—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis), ypač į jos 2 ir 3 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ypač į jos 8, 10, 18 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), ypač į jos 7, 9, 21 straipsnius, 24 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 8 straipsnį dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą ir į 14 straipsnį bei Protokolą Nr. 12 dėl diskriminacijos uždraudimo,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į 1961 m. spalio 18 d. Turine pasirašytą Europos socialinę chartiją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (JT VTK),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2239 (2018) „Privatus ir šeimos gyvenimas. Lygybės užtikrinimas nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2048 (2015) dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje (2),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (3),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl ES paskelbimo LGBTIQ asmenų laisvės erdve (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (8),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimą byloje Relu Adrian Coman ir kt. prieš Inspectoratul General pentru Imigrăriir Ministerul Afacerilor Interne (9) ir 2020 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje NH prieš Associazione Avvocatura per i diritti LGBTI – Rete Lenford (10) ir 2021 m. balandžio 15 d. generalinės advokatės J. Kokott pateiktą nuomonę byloje V.M.A. prieš Stolichna Obsthina, Rayon „Pancharevo“ (11),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus Maruko, Römer ir Hay (12) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Taddeucci & McCall (13),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 227 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi LGBTIQ asmenų teisės yra žmogaus teisės;

B.

kadangi Peticijų komitetas gavo keletą peticijų, kuriose išreiškiamas susirūpinimas dėl LGBTIQ asmenų diskriminacijos ES apskritai, ypač tos pačios lyties porų ir vaivorykštės šeimų;

C.

kadangi šiose peticijose raginama, viena vertus, užtikrinti, kad vaivorykštės šeimoms visose valstybėse narėse būtų užtikrintos tokios pačios šeimos teisės kaip skirtingų lyčių šeimoms ir jų vaikams, visų pirma teisė laisvai judėti ES ir abipusis jų santykių ir tėvystės pripažinimas, ir, kita vertus, imtis priemonių prieš Lenkiją už nediskriminavimo, lygybės ir saviraiškos laisvės principų pažeidimus, be kita ko, susijusius su regioninėmis šeimos teisių chartijomis ir rezoliucijomis, kuriomis savivaldybės ir regionai paskelbiami nepriklausomais nuo LGBTI ideologijos („zonos be LGBT asmenų“);

D.

kadangi 2021 m. kovo 22 d. Peticijų komitetas surengė praktinį seminarą LGBTI+ asmenų teisių ES klausimais, kurio metu buvo pristatytas tyrimas, kurį komiteto vardu užsakė Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius, tema „Kliūtys laisvam vaivorykštės šeimų judėjimui ES“;

E.

kadangi pirmiau minėtame tyrime daroma išvada, kad 2021 m. vaivorykštės šeimos vis dar susiduria su didelėmis laisvo judėjimo ES kliūtimis, o tai turi neigiamų pasekmių jų vaikų interesams, ir kadangi naudodamosi ES kompetencija, susijusia su laisvu ES piliečių ir jų šeimos narių judėjimu, ES institucijos galėtų imtis veiksmų šioms kliūtims pašalinti; kadangi translyčiai tėvai, kurių tapatybės dokumentai kirtus sieną nepripažįstami, gali prarasti visus teisinius ryšius su savo vaikais, o tai labai pakenktų vaiko interesams;

F.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;

G.

kadangi Europos Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija;

H.

kadangi teisė į vienodą požiūrį ir nediskriminavimą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Sutartyse ir Chartijoje, ir jos turėtų būti visapusiškai paisoma; kadangi lygybė ir mažumų apsauga yra vienos iš ES vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje, kurias ES plėtoja įgyvendindama lygybės sąjungos iniciatyvas ir veiksmus;

I.

kadangi 2020 m. rugsėjo mėn. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžė, kad „jei esate tėvas ar motina vienoje šalyje, tuomet ir kiekvienoje šalyje esate tėvas ar motina“, nurodydama, kad ES reikia abipusiškai pripažinti šeimos santykius;

J.

kadangi visos valstybės narės pagal tarptautinę teisę ir ES sutartis yra prisiėmusios įsipareigojimų ir turi pareigų laikytis pagrindinių teisių ir jas užtikrinti, saugoti ir įgyvendinti;

K.

kadangi, nors ES padarė pažangą santuokos ir civilinių sąjungų, LGBTIQ asmenų įvaikinimo teisių ir teisinės apsaugos nuo diskriminacijos, neapykantą kurstančių kalbų ir neapykantos nusikaltimų srityse, taip pat buvo žengta ir keletas žingsnių atgal, pvz., priešiškos išrinktų politikų retorikos, homofobinio ir transfobinio smurto proveržių ir vadinamųjų „zonų be LGBT asmenų“ paskelbimo;

L.

kadangi LGBTIQ asmenys Europoje ir toliau patiria diskriminaciją ir smurtą; kadangi 2021 m. „Rainbow Europe Map“, Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos padalinio (ILGA-Europe) metinė lyginamosios analizės priemonė, atskleidžia plačiai paplitusią ir beveik visišką LGBTIQ asmenų žmogaus teisių stagnaciją, visų pirma kalbant apie šeimos teisės aktų pripažinimą visoje Europoje, ir kad šiais metais nebuvo nė vieno teisinio ar politinio pokyčio, kuris turėtų teigiamą poveikį LGBTIQ asmenims;

M.

kadangi 2019 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) atliktoje apklausoje nustatė, kad ES didėja diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lytinių požymių;

N.

kadangi LGBTIQ asmenys vis dar diskriminuojami kai kuriose valstybėse narėse socialinės apsaugos, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros, švietimo, prieigos prie visuomenei prieinamų prekių ir kitų paslaugų, įskaitant aprūpinimą būstu, srityse; kadangi Taryboje daugiau kaip 10 metų blokuojama horizontalioji direktyva dėl nediskriminavimo, kuria būtų galima iš dalies užpildyti šią apsaugos spragą ne tik užimtumo srityje;

O.

kadangi ne visose ES valstybėse narėse LGBTIQ asmenims suteikiama teisinė apsauga nuo diskriminacijos;

P.

kadangi nėra ES taisyklių dėl teismo sprendimų dėl tėvystės pripažinimo tarp valstybių narių ir jokių ES nuostatų, kuriomis būtų siekiama spręsti konfliktus šioje srityje; kadangi kai kurios valstybės narės nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokos iš kitos valstybės narės jokiais nacionalinės teisės tikslais, išskyrus leidimą gyventi; kadangi atrodo, kad kai kurios valstybės narės, kurios leidžia tos pačios lyties poroms susituokti, nenori pripažinti tos pačios lyties registruotų partnerių iš kitų valstybių narių; kadangi kai kuriose valstybėse narėse tos pačios lyties poroms su vaikais gali būti atsisakyta teisiškai pripažinti jų vaikų bendrus tėvus (14); kadangi translyčiams tėvams dažnai nepripažįstama jų teisėta lytis kertant sienas, todėl sienos apsaugos institucijos nepripažįsta jų kaip savo vaikų tėvų;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 25 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose vertinimas“ (SWD(2021)0050),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2013 m. judumo mieste dokumentų rinkinio vertinimas“ (SWD(2021)0047),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789) ir prie jo pridėtą tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2020)0331),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui skatinti (NAIADES II, apimančios 2014–2017 m. laikotarpį), įgyvendinimo laikotarpio vidurio pažangos ataskaita“ (SWD(2018)0428),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai (2),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (3) ir į būsimą jos peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių (4) (TEN-T reglamentą) ir į būsimą jo peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyvą 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (5) ir būsimą jo peržiūrą,

—

atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (6),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 21 d. Tarybos išvadas dėl politikos aspektų, susijusių su pandemijos ir kitų didelių krizių atveju Europos krovininio transporto sektoriui taikytinu nenumatytų atvejų planu,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „ES vandens transporto sektoriaus ateities perspektyvos: neutralaus anglies dioksido poveikio, be avarijų, automatizuoto ir konkurencingo ES vandens transporto sektoriaus kūrimas“,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadas „Vežimas vidaus vandenų keliais – įžvelgti jo potencialą ir jį skatinti“,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl techninių ir veiklos priemonių siekiant veiksmingesnio ir švaresnio jūrų transporto (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl keleivinio vandens transporto potencialo išnaudojimo (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0231/2021),

A.

kadangi ES vandens transporto sektorius, įskaitant vidaus vandenų transportą, atitinka jos tiekimo vientisumo ir jos uostų konkurencingumo strateginius interesus; kadangi 75 proc. laivybos vidaus vandenų keliais yra tarpvalstybinio pobūdžio, bendrajai rinkai labai svarbus jos koordinavimas;

B.

kadangi Europos šalys turi daug įvairių didelių ir mažesnių laivybai tinkamų vidaus vandenų kelių ir vidaus vandenų laivų laivynų ir dėl to vidaus vandenų transportas yra labai patogus ir naudingas įvairių rūšių kroviniams ir dideliam jų kiekiui vežti į įvairias paskirties vietas vandeniu;

C.

kadangi vidaus vandenų transportas yra esminis ramstis pereinant prie daugiarūšio darniojo transporto, tačiau šiam sektoriui taip pat kyla didelių sunkumų; kadangi šiuo metu vidaus vandenų keliai ES sudaro labai mažą krovininio transporto dalį (6,1 proc.), o kelių transporto dalis yra 76,3 proc., geležinkelių – 17,6 proc.; kadangi dabartinė vandens kelių transporto dalis yra per maža ir ją reikia labai padidinti, kad būtų sumažintos spūstys keliuose, padidintas saugumas, sumažintas išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinta apskritai darnesnė transporto sistema; kadangi reikia nedelsiant imtis papildomų veiksmų, kuriais būtų pasiektas tikslas didelę šiuo metu keliais vežamų vidaus krovinių dalį, kuri sudaro 76,3 proc., perkelti geležinkeliams ir vidaus vandenų keliams; kadangi šioje srityje būtina naujas tvarias žiedines ir energijos rinkas susieti su vidaus vandenų transportu;

D.

kadangi tolesnis vidaus vandenų sektoriaus kūrimas yra pažangaus, darnaus ir konkurencingo Europos transporto tinklo kūrimo kertinis akmuo; kadangi dabartinis tinkamumas laivybai Europos vandenų keliais yra fragmentiškas, o perėjimui prie kitų transporto rūšių trukdo trūkstamos jungtys ir menkas laisvai tekančių vidaus vandenų kelių patikimumas; kadangi vidaus vandenų keliai, kaip viena iš labiausiai aplinką tausojančių transporto rūšių, turinčių dar daug neišnaudotų papildomų galimybių vežti didelius kiekius prekių visoje Europos Sąjungoje, gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES klimato tikslų;

E.

kadangi bendra tarpvalstybinių krovinių vežimo mūsų vidaus vandenų keliais Reino ir Alpių koridoriuje dalis sudaro 54 proc., Šiaurės jūros ir Viduržemio jūros koridoriuje – 35 proc., Šiaurės jūros ir Baltijos koridoriuje – 38 proc.; kadangi svarbu daryti pažangą siekiant baigti kurti TEN-T vidaus vandenų pagrindinį tinklą ir jungtis su visuotiniu tinklu;

F.

kadangi Europos vidaus vandenų transportas priklauso nuo sklandžių ir tinkamai veikiančių tarpvalstybinių jungčių, labai svarbu baigti kurti TEN-T pagrindinius tinklus ne vėliau kaip 2030 m.;

G.

kadangi Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“, paskelbtoje dar 2011 m., pabrėžta, kad reikia didinti vidaus vandenų transporto dalį Europoje, ir kadangi nuo to laiko padaryta pažanga yra nepakankama;

H.

kadangi vidaus vandenų transporto sektoriuje tvirtai sutariama, kad žalinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti sektoriaus ilgalaikį konkurencingumą ir sudaryti jam galimybę atlikti svarbų, patikimą ir įtikimą vaidmenį pereinant prie daugiarūšio transporto; kadangi sektoriuje plačiu mastu svarstoma, kaip finansuoti šią žaliąją pertvarką; kadangi atėjo laikas imtis konkrečių priemonių, veiksmų ir priemonių, kad būtų padėta šiuos užmojus įgyvendinti praktiškai;

I.

kadangi dėl nepakankamų investicijų į infrastruktūrą vėluojama atlikti darbus; kadangi kokybiška infrastruktūra yra sėkmingo vidaus vandenų sektoriaus pagrindas ir kertinis akmuo; kadangi pajėgumų didinimas turi ribas ir dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas veiklos rezultatų gerinimui ir nuolatinio sektoriaus patikimumo užtikrinimui;

J.

kadangi didelė krovinių vežimo ES vidaus vandenų keliais dalis yra susijusi su jūrų uostais; kadangi tiek jūrų, tiek vidaus vandenų uostai atlieka svarbų vaidmenį kaip daugiarūšio transporto mazgai ir juose teikiamos galimybės naudotis kitomis transporto, taip pat galinčio perimti krovinius, rūšimis; kadangi dėl to svarbu ir pagal TET-T gaires reikalaujama, kad jūrų ir vidaus vandenų uostai būtų gerai sujungti tarpusavyje ir turėtų geras jungtis su toliau nuo pakrančių esančiomis vietovėmis; pažymi, kad vidaus vandenų uostai turėtų tapti tvarių alternatyviųjų degalų energetikos centrais;

K.

kadangi sausros ir klimato kaita yra dvi didžiausios Europos vidaus vandenų transportui kylančios problemos; kadangi keliuose Europos regionuose vidaus vandenų transportas smarkiai nukentėjo dėl 2018 m. užsitęsusio sausros laikotarpio, nes vandens lygis buvo itin žemas; kadangi padariniai Reinui ir jo intakams, Dunojaus aukštupiui ir vidurupiui ir Elbės aukštupiui ir vidurupiui buvo pražūtingi; kadangi dėl to Vokietijoje pramonės gamybos apimtis sumažėjo 5 mlrd. EUR; kadangi, be to, Šiaurės Europoje atšiauriausiais žiemos mėnesiais vidaus vandenų teritorijos užšąla ir dėl to eismas sutrinka;

L.

kadangi perėjimas nuo kelių prie vidaus vandenų transporto yra susijęs ne tik su krovininiu, bet ir su keleiviniu transportu, visų pirma miesto vietovėse; kadangi 50 proc. ES gyventojų gyvena netoli jūros ir prie upių, vidaus vandenų keleivinis transportas yra tiek energijos vartojimo, tiek triukšmo skleidimo atžvilgiu aplinkai nekenkianti alternatyva; kadangi jis taip pat padeda mažinti spūstis perpildytuose kelių tinkluose ir suteikia alternatyvą kelių infrastruktūros plėtrai tankiai gyvenamose vietovėse;

M.

kadangi upių kruiziniai laivai, keltai, vienadienių reisų laivai, vandens taksi ir maršrutinės vandens transporto priemonės atlieka svarbų vaidmenį Europos turizmo sektoriuje ir turėtų tapti švaresne turizmo ir viešojo transporto galimybe regionuose ir miestuose, turinčiuose prieigą prie laivybai tinkamų upių, kanalų ir ežerų, nes judumas mieste tokiu būdu taip pat taptų darnesnis ir veiksmingesnis; kadangi Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje į tai turėtų būti atsižvelgta;

N.

kadangi vidaus vandenų keleivinis transportas kartu su geležinkelių transportu atliks itin svarbų vaidmenį siekiant žaliojo kurso tikslų, susijusių su perėjimu prie kitų krovininio transporto rūšių; kadangi šios dvi transporto rūšys turėtų būti integruotos į tiekimo grandines ir būti prieinamesnės;

O.

kadangi vidaus vandenų transportas galėtų atlikti svarbų vaidmenį jūrų transporto srityje, kalbant apie skaitmeninimo didinimą ir masto kūrimą netaršių varymo sistemų sprendimų srityje, pvz., elektrifikacijos ir vandenilio;

P.

kadangi sertifikato išdavimo vandeniliu varomam laivui procedūros vis dar trunka itin ilgai; kadangi keleto vandeniliu varomų laivų, turinčių visiškai tokias pat technines charakteristikas, atveju dėl kiekvieno laivo reikia pateikti atskiras paraiškas; kadangi tokia administracinė našta atgraso nuo privačiųjų investicijų, todėl trukdoma technologijų pažangai ir išlaidų veiksmingumo didinimui;

Q.

kadangi energetikos pertvarka taip pat kelia sunkumų vidaus vandenų laivybos sektoriui, neatsižvelgiant į tai, kad vidaus vandenų keliai yra viena iš aplinkai palankiausių transporto rūšių; kadangi siekiant gerinti tvarių investicijų į vidaus vandenų transporto sektorių verslo scenarijų svarbu atsižvelgti į rangovų vaidmenį visoje tiekimo grandinėje;

R.

kadangi reikia modernizuoti ir pritaikyti vidaus vandenų laivyną siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, kad būtų galima toliau gerinti laivų aplinkosauginį veiksmingumą; kadangi vidaus vandenų transporto sektoriuje nulinės taršos technologijos dėl menko techninio brandumo, trūkstamos infrastruktūros ir nekonkurencingų kainų dar nėra perspektyvios dideliu mastu;

S.

kadangi vidaus vandenų transporto sektorius užtikrino nenutrūkstamą pagrindinių prekių paskirstymą COVID-19 pandemijos metu, o tam tikruose sektoriaus segmentuose netgi pasiektas didžiausias eismo mastas, ir tai įrodo šio sektoriaus lankstumą ir atsparumą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, kuriose pripažįstamas klimato kaitos ir klimato politikos vietos, subnacionalinis ir regioninis matmuo,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5 oC, jos penktąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą šiuo klausimu, jos specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir dirvožemio ir specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. balandžio 15 d. Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacijos susitarimą,

—

atsižvelgdamas į naują Europos Sąjungos 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kurią 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Parlamentas ir Taryba,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021)0082) ir į susijusį atokiausių Europos Sąjungos regionų poveikio ir pažeidžiamumo vertinimą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 23 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui dėl Komisijos komunikato dėl sustiprintos ir atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo (COM(2020)0104),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 20 d. Komisijos komunikatą „Partnerystė su atokiausiais Europos Sąjungos regionais siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ (COM(2012)0287),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 17 d. Komisijos komunikatą „Atokiausi regionai – Europos turtas“ (COM(2008)0642),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Atokiausiems regionams skirta strategija: rezultatai ir perspektyvos“ (COM(2007)0507),

—

atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą dėl glaudesnės atokiausių regionų partnerystės (COM(2004)0343),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 23 d. Tarybos išvadas dėl 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos,

—

atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl biologinės įvairovės,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl vandenynų ir jūrų,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. Europos regionų komiteto nuomonę „Europos Komisijos ataskaita dėl atnaujintos strateginės partnerystės su ES atokiausiais regionais įgyvendinimo“ (2021/C 37/10),

—

atsižvelgdamas į atokiausių regionų pirmininkų pareiškimus, visų pirma į pareiškimą, priimtą 2020 m. lapkričio 26–27 d. Majote vykusioje XXV Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų konferencijoje,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos atokiausių regionų pirmininkų konferencijos bendrą deklaraciją, priimtą po 2021 m. gegužės 3 d. ne sesijų metu vykusio posėdžio,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2018 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. Europos Parlamento tyrimą „Sanglaudos politika ir klimato kaita“,

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“ (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos vaidmens atokiausiuose Europos Sąjungos regionuose atsižvelgiant į strategiją „Europa 2020“ (8),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0241/2021),

A.

kadangi Europos žaliasis kursas, reikšmingos žalos nedarymo principas, darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir Paryžiaus susitarimas yra svarbūs;

B.

kadangi Europos socialinių teisių ramstyje išdėstyti principai yra svarbūs, įskaitant jo indėlį mažinant nelygybę ir skatinant lyčių lygybę bei lyčių aspekto integravimą;

C.

primindamas, kad atokiausi regionai yra susiję su trimis valstybėmis narėmis (šiuo metu jų yra devyni – Prancūzijos Gviana, Gvadelupa, Reunjonu, Majotas, Martinika ir Sen Martenas (Prancūzija), Azorų salos ir Madeira (Portugalija) ir Kanarų salos (Ispanija)) – jie išsidėstę dviejuose vandenynuose – Atlanto vandenyne ir Indijos vandenyne, ir juose gyvena daugiau kaip 4,8 mln. gyventojų;

D.

pabrėždamas, kad 80 proc. Europos biologinės įvairovės randama Europos atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) ir kad šios teritorijos turi strateginę vertę geopolitiniu pasaulinės biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu;

E.

pabrėždamas, kad atokiausi regionai didina Europos Sąjungos jūrinę dimensiją ir suteikia jai didžiausią jūrų erdvę pasaulyje, turinčią daugiau kaip 25 mln. km2 išskirtinės ekonominės zonos (IEZ), ir dideles ekonomines galimybes;

F.

yra susirūpinęs dėl to, kad atokiausi regionai yra labiau paveikti jūros taršos nei bet kuris kitas Europos žemyninis regionas dėl jų izoliuotumo, o tai daro poveikį jų vystymuisi aplinkos ir ekonominiu požiūriu;

G.

apgailestauja, kad atokiausiuose regionuose 18–24 metų jaunuolių mokyklos nebaigimo lygis viršija 20 proc., t. y. gerokai viršija 10 proc. ES vidurkį (9);

H.

pripažindamas, kad atokiausi regionai turi ypatingą kultūros turtingumą, kuris prisideda prie Europos įtakos ir stiprina jos „švelniąją galią“ pasaulyje, ir kad 2017 m. priimtame Komisijos komunikate kultūra įvardijama kaip vienas iš svarbių ir skiriamųjų atokiausių regionų bruožų;

I.

apgailestaudamas, kad per dabartinę COVID-19 krizę išryškėjo jau pažeidžiamos atokiausių regionų ekonomikos pobūdis, ir kadangi ši krizė ir „Brexit’as“ turės ilgalaikių socialinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrinių padarinių;

J.

kadangi sveikatos krizė taip pat išryškino atokiausių regionų regioninių sveikatos priežiūros tarnybų trūkumus ir todėl šiuose regionuose reikėjo nustatyti gana griežtas kovos su pandemija priemones;

K.

yra susirūpinęs dėl to, kad dabartinė pandemijos krizė gali paveikti kelis mėlynosios ekonomikos sektorius, įskaitant pakrančių ir jūrų turizmą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174, 225 ir 349 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas (2.0). Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką“ (COM(2020)0329),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas) (1),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (2),

—

atsižvelgdamas į pirmąjį 2013 m. gegužės 13 d. Atlanto vandenyno zonai skirtą veiksmų planą COM(2013)0279) ir į jo 2018 m. vasario 23 d. laikotarpio vidurio peržiūrą (SWD(2018)0049),

—

atsižvelgdamas į ES strategijas: 2009 m. birželio 10 d. Baltijos jūros regiono strategiją (COM(2009)0248), 2010 m. gruodžio 8 d. strategiją dėl Dunojaus regiono (COM(2010)0715), 2015 m. liepos 28 d. Alpių regiono strategiją (COM(2015)0366) ir 2014 m. birželio 17 d. strategiją Adrijos ir Jonijos jūrų regione (COM(2014)0357) ir į savo rezoliucijas dėl tų strategijų (3),

—

atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (4),

—

atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) (5) ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-osios Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos (COP 15) (7),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (8),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1059 dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), kuris remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšomis (9),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (10),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 12 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (COM(2018)0390),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (11),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 19 d. Europos regionų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Naujai traktuojama Atlanto vandenyno strategija. Persvarstytas Atlanto vandenyno veiksmų planas (2.0). Atnaujintas veiksmų planas, kuriuo siekiama Atlanto vandenyno Europos Sąjungos regione kurti darnią, atsparią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką“,

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo (12),

—

atsižvelgdamas į Komisijos misijos „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių bei vidaus vandenys“2020 m. rugsėjo 21 d. valdybos ataskaitą „Mission Starfish 2030: Restore our Ocean and Waters by 2030“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas dėl ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Europos Atlanto vandenyno regiono strategijos (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES Atlanto vandenyno regiono sanglaudos politikos strategijos (14),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaitą dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014)0284),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (15),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką. ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (COM(2021)0240),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyvą) (16),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (17),

—

atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (18),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 15 d. savo Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0243/2021),

A.

kadangi Atlanto vandenyno regionas labai kenčia nuo socialinių ir ekonominių COVID-19 padarinių ir neigiamo „Brexit’o“ poveikio;

B.

kadangi Atlanto vandenyno regionas yra didžiausias jūros baseinas Europos Sąjungoje;

C.

kadangi pakrančių ir jūrų turizmas yra svarbus užimtumo Atlanto vandenyno regionuose šaltinis ir jis ypač nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės;

D.

kadangi klimato krizė ir kylantis jūrų lygis daro didelę žalą visoms Atlanto vandenyno pakrantėms ir saloms ir tai yra trapi ir unikali sausumos ir jūros aplinka;

E.

kadangi ES Atlanto vandenyno regionas apima Madeirą, Azorų salas, Kanarų salas, Prancūzijos Gvianą, Martiniką, Gvadelupą ir Sen Marteną, kurios laikomos atokiausiais regionais (AR), ir kadangi naujas Atlanto vandenyno veiksmų planas turėtų būti skirtas visiems šiems regionams ir drauge turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su Atlanto vandenyno užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) ir Atlanto vandenyno ES nepriklausančiomis šalimis ir jų regionais;

F.

kadangi 2015 m. bendras Atlanto regiono BVP siekė 2 175 mlrd. EUR ir sudarė 15 proc. ES BVP (19);

G.

kadangi Atlanto vandenyno strategija turėtų apimti materialius ir nematerialius mainų su Atlanto vandenyno UŠT ir ES nepriklausančiomis šalimis srautus ir jos pagrindas turėtų būti ES Atlanto vandenyno regionai, įskaitant atokiausius regionus;

H.

kadangi nauja 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos peržiūra (20) ir mėlynoji ekonomika yra svarbiausi elementai pereinant prie labai efektyviai energiją naudojančios ir tik atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos, įskaitant sugriežtintus tvarumo kriterijus;

I.

kadangi vandenynai atlieka esminį vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos;

J.

kadangi gyvybingi vandenynai ir jų ekosistemų išsaugojimas ir atkūrimas yra be galo svarbūs žmonijai, nes jie reguliuoja klimatą, gamina Žemės atmosferoje esantį deguonį, užtikrina biologinę įvairovę, yra pasaulinio apsirūpinimo maistu ir žmonių sveikatos šaltinis, taip pat sudaro sąlygas ekonominei veiklai, pvz., žvejybai, transportui, laivų statybai, prekybai, turizmui, maisto ir atsinaujinančiosios energijos gamybai, moksliniams tyrimams ir sveikatos produktų gamybai;

K.

kadangi strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslas – sukurti sąžiningą, sveiką ir aplinkai palankią maisto sistemą;

L.

kadangi uostai ir transportas atlieka svarbų vaidmenį skatinant darnų vystymąsi ir pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ir atsinaujinančiaisiais ištekliais grindžiamos ekonomikos;

M.

kadangi ES jūrų sektorius taip pat turėtų prisidėti kovojant su biologinės įvairovės nykimu ir aplinkos būklės blogėjimu ir padėti siekti naujos 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslų;

N.

kadangi persvarstyto Atlanto vandenyno veiksmų plano (2.0) tikslas – išnaudoti Atlanto vandenyno regionų mėlynosios ekonomikos potencialą ir kartu išsaugoti jūrų ekosistemas ir padėti sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti;

O.

kadangi švietimu ir mokymu mėlynųjų įgūdžių srityje, bendrais mokslinių tyrimų projektais ir didinant visuomenės informuotumą apie vandenyno, kaip natūralios aplinkos, galimybes ir pažeidžiamumą bus prisidedama prie sėkmingo strategijos įgyvendinimo;

P.

kadangi persvarstytame Atlanto vandenyno veiksmų plane (2.0) nepateikta nuoroda į Atlanto vandenyno atokiausius regionus, kurie sustiprina Europos Sąjungos jūrinį ir atlantinį aspektą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „ES ir Kinija. Strateginė perspektyva“ (JOIN(2019)0005),

—

atsižvelgdamas į 1995 m. pradėtą ES ir Kinijos dialogą dėl žmogaus teisių ir į 2019 m. balandžio 1–2 d. Briuselyje įvykusį jo 37-ąjį raundą,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. ES ir Kinijos strateginę bendradarbiavimo darbotvarkę,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

—

atsižvelgdamas į Tarybos reglamentą (ES) 2020/1998 (1) ir į 2020 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2020/1999 (2) dėl ribojamųjų kovos su šiurkščiais žmogaus teisių pažeidimais priemonių,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 28 d. Tarybos išvadas dėl Honkongo,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje, ypač į 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl priverstinio darbo ir uigūrų padėties Sindziango uigūrų autonominiame regione (3), 2019 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl Kinijos, visų pirma dėl religinių ir etninių mažumų padėties (4), 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione (5), 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties (6) ir 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų (7),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas ir rekomendacijas dėl Honkongo, visų pirma į 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Honkongui taikomo Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinio saugumo įstatymo ir dėl būtinybės ES ginti Honkongo aukšto lygio autonomiją (8), 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl represijų prieš demokratinę opoziciją Honkonge (9) ir 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Honkongo praėjus 20 metų po perdavimo (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Kinijos atsakomųjų sankcijų, taikomų ES subjektams ir Europos Parlamento nariams bei nacionalinių parlamentų nariams (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl glaudesnių sąsajų ir ES ir Azijos santykių (13),

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

—

atsižvelgdamas į 1930 m. Tarptautinės darbo organizacijos Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolą, kurio Kinija nepasirašė,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir Paryžiaus susitarimą, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.,

—

atsižvelgdamas į JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), sudarytą 1982 m. gruodžio 10 d. ir įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 25 d. NATO generalinio sekretoriaus paskirtos svarstymų grupės ataskaitą „2030 m. NATO: vieningi naujojoje eroje“,

—

atsižvelgdamas į Kinijos 14-ąjį penkmečio planą bei į dvigubos apyvartos ir saugių tiekimo grandinių principus,

—

atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos Konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A9-0252/2021),

A.

kadangi savo strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje ES yra įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę visose be išimties ES išorės veiksmų srityse ir kad žmogaus teisės bus jos santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres, pagrindinis klausimas;

B.

kadangi dėl spartaus ekonomikos augimo ir ryžtingos užsienio politikos darbotvarkės, visų pirma dėl jos investavimo strategijos, politikos priemonių „Globalizacijos link“ ir „Pagaminta Kinijoje 2025“, taip pat iniciatyvos „Viena juosta, vienas kelias“, Kinija užsitikrina stipresnį pasaulinį vaidmenį tiek kaip ekonominė galia, tiek kaip užsienio politikos veikėja, kuri kelia rimtų politinių, ekonominių, saugumo ir technologinių iššūkių ES ir turi reikšmingų bei ilgalaikių pasekmių pasaulio tvarkai, taip pat kelia didelę grėsmę taisyklėmis grindžiamam daugiašališkumui ir pagrindinėms demokratinėms vertybėms;

C.

kadangi Kinijos Liaudies Respublika yra unitarinė, vienos partijos komunistinė valstybė, vadovaujama Kinijos komunistų partijos, įsipareigojusios laikytis marksizmo-leninizmo principų; kadangi dėl to ji nesivadovauja demokratinėmis vertybėmis, pvz., asmens laisve, žodžio laisve ir religijos laisve;

D.

kadangi Kinija vis labiau siekia svarbesnio vaidmens pasaulyje, kaip Kinijos Prezidentas Xi Jinping savo pranešime 2017 m. XIX-ajam komunistų partijos kongresui atvirai pažadėjo, kad iki 2049 m. Kinija taps pasaulio lydere nacionalinės galios ir tarptautinės įtakos atžvilgiu;

E.

kadangi Honkongo, Makao ir Taivano ilgalaikės demokratijos tradicijos įrodo, kad Kinijos žmonės vertina demokratiją;

F.

kadangi Makao šią vasarą, uždraudus rengti ceremonijas žudynių Tiananmenio aikštėje sukakčiai pažymėti ir darant spaudimą žiniasklaidos organizacijoms laikytis Kinijai palankaus žurnalistinio požiūrio, Kinijos valdžios institucijos 21 kandidatams, kurių dauguma yra demokratiją remiančių judėjimų nariai, uždraudė dalyvauti kituose parlamento rinkimuose;

G.

kadangi Kinija yra padariusi žmogaus teisių pažeidimų, sąmoningai pažeisdama savo dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus šiose srityse; kadangi Kinija nuolat teikė rezoliucijas Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, kuriomis siekiama „suverenumą, nesikišimą ir tarpusavio pagarbą“ padaryti pagrindiniais nediskutuotinais principais, kurie būtų svarbesni nei asmenų žmogaus teisių skatinimas ir apsauga; kadangi Kinija vykdo sistemingą uigūrų, tibetiečių, mongolų ir kitų etninių mažumų, žmogaus teisių gynėjų, aktyvių visuomenininkų, religinių grupių, žurnalistų ir peticijų teikėjų bei protestuotojų prieš neteisingumą persekiojimą, taip pat vykdo vis stiprėjančias represijas prieš visus asmenis, kurie reiškia skirtingą ir priešingą nuomonę, ypač Honkonge; kadangi geros valios priemonių ir neprivalomų įsipareigojimų nepakako, kad Kinija stipriau įsipareigotų laikytis esminių Europos Sąjungai vertybių;

H.

kadangi neseniai įvykęs užsienio korespondentų išvykimas iš Kinijos ir Kinijos institucijų nurodymas, kad Užsienio korespondentų klubas yra „neteisėta organizacija“, yra naujausias iš daugelio vis didesnio skaičiaus atvejų, kai užsienio žurnalistai yra persekiojami ir jiems trukdoma, kol jie galiausiai išvyksta iš Kinijos; kadangi tai yra dalis pastangų kontroliuoti kalbą apie Kiniją visame pasaulyje ir spręsti, kokios rūšies kalba ir diskusijos būtų leistinos pasaulio mastu, ir laiko šias pastangas totalitarinės grėsmės dalimi;

I.

kadangi taikant dabartinę ES ir Kinijos strategiją atskleisti jos trūkumai, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius ir Kinijos pasaulio mastu keliamus iššūkius, ir ši strategija turi būti atnaujinta;

J.

kadangi Parlamentas paragino Komisiją pradėti tyrimą taikymo sričiai apibrėžti ir poveikio vertinimą, kad būtų kuo skubiau oficialiai pradėtos derybos su Taivanu;

K.

kadangi nuo 2014 m., kai Kinijos vyriausybė pradėjo vykdyti vadinamąją Aktyvios kovos su smurtiniu terorizmu kampaniją, sparčiai blogėja uigūrų ir kitų etninių mažumų, pirmiausia musulmonų, padėtis Sindziango uigūrų autonominiame regione; kadangi sulaikymo stovyklose, vadinamose politinio perauklėjimo arba mokymo centrais, kuriose uigūrams taikomos sistemingo priverstinio darbo, kankinimo, priverstinio dingimo, masinio sekimo, kultūros ir religijos sunaikinimo, priverstinės moterų sterilizacijos, seksualinio smurto priemonės, pažeidžiamos reprodukcinės teisės ir atskiriamos šeimos, kalinama daugiau kaip milijonas žmonių; kadangi atlikus teisinę analizę padaryta išvada, kad ši nusikalstama veika tarptautinėje teisinėje sistemoje yra vertinama kaip nusikaltimai žmoniškumui ar net tariamas genocidas; kadangi keli nacionaliniai parlamentai priėmė pozicijas šia kryptimi;

L.

kadangi pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą ES gali taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, subjektams ir įstaigoms, įskaitant valstybės ir ne valstybės subjektus, kurie yra atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, dalyvauja juos vykdant ar yra su jais susiję; kadangi 2021 m. kovo 22 d. keturi Kinijos asmenys ir vienas subjektas, tiesiogiai atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sindziango uigūrų autonominiame regione, buvo įtraukti į fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikomos šios ribojamosios priemonės, sąrašą; kadangi reaguodama į šias priemones Kinija nustatė atsakomąsias sankcijas dešimčiai Europos asmenų ir keturiems subjektams, įskaitant penkis Europos Parlamento narius ir du ES institucinius organus, Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetį ir Europos Sąjungos Tarybos Politinį ir saugumo komitetą, taip pat dviem Europos mokslininkams, dviem Vokietijos idėjų institutams ir Danijos organizacijai „Alliance of Democracies Foundation“; kadangi Kinijos sankcijos neturi teisinio pagrindimo ir pagrindo ir yra tiesiogiai nukreiptos ne tik į susijusius asmenis ir subjektus, bet ir į visą Europos Sąjungą; kadangi šios sankcijos neabejotinai yra bandymas sulaikyti ES nuo tolesnio jos darbo ir veiksmų, nukreiptų prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje;

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje (2),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/770 dėl tam tikrų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų teikimo sutarčių aspektų (3),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) (4),

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. spalio 24 d. Tarybos išvadas „Darbo ateitis: Europos Sąjunga propaguoja TDO šimtmečio deklaraciją“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. Tarybos išvadas „Kintantis darbo pasaulis: naujų darbo formų apmąstymas ir poveikis darbuotojų saugai ir sveikatai“ (7),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos (Skaitmeninių paslaugų aktas), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (COM(2020)0825),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencingų ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų (Skaitmeninių rinkų aktas) (COM(2020)0842),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų strategija“ (COM(2020)0066),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos baltąją knygą „Dirbtinis intelektas. Europos požiūris į kompetenciją ir pasitikėjimą“ (COM(2020)0065),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (COM(2020)0014),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 24 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Pirmasis konsultacijų su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl galimų veiksmų sprendžiant sunkumus, susijusius su darbo sąlygomis skaitmeninėse platformose, etapas“ (C(2021)1127),

—

atsižvelgdamas į savo 2021 m. sausio 21 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl teisės atsijungti (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl tvirtos socialinės Europos teisingai pertvarkai užtikrinti (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl 2020 m. euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl dirbtinio intelekto, robotikos ir susijusių technologijų etinių aspektų sistemos (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 20 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai „Skaitmeninių paslaugų aktas: bendrosios rinkos veikimo gerinimas“ (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (13),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos (14),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio (15),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės (16),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl interneto platformų ir bendrosios skaitmeninės rinkos (17),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo (18),

—

atsižvelgdamas į Komisijos nario Nicolaso Schmito 2019 m. rugsėjo 10 d. įgaliojamąjį raštą ir 2021 m. Komisijos darbo programą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Deramas darbas platformų ekonomikoje“,

—

atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto 2019 m. gruodžio 5 d. nuomonę „Europos reguliavimo priemonių sistema bendro vartojimo ekonomikai“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio mėn. Europos socialinių partnerių pagrindų susitarimą dėl skaitmeninimo (19),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos rekomendaciją Nr. 198 dėl darbo santykių,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos tyrimą „Faktų apie skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygas rinkimo tyrimas“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaitą „Kintantis darbo ir įgūdžių pobūdis skaitmeniniame amžiuje“,

—

atsižvelgdamas į Komisijos JTC ataskaitą „Skaitmeninių platformų darbuotojai Europoje“,

—

atsižvelgdamas į tyrimą „Skaitmeninių platformų ekonomika ir mažų garantijų darbas“, kurį 2020 m. rugsėjo 11 d. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (20),

—

atsižvelgdamas į Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato 2017 m. gruodžio 7 d. paskelbtą tyrimą „Socialinė darbuotojų apsauga platformų ekonomikoje“ (21),

—

atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. rugsėjo 24 d. ataskaitą „Įgūdžių ugdymas ir derinimas interneto platformų ekonomikoje“ (angl. Developing and matching skills in the online platform economy),

—

atsižvelgdamas į CEDEFOP 2020 m. liepos 30 d. informacinį pranešimą „Darbas ir mokymasis internetu koronaviruso laikotarpiu“ (angl. Online working and learning in the coronavirus era),

—

atsižvelgdamas į EUROFOUND 2018 m. rugsėjo 24 d. tyrimą „Užimtumas ir darbo sąlygos atsižvelgiant į atrinktas darbo skaitmeninėse platformose rūšis“ (angl. Employment and working conditions of selected types of platform work),

—

atsižvelgdamas į EUROFOUND 2019 m. rugsėjo 23 d. politinį informacinį dokumentą „Darbas skaitmeninėse platformose: kuo didesnis potencialo panaudojimas kartu užtikrinant standartus?“ (angl.Platform work: Maximising the potential while safeguarding standards?),

—

atsižvelgdamas į EUROFOUND 2020 m. rugsėjo 21 d. tyrimo ataskaitą „Atgal į ateitį: politikos orientyrai darbo skaitmeninėse platformose scenarijuose“ (angl. Back to the future: Policy pointers from platform work scenarios),

—

atsižvelgdamas į EUROFOUND platformų ekonomikos internetinę duomenų saugyklą (22),

—

atsižvelgdamas į Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2017 m. lapkričio 7 d. tyrimą „Darbuotojų apsauga interneto platformų ekonomikoje: ES reguliavimo ir politikos poslinkių apžvalga“,

—

atsižvelgdamas į TDO 2021 m. vasario 23 d. ataskaitą „Užimtumas pasaulyje ir socialinė perspektyva 2021 m.: skaitmeninio darbo platformų įtaka keičiant darbo pasaulį“ (angl. World Employment and Social Outlook 2021: The role of digital labour platforms in transforming the world of work),

—

atsižvelgdamas į TDO 2018 m. rugsėjo 20 d. ataskaitą „Skaitmeninės darbo platformos ir darbo ateitis: siekiant deramo darbo interneto pasaulyje“ (angl. Digital labour platforms and the future of work: Towards decent work in the online world),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 21 d. TDO šimtmečio deklaraciją dėl darbo ateities,

—

atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto leidinį „2020 m. lyčių lygybės indeksas: skaitmeninimas ir darbo ateitis“ (angl. Gender Equality Index 2020: Digitalisation and the future of work),

—

atsižvelgdamas į organizacijos „Data&Society“ 2019 m. vasario mėn. ataskaitą „Darbo vietos stebėjimas ir sekimas“ (angl. Workplace Monitoring & Surveillance) ir „Algoritminis valdymas darbo vietoje“ (angl. Algorithmic Management in the Workplace),

—

atsižvelgdamas į Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato 2020 m. gruodžio 23 d. paskelbtą tyrimą „Duomenų subjektai, skaitmeninis sekimas, DI ir darbas ateityje“ (23),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A9-0257/2021),

A.

kadangi platformų darbuotojai – tai asmenys, kurie dirba arba teikia paslaugas naudodamiesi skaitmenine darbo platforma, o jų darbui taikoma didesnė arba mažesnė kontrolė; kadangi atitinkamai platformoje gali dirbti tiek darbuotojai, tiek iš tikrųjų savarankiškai dirbantys asmenys;

B.

kadangi skaitmeninė darbo platforma – tai bendrovė, kuri, taikydama daugiau ar mažiau kontrolės. tarpininkauja arba teikia užsakomąsias paslaugas, kurių prašo individualūs klientai arba įmonės ir kurias tiesiogiai ar netiesiogiai teikia asmenys, nepriklausomai nuo to, ar tokios paslaugos teikiamos vietoje ar internetu;

C.

kadangi darbas skaitmeninėse platformose – tai pagal užsakymą ir už atlygį skaitmeninių platformų darbuotojų atliekamas darbas ir teikiamos paslaugos nepriklausomai nuo darbuotojų įdarbinimo statuso, skaitmeninės darbo platformos tipo (paslaugos teikiamos vietoje ar internete) arba reikiamo kvalifikacijos lygio;

D.

kadangi trūksta pakankamų ir naujų visos Europos duomenų apie darbą platformose ir kadangi duomenų rinkimo metodika valstybėse narėse skiriasi, todėl sunku nustatyti darbo platformose mastą ir susijusių darbuotojų skaičių; kadangi tolesnis darbo platformose augimas darbo rinkoje laikomas labai tikėtinu;

E.

kadangi darbas skaitmeninėse platformose gali padėti kurti naujas darbo vietas, didinti pasirinkimo galimybes, suteikti papildomų pajamų ir sumažinti kliūtis patekti į darbo rinką; kadangi darbas platformose gali sudaryti palankesnes sąlygas išteklių lankstumui ir optimizavimui ir sukurti naujų galimybių tiek skaitmeninėse darbo platformose, tiek per jas dirbantiems asmenims ir klientams, taip pat gali padėti derinti paslaugų paklausą ir pasiūlą; kadangi su skaitmeninėmis priemonėmis susijusios inovacijos yra būtina sąlyga skaitmeninių platformų darbui ir jos gali padėti paskatinti augimą krizės ir atsigavimo laikotarpiu; kadangi darbas platformose gali suteikti privalumų studentams ir tiems, kurie tuo pačiu metu nori derinti studijas ir darbą, taip pat suteikti galimybių įsidarbinti nesimokantiems, nedirbantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET) ir mažiau įgūdžių turintiems asmenims;

F.

kadangi darbas skaitmeninėse platformose jokiu būdu negali apsiriboti tik žmonių pervežimu ar maisto pristatymu, nes jis apima ir kitas profesionalų atliekamas užduotis, namų ūkio užduotis ir labai smulkias užduotis;

G.

kadangi darbas skaitmeninėse platformose padeda patekti į darbo rinką šiuolaikiškais užimtumo būdais ir skatina plėtoti technologijas, kad skaitmenines platformas būtų lengviau naudoti ir jos taptų prieinamesnės įmonėms ir vartotojams;