—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101–109 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, rezoliucijas, viešas konsultacijas, komunikatus ir atitinkamus dokumentus konkurencijos klausimais,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 9 d. Komisijos 2019 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2020)0302) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą,

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 18 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (1),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos pramonės strategija“ (COM(2020)0102),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. balandžio 4 d., 2020 m. gegužės 13 d. ir 2020 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatus dėl laikinosios valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemos ir jos pakeitimų (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. komunikatą dėl tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairių (C(2020)6400),

—

atsižvelgdamas į Komisijos 2020 m. birželio 17 d. baltąją knygą dėl sąlygų, susijusių su užsienio subsidijomis, suvienodinimo (COM(2020)0253),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą leisti bendrovei „Google“ laikantis tam tikrų sąlygų įsigyti bendrovę „Fitbit“,

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą 24/2020: „Komisijos ES susijungimų kontrolė ir antimonopolinės procedūros: reikia vykdyti platesnio masto rinkos priežiūrą“ (3),

—

atsižvelgdamas į Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį,

—

atsižvelgdamas į tuomet paskirtosios Komisijos narės Margrethe Vestager raštu ir žodžiu pateiktus atsakymus per Europos Parlamento 2019 m. spalio 8 d. surengtą klausymą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 23 d. Europos konkurencijos tinklo (EKT) bendrą pareiškimą dėl konkurencijos teisės taikymo per COVID-19 krizę (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos aukšto lygio ekspertų 2019 m. balandžio 4 d. ataskaitą „Skaitmeninio amžiaus konkurencijos politika“ (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 22 d. Tarybos išvadas dėl darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 1 ir 2 d. specialiojo Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 2 d. Komisijos oficialų įspėjimą suinteresuotiesiems subjektams dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES taisyklių konkurencijos srityje ir į 2021 m. sausio 18 d. oficialų įspėjimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo ir ES taisyklių valstybės pagalbos srityje,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus tyrimą „Valstybės pagalbos poveikis konkurencijai ir konkurencingumui per COVID-19 pandemiją: pirmieji vertinimai“,

—

atsižvelgdamas į JAV Atstovų Rūmų Teismų komiteto Antimonopolinio pakomitečio 2020 m. spalio 6 d. ataskaitą „Konkurencijos skaitmeninėje rinkoje tyrimas: daugumos tarnybos ataskaita ir rekomendacijos“ (6),

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 19 d. Jungtinės Karalystės konkurencijos ir rinkų institucijos mokslinių tyrimų dokumentą „Algoritmai: kaip jie gali sumažinti konkurenciją ir pakenkti vartotojams“ (angl. „Algorithms: How they can reduce competition and harm consumers“),

—

atsižvelgdamas į ES 2030 m. tikslą dėl išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį 2020 m. gruodžio mėn. patvirtino ES vadovai,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2020)0098),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0168/2021),

A.

kadangi vartotojams konkurencingos rinkos yra naudingos, visų pirma kai jos lemia mažesnes kainas ir platesnį kokybiškų gaminių pasirinkimą; kadangi ES konkurencijos politika formuojama taip, kad būtų išlaikoma atviros rinkos ekonomika su laisva, sąžininga ir veiksminga konkurencija, skatinant veiksmingą išteklių paskirstymą ir inovacijas ir sykiu daug dėmesio skiriant MVĮ poreikiams ir vienodų sąlygų sudarymui visų ES piliečių naudai; kadangi šis pagrindinis tikslas tebėra toks pat svarbus ir krizės sąlygomis;

B.

kadangi Komisija skubiai reagavo į COVID-19 protrūkio sukeltą krizę priimdama specialias laikinas konkurencijos taisykles, kurios reikalingos siekiant pašalinti didelius Europos ekonomikos sutrikimus;

C.

kadangi išimtinėmis ir laikinomis priemonėmis, kurios taikomos reaguojant į pandemiją, neturėtų būti dangstomas nekonkurencingas elgesys ir jomis neturėtų naudotis jau prieš tai buvusios prastos finansinės būklės įmonės, kad gautų papildomos paramos neturėdamos būtinų ir veiksmingų restruktūrizavimo planų;

D.

kadangi visa valstybės pagalba turėtų būti formuojama ir skiriama ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriais atsakingu būdu; kadangi ilguoju laikotarpiu konkurencijos politikos priemonėmis turėtų būti veiksmingai sprendžiamos socialinės, skaitmeninės ir aplinkos problemos visapusiškai vadovaujantis Europos žaliajame kurse išdėstytais prioritetais ir Paryžiaus susitarimo tikslais;

E.

kadangi protingas Sąjungos konkurencijos taisyklių ir jos pramonės, skaitmeninės, aplinkos, socialinės ir tarptautinės prekybos politikos derinimas yra būtinas tam, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visuose sektoriuose, sustiprintos atsparios vertės grandinės ir skatinamas darbo vietų kūrimas bei pasaulinis konkurencingumas, tokiu būdu prisidedant prie MVĮ palankios prekybos aplinkos;

F.

kadangi nesąžininga valstybių narių konkurencija yra kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui;

G.

kadangi šiuo metu Komisija atlieka bendrą konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo veiksmingumo peržiūrą, įskaitant antimonopolinius reglamentus, daugelį valstybės pagalbos taisyklių ir gairių, įmonių susijungimų kontrolės taisyklių vertinimą ir Pranešimo dėl rinkos apibrėžties peržiūrą;

H.

kadangi ekonominis boikotas, taikomas produktams iš tam tikrų ES geografinių vietovių, yra šiurkštus konkurencijos taisyklių pažeidimas ir šis klausimas turėtų būti veiksmingai sprendžiamas;

I.

kadangi didėjant iššūkiams konkuruojant su smarkiai subsidijuojama didžiule ekonomika, kokia yra Kinijos ekonomika, būtinos priemonės ES įmonėms, susiduriančioms su konkurencija už ES ribų, sustiprinti;

J.

kadangi atvira rinkos struktūra prekybos ir leidimų išdavimo srityje, sudaranti galimybes tikrai rinkos infrastruktūrų konkurencijai, yra labai svarbi ES kapitalo rinkų išsaugojimui ir jų atsparumo stiprinimui, rinkos inovacijų skatinimui ir atitinkamai geresnių rezultatų pensininkams, įmonėms ir investuotojams užtikrinimui; kadangi poreikis užtikrinti atvirą rinkos struktūrą turi būti suderintas su finansinio stabilumo aspektais;

K.

kadangi daugumos vartotojų vartai į internetą yra riboti dėl stulbinamai nedidelio skaitmeninių ekosistemų ir interneto platformų kiekio; kadangi COVID-19 pandemija paspartino skaitmeninimo tempą tuo iškeldama naujų iššūkių konkurencijos politikos veiksmingumui, visų pirma antimonopolinių taisyklių srityje, kur iki šiol ex ante intervencijos nebuvo leidžiamos;

L.

kadangi su duomenimis susiję skandalai, tyrimai ir įrodymai parodė, kaip asmens duomenys renkami ir saugomi dažnai taikant perteklinius būdus, taip pat kaip platformos juos naudoja ir parduoda trečiosioms šalims ir kaip dominuojančioje padėtyje esantys technologijų operatoriai ir platformos sistemingai seka vartotojus internete;

M.

kadangi kai kurios įmonės, turinčios dvigubą – platformos ir paslaugų teikėjo – statusą, piktnaudžiauja savo padėtimi konkurentams nustatydamos nesąžiningas taisykles ir sąlygas;

N.

kadangi analitikai prognozuoja (7), jog bendrovės „Amazon“, „Facebook“ ir „Alphabet Inc.“ („Google“) 2021 m. kartu gaus 61 proc. visų skaitmeninių reklamų užsakymų, t. y. padvigubins savo rinkos dalį, palyginti su 2015 m.; kadangi bendrovės „Facebook“ ir „Alphabet Inc.“ („Google“) atitinkamai uždirba 98,53 proc. ir 83,3 proc. savo pajamų iš skaitmeninės reklamos (8);

O.

kadangi konkurencijos institucijų skirtos baudos dažnai neturėjo atgrasomojo poveikio didelėms technologijų bendrovėms, nes jos tai telaiko verslo veiklos sąnaudomis;

P.

kadangi antimonopolinės priemonės turėtų būti pritaikytos prie naujų greitai besikeičiančių skaitmeninių ir technologijų rinkų realijų;

Q.

kadangi siekiant užtikrinti, kad visos finansinių paslaugų ir technologijų įmonės galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis, joms reikia sudaryti vienodas sąlygas laikantis principo „tokia pati rizika, tokia pati veikla, toks pats reglamentavimas“;

R.

kadangi algoritmai gali labai padidinti efektyvumą ir sudaro galimybes įmonėms teikti savo vartotojams geresnius produktus ir paslaugas; tačiau kadangi sąmoningas ar nesąmoningas netinkamas algoritmų taikymas gali būti žalingas vartotojams ir konkurencijai;

S.

kadangi ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti suderintos su Europos žaliojo kurso, ES skaitmeninės strategijos, Europos socialinių teisių ramsčio ir JT darnaus vystymosi tikslais ir prisidėti jų siekiant; kadangi ES valstybės pagalbos atvejai vargu ar susiję su tokiais bendrais ES politikos tikslais;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 8 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį, ypač į jo 2-ą, 3-ią ir 9-ą principus,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1),

—

atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma į 5-ąjį tikslą – iki 2030 m. užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas (2),

—

atsižvelgdamas į Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartiją (3),

—

atsižvelgdamas į po 1975 m. priimtas ES direktyvas dėl įvairių vienodo požiūrio į vyrus ir moteris aspektų (Direktyva 79/7/EEB (4), Direktyva 86/613/EEB (5), Direktyva 92/85/EEB (6), Direktyva 2004/113/EB (7), Direktyva 2006/54/EB (8), Direktyva 2010/18/ES (9) ir Direktyva 2010/41/ES (10)),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. savo rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo (11),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. savo rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES (12),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 9 d. savo rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir stiklo lubų, su kuriomis susiduriama (13),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. savo rezoliuciją dėl Europos moterų verslumui trukdančių išorės veiksnių (14),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo skaitmeniniame amžiuje (15),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. paskelbtą Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimą „Gender in regional cohesion policy“ (liet. „Lyčių lygybė regioninėje sanglaudos politikoje“) (16),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės skatinimo psichikos sveikatos ir klinikinių tyrimų srityje (17),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 14 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m. (18),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 4 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse (19),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. savo rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti (20),

—

atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. savo rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose (21),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. savo rezoliuciją dėl moterų, lyčių lygybės ir su klimatu susijusio teisingumo (22),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose (23),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. savo rezoliuciją dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo pasitelkiant skaitmeninį sektorių (24),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. savo rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę (25),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. balandžio 10 d. paskelbtą EIGE tyrimą „Gender budgeting – Mainstreaming gender into the EU budget and macroeconomic policy framework“ (liet. „Biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą. Lyčių aspekto integravimas į ES biudžetą ir makroekonomikos politikos programą“) (26),

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Moterų ir vyrų lygių galimybių patariamojo komiteto nuomonę „The future of gender equality strategy after 2019: the battles that we win never stay won“ (liet. „Lyčių lygybės strategijos ateitis po 2019 m.: iškovojamų pergalių laikinumas“) (27),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. savo rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES (28),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl priešiškos reakcijos į moterų teises ir lyčių lygybę ES (29),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2019 Report on equality between women and men in the EU“ (liet. „2019 m. moterų ir vyrų lygybės ES ataskaita“) (SWD(2019)0101) (30),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. savo rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Stambulo konvencijos ir kitų kovos su smurtu dėl lyties priemonių (31),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Lyčių lygybe grindžiama ekonomika ES. Tolesni veiksmai“ (32),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 10 d. EBPO paskelbtą ataskaitą „Verslininkų trūkumas 2019 m.: įtraukaus verslumo politika“ (33),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 18 d. savo rezoliuciją dėl LGBTI asmenų viešo diskriminavimo ir prieš juos nukreiptos neapykantos retorikos, įskaitant zonas be LGBTI asmenų (34),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 19 d. Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato paskelbtą tyrimą „Gender Dimension of the EU Cohesion Policy“ (liet. „ES sanglaudos politikos lyčių aspektas“) (35),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 30 d. savo rezoliuciją dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo (36),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 13 d. savo rezoliuciją dėl ES prioritetų 64-ojoje Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos sesijoje (37),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (COM(2020)0152),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 17 d. Komisijos informacijos suvestinę „Koronaviruso pandemijos poveikis lyčių lygybei“ (38),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos pranešimą „National minorities and COVID-19: inequality deepened, vulnerability exacerbated“ (liet. „Tautinės mažumos ir COVID-19. Padidėjusi nelygybė, sustiprėjęs pažeidžiamumas),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. liepos 24 d. Komisijos diskusijų dokumentą Nr. 129 „Gender Smart Financing – Investing In & With Women: Opportunities for Europe“ (liet. „Lyčių atžvilgiu pažangus finansavimas. Investavimas į moteris ir su jomis: galimybės Europai“) (39),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planas“ (COM(2020)0565),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 16 d. paskelbtą EIGE 2020 m. lyčių lygybės indeksą (40),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. lapkričio 12 d. Komisijos komunikatą „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“ (COM(2020)0698),

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A9-0154/2021),

A.

kadangi moterų ir vyrų lyčių lygybės principas yra pagrindinė ES vertybė, įtvirtinta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; kadangi dėl šios priežasties reikėtų įdiegti lyčių aspekto integravimo principą ir jį, kaip horizontalųjį principą, integruoti į visą ES veiklą, priemones, veiksmus, programas ir ES finansuojamus projektus, taip pat politiką, įskaitant sanglaudos politiką; kadangi reikia labiau stengtis spręsti įvairių formų diskriminacijos ir nelygybės, su kuriomis susiduria moterys, problemą; kadangi 2014–2020 m. Bendrųjų nuostatų reglamento (41) 7 straipsnyje nustatyta, kad programų rengimo ir įgyvendinimo metu, įskaitant stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo srityje, privaloma atsižvelgti į moterų ir vyrų lygybę ir lyčių aspekto įtraukimą, taip pat tai, kad privaloma skatinti užtikrinti moterų ir vyrų lygybę ir įtraukti lyčių aspektą; kadangi priešakinėse linijose dėl lygybės kovojantys moterys ir vyrai parodė atsidavimą, drąsą ir lyderystę skatinant vienodas galimybes visame pasaulyje, ypač nelygybės atvejais, kai moterys persekiojamos ir jų teisės pažeidinėjamos tik dėl to, kad jos yra moterys; kadangi mes, kaip Europos Sąjungos piliečiai, turėtumėme didžiuotis užtikrinę teises ir prievoles, laisves ir galimybes vyrams ir moterims, taip pat kadangi šiandien moterys vadovauja kai kurioms svarbioms institucijoms ir užima kai kurias svarbiausias politines pareigas Europoje; kadangi šie teigiami pavyzdžiai padeda pradėti kovą su stereotipais ir populiarinti sektinus pavyzdžius;

B.

kadangi vykdant sanglaudos politiką šalinami skirtumai tarp įvairių regionų ir naikinamas nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimas, taip siekiant skatinti jų harmoningą plėtrą, kad būtų užtikrina ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kurios esminį aspektą sudaro siekis užtikrinti lyčių lygybę; kadangi sanglaudos politika įrodė esanti naudinga siekiant didesnės pažangos piliečių lygybės ir teritorinės pusiausvyros srityje;

C.

kadangi sanglaudos politika yra svarbi ne tik piliečių lygybės, darnaus vystymosi ir ekonominės ir socialinės sanglaudos rėmimo priemonė, bet ir įrankis skirtumams, kurie daro įtaką nuo diskriminacijos vis dar kenčiančioms grupėms, įskaitant su asmenų seksualine orientacija susijusią diskriminaciją, mažinti; kadangi lyčių lygybės skatinimas yra horizontalusis visų sanglaudos politikos fondų tikslas; kadangi struktūriniai fondai yra labai svarbus valstybių narių skatinimo daryti pažangą lyčių lygybės srityje išteklius;

D.

kadangi lyčių lygybės, vyrų ir moterų lygybės, regionų ar kartų lygybės užtikrinimas, be kita ko, yra labai svarbus siekiant sumažinti vietos ir regionų lygmens bei ekonominius ir socialinius skirtumus, taip pat siekiant užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą ir teisingą, įtraukų ir tvarų ES, valstybių narių ir regionų vystymąsi; kadangi per pastaruosius dešimtmečius pasiekta pažanga vyrų ir moterų lygybės srityje ir lyčių lygybė ES horizontaliuoju požiūriu taip pat pagerėjo daugeliu aspektų; kadangi nepakankamas moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir turimi rodikliai vis dar rodo vertikaliąją ir horizontaliąją darbo rinkos segmentaciją, taip pat socialinėje, ekonominėje ir politinėje srityse; kadangi Romos sutartyje jau nustatytas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas ir kadangi sanglaudos politika gali padėti sudaryti sąlygas, kuriomis būtų grindžiamas ekonominis ir socialinis vystymasis; šios sąlygos taip pat naudingos tolesniam šio skirtumo mažinimui ir moterų įtraukčiai į darbo rinką; kadangi, remiantis EIGE, veiksmingas lyčių lygybės skatinimas turėtų apimti stiprų, teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį, nes, be kita ko, padidėtų ES BVP vienam gyventojui, būtų sukurta milijonai papildomų darbo vietų ir padidėtų valstybių narių BVP;

E.

kadangi Europos Audito Rūmai šiuo metu vertina, kaip į Europos Sąjungos biudžetą integruotas lyčių aspektas; kadangi šioje audito ataskaitoje, kuri turėjo būti paskelbta pirmąjį 2021 m. ketvirtį, bus pateikta naudingų įžvalgų, kaip integruoti lyčių aspektą į sanglaudos politikos veiksmus pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

F.

kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, vykdant sanglaudos politiką, esminiai lyčių lygybės skatinimo elementai, be kita ko, buvo skirtumas tarp oficialių pareiškimų partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose (kuriuose skelbiama, kad skatinami lygių galimybių ir nediskriminavimo principai) ir faktinio jų įgyvendinimo, taip pat menki politiniai įsipareigojimai šiose srityje; kadangi partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose teigiama, kad jais paisoma lygių galimybių ir nediskriminavimo principų ir skatinama jų laikytis; kadangi vis dar reikia labiau stengtis užtikrinti moterų dalyvavimą visuose sanglaudos politikos ciklo etapuose, ypač rengiant programas ir priimant sprendimus, taip pat įgyvendinant atrinktus projektus; kadangi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu su lyčių aspektu susiję klausimai daugiausia buvo sprendžiami vykdant Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programas; kadangi tuo pačiu laikotarpiu Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) labai ribotai prisidėjo prie lyčių lygybės skatinimo;

G.

kadangi pagal lytį suskirstyti duomenys, pagrįsti patikimais ir patikrintais šaltiniais ir su lytimi susijusiais rodikliais, yra labai svarbūs, kad tam tikri sektoriai ar regionai galėtų veiksmingai naudotis ES parama, pagrįsta vietos masto nelygybe, siekiant pagerinti sprendimų priėmimo procesą ir įvertinti sanglaudos politikos tiesioginių ir netiesioginių veiksmų, kuriais siekiama skatinti nustatyti galimą nelygybę ar neteisybę, rezultatus, kurias remiantis būtų galima imtis veiksmų ir plėtoti veiksmingą politiką, taip siekiant užtikrinti lygias piliečių teises ir laisves;

H.

kadangi lyčių lygybės politika nėra visiškai nuosekli ir kadangi dar nesukurta bendra sistema, kuri padėtų vienodai suvokti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimą ES institucijose;

I.

kadangi vis dar nežinomi visi ekonominiai, užimtumo srities ir socialiniai pandemijos padariniai; kadangi iš preliminarių tyrimų matyti, jog COVID-19 pandemija dar labiau padidino vyrų ir moterų nelygybę, ypač padidėjo neapmokamo priežiūros darbo mastas ir sutriko profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, taip pat padaugėjo smurto artimoje aplinkoje, pandemija taip pat daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, ypač toms, kurios yra iš marginalizuojamų grupių; kadangi tokią padėtį taip pat lėmė tai, jog moterys dažnai sudaro sektoriuose, nukentėjusiuose nuo pandemijos, pvz., švietimo ir sveikatos sektoriai, dirbančių asmenų daugumą; kadangi šiuo atžvilgiu gali padėti sanglaudos politika ir – ypač – būsimas „Europos socialinis fondas +“;

J.

kadangi ES ekonomikos gaivinimo fondas remia nuo krizės labai nukentėjusius sektorius; kadangi dėl šios priežasties poveikis visai Europos visuomenei turės ilgalaikių padarinių visų piliečių švietimui, galimybėms įsidarbinti ir ateičiai, todėl reikėtų gerbti spartų ES institucijų atsaką ir jų pasirengimą remti Europos visuomenę; kadangi per bendruosius ES ekonomikos gaivinimo fondo prioritetus daugiausia dėmesio skiriama sektoriams, kuriuose daugiausia dirba vyrai, todėl gali kilti vyrų ir moterų nelygybės užimtumo srityje padidėjimo rizika;

K.

kadangi moterys ir vyrai neturi tų pačių išteklių, poreikių ir prioritetų; kadangi daugelyje politikos sričių dažnai atsižvelgiama daugiausia į vyriškąjį požiūrį; kadangi dėl šios priežasties moterys ir vyrai skirtingai naudojasi paslaugomis ir infrastruktūromis ir jų prioritetai pagrindinių paslaugų požiūriu dažnai nesutampa;

L.

kadangi mažosios ir vidutinės įmonės yra ES regioninės ekonomikos pagrindas; kadangi skatinant lygybę, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įtraukų darbuotojų samdymą ir vienodą užmokestį bus sudarytos sąlygos lyčių lygybei MVĮ;

M.

kadangi daugelis investicijų daro skirtingą poveikį moterims ir vyrams – dėl to būtina investicijoms taikyti lyčių lygybe grįstą požiūrį;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020)0380),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir į Parlamento 2020 m. sausio 15 d. rezoliuciją ta pačia tema (1),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatą „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020)0381),

—

atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 26 d. Komisijos komunikatą dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano (COM(2016)0087),

—

atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. Komisijos ataskaitą „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2015)0478),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019)0352) ir į 2020 m. rugsėjo 16 d. Parlamento rezoliuciją dėl ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimo (2),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (3) ir 2020 m. spalio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (COM(2020)0652),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (4),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gegužės 31 d. Tarpvyriausybinės mokslinės politinės biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų platformos (IPBES) parengtą visuotinio biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimo ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvenciją (CBD) ir būsimą 15-ąjį jos šalių konferencijos susitikimą (COP 15),

—

atsižvelgdamas į JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 15 d. CBD sekretoriato parengtą Penktąją pasaulio biologinės įvairovės apžvalgą,

—

atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitas, ypač į 2019 m. rugsėjo 24 d. Specialiąją ataskaitą dėl vandenynų ir kriosferos keičiantis klimatui, 2019 m. rugpjūčio 8 d. Specialiąją ataskaitą dėl klimato kaitos ir žemės ir 2018 m. spalio 8 d. Specialiąją ataskaitą dėl pasaulio klimato atšilimo 1,5 oC,

—

atsižvelgdamas į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES),

—

atsižvelgdamas į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

—

atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją, Konvenciją dėl Juodosios jūros apsaugos nuo taršos, Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos ir Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 24 d. ir 2020 m. liepos 15 d. JT specialiojo pranešėjo pranešimus dėl žmogaus teisių įsipareigojimų, susijusių su naudojimusi saugia, švaria, sveika ir tvaria aplinka,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. rugsėjo 28 d. JT susitikime vadovų įsipareigojimą dėl gamtos „Susivieniję, kad iki 2030 m. būtų sustabdytas biologinės įvairovės nykimas, siekiant darnaus vystymosi“ (angl. „United to Reverse Biodiversity Loss by 2030 for Sustainable Development“),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitą „The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“ („Aplinka Europoje: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 19 d. EAA ataskaitą „Gamtos padėtis ES. 2013–2018 m. ataskaitų pagal gamtos direktyvas rezultatai“,

—

atsižvelgdamas į JT aplinkos programos Tarptautinės išteklių darbo grupės parengtą 2019 m. pasaulinių išteklių apžvalgos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 29 d. IPBES praktinio seminaro ataskaitą dėl biologinės įvairovės ir pandemijų,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitą dėl pasaulio žvejybos ir akvakultūros būklės,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 13 d. paskelbtą Komisijos Jungtinio tyrimų centro politikos mokslinio konsultavimo ataskaitą „Ekosistemų ir jų paslaugų planavimas ir vertinimas: ES ekosistemos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 5 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas: ribota pažanga vertinant ir mažinant rizikas, 2020 m. birželio 5 d. specialiąją ataskaitą „Biologinė įvairovė žemės ūkio paskirties žemėje: BŽŪP indėlis nesustabdė padėties blogėjimo“, 2020 m. liepos 9 d. specialiąją ataskaitą „Laukinių apdulkintojų apsauga Europos Sąjungoje – Komisijos iniciatyvos nebuvo vaisingos“ ir 2020 m. lapkričio 26 d. specialiąją ataskaitą „Jūros aplinka: ES apsauga – plati, bet ne išsami“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. spalio 6 d. EAA informacinį pranešimą „ES saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ veiksmingumo valdymas“,

—

atsižvelgdamas į 2021 m. sausio 11 d. EAA informacinį pranešimą „Augimas be ekonomikos augimo“,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. balandžio 15 d. CBD laikinosios techninių ekspertų grupės išvadas dėl rizikos vertinimo,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl 15-ojo Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos susitikimo (COP 15) (5),

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją dėl kritinės klimato ir aplinkos padėties (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. spalio 22 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui sustabdyti ir pradėti juos atkurti (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano gamtai, žmonėms ir ekonomikai (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Japonijos sprendimo atnaujinti banginių medžioklę per 2015–2016 m. sezoną (10) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl banginių medžioklės Norvegijoje (11),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl cheminių medžiagų strategijos tvarumui užtikrinti (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2020 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl 2022-ųjų – Europos žalesnių miestų metų (13),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Užsienio reikalų komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones,

—

atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A9-0179/2021),

A.

kadangi Europos Parlamentas paskelbė, kad susidarė kritinė klimato ir aplinkos padėtis, ir įsipareigojo nedelsiant imtis konkrečių veiksmų, reikalingų kovoti su šia grėsme ir ją suvaldyti, kol dar nevėlu (14); kadangi biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita yra tarpusavyje susiję ir paaštrina vienas kitą (15) ir kelia vienodą grėsmę gyvybei mūsų planetoje, todėl reikėtų nedelsiant kartu spręsti šias problemas;

B.

kadangi gamtos padėtis blogėja žmonijos istorijoje precedento neturinčiu tempu ir mastu; kadangi apskaičiuota, kad pasaulyje milijonui rūšių gresia išnykimas (16); kadangi, remiantis ES gamtos direktyvomis, tik 23 proc. rūšių ir 16 proc. buveinių yra geros būklės (17);

C.

kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir būsimu tarptautiniu susitarimu pagal CBD siekiama sukurti ES ir pasaulinę biologinės įvairovės strategiją iki 2030 m.;

D.

kadangi 2021 m. lems biologinę įvairovę ir kadangi COP 15 turi būti reikšmingas įvykis Paryžiaus susitarimui biologinės įvairovės srityje; kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) COP 15 ir COP 26 suteikia ypatingą galimybę pareiti nuo reaktyvaus prie iniciatyvaus ir atsargumu grindžiamo modelio ir paskatinti būtinus transformacinius pokyčius;

E.

kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija yra viena iš pagrindinių Europos žaliojo kurso iniciatyvų; kadangi 2030 m. ES biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ kartu su kitomis politikos priemonėmis formuos pokyčius siekiant apsaugoti gamtą ir išsaugoti buveines bei rūšis;

F.

kadangi turimi įrodymai leidžia manyti, kad dar nevėlu sustabdyti dabartines biologinės įvairovės nykimo tendencijas ir nukreipti jas priešinga linkme (18); kadangi tam reikės esminių pakeitimų;

G.

kadangi žmonės yra gamtos dalis ir kadangi gamta yra vertinga savaime; kadangi biologinė įvairovė yra neatsiejama pasaulio paveldo dalis;

H.

kadangi rūšys nyksta nuolat ir tai kelia grėsmę ekosistemoms ir ekosisteminių paslaugų teikimui, taip pat žmonių gerovei ir išlikimui; kadangi Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) paskelbė, kad vien per pastarąjį dešimtmetį išnyko 160 rūšių;

I.

kadangi pagal IPBES prognozuojama, kad iki 2050 m. 90 proc. žemės bus smarkiai pasikeitusi ir kad 75 proc. žemės jau yra smarkiai pasikeitusi; kadangi jau išnyko 85 proc. šlapynių;

J.

kadangi biologinė įvairovė yra itin svarbi aprūpinimui maistu, žmonių gerovei ir vystymuisi visame pasaulyje;

K.

kadangi ES turi pasinaudoti galimybėmis įtraukti COVID-19 pandemijos metu įgytą patirtį į savo politiką ir tikslus;

L.

kadangi 70 proc. naujų ligų ir pandemijų yra gyvūninės kilmės (19); kadangi COVID-19 pandemija parodė, kad dėl veiklos, dėl kurios biologinei įvairovei daromas spaudimas, gali padidėti pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai;

M.

kadangi dėl natūralių buveinių naikinimo ir prekybos laukiniais gyvūnais didėja žmonių ir laukinės gyvūnijos sąlytis ir tai bus svarbus veiksnys, turintis įtakos būsimam virusinių ligų atsiradimui ir plitimui (20);

N.

kadangi biologinė įvairovė daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai; kadangi iki 80 proc. žmonių vartojamų vaistų yra natūralios kilmės (21);

O.

kadangi ES turi daugiau saugomų teritorijų nei bet kuris kitas pasaulio regionas (22); kadangi dabartinis teisiškai saugomų teritorijų, įskaitant tas, kurioms taikoma griežta apsauga, tinklas yra nepakankamas, kad apsaugotų biologinę įvairovę (23);

P.

kadangi EU, siekdama veiksmingai valdyti tinklą „Natura 2000“, vis dar susiduria su didelėmis įgyvendinimo spragomis;

Q.

kadangi tinklas „Natura 2000“ prisideda prie rūšių išsaugojimo, tačiau daugelis kitų nykstančių rūšių neįtrauktos į šį tinklą (24);

R.

kadangi tinklu „Natura 2000“ numatyta remti 52 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų išsaugojimo valdymo srityje, ir kadangi 3,1 mln. (ketvirtadalis) darbo vietų turizmo sektoriuje yra susijusios su saugomomis teritorijomis (25); kadangi plečiant saugomas teritorijas siekiama apsaugoti biologinę įvairovę, tačiau taip pat prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir gauti didelę investicijų ir darbo vietų kūrimo grąžą;

S.

kadangi Audito Rūmai atkreipė dėmesį į didelius ES politikos trūkumus, susijusius su biologinės įvairovės apsauga ar atkūrimu, įskaitant netinkamas biologinės įvairovės apsaugos ar atkūrimo priemones, nepakankamą įgyvendinimą ir finansavimą ir netinkamus pažangos vertinimo rodiklius, tačiau tuo neapsiribojant (26); kadangi būsimoje ES politikoje reikėtų ištaisyti ir panaikinti šiuos trūkumus;

T.

kadangi maždaug 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų priklauso nuo vabzdžių apdulkintojų (27) ir kadangi pastaraisiais dešimtmečiais drastiškai sumažėjo apdulkintojų skaičius; kadangi biologinės įvairovės ir vabzdžių išsaugojimas yra neatsiejamai susiję;

U.

kadangi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairių dėl bičių dokumentas oficialiai nepriimtas ir neužbaigta jo peržiūra;

V.

kadangi 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES iniciatyvos dėl apdulkintojų (28), kurioje patvirtina savo tvirtą poziciją dėl apdulkintojų apsaugos svarbos;

W.

kadangi reikia stiprinti dabartinės ES iniciatyvos dėl apdulkintojų sistemą ir veiksmus ir juos integruoti į visas ES sektorių politikos sritis;

X.

kadangi su vabzdžių apsauga susijusi stebėsena, moksliniai tyrimai ir kita veikla yra nenuosekli, dažnai netinkama ir jai neskiriamas pakankamas finansavimas arba ji nevykdoma nacionaliniu lygmeniu;

Y.

kadangi biologinės įvairovės nykimas yra susijęs su ekonomine veikla; kadangi vykdant ekonominę veiklą turėtų būti paisoma planetos išgalių;

Z.

kadangi biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimas teikia tiesioginės ir netiesioginės ekonominės naudos daugumai ekonomikos sektorių ir yra mūsų ekonomikos ir visuomenės veikimo pagrindas; kadangi visas verslas tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso nuo ekosisteminių paslaugų; kadangi geresnė biologinės įvairovės politika ir veiksmingos priemonės gali sustiprinti ekonomiką ir suteikti užimtumo galimybių;

AA.

kadangi pagrindiniai tiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai yra žemės ir jūros naudojimo pokyčiai, gamtos išteklių gavyba, klimato kaita, tarša ir svetimų rūšių invazija (29); kadangi, be gamtos išteklių išsaugojimo ir atkūrimo, itin svarbu imtis veiksmų, kuriais būtų pažaboti biologinės įvairovės nykimo veiksniai, visų pirma žemės naudojimo ir maisto sistemos pertvarkos sektoriuose, kad būtų užtikrinta veiksminga biologinės įvairovės strategija po 2020 m. (30);

AB.

kadangi dirvožemis yra bendras išteklius (31) ir dirvožemio biologinei įvairovei daromas vis didesnis spaudimas; kadangi visos ES dirvožemio biologinės įvairovės, įskaitant apimties ir masto tendencijas, stebėsena ilguoju laikotarpiu turėtų papildyti nuolat atliekamą žemės dangos ir žemės naudojimo statistinį fizinių ir cheminių parametrų tyrimą;

AC.

kadangi žemės ūkio biologinė įvairovė apima visus biologinės įvairovės komponentus, susijusius su maistu ir žemės ūkiu, ir visus biologinės įvairovės komponentus, kurie sudaro žemės ūkio ekosistemas, taip pat vadinamas agrarinėmis ekosistemomis, įskaitant gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų įvairovę ir kintamumą genetiniu, rūšių ir ekosistemų lygmenimis, kurie yra būtini pagrindinėms žemės ūkio ekosistemos funkcijoms, struktūrai ir procesams palaikyti;

AD.

kadangi žemės ūkio paskirties žemės, miško ir plačiai paplitusių paukščių rūšių ir pievų drugelių populiacijos ilgalaikės tendencijos rodo, kad ES labai sumažėjo žemės ūkio paskirties žemės biologinė įvairovė (32); kadangi tai vyksta visų pirma dėl natūralių ekosistemų nykimo, susiskaidymo ir degradacijos, kuriuos daugiausia sukelia žemės ūkio intensyvinimas, intensyvi miškotvarka, žemės apleidimas ir miestų plėtra (33);

AE.

kadangi tvariu žemės ūkio paskirties žemės tvarkymu prisidedama prie platesnių ekosistemos funkcijų, tokių kaip biologinės įvairovės apsauga, anglies dioksido sekvestracija, vandens ir oro kokybės palaikymas, dirvožemio drėgmės sulaikymas mažinant nuotėkį, kad vanduo galėtų skverbtis į dirvožemį, ir erozijos kontrolė;

AF.

kadangi, remiantis biomase, apskaičiuota, kad dauguma planetos žinduolių yra naminiai gyvuliai ir tik nedidelė procentinė dalis – laukiniai gyvūnai; kadangi nerimą kelia ir itin nedidelė paukščių genetinė įvairovė (34);

AG.

kadangi žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriai gali prisidėti prie JT DVT įgyvendinimo;

AH.

kadangi moksliniai tyrimai parodė susirūpinimą dėl didelio ilgalaikio neigiamo poveikio, kurį tam tikrų žvejybos metodų naudojimas gali daryti vandenynų biologinei įvairovei ir jūrų aplinkai;

AI.

kadangi žvejai, naudodami tvarius metodus ir technologijas, gali prisidėti prie aplinkos būklės blogėjimo prevencijos ir jūrų aplinkos išsaugojimo;

AJ.

kadangi, be kita ko, dėl buveinių būklės blogėjimo, migracijos koridorių sutrikdymo ir pereikvojimo dėl žvejybos kai kurių rūšių žuvys, pvz., eršketai, atsidūrė ties išnykimo riba;

AK.

kadangi nepaisant kai kuriuose jūrų baseinuose pagerėjusio tvarumo naudojant jūrų išteklius, vis dar yra plotų, kuriose padėtis kelia nerimą, visų pirma Viduržemio jūroje;

AL.

kadangi ES išsikėlė tikslus pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą; kadangi vis dar reikia imtis priemonių, kad būtų pasiektas geros vandens telkinių aplinkos būklės tikslas;

AM.

kadangi Europos Audito Rūmų ataskaitoje teigiama (35), kad nors yra sukurta jūrų aplinkos apsaugos sistema, ES veiksmai neužtikrina pakankamos ekosistemų ir buveinių apsaugos ir kad dabartinės saugomos jūrų teritorijos užtikrina tik ribotą apsaugą;

AN.

kadangi miškai ir visa su mišku susijusi vertės grandinė yra labai svarbūs siekiant toliau plėtoti žiedinę bioekonomiką, nes jie kuria darbo vietas, užtikrina ekonominę gerovę kaimo ir miesto vietovėse, padeda švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, teikia su sveikata susijusią naudą, išsaugo biologinę įvairovę ir kalnuotų, salų bei kaimo regionų perspektyvas ir padeda kovoti su dykumėjimu;

AO.

kadangi miškai sudaro 43 proc. ES sausumos ploto ir juose randama 80 proc. sausumos biologinės įvairovės (36); kadangi pranešama, kad miškininkystės veikla yra antra pagal dydį rūšims spaudimą daranti veiklos kategorija (37), visų pirma daranti įtaką nariuotakojams, žinduoliams ir neapytakiniams augalams; kadangi daugybei nuo miško priklausomų rūšių neigiamą įtaką daro negyvų, mirštančių ir senų medžių pašalinimas (38), sengirių mažėjimas ir tam tikrų miškotvarkos metodų, pvz., plyno kirtimo, taikymas;

AP.

kadangi miškuose esama daugiau kaip 75 proc. pasaulio sausumos biologinės įvairovės (39); kadangi Parlamentas pateikė rekomendacijas Komisijai dėl ES teisinės sistemos, skirtos ES sukeliamam pasauliniam miškų naikinimui, miškų ir ekosistemos alinimui sustabdyti ir nukreipti priešinga linkme (40);

AQ.

kadangi gera aplinkos būklė ir sveikos ekosistemos yra labai svarbios kovojant su klimato kaita, o ekosistemos atlieka esminį vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant; kadangi klimato kaita daro įtaką biologinei įvairovei, nes klimato kintamieji rodikliai iš esmės lemia rūšių geografinius pasiskirstymo arealus; kadangi teritorijose, kuriose klimatas yra nebetinkamas, pasikeičia tam tikrų rūšių geografiniai arealai, o kitos rūšys tose vietovėse išnyksta;

AR.

kadangi priimant gamtos procesais pagrįstus sprendimus ir naudojantis ekosisteminiais metodais galima tvirtai politiniu požiūriu susieti tris Rio de Žaneiro konvencijas, kad būtų integruotai sprendžiami klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo klausimai;

AS.

kadangi, remiantis IPBES, tarša – vienas iš penkių biologinės įvairovės nykimą lemiančių veiksnių; kadangi nustatyta, kad turima patikimos informacijos maždaug apie 500 cheminių medžiagų, ir kadangi 2019 m. balandžio mėn., Europos cheminių medžiagų agentūros manymu, 450 medžiagų buvo pakankamai reglamentuojamos; kadangi manoma, jog dar 10 000 medžiagų rizika gana gerai aprašyta, o apie maždaug 20 000 medžiagų riziką turima ribotos informacijos; kadangi beveik neturima informacijos apie daugumos (maždaug 70 000) medžiagų pavojingumą ar poveikio riziką; kadangi reikia nedelsiant panaikinti dideles žinių spragas, susijusias su visu cheminių medžiagų poveikiu biologinei įvairovei ir aplinkai;

AT.

kadangi šviesinė tarša keičia natūralios nakties šviesos lygį žmonėms, gyvūnams ir augalams ir taip daro neigiamą įtaką biologinei įvairovei, pvz., gyvūnų migravimui, naktiniam poilsiui ir reprodukcinei veiklai, dėl to taip pat nyksta vabzdžiai ir apdulkintojai, kurie žūva dėl traukos prie dirbtinės šviesos;

AU.

kadangi, remiantis Jungtinio tyrimų centro 2020 m. ataskaita (41), šiuo metu visose ekosistemose esama invazinių rūšių, kurios ypač kelia grėsmę miestų ekosistemoms ir pievoms;

AV.

kadangi dabartinės neigiamos tendencijos, susijusios su biologine įvairove ir ekosistemomis, pakenks pažangai, padarytai ne tik siekiant aplinkos DVT, bet ir su skurdu, badu, sveikata, vandeniu, miestais ir klimatu susijusių tikslų; kadangi dėl šios priežasties biologinės įvairovės nykimas ir blogėjimas turi būti svarstomi ne tik kaip aplinkos apsaugos, bet ir vystymosi, ekonominio, socialinio ir moralinio pobūdžio klausimas;

AW.

kadangi beveik 80 proc. ES biologinės įvairovės šiuo metu randama atokiausiuose regionuose ir užjūrio šalyse ir teritorijose (42);

AX.

kadangi ES ir jos valstybės narės privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su biologine įvairove ir žmogaus teisėmis, taip pat įpareigojimų, susijusių su politikos nuoseklumu išorės veiksmų srityje, laikantis įsipareigojimo pagal Chartiją integruoti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą į ES politikos šakas, taip pat laikantis darnaus vystymosi principo;

AY.

kadangi JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir aplinkos klausimais darbu gali būti sudaromos sąlygos formuoti įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu ir tvariu naudojimu, teisinę sistemą; kadangi pastaraisiais metais visame pasaulyje labai išaugo užpultų aplinkos ir žemės naudojimo srities žmogaus teisių gynėjų skaičius;

AZ.

kadangi apskaičiuota, kad mažiausiai ketvirtadalis pasaulio žemės ploto yra čiabuvių ir vietos bendruomenių nuosavybė, yra jų valdomas, naudojamas ar apgyvendintas; kadangi JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių pripažįstamos čiabuvių tautų kolektyvinės ir individualios teisės; kadangi čiabuviai ir vietos bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį saugant pasaulio biologinę įvairovę ir kadangi, nepripažinus jų teisių, nebus įmanoma pasiekti visuotinės biologinės įvairovės tikslų;

BA.

kadangi tiek neteisėta, tiek teisėta prekyba laukinėmis rūšimis ir jų naudojimas smarkiai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo ir kadangi natūralių buveinių naikinimas ir laukinių rūšių išnaudojimas prisideda prie infekcinių ligų atsiradimo ir plitimo (43);

BB.

kadangi pagal IPBES ir IPCC jūrų biologinei įvairovei kyla rimtas pavojus (44); kadangi EAA įspėjo apie dabartinę blogėjančią Europos jūrų aplinkos padėtį ir būtinybę skubiai atkurti jūrų ekosistemas sprendžiant žmogaus veiklos poveikio jūrų aplinkai klausimą (45); kadangi koraliniai rifai, mangrovės ir žolių sąžalynai, kurios yra jūrų biologinės įvairovės židinys, yra smarkiai nualinti ir klimato kaita bei tarša jiems kelia didelę grėsmę;

BC.

kadangi vandenynas yra vienintelis ir jo gera aplinkos būklė būtina, norinti užtikrinti jo atsparumą ir nuolatinį ekosisteminių paslaugų, pvz., CO2 absorbcijos ir deguonies gamybos, teikimą; kadangi klimato mechanizmai priklauso nuo vandenynų ir jūrų ekosistemų būklės, kurią šiuo metu veikia visuotinis atšilimas, tarša, jūrų biologinės įvairovės pereikvojimas, rūgštėjimas, deguonies mažėjimas ir pakrančių erozija; kadangi IPCC primena, kad vandenynai yra sprendimo, kaip sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos poveikio, dalis (46);

BD.

kadangi 80 proc. jūrą teršiančių šiukšlių patenka iš sausumos ir 150 tonų plastiko yra susikaupę mūsų vandenynuose (47); kadangi 80 proc. miesto nuotekų išleidžiamos į jūrą; kadangi paviršiuje plūduriuojančių atliekų bendra masė sudaro tik 1 proc. į vandenyną išmesto plastiko (48);

BE.

kadangi mėlynoji ekonomika suteikia galimybę plėtoti tvarią jūrų ir pakrančių veiklą.

BF.

kadangi reikėtų skatinti bendras žmonių, savivaldybių, asociacijų, verslo, švietimo įstaigų ir kitų visuomenės suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo klausimais;

BG.

kadangi, siekiant sėkmingai įgyvendinti strategiją, būtinas veiksmingas bendradarbiavimas ES ir valstybių narių lygmenimis, įskaitant visus suinteresuotuosius subjektus;

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

81.

82.

83.

84.

85.

86.

87.

88.

89.

90.

91.

92.

93.

94.

95.

96.

97.

98.

99.

100.

101.

102.

103.

104.

105.

106.

107.

108.

109.

110.

111.

112.

113.

114.

115.

116.

117.

118.

119.

120.

121.

122.

123.

124.

125.

126.

127.

128.

129.

130.

131.

132.

133.

134.

135.

136.

137.

138.

139.

140.

141.

142.

143.

144.

145.

146.

147.

148.

149.

150.

151.

152.

153.

154.

155.

156.

157.

158.

159.

160.

161.

162.

163.

164.

165.

166.

167.

168.

169.

170.

171.

172.

173.

174.

175.

176.

177.

178.

179.

180.

181.

182.

183.

184.

185.

186.

187.

188.

189.

190.

191.

192.

193.

194.

195.

196.

197.

198.

199.

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 310 straipsnio 6 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (1) (Finansinis reglamentas) 61 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl Interesų konfliktų vengimo ir valdymo pagal Finansinį reglamentą gairių (2),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl Komisijos 2014, 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. biudžeto įvykdymo,

—

atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl interesų konflikto ir ES biudžeto apsaugos Čekijos Respublikoje (3) ir 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Čekijos Respublikos ministro pirmininko netinkamo ES fondų panaudojimo ir galimo interesų konflikto tyrimo atnaujinimo (4),

—

atsižvelgdamas į faktų nustatymo misijas Čekijoje, kurias atliko Biudžeto kontrolės komitetas 2014 m. kovo 26–27 d. ir 2020 m. vasario 26–28 d.,

—

atsižvelgdamas į 2019 m. lapkričio mėn. galutinę ataskaitą dėl Komisijos Regioninės ir miestų politikos (REGIO) generalinio direktorato ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties (EMPL) generalinio direktorato atlikto valdymo ir kontrolės sistemų, įdiegtų siekiant išvengti interesų konflikto Čekijoje, veikimo audito, kuri buvo paskelbta 2021 m. balandžio 23 d.,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (5),

—

atsižvelgdamas į 2020 m. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitą, visų pirma skyrių dėl teisinės valstybės padėties Čekijoje (SWD(2020)0302),

—

atsižvelgdamas į Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) ketvirtojo vertinimo raundo tarpinę atitikties ataskaitą dėl Čekijos Respublikos, kurią GRECO priėmė 84-ame plenariniame posėdyje 2019 m. gruodžio mėn.,

—

atsižvelgdamas į 2020 m. vasario 26 d. 2020 m. ataskaitą dėl Čekijos (SWD(2020)0502), pateiktos kartu su Komisijos komunikatu dėl 2020 m. Europos semestro, „Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2020)0150),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.

kadangi Finansinio reglamento 61 ir 63 straipsniuose, Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų 24 straipsnyje dėl interesų konfliktų, Bendrųjų nuostatų reglamento 144 ir 145 straipsniuose dėl pasidalijamojo valdymo fondų, Reglamente (ES) Nr. 1303/2013, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje ir Čekijos akte Nr. 159/2006 dėl interesų konflikto su pakeitimais, padarytais 2016 m. lapkričio 29 d. yra nustatytos konkrečios prievolės ir pateikiamos priemonės, kurių tikslas – veiksmingai įveikti interesų konfliktų situacijas;

B.

kadangi „Agrofert“ yra Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo įsteigtas ir sukurtas konglomeratas, kurį sudaro daugiau nei 230 įmonių; kadangi paaiškėjo, jog ministras pirmininkas A. Babiš taip pat yra vienas iš bendrovės „Agrofert“ tikrųjų savininkų ir kad ši bendrovė per patikos fondus „AB Private Trust I“ ir „AB Private Trust II“, kurių tikrasis savininkas jis taip pat yra, kontroliuoja grupę „Agrofert“, apimančią be kita ko keletą svarbių Čekijos žiniasklaidos priemonių;

C.

kadangi 2019 m. sausio – vasario mėn. keletas Komisijos tarnybų (Regioninės ir miestų politikos GD / Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD, kuris padėjo atlikti auditą) atliko išsamų auditą dėl Sąjungos ir nacionalinės teisės taikymo; kadangi šiuo metu vykstant AGRI GD auditui tiriami tariami interesų konfliktai įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką Čekijoje;

D.

kadangi 2021 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė tinkamai apdorotą galutinės audito ataskaitos dėl ESI fondų teisinio įgyvendinimo redakciją, kurią patikrino EMPL GD ir REGIO GD; kadangi AGRI GD antroji audito ataskaita dar nepaskelbta;

E.

kadangi paskelbtoje audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į didelius valdymo ir kontrolės sistemos trūkumus (6) Čekijoje ir trūkumus, dėl kurių reikia taikyti finansines pataisas;

F.

kadangi REGIO GD audito ataskaitoje nustatytos trys Europos regioninės plėtros fondo lėšomis skirtos dotacijos, kuriomis buvo pažeista Čekijos teisė ir ES Bendrųjų nuostatų reglamentas;

G.

kadangi vis dar vyksta ministro pirmininko A. Babišo baudžiamasis tyrimas, kuris buvo pradėtas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ataskaita dėl neteisėto mažosioms įmonėms skirtų ES subsidijų naudojimo, kuris buvo uždarytas, o vėliau vėl pradėtas ir dėl kurio buvo priimta 2020 m. birželio 19 d. Parlamento rezoliucija;

H.

kadangi po vienų metų Komisija dar nėra pateikusi išsamaus atsakymo į Parlamento prašymą kiekybiškai įvertinti visą grupės „Agrofert“ subjektų gautą subsidijų sumą;

I.

kadangi po 2018 m. gruodžio mėn. ir 2020 m. birželio mėn. Parlamento rezoliucijų dėl ministro pirmininko A. Babišo interesų konflikto ir praėjus daugiau nei dvejiems metams po Komisijos auditų pradžios padėtis, susijusi su ministro pirmininko A. Babišo interesų konfliktu, vis dar nėra išspręsta;

J.

kadangi valstybės narės gali užtikrinti patikimą finansų valdymą tik jeigu valdžios institucijos veikia pagal įstatymą (ir nacionalinę, ir ES teisę) ir jeigu tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijos tinkamai tiria nusikaltimus, susijusius su netinkamai nagrinėjamomis interesų konflikto bylomis;

K.

kadangi pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 3 straipsnio b punktą neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konfliktų, gali būti teisinės valstybės principų pažeidimų požymis;

L.

kadangi išsamios konfliktų ir numanomų interesų konfliktų išvengimo ir valdymo politikos ir taisyklių įgyvendinimas yra itin svarbi gero valdymo ir patikimo finansų valdymo dalis;

M.

kadangi 2020 m. vasario mėn. vykusios Biudžeto kontrolės komiteto misijos metu paaiškėjo, kad teisinėje sistemoje esama nerimą keliančių apribojimų, kliudančių veiksmingam ir efektyviam nacionalinės aukščiausiosios audito institucijos darbui neleidžiant jai tikrinti regioninio ir vietos lygmenų viešųjų išlaidų tvarkingumo ir veiksmingumo arba atlikti galutinių naudos gavėjų patikrinimų vietoje;