kad struktūros yra pernelyg atskirtos, ypač kalbant apie du pagrindinius subjektus – EDMO ir Europos strateginės komunikacijos darbo grupę. Įsteigus nuolatinę darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų reguliuotojų grupė (ERGA), turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija. Tačiau EESRK nuogąstauja, kad, atsižvelgiant į reiškinio mastą, veiklos ištekliai yra pernelyg riboti.

4.9.

Reikia skubiai stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą. Be to, ES turi atsižvelgti į tai, kad žiniasklaidos laisvei, kuri neatsiejama nuo saviraiškos laisvės, šiuo metu kyla pavojus ne vienoje valstybėje narėje. Tai pasakytina ir apie jų teisės sistemas. Tai neišvengiamai padarys neigiamą poveikį šių šalių galimybėms sėkmingai bendradarbiauti, pavyzdžiui, faktų tikrinimo srityje ir laikantis ES vertybių, o tiksliau – teisinės valstybės principų. Bet kokios pastangos kovoti su dezinformacija gali turėti labai reikšmingų pasekmių pagrindinėms teisėms, kurias būtina užtikrinti ir ginti visose valstybėse narėse.

4.10.

Europos Sąjunga turi įgyti daugiau pajėgumų, kad galėtų veiksmingai kovoti su dezinformacija, kurią sistemingai platina priešiškos jėgos, dažnai vadovaujamos tam tikrų trečiųjų šalių Vyriausybių, iš kurių visų pirma pažymėtinos Rusija ir Kinija. Norint reaguoti į šią grėsmę, nepakaks parengti elgesio kodeksų. Nacionalinėms valdžios institucijoms reikia didesnės žvalgybos tarnybų paramos, todėl Vyriausybėms būtų prasminga dalytis savo žiniomis, kartu atsižvelgiant į kai kurių pirmiau minėtų valstybių narių problemas.

4.11.

4.12.

Atrodo, kad pilietinė visuomenė nepakankamai dalyvauja. Pagrindiniai dialogo partneriai, kuriuos Komisija nurodė kaip galinčius imtis veiksmų, yra platformos, žiniasklaidos priemonės, mokslininkai ir faktų tikrintojai. Kovojant su dezinformacija svarbus vaidmuo visų pirma turi tekti įmonėms, nes dėl dezinformacijos praktikos jos gali prarasti daug pinigų arba susigadinti reputaciją, svarbią funkciją turi atlikti ir profesinės sąjungos bei asociacijos. Pilietinės visuomenės organizacijos turi didelį legitimumą, kurį galima panaudoti kovojant su dezinformacija.

4.13.

EESRK pažymi, kad kova su dezinformacija iš esmės susijusi su turiniu anglų kalba. Taip yra visų pirma dėl to, kad dauguma platformų yra anglosaksiškos. Nors atrodo, kad tai smarkiai paliečia kai kurias valstybes (pvz., Čekiją, Lenkiją ir Baltijos šalis), norėtųsi, kad būtų imtasi daugiau veiksmų dėl turinio kitomis nei anglų kalbomis.

4.14.

Apskritai EESRK rekomenduoja imtis daugiau prevencinių ir iniciatyvių veiksmų. Kadangi nuolat kuriami nauji tinklai („Clubhouse“), dezinformacijai naudojamos vis sudėtingesnės priemonės (sintetinė vaizdakaita), o kai kurios programos nėra priskiriamos nei platformoms, nei privačių pranešimų tarnyboms („Telegram“), reikia imtis veiksmų, kai tik nustatoma nauja rizikos rūšis.

4.15.

Savo 2021 m. birželio 3 d. ataskaitoje Europos Audito Rūmai apgailestavo, kad ES vis dar trūksta gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymo plano, kuris leistų pilietinei visuomenei geriau iššifruoti informaciją, kuri platinama tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis arba internetu. Šis planas, kuris priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai, turi būti įgyvendinamas nuo pat mažens, kad jaunesni žmonės galėtų greitai atskirti tikrą gaunamą informaciją nuo melagingos informacijos.

4.16.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pernelyg dažnai daugelis žiniasklaidos priemonių, ypač audiovizualinės žiniasklaidos, savo platformose nurodo asmenis, kurie teigia turintys mokslinės patirties, ir taip siekia padidinti savo patikimumą. Visų pirma rekomenduojama griežčiau tikrinti žiniasklaidoje ekspertų vardu kviečiamų pasisakyti asmenų akademinę kompetenciją.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Bendras komunikatas „Kova su dezinformacija apie COVID-19. Svarbiausia– tikri faktai“ (JOIN(2020) 8 final).

(2) Komunikatas „Europos kova su internetine dezinformacija“ (COM(2018) 236 final).

(3) Kovos su dezinformacija veiksmų planas (JOIN(2018) 36 final).

(4) Interneto platformų sąlygose gali būti kalbama apie žalingą turinį, kuris nėra neteisėtas. O kai dezinformacija yra neteisėtas turinys (pvz., neapykantą kurstantis ar teroristinis turinys), taikomos atitinkamos teisės aktais nustatytos priemonės.

(5) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/code-practice-disinformation.

(6) SWD(2020) 180 final.

(7) COM(2020) 825 final.

(8) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2021 „Dezinformacija, daranti poveikį ES: pažabota, bet neįveikta“ (OL C 215, 2021 6 7, p. 6).

(9) COM(2020) 825 final. Europos Komisija, Pasiūlymas dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, 2020 m. gruodžio 15 d.

(10) Claudia Cohen, Des marques financent, malgré elles, la désinformation, „Le Figaro“, 2021 m. rugpjūčio 5 d.

(11) Viešųjų santykių institutas, Combating foreign disinformation on social media, „Rand corporation“, 2021 m. liepos 28 d.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/77

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. konkurencijos politikos ataskaita“

(COM(2021) 373 final)

(2022/C 152/12)

Pranešėjas

Giuseppe GUERINI

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 10 28
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	225 / 0 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pabrėžia, kad svarbu pritaikyti ir pertvarkyti ES konkurencijos politiką, atsižvelgiant į sparčius socialinius ir ekonominius pokyčius, kurių liudininkais esame. Būtina nuolat koreguoti reglamentavimo sistemą ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad dėl Komisijos suteikto lankstumo taikant valstybės pagalbos taisykles, Europos ekonomika sugebėjo įveikti COVID-19 krizę pasinaudodama didele valstybės parama.

1.3.

EESRK mano, kad Komisija sugebėjo rasti tinkamą kompromisą tarp beprecedenčio neatidėliotino poreikio užtikrinti lanksčias valstybės pagalbos taisykles ir tuo pat metu būtinybės užtikrinti minimalų reguliavimą ir bendrą Komisijos kontrolę, abiem šiais veiksmais siekdama sumažinti pernelyg didelius skirtumus vidaus rinkoje, atsirandančius dėl skirtingų valstybių narių galimybių teikti finansinę paramą savo nacionalinei ekonomikai.

1.4.

Kalbant apie antimonopolinių taisyklių (SESV 101 str.) ir pandemijos krizės sąveiką, EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija skubiai priėmė komunikatą, skatindama įmonių bendradarbiavimo projektus, skirtus spręsti būtiniausių produktų ir paslaugų tiekimo trūkumo problemą pandemijos metu. Tai buvo pavyzdys, kaip galima greitai ir naudingai pritaikyti Komisijos gaires dėl horizontaliųjų bendradarbiavimo susitarimų prie konkrečių 2020 m. susiklosčiusių socialinių, ekonominių ir sveikatos apsaugos aplinkybių.

1.5.

EESRK taip pat palankiai vertina tai, kad Europos konkurencijos tinklas (EKT), siekiantis koordinuoti nacionalinių konkurencijos institucijų ir Konkurencijos GD veiksmus, sugebėjo pareikšti tvirtą bendrą poziciją dėl konkurencijos taisyklių taikymo COVID-19 sveikatos krizės metu, kad būtų išvengta galimo oportunistinio ir savanaudiško elgesio, kuris krizės metu būtų ypač smerktinas ir žalingas.

1.6.

EESRK mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl konkurencijos skaitmeninėse rinkose yra labai naudingi, nes padeda priimti suderintas taisykles, kurios leidžia padidinti piliečių, vartotojų ir MVĮ (ypač labai mažų įmonių) pasitikėjimą užtikrindamos tiek tinkamą konkurencingos rinkų struktūros apsaugą, tiek asmens duomenų apsaugą. Tokie duomenys ir jų naudojimas turi būti suprantami kaip susiję su asmenų ir jų laisvių apsauga, ir kaip strategiškai svarbūs konkurenciniai veiksniai.

1.7.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išaiškinti, ar konkurencijos taisyklės taikomos paslaugų teikėjų, dalyvaujančių skaitmeninėje ekonomikoje ir platformose, kolektyvinėms deryboms, nes jie ne visada priskiriami darbo teisėje tradiciškai nustatytoms užimtumo kategorijoms. Šis paaiškinimas reikalingas siekiant užkirsti kelią galimam neigiamam konkurencijos teisės taikymo poveikiui paslaugų teikėjams.

1.8.

Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Tercas byloje, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad privačiomis lėšomis finansuojamų bankų, kuriems valstybė nedaro dominuojančios įtakos, garantijų sistemos turi būti laikomos atleistomis nuo ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo, nes jos yra ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o veikiau kredito įstaigų privačios tarpusavio solidarumo sistemos išraiška, kai naudojamos privačios lėšos, o ne valstybės ištekliai.

1.9.

EESRK tikisi, kad Komisija savo konkurencijos politiką galės koordinuoti su kitomis Europos įmonėms strategiškai svarbiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos politika. Tai būtų teigiamas pokytis, nes trečiųjų šalių įmonės dažnai turi konkurencinį pranašumą prieš Europos įmones, atsirandantį dėl nesąžiningų valstybės subsidijų ir gamybos modelių, nesuderinamų su ES sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis vertybėmis ir principais.

2. Įžanga

2.1.

Penkiasdešimtojoje Europos Komisijos 2020 m. metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama iniciatyvoms, kurių imtasi siekiant pažaboti COVID-19 viruso sukeltos pasaulinės pandemijos socialinį ir ekonominį poveikį.

2.2.

Tai pirmoji konkurencijos politikos ataskaita po Europos Parlamento sudėties atnaujinimo ir įvykus „Brexit’ui“, taip pat pirmoji ataskaita, paskelbta vadovaujant Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

2.3.

ES konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimas ilgainiui atliko lemiamą vaidmenį kuriant ES steigiamosiose sutartyse numatytą socialinės rinkos ekonomiką, todėl bendrojoje rinkoje, kuri yra ir konkurencinga, ir įtrauki, galima suderinti europines augimo ir konkurencingumo ir ne mažiau svarbias teisingumo ir solidarumo vertybes.

2.4.

Greiti ir netikėti pastarųjų metų pokyčiai sveikatos, socialinėje, technologinėje ir ekonomikos srityse rodo, kad svarbu nustatyti konkurencijos politiką, kurią būtų galima nuolat atnaujinti ir plėtoti atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, suderinant reguliavimo sistemą ir vykdymo užtikrinimo prioritetus, kad jie būtų nuolat atnaujinami.

2.5.

2020 m. įvyko viena didžiausių pasaulinių krizių istorijoje ir šiandien akivaizdu, kad veiksmai, kurių ėmėsi ES, ir jos gebėjimas reaguoti padėjo Europos įmonėms ir piliečiams įveikti precedento neturinčią krizę pasinaudojant didele viešąja parama valstybių lygmeniu, nes Komisija leido lanksčiai taikyti valstybės pagalbos taisykles. Taigi konkurencijos politika parodė didelį gebėjimą prisitaikyti prie netikėtų ir ekstremalių aplinkybių.

2.6.

ES taip pat sugebėjo parengti tinkamą skatinamąjį planą, skirtą padėti nacionalinėms ekonomikoms tvirtai atsigauti, kad būtų atkurtas pasitikėjimas rinkomis, derinant išteklių skyrimą valstybėms ir atidžią stebėseną siekiant išvengti pernelyg didelių rinkos iškraipymų ir neigiamo poveikio ekonomikai.

2.7.

Siekiant, kad ir ateityje būtų užtikrinta veiksminga atsakomoji konkurencijos politika, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad sustiprintas antimonopolinių teisės aktų taikymas privačiajame sektoriuje, apie kurį buvo skelbta Komisijos ataskaitoje, parengtoje priėmus 2014 m. direktyvą.

2.8.

EESRK taip pat pritaria Komisijos svarstymams dėl galimo valstybės pagalbos taisyklių, taikomų visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (VESP), pritaikymo, ypač atsižvelgiant į sveikatos ir socialines paslaugas, kurios yra itin svarbios socialinei sanglaudai visoje ES.

2.9.

EESRK tikisi, kad Komisija savo konkurencijos politiką ir valstybės pagalbos taisyklių vykdymą galės koordinuoti su kitomis Europos įmonėms poveikį darančiomis politikos sritimis, pavyzdžiui, tarptautinės prekybos politika. Tai galėtų būti ypač naudinga atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų šalių įmonės dažnai įgyja konkurencinį pranašumą prieš Europos įmones, atsirandantį dėl nesąžiningų valstybės subsidijų ir gamybos modelių, nesuderinamų su Sutartyse įtvirtintomis Europos vertybėmis ir tvarumo principais.

3. Konkurencijos politika ir pandemijos krizė

3.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad po COVID-19 protrūkio Europos Komisija suteikė valstybės pagalbos taisyklėms lankstumo ir patvirtino specialią laikinąją sistemą (2020 m. kovo mėn.), kuri iki 2021 m. sausio mėn. buvo penkis kartus atnaujinta, atsižvelgiant į pandemijos krizės raidą.

3.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija pirmiausia paaiškino, kokių priemonių būtų galima imtis iš anksto nepranešus pagal galiojančias taisykles, kartu įgyvendinant laikiną ir lanksčią reglamentavimo sistemą, kuri sudarė sąlygas suteikti precedento neturinčią valstybės pagalbą pagal supaprastintą procedūrinę sistemą.

3.3.

Pagal šią teisinę sistemą Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Konkurencijos GD) per labai trumpą laikotarpį patvirtino nepaprastai daug nacionalinių pagalbos schemų, kaip buvo būtina dėl pandemijos sukeltos ekstremaliosios situacijos, ir pademonstravo ypatingus veiklos pajėgumus.

3.4.

3.5.

Dauguma įmonėms skirtų pagalbos priemonių, reglamentuojamų pagal laikinąją sistemą, įskaitant tiesioginę pagalbą, valstybės garantijas bankų kreditams, lengvatines paskolas ir investicijas į įmonių nuosavą kapitalą, ir aukštos leistinos viršutinės pagalbos ribos, ypač po to, kai 2021 m. sausio mėn. Komisija priėmė naujausią taisomąją priemonę, pasirodė tinkamos įveikti krizę ir, palyginti su ankstesne laikinąja sistema, priimta po 2008 m. finansų krizės, rodo kokybinį šuolį į priekį.

3.6.

Kalbant apie viešųjų intervencinių veiksmų į ekonomiką ir valstybės pagalbos taisyklių ryšį, EESRK pabrėžia, kad konkurencijos taisyklės taip pat gali būti svarbios užtikrinant, kad nacionaliniai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos valstybės narės turės įgyvendinti naudodamosi joms suteiktais Europos ištekliais, būtų įgyvendinami tinkamai ir nesukeliant iškraipymų.

3.7.

Kalbant apie SESV 101 straipsnyje nustatytų antimonopolinių taisyklių ir pandemijos krizės sąveiką, EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija skubiai priėmė komunikatą, kurio tikslas – skatinti įmonių bendradarbiavimo projektus, skirtus spręsti būtiniausių produktų ir paslaugų tiekimo trūkumo problemą pandemijos metu, ir pritaikė savo įprastas gaires dėl horizontaliojo bendradarbiavimo susitarimų prie konkrečių 2020 m. susiklosčiusių socialinių, ekonominių ir sveikatos apsaugos aplinkybių.

3.8.

Be to, EESRK mano, kad ypač naudingi 2020 m. balandžio mėn. Komisijos patvirtinti įgyvendinimo reglamentai, kuriais siekiama laikinai lanksčiau taikyti konkurencijos taisykles labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiuose žemės ūkio sektoriuose. Pagal šiuos reglamentus ūkininkams ir tarpšakinėms organizacijoms buvo leista imtis laikinų kolektyvinių veiksmų siekiant stabilizuoti tam tikrus žemės ūkio sektorius.

3.9.

2020 m. konkurencijos politikos ataskaitoje taip pat aprašoma susijungimų kontrolės veikla: pranešta apie 361 sandorį, priimta 352 sprendimai, o 18 iš jų atveju buvo imtasi svarbių intervencinių priemonių. Vadinasi, supaprastinta vieno etapo procedūra taikyta 76 % visų sandorių, apie kuriuos pranešta 2020 m., o tai rodo, kad procedūrinės taisyklės yra veiksmingos ir ypač naudingos siekiant visame pasaulyje atnaujinti susijungimų ir įsigijimų veiklą, kurią palengvina šiuo metu aukštas likvidumo lygis.

3.10.

Galiausiai, EESRK manymu, labai svarbu, kad Europos konkurencijos tinklas (EKT), siekiantis koordinuoti nacionalinių konkurencijos institucijų ir Konkurencijos GD veiksmus, sugebėjo pareikšti tvirtą bendrą poziciją dėl konkurencijos taisyklių taikymo COVID-19 sveikatos krizės metu, kad būtų išvengta galimo oportunistinio ir savanaudiško elgesio, kuris krizės metu būtų ypač smerktinas ir žalingas.

4. Skaitmeninė pertvarka ir konkurencija

4.1.

Dėl skaitmeninės pertvarkos ir naujų informacinių ir ryšių technologijų ekonomikos vystymo konkurencijos srityje kyla naujų ir svarbių klausimų. Todėl, EESRK manymu, svarbu, kad Europos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų šioje srityje.

4.2.

EESRK jau yra pateikęs nuomonę dėl trijų pagrindinių Komisijos priimtų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose siūlomos skaitmeninės ekonomikos reguliavimo priemonės: dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas (1); dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas) (2) ir dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos duomenų valdymo (Duomenų valdymo aktas) (3).

4.3.

Bendra trijų EESRK nuomonių šiais klausimais tema – būtinybė Europos Sąjungai priimti suderintas taisykles, kurios leistų padidinti piliečių, vartotojų ir MVĮ (ypač labai mažų įmonių) pasitikėjimą tiek tinkama konkurencingos rinkų struktūros apsauga, tiek asmens duomenų apsauga. Tokie duomenys ir jų naudojimas turi būti suprantami dvejopai, t. y. kaip susiję su asmenų ir jų laisvių apsauga, ir kaip strategiškai svarbūs konkurenciniai veiksniai.

4.4.

Šiuo požiūriu labai svarbu, kad rinkos būtų tinkamai konkurencingos ir veiksmingai konkuruojančios siekiant išvengti skaitmeninių platformų, kurios veikia kaip prieigos valdytojos, piktnaudžiavimo įtaka rinkoje, ir užtikrinti naujų ir būsimų skaitmeninių įmonių plėtrą, nes tai būtų naudinga inovacijoms, augimui ir galiausiai vartotojų gerovei.

4.5.

EESRK mano, kad 2020 m. Komisijos pateikti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra tinkamas atskaitos taškas kuriant teisinę sistemą, kurią ilgainiui reikės tobulinti nuolat atnaujinant sektoriaus reguliavimą ir konkurencijos taisykles, atsižvelgiant į rinkos struktūrą, kuri palaipsniui formuojasi vystantis skaitmeninei ekonomikai.

4.6.

Šiuo požiūriu labai svarbu užtikrinti vienodas prieigos sąlygas ir sąlygas konkuruoti įvairiems skaitmeninėse rinkose veikiantiems subjektams tiek siekiant sudaryti geresnes bendrosios rinkos veikimo sąlygas, tiek išvengti konkurencijos iškraipymų, kad būtų apsaugoti Europos vartotojai ir įmonės, kartu tinkamai ir labiau atsižvelgiant į skaitmeninei ekonomikai taikomos reguliavimo sistemos socialinį poveikį.

4.7.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK ypač palankiai vertina šią Komisijos ataskaitos 30 psl. pateiktą nuostatą: „ES pagrindas yra socialinė rinkos ekonomika, grindžiama ES konkurencijos politika. Asmenys ir įmonės klesti, kai ekonomika tarnauja jiems.“ Komitetas norėtų, kad šis principas būtų taikomas tiek atliekant konkurencijos politikos įgyvendinimo analizę, tiek vertinimą.

5. Konkurencija ir kolektyvinės derybos

5.1.

Skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninių platformų plėtra daro didelį poveikį ne tik rinkų struktūrai, bet ir darbo sąlygoms bei būdams, atverdama naujas užimtumo ir vystymosi galimybes. Kartu, kaip žinome, taip pat gali kilti problemų dėl paslaugų teikėjų, kurie galėtų pasinaudoti galimybe burtis į organizacijas ir veikti kartu, darbų sąlygų.

5.2.

Todėl EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą veiksmingai išaiškinti, ar konkurencijos taisyklės taikomos paslaugų teikėjų, dalyvaujančių skaitmeninėje ekonomikoje ir skaitmeninėse platformose, kolektyvinėms deryboms, nes jie ne visada priskiriami darbo teisėje tradiciškai nustatytoms užimtumo kategorijoms.

5.3.

Nors Teisingumo Teismo praktikoje konkurencijos taisyklių netaikymas kolektyvinėms darbuotojų ir įmonių deryboms jau anksčiau buvo išaiškintas, vis dar yra nemažai neaiškumų dėl to, ar ir kokiu mastu konkurencijos taisyklės taikomos kolektyvinėms deryboms, kuriose dalyvauja savarankiškai dirbantys paslaugų teikėjai.

5.4.

Todėl šioje srityje būtų naudinga užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir nuspėjamumą, siekiant pašalinti reglamentavimo netikrumus, kurie gali lemti neefektyvumą ir reikalavimų laikymosi išlaidas, ir kartu atsižvelgti į paslaugų teikėjų interesą veiksmingai organizuotis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos ir užtikrinta didesnė apsauga veiklai vykdyti.

6. Konkurencija ir klimato bei aplinkos apsaugos tikslai

6.1.

Bus sunku įgyvendinti plataus užmojo ES klimato kaitos darbotvarkę ir strateginę darbotvarkę pagal Europos žaliąjį kursą, tinkamai nepritaikius konkurencijos politikos ir, visų pirma, valstybės pagalbos taisyklių, paskatų programų ir žaliųjų inovacijų finansavimo.

6.2.

Todėl konkurencijos politika gali atlikti aktyvų vaidmenį siekiant ES klimato ir aplinkos apsaugos tikslų. Komisijos ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie veiklą, kurią ji vykdė visų pirma valstybės pagalbos kontrolės srityje, ir nurodoma, kad Komisija įvertino ir leido taikyti valstybės pagalbos priemones, kuriomis skatinama žiedinė ekonomika, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas, o EESRK tai vertina palankiai ir remia.

6.3.

Todėl EESRK pritaria šiam požiūriui, tačiau kartu rekomenduoja vertinant įvairias priemones atsižvelgti į jų socialinį poveikį. Daugeliu atvejų investicijos į žiedinę ekonomiką ir atsinaujinančiųjų išteklių energija iš tiesų suteikia galimybes kurti naujas darbo vietas, be kita ko, taikant įtrauktį skatinančias priemones silpniausioms ir pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

6.4.

Kalbant apie atsinaujinančiąją energiją, norėtume atkreipti dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka šio sektoriaus Europos direktyvomis skatinamos energetikos bendruomenės ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijos, kurios, kurdamos horizontaliuosius tinklus, dažnai bendradarbiavimo forma skatina tiesioginį piliečių dalyvavimą gaminant ir dalijantis energija, taip pat ir iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunama energija.

6.5.

EESRK mano, kad šių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas yra naudingas plečiant rinkos dalyvių, turinčių galimybę patekti į energijos rinkas, ratą dvejopu požiūriu – užtikrinant verslo pliuralizmą ir didesnę konkurenciją energijos ir atsinaujinančiosios energijos rinkose.

7. Konkurencija ir bankų sektorius

7.1.

2020 m. konkurencijos politikos ataskaitoje nurodoma, kad nebuvo naujų valstybės pagalbos bankams ir finansų įstaigoms atvejų. Komisija taip pat pažymi, kad leido pratęsti jau esamų nacionalinių paramos schemų, pagal kurias valstybės narės, iškilus poreikiui, gali padėti tvarkingai pasitraukti iš rinkos sunkumų ar krizę patiriančioms mažoms kredito įstaigoms, taikymą.

7.2.

EESRK primena vietos ir regionų bankų, kaip būtinos įmonių įvairovės bankų sektoriuje ir kaip rinkos dalyvių, artimų namų ūkiams ir periferinių teritorijų įmonėms, svarbą ir palankiai vertina Komisijos taikomų schemų išplėtimą prireikus padėti tvarkingai iš rinkos pasitraukti visų dydžių bankams, kad būtų apsaugoti santaupų turintys asmenys ir pasitikėjimas ekonomine ir finansine sistema.

7.3.

Atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą Tercas byloje, kuriuo buvo patvirtintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir pateiktos panašios išvados, EESRK pažymi, kad privačiomis lėšomis finansuojamų bankų, kuriems valstybė nedaro dominuojančios įtakos, garantijų sistemos turi būti laikomos atleistomis nuo ES valstybės pagalbos taisyklių taikymo.

7.4.

Tokios garantijų sistemos yra ne valstybės kišimasis į ekonomiką, o veikiau kredito įstaigų ir saviorganizacijos privačios tarpusavio- solidarumo sistemos, naudojant nuosavus išteklius, išraiška siekiant išlaikyti banko sąskaitų turėtojų ir santaupų turinčių asmenų pasitikėjimą bankų sistema, net ir kilus konkrečioms krizėms.

8. Konkurencija ir mokesčių sistema

8.1.

Įvairių teisinių ginčų, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atrankiųjų mokesčių lengvatų ir nacionalinių išankstinių sprendimų dėl mokesčių klausimais, kurie iš pradžių buvo laikomi neatitinkančiais SESV 107 straipsnio, rezultatai rodo teisėtą Komisijos siekį užtikrinti, kad mokesčių taisyklės Europoje būtų veiksmingai suderintos visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sprendimus, kuriais remiantis įgyvendinamos valstybės pagalbos taisyklės.

8.2.

Tačiau skirtingi šių sprendimų rezultatai Europos teismuose rodo, kad reikia siekti didesnio mokesčių taisyklių veiksmingumo ir suderinimo Europoje, įgyvendinant atitinkamą veiksmų planą, kurį Komisija šioje srityje patvirtino 2021 m. pradžioje, taigi ir atitinkamas mokesčių srities teisėkūros iniciatyvas, priimtas siekiant apsaugoti vidaus rinką ir ją konsoliduoti.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 286, 2021 7 16, p. 64.

(2) OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

(3) OL C 286, 2021 7 16, p. 38.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/82

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo

(COM(2021) 547 final – 2021/0291 (COD))

(2022/C 152/13)

Pranešėjas

Christophe LEFÈVRE

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 9 30 Europos Parlamentas, 2021 10 4
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 18
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	231 / 0 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) susipažino su Komisijos pasiūlymu imtis spartesnių veiksmų siekiant įdiegti nuoseklų ir vienodą mobiliųjų telefonų ir panašių prietaisų įkrovimo prievadų USB-C standartą.

1.2.

Nuo 2009 m. ir, visai neseniai, nuo 2014 m. rengiamos savanoriškos iniciatyvos nevisiškai atitinka Europos Sąjungos tikslus mažinti elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų kiekį, sudaryti vartotojams palankesnes sąlygas naudotis prietaisais ir išvengti kroviklių rinkos susiskaidymo. Apskaičiuota, kad 2018 m. dėl kroviklių susidarė 11 000 t EEĮ atliekų.

1.3.

2020 m. sausio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (1), kuria siekiama parengti griežtesnius teisės aktus, EESRK tam visiškai pritaria.

1.4.

EESRK visapusiškai pritaria Europos Komisijos direktyvos, kurios šiuo klausimu paprašė Europos Parlamentas, projektui.

1.5.

EESRK norėtų žengti toliau, nei numatyta Europos Komisijos projekte, ir rekomenduoja šį įpareigojimą mobiliųjų telefonų ir panašių prietaisų krovikliams išplėsti įtraukiant visus radijo ryšio, elektroninius, prijungtus ir įkraunamus įrenginius, taip pat knyginių kompiuterių kroviklius: būtina numatyti galimybę įkrauti nešiojamąjį prietaisą naudojant 65 W USB Type-C kompiuterio kroviklį vietoj 2,1 W ir sudaryti sąlygas keliaujantiems asmenims nesivežioti kelių skirtingų kroviklių.

1.6.

EESRK pastebėjo, kad naudotojams suteikiama vis daugiau galimybių pasinaudoti mažos galios (2,1 W) USB lizdais, skirtais nešiojamiesiems prietaisams įkrauti su kabeliais arba be jų autobusuose, lėktuvuose, prekybos centruose, konferencijų salėse ir kitose pereinamose vietose. Kai kuriais atvejais jų galios nepakanka tam tikriems direktyvoje numatytiems prietaisams įkrauti.

1.7.

Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiam įkrovimui ir naudotojai galėtų trumpesnį laiką arba trumpoje kelionėje pasinaudoti USB-C kabeliu, EESRK siūlo ateityje šiose vietose įrengti itin didelės spartos kroviklius. Tai atitinka vieną iš poreikių, išreikštų vienoje iš Europos Komisijos atliktų apklausų.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad baterijų naudojimo trukmė gali būti ribota, palyginti su kitomis prietaiso dalimis. Jis rekomenduoja, kad kompiuteriuose, planšetiniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose naudojamos baterijos atitiktų tuos pačius standartus, pagal kuriuos jas būtų galima pakeisti, o ne priversti pirkti visą prietaisą, jei baterija nustotų veikti per anksti.

1.9.

EESRK norėtų pabrėžti elektroninių prietaisų gamintojų atsakomybę darnaus vystymosi srityje ir prašo užtikrinti, kad baterijos keitimo sąnaudos būtų mažos ir kad techninės galimybės atgrasytų nuo poreikio keisti visą elektroninį prietaisą, kai reikia pakeisti tik bateriją.

1.10.

EESRK ragina Komisiją rekomenduoti gamintojams nesiekti apeiti teisės aktus pakeičiant įtampą arba srovės stiprį, nes tam reikėtų naudoti prekės ženklo kroviklį, todėl direktyvos tikslai būtų neveiksmingi.

1.11.

EESRK rekomenduoja Komisijai ir Europos Parlamentui pasibaigus teisėkūros procesui užtikrinti plataus masto informacijos sklaidą plačiajai visuomenei, kad vartotojai būtų informuojami ir skatinami ateityje įsigyti tik prietaisus su USB-C sąsaja.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Nuo 2009 m. Komisija siekia apriboti mobiliųjų telefonų ir panašių prietaisų įkrovimo sąsajų rinkos susiskaidymą. Tačiau tokiomis iniciatyvomis buvo sukurtos tik savanoriškos schemos (2), kurios nėra teisiškai privalomos, todėl neužtikrina nuoseklaus ir vienodo taikymo.

2.2.

Naujausios savanoriškos iniciatyvos nevisiškai atitinka Sąjungos politikos tikslus mažinti EEĮ atliekų kiekį, užtikrinti vartotojų patogumą ir išvengti kroviklių rinkos susiskaidymo.

2.3.

Dėl nepakankamo šių klausimų suderinimo gali labai skirtis valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos ar praktika, susijusi su mobiliųjų telefonų ir panašių kategorijų ar klasių radijo ryšio įrenginių sąveikumu su jų krovikliais, taip pat susijusi su radijo ryšio įrenginių tiekimu be kroviklių.

2.4.

Todėl Sąjunga turi imtis veiksmų, kad būtų skatinamas universalus sąveikumas ir galutiniams naudotojams būtų teikiama informacija apie radijo ryšio įrenginių įkrovimo charakteristikas.

2.5.

2020 m. sausio mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (3), kurioje paragino skubiai priimti universaliojo mobiliųjų telefonų kroviklio standartą, kad būtų išvengta tolesnio vidaus rinkos susiskaidymo.

2.6.

Apskaičiuota, kad 2018 m. dėl mobiliųjų telefonų kroviklių susidarė apie 11 000 tonų EEĮ atliekų, o su jais susijęs gyvavimo ciklo metu išmetamas teršalų kiekis sudarė apie 600 ktCO2e.

2.7.

Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi skatinti efektyvų išteklių naudojimą pereinant prie švarios žiedinės ekonomikos, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES (4), o pastaruoju metu – Europos žaliasis kursas. Šia direktyva siekiama sumažinti EEĮ atliekų, susidarančių parduodant radijo ryšio įrenginius, kiekį ir sumažinti žaliavų gavybą bei išmetamą CO2 kiekį, susidarantį gaminant, transportuojant ir išmetant kroviklius, taip skatinant žiedinę ekonomiką.

2.8.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/53/ES (5) būtų nustatyti reikalavimai, susiję su tam tikrų kategorijų ar klasių radijo ryšio įrenginių įkrovimo ryšių protokolais, įkrovimo sąsaja (t. y. įkrovimo lizdu) ir galutiniams naudotojams teiktina informacija apie tų kategorijų ar klasių radijo ryšio įrenginių įkrovimo charakteristikas.

2.9.

Pasiūlyme reikalaujama, kad mobiliuosiuose telefonuose ir panašiuose radijo ryšio įrenginiuose (planšetiniuose kompiuteriuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose, ausinėse ir ausinėse su įmontuotu mikrofonu, nešiojamose vaizdo žaidimų konsolėse ir nešiojamuosiuose garsiakalbiuose), jei juos galima įkrauti laidinio įkrovimo būdu, būtų įrengtas USB Type-C lizdas, o jei juos taip pat reikia įkrauti esant aukštesnei nei 5 voltų įtampai, aukštesnei nei 3 amperų srovei arba didesnei nei 15 vatų galiai, juose būtų įdiegtas maitinimo tiekimo per USB (angl. USB Power Delivery) įkrovimo ryšių protokolas.

2.10.

Komisija galėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais ateityje būtų atsižvelgiama į bet kokias papildomas įkrovimo technologijas, išskyrus laidinį įkrovimą.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jau 12 metų Komisija imasi priemonių telefono kroviklių standartams suvienodinti ir taip užtikrinti atitiktį tvarumo ir sunkiai perdirbamų atliekų mažinimo reikalavimams.

3.2.

EESRK pažymi, kad nesant universaliojo kroviklio su kiekvienu aparatu sistemingai parduodamas telefono kroviklis ir maitinimo ir (arba) duomenų perdavimo kabelis, nors vartotojas galėtų rinktis pirkti tik aparatą.

3.3.

EESRK visiškai pritaria Europos Komisijos direktyvos, kurios šiuo klausimu paprašė Europos Parlamentas, projektui.

3.4.

Akivaizdu, kad konkrečių kroviklių pardavimas sudaro didelę dalį gamintojų pajamų, ypač mobiliosios telefonijos srityje: reikės užtikrinti, kad tie patys gamintojai reguliariai nekeistų elektroninių standartų (įtampos lygis, reikalaujama galia ir kt.), kad galėtų sistemingai parduoti savo prekės ženklo kroviklio modelį ar net duomenų perdavimo kabelį, kuris gali būti universalus. Laikomasi būtent tokios praktikos užuot leidus pakartotinai naudoti jau įsigytą kroviklį. Taip trukdoma veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, kuriais siekiama sumažinti EEĮ atliekų kiekį.

3.5.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK rekomenduoja pramonei sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti itin spartų mobiliųjų telefonų įkrovimą naudojant galingus kroviklius, pavyzdžiui, paprastą nešiojamojo kompiuterio kroviklį, kurio USB Type-C lizdo galia yra 65 W, o ne 2,1 W.

4.2.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad naudotojams suteikiama vis daugiau galimybių pasinaudoti mažos galios USB lizdais, skirtais nešiojamiesiems prietaisams įkrauti su kabeliais arba be jų autobusuose, lėktuvuose, prekybos centruose, konferencijų salėse ir kitose pereinamose vietose. Pagal numatytąsias nuostatas tai yra mažos galios (2,1 W) lizdai ir šios galios jau nepakanka tam tikriems direktyvoje numatytiems prietaisams įkrauti. Kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sparčiam įkrovimui ir naudotojai galėtų trumpesnį laiką arba trumpoje kelionėje pasinaudoti USB-C kabeliu, EESRK siūlo ateityje šiose vietose įrengti itin didelės spartos kroviklius. Tai atitinka vieną iš poreikių, išreikštų vienoje iš Europos Komisijos atliktų apklausų.

4.3.

Todėl EESRK rekomenduoja, kad šis vienas mobiliesiems telefonams skirtas USB Type-C kroviklis būtų naudojamas ir nešiojamiesiems kompiuteriams, net jei įkrovimo ir galios lygiai turi būti koreguojami elektroniniu būdu. Tiek ekonomikos ir ekologijos tikslais, tiek siekiant užtikrinti, kad keliaujantiems žmonėms nereikėtų turėti daugybės kroviklių, direktyvoje numatytas įpareigojimas turėtų būti išplėstas įtraukiant ir nešiojamuosius kompiuterius, nebent būtų nustatytas pagrįstas technologinis apribojimas.

4.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad baterijų naudojimo trukmė gali būti ribota, palyginti su kitomis prietaiso dalimis. Jis rekomenduoja, kad kompiuteriuose, planšetiniuose kompiuteriuose ar mobiliuosiuose telefonuose naudojamos baterijos atitiktų tuos pačius standartus, pagal kuriuos jas būtų galima lengvai ir nebrangiai pakeisti, o ne priversti pirkti visą prietaisą, jei baterija nustotų veikti per anksti. EESRK norėtų pabrėžti elektroninių prietaisų gamintojų atsakomybę ekologijos ir darnaus vystymosi srityse.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl universalaus kroviklio mobiliojo radijo ryšio įrenginiams (2019/2983(RSP)) (OL C 331, 2021 8 17, p. 2).

(2) https://ec.europa.eu/docsroom/documents/2417/attachments/1/translations?locale=lt.

(3) 2020 m. sausio 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl universalaus kroviklio mobiliojo radijo ryšio įrenginiams (2019/2983(RSP)) (OL C 331, 2021 8 17, p. 2).

(4) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(5) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 1999/5/EB (OL L 153, 2014 5 22, p. 62).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/85

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo tam tikroms in vitro diagnostikos medicinos priemonėms ir atidėto reikalavimų taikymo viduje pagamintoms priemonėms iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/746

(COM(2021) 627 final – 2021/0323 (COD))

(2022/C 152/14)

Pranešėjas

Christophe LEFÈVRE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 10 18 Taryba, 2021 10 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis ir 168 straipsnio 4 dalies c punktas
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priėmimas plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	206 / 0 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK, atsižvelgdamas į išimtines aplinkybes, susiklosčiusias dėl SARS-CoV-2 (COVID-19) sukeltos pandemijos, ir į šios pandemijos poveikį įvairioms sritims, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 (1), remia Komisijos pasiūlymą, kuris, jo nuomone, yra tinkama ir būtina priemonė siekiant užtikrinti aukštesnį visuomenės sveikatos ir šio sektoriaus ekonominių interesų apsaugos lygį.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad sveikata Europos piliečiams yra svarbus prioritetas, ir pakartoja, kad in vitro diagnostikos medicinos priemonės atlieka itin svarbų vaidmenį ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse (2). Jos yra būtinos mūsų sveikatai ir sergančių ir neįgalių asmenų, kovojančių su liga ar negalia, gyvenimo kokybei ir dar labiau pasaulinės pandemijos sąlygomis.

1.3.

EESRK palankiai vertina Parlamentas ir 2021 m. birželio 15 d. posėdžiavusios Sveikatos ministrų tarybos (EPSCO) išreikštą susirūpinimą dėl itin sunkios padėties, ir ragina Komisiją pateikti skubų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos reglamentavimo sistemos ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių prieinamumą Sąjungos rinkoje.

1.4.

EESRK nuomone, itin svarbu įtikinti piliečius šių testų patikimumu. Taip siekiama gerokai sumažinti klaidingai teigiamų ir taip pat klaidingai neigiamų rezultatų proporciją. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/79/EB (3) notifikuotosios įstaigos privalo vykdyti tik 8 % visų rinkoje esančių in vitro diagnostikos priemonių priežiūrą, o nagrinėjamame reglamento projekte numatomas 80 % in vitro diagnostikos medicinos priemonių tikslas.

1.5.

Taigi EESRK visiškai palaiko tai, kad in vitro diagnostikos priemonių sertifikavimo pajėgumai būtų sparčiai didinami.

1.6.

Be to, EESRK rekomenduoja teikti specialią medicininę pagalbą esant teigiamiems šių testų rezultatams, ypač tuo atveju, jei šios priemonės bus laisvai prieinamos.

1.7.

EESRK pažymi, kad atidėjus taikymo datą vieneriems metams nebus galima išspręsti problemų, susijusių su Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimu, ir kad reikia leisti palaipsniui pradėti taikyti naujojo reglamento reikalavimus per ilgesnį laikotarpį, pirmenybę teikiant didelės rizikos in vitro diagnostikos medicinos priemonėms. Šį tikslą galima pasiekti iš dalies pakeičiant Reglamento 110 straipsnį dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, numatant, kad esamoms didesnės rizikos priemonėms būtų taikomas trumpesnis laikotarpis nei esamoms mažesnės rizikos priemonėms. Be to, dabartinį pereinamąjį laikotarpį, taikomą priemonėms, dėl kurių, remdamosi Direktyva 98/79/EB, notifikuotosios įstaigos yra išdavusios sertifikatus, reikėtų pratęsti vieneriems metams iki 2025 m. gegužės 26 d.

1.8.

Taigi EESRK pritaria šiems Komisijos pasiūlymams:

—	pratęsti pereinamąjį laikotarpį, taikomą priemonėms, dėl kurių remiantis Direktyva 98/79/EB išduotas sertifikatas,

—	nustatyti pereinamuosius laikotarpius, pritaikytus priemonėms, kurių atitikties vertinimas prižiūrint notifikuotosioms įstaigoms turi būti atliktas pirmą kartą,

—	taip pat nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taikomą reikalavimams dėl toje pačioje sveikatos įstaigoje pagamintų ir naudojamų priemonių.

2. Komisijos pasiūlymas

2.1.

Direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (4) nuo 2022 m. gegužės 26 d. bus pakeista Reglamentu (ES) 2017/746, kuriuo nustatoma nauja šių priemonių (ŽIV, nėštumo arba SARS-CoV-2 tyrimų) (5) reglamentavimo sistema (6).

2.2.

Naujuoju reglamentu siekiama užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir aukštą visuomenės sveikatos, pacientų ir naudotojų apsaugos lygį, atsižvelgiant į didelį šiame sektoriuje veikiančių MVĮ skaičių.

2.3.

Vienas iš pagrindinių pasikeitimų yra susijęs su nepriklausomų atitikties vertinimo įstaigų dalyvavimu. Pagal naująjį reglamentą notifikuotosios įstaigos prižiūrės apie 80 % in vitro diagnostikos medicinos priemonių (šiuo metu – 8 %). Tai reiškia, kad gamintojai turės pateikti paraišką notifikuotajai įstaigai ir gauti vieną arba kelis sertifikatus atlikę maždaug vienerius metus trunkančią procedūrą.

2.4.

Reglamento (ES) 2017/746 110 straipsnyje numatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl priemonių, kurioms notifikuotoji įstaiga išdavė sertifikatą pagal Direktyvą 98/79/EB anksčiau nei 2022 m. gegužės 26 d.

2.5.

COVID-19 pandemija parodė, kad reikalinga Sąjungos lygmens in vitro diagnostikos medicinos priemonių reglamentavimo sistema, bet dėl jos taip pat kilo papildomų naujų sunkumų, susijusių su Reglamento (ES) 2017/746 įgyvendinimu.

2.6.

Taigi, valstybių narių kompetentingoms institucijoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, notifikuotosioms įstaigoms, gamintojams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams teko skirti daug papildomų išteklių siekiant padidinti gyvybiškai svarbios medicinos diagnostikos prieinamumą.

2.7.

Kadangi šiuo metu paskirtos šešios notifikuotosios įstaigos yra tik trijose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose), kitose valstybėse narėse įkurtos MVĮ atsiduria ypač keblioje padėtyje. Be to, kelionių apribojimai apsunkino ir toliau apsunkina notifikuotųjų įstaigų pastangas tinkamai atlikti atitikties vertinimą.

2.8.

Todėl šiuo pasiūlymu siekiama:

—	pratęsti dabartinį pereinamąjį laikotarpį, taikomą priemonėms, dėl kurių remiantis Direktyva 98/79/EB išduotas sertifikatas,

—	nustatyti pereinamuosius laikotarpius, pritaikytus priemonėms, kurių atitikties vertinimas prižiūrint notifikuotosioms įstaigoms pirmą kartą turi būti atliktas pagal Reglamentą (ES) 2017/746,

—

taip pat nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taikomą reikalavimams dėl toje pačioje sveikatos įstaigoje pagamintų ir naudojamų priemonių. Taip sveikatos priežiūros įstaigoms bus suteikta daugiau laiko pasirengti naujų reikalavimų taikymui ir užtikrinti, kad klinikinėse laboratorijose būtų galima toliau vykdyti vidaus tyrimus, kurių svarba, ypač retųjų ligų atveju, dažnai yra labai didelė.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK pakartoja savo įsitikinimą, kurį jau išreiškė savo nuomonėje dėl dabartinio Reglamento (ES) 2017/746 (7), kad „sveikata yra Europos piliečiams svarbus prioritetas“ ir kad „in vitro diagnostikos medicinos priemonės atlieka itin svarbų vaidmenį ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo srityse“. Jos yra būtinos mūsų sveikatai ir sergančių bei neįgalių asmenų, kuriems reikia kovoti su ligomis ir negalia, gyvenimo kokybei ir dar labiau – pandemijos laikotarpiu.

3.2.

Taigi tokiomis aplinkybėmis EESRK pritarė dabartinės reglamentavimo sistemos pertvarkymui sustiprinant patvirtinimo prieš pateikimą rinkai procedūras ir ypač priežiūrą po pateikimo rinkai. Tai atitinka piliečių raginimus užtikrinti pacientų saugą ir veiksmingumą.

3.3.

EESRK taip pat pabrėžia, kad dėl didelių inovacijų pajėgumų ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų šis sektorius yra svarbi Europos ekonomikos dalis. Todėl svarbu ne tik užtikrinti aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį, bet ir atsižvelgti į pramonės, kurioje 80 % gamintojų yra mažosios, vidutinės ir labai mažos-įmonės, interesus.

3.4.

EESRK puikiai supranta, kad dėl COVID-19 krizės susidarė ypatingos aplinkybės, turinčios įtakos įvairioms sritims, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2017/746.

3.5.

Krizė lėmė didelį ir precedento neturintį iššūkį valstybių narių sveikatos sistemoms ir didelę naštą visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams (sveikatos įstaigoms, sveikatos priežiūros specialistams, pacientams ir ekonominės veiklos vykdytojams).

3.6.

Taigi EESRK pripažįsta, kad visi suinteresuotieji subjektai, kurie yra ypač svarbūs sveikatos sistemų veikimui, negalės užtikrinti tinkamo reglamento įgyvendinimo ir taikymo nuo anksčiau numatytų datų.

3.7.

3.8.

EESRK nuomone, itin svarbu įtikinti piliečius šių testų patikimumu. Taip siekiama gerokai sumažinti klaidingai teigiamų ir taip pat klaidingai neigiamų rezultatų proporciją. Pagal Direktyvą 98/79/EB notifikuotosios įstaigos privalo vykdyti tik 8 % visų rinkoje esančių in vitro diagnostikos priemonių priežiūrą, o nagrinėjamame reglamento projekte numatomas 80 % in vitro diagnostikos medicinos priemonių tikslas.

3.9.

Taigi EESRK visiškai palaiko tai, kad in vitro diagnostikos priemonių sertifikavimo pajėgumai būtų sparčiai didinami.

3.10.

Be to, EESRK pabrėžia, kad reikia teikti specialią medicininę pagalbą esant teigiamiems šių testų rezultatams, ypač tuo atveju, jei šios priemonės bus laisvai prieinamos.

3.11.

3.12.

Taigi EESRK pritaria šiems Komisijos pasiūlymams:

—	pratęsti pereinamąjį laikotarpį, taikomą priemonėms, dėl kurių remiantis Direktyva 98/79/EB išduotas sertifikatas,

—	nustatyti pereinamuosius laikotarpius, pritaikytus priemonėms, kurių atitikties vertinimas prižiūrint notifikuotosioms įstaigoms turi būti atliktas pirmą kartą,

—	taip pat nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taikomą reikalavimams dėl toje pačioje sveikatos įstaigoje pagamintų ir naudojamų priemonių.

3.13.

EESRK nuomone, šios nuostatos yra pagrįstos siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą ir aukštą visuomenės sveikatos apsaugos ir pacientų saugos lygį, taip pat teisinį tikrumą ir taip išvengti galimo rinkos sutrikdymo.

3.14.

Galiausiai, EESRK pabrėžia, kaip jau buvo pareiškęs savo nuomonėje dėl Reglamento (ES) 2017/746, kad pilietinė visuomenė turėtų aktyviau dalyvauti kuriant šios srities reglamentavimo sistemą, ir dar kartą siūlo įsteigti patariamąjį komitetą, kurį sudarytų Europos lygmeniu veikiančių teisėtų organizacijų atstovai. Toks komitetas veiktų lygiagrečiai medicinos prietaisų koordinavimo grupei, patariančiai Komisijai ir valstybėms narėms įvairiais medicinos technologijų ir teisės aktų įgyvendinimo klausimais, ir su ja bendradarbiautų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176).

(2) EESRK nuomonė (OL C 133, 2013 5 9, p. 52).

(3) 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1).

(4) OL L 331, 1998 12 7, p. 1. EEESR nuomonė (OL C 18, 1996 1 22, p. 12).

(5) Komisijos vertinimu, maždaug 70 % klinikinių sprendimų priimama pasinaudojus in vitro diagnostikos medicinos priemonėmis.

(6) OL L 117, 2017 5 5, p. 176. EEESR nuomonė (OL C 133, 2013 5 9, p. 52).

(7) EESRK nuomonė (OL C 133, 2013 5 9, p. 52).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/89

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

(COM(2021) 420 final – 2021/0239 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (nauja redakcija)

(COM(2021) 422 final – 2021/0241 (COD))

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849

(COM(2021) 423 final – 2021/0250 (COD))

(2022/C 152/15)

Pranešėjas	Javier DOZ ORRIT
Bendrapranešėjis	Benjamin RIZZO

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 10 4 Taryba, 2021 10 8
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	230 / 7 / 0

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Remiantis Europos Komisijos (2019 m.) ir Europos Audito Rūmų (2021 m.) ataskaitomis, akademiniais tyrimais ir „Pandoros dokumentais“ bei kitais panašiais leidiniais, atskleistas didelis pinigų plovimo ES mastas. Esami Europos teisės aktai iš esmės nepakankami dėl nesukoordinuotų atvejų ir nacionalinių skirtumų.

1.2.

EESRK tvirtai remia kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį, ypač Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos, suteikiant jai tiesioginius priežiūros įgaliojimus, kūrimą ir formavimą. Siekiant, kad ji taptų integruotos Europos priežiūros ir žvalgybos sistemos pagrindu, tam turi būti skiriama pakankamai išteklių.

1.3.

EESRK sutinka, kad reikia paskirstyti turinį tarp pirmojo kovos su pinigų plovimu reglamento – privačių institucijų priežiūros – ir šeštosios kovos su pinigų plovimu direktyvos – nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP koordinavimo – ir suderinti abiejų teisės aktų nuostatas su nacionalinės teisės aktais ir automatizuoti informacijos registravimą ir perdavimą.

1.4.

Tam, kad kova su pinigų plovimu ir susijusiais pirminiais nusikaltimais būtų veiksminga, reikalingas kultūrinis pokytis ir veiksmingas organizuotos pilietinės visuomenės dalyvavimas. EESRK dar kartą primena savo Europos pakto pasiūlymą dėl kovos su veiksmais, kurie griauna etinius ir politinius mūsų demokratijos principus ir kenkia viešosioms gėrybėms. Jis taip pat siūlo įsteigti pilietinės visuomenės patariamąjį organą, kuris veiktų prie Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos arba būtų pavaldus Europos Komisijai ir kuriame dalyvautų Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija.

1.5.

EESRK siūlo skubiai įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinio Kriptoturto rinkų reglamentą. Komisijos pasiūlymas dėl Reglamento dėl kriptoturto rinkų (1) yra žingsnis bendro reguliavimo link ir turėtų įsigalioti kuo skubiau, tačiau jis nepakeičia visų priemonių, reikalingų apsisaugoti nuo šių finansinių produktų keliamos finansinės ir nusikalstamos rizikos.

1.6.

EESRK ragina Komisiją apsvarstyti, kaip teisės aktų rinkinį taikyti pinigų plovimo kanalams už finansų sistemos ribų: meno dirbinių ir didelės vertės turto rinkoje; laisvuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiosiose ekonominėse zonose; tam tikriems komerciniams ir prekybos sandoriams, nekilnojamojo turto investicijoms, lošimui ir pan. Manoma, kad šioms sritims bus reikalingi nauji Europos teisės aktai.

1.7.

EESRK siūlo Europolui suteikti daugiau įgaliojimų ir pakankamai išteklių kovai su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir šiose srityse koordinuoti nacionalines policijos pajėgas. Veiksmingas Europos prokuratūros, kurį turėtų nedelsiant pradėti veiklą, Europolo ir naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos veiksmų koordinavimas yra ypač svarbus, siekiant sėkmingai praktiškai įgyvendinti šį teisės aktų rinkinį.

1.8.

EESRK ragina Komisiją siekti, kad visose valstybėse narėse į nacionalinę teisę būtų skubiai perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/1673 (2), kuria nustatoma bendra pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtis, ir kad būtų priimta nauja direktyva dėl bendros susijusių nusikalstamų veikų apibrėžties, kurioje bausmių už šiuos nusikaltimus dydžiai turėtų būti bendri.

1.9.

EESRK susirūpinimą kelia tai, kad ES veikia daug priedangos įmonių, kurios ir yra daugiausiai susijusios su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. Siūloma, kad esamos atsakingos institucijos ir būsima integruotoji priežiūros sistema nustatytų konkrečias programas, kuriomis būtų stebimos šios įmonės, valdomos tam tikrų teisės paslaugų firmų, konsultacinių bendrovių ar konsultantų mokesčių klausimais, siekiant nustatyti jų tikruosius savininkus ir už sandorius atsakingus asmenis, taip pat tirti nusikaltimus, kuriuos jie gali padaryti.

1.10.

EESRK ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę, kad iki 2026 m. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija pradėtų veikti visu pajėgumu, įskaitant tiesioginę priežiūrą. Visais atvejais EESRK ragina iki to laiko visas susijusias institucijas tampriau bendradarbiauti, kad esami teisės aktai būtų veiksmingiau įgyvendinti.

1.11.

EESRK mano, kad būtina parengti naują, realistišką ir teisingą didelės rizikos trečiųjų šalių, įskaitant tas, kurios palengvina pinigų plovimą, sąrašą. Taip pat siūloma Europos Komisijai nustatyti taisyklę, kad su finansiniu nusikaltimu ar pinigų plovimu susijusioms įmonėms ir asmenims būtų draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

1.12.

EESRK ragina ES ir nacionalines Vyriausybes apginti žurnalistų, darbuotojų ir valstybės tarnautojų, kurie demaskuoja ekonominę ir politinę korupciją, gyvenimus ir neliečiamumą ir mano, kad delsimas perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 (3) į nacionalinę teisę yra nepateisinamas.

2. Europos Komisijos pasiūlymas ir aplinkybės

2.1.

2019 m. liepos mėn. Europos Komisija pristatė kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu vertinimą. Komunikate ir keturiuose vertinimuose (4) atkreiptas dėmesys į rimtus galiojančių teisės aktų įgyvendinimo trūkumus ir valstybių narių skirtumus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje.

2.2.

Siekdama spręsti šias problemas, 2020 m. gegužės 7 d. Komisija paskelbė Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmų planą (5) ir dėl jo pradėjo viešas konsultacijas. Planas grindžiamas šešiais ramsčiais, t. y. veiksmingo esamų taisyklių įgyvendinimo užtikrinimu, bendru ES taisyklių sąvadu, ES lygmens priežiūra, finansinės žvalgybos padalinių veiklos rėmimo ir bendradarbiavimo užtikrinimu, geresniu baudžiamosios teisės nuostatų vykdymu ir stipresne ES pasaulio lygmeniu. Savo nuomonėje „Kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu“ (6) EESRK pareiškė pritariantis planui ir skubiam jo plėtojimui bei įgyvendinimui.

2.3.

Tarybai ir Europos Parlamentui patvirtinus ir pravedus konsultacijas, Komisija pateikė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo plano 2021 m. liepos 20 d. teisės aktų rinkinyje, kuriame yra šie pasiūlymai:

—	Reglamentas, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija (7),

—	Bendras kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių sąvadas, apimantis dalį teisės aktų (8),

—	nauja šeštoji direktyva, kuria peržiūrimi kai kurie likę teisės aktai (9),

—	Lėšų pervedimo reglamento reforma, kad ji apimtų kriptoturtą (10).

2.4.

Teisės aktų rinkinio esmę sudaro tai, kad steigiama nauja ES institucija (kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu), kuriai suteikiami tiesioginiai priežiūros įgaliojimai ir kuri gerins koordinacijos ir bendradarbiavimo galimybes su nacionalinėmis institucijomis, taip siekdama užtikrinti, kad ES taisyklės būtų teisingai ir nuosekliai taikomos privačiame sektoriuje. Konkrečiai ši institucija:

—	kartu su nacionalinėmis institucijoms įkurs bendrą integruotą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priežiūros sistemą,

—	tiesiogiai vykdys kai kurių rizikingiausių finansinių institucijų, veikiančių daugelyje ES valstybių narių, priežiūrą. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija bus įgaliota taikyti ribojamas priemones šiems „atrinktiems įpareigotiesiems subjektams“,

—

prižiūrės ir koordinuos nacionalines priežiūros institucijas, kurios atsakingos už kitas finansines ir nefinansines institucijas ir ES taisyklių taikymą, periodiškai vertins tam tikrą ar visas vienos, kelių ir visų finansinių priežiūros institucijų veiklas, įskaitant jų priemonių ir išteklių vertinimą, siekdama užtikrinti aukštus standartus atitinkančią priežiūrą ir veiklą,

—	skatins ir rems bendradarbiavimą tarp finansinės žvalgybos padalinių ir gerins tarpvalstybinį bendravimą ir bendros analizės galimybes.

2.5.

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijai vadovaus pirmininkas, vykdomoji valdyba, susidedanti iš penkių narių, ir bendroji valdyba, kurioje numatomos dvi narystės struktūros ir kompetencijos: priežiūros ir FŽP; šiose bus nacionalinių priežiūros ir žvalgybos agentūrų vadovai, kurie vadovaus integruotai Europos priežiūros ir finansinės žvalgybos sistemai. Europos Komisijos narys bus ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos valdymo organų narys. Bendrojoje valdyboje stebėtojo teisėmis dalyvaus Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai, kurių kompetencijos ir priemonės – centrinė duomenų bazė ir FiU.net – kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bus perduota naujajai institucijai. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija savo veiklą pradės 2024 m., o visos pareigos bus paskirstytos ir tiesioginė priežiūra bus pradėta 2026 m.

2.6.

Pirmuoju ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reglamentu išplečiamas įpareigotųjų subjektų sąrašas, įtraukiant kriptoturto paslaugų teikėjus, sutelktinio finansavimo platformas ir migracijos veiklos vykdytojus (kurie padeda įsigyti gyvenamąją vietą, o kartais ir pilietybę investuotojams). Išsamaus patikrinimo priemonės ir kontrolė yra griežtinama ir aiškiau apibrėžiama. Reikalavimai, susiję su trečiosiomis šalimis ir politikoje dalyvaujančiais asmenimis, yra peržiūrimi. Atitinkamai tikrosios nuosavybės reikalavimai yra patikslinti, ir pristatyti nauji reikalavimai, siekiant sumažinti riziką, kad nusikaltėliai maskuotųsi tarpinėse grandyse. Imtasi veiksmų prieš pareikštinių priemonių netinkamą naudojimą ir nustatyta didžiausia 10 000 EUR riba grynųjų pinigų naudojimui.

2.7.

Priešingai nei privatų sektorių reglamentuojančiuose teisės aktuose, šeštojoje kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvoje didžiausias dėmesys skiriamas institucinei sistemai ir jos pritaikymui kiekvienoje valstybėje narėje. Pasiūlyme patikslintos kompetencijos, užduotys ir galimybė susipažinti su FŽP informacija, nustatoma bendros analizės atlikimo tvarka ir numatomas teisinis FIU.net sistemos pagrindas. Sustiprinti priežiūros institucijų įgaliojimai imtis veiksmų ir bendradarbiavimo tarp priežiūros ir kitų institucijų tvarka yra pagerinta. Numatyta sąsaja tarp banko sąskaitų registrų.

2.8.

Siūlomu Reglamentu dėl lėšų pervedimo ir tam tikro kriptoturto nauja redakcija išdėstomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 (11) dėl lėšų pervedimo, siekiant užtikrinti, kad kriptoturto pervedimų atsekamumo ir identifikavimo reikalavimai būtų panašūs į taikomus fondams. Kartu kriptoturto paslaugų teikėjams bus taikomi Kovos su pinigų plovimu reglamento reikalavimai, taikomi kitiems finansų subjektams.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Pirmoji kovos su pinigų plovimu direktyva buvo priimta 1991 m. Nuo tada buvo patvirtintos keturios kitos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvos ir daugybė kitų papildančiųjų direktyvų, susijusių su finansų sistema ar atitinkama nusikalstama veikla ar teisės pažeidimais. Šių pastangų, kurias ES institucijos laikė prioritetinėmis, rezultatai buvo akivaizdžiai nepatenkinami iki šiol.

3.2.

Dėl to iš esmės sutariama, ir tai jau atsispindi Komisijos 2019 m. vertinimuose ir tokių institucijų kaip Europos Parlamentas 2019 m. kovo mėn. ir 2020 m. liepos mėn. rezoliucijose (12), Audito Rūmų 2021 m. birželio mėn. ataskaitoje „ES kovos su pinigų plovimu bankų sektoriuje pastangos yra susiskaidžiusios, o įgyvendinimas – nepakankamas“ (13) ir daugumoje specialistų, akademinės bendruomenės ir ekspertų grupių analizių, visų pirma CEPS ir ECRI darbo grupės ataskaitoje (14).

3.3.

Pagal preliminarius skaičiavimus pinigų plovimo apimtys yra nuo 1 % ES 27 BVP (pagal Europolo ir Europos Komisijos duomenis) iki 1,3 % (pagal Audito Rūmų skaičiavimus), t. y. nuo 140 iki 208 mlrd. EUR per metus. Dar svarbiau yra tai, kad, Europolo duomenimis, tik apie 1 % šio kiekio yra atgaunama. Pastaraisiais metais buvo daug pinigų plovimo skandalų, kuriuose dalyvavo pagrindinės finansų įstaigos, ir pažymėtina, kad daugelis jų būtų buvę neatskleisti, jeigu nebūtų taikomi Europos teisės aktai ar priežiūros institucijų nebūtų ėmusios veiksmų. Kitaip tariant, nepaisant Europos Komisijos ir Europos Parlamento pastangų ir pasiryžimo, nebūtų buvę jokios pažangos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rezultatų atžvilgiu.

3.4.

Tarptautiniam tiriamosios žurnalistikos konsorciumui paskelbus „Pandoros dokumentus“, buvo dar kartą išryškintas pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų problemos mastas ir esminis mokesčių rojų vaidmuo sudarant sąlygas šiems nusikaltimams. Todėl sunku suprasti, kad dokumentuose dažniausiai minima jurisdikcija nėra įtraukta į ES „nebendradarbiaujančių jurisdikcijų“ sąrašą, ir kad Ecofin taryba tik ką pašalino iš sąrašo dar vieną jurisdikciją, pagal kurioje galiojančius teisės aktus neįmanoma nustatyti tikrųjų bendrovių ir sąskaitų savininkų.

3.5.

EESRK atkreipia ES institucijų ir nacionalinių Vyriausybių dėmesį į poreikį užtikrinti stiprią apie ekonominę ir politinę korupciją pranešančių žurnalistų, darbuotojų ir valstybės tarnautojų gyvybės ir neliečiamybės apsaugą. Komitetas yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės nepradėjo Direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos perkėlimo į nacionalinę teisę procedūrų, ir ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ji būtų skubiai perkelta į nacionalinę teisę iki 2021 m. pabaigos.

3.6.

ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos trūkumus ir netinkamumą lemia kelios priežastys, kurios daro bendrą poveikį: i) išskaidytos kompetencijos po daugybę ES ir valstybių narių institucijų; ii) nėra vieno ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prižiūrėtojo; iii) kompetentingi ES organai gali naudotis ribotomis priemonėmis; iv) prasta koordinacija tiek apsaugos iniciatyvų atžvilgiu, tiek imantis veiksmų, kovojant su nustatytais rizikos veiksniais, ir delsiama juos įgyvendinti; v) priežiūros institucijų ir FŽP daugelyje šalių darbo trūkumai; vi) direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę buvo labai uždelstas ir yra didelių skirtumų tarp valstybių narių, dėl ko Europos Komisija vykdė administracines ir teismines pažeidimų nagrinėjimo procedūras; vii) daugelyje šalių nepakanka informacijos, kaip svarbu rimtai kovoti su pinigų plovimu ir susijusiais nusikaltimais; viii) skirtumai, kylantys dėl nevienodų nusikaltimų apibrėžčių baudžiamuosiuose kodeksuose, visų pirma pačios pinigų plovimo sąvokos ir susijusių baudų; ix) netinkami susijusių pirminių nusikaltimų tyrimai, ypač trečiosiose šalyse, ir x) kai kurių ES Vyriausybių politinės valios priimti ir įgyvendinti Europos standartus trūkumas. Geografiniai ir sektorių skirtumai dėl visų šių veiksnių padeda finansiniams nusikaltėliams suformuoti pačius patogiausius savo neteisėtos prekybos tinklus.

3.7.

Tam tikrose situacijose nebuvo manoma, kad bendradarbiavimas tarp ES institucijų yra būtinas. Tai pasakytina apie Europos Komisijos ir EBI bendradarbiavimą tiriant ES teisės pažeidimus, kurio atžvilgiu Audito Rūmai pareiškė, kad šis procesas yra neveiksmingas (15). Be to, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendradarbiavimas su EK sudarant „didelės rizikos trečiųjų valstybių“ sąrašą kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje nebuvo veiksmingas (16). 2019 m. Europos Komisijos sąrašą, kuriam pritarė EP, galiausiai atmetė Taryba, o 2020 m. gegužės mėn. priimtas sąrašas yra FATF sąrašo pritaikymas ir jame yra daug trūkumų.

4. EESRK nuomonė

4.1.

EESRK išreiškia savo visišką paramą Komisijos teisės aktų rinkiniui, nes yra įsitikinęs, kad tinkamai ir operatyviai jį įgyvendinus būtų galima padėti iš esmės pakeisti nestabilią padėtį, kuri aprašyta ankstesnėje dalyje. Visų pirma jis remia Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos sukūrimą ir struktūrą. Ši institucija, nors ir vykdo savo tiesioginę priežiūrą, tampa Europos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (ir žvalgybos) priežiūros (ir žvalgybos) sistemos pagrindu, integruojant nacionalines priežiūros institucijas ir FŽP į jos bendrąją valdybą ir stebėtojų teisėmis – kitas susijusias ES institucijas.

4.2.

EESRK sutinka su turinio paskirstymu tarp pirmojo reglamento ir šeštosios direktyvos ir abiejų jų taikymu, siekiant standartizuoti nacionalinės teisės aktus ir palengvinti nacionalinių TŽP ir priežiūros institucijų veiklą pagrindinėse srityse: registruojant, pranešant ir tiriant įtartinus sandorius (SAR) standartizuotais metodais. Siekiant išspręsti vieną iš pagrindinių aktualių problemų, labai pageidautina, kad būtų pabrėžiama, kad institucijos savo įvairius įsipareigojimus įvykdytų per trumpiausią įmanomą laikotarpį. EESRK įsitikinęs kad siūlomi teisės aktai dera su Europos duomenų apsaugos reglamentavimo sistema ir asmens ir įmonių teisėmis, kurias galiausiai gina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

4.3.

EESRK ragina nacionalines Vyriausybes ir Europos pilietinės visuomenės organizacijas remti šio teisės aktų rinkinio priėmimą ir tinkamą įgyvendinimą. Nei ES, nei valstybės narės negali sau leisti situaciją palikti tokią, kokia ji yra dabar. Ypač tokiu metu, kai dėl kovos su COVID-19 pandemijos pasekmėmis sveikatai, ekonomikai ir siekiant sumažinti socialinį poveikį, taip pat ir dėl ekonomikos gaivinimo poreikio, valstybės narės ir ES turi iš esmės didinti viešuosius išteklius. Kaip teigiama CEPS-ECRI ataskaitoje: „Siekis sustabdyti ar bent stipriai sumažinti pinigų plovimo mastą yra kiekvienos demokratinės visuomenės moralinė pareiga, nes tokioje visuomenėje visi piliečiai yra laisvi ir lygūs prieš įstatymą, gyvenantys sąžiningoje bendradarbiavimo sistemoje […]. Aiškumo trūkumas, delsimas ir neveiksmingumas tik paskatins pinigų plovimą“ (17).

4.4.

EESRK supranta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės svarbą šioje srityje. Kai kuriose šalyse tyrimai daugiausiai atliekami privačiame sektoriuje (18). Skatindama ES institucijas teisės aktų rinkinio įgyvendinimo metu imtis visų jų galioje esančių veiksmų skatinti nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP veiklos gerinimą, Komitetas taip pat norėtų, kad jos kiek galima labiau gerintų viešojo ir privataus sektorių partnerystę.

4.5.

Gerinant kovos su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais veiksmingumą daugelyje šalių greičiausiai pareikalaus kultūrinių pokyčių ir aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo. Tai buvo vienas iš argumentų, kuriais remiantis buvo pateiktas EESRK pasiūlymas dėl Europos pakto prieš mokestinius nusikaltimus, mokesčių vengimą ir pinigų plovimą (19). EP taip pat mano, kad svarbu „[…] atkurti visuomenės pasitikėjimą, užtikrinant sąžiningą ir skaidrią mokesčių sistemą ir mokesčių teisingumą“ (20). Siekiant šių tikslų EESRK siūlo, kad Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijoje būtų įsteigtas konsultavimosi su pilietine visuomene organas (21), arba įsteigti EK organą, kuriame dalyvautų ir Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija, kad pilietinės visuomenės organizacijos ir pats Komitetas galėtų aktyviau dalyvauti kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir prisidėti teikdami savo praktines žinias ir pasiūlymus. ES institucijos ir organizuota pilietinė visuomenė turi veikti kartu, siekiant informuoti Europos piliečius apie ypač neigiamą pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų poveikį viešosioms gėrybėms ir teisingumo bei sąžiningumo, kuriuo demokratija yra grindžiama, principams.

4.6.

Europolas ir kiti ekspertai mano, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios daugėjo pinigų plovimo ir susijusių nusikaltimų, ypač elektroninėmis priemonėmis, panaudojant kriptovaliutas ir kitą kriptoturtą (22). Todėl EESRK mano, kad yra pagrindo priimti reglamentą, kuriuo jie būtų reglamentuojami taip pat, kaip ir kiti sandoriai, įvedant privalomą reikalavimą nurodyti tikruosius savininkus. Pasiūlymas dėl Reglamento dėl kriptoturto rinkos (23) yra žingsnis bendrojo reguliavimo link ir turėtų įsigalioti skubos tvarka, tačiau juo nepakeičiamos visos priemonės, reikalingos apsisaugoti nuo šių finansinių produktų finansinės rizikos ir nusikalstamų veikų.

4.7.

EESRK, EP ir kitos institucijos pabrėžė, kad ES veikia šimtai tūkstančių priedangos įmonių (24), įteisintų ir valdomų tam tikrų teisės paslaugų firmų, konsultacinių bendrovių ar konsultantų mokesčių klausimais, kurios kelia riziką ir kurių dauguma yra naudojamos pinigų plovimui ar kitiems susijusiems pirminiams nusikaltimams, taip pat ir mokesčių vengimui. Per jas praeina didžiuliai kapitalo srautai. Kompetentingos institucijos šiandien ir naujoji Europos priežiūros sistema turės pradėti taikyti konkrečias programas, kuriomis būtų įgyvendinamos šių įmonių tikrųjų savininkų ir jų sandorių emitentų ir gavėjų nustatymo taisyklės, siekiant kovoti su ekonominiais ir finansiniais daugelio šių įmonių daromais nusikaltimais. Jokioje valstybėje narėje neturėtų būti leidžiama užregistruoti įmonę ar kitą subjektą, kuris galėtų būti naudojamas pinigų plovimui ar teroristų finansavimui, jei tikrieji savininkai yra nežinomi ar susiję su tokia veikla.

4.8.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės skubiai užbaigtų Direktyvos 2018/1673, kuria nustatoma bendra pinigų plovimo nusikaltimo apibrėžtis, perkėlimą į nacionalinę teisę. EESRK siūlo priimti naują direktyvą, kurioje būtų nustatyti bendri susijusių nusikalstamų veikų apibrėžimai valstybių narių įstatymuose, o bausmių už šiuos nusikaltimus dydžiai turėtų būti bendri. SESV 83 straipsnyje aiškiai užsimenama, kad pinigų plovimo ir susijusių tarpvalstybinių nusikaltimų apibrėžtys ir bausmės yra tarp tų, kurie galėtų būti suderinti pritaikant Europos minimalias taisykles.

4.9.

EESRK ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę, kad iki 2026 m. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija pradėtų veikti visu pajėgumu, įskaitant tiesioginę priežiūrą. Bet kuriuo atveju EESRK ragina Europos Komisiją ir kitas susijusias institucijas tuo tarpu gerinti bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti esamus teisės aktus veiksmingiau, kaip rekomenduoja EP ir Audito Rūmai. Ypač tai taikoma EBI (ir jo naujajam Kovos su pinigų plovimu komitetui), ECB ir Europolui. EESRK taip pat ragina Europos Komisiją, EIVT ir Europolą atlikti dar vieną trečiųjų šalių, kurios gali būti įtrauktos į naująjį ES nebendradarbiaujančių šalių dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sąrašą, analizę.

4.10.

EESRK pripažįsta Europos prokuratūros svarbą kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu ir ragina Europos institucijas ir valstybes nares nedelsiant imtis veiksmų lengvinant visišką šios kovos įgyvendinimą. Ji apgailestauja, kad kai kuriuos Vyriausybės nustatė kliūtis šio proceso įgyvendinimui, ypač kad tokių veiksmų ėmėsi tos Vyriausybės, kurios neseniai laikinai pirmininkavo ES. Komitetas sutinka su EP, kuris ragina Europos Komisiją apsvarstyti pasiūlymą įkurti Europos struktūras tarpvalstybinių finansinių ir mokesčių nusikaltimų tyrimams.

4.11.

Kadangi pinigų plovimas vyksta tarptautiniu mastu, būtina gerinti nacionalinių policijos pajėgų ir žvalgybos tarnybų veiksmų koordinavimą. Tuo pačiu EESRK įsitikinęs, kad būtų labai naudinga suteikti Europolui daugiau įgaliojimų ir pakankamai žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu bei tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, ir koordinuoti nacionalines policijos pajėgas. Veiksmingas Europos prokuratūros, naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos ir Europolo veiksmų koordinavimas yra ypač svarbus, siekiant sėkmingai praktiškai įgyvendinti šį naująjį teisės aktų rinkinį.

4.12.

EESRK įsitikinęs, kad turi būti sudarytas naujas tikroviškas ir teisingas nebendradarbiaujančių jurisdikcijų sąrašas. Taip pat siūloma Komisijai parengti direktyvą, kurioje būtų numatoma, kad su finansiniu nusikaltimu ar pinigų plovimu susijusioms įmonėms ir asmenims būtų draudžiama dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.

4.13.

EESRK taip pat mano, kad esamus ryšius tarp valstybių narių FŽP reikėtų išlaikyti ir įtraukti juos į naujosios Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucijos struktūrą. Per daugelį metų tarp įvairių valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių sudarytos informacinės ir strateginės sąjungos negali būti prarastos.

4.14.

Didelė dalis pinigų plovimo veiklos vyksta už finansų sistemos ribų, naudojant grynuosius pinigus, už kuriuos įsigyjamos vėliau legalizuojamos ar laikomos prekės, arba vykdant konkrečius komercinius sandorius. EESRK ragina Komisiją ištirti, kaip siūlomas teisės aktų rinkinys galėtų būti pritaikytas meno dirbinių ir didelės vertės turto rinkoje bei jų laikymui laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiose ekonominėse zonose, taip pat konkretiems komerciniams sandoriams, bei komerciniams sandoriams, susijusiems su nepalūkaninėms paskoloms, kurios grąžinamos paskirties šalyse, nekilnojamojo turto investicijoms ir sandoriams su lošimų įmonėmis. Tokio tyrimo rezultatai, kur tinkama, galėtų padėti pagrindus rengiant teisės aktų pasiūlymus dėl kovos su pinigų plovimu ir susijusiais nusikaltimais.

4.15.

Didžioji dauguma ne pelno siekiančių pilietinės visuomenės organizacijų savo veikla skatina demokratiją, padarydamos ją dalyvaujamąja, taip pat kuria didėjančios vertės ekonomikos sektorių. Daugelis jų iš tiesų kovoja su pinigų plovimu ir prisideda prie pinigų plovimo praktikos atskleidimo. Tačiau kai kurios NVO ir ne pelno organizacijos gali būti įtrauktos į pinigų plovimo operacijas. Dėl šios priežasties rengiant politiką, susijusią su ne pelno pilietinės visuomenės organizacijomis, reikia labai atsargiai vertinti riziką šiame sektoriuje, kad būtų galima aptikti atvejus, kai tokios organizacijos yra naudojamos neteisėtiems tikslams, bet nesukeliant kliūčių kitų organizacijų plėtrai, ir neleisti, kad tuo pasinaudotų autoritarinės Vyriausybės, užsipuldamos jas kritikuojančias organizacijas.

5. Konkrečios pastabos

5.1.

Pandemijos metu, padaugėjus internetiniams sandoriams ir daugiau naudojant kriptoturtą, labai išsiplėtė nepakeičiamų žetonų (NFT) rinka (25), kurioje pinigai juda tarp valstybių (2,5 mlrd. USD per 2021 m. pirmąjį pusmetį), naudojant blokų grandinės technologiją. EESRK siūlo, kad NFT (daugialypės platformos) operatoriai būtų įtraukti į įpareigotųjų subjektų sąrašą. Atitinkamai „nepiniginiai sandoriai“, kurie naudojami pinigų plovimui, turi būti stebimi.

5.2.

Per pandemiją sumažėjo grynųjų pinigų naudojimas. Tai, o kartu ir sprendimas sustabdyti 500 EUR banknotų spausdinimą, sukūrė poreikį nusikaltėliams „išplauti“ šiuos pinigus ir įkelti juos į realiąją ekonomiką. Todėl EESRK rekomenduoja, kad, atsižvelgdama į skirtingą padėtį įvairiose valstybėse narėse, Europos Komisija ištirtų galimybę nustatyti grynųjų pinigų sandorių ribą, kuri būtų mažesnė nei 10 000 EUR.

5.3.

EESRK mano, kad labai svarbu, jog FŽP veiktų tinkamai. Tam reikia turėti pakankamai aukšto lygio techninių ir žmogiškųjų išteklių. Jų galimybės dirbti kartu su kitomis FŽP ir ES institucijomis turi būti stiprinamos, taikant suderintus standartus, procedūras ir IT priemones, taip pat organizuoti pakankamai tinkamų mokymų visiems savo darbuotojams. Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu institucija turėtų bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, kad maksimaliai padidintų savo darbo efektyvumą. Komitetas ragina nacionalines Vyriausybes, ypač tas, kurios buvo paminėtos Europos semestro konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, teikti pirmenybę sklandžios FŽP veiklos tikslui ir skatinti veiksmingą bendradarbiavimą su Europos institucijomis.

5.4.

EESRK įsitikinęs, kad tik dėl Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo institucijos vadovų ir kitų šios institucijos darbuotojų aukštos profesinės kvalifikacijos, patirties ir nepriklausomumo (siekiant ginti tik ES interesus ir vertybes), taip pat dėl jų sąžiningumo ši institucija gali veikti tinkamai. Todėl atranka turi būti vykdoma itin kruopščiai ir skaidriai. Komitetas siūlo Komisijai parengti principų ir vertybių, kuriomis grindžiami pradiniai įdarbinimo procesai ir kurios gali būti įtrauktos į etikos kodeksą, kurį turi parengti ir patvirtinti Institucijos organai, sąrašą.

5.5.

EESRK dar kartą primena pasiūlymą (26) – kartu su EP pateiktu pasiūlymu – palaipsniui nutraukti pilietybės ar gyvenamosios vietos suteikimą pagal investavimo subjektus, o iki tol griežtai tikrinti, kad tie, kuriems tai naudinga, yra įvykdę savo teisinius įsipareigojimus savo kilmės šalyje ir nedalyvauja pinigų plovimo operacijose.

5.6.

EESRK siūlo, kad Europos Komisija sukurtų duomenų bazę, siekiant teikti MVĮ informaciją apie asmenims ir įmonėms taikomas ribojamąsias priemones dėl terorizmo finansavimo ir tų priemonių trukmę.

5.7.

Kovos su pinigų plovimu institucijai turi būti skirtas biudžetas, kurio pakaktų pagrindiniams uždaviniams, susijusiems su jos tikslais ir misijomis, spręsti. Veiksminga kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu stipriai padidins mokestines pajamas, kurias gauna valstybės narės, kurios turi spręsti problemas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine transformacija ir savo teisingu perėjimu, taip pat imtis veiksmų gerinant socialinę ir politinę sanglaudą. Reikia skirti dėmesio įmonių, kurios prisiima naujus teisinius įsipareigojimus, sąnaudoms, ir jas reguliariai tikrinti jų efektyvumo atžvilgiu. EESRK siūlo Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu instituciją finansuoti iš ES biudžeto.

5.8.

Svarbiausios sėkmingos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu prielaidos yra gerų tarpusavyje susietų tikrųjų savininkų sąskaitų, turto, patikos ar patikėtinių ir sandorių duomenų bazių ir registrų turėjimas, ir kad jie būtų parengti įgaliotų asmenų naudojimui. Didėjant šių registrų ir duomenų bazių apimtims ir atsirandant geresnėms galimybėms greičiau su jais susipažinti, atsiranda daugiau reikalavimų asmens duomenų apsaugai. EESRK mano, kad šis klausimas turėtų būti ypač atidžiai nagrinėjamas.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2020) 593 final.

(2) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 284, 2018 11 12, p. 22).

(3) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).

(4) 2019 m. liepos 24 d. COM(2019) 360 final, COM(2019) 370 final, COM(2019) 371 final ir COM(2019) 372 final.

(5) C(2020) 2800 final.

(6) OL C 429, 2020 12 11, p. 6.

(7) COM(2021) 421 final.

(8) COM(2021) 420 final.

(9) COM(2021) 423 final.

(10) COM(2021) 422 final.

(11) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1).

(12) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (OL C 108, 2021 3 26, p. 8) ir 2020 m. liepos 10 d. EP rezoliucija.

(13) Audito Rūmų specialioji ataskaita 13/2021.

(14) CEPS-ECRI darbo grupės ataskaita: kova su pinigų plovimu ES; 01/2021.

(15) Audito Rūmai, ten pat, 86 punktas. Per 10 metų EBI Priežiūros taryba savo iniciatyva neatliko nei vieno tyrimo dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu. Neturėdama teisinės pareigos laiku atsakyti į užklausimus, ji ištyrė tik du iš keturių Europos Komisijos pateiktų skundų.

(16) Audito Rūmai, ten pat, 26 ir 28 punktai.

(17) CEPS-ECRI, ten pat, 2 punktas.

(18) CEPS-ECRI, ten pat, IV punktas.

(19) Žr. EESRK nuomonę dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu (OL C 429, 2020 12 11, p. 6), 3.4, 3.5 ir 3.6 punktus.

(20) 2020 m. liepos 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu veiksmų plano.

(21) Nuo jų įkūrimo ir siekiant palengvinti konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, EBI, ESMA (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir EIOPA (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) turi suinteresuotųjų asmenų grupes, kurias sudaro nariai, atstovaujantys proporcingai privačias įmones, vartotojus, naudotojus, sektorių įmonių darbuotojus ir aukščiausio lygio mokslininkus.

(22) Europolas-EFECC: Įmonių nusikaltimai. Europos kova su pasauliniu finansinių ir ekonominių nusikaltimų tinklu (06/2020); ir WCA: COVID 19 atvėrė duris naujam pinigų plovimo etapui.

(23) COM(2020) 593 final.

(24) „Priedangos įmonė“ ar „šešėlinė“, „fiktyvi“ – tai tokia bendrovė, kuri nevykdo tikros ūkinės veiklos toje šalyje, kurioje ji yra registruota ir neturi jokių ar vos kelis darbuotojus. Kai kurios iš jų yra naudojamos pinigų plovimui, mokesčių vengimui ar siekiant apeiti direktyvos dėl komandiravimo nuostatas. Žr.: EPRS, 10/2018: „Priedangos įmonių Europos Sąjungoje apžvalga“; TVF, F&D, 09/2019: Damgaard, Elkjaer ir Johannesen: „Šešėlinių investicijų didėjimas“ ir EESRK nuomonę dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu (OL C 429, 2020 12 11, p. 6).

(25) „Reuters“, 2021 6 6: NFT prekybos apimtis.

(26) OL C 47, 2020 2 11, p. 81 ir OL C 429, 2020 12 11, p. 6.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/97

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“

(COM(2021) 390 final)

(2022/C 152/16)

Pranešėja	Judith VORBACH
Bendrapranešėjis	Jörg Freiherr FRANK VON FÜRSTENWERTH

Prašymas pateikti nuomonę	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	123 / 1 / 2

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

ES ekonomine politika turėtų būti atsižvelgiama tiek į ES sutarties 3 straipsnio tikslus, tiek į JT Darnaus vystymosi tikslus (DVT). Todėl tvaraus finansavimo atveju taip pat turėtų būti laikomasi daugialypio metodo, kuriuo apimami aplinkos ir socialiniai tikslai. Deja, daugelyje komunikate nurodytų priemonių nėra atsižvelgiama į socialinio tvarumo aspektą. ES politikos poveikį galima sustiprinti susiejant tvarumo politikos kryptis ir su skaitmenine politika, ir su politika, kuri vykdoma per COVID-19 pandemiją. Įgyvendinant aplinkos politiką turi būti stiprinama ES ekonomika ir kuriamos kokybiškos darbo vietos. Turi būti pasinaudota kapitalo rinkų sąjungos ir tvaraus finansavimo strategijos tarpusavio sinergija. Pavyzdžiui, didinant skaidrumą gerinamas rinkos veiksmingumas, kartu skaidrumas yra būtinas, siekiant suteikti galimybę naudotis tvariais finansavimo šaltiniais.

1.2.

EESRK tvirtai remia tikslą nukreipti investicijas taip, kad jos prisidėtų prie ES perėjimo prie tvarios ekonomikos. Dauguma komunikate nurodytų priemonių yra pagrįstos, bet dažnai, regis, nėra ryžtingos atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai imtis veiksmų. Visų pirma klimato politikos srityje laikas – labai svarbus veiksnys. Siekiant praktiškai įgyvendinti strategiją, turėtų būti sukurtas nuoseklus ir gerai išdėstytas taisyklių rinkinys, kuris nebūtų pernelyg sudėtingas. Dabar visų svarbiausia – ne siekti tobulumo, bet imtis priemonių. Daugiau dėmesio reikia skirti klaidinančiam manipuliavimui tvarumu. Apskritai skatinamasis poveikis, kurio siekiama tvaraus finansavimo strategija, bus pasiektas tik kartu įgyvendinant tvarumo principu grindžiamą ekonominę politiką. Labai svarbūs yra aspektai, susiję su reguliavimu ir viešosiomis investicijomis.

1.3.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais pradedamas perėjimas prie tvarios ES ekonomikos, taip pat ragina Tarybą ir Europos Parlamentą remti šias pastangas. EESRK ragina įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę į tvaraus finansavimo koncepciją ir į jos įgyvendinimą. Jie turi būti tinkamai atstovaujami ir Tvaraus finansavimo platformoje, ir Europos finansinės atskaitomybės patariamojoje grupėje (EFRAG). Pavyzdžiui, aptariant ASV kriterijus (1), taigi ir su darbo aplinka susijusius klausimus, taip pat turi vykti tiesioginės konsultacijos su kompetentingomis socialinių partnerių organizacijomis. Apskritai EESRK nepalankiai vertina tai, kad reikšmingos su strategija susijusios temos reguliuojamos priimant pernelyg daug deleguotųjų aktų.

1.4.

ES taksonomijoje turi atsispindėti didesnis užmojo lygis, nei numatyta ES teisės aktuose. Sėkmingas taksonomijos taikymas priklauso nuo to, ar ji bus visuotinai pripažinta. Pagal ją numatytomis priemonėmis neturėtų būti keliama grėsmė aplinkos tikslams ir socialiniams standartams, taip pat jos turi derėti su atsargumo principu. Didelė ES pilietinės visuomenės dalis labai abejoja, ar tai taikoma, pavyzdžiui, branduolinei energijai ar gamtinėms dujoms. Todėl EESRK mano, kad prieštaringai vertinamą šios rūšies ekonominę veiklą, kuri pereinamuoju laikotarpiu vis dar gali būti naudinga, galbūt būtų galima geriau nagrinėti atskirai nuo pačios ES taksonomijos. Be to, EESRK turėtų apsvarstyti galimybę imtis atskiros iniciatyvos šiuo klausimu. EESRK remia tai, kad būtų integruoti papildomi aplinkos tikslai, įtraukta vidutinio aplinkosauginio veiksmingumo ekonominė veikla, ekonominė veikla, nedaranti reikšmingo poveikio aplinkosauginiam tvarumui, ir ekonominė veikla, kuria vykdant aplinkosauginiam tvarumui daroma reikšminga žala. Turėtų būti skubiai pateikti su šiais aspektais susiję pasiūlymai. Jais turėtų būti remiamasi įvairiose srityse, siekiant gerinti taksonomijos ir standartų efektyvumą. Tačiau svarbu išvengti spragų, kuriomis pasinaudojant būtų vykdomas ekomanipuliavimas.

1.5.

EESRK palankiai vertina tai, kad neprofesionaliesiems investuotojams ir MVĮ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti tvarų finansavimą, bet kartu turi būti užtikrintos sąžiningos finansavimo sąlygos. EESRK taip pat remia veiksmus, kuriais didinami tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimai, nes tvari įmonių politika taip pat atitinka tiek MVĮ klientų, tiek visos pilietinės visuomenės interesus. Ataskaitų teikimo reikalavimai neturėtų lemti pernelyg didelių išteklių ir sąnaudų, o turėtų būti veiksmingi didinant skaidrumą, kad rinka taptų efektyvesnė ir taip būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą. Kalbant apie žaliojo biudžeto sudarymo priemones, EESRK rekomenduoja susieti jas su (būsima) investavimo aukso taisykle.

1.6.

Nurodytos patikimų socialinių investicijų rėmimo priemonės yra visiškai nepakankamos ir turėtų būti stiprinamos. Turi būti skiriama daugiau dėmesio socialiniam tvarumui, kad žmogaus ir darbo aplinkos klausimas taptų pačiu svarbiausiu. Į jo svarstymą turi būti visapusiškai įtraukti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė, o šis procesas turėtų būti grindžiamas Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT Darnaus vystymosi tikslais. Integruota taksonomija, kuria vienoda apimtimi apimami aplinkos ir socialiniai tikslai, gali tapti naudingu pagrindu kuriant ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvarią ES. Įgyvendinant informacijos apie tvarų finansavimą atskleidimo reikalavimus, visų pirma turėtų būti išsamiai įvertinti ir patobulinti rodikliai, susiję su darbuotojų ir žmogaus teisėmis.

1.7.

Finansų sektoriuje valdant riziką ir nustatant prudencinius kapitalo reikalavimus turi būti atsižvelgiama į tvarumo veiksnius, taip pat į tai turi būti atsižvelgiama tiek taikant reguliavimo priemones, tiek trumpuoju laikotarpiu imantis veiksmų techniniu lygmeniu. EESRK remia patikimą kapitalo reikalavimų politiką, kuri būtų orientuota į ateitį, ir rizikos vertinimą, atliekamą tik pagal ekonominius kriterijus, kad rizikos koeficientas būtų grindžiamas faktine rizika stabilumui. Reikia atsižvelgti į tvarumo rizikos poveikį bankams ir draudimo bendrovėms ir netgi viso finansų sektoriaus stabilumui. Sistemingai vertinant ASV riziką ir įtraukiant ją į reitingus, turėtų būti atnaujinta diskusija apie ES kredito reitingo agentūrą, siekiant tokiu būdu įtvirtinti ES pirmavimą tvarumo srityje.

1.8.

EESRK palankiai vertina sprendimus, kuriais sugriežtinama sisteminės rizikos priežiūra atsižvelgiant į klimato krizę, ir siūlo juos taikyti, jei galima, visose finansų sektoriaus srityse. Taip pat turi būti pagaliau atsižvelgiama į socialinę tvarumo riziką, susijusią su tuo, kad didėjant perskirstymo skirtumams kyla grėsmė socialinei sanglaudai. Be to, EESRK pritaria tam, kad taip pat būtų sugriežtinti finansų įstaigoms taikomi informacijos apie tvarumą teikimo įpareigojimai. Kalbant apie patikėtinių pareigas ir investuotojų priežiūros taisykles, rizika neturėtų būti perkeliama neproporcingai, prisidengiant klaidinamais žaliaisiais argumentais, o priskyrimo netvariam režimui aspektai turi būti keičiami racionaliai.

1.9.

Priežiūros institucijoms turi būti skubiai suteikti įgaliojimai imtis veiksmų prieš ekomanipuliavimą. Tam palankesnės sąlygos būtų sudarytos parengus šios sąvokos apibrėžtį. Taip pat būtų tikslinga sukurti stebėsenos sistemą ES finansų sistemos pažangai matuoti. EESRK ragina įtraukti pilietinę visuomenę į patikrinimą, kuriuo įvertinamas ES finansų sektoriaus suderinamumas su tvarumo tikslais. Galiausiai, taip pat turi būti remiamas geresnis priežiūros institucijų ir ECB tarpusavio bendradarbiavimas. Pilietinė visuomenė turi dalyvauti vykdant finansavimo tvarumo mokslinius tyrimus, kuriais turi būti atsižvelgiama į socialinio tvarumo aspektus.

1.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad tarptautiniuose forumuose Komisija skatina siekti plataus užmojo konsensuso, nes pasaulinės rinkos turi veikti pasauliniu lygmeniu pripažintomis sąlygomis. Europos įmonėms neturėtų būti taikoma tiek daug skirtingų taisyklių, kad jos nepatektų į labai nepalankią konkurencinę padėtį. Siekiant šio tikslo taip pat reikia užsitikrinti prieigą prie duomenų iš viso pasaulio, kad būtų galima įvertinti investicijos tvarumą ir tinkamą aplinkos, socialinių ir valdymo duomenų teikėjų veiklos reguliavimą ir priežiūrą. Tai, kad derinimo veiksmai tarptautiniu lygmeniu vyksta vangiai, neturėtų tapti priežastimi delsti imtis priemonių ES lygmeniu. Siekiant gilinti Tarptautinės tvaraus finansavimo platformos veiklą, Komisija raginama siekti glaudesnio bendradarbiavimo ne tik su privačiuoju sektoriumi, bet ir su pilietine visuomene. EESRK primygtinai ragina, kad veikiant ir tarptautiniu lygmeniu būtų labiau atsižvelgiama į socialinį tvarumą, susijusį, be kita ko, su JT Darnaus vystymosi tikslais.

2. Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Tvaraus finansavimo sistema turėtų būti labai svarbi įgyvendinant Paryžiaus klimato susitarimą ir žaliojo kurso tikslus. Komisijos nuomone, reikalingų investicijų mastas yra gerokai didesnis nei viešojo sektoriaus pajėgumai, todėl naudojant tvaraus finansavimo sistemą turėtų būti prisidedama nukreipiant privačiojo finansavimo srautus atitinkamų rūšių ekonominei veiklai. Be to, naujų galimybių turėtų suteikti tai, kad tvaraus finansavimo sistema ir kapitalo rinkų sąjunga (2) viena kitą papildo.

2.2.

2018 m. priimta Tvarus finansavimo strategija yra sudaryta iš taksonomijos, įmonių informacijos atskleidimo sistemos ir investavimo priemonių, įskaitant lyginamuosius indeksus, standartus ir ženklus. Komisija teigia, kad padaryta didelė pažanga dedant tvaraus finansavimo sistemos pagrindus, tačiau darbo dar yra. Šia iniciatyva Komisija pradeda įgyvendinti naują ES tvaraus finansavimo strategijos etapą, susijusį su realiosios ekonomikos pertvarkos, kuria siekiama tvarumo, finansavimu, įtraukumu, finansų sektoriaus atsparumo didinimu bei indėliu į tvarumą ir pasauliniais tikslais.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK ragina įgyvendinti į gerovę orientuotą ekonominę politiką, kuria siekiama kelių tikslų: tvarumo aplinkos atžvilgiu, tvaraus ir integracinio augimo, visiško užimtumo, kokybiškų darbo vietų, sąžiningo paskirstymo, sveiko ir kokybiško gyvenimo, finansinio stabilumo, kainų stabilumo, subalansuotos prekybos, grindžiamos sąžininga ir konkurencinga pramonės ir ekonomikos struktūra, ir stabilių viešųjų finansų. Šie tikslai atitinka tiek ES sutarties 3 straipsnio tikslus, tiek JT Darnaus vystymosi tikslus. Todėl gaila, kad nemaža dalis ES tvaraus finansavimo strategijos yra vienpusiškai susijusi tik su klimato srities tikslais. EESRK rekomenduoja laikytis visapusiško požiūrio, kurį taikant atsižvelgiama tiek į aplinkos ir socialinius tikslus, tiek į tai, ar jie yra subalansuoti. Siekiant išvengti nesėkmių ir pasiekti reikalingą konsensusą, klimato politika turi būti suprantama kaip klestėjimui skirta ekonominės politikos dalis.

3.2.

ES veiksmų poveikį galima sustiprinti susiejant tvarumo politikos kryptis su skaitmenine politika ir politika, kuri bus vykdoma po COVID-19 pandemijos. Įgyvendinant aplinkos politiką turi būti kuriamos kokybiškos darbo vietos, sąžiningai paskirstomos sąnaudos ir rizika ir stiprinama ES ekonomika, visų pirma pasaulio mastu. Taip pat svarbu pasinaudoti kapitalo rinkų sąjungos projekto ir tvaraus finansavimo strategijos tarpusavio sinergija. Skaidrumas ir informacija – esminės veiksmingų rinkų dalys ir kartu tvaraus finansavimo prielaidos. Apskritai tokiu būdu taip pat padidinama mažų ir vidutinių įmonių galimybė gauti finansavimą, kuris yra socialiai orientuotas, susijęs su klimatu ir tvarus. Be to, ES suinteresuotųjų subjektų techninių ekspertų grupė (TESG) pabrėžia, kad reikia dirbti su mažomis įmonėmis ir padėti joms laikytis tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų.

3.3.

Tvirtai remiamas tikslas valdyti ir skatinti investicijas taip, kad jomis būtų prisidedama prie ekonomikos tvarumo pertvarkos Europos Sąjungoje. Dauguma strategijoje nurodytų priemonių yra pagrįstos, bet dažnai jos yra susijusios tik su tyrimais, galimų teisės aktų priėmimu arba jomis nėra atsižvelgiama į laiko aspektą. Tačiau visų pirma klimato politikos srityje laikas ir veiksmingumas – svarbiausi veiksniai. Reikia ne siekti tobulumo, o stengtis įveikti tam tikrą neapibrėžtumą, nuomonių skirtumus ir neišspręstus klausimus. Turi būti ne tik vykdoma analizė, kaip tarpusavyje dera anksčiau priimti teisės aktais, bet ir nieko nelaukiant imamasi naujų veiksmų. Siekiant praktiškai įgyvendinti strategiją, turėtų būti sukurtas tvarkingas, gerai išdėstytas ir nuoseklus taisyklių rinkinys, kuris nebūtų pernelyg sudėtingas ir kuriuo būtų išvengta nereikalingo dubliavimosi.

3.4.

EESRK palankiai vertina Komisijos veiksmus, kuriais pradedama ES ekonomikos tvarumo pertvarka. Vis dėlto Komisija deleguoja pagrindinę veiklą, būtent, su taksonomijos rengimu susijęs darbas deleguojamas Tvaraus finansavimo platformai, o su tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų kūrimu susijęs darbas – Europos finansinės atskaitomybės patariamajai grupei (EFRAG). Siekiant pereiti prie tvarumo procese turi vienodai aktyviai dalyvauti visos ES sprendimus priimančios institucijos ir valstybės narės. EESRK ragina visų pirma Tarybą ir Europos Parlamentą imtis priemonių, kuriomis remiami ir įgyvendinami tvarumo veiksmai.

3.5.

EESRK nepalankiai vertina tai, kad reikšmingos ekonominės politikos temos reguliuojamos priimant pernelyg daug deleguotųjų aktų, o ne taikant įprastą teisėkūros procedūrą. Socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė taip pat turi būti visapusiškai įtraukti tiek į tvaraus finansavimo koncepciją, tiek į jos įgyvendinimą ir visų pirma dalyvauti rengiant aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus. Turi būti užtikrinta, kad socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė būtų subalansuotai atstovaujami Tvaraus finansavimo platformoje ir EFRAG. Atsižvelgiant į tai, kad taksonomijos ir tvarumo ataskaitų teikimo temos taip pat susijusios su darbo aplinka, nėra priimtina, kad į jų svarstymą profesinės sąjungos įtraukiamos visiškai nepakankamai (3). Apskritai, aptariant su darbo aplinka susijusius klausimus, taip pat turi vykti tiesioginės konsultacijos su socialiniais partneriais.

3.6.

Klimato srities tikslų įgyvendinimas – viešoji gėrybė, kuri yra susijusi ne tik su keliomis kartomis, bet ir su tarptautiniu lygmeniu, todėl kyla grėsmė, kad iš to bus bandoma pasipelnyti ir kils rinkos nepakankamumas. Negalima daryti prielaidos, kad tarpusavyje konkuruojančios įmonės savanoriškai įskaičiuos į kainą išorinį poveikį, kartu atlikdamos vadinamosios pertvarkos policijos vaidmenį. Taip pat nereikia tikėtis, kad padidinus skaidrumą pradės veikti savireguliacija, kuri bus priežastis dideliu mastu nukreipti investicijas. Todėl skatinamasis poveikis ir reikiamas veiksmingumas, kurių siekiama tvaraus finansavimo strategija, bus pasiekti tik kartu įgyvendinant tvarią (ekonominę) politiką ir taikant atitinkamas reguliavimo priemones. Be to, palankesnės sąlygos valdyti finansų sektoriaus riziką taip pat sudaromos vykdant aiškią politiką.

3.7.

Taip pat labai svarbios tebėra viešosios investicijos, visų pirma todėl, kad tokiu būdu dažnai skatinamos papildomos privačiosios investicijos. Deja, įgyvendinant ES fiskalinę politiką dažnai buvo sudaromos paskatos mažinti viešąsias investicijas (4), todėl vis dar nepakankamai investuojama ir į tvarumą bei įtrauktį. Siekiant įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, turėtų būti ne tik nukreipiamos privačiosios investicijos, bet ir remiamos viešosios investicijos. Iš diskusijų tvarumo klausimais aiškiai matyti, kad visų pirma turi būti parengta aukso taisyklė.

4. Konkrečios pastabos

4.1. Realiosios ekonomikos pertvarkos siekiant tvarumo finansavimas

4.1.1.

ES taksonomijoje turi atsispindėti didesnis užmojo lygis, nei numatyta ES teisės aktuose, nes bet kuriuo atveju daroma prielaida, kad bus laikomasi teisės nuostatų. Tik tokiu būdu naudojantis finansų sistema ir finansavimo galimybėmis bus galima užtikrinti, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama aplinkos atžvilgiu tvariai ekonominei veiklai. Sėkmingas taksonomijos taikymas priklauso nuo to, ar ją pripažins plačioji visuomenė. Taksonomija turi būti skaidri, moksliškai pagrįsta ir nuolat atnaujinama. Tik tuomet, kai bus užtikrinta, kad taksonomijoje numatyta ekonomine veikla nėra daroma žala aplinkos tikslams (5) arba sukeliamos socialinės problemos, ji atitiks reikalavimus, keliamus visuotinai pripažintai tvarumo sampratai. EESRK pažymi, kad ES aplinkos politikoje (6) yra taikomas atsargumo principas.

4.1.2.

EESRK rekomenduoja, kad siekiant gerinti taksonomijos efektyvumą, ją taikytų finansų įmonės valdydamos riziką (žr. 4.4 dalį). EESRK nuomone, perspektyvūs metodai, be kita ko, yra šie: taikyti žaliojo turto rodiklį (ŽTR) vertinant finansų įstaigų su taksonomija susijusio turto dalį, atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis vertinti riziką aplinkai ir susieti taksonomiją su žaliosiomis obligacijomis. Taip pat rekomenduojama remtis taksonomija, standartais ir ženklais, pvz., teikiant subsidijas, vykdant viešuosius pirkimus ir veikiant pagal ES fiskalinę sistemą.

4.1.3.

Įtraukiant papildomus techninius analizės kriterijus (1c veiksmas) turi būti elgiamasi labai atsargiai ir griežtai laikomasi atsargumo principo. Be kita ko, turi būti griežtai laikomasi Taksonomijos reglamente (7) nurodyto principo „nedaryti reikšmingos žalos“ kitiems aplinkos arba socialiniams tikslams (8). Todėl būtina labai rūpestingai išnagrinėti pasiūlymus įtraukti į taksonomiją žemės ūkio, gamtinių dujų ir branduolinės energijos sritis. Siekiant nesukelti pavojaus visam taksonomijos projektui, labai svarbu išsaugoti taksonomijos patikimumą. EESRK pabrėžia, kad daugelyje Europos pilietinės visuomenės grupių kyla rimtų abejonių dėl Komisijos pasiūlytų ekonomikos sektorių tvarumo. EESRK į šiuos savo argumentus taip pat siūlo atkreipti dėmesį kalbant apie teisės aktą dėl tam tikrų ekonominės veiklos rūšių finansavimo (1a veiksmas).

4.1.4.

EESRK pripažįsta, kad net ta ekonominė veikla, kurios tvarumo savybės yra labai prieštaringai vertinamos, pereinamuoju laikotarpiu gali būti naudinga, ypač jei ji atitinka naujausius techninius standartus. Todėl EESRK mano, kad tokios rūšies veikla galbūt galėtų būti geriau nagrinėjama atskirame dokumente nei ES taksonomija. Be to, EESRK turėtų apsvarstyti galimybę imtis atskiros iniciatyvos šiuo klausimu. Tokios iniciatyvos tikslas būtų propaguoti klestėjimą skatinančią energetikos politiką, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama aplinkos apsaugos tikslams, įperkamumui, ES ekonomikos stiprinimui vidaus rinkoje ir pasaulio mastu bei kokybiškų darbo vietų išsaugojimui.

4.1.5.

Taksonomijos reglamente jau numatytas priimti deleguotasis aktas, apimantis likusius keturis aplinkos tikslus, t. y. vandentvarką, biologinę įvairovę, taršos prevenciją ir žiedinę ekonomiką (1d veiksmas), yra tinkamas sprendimas siekiant integruoto tvarumo metodo. Be to, EESRK palankiai vertina Komisijos pareiškimą, kad ji pasiūlys analizės kriterijus, susijusius su biologine įvairove, siekdama susieti biologinės įvairovės sritį su klimato politika. Taip pat naudinga tai, kad bus įtraukta vidutinio aplinkosauginio veiksmingumo ekonominė veikla ir atskiriama ekonominė veikla, nedaranti reikšmingo poveikio aplinkosauginiam tvarumui, nuo ekonominės veiklos, kurią vykdant aplinkosauginiam tvarumui daroma reikšminga žala (1b veiksmas). Be to, numatoma iki 2021 m. pabaigos paskelbti ataskaitą dėl Taksonomijos reglamente numatytų ekonominė veiklos rūšių, kuriomis daromas arba nedaromas reikšmingas poveikis. EESRK primygtinai ragina, kad ataskaita būtų pateikta numatytu laiku. Plečiant taksonomiją būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad būtų išvengta spragų, kurios visų pirma atsiranda dėl sudėtingesnių taisyklių ir kuriomis pasinaudojant būtų vykdomas ekomanipuliavimas.

4.1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad bus išplėsti standartai ir ženklai (1e veiksmas), ir ragina aktyviau imtis iniciatyvos, be kita ko, nustatant minimaliuosius standartus. Bendra finansinių priemonių, kuriomis finansuojama ekonomikos pertvarka, ženklų sistema būtų svarbi, siekiant vadovautis aiškiais ir patikimais pagrindiniais principais. Daugiau dėmesio reikia skirti klaidinančiam manipuliavimui tvarumu, kai institucija mano esanti tvaresnė aplinkos ar socialiniu požiūriu nei iš tikrųjų yra. Vis dėlto tėra numatyta iki 2023 m. atlikti vertinimą, ar ši ženklų sistema yra reikalinga. Kalbant apie ASV lyginamąjį indeksą, taip pat apsiribojama pareiškimu, kad bus atliekamas vertinimas, nors ir šiuo atveju teisiškai įpareigojančios apibrėžtys ir taisyklės yra svarbūs elementai užtikrinant aiškumą, kurio pagrįstai reikalauja investuotojai ir visuomenė.

4.2. Įtrauki tvaraus finansavimo sistema

4.2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad vartotojams, neprofesionaliesiems investuotojams ir MVĮ turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos gauti tvarų finansavimą siekiant, kad vietos lygmeniu būtų galima įgyvendinti mažesnius projektus (2a priemonė). Kartu būtina užtikrinti, kad finansavimo išlaidos būtų sąžiningos. Skatinti įgyti su tvarumu susijusias žinias – geras metodas, nes jis dera su didėjančiu susidomėjimu. Vis dėlto finansiniu švietimu jokiu būdu negalima pakeisti patikimos investuotojų apsaugos, o pabrėžiant tvarumo aspektus negali būti nuslepiama pernelyg didelė rizika. Kuriant finansinių kompetencijų sistemą turi dalyvauti investuotojų atstovų organizacijos.

4.2.2.

EESRK palankiai vertina pastangas konsultacijų srityje ir taksonomijos kelrodį, siekiant tokiu būdu gerinti tvarumo ataskaitas, kurias teikia ir į pasiūlymo dėl Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD) (9) taikymo sritį nepatenkančios MVĮ (2a priemonė). Svarbu gerinti informacijos teikimą ir griežtinti šios srities įpareigojimus, nes didelį poveikį aplinkai taip pat gali turėti mažesnių įmonių ekonominė veikla. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinė visuomenė apskritai labai domisi tvaria įmonių politika. Visų pirma MVĮ klientai ir investuotojai reikalauja laikytis ir su tvarumu susijusių pareiškimų. Tačiau taikant supaprastintą ASV ataskaitų teikimo sistemą turi būti skiriama daug dėmesio tam, kad būtų išvengta ekomanipuliavimo. Be to, rekomenduojama įgyvendinti šiuos veiksmus: standartizuoti ES įmonių teikiamą nefinansinę informaciją ir užtikrinti jos palyginamumą, įdiegti tvarumo duomenų teikėjams taikomą reguliavimo ir priežiūros sistemą ir užtikrinti galimybę naudotis neapdorotais įmonių pateikiamais duomenimis apie nefinansinius aspektus. Ataskaitų teikimo reikalavimai nėra savaiminis tikslas ir todėl neturėtų lemti pernelyg didelių išteklių ir sąnaudų, o turėtų būti veiksmingi didinant skaidrumą, kad rinka taptų efektyvesnė ir taip būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti finansavimą.

4.2.3.

Tvariam finansavimui tikslinga naudoti skaitmenines technologijas. Logiška, kad siekiant tvaraus finansavimo turi būti naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ir atvirkščiai, technologijos taip pat turi būti susietos su tvarumo aspektais (2b priemonė). Derinant tarpusavyje priemones, kuriomis remiamas įvairiapusis tvarumas, skaitmeninimas ir kurios skirtos įveikti COVID-19 krizę, sukuriama sinergija turi būti padidinta, siekiant sustiprinti ES veiksmų poveikį. Kalbant apie žaliojo biudžeto sudarymo priemones (2e veiksmas), EESRK rekomenduoja susieti jas su (būsima) investavimo aukso taisykle. Apskritai tenka apgailestauti, kad šioje srityje taip pat nėra numatyta taikyti integruotą tvarumo metodą. Rizikos pasidalijimo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad viešajam sektoriui nebūtų vienašališkai užkrauta našta ir jis nenukentėtų perkeliant riziką.

4.2.4.

Didinant draudimo apsaugą nuo aplinkos rizikos yra prisitaikoma prie realios padėties (2c veiksmas). Komisijos nuomone, šiek tiek padidinus apsaugą gali gerokai sumažėti mokesčių mokėtojų ir Vyriausybių patiriamos su klimatu susijusių nelaimių sąnaudos, o tai EESRK vertina labai palankiai. Tačiau siūlomi veiksmai, pvz., susiję su geriausios patirties pavyzdžių nustatymu, regis, yra labai atsargūs, palyginti su šia nuomone. Bet kuriuo atveju socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turi būti įtraukti į dialogą apie atsparumą (klimato kaitai).

4.2.5.

Patikimų socialinių investicijų rėmimo veiksmai (2d veiksmas) yra visiškai nepakankami siekiant pašalinti strategijos spragą socialinėje srityje. Taksonomijos reglamentu (10) yra numatyta būtiniausia apsauga, nes daroma nuoroda, be kita ko, į Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinius darbo standartus. Tačiau to nepakanka, kad taikant taksonomiją būtų remiama socialinė pažanga. To siekiant turėtų būti laikomasi nuoseklaus požiūrio į socialinio tvarumo stiprinimą, daugiausia dėmesio skiriant žmogaus ir darbo aplinkos klausimui. Šis požiūris gali būti grindžiamas jau priimtu Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT Darnaus vystymosi tikslais. Pavyzdžiui, taksonomija, kuria vienoda apimtimi aprėpiami aplinkos ir socialiniai tikslai, tokiu būdu iš esmės numatant reikšmingos žalos nedarymo principą (11), gali būti pasitelkiama kaip naudingas pagrindas kuriant ekonominiu, socialiniu ir ekologiniu požiūriu tvarią ES. Dabar, įtraukiant socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, turėtų būti sparčiai parengta visapusiška taksonomija. Ataskaita dėl socialinės taksonomijos bus paskelbta 2021 m. pabaigoje, t. y. gana pavėluotai.

4.2.6.

Taip pat pavėluotai, tik 2022 m. pabaigoje, numatoma peržiūrėti techninius standartus pagal Su tvarumu susijusios finansinės informacijos atskleidimo reglamentą (TFIAR) (12), siekiant patikslinti rodiklius, susijusius su neigiamu poveikiu aplinkos ir socialinei sritims. Be to, EESRK ragina, kad gerokai sparčiau būtų peržiūrėti rodikliai, susiję visų pirma su darbuotojų ir žmogaus teisėmis, ir įgyvendinti griežtesni standartai. Savaime suprantama, kad ir šiuo atveju į procesą turi būti visapusiškai įtraukti socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

4.3. Didesnis finansinis atsparumas tvarumo rizikai

4.3.1.

EESRK remia tai, kad į finansų sektoriaus rizikos valdymą būtų integruoti tvarumo veiksniai. Tik šiuo būdu galima nutraukti uždarą ratą, kai finansų įmonės finansuoja klimatui neigiamą poveikį darančią veiklą. Nors klimato kaita kelia didelę riziką bankams ir draudimo bendrovėms, ji taip pat daro poveikį visam finansų sektoriui ir netgi kelia grėsmę viso šio sektoriaus stabilumui. Šiomis aplinkybėmis EESRK įspėja, kad nereikėtų klaidingai suprasti finansų sektoriaus vaidmens ir jo laikyti vykdymo užtikrinimo organu, siekiančiu visuotinės svarbos tvarumo tikslų. Sunku kiekybiškai įvertinti tikslią su klimatu susijusią riziką, nes ji – labai didelė ir neapibrėžta, be to, su ja susiduriama pirmą karą. Tačiau tuo remiantis negalima atidėlioti konkrečių veiksmų, nes problema taptų dar aštresnė. Apskritai, siekiant išvengti sukrėtimų, būtina skubiai imtis rizikos ribojimo veiksmų. Jie turėtų būti grindžiami ES taksonomija.

4.3.2.

Galima palankiai vertinti tai, kad tvarumo rizika bus perteikta finansinės atskaitomybės standartuose ir kad bus kuriamas gamtinio kapitalo standartas, tačiau šiuo atveju labai svarbu taikyti moksliškai pagrįstus, griežtus ir patikimus standartus bei metodus (3a veiksmas). Taip pat tikslinga, kad atitinkama ASV rizika būtų sistemingai įtraukiama į reitingus ir perspektyvas (3b veiksmas). Atsižvelgdamas į esamas aplinkybes, EESRK siūlo atnaujinti diskusiją apie ES kredito reitingo agentūrą, siekiant tokiu būdu įtvirtinti ES pirmavimą tvarumo srityje.

4.3.3.

Yra pagrįsta taikyti metodą, kuriuo ASV veiksniai įtraukiami į bankų rizikos valdymo sistemą ir draudikams taikomą prudencinę sistemą (3c ir 3d veiksmai). Į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta per, tikėtina, ilgesnių diskusijų pareikalausianti procesą, kurio metu bus peržiūrimas Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR), Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD) ir direktyva „Mokumas II“ (13). Todėl EESRK taip pat rekomenduoja artimiausiu metu priimti su standartais susijusias priemones, skirtas su rizikos valdymu susijusioms grėsmėms išmatuoti, kad būtų galima skubiai atspindėti tvarumo riziką ir užtikrinti atitinkamus prudencinius kapitalo reikalavimus. Siekiant šio tikslo techniniu lygmeniu galima naudotis, be kita ko, Europos priežiūros institucijų priimtomis gairėmis. Apskritai rekomenduojama siekti patikimos, į ateitį orientuotos ir su deramu stropumu parengtos rizikos ir kapitalo reikalavimų politikos, kuria būtų atsižvelgiama į tvarumo rizikos poveikį finansų rinkų stabilumui.

4.3.4.

Papildomos priemonės, pvz., vidaus testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, yra žingsnis teisinga linkme. Vis dėlto EESRK nepritaria tam, kad būtų taikomas specialus prudencinis požiūris į tvariomis pripažintas pozicijas, ir todėl galėtų būti sušvelninti kapitalo reikalavimai. Dėl šios priežasties taisyklių rinkinys būtų sudėtingesnis, galėtų padidėti painiava ir atsirasti reguliavimo spragų. Todėl EESRK remia rizikos vertinimą, kuris atliekamas tik pagal ekonominius kriterijus. Rizikos koeficientas turėtų būti grindžiamas visų pirma su ekonomika susijusia rizika stabilumui. Be to, bet kuriuo atveju, klimatui kenksmingiems režimams kyla grėsmė, kad jie praras vertę ir nebebus naudojami. EESRK perspėja, kad pradėjus peržiūrėti KRR, KRD ir direktyvą „Mokumas II“ gali ir atsirasti teisinės priežiūros netolygumų, ir būti padaryta neigiama įtaka esamiems standartams.

4.3.5.

Be kita ko, ECB atkreipia dėmesį į klimato krizės ir finansinio stabilumo tarpusavio ryšį. EESRK palankiai vertina tai, kad siekdamas atsižvelgti į ASV riziką ECB leis informacinius dokumentus, ir remia veiksmus, kuriais būtų vykdoma griežtesnė priežiūra ir aktyviau šalinama galima sisteminė rizika (3e veiksmas). Be to, į procesą turėtų būti įtrauktos visos, jei įmanoma, įstaigos, veiklos vykdytojai, produktai ir prekybos platformos, įskaitant mažiau reguliuojamus sektorius. EESRK taip pat pabrėžia, kad didžiausias dėmesys visų pirma turi būti skiriamas rizikos švelninimui, o ne matavimui. Deja, visiškai nėra skiriama dėmesio socialinei tvarumo rizikai, susijusiai su tuo, kad didėjant perskirstymo skirtumams kyla grėsmė socialinei sanglaudai.

4.4. Geresnis finansų sektoriaus indėlis siekiant tvarumo tikslų

4.4.1.

Finansų sektorius atlieka svarbiausią funkciją ekonomikos sistemoje, todėl jis yra labai svarbus siekiant tvarumo. Juk CO2 kiekį, kuris bus išmestas ateityje, galima numatyti pagal šiuo metu taikomą režimą. Todėl logiška, kad ĮITT direktyvoje reikalaujama, kad įvairios finansų rinkos įstaigos atskleistų savo pertvarkos planus ir indėlį mažinant aplinkosauginį pėdsaką, taip pat kad būtų siekiama stiprinti finansų rinkų dalyvių informacijos atskleidimo ir finansinių produktų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiklą įgyvendinant SFDR (4a veiksmas). EESRK rekomenduoja, kad geresnis ataskaitų teikimas būtų susietas su iš anksto nustatytais pertvarkos būdais, o ataskaitų teikimo reikalavimai būtų taikomi ir kitiems finansų rinkų dalyviams. Komisija pati pripažįsta, kad savanoriški tvarumo įsipareigojimai tėra pirmas žingsnis, todėl siekiant išvengti painiavos ir savivalės turi būti remiamos visos priemonės, kuriomis didinami įpareigojimai.

4.4.2.

Kalbant apie patikėtinių pareigas ir investuotojų priežiūros taisykles, vėl daugiausia dėmesio skiriama vertinimams (4b veiksmas). Yra tikslinga išplėsti sąvoką „ilgalaikiai narių ir naudos gavėjų interesai“ ir nustatyti pareigą atsižvelgti į poveikį tvarumui. Tačiau ir šiuo atveju rizika neturėtų būti perkeliama neproporcingai, prisidengiant klaidinamais žaliaisiais argumentais. Priskyrimo netvariam režimui aspektai turi būti keičiami racionaliai, o daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama visų pirma rizikos koeficientui, kuris nustatomas naujoms investicijoms į iškastinį kurą. Siekiant teisingos pertvarkos neturėtų būti vėl pamirštas socialinis tvarumas. ASV rinkos tyrimų ir reitingų buvimo, vientisumo ir skaidrumo didinimas taip pat yra svarbus papildymas, nes koncepcijų įvairovė klaidina, todėl skubiai turėtų būti gerinamas patikimumas ir palyginamumas (4c veiksmas).

4.5. Tvarkingos ES finansų sistemos pertvarkos stebėsena ir finansų sistemos vientisumo užtikrinimas

4.5.1.

EESRK remia visas priemones, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas priežiūros institucijoms imtis veiksmų prieš ekomanipuliavimą (5a veiksmas). Galiausiai, savaime suprantama turi būti tai, kad priežiūros institucijoms bus skiriami ištekliai, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas. Deja, šioje srityje taip pat apsiribojama peržiūra, nenustačius laiko terminų. EESRK dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad laikas – svarbus veiksnys, ir apgailestauja, jog kalbama tik apie aplinkosauginį tvarumą. Galiausiai, reikėtų rekomenduoti apibrėžti sąvoką ekomanipuliavimas (manipuliavimas tvarumu), siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti atsakomąsias priemones.

4.5.2.

Patvari stebėsenos sistema ES finansų sistemos pažangai matuoti – svarbi rėmimo priemonė (5b veiksmas). Palankiai vertinamos priemonės, kuriomis matuojami kapitalo srautai, nukreipiami į tvarias investicijas, įvertinami investiciniai poreikiai ir tikrinamas finansų rinkos suderinamumas su klimato ir aplinkos tikslais. Deja, socialiniam tvarumui ir vėl neskiriama jokio dėmesio. EESRK ragina, kad į finansų rinkos suderinamumo su klimato ir aplinkos tikslais tikrinimą būtų įtrauktos ne tik finansų įstaigos, bet ir socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė.

4.5.3.

Būtina imtis skubių priemonių, siekiant geresnio priežiūros institucijų ir ECB tarpusavio bendradarbiavimo (5c veiksmas). Pageidautina, kad būtų skubiai įgyvendinamas tikslas sudaryti sąlygas imtis politikos veiksmų, kurie būtų labiau pagrįsti bendradarbiavimu. Į šį procesą taip pat turėtų būti įtrauktos nacionalinės priežiūros institucijos. EESRK ragina, kad stiprinant tvaraus finansavimo mokslinius tyrimus ir žinių perdavimą tarp finansų sektoriaus ir tyrėjų bendruomenės (5d veiksmas) dalyvautų socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė, taip pat ragina atsižvelgti į socialinį tvarumą.

4.6. Pasaulinių tikslų didinimas

4.6.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad tarptautiniuose forumuose Komisija skatina siekti plataus užmojo konsensuso (6a veiksmas). Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniu lygmeniu finansų rinkos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, ir siekiant išsaugoti finansinį stabilumą labai svarbu, kad būtų užtikrintas visuotinis patikimas tarptautinis valdymas ir kad tai būtų padaryta visų pirma tvarumo srityje. Pasaulinės rinkos turi veikti pasauliniu lygmeniu pripažintomis sąlygomis ir laikydamosi pasaulinių taisyklių. Su tuo taip pat yra susiję itin praktinio pobūdžio, bet labai svarbūs aspektais, pvz., būtinybė užsitikrinti prieigą prie duomenų iš viso pasaulio, kad būtų galima įvertinti investicijos tvarumą.

4.6.2.

Tai, kad kartais derinimo veiksmai tarptautiniu lygmeniu vyksta vangiai, niekada neturėtų tapti nei priežastimi, nei pasekme to, kad ES lygmeniu būtų delsiama imtis pokyčių. Priešingai, kuo Europoje sėkmingiau bus įgyvendinama tvaraus finansavimo sistema, tuo didesnė tikimybė, kad ES taip pat taps pavyzdžiu visam pasauliui. Atsižvelgiant į tai taip pat svarbu, kad ES taksonomija būtų patikima ir būtų visapusiškai taikomas dvejopas požiūris į reikšmingumą. EESRK primygtinai ragina, kad veikiant ir tarptautiniu lygmeniu būtų labiau atsižvelgiama į socialinį tvarumą, be kita ko, susijusį su JT Darnus vystymosi tikslais. Europos įmonėms neturėtų būti taikoma tiek daug skirtingų taisyklių, kad jos nepatektų į itin nepalankią konkurencinę padėtį.

4.6.3.

Nuoseklu yra tai, kad bus gilinamas Tarptautinės tvaraus finansavimo platformos (TTFP) darbas (6b veiksmas). Todėl EESRK ragina Komisiją siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir sąveikos ne tik tarp TTFP ir privačiojo sektoriaus, bet ir su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene, pavyzdžiui, vertinant žmogaus teises tvaraus finansavimo srityje. Savaime suprantama, kad ir šiuo atveju EESRK rekomenduoja visą dėmesį skirti įvairiapusiam tvarumui. Tai taip pat rekomenduojama teikiant paramą mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims (6c veiksmas).

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) ASV: Aplinkos, socialiniai ir valdymo kriterijai.

(2) OL C 155, 2021 4 30, p. 20.

(3) Žr. Tvaraus finansavimo platformos narių ir stebėtojų sąrašą https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/business_economy_euro/banking_and_finance/documents/eu-platform-on-sustainable-finance-members_en.pdf.

(4) OL C 268, 2015 8 14, p. 27.

(5) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13), 17 straipsnis.

(6) SESV 191 straipsnis.

(7) Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnis.

(8) Principas „nedaryti reikšmingos žalos“ yra įtvirtintas 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1) 2 straipsnio 17 punkte.

(9) Pasiūlymas dėl Direktyvos dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (COM(2021) 189 final).

(10) Reglamento (ES) 2020/852 18 straipsnis.

(11) Reikšmingos žalos nedarymo principas.

(12) Reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje.

(13) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/105

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žaliųjų obligacijų

(COM(2021) 391 final – 2021/0191 (COD))

(2022/C 152/17)

Pranešėjas

Philip VON BROCKDORFF

Konsultavimasis	Taryba, 2021 8 12 Europos Parlamentas, 2021 9 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 23
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	123 / 1 / 4

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

„Savanorišku“ ES žaliųjų obligacijų standartu sukuriama skaidrumu ir priežiūra grindžiama tvarka. Pagal tokią tvarką projektai, kurie atitinka ES tvarios veiklos taksonomiją, būtų laikomi tinkamais finansuoti, o emitentai turėtų pateikti papildomos informacijos emisijos metu ir vėliau, reguliariai teikdami ataskaitas apie pajamų panaudojimą ir projekto poveikį.

1.2.

EESRK mano, kad ES žaliųjų obligacijų standartas taip pat gali duoti didelės ekonominės naudos tiek emitentams, tiek investuotojams. Tai įmanoma, nes pasiūlymu siekiama sukurti universalų, patikimą ir supaprastintą žaliųjų obligacijų išleidimo mechanizmą, kuo labiau sumažinant informacijos asimetriją ir kartu teikiant didelę naudą pagal šį standartą veikiančių emitentų reputacijai.

1.3.

EESRK mano, kad tokios obligacijos, suderintos su ES taksonomijos reglamentu, taip pat tinka ekonominei veiklai, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos, finansuoti.

1.4.

Siūlomas standartas taip pat padėtų gerokai sumažinti esamą netikrumo lygį, susijusį su turto ar išlaidų rūšimis, kurias galima pagrįstai priskirti prie aplinkosaugai naudojamo kapitalo. Tačiau dėl minėto suderinimo su ES taksonomija EESRK mano, jog reikia aiškių Komisijos gairių, kad investuotojai būtų skatinami investuoti į ES žaliąsias obligacijas ir projektus, darančius teigiamą poveikį aplinkai.

1.5.

EESRK mano, kad toliau plėtojant žaliąsias obligacijas kaip turto klasę, visose valstybėse narėse būtina taikyti vienodą standartą, kuris būtų taikomas emitentams. Tačiau nereikėtų nuvertinti emitentų patiriamų sunkumų laikytis ES taksonomijos standartų. Labai tikėtina, kad jie pasvers išorės vertinimo proceso sąnaudas pagal naudą, kurią suteikia prieiga prie platesnės investuotojų bazės. Reikia stengtis, kad nesusidarytų situacija, kai privatūs emitentai gali teikti pirmenybę alternatyvioms žaliosioms obligacijoms ir paprastesniems sertifikavimo procesams.

1.6.

Be to, siūlomos ataskaitų teikimo ir reikalavimų laikymosi procedūros gali daryti neproporcingą finansinį poveikį MVĮ, kurioms ES žaliasis standartas gali atrodyti pernelyg apsunkinantis, ir taip atgrasyti jas nuo tolesnio augimo. To taip pat reikia vengti, todėl EESRK rekomenduoja priežiūros ir ataskaitų teikimo reikalavimų atžvilgiu laikytis pragmatiško požiūrio. Jei būtų išvengta pernelyg didelių apribojimų ir perteklinio reguliavimo, taip pat ir įmonių emitenčių atveju, ES žaliųjų obligacijų standartą būtų lengviau įtvirtinti visose ES kapitalo rinkose. Mažinant ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro įmonės emitentės laikomos tokiomis pat svarbiomis kaip ir Komisijos žaliųjų obligacijų emisija, todėl EESRK mano, kad reikia suvienodinti viešojo sektoriaus ir įmonių emitenčių išleidžiamoms žaliosioms obligacijoms taikomus standartus.

1.7.

Kalbant apie ne ES žaliųjų obligacijų emitentus, EESRK laikosi nuomonės, kad jų patekimas į ES kapitalo rinkas ir atvirkščiai turėtų būti grindžiamas taksonomijų suderinimu jurisdikcijose pasaulio mastu. EESRK nuomone, tai ypač svarbu, nes aplinkos, pavyzdžiui, klimato kaitos, problemų ES negali spręsti viena. Jei nebus rasta bendra pozicija dėl taksonomijos suderinimo su trečiosiomis šalimis, Komisijos siūlomas reglamentas dėl savanoriško žaliųjų obligacijų standarto greičiausiai netaps pasaulinės žaliųjų obligacijų rinkos standartu. Užtikrinant šią bendrą poziciją svarbų vaidmenį turėtų atlikti Tarptautinė tvaraus finansavimo platforma (IPSF), veikianti kaip politikos formuotojų dialogo forumas.

1.8.

Galiausiai, EESRK palankiai vertina ES taksonomijos reikalavimą, kad investicijos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir būtiniausių apsaugos priemonių reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad ir toliau reikia teikti pirmenybę žaliajai pertvarkai, taip pat socialinei apsaugai ir žmogaus bei darbuotojų teisių apsaugai. Vis dėlto tai gali apriboti taksonomijos derinimo su trečiosiomis šalimis aprėptį, ypač jei tokios jurisdikcijos nesilaiko reikšmingos žalos nedarymo principo kriterijų, pavyzdžiui, teisės į kolektyvines derybas pripažinimo. Šiuo tikslu EESRK siūlo įsteigti specialų stebėsenos komitetą, kuris, dalyvaujant socialiniams partneriams, prižiūrėtų žaliųjų obligacijų rinkos dinamiką.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

2021 m. liepos 6 d. Europos Komisija pasiūlė naują reglamentą dėl savanoriško Europos žaliųjų obligacijų standarto. Siūlomu reglamentu siekiama padaryti ES finansų sistemą tvaresnę, sukuriant „auksinį“ žaliųjų obligacijų standartą, kurį būtų galima palyginti su kitais rinkos standartais ir galbūt su jais suderinti.

2.2.

Žaliųjų obligacijų standartas būtų atviras visiems žaliųjų obligacijų emitentams, įskaitant privačius, viešuosius ir valstybės skolos vertybinių popierių emitentus, ir apimtų ne ES emitentus.

2.3.

Siūlomoje sistemoje būtų nustatytas savanoriškas standartas, pagal kurį įmonės ir valdžios institucijos galėtų naudoti žaliąsias obligacijas, kad kapitalo rinkose pritrauktų lėšų projektams finansuoti.

2.4.

Standarte reikalaujama, kad emitentai visas emisijos pajamas paskirstytų veiklai, kuri atitinka ES taksonomijos reglamento – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (1) reikalavimus iki obligacijos termino pabaigos. Jame nustatyti aplinkos tikslai, atrankos kriterijai ir ekonominės veiklos rezultatų viršutinės ribos. Ekonominė veikla bus laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu: a) ja iš esmės prisidedama prie vieno ar kelių aplinkos tikslų įgyvendinimo; b) ja nedaroma reikšmingos žalos kitiems aplinkos tikslams; c) ji yra suderinta su socialinėmis ir valdymo apsaugos priemonėmis.

2.5.

ES žaliosios obligacijos padėtų spręsti ilgalaikių projektų (iki 10 metų trukmės) finansavimo klausimą, jei tokie projektai būtų suderinti su Taksonomijos reglamento aplinkos apsaugos tikslais.

2.6.

ES žaliosioms obligacijoms būtų taikomas išorės vertinimas siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų pirmiau nurodytus reikalavimus, visų pirma projektų suderinimo su taksonomija reikalavimą. Pagal pasiūlymą išorės vertintojai būtų registruojami Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje ir jie turės nuolat atitikti registracijos sąlygas.

2.7.

Jei po obligacijų emisijos pagal Taksonomijos reglamentą pasikeičia ES taksonomijos techninės patikros kriterijai, pagal pasiūlymą emitentams leidžiama anksčiau nustatytus kriterijus toliau taikyti dar penkerius metus. Tačiau EESRK laikosi nuomonės, kad, jeigu obligacija emisijos metu įvertinama kaip „žalioji“, pajamų paskirstymo taisyklės neturėtų būti keičiamos. Praktiškai, nors taksonomijos analizės kriterijai pasikeičia ir obligacija nebeatitinka naujų kriterijų, ji turėtų išlikti „žalioji“ visą laikotarpį iki termino pabaigos. Tai turėtų prisidėti prie žaliųjų obligacijų rinkų stabilumo.

2.8.

Pasiūlymu taip pat siekiama sustiprinti investuotojų pasitikėjimą ir apsaugos priemones, taip pat sumažinti riziką, kad žaliosiomis obligacijomis finansuojamais projektais nebus pasiekta užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų. Tokių obligacijų emitentų bus reikalaujama reguliariai teikti ataskaitas.

2.9.

Būtų privaloma parengti žaliųjų obligacijų informacijos suvestinę, kurioje išdėstyti galutiniai emisijos finansavimo tikslai, o registruotas išorės vertintojas, siekdamas užtikrinti, kad obligacijos atitiktų žaliųjų obligacijų standarto reikalavimus, atliktų šios suvestinės vertinimą prieš emisiją.

2.10.

Žaliųjų obligacijų emitentai taip pat būtų įpareigoti skelbti metines ataskaitas, kuriose būtų nurodyta, kaip pajamos iš obligacijų emisijos yra derinamos su ES taksonomija.

2.11.

Kai visos pajamos, gautos pardavus žaliąsias obligacijas, bus paskirstytos (o tai turi būti padaryta iki obligacijų termino pabaigos), emitentas privalės gauti „vertinimą po emisijos“. Tam tikriems emitentams (pvz., kai kurioms finansų įstaigoms) tai bus reikalavimas, kuris bus taikomas kasmet.

2.12.

Taip pat bus reikalaujama paskelbti bent vieną ataskaitą apie bendrą obligacijų poveikį aplinkai.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Europos Komisijos pasiūlymas dėl Europos Sąjungos žaliųjų obligacijų standarto teikiamas tuo metu, kai Europos Sąjungoje didėja žaliųjų obligacijų paklausa. Tačiau dabartinė žaliųjų obligacijų emisija ES vis dar sudaro tik 2,6 % visos ES obligacijų emisijos, todėl išlieka didelė augimo galimybė. Pavyzdžiui, 2021 m. antrąjį ketvirtį žaliųjų obligacijų emisija ES padidėjo maždaug 30 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., ir tai rodo augimo tendenciją šioje srityje (2).

3.2.

Nepaisant to, vis didėja susirūpinimas dėl tikrosios naudos aplinkai, kurią teikia projektai, finansuojami iš tokių obligacijų emisijos, masto. Šiems susirūpinimą keliantiems klausimams apibūdinti naudojamas terminas yra „žaliasis smegenų plovimas“, atspindintis kartais neaiškius aplinkos apsaugos kriterijus, susijusius su žaliosiomis obligacijomis finansuojamais projektais. Tai emitentams, norintiems susikurti reputaciją aplinkos srityje, sukelia patikimumo problemą, taip pat informacijos asimetriją investuotojams, kuriems ex ante gali būti sunku nustatyti aplinkos požiūriu tikrai tvarius projektus.

3.3.

Problema kyla dėl to, kad žaliosios obligacijos yra tokios pačios kaip ir visos kitos obligacijos: skirtumas yra tas, kad pajamos iš žaliųjų obligacijų emisijos naudojamos projektui, kuris atitinka tam tikrus iš anksto nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus. Įsipareigojimų neįvykdymo atveju, kaip ir leidžiant visas kitas obligacijas, investuotojas paprastai turi teisę pasinaudoti visu emitento balansu. Papildoma vertė investuotojui gaunama turint obligaciją, atitinkančią tvarumo arba aplinkos apsaugos tikslus. Tačiau problema ta, kad tvarios veiklos apibrėžtys įvairiose ES jurisdikcijose skiriasi. Todėl palyginti projektų poveikį įvairiose jurisdikcijose ir dažnai tarp valstybės narės regionų yra beveik neįmanoma.

3.4.

Taip pat kyla klausimas dėl ataskaitų apie pajamų panaudojimą teikimo. Problemos, susijusios su emitentų atskleidimu ir informacijos apie pajamų panaudojimą perdavimu investuotojams, paprastai būna ryškesnės tose valstybėse narėse, kuriose didžioji dalis investicijų į mažo anglies dioksido kiekio technologijas bus reikalingos ateityje.

3.5.

ES žaliųjų obligacijų standartu siekiama išspręsti šias problemas sukuriant skaidrumu ir priežiūra išsiskiriančią tvarką. Pagal tokią tvarką finansavimo reikalavimus atitiktų tik tie projektai, kurie yra suderinti su ES tvarios veiklos taksonomija, o emitentai turėtų pateikti papildomos informacijos emisijos metu ir vėliau, reguliariai teikdami ataskaitas apie pajamų panaudojimą ir jų poveikį. Be to, patvirtinti ES žaliąją obligaciją galės tik Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) prižiūrimi išorės vertintojai. Tačiau EESRK įspėja, jog reikia vengti rinkos koncentracijos, kad išorės vertintojų sąnaudos būtų kontroliuojamos. Pavyzdžiui, konkurenciją šioje srityje gali paskatinti paprastas ir sklandus registracijos procesas – tai nepakenktų vertintojų žinioms ar darbo kokybei.

3.6.

ES žaliųjų obligacijų standartas taip pat gali duoti didelės ekonominės naudos tiek emitentams, tiek investuotojams. Šiuo metu dėl problemų, susijusių su patikimumu ir informacijos asimetrija, visi susiję subjektai patiria papildomų išlaidų: emitentai siekia savo kredencialų pripažinimo įvairiais brangiai kainuojančiais veiksmais, įskaitant brangias išorės vertinimo procedūras ir aktyvesnį ataskaitų teikimą, o kai kurie investuotojai deda papildomas pastangas siekdami kompetentingai nustatyti tinkamas tvaraus investavimo galimybes. Siūlomomis ES žaliosiomis obligacijomis būtų sukurtas universalus, patikimas ir supaprastintas žaliųjų obligacijų išleidimo mechanizmas, kuo labiau sumažinant informacijos asimetriją ir kartu teikiant didelę naudą pagal šį standartą veikiančių emitentų reputacijai.

3.7.

Europos žaliosios obligacijos, suderintos su ES taksonomijos reglamentu, puikiai tinka finansuoti ekonominei veiklai, kuria remiamas perėjimas prie tvaresnės ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos. Žaliosioms obligacijoms vertėtų teikti visišką pirmenybę ir turėtų būti sukurtos atitinkamos paskatos, kad ES finansų sistema iš tikrųjų taptų „žalioji“.

3.8.

Šis pasiūlymas taip pat leistų ES įsikūrusioms įmonėms išleisti Europos žaliąją obligaciją tam, kad jos galėtų įsigyti arba sukurti su ES taksonomija suderintą turtą, pavyzdžiui, pastatyti naują efektyviai energiją vartojantį pastatą. Taigi tai leistų bendrovėms padidinti savo su taksonomija suderinto turto dalį. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į susijusią socialinę kainą, įskaitant kolektyvinį atleidimą iš darbo.

3.9.

Siūlomas standartas taip pat padėtų gerokai sumažinti esamą netikrumo lygį, susijusį su turto ar išlaidų rūšimis, kurias galima pagrįstai priskirti prie aplinkosaugai naudojamo kapitalo, dėl pirmiau minėto suderinimo su ES taksonomija, ir taip padidintų pasitikėjimą žaliųjų obligacijų rinka ir šioje besiformuojančioje srityje padėtų toliau skatinti augimą ir investicijas bei žaliųjų finansų integravimą. Laikui bėgant ES žaliųjų obligacijų standartas gali tapti veiksmingas, tačiau reikia Komisijos gairių, kad investuotojai būtų nukreipiami į aukštesnės kokybės obligacijas ir projektus, kurie iš tikrųjų daro teigiamą poveikį aplinkai, taip pat sukurti naują turto klasę ES kapitalo rinkoje. Tokių gairių sukūrimo perspektyva yra dar viena priežastis, dėl kurios šis pasiūlymas yra sveikintinas.

3.10.

Atsižvelgiant į tai, žaliosios obligacijos taptų pagrindiniu elementu visoje ES finansuojant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. Žaliųjų obligacijų trukmė paprastai yra ilga, o kapitalas grąžinamas pasibaigus obligacijos terminui, kaip reikalaujama didelių infrastruktūros projektų atveju. Nors ES žaliosios obligacijos žyma būtų naudojama savanoriškai, investuotojai visapusiškai skatinami ja naudotis tada, kai jie siekia sutelkti kapitalą projektams, duodantiems akivaizdžios naudos aplinkai. Tai jau savaime yra svarbus pranašumas, tačiau pagrindinis privalumas yra pats standartas, kuris yra žaliojo turto lyginamasis indeksas kapitalo rinkoje. Tikimasi, kad jis padės toliau kurti žaliąsias obligacijas kaip turto klasę, kad investuotojai galėtų nustatyti pelningumo kreivę, būdingą žaliesiems skolos vertybiniams popieriams. Jei visose valstybėse narėse būtų priimtas vienodas standartas, kuris būtų taikomas emitentams, žaliųjų obligacijų fondai ir bankų teikiamos žaliosios paskolos galėtų padėti sutelkti papildomų lėšų, kad būtų lengviau pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų. Tam palankias sąlygas sudarytų ir prielaida, kad žaliųjų paskolų kainodara yra pakankamai pagrįsta.

3.11.

ES žaliosios obligacijos taip pat galėtų tapti žaliųjų obligacijų lyginamuoju indeksu už ES ribų esančiose rinkose, kaip ir mažmeninių investicinių fondų atveju. Iš tiesų ES šioje srityje yra įsitvirtinusi kaip pasaulinė lyderė (2020 m. ES įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų emisijos dalis pasaulyje sudarė 51 %), o žaliųjų obligacijų standartas suteiktų ES investuotojams daugiau tvaraus finansavimo galimybių visose tarptautinėse rinkose.

3.12.

Nustatyti žaliųjų obligacijų standartą yra labai svarbu. Tačiau nereikėtų nuvertinti emitentų patiriamų sunkumų laikytis ES taksonomijos standartų. Labai tikėtina, kad jie pasvertų ilgo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) tvirtinamo ir prižiūrimo išorės vertinimo proceso sąnaudas ir sudėtingumą pagal naudą, kurią suteikia prieiga prie platesnės investuotojų bazės. Taigi privatūs emitentai gali teikti pirmenybę alternatyvioms žaliosioms obligacijoms ir paprastesniems sertifikavimo procesams. Šie ataskaitų teikimo ir reikalavimų laikymosi procesai taip pat gali daryti neproporcingą finansinį poveikį MVĮ, kurioms ES žaliasis standartas gali atrodyti pernelyg apsunkinantis, ir taip atgrasyti jas nuo tolesnio augimo. Patirtis, susijusi su ES masto kapitalo rinkos produktais, kurių pardavimai neteikė daug vilčių, gali paaiškinti galimą susidomėjimą ES žaliosiomis obligacijomis.

3.13.

Todėl būtina, kad ES priežiūros institucija žaliųjų obligacijų standartą įgyvendintų kuo pragmatiškiau. Nors pagal priemonę „Next Generation ES“ per ateinančius trejus metus Komisija bus pagrindinė žaliųjų obligacijų emitentė, išleisianti jų už 250 mlrd. EUR, o valstybės narės žaliųjų obligacijų išleis iš viso už maždaug 80 mlrd. EUR, negalima sumenkinti privačiojo sektoriaus vaidmens leidžiant žaliąsias obligacijas. Jei būtų išvengta pernelyg didelių apribojimų ir perteklinio reguliavimo, taip pat ir įmonių emitenčių atveju, ES žaliųjų obligacijų standartą būtų lengviau įtvirtinti visose ES kapitalo rinkose. Tačiau būtina laikytis atsargumo principo. Pagal pasiūlymą valstybių narių viešojo sektoriaus išleistoms žaliosioms obligacijoms nebūtų taikomas šiame pasiūlyme numatytas išorės vertinimas. Nors viešojo sektoriaus emitentams vis tiek reikėtų atsiskaityti investuotojams į obligacijas, atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimus pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, toks įsipareigojimas būtų užtikrintas visuotiniu ES žaliųjų obligacijų standarto taikymu. Kita vertus, leidus leisti dviejų rūšių žaliąsias obligacijas (vieną – viešajam sektoriui ir antrą – įmonėms emitentėms), galiausiai gali būti nustatyti bent du skirtingi standartai.

3.14.

Kitas klausimas, kurį reikia spręsti, yra tas, kaip ne ES žaliųjų obligacijų emitentams sudaryti sąlygas patekti į ES kapitalo rinkas ir atvirkščiai, todėl reikia pasaulio mastu suderinti taksonomijas jurisdikcijose. Atsižvelgiant į tai, svarbu remtis Tarptautine tvaraus finansavimo platforma kaip politikos formuotojų dialogo forumu, kurio bendras tikslas – padidinti privataus kapitalo, skiriamo aplinkos požiūriu tvarioms investicijoms, kiekį. Galutinis šios platformos tikslas – palengvinti privataus kapitalo telkimą, nukreipiant jį į aplinkos požiūriu tvarias investicijas. Todėl Tarptautinėje tvaraus finansavimo platformoje sudaromos sąlygos daugiašaliam politikos formuotojų dialogo forumui, siekiant padėti investuotojams nustatyti ir išnaudoti tvaraus investavimo galimybes, kurios iš tikrųjų padėtų siekti klimato ir aplinkos apsaugos tikslų. Šiame forume turėtų būti diskutuojama ir susitariama dėl taksonomijų suderinimo.

3.15.

Kaip jau minėta, ESMA, kaip ES kapitalo rinkos priežiūros institucija, atliktų itin svarbų vaidmenį užtikrindama, kad siūlomi standartai būtų taikomi kuo pragmatiškai. Tam ji turėtų ugdyti įgūdžius ir stiprinti savo, kaip ES žaliųjų obligacijų vertintojų prižiūrėtojos, gebėjimus. Komisija nustato kvalifikacijos ir skaidrumo kriterijus, kurie yra tvirtas ESMA veiklos pagrindas. Kadangi ESMA stiprina savo gebėjimus, mūsų nuomone, ji galėtų laiku padėti savo partneriams už ES ribų taikyti panašius standartus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas ES investuotojams patekti į besiformuojančias rinkas.

3.16.

Kitas dalykas, kurį reikia apsvarstyti, yra tai, kad, norint pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio ES ekonomikos, reikės gerokai daugiau lėšų, nei numatyta pagal priemonę „Next Generation ES“. Privatusis sektorius jau atlieka tam tikrą vaidmenį šioje pertvarkoje, tačiau reikia daug daugiau. Taigi siūlomu ES žaliųjų obligacijų standartu būtų ne tik sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam finansavimui kapitalo rinkose, bet ir toliau plėtojama žaliųjų obligacijų rinka ir telkiami papildomi emitentai. Galiausiai, siūlomas žaliųjų obligacijų standartas sustiprintų potencialių emitentų bei investuotojų reputaciją ir jų įsipareigojimą siekti darnaus vystymosi ir aplinkos apsaugos tikslų, t. y.: klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, perdirbimo, atliekų prevencijos, taršos prevencijos bei kontrolės ir sveikų ekosistemų apsaugos. Šitaip atitinkami aplinkos politikos ir socialiniai tikslai taptų bet kokios įmonės strategijos dalimi. Be to, skatinant finansinių produktų žymėjimą ES ekologiniu ženklu, kartu mažinant biurokratizmą, būtų galima padėti privačioms įmonėms nusistatyti tokią strategiją.

3.17.

EESRK tikisi, kad ilgainiui investuotojai pasirinks ES žaliųjų obligacijų standartus, nes taip būtų užtikrinama, kad lėšos bus naudojamos pagal taksonomiją, o tai savo ruožtu supaprastins ataskaitų teikimo reikalavimus investuotojams. Todėl turėtų būti siekiama priimti siūlomą žaliųjų obligacijų standartą visoje ES, tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje.

3.18.

Šiuo atžvilgiu EESRK palankiai vertintų esamų žaliųjų obligacijų tęstinumą pagal siūlomą standartą ir galimą tokių standartų taikymą priemonės „Next Generation ES“ obligacijoms. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad su taksonomija suderintos žaliosios obligacijos padėtų siekti aplinkos apsaugos tikslų. Be to, tikimės, kad ES žaliųjų obligacijų standartas padidins investuotojų susidomėjimą tokiomis investicijomis ir prisidės prie tolesnės žaliųjų obligacijų rinkos plėtotės. Nors tai gera žinia emitentams ir investuotojams, EESRK įspėja dėl anksčiau minėtų iššūkių.

3.19.

Judant pirmyn ir darant prielaidą, kad pasiūlymas bus priimtas toks, koks yra, būtų įdomu įvertinti: i) kokiu mastu investuotojai ES viduje ir už jos ribų reikalautų, kad emitentai derintųsi prie siūlomų standartų, arba ar dėl pasiūlymo atsirastų skirtumų tarp ES ir kitų pasaulio šalių žaliųjų obligacijų rinkos; ii) kokį poveikį siūlomas ES žaliųjų obligacijų standarto įgyvendinimas turėtų žaliųjų obligacijų rinkai ES viduje ir už jos ribų.

3.20.

EESRK nuomone, tai ypač svarbu, nes aplinkos, pavyzdžiui, klimato kaitos, problemų ES negali spręsti viena. Jei nebus rasta tam tikra bendra pozicija dėl taksonomijos suderinimo su trečiosiomis šalimis, Komisijos siūlomas reglamentas dėl savanoriško žaliųjų obligacijų standarto greičiausiai netaps pasaulinės žaliųjų obligacijų rinkos standartu. Dėl to kapitalo rinkos susiskaidytų, o trečiųjų šalių emitentai galbūt nesilaikytų Komisijos pasiūlytų standartų. Tai gali stabdyti srautą lėšų, reikalingų didžiulėms aplinkosaugos problemoms, visų pirma susijusioms su klimato kaita, spręsti.

3.21.

Galiausiai, EESRK palankiai vertina ES taksonomijos reikalavimą, kad investicijos atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principą ir būtiniausių apsaugos priemonių reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad ir toliau reikia teikti pirmenybę žaliajai pertvarkai bei socialinei apsaugai ir žmogaus bei darbuotojų teisių apsaugai. Vis dėlto tai gali apriboti taksonomijos derinimo su trečiosiomis šalimis apimtį, ypač jei tokios jurisdikcijos neatitinka reikšmingos žalos nedarymo principo kriterijų, pavyzdžiui, teisės į kolektyvines derybas pripažinimo. Šiuo tikslu EESRK siūlo įsteigti specialų stebėsenos komitetą, kuris, dalyvaujant socialiniams partneriams, prižiūrėtų žaliųjų obligacijų rinkos dinamiką.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(2) Klimato obligacijų iniciatyva (angl. Climate Bonds Initiative) (2021). Žaliųjų obligacijų emisijos pasiskirstymas regionuose pagal emisijos dydį.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/111

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl prudencinės tvarkos, taikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodikos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES

(COM(2021) 665 final – 2021/0343 (COD))

(2022/C 152/18)

Pagrindinis pranešėjas

Antonio GARCÍA DEL RIEGO

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 11 26 Europos Parlamentas, 2021 11 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
EESRK pirmininkės sprendimas	2021 11 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	174 / 2 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK mano, kad yra būtina tiesiogiai į Kapitalo reikalavimų reglamentą (KRR) įtraukti specialią prudencinę tvarką, susijusią su vidiniam minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui (MREL) vykdyti tinkamų priemonių netiesioginiu pasirašymu. Siūlomais KRR pakeitimais būtų pašalintas nustatytas KRR ir Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos (BGPD) nenuoseklumas.

1.2.

EESRK rekomenduoja patikslinti KRR nuostatas dėl pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją visoms pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų (G-SII) grupės pertvarkytinoms grupėms faktiškai taikomų bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) reikalavimų sumos ir tai G-SII grupei pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją taikomo teorinio reikalavimo palyginimo. Siūlomų pakeitimų reikia, kad būtų patikslintas mastas, kuriuo pertvarkymo institucijos gali pašalinti galimą vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir vienalaikio grupės dalies pertvarkymo reikalavimų nenuoseklumą.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti patronuojamosios įmonės TLAC/MREL perviršio apskaičiavimo taikant bendrą atskaitymo tvarką G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, formulę, siekiant užtikrinti, kad formulėje būtų atsižvelgta ir į patronuojamosios įmonės rizika grindžiamus, ir į rizika negrindžiamus TLAC/MREL reikalavimus, kaip nustatyta TLAC standarte. Tai leistų užtikrinti, kad konkrečios patronuojamosios įmonės TLAC/MREL perviršis nebūtų pervertintas.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti patikslintos tam tikros KRR nuostatos, taikomos G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, kad būtų galima atsižvelgti į už Europos Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones. Taip KRR būtų suderintas su tarptautiniu mastu sutartu atitinkamu TLAC principu, taikomu patronuojamosioms įmonėms, įsteigtoms visose Finansinio stabilumo tarybos jurisdikcijai priklausančiose šalyse.

1.5.

EESRK rekomenduoja pateikti tam tikrų tikslinių paaiškinimų dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo įstaigoms, kurios yra ne ES G-SII reikšmingos patronuojamosios įmonės (toliau – vidinis TLAC), siekiant užtikrinti, kad tų įstaigų išleistos skolos priemonės galėtų atitikti visus tinkamų įsipareigojimų priemonėms taikomus tinkamumo kriterijus. Šio pakeitimo priežastis yra ta, kad šiuo metu tinkamų įsipareigojimų priemonių tinkamumo kriterijai yra grindžiami prielaida, kad tas priemones išleidžia pertvarkytinas subjektas, o ne patronuojamosios įmonės, kurioms taikomas vidinio TLAC reikalavimas. Ši spraga būtų panaikinta patikslinant, kad tos pačios tinkamumo sąlygos, kurios taikomos pertvarkytiniems subjektams, mutatis mutandis taikomos ir subjektams, kurie nėra pertvarkyti subjektai. Tai savo ruožtu leistų toms įstaigoms savo vidinį TLAC reikalavimą įvykdyti, inter alia, tinkamais įsipareigojimais, kaip iš pradžių numatė teisėkūros institucijos.

1.5.1.

EESRK pabrėžia, kad vienalaikį grupės dalies pertvarkymą priėmę bankai turėtų galėti pasinaudoti pakeitimais, nustatytais TLAC sąlygų dokumente. Šie pakeitimai sukurti tam, kad užtikrintų vienodos tvarkos taikymą vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir vienalaikio dalies grupės pertvarkymo modeliams. Šie pakeitimai įtraukti į KRR II 12a straipsnį ir 72e straipsnio 4 dalį, tačiau šie du straipsniai netaikomi trečiosioms valstybėms. Konkrečiai 12a straipsnyje, kaip jis parengtas, nurodoma, kad pakeitimai, kylantys iš pagal riziką įvertinto turto, taikomi tik subjektams, įsikūrusiems ES, nes pertvarkytinas subjektas reiškia tik patronuojamąsias įmones, kurių buveinės yra ES. Svarbu išplėsti jų taikymo sritį ir įtraukti kitas grupei kitose valstybėse priklausančias patronuojamąsias įmones.

1.6.

EESRK mano, kad naujame Komisijos pasiūlyme šis tikslas nėra pasiektas, nes kiekvieno pertvarkytino subjekto hipotetinio vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir pagal riziką įvertinto turto sumos palyginimas neapima patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, nes palyginimas atliekamas pagal BGPD 45d ir 45h straipsnius, o į BGPD neįtrauktos patronuojamosios įmonės trečiosiose valstybėse ir pagal riziką įvertinto turto skirtumai, kylantys iš skirtingų skaičiavimo kriterijų, taikomų trečiosioms valstybėms ir valstybėms narėms. Įtraukti tik valstybių narių skirtumai.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Kapitalo reikalavimų reglamentu (toliau – KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (toliau – KRD) nustatyta Sąjungoje veikiančių kredito įstaigų prudencinė reguliavimo sistema. KRR ir KRD buvo priimti po 2008–2009 m. finansų krizės siekiant padidinti ES finansų sektoriuje veikiančių įstaigų atsparumą ir iš esmės yra grindžiami visuotiniais standartais, dėl kurių susitarta su ES tarptautiniais partneriais, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komitetu (BBPK).

2.2.

Nuo KRR įsigaliojimo dienos jis buvo kelis kartus iš dalies keistas siekiant pašalinti likusius reguliavimo sistemos trūkumus ir įgyvendinti tam tikrus likusius visuotinės finansinių paslaugų reformos elementus, būtinus įstaigų atsparumui užtikrinti. Svarbi peržiūra atlikta rizikos mažinimo priemonių dokumentų rinkiniu, kurį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė 2019 m. gegužės 20 d. ir kuris Oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas 2019 m. birželio 7 d.

2.3.

Šia reforma Sąjungoje įgyvendintas Finansinio stabilumo tarybos 2015 m. lapkričio mėn. priimtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (toliau – TLAC) standartas, skirtas pasaulinės sisteminės svarbos įstaigoms (toliau – G-SII), ir užtikrintas geresnis minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo (toliau – MREL) taikymas visoms Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms.

2.4.

Pagal TLAC standartą reikalaujama, kad G-SII turėtų pakankamą labai gerai nuostolius padengiančių įsipareigojimų (įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė) sumą, kad pertvarkymo atveju galėtų užtikrinti sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą. Įgyvendinant TLAC standartą Sąjungos teisėje, visų pirma iš dalies keičiant KRR, buvo atsižvelgta į galiojantį konkrečioms įstaigoms numatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (toliau – MREL), nustatytą BGPD. Todėl TLAC ir MREL yra labai svarbūs siekiant veiksmingai valdyti bankų krizes ir sumažinti jų neigiamą poveikį finansiniam stabilumui ir viešiesiems finansams. TLAC standartas ir peržiūrėtos MREL taisyklės Sąjungoje pradėti taikyti atitinkamai 2019 m. birželio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d.

2.5.

Laikantis tarptautinių standartų, Sąjungos teisėje pripažįstama tiek vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategija, tiek vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategija. Laikantis vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategijos pertvarkomas tik vienas grupės subjektas (toliau – pertvarkytinas subjektas), paprastai tai yra patronuojančioji įmonė, o kiti grupės subjektai (paprastai – veikiančios patronuojamosios įmonės) nepertvarkomi. Tų patronuojamųjų įmonių nuostoliai perkeliami į pertvarkytiną subjektą, o kapitalas nukreipiamas į žemesnę grandį – patronuojamąją įmonę. Taip užtikrinama, kad patronuojamosios įmonės galėtų toliau sklandžiai veikti, net kai jos pasiekia gyvybingumo praradimo momentą.

2.6.

Laikantis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos galėtų būti pertvarkomas daugiau nei vienas bankų grupės subjektas. Todėl bankų grupėje gali būti daugiau nei vienas pertvarkytinas subjektas, taigi ir daugiau nei viena pertvarkytina grupė. Pagrindinis vienalaikio grupės dalies pertvarkymo metodo principas – sudaryti sąlygas konkrečią pertvarkytiną grupę pertvarkyti realiai ir patikimai, nesumažinant galimybių sėkmingai pertvarkyti kitų tos pačios konsoliduotos bankų grupės pertvarkytinų subjektų ir pertvarkytinų grupių. Peržiūrėtoje bankų pertvarkymo sistemoje nustatyta, kad pertvarkytiniems subjektams taikomas MREL turėtų būti nustatytas konsoliduotai pertvarkytinos grupės lygmeniu (toliau – išorinis MREL).

2.7.

Be to, toje sistemoje numatyta, kaip nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumas turėtų būti paskirstomas pertvarkytinų grupių viduje (toliau – vidinis MREL). Paprastai pagal BGPD vidiniam MREL vykdyti tinkamas finansines priemones privalo turėti pertvarkytinas subjektas, dažniausiai tai yra patronuojančioji įmonė.

2.8.

Nuo 2020 m. pradžios Europos bankininkystės institucija (EBI) rengia techninių reguliavimo standartų projektus, remdamasi atskaitymo tvarka, atsižvelgdama į BGPD nustatytus įgaliojimus ir atitinkamų tarptautinių standartų rekomendacijas (1). EBI parengta atskaitymo tvarka numatoma, kad vidiniam MREL vykdyti tinkamos priemonės, kurias patronuojamosios įmonės per tarpinę patronuojančiąją įmonę išleidžia pertvarkytinam subjektui, būtų visiškai atskaitytos iš tarpinės patronuojančiosios įmonės savo vidiniam MREL vykdyti turimo pajėgumo.

2.9.

EBI priėjo prie išvados, kad BGPD reikalavimai negalėtų būti įvykdyti be papildomų nuostatų, kurias reikėtų patikslinti pirmo lygmens teisės akte. Be poreikio nustatyti praktinę vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarką, nuo tada, kai 2019 m. pradėta taikyti peržiūrėta TLAC/MREL sistema, nustatyta ir tam tikrų kitų su pertvarkymu susijusių problemų. Šios problemos daugiausia susijusios su G-SII grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, įskaitant šią strategiją taikančias grupes, kurios turi patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, reglamentavimu. Pavyzdžiui, KRR šiuo metu nenurodoma, ar įvairūs TLAC pakeitimai, taikomi G-SII, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, taip pat taikomi toms G-SII patronuojamosioms įmonėms, kurios yra trečiosiose valstybėse.

2.10.

Siekiant išspręsti pirmiau nurodytas problemas, reikia tam tikrų tikslinių konkrečiai su pertvarkymu susijusių KRR aspektų pakeitimų. Visų pirma G-SII grupių, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, įskaitant šią strategiją taikančias grupes, kurios turi patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, reglamentavimą reikia geriau suderinti su TLAC standarte nustatyta tvarka. Tai padėtų užtikrinti, kad pertvarkymo atveju kiekvienas pertvarkytinas subjektas ir grupė, priklausantys toms G-SII, galėtų toliau atlikti kritiškai svarbias funkcijas be rizikos, kad neigiamas poveikis išplis.

2.11.

Siūlomais pakeitimais nebūtų keičiama bendra sistemos struktūra, bet būtų užtikrintas tinkamas TLAC ir MREL taikymas.

2.12.

Šie siūlomi KRR pakeitimai gali būti labai svarbūs pagerinant įstaigos sėkmingo pertvarkymo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkamos nuostatos jau taikomos Sąjungoje, siūlomus pakeitimus reikėtų padaryti laiku. Poreikį greitai juos priimti dar padidina tai, kad bankų grupėms reikia aiškumo, kaip veikia mechanizmas, kad jos galėtų nuspręsti, kaip geriau numatyti savo pajėgumą vidiniam MREL vykdyti, atsižvelgdamos į bendrą MREL reikalavimų įvykdymo terminą, 2024 m. sausio 1 d., ir į privalomus tarpinius reikalavimus, įvykdytinus iki 2022 m. sausio 1 d.

2.13.

Prie šio pasiūlymo atskiras poveikio vertinimas nepridedamas, nes pasiūlymu pagrindiniai KRR aspektai nekeičiami, tačiau daugiausia siekiama patikslinti dviejų galiojančių ES teisinių priemonių, būtent KRR ir BGPD, teisinį ryšį, į KRR tiesiogiai įtraukiant specialią vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarką. Tokiu patikslinimu būtų užtikrinta, kad dvi glaudžiai tarpusavyje susijusios sistemos ir toliau iš esmės derėtų.

2.14.

Tai savo ruožtu leistų įstaigoms ir toliau apskaičiuoti, pranešti ir atskleisti vieną bendros rizikos pozicijos sumos ir bendro pozicijos mato duomenų rinkinį, naudojamą ir KRR ir BGPD tikslais, ir taip išvengti bereikalingo sudėtingumo padidėjimo. Tai apima galimą poreikį išleisti papildomas MREL vykdyti tinkamas priemones, siekiant laikytis vidinio MREL, kaip nustatė teisėkūros institucijos peržiūrėtoje BGPD.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Krizių valdymo grupių kuriamos pertvarkymo strategijos yra paremtos dviem specialiais metodais – vienalaikiu visos grupės pertvarkymu (SPE), kai pertvarkymo įgaliojimus taiko viena pertvarkymo institucija aukščiausiu grupės lygiu, ir vienalaikiu grupės dalies pertvarkymu (MPE), kai pertvarkymo priemones koordinuotai taiko dvi ar daugiau pertvarkymo institucijų skirtingoms grupės dalims.

3.1.1.

Vienalaikis visos grupės pertvarkymas apima vienos pertvarkymo institucijos pertvarkymo įgaliojimų, pavyzdžiui, gelbėjimo privačiomis lėšomis ir (arba) perdavimo priemonių, taikymą aukščiausiu patronuojančiosios ar kontroliuojančiosios įmonės lygiu – greičiausiai jurisdikcijoje, kurioje taikoma pasaulinė konsoliduota grupės priežiūra. Taikant vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją, aukščiausią padėtį grupėje užimanti patronuojančioji ar kontroliuojančioji įmonė padengia patirtus nuostolius, pavyzdžiui, nurašydama ir (ar) privalomai konvertuodama išleistą neužtikrintą skolą.

3.1.2.

Vienalaikis dalies grupės pertvarkymas apima dviejų ar daugiau pertvarkymo institucijų pertvarkymo įgaliojimų taikymą skirtingoms įmonės dalims; juos pritaikius grupė gali būti suskaidyta į dvi ar daugiau atskirų dalių. Grupė gali būti suskaidyta nacionaliniu arba regioniniu pagrindu, pagal verslo linijas ar derinant abu būdus. Atskiroms dalims gali būti taikomi skirtingi pertvarkymo įgaliojimai ir jie gali apimti tokias pertvarkymo galimybes, kaip gelbėjimą privačiomis lėšomis pertvarkymo metu, laikino subjekto naudojimą, verslo perdavimą ar laipsnišką likvidavimą. Veiksmai taikant vienalaikio dalies grupės pertvarkymo strategijas vis vien turi būti koordinuojami visose jurisdikcijose siekiant išvengti kolizijų ar prieštaravimų, mažinančių atskirų pertvarkymo veiksmų veiksmingumą, nevaldomo lėšų sumažėjimo ir plintančio neigiamo poveikio įmonėje.

3.1.3.

Neįmanoma rinktis tik vieną arba kitą galimybę. Praktikoje gali tekti derinti abu metodus pagal įmonės struktūrą ir vietos režimus svarbiausiose jurisdikcijose, kuriose ji veikia. Pavyzdžiui, taikant kai kurias vienalaikio dalies grupės pertvarkymo strategijas, įmonės skirtingoms dalims taikomi tokie vienalaikiai visos grupės pertvarkymai kaip regioninių blokų atskyrimai.

3.2.

Pasiūlymas yra iš esmės grindžiamas parengiamuoju darbu, kurį EBI atliko visų pirma rengdama techninius reguliavimo standartus dėl vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo pertvarkytinose grupėse. Pasiūlymu visų pirma siekiama atsižvelgti į nenumatytus, su galiojančia TLAC/MREL sistema susijusius padarinius, kuriuos lemia šiuo metu KRR nustatytos taisyklės. Siūlomi pakeitimai turėtų ribotą poveikį įstaigų administracinei naštai ir jų vidinių operacijų pritaikymo sąnaudoms, nes tikimasi, kad didžiąją dalį jų sąnaudų atsvers tinkamas vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo pertvarkytinose grupėse metodo veikimas, o atitinkamoms įstaigoms – nauda, gaunama pagerinus trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių pripažinimą ir tikslesnis priemonių, išleidžiamų siekiant vykdyti vidinį TLAC reikalavimą, tinkamumo apibūdinimas.

3.3.

Šiame pasiūlyme konkrečiai numatyta:

3.3.1.

Speciali vidiniam MREL vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo tvarka. Taigi siūlomu reglamentu, KRR, nustatomas reikalavimas, kad tarpinės patronuojančiosios įmonės nuosavybės grandinėje iš savo vidinio MREL vykdyti turimo pajėgumo atskaitytų jų turimas vidiniam MREL vykdyti tinkamas priemones, įskaitant nuosavas lėšas, išleistas jų patronuojamųjų įmonių, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei.

3.3.2.

Teorinio reikalavimo pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją ir pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją faktiškai taikomų reikalavimų sumos palyginimas. KRR nustatyta, kad G-SII grupės, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, savo TLAC reikalavimą privalo apskaičiuoti darydamos teorinę prielaidą, kad grupė būtų pertvarkoma pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją (teorinis reikalavimas pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją). Tą teorinį reikalavimą pagal vienalaikio visos grupės pertvarkymo strategiją pertvarkymo institucijos paskui turi palyginti su kiekvienam tos grupės, kuri laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, pertvarkytinam subjektui faktiškai taikomų TLAC reikalavimų suma (pagal vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategiją taikomi reikalavimai). Tačiau KRR nuostatos, susijusios su to palyginimo padariniais, nenuoseklios.

3.3.3.

Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių. Šia nuostata siekiama kuo labiau sumažinti neigiamo poveikio plitimo riziką G-SII grupėje ir užtikrinti, kad pertvarkytini subjektai žlugimo atveju turėtų pakankamą prieinamą nuostolių padengimo pajėgumą, kuris neturėtų sumažėti dėl nuostolių, atsirandančių dėl grupės viduje turimų TLAC priemonių. Neatliekant šių atskaitymų, vieno G-SII grupės pertvarkytino subjekto žlugimas sukeltų kitų tai grupei priklausančių pertvarkytinų subjektų nuostolius ir galiausiai lemtų tų pertvarkytinų subjektų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo sumažėjimą.

3.3.4.

Atsižvelgimas į už Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones. KRR 12a straipsnis ir 72e straipsnio 4 dalis nėra tiesiogiai taikomi trečiosiose valstybėse esančioms patronuojamosioms įmonėms. Todėl ES bankų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, gali būti neįmanoma atsižvelgti į už Sąjungos ribų įsteigtas patronuojamąsias įmones.

3.3.5.

Skolos priemonių, išleistų siekiant vykdyti vidinį TLAC reikalavimą, tinkamumo paaiškinimas. KRR 92b straipsnyje nustatytas vidinis TLAC reikalavimas ne ES G-SII reikšmingoms patronuojamosioms įmonėms, kurios nėra pertvarkytini subjektai. Tas reikalavimas gali būti vykdomas nuosavomis lėšomis ir tinkamų įsipareigojimų priemonėmis, kaip nustatyta 92b straipsnio 2 dalyje.

3.4.

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl prudencinės tvarkos, taikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES, išsamūs pakeitimai.

3.4.1. Konsoliduoto apskaičiavimo tvarka G-SII, kurioms priklauso keli pertvarkytini subjektai (12a straipsnis)

3.4.1.1.

EESRK pabrėžia, kad vienalaikį grupės dalies pertvarkymą priėmę bankai turėtų galėti pasinaudoti pakeitimais, nustatytais TLAC sąlygų dokumente. Šie pakeitimai sukurti tam, kad užtikrintų vienodos tvarkos taikymą vienalaikio visos grupės ir vienalaikio dalies grupės pertvarkymo modeliams. Šie pakeitimai įtraukti į KRR II 12a straipsnį ir 72e straipsnio 4 dalį, tačiau šie du straipsniai netaikomi trečiosioms valstybėms. Konkrečiai 12a straipsnyje, kaip jis parengtas, nurodoma, kad pakeitimai, kylantys iš pagal riziką įvertinto turto, taikomi tik subjektams, įsikūrusiems ES, nes pertvarkytinas subjektas reiškia tik patronuojamąsias įmones, kurių buveinės yra ES. Svarbu išplėsti mastą ir įtraukti kitas grupei kitose šalyse priklausančias patronuojamąsias įmones.

3.4.1.2.

EESRK mano, kad Komisijos naujame pasiūlyme šis tikslas nėra pasiektas, nes kiekvieno pertvarkytino subjekto hipotetinio vienalaikio visos grupės pertvarkymo ir pagal riziką įvertinto turto sumos palyginimas neapima patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, nes palyginimas atliekamas pagal BGPD 45d ir 45h straipsnius, o į BGPD neįtrauktos patronuojamosios įmonės trečiosiose valstybėse ir pagal riziką įvertinto turto skirtumai, kylantys iš skirtingų skaičiavimo kriterijų, taikomų trečiosioms valstybėms ir valstybėms narėms. Įtraukti tik valstybių narių skirtumai.

3.4.1.3.

EESRK apie poreikį susitarti dėl pakeitimų atlikimo, mano, kad nors BGPD II 45h straipsnio 4–6 punktuose numatyta konkreti procedūra dėl susitarimo dėl nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, tokia procedūra taikoma tik esant skirtingoms pertvarkymo institucijoms ES viduje ir vadovaujantis Bendrųjų nuostatų reglamentu. Pavyzdžiui, procedūra negalioja trečiosiose valstybėse, nes tais atvejais, kai pertvarkymo institucijos nepasiekia susitarimo, pasitelkiama EBI.

3.4.1.4.

EESRK siūlo, kad tais atvejais, kai pakeitimų atsiranda trečiosios valstybės patronuojamoje įmonėje, patronuojančios įstaigos Europos pertvarkymo institucija yra ta, kuri atsižvelgiant į minėtos trečiosios valstybės pertvarkymo institucijos neįpareigojančią nuomonę, gali taikyti pakeitimą be susitarimo su trečiosios valstybės institucija.

3.4.2. Atskaitymai iš tinkamų įsipareigojimų straipsnių (72e straipsnis)

3.4.2.1.

EESRK pabrėžia, kad į 72e straipsnį turėtų būti įtrauktas tęstinumo laikotarpis iki 2024 m. gruodžio 31 d. (TLAC įgyvendinimo trečiosiose valstybėse terminas). Šio pereinamojo laikotarpio metu vienalaikį grupės dalies pertvarkymą priėmę bankai galės keisti trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimų priemonių atskaitymus netaikant vienodo pertvarkymo reikalavimo, perviršį apskaičiuojant pagal kapitalo reikalavimą, taikomą trečiojoje valstybėje. Kitaip bus nenumatytų pasekmių, nes didės poreikis leisti tinkamus įsipareigojimus, kadangi nebus galima keisti trečiųjų valstybių patronuojamųjų įmonių turimų priemonių, o nuo 2025 m., įsigaliojus pertvarkymo režimui, patronuojančiosios institucijos reikalavimas sumažės dėl mažesnio šių trečiųjų valstybių turimų priemonių pakeisto atskaitymo ir nebereikės šių tinkamų įsipareigojimų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Finansinio stabilumo taryba, Guiding Principles on the Internal Total Loss-absorbing Capacity of G-SIBs („Internal TLAC“), 2017 m. liepos 6 d. Pagal tą tvarką vidiniam MREL vykdyti tinkamos priemonės, kurias išleidžia patronuojamoji įmonė ir kurias pasirašo tarpinė patronuojančioji įmonė, būtų visiškai atskaitytos iš tarpinės patronuojančiosios įmonės išleistų tinkamų priemonių, kad ji galėtų laikytis savo pačios vidinio MREL.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/116

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos“

(COM(2021) 380 final)

(2022/C 152/19)

Pranešėjas	Tomasz Andrzej WRÓBLEWSKI
Bendrapranešėjis	Ákos TOPOLÁNSZKY

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės
Priimta skyriuje	2021 11 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	204 / 1 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos institucijų pastangas nuolat vertinti pandemijos metu vykstančius procesus, atsižvelgiant tiek į precedento neturinčią naštą sveikatos priežiūros sistemoms, tiek į poveikį visai Europos Sąjungai.

1.2.

Europos Komisija įvardijo dešimt svarbių per pandemiją išmoktų pamokų, tačiau EESRK apgailestauja, kad ji tik trumpai užsimena apie nevienodą krizės poveikį, kai „labiausiai nukentėjo pažeidžiamos grupės“ ir mažos bei vidutinės įmonės. Rekomendacijose reikia kritiškai įvertinti tai, kas visose srityse padaryta iki šiol, kas pavyko gerai ir ką reikia tobulinti. Taip pat turime išnagrinėti, kaip galime spręsti problemas, susijusias su žinomu darbo jėgos trūkumu, tiekimo grandinės kliūtimis ir sparčiai didėjančiomis energijos kainomis, dėl kurių sunku grįžti prie normaliai veikiančios visuomenės ir ekonomikos.

1.3.

EESRK pažymi, kad būtina turėti priemonių ir planų, kuriuos būtų galima greitai pradėti taikyti ir įgyvendinti ES lygmeniu susidarius krizinei situacijai. EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos planus parengti ES lygmens ekstremaliosios situacijos dėl pandemijos paskelbimo sistemą ir reagavimo į krizes standartus. EESRK ragina užtikrinti aukštą visų procedūrų koordinavimo ir skaidrumo lygį, ypač tais atvejais, kai Europos ir valstybių narių viešojo administravimo institucijoms reikia imtis skubių veiksmų ir sparčiai priimti sprendimus.

1.4.

COVID-19 pandemija smarkiai išryškino sveikatos srityje esančią nelygybę; pažeidžiamos grupės viruso buvo paveiktos netolygiai. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos programos, kuriomis būtų užtikrinta galimybė gauti profilaktinę ir reabilitacinę priežiūrą, net ir per sveikatos krizę. Todėl ateityje ekstremaliosios situacijos nuostatos reaguojant į pandemijas turėtų būti pritaikytos taip, kad tokiomis aplinkybėmis pirminė sveikatos priežiūra galėtų veikti be didelių neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai.

1.5.

EESRK laikosi nuomonės, kad ES turėtų ir toliau nuosekliai ir pasauliniu mastu reaguoti į krizę, visų pirma taikydama priemonę COVAX ir pasitelkdama Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (ECDC), taip pat naujus potencialius vaistus ir gydymo būdus, ir stiprinti bei remti pasaulinę sveikatos saugumo struktūrą. Tai apima ES funkcijos stiprinimą Pasaulio sveikatos organizacijoje.

1.6.

COVID-19 protrūkis išryškino visa apimantį krizinių situacijų pobūdį ir jų poveikį visiems visuomenės posistemiams. Šiuo atžvilgiu itin svarbu, kad socialinės politikos sistemos taptų tinkamos ir įtraukesnės, siekiant padėti tiems, kurie yra marginalizuoti ir gyvena itin nepalankioje padėtyje.

1.7.

Remdamasis keliomis nuomonėmis (1) ir socialinių teisių ramsčiu, EESRK pritaria ES ir valstybių narių lygmens priemonėms, kuriomis skatinamas sveikatos sistemų bendradarbiavimas atsižvelgiant į ES vertybes, pavyzdžiui, orumą ir sąžiningą konkurenciją, ir siekiama didesnės sveikatos ir socialinių sistemų konvergencijos.

1.8.

Pandemijos metu pastebėjome, kad būtina iki precedento neturinčio masto plėsti Europos ir valstybių veiklą siekiant padėti tiek atskiroms įmonėms, tiek pavieniams asmenims. EESRK pabrėžia, kad svarbu pereiti nuo neatidėliotinų priemonių prie produktyvių investicijų siekiant įtraukaus ir tvaraus atsigavimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, taip pat siekiant išvengti pavojaus, kad fiskalinei ir pinigų politikai kils didelė infliacijos rizika, galinti nulemti stagfliaciją.

1.9.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas remti nacionalines gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kampanijas, bendradarbiaujant su Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centru (EDMO) ir Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupe, tokiu būdu toliau prisidedant prie kovos su dezinformacija, įskaitant skiepijimo priešininkų skleidžiamą dezinformaciją, kuri kelia nepagrįstą baimę ir daro didelę žalą.

1.10.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

2020 m. pradžioje COVID-19 pandemija atskleidė kai kuriuos esamus sveikatos sektoriaus, daugelio valstybių ir ES institucijų, taip pat kai kurių ekonomikos sektorių veikimo sutrikimus. Visa tai dar labiau padidino krizės rimtumą ir socialinį disbalansą.

2.2.

Komitetas palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos institucijų sprendimą nuolat vertinti pandemijos metu vykstančius procesus, atsižvelgiant tiek į precedento neturinčią naštą sveikatos sistemoms, tiek į poveikį visai Europos Sąjungai. Komisija pabrėžia, kad šis praėjęs laikotarpis taip pat turėtų būti vertinamas kaip ekstremalus demokratinio ir vieningo ES veikimo išbandymas.

2.3.

EESRK pripažįsta didžiules pastangas, dedamas įvairių ES institucijų, koordinuojančių pagalbą skiepijimui, nacionalinių institucijų, teikiančių socialinę apsaugą ir paramos programas, ir įmonių, kurios padarė viską, ką gali, kad apsaugotų savo darbuotojus ir veiklą ir kurios prisidėjo prie greito užimtumo ir būtiniausių produktų tiekimo normalizavimo. Kartu pažymime, kad dar reikia daug nuveikti, kad darbo rinkoje būtų užtikrintas visiškas stabilumas ir pusiausvyra.

2.4.

EESRK pabrėžia, kad pirmoji ir pagrindinė mūsų išmokta pamoka yra ta, kad būtent per regioninio ir (arba) viršvalstybinio masto pandemijas turime bendradarbiauti Europos lygmeniu, kad ne tik rastume bendrų priemonių sveikatos klausimais, bet ir suvaldytume ekstremaliąją situaciją bei padėtume pereiti prie greito, bet įtraukaus ir tvaraus atsigavimo. Komitetas palankiai vertina teigiamą Europos institucijų poziciją diegiant naujas ir inovatyvias finansines priemones, dėl kurių susitarta laikantis solidarumu ir bendrais interesais grindžiamo požiūrio.

2.5.

Blogiausia įmanoma situacija būtų kitos krizės protrūkis, kol situacija dar nėra visiškai stabili. Todėl, Europos Komisijos požiūriu, svarbiausia veiksmų imtis jau dabar, kad ateityje būtų padidintas ekonominių, socialinių ir sveikatos sistemų atsparumas. EESRK pritaria šiai strategijai ir būtinybei kritiškai vertinti įgytą patirtį bei stiprinti krizių valdymą Europos Sąjungoje.

2.6.

Europos Komisija įvardijo dešimt svarbių per pandemiją išmoktų pamokų, tačiau tik trumpai užsimena apie nevienodą krizės poveikį, kai „labiausiai nukentėjo pažeidžiamos grupės“ ir mažos bei vidutinės įmonės. Rekomendacijose reikia kritiškai įvertinti į tai, kas padaryta iki šiol, kas pavyko gerai ir ką reikia patobulinti.

2.7.

Atsigaunant po krizės išryškėjo darbo jėgos trūkumas gyvybiškai svarbių „žemos kvalifikacijos“ profesijų srityje ir tai yra didžiulė problema. Krizė taip pat atskleidė mūsų pažeidžiamumą dėl pasaulinių tiekimo grandinių susiskaidymo ir poreikį persvarstyti pramonės strategiją, susijusią su būtiniausių produktų gamyba.

3. Krizių valdymas

3.1.

EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos planus sukurti ES lygmens ekstremaliosios situacijos dėl pandemijos sistemą ir reagavimo į krizes standartus. EESRK pritaria nuolatinėms pastangoms stebėti, peržiūrėti ir investuoti į krizių valdymą. Jis taip pat remia Komisijos planus parengti metinę pasirengimo lygio ataskaitą.

3.2.

EESRK pažymi, kad būtina turėti priemonių ir planų, kuriuos būtų galima greitai pradėti taikyti ir įgyvendinti ES lygmeniu susidarius krizinei situacijai. Nacionalinio lygmens priemonės turėtų būti papildomojo pobūdžio, kad šalys galėtų reaguoti tokiu mastu, kuris atitiktų jų teritorijoje nustatytą krizinę padėtį.

3.3.

EESRK pabrėžia, kad pasaulinio masto krizinėse situacijose svarbu rimtai atsižvelgti į veiksmingo ir svarbiausiais poreikiais grindžiamo solidarumo principą.

3.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad pradinis institucijų reagavimas ne visada buvo adekvatus, iš dalies dėl nepakankamo valstybių narių veiksmų koordinavimo. Nepaisant pirminės kritikos dėl ES skiepijimo strategijos, šiandien kolektyvinių veiksmų nauda yra akivaizdesnė. Ši patirtis turi būti panaudota siekiant pagerinti ES reagavimą į būsimas krizes.

3.5.

EESRK pabrėžia, kad būtina nustatyti bendrus Europos statistinių duomenų rinkimo ir standartizacijos standartus, ypač sveikatos srityje. Taip pat būtina išnagrinėti iki šiol kiekvienoje srityje taikytus statistikos metodus. Tai svarbu, kad ateityje būtų galima priimti tinkamus įrodymais pagrįstus sprendimus.

EESRK pažymi, kad pandemijos protrūkio metu nuolat trūko profesionalių ir patikimų rekomendacijų ir prieigos prie epidemiologinių mokslinių tyrimų. Todėl būtina ES lygmeniu koordinuoti ir supaprastintai skleisti profesionalią praktinę epidemiologinę patirtį. Komitetas pritaria tam, kad būtų paskirtas Europos vyriausiasis epidemiologas, kuris patarėjo statusu padėtų ES ir nacionaliniu lygmeniu priimti sprendimus.

4. Sveikatos apsauga

4.1.

COVID-19 pandemija smarkiai išryškino sveikatos srityje esamą nelygybę; pažeidžiamos grupės viruso buvo paveiktos netolygiai. Reikia iš naujo išnagrinėti esamas greitojo reagavimo sistemas, pavyzdžiui, Europos Sąjungos skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS), Epidemiologinės žvalgybos informacinę sistemą (EPIS) ir Europos stebėjimo sistemą (TESSy), ir padidinti jų veiksmingumą. Sistema turėtų būti sukurta taip, kad padėtų mažas pajamas gaunantiems asmenims, lėtinėmis ligomis sergantiems ar neįgaliems asmenims, itin skurstantiems asmenims ir slaugos namuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia investuoti į kokybiškas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, kurios, atsižvelgiant į 16-ąjį Europos socialinių teisių ramsčio principą, turėtų būti prieinamos ir įperkamos visiems piliečiams, taip pat remti privačią sveikatos priežiūrą tais atvejais, kai ja prisidedama prie visuomenės sveikatos užtikrinimo, nes ji atlieka papildomąjį vaidmenį ir taip pat buvo nepaprastai svarbi pandemijos metu.

4.2.

Papildydamas savo nuomonės dėl programos „ES – sveikatos labui“ išvadas (2), EESRK pateikia papildomų įžvalgų apie pirmąsias pamokas, kurias sveikatos srityje išmokome dėl COVID-19 krizės.

4.3.

Pandemijos metu valstybės narės sutelkė dėmesį į neatidėliotinas priemones, dažnai pamiršdamos profilaktinę ir reabilitacinę priežiūrą. EESRK pažymi, kad reikia programų, kuriomis būtų užtikrinta prieiga prie profilaktinės ir reabilitacinės priežiūros, net ir sveikatos krizės metu. Todėl ateityje ekstremaliosios situacijos nuostatos reaguojant į pandemijas turėtų būti pritaikytos taip, kad kuo mažiau paveiktų pirminės sveikatos priežiūros veiklą ir tokiomis aplinkybėmis būtų išvengta didelių neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai.

4.4.

2020 m. lapkričio mėn. buvo priimta ES vaistų strategija, kuria siekiama modernizuoti reguliavimo sistemą ir remti farmacijos mokslinius tyrimus bei technologijas. EESRK pažymi, kad nacionalinių sveikatos sistemų pajėgumus galima sustiprinti aktyviai įtraukiant vaistines, kurios plačiajai visuomenei teiktų farmacinę priežiūrą.

4.5.

Pandemijos krizė parodė, kad trūksta sveikatos priežiūros darbuotojų. EESRK pakartoja, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų darbo sąlygų gerinimui, įskaitant darbo užmokestį, švietimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, užtikrinant aukščiausius įmanomus saugos standartus ir galimybę visų profesijų, įskaitant sveikatos sektorių, specialistams laisvai gyventi, judėti ir dirbti visoje ES (3). Kadangi 76 % sveikatos priežiūros darbuotojų ir 84 % slaugytojų ES yra moterys, reikia lyčių požiūriu transformatyvios politikos, kad būtų šalinamos kliūtys, trukdančios įsidarbinti visą darbo dieną, sprendžiamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimas, skatinamas darbuotojų išlaikymas šiame sektoriuje ir sudaromos sąlygos siekti profesinio tobulėjimo ir eiti vadovaujamas pareigas. Reikėtų parengti specialias procedūras, kad kritinėse situacijose būtų galima greitai ir saugiai įdarbinti medicinos darbuotojus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

4.6.

Kalbant apie 2021–2027 m. ES darbuotojų sveikatos ir saugos strateginę programą, EESRK palankiai vertina tvirtą Europos Komisijos rekomendaciją valstybėms narėms pripažinti COVID-19 profesine liga, tačiau pabrėžia, kad reikia peržiūrėti šią rekomendaciją, kad į ją būtų įtraukti visi darbuotojai, kurie gali užsikrėsti neturėdami tinkamų apsaugos priemonių, įskaitant mobiliuosius darbuotojus ir darbuotojus migrantus, taip pat sezoninius darbuotojus, dirbančius nesaugiose darbo vietose ir gyvenančius antisanitarinėmis sąlygomis.

4.7.

EESRK atidžiai stebės, kaip diegiama Europos sveikatos sąjunga ir rekomenduoja atsižvelgti į gyvūnų sveikatos ir žmonių sveikatos ryšį. Šis bendradarbiavimas taip pat pabrėžia faktą, kad dėl tarpvalstybinio pandemijų pobūdžio tik vieningi, gerai koordinuoti veiksmai gali būti veiksmingi ir sėkmingi, remiantis bendru pripažinimu.

4.8.

COVID-19 pandemijos metu Europoje požiūris į klinikinius tyrimus buvo fragmentiškas ir nekoordinuotas. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Europos masto požiūris gali padėti racionalizuoti klinikinių tyrimų procedūras ir procesus, visų pirma naujų potencialių vaistų bandymus siekiant veiksmingų ir prieinamų gydymo būdų. Šioje srityje sprendimas galėtų būti didelės apimties Europos klinikinių tyrimų platforma.

4.9.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir naudojimosi sveikatos priežiūros paslaugomis statistika, COVID-19 krizė gali labai padidinti riziką psichologinei sveikatai, o tai savo ruožtu gali paskatinti ir psichosomatinių ligų vystymąsi. Visų ES valstybių narių sveikatos sistemose būtina atsižvelgti į šį naują sergamumo reiškinį ir į vis dar nepakankamai ištirtą ilgalaikio COVID sindromo poveikį.

4.10.

Pandemijų prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas yra Europos prioritetai. EESRK laikosi nuomonės, kad ES turėtų ir toliau nuosekliai ir pasauliniu mastu reaguoti į krizę, visų pirma taikydama priemonę COVAX, taip pat naujus potencialius vaistus ir gydymo būdus, ir stiprinti bei remti pasaulinę sveikatos saugumo struktūrą. Ši veikla taip pat turi sustiprinti ES vaidmenį Pasaulio sveikatos organizacijoje. Šiomis aplinkybėmis, visų pirma siekiant patenkinti neatidėliotinus besivystančių šalių poreikius, EESRK prašo Europos Komisijos surengti atviras diskusijas Europos lygmeniu dėl laikino TRIPS sutarties laisvanoriško netaikymo COVID-19 vakcinoms, gydymui ir testams, kad būtų galima padidinti pasaulinę vakcinų gamybą ir sumažinti išlaidas, kad žmonės visame pasaulyje galėtų vakcinomis naudotis.

4.11.

Kalbant apie pirmąsias patirtis, suformuluotas Europos Komisijos komunikate dėl sveikatos, EESRK mano, kad jame nekonstatuojama (ir tai yra skausminga nesėkmė), kad labai skiriasi intervencinių priemonių ir paslaugų, skirtų spaudimui sveikatos sektoriuje mažinti, prieinamumas ir neskiriama reikiamo dėmesio pažeidžiamoms grupėms: daugeliu atžvilgių COVID-19 krizė šį trūkumą tik dar labiau sustiprino. Lygios galimybės naudotis paslaugomis ir jų prieinamumas turėtų būti ne tik vertinimo kriterijus – tai gali išgelbėti žmonių gyvybes.

5. Socialiniai ir visuomenės aspektai

5.1.

2021 m. visoje Europoje moterų ir vyrų nelygybė išaugo, visų pirma nerimą keliančiu mastu padaugėjus smurto prieš moteris atvejų COVID-19 pandemijos metu. Karantinas ir izoliavimo priemonės sudarė palankias sąlygas smurtautojams vykdyti prievartinę aukų kontrolę ir imtis fizinio, psichologinio ir seksualinio smurto prieš moteris ir mergaites, nes aukos turi mažiau galimybių ieškoti pagalbos. Tai vadinama „šešėline pandemija“. EESRK ragina Europos Komisiją nustatyti visapusišką visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos ir kovos su juo sistemą vadovaujantis feministiniu ir tarpsektoriniu požiūriu bei atsižvelgiant į lyčių aspektą, siekiant užtikrinti, kad kilus kitai sveikatos krizei būtų užkirstas kelias šešėlinei pandemijai.

5.2.

2021 m. birželio 9 d. paskelbtoje rezoliucijoje (4) Komitetas pritaria tam, kad dabartinė pandeminė padėtis Europoje didina skurdą ir nelygybę ir kad ištekliai turėtų būti nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, kad būtų užtikrintas kokybiškas užimtumas, sumažintas skurdas ir atskirtis bei skatinamas verslumas.

5.3.

COVID-19 protrūkis išryškino visa apimantį krizinių situacijų pobūdį ir jų poveikį visiems visuomenės posistemiams. Šiuo požiūriu itin svarbu, kad socialinės politikos sistemos būtų tinkamos ir labiau įtraukiančios, kad padėtų tiems, kurie yra atstumti ir gyvena ypač sunkiomis sąlygomis.

5.4.

EESRK taip pat apgailestaudamas pažymi, kad rengdamos savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus (NEGADP) nacionalinės valdžios institucijos nepakankamai įtraukė socialinius verslo partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas ir nepakankamai atsižvelgė į jų indėlį. EESRK ragina nustatyti privalomas konsultacijų su pilietinės visuomenės organizacijomis sąlygas.

5.5.

Komitetas pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti socialinė, tvari ir konkurencinga Europa, taip pat reikėtų atsižvelgti į galimus naujus, ne tik su BVP susijusius ekonominės pažangos rodiklius, pavyzdžiui, į gyvenimo kokybę, aplinkos tvarumą, socialinę sanglaudą, sveikatos priežiūrą ir bendrą dabartinių ir būsimų kartų gerovę.

5.6.

Komitetas ragina Komisiją sutelkti dėmesį į pagrindines teises, ypač susijusias su socialine ir ekonomine gerove. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žmonių, kurie COVID-19 pandemijos metu ir iškart po krizės galėjo patirti socialinę atskirtį ar bet kokią diskriminaciją, teisėms, orumui ir gerovei.

6. Ekonomika ir finansai

6.1.

Pandemijos metu pastebėjome, kad būtina iki precedento neturinčio masto plėsti Europos ir valstybių veiklą siekiant finansiškai padėti tiek atskiroms įmonėms, tiek pavieniams asmenims. EESRK pabrėžia, kad svarbu pereiti nuo neatidėliotinų priemonių prie produktyvių investicijų siekiant įtraukaus ir tvaraus atsigavimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, taip pat siekiant išvengti pavojaus, kad fiskalinei ir pinigų politikai kils didelė infliacijos rizika, galinti nulemti stagfliaciją.

6.2.

EESRK pažymi, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu vykdant bet kokias naujas mokesčių reformas reikėtų atsižvelgti į nacionalinės ekonomikos struktūrą, vietos įmonių „sveikatą“ ir, svarbiausia, į žmonių, kurie dėl krizės atsidūrė sunkioje padėtyje, padėtį. Šiomis aplinkybėmis pažymime, kad būtina analizuoti įmonių ir piliečių, kuriuos paveikė staigus energijos kainų šuolis, fiskalinę ir ekonominę padėtį.

6.3.

EESRK sutinka, kad naujos fiskalinės ir išlaidų taisyklės turėtų padėti valstybėms narėms investuoti, be kita ko, į švietimą, mokslinius tyrimus, vystymąsi, inovacijas, sveikatos priežiūrą ir viešąją infrastruktūrą, realiai ir veiksmingai skirti lėšų žmogiškajam kapitalui, taip pat investuoti į valdžios institucijų darbo veiksmingumą.

6.4.

EESRK ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas laikinoms priemonėms, kurių imasi valstybės narės, siekdamos kurti darbo vietas, kuriose dirbama visą darbo dieną, remti ekonominę veiklą, kurią paveikė krizinės situacijos, atsižvelgiant į konkurencijos politikos principus, susijusius su valstybės pagalba, ir parengti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių planus ar panašius sprendimus, kuriais sumažinama rizika visuomenei, įskaitant tokią riziką, kuri daro poveikį privatiems subjektams neeilinėse krizinėse situacijose.

7. Visuomenė ir technologijos

7.1.

Komitetas atkreipia dėmesį į atsirandančias ir didėjančias Europos Sąjungos piliečių švietimo spragas. Jaunąsias kartas labai paveikė priemonės, kurių imtasi siekiant suvaldyti pandemiją. Šios problemos ir klausimo dėl švietimo sistemos reformų poreikio aktyviai nesprendžia nei valstybės narės, nei ES institucijos. Nebuvo pateikta jokių sisteminių atkūrimo ar gelbėjimo planų. Tačiau Komitetas pripažįsta, kad įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas ateityje bus labai svarbūs žmonių švietimui ir raidai, o skaitmeninės priemonės yra esminė bet kurio būsimo švietimo modelio dalis.

7.2.

Siekiant socialinės sanglaudos taip pat svarbu užtikrinti plačią ir solidarumu grindžiamą prieigą prie skaitmeninių paslaugų. Kaip teisingai pažymi Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) (5), darnesnę visuomenę Europoje galima kurti vykdant politiką, pagal kurią daugiausia dėmesio būtų skiriama ekonominei ir socialinei piliečių integracijai ir skaitmeniniams įgūdžiams.

7.3.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas remti nacionalines gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis kampanijas bendradarbiaujant su Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centru (EDMO) ir Gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupe, taip toliau prisidedant prie kovos su dezinformacija ir stiprinant visuomenės atsparumą melagingam turiniui ir dezinformacijai apie skiepus, kuri sukelia nepagrįstą baimę ir daro didelę žalą. EESRK taip pat ragina stiprinti informavimo apie krizę procesą, kuris yra geriausia kovos su dezinformacija priemonė.

7.4.

COVID-19 pandemija atskleidė, kad svarbu planuoti mokymą pagrindinėse medicinos srityse, pavyzdžiui, intensyvios terapijos srityje, kad būtų galima reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į įgūdžių perkeliamumo ES valstybėse narėse svarbą susidarius nepaprastajai padėčiai. Turėtų būti supaprastintos medicinos darbuotojų laikino perkėlimo ir judumo tarp valstybių narių procedūros, taip pat procedūros, pagal kurias tokiomis aplinkybėmis leidžiama samdyti medicinos darbuotojus iš trečiųjų šalių.

8. Tarptautiniai santykiai ir demokratiniai standartai

8.1.

EESRK pažymi, kad pandemija smogė visuomenei ir verslui visame pasaulyje ir sustiprino anksčiau jau didėjusias geopolitines lenktynes.

8.2.

Komitetas pritaria pastangoms stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir didinti Europos galią tarptautinėse institucijose. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad bet koks Europos padėties ir dalyvavimo tarptautinėse organizacijose silpnėjimas suteikia galimybių kitoms, ES nepriklausančioms šalims veikti Europos Sąjungos propaguojamoms vertybėms nepalankiu būdu. Konkrečiai kalbant, turime labai atidžiai išnagrinėti visas kliūtis, trukdančias išlaikyti pagrindines ES vertybes ir išsaugoti bendrosios rinkos laisves.

8.3.

EESRK pabrėžia, kad COVID-19 pandemija dažnai buvo naudojama kaip pasiteisinimas siekiant apriboti teises ir menkinti demokratinius standartus. Vyriausybės taip pat pasinaudojo krize siekdamos savo trumparegiškų politinių interesų. EESRK primygtinai reikalauja, kad reguliavimo sprendimai, būtini pandemijai valdyti ir įveikti, jokiu būdu nedarytų poveikio pagrindinėms teisėms ir demokratinėms vertybėms.

8.4.

EESRK primygtinai pabrėžia, kad būtina atsakingai formuoti įrodymais pagrįstą politiką ir rinkti mokslu pagrįstus faktus, taip pat pirmenybę teikti sveikatos ir gyvybės apsaugos veiksmams. Be to, pandemijos ar kitos krizės metu turime labai puoselėti pagrindines teises ir demokratines vertybes, o ne jas riboti.

8.5.

Kalbant apie laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą, Komitetas dar kartą pabrėžia, jog reikia remti asmenų ir įmonių kelionių protokolų suderinimą, kad visoje Sąjungoje būtų išlaikytas aukštas pasitikėjimo lygis ir vienodos taisyklės, suderintos su bendrosios rinkos principais. Taisyklės visose šalyse turi būti aiškios, praktiškos ir kiek įmanoma vienodesnės.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL C 13, 2016 1 15, p. 48, OL C 14, 2020 1 15, p. 1.

(2) OL C 429, 2020 12 11, p. 251.

(3) OL C 286, 2021 7 16, p. 109.

(4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlis į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą remiantis ad hoc grupės „EESRK indėlis į Europos Komisijos 2022 m. darbo programą“ darbu (OL C 341, 2021 8 24, p. 1).

(5) EUROFOUND (2018 m.), Socialinė sanglauda ir gerovė Europoje, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/122

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų

(COM(2021) 634 final – 2021/0328 (COD))

(2022/C 152/20)

Pagrindinis pranešėjas

Michael MCLOUGHLIN

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 10 21 Europos Parlamentas, 2021 10 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165 straipsnio 4 dalis ir 166 straipsnio 4 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	201 / 0 / 1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas džiaugiasi, kad 2022 m. skelbiami Europos jaunimo metais. Komitetas taip pat labai džiaugiasi, kad Europos jaunimo metai skelbiami atsižvelgiant į Europos socialinių teisių ramstį ir ekonomikos atsigavimo po pandemijos naratyvą.

1.2.

EESRK, remdamasis sėkmingomis EESRK iniciatyvomis, pavyzdžiui, „Tavo Europa, tavo balsas!“ ir jaunimo apskritojo stalo diskusijomis klimato ir tvarumo klausimais, yra pasirengęs atlikti pagrindinį vaidmenį minint Europos jaunimo metus. EESRK turi unikalią galimybę sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti dialogą su jaunimo tinklais.

1.3.

Reikia parengti aiškius Europos jaunimo metų rodiklius ir politikos tikslus. Juose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama ne tik organizuojamai veiklai, bet ir jos poveikiui politikos kryptims bei tarpsektoriniam darbui.

1.4.

EESRK reiškia susirūpinimą dėl to, kad Europos jaunimo metų darbotvarkė atrodo perpildyta ir turinti pernelyg daug prioritetų – Komiteto nuomone, visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų lengviau, jei prioritetai būtų paprasti.

1.5.

Jei Europos jaunimo metų pagrindinį turinį sudaro reklaminė veikla, tai turėtų aiškiai atsispindėti visose komunikacijos priemonėse, ypač skirtose jaunimui.

1.6.

Jaunimo metai turi prisidėti prie ES jaunimo strategijos įgyvendinimo aiškiais planais ir dalyvavimu, visų pirma atsižvelgiant į jaunimo strategijos tarpsektorinį aspektą.

1.7.

Europos jaunimo metais būtina užtikrinti, kad būtų įtrauktos sunkiau pasiekiamos grupės. Siekiant užtikrinti, kad taip ir bus, reikėtų pasitelkti grupės lygmens ir geografinius rodiklius.

1.8.

Kalbant apie biudžetą, EESRK nuomone, reikėtų didesnio užmojo. Atsižvelgiant į kritinę jaunimo padėtį ES, be esamų programų, skirtų nacionalinėms jaunimo taryboms ir jaunimo organizacijoms, reikia papildomų išteklių.

1.9.

EESRK mano, kad iš viso reikia skirti 10 mln. EUR, o koordinavimui nacionaliniu lygmeniu – 2 mln. EUR. Europos jaunimo forumas ir jo nariai taip pat yra labai svarbūs. Šios lėšos gali būti skiriamos per nacionalines jaunimo tarybas.

1.10.

Vietos Europos metų aljansai valstybių narių lygmeniu būtų sveikintini. EESRK nariai taip pat gali atlikti tam tikrą vaidmenį šioje srityje.

1.11.

Taip pat sveikintinas Europos jaunimo metais ir vėliau numatomas darbas išorės santykių srityje ir pasitelkus Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT). Palyginti gerai išplėtota jaunimo politika Europoje gali atlikti svarbų vaidmenį mūsų kaimynystėje ir už jos ribų.

2. Pasiūlymo santrauka

2.1.

ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį paskelbė, kad Komisija siūlys 2022 m. paskelbti Europos jaunimo metais. Pasibaigus svarstymams apie COVID-19 patirtį Europoje, Komisijos pirmininkė atkreipė dėmesį į 2022 m. ir į poreikį atsigauti po pandemijos. Ją įkvėpė jaunų žmonių įsitraukimas į klimato aktyvizmą, solidarumui teikiama reikšmė bei pasiryžimas kovoti dėl geresnės ateities.

2.2.

Šis visų pirma su jaunimu susijęs segmentas buvo vertinamas atsižvelgiant į socialinę rinką ir Europos socialinių teisių ramstį. Kalboje taip pat paminėta nauja Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD iniciatyva ALMA, kurioje daugiausia dėmesio skiriama nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui. Pranešime šis pasiūlymas taip pat buvo siejamas su Konferencija dėl Europos ateities.

„Ir būtent todėl užtikrinsime, kad jaunimas galėtų padėti vadovauti Konferencijos dėl Europos ateities diskusijoms. Jam priklauso ateitis, todėl ir Konferencija turi būti skirta jaunimui. Kaip jau sakėme pradėdami eiti pareigas, Komisija bus pasirengusi imtis tolesnių veiksmų dėl to, dėl ko bus susitarta Konferencijoje.“

Pirmininkės U. von der Leyen pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2021 m. rugsėjo 15 d.

2.3.

Komisija paskelbė savo pasiūlymą spalio 14 d. Pasiūlyme nurodytas Europos jaunimo metų tikslas – „suaktyvinti Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų pastangas pripažinti, remti ir įtraukti jaunimą po pandemijos“. Jame taip pat nurodytos trys priemonės šiam tikslui pasiekti, kaip antai „akcentuoti, kaip žalioji ir skaitmeninė pertvarka suteikia atnaujintą ateities perspektyvą ir galimybių kovoti su neigiamu pandemijos poveikiu jaunimui ir visai visuomenei“, suburti visus jaunus žmones, „kad jie taptų aktyviais ir įsipareigojusiais piliečiais, taip pat pokyčių dalyviais“, ir „skatinti sudaryti galimybes jaunimui“, siekiant remti „jų asmeninį, socialinį ir profesinį tobulėjimą ekologiškesnėje, labiau skaitmenizuotoje ir įtraukesnėje Sąjungoje“.

2.4.

Pasiūlyme nurodomos kelios susijusios politikos sritys ir finansavimo programos, kuriomis gali būti remiami Europos jaunimo metai. Šios priemonės apima sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą; programą „Erasmus+“; Europos solidarumo korpusą; iniciatyvą ALMA (Siekti, mokytis, išmokti, pasiekti); Europos jaunimo strategiją; Europos jaunimo tikslus; Europos švietimo erdvę; Europos klimato paktą; atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą; iniciatyvą „HealthyLifestyle4all“; Europos įgūdžių darbotvarkę; „Europos socialinį fondą +“; programą „Kūrybiška Europa“; programą „Europos horizontas“; Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programą; Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą; Teisingumo programą; Europos regioninės plėtros fondą; Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą; ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai.

2.5.

Numatoma, kad tie fondai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama jaunimo sričiai, pavyzdžiui, programa „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpusas, daugiausia prisidės prie paramos Jaunimo metų veiklai. Šie du fondai taip pat švęs atitinkamai savo 35-erių ir penkerių metų sukaktis. Valstybių narių prašoma paskirti nacionalinį koordinatorių, atsakingą už jų dalyvavimo Europos jaunimo metais organizavimą, o Komisija pasirūpins koordinavimu ES lygmeniu.

2.6.

Pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto 3 straipsnyje nustatytos septynios galimos Metų veiklos rūšys, įskaitant konferencijas, renginius ir iniciatyvas, skirtas jaunimo dalyvavimui skatinti. Ši veikla suteikia jaunimui galimybę pasiekti politikos formuotojus, semtis idėjų naudojant dalyvaujamuosius metodus, pasitelkus informavimo, švietimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas, kurti erdvę mainams, kad iššūkiai virstų galimybėmis verslumo dvasia, vykdyti jaunimo padėties ES tyrimus ir mokslinius tyrimus ir skatinti programas, finansavimo galimybes, projektus, veiksmus ir jaunimui aktualius tinklus, be kita ko, per socialinę žiniasklaidą ir interneto bendruomenes.

2.7.

Spalio mėn. Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD pradėjo apklausą dėl jaunimui skirtų Europos jaunimo metų. Taip pat paskirti nacionaliniai koordinatoriai.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Pasiūlyme teisingai pabrėžiamas didžiulis COVID-19 poveikis jaunimui – į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį. Juo nesiekiama vieną grupę nuteikti prieš kitą, o tik užtikrinti, kad žmonės suprastų, jog poveikis jaunimui gali būti ilgalaikis ir kad sprendimus priimantys asmenys yra už tai atsakingi.

3.2.

Pasiūlyme numatyta labai daug įsipareigojimų, nuorodų į kitas iniciatyvas, biudžetus ir politikos sritis. Daugeliu atžvilgiu tai yra sveikintina. Tai taip pat atspindi tarpsektorinį politikos srities ir ES jaunimo strategijos pobūdį. Tačiau pasiūlyme taip pat svarbus aiškumas ir susitelkimas ties tuo, kas svarbiausia. Kartais mažiau yra geriau ir gali kilti baimė, kad ilgas politikos sričių sąrašas ir bendra atsakomybė gali trukdyti sutelkti dėmesį į išdavas, atsakomybę ir rezultatus.

3.3.

Iš pasiūlymo matyti, kad Jaunimo metai visų pirma yra susiję su reklamine veikla ir renginiais. Į tai reikėtų atsižvelgti. Nors galima numatyti, kad tai turės įtakos politikai arba išryškins politinio indėlio galimybes, pasiūlyme nėra jokių politinių įsipareigojimų.

3.4.

Pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad bet koks didelis iniciatyvų finansavimas iš tikrųjų bus teikiamas iš esamų šaltinių, o programai „Erasmus+“ bus skiriamas didžiausias dėmesys. Jei taip ir yra, svarbu dar kartą tai aiškiai pasakyti. Be to, jei programos „Erasmus+“ nacionalinės agentūros pirmenybę teiks su Jaunimo metais susijusiai veiklai, joms reikės aiškumo, paramos ir krypties. Naujos programos „Erasmus+“ jaunimo dalyvavimo iniciatyvos galbūt yra gerai pritaikytos tokiai veiklai, tačiau paraiškų teikėjams valstybėse narėse vis tiek reikės tinkamo pasirengimo ir informacijos. Be to, visa reklaminė medžiaga ir kita veikla turi aiškiai rodyti, kad Jaunimo metai daugiausia finansuojami esamais ištekliais. Toks sąžiningumas yra labai svarbus dirbant su jaunimu.

3.5.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad atitinkamoms veikloms būtų visiškai prieinamos ir kitos kitų generalinių direktoratų finansavimo eilutės, ir kad šie biudžeto subjektai apie tai skelbtų ir tai pabrėžtų. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tarpsektorinį jaunimo klausimo pobūdį ir į tai, kad ES jaunimo strategijoje pabrėžiama šio klausimo svarba. Žinoma, tai taip pat padėtų sutelkti daugiau išteklių veiklai, prijungti kitas politikos sritis ir pasiekti naujas jaunimo grupes, o galbūt ir sunkiau pasiekiamas grupes.

3.6.

Koordinavimo veikla turės didelės įtakos Europos metų sėkmei. Šioje srityje būtinas aktyvesnis pilietinės visuomenės dalyvavimas ir aktyvesnis jaunimo organizacijų vaidmuo nacionaliniu, vietos ir Europos lygmeniu. Nacionalinės jaunimo tarybos ir kitos pagrindinės jaunimo organizacijos turėtų būti lygiavertės nacionalinių koordinatorių grupės partnerės, dalyvaujančios bendrai kuriant ir įgyvendinant Europos metus, ir turėtų būti remiamos vykdydamos šią funkciją. Europos jaunimo forumo vaidmuo taip pat turėtų būti pripažintas pagrindiniu partneriu suinteresuotųjų subjektų grupėje.

3.7.

Europos jaunimo strategija yra pagrindinis ES politinis įsipareigojimas jaunimo reikalų srityje. Tai taip pat yra svarbus ir sveikintinas įsipareigojimas jaunimo, kaip politinio klausimo, tarpsektoriniam aspektui. Tai ypač svarbu siekiant pažangos įvairiose jaunimui skirtos politikos srityse, pavyzdžiui, užimtumo, aplinkos, švietimo ir mokymo. Taigi labai svarbu, kad Jaunimo metai glaudžiai sietųsi su ES jaunimo strategija, ypač su tarpsektoriniu jaunimo politikos aspektu. Pasiūlyme tai aiškiai nurodyta, tačiau taip pat svarbu, kad visi sektoriai prisidėtų ir įneštų savo indėlį vykdant stebėseną ir priežiūrą.

3.8.

Siekiant užtikrinti, kad būtų kuo aktyviau mezgami ryšiai su sunkiausiai pasiekiamomis grupėmis, turi būti tęsiamas darbas visose jaunimo politikos srityse, taip pat susijusiose įvairius sektorius apimančiose srityse. Tai reikėtų įtraukti į Metų stebėsenos veiklą ir galbūt rasti būdų, kaip teikti pirmenybę tam tikroms grupėms ar net nepalankioje padėtyje esančioms vietovėms, siekiant užtikrinti, kad su jomis susijusi veikla būtų organizuojama pakankamai aktyviai. Čia sveikintina ir nuoroda į iniciatyvą ALMA, taip pat dėmesys nesimokančiam, nedirbančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, nors apie tai vis dar trūksta informacijos.

3.9.

Dėmesys veiklai ir renginiams turi būti siejamas su rezultatais. Šiuo tikslu reikės pasitelkti ne tik veiklos, bet ir kitus rodiklius. Jei siekiama, kad jaunimo balsas būtų išgirstas, tai turi atsispindėti rodikliuose. Kadangi pasiūlyme dažnai vartojamos sąvokos „garbė, parama ir dalyvavimas“, jos gali tapti geru rodiklių pagrindu. Svarbiausia yra tai, kad jos apima ne tik veiklos ir renginių apimtį, bet ir jų rezultatus.

3.10.

Jaunimo metų planai daugeliu atžvilgiu priklausys nuo veiksmų nacionaliniu lygmeniu, tačiau nacionalinėms valdžios institucijoms buvo skirta labai mažai laiko. Be to, likus tiek mažai laiko, kils problemų dėl finansavimo, neišvengiamai įtemptos nacionalinių valdžios institucijų darbotvarkės, taip pat dėl didelių jaunimo politikos skirtumų, kaip savo darbe pažymėjo Švietimo ir kultūros GD. Visi šie veiksniai kels sunkumų įgyvendinant Jaunimo metus.

3.11.

Apskritai pasiūlyme numatytas 8 mln. EUR biudžetas yra labai mažas, net jeigu jis skirtas tik ES lygmens veiklai. Nacionalinei veiklai ir (arba) Europos jaunimo metų koordinavimui reikia skirti tam tikrų išteklių, kad būtų pasiektas koks nors poveikis ir skatinamas didžiausias įsitraukimas bei dalyvavimas. EESRK mano, kad iš viso reikia skirti 10 mln. EUR, iš jų koordinavimui nacionaliniu lygmeniu – 2 mln. EUR.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Pasiūlymas 2022 m. paskelbti Jaunimo metais buvo parengtas žaibišku greičiu. Mūsų nuomone, tokius pasiūlymus, nors jie ir labai laukiami, šitaip rengti nėra optimalu. Apie Europos solidarumo korpuso sukūrimą 2016 m. buvo paskelbta panašiu pranešimu apie Sąjungos padėtį. Dėl to kyla pavojus, kad svarbios su jaunimu susijusios iniciatyvos bus labiau susijusios su aukšto lygio politiniais pranešimais, o ne su ilgalaikiu sistemingu rengimu. Toks žingsnis galėtų padidinti jaunimo cinizmą. Be to, toks skubotumas taip pat kenkia teisėkūros procesui.

4.2.

Nors pasiūlymas yra oficialus dokumentas, dalis jo kalbos yra ganėtinai sudėtinga ir nutolusi nuo paprastos anglų kalbos, kurią norėtume girdėti bendraudami su jaunimu ar apskritai su visuomene.

4.3.

Komisija turi užtikrinti, kad, prireikus, jaunimas ir jaunimo organizacijos dalyvaus vykdant Jaunimo metų stebėseną ir priežiūrą valstybių narių ir subregioniniu lygmeniu. Žinome, kad jaunimo politika yra nevienoda ir su ja susiję klausimai valstybėse narėse vis dar sprendžiami skirtingai, todėl labai svarbu, kad Komisija tai užtikrintų.

4.4.

Nuostatos dėl Europos jaunimo tikslų yra labai sveikintinos ir jose nurodomos labai konkrečios, jaunimo dalyvavimu grindžiamos sritys. Jos taip pat puikiai iliustruoja tarpsektorinį jaunimo poreikių ir siekių pobūdį.

4.5.

Nuostatos dėl skaitmeninių klausimų yra sveikintinos, ypač dėl to, kad populiarus požiūris į jaunimą kaip skaitmeninių technologijų epochos kartą iš tiesų yra ganėtinai supaprastintas. Ypač COVID-19 metu tapo aišku, kad ne visi turi tokių gebėjimų, konkrečiai kalbant, jaunuolių, kurie naudojasi turiniu per savo telefonus, įgūdžiai labai skiriasi nuo įgūdžių ir kompetencijų, kurių reikia mokymuisi internetu. Daugelis šių gebėjimų yra ne technologiniai, o socialiniai, todėl EESRK nuomonėje „Mišrusis mokymasis“ (1) įspėjama, kad nebūtų pernelyg pasikliaujama prie ekrano praleidžiamu laiku ir veikla internete. Tarp jaunimo ir dirbant su jaunimu yra įsigalėjusios tvirtos laisvalaikio užsiėmimų lauke ir aplinkosauginės veiklos tradicijos, kurias reikia puoselėti ir skatinti.

4.6.

Jaunimo veiksmų planas, susijęs su Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone ir išorės veiksmais, iš tiesų suteikia vertingą galimybę jaunimo dalyvavimui ir yra sveikintinas. EESRK laukia Komisijos narės J. Urpilainen pasiūlymo šiuo klausimu. Labai svarbu užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų dalyvavimą tokiame veiksmų plane. Europos darbo su jaunimu modelis pasauliui gali daugeliu atžvilgiu atrodyti vertas dėmesio ir turėtų būti labiau matomas mūsų išorės santykiuose.

4.7.

Judumas visada yra svarbus jaunimo politikos aspektas ir labai svarbi programos „Erasmus+“ dalis. Natūralu, kad tai bus svarbi Jaunimo metų pasiūlymo dalis. Tačiau visada turime suvokti, kad jaunimas judumą kartais gali vertinti neigiamai, ypač kai šis yra nesavanoriškas arba priverstinis, kaip vis dar gali nutikti skurdesniuose regionuose arba vietovėse, kenčiančiose nuo „protų nutekėjimo“.

4.8.

Be abejo, labai sveikintina mintis apie veiklą, kuria „konkrečiai siekiama stiprinti jaunimo balsą Europos lygmeniu“, ir visos institucijos turi labiau atsižvelgti į jaunimo balsą savo politikos pasiūlymuose. Be to, tai galėtų būti visa apimantis Europos jaunimo metų tikslas ar uždavinys.

4.9.

Nors nuostatos dėl įgyvendinimo yra teigiamos, būtų naudinga į jas įtraukti aiškesnius rodiklius, visų pirma susijusius su poveikiu politikai ir programoms po Jaunimo metų ir su tarpsektoriniais nuostatų aspektais.

4.10.

Europos darbo su jaunimu darbotvarkės nuostatos yra teigiamos ir sveikintinos, tačiau jos taip pat papildo pasiūlyme, ypač su teisėkūra susijusiame tekste, jau nurodytas iniciatyvas ir politikos prioritetus. Tačiau nepaisant tarpsektorinio darbo poreikio, gali kilti susirūpinimas dėl pernelyg didelio darbo krūvio, kai yra tiek daug politikos sričių ir prioritetų.

4.11.

Su teisėkūra susijusio teksto 3 straipsnyje pateikiama gera numatytų priemonių santrauka ir dar kartą paaiškinama, kokie bus Europos metai. Finansinėje ataskaitoje Europos metai laikomi „informuotumo didinimo priemone“ ir šis aspektas dar kartą pabrėžiamas.

4.12.

Iš finansinių lentelių matyti, kad tikimasi, jog „Erasmus+“ bus svarbiausias bet kokios veiklos finansuotojas. Pasiūlymuose taip pat numatoma ES lygmens parama delegacijų darbuotojams ir ištekliams bei rangovams, o ne jaunimui ar jaunimo organizacijoms. Taip pat atrodo neaišku, kiek lėšų galiausiai gali būti skirta pagal programą „Erasmus+“.

5. Europos metų bendras vertinimas

5.1.

Galbūt atėjo laikas Komisijai ir kitoms ES institucijoms įvertinti „… metų“ koncepciją. Pasiūlyme kalbama apie ankstesnius teminius metus, pavyzdžiui, Vystomojo bendradarbiavimo metus ir Pilietybės metus. Teminiai metai vis skelbiami, todėl patartina užtikrinti tam tikrą jų paskirties ir tikslų nuoseklumą.

5.2.

Komiteto nuomonėje dėl Europos piliečių metų (2) padaryta išvada, kad rengiant šiuos teminius metus būtinas glaudus dialogas su pilietine visuomene ir kad reikia skirti daugiau lėšų nei buvo pasiūlyta. EESRK norėjo, kad planavimo ir įgyvendinimo procesas vyktų kuo atviriau ir kad kiekvienu lygmeniu ir kiekviename etape jame dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, visų pirma Regionų komitetas, pats EESRK, pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, įskaitant ir socialinius partnerius, taip pat vietos ir nacionaliniai administraciniai organai.

5.3.

Komitetas taip pat ragino užtikrinti skaidrų ir veiksmingą 2013 m. Europos metų eigos koordinavimą visais lygmenimis ir su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, maksimaliai išnaudojant valdymo komitetų potencialą ir kuriant veiksmingus keitimosi patirtimi nacionaliniu mastu mechanizmus.

5.4.

Kalbėdamas apie Europos vystomojo bendradarbiavimo metus, Komitetas teigė, kad labai svarbu vengti švaistyti lėšas brangiai kainuojančioms viešųjų ryšių agentūrų vykdomoms kampanijoms arba kad tokių paslaugų pirkimas būtų sumažintas iki absoliutaus minimumo. Taip pat buvo pabrėžiamas decentralizuoto požiūrio poreikis. Buvo manoma, kad valstybėse narėse suburtos darbo grupės turėtų sukurti nacionalinį tos šalies padėtį geriausiai atspindintį teminių metų moto, šūkį arba kvietimą. Darbo grupės savo darbą turėtų tęsti ir pasibaigus teminiams metams; šią veiklą reikėtų ir toliau remti. Pagrindinį vaidmenį darbo grupėse turi atlikti organizuota pilietinė visuomenė (3).

5.5.

Komitetas ragino parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones siekiant užtikrinti įvairių teminių metų sąsają ir siekti, kad renginių rezultatai būtų ilgalaikiai. Komitetas taip pat nurodė, kad būtina ne tik vykdyti informavimo kampanijas, bet ir imtis praktinių ir konkrečių veiksmų, kuriuos parengtų sprendimus priimantys ir su visuomene bendradarbiaujantys asmenys, taip pat parengti tolesnių veiksmų ataskaitą. Komitetas pritarė lėšų paskirstymui per Komisijos atstovybes valstybėse narėse (4).

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) SOC/701 – Mišrusis mokymasis (OL C 105, 2022 3 4, p. 128).

(2) OL C 181, 2012 6 21, p. 137.

(3) OL C 170, 2014 6 5, p. 98.

(4) OL C 181, 2012 6 21, p. 137.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/127

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652

(COM(2021) 557 final – 2021/0218 (COD))

(2022/C 152/21)

Pranešėjas	Christophe QUAREZ
Bendrapranešėjis	Lutz RIBBE

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Europos Sąjungos Taryba, 2021 9 22
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnis, 194 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	191 / 2 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina tikslinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didinimą ir tai, kad šių tikslų siekiama pramonės, transporto ir būsto sektoriuose. Tikimasi, kad atsinaujinančiosios energijos politika darys teigiamą poveikį trijose srityse: klimato kaitos švelninimo, energetinio saugumo ir ekonominės plėtros (darbo vietų kūrimo), tačiau tam taip pat reikia teisinio tikrumo, kurį mažina tai, kad peržiūra atliekama vos po dviejų savaičių nuo perkėlimo į nacionalinę teisę termino. Tačiau EESRK pabrėžia, kad net platesnio užmojo tikslas tikriausiai neatitinka Paryžiaus klimato susitarimo tikslų, jau nekalbant apie JT bendrosios klimato kaitos konvencijos nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią pavojingam antropogeniniam poveikiui klimato sistemai. Pasaulyje kylant temperatūrai, šis pavojingas poveikis jau dabar yra akivaizdus.

1.2.

EESRK atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti taikomų reglamentų, peržiūrėtų pagal „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį“, sinergiją su siūlomomis naujosiomis priemonėmis, kaip antai Socialiniu klimato fondu ar pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu.

1.3.

EESRK mano, kad energijos gamybos šaltiniams būtina užtikrinti vienodas sąlygas, todėl reikia nustoti teikti iškastinio kuro subsidijas, kurios vis dar didinamos (1).

1.4.

EESRK primena, kad ES energetikos politika turi būti orientuojama į piliečius, ypač jaunimą, todėl apgailestauja dėl nepakankamų Komisijos užmojų skatinant ir plėtojant individualų ir bendruomeninį prosumerizmą, priešingai nei numatyta komunikate dėl energetikos sąjungos.

1.5.

EESRK iš esmės pritaria pasiūlyme apibrėžtiems atsakingos miškininkystės principams ir siūlo pirmenybę teikti miškininkystės šalutinių produktų ir perdirbtos medienos produktų naudojimui bioenergijai gaminti. Jis taip pat ragina iš naujo įvertinti paramą bioenergijos gamykloms, kad biodegalai būtų nukreipti į transportą, ypač tais atvejais, kai elektrifikacija kelia problemų ar kai tai būtų alternatyva, kuria būtų galima lengvai pasinaudoti už priimtiną kainą, kaip išsamiau išdėstyta 4.9 ir 4.20 punktuose.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad nėra aiškios strategijos, kaip plėtoti sausumos vėjo elektrinių parką ir fotovoltines technologijas, kaip numatyta Komisijos neseniai parengtojo jūros vėjo elektrinių parko strategijoje. Decentralizacijos ir veiksmingo energetikos bendruomenės skatinimo strategija padėtų stiprinti regionines vertės grandines ir padidinti visuomenės pritarimą energetikos pertvarkai. Priešingu atveju už atsainų elgesį keletą pastarųjų dešimtmečių Europa rizikuoja mokėti didelę (socialinę ir ekonominę) kainą. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į didesnę būtinybę:

—	reguliariai vykdyti didėjančio energijos poreikio prognozavimą pagal sritis ir rūšis, taip pat vertinti energijos rūšių pokyčius,

—	vykdyti būsimos energetikos sistemos struktūros koncepcinį planavimą.

1.7.

EESRK ragina Europos Parlamentą ir Komisiją atnaujinti diskusijas dėl privalomų nacionalinių tikslų nustatymo.

2. Įžanga

2.1.

Pasiūlymas peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (toliau – direktyva), dėl kurio rengiama ši nuomonė, paskelbtas 2021 m. liepos 14 d. Jis neatsiejamas nuo Komisijos „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio“, kuriuo siekiama iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip sudaryti sąlygas Europos Sąjungai iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kaip numatyta Europos klimato teisės akte.

2.2.

2021 m. rugpjūčio mėn. paskelbtoje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos vertinimo komisijos (IPCC) 2019 m. vertinimo ataskaitoje nustatyta CO2 koncentracija buvo pati didžiausia per pastaruosius mažiausiai 2 milijonus metų. EESRK taip pat pabrėžia, kad poveikio klimatui neutralizavimas yra pagrindinė sąlyga norint apriboti atšilimą 1,5–2 oC. 2021 m. lapkričio mėn. Glazge vyksianti COP 26 bus proga įvertinti šioje srityje šalių pasiektą pažangą nuo 2015 m. Paryžiaus susitarimo pasirašymo ir padidinti užmojus klimato srityje. Kaip neseniai pabrėžė Tarptautinė energetikos agentūra, siekiant poveikio klimatui neutralumo reikia pertvarkyti pasaulio ekonomiką, kurioje šiuo metu dominuoja iškastinis kuras, įdiegiant modelį, kuriame pagrindiniu energijos šaltiniu taptų atsinaujinantieji energijos ištekliai (2). Būtent tokiomis aplinkybėmis vyksta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra.

3. Bendrosios pastabos dėl pasiūlymo dėl direktyvos

3.1.

Siekiant, kad ES taptų pasaulio lydere naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, 2018 m. (3) direktyva buvo labai reikalingai išdėstyta nauja redakcija. EESRK apgailestauja, kad trūksta reguliavimo stabilumo, nes siūlomi pakeitimai teikiami tais pačiais klausimais, dėl kurių jau buvo pateikti direktyvos pakeitimai iš karto po perkėlimo į nacionalinę teisę termino, t. y. 2021 m. birželio 30 d. Vis dėlto EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui persvarstyti direktyvą atsižvelgiant į naujus Europos klimato teisės akte nustatytus CO2 mažinimo tikslus ir pasinaudojant šia galimybe ją supaprastinti ir pašalinti jos trūkumus. EESRK pabrėžia, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas neturi tapti pernelyg sudėtingas. Tikrai reikėjo nustatyti privalomą tikslą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 40 % visos energijos, taip pat integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją tokiuose sektoriuose kaip pastatai, pramonė ar transportas. Vis dėlto EESRK išskiria tris veiksmų prioritetus, kuriems reikia teikti daugiau dėmesio ir kurie peržiūros projekte aptarti tik iš dalies.

a)	Reikia geriau įtraukti visuomenę ir vartotojus

3.2.

Nepaisant didelių Europos piliečių lūkesčių, vis dar nepakanka išteklių, kuriuos ES siūlo skirti vartotojų dalyvavimui skatinti, nes prosumerizmas direktyvoje vis dar nėra aiškiai apibrėžtas. Europos Komisija turėtų pasiūlyti stebėsenos mechanizmą, kuris padėtų valstybėms narėms įgyvendinti priimtas taisykles ir taip sudarytų sąlygas prosumerizmui klestėti. Politinius sprendimus priimantiems asmenims reikėtų pateikti geriausios praktikos pavyzdžių. Prosumerizmas turi tapti funkcionalus:

—	oficialiai įtvirtinant būdą, kaip piliečiai gali tapti gaminančiais vartotojais,

—	pašalinant esamas kliūtis, pavyzdžiui, pernelyg didelį biurokratizmą,

—	teikiant finansavimą per savivaldybes, kad piliečiai nebūtų priklausomi nuo pramonės subjektų.

Labai svarbu pašalinti biurokratines kliūtis ir užtikrinti, kad finansavimas pasiektų numatytą visuomenės grupę (pvz., jaunimo vadovaujamas visuomenines organizacijas ir jaunimo vadovaujamas vietos organizacijas), aiškiau išdėstant pareigas, kurios ateityje gali tekti gaminantiems vartotojams. Šiuo atveju pirmenybė turi būti teikiama teisiniam stabilumui, nes vartotojams turi būti užtikrinta galimybė gauti finansinę ir praktinę paramą, kad jie būtų skatinami imtis veiksmų ir tapti gaminančiais vartotojais. EESRK nuomone, kai aptariama teisėkūros priemonė bus peržiūrėta, ji neturėtų būti atnaujinama iki 2030 m. siekiant užtikrinti teisinį stabilumą, kuris reikalingas visiems šio sektoriaus suinteresuotiesiems subjektams plačiąja prasme, kaip nurodoma 3.1 punkte.

3.3.

Nors teisinga labiau stengtis dinamiškai naudoti jūros vėją, kaip numatyta atitinkamoje strategijoje, būsimoje ES energetikos sistemoje kur kas svarbesnį vaidmenį turi atlikti sausumos vėjo ir fotovoltinės elektrinės. EESRK kyla klausimų dėl trūkstamo visapusiško požiūrio, todėl jis ragina Komisiją priimti regioninės decentralizavimo politikos strategiją. Prosumerizmas negali klestėti be regionų ir vietos lygmens paramos, o jai teikti reikalingos ne tik techninės bei finansinės priemonės, bet ir teritorijos ypatumų išmanymas, padedantis sutaupyti daug laiko. Šiam lygmeniui būdingas artimumas piliečiams ir vietos subjektams pateisina papildomų galių suteikimą jam, siekiant direktyvoje nustatytų tikslų. Galiausiai įgyvendinant šią strategiją reikės apsvarstyti atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybai ir tinkamam naudojimui reikalingų ypatingos svarbos išteklių ir medžiagų valdymą (gavybą, perdirbimą ir t. t.). Priklausomybė nuo iškastinio kuro neturi virsti priklausomybe nuo ypatingos svarbos medžiagų.

b)	Geriau panaudoti sinergiją

3.4.

Kadangi nuo ankstesnio išdėstymo nauja redakcija praėjo dar nedaug laiko, priimtos naujosios nuostatos dar neatskleidė viso savo poveikio. Taigi, EESRK požiūriu, ši peržiūra turi padėti įgyvendinti du tikslus.

3.5.

Dabartinėje padėtyje, vadovaudamasi ES 2020 m. atskaitos scenarijumi, energijos vartojimo srityje Sąjunga turėtų šiek tiek daugiau nei 1 % viršyti dabartinį tikslą naudoti 32 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Atliekant peržiūrą visų pirma reikėtų padidinti šiuo metu nustatytus tikslus ir kartu įtraukti naujus tikslus, kad visame žemyne atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimas išaugtų ne mažiau kaip 7 %.

3.6.

Antra, atliekant peržiūrą pagal „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį“ reikia sustiprinti esamą šių taisyklių ir direktyvos sinergiją. Be to, ši logika turi būti taikoma Europos Komisijos siūlomoms naujoms priemonėms, kaip antai Socialiniam klimato fondui ar pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui. Taigi įgyvendinant direktyvą gauta nauda gali būti visapusiška tik tuo atveju, jeigu naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius kartu bus įdiegta dalies importuojamo CO2 apskaita. Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo įdiegimas tam tikruose sektoriuose turi tapti proga sudaryti vienodas sąlygas ir šį klausimą reikia spręsti Europos mastu. Tai, kad 25 straipsnyje nustatytas tikslas, kad atsinaujinančioji energija sudarytų bent 14 % transporto sektoriuje sunaudojamo galutinio energijos kiekio, pakeičiamas privalomu tikslu iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą 13 %, yra tinkamo sinergijos panaudojimo pavyzdys. Tai padės nuosekliau derinti veiksmus su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra ir CO2 standartų reglamentavimu. Vis dėlto, remiantis Komisijos energetikos sistemos integravimo strategija (4), pirmenybė turėtų būti teikiama transporto sektoriaus elektrifikavimui, kai tai įmanoma ekonominiu ir technologiniu požiūriu. Galiausiai šis pasiūlymas dėl peržiūros pateiktas rengiantis peržiūrėti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, todėl tai turi būti proga parodyti didelį ryžtą imtis tolesnių veiksmų, susijusių su „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkiniu“, kuriuos numatyta pristatyti 2021 m. gruodžio 14 d.

c)	Ekonomikos atsigavimas turi tapti akstinu aktyviai naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją

3.7.

Kadangi elektros energijos paklausa beveik pasiekė prieškrizinį lygį, atsigaunant ekonomikai buvo nustatytas jos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių šuolis iškastinio kuro naudojimo sąskaita (5). Kad šis aplinkybių sutapimas ateityje pavirstų tikra tendencija, būtina sukurti teisingas energijos gamybos išteklių konkurencijos sąlygas. Dėl to, visų pirma, reikia kuo skubiau panaikinti subsidijas iškastinio kuro naudojimui, kurioms 2018 m. visoje Europoje (6) skirta apie 50 mlrd. EUR (turint omenyje, kad į šį įvertį neįtraukta „netiesioginė“ subsidijų dalis).

3.8.

Deleguotasis taksonomijos reglamentas dėl klimato kaitos švelninimo, jei jam pritars Taryba ir Parlamentas, gali nukreipti būsimas investicijas į tvarų turtą, kuriam priskiriama atsinaujinančiųjų išteklių energija. Tiktai pašalinus energijos išteklių konkurencijos iškraipymus atsinaujinantieji energijos ištekliai galės laisvai konkuruoti rinkoje. Laukdamas, kol tai įvyks, EESRK palankiai vertina Komisijos požiūrį, padedantį išvengti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo atsilikimo.

4. Konkrečios pastabos dėl direktyvos teksto

a)	Siūlomų tikslų privalomumas ar neprivalomumas

4.1.

EESRK dar kartą kritiškai vertina (7) tai, kad, skirtingai nei buvo 2009 m., pasiūlyme dėl direktyvos peržiūros nenustatyti privalomi nacionaliniai tikslai. Nors Europos Sąjunga pasiekė tikslą, kad 2020 m. atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų 20 % visų išteklių, tam tikroms valstybėms narėms nepavyko įgyvendinti savo siekių, o kitoms vos pavyko tai padaryti (8), be kita ko, pasinaudojant su sveikatos krize susijusiomis ypatingomis sąlygomis, dėl kurių tam tikra nacionalinės ekonomikos dalis buvo sustabdyta. Šis pavyzdys rodo, kad dabartinis valdymo modelis, kai valstybės narės gali būti tiktai „skatinamos“ įgyvendinti nacionalinius tikslus, yra silpnas. EESRK ragina Ministrų Tarybą, Europos Parlamentą ir Europos Komisiją atnaujinti diskusiją dėl privalomų nacionalinių tikslų, tinkamo energijos valdymo ir (arba) bent jau didesnio baudžiamojo poveikio priemonių nustatymo įsipareigojimų nevykdančioms valstybėms narėms siekiant užtikrinti tinkamą nacionalinio lygmens įsipareigojimų vykdymą. Šiuo požiūriu direktyvoje pasiektos savanoriškumu grindžiamų veiksmų galimybių ribos. Nors daugelis valstybių narių viršijo savo 2020 m. prognozuotus rezultatus, aiškėja pavojinga tendencija lygiuotis į prasčiausius rezultatus, dėl kurios tam tikrų valstybių valios nebuvimas ir pasekmių nenumatymas gali atgrasyti pažangiausias valstybes.

4.2.

Naujasis privalomas tikslas 2030 m. naudoti 40 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos (o ne 32 %, kaip anksčiau) nustatytas visos energijos, o ne vien elektros energijos vartojimo sričiai. EESRK teigiamai vertina tai, kad Komisija, siekdama iki 2030 m. įgyvendinti naująjį tikslą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 55 %, klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane pasiūlė plačiausių užmojų tikslo intervalą (38–40 %). Tai rodo, kad ES vykdomoji valdžia siekia paspartinti žaliųjų technologijų diegimą. Vis dėlto šis atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies didėjimas valstybių narių elektros energijos rūšių derinyje sukels pasekmių energijos ir elektros vartojimui (9), nes iki 2050 m. suvartojamos energijos dalis turėtų sumažėti. Svarbu atnaujinti 2050 m. scenarijus atsižvelgiant į naujus tikslus, be kita ko, pažymint, kokį vaidmenį galėtų atlikti elektros energijos kaupimas, kurį reikės vystyti sparčiau nei buvo numatyta, arba tausus energijos vartojimas, kurio tam tikros apraiškos išryškėjo sveikatos krizės metu.

4.3.

Vis dėlto kai kurioms valstybėms narėms tai yra naujas labai plačių užmojų tikslas. Nors daugeliui valstybių narių mažinti pastatų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro sekasi sunkiai, EESRK remia pasiūlyme išreikštą požiūrį, kad reikia didinti konkrečių sektorių pastangas, pavyzdžiui, pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją šildymo ir aušinimo sektoriuje. Tikrai skubiai reikėjo nustatyti naujajame 15a straipsnyje nurodytą konkretų tikslą, kad pastatuose būtų naudojama 49 % atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Tačiau EESRK kyla klausimų dėl neprivalomo šio tikslo pobūdžio. Norinti įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, pastatų sektoriuje iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekis turės sumažėti 60 %, o iki 2040 m. jo poveikis klimatui turi tapti neutralus. Nors įgyvendinant šį tikslą daugeliui valstybių narių gali iškilti sunkumų, EESRK pabrėžia, kad svarbu nuo 2025 m. naudotis Socialinio klimato fondo teikiamu finansavimu. Šis finansavimas turėtų padėti paspartinti viešųjų ir privačių pastatų renovaciją ir užkirsti kelią energijos nepritekliui, nes šis reiškinys stiprėja ir šiandien jį patiria daugiau kaip 30 mln. europiečių. Vis dėlto, tiek kalbant apie Socialinio klimato fondo teikiamą finansavimą, tiek apskritai apie kitas paramos priemones, turėtų būti sukurtas atsekimo mechanizmas, kuris padėtų įsitikinti, kad minėtas kovos su klimato kaita finansavimas buvo paskirstytas teisingai. Jei šios lėšos bus įtrauktos į nacionalinius biudžetus, bus neįmanoma veiksmingai kontroliuoti paskirtų išteklių panaudojimo. Be to, šios lėšos negali būti naudojamos tik didelio masto projektams įgyvendinti – jos taip pat turi atitekti mažesnės apimties projektams, kuriuos vykdant pagaminamais MWh ir išmetamu CO2 kiekiu matuojama nauda būna mažesnė, bet poveikis ES piliečiams – toks pat ar net reikšmingesnis. EESRK ragina kaip galima dažniau suderinti paramos skyrimo įvairiose valstybėse kriterijus, taikomus tai paramos daliai, kuria siekiama, kad piliečiai aktyviai įsitrauktų į galimą tarpvalstybinį bendradarbiavimą.

4.4.

EESRK nori priminti, kad nors klimato srityje vienas po kito priimti ES planai buvo visų pirma skirti pramonės sektoriui, šiuo metu šio sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas vyksta pernelyg vangiai. Pramonėje išmetamiems teršalams taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Tačiau dėl pernelyg lanksčios leidimų suteikimo sistemos daugiau kaip 90 % pramonės taršos atitinkamoms įmonėms visiškai nieko nekainuoja, todėl šiame sektoriuje teršalų kiekis 2012–2018 m. laikotarpiu sumažėjo vos 1 %. Taigi EESRK ragina nustatyti privalomą 1,1 % tikslą, kad pramonė turėtų prievolę kasmet panaudoti daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Orientacinis tikslas gali būti vertinamas kaip pramonininkų rankų atrišimas ir gali stabdyti ES užmojų klimato srityje įgyvendinimą.

4.5.

EESRK teigiamai vertina tai, kad tikslas pradėti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją šildymui ir aušinimui taps privalomu. Tačiau EESRK nori pabrėžti, kad pradžioje direktyvoje numatytas šio tikslo rodiklis buvo 1,3 %, o naujasis siekia tik 1,1 %. Sprendžiant iš poveikio vertinimo, pridedamo prie peržiūros projekto, beveik pusės valstybių narių pažangos trajektorija neatitinka pradinio tikslo. Kad valstybės narės galėtų pasiekti šį tikslą, EESRK manymu, dalis Socialiniam klimato fondui skiriamų pajamų galėtų būti pirmenybės tvarka skirta šildymo ir aušinimo sistemų, kuriose daugiausia naudojamas iškastinis kuras, pakeitimui. EESRK mano, kad šioje direktyvoje turėtų būti nustatytas tikslas padidinti ar bent jau išlaikyti ankstesnės peržiūros metu apibrėžtus užmojus, ir ragina visus veiklos vykdytojus apmąstyti, kokios priemonės būtų geriausios to siekiant.

4.6.

Siekiant neutralaus poveikio klimatui 2050 m., energetikos sistema jau 2045 m. turi tapti nepriklausoma nuo iškastinio kuro. Jeigu 2030 m. bendra suvartojama atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis pasieks 40 %, per likusį 15 metų laikotarpį (nuo 2030 m. iki 2045 m.) liks įgyvendinti mažesniąją dekarbonizacijos proceso dalį. Taigi dėl ekstremaliosios klimato padėties reikia pragmatiškiau plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, derinant realias galimybes ir turimo laiko faktorių. Visų pirma svarbu sutelkti dėmesį į tikslus, kuriuos galima pasiekti atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias nuostatas. Nors direktyvoje išdėstyta vidutinės trukmės ir ilgalaikė strategija ir nustatyti jos plataus užmojo tikslai, strategijos įgyvendinimas neturi lėtinti žaliosios energetikos diegimo tempo – šie du procesai turi vykti vienu metu. Trumpuoju laikotarpiu taip pat tinkama ir būtina naudoti išbandytus ir didelio visuomenės pritarimo sulaukusius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip antai fotovoltines plokštes. Kalbant apie transporto sektorių, reikia paminėti didesnį lankstumą ir platesnį leistinų žaliavų pasirinkimą biodegalams gaminti. Iš tikrųjų prireiks vidutinės trukmės ar ilgalaikio laikotarpio, kad būsimojoje direktyvoje nustatytomis gairėmis grindžiamos investicijos (į vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, jūros vėjo jėgaines ir pan.) įsitvirtintų ir atskleistų visą savo potencialą bei, vykdant elektrifikaciją, padėtų sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Kitaip kyla rizika, kad Europa sumokės didelę kainą už atsainų elgesį dviem pastaraisiais dešimtmečiais. Kad to būtų išvengta, Sąjungai reikia patikslinti savo strategiją, kuri turės apimti daug daugiau nei vien Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūrą, ir paskatinti visa apimantį požiūrį bei sinergijos panaudojimą.

b)	Centralizuotas šilumos tiekimas ir transportas

4.7.

Europos Komisijos komunikatuose dėl vandenilio strategijos ir energetikos sistemų integracijos strategijos nurodyti tam tikri svarbūs aspektai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti šioje bendrojoje strategijoje. Savo nuomonėse TEN/717 ir TEN/718 EESRK teigiamai įvertino šiuos komunikatus, nors pateikė kritinių pastabų dėl nepakankamo tam tikrų aspektų nuoseklumo ir aiškumo. Tačiau pasiūlyme dėl peržiūros tik iš dalies atsakyta į klausimus dėl tam tikrų svarbių anksčiau neaptartų aspektų. Šioje srityje reikėtų remti ir spartinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgyvendinimą.

4.8.

Komisija siūlo geriau užtikrinti centralizuotą šilumos tiekimą. Šis požiūris yra tinkamas, nes centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose galima tinkamai panaudoti fotovoltinėse plokštėse ar vėjo jėgainėse, kurių greičiausiai bus įrengiama vis daugiau, pagaminamos energijos perteklių.

4.9.

Pasiūlyme dėl direktyvos keliamas tikslas elektromobilių savininkams užtikrinti geresnę prieigą prie įkrovimo punktų, įskaitant privačius įkrovimo punktus. Tai svarbu turint omenyje, kad sparti judumo sektoriaus elektrifikacija yra vienas tinkamiausių būdų sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes jame išmetamas teršalų kiekis vis dar auga. Konkrečios taisyklės dėl vietoje arba šalia įkrovimo punkto pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių tiesioginio tiekimo gali būti svarbus decentralizacijos strategijos, kuria stiprinama regioninė struktūra ir bendruomenės energija, elementas. Vis dėlto EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad tiems transporto sektoriams, kuriuos šiuo metu sunku elektrifikuoti, reikia pateikti brandžius sprendimus už priimtiną kainą (šiuo metu tai būtent biodegalai, o ateityje – vandenilis).

c)	Atsinaujinančiųjų išteklių energijos populiarinimas ir naudojimas

4.10.

EESRK teigiamai vertina paskelbtas vandenilio gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių iniciatyvas, kaip antai tarpinių tikslų pramonei ir transporto sektoriui nustatymą. Be to, EESRK mano, kad privalomas tikslas 50 % atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro naudoti kaip pradinę žaliavą arba kaip energijos nešiklį yra tinkamas ir kad pirmenybė turi būti teikiama švariam vandeniliui (10). Tačiau 7 straipsnyje numatyta galimybė importuoti iš nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių pagamintus degalus, kurie vėliau būtų apskaitomi kaip valstybės narės indėlis, gali sukelti problemų, tad šią apskaitymo galimybę reikėtų riboti.

4.11.

Kalbant apie „elektros energijos pirkimo sutartis“ (15 straipsnis), su finansine parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms susietos gairės turėtų paskatinti sėkmingą šios priemonės panaudojimą, kuris padėtų užtikrinti ilgalaikį žaliosios elektros energijos pardavimo kainų matomumą. Paprastai ši iniciatyva rodo poreikį stiprinti šio sektoriaus subjektų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, siekiant suteikti ekonominės veiklos vykdytojams ilgalaikę viziją.

4.12.

Kita EESRK palankiai vertinama iniciatyva yra valstybių narių prievolė pradėti bandomąjį tarpvalstybinio bendradarbiavimo etapą, per trejus ateinančius metus įgyvendinant bandomąjį projektą. Vis dėlto EESRK norėtų gauti paaiškinimų dėl to, kokiu būdu turėtų vykti toks bendradarbiavimas. Jis, be kita ko, kelia klausimą, kokios administracinės procedūros turėtų būti vykdomos įgyvendinant tokią iniciatyvą, ir ragina Europos Komisiją padėti valstybėms narėms (išversti procedūros dokumentus ir pan.), kad jos galėtų laikytis nustatyto termino.

4.13.

EESRK nuomone, atėjo laikas svarstyti klausimą dėl ES elektros rinkos reguliavimo institucijos reikalingumo. Siekiant tinkamai pasirengti šiai svarbiai pozicijai, metas pradėti konceptualią sistemos planavimo veiklą, pagal kurią būtų prognozuojamas didėjantis energijos poreikis pagal sritis ir rūšis, taip pat vertinami energijos rūšių pokyčiai.

4.14.

EESRK taip pat remia 9 straipsnio 7a dalyje išdėstytą iniciatyvą, kuria siekiama, kad valstybės narės bendrai planuotų erdvę pagal atitinkamų jūrų baseinus siekiant geriau panaudoti atsinaujinančiuosius jūrų išteklius. Toks požiūris padės kuo geriau išnaudoti kiekvienos jūros baseino potencialą ir, in fine, pasiekti tikslą sujungti valstybių elektros tinklus. Taip pat sveikintinas vieno langelio principo įgyvendinimas ir tai turėtų tapti proga remtis įvairiose valstybėse narėse sukaupta gerąja praktika siekiant sutrumpinti tam tikro projekto įgyvendinimo laiką. Nustatant visą iki 2030, 2040 ir 2050 m. pagamintinos energijos kiekį kiekviename jūros baseine taip pat turėtų atsirasti galimybė geriau atsižvelgti į jūros vėjo jėgainių potencialą kiekvienoje valstybėje narėje bei padėti geriau jį išnaudoti. Kadangi vis daugėja tarpvalstybinių atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo projektų, ypač susijusių su jūros vėjo energijos panaudojimu, EESRK ragina Europos Komisiją atnaujinti diskusiją dėl ES elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus, nes tai būtų tinkamiausias elektros energijos srautų valdymo tikruoju laiku užtikrinimo lygmuo. Galiausiai teisėtumo požiūriu šiuo lygmeniu geriausiai užtikrinamas rinkos pasiūlos ir paklausos mechanizmų koordinavimas, kartu užtikrinant sistemos saugumą, kuris vis labiau reikalingas turint omenyje didėjantį į rinką patenkančios atsinaujinančiųjų išteklių energijos srautą.

4.15.

EESRK ne kartą pabrėžė, kad būtina kurti naujas rinkos grandis, kuriose energijos gamybos ir vartojimo mastas būtų derinamas mikrolygmeniu. Tokia struktūra padėtų į energetikos sistemą įtraukti mažesnius kaupimo įtaisus. Pavyzdžiui, elektromobilumo augimui turėtų būti naudinga baterijų funkcija, leidžianti užtikrinti išmanųjį įkrovimą ir vietinius energijos kaupimo pajėgumus. Tačiau pasiūlyme dėl peržiūros ši tema neaptarta.

4.16.

Švarios energijos dokumentų rinkinyje ypač daug dėmesio skiriama savo pasigamintos energijos vartojimui ir piliečių energetikos bendruomenėms. Šie mechanizmai yra galingi veiksniai skatinant piliečių asmeninį įsitraukimą į energetikos pertvarką ir tapimą sąmoningais, visaverčiais jos dalyviais bei stiprinant decentralizuotą energetikos struktūrą, kuri yra naudinga tiek ekonomikai, tiek visuomenei. Kaip Europos Komisija pabrėžė vertindama nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, valstybės narės nepakankamai atsižvelgia į energetinio pilietiškumo potencialą, o tai prieštarauja vienam iš 4-ojo energetikos dokumentų rinkinio pagrindų. Siekiant įgyvendinti Švarios energijos dokumentų rinkinyje ir energetikos sąjungos nustatytus tikslus, reikia skubiai išaiškinti taikytinas taisykles, ypač susijusias su dalijimusi energija, matavimu iš gauto energijos kiekio atimant į tinklą patiektą energiją, energijos tarpusavio pardavimu ir panašiomis koncepcijomis. EESRK yra nusivylęs dėl to, kad pasiūlyme dėl peržiūros nebandoma patobulinti šių aspektų reglamentavimo. Tai dar svarbiau turint omenyje tai, kad pasiūlyme peržiūrėti valstybės pagalbos klimatui, energetikai ir aplinkos apsaugai gaires nustatyta daug žemesnė prievolės teikti pagalbą ir nustatyti pagalbos dydį konkurso tvarka išimčių riba.

4.17.

EESRK iš principo remia tai, kad Komisijos pasiūlyme valstybės narės raginamos atsižvelgti į „nacionalinių miškų anglies dioksido absorbentų ir ekosistemų išlaikymą“, taip pat į žiedinės ekonomikos ir „pakopinio biomasės naudojimo“ principus. Tai reiškia, kad bioenergetikoje pirmenybę reikia teikti medienos atliekų, kaip antai smulkių šakelių, kelmų ir kitų pramonės atliekų bei perdirbtos medienos produktų, naudojimui. Todėl prasminga pakartotinai įvertinti bioenergetikos jėgainėms teikiamą paramą šioje srityje, turint omenyje, kad lentpjūvėse ir medienos plaušieną naudojančiose įmonėse susidarančios atliekos yra energijos ištekliai. Be to, kaip nurodyta pasiūlyme, pagrįsta biologinės kilmės biodegalus sugrąžinti į transporto sektorius, kuriuos sudėtinga elektrifikuoti, kaip antai jūrų transportą, tolimąjį susisiekimą ar oro transportą. Šiuo požiūriu taip pat reikėtų atsižvelgti į prieinamumo ir kainos problemas. Siekiant įgyvendinti šią idėją, 25 straipsnyje aptariant taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo mažinimo priemonę biologinės kilmės biodegalai atskirti nuo atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos. Taigi pirmenybė teikiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijai ir transporto sektoriuje naudojamiems iš atliekų gaminamiems biodegalams. Dėl to daromas vis didesnis spaudimas mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro vykdant tiesioginę elektrifikaciją.

4.18.

Išsamūs išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skaičiavimai ir direktyvos projekto prieduose pateikti tvarumo kriterijai iš dalies yra labai techninio pobūdžio. EESRK nuomone, akivaizdu, kad jie yra žingsnis teisinga linkme, net jei Komitetas ir negalėjo jų išsamiai įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, kalbant apie biodegalus, dėl jų susidarys padėtis, kai bus nebegalima naudoti kai kurių potencialiai tinkamų ar šiuo metu naudojamų medžiagų, o tai gali sukelti problemų kai kurioms pramonės šakoms.

4.19.

Komitetas taip pat norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais bus sunku įrodyti, kad iš tikrųjų laikomasi visų kriterijų. Pavyzdžiui, kriterijaus, pagal kurį „turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų“ (žr. COM(2021) 557 1 ir 2 priedus). Nors toks reikalavimas yra prasmingas, jį bus sunku įrodyti praktiškai.

4.20.

EESRK teigiamai vertina 10 konstatuojamojoje dalyje išreikštą siekį sutrumpinti administracinių procedūrų vykdymo laiką, nes dėl jų stabdomas atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas. Tačiau EESRK kyla klausimas, kokių konkrečių veiksmų Europos Komisija tikisi imtis, kad neapsiribotų paprasčiausiais raginimais realiai ir veiksmingai sutrumpinti procedūras.

4.21.

EESRK labai pritaria 12 konstatuojamojoje dalyje išreikštai minčiai, kad būtina turėti pakankamai ateities profesijoms parengtų darbuotojų. EESRK ragina Europos Komisiją tiksliais skaičiais įvardyti, kiek darbo jėgos prireiks Europos žaliajam kursui įgyvendinti, ir pirmenybės tvarka investuoti į profesinį mokymą, skirtą darbuotojų, kurių darbo vietų neliks dėl žaliosios pertvarkos, perkvalifikavimui. Tai taip pat būtų geras būdas, kuriant naujas darbo vietas ir verslo galimybes, į žaliąjį sektorių pritraukti jaunimą.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) OL L 328, 2018 12 21, p. 1.

(2) Tarptautinė energetikos agentūra, Net Zero by 2050 – A Roadmap for the Global Energy Sector (windows.net), p. 3.

(3) https://www.eesc.europa.eu/lt/our-work/opinions-information-reports/opinions/revision-renewable-energies-directive (OL C 246, 2017 7 28, p. 55).

(4) COM(2020) 299 final.

(5) Ember, European Electricity Review: H1-2021, (ember-climate.org).

(6) Europos Komisija, 2020 m. energetikos sąjungos būklės ataskaitos, parengtos pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, priedai.

(7) OL C 246, 2017 7 28, p. 55.

(8) Eurostatas, Renewable energy statistics – Statistics Explained (europa.eu).

(9) 6_FR_ACT_part1_v3.pdf (europa.eu).

(10) OL C 123, 2021 4 9, p. 30.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/134

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija)

(COM(2021) 558 final – 2021/0203 (COD))

(2022/C 152/22)

Pranešėja

Alena MASTANTUONO

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Europos Sąjungos Taryba, 2021 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 194 straipsnio 2 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	118 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

1.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis ES tikslas yra privalomas. EESRK supranta, kad vis aukštesnius ES energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir reikalavimą, kad valstybės narės iki 2030 m. 9 % sumažintų suvartojamą energiją, palyginti su 2020 m. orientacinio scenarijaus projekcijomis, yra sunku įvykdyti ir jie yra plataus užmojo. Remiantis 2020 m. pažangos ataskaita (1), tik 12 valstybių narių daugiau ar mažiau pasiekė savo nacionalinius orientacinius 2020 m. tikslus.

1.3.

COVID-19 pandemija pakenkė kolektyvinėms ES pastangoms ir neabejotinai turės daugiau pasekmių siekiant įgyvendinti aukštesnius tikslus. Visos valstybės narės turės dėti daugiau pastangų nacionaliniams orientaciniams tikslams pasiekti ir reikėtų atsižvelgti į skirtingas kiekvienos valstybės narės aplinkybes.

1.4.

EESRK pakartoja savo poziciją nuomonėje dėl Europos klimato teisės akto (2), kad turėtų būti siekiama kuo didesnio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo kuo mažesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis. EESRK rekomenduoja prireikus derinti su gerai reguliuojama rinka ir reguliavimo priemonėmis suderinamas priemones, įskaitant finansines priemones, remiamas pagal daugiametę finansinę programą ir priemonę „Next Generation ES“, siekiant prisidėti prie veiksmingesnės energetikos aplinkos.

1.5.

EESRK palankiai vertina viešojo sektoriaus, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas, pagrindinį vaidmenį, nustatytą pasiūlytoje naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje, ir pabrėžia, kad tam reikės pakankamos finansinės ir techninės pagalbos bei kvalifikuoto personalo. Komitetas pritaria viešajame sektoriuje taikytinoms su renovacija ir energijos vartojimo mažinimu susijusioms priemonėms ir mano, kad jos padeda statybos sektoriui, ypač MVĮ, ir skatina plėtoti bei diegti naujas technologijas ir kurti darbo vietas pagal pastatų renovacijos bangos strategiją.

1.6.

EESRK taip pat palankiai vertina didesnį dėmesį vartotojų informavimui ir įgalėjimui, pavyzdžiui, sutartinių reikalavimų arba aiškios ir suprantamos kalbos vartojimo srityse. Jis pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį informavimo kampanijose apie energijos vartojimo efektyvumo naudą.

1.7.

Išaugusios energijos kainos parodė, kaip staiga ir stipriai ši problema gali paveikti namų ūkius ir įmones. Anksčiau nei tikėtasi tapo akivaizdu, kokios svarbios yra priemonės, skirtos šioms išlaidoms sumažinti. Šiuo požiūriu EESRK remia paskatas ir priemones, skirtas įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą ir taip padėti pažeidžiamiems vartotojams ir namų ūkiams, ir pažymi, kad plataus užmojo tikslai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo srityje gali pabloginti socialinio būsto sąlygas. Todėl Komitetas palankiai vertina pasiūlymą sukurti Socialinį klimato fondą ir ragina laikytis teisingos pertvarkos principo, kad būtų atsižvelgta į skirtingą atskirų valstybių narių situaciją.

1.8.

EESRK supranta principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ tikslą ir naudą. Tačiau tai ne visada yra ekonomiškai efektyvus sprendimas. Kai kuriais atvejais gali būti efektyviau ne tausoti energiją, o gaminti ją iš saugių ir tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių išteklių.

1.9.

Komitetas ragina Europos institucijas užtikrinti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio iniciatyvų sinergiją. Jei priemonių rinkinys būtų iš esmės keičiamas, EESRK prašo ES institucijų parengti poveikio vertinimą.

2. Bendrosios aplinkybės ir faktai

2.1.

Energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbi veiksmų sritis siekiant visiškos Sąjungos ekonomikos nepriklausomybės nuo iškastinio kuro. Siūloma naujos redakcijos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva yra svarbi pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis – pagal jį įgyvendinami ES žaliojo kurso principai ir nustatomas būdas, kaip iki 2030 m. pasiekti naujus Sąjungos tikslus bent 55 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

2.2.

Pasiūlymas yra šios platesnės politikos srities dalis ir turėtų visapusiškai derėti su kitomis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio iniciatyvomis (pvz., ES ATLPS pakeitimai, finansavimo mechanizmo pritaikymas remti priemonių rinkinio įgyvendinimą, Pastangų pasidalijimo reglamentas, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, griežtesnės išmetamųjų teršalų normos variklinėms transporto priemonėms ir persvarstyta Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva) siekiant užtikrinti pageidaujamą darnų ES vystymąsi.

2.3.

Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sumažinti bendrą energijos suvartojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį. Pagrindiniai jo uždaviniai yra šie: išnaudoti neišnaudotą energijos taupymo potencialą visoje ekonomikoje, atspindėti klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane nustatytus energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus ir nustatyti valstybėms narėms skirtas priemones, kurios atitiktų platesnio užmojo 2030 m. klimato politikos tikslą – 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai turi būti daroma tinkamai atsižvelgiant į socialinius ir tvarumo veiksnius, prisidedant prie įperkamo ir įtraukaus energijos suvartojimo, dėl kurio susitarta bendrame Porto socialinių įsipareigojimų dokumente, ir visiškai laikantis teisingos pertvarkos principo.

2.4.

Pasiūlymas grindžiamas pagrindiniu principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, į kurį turėtų būti atsižvelgiama visuose sektoriuose neapsiribojant energetikos sistema ir įtraukiant finansų sektorių.

2.5.

Naujos redakcijos direktyvoje siūloma ES lygmeniu nustatyti platesnio užmojo privalomą metinį energijos suvartojimo mažinimo tikslą. Taip pat siekiama padėti nustatyti nacionalinius tikslus, kurie beveik du kartus padidins valstybių narių metinius energijos taupymo įsipareigojimus.

2.6.

Kaip katalizatorius ir pavyzdys kitiems sektoriams, viešasis sektorius turės kasmet renovuoti 3 % savo pastatų ūkio siekiant paspartinti pastatų renovacijos bangą ir vykdant prekių, paslaugų, darbų ir pastatų viešuosius pirkimus atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą. Įgyvendinant abi iniciatyvas galima paskatinti kurti naujas tvarias darbo vietas ir sumažinti viešąsias išlaidas energijos suvartojimui ir sąnaudoms.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos išdėstymo nauja redakcija, nes jame nagrinėjama veiksmų sritis, kuri yra labai svarbi siekiant visiškos ES ekonomikos ir visuomenės nepriklausomybės nuo iškastinio kuro. Apskritai, norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, reikia pertvarkyti visą klimato ir energetikos politiką. Sustiprinus energijos vartojimo efektyvumo politikos sistemą šiuo tikslu taikant specialų politinių priemonių derinį bus lengviau sutelkti pertvarkai būtinas investicijas. Todėl EESRK mano, kad direktyvos peržiūra, apimanti ES bendrą energijos vartojimo efektyvumo tikslą, turėtų būti tinkamas signalas tokiai reformai.

3.2.

EESRK palankiai vertina Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos laimėjimus. Be to, Komitetas gerai suvokia, kokie yra ES bendrų pastangų mažinti energijos vartojimą trūkumai.

3.3.

COVID-19 pandemija pakenkė bendroms ES pastangoms ir neabejotinai turės daugiau pasekmių siekiant įgyvendinti aukštesnius tikslus. Visos valstybės narės turės dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti orientaciniai nacionaliniai tikslai. EESRK rekomenduoja derinti su gerai reguliuojama rinka suderinamas priemones, pavyzdžiui, mokesčius, akcizus ir ribotas, tačiau parduodamas teises, pavyzdžiui, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir, prireikus, reguliavimo priemones.

3.4.

EESRK pakartoja savo nuomonėje dėl Europos klimato teisės akto (3) išsakytą pastabą, kad turėtų būti siekiama kuo labiau sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą mažiausiomis įmanomomis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis. Būtina rasti tinkamą pusiausvyrą, kad ES tikslai būtų pasiekti mažiausiomis bendromis sąnaudomis. Didėjant sutaupytos energijos kiekiui paprastai mažėja energijos taupymo priemonių išlaidų veiksmingumas: pirmines priemones taikyti lengva, tačiau tolesnės priemonės yra brangesnės ir duoda blogesnių rezultatų. Pasiūlymu turėtų būti siekiama šios pusiausvyros ir užtikrinimo, kad pernelyg didelės išlaidos nebūtų perkeltos energijos vartotojams.

3.5.

EESRK remia Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos įgyvendinimui skirtas paskatas ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti pasiūlymo socialinį poveikį ir padėti pažeidžiamiems vartotojams ir namų ūkiams, kurie ypač smarkiai nukentėjo nuo COVID-19. Todėl Komitetas ypač palankiai vertina pasiūlymą sukurti Socialinį klimato fondą, kuris suteiktų papildomų finansinių išteklių, kad būtų galima išvengti didėjančio energijos nepritekliaus, ir ragina laikytis teisingos pertvarkos principo, kad būtų atsižvelgta į skirtingą valstybių narių situaciją.

3.6.

3.7.

EESRK palankiai vertina direktyvoje nustatytą vadovaujamąjį vaidmenį viešajam sektoriui, kuris turėtų siekti sumažinti energijos suvartojimą paslaugų ir pastatų sektoriuose. EESRK supranta, kad sunku padaryti pažangą visuose susijusiuose sektoriuose, pirmiausia transporto, viešųjų pastatų, IRT, teritorijų planavimo, vandentvarkos ir atliekų tvarkymo sektoriuose. EESRK palankiai vertina tai, kad direktyvos 6 straipsniu išplečiama renovacijos įpareigojimo taikymo sritis, įskaitant viešąsias įstaigas visais administracijos lygmenimis ir visus jų veiklos aspektus. EESRK pabrėžia, kad tam reikės pakankamos finansinės ir techninės pagalbos, taip pat kvalifikuotų darbuotojų. Todėl atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl ES fiskalinės sistemos pertvarkymo (4), EESRK rekomenduoja viešosioms investicijoms taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę, siekiant išsaugoti produktyvumą ir socialinį bei ekologinį pagrindą ateities kartų gerovei. EESRK ragina vietos ir regionų valdžios institucijas bendradarbiauti su centrine valdžia ir visomis statybos sektoriaus dalimis, kad būtų pasiekta sinergija ir pašalintos nereikalingos kliūtys siekiant įgyvendinti renovacijos tikslus.

3.8.

EESRK pritaria viešajame sektoriuje taikytinoms priemonėms siekiant paremti statybos sektorių, ypač MVĮ, ir paskatinti kurti ir diegti naujas technologijas pagal pastatų renovacijos bangos strategiją. Tokie kriterijai kaip išlaidų efektyvumas ir ekonominis pagrįstumas, taip pat kokybės ir socialiniai kriterijai, turėtų būti taikomi viešuosiuose pirkimuose ir išlikti svarbūs kitose srityse siekiant užtikrinti vienodas sąlygas.

3.9.

EESRK palankiai vertina tai, kad naujasis ES tikslas yra privalomas ir todėl rekomenduoja nustatant nacionalinius orientacinius tikslus taip pat atsižvelgti į skirtingą valstybių narių, be kita ko, salose esančių valstybių narių ir salų, pradinę padėtį, konkrečias nacionalines aplinkybes ir dedamas pastangas remiantis 2020 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadomis (5).

3.10.

EESRK pabrėžia glaudžias energijos vartojimo efektyvumo siekio ir priemonės „Next Generation ES“, ypač Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, sąsają. EESRK ragina didelę 37 % Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kuri yra rezervuota žaliesiems projektams, dalį skirti efektyvaus energijos vartojimo projektams atsižvelgiant į realią paklausą ir poreikius kiekvienoje valstybėje narėje.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK supranta principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ tikslą ir naudą. Tačiau tai ne visada yra ekonomiškai efektyvus sprendimas ir šis principas neturėtų būti laikomas dogma. Kai kuriais atvejais gali būti efektyviau ne tausoti energiją, o gaminti ją iš saugių ir tvarių mažai anglies dioksido išskiriančių išteklių.

4.2.

EESRK rekomenduotų atsižvelgti į nacionalinius skirtumus, pritaikant Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 8 straipsnyje nurodytą procentinę dalį: visoms valstybėms narėms turėtų būti taikoma ne vienodo dydžio norma, o veikiau atsižvelgiant į kiekvienos valstybės aplinkybes pritaikyta diferencijuota norma. Jei valstybėms narėms pateikiama jų įnašų į energijos vartojimo efektyvumo tikslus apskaičiavimo formulė būtų iš dalies pagrįsta BVP energijos intensyvumu, ji turėtų būti pakoreguota atsižvelgiant į pramonės dalį BVP, kad labiau išsivysčiusios šalys neatsidurtų nepalankioje padėtyje.

4.3.

EESRK palankiai vertina reikalavimą, kad valstybės narės teiktų ataskaitas apie energijos vartojimo efektyvumo priemones, įskaitant jų veiksmingumą. EESRK savo ruožtu yra pasirengęs kartu su valstybėse narėse veikiančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant socialinius partnerius, padėti kurti pagalbos mechanizmus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis. EESRK pabrėžia, kad svarbu tinkamai informuoti visus suinteresuotuosius subjektus (gamintojus, tiekėjus, įrenginių valdytojus, naudotojus ir vartotojus) apie papildomus reikalavimus siekiant didesnio pritarimo energijos vartojimo efektyvumui ir sutartims dėl energijos vartojimo efektyvumo. Komitetas tikisi, kad Europos Komisija imsis aktyvaus ir vadovaujamojo vaidmens šioje srityje, ir pakartoja pilietinės visuomenės, norinčios prisidėti prie informuotumo didinimo ir informavimo kampanijų bei skatinti mokymo programas, svarbą.

4.4.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija neįtraukė privalomų auditų įpareigojimų, nes tai nustatytų sąlygas įmonių investicijų planams. Įmonės visada nori didinti energijos vartojimo efektyvumą, o energijos valdymo sistemos pasirodė esančios ekonomiškai efektyvi alternatyva auditams.

4.5.

EESRK taip pat palankiai vertina didesnį dėmesį vartotojų informavimui ir įgalėjimui sutartinių reikalavimų ir aiškios bei suprantamos kalbos vartojimo srityse. Jis pabrėžia svarbų reguliavimo institucijų vaidmenį šioje srityje, ypač rinkose, kuriose yra nedaug ekonominės veiklos vykdytojų.

4.6.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad visi specialistai, palaikantys naujo požiūrio į energijos vartojimo efektyvumo politiką taikymą, būtų tinkamai parengti, kad turėtų reikiamų įgūdžių ir kvalifikacijų, kartu pripažįstant, kad šiame sektoriuje trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

4.7.

Kaip ir savo nuomonėje dėl pastatų renovacijos bangos, Komitetas pabrėžia, kad sienų ertmių ir grindų izoliacija yra veiksmingiausios išmetamą CO2 kiekį mažinančios priemonės, taip pat paprasčiausios ir pigiausios. Tačiau net ir šios palyginti nebrangios priemonės, nors ir sumažina energijos sąnaudas, yra per brangios daugeliui būsto savininkų. Todėl EESRK pasisako už tai, kad nacionalinės Vyriausybės šioms priemonėms nustatytų subsidijų sistemą, nes jos taip pat gali padėti kurti darbo vietas. Tyrimas „Atnaujinti Europą“ rodo, kad kiekvienas į energinę pastatų renovaciją investuotas milijonas eurų vidutiniškai sukuria 18 darbo vietų ES (6).

4.8.

EESRK mano, kad su energijos vartojimu susijusi riba yra labai naudingas rodiklis sprendžiant tokius klausimus kaip namų ūkių vartojimo lygis, tačiau abejoja, ar vien tokiu rodikliu yra tikslinga remtis pramonės sektoriui. Priklausomybę nuo iškastinio kuro mažinančios novatoriškos technologijos dažnai išeikvoja daugiau energijos negu įprastos (bet taršesnės) alternatyvos. Taikant su vartojimu susijusią ribą pramonei gali būti užkirstas kelias šio sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, taip pat būtų keliamas pavojus pramonės gamybos rezultatams.

4.9.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad plataus užmojo tikslai centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo srityje gali paskatinti energijos nepritekliaus didėjimą, nes daug nedideles pajamas gaunančių namų ūkių naudojasi socialiniu būstu, kuris paprastai valdomas centralizuotai. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos pakeitimai neturi būti atliekami atgaline data, o pakeista efektyvaus centrinio šildymo ar vėsinimo apibrėžtis (24 straipsnis) turėtų būti taikoma ne jau naudojamoms, o tik naujoms arba atnaujintoms sistemoms.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2020) 564 final.

(2) OL C 364, 2020 10 28, p. 143.

(3) OL C 364, 2020 10 28, p. 143.

(4) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl ES fiskalinės sistemos pertvarkymo siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo ir teisingos pertvarkos, priimta 2021 10 20 (OL C 105, 2022 3 4, p. 11).

(5) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-22-2020-INIT/lt/pdf

(6) https://www.renovate-europe.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPIE-Research-Layout_FINALPDF_08.06.pdf

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/138

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES

(COM(2021) 559 final – 2021/0223 (COD))

ir dėl

Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strateginis įrengimo planas, kuriame pateikiamas papildomų veiksmų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui paspartinti kompleksas“

(COM(2021) 560 final)

(2022/C 152/23)

Pranešėjas

John COMER

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 7 30 Europos Parlamentas, 2021 9 13 Europos Komisija, 2021 9 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 90–91 straipsniai, 170–171 straipsniai ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	137 / 4 / 9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.

1.2.

Atrodo, kad elektrinės transporto priemonės su baterijomis (BEV) tampa populiariausia automobilių transporto rūšimi tarp daugelio gamintojų. Tačiau ličio trūkumas (tikriausiai trumpalaikis) ir didėjanti ličio kaina, o taip pat pavėluoti efektyvesnių saugojimo sistemų moksliniai tyrimai bei kūrimas, kelia problemų sparčiam BEV diegimui. Galimybė toliau vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą gali padėti sumažinti šias dabartines problemas.

1.3.

Visame pasaulyje yra didelių ličio atsargų. Čilė turi didžiausias žinomas ličio atsargas, po jos – Australija ir Kinija. Reikia investuoti į naujas kasyklas, kad būtų palengvinta dabartinė sudėtinga tiekimo padėtis. Gavybos veikla kelia aplinkos problemų, ypač susijusių su dideliu vandens poreikiu ir galima tarša nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis, ir dažnai yra susijęs su rimtomis socialinėmis problemomis. EESRK yra labai susirūpinęs dėl šių tarptautinės prekybos aspektų. Tarptautiniai prekybos susitarimai ir vertės grandinės turi atitikti ekologiško ir darnaus vystymosi reikalavimus ir numatyti įpareigojančias išsamaus patikrinimo prievoles įmonėms (1). Yra galimybė Europos Sąjungoje ličio kasybą vykdyti Portugalijoje, su sąlyga, kad bus išspręsti aplinkosaugos klausimai.

1.4.

Nepaprastai svarbu plačiai diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą visoje ES ir suteikti pasitikėjimo investuotojams ją kurti. Valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad alternatyvieji degalai ir įkrovimo stotelės būtų prieinami ten, kur jų reikia, ypač tose vietovėse, kuriose teikti šias paslaugas dar nėra ekonomiškai perspektyvu.

1.5.

EESRK pabrėžia svarbų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant biokurą, vaidmenį, nes tai yra iš karto prieinamas sprendimas už priimtiną kainą, visų pirma sunkiųjų transporto priemonių ir tolimojo krovinių vežimo keliais priemonių atveju. Reikia atkreipti dėmesį į naudojant visus alternatyviuosius ir atsinaujinančiųjų išteklių degalus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

1.6.

Pirmenybė turi būti skubiai teikiama elektros tinklo atnaujinimui siekiant palengvinti greito įkrovimo stotelių diegimą ir vandenilio bei kitų alternatyviųjų degalų gamybą. Be to, būtina diegti abikrypčius išmaniuosius skaitiklius tam, kad elektra galėtų tekėti abiem kryptimis. Reikia peržiūrėti planavimo ir reguliavimo reikalavimus siekiant išvengti vėlavimo atnaujinant tinklą.

1.7.

Transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra labai glaudžiai susijęs su sparčiu žaliosios elektros energijos gamybos augimu; prasminga klimato politikos alternatyva elektromobilumas gali tapti tik naudojant žaliąją elektros energiją, todėl nepaprastai svarbu didinti investicijas į žaliąją elektros energiją. Komisija turi daug intensyviau bendradarbiauti kuriant gaminančių vartotojų modelius ir į juos atsižvelgti.

1.8.

Būtina remti dideles viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skirtus moksliniam ir technologiniam darbui, siekiant gerinti baterijas, ypač kalbant apie jų dydį, pajėgumą ir tarnavimo laiką. Jei moksliniais tyrimais būtų galima sumažinti ličio poreikį transporto priemonių baterijoms, tai sumažintų mūsų priklausomybę nuo riboto pasaulinio tiekimo iš ES nepriklausančių šalių. Ši galimybė padidintų ES pajėgumus spartinti atsinaujinančios energijos naudojimą transporte ir paskatintų darnų judumą. Be to, skubiai reikia MTP ir technologinės plėtros, kad būtų galima įvertinti ir skatinti visus galimus alternatyvius degalus atsižvelgiant į visas transporto rūšis. Būtų neprotinga tapti priklausomais nuo vienos sistemos. Visų pirma reikėtų ištirti žaliojo vandenilio potencialą.

1.9.

Didžioji dauguma vartotojų manys, kad verta įsigyti BEV tada, kai bus tikri, jog yra įdiegta tinkama įkrovimo infrastruktūra. NET tie vartotojai, kurie retai leidžiasi į tolimas keliones, turi būti tikri, kad elektromobiliu su baterija prireikus galės nuvažiuoti didelį atstumą. Štai kodėl šis reglamentas yra toks svarbus ir turi būti visapusiškai įgyvendintas visoje ES.

1.10.

EESRK pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu, kad infrastruktūra būtų visapusiškai sąveiki visais atžvilgiais ir visoje ES. Negalime sukurti tokios situacijos, kai vairuotojai, norėdami naudotis alternatyviųjų degalų infrastruktūra įvairiose valstybėse narėse, savo automobiliuose turi vežiotis įvairius adapterius.

1.11.

5 straipsnio 2 dalyje Komisija teigia, kad turi būti sudaryta galimybė atsiskaityti naudojantis Sąjungoje plačiai taikoma mokėjimo priemone, o greitojo atsako kodas (QR kodas) ad hoc mokėjimams atlikti nėra plačiai paplitusi mokėjimo sistema. EESRK mano, kad šios galimybės naudojimas daugeliui naudotojų grupių kels prieinamumo problemų. EESRK nepritaria situacijai, kai QR kodo naudojimas būtų vienintelis ad hoc mokėjimo būdas. Turi būti suteikta galimybė naudoti mokėjimo kortelių skaitytuvus visiems ad hoc mokėjimams atlikti.

1.12.

Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje pateikiami apskaičiavimo metodai, pagal kuriuos nustatomas ŠESD kiekis, išmetamas naudojant įvairius alternatyvius degalus. Tačiau šie skaičiavimai nedaro didelio poveikio piliečiams priimant sprendimus dėl pirkimo, nes beveik nieko nežinoma apie išmetamo ŠESD kiekio vertes, o automobilių gamintojų ar pardavėjų teikiami duomenys nepakankamai tikrinami. Šią padėtį reikia ištaisyti.

1.13.

EESRK apgailestauja, kad beveik nevyksta strateginė diskusija dėl piliečių, kooperatyvų, taip pat profesinių sąjungų ir darbdavių indėlio. Taip yra nepaisant to, kad Europos energetikos sąjungos tikslas yra sutelkti dėmesį į piliečius, taigi ir į decentralizuotus sprendimus, ir nepaisant to, kad tampa aišku, jog elektromobiliai daugiausia bus įkraunami namuose arba darbovietėje. Todėl EESRK mano, kad reikia naujos strategijos, kuri geriau atitiktų į piliečius orientuotos Europos energetikos sąjungos tikslą, siekiant paskatinti piliečius, kooperatyvus, profesines sąjungas ir darbdavius aktyviau dalyvauti bendradarbiaujant, kad būtų paspartintas transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.

2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Ekonominė ir socialinė ES piliečių gerovė priklauso nuo veiksmingos ir efektyvios judumo sistemos visoje ES.

2.2.

Transportas išmeta apie 25 % ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, be to, daro didelę įtaką oro kokybei miestų centruose.

2.3.

2019 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą dėl Europos žaliojo kurso, kuriame raginama iki 2050 m. 90 % sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį, kartu siekiant nulinės taršos tikslo. 2020 m. rugsėjo mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos klimato teisės akto – „Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį“, kuriuo siekiama iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %.

2.4.

2020 m. gruodžio mėn. Komisija priėmė komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija“. Strategija padedamas pagrindas pertvarkyti ES transportą siekiant išmanios ir darnios ateities.

2.5.

Šiuo pasiūlymu sukuriamas naujas Reglamentas dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir juo bus panaikinta Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2014/94/ES (2).

2.6.

Direktyva 2014/94/ES įsigaliojo 2014 m. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyva yra bendra alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo priemonių sistema, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas transporto išmetamam ŠESD kiekiui mažinti. Joje nustatyti minimalieji alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo su elektromobilių įkrovimo stotelėmis ir gamtinių dujų (suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir suslėgtų gamtinių dujų) bei vandenilio pildymo punktais reikalavimai. Šia strategija siekiama sudaryti sąlygas tarpvalstybiniam visų rūšių transporto judėjimui TEN-T tinkluose.

2.7.

Naujausioje šios direktyvos taikymo ataskaitoje Komisija pažymėjo tam tikrą įgyvendinimo pažangą, bet padarė išvadą, kad visoje ES nėra išsamaus ir visapusiško alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklo.

2.8.

Komisija atliko šios direktyvos baigiamąjį vertinimą. Atlikus vertinimą nustatyta, kad direktyva nėra tinkamai pritaikyta siekiui iki 2030 m. įgyvendinti didesnio užmojo klimato srities tikslą.

2.9.

Šis siūlomas reglamentas yra viena iš bendrų tarpusavyje susijusių iniciatyvų, teikiamų pagal pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kuriame išdėstyti veiksmai, reikalingi visuose sektoriuose, kad būtų pasiektas 2030 m. klimato srities tikslas.

2.10.

Šiais konkrečiais siūlomo reglamento tikslais siekiama:

2.10.1.

užtikrinti minimalią alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, kuri būtų pritaikyta visų transporto rūšių alternatyviuosius degalus naudojančioms transporto priemonėms ir visose valstybėse narėse;

2.10.2.

užtikrinti visišką infrastruktūros sąveikumą;

2.10.3.

užtikrinti visapusišką naudotojų informavimą ir visas mokėjimo galimybes.

2.11.

Komisija mano, kad tik naudojant bendrą Europos teisinę sistemą galima nuosekliai siekti tikslų mažinti visų rūšių transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro visose valstybėse narėse.

2.12.

Atsižvelgdama į išsamaus poveikio vertinimo ataskaitą Komisija nusprendė pritarti 2 politikos galimybei. Pagal šią galimybę siūlomi privalomi pagal transporto priemonių parką nustatomi lengvųjų transporto priemonių įkrovimo prieigų įrengimo tikslai, taip pat tikslai visame TEN-T tinkle tam tikru atstumu įdiegti reikiamą visų kelių transporto priemonių infrastruktūrą, įskaitant sunkiųjų transporto priemonių infrastruktūrą miestų transporto mazguose. Taip pat pateikiamos išsamios nuostatos dėl TEN-T tinklo vandens ir oro uostų, tačiau nėra nustatyta privalomų tikslų. Pasirinkus šią galimybę būtų įmanoma geriau suderinti mokėjimo sprendimus, fizinę infrastruktūrą, ryšių standartus ir vartotojų teises. Būtų užtikrintas didesnis kainų skaidrumas ir vartotojų informavimas, taip pat būtų numatytas įkrovimo ir degalų pildymo stotelių ženklinimas.

2.13.

Reglamentas buvo laikomas geriausiu variantu norimiems tikslams visose ES valstybėse narėse pasiekti.

2.14.

Valstybės narės turės patvirtinti persvarstytą nacionalinę politikos sistemą, kad transporto sektoriuje būtų plėtojama alternatyviųjų degalų rinka ir diegiama atitinkama infrastruktūra, laikantis sugriežtintų nuostatų ir privalomų tikslų. Į ją taip pat įtrauktos nuostatos dėl kitų rūšių transporto alternatyviųjų degalų, dėl kurių nėra privalomų reikalavimų, naudojimo strategijos rengimo.

2.15.

Valstybės narės reguliariai teiks ataskaitas Komisijai. Komisija stebės kiekvienos valstybės narės pažangą ir teiks ataskaitas apie ją.

2.16.

Reglamente išdėstytos nuostatos, pagal kurias valstybės narės turi užtikrinti, kad tam tikriems jūrų laivams jūrų uostuose ir vidaus vandenų laivams, su tam tikromis konkrečiomis išimtimis, būtų įrengtas būtinasis elektros tiekimas nuo kranto.

2.17.

Taip pat pateikiamos būtinosios nuostatos dėl elektros tiekimo visiems TEN-T pagrindinio tinklo ir visuotinio tinklo oro uostuose stovintiems orlaiviams.

2.18.

3 straipsnyje nustatomi tikslai dėl lengvųjų transporto priemonių elektros įkrovimo infrastruktūros.

2.19.

4 straipsnyje nustatomi tikslai dėl sunkiųjų transporto priemonių elektros įkrovimo infrastruktūros.

2.20.

Vandenilio degalų pildymo infrastruktūros tikslai išdėstyti 6 straipsnyje.

2.21.

Esama tikslų iki 2025 m. sausio mėn. TEN-T pagrindiniame tinkle įdiegti tinkamą skaičių viešai prieinamų suskystintų gamtinių dujų pildymo punktų tose vietovėse, kur yra paklausa.

2.22.

9 ir 10 straipsniuose nustatyti elektros tiekimo nuo kranto jūrų uostuose ir vidaus vandenų uostuose tikslai.

2.23.

Su suskystintų gamtinių dujų tiekimu jūrų uostuose susiję tikslai išdėstyti 11 straipsnyje.

2.24.

Su elektros tiekimu oro uoste stovintiems orlaiviams susiję tikslai nustatyti 12 straipsnyje.

2.25.

Pasiūlymo 5 straipsnio 2 dalies a punkte Komisija siūlo, kad mažos galios įkrovimo stotelėse būtų įdiegta „Sąjungoje plačiai taikoma“ mokėjimo priemonė, kad vartotojai galėtų atlikti ad hoc mokėjimus. Ši mokėjimo priemonė gali būti: 1) mokėjimo kortelių skaitytuvas, 2) bekontaktis kortelių skaitytuvas arba 3) greitojo atsako (QR) kodas, leidžiantis atlikti mokėjimo operaciją.

2.26.

Komisijos komunikate (COM(2021) 560 final) išdėstomas strateginis įrengimo planas, kuriame pateikiami papildomi veiksmai alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui paspartinti.

2.27.

Klimato kaitos problema bus sprendžiama taikant 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP II). Šiuo tikslu ji padės sukurti alternatyviųjų degalų priemonę, skirtą alternatyviųjų degalų infrastruktūrai finansuoti derinant EITP dotacijas ir finansų įstaigų teikiamą finansavimą, kad būtų pasiektas didesnis investicijų poveikis.

2.28.

Iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo gali būti remiamos investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą mažiau išsivysčiusiose valstybėse narėse ir regionuose.

2.29.

Komisija teigia, kad dabar reikia veiksmingo ir efektyvaus tarpvalstybinio ir tarpsektorinio visų viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo kuriant atvirą, skaidrią ir sąveikią infrastruktūrą su sklandžiai teikiamomis infrastruktūros paslaugomis.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Transporto sektorius yra atsakingas už 22,3 % viso ES išmetamo ŠESD kiekio, o kelių transportas sudaro 21 % išmetamo ŠESD kiekio. Lengvieji automobiliai išmeta 12,8 % ES ŠESD kiekio, mikroautobusai – 2,5 %, o sunkiasvorės krovininės transporto priemonės ir autobusai – 5,6 % (šaltinis: Europos aplinkos agentūra, 2017 m., neskaitant tarptautinių ir jūrų transporto išmetamų teršalų). Remiantis 2018 m. ES Komisijos ataskaita, ES transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekis padidėjo nuo 14,8 % 1990 m. iki 24,6 % 2018 m. Norint pasiekti ES žaliojo kurso tikslus labai svarbu greitai mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro. EESRK palankiai vertina šį reglamentą, nes tai teigiamas žingsnis siekiant transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Labai svarbu, kad per visą priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą būtų išlaikyta visų transporto paslaugų kokybė.

3.2.

EESRK apgailestauja, kad beveik nevyksta strateginė diskusija dėl piliečių, kooperatyvų, profesinių sąjungų ir darbdavių indėlio plėtojant įkrovimo infrastruktūrą, nepaisant to, kad Europos energetikos sąjungos tikslas yra sutelkti dėmesį į piliečius, taigi ir į vietos sprendimus, ypač kai tampa akivaizdu, kad elektromobiliai daugiausia bus įkraunami namuose ir darbovietėje. Todėl EESRK prašo Komisijos inicijuoti tokią strateginę diskusiją.

3.3.

Siekiant plačiai naudoti elektromobilius, laikui bėgant reikės padidinti elektros energijos gamybą ir atnaujinti tinklą, kad būtų galima greitai įkrauti transporto priemones, ypač elektrinius sunkvežimius.

3.4.

Reglamente paminėta, kad reikia abikrypčių pažangiųjų matavimo sistemų, kad elektros energija galėtų tekėti abiem kryptimis: iš tinklo į transporto priemonę ir iš transporto priemonės į tinklą. Šiuos pajėgumus reikia gerokai išplėtoti, kad būtų galima susidoroti su tiekimo problemomis esant didžiausiai elektros energijos paklausai.

3.5.

Reikia įdiegti daug išmaniųjų elektros energijos sistemų tam, kad būtų galima sudaryti sąlygas atlikti šiuos veiksmus:

3.5.1.

transporto priemonės yra prijungtos prie elektros tinklo, bet pradeda krautis tik tada, kai iš tinklo gaunamas signalas; įkrovimo kaina turėtų – esant galimybei – būti pigesnė, nes ne piko metu tarifas mažėja;

3.5.2.

transporto priemonių energetinės integracijos į elektros tinklą technologija, vadinama V2G, sudarytų sąlygas transporto priemonėms, kurios įkraunamos tam tikrais periodais, perimti perteklinę energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių ir piko valandomis dalį šios sukauptos energijos grąžinti į tinklą. Elektromobilis būtų įkraunamas mažėjant paklausai. Toks variantas ypač tiktų mokykliniams autobusams ir kitoms transporto priemonėms, kurios yra nenaudojamos ilgą laiką. Tačiau tai turėtų būti finansiškai naudinga tiekėjui. Dėl šios priežasties taip pat reikia apsvarstyti decentralizuotus sprendimus, kuriuose dalyvautų piliečiai, ir sudaryti galimybes juos taikyti daug intensyviau.

3.6.

EESRK palankiai vertina iškeltus alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo tikslus. Šie tikslai suteiks pasitikėjimo tiek investuotojams į alternatyviuosius degalus, tiek potencialiems netaršių ir mažataršių transporto priemonių pirkėjams. Alternatyvieji degalai ir atsinaujinantieji energijos ištekliai, įskaitant tvarius biodegalus, yra itin svarbūs sunkiosioms transporto priemonėms, visų pirma kalbant apie tolimąjį krovinių vežimą keliais.

3.7.

Politikos priemonėmis turi būti užtikrinta, kad bus išvengta ilgų eilių prie įkrovimo prieigų ir lėtai veikiančių įkrovimo prieigų, kad vartotojai pasitikėtų įkrovimo sistema.

3.8.

Žaliajame kurse Komisija pažymėjo, kad iki 2025 m. ES reikės 1 mln. viešų įkrovimo ir degalų pildymo stotelių, be to, Komisija siekia, kad iki 2030 m. būtų naudojama 30 mln. netaršių transporto priemonių. Tai labai plataus užmojo tikslai, kuriems įgyvendinti reikės didelio valstybių narių Vyriausybių ir Komisijos ryžto bei visuomenės palaikymo.

3.9.

Norint pasiekti šiuos tikslus reikės pašalinti įvairias kliūtis:

3.9.1.

pašalinti visus neproporcingus planavimo reikalavimus, atsižvelgiant į būtinos įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūros dydį ir mastą;

3.9.2.

užtikrinti, kad planavimo teisės aktai leistų gaminti vandenilį vietoje;

3.9.3.

sutrumpinti pasirengimo prisijungti prie elektros tinklo laikotarpį;

3.9.4.

rengti skubius planus siekiant atnaujinti elektros tinklą.

3.10.

Norint sumažinti oro ir jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, reikia ne tik kurti tinkamiausius alternatyviuosius degalus, bet ir didesnių užmojų ir ryžtingesnių pastangų toliau plėtoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą šiuose sektoriuose.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Litis yra būtinas žemės metalas ir nepaprastai svarbi šiuolaikinių įkraunamųjų baterijų žaliava. „Reuters“ praneša, kad atsižvelgiant į „Benchmark Mineral Intelligence“ rinkos tyrimo rezultatus galima prognozuoti, jog nuo 2022 m. ličio labai trūks. Dėl to gali sulėtėti elektromobilių gamyba. Lukasz Bednarski savo naujoje knygoje „Lithium“ (išleido leidykla „Hurst“) tvirtina, kad litis XXI a. pramonės ekonomikoje bus toks pat svarbus kaip nafta XX a. Todėl reikės tirti ir skatinti kitus mažataršius ir netaršius degalus, kad vartotojams būtų suteiktos galimybės ir sąlygos kuo greičiau sumažinti transporto išmetamą ŠESD kiekį.

4.2.

Reikės toliau skatinti ir tirti elektroliziniais degalais varomų ir vandenilinių motorinių transporto priemonių naudojimą, kad būtų galima kuo greičiau sužinoti jų potencialą mažinti transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

4.3.

Vidaus degimo variklis dar kurį laiką bus naudojamas. Atsižvelgiant į tai, reikia ištirti elektrolizinių degalų potencialą ir jį skatinti. Elektrolizinius degalus galima naudoti vidaus degimo varikliuose ir laidu įkraunamose hibridinėse elektrinėse transporto priemonėse, be to, galima pasinaudoti esamu degalinių tinklu.

4.4.

EESRK pabrėžia svarbų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant biokurą, vaidmenį, nes tai yra iš karto prieinamas sprendimas už priimtiną kainą, visų pirma sunkiųjų transporto priemonių ir tolimojo krovinių vežimo keliais priemonių atveju. Reikia atkreipti dėmesį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo rodiklį gaminant biodegalus, taip pat tiekiant elektros energiją elektra varomoms transporto priemonėms ir vandenilio gamybai.

4.5.

Transporto priemonėje naudojamų biodegalų anglies pėdsakas turi būti mažesnis nei iškastinio kuro. Problema yra biodegalų gamybos procesas, kurio metu gali išsiskirti didelis ŠESD kiekis ir kuris taip pat gali turėti žalingą poveikį žemės naudojimui, ypač kai dėl to naikinami miškai. Pavyzdžiui, alyvpalmių aliejaus naudojimas nėra tvarus sprendimas.

4.6.

EESRK rekomenduoja skatinti naudoti tuos biodegalus, kuriuos tiek gaminant, tiek naudojant transporte išmetamas mažiausias ŠESD kiekis.

4.7.

Kaimo vietovės yra labiau priklausomos nuo automobilių transporto nei miestai, nes jose trūksta viešojo transporto infrastruktūros. Kaimo gyvenvietės paprastai yra išsidėsčiusios labai dideliais atstumais, todėl daugelyje tokių vietovių neįmanoma užtikrinti plačios viešojo transporto sistemos. Neturėdami perspektyvios alternatyvios transporto rūšies, kaimo gyventojai labai nukentės dėl didelių anglies dioksido mokesčių benzinui ir dyzelinui. Europos vartotojų organizacijos asociacijos (BEUC) 2021 m. balandžio mėn. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad kaimo vietovėse gyvenantiems ir dideliais atstumais važiuojantiems vairuotojams perėjimas prie BEV duoda apčiuopiamos naudos, ypač jei įsigyta BEV kraunama vietoje iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminama elektros energija. BEUC teiginys būtų pagrįstas, jei būtų subsidijuojamos didelės veiklos pradžios išlaidos ir kad apskritai leidžiama eksploatuoti atitinkamus bendrai eksploatuojamus gamybos ir įkrovimo įrenginius.

4.8.

Labai svarbu skatinti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą pritaikyti kaimo vietovėms. Be to, turime skatinti ne tik naudoti elektromobilius, bet ir mažinti esamo automobilių parko išmetamą ŠESD kiekį, propaguodami tausius biodegalus, eletrolizinius degalus, hibridines ir laidu įkraunamas hibridines elektrines transporto priemones. Taip pat turi būti didinamas žaliojo vandenilio naudojimo potencialas.

4.9.

Reikia ryžtingų priemonių diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą sunkiųjų transporto priemonių srityje. Maždaug 98 % 27 ES valstybių narių sunkvežimių varomi dyzelinu. Iki šiol daugiau dėmesio buvo skiriama lengvosioms, o ne sunkiosioms transporto priemonėms.

4.10.

Reikės gerokai išplėsti elektrinių sunkvežimių, taip pat hibridinių ir laidu įkraunamų hibridinių elektrinių sunkvežimių naudojimą. Tai pasiekti bus galima tik tada, kai kiekvienoje valstybėje narėje bus įrengta tinkama įkrovimo infrastruktūra. Tam taip pat reikės pakankamo finansavimo, kad būtų galima prasmingai pakeisti transporto priemonių parką.

4.11.

Sunkvežimiams reikia didelės galios ir greito įkrovimo depuose ir pakelės įkrovimo stotelėse. Labai naudinga būtų galimybė iš anksto rezervuoti vietą įkrovimo stotelėje. Buvo išbandyti iki 350 kW galios įkrovikliai, tačiau norint sutrumpinti įkrovimo laiką, reikia sukurti iki 1 MW galios įkroviklius.

4.12.

Elektros tinklas turi būti iš anksto paruoštas, kad būtų galima patenkinti tokius didelius energijos poreikius greitam sunkvežimių įkrovimui.

4.13.

Vandenilis laikomas perspektyviu sprendimu tolimųjų reisų transportui. EESRK palankiai vertina iškeltus vandenilio degalų pildymo stotelių įrengimo tikslus. Tikslas ilguoju laikotarpiu turi būti naudoti žaliąjį, o ne mėlynąjį vandenilį. Jei vandenilis išgaunamas iš metano, reikia atsižvelgti į didelį metano nutekėjimą visoje gavybos ir transportavimo grandinėje.

4.14.

Atlikus nedidelius pakeitimus, vandenilis taip pat gali būti naudojamas vidaus degimo varikliu varomose transporto priemonėse. Siekiant pažangos šioje srityje reikia atlikti tolesnius tyrimus.

4.15.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą vandenilio slėgį standartizuoti iki 700 barų. Vandenilis turi mažą energijos tankį, todėl jam reikia gerokai didesnių talpyklų.

4.16.

Geriausias sprendimas būtų, jei tai įmanoma, gaminti vandenilį vietoje. Bet kokios planavimo kliūtys tokiai plėtrai turi būti išnagrinėtos, deramai atsižvelgiant į aukštesnio lygmens sveikatos ir saugos priemones, kurių reikia imtis dirbant su vandeniliu.

4.17.

Vandenilį galima tiekti sunkvežimiais ir vamzdynais. Dėl mažo energijos tankio vandenilio pristatymui sunkvežimiais prireiktų daug daugiau kelionių nei vežant benziną ir dyzeliną.

4.18.

EESRK pripažįsta, kad Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvoje pateikiami aiškūs skaičiavimai, pagal kuriuos nustatomas naudojant įvairius alternatyviuosius degalus išmetamas ŠESD kiekis. Tačiau šie skaičiavimai nedaro didelio poveikio piliečiams priimant sprendimus dėl pirkimo, nes apie juos beveik nieko nežinoma, o automobilių gamintojai ar pardavėjai apie juos neinformuoja. Šią padėtį reikia ištaisyti.

4.19.

Siekiant greitai įdiegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, reikės skirti didelį išankstinį finansavimą, kad sistema taptų ekonomiškai perspektyvi įkrovimo ir degalų pildymo stotelių investuotojams.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Žr. EESRK nuomones OL C 220, 2021 6 9, p. 118, ir OL C 123, 2021 4 9, p. 59.

(2) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/145

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB

(COM(2021) 562 final – 2021/0210 (COD))

(2022/C 152/24)

Pranešėjas

Constantine CATSAMBIS

Konsultavimasis	Europos Komisija 2021 9 13 Europos Sąjungos Taryba 2021 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Plenarinė sesija Nr.
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	225 / 2 / 12

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl Reglamento dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (toliau – pasiūlymas dėl Reglamento „FuelEU Maritime“) (1). Šiuo pasiūlymu siekiama prisidėti prie ES tikslų iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, nustatant ES kuro standartą, pagal kurį būtų keliami vis didesni taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo reikalavimai ir spartinama atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro jūrų transporto sektoriuje paklausa.

1.2.

EESRK mano, kad dėl tarptautinio laivybos pobūdžio pasiūlymas dėl Europos Komisijos reglamento turėtų būti suderintas su Tarptautinės jūrų organizacijos reglamentais, įskaitant su laivų naudojamo kuro sauga susijusius reglamentus. Šiuo metu tarptautinės laivybos sektorius yra priklausomas nuo iškastinio kuro. Norint visiškai sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro reikia, kad būtų plačiai prieinamas alternatyvusis, mažo arba nulinio anglies dioksido kiekio kuras ir (arba) proveržio varomosios technologijos. Šiam tikslui pasiekti būtinas glaudus bendradarbiavimas su visais jūrų klasterio ir tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais.

1.3.

1.4.

EESRK pažymi, kad pasiūlymo dėl Reglamento „FuelEU Maritime“ poveikis laivybai yra neproporcingas, palyginti su kitomis pramonės šakomis: tinkamai įvardijamos trumpalaikės priemonės iki 2030 m., tačiau ilgalaikiai pokyčiai, kurie 2030–2050 m. padės gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vis dar iš esmės yra tiksliniai, apimantys dar nesukurtas technologijas, jau nekalbant apie įsitvirtinusias. Todėl šio pasiūlymo reglamentuojamosiose dalyse turėtų būti numatytas tam tikras lankstumas, kad pramonė galėtų prie jo prisitaikyti. Siekiant paspartinti žinių kaupimą ir taip sumažinti riziką, skubiai reikia sutelkti paramą moksliniams tyrimams ir plėtrai.

1.5.

EESRK mano, kad remiantis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkiniu, iniciatyva „FuelEU Maritime“ turi būti užtikrinama tiekimo, paskirstymo ir paklausos sinergija, nuoseklumas ir suderinamumas. Tačiau Reglamento „FuelEU“ projekte šiuo metu skatinama naudoti konkrečių rūšių mažo anglies dioksido kiekio kurą, iš anksto neįvertinus jų visuotinio prieinamumo ir kainos, nors turėtų būti leidžiama naudoti visus alternatyviuosius degalus. Taip galiausiai gali būti iškraipyta konkurencija, nors šių degalų prieinamumas šiuo metu ir netolimoje ateityje yra mažas. Kadangi už atsinaujinančiųjų alternatyviųjų degalų kūrimą ir prieinamumą atsakingi kuro tiekėjai, reikėtų skatinti naudoti švaresnį kurą. Šiam tikslui įgyvendinti būtina panaikinti iškastinio ir alternatyviojo kuro kainų atotrūkį, o švaresnis kuras turi tapti įperkamesnis ir plačiau prieinamas. Reikia dėti pastangas, įtraukiant visus jūrų vertės grandinės subjektus, visų pirma kuro gamybos ir energijos tiekėjus, variklių gamintojus, taip pat uostus, frachtuotojus ir visuose sektoriuose dirbančių darbuotojų atstovus. Įgyvendinus šiuos tikslus gali padidėti alternatyviųjų degalų paklausa, kaip numatyta Reglamente „FuelEU“.

2. Įžanga

2.1.

EESRK mano, kad laivyba daro poveikį visai tiekimo grandinei, nes beveik 90 % pasaulio prekių gabenama jūra. Be to, ES laivyba pasaulyje yra strateginė vertybė, leidžianti ES išsaugoti savo geopolitinį nepriklausomumą ir didinti ekonominį ir pramoninį atsparumą bei suverenumą. 2019 m. maždaug 46 % ES išorės eksporto ir 56 % ES išorės importo prekių buvo gabenama jūra (Eurostatas, 2021 m.).

2.2.

ES kontroliuojamas laivynas siekia 810 mln. dedveito tonų. Jį sudaro 23 400 laivų ir jis apima 39,5 % 2020 m. pasaulio laivyno. Bendras laivybos ekonominis poveikis yra 149 mlrd. EUR įnašas į ES BVP ir apima maždaug 2 mln. darbo vietų. Verta pažymėti, kad už kiekvieną laivybos pramonėje sukuriamą 1 mln. EUR BVP dar 1,8 mln. EUR BVP sukuriama kitose ES ekonomikos srityse (2). Naujausiais duomenimis (3), bendra laivybos išmetamų teršalų dalis pasauliniame antropogeninės kilmės ŠESD kiekyje padidėjo nuo 2,76 % 2012 m. iki 2,89 % 2018 m.

2.3.

EESRK pripažįsta, kad Europos laivyba yra įsipareigojusi užtikrinti jūrų saugumą ir jūrų aplinkos apsaugą, taip prisidėdama prie tarptautinių ir ES pastangų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Be to, EESRK pripažįsta, kad Europos laivyba deda pastangas atremti šiuos iššūkius ir yra įsipareigojusi imtis iniciatyvos ekologiškos laivybos srityje.

2.4.

Reglamente „FuelEU Maritime“ nustatyti standartai, pagal kuriuos siekiama laipsniškai sumažinti ES uostuose prisišvartavusiuose, į juos atvykstančiuose ir iš jų išvykstančiuose laivuose sunaudojamam kurui tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis vidutinį intensyvumą. Nesilaikant šių standartų laivybos bendrovėms bus skiriamos administracinės baudos, kurios tariamai bus naudojamos projektams remti, o jais bus siekiama jūrų sektoriuje paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimą, ypač biokurą. Šis pasiūlymas vienašališkai bus taikomas ir tarptautinei laivybai, nes jo taikymo sritis yra identiška pasiūlymo dėl ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taikymo sričiai (4). Juo taip pat įgaliojama naudoti nuo kranto tiekiamą elektrą, kuria po 2030 m. sausio 1 d. galės naudotis dviejų tipų laivai – keleiviniai ir konteinervežiai.

2.5.

EESRK pažymi, kad pasiūlyme dėl Reglamento „FuelEU Maritime“ projekto, kaip numatyta pagal principą „teršėjas moka“, pripažintas struktūrinis laivo frachtuotojo, kuris yra atsakingas už laivo kuro, maršruto ir greičio pasirinkimą, vaidmuo ir susijusios sunaudojamo kuro sąnaudos (6 konstatuojamoji dalis). Tai yra teigiamas dalykas. Tačiau frachtuotojų atskaitomybės pripažinimas yra svarbi nuostata svarstymams, kurie vyks kitame reglamentavimo proceso etape ir prie kurių taip pat prisidės Europos Parlamentas ir ES Taryba.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Žaliojo kurso ir plataus užmojo pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinio tikslai dėl anglies dioksido poveikio klimatui neutralumo yra pageidautini atsižvelgiant į pastangas žalinti ir galiausiai sumažinti jūrų sektoriaus (ir kitų sektorių) priklausomybę nuo iškastinio kuro, kartu pripažįstant socialinį šio perėjimo aspektą siekiant užtikrinti plačiosios visuomenės interesus. Kitaip tariant, šis energijos transformacijos ir pereinamojo laikotarpio procesas, kuriuo siekiama sumažinti laivybos priklausomybę nuo iškastinio kuro, gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei jam pritars ir jį rems visuomenė, o laivybos srityje ir kituose sektoriuose taikomi darbo metodai bus apsaugoti. Tai galima pasiekti tik pasitelkus konkrečias priemones, kaip antai naujų darbo vietų kūrimą, geresnę visuomenės sveikatą ir geresnes klimato kaitos švelninimo priemones, skirtas klimato srities veiksmams ir aplinkos apsaugai užtikrinti. Reikia dėti pastangas, įtraukiant visus jūrų vertės grandinės subjektus, ypač kuro gamybos ir energijos tiekėjus, variklių gamintojus, taip pat uostus, frachtuotojus ir visuose sektoriuose dirbančių darbuotojų atstovus. Siekiant visuomenės dalyvavimo ir paramos labai svarbi tikslinga, aiški, cikliška ir skaidri komunikacija.

3.2.

Pasiūlymo dėl Reglamento „FuelEU Maritime“ poveikis laivybai yra nevienodas, palyginti su kitomis pramonės šakomis: tinkamai įvardijamos trumpalaikės priemonės iki 2030 m., tačiau ilgalaikiai pokyčiai, kurie 2030–2050 m. padės gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, vis dar iš esmės yra tiksliniai, apimantys dar nesukurtas technologijas, jau nekalbant apie įsitvirtinusias. Kitaip tariant, laivybos sektoriaus kelias siekiant iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą vis dar neaiškus ir apima įvairias technologines galimybes. Be to, kyla daug neatsakytų klausimų dėl šių alternatyvų tiekimo, saugos, paskirstymo ir sąnaudų. Todėl šio pasiūlymo reglamentuojamosiose dalyse turėtų būti numatytas tam tikras lankstumas, kad pramonė galėtų prie jo prisitaikyti. Be to, didelį laiko trūkumą lemia ilgas parengiamasis laikotarpis ir intensyvaus platesnio sektoriaus pradinių investicijų ciklo, apimančio visus suinteresuotuosius subjektus.

3.3.

Viena vertus, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektorija priklauso nuo ekonomiškai perspektyvaus ir saugaus aplinkos neteršiančio kuro ir technologijų įvedimo bei įsitvirtinimo rinkoje. Kita vertus, reikia naujų varomųjų priemonių, naujų rūšių mažo anglies dioksido kiekio arba anglies dioksido neišskiriančio kuro, prieinamo visame pasaulyje, ir bendrų pastangų bendradarbiaujant su tiekimo grandinės suinteresuotaisiais subjektais, siekiant galiausiai užtikrinti visišką nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.4.

Remiantis pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkiniu, iniciatyva „FuelEU Maritime“ turi būti užtikrinama tiekimo, paskirstymo ir paklausos sinergija, nuoseklumas ir suderinamumas. Tai turėtų būti veiksmingai pasiekta papildant Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (5), skirtą būtent energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių tiekimui, ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą, skirtą paskirstymo infrastruktūrai ES uostuose (6).

3.5.

Šiuo tikslu taip pat labai svarbu užtikrinti tinkamas paskatas tarp pasiūlos ir paklausos. Tačiau Reglamento „FuelEU“ projekte šiuo metu skatinama naudoti konkrečių rūšių mažo anglies dioksido kiekio kurą, iš anksto neįvertinus visuotinio jo prieinamumo ir kainos, nors turėtų būti leidžiama naudoti visus alternatyviuosius degalus. Taip galiausiai gali būti iškraipyta konkurencija, nors šių degalų prieinamumas šiuo metu ir netolimoje ateityje yra mažas. Kadangi už atsinaujinančiųjų alternatyviųjų degalų kūrimą ir prieinamumą atsakingi kuro tiekėjai, reikėtų skatinti naudoti švaresnį kurą. Šiam tikslui įgyvendinti būtina panaikinti iškastinio ir alternatyviojo kuro kainų atotrūkį, o švaresnis kuras turi tapti įperkamesnis ir plačiau prieinamas. Reikia dėti pastangas, įtraukiant visus jūrų vertės grandinės subjektus, ypač kuro gamybos ir energijos tiekėjus, variklių gamintojus, taip pat uostus, frachtuotojus ir visų susijusių sektorių darbuotojų atstovus. Įgyvendinus šiuos tikslus gali padidėti alternatyviųjų degalų paklausa, kaip numatyta Reglamente „FuelEU“.

3.6.

Pasiūlyme konkrečiai įpareigojant naudoti švaresnį kurą ir biokurą neatsižvelgiama į tai, kad toks kuro kiekis iš tikrųjų tarptautinei laivybai nėra pakankamas ir kad tai negali būti perspektyvi alternatyva iškastiniam kurui. Administracinių baudų skyrimas tais atvejais, kai nėra perspektyvių alternatyvų, yra baudžiamoji priemonė, kuri veikiau didina pajamas, o ne mažina išmetamųjų teršalų kiekį.

3.7.

Šiuo metu visiškai netaršaus arba mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio kuro, kurio reikia laivybai, siekiant sumažinti jos priklausomybę nuo iškastinio kuro, nėra, ypač giliavandenės laivybos atveju; tokia padėtis išliks dar ir artimiausiu metu. Šio kuro gamybai ir prieinamumui visame pasaulyje reikalingos didžiulės investicijos, kurias turės plėtoti ne sektoriaus suinteresuotieji subjektai, t. y. naftos bendrovės ir apskritai energijos tiekėjai. Be to, alternatyviesiems degalams, pavyzdžiui, amoniakui, metanoliui ar vandeniliui, reikalingi naujos kartos vidaus degimo varikliai ir pažanga laivų projektavimo bei varomųjų technologijų srityse, kuri priklauso nuo variklių gamintojų ir laivų statyklų – dauguma jų įsikūrę Tolimuosiuose Rytuose.

3.8.

Kol šie alternatyvieji degalai nebus sukurti, tol nebus galima pasiekti ilgalaikių sutartos Pradinės IMO strategijos dėl priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų ir plataus užmojo Europos žaliojo kurso ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio uždavinių. Mums kuo greičiau reikia moksliniais įrodymais pagrįstų išsamesnių žinių, kad galėtume sumažinti sprendimų priėmimo riziką ir orientuotis į tinkamas investicijas. Todėl pramonė, kartu su keliomis valstybėmis narėmis, turinčiomis didelių su jūra susijusių interesų, IMO pateikė pasiūlymą įsteigti MTP valdybą ir fondą (pasiūlymas dėl Tarptautinės jūrų srities mokslinių tyrimų valdybos ir Tarptautinio jūrų srities mokslinių tyrimo fondo), kurie iš pradžių būtų finansuojami iš privalomų įnašų, kuriuos už kiekvieną suvartoto kuro toną mokėtų visi didesni nei 5 000 gt laivai. Šios iniciatyvos tikslas – paspartinti alternatyviųjų degalų, kurių reikia laivybos pramonei, bet kurių ji pati negali plėtoti, kūrimą. Būtent padėties skubumas paskatino šią iniciatyvą ir laivybos pramonės pasiryžimą prisidėti. Nuoširdžiai tikimasi, kad ši iniciatyva sulauks svarios IMO paramos.

3.9.

Saugos aspektai taip pat turėtų išlikti labai svarbiu parametru alternatyviųjų degalų mokslinių tyrimų ir plėtros procese. Tai be galo sudėtingas, kapitalui imlus ir daug laiko atimantis procesas. Norint išspręsti šių naujų rūšių kuro saugos problemas, reikės parengti naujus reglamentus ir technines saugaus projektavimo ir naudojimo laivuose taisykles.

3.10.

Jei būtų reikalaujama, kad laivai laikytųsi Europos kuro standarto neužtikrinant saugaus ir tinkamo mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio kuro prieinamumo viso pasaulio uostuose, tai keltų labai didelį nerimą. 2020 m. gruodžio mėn. paskelbtame Europos Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, pridedamame prie Darnaus ir išmanaus judumo strategijos (7), prognozuojama, kad iki 2030 m. atsinaujinantieji energijos ištekliai ir mažo anglies dioksido kiekio kuras laivybos srityje sudarys net 5,5–13,5 % kuro rūšių derinio. Taršos ŠESD intensyvumas nustatomas remiantis „nuo žaliavos iki kilvaterio“ (WtW) pagrindu [3 straipsnio apibrėžtys, p dalis], atsižvelgiant į metodikas ir tvarumo kriterijus, išdėstytus siūlomoje persvarstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje, kurioje koeficientas 1,2 taikomas pažangiam biokurui ir biodujoms, pagamintiems iš žaliavų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių kurui, taikomam tik laivybos ir aviacijos srityse. Be to, kaip pabrėžiama pasiūlyme, tikslinga biodegalus nukreipti į tuos transporto sektorius, kuriuos sunku elektrifikuoti, pavyzdžiui, jūrų, tolimojo transporto ir aviacijos (8).

3.11.

Pagal šią papildomą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą siūlomo reglamento priede nurodoma kuro gyvavimo ciklo analizės metodika. Kai bendrovės ketina nukrypti nuo Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatytų standartinių verčių, jos turės teisę nukrypti nuo nustatytų nuo bako iki kilvaterio (TtW) išmetamųjų teršalų faktorių standartinių verčių, tai turėtų būti daroma tik tuo atveju, kai vertes galima sertifikuoti pagal vieną iš savanoriškų schemų, pripažįstamų pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (nuo žaliavos iki bako (WtT) verčių atveju) arba atlikus laboratorinius bandymus ar tiesioginius išmetamųjų teršalų matavimus (TtW). Ypač svarbu bus nuodugniai išnagrinėti tokius klausimus kaip taršos anglies dioksidu intensyvumo apskaičiavimo metodika ir išmetamųjų teršalų faktoriai.

3.12.

EESRK mano, kad siūlomas reglamentas, kaip regioninė priemonė, gali pakenkti vykstančioms diskusijoms dėl Pradinės IMO strategijos dėl tarptautinės laivybos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, kurios vyksta sklandžiai, duoda konkrečių rezultatų ir yra vienintelės, turinčios pasaulinę perspektyvą. Be to, pagal sutartą IMO vidutinės ir ilgalaikės trukmės priemonių darbo planą IMO valstybių narių Vyriausybės susitarė pradėti svarstyti vidutinės ir ilgalaikės trukmės priemones, įskaitant rinkos priemones, ne vėliau kaip 2021 m. spalio mėn. Su IMO susijusi darbo kryptis, kurią dar reikia užbaigti, yra grindžiama per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio arba taršos anglies dioksidu intensyvumo gairėmis, skirtomis visų rūšių kurui. Kol šis darbas nebus baigtas IMO sistemoje, reikėtų vengti dvigubų standartų.

3.13.

EESRK mano, kad nauja ES valstybių narių Vyriausybių iniciatyva yra svarbi siekiant tarptautinei laivybos sričiai pasiūlyti pasaulinį mažai ŠESD kiekio turinčio kuro standartą, šį klausimą apsvarstant būsimajame 10-ajame laikotarpio tarp konferencijų darbo grupės posėdyje ŠESD klausimais (9). Minėtu pasiūlymu, be kita ko, parodoma, kaip laivai laikosi scenarijaus, įrodydami, kad per atitikties laikotarpį jie naudojo tik tokį kurą, kurio išmetamo taršos ŠESD kiekio intensyvumas prilygsta ribai arba jos nesiekia (pavyzdžiui, tradicinių ir atsinaujinančiųjų degalų mišinius); t. y. metodas, panašus į IMO MARPOL VI priedą (14.1 straipsnis), kuriuo buvo įtvirtinta 2020 m. IMO bunkerinio kuro sieros riba. Pateiktame dokumente taip pat siūloma IMO parengti ir patvirtinti WtW sertifikavimo schemą. Be to, atsižvelgiant į IMO vykstančias diskusijas dėl per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio analizės, kai tik IMO lygmeniu bus pasiektas susitarimas dėl pasaulinio požiūrio Reglamento „FuelEU“ projektui svarbiais klausimais, ES teisės aktai turės būti visiškai suderinti su tarptautinėmis taisyklėmis pagal siūlomo reglamento 42 konstatuojamąją dalį.

3.14.

IMO priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo strategijoje nustatytas trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės trukmės išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonių sąrašas. Žengdamos svarbų žingsnį į priekį jūrų sektoriaus energetikos pertvarkos link, ΙΜΟ valstybių narių Vyriausybės, įskaitant visas ES valstybes nares, 2021 m. birželio 10–17 d. vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) 76-ojoje sesijoje, priėmė išsamų teisiškai privalomų techninių ir trumpalaikės trukmės veiklos priemonių rinkinį, skirtą laivų išmetamam CO2 kiekiui mažinti, kuris įsigalios 2022 m. lapkričio 1 d.

3.15.

Tiksliau, pagal MEPC 76-ojoje sesijoje priimtas priemones reikalaujama, kad 400 bt ir šią talpą viršijantys laivai pagal technines priemones, kuriomis siekiama padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, apskaičiuotų jiems taikomo energijos vartojimo efektyvumo indeksą, o laivai, viršijantys 5 000 bt, nustatytų savo metinį taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklį ir jo reitingą. Taršos anglies dioksidu intensyvumas susieja išmetamą ŠESD kiekį su kroviniu, gabenamu per nukeliautą atstumą. IMO iki 2026 m. sausio 1 d. peržiūrės taršos anglies dioksidu intensyvumo rodiklio ir energijos vartojimo efektyvumo indekso reikalavimų įgyvendinimo veiksmingumą, kad nustatytų, ar reikalingi tam tikri papildomi pakeitimai.

3.16.

Tarptautinė laivyba apskritai yra didžiausia pasaulio tarpvalstybinės prekybos tarpininkė, tarp trečiųjų šalių pervežanti daugiau nei 90 % prekybos pajėgumų atitinkančių, pasaulio ekonomikai būtinų krovinių, kaip antai nafta ir naftos produktai, dujos, cheminiai produktai, geležis ir kitos rūdos, anglys ir trąšos. Todėl, norint, kad tarptautinė prekyba vyktų sklandžiai, pasaulio uostuose turi būti užtikrintas reikiamas pasaulinis kuro prieinamumas, kuris tenkintų ES specifikacijos reikalavimus.

3.17.

Tarptautinė laivyba pirmiausia yra MVĮ pagrįsta pramonė, kuri, kalbant apie birių krovinių arba trampinę laivybą, yra tikrai verslus sektorius, pasižymintis tobulai konkurencingos rinkos savybėmis. Taip yra todėl, kad šį sektorių visame pasaulyje sudaro tūkstančiai bendrovių ir jame nedominuoja tik labai didelės korporacijos arba susivienijimai, kaip yra linijinės laivybos ir didžiausiuose pramonės ir paslaugų sektoriuose visame pasaulyje. Todėl MVĮ dydžio laivybos bendrovės neturi derybinės galios siekiant paskirstyti ir platinti naujų rūšių kurą viso pasaulio uostuose.

3.18.

Komisijos poveikio vertinime dėl Reglamento „FuelEU Maritime“ projekto numatoma jūrų transporto sektoriuje padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro paklausą, ypač daug dėmesio skiriant skystajam biokurui, dujų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui (įskaitant biologinės kilmės SGD), elektroliziniam kurui, dekarbonizuotam vandeniliniam kurui (metanoliui ir amoniakui) ir elektros energijai. Poveikio vertinime numatomas didesnis biokuro naudojimas ir pažymima, kad biokuro svarba taip pat pripažįstama tuose sektoriuose, kuriuose priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku, pavyzdžiui, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose.

3.19.

Visame pasaulyje yra iškeltas uždavinys plėtoti elektrolizuoto kuro gamybą ir reikiamą tiekimo infrastruktūrą. Persvarstytame Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pasiūlyme nustatytas naujas ES tikslas – 2030 m. prognozuojama ne mažesnė kaip 40 % energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis. Tačiau pripažįstama, kad laivyba, palyginti su kitais sektoriais, susiduria su didesniais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sunkumais, nes šiuo metu nėra į rinką pateikti parengtų netaršių technologijų. Mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio kuro, tinkamo laivybai, šiuo metu rinkoje iš tiesų nėra. Be to, apskaičiuota, kad kapitalo investicijos, kurių reikia gamybai, pavyzdžiui, žaliojo amoniako (elektrosintetinio amoniako), plėtoti, priklausomai nuo gamybos metodų ir konkrečių kuro gamybos būdų, siekia maždaug 1,2–1,65 trln. USD (UMAS, 2020 m.) ir neapima investicijų, reikalingų tiekimo infrastruktūrai visame pasaulyje.

3.20.

Todėl tikslas – iki 2050 m. vidutiniškai 75 % sumažinti laivuose sunaudojamai energijai tenkančios taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą, yra pervertintas. Viena didžiausių kliūčių, trukdančių sumažinti jūrų sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, bus naujų bunkeriavimo infrastruktūrų, kurios bus reikalingos viso pasaulio uostuose siekiant saugiai aprūpinti laivus alternatyviaisiais degalais, suteikimas. Laivybos pramonė suinteresuota, kad tokia infrastruktūra būtų sparčiai plėtojama ir kad naujų rūšių kuras būtų lengvai prieinamas visame pasaulyje ir iš kuo daugiau uostų, dėl šios priežasties nulinio anglies dioksido kiekio kuro kaina taptų mažesnė ir taip būtų lengviau laikytis siūlomame reglamente nustatytų tikslų.

3.21.

Dalinis sprendimas, bent jau birių krovinių arba trampinės laivybos srityje, galėtų būti pakaitiniai degalai, kaip antai pažangusis biokuras, pavyzdžiui, hidrovalymo būdu pagaminti augaliniai aliejai, kurie yra suderinami su visais šiuolaikiniais laivų varikliais (visų tipų laivais, neatsižvelgiant į prekybą) ir kurie gali deginti biokurą nereikalaujant techninių, saugos ar dizaino pakeitimų. Tačiau kuro tiekėjai turi būti atsakingi už tai, kad nurodyti iškastinio kuro mišiniai laivuose būtų tinkami naudojami ir pakankamais kiekiais prieinami ES uostuose. Į ES rinką importuojamas biokuras turėtų atitikti ES tvarumo kriterijus, nustatytus persvarstytoje Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (IX priedo A ir B dalys). Reglamento „FuelEU Maritime“ projekte atsakomybė už Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje numatytą tvarumo kriterijų laikymąsi perkeliama laivams. Be to, skatinant naudoti tam tikros kokybės biokuro mišinius, įsigytus už ES ribų, gali atsirasti vykdymo užtikrinimo problemų, dėl kurių būtų sunkiau pasiekti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus.

3.22.

Visas įvardytas elektrolizinis kuras, kaip antai žaliasis amoniakas arba žaliasis vandenilis (10), rinkoje susiduria su tam tikromis kliūtimis (ekonominėmis, technologinėmis arba reguliavimo), kurios artimiausioje ateityje užkirs kelią alternatyviojo laivų kuro naudojimui. Alternatyviojo laivų kuro asortimentas yra ne tik fragmentiškas, bet ir neišplėtotas, todėl reikėtų stiprinti ir spartinti šios srities mokslinius tyrimus ir plėtrą.

3.23.

Taip pat ypač svarbu bus nuodugniai išnagrinėti tokius klausimus kaip taršos anglies dioksidu intensyvumo apskaičiavimo metodika ir išmetamųjų teršalų faktoriai. Reikėtų atkreipti dėmesį į metano nuotėkį ir netiesioginį žemės naudojimo keitimo faktorių, ypač susijusį su biokuro ir SGD įsisavinimu bei naudojimu. Pirmosios kartos biodegalai negali būti laikomi ilgalaikėmis tvariomis medžiagomis, nes dėl jų žemės naudojimas konkuruoja su maisto produktais ir išeikvojamas dirvožemis.

3.24.

Kadangi, galiausiai, laivyba yra iš tiesų pasaulinė pramonės sritis, visuotinis reguliavimas yra efektyviausias ir veiksmingiausias būdas judėti į priekį. Visos ES lygmeniu įgyvendinamos priemonės turi būti suderintos su IMO priimtais reglamentais, užtikrinant tarptautinių reglamentų ir ES teisėkūros iniciatyvų pusiausvyrą.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Atsakingas subjektas (ne laivo savininkas, o kuro tiekėjas): laivų eksploatuotojai negali būti atsakingi už nurodyto kuro kokybę arba prieinamumą. Laivų kuro taršos anglies dioksidu intensyvumas turėtų būti reguliuojamas visame pasaulyje ir atsižvelgiant į tai, ar yra pakankamai alternatyvų iškastiniam kurui. Šiuo metu tokių alternatyvų nėra giliavandenei laivybai ir tokia padėtis išliks artimiausiu metu. Laivai negali būti laikomi atsakingais už kuro, kuris yra technologiškai neišplėtotas arba gali būti tiekiamas tik labai ribotais kiekiais ir (arba) ribotose geografinėse vietovėse, bunkeriavimą. Tai būtų galima prilyginti situacijai, kai vairuotojų būtų paprašoma naudoti specifinį degalų rūšių derinį, kuris nėra plačiai prieinamas rinkoje.

4.2.

Aiškus frachtuotojų įsipareigojimas prisiimti atsakomybę: visais atvejais turėtų būti taikomas principas „teršėjas moka“. Nors atitinkamose Europos Komisijos teisėkūros iniciatyvose (ES ATLPS, „FuelEU Maritime“) pripažįstama frachtuotojų atsakomybė, ji aiškiai neįpareigoja frachtuotojų vykdyti savo pareigas. Jei laivo savininkas būtų laikomas atsakingu už laivo išmetamą teršalų kiekį, jam tektų didesnio išmetamo CO2 kiekio našta, kurią lemtų frachtuotojo atlikta grynai ekonominio pobūdžio sąnaudų ir naudos analizė, kurioje nebūtų atsižvelgiama į neigiamą išorinį poveikį aplinkai. Tokia situacija būtų ne tik nesąžininga, bet ir duotų priešingų rezultatų. Kol frachtuotojas nebus įstatymiškai atsakingas, jis ir toliau visus veiklos sprendimus grįs vien tik sąnaudų argumentais ir bus atleistas nuo principo „teršėjas moka“, kuris laivybos srityje turi būti tinkamai taikomas, kaip ir visuose kituose sektoriuose.

4.3.

Dvigubo skaičiavimo arba dvigubų reikalavimų vengimas: šiuo pasiūlymu įvedama antrojo ES stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema siūlomo reglamento tikslais. Nors labai svarbu užtikrinti lankstumą, reikėtų kiek įmanoma vengti dvigubo skaičiavimo arba dvigubų reikalavimų taikymo, suvienodinant stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodikas.

4.4.

Vengti sukurti neveiksmingą atitikties mechanizmą: pasiūlymo projekte taip pat sukuriamas sudėtingas taršos anglies dioksidu intensyvumo atitikties balansų sujungimo mechanizmas, pasitelkiant kreditus kurui, kuriuos naudoja laivai, pasiekę geresnių rezultatų, nei reikalaujama. Pasiūlymo projekte taip pat sukuriamas sudėtingas taršos anglies dioksidu intensyvumo atitikties balansų sujungimo mechanizmas, pasitelkiant kreditų pervedimą tarp bendrovių, turinčių geresnių, nei reikalaujama, rezultatų pasiekusių ir reikalavimų nepatenkinančių laivų kuriuos tikrina tas pats tikrintojas. Vietoj to, į siūlomą reglamentą siūloma įtraukti lankstų mechanizmą, iš pradžių taikomą tik elektroliziniam kurui (11), kurį naudoja tie laivai, kurių įgyvendinimo tvarkaraštis taikomas palaipsniui (panašus į elektros tiekimo nuo kranto diegimą – 5 siūlomo reglamento straipsnis yra svarbus). Jei tam būtų pritarta, reikalavimai palaipsniui būtų taikomi visiems atsinaujinantiesiems energijos ištekliams ir mažo anglies dioksido kiekio kuro rūšims (su sąlyga, kad ateityje bus taikoma peržiūros išlyga ir poveikio vertinimas, taip pat atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro prieinamumą jūrų sektoriuje, ir, pavyzdžiui, į atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro klausimus dėl konkurencijos su kitomis transporto rūšimis). Palaipsniui bus skatinamos rinkos dalyvių, investavusių į ekologišką kurą, partnerystės, pageidaujančios sutelkti savo atitikties vienetus ir tam pačiam akredituotam tikrintojui pateikti bendrus pranešimus.

4.5.

Elektros tiekimo nuo kranto diegimo išimčių pratęsimas po 2034 m.: pripažįstant būtinybę teikti prioritetą elektros tiekimo nuo kranto diegimui, siekiant užtikrinti apčiuopiamą ekonomiškai efektyvų išmetamo ŠESD kiekio ir oro taršos sumažinimą prisišvartavus, daugiausia dėmesio skiriant konteinervežiams ir keleiviniams laivams, išimtis dėl privalomo elektros tiekimo nuo kranto naudojimo minėtiems laivybos segmentams neturėtų būti taikoma po 2034 m. tais atvejais, kai uoste nėra infrastruktūros ir kai laive esanti nuo kranto tiekiama elektros įranga yra nesuderinama su uosto krantinės įrenginiu.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2021) 562 final.

(2) Europos laivų savininkų asociacija, 2021 m.

(3) Ketvirtasis IMO ŠESD tyrimas, 2020 m.

(4) COM(2021) 551 final.

(5) COM(2021) 557 final.

(6) COM(2021) 559 final.

(7) SWD(2020) 331 final.

(8) TEN-748, Nuomonė „Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra“ (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 127), 4.17 punktas.

(9) Dokumentas ISWG-GHG 10/5/3 (Austrija ir kt.), 2021 m. spalio 3 d.

(10) Kaip nurodyta nuomonėje TEN/718 dėl vandenilio strategijos (OL C 123, 2021 4 9, p. 30).

(11) Elektrolizinis kuras apima elektrosintetinį amoniaką, elektrosintetinį metanolį, sintetinį dyzeliną, sintetinę alyvą ir elektrosintetines dujas (p. 7, COM(2021) 562 final priedai).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/152

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl aviacijos sektoriaus indėlio siekiant visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamo pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB

(COM(2021) 552 final)

(2022/C 152/25)

Pagrindinis pranešėjas

Dumitru FORNEA

Konsultavimasis	Europos Sąjungos Taryba, 2021 9 20 Europos Parlamentas, 2021 9 13
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209 / 3 / 5

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komisijos iniciatyva, kuria dėl aviacijos sektoriaus indėlio siekiant visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (1), yra sveikintinas žingsnis mažinant aviacijos sektoriaus poveikį klimatui. Mes pritariame siūlomiems pakeitimams, tačiau pabrėžiame, kad reikia išlaikyti vienodas sąlygas ir apsaugoti socialines ir darbo teises. Nors aviacijos sektorius nėra didžiausias išmetamųjų teršalų šaltinis visuomenėje ir net transporto sektoriuje, jis ir visi jo suinteresuotieji subjektai turi prisidėti prie tvarios aviacijos pramonės kūrimo. Tai galima padaryti tik palaikant socialinį dialogą ir bendradarbiaujant su sektoriaus profesinėmis sąjungomis, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo vykdant su klimato kaita susijusią pertvarką.

1.2.

Apskritai nepritariame nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymui pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), nebent tai būtų daroma siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Skrydžių EEE viduje atveju vienodoms sąlygoms kyla mažesnis pavojus, tačiau turime išlikti budrūs dėl anglies dioksido nutekėjimo, ypač laisvalaikio ir tolimojo susisiekimo srityje. Todėl pritariame tam, kad siūloma visiško nemokamų apyvartinių taršos leidimų panaikinimo data liktų 2027 m., o iki to laiko nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas būtų pakoreguotas taip, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Tai darydami galime įgyvendinti ATLPS, padidinti tvarių aviacinių degalų naudojimą ir sumažinti nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kartu neiškreipdami konkurencijos rinkoje.

1.3.

Pasiūlymu turi būti siekiama apsaugoti vienodas sąlygas siekiant remti įmones, kurios užtikrina deramą darbą ir socialinius standartus. Taip pat svarbu vengti ilgalaikio neigiamo poveikio darbo sąlygoms dėl nesąžiningos įmonių, kurių veiklai netaikoma ATLPS, konkurencijos. Todėl rekomenduojame pradėti „socialinio poveikio vertinimą“, kuriame būtų nagrinėjamas ATLPS taikymo, sąžiningos konkurencijos ir galimos anglies dioksido nutekėjimo socialinės žalos ryšys. Be to, siūlome atlikti du laikotarpio vidurio vertinimus, kuriuose būtų analizuojamas iš dalies pakeistos ATLPS socialinis poveikis, poveikis aplinkai ir ekonomikai. Tai turėtų įvykti praėjus atitinkamai dvejiems metams ir ketveriems metams po iš dalies pakeistos ATLPS įsigaliojimo ir visiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti ATLPS taikymą ir programos tikslus. Šie vertinimai taip pat suteiks galimybę patikrinti, ar pramonės atsigavimas atitinka ATLPS tikslus.

1.4.

Finansiniai tarpininkai neturėtų būti įtraukti į ES ATLPS prekybos sistemą, kad prekyba apyvartiniais taršos leidimais būtų leidžiama tik įmonėms, kurių gamybos procesuose išmetamas anglies dioksidas. Taip siekiama pašalinti bet kokią spekuliacijos riziką, be to, panašaus požiūrio laikosi ir Kinija, kurioje finansų įstaigoms draudžiama dalyvauti jos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje.

1.5.

Didžioji dalis ne EEE eismo srauto vyksta per EEE arba už jos ribų esančius centrinius oro transporto mazgus. Šiuo metu dauguma keleivių, norėdami skristi už EEE ribų, turi keletą galimybių: jie gali naudotis transporto mazgais tiek EEE, tiek už jos ribų. Tačiau padidėjus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sąnaudoms kyla nemažas pavojus, kad EEE veiklos vykdytojai nukentės, jei už EEE ribų įsikūrę transporto mazgai siūlys pigesnes paslaugas. Norint tam pasipriešinti, nemokamų ATLPS apyvartinių taršos leidimų paskirstymas turi būti pakeistas tiksliniu kovos su nepalankiomis konkurencinėmis sąlygomis mechanizmu, kad būtų apsaugotos Europos oro transporto bendrovės ir Europos oro transporto mazgai.

1.6.

ES turi skatinti platesnio užmojo ir vienodesnį pasaulinį reguliavimą dėl anglies dioksido kainų nustatymo ir turi turėti įgaliojimus dėl to derėtis pasauliniu lygmeniu. Be visuotinių įgaliojimų, siūlome taikyti vieną arba abu šiuos mechanizmus, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir tvarus ATLPS įgyvendinimas ir remiamas platesnis taikymo pagrindas trumpuoju laikotarpiu:

a)	nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą;

b)	nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo sistemą pakeisti tiksline apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos.

1.7.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų padėti pereiti prie tvaresnių transporto rūšių, įskaitant aviacijos sektorių, todėl turėtų būti skatinama mažinti verslo aviacijos naudojimą. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų skatinti naudoti tvarų masinį transportą ir taip priversti verslo lėktuvų naudotojus mokėti didesnius mokesčius.

1.8.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pajamos turėtų būti investuojamos į plėtros projektus, kuriais būtų toliau mažinamas aviacijos poveikis aplinkai, remiant išlaidų mažinimą ir didesnį tvarių aviacijos degalų naudojimą. Ji taip pat turėtų padėti oro uostams, degalų tiekėjams ir antžeminių paslaugų teikėjams pereiti prie naujų tvarių aviacijos degalų naudojimo Europos oro uostuose taisyklių, nustatytų pasiūlymu „ReFuelEU“. Pajamomis taip pat turi būti remiama teisinga pertvarka aviacijos pramonės darbuotojams, kuriuos neigiamai paveikė klimato kaita. Šiam tikslui įgyvendinti turėtų būti sukurtas aviacijos socialinis fondas, kuris sudarytų sąlygas aviacijos sektoriaus darbuotojų mokymui ir perkvalifikavimui. Tokį fondą galėtų valdyti Europos Komisija, padedama tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų.

1.9.

Pasitelkus ATLPS, pasiūlymas turėtų paskatinti operatorius plėtoti intermodalinio transporto tinklus pagrindiniuose oro transporto mazguose, kad būtų galima plėstis į didesnį paskirties vietų tinklą, taip pat sumažinti nereikalingų itin trumpų skrydžių skaičių. Tai būtų galima padaryti padidinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių kitose oro transporto bendrovės tinklo vietose iki vietovių, kuriose nėra patogių geležinkelio jungčių.

1.10.

ES turėtų bendradarbiauti su Europos darbo tarybomis (EDT), sektorių socialinio dialogo komitetais ir kitais bendrais forumais, pavyzdžiui, dalyvauti Aviacijos apskritojo stalo diskusijose, dėl tolesnio persvarstytos ATLPS poveikio visą jos įgyvendinimo laikotarpį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniam dialogui su darbuotojais ir tam, kad būtų suprantami jų poreikiai bei problemos, susijusios su tvaria aviacija.

1.11.

Reikėtų išlaikyti specialų atokiausių ES regionų statusą ir tokiems regionams netaikyti ATLPS pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį šiuose regionuose leidžiama nukrypti nuo ES teisės taikymo.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Palankiai vertiname Komisijos iniciatyvą, kuria dėl aviacijos sektoriaus indėlio siekiant Sąjungos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB. Nors aviacijos sektorius nėra didžiausias išmetamųjų teršalų šaltinis visuomenėje ir net transporto sektoriuje, jis ir visi jo suinteresuotieji subjektai turi prisidėti prie tvarios aviacijos pramonės kūrimo ir mūsų klimato tikslų, nustatytų Paryžiaus susitarime ir pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, įgyvendinimo.

2.2.

Tokiomis iniciatyvomis, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu ir socialiniu dialogu gali būti sušvelninta daugelis socialinių ir ekonominių grėsmių aviacijos sektoriaus darbuotojams, tad palankiai vertintume Komisijos pastangas užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai, visų pirma profesinės sąjungos ir Europos darbo tarybos, dalyvautų sprendžiant klimato kaitos ir teisingos pertvarkos klausimus visu šio pasiūlymo įgyvendinimo laikotarpiu, taip pat ir būsimame darbe tvarios aviacijos srityje.

3. Konkrečios pastabos

3.1. COVID-19 pandemijos poveikio vertinimas

3.1.1.

Aviacijos pramonė per pastarąją COVID-19 pandemiją buvo viena iš labiausiai nukentėjusių, todėl šiame pasiūlyme turi būti atsižvelgta į tai, kad aviacijos pramonei būtų suteikta pakankamai erdvės ir laiko atsigauti. Tačiau dabar jau aišku, kad aviacijos sektoriui būdinga socialinio ir aplinkosauginio tvarumo problema, todėl bet kokio atsigavimo proceso metu, įskaitant bet kokią paramą šiam sektoriui, turi būti atsižvelgiama į pastangas, dedamas siekiant, kad sektorius ilgainiui taptų tvaresnis.

3.1.2.

Eurokontrolės paskelbti duomenys rodo, kad aviacijos sektoriui dar reikės nemažai pasistengti, kad būtų pasiektas 2019 m. eismo lygis. 2021 m. vasarą eismo lygis pasiekė tik 70 % 2019 m. lygio (2), o Eurokontrolė iš esmės prognozuoja, kad 2019 m. eismo lygis vėl bus pasiektas tik 2023 m. (3) Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad eismo intensyvumas aviacijos sektoriuje sumažėjo ir mažės bent iki 2023 m. Be to, sumažėjus eismo apimtims proporcingą poveikį patyrė darbuotojai. Nors informacijos apie tai vis dar sunku rasti, Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) apskaičiavo, kad pandemijos metu apie 60 % oro uostų darbuotojų neturėjo darbo (4). Bet kokių priemonių, iškraipančių konkurenciją šiuo atsigavimo laikotarpiu, nustatymas gali turėti neigiamų pasekmių tiek darbuotojams, tiek visam sektoriui.

3.1.3.

Tačiau, mūsų nuomone, nemokami apyvartiniai taršos leidimai ATLPS turėtų būti skiriami tik tam, kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymo ar anglies dioksido nutekėjimo. Reikia atsižvelgti į galimą anglies dioksido nutekėjimą, kuris gali atsirasti oro transporto bendrovėms keičiant kryptis į pigesnes, ypač laisvalaikio rinkoje. Kyla pavojus, kad daugelis tipiškų atostogų krypčių gali būti paliktos nuošalyje ir užleisti vietą ne EEE šalims, nes pastarosiose taikomi mažesni išmetamųjų teršalų tarifai nei EEE šalyse. Skrydžiams už EEE ribų reikia skirti ypatingą dėmesį, nes yra didelis pavojus, kad trečiųjų šalių operatoriai pasinaudos ATLPS ir vienodos sąlygos bus iškraipytos.

3.1.4.

Todėl manome, kad nemokamų apyvartinių taršos leidimų panaikinimo data turėtų likti 2027 m., o nemokami apyvartiniai taršos leidimai būtų skiriami tik sąžiningai konkurencijai apsaugoti. Jei tai bus padaryta, bus galima pasiekti pasiūlymo tikslą, t. y. apsaugoti vienodas sąlygas tuo metu, kai pramonė stengiasi atsigauti ir konkuruoti pagal naująją ATLPS.

3.2. Sąžininga konkurencija ir anglies dioksido nutekėjimas

3.2.1.

Aviacija yra labai judri ir labai liberalizuota pasaulinė pramonė. Todėl šiame sektoriuje vyrauja didelė konkurencija, kurios didžioji dalis iškraipo arba gali iškraipyti rinką. Tai aiškiai matyti iš socialinių problemų, su kuriomis susiduria aviacijos rinka, kurioje įmonės naudojasi palankiomis socialinėmis sąlygomis EEE ir trečiosiose šalyse, kad išnaudotų darbuotojus ir sumažintų darbo sąnaudas. Tokia praktika dabar yra įprasta aviacijos pramonėje ir yra įspėjimas visiems, kai vertinamos aplinkosaugos sąnaudos. Todėl reikalingi griežti teisės aktai, kuriais būtų užtikrinta, kad šalys ar įmonės, ypač tos, kurioms netaikoma ši sistema, nesinaudotų anglies dioksido nutekėjimu ir nenaudotų ATLPS. Tai ypač svarbu tarpžemyniniams skrydžiams, pavyzdžiui, kai keleiviai keliauja per EEE, bet jų išvykimo arba paskirties vieta yra už EEE ribų, arba keleivių, kurių išvykimo arba paskirties vieta yra EEE, bet kurie vyksta per už EEE ribų esančius oro transporto mazgus, atveju.

3.2.2.

Palankiai vertiname pasiūlymą įtraukti visapusišką ATLPS taikymą visiems EEE vidaus skrydžiams, nes tai padės išlaikyti vienodas sąlygas rinkoje. Taip pat pritariame pasiūlyme pareikštam ketinimui panaikinti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, tačiau pabrėžiame, kad tokie leidimai turėtų būti suteikiami tik siekiant išlaikyti sąžiningą konkurenciją. Ši taikymo sritis neturėtų apsiriboti tik oro transporto bendrovių konkurencija, bet turėtų būti išplėsta, kad būtų užtikrinta sąžininga EEE ir ne EEE mazgų, konkuruojančių dėl jungiamųjų skrydžių, taip pat laisvalaikio paskirties vietų, konkuruojančių su laisvalaikio paskirties vietomis už EEE ribų, konkurencija.

3.2.3.

Kalbant apie tolimųjų reisų eismą, pagrindiniai EEE oro vežėjai ir oro transporto mazgai patiria didelę Artimųjų Rytų oro vežėjų ir oro transporto mazgų konkurenciją. Šią konkurenciją ypač jaučia keleiviai, kurių paskirties vieta nėra EEE, bet kurie persėda į tarpžemyninį skrydį EEE, ir keleiviai, kurių išvykimo arba paskirties vieta yra EEE, bet kurie naudojasi oro transporto mazgais už EEE ribų. Atsižvelgiant į tai, kad kiti dideli aviacijos mazgai yra netoli EEE, turime užtikrinti, kad oro vežėjai galėtų išlikti konkurencingi šioje rinkoje. Tradiciškai senieji vežėjai šioje rinkoje taiko aukštus socialinius standartus ir užtikrina deramą darbą. Kituose regionuose, ypač Persijos įlankos regione, darbuotojams nesuteikiamos pagrindinės darbuotojų teisės, pavyzdžiui, asociacijų laisvė, ir būtina imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad šiose šalyse įsisteigę vežėjai neįgautų pranašumo Europos įmonių ir Europos darbuotojų sąskaita. Todėl, siekiant išvengti nepalankios konkurencinės padėties, reikalingi tiksliniai apsaugos mechanizmai.

3.2.4.

Nuo 2020 m. sausio mėn. ATL kaina padidėjo nuo maždaug 20 EUR už toną iki daugiau kaip 70 EUR už toną. Kalbant apie paklausą, įrenginiai, t. y. įmonės, kurioms reikia leidimų (nes jų gamybos procese išmetamas CO2), konkuruoja su finansų įstaigomis ir tarpininkais. Pastarieji puikiai žino, kad įmonėms reikia leidimų, kad galėtų vykdyti savo veiklą. Be to, rinkos kainos riba nenustatyta, nes bauda už dujų išmetimą be leidimo nepanaikina pareigos pirkti tokį leidimą (5).

3.2.5.

Pasiūlymu turi būti siekiama apsaugoti vienodas sąlygas šiems oro vežėjams ir užtikrinti, kad darbuotojų socialinėms sąlygoms nebūtų ilgalaikio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl nesąžiningos įmonių, kurios nevykdo veiklos pagal ATLPS, konkurencijos. Siekiant užtikrinti išsamią problemų analizę, rekomenduojame pradėti „socialinio poveikio vertinimą“, kuriame būtų nagrinėjamas ATLPS taikymo, sąžiningos konkurencijos ir galimos anglies dioksido nutekėjimo socialinės žalos ryšys. Be to, siūlome atlikti du laikotarpio vidurio vertinimus, kuriuose būtų analizuojamas iš dalies pakeistos ATLPS socialinis poveikis, poveikis aplinkai ir ekonomikai. Tai turėtų įvykti praėjus dvejiems metams ir ketveriems metams po iš dalies pakeistos ATLPS įsigaliojimo ir visiems suinteresuotiesiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti ATLPS taikymą ir programos tikslus. Šie vertinimai taip pat suteiks galimybę patikrinti, ar pramonės atsigavimas atitinka ATLPS tikslus.

3.2.6.

Siekiant užtikrinti didesnį šio pasiūlymo teisingumą, siūlome apsvarstyti du papildomus pasiūlymo elementus:

a)	Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM)

PADKM taikymas apribos anglies dioksido nutekėjimą ir paskatins ne ES subjektus gerinti savo aplinkosauginį pėdsaką. Aviacijos pramonė nėra varžoma sienų, todėl sunku priimti teisės aktus ES viduje, nes didžioji dalis transporto bus vykdoma už jos ribų. Kaip minėta pirmiau, pirmenybė turi būti teikiama aukštesnio lygio socialiniams standartams ES aviacijos sektoriuje ir PADKM padės siekti šio tikslo. Kadangi Komisija remia aviacijos sektoriaus augimą rengdama išsamius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su trečiosiomis šalimis, ji turėtų apsvarstyti galimybę taikyti PADKM jungiamiesiems skrydžiams iš ne ES oro uostų, arba kitas priemones, kuriomis būtų remiamas tvarus skrydžių už EEE ribų augimas.

b)	Tolesnės priemonės vienodoms sąlygoms apsaugoti

Persvarstant ES ATLPS turi būti sprendžiama anglies dioksido nutekėjimo rizikos problema. Anglies dioksido nutekėjimas yra didelė grėsmė EEE aviacijos rinkai, nes ji yra arti kelių oro transporto mazgų, per kuriuos vykdoma daug skrydžių už EEE ribų. Šiuo metu dauguma keleivių, norėdami skristi už EEE ribų, turi keletą galimybių: jie gali naudotis aviacijos mazgais EEE arba už jos ribų. Tačiau padidėjus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sąnaudoms kyla didelis pavojus, kad EEE veiklos vykdytojai nukentės, jei už EEE ribų įsikūrę oro transporto mazgai siūlys pigesnes paslaugas. Norint tam pasipriešinti, nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymas turi būti pakeistas tiksliniu kovos su nepalankiomis konkurencinėmis sąlygomis mechanizmu, pirmiausia tam, kad būtų apsaugotos Europos oro transporto bendrovės ir oro transporto mazgai.

3.3. Kainų moduliavimas pagal orlaivio pajėgumą

3.3.1.

Reikėtų plačiau apsvarstyti galimybę taikyti modulinę ATLPS leidimų kainodaros sistemą, kuri atitiktų principą „teršėjas moka“ ir skatintų masinį transportą, o ne privatų transportą. Nuo 2021 m. rugsėjo mėn. verslo aviacija išaugo 27 %, palyginti su 2019 m. (6) lygiu, greičiausiai dėl to, kad sumažėjo reguliarių keleivinių skrydžių sektoriaus pajėgumai. Kitaip nei reguliariaisiais keleiviniais orlaiviais, verslo reikmėms naudojamų lėktuvų keleivių vietų skaičius yra gerokai mažesnis. Nepaisant to, jiems taikomos tokios pat sąlygos kaip ir daug didesnius pajėgumus turintiems orlaiviams.

3.3.2.

ATLPS turėtų remti perėjimą prie tvaresnių transporto rūšių, įskaitant aviacijos sektorių, ir todėl turėtų skatinti mažinti verslo aviacijos naudojimą. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema turėtų laikytis principo „teršėjas moka“ ir taip priversti verslo lėktuvų naudotojus mokėti didesnius mokesčius. Taip pat būtų galima apsvarstyti galimybę imtis operatyvinių priemonių, kurios atgrasytų nuo lėktuvų naudojimo verslo reikmėms, kitais būdais teikiant pirmenybę reguliaraus keleivių vežimo paslaugoms, pavyzdžiui, nustatant tinklo mokesčius ir oro uostų laiko tarpsnius.

3.4. ATLPS pajamų reinvestavimas

3.4.1.

Iš ATLPS gautos pajamos turi būti investuojamos į šį sektorių siekiant remti sektoriaus tvarumą socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu ir teisingą pertvarką. Gerai žinoma, kad siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo aviacijos sektoriuje reikės didelių investicijų, o apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema suteikia galimybę užtikrinti tam būtinas investicijas. Šiomis investicijomis turėtų būti siekiama didinti tvarių aviacijos degalų prieinamumą ir naudojimą, taip pat mažinti jų sąnaudas, kad naudotojai galėtų išlaikyti pelningumą ir kartu mažinti anglies dioksido išmetimą sektoriuje.

3.4.2.

EESRK palankiai vertina Komisijos nustatytus plataus užmojo tikslus, susijusius su pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio aviacijos aspektais, ir remia tolesnį tvarios aviacijos priemonių plėtojimą tiek persvarstant Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reglamentuojančią direktyvą, tiek pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo užtikrinamos vienodos sąlygos tvariai aviacijai. Šie du pasiūlymai papildo vienas kitą, todėl iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos gautos pajamos turėtų padėti siekti jų tikslų. Dėl šios priežasties ATLPS pajamos turėtų būti naudojamos siekiant skatinti prieigą prie tvarių aviacijos degalų ir sumažinti jų sąnaudas visoje EEE. Be to, iš ATLPS pajamų būtų galima teikti finansinę pagalbą oro uostams, degalų tiekėjams ir antžemines paslaugas teikiančioms bendrovėms, kad jos galėtų pereiti prie naujų tvarių aviacijos degalų prieinamumo aerodromuose reikalavimų.

3.4.3.

Pajamos taip pat turėtų būti reinvestuojamos į plėtros projektus, kurie dar labiau sumažins aviacijos poveikį aplinkai. Technologijos, pavyzdžiui, vandenilis, yra galimybė laikui bėgant sumažinti aviacijos poveikį. Tačiau tokia technologija yra pernelyg brangi ir vis dar toli gražu nepasiekiama rinkoje, nors investicijos į vandenilio projektus ir kitus alternatyvius degalus ilgainiui padės mažinti sąnaudas ir didinti jų naudojimą.

3.4.4.

Pajamomis taip pat turi būti remiama teisinga pertvarka aviacijos pramonės darbuotojams, kurie patyrė neigiamą klimato kaitos poveikį. Manoma, kad vystantis technologijoms tam tikra aviacijos infrastruktūra ilgainiui išnyks. Šie darbuotojai gali likti be darbo, todėl prireiks perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kad šiems darbuotojams būtų galima pasiūlyti naujas ekologiškas ir tvarias darbo vietas. Šiam tikslui įgyvendinti turėtų būti sukurtas aviacijos socialinis fondas, kuris sudarytų sąlygas aviacijos sektoriaus darbuotojų mokymui ir perkvalifikavimui. Tokį fondą galėtų valdyti Europos Komisija, padedama tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų.

3.4.5.

Be fondo, Komisija turėtų bendradarbiauti su Europos darbo tarybomis (EDT), sektorių socialinio dialogo komitetais ir kitais bendrais forumais, pavyzdžiui, dalyvauti Aviacijos apskritojo stalo diskusijose, dėl tolesnio persvarstytos ATLPS poveikio visą jos įgyvendinimo laikotarpį. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialiniam dialogui su darbuotojais siekiant suprasti jų poreikius bei problemas, susijusias su tvaria aviacija ir teisinga pertvarka šiame sektoriuje.

3.5. Įvairiarūšio transporto plėtra

3.5.1.

Įvairiarūšis transportas yra paprastas ir ekonomiškai efektyvus būdas nedelsiant sumažinti transporto poveikį klimatui. Šiandien daugelis oro transporto bendrovių jau leidžia keleiviams įsigyti įvairiarūšio transporto bilietus, visų pirma pagal susitarimus su geležinkelių operatoriais. Tokie susitarimai leidžia apskritai sumažinti skrydžių skaičių, tačiau taip pat skatina veiksmingai naudoti tvarų masinį transportą.

3.5.2.

Pasiūlymu operatoriai turėtų būti skatinami savo pagrindiniuose uostuose plėtoti įvairiarūšio transporto tinklus, kad būtų galima plėstis į didesnį tinklą, kartu mažinant nereikalingų itin trumpų skrydžių skaičių. Tai būtų galima paskatinti padidinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių kitose oro transporto bendrovės tinklo vietose skrendant į tas zonas, kuriose nėra patogių geležinkelio jungčių, kai oro transporto bendrovės maršrutus perkelia į neaviacines transporto rūšis.

3.6. Regioninis susisiekimas

3.6.1.

Nesant alternatyvios transporto rūšies, kyla pavojus, kad dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos gali sumažėti susisiekimas su atokiais Europos regionais. Labai svarbu, kad bet kokie veiksmai, kurių imamasi, nekeltų grėsmės susisiekimui su periferiniais Europos regionais ir valstybėmis narėmis.

3.6.2.

Periferiniai regionai yra priklausomi nuo aviacijos, kad būtų užtikrintas jų susisiekimas ir ekonominė plėtra. Jų priklausomybę lemia atokumas, mažumas, izoliuotumas ir didelė priklausomybė nuo sujungiamumo su žemynu prekių, paslaugų prieinamumo, junglumo ir teritorinės sanglaudos srityse.

3.6.3.

Be to, šių regionų BVP lygis yra vienas mažiausių Europoje, todėl juos reikia saugoti ir remti. Todėl siūlome išlaikyti ypatingą ES atokiausių regionų (Gvadelupos, Prancūzijos Gvianos, Martinikos, Majoto, Reunjono salos, Sen Marteno, Azorų, Madeiros ir Kanarų salų) statusą ir šiems regionams netaikyti ATLPS pagal SESV 349 straipsnį, pagal kurį leidžiama nukrypti nuo ES teisės taikymo šiuose regionuose.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(2) https://www.eurocontrol.int/publication/eurocontrol-data-snapshot-16-recovery-wide-variations

(3) https://www.eurocontrol.int/publication/eurocontrol-forecast-update-2021-2027

(4) https://www.etf-europe.org/ground-handling-sector-fights-for-its-survival-as-more-than-half-of-airport-based-workers-are-out-of-work/

(5) https://zpp.net.pl/en/press-release-new-eu-emissions-trading-scheme-how-to-mitigate-the-risks-for-european-consumers-and-smes/

(6) https://www.eurocontrol.int/sites/default/files/2021-09/covid19-eurocontrol-comprehensive-air-traffic-assessment-30092021.pdf

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/158

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas

(COM(2021) 568 final – 2021/0206 (COD))

(2022/C 152/26)

Pranešėjas	Thomas KATTNIG
Bendrapranešėjė	Alena MASTANTUONO

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalies d punktas, 192 straipsnio 1 dalis, 194 straipsnio 1 dalies c punktas
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 9
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	194 / 3 / 9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Socialinio klimato fondo įsteigimą, kuriuo siekiama sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį naujo anglies dioksido apmokestinimo poveikį ir skirti lėšų valstybėms narėms, siekiant paremti jų priemones, kuriomis siekiama sumažinti socialinį šios apyvartinių taršos leidimų prekybos poveikį finansiškai silpnesniems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. EESRK taip pat pripažįsta, kad šiuo reglamentu Komisija įtikinamai parodo savo pasiryžimą kovoti su energijos ir judumo nepritekliumi.

1.2.

Nepaisant to, EESRK yra įsitikinęs, kad Socialinis klimato fondas nesuteiks pakankamai finansinės paramos, kad būtų galima atsakingai įveikti socialines ir ekonomines anglies dioksido apmokestinimo pasekmes. Didžiulei problemai – sukurti veiksmingą ir teisingą kompensavimo mechanizmą nevienalytėje ekonominėje erdvėje, kurią sudaro 27 valstybės narės – spręsti reikia platesnių paramos priemonių ir išteklių ES ir nacionaliniu lygmeniu. EESRK ragina valstybes nares išnaudoti Socialinio klimato fondo ir kitų turimų finansinių išteklių sinergiją ir ja kuo veiksmingiau naudotis.

1.3.

Priemonės ir žingsniai siekiant pertvarkos, numatyti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, lems didžiulius pokyčius, tačiau juos įgyvendinant reikia atsižvelgti į atskirų valstybių narių socialinę ir ekonominę padėtį. Priešingu atveju visuomenė gali nepritarti šioms priemonėms. Valstybių narių lygmeniu jau dabar reikia aptarti su priemonių rinkiniu susijusias priemones ir jas įgyvendinti. Norint pasiekti teisingą ekologinę transformaciją, šiuo atveju dėmesys turi būti skiriamas teisingai pertvarkai visiems žmonėms.

1.4.

EESRK mano, kad didesnis anglies dioksido apmokestinimas bet kuriuo atveju yra skirtas ne padidinti pajamas, o nukreipti rinką į mažataršių technologijų naudojimą. Todėl yra svarių argumentų, kad Komisija turi skirti papildomų finansinių išteklių. Be to, 2032 m. terminas neatrodo galutinis.

1.5.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, atstovaujančius tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, skeptiškai ir net neigiamai vertina apyvartinių taršos leidimų prekybos išplėtimą apimant pastatus ir kelių transportą, nurodydami tikėtiną socialinį ir ekonominį poveikį – šildymo ir kuro kainų padidėjimą finansiškai silpnesniems namų ūkiams, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Reikia bet kokia kaina vengti gyventojų nepritarimo Europos klimato politikai ir plataus masto protestų, tokie kaip „geltonųjų liemenių“ judėjimas. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti savo planus.

1.6.

EESRK apgailestauja, kad Komisija neišanalizavo pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio poveikio atskiroms valstybėms narėms ir skirtingiems sektoriams. Komitetas mano, kad būtų buvę verta atlikti konkretų Socialinio klimato fondo kūrimo poveikio vertinimą.

1.7.

EESRK palankiai vertina valstybių narių įpareigojimą pateikti išsamų priemonių ir investicijų rinkinį, taip pat savo socialinius klimato planus, kurie pagal Valdymo reglamentą turi būti teikiami kartu su jų atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais. EESRK ragina valstybes nares į nacionalinių socialinių klimato planų rengimą įtraukti socialinius partnerius, Prekybos rūmus, pilietinę visuomenę, jaunimo organizacijas ir vietos ir regionų valdžios institucijas.

1.8.

EESRK nuogąstauja, kad apyvartinių taršos leidimų sistemos taikymo pastatams ir transportui išlaidos gali būti didesnės už pageidaujamą naudą ir paskatinti nekontroliuojamus ir dėl to egzistencijai itin grėsmingus kainų šuolius. Todėl EESRK apskritai kritiškai vertina Socialinio klimato fondo susiejimą su ATLPS įvedimu pastatams ir transportui ir palankiai vertintų specialią ES biudžeto eilutę, skirtą socialiniam žaliosios pertvarkos poveikiui. Veikiau reikėtų siekti, kad Socialinis klimato fondas iš principo būtų kuriamas ES lygmeniu.

1.9.

EESRK pažymi, kad reikia užtikrinti veiksmingą Fondo išteklių naudojimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, susijusiems su Fondo remiamomis priemonėmis.

1.10.

Kalbant apie teisinės valstybės principą Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlytas priemones veiksmingai ir efektyviai vidaus kontrolės sistemai įgyvendinti ir teiginį, kad bus susigrąžinamos neteisingai išmokėtos ar netinkamai panaudotos lėšos. Be to, EESRK taip pat kelia klausimą, ar valstybėms narėms pažeidus teisinės valstybės principą lėšų išmokėjimui bus taikoma ES lėšų skyrimo mažinimo tvarka.

1.11.

EESRK prašo aiškiau nurodyti, kaip bus finansuojamas Fondas. Pasiūlyme numatyta, kad finansavimas bus grindžiamas kintančia ES ATLPS rinka. Todėl EESRK nesupranta, kodėl siūloma nustatyto dydžio, t. y. 72,2 mlrd. EUR, suma. Fondo biudžetas priklausys nuo kainų svyravimo. Tai, be kita ko, rodo, kad būtinas stabilesnis finansavimas. EESRK siūlo Fondui taikyti dalinį finansinį lankstumą, atsižvelgiant į faktinę apyvartinių taršos leidimų kainų raidą (kai didėjant kainoms gali būti padidintas asignavimas).

1.12.

Atsižvelgdamas į Fondo lėšų paskirstymą valstybėms narėms EESRK pabrėžia, kad anglies dioksido apmokestinimas atskiroms valstybėms narėms gali daryti skirtingą poveikį, be to, jis gali prieštarauti jau taikomoms nacionalinėms priemonėms, kaip pabrėžė Airijos parlamentas savo motyvuotoje nuomonėje dėl subsidiarumo.

1.13.

1.14.

EESRK puikiai suvokia, kad Socialinis klimato fondas yra vidutinės trukmės laikotarpio atsakas sprendžiant dėl žaliosios pertvarkos išaugusių kainų kompensavimo pažeidžiamiems subjektams problemą. Tačiau atsižvelgiant į dabartinį energijos kainų kitimą būtina nedelsiant rasti sprendimą. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo valstybėms narėms suteikiamas priemonių rinkinys, skirtas šiuo metu išaugusių gamtinių dujų ir elektros didmeninių kainų tiesioginio poveikio problemoms spręsti ir atsparumui kainų šuoliams ateityje padidinti. Trumpalaikėms nacionalinėms priemonėms priskiriama skubi parama namų ūkių pajamoms, pagalba įmonėms ir tikslinis mokesčių mažinimas. Siekiant suderinti pagalbą su priemonių rinkiniu, EESRK siūlo išplėsti Socialinio klimato fondo taikymo sritį įtraukiant pažeidžiamas mažąsias ir vidutines įmones. Šios reagavimo priemonės dera su Socialinio klimato fondo misija ir atitinka susijusias ES taisykles.

1.15.

EESRK ragina valstybes nares remti įperkamo netaršaus ir mažataršio judumo ir transporto paslaugų kūrimą ir teikimą. EESRK mano, kad viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimas laikantis teisinių galimybių ribų yra darnaus ir įperkamo judumo pagrindas.

2. Komisijos dokumento santrauka

2.1.

Remdamasi Europos žaliojo kurso strategija, savo 2020 m. rugsėjo mėn. Komunikate Komisija paragino imtis „platesnio Europos 2030 m. klimato srities užmojo“ (1), pasiūlė padidinti Europos Sąjungos klimato tikslų užmojį ir pateikė planą, kaip padidinti privalomą grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą bent iki 55 % iki 2030 m. 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino šį tikslą, pabrėždama, kad svarbu apsvarstyti teisingumo ir solidarumo aspektus ir nepalikti nė vieno asmens nuošalyje, o 2021 m. gegužės 25 d. ji dar kartą patvirtino šias išvadas ir paprašė Europos Komisijos pateikti savo teisės aktų rinkinį kartu su nuodugniu aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio valstybių narių lygmeniu tyrimu.

2.2.

Siekdama įgyvendinti Europos klimato teisės aktą ir Europos Vadovų Tarybos išvadas, 2021 m. liepos 14 d. Komisija pasiūlė pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kuriame apžvelgiami kai kurie šiuo metu galiojantys klimato ir energetikos teisės aktai ir siūlomos naujos iniciatyvos. Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys, priemonė „NextGenerationEU“ ir 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa padės įgyvendinti dvejopą pertvarką – žaliąją ir skaitmeninę – kurios siekia Europa.

2.3.

Komisijos teigimu, platesnio užmojo Europos Sąjungos klimato kaitos tikslas taip pat reiškia, kad reikia didinti visų sektorių įnašus. Todėl peržiūrėdama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (2) (ATLPS direktyvą), ji pasiūlė apyvartinių taršos leidimų prekybą pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Siekdama išspręsti socialinio ir paskirstomojo apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymo dviejuose naujuose sektoriuose (pastatų ir kelių transporto) poveikio finansiškai labiausiai pažeidžiamiems asmenims klausimą, į pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį Komisija pasiūlė įtraukti reglamentą, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas.

2.4.

2025–2032 m. laikotarpiu Socialinis klimato fondas yra skirtas sušvelninti naujo anglies dioksido apmokestinimo poveikį ir užtikrinti finansavimą valstybėms narėms, siekiant paremti jų priemones, skirtas socialiniam šios apyvartinių taršos leidimų prekybos poveikio finansiškai pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams klausimui spręsti.

2.5.

Parama visų pirma turi būti teikiama prisidedant prie pajamų, taip pat priemonėmis ir investicijomis, kuriomis siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bus didinamas pastatų energijos vartojimo efektyvumas, labiau mažinama pastatų šildymo ir vėsinimo sistemų priklausomybė nuo iškastinio kuro, taip pat integruojama energija iš atsinaujinančiųjų išteklių ir suteikiamos geresnės galimybės naudotis netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis. Bent 50 % finansinių išteklių, kurių reikia prašomoms priemonėms įgyvendinti, turi suteikti pačios valstybės narės.

2.6.

Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP) nustatyta, kaip valstybės narės ketina spręsti energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo problemas ir kaip, remdamosi galiojančiais teisės aktais, jos jau sprendžia energijos nepritekliaus problemą. Komisija stebi pažangą ir ataskaitą apie ją įtraukia į energetikos sąjungos būklės ataskaitą. Valstybės narės turėtų pasiūlyti išsamų priemonių ir investicijų, kurios turi būti finansuojamos Fondo lėšomis, rinkinį, taip pat savo socialinius klimato planus, kurie pagal Valdymo reglamentą turi būti teikiami kartu su atnaujintais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais.

2.7.

Kas dvejus metus rengiamoje pagal Valdymo reglamentą teikiamų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimo pažangos ataskaitoje valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie priemonių ir investicijų įgyvendinimo pagal savo socialinius klimato planus pažangą.

2.8.

Fondo įgyvendinimas pasitelkiant valstybių narių socialinius klimato planus taip pat atitinka politiką ir priemones, remiamas kitomis ES priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti socialiai teisingą pertvarką. Tarp jų yra Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas (3), kurio tikslas – visiems europiečiams socialiai sąžininga ir teisinga žalioji pertvarka, „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), teisingos pertvarkos planai, parengti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1056 (4), valstybių narių ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos, parengtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (5), ir Energijos nepritekliaus stebėjimo centras, remiantis valstybių narių pastangas mažinti ir stebėti energijos nepriteklių ir susijusius politikos priemonių derinius, vadovaujantis Komisijos rekomendacija dėl energijos nepritekliaus (6).

2.9.

Didžioji iš apyvartinių taršos leidimų prekybos gautų pajamų dalis teks nacionaliniams valstybių narių biudžetams ir, remiantis Komisijos idėja, turėtų būti naudojama su klimatu susijusiais tikslais, pavyzdžiui, naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos socialinio poveikio mažinimui. Valstybės narės raginamos šias pajamas ir papildomas lėšas iš kitų Europos Sąjungos programų naudoti priemonėms, kuriomis remiamas socialiai suderinamas sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas.

2.10.

Bendros Fondui numatytos lėšos 2025–2032 m. laikotarpiu yra 72,2 mlrd. EUR einamosiomis kainomis. Komisija netrukus pasiūlys atlikti tikslinę Reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, peržiūrą tam, kad 2025–2027 m. laikotarpiui būtų įtrauktos 23,7 mlrd. EUR papildomos Europos Sąjungos išlaidos. Šios lėšos turėtų būti suteiktos anksčiau nei numatyta, kad būtų galima pradėti sklandų naujos ATLPS įvedimą ir ją taikyti.

2.11.

Iš esmės, kadangi jis tiesiogiai susijęs su naująja ATLPS, Fondo numatytos lėšos turėtų sudaryti 25 % pajamų, kurių tikimasi gauti įtraukus pastatus ir kelių transportą į ATLPS direktyvos taikymo sritį.

2.12.

Metinis lėšų įsipareigojimų paskirstymas turėtų būti suderintas atsižvelgiant į Fondo tikslus. Rezultatas – iš anksto paskirstomos lėšos pagal Fondo tikslą mažinti išplėstos ATLPS direktyvos taikymo srities poveikį finansiškai silpnesniems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Siekiant numatyti taikymo srities išplėtimo pasekmes, parama bus teikiama jau 2025 m.

2.13.

2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje patvirtintas Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimas siekti socialinės Europos ir ryžtas toliau aktyviau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ES ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus.

2.14.

Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant veiksmingą sukčiavimo, pavyzdžiui, mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, korupcijos ir interesų konfliktų, prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą.

3. Bendrosios EESRK pastabos

3.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) remia svarbius žingsnius, kurių buvo imtasi siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, t. y. poveikio klimatui neutralumo ir atsparumo klimato kaitai iki 2050 m. Komitetas pripažįsta, jog Komisija supranta, kad klimato kaitos krizė ir energetikos pertvarka yra ne tik techniniai ir struktūriniai, bet ir socialiniai, ekonominiai bei paskirstomojo poveikio klausimai. EESRK palankiai vertina Socialinio klimato fondo įsteigimą, kaip siūloma šiame reglamente, siekiant sušvelninti neigiamą socialinį ir ekonominį naujo anglies dioksido apmokestinimo poveikį ir skirti lėšų valstybėms narėms, siekiant paremti jų priemones, skirtas socialinio šios apyvartinių taršos leidimų prekybos poveikio finansiškai silpnesniems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams klausimui spręsti. EESRK taip pat pripažįsta, kad šiuo reglamentu Komisija įtikinamai parodo savo pasiryžimą kovoti su energijos ir judumo nepritekliumi.

3.2.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad numatytos kovos su klimato kaita priemonės ir jų poveikis gali dar labiau padidinti esamą nelygybę. EESRK ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą klimato kaitos švelninimo priemones rengti vadovaujantis teisingos pertvarkos principu.

3.4.

Priemonės ir žingsniai siekiant pertvarkos, numatyti pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje, sukels didžiulius pokyčius, tačiau juos įgyvendinant reikia atsižvelgti į atskirų valstybių narių socialinę ir ekonominę padėtį. Priešingu atveju visuomenė gali nepritarti šioms priemonėms. Valstybių narių lygmeniu jau dabar reikia aptarti priemonių rinkinį papildysiančias priemones ir jas įgyvendinti. Norint pasiekti teisingą ekologinę transformaciją, šiuo atveju dėmesys turi būti skiriamas teisingai pertvarkai visiems žmonėms.

3.5.

Fondo lėšos sudarys 72,2 mlrd. EUR 2025–2032 m., panaudojant 25 % ATLPS pajamų iš transporto ir pastatų sektorių. Palyginti su tokio ATLPS išplėtimo iššūkiais, ši suma yra labai nedidelė. EESRK mano, kad didesnis anglies dioksido apmokestinimas bet kuriuo atveju yra skirtas ne padidinti pajamas, o nukreipti rinką į mažataršių technologijų naudojimą. Todėl yra svarių argumentų, kodėl Komisija ir valstybės narės turėtų numatyti papildomų finansinių išteklių. Be to, 2032 m. terminas neatrodo galutinis.

3.6.

Kai kurie suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius, atstovaujančius darbdaviams ir darbuotojams, skeptiškai ir net neigiamai vertina apyvartinių taršos leidimų prekybos išplėtimą apimant pastatus ir kelių transportą, nurodydami tikėtiną socialinį ir ekonominį poveikį – šildymo ir kuro kainų padidėjimą finansiškai silpnesniems namų ūkiams, vidutinėms, mažoms ir labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams. Reikia bet kokia kaina vengti gyventojų nepritarimo Europos klimato politikai ir plataus masto protestų, tokie kaip „geltonųjų liemenių“ judėjimas. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų nuodugniai išnagrinėti savo planus.

3.7.

EESRK apgailestauja dėl to, kad Komisija neišanalizavo pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio poveikio atskiroms valstybėms narėms ir skirtingiems sektoriams. Komitetas mano, kad būtų buvę verta atlikti konkretų Socialinio klimato fondo kūrimo poveikio vertinimą.

3.8.

Mažas pajamas gaunantys namų ūkiai jau susiduria su skirtingais dabartinės sistemos keliamais sunkumais ir be trumpalaikės paramos, jiems reikalingi ilgalaikiai ir todėl tvarūs sprendimai. EESRK nuomone, ES reikia tvirto ES lygmens finansavimo, kuriuo būtų sumažinamas socialinis ir ekonominis kovos su klimato kaita priemonių poveikis ir užtikrinama teisinga pertvarka. Todėl, EESRK nuomone, Socialinio klimato fondo įsteigimas ES lygmeniu taip pat yra iš esmės būtinas ir jis neturėtų būti siejamas su ATLPS įvedimu pastatų ir transporto sektoriams. Ypač remiantis Europos klimato fondo atliktu tyrimu (7), kuriame teigiama, kad „naudojant vien išplėstą ATLPS nebūtų reikšmingai sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis, kokio reikia kelių transporto ir pastatų sektoriams“.

3.9.

EESRK iš esmės pritaria siūlomo Socialinio klimato fondo įsteigimui, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jo finansavimas priklauso nuo prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos įvedimo pastatų ir transporto sektoriams (26 straipsnis). Būstas ir judumas yra būtinieji poreikiai, todėl jų teikimas yra visuotinės svarbos paslaugų dalis. EESRK nuogąstauja, kad apyvartinių taršos leidimų sistemos taikymo pastatams ir transportui išlaidos gali būti didesnės už pageidaujamą naudą ir paskatinti nekontroliuojamus ir dėl to egzistencijai itin grėsmingus kainų šuolius. Todėl EESRK apskritai kritiškai vertina Socialinio klimato fondo susiejimą su ATLPS įvedimu pastatams ir transportui ir palankiai vertintų specialią ES biudžeto eilutę, skirtą socialiniam žaliosios pertvarkos poveikiui. Veikiau reikėtų siekti, kad Socialinis klimato fondas iš principo būtų kuriamas ES lygmeniu.

3.10.

Viena vertus, iš Fondo gali būti mokamos socialinės kompensacijos, kita vertus – juo užtikrinamos paskatos elektromobiliams, investicijos į įkrovimo infrastruktūrą ir pastatų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Tačiau reikėtų atsižvelgti į mažas pajamas gaunančių namų ūkių poreikius, o su judumo elektrifikavimu susijusios priemonės turėtų būti visa apimančios ir orientuotos į ateitį, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai galėtų naudotis e. judumu mieste arba naujais verslo modeliais, kaip antai dalijimasis automobiliu. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad skatinant netaršų ir mažataršį judumą daugiausia dėmesio reikėtų skirti ne tik elektromobilumui, bet, kai tinkama, ir kitiems alternatyviems ir nebrangiems degalams, pavyzdžiui, biodegalams. EESRK taip pat pažymi, kad reikia skatinti mažataršius sprendimus, kai dėl finansinių ar techninių priežasčių kaip alternatyvos neįmanoma taikyti netaršių sprendimų. Atsižvelgdamas į tai EESRK nurodo, kad mažas pajamas gaunančių namų ūkių prioritetas turėtų būti pakeisti senus, taršius automobilius efektyviau kurą vartojančiomis transporto priemonėmis, o tam pasiekti reikia nuodugniai iš naujo reglamentuoti Europos naudotų automobilių rinką. Svarbu, kad valstybės narės, rengdamos savo socialinius klimato planus, o Komisija juos vertindama atsižvelgtų į šiuos teisingos pertvarkos aspektus.

3.11.

Svarstydama Fondo paskirstymą valstybėms narėms, Komisija norėjo rasti formulę, kuria būtų atsižvelgiama į gyventojų skaičių (įskaitant kaimo vietovių dalį), bendrąsias nacionalines pajamas vienam gyventojui, pažeidžiamų namų ūkių dalį ir namų ūkių išmetamą teršalų kiekį deginant kurą. EESRK nuogąstauja, kad to vis tiek nepakaks, kad būtų atsižvelgta į nelygybę šalyse ir tarp šalių. Santykinai skurdi valstybė narė, kurioje nelygybė šalies viduje yra mažesnė, galiausiai gautų mažiau naudos nei turtinga valstybė narė, kuriai būdinga didelė nelygybė.

3.12.

Valstybės narės kartu su savo nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais iki 2024 m. privalo pateikti socialinius klimato planus, kuriuose nurodomos pažeidžiamos grupės ir atitinkamos priemonės. Atsižvelgiant į tai, dėl didelių įsipareigojimų ir institucinių pajėgumų skirtumų kyla klausimas, ar tokia strategija bus veiksminga. Esminiai skirtumai tarp valstybių narių požiūrio į teisingą pertvarką įvairiuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose gali parodyti, ko būtų galima tikėtis. Todėl EESRK ragina valstybes nares į nacionalinių socialinių klimato planų rengimą įtraukti socialinius partnerius, Prekybos rūmus, pilietinę visuomenę, jaunimo organizacijas ir vietos ir regionų valdžios institucijas.

3.13.

EESRK pripažįsta, kad šiuo reglamentu, kaip ir daugelyje kitų dokumentų, pavyzdžiui, Komunikate ir Rekomendacijoje dėl energijos nepritekliaus (C(2020) 9600 final) arba žiemą paskelbtoje Renovacijos bangoje (COM(2020) 662 final, SWD(2020) 550 final), Komisija vėl daug dėmesio skiria kovai su energijos nepritekliumi. Nepaisant to, būtinos papildomos pastangos.

3.14.

Energijos nepritekliaus stebėjimo centras skaičiavimu iš viso Europos Sąjungoje nuo energijos nepritekliaus kenčia daugiau nei 50 milijonų namų ūkių. Remiantis Europos energijos nepritekliaus stebėjimo centro išvadomis ir naujai sudarytu Europos energijos nepritekliaus indeksu, bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vartotojų organizacijas ir kovos su skurdu srityje veikiančias NVO, pavyzdžiui, Europos kovos su skurdu tinklą, turėtų būti parengtas Europos kovos su energijos nepritekliumi veiksmų planas, siekiant užtikrinti, kad viešaisiais veiksmais būtų vis veiksmingiau šalinamos energijos nepritekliaus priežastys.

3.15.

Atitinkamai, reikia konkrečių priemonių kovojant su energijos nepritekliumi tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Šios priemonės apima geresnes galimybes gauti subsidijas šiluminėms renovacijoms ar šildymo sistemų pakeitimui energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, privalomus pagrindinius tiekimo modelius ir bendras apsaugos nuostatas energetikos sektoriaus vartotojams.

3.16.

Atsižvelgdamas į tai, EESRK atkreipia dėmesį į Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą, kuriame teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinėmis paslaugomis, taip pat skaitmeninio ryšio paslaugomis. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti teikiama parama suteikiant tokią galimybę.“

3.17.

EESRK pažymi, kad reikia užtikrinti veiksmingą Fondo išteklių naudojimą ir užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, susijusiems su Fondo remiamomis priemonėmis. Kalbant apie teisinės valstybės principą Komitetas palankiai vertina Komisijos pasiūlytas priemones veiksmingai ir efektyviai vidaus kontrolės sistemai įgyvendinti ir teiginį, kad bus susigrąžinamos neteisingai išmokėtos ar netinkamai panaudotos lėšos.

3.18.

EESRK rekomenduoja, kad Socialinis klimato fondas būtų sisteminė priemonė, visapusiškai derinama kartu su kitomis priemonėmis, siekiant kompensuoti didėjančias ES ir valstybių narių išlaidas žaliajai pertvarkai, labai padedančiai siekti tvarumo tikslų, įgyvendinti.

3.19.

3.20.

Dėl milžiniško didmeninių gamtinių dujų ir elektros kainų šuolio vartotojams tenka didžiulė finansinė našta. EESRK puikiai suvokia, kad Socialinis klimato fondas yra vidutinės trukmės laikotarpio atsakas sprendžiant dėl žaliosios pertvarkos išaugusių kainų kompensavimo pažeidžiamiems subjektams problemą. Tačiau atsižvelgiant į dabartinį energijos kainų kitimą būtina nedelsiant rasti sprendimą. EESRK palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriuo valstybėms narėms suteikiamas priemonių rinkinys, skirtas spręsti šiuo metu išaugusių gamtinių dujų ir elektros didmeninių kainų tiesioginio poveikio problemas ir padidinti atsparumą kainų šuoliams ateityje. Trumpalaikėms nacionalinėms priemonėms priskiriama skubi parama namų ūkių pajamoms, pagalba įmonėms ir tikslinis mokesčių mažinimas. Siekiant pagalbą suderinti su priemonių rinkiniu, EESRK siūlo išplėsti Socialinio klimato fondo taikymo sritį įtraukiant pažeidžiamas mažąsias ir vidutines įmones. EESRK pritaria Komisijos planams remti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir efektyvų energijos vartojimą, išnagrinėti galimas priemones energijos kaupimo ir dujų atsargų įsigijimo srityse ir įvertinti dabartinį elektros energijos rinkos modelį.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK palankiai vertina požiūrį, kuriuo, rengiant ir įgyvendinant nacionalinius planus, siekiama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje, būtų užtikrinama ir skatinama lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems, taip pat šių tikslų integravimas bei prieinamumo užtikrinimas visiems neįgaliesiems. Kaip bebūtų, planuojamas anglies dioksido apmokestinimas ypač paveikia moteris, nes vienišos motinos sudaro 85 % Nepilnose šeimose vaikų skurdo rizika yra itin didelė. Atsižvelgdamas į tai EESRK dar kartą ragina Europos Komisiją kiek galima greičiau inicijuoti Sprendimo dėl visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) peržiūrą, susijusią su socialinio būsto tiksline grupe, ir nurodyti, kad būsto politika negali apsiriboti vien tik tikslu padėti žmonėms, kuriems gresia skurdas, bet turi ilguoju laikotarpiu užtikrinti deramą, prieinamą ir įperkamą būstą visiems piliečiams, visų pirma benamiams, jaunoms poroms, nepilnoms ar daugiavaikėms šeimoms, darbuotojams ir apskritai viduriniajai klasei, nukentėjusiai nuo Europos būsto krizės (8).

4.2.

Kylančios iškastinio kuro kainos gali neproporcingai paveikti finansiškai silpnesnius namų ūkius, labai mažas įmones ir transporto naudotojus, kurie didesnę pajamų dalį skiria energijai ir transportui, kurie tam tikruose regionuose neturi alternatyvių įperkamų judumo ir transporto galimybių ir kuriems gali trūkti finansinių galimybių investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą. Todėl EESRK palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme daug dėmesio skiriama pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir transporto naudotojų poreikiams, įskaitant galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu arba taikyti adaptuotus tarifus, taip pat skatinti darnų užsakomąjį judumą ir dalijimosi transporto priemonėmis paslaugas. Be to, valstybės narės raginamos remti įperkamo netaršaus ir mažataršio judumo ir transporto paslaugų kūrimą ir teikimą. EESRK mano, kad viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimas laikantis teisinių galimybių ribų yra darnaus ir įperkamo judumo pagrindas. Šiuo atveju būtina padidinti kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų, kurie geriau atitinka ekologinius ir socialinius reikalavimus, vykdymą, todėl reikia, kad nacionalinės Vyriausybės, regionai ir savivaldybės teiktų finansinę paramą ir parengtų finansines priemones.

4.3.

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje Komisija, be kita ko, numato kelių transporto įtraukimą į ES prekybą apyvartiniais taršos leidimais, o tai reiškia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu įprastinio motorizuoto privataus transporto naudojimo išlaidos padidės, jei jis bus varomas iškastiniu kuru. Komisija žino, kad tai sukels sunkumų tam tikroms gyventojų grupėms. Atsižvelgdama į tai, ji sprendžia judumo nepritekliaus problemą, atkreipia dėmesį į tai, kad Klimato kaitos fonde (9) reikia kompensacijų ir pateikia pirminius pasiūlymus, kaip tai turėtų būti įgyvendinta. Tačiau Komisija nepateikia nei skaičiavimų, kiek žmonių judumo nepriteklius gali paveikti visoje ES, nei judumo nepritekliaus apibrėžties ar rodiklių rinkinio, skirto judumo nepritekliui įvertinti.

4.4.

Atlikus judumo ir grįžimo į darbo rinką kaimo vietovėse tyrimą („Mobility4Job“ (10)) nustatyta, kad tik 50 % bedarbių bet kuriuo metu galėjo naudotis automobiliu, o gyventojų, turinčių tokią galimybę, vidurkis yra 80 % Kaip ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje projekte, tai rodo, kad namų ūkiai reaguoja į pajamų sumažėjimą, be kita ko, savo asmeninės transporto priemonės sąskaita. Tai reiškia, kad judumo apribojimai tampa pastebimi tik vėliau, pavyzdžiui, ieškant darbo, kai nėra tinkamų judumo alternatyvų ir neįmanoma pasiekti potencialių darbo vietų. Taigi vien procentinė judumo išlaidoms tenkanti pajamų dalis nėra pakankamas rodiklis, parodantis, ar judumo galimybės yra ribotos ir kokiu mastu. Judumo nepriteklių lemia keleto aspektų derinys: visų pirma, pajamų ir būtinybės turėti automobilį, jei nėra alternatyvių judumo galimybių.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2020) 562 final.

(2) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(3) Patvirtinta 2021 m. birželio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos.

(4) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).

(5) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(6) 2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1563 dėl energijos nepritekliaus C/2020/9600 (OL L 357, 2020 10 27, p. 35).

(7) „Europos klimato fondas Decarbonising European transport and heating fuels – Is the ES ETS the right tool?“ https://europeanclimate.org/wp-content/uploads/2020/06/01-07-2020-decarbonising-european-transport-and-heating-fuels-full-report.pdf.

(8) TEN/707 – Visuotinė galimybė gauti deramą, tvarų ir prieinamą būstą ilguoju laikotarpiu (OL C 429, 2020 12 11, p. 93).

(9) COM(2021) 568.

(10) Unterwegs zwischen Erwerbs- und Familienarbeit (54) – Portal der Arbeiterkammern und des ÖGB Verlags (Kelyje tarp apmokamo darbo ir darbo šeimoje (54), Darbo rūmų portalas ir leidykla „ÖGB“).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/166

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, taikomų vežėjams, padedantiems prekiauti žmonėmis ar neteisėtai gabenti migrantus arba užsiimantiems tokia veikla, susijusia su neteisėtu atvykimu į Europos Sąjungos teritoriją

(COM(2021) 753 – 2021/0387(COD))

(2022/C 152/27)

Pagrindinis pranešėjas

Cristian PÎRVULESCU

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 12 13 Taryba, 2021 12 16
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2021 12 9
Atsakingas skyrius	Išorės santykių skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 9
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	159 / 15 / 9

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Komitetas palankiai vertina šį pasiūlymą ir mano, kad galimos sankcijos vežėjams yra pagrįsti veiksmai, kurių turi imtis ES ir valstybės narės.

1.2.

Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad prie Baltarusijos ir ES sienos besiklostanti krizė, kuri paskatino imtis teisėkūros priemonių, yra daug sudėtingesnė ir turi daug platesnio masto implikacijų, kurių sprendimui nepakaks vien tik siūlomų priemonių.

1.3.

Komitetas yra labai susirūpinęs dėl Baltarusijos Vyriausybės pasirinktos autoritarinės trajektorijos ir smerkia bet kokias piliečių, žiniasklaidos, politinių partijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir socialinių partnerių represijas ir bauginimą. Jis taip pat smerkia Baltarusijos Vyriausybės veiksmus organizuojant asmenų iš trečiųjų šalių atvežimą į savo teritoriją siekiant priversti juos kirsti ES sienas. Išnaudoti pažeidžiamų asmenų gyvybes ir siekius ir statyti į pavojų jų sveikatą ir saugą yra tiesiog nepriimtina.

1.4.

EESRK daug dėmesio skiria pagarbos visų asmenų orumui ir jų pagrindinių teisių apsaugos užtikrinimui. ES pirmiausia turėtų imtis veiksmų, kad atstatytų nukentėjusiųjų orumą ir teises.

1.5.

Todėl EESRK ragina nedelsiant nutraukti priverstinį apgręžimą iš ES teritorijos į šalį, kurioje kyla pavojus žmonių saugumui. Visi ES sieną kertantys asmenys turi turėti galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, jei jie to pageidauja.

1.6.

EESRK ragina Baltarusijos Vyriausybę užtikrinti, kad su jos teritorijoje esančiais žmonėmis būtų elgiamasi tinkamai, kad jie galėtų pateikti prieglobsčio prašymą ir nebūtų grąžinami į savo kilmės šalis, jei ten kyla pavojus jų gyvybei ir saugumui, visapusiškai laikantis negrąžinimo principo.

1.7.

ES institucijos turi bendradarbiauti su Baltarusija daugiašaliu pagrindu, užtikrindamos, kad ši šalis laikytųsi tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių prieglobstį ir žmogaus teisių apsaugą.

1.8.

Frontex duomenimis, 2021 m. sausio–spalio mėn. rytinę ES sieną kirto 6 571 asmuo, iš kurių 3 868 yra Irako piliečiai (1). Irako piliečių teisės gauti tarptautinę apsaugą pripažinimo rodiklis yra vienas didžiausių (Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) duomenimis, 2020 m. pirmojoje instancijoje priimti sprendimai buvo palankūs 44 % atvejų) (2). Todėl Komisijos pasiūlyme turėtų būti visapusiškai išnagrinėtas papildomumas su nauju migracijos ir prieglobsčio paktu ir apsvarstyta galimybė laikyti susijusius asmenis galimais tarptautinės apsaugos gavėjais.

1.9.

EESRK pabrėžia, kad reikia sukurti saugius kanalus prašyti tarptautinės apsaugos ir saugiai migruoti pagal ES, nacionalinę ir tarptautinę teisę. Sukūrus saugius kanalus sumažės neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis poreikis ir bus geriau užtikrinta visų susijusių asmenų sauga ir teisės.

1.10.

EESRK ragina ES institucijas parengti išsamesnę sankcijų Baltarusijos Vyriausybei sistemą dėl jos vaidmens šioje krizėje, kurioje vežėjų dalyvavimas yra tik viena iš sudedamųjų dalių. Veiksmai Baltarusijos teritorijoje nebūtų buvę įmanomi be aukščiausių valdžios lygmenų pritarimo ir įvairių valstybės pajėgų, įskaitant pasienio policiją, dalyvavimo.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

EESRK palankiai vertina tai, kad Komisija, imdamasi veiksmų, remiasi galiojančiomis tarptautinėmis taisyklėmis: Jungtinių Tautų Organizacijos konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Protokolu dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančiu Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ir Protokolu dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančiu Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą.

2.2.

Komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad yra ir kitų šiuo atveju aktualių tarptautinių taisyklių: 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso bei jos 1967 m. Protokolas, taikomi kartu su Visuotine žmogaus teisių deklaracija. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos turinį. ES pagrindinių teisių apsaugos sistema yra viena išsamiausių pasaulyje ir visi jos teisės aktai ir veiksmai turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartiją.

2.3.

Kalbant apie derėjimą su kitomis ES politikos sritimis, pasiūlyme nurodomas papildomumas su Sąjungos išorės veiksmais, įskaitant jos bendrą užsienio ir saugumo politiką, tačiau konkrečiai nenurodomos paramos priemonės ir veiksmai šioje srityje. Pasiūlyme taip pat minima, kad išdėstytas priemones turėtų papildyti tinkamos humanitarinės priemonės, tačiau jos konkrečiai neįvardijamos. EESRK siūlo iš dalies pakeisti susijusį skirsnį, įtraukiant papildomumą su nauju migracijos ir prieglobsčio paktu ir Europos kaimynystės politika. Pasiūlymą reikia iš dalies pakeisti, konkrečiai įvardijant numatytas humanitarines priemones.

2.4.

Šiuo požiūriu EESRK ragina užtikrinti tikrą Europos solidarumą su pasienyje esančiomis ES valstybėmis narėmis ir tiesioginę paramą joms dabartinės krizės sąlygomis. Kartu šioms šalims reikėtų priminti, kad asmenų, įskaitant migrantus ir galimus pabėgėlius, pagrindinių teisių apsauga yra ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtinta pareiga.

2.5.

Visi galimi veiksmai, nukreipti prieš vežėjus, t. y. skirti užkirsti kelią tolesnei transporto operacijų plėtrai arba apriboti dabartines transporto operacijas, sustabdyti pagal Sąjungos teisę suteiktų licencijų ar leidimų galiojimą, sustabdyti teisę skristi virš Sąjungos, kirsti jos teritoriją tranzitu arba įplaukti į jos uostus, sustabdyti teises Sąjungoje papildyti degalus ar atlikti techninę priežiūrą arba teises teikti paslaugas į Sąjungą, iš jos ir joje, turėtų būti taikomi proporcingai ir tikslingai, atsižvelgiant į bendrą tikslą apriboti prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą.

2.6.

Pasiūlyme nurodoma, kad bendras reglamento tikslas – apriboti prekybą žmonėmis ir neteisėtą migrantų gabenimą. Frontex duomenimis, 2021 m. sausio–spalio mėn. rytinę ES sieną kirto 6 571 asmuo, iš kurių 3 868 yra Irako piliečiai. Irako piliečių teisės gauti tarptautinę apsaugą pripažinimo rodiklis yra vienas didžiausių. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, šie asmenys turi būti laikomi ne tik teisėtais migrantais, bet ir potencialiais teisėtais tarptautinės apsaugos prašytojais. Todėl pasiūlymas turėtų būti atnaujintas, siekiant atsižvelgti į šį faktą. Pasiūlyme taip pat turėtų būti numatytos labai konkrečios priemonės, kad asmenys Baltarusijoje ir ES šalyse galėtų prašyti tarptautinės apsaugos.

2.7.

EESRK vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad terminas „migrantas“ įgyja diskriminacinę ir menkinančią potekstę. Migrantai taip pat yra žmonės, kurių pagrindinės teisės, įskaitant jų orumą, turi būti apsaugotos. Dauguma jų palieka savo šalis dėl labai rimtų priežasčių, įskaitant pavojų gyvybei, ir tokiais atvejais jiems turėtų būti suteikta teisė prašyti tarptautinės apsaugos ir su jais turėtų būti deramai elgiamasi per visą kelionę ir prašymų teikimo procesą.

2.8.

Pasiūlymu adekvačiai sukuriama vežėjams taikomų sankcijų sistema, tačiau joje nepripažįstama valstybės ir Vyriausybės subjektų atsakomybė. Baltarusijos atveju nacionalinis vežėjas yra bendrovė, veikianti tiesiogiai prižiūrint Vyriausybei. Keletas Vyriausybinių ir valstybinių įstaigų tiesiogiai dalyvavo atskraidinant žmones į Baltarusiją ir juos gabenant prie sienos.

2.9.

Sankcijos turi būti išplėstos ir tiesiogiai taikomos viešiesiems ir valstybiniams subjektams, atsakingiems už reglamente nurodytų veiksmų organizavimą. Galiausiai Vyriausybė turi visas teisines ir institucines priemones, kad sustabdytų tokius vežėjų veiksmus, ir jai tenka dar aiškesnė atsakomybė tais atvejais, kai ji tiesiogiai prisideda prie šių veiksmų. Taigi, taikant sankcijas tik vežėjams šalinamos ne krizės priežastys, o vykdymo priemonės.

2.10.

ES yra didžiausia Baltarusijai skirtų dotacijų teikėja. Nuo 2016 m. finansiniai asignavimai Baltarusijai sudarė apie 30 mln. EUR metinės paramos dotacijomis, o dabartiniai įsipareigojimai siekia beveik 135 mln. EUR. EESRK palankiai vertina tai, kad pradėta išsami ir nuosekli ES ir Baltarusijos santykių peržiūra, į kurią įtrauktas finansinis bendradarbiavimas, ir tikisi, kad ši peržiūra paskatins naują ir veiksmingesnį spaudimą Baltarusijai laikytis teisinės valstybės principo, demokratijos ir žmogaus teisių, taip pat atgrasys nuo tolesnių veiksmų, kurie gali sukelti kitą panašią krizę prie ES sienų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 9 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Frontex migracijos žemėlapis https://frontex.europa.eu/we-know/migratory-map/. 2021 m. gruodžio 1 d. versija.

(2) EASO ataskaita „Prieglobsčio tendencijos. 2020 m. apžvalga“, https://euaa.europa.eu/sites/default/files/EASO-Asylum-Report-2021.pdf. 2021 m. gruodžio 1 d. versija.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/169

(COM(2021) 572 final)

(2022/C 152/28)

Pranešėjas

Simo TIAINEN

Konsultavimasis	Europos Komisija, 2021 8 10
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	227 / 1 / 6

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos Komisija savo pateiktoje naujoje ES 2030 m. miškų strategijoje labai teisingai aprašo, kad miškai atlieka įvairialypį vaidmenį ir jų indėlis ekonomikai, visuomenei ir aplinkai yra didžiulis. Miškų gyvybingumas ir sveikata yra labai svarbūs tiek dėl aplinkos ir klimato priežasčių, tiek dėl su mišku susijusios ekonominės plėtros ir žmonių gerovės didinimo. Nors EESRK pripažįsta, kad miškų strategijoje nagrinėjamos ekonominės ir socialinės galimybės, tačiau tai turėtų būti daroma visapusiškiau. EESRK taip pat pažymi, kad lieka visiškai neatsakytas klausimas, kaip bus atlyginama už miškų, taigi ir už miškų savininkų teikiamas nekomercines ekosistemines paslaugas. Strategijoje pateikiama tik keletas teigiamų pavyzdžių, tačiau Komitetas ragina rasti iš tikrųjų įtikinamą sprendimą ateičiai.

1.2.

Miškų strategija turėtų apimti įvairias politikos sritis ir strategijas, susijusias su miškais ir miškų bioekonomika. EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu priimti sprendimus tinkamu lygmeniu, atsižvelgiant į kompetenciją ir subsidiarumo principą. Kadangi miškai visoje ES labai skiriasi, nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, o miškotvarkos ir miškotvarkos planavimo klausimus geriausia spręsti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima siekti bendrų tikslų. ES lygmens sistema taip pat reikalinga sprendžiant bendrosios rinkos, aplinkos ir klimato klausimus, kurių negalima išspręsti tik nacionalinėmis priemonėmis ir dėl kurių dažnai reikia imtis tarptautinių veiksmų.

1.3.

Būtinas intensyvus bendradarbiavimas visais politikos formavimo lygmenimis ir EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir aplinkosaugos organizacijas, turi aktyviai dalyvauti toliau plėtojant strategiją ir vykdant jos stebėseną, atkreipiant dėmesį į pagrindinį miškų savininkų, pramonės ir darbuotojų vaidmenį tvarios miškotvarkos ir miškų bioekonomikos srityse.

1.4.

EESRK ragina užtikrinti politikos ir reguliavimo sistemos nuoseklumą, tikrumą, stabilumą, aiškumą ir nuoseklumą. Labai svarbu nesiūlyti iniciatyvų, kurios dubliuotųsi su esamomis plačiai priimtomis tvarumo srities apibrėžtimis, principais, kriterijais, rodikliais, gairėmis ir schemomis arba joms prieštarautų. Taip pat reikia laikytis nuosavybės apsaugos ir rinkos ekonomikos principų.

1.5.

Dėl daugelio neaiškių klausimų EESRK ragina atlikti išsamų strategijos poveikio vertinimą siekiant nustatyti poveikį rinkos sąlygoms, kaimo vietovėms ir įvairiems finansavimo poreikiams, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžių ugdymą, infrastruktūrą, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos ir biologinės įvairovės didinimą.

1.6.

EESRK palankiai vertina tai, kad strategijoje deramas dėmesys skiriamas prisitaikymui prie klimato kaitos, atsižvelgiant į tai, kad dėl visuotinio atšilimo kinta medžių ir visų organizmų būklė ir jis yra susijęs su miškų katastrofomis, o tai turi dramatiškų pasekmių tiek ekologijai, tiek ekonomikai. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia laikytis holistinio požiūrio į miškų ir miškų bioekonomikos vaidmenį švelninant klimato kaitą, kad būtų užtikrintas geriausias sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo derinys kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomą ekonomiką. Be to, Komitetas, kaip ir Komisijos pateiktoje miškų strategijoje, pabrėžia integruoto požiūrio į miškotvarką ir biologinės įvairovės apsaugą svarbą.

1.7.

EESRK ragina atlikti klimato kaitos, miškų ekosistemų ir miškotvarkos sąsajų tyrimus ir mano, kad reikia sistemingai rinkti patikimus duomenis apie miškų būklę ir jais dalytis. EESRK taip pat pabrėžia inovacijų svarbą tvarios ir klimato kaitos poveikiui atsparios biomasės gamybos, naujų su mišku susijusių produktų ir žiedinės ekonomikos praktikos srityse, visapusiškai pasinaudojant skaitmeninėmis technologijomis.

1.8.

Su mišku susijusios veiklos skaitmeninėms ir žaliosioms permainoms būtini nauji įgūdžiai, į kuriuos visų pirma reikia atsižvelgti rengiant profesinius mokymus ir organizuojant kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu kurti kokybiškas darbo vietas ir suteikti darbuotojams galimybių ir tinkamų darbo sąlygų su mediena susijusioje bioekonomikoje. Jis pabrėžia socialinio dialogo vaidmenį plėtojant įgūdžius ir užtikrinant darbuotojų sveikatą bei saugą. Taip pat reikia bendradarbiauti siekiant didinti visuomenės, ypač jaunimo, informuotumą apie šiuolaikinę su mišku susijusią veiklą.

1.9.

Būtina kurti palankią aplinką gamybinėms investicijoms visose vertės grandinėse, kad būtų realizuotos inovacijų ir užimtumo galimybės miškų bioekonomikos srityje. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia investuoti į infrastruktūrą, palengvinti logistiką ir sudaryti sąlygas su mišku susijusios veiklos skaitmeninimui.

1.10.

Siekiant prisidėti prie pasaulinio vystymosi, EESRK ragina ES aktyviai skatinti vienodas sąlygas tarptautinėse bioekonomikos rinkose konkuruojančioms ES įmonėms ir stiprinti visuotinį tarptautinių susitarimų, kuriais prisidedama prie miškų apsaugos ir tvaraus naudojimo, įgyvendinimą.

2. Bendrosios pastabos. Politikos programa

2.1.

Naująja 2030 m. ES miškų strategija atnaujinama galiojanti 2013 m. ES miškų strategija siekiant atsižvelgti į naujausius pokyčius ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, kad būtų sukurta moderni, neutralaus anglies dioksido poveikio, efektyviai naudojanti išteklius, konkurencinga ir socialiai sąžininga ES. EESRK jau pateikė savo nuomonę dėl ankstesnės strategijos pažangos ataskaitos (1).

2.2.

Miškai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant žaliąjį kursą, nes jie iš esmės susiję su įvairiais šio kurso elementais, t. y. skatinimu kurti tvarius pramonės sektorius, energetikos, transporto, pastatų ir maisto sistemas, taip pat kovoti su klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos tarša.

2.3.

Miškai taip pat yra visuotinės svarbos klausimas, susijęs su daugeliu Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant susijusius su gyvenimu sausumoje, kovos su klimato kaita veiksmais, skurdo mažinimu, sveikata ir gerove, pramone ir inovacijomis, deramu darbu ir ekonomikos augimu.

2.4.

Atsižvelgdamas į daugialypį miškų vaidmenį ir potencialą ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės naudos atžvilgiu Komitetas mano, kad svarbu plėtoti visas miškų funkcijas siekiant kuo didesnės bendros naudos.

2.5.

Išlaikyti gyvybingus ir sveikus miškus labai svarbu tiek dėl aplinkos, tiek dėl klimato priežasčių, taip pat siekiant stiprinti su mišku susijusį ekonominį vystymąsi ir žmonių gerovę. Nors EESRK pripažįsta, kad miškų strategijoje nagrinėjamos ekonominės ir socialinės galimybės, tačiau tai turėtų būti daroma visapusiškiau. EESRK taip pat pažymi, kad lieka visiškai neatsakytas klausimas, kaip bus atlyginama už miškų, taigi ir už miškų savininkų teikiamas nekomercines ekosistemines paslaugas. Strategijoje pateikiama tik keletas teigiamų pavyzdžių, tačiau Komitetas ragina rasti iš tikrųjų įtikinamą sprendimą ateičiai.

2.6.

EESRK mano, kad miškų strategija turėtų apimti įvairias politikos sritis ir strategijas, susijusias su miškais ir miškų bioekonomika. Tam reikės tarpsektorinio bendradarbiavimo, aprėpiančio mokslinius tyrimus, inovacijas, pramonės, užimtumo ir fiskalinę politiką, taip pat klimato ir aplinkos politiką bei žemės ūkio politikos kaimo plėtros aspektą.

2.7.

EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu priimti sprendimus tinkamu lygmeniu, atsižvelgiant į kompetenciją ir subsidiarumo principą. Paprastai su bendrąja rinka susijusiems klausimams spręsti reikalingos tvirtos ES lygmens priemonės. ES lygmens sistema taip pat reikalinga sprendžiant aplinkos ir klimato klausimus, kurių negalima išspręsti tik nacionalinėmis priemonėmis ir dėl kurių dažnai reikia imtis tarptautinių veiksmų.

2.8.

Priešingai, miškotvarkos ir miškotvarkos planavimo klausimus geriausia spręsti nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima siekti bendrų tikslų. Todėl EESRK mano, kad valstybių narių dalyvavimas ir parama yra labai svarbūs veiksniai įgyvendinant strategiją. Šioje srityje esminis vaidmuo tenka nacionaliniams strateginiams miškų planams, be kita ko, į juos įtraukiant klimato ir biologinės įvairovės aspektus, taip pat parodant galimybes, kaip būtų galima suteikti miškų savininkams ekonominę kompensaciją už miškų teikiamas ekosistemines paslaugas. Nėra vieno visiems tinkančio sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad miškų savybės ES labai skiriasi. Miškų svarba valstybių narių nacionalinėje ekonomikoje taip pat skiriasi, kaip ir miškų nuosavybės svarba, kuri yra įvairi – nuo viešojo sektoriaus savininkų, didelių privačių įmonių ir investuotojų iki smulkių šeimos ūkių.

2.9.

EESRK mano, kad svarbu valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi ir plėtoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą remiantis peržiūrėta darbo praktika, o ne naujų oficialių įstaigų nuostatomis. EESRK pabrėžia, kad pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant įmones, profesines sąjungas ir aplinkosaugos organizacijas, turi aktyviai dalyvauti toliau plėtojant strategiją ir vykdant jos stebėseną, ir atkreipia dėmesį į pagrindinį miškų savininkų, pramonės ir darbuotojų vaidmenį tvarios miškotvarkos ir miškų bioekonomikos srityse. Strategijai įgyvendinti būtina investuoti į suinteresuotųjų subjektų ir kompetentingų institucijų gebėjimų stiprinimą.

2.10.

Kadangi privačių miškų savininkų ir įmonių vaidmuo yra labai svarbus, reikia visapusiškai atsižvelgti į nuosavybės ir laisvės užsiimti verslu apsaugą. Apskritai kalbant, neįmanoma kontroliuoti produktų asortimento, žaliavų pasirinkimo ar veiklos metodų – tačiau įmanoma nustatyti moksliškai pagrįstas ir technologijų atžvilgiu neutralias pagrindines sąlygas, kuriomis bioekonomikos subjektai galėtų diegti inovacijas, investuoti ir vykdyti veiklą. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie pakopinio naudojimo principo, kuris turi būti grindžiamas rinka, įgyvendinimą.

2.11.

EESRK ragina užtikrinti politikos ir reguliavimo sistemos nuoseklumą, tikrumą, stabilumą, aiškumą ir nuoseklumą, atsižvelgiant į ilgus daugelio bioekonomikos veiklos investicijų ciklus. Labai svarbu nesiūlyti iniciatyvų, kurios dubliuotųsi su esamomis plačiai priimtomis tvarumo apibrėžtimis, principais, kriterijais, rodikliais, gairėmis ir schemomis arba joms prieštarautų. Be to, bet kokiomis iniciatyvomis turi būti vengiama pernelyg didelės biurokratijos, pavyzdžiui, daugialypio duomenų rinkimo ir ataskaitų teikimo.

2.12.

EESRK nuomone, labai svarbu, kad pirmiau minėti principai, susiję su sprendimų priėmimo lygiu, atsakomybe, stabilumu, nuoseklumu ir dubliavimosi vengimu, būtų atidžiai apsvarstyti ir jų būtų visapusiškai laikomasi imantis tolesnio darbo. Tai visų pirma pasakytina apie iniciatyvas dėl stebėsenos sistemos, tvarios miškotvarkos rodiklių ir ribų, gamtai artimesnio sertifikavimo sistemos ir su miškais susijusių tvaraus finansavimo kriterijų.

2.13.

Apskritai strategijos poveikis yra neaiškus, o kai kurios jos iniciatyvos gali susilpninti su mišku susijusias vertės grandines ir kelti pavojų darbo vietoms, ypač kaimo vietovėse, ribojant tvarų medyno kirtimą. Todėl EESRK ragina atlikti išsamų strategijos poveikio vertinimą, kad būtų galima įvertinti jos bendrą ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Tai taip pat būtina siekiant nustatyti įvairius finansavimo poreikius, įskaitant mokslinius tyrimus ir inovacijas, įgūdžių ugdymą, infrastruktūrą, klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, taip pat biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą.

3. Konkrečios pastabos: miškų vaidmuo klimato kaitos ir biologinės įvairovės srityse

3.1.

Miškai atlieka svarbų vaidmenį gamtiniuose procesuose: kontroliuojant anglies, vandens ir maistinių medžiagų ciklus, formuojant dirvožemį ir išsaugant biologinę įvairovę. Kita vertus, patys miškai yra ypač menkai apsaugoti nuo klimato kaitos poveikio.

3.2.

Pastaraisiais dešimtmečiais ES padidėjo bendras miškų plotas ir saugomų miškų plotas, medienos prieaugis viršija kertamą kiekį, o miškai yra didelis anglies dioksido absorbentas (2). Tačiau miškų naikinimas tęsiamas pasauliniu lygmeniu, ypač atogrąžų vietovėse, todėl šie miškai paverčiami išmetamųjų teršalų šaltiniu ir reikšmingai prisidedama prie nuolatinio biologinės įvairovės nykimo (3). Todėl EESRK pabrėžia, kad taip pat reikia apsvarstyti miškų vaidmenį pasauliniu mastu, ir ragina ES aktyviai skatinti visuotinį tarptautinių susitarimų, kuriais prisidedama prie miškų apsaugos ir tvaraus naudojimo, įgyvendinimą.

3.3.

Miškai ir miškų bioekonomika atlieka įvairiapusį vaidmenį švelninant klimato kaitą: vykdant anglies dioksido sekvestraciją bei saugojimą ir pakeičiant iškastines žaliavas, energiją ir produktus. Tai reiškia, kad įvairios priemonės sąveikauja ir yra derinamos tarpusavyje (4). Todėl EESRK pabrėžia, kad, ieškant tvariausių sprendimų nuo iškastinio kuro nepriklausomai ekonomikai sukurti būtina apsvarstyti visus šiuos mechanizmus laikantis holistinio požiūrio.

3.4.

Anglies sekvestracijos klausimas yra susijęs ne tik su miško žemės plotu, bet visų pirma su miškų augimu ir intensyvia fotosinteze. Todėl, siekiant išnaudoti miškų, kaip anglies dioksido absorbento, potencialą, labai svarbu ne tik apželdinti ir atkurti, bet ir aktyviai tvarkyti, naudoti ir atnaujinti miškus.

3.5.

Miškų vaidmuo anglies dioksido saugojime taip pat yra daugialypis, nes anglies dioksidas kaupiasi ne tik medžiuose ir dirvožemyje, bet ir medienos gaminiuose. Medienos gaminiai, kurių naudojimo trukmė yra ilga, pavyzdžiui, pastatai ir aukštos kokybės baldai, šiuo požiūriu yra veiksmingiausi. Trumpaamžiuose miško produktuose anglies dioksido kiekis taip pat išlieka, jeigu jie yra perdirbami. Be to, kai iš miško gaunamos atsinaujinančiosios žaliavos naudojamos iškastiniam kurui pakeisti, išvengiama anglies dioksido išsiskyrimo iš saugomų iškastinių žaliavų.

3.6.

EESRK taip pat ragina visapusiškai spręsti klimato kaitos poveikio miškams ir būtinybės prie jos prisitaikyti klausimą, nes dėl klimato atšilimo keičiasi medžių ir visų organizmų gyvavimo sąlygos, taip pat miškuose daugėja stichinių nelaimių, kurias sukelia dažnėjančios sausros, gaisrai, audros ir kenkėjai. Kita vertus, miškai padeda prisitaikyti prie klimato kaitos, nes užtikrina apsaugą nuo erozijos, nuošliaužų ir potvynių.

3.7.

Miškai, įskaitant tvarkomus miškus, taip pat yra labai svarbūs biologinei įvairovei, nes juose telkiasi dauguma sausumos biologinės įvairovės buveinių. Biologinė įvairovė gali būti išsaugota įvairiais būdais: apsaugant nykstančias rūšis, kuriant saugomas teritorijas, kuriose žmogaus veikla būtų ribojama ar apskritai draudžiama, arba įgyvendinant miškotvarkos praktiką, kuri leistų išsaugoti biologinę įvairovę ir tuo pačiu naudoti miškus socialiniais ir ekonominiais tikslais.

3.8.

Atsižvelgdamas į tai, kad dauguma miškų yra tvarkomi, EESRK pabrėžia integruoto požiūrio į miškotvarką ir biologinės įvairovės apsaugą svarbą, nes tai leidžia derinti įvairias miškų funkcijas. Komitetas pripažįsta, kad miškų savininkai taiko rinka grindžiamas savanoriškas biologinės įvairovės apsaugos ir anglies dioksido sekvestracijos priemones ir pritaria tokių priemonių kreditavimo sistemų žvalgymui ir plėtojimui.

3.9.

Miškų anglies dioksido sekvestracijos pajėgumai ir biologinė įvairovė valstybėse narėse labai skiriasi. Skirtumai iš dalies susiję su skirtingomis gamtinėmis sąlygomis ir iš dalies atsiranda dėl miškotvarkos ypatumų ir ilgalaikio miškų naudojimo. Todėl poreikis saugoti ir atkurti miškus visoje ES taip pat skiriasi, ir tai turi būti pripažinta nustatant, kuriuos miškus reikia atkurti ar saugoti.

3.10.

EESRK ragina tęsti mokslinius tyrimus, susijusius su fiziniais, cheminiais ir biologiniais procesais miškuose ir klimato kaitos, miškų ekosistemų ir žmogaus veiklos sąsajomis, siekiant užtikrinti, kad miškotvarkos praktika būtų grindžiama patikimu mokslu. Taip pat svarbu sistemingai stebėti miškų būklės duomenis ir jais dalytis, visapusiškai naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis ir sistemomis, kartu užtikrinant tinkamą duomenų apsaugą ir patikimumą.

3.11.

EESRK pritaria iniciatyvai pasodinti 3 milijardus medžių kaip praktiniam parodomajam projektui, apimančiam tinkamą teritorijų ir rūšių planavimą, žmogiškųjų ir finansinių išteklių paskirstymą, sodinimą, valdymą ir atidžią pokyčių bei rezultatų stebėseną. Šiuo miško įveisimu neturi būti konkuruojama su žemės naudojimu maisto gamybai ar nepaisoma poreikio kai kur išsaugoti atvirą kraštovaizdį.

4. Konkrečios pastabos: ekonominis ir socialinis miškų vaidmuo

4.1.

Miškai patenkina labai įvairius kasdienius poreikius – jie tiekia žaliavas pramonės ir vartojimo produktams, suteikia erdvę poilsiui, yra sveiko maisto šaltinis tiesioginiam namų ūkio vartojimui. Taigi miškai atlieka esminį vaidmenį tiek medienos, tiek ne medienos bioekonomikoje, taip pat prisideda prie sveikatos ir psichinės gerovės.

4.2.

Su mišku susijusi bioekonomika grindžiama įvairiomis vertės grandinėmis, apimančiomis miškų savininkus ir įvairias pramonės šakas bei paslaugas – nuo miško mašinų ir transporto įmonių iki medienos apdirbimo įmonių, nuo labai mažų vietos įmonių, kooperatyvų ir MVĮ iki didelių tarptautinių įmonių. Todėl miškų bioekonomika užtikrina darbo vietas daugelyje sričių ir įvairiose vietose, o tai labai svarbu kaimo vietovėms.

4.3.

Didžioji dalis apvaliosios medienos ES naudojama kaip pramoninė žaliava (rąstai ir medienos plaušiena), o medienos naudojimas kurui valstybėse narėse labai skiriasi (5). Prognozuojama, kad tiek tradicinių, tiek naujų medienos produktų paklausa pasaulyje didės, išskyrus spausdinimo popieriaus gamybą. EESRK rekomenduoja užtikrinti, kad normos ir standartai netrukdytų, o skatintų medienos produktų naudojimą ir statybą iš medienos, taip pat užtikrinti, kad, taikant tinkamą ženklinimą, vartotojai būtų tinkamai informuojami apie galimas produktų medžiagas, kurios yra ne iš medienos.

4.4.

Dabartinė geroji patirtis rodo, kad įvairių rūšių medžiai ir skirtingos medžio dalys yra naudojami pagal paskirtį ir skiriami produktams, kuriems jie geriausiai tinka, ir taip sukuria didžiausią pridėtinę vertę nešvaistant gamtos išteklių. Daug su mišku susijusios energijos pagaminama iš miško retinimo metu nukirstų medžių, medienos ruošos atliekų arba medienos apdirbimo atliekų šalutinių srautų. Celiuliozės gamyklos yra geras įmonių, gaminančių elektros energiją ir šilumą kaip šalutinį produktą, pavyzdys. Be to, šalutiniai srautai ir atliekos yra naudojamos kaip žaliavos esamuose pramonės procesuose ir vis dažniau – naujų biologinių produktų gamyboje.

4.5.

EESRK pabrėžia, kad svarbu intensyviai plėtoti technologijas ir sprendimus, skirtus tvarios ir klimato kaitai atsparios biomasės gamybai, energijos ir medžiagų naudojimo efektyvumui ir žiedinės ekonomikos praktikai su mišku susijusiose vertės grandinėse. Skaitmeninės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, turi didelį potencialą remti miškotvarkos, pramonės procesų, logistikos ir tiekimo grandinės partnerių sąveikos plėtojimą ir optimizavimą.

4.6.

Pasitelkus didžiausio užmojo inovacijas kuriamos naujos medžiagos ir produktai, įskaitant biocheminius produktus, pažangiuosius biodegalus ir tekstilės pluoštus, iš kurių kai kurie yra mažos apimties produktai, turintys didelę pridėtinę vertę. Kadangi nauji produktai dažnai kuriami atsižvelgiant į dabartinę gamybą, pasitelkus tradicinius gamybos vienetus kuriamos naujos verslo ekosistemos, kuriose dalyvauja labai įvairios įmonės, ypač MVĮ.

4.7.

Įgūdžių ugdymas yra viena iš būtinų su mišku susijusios veiklos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos sąlygų. Taip pat tai yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje. Į naują įgūdžių paklausą turi būti atsižvelgiama profesinio mokymo ir universitetinių studijų srityse, taip pat organizuojant kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Be to, reikalingos praktinės konsultavimo paslaugos, kad įmonėms, ypač mažosioms, būtų padedama laikytis naujų reikalavimų.

4.8.

EESRK pabrėžia socialinio dialogo vaidmenį ugdant įgūdžius ir užtikrinant sveikatą bei saugą darbe. Skiriant ESF+ lėšas kokybiškoms darbo vietoms ir tinkamoms darbo sąlygoms medienos bioekonomikoje užtikrinti būtų galima padėti kovoti su skurdu ir mažinti migraciją iš kaimo vietovių. Skurdo mažinimas taip pat padeda mažinti neteisėtą medienos kirtimą, ypač šildymo tikslais.

4.9.

Kadangi su mišku susijusiose darbo vietose dominuoja vyrai, o šį darbą dirbantys žmonės yra palyginti brandaus amžiaus, svarbu į šį sektorių pritraukti daugiau moterų darbuotojų ir verslininkių, taip pat jaunimo. Tam reikės bendradarbiauti plėtojant miškininkystės ir su mišku susijusių pramonės šakų įvaizdį ir didinant visuomenės informuotumą apie šiuolaikinės bioekonomikos teikiamas galimybes. Taip pat reikalingas nuodugnus visuomenės informavimas apie miškų gyvybingumo ir atsparumo didinimo būdus ir tam būtinas sąlygas.

4.10.

Siekiant realizuoti miškų bioekonomikos inovacijų ir užimtumo potencialą, reikia sukurti palankią aplinką produktyvioms investicijoms visose vertės grandinėse. EESRK taip pat pabrėžia, kad reikia tinkamos infrastruktūros, taip pat ir kaimo vietovėse. Miškų bioekonomikai reikalinga transporto infrastruktūra, tenkinanti miškininkystės ir miško biologinių produktų gamybos ir paskirstymo logistinius poreikius. Kita esminė šiuolaikinės bioekonomikos sąlyga yra tinkama skaitmeninė infrastruktūra.

4.11.

EESRK ragina valstybes nares naudoti ES ir nacionalines lėšas, įskaitant kaimo plėtros fondus, siekiant stiprinti su mišku susijusią bioekonomiką. Reikia vengti paramos sistemų, kurios trikdo bioekonomikos rinkas arba jas iškraipo, ypatingą dėmesį skiriant esamoms subsidijoms ir kitoms medienos deginimo paskatoms.

4.12.

ES įmonėms taip pat reikia konkurencingos prekybos aplinkos, kad jos galėtų eksportuoti tvarius miško produktus ir sprendimus į kitas šalis ir kad jų prekės galėtų sėkmingai konkuruoti su importuojamomis iš ES nepriklausančių šalių. EESRK ragina ES skatinti tarptautinėse bioekonomikos rinkose taikyti tas pačias taisykles ir pasinaudoti Europos masto ir tarptautinėmis partnerystėmis bei užsienio prekybos susitarimais siekiant skatinti ES užmojus klimato srityje ir tvarų miškų naudojimą už ES ribų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) EESRK nuomonė dėl Europos Komisijos ataskaitos dėl ES miškų strategijos pažangos (OL C 47, 2020 2 11, p. 87).

(2) https://forest.eea.europa.eu/news/summary-for-policy-makers-state-of-europe2019s-forests-2020

(3) http://www.fao.org/state-of-forests/en/

(4) https://ec.europa.eu/jrc/en/science-update/forest-based-bioeconomy-and-climate-change-mitigation-trade-offs-and-synergies

(5) https://ec.europa.eu/eurostat/documents/3217494/12069644/KS-FK-20-001-EN-N.pdf/a7439b01-671b-80ce-85e4-4d803c44340a?t=1608139005821

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/175

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757

(COM(2021) 551 final – 2021/0211 (COD))

ir dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1814

(COM(2021) 571–2021/0202 (COD))

(2022/C 152/29)

Pranešėjas

Stefan BACK

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 20
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	219 / 3 / 13

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina siekį sparčiau ir stipriau sumažinti išmetamą CO2 kiekį, kad būtų laikomasi Europos klimato teisės akto ir Europos žaliojo kurso tikslų, ir visiškai pritaria bendram tikslui iki 2030 m. išmetamą CO2 kiekį sumažinti 55 %, o iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos.

1.2.

EESRK pritaria siūlomoms priemonėms ir dėl šios priežasties taip pat mano, jog labai svarbu tinkamai spręsti ir šalinti su numatoma pertvarka susijusias problemas. Komiteto nuomone, tai yra svarbiausia sąlyga, nuo kurios priklauso sėkmė.

1.3.

Todėl svarbu kruopščiai išanalizuoti galimą neigiamą siūlomų priemonių poveikį tam tikrų Europos pramonės sričių ir paslaugų teikėjų konkurencingumui (tiek daug anglies dioksido išskiriančiuose sektoriuose, tiek apskritai) ir imtis priemonių, siekiant kuo labiau išvengti neigiamo poveikio ekonomikai ir neigiamo socialinio poveikio, pavyzdžiui, nedarbo, energijos ir judumo nepritekliaus.

1.4.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ištekliai, skirti įgūdžių tobulinimui ir perkvalifikavimui, taip pat neigiamoms socialinėms pasekmėms, susijusioms su pasiūlymu dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), šalinti, priklausys nuo pasiūlymų, dėl kurių teisės aktų leidėjai sprendimo dar nepriėmė, įskaitant Socialinio klimato fondo sukūrimą. EESRK, nors ir pritaria šiems pasiūlymams, vis dar abejoja, ar turimų išteklių pakaks, net jei finansavimo pasiūlymai būtų patvirtinti be žymesnių pakeitimų.

1.5.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kaip klimato problemos sprendžiamos visame pasaulyje ir išvengti skirtumų, dėl kurių Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje padėtyje. Šiuo atžvilgiu EESRK, be kita ko, primena savo nuomonę dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM).

1.6.

Spartesnis išmetamo CO2 mažinimo tempas ir dideli užmojai šioje srityje bei mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prieinamumas lems didesnes sąnaudas visiems sektoriams, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Nors kai kuriuos sektorius apsaugos pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (angl. PADKM), tai turės neigiamos įtakos konkurencingumui pasaulio rinkoje, nebent daugiau valstybių paseks ES pavyzdžiu, tačiau kol kas nėra žinoma, kad taip tikrai bus. Gali prireikti priemonių eksportui remti ir EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad reikia rasti veiksmingus sprendimus, kurie atitiktų PPO sistemą, todėl šiuo tikslu Europos Komisija nedelsdama turėtų imtis veiksmų. Be to, reikia atitinkamai pakeisti visus ES dvišalius prekybos susitarimus.

1.7.

EESRK taip pat abejoja, ar dėl ATLPS pakeitimų padidėjusios kainos gali turėti neigiamos įtakos ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės perspektyvoms.

1.8.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad jūrų transporto sektorius yra vienas iš sektorių, kuriame mažinti išmetamą CO2 kiekį žvelgiant į 2030 m. perspektyvą yra ypač sudėtinga ir brangu, tačiau šis sektorius vis dėlto paskelbė ketinantis iki 2050 m. pasiekti, kad jo poveikis klimatui taptų neutralus. Europos Komisija turėtų išnagrinėti, ar dėl šiuo metu planuojamo jūrų transporto įtraukimo gali apskritai padidėti apyvartinių taršos leidimų kainos, o tai turėtų įtakos visiems ATLPS sektoriams.

1.9.

EESRK iš esmės palankiai vertina pasiūlymą išplėsti ATLPS taikymą trečiųjų šalių laivams ir kelionėms iš trečiųjų šalių uostų ir į juos, tačiau vis dėlto Komitetas atkreipia dėmesį į Tarptautinėje jūrų organizacijoje (TJO) vykdomą darbą siekiant rasti visuotinį sprendimą dėl jūrų transporto išmetamų teršalų, ir ragina ES aktyviai dirbti siekiant TJO sprendimo.

1.10.

Kalbant apie pasirinktą sprendimą išplėsti ATLPS taikymo sritį įtraukiant pastatų ir kelių transporto sektorius, t. y. taikyti lygiagrečią sistemą, pagal kurią degalų skirstytojai yra laikomi prekybos subjektais, EESRK pažymi, kad pagrindinis poveikis už pastatus atsakingiems asmenims, vežėjams ar lengvųjų automobilių savininkams bus kainos signalas, nes degalų skirstytojai leidžia prekybos sąnaudomis daryti įtaką degalų kainai, o tai turės didelį poveikį namų ūkiams, vartotojams ir įmonėms.

1.11.

Kadangi šiuo atveju subjektai, kuriems taikoma ATLPS, yra ne faktiniai atitinkamų sektorių, t. y. kelių transporto ar pastatų valdymo sektoriaus, dalyviai, o degalų skirstytojai, atitinkamo sektoriaus subjektų galimybės daryti įtaką jų padėčiai yra labai ribotos ir daugeliu atvejų net neegzistuoja. Pradedamas taikyti kainos signalas, kuris turi panašų poveikį kaip, pavyzdžiui, mokesčių padidinimas. Todėl apie ATLPS įprastinę pridėtinę vertę praktiškai neužsimenama.

1.12.

Taikymo srities išplėtimas įtraukiant kelių transportą gali turėti ypač stiprų poveikį namų ūkiams, kurie dėl finansinių ar kitokių priežasčių negali rinktis nei elektrinės, nei alternatyvių degalų transporto priemonės, ar sunkiųjų transporto priemonių sektoriui, nes, visų pirma kalbant apie tolimojo susisiekimo transporto priemones, iškastiniam kurui kol kas nėra realių alternatyvų.

1.13.

Nepaisant skeptiško privačiojo sektoriaus, profesinių sąjungų ir NVO požiūrio, EESRK pažymi, kad nuspręsta kelių transporto sektoriui šią priemonę taikyti. Šis požiūris turėjo mažai poveikio, palyginti su privačių piliečių ir akademinės bendruomenės nuomone. Kadangi teisėkūra yra politinis procesas, darantis poveikį visuomenei, EESRK mano, kad priimant sprendimus labai svarbu plačiai jį apsvarstyti, įskaitant poveikį ekonomikai ir užimtumui.

1.14.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vidaus laivybai, pastatams ir kelių transportui ir toliau bus taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas ir kad ATLPS rezultatai šiuose sektoriuose bus įskaičiuojami į valstybių narių pastangas įvykdyti šiuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus. Transporto sektoriui taip pat taikomi išmetamųjų teršalų standartai, o pastatų sektoriui – energijos vartojimo efektyvumo nuostatos, be to, abiem sektoriams papildomai taikoma Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių sistemų sąsajos klausimą.

1.15.

EESRK pritaria pasiūlymui pakoreguoti rinkos stabilumo rezervo apimtį ir pagerinti jo stabilumą ir numatomumą. EESRK taip pat palankiai vertina rinkos stabilumo rezervo sukūrimą, be kita ko, prekybos apyvartiniais taršos leidimais kelių transporto ir pastatų sektoriuose požiūriu.

2. Pagrindas rengti nuomonę

2.1.

Komisija pateikė šiuos du pasiūlymus, kuriais atnaujinama ir išplečiama apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

—

Pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757, (COM(2021) 551–2021/0211 (COD)) (toliau – ATLPS pasiūlymas) ir

—	Pasiūlymas, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/814, ((2021) 571 2021/0202 (COD) (toliau – pasiūlymas dėl rinkos stabilumo).

2.2.

Pasiūlymas įtrauktas į pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kuriuo siekiama sukurti reglamentavimo sistemą, kad būtų pasiektas klimato teisės aktuose nustatytas tikslas iki 2030 m. sąžiningu, ekonomiškai efektyviu ir konkurencingu būdu sumažinti išmetamo CO2 kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m.

2.3.

Šis tikslas turi būti pasiektas remiantis trylika teisės aktų pasiūlymų, kurie laikomi tarpusavyje susijusiais ir apimančiais kainodarą, tikslų nustatymą, standartų nustatymą ir paramos priemones.

2.4.

Šioje nuomonėje aptariami pasiūlymai yra skirti sukurti tvirtesnę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir išplėsti apyvartinių taršos leidimų prekybą apimant jūrų, kelių transporto ir pastatų sektorius. Kiti pasiūlymai dėl ATLPS taikymo aviacijos sektoriui nagrinėjami atskiroje nuomonėje.

2.5.

Pasiūlymai yra susiję su pasiūlymais dėl atnaujintos Energijos mokesčių direktyvos (1) ir su pasiūlymu dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) (2). Taip pat jie yra susiję su pasiūlymu dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (3), kuris skirtas sušvelninti neigiamą ETS pasiūlymo socialinį poveikį.

2.6.

Padidinus tikslą iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti nuo 43 % iki 61 %, išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo apimtis reikės padidinti nuo dabar numatytų 2,2 % iki 4,2 % Tai turėtų įvykti kasmet mažinant apyvartinių taršos leidimų skaičių. Sektorių, kuriuos turi apsaugoti siūlomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) (cemento, elektros, trąšų, geležies ir plieno ir aliuminio) atveju nenumatoma, kad visiškai įdiegus mechanizmą jiems būtų skiriami nemokami leidimai. Tai pasakytina ir apie pastatų bei kelių transporto sektorius, kuriuose nėra anglies dioksido nutekėjimo rizikos.

2.7.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos išplėtimas įtraukiant kelių transporto ir pastatų sektorius taip pat yra susijęs su pasiūlymu dėl atnaujinto Pastangų pasidalijimo reglamento (4).

3. Bendrosios pastabos

Pasiūlymas dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos – bendroji informacija

3.1.

EESRK palankiai vertina siekį sparčiau ir stipriau sumažinti išmetamą CO2 kiekį, kad būtų laikomasi Europos klimato teisės akto ir Europos žaliojo susitarimo tikslų. EESRK visiškai pritaria bendram tikslui iki 2030 m. išmetamo CO2 kiekį sumažinti 55 %, o iki 2050 m. pereiti prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos. EESRK taip pat pritaria principui „teršėjas moka“. Kaip matyti iš neseniai paskelbtos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitos, klimato kaitai švelninti reikia skubių ir griežtų priemonių.

3.2.

3.3.

Taip pat būtina įvertinti, kaip klimato problemos sprendžiamos pasauliniu lygmeniu ir vengti skirtumų, dėl kurių Europos įmonės gali atsidurti nepalankioje padėtyje, ir (arba) gali kilti tokių socialinių problemų kaip energijos ar judumo nepriteklius. EESRK apgailestauja, kad šioms problemoms, regis, skiriama per mažai dėmesio ir kad siūlomų sprendimų nevisiškai pakanka.

3.4.

Kalbant apie socialinį poveikį, akivaizdu, kad reikės persikvalifikuoti ir tobulinti įgūdžius, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie naujų įgūdžių poreikių ir juos patenkinti. Be to, poveikis namų ūkiams, pavyzdžiui, išaugusios išlaidos elektrai ir transportui, gali sukelti energijos ir judumo nepriteklių, kuris ypač būdingas tolimuose ir retai apgyvendintuose regionuose. Šias problemas planuojama spręsti įvairiomis klimato kaitos švelninimo priemonėmis, kurios daugiausia bus finansuojamos iš ATLPS pajamų, įskaitant pajamas, kurios priklauso valstybėms narėms, ir pajamas, skirtas siūlomam Socialiniam klimato fondui finansuoti. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad ištekliai šioms problemoms spręsti priklausys nuo pasiūlymų, kuriuos teisėkūros institucijos dar turi priimti, likimo. EESRK mano, kad šių problemų sprendimo išlaidos bus didelės ir ilgalaikės. Todėl EESRK taip pat abejoja, ar turimų išteklių pakaks, net jei finansavimo pasiūlymai bus patvirtinti be reikšmingų pakeitimų, atsižvelgiant į susijusių asmenų skaičių ir laiką, kurio prireiks numatomai pertvarkai gyvendinti.

3.5.

Spartesnis išmetamo CO2 mažinimo tempas, dideli užmojai ir mažesnės galimybės gauti šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų, nors tai bus naudinga aplinkai, taip pat lems didesnes išlaidas visiems sektoriams, kuriems taikoma ATLPS sistema. Nors kainų poveikį sušvelnins nemokamų apyvartinių taršos leidimų prieinamumas ir PADKM taikymas kai kuriems sektoriams, šios priemonės nebus taikomos visiems sektoriams, kurie naudoja energiją įvairiuose procesuose ir kurie vidaus rinkoje susidurs su trečiųjų šalių konkurencija. Be to, dėl padidėjusių kainų šios priemonės neapsaugos ES įmonių nuo nepalankios konkurencinės padėties išorės rinkose.

3.6.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį, kad nėra atsakyta į klausimą, ar visiškai netaršūs produktai bus pakankamai patrauklūs, kad kompensuotų dėl ATLPS atsiradusį sąnaudų skirtumą ir ar visose pasaulio rinkose bus pradėtos taikyti priemonės, kurių poveikis sąnaudoms būtų panašus į ATLPS poveikį. Jeigu to nebus, Europos verslo konkurencingumas pasaulio rinkose gali tapti problemišku.

Todėl kyla klausimas, ar į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams ir paslaugoms nereikėtų taikyti ATLPS išimties ir ar nereikėtų apsvarstyti kitų paramos priemonių. Abejotina, ar paramos inovacijoms, kuri, panašu, yra vienintelė su PPO sistema suderinama paramos priemonė, pakanka, kad būtų išspręsta galima konkurencingumo problema.

3.7.

Dar vienas klausimas, ar dėl ATLPS pakeitimų padidėjusios kainos gali turėti neigiamos įtakos ekonomikos atsigavimo perspektyvoms po COVID-19 krizės. EESRK abejoja, ar į šią riziką buvo pakankamai atsižvelgta.

3.8.

EESRK palankiai vertina tai, kad ATLPS pasiūlyme numatyta, kad ATLPS pajamos turi būti naudojamos įvairiais būdais, t. y. kaip Komisijos nuosavi ištekliai arba pagal nuostatas dėl valstybių narių pajamų panaudojimo, siekiant skatinti tvarumą, įskaitant socialinį perėjimo prie neutralaus anglies dioksido poveikio visuomenės poveikį.

3.9.

EESRK pabrėžia, kad pirmiau pateiktos pastabos turėtų būti vertinamos ne kaip abejonės dėl būtinybės skubiai imtis veiksmų neigiamam išmetamųjų teršalų poveikiui klimatui sušvelninti, o kaip išlyga dėl neigiamo poveikio tiek socialiniu, tiek konkurencingumo požiūriu, jei išvardytos problemos nebus sprendžiamos ir šalinamos.

Jūrų transporto įtraukimas

3.10.

EESRK palankiai vertina tai, kad visiems laivams, atplaukiantiems į ES uostus arba išplaukiantiems iš jų, bus taikomos tos pačios taisyklės. Nepaisant to, ES laivų savininkų ar operatorių, kuriems kitais atvejais taikoma ATLPS, sąnaudos bus didesnės nei ES nepriklausančių šalių konkurentų, kurie kai kuriais atvejais savo sąnaudas sumažina dar ir socialiniu dempingu. ES turi atkreipti dėmesį į sumažėjusio ES laivybos konkurencingumo pasekmes.

3.11.

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad jūrų transporto sektorius yra vienas iš sektorių, kuriame mažinti išmetamą CO2 kiekį yra ypač sudėtinga ir brangu, todėl įtraukus jūrų transporto sektorių gali apskritai padidėti apyvartinių taršos leidimų kainos, o tai turėtų įtakos visų ATLPS sektorių konkurencingumui.

3.12.

Remiantis pasiūlymu dėl ATLPS, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema jūrų sektoriuje taikoma tik laivams, viršijantiems 5 000 tonų bendrojo tonažo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 (5) dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo. Tai gali sukelti ydingą poveikį, pavyzdžiui, paskatinti laivų, kurių masė mažesnė nei 5 000 tonų, atstatymą arba rekonstruoti laivus, kad jie perkoptų 5 000 bendrųjų tonų ribą. Pagrįstas sprendimas būtų gerokai sumažinti ribą ir nustatyti, kad ATLPS būtų taikoma, pavyzdžiui, laivams, kurių bendroji talpa viršija 400 tonų. Kitas sprendimas galėtų būti atitinkamai pritaikyti stebėsenos prievolę.

3.13.

Nors EESRK iš esmės palankiai vertina pasiūlymą išplėsti ATLPS taikymą trečiųjų šalių laivams ir kelionėms iš trečiųjų šalių uostų, jis vis dėlto atkreipia dėmesį į TJO vykdomą darbą siekiant rasti visuotinį sprendimą dėl jūrų transporto išmetamų teršalų, ir ragina ES aktyviai dirbti siekiant TJO sprendimo.

Pastatų ir kelių transporto sektorių įtraukimas lygiagrečioje sistemoje

3.14.

Pasirinktas sprendimas, t. y. lygiagreti sistema, pagal kurią degalų skirstytojai laikomi prekybos subjektais, reiškia, kad pagrindinis poveikis už pastatus atsakingiems asmenims, vežėjams ar lengvųjų automobilių savininkams bus kainos signalas, nes degalų skirstytojai leidžia prekybos sąnaudomis daryti įtaką degalų kainai. Jei taip nutiks, tai turės poveikį namų ūkiams, vartotojams ir įmonėms.

3.15.

Nepaisant skeptiško privačiojo sektoriaus, profesinių sąjungų ir NVO požiūrio, EESRK pažymi, kad nuspręsta kelių transporto sektoriui šią priemonę taikyti. Šis požiūris turėjo mažai svorio, palyginti su privačių piliečių ir akademinės bendruomenės nuomone. Kadangi teisėkūra yra politinis procesas, darantis poveikį visuomenei, EESRK mano, kad priimant sprendimus labai svarbu plačiai jį apsvarstyti, įskaitant poveikį ekonomikai ir užimtumui.

3.16.

Poveikis gali būti ypač stiprus namų ūkiams, kurie dėl finansinių ar kitokių priežasčių negali rinktis nei elektrinės, nei alternatyvių degalų transporto priemonės, ar sunkiųjų transporto priemonių sektoriui, nes, visų pirma kalbant apie tolimojo susisiekimo transporto priemones, iškastiniam kurui kol kas nėra realių alternatyvų.

3.17.

Padidėjus paklausai, gali padidėti ir alternatyviojo kuro kainos, ypač atsižvelgiant į griežtus teisės aktus dėl atsinaujinančiųjų išteklių kuro, kurie riboja prieinamumą ir lemia didesnę kainą.

3.18.

Atrodo, jog norima pasakyti, kad esminė ATLPS ypatybė ir pagrindinė jos pridėtinė vertė yra tai, kad ji skatina atitinkamų sektorių subjektus imtis veiksmų sumažinti sistemos keliamą naštą keičiant elgesį arba ieškant įvairių vystymosi būdų. Kadangi šiuo atveju subjektai, kuriems taikoma ATLPS, yra ne faktiniai atitinkamų sektorių, t. y. kelių transporto ar pastatų valdymo sektoriaus, dalyviai, o degalų skirstytojai, atitinkamo sektoriaus subjektų galimybės daryti įtaką jų padėčiai yra labai ribotos ir daugeliu atvejų net neegzistuoja. Pradedamas taikyti kainos signalas, kuris turi panašų poveikį kaip, pavyzdžiui, mokesčių padidinimas. Todėl apie ATLPS įprastinę pridėtinę vertę praktiškai neužsimenama.

Jūrų transporto, pastatų ir kelių transporto sektorių ATLPS sąsaja ir Pastangų pasidalijimo reglamentas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (6)

3.19.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vidaus laivybai, pastatams ir kelių transportui ir toliau bus taikomas Pastangų pasidalijimo reglamentas ir kad šiems sektoriams taip pat turės įtakos kiti nauji teisės aktai, priimami pagal 55 % tikslo priemonių rinkinį, įskaitant pasiūlymus dėl Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (7), Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (8) arba automobilių išmetamųjų teršalų normų. Tai, regis, reiškia, kad dėl ATLPS tuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekiai bus įskaičiuojami į valstybių narių pastangas įvykdyti Pastangų pasidalijimo reglamento įsipareigojimus. Panašu, jog tai taip pat reiškia, kad valstybės narės išlaikys reguliavimo pajėgumą nustatyti papildomus įpareigojimus minėtiems sektoriams, kad padėtų jiems įvykdyti Pastangų pasidalijimo reglamento įpareigojimus, kartu taikant Pastangų pasidalijimo reglamento nuostatas dėl lankstumo ir sąžiningumo. Todėl EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių įvairių sistemų sąsajos klausimą.

Pasiūlymas dėl rinkos stabilumo

3.20.

EESRK atkreipia dėmesį į visų apyvartinių taršos leidimų skaičiavimo koregavimą, kad rinkos stabilumo rezervas taip pat galėtų veikti aviacijos ir jūrų sektoriuose, taip pat į vadinamosios perkeliamos dalies pakeitimą, siekiant įvesti lankstumo elementą sukuriant atsarginį rinkos stabilumo rezervą.

3.21.

Be to, EESRK palankiai vertina rinkos stabilumo rezervo sukūrimą, be kita ko, prekybos apyvartiniais taršos leidimais kelių transporto ir pastatų sektoriuose požiūriu.

3.22.

Komitetas palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo (ES) 2015/1814 (9) dėl rinkos stabilumo rezervo pakeitimus ir ketinimą atsižvelgti į aviacijos ir jūrų transporto, taip pat pastatų ir kelių transporto sektorių poreikius. EESRK teigiamai vertina tikslą pagerinti apyvartinių taršos leidimų numatomumą ir stabilumą. EESRK taip pat palankiai vertina pasiūlymą pratęsti procentinių dalių ir apyvartinių taršos leidimų padvigubinimą, kad į rinkos stabilumo rezervą būtų galima įtraukti pakankamą skaičių leidimų.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52019DC0163

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52020PC0682&qid=1634050477623

(3) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52021PC0568

(4) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/proposal-amendment-effort-sharing-regulation-with-annexes_en.pdf

(5) 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(6) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(7) COM(2021) 558 final.

(8) COM(2021) 557 final.

(9) 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/181

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

(COM(2021) 564 final – 2021/0214 (COD))

(2022/C 152/30)

Pranešėjas	Andrés BARCELÓ DELGADO
Bendrapranešėjis	John COMER

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 21
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	179 / 3 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), siekiant didinti informuotumą apie ES klimato srities užmojus ir sudaryti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje.

1.2.

EESRK ragina poveikio vertinimą išplėsti taip, kad jis apimtų ir sektorių, kurie įtraukti į PADKM taikymo sritį, eksporto veiklą. ES turi ir toliau siekti savo klimato srities užmojo, tačiau taip pat svarbu užtikrinti Europos pramonei vienodas sąlygas tarptautinėje arenoje, suteikiant galimybę konkuruoti bendrojoje rinkoje ir eksportuoti į tarptautines rinkas.

1.3.

EESRK ragina ES teisės aktų leidėjus ištirti, kaip tvarkyti eksportą, kad ES pramonė išliktų konkurencinga tarptautinėse rinkose. EESRK rekomenduoja atlikti poveikio vertinimą, siekiant sužinoti, kaip aiškinti ar pritaikyti PPO taisykles, kad jomis būtų remiami PADKM tikslai ir jo veiksmingumas, siekiant prisidėti prie pramonės išmetamo CO2 kiekio mažinimo visame pasaulyje.

1.4.

Daugelį svarbių temų reikės toliau plėtoti priimant įgyvendinimo deleguotuosius aktus. Todėl atsižvelgiant į šį ir į pirmiau išdėstytą punktą, beveik neįmanoma numatyti, kokios bus įgyvendinimo pasekmės kiekviename gamybos sektoriuje. Abejojant dėl kelių svarbių siūlomo reglamento nuostatų, tai įvertinti bus sudėtinga tol, kol teisėkūros procesas nepasistūmės į priekį. Tačiau reikia vengti neaiškių bendrųjų sąlygų, ypač nustatant importuojamiems gaminiams tenkantį CO2 kiekį, kad nebūtų pakenkta aktyvioms ir iš anksto numatytoms priemonėms, kurių Europos įmonės imasi siekdamos apsaugoti klimatą.

1.5.

EESRK prašo Europos teisės aktų leidėjų tiesiogiai paskirstyti iš PADKM gautas pajamas, siekiant paremti paveiktų sektorių pramonės pertvarką. Kai kuriems ekonomikos sektoriams, kurie nukenčia dėl nesąžiningos konkurencijos klimato atžvilgiu, gali prireikti papildomos paramos, pripažįstant jų pastangas, kadangi jie gali tapti mažiau konkurencingi nei tie sektoriai, kurie neatsižvelgia į klimatui ir (arba) aplinkai daromą poveikį.

1.6.

EESRK ragina Europos Sąjungą padėti besivystančioms šalims gerinti savo technologines galimybes, siekiant užkirsti kelią PADKM apėjimo rizikai.

1.7.

Atliekant patikimą faktinio importuojamiems produktams būdingo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą bus užtikrintas teisingas PADKM įgyvendinimas. EESRK rekomenduoja Komisijai nustatyti konkrečius reikalavimus įgaliotoms tikrinimo tarnyboms.

1.8.

Komitetas pažymi, kad Europoje vėl turi įsitvirtinti stipri pramonė, kuri būtų visiškai konkurencinga ir atsakinga klimato kaitos atžvilgiu.

1.9.

Kartu, vykstant teisėkūros procedūrai, Komisijos prašoma atlikti poveikio tyrimą dėl galimo PADKM poveikio pridėtinės vertės grandinėje, kuris gali būti patirtas jį įgyvendinus.

1.10.

Nustačius PADKM pasaulinėje prekybos sistemoje įvyktų esminių pokyčių. ES turi imtis visų veiksmų, kurių reikia, kad būtų užtikrinta, dėl PADKM nepadidėtų kitose pasaulio dalyse išmetamas ŠESD kiekis ir nebūtų išmetama papildomo ŠESD kiekio pasaulio mastu. PADKM jokiais atvejais neturėtų lemti ES deindustrializacijos. Nustatant ES klimato kaitos tikslus negalima pamiršti, kad išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimas yra pasaulinio masto problema.

1.11.

Politinis PADKM aspektas nebuvo pakankamai pabrėžtas. Galutiniai sprendimai dėl PADKM bus iš esmės grindžiami ne vien diskusijomis Europos Sąjungoje, bet ir remiantis derybomis, kurios bus būtinos su prekybos partneriais, siekiant susitarti dėl rezultato ir išvengti prekybos konflikto.

1.12.

1.13.

PADKM padės siekti ir ES klimato kaitos tikslų ir užtikrinti tvirtesnį Europos pramonės poveikį ateityje. Įgyvendinant PADKM sistemą pereinamuoju laikotarpiu ir vėliau būtina atsižvelgti į akivaizdžią riziką, pavyzdžiui, sunkumus tikrinant trečiųjų šalių išmetamo CO2 kiekio deklaracijas ir reikalavimų apėjimą.

2. Svarbiausios Komisijos pasiūlymo nuostatos

2.1.

Liepos 14 d. Komisija paskelbė priemonių rinkinį „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“ (1). Jame yra pasiūlymas dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) (2), kuris yra labai susijęs su Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) direktyva (3). Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys buvo parengtas remiantis komunikatu dėl Europos žaliojo kurso (4), kuris buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 15 d.

2.2.

Pasiūlymu pristatoma „teorinė ATLPS“, kuri turėtų būti taikoma tam tikrų pramonės produktų ir elektros energijos importui. Pirmame etape numatyti tokie sektoriai: cemento, plieno, trąšų, aliuminio ir elektros.

2.3.

Kalbant apie tas medžiagas, kurioms reikalingas intensyvesnis galutinis apdorojimas, pasiūlyme jau numatyta daugelis vartotojų grandies produktų. Tačiau yra nuoroda į „sudėtingus produktus“, dėl ko pasiūlymo taikymo sritis gali padidėti.

2.4.

PADKM administracinė našta tenka Komisijai, valstybėms narėms ir importuotojams į ES rinką.

2.5.

„Teorinė ATLPS“ atitinka esamą ATLPS, tačiau yra keletas pagrindinių skirtumų: išmetamo ŠESD kiekio sertifikatais nebus prekiaujama ir importuotojai turės atsisakyti tų sertifikatų pagal tuometinę CO2 kainą ES, remiantis į ES importuojamiems produktams būdingu išmetamu ŠESD kiekiu.

2.6.

Į PADKM įtrauktų sektorių ir produktų sąrašas yra nurodytas pasiūlymo I priede. Komisija išplės PADKM taikymo sritį, kad ji apimtų ir naujus produktus, jei bus nustatyta didelė apėjimo rizika. Komisijos pasiūlymui įtraukti naujus sektorius bus taikomas visas teisėkūros procesas.

2.7.

Pagal siūlomą sistemą atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį (1 lygio išmetamieji teršalai), o ne į netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su energija (elektros energija ar šildymu) (2 lygio išmetamieji teršalai), ar produktams galutinės vertės grandinėje būdingą netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, tačiau būtų įtrauktas ribotas pradinės vertės grandinės produktų išmetamas ŠESD kiekis (neįtraukiant transporto ar įmonių vertės grandinės) (3 lygio išmetamieji teršalai) pagal „sudėtingų prekių“ sąvoką. Pasiūlyme išsamiai nenurodyta, kaip tai bus įgyvendinta – tą numatys Komisija įgyvendinimo aktuose.

2.8.

Geografinė taikymo sritis apima visas trečiąsias šalis už muitų sąjungos ribų, išskyrus tas, kurios šiuo metu yra įtrauktos į ES ATLPS, ar šalis, kurios yra „susietos“ su ES ATLPS. Numatomos konkrečios priemonės atsižvelgti į anglies dioksido kainą kelete trečiųjų šalių.

2.9.

PADKM skiriasi nuo ATLPS, kadangi PADKM bus skirtas produktams (su konkrečiais Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodais), o ATLPS skirta įrenginiams.

2.10.

Galutinis PADKM tikslas yra palaipsniui pakeisti dabartinių nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą numatytuose sektoriuose. Pasibaigus „trejų metų pereinamajam laikotarpiui“, nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimas bus palaipsniui nutraukiamas nuo 2026 m. po 10 % per metus dešimties metų laikotarpiu, kaip šiuo metu numatyta Komisijos pasiūlyme. Konkreti informacija apie palaipsninį nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo nutraukimą atitinkamiems sektoriams neįtraukta į PADKM pasiūlymą, tačiau numatoma ATLPS direktyvos peržiūroje.

2.11.

Nustatant PADKM bus atsižvelgta į suteiktus nemokamus apyvartinius taršos leidimus ES pramonei, siekiant išvengti dvigubos apsaugos. Komisijos įgyvendinimo aktais bus nustatoma taikytina metodologija kiekvieno produkto PADKM lygiui apskaičiuoti.

2.12.

Taisyklės, kaip nustatyti produktams būdingą išmetamą ŠESD kiekį, yra bendros, tačiau specialūs ir supaprastinti metodai numatyti elektros energijos importui.

2.13.

Komisija mano, kad bus reikalingas trejų metų pereinamasis laikotarpis būdingo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimų koregavimui ir akredituotų išmetamo ŠESD kiekio tikrintojų paskyrimui. Bendras sistemos patikrinimas turi būti atliktas 2025 m., prieš antrąjį PADKM etapą.

2.14.

Iš PADKM gautas pajamas rinks nacionalinės institucijos, kurios iš esmės mokės jas į ES iždą, atskaičiavus administracines su procedūrų valdymu susijusias išlaidas.

2.15.

Pasiūlyme numatomas trejų metų (2023–2025 m.) administracinis bandomasis etapas be ekonominių pasekmių. Importuotojai turės atlikti tam tikras ataskaitų teikimo procedūras, tačiau be prievolės patikrinti būdingojo išmetamo ŠESD kiekį, gauti prieš tai leidimą arba mokėti už importuojamų produktų sertifikatus.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Komisija, vadovaujant TAXUD GD, atliko puikų darbą parengdama pasiūlymą, atsižvelgdama į poreikį derinti ES klimato srities užmojų plėtrą ir poreikį išvengti anglies dioksido nutekėjimo rizikos.

3.2.

Atrodo, kad pasiūlymas buvo pateiktas nenustačius kai kurių techninių detalių, dėl kurių Komisija spręs pirmojo etapo (bandomuoju laikotarpiu) metu. Tiek Taryba, tiek Parlamentas yra pasiryžę PADKM pradėti taikyti 2023 m., todėl laiko liko nedaug.

3.3.

Daugelį svarbių sričių dar reikia toliau plėtoti parengiant įgyvendinimo deleguotuosius aktus. Todėl atsižvelgiant į šį ir į pirmiau išdėstytą punktą, beveik neįmanoma numatyti, kokios įgyvendinimo pasekmės bus kiekviename gamybos sektoriuje. Abejojant dėl kelių svarbių siūlomo reglamento nuostatų, tai įvertinti bus sudėtinga tol, kol teisėkūros procesas nepasistūmės į priekį. Tačiau reikia vengti neaiškių bendrųjų sąlygų, ypač nustatant importuojamiems gaminiams tenkantį CO2 kiekį, kad nebūtų pakenkta aktyvioms ir iš anksto numatytoms priemonėms, kurių Europos įmonės imasi siekdamos apsaugoti klimatą.

3.4.

Kalbant apie elektros importą, lieka neaišku, ar Komisija tinkamai įvertino poveikį elektros kainai ES elektros rinkoje ir kokį nenumatytą pelną tai generuos visame sektoriuje (ir lems didesnes išlaidas vartotojams) ir, atitinkamai, padidins anglies dioksido nutekėjimo riziką energijai imliuose sektoriuose. Nereikėtų pamiršti, kad elektros energijos suvartojimas neįtraukiamas į importuojamų produktų anglies pėdsako skaičiavimus (5).

3.5.

Europos pramonė yra orientuota į eksportą ir jeigu dėl PADKM bus suteikta tam tikra apsauga nuo importo, tačiau nebus galimybės konkuruoti tarptautinėse rinkose, konkurencingumo ypač trūks ir Europa nebegalės pritraukti pramonės investicijų.

3.6.

Jeigu PADKM staigiai pakeistų esamas apsaugos nuo CO2 nutekėjimo priemones, tai galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sužlugdytų ilgalaikius investicinius sprendimus, kurie buvo priimti pagal neseniai pakoreguotus 2030 m. tikslus. Tai taip pat galėtų sumažinti pramonės galimybes investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir taptų konkurencine kliūtimi patekti į trečiųjų šalių rinkas. Todėl esant būtinybei reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, jei manoma, kad tai tikslinga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

3.7.

Reikėtų atidžiai vertinti poveikį konkurencingumui ir kainai vertės grandinėje siekiant apriboti poveikį, ypač eksportą vykdančiuose sektoriuose (pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuje), kurie labai priklauso nuo produktų iš tų sektorių, kurie jau yra įtraukti į PADKM pasiūlymą.

3.8.

PADKM gali veiksmingai pasiekti savo tikslus tik tuo atveju, jei poreikį išvengti į ES importuojamų produktų išmetamo CO2 kiekio atsvertų Europos gamintojų eksportuojamos klimatui nekenksmingos produkcijos nauda. Gali būti, kad trečiųjų šalių įmonės ir ES įmonės bendrojoje rinkoje turės gana vienodas sąlygas, tačiau jokia ES bendrovė negalės konkuruoti užsienyje, kadangi ES gamintojai mokės visą anglies dioksido kainą, o konkurentai iš trečiųjų šalių mokės mažiau arba visai nemokės.

3.9.

Sistema gali būti sudarytos sąlygos reikalavimų vykdymo vengimo schemoms, susijusioms su šaltinio pakeitimu, tikrinimo duomenimis, trečiosiose šalyse veikiančioms kelių gamyklų bendrovėms, melagingai teigiančioms, kad produktai, pagaminti didelio anglies pėdsako įmonėse, kurios pasižymi dideliu anglies dioksido išmetimo rodikliu yra pagaminti mažo anglies pėdsako įmonėse, šaltinio pertvarkymu ir prekių apibrėžimu. Tai galėtų stabdyti pažangą siekiant PADKM didesnio užmojo klimato srities tikslų. Pasiūlymą reikia atidžiai pakoreguoti teisėkūros proceso metu, siekiant išvengti šių kenksmingų veiksmų, kurie galėtų stipriai pakenkti teisės akto tikslams: turi būti nustatytas prekių poveikis klimatui, nepriklausomai nuo to, iš kur jos atkeliauja, siekiant veiksmingai švelninti klimato kaitą visame pasaulyje, o ne vietos lygmeniu ją mažinti perkeliant teršalų išmetimą kitur.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

EESRK labai aktyviai nagrinėjo galimybes, apribojimus ir svarbius aspektus, kuriuos reikia įgyvendinti pagal Pasienio korekcinę schemą ar su mokesčiais susijusią alternatyvą, siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimą išlyginus su klimatu susijusias išlaidas ir pastangas, susijusias tiek su ES, tiek ne ES produktais. EESRK buvo pirmoji ES institucija, kuri šias galimybes nustatė kaip papildomą anglies dioksido nutekėjimą ribojančią priemonę.

4.2.

Komisija norėtų išplėsti PADKM įtraukiant 2 lygio išmetamuosius teršalus (iš elektros energijos ar šildymo), kurie šiuo metu nėra įtraukti. ES teisės aktų leidėjai turėtų atsižvelgti į tai, kad kompensacija už netiesiogines elektros energijos išlaidas yra labai skirtinga, kadangi priklauso nuo valstybių narių sprendimų. Blogiausio scenarijaus atveju PADKM apribotų pramonės gaunamą kompensaciją už netiesiogines išlaidas, ir dėl to kompensacija būtų mažesnė nei leidžiama pagal ES gaires.

4.3.

Į PADKM pasiūlymą neįtraukti ferolydiniai (CN 7202), tačiau neaišku, ar ferolydiniams būdingas išmetamas ŠESD kiekis bus įskaičiuotas vertinant atitinkamus produktus (pvz., nerūdijantįjį plieną (CN 7218)), nes dėl daugelio aspektų laukiama antrinio reguliavimo, kuris apims technines ir kitas labai svarbias temas.

4.4.

ES lygmeniu teisinis tikrumas yra ypač svarbus, tad PADKM pasiūlymą reikia koreguoti teisėkūros proceso metu, siekiant aiškumo visiems ekonominės veiklos vykdytojams, tiek Europoje, tiek trečiosiose šalyse.

4.5.

Sąžiningas Europos ir už Europos ribų esančios efektyvios pramonės konkurencingumas klimato ir aplinkos apsaugos požiūriu, kuris taip pat apima tinkamas darbo sąlygas, dėl kurių susitarė socialiniai partneriai kolektyvinėse derybose, turėtų būti skatinamas tarptautinėje arenoje remiantis panašiu pagrindu. Tik sąžiningomis darbo ir socialinėmis sąlygomis palankus klimatas suteikia socialiniu požiūriu pageidaujamą naują Europos pramonės konkurencingumą. Toks ES bendrosios rinkos ir tarptautinės rinkos supratimas paskatins sąžiningą konkurenciją klimato srityje.

4.6.

Importo į ES atitiktis PADKM reikalavimams yra grindžiama ne ES išleistais dokumentais. Todėl iškyla klausimas dėl ekstrateritorialumo ir ES kompetencijos įvertinti tokių dokumentų galiojimą. Be to, dėl tokiam vertinimui skiriamo laiko į ES rinką pateks importuojamos prekės su didesniu anglies dioksido išmetimo rodikliu nei deklaruojama, o tai bus žalinga siūlomo Reglamento veiksmingumui ir Europos pramonei.

4.7.

Neaišku, kaip apskaičiuoti perdirbtiems produktams, kurie nėra paminėti I priede, bet kurių sudėtyje yra I priede nurodytų medžiagų, būdingą išmetamą ŠESD kiekį.

4.8.

Ataskaitų teikimas, tikrinimas, atsekamumas ir stebėsena yra pagrindiniai aspektai, ir jie neturėtų būti įgyvendinami atsitiktine tvarka, taip kaip ATLPS stebėsena nėra atsitiktinė. Turi būti numatyta aiški ir greita procedūra, kuri užtikrintų, kad aptikus galimą PADKM reikalavimų vykdymo vengimą ar neatitikimą PADKM reikalavimams, tai būtų išspręsta kuo greičiau, siekiant išvengti tiek reikalavimų vykdymo vengimo, tiek prekybos ir (arba) tiekimo grandinės sutrikdymo.

4.9.

Tikrinimas ir stebėsena turėtų būti visiškai skaidrūs ir patikimi Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse. Atitinkamos tarnybos, kurios įpareigotos atlikti priežiūrą, turėtų turėti galimybę susipažinti su informacija, remiantis pagrįstais konfidencialumo principais.

4.10.

Europos Komisija turėtų pasiūlyti savo paramą toms ES valstybėms narėms, kurios turi silpnus pasienio administracinius pajėgumus, nes jos gali tapti neteisėtos veiklos taikiniu ir sudaryti sąlygas apeiti PADKM reikalavimus. Ji taip pat turi įtraukti „mokymus“ apie PADKM į savo programas, skirtas besivystančioms ir kaimyninėms šalims remti, siekiant padėti joms spręsti klimato apsaugos uždavinius ir išvengti apėjimo rizikos.

4.11.

Iš PADKM gaunamos pajamos turėtų būti skiriamos sąžiningam atitinkamų Europos pramonės sektorių perėjimui prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos remti. ES galėtų įsteigti specialų technologinei plėtrai skirtą inovacijų fondą, siekiant paskatinti pramonės pertvarką, nekeliant pavojaus jos konkurencingumui klimato srityje.

5. Su PPO susijusios pastabos

5.1.

Komisija iki šiol buvo itin atidi dėl suderinamumo su PPO normomis. Todėl eksportas buvo neįtrauktas į pasiūlymą. Kadangi yra prieštaringų nuomonių dėl suderinamumo su PPO normomis, būtina atlikti išsamią šio klausimo analizę, taip pat tai aptarti su prekybos partneriais sąžiningos diplomatinės diskusijos metu, siekiant išvengti prekybos karo ir suteikti galimybę ES pramonei išlikti konkurencingai tarptautinėse rinkose.

5.2.

Tikėtina, kad bus remtasi Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT; 1994 m.) XX straipsnio b ir g punktais tam, kad būtų galima PADKM vertinti kaip aplinkos apsaugos politikos priemonę. Neįmanoma numatyti, kokį sprendimą šiuo klausimu priimtų PPO kolegija ar Apeliacinis komitetas.

5.3.

Dabartinėmis aplinkybėmis, kai būtina skubiai kovoti su klimato kaita, labai svarbu, kad atnaujinta PPO į savo darbotvarkę įtrauktų aplinkos ir klimato klausimus. ES galėtų pasinaudoti PADKM kaip galimybe pradėti šias diskusijas kartu su kitais PPO prekybos partneriais. EESRK jau pasiūlė tai savo nuomonėje REX/531 (6).

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) COM(2021) 550 final.

(2) COM(2021) 564 final.

(3) COM(2021) 551 final.

(4) COM(2019) 640 final.

(5) Europos Komisijos PADKM poveikio vertinimas, 8 priedas.

(6) EESRK nuomonė Anglies dioksido rinkos. Formavimas, struktūravimas ir iššūkiai Europos pramonei (REX/531) (OL C 429, 2020 12 11, p. 122).

PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 43 straipsnio 2 dalis):

1 PAKEITIMAS

3.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Jeigu PADKM staigiai pakeistų esamas apsaugos nuo CO2 nutekėjimo priemones, tai galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sužlugdytų ilgalaikius investicinius sprendimus, kurie buvo priimti pagal neseniai pakoreguotus 2030 m. tikslus. Tai taip pat galėtų sumažinti pramonės galimybes investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir taptų konkurencine kliūtimi patekti į trečiųjų šalių rinkas. Todėl esant būtinybei reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Paaiškinimas

Kadangi 3.6 punkte iš esmės kalbama apie nemokamus apyvartinius taršos leidimus, kuriuos iš pradžių reikėtų išlaikyti, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, šią nuostatą reikėtų perkelti į išvadas ir rekomendacijas įtraukiant sąlygą „iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga“. Tokiu būdu bus sustiprinama pozicija, kad PADKM turėtų būti laikomas nemokamus apyvartinius taršos leidimus papildančia priemone tol, kol jis pradės visapusiškai veikti, bus veiksmingas ir nesukels anglies dioksido nutekėjimo, taip užtikrinant tikrai vienodas sąlygas ES pramonei.

Balsavimo rezultatai

Už	66
Prieš	90
Susilaikė	24

2 PAKEITIMAS

1.12 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pagrįstai tikisi, kad veikianti PADKM sistema užtikrins stabilesnį užimtumą klimatui palankiose pertvarkytose praeityje daug CO2 išskiriančiose įmonėse ir sektoriuose. Tačiau jis taip pat įspėja apie pavojų, kad PADKM sistema, sąveikaudama su ATLPS, gali žlugti. Visiškai panaikinus nemokamus apyvartinius taršos leidimus pradėjus taikyti PADKM, ES gali būti prarasta daug darbo vietų. Reikia palikti esamus nemokamus leidimus, kad į PADKM taikymo sritį įtraukti pramonės sektoriai galėtų pagerinti savo CO2 efektyvumą, ir tuomet palaipsniui mažinti nemokamų leidimų suteikimą, iki kol bus įrodyta, kad naujoji priemonė yra veiksminga, siekiant sudaryti palankias sąlygas toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Paaiškinimas

Norima labai svarbią teksto dalį iš 3.6 punkto perkelti į išvadas (žr. pirmiau).

Reikia pabrėžti tai, kad nemokami leidimai pagal PADKM turėtų būti visiškai panaikinti tik tada, kai bus įsitikinta naujojo mechanizmo veiksmingumu.

Balsavimo rezultatai

Už	60
Prieš	94
Susilaikė	26

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/189

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį

(COM(2021) 555 final – 2021/0200 (COD))

(2022/C 152/31)

Pranešėjas	Veselin MITOV
Bendrapranešėjis	Udo HEMMERLING

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis ir 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	220 / 4 / 8

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Pastangų pasidalijimo reglamentą (toliau – PPR) – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 (1), kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, kad PPR indėlis būtų suderintas su didesnio užmojo 2030 m. siekiu, kuris yra ir Europos žaliojo kurso tikslas ir kurį konkrečiais veiksmais paverčia kitos pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą rinkinio priemonės.

1.2.

Nors didesnis užmojis sumažinti ES išmetamųjų teršalų kiekį yra vertas pagarbos tarptautiniu mastu, net ir šių didesnių pastangų gali nepakakti, kad turtinga ekonomika, kuri visada buvo viena pagrindinių teršėjų, reikšmingai prisidėtų prie scenarijaus, pagal kurį iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio klimatas neturėtų atšilti daugiau kaip 1,5 oC, taip pat atsižvelgiant į neseniai paskelbtoje šeštojoje vertinimo ataskaitoje (AR6) (2) pateiktas nerimą keliančias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos prognozes. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad iki 2030 m. būtų įgyvendintas ES masto tikslas 55 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, o valstybių narių pastangos šiuo požiūriu yra labai svarbios. Todėl EESRK pripažįsta, kad būtina valstybėms narėms nustatyti plataus užmojo ir privalomus PPR tikslus.

1.3.

Viso pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio užmojai klimato kaitos srityje, be jokių abejonių, yra dideli. Tuo pat metu šie būtini klimato politikos veiksmai gali turėti didelį pasiskirstymo poveikį (tiek pačiose valstybėse narėse, tiek tarp jų), todėl į jį turi būti tinkamai atsižvelgta.

1.4.

Todėl EESRK visapusiškai pritaria požiūriui, kad norint užtikrinti kuo didžiausią teisingumą ir išlaidų efektyvumą reikia atsižvelgti į valstybių narių skirtumus. Siekiant teisingai užtikrinti tikrą išlaidų efektyvumą, pastangų pasidalijimo skaičiavimai idealiu atveju tuo pačiu metu turėtų apimti abu aspektus, o tikslai turėtų būti nustatyti taip, kad kiekviena šalis patirtų BVP požiūriu vienodas išmetamųjų teršalų mažinimo sąnaudas. EESRK mano, kad siekiant kompensuoti pastangų pasidalijimo trūkumus esminis vaidmuo tenka lankstumo mechanizmams ir jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.

1.5.

Integracija turėtų vykti taip, kad būtų skatinama pažanga siekiant ilgalaikio neutralaus poveikio klimatui tikslo, todėl reikia atsižvelgti tiek į išmetamųjų teršalų mažinimą ir į anglies dioksido sekvestraciją, tiek į prisitaikymo prie klimato kaitos ir apsirūpinimo maistu iššūkius.

1.6.

Siekiant sukurti naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą kelių transportui ir pastatams, EESRK pritaria dabartiniam Komisijos pasiūlymui palikti šiuos sektorius priskirtus PPR taikymo sričiai net ir po to, kai bus sukurta ši nauja sistema, ir atkreipia dėmesį į tai, kad išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, gautas prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais tuose sektoriuose, bus vertinami kaip valstybių narių pastangos įvykdyti šiuo reglamentu nustatytus įsipareigojimus. EESRK pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių dviejų sistemų sąsajos klausimą.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Šiuo pasiūlymu, kuris yra 2021 m. liepos 14 d. Europos Komisijos paskelbto pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, siekiama iš dalies pakeisti Pastangų pasidalijimo reglamentą (PPR), siekiant jo indėlį suderinti su tikslu pagal Europos klimato teisės aktą iki 2030 m. 55 % sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Bendras sumažinimas turėtų padidėti maždaug 11 procentinių punktų, palyginti su 2018 m. PPR nustatytu 29 % sumažinimo tikslu iki 2030 m. Šioje nuomonėje EESRK išreiškia savo požiūrį dėl siūlomo reglamento, kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį.

2.2.

PPR pasiūlymas yra ES įsipareigojimo iki 2030 m. bent 55 % sumažinti savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, įgyvendinimo dalis. Kaip siūlo Komisija, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas, sektoriuose, kuriems taikoma esama ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), išmetamųjų teršalų kiekį reikia sumažinti 61 %, transporto ir pastatų sektoriuose, kuriems siūloma atskira ATLPS, išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų sumažinti 43 %, o kituose sektoriuose (kuriems netaikoma ATLPS) – 40 %, palyginti su 2005 m. lygiu.

2.3.

Siūlomas reglamentas taikomas kelių transporto sektoriui ir pastatams (kuriems galios atskira apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kaip nurodyta pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje), taip pat ES vidaus laivybai bei sektoriams, kuriems netaikoma ATLPS, taip pat tokiai veiklai, kaip žemės ūkis ir atliekos. EESRK pritaria Komisijos pasiūlymui toliau taikyti PPR nurodytiems sektoriams. Remiantis Komisijos poveikio vertinimu, numatoma tokio požiūrio pridėtinė vertė yra ta, kad jis leis užtikrinti, kad šie sektoriai sumažins išmetamųjų teršalų kiekį, ir kad (išplėsta) prekybos taršos leidimais sistema turėtų būti laikoma papildoma priemone iki 2030 m. įgyvendinant platesnio užmojo tikslus. Poveikio vertinime taip pat nurodoma, kad norint padidinti nacionalinius tikslus pagal PPR reikės persvarstyti teisingumo ir ekonominio efektyvumo principus. Taigi gali prireikti papildomų priemonių (rinka ir reguliavimas) sektoriams, kuriuose rinka yra nelanksti (trūksta įperkamų mažo anglies dioksido kiekio sprendimų) ir kuriuose gyventojai (ypač mažas pajamas gaunančios grupės) patiria tiesioginį poveikį. Jei valstybės narės ir toliau reguliuos šiuos sektorius pagal PPR, bus galima pasiekti laukiamų rezultatų ir užtikrinti geresnę apsaugą ir teisingumą. Todėl EESRK pritaria dabartiniam Komisijos pasiūlymui, kad šiems sektoriams būtų taikomas PPR net ir po to, kai bus sukurta nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema kelių transportui ir pastatams. EESRK pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turi sklandžiai ir skaidriai spręsti šių dviejų sistemų sąsajos klausimą.

2.4.

Komisija siūlo išsaugoti diferencijuotus nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus siekiant laikytis teisingumo ir išlaidų efektyvumo principų, kaip ragina Europos Vadovų Taryba. Peržiūrėti atskirų valstybių narių 2030 m. ŠESD kiekio mažinimo tikslai PPR sektoriuose svyruoja nuo 10 % iki 50 %, palyginti su 2005 m. lygiu. EESRK tvirtai pritaria, kad tos valstybės narės, kurios yra ekonomiškai geriausiai pasirengusios mažinti išmetamą ŠESD kiekį, turėtų kur kas daugiau prisidėti, taip pat reikėtų apsvarstyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą ekonominio efektyvumo požiūriu ir šiuo tikslu turėtų labai padėti lankstumo mechanizmai.

2.5.

Kalbant apie šiuos mechanizmus, taip pat turėtų būti taikomas lankstumas tarp valstybių narių ir lankstumas laikui bėgant, per bankininkystę arba skolinimąsi, atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių gebėjimus ir pajėgumus, ekonomiškai efektyvius sprendimus ir ekonominių ciklų poveikį.

2.6.

Komisija siūlo toliau taikyti lankstumo sistemą, pagal kurią leidžiama laikui bėgant vienų valstybių narių išmetamųjų teršalų kvotas perleisti kitoms. Komisija taip pat siūlo naujų lankstumo galimybių, pagal kurias pastangų pasidalijimo sektoriui leidžiama sudaryti tam tikrus susitarimus su ATLPS ir LULUCF sektoriais.

2.7.

Siūlomame pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje taip pat atsižvelgiama į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėseną ir ataskaitų teikimą, įskaitant žemės naudojimo ir miškininkystės apskaitos taisykles.

3. Konkrečios pastabos

3.1.

Komisija savo pasiūlyme deramai atsižvelgia į teisingumo ir išlaidų efektyvumo principus. EESRK visapusiškai pritaria, kad norint užtikrinti teisingumą ir išlaidų efektyvumą, reikia atsižvelgti į valstybių narių skirtumus. Taip siekiama atspindėti valstybių narių ypatumų ir pradinės padėties skirtumus, taip pat jų ekonominį potencialą mažinant išmetamųjų teršalų kiekį.

3.2.

EESRK pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nacionalinius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir į būdus juos teisingai ir ekonomiškai efektyviai pasiekti, reikėtų racionaliai laipsniškai atsisakyti esamų valstybės subsidijų energijos iš iškastinio kuro gamybai ir vartojimui.

3.3.

Tačiau EESRK įspėja, kad pagal siūlomą požiūrį teisingumas ir ekonominis efektyvumas vertinami atskirai. ES lygmeniu siekiant veiksmingiausio rezultato ir teisingai užtikrinti tikrą išlaidų efektyvumą, būtų idealu, jei skaičiavimai visapusiškai visose valstybėse narėse apimtų abu aspektus.

3.4.

Kalbant apie žemės naudojimą ir miškininkystę, dėl kurių turėtų būti pateiktas atskiras, tačiau ir kitiems sektoriams aktualus pasiūlymas, Komisija siūlo, kad pagal apskaitos taisykles apskaičiuojamas išmetamų ir absorbuojamų ŠESD kiekis būtų subalansuotas visose valstybėse narėse. Anglies dioksido absorbentus įtraukus į ES 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, grynasis ŠESD absorbavimas LULUCF sektoriuje padidėtų iki 310 mln. tonų. Nors EESRK mano, kad būtina padidinti užmojus, jis atkreipia dėmesį į tai, kad anglies dioksido absorbavimas neturėtų būti laikomas kitų sektorių išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kompensavimo mechanizmu.

3.5.

EESRK mano, kad reikia sukurti veiksmingą ir skaidrią sistemą, kuri leistų stebėti lankstumo rezultatus. Todėl dabartinė stebėsenos sistema, veikianti per Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/1124 (3) sukurtą registrą, turėtų būti patobulinta siekiant užtikrinti, kad sandorių duomenys, įskaitant lankstumo priemonių naudojimą, būtų visapusiškai prieinami visuomenei (4).

3.6.

Kalbant apie nacionalinius išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus, EESRK ragina Komisiją išnagrinėti, į kokius valstybių narių ypatumus (o ne vien tik BVP vienam gyventojui) reikėtų atsižvelgti nustatant nacionalinius tikslus (pvz., taršos anglies dioksidu intensyvumas, pažeidžiami regionai), taip pat įskaitant paramą, teikiamą pagal ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(2) IPCC (2021 m.): Santrauka politikos formuotojams. Climate Change 2021: The Physical Science Basis (Klimato kaita 2021 m.: iš fizinių mokslų perspektyvos). I darbo grupės indėlis į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštąją vertinimo ataskaitą [MassonDelmotte, V., P. Zhai, A. Pirani, S.L. Connors, C. Péan, S. Berger, N. Caud, Y. Chen, L. Goldfarb, M.I. Gomis, M. Huang, K. Leitzell, E. Lonnoy, J.B.R. Matthews, T.K. Maycock, T. Waterfield, O. Yelekçi, R. Yu, and B. Zhou (leid.)]. Kembridžo universiteto leidykla.

(3) 2019 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1124, kuriuo dėl Sąjungos registro veikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/842 iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1122 (OL L 177, 2019 7 2, p. 66).

(4) Šiuo metu sandorių duomenys, įskaitant lankstumo priemonių naudojimą, yra prieinami visuomenei (Sąjungos registras). Be to, Komisija kasmet teikia ataskaitas apie tai, kaip laikomasi visų ES klimato srities teisės aktų, pateikdama Klimato politikos veiksmų pažangos ataskaitą.

2022 4 6

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 152/192

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999

(COM(2021) 554 final)

(2022/C 152/32)

Pranešėjas

Anastasis YIAPANIS

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 9 13 Taryba, 2021 9 17
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis ir 192 straipsnio 1 dalis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta skyriuje	2021 11 25
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	145 / 1 / 3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK labai aktyviai dalyvauja kovoje su klimato kaita ir tvirtai pritaria, kad reikia imtis veiksmingų ir neatidėliotinų priemonių. Tiek valstybinio, tiek privačiojo sektoriaus subjektams reikia kartu siekti, kad būtų užtikrintas aktyvus piliečių ir vietos bendruomenių dalyvavimas, parama ir atsakomybė, ir kad būtų skirtas papildomas finansavimas, leisiantis remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

1.2.

Europa nukentėjo nuo precedento neturinčių miškų gaisrų ir potvynių, kurie sutapo su rekordinėmis sausromis ir karščio bangomis. Išmani ir tvari vandentvarka gali labai pagerinti ES pajėgumą kovoti su gaisrais ir sušvelninti jų padarinius, padidinti atsparumą smarkioms liūtims, potvyniams ir sausroms.

1.3.

Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra tarpusavyje susiję klausimai ir būti sprendžiami kartu. Reikia kovoti su buveinių nykimu, tarša, žemės pereikvojimu ir invazinių rūšių plitimu, kad būtų išsaugotos natūralios ekosistemos ir įtvirtintas ypač svarbus socialinis ir ekonominis žemės ūkio sektorių vaidmuo.

1.4.

Valstybės narės turėtų parengti teisės aktų sistemas, pagal kurias ūkininkai ir miškotvarkininkai būtų skatinami taikyti naujus, tvarius verslo modelius, kuriais puoselėjama biologinė įvairovė, kurie atitinka žiedinės ekonomikos taisykles ir kuriuos taikant kuriama tvari biomasės gamybos praktika. EESRK ragina parengti nacionalines kokybiškų šlapynių atkūrimo programas ir mano, kad į šlapynių išmetamųjų teršalų kiekį reikėtų atsižvelgti kuo greičiau, o ne tik nuo 2026 m.

1.5.

Kadangi klimato kaitos švelninimas yra pasaulinis uždavinys, EESRK mano, kad ES pastangas reikia papildyti tikslinėmis veiksmingomis diskusijomis su trečiosiomis šalimis apie neatidėliotiną jų dalyvavimą pasauliniu mastu, teisingą naštos pasidalijimą ir sąžiningą konkurenciją.

1.6.

EESRK ragina plačiai skatinti ir remti tvarią ūkininkavimo praktiką, pavyzdžiui, sėjomainą, organinių atliekų naudojimą, tikslųjį ūkininkavimą, permakultūrą ir t. t. Visose valstybėse narėse turi būti atidžiai tvarkoma žemė, užtikrinant tinkamą konkurencingumo ir tvarumo pusiausvyrą ir suteikiant reikiamas finansavimo galimybes. EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti žemės ūkio sektoriuje taikyti anglies dioksido absorbavimo reguliavimo sistemą.

1.7.

Medienos ar kito tipo bioenergija atlieka labai svarbų vaidmenį ir turėtų būti naudojama tvariai gaminant biomasę. Tačiau importuojant biomasę kyla konkretūs su tuo susiję pavojai, kurie nėra įtraukti į ES teisės aktų sistemą. ES prekybos politika turėtų padėti užkirsti kelią biomasės, dėl kurios kilmės šalyse naikinami miškai, importui.

1.8.

EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2025 m. išsamiai peržiūrėti nacionalinius apskaitos duomenis, nes duomenų analizė daugiausia grindžiama nacionalinių miškų inventoriais (NMI), kurie yra nesusiję ir kartais neišsamūs arba netikslūs.

1.9.

1.10.

Reikia remti mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, skirtus tvariam ūkininkavimui ir medienos biomasės gamybai. EESRK ragina sukurti specialiai MVĮ pritaikytą skatinamąją teisės aktų sistemą ir prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę sukurti mokesčių paskatas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pertvarkai.

1.11.

Galiausiai EESRK nerimauja, kad nevisiškai atsižvelgiama į socialinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo aspektą. Ypatingą dėmesį reikia skirti regionams, pramonės šakoms, darbuotojams ir piliečiams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais.

2. Pagrindiniai faktai ir įžanga

2.1.

2020 m. rugsėjo mėn. priimtame 2030 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo plane (1) nustatyti nauji platesnio užmojo tikslai iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent iki 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, o ne bent iki 40 %, kaip buvo nutarta ankstesniame susitarime dėl grynojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. 2021 m. liepos mėn. paskelbtame Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje (2) pateikiama 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama peržiūrėti galiojančius klimato teisės aktus, įskaitant 2018 m. LULUCF reglamentą (3), ir užtikrinti sąžiningą, konkurencingą ir veiksmingą žaliąją pertvarką iki 2030 m. ir vėliau.

2.2.

Žemė visuomenę aprūpina ne tik maistu ir pašarais, bet ir biožaliavinei ekonomikai tiekia žaliavas (pluoštus ir medieną popieriaus, tekstilės, statybinių medžiagų ir biokuro gamybai), suteikia buveines biologinei įvairovei ir turi svarbų gebėjimą iš atmosferos sekvestruoti anglies dioksidą. Tuo pat metu dėl ūkininkavimo ir miškininkystės veiklos į atmosferą patenka šiltnamio efektą sukeliančios dujos. LULUCF reglamento taikymo sritis išplėsta, jis taikomas ne tik miškams, bet ir visiems žemės naudojimo būdams (nuo 2031 m. įskaitant ir žemės ūkio sektorių), ir juo nustatoma, kad visoms valstybėms narėms privaloma laikytis „nulinio debeto įsipareigojimo“. Tai turėtų būti įgyvendinta sektoriuje inicijuojant teisėkūros veiksmus, kuriais būtų užtikrinta, kad apskaitytas naudojant žemę išmetamas teršalų kiekis būtų visiškai kompensuojamas imantis veiksmų, kuriais iš atmosferos absorbuojamas atitinkamas CO2 kiekis. Jame taip pat siūlomas naujas ES valdymo procesas, kurio uždavinys – tiksliau stebėti valstybių narių išmestų ir pašalinamų dujų kiekio skaičiavimus.

2.3.

Iš esmės valstybės narės turi užtikrinti, kad LULUCF sektoriuose išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų 2021–2025 m. laikotarpiui nustatyto išmetamųjų teršalų kiekio, iki 2030 m. bendras grynasis absorbuojamas CO2 kiekis neviršytų 310 mln. tonų, iki 2035 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas visuose žemės naudojimo sektoriuose ir po to būtų užregistruoti neigiami rodikliai.

2.4.

Tačiau valstybės narės privalės pateikti integruotus klimato kaitos švelninimo planus visiems žemės ūkio sektoriams ir stebėsenos tikslais bus skatinamos naudoti pažangias skaitmenines technologijas, įskaitant tolimuosius stebėjimus per programą „Copernicus“ (ji suteikia didelės skiriamosios gebos ir išsamius palydovų duomenis) ir pasitelkiant pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) surinktus duomenis. Be to, pasiūlymu dėl reglamento suteikiama galimybė valstybėms narėms sudaryti sandorius siekiant skatinti jas padidinti absorbuojamą CO2 kiekį net ir viršijant joms nustatytus tikslus.

2.5.

Žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo reguliuodamas ir didindamas anglies dioksido absorbentus ir anglies sankaupas. Komisija siūlo politiką, kuria siekiama padėti miškotvarkininkams gaminant medienos produktus užtikrinti didesnę naudą klimatui ir skatinti ūkininkus įgyvendinti klimato kaitos atžvilgiu pažangią ir tvarią žemės ūkio praktiką.

3. Bendrosios pastabos

3.1.

Europos pilietinė visuomenė aktyviai dalyvauja kovoje su klimato kaita ir tvirtai pritaria, kad reikia imtis veiksmingų ir neatidėliotinų priemonių. EESRK mano, kad tiek valstybinio, tiek privačiojo sektoriaus subjektams reikia kartu siekti, kad būtų didinamas sąmoningumas ir kalbama apie būtinybę nedelsiant imtis veiksmų, taip pat užtikrintas aktyvus piliečių ir vietos bendruomenių dalyvavimas ir atsakomybė, ir kad būtų skirtas papildomas finansavimas, leisiantis remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. ES nebegali gaišti laiko ilgoms diskusijoms.

3.2.

LULUCF sektoriaus grynasis absorbuojamas CO2 kiekis sumažėjo penktadaliu (4), daugiausia dėl padidėjusio medyno kirtimo ir paskatų trūkumo. Be to, Europa nukentėjo nuo precedento neturinčių miškų gaisrų ir potvynių, kurie sutapo su rekordinėmis sausromis ir karščio bangomis. Miškus taip pat ypač pažeidė vabzdžių antplūdžiai, o šlapynių būklė nuolat blogėjo. Nors galima gerokai padidinti žemės absorbentą santykinai mažomis sąnaudomis, reikia imtis ryžtingesnių veiksmų visais žemės naudojimo atvejais, įskaitant geresnę miškotvarką, pasėlių tvarkymą ir miško įveisimą.

3.3.

EESRK atkreipia dėmesį, kad yra įvairių būdų, kaip padidinti anglies dioksido absorbavimą, įskaitant žemės tvarkymą, miškų ir natūralių ekosistemų atkūrimą. Klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas yra tarpusavyje susiję klausimai ir turi būti sprendžiami kartu. Reikia kovoti su buveinių nykimu, tarša, žemės pereikvojimu ir invazinių rūšių plitimu, kad būtų išsaugotos natūralios ekosistemos ir įtvirtintas ypač svarbus socialinis ir ekonominis žemės ūkio sektorių vaidmuo.

3.4.

Valstybės narės turėtų parengti nacionalines kokybiškų durpynų išsaugojimo ir jų drėkinimo strategijas, kurios suteiktų svarbią galimybę apsaugoti organinius dirvožemius ir didinti jų anglies sankaupas bei užtikrina biologinės įvairovės atkūrimą. Todėl EESRK siūlo, kad vienas iš svarbiausių tikslų būtų kokybiškų durpynų (vykdant durpininkystę (5)) ir šlapynių atkūrimas, ir mano, kad į šlapynių išmetamųjų teršalų kiekį turėtų būti atsižvelgiama kuo greičiau, o ne tik nuo 2026 m., kaip siūlo Europos Komisija.

3.5.

Tyrimai rodo, kad dideli miškų gaisrai jau dešimtmečius prisideda prie grynojo išmetamo anglies dioksido kiekio ir trukdo augmenijai ataugti. Vandentvarka, ypač dirvožemio drėgmės išsaugojimas ir vandens laikymas kaupikliuose, gali labai pagerinti gebėjimą kovoti su gaisrais ir švelninti jų padarinius. Kartu ji didina atsparumą smarkioms liūtims, potvyniams ir sausroms. Todėl EESRK rekomenduoja Komisijai skatinti ir remti valstybes nares gerinant vandentvarkos politiką, kad būtų padidintas žemės ūkio našumas ir anglies dioksido sekvestracijos pajėgumai.

3.6.

Ūkininkai ir miškotvarkininkai turi būti skatinami taikyti naujus tvarius verslo modelius, kuriais puoselėjama biologinė įvairovė ir taikomos žiedinės ekonomikos taisyklės. EESRK jau ragino sukurti išsamią ir sąžiningą teisės aktų sistemą, kuria „būtų sukurtos sąlygos žemės savininkams ir žemės naudotojams ekonomiškai ir neužsidedant naštos vien tik sau įgyvendinti atitinkamai veiksmingas žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės priemones“ (6). Dabar kiekviena valstybė narė turi parengti šias svarbias skatinamąsias sistemas atsižvelgdama į savo konkrečias aplinkybes. EESRK jau ragino valstybes nares „parengti plataus užmojo nacionalinę, principu „iš apačios į viršų“ pagrįstą LULUCF sektoriaus politiką ir užtikrinti aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis“ (7).

3.7.

Reikia tęsti diskusijas apie tai, kaip turėtų būti tvarkomi miškai ir kokios medžių dalys gali būti naudojamos energijai gaminti. Nors Europos Komisijos pasiūlyme dėl Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos peržiūros (8) draudžiama išgauti biomasę iš neliestų miškų ir nustatomi apribojimai deginti tam tikrų rūšių medieną, jame neatsižvelgiama į dabartinę gerąją patirtį, kai skirtingų rūšių medžiai ir skirtingos medžių dalys naudojami pagal tinkamiausią paskirtį, ir taip sukuriama optimali bendra pridėtinė vertė, nenaudojant gamtos išteklių. EESRK ragina visose valstybėse narėse sukurti nacionalines teisės aktų sistemas, kuriomis būtų remiamas ir skatinamas tvarios biomasės gamybos praktikos taikymas.

3.8.

Be to, didinant ūkininkų ir miškotvarkininkų įgūdžius, žinias ir jiems teikiamą paramą, galima veiksmingiau įgyvendinti naują tvarią praktiką ir proveržio technologijas (pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas, kontroliuojamas žemės ūkio mašinų judėjimas, tinkamas atliekų šalinimas, vengimas naudoti cheminius pesticidus ar mažesnis jų naudojimas, genetinės įvairovės išsaugojimas žemėje ir t. t.). EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą pasiūlyti žemės ūkio sektoriuje taikyti anglies dioksido absorbavimo reguliavimo sistemą.

3.9.

Siekiant užtikrinti, kad klimato kaitos problemos būtų sprendžiamos greitai ir veiksmingai, reikia koordinuotų veiksmų pasauliniu mastu. Kaip nurodyta 2021 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimo ataskaitoje (9), yra mokslinių įrodymų, kad pastaruoju metu dažnai Europoje pasitaikančios nelaimės yra akivaizdžiai susijusios su šiltėjančiu klimatu ir padidėjusiu išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu. Be to, joje nurodoma, kad dėl žmogaus poveikio „klimatas šyla taip sparčiai, kaip dar nėra buvę bent per pastaruosius 2000 metų“. Todėl EESRK mano, kad ES pastangas reikia papildyti tiksliniais, efektyviais veiksmais tarptautiniu lygmeniu, kad būtų užtikrintas dalyvavimas pasauliniu mastu, teisingas naštos pasidalijimas ir sąžininga konkurencija.

4. Konkrečios pastabos

4.1.

Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinys yra pažangus ir plataus užmojo žingsnis, kuris dar kartą įrodo, kad ES yra pasaulio lyderė kovojant su klimato kaita. Tai taip pat puiki diskusijų tema prieš 26-ąją JT klimato kaitos konferenciją Glazge, kur ES turėtų pabandyti įtikinti kitas pasaulio šalis, kad jos turi skubiai imtis panašių veiksmų. EESRK atkreipia dėmesį, kad koordinuotas atsakas pasauliniu mastu yra vienintelis veiksmingas kovos su klimato kaita būdas ir kad bendradarbiavimas su mūsų partnerėmis iš Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis yra teisinga tolesnės veiklos kryptis.

4.2.

Žemės ūkio paskirties žemės praradimas dėl dirvožemio degradacijos, urbanizacijos ir žemės apleidimo jau daugelį metų yra sudėtinga problema visose valstybėse narėse. Žemės naudojimo planavimas yra labai svarbus ES tvariam vystymuisi, todėl EESRK ragina ypatingą dėmesį skirti veiksmingam gamtos išteklių naudojimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad didėjant gyventojų skaičiui žemės trūksta. EESRK jau pasiūlė nuoseklią ES sistemą, kuri padėtų apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę (10).

4.3.

Siekiant padidinti našumą ir anglies dioksido saugojimą žemės ūkio sektoriuje, EESRK ragina plačiai skatinti ir remti tvarią ūkininkavimo praktiką, įskaitant sėjomainą, organinių atliekų naudojimą, tikslųjį ūkininkavimą ir t. t. Be to, ūkininkams turėtų būti suteiktos reikiamos finansavimo galimybės ir teikiama atnaujinta informacija apie geriausią ūkininkavimo praktiką ir galimybes gerinti dirvožemio kokybę. Galiausiai žemė turi būti atidžiai tvarkoma visose valstybėse narėse, užtikrinant tinkamą konkurencingumo ir tvarumo pusiausvyrą.

4.4.

2021 m. kovo mėn. Europos Komisija paskelbė Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą (11), kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms pasiekti tikslą, kad iki 2030 m. ne mažiau kaip 25 % žemės ūkio paskirties žemės būtų apdirbama taikant ekologinį ūkininkavimą. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu plėtoti ekologinį ūkininkavimą, kuris žemės ūkio sektoriuje būtų didelis žingsnis į priekį mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išsaugant biologinę įvairovę. EESRK taip pat atkreipia dėmesį į kitas galimybes, kurios leistų sumažinti žemės dirbtinimo riziką, pavyzdžiui, agroekologijos, agrarinės miškininkystės, permakultūros, beariminės žemdirbystės taikymą ir t. t.

4.5.

Duomenys rodo, kad biomasės deginimas nuo 2000 m. padvigubėjo, o pusė visos nukirstos medienos sudeginama energijai gaminti (12). EESRK mano, kad dėl šio neigiamo poveikio miškams pastaruoju metu sumažėjo anglies dioksido sekvestracija, ir pabrėžia, kad nors medienos ir kito tipo bioenergija atlieka labai svarbų vaidmenį, ji turėtų būti naudojama tik tuomet, kai biomasė gaminama tvariai. Be to, EESRK jau minėjo, jog siekiant „kad nebūtų kenkiama aplinkosauginiam naudingumui, dėl iškastinio kuro naudojimo kituose sektoriuose susidarantys teršalai neturėtų būti kompensuojami miškų absorbentais taip, kad būtų sumažintas medienos prieinamumas bioekonomikos reikmėms“ (13).

4.6.

EESRK atkreipia dėmesį, kad importuojant biomasę kyla konkreti su tuo susijusi rizika, kuri neįtraukta į ES reglamentą. Taigi siekiant užtikrinti vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, reikalingi plataus masto tarptautiniai susitarimai, o ES prekybos politika turėtų padėti užkirsti kelią biomasės, dėl kurio kilmės šalyse naikinami miškai, importui.

4.7.

Valstybėms narėms leidžiama į apskaitą neįtraukti dėl ekstremalių gamtinių reiškinių, pavyzdžiui, smarkių audrų, gaisrų ar vabzdžių antplūdžių, išmesto ŠESD kiekio. Būtina skubiai gerinti natūralių trikdžių miškuose stebėseną, kad būtų užtikrintas teisingas ir veiksmingas nuostatų dėl natūralių trikdžių taikymas, kuris reikalauja daug techninių resursų, tačiau yra labai svarbus. Kiekvienos valstybės narės įsipareigojimas teikti ataskaitas turi atitikti standartizuotą protokolą, kuriuo būtų užtikrintas veiksmingas duomenų rinkimas ir aiškinimas bei veiksmingas politikos įgyvendinimas ir planavimas.

4.8.

Duomenų analizė daugiausia grindžiama kiekvienos valstybės narės nacionaliniais miškų inventoriais, kurie yra nesusiję ir kartais neišsamūs arba netikslūs. Be to, ne visose valstybėse narėse nacionaliniai miškų inventoriai atliekami dažnai. EESRK palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 2025 m. atlikti išsamų nacionalinių apskaitos duomenų vertinimą siekiant nustatyti tvirtus tikslus 2026–2030 m. laikotarpiui.

4.9.

Reikia remti mokslinius tyrimus ir plėtrą siekiant tvaresnės medienos biomasės gamybos. EESRK jau atkreipė dėmesį į tai, kad „norint paremti šiuos sektorius, reikia intensyvių mokslinių tyrimų ir inovacijų, taip pat reikia atlyginti už faktiškai sukurtus anglies dioksido absorbentus“ (14). EESRK taip pat mano, kad kiekviena valstybė narė turėtų sukurti specialią mokesčių paskatų sistemą, kuri palengvintų pertvarką, ir rekomenduoja visapusiškai pasinaudoti turimomis BŽŪP finansavimo galimybėmis.

4.10.

Tiek verslininkams, tiek darbuotojams reikia parengti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas, siekiant užtikrinti galimybę naudotis naujausiomis turimomis technologijomis ir įgyti skaitmeninių įgūdžių, kurie padėtų didinti tvarumą. Europos žaliojo kurso darbotvarkė gali būti sėkmingai įgyvendinta tik tuo atveju, jei kartu bus vykdomos švietimo ir mokymo programos, kurios gali pagerinti Europos darbuotojų įgūdžius, kartu užtikrinant konkurencingumą ir socialinį teisingumą. Todėl EESRK ragina socialinius partnerius ir atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas visapusiškai dalyvauti dokumentų rinkinio planavimo ir įgyvendinimo etapuose.

4.11.

EESRK mano, kad MVĮ reikia specialiai pritaikytos skatinamosios teisės aktų sistemos, kuri padėtų joms diegti inovacijas, plėstis ir tvariai augti. Nors yra kelios galimybės finansuoti prisitaikymą, EESRK ragina „geriau paaiškinti įvairias galimybes ir taikyti vartotojui patogias procedūras, kad subjektai laiku galėtų praktiškai gauti finansavimą“ (15).

4.12.

Galiausiai EESRK yra susirūpinęs, kad neatsižvelgiama į socialinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo aspektą (įgyvendinant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą teisėkūros priemonių rinkinį) ir kad labiausiai nukentės visuomenės nariai, nes jie turės keisti savo automobilius, daugiau mokėti už šildymą, pigiausius atostogų skrydžius ir pan. Todėl EESRK reiškia didelį susirūpinimą dėl didesnių sąskaitų, kurias namų ūkiai turės apmokėti įgyvendinus Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. EESRK taip pat yra tvirtai įsitikinęs, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas regionams, pramonės šakoms ir darbuotojams, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais, ir kad perėjimas „turi būti įgyvendinamas taikant konkurencingą, socialiniu požiūrių teisingą ir daugiašalį požiūrį ir kad turi būti imtasi tinkamų priemonių siekiant visapusiško pilietinės visuomenės, įskaitant visus piliečius, įmones ir organizacijas, dalyvavimo ir pritarimo“ (16).

Briuselis, 2021 m. gruodžio 8 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“.

(2) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „55 % tikslas – pasiekiamas. ES 2030 m. klimato tikslo įgyvendinimas siekiant neutralizuoti poveikį klimatui“.

(3) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(4) SWD(2021) 610 final.

(5) Pasėlių auginimas drėgnomis sąlygomis.

(6) EESRK nuomonė „Žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)“ (OL C 351, 2012 11 15, p. 85).

(7) EESRK nuomonė „Pastangų pasidalijimas 2030 m. ir žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)“ (OL C 75, 2017 3 10, p. 103).

(8) EESRK nuomonė „Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos peržiūra“.

(9) IPCC- AR6 Climate change 2021: The Physical Science Basis (Klimato kaita 2021 m.: iš fizinių mokslų perspektyvos).

(10) Žemės naudojimas tvariai maisto gamybai ir ekosisteminėms paslaugoms (OL C 81, 2018 3 2, p. 72).

(11) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ekologinės gamybos veiksmų plano, COM/2021/141 final.

(12) Forests sacrificed for EU climate policy.

(13) EESRK nuomonė „Pastangų pasidalijimas 2030 m. ir žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė (LULUCF)“.

(14) EESRK nuomonė Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija (OL C 374, 2021 9 16, p. 84).

(15) EESRK nuomonė Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija.

(16) EESRK nuomonė „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (OL C 282, 2019 8 20, p. 51).

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 152

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. balandžio 6d.

Turinys		Puslapis
	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	NUOMONĖS
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	565-oji EESRK plenarinė sesija, per Interactio, 2021 12 8–2021 12 9
2022/C 152/01	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Skaitmeninės transformacijos galimybės mažmeninės prekybos įmonėms ir jos nauda Europos vartotojams (nuomonė savo iniciatyva)	1
2022/C 152/02	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Ne tik BVP, bet ir kitos priemonės sėkmingam atsigavimui ir tvariai bei atspariai ES ekonomikai skatinti (nuomonė savo iniciatyva)	7
2022/C 152/03	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Pelno mokesčio vaidmuo įmonių valdyme (nuomonė savo iniciatyva)	13
2022/C 152/04	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Savanoriai – Europos ateitį kuriantys piliečiai (nuomonė savo iniciatyva)	19
2022/C 152/05	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kaip garantuoti deramą darbą jaunimui ir užtikrinti nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo įtrauktį tinkamai rengiant nacionalinius ekonomikos gaivinimo planus? (nuomonė savo iniciatyva)	27
2022/C 152/06	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Nestandartiniai užimtumo ir platformų kooperatyvai vykstant skaitmeninei pramonės transformacijai (nuomonė savo iniciatyva)	38
2022/C 152/07	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Kaip ištekliams ir energijai imlūs pramonės sektoriai gali pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo planu socialiai priimtinu būdu pereinant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir skaitmeninimo (nuomonė savo iniciatyva)	44
2022/C 152/08	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Struktūrinių ir sektorių pokyčių numatymas ir pramonės kultūros pertvarkymas iki naujų ekonomikos atsigavimo ir atsparumo ribų įvairiose Europos dalyse (nuomonė savo iniciatyva)	50
2022/C 152/09	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Tvirta transatlantinė partnerystė, grindžiama bendromis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis – esminis veiksnys sprendžiant pasaulinius uždavinius ir išsaugant tarptautinę tvarką (nuomonė savo iniciatyva)	56
2022/C 152/10	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Maisto verslo strategijų ir procesų derinimas su darnaus vystymosi tikslais siekiant tvaraus ekonomikos atgaivinimo po COVID-19 (nuomonė savo iniciatyva)	63

	III Parengiamieji aktai
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
	565-oji EESRK plenarinė sesija, per Interactio, 2021 12 8–2021 12 9
2022/C 152/11	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Europos Komisijos gairės dėl Kovos su dezinformacija praktikos kodekso griežtinimo(COM(2021) 262 final)	72
2022/C 152/12	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 2020 m. konkurencijos politikos ataskaita(COM(2021) 373 final)	77
2022/C 152/13	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/53/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su radijo įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (COM(2021) 547 final – 2021/0291 (COD))	82
2022/C 152/14	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo tam tikroms in vitro diagnostikos medicinos priemonėms ir atidėto reikalavimų taikymo viduje pagamintoms priemonėms iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/746 (COM(2021) 627 final – 2021/0323 (COD))	85
2022/C 152/15	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2021) 420 final – 2021/0239 (COD)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą (nauja redakcija) (COM(2021) 422 final – 2021/0241 (COD)), Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mechanizmų, kuriuos turi įdiegti valstybės narės finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar terorizmo finansavimui prevencijos tikslais, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2015/849 (COM(2021) 423 final – 2021/0250 (COD))	89
2022/C 152/16	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija(COM(2021) 390 final)	97
2022/C 152/17	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žaliųjų obligacijų (COM(2021) 391 final – 2021/0191 (COD))	105
2022/C 152/18	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl prudencinės tvarkos, taikomos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigų grupėms, kurios laikosi vienalaikio grupės dalies pertvarkymo strategijos ir minimaliam nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimui vykdyti tinkamų priemonių netiesioginio pasirašymo metodikos, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyva 2014/59/ES (COM(2021) 665 final – 2021/0343 (COD))	111
2022/C 152/19	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Pirmosios COVID-19 pandemijos pamokos(COM(2021) 380 final)	116
2022/C 152/20	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl 2022-ųjų – Europos jaunimo metų (COM(2021) 634 final – 2021/0328 (COD))	122
2022/C 152/21	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB ir panaikinama Tarybos direktyva (ES) 2015/652 (COM(2021) 557 final – 2021/0218 (COD))	127
2022/C 152/22	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) (COM(2021) 558 final – 2021/0203 (COD))	134
2022/C 152/23	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES (COM(2021) 559 final – 2021/0223 (COD)) ir dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Strateginis įrengimo planas, kuriame pateikiamas papildomų veiksmų alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui paspartinti kompleksas(COM(2021) 560 final)	138
2022/C 152/24	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (COM(2021) 562 final – 2021/0210 (COD))	145
2022/C 152/25	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl aviacijos sektoriaus indėlio siekiant visos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamo pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (COM(2021) 552 final)	152
2022/C 152/26	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas (COM(2021) 568 final – 2021/0206 (COD))	158
2022/C 152/27	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių, taikomų vežėjams, padedantiems prekiauti žmonėmis ar neteisėtai gabenti migrantus arba užsiimantiems tokia veikla, susijusia su neteisėtu atvykimu į Europos Sąjungos teritoriją (COM(2021) 753 – 2021/0387(COD))	166
2022/C 152/28	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui Nauja 2030 m. ES miškų strategija(COM(2021) 572 final)	169
2022/C 152/29	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ir Reglamentas (ES) 2015/757 (COM(2021) 551 final – 2021/0211 (COD)) ir dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo dėl apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervą iki 2030 m., skaičiaus iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/1814 (COM(2021) 571–2021/0202 (COD))	175
2022/C 152/30	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (COM(2021) 564 final – 2021/0214 (COD))	181
2022/C 152/31	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį (COM(2021) 555 final – 2021/0200 (COD))	189
2022/C 152/32	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl taikymo srities, atitikties taisyklių supaprastinimo, valstybių narių 2030 m. tikslų nustatymo ir įsipareigojimo iki 2035 m. bendrai pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą žemės naudojimo, miškininkystės ir žemės ūkio sektoriuje iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/841 ir dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo, pažangos stebėjimo ir peržiūros tobulinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1999 (COM(2021) 554 final)	192
2022/C 152/33	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV ir V priedai (COM(2021) 656 final – 2021/0340 (COD))	197

Konsultavimasis	Europos Parlamentas, 2021 11 10 Taryba, 2021 11 12
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis ir 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2021 12 8
Plenarinė sesija Nr.	565
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	230/0/3