2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/2

P9_TA(2021)0404

Vystymosi politikos vaidmuo reaguojant į biologinės įvairovės nykimą besivystančiose šalyse Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo kontekste

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystymosi politikos vaidmens reaguojant į biologinės įvairovės nykimą besivystančiose šalyse Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo kontekste (2020/2274(INI))

(2022/C 132/01)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos veiklą,

—	atsižvelgdamas į 1992m. JT biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir būsimą 15-ąjį jos šalių konferencijos susitikimą (COP 15),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinę sutartį dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. JT deklaraciją dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. JT tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. IPCC specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinę vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. IPBES praktinio seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir pandemijų,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl čiabuvių tautų teisių, pateiktą 2016 m. JT Generalinei Asamblėjai,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 15 d. Biologinės įvairovės konvencijos sekretoriato parengtą Penktąją pasaulio biologinės įvairovės apžvalgą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 30 d. JT aukščiausiojo lygio susitikimą biologinės įvairovės klausimais,

—	atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Biologinės įvairovės konvencijos 13-osios šalių konferencijos Kankūno pareiškimą dėl tvaraus ganyklinio ūkininkavimo ir gyvulininkystės produkcijos skatinimo siekiant išsaugoti biologinę įvairovę pievose ir natūraliosiose ganyklose,

—	atsižvelgdamas į Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto aukšto lygio ekspertų grupės 2019 m. liepos mėn. ataskaitą dėl aprūpinimo maistu ir mitybos „Agroekologiniai ir kiti novatoriški tvaraus žemės ūkio ir maisto sistemų, kuriomis gerinamas aprūpinimas maistu ir mityba, metodai“,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. FAO paskelbtą ataskaitą „Žinių apie dirvožemio biologinę įvairovę būklė – statusas, iššūkiai ir galimybės“,

—	atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją,

—	atsižvelgdamas į organizacijos „Front Line Defenders“ 2020 m. pasaulinę analizę,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros paskelbtus Europos 2020 m. biologinės įvairovės rodiklius (SEBI),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 25 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (1),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352) ir į vėlesnes Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi,

—	atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio mėn. priimtą ES veiksmų planą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena,

—	atsižvelgdamas į išsamią prekybos ir biologinės įvairovės analizę, kurią 2020 m. birželio mėn. paskelbė Išorės politikos generalinis direktoratas (2),

—	atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūrą (3),

—	atsižvelgdamas į išsamią analizę „Biologinės įvairovės nykimo ir didėjančio zoonozinių ligų plitimo sąsaja“, kurią 2020 m. gruodžio mėn. paskelbė Išorės politikos generalinis direktoratas (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą (5),

—	atsižvelgdamas į Išorės politikos generalinio direktorato 2014 m. rugsėjo mėn. paskelbtą tyrimą „Čiabuvių tautos, gavybos pramonė ir žmogaus teisės“ (6),

—	atsižvelgdamas į išsamią analizę „Sunkumai užtikrinant aplinkosaugos ir čiabuvių tautų teises Amazonės regione“, kurią 2020 m. birželio mėn. paskelbė Išorės politikos generalinis direktoratas (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti (8),

—	atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A9-0258/2021),

A.	kadangi apie 70 proc. neturtingiausių pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltinis tiesiogiai priklauso nuo biologinės įvairovės;

B.	kadangi biologinė įvairovė daugiausia nyksta besivystančiose šalyse;

C.	kadangi biologinė įvairovė ir toliau yra itin svarbus šaltinis siekiant kurti vaistus;

D.	kadangi iš išsamiausių pasaulinių skaičiavimų matyti, kad ekosistemų funkcijos teikia naudą už 125–140 trilijonų JAV dolerių per metus, t. y. toji nauda yra daugiau kaip pusantro karto didesnė už pasaulio BVP (9);

E.	kadangi biologinei įvairovei poveikį daro klimato kaita ir ji taip pat svariai prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos per jos pačios palaikomas ekosistemų funkcijas;

F.	kadangi prognozuojama, kad per ateinančius dešimtmečius biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos mažės, o iš gamtos išteklių pagamintų medžiagų (maisto, pašarų, medienos ir bioenergijos) pasiūla ir paklausa didės kartu su dabartine rinkos verte;

G.	kadangi pagrindinės sausumos, jūrų ir kitokios vandens biologinės įvairovės problemos apima buveinių nykimą ir suskaidymą (ypač dėl žemės ūkio plėtros ir intensyvinimo), gamtos išteklių (pvz., žuvų) pereikvojimą, taršą, invazines svetimas rūšis ir klimato kaitą;

H.	kadangi, remiantis 2019 m. IPBES biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotine vertinimo ataskaita, dauguma 2020 m. Aičio biologinės įvairovės tikslų nėra pasiekti;

I.	kadangi Pasaulio ekonomikos forumo 2020 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad su aplinka susijusios grėsmės yra didžiausios sisteminės grėsmės mūsų pasaulio ekonomikai;

kadangi EBPO apskaičiavo, jog finansiniai srautai, kurie gali būti žalingi biologinei įvairovei (remiantis iškastinio kuro ir žemės ūkio subsidijomis), siekia 500 mlrd. JAV dolerių per metus, t. y. maždaug dešimt kartų daugiau nei visuotiniai biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus naudojimo finansavimo srautai, ir kadangi neveikimo biologinės įvairovės nykimo klausimu kaštai yra dideli ir planuojama, kad dar išaugs (10);

K.	kadangi IPBES pranešė, jog daugiau kaip 30 proc. naujų ligų protrūkių lemia žemės paskirties keitimas, žemės ūkio plėtra ir urbanizacija;

kadangi iš naujausių tyrimų matyti, kad svarbiose pasaulio biologinės įvairovės išsaugojimo teritorijose gyvena 1,65–1,87 mlrd. čiabuvių tautų, vietos bendruomenių ir Afrikos kilmės asmenų; kadangi iš kito nustatyto fakto matyti, kad 56 proc. žmonių, gyvenančių svarbiose biologinės įvairovės išsaugojimo teritorijose, gyvena mažas pajamas ir mažas bei vidutines pajamas gaunančiose šalyse; kadangi tik 9 proc. gyventojų gyvena dideles pajamas gaunančiose šalyse; kadangi, anot organizacijos „Rights and Resources Initiative“, iš to aiškiai matomas neproporcingai didelis išsaugojimo poveikis globaliesiems Pietums;

M.	kadangi esama mokslinių įrodymų, kad egzistuoja sudėtingas biologinės įvairovės nykimo ir didėjančios zoonozių, pvz., COVID-19, rizikos ryšys;

kadangi čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių pagrindiniai poreikiai ir pragyvenimo šaltiniai labai priklauso nuo žemės, gamtos išteklių ir ekosistemų, turint mintyje tai, kad žemas jų gyvenimo lygis ir atskirtis nuo politinio bei ekonominio gyvenimo gali būti susiję su esminiais konfliktais dėl gamtos išteklių naudojimo ir teisių į žemę;

O.	kadangi tradicinės čiabuvių teritorijos užima apie 22 proc. viso pasaulio sausumos ploto ir sutampa su teritorijomis, kuriose sutelkta 80 proc. planetos biologinės įvairovės;

P.	kadangi saugomos teritorijos gali apsaugoti biologinę įvairovę visos žmonijos labui, tačiau kai kuriais atvejais jos taip pat buvo siejamos su didelio masto čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žmogaus teisių pažeidimais;

Q.	kadangi čiabuviai tebėra vieni skurdžiausių gyventojų ir kadangi vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria čiabuvių tautos visame pasaulyje, yra siekti, kad būtų teisiškai pripažinta jų protėvių žemės kolektyvinė nuosavybė, ypač kai ji būna paskelbiama saugoma teritorija;

R.	kadangi apskaičiuota, kad 50 proc. visame pasaulyje saugomų teritorijų yra sukurtos teritorijose, kuriose tradiciškai gyvena ir kurias naudoja čiabuvių tautos, ir kad ši dalis didžiausia Šiaurės ir Pietų Amerikoje, pvz., Centrinėje Amerikoje tokių teritorijų daugiau kaip 90 proc.;

S.	kadangi dėl nepripažįstamų čiabuvių tautų ir bendruomenių paprotinių teisių į žemę kyla žemės grobimo pavojus ir dėl to kyla grėsmė jų pragyvenimo šaltiniams bei galimybei reaguoti į klimato kaitą ar biologinės įvairovės nykimą;

T.	kadangi JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais nurodė, kad konfliktai ir smurtas čiabuvių teritorijose dažniausiai kyla dėl gavybos pramonės veiklos;

U.	kadangi, remiantis organizacijos „Front Line Defenders“ 2020 m. pasauline analize, 2020 m. buvo nužudytas mažiausiai 331 žmogaus teisių gynėjas, iš kurių 69 proc. buvo aplinkos gynėjai, o 26 proc. veikė konkrečiai čiabuvių tautų teisių srityje;

V.	kadangi ES siekia užsibrėžti tikslą užtikrinti bent 30 proc. biologinės įvairovės apsaugą pagal Biologinės įvairovės konvenciją;

kadangi daugėja mokslinių tyrimų, kuriais nustatoma, kad čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės turi labai svarbių žinių ir atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį, susijusį su darniu gamtos išteklių valdymu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, taip pat su kaimo gyventojų pragyvenimo šaltinių gerinimu ir vietos gyventojų bei bendruomenių atsparumo didinimu; kadangi visuotinių biologinės įvairovės tikslų negalima pasiekti nepripažįstant čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisių ir jų nepaisant;

kadangi ES, parengdama Europos žaliąjį kursą, pateikė tvirtus ekologinius įsipareigojimus ir tikslus, tačiau bendras ES ekologinis pėdsakas toliau yra didelis, o tai daro neigiamą poveikį besivystančių šalių aplinkai; kadangi ES biologinės įvairovės strategija siekiama tokios padėties, kad iki 2050 m. būtų atkurtos visos pasaulio ekosistemos, kad jos būtų atsparios ir tinkamai apsaugotos, laikantis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m., ir pareiškia įsipareigojimą siekti tikslo iki 2050 m. nutraukti dėl žmogaus kaltės vykstantį rūšių išnykimą, vadovaujantis kartų tarpusavio atsakomybe ir lygybės principu, įskaitant pagarbą čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisėms ir visapusiškam bei veiksmingam jų dalyvavimui; kadangi ES ir jos valstybių narių strategija, pagal kurią teikiama parama besivystančioms šalims, turėtų būti parengta taip, kad būtų numatytas klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo poveikis;

kadangi biologinė įvairovė yra itin svarbi siekiant aprūpinimo maistu, žmonių gerovės ir vystymosi visame pasaulyje; kadangi ekosistemų žmonėms teikiama nauda apima, be kita ko, vandens ir oro valymą, kenkėjų ir ligų kontrolę, pasėlių apdulkinimą, dirvožemio derlingumą, genetinę įvairovę, gėlo vandens tiekimą, apsaugą nuo potvynių, anglies sekvestraciją ir atsparumą klimato kaitai; kadangi miškuose randama daugiau kaip 75 proc. pasaulio sausumos biologinės įvairovės ir miškų ištekliai yra pragyvenimo šaltinis daugiau kaip 25 proc. pasaulio gyventojų; kadangi COVID-19 pandemija atskleidė, kokiose srityse esama žemės ūkio maisto produktų sistemų nelygybės, ir kad būtina tvariai pritaikyti ir gerinti smulkiųjų žemės savininkų gamybą besivystančiose šalyse, pertvarkyti žemės ūkio maisto produktų sistemas ir siekti, kad žemės ūkio sektoriuje būtų siekiama tvarumo klimato atžvilgiu;

Z.	kadangi, remiantis 2019 m. rugpjūčio 8 d. IPCC specialiąja ataskaita dėl klimato kaitos ir žemės, matoma, kad čiabuviai jau ilgą laiką prisitaiko prie klimato kaitos, remdamiesi savo tradicinėmis žiniomis, dėl kurių didėja jų atsparumas;

AA.	kadangi 2019 m. rugsėjo 24 d. IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui taip pat pateikiama įrodymų dėl mokslinių ir vietos bei čiabuvių žinių derinimo naudos siekiant padidinti atsparumą;

AB.

kadangi Biologinės įvairovės konvencijos 8 straipsnio j punktu valstybės, kurios yra Konvencijos Šalys, įpareigojamos gerbti ir palaikyti čiabuvių ir vietos bendruomenių žinias, inovacijas ir praktiką, kurios yra svarbios biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam naudojimui; kadangi vis dėlto Biologinės įvairovės konvencijoje nėra aiškiai pripažįstamos čiabuvių tautų žmogaus teisės;

AC.	kadangi, JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimu, visame pasaulyje prarasta apie 75 proc. augalų genetinės įvairovės ir šiuo metu 75 proc. pasaulio maisto gaminama tik iš 12 rūšių augalų ir penkių rūšių gyvūnų, o tai kelia didelį pavojų pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui;

AD.

kadangi prarandant genetinę įvairovę, ypač keičiant gerai prisitaikiusias vietos veisles kitomis veislėmis, didėja pažeidžiamumas kenkėjų, ligų ir aplinkos pokyčių, įskaitant klimato kaitą, atžvilgiu; kadangi žemės ūkio rinkos globalizacija sustiprino žemės ūkio biologinės įvairovės nykimą, o tai reiškia, kad yra mažiau galimybių diegti inovacijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos;

AE.	kadangi apskaičiuota, kad visame pasaulyje 30 proc. grėsmių rūšims kyla dėl tarptautinės prekybos;

AF.	kadangi, neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir neteisėta prekyba mediena ir žaliavomis gali paspartinti biologinės įvairovės blogėjimą ir naikinimą šalyse, kuriose institucijos ir aplinkos teisės aktai yra silpni;

AG.

kadangi vandenynai yra didžiuliai biologinės įvairovės rezervuarai ir pagrindinis pasaulinio klimato reguliatorius; kadangi jų išsaugojimas yra labai svarbus siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo, užtikrinant tvarų pragyvenimo šaltinį ir aprūpinimą maistu milijardams žmonių; kadangi jūrų ekosistemų tarša plastikais yra ir pasaulinė, ir vietos problema, galinti turėti sunkių pasekmių laukinei gyvūnijai, ekonominei veiklai ir žmonių sveikatai besivystančiose šalyse; kadangi šios taršos mastas buvo visiškai nepakankamai įvertintas ir vis dar yra žinių spragų, ypač dėl poveikio pakrančių žemėms ir bendruomenėms; kadangi, remiantis pastarojo meto Jungtinių Tautų aplinkos programos ataskaita „Apleista problema: jūrą teršiančių šiukšlių ir taršos plastiku poveikis aplinkosauginiam teisingumui“ (angl. Neglected: Environmental Justice Impacts of Marine Litter and Plastic Pollution), tokios šiukšlės ir tarša daro neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems asmenims, kelia grėsmę visapusiškam ir veiksmingam naudojimuisi žmogaus teisėmis ir sudaro didelių kliūčių siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT);

AH.	kadangi ES biologinės įvairovės strategijoje įsipareigojama sąžiningai ir teisingai dalytis genetinių išteklių, susijusių su biologine įvairove, naudojimo teikiama nauda ir skatinti įgalinančią sistemą, naudojant mokslinių tyrimų, inovacijų ir technologijų priemones;

AI.	kadangi nusikaltimai aplinkai, kurių kaina, kaip apskaičiavo JT aplinkos programa ir Interpolas, yra beveik du kartus didesnė už visuotinį pagalbos biudžetą, spartina biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą, visų pirma vykdant su miškininkyste susijusius nusikaltimus;

AJ.	kadangi biologinės įvairovės karštųjų taškų ir skurdu pasižyminčių vietovių teritorijos sutampa, nes dauguma išsaugojimo karštųjų taškų yra šalyse, kuriose vyrauja skurdas ir maisto stygius;

AK.	kadangi Maldyvų Respublika savo 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškime paragino iš dalies pakeisti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, kad būtų pripažinti nusikaltimai, sudarantys ekocidą;

AL.	kadangi IPBES praneša, kad nuo 2005 m. tarptautinės teisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais vertė išaugo 500 proc., o nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio – 2 000 proc. (11);

AM.	kadangi ES yra viena didžiausių laukinių gyvūnų ir su laukiniais gyvūnais susijusių produktų importuotojų visame pasaulyje;

AN.	kadangi pasaulinė neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais yra viena iš pelningiausių organizuotos tarpvalstybinės nusikalstamos veiklos formų;

AO.

kadangi remiantis įprastinės veiklos scenarijumi manoma, kad dėl klimato kaitos žuvų biomasė kai kuriuose atogrąžų regionuose iki 2100 m. sumažės 30–40 proc. ir tai turės didelį poveikį jūrų biologinei įvairovei; kadangi šių zonų šalys labai priklauso nuo žuvininkystės, tačiau joms stinga socialinių ir finansinių išteklių, kad galėtų prisitaikyti ir pasirengti ateičiai;

AP.	kadangi Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga pasisako už tai, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 30 proc. visų jūrų buveinių būtų pertvarkyta į labai saugomų jūrų teritorijų tinklą;

AQ.	kadangi neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba kelia grėsmę pasaulinių jūrų išteklių tvarumui, nes ja prisidedama prie jų eikvojimo;

yra susirūpinęs dėl to, kad biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų nykimas trukdo daryti pažangą siekiant įgyvendinti maždaug 80 proc. įvertintų uždavinių pagal DVT; ragina ES toliau dėti pastangas siekiant visame pasaulyje sumažinti savo paliekamą pėdsaką biologinės įvairovės srityje ir užtikrinti, kad jis atitiktų planetos išgales;

nurodo, kad beveik pusės pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltiniai tiesiogiai priklauso nuo gamtos išteklių ir daugelis pažeidžiamiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių tiesiogiai priklauso nuo biologinės įvairovės, kad patenkintų savo kasdienius pragyvenimo poreikius; todėl pabrėžia, kad biologinės įvairovės nykimas gali dar labiau pagilinti pažeidžiamiausių žmonių patiriamą nelygybę ir marginalizaciją, nes sumažės jų galimybės gyventi sveikai ir jų pasirinkimo bei veiksmų laisvė; primena, kad biologinei įvairovei grėsmę kelia klimato kaita, dėl kurios didėja šių žmonių pažeidžiamumas ir daroma žala jų pagrindinėms teisėms ir orumui; laikosi nuomonės, kad besivystančios šalys turi būti remiamos, kad jos parengtų ir įgyvendintų veiksmingą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos politiką;

ragina ES išsamiai šalinti pagrindines biologinės įvairovės nykimo priežastis ir įtraukti išteklių išsaugojimo, tvaraus naudojimo bei ekosistemų atkūrimo prievoles į savo išorės vystomojo bendradarbiavimo politiką ir partnerystes, laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kad visame pasaulyje būtų sumažintas spaudimas biologinei įvairovei;

primena, kad siekiant darnaus vystymosi reikia užtikrinti tinkamą ekonominių, socialinių ir aplinkos aspektų pusiausvyrą; primena, kad biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus naudojimas ir atkūrimas yra nepaprastai svarbūs siekiant daugelio vystymosi politikos tikslų, įskaitant žmonių sveikatos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, ankstyvojo perspėjimo, nelaimių rizikos mažinimo, aprūpinimo vandeniu ir maistu bei mitybos saugumo, kaimo plėtros ir darbo vietų kūrimo, tvaraus miškų naudojimo, žemės ūkio ekosistemų ir atsparių maisto sistemų kūrimo ar išsaugojimo tikslus; primena, kad žalingus ekosistemų būklės blogėjimo padarinius neproporcingai patiria neturtingieji, visų pirma moterys ir jaunimas, taip pat čiabuvių tautos ir kitos nuo gamtos išteklių priklausomos bendruomenės;

pabrėžia, kad ES taip pat yra atsakinga už pasaulio biologinės įvairovės išsaugojimą ir tvarų biologinės įvairovės naudojimą; pabrėžia, kad ES biologinės įvairovės tikslai ir uždaviniai turėtų būti grindžiami patikimomis mokslinėmis žiniomis ir visapusiškai integruoti į ES išorės veiksmus, visų pirma partnerystės strategijų ir susitarimų, įskaitant žuvininkystės susitarimus su besivystančiomis šalimis, srityje; primygtinai reikalauja, kad būtų intensyviau dedamos išsaugojimo ir atkūrimo pastangos tokiose šalyse, ypač regioniniu lygmeniu;

primena ES ir trečiųjų išsivysčiusių šalių atsakomybę už biologinės įvairovės nykimą pasauliniu lygmeniu; ragina ES daugiau finansinės ir techninės paramos skirti besivystančioms šalims visame pasaulyje, kad būtų pasiekti nauji pasauliniai tikslai, kovojama su nusikaltimais aplinkai ir šalinami biologinės įvairovės nykimo veiksniai;

pabrėžia valstybių pareigą apsaugoti ir tvariai valdyti natūralias ir gausios biologinės įvairovės ekosistemas ir saugoti čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių bei Afrikos kilmės asmenų, kurių išgyvenimas priklauso nuo šių ekosistemų, žmogaus ir žemės naudojimo teises;

ragina ES ir jos valstybes nares į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją įtraukti teisės į saugią, švarią, sveiką ir tvarią aplinką pripažinimą, remti visuotinį šios teisės kaip žmogaus teisės pripažinimą ir remti gamtos, biologinės įvairovės ir ekosistemų visapusiškos apsaugos bei gynybos įtvirtinimą kaip gyvybės pagrindą, pripažįstant visų žmonių, įskaitant būsimas kartas, tarpusavio priklausomybę ir teisę į gamtą, visų pirma užtikrinant griežtų skaidrumo standartų, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, laikantis Orhuso konvencijos ir tarptautinės teisės; šiame kontekste ir atsižvelgdamas į tai, kad didžiausia žala ekosistemoms daroma besivystančiose šalyse, mano, kad būtina kovoti su visų formų aplinkosaugine žala ekosistemoms, be kita ko, visose trečiosiose šalyse, su kuriomis ES bendradarbiauja, ir aplinkoje, nuo kurios priklauso neturtingiausi pasaulio asmenys, ir prireikus išnagrinėti teisių į gamtą suteikimo svarbą bei interesą;

yra labai susirūpinęs dėl didelio duomenų, rodiklių ir finansavimo, kurių reikia biologinės įvairovės nykimui sustabdyti, trūkumo ir biologinės įvairovės finansavimo ataskaitų teikimo bei atsekimo nenuoseklumo; primena, kad siekiant pagerinti gebėjimą stebėti pažangą itin svarbu nustatyti konkrečius, išmatuojamus ir kiekybinius programos po 2020 m. uždavinius ir rodiklius;

10.

palankiai vertina Afrikos didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą ir ragina Komisiją teikti paramą šiam projektui;

11.

ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant geriau įvertinti ir branginti biologinę įvairovę ir ekosistemines paslaugas ir tas vertybes įtraukti į sprendimų priėmimo procesą;

12.

teigiamai vertina tai, kad Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) „Globali Europa“ padės siekti bendro daugiametės finansinės programos (DFP) biologinės įvairovės tikslo; pabrėžia, kad KVTBP „Globali Europa“ planavimas, tikrinimas ir stebėsena yra labai svarbūs siekiant ES pasaulinių biologinės įvairovės tikslų; primena, kad KVTBP „Globali Europa“ turėtų būti prisidedama prie siekio 2024 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 7,5 proc. metinių DFP išlaidų, o nuo 2026 m. – 10 proc. metinių DFP išlaidų; ragina veiksmingai taikyti reikšmingos žalos nedarymo principą visose ES išlaidose ir programose; ragina stiprinti ES išorės biologinės įvairovės politikos ataskaitų teikimo ir stebėsenos sistemą, t. y. nustatyti išsamias nuostatas dėl biologinės įvairovės tikslų ir rodiklių; ragina ES ir jos valstybes nares apskritai skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas biologinės įvairovės išsaugojimo ir apsaugos srityje, taip pat agroekologinius sprendimus, kad būtų užtikrinama didžiausia nauda vystymuisi ir taip padedama įgyvendinti DVT;

13.

apgailestauja, kad ES išorės biudžetas, skirtas biologinės įvairovės politikai remti, tebėra labai mažas, palyginti su biudžetu, skirtu klimato kaitos politikai; ragina veiksmingai padidinti biologinės įvairovės apsaugai skirtas lėšas, laikantis DFP susitarimo, ir teikti techninę pagalbą tolesnio išteklių sutelkimo priemonių plėtojimui, kad būtų galima vykdyti pasaulinius įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje; pabrėžia, kad reikia atsekti aplinkai žalingas subsidijas, apie jas pranešti ir jas laipsniškai panaikinti, taip pat nukreipti jas į biologinei įvairovei palankią veiklą, laikantis Darbotvarkės iki 2030 m. ir atitinkamų tarptautinių konvencijų bei įsipareigojimų; ragina didelę dalį ES oficialios paramos vystymuisi, skirtos klimato politikos veiksmams, nukreipti siekiant remti biologinės įvairovės išsaugojimo bendrą naudą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje;

14.

ragina ES priimti privalomo išsamaus patikrinimo teisės aktą, kad įmonės ir jų finansuotojai būtų tiesiogiai atsakingi už tai, kad jų vykdomas importavimas nebūtų susijęs su žmogaus teisių pažeidimais, pavyzdžiui, žemės grobimu ir aplinkos būklės blogėjimu (įskaitant miškų naikinimą ir biologinės įvairovės praradimą); apskritai ragina ES reikalauti, kad verslo ir finansų įstaigos padidintų savo įsipareigojimus biologinės įvairovės srityje, pvz., taikant griežtas ir privalomas nuostatas dėl poveikio vertinimo, rizikos valdymo, pareigos atskleisti informaciją ir išorės pranešimų teikimo reikalavimų; ragina EBPO parengti praktinių veiksmų, susijusių su išsamiu patikrinimu ir biologine įvairove, rinkinį, kad būtų remiamos verslo pastangos;

15.

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo įmonių išsamaus patikrinimo žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos aspektais, kurį įmonės turėtų užtikrinti visoje savo tiekimo grandinėje; rekomenduoja pagal šį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto remti ir skatinti bendrų poveikio aplinkai ir klimato kaitai vertinimo metodikų sukūrimą; pabrėžia, kad svarbu vykdyti veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas konsultacijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, kuriems daromas arba gali būti daromas poveikis, pvz., žmogaus teisių ir aplinkos gynėjais, pilietine visuomene, profesinėmis sąjungomis ir čiabuvių tautomis bei vietos bendruomenėmis; apgailestauja dėl didelių JT sistemos „Apsaugoti, gerbti, padėti“ ir verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimo trūkumų, susijusių ir su čiabuvių tautų teisėmis, ir su teisėmis į žemę; dar kartą ragina ES konstruktyviai dalyvauti JT žmogaus teisių tarybos darbe, kad būtų parengtas tarptautinis teisiškai privalomas dokumentas dėl tarptautinių korporacijų ir kitų verslo bendrovių veiklos reglamentavimo tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, kuris turėtų apimti konkrečius čiabuvių tautų apsaugos standartus;

16.

pakartoja prašymą, kad Komisija nedelsiant pateiktų pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES skatinamam miškų naikinimui ir alinimui pasaulyje sustabdyti ir pakeisti, pagal tą pasiūlymą nustatant įmonėms reikalavimą atlikti išsamų patikrinimą siekiant užtikrinti, kad ES rinkai pateikiami produktai nebūtų susiję su miškų naikinimu, natūralių ekosistemų pertvarkymu ir čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teisių pažeidimais;

Politikos suderinamumas vystymosi labui

17.

primena, kad ES išorės biologinės įvairovės politikos veiksmingumas priklauso nuo biologinės įvairovės ir kitų pagrindinių ES išorės politikos krypčių, pvz., prekybos ir investicijų susitarimų, suderinamumo;

18.

pažymi, kad IPBES 2019 m. biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų visuotinėje vertinimo ataskaitoje yra nurodyti biologinės įvairovės apsaugos taikant sausumos ir jūrų saugomų teritorijų užimamo ploto metodą – tai vienas iš kelių dalinai pasiektų Aičio biologinės įvairovės tikslų – ribotumai;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad biologinė įvairovė yra labai svarbi daugeliui ekonominės veiklos rūšių, ypač toms, kurios susijusios su pasėlių ir gyvulių ūkiu, miškininkyste, žuvininkyste ir daugelio formų turizmu, kuris tiesiogiai susijęs su gamta ir sveikomis ekosistemomis; ragina ES integruoti biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų aspektus į visas susijusias politikos sritis, visų pirma žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės, energetikos, kasybos, prekybos, turizmo ir klimato kaitos sritis, taip pat į vystymosi ir skurdo mažinimo politiką bei veiksmus ir skatinti novatoriškus ir įgyvendinamus sprendimus biologinės įvairovės nykimo problemai spręsti, kartu užtikrinant sveiką, saugų, prieinamą ir įperkamą maistą visiems;

20.

labai susirūpinęs pažymi, kad dėl ES vartojimo ji atsakinga už maždaug 10 proc. sunaikinamų pasaulio miškų, visų pirma dėl priklausomybės nuo importuojamų žemės ūkio produktų, pvz., palmių aliejaus, mėsos, sojų, kakavos, kavos, kukurūzų, medienos ir kaučiuko; dar kartą ragina Komisiją 2021 m. pateikti pasiūlymą dėl ES teisinės sistemos, kuria būtų siekiama sustabdyti ES skatinamą pasaulinį miškų naikinimą ir skatinti miškų atsodinimą užtikrinant, kad ES rinkos ir vartojimo modeliai neturėtų žalingo poveikio miškams ir biologinei įvairovei besivystančiose šalyse, atsižvelgiant į to šalutinį poveikį jų gyventojams; ragina ES padėti tokioms šalims siekti maisto sistemų darnumo kuriant trumpas tiekimo grandines, vystant agroekologiją, remiant smulkiuosius ūkininkus, tuo pačiu metu užtikrinant naudojimosi žeme teises ir vietos bendruomenių teises;

21.

ragina ES skatinti tausią žemės ūkio praktiką siekiant apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus vykdant savo tarptautinius vystymosi veiksmus, o ypatingą dėmesį skirti tausiam vandens išteklių valdymui, nualintos žemės atkūrimui ir biologine įvairove pasižyminčių vietovių, kurioms būdinga ekosisteminių paslaugų gausa ir klimato švelninimo potencialas, apsaugai bei atkūrimui; ragina ES paspartinti savo veiksmų plano dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) ir, visų pirma savanoriškos partnerystės susitarimų (SPS), įgyvendinimą, kad būtų sumažinta neteisėtos medienos paklausa ir su ja susijusi prekyba ir sustiprintos čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių, nukentėjusių nuo miško kirtimo, teisės;

22.

primena, kad didėjanti ES medienos kaip ištekliaus, skirto naudoti medžiagoms, energetikoje ir bioekonomikoje, paklausa viršija jos pasiūlos ribas ir tai didina importo, dėl kurio naikinami miškai, žemės grobimo, čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių priverstinio perkėlimo ir jų teisių pažeidimo riziką; primena, kad ES bioenergetikos politika turėtų būti vykdoma griežtai laikantis aplinkos apsaugos ir socialinių kriterijų;

23.

pabrėžia, kad ES remiamos investicijos į žemės ūkį, miškininkystę ar žuvininkystę arba į įmones, kurios daro poveikį dirvožemiui, pievoms, miškams, vandeniui ar jūrai, turi atitikti, be kita ko, FAO / Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires ir FAO / Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Atsakingo investavimo į žemės ūkio ir maisto sistemas principus, siekiant apsaugoti ekosistemas ir užkirsti kelią biologinės įvairovės nykimui;

24.

ragina pagal būsimą KVTBP pirmenybę teikti miškų apsaugai ir jų atkūrimui bei biologinės įvairovės gynimui; pabrėžia, kad pilnavertės miškų funkcijos klimato ir aplinkos labui gali vystytis tik jeigu jie tvariai valdomi;

25.

pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga ir klimato kaitos švelninimas nėra vienas kitą savaime papildantys siekiai; ragina persvarstyti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (AIED), kad ji atitiktų ES tarptautinius įsipareigojimus pagal Darbotvarkę iki 2030 m., Paryžiaus susitarimą ir Biologinės įvairovės konvenciją, o tai reiškia, kad, be kita ko, būtų nustatyti socialinio tvarumo kriterijai, atsižvelgiant į žemės grobimo riziką; šiuo tikslu pabrėžia, kad antroji Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva turėtų atitikti tarptautinius žemės naudojimo teisių standartus, t. y. TDO konvenciją Nr. 169 ir FAO /Aprūpinimo maistu pasaulyje komiteto Neprivalomas žemės išteklių valdymo gaires bei Atsakingo investavimo į žemės ūkį ir maisto sistemas principus;

Žemės ūkis ir žuvininkystė

26.

primena, kad žemės ūkio maisto produktų sistemos ir smulkieji ūkininkai priklauso nuo biologinės įvairovės ir daro jai didelį poveikį; pabrėžia, kad norint veiksmingai integruoti biologinės įvairovės aspektą į žemės ūkį reikia užtikrinti, kad būtų teikiamos finansinės paskatos ir savanoriški bei reguliavimo veiksmai, kuriais ūkininkai būtų skatinami įsisavinti biologinės įvairovės ir aplinkos teikiamą naudą bei ją užtikrinti, rengiant mokymus, naudojant technologijas ir diegiant inovacijas, taip pat vykdant gerą tvarią žemės ūkio praktiką, o tai, be kita ko, reiškia, kad reikia atkurti ribotus vandens išteklius ir spręsti dirvožemio degradacijos bei dykumėjimo problemas; pabrėžia, kad, vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, turėtų būti nustatytos ir laipsniškai panaikintos aplinkai kenksmingos subsidijos, laikantis ES lygmeniu priimtų sprendimų; ragina atlikti privalomus atitinkamų ES remiamų investicijų ex ante ir ex post poveikio aplinkai vertinimus; šiuo tikslu ragina ES padidinti savo finansinę ir techninę paramą besivystančioms šalims;

27.

primena, kad unikalus agroekologijos pajėgumas suderinti ekonominius, aplinkosauginius ir socialinius darnumo aspektus yra pripažintas svarbiose Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) bei Pasaulio banko ataskaitose, taip pat Pasauliniame žemės ūkio įvertinime (IAASTD), atliktame vadovaujant FAO; primygtinai laikosi nuomonės, kad ES išorės finansavimas žemės ūkiui turėtų atitikti pokyčius skatinantį Darbotvarkės iki 2030 m., Paryžiaus klimato susitarimo ir JT biologinės įvairovės konvencijos pobūdį; mano, kad pirmenybė, savo ruožtu, turėtų būti teikiama investicijoms į prie vietos sąlygų pritaikytus ir tausiai išteklius naudojančius kultūrinius augalus, agroekologiją, agrarinę miškininkystę ir pasėlių įvairinimą;

28.

primena, kad genetiškai modifikuotų sėklų naudojimui taikomi patentai, kuriais kenkiama smulkiųjų ūkininkų ir čiabuvių tautų teisėms kaupti, naudoti, mainyti ir parduoti savo sėklas, o šios teisės įtvirtintos tokiuose tarptautiniuose susitarimuose, kaip Tarptautinėje sutartyje dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių (ITPGRFA), JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių (UNDRIP) ir JT deklaracijoje dėl valstiečių ir kitų kaimo vietovėse dirbančių žmonių teisių (UNDROP); primena, kad genetiškai modifikuotos kultūros dažnai siejamos su dideliu herbicidų naudojimu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į Sąjungos įsipareigojimus pagal tarptautinius susitarimus ir užtikrinti, kad parama vystymuisi nebūtų naudojama genetinio modifikavimo (GM) technologijoms besivystančiose šalyse skatinti;

29.

primena, kad sėklų ir pasėlių įvairovės didinimas pereinant prie atsparių veislių yra nepaprastai svarbus didinant žemės ūkio atsparumą, prisitaikant prie tokių kintančių sąlygų, kaip klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas, naujos zoonozinės ligos, kenkėjai, sausros ar potvyniai, atsižvelgiant į maisto poreikį bei apsirūpinimo maistu saugumą besivystančiose šalyse; ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo kompetenciją paramos vystymuisi ir prekybos bei investicijų politikos srityje, remti ūkininkavimą, kuris atitiktų Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių nuostatas, kuriomis apsaugomos smulkiųjų ūkininkų teisės išlaikyti, kontroliuoti, apsaugoti ir išvesti savo sėklas bei plėtoti tradicines žinias (be kita ko, finansiniu ir techniniu požiūriais, kuriant sėklų bankus, kad būtų išsaugotos tradicinės sėklos ir jomis keičiamasi, taip pat laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)); pabrėžia, kad Sąjungos Naujų augalų veislių apsaugos sąjungos sistema (UPOV sistema) neatitinka besivystančių šalių interesų, nes jose vyrauja ūkininkų valdomos sėklų sistemos (neoficialus sėklų sektorius) ir sėklų kaupimo, naudojimo, mainų bei pardavimo praktika; primygtinai ragina ES skatinti neoficialią sėklų sistemą ir taip reformuoti UPOV sistemą, kad būtų sudarytos sąlygos smulkiesiems ūkininkams naudoti išsaugotas sėklas, taip pat pradedant taikyti sąžiningą naudos pasidalijimo mechanizmą; primena Komisijos įsipareigojimą pirmenybę teikti veiksmingam Biologinės įvairovės konvencijos nuostatų įgyvendinimui prekybos ir investicijų susitarimuose ir primygtinai ragina ES teikti paramą vietos sąlygoms pritaikytų sėklų veislių ir ūkininkų išsaugotų sėklų išvedimą, nes jomis užtikrinamos ūkininkų teisės išsaugoti genetinius išteklius aprūpinimo maistu ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslais;

30.

ragina ES remti intelektinės nuosavybės teisių sistemas, kuriomis stiprinamas vietos sąlygoms pritaikytų sėklų veislių ir ūkininkų išsaugotų sėklų išvedimas;

31.

primena, kad netvari žemės ūkio ir miškininkystės praktika, pvz., perteklinis vandens paėmimas ir tarša pavojingomis cheminėmis medžiagomis, sukelia didelį aplinkos būklės blogėjimą ir biologinės įvairovės praradimą; ragina ES remti besivystančių šalių pastangas stiprinti pesticidų rizikos reguliavimą, įvertinti ir suderinti savo pesticidų registraciją su FAO / PSO tarptautiniu elgesio kodeksu pesticidų valdymo srityje, be kita ko, pasitelkiant pietų šalių tarpusavio bendradarbiavimą, stiprinti mokslinius tyrimus ir švietimą pesticidų alternatyvų srityje ir didinti savo investicijas į agroekologinę ir ekologinę praktiką bei gamybą, įskaitant tvaraus drėkinimo ir vandentvarkos praktiką; be to, ragina ES sustabdyti visą ES draudžiamų pasėlių apsaugos produktų eksportą, vadovaujantis ES įsipareigojimais, susijusiais su politikos suderinamumu vystymosi labui, Žaliuoju kursu, žalos nedarymo principu ir 1998 m. Roterdamo konvencija; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant uždrausti ES draudžiamų pavojingų medžiagų eksportą iš ES; ragina Komisiją užtikrinti, kad eksportuojami produktai atitiktų tuos pačius standartus, kurių privalo laikytis Europos gamintojai, vengiant pavojingų medžiagų, kurių neleidžiama naudoti ES, ir sudarant vienodas sąlygas visame pasaulyje;

32.

pažymi, kad priverstinio genų slinkio (angl. gene drive) technologijos, pvz., GM uodų, skirtų pernešėjų platinamoms ligoms kontroliuoti, atveju, kelia rimtą ir naują grėsmę aplinkai ir gamtai, įskaitant negrįžtamai keičia maisto grandines ir ekosistemas bei naikina biologinę įvairovę, o nuo jų priklauso skurdžiausių pasaulio gyventojų pragyvenimo šaltiniai; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl naujų teisinių, aplinkosaugos, biologinės saugos ir valdymo problemų, kurios gali kilti į aplinką išleidus genų inžinerijos būdu gautus priverstinio genų slinkio organizmus, be kita ko, gamtos išsaugojimo tikslais; pakartoja, kad prieš įdiegiant bet kokias technologijas, kurios gali turėti įtakos tradicinėms žinioms, inovacijoms, praktikai, pragyvenimo šaltiniams ir žemės, išteklių bei vandens naudojimui, turi būti siekiama čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo ir jis turi būti gautas; pabrėžia, kad tai turi būti daroma taikant dalyvavimu grindžiamą metodą – prieš bet kokį diegimą įtraukti visas bendruomenes, kurioms jis gali turėti poveikio; atsižvelgiant į tai, kad priverstinio genų slinkio technologijos kelia susirūpinimą dėl to, kad sunku prognozuoti jų elgesį ir kad priverstinio genų slinkio organizmai patys gali tapti invazinėmis rūšimis, mano, jog, laikantis atsargumo principo, neturėtų būti leidžiama išleisti jokių genų inžinerijos būdu gautų priverstinio genų slinkio organizmų, be kita ko, gamtos išsaugojimo tikslais;

33.

primena, jog klimato švelninimo strategijoms kritiškai svarbus jūrų ekosistemų išsaugojimas, atkūrimas ir tvarus valdymas, sykiu užtikrinant smulkiųjų žvejų ir pakrančių bendruomenių teises bei pragyvenimo šaltinius; pabrėžia, kad IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui yra pateikta mokslo ir vietos bei čiabuvių bendruomenių žinių derinimo naudos siekiant ugdyti atsparumą įrodymų; primygtinai ragina ES parengti žmogaus teisėmis pagrįstą vandenynų valdymo strategiją;

34.

pabrėžia, kad maždaug 3 milijardams viso pasaulio žmonių žuvininkystės produktai yra pagrindinis baltymų šaltinis; pabrėžia, kad pernelyg didelis žvejybos pajėgumas pagal tarptautinės prekybos žuvimis sistemą, kaip, pvz., yra gelsvauodegio tuno Seišelių vandenyse atveju, kelia grėsmę besivystančių šalių pakrančių bendruomenių aprūpinimui maistu ir jūrų ekosistemoms; primena ES įsipareigojimą laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui ir gero valdymo principų; laikosi nuomonės, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai turėtų būti sustiprinti, kad jie būtų iš tikrųjų tvarūs, atitiktų geriausias turimas mokslines rekomendacijas ir jais būtų atsižvelgta į įvairių galiojančių žvejybos susitarimų kaupiamąjį poveikį; ragina ES remti tausios žvejybos veiklą besivystančiose šalyse, siekiant atkurti ir apsaugoti jūrų ir pakrančių ekosistemas; pabrėžia, kad svarbu tęsti ir stiprinti kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba, griežtinant baudas už su ja susijusią nusikalstamą praktiką ir šiuo tikslu skiriant finansinių išteklių;

35.

ragina Komisiją remti visuotinės pajėgumų stiprinimo programos, skirtos dirvožemio biologinės įvairovės naudojimui ir valdymui, bei Visuotinės dirvožemio biologinės įvairovės observatorijos sukūrimą; ragina Komisiją remti nuolatines FAO Maisto ir žemės ūkio paskirties genetinių išteklių komisijos pastangas parengti visuotinį veiksmų planą, siekiant spręsti biologinės įvairovės, susijusios su maistu ir žemės ūkiu, nykimo problemą bei skatinti tvarų jos valdymą;

36.

pabrėžia, kad smulkiųjų žvejų pragyvenimas tiesiogiai priklauso nuo pakrančių ir jūrų biologinės įvairovės; pabrėžia, kad pasaulio vandenynams ir pakrantėms didelę grėsmę kelia, pvz., netausi žvejybos praktika, sparti klimato kaita, į jūras ir vandenynus patenkanti tarša iš sausumos šaltinių, jūrų tarša, vandenynų būklės blogėjimas, eutrofikacija ir rūgštėjimas; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, kad esminių jūros taršos ir žuvų išteklių išeikvojimo priežasčių klausimas būtų sprendžiamas holistiškai, taikant visapusišką ir integruotą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į visų ES sektorių politikos išorės poveikį, įskaitant jos žemės ūkio politikos sukeltą jūrų taršą, kad būtų veiksmingai vykdomi jos tarptautiniai įsipareigojimai biologinės įvairovės ir klimato kaitos srityse;

37.

atkreipia dėmesį į jūrų išteklių svarbą siekiant patenkinti pagrindinius besivystančių šalių žmogiškuosius poreikius; ragina pripažinti vandenyną kaip pasaulinius bendrus išteklius siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų pasiekimo besivystančiose šalyse ir užtikrinti veiksmingą jo apsaugą; atitinkamai ragina Komisiją tarptautiniuose daugiašaliuose forumuose, pvz., regioninėse žvejybos valdymo organizacijose, propaguoti plataus užmojo valdymo modelį, taikomą jūrų biologinei įvairovei ir jūrų genetiniams ištekliams, nepatenkantiems į nacionalinę jurisdikciją; be to, pabrėžia, kad visiems mėlynosios ekonomikos sektoriams turi būti taikomas integruotas ekosisteminiu metodu ir mokslu pagrįstas požiūris; savo ruožtu, pabrėžia, kad valstybės turi pareigą netaikyti priemonių, įskaitant didelio masto plėtros projektus, dėl kurių gali nukentėti smulkiųjų žvejų, vykdančių veiklą vidaus vandenyse ir jūroje, pragyvenimas, jų teritorijos ar prieigos teisės, nebent būtų gautas jų laisvas, išankstinis ir informacija grindžiamas sutikimas, bei užtikrinti, kad šias teises saugotų teismai; pabrėžia, kad turi būti atlikti gavybos pramonės projektų ex ante vertinimai, visų pirma siekiant įvertinti galimą neigiamą poveikį žmogaus teisėms, dėl kurio gali nukentėti vietos žvejų bendruomenės;

Prekyba

38.

pabrėžia ES atsakomybę riboti netiesioginius biologinės įvairovės nykimo veiksnius, į prekybos derybas ir dialogus su besivystančiomis šalimis sistemingai įtraukiant biologinės įvairovės klausimą ir apsaugos nuo žemės grobimo priemones;

39.

ragina Komisiją atliekant poveikio darniam vystymuisi vertinimus, remiantis išsamiais, patikimais moksliniais duomenimis ir vertinimo metodika, atidžiai įvertinti prekybos susitarimų poveikį miškų naikinimui, biologinės įvairovės nykimui ir žmogaus teisėms;

40.

pažymi, kad, remiantis FAO duomenimis, maždaug trečdalio pasaulyje pagaminamo maisto netenkama arba jis iššvaistomas ir maždaug trečdalio maisto produktų derliaus netenkama pervežant maisto produktus arba jų perdirbimo grandinėje; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares skatinti praktiką, kuria visame pasaulyje mažinamas maisto praradimas ir švaistymas, ir apsaugoti besivystančių šalių teises į apsirūpinimo maistu savarankiškumą, kaip priemonę siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, skurdo mažinimą ir įtraukias, tvarias ir sąžiningas pasaulines tiekimo grandines ir vietos bei regionines rinkas, ypatingą dėmesį skiriant šeimų ūkiams, siekiant užtikrinti įperkamo ir prieinamo maisto tiekimą; ragina, atsižvelgiant į tai, teikti prioritetą vietos produkcijai ir vartojimui, kuriuo remiamas smulkusis ūkininkavimas, ypač teikiama nauda moterims ir jaunimui, užtikrinamas darbo vietų kūrimas vietoje ir sąžiningos kainos gamintojams ir vartotojams bei mažinama šalių, visų pirma besivystančiųjų šalių, priklausomybė nuo importo ir jų pažeidžiamumas tarptautinių kainų svyravimų atveju;

41.

pažymi, kad ES laisvosios prekybos susitarimų (LPS) prekybos ir darnaus vystymosi skyriai nėra veiksmingai įgyvendinami; prašo Komisijos sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, atsižvelgiant į ES laisvosios prekybos susitarimus, visų pirma nuostatas, susijusias su biologine įvairove; pabrėžia, kad, norint užtikrinti ES LPS su biologine įvairove susijusių nuostatų ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą, jie turi būti aiškūs ir konkretūs ir turi būti galima patikrinti, kaip jie įgyvendinami; ragina Komisiją atliekant būsimą 15 punktų veiksmų plano peržiūrą apsvarstyti tolesnius veiksmus ir išteklių paskirstymą, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, taikant politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui principą;

42.

pažymi, kad ES į prekybos susitarimus jau įtraukia su prekyba nesusijusias nuostatas dėl biologinės įvairovės, tačiau nurodo, kad galėtų būti svarstomos ir realistinės garantijos, kurias būtų galima įgyvendinti ir įvertinti;

43.

pabrėžia, kad dėl tarptautinės prekybos sumažėjo auginamų pasėlių ir ūkinių gyvūnų biologinė įvairovė; ragina visapusiškai įvertinti tiesioginį ir netiesioginį ES LPS poveikį biologinei įvairovei;

44.

ragina Komisiją atidžiai peržiūrėti savo prekybos politiką, ypač susijusią su ekonominės partnerystės susitarimais, ir užtikrinti, kad ji neprieštarautų politikos suderinamumo vystymosi labui principams, Paryžiaus susitarimui ir Žaliajam kursui; prašo Komisijos ir Tarybos neįtraukti naujų laisvosios prekybos susitarimų, kuriais galėtų būti prisidedama prie didesnio masto pasaulio miškų naikinimo ir biologinės įvairovės nykimo;

Visuomenės sveikata

45.

pabrėžia, kad biologinės įvairovės ir ekosistemų būklės blogėjimas daro tiesioginį ir netiesioginį poveikį visuomenės sveikatai;

46.

pažymi, kad, įvairove pagrįstą mitybą derinant su visuotiniu perėjimu prie nuosaikaus kalorijų ir mėsos kiekio suvartojimo, daugelyje vietovių pagerėtų sveikata ir aprūpinimas maistu, be to, gerokai sumažėtų poveikis biologinei įvairovei;

47.

pabrėžia ryšį tarp biologinės įvairovės praradimo ir zoonozių sukėlėjų gausėjimo; primena, kad pandemijų riziką didina tokie antropogeniniai pokyčiai kaip pasikeitęs žemės naudojimas, miškų naikinimas, žemės ūkio plėtra ir jo veiklos intensyvėjimas, teisėta ir neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų vartojimas, demografinis spaudimas, dėl kurių glaudžiau kontaktuoja laukiniai gyvūnai, gyvuliai ir žmonės; primena, kad ekologinis atkūrimas yra labai svarbus siekiant įgyvendinti bendros sveikatos koncepciją; apskritai pabrėžia, jog COVID-19 pandemija parodė, kad svarbu pripažinti esminį žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir biologinės įvairovės ryšį; todėl pabrėžia bendros sveikatos koncepcijos svarbą ir su tuo susijusį poreikį daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūrai, ligų prevencijai ir galimybėms gauti vaistų besivystančiose šalyse, užtikrinant prekybos, sveikatos, mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos suderinamumą su vystymosi politikos tikslais; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, stiprinti ES veiksmus kovojant su pandemijomis ir kitomis grėsmėmis sveikatai, atsižvelgiant į zoonozinių pandemijų ir biologinės įvairovės nykimo sąsajas, vadovaujantis naujuoju Komisijos pasiūlymu dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kartu remiantis bendradarbiavimu su ES šalimis partnerėmis, siekiant sumažinti būsimų zoonozinių pandemijų riziką ir remti tarptautinės sutarties dėl pandemijų rengimą PSO kontekste;

48.

primena, kad daugumos vaistų, naudojamų sveikatos priežiūrai ir ligų prevencijai, šaltinis yra biologinė įvairovė, ypač visame pasaulyje augantys augalai, o nemažai svarbių terapijos metodų yra grindžiami čiabuvių bendruomenių žiniomis ir tradicine medicina;

49.

pabrėžia sunkumus, kylančius besivystančiose šalyse dėl intelektinės nuosavybės teisių į genetinius išteklius ir tradicines žinias, atsižvelgiant į galimybę gauti vaistų, generinių vaistų gamybą ir ūkininkų galimybes gauti sėklų;

50.

pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad gamtos genetinių išteklių teikiama nauda būtų dalijamasi sąžiningai ir teisingai, ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu tarptautiniai susitarimai turi būti nuoseklūs; pabrėžia, kad taisyklės, priimtos siekiant apsaugoti genetinius išteklius ir susijusias tradicines žinias, turi atitikti tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus dėl čiabuvių tautų teisių rėmimo ir gerbimo, kaip įtvirtinta 2007 m. JT Deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir 1989 m. TDO konvencijoje Nr. 169 dėl čiabuvių tautų ir genčių; pabrėžia, kad patentų procedūrų metu būtina atskleisti genetinių išteklių kilmę, kai ji žinoma, laikantis Direktyvos 98/44/EB (12); ragina Komisiją siekti, kad PPO taisyklės atitiktų JT Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą, siekiant veiksmingai užkirsti kelią biologiniam piratavimui;

Čiabuviai ir vietos bendruomenės

51.

pabrėžia, kad IPBES visuotiniame vertinime parodyta čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių svarba pasaulio biologinės įvairovės išsaugojimui ir ekosistemų valdymui; apgailestauja, kad, nepaisant didelio čiabuvių žinių potencialo, jų žinios naudojamos nepakankamai, o daugelio šalių teisinėse, politinėse ir institucinėse sistemose aiškiai nepripažintos čiabuvių ir gentimis gyvenančios tautos ir jų teisės ir vis dar sudėtinga jas įgyvendinti;

52.

pabrėžia, kad ganykline gyvulininkyste besiverčiančios bendruomenės ir kiti gamtinės žemės – natūraliųjų ganyklų ir pievų – naudotojai padeda išsaugoti gamtinę ir vietos biologinę įvairovę bei tausiai ja naudotis;

53.

atkreipia dėmesį į daugybę įtarimų dėl didelio masto čiabuvių tautų teisių pažeidimų, apie kuriuos pranešė JT specialusis pranešėjas čiabuvių tautų teisių klausimais, susijusių, pvz., su išaugusiu mineralinių žaliavų gavybos mastu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymu, agroverslo ir itin stambaus masto infrastruktūros plėtra bei išsaugojimo priemonėmis;

54.

ragina ES ir jos valstybes nares sustiprinti ES finansuojamų projektų ir prekybos susitarimų kontrolę siekiant užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ir juos nustatyti bei sudaryti sąlygas imtis veiksmų prieš tokius pažeidimus, ypatingą dėmesį skiriant tiems projektams ir susitarimams, kurie gali daryti poveikį čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių žemei, teritorijoms ar gamtos turtams, įskaitant atvejus, kai tai susiję su saugomos teritorijos kūrimu arba bet kokių tokių esamų teritorijų plėtra; pabrėžia, kad, taikant darnaus vystymosi mechanizmą, turėtų būti siekiama finansuoti projektus, kurie naudingi klimato kaitos ir biologinės įvairovės praradimo poveikio požiūriu pažeidžiamiausioms bendruomenėms, be to, turėtų būti atliekamas poveikio žmogaus teisėms įvertinimas, o atitinkančiais registracijos kriterijus pripažįstami tik tie projektai, kurie darytų teigiamą poveikį; primygtinai reikalauja, kad visa ES finansų įstaigų, t. y. Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, veikla atitiktų ES įsipareigojimus klimato srityje ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina stiprinti ir tobulinti atitinkamus bankų gaunamų skundų nagrinėjimo mechanizmus, numatytus asmenims ar grupėms, kurių teisės galėtų būti pažeistos dėl tokios veiklos ir kurie galėtų atitikti kriterijus pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

55.

primena tarptautinės teisės nustatytas valstybių pareigas pripažinti ir apsaugoti čiabuvių tautų teises būti savo bendruomeninės žemės savininkais, užsiimti jos vystymu, ją kontroliuoti ir naudoti bei dalyvauti gamtos išteklių valdymo ir išsaugojimo veikloje; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad teisėmis grindžiamas požiūris būtų taikomas visiems projektams, finansuojamiems oficialios paramos vystymuisi lėšomis, ypatingą dėmesį skiriant gyvulių augintojų ir čiabuvių tautų bei vietos bendruomenių teisėms, įskaitant apsisprendimo teisės pripažinimą ir galimybę naudotis teisėmis į žemę, įtvirtintus žmogaus teisių sutartyse, visų pirma Deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių; pabrėžia, kad reikia laikytis laisvo, išankstinio ir informacija grindžiamo sutikimo principo, kaip nustatyta 1989 m. TDO konvencijoje Nr. 169 dėl čiabuvių tautų ir gentimis gyvenančių tautų, įskaitant visus sprendimus dėl saugomų teritorijų, ir nustatyti atskaitomybės, skundų pateikimo ir žalos atlyginimo mechanizmus už čiabuvių teisių pažeidimus, be kita ko, vykdant išsaugojimo veiklą; ragina valstybes nares ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, jei jos dar to nepadarė; pabrėžia, kad TDO Konvencija Nr. 169 visos ratifikuojančios valstybės įpareigojamos parengti suderintus čiabuvių tautų teisių apsaugos veiksmus;

56.

atkreipia dėmesį į daugybę įtarimų dėl didelio masto teisių, taip pat ir aplinkos gynėjų teisių, pažeidimų, apie kuriuos pranešė JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, kuris pasmerkė didėjantį išpuolių prieš juos, grasinimų jiems mirtimi ir jų žmogžudysčių atvejų skaičių; primena valstybių pareigą apsaugoti aplinkos gynėjus ir jų šeimas nuo persekiojimo, bauginimo ir smurto, kaip įtvirtinta tarptautinėje žmogaus teisių teisėje, bei užtikrinti jų pagrindines laisves; ragina ES toliau investuoti į aplinkos apsaugos žmogaus teisių gynėjams, taip pat čiabuvių gyventojams ir vietos bendruomenėms skirtus specialius apsaugos mechanizmus ir programas ir juos stiprinti, be kita ko, užtikrinant projektų „ProtectDefenders.eu“ tęstinumą; pabrėžia, kad reikia pripažinti jų teises, žinias ir patirtį kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos būklės blogėjimu;

57.

primygtinai ragina ES užtikrinti, kad iniciatyva „NaturAfrica“ būtų saugoma laukinė augalija ir gyvūnija ir su ja susijusios ekosistemos laikantis teisėmis grindžiamo požiūrio į išsaugojimą ir kad ji būtų parengta gavus laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą atitinkamų čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutikimą kartu su juos remiančiomis pilietinės visuomenės grupėmis; prašo ES šiuo tikslu teikti techninę ir finansinę pagalbą;

58.

ragina ES ir jos valstybes nares paremti Afrikos valdymo struktūrą, pirmiausia Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismą, kad būtų įgyvendinta Afrikos Sąjungos politikos programa, skirta ganyklinei gyvulininkystei Afrikoje, ir apskritai pripažintos ganykline gyvulininkyste besiverčiančių ir čiabuvių bendruomenių teisės;

59.

pabrėžia, kad naudojimosi žeme teisių užtikrinimas yra būtina veiksmingo biologinės įvairovės aspekto integravimo sąlyga; vis dėlto pažymi, kad tai, jog čiabuvių tautoms trūksta kolektyvinių teisių į žemę, yra pagrindinė kliūtis siekiant užtikrinti, kad teisėmis grindžiamas išsaugojimas taptų veiksmingas;

60.

primena, jog perėjimas prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos reiškia, kad didžiulį poveikį patirs kasybos sektorius, taigi didėja susirūpinimas dėl to, kad kasybos veikla persikels į jautrias miško teritorijas ir kad bus paskatintas miškų naikinimas bei alinimas; primena, kad 80 proc. viso pasaulio miškų yra tradicinės čiabuvių tautų žemės ir teritorijos; ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų plėtojama atsakinga ir tausi kasybos veikla, sykiu paspartinant šio sektoriaus perėjimą prie žiedinės ekonomikos; ypač ragina ES sukurti gavybos pramonei skirtą regioninio masto sistemą, pagal kurią būtų taikomos sankcijos žmogaus teises pažeidinėjančioms bendrovėms ir teikiama teisinė pagalba čiabuviams, kurių teisės buvo pažeistos; pabrėžia, kad reikia uždrausti mineralinių išteklių žvalgymą ir naudojimą visose saugomose vietovėse, įskaitant nacionalinius parkus ir pasaulio paveldo objektus;

Nusikalstamumas aplinkos srityje

61.

pabrėžia, kad nusikaltimai aplinkai yra visuotinė grėsmė gamtos išsaugojimui, darniam vystymuisi, stabilumui ir saugumui;

62.

pabrėžia, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais turėtų būti priskiriama sunkiems nusikaltimams, kaip apibrėžta JT konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, siekiant palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma tais atvejais, kai prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų vartojimas kelia didelę būsimų pandemijų grėsmę;

63.

ragina Komisiją peržiūrėti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą, siekiant užkirsti kelią šiai neteisėtai prekybai; teigiamai vertina Komisijos paskelbtą priemonių, kuriomis siekiama veiksmingai uždrausti prekybą dramblio kaulu ES, projektą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tarptautinių veiksmų siekiant sustabdyti dramblio kaulo paklausą ir šalinti pagrindines neteisėtos dramblių medžioklės krizės priežastis, stiprinant bendradarbiavimą su Afrikos šalimis ir joms teikiamą pagalbą; ragina persvarstyti Nusikaltimų aplinkai direktyvą (13) išplečiant jos taikymo sritį ir įtraukiant konkrečias nuostatas dėl sankcijų, siekiant užtikrinti, kad nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą žvejybą, nusikaltimus laukinei gamtai ir su mišku susijusius nusikaltimus, būtų pripažinti sunkiais nusikaltimais ir už juos būtų tinkamai baudžiama, ypač atsižvelgiant į organizuotą nusikalstamumą, taip sukuriant stiprias atgrasomąsias priemones;

64.

primygtinai ragina neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tiekimo, tranzito ir paskirties šalis gilinti savo bendradarbiavimą, siekiant kovoti su tokia prekyba visoje grandinėje; visų pirma primygtinai ragina tiekimo šalių vyriausybes: i) pagerinti teisinės valstybės principo taikymą ir sukurti veiksmingas atgrasomąsias priemones stiprinant baudžiamųjų veikų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nuteisimą; ii) priimti griežtesnius įstatymus, pagal kuriuos neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais būtų laikoma sunkiu nusikaltimu, kuriam būtų teikiama tiek pat dėmesio, kaip ir kitoms tarptautinio organizuoto nusikalstamumo formoms, iii) skirti daugiau išteklių kovai su nusikaltimais, susijusiems su laukiniais augalais ir gyvūnais, visų pirma siekiant stiprinti prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais teisės aktų vykdymą, prekybos kontrolę, stebėseną, susekimą ir konfiskavimą muitinėse; iv) vykdyti visiško korupcijos netoleravimo politiką;

65.

pažymi, kad nusikaltimai aplinkai kelia grėsmę žmonių saugumui, nes kenkia pragyvenimui svarbiems ištekliams, sukelia smurtą ir konfliktus, skatina korupciją ir daro kitokią žalą; primygtinai ragina ES kovą su nusikaltimais aplinkai laikyti svarbiausiu strateginiu politiniu prioritetu tarptautinio teisminio bendradarbiavimo srityje ir daugiašaliuose forumuose, pirmiausia skatinant laikytis daugiašalių aplinkos susitarimų patvirtinant sankcijas, keičiantis geriausia praktika ir skatinant išplėsti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos sritį, į pastarąją įtraukiant ekocidui prilyginamas nusikalstamas veikas; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius nusikaltimų aplinkai prevencijos, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos tikslais;

66.

pabrėžia, kad, vykstant tarptautinės teisės raidos procesui, į pastarąją buvo įtrauktos tokios naujos sampratos, kaip bendras žmonijos paveldas, darnus vystymasis ir ateities kartos, tačiau akcentuoja, kad nesama nuolatinio tarptautinio mechanizmo, kurį taikant būtų stebima žala aplinkai ir jos naikinimas, dėl kurio ilgainiui pakinta pasaulio ištekliai ar ekosisteminės paslaugos, bei ši problema būtų sprendžiama; šiuo tikslu ragina ES ir valstybes nares pritarti paradigminiam pokyčiui, kad į tarptautinę aplinkos teisę būtų įtrauktas ekocidas ir ateities kartų teisė;

o o

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisija.

(1) OL L 201, 2013 7 26, p. 60.

(2) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2020/603494/EXPO_IDA (2020)603494_EN.pdf

(3) https://ec.europa.eu/info/sites/default/files/communication-annex-eu-biodiversity-strategy-2030_en.pdf ir https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-8-2016-0034_LT.html

(4) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2020/658217/IPOL_IDA (2020)658217_EN.pdf

(5) OL C 118, 2020 4 8, p. 15.

(6) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2014/534980/EXPO_STU (2014)534980_EN.pdf

(7) https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/IDAN/2020/603488/EXPO_IDA (2020)603488_EN.pdf

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0285.

(9) Biodiversity: Finance and the Economic and Business Case for Action, santrauka ir apibendrinimas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), 2019 m. gegužės mėn., p. 7.

(10) Biodiversity: Finance and the Economic and Business Case for Action, santrauka ir apibendrinimas, EBPO, 2019 m. gegužės mėn.

(11) IPBES praktinis seminaras biologinės įvairovės ir pandemijos klausimu, praktinio seminaro ataskaita, 2020 m., p. 23.

(12) 1998 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/44/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL L 213, 1998 7 30, p. 13).

(13) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (OL L 328, 2008 12 6, p. 28).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/17

P9_TA(2021)0405

Dirbtinis intelektas baudžiamojoje teisėje ir jo naudojimas policijoje ir teisminėse institucijose baudžiamosiose bylose

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto baudžiamojoje teisėje ir jo naudojimo policijos ir teisminių institucijų reikmėms baudžiamosiose bylose (2020/2016(INI))

(2022/C 132/02)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 ir 6 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnį,

—	atsižvelgdama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 6, 7, 8, 11, 12, 13, 20, 21, 24 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS 108) ir į ją iš dalies keičiantį protokolą („Konvencija 108+“),

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose ir jų aplinkoje etikos chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos komunikatą „Pasitikėjimo į žmogų orientuotu dirbtiniu intelektu didinimas“ (COM(2019)0168),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais patikimo dirbtinio intelekto etikos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (1),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (2),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (3),

—	atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (4),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (5),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl antirasistinių protestų po George’o Floydo mirties (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Didelių duomenų kiekių poveikis pagrindinėms teisėms: privatumas, duomenų apsauga, nediskriminavimas, saugumas ir teisėsauga“ (7),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 20 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto klausymą dėl dirbtinio intelekto baudžiamojoje teisėje ir jo naudojimo policijos ir teisminių institucijų reikmėms baudžiamosiose bylose,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario mėn. LIBE komiteto komandiruotės į Jungtines Amerikos Valstijas ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A9-0232/2021),

kadangi skaitmeninės technologijos apskritai ir ypač duomenų tvarkymo ir analizavimo paplitimas dėl dirbtinio intelekto kelia išskirtinius lūkesčius ir riziką; kadangi pastaraisiais metais plėtojant dirbtinį intelektą buvo toli pažengta į priekį ir dirbtinis intelektas tapo viena iš strateginių XXI amžiaus technologijų, galinčių duoti didelės naudos veiksmingumo, tikslumo ir patogumo aspektais, taigi, jis teigiamai keičia visuomenę, tačiau kartu kelia didžiulę riziką pagrindinėms teisėms ir demokratijai, grindžiamoms teisinės valstybės principais; kadangi dirbtinis intelektas neturėtų būti tikslas pats savaime, o žmonėms pasitarnauti skirta priemonė, kurios pagrindinė paskirtis – didinti žmonių gerovę, jų galimybes ir saugumą;

kadangi, nepaisant nuolatinės pažangos kompiuterinio apdorojimo greičio ir atminties talpos srityse, dar nepavyko sukurti programų, kurios atitiktų žmogaus lankstumą dirbant platesnėse srityse ar atliekant užduotis, kurioms reikia konteksto suvokimo ar kritinės analizės; kadangi kai kurios dirbtinio intelekto taikomosios programos pasiekė žmonių ekspertų ir specialistų našumo lygį atliekant tam tikras konkrečias užduotis (pavyzdžiui, teisės technologijos) ir gali pateikti rezultatus dagu greičiau ir platesniu mastu;

kadangi kai kurios šalys, įskaitant keletą valstybių narių, daugiau nei kitos šalys naudoja dirbtinio intelekto taikomąsias programas arba įterptąsias dirbtinio intelekto sistemas teisėsaugos sistemoje ir teisminėse institucijose, ir taip iš dalies yra dėl reglamentavimo stokos ir reglamentavimo skirtumų, dėl kurių dirbtinio intelekto naudojimas tam tikrais tikslais gali būti leidžiamas arba draudžiamas; kadangi vis dažnesnis dirbtinio intelekto naudojimas baudžiamojoje teisėje visų pirma yra grindžiamas lūkesčiais, kad tai padės sumažinti tam tikrų rūšių nusikalstamumą ir lems objektyvesnių sprendimų priėmimą; kadangi vis dėlto šie lūkesčiai ne visada pasiteisina;

D.	kadangi Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir laisvės turėtų būti užtikrinamos per visą dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų gyvavimo ciklą, visų pirma jų kūrimo, plėtojimo, diegimo ir naudojimo metu, ir turėtų būti visuomet taikomos užtikrinant teisės aktų vykdymą;

kadangi dirbtinio intelekto technologijos turėtų būti kuriamos pirmiausia atsižvelgiant į žmones, užsitarnautų visuomenės pasitikėjimą ir visuomet tarnautų žmonėms; kadangi dirbtinio intelekto sistemoms turėtų būti suteikta svarbiausia garantija, kad jos būtų sukurtos taip, kad jas žmogus visada galėtų išjungti;

kadangi dirbtinio intelekto sistemos turi būti sukurtos visų žmonių apsaugai ir naudai (kūrimo proceso metu atsižvelgiant taip pat ir į pažeidžiamas, marginalizuotas gyventojų grupes), turi būti nediskriminacinės, saugios, jų sprendimai turi būti paaiškinami ir skaidrūs, taip pat turi būti gerbiamas žmonių autonomiškumas ir pagrindinės teisės tam, kad tokios sistemos būtų patikimos, kaip nurodyta Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais etikos gairėse,

kadangi Sąjungai kartu su valstybėmis narėmis tenka esminė atsakomybė užtikrinti, kad sprendimai, susiję su dirbtinio intelekto taikomųjų programų gyvavimo ciklu ir naudojimu teismų veiklos ir teisėsaugos srityse, būtų priimami skaidriai, visapusiškai apsaugotų pagrindines teises ir visų pirmą neįtvirtintų esamos diskriminacijos, šališkumo ar išankstinio nusistatymo; kadangi priimant atitinkamus politinius sprendimus turėtų būti laikomasi būtinumo ir proporcingumo principų, siekiant užtikrinti konstitucingumą ir teisingą bei humanišką teisingumo sistemą;

kadangi dirbtinio intelekto taikomosios programos gali suteikti daug galimybių teisėsaugos srityje, visų pirma gerinant teisėsaugos ir teisminių institucijų darbo metodus ir veiksmingiau kovojant su tam tikrų rūšių nusikaltimais, visų pirma finansiniais nusikaltimais, pinigų plovimu, teroristų finansavimu, seksualine prievarta prieš vaikus ir seksualiniu jų išnaudojimu internete, taip pat tam tikrų rūšių elektroniniais nusikaltimais, taip prisidedant prie ES piliečių saugos ir saugumo, nors jos taip pat kelia didelę grėsmę pagrindinėms žmonių teisėms; kadangi bet koks bendras dirbtinio intelekto naudojimas masinio sekimo tikslais būtų neproporcingas;

kadangi kuriant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas policijos ir teisminių institucijų reikmėms reikia daugelio skirtingų subjektų, organizacijų, įrenginių komponentų, programinės įrangos algoritmų ir juos naudojančių žmonių indėlio dažnai sudėtingomis ir problemiškomis aplinkybėmis; kadangi dirbtinio intelekto taikomųjų programų naudojimas teisėsaugos ir teisminėse institucijose yra skirtinguose vystymo etapuose – nuo konceptualizacijos, prototipų kūrimo ir vertinimo iki naudojimo po patvirtinimo; kadangi ateityje gali atsirasti naujų galimybių, nes šios technologijos dėl visame pasaulyje vykdomų mokslinių tyrimų tampa vis brandesnės;

kadangi būtinas aiškus teisinės atsakomybės už galimą žalingą dirbtinio intelekto sistemų poveikį baudžiamosios teisės srityje priskyrimo modelis; kadangi šios srities reguliavimo nuostatomis visada turėtų būti užtikrinama žmogaus atskaitomybė ir jomis visų pirma turi būti siekiama nesukelti jokio žalingo poveikio;

K.	kadangi atsakomybė užtikrinti visišką pagrindinių teisių laikymąsi, kai dirbtinio intelekto sistemos naudojamos teisėsaugos srityje, galiausiai tenka valstybėms narėms;

kadangi pagrindinių teisių užtikrinimo ir veiksmingo viešosios tvarkos palaikymo santykio klausimas visada yra svarbus diskusijose dėl dirbtinio intelekto naudojimo teisėsaugos sektoriuje, kuriame sprendimai gali turėti ilgalaikių padarinių asmenų gyvybei ir laisvei; kadangi tai yra itin svarbu, nes dirbtinis intelektas gali tapti nuolatinė baudžiamosios teisės ekosistemos dalis atliekant tiriamąją analizę ir teikiant pagalbą;

kadangi teisėsaugos institucijos naudoja dirbtinį intelektą tokiose taikomosiose programose kaip veido atpažinimo technologijos, pvz., ieškant įtariamų asmenų duomenų bazėse ir nustatant prekybos žmonėmis ar vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos aukas, automatinis transporto priemonės registracijos numerio atpažinimas, kalbėtojo tapatybės nustatymas, sakytinės kalbos atpažinimas, lūpų judesių nuskaitymo technologijos, garsinės aplinkos stebėjimas (t. y. šūvio garso aptikimo algoritmai), savarankiški nustatytų duomenų bazių tyrimai ir analizė, prognozavimas (kriminologiniu prognozavimu grindžiamas policijos darbas ir nusikalstamumo centrų analizė), elgsenos nustatymo priemonės, pažangios virtualiosios autopsijos priemonės, padedančios nustatyti mirties priežastį, savarankiškos finansinio sukčiavimo ir teroristų finansavimo nustatymo priemonės, socialinės žiniasklaidos stebėsena (duomenų perėmimas ir rinkimas siekiant sudaryti duomenų gavybos rinkinius) ir automatinės stebėjimo sistemos, apimančios įvairias nustatymo galimybes (pavyzdžiui, širdies plakimo nustatymą ir termines kameras); kadangi minėtų taikomųjų programų, kartu su kitokiu galimu ar būsimu dirbtinio intelekto technologijų taikymu teisėsaugoje, patikimumas bei tikslumas ir poveikis pagrindinėms teisėms ir baudžiamojo teisingumo sistemų dinamikai gali labai skirtis; kadangi daugelis šių priemonių yra naudojamos ES nepriklausančiose šalyse, tačiau jos būtų neteisėtos pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisės acquis ir teismų praktiką; kadangi įprastas algoritmų diegimas, net ir esant mažai klaidingai teigiamų rezultatų daliai, gali lemti klaidingus perspėjimus, nors bus pateikta kur kas daugiau teisingų perspėjimų;

kadangi dirbtinio intelekto priemonės ir taikomosios programos ne vienoje šalyje visame pasaulyje naudojamos ir teisminėse institucijose, be kita ko, priimant sprendimus dėl kardomojo kalinimo, priimant nuosprendžius, apskaičiuojant recidyvo tikimybę ir nustatant lygtinį paleidimą, sprendžiant ginčus internetu, valdant teismų praktiką ir sudarant lengvesnes sąlygas naudotis teisės aktais; kadangi tai lėmė iškreiptas ir mažesnes nebaltaodžių ir kitų mažumų galimybes; kadangi šiuo metu Europos Sąjungoje, išskyrus kelias valstybes nares, jos daugiausia naudojamos tik civilinėse bylose;

kadangi dirbtinio intelekto naudojimas teisėsaugos srityje kelia potencialiai didelės, o kai kuriais atvejais nepriimtinos įvairios rizikos asmenų pagrindinių teisių apsaugai, pavyzdžiui, susijusios su neskaidriu sprendimų priėmimu, įvairių rūšių diskriminacija ir klaidomis, būdingomis pagrindiniam algoritmui, kurį galima sustiprinti grįžtamuoju tarpusavio poveikiu, taip pat pavojumi privatumo ir asmens duomenų apsaugai, saviraiškos ir informacijos laisvės apsaugai, nekaltumo prezumpcijai, teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat rizikos asmenų laisvei ir saugumui;

kadangi teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamos dirbtinio intelekto sistemos taip pat yra pažeidžiamos, turint omenyje išpuolius, vykdomus prieš informacines sistemas pasitelkiant dirbtinį intelektą, arba duomenų užkrėtimą (angl. data poisoning), kai įtraukiamas neteisingas duomenų rinkinys siekiant gauti neobjektyvius rezultatus; kadangi tokiais atvejais padaryta žala gali būti dar didesnė ir lemti eksponentiškai didesnę žalą tiek asmenims, tiek grupėms;

kadangi dirbtinio intelekto diegimas teisėsaugos srityje ir teisminių institucijų reikmėms neturėtų būti laikomas vien techniškai įgyvendinama galimybe, bet politiniu sprendimu dėl teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos sistemų struktūros ir tikslų; kadangi šiuolaikinė baudžiamoji teisė yra grindžiama idėja, kad valdžios institucijos reaguoja į pažeidimą tik tada, kai jis jau yra įvykdytas, nedarant prielaidos, kad visi žmonės yra pavojingi ir juos reikia nuolat stebėti, kad būtų užkirstas kelias galimam pažeidimui; kadangi dirbtiniu intelektu grindžiami sekimo metodai kelia didelį pavojų šiam požiūriui ir dėl to būtina, kad teisės aktų leidėjai visame pasaulyje nuodugniai įvertintų leidimo diegti technologijas, mažinančias žmogaus vaidmenį teisėsaugos ir teismo sprendimų priėmimo procesuose, pasekmes;

pakartoja, jog turint omenyje tai, kad didelio kiekio asmens duomenų tvarkymas yra dirbtinio intelekto pagrindas, teisė į privataus gyvenimo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą taikomos visose dirbtinio intelekto srityse ir kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisinės sistemos; todėl primena, kad teisėsaugos srityje ES jau yra nustačiusi duomenų apsaugos standartus, kurie yra būsimo dirbtinio intelekto naudojimo teisėsaugos srityje ir teisminių institucijų reikmėms reglamentavimo pagrindas; primena, kad asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas, duomenų tvarkymo tikslai turėtų būti konkretūs, aiškūs ir legitimūs, duomenų tvarkymas turėtų būti adekvatus, reikalingas ir neviršyti tikslo, kuriuo jie tvarkomi, jis turėtų būti tikslus, nuolat atnaujinamas ir netikslūs duomenys, išskyrus atvejus, kai taikomi apribojimai, turėtų būti ištaisomi arba ištrinami, duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei būtina, turėtų būti nustatyti aiškūs ir tinkami tokių duomenų ištrynimo arba periodiškos tokių duomenų saugojimo poreikio peržiūros terminai ir jie turėtų būti tvarkomi saugiai; taip pat pabrėžia, kad turėtų būti užkirstas kelias galimam asmenų tapatybės nustatymui naudojant dirbtinio intelekto taikomąją programą, naudojant duomenis, kurie prieš tai buvo nuasmeninti;

dar kartą patvirtina, kad visi dirbtinio intelekto sprendimai teisėsaugos ir teismų srityse taip pat turi visapusiškai atitikti žmogaus orumo, nediskriminavimo, judėjimo laisvės, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą, įskaitant teisę į tylėjimą, saviraiškos ir informacijos laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės, lygybės prieš įstatymą, procesinės lygybės, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą principus, laikantis Chartijos ir Europos žmogaus teisių konvencijos; pabrėžia, kad dirbtinio intelekto programų naudojimas turi būti draudžiamas, jeigu jis nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis;

pripažįsta, kad dėl spartos, kuria visame pasaulyje kuriamos dirbtinio intelekto taikomosios programos, neįmanoma sudaryti išsamaus jų sąrašo, todėl reikia aiškaus ir nuoseklaus valdymo modelio, kuriuo būtų užtikrintos pagrindinės asmenų teisės ir teisinis aiškumas kūrėjams, atsižvelgiant į nuolatinę technologijų raidą; vis dėlto, atsižvelgdamas į policijos ir teisminių institucijų vaidmenį ir užduotis, taip pat į sprendimų, kuriuos jos priima nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar traukimo baudžiamojon atsakomybėn už jas arba baudžiamųjų sankcijų vykdymo tikslais, poveikį, mano, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų naudojimas turi būti laikomas didele rizika tais atvejais, kai yra galimybė daryti didelį poveikį asmenų gyvenimui;

atsižvelgdamas į tai, mano, kad bet kokios teisėsaugos arba teisminių institucijų sukurtos arba naudojamos dirbtinio intelekto priemonės turėtų būti bent jau saugios, tvarios, patikimos ir atitinkančios paskirtį, jos turi atitikti sąžiningumo, duomenų kiekio mažinimo, atskaitomybės, skaidrumo, nediskriminavimo ir paaiškinamumo principus, ir kad jos turėtų būti kuriamos, diegiamos ir naudojamos tik atlikus rizikos vertinimą ir griežtą būtinumo ir proporcingumo patikrą, o apsaugos priemonės turi būti proporcingos nustatytai rizikai; pabrėžia, kad piliečių pasitikėjimas ES kuriamu, diegiamu ir naudojamu dirbtiniu intelektu priklauso nuo visiško šių kriterijų įgyvendinimo;

pripažįsta teigiamą tam tikrų rūšių dirbtinio intelekto taikomųjų programų indėlį į teisėsaugos ir teisminių institucijų darbą visoje Sąjungoje; kaip į pavyzdį, atkreipia dėmesį į patobulintą teismų praktikos valdymą, kuris buvo sustiprintas taikant papildomas paieškos galimybes suteikiančias priemones; mano, kad yra daug kitų galimų dirbtinio intelekto naudojimo teisėsaugos ir teisminėse institucijose galimybių, kurias būtų galima išnagrinėti atsižvelgiant į penkis CEPEJ priimtos Europos dirbtinio intelekto naudojimo teismų sistemose ir jų aplinkoje etikos chartijos principus ir ypatingą dėmesį skiriant CEPEJ nustatytiems naudojimo atvejams, kurie turi būti vertinami kiek įmanoma apdairiau;

pabrėžia, kad visos technologijos gali būti modifikuotos, todėl ragina nustatyti griežtą teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamų dirbtiniu intelektu paremtų technologijų, ypač tų, kurios gali būti modifikuotos ir panaudotos masinio sekimo arba masinio profiliavimo tikslais, demokratinę kontrolę bei nepriklausomą priežiūrą; todėl labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tam tikrų dirbtinio intelekto technologijų, naudojamų teisėsaugos sektoriuje masinio sekimo tikslais, potencialą; atkreipia dėmesį į teisinį reikalavimą užkirsti kelią masiniam stebėjimui naudojant dirbtinio intelekto technologijas, kurios iš esmės neatitinka būtinumo ir proporcingumo principų, ir uždrausti naudoti taikomąsias programas, kurios galėtų tai lemti;

pabrėžia, kad kai kuriose ES nepriklausančiose šalyse taikomas požiūris į masinio sekimo technologijų kūrimą, diegimą ir naudojimą neproporcingai pažeidžia pagrindines teises, todėl ES jo neturi laikytis; todėl pabrėžia, kad apsaugos nuo teisėsaugos ir teisminių institucijų piktnaudžiavimo dirbtinio intelekto technologijomis priemonės taip pat turi būti vienodai reglamentuojamos visoje Sąjungoje;

pabrėžia šališkumo ir diskriminacijos, atsirandančių naudojant dirbtinio intelekto taikomąsias programas, pvz., mašinų mokymąsi, įskaitant algoritmus, kuriais tokios taikomosios programos grindžiamos, potencialą; pažymi, kad šališkumą gali lemti pagrindiniai duomenų rinkiniai, ypač kai naudojami ankstesni duomenys, tokį šališkumą gali nustatyti algoritmų kūrėjai arba jis gali atsirasti diegiant sistemas realiomis sąlygomis; atkreipia dėmesį į tai, kad dirbtinio intelekto taikomųjų programų teikiamiems rezultatams visada turi įtakos naudojamų duomenų kokybė ir kad toks būdingas šališkumas linkęs palaipsniui didėti ir taip įtvirtinti ir sustiprinti esamą diskriminaciją, ypač tam tikrų etninių grupių ar rasinės diskriminacijos paveiktų bendruomenių diskriminaciją;

pabrėžia, kad daugelis dabartinių algoritminių identifikavimo technologijų neproporcingai neteisingai nustato ir klasifikuoja, taigi daro žalą skirtingų rasių asmenims, tam tikroms etninėms bendruomenėms priklausantiems asmenims, LGBTI asmenims, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat moterims; primena, kad asmenys ne tik turi teisę būti teisingai identifikuoti, bet ir teisę būti visiškai neidentifikuoti, išskyrus atvejus, kai to reikalaujama pagal teisės aktus siekiant įtikinamo ir teisėto viešojo intereso; pabrėžia, kad konkrečių grupių asmenų savybėmis pagrįstas dirbtinio intelekto prognozavimas sustiprina ir atkartoja esamas diskriminacijos formas; mano, kad reikėtų dėti tvirtas pastangas siekiant išvengti automatizuotos diskriminacijos ir šališkumo; ragina imtis tvarių papildomų apsaugos priemonių, kai teisėsaugos ar teisminėse institucijose dirbtinio intelekto sistemos yra naudojamos nepilnamečiams arba yra su jais susijusios;

10.

atkreipia dėmesį į asimetrišką jėgų pusiausvyrą tarp subjektų, naudojančių dirbtinio intelekto technologijas, ir subjektų, kuriems šios technologijos daro įtaką; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamos dirbtinio intelekto priemonės netaptų nelygybės, socialinio susiskaldymo ar atskirties veiksniu; atkreipia dėmesį į dirbtinio intelekto priemonių naudojimo poveikį įtariamųjų teisėms į gynybą, į tai, kad sunku gauti prasmingos informacijos apie šių priemonių veikimą ir dėl to atsirandančius sunkumus ginčijant jų pateiktus rezultatus teisme, ypač asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas;

11.

ypač atkreipia dėmesį į riziką, kuri susijusi su duomenų nutekėjimu, duomenų saugumo pažeidimais ir neteisėta prieiga prie asmens duomenų ar kitos, pavyzdžiui, su baudžiamosios veikos tyrimais ar teismo bylomis susijusios informacijos, kuri tvarkoma naudojant dirbtinio intelekto sistemas; pabrėžia, kad teisėsaugos srityje ar teisminių institucijų naudojamų dirbtinio intelekto sistemų saugumo ir saugos aspektai turi būti atidžiai apsvarstyti ir būti pakankamai patikimi bei atsparūs, kad būtų užkirstas kelias galimai katastrofiškoms piktavališkų išpuolių prieš dirbtinio intelekto sistemas pasekmėms; pabrėžia integruotojo saugumo ir konkrečios žmogaus vykdomos priežiūros svarbą prieš pradedant naudoti tam tikras svarbias programas, todėl ragina teisėsaugos ir teismines institucijas naudoti tik tas dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurios atitinka privatumo ir duomenų apsaugos principą, kad būtų išvengta nemotyvuoto nukrypimo nuo funkcijų (angl. function creep);

12.

pabrėžia, kad jokiai teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamai dirbtinio intelekto sistemai neturėtų būti suteikta galimybė pakenkti žmonių fiziniam neliečiamumui, paskirstyti teises ar nustatyti teisines prievoles asmenims;

13.

pripažįsta, kad sunku teisingai nustatyti vietą, kurioje kyla atsakomybė už galimą žalą, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto programų kūrimo ir veikimo sudėtingumą; mano, kad būtina sukurti aiškią ir teisingą tvarką, pagal kurią būtų nustatomi teisiniai įsipareigojimai ir atsakomybė už galimus neigiamus šių pažangių skaitmeninių technologijų sukeltus padarinius; tačiau pabrėžia, kad svarbiausias tikslas turi būti bet kokių tokių pasekmių atsiradimo prevencija; todėl ragina įgyvendinti atsargumo principą visose teisėsaugos naudojamose dirbtinio intelekto taikomosiose programose; pabrėžia, kad teisiniai įsipareigojimai ir atsakomybė visada turi tekti fiziniam arba juridiniam asmeniui, kuris visada turi būti identifikuojamas priimant sprendimus naudojantis dirbtiniu intelektu; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti įmonių, kurios kuria ir valdo dirbtinio intelekto sistemas, struktūrų skaidrumą;

14.

mano, kad tiek siekiant veiksmingai naudotis gynybos teisėmis, tiek užtikrinti nacionalinių baudžiamosios teisenos sistemų skaidrumą būtina sukurti konkrečią, aiškią ir tikslią teisinę sistemą, kuria būtų reglamentuojamos dirbtinio intelekto priemonių naudojimo teisėsaugos srityje ir teisminėse institucijose sąlygos, metodai ir pasekmės, taip pat susijusių asmenų teisės ir veiksmingos bei lengvai prieinamos skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūros, įskaitant teisminį teisių gynimą; pabrėžia baudžiamojo proceso šalių teisę susipažinti su duomenų rinkimo procesu ir susijusiais vertinimais, atliktais arba gautais naudojant dirbtinio intelekto taikomąsias programas; pabrėžia, kad būtina, jog teisminiame bendradarbiavime dalyvaujančios vykdančiosios institucijos, priimdamos sprendimus dėl ekstradicijos (ar perdavimo) į kitą valstybę narę ar ES nepriklausančią šalį, įvertintų, ar dirbtinio intelekto priemonių naudojimas prašančioje šalyje nekelia akivaizdaus pavojaus pagrindinei teisei į teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Komisiją paskelbti rekomendacijas, kaip atlikti tokį vertinimą vykdant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės, laikydamosi taikytinų teisės aktų, užtikrintų, kad asmenys būtų informuojami, kai teisėsaugos arba teisminės institucijos jų atžvilgiu naudoja dirbtinio intelekto taikomąsias programas;

15.

pabrėžia, kad žmonės nebegalės atlikti nepriklausomo vertinimo, jei pasikliaus tik mašinų sukurtais duomenimis, profiliais ir rekomendacijomis; pabrėžia, kad pernelyg didelis asmenų pasitikėjimas iš pažiūros objektyviomis ir mokslinėmis dirbtinio intelekto priemonėmis neatsižvelgiant į tai, kad jų rezultatai gali būti neteisingi, neišsamūs, neaktualūs ar diskriminaciniai ir gali turėti sunkių neigiamų padarinių, ypač teisėsaugos ir teisingumo srityse; pabrėžia, kad nereikėtų pernelyg pasikliauti dirbtinio intelekto sistemų teikiamais rezultatais ir kad valdžios institucijos turi didinti pasitikėjimą ir žinias, kad būtų galima suabejoti algoritminėmis rekomendacijomis ar jų nepaisyti; mano, kad svarbu turėti realių lūkesčių dėl tokių technologinių sprendimų ir nežadėti, kad teisėsaugos sprendimai bus tobuli ir visos padarytos nusikalstamos veikos bus nustatytos;

16.

pabrėžia, kad teismų ir teisėsaugos srityje kiekvieną sprendimą, turintį teisinį ar panašų poveikį, visada turi priimti žmogus, kurio atsakomybės už priimtus sprendimus galėtų būti reikalaujama; mano, kad asmenys, kurių atžvilgiu pasitelkiamos dirbtiniu intelektu grindžiamos sistemos, turi turėti galimybę imtis taisomųjų veiksmų; primena, kad pagal ES teisę asmuo turi teisę į tai, kad jam nebūtų taikomas sprendimas, kuris jam sukelia teisinių pasekmių arba daro jam didelį poveikį ir kuris grindžiamas tik automatizuotu duomenų tvarkymu; taip pat pabrėžia, kad automatizuotas atskirų sprendimų priėmimas negali būti grindžiamas specialių kategorijų asmens duomenimis, nebent yra nustatytos tinkamos priemonės duomenų subjekto teisėms bei laisvėms ir teisėtiems interesams apsaugoti; pažymi, kad ES teisės aktais draudžiamas profiliavimas, kuris lemia fizinių asmenų diskriminaciją atsižvelgiant į specialias asmens duomenų kategorijas; pabrėžia, kad sprendimai teisėsaugos srityje beveik visada turi teisinį poveikį atitinkamam asmeniui dėl vykdomojo teisėsaugos institucijų ir jų veiksmų pobūdžio; pažymi, kad dirbtinio intelekto naudojimas gali daryti įtaką žmonių sprendimams ir turėti poveikį visais baudžiamojo proceso etapais; todėl mano, kad dirbtinio intelekto sistemomis besinaudojančios institucijos turi laikytis itin aukštų teisinių standartų ir užtikrinti žmogaus įsikišimą, ypač analizuojant iš tokių sistemų gautus duomenis; todėl reikalauja, kad būtų išlaikyta suvereni teisėjų veiksmų laisvė ir galimybė priimti sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju; ragina uždrausti naudoti dirbtinio intelekto ir susijusias technologijas tam, kad jos siūlytų teismo sprendimus;

17.

ragina užtikrinti algoritmų paaiškinamumą, skaidrumą, atsekamumą ir tikrinimą, kaip būtiną priežiūros elementą, siekiant užtikrinti, kad teismams ir teisėsaugai skirtų dirbtinio intelekto sistemų kūrimas, diegimas ir naudojimas atitiktų pagrindines teises ir jomis pasitikėtų piliečiai, taip pat siekiant užtikrinti, kad dirbtinio intelekto algoritmų generuotus rezultatus būtų galima padaryti suprantamus naudotojams ir tiems, kuriems taikomos šios sistemos, ir kad būtų užtikrintas duomenų šaltinių skaidrumas ir tai, kaip sistema padarė tam tikrą išvadą; atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti techninį skaidrumą, tvarumą ir tikslumą, Sąjungos teisėsaugos ar teisminės institucijos turėtų turėti galimybę įsigyti tik tokias priemones ir sistemas, kurių algoritmus ir logiką galima patikrinti ir kurios būtų prieinamos bent jau policijai ir teismams, taip pat nepriklausomiems auditoriams, kad jie galėtų jas įvertinti, audituoti ir tikrinti, o pardavėjai neturėtų jų uždaryti ar pažymėti, kad jos yra jų nuosavybė; be to, pabrėžia, kad turėtų būti aiškia bei suprantama kalba pateikiami dokumentai apie paslaugos pobūdį, sukurtas priemones, veiklos rezultatus ir sąlygas, kurioms esant jos turėtų veikti, bei riziką, kurią jos gali sukelti; todėl ragina teismines ir teisėsaugos institucijas aktyviai užtikrinti visišką privačių įmonių, teikiančių joms dirbtinio intelekto sistemas teisėsaugos ir teisingumo reikmėms, skaidrumą; todėl rekomenduoja, kai įmanoma, naudoti atvirojo kodo programinę įrangą;

18.

ragina teisėsaugos ir teismines institucijas nustatyti ir įvertinti sritis, kuriose tam tikri specialiai pritaikyti dirbtinio intelekto sprendimai galėtų būti naudingi, ir keistis geriausia dirbtinio intelekto diegimo patirtimi; ragina valstybes nares ir ES agentūras patvirtinti atitinkamas teisėsaugos ar teismų institucijose naudojamų dirbtinio intelekto sistemų viešojo pirkimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų pagrindines teises ir taikomus teisės aktus, be kita ko, užtikrinant, kad programinės įrangos dokumentai ir algoritmai būtų pateikiami ir prieinami kompetentingoms ir priežiūros institucijoms peržiūrėti; visų pirma ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias būtų reikalaujama viešai skelbti informaciją apie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, sutartis ir pirkimus, taip pat apie jų įsigijimo tikslą; pabrėžia, kad institucijoms reikia skirti reikiamą finansavimą, taip pat suteikti būtiną kompetenciją, kad būtų užtikrintas visapusiškas su bet kokiu dirbtinio intelekto diegimu susijusių etinių, teisinių ir techninių reikalavimų laikymasis;

19.

ragina užtikrinti dirbtinio intelekto sistemų ir jų veikimą lemiančių sprendimų priėmimo procesų atsekamumą, kuris padėtų apibrėžti sistemų pajėgumus ir trūkumus ir stebėti, kaip atsiranda esminiai sprendimo elementai remiantis privaloma dokumentacija; pabrėžia, kad svarbu visuomet dokumentuoti mokymų duomenis, jų kontekstą, paskirtį, tikslumą ir šalutinį poveikį, taip pat algoritmų kūrėjų ir plėtotojų atliekamą šių duomenų tvarkymą ir jų atitiktį pagrindinėms teisėms; pabrėžia, kad visada turi būti įmanoma dirbtinio intelekto sistemos skaičiavimus sumažinti iki žmonėms suprantamos formos;

20.

ragina prieš įgyvendinant ar diegiant visas dirbtinio intelekto sistemas, skirtas teisėsaugos ar teisminėms institucijoms, atlikti privalomą poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, siekiant įvertinti bet kokią galimą riziką pagrindinėms teisėms; primena, kad išankstinis duomenų apsaugos poveikio vertinimas vykdant visų rūšių duomenų tvarkymo veiklą yra privalomas, visų pirma naudojant naujausias technologijas, nes kyla galimos didelės rizikos fizinių asmenų teisėms ir laisvėms grėsmė, ir mano, kad tai ypač aktualu daugumos teisėsaugos srityje ir teisminių institucijų reikmėms naudojamų dirbtinio intelekto technologijų atveju; pabrėžia duomenų apsaugos institucijų ir pagrindinių teisių agentūrų kompetenciją vertinant šias sistemas; pabrėžia, kad šie poveikio pagrindinėms teisėms vertinimai turėtų būti atliekami kuo atviriau ir aktyviai dalyvaujant pilietinei visuomenei; reikalauja, kad poveikio vertinimuose taip pat būtų aiškiai apibrėžtos apsaugos priemonės, būtinos siekiant pašalinti nustatytą riziką, ir kad jos būtų kuo plačiau viešai paskelbtos prieš įdiegiant bet kokią dirbtinio intelekto sistemą;

21.

pabrėžia, kad tik patikimas Europos dirbtinio intelekto valdymas kartu su nepriklausomu vertinimu sudarytų sąlygas būtinam pagrindinių teisių principų įgyvendinimui; ragina reguliariai atlikti privalomą visų dirbtinio intelekto sistemų, kurias naudoja teisėsaugos ir teisminės institucijos ir kai jos gali turėti didelės įtakos asmenų gyvenimui, auditą, kurį turi atlikti nepriklausoma institucija, kad būtų patikrintos ir įvertintos veikiančios algoritminės sistemos, jų kontekstas, paskirtis, tikslumas, našumas ir mastas, siekiant nustatyti, ištirti, diagnozuoti ir ištaisyti bet kokį nepageidaujamą ir neigiamą poveikį, taip pat užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sistemos veiktų taip, kaip numatyta; todėl ragina šiuo tikslu sukurti aiškią institucinę sistemą, įskaitant tinkamą reguliavimą ir priežiūrą, siekiant užtikrinti visapusišką įgyvendinimą ir užtikrinti visapusiškai informacija pagrįstas demokratines diskusijas dėl dirbtinio intelekto būtinybės ir proporcingumo baudžiamosios teisenos srityje; pabrėžia, kad šių auditų rezultatai turi būti skelbiami viešuosiuose registruose, kad piliečiai žinotų, kad yra diegiamos dirbtinio intelekto sistemos ir kokių priemonių imamasi siekiant pašalinti bet kokius pagrindinių teisių pažeidimus;

22.

pabrėžia, kad duomenų rinkiniai ir algoritminės sistemos, naudojamos klasifikavimui, vertinimui ir prognozavimui skirtingais duomenų tvarkymo etapais kuriant dirbtinio intelekto ir susijusias technologijas taip pat gali lemti skirtingą traktavimą ir tiesioginę bei netiesioginę žmonių grupių diskriminaciją, ypač dėl to, kad duomenys, naudojami nusikalstamumo prognozavimo algoritmo mokymui atspindi vykdomo stebėjimo prioritetus, todėl galiausiai gali atkartoti ir sustiprinti esamą šališkumą; todėl pabrėžia, kad dirbtinio intelekto technologijos, ypač tos, kurios diegiamos teisėsaugos ir teisminių institucijų reikmėms, reikalauja tarpdisciplininių tyrimų ir indėlio, įskaitant mokslinius ir technologinius tyrimus, esminius su rasių klausimais susijusius tyrimus, neįgalumo tyrimus ir kitas socialiniams mokslams priskiriamas disciplinas, įskaitant skirtumų kūrimo nustatymo būdus, klasifikavimo veikimą ir jo pasekmes; todėl pabrėžia, kad reikia sistemingai investuoti į šių disciplinų integravimą į visus dirbtinio intelekto mokslo darbus ir mokslinius tyrimus visais lygmenimis; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad dirbtinio intelekto sistemas teisėsaugos ir teisingumo reikmėms kuriančios, vystančios, testuojančios, prižiūrinčios, diegiančios ir jas įsigyjančios komandos, kai įmanoma, bendrai atspindėtų visuomenės įvairovę kaip netechninę diskriminacijos rizikos mažinimo priemonę;

23.

taip pat pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę, įsipareigojimų laikymąsi ir atsakomybę būtina rengti svarbius specializuotus mokymus, kuriuose būtų nagrinėjamos dirbtinio intelekto technologijos etinės nuostatos, galimi pavojai, apribojimai ir tinkamas jų naudojimas, visų pirma policijos ir teisminių institucijų darbuotojams; pabrėžia, kad teikiant tinkamą sprendimus priimančių asmenų profesinį mokymą ir keliant jų kvalifikaciją reikėtų mokyti apie šališkumo galimybes, nes duomenų rinkiniai gali būti grindžiami diskriminaciniais ir išankstinėmis nuostatomis pagrįstai duomenimis; remia informuotumo didinimo ir švietimo iniciatyvas, siekiant užtikrinti, kad teisėsaugos ir teisminėse institucijose dirbantys darbuotojai žinotų ir suvoktų naudojamų dirbtinio intelekto sistemų apribojimus, jų teikiamas galimybes ir keliamas grėsmes, įskaitant automatizuoto šališkumo riziką; primena, kad policijos pajėgų, vykdančių savo pareigas, rasizmo atvejų įtraukimas į dirbtinio intelekto mokymo duomenų rinkinius neišvengiamai lems rasistinį šališkumą dirbtinio intelekto sukurtuose rezultatuose, vertinimuose ir rekomendacijose; todėl pakartoja raginimą valstybėms narėms skatinti kovos su diskriminacija politikos kryptis ir parengti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus viešosios tvarkos palaikymo ir teisingumo sistemos srityje;

24.

pažymi, kad nusikalstamumo prognozavimas yra vienas iš teisėsaugoje naudojamų dirbtinio intelekto naudojimo būdų, tačiau įspėja, kad jos gali padėti teisėsaugos institucijoms veiksmingiau ir aktyviau dirbti, bet įspėja, kad nors nusikalstamumo prognozavimo technologijos gali analizuoti tam tikrus duomenis, kad nustatytų modelius ir sąsajas, jos negali nustatyti priežastinio ryšio, taip pat negali rengti patikimų asmens elgesio prognozių, todėl negali būti laikomos vienintele intervencijos priemone; pažymi, kad keletas Jungtinių Amerikos Valstijų miestų nutraukė kriminologinio prognozavimo sistemų naudojimą po to, kai buvo atliktas auditas; primena, kad 2020 m. vasario mėn. vykusios Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto misijos į Jungtines Amerikos Valstijas metu komiteto nariai gavo iš Niujorko ir Kembridžo miesto Masačiusetse policijos departamentų informaciją, kad jie sustabdė kriminologinio prognozavimo sistemų naudojimą dėl veiksmingumo stokos, diskriminacinio poveikio ir praktinio netinkamumo ir perėjo prie viešosios tvarkos palaikymo bendruomenės pastangomis; pažymi, kad tai lėmė nusikalstamumo sumažėjimą; todėl prieštarauja tam, kad teisėsaugos institucijos naudotų dirbtinį intelektą, kad, remiantis istoriniais duomenimis ir ankstesniu elgesiu, priklausymu grupėms, vieta ar bet kokiais kitais tokiais požymiais, būtų teikiamos asmenų ar grupių elgesio prognozes, taip mėginant nustatyti asmenis, kurie gali padaryti nusikaltimą;

25.

atkreipia dėmesį į skirtingus veido atpažinimo būdus, pvz., patikrinimą ir (arba) tapatumo nustatymą (t. y. gyvo asmens palyginimą su nuotrauka asmens tapatybės dokumente, pvz., pažangiai valdomos sienos), tapatybės nustatymą (t. y. nuotraukos palyginimą su tam tikra nuotraukų duomenų baze) ir aptikimą (t. y. veido atvaizdų aptikimą realiuoju laiku iš tokių šaltinių, kaip AVSS įrašai, ir jų palyginimą su duomenų bazėmis, pvz., stebėjimas realiuoju laiku), kurių kiekvienas turi skirtingą poveikį pagrindinių teisių apsaugai; yra tvirtai įsitikinęs, kad veido atpažinimo sistemų diegimas teisėsaugos srityje turėtų būti vykdomas tik aiškiai apibrėžtais tikslais, visapusiškai laikantis proporcingumo ir būtinumo principų bei galiojančių teisės aktų; dar kartą patvirtina, kad naudojant veido atpažinimo technologijas turi būti laikomasi bent jau duomenų kiekio mažinimo, duomenų tikslumo, jų saugojimo apribojimo, duomenų saugumo ir atskaitomybės reikalavimų ir kad toks naudojimas turi būti teisėtas, skaidrus ir atitikti konkretų, aiškų bei teisėtą tikslą, aiškiai apibrėžtą valstybės narės ar Sąjungos teisės aktuose; laikosi nuomonės, kad tikrinimo ir tapatumo nustatymo sistemos gali būti toliau diegiamos ir sėkmingai naudojamos tik tuo atveju, jei jų neigiamas poveikis gali būti sumažintas ir tenkinami pirmiau nurodyti kriterijai;

26.

be to, ragina visam laikui uždrausti naudoti automatizuotą analizę ir (arba) viešai prieinamose erdvėse atpažinti kitus žmogaus požymius, pvz., eiseną, pirštų atspaudus, DNR, balsą ir kitas biometrines bei elgsenos savybes;

27.

vis dėlto ragina paskelbti veido atpažinimo sistemų, kurios atlieka identifikavimo funkciją, nebent jos naudojamos tik nusikaltimo aukoms identifikuoti, diegimo teisėsaugos tikslais moratoriumą tol, kol techniniai standartai galės būti pripažinti visiškai atitinkančiais pagrindines teises, gauti rezultatai bus nešališki ir nediskriminaciniai, teisinėje sistemoje bus numatytos griežtos apsaugos priemonės dėl netinkamo naudojimo ir griežta demokratinė kontrolė bei priežiūra ir bus pateikta empirinių įrodymų dėl tokių technologijų diegimo būtinumo ir proporcingumo; pažymi, kad tais atvejais, kai pirmiau minėti kriterijai netenkinami, sistemos neturėtų būti naudojamos ar diegiamos;

28.

reiškia didelį susirūpinimą tuo, kad teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos naudoja privačias veido atpažinimo duomenų bazes, pvz., „Clearview“ dirbtinio intelekto technologiją, kurios duomenų bazėje yra nelegaliai sukaupta daugiau kaip trys milijardai iš socialinių tinklų ir kitų interneto vietų gautų nuotraukų, įskaitant ES piliečių nuotraukas; ragina valstybes nares įpareigoti teisėsaugos subjektus atskleisti, ar jie naudojasi „Clearview“ dirbtinio intelekto technologija ar kita lygiaverte kitų tiekėjų technologija; primena Europos duomenų apsaugos valdybos (EDPB) nuomonę, kad tokių paslaugų, kaip antai „Clearview“ dirbtinio intelekto technologija, naudojimas teisėsaugos institucijose Europos Sąjungoje tikriausiai būtų nesuderinamas su ES duomenų apsaugos teisės aktais; ragina uždrausti naudoti privačias veido atpažinimo duomenų bazes teisėsaugos srityje;

29.

atkreipia dėmesį į Komisijos galimybių studiją dėl galimų Priumo sprendimo pakeitimų (8), taip pat susijusių su veido atvaizdais; atkreipia dėmesį į ankstesnius mokslinius tyrimus, kuriuose nurodyta, kad jokie nauji potencialūs identifikatoriai, pvz., akies rainelės ar veido atpažinimo, teismo ekspertizės srityje nebus tokie patikimi kaip DNR ar pirštų antspaudai; primena Komisijai, kad bet koks pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turi būti pagrįstas įrodymais ir atitikti proporcingumo principą; primygtinai ragina Komisiją išplėsti Priumo sprendimo sistemą tik tuo atveju, jei bus gauta patikimų mokslinių įrodymų apie teismo ekspertizės srityje naudojamų veido atpažinimo programų patikimumą, palyginti su DNR ar pirštų antspaudais, po to, kai ji atliks visapusišką poveikio vertinimą ir atsižvelgiant į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) ir Europos duomenų apsaugos valdybos rekomendacijas;

30.

pabrėžia, kad biometrinių duomenų naudojimas plačiau susijęs su teisės į žmogaus orumą principu, kuris yra visų Chartijoje garantuojamų pagrindinių teisių pagrindas; mano, kad bet kokių biometrinių duomenų naudojimas ir rinkimas nuotolinio identifikavimo tikslais, pvz., atliekant veido atpažinimą viešosiose erdvėse, taip pat juos naudojant prie oro uostų pasienio patikros punktuose esančių automatinių sienos kontrolės vartų, gali kelti specifinę riziką pagrindinėms teisėms, o padariniai gali skirtis priklausomai nuo tikslo, aplinkybių ir naudojimo masto; be to, atkreipia dėmesį į ginčytiną afekto atpažinimo technologijų mokslinį pagrįstumą, pvz., kai teisėsaugos srityje naudojamos vaizdo kameros akių judesiams ir vyzdžio dydžio pokyčiams nustatyti; laikosi nuomonės, kad biometrinių identifikatorių naudojimas teisėsaugos ir teismų sistemoje visada turėtų būti laikomas „didele rizika“, todėl jam turėtų būti taikomi papildomi reikalavimai, kaip nurodyta Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais rekomendacijose;

31.

yra labai susirūpinęs dėl mokslinių tyrimų projektų, kurie finansuojami pagal programą „Horizontas 2020“ ir pagal kuriuos dirbtinio intelekto programos diegiamos prie išorinių sienų, pvz., dėl „iBorderCtrl“ projekto, vadinamosios „išmaniosios melo aptikimo sistemos“, pagal kurią keleiviai profiliuojami remiantis kompiuterinės sistemos automatiškai atliktu interviu keleivio internetinėje vaizdo kameroje, ir dėl dirbtiniu intelektu pagrįstos 38 mikrogestų analizės, išbandytos Vengrijoje, Latvijoje ir Graikijoje; todėl ragina Komisiją, taikant teisėkūros ir ne teisėkūros priemones, o prireikus – pažeidimo nagrinėjimo procedūras, uždrausti bet kokį biometrinių duomenų, įskaitant veido atvaizdus, tvarkymą teisėsaugos tikslais, kuris lemia masinio sekimo priemonių taikymą viešose erdvėse; taip pat ragina Komisiją nutraukti biometrinių mokslinių tyrimų, diegimo ar programų, kurie galėtų lemti nediferencijuotą masinį sekimą viešose erdvėse, finansavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti ir taikyti griežtą sistemą bepiločių orlaivių naudojimui policijos operacijose;

32.

pritaria Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimais rekomendacijoms uždrausti dirbtinio intelekto pagalba vykdomą masinį asmenų reitingavimą; mano, kad bet kokia viešųjų institucijų plačiai taikoma normatyvinio piliečių reitingavimo forma, ypač teisėsaugos ir teisminėse institucijose, lemia savarankiškumo praradimą, kelia pavojų nediskriminavimo principui, ir tai negali būti laikoma suderinama su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma, pagarba žmogaus orumui, kodifikuotomis Europos teisėje;

33.

ragina užtikrinti didesnį bendrą skaidrumą, kad būtų pasiektas visapusiškas supratimas apie dirbtinio intelekto taikomųjų programų naudojimą Sąjungoje; prašo valstybių narių pateikti išsamią informaciją apie teisėsaugos ir teisminių institucijų naudojamas priemones, naudojamų priemonių rūšį, jų naudojimo paskirtį, apie tai, kokių rūšių nusikaltimams jos taikomos, ir šias priemones sukūrusių bendrovių arba organizacijų pavadinimus; ragina teisėsaugos ir teismines institucijas taip pat informuoti visuomenę ir užtikrinti pakankamą skaidrumą dėl dirbtinio intelekto ir susijusių technologijų naudojimo vykdant savo įgaliojimus, įskaitant šių technologijų klaidingai teigiamų rezultatų ir klaidingai neigiamų rezultatų rodiklių atskleidimą; prašo Komisijos surinkti ir atnaujinti informaciją vienoje vietoje; ragina Komisiją taip pat skelbti ir atnaujinti informaciją apie tai, kaip Sąjungos agentūros, kurioms pavestos teisėsaugos ir teisminės užduotys, naudoja dirbtinį intelektą; ragina Europos duomenų apsaugos valdybą įvertinti šių dirbtinio intelekto technologijų ir taikomųjų programų, kurias naudoja teisėsaugos ir teisminės institucijos, teisėtumą;

34.

primena, kad dirbtinio intelekto taikomosios programos, įskaitant teisėsaugos ir teisminėse institucijose naudojamas taikomąsias programas, yra labai sparčiai vystomos pasauliniu lygmeniu; primygtinai ragina visus Europos suinteresuotuosius subjektus, įskaitant valstybes nares ir Komisiją, bendradarbiaujant tarptautiniu mastu užtikrinti partnerių už ES ribų dalyvavimą, kad būtų sugriežtinti standartai tarptautiniu lygmeniu ir sukurta bendra ir suteikianti papildomumo teisinė ir etinė dirbtinio intelekto naudojimo sistema, visų pirma skirta teisėsaugos ir teisminėms institucijoms, pagal kurią būtų visapusiškai laikomasi Chartijos, Europos duomenų apsaugos acquis ir gerbiamos žmogaus teisės;

35.

ragina ES pagrindinių teisių agentūrą, bendradarbiaujant su Europos duomenų apsaugos valdyba ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, parengti išsamias gaires, rekomendacijas ir geriausios praktikos pavyzdžius, kad būtų galima tiksliau apibrėžti dirbtinio intelekto taikomųjų programų ir sprendimų, skirtų teisėsaugos ir teisminių institucijų reikmėms, kūrimo, naudojimo ir diegimo kriterijus bei sąlygas; įsipareigoja atlikti Teisėsaugos direktyvos įgyvendinimo tyrimą (9) siekiant nustatyti, kaip teisėsaugos ir teisminės institucijos užtikrino asmens duomenų apsaugą, visų pirma kurdamos ar diegdamos naujas technologijas; be to, ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia imtis konkrečių teisėkūros veiksmų siekiant išsamiau apibrėžti dirbtinio intelekto taikomųjų programų ir sprendimų, skirtų teisėsaugos ir teisminių institucijų reikmėms, kūrimo, naudojimo ir diegimo kriterijus bei sąlygas;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(2) OL L 119, 2016 5 4, p. 89.

(3) OL L 295, 2018 11 21, p. 39.

(4) OL L 201, 2002 7 31, p. 37.

(5) OL L 135, 2016 5 24, p. 53.

(6) OL C 362, 2021 9 8, p. 63.

(7) OL C 263, 2018 7 25, p. 82.

(8) 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1).

(9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/27

P9_TA(2021)0406

Artimo partnerio smurto ir globos teisių poveikis moterims ir vaikams

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl artimo partnerio smurto ir globos teisių poveikio moterims ir vaikams (2019/2166(INI))

(2022/C 132/03)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 6, 8 ir 67 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (toliau – Aukų teisių direktyva) (1),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 21, 23, 24 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (toliau –Stambulo konvencija), kuri įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.,

—	atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 18 d. Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 13 dėl vaiko teisės nepatirti jokios formos smurto,

—	atsižvelgdamas į 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

—	atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji (2),

—	atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. priimtą JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, taip pat į Bendrąją rekomendaciją Nr. 35 dėl smurto prieš moteris dėl lyties, kuria atnaujinama Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendroji rekomendacija Nr. 19 dėl smurto prieš moteris,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2-ą principą,

—	atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., ypač į 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės ir 16.2 tikslą dėl vaikų paniekinimo, išnaudojimo, neteisėtos prekybos vaikais ir visų formų smurto prieš vaikus bei jų kankinimo panaikinimo,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2016)0109),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152), visų pirma jos pirmąjį tikslą – užtikrinti moterų ir mergaičių gyvenimą be smurto ir stereotipų,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. ES strategija dėl nusikaltimų aukų teisių“ (COM(2020)0258),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita“ (SWD(2019)0101),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl lyčių aspektu grindžiamo požiūrio COVID-19 krizės metu ir pokriziniu laikotarpiu (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES lyčių lygybės strategijos (7),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (8),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (9),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis IIa“) (10),

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2020 m. lyčių lygybės indeksą,

—	atsižvelgdamas į EIGE 2019 m. birželio 12 d. tyrimą „Siekiant suprasti artimo partnerio smurtą Europos Sąjungoje: duomenų reikšmė“ (angl. Understanding intimate partner violence in the EU: the role of data),

—	atsižvelgdamas į EIGE 2019 m. lapkričio 18 d. tyrimą „Policijai skirtas artimo partnerio smurto prieš moteris rizikos vertinimo ir rizikos valdymo vadovas“ (angl. A guide to risk assessment and risk management of intimate partner violence against women for police),

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2014 m. kovo 3 d. ataskaitą „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“,

—

atsižvelgdamas į Nepriklausomų ekspertų grupių moterų diskriminacijos ir smurto prieš jas klausimu platformą (toliau – EDVAW platforma) ir jos 2019 m. gegužės 31 d. pareiškimą „Artimo partnerio smurtas prieš moteris – esminis veiksnys nustatant vaiko globos teises“ (angl. Intimate partner violence against women is an essential factor in the determination of child custody),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 24 d. Europos Tarybos Veiksmų dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje ekspertų grupės pirmininkės Marceline Naudi pareiškimą „Namai – nesaugi vieta daugeliui moterų ir vaikų“ (angl. For many women and children, the home is not a safe place) dėl būtinybės pandemijos metu laikytis Stambulo konvencijos standartų,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A9-0254/2021),

kadangi lyčių lygybė yra ES pagrindinė vertybė ir pagrindinis tikslas ir turėtų atsispindėti visose ES politikos srityse; kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse (11) ir Chartijoje (12), ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma; kadangi visų formų smurtas dėl lyties yra kraštutinės formos moterų diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimas, įsitvirtinęs dėl lyčių nelygybės, o tai padeda jį išlaikyti ir sustiprinti; kadangi tokio pobūdžio smurtas kyla dėl lyčių stereotipų, susijusių su moterų ir vyrų vaidmenimis bei gebėjimais ir nevienodos galios santykiais visuomenėje, ir juos palaiko; kadangi jis tebėra plačiai paplitęs ir daro poveikį moterims visais visuomenės lygmenimis, neatsižvelgiant į jų amžių, išsilavinimą, pajamas, socialinę padėtį ar kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, ir kadangi tai yra viena iš didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti; kadangi moterys ir vaikai visoje ES nuo smurto dėl lyties saugomi nevienodai – tai lemia skirtinga valstybių narių įgyvendinama politika ir jų taikomi teisės aktai;

kadangi, nepaisant daugybės oficialaus pripažinimo atvejų ir pažangos, padarytos lyčių lygybės srityje, moterys vis dar yra diskriminuojamos bei atsiduria nepalankioje padėtyje ir išlieka socialinė, ekonominė ir kultūrinė nelygybė; kadangi remiantis EIGE 2020 m. lyčių lygybės indeksu nė viena valstybė narė dar iki galo nepasiekė lyčių lygybės; kadangi ES pažanga lyčių lygybės srityje vis dar lėta ir indekso balas kas dvejus metus vidutiniškai gerėja vienu tašku; kadangi tokiu tempu ES prireiks beveik 70 metų, kol bus pasiekta lyčių lygybė; kadangi šis Parlamentas jau paragino įsteigti naują Tarybos ministrų ir valstybės sekretorių, atsakingų už lyčių lygybę, sudėtį;

kadangi įvairios priespaudos formos neegzistuoja atskirai, bet sutampa ir vienu metu veikia asmenis, lemdamos tarpsektorines diskriminacijos formas; kadangi diskriminacija dėl lyties dažnai persipina su kitų formų diskriminacija, pvz., dėl rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos;

D.	kadangi šiame dešimtmetyje pastebimas aiškus ir organizuotas pasaulio ir ES lygmenų puolimas prieš lyčių lygybę ir moterų teises, be kita ko, Europos Sąjungoje;

E.	kadangi lyčių lygybė yra labai svarbi novatoriškos, konkurencingos ir klestinčios ES ekonomikos sąlyga, suteikianti galimybę kurti naujas darbo vietas ir didinti našumą, visų pirma skaitmeninimo ir perėjimo prie žaliosios ekonomikos aplinkybėmis;

kadangi artimo partnerio smurtas – tai bet koks fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmas tarp buvusių ar dabartinių sutuoktinių arba partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar nusikaltimo vykdytojas gyvena arba gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje kaip auka, ar ne; kadangi artimo partnerio smurtas yra viena iš labiausiai paplitusių smurto dėl lyties formų: skaičiuojama, kad 22 proc. moterų patyrė savo partnerio fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, o 43 proc. – psichologinį smurtą (13); kadangi šios formos smurto poveikis moterims ir vaikams yra neproporcingai didelis; kadangi „smurtas šeimoje“ – „visi fizinio, seksualinio, psichologinio ar ekonominio smurto veiksmai šeimoje ar namų ūkyje arba tarp buvusių ar esamų sutuoktinių ar partnerių, neatsižvelgiant į tai, ar smurtautojas ir auka gyvena arba gyveno tame pačiame būste“ (14); kadangi smurtas šeimoje – didelė ir dažnai ilgalaikė ir užslėpta socialinė problema ir gali būti aukų nuolatinių fizinių ir psichologinių traumų su sunkiomis pasekmėmis priežastis ir daryti didelį poveikį visos šeimos emocinei, ekonominei ir socialinei gerovei, nes smurtauja asmuo, kuriuo auka turėtų pasitikėti; kadangi 70–85 proc. vaikų, tapusių smurto aukomis, pažįsta prieš juos smurtavusį asmenį ir kadangi didžioji dauguma šių vaikų tampa žmonių, kuriais pasitiki, aukomis (15); kadangi aukos dažnai patiria prievartinę smurtautojų vykdomą kontrolę, o būtent yra bauginamos, kontroliuojamos, izoliuojamos ir su jomis blogai elgiamasi;

kadangi artimo partnerio smurto rodikliai kaime ir atokiose bendruomenėse yra dar didesni nei mieste; kadangi kaimo ir atokių vietovių moterys patiria didesnį artimo partnerio smurtą ir fizinį, psichologinį bei ekonominį smurtą, kuris pasireiškia dažniau ir yra sunkesnio masto, o tai sustiprina faktas, kad jos gyvena toliau nuo prieinamų išteklių ir tarnybų, kur galėtų prašyti pagalbos; kadangi blogas sveikatos, socialinių ir teisinių tarnybų supratimas apie smurtą šeimoje kaimo ir atokiuose regionuose gali būti laikomas didele problema nuo artimo partnerio smurto nukentėjusiems asmenims;

kadangi ES lygmeniu daugumai vienišų tėvų namų ūkių vadovauja vienišos motinos, kurios ekonominiu požiūriu yra ypač pažeidžiamos, visų pirma tos, kurių darbo užmokestis priklauso mažo darbo užmokesčio kategorijai, ir yra labiau linkusios anksti pasitraukti iš darbo rinkos, kai tampa motinomis, todėl jos atsiduria nepalankioje padėtyje, kai bando sugrįžti į darbo rinką; kadangi 2019 m. 40,3 proc. vienišų tėvų namų ūkių grėsė skurdas ar socialinė atskirtis (16);

kadangi 30 proc. moterų, tapusių buvusio ar dabartinio partnerio seksualinio smurto aukomis, nurodo seksualinį smurtą patyrusios ir vaikystėje, ir kadangi 73 proc. motinų, tapusių partnerio fizinio ir (arba) seksualinio smurto aukomis, nurodo, kad bent vienas iš jų vaikų sužinojo apie tokį smurtą (17);

kadangi daugelyje valstybių narių izoliavimo ir socialinių kontaktų ribojimo priemonės COVID-19 pandemijos metu buvo susijusios su eksponentiškai didėjančiu artimo partnerio smurto, psichologinio smurto ir prievartos bei smurto kibernetinėje erdvėje atvejų paplitimu ir intensyvumu ir 60 proc. padidėjusiu skubios pagalbos iškvietimų, apie kuriuos praneša smurto šeimoje aukos, skaičiumi (18); kadangi dėl reikalavimo likti namuose ir nerimą keliančio „šešėlinės pandemijos“ bangos pakilimo moterims ir vaikams buvo sunku gauti veiksmingą apsaugą, paramos paslaugas ir teisingumą, taip pat paaiškėjo, kad paramos ištekliai ir struktūros buvo nepakankami ir kad aukos turėjo ribotas galimybes naudotis paramos paslaugomis, todėl daugelis jų nebuvo tinkamai ir laiku apsaugotos; kadangi valstybės narės turėtų dalytis geriausia patirtimi, susijusia su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis laiku ir prieinamai pagalbai aukoms teikti, įskaitant skubių pranešimų siuntimo sistemų sukūrimą arba kontaktinių centrų, kuriuose būtų galima ieškoti pagalbos, vaistinėse ir prekybos centruose įsteigimą; kadangi, nepaisant šio reiškinio paplitimo, dėl įvairių priežasčių, ypač COVID-19 pandemijos metu, aukos, jų šeimos, draugai, pažįstami asmenys ir kaimynai vis dar nepakankamai praneša apie artimo partnerio smurtą prieš moteris ir kadangi labai trūksta išsamių, palyginamų ir pagal lytį suskirstytų duomenų, todėl sunku visapusiškai įvertinti krizės poveikį; kadangi iš FRA apklausos dėl smurto prieš moteris matyti, kad tik 14 proc. atvejų aukos praneša policijai apie sunkiausius partnerio smurto atvejus ir kad du trečdaliai nukentėjusių moterų nuolat nepraneša valdžios institucijoms arba dėl baimės, arba dėl informacijos apie aukų teises trūkumo, arba dėl bendro įsitikinimo, kad artimo partnerio smurtas yra privatus klausimas, kuris neturėtų būti skelbiamas viešai (19);

K.	kadangi smurtas šeimoje ir smurtas dėl lyties išaugo dėl izoliavimo priemonių, nustatytų COVID-19 pandemijos metu, ir kadangi, remiantis naujausia Europolo ataskaita (20), ES smarkiai išaugo seksualinė prievarta prieš vaikus;

L.	kadangi izoliavimo laikotarpiu buvo pranešta apie smarkiai išaugusį smurtą šeimoje prieš LGBTI+ asmenis, ypač jaunimą;

kadangi ekonominis smurtas prieš moteris darant žalą turtui, apribojant galimybę gauti finansinių išteklių, naudotis švietimo paslaugomis ar dalyvauti darbo rinkoje, arba nevykdant ekonominių įsipareigojimų, tokių kaip alimentų mokėjimas, taip pat nusipelno deramo dėmesio, nes trukdo finansinei nepriklausomybei ir šeimos gerovei, o tai lemia kitų formų smurtą ir lemia papildomus spąstus aukoms; kadangi aukos, kurios nėra finansiškai nepriklausomos, dažnai yra priverstos ir toliau gyventi su smurtautoju, kad išvengtų finansinio nesaugumo, benamystės ar skurdo, ir kadangi šią tendenciją pablogino COVID-19 pandemija; kadangi teisingas atlyginimas ir ekonominis savarankiškumas yra būtini, kad moterys galėtų išsilaisvinti iš prievarta ir smurtu grindžiamų santykių; kadangi kai kuriose valstybėse narėse siekiant užtikrinti teismo sprendimų, susijusių su finansine kompensacija, vykdymą gali būti reikalaujama, kad auka ir toliau palaikytų ryšį su smurtautoju, todėl kyla pavojus, kad ji ir toliau patirs fizinę ir emocinę prievartą;

kadangi vaikai namų ir šeimos aplinkoje taip pat gali kęsti smurtą kaip jo liudytojai (21), patirdami įvairių formų netinkamą elgesį, vykdomą fizinio, žodinio, psichologinio, seksualinio ir ekonominio smurto prieš jiems reikšmingus asmenis ar kitus emociniu požiūriu svarbius asmenis veiksmais; kadangi toks smurtas turi labai rimtų pasekmių psichologiniam ir emociniam vaiko vystymuisi ir kadangi todėl nepaprastai svarbu skirti deramą dėmesį šios rūšies smurtui gyvenimo skyrium nustatymo atveju ir sudarant globos susitarimus, užtikrinant, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaiko interesus, visų pirma siekiant nustatyti globos ir lankymo teises gyvenimo skyrium nustatymo atvejais; kadangi smurto liudininkai ne visada lengvai atpažįstami ir kadangi moterys, nukentėjusios nuo smurto šeimoje, gyvena įtampos ir emocinių sunkumų sąlygomis; kadangi bylose, susijusiose tiek su smurtu šeimoje, tiek su vaikų apsaugos klausimais, teismai turėtų kreiptis į ekspertus, turinčius žinių ir priemonių, kad būtų išvengta sprendimų prieš motiną, kuriuos priimant tinkamai neatsižvelgiama į visas aplinkybes;

kadangi švietimas atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant vaikų ir jaunimo įgūdžius, padedančius užmegzti sveikus santykius, visų pirma mokant juos apie lyčių normas, lyčių lygybę, galios dinamiką santykiuose, sutikimą ir ribų laikymąsi, ir padeda kovoti su smurtu dėl lyties; kadangi, remiantis UNESCO Tarptautinėmis techninėmis lytinio švietimo gairėmis, dėl mokymo programa grindžiamų išsamaus lytinio švietimo programų vaikai ir jaunimas turi galimybę įgyti žinių, teigiamą požiūrį ir įgūdžių šioje srityje, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, lyčių lygybę, sutikimą ir įvairovę, ir kadangi visa tai suteikia galių vaikams ir jaunimui;

kadangi, siekiant spręsti smurto dėl lyties panaikinimo klausimą, būtina remtis nuosekliais ir palyginamais administraciniais duomenimis, pagrįstais patikima ir suderinta duomenų rinkimo sistema; kadangi šiuo metu turimi duomenys, kuriuos renka valstybių narių teisėsaugos ir teisminės institucijos, neatspindi viso artimo partnerio smurto masto ir šio smurto poveikio bei ilgalaikių padarinių tiek moterims, tiek vaikams, nes kai kurios valstybės narės narių nerenka pagal lytį suskirstytų palyginamų duomenų apie smurtą ir nepripažįsta artimo partnerio smurto kaip konkrečios nusikalstamos veikos, todėl sukuriama „pilkoji zona“, atspindinti faktą, kad realus artimo partnerio smurto paplitimo ir dažnumo kiekybinis vertinimas ir fiksavimas vykdomi reikšmingai nepakankamu mastu; kadangi taip pat trūksta duomenų apie padidėjusį smurto šeimoje ir artimo partnerio smurto riziką bei paplitimą konkrečiose grupėse, tokiose kaip nepalankioje padėtyje esančių ar diskriminuojamų moterų grupės;

kadangi kai kuriose valstybėse narėse dažnai nepaisoma artimo partnerio smurto prieš moteris ir panašu, kad dažniausiai susitarimų bei sprendimų dėl vaiko globos, galimybės bendrauti su juo ir jį lankyti atvejais taikoma standartinė bendros vaiko globos ir tėvų valdžios taisyklė; kadangi tokio smurto nepaisymas turi sunkių padarinių moterims ir vaikams ir gali lemti moterų nužudymą dėl lyties ir (arba) vaikų nužudymą; kadangi artimo partnerio smurto aukoms reikia numatyti specialias apsaugos priemones; kadangi aukų padėtis labai pablogėja, jei jos yra ekonomiškai ar socialiai priklausomos nuo smurtautojo; kadangi dėl šios priežasties priimant sprendimus dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ir globos tvarkos labai svarbu visapusiškai atsižvelgti į tokio pobūdžio smurtą ir atsižvelgti į kaltinimus smurtu prieš sprendžiant globos ir lankymo klausimus; kadangi valstybių narių teismai turėtų užtikrinti, kad, siekiant nuspręsti dėl vaiko globos ir lankymo teisių, būtų atliekamas išsamus vertinimas pagal vaiko interesų principą, apimantis vaiko išklausymą, įtraukiant visas atitinkamas tarnybas, teikiant psichologinę pagalbą ir atsižvelgiant į visų susijusių specialistų įvertinimus;

R.	kadangi daugumoje valstybių narių į teisėsaugos atliekamus rizikos vertinimus nėra sistemingai įtraukiama vaikų teikiama informacija apie jų patirtį, susijusią su artimo partnerio smurtu;

kadangi priimant visus su vaikais susijusius sprendimus, įskaitant šeimos ginčus, visada pirmiausia turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir kadangi todėl kiekvieno vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais, numatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje ir JT vaiko teisių konvencijos 9 straipsnyje, turėtų būti apribota, jei tai būtina atsižvelgiant į vaiko interesus;

kadangi pagal JT vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį ir Direktyvos (ES) 2016/800 4 ir 16 straipsnius vaikai turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę visais juos liečiančiais klausimais, be kita ko, teisminio ir administracinio nagrinėjimo metu, vaikams suprantamu būdu, ir kadangi visada šiai nuomonei turi būti skiriamas didžiausias dėmesys, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą;

kadangi dvi iš prestižiškiausių psichikos sveikatos institucijų – Pasaulio sveikatos organizacija ir Amerikos psichologų asociacija – nepritaria vadinamojo tėvų atstūmimo sindromo ir panašių sąvokų ir terminų vartojimui, nes jie gali būti naudojami kaip kovos su smurto aukomis strategija, keliant abejonių dėl aukų tėvystės įgūdžių, atmetant jų žodžius ir nepaisant smurto, kurio poveikį tenka patirti vaikams; kadangi, atsižvelgiant į Nepriklausomų ekspertų grupių moterų diskriminacijos ir smurto prieš jas klausimu (EDVAW) platformos rekomendaciją, smurtaujančių tėvų kaltinimus motinoms dėl atstūmimo valstybės įstaigos ir subjektai, įskaitant tuos, kurie sprendžia dėl vaiko globos, turi laikyti valdžios ir kontrolės tęsimu (22);

V.	kadangi anoniminiai skundai ir skundai, kuriuos aukos vėliau atsiima, gali trukdyti tolesniam valdžios institucijų atliekamam tyrimui ir sudaryti kliūtis tolesnio smurto prevencijai;

kadangi baudžiamasis procesas, susijęs su skundu dėl smurto šeimoje, dažnai vykdomas visiškai atskirai nuo gyvenimo skyrium nustatymo ir globos skyrimo procesų; kadangi tai gali reikšti, kad nustatoma bendra vaikų globa ir (arba) suteikiamos lankymo teisės, kuriomis keliama grėsmė aukos ir vaikų teisėms ir saugumui; kadangi tai gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų protiniam ir emociniam vystymuisi, iš tikrųjų pakenkiant jų interesams; kadangi dėl to valstybės narės turi užtikrinti, kad aukos, atsižvelgiant į jų poreikius, turėtų galimybę nemokamai naudotis konfidencialiomis paramos aukoms tarnybų paslaugomis, veikiančiomis aukų interesais prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir atitinkamą laiką po jo, be kita ko, taikant psichosocialinės paramos sistemą, visų pirma per apklausas ir po jų, kuria atsižvelgiama į emocinę įtampą, susijusią su aplinkybėmis;

X.	kadangi pagal SESV 67 straipsnį „Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės“, o tai padeda užtikrinti nediskriminacinę teisę visiems kreiptis į teismą;

kadangi būtina užtikrinti, kad šeimos teisės bylose pirmiausia būtų atsižvelgiama į aukų saugumą ir apsaugą, ir kadangi alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, pvz., tarpininkavimas, neturėtų būti naudojami smurto prieš moteris ir vaikus bylose prieš teismo procesą ar jo metu, siekiant išvengti tolesnės žalos aukoms;

kadangi, laikantis Stambulo konvencijos, jos šalys turi priimti teisėkūros ir kitas priemones, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į smurto šeimoje atvejus sprendžiant dėl vaikų globos ir lankymo teisių ir kad naudojimasis lankymo ar globos teisėmis nekeltų grėsmės aukų bei jų vaikų teisėms ir saugumui (23); kadangi po aštuonerių metų nuo Stambulo konvencijos įsigaliojimo jos dar neratifikavo šešios valstybės narės ir pati ES; kadangi Stambulo konvencija yra svarbiausia galiojanti tarptautinė sistema, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo;

AA.

kadangi dėl bendros globos artimo partnerio smurto atvejais moterys nuolat patiria smurtą, kurio būtų galima išvengti, nes jos privalo likti geografiniu požiūriu arti smurtautojų ir toliau patirti fizinį ir psichologinį smurtą, taip pat emocinę prievartą, kurie gali turėti tiesioginį arba netiesioginį poveikį jų vaikams; kadangi artimo partnerio smurto atvejais moterų ir vaikų teisė į apsaugą ir gyvenimą be fizinio ir psichologinio smurto turėtų būti viršesnė už bendros globos pasirinkimą; kadangi netinkamas artimo partnerio smurto kaltininko elgesys su vaikais gali būti panaudotas siekiant parodyti valdžią motinos atžvilgiu ir vykdyti smurto veiksmus prieš motiną, o tai yra netiesioginis smurtas dėl lyties, kuris kai kuriose valstybėse narėse vadinamas netiesioginiu smurtu;

AB.	kadangi pagalbos linijos yra labai svarbus kanalas paramai gauti ir kadangi tik 13 valstybių narių įdiegė ES 116 006 pagalbos liniją, skirtą visoms nusikaltimų aukoms, ir tik nedaugelis valstybių narių turi specialių pagalbos linijų, skirtų artimo partnerio smurto aukoms;

AC.

kadangi artimo partnerio smurtas yra neatsiejamai susijęs su smurtu bei prievarta prieš vaikus; kadangi smurtas šeimoje, su kuriuo susiduria vaikai, turi būti laikomas smurtu prieš vaikus; kadangi vaikai, kurie susiduria su smurtu šeimoje, patiria neigiamą poveikį psichinei ir (arba) fizinei sveikatai, kuris savo pobūdžiu gali būti ūmus ir lėtinis; kadangi vaikų viktimizacija smurto prieš moteris atvejais gali tęstis ir paaštrėti tėvų ginčų dėl globos ir priežiūros aplinkybėmis; kadangi vaikų psichinė sveikata ir gerovė pablogėjo dėl ribojimo priemonių, kurių buvo imtasi dėl COVID-19; kadangi psichinės sveikatos paslaugų vaikams skaičius valstybėse narėse labai skiriasi ir daugelyje jų tokių paslaugų nepakanka;

AD.

kadangi smurtinė namų aplinka vaikui augant daro labai neigiamą poveikį vaiko psichiniam, emociniam ir socialiniam vystymuisi, o vėliau – suaugusiojo elgesiui; kadangi smurtas, su kuriuo susiduria vaikas, patirdamas netinkamą elgesį ir (arba) būdamas partnerio smurto liudytoju, yra rizikos, kad jis taps pažeidžiamas viktimizacijos požiūriu, suaugęs taps smurtautoju arba patirs elgesio, fizines ar psichikos sveikatos problemų, veiksnys;

AE.

kadangi nepaisant pažangos, iš naujausių ataskaitų matyti, kad nusikaltimų aukos vis dar negali visapusiškai naudotis savo teisėmis ES; kadangi galimybė naudotis paramos paslaugomis yra labai svarbi moterims, patiriančioms artimo partnerio smurtą; kadangi vis dar nepakanka specializuotų ir nespecialistų paramos tarnybų artimo partnerio smurto aukoms ir kadangi dėl informacijos trūkumo ir nepakankamos paramos bei apsaugos aukos dažnai susiduria su sunkumais siekdamos teisingumo; kadangi aukos dažnai patiria antrinę viktimizaciją baudžiamajame procese ir kai reikalauja kompensacijos; kadangi yra keletas atvejų, kai teisėsaugos pareigūnai ir teismų sistemos negali suteikti pakankamos paramos moterims ir vaikams, nukentėjusiems nuo smurto šeimoje, ir kadangi su smurto dėl lyties aukomis, pranešančiomis apie smurtą, netgi elgiamasi aplaidžiai arba joms tenka klausytis netinkamų pastabų; kadangi pilietinė visuomenė ir visuomeninės organizacijos, ypač tos, kurios dirba su vaikais ir smurto šeimoje bei smurto dėl lyties aukomis ir jų labui, yra svarbios veikėjos siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje ir artimo partnerio smurtui bei kovoti su juo; kadangi tokios organizacijos, atsižvelgdamos į savo vietos patirtį, taip pat gali vertingai prisidėti įgyvendinant politiką ir teisės aktus; kadangi tokios ES finansavimo programos kaip Teisingumo programa ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa gali būti naudojamos veiklai, kuria siekiama apsaugoti ir remti smurto šeimoje ir smurto dėl lyties aukas, remti, įskaitant galimybės kreiptis į teismą užtikrinimą ir organizacijų, dirbančių su aukomis, finansavimą;

AF.

kadangi tarpvalstybinės gyvenimo skyrium nustatymo, santuokos nutraukimo ir globos procedūros yra savo pobūdžiu dar sudėtingesnės ir paprastai trunka ilgiau; kadangi dėl padidėjusio judumo Europos Sąjungoje padaugėjo tarpvalstybinių ginčų dėl tėvų pareigų ir vaikų globos; kadangi automatiškas teismo sprendimų, susijusių su globos teisėmis, kai tai susiję su smurtu dėl lyties, pripažinimas yra problemiškas, nes teisės aktai smurto dėl lyties srityje skiriasi kiekvienoje valstybėje narėje ir ne visos valstybės narės artimo partnerio smurtą pripažįsta nusikaltimu ir tam tikra smurto dėl lyties forma; kadangi Komisija turi aktyviau skatinti visas valstybes nares nuosekliai ir konkrečiai įgyvendinti principus ir tikslus, išdėstytus JT vaiko teisių konvencijoje, kurią yra ratifikavusios visos ES valstybės narės; kadangi valstybės narės, kaip JT vaiko teisių konvencijos šalys, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus vykdydamos visus viešuosius veiksmus, be kita ko, sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus; kadangi SESV 83 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė „nustatyti minimalias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, pasireiškiantį dėl tokių nusikaltimų pobūdžio arba poveikio, arba ypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse“; kadangi SESV 83 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė „nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo“, siekiant užtikrinti „Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės“;

AG.

kadangi SESV 82 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė nustatyti valstybėse narėse taikytinas minimalias taisykles, „kokių reikia nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui tarpvalstybinio pobūdžio baudžiamosiose bylose palengvinti“, visų pirma dėl nusikaltimų aukų teisių;

Bendrosios pastabos

kuo griežčiausiai smerkia visų formų smurtą dėl lyties, smurtą šeimoje ir smurtą prieš moteris ir apgailestauja dėl to, kad visų pirma įvairiausios moterys ir įvairiausi vaikai toliau patiria artimo partnerio smurtą, kuris yra sunkus jų žmogaus teisių ir orumo pažeidimas, taip pat daro įtaką ir moterų ekonominiam įgalėjimui, ir šis reiškinys sustiprėjo per COVID-19 krizę;

primena, jog JT specialioji pranešėja smurto prieš moteris klausimais pažymėjo, kad COVID-19 krizė parodė, jog nėra tinkamai įgyvendintos tarptautinės konvencijos, kuriomis siekiama apsaugoti nuo smurto dėl lyties ir užkirsti jam kelią; ragina valstybes nares skubiai spręsti artimo partnerio smurto atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą ir ragina jas keistis nacionalinėmis inovacijomis, gairėmis, geriausios praktikos pavyzdžiais ir protokolais, kurie pasirodė esantys veiksmingi sprendžiant artimų partnerių smurto problemą ir teikiant paramą aukoms, ypač ekstremaliųjų situacijų metu; ragina Komisiją skatinti minėtą praktiką; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas ir kiekybiškai įvertinti smurto dėl lyties mastą ir remti smurto dėl lyties ir smurto šeimoje aukas užtikrinant joms saugumą ir ekonominę nepriklausomybę, tuo tikslu suteikiant galimybę naudotis specialiu būstu ir būtiniausiomis viešosiomis paslaugomis, tokiomis kaip sveikata, transportas, taip pat profesionali psichologinė parama; ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos protokolą dėl smurto prieš moteris krizės ir ekstremaliosios situacijos metu, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir remti aukas per ekstremaliąsias situacijas, pvz., per COVID-19 pandemiją, sukurti saugią ir lanksčią perspėjimo apie kritišką padėtį sistemą ir pripažinti, kad apsaugos paslaugos aukoms, pvz., pagalbos linijos, saugus būstas ir sveikatos priežiūros paslaugos, valstybėse narėse yra „būtinos paslaugos“; šiuo atveju pabrėžia, kad reikia specialių priemonių siekiant mažinti esamus teisės aktų, politikos ir paslaugų skirtumus tarp valstybių narių ir kovoti su išaugusiu smurto šeimoje ir smurto dėl lyties mastu COVID-19 pandemijos metu;

pabrėžia, kad kaltininkai dažnai naudojasi bylinėjimusi, kad išplėstų savo galią ir kontrolę ir toliau baugintų savo aukas bei kurstytų jų baimę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad smurtaujantys tėvai dažnai manipuliuoja vaiku ir bendros globos prašymais, kad galėtų išlaikyti ryšius su motina po gyvenimo skyrium nustatymo; pabrėžia, kad kaltininkai dažnai blogai elgiasi su vaikais arba grasina juos nuskriausti ar atimti, kad pakenktų savo partneriams ar buvusiems partneriams, o tai turi didelį poveikį darniam vaikų vystymuisi; primena, kad tai taip pat yra smurto dėl lyties forma; pažymi, kad alimentų nemokėjimą kaltininkai gali panaudoti kaip grasinimą ir prievartos prieš aukas formą; pabrėžia, kad tokia praktika gali padaryti didelę psichologinę žalą aukoms ir sukelti arba padidinti finansinius sunkumus; ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant, jog aukoms būtų mokami alimentai iš aukų fondų, kad būtų išvengta finansinio piktnaudžiavimo ir rizikos, kad aukoms bus dar labiau pakenkta;

palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijoje kovoti su smurtu dėl lyties ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu svarbu visapusiškai ir greitai įgyvendinti pagrindinius jos tikslus; atkreipia dėmesį į susirūpinimą keliančius skaičius smurto dėl lyties srityje, kurie atskleidžia. kad reikia nedelsiant pakeisti patriarchalinį elgesį; primena, kad siekiant didesnės moterų teisių konvergencijos ir suderinimo Europoje būtini bendri veiksmai; todėl ragina Europos Vadovų Taryboje įsteigti Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams, kad valstybių narių atstovai galėtų reguliariai susitikti, priimti teisės aktus ir keistis geriausia patirtimi; pabrėžia, kad taikant kovos su smurtu dėl lyties ir smurtu šeimoje priemones turi būti laikomasi tarpsektorinio požiūrio, kad jos būtų kuo įtraukesnės ir kad būtų užkirstas kelias bet kokios rūšies diskriminacijai;

pabrėžia, kad Stambulo konvencija yra pagrindinė priemonė kovojant su smurtu prieš moteris dėl lyties ir smurtu šeimoje; apgailestauja dėl to, kad Europos Sąjunga šios konvencijos dar neratifikavo ir kad iki šiol ją ratifikavo tik 21 ES valstybė narė; ragina skubiai ją ratifikuoti ir įgyvendinti nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą ir Slovakiją ratifikuoti Stambulo konvenciją; pakartoja, kad griežtai smerkia neseniai priimtą Lenkijos teisingumo ministro sprendimą oficialiai pradėti Lenkijos pasitraukimo iš Stambulo konvencijos procesą, nes tai būtų didelis žingsnis atgal lyčių lygybės, moterų teisių ir kovos su smurtu dėl lyties srityse; ragina Komisiją toliau plėtoti visapusišką politikos, programų ir kitų iniciatyvų sistemą, skirtą kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje, ir skirti pakankamai ir tinkamų išteklių veiksmams, susijusiems su Stambulo konvencijos įgyvendinimu, pasitelkiant savo finansavimo programas, užtikrintas pagal 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos nuostatas, ir pasitelkiant paprogramę „Daphne“; palankiai vertina visas kampanijas, kuriomis skatinama ratifikuoti ir įgyvendinti Stambulo konvenciją; pritaria Komisijos planui toliau skatinti ratifikuoti šią konvenciją visoje ES; griežtai smerkia visus bandymus diskredituoti Stambulo konvenciją ir smerkia bandymus stabdyti pažangą, pasiektą kai kuriose valstybėse narėse kovojant su smurtu dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje; itin susirūpinęs pažymi, kad faktinis šios konvencijos įgyvendinimas vis dar nevienodas visoje ES; ragina konvenciją ratifikavusias valstybes nares užtikrinti visapusišką ir veiksmingą praktinį jos įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant Stambulo konvencijos 31 straipsniui, taip pat imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad nustatant vaikų globos ir lankymo teises būtų atsižvelgiama į artimų partnerių smurto atvejus ir kad naudojimasis lankymo ar globos teisėmis nepakenktų aukos ar vaikų teisėms ir saugumui;

ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti smurtą dėl lyties į nusikaltimų sričių sąrašą, pateikiamą SESV 83 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į ypatingą poreikį kovoti su šiuo nusikaltimu bendru pagrindu; ragina Komisiją naudoti tai kaip teisinį pagrindą siūlant privalomas priemones ir visa apimančią ES pagrindų direktyvą, kuria siekiama užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties, įskaitant artimo partnerio smurto poveikį moterims ir vaikams, ir kovoti su šiuo smurtu, ir joje pateikti vienodus standartus bei įtvirtinti išsamaus patikrinimo pareigą, kad būtų galima rinkti duomenis, užkirsti kelią smurto atvejams, juos tirti, apsaugoti aukas ir liudytojus, baudžiamąja tvarka persekioti kaltininkus ir juos bausti; primena, kad tokios naujos teisėkūros priemonės bet kokiu atveju turėtų būti suderintos su Stambulo konvencijoje nurodytomis teisėmis ir pareigomis bei tikslais ir papildyti jos ratifikavimą; rekomenduoja vertinti Stambulo konvenciją kaip minimalųjį standartą ir siekti tolesnės pažangos, kad būtų galima panaikinti smurtą dėl lyties ir smurtą šeimoje;

ragina valstybes nares ir Komisiją priimti konkrečias kibernetinio smurto, įskaitant tokius reiškinius kaip priekabiavimas internete, patyčios kibernetinėje erdvėje ir prieš moteris nukreiptas neapykantos kurstymas, kurie vaikams ir mergaitėms daro neproporcingai didelį poveikį, panaikinimo priemones ir konkrečiai spręsti šių rūšių smurto dėl lyties atvejų daugėjimo per COVID-19 pandemiją problemą; ragina Komisiją pasiūlyti atitinkamas taisykles ir bet kokius kitus galimus veiksmus, skirtus neapykantos kurstymui ir priekabiavimui internete panaikinti;

apgailestauja dėl nepakankamo Komisijos ir valstybių narių teikiamo finansavimo, skiriamo kovai su smurtu šeimoje, atsižvelgiant į šio reiškinio mastą; pažymi, kad valstybės narės, kurios gerokai padidino šias lėšas, pasiekė rezultatų, visų pirma mažinant moterų nužudymo atvejų skaičių; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti lėšas, skirtas kovai su smurtu šeimoje; yra susirūpinęs dėl finansavimo susiskaidymo, trumpalaikio finansavimo ir administracinės naštos, kurie gali sumažinti asociacijų galimybes gauti finansavimą ir taip daryti poveikį paramos smurto šeimoje aukoms ir jų vaikams teikiamos paramos kokybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti stabilų ir ilgalaikį finansavimą;

Smurto dėl lyties aukų apsauga, saugumas ir rėmimas. Artimo partnerio smurto, susijusio su globos teisėmis ir sprendimais dėl lankymo, problemos sprendimas

primena, kad atliekant visus veiksmus, susijusius su vaikais, pirmiausia būtina atsižvelgti į jų interesus; primena nuo vieno ar abiejų tėvų atskirto vaiko teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; pažymi, kad iš esmės pageidautina suteikti bendrą globą ir neprižiūrimus susitikimus siekiant užtikrinti, kad tėvai naudotųsi vienodomis teisėmis ir pareigomis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; pabrėžia, kad šiems interesams prieštaraujama, jei pagal įstatymą tėvų pareigos automatiškai nustatomos vienam iš tėvų arba abiem tėvams; primena, kad pagal JT vaiko teisių konvenciją vaiko interesų vertinimas yra unikali veikla, kurios reikėtų imtis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno vaiko aplinkybes; pabrėžia, kad artimo partnerio smurtas akivaizdžiai nesuderinamas su vaiko interesais bei bendra globa ir priežiūra dėl sunkių jo padarinių moterims ir vaikams, įskaitant smurto po gyvenimo skyrium nustatymo ir kraštutinių veiksmų, pvz., moterų ir vaikų nužudymo, riziką; pabrėžia, kad nustatant globos, galimybės bendrauti su vaikais ir jų lankymo teisių tvarką moterų ir vaikų apsauga nuo smurto bei vaiko interesai turėtų būti svarbiausi ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė, palyginti su kitais kriterijais; todėl pabrėžia, kad kaltininkų ir įtariamų kaltininkų teisės ar reikalavimai teisminio proceso metu ir po jo, įskaitant nuosavybės, privatumo, vaiko globos, galimybės bendrauti su juo ir jo lankymo klausimus, turėtų būti nustatomi atsižvelgiant į moterų ir vaikų žmogaus teises į gyvenimą, fizinį, lytinį ir psichologinį neliečiamumą ir vadovaujantis vaiko interesų principu (24); taigi pabrėžia, kad smurtinio partnerio globos ir lankymo teisių panaikinimas ir išimtinės globos suteikimas motinai, jei ji yra smurto auka, gali būti vienintelis būdas užkirsti kelią tolesniam smurtui ir aukų antrinei viktimizacijai; pabrėžia, kad visų tėvų pareigų priskyrimas vienam iš tėvų turi būti vykdomas kartu taikant atitinkamą kompensavimo mechanizmą, pvz., socialinę išmoką ir prioritetinę galimybę naudotis bendros ir individualios globos sistemomis;

10.

pabrėžia, kad negebėjimas spręsti artimo partnerio smurto problemos priimant sprendimus dėl globos teisių ir lankymo yra žmogaus teisių į gyvybę, gyvenimą be smurto ir sveiką moterų bei vaikų vystymąsi pažeidimas, padarytas dėl nepaisymo; primygtinai ragina bet kokią smurto formą, įskaitant buvimą smurto prieš tėvus ar artimus asmenis liudininkų, teisės aktuose ir praktikoje laikyti žmogaus teisių pažeidimu ir veika, nukreipta prieš vaiko interesus; yra labai susirūpinęs dėl nerimą keliančio moterų žudymo dėl lyties Europoje atvejų, kurie yra kraštutinė smurto prieš moteris forma, skaičiaus; yra susirūpinęs dėl nepakankamos moterims teikiamos apsaugos, kaip rodo moterų ir vaikų nužudymo atvejų, įvykusių moteriai pranešus apie smurtą dėl lyties, skaičius; pabrėžia, kad siekiant apginti vaiko interesus moterų žudymo dėl lyties atvejais per visą teisminį procesą turėtų būti sistemingai sustabdoma kaltinamo tėvo valdžia; be to, pabrėžia, kad palikuonys turėtų būti atleidžiami nuo išlaikymo prievolių vienam iš tėvų, kuris buvo nuteistas už moterų žudymą dėl lyties; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą ir parama aukoms būtų prieinamos, tinkamos ir nemokamos visoms nuo artimo partnerio smurto nukentėjusioms moterims, nepaisant jų įvairovės ir statuso, ir prireikus užtikrinant vertimo žodžiu paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad tarnybos atsižvelgtų į tarpusavyje susijusias moterų ir vaikų diskriminacijos formas; ragina valstybes nares stiprinti moterų, pranešančių apie smurtą dėl lyties, priežiūrą, stebėjimą ir apsaugą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad paramos tarnybos laikytųsi suderinto požiūrio nustatant smurto pavojų patiriančias moteris, kad visos šios priemonės būtų prieinamos visoms jų jurisdikcijai priklausančioms moterims ir mergaitėms; pabrėžia, kad kai kaltininkas areštuojamas užklupus darant nusikaltimą (in flagrante delicto atvejis), auka turėtų būti palydima į saugią vietą ir turėtų būti privaloma vaikų apsauga nuo agresoriaus, taip pat pabrėžia, kad tuo atveju, jei teisinės arešto sąlygos nėra tenkinamos, įtariamas smurtautojas vis dėlto turėtų būti nedelsiant pašalintas iš aukos namų ir laikomas atokiai nuo aukos darbo vietos, kad būtų išvengta tolesnio smurto pavojaus;

11.

ragina valstybes nares sukurti sistemas, pagal kurias būtų leidžiama tretiesiems asmenims ir asociacijoms prižiūrėti vaikų apsilankymus pas smurtavusį buvusį partnerį, kad būtų galima sumažinti poveikį motinoms, nukentėjusioms nuo smurto šeimoje, jeigu buvęs partneris išsaugojo lankymo, apgyvendinimo ar bendros globos teises; mano, kad šie mechanizmai turi būti prieinami moterims iš karto, kai tik jos praneša apie smurtą šeimoje; mano, kad šiai užduočiai atlikti reikalingi specifiniai įgūdžiai ir kad asmenys, atsakingi už vaikų perdavimą, turi būti tinkamai apmokyti; mano, kad šiuos mechanizmus turėtų įgyvendinti specializuotos asociacijos ir institucijos;

12.

yra susirūpinęs dėl didelių skirtumų tarp valstybių narių kovojant su smurtu dėl lyties; yra susirūpinęs dėl moterų, nukentėjusių nuo smurto dėl lyties ir gyvenančių vietovėse, kuriose trūksta paramos struktūrų ir sunku naudotis teise kreiptis į teismą, naudotis viešosiomis ir teisinėmis paslaugomis, kad apgintų savo teises, padėties; yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėse narėse nėra vienodai teikiamos specialistų pagalbos paslaugos, ir ragina jas užtikrinti, kad, laikantis tinkamo geografinio pasiskirstymo, neatidėliotinos, trumpalaikės ir ilgalaikės specialistų pagalbos paslaugos būtų teikiamos bet kuriai aukai, neatsižvelgiant į moterų gyvenamosios vietos statusą ir jų galimybes ar norą bendradarbiauti byloje prieš tariamą kaltininką; ragina valstybes nares suteikti visuotinę galimybę naudotis teisinėmis paslaugomis ir pritaikytomis paslaugomis bei reaguoti į specialias aplinkybes, kai artimo partnerio smurtas vyksta kaimo vietovėse; pabrėžia, kad būtina sukurti skirtingų tarnybų ir programų tinklus, kad būtų galima sėkmingai kovoti su smurto dėl lyties, nukreipto prieš moteris kaimo ir atokiuose regionuose, atvejais; ragina Komisiją ir valstybes nares išnagrinėti galimybę skirti ES lėšų šiai problemai spręsti, visų pirma panaudojant regioninei plėtrai skirtas lėšas;

13.

palankiai vertina ES strategiją dėl aukų teisių (2020–2025 m.), kurioje atsižvelgiama į konkrečius smurto dėl lyties aukų poreikius, visų pirma numatytas konkretus požiūris į psichologinį smurtą prieš moteris ir ilgalaikį poveikį jų psichikos sveikatai; ragina Komisiją atliekant Nusikaltimų aukų teisių direktyvos vertinimą šalinti dabartines ES teisės aktų spragas, išnagrinėti, ar tinkamai ir veiksmingai atsižvelgiama į viktimizacijos lyčių aspektą, ypač atsižvelgiant į tarptautinius standartus smurto prieš moteris srityje, pvz., nustatytus Stambulo konvencijoje, ir atitinkamai patobulinti teisės aktus dėl aukų teisių ir aukų apsaugos bei kompensacijų joms; ragina ir toliau remti aukų teises, be kita ko, naudojant tokias esamas priemones kaip Europos apsaugos orderis; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės perkeltų Nusikaltimų aukų teisių direktyvą į savo nacionalinės teisės aktus ir ją visiškai bei tiksliai įgyvendintų, kad artimo partnerio aukos galėtų visapusiškai naudotis įvairiomis paramos paslaugomis, be kita ko, kad būtų teikiamos specialiosios ir bendrosios paslaugos, taip pat įsteigta pagalbos linija 116 006, skirta nusikaltimų aukoms;

14.

rekomenduoja valstybėms narėms numatyti alternatyvius mechanizmus aukoms, kurios nepateikia skundo, kad jos galėtų naudotis artimo partnerio smurto aukoms pripažintomis teisėmis, kaip antai socialinėmis ir darbo teisėmis, pvz., specializuotoms viešosioms tarnyboms parengiant ekspertų ataskaitas, kuriomis pripažįstamas smurto dėl lyties aukos statusas;

Apsauga ir parama: galimybė naudotis teisine apsauga, laikinu apgyvendinimu ir nukentėjusiesiems skirtais fondais

15.

pabrėžia pagrindinį ekonominės paramos aukoms vaidmenį siekiant padėti joms tapti nepriklausomomis nuo smurtaujančio partnerio; pabrėžia, kad gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo ir skyrybų procedūrų metu dauguma moterų tampa neturtingesnės ir kad kai kurios moterys atsisako reikalauti jų teisingos dalies ir to, ką jos turi teisę gauti, bijodamos prarasti globos teises; todėl ragina valstybes nares ypač daug dėmesio skirti rizikai, kad smurto šeimoje aukų padėtis taps nesaugesnės vykstant gyvenimo skyrium nustatymo ir skyrybų procesui; pabrėžia, kad būtina panaikinti visas ekonomines kliūtis, kurios gali priversti moterį nepranešti apie patiriamą smurtą; pabrėžia, kad tinkamos pajamos ir ekonominis savarankiškumas yra pagrindiniai veiksniai, kad moterys galėtų išsilaisvinti iš prievarta ir smurtu grindžiamų santykių; ragina valstybes nares įgyvendinti specialias priemones siekiant kovoti su ekonominiu smurtu, apsaugoti smurto dėl lyties aukų kapitalą ir pajamas ir sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima greitai ir veiksmingai priimti sprendimus dėl alimentų vaikų išlaikymui mokėjimo, siekiant užtikrinti smurto dėl lyties aukų įgalėjimą, finansinį saugumą ir ekonominę nepriklausomybę, suteikiant joms galimybę kontroliuoti savo gyvenimą, be kita ko, remiant moteris verslininkes ir darbuotojas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti tokią nepriklausomybę; palankiai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl tinkamo minimaliojo darbo užmokesčio (25) ir pasiūlymą dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių (26); pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros direktyvą (27), nes ji itin svarbi vienišiems tėvams, padedant jiems susidoroti su konkrečia jų užimtumo padėtimi ir priežiūros pareigomis, pvz., užtikrinant prieinamas ir tinkamas priežiūros paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti aukoms tinkamą finansinę paramą ir kompensavimo mechanizmus, taip pat sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų koordinuojamas, stebimas ir reguliariai vertinamas priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią ekonominiam smurtui prieš moteris, įgyvendinimas ir veiksmingumas;

16.

ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti visapusiškas galimybes naudotis tinkama teisine apsauga, veiksmingais teisminiais nagrinėjimais ir ribojimo orderiais, prieglaudomis ir konsultacijomis, taip pat aukų fondais ir finansinio įgalėjimo programomis, skirtomis moterims, nukentėjusioms nuo artimo partnerio smurto; ragina valstybes nares užtikrinti paramą motinoms ir jų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto šeimoje, teikiant bendruomeninę, švietimo ir finansinę paramą, pvz., įsiteigiant aukų fondus nuo smurto šeimoje nukentėjusioms moterims, siekiant užtikrinti, kad šios moterys turėtų reikiamų įgūdžių ir priemonių rūpintis savo vaikais, ir užkirsti kelią joms prarasti globos teises; ragina valstybes nares taikyti konkrečias procedūras, pagrįstas bendrais būtiniausiais standartais, ir teikti paramą smurto šeimoje aukoms, kad jos vėl netaptų aukomis dėl bendros globos arba visiškai neprarastų savo vaikų globos teisių; ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto šeimoje aukų teisinės išlaidos būtų dengiamos, kai aukos neturi pakankamai išteklių, ir užtikrinti, kad jas tinkamai gintų teisininkai, kurių specializacija – smurto šeimoje atvejai; ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti minimalius apsaugos orderių standartus visoje ES; ragina valstybes nares užtikrinti, kad artimo partnerio smurto aukos galėtų naudotis psichologine pagalba ir konsultacijomis visais atitinkamų teisinių procedūrų etapais;

17.

apgailestauja dėl to, kad trūksta tinkamų skubios pagalbos ir laikino apgyvendinimo sprendimų artimo partnerio smurto aukoms ir jų vaikams; ragina valstybes nares atidaryti neatidėliotinu atveju naudojamas gyvenamąsias patalpas, skirtas artimo partnerio smurto atvejams, ir suteikti galimybę jomis naudotis bet kuriuo metu, siekiant padidinti, pagerinti ir užtikrinti tinkamas priėmimo ir apsaugos paslaugas moterims, kurios yra smurto šeimoje aukos, ir visiems nukentėjusiems vaikams; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai lėšų atitinkamoms valdžios institucijoms, be kita ko, vykdant projektus, ir ragina finansuoti prieglaudų kūrimą ir plėtrą, taip pat kitas tinkamas priemones, kuriomis smurto aukomis tapusios moterys galėtų konfidencialiai naudotis, būdamos saugioje ir vietos aplinkoje;

18.

apgailestauja dėl to, kad moterys lieka be tinkamos socialinės, sveikatos srities ir psichologinės paramos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad smurto dėl lyties aukoms būtų teikiama veiksminga, prieinama, visuotinė ir kokybiška medicininė ir psichologinė pagalba, įskaitant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimą, ypač krizės metu, kai tokia parama turėtų būti laikoma būtina, pavyzdžiui, investuojant į telemediciną siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumą;

19.

ragina valstybes nares sukurti į pacientą orientuotą medicininę priežiūrą, kuri suteiktų galimybę anksti nustatyti smurtą šeimoje, organizuoti profesionalią terapinę priežiūrą ir sudaryti apgyvendinimo programas, taip pat teikti aukoms teisines paslaugas, kurios galėtų gerokai padėti sumažinti artimo partnerio smurto pasekmes ir užkirsti joms kelią;

20.

ragina valstybes nares išnagrinėti virtualios pagalbos smurto aukoms galimybes, įskaitant psichikos sveikatos priežiūros ir konsultavimo galimybes, skiriant dėmesį esamai nelygybei galimybių naudotis informacinių technologijų paslaugomis srityje;

21.

skatina taikyti kai kuriose valstybėse narėse jau esamą gerąją praktiką siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui, pvz., aukų telefono numerių įrašymą į specialius sąrašus, susijusius su persekiojimu ir artimo partnerio smurtu, kad būtų galima teikti visišką pirmenybę galimiems būsimiems skambučiams ekstremaliųjų situacijų metu ir sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingiems teisėsaugos intervenciniams veiksmams;

Vaikų apsauga ir parama jiems

22.

pabrėžia, jog svarbu, kad ES lygmeniu būtų nustatytos bendros teisinės apibrėžtys ir kovos su smurtu dėl lyties ir smurto dėl lyties aukų vaikų apsaugos būtiniausi standartai, nes artimo partnerio smurtas, smurtas, kurio liudininku asmuo tapo, ir netiesioginis smurtas nėra pripažįstami daugelyje teisinių sistemų; atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai, patiriantys smurtą savo šeimos aplinkoje, nėra pripažįstami smurto dėl lyties aukomis, o tai daro tiesioginį poveikį duomenų rinkimui policijos ir teismų sektoriuose ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui; pabrėžia, kad vykdant baudžiamąjį ir tyrimo procesą vaikams, kurie yra artimo partnerio smurto liudininkai arba patiria netiesioginį smurtą, reikia priskirti smurto dėl lyties aukų statusą, kad jiems būtų suteikta geresnė teisinė apsauga ir tinkama pagalba; todėl rekomenduoja nustatyti sistemines ne tik dėl smurto šeimoje nukentėjusių, bet ir jo liudininkais tapusių vaikų stebėsenos, visų pirma psichologinės, procedūras, siekiant bandyti išgydyti dėl šios situacijos jų patirtus sutrikimus ir pasiekti, kad jie netaptų smurtaujančiais suaugusiaisiais; taip pat ragina valstybes nares priimti specialias su smurtu, kurio liudininku teko būti, susijusias nuostatas, įskaitant nuostatas dėl konkrečių sunkinančių aplinkybių;

23.

ragina valstybes nares rengti metinę vaikų informavimo apie vaiko teises bei informuotumo apie jas didinimo kampaniją; ragina valstybes nares įsteigti specialius centrus, kuriuose būtų rūpinamasi nuo smurto nukentėjusiais vaikais ir kuriuose dirbtų pediatrai ir terapeutai, besispecializuojantys smurto dėl lyties srityje; ragina valstybes nares įsteigti vaikų kontaktinius centrus, kurie būtų lengvai prieinami, be kita ko, telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan., ir kuriuose jie galėtų kalbėti ir užduoti klausimus, taip pat pranešti apie smurtą prieš save, vieną iš tėvų ar brolį (seserį) ir gauti informacijos, patarimų arba būti nukreipti ieškoti tolesnės pagalbos;

24.

pabrėžia, kad ypač vaikui turi būti suteikta galimybė būti išklausytam, nes tai būtina siekiant nustatyti, kas atitinka vaiko interesus nagrinėjant globos ir globos globėjų šeimoje bylas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju, bet ypač tais atvejais, kai įtariamas artimo partnerio smurtas, tokie klausymai turi būti rengiami vaikui palankioje aplinkoje, juos turėtų rengti kvalifikuoti specialistai, pvz., gydytojai arba psichologai, įskaitant vaikų neuropsichiatrijos kvalifikaciją turinčius specialistus, kad būtų analizuojamas pasitikėjimo kitais poveikis darniam vaiko vystymuisi ir išvengta gilėjančios jo traumos ir didėjančios viktimizacijos; ragina nustatyti būtiniausius ES standartus, kaip turėtų būti vykdomi tokie klausymai; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ilgalaikę tinkamo lygio aukų ir jų vaikų psichologinę bei psichiatrinę priežiūrą ir socialines konsultacijas visu sveikimo po smurto laikotarpiu;

25.

pabrėžia, kad ypač daug dėmesio reikia skirti ir taikyti specialias procedūras bei standartus tais atvejais, kai auka ar vaikas yra neįgalus asmuo arba priklauso itin pažeidžiamai grupei;

26.

palankiai vertina tai, kad Komisija pristatė išsamią strategiją, kuria siekiama apsaugoti pažeidžiamus vaikus ir skatinti vaikams palankų teisingumą; pabrėžia, kad reikia ginti labiausiai pažeidžiamų vaikų teises, ypač daug dėmesio skiriant neįgaliems vaikams, smurto prevencijai ir kovai su juo bei vaikams palankaus teisingumo skatinimui; ragina visas valstybes nares visapusiškai ir sparčiai įgyvendinti minėtą strategiją; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių kovos su seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu priemonių investuojant į prevencines priemones ir gydymo programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią nusikaltėliams vėl nusikalsti, teikiant veiksmingesnę paramą aukoms ir stiprinant teisėsaugos institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad įtarus prievartos prieš vaikus atvejus reikia skubiai imtis veiksmų siekiant užtikrinti vaiko saugumą ir sustabdyti tolesnį ar galimą smurtą bei užkirsti jam kelią, kartu užtikrinant vaiko teisę būti išklausytam viso proceso metu; mano, kad tokie veiksmai turėtų apimti neatidėliotiną rizikos vertinimą ir apsaugą, apimančią įvairias veiksmingas priemones, pvz., laikinąsias apsaugos priemones arba apsaugos ar draudimo orderius, taikomus kol tiriami faktai; primena, kad visuose procesuose, susijusiuose su smurto aukomis tapusiais vaikais, turi būti taikomas greitumo principas; pabrėžia, kad teismai, sprendžiantys smurto prieš vaikus bylas, taip pat turėtų būti specializuoti smurto dėl lyties srityje;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kuriomis siekiama panaikinti seksualinę prievartą prieš vaikus, investuojant į prevencijos priemones ir sukuriant galimiems pažeidėjams skirtas specialias programas bei užtikrinant veiksmingesnę paramą nukentėjusiesiems; ragina valstybes nares stiprinti teisėsaugos institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą kovojant su seksualine prievarta prieš vaikus ir vaikų seksualiniu išnaudojimu;

28.

pabrėžia, kad smurtas prieš vaikus taip pat gali būti siejamas su smurtu dėl lyties dėl to, kad jie yra smurto prieš savo motinas liudininkai, arba dėl to, kad jie patys yra blogo elgesio aukos, kai tokiu elgesiu netiesiogiai naudojamasi siekiant pasinaudoti valdžia ir psichologiniu smurtu prieš jų motinas; pažymi, kad programos, kuriomis remiami vaikai, patyrę smurtą šeimoje, yra labai svarbios siekiant kuo labiau sumažinti ilgalaikę žalą; ragina valstybes nares toliau įgyvendinti novatoriškas programas, kad būtų patenkinti šių vaikų poreikiai, pvz., apmokant darbuotojus, kurie dirba su vaikais, kad jie gebėtų atpažinti ankstyvuosius perspėjamuosius požymius ir tinkamai reaguotų bei teiktų tinkamą paramą, taip pat teiktų veiksmingą psichologinę pagalbą vaikams per baudžiamuosius ir civilinius procesus, susijusius su vaikais; primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms diegti sistemines ne tik dėl smurto šeimoje nukentėjusių, bet ir jo liudininkais tapusių vaikų stebėsenos procedūras, įskaitant psichologinę pagalbą, siekiant bandyti išgydyti dėl šios situacijos jų patirtus sutrikimus ir pasiekti, kad jie netaptų smurtaujančiais suaugusiaisiais;

Prevencija: specialistų mokymas

29.

ragina nuolat veiksmingai stiprinti gebėjimus ir rengti privalomus tikslinius mokymus specialistams, dirbantiems smurto dėl lyties, prievartos prieš vaikus ir apskritai visų formų smurto šeimoje ir jo mechanizmų, įskaitant manipuliavimą, psichologinį smurtą ir priverstinę kontrolę, atvejais; pabrėžia, kad todėl šis tikslinis mokymas turėtų būti skirtas teisminėms institucijoms, teisėsaugos pareigūnams, specializuotiems praktikuojantiems teisininkams, teismo medicinos darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams, mokytojams ir vaikų slaugytojams, taip pat valstybės tarnautojams, dirbantiems šiose srityse; ragina šiuose mokymuose taip pat pabrėžti artimo partnerio smurto svarbą vaikų teisėms, vaikų apsaugai ir gerovei; ragina, kad šie mokymai būtų skirti pagerinti šių specialistų žinias ir supratimą apie dabartines apsaugos priemones, taip pat apie saugumą, nusikaltimo poveikį, aukų poreikius, tai, kaip patenkinti tuos poreikius, ir suteikti šiems specialistams tinkamų įgūdžių, kad jie galėtų geriau bendrauti su aukomis ir jas palaikyti; ragina, kad praėję šiuos mokymus specialistai galėtų įvertinti padėtį naudodamiesi patikimomis rizikos vertinimo priemonėmis ir nustatyti smurto požymius; pabrėžia, kad reikia įvertinti šių požymių nustatymo mechanizmus, kuriuos naudoja susiję specialistai; ragina, kad šis mokymas būtų vykdomas pirmiausia dėmesį skiriant aukų poreikiams ir rūpesčiams ir pripažįstant, kad smurto prieš moteris ir smurto šeimoje problemos turi būti sprendžiamos taikant specialų, lyčių aspektu ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, laikantis nacionalinių, regioninių ir tarptautinių standartų ir priemonių; ragina ES ir jos valstybes nares plėtoti ir finansuoti tokius mokymus; primena, koks šiuo atžvilgiu svarbus Europos teisėjų mokymo tinklas; pabrėžia, kad pilietinės visuomenės ir viešųjų organizacijų, dirbančių su vaikais ir smurto šeimoje bei smurto dėl lyties aukomis ir jų labui, turėtų būti prašoma organizuoti šiuos mokymo kursus ar bent dalyvauti juos organizuojant, kad jos galėtų pasidalyti savo ekspertinėmis žiniomis, grindžiamomis praktine patirtimi; ragina Komisiją palengvinti ir koordinuoti tokio pobūdžio mokymą, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniams atvejams;

30.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų policijos ir teisingumo tarnybos būtų tinkamai finansuojamos, aprūpintos ir apmokytos nagrinėti skundus dėl smurto šeimoje ir reaguoti į juos; apgailestauja dėl to, kad nepakankamas šių tarnybų finansavimas ir biudžeto lėšų mažinimas gali lemti procedūrinius pažeidimus, informacijos skundo pateikėjams apie procedūros eigą stoką ir pernelyg ilgą delsimą, nesuderinamą su būtinybe apsaugoti aukas ir padėti joms atsigauti; pabrėžia svarbų socialinių ir psichologinių darbuotojų vaidmenį policijos nuovadose sudarant palankesnes sąlygas teikti konkrečią ir humanišką paramą smurto šeimoje aukoms; ragina valstybes nares visoms asociacijoms suteikti reikiamas priemones, kad jos galėtų padėti nukentėjusioms moterims ir jų vaikams; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą siekiant imtis priemonių, kad būtų suteikta galimybė nustatyti artimo partnerio smurto ir smurto šeimoje aukas, taip pat suteikti galimybes aukoms ir liudininkams pranešti apie nusikaltimą, nes daugeliu atvejų apie artimo partnerio smurtą nepranešama;

31.

ragina Komisiją ir Europos teisėjų mokymo tinklą sukurti ES platformą, skirtą visų valstybių narių praktikuojančių teisininkų ir politikos formuotojų, dirbančių visose susijusiose srityse, tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausia patirtimi;

32.

primygtinai rekomenduoja valstybėms narėms įsteigti specializuotus teismus ar specializuotus skyrius, taip pat parengti tinkamus įstatymus, mokymus, procedūras ir gaires visiems su artimo partnerio smurto aukomis dirbantiems specialistams, įskaitant informuotumo apie smurtą dėl lyties ir lyčių stereotipus didinimą, kad būtų išvengta teismo sprendimų neatitikimų ir diskriminacijos ar antrinės viktimizacijos vykdant teismines, medicinines, policijos, vaikų apsaugos ir globos procedūras, užtikrinant, kad vaikai ir moterys būtų tinkamai išklausyti ir kad pirmenybė būtų teikiama jų apsaugai ir būtų siekiama, kad jiems būtų atlyginta žala; pabrėžia, kad reikia stiprinti specializuotus teismus ar specializuotus skyrius ir nukentėjusių vaikų bei moterų interesus atitinkantį teisingumą, įsteigti išsamaus smurto dėl lyties vertinimo padalinius, kuriuose dirbtų teismo medicinos specialistai, psichologai ir socialiniai darbuotojai, bendradarbiaujantys su viešosiomis tarnybomis, kurios specializuojasi smurto dėl lyties srityje ir yra atsakingos už pagalbos aukoms teikimą; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai taikyti teisines apsaugos priemones, siekiant apsaugoti moteris ir vaikus nuo smurto, ir kad tokios priemonės nebūtų ribotos ar ribojamos dėl tėvų teisių; primygtinai ragina atidėti sprendimus dėl bendros globos, kol bus tinkamai ištirtas artimo partnerio smurtas ir atliktas rizikos vertinimas;

33.

pabrėžia, kad reikia pripažinti baudžiamųjų, civilinių ir kitų teismo procesų tarpusavio sąsajas, kad būtų koordinuojamas teisminis ir kitas teisinis atsakas į artimo partnerio smurtą, ir todėl siūlo valstybėms narėms patvirtinti priemones, kuriomis sujungiamos vienos šeimos baudžiamoji ir civilinė bylos, kad būtų veiksmingai išvengta teismo ir kitų teisinių sprendimų neatitikimų, dėl kurių daroma žala vaikams ir aukoms; smerkia tai, kad trūksta laikinųjų priemonių aukoms apsaugoti bei laikinų mechanizmų, kuriais būtų galima sustabdyti smurtaujančio tėvo valdžią teisminio proceso metu, kuris paprastai trunka keletą metų; ragina valstybes nares išbandyti ir plėtoti tokias apsaugos priemones; šiuo tikslu ragina valstybes nares organizuoti mokymus visiems specialistams, taip pat savanoriams darbuotojams, dalyvaujantiems tokiose bylose, ir į šiuos mokymo kursus įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, dirbančias su vaikais ir aukomis bei jų labui; ragina kompetentingas nacionalines institucijas gerinti teismų darbo koordinavimą skatinant ryšius tarp prokuratūrų, kad būtų galima nedelsiant spręsti su tėvų pareigomis susijusius klausimus ir užtikrinti, kad šeimos teismai, priimdami sprendimus dėl vaikų globos ir lankymo teisių, galėtų atsižvelgti į visus su smurtu prieš moteris dėl lyties susijusius aspektus;

34.

ragina valstybes nares sukurti platformą, skirtą reguliariam keitimuisi geriausia patirtimi tarp civilinių ir baudžiamųjų teismų, praktikuojančių teisininkų, nagrinėjančių smurto šeimoje ir smurto dėl lyties, smurto prieš vaikus, taip pat gyvenimo skyrium nustatymo ir globos bylas, ir tarp visų kitų suinteresuotųjų subjektų;

35.

ragina Komisiją ir valstybes nares formuojant, įgyvendinant ir vertinant politiką ir teisės aktus įtraukti atitinkamas pilietinės visuomenės organizacijas, visų pirma dirbančias su vaikais ir jų labui, taip pat smurto šeimoje ir smurto dėl lyties aukomis; ragina teikti struktūrinę paramą šioms pilietinės visuomenės organizacijoms ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, įskaitant finansinę paramą, siekiant padidinti jų gebėjimą reaguoti ir propaguoti, taip pat užtikrinti tinkamas galimybes visiems žmonėms naudotis jų paslaugomis, įskaitant konsultavimo ir paramos veiklą;

36.

pakartoja, kad visapusiškai remia paslaugų teikėjų gebėjimų stiprinimą visuose sektoriuose (teisingumo, teisėsaugos, sveikatos ir socialinių paslaugų), siekiant registruoti ir tvarkyti atnaujintas duomenų bazes; ragina valstybes nares parengti nacionalines gaires ir gerąją praktiką, taip pat vykdyti informuotumą didinančius mokymus apie artimo partnerio smurtą visų lygių darbuotojams visuose esminiuose sektoriuose, nes tai labai svarbu siekiant teikti jautrų atsaką moterims, ieškančioms apsaugos; ragina valstybes nares stebėti paslaugas sektoriuose ir skirti reikiamas biudžeto lėšas atsižvelgiant į poreikius;

37.

rekomenduoja nacionalinėms valdžios institucijoms visų pirma parengti ir išplatinti specialistams, nagrinėjantiems su artimo partnerio smurtu ir globos teisėmis susijusius klausimus, skirtas gaires, kuriose būtų atsižvelgta į rizikos veiksnius (susijusius su vaikais ar šeimos nariais, rizikos aplinkai veiksnius, socialinės rizikos ir galimo pakartotinio smurto rizikos veiksnius), kad būtų galima įvertinti artimo partnerio smurtą, ginant vaikų ir moterų teises;

38.

pažymi, kad šios gairės ir rekomendacijos turėtų padėti sveikatos priežiūros specialistams savo profesinėje aplinkoje didinti visuomenės informuotumą apie didelį smurto (įskaitant artimo partnerio smurtą) prieš moteris poveikį jų psichikos sveikatai;

39.

pabrėžia, kad vykdant šias procedūras labai svarbus yra atitinkamų teismo medicinos ekspertų ir specialistų, pvz., gydytojų, teismo klinikinių psichologų ir socialinių darbuotojų, teikiančių teismo ir psichologinę ekspertizę, vaidmuo siekiant pasirūpinti ne tik nuo smurto ar prievartos šeimoje nukentėjusiomis moterimis, bet ir nukentėjusiais vaikais, visų pirma tuomet, kai aplinka, kurioje jie gyvena, nėra tinkama, kad būtų apsaugota jų sveikata, orumas, emocinė pusiausvyra ir gyvenimo kokybė; todėl primena, jog reikia, kad susiję teismo gydytojai ir specialistai galėtų pasinaudoti, be kita ko, gairėmis, parengtomis remiantis duomenų, praktikos pavyzdžių ir geriausios patirties ES lygmeniu rinkiniu; pažymi, kad teisiniais tikslais dėl konkrečių techninių ir medicininių žinių teismo medicinos gydytojai yra tinkamiausi specialistai padėti dirbti kitiems specialistams (kaip antai pediatrams, ginekologams ir psichologams), nes turi reikiamą išsilavinimą ir techninių kompetencijų, kad galėtų atpažinti su smurto pasekmėmis susijusius požymius, ir, jei esama pagrindo, vykdyti ataskaitų teikimo prievoles ir palaikyti ryšius su teisminėmis institucijomis;

40.

primena Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas; pabrėžia, kad moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ir jų vaikams dėl didelės antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo ir keršto rizikos, susijusios su tokiu smurtu, neretai reikia specialios paramos ir apsaugos; todėl ragina atkreipti dėmesį į visuomenėje įsitvirtinusį kaltinamąjį požiūrį į aukas, be kita ko, tarp baudžiamosios teisingumo sistemos specialistų; ragina pripažinti ir spręsti institucinio smurto problemą, kuri apima visus valdžios institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus ir neveikimą, kuriais siekiama atidėlioti prieigą prie atitinkamų viešųjų paslaugų, trukdyti jas gauti ar užkirsti kelią jomis naudotis arba naudotis aukų teisėmis, taip pat ragina taikyti tinkamas sankcijas ir priemones, kuriomis siekiama užtikrinti aukų apsaugą ir žalos atlyginimą; pabrėžia, kad ypač svarbu rengti mokymus, procedūras ir gaires visiems specialistams, dirbantiems su aukomis, kad būtų galima padėti šiems specialistams atpažinti artimo partnerio smurto požymius net ir tais atvejais, kai nėra aiškaus aukos skundo; siūlo, kad šiose gairėse ir rekomendacijose būtų numatytos priemonės, kuriomis būtų remiamos saugios gydymo sistemos, užtikrinančios pagarbą nuo smurto (taip pat ir artimo partnerio smurto) nukentėjusioms moterims ir nesukeliančios kaltės jausmo, taip pat skleidžiami geriausi šių moterų ir jų vaikų gydymo būdai; ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti anoniminių skundų ir atsiimamų skundų klausimą užtikrinant veiksmingas ir greitas aukų apsaugos procedūras ir užtikrinant smurtaujančių partnerių atskaitomybę; ragina sukurti teisėsaugos duomenų bazes, kuriose būtų registruojama visa su pranešimais apie smurtą šeimoje, kuriuos pateikė auka ar trečioji šalis, susijusi informacija, kad būtų galima stebėti ir užkirsti kelią tolesniems smurto epizodams; ragina daugiau šviesti bendruomenę ir didinti jos informuotumą, taip pat rengti mokymus ir šviesti artimo partnerio smurto klausimais policiją ir socialines tarnybas kaimo ir atokiose vietovėse, pabrėžiant, koks svarbus švietimas vaikų informavimo ir jų rėmimo klausimais, taip pat konfliktų sprendimo programos, teigiami vaidmenų pavyzdžiai ir bendradarbiavimu grindžiami žaidimai;

Prevencija: kova su lyčių stereotipais ir šališkumu. Švietimas ir informuotumo didinimas

41.

reiškia susirūpinimą dėl lyčių stereotipų ir šališkumo, dėl kurio neadekvačiai reaguojama į smurtą dėl lyties prieš moteris, taip pat dėl kurių trūksta pasitikėjimo moterimis, visų pirma turint mintyje tariamai melagingus kaltinimus smurtu prieš vaikus arba smurtu šeimoje; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad nėra specialaus mokymo teisėjams, prokurorams ir teisės specialistams; todėl pabrėžia, kokios svarbios yra priemonės, kuriomis siekiama kovoti su lyčių stereotipais ir patriarchaliniu šališkumu vykdant švietimo ir informuotumo didinimo kampanijas; ragina valstybes nares stebėti moterų balsų menkinimo kultūrą ir kovoti su ja; smerkia nemokslinių teorijų ir sąvokų naudojimą, įtvirtinimą ir pripažinimą globos bylose, kuriomis baudžiamos motinos, kurios mėgina pranešti apie prievartos prieš vaikus ar smurto dėl lyties atvejus, neleidžiant joms įgyti globos teisių arba apribojant jų motinystės teises; pabrėžia, kad vadinamasis tėvų atstūmimo sindromas ir panašios sąvokos ir terminai, iš esmės pagrįsti lyčių stereotipais, gali pakenkti moterims, patyrusioms artimo partnerio smurtą, nes motinos kaltinamos dėl to, kad jų vaikai „atstumia“ savo tėvą, abejojama aukų motinystės įgūdžiais, neatsižvelgiama į vaiko liudijimus ir smurto riziką, su kuria susiduria tų motinų vaikai, ir tai kelia grėsmę motinos ir vaikų teisėms bei saugumui; ragina valstybes nares savo teismų praktikoje ir teisėje nepripažinti tėvų atstūmimo sindromo ir neskatinti ar net uždrausti šią sampratą naudoti teismo procesuose bei įstatymuose, ypač vykdant tyrimus, kuriais siekiama nustatyti smurto buvimą;

42.

pabrėžia, kokios svarbios informuotumo didinimo kampanijos, kurios padeda liudininkams (visų pirma kaimynams ir bendradarbiams) atpažinti artimo partnerio smurto (ypač nefizinio smurto) požymius ir teikia patarimus, kaip paremti aukas ir joms padėti; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sąmoningumo ugdymo, informavimo ir propagavimo kampanijas, skirtas kovai su šališkumu lyčių atžvilgiu ir stereotipais, taip pat su visų rūšių smurtu šeimoje ir smurtu dėl lyties, pavyzdžiui, fiziniu smurtu, seksualiniu priekabiavimu, kibernetiniu smurtu, psichologiniu smurtu ir lytiniu išnaudojimu, visų pirma, susijusias su naujai sukurtomis prevencijos priemonėmis ir lanksčiomis perspėjimo apie nepaprastąją padėtį sistemomis, taip pat skatinti teikti informaciją apie koordinavimą ir bendradarbiavimą su pripažintomis ir specializuotomis moterų organizacijomis; pabrėžia, kad vykdant informuotumo didinimo kampanijas svarbu aktyviai įtraukti visas viešąsias struktūras;

43.

pabrėžia, kad veiksmingas smurtautojų nubaudimas yra būtinas siekiant atgrasyti nuo tolesnio smurto ir sustiprinti (ypač aukų) pasitikėjimą valdžios institucijomis; tačiau pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmės trukmės savaime nepakanka siekiant užkirsti kelią smurtui ateityje ir kad būtinos specialios reabilitacijos ir perauklėjimo programos; ragina valstybes nares, kaip nustatyta Stambulo konvencijos 16 straipsnyje, imtis būtinų teisėkūros ar kitų priemonių, kad būtų sukurtos ar remiamos programos, kurių tikslas yra šeimoje smurtaujančius asmenis mokyti nesmurtinio elgesio tarpasmeniniuose santykiuose, siekiant užkirsti kelią tolesniam smurtui ir pakeisti smurtinės elgsenos modelius; pabrėžia, kad imdamosi tokių veiksmų valstybės narės turi užtikrinti, kad labiausiai būtų rūpinamasi aukų saugumu, parama joms ir jų žmogaus teisėmis, ir kad tinkamais atvejais šios programos būtų kuriamos ir įgyvendinamos glaudžiai bendradarbiaujant su specialiosios paramos aukoms tarnybomis; atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas yra itin svarbus siekiant panaikinti smurtą dėl lyties ir ypač artimo partnerio smurtą; ragina valstybes nares, laikantis 2020–2025 m. lyčių lygybės strategijos, įgyvendinti prevencijos programas, be kita ko, į formalųjį visų ugdymo lygmenų mokymosi turinį įtraukiant pagal besimokančiųjų gebėjimus pritaikytus klausimus, pvz., apie moterų ir vyrų lygybę, tarpusavio pagarbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą prieš moteris dėl lyties ir teisę į asmens neliečiamybę, taip pat amžių atitinkantį lytinį švietimą; pabrėžia, kad amžių atitinkantis visapusiškas santykių srities ir lytinis švietimas yra labai svarbus siekiant apsaugoti vaikus nuo smurto ir suteikti jiems įgūdžių, reikalingų saugiems santykiams be seksualinio smurto, smurto dėl lyties ir artimo partnerio smurto užmegzti; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti veiksmingas prevencijos priemones, remti programas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties, įskaitant Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos paprogramę „Daphne“;

44.

ragina valstybes nares skatinti imtis veiksmų siekiant panaikinti įsišaknijusias išankstines nuostatas, kuriomis vis dar grindžiamas vyrų ir moterų priežiūros pareigų skirtumas;

45.

pabrėžia, kad į strategijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią artimo partnerio smurtui, turėtų būti įtraukti veiksmai, kuriais siekiama sumažinti smurto poveikį vaikystėje, įgūdžių, būtinų siekiant sukurti saugius ir sveikus santykius, mokymai ir kovojama su socialinėmis normomis, kuriomis skatinama vyro viršenybė ir autoritarinis elgesys su moterimis, arba kitų formų seksistinis elgesys;

46.

ragina Komisiją skatinti ES masto visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas ir dalijimąsi geriausios patirties pavyzdžiais, nes jos yra būtina smurto šeimoje ir smurto dėl lyties prevencijos ir visiško smurto netoleravimo aplinkos ir saugesnės aplinkos aukoms kūrimo priemonė; pabrėžia, kad žiniasklaida atlieka strateginį vaidmenį šiuo klausimu; vis dėlto pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse moterų žudymo ir smurto dėl lyties atvejai vis dar pristatomi posakiais, kuriais smurtaujantis partneris atleidžiamas nuo atsakomybės; pabrėžia, kad žiniasklaida ir reklama neturi skleisti neapykantą moterims kurstančių ir seksistinių pranešimų, be kita ko, bandant pateisinti, įteisinti ar sumenkinti smurtą ir smurtinių partnerių atsakomybę; mano, kad smurtas šeimoje taip pat kyla iš lyčių stereotipais grindžiamo požiūrio į tėvystę; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su lyčių stereotipais ir skatinti lyčių lygybę tėvų pareigų srityje, kai tėvų našta paskirstoma teisingai, užtikrinant, kad moterims nebūtų suteiktas pavaldumo statusas; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ES lygmeniu keistis geriausia patirtimi prevencijos, apsaugos, baudžiamojo persekiojimo ir kovos su smurtu srityse, taip pat keistis geriausia patirtimi praktiškai ją įgyvendinant; ragina valstybes nares papildyti šią ES kampaniją platinant informaciją apie tai, kur aukos ir liudininkai gali pranešti apie tokio pobūdžio smurtą, be kita ko, pasibaigus kampanijai, atsižvelgiant į COVID-19 krizės ypatumus, taip pat dėmesį skiriant poveikiui vaikams; ragina Komisiją remti veiklą mokyklose ir kitose įstaigose, kuria didinamas informuotumas nusikalstamumo ir traumų klausimais ir klausimais, kur rasti pagalbą, kaip pranešti apie problemas ir kaip didinti vaikų ir su vaikais dirbančių asmenų atsparumą;

Valstybių narių bendradarbiavimas, įskaitant tarpvalstybinius atvejus

47.

pabrėžia, jog svarbu, kad teismai, valstybių narių centrinės valdžios institucijos ir policijos įstaigos keistųsi informacija, ypač nagrinėjant tarpvalstybines globos bylas; tikisi, kad dėl persvarstytų taisyklių pagal 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu (28), pripažinimo ir vykdymo bus padidintas teisminių sistemų bendradarbiavimas siekiant veiksmingai nustatyti vaikų interesus, neatsižvelgiant į jų tėvų šeiminę padėtį ar šeimos sudėtį, ir artimo partnerio smurto aukų interesus; pabrėžia, jog svarbu, kad teismo medicinos gydytojai ar bet kokie kiti susiję specialistai, gavę suaugusio nukentėjusio asmens sutikimą, praneštų nacionalinei kompetentingai institucijai informaciją, susijusią su smurtu tarp artimų partnerių, kai mano, kad šis smurtas kelia pavojų suaugusio asmens ar vaiko gyvybei ir kad aukos negali apsiginti dėl smurtautojo moralinės prievartos ir taikomų ekonominių suvaržymų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Reglamento „Briuselis IIa“ vykdymą ir veiksmingą įgyvendinimą; todėl apgailestauja dėl to, kad paskutinį kartą persvarstant šį reglamentą nebuvo išplėsta jo taikymo sritis įtraukiant registruotas partnerystes ir nesusituokusias poras; mano, kad tai lemia diskriminaciją ir kelia potencialią grėsmę aukoms ir vaikams registruotos partnerystės ir nesusituokusių porų atveju; kadangi Reglamento „Briuselis IIa“ aprėptis ir tikslai yra pagrįsti Sąjungos piliečių nediskriminavimo dėl pilietybės principu ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo viena kitos teisinėmis sistemomis principu; prašo Komisijos ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio mėn. pranešti Parlamentui apie šių reglamentų įgyvendinimą ir poveikį, be kita ko, artimo partnerio murto ir globos teisių srityje;

48.

pažymi, kad, nors visi šeimos ginčai turi didelį emocinį poveikį, tarpvalstybiniai yra dar opesni ir teisiniu požiūriu sudėtingesni; pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukšto lygio visuomenės informuotumą apie sudėtingus klausimus, pvz., tarpvalstybinius globos susitarimus ir išlaikymo prievoles, įskaitant būtinybę užtikrinti aiškumą dėl tėvų ir vaikų teisių ir pareigų kiekvienoje šalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės galėtų prisidėti prie spartesnio tokių tarpvalstybinių šeimos teisės bylų sprendimo nacionaliniuose teismuose įsteigdamos specializuotų skyrių sistemą, įskaitant skyrius, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama smurtui dėl lyties ir kuriuose dirbtų teismo medicinos darbuotojai, psichologai ir kiti atitinkami specialistai, ir bendradarbiauti su viešosiomis tarnybomis, kurios specializuojasi smurto dėl lyties srityje ir kurios atsakingos už pagalbą aukoms; ragina ypač daug dėmesio skirti vienišų tėvų namų ūkių padėčiai ir tarpvalstybiniam alimentų rinkimui, nes dabar galiojančių nuostatų, įtvirtintų visų pirma 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje ir JT konvencijoje dėl išlaikymo išieškojimo užsienyje, kuria nustatomi teisiniai įsipareigojimai dėl tarpvalstybinio alimentų rinkimo, vykdymo užtikrinimo praktiniai klausimai tebėra iššūkis; pabrėžia, kad teisinės priemonės, susijusios su tarpvalstybiniu alimentų rinkimu, turi būti įgyvendinamos didinant visuomenės informuotumą apie jų prieinamumą; todėl ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti praktines problemas, susijusias su alimentų surinkimu tarpvalstybiniais atvejais, ir padėti valstybėms narėms kurti veiksmingas priemones, kuriomis būtų užtikrinamas mokėjimo įsipareigojimų vykdymas; pabrėžia, koks svarbus šis klausimas ir jo pasekmės vienišų tėvų šeimoms, bei skurdo riziką;

49.

primygtinai ragina valstybes nares, kol izoliavimo priemonės dar taikomos ir iš karto po jų, toliau nagrinėti duomenis ir tendencijas, susijusius su visų formų smurto dėl lyties ir smurto šeimoje paplitimu ir pranešimu apie tokius atvejus, taip pat padarinius vaikams;

50.

ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kad būtų imtasi priemonių, kuriomis būtų suteikta galimybė artimo partnerio smurto aukoms pranešti apie nusikaltimą, nes daugeliu atvejų apie artimo partnerio smurtą nepranešama; atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą atlikti naują ES apklausą smurto dėl lyties klausimu, kurios rezultatai būtų pristatyti 2023 m.; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti siekiant sukurti nuolatinį mechanizmą, skirtą reguliariai teikti suderintus, tikslius, patikimus, palyginamus, aukštos kokybės ir pagal lytį suskirstytus ES masto duomenis apie artimo partnerio smurto paplitimą, priežastis ir pasekmes moterims ir vaikams, taip pat apie tokio smurto ir globos teisių valdymą, visapusiškai pasinaudojant EIGE ir Eurostato pajėgumais ir ekspertinėmis žiniomis; primena, kad nacionalinės statistikos apie smurtą dėl lyties teikimas yra veiksmas, kuris gali būti finansuojamas pagal 2021–2027 m. bendrosios rinkos programą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad duomenys būtų suskirstyti pagal amžių, seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, lyties ypatybes, rasę ir etninę priklausomybę, neįgalumo statusą, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad būtų užfiksuota moterų patirtis, nepaisant jų įvairovės; pažymi, kad tai padės geriau suprasti problemos mastą ir priežastis, visų pirma socialines ir ekonomines kategorijas, kuriose smurtas dėl lyties yra labiau paplitęs, ir kitus įtaką darančius veiksnius, taip pat įvairias šalių teisines sistemas ir politiką, kurias galima atidžiai išnagrinėti atliekant išsamius šalių palyginimus, siekiant nustatyti politikos sistemas, kurios galėtų turėti įtakos smurto atvejams; taip pat pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės rinktų statistinius duomenis apie administracinius ir teisminius procesus, susijusius su vaikų globa, apimančius artimų partnerių smurtą, ypač apie teismo sprendimų rezultatus ir jų sprendimų dėl globos ir lankymo teisių motyvus;

51.

ragina Komisiją skatinti ES masto visuomenės informavimo kampanijas, nes jos yra būtina smurto šeimoje prevencijos ir visiško smurto netoleravimo aplinkos kūrimo priemonė;

o o

52.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(2) OL L 132, 2016 5 21, p. 1.

(3) OL C 337, 2018 9 20, p. 167.

(4) OL C 232, 2021 6 16, p. 48.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0379.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0024.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0025.

(8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.

(9) OL L 181, 2013 6 29, p. 4.

(10) OL L 338, 2003 12 23, p. 1.

(11) Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis ir 3 straipsnio 3 dalis bei SESV 8, 10, 19 ir 157 straipsniai.

(12) Chartijos 21 ir 23 straipsniai.

(13) 2014 m. kovo 3 d. FRA ataskaita „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“.

(14) Stambulo konvencija.

(15) Europos Taryba, „Žmogaus teisių kanalas. Kova su seksualine prievarta prieš vaikus sporte“ (angl. Human Rights Chanel: Stop Child Sexual Abuse in Sport), žiūrėta 2021 m. liepos 21 d.

(16) Eurostatas, „Vaikai, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis“ (angl. Children at risk of poverty or social exclusion), 2020 m. spalio mėn. gauti duomenys.

(17) 2014 m. kovo 3 d. FRA ataskaita „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“.

(18) Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktoriaus dr. Hanso Henrio Kluge 2020 m. gegužės 7 d. pranešimas spaudai „COVID-19 pandemijos metu smurtas tebėra išvengiamas, o ne neišvengiamas“ (angl. During COVID-19 pandemic, violence remains preventable, not inevitable).

(19) 2014 m. kovo 3 d. FRA ataskaita „ES masto apklausa „Smurtas prieš moteris“.

(20) 2020 m. birželio 19 d. Europolo ataskaita „Naudojimasis izoliacija. Seksualinės prievartos prieš vaikus internete per COVID-19 pandemiją kaltininkai ir aukos“ (angl. Exploiting isolation: offenders and victims of online child sexual abuse during the COVID-19 pandemic).

(21) Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos aiškinamoji ataskaita.

(22) 2019 m. gegužės 31 d. EDVAW platformos pareiškimas „Artimų partnerių smurtas prieš moteris yra esminis veiksnys nustatant vaiko globą (angl. Intimate partner violence against women is an essential factor in the determination of child custody).

(23) Stambulo konvencijos 31 straipsnis.

(24) Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims bendroji rekomendacija Nr. 35 dėl smurto prieš moteris, kuria atnaujinama bendroji rekomendacija Nr. 19.

(25) 2020 m. spalio 28 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (COM(2020)0682).

(26) 2021 m. kovo 4 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiant griežtesnio vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principo taikymo nustatomi minimalieji darbo užmokesčio skaidrumo reikalavimai (COM(2021)0093).

(27) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (OL L 188, 2019 7 12, p. 79).

(28) OL L 178, 2019 7 2, p. 1.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/45

P9_TA(2021)0407

2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programa: rekomendacijos dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos – rekomendacijos dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (2021/2014(INI))

(2022/C 132/04)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 19 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programa „Tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“ (SWD(2019)0283),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (1) (Tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo direktyva),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (2) (Vairuotojo pažymėjimų direktyva),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga (3) (Bendrosios saugos reglamentas),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl Techninės apžiūros dokumentų rinkinyje pateikiamų kelių eismo saugos aspektų įgyvendinimo ataskaitos (4),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl kelių eismo saugumo siekiant pritarti 2017 m. kovo mėn. Valetos deklaracijai,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19–20 d. Stokholmo deklaraciją, paskelbtą per Trečiąją pasaulinę ministrų konferenciją dėl saugaus kelių eismo,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 7 d. Tarybos deklaraciją dėl dviračių transporto, kaip klimatui palankios transporto rūšies, kurią Liuksemburge vykusiame neoficialiame susitikime pasirašė ES Transporto ministrai,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0211/2021),

kadangi kiekvienais metais ES keliuose žūsta maždaug 22 700 žmonių, o apytiksliai 120 000 patiria sunkius sužalojimus; kadangi per pastaruosius 10 metų ES kelių eismo įvykiuose žuvo daugiau kaip 11 800 vaikų ir jaunuolių, jaunesnių kaip 17 metų; kadangi pastaraisiais metais pažanga mažinant ES mirštamumo rodiklius sustojo ir todėl tikslas nuo 2010 iki 2020 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių nebuvo pasiektas; kadangi pirmiau pateikti skaičiai rodo nepriimtiną ES piliečių mokamą žmogiškąją ir kadangi socialinę kainą ir kadangi eismo įvykių išorės sąnaudos ES prilygsta apie 2 proc. jos metinio BVP;

kadangi ES atsiranda naujų tendencijų ir kyla sunkumų automatizavimo srityje, o tai gali turėti didžiulį poveikį kelių eismo saugumui; kadangi reikia spręsti problemą, susijusią su dažnėjančiu reiškiniu, kai dėmesį blaško nešiojamieji įtaisai; kadangi netolimoje ateityje, mišriame eisme dalyvaujant ir įvairiausiomis automatizuotomis ir (arba) išmaniosiomis ypatybėmis pasižyminčioms transporto priemonėms, ir įprastoms transporto priemonėms, kils naujas pavojus, visų pirma pažeidžiamiems eismo dalyviams, kaip antai motociklininkams, dviratininkams ir pėstiesiems;

kadangi technologinė pažanga, junglumas, automatizavimas ir dalijimosi ekonomika suteikia naujų galimybių kelių eismo saugumo srityje, taip pat spūsčių, ypač miestuose, problemai spręsti; kadangi plėtojant saugos ir tvarumo priemonių sinergiją ir toliau tęsiant perėjimą prie viešojo transporto rūšių ir aktyvaus judumo būtų galima sumažinti išmetamą CO2 kiekį, pagerinti oro kokybę ir padėti kurti aktyvesnę ir sveikesnę gyvenseną;

kadangi keleivių, važiuojantys automobiliuose, kuriems pagal Europos naujų automobilių vertinimo programą (Euro NCAP) skiriamos penkios žvaigždutės, rizika patirti mirtinus sužeidimus yra 68 proc., o rimtus sužeidimus – 23 proc. mažesnė nei keleivių, važiuojančių automobiliuose, kuriems skiriamos dvi žvaigždutės;

kadangi pažeidžiamų eismo dalyvių žūčių keliuose dalis didėja, nes, pagerėjus transporto priemonių saugai ir kitoms kelių eismo saugumo priemonėms, daugiausia naudos iš to gauna automobilių vairuotojai; kadangi ES parduodamų naujų automobilių masė, galia ir didžiausias greitis didėja ir tai kelia vis didesnį pavojų kelių eismo saugumui; kadangi privaloma nedelsiant spręsti su motociklininkų, dviratininkų ir pėsčiųjų saugumu susijusią problemą;

kadangi motorinės dviratės transporto priemonės nulemia 17 proc. viso žūčių kelyje skaičiaus, nors jais nuvažiuojama vos 2 proc. visos ridos; kadangi padėtis skirtingose šalyse labai skiriasi; kadangi ES turėtų teikti pirmenybę tolesniems veiksmams, kad per ateinantį dešimtmetį šios transporto priemonės taptų saugesnės;

G.	kadangi, vieno Europos Komisijos tyrimo duomenimis, keliuose vos 8 proc. žūčių įvyksta greitkeliuose, 37 proc. miesto teritorijose ir 54 proc. kaimo keliuose; kadangi kelių eismo saugumui yra svarbios visą gyvavimo ciklą teikiamos naujos investicijos ir tinkama esamos infrastruktūros priežiūra;

H.	kadangi pranešama ne apie visas avarijų aukas, o tai iškraipo turimus statistinius duomenis; kadangi reikia sukurti veiksmingus bandymų metodus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti tikrąjį eismo įvykių aukų skaičių;

kadangi užtikrinti saugų eismo dalyvių elgesį, pvz., važiuoti reikiamu greičiu, naudoti saugos priemones, pvz., saugos diržus ir apsauginius šalmus, nevairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, vairuoti, važiuoti ir vaikščioti neblaškant dėmesio, ir priversti juos taip elgtis yra itin svarbu siekiant išvengti mirtinų kelių eismo įvykių ir sušvelninti jų padarinius;

J.	kadangi judumo ir kelių eismo saugumo srityse esama lyčių, amžiaus ir socialinės nelygybės;

kadangi, siekiant naujų ES kelių eismo saugumo tikslų, reikia aktyvesnių ir bendradarbiavimu grindžiamų pastangų, kad būtų sukurta tvirta Europos kelių eismo saugumo politika, padedant suinteresuotiesiems subjektams, mokslininkams ir novatoriams, siekiant parengti politika grindžiamus sprendimus, pagrįstus patikimais duomenimis ir poveikio analize, daugiau ir labiau tikslinių nacionalinių vykdymo užtikrinimo priemonių ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo užtikrinant sankcijų vykdymą;

L.	kadangi 40–60 proc. visų su darbu susijusių mirties atvejų yra kelių eismo įvykiai, įvykstantys dirbant arba važinėjant į darbą; kadangi vairuotojo nuovargis yra dažna problema ES keliuose;

M.	kadangi, norint įgyvendinti nacionalinius kelių eismo saugumo planus ir naująją ES kelių eismo saugumo politikos programą, reikia stabilių ir pakankamų finansinių išteklių, skiriamų tiek iš valstybių narių, tiek iš ES biudžeto;

2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programa „Tolesni žingsniai siekiant visiškai saugaus eismo vizijos“

palankiai vertina tai, kad ES 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programoje dar kartą patvirtino savo strateginį tikslą (visiškai saugaus eismo viziją) – siekti, kad iki 2050 m. žūčių ES keliuose skaičius būtų kuo arčiau nulio, o sunkių sužalojimų skaičius –nulinis, – ir vidutinio laikotarpio tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti žūčių ir sunkių sužalojimų atvejų skaičių, kaip numatyta Valetos deklaracijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad šie su kelių eismo saugumu susiję ES tikslai ir uždaviniai turėtų būti sutvirtinti koordinuojama, gerai suplanuota, sistemiška ir gerai finansuojama kelių eismo saugumo strategija ES, nacionaliniu, regiono ir vietos lygmenimis;

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad ES lygmeniu buvo priimtas saugios sistemos principas, kurio pagrindas – veiklos peržiūros planas ir laiko požiūriu suderinti žuvusiųjų skaičiaus ir sunkių sužalojimų atvejų mažinimo tikslai; palankiai vertina tai, jog bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis buvo nustatyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai (PVRR), kad būtų galima atlikti tikslingesnę ir konkretesnę valstybių narių veiklos rezultatų analizę ir nustatyti trūkumus; ragina Komisiją iki 2023 m. nustatyti orientacinius tikslus; pabrėžia šiuo metu vykdomo ES ir valstybių narių bendradarbiavimo šiuo klausimu svarbą ir primygtinai ragina visas valstybes nares visapusiškai įsipareigoti vykdyti šią veiklą ir pritarti suderintai PVRR metodologijai, pagal kurią bus galima palyginti valstybių narių duomenis; ragina parengti išsamias ES veiksmų gaires, pagal kurias būtų galima vertinti rezultatus ir konkrečioms įstaigoms pranešti apie veiksmų įgyvendinimą;

vis dėlto mano, kad pirmiau minėtus PVVR dar galima patobulinti, ir primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šiuos rodiklius išplėsti ir atnaujinti ES strateginiame plane dėl kelių eismo saugumo; mano, kad apsauginės įrangos PVRR reikėtų papildyti PVRR, pagal kuriuos būtų renkami pagal transporto rūšį ir kelio tipą suskirstyti poveikio duomenys, atsižvelgiant į visų kelių eismo dalyvių kelionės atstumą ir trukmę ir kelių rūšis, siekiant geriau suprasti įvairius rizikos koeficientus ir susijusius pavojus; ragina Komisiją toliau glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų nustatyti kelių infrastruktūros PVRR, pagal kuriuos nustatoma kelių tinklo saugumo kokybė, nepriklausoma nuo kelių eismo dalyvių elgesio ar transporto priemonių technologijos, remiantis sutarta bendrąja vertinimo metodika; apgailestauja dėl to, kad transporto priemonių PVRR neatsižvelgiama į motorinių dviračių transporto priemonių saugą; ragina Komisiją parengti L kategorijos transporto priemonių saugos rodiklius ir pabrėžia, kad į juos reikia įtraukti visus L kategorijos transporto priemonių PVRR;

pabrėžia, kad itin svarbu ES finansavimą investuoti į tvarius ir pažangius kelių eismo saugumo sprendimus ir sparčiau siekti kelių eismo saugumo rezultatų visoje ES; ragina Komisiją apsaugoti ir didinti ES investicijas į kelių eismo saugumą vykdant visas susijusias ES finansavimo programas, be kita ko, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; be to, ragina visas valstybes nares paskirti tinkamą nacionalinio biudžeto sumą, kuri kartu su ES lėšomis sudarytų sąlygas įgyvendinti šių valstybių nacionalines kelių eismo saugumo programas ir naująją 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programą; ragina valstybes nares sukurti nacionalinius kelių eismo saugumo fondus kaip mechanizmus, pagal kuriuos būtų renkamos baudos pagal jų kelių eismo taisykles, o surinktos lėšos būtų perskirstomos kelių eismo saugumui; ragina Komisiją išplėsti ES saugaus kelių eismo mainų programą, kuri sukurta kelių eismo saugumui gerinti, tačiau šiuo metu yra skirta tik šešioms valstybėms narėms, ir į ją įtraukti visas valstybes nares;

ragina valstybes nares sukurti nacionalines kelių eismo saugumo observatorijas, kurios rinktų, tvarkytų ir prižiūrėtų nacionalines kelių eismo saugumo duomenų bazes; prašo valstybių narių savo nacionalines kelių eismo saugumo strategijas suderinti su 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos tikslais ir kuo greičiau pašalinti su tuo susijusius trūkumus;

Saugi infrastruktūra

ragina valstybes nares ir Komisiją pirmenybę teikti investicijoms, teikiančioms didesnę naudą, susijusią su kelių eismo saugumu, ypatingą dėmesį skiriant zonoms, kuriose būna daugiausia eismo įvykių, įskaitant investicijas į dabartinės infrastruktūros išlaikymą, joms teikiant pirmenybę, ir investicijas į naujos infrastruktūros kūrimą, kai būtina; palankiai vertina tai, kad 2021–2027 m. Europos infrastruktūros tinklų priemonėje nustatytas saugios ir patikimos infrastruktūros ir judumo projektų, įskaitant kelių eismo saugumą, finansavimas; ragina Komisiją ir toliau skatinti ES finansavimo galimybes pasitelkiant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, regioninius ir sanglaudos fondus, programą „InvestEU“ ir Europos investicijų banko (EIB) pradėtą įgyvendinti Saugesnio transporto platformą, ypač tose valstybėse narėse, kuriose kelių eismo saugumas yra palyginti prastas; pabrėžia, kad svarbu šių priemonių tinkamumo kriterijus kelių eismo saugumo veiksmams padaryti aiškesnius; ragina Komisiją remti valstybes nares ir jas skatinti investuoti į saugesnio, tvaresnio, atsparesnio ir daugiarūšio transporto tinklą įgyvendinant jų nacionalinius ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo didinimo planus; ragina Komisiją persvarstant Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą (5) nustatyti būsimų sprendimų dėl investicijų į kelių eismo saugumą, įskaitant pagrindinio tinklo priežiūros stebėsenos plano įgyvendinimą ES lygmeniu, pagrindą;

atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvus ES kelių tinklo vertinimas bus naudinga priemonė vertinant konstrukcinį kelių saugumo lygį ir siekiant tikslingiau investuoti; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad į neseniai peržiūrėtas ES infrastruktūros saugumo taisykles (6) įtrauktas greitkelių ir pagrindinių kelių rizikos zonų kartografavimas ir saugumo kategorijų nustatymas, ir ragina valstybes nares nurodyti kuo daugiau jų teritorijoje esančių pagrindinių kelių, siekiant padidinti su kelių eismo saugumu susijusį naujosios direktyvos potencialą; ragina valstybes nares pagal direktyvą sukurti nacionalines savanoriško pranešimo sistemas, kurios būtų prieinamos internetu ir kurias galėtų naudoti visi kelių eismo dalyviai, kad būtų lengviau rinkti eismo dalyvių ir transporto priemonių perduodamus duomenis ir bet kokią kitą su saugumu susijusią informaciją, kurią pranešėjas laiko keliančia faktinį arba galimą pavojų kelių infrastruktūros saugumui, siekiant užtikrinti, kad ES piliečiai skaidriai, nedelsiant ir tiesiogiai prisidėtų prie saugumo; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl metodikos, pagal kurią būtų sistemingai vykdomi viso tinklo kelių vertinimai, kaip reikalaujama pirmiau minėto teisės akto peržiūrėtoje versijoje, įskaitant bet kokius aktyvių kelių eismo dalyvių saugumui svarbius aspektus;

ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti darbą, susijusį su ES specifikacijomis dėl kelio ženklų ir ženklinimo charakteristikų, siekiant sudaryti sąlygas didesniam transporto priemonių automatizavimui; primena, koks svarbus yra kelio ženklų ir ženklinimo vaidmuo, įskaitant jų vietą, matomumą ir šviesogrąžą, visų pirma pagalbos vairuotojui sistemų, pvz., išmaniųjų greičio palaikymo pagalbinių sistemų ir eismo juostos laikymosi sistemų, efektyvumui; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti visų kelių eismo dalyvių saugumą, svarbu naudoti infrastruktūrą, kad būtų tiesiami savaime suprantami, savaime prigyjantys ir klaidas atleidžiantys keliai, ypač pavojingose zonose ar teritorijose, kuriose yra daug pažeidžiamų eismo dalyvių;

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros kokybės reikalavimus, kad būtų sprendžiamas nepakankamo aktyvių eismo dalyvių saugumo lygio klausimas; ragina Komisiją savo naujame Europos kelių eismo augumo auditorių forume parengti išsamias bendras ES kelių eismo infrastruktūros auditorių ir inspektorių mokymo programas, įskaitant konkrečius mokymus apie pažeidžiamų kelių eismo dalyvių poreikius;

10.

pažymi, kad riboto judumo ar kitą negalią turintys kelių eismo dalyviai turi specialiųjų poreikių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti planuojant ir kuriant naują kelių infrastruktūrą; ragina valstybes nares skatinti investicijas į projektus, kuriais siekiama, kad kelių infrastruktūra būtų įtrauki ir prieinama kiekvienam;

11.

pažymi, kad pagal ES infrastruktūros saugumo taisyklių peržiūrą Komisija privalo apsvarstyti galimybę iki 2021 m. peržiūrėti Direktyvą 2004/54/EB (7) dėl tunelių būtiniausių saugos reikalavimų ir apsvarstyti galimybę priimti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tiltų būtiniausių saugos reikalavimų; ragina Komisiją toliau gerinti saugų naudojimąsi tuneliais, be kita ko, organizuojant informuotumo didinimo kampanijas ir atliekant susijusius tyrimus;

12.

ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti ekspertų grupę, kuri parengtų kelių klasifikacijos sistemos, pagal kurią greičio riba labiau atitiktų kelio konstrukcijos ypatybes ir išplanavimą, laikantis saugios sistemos principo;

13.

ragina ateityje peržiūrint TEN-T reglamentą numatyti priemonių, kuriomis būtų toliau didinamas kelių eismo saugumas miestų transporto mazguose ir priemiesčių bei kaimo vietovėse ir gerinamas eksploatavimo saugumas visą ypatingos svarbos infrastruktūros objekto, kaip antai tunelių ir tiltų, gyvavimo ciklą, taip pat atsižvelgiant į naujas pažeidžiamos infrastruktūros stebėsenos technologijas, ir nustatyti konkrečius su saugumu susijusius tikslus ir kokybės reikalavimus;

14.

ragina valstybes nares pripažinti perėjimo prie aktyvių transporto rūšių, pvz., pėsčiųjų ir dviračių transporto, ir tvarių viešojo transporto rūšių svarbą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant sumažinti pavojų keliuose, ir šiuo tikslu skirti pakankamai investicijų; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti iniciatyva „Saugesnio transporto platforma“, pagal kurią aiškiai raginama kurti geresnę infrastruktūrą, skirtą tvariam transportui, įskaitant dviratininkus ir pėsčiuosius, ir kelių eismo įvykių skaičiaus mažinimo projektams; ragina Komisiją ir EIB pradėti vykdyti informuotumo didinimo ir informavimo kampanijas, siekiant užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys būtų tinkamai informuotos apie jos sąlygas ir apsvarstytų galimybę ja naudotis;

15.

ragina užtikrinti didesnę Europos dviračių trasų tinklo „EuroVelo“ ir TEN-T sąveiką, kad dviračių transporto infrastruktūra taptų saugesnė ir geriau susieta; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad TEN-T projektuose pėsčiųjų ir dviračių takai, kai įmanoma, būtų nepertraukiami; ragina Komisiją skatinti pertvarkyti apleistas geležinkelių atkarpas ir aktyviai remti bendro dviračių ir traukinių projektus ir jų įvairiarūšį transportą; pažymi, kad naujų formų infrastruktūra, kaip antai pažangiosios „stop“ linijos, dviračių juostos, dviračių gatvės arba dviračių greitkeliai suteikia naujų galimybių saugiam aktyviam judumui; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant suderinti kelių ženklams ir signalams taikomas taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, kad būtų išvengta painiavos ir padidintas saugumas ir lengvesnis naudojimas;

16.

mano, kad Komisija turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti, kad valstybėse narėse kaip atsakas į COVID-19 pandemiją sukurta dviračių ir pėsčiųjų eismo infrastruktūra būtų išsaugota ir plečiama, siekiant skatinti saugų aktyvų keliavimą;

17.

ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su regionais ir miestais siekiant užbaigti kurti visą trūkstamą vadinamąją paskutinio kilometro infrastruktūrą ir įvairiarūšes tarpvalstybines jungtis visame TEN-T tinkle, taip užtikrinant, kad infrastruktūra ir paslaugomis būtų naudojamasi sklandžiau ir veiksmingiau ir didinant kelių eismo saugumą;

Saugios transporto priemonės

18.

palankiai vertina neseniai peržiūrėtą Bendrosios saugos reglamentą, nes pagal jį nuo 2022 m. ES bus privaloma transporto priemonėse diegti naujus pažangius saugos elementus, pvz., išmaniąją greičio palaikymo pagalbinę sistemą ir avarinės eismo juostos laikymosi sistemą, ir dėl to iki 2030 m. gali būti išgelbėta maždaug 7 300 gyvybių ir išvengta 38 900 sunkių sužalojimų; ragina Komisiją priimti plataus užmojo ir laiku įgyvendinamus antrinės teisės aktus, pagal kuriuos taip pat būtų privaloma visose naujose transporto priemonėse įdiegti aukšto lygio išmaniojo greičio palaikymo sistemas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją išnagrinėti privalomo šių sistemų įrengimo motocikluose taikymo praktikoje galimybes ir naujos kartos išmaniojo greičio palaikymo automobiliuose, furgonuose, sunkvežimiuose ir autobusuose galimybes, priimtinumą ir galimą poveikį;

19.

atsižvelgdamas į tai, primena, kad transporto priemonių technologijos srityje labai svarbios inovacijos, kurios dėl aktyvių ir pasyvių saugos elementų gali padėti palengvinti sunkias avarijas ir sumažinti avarijų tikimybę; ragina Komisiją persvarstyti būsimus keleivinių transporto priemonių standartus atsižvelgiant į naujus technologijų pokyčius ir atsižvelgti į veiksnius, kurie gali turėti įtakos kelių eismo saugumui, pvz., masę, galią, greitį ir priekinės dalies dydį;

20.

ragina Komisiją būsimoje L kategorijos transporto priemonių tipo patvirtinimo peržiūroje nustatyti, kad motocikluose būtų privaloma įdiegti stabdžių antiblokavimo sistemas; ragina Komisiją išplėsti transporto priemonių, kuriose privaloma įdiegti pagalbos iškvietos sistema „eCall“, kategorijas, ypač kalbant apie motorines dvirates transporto priemones;

21.

ragina Komisiją toliau rengti transporto priemonių tipo patvirtinimo atsparumo smūgiams reikalavimus ir įtraukti juos į būsimas teisės aktų peržiūras, į kurias taip pat turėtų būti įtraukti naujausi Euro NCAP susidūrimo bandymų kriterijai, pagal kuriuos stebimas susidūrimo poveikis kitoms transporto priemonėms ir pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, siekiant įgyvendinti minimalių standartų suderinimą ir suvienodinant keleivių saugumą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes padėti miestams sukurti greičio ribų duomenų bazes, siekiant skatinti diegti išmaniojo greičio palaikymo technologiją, kaip reikalaujama Bendrosios saugos reglamente;

23.

pabrėžia, kad eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai ir pažeidžiami kielių eismo dalyviai, pavojų ir dažnumą būtų galima smarkiai sumažinti naudojant pagalbines posūkių valdymo sistemas; pažymi, kad 2022 m. naujų tipų sunkvežimiams ir 2024 m. visuose naujuose sunkvežimiuose pagalbinės posūkių valdymo sistemos taps privalomos; ragina Komisiją sukurti Europos pagalbinių posūkių valdymo sistemų veiksmų programą, kuria būtų skatinama šios technologijos nauda ir suinteresuotieji subjektai būtų skatinami pagalbines posūkių valdymo sistemas į naujas ir esamas transporto priemones įdiegti kaip įmanoma anksčiau; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis skatinamas savanoriškas privalomų pagalbinių posūkių valdymo sistemų nustatymas; ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti pagalbinių posūkių valdymo sistemų diegimą naujose transporto priemonėse ir esamose transporto priemonėse;

24.

pabrėžia, kad manipuliavimas elektroniniais saugos elementais, kaip antai pažangiomis pagalbos vairuotojui sistemomis, bei su jais susijęs sukčiavimas kelia didelį pavojų saugumui, todėl šį klausimą reikėtų spręsti rengiant specialius programinės įrangos vientisumo kontrolės mokymus inspektoriams;

25.

ragina Komisiją parengti susidūrimo bandymų manekenų standartus, kurie labiau atitiktų aspektų, kaip antai, ir transporto priemonėse važiuojančių, ir ne transporto priemonėse būnančių kelių eismo dalyvių amžiaus, lyties, ūgio ir sudėjimo, įvairovę;

26.

ragina valstybes nares teikti mokesčių paskatas ir ragina privačius draudikus siūlyti patrauklias transporto priemonių draudimo sistemas, kai įsigyjamos ir naudojamos aukščiausius saugos standartus atitinkančios transporto priemonės; ragina Komisiją peržiūrėti automobilių ženklinimo teisės aktus, siekiant, kad prekybos vietoje ir internete būtų pateikiama daugiau informacijos apie naujų transporto priemonių saugumo įvertinimus;

27.

palankiai vertina persvarstyto Bendrosios saugos reglamentą reikalavimą, kad priminimą užsisegti saugos diržus sistemą būtų privaloma montuoti visose sėdynėse, ir ragina Komisiją parengti informavimo apie vaikų apsaugos sistemų saugos parametrus reikalavimų standartus; ragina Komisiją pradėti vykdyti tėvų ir globėjų informuotumo apie vaikų saugumą kelių transporte didinimo kampanijas, siekiant toliau didinti informuotumą apie poreikį naudoti saugos diržus, taip pat ir galinių sėdynių keleiviams, atsižvelgiant į daugelyje šiuo metu naudojamų ir dar daugelį metų naudosimų transporto priemonių, kuriose neįdiegta priminimo apie saugos diržą technologija, kylantį pavojų transporto priemonėse esančių asmenų saugumui;

28.

primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis 2021 m. balandžio 27 d. Parlamento rezoliucija dėl Techninės apžiūros dokumentų rinkinyje pateikiamų kelių eismo saugos aspektų įgyvendinimo ataskaitos, deramai atsižvelgti į naujajame Bendrosios saugos reglamente numatytą technikos pažangą, susijusią su transporto priemonių saugos elementais, ir į kitos Techninės apžiūros dokumentų rinkinio peržiūros taikymo sritį įtraukti pažangias saugos sistemas, siekiant užtikrinti, kad atliekant periodines privalomąsias technines apžiūras jos būtų patikrinamos; atsižvelgdamas į tai, ragina kompetentingas institucijas užtikrinti papildomą inspektorių, atliekančių periodinę privalomąją techninę apžiūrą, mokymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą; ragina nustatyti griežtesnius transporto priemonių savidiagnostikos reikalavimus, kad būtų neleidžiama sugesti pažangiosioms pagalbinėms vairavimo sistemoms, kad jos, nors sukurtos saugai didinti, galiausiai netaptų pavojumi;

29.

apgailestauja, kad techninės apžiūros teisės aktų rinkinio nuostatos, susijusios su krovinio pritvirtinimo patikra, nėra privalomos; ragina Komisiją atliekant būsimą teisės aktų rinkinio peržiūrą pasiūlyti sugriežtinti šias nuostatas;

30.

pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias odometro rodmenų klastojimui, ir taip užtikrinti naudotų transporto priemonių kokybę ir saugumą; todėl ragina valstybes nares naudotis odometro duomenų mainų sistema – ES platforma MOVEHUB ir jos ODOCAR moduliu, kuriuos sukūrė Komisijos Mobilumo ir transporto generalinis direktoratas (DG MOVE), įgyvendinamas Parlamento pasiūlytą Europos odometro duomenų klastojimo ribojimo sistemos bandomąjį projektą (OREL);

31.

ragina Komisiją pasiūlyti naują suderintą reguliavimo sistemą, taikomą automatizuotiems automobiliams, kad, atliekant išsamius testus, įskaitant atliekamus realiomis vairavimo sąlygomis, būtų užtikrinta, jog automatizuoti automobiliai veiks visiškai saugiai jų vairuotojų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, visų pirma turint omenyje jų sąveiką su įprastomis transporto priemonėmis ir pažeidžiamais eismo dalyviais;

32.

prašo Komisijos tuo tarpu įvertinti šiuo metu egzistuojančių pagalbinių vairavimo sistemų keliamą pavojų kelių eismo saugumui, pvz., pernelyg didelį vairuotojų pasikliovimą jomis ir dėmesio blaškymą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimą vairuotojų mobiliuosiuose ir elektroniniuose prietaisuose įdiegti „saugaus vairavimo režimą“ ir standartiškai įdiegti kitas technologines priemones kuriomis būtų mažinamas dėmesio blaškymas vairuojant;

33.

pabrėžia, kad, kaip Komisija nurodė savo ES strateginiame kelių eismo saugumo didinimo veiksmų plane, viešieji pirkimai suteikia įdomią galimybę daryti teigiamą įtaką kelių eismo saugumui; ragina Komisiją aiškiai atsižvelgti į tai, kad ekonomiškai patys naudingiausi konkursai kelių viešojo keleivinio transporto paslaugų viešųjų pirkimų srityje turėtų būti vykdomi remiantis geriausiu kainos ir kokybės santykiu, kuris taip pat turėtų apimti transporto priemonių saugumą, inovacijas, kokybę, tvarumą ir socialinius klausimus; primygtinai ragina valstybes nares ir susitariančiąsias valdžios institucijas saugumo aspektus laikyti svarbiausiais kriterijais sudarant kelių transporto paslaugų viešųjų pirkimų paslaugas;

34.

pažymi, kad dėl naujų asmeninių judumo įtaisų taip pat kyla nemažai didelį susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių ne vien su pačių įtaisų sauga, bet ir su jų saugiu naudojimu dalyvaujant eisme; apgailestauja, kad tik kelios valstybės narės nustatė su šia problema susijusius teisės aktus ir kad dėl nepakankamo suderinimo ES lygmeniu gali kilti nesusipratimų ir svečiams gali būti sudėtinga laikytis vietos lygmeniu taikomų taisyklių; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti šiems naujiems judumo įtaisams taikomą tipo patvirtinimo sistemą ir išleisti valstybėms narėms skirtas gaires dėl saugumo aspektų valdymo, įskaitant tokių įtaisų naudojimui taikomas kelių eismo taisykles; primena Komisijai ir valstybėms narėms, kad reikia įgyvendinti ES ir nacionalines informuotumo didinimo ir švietimo kampanijas dėl saugaus mikromobilumo priemonių naudojimo, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamiems kelių eismo dalyviams, pvz., vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ar riboto judumo asmenimis; ragina Komisiją ir valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kaip pagerinti saugų mikromobilumo priemonių naudojimą;

35.

ragina Komisiją atnaujinti ES kelių eismo įvykių duomenų bazės (CARE) reikalavimus ir įtraukti mikromobilumo transporto priemonių, pvz., elektrinių paspirtukų ir kitų elektrinę pavarą turinčių dviračių, susidūrimų nustatymą; ragina valstybes nares, remiantis CARE duomenų bazėje pateikta informacija, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis įgyvendinti konkrečias prevencines saugos priemones;

Saugus naudojimasis keliais

36.

pažymi, kad, remiantis Komisijos tyrimu, apskaičiuota, jog alkoholis yra susijęs su 25 proc. visų žūčių keliuose, o narkotikai – su 15 proc. žūčių keliuose (8); pažymi, kad ES rekomendacija dėl leistino alkoholio kiekio kraujyje buvo priimta 2001 m.; ragina Komisiją atnaujinti minėtas rekomendacijas ir įtraukti visiško vairavimo esant vairuotojui neblaiviam netoleravimo ribos sistemą ir nustatyti ES rekomendaciją dėl visiško neteisėtų psichoaktyviųjų medžiagų netoleravimo, taip pat standartus, taikomus reikalavimų vykdymo užtikrinimui keliuose, kiek tai susiję su vairavimu apsvaigus nuo narkotikų; pažymi, kad suderinus leistiną alkoholio kiekį kraujyje visoje ES visų kategorijų transporto priemonėse bus lengviau palyginti blaivumą keliuose vadovaujantis pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais; ragina Komisiją parengti gaires dėl vaistų, kurie gali paveikti žmonių gebėjimą vairuoti transporto priemonę, ženklinimo ir pradėti vykdyti informavimo kampanijas, siekiant padidinti medicinos tarnybų, įskaitant šeimos gydytojus, informuotumą šioje srityje; ragina Komisiją į peržiūrėtas rekomendacijas įtraukti ir gaires dėl antialkoholinio variklio užrakto įmontavimo, ypač daug dėmesio skiriant recidyvistams, labai sunkiai pirmą kartą nusižengusiems asmenims ir visiems profesionaliems vairuotojams;

37.

pažymi, kad greičio viršijimas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis maždaug 30 proc. mirtinų avarijų keliuose, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė beveik visose avarijose; ragina Komisiją, vadovaujantis visų tipų keliams taikomu saugios sistemos principu, parengti rekomendaciją taikyti saugias greičio ribas, pvz., didžiausią leistiną 30 km/h greitį gyvenamuosiuose rajonuose ir vietovėse, su galimybe nustatyti aukštesnes greičio ribas pagrindinėse transporto arterijose, kuriose būtų tinkamai užtikrinama pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga; ragina valstybes nares teikti pirmenybę investicijoms į greičio kontrolę ir kokybišką informavimą apie greičio svarbą ir greičio valdymą; ragina valstybes nares taikyti baudas, kuriomis būtų atgrasoma nuo greičio viršijimo, įskaitant baudos taškų sistemas, ir apsvarstyti galimybę tam, kad pažeidėjai recidyvistai pasitaisytų, nustatyti informuotumo apie greitį kursus;

38.

pažymi, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais (9), kasmet ES nustatoma 10 mln. rimtų kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu, važiavimu degant raudonam šviesoforo signalui ir nerezidentų vairavimu esant vairuotojui neblaiviam; pripažįsta pažangą, padarytą nuo 2015 m. rengiant tarpvalstybinio sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymo sistemą, tačiau apgailestauja dėl to, kad Tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo direktyvoje nustatyta dabartine tarpvalstybinio sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymo sistema tinkamai neužtikrinamas tyrimas siekiant užtikrinti sankcijų vykdymą arba sprendimų dėl sankcijų pripažinimą; mano, kad užtikrinus geresnį tarpvalstybinį kelių eismo taisyklių vykdymą būtų labiau laikomasi tokių taisyklių ir tai veiktų kaip atgrasomoji priemonė, taip sumažinant pavojingo elgesio atvejų skaičių ir padidinant kelių eismo saugumą; šiuo požiūriu ragina Komisiją atliekant kitą direktyvos peržiūrą spręsti pirmiau minėtas problemas, įvertinti vairuotojų teisių ir baudos taškų tarpusavio pripažinimo klausimą ir peržiūrėti direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant rinkliavos nustatymą siekiant užkirsti kelią pavojingam vairuotojų elgesiui ir išsaugoti infrastruktūros kokybę;

39.

primena, kad Vairuotojo pažymėjimų direktyva nustatytas suderintas ES pažymėjimų modelis ir minimalūs reikalavimai vairuotojo pažymėjimui gauti; pažymi, kad direktyvą reikės nuolat atnaujinti dėl visų pirma į profesionalių vairuotojų mokymo programą įtraukiamų naujų technologinių pokyčių transporto priemonėse, taip pat dėl infrastruktūrų technologijos ir transporto priemonių automatizavimo; ragina Komisiją parengti minimalius vairuotojų mokymo ir saugaus eismo švietimo standartus, laipsniškai derinant vairavimo kursų formą, turinį ir rezultatus visoje ES, ir apsvarstyti galimybę į būsimą direktyvos peržiūrą įtraukti vairuotojų švietimo tikslų matricą, apimančią tris kategorijas: žinias ir įgūdžius, riziką didinančius aspektus ir savarankišką vertinimą; ragina taip pat nustatyti pakopinę pažymėjimų išdavimo sistemą, kurią įgyvendinant pradedantieji vairuotojai būtų skatinami įgyti daugiau patirties daugiau patirties aukštesnio lygio įgūdžių, kaip antai matomo eismo, savarankiško vertinimo ir pavojaus suvokimo, srityse, kartu apribojant tam tikrą didelės rizikos veiklą, pvz., vairavimą naktį ir su keleiviais, kartu atsižvelgiant į asmenų, gyvenančių atokiose vietovėse ir turinčių ribotas galimybes naudotis viešuoju transportu, judumo poreikius; be to, ragina Komisiją dar labiau suderinti minimalius vairavimo ir važiavimo instruktorių standartus, įskaitant periodinį mokymą, pavojaus suvokimo mokymą, griežtesnius minimalius mokymus ir komunikacijos įgūdžius; su susirūpinimu pažymi, kad buvo pranešta apie neteisėtą vairuotojo pažymėjimų išdavimą keliose valstybėse narėse ir ragina Komisiją stebėti šią problemą;

40.

ragina Komisiją įvertinti galimybę nustatyti privalomus teorinius ir praktinius mokymus, siekiant gauti visų motorinių dviračių transporto priemonių kategorijų vairuotojo pažymėjimą;

41.

ragina Komisiją parengti švietimo saugaus eismo ir judumo srityse teikimo valstybėse narėse pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir parengti ES švietimo saugaus eismo ir judumo srityse rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo priemones. ragina visas valstybes nares užtikrinti kokybišką švietimą saugaus eismo srityje, kuris būtų pradedamas mokykloje ir sudarytų dalį tęstinio mokymosi visą gyvenimą;

42.

pažymi, kad COVID-19 pandemija lėmė pristatymo į namus paslaugų sektoriaus ir, visų pirma, furgonų, motorinių dviračių transporto priemonių, kaip antai mopedų ir dviračių, naudojimo plėtrą, ir paskatino naujų tipų darbo skaitmeninėse platformose ir verslo modelių atsiradimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad profesionalūs furgonų vairuotojai būtų tinkamai apmokyti, ir spręsti furgonų vairuotojų nuovargio ir greičio viršijimo problemą, visų pirma kylančią dėl to, kad labai padidėjo pristatymų į namus skaičius; be to, ragina Komisiją persvarstant tinkamumo Techninės apžiūros dokumentų rinkinį apsvarstyti galimybę sugriežtinti techninės apžiūros tvarką ir nustatyti prievolę papildomai tikrinti furgonus, kuriais naudojasi siuntinių pristatymo paslaugų teikėjai, kai tik pasiekiama tam tikra rida, ir apsvarstyti galimybę šią prievolę išplėsti ir taikyti ir kitoms šių kategorijų transporto priemonėms, naudojamoms kitais komerciniais tikslais; ragina Komisiją parengti rekomendaciją dėl pristatymo paslaugą teikiančių darbuotojų saugos, įskaitant darbdaviams ir bendrovėms taikomus reikalavimus užtikrinti, kad būtų parūpinama ir naudojama saugos įranga ir saugios transporto priemonės, taip pat teikiami mokymai apie skaitmenines priemones, kaip antai programėles ir sąveikiąsias platformas, kuriomis jiems galėtų tekti naudotis;

43.

reiškia didelį susirūpinimą dėl komercinio krovininio ir keleivinio transporto priemonių vairuotojų nuovargio, kuris yra viena iš keliuose vykstančių avarijų priežasčių; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (10) būtų tinkamai įgyvendinama atsižvelgiant į kelių eismo saugumo aspektus; ragina Komisiją nustatyti komercinio krovininio ir keleivinio transporto vairuotojų nuovargio PVRR; prašo Komisijos ir valstybių narių padidinti saugių stovėjimo aikštelių skaičių TEN-T tinkle ir užtikrinti, kad jos būtų pritaikytos vairuotojų poreikiams, ir teikti informaciją apie jų prieinamumą atnaujintoje ir vartotojui patogioje interneto svetainėje; ragina Komisiją įvertinti, ar stovėjimo metu veikiančių kabinų oro kondicionierių ar atitinkamų oro kondicionavimo sistemų diegimas sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse galėtų turėti teigiamo poveikio vairuotojų nuovargio ir kelių eismo saugumo aspektu, kadangi šios sistemos gali veikti nepriklausomai nuo pagrindinio variklio;

44.

pabrėžia, kad efektyvus ir visapusiškas atsakas po eismo įvykio apima ne tik medicininę priežiūrą ir reabilitaciją, bet ir psichinės bei socialinės paramos teikimą, aukų pripažinimą ir išsamų tyrimą siekiant nustatyti eismo įvykio priežastis ir priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje, taip pat, kai tinkama, baudžiamuosius ir civilinius procesus; ragina valstybes nares užmegzti glaudesnį jų kelių eismo saugumo institucijų ir sveikatos priežiūros sektorių bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad būtų teisingai naudojamasi gelbėjimo tarnybų koridoriais, siekiant paspartinti gelbėjimo operacijas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pakankamą finansavimą efektyviai skubios pagalbos infrastruktūrai, įskaitant medicinines oro susisiekimo paslaugas, visų pirma atokiuose, kalnų ir salų regionuose; ragina Komisiją ateityje peržiūrint Vairuotojo pažymėjimų direktyvą nustatyti, kad pirmosios pagalbos mokymas būtų privalomas; ragina valstybes nares savo nacionalinėse kelių eismo taisyklėse įtvirtinti gelbėjimo tarnybų koridorių koncepciją ir pradėti vykdyti tolesnes informuotumo didinimo kampanijas; primena, kaip svarbu veiksmingai teikti tolesnę pagalbą aukoms;

45.

ragina valstybes nares plėtoti savo pagrindinius traumatologijos tinklus ir patvirtinti tarpusavio bendradarbiavimo gaires, kad skubiosios medicinos pagalbos tarnybos galėtų greitai atvežti pacientus, taip pat ir į kitas šalis;

46.

pabrėžia, kad esant prastam tarpvalstybiniam kelių eismo taisyklių vykdymui silpninamos pastangos įgyvendinti visiškai saugaus eismo viziją; ragina valstybes nares savo kelių eismo saugumo planuose nustatyti metinius vykdymo užtikrinimo ir laikymosi tikslus ir užtikrinti, kad jiems būtų skiriamas atitinkamas finansavimas, taip pat atlikti ir skelbti metinę tolesnę įgyvendintų tikslų ir pasiektų rezultatų analizę; pabrėžia, kad tik gerai išaiškinta, gerai viešinama, nuosekli vykdymo užtikrinimo veikla ir švietimas užtikrinant vykdymą gali turėti ilgalaikį poveikį vairavimo elgsenai; pažymi, kad veiksmingumas toliau bus didinamas, jeigu baudų už nustatytus pažeidimus tvarkymas iš esmės bus automatizuotas;

47.

pažymi, kad vairavimas arba važiavimas naudojantis mobiliuoju telefonu arba kitu elektroniniu prietaisu smarkiai kenkia gebėjimui vairuoti ir sukelia 10–30 proc. eismo įvykių; ragina valstybes nares nustatyti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias baudas, įskaitant nefinansines baudas, už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, didinti informuotumą apie susijusias grėsmes ir gerinti taisyklių laikymosi užtikrinimą;

Ateičiai paruošta sistema

48.

atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant ES strategiją iki 2030 m. ir vėliau, dėl išorės veiksnių ir besiformuojančių visuomenės tendencijų kyla su kelių eismo saugumu susijusių beprecedenčių sunkumų; pažymi, kad ES turėtų praminti taką, kad išmaniosios ir automatizuotos transporto priemonės galėtų išriedėti tinkamu laiku, taip pat turėtų įvertinti galimą riziką, kylančią tokias transporto priemones derinant mišriame eisme su įprastomis transporto priemonėmis ir pažeidžiamais eismo dalyviais; ragina Komisiją visapusiškai įvertinti didesnio automatizuotų transporto priemonių skaičiaus poveikį eismui miestuose ir aplinkai; pabrėžia, kad gali prireikti atnaujinti infrastruktūrą siekiant užtikrinti, kad automatizuotos ir pusiau automatizuotos transporto priemonės galėtų veikti saugiai, ir kartu didinti tradicinių transporto priemonių saugumą, taip suteikiant naudos visiems kelių eismo dalyviams;

49.

ragina valstybes nares sukurti transporto priemonių pridavimo į metalo laužą programas, laikantis žaliųjų sąlygų, siekiant skatinti pirkti ir naudoti saugesnes, švaresnes ir efektyvesnio energijos vartojimo transporto priemones ir atnaujinti viešuosius ir privačiuosius transporto priemonių parkus; prašo Komisijos ir valstybių narių dirbti kartu su EIB ir išnagrinėti naujus finansavimo planus siekiant palengvinti investicijas į saugias ir tvarias transporto paslaugas ir saugius ir tvarius transporto priemonių parkus;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad duomenys atliks pagrindinį vaidmenį gerinant kelių eismo saugumą; primena, kad transporto priemonės kaupiami duomenys yra itin vertingi eismo valdymui, techninėms apžiūroms ir avarijų analizei; ragina Komisiją nustatyti sistemą, kuria naudojantis ir laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (11) transporto priemonės kaupiamus duomenis būtų galima gauti ne tik remonto rinkoje, bet tik eismo įvykio tyrimo ir techninių apžiūrų reikmėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia skaitmeninių duomenų, saugomų eismo įvykio duomenų savirašiuose, svarbą atliekant nuodugnias avarijų analizes siekiant pagerinti kelių eismo saugumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad eismo įvykio duomenų savirašiuose būtų registruojami ir saugomi visi duomenų elementai, reikalingi nuodugniai avarijų analizei ir kelių eismo saugumo tyrimams (įskaitant vietą, datą ir laiką);

51.

primena, kad, nors visi susiję ES, nacionalinio ir vietos lygmenų veikėjai ir valdžios institucijos yra bendrai atsakingi už kelių eismo saugumą, ES turėtų imtis tvirto vadovaujamo vaidmens, siekiant užtikrinti, kad kelių transporto srityje kelių eismo saugumui ir toliau būtų teikiama pirmenybė ir būtų padedama panaikinti valstybių narių kelių eismo saugumo skirtumus, ir užtikrinti, kad ES ir toliau būtų pasaulio lyderė šioje srityje; pabrėžia ES atsakomybę skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis šalimis, pvz., Jungtine Karalyste, siekiant įgyvendinti Stokholmo deklaraciją dėl kelių eismo saugumo; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES kelių eismo saugumo politikos tikslai būtų taikomi visoms susijusioms išorės programoms, ir sukurti veiksmingą keitimosi informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus su kaimyninėmis ES nepriklausančiomis šalimis sistemą, kad būtų pagerintas vykdymo užtikrinimas, kartu užtikrinant, kad bet kokiam keitimuisi informacija būtų taikomos griežtos apsaugos priemonės, auditas ir priežiūros sąlygos, visapusiškai laikantis taikytinų ES taisyklių;

52.

turėdamas omenyje būsimą Judumo mieste dokumentų rinkinio peržiūrą, ragina Komisiją skatinti saugos ir tvarumo priemonių sąveiką miesto teritorijose; šiuo požiūriu ragina persvarstyti transporto infrastruktūros miesto teritorijose prioritetus, įskaitant viešųjų erdvių paskirties keitimą, ir pirmenybę teikti ne individualioms motorinėms transporto priemonėms, o tvarioms, saugesnėms ir sveikesnėms transporto rūšims, tokioms kaip viešasis transportas, vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu, tuo pat metu atsižvelgiant į specialiuosius pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, kaip antai vaikų, neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų, poreikius; ragina daugiau investuoti ir bendrai ES finansavimo priemonėmis daugiau finansuoti stovėjimo ir kitas judumo sujungiamumo zonas įvažiuojant į miesto teritorijas, suteikiant galimybes lengvai naudotis įvairiomis viešojo transporto rūšimis, kadangi reikia mažinti spūstis miestuose ir išmetamą CO2 kiekį; palankiai vertina EIB ketinimą remti plataus užmojo investicijų programas, kuriomis vietos ir regiono lygmenimis valdžios institucijoms būtų padedama skatinti tvarų judumą, pvz., tvaraus judumo mieste planus ir viešojo transporto projektus; ragina Komisiją geriau integruoti ES kelių eismo saugumo tikslus ir veiksmus į tvaraus judumo mieste planų gaires stebint ir skatinant geriausią praktiką, be kita ko, nustatant ES lėšų naudojimo siekiant veiksmingai pagerinti kelių eismo saugumą miestuose rodiklį;

53.

pažymi, kad kaimo vietovės sudaro maždaug 83 proc. ES teritorijos ir jose gyvena 30,6 proc. jos gyventojų; atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse trūksta kokybiškos transporto infrastruktūros ir reguliarių kolektyvinio viešojo transporto paslaugų, o tai daro tiesioginį poveikį kelių eismo saugumui; taip pat pažymi, kad 54 proc. žūčių keliuose ES įvyksta kaimo keliuose; pabrėžia, kad į Darnaus ir išmanaus judumo strategiją reikėtų įtraukti kaimo vietovių prieinamumo, sujungiamumo ir kelių eismo saugumo gerinimą; ragina Komisiją į tai atsižvelgti būsimame komunikate dėl ilgalaikės kaimo vietovių vizijos;

54.

pabrėžia, kad reikia skatinti integruotą požiūrį, kad būtų įgyvendinti visiškai saugaus eismo vizijos tikslai ir skatinamas įvairių sektorių bendradarbiavimas, be kita ko, regionų, nacionaliniu ir ES lygmenimis bendradarbiaujant su NVO, pilietine visuomene, taip pat įmonėmis ir pramone; ragina įmones ir MVĮ, laikantis Stokholmo deklaracijos, toliau siekti kelių eismo saugumo taikant saugios sistemos principus visoje jų vertės grandinėje, įskaitant vidaus praktiką, taikomą pirkimų, gamybos ir paskirstymo procesuose, ir į savo tvarumo ataskaitas bei į savo oficialias svetaines įtraukti ataskaitas apie rezultatus saugumo srityje; taip pat ragina įmones ir MVĮ, kai taikytina, savo vairuotojams teikti specialius kelių eismo saugumo mokymus ir apsvarstyti galimybę sukurti „judumo valdytojo“, kuris koordinuotų ir optimizuotų įmonės prekių ir darbuotojų vežimo judumo poreikius visoje logistikos grandinėje, pareigas;

55.

ragina Komisiją, kuriant Europos lygmens kelių eismo saugumo kultūrą, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, pilietine visuomene ir kitais svarbiais suinteresuotaisiais subjektais; palankiai vertina per Europos judumo savaitės renginius pradėtą teikti ES kelių eismo saugumo mieste apdovanojimą ir Europos kelių saugos chartijos – didžiausios kelių eismo saugumui skirtos pilietinės visuomenės platformos – atnaujinimą; ragina Komisiją, įgyvendinant 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programą, artimiausiais metais surengti iniciatyvą „Europos kelių eismo saugumo metai“; taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad 2022-ieji metai yra Europos žalesnių miestų metai, ragina įsteigti, finansuoti ir prižiūrėti „Saugesnio miesto ženklą“, kuris būrų pagrįstas aukščiausiais kelių eismo saugumo visiems eismo dalyviams standartais ir labiau tinkamomis gyventi viešosiomis erdvėmis, įskaitant geresnę oro kokybę ir mažesnį išmetamą CO2 kiekį;

56.

atkreipia dėmesį į pasaulinę eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų atminimo dieną, kuri kasmet minima trečiąjį lapkričio sekmadienį daugybei milijonų pasaulio keliuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų atminti, padėkoti pagalbos tarnyboms už jų darbą ir pagalvoti apie šią didžiulę kasdien tebevykstančių nelaimių naštą ir kainą šeimoms, bendruomenėms ir šalims; oficialiai pripažįsta šią dieną ir ragina Europos Vadovų Tarybą ir Komisiją tą patį padaryti surengiant metinį renginį, kurį remtų visos trys institucijos;

57.

laikosi nuomonės, kad, siekiant pagal visa apimančią išsamią darnaus ir išmanaus judumo strategiją tinkamai įgyvendinti tolesnius ES kelių eismo saugumo politikos etapus, reikia tam tikrų naujų kelių eismo saugumo srities pajėgumų, visų pirma susijusių su koordinavimu, stebėjimu, vertinimo funkcijomis ir technine parama visai strategijai; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos kelių transporto agentūrą, kuri remtų tvarų, saugų ir pažangų kelių transportą, arba, jei tai neįmanoma, patikėti šią užduotį esamai agentūrai;

o o

58.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 68, 2015 3 13, p. 9.

(2) OL L 403, 2006 12 30, p. 18.

(3) OL L 325, 2019 12 16, p. 1.

(4) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0122.

(5) OL L 348, 2013 12 20, p. 1.

(6) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1936, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL L 305, 2019 11 26, p. 1).

(7) OL L 167, 2004 4 30, p. 39.

(8) 2014 m. vasario 18 d. Komisijos tyrimas dėl vairavimo esant vairuotojui neblaiviam prevencijos, taikant antialkoholinius variklio užraktus (angl. Study on the prevention of drink-driving by the use of alcohol interlock devices).

(9) 2019 m. kovo 15 d. Komisijos atliktas įžanginis poveikio vertinimas dėl Tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo direktyvos peržiūros (angl. Inception Impact Assessment on the revision of the Cross-Border Enforcement Directive).

(10) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(11) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/56

P9_TA(2021)0408

Žuvų išteklių atkūrimas Viduržemio jūroje

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija Žuvų išteklių atkūrimas Viduržemio jūroje. Vertinimas ir tolesni veiksmai (2019/2178(INI))

(2022/C 132/05)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (1),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380) išdėstytą 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją, ypač į jos 2.2.6 punktą „Geros jūrų ekosistemų aplinkos būklės atkūrimas“ ir įsipareigojimą šiuo tikslu, be kita ko, taikyti finansines paskatas, numatytas būsimose žuvininkystės ir jūrų politikos finansavimo priemonėse, skirtose saugomoms jūrų teritorijoms (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir tarptautiniais arba regioniniais susitarimais įsteigtas teritorijas),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Komisijos komunikatą „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2021 m. orientyrai“ (COM(2020)0248),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „2021 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2020)0575),

—	atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (2),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (3),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (4),

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (5),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (6) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/159, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos („Europêche“) sudarytas Susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo (7),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (8),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone (9),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas (10),

—	atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/982, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos GFCM (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (11),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/560, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 508/2014 ir (ES) Nr. 1379/2013, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis švelninti COVID-19 protrūkio poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriuje (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 25 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (Direktyva 2008/56/EB) įgyvendinimo (COM(2020)0259),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 9 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta partnerystė su pietinėmis kaimyninėmis šalimis. Nauja Viduržemio jūros regiono darbotvarkė“ (JOIN(2021)0002),

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 38 ir 39 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į ES Europos kaimynystės politiką (EKP),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

—	atsižvelgdamas į GFCM vidutinės trukmės laikotarpio strategiją (2017–2020 m.), kuria siekiama užtikrinti tausią žvejybą Viduržemio ir Juodojoje jūrose,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. GFCM ataskaitą dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą 14-ąjį tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) 2020 m. ataskaitą dėl bendros žuvininkystės politikos rezultatų stebėjimo (STECF-Adhoc-20-01),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. Komisijos retrospektyvinio Viduržemio jūros reglamento vertinimo tyrimą,

—	atsižvelgdamas į Europos aplinkos agentūros ataskaitą Nr. 17/2019 Marine messages II – Navigating the course towards clean, healthy and productive seas through implementation of an ecosystem-based approach,

—	atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją (Barselonos konvenciją) ir susijusius ES protokolus bei sprendimus,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 30 d. Valetoje (Malta) priimtą Viduržemio jūros regiono pakrantės valstybių ministrų deklaraciją „MedFish4Ever“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 7 d. Sofijos ministrų deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 26 d. ministrų deklaraciją, kuria siekiama įgyvendinti Regioninį mažos apimties ir tausios žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2019 m. specialiąją atskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—	atsižvelgdamas į UNCLOS II dalies 2 skyrių „Teritorinės jūros ribos“,

—	atsižvelgdamas į Viduržemio jūros regiono nepriklausomo ekspertų klimato kaitos ir aplinkos kaitos klausimais tinklo (MedECC) pirmąją Viduržemio jūros regiono vertinimo ataskaitą (MAR1),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir GFCM ataskaitą „Žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose būklė 2020 m.“,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą dėl jūrų vandens temperatūros kilimo padarinių žuvų ištekliams ir žuvininkystei (2019/2163(INI)),

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto nuomonę Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui dėl sąžiningos, sveikos ir aplinkai palankios maisto sistemos pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (2020/2260(INI)) PECH_AD(2021)662054,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 ir Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, kiek tai susiję su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis švelninti COVID-19 protrūkio poveikį žvejybos ir akvakultūros sektoriuje (COM(2020)0142 – C9-0093/2020 – 2020/0059(COD)) (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją „Daugiau žuvų jūrose? Daugiau nei didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinančios išteklių atsikūrimo skatinimo priemonės, įskaitant žuvų išteklių atkūrimo rajonus ir saugomas jūrų teritorijas“ (14),

—	atsižvelgdamas į dabartinį ir ilgalaikį neigiamą socialinį ir ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį sektoriui, įskaitant mažmenininkus ir smulkiąją prekybą šviežiais maisto produktais,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A9-0225/2021),

kadangi Viduržemio jūra yra viena iš teritorijų, pasižyminčių didžiausia biologine įvairove pasaulyje, be to, ji yra baseinas, kuriame gyvena pakrantės bendruomenės, kurios daugiausia priklauso nuo žvejybos, ypač nuo mažos apimties žvejybos; kadangi dabartinė nerimą kelianti aplinkos būklė, iš dalies dėl peržvejojimo, kelia rimtą pavojų ne tik biologinei įvairovei, bet ir sektoriaus, kurio pelningumo praradimas gali turėti itin neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių žvejų bendruomenėms, pramonei ir su ja susijusiems sektoriams, išlikimui;

B.	kadangi žuvų ištekliai neturi neriboto reprodukcinio pajėgumo ir kadangi žuvų paklausa ir vartojimas nuolat auga;

kadangi Viduržemio jūra – ypač vakarinė Viduržemio jūros dalis, kurioje įgyvendinamos naujos priemonės, nors dar per anksti jas visapusiškai įvertinti, nes reikia daugiau iniciatyvų, – ir Juodoji jūra iš esmės nepasikeitė nuo 2003 m., kai buvo pradėti rinkti duomenys, nors nuo 2012 m. biomasė galbūt šiek tiek padidėjo;

kadangi, remiantis 2020 m. ataskaita dėl žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūrose padėties, peržvejojamų išteklių dalis Viduržemio jūroje sumažėjo nuo 88 proc. 2014 m. iki 75 proc. 2018 m. ir tai aiškiai rodo, kad dar reikia daug nuveikti, tačiau taip pat matoma, kad rezultatai palaipsniui gerėja dėl regiono žvejų įsipareigojimų regione; kadangi daugelio išteklių padėtis tebėra kritinė, nes, ŽMTEK duomenimis, daugiau kaip 80 proc. moksliškai įvertintų išteklių naudojami viršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) lygį;

E.	kadangi 2019 m. buvo priimtas Reglamentas, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, ir kadangi reikia palaukti norint pamatyti, koks bus juo priimtų priemonių poveikis;

F.	kadangi atsižvelgdamas į didelį žvejybos veiklos apribojimų socialinį ir ekonominį poveikį, kuris kenkia tūkstančių įmonių pelningumui tiek, kad kelia pavojų net jų išlikimui, o tai gali turėti pražūtingą poveikį užimtumui ir socialinei sanglaudai pakrančių zonose;

G.	kadangi išteklių išeikvojimas ir jūrų biologinės įvairovės nykimas kelia grėsmę pakrantės bendruomenių apsirūpinimo maistu saugumui, darbo vietoms ir pajamoms visoje smulkiosios žvejybos vertės grandinėje;

H.	kadangi nevienodas žvejybos veiklos apribojimų laikymosi lygis trukdo įgyvendinti nustatytus tikslus ir dėl to tie, kurie jų laikosi, atsiduria akivaizdžiai nepalankioje padėtyje;

I.	kadangi Europos žvejybos ir akvakultūros fondas turėtų būti naudojamas tiek neigiamam socialiniam ir ekonominiam poveikiui sušvelninti, tiek sektoriaus įvairinimui;

kadangi didžiąją dalį Viduržemio jūros žvejybos laivyno sudaro mažos apimties žvejybos laivai – jie sudaro apie 84 proc. žvejybos laivyno ir 60 proc. darbo vietų Viduržemio jūros baseine – ir kadangi laivų skaičiaus tendencijos išliko palyginti stabilios, net jei kai kurie laivynai gerokai sumažėjo, nors ir skirtingu mastu ES ir ne Europos valstybėse, ir tai padarė didelį poveikį vietos ekonomikai;

K.	kadangi daugelyje pakrančių ir salų teritorijų mažos apimties žvejyba yra tradicinė žvejybos forma, ji yra gyvenimo būdo dalis ir svarbus pragyvenimo šaltinis, todėl reikia konkrečių priemonių ir paramos, kad ji galėtų augti ir vystytis;

L.	kadangi siekiant užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir išlaikyti svarbius nuo žvejybos priklausomus ekonomikos sektorius reikia pasiekti didelį žuvų išteklių lygį;

M.	kadangi Viduržemio jūros žuvų ištekliams ir jūrų biologinei įvairovei neigiamą poveikį daro ne tik žvejyba, bet ir žmogaus sukeltos problemos, pvz., tarša plastiku, kuro dispersija, buveinių nykimas, jūrų laivyba ir klimato kaita bei invazinių svetimų rūšių plitimas;

N.	kadangi statistiniai duomenys rodo, kad nuolat didėja žuvų produktų vartojimas ir santykinai didėja importas;

O.	kadangi yra galimybių tobulinti Europos produktų ženklinimą siekiant padidinti Viduržemio jūros žvejybos vertę ir pagerinti atsekamumą, sykiu kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba;

P.	kadangi nuolat mažėja gamyba ir reikia imtis priemonių, kad būtų atkurtas išteklių tvarumas;

Q.	kadangi žvejyba ir akvakultūra yra vieni iš labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių sektorių, nes paklausa staiga sumažėjo;

R.	kadangi Komisija pasiūlė įvairių laikinų tikslinių priemonių, kuriomis siekiama spręsti iš jūros gėrybių gyvenančiai bendruomenei dėl COVID-19 kylančias problemas;

S.	kadangi politinis nestabilumas ir neramumai Libijoje kelia realią grėsmę pietų Viduržemio jūroje veiklą vykdantiems ES žvejams ir kelia pavojų jų asmens laisvei ir žvejybos operacijų saugumui;

T.	kadangi reikalaujama, kad ES žvejai laikytųsi žuvų išteklių išsaugojimo taisyklių, tačiau kitų Viduržemio jūros regiono šalių žvejai neprivalo laikytis tų pačių taisyklių, todėl kenkiama pastangoms atkurti išteklius ir tuo pačiu metu nesąžiningai konkuruojama su ES žvejybos sektoriumi;

U.	kadangi Viduržemio jūroje atšilimas vyksta 20 proc. greičiau nei likusioje pasaulio dalyje; kadangi, MedECC duomenimis, dėl klimato kaitos iki 2050 m. vietos mastu gali išnykti iki 50 proc. verslinių rūšių žuvų ir jūrų bestuburių;

Teisėkūros aspektų tobulinimas

ragina Komisiją, pasikonsultavus su Viduržemio jūros patariamąja taryba (MEDAC), nustatyti žuvų išteklių atkūrimo proceso kliūtis, be kita ko, atlikti 2017–2020 m. GFCM strategijos įgyvendinimo analizę, siekiant įtraukti jos išvadas į 2021–2030 m. strategiją ir užtikrinti, kad būtų imtasi praktinių žuvų išteklių atkūrimo veiksmų, be kita ko, jei reikia ir tinkama, apsvarstyti galimybę imtis ir teisėkūros, ir ne teisėkūros veiksmų;

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje, užtikrinti ne mažiau kaip 30 proc. ES jūrų teritorijos apsaugą, be kita ko, nustatant žuvų išteklių atkūrimo rajonus, kaip numatyta BŽP;

mano, kad reikia užtikrinti veiksmingą esamų saugomų jūrų teritorijų konsolidavimą ir plėtrą ir žvejų dalyvavimą rengimo ir valdymo etape;

pabrėžia, kad į būsimą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą; ragina GFCM remtis sėkmingo Jabukos / Pomo įdubos žuvų išteklių atkūrimo rajono pavyzdžiu;

ragina Komisiją steigiant veiksmingai valdomas ir susietas jūrų teritorijas užtikrinti vienodas sąlygas visiems ekonomikos sektoriams;

primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į Viduržemio jūros valstybių poreikius ir teikti šioms valstybėms mokslinę ir techninę paramą, kad jos galėtų pasinaudoti regioninėmis ir tarptautinėmis finansavimo priemonėmis ir plėtoti darnaus vystymosi projektus;

ragina Komisiją įvertinti, ar reikalingi nauji išteklių valdymo planai siekiant įgyvendinti BŽP nustatytus socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio tvarumo principus;

primena BŽP tikslą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį užtikrinantį visų išteklių naudojimo lygį;

susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra labai daug išteklių, kurių būklė nežinoma; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų pagerintas duomenų rinkimas, siekiant patobulinti reikalingų valdymo priemonių rengimo tvarką;

10.

primena Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę;

11.

ragina Komisiją, nagrinėjant galimybę ilguoju laikotarpiu kai kurioms rūšims, įskaitant jūrų lydekas, pradėti taikyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK), remtis sėkmingu paprastųjų tunų pavyzdžiu ir 2024 m. vykstant daugiamečio plano vertinimui pateikti atitinkamą pasiūlymą;

12.

primena, kad saugomų jūrų teritorijų ir kitų saugomų teritorijų sėkmę lemia tai, ar joms pritaria žvejai, pakrantės bendruomenės ir kiti suinteresuotieji subjektai; ragina Komisiją apsvarstyti poreikį sudaryti palankesnes sąlygas aktyviam žvejybos sektoriaus, įskaitant jo smulkiosios žvejybos komponentą, vietos bendruomenių ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui steigiant, valdant ir stebint saugomas jūrų teritorijas;

13.

ragina ES ir jos valstybes nares imtis veiksmų siekiant, kad Viduržemio jūroje neliktų tik popieriuje egzistuojančių saugomų teritorijų, ir, kaip nuoseklaus veiksmingai valdomų ir susietų teritorijų tinklo dalį, įsteigti saugomas jūrų teritorijas, apimančias ir atviros jūros ir giliavandenes teritorijas; primena reikalavimą nutraukti žvejybą dugną liečiančiu žvejybos įrankiu didesniame nei 400 m gylyje teritorijose, kuriose, kaip žinoma, yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba tikėtina, kad jų gali būti;

14.

ragina ES ir jos valstybes nares išplėsti žuvų išteklių atkūrimo rajonų tinklą pagal BŽP ir GFCM rekomendacijas, ypač tais atvejais, kai yra aiškių įrodymų, kad esama didelės žuvų, nesiekiančių mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, koncentracijos ar nerštaviečių; pabrėžia, kad į būsimą BŽP veikimo ataskaitą reikia įtraukti tokių rajonų nustatymo ir sėkmingo veikimo vertinimą; ragina GFCM remtis sėkmingo Jabukos / Pomo įdubos žuvų išteklių atkūrimo rajono pavyzdžiu;

15.

ragina GFCM pasiūlyti naują bendrą plataus užmojo ir holistinę 2021–2025 m. žvejybos ir akvakultūros Viduržemio ir Juodojoje jūrose strategiją, kuri, laikantis MSY principo, turi apimti veiksmingas ir tvarias regioninio ir nacionalinio lygmens valdymo priemones; ragina GFCM spręsti problemas, tokias kaip visuotinis atšilimas ir NNN bei mėgėjų žvejyba, ir nustatyti naujus žuvų išteklių atkūrimo rajonus;

16.

apgailestauja, kad trūksta mokslinių duomenų apie mėgėjų žvejybą; ragina ES valstybes nares ir GFCM visapusiškai įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį ir indėlį valdant žuvininkystės išteklius ir įtraukti juos į savo valdymo planus;

17.

pabrėžia stebėsenos ir kontrolės bei veiksmingo regioninio bendradarbiavimo jūrų biologinių išteklių valdymo srityje svarbą;

18.

ragina Komisiją propaguoti Europos žaliojo kurso tikslus GFCM lygmeniu ir remti tvarų vandenynų ir žuvų išteklių valdymą skiriant tinkamą finansavimą;

19.

ragina Komisiją užtikrinti, kad prieš kiekvieną pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama padidinti žuvų išteklius ir dėl to ribojama žvejybos veikla, būtų atliktas plataus masto poveikio vertinimas, siekiant kiekybiškai įvertinti jo galimą socialinį ir ekonominį poveikį pakrantės bendruomenėms ir ES žvejybos įmonių našumui ir konkurencingumui bei gamybos grandinei, ir kad jis būtų paremtas patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis, kuriais būtų dalijamasi su suinteresuotaisiais subjektais, susijusiais su žvejybos sektoriumi;

20.

be to, atsižvelgdamas į Europos žaliojo kurso ir Biologinės įvairovės strategijos bei strategijos „Nuo ūkio iki stalo“, kuriomis jis grindžiamas, plėtojimą ir didelį poveikį, kurį jis turės žvejybos veiklai apskritai ir konkrečiai Viduržemio jūros regione, ragina atlikti išankstinį šių priemonių ir jų įgyvendinimo žvejybos ir akvakultūros sektoriams vertinimą, atsižvelgiant į ypatingą Viduržemio jūros, kaip jūros, bendros su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kuriose taikomos skirtingos taisyklės, statusą;

21.

pabrėžia, kad nėra tiksliai kiekybiškai įvertinti bet kokio galimo poveikio, pvz., taršos, visuotinio atšilimo, svetimų rūšių, angliavandenilių eksploatavimo, dugno gilinimo ir jūrų transporto, padariniai žuvų ištekliams; pabrėžia, kad šis informacijos trūkumas neleidžia priimti pakankamai tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant užtikrinti žuvų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų būtų nagrinėjami drauge su žvejų asociacijomis, įskaitant gildijas (cofradías), taikant bendro valdymo modelį;

23.

pabrėžia, kad bet kokios būsimos teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama skatinti Viduržemio jūros žuvų išteklių, darančių poveikį Europos žuvininkystės sektoriaus žvejybos veiklai, atkūrimą, turėtų būti įgyvendinamos palaipsniui ir proporcingai sektoriaus gebėjimui veikti; be to, pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad jokiu būsimu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto neužkrautų pernelyg didelės biurokratinės ir finansinės naštos Europos žvejybos sektoriui, ypač mažos apimties žvejybos sektoriui;

24.

pabrėžia, kad teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti išteklius Viduržemio jūroje, neturėtų apsiriboti vien tik žvejybos veiklą ribojančiomis priemonėmis, pagal jas taip pat turėtų būti laikomasi holistinio požiūrio į šią problemą ir bendrai šalinamos visos išteklių išeikvojimo grėsmės;

25.

pabrėžia, kad teisės aktus reikia priimti remiantis ekosisteminiu metodu, kurį galima taikyti siekiant nustatyti ir išnagrinėti visas sąveikas, darančias poveikį žuvų ištekliams, atsižvelgiant ne tik į žvejybos veiklą, bet ir į kitus veiksnius, turinčius įtakos pusiausvyrai ir naujų invazinių rūšių buvimui;

26.

atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį, kurį turėtų Viduržemio jūroje veiklą vykdančių labai senų žvejybos laivynų – tiek laivų, tiek variklių – atnaujinimas, nes būtų sumažintas jų poveikis aplinkai, skatinamas kuro naudojimo efektyvumas ir laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas ir gerinamos saugos ir darbo sąlygos laivuose; primena, kad susitarimas dėl Europos jūrų reikalų ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) sudaro palankesnes sąlygas gauti paramą šioje srityje;

27.

ragina Komisiją užtikrinti viso žuvininkystės sektoriaus ir jo gamybos grandinės konkurencingumą ir darnų vystymąsi didinant žvejybos produktų vertę ir gerinant ženklinimą bei atsekamumą ir ypatingą dėmesį skiriant priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad importuojami produktai atitiktų Europos standartus;

28.

ragina Tarybą ir Komisiją teigiamai įvertinti Parlamento poziciją, kurios jis laikosi toliau vykstant Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (15) (NNN žvejybos reglamento) peržiūrai, visų pirma dėl Parlamento pasiūlymo pradėti taikyti apsaugos priemones, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų, kurioms esant lengvatiniai muitų tarifai žuvininkystės ir akvakultūros produktams būtų laikinai netaikomi ES nepriklausančioms valstybėms, kurios tinkamai nebendradarbiauja kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

29.

prašo Komisijos ir valstybių narių pagerinti visų jūros gėrybių produktų ženklinimą ir atsekamumą, kad vartotojams būtų teikiama aiškesnė informacija apie produkto kilmę ir rūšį ir informacija apie kitus aspektus, pvz., gamybos metodus ir žvejybai bei perdirbimui taikomus standartus, be kita ko, susijusius su importu iš ES nepriklausančių valstybių;

30.

ragina už žuvininkystę ir jūrų reikalus atsakingą Komisijos narį, įtraukiant Viduržemio jūros regiono ES nepriklausančias valstybes, įsteigti patariamąjį organą siekiant sumažinti nesąžiningą konkurenciją ir užtikrinti vienodas sąlygas sektoriuje dirbantiems Europos žvejams ir moterims;

31.

ragina valstybes nares kovoti su NNN žvejyba didinant žvejybos operacijų ir stebėsenos bei kontrolės pastangų skaidrumą;

32.

ragina valstybes nares stiprinti žuvininkystės kontrolės pajėgumus ir palengvinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika ir tikslais taktiniu lygmeniu trumpuoju laikotarpiu, padedant Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA);

33.

primygtinai ragina Viduržemio jūros regiono valstybes nares nedelsiant nustatyti daugiau GFCM ribojamos žvejybos rajonų, kad būtų apsaugotos pereikvotos jūrų ekosistemos, atsižvelgiant į Jabukos / Pomo įdubos ribojamos žvejybos rajoną kaip į geriausios praktikos pavyzdį;

34.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įtraukti žuvininkystę į ES kaimynystės politiką kaip regioninio bendradarbiavimo skatinimo priemonę;

35.

primygtinai reikalauja, kad tinkamo ir privalomo BŽP įgyvendinimo tikslas būtų pasiekti tinkamą aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo pusiausvyrą;

36.

ragina Komisiją atlikti su vietos bendruomenėmis ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriumi susijusių aplinkos ir socialinių bei ekonominių duomenų analizę, siekiant įvertinti COVID-19 krizės poveikį pramonei ir žuvų ištekliams ir atsižvelgti į šį vertinimą ateityje priimant sprendimus;

37.

ragina Komisiją pasinaudoti šia analize rengiant politiką, sudarant palankesnes sąlygas bendradarbiavimui mokslinių tyrimų srityje ir bendradarbiaujant su visais subjektais visame Viduržemio jūros regione, įskaitant ES ir ES nepriklausančias pakrantės valstybes, siekiant įvertinti galimus laivynų, žvejojančių tuos pačius jūrų biologinius išteklius, esančius jautriose tarptautinių vandenų zonose, ginčus ir jų išvengti;

38.

ragina Komisiją išnagrinėti socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, taip pat poveikį žuvų ištekliams mėgėjų žvejybos sektoriuje, siekiant įtraukti šią analizę į visas priemones, kurios gali būti priimtos;

39.

primygtinai ragina valstybes nares tinkamai naudoti EJRŽAF išteklius siekiant suteikti kompensacijas mažos apimties žvejybos sektoriui, kuris dėl išsaugojimo priemonių turi laikinai sustabdyti savo veiklą, laikantis EJRŽAF taisyklių ir nuostatų;

40.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti bendro valdymo ir ekosisteminio, prisitaikomojo bei atsargumo principu grindžiamo valdymo teikiamas galimybes siekiant svarbiausio tikslo – užtikrinti darnų žuvininkystės išteklių valdymą vykdant žvejybos pastangų stebėseną ir užtikrinant žvejybos veiklos Viduržemio jūroje selektyvumą;

Žuvų išteklių atkūrimui kitos ekonominės veiklos daromo poveikio ir kylančių sunkumų šalinimas

41.

palankiai vertina GFCM lygmeniu nuo 2017 m. atliktą darbą siekiant parengti ir patvirtinti strategijas, kurių tikslas – įveikti galimą klimato kaitos poveikį žuvininkystei;

42.

ragina valstybes nares priimti taisykles, pagal kurias dideliems privatiems laivams būtų draudžiama statyti inkarus ir švartuotis 300 metrų atstumu nuo pakrantės ir saugomose buveinėse, ant šios 300 metrų ribos ir reiduose, atsižvelgiant į didelį laivų poveikį pažeidžiamoms ekosistemoms, tokioms kaip Posidonia oceanica pievos;

43.

ragina Komisiją paskelbti tyrimą dėl įvairios žmogaus veiklos ir sausumos bei jūrų taršos šaltinių poveikio žuvų ištekliams ir jūrų ekosistemoms;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta išteklių, ypač žmogiškųjų išteklių, Viduržemio jūros moksliniams tyrimams ir išteklių vertinimui atlikti;

45.

ragina valstybes nares finansuoti naujų mokslo srities specialistų mokymą;

Duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų stiprinimas

46.

pabrėžia, kad reikia skatinti mažos apimties priekrantės žvejybą ir nedidelį poveikį darančius žvejybos būdus Viduržemio jūroje, be kita ko, nustatant, kad valstybės narės privalo šiai žvejybai skirti didesnę dalį tų dviejų žvejybos tipų, kuriems nustatyti BLSK, žvejybos galimybių, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnyje;

Veiklos vykdytojų vaidmens priimant sprendimus ir renkant duomenis didinimas

47.

ragina Komisiją atlikti Viduržemio jūros žuvų išteklių mažėjimo socialinio poveikio ir poveikio užimtumui ekonominę analizę, siekiant nustatyti tinkamas paramos priemones, kad būtų užtikrintas sąžiningas ir teisingas perėjimas prie mažo poveikio žvejybos;

48.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ir analizuojant duomenis, ir taikant priemones, kurių gali būti imtasi remiantis tokia analize, būtų galima pasinaudoti EJRŽAF lėšomis, siekiant remti sektoriaus tvarumą ir inovacijas bei įvairinimą;

49.

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas ir mokslo įstaigas bei vietos veiklos vykdytojus aktyviau dalyvauti renkant duomenis apie selektyviąją žvejybą, glaudžiai bendradarbiaujant su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu (ŽMTEK);

50.

ragina keistis gerosios praktikos pavyzdžiais ir inovacijomis, susijusiais su didesnio selektyvumo žvejybos įrankių ir jūrą teršiančių šiukšlių surinkimo metodų kūrimu, pripažįstant žvejų, kaip jūrų sergėtojų, vaidmenį, siekiant prisidėti prie geresnės būklės ir švaresnės jūros aplinkos kūrimo;

51.

pabrėžia, kad tai, ar bus visiškai pasiektas bet kuris su išteklių atkūrimu Viduržemio jūroje susijęs tikslas ir tinkamai įgyvendintos Europos teisės aktų leidėjų priimtos taisyklės, priklauso nuo veiksmingo žvejybos sektoriaus dalyvavimo;

52.

ragina Komisiją gerinti ir stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą su patariamosiomis tarybomis, žvejais ir pakrantės bendruomenės sektoriaus specialistais, deramai atsižvelgiant į jų nuomonę ir pripažįstant žvejų, sektoriuje dirbančių moterų ir atitinkamų profesinių organizacijų bei pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį nustatant taikytinas taisykles ir sprendimų priėmimo procesus;

53.

primygtinai ragina valstybes nares leisti vietos lygmeniu nustatyti bendro žuvininkystės valdymo modelius, grindžiamus atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, konsultacijomis ir bendru sprendimų priėmimu; pažymi, kad tokiems valdymo planams reikalinga išsami laimikio stebėsena, kad būtų užtikrintas tausus išteklių naudojimas ir teisinga socialinių ir ekonominių sąlygų pusiausvyra žuvininkystės sektoriuje, siekiant kompensuoti laivyno segmentų skirtumus;

54.

pabrėžia, kad bendro valdymo modeliai grindžiami ekosisteminių paslaugų išlaikymu ir naudojamų ekosistemų išsaugojimu jas apsaugant, tai reiškia, kad žuvininkystei taikomas ekosisteminis metodas ir prisitaikomasis valdymas, sukuriant nuolatinę informacijos, analizės ir veiksmų sistemą, kuri galėtų nuolat mokytis, nuolat teikti grįžtamąją informaciją ir leistų lanksčiai priimti sprendimus;

55.

palankiai vertina 2018 m. veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti tvarią mažos apimties žvejybos ir jūros aplinkos ateitį regione ir įsteigti platformą Friends of Small-Scale Fisheries;

56.

pabrėžia, kad apsaugos tikslai turėtų būti grindžiami patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis;

Teisinės valstybės užtikrinimas

57.

smerkia nuolatinius jūrų teisės pažeidimus Viduržemio jūroje, įskaitant žmonių grobimą, laivų rekvizavimą, neteisėtą įkalinimą, bauginimą, apieškojimą, priekabiavimą, išpuolius ir nesąžiningus teismo procesus prieš Sąjungos žvejus dėl jų darbo, akivaizdžiai pažeidžiant tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;

58.

ragina Komisiją išnagrinėti padėtį Viduržemio jūros regione ir apsvarstyti galimybę sukurti tam tikros formos veikimo tvarką, kad būtų apsaugoti Europos jūrininkai ir laivai;

59.

ragina Komisiją pradėti dialogą su Šiaurės Afrikos valstybėmis, kurios nesilaiko UNCLOS ir GFCM politikos ir sprendimų, ir taip saugumą ir vienodas sąlygas visiems ES žvejams;

60.

ragina Komisiją skatinti bendras pastangas su kaimyninėmis valstybėmis, kad būtų lengviau laikytis regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sudarytų susitarimų ir dalyvauti vykdant gerą žuvų išteklių valdymą ir atkūrimą;

61.

ragina Komisiją, pasitelkiant savo agentūras, dėti daugiau pastangų stebint ES teritorinius vandenis, kad būtų aptikti ES nepriklausančių valstybių laivai, neteisėtai žvejojantys ES teritoriniuose vandenyse ir saugomose jūrų teritorijose, ir sudaryti sąlygas, kuriomis ES žvejams būtų saugiau dirbti; pabrėžia, kad šiuo tikslu labai svarbu šioms agentūroms suteikti pakankamą finansavimą ir darbo jėgą;

62.

ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai dėti daugiau Sąjungos pastangų siekiant užtikrinti, kad pietų Viduržemio jūros regione būtų laikomasi tarptautinės teisės, užtikrinamas saugumas ir paisoma teisinės valstybės principo;

o o

63.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0005.

(2) OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

(3) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(4) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(5) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.

(6) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(7) OL L 25, 2017 1 31, p. 12.

(8) OL L 157, 2017 6 20, p. 1.

(9) OL L 315, 2017 11 30, p. 1.

(10) OL L 172, 2019 6 26, p. 1.

(11) OL L 164, 2019 6 20, p. 1.

(12) OL L 130, 2020 4 24, p. 11.

(13) OL C 316, 2021 8 6, p. 28.

(14) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0017.

(15) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/65

P9_TA(2021)0409

Veikliosios medžiagos, įskaitant chlortoluroną ir difenokonazolį

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1449, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2-fenilfenolio (įskaitant jo druskas, kaip antai natrio druską), 8-hidroksichinolino, amidosulfurono, bifenokso, chlormekvato, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, dimetachloro, etofenprokso, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, parafininės alyvos, penkonazolio, pikloramo, propakvizafopo, prosulfokarbo, kvizalofop-P-etilo, kvizalofop-P-tefurilo, sieros, tetrakonazolio, trialato, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (2021/2869(RSP))

(2022/C 132/06)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1449, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2-fenilfenolio (įskaitant jo druskas, kaip antai natrio druską), 8-hidroksichinolino, amidosulfurono, bifenokso, chlormekvato, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, dimetachloro, etofenprokso, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, parafininės alyvos, penkonazolio, pikloramo, propakvizafopo, prosulfokarbo, kvizalofop-P-etilo, kvizalofop-P-tefurilo, sieros, tetrakonazolio, trialato, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (1),

—	atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (2), visų pirma į jo 17 straipsnio pirmą pastraipą ir 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/408 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 80 straipsnio 7 dalies įgyvendinimo ir dėl keistinų medžiagų sąrašo sudarymo (3),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliucijas, kuriomis nepritariama ankstesniems veikliosios medžiagos chlorotolurono patvirtinimo galiojimo pratęsimams (6),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—	atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.	kadangi 2006 m. kovo 1 d. chlorotoluronas buvo įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (7) I priedą pagal Komisijos direktyvą 2005/53/EB (8) ir, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, yra laikomas patvirtintu;

B.	kadangi procedūra chlorotolurono patvirtinimo galiojimui pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 (9) atnaujinti tęsiasi nuo 2013 m.;

kadangi veikliosios medžiagos chlorotolurono patvirtinimo laikotarpis jau buvo pratęstas vieniems metams Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 533/2013 (10), o po to nuo 2017 m. kasmet buvo pratęsiamas vieniems metams Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2017/1511 (11), (ES) 2018/1262 (12), (ES) 2019/1589 (13), (ES) 2020/1511 (14) , o dabar dar kartą pratęstas vieniems metams Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1449, pagal kurį patvirtinimo laikotarpis pratęsiamas iki 2022 m. spalio 31 d.;

kadangi Komisija pratęsimo priežasčių nepaaiškina niekaip kitaip, išskyrus teigdama, kad atsižvelgiant į tai, kad šias medžiagas įvertinti pavėluota dėl nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių, šių veikliųjų medžiagų patvirtinimas veikiausiai baigs galioti prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo;

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą ir sykiu apsaugoti Sąjungos žemės ūkio konkurencingumą; kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamų gyventojų grupių, įskaitant besilaukiančias moteris, kūdikius ir vaikus, apsaugai;

kadangi turėtų būti taikomas atsargumo principas ir kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, jog medžiagos augalų apsaugos produktams turėtų būti naudojamos tik įrodžius jų neabejotiną naudą augalų auginimui, o tikimybės, kad jos darytų kenksmingą poveikį žmonių ar gyvūnų sveikatai arba neleistiną poveikį aplinkai, nėra;

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 pažymima, kad saugumo sumetimais veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpis turėtų būti ribotas; kadangi patvirtinimo laikotarpis turėtų proporcingai atitikti galimą riziką, susijusią su šių medžiagų naudojimu, tačiau akivaizdu, kad proporcingumo nepaisoma;

H.	kadangi per 15 metų nuo tada, kai chlorotoluronas buvo patvirtintas kaip veiklioji medžiaga, nustatyta, jog jis galimai ardo endokrininę sistemą, nežiūrint į tai, per šį laiką jo patvirtinimo galiojimas nebuvo peržiūrėtas ar panaikintas;

kadangi, nustačius žalingo poveikio sveikatai galimybę, tačiau tebesant mokslinių abejonių, Komisija ir valstybės narės turi galimybę ir pareigą veikti vadovaudamosi atsargumo principu bei patvirtinti laikinas rizikos valdymo priemones, kurios yra būtinos aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugai užtikrinti;

kadangi, kalbant konkrečiau, Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 21 straipsniu Komisijai užtikrinama galimybė bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą, ypač jei atsižvelgusi į naujas mokslines ir technines žinias ji laikosi nuomonės, kad esama požymių, jog medžiaga nebeatitinka to reglamento 4 straipsnyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, o ši peržiūra gali lemti medžiagos patvirtinimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą;

Endokrininę sistemą ardančios savybės

kadangi, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 (15), chlorotoluronas suderintai klasifikuojamas kaip labai toksišką ilgalaikį poveikį vandens augmenijai ir gyvūnijai daranti medžiaga, galimas vėžio sukėlėjas (kancerogeniškumo pavojaus klasė Carc. 2) ir negimusiems vaikams žalinga medžiaga (toksinio poveikio reprodukcijai pavojaus klasė Repr. 2);

L.	kadangi moksliniuose leidiniuose chlorotoluronas siejamas su endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis (16);

kadangi 2015 m. chlorotoluronas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/408 buvo įtrauktas į keistinų medžiagų sąrašą, nes laikomasi nuomonės, kad jis turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, be to, jis atitinka kriterijus, pagal kuriuos gali būti laikomas patvaria ir toksiška medžiaga;

kadangi, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 3.6.5 punktu, veiklioji medžiaga negali būti tvirtinama, jeigu laikoma, kad ji turi endokrininę sistemą ardančių savybių, galinčių daryti neigiamą poveikį žmonėms, nebent augalų apsaugos produkte esančios tos veikliosios medžiagos poveikio žmonėms siūlomomis realiomis naudojimo sąlygomis tikimybė yra labai menka, t. y. produktas yra naudojamas uždarose sistemose arba kitomis sąlygomis, kai nėra kontakto su žmonėmis galimybės ir kai atitinkamos veikliosios medžiagos likučiai maiste ir pašaruose neviršija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 (17) 18 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos numatytosios vertės;

O.	kadangi nepriimtina, kad Sąjungoje toliau būtų leidžiama naudoti medžiagą, kuri tikriausiai atitinka veikliųjų medžiagų, turinčių endokrininę medžiagą ardančių savybių, atmetimo kriterijus, ir taip būtų keliamas pavojus visuomenės sveikatai ir aplinkos būklei;

kadangi pareiškėjai gali pasinaudoti Komisijos darbo metodams būdinga savaiminio pratęsimo sistema, pagal kurią neužbaigus rizikos vertinimo iškart pratęsiami veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai, pvz., tyčia užtęsti pakartotinio vertinimo procesą pateikdami ne visus reikiamus duomenis ir prašydami pritaikyti daugiau nukrypti leidžiančių nuostatų ir specialiųjų sąlygų – tai sukeltų neleistiną pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, nes per tą laiką pavojingosios medžiagos poveikis toliau patiriamas;

kadangi 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje Parlamentas paragino Komisiją ir valstybes nares „užtikrinti, kad procedūrinis patvirtinimo laikotarpio pratęsimas procedūros metu pagal reglamento 17 straipsnį nebūtų taikomas veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai ir todėl priklauso 1A arba 1B kategorijoms, ar veikliosioms medžiagoms, kurios turi endokrininę sistemą ardančių medžiagų savybių ir yra kenksmingos žmonėms ar gyvūnams, kaip šiuo metu yra medžiagų, tokių kaip flumioksazinas, tiaklopridas, chlortoluronas ir dimoksistrobinas, atveju“;

R.	kadangi Parlamentas 2019 m. spalio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliucijose jau prieštaravo dėl ankstesnių chlorotolurono patvirtinimo galiojimo pratęsimų;

kadangi Komisija savo atsakymuose (18) į ankstesnius prieštaravimus dėl chlorotolurono patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo mini tik tyrimą, kuriuo grindžiamas prieš priimant Komisijos reglamentą (ES) 2018/605 (19) atliktas poveikio vertinimas ir kuriame nenustatyta, kad chlorotoluronas gali būti endokrininę sistemą ardanti medžiaga, tačiau nepripažįsta, kad to tyrimo nepakako, kad chlorotoluronas būtų išbrauktas iš keistinų medžiagų sąrašo;

kadangi, priėmus Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/2100 (20) ir Reglamentą (ES) 2018/605, Komisija pavedė Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) parengti suderintas gaires, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos priimti endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo kriterijai būtų nuosekliai taikomi Sąjungoje atliekant biocidų ir pesticidų vertinimą; kadangi šios gairės, į kurias įtraukti nauji EBPO bandymai, buvo paskelbtos 2018 m. birželio mėn. (21), bet jomis nebuvo naudojamasi vertinant chlorotoluronui būdingas endokrininę sistemą ardančiąsias savybes;

U.	kadangi, vadinasi, chlorotoluronas nebuvo tinkamai įvertintas, kad būtų galima manyti, kad jis nėra endokrininę sistemą ardanti medžiaga;

V.	kadangi EFSA dar neįvertino chlorotolurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo vertinimo ataskaitos projekto;

kadangi po ankstesnio 2019 m. kelių veikliųjų medžiagų, įskaitant chlorotoluroną, patvirtinimo galiojimo pratęsimo pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1511 tik vienos iš 27 medžiagų, įtrauktų į tą įgyvendinimo reglamentą, patvirtinimo galiojimas nebuvo pratęstas, o pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1449 39 medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpiai bus pratęsti dar kartą – daugumos tų medžiagų patvirtinimo galiojimas pratęsiamas trečią ar ketvirtą kartą;

X.	kadangi įtariama, kad difenokonazolas, naudojamas atskirai ar kartu su įvairiais azoliais, pvz., penkonazolu, sukelia grybelio atmainos Aspergillus fumigatus atsparumą triazolui (22);

Y.	kadangi Aspergillus fumigatus atsparumas triazolui kelia vis didesnį susirūpinimą dėl grėsmės visuomenės sveikatai (23); kadangi iš kelių tyrimų (24) duomenų aiškiai matyti, kad dėl žemės ūkyje naudojamų azolių nepavyksta azolių anksčiau nevartojusių pacientų gydymas klinikinėmis sąlygomis;

kadangi nustatyta, kad vienas iš keturių pacientų, dėl su COVID-19 susijusių sveikatos problemų paguldytų į intensyvios priežiūros skyrių, buvo užsikrėtęs Aspergillus fumigatus ir 15 proc. tokių pacientų diagnozuota atspari Aspergillus fumigatus forma; kadangi šių pacientų beveik neįmanoma išgydyti ir manoma, kad jų tikimybė išgyventi yra vos 20 proc. (25);

AA.	kadangi sveikatos požiūriu medžiagų, kurios didina atsparumą vaistams nuo grybelių, patvirtinimo galiojimo pratęsimas yra nepriimtinas;

mano, kad Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1449 viršija Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

mano, kad Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1449 nedera su Sąjungos teise, nes nepaisoma atsargumo principo;

griežtai smerkia ilgus pakartotinio leidimų išdavimo proceso vėlavimus, taip pat vėlavimą nustatyti endokrininę sistemą ardančias medžiagas;

mano, kad sprendimas pratęsti chlorotolurono ir difenokonazolo patvirtinimo galiojimo laikotarpį neatitinka saugumo kriterijų, išdėstytų Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, jis nėra pagrįstas nei įrodymais, kad šios medžiagos gali būti naudojamos saugiai, nei įrodymais, kad šios medžiagos tikrai būtinos maisto gamybai Sąjungoje;

ragina Komisiją panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2021/1449 ir pateikti komitetui naują projektą, kuriame būtų atsižvelgta į mokslinius visų atitinkamų medžiagų – ypač chlorotolurono ir difenokonazolo – žalingų savybių įrodymus;

ragina Komisiją teikti įgyvendinimo reglamentų projektus siekiant pratęsti tik tokių medžiagų patvirtinimo galiojimo laikotarpius, kai nenumatoma, kad dėl turimų mokslo žinių Komisijai reikėtų teikti pasiūlymą nepratęsti konkrečios veikliosios medžiagos patvirtinimo galiojimo;

ragina Komisiją panaikinti medžiagų patvirtinimą, jeigu esama įrodymų ar kyla pagrįstų abejonių, kad jos neatitiks Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų saugumo kriterijų;

ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai ir laiku iš naujo įvertinti veikliųjų medžiagų, už kurias tos valstybės narės yra atskaitingos, patvirtinimai, taip pat užtikrinti, kad būtų kuo greičiau ir veiksmingai išspręsta dabartinių vėlavimų problema;

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 313, 2021 9 6, p. 20.

(2) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(3) OL L 67, 2015 3 12, p. 18.

(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0356.

(6) 2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlorotolurono, klofentenzino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, p-fenoksapropo, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, tiofanatmetilo, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo (OL C 202, 2021 5 28, p. 7); 2020 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2020 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1511, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, bifenokso, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, pikloramo, prosulfokarbo, sieros, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0325).

(7) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(8) 2005 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2005/53/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/414/EEB, įtraukiant chlorotalonilą, chlorotoluroną, cipermetriną, daminozidą ir tiofanatmetilą kaip veikliąsias medžiagas (OL L 241, 2005 9 17, p. 51).

(9) 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012, kuriuo nustatomos veikliųjų medžiagų patvirtinimo pratęsimo procedūros įgyvendinimo nuostatos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 252, 2012 9 19, p. 26).

(10) 2013 m. birželio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 533/2013, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, chlortalonilo, chlortolurono, cipermetrino, daminozido, forchlorfenurono, indoksakarbo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 159, 2013 6 11, p. 9).

(11) 2017 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1511, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, beta-ciflutrino, chlortalonilo, chlortolurono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, p-dimetenamido, flufenaceto, flurtamono, forchlorfenurono, fostiazato, indoksakarbo, iprodiono, MCPA, MCPB, siltiofamo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 224, 2017 8 31, p. 115).

(12) 2018 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1262, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 1-metil-ciklopropeno, beta ciflutrino, chlortalonilo, chlortolurono, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, p-dimetenamido, diurono, fludioksonilo, flufenaceto, flurtamono, fostiazato, indoksakarbo, MCPA, MCPB, prosulfokarbo, metiltiofanato ir tribenurono patvirtinimo galiojimo laikotarpio pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 238, 2018 9 21, p. 62).

(13) 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1589, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, metiltiofanato, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 248, 2019 9 27, p. 24).

(14) 2020 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1511, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, bifenokso, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, pikloramo, prosulfokarbo, sieros, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (OL L 344, 2020 10 19, p. 18).

(15) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(16) Žr., be kita ko, Hong, M., Ping, Z., Jian, X. „Testicular toxicity and mechanisms of chlorotoluron compounds in the mouse“, Toxicology Mechanisms and Methods, 2007, 17(8), p. 483–488.

(17) 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

(18) Komisijos tolesni veiksmai dėl Europos Parlamento ne teisėkūros procedūra priimtos rezoliucijos dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, beta ciflutrino, bifenokso, chlorotolurono, klofentenzino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflubenzurono, diflufenikano, p-fenoksapropo, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, pikloramo, prosulfokarbo, piriproksifeno, tiofanatmetilo, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo, SP(2019)669, https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2019/2826(RSP)&l=en.; Komisijos tolesni veiksmai dėl Europos Parlamento neteisėkūros rezoliucijos dėl 2020 m. spalio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/1511, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų amidosulfurono, bifenokso, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, pikloramo, prosulfokarbo, sieros, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, SP(2021)129, https://oeil.secure.europarl.europa.eu/oeil/popups/ficheprocedure.do?reference=2020/2853(RSP)&l=en.

(19) 2018 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/605, kuriuo nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedas (OL L 101, 2018 4 20, p. 33).

(20) 2017 m. rugsėjo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/2100, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 nustatomi moksliniai endokrininės sistemos ardomųjų savybių nustatymo kriterijai (OL L 301, 2017 11 17, p. 1).

(21) EFSA ir ECHA parengtos Gairės dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų nustatymo pagal Reglamentus (ES) Nr. 528/2012 ir (EB) Nr. 1107/2009, EFSA leidinys 2018 m., 16(6), p. 5311, http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5311.

(22) Verweij, P.E., Lucas, J.A., Arendrup, M.C., Bowyer, P., Brinkmann, A.J.F., Denning, D.W., Dyer, P.S., Fisher, M.C., Geenen, P.L., Gisi, U., Hermann, D., Hoogendijk, A., Kiers, E., Lagrou, K., Melchers, W.J.G., Rhodes, J., Rietveld, A.G., Schoustra, S.E., Stenzel, K., Zwaan, B.J. ir Fraaije, B.A. „The one health problem of azole resistance in Aspergillus fumigatus: current insights and future research agenda“, Fungal Biology Reviews, 34 tomas, 4 leidimas, 2020, p. 202–214, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1749461320300415.

(23) https://www.researchgate.net/publication/349087541_Prevalence_of_Azole-Resistant_Aspergillus_fumigatus_is_Highly_Associated_with_Azole_Fungicide_Residues_in_the_Fields

(24) Cao, D., Wang, F., Yu, S., Dong, S., Wu, R., Cui, N., Ren, J., Xu, T., Wang, S., Wang, M., Fang, H. ir Yu, Y. „Prevalence of Azole-Resistant Aspergillus fumigatus is Highly Associated with Azole Fungicide Residues in the Fields“, Environmental Science & Technology, 2021, 55(5), p. 3041–3049, https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5461301/

(25) https://huisarts.bsl.nl/levensbedreigende-schimmel-ontdekt-bij-kwart-coronapatienten-op-ic/

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/70

P9_TA(2021)0410

ES ir JAV santykių ateitis

2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių ateities (2021/2038(INI))

(2022/C 132/07)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“ (JOIN(2020)0022),

—	atsižvelgdamas į Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo bendrą pareiškimą dėl ES ir JAV santykių, padarytą 2020 m. rugpjūčio 24 d.,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl ES ir JAV santykių,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno parodymus JAV Senato Užsienio reikalų komitete,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimą dėl saugumo ir gynybos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. bendrą Komisijos pirmininkės U. von der Leyen ir JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno pranešimą spaudai,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 24 d. Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretoriaus ir Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 26 d. JAV Valstybės departamento pareiškimą „JAV įsipareigojimas dėl Vakarų Balkanų“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, pavadintas „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkų ir NATO generalinio sekretoriaus Varšuvoje pasirašytą bendrą pareiškimą dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

—	atsižvelgdamas į keitimąsi nuomonėmis su NATO generaliniu sekretoriumi per bendrą Užsienio reikalų komiteto, Saugumo ir gynybos pakomitečio ir Delegacijos ryšiams su NATO parlamentine asamblėja posėdį, vykusį 2021 m. kovo 15 d.,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai dalyvavimą NATO gynybos ministrų susitikime 2021 m. vasario 17–18 d. ir NATO užsienio reikalų ministrų susitikime 2021 m. kovo 23–24 d.,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Briuselyje Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime dalyvavusių valstybių ir vyriausybių vadovų paskelbtą komunikatą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir NATO santykių (1),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl transatlantinių santykių, ypač į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl transatlantinių santykių padėties po rinkimų Jungtinėse Amerikos Valstijose (2), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę (3) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV santykių padėties (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. liepos 16 d. ESTT sprendimo Data Protection Commissioner prieš Facebook Ireland Limited ir Maximillian Schrems („Schrems II“), byla C–311/18 (7),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0250/2021),

kadangi 75 metus transatlantinė partnerystė tarnavo laisvei, demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, prekybai ir ekonominiam bendradarbiavimui bei saugumui; kadangi JAV išlieka artimiausia ir svarbiausia ES strateginė partnerė; kadangi ši partnerystė grindžiama tvirtais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais ir bendromis vertybėmis, pvz., laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principu, ir turi didelių galimybių visose politikos srityse vedant dialogą, bendradarbiaujant ir sprendžiant bendro intereso arba susirūpinimą keliančius klausimus ir įgyvendinant tikslus bei prioritetus;

kadangi ES ir JAV vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis ir yra labai suinteresuotos formuoti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę aplinką, kurioje stiprinamas daugiašališkumas ir demokratinės vertybės, ginamos žmogaus teisės, laikomasi tarptautinės teisės ir propaguojama taisyklėmis grindžiama tarptautinė tvarka, taip pat skatinamas taikus konfliktų sprendimas ir darnus vystymasis visame pasaulyje;

kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu išrinkus Joe Bideną, o viceprezidentu – Kamalą Harrisą atsirado naujų galimybių toliau tęsti ir atgaivinti svarbią transatlantinę partnerystę, atnaujinti darbą ir inovacijas visais šio ilgalaikio bendradarbiavimo lygmenimis ir geriau bendradarbiauti daugiašaliais klausimais, kaip antai klimato kaita, perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir žaliosios ekonomikos, demokratija ir tarptautinis saugumas; kadangi ES ir JAV turėtų pasinaudoti šiomis naujai atsivėrusiomis galimybėmis vykdyti glaudų dialogą ir bendradarbiauti vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus tarptautinėms organizacijoms, kurioms jos abi priklauso, ir ateityje užtikrinti geresnį koordinavimą ir naštos pasidalijimą įvairiais geopolitiniais klausimais; kadangi bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis yra nuolatinis ES tikslas, neatsižvelgiant į tai, kokia administracija eina pareigas;

kadangi J. Bideno administracija paskelbė ketinanti stiprinti santykius su ES ir kitomis demokratinėmis sąjungininkėmis; kadangi prezidento J. Bideno pirmasis užsienio vizitas buvo vizitas į Europą, kurio metu jis dalyvavo 2021 m. birželio 14–15 d. Briuselyje vykusiuose NATO aukščiausiojo lygio susitikime ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime; kadangi taip buvo patvirtintas tvirtas JAV įsipareigojimas stiprinti santykius su Europos Sąjunga ir jos valstybėmis narėmis ir užtikrinti bendrą ateities saugumą ir gynybą Šiaurės Atlanto aljanse bei kartu su Europos Sąjunga; kadangi prezidentas J. Biden pasiūlė organizuoti aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimu, siekiant kartu su ES ir kitomis demokratinėmis valstybėmis prisiimti bendrus įsipareigojimus stiprinti mūsų šalių demokratiją ir skatinti glaudesnį demokratinių valstybių bendradarbiavimą, sykiu kovojant su autoritarizmu ir žmogaus teisių pažeidimais visame pasaulyje;

kadangi būtina vesti nuolatinį konstruktyvų ir subalansuotą, bendrais tikslais grindžiamą dialogą siekiant parengti tvirtą ir plataus užmojo transatlantinę darbotvarkę ir spręsti transatlantinių skirtumų turinčius klausimus, glaudžiau bendradarbiaujant, be kita ko, tokiose srityse kaip santykiai su Kinija ir Rusija, įsipareigojimai ir pajėgumai gynybos srityje, konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir kiti saugumo ir stabilumo klausimai, taip pat, kai įmanoma, nustatyti bendrus metodus; kadangi aišku, kad transatlantinės sąjungos negalima laikyti savaime suprantamu dalyku ir jai reikia suteikti naują impulsą ir nuolat ją stiprinti;

kadangi siekdama transatlantinio bendradarbiavimo ir jį plėtodama ES turėtų siekti tokios partnerystės, kai lyderio vaidmuo atliekamas kartu su JAV, daugiausia dėmesio skiriant bendrų interesų siekimui; kadangi ES taip pat turėtų puoselėti savo strateginę autonomiją gynybos ir ekonominių santykių srityje, nes tai yra priemonė teisėtiems diplomatiniams, saugumo ir ekonominiams interesams siekti kartu stiprinant transatlantinius ryšius ir bendrai ES ir JAV įtakai pasaulio arenoje didinti, taip pat siekti padidinti savo gebėjimą prisiimti didesnę atsakomybę už pagrindinių pasaulinių ir regioninių uždavinių sprendimą ir, jei reikia, savarankiškai spręsti užsienio reikalų ir saugumo bei gynybos klausimus;

G.	kadangi ES ir JAV palaiko aktyviausius dvišalius prekybos ir investicijų santykius ir gali didžiuotis labiausiai integruotais pasaulyje ekonominiais ryšiais;

kadangi ES ir JAV susiduria su tam tikrais naujais bendrais iššūkiais, pvz., su piktavališka autoritarinių režimų įtaka, kenkiančia daugiašalėms institucijoms, pandemijos socialiniu ir ekonominiu poveikiu, visuotinės sveikatos skatinimu, klimato kaita ir būtinybe daryti pažangą klimato kaitos švelninimo priemonių srityje, kovoti su pasauline autoritarizmo banga, kovoti su pasauliniais nusikaltėlių tinklais ir terorizmu, realiai įgyvendinti lyčių lygybę ir vykdyti kovą su diskriminacija, spręsti vis didėjančio metropolių ir kaimo vietovių atotrūkio klausimą ir siekti tvaraus modernizavimo, kaip priemones naudojant skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, taip pat jos susiduria su technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo, pažanga, mokesčių vengimu ir su didesniais iššūkiais, kylančiais dėl ekonomikos skaitmeninimo;

I.	kadangi atsiradus naujam impulsui transatlantiniuose santykiuose susiformuotų palanki politinė aplinka, kurioje galima konstruktyviai įveikti bendrus iššūkius ir spręsti klausimus, dėl kurių mūsų pozicijos skiriasi;

kadangi 2020 m. gruodžio mėn. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pristatė naują ES kibernetinio saugumo strategiją, kurią siekiama suteikti „ES galimybę įtvirtinti lyderystę tarptautinių kibernetinės erdvės normų ir standartų srityje ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais visame pasaulyje siekiant propaguoti pasaulinę atvirą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę, grindžiamą teisinės valstybės principu, žmogaus teisėmis, pagrindinėmis laisvėmis ir demokratinėmis vertybėmis“ (8);

K.	kadangi Jungtinėse Valstijose sulaukiama stiprios abiejų partijų atstovų paramos darbui su demokratiniais sąjungininkais siekiant padidinti transatlantinės bendruomenės atsparumą hibridinėms grėsmėms, kurias kelia autoritariniai režimai;

L.	kadangi taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai ir demokratinėms vertybėms kelia grėsmę atsirandantis atkaklus autoritarizmas ir demokratijos nuosmukis trečiosiose šalyse, taip pat ES ir JAV viduje besiformuojantys antidemokratiniai populistų ir kraštutinių dešiniųjų judėjimai;

M.	kadangi JK išstojus iš ES strateginė aplinka galėtų dar labiau susiskaidyti atsižvelgiant ne tik į ES ir JAV santykius, bet ir JT Saugumo Tarybos, G 7, G 20 ir kitų daugiašalių forumų atžvilgiu;

N.	kadangi Lotynų Amerika yra regionas, kurį su ES ir JAV sieja daug bendrų vertybių, interesų, istorinių sąsajų ir kai kurie svarbūs ekonominiai bei žmogiškieji ryšiai;

palankiai vertina tai, kad 2020 m. gruodžio mėn. buvo priimtas naujas Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymas dėl ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkės, kaip atnaujintos ir sustiprintos transatlantinės partnerystės planas;

dar kartą patvirtina savo paramą tvirtam ES ir JAV transatlantiniam bendradarbiavimui, partnerystei ir draugystei, kurie pastaruosius 70 metų prisideda prie Europos vystymosi, klestėjimo ir sėkmingos integracijos ir yra jos stabilumo bei saugumo pagrindas nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos; pabrėžia, kad ES santykiai su JAV grindžiami bendromis vertybėmis; primena, kad ir JAV, ir ES politinės sistemos yra pagrįstos demokratiniais bei teisinės valstybės principais ir pagarba pagrindinėms laisvėms; yra įsitikinęs, kad transatlantiniu bendradarbiavimu galime geriausiai prisidėti prie taikaus, tvaraus ir konstruktyvaus esamų pasaulinių ir regioninių problemų sprendimo, be kita ko, sutelkdami dėmesį į tvarų ir aplinką tausojantį ekonomikos atkūrimą, įskaitant anglies dioksido poveikio neutralizavimą iki 2050 m., ir įveikdami regioninę, socialinę, rasinę ir lyčių nelygybę; primygtinai reikalauja, kad atnaujinta transatlantinė partnerystė būtų paremta partnerių lygybe; sykiu pabrėžia, kad kokybiškai nepagerinus ES užsienio ir gynybos politikos prioritetų ir principų bei ES gebėjimo prireikus elgtis savarankiškai įgyvendinimo, siekiant teisėtų interesų, įskaitant plataus užmojo partnerystę ir bendradarbiavimą su artimiausiais Sąjungos sąjungininkais, tokiais kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, neįmanoma pasiekti strateginio ES savarankiškumo;

ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai dar kartą patvirtinti, kad strateginiai transatlantiniai santykiai tebėra aktualūs siekiant atkurti ir atgaivinti daugiašalę taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, kurios centre yra JT sistema ir tarptautinė teisė, pasauliniu mastu stiprinti demokratiją ir demokratines vertybes ir puoselėti žmogaus teises siekiant spręsti problemas, susijusias su piktavališka autoritarinių režimų įtaka ir dezinformacija, ir rengti skaitmeninės ir technologinės ateities taisykles atsižvelgiant į bendras vertybes, tvarią ekonominę plėtrą ir integracinį ekonomikos augimą ir užimtumą pasaulio mastu, laikytis koordinuotos pozicijos dėl Rusijos bei Kinijos ir siūlyti bendrai investuoti į pasaulinės infrastruktūros iniciatyvas pagal ES junglumo strategiją; pabrėžia ES glaudesnių sąsajų strategijos svarbą ir ragina stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą pagrindinėje junglumo srityje; pritaria transatlantinėms pastangoms vengti energetinės priklausomybės skatinant energijos šaltinių įvairinimą ir, platesne prasme, junglumą naudojant visus įmanomus mechanizmus, kaip nurodyta ir Didžiojo septyneto (G 7) komunikate „Mūsų bendra pasaulinių veiksmų darbotvarkė siekiant atkurti geriau, nei buvo“;

be to, atkreipia dėmesį ir pritaria naujam transatlantiniam ryžtui remti demokratiją visame pasaulyje, visų pirma ginant žiniasklaidos laisvę, remiant pilietinę visuomenę ir apsaugant bei ginant žurnalistus; palankiai vertina aiškų JAV įsipareigojimą – JAV prezidentui nusprendus per pirmąją užsienio kelionę atvykti į Europą ir dalyvauti 2021 m. birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime – stiprinti ir toliau plėsti transatlantinių santykių apimtį; pritaria 2021 m. birželio 15 d. paskelbtame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“ pateiktoms praktinėms išvadoms, kuriose patvirtinamas tvirtas abiejų šalių įsipareigojimas siekti sinergijos ir gerinti transatlantinį dialogą ir bendradarbiavimą; visų pirma atkreipia dėmesį į transatlantinį ryžtą tenkinti humanitarinius poreikius ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, taip pat plėsti humanitarinės veiklos išteklių bazę; taip pat pažymi ir remia ketinimą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą sankcijų taikymo srityje siekiant bendros užsienio politikos ir saugumo tikslų;

ragina parengti naują transatlantinę darbotvarkę, pagal kurią būtų siekiama bendrų interesų ir išnaudojamas kolektyvinės galios sverto poveikis, taip pat skatinamas daugiašalis bendradarbiavimas siekiant teisingesnio ir sveikesnio pasaulio, kovojama su klimato kaita ir siekiama taikaus konfliktų, įskaitant regioninius konfliktus, sprendimo, remiantis tarptautinės teisės principais, ginklų kontrole, branduolinių ginklų neplatinimu ir nusiginklavimu; pabrėžia, kad šioje darbotvarkėje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas mūsų bendriems strateginiams tikslams, pvz., stiprinti mūsų vaistų tiekimo grandinę ir reformuoti PSO, pažeidžiamoms šalims užtikrinant tinkamą prieigą prie vakcinų, mažinant mūsų priklausomybę nuo išorės energijos atsargų, didinant investicijas į pažangias technologijas, kovojant su nelygybe, skatinant ekologinę pertvarką ir bendradarbiaujant tarpusavyje ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, daugiausia dėmesio skiriant ES rytinių ir pietinių kaimyninių šalių, Vakarų Balkanų ir Afrikos žemyno saugumui ir stabilumui;

pabrėžia, kad reikia gerinti bendradarbiavimą teisėkūros srityje ir sukurti tvirtesnes bendradarbiavimo teisėkūros srityje ir įtraukaus transatlantinio dialogo struktūras, pvz., įsteigti transatlantinę teisės aktų leidėjų asamblėją, paremtą abiem – ES ir JAV – teisėkūros sistemomis; pažymi, kad didinant informuotumą apie tokias struktūras kaip Transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas ir reguliariau rengiant Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir jų kolegų iš JAV posėdžius, pavyzdžiui, reguliarių metinių apsilankymų atitinkamuose komitetuose progomis, būtų atstatytas pasitikėjimas ir transatlantinio bendradarbiavimo patvarumas bei veiksmingumas; primygtinai ragina JAV Kongresą stiprinti Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą, suteikiant jam įgaliojimus, kaip oficialiam organui su nuolatine naryste, siekti plėtoti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykius ir būti įprastu Europos Parlamento tarpparlamentinės delegacijos ryšiams su JAV Kongresu partneriu; palankiai vertina tai, kad JAV Kongrese buvo atnaujintas darbo grupės Europos Sąjungos klausimais darbas ir pabrėžia glaudaus bendradarbiavimo su Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogu ir bendros veiklos svarbą; dar kartą patvirtina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo iniciatyvinio komiteto svarbą Europos Parlamente užtikrinant visų su transatlantiniu bendradarbiavimu teisėkūros srityje susijusių veiksmų koordinavimą, siekiant stiprinti parlamentinę priežiūrą;

palankiai vertina transatlantinio dialogo įvairiapusiškumą pilietinės visuomenės lygmeniu ir ragina ES ir JAV toliau vertinti šį dialogą ir į diskusijas dėl transatlantinių santykių ateities įtraukti visus socialinius ir ekonominius suinteresuotuosius subjektus; laikosi nuomonės, kad šiuo tikslu galėtų būti užmegztas reguliarus transatlantinis pilietinės visuomenės dialogas; pabrėžia, kad ES ir JAV piliečių ryšiais prisidedama prie transatlantinių partnerių bendrų vertybių puoselėjimo, pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo; todėl ragina daugiau remti, skatinti ir padėti įgyvendinti judumo ir mainų programas, kaip antai „Erasmus+“, ir Kongreso ir Europos Parlamento stažuotojų mainus; pabrėžia, kaip svarbu skatinti žmonių tarpusavio santykius mokslo, mokslinių tyrimų ir švietimo srityse;

ragina stiprinti Europos Parlamento narių, Kongreso narių, ES valstybių narių nacionalinių parlamentų narių ir įvairių 50-ties JAV valstijų teisėkūros institucijų narių tarpparlamentinį bendradarbiavimą įvairiose teminėse srityse, kad būtų galima keistis geriausios praktikos pavyzdžiais vykdant, be kita ko, subnacionalinius dialogus, pvz., „Under2 Coalition“, ir geriau koordinuoti pasaulinius, bet taip pat bendrus vidaus uždavinius, susijusius su ekonomine ir socialine nelygybe, žmogaus teisių apsauga ir demokratijos standartų užtikrinimu laikotarpiu, kai susiduriama su augančiais vidaus ir išorės pavojais demokratijai, ginti tarptautinę teisę ir apsaugoti teisiškai privalomus susitarimus, skatinti bendrus strateginius interesus, visuotinę sveikatos apsaugą, teisėkūros konvergenciją visų formų į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto srityje, remti JAV ir ES įmonių bendradarbiavimą, inovacijas ir kitas pažangiąsias technologijas, pvz., 5G ir 6G ir biotechnologijas, mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas, technologinių bendrovių apmokestinimą, interneto platformų atsakomybę ir atskaitomybę, be kita ko, vykdant reikiamą priežiūrą siekiant užtikrinti, kad interneto platformų politika atitiktų pagrindines demokratijos vertybes, kovoti su klimato kaita, ją laikant taip pat grėsme saugumui, ir siekti teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui, apsaugant laisvą ir nepriklausomą žiniasklaidos aplinką ir saugant mūsų demokratinius rinkimus nuo užsienio kišimosi; pakartoja ES ir JAV bendradarbiavimo kosmoso srityje ir ES ir JAV kosmoso dialogo svarbą; palankiai vertina paskelbtą įsipareigojimą stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą kosmoso srityje remiantis GALILEO–GPS susitarimu; mano, kad ES ir JAV bendradarbiavimas kosmoso srityje galėtų padėti propaguoti tarptautinėje bendruomenėje kosmoso saugumo standartus ir geriausią patirtį;

ragina ES ir JAV dirbti kartu sprendžiant visuotinius su mokesčiais susijusius uždavinius, remiantis EBPO darbu, pavyzdžiui, reformuojant tarptautinę pelno mokesčio sistemą, siekiant neleisti ekonominės veiklos vykdytojams naudoti mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) strategijų siekiant išvengti pelno mokesčių; šiuo požiūriu remia EBPO / G 20 darbą, susijusį su BEPS įtraukia sistema; pabrėžia, kad dedant reformavimo pastangas būtina panaikinti mokesčių rojus; akcentuoja tai, kad tokiomis priemonėmis galima sumažinti ekonominę nelygybę; patvirtina ES įsipareigojimą užtikrinti teisingą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą, kaip raginama naujoje ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkėje;

10.

pabrėžia ES ir JAV vizų režimo abipusiškumo svarbą ir ragina abi šalis, dedant aktyvias diplomatines pastangas, rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, kuris leistų taikyti bevizį režimą visoms ES valstybėms narėms; palankiai vertina tai, kad Lenkija įtraukta į JAV bevizio režimo programą, ir patvirtinimą, kad Kroatija taip pat atitinka visus įtraukimo į programą reikalavimus; ragina JAV paspartinti Bulgarijos, Kipro ir Rumunijos prijungimo prie bevizio režimo programos procesą;

Daugiašališkumo atkūrimas

11.

palankiai vertina tai, kad JAV vėl įsipareigojo taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui ir atnaujino aljansus su savo partneriais, ir pabrėžia, kad tai suteikia svarbią galimybę vėl bendradarbiauti su JAV atkuriant, tvirtinant ir toliau plečiant transatlantinius santykius, be kita ko, tokiose srityse, kaip daugiašališkumas ir žmogaus teisės, ir kaip lygiems partneriams kartu stiprinant pasaulinę taisyklėmis grindžiamą tvarką mūsų bendrų demokratinių vertybių dvasia; pabrėžia, koks svarbus yra glaudus bendradarbiavimas su JAV ir bendramintėmis valstybėmis siekiant modernizuoti daugiašales organizacijas, kad jos atitiktų savo tikslą, ir geriau propaguoti taiką ir saugumą pasaulyje, pagrindines teises, visuotines vertybes ir tarptautinę teisę; taip pat atkreipia dėmesį į reikmę į šias pastangas įtraukti globaliųjų Pietų šalis; pabrėžia, kaip svarbu glaudžiai bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus JT sistemos viduje, tarp jos agentūrų, organizacijų ir misijų, be kita ko, užpildant vadovų postus;

12.

pakartoja savo įsipareigojimą tarptautiniu lygmeniu bendradarbiauti Jungtinėse Tautose kaip nepakeičiamame forume, kuriame daugiašaliu lygmeniu sprendžiami visuotiniai uždaviniai ir užmezgami politiniai ryšiai, vedamas politinis dialogas ir užtikrinamas bendras sutarimas visoje tarptautinėje bendruomenėje;

13.

ragina padidinti bendrą ES ir JAV finansavimą įgyvendinant pažangiuosius projektus, grindžiamus pažangiosiomis technologijomis, didinant bendras investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srities akademinius mainus ir bendrą paramą technologijų startuoliams ir MVĮ;

14.

palankiai vertina J. Bideno administracijos sprendimą vėl prisijungti prie Paryžiaus susitarimo ir Johną Kerry paskirti specialiuoju prezidento pasiuntiniu klimato srityje; palankiai vertina pranešimą apie tai, kad įsteigta ES ir JAV aukšto lygio grupė klimato politikos veiksmų klausimais; ragina ES ir JAV daryti pažangą įgyvendinant konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti klimato kaitos ir prekybos žalinimo klausimus ir kaip skatinti naudoti žaliąsias technologijas, be kita ko, vandenilio, tvaraus finansavimo ir biologinės įvairovės srityse;

15.

pabrėžia, koks svarbus yra visuotinis bendradarbiavimas sprendžiant tarpvalstybinius uždavinius, susijusius su švietimo, mokslo, jaunimo ir kultūros įvairovės ir dialogo skatinimu; ragina JAV vėl prisijungti prie Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO);

16.

palankiai vertina JAV sprendimą vėl prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos; ragina transatlantinius partnerius imtis lyderių vaidmens sveikatos diplomatijos srityje siekiant koordinuoti būdus sustabdyti COVID-19 visame pasaulyje ir galimas sveikatos krizes ateityje ir stiprinti visuotinį saugumą sveikatos srityje, visų pirma reformuojant Pasaulio sveikatos organizaciją ir bendrai transatlantiniu lygmeniu siekiant užtikrinti teisingą COVID-19 vakcinų ir testų paskirstymą ir gydymą pasaulyje, ypač mažesnes pajamas gaunančiose šalyse; primygtinai ragina skatinti bendradarbiavimą siekiant nustatyti geresnes pasirengimo būsimoms pandemijoms procedūras, be kita ko, kartu su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis siekiant papildomai užtikrinti darnų ir nuoseklų klinikinį ir reglamentavimo požiūrį, kad būtų užtikrintas lankstumas ir atsparumas; ragina atlikti nešališką nepriklausomą COVID-19 pandemijos šaltinio, plitimo ir PSO veiksmų bandant ją suvaldyti pačioje pradžioje tyrimą;

17.

pabrėžia poreikį stiprinti viešąją vakcinų diplomatiją, kurioje ES ir JAV gali atlikti vadovaujantį vaidmenį, nes vakcinacija visame pasaulyje yra vienintelis būdas nutraukti pandemiją; palankiai vertina ES ir JAV finansinius įnašus į priemonę COVAX ir tai, kad skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant visame pasaulyje suteikti daugiau galimybių gauti vakcinų, taikant koordinuotą požiūrį į pasiūlymą sušvelninti vakcinų intelektinės nuosavybės apsaugos taisykles; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina transatlantinius partnerius bendradarbiauti, kad prireikus būtų galima greitai pagaminti ir pristatyti vakcinas; ragina JAV ir ES keistis geriausia patirtimi, susijusia su vakcinų naudojimu, siekiant ateityje užtikrinti geresnį pasirengimą ir atsparumą;

18.

ragina JAV ir ES laikytis sutartinio požiūrio Jungtinėse Tautose, be kita ko, dėl JT reformos, siekiant didinti JT kaip daugiašalės organizacijos veiksmingumą, užtikrinti didesnį organizacijos skaidrumą ir padidinti jos patikimumą; ragina dėti koordinuotas pastangas, kad 2021 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimuose klimato kaitos ir biologinės įvairovės klausimais (COPS 26) būtų prisiimti plataus užmojo įsipareigojimai; ragina ES ir JAV atlikti vadovaujantį vaidmenį Jungtinių Tautų bendrojoje klimato kaitos konvencijoje ir kituose forumuose, kaip antai Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir Tarptautinėje jūrų organizacijoje; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad labai svarbus bendradarbiavimas švarios energijos ir mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, taip pat mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir produktų srityje, taip pat svarbu bendradarbiauti sprendžiant kitus neatidėliotinus klausimus, pvz., ginklų neplatinimo, konfliktų sprendimo ir kovos su smurtiniu radikalėjimu ir terorizmu srityse; reiškia susirūpinimą dėl to, kad per pastaruosius tris dešimtmečius Kinijos išmetamas anglies dioksido kiekis išaugo tris kartus ir šiuo metu joje išmetama 27 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, tad ES ir JAV pastangos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį yra iš esmės nepakankamos, jeigu Kinija neprisiims aiškių įsipareigojimų ir jų neįgyvendins;

19.

primygtinai reikalauja ginti tarptautinę jūros teisę ir į tai atsižvelgdamas primena savo prašymą JAV ratifikuoti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją; ragina JAV prisijungti prie ES pastangų, vykstant kitai JT aplinkos asamblėjai, skatinti priimti tarptautinę sutartį dėl jūrą teršiančių šiukšlių ir jūrų taršos plastiku; ragina JAV ir ES stiprinti savo bendradarbiavimą, siekiant pasauliniu lygmeniu kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba;

20.

pažymi, kad prezidentas J. Biden paskelbė naujus iškastinio kuro mažinimo tikslus – 50–52 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m. lygiais; be to, pažymi, kad prezidentas J. Biden surengė virtualų aukščiausiojo lygio vadovų susitikimą klimato klausimais, kad sutelktų stipriausios ekonomikos šalių pastangas klimato srityje;

21.

pripažįsta ženklų oro kokybės pagerėjimą JAV per pastaruosius kelis dešimtmečius, kurį pirmiausia lėmė technologijų tobulinimas ir inovacijos energetikos sektoriuje;

22.

mano, kad ES kartu su JAV turėtų dar kartą patvirtinti, kad darnaus vystymosi tikslai ir Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. yra labai svarbūs kaip veiksmingo daugiašalio bendradarbiavimo, kuriame, kai tik įmanoma, taip pat dalyvautų Kinija, pagrindas, su sąlyga, kad Kinija iš tikrųjų įsipareigotų vykdyti dialogą ir bendradarbiauti nepriešiškai ir laikydamasi darbotvarkės, kuria stiprinamos pagrindinės Darbotvarkės iki 2030 m. struktūros ir tikslai;

23.

ragina geriau koordinuoti baudžiamųjų priemonių taikymą, įskaitant sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus, ir ragina Tarybą patvirtinti korupcijos komponentą kaip ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo dalį; ragina ES ir JAV koordinuoti savo sankcijų politiką, kai tai įmanoma ir naudinga;

24.

palankiai vertina J. Bideno administracijos paskelbtą įsipareigojimą atnaujinti bendradarbiavimą su JT Žmogaus teisių taryba, taip pademonstruojant atnaujintą JAV ketinimą propaguoti žmogaus teises visame pasaulyje, siekiant padidinti pastangas visame pasaulyje apsaugoti žmogaus teises ir užkirsti kelią tam, kad autoritariniai režimai performuluotų žmogaus teisių apibrėžtį, šios sąvokos pagrindu padarydami valstybę; ragina ES ir JAV, kartu su panašių pažiūrų sąjungininkais, dirbti siekiant reformuoti Žmogaus teisių tarybą ir ypač nustatyti aiškius narystės kriterijus;

25.

ragina sustiprinti ES ir JAV įsipareigojimą siekiant visame pasaulyje propaguoti ir saugoti žmogaus teises, taip pat kovoti su autoritarinių ir neliberalių režimų plitimu; ragina sukurti išsamų bendrą ES ir JAV priemonių rinkinį, skirtą kovai su žmogaus teisių pažeidimais; ragina ES institucijas glaudžiai bendradarbiauti su kitomis demokratinėmis valstybėmis siekiant ginti ir propaguoti pagrindines žmogaus teises ir demokratines vertybes tarptautiniu lygmeniu, sustiprinant glaudų bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai Europos Taryba ir ESBO; mano, kad Parlamentas ir Kongresas galėtų bendradarbiauti tais atvejais, kai žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės atstovai be priežasties persekiojami ir įkalinami arba kai slopinami jų veiksmai;

26.

palankiai vertina tai, kad panaikintos JAV sankcijos Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) aukščiausiojo rango pareigūnams; ragina JAV prisijungti prie Romos statuto, kuriuo įsteigtas TBT, ir konstruktyviai bendradarbiauti su Teismu jam vykdant tyrimus ir teismo procesus;

27.

pakartoja raginimą JAV panaikinti mirties bausmę ir reformuoti savo baudžiamosios teisenos sistemą;

28.

ragina ES ir JAV palaikyti dialogą ir keistis geriausia patirtimi rasių ir lyčių lygybės skatinimo klausimais; ragina ES ir JAV imtis ryžtingų veiksmų panaikinti sisteminį rasizmą, stebimą policijos smurtiniuose veiksmuose jai neproporcingai nukreipiant dėmesį į etnines ir rasines mažumas, ir įsitvirtinusią nelygybę, dėl kurios rengiami teisėti taikūs protestai;

29.

mano, kad ES ir JAV kartu gali skatinti lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms ir užtikrinti, kad tai būtų tinkamai atspindėta ir remiama priimant sprendimus daugiašaliuose forumuose; taigi siūlo apsvarstyti galimybę sukurti nuolatinę ES ir JAV dialogo platformą ir imtis konkrečių veiksmų, skirtų kovoti su rasizmu, neapykantos retorika ir diskriminacija, įskaitant LGTBQI asmenų diskriminavimą, ir ragina šioje srityje užtikrinti glaudesnį daugiašalį bendradarbiavimą su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip ESBO, JT, Afrikos Sąjunga, OAS ir Europos Taryba; ragina ES ir JAV kartu surengti pasaulinį kovos su rasizmu aukščiausiojo lygio susitikimą siekiant kovoti su rasizmu ir diskriminacija visame pasaulyje;

30.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad Teksaso teisės aktų leidėjas priėmė Teksaso širdies plakimo įstatymą (angl. Texas Heartbeat Act), kuriuo de facto uždraudžiami abortai, o tai yra rimtas išpuolis prieš moterų lytines ir reprodukcines teises; apgailestauja, kad JAV Aukščiausiasis Teismas atskiru sprendimu atsisakė priimti sprendimą dėl šio precedento neturinčio įstatymo priėmimo;

31.

primygtinai tvirtina, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant didinti lyčių lygybę ir moterų teises, be kita ko, kovojant su smurtu dėl lyties ir užtikrinant lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises;

32.

ragina ES ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su JAV siekiant propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje; ragina ES ir JAV abipusiškai apsaugoti ir išsaugoti Europos ir JAV kultūros ir istorijos paveldą JAV ir ES;

33.

ragina J. Bideno administraciją skubiai įgyvendinti jos paskelbtus planus uždaryti Guantanamo sulaikymo įstaigą; apgailestauja dėl to, kad praėjus beveik 20 metų po šios įstaigos įsteigimo joje vis dar laikoma 40 kalinių, įskaitant penkis, kuriuos B. Obamos administracija buvo nusprendusi paleisti; ragina ES ir jos valstybes nares teikti savo pagalbą siekiant palengvinti šį procesą;

34.

ragina JAV didesnei gyventojų daliai garantuoti teisingą ir atvirą prieigą prie pagrindinių paslaugų, kaip antai sveikatos priežiūros sistemos ir socialinės apsaugos sistemų paslaugų; ragina neseniai paskirtą J. Bideno administraciją imtis konkrečių veiksmų siekiant reguliuoti JAV piliečių ginklų laikymą;

35.

pabrėžia, kad transatlantinė bendruomenė susiduria su įvairiais bendrais precedento neturinčiais iššūkiais, pradedant kova su terorizmu ir baigiant hibridinėmis grėsmėmis, klimato kaita, dezinformacija, kibernetiniais išpuoliais, besiformuojančiomis ir perversminėmis technologijomis ir kintančia pasauline galios pusiausvyra, taip pat su dėl to kylančiu iššūkiu tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai;

Tvirtesnis bendradarbiavimas tarptautinės prekybos ir investicijų srityje

36.

pabrėžia, kad, išnaudojant tinkamus pokyčius, reikia bendradarbiauti su JAV stiprinant daugiašalę prekybos sistemą ir reformuojant Pasaulio prekybos organizaciją; palankiai vertina 2021 m. birželio 15 d. vykusio ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą „Atnaujintos transatlantinės partnerystės link“, nes tai atgaivinto ir konstruktyvaus bendradarbiavimo ženklas; palankiai vertina Susitarimą dėl bendradarbiavimo didelių civilinių orlaivių srityje sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime pripažįstama, jog importui iš ES pagal JAV 232 skirsnį JAV taikomi muitų tarifai sukėlė įtampą transatlantiniuose santykiuose, ir džiaugiasi tame pačiame pareiškime aiškiai nurodytu įsipareigojimu iki metų pabaigos panaikinti esamus plieno ir aliuminio perteklinių pajėgumų skirtumus; mano, kad būtina sukurti keletą nuolatinių diskusijų platformų, pvz., Prekybos ir technologijų tarybą ir ES ir JAV bendrą technologijų konkurencijos politikos dialogą, nes jos sudarys sąlygas transatlantinei prekybai ateityje, ir ragina Komisiją kuo greičiau sukurti veiksmingą ir įtraukią ES struktūrą, padedančią Prekybos ir technologijų tarybai veikti; palankiai vertina tai, kad įsteigta bendra ES ir JAV COVID gamybos ir tiekimo grandinės darbo grupė;

37.

pabrėžia, kad Prekybos ir technologijų taryba yra konstruktyvios transatlantinės prekybos darbotvarkės dalis, kurios galutinis tikslas – įtvirtinti demokratines vertybes ir etiką naujose technologijose, kad ji taptų skaidria institucine struktūra ir vadovautų pasaulinei skaitmeninei transformacijai; šiuo atžvilgiu palankiai vertina tai, kad steigiamasis posėdis vyko kaip planuota, nepaisant įtampos, kurią reikia atvirai ir nuoširdžiai aptarti; atkreipia dėmesį į tai, kad būtų galima greitai gauti naudos, kuri sustiprintų dvišalę prekybą, todėl ragina abi šalis sutelkti dėmesį į konkrečius apčiuopiamus rezultatus; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina rugsėjo 29 d. Pitsburge vykusio pirmojo Prekybos ir technologijų tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtos konkrečios kiekvienos iš 10 darbo grupių temos, rezultatus; pritaria, be kita ko, įsipareigojimui bendradarbiauti siekiant išvengti naujų ir nereikalingų kliūčių prekybai naujomis ir besiformuojančiomis technologijomis, investicijų tikrinimo ir dvejopo naudojimo prekių eksporto srityje, taip pat įsipareigojimui didinti politikos, kuria sprendžiamos ne rinkos ir prekybą iškraipančios politikos ir praktikos problemos, veiksmingumą; palankiai vertina tai, kad Pasaulinės prekybos problemų darbo grupėje nustatytos konkrečios temos, pvz., ne rinkos ekonomikos keliamų problemų sprendimas ir bendradarbiavimas darbo teisių ir su prekyba susijusios klimato politikos klausimais; pabrėžia bendradarbiavimo tarptautinių technologijų standartų nustatymo srityje svarbą; ragina Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo struktūroje įsteigti Prekybos ir technologijų pakomitetį, kuriuo būtų papildytos Prekybos ir technologijų tarybos vykdomosios funkcijos ir kuris vykdytų šios tarybos demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad Prekybos ir technologijų taryba nėra derybų dėl ES ir JAV prekybos susitarimo forumas, nedarant poveikio būsimoms iniciatyvoms šioje srityje;

38.

pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos palaiko labiausiai integruotus ekonominius santykius pasaulyje, kurie taip pat yra didžiausio masto ir giliausi dvišaliai prekybos ir investicijų santykiai, kai prekybos prekėmis ir paslaugomis vertė siekia daugiau kaip 1 trln. EUR per metus; primena, kad ES ir JAV ekonomika kartu sukuria daugiau nei 40 proc. viso pasaulio BVP ir apima beveik trečdalį pasaulio prekybos srautų;

39.

pabrėžia, kad svarbu atgaivinti mūsų, kaip istorinių sąjungininkių ir prekybos partnerių, transatlantinius prekybos santykius, ypač atsižvelgiant į dabartinę COVID-19 krizę, siekiant skatinti daugiašališkumą, puoselėti atvirą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir surasti bendrus neatidėliotinų visuotinių sunkumų, įskaitant pasaulio sveikatą, įveikimo būdus;

40.

atkreipia dėmesį į JAV partnerių jau pateiktą informaciją ir JAV prekybos atstovės Katherine Tai pareiškimus, padarytus per J. Bideno administracijos klausymą 2021 m. prekybos darbotvarkės klausimais;

41.

atsižvelgdamas į tai pakartoja, kad remia naująją ES prekybos strategiją, kuria siekiama užtikrinti vidaus ir išorės politikos tikslų sinergiją, be kita ko, pasinaudojant Sąjungos transatlantine darbotvarke ir laikantis JT darnaus vystymosi tikslų;

42.

mano, kad prekybos politika yra strateginė geopolitinė transatlantinės darbotvarkės priemonė; pabrėžia, kad JAV yra labai svarbi prekybos partnerė ir todėl palankiai vertina teigiamus J. Bideno administracijos signalus, kad ji planuoja sustiprinti dvišalius santykius su ES, ir ragina atnaujinti bendradarbiavimą, kuris turėtų duoti ilgalaikių ir konkrečių rezultatų ateinančiais metais, atsižvelgiant į tai, kad mūsų ekonominiams santykiams taip pat poveikį daro saugumo interesai atviro strateginio savarankiškumo kontekste;

43.

pabrėžia, kad reikia nustatyti bendrus veiksmus, paremtus bendrais interesais ir vertybėmis, taip pat atsižvelgiant į bendrą riziką ir grėsmes, siekiant prisidėti prie pasaulinio tvaraus ir įtraukaus ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos;

44.

pabrėžia būtinybę pertvarkyti pasaulinę prekybos sistemą, kad ja būtų užtikrinamos vienodos sąlygos visame pasaulyje, ir bendradarbiauti kuriant naujas taisykles, visų pirma susijusias su nesąžiningos prekybos praktika, nes nesąžininga konkurencija daro didelį neigiamą poveikį mūsų įmonėms ir darbuotojams;

45.

remia lyderiavimo partnerystės kartu su JAV požiūrį, įskaitant koordinuotą poziciją Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, daugiausia dėmesio skiriant bendrų interesų, susijusių su mūsų ekonomikų žaliąja ir skaitmenine pertvarka, siekimui, taip pat bendroms iniciatyvoms, susijusioms su visuotinių viešųjų gėrybių teikimu; pabrėžia, kad į šią darbotvarkę yra įtraukti „darbuotojai ir atlyginimai“, taip pat atsparesnės, tvaresnės ir atsakingesnės tiekimo grandinės; atsižvelgdamas į tai, ragina abi šalis koordinuoti savo požiūrį į priverčiamąjį darbą ir išnaudotojiškas darbo sąlygas ir bendradarbiauti užtikrinant, kad prekybos susitarimuose būtų labiau paisoma darbuotojų teisių ir aplinkos standartų, taip pat daugiašaliu lygmeniu, be kita ko, remiantis viena kitos patirtimi, kad būtų užtikrinamas veiksmingesnis šių nuostatų vykdymas;

46.

pabrėžia, kad reikia parodyti, jog geresni ES ir JAV prekybos santykiai bus naudingi abiejose Atlanto vandenyno pusėse esančių partnerių piliečiams, ypač tiems, kurie dėl globalizacijos liko nuošalyje, ir įmonėms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir suderinti savo strategijas, siekiant užtikrinti investicijų sąveiką, visų pirma vykdant tvarią ir įtraukią skaitmeninę ir žaliąją savo ekonomikos pertvarką;

47.

pažymi, kad bendri ES ir JAV uždaviniai vis labiau praranda karinį pobūdį ir įsitvirtina mūsų ekonominės partnerystės uždaviniai; todėl ragina tęsti ir stiprinti Europos Parlamento ir JAV Kongreso transatlantinį parlamentinį dialogą dėl prekybos palaikant komitetų – Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto, atstovaujančio ES, ir Atstovų Rūmų Mokesčių reikalų komiteto (angl. Ways & Means Committee), jo Prekybos pakomitečio ir Senato Finansų komiteto, atstovaujančių JAV, – tarpusavio ryšius ir Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą;

48.

labai teigiamai vertina JAV paramą naujai PPO generalinei direktorei Ngozi Okonjo-Iweala ir tai, kad JAV vėl prisijungė prie Paryžiaus susitarimo; teigiamai vertina laikiną keturių mėnesių trukmės muitų tarifų, susijusių su bendrovėmis „Airbus“ ir „Boeing“, taikymo sustabdymą, nes jie darė neproporcingai didelį neigiamą poveikį ES žemės ūkio maisto produktams, – tai yra teigiamas žingsnis siekiant rasti ilgalaikį subsidijų civiliniams orlaiviams klausimo sprendimą; pažymi, kad šių muitų tarifų taikymas sustabdytas iki 2021 m. liepos mėn., ir primygtinai ragina rasti sprendimą, kuris lemtų nuolatinį šių tarifų panaikinimą;

49.

teigiamai vertina JAV norą pradėti diskusijas siekiant spręsti pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno ir aliuminio sektoriuose klausimą; atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą sustabdyti JAV importui taikomų tarifų, kuriais atsveriamos JAV priemonės, didinimą;

50.

taip pat teigiamai vertina tai, kad buvo greitai sudarytas PPO susitarimas dėl tarifinių kvotų – pirmasis su JAV sudarytas susitarimas vadovaujant naujajai J. Bideno administracijai, iš kurio matyti, kad ši naujoji administracija yra pasirengusi siekti sudaryti susitarimus su ES PPO sistemoje;

51.

pripažįsta, kad sykiu išlieka tam tikrų interesų skirtumų; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis išspręsti dvišalius ginčus; primygtinai ragina JAV panaikinti vienašales prekybos priemones, nutraukti grasinimus, kad bus imamasi papildomų priemonių dėl skaitmeninių paslaugų mokesčių, susilaikyti nuo tolesnių priemonių taikymo ir daugiausia dėmesio skirti mus suartinantiems tikslams; mano, kad 2021 m. birželio mėn. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas yra labai svarbus – tai atspirties taškas siekiant toliau gerinti mūsų prekybos santykius ir aptarti neišnaudotų galimybių sritis, kuriose būtų galima glaudžiau bendradarbiauti;

52.

primygtinai ragina JAV, nepaisant vykstančių derybų, nedelsiant panaikinti 232 skirsnio tarifus plienui ir aliuminiui, nes JAV negali laikyti Europos įmonių grėsme nacionaliniam saugumui, ir pabrėžia būtinybę kartu spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su trečiųjų šalių pertekliniais pajėgumais plieno ir aliuminio sektoriuose; primena, be kita ko, ES plataus užmojo siekį panaikinti ES ir JAV viena kitai taikomus pramoninių prekių muitų tarifus;

53.

apgailestauja dėl to, kad baigti 301 skirsnio tyrimai dėl skaitmeninių mokesčių, tačiau teigiamai vertina tai, kad, kol vyksta derybos EBPO sistemoje, šešiems mėnesiams sustabdyti atsakomieji prekybos veiksmai, taikomi tam tikriems tų valstybių narių, kurios yra nustačiusios skaitmeninių paslaugų mokestį, ekonomikos sektoriams, pvz., avalynės sektoriui; reiškia susirūpinimą dėl JAV prekybos atstovo preliminaraus atsakomųjų tarifų sąrašo, grindžiamo 301 skirsnio tyrimais dėl įvairių ES skaitmeninių paslaugų mokesčių, nes kai kurie iš šių tarifų susiję su itin pažeidžiamais gamybos sektoriais, pavyzdžiui, avalynės ir odos pramonės sektoriais, kurie galėtų būti išstumti iš JAV rinkos, jeigu bus nustatyti papildomi tarifai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti ir kuo greičiau užbaigti derybas dėl EBPO pasiūlymo dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo ir imtis visų galimų priemonių, kad ES įmonės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, nepatirtų tolesnių ekonominių nuostolių, ypač įgyvendinant atsigavimo po COVID-19 krizės strategijas; mano, kad turint omenyje išimtinę ES kompetenciją bendros prekybos politikos srityje ir JAV grasinimus, kad dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo įstatymų jos imsis atsakomųjų veiksmų, pirmenybė teikiama bendram ES požiūriui, o ne atskiriems požiūriams nacionaliniu lygmeniu, ypač siekiant išvengti, kad partnerės abiejose Atlanto vandenyno pusėse toliau nedidintų viena kitai taikomų tarifų;

54.

pripažįsta, kad tebėra neišnaudotų galimybių pašalinti didelį biurokratizmą ir stiprinti transatlantinę ekonominę partnerystę; atsižvelgdamas į vykstančias technologijų varžybas, pabrėžia glaudžios transatlantinės reguliavimo erdvės svarbą mūsų įmonėms, ypač besiformuojančioms skaitmeninėms, energetikos ir su klimatu susijusioms technologijoms; tikisi, kad abi šalys dialogo metu spręs Europos Sąjungai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su JAV viešųjų pirkimų įstatymu „Buy American“ ir „Jones“ įstatymu, įskaitant viešųjų pirkimų ir patekimo į paslaugų rinkas klausimus;

55.

ragina laikytis bendro požiūrio į kovą su COVID-19 krize, be kita ko, didinant vakcinų prieinamumą ir įperkamumą; ragina ES ir JAV bendradarbiauti ir vadovauti pastangoms, dedamoms sprendžiant vakcinų trūkumo problemą, ir užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų kuo greičiau pristatoma kuo daugiau vakcinų; palankiai vertina tai, kad paskelbta apie ES ir JAV partnerystę siekiant prisidėti prie pasaulinių pastangų skiepyti nuo COVID-19 iki kitų metų JT Generalinės Asamblėjos paskiepijant 70 proc. pasaulio gyventojų; primena, kad pasaulyje susiduriama su visuotinio vakcinų trūkumo problema; taigi, siekiant užtikrinti teisingas galimybes įsigyti vakcinų, ragina ES ir JAV bendradarbiauti su gamintojais, kad būtų didinami pasauliniai vakcinų ir jų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumai; ragina abi šalis susilaikyti nuo bet kokių eksportą ribojančių priemonių, užtikrinti tinkamą tiekimo grandinių veikimą bei reikiamą technologijų perdavimą ir gerinti pasirengimą būsimoms pasaulinėms ekstremaliosioms sveikatos situacijoms; ragina abi šalis stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje, kad būtų sudaromos palankesnės galimybės įsigyti būtinų vaistų;

56.

ragina Komisiją ir J. Bideno administraciją aktyviai remti naujosios PPO generalinės direktorės iniciatyvas, visų pirma sveikatos srityje; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl galimo susitarimo dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS), reikalavimų netaikymo, išdėstytą jo 2021 m. birželio 10 d. rezoliucijoje (9);

57.

pripažįsta, kad norint išlaikyti įmonių pajėgumus diegti inovacijas svarbu apsaugoti Europos intelektinės nuosavybės teises, tačiau mano, kad siekiant didinti pasaulinius vakcinų ir vakcinų sudedamųjų dalių gamybos pajėgumus aktualu išnagrinėti visas taikytinas TRIPS sutartyje numatytas lankstumo priemones; pabrėžia, kad surasti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius sprendimus gali būti tik vienas iš bendro pasaulinio atsako aspektų;

58.

pabrėžia, kad PPO ir toliau yra taisyklėmis grindžiamos daugiašalės prekybos sistemos pagrindas; ragina tvirčiau bendradarbiauti vykdant PPO reformą, įskaitant jos trijų pagrindinių funkcijų reformą, kuri apima nedelsiant vykdytiną Apeliacinio komiteto pertvarkymą ir atnaujinimą, taip pat PPO stebėsenos ir patariamosios funkcijų stiprinimą, be kita ko, skatinant sudaryti atviras keliašales sutartis;

59.

primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti reguliuojant prekybą sveikatos produktais, rengiant skaitmeninės prekybos taisykles ir nustatant plataus užmojo klimato ir aplinkosaugos darbotvarkę, be kita ko, atnaujinant derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių, ir rengti bendrus pasiūlymus, inter alia, dėl subsidijoms taikomos tvarkos ir laipsniško subsidijų iškastiniam kurui nutraukimo;

60.

tikisi, jog norint, kad PPO būtų pasirengusi žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje (MC 12) abi šalys susitars dėl konkrečių taikytinų nuostatų, įskaitant susitarimą dėl žuvininkystės, deklaraciją dėl prekybos ir sveikatos, ginčų sprendimo sistemos reformos darbo programą, pramonės subsidijų ir valstybės valdomų įmonių darbo programą, taip pat didelę pažangą derantis dėl e. prekybos;

61.

ragina abi šalis dirbti kartu siekiant atnaujinti PPO taisykles dėl valstybės valdomų įmonių, pramonės subsidijų ir perteklinių pajėgumų, taip pat dėl technologijų perdavimo, kad ši organizacija būtų veiksmingai pritaikyta 21-ojo amžiaus iššūkiams; šiuo požiūriu taip pat palaiko galimybę išplėsti kartu su Japonija įgyvendinamą trišalę iniciatyvą ir ragina ES ir JAV vadovauti panašių pažiūrų šalių koalicijai PPO, kad būtų susitarta dėl naujų taisyklių, sykiu plėtojant atskirą kovos su nesąžiningomis užsienio subsidijomis priemonę; tikisi, kad abi šalys skatins ir sieks sudaryti daugiašalius susitarimus; ragina JAV atnaujinti įsipareigojimą laikytis PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų;

62.

atkreipia dėmesį į pirmojo aukšto lygio ES ir JAV dialogo Kinijos klausimais susitikimo, per kurį abi šalys pakartojo, kad jų prekybos santykiai su Kinija yra daugialypiai ir apima bendradarbiavimo, konkurencijos ir nuolatinio varžymosi aspektus, rezultatus; pasisako už bendrą strateginį požiūrį į Kiniją, kai tai įmanoma, taip pat už bendradarbiavimą daugiašalėse sistemose sprendžiant tokias bendras problemas kaip klimato kaita, rinką iškraipanti nesąžininga prekybos praktika ir vienodų sąlygų trūkumas;

63.

atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant kovoti su konkurenciją iškraipančiomis pramonės subsidijomis – ypač kiek tai susiję su valstybės valdomomis įmonėmis ir pertekliniais pajėgumais ypatingos svarbos sektoriuose –, taip pat su tokiais reiškiniais, kaip priverstinis technologijų perdavimas, intelektinės nuosavybės vogimas, įpareigotosios bendrosios įmonės, rinkos kliūtys ir priverstinio darbo draudimas, svarbu rasti suderintą poziciją, be kita ko, vykdant diskusijas dėl JAV ir Kinijos pirmojo etapo susitarimo bei ES ir Kinijos visapusiško susitarimo dėl investicijų;

64.

pažymi, kad tokie klausimai negali būti sprendžiami vienašališkai arba dvišaliu pagrindu ir kad jiems išspręsti reikalinga panašių pažiūrų partnerių koalicija, veikianti tarptautiniu lygmeniu PPO sistemoje;

65.

pabrėžia, kad svarbu į bendrą ES ir JAV strategiją ir PPO sistemą įtraukti pagarbos žmogaus teisėms principą, kurio taip pat turėtų būti laikomasi ir tarptautinėms įmonėms vykdant savo veiklą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į būtinybę priimti privalomus išsamaus patikrinimo teisės aktus ir ragina JAV prisijungti ir palaikyti šį principą visose tiekimo grandinėse;

66.

mano, kad ES ir JAV, reaguodamos į Kinijos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, turėtų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą taisyklėmis pagrįsto ir tvaraus junglumo srityje ir tikisi, kad ateityje bus bendradarbiaujama, ypač siekiant palaikyti aukštus kokybės standartus;

67.

ragina Komisiją, skatinant dialogą ir bendrus veiksmus, ryžtingai remti ES interesus ir jos atvirą strateginį savarankiškumą ir reaguoti į nepagrįstus JAV muitus, ekstrateritorinį sankcijų taikymą, kuris neatitinka tarptautinės teisės, ir rinkos kliūtis; pabrėžia būtinybę stiprinti ES autonomines prekybos priemones;

68.

prašo JAV visų pirma užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros, remiantis vienodo požiūrio principu, būtų skaidrios, atviros ir nuspėjamos;

69.

ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl priemonės, kuria būtų siekiama atgrasyti trečiąsias šalis nuo prievartos veiksmų ir reaguoti į tokius veiksmus, ir teisės aktus, kuriais būtų remiamos Europos įmonės, kurioms taikomos minėtos sankcijos ir kurios vykdo veiklą laikydamosi tarptautinės teisės aktų;

70.

ragina abi šalis vykdyti plačių užmojų dialogą, rasti pagrindą bendriems veiksmams ir, atnaujinant aukšto lygio strateginį dialogą, siekti sudaryti pasirinktines prekybos ir investicijų sutartis;

71.

ragina stiprinti reguliavimo, žaliąją, tvarią ir skaitmeninę partnerystę pasitelkiant Prekybos ir technologijų tarybą; ragina susitarti dėl atitikties vertinimo, kuris būtų ypač naudingas MVĮ, laikytis suderinto požiūrio į ypatingos svarbos ir besiformuojančioms technologijoms, pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui, taikytinų tarptautinių standartų nustatymą ir bendradarbiauti reguliuojant dideles technologijų įmones, taip pat skaitmeninius ir pasaulinius mokesčius; ragina ES ir JAV keistis informacija ir bendradarbiauti tikrinant užsienio investicijas strateginiuose sektoriuose, įskaitant galimo priešiško perėmimo atvejus;

72.

skatina abi šalis keisti geriausios patirties reguliavimo srityje pavyzdžiais; primygtinai ragina ES ir JAV tęsti derybas dėl atitikties vertinimo, siekiant pašalinti finansiniu požiūriu veiklą apsunkinančias netarifines kliūtis; pabrėžia, kad abiem šalims svarbu priimti darnius standartus ir vadovauti panašių pažiūrų partnerių koalicijai, kad tarptautinės standartizacijos organizacijos galėtų aktyviau naudotis transatlantiniais standartais;

73.

ragina abi šalis naudotis prekyba siekiant kovoti su klimato kaita ir užtikrinti aukštynkryptę konvergenciją; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina abi šalis bendradarbiauti nustatant anglies dioksido kainą, visų pirma derinti veiksmus pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo kūrimo srityje, ir veiksmingas kovos su neteisėta prekyba ginklais priemones, taip pat didinant prekybos ginklais skaidrumą ir atskaitomybę, įskaitant JAV ir ES valstybių narių ginklų eksportą;

74.

ragina JAV ir ES imtis bendrų veiksmų siekiant pasaulinio pelno mokesčio EBPO sistemoje, visų pirma palankiai vertina G 7 šalių pasiektą susitarimą dėl pasaulinės mokesčių reformos ir atkreipia ypatingą dėmesį į susitarimą dėl ne mažesnio kaip 15 proc. minimalaus pasaulinio pelno mokesčio tarifo, ir bendradarbiauti kovojant su nesąžininga ir žalinga prekybos praktika;

75.

pabrėžia, kad stipresni prekybos ir ekonominiai partneriai sudaro stipresnes sąjungas; palankiai vertina abiejų šalių pastangas didinti savo tiekimo grandinių atsparumą, ypač kiek tai sietina su svarbiausiomis žaliavomis;

76.

ragina ES ir JAV glaudžiau bendradarbiauti Arkties regione atsižvelgiant į tai, kad dėl klimato kaitos atsiranda galimybių kurti naujus laivybos maršrutus ir naudotis gamtos ištekliais, taip pat atsižvelgiant į didėjančius kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ekonominius interesus Arkties regione; ragina Komisiją į šias galimybes ir uždavinius atsižvelgti ir savo būsimoje Arkties regiono strategijoje;

77.

primygtinai ragina Komisiją, vadovaujantis įprasta praktika, skaidriai bendradarbiauti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, be kita ko, skelbti visus JAV teikiamus pasiūlymus, taip pat užtikrinti, kad rengiant šiuos pasiūlymus dalyvautų Parlamentas ir pilietinė visuomenė, tokiu būdu siekiant didinti vartotojų ir piliečių pasitikėjimą.

Bendras saugumo ir gynybos uždavinių sprendimas

78.

pabrėžia, kad transatlantinis aljansas ir toliau yra itin svarbus Europos žemyno saugumui ir stabilumui, nes NATO yra Europos kolektyvinės gynybos pagrindas ir svarbiausias Europos saugumo ramstis; dar kartą tvirtina, kad NATO sąjungininkai ir partneriai, taip pat Europos Sąjunga kaip patikima ir lygiateisė transatlantinė partnerė, galinti ir norinti apsiginti pati ir valdyti krizes kaimynystėje, kartu prireikus vadovaujant, bet glaudžiai tai koordinuojant su Jungtinėmis Valstijomis, privalo kolektyviai daryti daugiau, kad būtų patenkinami teisingi lūkesčiai; pritaria minčiai iš naujo subalansuoti įsipareigojimus transatlantinių saugumo santykių srityje, skatinant didesnį ES valstybių narių savarankiškumą gynybos srityje, kaip būdą sumažinti JAV tenkančią naštą, sukuriant sąveiką tarp narystės NATO ir ES gynybos pajėgumų; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimas grindžiamas 74 bendrai sutartais veiksmais konkrečiose srityse; primena, kad abi organizacijos turi skirtingas užduotis ir prioritetus – NATO yra atsakinga už savo narių kolektyvinę teritorinę gynybą, o ES siekia karinio krizių valdymo užsienyje, taip atsiranda galimybių tęsti dialogą ir bendradarbiauti saugumo problemų ir strateginės partnerystės klausimais, remiantis bendra parama pagrindinėms demokratijos, laisvės ir taikos skatinimo vertybėms; pabrėžia, kad nuodugnesnis bendradarbiavimas, sutelkimas ir pasidalijimas, taip pat veiksmingas ir skaidrus Europos gynybos sektorius stiprina ir NATO skiriamus pajėgumus; pabrėžia, kad tvirtos ES pramonės bazės ir didesnių karinių pajėgumų sukūrimas ES lygiu bei investavimas į karinį mobilumą ir sąveikumą sustiprins ne tik ES, bet ir transatlantinį aljansą bei užtikrins sąveiką su ES ir jos valstybių narių vaidmeniu ir svarba; todėl pareiškia, kad yra visapusiškai įsipareigojęs vykdyti Europos gynybos iniciatyvas, visų pirma EPF, PESCO ir Europos taikos priemonę; pabrėžia, kad transatlantinė partnerystė gali būti sėkminga tik jeigu visos valstybės narės vykdys savo įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus investuoti į gynybą ir dalyvauti teikiant tarpusavio paramą bei siekti geriau pasidalyti naštą; pabrėžia, kad visiems NATO sąjungininkams reikia investuoti lėšas į NATO šalių piliečių gynybai reikalingų pajėgumų plėtojimą, įgijimą ir palaikymą; be to, atkreipia dėmesį į vykstantį ES strateginio kelrodžio, kuris taps svarbiu etapu siekiant glaudesnio bendradarbiavimo Europos gynybos ir saugumo srityje, kūrimo procesą ir pabrėžia, kad strateginis kelrodis turėtų būti glaudžiai susijęs su tikėtina būsima NATO strateginės koncepcijos peržiūra, ir išreiškia įsitikinimą, kad šie lygiagrečiai vykstantys procesai yra unikali proga daryti didelę pažangą ir atnaujinti transatlantinę politinę ir saugumo partnerystę ir užtikrinti, kad ji būtų tinkama sprendžiant dabartinius visuotinius uždavinius, su kuriais susiduria ir ES, ir JAV; pabrėžia, kad Europos strateginio savarankiškumo užmojis jokiu būdu nekenkia NATO užmojams, jis juos papildo; ragina sudaryti Europos gynybos agentūros ir Jungtinių Amerikos Valstijų administracinį susitarimą ir palankiai vertina ES ir JAV įsipareigojimą, kaip nurodyta 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigoje paskelbtame pareiškime, kuo greičiau pradėti diskusijas; skatina nustatyti JAV, ES ir Jungtinės Karalystės užsienio politikos ir saugumo bei gynybos politikos koordinavimo procesus;

79.

palankiai vertina teigiamą 2021 m. gegužės 6 d. priimtą Tarybos sprendimą, reaguojant į JAV, Kanados ir Norvegijos prašymus, suteikti įgaliojimus karinio mobilumo projektą koordinuojantiems Nyderlandams pakviesti šias šalis dalyvauti PESCO karinio mobilumo projekte; pabrėžia, kad toks dalyvavimas padidins ES ir NATO pajėgumų darną ir sąveikumą ir transatlantinių pajėgų parengtį ir atsparumą;

80.

ragina užtikrinti tvirtesnį ES, JAV ir NATO bendradarbiavimą su mūsų rytų kaimynais, visų pirma Gruzija, Ukraina ir Moldova, saugumo ir su gynyba susijusiose srityse, be kita ko, remti šių šalių teritorinį vientisumą ir didinti jų atsparumą prieš jas nukreiptoms kibernetinėms, informacinėms, šnipinėjimo ir kitoms grėsmėms;

81.

palankiai vertina JAV sprendimą nebeišvesti JAV pajėgų iš ES ir dislokuoti daugiau karinių pajėgų ES valstybėse narėse demonstruojant įsipareigojimą transatlantiniam bendradarbiavimui saugumo srityje; išreiškia padėką daugeliui JAV karinio personalo narių, pastaraisiais dešimtmečiais padėjusių užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą ir apsaugą;

82.

ragina ES ir JAV skatinti glaudų bendradarbiavimą reaguojant ne tik į tradicines, bet ir į naujas grėsmes saugumui, pvz., į priešišką užsienio technologinį dominavimą, hibridines grėsmes, dezinformacijos kampanijas ir piktavališką kišimąsi į rinkimų procesus; ragina ES ir JAV plėtoti glaudų bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje; ragina ES plėtoti veiksmingesnius kibernetinius pajėgumus siekiant padidinti jos gebėjimą apsiginti nuo kibernetinių grėsmių; palankiai vertina Komisijos naująją kibernetinio saugumo strategiją kaip pagrindą kurti tarptautines normas ir standartus kibernetinėje erdvėje; ragina plėtoti, įsigyti ir išlaikyti būtinus pajėgumus, taip pat NATO organizacijoje, be kita ko, keitimosi žvalgybos informacija srityje, ir gerinti ES agentūrų, pvz., Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) ir jų kolegų iš JAV, veiklos koordinavimą; pripažįsta, kad kibernetinė gynyba tam tikru mastu yra veiksmingesnė, jei ji apima ir tam tikrus puolamuosius būdus ir priemones, su sąlyga, kad jų naudojimas atitinka tarptautinę teisę; akcentuoja poreikį parengti bendrą požiūrį dėl autonominių mirtinų ginklų, valdomų be reikšmingos žmogaus kontrolės, draudimo, autonominių ginklų sistemų reglamentavimo pasauliniu lygmeniu ir kibernetinių priemonių bei masinio sekimo technologijų eksporto ir platinimo apribojimo; pabrėžia, kad reikia atnaujinti visuotinę ginklų kontrolę, kad būtų galima spręsti kibernetinius ir su dirbtiniu intelektu susijusius uždavinius; ragina transatlantinius partnerius remti JT Generalinio Sekretoriaus raginimą pasauliniu mastu nutraukti ugnį ir aktyviai jam padėti;

83.

mano, kad demokratinių ir rinkimų procesų apsaugos klausimas yra pasaulinio saugumo klausimas; atsižvelgdamas į tai, siūlo kartu plėtoti struktūruotą reagavimo į kišimąsi į rinkimų procesus sistemą, grindžiamą transatlantiniu laisvų ir atsparių demokratinių procesų praktikos kodeksu, siekiant imtis struktūrinių ir visapusiškų priemonių reaguojant į hibridinio pobūdžio kišimąsi, glaudžiai bendradarbiaujant su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip ESBO; ragina ES ir JAV skatinti glaudesnį ir didesnio užmojo tarptautinį bendradarbiavimą rinkimų stebėjimo srityje kartu su visais susijusiais partneriais, ypač su Tarptautinio rinkimų stebėjimo principų deklaracijai pritariančiomis organizacijomis, siekiant kovoti su didėjančiomis viešojo saugumo grėsmėmis rinkimų procesams; pabrėžia, kad reikia bendromis jėgomis kovoti su plintančiu melagingo šalies rinkimų stebėjimo reiškiniu, kuris kenkia visuomenės pasitikėjimui rinkimų stebėjimu apskritai, ir išsamiai įvertinti su vis dažnesniu rinkimams skirtų naujų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimu susijusias galimybes, iššūkius bei riziką; pabrėžia, kad reikia stiprinti būtiną bendradarbiavimą su atitinkamomis šalių rinkimų stebėjimo organizacijomis visais lygmenimis, taip pat stiprinti joms teikiamą apsaugą jų darbe;

84.

pabrėžia, kad svarbu pasiekti kvantinės kompiuterijos pajėgumus, ir pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir JAV bendradarbiavimą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad kvantinė kompiuterija pirmiausia būtų įgyvendinta tarp partnerių, su kuriais palaikomi glaudūs santykiai ir kurie padeda įgyvendinti bendrus tikslus;

85.

pabrėžia jūrinių telekomunikacijų kabelių Šiaurės Atlante, naudojamų teikiant daugiau kaip 95 proc. tarptautinių telekomunikacijų paslaugų, strateginę svarbą; pakartoja, kad svarbu stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti tarptautines teisines priemones dėl jūrinių kabelių ir užtikrinti tokių dokumentų, įskaitant UNCLOS, laikymąsi;

86.

pritaria ES ir JAV dialogo saugumo ir gynybos klausimais užmezgimui ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį kuo greičiau jį pradėti; atkreipia dėmesį į tai, kad į šį dialogą taip pat svarbu įtraukti NATO atstovus, kad būtų skatinama sąveika su ES ir NATO sistemoje vykstančiu bendradarbiavimu ir išvengta bet kokio politinio atsako dubliavimosi; pabrėžia, kad ES ir JAV saugumo ir gynybos dialogas turėtų aprėpti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos iniciatyvų, krizių valdymo, karinių operacijų ir dvišalių saugumo klausimų srityse, kaip pažymėta ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkėje; pabrėžia, kad dalijimasis informacija būtų svarbi tokio dialogo dalis;

87.

pabrėžia bendrą mūsų visuomenių poreikį dalyvauti mūsų bendrų demokratinių vertybių, pagarbos kitiems ir nuomonių įvairovei apmąstymo procese, siekiant atgaivinti ir ginti pasaulinę demokratiją nuo didėjančio autoritarizmo, kurį propaguoja Rusija ir Kinija ir kuris taip pat skatinamas transatlantinėje bendruomenėje, be kita ko, stiprinant mūsų demokratinių sistemų atskaitomybę ir atsparumą, kovojant su ekstremistinėmis pažiūromis ir rasizmu, kurie suteikia derlingą pagrindą antidemokratiniams judėjimams tarpti, drąsiai ir vieningai pasisakant prieš piktavališką autoritarinių veikėjų įtaką geopolitinėje erdvėje ir dalyvaujant transatlantiniame dialoge bei puoselėjant įtraukią socialinę ir ekonominę politiką, kurią vykdant siekiama šalinti pagrindines nelygybės priežastis; pabrėžia transatlantinio dialogo ir bendradarbiavimo svarbą vykdant politiką, kuria remiama demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai ir kovojama su dezinformacija bei užsienio kišimusi; pabrėžia, kad abiem šalims reikia šalinti visuomenės pasitikėjimą politika ir institucijomis mažinančius veiksnius; pabrėžia, kad pastangos šioje srityje turėtų apimti pasitikėjimo mokslu ir faktais stiprinimą, saugumą teikiančios nediskriminavimo politikos plėtotę ir rasinės bei religinės diskriminacijos atmetimą ir kovą su ja;

88.

be to, ragina ES ir JAV kartu su esamomis Afrikoje įsikūrusiomis regioninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Afrikos Sąjunga, Sahelio G 5 pajėgos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS), drauge teikti ekonominę, politinę ir operatyvinę paramą;

89.

pabrėžia, kad ES ir JAV privalo suvienyti savo pastangas kovoje su terorizmu ir radikalizacija, taip pat užtikrinti, kad dedamos pastangos būtų remiamos skiriant reikiamų išteklių ir būtų proporcingos šių reiškinių keliamai grėsmei; mano, kad abi partnerės turėtų siekti geresnio dalijimosi žvalgybos informacija tarp valstybių narių, ypač pabrėždamos geresnį bendrą informuotumą apie padėtį pagrindinėse srityse, įskaitant atsirandančias saugias zonas ir teroristų naudojimąsi besiformuojančiomis ir perversminėmis technologijomis, taip pat hibridinėmis taktikomis;

90.

skatina vykdyti tvirtą ES ir JAV bendradarbiavimą dedant pastangas mažinti radikalizaciją ir kovoti su terorizmu, įskaitant bendros mokymo veiklos organizavimą, bendrus kovos su terorizmu kursus, pareigūnų mainų programas, taktines pratybas ir švietimo iniciatyvas;

91.

pabrėžia esminę demokratinių principų, kurie yra mūsų socialinės ir ekonominės pažangos ir mūsų laisvos visuomenės pamatas, svarbą; pritaria prezidento J. Bideno pasiūlymui surengti aukščiausiojo lygio susitikimą demokratijos klausimais siekiant propaguoti demokratines vertybes; ragina JAV pasinaudoti ES konferencijos dėl Europos ateities patirtimi ir ragina Komisiją ir Tarybą politiškai ir praktiškai remti aukščiausiojo lygio susitikimo iniciatyvą; mano, kad siūlomu aukščiausiojo lygio susitikimu demokratijos klausimais turėtų būti siekiama skatinti vertybėmis grindžiamą daugiašališkumą ir demokratinių valstybių solidarumą, kai jos patiria spaudimą, stiprinti vidaus demokratiją ir demokratiją visame pasaulyje, visų pirma didinti piliečių dalyvavimą demokratiniame valdyme, išreikšti susirūpinimą dėl tebesitęsiančio susidorojimo su demokratiniais judėjimais ir ieškoti taikių tokių konfliktų sprendimų ir visame pasaulyje apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, įskaitant aplinkos apsaugos gynėjus, taip pat spręsti didėjančios autoritarinių režimų įtakos klausimą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tokios pastangos galėtų padėti nustatyti aiškų kursą siekiant kovoti su populizmu ir autoritarizmu, taip pat saugoti pagrindines demokratines ir žmogaus teisių vertybes; siūlo, kad ES kartu su JAV sukurtų transatlantinį aljansą demokratijai pasaulyje ginti ir parengti demokratijos apsaugos priemonių rinkinį, kuris apimtų bendrus veiksmus nustatant sankcijas, vykdant kovos su pinigų plovimu politiką, nustatant ekonominės ir finansinės paramos teikimo taisykles, vykdant tarptautinius tyrimus ir teikiant paramą žmogaus teisių aktyvistams ir demokratijos gynėjams; ragina gerinti abiejų šalių komunikaciją su piliečiais ir komunikaciją tarp piliečių dėl tolesnės transatlantinių ryšių svarbos ir dabartinio jų aktualumo; šiuo atžvilgiu dar kartą patvirtina teisės aktų leidėjų, verslo ir pilietinės visuomenės tarpusavio mainų vertę;

Glaudesnis užsienio politikos koordinavimas

92.

mano, kad ES turėtų aktyviau bendradarbiauti su JAV ir atnaujinti strateginę partnerystę Vakarų Balkanų ir Rytų Europos šalių klausimu, kad jose būtų kuriamos atsparios, klestinčios, demokratiškos, daugiatautės visuomenės, galinčios pasipriešinti trikdančiai vietos ir išorės autoritarinių jėgų įtakai; primena, kad Vakarų Balkanų ir Rytų Partnerystės šalių stabilumas yra svarbus taikai ir saugumui tame regione ir ES; palankiai vertina tai, kad labai padidintas JAV ir ES veiklos koordinavimas remiant Vakarų Balkanų šalis joms siekiant integracijos į Europą ir narystės ES; mano, kad reguliarus, institucionalizuotas Užsienio reikalų tarybos ir JAV valstybės sekretoriaus veiklos koordinavimas šiuo ir kitais užsienio politikos klausimais sustiprintų transatlantinį dialogą ir bendradarbiavimą bendro intereso užsienio politikos klausimais ir paskatintų tolesnę politikos krypčių konvergenciją transatlantiniu lygmeniu; primena savo pasiūlymą sukurti Transatlantinę politikos tarybą, kaip nuolatinių konsultacijų užsienio ir saugumo politikos klausimais ir šios politikos koordinavimo organą, kuriai vadovautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis ir JAV valstybės sekretorius, ir su kuria reguliariai palaikytų ryšius politiniai direktoriai, siekiant ją sustiprinti; ragina užtikrinti tvirtą ES lyderystę ir veiksmingą koordinavimą su JAV, kad būtų kovojama su iniciatyvomis, kuriomis siekiama iš naujo nubrėžti sienas, ir su panašiomis subnacionalinio lygmens iniciatyvomis, kuriomis didinamas etninis susiskaidymas ir segregacija, taip pat sprendžiamas Kinijos investicijų ir finansavimo visame regione ir jų poveikio demokratiniam valdymui ir aplinkai klausimas; pabrėžia glaudaus ES ir JAV bendradarbiavimo ir koordinavimo svarbą kovojant su valstybės užvaldymu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, užsienio šalių kišimusi ir išpuoliais prieš žiniasklaidos laisvę ir remiant teisinę valstybę, nuoseklias reformas, gerus kaimyninius santykius bei susitaikymą ir euroatlantinės integracijos tikslo siekimą; pabrėžia ES atliekamą vadovaujamąjį vaidmenį Serbijos ir Kosovo santykių normalizavimo procese;

93.

pabrėžia bendrą interesą remti ilgalaikę tvarią taiką, stabilumą, saugumą, atsparumą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Pietų Kaukaze; palankiai vertina JAV veiklą regione bendradarbiaujant su ES, be kita ko, pasitelkiant tokius mechanizmus kaip ESBO Minsko grupė;

94.

ragina ES ir JAV bendradarbiaujant šalinti nuolatines ir augančias grėsmes kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui, be kita ko, kovoti su neteisėtu kultūros vertybių gabenimu, ypač konfliktų zonose; primygtinai ragina įgyvendinti strategiją, kuri apimtų patikimas visuomenės informavimo kampanijas, visuotinį prekybos neįrodytos kilmės antikvariniais daiktais pasmerkimą, bendro elgesio kodekso kultūros paveldo vietovių apsaugos srityje sukūrimą, glaudesnio įvairių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo skatinimą, įskaitant greitą nacionalinių žvalgybos agentūrų keitimąsi informacija, ir glaudesnį teisėsaugos institucijų bei meno ir archeologijos bendruomenių bendradarbiavimą;

95.

pažymi, kad dėl Kinijos ekonominės įtakos, geopolitinės galios ir įvairių jos galios projekcijos formų bei turimos karinės galios jos autoritarinio valdymo sistema ėmė konfliktuoti su Vakarų valdymo sistemomis, kurios pagrįstos liberaliomis demokratinėmis vertybėmis; primena apie vis didesnį Kinijos dalyvavimą tarptautinėje arenoje ir Europoje vykdant jos iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ ir jos veiklą kibernetinėje erdvėje, Arkties regionuose ir Afrikoje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Kinija tapo sistemine varžove ir konkurente, tačiau ji taip pat turėtų būti svarbi partnerė sprendžiant daugelį pasaulinių problemų; yra įsitikinęs, kad bendras transatlantinis požiūris į santykius su Kinija yra geriausias būdas užtikrinti taikius, tvarius ir abipusiškai naudingus ilgalaikius santykius su Kinija; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad neseniai atnaujintas išsamus ES ir JAV aukšto lygio strateginis dialogas dėl Kinijos, ir mano, kad tai turėtų tapti pagrindiniu mūsų interesų skatinimo ir mūsų skirtumų valdymo mechanizmu, taip pat priemone gvildenti ES ir JAV galimybes bendradarbiauti su Kinijos Liaudies Respublika daugiašalėse sistemose sprendžiant bendras ir pasaulines problemas, kaip antai klimato kaita, su sveikata susijusi rizika, pagarba žmogaus teisėms, kibernetinė erdvė, ginklų kontrolė, ginklų neplatinimas ir besiformuojančios perversminės technologijos; pabrėžia, kad šiam dialogui reikalingas tvirtas parlamentinis lygmuo; ragina rengti labai įvairias politikos priemones ir, kur įmanoma, ieškoti transatlantinių sąveikų santykiuose su Kinija; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ES ir JAV yra labai susirūpinusios dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje, ypač susijusių su uigūrų bendruomene; tvirtai tiki, kad ir dvišaliai, ir kitokie santykiai su Kinijos Liaudies Respublika visada turi apimti bendrų demokratinių vertybių apsaugą bei rėmimą ir kad bet kokia daugiašalė darbotvarkė turi būti iš esmės grindžiama visapusišku tarptautinės teisės laikymusi ir žmogaus teisių apsauga;

96.

pabrėžia, kad reikia nustatyti ES ir JAV bendro sutarimo, galimo bendradarbiavimo ir geresnio koordinavimo bei konsultacijų Kinijos klausimais sritis, siekiant išvengti transatlantinės įtampos, pavyzdžiui, tokios, kuri kilo po to, kai buvo priimtas trišalis JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos susitarimas dėl saugumo, taip pat vadinamas AUKUS, nepasikonsultavus su ES sąjungininkais, visų pirma dėl žmogaus ir mažumų teisių apsaugos ir įtampos Pietų ir Rytų Kinijos jūrose, Honkonge bei Taivano sąsiauryje deeskalavimo; pabrėžia UNCLOS, kaip teisinio pagrindo sprendžiant konfliktus, svarbą; pakartoja, kad remia bendras junglumo iniciatyvas, be kita ko, pagal neseniai paskelbtą ES strategiją „Pasauliniai vartai“;

97.

palankiai vertina pažangą, pasiektą pagal ES Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją, ragina ją įgyvendinti greitai ir visapusiškai, nes ji atitinka ES interesus ir pagal ją būtų skatinamos ES vertybės, taip pat atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus šis geostrateginės reikšmės regionas, kuriame yra tokios transatlantiniams partneriams svarbios demokratinės draugiškos šalys ir partnerės kaip Japonija, Pietų Korėja, Australija ir Naujoji Zelandija, taip pat Taivanas, ir ragina stiprinti ES ir JAV partnerystę bei koordinavimą su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu susijusiais klausimais; primena strateginių ryšių su ASEAN narėmis ir su Ramiojo vandenyno salų forumu (PIF) stiprinimo svarbą;

98.

pabrėžia, kad tokie nedemokratiniai režimai, kaip Kinija, vis dažniau naudoja technologijas savo piliečiams kontroliuoti ir slopinti apribojant jų galimybes naudotis pagrindinėmis, socialinėmis ir politinėmis teisėmis; ragina ES ir JAV aktyviau dalyvauti kuriant į žmogų orientuotas technologijas, kuriomis būtų paisoma privatumo ir mažinamas šališkumas ir diskriminacija;

99.

pripažįsta, kad Kinijos pirmaujančių mokslinių tyrimų centrų vykdomas intelektinės nuosavybės įsigijimas ir technologinė pažanga dažnai naudojami siekiant jos karinių tikslų, ir pabrėžia, kad ES turėtų stengtis parengti ilgalaikę strategiją kovojant su Kinijos karinės ir civilinės sąveikos strategija Europoje;

100.

pripažįsta, kad ES ir JAV turėtų koordinuoti veiksmus dėl Kinijos veiksmų neatitikimo euroatlantinio saugumo interesams; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama uždaviniams kibernetinėje, hibridinėje, besiformuojančių ir perversminių technologijų, kosmoso, ginklų kontrolės ir neplatinimo srityse;

101.

yra susirūpinęs dėl Kinijos daromo ekonominio spaudimo valstybėms narėms ir trečiosioms šalims; pritaria idėjai vykdyti kolektyvinę ekonominę gynybą nuo Kinijos daromo ekonominio spaudimo, bendradarbiaujant su panašiai mąstančiomis demokratinėmis valstybėmis;

102.

yra susirūpinęs dėl Kinijos komunistų partijos glaudžių ryšių su Kinijos pramone, o ypač su saugumo tarnybomis; rekomenduoja valstybėms narėms atlikti viešųjų pirkimų praktikos vidaus auditą siekiant įsitikinti, kad jų nacionaliniuose tinkluose ir gynybos institucijose įdiegtose priemonėse nenaudojamos iš Kinijos bendrovių gautos technologijos;

103.

ragina glaudžiai bendradarbiauti siekiant parengti bendrą veiksmų su Rusijos Federacija planą ir tuo pat metu kartu spręsti klausimus dėl įvairių Rusijos Federacijos keliamų grėsmių, pvz., dėl nuolatinio Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos Respublikos destabilizavimo, paramos neteisėtam Lukašenkos valdymui Baltarusijoje, Rusijos vaidmens ir įtakos Vakarų Balkanuose ir Juodojoje jūroje, taip pat apverktino kišimosi į demokratinius procesus ES ir JAV, įskaitant rinkimus, ekstremistinių politinių partijų finansavimo ir revizionistinės politikos, hibridinių grėsmių ir dezinformacijos kampanijų, sykiu vykdant atrankinį bendradarbiavimą bendrų transatlantinių interesų srityse, visų pirma ginklų kontrolės sistemos srityje, įskaitant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, taip pat klimato diplomatiją, susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos atgaivinimą ir Afganistano stabilizavimą; teigiamai vertina J. Bideno administracijos sprendimą pratęsti naująją START ginkluotės kontrolės sutartį; pabrėžia, kad reikia atgaivinti pagrindinių pasaulinio masto veikėjų, tokių kaip JAV ir Rusija, kurios daro tiesioginę įtaką Europos saugumui, ginklų kontrolės derybas, taip pat į būsimas ginklų kontrolės derybas įtraukti Kiniją; pabrėžia, kad reikia nedelsiant atkurti įprastinės ginkluotės kontrolės sistemą ir riboti ginklavimosi varžybų mastą bei nenumatytų incidentų galimybę; palankiai vertina J. Bideno administracijos pasirengimą atnaujinti dialogą ir derybas su Rusija ir pritaria ES ir JAV planui pradėti ES ir JAV aukšto lygio dialogą Rusijos klausimu; laikosi nuomonės, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai padėti ieškoti būdų palaikyti tolesnį dialogą ir turėtų prisidėti prie abipusio pasitikėjimo atkūrimo; pabrėžia, kad sykiu svarbu palaikyti dialogą su pilietine visuomene ir remti Rusijos pilietinės visuomenės organizacijas, kurios siekia plėtoti dialogą dėl politinio pliuralizmo, nepriklausomo veikimo ir teisėtų demokratinių Rusijos žmonių siekių;

104.

mano, kad ES ir JAV turi derinti savo dvejopo atgrasymo ir dialogo su Rusija požiūrį, laikantis parametrų, dėl kurių susitarta Velso ir Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimuose;

105.

ragina ES ir JAV laiku ir ryžtingai imtis veiksmų prieš Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomą ardomąją veiklą ES teritorijoje; rekomenduoja valstybėms narėms gerinti kontržvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija;

106.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Tarybą parengti naują ES santykių su Rusija strategini požiūrį, pagal kurį turi būti geriau remiama pilietinė visuomenė, stiprinami žmonių ryšiai su Rusijos piliečiais, nustatomos aiškios bendradarbiavimo su Rusijos valstybės veikėjais ribos, naudojami technologiniai standartai ir atviras internetas laisvoms erdvėms remti ir represinėms technologijoms riboti, taip pat rodomas solidarumas su ES Rytų šalimis partnerėmis, be kita ko, saugumo ir taikaus konfliktų sprendimo klausimais; pabrėžia, kad bet koks ES ir JAV dialogas su Rusija turi būti grindžiamas pagarba tarptautinei teisei ir žmogaus teisėms;

107.

pabrėžia, jog svarbu, kad JAV ir ES bendradarbiautų su Afrikos žemynu, įvairiais jos regionais ir valstybėmis ir tokią veiklą koordinuotų, ir ragina vykdyti tokį bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir skatinti saugumą, stabilumą ir gerovę; pabrėžia, kad reikia nedelsiant užmegzti tvirtus ir teisingus partnerystės ryšius tarp JAV, ES ir Afrikos, atsižvelgiant į klimato kaitos keliamus iššūkius ir jos demografinius padarinius, biologinės įvairovės nykimą, Kinijos vykdomą Afrikos gamtos išteklių naudojimą, tvarų švietimą socialinio ir ekonominio vystymosi klausimais, skaitmeninimą, teisinės valstybės principus, demokratijos propagavimą ir žmogaus teisių, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės stiprinimą; tiki, kad bet kokia parama saugumo srityje turėtų būti vykdoma remiantis žmonių saugumo principu ir atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius, ji turėtų visiškai atitikti tarptautinės teisės nuostatas ir apimti griežtus atskaitomybės ir demokratinės bei parlamentinės priežiūros mechanizmus; palankiai vertina J. Bideno administracijos įsipareigojimą stiprinti savo bendradarbiavimą su Tarptautine Sahelio koalicija; ragina JAV ir ES bendradarbiauti, siekiant reaguoti į augantį smurtinį ekstremizmą, ISIS ir „Al Kaidos“ atšakų terorizmą ir spręsti humanitarines, ekonomines ir valdymo problemas Sahelyje ir apskritai Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione (MENA); ragina stiprinti dialogą ir koordinavimą, susijusį su pozicijų, kurių transatlantiniai partneriai laikosi dėl problemų tokiose šalyse kaip Irakas, Libanas, Sirija, Iranas ir Libija, nustatymu;

108.

ragina geriau bendradarbiauti Arkties regione, atsižvelgiant į didėjančius kitų šalių, pvz., Kinijos, interesus Arkties regione ir į Rusijos karinių pajėgų telkimą Arktyje; palankiai vertina baigiantis 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbtame pareiškime patvirtintą ES ir JAV sprendimą dirbti kartu, kad Arktis išliktų taikos ir stabilumo regionu, ir bendradarbiauti Arkties taryboje;

109.

pabrėžia, kad reikia palaikyti ir, kur tinka, stiprinti struktūrinius strateginius ES, JAV ir JK santykius, remiantis jų bendromis vertybėmis, interesais ir uždaviniais, apimančiais, be kita ko, ir saugumo klausimus, ir kartu užtikrinant ES sprendimų priėmimo autonomiškumą;

110.

apgailestauja dėl to, kad po JAV ir Europos pajėgų išvedimo Talibanas smurtu perėmė Afganistaną ir dėl to plačiai pažeidžiamos žmogaus teisės, visų pirma mergaičių, moterų ir etninių bei religinių mažumų teisės, taip pat dėl šalyje įsivyravusios humanitarinės krizės; pakartoja savo poziciją, kad transatlantinė bendruomenė turi padvigubinti pastangas dirbti ilgalaikės taikos, stabilumo ir pažangos Afganistane labui, remiant Afganistano pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, ypač moterų teisių gynėjus, politinius aktyvistus, žurnalistus, mokslininkus, menininkus ir kitas grupes bei asmenis, kuriems gresia pavojus; ragina vykdyti tvirtą transatlantinį koordinavimą ir konsultacijas siekiant gauti ir išsaugoti žvalgybos informaciją, susijusią su Afganistano, visų pirma grupuotės „Islamo valstybė“, „Al Kaida“ ir su jais susijusių subjektų keliama terorizmo grėsme, bei dalytis šia informacija; ragina laikytis suderinto transatlantinio požiūrio, pagal kurį būtų derinamas operatyvinis bendradarbiavimas su Talibanu humanitariniais ir kovos su terorizmu tikslais ir aiškios bendradarbiavimo su Talibano vadovaujama vyriausybe ateityje sąlygos, įskaitant įsipareigojimą gerbti žmogaus teises ir kovoti su terorizmu; ragina išsamiai transatlantiniu lygmeniu apsvarstyti misijos Afganistane patirtį, siekiant padaryti reikiamas išvadas dėl būsimų pastangų skatinti stabilumą, saugumą ir gerą valdymą pasaulyje; be to, ragina transatlantinius partnerius bendradarbiauti su visomis Afganistano kaimynėmis, atsižvelgiant į sunkią Afganistano žmonių, kurie ten ieško prieglobsčio, padėtį ir būtinybę jiems padėti;

111.

palankiai vertina atnaujintą JAV dalyvavimą rytinės Viduržemio jūros regiono dalies reikaluose, ypač priėmus 2019 m. Aktą dėl rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, kuriuo įgaliota teikti naują saugumo paramą Kiprui ir Graikijai ir sustiprintas regiono dalyvių bendradarbiavimas energetikos srityje; palankiai vertina baigiantis 2021 m. birželio 15 d. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui paskelbtame pareiškime patvirtintą ES ir JAV sprendimą drauge dėti pastangas, kad būtų deeskaluota padėtis rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurioje ginčai turėtų būti sprendžiami dialogo būdu, vadovaujantis gera valia ir laikantis tarptautinės teisės; pritaria ES ir JAV pareiškimui, kad jos ketina siekti bendradarbiavimo ir abipusiai naudingų santykių su demokratine Turkija;

112.

remia glaudesnį bendradarbiavimą su JAV ir Lotynų Amerikos šalimis skatinant daugiašališkumą, demokratines vertybes, žmogaus teises ir tarptautinės teisės standartus, ekonominį augimą, kovą su nelygybe, kovą su prekyba narkotikais ir organizuotu nusikalstamumu, biologinę įvairovę ir kovą su klimato kaita; pabrėžia ES ir JAV aktyvesnio bendradarbiavimo su Lotynų Amerika ir Karibų regionu, kaip ypač svarbiais sąjungininkais tarptautiniuose forumuose ir strateginiais daugiašališkumo gynybos partneriais, poreikį; ragina sudaryti ES, JAV ir Lotynų Amerikos „Atlanto trikampio aljansą“, kuris suteiktų abiem regionams galimybę kartu siekti tolesnės pažangos tokiose srityse kaip demokratija, saugumas ir kova su prekyba narkotikais, kova su nelygybe ir vystomasis bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog svarbu, kad toks bendradarbiavimas su JAV ir Lotynų Amerikos valstybėmis taptų bendromis pastangomis, siekiant remti demokratines vertybes ginančius ir už žmogaus teises kovojančius opozicionierius ir disidentus, prieš kuriuos įvairiose šalyse imamasi atsakomųjų veiksmų; taigi ragina JAV ir ES bendradarbiauti tarpusavyje ir su kitomis valstybėmis, siekiant atkurti žmogaus teises ir demokratiją Venesueloje, užtikrinant tikrai laisvus, patikimus, įtraukius, skaidrius ir visiškai demokratiškus rinkimus ir remiant Europos Parlamento pripažintas teisėtas politines jėgas; be to, pakartoja savo įsipareigojimą skatinti demokratiją ir žmogaus teises visose Lotynų Amerikos valstybėse; ragina ES ir JAV labiau koordinuoti sankcijas; primena savo pasiūlymą, kad JAV ir ES pradėtų reguliariai keistis požiūriais, susijusiais su jų aukščiausiojo lygio susitikimais su Lotynų Amerikos valstybėmis, t. y. ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimais ir Amerikos žemynų aukščiausiojo lygio susitikimais, rengiamais Amerikos valstybių organizacijos;

113.

atkreipia dėmesį į MENA regiono svarbą Europos, taigi ir transatlantiniam saugumui ir stabilumui; todėl ragina stiprinti dialogą ir transatlantinių partnerių pozicijos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono atžvilgiu koordinavimą, be kita ko, imantis veiksmų prieš regione padarytus šiurkščius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus; ragina JAV vėl prisijungti prie Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP), kuris yra pasaulinio ginklų neplatinimo režimo kertinis akmuo ir įtampos deeskalavimo Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankos regione pagrindas; pritaria JAV raginimui sudaryti ilgesnį ir tvirtesnį branduolinį susitarimą su Iranu ir ragina toliau tęsti transatlantinį bendradarbiavimą šiuo klausimu; palankiai vertina JAV sprendimą atnaujinti savo finansavimą UNRWA; ragina atnaujinti transatlantines pastangas siekiant prasmingai atgaivinti Artimųjų Rytų taikos procesą ir sėkmingai jį užbaigti, kad būtų rastas perspektyvus dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas; palankiai vertina tai, kad pasirašyti ir įgyvendinami Abraomo susitarimai, ir skatina transatlantinį bendradarbiavimą siekiant stiprinti tuos ryšius;

o o

114.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir perduoti susipažinti JAV Valstybės departamentui ir JAV Kongresui.

(1) OL C 28, 2020 1 27, p. 49.

(2) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 198.

(3) OL C 65, 2016 2 19, p. 120.

(4) OL C 433, 2019 12 23, p. 89.

(5) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012.

(6) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0013.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0256.

(8) https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/IP_20_2391

(9) 2021 m. birželio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „Kaip įveikti pasaulinės COVID-19 pandemijos keliamus iššūkius: PPO TRIPS sutarties netaikymo poveikis COVID-19 vakcinoms, gydymui, įrangai ir gamybos bei paruošimo pajėgumų didinimui besivystančiose šalyse“ (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0283).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/88

P9_TA(2021)0411

Įgyvendinimo pranešimas dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgyvendinimo pranešimo dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės“ (2020/2045(INI))

(2022/C 132/08)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208, 210, 214 ir 314 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (1),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (2),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (3),

—	atsižvelgdamas į bendruosius Europos Sąjungos 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020 ir 2021 finansinių metų biudžetus,

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatą dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą (VPMJ) (COM(2011)0743),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos ir į Pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą dėl naujo partnerystės su trečiosiomis šalimis modelio sukūrimo pagal Europos migracijos darbotvarkę (COM(2016)0385),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio mėn. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo veiksmų planą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 18 d. ES ir Turkijos pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 30 d. paskelbtą naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

—	atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Priemonių rinkinys: teisėmis grindžiamas požiūris į vystomąjį bendradarbiavimą, apimantis visas žmogaus teises“ (SWD(2014)0152),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 30 d. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

—	atsižvelgdamas į pradinius steigiamuosius ES patikos fondo „Bêkou“, ES patikos fondo „Madad“, ES patikos fondo Afrikai ir ES patikos fondo Kolumbijai susitarimus ir 2020 m. gruodžio mėn. jų peržiūrėtus steigiamuosius susitarimus;

—

atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos sprendimą C(2015)9500 dėl Sąjungos ir kitų valstybių narių veiksmų derinimo taikant koordinavimo mechanizmą – pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę (4), iš dalies pakeistą 2016 m. vasario 10 d. Komisijos sprendimu C(2016)0855 (5), 2017 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimu C(2017)2293 (6), 2018 m. kovo 14 d. Komisijos sprendimu C(2018)1500 (7), ir 2018 m. liepos 24 d. Komisijos sprendimu C(2018)4959 (8),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 30 d. Komisijos Ketvirtąją metinę ataskaitą dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės (COM(2020)0162), taip pat į ankstesnes ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 7-ąją ES patikos fondo „Madad“ rezultatų ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 11/2017 „Centrinės Afrikos Respublikai skirtas ES patikos fondas „Bêkou“: daug žadanti pradžia, nepaisant kai kurių trūkumų“; Nr. 27/2018 „Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė: naudinga parama, tačiau būtini patobulinimai siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų racionaliau naudojamos“; Nr. 32/2018 „Europos Sąjungos skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas. Tai lanksti priemonė, tačiau reikia skirti dėmesio konkrečioms sritims“,

—	atsižvelgdamas į Komisijos sprendimus pratęsti ES patikos fondų veiklą iki 2021 m. gruodžio mėn. pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį, taip pat į Parlamento poziciją dėl pratęsimo sprendimų projektų,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliuciją „ES išorės finansavimo priemonių įgyvendinimas: 2017 m. laikotarpio vidurio peržiūra ir būsima struktūra po 2020 m.“ (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės, humanitarinės pagalbos priemonės ir Europos plėtros fondo įgyvendinimo (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES patikos fondo Afrikai: reikšmė vystymuisi ir humanitarinei pagalbai (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Naujoji ES ir Afrikos strategija. Partnerystė siekiant tvaraus ir įtraukaus vystymosi“,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2020 m. metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo (12), 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Sirijos (13), 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl Sirijos (14), 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje (15), 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 2/2016 projekto, kuriuo įtraukiamas 2015 finansinių metų perteklius (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos (17), 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl antrojo Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (18), 2018 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 3/2018 projekto, III skirsnis – Komisija: Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimas (19),

—	atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 5/20201 (20) projektą ir prie jo pridėtą sprendimą dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2020 m. siekiant toliau teikti humanitarinę paramą pabėgėliams Turkijoje (21),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Turkijos (22),

—	atsižvelgdamas į 2019 ir 2020 m. Komisijos sprendimus dėl fondo „Madad“ veiklos pratęsimo iki 2021 m. gruodžio 14 d. pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į 2016–2021 m. vykusiose Londono ir Briuselio konferencijose ES ir jos valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus spręsti Sirijos krizę ir remti jos žmones,

—	atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. vidurio vertinimą ir į reguliariai rengiamas ES patikos fondo „Madad“ rezultatų ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/96 dėl humanitarinės pagalbos (23), 2018 m. birželio 14 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP „Globali Europa“) 2021–2027 m. (COM(2018)0460) ir 2018 m. birželio 14 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP III) 2021–2027 m. (COM(2018)0465),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

—	atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 58 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų, Vystymosi ir Biudžeto komitetų pranešimą (A9-0255/2021),

kadangi 2014 m. ir vėliau įsteigti keturi ES patikos fondai, kuriais siekiama patenkinti lanksčių ir greitų priemonių poreikį, kad būtų galima nuosekliai ir veiksmingiau teikti pagalbą reaguojant į krizes: ES patikos fondas „Bêkou“, įsteigtas 2014 m. liepos 15 d., jo tikslas – suteikti visapusišką pagalbą Centrinei Afrikos Respublikai išeiti iš krizės ir po jos atsistatyti; ES patikos fondas „Madad“ – Europos Sąjungos regioninis patikos fondas, įsteigtas 2014 m. gruodžio 15 d. reaguojant į krizę Sirijoje, kad būtų galima sutelkti ir pritaikyti išteklius ir atsaką regioniniu lygmeniu; ES patikos fondas „Africa“ – Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondas stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti, įsteigtas 2015 m. lapkričio 12 d.; ES patikos fondas „Colombia“, įsteigtas 2016 m. gruodžio 12 d., skirtas padėti įgyvendinti taikos susitarimą ankstyvajame atkūrimo etape ir stabilizuoti padėtį po konflikto;

kadangi 2018 m. atlikus Finansinio reglamento peržiūrą įtraukta daugiau nuostatų, kuriomis tam tikru mastu stiprinami Parlamento įgaliojimai tikrinti naujai steigiamus ES patikos fondus ar tokius, kurių veikla pratęsiama; kadangi tokios nuostatos ir toliau yra pernelyg ribotos, kad būtų galima užtikrinti visapusišką demokratinę Parlamento vykdomą priežiūrą ir visapusišką kaip biudžeto valdymo institucijos vykdomą parlamentinę priežiūrą, kaip numatyta Sutartyse;

kadangi 2020 m. Parlamentas paskelbė didžia dalimi teigiamas nuomones dėl ES patikos fondų veiklos pratęsimo iki 2021 m. pabaigos, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamo projektų, ypač susijusių su sienų ir migracijos valdymu, įgyvendinimo skaidrumo ir iškėlė sąlygą, kad patikos fondo „Africa“ atveju visuose finansuojamuose projektuose būtų numatytos privalomos garantijos dėl pagarbos pagrindinėms žmogaus teisėms;

kadangi ir ES patikos fondų, ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės sukūrimas buvo pagrįstas lankstaus, ad hoc ir greito reagavimo poreikiu, o to padaryti neįmanoma pasinaudojant klasikine institucine struktūra, ribotais ES biudžeto ištekliais bei jame numatytomis lankstumo galimybėmis; kadangi naujoji ES išorės finansinė programa (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (KVTBP) „Globali Europa“) turėtų padėti įveikti apribojimus, dėl kurių reikia įsteigti patikos fondus, kad būtų galima lanksčiau ir greičiau reaguoti į konkrečias krizes; kadangi dėl tokių nebiudžetinių priemonių, pavyzdžiui, ES patikos fondų, ir nepaprastųjų priemonių, pvz., Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, kyla pavojus demokratinės atskaitomybės, skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principams, ribojamas Europos Parlamento vaidmuo ir mažinamas ES biudžeto integralumas ir vieningumas; kadangi su Europos Parlamentu nebuvo konsultuojamasi dėl nebiudžetinių priemonių steigimo; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad Europos plėtros fondas (EPF) prisidėjo prie ES patikos fondų „Africa“ ir „Bêkou“, Parlamentas visiškai nedalyvavo steigiant šiuos du ES patikos fondus; kadangi galimas Parlamento dalyvavimas apsiribojo prieštaravimu įgyvendinimo sprendimų dėl ES patikos fondų „Madad“ ir „Colombia“ steigiamųjų susitarimų projektui;

kadangi, steigdama ES patikos fondą, Komisija turi pagrįsti jo pridėtinę vertę, matomumą, papildomumą su kitomis ES finansavimo priemonėmis ir suderinamumą su politikos tikslais ir kadangi labai svarbu užtikrinti nuolatinę lėšų naudojimo stebėseną ir vertinimą siekiant užtikrinti, kad jų poveikis visada būtų suderinamas su ES teise, pagrindinėmis vertybėmis ir tikslais;

kadangi pagal Finansinį reglamentą turėtų būti atliekamas metinis ES patikos fondų išorės ir nepriklausomas auditas, o Komisija turi įgaliojimus sustabdyti finansavimo susitarimo galiojimą, jei trečioji šalis nevykdo pareigos gerbti žmogaus teises, demokratijos ir teisinės valstybės principus ir rimtais korupcijos atvejais; kadangi Europos Audito Rūmai savo specialiosiose ataskaitose dėl ES patikos fondų rekomendavo Komisijai pagerinti paramos teikėjų koordinavimą (fondas „Bêkou“), pašalinti įgyvendinimo trūkumus, padidinti veiksmingumą ir tikslinius veiksmus (fondas „Africa“) ir užtikrinti didesnį ekonominį naudingumą (Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė);

G.	kadangi, remiantis Komisijos skaičiavimais, be poreikių, į kuriuos reaguojama pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, esama kitų didelių su pabėgėliais susijusių humanitarinių poreikių;

kadangi Parlamentas, pripažindamas fondų pridėtinę vertę, ne kartą pareiškė, kad reikia stiprinti ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės parlamentinį tikrinimą ir užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą planuojant būsimus ES patikos fondus ir derantis dėl jų bei pratęsiant esamų ES patikos fondų ir kitų finansinių priemonių taikymą ES išorės veiksmų srityje; kadangi Parlamentas paragino Komisiją pagerinti savo komunikaciją ES patikos fondų klausimais ir pažymėjo, kad reguliari, skaičiais pagrįsta informacija apie ES patikos fondų įgyvendinimą yra būtina, kad Parlamentas galėtų vykdyti savo demokratinės priežiūros ir priežiūros funkciją;

kadangi didžiausia įnašų į ES patikos fondus dalis dabar gaunama iš paties ES biudžeto, o valstybių narių įnašai sudaro labai nedidelę jų viso biudžeto dalį; kadangi valstybių narių įnašai į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę nėra savanoriški, jie grindžiami BNP įnašų raktu ir yra tiesiogiai įtraukiami į Sąjungos biudžetą kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą; kadangi ES patikos fondų atveju valstybių narių įnašai nėra įtraukiami į Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 187 straipsnio 6 dalį;

kadangi 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškime ir ES ir Turkijos readmisijos susitarime ypatingas dėmesys skiriamas naujų jūrų ar sausumos neteisėtos migracijos maršrutų prevencijai, neteisėto žmonių gabenimo tinklų likvidavimui, Turkijos sienų kontrolei ir grąžinamų asmenų priėmimui netaikant diskriminacijos;

kadangi pagrindinis Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą, kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje; kadangi naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi tebėra programinis ES vystymosi politikos pagrindas, o Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos dar kartą patvirtinami pagrindiniai humanitarinės pagalbos teikimo principai; kadangi ES ir jos partneriai humanitarinės pagalbos srityje turi galėti užtikrinti pagalbą ir apsaugą, grindžiamas poreikiais ir laikantis humanitarinių veiksmų neutralumo, nešališkumo, humaniškumo ir nepriklausomumo principų; kadangi oficialios paramos vystymuisi (OPV) šaltinių lėšos turi būti skiriamos ekonominiam vystymuisi ir žmogaus socialinei raidai skatinti, visų pirma užtikrinant galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, atsparumui vietos lygmeniu (be kita ko, ryšium su klimato kaita) didinti ir taikos palaikymo operacijoms, kuriomis siekiama teikti pagalbą vystymuisi ir (arba) humanitarinę pagalbą, vykdyti, ypatingą dėmesį skiriant vystymosi uždaviniams, nustatytiems sprendime dėl patikos fondo;

kadangi steigiamajame susitarime dėl ES patikos fondo Afrikai sienų valdymo projektai Libijoje aiškiai priskirti ES patikos fondo įgaliojimų sričiai ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) reglamento taikymo sričiai; kadangi nuo 2017 m. liepos mėn. per ES patikos fondą „Africa“ skirta beveik 90 mln. EUR Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms mokyti, aprūpinti ir jų pajėgumams remti, o 49 mln. EUR skirta grįžtančių asmenų sulaikymo sąlygoms gerinti; kadangi ES patikos fondo steigiamajame susitarime aiškiai nurodyta, kad patikos fondas finansuos veiklą, kuria prisidedama prie migracijos valdymo gerinimo visais aspektais laikantis visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą, įskaitant neteisėtos migracijos suvaldymą ir prevenciją bei kovą su prekyba žmonėmis; kadangi vis dėlto esama įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su Libijos pakrančių apsaugos pajėgų veikla;

kadangi 2020 m. Parlamentas pareiškė nuomonę, kad tam, kad būtų galima pratęsti ES patikos fondo Afrikai veiklą, reikėtų, kad visų projektų, kuriems skiriamas finansavimas, atveju būtų numatytos privalomos garantijos dėl pagarbos žmogaus teisėms, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas migracijos valdymui, ir reikėtų užtikrinti, kad šios garantijos būtų nustatytos, jei ateityje prireiktų tinkamai pagrįstų naujų patikos fondų;

kadangi pasinaudojant ES regioniniu patikos fondu, sukurtu reaguojant į krizę Sirijoje (patikos fondas „Madad“) mobilizuota 2,3 mlrd. EUR, įskaitant savanoriškus 21 ES valstybės narės, Turkijos ir Jungtinės Karalystės įnašus; kadangi įgyvendinant jo programas daugiausia dėmesio skiriama švietimui, pragyvenimo šaltiniams, sveikatai, apsaugai ir vandeniui, padedama pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir vietos bendruomenėms ir paremta daugiau kaip 7 mln. paramos gavėjų; kadangi užsitęsus Sirijos pilietiniam karui reagavimas patikos fondo „Madad“ lėšomis buvo toliau plėtojamas pagal humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsają, daugiau dėmesio skiriant sistemų, kuriomis remiamos priimančiųjų šalių pastangos ir pajėgumai reaguoti į užsitęsusią krizę, ypač teikiant viešąsias paslaugas Irake, Jordanijoje ir Libane, stiprinimui;

kadangi, remiantis patikos fondo „Madad“ vertinimu, jo projektai pradedami įgyvendinti santykinai greičiau nei standartinės procedūros pagal Europos kaimynystės priemonę ir Pasirengimo narystei paramos priemonę; kadangi vykdant patikos fondo „Madad“ veiklą taip pat buvo pasiekta masto ekonomija, įgyvendinti didelio masto vidutiniškai 20 mln. EUR sumą siekiantys projektai, kurių vidutinis įgyvendinimo laikotarpis – apie 30 mėnesių;

P.	kadangi Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė skiriasi nuo kitų ES patikos fondų, daugiausia dėl to, kad ji tebėra įtraukta į Sąjungos biudžetą;

Q.	kadangi, kaip nurodė Komisija, Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra skirta esamoms ES finansavimo priemonėms koordinuoti, kad, siekiant reaguoti į pabėgėlių poreikius, priemonės būtų naudojamos nuosekliai ir vadovaujantis bendru požiūriu;

I. Bendrosios pastabos

Biudžeto aspektai

pažymi, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų ES patikos fondų įnašų mokėtojų įsipareigojimai sudarė 7 691 mln. EUR, ES biudžeto įnašas sudarė 3 170 mln. EUR, iš Europos plėtros fondo (EPF) skirta 3 534 mln. EUR, o valstybių narių ir kitų paramos teikėjų įnašas siekė 988 mln. EUR; dar pažymi, kad iki minėtos datos sudaryta 7 141 mln. EUR sumą siekiančių sutarčių, o 4 869 mln. EUR išmokėta iš ES patikos fondų; taip pat pažymi, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visų ES patikos fondų įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis siekė 98 proc. (ES patikos fondo „Madad“ – daugiau nei 95 proc., ES patikos fondo „Bêkou“ – 99 proc., ES patikos fondo „Africa“ – 99 proc., ES patikos fondo „Colombia“ – 94 proc. nuo turimų įsipareigojimų asignavimų), o bendras mokėjimų asignavimų įgyvendinimo lygis siekė 63 proc. (ES patikos fondo „Africa“ – 62 proc., ES patikos fondo „Bêkou“ – 66 proc., ES patikos fondo „Colombia“ – 52 proc., ES patikos fondo „Madad“ – 64 proc.);

primena, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirtos dvi finansavimo dalys ir abi jas sudaro po 3 mlrd. EUR; apgailestauja, kad kitaip nei pirmoji 2016–2017 m. finansavimo dalis, kuri pasiskirstė taip: 1 mlrd. EUR skirta iš ES biudžeto, 2 mlrd. EUR – iš valstybių narių, antroji 2018–2019 m. finansavimo dalis pasiskirstė atvirkščiai, o tai neigiamai paveikė esamus Sąjungos projektus;

primena, kad, nors pagal pirmąją Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį PNPP II įnašai sudarė 52,4 proc., humanitarinė pagalba – 46,6 proc., priemonė, kuria prisidedama prie saugumo ir taikos – 0,7 proc. ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonė – 0,3 proc., pagal antrąją Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį PNPP II įnašai sudaro 64,5 proc., o humanitarinė pagalba – 35,5 proc.;

pažymi, kad iki 2020 m. pabaigos 36,6 proc. pirmosios Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalies asignavimų buvo panaudota taikant tiesioginį valdymą, o 63,4 proc. taikant netiesioginį valdymą (iš jų daugiau kaip keturi penktadaliai panaudoti per tarptautines organizacijas); taip pat pažymi, kad antrosios dalies atveju tiesioginis valdymas sudarė 32,1 proc. (100 proc. per Europos Komisiją), o netiesioginis valdymas – 67,9 proc. (trys ketvirtadaliai per tarptautines organizacijas);

taip pat pažymi, kad tarptautinės organizacijos buvo didžiausios ES patikos fondų įgyvendinimo dalyvės (36,8 proc.), palyginti su Europos Komisija (35,7 proc.), valstybių narių agentūromis (24,2 proc.) ir viešųjų paslaugų įstaigomis (3,4 proc.);

Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmimo ir rezultatų stebėjimo sistemose, taip pat rengiant ataskaitas ir atliekant vertinimus

pažymi, kad komitetų pirmininkams ir atitinkamiems nariams buvo suteiktas stebėtojo statusas patikos fondų strateginių tarybų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės iniciatyvinio komiteto posėdžiuose; apgailestauja, kad šis statusas oficialiai neatsispindi patikos fondų steigiamuosiuose susitarimuose; primygtinai ragina, kad kvietimuose į posėdžius būtų atsižvelgiama į oficialų Parlamento kalendorių ir kad visa svarbi informacija ir dokumentai, kurie turi būti aptarti valdybos posėdžiuose, būtų pateikti gerokai prieš posėdžius, kad būtų sudarytos sąlygos aktyviam Parlamento narių ir sekretoriato darbuotojų dalyvavimui;

apgailestauja dėl riboto Parlamento vaidmens priimant sprendimus dėl Sąjungos įnašų į ES patikos fondus, vykdant jų priežiūrą ir tikrinimą, ir pakartoja, kad prieš kuriant ES patikos fondus, kurie turėtų likti kraštutinė priemonė, ir (arba) pratęsiant jų veiklą reikėtų visapusiškai pasinaudoti esamais teisiniais, reguliavimo ir biudžeto sprendimais; primena savo ankstesnius prašymus, į kuriuos nebuvo pateiktas atsakymas, ir pakartoja, kad Parlamentas turėtų būti atstovaujamas veiklos komitetų posėdžiuose ir galėti stebėti jų veiklą, ir ragina Komisiją laiku pateikti išsamią informaciją apie šiuose komitetuose priimtus sprendimus; mano, kad Parlamentas turi visapusiškai naudotis savo įgyvendinimo tikrinimo ir biudžeto kontrolės įgaliojimais ir užtikrinti, kad ES finansavimo sprendimai ir susiję asignavimai atitiktų Sąjungos teisėtumo ir patikimo finansų valdymo principus, ir taip garantuoti ES veiksmų demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę;

pažymi Komisijos pastangas atidžiai stebėti ir vertinti intervencines priemones ir rinkti žinias apie ES patikos fondų ir su Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemone susijusią veiklą rengiant specialų ataskaitų rinkinį; prašo dedant šias pastangas siekti didesnio skaidrumo skelbiant atitinkamus duomenis, įskaitant konkrečią informaciją apie finansuojamus projektus ir pasiektus rezultatus, palyginti su nustatytais tikslais, ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės tinklalapiuose; pabrėžia, kad tokių ataskaitų prieinamumas, detalumo laipsnis, išsamumas ir faktinis nuoseklumas yra labais svarbūs elementai siekiant Parlamento, kaip biudžeto valdymo institucijos, paramos ir norint tinkamai įvertinti įgyvendinimą;

pažymi, kad informacija apie pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) dalyvavimą buvo pateikta ES patikos fondo Afrikai 2019 m. ir 2020 m. metinėse ataskaitose; apgailestauja, kad ši informacija nėra atvirai prieinama dėl mažo skaidrumo subrangos lygmeniu; pažymi, kad, kai įmanoma, tokia informacija turėtų būti pateikiama suskirstyta projektų lygmeniu, atsižvelgiant į tinkamai pagrįstus konfidencialumo ir saugumo reikalavimus;

10.

apgailestauja dėl pavėluoto Komisijos pranešimo apie savo ketinimą pratęsti ES patikos fondų veiklos trukmę ir dėl pavėluotų kai kurių patikos fondų vertinimų, todėl Parlamentas negalėjo laiku padaryti išsamių ir tikslių išvadų patikos fondo Afrikai atveju, taigi taip apribota demokratinė priežiūra ir atsakomybė;

11.

pakartoja savo reikalavimą, kad ES patikos fondų veiklos pratęsimas iki 2021 m. gruodžio mėn., kuriam Parlamentas pritarė, būtų iš esmės techninio pobūdžio ir leistų sklandžiai pereiti prie naujos DFP bei sudaryti sąlygas veiksmingai sudaryti sutartis dėl jau paskirtų lėšų ir jas naudoti; atkreipia dėmesį į Komisijos patikinimą, kad pratęsiant fondų veiklą siekiama užtikrinti nuolatinį pagal ankstesnę 2014–2020 m. DFP prisiimtų įsipareigojimų mokėjimų teisinį pagrindą ir kad pagal KPTBP ar PNPP III nebus prisiimama jokių naujų įsipareigojimų ES patikos fondams;

12.

pabrėžia, kad savo ataskaitose Komisija turėtų parodyti įvairių finansinių priemonių, skirtų sritims, kurias apima ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, įskaitant ES išorės investicijų planą, papildomumą ir sukurtą pridėtinę vertę;

II. ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės vertinimas

Fondas „Bêkou“

13.

mano, kad patikos fondas „Bêkou“, kaip viena iš priemonių, iš dalies prisidėjo reguliuojant padėtį Centrinės Afrikos Respublikoje, taip pat prie vystymosi ir humanitarinių poreikių susietumo metodo įgyvendinimo Centrinės Afrikos Respublikoje;

14.

taip pat atkreipia dėmesį į 2018 m. vasario mėn. Vystymosi komiteto delegacijos Centrinės Afrikos Respublikoje išvadas, kuriose atkreipiamas dėmesys į tai, kad patikos fondas „Bêkou“ yra matomas, atrodo, kad yra gerai priimamas šalyje ir yra vykdomi projektai, kuriais tinkamai atsižvelgiama į poreikius, susijusius su reabilitacija, pragyvenimo šaltinių užtikrinimu ir ilgalaikiu vystymusi, bent jau vietos ir mažesniu mastu;

15.

akcentuoja išvadas, nurodytas 2017 m. Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, kad apskritai patikos fondas „Bêkou“ davė teigiamų rezultatų, pritraukė papildomos pagalbos, bet nedaug papildomų paramos teikėjų, ir tai, kad vykdant daugumą jo projektų buvo pasiekti laukiami išdirbiai ir suteikta daugiau matomumo ES; tačiau nurodo, kad ataskaitoje rekomenduojama geriau apibrėžti intervencijos sritį, pagerinti paramos teikėjų koordinavimą, projektų atrankos procedūras, stebėseną ir veiklos rezultatų vertinimą, taip pat optimizuoti išlaidas ir padidinti įgyvendinančiųjų organizacijų atrankos skaidrumą; pažymi, kad veiklos komitete valstybėms narėms atstovauja jų nacionalinės plėtros agentūros, kurios taip pat atrenkamos kaip projektų įgyvendintojos, ir yra susirūpinęs, kad dėl to gali kilti interesų konfliktų, kai veiklos komitete vykdoma projektų atrankos procedūra;

16.

pažymi, kad dėl humanitarinės krizės, skurdo ir naujų Centrinėje Afrikos Respublikoje kylančių saugumo problemų reikės teikiant tolesnę ES pagalbą tikslingų programų ir atitinkamais atvejais lankstaus ES finansavimo pagal KVTBP „Globali Europa“, kad Centrinėje Afrikos Respublikoje būtų stiprinami humanitarinis atsakas, taika ir saugumas, demokratizacija ir demokratinės institucijos bei pagarba žmogaus teisėms;

17.

mano, kad, nepaisant ES ir kitų paramos teikėjų įsikišimo, padėtis šalyje išlieka nestabili dėl naujų konfliktų atsiradimo ir ypač didelio maisto stygiaus;

Fondas „Madad“

18.

mano, kad pasitvirtino, jog ES patikos fondas „Madad“ turi pridėtinę vertę reaguojant į krizę ir padeda ES užtikrinti didesnį išorės matomumą ir įtaką, didesnę kontrolę, įvairių finansavimo šaltinių koordinavimą ir sverto poveikį, palyginti su nacionaliniu lygmeniu ar kitais tarptautiniais kanalais; pažymi, kad jo išlaidos suderintos su teisiniais pagrindais ar naudojamomis Sąjungos priemonėmis ir jų tikslais; todėl primena, kad iš patikos fondo „Madad“ finansuojami projektai turėtų skatinti ir saugoti orumą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, skatinti socialinę ir ekonominę įtrauktį, ypač mažumų ir pažeidžiamų grupių, įtrauktį; apgailestauja dėl vis besitęsiančio konflikto Sirijoje ir pabrėžia, kad siekiant patenkinti Sirijos pabėgėlių, negalinčių artimoje ateityje grįžti į savo gimtąją šalį, poreikius, taip pat juos priimančių bendruomenių poreikius, kalbant apie ilgalaikę integraciją ir užimtumą, vis dar būtina ES ir tarptautinė ilgalaikė pagalba, kad būtų galima darniai užtikrinti jų ilgalaikės integracijos ir užimtumo galimybes priimančiosiose bendruomenėse; atkreipia dėmesį į tai, kad Sirijos teritorijose, kuriose konfliktų tikimybė yra didelė, šiuo metu negalima vykdyti ilgalaikiam atstatymui skirtos veiklos;

19.

pažymi, kad 2018 m. spalio mėn. laikotarpio vidurio strateginėje vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, jog patikos fondas „Madad“ yra svarbus ir ekonomiškai efektyvus, pasiekė daug paramos gavėjų palyginti mažomis sąnaudomis ir sudarė galimybes ES veikti lanksčiai;

20.

džiaugiasi, kad patikos fondas greitai ir lanksčiai reagavo remdamas šalis partneres ir bendruomenes koronaviruso protrūkio metu, aktyviai imtasi veiksmų pertvarkant ir keičiant veiklos kryptį ne tik sveikatos priežiūros, bet ir kitose – pragyvenimo, apsaugos, švietimo ar socialinės sanglaudos – srityse Libijoje, Irake, Turkijoje ir Jordanijoje;

21.

pabrėžia, kokia svarbi nuolatinė parama pabėgėliams, šalies viduje perkeltiems asmenims ir pažeidžiamoms priimančiosioms bendruomenėms, taip pat įsikūrusias aplinkiniame besitęsiančio konflikto paveiktame regione, naudojant ilgesnės trukmės, nuspėjamo, visapusiškai skaidraus ir greitai panaudojamo finansavimo derinį pagal priemones, nustatytas 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), ir galimus valstybių narių įnašus kaip išorės asignuotąsias pajamas, atsižvelgiant į visas finansines priemones, numatytas Finansiniame reglamente;

22.

primena Palestinos pabėgėlių bendruomenių pažeidžiamumą Sirijoje bei regione ir ragina jas nuolat remti ir įtraukti į ES humanitarinius planus bei atsakomuosius veiksmus, susijusius su Sirijos krize;

Fondas „Africa“

23.

pažymi, kad patikos fondas Afrikai buvo sukurtas kaip skubiosios pagalbos patikos fondas, kad būtų galima padėti įveikti krizes trijuose Afrikos regionuose, siekiant ilgalaikių stabilumo ir vystymosi tikslų; pažymi, kad ES patikos fondas Afrikai yra greita ir lanksti priemonė, padedanti spręsti bendrus ir pasaulinius iššūkius, tokius kaip migracija ir priverstinis perkėlimas, klimato kaitos ir ekonominių krizių poveikis; pabrėžia, kad dėl beprecedentės padėties, susidariusios dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos, būtina užtikrinti visą reikalingą lankstumą ir greitumą; vis dėlto pabrėžia, kad lankstumas visada turi būti derinamas su visišku skaidrumu ir atskaitomybe; mano, kad būtų galima tobulinti padėtį tikslingiau nukreipiant veiksmus trijose srityse ir remiant rezultatų vertinimą ir ataskaitų teikimą;

24.

atkreipia dėmesį į tai, kad 78 projektais prisidėta prie didesnių ekonominių ir užimtumo galimybių, 97 projektai buvo vykdomi atsparumui didinti, 75 projektai buvo skirti migracijos valdymui ir 75 projektai padėjo pagerinti valdymą ir konfliktų prevenciją; susirūpinęs pažymi, kad dėl konkrečių aplinkybių pagal kai kuriuos projektus užtikrinant ES atsaką daugiausia buvo susikoncentruota į migracijos valdymą; vis dėlto pakartoja, kad turėtų būti išlaikyti pirminiai tikslai – didinti atsparumą ir šalinti pagrindines migracijos priežastis;

25.

palankiai vertina tai, kad ES patikos fondas Afrikai prisidėjo tam tikrais atvejais prie trigubo humanitarinio, vystymosi ir taikos aspektų susietumo metodo įgyvendinimo, o to nebuvo įmanoma padaryti taikant ES finansines priemones pagal ankstesnę DFP; primena, kad ES patikos fondo finansavimas turi būti įgyvendinamas ir vertinamas remiantis OPV kriterijais, o visos išlaidos, nepatenkančios į šio reikalavimo taikymo sritį, turi būti finansuojamos iš kitų šaltinių, kurie yra sutelkti patikos fonde, ir smerkia bet kokį OPV lėšų naudojimą veiksmams, nesuderinamiems su vystymosi tikslais; primena, kad pagrindinis principas – humanitarinė pagalba turi būti nepriklausoma;

26.

apgailestauja dėl to, kad net 37 proc. ES patikos fondo Afrikai lėšų skiriama priemonėms, kuriomis siekiama riboti ir mažinti migraciją, tuo tarpu mažiau kaip 9 proc. lėšų skiriama migracijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo veiksnių problemai spręsti; pažymi, kad teisėtos migracijos kanalams finansuoti buvo skirta mažiau nei 1,5 proc. ES patikos fondo Afrikai lėšų; pripažįsta, kad saugumas yra labai svarbus Afrikos šalių partnerių stabilumui ir kad ES turi remti šalis partneres kovoje su nelegalios migracijos srautais, neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis;

27.

atkreipia dėmesį į pranešimus apie tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, daromus Libijoje Libijos pakrančių apsaugos pajėgoms vykdant veiksmus; pabrėžia, kad daugelis pakrančių apsaugos pajėgų išgelbėtų ar sulaikytų žmonių grąžinami ir jiems taikomas savavališkas sulaikymas baisiomis sąlygomis Libijoje; pabrėžia, kad grąžinant pabėgėlius į šalis, kuriose jie nėra saugūs, pažeidžiama 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso; pažymi, kad ryšium su skubaus tranzito mechanizmu kyla susirūpinimas dėl pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinant projektus; pabrėžia, kad Libijoje nesilaikoma negrąžinimo principo; primena, kad bet kokiu įsikišimu turėtų būti užtikrinta visapusiška žmogaus gyvybės, orumo ir žmogaus teisių apsauga; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares, konsultuojantis su PVO, atlikti bendradarbiavimo su kompetentingomis institucijomis jūrų ir sienų stebėjimo ir valdymo srityje veiklos, finansuojamos iš ES patikos fondo Afrikai, peržiūrą ir konkretų rizikos vertinimą, kad būtų užtikrintas objektyvus pagarbos žmogaus teisėms vertinimas;

28.

pabrėžia bendradarbiavimo ir dialogo su vietos partneriais svarbą; palankiai vertina konsultacijas ir tyrimus, atliktus siekiant nustatyti prioritetinius poreikius; primygtinai ragina Komisiją tinkamai įtraukti vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas į ES patikos fondo Afrikai remiamus projektus;

29.

pažymi, kad vienas iš pagrindinių ES patikos fondo Afrikai tikslų, kaip nustatyta steigiamajame susitarime, yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas, visų pirma skatinant atsparumą, ekonomines ir lygias galimybes, saugumą ir vystymąsi bei žmogaus teisių pažeidimų problemos sprendimas; ragina daugiau dėmesio skirti ilgalaikiams vystymosi tikslams, pvz., užimtumui, švietimui, aprūpinimui maistu ir vietos gyventojų gyvenimo sąlygų gerinimui;

30.

pažymi, kad Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 32/2018 nurodyti įvairūs trūkumai, be kita ko, ES viešųjų pirkimų teisės aktų netaikymas ir neskaidrus valdymas, rekomenduojama pagerinti projektų atrankos procedūrą, užtikrinti didesnį įgyvendinimo tempą ir sistemingesnį veiklos rezultatų stebėsenos procesą, apimantį visų tipų projektus, ir pažymima, kad dėl plačios fondo aprėpties dažnai jo veiksmingumas nebuvo pakankamas, nes nebuvo tinkamai kiekybiškai įvertinti poreikiai ir priemonės, kuriomis būtų buvę galima pasiekti išmatuotą poveikį; ragina supaprastinti ir geriau informuoti apie paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose, kad mažesnėms ir vietinėms NVO būtų lengviau gauti ES finansavimą;

31.

pažymi, kad ES patikos fondas Afrikai prisidėjo stiprinant atsparumą ir įgyvendinant humanitarinių ir vystymosi aspektų susietumo metodą nestabilios padėties metu; taip pat pažymi, kad jis skatino ir skirtingų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, taip pat sudarė sąlygas gauti ES nepriklausančių paramos teikėjų įnašus, o tai, turint omenyje „Brexit’o“ aplinkybes, įgijo ypatingą reikšmę, ir padidino migracijos ir priverstinio perkėlimo problemos ir ES atsako matomumą; kartu apgailestauja, kad šio fondo įgyvendinimo stebėsena buvo nepakankama, ir prašo į projekto programas ilguoju laikotarpiu įtraukti SMART (konkretus, išmatuojamas, pasiekiamas, aktualus, per nustatytą laiką įvykdytinas) tikslus, taip pat nustatyti kiekybinius tikslus projektų vertinimui užtikrinti;

32.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą panaikinti įsipareigojimus dėl ES patikos fondo Afrikai lėšų, pradžioje skirtų Eritrėjai, visų pirma dėl kelių renovacijos, kuriai vykdyti panaudotas priverstinis darbas, viešiesiems pirkimams;

Fondas „Colombia“

33.

mano, kad pasitvirtino, jog patikos fondas Kolumbijai įrodė vertingumą, ir dabartinėmis aplinkybėmis yra svarbi priemonė siekiant remti taikos susitarimo tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (isp. FARC) įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsus ES patikos fondo Kolumbijai veiklą buvo dar kartą patvirtintas ES įsipareigojimas ir suteikta labai reikalinga pagalba Kolumbijos taikos procesui; primena, kad ES patikos fondas Kolumbijai įsteigtas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę ir turi būti suderintas su pagrindiniu Europos Sąjungos vystymosi politikos tikslu: „Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą“, ir „Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims“;

34.

taip pat pabrėžia svarbų fondo vaidmenį remiant Kolumbiją visapusiškos kaimo plėtros ir ekonomikos augimo srityje; ragina įgyvendinant Kolumbijos taikos procesą ir toliau prioritetą teikti ilgalaikėms ir vidutinės trukmės, visiškai skaidrioms finansavimo programoms ir stebėsenai ir užtikrinti, kad šios programos būtų pagrįstos tinkama demokratine priežiūra ir Europos Parlamento dalyvavimu bei tinkamomis, skaidriomis ir įtraukiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, ypač su vietos pilietine visuomene;

35.

sveikina Kolumbiją už jos įdėtas pastangas, kad, nepaisydama jai pačiai kylančių taikos susitarimo įgyvendinimo sunkumų, ji padėjo daugiau kaip 1,7 mln. Venesuelos migrantų, kurie pabėgo į Kolumbiją, ir visų pirma, jiems suteikė 10 metų trukmės laikiną apsaugos statusą;

36.

palankiai vertina tai, kad Čilės Respublika dalyvauja patikos fondo veikloje kaip paramos teikėja; pažymi, kad regioninių partnerių dalyvavimas turi didelę pridėtinę vertę, jiems dalyvaujant sustiprėjo ES dalyvavimo ir bendradarbiavimo pripažinimas vietos lygmeniu ir teisėtumas;

Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė

37.

atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija priima didžiausią pasaulyje pabėgėlių skaičių ir turi daugiau kaip 4 milijonus registruotų pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano; primena svarbų Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės vaidmenį priimant pabėgėlius iš Sirijos; ragina atlikti išsamų ES ir Turkijos pareiškimo poveikio žmogaus teisėms vertinimą ir pabrėžia, kad svarbu, jog abi šalys, įgyvendindamos šį pareiškimą, laikytųsi pagrindinių teisių; mano, kad ES turėtų ir toliau teikti reikiamą paramą Sirijos ir kitiems pabėgėliams bei priimančiosioms bendruomenėms Turkijoje ir užtikrinti, kad Turkijos vyriausybė tiesiogiai nedalyvautų valdant ir skirstant lėšas, kurios visų pirma turėtų būti tiesiogiai skiriamos pabėgėliams ir priimančiosioms bendruomenėms ir kurias turėtų valdyti organizacijos, užtikrinančios atskaitomybę ir skaidrumą;

38.

mano, kad pasitvirtino, jog ES pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė yra vertinga novatoriška lėšų sutelkimo priemonė ir svarbus koordinavimo mechanizmas, skirtas padėti Turkijai itin greitai reaguoti į neatidėliotinus pabėgėlių ir jų priimančių bendruomenių humanitarinius ir vystymosi poreikius, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti šios veiklos tvarumą; vis dėlto pažymi, kad dauguma projektų turėjo būti pratęsti, kad būtų pasiekti numatyti rezultatai; reiškia paramą Turkijos pilietinei visuomenei ir primena pagirtinas tarptautinių organizacijų pastangas įgyvendinant šiuos projektus; pabrėžia pridėtinę vertę, sukuriamą įtraukiant į Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės įgyvendinimo procesą vietos organizacijas, ekspertus ir NVO, taip pat ir iš visų valstybių narių;

39.

palankiai vertina pirmosios Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalies, visų pirma, Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos – didžiausio Komisijos valdomo humanitarinio projekto – sėkmę; palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant antrąją dalį, kuria sudaromos sąlygos laipsniškam perėjimui nuo humanitarinės pagalbos prie paramos vystymuisi;

40.

pripažįsta Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės vaidmenį teikiant paramą maždaug 1,8 mln. pabėgėlių pagrindiniams poreikiams patenkinti, 668 900 pabėgėlių vaikų – švietimo srities paramą ir milijonams pabėgėlių suteikiant galimybę naudotis sveikatos priežiūros ir apsaugos paslaugomis; visgi pabrėžia, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2018 nurodoma, kad sveikatos ir švietimo veiklos finansavimas buvo nenuoseklus, o panašiems projektams finansuoti lygiagrečiai buvo naudojamos skirtingos valdymo struktūros; be to, ataskaitoje pabrėžiama, kad pagalbos grynaisiais pinigais projektais galėjo būti užtikrinta didesnė nauda, ir Komisija raginama pagerinti savivaldybių infrastruktūros ir socialinės bei ekonominės paramos programavimą, sudaryti sąlygas NVO veiklos aplinkai ir pagerinti ataskaitų apie priemonę teikimą; pažymi COVID-19 pandemijos poveikį pabėgėliams ir pabrėžia, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė buvo įsteigta nepaisant to, kad buvo daug nerimą keliančių ženklų dėl pabėgėlių žmogaus teisių padėties Turkijoje tarptautinės prieglobsčio teisės požiūriu; primena, kad 2020 m. Komisija paprašė iš ES biudžeto nenumatytų atvejų rezervo mobilizuoti papildomus 481,6 mln. EUR, kurie viršija iš pradžių Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei numatytą asignavimą, siekiant finansuoti veiklą pagal Neatidėliotinos minimalios socialinės apsaugos sistemos programą ir Sąlyginio grynųjų pinigų pervedimo švietimui programą;

41.

dar kartą labai apgailestauja dėl to, kad su Parlamentu nebuvo oficialiai konsultuojamasi ar prašyta jo pritarimo kurti šią priemonę ar pratęsti jos taikymą, jis dalyvavo tik kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų, taip mažinant Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės demokratinę atskaitomybę; primygtinai pakartoja, kad Parlamentas neturėtų vėl susidurti su tokioje situacijoje;

42.

pabrėžia, kad Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2018 (24) iškeliama klausimų dėl pagal priemonę finansuojamų humanitarinių projektų veiksmingumo, nes pagal juos nebuvo nuosekliai ir išsamiai įvertintas biudžeto išlaidų pagrįstumas; ataskaitoje taip pat išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad atliekant auditą neįmanoma stebėti visų humanitarinių projektų; ryšium su tuo pabrėžia, kad Turkijos valdžios institucijoms atsisakius suteikti prieigą prie dviejų paramos grynaisiais pinigais projektų naudos gavėjų duomenų gali kilti klausimų dėl finansinio valdymo pagal priemonę patikimumo, ypač atsižvelgiant į staigų Turkijos padėties teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityje blogėjimą; primena, kad būtina tikrinti lėšas, kurios įgyvendinamos per Turkijos vyriausybę ir vietos valdžios institucijas; pakartoja, kad lėšos turi būti naudojamos tik siekiant patenkinti visus fizinius ir psichologinius pabėgėlių poreikius, įskaitant būstą, maistą, švietimą ir deramą gyvenimo lygį; ragina Komisiją gerinti stebėseną ir gauti visų Pabėgėlių Turkijoje rėmimo programos ir projektų naudos gavėjų duomenis; pabrėžia, kad tam, kad būtų galima užtikrinti visapusišką atskaitomybę ir išvengti dvigubo finansavimo, Komisija turėtų skirti turimus išteklius remdamasi tikslais, kuriuos vietoje pasiekė projektus įgyvendinantieji partneriai, ir atlikus įgyvendinimo vertinimą pagal Finansinio reglamento taisykles; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės tikslai ir įgyvendinimas derėtų su ES bendraisiais principais, politika ir tikslais, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, ir išreiškia susirūpinimą dėl su šiais principais susijusios padėties blogėjimo Turkijoje;

43.

pabrėžia, kad svarbu pereiti nuo humanitarinės pagalbos prie vystomojo bendradarbiavimo, ir ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti perėjimo strategiją, pagal kurią, visų pirma, būtų siekiama padėti pabėgėliams sukurti pragyvenimo galimybes, kad būtų padidintas jų savarankiškumas ir socialinė įtrauktis į priimančiąsias bendruomenes; primena ES ilgalaikį tikslą, kad Turkijos valdžios institucijos palaipsniui perimtų ES finansuojamą veiklą, visapusiškai gerbdamos demokratiją, teisinės valstybės principą ir pagrindines teises; ragina visas būsimos daugiašalės konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies klausimais dalyvaujančias šalis kartu su humanitariniais ir vystymosi klausimais visapusiškai spręsti ir šį klausimą;

44.

pakartoja savo prašymą, kad Turkija laikytųsi negrąžinimo principo, ypač prie Sirijos sienos, užtikrindama, kad būtų visapusiškai gerbiamos 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso garantuojamos pabėgėlių žmogaus teisės, ir kad ji neremtų migracijos srautų ir jais nesinaudotų kaip šantažo priemone prieš ES politiniais tikslais; tikisi, kad Turkija visapusiškai ir nediskriminuodama įgyvendins 2016 m. kovo mėn. ES ir Turkijos pareiškimą ir ES ir Turkijos readmisijos susitarimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atidžiai stebima, kaip įgyvendinamas ES ir Turkijos pareiškimas, taip pat atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų ir migrantų, grąžintų į Turkiją pagal ES ir Turkijos pareiškimą, padėtį žmogaus teisių srityje ir apie tai pateikti ataskaitą Parlamentui; ragina Turkijos valdžios institucijas suteikti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui visapusišką prieigą prie išsiuntimo centrų, esančių prie Turkijos sienos, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi negrąžinimo principo; pabrėžia, kad finansinė parama Turkijai valdant pabėgėlių srautus turi būti susieta su visišku biudžeto skaidrumu ir neribojamu pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimu; ragina Komisiją raginti Turkijos valdžios institucijas gerinti tarptautinių NVO darbo aplinką; ragina Komisiją remtis savo patirtimi taikant specialią trečiųjų šalių tikrinimo sistemą, kad būtų sustiprinta išlaidų priežiūra;

45.

ragina Turkiją nelaikyti pabėgėlių sulaikymo centruose siekiant priversti juos pasirašyti savanoriško grįžimo formas ir užtikrinti jiems galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, nepriklausomai nuo jų registracijos vietos šalyje;

46.

pažymi, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės lėšomis remiami tik registruoti pabėgėliai; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daug pabėgėlių liko be pagalbos, nes kai kuriose provincijose ir miestuose buvo sudėtinga registruotis;

47.

palankiai vertina Tarybos raginimą Komisijai pateikti Tarybai pasiūlymą dėl tolesnio Sirijos pabėgėlių Turkijoje, Jordanijoje, Libane ir kitose regiono dalyse finansavimo;

III. Ateities perspektyvos ir rekomendacijos

48.

pabrėžia, kad būtina geriau tenkinti finansavimo poreikius užsitęsusios krizės sąlygomis ir užtikrinti lankstų ir susietą humanitarinės pagalbos, atstatymo ir vystymosi derinimą ir perėjimą tarp jų taip, kad šie veiksmai atitiktų tarptautinės vystymosi politikos tikslus, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus ir Sąjungos vystymosi politikos principus, pvz., paramą skurdo panaikinimui ir nelygybės mažinimui, ir kad humanitarinės intervencijos atveju reikalinga visapusiškai paisyti humanitarinės pagalbos principų – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo ir visapusiškai apsaugoti žmogaus gyvybę, orumą ir žmogaus teises; primygtinai pabrėžia, kad ES parama turi būti veiksminga ir efektyvi, kad vietoje būtų galima užtikrinti realų poveikį;

49.

pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į patirtį, įgytą kuriant, valdant ir įgyvendinant patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę siekiant juos pritaikyti naujos kartos išorės finansinėms priemonėms, taip pat didinti ES išorės pagalbos ir parlamentinės kontrolės sąveikumą ir nuoseklumą; primygtinai ragina Komisiją pristatyti galutinę išsamią ES patikos fondų įgyvendinimo peržiūrą, kurioje būtų įvertinta atitiktis ES vystymosi, žmogaus teisių ir humanitariniams tikslams; taip pat primygtinai reikalauja, kad, jei ateityje iškiltų bet kokios naujos ES patikos fondo ar ad hoc priemonės poreikis, įnašo iš Sąjungos biudžeto mechanizmas turi būti aiškiai apibrėžtas ir dėl jo turi būti deramasi nuo pat pradžių visapusiškai dalyvaujant Parlamentui; taip pat mano, kad reikėtų toliau didinti ES išorės pagalbos poveikį ir matomumą, pabrėžiant ES ir jos valstybių narių, kaip didžiausių pasaulinio vystymosi finansavimo teikėjų, vaidmenį;

50.

ragina Komisiją užtikrinti, kad nepriklausomos ES įstaigos ir ekspertai atliktų skaidrų ES finansuojamų projektų poveikio migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisėms ir platesnei atitinkamos šalies gyventojų daliai vertinimą; ragina sukurti veiksmingus ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus, kad būtų galima visapusiškai stebėti ir įvertinti galutinę šių lėšų paskirties vietą ir veiksmų protokolus pagrindinių teisių pažeidimų atveju; mano, jog būtina visapusiškai įtraukti regionų ir vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės veikėjus į šių priemonių planavimo ir įgyvendinimo procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti išsamią ir aiškią lėšų, naudojamų bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis migracijos valdymo srityje finansuoti pagal visas finansines priemones ir jas įgyvendinant, apžvalgą; pabrėžia, kad svarbu dalytis audito duomenimis su ES finansinės kontrolės sistema, įskaitant Europos Audito Rūmus, OLAF ir Europos prokuratūrą;

51.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia spręsti problemas, susijusias su Afrikos vidaus migracija, kuri sudaro beveik 90 proc. migracijos srautų Afrikoje, glaudžiai bendradarbiaujant su Afrikos Sąjunga ir laikantis jos migracijos politikos Afrikoje programos ir 2018–2030 m. veiksmų plano; vis dėlto primygtinai reikalauja, kad ilgainiui būtina nustatyta koncepcija, pagal kurią būtų išvengta priklausomybės nuo išorės intervencijos; atsižvelgdamas į tai, primygtinai pabrėžia, kad įgalėjimą reikėtų užtikrinti per švietimą ir kad kokybiškas švietimas yra svarbus kuriant tvirtesnę paramą vystomajam bendradarbiavimui;

52.

pažymi, kad lyčių lygybė ir socialinė įtrauktis yra du iš pagrindinių išlaidų tikslų, kalbant apie KVTBP „Globali Europa“ programavimą; pakartoja ES įsipareigojimą dėl moterų ir merginų įgalėjimo ir ragina Komisiją integruoti lyčių lygybę kartu su atsparumo didinimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos į patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės planavimą ir įgyvendinimą; rekomenduoja, kad įgyvendinant projektus pagal ES patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę reguliariai būtų vykdoma lyčių aspektu grindžiama analizė ir aptariamas moterų dalyvavimas rengiant remiamus projektus;

53.

ragina Komisiją sustabdyti arba persvarstyti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kurios nevisiškai gerbia pagrindines teises, įskaitant specialaus finansavimo ir projektų, kurie kelia grėsmę žmogaus teisėms arba joms kenkia, sustabdymą;

54.

atkreipdamas dėmesį į tai, kad Finansiniame reglamente leidžiama steigti išorės veiksmų patikos fondus, dar kartą pakartoja jau senai išsakytą Parlamento primygtinį reikalavimą, kad visa išorės pagalba turėtų būti finansuojama iš Sąjungos biudžeto ir turėtų būti įgyvendinama nuosekliai laikantis suderintų taisyklių, remiantis bendrais teisės aktais nustatytomis priemonėmis ir visapusiškai paisant Parlamento teisėkūros, biudžeto ir stebėsenos prerogatyvų, taip pat ES biudžeto vieningumo, atskaitomybės, skaidrumo, veiksmingumo ir patikimo biudžeto valdymo principų; pabrėžia, kad patvirtinus nepaprastąsias priemones didėja finansavimo valdymo sudėtingumas ir daromas finansinis spaudimas esamoms užsienio politikos priemonėms, o tai gali turėti įtakos jų veiksmingumui; mano, kad ES patikos fondai turėtų būti naudojami tik reaguojant į staigią didelę krizę ir tais atvejais, kai reikia koordinuoti įvairius paramos teikėjų veiksmus ir kai išorės politikos tikslo neįmanoma visiškai pasiekti esamomis išorės finansavimo priemonėmis, ir su sąlyga, kad fondai laikysis patikimo finansų valdymo principo, Sąjungos patikos fondas nedubliuos kitų esamų finansavimo kanalų ar panašių priemonių ir užtikrins papildomumą, patikos fondo tikslai bus suderinti su Sąjungos priemonės ar biudžeto punkto, iš kurio jis finansuojamas, tikslais; ragina Komisiją užtikrinti veiksmingesnę komunikaciją vietoje pabrėžiant ES, kaip didžiausios pasaulyje vystymuisi skirto finansavimo teikėjos, vaidmenį;

55.

atkreipia dėmesį į tai, kad sutelkus išteklius iš EPF, Sąjungos biudžeto ir kitų paramos teikėjų į patikos fondus neturėtų būti daromas poveikis esamos ES politikos ir programų galimybėms siekti pirminių tikslų, pvz., panaikinti skurdą ir skatinti pagrindines teises;

56.

primena, kad ES patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė turėtų būti laikomos išskirtinėmis arba paramos realios ekstremalios situacijos atveju priemonėmis, kurių pridėtinė vertė ir poveikis vietoje turėtų būti ypač tinkamai pagrįsti ir atidžiai stebimi; tikisi, kad Komisija visapusiškai pasinaudos taikant programa pagrįstą požiūrį teikiamomis galimybėmis pagal KVTBP „Globali Europa“ geografinį ramstį ir PNPP III, nes šių priemonių nebegalima naudoti siekiant finansuoti pasirengimo narystei paramą Turkijai, išskyrus pagalbą Turkijos pilietinės visuomenės organizacijoms pasitelkiant demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo finansavimo priemonę, o šias galimybes papildo pasaulinė teminė programa, greitojo reagavimo finansavimas ir didelis KVTBP „Globali Europa“ nenumatytų išlaidų rezervas;

57.

primena, kad tikimasi, jog rezervo naujiems iššūkiams ir prioritetams lėšomis pagal KVTBP „Globali Europa“ bus papildytas geografinių, teminių programų ir greitojo reagavimo veiksmų finansavimas; pabrėžia, kad Komisija įsipareigojo aptarti šių lėšų panaudojimą geopolitinio dialogo su Europos Parlamentu metu ir prieš jas mobilizuojant pateikti išsamią informaciją, taip pat visapusiškai atsižvelgti į Parlamento pastabas dėl numatomo pobūdžio, tikslų ir finansinių sumų;

58.

palankiai vertina naują ES išorės finansavimo priemonę (KPTBP „Globali Europa“), nes pagal ją numatoma didinti ES biudžeto galimybes reaguoti į naujas ekstremaliąsias situacijas; yra įsitikinęs, kad KPTBP „Globali Europa“ sudarys sąlygas veiksmingiau paskirstyti išteklius ir užtikrinti pakankamą lankstumą ir gebėjimą reaguoti, taip pat tuo pat metu bus remiamasi ankstesne patirtimi ir vertinimais, susijusiais su esamais patikos fondais pagal KPTBP „Globali Europa“;

59.

pabrėžia, kad reikėtų išnaudoti visas KVTBP „Globali Europa“ galimybes ir prireikus ją tobulinti, o nepaprastosios finansavimo priemonės turėtų būti naudojamos tik nenumatytomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kad būtų užtikrintas Sąjungos biudžeto vieningumas ir demokratinė atskaitomybė; pabrėžia, kad šiuo aspektu įprasta sprendimų priėmimo valdymo sistema suteikia daugiau teisėtumo ES išorės veiksmams tiek ES, tiek paskirties šalyse;

60.

prašo, kad pagal jokią priemonę, pakeisiančią dabartinę Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, finansavimas nebūtų vykdomas naujai patvirtintų finansavimo priemonių, ypač PNPP III ir KVTBP „Globali Europa“, įskaitant rezervą naujiems iššūkiams ir prioritetams, sąskaita, nes Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pakeisiančia priemone nereaguojama į tikrai naują iššūkį ar krizę; primygtinai ragina finansuoti visas tokias iniciatyvas skiriant naujus asignavimus, kurie prireikus būtų papildyti valstybių narių įnašais; pakartoja, kad Parlamentas turi būti visapusiškai ir nuo pat pradžių įtrauktas į diskusijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę pakeisiančios priemonės, įskaitant jos finansavimo ir valdymo struktūras, kurios turi atspindėti finansavimo kilmę ir biudžeto valdymo institucijos vaidmenį;

61.

rekomenduoja, kad tuo atveju, jei 2021–2027 m. DFP poreikiai išaugtų, pirmasis ir pagrindinis nagrinėtinas sprendimas būtų – pasitelkiant bendrais teisės aktais priimamos priemonės, t. y. KVTBP „Globali Europa“ finansinio paketo didinimas peržiūrint DFP ir KVTBP „Globali Europa“ reglamentus, arba antrasis variantas būtų, su sąlyga, kad Parlamentas visapusiškai dalyvaus sprendimų priėmimo procese ir jam bus suteikti tinkami tikrinimo įgaliojimai, lėšų didinimas atitinkamose KVTBP „Globali Europa“ biudžeto eilutėse, įnašus skiriant kaip išorės asignuotąsias pajamas; todėl tikisi, kad būsima Finansinio reglamento peržiūra užtikrins tinkamą biudžeto valdymo institucijos dalyvavimą išorės asignuotųjų pajamų valdyme; pabrėžia, kad, jei ištikus didelei krizei, staigiems tarptautinių santykių pokyčiams, dėl kurių reikia imtis didelio masto ES finansinių priemonių, arba atsiradus poreikiui sutelkti išteklius su trečiosiomis šalimis, o tai nebūtų įmanoma pagal bendrai priimamų teisės aktų priemones, visgi reiktų sukurti tinkamai pagrįstą naują patikos fondą, tai Parlamentas turi būti visapusiškai įtrauktas nuo pat pradžių; atsižvelgdamas į tai, mano, kad Finansinis reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant užtikrinti tinkamą Parlamento vaidmenį steigiant ir kontroliuojant bet kokį naują patikos fondą, įskaitant steigiamojo susitarimo rengimą ir Sąjungos įnašo mobilizavimą, tokio fondo įgyvendinimą, veiklos pratęsimą ir galimą likvidavimą;

62.

ragina Komisiją, įgyvendinant KVTBP „Globali Europa“, teikti pirmenybę susietumo metodui ir ragina stiprinti ES humanitarinėje ir vystymosi srityse veikiančių subjektų bendradarbiavimą, ypač pokrizinėmis aplinkybėmis ir užsitęsusių krizių atveju, kad būtų galima geriau prisitaikyti atsižvelgiant į vietos poreikius ir norint pasiekti efektyvesnių rezultatų;

63.

pažymi, kad galimybės integruoti migracijos politiką į ES išorės politiką gerokai išplėstos įtraukus migraciją į KVTBP teminį, geografinį ir greitojo reagavimo komponentą; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad pagal „greitojo reagavimo“ komponentą bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos valdymo srityje gali būti finansuojamas nereikalaujant, kad Komisija skelbtų programavimo dokumentus ar konsultuotųsi su pilietinės visuomenės veikėjais, ir nedalyvaujant Parlamentui, be kita ko, ir įgyvendinant Migracinės parengties ir migracijos krizių valdymo planą, kuriame trūksta mechanizmų galimam neigiamam tokių intervencinių veiksmų poveikiui įvertinti; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja užtikrinti, kad 2021–2027 m. DFP būtų papildyta tvirta žmogaus teisių sistema, skirta būsimoms bendradarbiavimo migracijos srityje programoms nustatyti, įgyvendinti ir stebėti;

64.

pažymi, kad pagal KVTBP „Globali Europa“ numatomas laikotarpio vidurio ir galutinis vertinimas ir išsamios metinės Komisijos ataskaitos Parlamentui ir Tarybai dėl vykdomos veiklos, pasiektų rezultatų, veiksmingumo, taip pat pažangos siekiant teminių tikslų ir reglamento tikslų; ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti tikslią 10 proc. išlaidų, skirtų migracijai ir priverstinio perkėlimo sričiai, stebėjimo metodiką, kad būtų veiksmingai užtikrintas tinkamas skaidrumas ir atskaitomybė šioje išlaidų srityje, kaip to reikalaujama reglamente;

65.

palankiai vertina kuo artimesniu lygmeniu vykdomą sprendimų priėmimo procedūrą ir pritaikymus, atsižvelgiant į vietos situacijas, ir galimybę per ES patikos fondus ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę įgyvendinti tarpvalstybinius ir daugiamečius finansuojamus projektus, nes jų pridėtinė vertė yra didelė; ragina įtraukti šiuos aspektus į būsimą programavimo veiklą, susijusią su ES išorės politikai skirtomis biudžeto priemonėmis;

66.

pripažįsta, kad bendradarbiavimas su vietos bendruomenių atstovais, ir suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, socialinius partnerius ir religinius lyderius, konflikto paveiktose vietose yra nepaprastai svarbus skatinant susitaikymą, dialogą ir taiką; pabrėžia, kad vietos bažnyčios ir religinės organizacijos atlieka aktyvų vaidmenį vykdant vystomąjį bendradarbiavimą ir teikiant humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos, ir ragina Komisiją su jomis bendradarbiauti, visų pirma teikiant tiesioginę paramą sunkiai pasiekiamoms bendruomenėms besivystančiose šalyse;

67.

pabrėžia, kad svarbu skirti didelę būsimo ES finansavimo migracijos srityje dalį trečiųjų šalių pilietinės visuomenės grupėms siekiant teikti pagalbą ir apsaugoti bei stebėti migrantų teises, taip pat užtikrinti, kad didelė ES finansavimo dalis būtų skiriama žmogaus teisių padėčiai, tarptautinei apsaugai ir pabėgėlių ateičiai gerinti;

68.

ragina Komisiją pritaikyti programavimo metodus atsižvelgiant į vietos situaciją ir vietos lygmeniu kylančius sunkumus, taip pat remti vietos lygmens atsakomybę įgyvendinant naujas ES vystymosi priemones; toliau ragina Komisiją atlikti poreikių vertinimą ir pritaikyti ES atsaką prie vietos poreikių;

69.

ragina Komisiją išnagrinėti galimybes įtraukti trečiųjų šalių partnerius į bendras iniciatyvas ir finansavimą sprendžiant bendras problemas, pvz., migracijos, priverstinio perkėlimo, klimato kaitos, moterų įgalinimo ir pažeidžiamų grupių apsaugos;

70.

ragina Komisiją teikti pirmenybę investicijoms į švietimą ir darbo vietų kūrimą, kad šalyse partnerėse gyvenantys žmonės galėtų dalyvauti vietinėje pajamų duodančioje veikloje;

71.

tikisi, kad Komisija veiksmingiau ir tikslingiau spręs esamas ar būsimas krizes ir reaguos į galimus atstatymo poreikius pasinaudodama esamais metodais ir kitomis priemonėmis, kurias galima taikyti pagal dabartinį Finansinį reglamentą, glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir kitomis ES institucijomis Europos komandos principu ir su panašiai mąstančiais tarptautiniais partneriais bei paramos teikėjais;

o o

72.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Tarybai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(2) OL L 193, 2018 7 30, p. 1.

(3) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(4) OL C 407, 2015 12 8, p. 8.

(5) OL C 60, 2016 2 16, p. 3.

(6) OL C 122, 2017 4 19, p. 4.

(7) OL C 106, 2018 3 21, p. 4.

(8) OL C 278, 2018 8 8, p. 3.

(9) OL C 390, 2019 11 18, p. 76.

(10) OL C 390, 2019 11 18, p. 33.

(11) OL C 204, 2018 6 13, p. 68.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0012.

(13) OL C 307, 2018 8 30, p. 117.

(14) OL C 215, 2018 6 19, p. 44.

(15) OL C 224, 2018 6 27, p. 88.

(16) OL C 101, 2018 3 16, p. 179.

(17) OL C 23, 2021 1 21, p. 58.

(18) OL C 388, 2020 11 13, p. 326.

(19) OL C 118, 2020 4 8, p. 264.

(20) Europos Sąjungos 2020 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 5 galutinis priėmimas (ES, Euratomas) 2020/1157 (OL L 299, 2020 9 11, p. 1).

(21) 2020 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2020/1268 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo 2020 m. siekiant toliau teikti humanitarinę paramą pabėgėliams Turkijoje (OL L 298, 2020 9 11, p. 21).

(22) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0243.

(23) OL L 163, 1996 7 2, p. 1.

(24) Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 27/2018 „Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė: naudinga parama, tačiau būtini patobulinimai siekiant užtikrinti, kad lėšos būtų racionaliau naudojamos“, p. 6 ir p. 40.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/102

P9_TA(2021)0412

ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėtis

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties (2020/2256(INI))

(2022/C 132/09)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis) pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

—	atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (1),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemos („Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio“),

—	atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ (JOIN(2017)0450),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. pasirašytą bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas dėl papildomų pastangų siekiant didinti atsparumą ir kovoti su hibridinėmis grėsmėmis,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo (Kibernetinio saugumo aktas) (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES išorės veiksmų terorizmo ir smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kovos su jais srityje,

—	atsižvelgdamas į Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl susitarimo dėl civilinių BSGP pajėgumų nustatymo,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 30 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1127 (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1537 (4), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2019/797 dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą dėl ES saugumo sąjungos strategijos (COM(2020)0605),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“ (JOIN(2020)0018),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (COM(2020)0823),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo (COM(2020)0829),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 10 d. neribotos sudėties darbo grupės ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į JT nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir ypač į 16-ąjį DVT, kurio tikslas – skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi,

—	atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų apžvalgą Nr. 09/2019 dėl Europos gynybos,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kibernetinės gynybos (5),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0234/2021),

kadangi ES ir jos valstybės narės turi toliau plėtoti kibernetinio saugumo strategiją, kurioje nustatomi realistiški, tikslūs ir plataus užmojo tikslai bei aiškiai apibrėžiama politika tiek karinėje, tiek civilinėje srityje, taip pat ten, kur abu sektoriai sutampa; kadangi visos ES institucijos ir ES valstybės narės turi labiau bendradarbiauti visais lygmenimis, kad parengtų šią strategiją, kurios pagrindinis tikslas turėtų būti toliau stiprinti atsparumą ir plėtoti ne tik bendrus, bet ir geresnius nacionalinius, tvirtus civilinės ir karininės srities kibernetinius pajėgumus bei bendradarbiavimą, kad galėtų reaguoti į ilgalaikius saugumo iššūkius;

kadangi ES yra įsipareigojusi kibernetinėje erdvėje taikyti galiojančią tarptautinę teisę, visų pirma JT chartiją, kurioje valstybės raginamos spręsti tarptautinius ginčus taikiomis priemonėmis ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimų panaudoti jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek bet kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais;

kadangi pastaraisiais metais pastebėjome, kad nuolat daugėjo valstybinių ir nevalstybinių subjektų vykdomų kibernetinių kenkimo operacijų, nukreiptų prieš ES ir jos valstybes nares ir rodančių, kad Europos saugumui būtini tinklai yra pažeidžiami; kadangi didėja puolamųjų kibernetinių subjektų įvairovė, sudėtingumas ir skaičius; kadangi dėl šių išpuolių pirmiausia turi būti stiprinamas gynybos pajėgumas ir plėtojami Europos kibernetiniai pajėgumai; kadangi kenksmingi kibernetiniai išpuoliai galimi bet kada ir tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis subjektai turėtų būti skatinami imtis būtinų priemonių veiksmingiems kibernetinės gynybos pajėgumams nuolat palaikyti taikos metu;

kadangi COVID-19 pandemija ir padidėjęs kibernetinis nesaugumas parodė, kad būtini tarptautiniai susitarimai; kadangi COVID-19 pandemijos metu kibernetinių išpuolių labai padaugėjo ir kadangi ES ir jos valstybės narės stebėjo kibernetines grėsmes ir kibernetinę kenkimo veiklą, nukreiptą prieš pagrindinius veiklos vykdytojus, įskaitant išpuolius, kuriais siekiama sutrikdyti ypatingos svarbos infrastruktūrą, pvz., energetikos, transporto ir sveikatos priežiūros sistemas, taip pat didelį užsienio kišimąsi pasinaudojant kibernetine erdve, dėl kurio išnyko riba tarp taikos ir karo veiksmų; kadangi Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytos papildomos investicijos į kibernetinį saugumą;

kadangi kibernetinė erdvė šiuo metu yra pripažįstama veiklos sritimi; kadangi kibernetinės grėsmės gali pakenkti visoms tradicinėms karinėms sritims ir kadangi tradicinės sritys priklauso nuo kibernetinės erdvės funkcionalumo, o ne atvirkščiai; kadangi konfliktai gali vykti visose fizinėse (sausumos, oro, jūrų ir kosmoso) ir virtualiose (kibernetinėje) srityse ir gali būti plečiami hibridinio karo elementais, pvz., dezinformacijos kampanijomis pasinaudojant kibernetine erdve, per trečiąsias šalis vykdomais karais, kibernetinių pajėgumų naudojimu puolimo ir gynybos tikslais ir strateginiais išpuoliais prieš skaitmeninių paslaugų teikėjus siekiant sutrikdyti ypatingos svarbos infrastruktūrą bei mūsų demokratines institucijas, taip pat sukelti didelių finansinių nuostolių;

kadangi Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), Komisija ir Europos gynybos agentūra (EGA) turėtų remti valstybes nares joms koordinuojant ir dedant daugiau pastangų siekiant užtikrinti kibernetinės gynybos pajėgumus ir technologijas, atsižvelgiant į visus pajėgumų plėtojimo aspektus, įskaitant doktriną, lyderystę, organizavimą, personalą, mokymą, pramonę, technologijas, infrastruktūrą, logistiką, sąveikumą ir išteklius;

G.	kadangi kuriant 2017 m. poreikių katalogą, kuris naudojamas siekiant nustatyti visus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) karinius poreikius pagal keletą pavyzdinių scenarijų, kibernetinės gynybos pajėgumų poreikis tapo vienu iš svarbiausių prioritetų;

H.	kadangi sėkmingas ES misijų ir operacijų vykdymas vis labiau priklauso nuo nepertraukiamos prieigos prie saugios kibernetinės erdvės, todėl tam reikia atsparių kibernetinės veiklos pajėgumų;

I.	kadangi 2018 m. atnaujintuose ES kibernetinės gynybos politikos metmenyse (KGPM) nustatyti tokie prioritetai kaip kibernetinės gynybos pajėgumų plėtojimas bei BSGP ryšių ir informacijos tinklų apsauga;

J.	kadangi Komisijos pirmininkė savo 2021 m. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, kad reikia sukurti ES kibernetinės gynybos politiką;

kadangi vis didesnė dirbtinio intelekto integracija į gynybos pajėgų kibernetinius pajėgumus (kibernetines fizines sistemas, įskaitant komunikacijos ir duomenų ryšius tarp transporto priemonių tinklu pagrįstoje sistemoje) gali sukelti pažeidžiamumą elektroninių karo išpuolių, pvz., trukdymo, apsimetinėjimo ar įsilaužimo, atžvilgiu;

kadangi Europos skaitmeninių ir geopolitinių užmojų sėkmė yra glaudžiai susijusi su ES kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos lygio didinimu, kuris padidintų atsparumą ir padėtų laiku reaguoti į kibernetinių išpuolių sudėtingumo ir grėsmės augimą; kadangi ES, įtvirtinusi kibernetinio saugumo kultūrą ir plėtodama stiprias kibernetinio saugumo technologijas, įskaitant gebėjimą laiku ir veiksmingai nustatyti ir atsekti kenkėjiškus veiksmus ir tinkamai į juos reaguoti, galėtų apsaugoti savo piliečius ir savo valstybių narių saugumą;

kadangi tarptautinės teroristų organizacijos įgijo daugiau praktinės patirties kibernetinio karto srityje bei dažniau jo imasi ir kibernetinių išpuolių vykdytojai naudoja pažangiausias technologijas, kad ištirtų sistemų ir prietaisų pažeidžiamumą ir rengtų didelio ir labai didelio masto kibernetinius išpuolius;

kadangi gynybos ir kosmoso pramonėje susiduriama su precedento neturinčia pasauline konkurencija ir plataus masto technologiniais pokyčiais kuriant pažangias kibernetines technologijas; kadangi Europos Audito Rūmai atkreipė dėmesį į pajėgumų spragas IRT technologijų, kibernetinio karo ir dirbtinio intelekto srityse; kadangi ES yra grynoji kibernetinio saugumo produktų ir paslaugų importuotoja, o tai padidina technologinės priklausomybės ir pažeidžiamumo ne ES veiklos vykdytojų atžvilgiu riziką; kadangi bendri ES dirbtinio intelekto pajėgumai turėtų panaikinti techninę nelygybę ir užtikrinti, kad atitinkamų technologijų ir pramonės srities ekspertinių žinių arba gebėjimų diegti dirbtinio intelekto sistemas savo gynybos ministerijose neturinčios valstybės neatsiliktų;

kadangi su šnipinėjimo programa „Pegasus“ susijęs skandalas parodė, kad buvo šnipinėjami daugybė žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų, išrinktų atstovų ir kitų ES piliečių; kadangi įvairūs valstybiniai subjektai, tokie kaip Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, dalyvavo kibernetinėje kenkimo veikloje, siekdami politinių, ekonominių ar saugumo tikslų, įskaitant išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kibernetinį šnipinėjimą ir masinį ES piliečių sekimą, pagalbą dezinformacijos kampanijoms ir kenkimo programinės įrangos platinimą, taip pat prieigos prie interneto ir IT sistemų veikimo ribojimą; kadangi vykdant tokią veiklą nepaisoma tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir ES pagrindinių teisių ir jos yra pažeidžiamos, taip pat keliama grėsmė demokratijai, saugumui, viešajai tvarkai ir ES strateginiam savarankiškumui, todėl pateisinamas bendras ES atsakas, pvz., bendro ES diplomatinio atsako sistema, įskaitant ribojamųjų priemonių, numatytų ES kibernetinės diplomatijos priemonių rinkiniui, naudojimą;

kadangi 2020 m. liepos 30 d. Taryba pirmą kartą priėmė sprendimą nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, subjektams ir įstaigoms, atsakingiems už įvairius kibernetinius išpuolius arba dalyvaujantiems juos vykdant, siekdama geriau užkirsti kelią kenkimo veiklai kibernetinėje erdvėje, nuo jos atgrasyti, nukreipti ir į ją reaguoti; kadangi 2019 m. gegužės mėn. buvo priimta ES kibernetinių sankcijų režimų teisinė sistema;

Q.	kadangi įvairių formų atsakomybės nustatymas yra pagrindinė kibernetinės diplomatijos ir atgrasymo strategijų sudedamoji dalis;

R.	kadangi per pastaruosius metus ES ir NATO bendradarbiavimas suintensyvėjo įvairiose srityse, įskaitant kibernetinį saugumą ir gynybą, atsižvelgiant į 2016 m. ES ir NATO bendrą deklaraciją;

kadangi Jungtinių Tautų vyriausybių ekspertų grupės (UN GGE) 2010 m., 2013 m. ir 2015 m. bendro sutarimo ataskaitos, kurias patvirtino JT Generalinė Asamblėja, sudaro visuotinę kibernetinio stabilumo norminę sistemą, kuri apima pripažinimą, kad galiojanti tarptautinė teisė, įskaitant visą JT Chartiją, ir 11 savanoriškų neprivalomų atsakingo valstybių elgesio normų taikomos kibernetinėje erdvėje, taip pat pasitikėjimo stiprinimo priemones bei pajėgumų stiprinimą;

ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėtis

pabrėžia, kad bendra kibernetinės gynybos politika ir platus ES lygmens bendradarbiavimas kuriant bendrus ir didesnius kibernetinės gynybos pajėgumus – tai pagrindiniai elementai siekiant kurti glaudesnę ir tvirtesnę Europos gynybos sąjungą, ir tam reikia įvairių kompleksinių techninių, strateginių ir veiklos pajėgumų; pažymi, kad kibernetinė gynyba – tai veiksmai, priemonės ir procesai, kurie yra proporcingi ir atitinka tarptautinę teisę bei apima tiek karinius, tiek civilinius elementus ir kuriais siekiama, be kita ko, apsaugoti BSGP ryšių ir informacijos tinklus, BSGP misijas ir operacijas bei padėti valstybėms narėms; pabrėžia, kad reikia nedelsiant plėtoti ir stiprinti tiek bendrus, tiek valstybių narių karinius kibernetinės gynybos pajėgumus;

primena, kad tarpvalstybinis kibernetinės erdvės pobūdis, taip pat didelis kibernetinių išpuolių, kurie tampa vis sudėtingesni, skaičius reikalauja koordinuoto Sąjungos lygmens atsako, įskaitant bendrus valstybių narių paramos pajėgumus ir valstybių narių paramą ES kibernetinės diplomatijos priemonių rinkiniui, taip pat intensyvesnio ES ir NATO bendradarbiavimo, grindžiamo keitimusi informacija tarp reagavimo į kibernetines krizes grupių, keitimusi geriausia patirtimi, intensyvesniais mokymais, moksliniais tyrimais ir pratybomis;

teigiamai vertina kibernetinės gynybos politikos metmenis (KGPM) kaip priemonę, kuria remiama valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumų plėtra; pabrėžia, kad persvarstant KGPM turėtų būti pirmiausia atkreiptas dėmesys į esamas ES ir nacionalinių karinių struktūrų spragas ir pažeidžiamumą; pabrėžia, kad turi būti sustiprintas koordinavimas tarp ES institucijų, agentūrų ir įstaigų, tarp valstybių narių ir su jomis, taip pat su Europos Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad pagal atnaujintus kibernetinės gynybos politikos metmenis būtų pasiekti ES kibernetinės gynybos tikslai;

ragina EIVT ir Europos Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau formuoti visapusišką priemonių rinkinį ir nuoseklią IT saugumo politiką siekiant stiprinti atsparumą ir karinės kibernetinės gynybos koordinavimą; primygtinai ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES civiline Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), siekiant apsaugoti visų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų naudojamus tinklus, glaudžiai bendradarbiaujant su vyriausiaisiais informaciniais pareigūnais atitinkamuose subjektuose, taip pat ES institucijų, įstaigų ir agentūrų ryšius su valstybėmis narėmis; ragina Parlamentą užtikrinti, kad jo dalyvavimas CERT-EU veikloje užtikrintų tokį IT saugumo lygį, kuris sudarytų jam sąlygas gauti visą reikiamą įslaptintą ir neįslaptintą informaciją ir vykdyti savo pareigas pagal Sutartis, įskaitant kylančias iš dabartinio proceso, kuriuo siekiama pakeisti 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl galimybės gauti informaciją saugumo ir gynybos srityje; ragina EIVT užtikrinti tinkamą EIVT turto, patalpų ir veiklos, įskaitant būstinę, ES delegacijas ir BSGP misijas bei operacijas, kibernetinio saugumo lygį;

atkreipia dėmesį į 2018 m. kibernetinės gynybos politikos metmenų tikslą sukurti ES karinį kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklą; ragina valstybes nares gerokai padidinti keitimosi įslaptinta informacija pajėgumus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis informacija, kai tai reikalinga ir naudinga, ir sukurti spartų ir saugų Europos tinklą, skirtą kibernetinių išpuoliams aptikti, įvertinti ir į juos reaguoti;

primena, kad pagal Pajėgumų plėtojimo planą parengtuose 2018 m. ES pajėgumų plėtojimo prioritetuose apsvarstytas poreikis plėtoti visapusiškus pajėgumus, o kibernetinė gynybą įvardyta pagrindiniu prioritetu; primena, kad Pajėgumų plėtojimo plane pabrėžta, jog informuotumo apie kibernetinę padėtį technologijos ir gynybinės kibernetinės technologijos yra labai svarbios kovojant su grėsmėmis saugumui; teigiamai vertina tai, kad Europos gynybos agentūra (EGA) remia valstybes nares didinant jų pajėgumus siekiant pagerinti kibernetinį atsparumą, pavyzdžiui, gebėjimą aptikti bet kokius kibernetinius išpuolius, juos atlaikyti ir atsigauti po jų; atkreipia dėmesį į įvairias priemones, kurių EGA ėmėsi valstybės narės, įskaitant EGA projektą „Kibernetinės gynybos reikalavimų inžinerija“ (CyDRE), pagal kurį turėtų būti sukurta kibernetinės erdvės operacijų organizacinė struktūra, įskaitant taikymo sritį, funkcijas ir reikalavimus, remiantis nacionaliniais ir ES teisės aktais;

ragina valstybes nares nustatyti bendrą komunikacijos standartą, kuris galėtų būti naudojamas įslaptintai ir neįslaptintai informacijai, siekiant padidinti reagavimo greitį ir užtikrinti kovos su kibernetiniais išpuoliais tinklo saugumą;

teigiamai vertina suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD), kuri yra pirmoji visapusiška apžvalga gynybos srityje ES lygmeniu ir viena iš pagrindinių priemonių, kuria remiamas bendras valstybių narių gynybos išlaidų, gynybos planavimo bei bendradarbiavimo gynybos srityje nuoseklumas ir kuria turėtų būti padedama skatinti investicijas į kibernetinės gynybos pajėgumų plėtojimą;

palankiai vertina pažangą, jau pasiektą įgyvendinant Europos gynybos pramonės plėtros programą vykdant keletą susijusių žvalgybos, saugaus ryšio ir kibernetinės gynybos projektų; ypač palankiai vertina raginimą sukurti lengvai dislokuojamą ir tarpusavyje sujungtą kibernetinių gynybos priemonių rinkinį ir tai, kad Europos gynybos fondas (EGF) taip pat padės stiprinti atsparumą, pasirengimą, reagavimą ir bendradarbiavimą kibernetinėje srityje, su sąlyga, kad dėl tokio prioriteto bus nuspręsta derantis dėl atitinkamų EGF veiklos programų; pabrėžia, kad ES pajėgumas plėtoti kibernetinės gynybos projektus priklauso nuo technologijų, įrangos, paslaugų, duomenų tvarkymo ir pačių duomenų kontrolės, taip pat nuo patikimų sektorių suinteresuotųjų subjektų bazės, kartu ragina visapusiškai įgyvendinti Viešųjų pirkimų gynybos srityje direktyvą (6) ir užtikrinti jos vykdymą; ragina valstybes nares pasinaudoti EGF teikiamomis galimybėmis siekiant kartu plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus;

10.

teigiamai vertina sustiprintą valstybių narių bendradarbiavimą kibernetinės gynybos ir vadovavimo, kontrolės, ryšių, kompiuterių, žvalgybos, sekimo ir išžvalgymo (C4ISR) srityje bei pažangą įgyvendinant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), be kita ko, įgyvendinant konkrečius projektus, pavyzdžiui, Greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektą; primena, kad įgyvendinant EGF ir PESCO sudaromos puikios galimybės plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus ir paspartinti kibernetinio saugumo iniciatyvas, pavyzdžiui, naudojantis Dalijimosi informacija apie reagavimą į kibernetines grėsmes ir incidentus platforma ir Kibernetinės ir informacinės srities koordinavimo centru; ragina visas valstybes nares užtikrinti nuoseklumą ir sutelkti dėmesį į kibernetinius pajėgumus, kuriant bendrą strateginį požiūrį į prioritetus; ragina skatinti mokslinius tyrimus, inovacijas ir keitimąsi ekspertinėmis žiniomis, kad būtų visapusiškai išnaudotos PESCO ir EGF galimybės; palankiai vertina 2020 m. lapkričio 5 d. Tarybos sprendimą leisti trečiosioms šalims tam tikrais konkrečiais atvejais prisijungti prie atskirų PESCO projektų, atsižvelgiant į tai, kad jie gali suteikti pridėtinės vertės ir teikti technines ekspertines žinias bei papildomus pajėgumus, jei jie atitinka sutartas politines, materialines ir teisines sąlygas; pabrėžia, kad ES gali būti strategiškai naudinga, jei išimties tvarka kiekvienu konkrečiu atveju valstybės narės ir ES nepriklausančios valstybės dalyvautų su kibernetine erdve susijusiuose PESCO projektuose, kad būtų įvykdyti platesnio užmojo įsipareigojimai, remiantis veiksmingu abipusiškumu;

11.

pabrėžia, kad kibernetinė gynyba yra laikoma operatyvine visų BSGP misijų užduotimi ir kad kibernetinis atsparumas ir susiję pajėgumai turi būti nustatyti, patikrinti ir dislokuoti prieš pradedant BSGP planavimo procesus; primena, kad sėkmingas ES misijų ir veiklos vykdymas vis labiau priklauso nuo nepertraukiamos prieigos prie saugios kibernetinės erdvės, todėl reikia tvirtų ir atsparių kibernetinės veiklos pajėgumų, taip pat būtina tinkamai reaguoti į išpuolius prieš karinę infrastruktūrą, misijas ir operacijas; pabrėžia, kad, laikantis Susitarimo dėl civilinių BSGP misijų pajėgumų, turi būti užtikrintas civilinių BSGP pajėgumų kibernetinis atsparumas ir jais prireikus turi būti remiamos priimančiosios šalys, be kita ko, vykdant stebėseną, kuravimą ir konsultacijas; rekomenduoja išnagrinėti galimybes skatinti mūsų partnerių kibernetinių pajėgumų stiprinimą, pavyzdžiui, išplėsti ES mokymo misijų įgaliojimus, kad jos taip pat apimtų kibernetinės gynybos aspektus, arba pradėti civilines kibernetines misijas;

12.

teigiamai vertina Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą dėl ribojamųjų priemonių, skirtų kovai su Sąjungai ar jos valstybėms narėms gresiančiais kibernetiniais išpuoliais, pagal kurį leidžiama taikyti ribojamąsias priemones skirtas atgrasyti nuo kibernetinių išpuolių, keliančių grėsmę ES ar jos valstybėms narėms, įskaitant kibernetinius išpuolius prieš trečiąsias valstybes ar tarptautines organizacijas, ir į juos reaguoti; teigiamai vertina tai, kad tokios ribojamosios priemonės pritaikytos 2020 m. liepos mėn. ir 2020 m. spalio mėn., nes tai yra įtikinamas žingsnis įgyvendinant ES kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinį, įskaitant ribojamąsias priemones, ir stiprinant ES kibernetinio atgrasymo poziciją; ragina toliau plėtoti ir griežtai vykdyti proporcingų ribojamųjų priemonių sistemą, skirtą kibernetiniams išpuoliams sustabdyti, kartu laikantis Europos vizijos dėl interneto, kuris turi būti vienas, atviras, neutralus, laisvas, saugus ir nesuskaidytas tinklas;

13.

primena, kad, atsižvelgiant į dvejopą kibernetinių technologijų pobūdį, saugūs civiliniai produktai ir paslaugos yra labai svarbūs kariuomenei ir padeda užtikrinti geresnę kibernetinę gynybą; todėl teigiamai vertina ES kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais vykdomą darbą, siekiant suteikti ES IRT produktų, paslaugų ir procesų sertifikavimo schemas, kad būtų padidintas bendras kibernetinio saugumo lygis bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; pabrėžia esminį novatorišką ES vaidmenį rengiant standartus, kuriais formuojama kibernetinio saugumo aplinka, prisidedama prie sąžiningos konkurencijos Europos Sąjungoje ir pasauliniu mastu ir reaguojama į trečiųjų šalių ekstrateritorines priemones bei šių šalių keliamą riziką saugumui; be to, pripažįsta svarbų ENISA vaidmenį remiant mokslinių tyrimų iniciatyvas ir kitų formų bendradarbiavimą, kuriuo siekiama didinti kibernetinį saugumą; pabrėžia investicijų į kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo pajėgumus svarbą siekiant didinti ES ir valstybių narių atsparumą ir strateginius pajėgumus; šiuo atžvilgiu pabrėžia Skaitmeninės Europos programos ir programos „Europos horizontas“, ypač jos veiksmų grupės „Civilinis saugumas visuomenei“, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbios atitinkamos finansinės priemonės, numatytos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP);

14.

teigiamai vertina kai kurių ES valstybių narių pasiektą pažangą kuriant kibernetinės gynybos vadovavimo struktūras savo kariuomenėje;

Strateginė vizija: kibernetinės gynybos atsparumo užtikrinimas

15.

pažymi, kad pagal Strateginį kelrodį bus sustiprintas ES užmojų saugumo ir gynybos srityje įgyvendinimas ir bus padedama juos įgyvendinti, taip pat šie užmojai bus paversti pajėgumų poreikiais, be kita ko, prioriteto tvarka kibernetinės gynybos srityje, ir taip bus padidintas ES ir valstybių narių gebėjimas nustatyti, aptikti kibernetinę kenkimo veiklą, užkirsti jai kelią, nuo jos atgrasyti, nukreipti, į ją reaguoti ir atsigauti po jos, stiprinant ES poziciją, informuotumą apie padėtį, teisinę ir etinę sistemą, priemones, procedūras ir partnerystes;

16.

tvirtina, kad Strateginis kelrodis turėtų sustiprinti strateginę kultūrą kibernetinėje srityje ir pašalinti bet kokį pajėgumų ir įgaliojimų dubliavimąsi; pabrėžia, kad labai svarbu pašalinti dabartinį bendros kibernetinės struktūros susiskaidymą ir sudėtingumą Europos Sąjungoje ir sukurti bendrą viziją, kaip pasiekti saugumą ir stabilumą kibernetinėje erdvėje;

17.

pabrėžia, kad kartu su susiskaidymu kyla didelis susirūpinimas dėl išteklių ir darbuotojų trūkumo ES lygmeniu, trukdančio sukurti saugesnę skaitmeninę aplinką, todėl pabrėžia, kad reikia didinti ir išteklius, ir darbuotojų skaičių; primygtinai ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį ir (arba) valstybes nares padidinti finansinius ir personalo, ypač kibernetinės žvalgybos analitikų ir kibernetinės kriminalistikos ekspertų, išteklius, taip pat stiprinti darbuotojų mokymą sprendimų ir politikos formavimo, politikos įgyvendinimo, reagavimo į kibernetinius incidentus ir tyrimų srityse, įskaitant kibernetinių įgūdžių ugdymą, siekiant stiprinti ES gebėjimą įvertinti kibernetinius išpuolius ir nustatyti jų vykdytojus, taip užtikrinant tinkamą greitą politinį, civilinį ir karinį atsaką; ragina toliau finansuoti CERT-EU ir ES žvalgybos ir situacijų centrą (INTCEN) bei remti valstybių narių veiklą steigiant ir stiprinant saugumo operacijų centrus (SOC), kad visoje ES būtų sukurtas SOC tinklas, kuris galėtų sustiprinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą, kad būtų laiku įspėta apie kibernetinio saugumo incidentus;

18.

pažymi, kad racionalizuotas ES karinis mokymas ir švietimas kibernetinėje srityje gerokai padidintų valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, pagerintų standartines veiklos procedūras ir užtikrintų aiškesnių taisyklių sukūrimą bei pagerintų vykdymą; atkreipia dėmesį į svarbią Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK) mokymo veiklą kibernetinės gynybos srityje ir šiuo požiūriu teigiamai vertina Švietimo, mokymo, vertinimo ir pratybų (angl. ETEE) kibernetinėje srityje platformos, kuria siekiama spręsti kibernetinio saugumo ir gynybos mokymų teikimo civiliniam ir kariniam personalui problemas, taip pat nustatyti būtiną kibernetinės srities mokymo suderinimą ir standartizavimą, sukūrimą; pabrėžia, kad ESGK turėtų labiau pasinaudoti struktūriniu Sąjungos finansavimu, kad galėtų padidinti savo indėlį į ES kibernetinės gynybos įgūdžių stiprinimą, visų pirma atsižvelgiant į padidėjusį aukščiausio lygio kibernetinių ekspertų poreikį; ragina valstybes nares propaguoti partnerystę su akademine bendruomene, siekiant skatinti kibernetinio saugumo srities mokslinių tyrimų ir plėtros programas, kad būtų galima plėtoti naujas bendras technologijas, priemones ir įgūdžius, taikomus tiek civiliniame, tiek gynybos sektoriuose; pabrėžia, kad švietimas svarbus didinant visuomenės informuotumą ir tobulinant piliečių įgūdžius, kad jie galėtų apsiginti nuo kibernetinių išpuolių;

19.

pabrėžia, kad ES kibernetinės gynybos politikoje reikia atsižvelgti į lyčių aspektą ir būti plačių užmojų mažinant lyčių nelygybę tarp kibernetinės gynybos specialistų, visų pirma pasitelkiant aktyvią lyčių integravimo politiką ir moterims pritaikytas mokymo programas;

20.

primena, kad kibernetinė gynyba turi tiek karinį, tiek civilinį matmenį, todėl reikalingas tvirtesnis bendradarbiavimas, sinergija ir priemonių suderinamumas; pabrėžia, kad pirmiausia reikia išanalizuoti bei aptarti bendradarbiavimo ir koordinavimo, taip pat žmogiškųjų ir techninių išteklių spragas tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu; pažymi, kad sėkmingą karinių ir civilinių išteklių integravimą galima užtikrinti tik per mokymus ir pratybas su visais atitinkamai suinteresuotaisiais subjektais; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į NATO pratybas „Suglausti skydai“ (angl. „Locked shields“) kaip vieną iš geriausių civilinių ir karinių kibernetinės gynybos pajėgumų tikrinimo ir tobulinimo pavyzdžių; todėl ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį bei Komisiją parengti integruotą politinę strategiją ir skatinti karinio CERT tinklo, CERT-EU ir CSIRT tinklo sinergiją ir glaudų bendradarbiavimą;

21.

teigiamai vertina pirmininko pavaduotojo ir vyriausiojo įgaliotinio bei Komisijos bendrą komunikatą „Europos Sąjungos skaitmeninio dešimtmečio kibernetinio saugumo strategija“, kuriuo siekiama stiprinti civilinės, gynybos ir kosmoso sričių kibernetinės veiklos sinergiją ir bendradarbiavimą; laikosi nuomonės, kad ši strategija yra svarbus žingsnis stiprinant ES ir valstybių narių kibernetinį atsparumą, taip stiprinant ES pirmavimą skaitmeninėje srityje ir jos strateginius pajėgumus;

22.

rekomenduoja įsteigti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas siekiant reaguoti į nepakankamą keitimąsi informacija tarp ES institucijų, įstaigų ir agentūrų, užtikrinant saugų ir greitą keitimosi informacija tinklą, taip pat sudaryti sąlygas visapusiškai išnaudoti esamas struktūras, išteklius ir pajėgumus; atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, kurį galėtų atlikti Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys apsaugant ES nuo sunkių tarpvalstybinių kibernetinių išpuolių, remiantis sektorių dalijimosi informacija koncepcija; pabrėžia koordinavimo svarbą siekiant išvengti struktūrų ir atsakomybės dubliavimosi padalinio kūrimo etapu; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2021 m. birželio 23 d. Komisijos rekomendaciją, kurioje nustatyta, kad turėtų būti sukurtos specialios sąsajos su Jungtiniu kibernetinio saugumo padaliniu, siekiant sudaryti sąlygas keistis informacija su kibernetinės gynybos bendruomene, visų pirma per EIVT atstovavimą; taip pat pabrėžia, kad Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį turėtų paremti atitinkamų PESCO projektų atstovai, ypač informuotumo apie padėtį ir pasirengimo imtis veiksmų klausimais;

23.

primena, kad, atsižvelgiant į dažną dvejopą kibernetinės gynybos pajėgumų naudojimą, jų stiprinimui taip pat reikia užtikrinti ekspertines žinias apie informacijos saugumą ir civilinius tinklus; pabrėžia, kad dvejopo naudojimo standartinių sistemų plitimas gali kelti sunkumų, nes sistemomis naudojasi vis daugiau valstybinių ir nevalstybinių priešiškų subjektų; ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti keletą svertų, pvz., sertifikavimą ir privačiojo sektoriaus subjektų atsakomybės priežiūrą; pabrėžia, kad technologines inovacijas daugiausia skatina privačiojo sektoriaus įmonės, todėl bendradarbiavimas su privačiojo sektoriaus ir civiliais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pramonės įmones ir subjektus, susijusius su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymu, taip pat MVĮ, pilietinę visuomenę, organizacijas ir akademinę bendruomenę, yra labai svarbus ir turėtų būti stiprinamas; atkreipia dėmesį tai, kad pasiūlyta peržiūrėti Direktyvą dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (TIS direktyva), taip pat į pasiūlymą dėl direktyvos dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, siekiant apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, stiprinti tiekimo grandinės saugumą ir reguliuojamų subjektų įtraukimą į skaitmeninę ekosistemą; primena, kad kiekviena valstybė narė turėtų įgyvendinti specialią kibernetinio saugumo tiekimo grandinės rizikos valdymo politiką, visų pirma sprendžiat patikimų pardavėjų klausimą; primena, kad TIS direktyvoje turėtų būti gerbiama valstybių narių kompetencija, ir siūlo atsižvelgti į atitinkamas Saugumo ir gynybos pakomitečio nuomones dėl abiejų pasiūlymų;

24.

teigiamai vertina 2020 m. rugsėjo 29 d. įsteigtą Ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinis tinklą (CyCLONe), kuris dar labiau padidino galimybes laiku keistis informacija ir informuoti apie padėtį, panaikinant atotrūkį tarp ES techninio ir politinio lygmenų; pažymi, kad siekiant užtikrinti veiksmingos kibernetinės gynybos pajėgumus, reikia pakeisti dalijimosi informacija kultūrą iš pagrįstos principu „būtina žinoti“ į pagrįstą principu „būtina dalytis“;

25.

palankiai vertina Komisijos Civilinės, kosmoso ir gynybos pramonės sinergijos veiksmų planą ir primena, kad šie trys sektoriai kibernetinės gynybos srityje yra glaudžiai tarpusavyje susiję; pažymi, kad, kitaip nei kitose karinėse srityse, kibernetinei erdvei „kurti“ naudojamą infrastruktūrą visų pirma valdo komerciniai subjektai, daugiausia įsteigti už ES ribų, o tai sukuria pramoninę ir technologinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES turi stiprinti savo technologinį suverenumą ir skatinti inovacijas, investuodama į etišką naujų technologijų, pvz., dirbtinio intelekto ir kvantinės kompiuterijos, naudojimą saugumo ir gynybos srityse; primygtinai ragina valstybėse narėse vystyti mokslinių tyrimų ir plėtros darbotvarkę, sutelktą į dirbtinį intelektą; vis dėlto pabrėžia, kad dirbtinio intelekto naudojimas karinėje srityje turi atitikti tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę ir kad ES turi imtis iniciatyvos propaguodama pasaulinę dirbtinio intelekto reglamentavimo sistemą, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis ir „žmogaus priežiūros“ principu (angl. „human-in-the-loop approach“);

26.

atkreipia dėmesį į tai, kad ES palydovų centras (SATCEN) vykdo svarbų darbą, ir pabrėžia, kad Sąjunga turi turėti pakankamai išteklių kosmoso vaizdų ir žvalgybos duomenų rinkimo srityse; prašo šios agentūros išanalizuoti ir pateikti ataskaitą dėl ES ir valstybių narių palydovų saugumo ir (arba) pažeidžiamumo kosminių šiukšlių ir kibernetinių išpuolių atžvilgiu; pabrėžia, kad ES SATCEN turėtų gauti daugiau struktūrinių Sąjungos lėšų, kad galėtų toliau prisidėti prie Sąjungos veiksmų; pabrėžia, kad kibernetinės gynybos pajėgumai yra nepaprastai svarbūs užtikrinant saugų ir atsparų keitimąsi informacija su SATCEN tiek saugumo iš kosmoso, tiek kosmoso srityse, siekiant išsaugoti ir sustiprinti ES strateginį savarankiškumą informuotumo apie padėtį srityje; pabrėžia, kad ES turi stengtis užkirsti kelią ginklavimuisi kosmose;

27.

palankiai vertina Tarybos sprendimą Bukarešte įsteigti Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centrą, kuris paskirstys su kibernetiniu saugumu susijusį finansavimą pagal programą „Europos horizontas“ ir Skaitmeninės Europos programą, taip pat ragina sklandžiai bendradarbiauti su centro nacionalinių koordinavimo centrų tinklu; pabrėžia šio centro svarbą įgyvendinant atitinkamus kibernetinio saugumo projektus ir iniciatyvas, kurios padės sukurti naujus pajėgumus, būtinus Sąjungos atsparumui palaikyti bei civilinio ir gynybos kibernetinio saugumo sektorių koordinavimui sustiprinti; pabrėžia, kad Kibernetinio saugumo kompetencijos centro veikloje turi dalyvauti pagrindiniai Europos suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę, akademines bei mokslinių tyrimų organizacijas ir kitas atitinkamas pilietinės visuomenės asociacijas, kad kibernetinio saugumo ekspertinės žinios būtų kaupiamos ir skleidžiamos visoje ES;

28.

pabrėžia šifravimo ir teisėtos prieigos prie šifruotų duomenų svarbą; primena, kad duomenų šifravimas bei tokių pajėgumų stiprinimas ir kuo platesnis jų naudojimas gali stipriai padidinti valstybių, visuomenių ir pramonės kibernetinį saugumą; skatina įgyvendinti Europos skaitmeninio suvereniteto programą, siekiant puoselėti ir stiprinti esamus kibernetinių ir šifravimo priemonių pajėgumus, įkvėptus pagrindinių Europos teisių ir vertybių, tokių kaip privatumas, saviraiškos laisvė ir demokratija, siekiant sustiprinti Europos konkurencingumą kibernetinio saugumo rinkoje ir padidinti vidaus paklausą;

29.

palankiai vertina būsimą karinę viziją ir strategiją dėl kibernetinės erdvės kaip operacijų srities, kurioje kibernetinė erdvė bus apibrėžta kaip ES BSGP operacijų sritis: ragina nuolat vertinti BSGP misijų informacinės infrastruktūros pažeidžiamumą ir įgyvendinti bendrus suderintus švietimo, mokymo ir pratybų kibernetinės gynybos srityje standartus, siekiant remti BSGP misijas;

30.

apgailestauja dėl to, kad dabartiniai ES Karinių misijų planavimo ir vykdymo centro (MPCC) įslaptintų sistemų trūkumai varžo jo pajėgumus; todėl ragina EIVT skubiai suteikti MPCC pažangiausią autonominę ir saugią ryšių ir informacinę sistemą, kuria galima tvarkyti ES slaptus duomenis jos BSGP misijose ir operacijose, užtikrinant deramą apsaugą ir atsparumą dislokuotam pajėgų štabui;

31.

ragina toliau integruoti kibernetinį saugumą į ES reagavimo į krizes mechanizmus ir susieti esamas įvairių kibernetinių bendruomenių iniciatyvas, struktūras ir procedūras siekiant padidinti valstybių narių savitarpio pagalbą ir operatyvų bendradarbiavimą, visų pirma didelių kibernetinių išpuolių atveju, kad būtų padidintas sąveikumas ir plėtojamas bendras supratimas apie kibernetinę gynybą; tvirtai pabrėžia, kad svarbu vykdyti tolesnes pratybas, bet tai reikia daryti dažniau, ir scenarijais grindžiamas politikos diskusijas dėl krizių valdymo, be kita ko, dėl savitarpio pagalbos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis) didelio hipotetinio kibernetinio išpuolio atveju, kurį būtų galima laikyti ginkluotu išpuoliu; ragina, kad tokiomis iniciatyvomis būtų stiprinamas bendras supratimas apie savitarpio pagalbos ir (arba) solidarumo įgyvendinimo procedūras pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir SESV 222 straipsnį, be kita ko, siekiant konkretaus tikslo taikyti šias procedūras kibernetinių išpuolių prieš valstybes nares atveju; palankiai vertina 2021 m. birželio 14 d. NATO Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimo komunikatą, kuriame dar kartą patvirtinamas NATO įsipareigojimas visada naudoti visus pajėgumus siekiant aktyviai atgrasyti nuo visų kibernetinių grėsmių, nuo jų apsisaugoti ir kovoti su jomis, įskaitant sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju taikyti 5 straipsnį; teigiamai vertina tolesnes diskusijas dėl ES kibernetinio saugumo krizių valdymo sistemos ir kibernetinės diplomatijos priemonių rinkinio susiejimo;

32.

pažymi, kad ES vis dažniau įsitraukia į hibridinius konfliktus su geopolitiniais priešininkais; pabrėžia, kad šie veiksmai yra ypač destabilizuojantys ir pavojingi, nes išnyksta ribos tarp karo ir taikos, destabilizuojamos demokratinės valstybės ir skleidžiamos abejonės tarp tikslinių gyventojų; primena, kad šie išpuoliai patys savaime dažnai nėra pakankamai rimti, kad būtų taikomas NATO sutarties 5 straipsnis arba ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis, nors jie daro bendrą strateginį poveikį ir jų neįmanoma veiksmingai įveikti nukentėjusios valstybės narės atsakomosiomis priemonėmis; mano, kad dėl to ES turėtų stengtis rasti sprendimą, kaip užpildyti šį teisinį vakuumą, iš naujo išaiškinant ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnį taip, kad būtų išlaikyta teisė į kolektyvinę gynybą, neviršijant kolektyvinės gynybos ribos, ir ES valstybėms narėms būtų leista savanoriškai imtis kolektyvinių priemonių ir dirbti kartu su sąjungininkais siekiant panašaus sprendimo tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad tai yra vienintelė veiksminga priemonė kovojant su sąstingiu reaguojant į hibridines grėsmes ir priemonė padidinti priešininkų išlaidas;

33.

pakartoja, kad bendri tvirti priskyrimo pajėgumai yra viena iš pagrindinių ES ir valstybių narių pajėgumų stiprinimo priemonių ir esminė veiksmingos kibernetinės gynybos ir atgrasymo kibernetinėje erdvėje dalis; pabrėžia, kad pagerinus valstybių narių keitimąsi informacija, susijusia su technine informacija, analize ir žvalgybine informacija apie grėsmes ES lygmeniu, būtų sudarytos sąlygos bendram priskyrimui ES lygmeniu; pripažįsta, kad kibernetinė gynyba tam tikru mastu yra veiksmingesnė, jei ji apima ir tam tikrus puolamuosius būdus ir priemones, su sąlyga, kad jų naudojimas atitinka tarptautinę teisę; pabrėžia, kad aiškus kibernetinių išpuolių priskyrimas yra naudinga atgrasymo priemonė; ragina apsvarstyti bendro viešo kenkėjiškos kibernetinės veiklos priskyrimo galimybę, įskaitant galimybę parengti kibernetinio elgesio ataskaitas, remiant EIVT, apie konkrečius subjektus, kad būtų galima apibendrinti valstybės remiamą kenkėjišką kibernetinę veiklą prieš valstybes nares ES lygmeniu;

34.

laikosi nuomonės, kad nepaprastai svarbus yra ES ir NATO bendradarbiavimas kibernetiniais klausimais, nes juo būtų sudarytos sąlygos oficialiam bendram ir sustiprintam kenkėjiškų kibernetinių incidentų priskyrimui, taigi ir ribojamųjų sankcijų bei priemonių taikymui; pažymi, kad funkcinis atsparumas ir veiksmingas atgrasymas būtų užtikrinti, jei nusikalstamos veikos vykdytojai žinotų apie galimų atsakomųjų priemonių (pagrįstų kibernetinių išpuolių sunkumu, mastu ir taikiniu) katalogą, jų proporcingumą ir tinkamumą, jų atitiktį tarptautinei teisei, visų pirma JT chartijai;

35.

teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą skatinti ir palengvinti valstybių narių ES kibernetinės žvalgybos darbo grupės įsteigimą ES žvalgybos ir situacijos centre (INTCEN), siekiant paskatinti strateginį bendradarbiavimą žvalgybos srityje kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis ir veikla, kad būtų galima toliau remti ES informuotumą apie padėtį ir sprendimų dėl bendro diplomatinio atsakymo priėmimą; ragina toliau daryti pažangą rengiant bendrą pasiūlymų rinkinį, visų pirma užtikrinant nuolatinę sąveiką su ES hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centru ir NATO hibridinių grėsmių analizės centru dalijantis informacija apie padėtį ir atliekant analizę, taip pat vykdant taktinį ir operatyvinį bendradarbiavimą;

Partnerystės stiprinimas ir ES vaidmens tarptautinėje arenoje didinimas

36.

laikosi nuomonės, kad bendradarbiavimas su NATO kibernetinės gynybos srityje yra svarbus siekiant užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, darantiems poveikį valstybių narių kolektyvinio saugumo sritims, atgrasyti nuo jų ir į juos reaguoti; ragina valstybes nares visapusiškai dalytis įrodymais ir žvalgybos duomenimis, kad būtų galima sudaryti kibernetinių sankcijų sąrašus; ragina šiuo klausimu aktyviau koordinuoti veiksmus su NATO dalyvaujant kibernetinėse pratybose ir bendruose mokymuose, pvz., lygiagrečiose ir suderintose pratybose (PACE);

37.

pripažįsta, kad ES ir NATO turėtų koordinuoti veiksmus tais atvejais, kai priešiški veikėjai kelia grėsmę euroatlantiniams saugumo interesams; reiškia susirūpinimą dėl sistemingo agresyvaus elgesio, kurį pademonstravo Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja kibernetinėje erdvėje, įskaitant nemenką skaičių kibernetinių išpuolių prieš valdžios institucijas ir privačias bendroves; mano, kad ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti sutelktas į problemas kibernetinių, hibridinių, besiformuojančių ir perversminių technologijų, kosmoso, ginklų kontrolės ir ginklų neplatinimo srityje; primygtinai ragina ES ir NATO bendradarbiauti užtikrinant atsparius, įperkamus ir saugius didelės spartos tinklus, atitinkančius ES ir nacionalinius saugumo standartus, kuriais būtų apsaugomi nacionaliniai ir tarptautiniai informacijos tinklai, galintys užšifruoti neskelbtinus duomenis ir ryšius;

38.

teigiamai vertina CERT-EU ir NATO reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos (NCIRC) susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti gebėjimą reaguoti į grėsmes tikruoju laiku, gerinant kibernetinių incidentų prevenciją, aptikimą ir reagavimą į juos tiek ES, tiek NATO; taip pat pabrėžia, kad svarbu didinti kibernetinės gynybos mokymo pajėgumus IT ir kibernetinių sistemų srityse bendradarbiaujant su NATO bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centru (CCD COE) ir NATO ryšių ir informacijos (NCI) akademija;

39.

ragina ES ir NATO toliau bendradarbiauti, visų pirma kibernetinės gynybos sąveikumo reikalavimų srityje, ieškant galimo papildomumo ir abipusiai naudingo pajėgumų stiprinimo, siekiant atitinkamų BSGP struktūrų priskyrimo NATO federalinių misijų tinklui bei vengiant dubliavimosi ir pripažįstant atitinkamą jų atsakomybę; primygtinai ragina stiprinti ES PESCO ir NATO pažangiosios gynybos, jungtinių pajėgų iniciatyvą ir investicijų gynybos srityje įsipareigojimus ir skatinti išteklių telkimą ir dalijimąsi jais, siekiant kurti sąveiką ir efektyvumą tiekėjų ir galutinių naudotojų santykiuose; teigiamai vertina pažangą, kurią pasiekė ES ir NATO bendradarbiaudamos kibernetinės gynybos srityje, visų pirma keičiantis koncepcijomis ir doktrinomis, bendrai dalyvaujant kibernetinėse pratybose ir informaciniuose susirinkimuose, ypač krizių valdymo kibernetinio aspekto klausimu; siūlo sukurti bendrą ES ir NATO kibernetinių grėsmių informacijos centrą ir bendrą kibernetinio saugumo darbo grupę;

40.

ragina valstybes nares, ES institucijas, NATO sąjungininkus, JT ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) glaudžiau koordinuoti kibernetinę gynybą; atsižvelgdamas į tai, ragina toliau skatinti ESBO pasitikėjimo kibernetinėje erdvėje stiprinimo priemones ir pabrėžia, kad reikia kurti veiksmingas tarptautinio bendradarbiavimo priemones, kuriomis būtų remiamas partnerių kibernetinių pajėgumų stiprinimas, taip pat plėtoti ir skatinti pasitikėjimo stiprinimo priemones ir įtraukų bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais; teigiamai vertina 2021 m. balandžio 19 d. ES strategijoje dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione svarbą, teikiamą pasaulinei, atvirai, laisvai, stabiliai ir saugiai kibernetinei erdvei; ragina aktyviai plėtoti glaudesnius ryšius su panašiai mąstančiomis demokratinėmis šalimis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, tokiomis kaip JAV, Pietų Korėja, Japonija, Indija, Australija ir Taivanas, kad būtų galima keistis žiniomis ir patirtimi bei informacija kovojant su kibernetine grėsme; taip pat pabrėžia bendradarbiavimo su kitomis šalimis, ypač artimiausiose ES kaimyninėse šalyse, siekiant padėti stiprinti jų pajėgumus gintis nuo kibernetinio saugumo grėsmių, svarbą; teigiamai vertina Komisijos paramą kibernetinio saugumo programoms Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse; pabrėžia, kad reikia nedelsiant taikyti tarptautinę teisę, įskaitant JT chartiją visa jos apimtimi, taip pat plačiu mastu pripažintą tarptautinę normatyvinę atsakingo valstybių elgesio kibernetinėje erdvėje sistemą, ir prisidėti prie JT vykstančių diskusijų dėl tarptautinės teisės taikymo elektroninėje erdvėje sąlygų;

41.

pabrėžia tvirtos partnerystės kibernetinėje srityje su JK, kuri yra pirmaujanti valstybė pagal savo kibernetinės gynybos arsenalą, svarbą; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atnaujinti procesą, kuriuo siekiama ateityje sukurti oficialią ir struktūrizuotą bendradarbiavimo šioje srityje sistemą;

42.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti taiką ir stabilumą kibernetinėje erdvėje; ragina visas valstybes nares ir ES būti lyderėmis JT remiamose diskusijose ir iniciatyvose, be kita ko, pasiūlant veiksmų programą, siekiant taikyti iniciatyvų požiūrį kuriant tarptautiniu mastu pripažintą bendrą reglamentavimo sistemą ir padėti iš tikrųjų skatinti atskaitomybę, laikytis naujų normų, užkirsti kelią piktnaudžiavimui skaitmeninėmis technologijomis ir skatinti atsakingą valstybių elgesį kibernetinėje erdvėje, remiantis JT Generalinės Asamblėjos patvirtintomis JT vyriausybių ekspertų grupės bendro sutarimo ataskaitomis; teigiamai vertina neribotos sudėties darbo grupės galutinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, visų pirma dėl veiksmų programos sukūrimo; ragina JT skatinti valstybių, mokslo tyrimų pareigūnų, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės organizacijų, humanitarinės pagalbos subjektų ir privačiojo sektoriaus dialogą, kad būtų užtikrinti įtraukūs politikos formavimo procesai dėl naujų tarptautinių nuostatų; ragina paspartinti visas esamas daugiašales pastangas, kad technologinė plėtra ir nauji karybos metodai nebūtų vystomi sparčiau nei atnaujinamos norminės ir reglamentavimo sistemos; ragina modernizuoti ginklų kontrolės struktūrą siekiant išvengti skaitmeninės pilkosios zonos atsiradimo; ragina stiprinti JT taikos palaikymo misijas kibernetinės gynybos pajėgumais, atsižvelgiant į veiksmingą jų įgaliojimų įgyvendinimą;

43.

dar kartą primena savo poziciją dėl visiškai autonominių ginklų kūrimo, gamybos ir naudojimo, kurie suteiktų galimybę vykdyti atakas be reikšmingo žmogaus įsikišimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį, valstybes nares ir Europos Vadovų Tarybą priimti bendrą poziciją dėl autonominių ginklų sistemų, kuri užtikrintų prasmingą žmogaus vykdomą tokių ginklų sistemų ypatingos svarbos funkcijų kontrolę; prašo pradėti tarptautines derybas dėl teisiškai privalomos priemonės, kuria būtų uždrausti visiškai autonominiai ginklai;

44.

pabrėžia bendradarbiavimo su nacionaliniais parlamentais keičiantis geriausia patirtimi kibernetinės gynybos srityje svarbą;

o o

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES gynybos ir kibernetinio saugumo srities agentūroms, NATO generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 194, 2016 7 19, p. 1.

(2) OL L 151, 2019 6 7, p. 15.

(3) OL L 246, 2020 7 30, p. 12.

(4) OL L 351 I, 2020 10 22, p. 5.

(5) OL C 28, 2020 1 27, p. 57.

(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (OL L 216, 2009 8 20, p. 76).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/113

P9_TA(2021)0413

Arktis: galimybės, problemos ir saugumo iššūkiai

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Arkties regiono: galimybės, susirūpinimą keliantys klausimai ir saugumo uždaviniai (2020/2112(INI))

(2022/C 132/10)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 21, 22, 34 ir 36 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktą dalį,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo (1), 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje (2), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES Arkties strategijos (3), 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos (4), 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl diplomatijos klimato srityje (5) ir 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (6),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą (7),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763), į 2012 m. birželio 26 d. bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ (JOIN(2012)0019) ir 2016 m. balandžio 27 d. bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ (JOIN(2016)0021),

—	atsižvelgdamas į atitinkamas Delegacijos bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis klausimais bei ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, taip pat ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete ir Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete (DEEA) rekomendacijas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. viešų konsultacijų dėl ES Arkties politikos rezultatų santrauką,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją (8) ir 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą (COM(2019)0640) dėl Europos žaliojo kurso,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas Arkties klausimais, 2014 m. gegužės 12 d. išvadas dėl su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimo, 2016 m. birželio 20 d. išvadas dėl Arkties regiono, 2019 m. lapkričio 21 d. išvadas „Kosmoso srities sprendimai tvarumui Arktyje užtikrinti“ ir 2019 m. gruodžio 9 d. išvadas dėl ES Arkties politikos,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 15 d. Tarybos išvadas dėl čiabuvių tautų ir 2016 m. spalio 17 d. bendrą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES išorės politikos dėl čiabuvių tautų įgyvendinimas“ (SWD(2016)0340),

—	atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

—	atsižvelgdamas į penkių Arkties pakrantės valstybių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Kanados, Norvegijos ir Danijos) priimtą Ilulisato deklaraciją, kuri paskelbta 2008 m. gegužės 28 d. ir dar kartą patvirtinta 2018 m. gegužės mėn.,

—	atsižvelgdamas į tai, kad įsteigta Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) ir Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (angl. BEAC),

—	atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—	atsižvelgdamas į nacionalines Arkties strategijas, visų pirma Arkties regiono valstybių, t. y. Danijos Karalystės, Švedijos ir Suomijos, taip pat kitų ES ir EEE valstybių narių strategijas,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos jūrų saugumo strategiją,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Komisijos paskelbtą Europos kosmoso strategiją (COM(2016)0705),

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

—	atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 3 d. Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (CAO žvejybos susitarimas),

—	atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Šiaurės ir Rytų Atlanto zonos aplinkos apsaugos (OSPAR),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinės jūrų organizacijos priimtą Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą (Poliarinį kodeksą),

—

atsižvelgdamas į 1974 m. Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), 1973 m. Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvencija) su pakeitimais, padarytais 1978 m. protokolu ir 1997 m. protokolu, 1978 m. Tarptautinę konvenciją dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su pakeitimais, padarytais 1995 m. ir 2010 m., 1972 m. Konvenciją dėl tarptautinių laivų susidūrimo jūroje prevencijos taisyklių, 1965 m. Konvenciją dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija) ir 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1920 m. vasario 9 d. Svalbardo sutartį (anksčiau – Sutartį dėl Špicbergeno salyno),

—	atsižvelgdamas į 1996 m. rugsėjo 19 d. Otavos deklaraciją, kuria įsteigiama Arkties taryba,

—

atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2019 m. lapkričio mėn. vyko Budėje (Norvegija), 2017 m. lapkričio mėn. – Briuselyje, 2015 m. gegužės mėn. vyko Reikjavike (Islandija), 2013 m. lapkričio mėn. – Archangelske (Rusija), 2011 m. vasario mėn. – Trumsėje (Norvegija) ir 2009 m. rugsėjo mėn. – Briuselyje,

—

atsižvelgdamas į tris teisiškai privalomus susitarimus, dėl kurių vyko Arkties sąjungos prižiūrimos derybos, būtent 2011 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo aeronautinės ir jūrinės paieškos ir gelbėjimo Arktyje klausimais, 2013 m. susitarimą dėl bendradarbiavimo pasirengimo jūrų taršai nafta didinimo ir reagavimo į ją Arkties regione ir 2017 m. susitarimą dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo didinimo Arkties regione,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 13 ir 14 d. vykusios 14-osios nuolatinio Arkties regiono šalių parlamentų narių komiteto konferencijos pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 3 d. Komisijos komunikatą „Atsparumo, susijusio su svarbiausiosiomis žaliavomis, didinimas. Kaip siekti didesnio saugumo ir tvarumo?“ (COM(2020)0474),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. Umeo (Švedija) vykusį ES Arkties forumą,

—	atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitas, visų pirma jos Specialiąją ataskaitą dėl vandenyno ir kriosferos kintant klimatui ir Specialiąją ataskaitą dėl pasaulio klimato atšilimo 1,5 oC,

—	atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 21 d. paskelbtą Arkties suinteresuotųjų subjektų konsultacijų, kuriomis siekta nustatyti svarbius investavimo prioritetus Arktyje ir būdus geriau integruoti būsimas regionui skirtas ES finansavimo programas, apibendrinamąją ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. liepos mėn. Europos politinės strategijos centro pranešimą „Vaikščiojimas plonu ledu. Darni ES Arkties strategija“,

—

atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį, Varšuvos aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo komunikatą, kurį paskelbė valstybių ir vyriausybių vadovai, dalyvavę 2016 m. liepos 8 ir 9 d. Varšuvoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos susitikime, ir NATO generalinio sekretoriaus paskirtos svarstymų grupės ataskaitą „2030 m. NATO: vieningi naujojoje eroje“,

—	atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0239/2021),

kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Arktis yra taikos regionas, kuriame tvyro maža įtampa ir aštuonios Arkties regiono valstybės, t. y. Danija, Švedija, Suomija, Islandija, Norvegija, Rusija, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos, vykdo konstruktyvų tarptautinį bendradarbiavimą; kadangi dėl to Arkties regiono valstybės ir tarptautinė bendruomenė turėtų išlaikyti tokią padėtį ir toliau rodyti politinę valią bendradarbiauti ir spręsti ginčytinus klausimus pagal tarptautinę teisę;

kadangi regiono geopolitinė svarba didėja, o Arkties ateitis ir pasauliniai iššūkiai, su kuriais susiduria Arkties regionas ir kurie apima ne tik Arkties vandenyno pakrantės valstybės, reikalauja daugiapakopio valdymo, todėl reikia regioninio bendradarbiavimo ir tarptautinių sprendimų; kadangi esama tiesioginės Arkties regiono geopolitikos bei saugumo ir jo aplinkosauginės situacijos sąsajos ir tam, savo ruožtu, didelę įtaką daro žmogaus veiklos padariniai kitose planetos vietose;

C.	kadangi pasitvirtino, kad visapusiškas Arkties regiono valdymo modelis, kuris daugiausia grindžiamas tarptautine teise, yra veiksmingas ir patikimas; kadangi pasitvirtino, kad bendradarbiavimas yra naudingiausias Arkties regiono valstybių santykių kūrimo būdas;

kadangi dabartinė Arkties regiono valdymo sistema, kurios pagrindą sudaro Arkties taryba, pastaruosius 25 metus labai prisidėjo prie regiono stabilumo; kadangi Arkties taryba yra pagrindinis bendradarbiavimo Arkties regione forumas, o jos darbo grupės veikia kaip teigiamo ir konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo arena;

kadangi Arkties tarybos darbas itin svarbus siekiant užtikrinti taikų ir konstruktyvų Arkties regiono valstybių bendradarbiavimą, kuris paskatino šias valstybes sudaryti kelis privalomus susitarimus; kadangi anksčiau pasauliniai geopolitiniai konfliktai iš esmės nedarė poveikio Arkties regionui, tačiau jo karinė svarba ir geopolitinis strateginis vaidmuo didėja; kadangi Arkties regiono saugumas ir politika tapo dar labiau susiję su pasauliniais klausimais, nes pokyčiai už Arkties regiono ribų veikiausiai turės padarinių Arkties regiono valstybėms ir atvirkščiai, ir kadangi tapo dar svarbiau vengti šalutinio kituose regionuose tvyrančios geopolitinės įtampos ir konfliktų poveikio Arkties regionui;

F.	kadangi ES visapusiškai remia Arkties tarybos įsipareigojimą užtikrinti Arkties regiono gyventojų gerovę, darnų regiono vystymąsi ir Arkties regiono aplinkos apsaugą, įskaitant ekosistemų būklę, biologinės įvairovės išsaugojimą bei atkūrimą ir gamtos išteklių apsaugą bei tvarų jų valdymą;

kadangi ES jau seniai propaguoja glaudų bendradarbiavimą Arkties regione ir jau dešimtmečius yra susijusi su Arkties regionu, dalyvaudama Šiaurės dimensijos politikoje su Rusija, Norvegija ir Islandija, dalyvaudama Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT) steigimo veikloje, bendradarbiaudama Barenco jūros Europos ir Arkties regione, ypač Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje ir Barenco jūros regioninėje taryboje, plėtodama strateginę partnerystę su Kanada ir JAV, taip pat dalyvaudama kaip aktyvi de facto stebėtoja Arkties taryboje; kadangi ES Europos Arkties regiono plėtrai ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skyrė daugiau kaip 1 mlrd. EUR;

kadangi tarptautinis dalyvavimas ir bendradarbiavimas Arkties regione yra grindžiamas tarptautine teise; kadangi visų pirma reikėtų dar kartą patvirtinti ir sustiprinti Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS) ir Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) konvencijų, kurios yra tarptautinio bendradarbiavimo ir veiksmų, kurių imamasi sprendžiant su Arkties vandenynu susijusius klausimus, pagrindas, vaidmenį; kadangi UNCLOS nustato teisinę sistemą, pagal kurią turi būti vykdoma visa veikla vandenynuose ir jūrose, pakrantės valstybėms suteikiamos ekonominės teisės jų išskirtinėse ekonominėse zonose, taip pat jų kontinentiniuose šelfuose, taip pat nustato, kad atvira jūra nepriklauso jokios valstybės suverenitetui; kadangi Arkties vandenyno pakrantės valstybės Ilulisato deklaracijoje patvirtino, kad jos, valdydamos Arkties vandenyną, laikysis tarptautinės teisės, visų pirma Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS); kadangi Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) nustato pasaulinius tarptautinės laivybos saugos, saugumo ir aplinkosauginio veiksmingumo standartus;

kadangi itin didelis klimato kaitos ir biologinės įvairovės būklės blogėjimas, įskaitant kylančią temperatūrą, ledo būklės pokyčius, gaisrus, kylantį jūros lygį, besikeičiančias oro sąlygas, invazines svetimas rūšis, didelį biologinės įvairovės nykimą ir amžinojo įšalo tirpimą, daro didelį poveikį Arkčiai ir šis poveikis vis didėja, o tai veikia visą planetą, tačiau kelia grėsmę ir vietos infrastruktūrai; kadangi vietos prisitaikymo strategijų ir Arkties ekosistemos apsaugos klausimai negali būti sprendžiami atskirai nuo visuotinių veiksmų klimato srityje ir toks bendradarbiavimas yra grindžiamas Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu;

J.	kadangi tam tikrose Arkties regiono vietose yra didžiausia plastiko šiukšlių koncentracija pasaulyje, tai jau kenkia Arkties regiono gyvūnų rūšims ir kelia maisto grandinių tinklo užteršimo pavojų ir galiausiai pakenks žmonėms;

K.	kadangi nerimą keliančią Arkties ledynų tirpimo spartą lemia klimato kaita ir daugiausia už Arkties regiono ribų atsiradę veiksniai; kadangi klimato kaitą reikėtų vertinti kaip grėsmės daugiklį, sustiprinantį esamas tendencijas, įtampą ir nestabilumą;

kadangi tirpstantys Arkties ledynai ir dėl to kylantis jūros lygis turėtų sunkių padarinių aplinkai, ekonomikai ir žmonių saugumui visame pasaulyje; kadangi dėl tirpstančio Grenlandijos ledyno visame pasaulyje jūros lygis galėtų pakilti iki 7,2 m ir dėl to daugybė regionų visoje planetoje atsidurtų po vandeniu; kadangi kai kurie Arkties regiono gyventojai jau dabar patiria tirpstančių ledynų padarinius, todėl susidarė migracijos srautai; kadangi dėl tirpstančio Grenlandijos ledyno taip pat kinta biologinė įvairovė;

kadangi, be kitų įvairių grėsmių, kurios Arkties regionui kyla dėl žmogaus veiklos, ypač didelį susirūpinimą kelią amžinojo įšalo tirpimas; kadangi amžinasis įšalas apima 24 proc. Šiaurės pusrutulio žemės, visų pirma didelius plotus Šiaurės Rusijoje; kadangi amžinajame įšale yra didelis kiekis pavojingo metano ir CO2 ir jam tirpstant į aplinką išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios prisideda prie visuotinio atšilimo; kadangi amžinojo įšalo tirpimas gali pakeisti ekosistemas ir nenumatytai paveikti saugumą;

kadangi, nors Arkties regiono problemas daugiausia lemia pasaulinė klimato kaita ir veikla už Arkties regiono ribų, klimato kaitos poveikis yra ypač pastebimas Arktyje, nes Arkties regionas šyla tris kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis ir Arkties jūrų ledas tirpsta precedento neturinčiu greičiu, o tai turi itin didelį socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį ne tik šiame regione, bet ir visame pasaulyje; kadangi šis poveikis keičia regioninę ekosistemą, geografiją ir ekonomiką, nes gali atverti naujus transporto maršrutus, skatinti prekybą, sudaryti sąlygas naudotis retais gamtos ištekliais ir intensyvinti mokslinių tyrimų veiklą, žvejybą ir turizmą; kadangi kai kurie iš šių pokyčių suteikia didžiulį technologiniu požiūriu pažangios, aplinką tausojančios ir tvarios ekonominės plėtros potencialą; kadangi už šiuos Arkties regiono patiriamus sunkumus, visų pirma klimato kaitą, atsakingas visas pasaulis; kadangi ES turėtų imtis veiksmų šioms problemoms spręsti ir pati prisiimti įsipareigojimus, taip pat teikti pagalbą kitiems;

kadangi sudėtinga sustabdyti ir valdyti žmogaus sukeltas ekologines katastrofas, visų pirma įvykstančias išgaunant naftą ir kitus Arkties išteklius, taip pat jų žalos panaikinimas gali brangiai kainuoti; kadangi didžiausias naftos išsiliejimas Arktyje įvyko 2020 m. gegužės mėn. Sibire, kai per 20 000 tonų dyzelino išsiliejo į aplinkinę žemę ir vandens kelius netoli Rusijos miesto Norilsko; valymo darbai vis dar vykdomi;

kadangi daugiausia pašalinis klimato kaitos poveikis Arktyje ir geopolitinės konkurencijos atsinaujinimas regione sunkina darnų vystymąsi ir tradicinių pragyvenimo šaltinių išsaugojimą pažeidžiamoje Arkties regiono aplinkoje, taip pat gali daryti poveikį regiono saugumui ir tvariam ekonominiam vystymuisi;

kadangi regiono geoekonominė svarba sparčiai didėja dėl augančio susidomėjimo jo turtingais ir gausiais gamtos ištekliais, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, jo atsirandančių naujų jūrų maršrutų ir jo jūrų transporto potencialo; kadangi Arkties regiono valstybės, nors ir turi teisę naudoti išteklius savo teritorijose, taip pat privalo tai daryti atsakingai; kadangi Arkties išteklių žvalgymas ir naudojimas kelia didelį pavojų regiono pažeidžiamoms ekosistemoms ir vietos gyventojams; kadangi 2019 m. ES ir Jungtinė Karalystė importavo didelę dalį Arkties regiono valstybių energijos, metalų, mineralų ir žuvies eksporto;

kadangi dėl tirpstančio ledo atsiranda Šiaurės vakarų jūrų kelias, Šiaurės jūrų maršrutas ir būsimas poliarinis jūrų maršrutas; kadangi Arkties regiono gamtos ištekliai iš esmės priklauso nacionalinei Arkties regiono valstybių jurisdikcijai ir šių išteklių nuosavybė yra neginčytina; kadangi dėl poreikio rengti ir rasti tvarius energijos gamybos ir transporto sprendimus padidėjo retųjų žemių elementų paklausa, daug dėmesio pradėta skirti iš esmės neeksploatuojamiems Arkties gamtos ištekliams; kadangi Arkties regione esama gausių retųjų žemių elementų išteklių; kadangi šiuo metu 90 proc. pasaulinės retųjų žemių elementų gamybos vykdoma Kinijoje;

S.	kadangi pagrindinė atsakomybė už Arkties darnų vystymąsi tenka Arkties valstybėms, tačiau neįmanoma paneigti didelio išorės veiksnių poveikio, ir dėl to tarptautinė bendruomenė privalo dėti visas pastangas, kad apsaugotų Arkties regioną ir užtikrintų jo stabilumą ir saugumą;

kadangi poliarinio rato Arktyje gyvena daugiau kaip keturi milijonai žmonių, įskaitant daugiau kaip 40 skirtingų čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių ir pusę milijono ES piliečių; kadangi vienintelė pripažinta ES čiabuvių tauta – samiai – gyvena Suomijos ir Švedijos arktiniuose regionuose, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje; kadangi čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės gali būti gyvybiškai svarbios siekiant tvaraus gamtos išteklių valdymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo; kadangi demografija yra svarbi regiono plėtrai;

U.	kadangi bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje dabar kaip niekad svarbus sprendžiant problemas, kylančias dėl smarkiai blogėjančios aplinkos būklės ir klimato kaitos;

V.	kadangi ES, vykdydama programą „Horizontas 2020“, Arkties regiono moksliniams tyrimams skyrė daugiau kaip 200 mln. EUR;

W.	kadangi ES pagal ES pasaulinę strategiją ir ES jūrų saugumo strategiją yra įsipareigojusi siekti atviro ir saugaus pasaulinio jūrų sektoriaus;

kadangi ES veikla, susijusi su Arktimi, grindžiamas istorija, geografija, ekonomika ir moksliniais tyrimais; kadangi reikėtų pabrėžti, koks svarbus yra darnus vystymasis, sanglaudos politika ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant sumažinti geopolitinę įtampą; kadangi ES, kaip pasaulinio masto veikėja, nuosekliai demonstravo savo įsipareigojimą siekti taikaus, ekologiško, bendradarbiavimu grindžiamo, tvaraus ir klestinčio Arkties regiono ir siekia užtikrinti tvarią Arkties regiono gyventojų ateitį; kadangi ES aiškiai nurodė esanti pasirengusi atlikti dar svarbesnį vaidmenį;

Y.	kadangi ES gali įvairiais būdais prisidėti sprendžiant galimus kylančius sunkumus ir užkertant kelią konfliktams Arkties regione;

kadangi ES prašymas tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje, kurį Arkties tarybos nariai patvirtino gavę 2013 m., šiuo metu yra svarstomas; kadangi galutinis sprendimas buvo atidėtas dėl kai kurių Arkties tarybos narių pasipriešinimo; kadangi Parlamentas jau parodė, kad pritaria šiam prašymui; kadangi ES aktyviai dalyvauja atitinkamų Arkties tarybos grupių, darbo grupių ir ekspertų grupių darbe; kadangi platus Europos Sąjungos regioninių kompetencijų, ekspertų žinių ir dabartinių iniciatyvų spektras gali būti bendrų projektų pagrindas;

AA.

kadangi stebėtojų teises Arkties taryboje turinčios Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Italija yra labai aktyvios veiklos Arktyje klausimais ir rodo didelį susidomėjimą dialogu ir bendradarbiavimu su Arkties taryba ateityje; kadangi Estija ir Airija pateikė prašymus dėl stebėtojų statuso suteikimo Arkties taryboje;

AB.	kadangi veiklias ir patikimas partneres Islandiją ir Norvegiją su ES sieja EEE ir Šengeno susitarimai;

AC.

kadangi ilgą laiką Arkties regiono stabilumas buvo palyginti gerai išsaugotas, tačiau jam vis didesnę įtaką daro didėjantis tarptautinis susidomėjimas regionu ir besikeičianti saugumo padėtis, įskaitant vis labiau didėjantį ir nuolatinį Rusijos Federacijos militarizavimąsi regione; kadangi Rusijos Federacijos ekonominės ir karinės investicijas į Arkties regioną smarkiai viršija likusių Arkties regiono valstybių investicijas; kadangi Rusijos Federacija įsteigė naujas ir modernizavo senas karines bazes šiauriniuose regionuose ir sustiprino atsisakymo suteikti prieigą ir išduoti patekimo į teritoriją leidimus (A2/AD) pajėgumus Šiaurės jūrų maršrute, kurį Rusija klaidingai laiko vidaus vandenų keliu; kadangi Rusija savo Šiaurės laivynui suteikė naują karinės apygardos statusą, išplėtė įvairius savo ginkluotųjų pajėgų padalinius, kuriuos, be kita ko, aprūpino naujais povandeniniais laivais, branduoliniais ir tradiciniais ledlaužiais, koviniais radarais ir raketų sistemomis; kadangi Rusija atkūrė bastiono gynybos koncepciją, siekdama apsaugoti savo strateginius pajėgumus nuo Barenco jūros iki Beringo sąsiaurio; kadangi Rusija taip pat padidino savo jūrų ir oro patrulių skaičių, taip pat sustiprino povandeninių laivų veiklą bei elektroninio karo taktiką, o tai kelia didelį susirūpinimą; kadangi tokie geopolitiniai pokyčiai lėmė tai, kad Arkties regione pagausėjo pratybų, dislokavimo operacijų, pareigūnų ir investicijų į pajėgumus; kadangi šiame regione vykdoma militarizacija prieštarauja bendradarbiavimo dvasiai, kuria iki šiol buvo grindžiami Arkties regiono valstybių santykiai;

AD.	kadangi Barenco jūros regionas buvo pagrindinė tiek balistinių, tiek sparnuotųjų raketų sistemų bandymų vieta, o teritorija, esanti į rytus nuo Naujosios Žemės, buvo pagrindinė branduolinių bandymų zona;

AE.	kadangi Rusija pažeidė savo taikių kaimyninių šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą, užkirsdama kelią laisvai laivybai Azovo, Juodojoje ir Baltijos jūrose, ir į visa tai būtina atsižvelgti vertinant būsimus dabartinio taikaus sambūvio Arkties regione išsaugojimo scenarijus;

AF.

kadangi Kinijos plataus užmojo projektai ir iniciatyvos kelia didelį susirūpinimą; kadangi Kinija 2018 m. sausio mėn. paskelbė Baltąją knygą dėl Arkties politikos ir dėjo ilgalaikes pastangas, kad sustiprintų savo poziciją Arktyje, pasiskelbdama „šalia Arkties esančia valstybe“ ir siekdama tapti „poliarine galia“ ir stiprinti bendradarbiavimą su Rusija Arkties regione; kadangi Kinija sukūrė poliarinį šilko kelią prekybai per Arkties regioną, kaip iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“ tąsą, taip pat suorganizavo regionines mokslinio žvalgymo misijas, įsteigė mokslinių tyrimų centrus Arkties regione ir sukūrė 24 poliarinio stebėjimo palydovus; kadangi Kinija aktyviai dalyvauja Arkties tarybos veikloje ir dalyvavo vykdant dvišalį bendradarbiavimą su atskiromis Arkties regiono valstybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kad gautų paramos savo iniciatyvoms;

AG.	kadangi daugelis Arkties regiono dalyvių atnaujino savo strategijas, atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančią padėtį Arkties regione ir didėjančią šio regiono ekonominę ir geostrateginę svarbą;

Tarptautinis bendradarbiavimas – saugios, stabilios, klestinčios, lengvai pasiekiamos ir taikios Arkties pamatas

dar kartą pakartoja, kad Arktis yra strateginiu ir politiniu požiūriu svarbi ES, kaip Arkties suinteresuotajam subjektui ir pasaulinio masto veikėjai, ir pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi būti atsakinga dalyve, siekiančia ilgalaikio ir taikaus regiono vystymosi, visapusiškai bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais; mano, jog labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant ES ir jos valstybes nares, imtųsi veiksmų siekdami išlaikyti taikų ir intensyvų tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, mokslinius tyrimus, klestėjimą ir mažą įtampą Arkties regione, taip pat reaguoti į įvairų nerimą keliantį klimato kaitos poveikį ir padarinius regione; mano, kad Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant planetos aplinkosauginę pusiausvyrą, yra patenkintas, kad šis regionas ilgą laiką buvo taikos ir veiksmingo tarptautinio bendradarbiavimo vieta, ir sveikina Arkties tarybą, kaip pagrindinį Arkties regiono bendradarbiavimo forumą, įrodžiusį savo gebėjimą išsaugoti konstruktyvią ir teigiamą bendradarbiavimo dvasią, 25-ųjų metinių proga;

remia trijų pagrindinių integruotos ES Arkties politikos ramsčių, t. y. plataus masto reagavimo į klimato kaitą ir Arkties regiono aplinkos apsaugos, darnaus vystymosi skatinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo, pagrįstumą; pabrėžia harmoningos ES Arkties politikos svarbą ir laikosi nuomonės, kad ES turi ypatingai geras galimybes padėti koordinuoti ir papildyti valstybių narių Arkties politiką, todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį ES vidaus ir išorės politikos suderinamumą sprendžiant Arkties regiono klausimus; primygtinai ragina ES prireikus įtraukti Arkties aspektą į savo sektorių politiką;

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį Arkties taryboje atlieka stebėtojos, turinčios didelės patirties ir seniai dalyvaujančios moksliniame ir politiniame bendradarbiavime Arktyje; šiuo požiūriu teigiamai vertina nuolatinį stebėtojų ir Arkties tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dialogą; pritaria ES prašymui tapti visateise stebėtoja Arkties taryboje ir ragina Arkties tarybos narius palankiai vertinti ES prašymą; vis dėlto pabrėžia, kad ES de facto jau turi stebėtojos statusą Arkties taryboje ir galimybę vienodomis sąlygomis su kitomis narėmis stebėtojomis dalyvauti ir prisidėti;

pabrėžia, kad ES turi prisidėti prie geresnio Arkties regiono daugiašalio valdymo, skatinti tausų išteklių naudojimą, taip pat apsaugoti ir išsaugoti Arkties regioną kartu su jo gyventojais; ragina ES toliau teikti Arkties tarybai ekspertines žinias ir finansavimą stiprinant ES dalyvavimą Arkties tarybos darbo grupėse ir įvairiuose jos projektuose; mano, kad Šiaurės regionas turėtų būti laikomas ES Šiaurės kaimynystės dalimi ir jis turėtų aktyviau dalyvauti esamuose forumuose; pabrėžia, kad Šiaurės dimensija yra konstruktyvi tarpvalstybinio bendradarbiavimo zona, turinti sėkmingą sektorių bendradarbiavimo modelį, pagal kurį ES kartu su Rusija, Norvegija ir Islandija bei kitomis valstybėmis stebėtojomis vienodai prisideda prie bendros politikos; palankiai vertina tolesnį praktinį bendradarbiavimą įvairiose srityse; atkreipia dėmesį į vietos ir nacionalinių valstybinių ir nevalstybinių subjektų bendradarbiavimą Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje, kurios visateisė narė yra ES, sprendžiant Barenco jūros regionui itin svarbius klausimus; pažymi, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba atliko svarbų vaidmenį stiprinant pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą Šiaurėje, kartu stiprinant Arkties valstybių bendradarbiavimą; pažymi, kad ES taip pat turėtų siekti dalyvauti kituose politiniuose forumuose, susijusiuose su Arkties regiono vystymusi;

palankiai vertina vykstantį ES Arkties politikos atnaujinimo procesą, kuris turėtų atspindėti ES interesus Arkties regione ir spręsti bendras problemas, kylančias dėl didesnio tarptautinio dėmesio ir klimato, aplinkos, geopolitinių ir geoekonominių pokyčių regione; mano, kad į šią politiką turėtų būti įtraukti nauji subjektai, pvz., Kinija, ir kad į Arkties saugumo aspektą turėtų būti atsižvelgiama vykdant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką; visų pirma mano, kad į ją reikėtų įtraukti visapusišką požiūrį į saugumą, kuris turėtų aiškiai apimti aplinkos ir sveikatos sąvokas, taip pat jūrų saugumo klausimus; pažymi, kad tokia išsami atnaujinta politika, pagrįsta visų valstybių narių sutarimu, sudarys sąlygas ES atlikti veiksmingą, aktyvų ir platesnio užmojo vaidmenį regione, atsižvelgiant į neatidėliotinus uždavinius, susijusius su klimato kaita ir didėjančia geopolitine Arkties regiono svarba, tačiau taip pat atitiks ES piliečių, daugiausia gyvenančių Arkties regione, ir ypač čiabuvių tautų interesus; pabrėžia, kad tokia politika turi atspindėti ES santykių su Arkties regionu vidaus ir išorės aspektus ir turėtų apimti tvaraus sujungiamumo aspektą, kad būtų išspręstos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria Arkties regiono gyventojai, pvz., kokybiško interneto ryšio užtikrinimas;

laikosi nuomonės, kad naujoji ES Arkties politika turėtų būti plačiau naudojama kaip galimybė padidinti ES piliečių, akademinės bendruomenės ir įmonių informuotumą ir dalyvavimą sprendžiant Arkties regiono klausimus; ragina kurti bendrą Arkties portalą, apimantį visas Arkties regiono iniciatyvas ir ES institucijų veiklą;

pažymi, kad auga susidomėjimas Arktimi ir jos ištekliais; yra labai susirūpinęs dėl neigiamo klimato kaitos poveikio, visų pirma dėl greitai tirpstančio ledo ir pernelyg intensyvaus išteklių eksploatavimo, dėl kurio atsiranda naujų elementų ir realijų tam tikrų formų ekonominiam vystymuisi, ir tolesnio vis trapesnių Arkties ekosistemų griovimo;

pabrėžia, kad visapusiškas valdymo modelis, grindžiamas tarptautine teise, buvo naudingas visoms Arkties regiono valstybėms ir visam regionui, taip pat suteikė nuspėjamumo ir stabilumo regione; pabrėžia, kad dabartinėmis regioninėmis struktūromis skatinamas Arkties regiono valstybių tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas; pabrėžia, kad pagrindinė atsakomybė už problemų sprendimą jų teritorijose tenka Arkties regiono valstybėms; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad išorės jėgos daro svarbų poveikį esamiems ir būsimiems sunkumams regione; pakartoja, kad tarptautinė teisė yra teisinės sistemos, kuria reglamentuojami tarptautiniai santykiai Arktyje, kertinis akmuo, ir pabrėžia UNCLOS, kaip visos veiklos jūrose pagrindo, ir ypač UNCLOS XV dalies, susijusios su taikiu jūrų ginčų sprendimu ir skirtingomis joje pateiktomis ginčų sprendimo procedūromis, svarbą nustatant Arkties kontinentinio šelfo ribas ir taikiai sprendžiant Arkties regiono suverenumo klausimus, susijusius su teritorinėmis jūromis; dar kartą ragina ES ir valstybes nares atlikti tvirtesnį vaidmenį veiksmingai įgyvendinant tarptautines konvencijas ir ragina JAV ratifikuoti UNCLOS; taip pat pabrėžia, kokie svarbūs yra pagal UNCLOS įsteigti tarptautiniai organai, įskaitant Kontinentinio šelfo ribų komisiją (CLCS), Tarptautinę jūros dugno instituciją (ISA) ir Tarptautinį jūrų teisės tribunolą (ITLOS), taip pat kokios svarbios yra platformos, kaip antai Arkties taryba, Arkties regiono parlamentinė konferencija, Barenco jūros Europos ir Arkties taryba, Šiaurės dimensija ir Jungtinės Tautos, ir tebėra įsipareigojęs energingai ir aktyviai dalyvauti parlamentiniame bendradarbiavime Arkties klausimais;

pripažįsta Arkties valstybių suvereniteto statusą ir jų suverenias teises pagal tarptautinę teisę; mano, kad itin svarbu apsaugoti trijų dešimtmečių taikaus bendradarbiavimo laimėjimus; pabrėžia, kad reikėtų visapusiškai išnaudoti ES pajėgumus pateikti galimų saugumo problemų sprendimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į daugybę sudėtingų ir tarpusavyje susipynusių klausimų, susijusių su Arkties regiono ekonomikos, aplinkos ir saugumo vystymusi, dialogas dėl regiono saugumo srities poreikių turi vykti pasaulio, regioniniu ir vietos lygmenimis;

Klimato kaita Arkties regione

10.

reiškia didelį susirūpinimą dėl IPCC specialiosios ataskaitos dėl vandenyno ir kriosferos kintant klimatui išvadų, anot kurių, pastaraisiais dešimtmečiais pasaulinis atšilimas lėmė smarkų kriosferos mažėjimą masiškai tirpstant ledo sluoksniui ir ledynams, mažėjant sniego dangai ir Arkties jūros ledo kiekiui ir storiui, taip pat aukštesnę amžinojo įšalo temperatūrą; reiškia didelį susirūpinimą dėl amžinojo įšalo, kuriame tūno šimtmečius ar tūkstantmečius neaktyvios buvusios bakterijos ir virusai, tirpimo padarinių visuomenės sveikatai ir saugumui;

11.

pabrėžia, kad Arkties regione biologinė įvairovė nyksta nerimą keliančiu greičiu, ir reiškia didelį susirūpinimą dėl Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) atlikto Pasaulinės biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų vertinimo ataskaitos išvadų; pabrėžia, kad biologinė įvairovė nyksta ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl kasybos vandenyne, kuri, kaip pažymi IPBES, tirpstančiame Arkties regione greičiausiai bus vykdoma vis aktyviau;

12.

yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad dėl tirpstančio amžinojo įšalo į aplinką patenkančios bakterijos išskiria klimatui kenkiantį anglies dioksidą, tačiau taip pat kartu su virusais gali kelti didelę grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai; pažymi, kad klimato kaita ir tirpstantis amžinasis įšalas turi neigiamą poveikį galimybei gyventi ir dirbti regione, abu šie veiksniai paskatino esamos infrastruktūros, kelių ir pastatų nykimą ir būklės blogėjimą, taip pat daugybę nelaimingų atsitikimų pramonės ir transporto srityse, ir kelia grėsmę kultūros ir paveldo vietovėms ir čiabuvių tautų gyvenimo būdui;

13.

pabrėžia, kad ES turėtų vykdyti politiką, kuria būtų užtikrinta, kad taikant aplinkos srities problemoms spręsti skirtas priemones būtų atsižvelgiama į Arkties regiono gyventojų, įskaitant jo čiabuvių tautas, interesus ir regionas būtų saugomas ir plėtojamas;

14.

primygtinai ragina ES imtis vadovaujamo vaidmens rengiant plataus užmojo planą dėl veiksmų klimato srityje Arkties regione, kuriuo būtų sprendžiamas visuotinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas, kartu remiant su Arkties regionu susijusius novatoriškus sprendimus;

Geopolitiniai pokyčiai Arktyje

15.

palankiai vertina tai, kad Arkties stabilumo ilgą laiką santykinai nepaveikė konfliktai kitose pasaulio vietose, ir pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią geopolitinių pokyčių kituose regionuose šalutiniam poveikiui Arkties regione; vis dėlto pažymi, kad pastaraisiais metais Arkties regiono saugumo ir karinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat pripažįsta šio regiono strateginę svarbą; pažymi, kad saugi, stabili, tvari, taiki ir klestinti Arktis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą Europos saugumą ir jos strateginį kontekstą; taip pat pabrėžia, kad karinė veikla Arkties regione turi būti nuspėjama, skaidri ir vykdoma taip, kad būtų skatinamas saugumas ir stabilumas, nes aktyvesnė militarizacija, kartu su visame pasaulyje suprastėjusiais geopolitiniais santykiais, gali lemti incidentus ir didesnę grėsmę saugumui; todėl ragina stiprinti regioninį dialogą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir nuosaikumą karinėje srityje ir skatina derybų procesą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, kuriomis siekiama ilgalaikio tikslo sumažinti karinės įrangos kiekį regione;

16.

atkreipia dėmesį į ypatingą Rusijos Federacijos, kurios teritoriniai vandenys ir ekonominės zonos smarkiai viršija visų kitų Arkties regiono valstybių, geografinę padėtį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Rusija dėl savo ypatingų geografinių savybių yra varžovų neturinti veikėja, tačiau dėl jų jai taip pat tenka didesnė atsakomybė;

17.

atkreipia dėmesį į tai, kad Arkties regionas užima svarbią vietą visų regione veikiančių subjektų karinėse strategijose, ir primygtinai ragina šiuos subjektus įgyvendinti savo Arkties politiką visapusiškai laikantis tarptautinės teisės; reiškia didelį susirūpinimą dėl Rusijos vykdomo laipsniško karinių pajėgų telkimo, kuris yra plačiausia militarizacija tarp Arkties valstybių ir apima A2/AD pajėgumų plėtojimą, jūrose esančių branduolinių pajėgų ir ledlaužių laivyno reaktyvavimą ir atkūrimą, kai kuriuos iš jų Rusija planuoja aprūpinti sparnuotosiomis raketomis ir elektroninėmis karinėmis sistemomis; mano, kad tokie veiksmai nėra pagrįsti, atsižvelgiant į esamą karinę padėtį vietoje, ir smarkiai viršija teisėtus gynybos tikslus, todėl tai atspindi Rusijos norą pasiekti strateginį karinį pranašumą regione, o tai lemtų nestabilumą ir padidintų konfrontacijos riziką, taip pat tai neatitinka 1987 m. Murmansko iniciatyvos, kuria siekiama, kad Arktis taptų tarptautine „taikos zona“; ragina poliarinio rato regiono tautas nestatyti karinių ar karinių pajėgų saugomų mokslinių postų;

18.

apgailestauja, kad, užuot pabrėždama bendradarbiavimu grindžiamo dalyvavimo naudą, Rusija laikosi gerokai konkurencingesnio, netgi konfrontacinio požiūrio į Arktį, laikydamasi nuomonės, kad Arktis yra karinės, teritorinės ir ekonominės plėtros vietovė ir arena, kurioje galima rodyti didelius užmojus dėl įtakos;

19.

ragina visas Arkties regiono valstybes pradėti konstruktyvų ir abipusiai naudingą dialogą visais klausimais, pradedant aplinkos apsauga ir baigiant ekonominiu vystymusi ir karinėmis operacijomis; pabrėžia, kad ES ir Rusija turi svarbių bendrų interesų įvairiose su Arktimi susijusiose srityse, įskaitant jūrų saugumą ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą aplinkos apsaugos srityje; vis dėlto pabrėžia, kad konstruktyvus bendradarbiavimas turėtų atitikti atrankinio dalyvavimo principą, be kita ko, klimato ir aplinkos srityse, neturėtų kelti pavojaus sankcijų ir ribojamųjų priemonių, priimtų dėl Rusijos vyriausybės veiksmų kitose pasaulio dalyse, tikslui ir turėtų derėti su ES strategija Rusijos Federacijos atžvilgiu; pažymi, kad Arkties taryba turėtų būti laikoma platforma, padedančia išlaikyti ir tęsti atvirą dialogą su Rusija klausimais, kurie taip pat svarbūs ir ES;

20.

mano, kad ES turi atidžiai stebėti ir įtraukti į savo atnaujintą Arkties politiką tai, jog Kinija įtraukė Arktį į savo ekonominės plėtros programas ir siekia integruoti Arkties Šiaurės jūrų maršrutą į savo iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ (kaip „poliarinį šilko kelią“), nes tokie Kinijos veiksmai verčia abejoti idėja, kad Arktis galėtų būti traktuojama kaip nepriklausomas regionas, apsaugotas nuo pasaulinės geopolitikos; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Kinijos investicijas į mokslinius tyrimus, naujus ledlaužius ir strateginius infrastruktūros projektus Arktyje, kurie primena, kaip šalis veikia kitose pasaulio dalyse, ir primena, kad ES neturėtų prarasti trečiųjų šalių atžvilgiu svarbios pozicijos šioje srityje; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos bandymų investuoti į jūrų uostus, esančius Šiaurės jūrų maršrute, ir jos mėginimų gauti teises vykdyti kasybą, inter alia, kaip būdą įtvirtinti savo buvimą Arktyje, ir primygtinai ragina Arkties regiono valstybes išsamiai tikrinti užsienio investicijas į jų strateginės svarbos subjektus ir infrastruktūrą;

Laivybos laisvės užtikrinimas

21.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. sausio 1 d. priimtas ir įsigaliojo Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Tarptautinis laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas (Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas);

22.

ragina įvertinti IMO laivybos poliariniuose vandenyse kodekso, taip pat SOLAS ir MARPOL konvencijose įtvirtintų standartų ir įsipareigojimų įgyvendinimą, siekiant patvirtinti, ar Arkties regione veiklą vykdantys subjektai visapusiškai juos įgyvendina, ir nustatyti spragas ir trūkumus, kuriuos reikėtų toliau šalinti; primygtinai ragina visas Arkties vandenyno pakrantės valstybes skubiai imtis būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai įgyvendintas Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas; ragina laivus, kuriems netaikoma SOLAS konvencija, savanoriškai įgyvendinti tas saugumo priemones ir laikytis kitų saugios ir aplinką tausojančios laivybos ir veiklos Arkties regione priemonių ir gairių;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant skatinti veiksmingai įgyvendinti tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą, Orhuso konvenciją ir Biologinės įvairovės konvenciją;

24.

primygtinai ragina prisiimti bendrą atsakomybę už gyvybės apsaugą jūroje ir poliarinės aplinkos tvarumą, nes ateinančiais metais didės poliarinės laivybos apimtys ir jos pobūdžio įvairovė; atsižvelgdamas į tai, be Laivybos poliariniuose vandenyse kodekso, palankiai vertina laivų maršrutų sudarymo priemones, kuriomis siekiama sumažinti incidentų grėsmę, taip pat zonų, į kurias draudžiama vykti, nustatymą, siekiant padidinti laivybos saugumą ir apsaugoti pažeidžiamą ir ypatingą aplinką; atkreipia dėmesį į ES ir jos valstybių narių vaidmenį padedant užkirsti kelią konfliktams Arkties regione ir juos išspręsti, padedant kurti civilinius saugumo mechanizmus, stiprinti krizės valdymo pajėgumus ir paieškos ir gelbėjimo infrastruktūras; pabrėžia, kad ES gali pasidalyti savo praktine patirtimi jūrų saugumo ir saugos srityje, suteikdama pajėgumų ir informuotumo laivybos ir navigacijos srityse; pripažįsta, kad šiuo metu jau vykdomas aktyvus tarpvalstybinis bendradarbiavimas paieškos ir gelbėjimo operacijų srityje; ragina ES didinti savo indėlį ekstremaliųjų situacijų prevencijos, pasirengimo ir atsako į nelaimes srityse Arkties taryboje, Arkties pakrantės apsaugos pajėgų forume ir Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje; tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į besivystančią ir sparčiai augančią jūrų transporto plėtrą ir energijos gavybą išilgai Šiaurės jūrų maršruto, kuris tapo geopolitinės įtampos ir aplinkos problemų šaltiniu; atkreipia dėmesį į augantį visų pirma Rusijos ir Kinijos ekonominį interesą plėtosi Šiaurės jūrų maršrutą kaip ekonomikos augimo skatinimo priemonę ir pasaulio mastu konkurencingą nacionalinį transporto tinklą; atkreipia dėmesį į tai, kad vystomi didelio masto energetikos projektai, kaip antai dabartinis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas dėl Jamalo SGD projekto ir Arkties SGD 2, ir yra susirūpinęs dėl to, kad tokiais projektais smarkiai didinamos Šiaurės jūrų maršruto laivybos apimtys ir daromas didelis spaudimas Arkties ekosistemoms, kurioms ir taip jau kyla didelė grėsmė;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad Rusija turi didelį kiekybinį pranašumą ledlaužių programų kūrimo srityje ir į Kinijos plėtojamas tokias programas bei ragina valstybes nares ir kitas valstybes partneres stiprinti savo pajėgumus šioje srityje; mano, jog ES turėtų skatinti pastatyti ir naudoti daugiau ledlaužių ir ledui atsparių laivų su ES vėliava;

26.

pabrėžia, kad Arkties regione reikia stiprinti jūrų stebėseną ir dalijimąsi informacija; remia tolesnes investicijas į kosmoso stebėseną ir navigaciją, pasitelkiant „Copernicus“ ir GALILEO palydovinius tinklus, taip pat Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODnet), siekiant gerinti reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, saugią laivybą ir žinias apie klimato kaitą; pažymi, kad dėl vis aktyvesnės žmogaus veiklos regione, įskaitant augantį turizmą, kyla didesnis susirūpinimas, susijęs su žmonių saugumu, ypač atsižvelgiant į atšiaurias oro sąlygas ir ribotus paieškos ir gelbėjimo pajėgumus; laikosi nuomonės, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir glaudi karinio, viešojo ir nevyriausybinio sektorių partnerystė yra būtini, kad regione būtų užtikrinta tinkama civilių gyventojų apsauga; pabrėžia, kad reikia skatinti geriausią patirtį, susijusią su paieška ir gelbėjimu, ir ja keistis bei prisidėti prie paieškos ir gelbėjimo padalinių sąveikumo didinimo vykdant bendras pratybas; rekomenduoja valstybėms narės apsvarstyti galimybę kurti naujus nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo projektus, pvz., sutelktus į paiešką ir gelbėjimą arba aplinkosauginį atsaką, kuriais siekiama didinti bendros saugumo ir gynybos politikos pajėgumus Arkties regione; ragina ES ir valstybes nares vykdyti pratybas, per kurias būtų simuliuojama, kaip Arkties regione galima plačiai įgyvendinti civilių gyventojų apsaugos mechanizmą;

27.

pabrėžia, jog labai svarbu, kad Arktyje būtų visapusiškai laikomasi užsienio laivų teisių, nustatytų pagal UNCLOS, visų pirma jos 17–21 ir 37–41 straipsnių, įskaitant taikaus plaukimo teisę, tranzitinio plaukimo ir laivybos laisvės teisę; smerkia Rusijos veiksmus, kuriais ribojamos laivybos Šiaurės jūrų maršrutais teisės, pažymint juos kaip vidaus vandenų kelius, kuriuos ji visiškai nepriklausomai kontroliuotų kurdama reguliavimo ir administracines kliūtis užsienio laivybai šiuo maršrutu, ir nustatant reikalavimus gauti Rusijos leidimą įplaukti į jos išskirtinę ekonominę zoną ir teritorines jūras ir jas perplaukti, skubos tvarka nesuteikiant išimčių suverenų imunitetą turintiems laivams; pabrėžia, kad bet kokios priemonės, kuriomis ribojama laivybos laisvė, turėtų atitikti UNCLOS ir paprotinę tarptautinę teisę; ragina Rusijos Federaciją laikytis taisyklių, susistemintų UNCLOS, ir laikytis įsipareigojimų, prisiimtų prisijungiant prie kasmečių JT sutarties šalių generalinės asamblėjos raginimų užtikrinti, kad jų jūriniai reikalavimai atitiktų UNCLOS;

28.

pabrėžia, kad šiaurinių transporto koridorių plėtra turėtų būti tvari ir prisidėti prie ekologiškesnės pertvarkos; pažymi, kad visų pirma naujos Šiaurės geležinkelių jungtys skatintų Šiaurės ir Baltijos šalių ekonomiką ir gerintų patekimo į rinką Šiaurės–Pietų matmenį; todėl ragina Komisiją spręsti Šiaurės transporto klausimus ir nustatyti Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystės (ŠDTLP) galimybes; pabrėžia, kad Šiaurės dimensijos regione reikia geresnių jungčių, kad būtų sumažintas atokumas ir užtikrintos jungtys, reaguojant į įvykius pasaulyje;

Tvarus vystymasis ir strateginių išteklių naudojimas

29.

pabrėžia Arkties regiono svarbą ES energetiniam saugumui, primygtinai reikalauja, kad Arkties regiono energijos ištekliai būtų naudojami tvariai ir moksliškai pagrįstai, ir pabrėžia, kad reikia sustiprintos ES atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politikos, kuri gerokai sumažintų Sąjungos priklausomybę nuo išorės šaltinių ir taip pagerintų jos padėtį saugumo požiūriu; pabrėžia, kad reikia kovoti su klimato kaita, laikantis Paryžiaus susitarimo tikslų;

30.

pažymi, kad dėl klimato kaitos ir jos nulemto ledo kiekio mažėjimo, didesnio milžiniškų angliavandenilio išteklių prieinamumo Arkties regione keičiasi regiono geostrateginė svarba, ir tai gali turėtų padarinių tarptautiniam stabilumui; ragina regiono valstybes tęsti pastangas išspręsti visus dabartinius ar būsimus konfliktus dėl gamtos išteklių prieinamumo Arkties regione vykdant konstruktyvų dialogą, vadovaujantis tarptautine teise, būtent UNCLOS, ir laikantis 2008 m. Ilulisato deklaracijos dvasios;

31.

pripažįsta grėsmę aplinkai, kurią kelia naftos ir dujų išteklių eksploatavimas Arkties regione; pabrėžia, kad ekonominis Arkties regiono vystymasis, visų pirma gamtos išteklių žvalgymas ir naudojimas Arkties regione, turėtų būti vykdomas laikantis tarptautinės teisės, taip pat atitinkamų tarptautinių konvencijų ir taisyklių, ir turėtų atitikti griežtus prevencinius aplinkos apsaugos standartus, ir ragina nustatyti griežtus naujų angliavandenilių išteklių žvalgymo ir naudojimo regione reikalavimus; šiuo atžvilgiu yra susirūpinęs dėl mėginimų, visų pirma Rusijos, taip pat kitų šalių privačių įmonių mėginimų, vykdyti plataus masto ir didelį poveikį darančius eksploatavimo projektus tinkamai neįvertinus jų poveikio aplinkai; todėl primygtinai ragina Arkties regiono valstybes užtikrinti tinkamą ex ante bet kokių eksploatavimo projektų poveikio aplinkai vertinimą ir pabrėžia, kaip svarbu laikytis kontrolės standartų;

32.

pabrėžia, kad aplinkos apsauga ir žmogaus vykdomos taršos valdymas turėtų būti svarbus Arkties regiono tikslas; ragina nenaudoti Arkties regiono išteklių, jeigu bus moksliškai įrodyta, kad tai padarys nepataisomą žalą Arkties regione ir už jo ribų esančiai ekosistemai;

33.

palankiai vertina Arkties tarybos darbą kovojant su tarša Arkties regione ir ragina ES atlikti aktyvų vaidmenį ir teikti pagalbą šioje srityje;

34.

reiškia didelį susirūpinimą dėl neseniai „Norilsk Nickel“ sukeltos ekologinės katastrofos, per kurią poliarinėje Arktyje išsiliejo daugiausiai naftos per visą istoriją, taip pat dėl to, kad toksiškos nuotekos yra pumpuojamos iš košimo baseino į tundrą ir nuolat vyksta kiti išsiliejimai, tačiau jie vis dar neįtraukti į oficialią statistiką; palankiai vertina teismo sprendimus skirti baudą už nelaimę atsakingai įmonei, tačiau tuo pat metu reiškia susirūpinimą dėl ribojamos žurnalistų ir ekspertų prieigos prie avarijos vietų ir ragina Rusijos valdžios institucijas parengti skaidrias ir veiksmingas pranešimo apie tokias ekologines nelaimes ir jų sekimo procedūras; apgailestauja, kad tokios nelaimės dažnai įvyksta čiabuvių tautų žemėse ir dėl to jie netenka galimybės tęsti savo tradicinį gyvenimo būdą; ragina ES remti tokius atvejus tiriančius aplinkosaugos teisių gynėjus ir žurnalistus ir naudotis savo ištekliais, kaip antai „Copernicus“, taršai Arkties regione sekti bei atlikti išsamų eksploatavimo tik pelno gavimo tikslais ekologinių padarinių ir padarinių žmonėms vertinimą; ragina bendradarbiauti su Arkties regiono valstybėmis rengiant skubaus atsako sistemas, kad ekologinės nelaimės, įskaitant naftos išsiliejimus, būtų valdomos tikruoju laiku;

35.

apgailestauja dėl to, kad Rusijos įmonės, siekdamos per kuo trumpesnį laiką gauti kuo didesnį pelną, toliau iki minimumo mažina savo investicijas į aplinkos apsaugos ir gamybos įrenginius ir dėl to toksiškos medžiagos nuolat išskiriamos į aplinką ir dauguma Arkties miestų, kaip antai Norilskas, tapo vienais iš labiausiai užterštų miestų pasaulyje;

36.

mano, kad Arktis turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos žaliavų aljanse, didinant Europos svarbiausių naudingųjų iškasenų kiekį, mažinant priklausomybę nuo Kinijos retųjų žemių metalų srityje ir plėtojant žaliosios ekonomikos augimo galimybes, nes tai būtina siekiant toliau vystyti žaliąsias technologijas ir kovoti su klimato kaita, kuri šiam regionui kelia didžiausią grėsmę; mano, kad vietos valdžios institucijų sprendimai dėl mineralinių išteklių kasimo turėtų būti priimami skaidriai; palankiai vertina Europos Arkties regione vykdomas iniciatyvas dėl tvarios kasybos ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, pasitelkiant, pavyzdžiui, pasaulyje pirmą geležies gamybos be iškastinio kuro projektą (HYBRIT projektas), atsižvelgiant į vis didesnę plieno paklausą ir vis didesnės visuomenės elektrifikacijos poreikius;

37.

pažymi, kad Arktyje gausu mineralinių išteklių, ir pabrėžia, kad Europos Arkties regionas atlieka svarbų vaidmenį ES žaliavų tiekimo srityje, be kita ko, užtikrinant ypatingos svarbos išteklius, technologijas ir praktinę patirtį, kurie būtini skaitmeninei ir žaliajai pertvarkai įgyvendinti; pažymi, kad dauguma ES ypatingos svarbos žaliavų yra Arkties regione ir, jeigu jos bus tinkamai ir tvariai valdomos, būtų sustiprinta ES autonomija; atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš veiksnių, skatinančių Pekiną kontroliuoti Arkties išteklius, yra noras išlaikyti dominuojančią padėtį gyvybiškai svarbių išteklių ir pagrindinių besiformuojančių technologijų sudedamųjų dalių tiekimo grandinėse;

38.

ragina didinti skaitmeninės infrastruktūros prieinamumą Arkties regione taip skatinant verslumą, inovacijas ir įvairią ekonominę plėtrą; pabrėžia, kad svarbu skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją atokiose Arkties bendruomenėse; ragina toliau rengti novatoriškus energetikos sprendimus ir susijusį pajėgumų didinimą Arkties regione, siekiant klimato kaitos prevencijos, atsižvelgiant į visuomenės poreikius; pabrėžia telekomunikacijų jūrinių kabelių Šiaurės Atlante, naudojamų teikiant daugiau kaip 95 proc. tarptautinių telekomunikacijų paslaugų, strateginę svarbą; pakartoja, kad svarbu stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą siekiant apsaugoti tarptautines teisines priemones dėl jūrinių kabelių ir užtikrinti pagarbą šioms priemonėms, įskaitant UNCLOS; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį Arkties regionas atlieka atsižvelgiant į jo klimatologinį bei geografinį konkurencinį pranašumą skaitmeninių Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos jungčių srityje ir kaip duomenų saugojimo centrų vieta; pažymi, kad naujuose skaitmeniniuose greitkeliuose, plečiant optinio pluošto kabelių sistemas ir infrastruktūrą, taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos geresniems skaitmeniniams Arkties bendruomenių ryšiams, taip pat paramai sveikatos priežiūrai ir socialinėms paslaugoms (pvz., nuotolinėms sveikatos priežiūros paslaugoms), nuotoliniam švietimui ir bendrai geresnei prieigai prie pasaulio ekonomikos;

39.

pripažįsta, kad nepakankamai investuojama į Arkties regioną; mano, kad ES gali prisidėti prie ekonominio, socialinio ir darnaus vystymosi Arkties bendruomenių labui, ypač energetikos, transporto ir infrastruktūros srityse; mano, kad Arkties regionuose yra daug novatoriškų sektorių, kurie yra itin svarbūs darniam vystymuisi;

40.

pabrėžia, kad dėl didelių atstumų, retai apgyvendintų vietovių, atšiauraus klimato ir demografinio disbalanso būtina didinti bendruomenių sujungiamumą, prieinamumą ir integraciją teikiant investicijas į informacijos ir ryšių technologijų bei transporto infrastruktūras (geležinkelių, jūros, sausumos ir oro), kad būtų didinamas našumas ir prekyba Arkties regione ir už jo ribų; mano, kad geresnės transporto ir plačiajuosčio ryšio jungtys taip pat padidins tarpvalstybinio darbuotojų ir studentų judumo ir tolesnio bendradarbiavimo plėtros galimybes; pabrėžia vieta grindžiamų priemonių, kaip antai pažangiųjų specializacijos strategijų ir teritorinio bendradarbiavimo, naudą pritaikant tvarias investicijas Arkties regione, ir mano, kad ES politika turėtų būti toliau plėtojama ir susieta su ES Arkties politika; ragina bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) ir Europos investicijų fondu sukurti specialią investicijų platformą, kuri sudarytų geresnes sąlygas glaudesniam ES ir Arkties regiono ekonomikos ekonominiam bendradarbiavimui;

41.

atkreipia dėmesį į privačiojo sektoriaus vaidmenį rengiant tvarius sprendimus Arkties regionui; ragina Komisiją remti Europos įmonių investicijas į pagrindinius sektorius, pvz., atsinaujinančiosios energijos gamybą, logistiką ir elektros energijos tinklo plėtrą, kartu nustatant investavimo galimybes pagal ES investicijų ir finansavimo priemones, kad Europos įmonės galėtų lengviau patekti į Arkties rinką; pabrėžia, kokia svarbi yra prekyba ir investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą, inovacijas ir ekonominę plėtrą Arkties regione, užtikrinant glaudesnį vyriausybės, akademinės bendruomenės ir verslo bendradarbiavimą; ragina ES sumažinti prekybai kylančias technines kliūtis, stiprinti savo bendradarbiavimą su verslo atstovais ir ragina toliau teikti paramą Arkties ekonomikos tarybai; pabrėžia, kad įsisteigusios ar veiklą vykdančios įmonės, vykdydamos visą savo verslo veiklą ir palaikydamos santykius su Arkties regionu, griežtai laikosi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir užtikrina veiksmingas žmogaus teises ir deramo stropumo procesus aplinkos apsaugos srityje; ragina šias įmones visais proceso etapais užtikrinti veiksmingas, prasmingas ir informacija pagrįstas konsultacijas su nukentėjusiais ir suinteresuotaisiais subjektais arba suinteresuotaisiais subjektais, kurie gali nukentėti, įskaitant čiabuvių tautas; pabrėžia, kad visa ekonominė veikla Arkties regione turėtų būti tvari, ir ragina atsižvelgti į jos poveikį, visų pirma klimato kaitai, ir jos socialinius padarinius; pabrėžia, kad reikia toliau skatinti darnų regioninį vystymąsi, naudingą Arkties regiono gyventojams, mažo anglies dioksido kiekio veiklą, žinias ir žiedinę ekonomiką;

42.

iš esmės pritaria Žvejybos Arkties vandenyno centrinėje dalyje susitarime išreikštai nuomonei, kad gamtos ištekliai turėtų būti eksploatuojami tik tada, kai pagrįstai žinoma, jog nebus padaryta žalos aplinkai, ir pabrėžia, kad svarbu visais etapais taikyti atsargumo principą Arkties ir Arkties pakrančių žvejybai; pabrėžia, kokios svarbios yra žvejybos valdymo priemonės, pagrįstos geriausiais turimais moksliniais patarimais, siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą; pažymi, kad Arkties vandenyno pakrantės valstybės susitarė dėl valdymo veiklos sistemos Arkties regione, įskaitant įsipareigojimą išspręsti sutampančių reikalavimų dėl jūrų zonų problemą; reiškia savo paramą esamoms regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms ir pasauliniams susitarimams, susijusiems su žvejyba, laivyba ir jūrų aplinka; pabrėžia, kad, vadovaujantis UNCLOS, ES turėtų dalyvauti valdant išteklius;

43.

pažymi, kad ES gauna didelę dalį iš Arkties importuojamos žuvies ir žino apie žvejybos srityje vykstančią geoekonominę konkurenciją, kuri didėja, inter alia, dėl tam tikrose vietovėse sumažėjusių žuvų išteklių ir jų migracijos į kitas vietoves, kuriuos iš dalies lemia klimato kaita; palankiai vertina tai, kad yra pasirašytas Žvejybos Arkties vandenyno centrinėje dalyje susitarimas (CAO žvejybos susitarimas), kuriuo siekiama tvarios plėtros Arkties regione ir pagal kurį bus įgyvendinamas atsargumo požiūris į žvejybos valdymą Arkties vandenyno centrinės dalies atviros jūros dalyje, ir ragina, kad jis įsigaliotų; pripažįsta, kokia svarbi yra Oslo deklaracija siekiant sudaryti privalomą susitarimą, susijusį su nereguliuojamos žvejybos atviroje jūroje prevencija Arkties vandenyno centrinėje dalyje; palankiai vertina tai, kad čiabuvių organizacijų atstovai yra įtraukti į šias delegacijas; vis dėlto apgailestauja, kad jų ir NVO atstovai dalyvauja tik kaip stebėtojai;

Pagalba vietos bendruomenėms ir čiabuvių tautų teisių išsaugojimas

44.

palankiai vertina pasiektus laimėjimus, tačiau primena, kad daugelyje Šiaurės šalių Arkties regiono vidurkis tebėra prastesnis už nacionalinį vidurkį skurdo, trumpos gyvenimo trukmės ir labai ribotos žmogaus socialinės raidos ir menko ekonomikos vystymosi požiūriais; žino apie technologinės transformacijos ir klimato kaitos poveikį čiabuvių tautų tradiciniam gyvenimo būdui ir gyvensenai ir dėl to pakartoja savo raginimą aktyviai įtraukti visas Arkties regiono bendruomenes ir visus Arkties regiono gyventojus, ypač čiabuvių tautas, turinčius vietos ir praktinių žinių, į sprendimų, susijusių su plėtros variantais, priėmimo procesus; atsižvelgdamas į tai, tvirtai remia visišką ir veiksmingą Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių 19 straipsnio įgyvendinimą, ypač kalbant apie poreikį gauti čiabuvių tautų laisvą, išankstinį ir informacija pagrįstą sutikimą prieš priimant ir įgyvendinant teisėkūros ar administracines priemones arba pradedant įgyvendinti projektus, kurie jiems galėtų daryti įtaką;

45.

pripažįsta, kad dėl tirpstančio ledo ir švelnesnės temperatūros poveikio perkeliamos čiabuvių tautos ir tai kelia grėsmę čiabuvių tautų gyvenimo būdui; pripažįsta Arkties regiono gyventojų ir vyriausybių su suvereniomis teisėmis ir atsakomybe norą ir toliau tęsti tvaraus ekonomikos vystymo procesą, kartu apsaugant tradicinius čiabuvių tautų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrias Arkties ekosistemas, atsižvelgiant į šių tautų patirtį regiono įvairių atsinaujinančiųjų išteklių tvaraus naudojimo ir vystymo srityje;

46.

pabrėžia, kad reikia užtikrinti čiabuvių tautų kultūros, tradicijų ir kalbų išsaugojimą priimant pajėgumų stiprinimo programas, siekiant visame regione padidinti ne tik čiabuvių jaunimo, bet ir ne čiabuvių tautų informuotumą apie čiabuvių tautų įvairovę, istoriją ir teises; ragina ES delegacijas Arkties regiono valstybėse nacionaliniu ir regionų lygmenimis vykdyti nuoširdų ir įtraukų dialogą su čiabuvių tautomis ir tapti pagrindiniais čiabuvių tautų problemas sprendžiančiais centrais; pabrėžia, kad šių ES delegacijų darbuotojai turi gerai išmanyti pagal Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių patvirtintas čiabuvių tautų teises; palankiai vertina tai, kad ES išorės politikoje vis labiau pripažįstamos čiabuvių tautų teisės; ragina užtikrinti didesnį ES vidaus ir išorės Arkties regiono politikos nuoseklumą šioje srityje;

47.

pakartoja savo raginimą aktyviai įtraukti visus Arkties regiono gyventojus, ypač čiabuvių tautas, turinčius vietos ir praktinių žinių, į sprendimų, susijusių su plėtros variantais, priėmimo procesus;

48.

apgailestauja dėl Rusijos vyriausybės pastangų pajungti pilietinę visuomenę, kurios daro itin neigiamą poveikį čiabuvių tautoms, nes taip ribojamas jų atstovavimo ir partnerysčių tarptautiniuose forumuose savarankiškumas, užkertant kelią galimybei gauti išorinių lėšų; panašios problemos kyla kitoms NVO, įskaitant aplinkos apsaugos aktyvistus;

49.

teigia, kad vykdant visą veiklą Arkties regione, įskaitant Arkties gamtos išteklių valdymą ir tausų naudojimą, turėtų būti gerbiamos čiabuvių tautų teisės ir ji turėtų būti naudinga čiabuvių tautoms ir vietos gyventojams; atsižvelgdamas į tai, ragina glaudžiau susieti Arktyje veikiančias įmones ir vietos bendruomenes, siekiant kurti ekonomines ir mokslinių tyrimų galimybes ir darbo vietas, taip pat skatinti tvarų išteklių vystymą, ir remia tokių standartų kaip Arkties investicijų protokolas ir JT pasaulinio susitarimo iniciatyva įgyvendinimą; primena taikomas tarptautines priemones, kuriomis nustatoma valstybių jurisdikcija, teisės ir įsipareigojimai gamtos išteklių valdymo ir tvaraus naudojimo labui, ir pabrėžia, kad šių priemonių toliau visapusiškai laikomasi; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti žmonių tarpusavio bendradarbiavimą, galimybę gauti išsilavinimą ir remti jaunimą Arkties regione;

50.

pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į vietos gyventojų siekius, poreikius ir patiriamus sunkumus, visų pirma susijusius su žmonių tarpusavio bendradarbiavimu, prieiga prie interneto, švietimu, sveikatos priežiūra ir užimtumu, visų pirma kalbant apie jaunimą ir marginalizuotas grupes; pabrėžia, kad į atnaujintą Arkties politiką reikia įtraukti plataus užmojo lyčių aspektą; ragina didinti programų, kaip antai „north2north“ ir kitų judumo programų, visų pirma skirtų Arkties regione gyvenančiam jaunimui, finansavimą, taip pat skirti daugiau paramos ir išteklių, kad Arkties tautos galėtų prisitaikyti prie esminių pokyčių, kuriuos lemia klimato kaita;

51.

pakartoja savo raginimą visoms likusioms valstybėms narėms nedelsiant ratifikuoti 1989 m. TDO Konvenciją Nr. 169 dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų;

Mokslas ir žinios

52.

ragina Arkties regiono valstybes vykdyti savo įsipareigojimus pagal Biologinės įvairovės konvenciją, ypač susijusius su išsaugojimu in situ; ragina visas valstybes užtikrinti, kad Arkties regiono čiabuvių tautos ir vietos bendruomenės būtų įtrauktos į atitinkamų tarptautinių klimato ir biologinės įvairovės diplomatijos forumų svarstymų ir sprendimų priėmimo procesus; remia čiabuvių tautų rekomendaciją turėti galimybę tiesiogiai naudotis žaliojo klimato fondo lėšomis tvarių klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos iniciatyvų reikmėms;

53.

atkreipia dėmesį į svarbų ES ir jos valstybių narių indėlį poliarinio mokslo srityje, kuris bus būtinas norint suprasti pasaulinį ir vietos lygmens klimato kaitos poveikį, ir žinių, kaip politinių sprendimų ir darnaus vystymosi Arkties regione pagrindo, svarbą; pakartoja 14-osios Arkties regiono šalių parlamentų narių konferencijos raginimą stiprinti žinių bazę ir gerinti mokslinį bendradarbiavimą su nauja Tarptautine poliarinių metų iniciatyva; remia tarptautines pastangas mokslo, žinių ir inovacijų, turinčių Arkties dimensiją, srityse ir bendradarbiavimu grindžiamas pastangas mokslinių tyrimų srityje Arkties regione, kaip antai Susitarimo dėl tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo Arkties regione stiprinimo sudarymą ir įgyvendinimą;

54.

pažymi, kad ES, vykdydama tokias programas kaip „Horizontas 2020“, buvo pagrindinė Arkties mokslinių tyrimų finansinė rėmėja; pabrėžia, kad reikia didinti ES finansavimą Arkties regiono moksliniams tyrimams ir plėtrai; ragina užtikrinti didesnį į Arkties regioną orientuotų mokslinių tyrimų ir inovacijų, įskaitant programą „Europos horizontas“, matomumą ir koordinavimą; ragina Komisiją pateikti visapusišką regionui skirto ES finansavimo ir su Arktimi susijusių horizontaliųjų ES programų dalių apžvalgą ir primygtinai ragina ES įgyvendinti plataus užmojo, perspektyvų ir aplinkos požiūriu tvarų Arkties investicijų planą; mano, kad pagal šį planą turėtų būti padidintas finansavimas svarbiausioms sritims, kaip antai moksliniams tyrimams, ir turi būti skiriama daugiau lėšų Arkties moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, kosmoso, skaitmeninei ir transporto infrastruktūrai, kosmoso technologijoms, tvariai laivybai, tvariai žaliavų gavybai ir perdirbimui, atsinaujinančiajai energijai ir kitai mažo anglies dioksido kiekio veiklai ir turizmui; atkreipia dėmesį į būtinybę didinti esamų finansinių priemonių sinergiją, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir kuo labiau padidinta ES vidaus ir išorės programų sąveika;

55.

pažymi, kad Arkties regione esama didžiulio inovacijų ir tvaraus išteklių naudojimo potencialo, plėtojant praktiką, kuri vėliau gali būti įgyvendinta pasauliniu mastu, ir šis regionas yra, be kita ko, geoterminės, vėjo ir hidroenergijos projektų, anglies dioksido neišskiriančios plieno gamybos, ekologiškesnės baterijų gamybos bandymų vieta; pripažįsta ES kosmoso programų, kaip antai „Copernicus“, GALILEO, Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos ir palydovinių ryšių indėlį aplinkos apsaugos, jūrų ir žmogaus saugos ir saugumo srityje Arkties regione, be kita ko, sudarant sąlygas stebėti ledo pokyčius, darniai valdyti jūrų išteklius, nustatyti taršą, užtikrinti įspėjimą apie nelaimes, aptikti ir sekti judėjimą jūroje, taip pat teikti paieškos ir gelbėjimo paslaugas; remia tolesnes investicijas į šių pajėgumų plėtojimą ir pataria juos taikyti Arkties regione bendradarbiaujant su Arkties regiono valstybėmis, kurios yra ES ir (arba) NATO narės, ir joms vadovaujant;

Daugiau ES Arkties regione, daugiau Arkties ES

56.

palankiai vertina tai, kad 2017 m. paskirtas specialusis pasiuntinys, atsakingas už Arkties regiono reikalus; pritaria tam, kad jo įgaliojimai būtų tęsiami, ir palankiai vertina dabartinio specialiojo pasiuntinio atliktą darbą; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pagerinti tarnybų bendradarbiavimą ir skirtingų Arkties regione vykdomų programų ir investicijų suderinamumą, taip pat primygtinai ragina Komisiją ir EIVT skirti pakankamai išteklių, kad būtų atspindėta plataus užmojo ES Arkties politika; primygtinai ragina Komisiją sukurti specialią darbo grupę, kuri išsamiai spręstų Šiaurės Europos ir Arkties regiono klausimus; pažymi, kad reikėtų stiprinti tiek Komisijos darbo grupių lygmens, tiek atitinkamų ES agentūrų ES vidaus koordinavimą sprendžiant Arkties regiono klausimus; ragina Komisiją vienam iš jos pirmininko pavaduotojų paskirti Arkties politikos koordinavimo vaidmenį, siekiant išvengti kompetencijos dubliavimosi; ragina Tarybą sukurti darbo grupę, sprendžiančią Šiaurės Europos ir Arkties regiono klausimus, o EIVT – panašų skyrių savo struktūrose; laikosi nuomonės, kad formuojant ir įgyvendinant ES Arkties politiką reikėtų stiprinti Parlamento vaidmenį ir kad Parlamente reikėtų teikti didesnę svarbą Arkčiai, be kita ko, sukuriant specialiai tam skirtą tarpparlamentinę delegaciją, kuri būtų konkrečiai atsakingą už Arkties regiono bendradarbiavimą; ragina platesniu mastu diskutuoti dėl Arkties regiono klausimų kitose ES institucijose ir valstybėse narėse;

57.

mano, kad konsultavimosi dėl naujosios ES Arkties politikos procesas turėtų būti naudojamas ES dabartinės politikos veiksmingumui įvertinti;

58.

laikosi nuomonės, kad ES, kaip pasaulinio lygmens veikėja, turėtų aktyviai dalyvauti dialoge politikos klausimais, reaguoti į didėjančią Arkties regiono strateginę svarbą, ir toliau atlikti savo, kaip Arkties regione patvirtintos ir patikimos veikėjos, vaidmenį, laikantis ypatingų dabartinių Arkties patariamųjų forumų ir sėkmingo valdymo sistemos mechanizmų; mano, kad ES gali būti sąžininga tarpininkė skatinant regiono stabilumą ir gerovę; ragina ES tęsti dialogą ir pasitikėjimo stiprinimo priemones esamose daugiašalėse sistemose ir įtraukti Arkties regioną kaip prioritetą į Visuotinę ES strategiją; be to, ragina vykdyti konkrečią Arkties regiono junglumo politiką (skaitmeninimo, navigacijos, logistikos, transporto); tvirtai tiki, kad Europos žaliuoju kursu užtikrinamas itin reikalingas ilgalaikis atsakas į didėjančius sunkumus dėl klimato kaitos, pasitelkiant tvirtesnę darnaus ekonomikos augimo investicijų darbotvarkę ir visų pirma vietos novatoriškas iniciatyvas, taip pat juo bus smarkiai prisidedama sprendžiant ES strateginės energetinės priklausomybės klausimą; atsižvelgdamas į tai, ragina į Europos žaliąjį kursą ir 2019–2024 m. ES strateginę darbotvarkę, taip pat Visuotinę ES strategiją, ES junglumo strategiją ir ES biologinės įvairovės strategiją įtraukti ES Arkties politikos aspektą;

59.

pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi palaikyti konstruktyvius santykius su visomis ne Europos Arkties valstybėmis, ir pabrėžia, kad ES, bendradarbiaudama su Arkties čiabuvių tautomis, turi laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir skatinti jo laikytis; pabrėžia, kad svarbu ES Arkties valstybėms plačiau dalytis informacija apie dabartinius sunkumus regione, didinti savo hibridinio karo pajėgumus, toliau investuoti į gynybą, didinti nuoseklumą, susijusį su dabartine veikla Arkties regione, ir kartu plėtoti jūrų ir oro sektorius; ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant Arkties regiono klausimus regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, taip pat ragina ES rengiant šiam regionui įtaką darančią politiką platesniu mastu įtraukti vietos ir regiono lygmenų valdžios institucijas;

60.

laikosi nuomonės, kad geriausias atsakas į augantį Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimą Arkties regione yra geresnis koordinavimas ES lygmeniu, taip pat konsultavimasis su EEE šalimis, JAV, Kanada, taip pat Jungtine Karalyste, Japonija, Korėjos Respublika, Indija ir kitomis šalimis partnerėmis, įsipareigojusiomis užtikrinti taikų bendradarbiavimą ir laisvą navigaciją Arkties regione ir kuo geriau pasinaudoti galimomis sąveikomis;

61.

atkreipia dėmesį į JAV Arkties regiono saugumo iniciatyvą ir Kanados Arkties ir Šiaurės politikos sistemą ir ragina ES vystyti partnerystę su savo bendramintėmis sąjungininkėmis, prireikus siekiant užtikrinti tinkamą koordinavimą regione; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti patikimą ES ir Arkties regiono dialogą, kuriuo būtų remiamas ES Arkties politikos įgyvendinimas;

62.

mano, kad saugumo Arkties regione klausimai taip pat turėtų būti įtraukti į konsultacijas ir bendradarbiavimą su NATO, kurių metu galėtų būti pasinaudota NATO ir Rusijos tarybos susitikimais siekiant išspręsti nesusipratimus, sumažinti įtampą ir užkirsi kelią krizėms; pripažįsta stebėjimo ir išžvalgymo operacijų regione ir mechanizmų, skirtų keitimuisi informacija stiprinti, sukūrimo svarbą; mano, kad iš anksto pranešus apie karines pratybas Arkties regione galėtų padidėti regione vykdomos karinės veiklos skaidrumas;

63.

pažymi, kad Tolimoji Šiaurė patenka į NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojo vado atsakomybės sritį ir kad bendradarbiavimas su NATO yra būtinas siekiant sukurti visa apimančią Arkties saugumo koncepciją; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina išvadas, kurias pateikė svarstymų grupė, kuriai NATO generalinis sekretorius pavedė vykdyti perspektyvų svarstymų procesą, siekiant įvertinti NATO aljanso politinių aspektų stiprinimo būdus, kuriais NATO turėtų gerinti savo suvokimą apie padėtį Tolimojoje Šiaurėje ir Arkties regione ir turėtų parengti strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į platesnio masto atgrasymo ir gynybos planus, įskaitant nuostatas, kuriomis būtų sprendžiami agresyvūs valstybinių veikėjų veiksmai;

64.

pažymi, kad 2018 m. vykusiose Tridento jungties pratybose, kurios įrodė, kad NATO vykdo operacijas Arkties regione, visų pirma Tolimojoje Šiaurėje (Norvegijos ir Barenco jūrose), laikytasi kuo didesnio skaidrumo: ragina visas šalis, kurios vykdo karinę veiklą Arkties regione, laikytis tokios praktikos, atitinkančios tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant ESBO Vienos dokumentą, taip mažinant grėsmes, išaiškinant galimus nesusipratimus ir skaidriai atskleidžiant ketinimus;

65.

pritaria pastangoms didinti atsparumą galimai Kinijos ar kitų subjektų, kurie neteikia pirmenybės aplinką tausojančiai ir tvariai naudingųjų iškasenų gavybai, atitinkančiai tarptautines normas ir Jungtinių Tautų konvencijas, daromam spaudimui; ragina EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę stebėti kampanijas, kuriomis siekiama daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams regione vykdomos naudingųjų iškasenų gavybos srityje;

66.

pabrėžia, kad ES ir JAV turi kartu skatinti saugumą ir stabilumą Arkties regione ir tuo pat metu investuoti į nuolatinį savo mokslininkų buvimą regione ir jį plėsti;

67.

ragina Arktį įtraukti į ES strateginio kelrodžio diskusijas ir pabrėžia, kad politiniame ir saugumo komitete ir per Tarybos posėdžius taip pat reikėtų reguliariai spręsti pokyčių Arkties regione klausimą; ragina reguliariau keistis nuomonėmis Arkties regiono klausimais, nes tai – svarbi ES ir NATO konsultacijų dalis;

68.

ragina didinti ES matomumą Arktyje ir ragina ES pradėti tvirtesnį politinį dialogą dėl dvišalio bendradarbiavimo su Farerų Salomis ir Grenlandija bei kartu su Danijos valdžios institucijomis apsvarstyti galimybę įsteigti ES biurus Grenlandijoje ir Farerų salose;

69.

ragina naujos Arkties strategijos tikslus įtraukti į ES programas, pagal kurias skiriamas finansavimas, projektus, finansus ir atitinkamus teisės aktus, taip pat į atitinkamų ES agentūrų darbą;

70.

laikosi nuomonės, kad reikia atnaujinti ES jūrų strategiją, kad ji atspindėtų naujas galimybes ir sunkumus; mano, kad reikėtų atlikti panašius vertinimus ir peržiūras, susijusias su kita ES politika, įskaitant ES kosmoso politiką, siekiant įvertinti dabartinių palydovinių programų plėtrą, kad būtų įtraukti konkretūs Arkties regiono poreikiai, įskaitant „Copernicus“ naudojimą taršai sekti;

o o

71.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininkės pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 41.

(2) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.

(3) OL C 378, 2017 11 9, p. 174.

(4) OL C 263, 2018 7 25, p. 136.

(5) OL C 118, 2020 4 8, p. 32.

(6) OL C 232, 2021 6 16, p. 28.

(7) OL C 118, 2020 4 8, p. 15.

(8) OL C 270, 2021 7 7, p. 2.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/129

P9_TA(2021)0414

Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis (peticijos Nr. 2582/2013, 2551/2014, 0074/2015, 0098/2015, 1140/2015, 1305/2015, 1394/2015, 0172/2016, 0857/2016, 1056/2016, 1147/2016, 0535/2017, 1077/2017, 0356/2018, 0367/2018, 0371/2018, 0530/2018, 0724/2018, 0808/2018, 0959/2018, 0756/2019, 0758/2019, 0954/2019, 1124/2019, 1170/2019, 1262/2019, 0294/2020, 0470/2020, 0527/2020, 0608/2020, 0768/2020, 0988/2020, 1052/2020, 1139/2020, 1205/2020, 1299/2020, 0103/2021 ir kt.)“ (2020/2209(INI))

(2022/C 132/11)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į gautas peticijas negalios klausimais, nurodytas šios rezoliucijos pavadinime, ir į ankstesnius Peticijų komiteto svarstymus dėl šių peticijų,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 19 ir 48 straipsnius, 67 straipsnio 4 dalį bei 153, 165, 168 ir 174 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 3, 21, 24, 26, 34, 35, 41 ir 47 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 1, 3, 10 ir 17 principus,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (NTK) ir į tai, kad 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (1),

—	atsižvelgdamas į NTK bendrąsias pastabas – pripažintas jos įgyvendinimo gaires,

—	atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka (2),

—	atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – NT komitetas) 2015 m. spalio 2 d. baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija užtikrina, kad neįgalieji galėtų naudotis jos interneto svetainėmis,

—	atsižvelgdamas į Tarybos priemonę, kuria sukuriama peržiūrėta ES lygmens struktūra, reikalaujama pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį,

—	atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno strateginį tyrimą dėl to, kaip Europos Komisija stebi ES lėšų panaudojimą neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą skatinti,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2020 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „2020–2030 m. ES darbotvarkės dėl neįgaliųjų teisių kūrimas“,

—	atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto parengtą 2020 m. lyčių lygybės indeksą,

—	atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (3),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (4),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (5),

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (6),

—	atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (7),

—	atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (8),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija“ (COM(2021)0101),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (Kovos su diskriminacija direktyva (COM(2008)0426)) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo (9),

—	atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją dėl neįgalių asmenų automobilių stovėjimo kortelės (10),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 14 d. Tarybos rekomendaciją (ES) 2021/1004, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (11),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios vertinimas“ (SWD(2020)0291),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (12),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios po 2020 m. (13),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl intelekto sutrikimų turinčių asmenų ir jų šeimų teisių COVID-19 krizės metu (14),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos (15),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, įgyvendinimo atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (16),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties (17),

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 3 d. tyrimą European structural and investment funds and people with disabilities in the European Union („Europos struktūriniai ir investicijų fondai bei neįgalieji Europos Sąjungoje“),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 15 d. tyrimą Inclusive education for learners with disabilities („Įtraukus negalią turinčių besimokančiųjų švietimas“),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 9 d. tyrimą The protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities („Peticijų komiteto apsauginis vaidmuo įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją“) bei jo atnaujintas 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. versijas,

—	atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugpjūčio 15 d. išsamią analizę The European Accessibility Act („Europos prieinamumo aktas“),

—	atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 8 d. tyrimą Transport and tourism for persons with disabilities and persons with reduced mobility („Transportas ir turizmas neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims“),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 15 d. tyrimą The Post-2020 European disability strategy („Europos strategija dėl negalios po 2020 m.“),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį ir 227 straipsnio 3 dalį,

—	atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones,

—	atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto laišką,

—	atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A9-0261/2021),

A.	kadangi apie 1 proc. visų peticijų, kurias kasmet gauna Peticijų komitetas, yra susijusios su įvairiais klausimais dėl negalios;

B.	kadangi ES yra apie 87 mln. neįgaliųjų (18);

C.	kadangi 37 proc. ES gyventojų nuo 15 metų amžiaus susiduria su (vidutiniais arba itin dideliais) fiziniais ar sensoriniais apribojimais (19);

kadangi peticijos negalios klausimais atskleidžia, kokius sunkumus patiria neįgalieji, taip pat tai, kad jie susiduria su diskriminacija ir kliūtimis kasdieniame gyvenime ir negali naudotis tokiomis NTK nustatytomis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, kaip prieiga prie viešojo transporto ir apstatytos aplinkos, gestų kalbų vartojimas, finansavimas ir lygios galimybės siekiant dalyvauti švietimo ir profesinio mokymo veikloje;

kadangi visuotinai pripažįstama, kad kasdieniame gyvenime neįgalieji ir toliau susiduria su įvairiomis kliūtimis ir diskriminacija, dėl kurių negali naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, nustatytomis pagal taikytinas ES ir JT teisės aktų sistemas; kadangi tai apima negalios statuso tarpusavio pripažinimą valstybėse narėse, dėl kurio nebuvimo trikdoma neįgaliųjų judėjimo laisvė ES, galimybę naudotis viešuoju transportu, fizinį, sensorinį ir kognityvinį apstatytos aplinkos, prekių, paslaugų ir programų prieinamumą, gestų kalbų ir visų kitų prieinamų komunikacijos ir informacijos priemonių bei būdų naudojimą, lavinimosi ir profesinio mokymo finansavimą ir lygiavertę prieigą prie jų, galimybę patekti į darbo rinką, galimybę gauti asmeninę pagalbą ir tapti bendruomenės dalimi bei lygias galimybes ir vienodą požiūrį įsidarbinimo ir profesinėje srityje;

kadangi visi neįgalieji turi vienodas teises visose gyvenimo srityse tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti, bei teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime, taip pat teisę tikėtis, kad jų indėlis į ES socialinę, politinę ir ekonominę pažangą bus gerbiamas ir vertinamas;

G.	kadangi informacija, pateikiama peticijose, kurias Parlamentui teikia neįgalieji arba kurios yra susijusios su klausimais dėl negalios, gali tapti informacijos apie NTK įgyvendinimo nacionaliniu ir ES lygmenimis spragas šaltinis ir būti naudinga rengti teisės aktus visose politikos srityse;

kadangi Peticijų komitetas atlieka apsauginį vaidmenį, siekdamas užtikrinti, kad ES laikytųsi NTK formuodama politiką ir imdamasi teisėkūros veiksmų ES lygmeniu; kadangi Peticijų komiteto paprašyta sudaryti ES lygio struktūrą kartu su Europos ombudsmenu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu, kaip per savo 2017 m. sausio 16 d. įvykusį 3 513-ąjį susitikimą patvirtino Taryba;

I.	kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas yra akcentavęs peticijų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, svarbą atsižvelgiant į Parlamento vaidmenį ir atsakomybę, apibrėžtus pagal ES bendruosius NTK įgyvendinimo stebėsenos principus;

kadangi Peticijų komitetas, atlikdamas savo vaidmenį, turi ypatingą pareigą apsaugoti neįgaliųjų teises ES, kad jie galėtų naudotis savo pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis, užtikrinamomis pagal ES teisę ir NTK; kadangi turima informacija apie šias teises yra neužtektinai išsami ir nepakankamai prieinama;

kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas itin vertina nepaprastai svarbų Peticijų komiteto, kaip tilto, jungiančio ES gyventojus, Parlamentą ir kitas ES institucijas, bei svarbios priemonės piliečiams į dalyvaujamąją demokratiją įtraukti, vaidmenį; kadangi teisė teikti peticijas Parlamentui yra viena pagrindinių kiekvieno ES gyvenančio asmens ir kiekvienos joje veikiančios organizacijos teisių bei nepakeičiamas tiesioginis faktinės informacijos šaltinis;

kadangi teisė teikti peticijas ir peticijų nagrinėjimo procesas turėtų būti matomesni ir prieinamesni visiems asmenims ir organizacijoms ES, įskaitant neįgaliuosius; kadangi šiuo požiūriu Peticijų komitetas turėtų užtikrinti geresnį matomumą ir pakankamą informavimą, rengdamas tikslines informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijas bei ypatingą dėmesį teikdamas pažeidžiamoms grupėms, įskaitant neįgaliuosius; kadangi Parlamentas dar nėra sukūręs savo peticijų sistemos veiksmingumo rodyklės ir nerenka statistikos duomenų apie peticijų nagrinėjimą;

M.	kadangi NTK yra pirmoji tarptautinė žmogaus teisių sutartis, kurią bus ratifikavusi ES ir visos jos valstybės narės;

N.	kadangi ES ir penkios valstybės narės nėra ratifikavusios NTK fakultatyvaus protokolo;

O.	kadangi lygybės sąjunga visiems visomis jos prasmėmis yra vienas iš dabartinės Komisijos politinių gairių prioritetų;

kadangi peticijose nuolatos atkreipiamas dėmesys į apribojimus, susijusius su neįgaliųjų galimybėmis mokytis: dėl to jų dalyvavimas švietimo veikloje nesiekia gyventojų vidurkio, o tai, savo ruožtu, kelia socialinės ir ekonominės atskirties grėsmę; kadangi švietimo sistemą anksčiau laiko palieka kas ketvirtas neįgalusis (20);

Q.	kadangi už lygybės klausimus atsakingos Komisijos narės vaidmuo buvo nepaprastai svarbus rengiant naują 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją (2021–2030 m. Europos strategiją dėl negalios);

R.	kadangi savo rezoliucijose Parlamentas yra ne kartą raginęs valstybes nares įgyvendinti deramą politiką ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis savo socialinėmis, politinėmis ir ekonominėmis teisėmis;

S.	kadangi valstybės narės turi pareigą užtikrinti, kad visi ES gyventojai turėtų teisę į veiksmingą gynybą anksčiau pagal įstatymą įsteigtame nepriklausomame ir nešališkame teisme ir kad kiekvienas turėtų galimybę konsultuotis, būti ginamas ir atstovaujamas;

T.	kadangi po to, kai Peticijų komitetas kreipėsi į visų valstybių narių nuolatines atstovybes klausimu dėl peticijos Nr. 0535/2017, 24 valstybės narės išsamiai informuoja apie pažangą, daromą įgyvendinant NTK, kurios vienas kertinių principų yra prieinamumas;

U.	kadangi siūloma Kovos su diskriminacija direktyva, pagal kurią – taikant horizontalųjį požiūrį – būtų užtikrinama didesnė apsauga nuo visų rūšių diskriminacijos, tebėra blokuojama Taryboje ir kadangi tai tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį;

V.	kadangi prieinamumas yra naudojimosi visomis kitomis NTK numatytomis teisėmis tuo pačiu pagrindu, kaip ir kiti, prielaida; kadangi Komisija yra pasiūliusi ne vienus veiksmus šiuo metu galiojančių teisės aktų dėl prieinamumo įgyvendinimui stebėti ir naujas priemones kliūčių nevaržomai ES kurti;

kadangi tokiomis ES lygmens iniciatyvomis, kaip Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimas, skatinamas viešųjų erdvių pritaikymas vyresnio amžiaus asmenų ir neįgaliųjų poreikiams; kadangi konkurso apdovanojimą pelno miestai, kurie politinių sprendimų priėmimo lygmeniu įsipareigoja įtraukti neįgaliuosius ir gerbti jų teises, atsižvelgia į neįgaliųjų poreikius ir palaiko socialinį dialogą su neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų organizacijomis; kadangi pritaikant viešąsias erdves bus ne tik padedama kovoti su socialine atskirtimi, bet ir prisidedama prie ekonomikos augimo;

X.	kadangi ne vienoje peticijoje iliustruojamos neįgaliųjų prieigos prie apstatytos aplinkos, transporto, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) bei IRT sistemų, taip pat kitų visuomenei teikiamų patogumų ir paslaugų problemos bei būtinybė šią prieigą gerinti;

kadangi ES institucijos privalo užtikrinti būtinas savo interneto svetainių technines specifikacijas, kad šiomis svetainėmis galėtų naudotis neįgalieji – taip jie galėtų gauti teisingą ir tiesioginę informaciją visais jiems, kaip piliečiams, rūpimais klausimais – siekiant užtikrinti didesnį dokumentų, vaizdo įrašų, interneto svetainių prieinamumą bei skatinti alternatyvius komunikacijos būdus;

Z.	kadangi, siekiant įgyvendinti peticijoje Nr. 1056/2016 pateiktą prašymą leisti teikti peticijas nacionalinėmis Europos Sąjungoje vartojamomis gestų kalbomis, Parlamente buvo įsteigta tarpžinybinė darbo grupė gestų kalbų klausimu;

AA.	kadangi taikant priemones, kurių per neeilinę didžiulio masto sveikatos krizę, kilusią dėl COVD-19 pandemijos, ėmėsi vyriausybės, visada turėtų būti paisoma asmenų pagrindinių teisių ir laisvių bei neturėtų būti diskriminuojami negalią turintys piliečiai;

AB.

kadangi keletas peticijų įrodo, kad COVID-19 pandemija apsunkino neįgaliųjų padėtį, įskaitant tai, kad buvo pažeidžiamos pačios pagrindinės neįgaliųjų žmogaus teisės, t. y. nebuvo užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, apsaugos nuo ligos plitimo priemonėmis ir švietimo paslaugomis;

AC.	kadangi Parlamentas turi užtikrinti, kad kovos su COVID-19 priemonės neprieštarautų Chartijai ir JT NTK;

AD.

kadangi, per COVID-19 krizę susidarius sudėtingai padėčiai, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus asmenims skirtos įstaigos, pvz., dienos užimtumo centrai ar mokyklos, buvo laikinai uždarytos; kadangi šios nepaprastosios padėties sąlygomis intelekto negalią turinčių asmenų priežiūra užgulė jų šeimos narių pečius; kadangi per pandemiją labai nukentėjo neįgalieji, gyvenantys veiklą tęsusiose įstaigose, nes yra priklausomi nuo fizinio kontakto su slaugytojais ir pagalbiniu personalu ir neišvengia poveikio susidūrus su personalo, asmeninių apsaugos ir dezinfekavimo priemonių trūkumo problema bei, savo ruožtu, didelio ligos atvejų ir didesnio mirties atvejų skaičiaus;

AE.	kadangi izoliavimo priemonės daro ypač neigiamą poveikį neįgaliesiems;

AF.	kadangi peticijose nuolat atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįgaliesiems prieinamos ribotos įsidarbinimo galimybės; kadangi neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų užimtumo lygio skirtumas ES vidutiniškai siekia 25 proc. (21);

AG.	kadangi neįgaliųjų užimtumo ir profesinės veiklos lygiai žemi ir siekia 50,6 proc., palyginti su negalios neturinčių asmenų rodikliu, kuris siekia 74,8 proc.; be to, kadangi dėl pandemijos bei socialinės ir ekonominės krizės išaugo neįgaliųjų ir negalios neturinčių asmenų nelygybė;

AH.	kadangi darbas segreguotose įstaigose nepadeda neįgaliesiems integruotis į atvirą darbo rinką;

AI.	kadangi beveik kas ketvirtas apklaustas ES pilietis pažymėjo turintis tam tikro laipsnio funkcinių apribojimų, susijusių su sveikatos būkle (22);

AJ.

kadangi socialinė apsauga ir užimtumo teisės, Europos struktūrinių ir investicijų fondų naudojimas laikantis ES reglamentų ir JT NTK bei kiti klausimai, priklausantys Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto kompetencijai, yra vieni bendriausių susirūpinimą dėl neįgaliųjų lygybės keliančių klausimų, apie kuriuose kalbama Parlamento gaunamose peticijose;

AK.

kadangi Peticijų komitetas gauna daugybę peticijų, susijusių su Tarybos direktyva 2000/78/EB, kuriose reiškiamas susirūpinimas dėl vienodo požiūrio principo neįgyvendinimo, kai siekiama užsitikrinti prieigą prie įtraukaus švietimo, užimtumo ir profesinio mokymo, galimybes kilti karjeros laiptais ir neįgaliesiems tinkamas darbo sąlygas; kadangi valstybės narės ir ES yra ratifikavusios NTK, kurios 24 straipsnyje pažymima, jog konvencijos šalys turi užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę mokytis visą gyvenimą, dalyvauti suaugusiųjų švietimo ir profesinio mokymo veikloje, siekti bendrojo aukštojo ir vidurinio išsilavinimo bei nemokamo privalomo pradinio mokslo;

AL.

kadangi neįgaliųjų gyvenimo kokybei nepaprastai svarbi prieiga prie kokybiško užimtumo, švietimo ir mokymo, sveikatos priežiūros paslaugų, socialinės apsaugos (taip pat ir užsienyje) bei deramo būsto, taip pat pagalba norint gyventi savarankiškai ir lygios galimybės siekiant dalyvauti laisvalaikio veikloje ir bendruomenės gyvenime;

AM.

kadangi neseniai pristatyta 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija yra sveikintinas žingsnis siekiant spręsti problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, tačiau kadangi šie asmenys vis tiek susiduria su kliūtimis ir patiria diskriminaciją; kadangi 2019 m. 28,4 proc. visų ES gyvenusių neįgaliųjų (nuo 16 metų amžiaus) grėsė socialinė atskirtis arba skurdas (23); kadangi klausimas dėl šios padėties turės būti sprendžiamas įgyvendinant 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją;

AN.	kadangi, remiantis Europos socialinių teisių ramsčio 17 principu, neįgalieji turi teisę į pajamų rėmimą, kuriuo naudodamiesi jie galėtų gyventų oriai, į paslaugas, kurias gaudami jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, bei į jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;

AO.

kadangi neįgaliųjų socialinės įmonės turėtų siekti užtikrinti įtrauktį, reabilitaciją ir perėjimą į atvirą darbo rinką, tačiau neretai tampa segreguota aplinka, kurioje dirbantys neįgalieji neturi darbuotojo statuso ir negali naudotis darbo teisėmis, o tai yra akivaizdus NTK pažeidimas; kadangi taikant įtraukius remiamo užimtumo modelius gali būti gerbiamos neįgaliųjų teisės ir skatinama įtrauktis bei perėjimas į atvirą darbo rinką, jeigu jie grindžiami pagarba teisėms ir prilyginami užimtumui;

AP.

kadangi dėl COVID-19 kilusi ekonominė krizė kelia rimtą grėsmę Europos ekonomikai ir darbo vietų išsaugojimui; kadangi per pandemiją ypač nukentėjo nepalankioje padėtyje esančios grupės, visų pirma neįgalieji; kadangi taikant COVID-19 prevencijos priemones neįgaliesiems atsivėrė ir tam tikrų galimybių, ir kilo tam tikrų iššūkių, susijusių su galimybe įsidarbinti bei įtraukumu;

AQ.

kadangi ES, taikydama laikinąją ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, turi remti negalios požiūriu įtraukų atsaką į COVID-19 ir ekonomikos atgaivinimą; kadangi pilietinė visuomenė ir savanorių organizacijos, dirbančios negalios sektoriuje, COVID-19 krizės metu eilinį sykį parodė, kad yra nepaprastai svarbios ir atsparios;

AR.

kadangi dėl COVID-19 prevencijos priemonių neįgalieji susidūrė su naujomis kliūtimis, o dabartinė atskirtis visose darbo sferos srityse tapo dar didesnė; kadangi neįgaliesiems gresia didesnis pavojus netekti darbo ir jiems nelengva vėl įsidarbinti; kadangi COVID-19 pandemija neigiamai paveikė darbo organizavimo ir darbo sąlygų prieinamumą ir įtraukumą bei neįgaliųjų užimtumą ir darbo sąlygas, be to, nemažai neįgaliųjų patyrė neigiamą nuotolinio darbo poveikį;

AS.

kadangi 2019 m. beveik 18 mln. vaikų ES (22,2 proc. visų joje gyvenančių vaikų) gyveno namų ūkiuose, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis; kadangi neįgalūs vaikai susiduria su specifiniais sunkumais, dėl kurių tampa ypač pažeidžiami; kadangi tai ypač aiškiai parodo, jog svarbu, kad remtiniems vaikams būtų užtikrinama laisva ir veiksminga prieiga prie aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų bei švietimo ir mokyklinės veiklos, galimybė kasdien mokykloje gauti bent vieną sveiko maisto porciją ir sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant veiksmingą prieigą prie sveikos mitybos ir deramo būsto, kaip pažymima Tarybos rekomendacijoje, kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema;

AT.

kadangi visos ES valstybės narės yra ratifikavusios JT vaiko teisių konvenciją, taigi privalo ją įgyvendinti, taip pat kadangi Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas ES tikslas užtikrinti, kad vaiko teisės būtų saugomos; kadangi vadovaujantis Chartija užtikrinama, kad ES institucijos ir valstybės narės saugotų vaiko teises įgyvendindamos ES teisę; kadangi Parlamentas didele balsų dauguma priėmė savo rezoliuciją dėl Europos vaiko garantijų sistemos, kurioje ragino prieigą prie įtraukaus švietimo nuo ikimokyklinio amžiaus iki paauglystės užtikrinti visiems vaikams, įskaitant romų vaikus, neįgalius vaikus, pilietybės neturinčius ir migrantų vaikus bei ekstremaliųjų humanitarinių situacijų sąlygomis gyvenančius vaikus;

AU.	kadangi su darbu susijusią neįgaliųjų diskriminaciją lemia įtraukaus švietimo ir profesinio mokymo neužtikrinimas, segregacija ir diskriminacija būsto ir sveikatos priežiūros srityse, taip pat transporto ir kitų paslaugų bei produktų neprieinamumas;

AV.	kadangi Parlamentas savo rezoliucijoje dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje atsižvelgiant į JT NTK atskleidė Tarybos direktyvos 2000/78/EB trūkumus;

AW.

kadangi pagal Direktyvą (ES) 2019/1158 reikalaujama, kad valstybės narės vertintų, ar sąlygos, kuriomis galima išeiti vaiko priežiūros, slaugos ir darbuotojo atostogų, ir išsami jų tvarka neturėtų būti pritaikytos prie konkrečių ypač nepalankioje padėtyje esančių tėvų, pvz., neįgalių tėvų, įtėvių, vienišų arba išsiskyrusių tėvų, auginančių neįgalius ar lėtinėmis ligomis sergančius vaikus, arba sunkioje padėtyje esančių tėvų, poreikių;

AX.	kadangi neįgalieji kasdieniame gyvenime susiduria su daugybe kliūčių, inter alia, mėgindami užsitikrinti asmeninę pagalbą, būti įtraukti į bendruomenės gyvenimą, rasti tinkamą ir įperkamą būstą bei gauti sveikatos priežiūros ir į asmenį orientuotas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas;

AY.	kadangi neįgaliųjų nedarbas ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų neįgaliesiems trūkumas yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie didelės skurdo, socialinės atskirties ir benamystės rizikos tarp neįgaliųjų;

AZ.

kadangi 2017 m. trečdalis suaugusių neįgaliųjų ES gyveno namų ūkiuose, kurių finansinių išteklių nepakako įprastoms būtinoms išlaidoms padengti; kadangi 2019 m. beveik dviem trečdaliams ES gyventojų, kurių galimybės vykdyti veiklą ribotos, būtų kilusi skurdo grėsmė, jei jie nebūtų gavę socialinių išmokų, pašalpų ar pensijų (24);

BA.	kadangi neįgalieji nėra vienalytė grupė ir dažnai patiria sąveikinę diskriminaciją, kurios bendras poveikis daro apčiuopiamą įtaką užimtumui;

BB.

kadangi skirtingų valstybių narių pažanga deinstitucionalizavimo srityje nėra vienoda ir kadangi nepaisant reikiamos politikos įgyvendinimo ir didelio ES skiriamo finansavimo vienas milijonas žmonių iki šiol gyvena įstaigose; kadangi pateikta ne viena peticija dėl netinkamo ES lėšų naudojimo neįgaliųjų deinstitucionalizavimo tikslu; kadangi 2021 m. vasario mėn. Europos ombudsmenas pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl Komisijos vaidmens užtikrinant, kad valstybės narės ES lėšas naudotų siekdamos skatinti savarankišką neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų gyvenimą ir pamažu atsisakyti stacionariosios globos įstaigų; kadangi valstybės narės turi sparčiau įgyvendinti deinstitucionalizavimo procesą, o Komisija turi atidžiai stebėti jų pažangą;

BC.	kadangi ES demografinėje statistikoje neatsižvelgiama į asmenų negalios pobūdį ir stacionariosios globos įstaigose gyvenančių neįgaliųjų skaičių, o tai yra kliūtis norint laikytis NTK 31 straipsnio;

BD.	kadangi negalios statusu grindžiamų pašalpų ir teisių katalogas, kaip ir šias teises apibrėžiantys bei pripažįstantys subjektai, skirtingose valstybėse narėse skiriasi;

BE.

kadangi tikėtina, kad neįgaliųjų ir asmenų, kuriems bus reikalinga slauga ir ilgalaikė priežiūra, skaičius ES smarkiai didės, be kita ko, dėl demografinių iššūkių ir lėtinių sveikatos sutrikimų; kadangi šiuo metu ilgalaikės priežiūros paslaugas daugiausia teikia neformalieji slaugytojai, kuriems paprastai už tai neatlyginama ir kurių daugumą sudaro moterys; kadangi kovos su demografiniais iššūkiais politika ir atsakas į augančius priežiūros ir ilgalaikius poreikius turėtų būti rengiami taip, kad neformaliesiems slaugytojams netektų dar didesnė našta;

BF.	kadangi negalia neretai būna profesinės traumos padarinys arba išsivysto dėl lėtinių sutrikimų, susijusių su profesine liga ir darbe kylančiais pavojais sveikatai;

BG.	kadangi įsipareigojimas užtikrinti geresnę įtrauktį ir neįgaliųjų teisių apsaugą turėtų atsispindėti visose politikos srityse, įskaitant Europos semestro procesą;

BH.

kadangi ES ir valstybės narės turėtų priimti visas tinkamas priemones, kad būtų įgyvendintos NTK nustatytos teisės, ir pakeisti ar atšaukti šiuo metu taikomas priemones, kuriomis diskriminuojami neįgalieji; kadangi ES ir valstybės narės turėtų saugoti ir puoselėti neįgaliųjų pagrindines teises įgyvendindamos visų sričių politiką ir programas;

BI.	kadangi 46 mln. moterų ir mergaičių Europos Sąjungoje turi negalią (25);

BJ.

kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugialypę sąveikinę diskriminaciją ir susiduria su iššūkiais, kylančiais tais atvejais, kai lytis ir negalia susikerta su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška, lyties požymiais, kilmės šalimi, visuomenės klase, migracijos statusu, amžiumi arba rasine ar etnine kilme; kadangi iš mažumų kilusios neįgalios moterys dažniau patiria trigubą diskriminaciją dėl savo pažeidžiamos padėties; kadangi dėl diskriminacijos kyla kliūčių jų dalyvavimui visose gyvenimo srityse, įskaitant socioekonominius sunkumus, socialinę izoliaciją, smurtą dėl lyties, priverstinę sterilizaciją ir abortus, nepakankamą prieigą prie bendruomeninių paslaugų, kultūros, sporto ir laisvalaikio, prastos kokybės būstą, apgyvendinimą specialiose įstaigose ir nepakankamą sveikatos priežiūrą; kadangi dėl šių kliūčių sumažėja visapusiško ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės gyvenime bei indėlio į jį, įskaitant švietimą ir darbo rinką, tikimybė;

BK.	kadangi Europos Sąjungoje darbą visą darbo laiką dirba 20,6 proc. neįgalių moterų, palyginti su 28,5 proc. neįgalių vyrų (26); kadangi skaičiai rodo, kad tapti skurdo ir socialinės atskirties aukomis gresia vidutiniškai 29,5 proc. neįgalių moterų ES, palyginti su 27,5 proc. neįgalių vyrų (27);

BL.

kadangi NTK pažymima, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms kyla didesnė smurto namuose ir už jų ribų grėsmė; kadangi kai kurios valstybės narės dar nėra ratifikavusios konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencijos); kadangi išplėtus nusikalstamumo sritis ir į jas įtraukus konkrečias smurto dėl lyties formas, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje, bus užtikrinta didesnė neįgalių moterų ir mergaičių apsauga;

Valdymas ir įgyvendinimas

pabrėžia, kad būtina visais lygmenimis didinti informuotumą apie neįgaliųjų teises, įtvirtintas NTK, siekiant apsaugoti jų teises ir orumą, taip pat skatinti vaisingą valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą bei gerosios praktikos mainus; pabrėžia, kad būtinos visuotinai pripažįstamos negalios, deinstitucionalizavimo, gyvenimo bendruomenėje, savarankiško gyvenimo ir įtraukaus švietimo apibrėžtys; ragina valstybes nares stiprinti koordinavimo mechanizmus;

pabrėžia, jog valstybės narės turėtų dėti didesnes pastangas, kad neįgalieji gautų paramą tokiose prioritetinėse srityse, kaip sveikata, švietimas, prieinamumas, užimtumas ir darbo sąlygos, savarankiškas gyvenimas, koordinavimas, gyvenimo sąlygos, socialinė apsauga ir sąmoningumo ugdymas;

ragina visas valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios NTK fakultatyvaus protokolo, nedelsiant tai padaryti, o ES – visapusiškai jį ratifikuoti; ragina Tarybą imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad ES prisijungtų prie fakultatyvaus protokolo;

mano, kad fakultatyvus protokolas yra neatsiejama NTK dalis; atkreipia dėmesį į tai, jog pagal fakultatyvų protokolą piliečiams numatomas forumas, skirtas pranešti apie įtarimus, kad konvencijos šalis pažeidžia konvencijos nuostatas, o NT komitetui leidžiama inicijuoti konfidencialius tyrimus, kai gaunama informacijos, iš kurios matyti, kad konvencijos šalis daro šiurkščius arba sistemingus pažeidimus;

ragina Komisiją parengti išsamią kompleksinę ES teisės aktų ir finansavimo programų apžvalgą, kad NTK būtų visapusiškai laikomasi konstruktyviai įtraukiant neįgaliųjų organizacijas ir ES struktūros NTK įgyvendinimui stebėti narius;

ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į neįgaliųjų bendruomenės įvairovę ir nevienalytiškumą rengiant ir įgyvendinant politiką bei priemones;

atkreipia dėmesį į valstybių narių pažangą, padarytą veiksmingai įgyvendinant ir stebint NTK bei pritaikant prieinamumo priemones taip, kad jos atitiktų NTK standartus; ragina valstybes nares nebedelsti ir paskirti atsakingas institucijas, kurios veiktų kaip ryšių punktai, bei sukurti koordinavimo mechanizmus visais administraciniais lygmenimis, kaip nustatyta NTK 33 straipsnyje, jai įgyvendinti ir stebėti; pabrėžia, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šių institucijų veikloje dalyvautų didelis skaičius neįgaliųjų;

pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti neįgaliųjų platformą, kad būtų sustiprintas ES lygmens bendradarbiavimo šioje srityje ir 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos bei nacionalinių strategijų dėl negalios įgyvendinimo valdymas;

pažymi, kad naujoji ES neįgaliųjų platforma turėtų veikti pagal Europos socialinių teisių ramstyje nustatytas gaires;

10.

ragina valstybes nares rengti nacionalines sąmoningumo ugdymo negalios srityje kampanijas, į dėmesio centrą iškeliant NTK ir 2021–2030 m. ES neįgaliųjų teisių strategiją, kurios būtų prieinamos visiems ir į kurias būtų įtraukiami neįgalieji bei jiems atstovaujantys šeimos nariai ir organizacijos; ragina valstybes nares patvirtinti plataus užmojo terminus strategijai įgyvendinti; ragina Komisiją būsimame deleguotajame akte dėl peržiūrėtos socialinių rodiklių suvestinės apibrėžti išsamius rodiklius, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant strategijos tikslų ir uždavinių bei užtikrinti, kad visi susiję subjektai laikytųsi pagal šiuos dokumentus numatytų įsipareigojimų;

11.

vertina Komisijos kreipimąsi į visas ES institucijas, įstaigas, agentūras ir delegacijas paskirti koordinatorius negalios klausimu; pakartoja savo raginimą įsteigti ryšių punktus visose ES institucijose ir agentūrose, įskaitant Parlamentą ir Tarybą, su pagrindiniu ryšių punktu Komisijos generaliniame sekretoriate, kuriam būtų talkinama taikant atitinkamą tarpinstitucinį mechanizmą; ragina ES institucijas skiriant koordinatorius negalios klausimu pirmenybę teikti neįgaliesiems;

12.

palankiai vertina Komisijos planus 2022 m. išnagrinėti, kaip veikia ES struktūra NTK įgyvendinimui stebėti, ir pasiūlyti veiksmus šiuo pagrindu; ragina Komisiją stiprinti ES struktūrą ir jos nepriklausomumą, pirmiausia užtikrinant didesnį ekspertų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, o ypač neįgaliųjų įsitraukimą ir dalyvavimą bei nediskriminuojant dėl negalios pobūdžio ar bet kurių kitų asmeninių aplinkybių; pabrėžia, kad, remiantis Vašingtono negalios statistinių duomenų grupės darbu, ES struktūra turi būti grindžiama išsamiais, atnaujintais, kokybiškais, pagal asmenų negalios pobūdį suskirstytais duomenimis;

13.

ragina ES institucijas ir valstybes nares dar kartą patvirtinti, kad jos yra įsipareigojusios užtikrinti įtraukią neįgaliųjų lygybę ir visapusiškai įgyvendinti NTK, įskaitant jos 27 straipsnį dėl darbo ir užimtumo;

14.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškius neįgaliųjų gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo tikslus, sykiu paisant prieinamumo ir nediskriminavimo principų bei investuojant į lygias galimybes ir neįgaliųjų dalyvavimą visose gyvenimo srityse;

15.

atkreipia dėmesį į tai, jog Peticijų komitetui tenka specifinis apsauginis vaidmuo užtikrinant, kad ES laikytųsi NTK rengdama politiką ir imdamasi veiksmų teisėkūros srityje; pažymi, kad, atsižvelgdamas į šią atsakomybę, komitetas nagrinėja peticijas su negalia susijusiais klausimais, organizuoja diskusijas, teminius praktinius seminarus ir viešus klausymus šia tema, rengia rezoliucijas ir pranešimus bei apsilankymus vietoje;

16.

pabrėžia, jog norint, kad neįgalieji galėtų veiksmingai siekti teisingumo teikdami peticijas Parlamentui, jiems turėtų būti prieinama parama ir pagalba, kuri jiems būtina norint parengti ir pateikti priimtinumo kriterijus atitinkančias peticijas; ragina rūpintis geresniu peticijų mechanizmo matomumu labiau skatinant informavimą ir užtikrinant neįgaliųjų ar jų atstovų įtraukimą bei dalyvavimą svarstant peticijas;

17.

primygtinai ragina valstybes nares parengti nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų sprendžiami klausimai dėl nepakankamos prieigos prie informacijos, susijusios su viešuoju saugumu, nuotolinio ir e. mokymosi, asmeninės pagalbos, priežiūros ir paramos paslaugų neįgaliesiems;

18.

kviečia Peticijų komitetą rinkti ir teikti statistikos duomenis apie peticijų nagrinėjimą bei pabrėžia, jog šis komitetas, kaip ir visi Europos Parlamento komitetai, turi pasirūpinti, kad būtų teikiamos vertimo į gestų kalbą paslaugos, siekiant užtikrinti prieigą prie informacijos ir galimybę dalyvauti;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pripažinti prieinamų ir kokybiškų paramos paslaugų ir savarankiško gyvenimo sistemų svarbą; akcentuoja būtinybę remti individualizuotosios kokybiškos pagalbos priklausomiems negalią turintiems asmenims ir jų slaugytojams strategijas ir standartus, įskaitant geresnę socialinę apsaugą ir įvairius neformaliųjų slaugytojų rėmimo būdus; ragina Komisiją pateikti strateginę ES slaugos darbotvarkę, t. y. žengti dar vieną žingsnį pirmyn siekiant kokybiškai įgalėti ES sveikatos priežiūros sektorių, įskaitant asmenines paslaugas ir paslaugas namų ūkyje teikiančius darbuotojus; primena, kad slaugos darbotvarkė turi atspindėti ir 100 mln. neformaliųjų slaugytojų ES, kurie teikia 80 proc. ilgalaikės priežiūros paslaugų, tačiau kurių darbas dažniausiai nesulaukia pripažinimo, padėtį;

20.

rekomenduoja Peticijų komitetui parengti metinę problemų, kurios akcentuojamos su neįgaliaisiais susijusiose peticijose, ataskaitą ir pateikti rekomendacijas;

21.

ragina Komisiją struktūriškai integruoti 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją į Europos semestro procesą, nes pastaruoju turėtų būti naudojamasi valstybių narių politikai ir strategijoms inspiruoti, visuomenės įtraukumui stiprinti bei neįgaliųjų užimtumui ir socialinei apsaugai paremti; ragina Komisiją atlikti metinį negalios aspekto integravimo Europos semestro proceso pagrindu vertinimą;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti bendrą negalios apibrėžtį, laikantis 2015 m. patvirtintų NT komiteto galutinių pastabų dėl ES pradinio pranešimo, ir užtikrinti negalios statuso tarpusavio pripažinimą visose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti laisvą neįgaliųjų judėjimą ir tinkamą jų naudojimąsi ES piliečių teisėmis bei tokių teisių pripažinimą;

23.

ragina Komisiją užtikrinti, kad ES ir valstybės narės visapusiškai laikytųsi visų reikiamų ES ir JT pareigų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, visų pirma NTK ir NT komiteto bendrųjų pastabų dėl konvencijos, įskaitant atitinkamas ES priemones ir finansavimo taisykles, taip pat teikti paramą neįgaliesiems, jų šeimoms ir globėjams bei sudaryti sąlygas geriausios praktikos mainams šioje srityje;

24.

pabrėžia, kad būtina rengti daugiau reguliarių mokymų, siekiant ugdyti teisingumo sistemos ir teisėsaugos darbuotojų supratimą apie tai, kaip veikti krizės atveju ir ją valdyti bei švelninti įtampą kilus konfliktui, kai bendraujama su konkrečią negalią turinčiais asmenimis;

Duomenų apsauga

25.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės teisingai įgyvendintų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (28), bei imtis priemonių, būtinų neskelbtiniems neįgaliųjų duomenims apsaugoti;

26.

pabrėžia, kad tvarkant asmens duomenis būtina visapusiškai laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; pabrėžia, kad pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą draudžiama tvarkyti genetinius arba biometrinius duomenis, kai siekiama vienintelio tikslo identifikuoti fizinį asmenį, ir su sveikata susijusius duomenis (neskelbtinus asmens duomenis), nebent tai būtų aiškiai leidžiama pagal minėtąjį reglamentą;

Dalyvavimas

27.

pabrėžia, jog būtina konsultuotis su neįgaliųjų organizacijomis ir aktyviai jas įtraukti kiekvienu visų tipų priemonių planavimo, priėmimo, įgyvendinimo ir stebėsenos etapu, kad šiomis priemonėmis būtų užtikrinamas jų pagrindinių teisių skatinimas; teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą deramai įtraukti neįgaliųjų organizacijas visais 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos įgyvendinimo etapais;

28.

primena, kad svarbu konsultuotis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir juos įtraukti priimant tokias su COVID-19 pandemija susijusias priemones, kaip ekonomikos gaivinimo ir skiepijimo planai, bei tai daryti kilus bet kokiai krizei ateityje;

29.

pabrėžia, jog visapusiškas ir veiksmingas neįgaliųjų dalyvavimas visose kasdienybės ir visuomenės gyvenimo srityse nepaprastai svarbus jų galimybės naudotis savo pagrindinėmis teisėmis požiūriu;

30.

primena, kad nemažai neįgaliųjų tebėra atskirti nuo bendruomenės gyvenimo ir negali kontroliuoti savo kasdienio gyvenimo: tai ypač pasakytina apie gyvenančiuosius stacionariosios globos institucijose, kurių patiriamus sunkumus aiškiai atskleidė ir dar labiau paaštrino COVID-19 pandemija; primygtinai ragina valstybes nares integruoti paramos paslaugas, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis lygiomis teisėmis gyventi savarankiškai ir būti dalimi bendruomenės;

31.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji būtų nevaržomai įtraukiami į politikos formavimo procesą; pažymi, jog pagal NTK reikalaujama užtikrinti visapusišką politinį dalyvavimą, o tai reiškia, kad neįgalieji turi turėti galimybę dalyvauti rinkimuose ir sprendimų priėmimo procesuose tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų supaprastintą natūralizacijos tvarką arba tam tikras natūralizacijos egzaminų išimtis neįgaliesiems, kad jie galėtų įgyti pilietybę;

32.

primena, kad daug ES piliečių negali pasinaudoti savo teise dalyvauti rinkimuose, įskaitant Europos Parlamento rinkimus, dėl savo negalios arba psichikos sveikatos problemų; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji tikrai galėtų pasinaudoti savo teise balsuoti per Europos Parlamento rinkimus;

Laisvas judėjimas

33.

teigiamai vertina Komisijos planą iki 2023 m. pateikti pasiūlymą dėl ES neįgaliojo kortelės, kuri būtų pripažįstama visose valstybėse narėse, sukūrimo, siekiant plėsti bandomuosius projektus, susijusius su ES neįgaliojo kortele ir ES neįgalių asmenų automobilių stovėjimo kortele; laikosi nuomonės, kad ES neįgaliojo kortelė, kuri turėtų būti privaloma visose valstybėse narėse, bus svarbi priemonė siekiant padėti neįgaliesiems pasinaudoti savo laisvo judėjimo teise kliūčių nevaržomoje ES;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares nusistatyti plataus užmojo tikslus, susijusius kortelės naudotojų teisių apimtimi, ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą visose ES valstybėse narėse, jei būtina, priimant privalomus ES teisės aktus;

35.

pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse, kur neįgaliojo kortelė jau taikoma, pranešama apie piktnaudžiavimo atvejus, o dėl to kai kada nukenčia asmenys, iš tiesų turintys teisę ja naudotis; todėl pabrėžia, kad būtina skatinti informavimą visais lygmenimis ir imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti ES neįgaliojo kortele;

36.

ragina Komisiją pasirūpinti, kad neįgaliesiems ir jų šeimoms bei pagalbininkams nebūtų taikomos kelių rinkliavos visoje ES, siekiant paremti jų judėjimą, ypač kai jiems tenka leistis į ne vieną kelionę medicininio gydymo ir savo gerovės tikslais;

37.

ragina Komisiją toliau stiprinti teisės aktų sistemą, kad neįgalieji galėtų dalyvauti turizmo veikloje; pažymi, kad 25 proc. ES rinkėjų turi tam tikro laipsnio sutrikimą arba negalią (29) ir kad visas bendras ES apyvartinis turizmo, prieinamo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, indėlis 2012 m. siekė apie 786 mlrd. EUR (30);

38.

šiltai vertina tai, kad sutvirtintos negalią turinčių ir riboto judumo geležinkelių transporto keleivių teisės, ypač tai, kad pamažu atsisakoma šiuo metu valstybėms narėms taikomų išimčių ir kad sutrumpintas laikas, per kurį negalią turintys ar riboto judumo asmenys turi iš anksto pranešti apie tai, kad jiems reikės pagalbos; ragina valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl trumpesnių išankstinio pranešimo laikotarpių, taikomų neįgaliesiems, kuriems reikalinga pagalba keliaujant, kad neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims būtų paprasčiau naudotis savo laisvo judėjimo teisėmis, bei apibrėžti prieinamumo laiko matmenis; ragina visose valstybėse narėse greitai įgyvendinti naujos redakcijos Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nustatytas taisykles; ragina Komisiją svarstyti galimybę pateikti pasiūlymą dėl neįgalių keleivių teisių naudojantis miesto ir kaimo transportu, siekiant užpildyti esamas spragas; ragina priimti ne mažiau veiksmingą dokumentų rinkinį dėl jūrų transporto;

39.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms užtikrinti reikiamas sąlygas vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis, kad neįgalieji galėtų naudotis savo laisvo judėjimo, apsisprendimo ir asmeninio pasirinkimo teisėmis tokiu pat pagrindu, kaip ir kiti, gyventi savarankiškai bei būti bendruomenės dalimi, kaip nustatyta NTK 19 straipsnyje; ragina valstybes nares gerinti viešojo administravimo institucijų teikiamos informacijos prieinamumą, naudojant atvirus ir prieinamus formatus;

Prieinamumas

40.

atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iki 2022 m. sukurti išteklių centrą „AccessibleEU“; ragina Komisiją įkurti ES agentūrą prieinamumo klausimams spręsti („EU Access Board“), kuri būtų atsakinga už prieinamumo techninių specifikacijų rengimą siekiant paremti konkrečią ES politiką ir teisės aktus, konsultavimąsi su teisės turėtojais, suinteresuotosiomis šalimis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, pagalbą valstybėms narėms ir ES institucijoms siekiant suderintai įgyvendinti prieinamumo reikalavimus bendrosios rinkos naudai bei informuotumo apie prieinamumo svarbą lygiateisėms visuomenėms didinimą;

41.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ES darbo rinkos skaitmeninimo iniciatyvų kognityvinį, sensorinį ir fizinį prieinamumą;

42.

apgailestauja dėl to, kad prieiga prie apstatytos aplinkos ir fizinis prieinamumas nebuvo įtraukti į Europos prieinamumo akto taikymo sritį; ragina Komisiją pasinaudoti Europos prieinamumo aktu kaip pagrindu siekiant patvirtinti tvirtą ES prieinamos ir įtraukios aplinkos sistemą, kuri apimtų visapusiškai prieinamas viešąsias erdves, paslaugas, įskaitant viešojo transporto, komunikacijos ir finansines paslaugas, bei apstatytą aplinką; teigiamai vertina Komisijos Geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto apdovanojimo iniciatyvą;

43.

teigiamai vertina Europos geriausiai visiems gyventojams pritaikyto miesto konkurso rezultatus; ragina valstybes nares pradėti rengti panašius konkursus nacionaliniu lygmeniu;

44.

pažymi, kad dažniausios peticijų pateikėjų iškeliamos neįgaliųjų lygybės problemos būna susijusios su prieinamumu ir socialine apsauga, taip pat su užimtumo teisėmis bei teise savarankiškai gyventi bendruomenėje; taigi ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti ir nuolat stebėti visus su prieinamumu susijusius teisės aktus, įskaitant Direktyvą (ES) 2019/882 (Europos prieinamumo aktas), siekiant veiksmingai ir galutinai pašalinti kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalūs darbuotojai, ir užkirsti joms kelią bei gerinti ir užtikrinti prieinamų paslaugų pasiūlą ir sąlygų, kuriomis šios paslaugos teikiamos, tinkamumą; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares į nacionalinę teisę perkeliant Europos prieinamumo aktą svarstyti ryšio tarp paslaugų prieinamumo ir galimybės patekti į apstatytą aplinką klausimą;

45.

pabrėžia, kad visose Europos viešose vietose turi būti užtikrinamas visapusiškas prieinamumas; apgailestauja dėl to, kad šiandien 2021–2030 m. neįgaliųjų strategijos nepaisoma įvairiais atžvilgiais, pirmiausia dėl to, kad esama per daug viešųjų pastatų su architektūriniais barjerais, o tai prilygsta neleistinai diskriminacijai; ragina Komisiją integruoti prieinamumą į visų sričių politiką, o valstybes nares – iki galo įgyvendinti šiuo metu galiojančius teisės aktus;

46.

apgailestauja, kad dėl kai kuriose valstybėse neprieinamų skubiosios pagalbos numerių kai kurie neįgalieji negali susisiekti su esminės paramos ir skubiosios pagalbos tarnybomis; todėl primygtinai ragina valstybes nares kruopščiai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas;

47.

ragina valstybes nares užtikrinti greitą ir veiksmingą Direktyvos (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo įgyvendinimą visais lygmenimis, siekiant garantuoti neįgaliesiems prieigą prie visos jiems reikalingos informacijos prieinamu formatu, įskaitant nacionalines gestų kalbas; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą imtis interneto svetainių prieinamumo veiksmų plano, skirto visoms ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms, siekiant užtikrinti, kad ES interneto svetainės ir jose bei interneto platformose skelbiami dokumentai atitiktų Europos prieinamumo standartus, kuriuos būtina plėsti; primygtinai ragina visas ES institucijas, įstaigas ir agentūras vėliausiai 2022 m. užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos prieinamumo standartų;

48.

primygtinai ragina valstybes nares perkelti į nacionalinės teisės aktus smarkiai vėluojančią Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą ir, vadovaujantis jos 7 straipsniu, teikti prieinamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas neįgaliesiems;

49.

primygtinai ragina ES institucijas gerinti visų savo pastatų prieinamumo lygį ir kokybę bei šalinti esamas prieigos prie savo interneto svetainių, diskusijų ir dokumentų kliūtis, t. y. užtikrinti, kad parengta informacija būtų prieinama, pvz., pateikiant vertimą į įvairių valstybių narių gestų kalbas ir parengiant dokumentus Brailio raštu bei lengvai perskaitoma kalba;

50.

pabrėžia, kad svarbu greitai spręsti problemas dėl prieinamumo įgyvendinant susijusių sričių politiką ir priemones, įskaitant problemas dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir peticijų prieinamumo Parlamentui;

51.

primygtinai ragina susijusias Parlamento tarnybas toliau dėti pastangas ir per kuo trumpesnį laiką užbaigti tarpžinybinės darbo grupės gestų kalbų klausimais projektą, siekiant patenkinti peticijoje Nr. 1056/2016 pateiktą prašymą leisti teikti peticijas tarptautine ir ES vartojamomis nacionalinėmis gestų kalbomis bei taip užtikrinti, kad pagrindinė teisė teikti peticijas taptų prieinamesnė gestų kalbų vartotojams;

52.

pabrėžia, jog būtina užtikrinti vertimo į gestų kalbas paslaugas ir lengvai perskaitoma kalba parengtus vertimus raštu per komitetų, plenarinius ir visus kitus Parlamento posėdžius, kad jie taptų prieinamesni neįgaliesiems;

Kova su diskriminacija

53.

pažymi, kad valstybės narės netaiko tarpusavyje pripažįstamo negalios statuso; ragina valstybes nares bendradarbiauti tarpusavio pasitikėjimo dvasia, kad būtų pripažįstamas kitoje valstybėje narėje suteiktas statusas; akcentuoja Komisijos tikslą bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant išplėsti negalios statuso tarpusavio pripažinimo taikymo sritį tokiose srityse, kaip darbo jėgos judumas ir lengvatos, susijusios su paslaugų teikimo sąlygomis; pabrėžia, jog būtina išplėsti ES neįgaliojo kortelės teikiamą naudą, kad būtų įtrauktos ir tarpusavyje pripažįstamos prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų lengvatos; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu veikti greitai siekiant įgyvendinti ES neįgaliojo kortelę; pakartoja, jog būtinas tarpusavio supratimas deinstitucionalizavimo, jo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje klausimu, kad valstybių narių strategijos ir ES finansavimas būtų geriau suderinami su NTK;

54.

pripažįsta, kad ES neįgaliojo kortelė galėtų būti taikoma daugelyje sričių tiek prieigos prie įvairių paslaugų nepatiriant diskriminacijos, tiek saugumo kilus pavojui ir prireikus skubios pagalbos požiūriais; pažymi, jog taikant kortelę būtų užtikrinta, kad negalią turintis asmuo būtų nedelsiant atpažintas įsitraukus policijos pajėgoms;

55.

apgailestauja, kad, PSO duomenimis, neįgalūs vaikai ir suaugusieji patiria didesnę smurto riziką negu nei negalios neturintys jų bendraamžiai; atkreipia dėmesį į tai, kad ypač nepilnamečių atveju tikimybė tapti bet kurios formos smurto aukomis yra 3,7 karto didesnė, tapti fizinio smurto aukomis – 3,6 karto didesnė, o tapti seksualinio smurto aukomis – 2,9 karto didesnė nei negalios neturinčių vaikų atveju; pabrėžia, kad psichikos ar intelekto sutrikimų turintys vaikai yra tarp pažeidžiamiausiųjų: jų atveju seksualinio smurto rizika yra 4,6 karto didesnė nei negalios neturinčių jų bendraamžių atveju; todėl primygtinai ragina sukurti Europos sistemą neįgaliesiems nuo bet kokios formos smurto apsaugoti;

56.

pabrėžia, kad skubiai būtini ES teisės aktai, kuriais būtų siekiama apsaugoti piliečius nuo visų formų diskriminacijos ES, ir mano, kad tai pirmutinis žingsnis norint teisingai įgyvendinti su NTK susijusią politiką; primygtinai ragina valstybes nares priimti horizontalią ES kovos su diskriminacija direktyvą, kurią Komisija pateikė 2008 m.; ragina Komisiją kuo skubiau pateikti alternatyvų sprendimą, siekiant pažangos kovojant su diskriminacija visoje ES, visose gyvenimo srityse;

57.

griežtai smerkia bet kokią neįgaliųjų diskriminaciją medicinos srityje; primena, kad atitinkamos valstybių narių priimamos priemonės turi būti suderinamos su NTK ir jomis turi būti užtikrinama vienoda nediskriminacinė prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų; pabrėžia, jog reaguojant į būsimas sveikatos krizes (nuo parengties iki gydymo) turi būti užtikrinama, kad negalią turintys asmenys nebūtų palikti nuošalyje; šiuo požiūriu primygtinai ragina susijusias institucijas siūlyti neįgaliesiems tokį patį medicininį gydymą, įskaitant intensyviąją medicininę priežiūrą, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui; primena, jog svarbu, kad pagrindinis vaidmuo apsaugant neįgaliuosius visada tektų viešosioms sveikatos paslaugoms;

58.

dar kartą ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu komunikacijos ir prieinamumo strategijų klausimu, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis ES teisingumo sistema nepatirdami jokios diskriminacijos; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti neįgaliųjų įgalėjimo programas, kad jie taptų pajėgūs atpažinti prieš juos nukreiptos diskriminacijos atvejus ir apie juos pranešti;

59.

smerkia visų formų diskriminaciją, kurios neįgaliųjų atžvilgiu griebiamasi darbo vietoje; ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama užkirsti kelią priekabiavimui dėl negalios; be to, ragina valstybes nares bendradarbiaujant su darbdaviais įgyvendinti politiką, pagal kurią darbe būtų siekiama užkirsti kelią tyčiojimuisi iš neįgaliųjų internete;

60.

pabrėžia, kad turi būti užkirstas kelias asmenų įkalinimui, kai laisvės atėmimas negalimas dėl jų negalios, ir kad turėtų būti numatytos laisvės atėmimo bausmės alternatyvos; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalių kalinių atveju būtų paisoma pagrindinių vienodo požiūrio, nediskriminavimo, tinkamų sąlygų sudarymo ir prieinamumo principų;

61.

ragina valstybes nares keistis informacija ir gerąja praktika, ypač susijusia su perėjimu nuo institucinės globos prie savarankiško gyvenimo, neįgaliųjų aprūpinimu prieinamu ir įperkamu būstu bei jų įtraukimu į bendruomenę;

62.

pabrėžia, kad deramas apgyvendinimas, prieinamumas ir universalus dizainas yra nepaprastai svarbūs kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu; pabrėžia, kad svarbi veiksminga nediskriminacinė prieiga, kuri apimtų kliūčių ir trukdžių, varžančių neįgaliųjų prieigą prie plačiajai visuomenei prieinamų prekių, paslaugų ir patogumų, įvardijimą ir šalinimą; pabrėžia, kad visada, kai tik įmanoma, veiksminga nediskriminacinė prieiga neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama tokiomis pat sąlygomis, kaip ir negalios neturintiems asmenims, ir kad esant galimybių neįgaliesiems turėtų būti sudaromos palankesnės sąlygos naudotis pagalbiniais įtaisais, įskaitant pagalbines judumo ir prieigos priemones bei, pvz., pripažintus šunis vedlius ir kitus šunis pagalbininkus (31); primena kad prieinamumo standartai turėtų būti priimami konsultuojantis su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, nes įvardijant prieinamumo kliūtis jų praktinė patirtis yra esminė; pabrėžia, kad deramas apgyvendinimas, prieinamumas ir universalus dizainas yra nepaprastai svarbūs kovojant su neįgaliųjų diskriminavimu;

63.

akcentuoja gyvybiškai svarbų šeimos narių, kurie globoja neįgaliuosius ir dažnai rūpinasi jų priežiūros bei pagalbos poreikiais, vaidmenį; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant ES ir nacionalinę politiką bei strategijas turi būti užtikrinama tvirta parama šeimos nariams ir slaugytojams; mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti jų – sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų – vaidmens tarpusavio pripažinimą Europoje;

64.

akcentuoja neįgaliųjų teisės naudotis savo pagrindinėmis teisėmis taip, kaip ir visi kiti, svarbą; akcentuoja būtinybę pripažinti, kad, vadovaujantis NTK 12 straipsniu, neįgalieji visais gyvenimo aspektais yra veiksnūs, kaip ir kiti asmenys; ragina valstybes nares laiku imtis reikiamų priemonių, kad visų kategorijų negalią turintiems asmenimis visais proceso etapais būtų užtikrinama veiksminga, teisinga ir įtrauki prieiga prie teisingumo sistemos ir teisėsaugos; pabrėžia, jog norint, kad vienodos galimybės kreiptis į teismą ir viso teisinio proceso metu būtų užtikrinamos nediskriminuojant, patalpos ir paslaugos turi būti prieinamos;

65.

akcentuoja finansinės pagalbos būtinybę, kad neįgalieji galėtų samdyti ar įdarbinti pagalbininkus arba finansiškai paremti šeimos narius, kadangi pastarųjų priežiūros paslaugos pareikalauja ir laiko, ir pinigų, taip pat kad tai yra absoliučiai būtina parama neįgaliesiems ir jiems padedantiems jų šeimos nariams;

66.

atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalieji yra socialiai marginalizuojami ir lieka užimtumo bei ekonominio ir socialinio gyvenimo nuošalėje; apgailestauja dėl to, kad neįgaliesiems, ypač tiems, kurių pagalbos poreikiai dideli, neretai kyla didelė apgyvendinimo specialioje įstaigoje rizika, o dabartinės valstybių narių skiriamos finansinės paramos nepakanka, ypač į asmenį orientuotos bendruomeninės paramos, kurią teikiant būtų apsaugomos neįgaliųjų teisės, požiūriu (32);

67.

pabrėžia, kad NTK 19 straipsnyje nustatyta teisė gyventi savarankiškai ir būti bendruomenės dalimi; ragina valstybes nares užtikrinti procesą, kurį įgyvendinant keistųsi neįgaliųjų gyvenimo sąlygos, t. y. būtų pereinama nuo institucinės aplinkos prie sistemos, kurią taikant būtų galimas socialinis aktyvumas, o paslaugos būtų teikiamos bendruomenėje ir atsižvelgiant į individualų norą ir pasirinkimą; ragina valstybes nares į savo deinstitucionalizavimo strategijas įtraukti konkrečius tikslus ir aiškius terminus bei deramai finansuoti šių strategijų įgyvendinimą;

68.

apgailestauja dėl to, kad pagal ES skiepijimo strategiją neįgalieji ir jų pagalbininkai nebuvo įtraukti į prioritetines grupes; primygtinai ragina valstybes nares leisti neįgaliesiems ir jų pagalbininkams pasiskiepyti pirmenybine tvarka; šiuo požiūriu primygtinai laikosi nuomonės, kad skiepijimas nuo COVID-19 turi būti grindžiamas laisvu ir informacija pagrįstu neįgaliųjų sutikimu ir kad taikant priemones, laikomas viešosiomis gėrybėmis arba atitinkančiomis asmens interesus, neturi kilti grėsmė nė vieno neįgaliojo, įskaitant asmenis, turinčius intelekto ir psichosocialinę negalią bei autizmo spektro sutrikimų, savarankiškumui ir veiksnumui;

69.

ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis ištirti neproporcingai didelį užsikrėtimų COVID-19 ir mirčių nuo šios ligos skaičių slaugos ir globos namuose, taip pat teikiant priežiūros namuose ir kitas socialines paslaugas vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims, siekiant suprasti priežastis, sužinoti, kas už tai atsakingas, ir imtis reikiamų priemonių, kad ateityje nuo tokių atvejų būtų apsisaugota;

70.

ragina užtikrinti, kad skiepijimo vietos būtų fiziškai prieinamos ir kad jose būtų tiesiogiai nukreipiami ir pagalbą gautų tie, kuriems tai būtina; ragina, kad visada, kai tik kyla būtinybė, būtų įgyvendinamos nemokamo arba nebrangaus tikslinio prieinamo transporto programos;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

71.

reiškia susirūpinimą dėl didelio neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, nedarbo lygio, palyginti su kitomis grupėmis ES; ragina valstybes nares skatinti ir užtikrinti teisės aktų ir politikos sistemą, skirtą neįgaliųjų, ypač neįgalių moterų, įskaitant asmenis, kurių negalia nėra akivaizdi, sergančius lėtinėmis ligomis arba turinčius mokymosi sutrikimų, dalyvavimui darbo rinkoje;

72.

ragina valstybes nares vadovautis tarpsektoriniu požiūriu kuriant įtraukų užimtumą, ypač kai jos įgyvendina savo politiką ir priemones; apgailestauja, kad 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama daugialypei ir sąveikinei diskriminacijai; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją skirti sąryšingumui bei nustatyti aiškius ir įvertinamus plataus užmojo tikslus, susijusius su įvairove darbo vietoje, kurie atspindėtų neįgaliųjų bendruomenės daugiabriauniškumą, siekiant spręsti daugialypės ir sąveikinės diskriminacijos problemą; pabrėžia, kad svarbu stebėti strategijos veiksmingumą įtraukiant neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas;

73.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti socialines įmones, ypatingą dėmesį skiriančias neįgaliųjų užimtumui, nes jos yra svertas norint skatinti deramų darbo vietų kūrimą;

74.

ragina valstybes nares suteikti asmenims, turintiems sunkią ir itin sunkią negalią, galimybę pasinaudoti išankstinės valstybinės pensijos programomis, siekiant kovoti su skurdo ir socialinės atskirties senatvėje grėsme;

75.

ragina valstybes nares kelti klausimą dėl nepakankamai išvystytų ir nepakankamai finansuojamų valstybinių užimtumo tarnybų, siekiant gerinti neįgaliųjų užimtumo lygį; ragina valstybes nares stiprinti valstybinių užimtumo tarnybų ir įdarbinimo agentūrų ryšius;

76.

atkreipia dėmesį į teigiamą vaidmenį, kurį neįgaliesiems pereinant į atvirą darbo rinką atlieka pagal NTK nuostatas veikiančios neįgaliųjų socialinės įmonės;

77.

primygtinai ragina valstybes nares remti teisėmis pagrįstus, įtraukius ir deramus individualaus įdarbinimo ir pagalbos („remiamų darbo vietų“) modelius, nes, esant galimybių, tai būdas neįgaliesiems pereiti į atvirą darbo rinką;

78.

ragina Komisiją kuo skubiau pradėti Užimtumo lygybės direktyvos peržiūrą, siekiant ją visapusiškai suderinti su NTK nuostatomis ir įgyvendinti dalyvaujamąjį procesą, kurio tikslas – užtikrinti tiesioginį ir visapusišką neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą;

79.

pažymi, kad dėl įdarbinimo pagalbos sistemų taikymo neturėtų mažėti neįgaliųjų darbo užmokestis, ypač naudojant bendrą valstybės finansavimą; pažymi, kad įdarbinant neįgaliuosius turi būti remiamasi įdarbinimo sistema, kuri – darbo užmokesčio ir darbo laiko tvarkos požiūriais – galioja ir kitiems darbuotojams, tačiau pritaikant ją neįgaliųjų poreikiams; laikosi nuomonės, kad neįgaliųjų įtraukimas į atvirą darbo rinką negalimas be bendros užimtumo reglamentavimo sistemos ir paramos darbo užmokesčiui bei kolektyvinėms deryboms;

80.

akcentuoja finansinės pagalbos būtinybę norint, kad neįgalieji galėtų pasisamdyti arba įdarbinti specialios kvalifikacijos pagalbininkus;

81.

primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti deramą neįgaliųjų socialinės apsaugos koordinavimą, – taip pat ir užtikrinant, kad jie toliau gautų paramą dėl negalios, kurios lėšomis būtų padengiamos papildomos išlaidos, susijusios su jų negalia, net kai jie įsilieja į darbo rinką arba peržengia tam tikrą pajamų ribą, siekiant padėti jiems integruotis į darbo rinką ir užsitikrinti orumą bei lygybę; mano, kad tai turėtų būti daroma iš dalies pakeičiant Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 ir konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis;

82.

83.

ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų sprendžiamas įsistenėjęs neįgaliųjų užimtumo skirtumo klausimas ir skatinamos neįgaliųjų galimybės gauti kokybišką ir tvarų darbą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, pateiktą Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, į peržiūrėtą socialinių rodiklių suvestinę įtraukti neįgaliųjų užimtumo skirtumo rodiklį;

84.

ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Tarybos direktyvą 2000/78/EB; primygtinai ragina valstybes nares plėtoti neįgaliųjų užimtumo perspektyvas gerinant direktyvos, ypač jos 5 straipsnio dėl deramo apgyvendinimo, įgyvendinimą ir investuojant ES lėšas bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas į neįgaliųjų mokymą ir jiems skirtų darbo vietų kūrimą;

85.

pabrėžia, kad darbo pagal įgūdžius parinkimas, profesinis profiliavimas, mokymasis dirbant, įvadiniai kursai darbuotojams ir pagalba mokantis bei karjeros raidos galimybės atlieka svarbų vaidmenį padedant neįgaliesiems užsitikrinti ir išsaugoti apmokamą darbą;

86.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad darbo rinkos ir darbo aplinkos būtų atviros, įtraukios ir prieinamos neįgaliesiems, remti užimtumo tarnybas, didinti informuotumą apie įtraukias užimtumo praktikas, taikyti deramas paskatas ir paramos priemones įmonėms, ypač labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios įdarbina ir apmoko neįgaliuosius, bei pasirūpinti, kad neįgaliesiems būtų prieinamos ir naudingos bendrosios savarankiško darbo programos;

87.

ragina valstybes nares skatinti darbo vietų pritaikymą ir imtis veiksmų darbuotojų saugai ir sveikatai pagerinti; ragina Komisiją ypatingą dėmesį būsimoje ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginėje programoje skirti neįgaliems darbuotojams ir nustatyti plataus užmojo tikslus;

88.

primygtinai ragina ES institucijas ir valstybes nares įvesti neįgaliesiems skirtas darbo vietų kvotas, siekiant puoselėti įtraukios darbo vietos idėją;

Viešieji pirkimai ir ES lėšos

89.

primena, kad viešųjų pirkimų procedūros valstybėse narėse turi būti vykdomos ir užbaigiamos visapusiškai paisant pagrindinių naudos gavėjų, įskaitant negalią turinčius asmenis, teisių; pažymi, kad valstybės narės turi laikytis NTK nuostatų įgyvendindamos teisės aktus dėl viešųjų pirkimų, visų pirma komunikacijos priemonių pasirinkimo, techninių specifikacijų, sutarties skyrimo kriterijų ir sutarties vykdymo sąlygų požiūriais;

90.

primena, kad gera viešųjų paslaugų, ypač sveikatos priežiūros ir švietimo srityse, struktūra itin svarbi norint užtikrinti vienodą požiūrį į neįgaliuosius nepriklausomai nuo jų ekonominės padėties; ragina valstybes nares naudoti ES lėšas, siekiant tobulinti šias paslaugas ir susijusias infrastruktūras iniciatyvų „REACT-EU“ ir „Next Generation EU“ dvasia;

91.

ragina Komisiją ir valstybes nares į partnerystės susitarimų dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų galutinį turinį ir šių fondų programas įtraukti tikslus ir metodus, kuriais vadovaujantis būtų gerinamos neįgaliųjų gyvenimo sąlygos, sykiu laikantis prieinamumo ir nediskriminavimo principų bei investuojant į lygias galimybes ir neįgaliųjų dalyvavimą visose gyvenimo srityse, įskaitant paramą pereinant nuo institucinės globos prie gyvenimo bendruomenėje; prašo Komisijos atidžiai stebėti, ar ES lėšos naudojamos laikantis NTK nuostatų; pabrėžia, kad būtina laipsniška prieinamumo, dalyvavimo ir gyvenimo bendruomenėje apibrėžčių konvergencija, kaip būdas valstybių narių sanglaudai stiprinti;

92.

ragina valstybes nares pasinaudoti atitinkamų ES fondų teikiamomis galimybėmis kurti darbo vietas ir apmokyti neįgaliuosius, užtikrinti ir remti visapusišką viešųjų erdvių ir infrastruktūros prieinamumą bei padaryti viską, kad ES finansuojami veiksmai pasiektų neįgaliuosius; apgailestauja dėl to, kad ne vienoje valstybėje narėje ES lėšos toliau naudojamos naujoms aplinkoms, kuriose segreguojami neįgalieji, kurti;

93.

pabrėžia, jog būtina tinkamai finansuoti neįgaliesiems reikiamą įrangą, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų naudoti geriausias prieinamas technologijas ir įrenginius dalyvavimo kasdieniame gyvenime bei užimtumo ir socialinėje veikloje reikmėms;

94.

pabrėžia, kad ES lėšomis jokiu būdu neturėtų būti finansuojami prieinamumo reikalavimų neatitinkantys produktai, paslaugos ar infrastruktūra;

95.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad į kaimo plėtros programas ir strategijas būtų įtraukiamos konkrečios neįgalių kaimo gyventojų informavimo priemonės ir kad jie dalyvautų kuriant ir įgyvendinant minėtąsias programas ir strategijas;

Skaitmeninimas

96.

ragina valstybes nares domėtis skaitmeninimo ir skaitmeninių sprendimų teikiamomis galimybėmis ir potencialu bei pripažinti pagalbinių ir adaptyviųjų technologijų vertę neįgaliesiems, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą ir susirūpinimą dėl etikos keliančius klausimus; primena, kad skaitmeninių priemonių ir pagalbinių technologijų naudojimo potencialas priklauso nuo neįgaliųjų galimybių ugdyti skaitmeninius įgūdžius; pabrėžia, kad būtinų skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir žinios dirbtinio intelekto srityje gali tapti atrama pažeidžiamų grupių atstovams, pvz., neįgaliesiems, siekiantiems įsitvirtinti darbo rinkoje;

97.

pažymi, kad COVID-19 pandemija parodė, jog visi gyventojai turėtų turėti galimybę naudotis skaitmenine pertvarka, nepatirdami diskriminacijos ar atskirties; akcentuoja IRT svarbą judumo, komunikacijos ir viešųjų paslaugų prieinamumo požiūriais; todėl ragina valstybes nares aktyviai skatinti neįgaliųjų dalyvavimą, pasirūpinant reikiamomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinama jų prieiga prie internetinių viešųjų paslaugų;

98.

ragina ES institucijas užtikrinti aukščiausius savo infrastruktūros, paslaugų ir skaitmeninių paslaugų standartus, dėti visas pastangas, kad jų dokumentai, susiję su teisėkūros procedūromis, būtų skelbiami vartotojams patogiu ir prieinamu būdu, ir užtikrinti, kad neįgalieji galėtų tinkamai ir visapusiškai naudotis jų interneto svetainėmis bei susisiekti skirtomis formomis; ragina valstybes nares kurti programas, kuriomis būtų siekiama neįgaliuosius įtraukti į visuomenės gyvenimą pasitelkiant sporto, meno, kultūros ir laisvalaikio veiklą bei skatinamas visiškai nevaržomas jų dalyvavimas politikos procese;

Moksliniai tyrimai

99.

ragina Komisiją toliau tirti besiformuojančių technologijų poveikį ir pasekmes neįgaliųjų sveikatai, pvz., kaip yra apšvietimo LED lemputėmis poveikio šviesai jautriems asmenims atveju;

100.

primena, kad, norint kurti tinkamą ir veiksmingą politiką bei rasti visų neįgaliųjų ES poreikiams pritaikytus sprendimus, būtini palyginami ir patikimi ES duomenys; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų sukurta bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais, sistema, siekiant rinkti patikimus duomenis apie neįgaliųjų dalyvavimą įvairių lygmenų ir pobūdžio švietimo ir darbo veikloje bei socialiniame gyvenime;

101.

pabrėžia, kad būtina investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus, susijusius su neįgaliųjų užimtumu ir verslumu, siekiant padėti jiems išgyventi finansiškai ir dalyvauti ekonominiame bei socialiniame gyvenime;

102.

pabrėžia, jog reikia daugiau mokslinių tyrimų ir inovacijų prieinamų technologijų srityje, kad darbo rinkos taptų įtraukesnės neįgaliesiems; akcentuoja IRT svarbą neįgaliųjų judumui, komunikacijai ir galimybei naudotis viešosiomis paslaugomis;

Švietimas

103.

teigiamai vertina tai, kad valstybės narės yra pasirengusios įgyvendinti įtraukią švietimo politiką; ragina valstybes nares toliau didinti savo švietimo sistemų pajėgumą teikti aukštos kokybės prieinamas švietimo paslaugas visiems besimokantiesiems, skatinant tokias specialias priemones ir personalizuotą pagalbą, kaip prieinamos konkretiems poreikiams pritaikytos mokymo programos ir mokymosi priemonės, prieinamos IRT ir tinkamas skaitmeninis švietimas; ragina Komisiją užtikrinant vienodą požiūrį į neįgalius vaikus stiprinti vaiko garantijų sistemos vaidmenį ir svarstyti galimybę taikyti prieinamą mokyklų stipendijų programą; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į specialistų rengimą atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius; pakartoja, kad susijusių ES finansavimo programų įgyvendinimas ir paskirstymas turėtų padėti pereiti prie įtraukaus švietimo; akcentuoja, kad neįgaliesiems turėtų būti užtikrinama galimybė mokytis, – taip pat ir per tokias krizes, kaip COVID-19 pandemija ,– o valstybės narės turėtų kovoti su visų formų diskriminacija ir atskirtimi šioje srityje; akcentuoja būtinybę didinti neįgalių jaunuolių dalyvavimą mokymuose, sykiu atsižvelgiant į jų poreikius, nes tai jiems suteiktų geresnes galimybes įsitraukti į darbo rinką; atkreipia dėmesį į naudą vaikams, priklausantiems kalbinėms mažumoms ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokantis gimtąja kalba ikimokyklinio ugdymo metais tais atvejais, kai jiems būna sunku vartoti kalbą ir bendrauti; ragina valstybes nares užtikrinti galimybes vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokytis mažumos kalba;

104.

pažymi, kad įtraukios švietimo ir profesinio mokymo programos yra dvi esminės įtraukesnės darbo rinkos prielaidos; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimas ES požiūris į mikrokredencialus mokymosi visą gyvenimą ir įsidarbinamumo srityse būtų prieinamas ir įtraukus bei atspindėtų, kaip būtų galima geriau įgyvendinti neįgaliųjų teisę dirbti; ragina valstybes nares pasinaudoti pranašumais, kuriuos patobulinta Jaunimo garantijų iniciatyva teikia jaunų neįgaliųjų užimtumo, švietimo, stažuočių ar pameistrystės požiūriais, užtikrinti lygiateisę prieigą neįgaliesiems bei pradėti įgyvendinti konkretiems poreikiams pritaikytą politiką;

105.

akcentuoja ankstyvos, individualizuotos ir visapusiškos paramos neįgaliems vaikams, jų tėvams bei slaugytojams svarbą; ragina valstybes nares ypatingą dėmesį teikti neįgaliems ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams;

106.

atkreipia dėmesį į ikimokyklinės intervencijos svarbą ir į tai, kad neįgalūs vaikai turi dalyvauti visuomenės gyvenime bei būti į ją įtraukiami jau pačiais ankstyviausiais savo gyvenimo tarpsniais; pažymi, jog, kai ir kur įmanoma bei patartina, reikia sudaryti galimybes labiau finansuoti įtraukų švietimą, siekiant skatinti įtraukaus švietimo poveikį neįgaliems arba negalios neturintiems vaikams bei finansuoti mokslinius tyrimus įtraukaus švietimo srityje; mano, kad būtina skatinti naudoti naujas technologijas, įskaitant IRT, pagalbos judumui prietaisus ir papildomus prietaisus bei neįgaliesiems tinkamas technologijas; pabrėžia, kad švietimas nepaprastai svarbus asmenybės raidai ir kad neįgaliesiems prieinamos mokymosi aplinkos suteikia jiems galimybę visapusiškai prisidėti prie visuomenės gyvenimo visais jo aspektais;

107.

pabrėžia, kad neįgalieji turi būti visais požiūriais integruojami į darbo rinką skatinant įtraukų švietimą ir jų poreikius atitinkančias lanksčias užimtumo formas (pvz., nuotolinį darbą arba pažangų darbo modelį) bei visapusiškai įtraukiant neįgaliųjų asociacijas į įtraukių strategijų kūrimą;

108.

pažymi, kad neįgalieji neretai būna įgiję aukšto lygio įgūdžius ir kvalifikacijas, tačiau jos nepakankamai vertinamos; pažymi, kad jiems tai trukdo realizuoti savo potencialą, o visuomenė netenka socialinės ir ekonominės naudos, kurią teikia jų integracija;

109.

yra tvirtai įsitikinęs, jog valstybės narės turėtų teikti deramą paramą neįgaliems vaikams, kad valstybinis švietimas galėtų tapti individualizuotos pedagoginės paradigmos stuburu;

110.

pripažįsta mokyklos ir sporto vertę: tai nepaprastai svarbu neįgalių vaikų, ypač turinčių autizmo spektro sutrikimų, augimui ir raidai; apgailestauja, kad dėl nuotolinio mokymosi pandemijos metu jie neteko galimybės užsiimti šia labai svarbia veikla; viliasi, kad, įgyvendinant grįžimo į įprastą gyvenimą politiką valstybėse narėse, prioritetas bus teikiamas jų švietimui;

111.

siūlo, kad, įgyvendinant platesnę švietimo strategiją neįgaliųjų teisėms remti ir apsaugoti, būtų kuriami projektai, skirti sąmoningumui neįgaliųjų poreikių klausimu ugdyti, pozityviai panaudojant kultūros priemonių potencialą, pvz., skatinant kultūros renginius;

112.

ragina valstybes nares vadovautis gairėmis, kurias Komisija pateikė savo komunikate dėl Europos švietimo erdvės sukūrimo iki 2025 m., susijusiomis su vyriausybių pareiga skatinti integravimą visuose švietimo ir mokymo sektoriuose, laikantis JT įpareigojimų, nustatytų pagal NTK; ragina užtikrinti, kad nacionalinė, Europos ir regioninė švietimo politika apimtų įtraukios tvarkos sistemą, siekiant palengvinti neįgalių studentų integravimą į švietimą bei vengti bet kokios diskriminacijos;

Neįgalių moterų teisių apsauga

113.

teigiamai vertina 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją ir tai, kad joje kalbama apie konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria neįgalios moterys ir mergaitės; ragina užtikrinti, kad į lyties ir negalios sankirtą būtų atsižvelgiama visų sričių ES politikoje, programose, iniciatyvose ir nacionaliniuose valstybių narių veiksmų planuose; ragina optimizuoti esamų ir būsimų ES finansavimo priemonių naudojimą, siekiant skatinti prieinamumą ir nediskriminavimą;

114.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką neįgalių moterų tobulėjimą, pažangą ir įgalėjimą bei skatinti jas dalyvauti priimant viešuosius sprendimus; pažymi, jog turėtų būti taikomos deramos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į jų perspektyvas ir kad greta specialiai neįgaliesiems skirtų patariamųjų tarnybų būtų skatinamas neįgalioms moterims atstovaujančių organizacijų dalyvavimas;

115.

ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai spręsti smurto dėl lyties problemą, su kuria susiduria neproporcingai daug neįgalių moterų ir mergaičių, pasinaudojant Stambulo konvencija ir išplečiant nusikaltimų sritis, kad jos apimtų konkrečias smurto dėl lyties formas, kaip nustatyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje; ragina Komisiją tuo pasinaudoti kaip teisiniu pagrindu siūlant privalomas priemones ir holistinę ES pagrindų direktyvą, siekiant užkirsti kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovoti; ragina Komisiją užtikrinti, kad neįgalių moterų poreikiai būtų įtraukti į iniciatyvas, kuriomis parama aukoms teikiama pagal Lyčių lygybės strategiją ir Aukų teisių strategiją, ir kad parama aukoms būtų teikiama laikantis prieinamumo principo;

116.

apgailestauja, kad fizinę ir kognityvinę negalią turinčios moterys ir mergaitės diskriminaciją dėl lyties patiria medicinos sektoriuje; mano, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms turi būti užtikrinama visapusiška ir lygiateisė prieiga prie medicininio gydymo, kuris atitiktų konkrečius jų poreikius, teikiant specialias su negalia susijusias sveikatos priežiūros ir bendrąsias paslaugas; ragina valstybes nares užtikrinti tolesnį medicinos specialistų mokymą, susijusį su specifiniais neįgalių moterų ir mergaičių poreikiais, ir pasirūpinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės gautų visą reikiamą informaciją bei galėtų laisvai priimti sprendimus dėl savo sveikatos;

117.

ragina užtikrinti visuotinę pagarbą lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir prieigą prie jų; apgailestauja dėl kai kuriose šalyse stebimos priešiškos reakcijos į moterų lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, dėl kurios ypač nukenčia neįgalios moterys ir mergaitės, susiduriančios su dar didesnėmis kliūtimis, kai nori pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų kovos su priverstine sterilizacija priemonių; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti viešas investicijas, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtų užtikrinama visapusiška galimybė naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugomis bei teisėmis; apgailestauja, kad neįgalioms mergaitėms dažnai užkertamas kelias į lytinį švietimą; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką ir įtraukų švietimą seksualumo ir santykių klausimais;

118.

ragina valstybes nares užtikrinti prieinamą ir laisvą nuo stereotipų švietimo sistemą, kurioje būtų taikomos įtraukios švietimo priemonės, o neįgalios moterys ir mergaitės būtų parengiamos darbo rinkai, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeniniams gebėjimams ir mokymuisi visą gyvenimą, bei pasirūpinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų pasirinkti tokias studijų sritis, kad galėtų dirbti norimą darbą, kuriame galėtų panaudoti visą savo potencialą ir nebūtų varžomos neprieinamumo, išankstinių nuostatų ar stereotipų; pripažįsta, kad švietimas ir tolesnis įsidarbinimas susiję; pabrėžia, kad, siekiant kovoti su užimtumo skirtumu, būtina užtikrinti visapusišką prieigą prie švietimo;

119.

ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti užimtumo skirtumo, su kuriuo susiduria neįgalios moterys, problemą, visų pirma kovojant su lyčių stereotipais, stiprinant jų dalyvavimą skaitmeninėje ekonomikoje, didinant jų skaičių švietimo, mokymo ir įdarbinimo, susijusio su gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykais ir profesijomis, srityse bei kovojant su tokiomis nuo darbo atgrasančiomis priemonėmis, kaip seksualinis priekabiavimas; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys dalyvautų priimant sprendimus ir gautų vienodą užmokestį už vienodą darbą taikant privalomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones, kovoti su didele dirbančiųjų skurdo rizika ir suderinti darbo teisės aktus, pvz., dėl lanksčių darbo sąlygų ir vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į specifinius jų poreikius; ragina Komisiją ir valstybes nares remti socialinės ekonomikos verslo modelius ir iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti neįgalių moterų socialinę įtrauktį ir įtraukimą į darbo rinką, įgyvendinant socialinės ekonomikos veiksmų planą;

120.

pažymi, kad, norint suprasti neįgalių moterų ir mergaičių padėtį, nepaprastai svarbu surinkti daugiau duomenų ir informacijos; ragina rinkti svarbius, tikslius, suskirstytus duomenis, atžvalgius lyčiai ir negaliai, siekiant susidaryti vaizdą apie iššūkius, su kuriais susiduria neįgalios moterys, visų pirma darbo rinkoje;

o o

121.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Jungtinėms Tautoms.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2) OL C 340, 2010 12 15, p. 11.

(3) OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

(4) OL L 151, 2019 6 7, p. 70.

(5) OL L 327, 2016 12 2, p. 1.

(6) OL L 321, 2018 12 17, p. 36.

(7) OL L 188, 2019 7 12, p. 79.

(8) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(9) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68.

(10) OL L 167, 1998 6 12, p. 25.

(11) OL L 223, 2021 6 22, p. 14.

(12) OL C 316, 2021 8 6, p. 2.

(13) OL C 362, 2021 9 8, p. 8.

(14) OL C 371, 2021 9 15, p. 6.

(15) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0161.

(16) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0075.

(17) OL C 363, 2020 10 28, p. 164.

(18) Komisijos narės H. Dalli 2021 m. kovo 3 d. įžanginės pastabos dėl 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategijos.

(19) Eurostatas, Functional and activity limitations statistics („Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“), 2020 m. gruodžio mėn. gauti duomenys.

(20) Eurostatas, Archive: Disability statistics – access to education and training („Archyvas. Statistika negalios srityje: švietimas ir mokymas“), žiūrėta 2021 m. liepos 29 d.

(21) 2019 m. gruodžio 17 d. priedai prie pasiūlymo dėl Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos, pridedamo prie Komisijos komunikato „2020 m. metinė tvaraus augimo strategija“ (COM(2019)0653), p. 89.

(22) Eurostatas, „Funkcinių ir veiklos apribojimų statistika“, 2021 m. liepos 6 d. gauti duomenys.

(23) Eurostatas, Disability: higher risk of poverty or social exclusion („Negalia: didesnė skurdo arba socialinės atskirties rizika“), žiūrėta 2021 m. liepos 6 d.

(24) Eurostatas, European Union Statistics on Income and Living Conditions („Europos Sąjungos statistika, susijusi su pajamomis ir gyvenimo sąlygomis“), žiūrėta 2021 m. liepos 2 d.

(25) Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų padėties.

(26) 2020 m. lyčių lygybės indeksas.

(27) Europos Parlamento rezoliucija dėl ES strategijos dėl negalios po 2020 m.

(28) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.

(29) Parlamento 2018 m. spalio 1 d. tyrimas 2018 Update of the Study on the protection role of the Committee on Petitions in the context of the implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities („2018 m. atnaujintas Peticijų komiteto apsaugos vaidmens įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją tyrimas“).

(30) Komisijos 2014 m. sausio 10 d. pristatymas Economic impact and travel patterns of accessible tourism in Europe: Presentation of the key study findings („Europoje prieinamo turizmo ekonominis poveikis ir kelionių tendencijos: svarbiausių tyrimo išvadų pristatymas“).

(31) Peticijos Nr. 1140/2015, 0857/2016, 0535/2017, 1140/2015 ir 0988/2020.

(32) https://www.edf-feph.org/independent-living-and-de-institutionalisation-policy/.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/151

P9_TA(2021)0415

Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita (2020/2122(INI))

(2022/C 132/12)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“ (1),

—	atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2020 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2019 m. metinė ataskaita“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 23 d. paskelbtą ECB 2020 m. metinę ataskaitą dėl priežiūros veiklos (2),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d. paskelbtą ECB 2019 m. metinę ataskaitą dėl priežiūros veiklos (3),

—	atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes (4),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeniniai finansai: dėl kriptoturto kylanti rizika. Reguliavimo ir priežiūros iššūkiai finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų srityje“ (5),

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Tolesnis kapitalo rinkų sąjungos plėtojimas: galimybės gauti kapitalo rinkos finansavimą gerinimas, visų pirma MVĮ, ir tolesnis neprofesionaliųjų investuotojų galimybių dalyvauti kūrimas“ (6),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją „Euro tarptautinio vaidmens stiprinimas“ (7),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko 2020 m. metinės ataskaitos (8),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Eurosistemos aukšto lygio darbo grupės centrinio banko skaitmeninės valiutos klausimais pranešimą dėl skaitmeninio euro (9),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „The Use of Supervisory and Regulatory Technology by Authorities and Regulated Institutions – Market developments and financial stability implications“ („Priežiūros ir reguliavimo technologijų naudojimas valdžios institucijose ir reguliuojamose įstaigose – rinkos raida ir poveikis finansiniam stabilumui“) (10),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 22 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko laišką Euro grupės pirmininkui,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. rugpjūčio mėn. Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos bankų priežiūros sistemos atsakymą į Europos Komisijos viešas konsultacijas dėl naujos Europos skaitmeninių finansų strategijos ir „FinTech“ srities veiksmų plano (11),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

—	atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 siekiant sukurti Europos indėlių garantijų sistemą (COM(2015)0586),

—	atsižvelgdamas į 2010 m. pamatinį susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. ECB rekomendaciją dėl dividendų paskirstymo COVID-19 pandemijos metu (12),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos (COM(2020)0822),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos ataskaitą „EU Non-bank Financial Intermediation Risk Monitor 2020“ („2020 m. ES ne bankų finansinio tarpininkavimo rizikos stebėjimo apžvalga“) (13),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. EBI ataskaitą „Risk Assessment of the European Banking System“ („Europos bankininkystės sistemos rizikos vertinimas“) (14),

—	atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato 2020 m. rugsėjo mėn. paskelbtą tyrimą „Regulatory Sandboxes and Innovation Hubs for FinTech“ („Bandomoji reglamentavimo aplinka ir FinTech inovacijų centrai“) (15),

—	atsižvelgdamas į pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta per 2020 m. lapkričio 30 d. Euro grupės posėdį,

—	atsižvelgdamas į pareiškimus, dėl kurių buvo susitarta per 2020 m. lapkričio 30 d. ir gruodžio 11 d. vykusius euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. įtraukios sudėties euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime priimtą pareiškimą dėl ESM reformos ir ankstyvo Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įvedimo,

—	atsižvelgdamas į EBI paskelbtą ketvirčio rizikos rodiklių rinkinį, apimantį 2020 m. IV ketvirtį (16),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. ECB finansinio stabilumo apžvalgą,

—	atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos tarnybų, ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) bendrai parengtą rizikos mažinimo rodiklių stebėsenos ataskaitą (17),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo mėn. Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pranešimą dėl rizikos veiksnių ir pažeidžiamumo ES finansų sistemoje (18),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinių atsiskaitymų banko 2020 m. metinę ekonominę ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į ES ir Jungtinės Karalystės susitarimo memorandumo, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo finansinių paslaugų reguliavimo srityje sistema, projektą,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. informacinius pranešimus „Bankų krizių valdymo ir indėlių garantijų sistemų peržiūra“ ir „Bankų sąjunga. Atidėtos sistemos „Bazelis III“ reformos“ ir į 2020 m. spalio mėn. pranešimą „Europos Parlamento 2015–2019 m. bankų sąjungos ataskaitos“, kuriuos paskelbė Vidaus politikos generalinio direktorato Paramos ekonomikos valdymui skyrius,

—	atsižvelgdamas į Komisijos konsultacijas krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros klausimu (19),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. kovo mėn. BVP ataskaitą „Expectations for banks“ („Bankams keliami lūkesčiai“) (20),

—	atsižvelgdamas į ECB nereguliarių straipsnių serijoje paskelbtą straipsnį Nr. 251 „Liquidity in resolution: comparing frameworks for liquidity provision across jurisdictions“ (21),

—	atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Vokietijos 2020 m. lapkričio 23 d. pažangos ataskaitą dėl bankų sąjungos stiprinimo (22),

—	atsižvelgdamas į pirmininkaujančios Kroatijos 2020 m. gegužės 29 d. pažangos ataskaitą dėl bankų sąjungos stiprinimo (23),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio mėn. BPV pirmininkės Elke König pasakytą kalbą „ES bankų krizių valdymo sistema. Kas gali būti daroma su mažais ir vidutiniais bankais?“ (24),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 1 d. Finansinio stabilumo tarybos galutinę ataskaitą dėl per didelių, kad jiems būtų leista žlugti, bankų reformų poveikio vertinimo (25),

—	atsižvelgdamas į BPV pirmininkės Elke König tinklaraščio įrašą dėl BPV požiūrio į minimalius nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (MREL), atsižvelgiant į COVID-19 poveikį (26), ir į jos dalyvavimą 2020 m. spalio 27 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdyje (27),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 9 d. Andrea Enria (ECB priežiūros valdybos pirmininko) tinklaraščio įrašą „Bankų grupių tarpvalstybinės integracijos bankų sąjungoje puoselėjimas“ (28),

—	atsižvelgdamas į EBI ataskaitą dėl kompetentingų institucijų taikomų bankų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros metodų (29),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. paskelbtą Komisijos veiksmų planą dėl visapusiškos Sąjungos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos politikos,

—	atsižvelgdamas į EBI ataskaitą dėl būsimos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos ES (30),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 7 d.„Bruegel“ tinklaraščio įrašą „Ar gali būti panaikintas Europos bankininkystės paslaugų vidaus rinkos atotrūkis?“ (31),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 14 d. Europos Audito Rūmų (EAR) specialiąją ataskaitą „Pertvarkymo planavimas pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0256/2021),

kadangi apskritai bankų sektorius, reaguodamas į COVID-19 sukeltą krizę, parodė atsparumą, remdamasis atnaujinta reguliavimo sistema, kuri, pasinaudojant bendruoju Europos taisyklių sąvadu ir bankų sąjungos bendra priežiūros sistema, buvo priimta po pasaulinės finansų krizės, taip pat kadangi buvo taikomos neeilinės viešosios politikos paramos priemonės ir kapitalo apsaugos praktika;

B.	kadangi COVID-19 sukelta krizė parodė, jog stiprus bankų sektorius drauge su integruotomis kapitalo rinkomis yra itin svarbus Europos ekonomikos atsigavimo veiksnys;

C.	kadangi bankų sąjunga, kuriai taikomas bendras priežiūros mechanizmas (BPM) ir Bendras pertvarkymo mechanizmas (BPeM), užtikrina visišką bankų krizių priežiūros ir valdymo suderinimą;

kadangi stabilesnei, konkurencingesnei ir darnesnei ekonominei ir pinigų sąjungai reikia tvirtos bankų sąjungos su Europos indėlių draudimo sistema (EIDS) ir labiau išvystytos ir saugios kapitalo rinkų sąjungos (KRS), kuri taip pat prisidėtų prie tarptautinio euro pripažinimo ir jo didesnio vaidmens pasaulio rinkose;

E.	kadangi bankų sąjunga yra atvira visoms ES valstybėms narėms; kadangi Bulgarija ir Kroatija prisijungė prie Europos valiutų kurso mechanizmo (VKM II) ir įstojo į bankų sąjungą;

F.	kadangi bankų sąjungos (ir ypač EIDS), apimančios ne tik du jos esamus ramsčius, sukūrimas tebėra prioritetas; kadangi tikslinės reformos pertvarkymo ir indėlių draudimo srityje turėtų dar labiau padidinti bankų patikimumą ir apsaugoti bendrą finansinį stabilumą;

G.	kadangi tiek ECB, tiek BPV ragino nedelsiant baigti kurti bankų sąjungą, būtent sukuriant EIDS;

H.	kadangi Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonė pradės galioti 2022 m., t. y. dvejais metais anksčiau nei planuota, ir užtikrins bendrą visą sistemą apimančią pertvarkomų bankų apsaugos sistemą;

I.	kadangi ES bankų sektorius prieš prasidedant COVID-19 krizei turėjo struktūrinių trūkumų, kurie pasireiškė mažu pelningumu, nedideliu išlaidų veiksmingumu, mažomis palūkanomis, pajėgumų pertekliumi ir verslo modelių finansinio tvarumo neapibrėžtumu; kadangi kai kurios problemos tebėra neišspręstos;

J.	kadangi, nepaisant bendro neveiksnių paskolų sumažėjimo pastaraisiais metais, reikia dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti tebesantį aukštą neveiksnių paskolų lygį kai kuriose finansų įstaigose;

kadangi atnaujinant krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemą bei toliau integruojant bankų sektorių reikėtų atsižvelgti į trūkumus, nustatytus COVID-19 sukeltos krizės metu; kadangi pasinaudojus per pandemiją įgyta patirtimi būtų galima pasiekti didesnį išlaidų efektyvumą ir rasti tvaresnių verslo modelių;

kadangi dar neišėjome iš užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir kadangi ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus; kadangi daugelyje bankų didėja valstybės skolos pozicijų lygis; kadangi prudencinėje teisės aktų sistemoje tebėra nemažai nacionalinių pasirinkimo galimybių ir teisių veikti savo nuožiūra, o tai daro neigiamą poveikį bankų sąjungos europiniam aspektui;

kadangi klimato kaita, aplinkos būklės blogėjimas ir perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos yra veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti, kai vertinami bankų balansai, nes šie veiksniai gali daryti poveikį investicijoms įvairiuose sektoriuose ir regionuose; kadangi sudėtingi rizikos nustatymo modeliai jau turėtų užfiksuoti daugelį su klimato kaita susijusių pavojų;

N.	kadangi vykdydamas tikslinę vidaus modelių peržiūrą ECB nustatė, jog prižiūrimos įstaigos gali ir toliau taikyti vidaus modelius, kuriems taikomos priežiūros priemonės;

kadangi padidėjo sparčios technologinės pertvarkos akstinas ir atitinkamai padidėjo bankų veiksmingumas ir jų užmojai inovacijų srityje, tačiau tuo pat metu jie susidūrė su naujo pobūdžio rizika ir iššūkiais, susijusiais su skaitmeninių finansų pasauliu, kibernetiniu saugumu, rizika reputacijai, duomenų privatumu, pinigų plovimo rizika ir vartotojų apsauga;

kadangi stiprinant kapitalo rinkų sąjungą itin svarbi vartotojų ir investuotojų apsauga ir būtinos griežtos ES vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis būtų nustatytas griežtas minimalus bazinis lygis; kadangi nacionalinės taisyklės, kuriomis įgyvendinami Europos vartotojų apsaugos reikalavimai, visoje bankų sąjungoje skiriasi, o tai rodo derinimo poreikį; kadangi bankų sąjungoje vis dar trūksta veiksmingų priemonių vartotojų patiriamoms problemoms spręsti, pvz., dirbtiniam sudėtingumui, nesąžiningai komercinei praktikai, galimybių pažeidžiamoms grupėms naudotis pagrindinėmis paslaugomis nebuvimui ir ribotam valdžios institucijų dalyvavimui;

Q.	kadangi pirmenybė turėtų būti teikiama tolesniam ES prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros bei vykdymo užtikrinimo stiprinimui ir derinimui, nes tai būtina siekiant užtikrinti ES finansų sistemos vientisumą;

kadangi bankų prudenciniam reglamentavimui yra svarbūs racionalūs pasauliniai standartai ir principai; kadangi Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) standartai turėtų būti laiku perkelti į Europos teisę, tinkamai atsižvelgiant į jų tikslus ir į konkrečias Europos bankų sistemos savybes bei, jei tinkama, į proporcingumo principą;

kadangi Jungtinei Karalystei išstojus iš ES kai kurios bankininkystės paslaugos buvo perkeltos į ES; kadangi BPM atliko itin svarbų vadovavimo ir stebėsenos vaidmenį teikdamas sistemines parengties gaires ir koordinuodamas veiklą su svarbiais bankais dėl jų veiklos modelių; kadangi visapusiškai įvertinti bankų sektoriaus pasirengimo naujai realybei veiksmingumą bus galima tik vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

T.	kadangi šiuo metu ES ir Jungtinė karalystė yra įsipareigojusios išlaikyti reguliavimo ir priežiūros bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje; kadangi šis bendradarbiavimu grindžiamas požiūris turėtų būti ilgalaikių ES ir Jungtinės Karalystės santykių pagrindas;

kadangi dabartinė krizių valdymo sistema neužtikrina nuoseklaus požiūrio į sunkumų patiriančių bankų problemų sprendimą visose valstybėse narėse, be kita ko, dėl skirtingo BPV ir nacionalinių pertvarkymo institucijų viešojo intereso vertinimo aiškinimo, priemonių, panašių į pertvarkymo priemones pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) (32) ir Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą (BPeMR) (33), taikymo vykdant nacionalines nemokumo procedūras ir dėl to, kad renkantis banko žlugimo problemos sprendimą esant skirtingoms sąlygoms, kuriomis galima pasinaudoti pertvarkymo ir nemokumo atveju, taikomos nesuderintos paskatos;

kadangi krizių valdymo ir indėlių draudimo sistema turėtų užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą požiūrį į visus bankus, neatsižvelgiant į jų dydį ar verslo modelį, taip pat padėti išsaugoti finansinį stabilumą, kiek galima sumažinti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą ir užtikrinti vienodas sąlygas visoje ES, visapusiškai paisant subsidiarumo principo;

kadangi priežiūros ir pertvarkymo taisyklės bei pertvarkymo fondas yra centralizuoti, tačiau indėlių garantijų sistemos išlieka nacionalinės ir įvairiose valstybėse narėse skiriasi; kadangi Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų (34) nuostatomis suteikiamas minimalus indėlininkų apsaugos lygis; tačiau kadangi nustačius EIDS indėlininkams visoje bankų sąjungoje turėtų būti užtikrinama to paties lygio apsauga;

Bendrosios aplinkybės

palankiai vertina Bulgarijos ir Kroatijos prisijungimą prie bankų sąjungos ir tai, kad Bulgarijos levas ir Kroatijos kuna buvo įtraukti į VKM II; atkreipia dėmesį į ECB sprendimus pradėti glaudų bendradarbiavimą su Bulgarijos nacionaliniu banku ir Kroatijos nacionaliniu banku; pabrėžia, kad Bulgarijos ir Kroatijos nacionaliniams bankams deramai atstovaujama ECB priežiūros valdyboje ir BPV plenariniuose posėdžiuose bei išplėstiniuose vykdomuosiuose posėdžiuose ir kad jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir visi kiti nariai, įskaitant teisę balsuoti;

pabrėžia, kad dalyvavimas VMK ir bankų sąjungoje yra neatsiejamai susijęs su ES standartų ir teisės aktų laikymusi; ragina Bulgariją ir Kroatiją taip pat siekti didelės pažangos kovojant su pinigų plovimu ir finansiniais nusikaltimais; primena, kad prieš įsivedant bendrą valiutą reikėtų atlikti išsamų bankų sektoriaus vertinimą, įskaitant ir mažiau reikšmingas įstaigas;

palankiai vertina Danijoje ir Švedijoje vykstančias diskusijas dėl galimybės prisijungti prie bankų sąjungos ir pabrėžia, kad nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimas yra labai svarbus, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybine veikla; pabrėžia esamų ir tinkamai veikiančių verslo modelių išsaugojimo svarbą finansinio stabilumo požiūriu;

primena, kad sukūrus BPM ir BPeM bankų sąjungoje buvo nustatyta institucinė sistema didesnei rinkos integracijai užtikrinti, tačiau EIDS (trečiasis bankų sąjungos ramstis) dar neužbaigta; palankiai vertina galimą pertvarkymo sistemos peržiūrą ir pritaria dabartiniams svarstymams dėl tolesnio nemokumo teisės aktų derinimo, siekiant padidinti bankų krizių ES valdymo veiksmingumą ir nuoseklumą, taip pat užbaigti kurti trečiąjį bankų sąjungos ramstį, indėlių draudimo mechanizmą, kuriuo siekiama sustiprinti indėlių apsaugos lygį tuo pat metu mažinant neatsakingo elgesio riziką, bankų ir vyriausybių ryšius ir užtikrinant vienodą visų indėlininkų apsaugą bankų sąjungoje;

atsižvelgia į 2020 m. gruodžio 11 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą, kuriame Euro grupė raginama bendru sutarimu parengti nuoseklų ir per nustatytą laiką vykdytiną darbo planą dėl visų likusių elementų, kurių reikia bankų sąjungai užbaigti; apgailestauja, kad valstybės narės ir toliau veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų, keldamos grėsmę Parlamento kaip vieno iš teisės aktų leidėjų vaidmeniui; prašo teikti jam informaciją apie vykstančias Euro grupės ir aukšto lygio darbo grupės diskusijas dėl EIDS; pakartoja savo prašymą stiprinti bendradarbiavimą su Euro grupės pirmininku, visų pirma dažniau vykdant dialogą ekonominiais klausimais, siekiant atkartoti dialogo pinigų klausimais modelį ir dažnumą;

mano, kad bankai parodė didesnį atsparumą reaguodami į dabartinę krizę, nes jų kapitalizacija buvo geresnė ir finansinio sverto naudojimas mažesnis nei prieš dešimtmetį, o tai rodo teigiamą po 2008 m. finansų krizės įgyvendintos institucinės struktūros ir reguliavimo reformų poveikį; vis dėlto mano, kad bankų sektoriuje esama tam tikrų struktūrinių trūkumų, kurie dėl dabartinės krizės gali padidėti; yra ypač susirūpinęs dėl turimos didelės neveiksnių pozicijų dalies, kuri daugelyje įstaigų buvo dar iki pandemijos; atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus bankų sąjungą neveiksnių paskolų kiekis reikšmingai sumažėjo ir kad mažėjimo tendencijos nesikeitė ir 2020 m., nepaisant COVID-19 krizės; mano, kad dėl blogėjančios bankų turto kokybės gali mažėti ir taip menkas bankų pelningumas, o tai galėtų sukelti bankų, susijusių su labiausiai nukentėjusiais ekonomikos sektoriais, nemokumo atvejus;

pažymi, kad užbaigus kurti bankų sąjungą ir dar labiau pagilinus kapitalo rinkų sąjungą bus sudarytos geresnės sąlygos Europos ekonomikos finansavimui (tiek namų ūkiams, tiek įmonėms, kurios vis dar smarkiai priklauso nuo banko kreditų), kad būtų skatinamos investicijos ir kuriamos darbo vietos, taip pat kad būtų toliau stiprinamas Europos rinkų konkurencingumas ir skatinamos tvarios privačios investicijos; pabrėžia, kad krizės atveju maži ir vidutinio dydžio bankai atlieka ES ekonomiką stabilizuojantį vaidmenį; mano, kad siekiant užbaigti kurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą reikia laikytis proporcingo požiūrio vykdant reglamentavimo pokyčius;

pažymi, kad visapusiška bankų sąjunga kartu su visapusiškai integruota ir stipria kapitalo rinkų sąjunga prisidėtų prie Europos ekonomikos atsparumo, ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo ir sustiprintų tarptautinį euro vaidmenį; pabrėžia, kaip svarbu sudaryti vienodas sąlygas ir užtikrinti, kad mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) nepatirtų sunkumų gaunant finansavimą, taip pat kad reikia atidžiai stebėti vertybiniais popieriais pakeistų produktų emisijas; mano, kad visa atsigavimo po krizės našta neturėtų tekti tik bankams ir kad verčiau reikėtų skatinti stiprią kapitalo rinkos sąjungą, kuri prisidėtų prie Europos ekonomikos atkūrimo ir atsparaus atsigavimo; yra įsitikinęs, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė gali suteikti postūmį užbaigti kurti bankų sąjungą, turint omenyje itin svarbų bankų sektoriaus vaidmenį suteikiant galimybes gauti kreditą ir turimas lėšas nukreipiant į realiąją ekonomiką, visų pirma jas skiriant tvarioms ir socialiniu požiūriu atsakingoms investicijoms; pabrėžia privačiųjų ir viešųjų finansų ir investicijų vaidmenį remiant su klimato kaita susijusią pertvarką, kaip nustatyta Tvarios Europos investicijų plane; ragina Komisiją toliau dėti pastangas, kad finansų rinkos veikla būtų geriau suderinta su tvarumo tikslais ir aplinkos, socialiniais ir valdymo (ASV) kriterijais, įskaitant teisės akto dėl tvarumo reitingų, pagrįstų ASV kriterijais, rengimą; ragina Komisiją toliau dėti pastangas tvarių finansų srityje priimant likusius deleguotuosius ES taksonomijos reglamento (35) ir informacijos atskleidimo reglamento (36) aktus ir, be kita ko, vadovaujantis patikimu reikšmingos žalos nedarymo principu;

mano, kad nepaisant to, jog geras BPM ir BPV bendradarbiavimas buvo itin svarbus nuo pat sistemos sukūrimo, dabartinėmis aplinkybėmis ypač svarbus dar tvirtesnis požiūris į abiejų ramsčių bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tinkamų priemonių;

10.

pabrėžia, kad tokios laikinos priemonės kaip valstybės garantijų sistemos, paskolų grąžinimo moratoriumai finansinių sunkumų turintiems skolininkams, centrinių bankų likvidumo programos ir ECB tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO), turto pirkimo programa (TPP) bei neatidėliotino pirkimo pandemijos atveju programa (SPPP) reikšmingai prisideda įveikiant krizę; pabrėžia, kad tokias ypatingo pobūdžio laikinas priemones turėtų papildyti priemonės, kuriomis mažinami rinkos ir ekonomikos iškraipymai; taip pat pabrėžia, kaip svarbu reguliavimo institucijoms suteikti lankstumo bankams ir leisti jiems vykdyti veiklą nesilaikant antrojo ramsčio gairių ir taikant mažesnius kapitalo reikalavimus;

11.

pabrėžia ypatingą pandemijos pobūdį ir laikiną įgyvendinamų pagalbos priemonių, kuriomis siekiama apriboti žalą ekonomikai, pobūdį; pažymi, kad ekonominės paramos priemonės turi būti ir toliau pritaikytos dabartinėms ir numatomoms ekonominėms aplinkybėms; ragina tinkamai, palaipsniui ir tikslingai organizuoti perėjimą nuo pandemijos pagalbos prie atkūrimo paramos priemonių, įskaitant reformas valstybėse narėse pagal jų nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus, nes per greitas arba nekoordinuojamas laikinų priemonių panaikinimas galėtų vėl sukelti prieš krizę patirtus bankų sektoriaus sunkumus ir atskleisti silpnąsias vietas, be kita ko, padidintų bankų kredito rizikos poziciją, galbūt darytų įtaką jų kapitalo padėčiai ir atitinkamai stabdytų augimą bei lėtintų atsigavimą;

12.

palankiai vertina tikslinius Kapitalo reikalavimų reglamento pakeitimus, kurie buvo padaryti priėmus greitą sprendimą dėl Kapitalo reikalavimų reglamento, kad būtų galima remti bankų skolinimo namų ūkiams ir įmonėms pajėgumus (37) ir taip sumažinti COVID-19 pandemijos poveikį ekonomikai ir užtikrinti sklandžią reguliavimo sistemos sąveiką su kitomis priemonėmis, kuriomis siekiama įveikti krizę;

13.

pažymi, kad 2020 m. gruodžio mėn. BPM paskelbė pareiškimą, kuriuo pakeistos jo ankstesnės rekomendacijos panaikinti visišką dividendų mokėjimo ir akcijų atpirkimo draudimą, ir kad bankai, planuojantys išmokėti dividendus arba atpirkti akcijas, turi būti pelningi, o jų kapitalo trajektorijos stabilios; ragina BPM, neviršijant savo kompetencijos, pateikti apytikrius duomenis apie 2021 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį bankų institucijų taikyto pelno paskirstymo lygį (dividendų ir akcijų atpirkimo) ir kintamą atlyginimo dalį ir remiantis šiais duomenimis įvertinti jų poveikį bankų kapitalo padėčiai; ragina BPM įvertinti, ar šiuo metu taikomų dividendų paskirstymo apribojimų pratęsimas po 2021 m. rugsėjo mėn. būtų naudinga priemonė, taikytina tol, kol vyrauja didelis netikrumas dėl ekonomikos atsigavimo ir bankų turto kokybės; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę nustatyti teisiškai privalomą dividendų mokėjimo ir akcijų atpirkimo draudimą kaip krizės metu taikomą priežiūros priemonę;

14.

ragina Komisiją ir nacionalines bei Europos priežiūros institucijas (EPI) pasirengti tolesniam tikėtinam bankų turto kokybės blogėjimui; palankiai vertina 2021 m. pateiktą pirmąją EPI bendro rizikos vertinimo ataskaitą, kurioje bankams patariama pasirengti koreguojant nuostolių padengimo modelius, kad būtų užtikrinta, jog bus laiku pripažintas tinkamas padengimo lygis, taikoma patikima skolinimo praktika ir tinkamas rizikos vertinimas, turint omenyje tai, kad nebebus taikomos viešosios paramos priemonės, kaip antai paskolų moratoriumai ir valstybės garantijų sistemos, ir laikomasi konservatyvios dividendų ir akcijų išpirkimo politikos; atkreipia dėmesį į EPI įspėjimą finansų institucijoms imtis papildomų veiksmų, kad galėtų ilgą laiką veikti mažų palūkanų normų aplinkoje;

15.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, jog tarptautinis finansinės atskaitomybės standartas (9-asis TFAS), kiek jis susijęs su įstaigų atidėjiniais nuostoliams padengti, taikomas nevienodai; ragina BPM imtis priemonių, kad būtų užtikrintas nuoseklus ataskaitų teikimo standartų taikymas visose bankų sąjungos institucijose;

16.

mano, kad integruota bankų sąjunga turi būti neatsiejama nuo gerai veikiančios mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos; ragina Komisiją įvertinti kliūtis, kurių kyla vartotojams, besinaudojantiems mažmeninės bankininkystės produktais, pavyzdžiui, tarpvalstybinėmis hipotekos paskolomis, ir pasiūlyti sprendimų, padėsiančių užtikrinti, kad vartotojai galėtų tarpvalstybiniu lygmeniu naudotis mažmeninėmis finansų paslaugomis; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad hipotekos paskolų palūkanų normos Sąjungos valstybėse narėse yra labai skirtingos;

17.

palankiai vertina spartesnį bankų sektoriaus skaitmeninimo tempą, nes bankai gali nuotoliniu būdu aptarnauti klientus ir siūlyti jiems naujų produktų, bet to, skaitmeninimas suteikia galimybę padidinti išlaidų veiksmingumą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad bankų sektoriaus skaitmeninimas turėtų būti vykdomas visapusiškai paisant vartotojų teisių ir turėtų išsaugoti finansinę įtrauktį, ypač pažeidžiamų grupių, kurių skaitmeninis ar finansinis raštingumas yra žemas; pabrėžia, kad skaitmeninimui būtinos didelės investicijos į IT sistemas, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei naujus veiklos modelius, o tai trumpuoju laikotarpiu gali lemti mažesnį pelningumą; tvirtai remia Komisijos naują skaitmeninių finansų strategiją ir palankiai vertina 2020 m. Komisijos paskelbtą skaitmeninių finansų dokumentų rinkinį, kuris palengvins novatoriškų technologijų plėtrą tarpvalstybiniu mastu ir sykiu užtikrins finansų sektoriaus atsparumą; tikisi, kad bus toliau rengiami pasiūlymai dėl reglamento ir direktyvos dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriui (DORA), kuriais bus užtikrinta, kad finansų subjektai taikytų tinkamas apsaugos priemones su IRT susijusių incidentų poveikiui švelninti; mano, kad sėkmingam jų įgyvendinimui bus naudingos didelės viešosios ir privačios investicijos ir bendradarbiavimas inovacijų srityje siekiant didesnio saugumo ir atsparumo sistemų; mano, kad Europos bankų sektoriaus skaitmeninimas atveria galimybių Sąjungai pritraukti užsienio kapitalą ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į didėjančias bankų, kriptoturto ir skaitmeninių finansų tarpusavio sąsajas;

18.

pabrėžia, kad vykdant reguliavimą ir priežiūrą svarbu užtikrinti technologinį neutralumą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia įveikti sunkumus, kurių kyla, ir pasinaudoti galimybėmis, kurių atsiranda naudojantis naujomis novatoriškomis technologijomis, susijusiomis su bankų ir mokėjimo sistemų priežiūra;

19.

palankiai vertina ECB darbą dėl skaitmeninio euro, įskaitant jo ataskaitą šia tema ir viešų konsultacijų rezultatus; nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kokiomis konkrečiomis savybėmis pasižymės skaitmeninis euras, poveikis bankų sektoriui gali būti didelis ir paveikti tokias sritis kaip mokėjimai, bankų gebėjimas pakeisti terminus ir bendri skolinimo pajėgumai bei pelningumas, todėl ragina ECB toliau tirti skaitmeninės valiutos poveikį bankų sektoriui ir galimą poveikį finansiniam stabilumui; palankiai vertina tikslą, kad skaitmeninis euras būtų naudojamas kartu su grynaisiais pinigais, kaip saugaus ir konkurencingo skaitmeninio mokėjimo priemonė, ir pripažįsta jo galimą naudą piliečiams; remia ECB pastangas užtikrinti aukšto lygio privatumo apsaugą, duomenų apsaugą, mokėjimo duomenų konfidencialumą, kibernetinį atsparumą ir saugumą; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl skaitmeninės valiutos ir pripažįsta pridėtinę vertę, kurią skaitmeninė valiuta galėtų suteikti stiprinant tarptautinį euro vaidmenį;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. kovo mėn. Centrinių bankų valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupė patikslino sistemos „Bazelis III“ galutinių elementų įgyvendinimo terminą, kad būtų padidinti bankų ir priežiūros institucijų veiklos pajėgumai siekiant reaguoti į tiesioginius COVID-19 pandemijos padarinius; pabrėžia, kokie svarbūs yra patikimi visuotiniai bankų reglamentavimo standartai ir jų nuoseklus įgyvendinimas tinkamu laiku; laukia rengiamo Komisijos pasiūlymo dėl galutinių susitarimo „Bazelis III“ standartų įgyvendinimo; primena, kad juos įgyvendinant reikėtų atsižvelgti į proporcingumo principą ir, jei įmanoma, į ES bankų sektoriaus ypatumus ir įvairovę, tačiau sykiu užtikrinti, kad ES kapitalo reikalavimai būtų suderinti su Bazelio susitarimu; pabrėžia, kad rengiant naujausią versiją reikėtų vadovautis principu smarkiai nedidinti bendrų kapitalo reikalavimų, tačiau sykiu reikėtų stiprinti bendrą Europos bankų finansinę padėtį; primena savo 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl susitarimo „Bazelis III“ galutinio patvirtinimo (38) ir ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgti į joje pateiktas rekomendacijas; ragina Komisiją pradėti taikyti priemones, kuriomis siekiama padidinti bankų skolinimą realiajai ekonomikai, visų pirma MVĮ, ir finansuoti ekonomikos atsigavimą, taip pat skaitmeninę ir ekologinę pertvarką Europoje; pabrėžia, kad siekiant išsaugoti ekonominį suverenitetą ir strateginį savarankiškumą ES reikia tvirtų ir konkurencingų Europos bankų, kurie visų dydžių įmonėms teiktų didmenines bankų paslaugas;

21.

pažymi, kad nebankinis finansinio tarpininkavimo sektorius ir tradicinis bankų sektorius yra gana glaudžiai tarpusavyje susiję, o tai kelia susirūpinimą dėl sisteminės rizikos, turint omenyje tai, kad nebankinis sektorius nėra tinkamai reguliuojamas ir nevykdoma jo priežiūra; pabrėžia, jog naujausias pandemijos sukeltas sukrėtimas atskleidė, kad ne bankų sektorius gali sustiprinti rinkų kintamumą ir kainų svyravimus, ypač kai daromas spaudimas rinkos likvidumui; ragina Komisiją išsiaiškinti, ar reikėtų papildomų makroprudencinių priemonių, t. y. ar reikėtų parengti išankstines likvidumo valdymo priemones ir kruopščiai išanalizuoti esamas finansinio sverto priemones;

22.

atkreipia dėmesį į bankų ir pagrindinių sandorio šalių tarpusavio priklausomybę; nurodo, kad kyla klausimų dėl bankų ir pagrindinių sandorio šalių atsakomybės už galimus nuostolius galutiniame etape ir dėl tos atsakomybės poveikio bankų prudenciniams reikalavimams; atkreipia dėmesį į pernelyg didelės priklausomybės nuo Jungtinės Karalystės pagrindinių sandorio šalių riziką ir palankiai vertina praėjusiais metais Komisijos priimtas priemones, kuriomis nustatomi trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kriterijai;

23.

apgailestauja dėl to, kad ES finansų institucijose ir įstaigose neužtikrinama visiška lyčių pusiausvyra, o ypač dėl to, kad vis dar nepakankamai moterų eina vykdomąsias pareigas bankų ir finansinių paslaugų srityse; pabrėžia, kad lyčių pusiausvyra valdybose ir tarp darbuotojų teikia tiek visuomeninę, tiek ekonominę naudą; mano, kad kandidatų į ES finansų institucijas ir įstaigas atranka turi būti vykdoma vadovaujantis pasiekimų ir gebėjimų kriterijais, kad tam tikra institucija ar įstaiga galėtų veikti kuo efektyviau; ragina vyriausybes ir visas institucijas bei įstaigas teikti pirmenybę tam, kad kuo greičiau būtų pasiekta visiška lyčių pusiausvyra, o ateityje visais atvejais, skiriant asmenis į pareigybes, kurioms reikia Parlamento pritarimo, įskaitant ECB ir svarbiausias ES finansų įstaigas, pateikti galutinius sąrašus, į kuriuos būtų įtraukiami abiejų lyčių atstovai, ir vykdant visas kandidatų siūlymo procedūras stengtis įtraukti bent po vieną kandidatę moterį ir vieną kandidatą vyrą; primena savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją (39), kuria siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą būsimuose kandidatų į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities kandidatus sąrašuose ir pakartoja savo įsipareigojimą nesvarstyti kandidatų sąrašų, jei nebuvo laikomasi lyčių pusiausvyros principo;

24.

ragina Komisiją persvarstyti tinkamumo kriterijus, siekiant pritraukti daugiau moterų paraiškų;

Priežiūra

25.

pripažįsta Europos bankų priežiūros vaidmenį užtikrinant laikiną su kapitalu ir veikla susijusią pagalbą bankams reaguojant į COVID-19 pandemiją, kad jie galėtų toliau teikti finansinę paramą įmonėms ir namų ūkiams ir padengti nuostolius, kartu išsaugant aukštos kokybės priežiūrą; atkreipia dėmesį į BPM susirūpinimą dėl didelių sąnaudų, mažo pelningumo, sumažėjusios vertės rinkoje ir nepakankamų investicijų į naujas technologijas bankų sektoriuje; ragina priimti gaires dėl numatomo rezervų atkūrimo laikotarpio ir metodikos;

26.

pabrėžia, kad svarbu didinti ES bankų priežiūros skaidrumą ir nuspėjamumą, ir atsižvelgdamas į tai palankiai vertina naują praktiką, pagal kurią skelbiami konkrečiai bankams skirti antrojo ramsčio reikalavimai; mano, kad taikant konkrečius reikalavimus BPM gali tikėtis patikimesnių rezultatų, ir taip sudaromos geresnės galimybės priimti informacija pagrįstus investuotojų sprendimus;

27.

tikisi, kad atlikus naujausius BPM organizacinės struktūros pokyčius bus supaprastinta sistema ir integruotos technologinės naujovės, o tai sudarys sąlygas labiau rizika grindžiamai priežiūrai ir įstaigų vidaus bendradarbiavimui;

28.

mano, kad 2020 m. lapkričio mėn. BPM atliktas galimų bankų sektoriaus pažeidžiamumo skirtingomis aplinkybėmis tyrimas dėl sukrėtimų poveikio turto kokybei ir kapitalui buvo naudingas;

29.

pažymi, kad patikimas kredito rizikos valdymas ir toliau turėtų būti vienas iš pagrindinių BPM prioritetų; taip pat kaip ir BPM yra susirūpinęs, kad bankai gali keisti savo kredito rizikos modelius, ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į BPM priežiūros lūkesčius dėl tinkamo pasirengimo operacijoms rengiantis didėjančiam neveiksnių paskolų skaičiui ir dėl patikimo kredito rizikos valdymo, kaip nurodyta BPM laiškuose, skirtuose svarbių įstaigų generaliniams direktoriams, ir COVID-19 kredito rizikos strategijoje; remia aktyvesnę BPM vykdomą didelius įsiskolinimus turinčių rinkų kontrolę; pažymi, kad ne visi bankai galėjo pateisinti BPM lūkesčius dėl kredito valdymo, ir tam reikia papildomų pastangų;

30.

pripažįsta, kad dėl COVID-19 kilusios krizės didėja rizika, jog toliau augs neveiksnių paskolų dalis; susirūpinęs atkreipia dėmesį į ECB prognozę, kad sunkiomis, tačiau tikėtinomis aplinkybėmis neveiksnių paskolų dydis iki 2022 m. pabaigos galėtų pasiekti 1,4 trln. EUR; pabrėžia, kad tinkamas ir laiku vykdomas pablogėjusios turto kokybės valdymas balansuose bus pagrindinis veiksnys siekiant trumpuoju laikotarpiu neleisti kauptis neveiksnioms paskoloms; pataria ES valstybėms narėms dėti daugiau pastangų, kad šis klausimas būtų išspręstas; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo po COVID-19 pandemijos (COM(2020)0822), kad bankai turėtų galimybę remti ES namų ūkius ir įmones; tikisi, kad atlikus Direktyvos dėl vartojimo kredito sutarčių (40) peržiūrą bus užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, visų pirma nustatant platesnio užmojo paskolos gavėjų apsaugos nuo piktnaudžiavimo nuostatas ir užtikrinant, kad jos būtų vienodai taikomos esamoms ir būsimoms paskoloms; ragina stebėti bet kokį galimą staigų poveikį, visų pirma kai bus panaikintos laikinos pagalbos priemonės; ragina priežiūros institucijas toliau tinkamai atsižvelgti į šalutinį poveikį, kurį didelio masto neveiksnių paskolų perleidimai gali turėti bankų, kuriuose naudojami vidaus modeliai, balansams;

31.

pabrėžia, kad bankai turėtų laikytis galiojančių prudencinių taisyklių ir neveiksnių paskolų priežiūros gairių ir išlaikyti veiklos pajėgumus, t. y. aktyviai dirbti su sunkumų patiriančiais skolininkais ir kontroliuoti jų balansus, kuo anksčiau nustatyti blogas paskolas, kad būtų mažinama skolinimo pajėgumų mažėjimo rizika didelės su ekonomikos gaivinimu susijusių investicijų paklausos laikotarpiais; atkreipia dėmesį į dabartinį lankstumą įgyvendinant ECB gaires dėl neveiksnių paskolų, be kita ko, suteikiant daugiau laiko bankams, kurių neveiksnių paskolų lygis itin didelis, pateikti savo neveiksnių paskolų mažinimo strategijas;

32.

primena, kad rizikos mažinimas bankų sektoriuje prisidėtų prie stabilesnės, stipresnės ir į ekonomikos augimą labiau orientuotos bankų sąjungos; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į politinį susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl kredito administratorių ir kredito pirkėjų, kuris paskatins plėtoti antrines neveiksnių paskolų rinkas ES, ir kuriuo siekiama padėti bankams mažinti neveiksnių paskolų dalį savo balansuose;

33.

pripažįsta bankų atliekamą vaidmenį kai kuriose valstybėse narėse remiant įmones ir realiąją ekonomiką pandemijos metu; pabrėžia, kad bankai turėtų išsamiai įvertinti įmonių finansinį patikimumą ir gyvybingumą, aktyviai bendradarbiauti su sunkumų patiriančiais skolininkais ir padėti jiems valdyti savo pozicijas, taip pat pasiūlyti perspektyvioms įmonėms (visų pirma MVĮ) ir sektoriams finansavimo ir perspektyvaus restruktūrizavimo arba alternatyvių tinkamų galimybių, siekiant užtikrinti, kad kiek įmanoma būtų užkirstas kelias įsipareigojimų nevykdymui ir kad įmonėms ir vartotojams negrėstų pernelyg didelis įsiskolinimas; pabrėžia, kad rizikos ribojimo sistema turėtų būti nuosekliai keičiama, kad būtų galima ir skatinama taikyti restruktūrizavimo priemones įmonėms ir namų ūkiams, kai bankai vertina, jog atsigavimo tikimybė tebėra didelė, ir ragina pašalinti visas reguliavimo kliūtis, trukdančias tas priemones taikyti; primygtinai ragina bankus kraštutiniu atveju svarstyti galimybę neperspektyvioms įmonėms struktūruotai pasitraukti iš rinkos; mano, kad bankai turėtų užtikrinti tinkamą kredito perkėlimą iš euro sistemos į realiąją ekonomiką; palankiai vertina 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ (COM(2020)0590) ir jo priede numatytas priemones dėl MVĮ nukreipimo pas alternatyvius finansavimo teikėjus tuo atveju, kai atmetama paraiška išduoti kreditą;

34.

ragina EPI visapusiškai pasinaudoti savo įgaliojimais siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, įskaitant, kai tinkama, su produktais susijusius intervencijos įgaliojimus, kai dėl finansinių ir kredito produktų buvo arba gali būti padaryta žala vartotojams;

35.

pabrėžia vartotojų teisių apsaugos svarbą, visų pirma kiek tai susiję su nesąžiningomis ir griežtomis sąlygomis ir praktika, mokesčiais už banko paslaugas, produktų įkainių skaidrumu, pelningumu ir rizika; pažymi, kad bankų sąjunga vis dar neturi veiksmingų priemonių, kuriomis būtų sprendžiamos vartotojų patiriamos problemos, pavyzdžiui nesąžininga komercinė praktika ir dirbtinis sudėtingumas; atsižvelgdamas į tai ragina EBI skirti daugiau dėmesio įgyvendinant savo įgaliojimus tinkamo duomenų apie vartotojų tendencijas rinkimo, analizės ir pateikimo srityse, taip pat ragina stebėti ir koordinuoti kompetentingų institucijų vykdomas finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas; ragina Komisiją išnagrinėti nesąžiningas bankų sektoriaus naudojamas sąlygas ir praktiką, susijusias su vartotojų sutartimis, ir užtikrinti, kad visos valstybės narės, naudodamosi visomis galimomis priemonėmis, veiksmingai ir nedelsiant įgyvendintų Nesąžiningų sutarčių sąlygų direktyvą (41);

36.

pažymi, kad tikėtini kredito nuostoliai ir dabartinė mažų palūkanų aplinka gali dar labiau sumažinti bankų pelningumą; atkreipia dėmesį į tai, kad bankai turi koreguoti savo verslo modelius, kad jie atitiktų tvaresnes, išlaidų mažinimo ir technologiškai pažangias strategijas, ir užtikrinti verslo funkcijų strateginį valdymą ir apdairią priežiūrą visapusiškai paisant vartotojų teisių; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad bankų sprendimai dėl atidėjinių, kuriais būtų remiami bankų skolinimo pajėgumai, nebūtų nepagrįstai vilkinami, ypač kai padidės kreditų paklausa;

37.

yra sunerimęs dėl to, kad kilus kelioms pastarosioms bankų krizėms paaiškėjo, jog kredito įstaigos mažmeniniams vartotojams reguliariai netinkamai parduodavo obligacijas ir kitus finansinius produktus; apgailestauja dėl padriko Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos nuostatų dėl vartotojų apsaugos, susijusios su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL), įgyvendinimo; primygtinai ragina Komisiją įvertinti bankų institucijų vykdomą netinkamą finansinių produktų pardavimą ir, remiantis išvadomis, parengti tinkamus pasiūlymus, įskaitant ir būsimą Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos peržiūrą;

38.

mano, kad galima bankų konsolidavimo nauda tiek ES, tiek tarpvalstybiniu lygmeniu sprendžiant bankų sektoriaus mažo pelningumo, perteklinių pajėgumų ir susiskaidymo problemą turėtų būti geriau pagrįsta dokumentais; pripažįsta konsolidavimo veiklos tendenciją bankų sektoriuje ir atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į ECB gaires dėl priežiūros požiūrio į konsolidavimą, remiant tinkamai parengtą ir įgyvendintą verslo įmonių jungimą; atkreipia dėmesį į finansų sektorių įvairovės ir (arba) pliuralizmo apsaugos naudą stiprinant sisteminį pasitikėjimą ir išsaugant finansinį stabilumą; ragina Komisiją atsižvelgti į Finansinio stabilumo tarybos 2021 m. atlikto per didelių, kad žlugtų, įstaigų reformų poveikio finansų sistemai vertinimo išvadas ir imtis tolesnių su jomis susijusių veiksmų;

39.

apgailestauja, kad buveinės ir priimančiosios šalies klausimas tebėra iššūkis siekiant baigti kurti bankų sąjungą, ir mano, kad EIDS įdiegimas yra sprendimo dalis kartu su kitomis rizikos mažinimo priemonėmis; yra susirūpinęs dėl to, kad jei pradėjus mažinti viešosios paramos priemones didėja neveiksnių paskolų lygis, buveinės ir priimančiosios valstybės gali imtis priemonių turtui apsaugoti ir vėl pradėti taikyti lėšų rezervavimą; pabrėžia, kad bankams reikia turėti galimybę veikti tarpvalstybiniu mastu ir sykiu valdyti savo kapitalą ir likvidumą konsoliduotu lygmeniu, priimančiosioms šalims taikant patikimas ir įgyvendinamas apsaugos priemones, susijusias su išteklių prieinamumu ir poveikiu finansiniam stabilumui, kad būtų galima diversifikuoti jų riziką ir spręsti mažo pelningumo problemą; mano, kad srityse, kuriose taikomos nacionalinės pasirinkimų galimybės ir teisės veikti savo nuožiūra, įskaitant nemokumo teisės sritį, reikalingas laipsniškas derinimas, kad bankų sąjungoje būtų galima lengviau planuoti tarpvalstybinių bankų grupių pertvarkymą;

40.

yra susirūpinęs dėl to, kad valstybėms narėms parduodant vis daugiau valstybės obligacijų valstybės skolos dalis bankų balansuose taip pat didėja, o tai gali didinti riziką sustiprinti valstybės ir bankų sąsają; mano, kad sukūrus Europos ekonomikos gaivinimo priemonę atsiras aukštos kokybės mažos rizikos Europos turto, o tai suteiks galimybę perbalansuoti vyriausybės obligacijas bankų balansuose ir padės sumažinti užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, problemą; primena, kad priemonė „Next Generation EU“ atliks svarbų vaidmenį remiant atsigavimą ir turi būti pasitelkta kaip galimybė didinti investicijas ir visose Sąjungos valstybėse narėse įgyvendinti būtinas reformas remiantis sutartais kriterijais, kad būtų toliau prisidedama prie Europos bankų sistemos stiprinimo;

41.

mano, jog siekiant išspręsti su buveinės ir priimančiąja valstybe susijusius klausimus, išeiti iš užburto rato, į kurį pateko bankai ir valstybės, ir remti bankų konsolidavimo priemones, reikėtų nustatyti visos Europos apsauginę sąlygą, tobulinti ir įgyvendinti grupės vidaus susitarimus dėl finansinės paramos įtraukiant juos į bankų gaivinimo planus ir laipsniškai suderinti veiksmus tose srityse, kuriose taikomos nacionalinės pasirinkimo galimybės ir teisė veikti savo nuožiūra, be kita ko, nemokumo srityje, sykiu toliau dedant pastangas mažinti riziką;

42.

primena, kad valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turi atitikti tarptautinius standartus;

43.

pabrėžia svarbų patikimų vidaus valdymo struktūrų vaidmenį bankuose ir atkreipia dėmesį į BPM 2020 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procese (SREP) nustatytus jų trūkumus; šiame procese daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip bankai išsprendė su krize susijusią riziką kapitalui ir likvidumui, atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, kuriomis veikė pavieniai bankai; palankiai vertina tikslinį požiūrį į informacijos rinkimą kapitalo ir likvidumo vertinimo reikmėms; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kuo aukštesnius standartus ir vienodas sąlygas bankų valdybos narių kompetencijos ir tinkamumo vertinimuose, kurie šiuo metu skirtingai suprantami skirtingose valstybėse narėse dėl itin nevienodai į nacionalinę teisę perkeltos Kapitalo reikalavimų direktyvos; todėl ragina toliau derinti veiksmus šioje srityje; pabrėžia, kad kompetentingos institucijos visada turi atlikti ex ante ir ex post kompetencijos ir tinkamumo vertinimus; pritaria ECB planui 2021 m. persvarstyti savo dabartines gaires dėl kompetencijos ir tinkamumo vertinimo siekiant nustatyti jo priežiūros lūkesčius valdybos narių kompetencijos srityje; laukia, kol ECB pateiks pasiūlymus dėl priemonių, kuriomis siekiama pagerinti kompetencijos ir tinkamumo priežiūrą, rinkinio; atsižvelgdamas į tai ragina apsvarstyti galimybę į Kapitalo reikalavimų reglamentą įtraukti kompetencijos ir tinkamumo reikalavimus;

44.

pažymi, kad 2021 m. sausio 29 d. visoje ES pradėtas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vykdomas siekiant nustatyti bankų kapitalo trajektorijas blogėjančios turto kokybės sąlygomis ilgalaikėje mažų palūkanų normų aplinkoje; ragina EBI išplėsti tolesnio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis apimtį, nes 51 banko imtis laikoma pernelyg siaura; pabrėžia, kad kintamos mažiau reikšmingų įstaigų imties testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir tinkamu laiku vykdoma jų turto kokybės peržiūra yra svarbūs veiksmai pasitikėjimui stiprinti;

45.

palankiai vertina pastangas pagal BPM teikti bankams gaires ir aiškinti, kaip savarankiškai įvertinti ir tinkamai pranešti apie su aplinka ir klimato kaita susijusią riziką; pabrėžia, kad reikia papildomo priežiūros spaudimo, kad finansų įstaigos tinkamai atskleistų su klimatu ir aplinka susijusią riziką; mano, kad su klimatu susijusios rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis pagal BPM yra svarbus žingsnis vertinant bankų praktiką ir nustatant konkrečias tobulintinas sritis; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina ECB gairėse dėl su klimatu ir aplinka susijusios rizikos pateiktas rekomendacijas, kuriomis siekiama stiprinti strateginį, visapusišką požiūrį į klimato srities problemų sprendimą; pritaria idėjai 2021 m. parengti bankų savarankiško vertinimo ir veiksmų planus ir 2022 m. vykdyti bankų veiksmų priežiūrinį tikrinimą; mano, kad šie savarankiški vertinimai ir pranešimai turi būti rengiami vadovaujantis proporcingumo principu ir kad jie neturi daryti neigiamo poveikio bankų pajėgumui ir konkurencingumui; atkreipia dėmesį į EBI iniciatyvą vykdyti ES masto bandomąjį projektą dėl klimato rizikos ir pabrėžia jos išvadas, kad reikia daugiau informacijos apie pereinamojo laikotarpio strategijas ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, kad bankai ir priežiūros institucijos galėtų tiksliau įvertinti klimato kaitos riziką; primena, kad investavimo į netvarią ekonominę veiklą ir paskolų teikimo jai vykdyti rezultatas gali būti neišnaudojamas turtas arba neatsiperkančios investicijos;

46.

atkreipia dėmesį į EBI vadovaujamąjį, koordinavimo ir stebėsenos vaidmenį ES finansų sektoriui kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; palankiai vertina pastarųjų dvejų metų ECB pastangas stiprinti BPM ir kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų keitimąsi informacija, kad būtų geriau atsižvelgta į kovos su pinigų plovimu aspektus taikant prudencinės priežiūros priemones; prašo, kad šiai numatytai atsakomybei užtikrinti būtų skiriama pakankamai lėšų ir išteklių; palankiai vertina EBI paramą individualiam kovos su pinigų plovimu priežiūros įgaliojimų įgyvendinimui valstybėse narėse ir ragina imtis papildomų veiksmų siekiant užtikrinti, kad kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priežiūra būtų proporcinga, veiksminga ir grindžiama rizika; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės valdžios institucijos laikosi skirtingo požiūrio į kovos su pinigų plovimu ir su terorizmo finansavimu priežiūrą ir skirtingai taiko ES teisės aktus, todėl gali susidaryti sąlygos reglamentavimo arbitražui; ragina tam tikras ankstesnėse kovos su pinigų plovimu direktyvose pateiktas nuostatas perkelti į reglamentą; apgailestauja, kad kelios valstybės narės dar nevisiškai į nacionalinę teisę perkėlė IV-ąją ir V-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą, o dar daugiau valstybių narių nustatyta didelių su jų veiksmingu įgyvendinimu susijusių trūkumų; palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo taikyti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, ir ragina ją pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras visais likusiais kovos su pinigų plovimu direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę ir jų nesilaikymo atvejais; atkreipia dėmesį į EBI antrąjį įgaliojimą kurti kovos su pinigų plovimu duomenų bazę, kurią tikimasi sukurti 2021 m., ir stiprinti visų Europos valdžios institucijų bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija; atkreipia dėmesį į svarbų kovos su pinigų plovimu tarpvalstybinių grupių kolegijų, kurias sudaro visos tų jurisdikcijų, kuriose grupė vykdo veiklą, kovos su pinigų plovimu valdžios institucijos, vaidmenį, kurį jos atlieka vertindamos grupės rezultatus kovos su pinigų plovimu srityje;

47.

palankiai vertina 2020 m. gegužės 7 d. Komisijos paskelbtą veiksmų planą dėl visapusiškos Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu politikos; ragina Komisiją nedelsiant priimti savo kovos su pinigų plovimu teisės aktų rinkinį; primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą įsteigti Europos kovos su pinigų plovimu priežiūros instituciją; pabrėžia, kad kovos su pinigų plovimu sistema turėtų apimti kriptoturto emitentus ir teikėjus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įsteigti Europos finansinės žvalgybos (FŽP) padalinį;

48.

atkreipia dėmesį į svarbų bankų sektoriaus vaidmenį kovojant su mokesčių vengimu; pakartoja Parlamento poziciją, kad sandoriams, kuriuose dalyvauja į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo I ar II priedą įtrauktos šalys, reikėtų taikyti griežtesnius audito ir „pažink savo klientą“ reikalavimus;

49.

palankiai vertina Komisijos skaitmeninių finansų priemonių rinkinį; mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl kriptoturto rinkų ir skaitmeninės veiklos atsparumo yra pateikti laiku, naudingi ir būtini; pabrėžia, kad nepaisant to, jog skaitmeniniai finansai didina vartotojų ir įmonių finansavimo galimybes, reikėtų išsaugoti vartotojų apsaugą ir finansinį stabilumą;

50.

pažymi, kad Jungtinė Karalystė išstojo iš ES; atkreipia dėmesį į pažangą, kurią daugelis svarbių bankų padarė įgyvendindami savo tikslinius veiklos modelius po „Brexit’o“, kaip susitarta pagal BPM, ir remia tame kontekste dedamas pastangas stebėti pažangą, daromą taikant šiuos modelius turto, personalo ir registravimo srityse; pakartoja, kad tuščios priedangos įmonės nėra priimtinos euro zonoje perkeliant verslą į ES; mano, kad reikėtų pašalinti dabartines ES teisinės sistemos reguliavimo spragas siekiant stiprinti priežiūrą, ir primena, kad 2021 m. birželio mėn. įsigaliojus persvarstytam Investicinių įmonių reglamentui (42) BPM prisiima tiesioginę atsakomybę už prudencinę sistemiškai svarbių investicinių įmonių priežiūrą;

51.

pabrėžia, kad svarbu išlaikyti vienodas sąlygas reguliavimo srityje ir užkirsti kelią lenktynėms dėl kuo žemesnių standartų; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į ECB ir JK valdžios institucijų susitarimo memorandumą, pagrįstą modeliu, dėl kurio derėjosi EBI, ir apimantį prudencinę priežiūrą, neįtrauktą į draudimo ir pensijų sistemas, kuris įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d. ir kuris sudaro tvirtą BPM ir JK rizikos ribojimo reguliavimo institucijos bendradarbiavimo priežiūros srityje pagrindą, daugiausia dėmesio skiriant informacijos mainams ir vienodam tarpvalstybinių bankų grupių traktavimui bei dalijantis filialų priežiūros atsakomybe;

52.

pažymi, jog tam, kad bankų priežiūra būtų veiksminga, ypač mažesnių įstaigų atveju, svarbu laikytis proporcingumo principo;

Pertvarkymas

53.

laikosi nuomonės, kad finansinio stabilumo stiprinimo priemonės įtraukimas į Bendrą pertvarkymo fondą 2022 m. (dvejais metais anksčiau nei buvo numatyta iš pradžių) atnaujinant ESM kredito liniją ir taip sukuriant bankų sąjungos pertvarkymo apsaugos priemonę sustiprins krizių valdymo sistemą ir reikšmingai prisidės užbaigiant bankų sąjungos kūrimą; pažymi, kad sukauptas didelis Bendras pertvarkymo fondas ir bendra finansinio stabilumo stiprinimo priemonė BPV suteiks galimybę gauti bendrų lėšų, gerokai viršijančių 100 mlrd. EUR; pažymi, kad kuriant EIDS reikia lygiagrečiai toliau mažinti bankų sistemų riziką;

54.

pabrėžia, kad bankai turi būti patys atsakingi už savo veiklos rezultatus, užuot perkėlę krizės valdymo sistemos naštą ant mokesčių mokėtojų pečių;

55.

palankiai vertina tai, kad nors 2020 m. BPV neprivalėjo imtis pertvarkymo veiksmų, vis dėlto ji glaudžiai bendradarbiavo su BPM netoli krizės atsidūrusių bankų atvejais; atkreipia dėmesį į BPV teikiamas pagalbos priemones ir lankstumą įgyvendinant pereinamojo laikotarpio MREL tikslus, nekeliant pavojaus pertvarkymo galimybei; pabrėžia, kad BPV svetainėse pateikiama itin mažai informacijos apie tokias priemones; primygtinai ragina BPV padidinti skaidrumą ir visų pirma viešai paskelbti gaires, kurių laikosi vidaus pertvarkymo grupės, taikydamos su COVID-19 susijusias pagalbos priemones; atkreipia dėmesį į BPV parengtą 2020 m. MREL politiką ir specialių MREL ataskaitų teikimą pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos sistemas; palankiai vertina dabartinio 2021 m. pertvarkymo planavimo ciklo pažangą ir pakartoja, kad proporcingas MREL nustatymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių didinant sėkmingo bankų pertvarkymo galimybes ir kartu užtikrinant platesnio masto finansinį stabilumą;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad besidubliuojantys reikalavimai dėl ankstyvos intervencijos priemonių naudojimo ir ECB standartiniai priežiūros įgaliojimai gali trukdyti įgyvendinti ankstyvos intervencijos priemones; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikėtų panaikinti tokį dubliavimąsi, ir tikisi, kad bus išaiškintas kiekvienos priemonės teisinis pagrindas siekiant užtikrinti tinkamą ir laipsnišką priemonių taikymą; atsižvelgdamas į tai pritaria Audito Rūmų rekomendacijai dėl kiekybinių ribinių verčių, kurias pasiekus pradedamos taikyti ankstyvosios intervencijos priemonės ir greitieji priežiūros veiksmai, tačiau vengiama automatiškumo;

57.

mano, kad būtina sudaryti geresnes sąlygas bankų likvidavimui, jei BPV arba nacionalinė pertvarkymo institucija mano, kad jų pertvarkymas neatitinka viešojo intereso; pažymi, kad svarbi BPV taikoma priemonė turėtų būti verslo pardavimo strategija, nes taip būtų galima sumažinti pertvarkymo metu patiriamus nuostolius; pripažįsta, kad reikia labiau suderintos pasitraukimo iš rinkos sistemos nemokumo atveju, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir užtikrinti suderinimą banko licencijos panaikinimo proceso metu; pripažįsta, kad tokiais atvejais indėlių garantijų sistemų (IGS) alternatyvios priemonės indėlių portfelių perkėlimams finansuoti gali atlikti svarbų vaidmenį, visų pirma mažiems ir vidutiniams bankams, jei jos nekenkia indėlininkų apsaugai ir yra pakankamai finansuojamos, kaip būdas kuo labiau sumažinti naštą mokesčių mokėtojams ir vertės mažėjimą bei užtikrinti finansinį stabilumą, taip pat kitais atvejais jos galėtų padėti užpildyti spragą tarp 8 proc. gelbėjimo privačiomis lėšomis sąlygos, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo fondu, ir banko faktinių nuostolių padengimo pajėgumų, išskyrus indėlius, kuriuos reikia perkelti; pabrėžia, kad tokioms intervencinėms priemonėms turėtų būti taikomas griežtas mažiausių sąnaudų testas; todėl ragina Komisiją suteikti daugiau aiškumo dėl mažiausių sąnaudų principo ir IGS lėšų naudojimo sąlygų;

58.

pažymi, kad dabartinė nemokumo procedūrų įvairovė yra netikrumo dėl likvidavimo procedūrų rezultatų šaltinis; laikosi nuomonės, kad siekiant užtikrinti tinkamą bankų sąjungos veikimą reikia toliau derinti bankų nemokumo teisės aktus; ragina Komisiją, nuodugniai išnagrinėjus ir pasitarus su nacionalinėmis institucijomis ir parlamentais, apsvarstyti galimybę toliau skatinti derinti konkrečius galiojančių nacionalinių nemokumo teisės aktų aspektus ir išorės finansavimo naudojimo sąlygas, kad būtų užtikrintas paskatų suderinimas ir vienodos sąlygos;

59.

mano, kad ypač vertėtų laikytis tikslinio požiūrio į kreditorių hierarchijos suderinimą bankų nemokumo bylose, siekiant padidinti IGS finansavimo aprėptį vykdant pertvarkymą ir taikant priemones, išskyrus grąžinimą, kol IGS pakankamai finansuojamos;

60.

mano, kad pertvarkymo sistemą būtina taikyti daugiau bankų, o tam reikia persvarstyti viešojo intereso vertinimą, siekiant padidinti numatomų rezultatų skaidrumą ir ex ante nuspėjamumą ir taip užtikrinti, kad pertvarkymo priemones būtų galima taikyti platesnei bankų grupei, ypač vidutinio dydžio bankams, ir suteikti reikiamo aiškumo, kad būtų galima užtikrinti nuoseklesnį ir proporcingesnį MREL lygį; atkreipia dėmesį į BPV atliekamą darbą šioje srityje; ragina pašalinti neatitiktį tarp vidaus pertvarkymo grupių ypatingos svarbos funkcijų vertinimų, kaip nurodyta 2021 m. EAR ataskaitoje dėl pertvarkymo planavimo pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą; taip pat pabrėžia, kad reikia nuosekliai persvarstyti valstybės pagalbos taisykles ir 2013 m. Komisijos bankų komunikatą, kad jie atspindėtų pažangą krizių valdymo sistemos įgyvendinimo ir tobulinimo srityje ir padėtų užtikrinti atitiktį Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos reikalavimams, tinkamai atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus; be to, atkreipia dėmesį į 2021 m. EAR rekomendaciją BPV laikytis bendro taisyklių sąvado ir kiekviename pertvarkymo plane nustatyti esmines sėkmingo pertvarkymo kliūtis ir laikytis tinkamo jų pašalinimo proceso;

61.

siekiant užtikrinti veiksmingesnį požiūrį į sunkumų patiriančių bankų valdymą tarpvalstybiniame bankų sektoriuje, pritaria idėjai apsvarstyti grupių gaivinimo ir pertvarkymo planų vaidmenį, taip pat jų praktinį įgyvendinimą, susijusį su krizių valdymo sistemos peržiūra; atkreipia dėmesį į pasiūlymus bankų grupėms suteikti galimybę patronuojamosioms ir patronuojančiosioms įmonėms sudaryti oficialų susitarimą teikti viena kitai paramos likvidumui priemones ir susieti šią paramą su savo grupės atkūrimo planais, siekiant sudaryti geresnes sąlygas dabartines nuostatas naudoti buveinės ir (arba) priimančiosios institucijos atžvilgiu suderintu būdu; laikosi nuomonės, kad kompetentingos institucijos prireikus turėtų dalyvauti užtikrinant tokių oficialių susitarimų vykdymą; pažymi, kad šie grupių gaivinimo ir pertvarkymo planai galėtų padėti kalibruoti MREL, o bankų įnašai į įvairias saugumo priemones iš tiesų būtų grindžiami rizika, atsižvelgiant į šių saugumo priemonių galimybes ir mastą taikant pasirinktą krizės valdymo strategiją;

Indėlių draudimas

62.

pabrėžia, kad indėlininkams visoje bankų sąjungoje svarbu užtikrinti to paties lygio apsaugą neatsižvelgiant į tai, kur yra jų bankas; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant Direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų, pagal kurią bankiniai indėliai apdraudžiami iki 100 000 EUR suma, siekiama prisidėti prie aukštesnio indėlių apsaugos lygio; pripažįsta Komisijos bandymą dar labiau stiprinti piliečių pasitikėjimą indėlių apsauga įdiegiant EIDS; taip pat pripažįsta, kad EIDS yra svarbi mažinant valstybių ir bankų sąsajas;

63.

pabrėžia, koks svarbus yra įnašų į IGS rizikos proporcingumas; įspėja, kad nesilaikant rizika pagrįsto požiūrio gali kilti neatsakingo elgesio ir pasipelnymo pavojus, skatinantis spekuliacinius verslo modelius subsidijuoti konservatyviais modeliais; pabrėžia, kad įnašai į būsimą EIDS taip pat turi būti proporcingi rizikai; pažymi, kad bankų sąjungoje įvairių institucijų išskirtinė rizika tebėra skirtinga; pakartoja, kad visos bankų sąjungos narės turi į nacionalinę teisę perkelti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių užtikrinimo sistemų direktyvą, kad būtų galima užtikrinti vienodą rizikos mažinimą visoje bankų sąjungoje;

64.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pradėjo krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą, ir į galimybę priimti mišrią EIDS, kaip pirmą žingsnį visapusiškos EIDS link vadovaujantis Komisijos 2015 m. pateiktu pasiūlymu, pagrįstą naujo centrinio fondo, veikiančio kartu su nacionaliniam IGS lygmeniui vis dar priskiriamiems fondams, idėja ir kartu proporcingai didinant Bendros pertvarkymo valdymo vaidmenį; atkreipia dėmesį į glaudžią krizių valdymo ir EIDS sąsają ir į poreikį bendrai spręsti su jais susijusius klausimus, siekiant išvengti bankų sąjungos pakartotinio nacionalizavimo ir išsaugoti vienodas sąlygas šioje srityje; šiomis aplinkybėmis nurodo, kad atliekant krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūrą reikėtų siekti gerinti sistemos darnumą ir nuoseklumą;

65.

ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant atnaujinti derybas dėl EIDS parengiant gairių tipo darbo planą; prašo valstybių narių tvirtai įsipareigoti siekti bendrus Sąjungos interesus atitinkančio susitarimo; išreiškia savo įsipareigojimą siekti susitarimo dėl EIDS, kartu tęsiant darbą rizikos mažinimo priemonių srityje;

66.

ragina Komisiją deramai atsižvelgti į institucinių užtikrinimo sistemų vaidmenį apsaugant ir stabilizuojant institucijas nares;

o o

67.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 362, 2021 9 8, p. 45.

(2) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/pdf/ssm.ar2020~1a59f5757c.en.pdf

(3) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/publications/annual-report/pdf/ssm.ar2019~4851adc406.en.pdf

(4) OL C 23, 2021 1 21, p. 105.

(5) OL C 395, 2021 9 29, p. 72.

(6) OL C 395, 2021 9 29, p. 89.

(7) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0110.

(8) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0039.

(9) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/Report_on_a_digital_euro~4d7268b458 .en.pdf

(10) https://www.fsb.org/wp-content/uploads/P091020.pdf

(11) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/ssm.esbceuropeanbankingsupervisionresponsetoeuropeancommissionpublicconsultationdigitalfinancestrategyeuropefintechactionplan2020~b2e6cd0dc4.en.pdf

(12) https://www.bankingsupervision.europa.eu/ecb/pub/pdf/en_ecb_2020_62_f_sign~6a404d7d9c..pdf

(13) https://www.esrb.europa.eu/pub/pdf/reports/nbfi_monitor/esrb.202010_eunon-bankfinancialintermediationriskmonitor2020~89c25e1973.en.pdf

(14) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Risk%20Analysis%20and%20Data/Risk%20Assessment%20Reports/2020/December%202020/961060/Risk%20Assessment_Report_December_2020.pdf

(15) Tyrimas „Regulatory Sandboxes and Innovation Hubs for FinTech: Impact on innovation, financial stability and supervisory convergence“ („Bandomoji reglamentavimo aplinka ir FinTech inovacijų centrai: poveikis inovacijoms, finansiniam stabilumui ir priežiūros konvergencijai“), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos departamentas, 2020 m. rugsėjis.

(16) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Risk%20Analysis%20and%20Data/Risk%20dashboard/Q4%202020/972092/EBA%20Dashboard%20-%20Q4%202020.pdf

(17) https://www.consilium.europa.eu/media/46978/joint-risk-reduction-monitoring-report-to-eg_november-2020_for-publication.pdf

(18) https://www.esma.europa.eu/sites/default/files/library/jc_2021_27_jc_spring_2021 _report_on_risks_and_vulnerabilities.pdf

(19) https://ec.europa.eu/info/consultations/finance-2021-crisis-management-deposit-insurance-review-targeted_en

(20) https://srb.europa.eu/sites/default/files/efb_main_doc_final_web_0.pdf

(21) https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpops/ecb.op251~65a080c5b3.en.pdf

(22) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13091-2020-INIT/lt/pdf

(23) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-8335-2020-ADD-1/en/pdf

(24) https://srb.europa.eu/en/node/1118

(25) https://www.fsb.org/wp-content/uploads/P010421-1.pdf

(26) https://srb.europa.eu/en/node/967

(27) https://www.europarl.europa.eu/committees/en/product/product-details/20201021CAN58122

(28) https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/blog/2020/html/ssm.blog201009~bc7ef4e6f8.en.html

(29) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/News%20and%20Press/Press%20Room/Press%20Releases/2020/EBA%20acts%20to%20improve%20AML/CFT%20supervision%20in%20Europe/Report%20on%20CA%20approaches%20to%20AML%20CFT.pdf

(30) https://www.eba.europa.eu/sites/default/documents/files/document_library/Publications/Reports/2020/931093/EBA%20Report%20on%20the%20future%20of%20AML%20CFT%20framework%20in%20the%20EU.pdf

(31) https://www.bruegel.org/2020/12/can-the-gap-in-the-europes-internal-market-for-banking-services-be-bridged/

(32) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(33) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(34) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).

(35) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(36) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje (OL L 317, 2019 12 9, p. 1).

(37) 2020 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/873, kuriuo dėl tam tikrų patikslinimų, padarytų reaguojant į COVID-19 pandemiją, iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) 2019/876 (OL L 204, 2020 6 26, p. 4).

(38) OL C 224, 2018 6 27, p. 45.

(39) OL C 23, 2021 1 21, p. 105.

(40) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

(41) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(42) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/167

P9_TA(2021)0416

ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reforma (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą)

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą) (2020/2258(INI))

(2022/C 132/13)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113, 115 ir 116 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir joje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimtą rezoliuciją dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (1) siekiant pažaboti žalingą mokesčių konkurenciją Europos Sąjungoje,

—	atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo (COM(2009)0201),

—	atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015)0302),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024),

—	atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. Tarybos išvadas dėl Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (2),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu (COM(2016)0451), kuriame pateikiamas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų įtraukimo į ES sąrašą proceso paaiškinimas,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadas dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo kriterijų ir proceso,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) 2017 m. gruodžio 5 d. posėdžio rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) darbo programą Portugalijos pirmininkavimo metu (3), pateiktą 2021 m. vasario 9 d.,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 26 d. Tarybos atnaujintą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą (4),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą „Sąžiningo ir supaprastinto apmokestinimo veiksmų planas, kuriuo remiama ekonomikos atgaivinimo strategija“ (COM(2020)0312),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 15 d. Komisijos komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo Europos Sąjungoje ir už jos ribų (COM(2020)0313),

—	atsižvelgdamas į savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (5) ir dėl Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (6),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“ (COM(2021)0251),

—

atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (7), 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (8) ir 2019 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo (9),

—	atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (10),

—	atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (11),

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (12) ir į klausimus Komisijai ir Tarybai dėl ES mokesčių rojų sąrašo peržiūros (O-000082/2020 – B9-0002/2021 ir O-000081/2020 – B9-0001/2021),

—	atsižvelgdamas į Komisijos tolesnius veiksmus, susijusius su pirmiau minėtomis Europos Parlamento rezoliucijomis ir rekomendacijomis (13),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu Europos ekonomikos tyrimų centro (ZEW) parengtą tyrimą „Mokesčių planavimo poveikis perspektyviems efektyviesiems mokesčių tarifams“ (angl. The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates) (14),

—	atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą tyrimą „Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“ (angl. Aggressive tax planning indicators) (15),

—	atsižvelgdamas į tyrimą „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“ (angl. An overview of shell companies in the European Union), kurį 2018 m. spalio 17 d. paskelbė Europos Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas (16),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario mėn. JT aukšto lygio darbo grupės tarptautinės finansinės atskaitomybės, skaidrumo ir sąžiningumo klausimais siekiant įgyvendinti 2030 m. darbotvarkę (FACTI forumas) ataskaitą „Finansinis patikimumas siekiant tvaraus vystymosi“ (17),

—	atsižvelgdamas į vykstantį EBPO / G 20 kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) įtraukios sistemos darbą sprendžiant su skaitmeninimu susijusias mokesčių problemas,

—	atsižvelgdamas į įžanginius poveikio vertinimus dėl kovos su priedangos įmonių naudojimu ir susitarimais dėl mokesčių (18),

—	atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo ataskaitą dėl tarptautinių įmonių apmokestinimo Europoje (19),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvą (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (Kovos su mokesčių vengimu direktyva I, KMVD I) (20), ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyvą (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (KMVD II) (21),

—	atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyva) (22),

—	atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyva) (23),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EEB (Direktyva dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje arba DAC 1) (24), 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (DAC 3) (25), 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (DAC 4) (26), ir 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (DAC 6) (27),

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—	atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0245/2021),

kadangi nuo 1997 m. Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas yra pagrindinė ES priemonė užkirsti kelią žalingoms mokesčių priemonėms; kadangi Verslo apmokestinimo elgesio kodekse žalingos mokesčių priemonės apibrėžiamos kaip priemonės (įskaitant administravimą), kurios turi arba gali turėti įtakos pasirenkant verslo vykdymo vietą Sąjungoje, ir pagal kurias numatytas apmokestinimo lygis gerokai mažesnis už paprastai nagrinėjamose šalyse taikomą lygį;

B.	kadangi, kaip teigiama Komisijos 2021 m. metinėje apmokestinimo ataskaitoje, dėl mokesčių vengimo ES per metus prarandama apie 36–37 mlrd. EUR įmonių pelno mokesčio (ĮPM) pajamų (28);

kadangi taikant kovos su mokesčių vengimu politiką visame pasaulyje, o ypač Sąjungoje, sumažėjo lengvatinių mokesčių režimų taikymas; kadangi, remiantis EBPO BEPS 5-uoju veiksmu, lengvatinis režimas yra režimas, suteikiantis tam tikros formos mokesčių lengvatas, palyginti su bendraisiais apmokestinimo principais atitinkamoje šalyje; kadangi pagal lengvatinį režimą suteikta lengvata gali būti įvairių formų, įskaitant mokesčio tarifo ar mokesčių bazės sumažinimą arba lengvatines mokesčių mokėjimo ar grąžinimo sąlygas (29); kadangi atsirado naujų žalingos mokesčių praktikos formų, pavyzdžiui, lengvatiniai mokesčių režimai keičiami agresyviais bendraisiais mokesčių režimais;

kadangi vykdant agresyvų mokesčių planavimą mokestinė prievolė mažinama pasinaudojant mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų neatitikimais; kadangi mokestinės priemonės neturėtų trukdyti privačiojo sektoriaus iniciatyvoms, kurios sudaro sąlygas tvariam augimui; kadangi, remiantis empiriniais tyrimais, veiksmingas didelių tarptautinių įmonių apmokestinimo lygis yra žemesnis nei vietos MVĮ (30);

kadangi Sąjungos darbas, nukreiptas prieš žalingą mokesčių praktiką, apima teisės aktų, privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų priėmimą ir tarpvyriausybinį bendradarbiavimą; kadangi su Parlamentu konsultuojamasi tiesioginio apmokestinimo srityje ir jis gerbia valstybių narių suverenitetą šioje srityje;

kadangi susirūpinimas dėl žalingos mokesčių praktikos Sąjungoje kilo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai įsteigtas Nepriklausomų ekspertų komitetas parengė pranešimą ir pateikė rekomendacijų dėl įmonių apmokestinimo ES (O. Rudingo pranešimas) (31); kadangi 1997 m. Europos Sąjungos Taryba parengė Verslo apmokestinimo elgesio kodeksą; kadangi Taryboje buvo sudaryta Elgesio kodekso grupė, kuri vertino mokesčių priemones, patenkančias į elgesio kodekso taikymo sritį; kadangi empiriniai tyrimai (32) rodo, kad ES valstybės narės kartu praranda didžiąją įmonių pelno mokesčio pajamų dalį kitose ES valstybėse narėse, o ne trečiosiose šalyse; pabrėžia, kad pagrindinė šio pajamų praradimo priežastis yra teisėkūros veiksmų prieš ES vidaus agresyvią mokesčių praktiką ir žalingą mokesčių konkurenciją nesiėmimas;

kadangi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė siekia įvertinti mokesčių priemones, kurios gali patekti į šio kodekso taikymo sritį, ir yra bendradarbiavimo ir potencialių žalingų režimų ES tarpusavio vertinimo erdvė; kadangi Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas įgijo tam tikrą įtaką valstybėse narėse, nes juo daromas tarpusavio spaudimas vykdyti reformas ir, veidrodiniu principu, – spaudimas trečiosioms šalims bendradarbiauti vykdant įtraukimo į ES sąrašą procesą;

kadangi Elgesio kodekso grupė pasiekė gerų rezultatų atgrasant nuo lengvatinių mokesčių režimų; kadangi mokesčių konkurencija Europoje, atrodo, turėjo įtakos ĮPM tarifų sumažėjimui, dėl kurio Europos vidutinis ĮPM tarifas buvo mažesnis už vidutinį tarifą EBPO šalyse (33); kadangi Elgesio kodekse nustačius sąžiningos konkurencijos principus, tai padėjo užkirsti kelią agresyviai valstybių narių mokesčių konkurencijai; kadangi Elgesio kodekso grupei nepavyko pašalinti kai kurių valstybių narių didelėms įmonėms siūlomų nesąžiningai naudingų mokesčių susitarimų ir dėl to sukurto nesąžiningo konkurencinio pranašumo, pvz., žalingos išankstinės kainodaros tvarkos („sprendimų dėl mokesčių“); kadangi naujausiose Elgesio kodekso grupės tarpusavio peržiūrose daugiausia dėmesio skirta intelektinės nuosavybės (IN) režimams; kadangi Elgesio kodekso grupė tebėra tarpvyriausybinio pobūdžio;

kadangi abu būsimo pasaulinio susitarimo ramsčiai atitinka Komisijos viziją dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo sistemos, kurią ji išreiškė neseniai paskelbtame komunikate „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“; kadangi tame komunikate Komisija paskelbė apie pasiūlymą dėl direktyvos, kurioje atsispindės EBPO pavyzdinės taisyklės, atlikus būtinus pakeitimus, kad būtų galima įgyvendinti II ramstį dėl minimaliojo efektyviojo mokesčio tarifo;

kadangi Elgesio kodekso grupei pavyko pradėti dialogą su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiais subjektais, kurių prašoma nebetaikyti savo žalingos mokesčių praktikos, kad jos nebūtų įtrauktos į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą (ES sąrašas); kadangi ES sąrašas turi būti priemonė, suteikianti galimybę atgrasyti trečiųjų šalių jurisdikciją turinčius subjektus nuo žalingos mokesčių praktikos, siekiant išsaugoti sąžiningą pasaulinę mokesčių konkurenciją; kadangi dabartiniame ES sąraše yra tik 12 trečiųjų šalių jurisdikciją turinčių subjektų (34), bet, deja, į jį neįtraukti labiausiai žinomi mokesčių rojai; kadangi ES sąrašas sudaromas remiantis Elgesio kodekso grupės apibrėžtais kriterijais;

kadangi ES sąrašo kriterijai vis dar skiriasi nuo kriterijų, taikomų atliekant ES žalingos mokesčių praktikos tarpusavio vertinimą, o abu vertinimus atlieka Elgesio kodekso grupė; kadangi šešios valstybės narės gavo konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas dėl jų mokesčių sistemų stiprinimo kovojant su agresyvaus mokesčių planavimo rizika;

L.	kadangi Komisija priėmė komunikatą dėl gero mokesčių srities valdymo ES ir už jos ribų ir numatė elgesio kodekso reformą ir ES sąrašo patobulinimų;

kadangi dėl COVID-19 pandemijos ES ekonomika patyrė giliausią nuosmukį moderniais laikais, ir tik neseniai pastebėti jos atsigavimo ženklai; kadangi, reaguodamos į COVID-19 pandemiją, vyriausybės visoje ES skubiai ėmėsi mokesčių priemonių, kad užtikrintų likvidumą tiek įmonėms, tiek namų ūkiams (35), dėl to sumažėjo valstybių narių mokestinės pajamos; kadangi verslo apmokestinimas turėtų būti priemonė, padedanti ekonomikai atsigauti, taikant paprastas, stabilias ir MVĮ palankias mokesčių taisykles, kurios netrukdytų ekonomikos gaivinimui nustatant perteklines mokesčių priemones;

Dabartinė ES kovos su žalinga mokesčių praktika Sąjungoje politika

pažymi, kad keletas mokesčių skandalų, visų pirma „LuxLeaks“, Panamos dokumentų, „Rojaus dokumentų“ ir neseniai atskleistų „OpenLux“ faktų, taip pat viešas ir parlamentinis spaudimas sustiprino ES politikos darbotvarkę dėl žalingos mokesčių praktikos; pabrėžia, kad mokesčių vengimas ir slėpimas lemia nepriimtiną reikšmingą valstybių narių pajamų, kurios šiuo metu yra būtinos dėl pražūtingų pandemijos padarinių, praradimą dėl nesumokėtų mokesčių; primena nuosaikius EBPO vertinimus, kad mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimas (BEPS) sudaro apie 4–10 proc. pasaulinių įmonių pelno mokesčio pajamų (100–240 mlrd. JAV dolerių arba 84–202 mlrd. EUR) per metus (36); primena, kad, Parlamento vertinimais, dėl įmonių mokesčių vengimo prarastos pajamos, jei atsižvelgiama ne tik į BEPS, bet ir į kitus mokesčių režimus, sudaro 160–190 mlrd. EUR (37); ragina Komisiją reguliariai vertinti mokesčių slėpimo ir vengimo mastą;

palankiai vertina reikšmingus veiksmus ES ir tarptautiniu lygmenimis siekiant sustiprinti mokesčių skaidrumo principus, kovoti su žalinga konkurencija mokesčių srityje ir užtikrinti, kad būtų laikomasi kovos su žalinga mokesčių praktika priemonių; palankiai vertina pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES (38) nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (viešosios ataskaitos pagal šalis); tikisi, kad Taryba greitai priims savo poziciją per pirmąjį svarstymą, kad direktyva galėtų būti priimta ir įsigaliotų kuo greičiau; atkreipia dėmesį, kad ES priimta daug įvairių priemonių, kuriomis siekiama spręsti žalingos mokesčių praktikos problemą Sąjungoje, kurios apima KMVD I ir KMVD II, Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą, Patronuojančių ir dukterinių bendrovių direktyvą, Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir ypač DAC 3, DAC 4 ir DAC 6 (dėl sprendimų dėl mokesčių, ataskaitų pagal šalis teikimo ir tarpininkų prievolės atskleisti informaciją), įvairias Komisijos rekomendacijas Tarybai, Elgesio kodeksą ir tarybos rekomendacijas Europos semestro kontekste dėl agresyvaus mokesčių planavimo problemos sprendimo;

primena, kad Sąjungos teisės aktuose nustatyti būtiniausi bendradarbiavimo veiksmų ir keitimosi informacija mokesčių srityje standartai; remia tolesnes valstybių narių diskusijas siekiant stiprinti administracinį bendradarbiavimą apmokestinimo srityje; pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tinkamam esamų taisyklių įgyvendinimui ir stebėsenai; pabrėžia, kad ES socialinėje rinkos ekonomikoje tinkamas mokesčių lygis, taip pat paprasti ir aiškūs mokesčių srities teisės aktai padeda kurti darbo vietas, gerina ES konkurencingumą ir padeda kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu; pripažįsta, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo aplinkybes, gali savo nuožiūra nuspręsti dėl savo mokesčių politikos, kurią jos laiko tinkama; todėl primena, kad valstybės narės turėtų naudotis savo kompetencija, laikydamosi Sąjungos teisės;

pažymi, kad Elgesio kodeksas grindžiamas prielaida, kad, nors šalių tarpusavio mokesčių konkurencija pati savaime nėra problemiška, siekdamos pritraukti įmonių ir pelno šalys savo mokesčių režimais ir politika turi naudotis laikydamosi bendrų principų. pabrėžia, kad Komisija pripažįsta, jog tiek mokesčių konkurencijos pobūdis, tiek forma per pastaruosius du dešimtmečius labai pasikeitė ir kad Elgesio kodeksas dar tiek neišplėtotas, kad galėtų išspręsti naujus uždavinius, o tai yra išbandymas patiems teisingumo parametrams (39);

palankiai vertina Elgesio kodekso grupės darbo žalingos mokesčių praktikos srityje vidaus ir išorės aspektus; pažymi, kad žalingos mokesčių praktikos išorės klausimus Elgesio kodekso grupė daugiausia sprendžia taikydama sąžiningo apmokestinimo kriterijų; mano, kad įtraukimo į ES sąrašą procesą reikia reformuoti; rekomenduoja šį procesą oficialiai įtraukti į ES teisę, t. y. taikant privalomą priemonę; ragina Komisiją pateikti papildomos informacijos siekiant įvertinti, ar valstybėms narėms taikomi ne tokie griežti žalingos mokesčių praktikos kriterijai dera su griežtesniais kriterijais, taikomais trečiųjų valstybių jurisdikciją turintiems subjektams įtraukimo į sąrašą procese, ypač ekonominio dalyvavimo aspektu; pabrėžia, kad valstybės narės, įgyvendindamos DAC direktyvą, taip pat turėtų laikytis skaidrumo kriterijaus; pažymi, kad Sąjungos įtaka kovojant su mokesčių vengimu ir žalinga mokesčių praktika visame pasaulyje priklauso nuo pavyzdžio, kurį ji rodo savo šalyse; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pranešimą apie aktyvesnę kovą su piktnaudžiavimu priedangos įmonėmis ir laukia Komisijos komunikate dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo minėto pasiūlymo dėl priedangos įmonėms taikomų veiklos vykdymo masto taisyklių, kuriomis siekiama kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo galimybėmis, susijusiomis su naudojimusi įmonėmis, kurios nedalyvauja rinkoje ir realios ekonominės veiklos atitinkamoje teritorijoje nevykdo arba tai daro minimaliai;

pažymi, kad nuo 1997 m. Verslo apmokestinimo elgesio kodeksas buvo pagrindinė ES priemonė užkirsti kelią žalingai konkurencijai mokesčių srityje; primena, kad 1998 m. EBPO sukūrė Žalingos mokesčių praktikos forumą ir pavedė jam stebėti ir atnaujinti apmokestinimo praktiką, ypatingą dėmesį skiriant lengvatinių mokesčių režimų charakteristikoms; pabrėžia, kad Žalingos mokesčių praktikos forumo vertinimai turi lemiamos įtakos nustatant žalingus režimus ES sąrašo sudarymo procese; ragina Elgesio kodekso grupę vertinant žalingą mokesčių praktiką išlikti nepriklausoma nuo Žalingos mokesčių praktikos forumo;

Rekomendacijos tolesniam ES darbui žalingos mokesčių praktikos srityje

atkreipia dėmesį į pasiūlytą EBPO / G 20 kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) įtraukios sistemos (Įtraukios sistemos) II ramsčio reformą, kuria siekiama įveikti likusias BEPS problemas ir nustatyti taisykles, suteikiančias jurisdikcijoms teisę atgaline data apmokestinti įmones, jei kitos jurisdikcijos nepasinaudojo pirminio apmokestinimo teisėmis arba pritaikytas labai žemas efektyvusis mokesčio tarifas, siekiant kovoti su žalinga mokesčių praktika ir taikyti efektyvųjį mokesčio tarifą (40); todėl tikisi visuotinio susitarimo, kuris atitiktų Sąjungos interesus turėti paprastus ir teisingus mokesčių principus ir standartus;

atkreipia dėmesį į naują pagreitį derybose dėl EBPO/G 20 įtraukios sistemos, atsiradusį dėl JAV administracijos neseniai pateiktų pasiūlymų, taip pat į neseniai sudarytą Įtraukųjį pagrindų susitarimą ir G20 finansų ministrų komunikatą, kurie galėtų padėti iki 2021 m. vidurio pasiekti susitarimą dėl II ramsčio, kuriame dalyvautų daugiau kaip 130 šalių; pritaria G 7 įsipareigojimui nuo 2021 m. birželio 13 d.„nustatyti visuotinį minimalų bent 15 proc. mokestį kiekvienai šaliai“, kaip pagrindą tolesnėms deryboms, kuris 2021 m. liepos 1 d. buvo pakartotas „Pareiškime dėl dviejų ramsčių sprendimo siekiant spręsti mokesčių problemas, kylančias dėl ekonomikos skaitmeninimo“;

ragina Komisiją pateikti būsimų tarptautinių derybų dėl mokesčių rezultatų poveikio vertinimą; primena Komisijos įsipareigojimą pasiūlyti panašų į II ramsčio sprendimą dėl minimalaus veiksmingo apmokestinimo, nesvarbu, ar susitarimas būtų pasiektas EBPO įtraukios sistemos lygmeniu, ar ne;

10.

ragina nustatyti „minimalaus ekonominio dalyvavimo masto“ apibrėžtį, kad jis būtų suderinamas su pasauliniu EBPO standartu ir tolesniu darbu, susijusiu su BEPS 5 veiksmu, ir, pageidautina, būtų paremtas formulėmis pagrįstu metodu bei progresyviai didėtų augant deklaruojamų pajamų dydžiui; siūlo naudoti tokį kriterijų vertinant, ar mokesčių sistema gali būti žalinga; primena, kad Komisija, siekdama nustatyti apmokestinimo taisykles, savo komunikate dėl 21-ojo amžiaus verslo apmokestinimo svarsto įvesti galimus naujus dalyvavimo reikalavimus ir realios ekonominės veiklos rodiklius; atkreipia dėmesį į tai, kad ekonominio dalyvavimo reikalavimas jau įtrauktas į sąžiningo apmokestinimo kriterijų sudarant ES sąrašą; vis dėlto mano, kad šis kriterijus palieka erdvės interpretacijoms ir vis dar yra pernelyg neaiškus, nes pagal jį vis dar leidžiama po minimalių reformų išbraukti pagarsėjusius mokesčių rojus iš sąrašo;

11.

ragina Komisiją parengti gaires, kaip parengti teisingas ir skaidrias mokesčių paskatas sukeliant kuo mažesnę vidaus rinkos iškraipymo riziką, kuriomis būtų užtikrinama sąžininga konkurencija ir skatinamas darbo vietų kūrimas, visų pirma atsižvelgiant į tokių paskatų rūšį (pagrįstos pelnu ar sąnaudomis), laikiną pobūdį (laikinos ar nuolatinės), geografinį apribojimą (ekonominės zonos) ir intensyvumą (visiškos ar dalinės išimtys); atkreipia dėmesį į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto užsakytą tyrimą dėl pelno mokesčio tarifų mažinimo ir jo poveikio pajamoms ir augimui (41);

12.

palankiai vertina tai, jog Komisija pripažįsta, kad būsimas minimalus visuotinio apmokestinimo standartas turėtų būti aptartas Elgesio kodekse, neatsižvelgiant į tai, ar pasauliniu mastu pasiektas konsensusas dėl tokio standarto ar ne, siekiant užtikrinti, kad visos įmonės, gaunančios pelną bendrojoje rinkoje, mokėtų teisingą mokesčių sumą (42); pažymi, kad Komisija neseniai savo komunikate „21-ojo amžiaus verslo apmokestinimas“ paskelbė apie pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurių reikės siekiant Sąjungos mastu įgyvendinti II ramstį, įskaitant KMVD direktyvos peržiūrą, kad kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklės būtų pritaikytos prie II ramstyje numatytos sutartos pajamų įtraukimo taisyklės, Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvos išdėstymą nauja redakcija, Elgesio kodekso reformą ir II ramsčio įtraukimo į kriterijus, naudojamus vertinant trečiąsias šalis nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo sudarymo procese; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją užtikrinti, kad minimaliojo efektyviojo mokesčio tarifo įgyvendinimo taisyklės būtų parengtos be pernelyg didelių reikalavimų laikymosi išlaidų; supranta, kad, atsižvelgiant į dabartinio pasiūlymo dėl II ramsčio logiką, didelių įmonių nacionalinis efektyvusis mokesčio tarifas neturėtų būti mažesnis už minimalųjį mokesčio tarifą;

13.

primena, kad pasiūlymas iš dalies pakeisti Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą vis dar blokuojamas Taryboje nuo 2012 m., visų pirma dėl nesutarimų dėl minimalaus išskaičiuojamojo mokesčio; ragina Tarybą ir jai pirmininkaujančią valstybę atnaujinti derybas šiuo klausimu;

14.

pabrėžia, kad reikia apmokestinti tarptautines korporacijas taikant teisingą ir veiksmingą apmokestinimo teisių paskirstymo tarp valstybių formulę; apgailestauja dėl to, kad Taryba nepasiekė sutarimo dėl pasiūlymų dėl BPMB ir BKPMB; primygtinai ragina Komisiją suderinti būsimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BEFIT tvarkaraštį atsižvelgiant į tarptautinę mokesčių darbotvarkę; yra susirūpinęs dėl to, kad nėra aiškios strategijos, kaip užtikrinti, kad naujoji verslo apmokestinimo sistema Europoje sulauktų valstybių narių pritarimo;

15.

pabrėžia, kad, remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis (43), net jei pelno mokesčio tarifai mažėjo, ĮPM pajamų surinkimas procentais nuo BVP laikui bėgant išliko ganėtinai pastovus, atsižvelgiant į verslo ciklą;

16.

primygtinai ragina užtikrinti, kad įgyvendinant naujas ES kovos su žalinga mokesčių praktika priemones pirmenybė būtų teikiama privalomoms priemonėms, ir išsiaiškinti, kurios SESV nuostatos leistų palengvinti sprendimų priėmimą; primena, kad SESV 116 straipsnyje nustatyta procedūra gali būti taikoma tais atvejais, kai žalinga mokesčių praktika iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje ir kad ši Sutarties nuostata nekeičia kompetencijos pasidalijimo tarp Sąjungos ir valstybių narių;

17.

ragina Komisiją įvertinti lengvatinio pajamų iš patentų ir kitos intelektinės nuosavybės apmokestinimo režimų veiksmingumą taikant naujos tarpusavio sąveikos požiūrį, apibrėžtą kaip BEPS veiksmų plano dėl žalingos mokesčių praktikos 5 veiksmas, įskaitant pajamų praradimo poveikį; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų tuo atveju, jei atlikus vertinimą būtų nustatyta, kad intelektinės nuosavybės režimai neturi poveikio tikrajai ekonominei veiklai; pažymi, kad JAV administracija siūlo panaikinti nematerialiųjų pajamų iš užsienio mokestį (angl. FDII);

18.

pabrėžia, kad valstybių narių mokesčių politika stebima įgyvendinant Europos semestrą; mano, kad Europos semestras galėtų būti toliau plėtojamas kaip priemonė, padedanti pažaboti agresyvų mokesčių planavimą ES, teikiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

Verslo apmokestinimo elgesio kodekso reforma

19.

palankiai vertina tai, kad po to, kai buvo parengtas Elgesio kodeksas, įvertinta 480 režimų, iš kurių apie 130 (44) įvardyti kaip žalingi (45); pripažįsta, kad pagal Elgesio kodeksą atliktas nacionalinių mokesčių režimų tarpusavio vertinimas turėjo įtakos žalingos mokesčių konkurencijos mažinimui ir dėl to Sąjungoje sumažėjo lengvatinių mokesčių režimų; numato galimą panašų poveikį pasauliniu mastu taikant įtraukimo į ES sąrašą procesą; vis dėl to įspėja dėl žalingų nelengvatinių režimų kūrimo; todėl mano, kad dabartiniai kriterijai, kuriais apibrėžiama žalinga mokesčių praktika Elgesio kodekse, yra iš dalies pasenę, nes jame susitelkiama į lengvatinius režimus; pabrėžia, kad reikia didinti kodekso veiksmingumą atsižvelgiant į naujausius mokesčių skandalus ir tokius uždavinius kaip globalizacija, skaitmeninimas ir didėjanti nematerialiojo turto svarba;

20.

ragina Elgesio kodekso grupę visiškai išnaudoti dabartinę savo įgaliojimų sritį; vis dėlto ragina Tarybą toliau skubiai ir kai tinkama reformuoti įgaliojimų taikymo sritį ir visų pirma išnagrinėti visus valstybių narių agresyvaus mokesčių planavimo rodiklius, įskaitant bendruosius mokesčių sistemos ypatumus, siekiant nustatyti, ar jos teisės aktuose numatytos žalingos mokesčių priemonės; ragina Tarybą imtis tolesnių veiksmų dėl 2020 m. liepos mėn. Komisijos komunikato dėl gero mokesčių srities valdymo ES ir už jos ribų, kuriuo remiama Elgesio kodekso reforma siekiant užtikrinti sąžiningą apmokestinimą Sąjungoje; pažymi, kad tai iš dalies jau padarė Elgesio kodekso grupė, visų pirma dėl sąlyginių palūkanų atskaitymo režimų ir atleidimo nuo užsienio išteklių pajamų režimo ir vykdant įtraukimo į ES sąrašą procesą;

21.

pabrėžia, kad Elgesio kodeksas yra privalomos teisinės galios neturintis teisės aktas, kurio tikslas – išsaugoti ES mokesčių sistemą, kuria sudaromos vienodos apmokestinimo sąlygos, remiantis tarpusavio vertinimu ir tarpusavio spaudimu; tačiau apgailestauja dėl to, kad Elgesio kodeksas yra teisiškai neprivalomas; pažymi, kad valstybės narės gali atidėlioti žalingos praktikos panaikinimą ir netgi toliau ją taikyti nepatirdamos jokių padarinių; primygtinai reikalauja, kad dokumentai, susiję su sprendimų priėmimu pagal Elgesio kodeksą, turėtų būti viešai prieinami;

22.

ragina persvarstyti Elgesio kodekso kriterijus, jo valdymą ir taikymo sritį parengiant teisiškai privalomą priemonę, kuri pakeistų galiojančius tarpvalstybinius susitarimus ir leistų pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma; mano, kad Elgesio kodeksas persvarstymas turėtų vykti taikant demokratinį, skaidrų ir atskaitingą procesą ir įtraukiant ekspertų grupę, sudarytą iš pilietinės visuomenės srities ekspertų ir Komisijos bei Parlamento ekspertų; ragina, kad persvarstyta priemonė būtų taikoma skaidriau ir veiksmingiau ir kad pagal ją būtų numatytas tinkamas Parlamento dalyvavimas rengiant ir tvirtinant naujas kovos su žalinga mokesčių praktika politikos kryptis ir kriterijus;

23.

mano, kad Elgesio kodekso kriterijų reforma turi būti atlikta skubiai ir kad ji turėtų, kaip pirmąjį žingsnį, apimti efektyviojo mokesčių tarifo kriterijų, atitinkantį pagal Įtraukios sistemos II ramstį sutartą tarptautinį minimalaus efektyviojo mokesčio tarifą, ir patikimus ir progresyvius ekonominio dalyvavimo reikalavimus, kartu sudarant sąlygas sąžiningai konkurencijai – tai yra idealus galimas plačių užmojų pastangų rezultatas, kurį daugiausia skatina Sąjunga ir JAV kaip jos svarbiausia partnerė;

24.

mano, kad įvairūs galimi rizikos veiksniai galėtų palengvinti pelno perkėlimą, pvz., specialiosios paskirties subjektų skaičius, nematerialiojo turto perkėlimas ir didelės pasyviosios pajamos (atskaitymai, palūkanos, dividendai ir t. t.);

25.

pritaria Komisijos ketinimui, išdėstytam jos Sąžiningo ir paprasto apmokestinimo veiksmų plane, kuriuo remiama ekonomikos gaivinimo strategija, išplėsti Elgesio kodekso taikymo sritį, kad ji apimtų ir kitų rūšių režimus bei bendrus nacionalinių pelno mokesčio sistemų aspektus; rekomenduoja įtraukti lengvatinio gyventojų pajamų mokesčio režimus, kad būtų apimtos ir specialios pilietybės programos arba priemonės, kuriomis siekiama pritraukti itin judžių turtingų asmenų ir vadinamųjų skaitmeninių klajoklių ir kurios gali lemti didelius bendrosios rinkos iškraipymus;

26.

ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę taikyti Agresyvių mokesčių susitarimų ir žemų tarifų prevencijos sistemą (angl. FATAL), kuria būtų pakeistas dabartinis Elgesio kodeksas, toliau nurodytais atvejais:

Nedarant poveikio atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos sritims, ši sistema yra susijusi su priemonėmis, kurios daro ar gali daryti reikšmingą įtaką verslo veiklos vietai Sąjungoje ir gyventojų pajamų ir kapitalo perkėlimui (individualūs apmokestinimo režimai).

Verslo veikla šiuo atžvilgiu taip pat apima visą veiklą, vykdomą įmonių grupėje.

Mokesčių priemonės, kurioms taikoma sistema, apima įstatymus ir kitus teisės aktus bei administracinę praktiką.

A dalyje nustatytoje taikymo srityje mokesčių priemonės, kuriomis numatomas gerokai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje, arba mažesnis už minimalųjį faktinis apmokestinimo lygis, dėl kurio susitarta pagal kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) įtraukią sistemą arba tarptautiniame forumuose, kuriuose atstovaujama ES, laikytinos potencialiai žalingomis ir todėl joms taikomas šis kodeksas (patekimo į taikymo sritį kriterijus).

Toks apmokestinimo lygis gali būti taikomas remiantis nominaliu mokesčių tarifu ir (arba) mokesčio baze arba bet kokiu kitu susijusiu veiksniu, kuriuo apibrėžiamas efektyvusis mokesčio tarifas.

Vertinant, ar tokios priemonės yra žalingos, be kita ko, turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar:

1.	pranašumai suteikiami tik nerezidentams arba sandorių, sudaromų su nerezidentais, atžvilgiu arba

2.	ar pranašumai visiškai atskirti nuo vidaus rinkos, kad jie neturėtų poveikio šalies mokesčio bazei, arba

ar pranašumai suteikiami net tais atvejais, kai valstybėje narėje, kurioje siūloma tokia mokestinė nauda, faktiškai nevykdoma jokia ekonominė veikla ir šalies ekonomikoje iš esmės nedalyvaujama, kaip nurodė Europos Komisija ir remiantis proporcingu dalyvavimo reikalavimu, kuris laipsniškai didinamas, kai atitinkamoje valstybėje narėje didėja deklaruojamos pajamos. Šiuo atžvilgiu ypač daug dėmesio bus skiriama intelektinės nuosavybės režimams,

4.	ar pelno, gaunamo tarptautinei įmonių grupei vykdant veiklą, nustatymo taisyklės skiriasi nuo tarptautiniu mastu patvirtintų principų, visų pirma nuo taisyklių, dėl kurių susitarta EBPO, arba

5.	ar mokesčių priemonėms trūksta skaidrumo, be kita ko, kai teisinės nuostatos administraciniu lygmeniu neskaidriai sušvelninamos.

A dalyje nustatytoje taikymo srityje lengvatiniai gyventojų pajamų mokesčio, kapitalo ir turto mokesčių režimai, kuriais numatomas gerokai mažesnis faktinis apmokestinimo lygis, įskaitant nulinį apmokestinimą, nei paprastai taikomas atitinkamoje valstybėje narėje, laikytini potencialiai žalingais ir todėl jiems taikomas šis kodeksas. Panašiai gali būti įtraukiami ir vertinami bendrieji gyventojų pajamų ir turto mokesčio režimai, kurie gali iškraipyti bendrąją rinką.

Esamos padėties išlaikymas ir žalingos praktikos sumažinimas

Esamos padėties išlaikymas

Valstybės narės įsipareigoja netaikyti naujų mokesčių priemonių, kurios pagal šią sistemą yra žalingos. Valstybės narės, nustatydamos būsimą politiką, atsižvelgia į pagrindinius sistemos principus ir, vertindamos, ar kuri nors nauja mokesčių priemonė yra žalinga, deramai atsižvelgia į E–I dalyse nurodytą peržiūros procesą.

Žalingos praktikos sumažinimas

Valstybės narės įsipareigoja iš naujo išnagrinėti savo esamus įstatymus ir nusistovėjusią praktiką, atsižvelgdamos į pagrindinius sistemos principus ir peržiūros procesą, išdėstytą E–I dalyse. Valstybės narės prireikus iš dalies pakeičia tokius įstatymus ir praktiką, kad kuo greičiau pašalintų žalingas priemones, atsižvelgdamos į Tarybos ir Komisijos diskusijas po peržiūros proceso.

Tikrinimo procesas

Atitinkamos informacijos suteikimas

Laikydamosi skaidrumo ir atvirumo principų, valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją apie esamas ir siūlomas mokesčių priemones, kurios gali patekti į sistemos taikymo sritį. Visų pirma valstybės narės raginamos kitos valstybės narės prašymu pateikti informaciją apie visas mokesčių priemones, kurios gali patekti į šios sistemos taikymo sritį. Kai numatytoms mokesčių priemonėms reikia parlamento pritarimo, tokia informacija turi būti teikiama tik po to, kai apie jas pranešama parlamentui. Apie sistemas, kurios bus vertinamos pagal sistemos taikymo sritį, reikėtų informuoti Europos Parlamentą.

Žalingų priemonių vertinimas

Bet kuri valstybė narė gali prašyti suteikti galimybę aptarti ir pakomentuoti kitos valstybės narės mokesčių priemonę, kuri gali patekti į sistemos taikymo sritį. Tai leis įvertinti, ar nagrinėjamos mokestinės priemonės yra žalingos, atsižvelgiant į poveikį, kurį jos gali turėti Sąjungoje. Atliekant vertinimą atsižvelgiama į visus B ir C dalyse nustatytus veiksnius.

Taryba taip pat pabrėžia, kad atliekant šį vertinimą reikia nuodugniai įvertinti mokesčių priemonių poveikį kitoms valstybėms narėms, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar atitinkama veikla yra veiksmingai apmokestinama visoje Sąjungoje.

Tiek, kiek mokesčių priemonės naudojamos tam tikrų regionų ekonominei plėtrai paremti, bus vertinama, ar priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir ar padeda juos pasiekti. Atliekant tokį vertinimą ypač daug dėmesio skiriama atokiausių regionų ir mažų salų ypatumams ir apribojimams, nepakenkiant Sąjungos teisinės tvarkos, įskaitant vidaus rinką ir bendrą politiką, vientisumui ir darnai. Tokiame vertinime atsižvelgiama į laipsniškus minimaliuosius esminius ekonominio pagrindo reikalavimus, apibrėžtus B dalyje.

Procedūra

Taryba ir Komisija kartu sudaro grupę, kuri vertina mokesčių priemones, kurioms gali būti taikoma ši sistema, ir prižiūri informacijos apie tokias priemones teikimą. Taryba paragina kiekvieną valstybę narę ir Komisiją paskirti aukšto lygio atstovą ir pavaduotoją į šią grupę, kuriai pirmininkauja valstybės narės atstovas. Reguliariai posėdžiaujanti grupė pasirenka ir peržiūri apmokestinimo priemones, kurios bus įvertintos pagal E–G dalių nuostatas. Grupė reguliariai praneša apie įvertintas priemones. Šios ataskaitos bus perduotos Tarybai svarstyti ir, jei Taryba taip nuspręstų, bus paskelbtos. Parlamentui paprašius, dokumentai turėtų būti perduoti ir atskleisti pasibaigus vertinimo procesui.

Vykdymo užtikrinimas

Valstybės narės turi teisę taikyti atsakomąsias priemones, kuriomis būtų sumažintos mokesčių vengimo paskatos, jei valstybė narė per dvejus metus nepanaikina režimo, kuris pagal šią sistemą buvo įvertintas kaip žalingas, visų pirma:

a)	sąnaudų neatskaitymą;

b)	išskaičiuojamojo mokesčio priemones;

c)	akcijų neapmokestinimo apribojimą;

d)	specialius dokumentacijos reikalavimus, ypač susijusius su sandorių kainodara.

Geografinis išplėtimas

Tarybos manymu, patartina, kad principai, kuriais siekiama panaikinti žalingas mokesčių priemones, būtų priimami kuo platesniu geografiniu pagrindu. Šiuo tikslu valstybės narės įsipareigoja skatinti juos priimti trečiosiose šalyse; jos taip pat įsipareigoja skatinti juos priimti teritorijose, kurioms Sutartis netaikoma. Šiuo atveju Taryba ir Komisija turėtų remtis mokesčių skaidrumo, sąžiningo apmokestinimo ir kovos su BEPS priemonių įgyvendinimo kriterijais, kad sudarytų nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą. Teisingo apmokestinimo kriterijai turėtų būti grindžiami veiksniais, nurodytais šios sistemos B ir C dalyse.

Valstybės narės, turinčios priklausomų ar asocijuotų teritorijų arba specialią atsakomybę ar apmokestinimo prerogatyvų kitų teritorijų atžvilgiu, pagal savo konstitucines nuostatas įsipareigoja užtikrinti, kad šie principai būtų taikomi tose teritorijose. Atsižvelgdamos į tai, valstybės narės įvertina padėtį pateikdamos ataskaitas H dalyje nurodytai grupei, kuri jas įvertina pagal pirmiau nurodytą peržiūros procedūrą.

Stebėsena ir peržiūra

Siekdama užtikrinti tolygų ir veiksmingą sistemos įgyvendinimą, Taryba ragina Komisiją kasmet jai teikti ataskaitą apie jos įgyvendinimą ir fiskalinės valstybės pagalbos taikymą. Ataskaita turėtų būti skelbiama viešai. Taryba ir valstybės narės peržiūri sistemos nuostatas praėjus dvejiems metams nuo jos priėmimo.

27.

palankiai vertina keitimąsi nuomonėmis su Elgesio kodekso grupės pirmininke Lyudmila Petkova 2021 m. balandžio 19 d.; kviečia Elgesio kodekso grupės pirmininkę bent kartą per metus dalyvauti viešajame klausyme Parlamente ir pristatyti pažangos ataskaitą Tarybai;

28.

palankiai vertina tai, Elgesio kodekso grupė du kartus per metus Tarybai teikia ataskaitą; mano, kad reikėtų sukurti specialų interneto portalą, kad norint gauti informaciją apie ES lygmens mokesčių politiką nereikėtų kliautis vien Tarybos išvadomis; vertina pastangas išleisti su Elgesio kodekso grupe susijusius dokumentus ir jos darbą; ragina skelbti viešąją informaciją vartotojams patogioje platformoje;

29.

ragina Elgesio kodekso grupę pakviesti Europos Parlamento narius dalyvauti Elgesio kodekso grupės diskusijose stebėtojų teisėmis; ragina Elgesio kodekso grupę viešai internetu transliuoti kai kuriuos savo posėdžius, kai juose nevyksta konfidencialūs svarstymai;

o o

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) 1997 m. gruodžio 1 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžio dėl mokesčių politikos išvadų I priedas – 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų priimta rezoliucija dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (OL C 2, 1998 1 6, p. 2).

(2) https://www.consilium.europa.eu/lt/press/press-releases/2016/03/08/ecofin-conclusions-code-conduct-business-taxation/

(3) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6004-2021-INIT/en/pdf

(4) OL C 331, 2020 10 7, p. 3 ir OL C 66, 2021 2 26, p. 40.

(5) OL C 162, 2019 5 10, p. 182.

(6) OL C 162, 2019 5 10, p. 152.

(7) OL C 366, 2017 10 27, p. 51.

(8) OL C 101, 2018 3 16, p. 79.

(9) OL C 108, 2021 3 26, p. 8.

(10) OL C 399, 2017 11 24, p. 74.

(11) OL C 369, 2018 10 11, p. 132.

(12) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0022.

(13) Bendras tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto) rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir dėl Europos Parlamento (Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAXE I)) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. kovo 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl Europos Parlamento (Specialiojo sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komiteto (TAX2)) rezoliucijos dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, kurį Komisija priėmė 2016 m. lapkričio 16 d.; tolesnių veiksmų planas dėl 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento (Tyrimo komiteto įtarimams dėl Sąjungos teisės pažeidimų ir netinkamo administravimo taikant Sąjungos teisę atvejų, susijusių su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu, nagrinėti (PANA)) ne teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai, pateiktos po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo projekto, kurį Komisija priėmė 2018 m. balandžio mėn., ir tolesnių veiksmų planas dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. Europos Parlamento (Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3)) rezoliucijos dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo.

(14) Mokesčių dokumentai, Darbo dokumentas Nr. 64, 2016 m. rugpjūčio 31 d., pateiktas adresu: https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/taxation_paper_64.pdf

(15) Mokesčių dokumentai, Darbo dokumentas Nr. 71, Pažangiųjų tyrimų institutas su CPB įmonių grupe ir DONDENA. 2017 m., pateiktas adresu https://ec.europa.eu/taxation_customs/sites/taxation/files/taxation_papers_71_atp_.pdf

(16) Kiendl Krišto, I. and Thirion, E., An overview of shell companies in the European Union, Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Ex post vertinimo skyrius ir Europos pridėtinės vertės skyrius, 2018 m. spalio 17 d., pateiktas adresu https://www.europarl.europa.eu/cmsdata/155724/EPRS_STUD_627129_Shell%20companies%20in%20the%20EU.pdf

(17) https://www.un.org/pga/75/wp-content/uploads/sites/100/2021/02/FACTI_Panel_Report-compressed.pdf

(18) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12999-Tax-avoidance-fighting-the-use-of-shell-entities-and-arrangements-for-tax-purposes_en

(19) Crivelli, E., De Mooij, R., De Vrijer, J.E.J., Hebous, S., Klemm, A., Taxing Multinationals in Europe, 2021 (https://www.imf.org/en/Publications/Departmental-Papers-Policy-Papers/Issues/2021/05/25/Taxing-Multinationals-in-Europe-50129).

(20) OL L 193, 2016 7 19, p. 1.

(21) OL L 144, 2017 6 7, p. 1.

(22) OL L 157, 2003 6 26, p. 49.

(23) OL L 345, 2011 12 29, p. 8.

(24) OL L 64, 2011 3 11, p. 1.

(25) OL L 332, 2015 12 18, p. 1.

(26) OL L 146, 2016 6 3, p. 8.

(27) OL L 139, 2018 6 5, p. 1.

(28) 2021 m. metinė apmokestinimo ataskaita. ES valstybių narių mokesčių politikos peržiūra (https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/db46de2a-b785-11eb-8aca-01aa75ed71a1/language-en).

(29) OECD (2015), Countering Harmful Tax Practices More Effectively, Taking into Account Transparency and Substance, Action 5 – 2015 Final Report, OECD/G 20 Base Erosion and Profit Shifting Project, OECD Publishing, Paryžius, http://dx.doi.org/10.1787/9789264241190-en.

(30) TVF ataskaita „Tarptautinių įmonių apmokestinimas Europoje“ (angl. Taxing Multinationals in Europe), 2021 m., https://www.imf.org/en/Publications/Departmental-Papers-Policy-Papers/Issues/2021/05/25/Taxing-Multinationals-in-Europe-50129.

(31) https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/0044caf0-58ff-4be6-bc06-be2af6610870

(32) Tørsløv, T., Wier, L., and Zucman, G., The Missing Profits of Nations, Working Paper, 2020 m. balandžio mėn., https://missingprofits.world/.

(33) TVF, op.cit. 2021.

(34) Amerikos Samoa; Angilija; Dominika; Fidžis; Guamas; Palau; Panama; Samoa; Trinidadas ir Tobagas; JAV Mergelių Salos; Vanuatu; Seišeliai.

(35) Europos Komisija, 2021 m. metinė ataskaita dėl apmokestinimo.

(36) https://www.oecd.org/tax/beps/

(37) Drover, R., Ferrett, B., Gravino, D., Jones, E. ir Merler, S., Bringing transparency, coordination and convergence to corporate tax policies in the European Union, Europos Parlamentas, Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinis direktoratas, Europos pridėtinės vertės skyrius, 2015 m. lapkričio 24 d., https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/583114/IPOL_STU(2015)558773_EN.pdf.

(38) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(39) COM(2020)0313.

(40) OECD/G20 Base Erosion and Profit Shifting Project, Tax Challenges Arising from Digitalisation – Report on Pillar One Blueprint: Inclusive Framework on BEPS, OECD Publishing, Paryžius, 2020, p. 12, https://www.oecd.org/tax/beps/tax-challenges-arising-from-digitalisation-report-on-pillar-two-blueprint.pdf.

(41) Baert, P., Lange. F., Watson, J., The Role of Taxes on Investment to Increase Jobs in the EU – An Assessment of Recent Policy Developments in the Field of Corporate Taxes, 2019 m. gegužės mėn.

(42) COM(2020)0313.

(43) https://www.elibrary.imf.org/view/journals/087/2021/012/article-A001-en.xml

(44) 2021 m. balandžio 19 d. surengtas Mokesčių pakomitečio (FISC) keitimasis nuomonėmis su Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės pirmininke Lyudmila Petkova.

(45) https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-9639-2018-REV-4/en/pdf

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/179

P9_TA(2021)0417

Žmogaus teisių padėtis Mianmare, įskaitant religinių ir etninių grupių padėtį

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, įskaitant religinių ir etninių grupių padėtį (2021/2905(RSP))

(2022/C 132/14)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties, visų pirma į 2012 m. lapkričio 22 d. (1), 2012 m. balandžio 20 d. (2), 2010 m. gegužės 20 d. (3), 2010 m. lapkričio 25 d. (4), 2016 m. liepos 7 d. (5), 2016 m. gruodžio 15 d. (6), 2017 m. rugsėjo 14 d. (7), 2018 m. birželio 14 d. (8), 2018 m. rugsėjo 13 d. (9), 2019 m. rugsėjo 19 d. (10) ir 2021 m. vasario 11 d. (11) rezoliucijas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 22 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. kovo 23 d. pareiškimą dėl smurto eskalavimo Mianmare ir 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. balandžio 30 d., 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. liepos 27 d. pareiškimus dėl padėties Mianmare,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 30 d. Vyriausiojo įgaliotinio deklaraciją ES vardu dėl ASEAN vadovų susitikimo rezultatų,

—	atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai 2021 m. kovo 3 d. pareiškimą dėl kariuomenės vykdomų nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų ir į 2021 m. gegužės 23 d. pareiškimą dėl naujausių įvykių Mianmare,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/1000, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/184/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje (12),

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2021/711 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Mianmare / Birmoje (13),

—	atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,

—	atsižvelgdamas į 2008 m. Mianmaro konstitucijos 34 straipsnį, kuriuo pripažįstama religijos ar tikėjimo laisvė ir užtikrinama piliečių „teisė laisvai išpažinti ir praktikuoti religiją“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 24 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos Penkių punktų konsensusą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 31 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą „Musulmonų rohinjų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėtis Mianmare“,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 75/287 dėl padėties Mianmare,

—	atsižvelgdamas į 2019 m. rugpjūčio 22 d. JT nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos dėl Mianmaro vadovas ataskaitą „Seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties Mianmare ir jame vykstančių etninių konfliktų poveikis lytims“,

—	atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Tarptautinės darbo organizacijos priežiūros mechanizmo ataskaitas,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 16 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Mianmare,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 23 d., JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimus dėl Mianmaro,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 22 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Thomas’o H. Andrews’o pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos ataskaitas dėl Mianmaro ir rohinjų musulmonų ir kitų mažumų žmogaus teisių padėties,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 1 d. Mianmarui skirto nepriklausomo tyrimo mechanizmo ataskaitą,

—	atsižvelgdamas į Patariamosios komisijos dėl Rachinų valstijos galutinę ataskaitą ir rekomendacijas (K. Annan‘o ataskaita),

—	atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 23 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartį dėl prašymo nurodyti laikinąsias priemones, kurias pateikė Gambijos Respublika byloje dėl prašymo taikyti Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (Gambija prieš Mianmarą),

—	atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2021 m. vasario 1 d. Mianmaro karinės pajėgos (toliau – „Tatmadaw“), aiškiai pažeisdamos Mianmaro Konstituciją, įvykdžiusios perversmą sulaikė Prezidentą Win Myintą, valstybės patarėją Aung San Suu Kyi ir pagrindinius vyriausybės narius ir užgrobė leidžiamosios, teisminės ir vykdomosios valdžios kontrolę ir vieniems metams paskelbė nepaprastąją padėtį; kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. vyriausiasis vadas Min Aung Hlaing paskelbė, kad skiria patį save ministru pirmininku ir kad nepaprastoji padėtis bus pratęsta iki 2023 m. rugpjūčio mėn.;

kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais oficialiame pareiškime nurodė, kad plačiai vykdomi sistemingi karinės chuntos išpuoliai prieš Mianmaro žmones pagal tarptautinę teisę gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams; kadangi JT specialusis pranešėjas aiškiai nurodė, kad perversmo ir pažeidimų planuotojai ir vykdytojai turėtų būti patraukti atsakomybėn;

C.	kadangi 2021 m. gegužės mėn. karinė chunta ėmėsi pirminių veiksmų išformuoti Aung San Suu Kyi politinę partiją, kuri dalyvavo vyriausybėje iki 2021 m. vasario mėn. įvykdyto perversmo;

D.	kadangi siekiant atstovauti Mianmaro gyventojų demokratiniams siekiams buvo įsteigti Sąjungos Asamblėjai („Pyidaungsu Hluttaw“) atstovaujantis komitetas (CRPH) ir Nacionalinė vienybės vyriausybė (NUG);

kadangi reaguojant į perversmą įvairiuose Mianmaro miestuose kilo taikių protestų ir demonstracijų; kadangi nuo 2021 m. vasario 1 d. neteisėtai sulaikomi politikai, vyriausybės pareigūnai, pilietinės visuomenės atstovai, religijų atstovai, taikūs protestuotojai ir rašytojai arba jiems skiriamas namų areštas; kadangi naujausioje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje nurodoma, kad po perversmo buvo nužudyta daugiau kaip 1 120 žmonių, o karinės valdžios institucijos suėmė daugiau kaip 8 000 žmonių, įskaitant šimtus politikų, aktyvistų ir valstybės tarnautojų; kadangi teismai nuteisė 312 asmenų, iš kurių 26 buvo nuteisti mirties bausme, įskaitant du vaikus; kadangi pranešama, kad sulaikymo įstaigose mirė ne mažiau kaip 120 žmonių; kadangi nuo 2021 m. liepos mėn. chunta nužudė mažiausiai 75 vaikus;

kadangi tuo pat metu kariuomenė vykdė vis intensyvesnį susidorojimą su žiniasklaida Mianmare ir siekiant nutildyti žiniasklaidą ir panaikinti saviraiškos laisvę suimama, sulaikoma ir apkaltinama vis daugiau žurnalistų; kadangi chunta, taikydama telekomunikacijų ir interneto apribojimus, vis intensyviau naudojasi sekimo ir cenzūros priemonėmis;

kadangi plačiai vykdomi įkalintų asmenų kankinimai dėl to, kad jie dalyvavo demokratiją remiančiose demonstracijose; Kadangi, be kitų, naudojami mušimo, apsimestinių egzekucijų naudojant šautuvus, deginimo cigaretėmis, žaginimo ir grasinimo išžaginti kankinimo metodai; kadangi policijos vykdomi kankinimai jau ir anksčiau buvo Mianmaro problema, tačiau dabar „Tatmadaw“ sistemingai naudojasi kankinimų grasinimu kaip dalimi savo veiksmų opozicijai numalšinti;

kadangi chunta vis dažniau naudoja kolektyvines bausmes, įskaitant asmenų, dėl kurių išduoti arešto orderiai, tačiau kurių policija ir karinės pajėgos negali surasti, šeimos narių grobimą; kadangi taip pat buvo žudomi ar grobiami vaikai, įskaitant mažus vaikus, manoma, siekiant priversti tėvus pasiduoti valdžios institucijoms;

I.	kadangi etninės mažumos išpažįsta krikščionybę (6,3 proc., visų pirma činai, kačinai ir karenai), islamą (2,1 proc., visų pirma rohinjai, malajai, Jangono gyventojai ir kitų mažumų atstovai) ir hinduizmą (0,5 proc., visų pirma Birmos indai);

J.	kadangi Mianmare pažeidžiamos religinių ir etninių mažumų religijos ar tikėjimo laisvė ir kitos žmogaus teisės;

K.	kadangi sviediniais apšaudomos bažnyčios ir prieš jas vykdomi išpuoliai, o kunigai ir pastoriai suimami; kadangi karinės pajėgos bažnyčių teritorijose taip pat įrengia stovyklavietes ir taip dar labiau trukdo joms tarnauti kaip žmonių, kuriems reikia pagalbos, prieglobsčiui;

L.	kadangi Mianmare yra daugybė etninių grupių; kadangi dėl vidinių konfliktų pastaraisiais dešimtmečiais tragiškai žuvo tūkstančiai žmonių;

M.	kadangi Mianmaro pilietybės įstatymu rohinjai paskelbti „nepiliečiais“ arba „užsienio gyventojais“ ir dėl to jie netenka pilietybės, o tai dar labiau pablogina jų nesaugią padėtį; kadangi, nepaisant daugybės tarptautinės bendruomenės raginimų, rohinjų mažumos persekiojimas nebuvo nutrauktas;

kadangi prieš maždaug 600 000 Rachinų valstijoje likusius rohinjus nuolat vykdoma diskriminacinė politika ir praktika, sistemingai pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, jie savavališkai suimami, izoliuojami perpildytose stovyklose ir labai apribojamos jų galimybės gauti išsilavinimą ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi rohinjams taikomos represinės sąlygos prilygsta nusikaltimams žmoniškumui;

O.	kadangi rohinjams ir kitoms etninėms mažumoms, visų pirma moterims ir mergaitėms, vis dar kyla didelis seksualinio smurto pavojus, ypač dėl užsitęsusio „Tatmadaw“ ir Arakano armijos konflikto;

kadangi humanitarinė krizė Mianmare vis gilėja ir vien tik šiais metais šalies viduje buvo perkelta daugiau kaip 210 000 žmonių, trims milijonams žmonių reikia humanitarinės pagalbos (jų skaičius per pastaruosius aštuonis mėnesius patrigubėjo), o pusė gyventojų, t. y. maždaug 20 mln. žmonių, gyvena žemiau skurdo ribos;

Q.	kadangi JT Generalinis Sekretorius įspėjo, kad „dėl didelio masto ginkluoto konflikto grėsmės reikia veikti išvien, siekiant neleisti kilti daugialypei katastrofai Pietryčių Azijos širdyje ir už jos ribų“;

R.	kadangi, Pasaulio maisto programos skaičiavimais, 6,2 mln. žmonių visame Mianmare gresia maisto stygius ir badas – šis skaičius išaugo nuo 2,8 mln., buvusių iki karinio perversmo;

S.	kadangi humanitarinė padėtis Mianmare taip pat pablogėjo dėl COVID-19 krizės; kadangi savavališkas masiniai protestuotojų sulaikymai, perpildyti kalėjimai ir bendras kalinių sveikatos būklės nepaisymas taip pat prisidėjo prie užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiaus didėjimo;

kadangi kariuomenė pasinaudojo kovos COVID-19 priemonėmis, kad susidorotų su demokratiją palaikančiais aktyvistais, žmogaus teisių gynėjais ir žurnalistais; kadangi kenkiama teisei į sveikatą; kadangi chunta uždarė ligonines ir ėmėsi veiksmų prieš medicinos specialistus ir tai lėmė sveikatos sistemos žlugimą, o COVID-19 plinta visoje šalyje; kadangi karinės pajėgos naikino medicinos atsargas ir įrangą ir užėmė dešimtis medicinos įstaigų, o dėl to Mianmaro gyventojai, bijodami būti sulaikyti ar nušauti, medicinos įstaigų vengia;

U.	kadangi „Tatmadaw“ ir jos generolai neteisėtai gauna lėšų iš neteisėtos prekybos mediena, brangakmeniais, dujomis ir nafta ir prieš juos sklando daug įtarimų dėl korupcijos;

V.	kadangi, pasak JT, 2021 m. JT humanitarinės pagalbos teikimo planui iki šiol buvo skirta tik 46 proc. prašomų lėšų ir humanitarinės operacijos kenčia dėl didelio finansavimo trūkumo;

griežtai smerkia 2021 m. vasario 1 d. perversmą, kurį įvykdė „Tatmadaw“ vadovaujant vyriausiajam vadui Minui Aung Hlaingui; Ragina „Tatmadaw“ visapusiškai pripažinti 2020 m. lapkričio mėn. demokratinių rinkimų rezultatus ir nedelsiant atkurti civilinę vyriausybę, nutraukti nepaprastąją padėtį, nutraukti smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus, užtikrinti teisę į saviraiškos ir asociacijų laisvę ir leisti visiems išrinktiems parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus; ragina Mianmaro kariuomenę paleisti visus politinius kalinius, panaikinti saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimus ir užtikrinti religijos ar tikėjimo laisvę;

ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti prezidentą Win Myintą, valstybės patarėją Aung San Suu Kyi ir visus kitus asmenis, kurie buvo sulaikyti remiantis nepagrįstais kaltinimais; mano, kad visų politinių lyderių ir kalinių išlaisvinimas yra pirmas esminis žingsnis siekiant taikaus krizės sprendimo ir teisėtų valdžios institucijų atkūrimo;

išreiškia savo paramą Mianmaro žmonėms kovoje už demokratiją, laisvę ir žmogaus teises;

smerkia plačiai paplitusį karinių pajėgų („Tatmadaw“) taikomą smurtą reaguojant į bet kokius protestus ir smerkia sunkius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos jie įvykdė ir toliau vykdo prieš Mianmaro žmones, įskaitant etnines ir religines mažumas, kas visumoje prilygsta nusikaltimams žmoniškumui; reiškia didelį susirūpinimą dėl dažnų išpuolių prieš bažnyčias, mečetes, mokyklas ir medicinos įstaigas bei dėl religinių lyderių areštų;

remia Pyidaungsu Hluttaw atstovaujantį komitetą (CRPH) ir Nacionalinės vienybės vyriausybę(NUG), kaip vienintelius teisėtus Mianmaro gyventojų demokratinių pageidavimų atstovus ir ragina Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN) bei tarptautinę bendruomenę įtraukti jas į tikrą ir įtraukų politinį dialogą ir pastangas, kuriomis būtų siekiama taikiai išspręsti krizę remiantis pagarba teisinei valstybei ir įtraukti juos į tikrą bei įtraukų politinį dialogą;

ragina Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui nedelsiant ir reguliariai suteikti prieigą prie sulaikytųjų ir į kalėjimus, kaip numatyta Ženevos konvencijose; ragina karines ir policijos pajėgas prieš 2021 m. vasario 1 d. ir po jos visų asmenų, sulaikytų vykdant saugumo pajėgų operacijas Mianmare šeimoms suteikti visą informaciją apie jų likimą ir buvimo vietą;

primena daugiatautę Mianmaro specifiką; primygtinai ragina „Tatmadaw“ visapusiškai gerbti kiekvienos etninės kilmės turimas ir neatimamas teises; ragina nedelsiant, griežtai, nepriklausomai ir skaidriai ištirti šalyje kariuomenės padarytus nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn jų vykdytojus;

yra pasibaisėjęs „Tatmadaw“ įvykdytais nusikaltimais prieš Mianmaro etnines ir religines grupes; griežtai smerkia „Tatmadaw“ išpuolius Kayino, Kayos, Kačinų, Šanų ir Činų valstijose, kurie lėmė didelio masto perkėlimą, civilių gyventojų, įskaitant vaikus, mirtį, religinių pastatų sunaikinimą ir kitus žmogaus teisių bei humanitarinės teisės pažeidimus;

smerkia krikščionių persekiojimą pasaulyje; primygtinai ragina „Tatmadaw“ nutraukti krikščionių žudymą ir areštus bei nutraukti bažnyčių apšaudymą ir represijas; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė išreiškė didelį susirūpinimą dėl smurtinių išpuolių prieš krikščionių bendruomenes Mianmare;

10.

pakartoja, kad smerkia žmogaus teisių pažeidimus ir sistemingus bei plačiai paplitusius išpuolius prieš rohinjus; pabrėžia, kad ES toliau atidžiai stebės karinės vadovybės veiksmus šalies mažumų, ypač rohinjų, atžvilgiu; pakartoja savo raginimą Mianmaro valdžios institucijoms sukurti tiems rohinjams, kurie nori grįžti į gimtinę, saugaus, savanoriško, oraus ir tvaraus grąžinimo sąlygas bei garantijas, prižiūrint Jungtinėms Tautoms;

11.

griežtai smerkia tebesitęsiančią etninių mažumų, kurių judėjimo laisvė yra griežtai ribojama ir kurios Mianmare negauna pagrindinių paslaugų, diskriminaciją;

12.

smerkia bet kokį chuntos vykdomą smurtą prieš savo piliečius, taip pat kitų formų priekabiavimą, ypač prieš žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir žurnalistus; primygtinai ragina chuntą panaikinti bet kokius telekomunikacijų ir interneto, įskaitant nepriklausomas žiniasklaidos svetaines ir socialinės žiniasklaidos platformas, apribojimus;

13.

ragina nedelsiant nutraukti smurtą prieš darbuotojus ir profesines sąjungas bei apsaugoti profesinių sąjungų ir jų narių teises, įskaitant teisę laisvai veikti;

14.

ragina nedelsiant suteikti galimybę teikti humanitarinę pagalbą pažeidžiamoms bendruomenėms, įskaitant moteris, vaikus ir etnines mažumas ir suteikti joms daugiau galių pilietinės visuomenės organizacijoms ir etninėms bendruomenėms priklausančioms organizacijoms, siekiant užtikrinti, kad humanitarinė pagalba veiksmingai pasiektų tuos, kuriems jos reikia; prašo Komisijos nukreipti ir padidinti humanitarinę pagalbą, įskaitant sveikatos priežiūros paramą, pasitelkiant tarpvalstybinius kanalus, vietos humanitarinius tinklus, etninių paslaugų teikėjus ir bendruomenines bei pilietinės visuomenės organizacijas; prašo Komisijos išanalizuoti, kaip geriausia įgyvendinti vystymosi projektus kartu su šiomis grupėmis, ir atitinkamai nukreipti paramą vystymuisi;

15.

su dideliu susirūpinimu pažymi, kad humanitarinė krizė paaštrėjo dėl trečios COVID-19 bangos Mianmare, ypač nerimą keliančio užsikrėtimų kiekio labiausiai marginalizuotų gyventojų tarpe, įskaitant šalies perpildytus ir nesanitarinius kalėjimus; primygtinai ragina chuntą atkurti izoliavimo strategiją ir kontaktų sekimo sistemą, taip pat užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir vakcinomis; prašo Komisijos padidinti savo paramą šiuo klausimu ir užtikrinti, kad ji pasiektų piliečius, be kita ko, teikiant COVID-19 vakcinų dozes;

16.

yra pasibaisėjęs sveikatos priežiūros darbuotojų išpuoliais, priekabiavimu, sulaikymu ir kankinimu, ypač per tebesitęsiančią COVID-19 krizę; ragina chuntą užtikrinti visų sveikatos priežiūros darbuotojų saugumą ir saugą bei nedelsiant nutraukti bet kokį priekabiavimą ir išpuolius prieš šiuos asmenis; pabrėžia Mianmaro valdžios institucijų atsakomybę užtikrinti visapusišką prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų;

17.

smerkia karinių institucijų išpuolius prieš medicinos specialistus ir įstaigas bei šių institucijų atsaką į COVID-19 pandemiją; pabrėžia, kad sveikata ir galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei skiepytis yra visuotinės žmogaus teisės;

18.

ragina „Tatmadaw“ netrukdyti gyventojų teisei į apsaugą nuo COVID-19 ir tinkamą gydymą, nes to nepadarius Mianmare gali būti prarasta daug gyvybių;

19.

primygtinai ragina kaimyninių šalių vyriausybes užtikrinti, kad jų valdžios institucijos nekliudytų asmenims kirsti sieną ieškant prieglobsčio; ragina šias vyriausybes užtikrinti, kad pagalbos organizacijoms ir vietos pilietinės visuomenės organizacijoms būtų leidžiama patekti į teritorijas su šalies viduje perkeltais asmenimis prie jų sienų su Mianmaru;

20.

pakartoja tvirtai remiantis Mianmaro pilietinę bendruomenę ir demokratijos šalininkus ir ragina ES ir jos institucijas toliau vykdyti priemones, kuriomis siekiama stiprinti pilietinę visuomenę, neatsižvelgiant į dabartinės karinės valdžios nustatytus dabartinius ir galbūt šiuo metu įgyvendinamus apribojimus;

21.

ragina ASEAN, jos narius ir ypač jos specialųjį pasiuntinį Mianmare aktyviau naudotis savo specialiu vaidmeniu Mianmare, bendradarbiauti su JT specialiuoju pasiuntiniu ir su visomis susijusiomis šalimis, visų pirma su NUG ir pilietinės visuomenės atstovais, ypač moterimis ir etninėmis grupėmis, siekiant bent jau skatinti veiksmingą ir prasmingą penkių punktų susitarimo įgyvendinimą siekiant artimiausioje ateityje tvariai ir demokratiškai išspręsti dabartinę krizę;

22.

taip pat ragina Kiniją ir Rusiją aktyviai dalyvauti taikant tarptautinės demokratijos priemones ir laikytis savo, kaip nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių, įsipareigojimų; tikisi, kad jie atliks konstruktyvų vaidmenį tikrindami padėtį Mianmare;

23.

primygtinai ragina Mianmarą bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, siekiant užtikrinti atskaitomybę, įskaitant tai, kad Mianmarui skirtas nepriklausomas tyrimo mechanizmas (IIMM) galiausiai galėtų nekliudomai patekti į šalį; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad IISM turėtų reikiamą paramą, reikalingą savo įgaliojimams vykdyti; primena, kad Mianmaras privalo laikytis Tarptautinio Teisingumo Teismo nutarties dėl laikinųjų priemonių;

24.

palankiai vertina neseniai Tarybos nustatytas sankcijas „Tatmadaw“ nariams ir jų verslui ir ragina Tarybą toliau taikyti tikslines ir griežtas sankcijas, siekiant nutraukti chuntos egzistavimą kartu užtikrinant, kad Mianmaro gyventojai nepatirtų žalos; laikosi nuomonės, kad tarptautinė bendruomenė turi ir toliau imtis papildomų veiksmų prieš kariškius ir jų vadovus daryti jiems spaudimą, kol jie nepakeis kurso ir neužtikrins grįžimo prie demokratijos; pabrėžia, kad visos ES valstybės narės turi griežtinti sankcijas, taikomas visoms valstybės valdomoms Mianmaro įmonėms, ypač medienos ir brangakmenių pramonės sektoriuje, ir užtikrinti jų vykdymą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėms narėms ir asocijuotosioms šalims už ES sankcijų pažeidimus skiriamos nacionalinės sankcijos būtų veiksmingos; pabrėžia, kad tam reikėtų įšaldyti konkretų turtą ir uždrausti tarptautinius pervedimus dviem valstybės valdomiems bankams – Mianmaro užsienio prekybos bankui ir Mianmaro investiciniam – komerciniam bankui, per kuriuos surenkama visa užsienio valiuta; taip pat įtraukti į sankcijų sąrašą valstybei priklausančią Mianmaro naftos ir dujų įmonę, kuri generuoja didžiausias chuntos pajamas užsienio valiuta;

25.

ragina Tarybą ir toliau taikyti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už 2021 m. vasario mėnesio valstybės perversmą, ir apsvarstyti kitas galimas priemones; ragina Tarybą į fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą įtraukti Valstybinę administracijos tarybą kaip subjektą, o ne jos atskirus narius;

26.

pakartoja savo raginimą ES įsisteigusioms įmonėms, vykdančioms operacijas ar tiekimo grandines Mianmare, atlikti sustiprintą išsamų patikrinimą žmogaus teisių srityje ir užtikrinti, kad jos neturėtų ryšių su Mianmaro saugumo pajėgomis, jų atskirais nariais ar joms priklausančiais ar jų kontroliuojamais subjektais; tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie chuntos represijų prieš demokratiją ir žmogaus teises; ragina ES įsisteigusias įmones viešai paskelbti savo išvadas ir dirbti siekiant nuolat gerinti darbo sąlygas ir aplinkos apsaugos standartus savo įmonėse Mianmare;

27.

pakartoja savo raginimą toliau taikyti tikslines sankcijas asmenims, atsakingiems už žiaurumus rohinjų atžvilgiu;

28.

pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai pradėti tyrimą dėl prekybos lengvatų, kurios naudingos Mianmarui, ypač dėl Mianmaro kariuomenės nariams priklausančių įmonių konkrečiuose sektoriuose ir nuolat tinkamai informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių reikia imtis; pripažįsta, kad nuo tada, kai 2013 m. Mianmaras buvo vėl įtrauktas į programą „Viskas, išskyrus ginklus“ (EBA), padaryta pažangos, pvz., sukurta darbo vietų drabužių sektoriuje, o tai ypač naudinga moterims; vis dėlto pabrėžia, kad aktyvesnio bendradarbiavimo procesas jau buvo pradėtas 2018 m., daugiausia dėmesio skiriant tarptautinių žmogaus teisių konvencijų ir darbo teisių laikymuisi, o dėl perversmo buvo sustabdyta demokratizacijos proceso metu padaryta pažanga, taip pakenkiant EBA taikymo sąlygoms;

29.

ragina ES delegaciją Mianmare ir valstybių narių ambasadas atidžiai stebėti žmogaus teisių ir sveikatos padėtį Mianmare ir šiuo metu sulaikytų bei įkalintų politinių lyderių atvejus;

30.

ragina valstybes nares ir asocijuotąsias šalis toliau taikyti embargą tiesioginiam ir netiesioginiam visų ginklų, šaudmenų ir kitos karinės, saugumo ir stebėjimo įrangos ir sistemų tiekimui, pardavimui ir perdavimui, įskaitant tranzitą, vežimą ir tarpininkavimą, taip pat mokymo, priežiūros ir kitos karinės ir saugumo pagalbos teikimui; pabrėžia, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turi toliau tirti padėtį;

31.

įspėja dėl pavojaus, kad dėl smurto eskalacijos ir dėl sunkios šalies ekonomikos krizės, skurdo ir perkeltųjų asmenų skaičiaus gali kilti dar didesnė humanitarinė krizė; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę skubiai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus pagal 2021 m. JT humanitarinės pagalbos teikimo Mianmarui planą;

32.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybes nares energingai spręsti padėties Mianmare klausimą ir ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti Parlamentui, ypač jo Užsienio reikalų komitetui, ataskaitas, įskaitant informaciją apie religinių ir etninių grupių padėtį, siekiant užtikrinti tinkamą parlamentinį dialogą šios svarbios ir nerimą keliančios padėties klausimu;

33.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją teisėtam Mianmaro prezidentui ir Nacionalinei Mianmaro vienybės vyriausybei, komitetui, atstovaujančiam Pyidaungsu Hluttaw, Mianmaro valstybės patarėjui, „Tatmadaw“, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Jungtinių Amerikos Valstijų, Bangladešo, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Indijos, Australijos, Kanados vyriausybėms ir parlamentams, ASEAN valstybėms narėms, Rusijos ir Kinijos vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, ASEAN generaliniam sekretoriui, ASEAN tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, JT vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui ir JT Žmogaus teisių tarybai.

(1) OL C 419, 2015 12 16, p. 189.

(2) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 79.

(3) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 154.

(4) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 120.

(5) OL C 101, 2018 3 16, p. 134.

(6) OL C 238, 2018 7 6, p. 112.

(7) OL C 337, 2018 9 20, p. 109.

(8) OL C 28, 2020 1 27, p. 80.

(9) OL C 433, 2019 12 23, p. 124.

(10) OL C 171, 2021 5 6, p. 12.

(11) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0054.

(12) OL L 219 I, 2021 6 21, p. 57.

(13) OL L 147, 2021 4 30, p. 17.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/189

P9_TA(2021)0419

Teksaso valstijos (JAV) abortų įstatymas

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Teksaso valstijos (JAV) abortų įstatymo (2021/2910(RSP))

(2022/C 132/16)

Europos Parlamentas,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Trečiasis ES lyčių lygybės veiksmų planas. Vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinama plataus užmojo lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo darbotvarkė“ (JOIN(2020)0017),

—	atsižvelgdamas į PSO gaires „Saugus abortas: sveikatos priežiūros sistemoms skirtos techninės ir politinės gairės“,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—	atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

—	atsižvelgdamas į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į 1984 m. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

—	atsižvelgdamas į 2006 m. Neįgaliųjų teisių konvenciją,

—	atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškimą „JT ekspertai smerkia tolesnius išpuolius prieš teisę į saugų abortą ir tai, kad prie šito prisideda Aukščiausiasis Teismas“,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsnius,

—	atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), dėl kurių susitarta 2015 m., ypač į 3 ir 5 tikslus, atitinkamai susijusius su sveikatos ir lyčių lygybės skatinimu,

—	atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—	atsižvelgdamas į 1994 m. Tarptautinę konferenciją gyventojų ir vystymosi klausimais, vykusią Kaire, jos veiksmų programą ir jos peržiūros konferencijų rezultatus,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 1 d. Nairobio pareiškimą „Greitesnis pažadų įgyvendinimas“, paskelbtą Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais 25-ųjų metinių proga, taip pat į nacionalinius ir partnerių įsipareigojimus bei bendradarbiavimo veiksmus, deklaruotus Nairobio aukščiausiojo lygio susitikime,

—

ypač atsižvelgdamas į savo 2021 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėties Europos Sąjungoje, kiek tai susiję su moterų sveikata (1), kurioje pareiškiama, kad galimybė naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis yra moterų žmogaus teisių ramstis, o draudimas jomis naudotis yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų,

—	atsižvelgdamas į Pekino veiksmų platformą ir į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

—	atsižvelgdamas į Jungtinių Amerikos Valstijų Konstituciją,

—	atsižvelgdamas į 1973 m. sprendimą Roe v. Wade, patvirtintą sprendimais Planned Parenthood v. Casey ir Whole Woman’s Health v. Hellerstedt, kuriuo nustatoma JAV konstitucinė teisė besilaukiančioms moterims spręsti dėl to, ar tęsti neštumą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. Teksaso Senato įstatymą Nr. 8 dėl abortų, įskaitant abortus užfiksavus negimusio kūdikio širdies plakimą, ir leidimo privačiai teikti civilinius ieškinius,

—	atsižvelgdamas į JAV Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. sprendimą, kuriuo atsisakoma blokuoti Teksaso Senato įstatymą Nr. 8,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 144 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 4 dalį,

kadangi 2021 m. rugsėjo 1 d. Teksaso valstija priėmė įstatymą Nr. 8, kuriuo moterims uždraudžiama kreiptis dėl aborto po to, kai užfiksuojami vaisiaus širdies susitraukimai, – de facto praėjus vos šešioms savaitėms po paskutinio menstruacijų ciklo, – nustatant reikalavimą atlikti du atskirus ultragarsinius tyrimus prieš leidžiant atlikti procedūrą ir nenumatant jokios išimties tais atvejais, kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto rezultatas arba vaisiaus sveikatos būklė yra tokia, kad gimęs jis neišgyventų; kadangi Teksaso Senato įstatymas Nr. 8 prilygsta beveik visiškam abortų uždraudimui;

B.	kadangi ir JAV, ir ES turi laikytis principo, kad žmogaus teisės yra neatimamos prigimtinės visų žmonių teisės;

C.	kadangi fundamentalus transatlantinės partnerystės pobūdis suponuoja tai, kad ji grindžiama mūsų bendromis vertybėmis, tarp jų – ir pagarba žmogaus teisėms;

kadangi lyčių lygybė, visų moterų ir mergaičių įgalėjimas, galimybės gyventi sveikai užtikrinimas, skurdo kitose šalyse panaikinimas ir gerovės visais amžiaus tarpsniais puoselėjimas yra kertiniai uždaviniai, iškelti vadovaujantis 1, 3 ir 5 DVT; kadangi visos JT valstybės narės yra prisiėmusios pareigą ir prievolę paisyti šių DVT pagrindu iškeltų uždavinių ir padėti juos spręsti, įskaitant 3.7 ir 5.6 siekius, susijusius su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis;

kadangi lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, grindžiamos pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir saugomos vadovaujantis tarptautinės ir Europos žmogaus teisių teisės dokumentais, pvz., Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, Tarptautiniu ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktu, Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Europos žmogaus teisių konvencija, yra esminis visapusiškų sveikatos priežiūros paslaugų elementas;

kadangi Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas ir JT Neįgaliųjų teisių komitetas 2018 m. rugpjūčio mėn. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad galimybė saugiai ir teisėtai atlikti abortą bei gauti susijusias paslaugas ir informaciją yra esminis moterų reprodukcinės sveikatos aspektas, ir primygtinai paragino šalis liautis ribojus moterų ir mergaičių lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas bei teises, nes tai kelia grėsmę jų sveikatai ir gyvybei; kadangi teisė į abortą yra žmogaus teisė, o delsimas arba atsisakymas jį atlikti yra smurto dėl lyties forma ir gali būti prilyginamas kankinimui ir (arba) žiauriam, nežmoniškam bei žeminančiam elgesiui; kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių siekiai yra užsibrėžti pagal JT 3 ir 5 DVT, be to, kadangi smurtas dėl lyties ir bet kokios moteris žalojančios praktikos panaikinimas yra pagal 5 DVT užsibrėžtas siekis;

kadangi visapusiškas švietimas apie lytiškumą ir santykius, lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės, įskaitant šeimos planavimą, kontraceptines priemones ir saugų bei teisėtą abortą, taip pat kiekvieno asmens savarankiškumas ir gebėjimas priimti laisvus ir nepriklausomus sprendimus dėl savo kūno ir gyvenimo yra jų savarankiškumo prielaida, o todėl yra nepaprastai svarbūs siekiant lyčių lygybės visose privataus ir viešo gyvenimo srityse, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje ir politikoje, bei užkertant kelią smurtui dėl lyties; kadangi galioja principas „jų kūnas – jų pasirinkimas“;

H.	kadangi vyrų ir berniukų įtraukimas siekiant, kad jie palaikytų ir suprastų lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių svarbą, yra tvarios lygybės užtikrinimo prielaida;

kadangi lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių užtikrinimas yra esminis žmogaus orumo elementas, neatsiejamas nuo lyčių lygybės siekio ir kovos su smurtu dėl lyties; kadangi, norint užtikrinti lyčių lygybę, nepaprastai svarbu, kad moterys ir mergaitės dalyvautų rengiant įstatymus ir politiką, kurie joms daro poveikį ir yra susiję su žmogaus teisėmis, įskaitant lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises ir abortus, taip pat pasirūpinant, kad, pažeidus jų teises, jos galėtų kreiptis į teismą ir apsiginti savo teises;

J.	kadangi teisė į tai, kad būtų gerbiamas asmens kūno ir psichikos neliečiamumas, yra kertinis Chartijos aspektas;

kadangi Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs garsiąją bylą Roe v. Wade, įteisino abortus visose JAV, nustatydamas JAV konstitucinę teisę besilaukiančioms moterims spręsti dėl to, ar tęsti nėštumą; kadangi vėliau šis sprendimas buvo patvirtintas sprendimais bylose Planned Parenthood v. Casey ir Whole Woman’s Health v. Hellerstedt;

L.	kadangi draudimus atlikti abortą ankstyvuoju nėštumo etapu yra priėmusios dar 12 JAV valstijų, tačiau federaliniai teismai, paskelbę juos nekonstituciniais, yra užkirtę kelią jų įsigaliojimui;

kadangi pagal Teksaso Senato įstatymą Nr. 8 abortai draudžiami praėjus maždaug šešioms nėštumo savaitėms ir kadangi, – atsižvelgiant į tai, jog iki šio įstatymo priėmimo 85–90 proc. moterų, kurios kreipdavosi dėl aborto Teksase, jau laukdavosi bent šešias savaites, – įstatymu bus de facto užkirstas kelias kreiptis dėl aborto šioje valstijoje;

kadangi Teksaso Senato įstatymas Nr. 8 parengtas taip, kad valdžios pareigūnai atleidžiami nuo pareigos taikyti įstatymą: vietoj to piliečiai raginami privačiai kreiptis dėl piniginės kompensacijos, t. y. į teismą paduoti bet kurį aborto paslaugas suteikusį arba gauti tokias paslaugas valstijoje padėjusį asmenį, o taip greičiausiai bus įteisintas sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, moterų, kurioms būtinos aborto paslaugos, ir visų asmenų, kurie ateitų joms į pagalbą, įskaitant joms brangius žmones, persekiojimas; kadangi poveikis, kurį šis įstatymas darys sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, bet kuriuo atveju bus atgrasomas;

kadangi, Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto pastebėjimu, abortų kriminalizavimas neatlieka jokios atgrasomosios funkcijos; kadangi, kaip yra pažymėjusi Darbo grupė moterų ir mergaičių diskriminacijos klausimu, teisiškai suvaržius abortus, saugus nėštumo nutraukimas tampa palankioje socioekonominėje padėtyje esančių moterų privilegija, o moterys, kurių ištekliai riboti, verčiamos rinktis nesaugų slaptą abortą ir sykiu rizikuoti savo gyvybe bei sveikata; kadangi, kaip jau matyta kitais abortų ribojimo atvejais, Teksaso Senato įstatymas Nr. 8 neproporcingai paveiks asmenis, kurie ir taip susiduria su diskriminacija ar kliūtimis mėgindami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant rasinę diskriminaciją patiriančius ir etninėms mažumoms priklausančius asmenis, dokumentų neturinčias ir mažas pajamas gaunančias arba kaimo vietovėse gyvenančias moteris, kurios neturi galimybių leistis į kelionę, kad gautų šias paslaugas;

P.	kadangi abortų draudimas ir, savo ruožtu, moterų vertimas ieškoti nesaugaus aborto galimybių lemia didesnį gimdyvių mirtingumą, nors šių mirčių galima visiškai išvengti;

kadangi per pastarąjį dešimtmetį Teksasas jau yra priėmęs 26 abortų apribojimus, įskaitant šių metų abortų draudimą praėjus šešioms nėštumo savaitėms ir abortų draudimą, kuris įsigaliotų, jei būtų panaikintas sprendimas byloje Roe v. Wade; kadangi per šį laikotarpį abortų klinikų skaičius valstijoje sumažėjo nuo 46-ių 2011 m. iki vos 21-os klinikos 2017 m.; kadangi tai reiškia, kad moterims reikalinga priežiūra joms neprieinama;

kadangi Teksase ir kitose JAV regionuose jau anksčiau būdavo sunku kreiptis dėl aborto, o didžiausią tokių draudimų, kaip Teksaso Senato įstatymas Nr. 8, poveikį jaučia asmenys, kurie susiduria su kliūtimis mėgindami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant marginalizuotų ir pažeidžiamų grupių atstovus, pirmiausia gaunančius mažas pajamas;

kadangi Teksase uždraudus abortus visais tikslais ir pagrindais, pacientai keliauja į reprodukcinės sveikatos klinikas kaimyninėse valstijose ir smarkiai apkrauna trapią aborto paslaugų infrastruktūrą regione; kadangi kasmet Teksaso valstijoje atliekama per 56 000 abortų; kadangi nepanašu, kad kaimyninės valstijos pajėgtų priimti visus pacientus, kuriems tipiškai būtų reikalingos aborto paslaugos po Teksaso Senato įstatymo Nr. 8 priėmimo;

kadangi nėštumas ir gimdymo komplikacijos visame pasaulyje yra pagrindinė 15–19 metų amžiaus paauglių mergaičių mirties priežastis; kadangi Vaiko teisių komitetas ragina šalis dekriminalizuoti abortus ir užtikrinti, kad mergaitės turėtų galimybę kreiptis dėl saugaus aborto paslaugų; kadangi dėl paauglių nėštumo dar labiau aštrėja skurdo ciklo problema; kadangi pagal paauglių gimdymo skaičių Teksaso valstija yra septinta, o pagal paauglių pakartotinių gimdymų skaičių – pirma; kadangi paauglių nėštumo rodikliai ypač aukšti tarp ispanakalbių ir afroamerikiečių bei menko išsilavinimo, svetimų šeimų globojamų ir skurstančių mergaičių; kadangi tikimybė nebaigti mokslų ir susidurti su bedarbyste paauglių mamų atveju gerokai didesnė; kadangi 65 proc. vaikų, Teksase gimstančių jauniems tėvams, patiria skurdą, o prastos sveikatos ir menko išsilavinimo tikimybė jų atveju didesnė;

kadangi Teksaso Senato įstatymas Nr. 8 yra vienas griežčiausių JAV: remiantis juo abortai valstijoje draudžiami užfiksavus vaisiaus širdies plakimą, o išimtis taikoma tik prireikus skubios medicininės pagalbos, tačiau ne išžaginimo ir incesto atveju ar kai vaisiaus sveikatos būklė tokia, kad po gimimo jis neišgyventų; kadangi tai smurto dėl lyties forma, kuri gali būti prilyginama kankinimui arba žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui;

V.	kadangi 2021 m. rugpjūčio 30 d. Reprodukcinių teisių centras ir jo partneriai pateikė JAV Aukščiausiajam Teismui skubų prašymą blokuoti Teksaso įstatymą ir neleisti jam įsigalioti;

kadangi įstatymui nepritarė daugiau nei 300 Teksaso teisininkų, pažymėjusių, kad juo keliama grėsmė per ilgą laiką nusistovėjusioms taisyklėms ir teisinės sistemos principams; kadangi gilų susirūpinimą dėl savo galimybių teikti sveikatos priežiūros paslaugas pareiškė daugiau nei 200 viso Teksaso gydytojų terapeutų, įspėjusių, kad įstatymas darytų atgrasomą poveikį, dėl kurio daugiau nei 30-ies specializacijų gydytojai, įskaitant pirminės sveikatos priežiūros, skubiosios medicinos pagalbos, akušerijos ir ginekologijos bei vidaus ligų specialistus, negalėtų teikti pacientams informacijos apie visas nėštumo galimybes, baimindamiesi lengvabūdiškų ieškinių;

kadangi JT žmogaus teisių ekspertai pasmerkė Teksaso Senato įstatymą Nr. 8 priėmimą kaip nerimą keliantį reiškinį, taip pat nurodė žalą, kurią dėl šio draudimo patirs Teksase gyvenančios nėščiosios, visų pirma moterys, priklausančios marginalizuotoms bendruomenėms, gaunančios mažas pajamas, gyvenančios kaimo vietovėse, priklausančios rasinėms ir etninėms mažumoms, taip pat moterys migrantės, nes joms šis draudimas darys neproporcingai didelį neigiamą poveikį, bei paragino JAV vyriausybę užkirsti kelią regresui prieigos prie abortų klausimu ir vietoj to taikyti pozityvias priemones, kad būtų užtikrinta galimybė saugiai atlikti abortus;

Y.	kadangi JAV Aukščiausiasis Teismas penkiais balsais prieš keturis nusprendė neblokuoti Teksaso įstatymo, teigdamas, kad jo užginčytojai nepakankamai dėmesio skyrė sudėtingiems ir novatoriškiems antecedentiniams procesiniams klausimams šioje byloje;

kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. JAV Teisingumo departamentas pateikė ieškinį prieš Teksasą, teigdamas, kad šiuo draudimu pažeidžiama asmens konstitucinė teisė į abortą prieš nustatant vaisiaus gyvybingumą, ir kadangi Federalinis apygardos teismas nusprendė 2021 m. spalio 1 d. surengti posėdį dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo taikyti šį įstatymą;

AA.

kadangi Prezidentas J. Biden pareiškė, kad šis įstatymas yra beprecedentis išpuolis prieš moterų konstitucines teises, įsipareigojo imtis veiksmų visais valdžios lygmenimis siekiant kovoti su šiuo įstatymu ir ragino užtikrinti Teksaso moterimis prieigą prie saugių ir teisėtų abortų, be to, savo pareiškime patvirtino, kad J. Bideno ir K. Harris administracija nepaliaus kovoti, siekdama apsaugoti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, ir gins moterų teisę priimti sprendimus dėl savo kūno ir apsispręsti dėl savo ateities;

AB.

kadangi 2019 m. rugsėjo mėn. A. F. Guttmacherio instituto ataskaitoje „Abortų paplitimas ir šių paslaugų prieinamumas Jungtinėse Amerikos Valstijose 2017 m.“ atkreipiamas dėmesys į tai, kad Amerikos valstijose, kuriose ribojamos galimybės naudotis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis, ryškėja nerimą kelianti tendencija, susijusi su potencialiai pavojingais nemedicininiais bandymais savarankiškai atlikti abortus;

pritaria tam, kad visose Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo aiškių pareiškimų, smerkiančių Teksaso įstatymų leidybos institucijos priimtą Senato įstatymą Nr. 8, kuris de facto prilygsta visiškam abortų uždraudimui, nedarant išimties net išžaginimo, incesto ar tokios vaisiaus sveikatos būklės, kad po gimimo jis neišgyventų, atvejais, nes šis įstatymas reiškia stiprų išpuolį prieš moterų laisvę ir lytinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises, kurios yra pagrindinės žmogaus teisės, ir JAV moterų konstitucinių teisių pažeidimą; yra labai susirūpinęs dėl to, kokiu mastu šis draudimas prisidės prie traumų, kurias patiria išžaginimo ir incesto aukos;

ragina Teksaso valstijos vyriausybę skubiai panaikinti Senato įstatymą Nr. 8 ir užtikrinti, kad šioje valstijoje būtų teikiamos saugios, teisėtos, nemokamos ir kokybiškos abortų paslaugos ir kad šios paslaugos būtų lengvai prieinamos visoms moterims ir mergaitėms;

reiškia tvirtą solidarumą su Teksaso moterimis ir veikėjais, kurie tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis dalyvauja teikiant su abortais susijusias sveikatos priežiūros paslaugas ir remia tokių paslaugų teikimą;

palankiai vertina Prezidento Joe Bideno pastangas vadovauti Baltųjų rūmų tarybai ir patarėjo teisės klausimais biurui imantis veiksmų visais valdžios lygmenimis, kad būtų sureaguota į šį sprendimą, siekiant užtikrinti, kad Teksase gyvenančios moterys turėtų prieigą prie saugių ir teisėtų abortų, kaip užtikrinta pagal sprendimą byloje Roe / Wade; palankiai vertina tai, kad 2021 m. spalio 1 d., penktadienį, Prezidento Joe Bideno administracija paragino teisėją blokuoti Teksaso nustatytą abortų draudimą;

reiškia visapusišką paramą ir solidarumą su medikais ir veikėjais, dalyvaujančiais teisiniuose ginčuose dėl Senato įstatymo Nr. 8, tikėdamasis, kad jų darbas padės atkurti Teksaso moterų teisę į reprodukcinę sveikatos priežiūrą; pripažįsta NVO, kaip paslaugų teikėjų, taip pat kaip lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių gynėjų, vaidmenį JAV ir ragina jas tęsti savo veiklą ginant šias pagrindines teises; patvirtina, kad šioms NVO reikia tinkamo lygio finansavimo, kad jos galėtų veikti;

pabrėžia, kad 2021 m. rugsėjo 14 d. JT ekspertai pabrėžė, kad moterų žmogaus teisės yra pagrindinės teisės, kurios negali būti pamintos dėl kultūrinių, religinių ar politinių sumetimų, ir kad ideologinėmis ir religinėmis pažiūromis grindžiamas kišimasis į visuomenės sveikatos klausimus ypač kenkia moterų ir mergaičių sveikatai ir gerovei;

labai apgailestauja dėl to, kad JAV Aukščiausiasis Teismas labai nedidele balsų persvara (penki balsai prieš keturis) priimtu sprendimu nustatė, kad šis precedento neturintis Teksaso Senato įstatymas Nr. 8 nebus blokuojamas; primena, jog šis sprendimas nereiškia, kad įstatymas buvo pripažintas atitinkančiu Konstituciją;

ragina Prezidentą Joe Bideną toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti prieigą prie saugių ir teisėtų abortų; ragina toliau dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad abortai ir kontracepcijos priemonės būtų integruoti į išsamios informacijos ir paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, teikimo sistemą ir visuotinai prieinami, stengiantis garantuoti, kad prieiga prie jų išliktų ir nepaprastosios padėties, pvz., COVID-19 pandemijos, metu;

ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę visiškai dekriminalizuoti abortus, o tai reiškia, kad būtina ne tik nebebausti nėščių moterų ir mergaičių, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir kitų asmenų už naudojimąsi abortų paslaugomis, jų teikimą ar pagalbą jas teikiant, bet ir pašalinti abortus iš baudžiamųjų statutų ir panaikinti visus kitus baudžiamojo pobūdžio įstatymus, politiką ir praktiką;

10.

ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę nustatyti federalinę teisinę apsaugą siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie abortų; pabrėžia, kad sveikata yra žmogaus teisė ir kad valstybė privalo visiems užtikrinti prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas;

11.

ragina Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą federalinę teisinę apsaugą, susijusią su prieiga prie abortų, užtikrinti priimant Moterų sveikatos apsaugos aktą, kurį per istorinį balsavimą neseniai priėmė JAV Atstovų Rūmai ir kuriuo užtikrinama, kad su abortais susiję draudimai ir ribojimai negalėtų būti nustatomi valstijų lygmeniu;

12.

pabrėžia, kad griežtai ribojantys teisės aktai, kuriais draudžiamas abortas, nesumažina abortų poreikio, bet lemia tai, kad moterys yra priverstos ieškoti galimybių nėštumą nutraukti neteisėtai, vykti atlikti aborto į kitas šalis arba tęsti nėštumą iki galo prieš savo valią, o tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir smurto dėl lyties forma, daranti įtaką moterų ir mergaičių teisėms į gyvybę, fizinį ir psichinį neliečiamumą, lygybę, nediskriminavimą ir sveikatos priežiūrą;

13.

pabrėžia, kad tik švietimas, informavimas ir visuotinė prieiga prie kontracepcijos priemonių, seksualinio smurto panaikinimas ir bendra atsakomybė už kontracepciją gali sumažinti neplanuoto nėštumo atvejų skaičių; pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama visuotinei prieigai prie pagal amžių pritaikyto ir faktais grindžiamo lytinio švietimo ir švietimo santykių klausimais, prie įvairių kokybiškų ir visuotinai prieinamų šiuolaikinių kontracepcijos metodų ir reikmenų, konsultacijų šeimos planavimo klausimais ir informacijos apie kontracepciją, taip pat saugių ir teisėtų su abortais susijusios priežiūros paslaugų užtikrinimui;

14.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad šis įstatymas neproporcingai paveiks asmenis, patiriančius socialinių ir ekonominių sunkumų, kaimo vietovėse gyvenančius asmenis, rasinėms grupėms priklausančius asmenis, LGBTIQ+ asmenis ir asmenis, patiriančius daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją, daugiausia pažeidžiamas moterų grupes, nes tuo atveju, kai dėl finansinių ar logistinių kliūčių nėra galimybių vykti į reprodukcinės sveikatos klinikas kaimyninėse valstybėse, esama didesnio pavojaus, kad bus atliktos nesaugios ir gyvybei pavojingos procedūros, ir kyla didesnė rizika, kad nėštumas bus tęsiamas priverstinai;

15.

reiškia dideles abejones dėl šio įstatymo moralinio konteksto, be to, yra susirūpinęs dėl to, kad šis įstatymas sukurtas siekiant pavieniams piliečiams suteikti galių ir piniginių paskatų paduoti į teismą bet kurį subjektą, kuris galėjo padėti moterims pasidaryti abortą, pvz., abortų paslaugų teikėjus arba su abortais susijusios priežiūros paslaugų rėmėjus, taip sudarant sąlygas prieš abortus nusiteikusių savavaldžių tvarkdarių vykdomam priekabiavimui ir jų teikiamiems nepagrįstiems ieškiniams, skatinant raganų medžioklę XXI amžiuje;

16.

ragina Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę nutraukti bet kokią atlygiu grindžiamą, valstijos ar pavienių asmenų lygmenimis įgyvendinamą abortų draudimo vykdymo užtikrinimo sistemą, dėl kurios sukuriama baimės ir bauginimo atmosfera;

17.

yra labai susirūpinęs dėl Teksaso įstatymo poveikio kitoms JAV valstijoms, kurias paskatins JAV Aukščiausiojo Teismo neveiklumas ir kurios bandys uždrausti abortus visoje šalyje, kaip matyti iš Floridos pavyzdžio;

18.

teigia, kad šiuo įstatymu, kuris yra vienas iš 26 per pastarąjį dešimtmetį Teksase priimtų aktų, kuriais ribojami abortai, toliau bandoma pažeisti moterų teises ir jų reprodukcinę laisvę, taip pat jų teisę į sveikatos priežiūrą, ir neatsižvelgiama nei į konstitucines moterų teises, nei į žmonių valią;

19.

yra susirūpinęs dėl to, kad šis įstatymas ne tik de facto uždraudžia abortus, bet ir akivaizdžiai pažeidžia moterų žmogaus teises, visiškai nepaisant tarptautinių žmogaus teisių standartų, įskaitant principą, kad turi būti užkirstas kelias regresui, ir dėl to, kad šiuo įstatymu ribojamos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mažinant priežiūros įstaigų, teikiančių paslaugas moterims, skaičių, dėl to atsiranda moterims teikiamų priežiūros paslaugų spragų ir kyla dar didesnis pavojus moterų gyvenimui;

20.

griežtai smerkia regresą moterų teisių ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje JAV ir visame pasaulyje ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), Komisiją ir visas ES valstybes nares pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, siekiant sustiprinti kovos su tokiu regresu veiksmus; primena, kad lytinė ir reprodukcinė sveikata bei teisės yra pagrindinės žmogaus teisės, kurios turėtų būti stiprinamos ir jokiu būdu negali būti susilpnintos ar panaikintos;

21.

pabrėžia, kad pagal Pekino veiksmų programą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (angl. ICPD) veiksmų programą turi būti saugoma visų asmenų teisė į kūno neliečiamumą ir teisė savarankiškai priimti su juo susijusius sprendimus bei užtikrinama galimybė gauti pagrindines paslaugas, kuriomis faktiškai įgyvendinamos šios teisės; ragina laikytis visapusiško požiūrio nustatant pagrindinių lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų rinkinį, įskaitant priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią nesaugiems abortams ir jų vengti, taip pat priežiūros paslaugų po abortų teikimą; šis rinkinys turėtų būti integruotas į nacionalines visuotinės sveikatos apsaugos strategijas, politiką ir programas;

22.

yra susirūpinęs dėl būsimo klausimų, susijusių su byla Roe / Wade, nagrinėjimu Aukščiausiame Teisme ir dėl to, kad šis esminį pokytį lėmęs teismo sprendimas, kuriuo užtikrinamos moterų teisės, galėtų būti panaikintas artimiausioje ateityje; baiminasi, kad tai turėtų labai rimtų ir plataus masto pasekmių galimybėms naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir laisvam moterų pasirinkimui kitose valstijose, atsižvelgiant į tai, kad dar 11 valstijų šiuo metu turi parengtus įsigalioti įstatymus, draudžiančius teisę į abortą, kurie automatiškai įsigaliotų tuo atveju, jei būtų panaikintas sprendimas byloje Roe / Wade;

23.

palankiai vertina tai, kad J. Bideno administracija panaikino prieš abortus nukreiptą visuotinio nutildymo taisyklę, ir tai, kad ji ketina atnaujinti JAV finansavimą Jungtinių Tautų gyventojų fondui (UNFPA), JT lytinės ir reprodukcinės sveikatos agentūrai; primygtinai ragina nedelsiant atnaujinti šį finansavimą;

24.

primena, kad vienas iš penkių EIVT Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano ramsčių yra lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių propagavimas; ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad palaikant tarptautinius santykius su JAV visose srityse būtų laikomasi nuostatų dėl žmogaus teisių, įskaitant teisę į laisvus ir saugius abortus, ir kad jos būtų skatinamos;

25.

ragina ES delegaciją JAV stebėti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių padėtį Teksase ir kitose valstijose ir bendradarbiaujant su atitinkamomis JAV valdžios institucijomis bei vietos lygmeniu įgyvendinant Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą pirmenybę teikti lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms;

26.

ragina ES ir valstybes nares teikti visą įmanomą paramą, įskaitant finansinę paramą, JAV įsikūrusioms pilietinės visuomenės organizacijoms, ginančioms ir propaguojančioms lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises šalyje, tokiu būdu reiškiant visuotinį įsipareigojimą gerbti šias teises; be to, ragina valstybes nares suteikti saugų prieglobstį visiems medikams, kuriems dėl jų teisėto darbo gali kilti teisinio ar kitokio priekabiavimo grėsmė; primena, kad visiškas su abortais susijusios priežiūros paslaugų draudimas arba atsisakymas teikti su abortais susijusios priežiūros paslaugas yra smurto dėl lyties forma;

27.

ragina ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais palaikant santykius su JAV pareigūnais pasmerkti šį moterų lytinių ir reprodukcinių teisių pažeidimą;

28.

ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai palaikant santykius su JAV pareigūnais pasmerkti šį moterų lytinių ir reprodukcinių teisių ir jų teisės į sveikatos priežiūrą pažeidimą;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir jo administracijai, JAV Kongresui ir Teksaso valstijos gubernatoriui bei įstatymų leidybos institucijai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0314.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/196

P9_TA(2021)0420

Padėtis Baltarusijoje po vienus metus trukusių protestų ir jų smurtinio numalšinimo

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje po vienus metus trukusių protestų ir jų smurtinio numalšinimo (2021/2881(RSP))

(2022/C 132/17)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Baltarusijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 24 d. ir birželio 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Baltarusijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Baltarusijos,

—	atsižvelgdamas į Pirmininkės U. von der Leyen 2021 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio 2021 m. kovo 26 d. pareiškimą dėl ES paramos Tarptautinei Baltarusijos atskaitomybės platformai, 2021 m. liepos 15 d. pareiškimą dėl susidorojimo su Baltarusijos pilietine visuomene, 2021 m. liepos 30 d. pareiškimą ES vardu dėl režimo manipuliavimo migrantais ir pabėgėliais ir 2021 m. rugpjūčio 8 d. pareiškimą dėl nesąžiningų 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų Baltarusijoje pirmųjų metinių,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 6 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl Viktaro Babarykos nuteisimo ir kitų politinių bylų, 2021 m. liepos 7 d. pareiškimą dėl Lietuvos diplomatinės veiklos apribojimo, 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą dėl represijų prieš žurnalistus ir žiniasklaidą ir 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą dėl Maryjos Kalesnikavos ir Maksimo Znako nuteisimo,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurias Baltarusija yra pasirašiusi,

—	atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Paryžiaus chartiją dėl naujos Europos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 5 d. JT specialiosios pranešėjos žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais Anaïs Marin pranešimą JT žmogaus teisių tarybai,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 13 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje,

—	atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES ir Rusijos politinių santykių krypties (1),

—	atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę paskirta demokratinei opozicijai Baltarusijoje,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi praėjus daugiau kaip metams po 2020 m. rugpjūčio 9 d. įvykusių „rinkimų“ Baltarusijos valdžios institucijos tęsia represijas prieš Baltarusijos žmones ir daug piliečių yra persekiojami, suimami, kankinami ir nuteisiami už tai, kad išreiškia nepritarimą režimui arba Baltarusijoje plačiai vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams; kadangi ES ir jos valstybės narės nepripažino prezidento rinkimų rezultatų;

kadangi manoma, jog vienu ar kitu metu už protestavimą prieš režimą buvo sulaikyta beveik 40 000 Baltarusijos gyventojų; kadangi žmogaus teisių gynėjai užfiksavo šimtus kankinimo ir netinkamo elgesio atvejų, keletas žmonių vis dar yra dingę be žinios, o kiti buvo rasti negyvi; kadangi Baltarusijos sulaikymo centruose ir kalėjimuose (juose jau mirė keli protestuotojai) toliau taikomas nežmoniškas elgesys, kankinimas ir tyčinis atsisakymas suteikti medicininę priežiūrą; kadangi buvo užfiksuota keletas bandymo nusižudyti teisme ir kalėjime atvejų; kadangi panašu, jog visos šalies teisminės institucijos buvo pertvarkytos, kad veiktų režimo naudai, ir naudojamos siekiant užtikrinti jo išlikimą; kadangi Baltarusijoje yra daugiau kaip 720 politinių kalinių ir pradėta daugiau kaip 4 600 baudžiamųjų bylų Baltarusijos piliečiams, tačiau nebuvo pradėta nė viena byla prieš asmenis, atsakingus už smurtą ir represijas arba susijusius su jais; kadangi žmogaus teisių gynėjai, opozicijos politikai, pilietinė visuomenė, nepriklausomi žurnalistai ir kiti aktyvistai sistemingai patiria smurtines represijas; kadangi tūkstančiai Baltarusijos gyventojų buvo tiesiogiai ar netiesiogiai priversti palikti savo tėvynę ir ieškoti saugumo užsienyje;

C.	kadangi valstybės narės, ypač Lenkija ir Lietuva, suteikė priebėgą, medicininį gydymą ir stipendijas tūkstančiams prieglobsčio prašytojų, bėgančių nuo A. Lukašenkos vykdomo persekiojimo už jų demokratinius siekius;

kadangi Baltarusijos režimas vykdo represijų kampaniją prieš pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus, siekdamas nutildyti visus likusius nepriklausomus balsus Baltarusijoje; kadangi buvo likviduota arba yra likviduojama beveik 250 pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant Žmogaus teisių centrą „Viasna“, kuris patyrė precedento neturintį susidorojimą: buvo suimti ir apkaltinti jo vadovai, darbuotojai ir savanoriai, įskaitant „Viasnos“ pirmininką Alesį Bialiackį, „Viasnos“ valdybos narį ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos pirmininko pavaduotoją Valianciną Stefanovičių, „Viasnos“ savanorių tinklo koordinatorę Marfą Rabkovą, Andrejų Čiapiuką, Leanidą Sudalenką, Tacianą Lasicą, Maryją Tarasenką, Vladzimirą Labkovičių ir kitus „Viasnos“ darbuotojus ir savanorius;

kadangi Baltarusijos teismai politiškai motyvuotų teismo procesų metu paskelbė daugiau kaip 120 nesąžiningų ir savavališkų nuosprendžių, dažnai priimtų uždaruose posėdžiuose ir be tinkamo teisinio proceso; kadangi Baltarusijos opozicijos politikas Viktaras Babaryka buvo nuteistas 14 metų kalėti, o Baltarusijos opozicijos lyderiai ir politiniai kaliniai Maryja Kalesnikava, Sacharovo premijos už minties laisvę ir apdovanojimo „International Women of Courage“ laureatė, ir žinomas teisininkas Maksimas Znakas buvo nuteisti atitinkamai 11 ir 10 metų laisvės atėmimo bausmėmis už tariamą perversmo rengimą; kadangi suimta beveik 500 žurnalistų ir Baltarusijos valdžios institucijos tęsia susidorojimą su nepriklausomais Baltarusijos žurnalistais ir jų persekiojimą bei tyčia trukdo rengti objektyvius reportažus; kadangi 2021 m. rugpjūčio 27 d. Baltarusijos režimas įsakė uždaryti Baltarusijos žurnalistų asociaciją, didžiausią nepriklausomą šalies žurnalistų organizaciją, kuriai 2004 m. buvo skirta Sacharovo premija už minties laisvę; kadangi dvi televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistės (Kaciaryna Andrejeva ir Darja Čulcova) toliau atlieka bausmę griežtojo režimo kolonijoje Baltarusijoje;

kadangi pastarosiomis savaitėmis labai padidėjo spaudimas Baltarusijos profesinėms sąjungoms, o Baltarusijos nepriklausomos profesinės sąjungos (BITU) ir Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongreso (BKDP) lyderiai ir nariai buvo suimti, jiems skirtos baudos ir jų namuose KGB atliko kratas; kadangi Baltarusija pagal 2021 m. Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) visuotinių teisių indeksą yra viena iš prasčiausių šalių dirbantiesiems;

G.	kadangi Aliaksandras Lukašenka tęsia savo kampaniją prieš lenkų mažumą: įkalinti du lenkų bendruomenės lyderiai (Andżelika Borys ir Andrzej Poczobut), puolamos mokyklos, kuriose mokoma lenkų kalba, ir vykdoma propagandos kampanija, grindžiama melagingais istoriniais faktais;

kadangi nėra jokių požymių, kad Baltarusijos valdžios institucijos tirtų pranešimus apie žiaurų milicijos elgesį (nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. jų buvo pateikta tūkstančiai) arba protestuotojų nužudymus; kadangi plačiai paplitęs nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus atspindi beviltišką Baltarusijos žmonių padėtį; kadangi teisės viršenybės nebuvimas trukdo jiems pasinaudoti teise į tinkamą bylos nagrinėjimą; kadangi Baltarusija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje vis dar taikoma mirties bausmė;

kadangi 2021 m. gegužės 23 d. Aliaksandro Lukašenkos įsakymu į Minską buvo priverstinai nukreiptas tarptautinis keleivinis bendrovės „Ryanair“ skrydis FR4978 tarp dviejų ES sostinių (Atėnų ir Vilniaus), prisidengiant netikru bombos pavojumi, pažeidžiant tarptautines konvencijas ir sukeliant pavojų daugiau kaip 170 lėktuve buvusių keleivių ir įgulos narių; kadangi Minske Baltarusijos valdžios institucijos sulaikė keleivį Ramaną Pratasevičių, Baltarusijos žurnalistą ir aktyvistą, ir su juo skridusią Sofiją Sapegą;

kadangi atsakydamas į ES sankcijas, taikomas reaguojant į priverstinį „Ryanair“ skrydžio FR4978 nukreipimą, A. Lukašenka viešai grasino užtvindyti ES, ypač kaimynines Lietuvą ir Lenkiją, migrantais ir narkotikais; kadangi šie grasinimai buvo įgyvendinti naudojantis migrantais kaip priemone siekti politinių tikslų; kadangi A. Lukašenkos režimas parengė migrantų gabenimo iš Irako, Turkijos ir kitų valstybių į Minską programą ir, padedant Baltarusijos pasieniečiams, sudarė palankesnes sąlygas neteisėtam jų atvykimui į Europos Sąjungą; kadangi taip į Lietuvą atvyko apie 4 000, į Lenkiją – daugiau kaip 1 400 ir į Latviją – apie 400 neteisėtų migrantų; kadangi Lietuva, Latvija ir Lenkija paskelbė ekstremaliąją padėtį pasienyje su Baltarusija; kadangi neteisėto atvykimo į ES atvejų skaičius tebėra didelis ir tebebandoma neteisėtai kirsti sieną; kadangi Baltarusijos režimas jėga stumia migrantus į ES teritoriją ir kuria propagandą bei dezinformaciją, kaltindamas ES valstybes nares sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai migracijai į Baltarusiją; kadangi A. Lukašenka pasiūlė panaikinti Baltarusijos įsipareigojimą priimti grįžtančius migrantus ir Baltarusijos parlamentui pateikė įstatymo dėl tokio panaikinimo projektą; kadangi bent penki migrantai mirė nuo hipotermijos ir išsekimo ir nemažai migrantų savaitėms įstrigo prie ES išorės sienos su Baltarusija; kadangi Lenkija apribojo pilietinės visuomenės organizacijų galimybes patekti į pasienio zoną, kurioje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis; kadangi padėtis prie ES sienos su Baltarusija tebėra įtempta, o Baltarusijos pasieniečiai ir kariai vykdo daug įvairių provokacijų;

K.	kadangi savo 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė manipuliavimą migrantais pavadino Baltarusijos hibridiniu išpuoliu, kuriuo siekiama destabilizuoti ES;

L.	kadangi 2021 m. rugpjūčio 3 d. Kijeve esančiame parke buvo rastas pakartas Ukrainos „Baltarusijos namų“ – grupės, padedančios iš Baltarusijos išvykusiems žmonėms, – steigėjas Vitalis Šyšovas;

M.	kadangi 2021 m. rugsėjo 17 d. Baltarusijos generalinė prokuratūra sustabdė Ramano Bandarenkos mirties aplinkybių tyrimą;

N.	kadangi po neseniai Minske įvykusio susišaudymo, per kurį žuvo Andrejus Zelceris ir KGB agentas, režimas suėmė daugiau kaip šimtą asmenų, kurie pakomentavo šį įvykį socialiniuose tinkluose, ir išgavo jų prievartinius prisipažinimus;

kadangi sukritikavusi savo trenerius Baltarusijos sportininkė Kryscina Cimanouskaja buvo priversta anksčiau nei planuota išvykti iš Tokijo olimpinių žaidynių ir, bijodama dėl savo saugumo, paprašė policijos apsaugos Tokijo oro uoste ir priėmė Lenkijos išduotą humanitarinę vizą; kadangi Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) iš Tokijo olimpinių žaidynių išsiuntė Baltarusijos trenerius Arturą Šimaką ir Juryjų Maisevičių ir pradėjo tyrimą;

kadangi atmosferai ir taip esant įtemptai Rusija ir Baltarusija 2021 m. rugsėjo mėn. surengė bendras masines karines pratybas „Zapad 2021“, kuriose dalyvavo 200 000 karių, o tai tik dar labiau padidino įtampą prie ES sienų; kadangi Rusija ir Baltarusija Gardine, mažiau nei 15 km nuo sienos su Lenkija, įsteigė bendrą oro pajėgų ir oro gynybos mokymo centrą; kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. prezidentai A. Lukašenka ir V. Putinas susitiko Maskvoje ir paskelbė, jog patvirtins dar 28 ekonominio ir fiskalinio lygmens integracijos programas ir bus sukurta bendra gynybos erdvė, kuri yra dar vienas žingsnis Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų sujungimo ir galimo nuolatinio Rusijos karinių pajėgų dislokavimo Baltarusijoje link; kadangi A. Lukašenka paskelbė ketinantis iki 2025 m. iš Rusijos įsigyti ginklų už 1 mlrd. JAV dolerių, įskaitant raketų S-400 sistemas; kadangi 2021 m. rugsėjo 9 d. A. Lukašenka ir V. Putinas taip pat susitarė sukurti bendrą naftos ir dujų rinką ir stiprinti ekonominę integraciją, o tai padidino riziką, kad A. Lukašenka ir ateityje darys nuolaidų dėl Baltarusijos suverenumo mainais į didesnę Rusijos paramą;

Q.	kadangi 2021 m. birželio 28 d. Baltarusijos režimas sustabdė savo dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje;

R.	kadangi per praėjusius metus A. Lukašenkos režimas nurodė keliems ES ir jos valstybių narių diplomatams ir ambasadų darbuotojams išvykti iš šalies, taip uždarydamas dar daugiau diplomatinių ryšių kanalų;

S.	kadangi Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nusprendė suteikti Baltarusijai beveik 1 mlrd. JAV dolerių vertės naujas specialiąsias skolinimosi teises iš didesnio 650 mlrd. JAV dolerių asignavimo visoms TVF narėms;

kadangi Baltarusija pradėjo komercinį Baltarusijos atominės elektrinės (AE) eksploatavimą Astrave, neatsižvelgusi į visas saugos rekomendacijas, pateiktas 2018 m. ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitoje; kadangi Baltarusija nepasižymi skaidrumu ir neteikia patikimos informacijos apie įvykius atominės elektrinės teritorijoje, o tai dar kartą patvirtina, kad Baltarusijos AE yra nesaugi ir kelia didelę grėsmę branduolinei saugai;

kadangi 2021 m. birželio 21 d., po priverstinio ir neteisėto bendrovės „Ryanair“ orlaivio, vykdžiusio skrydį FR4978, nutupdymo Minske, Taryba patvirtino ketvirtąjį ribojamųjų priemonių rinkinį Baltarusijos asmenims ir subjektams; kadangi 2021 m. birželio 4 d. Taryba nusprendė nustatyti draudimą visų rūšių Baltarusijos vežėjams naudotis ES oro erdve ir patekti į ES oro uostus; kadangi Europos Sąjunga kol kas nustatė sankcijas 166 asmenims ir 15 subjektų, įskaitant Aliaksandrą Lukašenką, taip pat tikslines ekonomines sankcijas keliems Baltarusijos ekonomikos sektoriams; kadangi 2020 m. Baltarusijos ekonomikoje užfiksuotas realus 0,9 proc. ekonomikos nuosmukis ir prognozuojama, kad 2021 m. BVP sumažės dar 2,7 proc.; kadangi Kinija toliau bendradarbiauja su Baltarusija ir joje investuoja, ypač Kinijos ir Baltarusijos „Didžiojo akmens“ pramonės parke;

toliau tvirtai solidarizuojasi su Baltarusijos žmonėmis, taip pat su taikiais protestuotojais, kurie tebekovoja už laisvą ir demokratinę Baltarusiją; primena, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nepripažino 2020 m. prezidento rinkimų rezultatų, nes jie buvo masiškai klastojami ir fabrikuojami, taip pat nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos kaip Baltarusijos prezidento;

toliau smerkia tebesitęsiančias represijas, kankinimą ir netinkamą elgesį su taikiais Baltarusijos žmonėmis, žiniasklaidos ir interneto slopinimą, smurtą prieš žurnalistus, tinklaraštininkus ir kitus nepriklausomus veikėjus, jų suiminėjimą ir bauginimą Baltarusijoje; toliau ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius ir savavališkai sulaikytus asmenis ir panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus, taip pat reikalauja nedelsiant nutraukti smurtą ir represijas;

primygtinai tvirtina, kad Baltarusijoje reikia užtikrinti pagrindines laisves ir žmogaus teises, teisinę valstybę ir veikiančias nepriklausomas teismines institucijas, nutraukti visas represijas, persekiojimus, netinkamą elgesį, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, priverstinius dingimus ir kankinimus, taip pat nedelsiant ir visam laikui panaikinti mirties bausmę; ragina nutraukti moterų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant neįgaliuosius ir LGBTQI asmenis, diskriminaciją;

smerkia politinius teismo procesus ir neseniai priimtus žiaurius ir neteisingus opozicijos lyderių Maryjos Kalesnikavos ir Maksimo Znako bei kitų politinių kalinių ir sulaikytųjų teismo nuosprendžius; apgailestauja dėl to, kad teismo posėdžiai vyko už uždarų durų ir nebuvo taikomos deramos teisinės procedūros, taip pat kad nebuvo leista dalyvauti ES ir valstybių narių diplomatams;

toliau smerkia valdžios institucijų represijas prieš žmogaus teisių centrą „Viasna“ ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Alesą Bialiackį, Valianciną Stefanovičių, Marfą Rabkovą, Andrejų Čapiuką, Leanidą Sudalenką, Tacianą Lasicą, Maryją Tarasenką, Vladzimirą Labkovičių ir kitus „Viasnos“ darbuotojus bei savanorius ir panaikinti visus jiems iškeltus kaltinimus;

griežtai smerkia represijas ir priešiškus valdžios institucijų veiksmus prieš lenkų mažumos atstovus ir prieš Baltarusijoje esančias mokyklas, kuriose mokoma lenkų kalba; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Andżeliką Borys, žurnalistą Andrzejų Poczobutą ir kitus politinius kalinius;

smerkia Baltarusijos trenerių Arturo Šimako ir Juryjaus Maisevičiaus elgesį Tokijo olimpinėse žaidynėse; primena Baltarusijos sportininkų persekiojimą dėl jų dalyvavimo taikiuose protestuose ir įtariamą Baltarusijos ledo ritulio federacijos ryšį su Ramano Bandarenkos nužudymu; ragina Tarptautinį olimpinį komitetą ir kitus tarptautinius sporto komitetus ir federacijas santykiuose su Baltarusijos atstovais laikytis savo etikos ir elgesio kodeksų;

primena savo raginimus EIVT, Komisijai ir ES valstybių narių diplomatinėms atstovybėms Baltarusijoje atidžiai stebėti pavienių politinių kalinių padėtį Baltarusijoje, teikti šios stebėsenos ataskaitas Parlamentui, pasiūlyti jiems paramą ir dėti pastangas, kad jie būtų paleisti;

ragina besąlygiškai remti Baltarusijos demokratinę opoziciją jai rengiant laisvus ir teisingus rinkimus dalyvaujant ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) tarptautiniams stebėtojams ir grindžiamus nepriklausoma ir laisva žiniasklaida bei stipria pilietine visuomene;

10.

mano, kad bendrovės „Ryanair“ orlaivio, vykdžiusio skrydį FR4978, užgrobimas ir priverstinis nutupdymas Minske yra valstybinio terorizmo aktas, todėl kovos su terorizmu sumetimais ragina ES taikyti ribojamąsias priemones atsakingiems Baltarusijos ir Rusijos asmenims ir subjektams;

11.

primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą kitame savo posėdyje 2021 m. spalio 21-22 d. susitarti dėl visapusiško ir strateginio požiūrio į sankcijas Baltarusijos režimui, į šį požiūrį įtraukiant perėjimą nuo laipsniško metodo prie ryžtingesnio sankcijų taikymo, kadangi represijos ir šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai yra sisteminio pobūdžio;

12.

palankiai vertina Tarybos sprendimą patvirtinti ketvirtąjį ribojamųjų priemonių rinkinį ir primygtinai ragina ją kuo skubiau pradėti taikyti penktąjį sankcijų paketą, daugiausia dėmesio skiriant asmenims ir subjektams, susijusiems su susidorojimu ir represijomis Baltarusijoje, taip pat asmenims ir subjektams, susijusiems su prekyba žmonėmis, ir spręsti kylantį sankcijų apėjimo klausimą;

13.

apgailestauja dėl to, kad nustatytos ekonominės sankcijos turėjo tik dalinį poveikį A. Lukašenkos režimui ir neturėjo didelio poveikio svarbiems sektoriams, pvz., alūnų ir naftos produktų sektoriams; ragina Tarybą toliau griežtinti ES tikslines ekonomines sankcijas, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams Baltarusijos ekonomikos sektoriams ir valstybinėms bei privačioms bendrovėms, remiančioms ir finansuojančioms A. Lukašenkos režimą, į ekonominių sankcijų rinkinį įtraukti papildomus sektorius, pvz., plieno, medienos ir cheminių medžiagų sektorius, taip pat visus likusius valstybinius bankus ir pagrindines bendroves, pvz., „Belaruskali“ ir „Beltelecom“, ir uždrausti produktų, kuriuos dažnai gamina kaliniai įkalinimo įstaigose, importą; palankiai vertina papildomas sankcijas, kurias JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada nustatė per pirmąsias nesąžiningų Baltarusijos prezidento rinkimų metines; todėl ragina ES koordinuoti savo veiksmus su JAV, G7 partnerėmis ir kitomis bendramintėmis demokratinėmis valstybėmis;

14.

ragina valstybes nares kolektyviai paskelbti Baltarusijos KGB pareigūnus persona non grata Europos Sąjungos teritorijoje; pakartoja, kad ES turėtų skirti ypatingą dėmesį finansiniams srautams iš Baltarusijos, ir ragina ES institucijas informuoti Parlamentą apie A. Lukašenkos aplinkos žmonių ir su A. Lukašenkos korumpuotais oligarchais susijusių asmenų turtą; pakartoja savo raginimą ES koordinuoti šiuos veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, G7 partnerėmis ir kitomis panašiai mąstančiomis šalimis;

15.

apgailestauja dėl ES ir valstybių narių diplomatų, konkrečiai Europos Sąjungos delegacijos Baltarusijoje vadovo ir Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ambasadorių bei diplomatų, išsiuntimo iš Baltarusijos; ragina valstybes nares iškviesti savo ambasadorius iš Minsko pasikonsultuoti ir taip duoti politinį signalą A. Lukašenkos režimui, taip pat ragina atsisakyti akredituoti Baltarusijos diplomatus ES; pabrėžia, kad Baltarusijos parlamento nariai ir pareigūnai neturėtų būti kviečiami į jokius tarptautinius ar dvišalius renginius; primygtinai ragina EIVT persvarstyti savo darbo metodus ir užtikrinti aktyvų Europos Sąjungos delegacijos Baltarusijoje vadovo, šiuo metu iškviesto į Briuselį, vaidmenį ir imtis papildomų priemonių siekiant užtikrinti saugią darbo aplinką ES diplomatams ir ES delegacijos darbuotojams Minske, visų pirma apsaugą nuo A. Lukašenkos režimo vykdomų propagandinių išpuolių;

16.

griežtai smerkia tai, kad A. Lukašenkos režimas manipuliuoja žmonėmis siekdamas politinių tikslų ir pažeidžia tarptautines normas ir dvišales Baltarusijos sutartis su savo kaimynėmis Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad Baltarusijos valstybės remiamas neteisėtas ES išorės sienos kirtimas kartu su dezinformacijos kampanija yra tam tikros rūšies hibridinis karas, kuriuo siekiama įbauginti ir destabilizuoti ES; reiškia tvirtą solidarumą su Lietuva, Lenkija ir Latvija, taip pat su kitomis ES valstybėmis narėmis, į kurias yra nukreipti Baltarusijos režimo veiksmai; pakartoja, jog reikia, kad daugiausiai Baltarusijos veiksmų patiriančios šalys veiksmingai apsaugotų ES išorės sienas laikydamosi atitinkamos tarptautinės teisės, visų pirma Ženevos konvencijos, ES prieglobsčio teisės ir Pagrindinių teisių chartijos;

17.

palankiai vertina paramą, kurią valstybės narės, Norvegija ir ES institucijos ir agentūros, visų pirma Europolas, FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuras, teikia valstybėms narėms, patiriančioms Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, ragina jas toliau teikti šią paramą, be kita ko, toliau skirti skubią ES pagalbą, ir ragina tas šalis, kurios tokia pagalba dar nepasinaudojo, tą padaryti; ragina valstybes nares ir ES institucijas skubiai spręsti daugialypės krizės Baltarusijos pasienyje problemą, padėti prie ES sienų su Baltarusija įstrigusiems migrantams ir suteikti jiems reikiamą paramą; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo skaidrumo Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ir primygtinai ragina Lenkijos valdžios institucijas skaidriai užtikrinti, kad visi Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje taikomi teisės aktai, politika ar praktika atitiktų ES teisę, ir užtikrinti pilietinės visuomenės organizacijų ir žiniasklaidos galimybes patekti į pasienio zoną, taip pat bendradarbiauti su FRONTEX siekiant kartu įveikti besitęsiančią krizę; ragina ES, jos valstybes nares ir tarptautines organizacijas dėti daugiau pastangų siekiant išardyti šiuos valstybės užsakytus prekybos žmonėmis srautus, be kita ko, daryti diplomatinį spaudimą migrantų kilmės šalims ir įvesti sankcijas atitinkamiems Baltarusijos valdžios pareigūnams, asmenims ir subjektams, taip pat ES teritorijoje veikiantiems tarptautiniams nusikaltėlių tinklams, atsakingiems už gabenimą į tikslines valstybes; pabrėžia, kad Baltarusija neseniai sustabdė Pakistanui, Jordanijai, Egiptui ir Pietų Afrikai taikytą savo vizų režimą ir sudarė sąlygas keliauti iš šių šalių į Baltarusiją be vizų;

18.

ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares patvirtinti bendrą požiūrį į šią padėtį, remiantis atitinkamais ES ir tarptautinės teisės aktais, taip pat solidarumo, skaidrumo, atskaitomybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms principais; ragina Komisiją skubiai pateikti tikslinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais valstybėms narėms būtų suteikiamos būtinos apsaugos priemonės, kad jos galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti į ES nepriklausančių šalių vykdomas manipuliavimo migracija kampanijas ir į jas atsakyti, visų pirma užtikrinant tvirtą ir veiksmingą ES išorės sienų apsaugą ir numatant veiksmingas priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias neteisėtam sienos kirtimui, taip pat tobulinant priemones, kurios padėtų neleisti jokiai priešiškai trečiajai šaliai ar nusikaltėlių tinklams piktnaudžiauti prieglobsčio sistema;

19.

yra susirūpinęs dėl žmonių mirties prie Baltarusijos ir ES sienos ir reiškia užuojautą mirusiųjų šeimoms ir giminėms; ragina Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir kitų atitinkamų valstybių narių valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų laikomasi, taip pat ekstremaliosios padėties metu, ES prieglobsčio bei grąžinimo teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės, įskaitant kuo platesnę galimybę gauti prieglobstį ir galimybę žiniasklaidai, pilietinės visuomenės organizacijoms ir teisinės pagalbos teikėjams patekti į pasienio zoną, ir atsižvelgti į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) ir Europos Tarybos organų rekomendacijas; ragina Komisiją, kaip Sutarčių sergėtoją, užtikrinti atitinkamos ES teisės laikymąsi;

20.

ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą sienų valdymo, kovos su prekyba žmonėmis, cigarečių kontrabanda ir kitais saugumo iššūkiais, kuriuos sukėlė ar padidino Baltarusijos režimas, srityje; pritaria Komisijos pasiūlymui sustabdyti tam tikrų ES ir Baltarusijos Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo straipsnių taikymą tam tikrų kategorijų pareigūnams, susijusiems su A. Lukašenkos režimu, nedarant poveikio paprastiems Baltarusijos piliečiams; ragina išplėsti susijusių asmenų sąrašą ir apsvarstyti galimybę į būsimus sankcijų rinkinius įtraukti tam tikras kategorijas asmenų, kuriems gali būti taikomos individualios ribojamosios priemonės;

21.

apgailestauja dėl besąlygiško TVF specialiųjų teisių pasiskolinti 910 mln. JAV dolerių suteikimo – tai pasitarnaus ne Baltarusijos žmonėms, o neteisėto šalies vadovo interesams; ragina valstybes nares koordinuoti veiksmus su tarptautiniais partneriais daugiašalėse organizacijose, pvz., TVF, siekiant apriboti lėšų išmokėjimą A. Lukašenkos režimui ir sustabdyti bet kokį bendradarbiavimą su juo; atkreipia dėmesį į tai, kad nedemokratinės valstybės, visų pirma Rusija ir Kinija, daug investuoja Baltarusijoje;

22.

dar kartą pabrėžia, kad turėtų būti skubiai į viešumą iškelta Rusijos parama žiauriam A. Lukašenkos susidorojimui su Baltarusijos žmonėmis, taip pat Rusijos dalyvavimas hibridiniuose A. Lukašenkos režimo veiksmuose prieš ES, įskaitant migrantų naudojimą politiniais tikslais, ir mano, kad Kremlius atsakingas už tokius veiksmus;

23.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į agresyvų karinių pratybų „Zapad 2021“ scenarijų ir menkas galimybes jas stebėti; pakartoja, kad šios pratybos, taip pat kitos panašios didelio masto pratybos, pabrėžia agresyvią Rusijos laikyseną ir pasiryžimą naudoti savo pajėgumus nusiteikus priešiškai; pakartoja savo raginimą užtikrinti ES strateginį savarankiškumą ir sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, kuri būtų sustiprintos NATO dalis;

24.

smerkia nuolatinius A. Lukašenkos ir V. Putino sandorius, kuriais siekiama parengti didesnės Baltarusijos ir Rusijos integracijos veiksmų planus, ir mano, kad tai yra Baltarusijos suvereniteto pažeidimas, nes iš Baltarusijos žmonių atimama teisė spręsti dėl savo šalies ateities; atkreipia dėmesį į tai, kad A. Lukašenkos valdymas yra neteisėtas, ir atmeta visus A. Lukašenkos Baltarusijos valstybės vardu sudarytus susitarimus, ypač po to, kai 2020 m. lapkričio 5 d. baigėsi jo prezidento kadencija; pakartoja, jog ES turi aiškiai parodyti, kad jei Rusija tęs savo dabartinę politiką Baltarusijos atžvilgiu, ES turės įvesti papildomas izoliavimo ir atgrasymo priemones Rusijai; prašo ES institucijų periodiškai informuoti Parlamentą apie Kremliaus kišimąsi į Baltarusijos reikalus, be kita ko, apie tai, kaip naudojamasi esama padėtimi siekiant sustiprinti politinę, karinę ir ekonominę Baltarusijos kontrolę;

25.

reiškia nusivylimą dėl to, kad ES iki šiol nesugebėjo parengti išsamios strategijos Baltarusijos režimo klausimu, ir primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį parengti nuoseklią ir išsamią strategiją dėl Baltarusijos, grindžiamą šiuo metu teikiama skubia parama represijų aukoms, strategine ir ilgalaike politine, technine ir finansine parama Baltarusijos pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams, nepriklausomai žiniasklaidai, profesinėms sąjungoms ir demokratinėms jėgoms šalyje ir už jos ribų, bendradarbiavimu su kaimyninėmis šalimis skubiais humanitariniais klausimais, glaudžiu veiksmų koordinavimu su tarptautiniais partneriais ir atitinkamomis daugiašalėmis organizacijomis (pvz., Jungtinėmis Tautomis, ESBO) bei tarptautiniais paramos teikėjais, taip pat bendrais tarptautiniais veiksmais siekiant spręsti nebaudžiamumo problemą; ragina EIVT imtis vadovaujamo vaidmens koordinuojant tokią nuoseklią politiką su valstybėmis narėmis ir kitomis ES institucijomis;

26.

primygtinai ragina Komisiją, Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir valstybes nares toliau kelti klausimą dėl padėties Baltarusijoje visose atitinkamose Europos ir tarptautinėse organizacijose, visų pirma ESBO, Jungtinėse Tautose ir jų specializuotuose organuose, siekiant sustiprinti tarptautinius veiksmus dėl padėties Baltarusijoje ir įveikti Rusijos ir kitų šalių statomas kliūtis imtis tokių veiksmų;

27.

toliau remia Baltarusijos žmones, jų teisėtus reikalavimus ir siekius, susijusius su laisvais ir sąžiningais rinkimais, pagrindinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis, demokratiniu atstovavimu ir politiniu dalyvavimu laisvoje ir nepriklausomoje Baltarusijoje;

28.

giria sistemingą ir nuoseklų Baltarusijos demokratinių jėgų Baltarusijoje ir išeivijoje, ypač demokratinės opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos, Koordinacinės tarybos ir Nacionalinės kovos su krizėmis valdybos darbą; pakartoja, kad reikia skubiai palaikyti ir plėsti ryšius ir bendradarbiavimą su šiomis pajėgomis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Lietuvos sprendimą suteikti oficialią akreditaciją Baltarusijos demokratinei atstovybei Vilniuje ir ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu; ragina ES dėti diplomatines tarpininkavimo pastangas, siekiant padėti įsteigti Baltarusijos demokratinės atstovybės biurą Briuselyje;

29.

ragina ES pradėti operatyvų bendradarbiavimą su Baltarusijos demokratinių jėgų atstovais, kad būtų baigtos rengti ir patvirtintos veiksmų gairės, siekiant įgyvendinti išsamų 3 mlrd. EUR vertės ekonominės paramos būsimai demokratinei Baltarusijai planą, tokiose srityse, kaip Baltarusijos demokratinių jėgų turimo teisių propagavimo pajėgumo, reformų vykdymo pajėgumo, investicijų valdymo pajėgumo ir valstybės valdymo pajėgumo stiprinimas; ragina ES pradėti būtiną pasirengimą dialogui su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir reguliariai informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą, įskaitant ES strategijos dėl būsimų santykių su demokratine Baltarusija priėmimą ir išsamų veiksmų rinkinį, kuris padėtų Baltarusijos demokratinėms jėgoms pasirengti įgyvendinti šį planą;

30.

pakartoja savo raginimą oficialiai pakviesti demokratinės Baltarusijos atstovus į būsimą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą ir įtraukti juos į aukšto lygio dvišalius ir parengiamuosius susitikimus ES ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat į parlamentines sesijas ir tarpparlamentinius susitikimus su Europos ir nacionaliniais parlamentais; dar kartą pabrėžia, kad svarbu visuose ES valstybių narių, rytinių kaimyninių šalių ir G7 šalių nacionaliniuose parlamentuose įsteigti Baltarusijai skirtas oficialias grupes; ragina aktyviau bendradarbiauti su Baltarusijos pilietinės visuomenės ir demokratinės opozicijos atstovais ir užtikrinti jų aktyvesnį dalyvavimą daugiašaliuose Rytų partnerystės organuose, ypač Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forume ir EURONEST parlamentinėje asamblėjoje;

31.

primena savo ankstesnę iniciatyvą dėl aukšto lygio misijos, kurioje dalyvautų buvę aukšto rango Europos pareigūnai, siekiant išnagrinėti visus galimus būdus sustabdyti smurtą ir išlaisvinti politinius kalinius, ir kuri galėtų padėti Baltarusijoje sukurti palankias sąlygas įtraukiam vidaus politiniam dialogui; pakartoja savo raginimą Komisijai bei Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui kartu su tarptautiniais partneriais surengti aukšto lygio tarptautinę konferenciją „Demokratinės Baltarusijos ateitis“ dėl krizės Baltarusijoje sprendimo, kurioje būtų įsipareigota skirti milijardus eurų siekiantį finansinį paketą, siekiant paremti būsimas reformas ir Baltarusijos ekonomikos restruktūrizavimą; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie pažangą siekiant šio tikslo;

32.

pabrėžia, kad reikia išsamiai ištirti A. Lukašenkos režimo įvykdytus nusikaltimus Baltarusijos žmonėms, įskaitant Ramano Bandarenkos ir kitų Baltarusijos piliečių nužudymą; laukia Ukrainos valdžios institucijų atliekamo Vitalio Šyšovo mirties aplinkybių tyrimo rezultatų; ragina valstybes nares taikyti universaliosios jurisdikcijos principą ir parengti teismo bylas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už smurtą ir represijas arba prie jų prisidėjusiems, įskaitant Aliaksandrą Lukašenką;

33.

įsipareigoja veiksmingai vykdyti Europos Parlamento kovai su nebaudžiamumu Baltarusijoje skirtos platformos veiklą ir koordinuoti laiku teikiamą tarptautinį atsaką į įvykius Baltarusijoje; ragina platformą kitame būsimame savo posėdyje išdėstyti, kaip ES galėtų prisidėti prie bylinėjimosi strategijos, ir kartu su partneriais dalyvauti tarptautiniame teismo procese, be kita ko, pagal universaliosios jurisdikcijos principą, siekiant asmeniškai nuteisti Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimo narius už plataus masto nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones; ypač ragina, kad platforma apsvarstytų galimybę perduoti Baltarusijos bylą Tarptautiniam Teisingumo Teismui remiantis A. Lukašenkos režimo padarytais Čikagos konvencijos, Monrealio konvencijos ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą pažeidimais;

34.

primena visoms Baltarusijoje veikiančioms ES įmonėms apie savo ankstesnį raginimą atlikti ypač nuodugnius patikrinimus ir vykdyti savo pareigą gerbti žmogaus teises, laikantis Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų: prašo jų susilaikyti nuo bet kokių naujų investicijų ir viešai protestuoti prieš Baltarusijos valdžios institucijų tebevykdomas represijas prieš darbuotojus ir piliečius apskritai;

35.

primygtinai pagina Komisiją, EIVT ir ES valstybes nares didinti tiesioginę paramą Baltarusijos opozicijai, pilietinei visuomenei, žmogaus teisių gynėjams ir nepriklausomoms žiniasklaidos organizacijoms Baltarusijoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad svarbu palaikyti santykius su šiais asmenimis ir organizacijomis nepaisant to, kad Baltarusijos režimas paskelbė pasitraukęs iš Rytų partnerystės; įsipareigoja stiprinti savo paramos demokratijai veiklą; pakartoja savo raginimą įgyvendinti tikslinę ES paramos programą siekiant padėti pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai, akademinei bendruomenei ir Baltarusijos opozicijai išeivijoje, taip pat politinių represijų ir milicijos smurto aukoms ir asmenims, bėgantiems nuo priespaudos režimo;

36.

ragina Komisiją, valstybes nares ir EIVT bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, pvz., ESBO Maskvos mechanizmu ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba, taip pat remti žmogaus teisių gynėjus ir pilietinę visuomenę vietoje, siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių pažeidimai būtų stebimi, dokumentuojami ir apie juos būtų pranešama, o vėliau reikalaujama atsakomybės už juos ir užtikrinamas teisingumas nukentėjusiems; toliau remia Tarptautinę atskaitomybės platformą Baltarusijai ir ragina ES institucijas bei valstybes nares remti jos veiklą, taip pat UNHCR ir kitas tarptautines iniciatyvas, siekiant patraukti nusikaltėlius atsakomybėn; remia tolesnes diskusijas dėl galimo tarptautinio žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje tribunolo įsteigimo Hagoje;

37.

pabrėžia didžiulę Baltarusijos tautos ambasadų visame pasaulyje sukūrimo svarbą ir primygtinai ragina Komisiją bei valstybes nares toliau teikti paramą, pvz., ieškant būdų finansuoti Baltarusijos tautos ambasadas, siekiant apsaugoti Baltarusijos piliečių teises ir interesus užsienyje ir demokratinės Baltarusijos interesus;

38.

ragina valstybes nares dar labiau supaprastinti vizų ir leidimų gyventi išdavimo procedūras tiems, kurie dėl politinių priežasčių bėga iš Baltarusijos, ir tiems, kuriems dėl prieš juos įvykdyto smurto reikia medicinos pagalbos, ir pasiūlyti jiems ir jų šeimoms būtiną paramą ir pagalbą; ragina valstybes nares ir Komisiją siūlyti stipendijas Baltarusijos studentams ir mokslininkams, pašalintiems iš universitetų ir įkalintiems už jų demokratinę poziciją;

39.

pabrėžia, kad svarbu reaguoti į su branduoline sauga susijusias grėsmes, kurias kelia Baltarusijos atominė elektrinė Astrave; primygtinai reikalauja, kad Baltarusija įsipareigotų visapusiškai skaidriai užtikrinti Baltarusijos atominės elektrinės branduolinę saugą ir įsipareigotų visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, kurias elektrinės vertinime pateikė Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė; pritaria tam, kad iki tol būtų uždraustas Baltarusijos atominės elektrinės pagamintos energijos importas į ES rinką ir kad ši pozicija būtų atspindėta ES pasienio anglies dioksido korekciniame mechanizme;

40.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijoms ir Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovams.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2021)0383.

2022 3 24

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 132/205

P9_TA(2021)0421

Humanitarinė padėtis Tigrėjuje

2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Tigrėjuje (2021/2902(RSP))

(2022/C 132/18)

Europos Parlamentas,

—	atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl padėties Etiopijoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 25 d. Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio ir už krizių valdymą atsakingo Europos Komisijos nario Janezo Lenarčičiaus pareiškimą dėl trijų humanitarinės pagalbos darbuotojų nužudymo Tigrėjuje,

—	atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos nario M. Lenarčičiaus 2021 m. birželio 24 d. pareiškimą dėl oro antpuolio Tigrėjaus regione,

—	atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai 2021 m. spalio 4 d. deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl sprendimo išsiųsti iš šalies septynis Jungtinių Tautų pareigūnus,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 10 d. bendrą ES ir JAV pareiškimą po apskritojo stalo diskusijos dėl ekstremaliosios humanitarinės situacijos Tigrėjuje,

—	atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2021 m. liepos 12 d. išvadas dėl Etiopijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 13 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 47/13 „Žmogaus teisių padėtis Etiopijos Tigrėjaus regione“,

—	atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 24 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2417, kurioje smerkiamas civilių vertimas badauti kaip karo priemonė ir neteisėtas draudimas civiliams gyventojams suteikti humanitarinę pagalbą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 26 d. JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pastabas JT Saugumo Tarybos posėdžiui dėl Etiopijos,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą,

—	atsižvelgdamas į JAV prezidento Joe Bideno 2021 m. rugsėjo 17 d. pareiškimą dėl vykdomojo potvarkio dėl krizės Etiopijoje,

—	atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus António Guterreso 2021 m. rugsėjo 30 d. pareiškimą po septynių JT pareigūnų išsiuntimo iš Etiopijos,

—	atsižvelgdamas į Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos Konstituciją, kuri buvo priimta 1994 m. gruodžio 8 d., ir ypač į Trečiojo skyriaus nuostatas dėl pagrindinių teisių ir laisvių, žmogaus teisių ir demokratinių teisių,

—	atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—	atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—	atsižvelgdamas į JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—	atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu ir į jos papildomus 1977 m. ir 2005 m. protokolus,

—	atsižvelgdamas į 1951 m. JT pabėgėlių konvenciją ir į jos 1967 m. protokolą,

—	atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 3 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2286 dėl sužeistųjų ir sergančiųjų, medicinos darbuotojų ir humanitarinio personalo apsaugos ginkluoto konflikto metu,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. liepos 13 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją Nr. 47/13 dėl žmogaus teisių padėties Etiopijos Tigrėjaus regione,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos rezoliuciją dėl faktų nustatymo misijos Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos Tigrėjaus regione,

—	atsižvelgdamas į antrą kartą peržiūrėtą Kotonu susitarimą,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 11 d. Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos ir ES rezoliuciją dėl demokratijos ir konstitucijų laikymosi ES ir AKR šalyse,

—	atsižvelgdamas į 2021 m. rugpjūčio 10 d. organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą „Nežinau, ar jie suvokė, kad aš žmogus: Žaginimai ir kitoks seksualinis smurtas per konfliktą Tigrėjuje (Etiopija)“,

—	atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

kadangi 2021 m. birželio 28 d. Etiopijos vyriausybės paskelbtos vienašalės paliaubos nesustabdė kovų, o konflikto šalys pradėjo naujus puolimus; kadangi konfliktas šiuo metu plinta į kaimyninius Afaro ir Amharos regionus ir kyla pavojus, kad jo poveikis bus juntamas visame Somalio pusiasalyje; kadangi dėl šio 11 mėnesių trunkančio konflikto kilo žmogaus sukelta krizė ir šių plataus masto žmonių kančių visiškai buvo galima išvengti;

kadangi dar iki kovų pradžios humanitarinė pagalba Etiopijoje buvo būtina 15,2 mln. žmonių, 2 mln. iš jų – Tigrėjaus regione; kadangi beveik milijonas žmonių gyvena bado sąlygomis, o 5,2 mln. iš 6 mln. Tigrėjaus gyventojų susiduria su dideliu maisto stygiumi, kuris yra tiesioginė smurto pasekmė; kadangi 91 proc. gyventojų itin reikalinga humanitarinė pagalba ir 100 000 vaikų per ateinančius 12 mėnesių patirs didelį, gyvybei pavojų keliantį, ūmų mitybos nepakankamumą; kadangi 2021 m. birželio mėn. JT įspėjo, kad 5,5 mln. žmonių Tigrėjuje ir kaimyniniuose Amharos ir Afaro regionuose reikalinga pagalba maistu ir 350 000 žmonių badauja; kadangi Tigrėjaus regione gyvena 100 000 šalies viduje perkeltų asmenų ir 96 000 pabėgėlių iš Eritrėjos; kadangi čia veikia ne viena didelė pabėgėlių stovykla, o 44 proc. jų gyventojų, pasak NVO, sudaro vaikai; kadangi nuo 2021 m. liepos mėn. dėl konflikto Tigrėjuje buvo perkelta apie 1,9 mln. žmonių;

kadangi esama daugybės rimtų pranešimų apie įtariamus šiurkščius žmogaus teisių, humanitarinės teisės ir pabėgėlių teisės pažeidimus, kuriuos vykdė visos konflikto šalys; kadangi šie pranešimai apima išpuolius prieš civilius gyventojus, neteismines egzekucijas, kankinimus, priverstinius dingimus, masinius sulaikymus, sistemingus grobimus ir sistemingą ir tyčinį pagrindinių paslaugų, vandens sistemų, kultūrinių augalų ir pragyvenimo šaltinių naikinimą;

kadangi, nepaisant Etiopijos vyriausybės pareikšto įsipareigojimo bausti už seksualinį smurtą (2), žaginimas ir kitoks seksualinis smurtas prieš moteris ir mergaites toliau plačiai naudojamas Etiopijos, Eritrėjos ir Amharos regioninių ginkluotųjų pajėgų, kartu su grasinimais nužudyti, įžeidinėjimais etniniu pagrindu ir laikymu seksualinės vergovės sąlygomis; kadangi vyriausybinės pajėgos ir pareigūnai priekabiavo ir grasino humanitarinėms organizacijoms ir nacionaliniams sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teikiantiems pagalbą seksualinio smurto aukoms;

kadangi nuo konflikto Tigrėjuje pradžios gauta keletas pranešimų apie neteismines egzekucijas, įskaitant žudynes, kurios, kaip įtariama, vyko 2020 m. lapkričio 9 d. naktį Mai-Kadra vietovėje, 2020 m. lapkričio 28 d. Aksume ir 2021 m. sausio mėn. Mahbere Dego; kadangi 2021 m. rugpjūčio mėn. Sudano valdžios institucijos pranešė, kad Tekeze upėje, besiribojančioje su Vakarų Tigrėjumi ir Sudanu, rasta apie 50 lavonų; kadangi nuo pilietinio karo pradžios 2020 m. lapkričio mėn. buvo rasta daugiau kaip 250 įtariamų žudynių Tigrėjuje įrodymų; kadangi pranešta, kad 2021 m. rugpjūčio mėn. Tigrėjaus Liaudies išlaisvinimo frontas taip pat vykdė neteismines egzekucijas kaimyniniuose Tigrėjaus regionuose, pvz., Čenoje ir Kobo;

kadangi, remiantis patikimais šaltiniais, tiek Tigrėjaus Liaudies išlaisvinimo frontas, tiek Etiopijos nacionalinės gynybos pajėgos vykdė žmogaus teisių pažeidimus Tigrėjuje; kadangi Eritrėjos pajėgos įsiskverbė į Tigrėjų ir kitas Etiopijos dalis ir taip pat vykdė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi dauguma kaltinimų susiję su Etiopijos nacionalinių gynybos pajėgų ir Eritrėjos pajėgų padarytais pažeidimais;

G.	kadangi 2021 m. rugsėjo 13 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet kalbėjo apie visų konflikto šalių daromus pažeidimus; kadangi ES nuolat rėmė vyriausiosios komisarės J. Bachelet darbą;

H.	kadangi 2021 m. lapkričio 1 d. bus paskelbta JT žmogaus teisių pareigūno ir Etiopijos žmogaus teisių komisijos bendro tyrimo dėl įtariamų visų konflikto Tigrėjuje šalių įvykdytų žmogaus teisių ir humanitarinės bei pabėgėlių teisės pažeidimų galutinė ataskaita;

kadangi negana to, kad buvo grobiamos grūdinės kultūros ir naikinami pasėliai, Tigrėjuje, į pietvakarius nuo Mekelės, buvo pastebėti dykuminių skėrių spiečiai; kadangi dėl tebesitęsiančio konflikto ir susidariusios humanitarinės padėties daugelyje sričių tapo neįmanoma vykdyti COVID-19 prevencijos ir skiepijimo;

kadangi per pastarąjį mėnesį į šią zoną buvo leista patekti tik 10 proc. humanitarinės pagalbos išteklių, skirtų apsuptam Tigrėjaus regionui; kadangi kasdien reikia 100 sunkvežimių, kad Tigrėjui būtų tiekiama pakankamai humanitarinės pagalbos; kadangi nuo 2021 m. liepos 12 d. tik 525 sunkvežimiai pateko į Tigrėjų dėl uždarytų sienų, ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamo patekimo, infrastruktūros, pvz., tiltų, sunaikinimo, vairuotojų nesaugumo, didžiulio degalų ir grynųjų pinigų, kurių reikia, kad būtų galima sugrįžti į tiekimo punktus, trūkumo ir ilgo vėlavimo, kol surandamos ir iškraunamos humanitarinės atsargos;

kadangi taikymasis į pagalbos darbuotojus laikomas karo nusikaltimu ir nusikaltimu žmoniškumui; kadangi trys organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojai buvo nužudyti 2021 m. birželio 25 d., teikdami pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia; kadangi nuo 2020 m. lapkričio mėn. regione nužudyti 23 pagalbos darbuotojai; kadangi 2021 m. birželio 22 d. Etiopijos vyriausybės pajėgos neleido greitosios pagalbos automobiliams suteikti pagalbos nukentėjusiems nuo oro antpuolio Togogos turguje; kadangi JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (UNOCHA) pranešė, kad 2021 m. birželio 17 d. Eritrėjos vyriausybės pajėgos užpuolė ir sustabdė skiepijimo komandą Asgede Woredoje; kadangi pranešama, kad Tigrėjuje nuolat plėšiamos sveikatos priežiūros įstaigos; kadangi vyriausybinės pajėgos ir pareigūnai priekabiavo ir grasino humanitarinėms organizacijoms ir nacionaliniams sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, teikiantiems pagalbą seksualinio smurto aukoms;

kadangi daugiau kaip du milijonai žmonių buvo perkelti iš namų; kadangi pranešama, kad beveik 76 500 žmonių Afare ir apie 200 000 Amharos gyventojų buvo perkelti po to, kai Tigrėjaus pajėgos persikėlė į šiuos regionus; kadangi pranešama, kad 55 000 Etiopijos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų ieško prieglobsčio Sudane;

M.	kadangi kai kurios Tigrėjaus pabėgėlių stovyklos buvo sunaikintos; kadangi Tigrėjuje gyvenantys pabėgėliai iš Eritrėjos susiduria su pagrobimais ir priverstiniu grąžinimu; kadangi Tigrėjaus pabėgėlių stovyklose neteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos ir švarus geriamasis vanduo eina į pabaigą;

N.	kadangi esama pranešimų, kad kariaujančios šalys, įskaitant Tigrėjaus pajėgas, verbuoja vaikus ir įtraukia į konfliktą; kadangi vaikų karių naudojimas yra karo nusikaltimas;

kadangi Etiopijos valdžios institucijos savavališkai sulaikė ir prievarta pradangino etninius tigrėjus Etiopijos sostinėje ir prieš juos ėmėsi kitų prievartos veiksmų, pvz., uždarė Tigrėjaus gyventojams priklausančias įmones; kadangi visoje Etiopijoje, įskaitant aukšto lygio vyriausybės pareigūnus, pastebimas neapykantos ir diskriminacijos kurstymas, taip pat stiprėjanti provokacinė, prieš tigrėjus nukreipta, retorika;

P.	kadangi 2021 m. rugsėjo 30 d. Etiopijos užsienio reikalų ministerija paskelbė septynis JT darbuotojus (iš UNICEF, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) ir UNOCHA) personae non gratae Etiopijoje;

kadangi Tigrėjuje ir kaimyniniuose regionuose internetas ir telekomunikacijos buvo nuolat ribojami ir išjungiami; kadangi žurnalistai buvo užpulti ir buvo sustabdytas kelių žiniasklaidos priemonių licencijų galiojimas, o tai trukdo stebėti padėtį vietoje; kadangi pagrindinės paslaugos, įskaitant elektros energijos ir bankininkystės paslaugas, ir toliau yra ribojamos;

R.	kadangi dabartinė nestabili padėtis Etiopijoje susidarė dėl ilgos etninio susiskaldymo ir etninės įtampos istorijos;

S.	kadangi Etiopijos, kaip daugiatautės valstybės, vienybė yra labai svarbi regiono ir viso Afrikos žemyno stabilumui;

T.	kadangi Etiopija, kurioje gyvena daugiau kaip 110 mln. žmonių ir kuri yra strategiškai įsikūrusi netoli Somalio pusiasalio, yra pagrindinė Afrikos žemyno šalis ir potenciali strateginė ES ir jos valstybėms narėms svarbi partnerė;

kadangi ES, būdama didžiausia pasaulyje humanitarinės pagalbos teikėja, ir toliau solidarizuojasi su tais, kuriems reikia humanitarinės pagalbos; kadangi nuo pat konflikto Etiopijoje pradžios ES toliau nuosekliai pasisakė už visapusišką ir nevaržomą humanitarinės pagalbos teikimą laikantis tarptautinės humanitarinės teisės;

V.	kadangi neseniai priimtame komunikate dėl ES humanitarinių veiksmų numatyta stiprinti procesus, pagal kuriuos tarptautinės humanitarinės teisės propagavimas ir taikymas nuosekliai išlieka mūsų išorės veiksmų pagrindu;

kadangi pagal Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“ (KVTBP – Globali Europa) žmogaus socialinė raida, valdymas ir taikos kūrimas Etiopijoje laikomi prioritetinėmis veiklos sritimis, o 65 proc. orientacinės daugiametės programos lėšų skiriama šioms sritims;

kadangi Komisija, siekdama reaguoti į pastarojo meto krizės įvykius, įtraukė 5 mln. EUR vertės humanitarinius veiksmus Amharoje ir Afare, į bendrą humanitarinės pagalbos finansavimą, kuris jau buvo sutelktas ir dėl kurio sudarytos sutartys 2021 m. ir kuris sudaro 53,7 mln. EUR, siekdama paremti žmones, kuriems reikia pagalbos Etiopijoje; kadangi 118 mln. EUR skirta pagalbai Tigrėjui ir Etiopijos pabėgėliams Sudane; kadangi dėl vykstančio konflikto ES atidėjo paramos biudžetui išmokas Etiopijai;

kadangi 2021 m. rugsėjo mėn. ES bandė per Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinį direktoratą (ECHO GD) suorganizuoti humanitarinį oro tiltą, kad Tigrėjaus regionui būtų pristatytos skubiai reikalingos humanitarinės prekės, tačiau susidūrė su didelėmis Etiopijos vyriausybės sudarytomis kliūtimis; kadangi dėl to buvo įvykdytas tik vienas ES humanitarinis oro tilto skrydis ir pristatyta tik nedidelė jo humanitarinio krovinio dalis;

kadangi 2021 m. birželio 21 d. ES paskyrė Annette Weber naująja ES specialiąja įgaliotine Somalio pusiasalyje; kadangi pagal Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio įgaliojimus Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto šiais metais du kartus lankėsi regione, kad aptartų Etiopijoje tebesitęsiančią krizę ir jos regioninį poveikį;

AA.	kadangi 2021 m. rugpjūčio 26 d. Afrikos Sąjunga paskyrė buvusį Nigerijos prezidentą Oluseguną Obasanjo konflikto tarpininku;

AB.

kadangi 2018 m. gruodžio mėn. naujai sudaryta Etiopijos vyriausybė įsteigė Etiopijos susitaikymo komisiją ir Taikos ministeriją; kadangi iki šiol abi institucijos po jų sukūrimo nevykdė savo pradinių įgaliojimų skatinti taiką ir užkirsti kelią ginkluotiems konfliktams Etiopijoje bei juos išspręsti sudėtingomis sąlygomis;

AC.

kadangi vykstant konfliktui Etiopijos gerovės partija, vadovaujama Abiy Ahmed, pasiskelbė visuotinių rinkimų, kurie buvo boikotuoti ir kurių rezultatus pasmerkė kai kurios opozicijos partijos, laimėtojais; kadangi Tigrėjuje apskritai nebuvo rinkimų proceso; kadangi ES neatsiuntė rinkimų stebėjimo misijos;

AD.	kadangi Etiopija yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas,

reikalauja, kad visos šalys nedelsiant nutrauktų karo veiksmus, o tai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant pagerinti humanitarinę padėtį Tigrėjuje ir kituose regionuose, ypač Afaro ir Amharos regionuose; ragina nedelsiant atkurti konstitucinę tvarką ir sukurti ugnies nutraukimo stebėsenos mechanizmą;

ragina visus susijusius nacionalinius, regioninius ir vietos veikėjus nedelsiant ir nekliudomai įsileisti humanitarinę pagalbą ir paramą nukentėjusiems Tigrėjaus gyventojams, nutraukti de facto vykdomą humanitarinės pagalbos ir būtiniausių išteklių, įskaitant maistą, vaistus ir kurą, blokavimą ir palengvinti pagalbą Amharos ir Afaro regionų stokojantiems gyventojams;

griežtai smerkia tyčinius visų kariaujančių šalių išpuolius prieš civilius gyventojus, pranešimus apie tai, kad kariaujančios šalys, įskaitant Tigrėjaus pajėgas, verbuoja vaikus ir toliau naudoja žaginimus ir seksualinį smurtą; primena, kad tyčiniai išpuoliai prieš civilius ir vaikų karių verbavimas ir naudojimas yra karo nusikaltimai;

smerkia civilių gyventojų, pabėgėlių ir humanitarinių bei medicinos darbuotojų žudymą; ragina visų šalių pajėgas gerbti tarptautines žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę ir pabėgėlių teisę bei užtikrinti žmonių apsaugą nukentėjusiose vietovėse; ragina patraukti atsakomybėn už besitęsiančio konflikto metu padarytus nusikaltimus, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina, kad asmenų, įtariamų išžaginimu arba seksualine vergove, atžvilgiu būtų atliekamas nusikalstamos veikos tyrimas dėl tokių karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui kaip išžaginimas, seksualinė vergovė, kankinimai ir persekiojimas;

primygtinai ragina Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontą sustabdyti puolimą ir nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Amharos ir Afaro regionų; ragina Amharos regiono vyriausybę išvesti savo pajėgas iš Vakarų Tigrėjaus, o Eritrėjos vyriausybę ragina nedelsiant visam laikui išvesti savo pajėgas iš Etiopijos; ragina kaimynines šalis susilaikyti nuo bet kokios politinės ir karinės intervencijos, kuri galėtų dar labiau prisidėti prie konflikto eskalacijos;

ragina sukurti nepriklausomą ir nešališką tyrimų komisiją, kuri tirtų išpuolius, nukreiptus prieš konkrečias etnines ir religines grupes, siekiant kurstyti bendruomenių tarpusavio smurtą ir kelti pavojų Etiopijos gyventojų taikai ir saugumui; ragina Etiopijos vyriausybę užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn;

primena, kad Etiopijos vyriausybė yra atsakinga už pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų saugą ir saugumą jos teritorijoje; ragina Etiopijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti tinkamą apsaugą ir pagalbą tūkstančiams Eritrėjos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, perkeltų iš Tigrėjaus stovyklų, ir nustatyti tūkstančių neregistruotų pabėgėlių iš Eritrėjos likimą ir jų buvimo vietą; apgailestauja dėl neapykantą kurstančios ir provokacinės kalbos, kurią vartoja aukšto lygio pareigūnai, ir primygtinai ragina visus susijusius veikėjus atidžiai pasirinkti savo žodžius, kad būtų išvengta tolesnio eskalavimo ir papildomų žmonių kančių; ragina užtikrinti, kad tarptautinės ir regioninės sienos ir toliau būtų atviros saugiam ir laisvam civilių gyventojų judėjimui; primena, kad Etiopija yra svarbi migrantų kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalis; primygtinai reikalauja, kad Etiopijos federalinė vyriausybė ir regioninės valdžios institucijos saugotų gyventojus ir užtikrintų jų pagrindines teises;

ragina Etiopijos valdžios institucijas nedelsiant pranešti apie priverstinius visų civilių dingimus, paleisti sulaikytuosius neturint patikimų nusikaltimo įrodymų ir nutraukti bet kokį diskriminacinį elgesį; apgailestauja dėl to, kad visuomenės veikėjai naudoja neapykantą kurstančias kalbas, kurios gali kurstyti smurtą, bauginimą ir diskriminaciją prieš Tigrėjaus ar kitas bendruomenes, taip kurdamos nepasitikėjimą ir kurstydamos etninius konfliktus, ir ragina nacionalines, vietos ir regionų valdžios institucijas pradėti įtraukesnį dialogą ir susilaikyti nuo smurto kurstymo;

ragina valdžios institucijas įsteigti į teismą panašią atkuriamojo teisingumo įstaigą, kuriai būtų pavesta užduotis tirti konflikto metu padarytus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant bet kokių pažeidimų aplinkybes, veiksnius ir kontekstą, taip suteikiant aukoms galimybę liudyti ir sudarant sąlygas įamžinti nešališkus istorinius praeities duomenis, ir ragina šią įstaigą parengti žalos atlyginimo politiką kartu su rekomendacijomis dėl priemonių, kuriomis būtų užkirstas kelias būsimiems žmogaus teisių pažeidimams;

10.

griežtai smerkia visus išpuolius prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, įskaitant ligonines ir medicinos įstaigas, ir plačiai paplitusį humanitarinės pagalbos grobimą ir naikinimą; griežtai smerkia greitosios pagalbos automobilių, mėginančių suteikti medicininę pagalbą sužeistiesiems po bombardavimo, blokavimą;

11.

apgailestauja dėl to, kad Etiopijos užsienio reikalų ministerija septynis JT žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos darbuotojus (iš Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF), Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR), JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (UNOCHA) ir Etiopijos humanitarinių reikalų koordinavimo biuro) paskelbė personae non gratae; reiškia susirūpinimą dėl nepriklausomų humanitarinės pagalbos ir žmogaus teisių srities darbuotojų saugumo ir gerovės regione ir dėl humanitarinės pagalbos paskirstymo Tigrėjaus regione neutralumo; palankiai vertina tvirtą 2021 m. rugsėjo 30 d. ES ir jos 27 valstybių narių pareiškimą, kuriame griežtai smerkiamas šių darbuotojų išsiuntimas ir ragina vyriausybę atšaukti savo sprendimą;

12.

ragina Etiopijos vyriausybę pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; ragina kariaujančias šalis užtikrinti nevaržomą prieigą prie nepriklausomų žmogaus teisių stebėtojų ir tyrėjų, įskaitant JT ir Afrikos Sąjungos tyrėjus;

13.

pabrėžia svarbų šio regiono žurnalistų darbą ir ragina visus veikėjus užtikrinti laisvą prieigą prie spaudos ir leisti žurnalistams saugiai atlikti savo darbą;

14.

ragina visiškai atkurti pagrindines viešąsias paslaugas, pvz., elektros energijos tiekimo ir banko paslaugas, ir panaikinti telekomunikacijų ir interneto prieigos apribojimus Tigrėjaus regione; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti švietimą ir mokyklų veiklą Tigrėjaus regione ir kitur gyvenantiems vaikams;

15.

primena Etiopijos svarbą Somalio pusiasalio ir viso žemyno stabilumui; primena, kad ES ir kiti tarptautiniai partneriai pasiūlė būti Etiopijos konflikto šalių tarpininkais, tačiau Etiopija šių pasiūlymų nepriėmė; ragina visas kariaujančias šalis be išankstinių sąlygų susėsti prie derybų stalo; ragina pradėti Etiopijos vadovaujamą įtraukų nacionalinį politinį dialogą, kad būtų rastas krizės sprendimas, įtraukiant visų nukentėjusių teritorijų (Tigrėjaus, Amharos, Benišangulo–Gumūzo, Afaro, Oromijos, Sidamos, Somalio, Pietų tautų, tautybių ir tautų regiono (SNNPR) ir Gambelos) atstovus;

16.

primena, kad ši padėtis gali būti išspręsta tik taikiomis priemonėmis ir užtikrinant įtraukų visų kariaujančių šalių dialogą, veiksmingą ugnies nutraukimą ir žmogaus teisių apsaugą;

17.

pakartoja, kad ES yra pasirengusi remti, pradėti ir organizuoti dialogą glaudžiai bendradarbiaudama su kitais, siekiant, kad dialogo erdvė išliktų atvira ir būtų sukurtas pagrindas deryboms tarp dviejų pagrindinių kariaujančių šalių;

18.

reiškia paramą regioninio tarpininkavimo pastangoms, pvz., Afrikos Sąjungos tarpininko Prezidento O. Obasanjo pastangoms; be to, palankiai vertina tai, kad neseniai paskirta nauja ES specialioji įgaliotinė Somalio pusiasalyje;

19.

apgailestauja, kad JT Saugumo Taryba iki šiol nenagrinėjo padėties Tigrėjaus regione; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares daryti spaudimą JT Saugumo Tarybai reguliariai rengti viešus susitikimus dėl Tigrėjaus ir imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą, užtikrinti civilių gyventojų apsaugą, nutraukti sunkius tarptautinės teisės pažeidimus ir užtikrinti atskaitomybę už įvykdytus žiaurumo aktus; ragina JT Saugumo Tarybą apsvarstyti galimybę šiame regione dislokuoti JT taikdarius;

20.

primygtinai ragina ES valstybes nares skatinti Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąjį įgaliotinį iki metų pabaigos JT Žmogaus teisių taryboje surengti ne sesijų metu rengiamą informacinį pranešimą apie Tigrėjų, kad būtų pristatytos OHCHR ir Etiopijos žmogaus teisių komisijos bendro tyrimo ataskaitos išvados; pabrėžia, kad bendras tyrimas turėtų padėti dedant pagrindą tvirtam tarptautiniam tyrimo mechanizmui, kurį skubos tvarka turi sukurti JT Žmogaus teisių taryba;

21.

ragina ES Užsienio reikalų tarybą veikti greitai, ryžtingai ir vieningai, kad būtų priimtos priemonės, būtinos siekiant veiksmingai reaguoti į padėties Tigrėjaus regione rimtumą ir neatidėliotinumą;

22.

palankiai vertina ir remia 2020 m. gruodžio mėn. Komisijos sprendimą atidėti paramos Etiopijos vyriausybės biudžetui išmokas; palankiai vertina diplomatines pastangas ir pakartotinius Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pareiškimus, kuriuose raginama užtikrinti atskaitomybę ir nekliudomą humanitarinės pagalbos teikimą, taip pat smerkiami visų šalių pažeidimai; tvirtai pakartoja, kad ES remia svarbų Michelle Bachelet, kaip JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės, darbą;

23.

ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę patvirtinti žmogaus teisių apsaugos priemones ir užtikrinti, kad žmogaus teisių pažeidėjai būtų patraukti atsakomybėn, pvz., taikant ES visuotinį sankcijų žmogaus teisių srityje mechanizmą;

24.

pabrėžia, kad ES yra Etiopijos žmonių pusėje; pabrėžia, kad ES siekia taikaus šio konflikto sprendimo; tačiau siūlo Komisijai taikyti sankcijas Etiopijos vyriausybės, Eritrėjos vyriausybės ir Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo fronto nariams ir kitiems asmenims, atsakingiems už veiksmus, kuriais pratęsiamas konfliktas ir dėl kurių blogėja milijonų Etiopijos gyventojų humanitarinė padėtis, jei iki 2021 m. spalio mėn. pabaigos humanitarinė padėtis iš esmės nepagerės, ypač po to, kai bus suformuota nauja Etiopijos vyriausybė;

25.

ragina valstybes nares sustabdyti ginklų ir sekimo technologijų, kurios naudojamos siekiant palengvinti išpuolius prieš civilius gyventojus ir vykdyti žmogaus teisių pažeidimus, eksportą į Etiopiją;

26.

palankiai vertina 2021 m. rugsėjo 17 d. JAV vykdomąjį potvarkį dėl Etiopijos krizės, kuris nukreiptas prieš tuos, kurie yra atsakingi už konflikto Etiopijoje pratęsimą ir prie jo prisidėjo, trukdo teikti humanitarinę pagalbą, užkerta kelią ugnies nutraukimui ir vykdo žmogaus teisių pažeidimus; vis dėlto apgailestauja, kad JAV toliau teikė paramą biudžetui ir kad tai reiškia, jog JAV veiksmai buvo mažiau veiksmingi ir ryžtingi nei ES veiksmai;

27.

labai palankiai vertina Komisijos paramą gelbstint gyvybes regione ir remia tolesnį jos taikymą; ragina papildomai mobilizuoti bent 30 mln. EUR finansavimą iš ES solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo, kad būtų patenkinti svarbiausi nuo konflikto Tigrėjaus regione ir kitose vietovėse, kurias tiesiogiai paveikė Šiaurės Etiopijos konfliktas, nukentėjusių žmonių poreikiai, ypatingą dėmesį skiriant Afaro ir Amharos kaimyniniams regionams;

28.

ragina ES ir jos valstybių narių vadovus būsimame Afrikos Sąjungos ir ES aukščiausiojo lygio susitikime ir vadovų susitikime pirmenybę teikti žmogaus teisių ir humanitarinei padėčiai Tigrėjaus regione ir šiaurinėje Etiopijos dalyje, taip pat nustatyti konkrečius veiksmus ir skatinti geresnį strategijos ir pranešimų koordinavimą;

29.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Etiopijos federalinei vyriausybei ir Federacijos rūmams, Tigrėjaus regiono valdžios institucijoms, Sudano Respublikos vyriausybei, Eritrėjos Valstybės vyriausybei, Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos vyriausybėms, Afrikos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, Panafrikos Parlamentui bei AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.

(1) Priimti tekstai, P9_TA(2020)0330.

(2) 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimas dėl naujausios organizacijos „Amnesty International“ ataskaitos dėl įtarimų dėl žaginimo ir kitokio seksualinio smurto Etiopijos Federacinės Demokratinės Respublikos Tigrėjaus regiono valstijoje.

		ISSN 1977-0960
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 132

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	65 metai 2022m. kovo 24d.

	III Parengiamieji aktai
	Europos Parlamentas
	2021 m. spalio 5 d., antradienis
2022/C 132/19	P9_TA(2021)0397 Aplinkosauga: Orhuso reglamentas ***I 2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (COM(2020)0642 – C9-0321/2020 – 2020/0289(COD)) P9_TC1-COD(2020)0289 Europos Parlamento pozicija, priimta 2021 m. spalio 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/…, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams	212
2022/C 132/20	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl delegacijos ES ir JK parlamentinėje partnerystės asamblėjoje sudarymo ir jos narių skaičiaus nustatymo (2021/2917(RSO))	215
2022/C 132/21	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Sąjungos vardu projekto (06566/2021 – C9-0154/2021 – 2021/0037(NLE))	216
2022/C 132/22	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Sąjungos vardu projekto (06566/2021 – C9-0154/2021 – 2021/0037M(NLE))	217
2022/C 132/23	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Julią Laffranque (Julia Laffranque) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigto komiteto nare (2021/2171(INS))	221
2022/C 132/24	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pirmininko skyrimo (N9-0058/2021 – C9-0369/2021 – 2021/0902(NLE))	222
2022/C 132/25	2021 m. spalio 5 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo laikinai sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems į Kanarų salas importuojamiems pramonės produktams (COM(2021)0392 – C9-0351/2021 – 2021/0209(CNS))	223

Turinys		Puslapis

	EUROPOS PARLAMENTAS 2021–2022 m. SESIJA 2021 m. spalio 4–7 d. posėdžiai PRIIMTI TEKSTAI	1

	I Rezoliucijos, rekomendacijos ir nuomonės
	REZOLIUCIJOS
	Europos Parlamentas
	2021 m. spalio 6 d., trečiadienis
2022/C 132/01	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vystymosi politikos vaidmens reaguojant į biologinės įvairovės nykimą besivystančiose šalyse Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo kontekste (2020/2274(INI))	2
2022/C 132/02	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirbtinio intelekto baudžiamojoje teisėje ir jo naudojimo policijos ir teisminių institucijų reikmėms baudžiamosiose bylose (2020/2016(INI))	17
2022/C 132/03	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl artimo partnerio smurto ir globos teisių poveikio moterims ir vaikams (2019/2166(INI))	27
2022/C 132/04	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2030 m. ES kelių eismo saugumo politikos programos – rekomendacijos dėl tolesnių žingsnių siekiant visiškai saugaus eismo vizijos (2021/2014(INI))	45
2022/C 132/05	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija Žuvų išteklių atkūrimas Viduržemio jūroje. Vertinimas ir tolesni veiksmai (2019/2178(INI))	56
2022/C 132/06	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1449, kuriuo dėl veikliųjų medžiagų 2-fenilfenolio (įskaitant jo druskas, kaip antai natrio druską), 8-hidroksichinolino, amidosulfurono, bifenokso, chlormekvato, chlortolurono, klofentezino, klomazono, cipermetrino, daminozido, deltametrino, dikambos, difenokonazolo, diflufenikano, dimetachloro, etofenprokso, fenoksapropo-P, fenpropidino, fludioksonilo, flufenaceto, fostiazato, indoksakarbo, lenacilo, MCPA, MCPB, nikosulfurono, parafininių alyvų, parafininės alyvos, penkonazolio, pikloramo, propakvizafopo, prosulfokarbo, kvizalofop-P-etilo, kvizalofop-P-tefurilo, sieros, tetrakonazolio, trialato, triflusulfurono ir tritosulfurono patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 (2021/2869(RSP))	65
2022/C 132/07	2021 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir JAV santykių ateities (2021/2038(INI))	70
	2021 m. spalio 7 d., ketvirtadienis
2022/C 132/08	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgyvendinimo pranešimo dėl ES patikos fondų ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės“ (2020/2045(INI))	88
2022/C 132/09	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES kibernetinės gynybos pajėgumų padėties (2020/2256(INI))	102
2022/C 132/10	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Arkties regiono: galimybės, susirūpinimą keliantys klausimai ir saugumo uždaviniai (2020/2112(INI))	113
2022/C 132/11	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Neįgaliųjų apsauga teikiant peticijas: įgyta patirtis (peticijos Nr. 2582/2013, 2551/2014, 0074/2015, 0098/2015, 1140/2015, 1305/2015, 1394/2015, 0172/2016, 0857/2016, 1056/2016, 1147/2016, 0535/2017, 1077/2017, 0356/2018, 0367/2018, 0371/2018, 0530/2018, 0724/2018, 0808/2018, 0959/2018, 0756/2019, 0758/2019, 0954/2019, 1124/2019, 1170/2019, 1262/2019, 0294/2020, 0470/2020, 0527/2020, 0608/2020, 0768/2020, 0988/2020, 1052/2020, 1139/2020, 1205/2020, 1299/2020, 0103/2021 ir kt.) (2020/2209(INI))	129
2022/C 132/12	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija Bankų sąjunga. 2020 m. metinė ataskaita (2020/2122(INI))	151
2022/C 132/13	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES politikos, susijusios su žalinga mokesčių praktika, reformos (įskaitant Elgesio kodekso grupės reformą) (2020/2258(INI))	167
2022/C 132/14	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Mianmare, įskaitant religinių ir etninių grupių padėtį (2021/2905(RSP))	179
2022/C 132/15	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Paulo Rusesabaginos atvejo Ruandoje (2021/2906(RSP))	186
2022/C 132/16	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Teksaso valstijos (JAV) abortų įstatymo (2021/2910(RSP))	189
2022/C 132/17	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Baltarusijoje po vienus metus trukusių protestų ir jų smurtinio numalšinimo (2021/2881(RSP))	196
2022/C 132/18	2021 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Tigrėjuje (2021/2902(RSP))	205