—

atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES, ypač į jo 47 straipsnio 2 dalį (2) (TEN-T reglamentas),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/6 dėl Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos diegimo Europoje plano (3),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Bendra Europos geležinkelių eismo valdymo sistema – ar politinis sprendimas bus įgyvendintas?“,

—

atsižvelgdamas į Europos žaliąjį kursą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Darnaus ir išmanaus judumo strategija. Europos transporto kelias į ateitį“ (COM(2020)0789),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 13 d. Komisijos septintąją geležinkelių transporto rinkos plėtros ataskaitą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 15 straipsnio 4 dalį (COM(2021)0005),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2020/2228 dėl Europos geležinkelių metų (2021 m.) (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo (5),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A9-0181/2021),

A.

kadangi Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS) yra automatinės traukinių apsaugos ES standartas, kuriuo sukuriamas geležinkelių sistemos sąveikumas Europoje;

B.

kadangi Komisija ir Europos geležinkelių gamintojai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pasirašė keturis susitarimo memorandumus dėl bendradarbiavimo diegiant ERTMS, o naujausias memorandumas pasirašytas 2016 m. rugsėjo mėn.;

C.

kadangi imtasi svarbių teisėkūros veiksmų, įskaitant 2016 m. birželio mėn. priimtą ketvirtąjį geležinkelių dokumentų rinkinį, kuriuo reglamentuojami geležinkelių valdymo klausimai ir sustiprinamas Europos geležinkelių agentūros (toliau – Agentūra) kaip ERTMS sistemos valdymo institucijos, vaidmuo, ir riedmenų ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemių techninių sąveikos specifikacijų, priimtų Komisijos reglamentu (ES) 2016/919 (6), kuriuo Europos traukinių kontrolės sistemos (ETCS) „Baseline 3“ antrajam leidimui ir geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) „Baseline 1“ specifikacijoms suteiktas teisinis statusas, peržiūrą;

D.

kadangi 2017 m. sausio 5 d. buvo priimtas naujas ERTMS diegimo Europoje planas (7), kuriame nustatytas ERTMS diegimo pagrindinio tinklo koridoriuose tvarkaraštis;

E.

kadangi visiškai įdiegta ERTMS suteiktų galimybę iki 30 proc. padidinti dabartinės geležinkelių infrastruktūros eismo pajėgumus;

F.

kadangi Komisija taip pat paskelbė ERTMS veiksmų planą (8), nustatydama veiksmus, kuriais šalinamos ERTMS įgyvendinimo ir sąveikumo kliūtys, ir siekdama tikslo iki 2023 m. pertvarkyti maždaug trečdalį pagrindinio tinklo koridorių;

G.

kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu iš ES biudžeto buvo remiamas ERTMS diegimas reikalavimus atitinkančiuose regionuose numatant bendrą 2,7 mlrd. EUR biudžetą, iš kurių 850 mln. EUR skirta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) (9) ir 1,9 mlrd. EUR – iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo);

H.

kadangi ERTMS diegimas privalo apimti ETCS geležinkelio kelio komponentų B klasės sistemų įrenginių eksploatavimo nutraukimą ir plataus masto riedmenų modifikavimą diegiant riedmenyse montuojamos ERTMS įrangos sąveikius posistemius;

I.

kadangi nėra teisinės prievolės valstybėms narėms patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad geležinkelio įmonės investuotų į ERTMS;

J.

kadangi Audito Rūmai įspėjo, kad šiuo metu visiškas ERTMS pagrindinio tinklo diegimas gerokai atsilieka nuo tvarkaraščio ir jis nebus visiškai įgyvendintas iki 2030 m. termino, ir nurodė, kad viena iš pagrindinių tokio vėlavimo priežasčių yra nepakankamas valstybių narių veiksmų derinimas;

K.

kadangi per 2013 m. liepos 24 d. Santjago de Komposteloje įvykusią traukinio „Alvia“ katastrofą žuvo 80 žmonių ir dar 144 buvo sužeisti;

L.

kadangi, remiantis ES su klimatu susijusių ES išlaidų sekimo metodika, naujuoju programavimo laikotarpiu ERTMS sudaro 40 proc. indėlio siekiant atitinkamai klimato ir aplinkos tikslų ir kadangi 30 proc. Sanglaudos politikos fondų ir „InvestEU“ išlaidų, 37 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) (10) išlaidų ir 60 proc. EITP išlaidų turi būti skiriama kovos su klimato kaita veiksmams;

M.

kadangi pagal EGADP nustatyta, kad 20 proc. investicijų turėtų būti orientuotos į skaitmeninimą, ir atsižvelgiant į tai, kad EGADP reglamento VII priede nustatytoje jos skaitmeninio ženklinimo metodikoje 100 proc. investicijų į ERTMS yra į skaitmeninimą;

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

—

atsižvelgdamas į 2021 m. vasario 18 d. Komisijos komunikatą „Prekybos politikos peržiūra. Atvira, tvari ir ryžtinga prekybos politika“ (COM(2021)0066),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo (COM(2020)0253),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Proga Europai atsigauti ir paruošti dirvą naujai kartai“ (COM(2020)0456),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo““(COM(2020)0381),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „Patikslinta 2020 m. Komisijos darbo programa“ (COM(2020)0440) ir į Komisijos Pirmininkės U. von der Leyen 2020 m. rugsėjo 16 d. ketinimų raštą Parlamento Pirmininkui D. M. Sassoli ir Kanclerei A. Merkel „Sąjungos padėtis 2020 m.“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (COM(2020)0103),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 9 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Visapusiškos strategijos su Afrika kūrimas“ (JOIN(2020)0004),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninės ateities formavimas“ (COM(2020)0067),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Nauja ES ir JAV pasaulinių pokyčių darbotvarkė“ (JOIN(2020)0022),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybų neoficialų dokumentą dėl grįžtamosios informacijos ir tolesnių galimybių gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą ir 15 punktų veiksmų planą dėl prekybos ir darnaus vystymosi skyrių,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

—

atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas),

—

atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl ES prekybos politikos peržiūros (1), 2021 m. birželio 9 d. rezoliuciją „ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą (2), 2021 m. gegužės 20 d. rezoliuciją „Europos skaitmeninės ateities kūrimas: kliūčių bendrosios skaitmeninės rinkos veikimui šalinimas ir dirbtinio intelekto naudojimo gerinimas siekiant naudos vartotojams Europos Sąjungoje“ (3), 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciją dėl ES tvaraus turizmo strategijos parengimo (4), 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl su PPO taisyklėmis suderinamo ES pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo kūrimo (5), 2021 m. kovo 10 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl įmonėms tenkančios išsamaus patikrinimo prievolės ir įmonių atskaitomybės (6), 2021 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, (7), 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos Europos pramonės strategijos (8), 2020 m. spalio 7 d. rezoliuciją „Bendros prekybos politikos įgyvendinimas. 2018 m. metinė ataskaita“’ (9), 2020 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo (10), 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (11), 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės prekybos strategijos kūrimo (12), 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų (13),

—

atsižvelgdamas į savo Tarptautinės prekybos komiteto 2021 m. balandžio 15 d. nuomonę „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A9-0190/2021),

A.

kadangi COVID-19 sukėlė pasaulinę pandemiją, dėl kurios kilo precedento neturinti pasaulinė sveikatos, ekonomikos, socialinė ir humanitarinė krizė, lėmusi neregėto masto tarptautinės prekybos kliūtis ir sutrikimus, kurie virusui plintant ją smarkiai apribojo, todėl mažėja pasaulinė gamyba ir užimtumas, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygis ir didėja geopolitinė įtampa;

B.

kadangi pandemija atskleidė strateginį pažeidžiamumą ES ir pasaulinėse tiekimo grandinėse, be kita ko, svarbiausių žaliavų ir būtiniausių medicinos prekių, pvz., asmeninių apsaugos priemonių ir veikliųjų vaistų sudedamųjų dalių, tiekimo grandinėse, ir parodė, kad reikia didinti atsparumą ir diversifikaciją pasauliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis;

C.

kadangi COVID-19 protrūkis dar labiau padidino nelygybę ir sustiprino piliečių susirūpinimą dėl darbo vietų praradimo tam tikruose sektoriuose, kintančio darbo pobūdžio ir spaudimo darbuotojų darbo užmokesčiui bei teisėms; kadangi šias problemas būtina spręsti siekiant išlaikyti visuomenės paramą pasaulinei prekybai;

D.

kadangi kyla pavojus, kad COVID-19 protrūkis gali sukelti atsilikimą visame pasaulyje kovojant su klimato kaita, taigi reikalingi pasaulinio lygmens veiksmai ir bendradarbiavimas, kad būtų galima sukurti politikos priemones ir racionalizuoti klimato politikos veiksmus vidaus ir išorės politikoje, nes vien tik vakcinos nepakaks siekiant įveikti socialinę, aplinkos srities ir ekonominę krizę, kurią sukėlė COVID-19;

E.

kadangi nors Europos Sąjunga labai sumažino viduje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet su importu į ES susijęs išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nuolat didėja, todėl kenkiama Sąjungos pastangoms sumažinti jos pasaulyje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

F.

kadangi, remiantis Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, 2022 m. tarptautinė prekyba prekėmis ir paslaugomis turėtų išaugti 8,4 proc. (14) ir atsigaunant po COVID-19 pandemijos turi būti visapusiškai pasitelkiama prekybos politika; kadangi nors Komisija parengė komunikatą dėl prekybos politikos peržiūros, ji taip pat turi vykdyti nuolatinį dialogą su Europos Parlamentu užtikrindama skaidrumą, nes jis atliks svarbų vaidmenį įgyvendinimo procese, taip pat parengti strategiją, kaip didinti ES atsparumą ir strateginį savarankiškumą, įskaitant specialiai pritaikytas politikos priemones ir mechanizmus vidaus gamybos, perkėlimo į artimas šalis, tiekėjų įvairinimo ir atsargų kaupimo srityse;

G.

kadangi ES, kaip didžiausias pasaulyje prekybos blokas, turintis platų prekybos susitarimų tinklą, yra didžiausia veikėja pasaulio prekybos arenoje ir turi unikalią galimybę bendradarbiauti pasauliniu mastu, skatinti diegti ES standartus, vertybes ir tvarumo sistemas šalyse partnerėse ir užtikrinti tvarų pasaulio ekonomikos atsigavimą pagal Europos žaliąjį kursą ir Paryžiaus susitarimą;

H.

kadangi susiskaldymas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir neatidėliotinas jos reformos poreikis apsunkino veiksmų, kad pasaulinės tiekimo grandinės liktų atviros, koordinavimą ir šiuo metu prioritetas turi būti teikiamas pasitikėjimo daugiašalėmis institucijomis, kaip veikėjomis, galinčiomis užtikrinti pasaulinį atsaką, atkūrimui darant sparčią pažangą diskusijose dėl PPO prekybos ir sveikatos srities iniciatyvos;

I.

kadangi svarbu, kad PPO ir kitos tarptautinės organizacijos, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JT institucijos ir Pasaulio bankas, glaudžiai bendradarbiautų, kad būtų imtasi visapusiškų priemonių krizei įveikti, ypač daug dėmesio skiriant sveikatos srities ir ekonominiams padariniams besivystančiose šalyse;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į prie Sutarčių pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl Europos investicijų banko (EIB) statuto,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. EIB patvirtintą klimato strategiją ir naują skolinimo energetikos sektoriuje politiką,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikatą „Tvarios Europos investicijų planas – Europos žaliojo kurso investicijų planas“ (COM(2020)0021),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (COM(2020)0022),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos žaliojo kurso (1),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. paskelbtą EIB 2019 m. finansinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 7 d. paskelbtą 2019 m. EIB veiklos ataskaitą „Žalioji gija“,

—

atsižvelgdamas į tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. EIB direktorių valdyba patvirtino Klimato banko veiksmų gaires, ir į naują 2020 m. lapkričio mėn. EIB klimato strategiją,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. rugsėjo 3 d. paskelbtą EIB ataskaitą „2019 m. EIB Europos Sąjungoje vykdoma veikla“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 10 d. paskelbtą ataskaitą dėl 2019 m. EIB remtų projektų už ES ribų „Įtaka pasaulyje. EIB poveikis už Europos Sąjungos ribų“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 5 d. paskelbtą EIB 2019 m. finansinę ataskaitą ir į 2020 m. gegužės 7 d. paskelbtą 2019 m. statistinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į EIB audito komiteto 2019 m. metines ataskaitas, sukčiavimo tyrimų veiklos ataskaitą ir ataskaitą dėl skundų nagrinėjimo tvarkos,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 6 d. paskelbtą EIB grupės 2019 m. rizikos valdymo sistemos atskleidimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. EIB pritarimą ES sprendimui ratifikuoti Paryžiaus susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikatą „Suderintas ekonominis atsakas į COVID-19 protrūkį“ (COM(2020)0112),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/460, kuriuo dėl konkrečių priemonių investicijoms į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus jų ekonomikos sektorius sutelkti reaguojant į COVID-19 protrūkį iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 508/2014 (Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva) (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją „Tvarios Europos investicijų planas. Žaliojo kurso finansavimas“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir priemonės „Next Generation EU“, COVID-19, klimato kaitos, saugumo ir išorės santykių,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 29 d. paskelbtą Europos Audito Rūmų (EAR) specialiąją ataskaitą Nr. 03/2019 „Europos strateginių investicijų fondas. Kad ESIF būtų visiškai sėkmingas, būtina imtis veiksmų“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 20 d. paskelbtą EIB 2020 m. veiklos ataskaitą „Krizių sprendimai“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 12 d. paskelbtą EAR specialiąją ataskaitą „Europos investavimo konsultacijų centras. Investicijoms Europos Sąjungoje skatinti įsteigto Centro poveikis tebėra ribotas“,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją „Ekonominės ir pinigų sąjungos institucijos ir įstaigos: interesų konfliktų, pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, prevencija“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 22 d. ombudsmeno laišką EIB pirmininkui interesų konflikto klausimais ir į 2017 m. sausio 31 d. EIB pirmininko atsakymą,

—

atsižvelgdamas į ombudsmeno sprendimą byloje 2168/2019/KR dėl Europos bankininkystės institucijos sprendimo patenkinti jos vykdomojo direktoriaus prašymą tapti finansų lobistų grupės generaliniu direktoriumi,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. organizacijos „Counter Balance“ ataskaitą „Ar EIB pasirengęs kovoti su sukčiavimu ir korupcija? ES banko valdymo sistemos uždaviniai“ („Is the EIB up to the task in tackling fraud and corruption? Challenges for the EU Bank’s governance framework“),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0200/2021),

A.

kadangi pagal SESV 309 straipsnį ir vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika EIB pavesta padėti siekti Sąjungos tikslų, be kita ko, teikiant paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

B.

kadangi pagal EIB statuto 18 straipsnį EIB privalo užtikrinti, kad jo lėšos būtų naudojamos kuo racionaliau, atsižvelgiant į Sąjungos interesus;

C.

kadangi EIB yra Europos Sąjungos viešoji skolinimo institucija ir viena didžiausių daugiašalių finansų įstaigų pasaulyje; kadangi dėl šios priežasties EIB yra įprastas Sąjungos partneris įgyvendinant finansines priemones, glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir daugiašalėmis finansų įstaigomis;

D.

kadangi EIB, reaguodamas į 2020 m. prasidėjusios COVID-19 pandemijos sukeltas ekonomines pasekmes, ėmėsi svarbaus vaidmens telkdamas finansavimą ekonomikai, visų pirma mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

E.

kadangi EIB atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant ES strategiją, kuria siekiama spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas, kaip nurodė Komisija, ir kadangi norint pasiekti atnaujintus 2030 m. klimato ir energetikos tikslus kasmet reikia 350 mlrd. EUR papildomų investicijų;

F.

kadangi 2019 m. EIB įsipareigojo remti Europos žaliojo kurso tikslus, suderinti visą savo finansavimo veiklą su Paryžiaus susitarimo tikslais ir tapti vadinamuoju „ES klimato banku“;

G.

kadangi EIB direktorių valdyba patvirtino 2021–2025 m. Klimato banko veiksmų gaires;

H.

kadangi EIB pradėjo savo 2011 m. skolinimo transporto srityje politikos peržiūros procesą, siekdamas remti prieinamą, veiksmingą, ekologišką ir saugų transportą;

I.

kadangi parama MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms (vidutinės vertės įmonėms) yra pagrindinis EIB viešosios politikos tikslas; kadangi vien 2020 m. EIB grupė parėmė daugiau kaip 425 000 MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, suteikusi naują finansavimą; kadangi parama MVĮ sudarė 40 proc. bendros EIB pasirašytų operacijų apimties;

J.

kadangi EIB turi investicijų pajėgumų socialiniam sektoriui, įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir būsto sritis, remti;

K.

kadangi 2020 m. EIB patvirtino 10,23 mlrd. EUR sumą siekiančias paskolas projektams už Sąjungos ribų, įskaitant 2,3 mlrd. EUR sumą projektams mažiausiai išsivysčiusiose šalyse remti;

L.

kadangi 2019 m. spalio 7 d. Kompetentingų asmenų aukšto lygio grupė Europos vystymosi finansinės struktūros klausimais paskelbė savo galutinę ataskaitą, kurioje apibrėžė šias tris galimybes siekiant sukurti būsimą Europos klimato ir darnaus vystymosi banką: a) remtis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir EIB išorės finansavimo veikla; b) sutelkti dabartinių ES finansų įstaigų išorės veiklą naujoje mišrios nuosavybės finansų įstaigoje; c) perkelti visą EIB išorės veiklą į EIB patronuojamąją įmonę, turinčią kitų svarbių akcininkų; kadangi 2019 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose teigiama, jog reikėtų nagrinėti tik a) ir c) galimybes; kadangi vis dar laukiama visų šių alternatyvų galimybių studijų, kurios turėjo būti užbaigtos 2020 m. rudenį, tačiau dar iki šiol nepateiktos, rezultatų;

M.

kadangi EIB grupė šiuo metu rengia sandorio šalių veiksmų suderinimo su aplinkos ir tvarumo tikslais gaires;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Europos investicijų banko (EIB) grupės veiklos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. EIB grupės finansinę ataskaitą ir 2019 m. EIB grupės statistinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. EIB grupės tvarumo ataskaitą ir prie jos pridedamą EIB grupės anglies dioksido pėdsako ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į EIB grupės skaidrumo politikos įgyvendinimo 2019 m. ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. EIB ataskaitą dėl skundų nagrinėjimo tvarkos,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. metinę ataskaitą dėl EIB veiklos Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno valstybėse ir užjūrio šalyse ir teritorijose,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Audito komiteto metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į EIB dokumentą „2019–2020 m. investicijų ataskaita. Europos pertvarkos spartinimas“ (angl. Investment Report 2019/2020: accelerating Europe’s transformation),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. EIB grupės bendrojo valdymo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sukčiavimo tyrimų veiklos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. EIB grupės veiklos planą,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Europos investicijų banko ESIF ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 29 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 03/2019 „Europos strateginių investicijų fondas. Kad ESIF būtų visiškai sėkmingas, būtina imtis veiksmų“ (1),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 12 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2020 „Europos investavimo konsultacijų centras. Investicijoms Europos Sąjungoje skatinti įsteigto Centro poveikis tebėra ribotas“,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. Europos investavimo konsultacijų centro ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Komisijos atliktą 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti, vertinimą (SWD(2019)0333) ir į jo santrauką (SWD(2019)0334), paskelbtą 2019 m. rugsėjo 13 d.,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 ir 9 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

—

atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

—

atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (2),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo valdymo 2018 m. (COM(2019)0244),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją „2018 m. metinis pranešimas dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolės“ (3),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0215/2021),

A.

kadangi EIB pagal Sutartis privalo prisidėti prie ES integracijos, ekonominės ir socialinės sanglaudos bei regioninės plėtros taikydamas specialios paskirties finansavimo priemones, pvz., paskolas, akcinį kapitalą, garantijas, rizikos pasidalijimo priemones ir konsultavimo paslaugas;

B.

kadangi pagal SESV 309 straipsnį pagrindinis EIB uždavinys – prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros, vadovaujantis Sąjungos interesais, sudarant palankesnes sąlygas finansuoti mažiau išsivysčiusių regionų plėtros projektus ir kelioms valstybėms narėms svarbius projektus, kurie yra tokio dydžio ar pobūdžio, kad jų negalima visiškai finansuoti įvairiomis atskirose valstybėse narėse prieinamomis priemonėmis;

C.

kadangi EIB grupė pagal SESV 309 straipsnį ir Protokolą Nr. 28 privalo prisidėti prie ES integracijos ir regioninės plėtros;

D.

kadangi nuo finansų krizės ES susiduria su dideliu investicijų trūkumu ir sykiu susiduria su skubiu investicijų poreikiu, kad galėtų vykdyti būtiną ekonomikos ir visuomenės žaliąją ir skaitmeninę transformaciją;

E.

kadangi 2019 m. lapkričio mėn. EIB patvirtino naują skolinimo energetikos sektoriui politiką, o 2020 m. gruodžio mėn. – Klimato banko veiksmų gaires;

F.

kadangi tikimasi, jog EIB atliks pagrindinį vaidmenį finansuojant Europos žaliąjį kursą, taikydamas Tvarios Europos investicijų planą;

G.

kadangi tikimasi, kad EIB pasitelkdamas Teisingos pertvarkos mechanizmą rems sąžiningą žaliąją pertvarką;

H.

kadangi banko pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas viešosios politikos tikslams, pvz., teritorinei ir socialinei sanglaudai, darniam vystymuisi ir kovai su (jaunimo) nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, tai taip pat turėtų būti pagrindiniai jo uždavinių tikslai siekiant prisidėti prie darnios ir stabilios vidaus rinkos plėtros;

I.

kadangi 2014–2019 m. bankas sanglaudos regionuose suteikė daugiau kaip 100 mlrd. EUR finansavimą;

J.

kadangi EIB, siekdamas suderinimo su Paryžiaus susitarimu, svarsto planus tapti pirmuoju daugiašaliu plėtros banku ir Taryba jau paprašė EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pateikti šiuos planus būsimoms diskusijoms;

K.

kadangi apsaugos nuo sukčiavimo, be kita ko, mokestinio sukčiavimo ir pinigų plovimo, taip pat nuo terorizmo finansavimo rizikos ir korupcijos priemonės turi būti tinkamai įtrauktos į EIB išsamaus patikrinimo ir sutarčių sąlygas;

L.

kadangi EIB atlieka svarbų vaidmenį už ES ribų, vykdydamas išorės skolinimo veiklą kaip didžiausia pasaulyje daugiašalė finansų įstaiga;

M.

kadangi EIB atlieka pagrindinį vaidmenį ES dedant pastangas užtikrinti Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D073421/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. gegužės 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2016 m. spalio 26 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2016 m. gruodžio 5 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2012 m. vasario 9 d.„Dow Agro Sciences Ltd“ pateikė paraišką Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai dėl maisto produktų, maisto ingredientų ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 (toliau – genetiškai modifikuotos sojos), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius (toliau – paraiška); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2016 m. spalio 26 d. EFSA dėl šios paraiškos priėmė palankią nuomonę, kuri buvo paskelbta 2016 m. gruodžio 5 d.;

C.

kadangi genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos taip, kad gamintų du sintetiniu būdu gautus Bt toksinus Cry1F ir Cry1Ac, dėl kurių įgyjamas atsparumas tam tikroms žvynasparnių rūšims, ir būtų atsparios herbicidui gliufozinatui (5);

D.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (6); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotų sojų pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

E.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus (7); kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (8);

F.

kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO leidimų suteikimo procedūrą;

G.

kadangi dėl specifinės žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus taip pat egzistuoja specifiniai herbicidų naudojimo būdai, atsiranda specifinių metabolitų kombinatorinis poveikis, ir į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį; kadangi EFSA į šiuos aspektus neatsižvelgė;

H.

kadangi toksikologiniai tyrimai, skirti genetiškai modifikuotų organizmų leidimams gauti, atliekami su izoliuotais Bt toksinais; kadangi toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pvz., kukurūzuose, medvilnėje ir sojose, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną, atliktą bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų (9);

I.

kadangi EFSA rizikos vertinimuose niekada nebuvo atsižvelgta į šį poveikį, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl proteazės inhibitorių ir Bt toksinų sąveikos žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maisto produktus ir pašarus, kuriuose yra Bt toksinų;

J.

kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių (10), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

K.

kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą; kadangi tai kelia problemų, nes yra žinoma, kad po purškimo gliufozinatu likusios liekanos gali sutrikdyti mikrobiomą, o tai, pavyzdžiui, gali sustiprinti imuninį atsaką kartu su Bt toksinais (11);

L.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybių narių kompetentingos institucijos pateikė EFSA pastabų (12); kadangi kritinėse pastabose teigiama, kad pateiktų duomenų apie kenkėjų ir ligų poveikį nepakanka išsamiai genetiškai modifikuotų sojų ekologinės sąveikos su aplinka analizei atlikti, kad pareiškėjas kaip poveikio aplinkai būdą nurodo tik didelius netyčia nubyrėjusių genetiškai modifikuotų sojų kiekius jas pakraunant ar iškraunant, o kiti poveikio aplinkai būdai, kai į aplinką patenka sojų perdirbimo ar naudojimo atliekos (pvz., mėšlas, genetiškai modifikuotomis sojomis šertų gyvūnų išmatos), nebuvo konkrečiai įvertinti ir kad siūlomame stebėsenos plane nenagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su bendrąja žmonių ir gyvūnų sveikatos priežiūra, todėl jis negali būti laikomas pakankamai išsamiu;

M.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. gegužės 17 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

N.

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

O.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad į rinką būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 18 prieštaravimų dėl GMO pateikimo į rinką; kadangi nė vienas iš šių GMO leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

P.

kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

Q.

kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (13);

R.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai privalo nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją;

S.

kadangi 2017 m. JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai daro katastrofišką poveikį sveikatai (14); Kadangi JT DVT 3.9 uždaviniu siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą (15); kadangi leidimas importuoti genetiškai modifikuotas sojas padidintų šios kultūros, apdorotos toksišku reprodukcijai ir Sąjungoje nebeleidžiamu naudoti herbicidu, paklausą ir padidintų poveikį darbuotojams trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

T.

kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi naudojant žemę ir keičiant žemės naudojimo paskirtį (daugiausia dėl miškų naikinimo) išsiskiriantis išmetalų kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo (16); kadangi Paryžiaus klimato susitarimu ir 2011–2020 m. Strateginiu biologinės įvairovės planu, priimtu pagal JT biologinės įvairovės konvenciją ir Aičio biologinės įvairovės tikslus, yra skatinama tvari miškotvarka, miškų apsauga ir atkūrimas (17); kadangi JT DVT 15-asis tikslas yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą (18); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos JT DVT (19);

U.

kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia Pietų Amerikoje esančių Amazonės, Serado ir Gran Čako miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos (20); kadangi didžiąją daugumą genetiškai modifikuotų sojų, kurias leidžiama auginti Brazilijoje ir Argentinoje, taip pat leidžiama importuoti į Sąjungą; kadangi genetiškai modifikuotas sojas jau leidžiama auginti Argentina auginti Brazilijoje (21);

V.

kadangi neseniai atliktame tarpusavio vertinimu pagrįstame moksliniame tyrime nustatyta, kad dėl sojų importo iš Brazilijos Sąjunga yra regionas, turintis didžiausią anglies pėdsaką pasaulyje, t. y. 13,8 proc. didesnį nei didžiausia sojų importuotoja Kinija, dėl didesnės išmetamųjų teršalų, susijusių su Sąjungos indėliu į miškų naikinimą, dalies (22); kadangi kitame neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad maždaug penktadalis į Sąjungą iš Brazilijos Amazonės ir Serado regionų eksportuojamų sojų, skirtų daugiausia gyvūnų pašarams, gali būti „siejama su neteisėtu miškų naikinimu“ (23);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0080);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0081).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 × DAS–44406–6, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projektą (D073422/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. gegužės 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2), 11 ir 13 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2020 m. spalio 15 d. priimtą nuomonę (3), kuri paskelbta 2020 m. lapkričio 20 d.,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2016 m. kovo 2 d.„Dow AgroSciences Ltd“ pateikė paraišką Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius; kadangi paraiška pateikta dėl leidimo pateikti rinkai maisto produktus, maisto sudedamąsias dalis ir pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų DAS-81419-2 x DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų arba kurie iš jos sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi 2020 m. spalio 15 d. EFSA dėl šios paraiškos priėmė palankią nuomonę, kuri buvo paskelbta 2020 m. lapkričio 20 d.;

C.

kadangi genetiškai modifikuotos sojos buvo sukurtos siekiant, kad jos būtų atsparios trims herbicidų grupėms: glifosatui, 2,4-dichlorfenoksiacto rūgščiai (2,4-D) ir kitiems giminingiems fenoksi tipo herbicidams (AAD-12) ir glufozinatui, taip pat lepidopteriniams kenkėjams, suaktyvinant Bt toksinus, Cry1F ir Cry1Ac (5);

D.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (6); kadangi dėl to reikia tikėtis, kad genetiškai modifikuotos sojos ne tik bus apdorojamos didesnėmis gliufozinato, glifosato ir 2,4-D dozėmis, bet tai vyks pakartotinai, todėl liekanų kiekis derliuje gali būti didesnis;

E.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

F.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (7) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (8);

G.

kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali lemti pati genetinė modifikacija (9);

H.

kadangi dėl specifinės žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus taip pat egzistuoja specifiniai herbicidų naudojimo būdai, atsiranda specifinių metabolitų kombinatorinis poveikis, ir į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį; kadangi EFSA į šiuos aspektus neatsižvelgė;

I.

kadangi dėl to negalima daryti išvados, jog genetiškai modifikuotų sojų vartojimas yra saugus žmonių ir gyvūnų sveikatai;

J.

kadangi toksikologiniai tyrimai, siekiant gauti genetiškai modifikuotų augalų leidimus, atliekami naudojant izoliuotus Bt toksinus; kadangi toksikologiniams tyrimams, atliekamiems su izoliuotais baltymais, galima priskirti mažai reikšmės dėl to, kad Bt toksinai genetiškai modifikuotuose augaluose, pvz., kukurūzuose, medvilnėje ir sojose, iš esmės yra toksiškesni nei izoliuoti Bt toksinai; kadangi taip yra todėl, kad proteazės inhibitoriai (PI), esantys augalo audinyje, gali padidinti Bt toksinų toksiškumą, atidėdami jų skaidymąsi; kadangi šis reiškinys buvo įrodytas daugelyje mokslinių tyrimų, įskaitant vieną, atliktą bendrovės „Monsanto“ prieš 30 metų, kurie parodė, kad net labai mažas PI kiekis padidino Bt toksinų toksiškumą iki 20 kartų (10);

K.

kadangi EFSA rizikos vertinimuose niekada nebuvo atsižvelgta į šį poveikį, nors jis yra svarbus visiems Bt augalams, patvirtintiems importuoti į Sąjungą ar joje auginti; kadangi negalima atmesti rizikos, kylančios dėl padidėjusio toksiškumo dėl proteazės inhibitorių ir Bt toksinų sąveikos žmonėms ir gyvūnams, vartojantiems maisto produktus ir pašarus, kuriuose yra Bt toksinų;

L.

kadangi iš įvairių tyrimų matyti, kad buvo nustatytas šalutinis poveikis imuninei sistemai, galintis pasireikšti patyrus Bt toksinų poveikį, ir kad kai kurie Bt toksinai gali turėti adjuvantinių savybių (11), t. y. dėl jų gali padidėti kitų baltymų, su kuriais šie baltymai sąveikauja, alergeniškumas;

M.

kadangi laikoma, kad galimos herbicidų liekanų ir jų metabolitų sąveikos su Bt toksinais vertinimas nepatenka į EFSA GMO specialistų grupės kompetencijos sritį ir todėl nevykdomas atliekant rizikos vertinimą; kadangi tai kelia problemų, nes yra žinoma, kad po purškimo gliufozinatu likusios liekanos gali sutrikdyti mikrobiomą, o tai, pavyzdžiui, gali sustiprinti imuninį atsaką kartu su Bt toksinais (12);

N.

kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybių narių kompetentingos institucijos pateikė EFSA pastabų (13); kadangi kritinėse pastabose teigiama, kad šiuo metu turimos horizontalaus genų perkėlimo natūralioje aplinkoje stebėsenos priemonės yra nepakankamos, kad būtų galima užfiksuoti retus įvykius, ir kad pareiškėjas neatsižvelgia į galimybę sukurti genetinį kintamumą perkeliant mutavusius pat, epsps ir cry genų variantus ar jų fragmentus, kad pateikti duomenys, parodantys genetiškai modifikuotų sojų saugumą žmonėms ir gyvūnams, turint omenyje jų esminį lygiavertiškumą įprastoms sojoms, nėra įtikinami ir kad dėl bendro cry toksinų poveikio aplinkai reikia atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kad būtų pašalinta rizika aplinka;

O.

kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. gegužės 17 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

P.

kadangi Komisija pripažįsta, jog problemiška tai, kad GMO leidimo sprendimus Komisija ir toliau priiminėja be patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma – tai yra reta išimtis suteikiant leidimus visam produktui, tačiau tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidimų;

Q.

kadangi per savo aštuntąją kadenciją Europos Parlamentas priėmė iš viso 36 rezoliucijas, kuriomis nepritarė tam, kad rinkai būtų teikiamas genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai (33 rezoliucijos) ir kad Sąjungoje būtų leidžiama auginti GMO (trys rezoliucijos); kadangi per devintąją kadenciją Europos Parlamentas jau priėmė 18 prieštaravimų dėl GMO pateikimo rinkai; kadangi nė vienas iš šių GMO nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma; kadangi priežastys, dėl kurių valstybės narės nepritaria leidimams, yra atsargumo principo nesilaikymas vykdant leidimų išdavimo procedūrą ir su rizikos vertinimu susijęs mokslininkų susirūpinimas;

R.

kadangi, nepaisydama pačios pripažintų demokratijos trūkumų, to, kad valstybės narės jos nepalaiko, ir Parlamento prieštaravimų, Komisija ir toliau suteikia leidimus GMO;

S.

kadangi nereikia teisės aktų pakeitimų, kad Komisija galėtų nesuteikti leidimų GMO, kai apeliaciniame komitete nesama patvirtinimo kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma (14);

T.

kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas ir pašarai privalo nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, ir reikalaujama, kad Komisija, rengdama sprendimą, atsižvelgtų į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku; kadangi šie teisėti veiksniai turėtų apimti Sąjungos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslus (DVT), Paryžiaus klimato susitarimą ir Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją (BĮK);

U.

kadangi 2017 m. JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais paskelbtoje ataskaitoje nustatyta, kad ypač besivystančiose šalyse pavojingi pesticidai daro katastrofišką poveikį sveikatai (15); kadangi JT DVT 3.9 uždaviniu siekiama iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir ligų, susijusių su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, skaičių ir oro, vandens ir dirvožemio taršą (16); kadangi leidimas importuoti genetiškai modifikuotas sojas padidintų šios kultūros, apdorotos toksišku reprodukcijai ir Sąjungoje nebeleidžiamu naudoti herbicidu, paklausą ir padidintų poveikį darbuotojams trečiosiose šalyse; kadangi ypatingą susirūpinimą kelia rizika dėl padidėjusio poveikio darbuotojui, kuris turi sąlytį su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, atsižvelgiant į tai, kad naudojama daugiau herbicidų;

V.

kadangi miškų naikinimas yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo priežastis; kadangi naudojant žemę ir keičiant žemės naudojimo paskirtį (daugiausia dėl miškų naikinimo) išsiskiriantis išmetalų kiekis yra antra pagal dydį klimato kaitos priežastis po iškastinio kuro deginimo (17); kadangi Paryžiaus klimato susitarimu ir 2011–2020 m. Strateginiu biologinės įvairovės planu, priimtu pagal JT biologinės įvairovės konvenciją ir Aičio biologinės įvairovės tikslus, yra skatinama tvari miškotvarka, miškų apsauga ir atkūrimas (18); kadangi JT DVT 15-asis tikslas yra iki 2020 m. sustabdyti miškų naikinimą (19); kadangi miškai atlieka daugiafunkcį vaidmenį ir padeda siekti daugumos JT DVT (20);

W.

kadangi sojų auginimas yra bene svarbiausia Pietų Amerikoje esančių Amazonės, Serado ir Gran Čako miškų naikinimo priežastis; kadangi 97 proc. Brazilijoje ir 100 proc. Argentinoje užaugintų sojų yra genetiškai modifikuotos (21); kadangi didžiąją daugumą genetiškai modifikuotų sojų, kurias leidžiama auginti Brazilijoje ir Argentinoje, taip pat leidžiama importuoti į Sąjungą; kadangi genetiškai modifikuotas sojas jau leidžiama auginti Argentinoje ir Brazilijoje (22);

X.

kadangi neseniai atliktame tarpusavio vertinimu pagrįstame moksliniame tyrime nustatyta, kad dėl sojų importo iš Brazilijos Sąjunga yra regionas, turintis didžiausią anglies pėdsaką pasaulyje, t. y. 13,8 proc. didesnį nei didžiausia sojų importuotoja Kinija, dėl didesnės išmetamųjų teršalų, susijusių su Sąjungos indėliu į miškų naikinimą, dalies (23); kadangi kitame neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad maždaug penktadalis į Sąjungą iš Brazilijos Amazonės ir Serado regionų eksportuojamų sojų, skirtų daugiausia gyvūnų pašarams, gali būti „siejama su neteisėtu miškų naikinimu“ (24);

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZHG0JG (SYN-ØØØJG-2), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0028);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų A2704-12 (ACS-GMØØ5-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0029);

—

2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 × DAS-40278-9 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 89034, 1507, MON 88017, 59122 ir DAS-40278-9 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0030);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės LLCotton25 (ACS-GHØØ1-3), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0054);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 89788 (MON-89788-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0055);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 × 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir jų subkombinacijų MON 89034 × NK603 × DAS-40278-9, 1507 × NK603 × DAS-40278-9 ir NK603 × DAS-40278-9, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0056);

—

2019 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × 1507 × 5307 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys, keturios ar penkios modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604, 1507, 5307 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2019)0057);

—

2020 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788 × A5547-127, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0069);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1111, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0291);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų SYHT0H2 (SYN-ØØØH2-5), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0292);

—

2020 m. lapkričio 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 87460 × MON 89034 ×MIR162 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 87460, MON 89034, MIR162 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0293);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87751 × MON 87701 × MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0365);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama teikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 ×MON 89034 × MIR162 × MON 87411 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų MON 87427, MON 89034, MIR162 ir MON 87411 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0366);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MIR604 (SYN-IR6Ø4-5), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0367);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 88017 (MON-88Ø17-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0368);

—

2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atnaujinamas leidimas pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 89034 (MON-89Ø34-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (Priimti tekstai, P9_TA(2020)0369);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × T304-40 × GHB119, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0080);

—

2021 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MZIR098 (SYN-ØØØ98-3), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (Priimti tekstai, P9_TA(2021)0081).

—

atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų arba trijų atskirų 1507, MIR162, MON810 ir NK603 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D073423/01,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2021 m. gegužės 17 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai 11 ir 13 straipsnius (2),

—

atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2020 m. lapkričio 25 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. sausio 13 d. (3),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) (4),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi 2015 m. gruodžio 8 d. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ (toliau – pareiškėjas) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × MIR162 × MON810 × NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais) pateikimo rinkai; kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais arba kurie iš jų sudaryti, naudojimą kitais tikslais nei maistui ir pašarams, išskyrus auginimą;

B.

kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijų įvykiais, kurie susideda arba yra pagaminti iš genetiškai modifikuotus kukurūzus su sukauptais transformacijų įvykiais sudarančių 10 atskirų transformacijos įvykių modifikacijų derinių; kadangi jau suteiktas leidimas šešioms gentiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais subkombinacijoms; kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas apima likusias keturias subkombinacijas;

C.

kadangi 2020 m. lapkričio 25 d. EFSA priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2021 m. sausio 13 d.;

D.

kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais gauti sukryžminus keturias genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų modifikacijas ir pasižymi tolerancija herbicidams, kurių sudėtyje yra gliufozinato, ir glifosatui, taip pat sintetina tris insekticidinius baltymus (vadinamuosius Bt arba Cry baltymus): Cry1F, Cry1Ab ir Vip3Aa20, kurie yra toksiški tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams (5);

E.

kadangi pareiškėjas nepateikė jokių eksperimentinių duomenų dėl keturių subkombinacijų, kurias apima Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas;

F.

kadangi nemažai tyrimų parodė, jog auginant herbicidams atsparias genetiškai modifikuotas kultūras naudojama daugiau papildomų herbicidų, labiausiai dėl to, kad atsirado herbicidams atsparių piktžolių (6); kadangi dėl šios priežasties tikėtina, jog genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai bus purškiami didesniu gliufozinato ir glifosato kiekiu ir tai bus daroma dažniau, dėl to derliuje gali kauptis didesnis jų liekanų kiekis;

G.

kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi 2015 m. lapkričio mėn. EFSA pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti prie jokios kategorijos; kadangi 2015 m. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – priešingai glifosatą priskyrė prie galbūt kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų;

H.

kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija), todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009 (7) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigė galioti 2018 m. liepos 31 d. (8);

I.

kadangi laikoma, kad herbicidų likučių ir jų skilimo produktų, randamų genetiškai modifikuotuose augaluose, vertinimas nėra EFSA genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės kompetencijos sritis, todėl jis nėra atliekamas vykdant GMO autorizacijos procedūrą; kadangi tai yra problema, nes tai, kaip atitinkamas genetiškai modifikuotas augalas suskaidys papildomus herbicidus, taip pat skilimo produktų (metabolitų) sudėtį, taigi ir toksiškumą gali lemti pati genetinė modifikacija (9);

J.

kadangi dėl specifinės žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius genetiškai modifikuotus augalus taip pat egzistuoja specifiniai herbicidų naudojimo būdai, atsiranda specifinių metabolitų kombinatorinis poveikis, ir į tai reikia atkreipti ypatingą dėmesį; kadangi EFSA į šiuos aspektus neatsižvelgė;

K.

kadangi dėl to negalima daryti išvados, kad genetiškai modifikuotų kukurūzų su sukauptais transformacijos įvykiais ar subkombinacijų vartojimas žmonių ir gyvūnų sveikatai yra saugus;

L.

kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 (10), kuriuo siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, turėtų būti nustatyta konkreti didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija maiste ir pašaruose, pagamintuose trečiosiose šalyse, kai dėl naudojamų pesticidų liekanų koncentracijos skiriasi nuo tų, kurios leidžiamos pagal Sąjungos žemės ūkio praktiką; kadangi tai iš tiesų yra susiję su herbicidams atspariomis genetiškai modifikuotomis kultūromis, kurių atveju naudojamas didesnis herbicidų kiekis, palyginti su genetiškai nemodifikuotomis kultūromis;

M.

kadangi vis dėlto pagal esamų didžiausių leidžiamųjų liekanų koncentracijų, nustatytų glifosatui, 2018 m. EFSA atliktą peržiūrą turimi duomenys nepakankami, kad būtų galima nustatyti didžiausią leidžiamųjų liekanų koncentraciją ir rizikos vertinimui taikomas vertes glifosato atveju, kai tai susiję su genetiškai modifikuotais kukurūzais, turinčiais EPSPS modifikaciją (11); kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai su sukauptais transformacijos įvykiais turi EPSPS modifikaciją (12);