Paskutiniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiami leidiniai

(2022/C 73/01)

Paskutinis leidinys

OL C 64, 2022 2 7

Skelbti leidiniai

OL C 51, 2022 1 31

OL C 37, 2022 1 24

OL C 24, 2022 1 17

OL C 11, 2022 1 10

OL C 2, 2022 1 3

OL C 513, 2021 12 20

Šiuos tekstus galite rasti

EUR-Lex: http://eur-lex.europa.eu

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje (Nejvyšší správní soud (Čekijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Kemwater ProChemie s. r. o. / Odvolací finanční ředitelství

(Byla C-154/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Apmokestinimas - Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - Direktyva 2006/112/EB - 168 straipsnis - Teisė į pirkimo mokesčio atskaitą - Materialinės teisės į atskaitą sąlygos - Teikėjo, kaip apmokestinamojo asmens, statusas - Įrodinėjimo pareiga - Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą, kai tikrasis teikėjas nebuvo nustatytas - Sąlygos)

(2022/C 73/02)

Proceso kalba: čekų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Nejvyšší správní soud

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Kemwater ProChemie s. r. o.

Atsakovė: Odvolací finanční ředitelství

Rezoliucinė dalis

2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos aiškintina taip, kad turi būti atsisakyta suteikti teisę į pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą ir mokesčių administratorius neturi įrodyti, kad apmokestinamasis asmuo sukčiavo PVM srityje arba kad žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris, kuriuo jis remiasi, siekdamas pagrįsti teisę į atskaitą, yra susijęs su tokiu sukčiavimu, kai, nenustačius tikrojo atitinkamų prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo, šis apmokestinamasis asmuo nepateikia įrodymų, kad tas tiekėjas ar teikėjas turėjo apmokestinamojo asmens statusą, jei, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir nepaisant šio apmokestinamojo asmens pateiktos informacijos, nepakanka reikiamų duomenų patikrinti, ar tikrasis tiekėjas arba teikėjas turėjo minėtą statusą.

---

(1)  OL C 209, 2020 6 22.

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank Overijssel (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) XXXX / Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-217/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2003/88/EB - Darbo laiko organizavimas - Darbuotojų sveikatos ir saugos apsauga - 7 straipsnio 1 dalis - Teisė į mokamas kasmetines atostogas - Darbo užmokesčio dydis - Dėl nedarbingumo sumažintas darbo užmokestis)

(2022/C 73/03)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Overijssel

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėjas: XXXX

Atsakovė: Staatssecretaris van Financiën

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ir praktika, pagal kurias tuo atveju, kai darbuotojas, kuris yra nedarbingas dėl ligos, pasinaudoja teise į mokamas kasmetines atostogas, apskaičiuojant per šias atostogas jam mokėtiną darbo užmokestį atsižvelgiama į dėl nedarbingumo sumažintą darbo užmokestį, kurį jis gavo darbo laikotarpiu, ėjusiu prieš tą laikotarpį, kuriuo prašoma suteikti kasmetines atostogas.

---

(1)  OL C 297, 2020 9 7.

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Visoki trgovački sud Republike Hrvatske (Kroatija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) HRVATSKE ŠUME d.o.o., Zagreb, veikianti kaip HRVATSKE ŠUME javno poduzeće za gospodarenje šumama i šumskim zemljištima u Republici Hrvatskoj p.o., Zagreb, teisių perėmėja / BP Europa SE, kuri veikia kaip Deutsche BP AG, savo ruožtu perėmusios The Burmah Oil (Deutschland) GmbH teises, teisių perėmėja

(Byla C-242/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - 5 straipsnio 3 punktas - Sąvoka „byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto“ - Sprendimo vykdymo procesas - Ieškinys dėl nepagrįstą praturtėjimą sudarančių sumų grąžinimo - 22 straipsnio 5 punktas - Sprendimų vykdymas - Išimtinė jurisdikcija)

(2022/C 73/04)

Proceso kalba: kroatų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Visoki trgovački sud Republike Hrvatske

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: HRVATSKE ŠUME d.o.o., Zagreb, veikianti kaip HRVATSKE ŠUME javno poduzeće za gospodarenje šumama i šumskim zemljištima u Republici Hrvatskoj p.o., Zagreb, teisių perėmėja

Atsakovė: BP Europa SE, veikianti kaip Deutsche BP AG, savo ruožtu perėmusios The Burmah Oil (Deutschland) GmbH teises, teisių perėmėja

Rezoliucinė dalis

1.

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 22 straipsnio 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nepagrįstu praturtėjimu grindžiamam ieškiniui dėl grąžinimo netaikytinas šioje nuostatoje numatytas išimtinės jurisdikcijos pagrindas, net jei šis ieškinys pareikštas pasibaigus terminui, per kurį per priverstinio vykdymo procesą nepagrįstai sumokėtas sumas galima reikalauti grąžinti per tą patį vykdymo procesą.

2.	Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip, kad nepagrįstu praturtėjimu grindžiamam ieškiniui dėl grąžinimo netaikytinas šioje nuostatoje numatytas jurisdikcijos pagrindas.

---

(1)  OL C 262, 2020 8 10.

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesgerichtshof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Pro Rauchfrei e.V. / JS e.K.

(Byla C-370/20) (1)

(„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Tabako gaminių gamyba, pateikimas ir pardavimas - Direktyva 2014/40/ES - Ženklinimas ir pakuotės - 8 straipsnio 8 dalis - Ant kiekvieno vienetinio tabako gaminių pakelio ir bet kokios išorinės pakuotės esantys įspėjimai apie galimą žalą sveikatai - Cigarečių pakelių išdavimo automatas - Nematomi išoriniai įspėjimai apie galimą žalą sveikatai - Vienetinių pakelių atvaizdas - Vartotojams Europos Sąjungoje skirtų vienetinių pakelių ir bet kokių išorinių pakuočių „atvaizdo“ sąvoka“)

(2022/C 73/05)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas ir kasatorius: Pro Rauchfrei e.V.

Atsakovas ir kita kasacinio proceso šalis: JS e.K.

Rezoliucinė dalis

1.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB, 8 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad „vienetinio pakelio atvaizdas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, yra atvaizdas, kuriuo nėra atkartojamas tikroviškas vienetinis cigarečių pakelis, bet vartotojas tą atvaizdą susieja su tokiu vienetiniu pakeliu dėl jo apipavidalinimo, t. y. kontūrų, proporcijų, spalvų ir prekių ženklo logotipo.

2.

Direktyvos 2014/40/ES 8 straipsnio 8 dalis turi būti aiškinama taip, kad cigarečių pakelio atvaizdas, kuriam taikoma ši nuostata, tačiau ant kurio nėra šios direktyvos II antraštinės dalies II skyriuje numatytų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai, neatitinka minėtos nuostatos, net jeigu vartotojas dar prieš įsigydamas prekę turi galimybę pamatyti šiuos įspėjimus ant tokį atvaizdą atitinkančio cigarečių pakelio.

---

(1)  OL C 390, 2020 11 16.

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (dešimtoji kolegija) sprendimas byloje Agrochem-Maks d.o.o. / Europos Komisija, Švedijos Karalystė

(Byla C-374/20 P) (1)

(Apeliacinis skundas - Augalų apsaugos produktai - Veiklioji medžiaga - Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 - 6 straipsnio f punktas - II priedo 2.2 punktas - Sąvoka „papildoma patvirtinamoji informacija“ - Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 844/2012 - 13 straipsnio 3 dalis - Patvirtinimo dėl veikliosios medžiagos oksasulfurono pateikimo rinkai galiojimo neatnaujinimas - Valstybės narės ataskaitos rengėjos sprendimo, kuriuo paraiška atnaujinti patvirtinimą pripažinta priimtina, apimtis - Šios valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) teisė reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomos informacijos - Valstybės narės ataskaitos rengėjos teisė pakeisti patvirtinimo atnaujinimo įvertinimo ataskaitos projektą - Atsargumo principas)

(2022/C 73/06)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Agrochem-Maks d.o.o., atstovaujama advokatų S. Pappas ir A. Pappas

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, atstovaujama iš pradžių X. Lewis, I. Naglis ir G. Koleva, vėliau G. Koleva, Švedijos Karalystė, atstovaujama J. Lundberg, O. Simonsson, C. Meyer-Seitz, A. M. Runeskjöld, H. Shev, H. Eklinder, R. Shahsavan Eriksson ir M. Salborn Hodgson

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Agrochems-Maks d.o.o. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 329, 2020 10 5.

2021 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas byloje (County Court at Birkenhead (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) BT / Seguros Catalana Occidente, EB

(Byla C-708/20) (1)

(Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose - Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 - Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas - Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su draudimu - Prašymas atlyginti žalą, kurią fizinis asmuo, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą vienoje valstybėje narėje, patyrė dėl kitoje valstybėje narėje esančiame nuomojamame būste įvykusio nelaimingo atsitikimo - Žalą patyrusio asmens ieškinys, pareikštas, pirma, draudikui, antra, apdraustajam, kuris yra šio būsto savininkas - Šio reglamento 13 straipsnio 3 dalies taikymas)

(2022/C 73/07)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

County Court at Birkenhead

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: BT

Atsakovės: Seguros Catalana Occidente, EB

Rezoliucinė dalis

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 13 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai žalą patyręs asmuo pareiškia draudikui tiesioginį ieškinį pagal šio 13 straipsnio 2 dalį, valstybės narės, kurioje yra ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė), teismas negali pagal minėto 13 straipsnio 3 dalį taip pat pripažinti savo jurisdikcijos nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurį minėtas asmuo tuo pačiu metu pareiškė draudėjui arba apdraustajam, turinčiam nuolatinę gyvenamąją vietą (buveinę) kitoje valstybėje narėje, kuriam draudikas nepareiškė reikalavimų.

---

(1)  OL C 110, 2021 3 29.

2021 m. spalio 13 d.Oberlandesgericht Stuttgart (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje O.K. / Mercedes-Benz Bank AG

(Byla C-630/21)

(2022/C 73/08)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberlandesgericht Stuttgart

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas ir apeliantas: O.K.

Atsakovė ir kita apeliacinio proceso šalis: Mercedes-Benz Bank AG

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar Direktyvos 2008/48 (1) 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad vartotojas nebeturi teisės atsisakyti sutarties, kai kredito sutartį abi šalys yra visiškai įvykdžiusios?

2.	Jeigu į 1 klausimą būtų atsakyta neigiamai: Ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnį pažeidžia valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, kurias taikant vartotojas nebegali pasinaudoti teise atsisakyti sutarties, kai kredito sutartį abi šalys yra visiškai įvykdžiusios?

3.

Jeigu į 1 klausimą būtų atsakyta neigiamai, o į 2 klausimą – teigiamai: Ar Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 3 dalį pažeidžia valstybės narės nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias vartotojas, kuris veiksmingai pasinaudojo Direktyvos 2008/48 14 straipsnio 1 dalimi grindžiama teise atsisakyti sutarties, turi teisę iš kredito davėjo reikalauti grąžinti naudą, kurią kredito davėjas gavo iš mokėjimų, kuriuos vartotojas atliko kredito davėjui iki sutarties atšaukimo?

---

(1)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008, p. 66).

2021 m. spalio 25 d.Sąd Okręgowy w Słupsku (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš D. K.

(Byla C-647/21)

(2022/C 73/09)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Słupsku

Šalis pagrindinėje byloje

D. K.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti tokias nacionalinės teisės aktų nuostatas kaip 2001 m. liepos 27 d. Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymo 47b straipsnio 5–6 dalys, siejamos su šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias toks nacionalinio teismo organas kaip teismo kolegija turi teisę nušalinti to teismo teisėją nuo kai kurių ar visų jam priskirtų bylų nagrinėjimo, kai: a) teismo kolegiją pagal įstatymą sudaro teismų pirmininkai, kuriuos į šias pareigas skiria toks vykdomosios valdžios organas kaip teisingumo ministras, kuris taip pat yra generalinis prokuroras; b) teisėjas nušalinamas nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo be jo sutikimo; c) nacionalinėje teisėje nenumatomi kriterijai, kuriais turėtų vadovautis teismo kolegija, nušalindama teisėją nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo, taip pat pareiga nurodyti tokio nušalinimo priežastis ir teisminė kontrolė; d) kai kurie teismo kolegijos nariai į teisėjo pareigas buvo paskirti aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendime Europos Komisija / Lenkijos Respublika (Teisėjams taikoma drausminė tvarka) (C-791/19, EU:C:2021:596)?

2.

Ar pirmajame klausime nurodytas nuostatas ir viršenybės principą reikia aiškinti taip, kad jais nacionaliniam teismui, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą, patenkančią į Direktyvos 2016/343 (1) taikymo sritį, ir kurio teisėjas buvo nušalintas nuo bylų nagrinėjimo pirmajame klausime nurodytu būdu, ir visoms valstybės institucijoms suteikiama teisė (arba jie įpareigojami) nepaisyti teismo kolegijos akto ir kitų vėlesnių jo pagrindu priimtų aktų, kaip antai įsakymų dėl bylų, įskaitant pagrindinę bylą, perskyrimo, neįtraukiant nušalinto teisėjo, kad jis galėtų toliau dalyvauti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos posėdžiuose?

3.

Ar pirmajame klausime nurodytas nuostatas ir viršenybės principą reikia aiškinti taip, kad jais reikalaujama, jog nacionalinėje baudžiamojo proceso, patenkančio į Direktyvos 2016/34 taikymo sritį, teisėje būtų įtvirtintos priemonės, kurios leistų proceso dalyviams, pavyzdžiui, kaltinamajam pagrindinėje byloje, pasinaudoti kontrolės galimybe ir apskųsti [pirmajame klausime] minėtus sprendimus, kuriais keičiama bylą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijos sudėtis ir dėl to teisėjas, kuris anksčiau buvo paskirtas nagrinėti bylą, nušalinamas nuo jos nagrinėjimo pirmajame klausime aprašytu būdu?

---

(1)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).

2021 m. spalio 25 d.Sąd Okręgowy w Słupsku (Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš M. C. ir M. F.

(Byla C-648/21)

(2022/C 73/10)

Proceso kalba: lenkų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Sąd Okręgowy w Słupsku

Šalys pagrindinėje byloje

M. C., M. F.

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama taikyti tokias nacionalinės teisės aktų nuostatas kaip 2001 m. liepos 27 d. Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymo 47b straipsnio 5–6 dalys, siejamos su šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir 24 straipsnio 1 dalimi, pagal kurias toks nacionalinio teismo organas kaip teismo kolegija turi teisę nušalinti to teismo teisėją nuo kai kurių ar visų jam priskirtų bylų nagrinėjimo, kai: a) teismo kolegiją pagal įstatymą sudaro teismų pirmininkai, kuriuos į šias pareigas skiria toks vykdomosios valdžios organas kaip teisingumo ministras, kuris taip pat yra generalinis prokuroras; b) teisėjas nušalinamas nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo be jo sutikimo; c) nacionalinėje teisėje nenumatomi kriterijai, kuriais turėtų vadovautis teismo kolegija, nušalindama teisėją nuo jam priskirtų bylų nagrinėjimo, taip pat pareiga nurodyti tokio nušalinimo priežastis ir teisminė kontrolė; d) kai kurie teismo kolegijos nariai į teisėjo pareigas buvo paskirti aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms 2021 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendime Europos Komisija / Lenkijos Respublika (Teisėjams taikoma drausminė tvarka) (C-791/19, EU:C:2021:596)?

2.

Ar pirmajame klausime nurodytas nuostatas ir viršenybės principą reikia aiškinti taip, kad jais nacionaliniam teismui, kuris nagrinėja baudžiamąją bylą, patenkančią į Direktyvos 2016/343 (1) taikymo sritį, ir kurio teisėjas buvo nušalintas nuo bylų nagrinėjimo pirmajame klausime nurodytu būdu, ir visoms valstybės institucijoms suteikiama teisė (arba jie įpareigojami) nepaisyti teismo kolegijos akto ir kitų vėlesnių jo pagrindu priimtų aktų, kaip antai įsakymų dėl bylų, įskaitant pagrindinę bylą, perskyrimo, neįtraukiant nušalinto teisėjo, kad jis galėtų toliau dalyvauti bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos posėdžiuose?

3.

Ar pirmajame klausime nurodytas nuostatas ir viršenybės principą reikia aiškinti taip, kad jais reikalaujama, jog nacionalinėje baudžiamojo proceso, patenkančio į Direktyvos 2016/34 taikymo sritį, teisėje būtų įtvirtintos priemonės, kurios leistų proceso dalyviams, pavyzdžiui, kaltinamiesiems pagrindinėje byloje, pasinaudoti kontrolės galimybe ir apskųsti [pirmajame klausime] minėtus sprendimus, kuriais keičiama bylą nagrinėjančio teismo teisėjų kolegijos sudėtis ir dėl to teisėjas, kuris anksčiau buvo paskirtas nagrinėti bylą, nušalinamas nuo jos nagrinėjimo pirmajame klausime aprašytu būdu?

---

(1)  2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).

2021 m. spalio 27 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje FW, CE

(Byla C-650/21)

(2022/C 73/11)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatoriai: FW, CE

Institucijos kitos kasacinio proceso šalys: Landespolizeidirektion Niederösterreich, Finanzamt Österreich

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2000/78/EB (1) 1, 2 ir 6 straipsniai, siejami su Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią dėl amžiaus diskriminuojanti darbo užmokesčio sistema pakeičiama darbo užmokesčio sistema, pagal kurią valstybės tarnautojas priskiriamas prie darbo užmokesčio pakopos remiantis tarnybos stažu, kuris ir toliau neužtikrinant nediskriminavimo apskaičiuojamas pagal senąją darbo užmokesčio sistemą, atsižvelgiant į tam tikrą perkėlimo mėnesį (2015 m. vasario mėn.), ir, nors tarnybos stažas yra koreguojamas atsižvelgiant į iš pradžių nustatytus išdirbtus ankstesnius laikotarpius nustatant palyginimo atskaitos datą, pagal šią sistemą iš laikotarpių, įgytų suėjus 18 metų, peržiūrimi tik kiti laikotarpiai, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, o laikotarpio, į kurį turi būti įtraukiami išdirbti ankstesni laikotarpiai, didinimas ketveriais metais stabdomas nustačius, kad kiti laikotarpiai, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, apskaičiuojant palyginimo atskaitos datą įtraukiami tik tiek, kiek jie viršija ketverių metų, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, laikotarpį (bendras ketverių metų, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, atskaitymas)?

2.

Ar į pirmąjį klausimą reikia atsakyti kitaip, atsižvelgiant į tas procedūras, kuriose iki įsigaliojant 2019 m. 2-ajam Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimui galutiniu sprendimu jau buvo nustatyta nauja perkėlimo į aukštesnę pakopą atskaitos data, bet ji dar nepaveikė valstybės tarnautojo pozicijos darbo užmokesčio lentelėje, nes institucijos sprendimas tiesiogiai taikant Sąjungos teisę dar nebuvo priimtas, ir kuriose dabar vėl, neatsižvelgiant į jau nustatytą perkėlimo į aukštesnę pakopą atskaitos datą, turi būti apskaičiuojama palyginimo atskaitos data, dar kartą remiantis perkėlimo į aukštesnę pakopą atskaitos data, kuri buvo nustatyta diskriminuojant dėl amžiaus, o kitiems laikotarpiams, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, taikomas bendras atskaitymas?

3.

Ar Sąjungos teisė, visų pirma Direktyvos 2000/78/EB 1, 2 ir 6 straipsniai, siejami su Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama nacionalinė nuostata, pagal kurią, nepaisant iš naujo apskaičiuoto tarnybos stažo ir pozicijos darbo užmokesčio lentelėje, mokymosi praktikos vietos valdžios institucijoje laikotarpiai nustatant palyginimo atskaitos datą įtraukiami tik tuo atveju, jei valstybės tarnautojas pradėjo dirbti valstybės tarnyboje po 2000 m. kovo 31 d., o kitu atveju šie laikotarpiai įtraukiami tik kaip kiti laikotarpiai, kurių trukmė atsižvelgiant dalijama per pusę, taigi, jiems taikomas bendras atskaitymas, o ši tvarka dažniau nepalanki didesnį darbo stažą turintiems valstybės tarnautojams?

---

(1)  2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos Direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79).

2021 m. spalio 29 d.Raad van State (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje VZW Belgische Vereniging van de Industrie van Plantenbeschermingsmiddelen (PHYTOFAR) / Vlaams Gewest

(Byla C-658/21)

(2022/C 73/12)

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: VZW Belgische Vereniging van de Industrie van Plantenbeschermingsmiddelen (PHYTOFAR)

Atsakovas: Vlaams Gewest

Prejudicinis klausimas

Ar 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (1), 5 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad draudimas fitosanitarinio leidimo neturintiems naudotojams privačioms reikmėms naudojamuose žemės sklypuose naudoti pesticidus, kurių sudėtyje yra glifosato, laikytinas techniniu reglamentu, apie kurį pagal šią nuostatą turi būti pranešama Europos Komisijai?

---

(1)  OL L 241, 2015, p. 1.

2021 m. lapkričio 5 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl

(Byla C-663/21)

(2022/C 73/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl

Kita kasacinio proceso šalis: AA

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar vertinant, ar leidžiama panaikinti prieglobsčio statusą, kurį kompetentinga institucija yra suteikusi pabėgėliui remdamasi Direktyvos 2011/95/ES (1) 14 straipsnio 4 dalies b punkte nustatytu pagrindu, būtina kaip atskirą kriterijų taikyti interesų palyginimą preziumuojant, kad panaikinti prieglobsčio statusą galima tik tuo atveju, kai visuomenės interesai, kad pabėgėlis būtų grąžintas, nusveria pabėgėlio interesus, kad prieglobstį suteikusi valstybė ir toliau tebetaikytų jam apsaugą; atliekant interesų palyginimą, reikia palyginti nusikaltimo smerktinumą ir visuomenei potencialiai keliamą grėsmę (iš vienos pusės) ir užsieniečio interesus gauti apsaugą, kurie apima ir jam gresiančių priemonių mastą ir pobūdį (iš kitos pusės)?

2.

Ar Direktyvos 2008/115/EB (2) nuostatas, visų pirma jos 5, 6, 8 ir 9 straipsnius, pažeidžia nacionalinės teisės normos, pagal kurias dėl trečiosios šalies piliečio, iš kurio, jam panaikinus prieglobsčio statusą, atimama iki tol turėta teisė būti šalyje kaip pabėgėliui, sprendimas grąžinti turi būti priimtas net ir tuo atveju, kai jau priimant šį sprendimą yra aišku, kad neribotą laiką nebus galima išsiųsti jo iš šalies dėl grąžinimo draudimo, ir kai tai pripažįstama būdu, kuris gali įgyti res judicata galią?

---

(1)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011, p. 9).

(2)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008, p. 98).

2021 m. lapkričio 11 d.Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UL, SA Royal Antwerp Football Club / Union royale belge des sociétés de football association ASBL

(Byla C-680/21)

(2022/C 73/14)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal de première instance francophone de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovės: UL, SA Royal Antwerp Football Club

Atsakovė: Union royale belge des sociétés de football association ASBL

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar SESV 101 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiamas UEFA vykdomojo komiteto 2005 m. vasario 2 d. priimtas planas dėl „VIŽ“, kurį 2005 m. balandžio 21 d. Talino kongrese patvirtino 52 UEFA priklausančios federacijos ir kuris buvo įgyvendintas UEFA ir jai priklausančių federacijų priimtais reglamentais?

2.

Ar SESV 45 ir 101 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti URBSFA reglamento P335.11 ir P.1422 straipsniuose suformuluotas taisykles dėl vietoje išugdytų žaidėjų įrašymo į žaidėjų sąrašą ir įtraukimo į komandą, pakartotas URBSFA naujojo reglamento 4 antraštinės dalies B4.1[12] straipsnyje ir 6 antraštinės dalies B6.110 straipsnyje?

2021 m. lapkričio 18 d.EDP España, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-328/18 Naturgy Energy Group / Komisija

(Byla C-693/21 P)

(2022/C 73/15)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: EDP España, S.A., atstovaujama advokatų J.L. Buendía Sierra, A. Lamadrid de Pablo, V. Romero Algarra

Kitos apeliacinio proceso šalys: Naturgy Energy Group, S.A., anksčiau – Gas Natural SDG, S.A., Europos Komisija, Viesgo Producción, S.L., Viesgo Generación, S.L. teisių perėmėja

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	priimti ir patenkinti šiame apeliaciniame skunde išdėstytus apeliacinio skundo pagrindus,

—	panaikinti 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-328/18, Naturgy Energy Group, S.A. / Komisija,

—	panaikinti 2017 m. lapkričio 27 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos SA.47912 (2017/NN) (1) – Ispanijos patvirtinta aplinkos apsaugos paskata anglimis kūrenamoms elektrinėms, kuriuo pradėta formali tyrimo procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą toliau nurodytais apeliacinio skundo pagrindais:

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas netinkamai aiškino ir taikė pareigą motyvuoti atrankumo sąvoką.

Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas nesivadovauja iš Sąjungos teismų jurisprudencijos, kurios taikymą šioje byloje atmeta, kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir atsisako pripažinti, kad nepateikus motyvų dėl atrankumo sąvokos, sprendimas pradėti procedūrą turi būti panaikintas. Be to, Bendrasis Teismas siekia ištaisyti šį motyvavimo trūkumą ir, pažeisdamas jurisprudenciją bei remdamasis įvairiomis sprendimo dalimis, atkuria motyvavimo regimybę.

Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: jei Teisingumo Teismas nepatenkintų pirmojo apeliacinio skundo pagrindo – tai, kad Bendrasis Teismas netinkamai aiškino ir taikė SESV 107 straipsnio 1 dalį, susijusią su atrankumo sąvoka.

Visų pirma apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad jo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Bendrasis Teismas suklydo, nes savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė tam, ar šalims pavyko „akivaizdžiai“ įrodyti, jog Komisija savo analizėje padarė klaidą, o ne svarbiam klausimui, t. y. ar Komisijos atlikta atrankumo analizė yra klaidinga. Bet kuriuo atveju, net jei šis kriterijus būtų taikytinas, Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad Komisija, nagrinėdama atrankumo reikalavimą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

---

(1)  OL C 80, 2018, p. 20.

2021 m. lapkričio 18 d.GABO:mi Gesellschaft für Ablauforganisation:milliarium mbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-881/19 GABO:mi / Komisija

(Byla C-696/21 P)

(2022/C 73/16)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantė: GABO:mi Gesellschaft für Ablauforganisation:milliarium mbH & Co. KG, atstovaujama Rechtsanwalt Ch. Mayer

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti skundžiamą nutartį tiek, kiek ji nėra susijusi su dotacijų susitarimais, kuriuos pasirašė REA arba IMI-JU (CANCER-ID, DIACAT, EU-AIMS, EUC2LID, EUROFORGEN, ONCOTRACK, RADAR-CNS), ir nurodyti atsakovei sumokėti Ivo-Meinert Willrodt, kaip GABO:mi Gesellschaft für Ablauforganisation:milliarium mbhH & Co. KG bankroto administratoriui, 1 304 465,36 euro su 74 024,01 euro dydžio palūkanomis;

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti skundžiamą nutartį tiek, kiek ji nėra susijusi su dotacijų susitarimais, kuriuos pasirašė REA arba IMI-JU (CANCER-ID, DIACAT, EU-AIMS, EUC2LID, EUROFORGEN, ONCOTRACK, RADAR-CNS), pripažinti apeliantės ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui priimtinu ir grąžinti jam bylą iš naujo nagrinėti, kad jis priimtų sprendimą dėl esmės;

—	nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti skundžiamą nutartį tiek, kiek ji nėra susijusi su dotacijų susitarimais, kuriuos pasirašė REA arba IMI-JU, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Europos Sąjungos Bendrajam Teismui ir

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1.   Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas pažeidus pareigą informuoti

Pripažinęs ieškinį nepriimtinu, iš anksto neinformavęs apeliantės apie tariamą dalyko neapibrėžtumą, Bendrasis Teismas pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Ši Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė turi sietis su pareiga rūpintis bylos šalimis, kuri šiuo atveju pasireiškia pareiga aiškiai informuoti šalis apie teismo teisinę nuomonę prieš priimant sprendimą ir pakviesti jas pateikti pastabas, o jei reikia, –papildomų paaiškinimų. Tai turėtų ypač būti taikoma tokiu atveju kaip šis, kai neabejotinai yra nesusipratimų dėl apeliantės (tada – ieškovės) turimų dokumentų ir kai, remiantis Bendrojo Teismo išvada, ieškinys yra tiesiog nepakankamai pagrįstas.

2.   Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: neteisingas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto taikymas

Bendrojo Teismo išvada, kad ieškinys neatitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamento 76 straipsnio d punkto, yra teisiškai klaidingas. Bendrasis Teismas per daug išplečia ieškinio motyvavimo reikalavimus pagal šį straipsnį.

Konkrečiai kalbant, priešingai, nei mano Bendrasis Teismas, Komisija galėjo tinkamai gintis, ir Bendrasis Teismas taip pat galėjo priimti sprendimą dėl ieškinio. Taip yra dar ir dėl to, kad Komisija jau buvo sutikusi su ieškovės reikalavimais.

Ieškinys nėra neaiškus ir nekonkretus, kiek tai susiję su ieškovės reikalaujamomis sumomis.

Be to, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, ieškinys, bendrai paėmus, nėra neaiškus; jame tikrai nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiamasi, ir pateiktų argumentų „nenuoseklumo“.

2021 m. lapkričio 19 d.Naturgy Energy Group, S.A, anksčiau – Gas Natural SDG, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-328/18 Naturgy Energy Group / Komisija

(Byla C-698/21 P)

(2022/C 73/17)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantė: Naturgy Energy Group, S.A., anksčiau – Gas Natural SDG, S.A., atstovaujama advokatų F. González Díaz, J. Blanco Carol

Kitos apeliacinio proceso šalys: Europos Komisija, EDP España, S.A., Viesgo Producción, S.L., Viesgo Generación, S.L. teisių perėmėja

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

a)	panaikinti 2021 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-328/18, Naturgy Energy Group / Komisija;

b)	priimti galutinį sprendimą byloje negrąžinant jos Bendrajam Teismui pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį ir panaikinant 2017 m. lapkričio 27 d. Sprendimą C (2017) 7733 final dėl valstybės pagalbos SA.47912 (2017/NN) (1) – Ispanija; Aplinkos apsaugos paskata anglimis kūrenamoms elektrinėms;

c)	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šiame procese ir Bendrajame Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinį skundą apeliantė grindžia dviem toliau nurodytais apeliacinio skundo pagrindais:

1.   Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta tikrinant skundžiamo sprendimo motyvus dėl atrankinio ginčijamos priemonės pobūdžio

Naturgy manymu, Bendrasis Teismas, nagrinėdamas skundžiamo sprendimo motyvus dėl ginčijamos priemonės atrankumo, padarė teisės klaidą.

Apibendrinant, Naturgy mano, kad negalima daryti išvados, jog sprendime pradėti procedūrą išdėstyti motyvai atitinka teisės aktų reikalavimus, nes juose nėra nuorodos į jurisprudencijoje reikalaujamą palyginamumo analizę atrankiniam pagalbos pobūdžiui pagrįsti, be to, nėra net apibendrintai (kad ir preliminariai) nurodyta priežasčių, kodėl, remiantis šia palyginamumo analize, ginčijama priemonė yra atrankinė. Bendrasis Teismas negali teisėtai remtis preliminariu sprendimo pradėti procedūrą pobūdžiu tam, kad galėtų taikyti netinkamą motyvavimo standartą. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas pradėti procedūrą susijęs su priemone, kuri jau yra įgyvendinama, todėl sukelia svarbių teisinių pasekmių jos gavėjams, Bendrasis Teismas turėjo įpareigoti Komisiją pateikti bent jau glaustus ir preliminarius motyvus, atitinkančius jurisprudencijoje dėl atrankumo nustatytus standartus.

2.   Antrasis apeliacinio skundo pagrindas grindžiamas teisės klaida, padaryta tikrinant SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymą dėl atrankinio ginčijamos priemonės pobūdžio

Naturgy teigia, kad Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs Komisijos pateiktą ginčijamos priemonės atrankumo apibūdinimą, padarė teisės klaidų. Naturgy mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų ne tik konstatuodamas, kad teisiniai kriterijai, taikomi tikrinant atrankinį priemonės pobūdį, skiriasi priklausomai nuo to, ar nagrinėjama priemonė buvo išnagrinėta prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą, ar jau ją pradėjus, bet ir perkeldamas įrodinėjimo naštą ir nenustatęs, kad Komisija, remdamasi sprendimo pradėti procedūrą motyvais, padarė klaidingą išvadą, jog ginčijama priemonė yra atrankinė, ir (arba) pagal įstatymą neįrodė jos atrankinio pobūdžio.

---

(1)  OL C 80, 2018, p. 20.

2021 m. lapkričio 22 d.Corte costituzionale (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje E.D.L.

(Byla C-699/21)

(2022/C 73/18)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte costituzionale

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

E.D.L.

Prejudicinis klausimas

Ar Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio (1) 1 straipsnio 3 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 4 ir 35 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad jeigu vykdančioji teisminė institucija mano, jog dėl asmens, sergančio sunkiomis lėtinėmis ir galimai nepagydomomis ligomis, perdavimo jam kyla pavojus patirti didelę žalą sveikatai, ji turi prašyti išduodančiosios teisminės institucijos pateikti informaciją, kuria remiantis būtų galima atmesti tokio pavojaus galimybę, o jeigu per protingą laikotarpį negauna tokio patikinimo, turi atsisakyti perduoti tą asmenį?

---

(1)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34).

2021 m. lapkričio 22 d.Corte costituzionale (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje O.G.

(Byla C-700/21)

(2022/C 73/19)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte costituzionale

Šalis pagrindinėje baudžiamojoje byloje

O.G.

Prejudiciniai klausimai

a)

Ar pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (1) 4 straipsnio 6 punktą, aiškinamą atsižvelgiant į šio Pagrindų sprendimo 1 straipsnio 3 dalį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (Chartija) 7 straipsnį, draudžiamas toks teisinis reglamentavimas, kaip antai Italijos teisinis reglamentavimas, pagal kurį – vykdant Europos arešto orderio vykdymo procedūrą, kuria siekiama įvykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo – vykdančiosioms teisminėms institucijoms absoliučiai ir automatiškai draudžiama atsisakyti perduoti trečiųjų šalių piliečius, kurie gyvena arba yra Italijos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų ryšius su ja?

b)	Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, kokiais kriterijais ir sąlygomis remiantis šie ryšiai turi būti laikomi tokiais svarbiais, kad vykdančioji teisminė institucija privalėtų atsisakyti perduoti asmenį?

---

(1)  OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34.

2021 m. gruodžio 1 d.Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje GV / Caisse nationale d’assurance pension

(Byla C-731/21)

(2022/C 73/20)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour de cassation du Grand-Duché de Luxembourg

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorė: GV

Kita kasacinio proceso šalis: Caisse nationale d’assurance pension

Prejudicinis klausimas

Ar pagal Sąjungos teisę, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18, 45 ir 48 straipsnius ir 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (1) 7 straipsnio 2 dalį, draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, kaip antai Liuksemburgo socialinės apsaugos kodekso 195 straipsnis ir 2004 m. liepos 9 d. įstatymo dėl tam tikrų partnerysčių teisinių pasekmių 3, 4 ir 4-1 straipsniai, pagal kurias našliu likusiam partneriui, teisėtai sudariusiam partnerystę, įregistruotą kilmės valstybėje narėje, našlių ir našlaičių pensijai, skiriamai dėl to, kad miręs partneris priimančiojoje valstybėje narėje vykdė profesinę veiklą, gauti keliama sąlyga, kad partnerystė būtų įregistruota tos priimančiosios valstybės tvarkomame registre, siekiant patikrinti, ar įvykdytos pagal šios valstybės narės įstatymus reikalaujamos esminės sąlygos, kad partnerystė būtų pripažinta ir visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, kai našlių ir našlaičių pensiją skiriant našliu likusiam partneriui, partnerystę sudariusiam priimančiojoje valstybėje narėje, keliama vienintelė sąlyga, kad partnerystė joje būtų sudaryta teisėtai ir būtų įregistruota?

---

(1)  OL L 141, 2011, p. 1.

2021 m. gruodžio 3 d.PAO Severstal pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-753/16 Severstal / Komisija

(Byla C-747/21 P)

(2022/C 73/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: PAO Severstal, atstovaujama advokatų M. Krestiyanova ir N. Tuominen

Kitos proceso šalys: Europos Komisija ir Eurofer, European Steel Association, ASBL

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti,

—	nepatenkinus šio reikalavimo – grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—	nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

—

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai netinkamai išaiškinimo Pagrindinio reglamento (1) 18 straipsnio 1 dalį ir padarė iš esmės neteisingas išvadas dėl faktų. Pirmiausia Bendrasis Teismas be jokių paaiškinimų vadovavosi prielaida, kad aptariamas produktas yra pusgaminis. Vis dėlto tai buvo (yra) pirmasis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria. Neapsvarstęs šio ginčytino klausimo, juo labiau nevertinęs jo reikšmės 18 straipsnio 1 dalies taikymui, Bendrasis Teismas nesuvokė, kad, neišsprendus šio pirmo klausimo, dėl kurio šalys nesutaria, neįmanoma nuspręsti, ar Komisija šioje byloje teisingai taikė 18 straipsnio 1 dalį.

—

Antra, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai aiškino Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir neaptarė esminių argumentų ar nepateikė motyvų. Komisija su Bendrojo Teismo priedanga stipriai viršijo tiriamojo laikotarpio ribas, kai 2008 m. pasirinko kaip „vėliausius tipinius metus“, kuriems finansų krizė neturėjo įtakos. Be to, apeliantė tvirtina, kad ginčijamos sprendimo išvados dėl žalos yra nepagrįstos tuo aspektu, kad jos nėra teigiamų ir neigiamų reikšmingų veiksnių pasvėrimo rezultatas. Atsižvelgdama į tai apeliantė teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos išlaidų sumažėjimas, be kitų veiksnių, taip pat turėtų būti siejamas su Sąjungos pramonės padėtimi po 2012 m. pasaulinės finansų krizės. Tačiau Bendrasis Teismas atsisakė netgi vertinti, ar finansų krizė taip pat galėjo paveikti žalos grandinę.

—

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai klaidingai aiškino Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir neaptarė visų argumentų, dalį kurių iškėlė jis pats. Bendrasis Teismas nepaisė savo paties jurisprudencijos ir pažeisdamas teisę nusprendė, jog korekcijas, apie kurias kalbama 2 straipsnio 9 dalyje, pagal analogiją būtų galima taikyti ir žalos skirtumui apskaičiuoti. Apeliantės CIF eksporto kainos koregavimas pagal bendrąsias ir administracines išlaidų ir pelną, siekiant nustatyti žalos skirtumą, yra neadekvatus, nepagrįstas ir reiškia akivaizdžią vertinimo klaidą, nes vienintelė reikšminga eksporto kaina yra aktuali atviros rinkos (CIF) kaina Sąjungos pasienyje patenkant į Sąjungos rinką ir konkurencinga Sąjungos pramonės atviros rinkos kaina. Apeliantės požiūrį patvirtina Bendrojo Teismo sprendimas Hansol Paper / Komisija (2), T-383/17 (196–204 punktai).

---

(1)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymai OL L 7, 2010, p. 22, OL L 219, 2015, p. 20 ir OL L 44, 2016, p. 20).

(2)  2020 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas (byla T-383/17, Hansol Paper / Komisija, EU:T:2020:139).

2021 m. gruodžio 3 d.Novolipetsk Steel PAO pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-752/16 NLMK / Komisija

(Byla C-748/21 P)

(2022/C 73/22)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Novolipetsk Steel PAO, atstovaujama advokatų M. Krestiyanova ir N. Tuominen

Kitos proceso šalys: Europos Komisija ir Eurofer, European Steel Association, ASBL

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti,

—	nepatenkinus šio reikalavimo – grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—	nurodyti Komisijai padengti bylinėjimosi išlaidas, patirtas per procesą Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais:

—

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai netinkamai išaiškinimo Pagrindinio reglamento (1) 18 straipsnio 1 dalį, padarė iš esmės neteisingas išvadas dėl faktų ir iš esmės iškraipė įrodymus. Pirmiausia Bendrasis Teismas vadovavosi prielaida, kad aptariamas produktas yra pusgaminis, ir niekaip nemotyvavo, kodėl jis paprasčiausiai perėmė Komisijos nuomonę šiuo klausimu. Vis dėlto tai yra pirmasis klausimas, dėl kurio šalys nesutaria, ir jis turi reikšmingos įtakos tam, kaip Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis turi būti taikoma. Neapsvarstęs šio ginčytino klausimo, juo labiau nevertinęs jo reikšmės 18 straipsnio 1 dalies taikymui, Bendrasis Teismas nesuvokė, kad, neišsprendus šio pirmo klausimo, dėl kurio šalys nesutaria, neįmanoma nuspręsti, ar Komisija šioje byloje teisingai taikė 18 straipsnio 1 dalį.

—

Antra, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai aiškino Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį ir neaptarė esminių argumentų ar nepateikė motyvų. Komisija su Bendrojo Teismo priedanga stipriai viršijo tiriamojo arba atitinkamo laikotarpio ribas, kai 2008 m. pasirinko kaip „vėliausius tipinius metus“ po finansų krizės. Be to, apeliantė tvirtina, kad ginčijamos sprendimo išvados dėl žalos yra nepagrįstos tuo aspektu, kad jos nėra teigiamų ir neigiamų reikšmingų veiksnių pasvėrimo rezultatas. Atsižvelgdama į tai apeliantė teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos išlaidų sumažėjimas, be kitų veiksnių, taip pat turėtų būti siejamas su Sąjungos pramonės padėtimi po 2012 m. pasaulinės finansų krizės. Tačiau Bendrasis Teismas atsisakė netgi vertinti, ar finansų krizė taip pat galėjo paveikti žalos grandinę.

—

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai klaidingai aiškino Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir neaptarė visų argumentų, dalį kurių iškėlė jis pats. Bendrasis Teismas nepaisė savo paties jurisprudencijos ir pažeisdamas teisę nusprendė, jog korekcijas, apie kurias kalbama 2 straipsnio 9 dalyje, pagal analogiją būtų galima taikyti ir žalos skirtumui apskaičiuoti. Apeliantės CIF eksporto kainos koregavimas pagal bendrąsias ir administracines išlaidas ir pelną, siekiant nustatyti žalos skirtumą, yra neadekvatus, nepagrįstas ir reiškia akivaizdžią vertinimo klaidą, nes vienintelė reikšminga eksporto kaina yra aktuali atviros rinkos (CIF) kaina Sąjungos pasienyje patenkant į Sąjungos rinką ir konkurencinga Sąjungos pramonės atviros rinkos kaina. Apeliantės požiūrį patvirtina Bendrojo Teismo sprendimas Hansol Paper / Komisija, T-383/17 (2) (196–204 punktai).

---

(1)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymai OL L 7, 2010, p. 22, OL L 219, 2015, p. 20 ir OL L 44, 2016, p. 20).

(2)  2020 m. balandžio 2 d. Bendrojo Teismo sprendimas (byla T-383/17, Hansol Paper / Komisija, EU:T:2020:139).

2021 m. gruodžio 8 d.Marián Kočner pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-528/20 Kočner / Europolas

(Byla C-755/21 P)

(2022/C 73/23)

Proceso kalba: slovakų

Šalys

Apeliantas: Marián Kočner, atstovaujamas advokatų M. Mandzák ir M. Para

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, Ispanijos Karalystė

Apelianto reikalavimai

—	panaikinti visą skundžiamą sprendimą,

—	grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,

—	nurodyti Bendrajam Teismui priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantas remiasi dviem žalą sukėlusiais įvykiais. Apeliaciniame skunde nurodyti iš viso šeši pagrindai. Bendrasis Teismas teisės požiūriu klaidingai vertino bylą ir klaidingai taikė materialinę teisę visų pirma, kiek tai susiję su atsakovo ir valstybės narės solidaria atsakomybe už žalą, klaidingai aiškino nacionalinę teisę, klaidingai nustatė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo elgesio ir žalą sukėlusio įvykio, nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą ir iškraipė įrodymus.

2021 m. gruodžio 10 d.TUIfly GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. rugsėjo 29 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-447/18 TUIfly GmbH / Europos Komisija

(Byla C-763/21 P)

(2022/C 73/24)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: TUIfly GmbH, atstovaujama Rechtsanwälte L. Giesberts ir D. J. Westarp

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti visą 2021 m. rugsėjo 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-447/18 ir pripažinti negaliojančiais 2016 m. lapkričio 11 d. kitos proceso šalies sprendimo (ES) 2018/628 dėl valstybės pagalbos SA.24221(2011/C) (ex 2011/NN), kurią Austrija teikė Klagenfurto oro uostui, „Ryanair“ ir kitoms oro transporto bendrovėms, kurios naudojasi tuo oro uostu (OL L 107, 2018, p. 1), 7 ir 8 straipsnius, taip pat 9, 10 ir 11 straipsnius, kiek juose daroma nuoroda į 7 ir 8 straipsnius,

—	priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi dviem pagrindas.

Pirma, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas neteisingai išaiškino SESV 107 straipsnio 1 dalį, todėl pažeidė Sąjungos teisę. Kalbant apie SESV 107 straipsnio 1 dalį, Bendrasis Teismas, taikydamas rinkos ekonomikos investuotojo principą, peržengė leistino Sąjungos teisės aiškinimo ribas.

Viena vertus, Bendrasis Teismas, pritardamas Komisijos pozicijai, nepagrįstai pripažino, kad apeliantei suteiktas pranašumas. Bendrasis Teismas, taikydamas rinkos ekonomikos investuotojo principą, pateikė nepriimtinas išvadas, kuriose padarė teisės klaidų. Visų pirma Bendrasis Teismas SESV 107 straipsnio 1 dalį išaiškino ne griežtai objektyviai, bet subjektyviai. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas (pritardamas Komisijos nuomonei) rėmėsi tuo, kad prieš sudarydama susitarimus valstybė narė neturėjo parengtų verslo planų. Tačiau tai neatitiko tuometinės jurisprudencijos ir administracinės praktikos, taigi Bendrasis Teismas pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos ir negaliojimo atgal principus.

Be to, Bendrasis Teismas savo pelningumo analizę grindė tik pelningumo trumpuoju laikotarpiu aspektais, nors pagal Europos teismų jurisprudenciją tai iš esmės klaidinga ir neatitiko administracinės praktikos klostantis faktinėms aplinkybėms. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas neleistinai atgaline data taikė susitarimams aviacijos gaires, priimtas jau po rinkodaros susitarimų sudarymo. Beje, ir pats taikymas buvo neteisingas. Bendrasis Teismas taip pat grindė savo išvadas tariamomis pigių skrydžių sektoriaus ypatybėmis, kurios klostantis faktinėms aplinkybėms neegzistavo.

Apeliantė teigia, kad tinkamai atsižvelgiant į pelningumo ilguoju laikotarpiu aspektus ir nesant nurodytų pažeidimų valstybės pagalbos buvimas pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį turėjo būti paneigtas.

Antra, apeliantė priekaištauja Bendrajam Teismui, kiek tai susiję su galimu valstybės pagalbos pateisinimu, kad jis neteisingai taikė SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir elgėsi akivaizdžiai prieštaringai.

Pirmiausia Bendrojo Teismo pasirinktas vertinimo kriterijus (grindžiamas vien tam tikrų apeliantės eksploatuojamų skrydžių maršrutų pelningumu) buvo iš esmės klaidingas, nes juo neatsižvelgta į iš teisės aktų sistemos kylantį skirtumą tarp faktinių aplinkybių ir pateisinimo. Be to, kriterijus (ypač kiek tai susiję su 2003 m. rinkodaros susitarimu) visiškai neatitiko klostantis faktinėms aplinkybėms reikšmingos administracinės praktikos ir jurisprudencijos. Bendrasis Teismas, kitaip nei oro uostui suteiktos valstybės pagalbos atveju, apeliantės atveju neteisėtai visiškai neatsižvelgė į Karintijos regiono transporto poreikius. Taigi dėl interesų, susijusių su oro uostui ir apeliantei skirtos valstybės pagalbos skyrimu, panašumo arba tapatumo egzistuoja nepaaiškinamas skirtingas vertinimas. Bendrasis Teismas nepaisė SESV 107 straipsnio 3 dalyje išdėstyto esminio vertinimo ir taip pažeidė šią nuostatą.

Apeliantė teigia, kad tinkamai taikant SESV 107 straipsnio 3 dalį valstybės pagalbos pateisinimas turėjo būti priimtinas.

2021 m. gruodžio 15 d. Oriol Junqueras i Vies pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 5 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-613/20 Junqueras i Vies / Parlamentas

(Byla C-780/21 P)

(2022/C 73/25)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Apeliantas: Oriol Junqueras i Vies, atstovaujamas abogado M. Marsal i Ferret

Kita proceso šalis: Europos Parlamentas

Apelianto reikalavimai

Apeliantas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašo:

Pirma. – Panaikinti ir atšaukti 2021 m. spalio 5 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo šeštosios kolegijos nutartį byloje T–613/20.

Antra. – Pripažinti, kad pateiktas apeliacinis skundas yra visiškai priimtinas.

Trečia. – Nurodyti grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad pripažinusi apeliacinį skundą priimtinu, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo šeštoji kolegija tęstų jo nagrinėjimą.

Ketvirta. – Priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra dėl nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo ir šiuo apeliaciniu procesu.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliaciniui skundui pagrįsti nurodomi penki pagrindai:

Pirma. Nutartis pažeidžia teisę į veiksmingą teisinę gynybą (ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis (toliau – Chartija), EŽTK 6 ir 13 straipsniai), nes nutarus, kad ieškinys nepriimtinas (ir atsisakius sujungti bylas ir sustabdyti bylos nagrinėjimą) sprendimas, kurį Teisingumo Teismas priims byloje C-115/21 P ir tas, kurį Bendrasis Teismas galėtų priimti byloje T–24/20 (1), jai byla jam bus grąžinta, praras veiksmingumą. Taip yra todėl, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas teismo sprendimo, kuris gali būti priimtas bylose T–24/20 ir C–115/21 P, teisines pasekmes. Bendrojo Teismo manymu, kad O. Junqueras būtų grąžinta Parlamentaro vieta, būtina, kad Ispanijos Karalystės valdžios institucijos priimtų naują sprendimą, nors jam palankių ir reikalavimus patenkinančių teismo sprendimų poveikis – O. Junqueras Parlamento nario vietos išlaikymas.

Antra. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas jurisprudencijoje nustatytas sąlygas, kurios būtinos siekiant pripažinti, kad ginčijamas aktas yra tiesiogiai susijęs su asmeniu, nes jis padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Dėl tos nutarties sprendimai, kurie galėtų būti priimti bylose C–115/21 P ir T–24/20, praranda veiksmingumą, be to, joje nenurodyta, kad jeigu aktas nebūtų buvęs priimtas, O. Junqueras vieta būtų vis dar laisva ir galėtų jam būti grąžinta, o jo teisės galėtų būti atstatytos.

Trečia. Nutartimi pažeidžiama teisė į lygybę prieš įstatymą (EŽTK 20 straipsnis) ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą (Chartijos 47 straipsnis). Bendrasis Teismas suklydo pripažinęs, kad šių teisių pažeidimas yra susijęs tik su argumentais dėl bylos esmės, nors jeigu O. Junqueras būtų vertintas taip pat kaip Europos Parlamento narys, kuriam buvo skirtas skundžiamas aktas (tiesioginis 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo byloje C–502/19 (2) pasekmių taikymas ir Europos Parlamento sprendimas, priešingas nei buvo pranešta Ispanijos Karalystės), nutartis, kuri skundžiama šiuo apeliaciniu skundu, nebūtų priimta, nes O. Junqueras būtų išlaikęs savo vietą. Teisės į lygybę prieš įstatymą ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimas rodo, kad O. Junqueras yra su juo tiesiogiai susijęs, ir tai reiškia, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

Ketvirta. Savo nutartyje Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Chartijos poveikį. Jis nemanė, kad tiesioginis skundžiamo akto poveikis teisėms, kurias užtikrina Chartija, suteikia teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir nepripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pakeičiami teisminės Sąjungos teisės kontrolės įgaliojimai, nes negalima reikalauti, kad O. Junqueras pateiktų vidaus skundą dėl akto, kuriuo konstatuojama, kad vieta, kurią jis pageidauja susigrąžinti, yra laisva; iš to matyti, kad nutartyje padaryta teisės klaida.

Penkta. Savo nutartyje Bendrasis Teismas teisiškai klaidingai taiko Sąjungos teisės veiksmingumo ir viršenybės principus. Nutartyje padaryta teisės klaida, nes joje nenustatyta, kad skundžiamas aktas yra sprendimas, kuriuo siekiama, kad 2019 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas byloje C-502/19, neturėtų jokio veiksmingumo, o tai taip pat pažeidžia teisę į veiksmingą teisinę gynybą, užtikrintą Chartijos 47 straipsnyje, kiek tai susiję su teise į teismo sprendimų, tokių, kokie jie buvo priimti, vykdymą. Iš to matyti, kad O. Junqueras turi teisę pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą.

---

(1)  2020 m. gruodžio 15 d. Nutartis Junqueras i Vies / Parlamentas (T-24/20, EU:T:2020:601)

(2)  2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimas Junqueras Vies (C-502/19, EU:C:2019:1115)

2021 m. gruodžio 16 d.Covestro Deutschland AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-745/18 Covestro Deutschland AG / Europos Komisija

(Byla C-790/21 P)

(2022/C 73/26)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Covestro Deutschland AG, atstovaujama Rechtsanwälte T. Hartmann, M. Kachel, D. Fouquet

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.	Panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-745/18 ir 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166) dėl 2012 m. ir 2013 m.

2.	Panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

3.	Nepatenkinus 1 punkte nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo.

4.	Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl ginčijamo sprendimo, kiek jis susijęs su apeliante, panaikinimo.

5.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

Apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai: teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimas

Pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės procesinius reikalavimus, konkrečiai – apeliantės teisę būti išklausytai bei savo pareigą motyvuoti sprendimą. Dėl šių pažeidimų Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad buvo suteikta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar buvo taikoma valstybės kontrolė (skundžiamo sprendimo 8 punktas).

Antra šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį (skundžiamo sprendimo 12, 94, 103, 129, 135 ir 146 punktai).

Trečia šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl visų pajamų netekimo ir visų išlaidų, susijusių su atleidimu nuo tinklo mokesčių, kompensavimo nebuvimu (skundžiamo sprendimo 130 ir 143 punktai).

Ketvirta šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl 2011 m. Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) sprendimo negaliojimo (skundžiamo sprendimo 107 ir 125 punktai).

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, be kita ko, kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pažeidė Sąjungos materialinę teisę (skundžiamo sprendimo 78–145 punktai).

Pirma, apeliantė šiuo klausimu tvirtina, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas savo analizę, taikė klaidingus kriterijus valstybės pagalbos srityje, laikydamas, kad aptariama priemoka yra lengvata. Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, kad tai lengvata ir nepripažino atrankiojo pobūdžio, išplaukiančio iš paties dalyko pobūdžio ir StromNEV sistemos, nebuvimo.

Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai priemoką pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį kvalifikavo kaip pagalbą, suteiktą iš valstybės išteklių. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas remiasi klaidingu pagrindu, vertindamas tai, ar ištekliai yra valstybės, ir padarė klaidą, kad yra mokestis, rodantis, jog šie ištekliai yra valstybės.

Trečia, apeliantė taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad taikoma valstybės kontrolė priemokai pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: reikalavimo vertinti vienodai pažeidimas

Galiausiai apeliantės pateiktas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas reikalavimo vertinti vienodai pažeidimu, nes Bendrasis Teismas, pirma, neatsižvelgė į neteisėtą skirtingą vertinimą, išplaukiantį iš pagalbos susigrąžinimo pagal Komisijos ginčijamą sprendimą ir atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatą, įtvirtintą StromNEV 32 straipsnio 7 dalyje; antra, padarė neleistiną skirtumą tarp bazinės apkrovos vartotojų ir, trečia, nepagrįstai vienodai vertino anticiklinius ir bazinės apkrovos vartotojus (skundžiamo sprendimo 192–210 punktai).

2021 m. gruodžio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-745/18 Covestro Deutschland AG / Europos Komisija

(Byla C-791/21 P)

(2022/C 73/27)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir R. Kanitz

Kitos proceso šalys: Covestro Deutschland AG, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-745/18, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;

—

remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį, dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas, toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su tinklo mokesčių valstybinio pobūdžio vertinimu, kai nusprendė, kad privaloma našta vartotojui ar galutiniam naudotojui ir valstybės kontrolė, taikoma lėšoms ar tų lėšų administratoriams, yra du kriterijai, kurie buvo „alternatyvos dalimis“.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su „privalomumo vartotojui ar galutiniam naudotojui“ vertinimu, kai nusprendė, kad neturi reikšmės ryšiai tarp elektros tiekėjo ir elektros galutinio naudotojo. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi pareiga rinkti mokesčius, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga mokėti tinklo mokesčius.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas, ar tinklo mokesčiai renkami ir kontroliuojami valstybės, nusprendė, kad surinktų tinklo mokesčių tikslas neapsprendžia, jog valstybė turi teisę disponuoti tomis lėšomis.

2021 m. gruodžio 16 d. AZ pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-196/19 AZ / Komisija

(Byla C-792/21 P)

(2022/C 73/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: AZ, atstovaujama Rechtsanwälte T. Hartmann, D. Fouquet, M. Kachel

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

1.

a) Panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-196/19 ir 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166) dėl 2012 m. ir 2013 m.; b) nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante;

2.

Nepatenkinus 1 punkte nurodytų reikalavimų: a) panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti negaliojančiu ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių; dėl likusios dalies grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto a papunkčio, taip pat panaikinti ginčijamą sprendimą dėl likusių reikalavimų; b) nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto b papunkčio, panaikinti visą (arba „visą likusį“) ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

3.

Nepatenkinus 2 punkte nurodytų reikalavimų: a) panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto a papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą; b) nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 1 punkto b papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante.

4.

Nepatenkinus 3 punkte nurodytų reikalavimų: a) panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių; b) nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių.

5.

Nepatenkinus 4 punkte nurodytų reikalavimų: a) panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmojoje instancijoje pateiktų reikalavimų 2 punkto a papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių, bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 500 vartojimo valandų – daugiau kaip 15 % paskelbtų tinklo mokesčių, o bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 8 000 vartojimo valandų, – daugiau kaip 10 % paskelbtų tinklo mokesčių; b) nepatenkinus a papunktyje nurodytų reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad šis priimtų naują sprendimą dėl pirmoje instancijoje pateiktų reikalavimų 2 punkto b papunkčio; panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su apeliante ir kiek jame nurodyta, kad bazinės apkrovos vartotojams, kurių metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 7 000 vartojimo valandų, reikia grąžinti daugiau kaip 20 % paskelbtų tinklo mokesčių.

6.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato ir kelionės išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi keturiais pagrindais.

Apeliacinio skundo pirmasis ir antrasis pagrindai: teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimas

Pirmaisiais dviem apeliacinio skundo pagrindais apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisės procesinius reikalavimus, konkrečiai – apeliantės teisę būti išklausytai bei savo pareigą motyvuoti sprendimą. Dėl šių pažeidimų Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad buvo suteikta neteisėta valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą, kiek tai susiję su klaidingu referenciniu pagrindu, kuriuo remiantis buvo vertinamas atrankusis pranašumas (skundžiamo sprendimo 8, 117 ir 127 punktai).

Antra šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentą dėl priemokų dydžio nustatymo pagal Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį (skundžiamo sprendimo 12, 68, 100 ir 101 punktai).

Trečia šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl visų pajamų netekimo ir visų išlaidų, susijusių su atleidimu nuo tinklo mokesčių, kompensavimo nebuvimu (skundžiamo sprendimo 95 ir 96 punktai).

Ketvirta šių dviejų apeliacinio skundo pagrindų dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas, vertindamas lėšų iš valstybės išteklių pobūdį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus dėl 2011 m. Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) sprendimo negaliojimo (skundžiamo sprendimo 76 punktas).

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas: SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Apeliacinio skundo trečiuoju pagrindu apeliantė tvirtina, be kita ko, kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį yra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, pažeidžia Sąjungos materialinę teisę.

Pirma, apeliantė šiuo klausimu tvirtina, kad Bendrasis Teismas, atlikdamas savo analizę, taikė klaidingus kriterijus valstybės pagalbos srityje, kiek tai susiję su privalomais mokesčiais, kaip tai suprantama pagal valstybės pagalbos teisę, ir valstybės kontrole (skundžiamo sprendimo 77, 83, 86 ir 101 punktai).

Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, padarė teisės klaidą, kai priemoką pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį kvalifikavo privalomu mokesčiu pagal valstybės pagalbos teisę, nepaisant to, kad nėra nei tinklo operatorių pareigos rinkti mokestį, nei tinklo naudotojų ar galutinių elektros energijos vartotojų pareigos jį mokėti ir tinklo operatoriams nebuvo kompensuoti visi pajamų nuostoliai ir visos išlaidos (skundžiamo sprendimo 68 ir 75–115 punktai).

Trečia, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog priemokai pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį taikoma valstybės kontrolė, nes jis rėmėsi prielaida, kad yra pareiga rinkti priemoką ir visiškai atlyginamos išlaidos, ir nusprendė, kad Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra) nustatė priemokos dydį (skundžiamo sprendimo 100–112 punktai).

Ketvirta, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis iškraipytai pateikta nacionaline teise, nustatė neišsamų ir klaidingą referencinį pagrindą (skundžiamo sprendimo 8 ir 128–131 punktai).

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas: reikalavimo vertinti vienodai pažeidimas

Galiausiai apeliantės pateiktas apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas reikalavimo vertinti vienodai pažeidimu, nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į neteisėtą skirtingą vertinimą, išplaukiantį iš pagalbos susigrąžinimo pagal Komisijos ginčijamą sprendimą ir atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio nuostatą, įtvirtintą StromNEV 32 straipsnio 7 dalyje, ir todėl laikė, kad Sąjungos teisėje įtvirtintas bendrasis vienodo vertinimo principas nebuvo pažeistas (skundžiamo sprendimo 141 punktas).

2021 m. gruodžio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-196/19 AZ / Komisija

(Byla C-793/21 P)

(2022/C 73/29)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir R. Kanitz

Kitos proceso šalys: AZ, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-196/19, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;

—

remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį, dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas, toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su tinklo mokesčių valstybinio pobūdžio vertinimu, kai nusprendė, kad privaloma našta vartotojui ar galutiniam naudotojui ir valstybės kontrolė, taikoma lėšoms ar tų lėšų administratoriams, yra du kriterijai, kurie buvo „alternatyvos dalimis“.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su „privalomumo vartotojui ar galutiniam naudotojui“ vertinimu, kai nusprendė, kad neturi reikšmės ryšiai tarp elektros tiekėjo ir elektros galutinio naudotojo. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi pareiga rinkti mokesčius, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga mokėti tinklo mokesčius.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas, ar tinklo mokesčiai renkami ir kontroliuojami valstybės, nusprendė, kad surinktų tinklo mokesčių tikslas neapsprendžia, jog valstybė turi teisę disponuoti tomis lėšomis.

2021 m. gruodžio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG ir Infineon Technologies AG / Europos Komisija

(Byla C-794/21 P)

(2022/C 73/30)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir R. Kanitz

Kitos proceso šalys: Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG, Infineon Technologies AG, Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T–233/19 ir T–234/19, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;

—

remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį, dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas, toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su tinklo mokesčių valstybinio pobūdžio vertinimu, kai nusprendė, kad privaloma našta vartotojui ar galutiniam naudotojui ir valstybės kontrolė, taikoma lėšoms ar tų lėšų administratoriams, yra du kriterijai, kurie buvo „alternatyvos dalimis“.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su „privalomumo vartotojui ar galutiniam naudotojui“ vertinimu, kai nusprendė, kad neturi reikšmės ryšiai tarp elektros tiekėjo ir elektros galutinio naudotojo. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi pareiga rinkti mokesčius, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga mokėti tinklo mokesčius.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas, ar tinklo mokesčiai renkami ir kontroliuojami valstybės, nusprendė, kad surinktų tinklo mokesčių tikslas neapsprendžia, jog valstybė turi teisę disponuoti tomis lėšomis.

2021 m. gruodžio 16 d.WEPA Hygieneprodukte GmbH ir WEPA Deutschland GmbH & Co KG (anksčiau – Wepa Leuna GmbH) bei Wepa Papierfabrik Sachsen GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-238/19 Wepa Hygieneprodukte GmbH ir kt. / Europos Komisija

(Byla C-795/21 P)

(2022/C 73/31)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: WEPA Hygieneprodukte GmbH, WEPA Deutschland GmbH & Co. KG (anksčiau – Wepa Leuna GmbH) ir Wepa Papierfabrik Sachsen GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte H. Janssen, A. Vallone, Rechtsanwältin D. Salm

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą byloje T-238/19;

—	panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį;

—	nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą apeliantės grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus ir klaidingai aiškino nacionalinės teisės turinį ir taikymo apimtį, nes savo sprendimą grindė tuo, kad, pirma, Bundesnetzagentur (Federalinė tinklų agentūra), remdamasi Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalimi, nustatė privalomų priemokų dydį, antra, kad Federalinė tinklų agentūra parengė labai išsamius reikalavimus ir, trečia, kad tinklo operatoriaus pajamų praradimą visiškai dengė minėta priemoka. Bendrasis Teismas nenustatė reikšmingų faktų, kurie būtų įrodę iš priemokos suriktų lėšų valstybės kontrolę.

Apeliacinio skundo antrąjį pagrindą apeliantės grindžia tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai aiškino reikalavimus, kuriais vadovaujantis nustatoma iš valstybinių išteklių suteikta pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Visų pirma Bendrasis Teismas nepripažino, kad priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį nėra mokestis, „privalomas mokestis“ ar „parafiskalinis mokestis“ (apeliacinio skundo antrojo pagrindo pirma dalis). Antra, Bendrasis Teismas neteisingai aiškino, kad bazinės apkrovos vartotojų atleidimas nuo mokesčio pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalies antrą sakinį ir priemoka pagal StromNEV 19 straipsnio 2 dalį nėra iš valstybės lėšų mokama pagalba (apeliacinio skundo antrojo pagrindo antra dalis). Vis dėlto, jei, kaip šiuo atveju, priemoka nėra mokestis, Bendrojo Teismo teigimu SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos. Net jei tai būtų mokestis, SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos nebūtų tenkinamos, nes priemoka nėra valstybės ar iš valstybės lėšų skiriama pagalba.

2021 m. gruodžio 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-238/19 Wepa Hygieneprodukte GmbH ir kt. / Europos Komisija

(Byla C-796/21 P)

(2022/C 73/32)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama J. Möller ir R. Kanitz

Kitos proceso šalys: WEPA Hygieneprodukte GmbH, WEPA Deutschland GmbH & Co. KG (anksčiau – Wepa Leuna GmbH) ir Wepa Papierfabrik Sachsen GmbH bei Europos Komisija

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. spalio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-238/19, kiek juo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas;

—

remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio 1 dalimi, panaikinti 2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN) (pranešta dokumentu Nr. C(2018) 3166), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį, dėl 2012 m. ir 2013 m.,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė pateikia vienintelį pagrindą, grindžiamą SESV 107 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Bendrasis Teismas padarė teisiškai klaidingą prielaidą, kad Vokietijos Stromnetzentgeltverordnung (Elektros tinklo mokesčių reglamentas, toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos reiškia valstybės pagalbą, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su tinklo mokesčių valstybinio pobūdžio vertinimu, kai nusprendė, kad privaloma našta vartotojui ar galutiniam naudotojui ir valstybės kontrolė, taikoma lėšoms ar tų lėšų administratoriams, yra du kriterijai, kurie buvo „alternatyvos dalimis“.

Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kiek tai susiję su „privalomumo vartotojui ar galutiniam naudotojui“ vertinimu, kai nusprendė, kad neturi reikšmės ryšiai tarp elektros tiekėjo ir elektros galutinio naudotojo. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai rėmėsi pareiga rinkti mokesčius, o ne teisės aktuose įtvirtinta pareiga mokėti tinklo mokesčius.

Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai vertindamas, ar tinklo mokesčiai renkami ir kontroliuojami valstybės, nusprendė, kad surinktų tinklo mokesčių tikslas neapsprendžia, jog valstybė turi teisę disponuoti tomis lėšomis.

2021 m. gruodžio 17 d.Infineon Technologies AG ir Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG ir Infineon Technologies AG / Europos Komisija

(Byla C-800/21 P)

(2022/C 73/33)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantės: Infineon Technologies AG ir Infineon Technologies Dresden GmbH & Co. KG, atstovaujamos Rechtsanwälte L. Assmann ir M. Peiffer

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti visą 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimą sujungtose bylose T-233/19 ir T-234/19 (EU:T:2021:647);

—	paskelbti negaliojančiu 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos schemos SA.34045 (2013/C) (ex 2012/NN), kurią Vokietija taikė bazinės apkrovos vartotojams pagal StromNEV 19 straipsnį;

—	nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ši byla susijusi su atleidimu nuo tinklo mokesčių, dėl kurio apeliantės 2012 ir 2013 m. už elektros tiekimą iš bendrų tinklų neprivalėjo mokėti savo energijos tinklo operatoriams tinklo mokesčio (toliau – atleidimas nuo tinklo mokesčių).

Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad atleidimas nuo tinklo mokesčių buvo finansuojamas iš valstybinių išteklių ir todėl kvalifikuojamas kaip pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnį (skundžiamo sprendimo 111 punktas). Taigi Bendrasis Teismas, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija, klaidingai aiškino pagalbos sąvoką.

Atleidimas nuo tinklo mokesčių buvo finansuojamas iš rinkliavos pagal Stromnetzentgeltverordnung (Elektros perdavimo sistemos naudojimo tarifų nustatymo taisyklės; toliau – StromNEV) 19 straipsnio 2 dalį. Ši rinkliava – skirtingai, nei Bendrasis Teismas pažymėjo skundžiamo sprendimo 97 punkte – nėra privalomas mokestis, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, o tai reikštų išteklių valstybinį pobūdį, kaip tai suprantama SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

Apeliantės savo apeliaciniu skundu visų pirma ginčija Sąjungos teisės taikymą ir tvirtina, kad Bendrasis Teismas, remdamasis Europos Sąjungos valstybės pagalbos teisės standartais, klaidingai įvertino nacionalinę teisę (apeliacinio skundo pirmasis pagrindas). Iš tiesų atleidimas nuo tinklo mokesčio buvo finansuojamas iš nevalstybinių išteklių, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad valstybinių išteklių, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, naudojimas būtų patvirtintas tik esant pakankamai glaudžiam ryšiui su valstybės biudžetu. Tačiau šioje byloje nagrinėjama rinkliava, apibrėžta StromNEV 19 straipsnio 2 dalyje, nėra glaudžiai susijusi su Vokietijos valstybės biudžetu. Todėl minėta rinkliava yra privačios, o ne valstybinės lėšos, mokamos tarp sistemos operatoriaus ir sistemos naudotojo.

Be to, apeliantės grindžia savo apeliacinį skundą tuo, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktus, nes klaidingai aiškino nacionalinės teisės turinį ir taikymo apimtį (apeliacinio skundo antrasis pagrindas).

2021 m. gruodžio 17 d.Versobank AS pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-351/18 ir T-584/18 Ukrselhosprom PCF ir Versobank / ECB

(Byla C-803/21 P)

(2022/C 73/34)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Versobank AS, atstovaujama Rechtsanwalt O. Behrends

Kitos proceso šalys: Europos Centrinis Bankas (ECB), Europos Komisija, Ukrselhosprom PCF LLC

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	pripažinti negaliojančiais 2018 m. kovo 26 d. ECB sprendimą (toliau – pirmasis ginčijamas sprendimas) ir 2018 m. liepos 17 d. ECB sprendimą (toliau – antrasis ginčijamas sprendimas), kuriais panaikintas apeliantės veiklos leidimas,

—	jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nuspręstų, kad negali priimti sprendimo dėl esmės, grąžinti sujungtas bylas T-351/18 ir T-584/18 Bendrajam Teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl ieškinių dėl panaikinimo, ir

—	priteisti iš ECB apeliantės ir bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi šešiais pagrindais.

Apeliacinio skundo pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai klaidingai nusprendė, kad nėra poreikio priimti sprendimą byloje T-351/18, klaidingai neatsižvelgė į tai, kad tariamas antrojo ginčijamo sprendimo galiojimas ex tunc pažeidė SESV 263 straipsnį, ir klaidingai nusprendė, kad nėra jokio apeliantės suinteresuotumo pirmojo ginčijamo sprendimo panaikinimu.

Apeliacinio skundo antrasis pagrindas grindžiamas Bendrojo Teismo padaryta teisės klaida, susijusia su įvairiais esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimais.

Apeliacinio skundo trečiasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nepripažino, jog ECB viršijo savo kompetenciją priimdamas sprendimus mokėjimo paslaugų ir kitų finansinių paslaugų, KPP/TF (kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu) ir pertvarkymo srityse.

Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai padarė išvadas dėl klausimo, kurio negalima persvarstyti pagal nacionaliniame administraciniame teisme sudarytą susitarimą.

Apeliacinio skundo penktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė BPeM reglamentą (1), užuot taikęs nacionalinę teisę, kiek tai susiję su žlugimo arba galimo žlugimo vertinimu ir sprendimais dėl nepertvarkymo, ir, neįpareigojęs pateikti tokių sprendimų, iškreipė jų reikšmę.

Apeliacinio skundo šeštasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Bendrasis Teismas, pirma, nepaisė pagal SESV 263 straipsnį jam priskirtos jurisdikcijos ribų, kai nusprendė dėl pagal nacionalinę teisę reglamentuojamų klausimų, patenkančių į išimtinę kompetentingų nacionalinių institucijų ir teismų kompetenciją, ir peržengė ECB sprendimų peržiūros ribas, kai padarė išvadas ir pateikė vertinimus, kurių ECB nesuformulavo, antra, savo sprendimą grindė netikėtais teiginiais, remdamasis pavėluotai prieš pat posėdį pateiktais didelės apimties dokumentais, dėl kurių apeliantei nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, trečia, neatsižvelgė į apeliantės teisių pagal Chartijos 47 straipsnį pažeidimą iki proceso pradžios ir į tai, kad apeliantei toliau nebuvo tinkamai atstovaujama vykstant procesui, ir, ketvirta, klaidingai atsisakė įpareigoti pateikti nacionalinius sprendimus dėl pertvarkymo, tačiau išdėstė išsamius, bet klaidingus vertinimus dėl šių sprendimų teisinės galios ir teisinio pagrindo.

---

(1)  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014, p. 1).

2021 m. gruodžio 22 d.European Union Copper Task Force pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. spalio 13 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-153/19, European Union Copper Task Force / Komisija

(Byla C-828/21 P)

(2022/C 73/35)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: European Union Copper Task Force, atstovaujama advokatų I. Moreno-Tapia Rivas ir C. Vila Gisbert

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priimti sprendimą dėl ieškinio dėl panaikinimo esmės arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą,

—	priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė remiasi šiais pagrindais.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl jo atliekamos teisminės kontrolės apimties ir pažeidė apeliantės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Bendrasis Teismas pažeidė savavališkumo draudimo principą, nes nepareikalavo laikytis suderinto požiūrio į PBT (patvarumo, bioakumuliacijos ir toksiškumo) kriterijus taikymo srityje.

Bendrasis Teismas pažeidė atsargumo ir proporcingumo principus.

Bendrasis Teismas pažeidė savo Procedūros reglamentą, nes atmetė apeliantės prašymą paskirti ekspertą.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Čekijos Respublika / Komisija

(Byla T-627/16 RENV) (1)

(EŽŪGF ir EŽŪFKP - Nefinansuojamos išlaidos - Čekijos Respublikos patirtos išlaidos - Atsietoji tiesioginė pagalba - Patikrinimai vietoje ir nuotoliniu būdu - Kontrolės rezultatų skirtumai - Vyno sektorius - Investicijų kontrolė vietoje atrankiniu būdu)

(2022/C 73/36)

Proceso kalba: čekų

Šalys

Ieškovė: Čekijos Respublika, atstovaujama M. Smolek, O. Serdula, J. Pavliš ir J. Vláčil

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama K. Walkerová ir J. Aquilina

Ieškovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Švedijos Karalystė, atstovaujama C. Meyer-Seitz, F. Bergius ir H. Shev

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1059 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (OL C 173, 2016, p. 59) tiek, kiek ji jame atsisakė finansuoti iš EŽŪGF 462 517,83 euro dydžio Čekijos Respublikos išlaidas, susijusias su atsietąja tiesiogine pagalba ir 636 516,20 euro dydžio išlaidas, susijusias su investicijomis į vyno sektorių.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2016 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1059 dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) tiek, kiek ji jame atsisakė finansuoti iš EŽŪGF Čekijos Respublikos išlaidas: — 69 054,23 euro sumą, susijusią su atsietąja tiesiogine pagalba už 2013–2015 finansinius metus dėl rizikos analizės trūkumų; — 636 516,20 euro sumą, susijusią su pagalba investicijoms vyno sektoriuje už 2011–2014 finansinius metus.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Čekijos Respublika ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas.

4.	Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 392, 2016 10 24.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje HG / Komisija

(Byla T-693/16 P RENV-RX) (1)

(Apeliacinis skundas - Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Komandiravimas į trečiąją šalį - Administracijos suteiktas būstas šeimai - Pareigos šeimai gyventi tame būste nesilaikymas - Drausminė procedūra - Perkėlimo į aukštesnę pakopą sustabdymo drausminė nuobauda - Sąjungos patirtos žalos atlyginimas - Tarnybos nuostatų 22 straipsnis - Ieškinio atmetimas iš esmės - Panaikinimas apeliaciniame procese - Sprendimas, kurį Teisingumo Teismas išnagrinėjo apeliaciniame procese ir panaikino - Bylos perdavimas Bendrajam Teismui)

(2022/C 73/37)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: HG, atstovaujamas avocate L. Levi

Kita proceso šalis: Europos Komisija, atstovaujama T. Bohr, padedamo avocat A. Dal Ferro

Dalykas

Apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2016 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą HG / Commission (F-149/15, EU:F:2016:155.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2016 m. liepos 19 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimą HG / Komisija (F-149/15).

2.	Nustatyti, kad suma, kurią HG turi atlyginti Europos Sąjungai, šio sprendimo paskelbimo dieną sudaro 80 000 EUR.

3.	Atmesti likusią ieškinio byloje F-149/15 dalį.

4.	HG ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylose F-149/15, T-693/16 P, T-440/18 RENV ir T-693/16 P-RENV-RX.

---

(1)  OL C 441, 2016 11 28.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Dyson ir kt. / Komisija

(Byla T-127/19) (1)

(Deliktinė atsakomybė - Energija - Direktyva 2010/30/ES - Energijos suvartojimo nurodymas ženklinant ir pateikiant standartinę informaciją apie prekę - Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 665/2013 - Dulkių siurblių energijos vartojimo ženklinimas - Energijos vartojimo efektyvumas - Matavimo metodas - Panaikinimas, dėl kurio nusprendė Bendrasis Teismas - Pakankamai aiškus teisės normos, kuria siekiama suteikti teisių privatiems asmenims, pažeidimas)

(2022/C 73/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Dyson Ltd (Malmsberis, Jungtinė Karalystė) ir 14 kitų ieškovų, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, atstovaujami solisitorių E. Batchelor, T. Selwyn Sharpe ir M. Healy

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama J.-F. Brakeland, Y. Marinova ir K. Talabér-Ritz

Dalykas

SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta ieškovų tariamai patirta žala dėl 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 665/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/EB nustatomi dulkių siurblių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 192, 2013 7 13, p. 1), neteisėtumo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Dyson Ltd ir kiti ieškovai, kurių pavardės nurodytos sprendimo priede, padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 139, 2019 4 15.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kipras / EUIPO – Fontana Food (GRILLOUMI)

(Byla T-556/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo GRILLOUMI paraiška - Ankstesni nacionaliniai žodiniai sertifikavimo ženklai ΧΑΛΛΟΥΜΙ HALLOUMI - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Paslaugų ir prekių panašumas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2022/C 73/39)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz, barister S. Baran ir solicitor V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Fontana Food AB (Tiresė, Švedija), atstovaujama avocats P. Nihlmark ir L. Zacharoff

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. gegužės 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1284/2018-4),), susijusio su protesto procedūra tarp Kipro Respublikos ir Fontana Food.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 1284/2018-4).

2.	EUIPO padengia be tik savo, bet ir Kipro Respublikos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Priteisti iš Food AB bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 328, 2019 9 30.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Kipras / EUIPO – Fontana Food (GRILLOUMI BURGER)

(Byla T-593/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo GRILLOUMI BURGER paraiška - Ankstesni nacionaliniai žodiniai sertifikavimo ženklai ΧΑΛΛΟΥΜΙ HALLOUMI - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Kenkimo geram vardui nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis))

(2022/C 73/40)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz, QC, barrister S. Baran, ir solicitor V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája ir D. Botis

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Fontana Food AB (Tiresė, Švedija), atstovaujama avocats P. Nihlmark ir L. Zacharoff

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. birželio 29 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1297/2018-4),) susijusio su protesto procedūra tarp Kipro Respublikos ir Fontana Food.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 363, 2019 10 28.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi / EUIPO – Fontana Food

(Byla T-595/19) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo GRILLOUMI BURGER paraiška - Ankstesnis kolektyvinis žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas HALLOUMI - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybės supainioti nebuvimas - Kenkimo geram vardui nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 5 dalis))

(2022/C 73/41)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi (Nikosija, Kipras), atstovaujama QC S. Malynicz, barrister S. Baran ir solicitor V. Marsland

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Fontana Food AB (Tiresė, Švedija), atstovaujama avocats P. Nihlmark ir L. Zacharoff

Dalykas

Ieškinys dėl 2019 m. birželio 19 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1356/2018-4), susijusio su protesto procedūra tarp Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi ir Fontana Food.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Foundation for the Protection of the Traditional Cheese of Cyprus named Halloumi bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 357, 2019 10 21.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje JP / Komisija

(Byla T-247/20) (1)

(Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Su viešuoju konkursu EPSO/AD/363/18, organizuotu siekiant įdarbinti mokesčių srities administratorius (AD 7), susiję dokumentai - Prašymo leisti susipažinti apribojimas - Atsisakymas leisti susipažinti - Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalis - Išimtis, susijusi su sprendimų priėmimo proceso apsauga - Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnis - Atrankos komisijos darbo slaptumas - Dalinis leidimas susipažinti - Deliktinė atsakomybė)

(2022/C 73/42)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: JP, atstovaujama advokatų S. Rodrigues ir A. Champetier

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama C. Ehrbar ir D. Milanowska

Dalykas

Pirma, SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimą C(2020) 1195 final dėl kartotinio prašymo leisti susipažinti su dokumentais pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) ir, antra, SESV 268 straipsniu grindžiamas prašymas atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

1.

Panaikinti 2020 m. vasario 24 d. Komisijos sprendimą C(2020) 1195 final dėl kartotinio prašymo leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 tiek, kiek ji atsisakė JP leisti susipažinti su klausimais, esančiais jos atsakymų vertinimo, kurį egzaminuotojai atliko per atitinkamos srities pokalbį, skirsniuose „Pagrindiniai klausimai“ ir skyriuose „Galimi klausimai“ (dokumentas Nr. 1), ir tiek, kiek ji atsisakė leisti susipažinti su klausimais, esančiais jos atsakymų vertinimo, kurį egzaminuotojai atliko per pokalbį, per kurį buvo tikrinami bendrieji įgūdžiai (dokumentas Nr. 2), skyriuose „Situacija 1“, „Situacija 2“ ir „Situacija 3“, vykstant konkursui EPSO/AD/363/18.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 222, 2020 7 6.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Talleres de Escoriaza / EUIPO – Salto Systems (KAAS KEYS AS A SERVICE)

(Byla T-294/20) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra - Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas KAAS KEYS AS A SERVICE - Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai - Apibūdinamasis pobūdis - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas) - Skiriamojo požymio nebuvimas - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas) - Bendriniais tapę žymenys ar nuorodos - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies d punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies d punktas) - Pareiga motyvuoti - Teisė būti išklausytam - Reglamento 2017/1001 94 straipsnio 1 dalis)

(2022/C 73/43)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Talleres de Escoriaza, SA (Irūnas, Ispanija), atstovaujama advokatų T. Müller ir F. Togo

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), atstovaujama D. Gája

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Salto Systems, SL (Oiartzun, Ispanija), atstovaujama advokatės A. Alejos Cutuli

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. vasario 28 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1363/2019-4), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Talleres de Escoriaza ir Salto Systems.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Talleres de Escoriaza, SA bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 247, 2020 7 27.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt / Komisija

(Byla T-569/20) (1)

(Aplinka - Reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 - Valstybių narių pareiga saugoti ir gerinti aplinkos oro kokybę - Prašymas peržiūrėti vidaus tvarka - Prašymo atmetimas kaip nepriimtino)

(2022/C 73/44)

Proceso kalba: nyderlandų

Šalys

Ieškovė: Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt (Helvuartas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų T. Malfait ir A. Croes

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama L. Haasbeek, G. Gattinara ir M. Noll-Ehlers

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Nyderlandų Karalystė, atstovaujama M. Bulterman, M. de Ree, J. Langer ir J. Hoogveld; Europos Parlamentas, atstovaujamas W. Kuzmienko ir C. Ionescu Dima; Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama K. Michoel ir A. Maceroni

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimą atmesti kaip nepriimtiną prašymą dėl sprendimo nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą CHAP (2019) 2512 peržiūros vidaus tvarka.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Įpareigoti Stichting Comité N 65 Ondergronds Helvoirt padengti savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Įpareigoti Nyderlandų Karalystę, Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą padengti savo pačių bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 378, 2020 11 9.

2021 m. gruodžio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Sun West ir kt. / Komisija

(Byla T-623/20) (1)

(Valstybės pagalba - Elektros energijos gamyba naudojant fotovoltinius įrenginius - Pareiga pirkti elektros energiją už didesnę nei rinkos kainą - Skundo atmetimas - Reglamentas (ES) 2015/1589 12 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 24 straipsnio 2 dalis)

(2022/C 73/45)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Sun West (Saint-Allouestre, Prancūzija), JB Solar (Saint Allouestre), Azimut56 (Saint-Allouestre), atstovaujamos advokatės S. Manna

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouchagiar ir B. Stromsky

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovių skundas dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzijos valstybė išmokėjo fotovoltinės energijos gamintojams remdamasi 2006 m. liepos 10 d., 2006 m. sausio 12 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. ministrų įsakymais dėl tarifų, kad būtų konstatuota pagalbos neatitiktis vidaus rinkai.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Sun West, JB Solar et Azimut56 padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 414, 2020 11 30.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje HB / EIB

(Byla T-689/20) (1)

(Viešoji tarnyba - EIB personalas - Atleidimas iš darbo - Akivaizdi vertinimo klaida - Gero administravimo principas - Teisės aktą priėmusio subjekto kompetencijos trūkumas)

(2022/C 73/46)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovas: HB, atstovaujamas avocat C. Bernard-Glanz

Atsakovas: Europos investicijų bankas, atstovaujamas G. Faedo ir K. Carr, padedamų avocat B. Wägenbaur

Dalykas

SESV 270 straipsniu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 50a straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. EIB sprendimą atleisti ieškovą iš darbo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	HB padengia savo ir Europos investicijų banko (EIB) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 9, 2021 1 11.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje OI / Komisija

(Byla T-705/20) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Įdarbinimas - Vidaus konkursas COM/03/AD/18 (AD 6) - Sprendimas neįtraukti ieškovo pavardės į konkurso rezervo sąrašą - Pareiga motyvuoti - Atrankos komisijos darbo slaptumas - Nepranešimas apie tarpinius balus ir elementų, sudarančių pranešime apie konkursą nurodytų egzaminą, vertinimą)

(2022/C 73/47)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: OI, atstovaujamas avocat S. Orlandi

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Milanowska ir T. Lilamand

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. kovo 25 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ atrankos komisijos sprendimą atmesti ieškovo prašymą peržiūrėti 2019 m. gruodžio 16 d. atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jo pavardės į minėto konkurso rezervo sąrašą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2020 m. kovo 25 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ atrankos komisijos sprendimą neįtraukti OI į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 6 lygio administratorius vystomojo bendradarbiavimo ir kaimynystės politikos srityje.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 28, 2021 1 25.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Rotondaro / EUIPO – Pollini (COLLINI)

(Byla T-69/21) (1)

(Europos Sąjungos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo COLLINI paraiška - Ankstesni žodiniai nacionalinis ir Europos Sąjungos prekių ženklai POLLINI ir STUDIO POLLINI - Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas - Galimybė supainioti - Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas))

(2022/C 73/48)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Carmine Rotondaro (Monakas, Monakas), atstovaujamas advokato M. Locatelli

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, atstovaujama M. Capostagno

Kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme: Pollini SpA (Gatteo, Italija), atstovaujama advokato F. Sanna

Dalykas

Ieškinys dėl 2020 m. gruodžio 3 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2518/2019-1), susijusio su protesto procedūra tarp Pollini ir C. Rotondaro.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Carmine Rotondaro bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 98, 2021 3 22.

2021 m. gruodžio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje QF / Komisija

(Byla T-85/21) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Įdarbinimas - Vidaus konkursas COM/03/AD/18 (AD 6) - Sprendimas neįtraukti ieškovo pavardės į konkurso rezervo sąrašą - Pareiga motyvuoti - Atrankos komisijos darbo slaptumas - Nepranešimas apie tarpinius balus ir elementų, sudarančių pranešime apie konkursą nurodytų egzaminą, vertinimą)

(2022/C 73/49)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: QF, atstovaujamas avocat S. Orlandi

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama D. Milanowska ir T. Lilamand

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ atrankos komisijos sprendimą atmesti ieškovo prašymą peržiūrėti 2019 m. gruodžio 16 d. atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jo pavardės į minėto konkurso rezervo sąrašą.

Rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2020 m. balandžio 15 d. vidaus konkurso „COM/03/AD/18 (AD 6) – Administratoriai“ atrankos komisijos sprendimą neįtraukti QF į rezervo sąrašą, sudarytą siekiant įdarbinti AD 6 lygio administratorius Europos viešojo administravimo srityje.

2.	Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 98, 2021 3 22.

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Kanellou / Taryba

(Byla T-515/16) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Tarnybos nuostatų 2014 m. reforma - Kasmetinės kelionės išlaidų atlyginimas ir atostogos dėl kelionės laiko - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

(2022/C 73/50)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Despina Kanellou (Briuselis, Belgija), atstovaujama avocate S. Pappas

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir R. Meyer

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas E. Taneva ir M. Ecker, Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara ir B. Mongin

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti sprendimą nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinti ieškovei papildomas atostogų dienas kelionei namo ir (tai yra reikalinga palaikyti santykius su kilmės vieta).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Despina Kanellou padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Komisija ir Europos Parlamentas padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 395, 2014 11 10 (byla, iš pradžių įregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-77/14, perduota Europos Sąjungos Bendrajam Teismui 2016 m. rugsėjo 1 d.).

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Bergallou / Taryba

(Byla T-521/16) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Tarnybos nuostatų 2014 m. reforma - Kasmetinės kelionės išlaidų atlyginimas ir atostogos dėl kelionės laiko - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

(2022/C 73/51)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Amal Bergallou (Lot, Belgija), atstovaujama avocate M. Velardo

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir R. Meyer

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas E. Taneva ir M. Ecker

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti sprendimą nuo 2014 m. sausio 1 d. nesuteikti ieškovei papildomų atostogų dienų kelionei namo ir neatlyginti kelionės išlaidų (tai yra reikalinga palaikyti santykius su kilmės vieta), ir, antra, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Amal Bergallou padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 431, 2014 12 1 (byla, iš pradžių įregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-98/14, perduota Europos Sąjungos Bendrajam Teismui 2016 m. rugsėjo 1 d.).

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Nguyen / Taryba

(Byla T-522/16) (1)

(Viešoji tarnyba - Sutartininkai - Tarnybos nuostatų 2014 m. reforma - Kasmetinės kelionės išlaidų atlyginimas ir atostogos dėl kelionės laiko - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

(2022/C 73/52)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Huynh Duong Vi Nguyen (Woluwe-Saint-Lambert, Belgija), atstovaujama avocate M. Velardo

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir R. Meyer

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Europos Parlamentas, atstovaujamas E. Taneva ir M. Ecker

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas, pirma, panaikinti sprendimą nuo 2014 m. sausio 1 d. nesuteikti ieškovei papildomų atostogų dienų kelionei namo ir neatlyginti kelionės išlaidų (tai yra reikalinga palaikyti santykius su kilmės vieta), ir, antra, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Huynh Duong Vi Nguyen padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 448, 2014 12 15 (byla, iš pradžių įregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-99/14, perduota Europos Sąjungos Bendrajam Teismui 2016 m. rugsėjo 1 d.).

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Aresu / Komisija

(Byla T-524/16) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Tarnybos nuostatų 2014 m. reforma - Kelionės laikas - Atostogos kelionei namo - Akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas ieškinys)

(2022/C 73/53)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Antonio Aresu (Briuselis, Belgija), atstovaujamas avocate M. Velardo

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Gattinara ir F. Blanc

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Europos Parlamentas, atstovaujamas E. Taneva ir M. Ecker, Europos Sąjungos Taryba, atstovaujama M. Bauer ir R. Meyer

Dalykas

SESV 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti sprendimą, remiantis 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013, p. 15) V priedo 7 straipsniu nuo 2014 m. sausio 1 d. nesuteikti ieškovui penkių papildomų atostogų dienų kelionei namo, kurias jis gaudavo anksčiau.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Antonio Aresu padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas, patirtas per procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3.	Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba padengia kiekvienas savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 26, 2015 1 26 (byla, iš pradžių įregistruota Europos Sąjungos tarnautojų teisme numeriu F-106/14, perduota Europos Sąjungos Bendrajam Teismui 2016 m. rugsėjo 1 d.).

2021 m. gruodžio 1 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje OJ / Komisija

(Byla T-709/20 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Viešoji tarnyba - Įdarbinimas - Viešasis konkursas - EPSO sprendimas atsisakyti pratęsti kompiuterinių klausimų su keliais atsakymų variantais testų laikymo datas - Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - Skubos nebuvimas)

(2022/C 73/54)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovas: OJ, atstovaujamas advokato H.-E. von Harpe

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama I. Melo Sampaio ir L. Hohenecker

Dalykas

SESV 278 ir 279 straipsniais grindžiamas prašymas sustabdyti atrankos procedūrą pagal viešąjį konkursą EPSO/AD/380/19 dėl Komisijos tarptautinio bendradarbiavimo ir pagalbos ES nepriklausančioms šalims administratorių rezervo sąrašo parengimo.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Grupa Azoty ir kt. / Komisija

(Byla T-726/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Valstybės pagalba - Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės - Reikalavimus atitinkantys sektoriai - Trąšų gamybos sektoriaus neįtraukimas - Tiesioginės sąsajos nebuvimas - Nepriimtinumas)

(2022/C 73/55)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Grupa Azoty S.A. (Tarnuvas, Lenkija), Azomureș S.A. (Tirgu Murešas, Rumunija), Lipasmata Kavalas LTD Ypokatastima Allodapis (Palaio Fáliro, Graikija), atstovaujamos advokatų D. Haverbeke, L. Ruessmann ir P. Sellar

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouchagiar ir G. Braga da Cruz

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas iš dalies panaikinti 2020 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės“ (OL C 317, 2020, p. 5).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl Autorité de surveillance AELE pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Grupa Azoty S.A., Azomureș SA ir Lipasmata Kavalas LTD Ypokatastima Allodapis padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Autorité de surveillance AELE padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.

---

(1)  OL C 72, 2021 3 1.

2021 m. lapkričio 29 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Advansa Manufacturing ir kt. / Komisija

(Byla T-741/20) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Valstybės pagalba - Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės - Reikalavimus atitinkantys sektoriai - Cheminių pluoštų gamybos sektoriaus neįtraukimas - Tiesioginės sąsajos nebuvimas - Nepriimtinumas)

(2022/C 73/56)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovai: Advansa Manufacturing GmbH (Frankfurtas prie Maino, Vokietija) ir 14 kitų ieškovų, kurie nurodyti nutarties priede, atstovaujami advokatų D. Haverbeke, L. Ruessmann ir P. Sellar

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Bouchagiar ir G. Braga da Cruz

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas iš dalies panaikinti 2020 m. rugsėjo 25 d. Komisijos komunikatą „Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės“ (OL C 317, 2020, p. 5).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Nebereikia priimti sprendimo dėl Autorité de surveillance AELE pateikto prašymo leisti įstoti į bylą.

3.	Advansa Manufacturing GmbH ir kiti ieškovai, nurodyti nutarties priede, padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4.	Autorité de surveillance AELE padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su prašymu leisti įstoti į bylą.

---

(1)  OL C 79, 2021 3 8.

2021 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo nutartis byloje Airoldi Metalli / Komisija

(Byla T-744/20) (1)

(Dempingas - Importuojamos Kinijos kilmės aliuminio ekstruzijos - Aktas, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas - Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio - Parengiamasis aktas - Nepriimtinumas - Galutinis antidempingo muitas - Suinteresuotumo pareikšti ieškinį išnykimas - Poreikio priimti sprendimą nebuvimas)

(2022/C 73/57)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Airoldi Metalli SpA (Molteno, Italija), atstovaujama advokatų M. Campa, D. Rovetta, G. Pandey ir V. Villante

Atsakovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Luengo ir P. Němečková

Dalykas

SESV 263 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti 2020 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/1428, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio ekstruzijoms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 336, 2020, p. 8).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Airoldi Metalli SpA padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Europos Parlamentas, Airoldi Metalli ir Komisija padengia su prašymais įstoti į bylą susijusias jų pačių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)  OL C 53, 2021 2 15.

2021 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje Roos ir kt. / Parlamentas

(Byla T-710/21 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Parlamento nariai - Patekimo į Europos Parlamento pastatus trijose jų darbo vietose sąlygos dėl sveikatos krizės - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

(2022/C 73/58)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Robert Roos (Poortugaal, Nyderlandai), Anne-Sophie Pelletier (Ixelles, Belgija), Francesca Donato (Palermas, Italija), Virginie Joron (Durningen, Prancūzija), IC, atstovaujami advokatų P. de Bandt, M. Gherghinaru ir L. Panepinto

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas S. Alves ir A.-M. Dumbrăvan

Dalykas

SESV 278 ir 279 straipsniais grindžiamas prašymas sustabdyti 2021 m. spalio 27 d. Europos Parlamento biuro sprendimo dėl išimtinių taisyklių sveikatos ir saugumo srityje, reglamentuojančių patekimą į Europos Parlamento pastatus trijose jų darbo vietose, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Panaikinti 2021 m. lapkričio 5 d. Nutartį Roos ir kt. / Parlamentas (T-710/21 R).

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartis byloje ID ir kt. / Parlamentas

(Byla T-711/21 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Viešoji tarnyba - Patekimo į Europos Parlamento pastatus trijose jų darbo vietose sąlygos dėl sveikatos krizės - Prašymas sustabdyti vykdymą - Skubos nebuvimas)

(2022/C 73/59)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: ID ir kiti 6 ieškovai, kurių pavardės nurodytos nutarties priede, atstovaujami advokatų P. de Bandt, M. Gherghinaru ir L. Panepinto

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas D. Boytha, S. Bukšek Tomac ir L. Darie

Dalykas

SESV 278 ir 279 straipsniais grindžiamas prašymas sustabdyti 2021 m. spalio 27 d. Europos Parlamento biuro sprendimo dėl išimtinių taisyklių sveikatos ir saugumo srityje, reglamentuojančių patekimą į Europos Parlamento pastatus trijose jų darbo vietose, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Panaikinti 2021 m. lapkričio 5 d. Nutartį ID ir kt. / Parlamentas (T-711/21 R).

3.	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

2021 m. lapkričio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Agentur für Globale Gesundheitsverantwortung / EMA

(Byla T-713/21)

(2022/C 73/60)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Agentur für Globale Gesundheitsverantwortung (Elsbethen, Austrija), atstovaujama advokatės A. Steindl

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. rugsėjo 21 d. EMA sprendimą (EMA/468888/2021), kuriuo buvo atmestas 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovės skundas dėl 2021 m. liepos 28 d EMA sprendimo (EMA/421922/2021);

—	suteikti prieigą prie tyrimo „c4591001-interim-ado-report-body“, kuriuo remiantis buvo parengta 2021 m. liepos 22 d. vertinimo ataskaita EMA/CHMP/282047/2021 Rev. 1 ir (arba) 2021 m. gegužės 31 d. Komisijos Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2021)4034(final).

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi šiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas: negaliojimas dėl teisės klaidos, nes anoniminiai tyrimo C4591001 duomenys, susiję su JAV dalyviais, buvo priskirti prie asmens duomenų pagal Reglamentą 2018/1725 (1).

2.	Antrasis ieškinio pagrindas: negaliojimas dėl EMA padarytos teisės klaidos, nes, EMA teigimu, tyrimas C4591001 dar nėra baigtas dėl pediatrinės indikacijos pakeitimo ir atitinka „EMA Policy(0070) on Clinical Data Publication“ (EMA/144064/2019).

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas: negaliojimas dėl teisės klaidos, nes EMA manė, kad turi būti taikomas Reglamento Nr. 1049/2001 (2) („Fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų, įskaitant intelektinę nuosavybę, apsauga“) 4 straipsnio 2 dalies pirmasis taikymo atvejis.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas: negaliojimas dėl teisės klaidos, nes EMA manė, kad nebuvo viršesnio viešojo intereso pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį.

---

(1)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018, p. 39).

(2)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

2021 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Greenspider / Eismea

(Byla T-733/21)

(2022/C 73/61)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Greenspider GmbH (Germeringas, Vokietija), atstovaujama advokatų G. Vignolo ir V. Palmisano

Atsakovė: Europos inovacijų tarybos ir MVĮ reikalų vykdomoji įstaiga (EISMEA)

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu pagal SESV 272 straipsnį;

—	konstatuoti ir pripažinti, kad Greenspider teisingai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal dotacijos susitarimą (Grant Agreement);

—	konstatuoti ir pripažinti, kad pagal Belgijos civilinio kodekso 1162 straipsnį, kilus abejonių, Greenspider pateikta sutarties interpretacija yra viršesnė už tą, kurią pateikė EISMEA;

—	konstatuoti, kad EISMEA neturėjo pagrindo bendrovei Greenspider išduoti debetinio dokumento (debit note) ir atitinkamai reikalauti jame nurodytos sumos;

—	konstatuoti ir pripažinti, kad EISMEA neįvykdė sutartinių įsipareigojimų ir atitinkamai priteisti iš jos Greenspider naudai sumokėti 111 475,00 EUR;

—	priteisti iš EISMEA šiame procese Greenspider patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: EISMEA sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas. — Ieškovė nurodo, jog pateikdama šį pagrindą ji remiasi aplinkybe, kad grįsdama atsisakymą sumokėti tinkamų finansuoti projekto išlaidų balansą vykdomoji įstaiga nurodė nepagrįstas priežastis, ir aplinkybe, kad vieneto įkainiai (unit costs) yra tinkami finansuoti.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: sutarčiai taikomos teisės pažeidimas. — Ieškovė teigia, kad pažeistas 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 966/2012 (1) 126 straipsnis; pažeistas derybų autonomijos principas: pažeistas ir netaikytas Belgijos civilinio kodekso 1162 straipsnis ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB (2) 3 ir 5 straipsniai; pažeistas sąžiningumo vykdant sutartį principas ir piktnaudžiauta teise; pažeistas gero administravimo principas; pažeisti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai; pažeistas proporcingumo principas.

---

(1)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012, p. 1).

(2)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).

2021 m. lapkričio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Eurecna / Komisija

(Byla T-739/21)

(2022/C 73/62)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Eurecna SpA (Venecija, Italija), atstovaujama advokato R. Sciaudone

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2021 m. rugsėjo 30 d. Komisijos raštuose pateiktus ginčijamus sprendimus dėl kreditinių reikalavimų įskaitymo, kuriais Komisija susigrąžino beveik visą sumą, išmokėtą pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą, kurią buvo nurodyta susigrąžinti dėl tariamai padarytų pažeidimų finansinių ataskaitų teikimo etape, ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo teisinio pagrindo nebuvimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas teisės į gynybą pažeidimu, kiek tai susiję su 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas ginčijamo kreditinio reikalavimo nebuvimu. — Šiuo klausimu nurodomas gero administravimo ir rūpestingumo principo pažeidimas atliekant administracinius veiksmus, susijusius su Ernst & Young (EY) atliktu auditu; teisės į gynybą pažeidimas, kiek tai susiję su EY atliktu auditu; gero administravimo principo pažeidimas dėl nešališkumo pareigos atliekant administracinius veiksmus nesilaikymo; ir klaidingas sutarties aiškinimas EY ataskaitoje.

2021 m. gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje SE / Komisija

(Byla T-763/21)

(2022/C 73/63)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: SE, atstovaujamas advokačių L. Levi and A. Blot

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. balandžio 23 d. sprendimą atmesti ieškovo kandidatūrą dalyvauti Junior Professional Pilot program (toliau – JPP programa);

—	kiek būtina, panaikinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą atmesti 2021 m. balandžio 27 d. ieškovo skundą;

—	nurodyti atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl to, kad jis negalėjo būti perskirtas kaip AD 5 lygio laikinasis tarnautojas nuo 2021 m. spalio 1 d. (kaip įvertinta ieškinyje);

—	nurodyti atlyginti turtinę žalą, patirtą dėl to, kad jis negalėjo tapti pareigūnu išlaikęs vidinį konkursą, kuriame gali dalyvauti tik AD 5 lygio laikinieji tarnautojai (kaip įvertinta ieškinyje);

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas diskriminacija (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalies, Pareigūnų tarnybos nuostatų 1 straipsnio ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 10 straipsnio 1 dalies pažeidimas).

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas įgaliojimų viršijimu arba kompetencijos neturėjimu.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad kvietimas pareikšti susidomėjimą yra neteisėtas.

2021 gruodžio 7 d. pareikštas ieškinys byloje Imdea Materiales / Komisija

(Byla T-765/21)

(2022/C 73/64)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Fundación Imdea Materiales (Madridas, Ispanija), atstovaujama abogados P. Suárez Fernández, J. Salinas Casado ir Z. Marcos Vaquero

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad Europos Komisija pažeidė sutarties Bendrųjų sąlygų II.22.5 straipsnį FP7 Grant Agreement – Annex II General Conditions ir dėl tos priežasties grįžti į pastabų pateikimo Europos Komisijai stadiją.

—	pripažinti, kad IMDEA (Fundación Imdea Materiales) laikėsi sutarties sąlygų ir netaikyti nustatytų gražinimo priemonių bei nereikalauti atlyginti žalą.

—	nepatenkinus šių reikalavimų, laikantis proporcingumo principo iš naujo apskaičiuoti sumą, kurią Komisija turi reikalauti susigrąžinti.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniui pagrįsti ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Komisija pažeidė Bendrųjų sąlygų II.22.5 straipsnį, nes neleido IMDEA susipažinti su dokumentais ir informacija, todėl ši negalėjo į juos atsižvelgti teikdama pastabas.

2.

Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Europos Komisijai IMDEA deklaruotos išlaidos projekte Compose3 dalyvavusiems ekspertams atitinka tikrovę, kiek tai susiję su Bendrųjų sąlygų II.14 ir II.15 punktais. — Šiuo klausimu pateikta daugybė įrodymų, kurių bendras vertinimas leidžia daryti išvadą, kad išlaidos buvo iš tikrųjų patirtos.

3.	Trečiasis pagrindas grindžiamas Bendrųjų sąlygų II.22.6 straipsnio pažeidimu, nes Europos Komisija, nepaisydama proporcingumo principo, visiškai neįvertino skitų baudžiamųjų priemonių.

2021 m. gruodžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje Bategu Gummitechnologie / Komisija

(Byla T-771/21)

(2022/C 73/65)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Bategu Gummitechnologie GmbH (Viena, Austrija), atstovaujama Rechtsanwalt G. Maderbacher

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti šį ieškinį priimtinu,

—	priteisti iš Europos Sąjungos, kuriai atstovauja Komisija, sumokėti 70 695 720,35 EUR,

—	priteisti iš Europos Sąjungos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, remdamasi SESV 268 straipsniu, prašo atlyginti žalą, tariamai patirtą dėl akivaizdžių teisės pažeidimų, kuriuos Komisija padarė vykdydama savo funkcijas. Anot ieškovės, Komisija neįvykdė savo pareigos konstatuoti ir priversti nutraukti kai kurių geležinkelių transporto priemonių gamintojų daromus SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus. Komisija tariamai sukėlė ieškovei teisėtus lūkesčius ir paskatino ją investuoti.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos piktnaudžiavimu įgaliojimais ir akivaizdžiomis vertinimo klaidomis. Komisija kruopščiai neišnagrinėjo visų faktinių ir teisinių aplinkybių, nurodytų ieškovės pagal Reglamento Nr. 1/2003 (1) 7 straipsnį pateiktame skunde.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas Komisijos padarytu akivaizdžiu teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo principų pažeidimu. Teigiama, kad Komisija suteikė tikslių, nesąlyginių ir tarpusavyje derančių garantijų, kad geležinkelių transporto priemonėse naudojamos medžiagos turi atitikti pačios Komisijos nustatytus reikalavimus. Remdamasi šiomis garantijomis, ieškovė investavo daug lėšų, be kita ko, į vienos šiuos reikalavimus atitinkančios technologijos plėtrą, tačiau dėl Komisijos neveikimo šios investicijos prarado vertę.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas akivaizdžiu ieškovės teisės į nuosavybę, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (2) 17 straipsnyje, pažeidimu. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl Europos žmogaus teisių konvencijos, į kurią pagal Chartijos 52 straipsnį reikia atsižvelgti aiškinant Chartiją, papildomo protokolo Nr. 1 1 straipsnio, Komisija turi imtis aktyvių priemonių apsaugoti ieškovės intelektinei nuosavybei. Komisija tokių priemonių nesiėmė.

4.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas ieškovės teisės į gera administravimą pagal Chartijos 41 straipsnį pažeidimu. Ieškovei pateikus oficialų skundą dėl kartelio, Komisija beveik keturis metus delsė pranešti, kad neketina imtis priemonių nutraukti skundžiamam pažeidimui, ir iki šiol nepriėmė galutinio sprendimo dėl skundo. Komisijos atskleisti dokumentai neleidžia suprasti tokios ilgos procedūros trukmės priežasties. Taigi Komisija pažeidė Chartijos 41 straipsnį.

---

(1)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205)

(2)  Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012, p. 391).

2021 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys byloje Brobet / EUIPO – Efbet Partners (efbet)

(Byla T-772/21)

(2022/C 73/66)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Brobet ltd. (Ta'Xbiex, Malta), atstovaujama advokatės F. Bojinova

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Efbet Partners OOD (Sofija, Bulgarija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „efbet“ – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 10 818 748

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. rugsėjo 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 624/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—

iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, konkrečiai jo 3 skirsnį, kuriame buvo atmesta Brobet Limited apeliacija dėl Sąjungos prekių ženklo Nr. 010818748 suteikiamų teisių šiai šaliai atšaukimo šioms prekėms ir paslaugoms: kompiuterio sąsajos įrenginiai; įrašyta kompiuterinė programinė įranga, kurią galima perkelti į kitas laikmenas; elektroninė žaidimų įranga; ir 9 klasės paslaugos bei pramogos (išskyrus azartinius lošimus); informacinės paslaugos pramogų srityje (išskyrus azartinius lošimus); 41 klasės žaidimai (išskyrus azartinius lošimus),

—	priteisti iš EUIPO ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo ieškiniu dėl panaikinimo.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 1 dalies pažeidimas,

—	subsidiriai, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 95 straipsnio 2 dalies, kaip ji išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, pažeidimas,

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys byloje Financiere Batteur / EUIPO – Leno Beauty (by L.e.n.o beauty)

(Byla T-779/21)

(2022/C 73/67)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Financiere Batteur (Heruvil Sen Kleras, Prancūzija), atstovaujama avocats P. Greffe ir F. Donaud

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Leno Beauty Sas (Ventimilja, Italija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „by L.e.n.o beauty“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 083 647

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 13 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 514/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje EAA / Komisija

(Byla T-781/21)

(2022/C 73/68)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos aliuminio asociacija (EAA) (Briuselis, Belgija), atstovaujama lawyers B. O’Connor ir M. Hommé

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1784 3 straipsnį, kuriuo Komisija nurodė nerinkti laikinųjų muitų;

—	priteisti iš Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį ieškinį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama prašymą panaikinti Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1784 (1) 3 straipsnį, ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 (2), konkrečiai jo 10 straipsnio 2 dalį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/1036 dalyką ir tikslą ir Komisijos suformuotą praktiką nurodyti rinkti laikinuosius muitus.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija neįvykdė pareigos motyvuoti, nustatytos SESV 296 straipsnyje.

3.	Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė tinkamo proceso ir gero administravimo principus.

---

(1)  2021 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1784, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 359, 2021, p. 6).

(2)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21).

2021 m. gruodžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje EAA / Komisija

(Byla T-782/21)

(2022/C 73/69)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos aliuminio asociacija (EAA) (Briuselis, Belgija), atstovaujama lawyers B. O’Connor ir M. Hommé

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	priimti proceso organizavimo priemonę dėl dviejų bylos aspektų;

—	panaikinti Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/1788 (1), kuriuo Komisija stabdo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/1784 (2) poveikį;

—	priteisti iš Europos Komisijos ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šį ieškinį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė Reglamentą 2016/1036 (3), visų pirma jo 14 straipsnio 4 dalį. Konkrečiai Komisija neišnagrinėjo žalos klausimo, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1036 3 straipsnio 5 dalyje, o išnagrinėjo tik ribotą nedidelį žalos rodiklių skaičių. Be to, Komisija neatliko Sąjungos intereso įvertinimo. Taip pat Komisija neatsižvelgė į Sąjungos dekarbonizacijos politiką ir nusistatė terminą, kuris nenumatytas teisės aktuose. Galiausiai Komisija suklydo dėl žalos atsinaujinimui taikytino teisinio kriterijaus.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė tinkamo proceso ir gero administravimo principus. Visų pirma, Komisija bendrai netinkamai vykdė sustabdymo tyrimą ir sustabdymo tyrimas nebuvo teisiškai ir faktiškai inicijuotas. Be to, Komisija nustatė nebūtinus terminus, kad būtų laikomasi neprotingo ir nereikalingo galutinio termino. Be to, Komisija elgėsi nenuosekliai perėmusi atskleidimo sąvoką, kuri taikoma naujiems ir atnaujintiems tyrimams, bet nesilaikė šiems tyrimams taikomų terminų.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnį, nes nepakankamai motyvavo. Visų pirma, Komisija nepakankamai nurodė, kodėl buvo būtina nustatyti sustabdymo tyrimo pabaigos terminą tuo pačiu metu, kaip ir antidempingo tyrimo. Be to, Komisija nepakankamai motyvavo, kodėl sustabdyti priemones reikėjo Sąjungos interesais.

4.	Ketvirtasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija aiškiai suklydo vertindama faktines aplinkybes. Konkrečiai kalbant, Komisija suklydo tirdama pasikeitusias rinkos sąlygas, Sąjungos pramonės pajėgumus aprūpinti rinką, gamybos už ES ribų duomenis ir pasiūlą bei paklausą.

5.	Penktasis ieškinio pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija netinkamai pasinaudojo sustabdymo išlyga. Komisija piktnaudžiavo savo įgaliojimais, kai taikė sustabdymą kaip alternatyvą nepatenkintiems prašymams neįtraukti produktų į produktų apibrėžtį.

---

(1)  2021 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2021/1788, kuriuo sustabdomas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1784 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio nustatytų galutinių antidempingo muitų taikymas (OL L 359, 2021, p. 105).

(2)  2021 m. spalio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1784, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 359, 2021, p. 6).

(3)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21).

2021 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje NP / Komisija

(Byla T-784/21)

(2022/C 73/70)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: NP, atstovaujamas avocat C. Mourato

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—

panaikinti 2021 m. vasario 8 d. Europos Komisijos (Paskyrimų tarnybos) sprendimą tiek, kiek juo iš dalies atmetami ieškovo 2020 m. spalio 2 d. prašymai, grindžiami psichologiniu priekabiavimu, už kurį Europos Komisija yra atsakinga pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnio 1–3 dalis, ir konkrečiai nepripažįstant priekabiavimo, patirto nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, padarant akivaizdžias faktų vertinimo klaidas, nenustatant visų tinkamų pasekmių ir pažeidžiant pareigą padėti, taip pat atsisakydama pradėti ieškovo nematomo cerebrinio paralyžiaus pripažinimo procedūrą prieš grąžinant į darbą po invalidumo procedūros pradžią ir atsisakydama sudaryti pagrįstas tinkamas sąlygas jos pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti, kaip antai gydymą ne visą darbo dieną, nuotolinį darbą ir kvalifikacijos kėlimą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 4 dalį ir 33 straipsnį, Pareigūnų tarnybos nuostatų VIII priedo 15 straipsnį ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimą C(2004) 1318;

—	priteisti iš Europos Komisijos sumokėti ieškovui 40 000 eurų kompensaciją už dėl šių aplinkybių patirtą neturtinę žalą;

—	priteisti iš Europos Komisijos sumokėti ieškovui 106 649,02 EUR kompensaciją už patirtą finansinę žalą iki 2021 m. gruodžio 31 d., nepažeidžiant ieškovo teisės prašyti perskaičiuoti kompensaciją, apimančią finansinę žalą, kuri bus patirta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki grąžinimo dienos;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnį.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi dviem pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas susijęs su moraliniu priekabiavimu, kurį ieškovo atžvilgiu įvykdė keli Europos Komisijos medicinos tarnybos darbuotojai, pareigos rūpintis pareigūnų gerove ir nediskriminavimo bei proporcingumo principų pažeidimais nagrinėjant 2014 m. lapkričio mėn. pateiktą jos prašymą grąžinti į darbą po invalidumo, akivaizdžiomis faktų vertinimo klaidomis ir pareigos teikti pagalbą pažeidimu, ir galiausiai pareigos pradėti jos neįgalumo nustatymo procedūrą, kuri turėjo būti pradėta prieš pradedant jos grąžinimo į darbą procedūrą, pažeidimu.

2.	Antrasis ieškinio pagrindas, susijęs su reikalavimu atlyginti žalą dėl minėto priekabiavimo.

2021 m. gruodžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Team Beverage / EUIPO (TEAM BUSINESS IT DATEN – PROZESSE – SYSTEME)

(Byla T-786/21)

(2022/C 73/71)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Team Beverage AG (Brėmenas, Vokietija), atstovaujama advokatų O. Spieker, D. Mienert ir J. Selbmann

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo TEAM BUSINESS IT DATEN – PROZESSE – SYSTEME, kuris yra mėlynos ir pilkos spalvų, paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 660 655

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 8 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 2185/2020-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su 7 straipsnio 2 dalimi, pažeidimas.

2021 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje UniSkin / EUIPO – Unicskin (UNISKIN by Dr. Søren Frankild)

(Byla T-787/21)

(2022/C 73/72)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: UniSkin ApS (Silkeborgas, Danija), atstovaujama advokato M. Hoffgaard Rasmussen

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Unicskin, SL (Madridas, Ispanija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „UNISKIN by Dr. Søren Frankild“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 153 435

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 20 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 771/2021-4

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą ir visiškai atmesti protestą dėl prekių ženklo.

Ieškinio pagrindas

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje PL / Komisija

(Byla T-790/21)

(2022/C 73/73)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: PL, atstovaujamas advokatės N. de Montigny

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti 2021 m. vasario 16 d. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato perskirstymo sprendimą,

—	prireikus panaikinti sprendimą atmesti jo skundą, pateiktą 2021 m. rugsėjo 16 d. pagal 22c straipsnį,

—	pripažinti, kad Komisija nesiėmė priemonių 2015 m. balandžio 15 d. ir 2018 m. gruodžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimams įvykdyti, kaip nurodyta jų motyvuose, ir pažeidė res judicata galios principą,

—	nurodyti Komisijai sumokėti 250 000 EUR sumą patirtai turtinei žalai atlyginti ir 100 000 EUR patirtai neturtinei žalai atlyginti,

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį ieškovas remiasi trimis pagrindais.

1.	Pirmasis ieškinio pagrindas grindžiamas administracinės institucijos, atmetusios ieškovo skundą, kompetencijos nebuvimu.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas SESV 266 straipsnio, res judicata galios principo, negaliojimo atgal principo pažeidimu ir piktnaudžiavimu procedūra, procedūrinių garantijų pažeidimu, teisės būti išklausytam veiksmingai ir laikantis šios teisės tikslo pažeidimu. Šį pagrindą sudaro trys dalys: — pirma dalis grindžiama ieškovo teisės į gynybą bei teisės būti išklausytam pažeidimu, administracinio tyrimo neatlikimu, rungimosi principo ir procesinės lygybės principo pažeidimu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio ir teisės į gerą administravimą pažeidimu, taip pat protingo termino nesilaikymu, — antra dalis grindžiama pareiškimu, kad nepaisyta procedūros tikslo, ir piktnaudžiavimu procedūra, rūpestingumo pareigos nesilaikymu ir informatoriaus apsaugos nepaisymu, — trečia dalis grindžiama principų ir normų, susijusių su galiojimu atgaline data ir su juo susijusiu teisiniu saugumu, pažeidimu, nešališkumo (objektyvaus ir subjektyvaus) principo pažeidimu, valia priimti vieną sprendimą, turintį tą pačią taikymo sritį ir grindžiamą tokiais pat motyvais, kaip galimybės, kad bus laiku ir veiksmingai paisoma ieškovo procedūrinių teisių, praradimo alternatyvą.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas grindžiamas Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 22a straipsnio pažeidimu, pareigos padėti ir rūpestingumo pareigos per perskirstymo procedūrą nesilaikymu, Pareigūnų tarnybos nuostatų 22c straipsnio pažeidimu ir pranešėjų apsaugos, pareigos išsamiai patikrinti, neutralumo, nešališkumo ir objektyvumo pareigos nesilaikymu, ieškovo teisės į tai, kad jo byla administracijos būtų traktuojama laikantis vienodo požiūrio principo, pažeidimu, jo teisėtų lūkesčių pažeidimu ir piktnaudžiavimu procedūra. Šį pagrindą sudaro keturios dalys: — pirma dalis grindžiama Pareigūnų tarnybos nuostatų 22c straipsnio pažeidimu, nes Paskyrimų tarnyba nenustatė šioje nuostatoje numatytos tvarkos, — antra dalis grindžiama rūpestingumo pareigos pažeidimu, — trečia dalis grindžiama kompetentingos Paskyrimų tarnybos objektyvumo, nešališkumo ir neutralumo principų pažeidimu, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, — ketvirta dalis grindžiama taisyklių, taikomų įrodinėjimo srityje, pažeidimu.

2021 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Front Polisario / Taryba

(Byla T-793/21)

(2022/C 73/74)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Front populaire pour la libération de la Saguia el-Hamra et du Rio de oro (Front Polisario), atstovaujamas avocat G. Devers

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Reikalavimai

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

—	pripažinti ieškinį priimtinu,

—	panaikinti ginčijamą reglamentą,

—	priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas ieškinį dėl 2021 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamento (ES) 2021/1750, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/440 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės tausios žvejybos partnerystės susitarimą ir jo įgyvendinimo protokolą (OL L 349, 2021, p. 1), ieškovas remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su tuo, kad nėra šio reglamento teisinio pagrindo dėl Sprendimo 2019/441 (1) neteisėtumo.

1.	Pirmoji dalis grindžiama tuo, kad Taryba neturėjo kompetencijos priimti Sprendimo 2019/441, nes Sąjunga ir Maroko Karalystė neturi kompetencijos sudaryti Vakarų Sacharai taikytino tarptautinio susitarimo vietoje sahravių tautos, kurią atstovauja Front Polisario.

2.	Antroji dalis grindžiama tuo, kad nebuvo įvykdyta pareiga išnagrinėti tai, ar buvo laikytasi pagrindinių teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės, nes Taryba šio klausimo neišnagrinėjo prieš priimdama Sprendimą 2019/441.

3.	Trečioji dalis grindžiama tuo, kad Taryba pažeidė pareigą įvykdyti Teisingumo Teismo sprendimus, nes Sprendime 2019/441 neatsižvelgta į 2018 m. vasario 27 d. Sprendimo Western Sahara Campaign UK (C-266/16, EU:C:2018:118) motyvus.

4.

Ketvirtoji dalis grindžiama tuo, kad buvo pažeisti pagrindiniai principai ir vertybės, kuriais Sąjunga vadovaujasi tarptautinėje erdvėje, nes: pirma, pažeidžiant tautų teisę į jų nacionalinės vienybės užtikrinimą, Sprendimu 2019/441 buvo paneigtas sahravių tautos egzistavimas, vietoje jos vartojant sąvokas „Vakarų Sacharos gyventojai“ ir „atitinkami gyventojai“, antra, pažeidžiant tautų teisę laisvai disponuoti savo gamtiniais ištekliais, Sprendimu 2019/441 sudaromas tarptautinis susitarimas, kuriuo be sahravių tautos sutikimo nustatyta, kaip Sąjungos laivams eksploatuoti jos žuvų išteklius, trečia, Sprendimu 2019/441 sudaromas okupuotai Vakarų Sacharai taikytinas tarptautinis susitarimas su Maroko Karalyste, šiai vykdant aneksinę politiką šioje teritorijoje ir nuolat pažeidžiant pagrindines teises, kaip to reikalauja šios politikos įgyvendinimas.

5.	Penktoji dalis grindžiama tuo, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes Sprendimas 2019/441 prieštarauja Sąjungos deklaracijoms, kuriuose ne kartą buvo teigiama, kad reikia paisyti laisvo tautų apsisprendimo ir iš Sutarčių kylančių principų.

6.

Šeštoji dalis grindžiama tuo, kad buvo klaidingai taikomas proporcingumo principas, nes atsižvelgiant į kitokį ir atskirą Vakarų Sacharos statusą, apsisprendimo teisės neliečiamumą ir sahravių tautos, kaip trečiosios šalies, statusą, Taryba neturėjo vertinti tariamos naudos, kurią suteikia žvejybos susitarimas, ir jo poveikio gamtiniams Sacharos ištekliams proporcingumo.

7.

Septintoji dalis grindžiama prieštaravimu bendrajai žuvininkystės politikai, nes taikydami Sprendimu 2019/441 sudarytą susitarimą Europos Sąjungos laivai be sahravių tautos sutikimo galės naudotis jos žuvų ištekliais mainais už finansinę paramą Maroko valdžios institucijoms, nors Vakarų Sacharos vandenys nėra Maroko „vandenys“, kaip tai suprantama pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 61 ir 62 straipsnius.

8.

Aštuntoji dalis grindžiama apsisprendimo teisės pažeidimu, nes: pirma, vietoje sahravių tautos vartojant sąvokas „Vakarų Sacharos gyventojai“ ir „atitinkami gyventojai“ Sprendimu 2019/441 paneigiamas sahravių tautos nacionalinis vieningumas, kaip apsisprendimo teisės dalykas, antra, pažeidžiant sahravių tautos teisę laisvai disponuoti savo gamtos ištekliais, Sprendime 2019/441 be sahravių tautos sutikimo nustatyta, kaip Sąjungos laivams eksploatuoti šios tautos žuvų išteklius, trečia, pažeidžiant sahravių tautos teisę į jos nacionalinės teritorijos vientisumą, Sprendimu 2019/441 paneigiamas kitoks ir atskiras Vakarų Sacharos statusas ir patvirtinamas jos neteisėtas padalijimas Maroko „smėlio siena“.

9.

Devintoji dalis grindžiama tuo, kad buvo pažeistas Sutarčių poveikio principas, nes Sprendimu 2019/441 paneigiamas sahravių tautos, kaip trečiosios šalies, statusas Europos Sąjungos ir Maroko tarpusavio santykiuose ir jame šiai tautai be jos sutikimo nustatyti tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su jos nacionaline teritorija ir gamtos ištekliais.

10.

Dešimtoji dalis grindžiama tuo, kad buvo pažeista tarptautinė humanitarinė teisė ir tarptautinė baudžiamoji teisė, nes: pirma, Sprendimu 2019/441 sudaromas Vakarų Sacharai taikytinas tarptautinis susitarimas, nors Maroko okupacinės pajėgos neturi jus tractatus šioje teritorijoje ir joms draudžiama eksploatuoti jos gamtos išteklius, antra, pagal Sprendimu 2009/441 sutarytą susitarimą Sąjunga subsidijuos Maroko infrastruktūrą okupuotoje Sacharos teritorijoje tam, kad Maroko Karalystė galėtų ten apgyvendinti savo nuolatinius civilius gyventojus ir įkurti savo nuolatines karines pajėgas, trečia, vartojant sąvokas „Vakarų Sacharos gyventojai“ ir „atitinkami gyventojai“ Sprendimu 2019/414 patvirtinamas neteisėtas Maroko kolonistų perkėlimas į okupuotą Sacharos teritoriją.

11.

Vienuoliktoji dalis grindžiama tuo, kad buvo pažeisti Sąjungos įsipareigojimai pagal tarptautinės atsakomybės teisę, nes sudarant Vakarų Sacharai taikytiną tarptautinį susitarimą su Maroko Karalyste Sprendimu 2019/414 sankcionuojami Maroko okupacinių pajėgų padaryti sunkūs tarptautinės teisės pažeidimai, nuo kurių nukentėjo sahravių tauta, ir prisidedama prie padėties, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, išlaikymo.

---

(1)  2019 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2019/441 dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės tausios žvejybos partnerystės susitarimo, jo įgyvendinimo protokolo ir prie susitarimo pridedamų laiškų, kuriais pasikeista, sudarymo (OL L 77, 2019, p. 4).

2021 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Wenz Kunststoff / EUIPO – Mouldpro (MOULDPRO)

(Byla T-794/21)

(2022/C 73/75)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Wenz Kunststoff GmbH & Co. KG (Liudenšeidas, Vokietija), atstovaujama advokatų J. Bühling ir D. Graetsch

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Mouldpro ApS (Balerupas, Danija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, savininkė: ieškovė

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas MOULDPRO – Europos Sąjungos prekių ženklas Nr. 10 022 317

Procedūra EUIPO: registracijos panaikinimo procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 8 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 646/2020-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	atmesti 2018 m. sausio 30 d.Mouldpro ApS prašymą išbraukti Sąjungos prekių ženklą Nr. 10 022 317 iš registro;

nepatenkinus šio reikalavimo:

—	atmesti prašymą dėl išbraukimo iš registro tiek, kiek jis neapima prekių „plastikiniai žarnų antgaliai (kiek jos priskiriamos prie 17 klasės)“;

nepatenkinus ir šio reikalavimo:

—	grąžinti bylą EUIPO, kad ji ją išnagrinėtų iš naujo ir priimtų sprendimą;

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą apeliacinėje taryboje.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 58 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys byloje Protectoplus / EUIPO (Li-SAFE)

(Byla T-795/21)

(2022/C 73/76)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Protectoplus GmbH (Rensburg, Vokietija), atstovaujama advokato W. Riegger

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Li-SAFE“ paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 288 094

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 6 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 845/2021-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Gustopharma Consumer Health / EUIPO – Helixor Heilmittel (HELIXORIGINAL)

(Byla T-797/21)

(2022/C 73/77)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Gustopharma Consumer Health, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Wachinger ir R. Drozdz

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Helixor Heilmittel GmbH (Rozenfeldas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo HELIXORIGINAL paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 234 824

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 18 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1644/2019-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Gustopharma Consumer Health / EUIPO – Helixor Heilmittel (HELIXFORTE)

(Byla T-798/21)

(2022/C 73/78)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Gustopharma Consumer Health, SL (Madridas, Ispanija), atstovaujama advokatų J. Wachinger ir R. Drozdz

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Helixor Heilmittel GmbH (Rozenfeldas, Vokietija)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklo, dėl kurio kilo ginčas, paraišką pateikęs asmuo: ieškovė Bendrajame Teisme

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo HELIXFORTE paraiška – Registracijos paraiška Nr. 17 234 899

Procedūra EUIPO: protesto procedūra

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 19 d. EUIPO pirmosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1645/2019-1

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindas, kuriuo remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

2021 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Fieldpoint (Cyprus) / EUIPO (HYPERLIGHTOPTICS)

(Byla T-800/21)

(2022/C 73/79)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Fieldpoint (Cyprus) LTD (Nikosija, Kipras), atstovaujama advokatų P. Rath ir S. Gebele

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo HYPERLIGHTOPTICS paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 335 960

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1166/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pripažinti, kad Europos Sąjungos prekių ženklas HYPERLIGHTOPTICS, kurio paraiškos Nr. 18 335 960, gali būti įregistruotas,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies pažeidimas.

—	Lygybės principo pažeidimas.

2021 m. gruodžio 28 d. pareikštas ieškinys byloje Fieldpoint (Cyprus) / EUIPO (HYPERLIGHTEYEWEAR)

(Byla T-801/21)

(2022/C 73/80)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Fieldpoint (Cyprus) LTD (Nikosija, Kipras), atstovaujama advokatų P. Rath ir S. Gebele

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: žodinio Europos Sąjungos prekių ženklo HYPERLIGHTEYEWEAR paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 335 969

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 6 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1165/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą,

—	pripažinti, kad Europos Sąjungos prekių ženklas HYPERLIGHTEYEWEAR, kurio paraiškos Nr. 18 335 969, gali būti įregistruotas,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtąsias nagrinėjant bylą Bendrajame Teisme.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies pažeidimas.

—	Lygybės principo pažeidimas.

2021 m. gruodžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje just-organic.com / EUIPO (JUST ORGANIC)

(Byla T-802/21)

(2022/C 73/81)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: just-organic.com GmbH (Esenas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Menebröcker

Atsakovė: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO)

Su procedūra EUIPO susijusi informacija

Prekių ženklas, dėl kurio kilo ginčas: vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo JUST ORGANIC paraiška – Registracijos paraiška Nr. 18 317 774

Ginčijamas sprendimas: 2021 m. spalio 20 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarybos sprendimas byloje R 1010/2021-2

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek buvo atmesta Sąjungos ženklo registracijos paraiška Nr. 18 317 774,

—	priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

Pagrindai, kuriais remiamasi

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas.

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas.